Rokiskio Suris — Audit Report / Information 2015

Apr 29, 2016

AB "ROKIŠKIO SŪRIS" KONSOLIDUOTOS IR PATRONUOJANČIOS BENDROVĖS FINANSINĖS ATASKAITOS, KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS IR NEPRIKLAUSOMO AUDITORIAUS IŠVADA 2015 M. GRUODŽIO 31 D.

TURINYS

NEPRIKLAUSOMO AUDITORIAUS IŠVADA	3 - 4
KONSOLIDUOTOS IR PATRONUOJANČIOS BENDROVES FINANSINĖS ATASKAITOS
Pelno/(nuostolių) ataskaita	5
Bendrųjų pajamų ataskaita	6
Balansas	1
Nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita	8-9
Pinigų srautų ataskaita	10
Aiškinamasis raštas	11 - 50
KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS	51 — 131

Nepriklausomo auditoriaus išvada

AB "Rokiškio Sūris" akcininkams

Išvada apie finansines ataskaitas

Mes atlikome čia pridėtų, 5–50 puslapiuose pateiktų, AB "Rokiškio Sūris" (toliau – Bendrovė) ir jos dukterinių įmonių (toliau kartu – Grupė) atskirųjų ir konsoliduotųjų finansinių ataskaitų, kurias sudaro 2015 m. gruodžio 31 d. atskirasis ir konsoliduotasis balansai ir tuomet pasibaigusių metų atskirosios ir konsoliduotosios pelno/(nuostolių), bendrųjų pajamų, nuosavo kapitalo pokyčių, pinigy srautų ataskaitos bei aiškinamasis raštas, apimantis apibendrintus reikšmingus apskaitos principus ir kitą aiškinamąją informaciją (toliau – finansinės ataskaitos), auditą.

Vadovybės atsakomybė už finansines ataskaitas

Vadovybė atsakinga už šių finansinių ataskaitų parengimą ir teisingą pateikimą pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, patvirtintus taikyti Europos Sajungoje, bei už vidaus kontrolės sistemas, kurios, vadovybės nuomone, yra būtinos finansinių ataskaitų parengimui be reikšmingų iškraipymų, galinčių atsirasti dėl apgaulės ar klaidos.

Auditoriaus atsakomybė

Mūsų pareiga - remiantis atliktu auditu, pareikšti apie šias finansines ataskaitas savo nuomonę. Auditą atlikome pagal Tarptautinius audito standartus. Šie standartai reikalauja, kad mes laikytumėmės profesinės etikos reikalavimų bei planuotume ir atliktume auditą taip, kad galėtume pagrįstai įsitikinti, jog finansinėse ataskaitose nėra reikšmingų iškraipymų,

Audito metu atliekamos procedūros, skirtos gauti audito įrodymus, patvirtinančius sumas ir atskleidimus finansinėse ataskaitose. Pasirinktos priklauso nuo auditoriaus profesinio sprendimo bei reikšmingų iškraipymų dėl apgaulės ar klaidos finansinėse ataskaitose rizikos įvertinimo. Įvertindamas šią riziką, auditorius atsižvelgia į bendrovės vidaus kontroles, susijusias su finansinių ataskaitų parengimu ir teisingu pateikimu tam, kad galėtų nustatyti tomis aplinkybėmis tinkamas audito procedūras, tačiau ne tam, kad pareikštų nuomonę apie bendrovės vidaus kontrolių efektyvumą. Audito metu taip pat įvertinamas taikytų apskaitos principų tinkamumas, vadovybės atliktų apskaitinių įvertinimų pagrįstumas bei bendras finansinių ataskaitų pateikimas.

Manome, kad gauti audito įrodymai suteikia pakankamą ir tinkamą pagrindą mūsų audito nuomonei.

Nuomone

Mūsų nuomone, finansinės ataskaitos visais reikšmingais atžvilgiais teisingai parodo Bendrovės ir Grupės 2015 m. gruodžio 31 d. finansinę padėtį bei tuomet pasibaigusių metų jų finansinius veiklos rezultatus ir pinigų srautus pagal Tarptautinius finansinės standartus, patvirtintus taikyti Europos Sąjungoje.

UAB "PricewaterhouseCoopers", J. Jasinskio g. 16B, LT-03163 Vilnius, Lietuva Tel. +370 (5) 239 2300, faks.+370 (5) 239 2301, el. p. vilnius@lt.pwc.com, www.pwc.com/lt

Išvada dėl kitų teisinių ir priežiūros reikalavimų

Be to, mes perskaitėme 51-131 puslapiuose pateiktą konsoliduotąjį metinį pranešimą už 2015 m. gruodžio 31 d. pasibaigusius metus ir nepastebėjome jokių reikšmingų jame pateiktos finansinės informacijos neatitikimų lyginant su 2015 m. gruodžio 31 d. pasibaigusių metų audituotomis finansinėmis ataskaitomis.

UAB "PricewaterhouseCoopers vardu

Rimvydas Jogėla
Partneris Auditoriaus pažymėjimo Nr.000457

Vilnius, Lietuvos Respublika 2016 m. balandžio 7 d.

Vytenis Lazauskas Auditoriaus pažymėjimo Nr.000536

Patvirtinta 2016-04-29 PROTOKOLAS Nr.1

(Visos sumos lentelėse yra tūkst. EUR, jei nenurodyta kitaip)

Pelno/(nuostolių) ataskaita

Grupė				Bendrove
2015 m.	2014 m.		Pastabos	2015 m.	2014 m
196 504	249 251	Pardavimai	5	172 575	223 554
(171 954)	(230 049)	Pardavimų savikaina		(159 128)	(217 869)
24 550	19 202	Bendrasis pelnas		13 447	5 335
(13 838)	(13 398)	Pardavimo ir rinkodaros sąnaudos	ర్	(11 191)	(9 534)
(7 357)	(6 689)	Bendrosios ir administracinės sąnaudos	7	(5 746)	(4 796)
211 3	4 053	Kitos veiklos pajamos	8	9 228	4 820
(2 250)	(2 729)	Kitos veiklos sąnaudos	g	(2 282)	(2 755)
(49)	(638)	Kiti veiklos (nuostoliai)/pelnas	10	( 48)	(487)
4 267	(199)	Veiklos pelnas/{nuostoliai}		3 408	(6 867)
(201)	(405)	Finansinės veiklos sąnaudos	12	(124)	(297)
4 066	(604)	Pelnas/(nuostoliai) prieš apmokestinima		3 284	(7 164)
(171)	221	Pelno mokestis	13	595	1 037
3 895	(383)	Grynasis pelnas/(nuostoliai)		3 879	(6 127)

		Grynasis pelnas/(nuostoliai) už metus priskirtinas:
3 895	(383)	Bendrovės savininkams
		Nekontroliuojančiai daliai
3 895	(383)
		Vienai akcijai tenkantis paprastasis ir sumažintas pelnas/(nuostoliai) (EUR už	14
0.11	(0,01)	vieną akciją)		0,111	(0.18)

11 – 50 puslapiuose pateiktos pastabos yra neatskiriama šių finansinių ataskaitų dalis. 5 – 50 puslapiuose pateiktas finansines ataskaitas patvirtino Valdyba ir 2016 m. balandžio 7 d. Valdybos vardu ją pasirašė Direktorius ir Finansų direktorius.

Antanas Trumpa Direktorius

Antanas Kavaliauskas Finansų direktorius

Patvirtinta 2016-04-29 PROTOKOLAS Nr.1

(Visos sumos lentelėse yra tūkst. EUR, jei nenurodyta kitaip)

Bendrųjų pajamų ataskaita

Grupė				Bendrovė
2015 m.	2014 m.		Pastabos	2015 m.	2014 m.
3 895	(383)	Grynasis pelnas / (nuostolis)		3 879	(6 127)
		Kitos bendrosios pajamos
18 452		Ilgalaikio materialiojo turto perkainojimas		13 733
(2 768)		Atidėtasis pelno mokestis dėl perkainojimo		(2 060)
15 684		Kitos bendrosios pajamos už metus		11 673
19 579		(383) Bendrosios pajamos / (nuostoliai) už metus		15 552	(6 127)
		Bendrosios pajamos / (nuostoliai) už metus priskirtinos:
19 579	(383)	Bendrovės savininkams
		Nekontroliuojančiai daliai		11
19 579	(383)

Antanas Trumpa Direktorius

Antanas Kavaliauskas Finansų direktorius

11–50 puslapiuose pateiktos pastabos yra neatskiriama šių finansinių ataskaitų dalis.

AB "ROKIŠKIO SŪRIS" konsoliduotos ir patronuojančios bendrovės FINANSINĖS ATASKAITOS 2015 M. GRUODŽIO 31 D.

Patvirtinta 2016-04-29 PROTOKOLAS Nr.1

(Visos sumos lentelėse yra tūkst. EUR, jei nenurodyta kitaip)

Balansas

Grupė				Bendrové
Gruodžio 31 d.				Gruodžio 31 d.
2015 m.	2014 m.		Pastabos	2015 m.	2014 m.
		TURTAS
		ligalaikis turtas
51 607	39 521	ligalaikis materialusis turtas	15	35 058	26 467
10	152	Nematerialusis turtas	16	10	21
159	162	investicijos į dukterines	17	5 054	8 005
1 745	1 552	Atidétojo pelno mokesčio turtas	18	1 657	1 490
10	10	Kitos gautinos sumos	21
2 793	2 334	Suteiktos paskolos	। ਰੇ	2 375	1 880
56 324	43 731			44 155	37 863
		Trumpalaikis turtas
54 614	44 050	Atsargos	20	52 342	41 823
6 445	13 748	Suteiktos paskolos	। ਰੇ	ි කිසිනි	12 327
33 522	35 121	Prekybos ir kitos gautinos sumos	21	29 427	31 845
2 275	178	Iš anksto sumokėtas pelno mokestis		1 576	779
1 427	3 325	Pinigai ir pinigų ekvivalentai	22	401	1 065
98 283	97 023			90 331	87 838
154 607	140 754	Turto iš viso		134 486	125 702
		AKČININKŲ NUOSAVYBĖ
		Priskirtina Bendrovės savininkams
10 402	10 388	Akcinis kapitalas	23	10 402	10 388
12 011	12 011	Akcijų priedai		12 011	12 011
11 568	11 668	Rezervas nuosavoms akcijoms įsigyti	25	11 668	11 568
(3 426)	(1 120)	Nuosavos akcijos	24	(3 426)	(1 120)
25 776	12 795	Kiti rezervai	25	18 615	9 527
59 202	52 605	Nepaskirstytas pelnas		52 078	45 614
115 633	98 347	Akcininkų nuosavybės iš viso		101 348	88 088
		ĮSIPAREIGOJIMAI
		ligalaikiai įsipareigojimai
4 078		Finansinės skolos
	1 787	Atidėtasis pelno mokesčio įsipareigojimas	18	2 905	1 301
553	779	Ateinančio laikotarpio pajamos	27	234	374
4 631	2 566			3 139	1 675
		Trumpalaikiai įsipareigojimai
1 019	490	Pelno mokesčio įsipareigojimas
14 978	15 880	Finansinės skolos	26	14 978	15 880
226	325	Ateinančio laikotarpio pajamos	27	140	191
18 120	23 146	Prekybos ir kitos mokėtinos sumos	28	14 881	19 868
34 343	39 841			29	35 039
38 974	42 407	įsipareigojimų iš viso		33 138	37 614
154 607	140 754	Nuosavybės ir įsipareigojimų iš viso		134 486	125 702

Antanas Trumpa Direktorius

Antanas Kavaliągskas Finansų direktorius

11–50 puslapiuose pateiktos pastabos yra neatskiriama šių finansinių ataskajie galis. Į

(Visos sumos lentelėse yra tūkst. EUR, jei nenurodyta kitaip)

Bendrovės nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita

	ન્નિકા 3005	Akci nis kapit 3-125	Akcijia oriedai	Rezervas nuosavo ms akcijoms (sigyti	Nuosavos akcijos	长能! rezerval	Nopas- kirstytas ാലിനക്കട	lš viso
Likutis 2014 m. sausio 01 d.		10 388	12 011	11 668	(1 120)	13 390	48 894	95 231
Bendrosios pajamos
Grynasis pelnas/ (nuostoliai)							(§ 127)	(6 127)
Pervedimai į nepaskirstytą pelną (perkeltas perkainuoto turto nusidėvėjimas ir perkainuoto turto pardavimai, atėmus atidėtąjį pelno mokesti)	25				4	(3 883)	3 863
Bendrųjų nuostolių per 2014 m. Iš viso					rs	(3 863)	(2 264)	(6 127)
Sandoriai su savininkais
Dividendai už 2013 metus	25						(1 016)	(1 016)
Sandorial su savininkais per 2014 m. iš viso							(1 016)	(1 016)
Likutis 2014 m. gruodžio 31 d.		10 388	12 011	11 668	(1 120)	0 327	45 614	88 088
Bendrosios pajamos
Grynasis pelnas/ (nuostoliai)							3 873	3 879
Kitos bendrosios pajamos						11 673		11 873
Pervedimai į nepaskirstytą pelną (perkeltas perkainuoto turto nusidėvėjimas ir perkainuoto turto pardavimai, atėmus atidėtąjį pelno mokestj)	25					(2 585)	2 585
Bendrųjų pajamų per 2015 m. iš viso						2 - 2 - 2 088	હ્યું હતું તે તે પ્	15 552
Sandoriai su savininkais
Nuosavų akcijų įsigijimas					(2 306)			(2 306)
Akcinio kapitalo padidėjimas dėl euro jvedimo		14						14
Sandoriai su savininkais per 2015 m. is viso		14			(2 306)			(2 292)
Likutis 2015 m. gruodžio 31 d.		10 402	12 011	11 668	(3 426)	18 615	52 078	101 348
Antanas Trumpa Direktorius						Finansy direktorius	Antanas Kavaliauskas
11–50 puslapiuose pateiktos pastabos yra neatskiriama šių finansinių ataskaitų dalis.

(Visos sumos ientelėse yra tūkst. EUR, jei nenurodyta kitaip)

Grupės nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita

		Priskirtinas Bendrovės savininkams
	Past ត្រ 208	Akcini S kapita- las	Akcij ਹੈ। pried 网	Rezervas nuosavo :195 akcijoms leigy fi	Nuosa vos akcijos	Kiti rezervai	Nepas- kirstytas pelnas	iš viso
Likutis 2014 m sausio 01 d.		10 388	12011	11 668	(1 120)	16 111	50 688	99 746
Bendrosios pajamos
Grynasis pelnas / (nuostolis)							(383)	(383)
Pervedimai į rezervus	25					178	(778)
Pervedimai į nepaskirstytą pelną (perkeltas perkainuoto turto nusidėvėjimas ir perkainuoto turto pardavimai, atėmus alidetajį pelno mokestį)						(4 094)	4 094
Bendrųjų pajamų/(nuostolių) per 2014 m. iš viso						(3 316)	2 933	(383)
Sandoriai su savininkais
Dividendai už 2013 m.	25						(1 016)	(1016)
Sandoriai su savininkais per 2014 m. iš Viso							(1 016)	(1 016)
Likutis 2014 m. gruodžio 31 d.		10 388 12 011		11 668	(1 120)	12 795	52 605	98 347
Bendrosios pajamos
Grynasis pelnas/ (nuostoliai)							3 895	3 895
Kitos bendrosios pajamos						15 683		15 583
Pervedimai į nepaskirstytą pelną (perkeitas perkainuoto turto nusidėvėjimas ir perkainuoto turto pardavimai, atėmus atidėtajį pelno mokestį)	25					(2 702)	2 702
Bendrųjų pajamų per 2015 m. iš viso						12 981	6 597	19 578
Sandoriai su savininkais
Nuosavų akcijų įsigijimas					- (2 306)			(2 306)
Akcinio kapitalo padidėjimas dėl euro įvedimo		ની વિ						14
Sandoriai su savininkais per 2015 m. iš viso		14			(2 306)			(2 292)
Likutis 2015 m. gruodžio 31 d.		10 402 12 011		11 668	(3 426)	25 776	59 202	115 633
Antanas Trumpa Direktorius						Antanas Kavaliauskas Finansy direktorius/
11–50 puslapiuose pateiktos pastabos yra neatskiriama šių finansinių ataskaitų dalis.

(Visos sumos lentelėse yra tūkst. EUR, jei nenurodyta kitaip)

Pinigų srautų ataskaita

Grupe				Bendrove
Gruodžio 31 d. pasibaigę metai				Gruodžio 31 d. pasibaigę metai
2015 m.	2014 m.		Pastabos	2015 m.	2014 m.
		įprastinė veikla
(2 255)	11 602	Pinigų srautai iš įprastinės veiklos	32	(13 024)	7 743
(124)	(405)	Sumokėtos palūkanos		(124)	(297)
(987)	(141)	Sumokėtas pelno mokestis
		Grynieji pinigų srautai (panaudoti įprastinėje
(3 366)	11 056	veikloje) / iš įprastinės veiklos		(13 148)	7 446
		Investicinė veikla
(1 880)	(6 374)	ligalaikio materialiojo turto pirkimai	15	(1 041)	(4 965)
	(1)	Nematerialiojo turto pirkimai	16		(1)
		Investicijų pardavimas (atėmus perleistą pinigų	17
3	(92)	likutj)		2 951	203
(435)	(529)	Ūkininkams ir darbuotojams suteiktos paskolos		(435)	(529)
(2 700)	(4 818)	Kitos suteiktos paskolos		(2 700)	(4 818)
46	115	Pajamos iš ilgalaikio materialiojo turto pardavimo	32	46	56
		Gautos vyriausybės dotacijos ir subsidijos	27
9 125	5 530	Kitų paskolų susigražinimas		7 624	6 539
516	363	Gautos palūkanos		516	685
		Gauti dividendai	33	6 146	941
		Grynieji pinigų srautai iš investicinės veiklos/
4 675	(4 291)	(panaudoti investicinėje veikloje)		13 107	(1 890)
		Finansinė veikla
	(1 016)	išmokėti dividendai	25		(1 018)
		Dukterinės įmonės įstatinio kapitalo mažinimas	17	2 585
(2 306)		Nuosavų akcijų supirkimas	24	(2 306)
140 371	167 488	Gautos paskolos		140 371	167 488
(141 273)	(176 140)	Paskolų grąžinimas		(141 273)	(178 140)
(3 208)	(9 668)	Grynieji pinigų srautai iš finansinės veiklos / (panaudoti finansinėje veikloje)		(623)	(9 668)
		Pinigų ir pinigų ekvivalentų grynasis
(1 899)	(2 909)	(sumažėjimas) / padidėjimas		(664)	(4 111)
3 326		6 235 Pinigai ir pinigų ekvivalentai metų pradžioje	22	1 065	5 175
1 427		3 326 Pinigai ir pinigų ekvivalentai metų pabaigoje	22	401	1 065

Antanas Trumpa Direktorius

Antanas Kavaliauskas Finansų direktorių

11–50 puslapiuose pateiktos pastabos yra neatskiriama šių finansinių ataskaitų dalis,

(Visos sumos lentelėse yra tūkst. EUR, jei nenurodyta kitaip)

Aiškinamasis raštas

1. Bendroji informacija

AB "Rokiškio sūris" (toliau – Bendrovė) yra listinguojama akcinė bendrovė, įsikūrusi Rokiškyje. Įmonės kodas 173057512, adresas: Pramonės g. 3, LT-42150 Rokiškis, Lietuva.

AB "Rokiškio sūris" pagrindinė veikla yra fermentinių sūrių, išrūginių produktų, lieso pieno miltų gamyba ir prekyba.

A.B "Rokiškio sūris" akcijos yra įtrauktos į vertybinių popierių biržos "NASDAQ OMX Vilnius" Baltijos Oficialųjį prekybos sąrašą (simbolis RSU1L).

Konsoliduotą Grupę (toliau – Grupė) sudaro Bendrovė, du jos filialai ir penkios dukterinės įmonės (2014: du filialai, penkios dukterinės įmonės). Informacija apie grupės įmones ir filialus pateikiama žemiau:

	Vykdantys veikla gruodžio 31 d.			Grupės dalis (%) gruodžio 31 d.
Filialai	2015 m.	2014 m.	Dukterinės įmonės	2015 m.	2014 m.
Utenos pienas	l aip	laip	UAB "Rokiškio pienas"	100,00	100.00
Ukmergės Pieninė	l aip	l aip	UAB "Rokiškio pieno gamyba"	100.00	100.00
			KB "Zalmargė"	100,00	100.00
			SIA "Jekabpils piena kombinats"	100,00	100,00
			SIA Kaunata *	60.00	60.00

* Si dukterinė įmonė nebuvo konsoliduojama Grupės ataskaitoje dėl jos nereikšmingumo (žr. žemiau).

SIA "Kaunata" registracijos Nr. (įmonės kodas) 240300369, PVM kodas- LV42403003695, adresas: S. Rogs, Kaunatas pag. Rezekne novads

2015 m. gruodžio 31 d. pasibaigusių finansinių metų veiklos rezultatai (neaudituoti):

Viso turto: 304 757 EUR;

ligalaikis materialusis turtas: 41 411 EUR

Veiklos rezultatas: (49 121) EUR.

Vykdoma dukterinės įmonės veikia: pieno priemimas įmonė yra pagrindinė bendrovės SIA "Jekabpils piena kombinats" (AB "Rokiškio Sūris" dukterinė įmonė) žaliavinio pieno tiekėja. SIA "Kaunata" buvo apskaityta savikainos būdu.

Visos aukščiau nurodytos dukterinės įmonės ir filialai yra įregistruoti Lietuvoje, išskyrus SIA "Jekabpils piena kombinats" ir SIA "Kaunata", kurios yra įregistruotos Latvijoje.

Pagrindinė Grupės ir Bendrovės veikla yra fermentinių sūrių ir kitų pieno produktų gamyba.

Per 2015 m. gruodžio 31 d. pasibaigusius metus vidutinis Bendrovės darbuotojų skaičius buvo 1 064 (2014 m. - 1 074 darbuotojai). Per 2015 m. gruodžio 31 d. pasibalgusius metus vidutinis Grupės darbuotojų skaičius buvo 1 643 (2014 m. - 1 665 darbuotojai).

(Visos sumos lentelėse yra tūkst. EUR, jei nenurodyta kitaip)

Apskaitos principai 2.

2.1 Rengimo pagrindas

Sios finansinės ataskaitos pagal Tarptautinius finansinių ataskaitų standartus (TFAS), patvirtintus taikymui Europos Sąjungoje.

Finansinės ataskaitos parengtos remiantis istorinės įsigijimo savikainos sampratą, išskyrus skirtą parduoti finansinį turtą, kuris įvertintas tikrąja verte ir ilgalaikį matenalųjį turtą, kuris įvertintas perkainota verte.

Žemiau pateikiami pagrindiniai apskaitos principai, kuriais vadovaujantis parengtos šios finansinės ataskaitos. Šie principai nuosekliai taikomi visiems pateiktiems metų laikotarpiams, jeigu nenurodyta kitaip.

Rengiant finansines ataskaitas pagal TFAS, reikia remtis vertinimais ir prielaidomis, turinčiais jiakos apskaitomo turto ir įsipareigojimų vertėms bei neapibrėžtojo turto ir įsipareigojimų atskleidimui finansinės ataskaitos dieną bei per ataskaitinį laikotarpį apskaitytoms pajamoms ir sąnaudoms. Nors šie vertinimai remiasi vadovybės turimomis žiniomis apie esamą padėtį ar veiksmus, faktiniai rezultatai galiausiai gali skirtis nuo šių vertinimų (4 pastaba).

a) Naujų ir/ar pakeistų TFAS ir Tarptautinės finansinės aiškinimo komiteto (TFAAK) išaiškinimų taikymas

2015 m. gruodžio 31 d. pasibaigusiais finansiniais metais Bendrovė ir Grupė pirmą kartą pritaikė šiuos TFAS ir jų pakeitimus:

TFAAK 21-asis aiškinimas - "Mokesčiai",

Šiuo aiškinimu patikslinta įsipareigojimo sumokėti mokestį, kuris nėra pelno mokestis, apskaita. Įpareigojamasis įvykis, dėl kurio atsiranda įsipareigojimas, – tai įstatymais apibrėžtas įvykis, dėl kurio kyla įsipareigojimas sumokėti mokestį. Tai, kad ūkio subjektas turės ekonominių priežasčių toliau vykdyti veiklą būsimu laikotarpiu arba tai, jog jis rengia finansines ataskaitas vadovaudamasis veiklos testinumo prielaida, nelemia įsipareigojimo atsiradimo. Tokie patys pripažinimo principai taikomi tiek tarpinėms, tiek metinėms finansinės ataskaitoms. Aiškinimo nuostatų taikymas įsipareigojimams, atsirandantiems dėl apyvartinių taršos leidimų prekybos schemų, nėra privalomas. Sis aiškinimas Bendrovės ir Grupės finansinėms ataskaitoms įtakos neturėjo.

2013 m. Tarptautinių finansinės atskaitomybės standartų metiniai patobulinimai.

Patobulinimai apima keturių standartų pakeitimus.

• Išvadų dėl 1-ojo TFAS pagrindas patikslintas siekiant išaiškinti, kad jeigu naujos standarto versijos taikymas dar nėra privalomas, tačiau ją galima taikyti anksčiau laiko, standartus pirmą kartą taikantis ūkio subjektas gali taikyti arba senąją, arba naująją versiją, jeigu tas pats standartas taikomas visiems nurodytiems laikotarpiams.
• 3-ojo TFAS pataisomis patikslinta, kad šis standartas netaikomas jungtinės veiklos formavimo apskaitai pagal 11-ąjį TFAS. Pataisomis taip pat patikslinta, kad taikymo išimtis taikoma tik pačios jungtinės veiklos finansinėms ataskaitoms.
• · 13-ojo TFAS pataisomis patikslinta, kad 13-jame TFAS numatyta portfeliui taikoma išimtis, kuri leidžia ūkio subjektui finansinio turto ir finansinių įsipareigojimų grupės tikrają vertę vertinti grynąją verte, yra taikoma visoms sutartims (įskaitant sutartis dėl nefinansinių priemonių pirkimo ar pardavimo), kurios priklauso 39-ojo TAS arba 9-ojo TFAS taikymo sričiai.
• 40-ojo TAS pataisomis patikslinta, kad 40-asis TAS ir 3-asis TFAS nėra tarpusavyje nesuderinami. 40-jame TAS pateikti nurodymai padeda ataskaitas rengiantiems ūkio subjektams atskirti investicinį turtą ir savininko reikmėms naudojamą turtą. Ataskaitas rengiantys ūkio subjektai taip pat turi remtis 3-jojo TFAS gairėmis nustatydami, ar investicinio ūkio subjekto įsigijimas yra verslo jungimas.

Sios pataisos Bendrovės ir Grupės finansinėms ataskaitoms įtakos neturėjo.

(Visos sumos lentelėse yra tūkst. EUR, jei nenurodyta kitaip)

Kiti standartai, pakeitimai, įsigalioję finansiniams metams, prasidedantiems 2015 m. sausio 1 d., Bendrovei reikšmingos įtakos neturėjo.

b) Dar neįsigalioję nauji standartai, pakeitimai ir išaiškinimai

Kiti nauji standartąi, standartų pataisos ir aiškinimai, kurie taikomi metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2016 m. sausio 1 d. arba vėliau, ir kurie nebuvo taikomi rengiant šias finansines ataskaitas, nurodyti toliau:

9-asis TFAS "Finansinės priemonės: klasifikavimas ir vertinimas".

Pagrindiniai naujajame standarte numatyti reikalavimai:

• Finansinį turtą reikalaujama suskirstyti į tris grupes pagal tai, kaip jis yra vertinamas: finansinis turtas, kuris vėlesniais laikotarpiais vertinamas amortizuota savikaina; finansinis turtas, kuris vėlesniais laikotarpiais vertinamas tikraja verte, tikrosios vertės pasikeitimą pripažįstant kitomis bendrosiomis; ir finansinis turtas, kuris vėlesniais laikotarpiais vertinamas tikrąja verte, tikrosios vertės pasikeitimą pripažistant pelnu ar nuostoliais.
• Skolos priemonių klasifikavimas priklauso nuo ūkio subjekto finansinio turto valdymo verslo modelio ir ar sutartiniai pinigų srautai apima tik pagrindinės paskolos sumos ir palūkanų mokėjimus. Jeigu skolos priemonė laikoma sutartiniams pinigų srautams gauti, ji gali būti apskaitoma amortizuota savikaina, jeigu ji taip pat tenkina tik pagrindinės paskolos sumos ir palūkanų mokėjimo reikalavimą. Skolos priemonės, kurios tenkina tik pagrindinės paskolos sumos ir palūkanų mokėjimo reikalavimą ir kurios sudaro ūkio subjekto portfelio, kuriame pinigų srautams gauti skirtas turtas yra laikomas ir parduodamas, gali būti pripažįstamos finansiniu turtu, vertinamu tikrąja verte, tikrosios vertės pasikeitimą pripažįstant kitomis bendrosiomis pajamomis. Finansinis turtas, kuris neapima pinigų srautų, tik pagrindinės paskolos sumos ir palūkanų mokėjimų reikalavimo, turi būti vertinamas tikrąja verte, tikrosios vertės pasikeitimą pripažįstant pelnu ar nuostoliais (pavyzdžiui, išvestinės finansinės priemonės). Įterptosios išvestinės finansinės priemonės nuo šiol neatskiriamos nuo finansinio turto, tačiau į jas atsižvelgiama vertinant, ar vykdomas tik pagrindinės paskolos sumos ir palūkanų mokėjimo reikalavimas.
• Investicijos į nuosavybės priemones visada vertinamos tikrąja verte. Tačiau vadovybė gali priimti neatšaukiamą sprendimą pripažinti tikrosios vertės pasikeitimą kitomis bendrosiomis pajamomis, jeigu priemonė nėra skirta parduoti. Jeigu nuosavybės priemonė klasifikuojama kaip skirta parduoti, tikrosios vertės pasikeitimas pripažįstamas pelnu ar nuostoliais.
• Daugelis 39-jame TAS numatytų reikalavimų, susijusių su finansinių įsipareigojimų klasifikavimu ir vertinimų, buvo perkelti į 9-ajį TFAS be pakeitimų. Pagrindinis pasikeitimas yra tas, kad ūkio subjektas kitų bendrųjų pajamų straipsnyje turės pateikti kredito rizikos, iškylančios dėl finansinių įsipareigojimų, klasifikuojamų kaip vertinamų tikrają verte, tikrosios vertės pasikeitimą pripažįstant pelnu ar nuostoliais, pokyčių poveikį.
• 9-ajame TFAS nustatytas naujas vertės sumažėjimo nuostolių pripažinimo modelis tikėtinų kredito nuostolių (TKN) modelis. Standarte numatytas trijų etapų metodas, grindžiamas finansinio turto kredito kokybės pokyčiu nuo pirminio pripažinimo momento. Praktikoje naujosios taisyklės reiškią, kad ūkio subjektai, apskaitoje pirmą kartą pripažindami finansinį turtą, kurio kredito kokybė nėra pablogėjusi, apskaitoje turės iš karto registruoti numatomus nuostolius, kurių suma lygi 12 mėnesių tikėtinų kredito nuostolių sumai (prekybos gautinų sumų atveju, tikėtinų kredito nuostolių sumai už visą terminą). Tuo atveju, jeigu kredito rizika yra labai išaugusi, vertės sumažėjimas vertinamas nustatant tikėtinų kredito nuostolių sumą už visą terminą, o ne už 12 mėnesių. Modelyje numatyti procedūriniai supaprastinimai, apimantys lizingo ir prekybos gautinas sumas.
• Apsidraudimo sandorių apskaitos reikalavimai buvo pakeisti, siekiant juos labiau suderinti su rizikos vaidymu. Standarte numatyta galimybė ūkio subjektams pasirinkti, ar taikyti 9-ajame TFAS numatytus apsidraudimo sandorių apskaitos reikalavimus, ar toliau taikyti 39-ajj TAS visoms apsidraudimo nuo rizikos priemonėms, nes dabartinis standartas šiuo metu neapima makro apsidraudimo sandorių apskaitos.

(Visos sumos lentelėse yra tūkst. EUR, jei nenurodyta kitaip)

Šis standartas taikomas metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2018 m. sausio 1 d. arba vėliau; kol kas nepatvirtintas Europos. Šiuo metu Bendrove vertina naujo standarto įtaką jos finansinėms ataskaitoms.

2012 m. Tarptautinių finansinės atskaitomybės standartų metiniai patobulinimai Patobulinimai apima septynių standartų pataisas.

• 2-ojo TFAS pataisomis patikslintas "teisių suteikimo sąlygų" apibrėžimas ir atskirai apibrėžtos "veiklos sąlygos" bei "paslaugų teikimo sąlygos". Pataisa taikoma mokėjimo akcijomis sandoriams, kurių suteikimo data yra 2014 m. liepos 1 d. arba vėlesnė.
• 3-ojo TFAS pataisomis patikslinta, kad (1) prievolė sumokėti neapibrėžtąjį atlygį, kuris atitinka finansinės priemonės apibrėžimą, klasifikuojama kaip finansinis įsipareigojimas arba nuosavybė remiantis 32-ajame TAS pateiktais sąvokų apibrėžimais ir kad (2) bet koks ne nuosavybės neapibrėžtasis atlygis - tiek finansinis, tiek nefinansinis - yra vertinamas tikrąja verte kiekvieną finansinių ataskaitų parengimo datą, tikrosios vertės pasikeitimą pripažįstant pelnu ar nuostoliais. 3-ojo TFAS pataisos taikomos versio jungimams, kurių įsigijimo data yra 2014 m. liepos 1 d. arba vėlesnė.
• 8-ojo TFAS pataisomis reikalaujama atskleisti (1) vadovybės sprendimus, susijusius su veiklos segmentų agregavimu, įskaitant segmentų, kurie buvo agreguoti, ir ekonominių rodiklių, kurie buvo vertinami nustatant, ar agreguoti segmentai turi panašias ekonomines charakteristikas, apibūdinimą ir (2) segmento turto sutikrinimą su ūkio subjekto turtu, jeigu ataskaitose pateikiamas segmento turtas.
• Išvadų dėl 13-ojo TFAS pagrindas patikslintas siekiant išaiškinti, kad išbraukiant tam tikrus 39-ojo TAS straipsnius po 13-ojo TFAS paskelbimo nebuvo siekiama panaikinti galimybės vertinti trumpalaikes gautinas ir mokėtinas sumas sąskaitoje faktūroje nurodyta suma, jeigu diskontavimo poveikis yra nereikšmingas.
• 16-ojo TAS ir 38-ojo TAS pataisomis patikslintas bendrosios balansinės vertės ir sukaupto nusidėvėjimo traktavimas, kai ūkio subjektas naudoja perkainojimo modelį.
• 24-ojo TAS pataisomis reikalaujama kaip susijusią šalį nurodyti ūkio subjektą, kuris ataskaitas teikiančiam ūkio subjektui ar ataskaitas teikiančio ūkio subjekto patronuojančiai įmonei ("vadovaujančiam ūkio subjektui") teikia pagrindinių vadovaujančių darbuotojų paslaugas ir atskleisti sąnaudas, kurias vadovaujantis ūkio subjektas patyrė, teikdamas paslaugas ataskaitas teikiančiam ūkio subjektui.

Šie patobulinimai taikomi metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2015 m. vasario 1 d. arba vėliau. Šiuo metu Bendrovė ir Grupė vertina, kokios įtakos šios pataisos turės jos finansinėms ataskaitoms.

15-asis TFAS "Pajamos pagal sutartis su klientais"

Naujame standarte pateiktas pagrindinis principas, kuriuo remiantis pajamos turi būti pripažįstamos sandorio kaina tuomet, kai prekės arba paslaugos perduodamos klientui. Kompleksinės prekės ar paslaugos, kurias galima išskirti, turi būti pripažįstamos atskirai ir bet kokios nuolaidos ar lengvatos, taikomos sutarties kainai, paprastai turi būti priskinamos atskiriems elementams. Jeigu atlygis yra skirtingas dėl tam tikrų priežasčių, turi būti pripažįstamos minimalios sumos, jeigu rizika, kad jos bus atstatytos, nėra reikšminga. Sąnaudos, patirtos siekiant užtikrinti sutarčių su klientais sudarymą, turi būti kapitalizuojamos ir amortizuojamos per sutarties naudos suvartojimo laikotarpj.

Standartas taikomas metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2018 m. sausio 1 d. arba vėliau; kol kas nepatvirtintas Europos. Siuo metu Bendrovė ir Grupė vertina, kokios įtakos šis standartas turės jos finansinėms ataskaitoms.

2014 m. Tarptautinių finansinės atskaitomybės standartų metiniai patobulinimai Patobulinimai apima keturių standartų pataisas.

• 5-ojo TFAS pataisomis patikslinta, kad pardavimo būdo pasikeitimas (perklasifikavimas iš "skirto parduoti" į "skirtą paskirstyti" arba atvirkščiai) nėra pardavimo ar paskirstymo plano pasikeitimas ir kaip toks neturi būti apskaitytas.
• 7-ojo TFAS pataisomis pateiktos gairės, skirtos padėti vadovybei nustatyti, ar susitarimo sąlygos dėl perduoto finansinio turto aptarnavimo gali būti traktuojamos kaip tolesnis ryšys pagal 7-ąjį TFAS reikalaujamos atskleisti informacijos tikslams. Siomis pataisomis taip pat patikslinta, kad 7-jame TFAS numatyti užskaitos atskieidimo reikalavimai nėra konkrečiai taikomi visiems tarpiniams laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai to reikalauja

(Visos sumos lentelėse yra tūkst. EUR, jei nenurodyta kitaip)

• 34-asis TAS.
• 19-ojo TAS pataisomis patikslinta, kad įvertinant išmokų, mokamų pasibaigus tarnybos laikui, įsipareigojimus, sprendimai dėl diskonto normos, aukštos kokybės įmonių obligacijų stiprios rinkos egzistavimo ar dėl to, kokias vyriausybės obligacijas naudoti kaip pagrindą, turėtų būti priimami remiantis valiuta, kuria išreikšti įsipareigojimai, o ne šalimi, kurioje jie atsirado.
• . 34-jame TAS bus reikalaujama pateikti nuorodą iš tarpinių finansinių ataskaitų į "informacijos, atskleistos kitur tarpinėje finansinėje ataskaitoje" vietą.

Šie patobulinimai taikomi metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2016 m. sausio 1 d. arba vėliau. Šiuo metu Bendrovė ir Grupė vertina, kokios įtakos šios pataisos turės jos finansinėms ataskaitoms.

"Informacijos atskleidimo iniciatyva" - 1-ojo TAS pataisos

Standarto pataisomis patikslinta reikšmingumo sąvoka ir paaiškinta, kad ūkio subjektas neturi specialiai atskleisti informacijos, kurios reikalauja TFAS, jei informacija, susijusi su atskleidimu, nėra reikšminga, net jei TFAS numatytas konkrečių reikalavimų sąrašas arba jie apibūdinti kaip minimalūs reikalavimai. Standarte pateiktos naujos gairės dėl finansinėse ataskaitose pateikiamų tarpinių sumų, visų pirma tai, kad tokias tarpines sumas (a) turi sudaryti straipsnių eilutės, kuriose nurodytos pagal TFAS pripažintos ir įvertintos sumos; (b) būtina pateikti ir pavadinti taip, kad tarpines sumas sudarančios straipsnių eilutės būtų aiškios ir suprantamos; (c) būtina pateikti nuosekliai visais laikotarpiais; ir kad (d) tokios tarpinės sumos neturi būti labiau išskirtos nei TFAS reikalaujamos pateikti tarpinės ir galutinės sumos. Sios pataisos taikomos metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2016 m. sausio 1 d. arba vėliau. Siuo metu Bendrovė ir Grupė vertina, kokios įtakos šios pataisos turės jos finansinėms ataskaitoms.

16-asis TFAS "Nuoma"

Naujajame standarte numatyti nuomos pripažinimo, pateikimo, informacijos atskleidimo principai. Pagal visas nuomos rūšis nuomininkas įgyja teise naudoti turtą nuomos pradžioje ir, jeigu nuomos mokėjimai atliekami per tam tikrą laikotarpį, taip pat gauna finansavimą. Dėl to, 16-uoju TFAS panaikinamas nuomos skirstymas į veiklos nuomą arba finansinę nuomą, kaip to reikalaujama 17-ajame TAS, o vietoj to pateikiamas bendras nuomininko apskaitos modelis. Nuomininkai turi pripažinti: (a) visų nuomos rūšių, kurių laikotarpis ilgesnis nei 12 mėnesių, turtą ir įsipareigojimus, išskyrus atvejus, kai pagal nuomos sutartį perduodamo turto vertė yra nedidelė; (b) nuomos turto nusidėvėjimą atskirai nuo palūkanų už nuomos įsipareigojimus pelno (nuostolių) ataskaitoje. Į 16-ąjį TFAS iš esmės perkeliami 17-jame TAS apibrėžti nuomotojo apskaitos reikalavimai. Dėl šios priežasties nuomotojas toliau turi skirstyti nuomą į veiklos nuomą arba finansinę nuomą ir apskaitoje skirtingai registruoti šias dvi nuomos rūšis.

Sis standartas taikomas metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2019 m. sausio 1 d. arba vėliau; kol kas nepatvirtintas Europos Šąjungos. Šiuo metu Bendrovė ir Grupė vertina, kokios įtakos naujasis standartas turės jos finansinėms ataskaitoms.

(Visos sumos lentelėse yra tūkst. EUR, jei nenurodyta kitaip)

2.2 Grupės apskaita (konsolidavimas)

(a) Dukterinės įmonės

Dukterinės įmonės (įskaitant specialios paskirties įmonės, kuriose Grupė gali kontroliuoti įų finansų bei veiklos politiką. Tokia kontrolė paprastai užtikrinama turint daugiau nei pusę balsavimo teisę turinčių akcijų. Vertinant, ar Grupė kontroliuoja kitą įmonę, atsižvelgiama į šiuo metu esamų ar konvertuojamų potencialių balsavimo teisę turinčių akcijų egzistavimą ir poveikį. Dukterinės įmonės pilnai konsoliduojamos nuo datos, kai Grupė įgyja šių įmonių kontrolę ir nebekonsoliduojamos nuo datos, kai ši kontrolė prarandama.

Pirkimo metodas taikomas apskaitant Grupės dukterinių įsigijimą. Dukterinės įmonės įsigijimo savikainą sudaro perduoto turto, prisiimtų įsipareigojimų ir Grupės išleistų nuosavybės priemonių tikroji vertė. Įsigijimo savikaina taip pat apima bet kokio turto ar įsipareigojimo, susidarančių dėl neapibrėžto atlygio susitarimo, tikrąją vertę. Su įsigijimu susijusios išlaidos pripažįstamos sąnaudomis tuomet, kai patiriamos. Verslo sujungimo būdu įsigytas identifikuojamas turtas ir prisiimti įsipareigojimai bei neapibrėžioji įsipareigojimai pradžioje įvertinami tikrosiomis vertėmis įsigijimo dieną. Naudojant įsigijimo metodą, grupė nekontroliuojančią dalį įsigyjamojoje įmonėje įvertina tikrąja verte arba proporcinga grynojo turto dalimi, tenkančia nekontroliuojančiai daliai įsigyjamojoje įmonėje.

Įsigijimo savikainos dalis, nekontroliuojančios dalies įsigyjamojoje įmonėje dalis ir anksčiau turėtos įsigyjamosios įmonės nuosavybės dalies tikrosios vertės įsigijimo dieną dalis, viršijanti Grupės įsigytos dukterinės įmonės identifikuojamo grynojo turto dalies tikrąją vertę, yra apskaitoma kaip prestižas. Jeigu įsigijimo savikaina yra mažesnė už Grupės įsigytos dukterinės įmonės identifikuojamo grynojo turto dalies tikrąją vertę, skirtumas pripažįstamas tiesiai pelno/(nuostolių) ataskaitoje.

Sandoriai tarp Grupės įmonių, likučiai bei nerealizuotas pelnas iš sandorių tarp Grupės įmonių yra eliminuojami. Nerealizuoti nuostoliai taip pat eliminuojami. Kur buvo būtina, dukterinių įmonių apskaitos principai buvo pakeisti, kad būtų užtikrintas su Grupės taikomais apskaitos principais.

(b) Sandoriai ir mažumos dalis

Grupė traktuoja sandorius su nekontroliuojančios dalies akcininkais kaip sandorius su Grupės akcininkais. Atliekant pirkimus iš nekontroliuojančios dalies akcininkų, skirtumas, susidarantis tarp bet kokio sumokėto atlygio bei įsigytos dukterinės įmonės grynojo turto dalies apskaitinės vertės, yra apskaitomas nuosavybės dalyje. Iš pardavimų nekontroliuojančios dalies akcininkams gaunamas pelnas ar patinami nuostoliai taip pat apskaitomi nuosavybės dalyje.

Kontrolės ar reikšmingos įtakos praradimo momentu bet kokia investiciją, liekanti buvusioje dukterinėje įmonėje, vertinama tikrąja vertės pasikeitimus įtraukiantį į pelną ar nuostolius. Tikroji vertė yra pradinė apskaitinė vertė, naudojama vėliau apskaitant liekančią investiciją kaip asocijuotą įmonę, pagal jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį kontroliuojamą įmonę ar finansinį turtą. Be to, bet kokios su investicija susijusios anksčiau kitose bendrosiose pajamose pripažintos sumos apskaitomos taip, tarsi Grupė būtų tiesiogiai perleidusi susijusį turtą ar įsipareigojimus. Tai reiškia, kad sumos, anksčiau pripažintos kitose pajamose, perkeliamos į pelną ar nuostolius.

(Visos sumos lentelėse yra tūkst. EUR, jei nenurodyta kitaip)

23 Atskiros finansinės ataskaitos

Dukterinės įmonės atskirose finansinėse ataskaitose apskaitomos naudojant savikainos metodą t.y. savikaina sumažinta vertės sumažėjimo nuostolio suma. Paskirstymai iš investicijų objekto sukaupto pelno pripažįstami pajamomis. Jei tokie paskirstymai viršija pelną, susidariusį po įsigijimo dienos, investicijos testuojamos dėl nuvertėjimo.

2.4 Užsienio valiutų perskaičiavimas

(a) Funkcinė ir pateikimo valiuta

Bendrovės ir kiekvienos Grupės finansinėse ataskaitose parodyti straipsniai įvertinti pirminės ekonominės aplinkos, kurioje įmonė vykdo veiklą, valiuta (toliau – funkcinė valiuta). Sios finansinės ataskaitos pateiktos eurais (EUR), kuri yra Bendrovės (ir kiekvienos Grupės įmonės) funkcinė ir pateikimo valiuta.

(b) Sandoniai ir likučiai

Sandoriai užsienio valiuta perskaičiuojami į funkcinę valiutą naudojant valiutų kursus, galiojančius sandorių atlikimo dieną. Pelnas ir nuostoliai, atsirandantys vykdant atsiskaitymus, susijusius su šiais sandoriais, bei perskaičiuojant piniginius turto bei įsipareigojimų likučius, išreikštus užsienio valiutomis, pagal metų pabaigoje galiojančius kursus, apskaitomi pelno/nuostolių ataskaitoje.

2.5 Ilgalaikis materialusis turtas

ilgalaikis materialusis turtas apskaitomas perkainota verte, nustatyta remiantis periodiškais turto vertinimais, sumažinta sukaupto nusidėvėjimo bei vertės sumažėjimo suma.

ilgalaikio materialiojo turto perkainojimo metu susidariusi apskaitinės vertės padidėjimo suma yra pripažįstama kitose bendrosiose pajamose, o paskui didinamas perkainojimo rezervas nuosavame kapitale (kiti rezervai). Vėlesnio turto perkainojimo metu susidariusi apskaitinės turto vertės sumažėjimo suma, kuri padengia ankstesnius to paties turto vertės padidėjimus, pripažįstama kitose bendrosiose pajamose ir šia suma yra mažinamas anksčiau pripažintas perkainojimo rezervas nuosavame kapitale. Visi kiti sumažėjimai apskaitomi pelno((nuostolių) ataskaitoje. Vertės padidėjimas, kuris padengia ankstesnius vertės sumažėjimus, apskaitomas pelno/(nuostolių) ataskaitoje. Visos kitos ilgalaikio materialiojo turto perkainojimo metu susidariusios apskaitinės vertės padidėjimo sumos yra pripažįstamos kitose bendrosiose pajamose, o paskui didinamas perkainojimo rezervas nuosavame kapitale. Kiekvienais metais skirtumas tarp perkainoto turto nusidėvėjimo, parodyto pelno((nuostolių) ataskaitoje, bei nusidėvėjimo, apskaičiuoto remiantis turto pradine verte, perkeliamas iš perkainojimo rezervo į nepaskirstytąjį pelną, įvertinus atidėtojo pelno mokesčio poveikį.

Vėliau patiriamos išlaidos prie turto apskaitinės vertės arba pripažįstamos kaip atskiras turtas tik tuo atvejų, jeigu tikėtina, kad ateityje Bendrovė ar Grupė iš šio turto gaus ekonominės naudos ir šio turto savikaina gali būti patikimai įvertinta. Visos kitos remonto ir priežiūros sąnaudos pripažįstamos sąnaudomis peino/(nuostolių) ataskaitoje per tą finansinį laikotarpį, kuomet jos buvo patirtos.

Turto nusidėvėjimas apskaičiuojamas taikant tiesiogiai proporcingą (tiesinį) metodą, nurašant turto įsigijimo vertę iki likvidacinės vertės per nustatytus naudingo tarnavimo laikotarpius.

llgalaikio turto naudingo tarnavimo laikotarpiai pateikti lentelėje žemiau:
Pastatai	15-55 metų
Mašinos ir įrengimai	5-29 metu
Transporto priemonės	4-10 metų
lranga ir kitas ilgalaikis materialusis turtas	3-20 mety

(Visos sumos lentelėse yra tūkst. EUR, jei nenurodyta kitaip)

Turto likvidacinės vertės ir naudingo tarnavimo laikotarpiai peržiūrimi ir prireikus koreguojami kiekvieno balanso parengimo dieną.

Nebaigta statyba perkeliama į atitinkamas ilgalaikio materialiojo turto grupes tuomet, kai įj užbaigiama ir turtas yra parengtas jo numatytam naudojimui.

Kai ilgalaikis materialusis turtas nurašomas arba kitaip perleidžiamas, jo įsigijimo vertė bei susijęs nusidevėjimas toliau nebeapskaitomi finansinėse ataskaitose, o su tuo susijęs pelnas arba nuostoliai, apskaičiuoti kaip skirtumas tarp įplaukų ir perieisto ilgalaikio materialiojo turto apskaitinės vertės, įtraukiami apskaičiuojant veiklos pelną.

2.6 Nematerialusis turtas

(a) Programinė įranga

Programinė įranga, iš kurios Bendrovė ar Grupė tikisi gauti ekonominės naudos ateityje, apskaitoma įsigijimo savikaina, sumažinta sukauptos amortizacijos suma. Amortizacija skaičiuojama taikant tiesiogiai proporcingą (tiesinį) metodą per naudingo tarnavimo laikotarpį nuo 1 iki 5 metų.

(b) Sutartiniai santykiai su klientais

Sutartiniai santykiai su klientais, pripažįstami nematerialiuoju turtu po verslo įsigijimo, apskaitomi naudojant savikainos metodą, atėmus sukauptą amortizaciją ir vertės sumažėjimą. Sutartiniai santykiai su klientais amortizuojami proporcingai per įvertintą 2 metų laikotarpį.

2.7 / 11.0 Nefinansinio turto vertės sumažėjimas

Turtas, kuriam skaičiuojama amortizacija arba nusidėvėjimas, siekiant nustalyti jo vertės sumažėjimą, jeigu tik tam tikri įvykiai ar aplinkybių pasikėtimai liudija, kad turto apskaitinė vertė gali būti neatgautina. Suma, kuria turto apskaitinė vertė viršija jo atsiperkamąją vertę, pripažįstama vertės sumažėjimo nuostoliu. Atsiperkamoji vertė yra turto tikroji vertė, atėmus pardavimo sąnaudas, arba naudojimo vertė, priklausomai nuo to, kuri iš jų yra didesnė. Nustatant turto vertės sumažėjimą, turtas yra sugrupuojamas į mažiausias grupes, kurių atžvilgiu galima nustatyti atskirus pinigų srautus (pinigų srautus sukuriančius vienetus).

2.8 Finansinis turtas

a) Paskolos ir gautinos sumos

Grupė klasifikuoja savo finansinį turtą į paskolas ir gautinas sumas. Klasifikavimas priklauso nuo įsigyto finansinio turto paskirties. Vadovybė nustato finansinio klasifikaciją jo pirmojo apskaitymo metu, o vėliau peržiūri klasifikaciją kiekvienos ataskaitos parengimo dieną.

Paskolos ir gautinos sumos yra neišvestinis finansinis turtas, kuriam nustatyti fiksuoti ar kitaip nustatomi mokėjimai ir kuris nekotiruojamas aktyvioje rinkoje. Jos apskaitomos kaip trumpalaikis turtas, išskyrus tuos atvejus, kuomet jų terminas yra ilgesnis nei 12 mėnesių nuo balanso parengimo dienos. Pastaruoju atveju jos priskiriamos prie ilgalaikio turto. Paskolos ir gautinos sumos apskaitomos balanso prekybos ir kitų gautinų sumų straipsnyje.

b) Pardavimui skirtas finansinis turtas

Finansinis turtas, skirtas parduoti, yra neisvestinis turtas arba priskirtas šiai kategorijai arba nepriskirtas jokiai kitai kategorijai. Jis yra priskiriamas ilgalaikiam turtui, išskyrus tuos atvejus, kai sueina investicijos terminas ar vadovybė ketina jį parduoti per 12 mėnesių nuo finansinės atskaitomybės sudarymo dienos.

Finansinis turtas, skirtas parduoti, pradžioje apskaitomas tikrąja verte pridėjus sandorio išlaidas, o vėliau - tikrąja vertė. Tikrosios vertės pasikeitimai yra apskaitomi kitose bendrosiose pajamose.

(Visos sumos lentelėse yra tūkst. EUR, jei nenurodyta kitaip)

Kai investicijos klasifikuojamos kaip skirtos pardavimui yra parduodamos ar sumažėja jų vertė, sukauptas tikrosios vertės koregavimas pripažintas nuosavybėje yra pripažįstamas bendrųjų pajamų ataskaitoje kaip pelnas arba nuostolis.

Investicijų, kuriomis yra prekiaujama aktyviose finansų rinkose, tikroji vertė yra nustatoma pagal tuo metu kotiruojamą uždarymo rinkos kainą, artimiausią balanso sudarymo datai. Investicijoms, kurioms nėra aktyvios rinkos, tikroji vertė vra nustatoma naudojant vertinimo metodus. Šie metodai apima vertės nustatymą remiantis rinkos sąlygomis pastaruoju metu rinkoje įvykdytais sandoriais, kitų iš esmės panašių instrumentų kaina, diskontuotų pinigų srautų analize ar kitais vertinimo modeliais.

Kiekvieno laikotarpio pabaigoje Bendrovė įvertiną, ar nėra objektyvių įrodymų, kad finansinio turto vertė yra sumažėjusi. Parduoti skirtų nuosavybės vertybinių popierių atvejų žymus ar užsitęsęs vertybinių popierių tikrosios vertės sumažėjimas žemiau jų savikainos yra laikomas vertybinių popierių vertės sumažėjimo požymiu. Jeigu egzistuoja šis įrodymas parduoti skirtam finansiniam turtui, tuomet sukauptas nuostolis (lygus skirtumui tarp jsigijimo savikainos ir dabartinės tikrosios vertės, atėmus to finansinio turto vertės sumažėjimo nuostolius, anksčiau pripažintus pelno (nuostolio) straipsnyje) yra perkeliamas iš nuosavybės į pelno/(nuostolių) ataskaitą.

2.9 Atsargos

Atsargos apskaitomos savikaina arba grynąja galimo realizavimo verte, priklausomai nuo to, kuri iš jų yra mažesnė. Savikaina apskaičiuojama vadovaujantis FIFO metodu. Pagamintos ir nebaigtos produkcijos savikainą sudaro žaliavos, tiesioginės darbo ir kitos tiesioginės sąnaudos bei susijusios netiesioginės gamybos sąnaudos, tačiau ji neapima skolinimosi išlaidų. Grynoji galimo realizavimo vertė yra įvertinta pardavimo kaina, esant įprastoms versio sąlygoms, atėmus produkcijos užbaigimo ir pardavimo sąnaudas.

2.10 Suteiktos paskolos, prekybos ir kitos gautinos sumos

Suteiktos paskolos ir gautinos pradžioje yra apskaitomos tikrąja verte, o vėliau vertinamos amortizuota savikaina, taikant apskaičiuotų palūkanų normos metodą, sumažinta vertės sumažėjimo suma. Gautinų sumų vertės sumažėjimas tuomet, kai yra objektyvių įrodymų, jog Grupė nesugebės atgauti visų šių sumų per iš anksto nustatytus terminus. Vertės sumažėjimo suma yra skirtumas tarp apskaitinės vertės ir įvertintų būsimųjų pinigų srautų, diskontuotų taikant apskaičiuotų palūkanų normą, dabartinės vertės sumažėjimo suma pripažįstama pelno/(nuostolių) ataskaitos bendrųjų ir administracinių sąnaudų straipsnyje. Beviltiškos skolos yra nurašomos tais metais, kuriais jos nustatomos kaip neatgautinos.

2.11 Pinigai ir pinigų ekvivalentai

Pinigai ir pinigų ekvivalentai apskaitomi nominalia verte. Pinigų srautų ataskaitos sudarymo tikslams pinigus ir pinigų ekvivalentus sudaro pinigai bankuose ir kasoje bei banko sąskaitos kreditas (angl. overdraft). Banko sąskaitos kreditas (overdraft) balanse apskaitomas trumpalaikų įsipareigojimų finansinių skolų straipsnyje.

2.12 Akcinis kapitalas

(a) Paprastosios akcijos

Paprastosios vardinės akcijos apskaitomos jų nominalia verte. Už parduotas akcijas gauta suma, viršijanti jų nominalią vertę, apskaitoma kaip akcijų priedai. Papildomos išlaidos, tiesiogiai priskiriamos naujų akcijų emisijai, apskaitomos kaip akcijų priedų sumažėjimas.

(Visos sumos lentelėse yra tūkst. EUR, jei nenurodyta kitaip)

(b) Nuosavos akcijos

Kai Bendrovė ar jos dukterinės įsigyja Bendrovės akcijų, už jas sumokėta suma, įskaitant visas priskiriamas papildomas išorines sąnaudas, atimama iš akcininkų nuosavybės kaip nuosavos akcijos, kol jos nėra parduodamos, naujai išleidžiamos ar anuliuojamos. Parduodant, išieidžiant ar anuliuojant nuosavas akcijas, joks pelnas ar nuostoliai nepripažįstami pelno/(nuostolių) ataskaitoje. Kai tokios akcijos vėliau parduodamos arba naujai išleidžiamos, gaunamos lėšos apskaitomos konsoliduotose finansinėse ataskaitose kaip akcininkų nuosavybės pasikeitimas.

2.13 Rezervai

(a) Kiti rezervai

Kiti rezervai formuojami remiantis metinio akcininkų susirinkimo nutarimu dėl paskirstytino pelno paskirstymo. Sis rezervas gali būti naudojamas tik metinio visuotinio akcininkų susirinkimo patvirtintiems tikslams.

įstatymo numatytas rezervas yra įtrauktas į kitus rezervus. Įstatymo numatytas rezervas yra privalomas pagal Lietuvos Respublikos įstatymų reikalavimus. Kasmetinis pervedimas į įstatymo numatytą rezervą sudaro 5 proc. grynojo rezultato ir yra privalomas tol, kol šis rezervas pasiekia 10 proc. akcinio kapitalo. Įstatymo numatytas rezervas negali būti skirtas dividendų mokėjimui, tačiau gali būti panaudotas būsimiems nuostoliams padengti.

Perkainojimo rezervas yra įtrauktas į kitus rezervus.

(b) Rezervas nuosavoms akcijoms įsigyti

Sis rezervas apskaitomas tol, kol Grupė dalyvauja nuosavų akcijų isigijimo ar pardavimo sandoriuose. Sis rezervas yra privalomas pagal Lietuvos Respublikos įstatymus ir jis negali būti mažesnis už įsigytų nuosavų akcijų įsigijimo verčių sumą.

Paskolos 2.14

Paskolos pradžioje pripažįstamos tikrąja verte, atėmus patirtas sandorio sąnaudas. Vėliau gautos paskolos apskaitomos amortizuota savikaina. Bet koks skirtumas, susidaręs tarp pradžioje pripažintos sumos ir išpirkimo vertės, pripažįstamas pelno/(nuostolių) ataskaitoje per skolinimosi laikotarpį, taikant apskaičiuotų palūkanų normos metodą.

Paskolos priskiriamos prie trumpalaikių įsipareigojimų, nebent Grupė turi besąlyginę teisę atidėti įsipareigojimo įvykdymą ne mažiau kaip 12 mėnesių po balanso parengimo dienos.

2.15 Pelno mokestis

Pelno mokesčio sąnaudos už laikotarpį apima ataskaitinio laikotarpio pelno mokestį ir atidėtąjį pelno mokestį. Pelno mokestis pripažįstamas pelno (nuostolių) ataskaitoje, išskyrus tą jo dalį, kuri susijusi su straipsniais, pripažintais kitų bendrųjų pajamų eilutėje ar tiesiogiai nuosavybės dalyje. Tokiu atveju pelno mokestis taip pat pripažįstamas atitinkamai kitų bendrųjų pajamų eilutėje arba tiesiogiai nuosavybės dalyje.

Ataskaitinio laikotarpio pelno mokestis apskaičiuojamas vadovaujantis mokesčių įstatymais, priimtais arba iš esmės priimtais balanso parengimo dieną tose šalyse, kuriose veikia ir pajamas uždirba Bendrovė ir jos dukterinės įmonės. Vadovybė reguliariai peržiūnį mokesčių deklaracijas įtraukiamas pozicijas, atsižvelgdama į taikomo mokestinio aiškinimus, ir, jei būtina, suformuoja atidėjinius sumoms, kurias tikėtina, kad reikės sumokėti mokesčių inspekcijai.

Pelnas apmokestinamas 15 proc. pelno mokesčio tarifu pagal Lietuvos Respublikos mokesčių istatymus.

(Visos sumos lentelėse yra tūkst. EUR, jei nenurodyta kitaip)

Atidėtasis pelno mokestis apskaitomas taikant įsipareigojimų metodą įaikiniesiems skirtumams, susidarantiems tarp turto ir įsipareigojimų mokesčių bazės ir jų apskaitinės vertės konsoliduotose finansinėse ataskaitose. Atidėtųjų mokesčių įsipareigojimai yra pripažįstami visiems laikiniems skirtumams, kurie vėliau didins apmokestinamąjį pelną, o atidėtųjų mokesčių turias pripažįstamas tik ta dalimi, kuri tikėtinai ateityje sumažins apmokestinamąjį pelną. Atidėtasis pelno mokestis nepripažįstamas, jeigu jis susidaro dėl kitų nei verslo sujungimo būdu atsiradusio turto ar įsipareigojimų pirminio pripažinimo, kuris sandorio metu neturėjo įtakos nei apskaitiniam, nei apmokestinamam pelnui ar nuostoliui. Atidėtasis pelno mokestis apskaičiuojamas taikant balanso parengimo dienai patvirtintus arba iš esmės patvirtintus mokesčių tarifus (ir įstatymus), kuriuos numatoma taikyti, kuomet bus realizuojamas susijęs atidėtojo pelno mokesčio turtas arba įvykdomas atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimas.

Atidėtasis pelno mokesčio turtas yra pripažįstamas tokia yra tikėtina, kad ateityje bus gautas apmokestinamasis pelnas, kurio pakaks laikiniesiems skirtumams panaudoti.

Atidetasis pelno mokestis apskaitomas laikiniesiems skirtumams, susidariusiems dėl investicijų į dukterines įmones, išskyrus tuos atvejus, kuomet laikinojo skirtumo išnykimo laiką kontroliuoja Grupė ir tikėtina, kad laikinasis skirtumas nebus panaikintas artimiausiu metu.

2.16 Lizingas ir nuoma - kur Grupė yra nuomininkė

(a) Finansinė nuoma (lizingas)

ligalaikio materialiojo turto nuoma, kuomet Grupei perduodama iš esmės visa su turto nuosavybe susijusi rizika ir nauda vadinama finansine nuoma (izingu). Finansinė nuoma pradžioje kapitalizuojama mažesne iš dviejų verčių: lizingo būdu įsigyto ilgalaikio materialiojo turto tikrąja verte arba įvertinta minimalių lizingo įmokų dabartine verte. Nuomos mokestis paskirstomas tarp įsipareigojimų bei finansavimo sąnaudų taip, kad sudarytų palūkanų normą likusiam lizingo įsipareigojimų balansui. Atitinkamai, nuomos mokesčiai, atėmus būsimas finansavimo sąnaudas, yra apskaitomi ilgalaikių mokėtinų sumų straipsnyje, išskyrus tuos atvejus, kuomėt mokėjimai turi būti atlikti per 12 mėnesių ir tokiu atveju jie apskaitomi trumpalaikiuose įsipareigojimuose. Finansinės būdu įsigytas ilgalaikis materialusis turtas yra nudėvimas per jo naudingą tarnavimo laikotarpį arba lizingo laikotarpį, priklausomai nuo to, kuris iš jų yra trumpesnis.

(b) Nuoma

Nuoma, kai nuomotojui lieka reikšminga rizikos dalis ir nuosavybės teikiama nauda, laikoma nuoma. Nuomos įmokos (atėmus bet kurias nuomotojo suteiktas nuolaidas) pripažįstamos sąnaudomis pelno/(nuostolių) ataskaitoje proporcingai per visą nuomos laikotarpį.

2.17 lšmokos darbuotojams

(a) Socialinio draudimo įmokos

Grupė už savo darbuotojus moka socialinio draudimo įmokas į Valstybinį socialinio draudimo fondą (toliau – Fondas) pagal nustatytų įmokų pianą, vadovaujantis vietos teisės aktų reikalavimais. Nustatytų įmokų planas – tai planas, pagal kurį Grupė moka fiksuoto dydžio įmokas į Fondą ir neturi teisinio ar konstruktyvaus įsipareigojimo toliau mokėti įmokas, jei Fondas neturi pakankamai turto, kad sumokėtų visas išmokas darbuotojams, susijusias su jų tarnyba dabartiniu ir ankstesniais. Socialinio draudimo įmokos pripažįstamos sąnaudomis pagal kaupimo principą ir priskiriamos prie darbo užmokesčio sąnaudų.

(Visos sumos lentelėse yra tūkst. EUR, jei nenurodyta kitaip)

(b) Išeitinės išmokos

išeitinės išmokos darbuotojams mokamos nutraukus darbo santykius su darbuotoju iki įprasto išėjimo į pensiją amžiaus arba darbuotojui priemus sprendimą savo noru išeiti iš darbo mainais į tokias išmokas. Grupė pripažįsta išeitines išmokas tada, kai ji yra akivaizdžiai įpareigota nutraukti darbo santykius su esamais darbuotojais pagal detalų darbo santykių nutraukimo planą be galimybės jo atsisakyti arba įpareigota mokėti išeitines išmokas po to, kai jos buvo pasiūlytos už išėjimą iš darbo savo noru. Jei išeitinės išmokos tampa mokėtinos vėliau nei per 12 mėnesių nuo balanso datos, jos turi būti diskontuojamos iki dabartinės vertės.

(c) Premijų planai

Grupė pripažįsta įsipareigojimą ir sąnaudas premijoms ir dalyvavimui pelne, kuomet ji yra įsipareigojusi pagal sutartį arba praeityje taikoma praktika yra sukūrusi konstruktyvų įsipareigojimą.

2.18 Pajamų pripažinimas

Pardavimo pajamas sudaro atlygio, gauto ar gautino už parduotas prekes ir paslaugas Grupei vykdant įprastinę veikią, tikroji vertė. Pajamos atėmus pridėtinės vertės mokesį, sugrąžintas prekes ir kainų nuolaidas bei eliminavus pardavimus Grupės viduje. Pajamos iš prekių pardavimo pripažįstamos tik tada, kai pirkėjui perduodama visa reikšminga rizika ir nuosavybės į prekes teisės teikiama nauda.

Transportavimo pasiaugų teikimo pajamos pripažįstamos tuo laikotarpiu, kuomet paslaugos buvo teikiamos.

Palūkanų pajamos pripažįstamos proporcingai, taikant apskaičiuotų palūkanų normos metodą. Kuomet sumažėja gautinos sumos vertė, Grupė sumažina jos apskaitinę vertę iki atsiperkamosios vertės, kurią sudaro įvertinti būsimi pinigų srautai, diskontuoti priemonės pirmine apskaičiuotų palūkanų normą, ir toliau prideda diskontą kaip palūkanų pajamas. Palūkanų pajamos už sumažėjusios vertės paskolas pripažįstamos taikant pirminę apskaičiuotų palūkanų normą.

Dividendų paskirstymas 2.19

Bendrovės akcininkams paskirstomi dividendai finansinėse ataskaitose pripažįstami įsipareigojimu tuo laikotarpiu, kuomet jie patvirtinami Bendrovės akcininkų.

2.20 Vienai akcijai tenkantis pelnas

Vienai akcijai tenkantis paprastasis pelnas apskaičiuojamas dalijant akcininkams tenkantį grynąjį pelną iš išleistų paprastųjų vardinių akcijų skaičiaus svertinio vidurkio, neįskaitant paprastųjų vardinių akcijų, kurias nusipirko Bendrovė ir Grupė, kurios kaip nuosavos akcijos.

2.21 Informacija apie segmentus

Informacija apie veiklos segmentus atskleidžiama vadovaujantis tuo pačiu metodu, kuris naudojamas teikiant informaciją ūkio subjekto pagrindiniam sprimančiam asmeniui. Pagrindinį sprendimus priimantį asmenį, kuris yra atsakingas už išteklių paskirstymą ir verslo segmentų veiklos rezultatų įvertinimą, sudaro Valdyba, kuri priima strateginius sprendimus. Grupės vadovybė išskyrė šiuos Grupės veiklos segmentus: kietasis sūris, pusiau kietasis sūris, sviestas, pienas, grietinė, grietinė, rūgpienis, jogurtas, varškės sūris ir kita. Šie segmentai buvo sujungti į du pagrindinius finansinėse ataskaitose pateikiamus segmentus remiantis panašiu produktų, gamybos proceso, pirkėjų grupės ir platinimo būdo pobūdžiu.

(Visos sumos lentelėse yra tūkst. EUR, jei nenurodyta kitaip)

2.22 Vyriausybės dotacijos ir subsidijos

Vyriausybės dotacijos ir subsidijos yra apskaitomos tikrąja verte tuomet, kai yra pakankamai įrodymų, jog subsidija bus gauta, Grupė ir Bendrovė atitiks visas jai keliamas sąlygas.

Vyriausybės dotacijos, gautos ilgalaikio materialiojo turto įsigijimui finansuoti, apskaitomos balanso ilgalaikių ateinančių pajamų straipsnyje. Jos pripažįstamos pajamomis pagal tiesiogiai proporcingą (tiesinį) metodą per susijusio ilgalaikio materialiojo turto naudingo tarnavimo laikotarpį.

2.23 Atidėjiniai

Atidėjiniai restruktūrizavimo išlaidoms ir teismo ieškiniams pripažįstami tuomet, kai: Grupė ir Bendrovė turi dabartinį teisinį ar konstruktyvų įsipareigojimą dėl įvykių praeityje; daugiau tikėtina nei netikėtina, kad šiam įsipareigojimui įvykdyti teks panaudoti išteklius; įsipareigojimų suma gali būti patikimai įvertinta. Atidėjiniai nepripažįstami būsimiems veiklos nuostoliams.

Atidėjiniai įvertinami dabartine verte sąnaudų, kurių tikėtina, kad prireiks įsipareigojimui įvykdyti, naudojant ikimokestinį taritą, kuris atspindi pinigų laiko vertės ir konkrečiam įsipareigojimui būdingų rizikų dabartinius rinkos vertinimus. Atidėjimas per iaikotarpį pripažįstamas palūkanų sąnaudomis.

2.24 Prekybos mokėtinos sumos

Prekybos mokėtinos sumos pradžioje pripažįstamos tikrąją verte, o vėliau vertinamos amortizuota savikaina, taikant apskaičiuotų palūkanų normos metodą.

3. Finansinės rizikos valdymas

3.1 Finansinės rizikos veiksniai

Vykdydama veiklą, Bendrovė ir Grupė susiduna su įvainomis rizikomis. Grupės bendra rizikos valdymo programa pagrindinį dėmesį skiria finansinių rinkų nenuspėjamumu! ir siekia sumažinti galimą neigiamą poveikį Grupės finansiniams veiklos rezultatams. Rizikos valdymą vykdo Bendrovės vadovybė. Rašytiniai bendros rizikos valdymo principai nėra parengti.

(a) Rinkos rizika

(i) Valiutų kursų rizika

Bendrovė ir Grupė veiklą vykdo tarptautiniu mastu, tačiau jai iškilusi valiutų kursų svyravimo rizika palaikoma minimaliame lygyje, kadangi jos pardavimai už Lietuvos Respublikos teritorijos nby daugiausia vykdomi eurais.

(ii) Pinigų srautų ir tikrosios vertės palūkanų normos rizika

Grupei bei Bendrovei palūkanų normos rizika iškyla dėl palūkanas uždirbančių paskolų ir dėl gautų paskolų. Dėl gautų paskolų su kintama palūkanų norma Grupė susiduria su pinigų srautų palūkanų normos rizika. Dėl išduotų paskolų su fiksuota palūkanų norma Grupė susiduria su tikrosios vertės palūkanų normos rizika. 2015 ir 2014 metais Grupės suteiktos paskolos su fiksuota palūkanų norma buvo denominuotos eurais. 2015 ir 2014 metais Grupės gautos paskolos su kintama palūkanų norma buvo denominuotos eurais.

2015 m. gruodžio 31 d. Bendrovės ir Grupės grynieji palūkanų normai jautrūs įsipareigojimai sudarė atitinkamai 13 458 tūkst. EUR (2014 m. gruodžio 31 d. – 5 905 tūkst. EUR). Palūkanų normai išaugus / sumažėjus 0,5 procentinio punkto (2014: 0,5 procentinio punkto) Bendrovės ir Grupės pelnas sumažėtų / padidėtų 67 tūkst. EUR (2014 m. – pelnas sumažėtų / padidėtų 30 tükst. EUR).

(Visos sumos lentelėse yra tūkst. EUR, jei nenurodyta kitaip)

(b) Kredito rizika

Kredito rizika kyla dėl pinigų bankuose, suteiktų paskolų bei iš pirkėjų gautinų sumų patiriamos kredito rizikos.

2015 m. gruodžio 31 d. visi Bendrovės ir Grupės grynųjų pinigų likučiai buvo laikomi bankuose, kurių išoriniai kredito reitingai, nustatyti reitingo agentūros "Fitch Ratings", yra nuo A+ iki BBB. (2014 m. gruodžio 31 d. - nuo A+ iki A).

i) Maksimali kredito rizikos pozicija

Lentelėje pateikiami visi Bendrovės ir Grupės balansiniai dėl kurių yra patinama kredito rizika. Maksimali kredito rizikos pozicija neatsižvelgiant į užtikrinimo priemones ir kitas kredito rizikos mažinimo priemones gruodžio 31:

Grupē			Bendrovë
2015 m.	2014 m.		2015 m.	2014 m.
1 427		3 326 Pinigai ir pinigų ekvivalentai bankuose	401	1 065
31 847		33 647 Prekybos gautinos sumos	28 242	30 865
9 238		16 082 Suteiktos paskolos	8 961	14 207
42 512	53 055		37 604	45 937

ii) Finansinio turto kredito kokybė

Grapė neklasifikuoja gautinų sumų ir kito kredito riziką turinčio finansinio turto pagal kredito kokybę. Kredito rizika yra valdoma didžiausiems prekybos klientams nustatant kredito limitus bei analizuojant pradelstas gautinas sumas bei paskolas. Kredito limitų taikymas ir pradelstų skolų analizė yra nuolat stebima Bendrovės ir Grupės vadovybės.

Žemiau pateikiamoje lentelėje nurodomi didžiausių prekybos klientų kredito limitai bei gautinos sumos 2015 m. gruodžio 31 d.

Grupė			Bendrovė
Kredito limitas	Gautina suma		Kredito limitas	Gautina suma
3 800	3 719	Klientas A	3 800	3 719
2 700	2 509	Klientas B	2 700	2 509
2 100	2 006	Klientas C	2 100	2 006
1 900	1 848	Klientas D	1 900	1 848
4 345	3 694	Klientas E
2 028	1 167	Klientas F

Žemiau pateikiamoje lentelėje nurodomi didžiausių prekybos klientų kredito limitai bei gautinos sumos 2014 m. gruodžio 31 d.

Grupė				Bendrové
Kredito limitas	Gautina suma		Kredito limitas	Gautina suma
3 186	1 704	Klientas A	3 186	1 704
1 501	519	Klientas B	1 501	519
500	486	Klientas C	500	466
300	297	Klientas D	300	297
4 344	2 519	Klientas E
2 027	1 148	Klientas F
985	228	Klientas G
434	367	Klientas H
434	359	Klientas J

Gautinos sumos iš prekybos klientų reikšmingai neviršijo nustatytų kredito limitų.

(Visos sumos lentelėse yra tūkst. EUR, jei nenurodyta kitaip)

Lentelėje pateikiama suteiktų paskolų koncentracija:

Grupė			Bendrovė
2015	2014		2015	2112 4
4 982		11 989 Didesnės nei 580 tūkst. EUR suteiktos paskolos	6 000	11 575
2 032		2 249 Didesnės nei 290 tūkst. EUR, bet mažesnės nei 580	1 595	1 814
		tūkst. EUR suteiktos paskolos
2 224		1 844 Mažesnės nei 290 tūkst. EUR suteiktos paskolos	1 366	818
9 238	16 082		8 961	14 207

Paskolos didesnės nei 580 tūkst. EUR yra suteiktos dviems įr vienam fiziniam asmeniui.

(c) Likvidumo rizika

Konservatyvus likvidumo rizikos valdymas leidžia išlaikyti reikiamą grynųjų pinigų kiekį ir finansavimą sutartomis kreditavimo priemonėmis.

Lentelėje pateikiama Grupės finansinių įsipareigojimų analizė. Įsipareigojimai suskirstyti paga! terminus, atsižvelgiant į balanso dieną likusį laikotarpį iki sutartyje numatyto termino pabaigos. Lentelėje pateiktos sumos apima sutartyje numatytus nediskontuotus pinigų srautus. Mokėtinos sumos ir kiti finansiniai įsipareigojimai, kurių įvykdymo terminas yra 3 mėnesiai arba mažiau, atitinka įų balansines vertes, kadangi diskontavimo poveikis nėra reikšmingas.

Bendrovė

	Mažiau nei 3	Nuo 3 iki 12
2015 m. gruodžio 31 d.	menesiai	mėnesių	Nuo 1 iki 5 metų	Po 5 metų
Bankų suteiktos paskolos	9 529	4 129
Prekybos mokėtinos sumos	11 677
Kitos mokėtinos sumos	1 320
	22 526	4 129
2014 m. gruodžio 31 d.	Mažiau nei 3	Nuo 3 iki 12
	mėnesiai	mėnesiu	Nuo 1 iki 5 metu	Po 5 metu
Bankų suteiktos paskolos	13 229	1 365
Prekybos mokėtinos sumos	12 193
Kitos mokėtinos sumos	1 287
	26 709	1 365
Grupė
2015 m. gruodžio 31 d.	Mažiau nei 3 menesiai	Nuo 3 iki 12 mėnesių	Nuo 1 iki 5 metų	Po 5 metu
Bankų suteiktos paskolos	9 529	4 129
Prekybos mokėtinos sumos	13 601
Kitos mokėtinos sumos	1 320
	24 450	4 129
2014 m. gruodžio 31 d.	Mažiau nei 3 menesiai	Nuo 3 iki 12 menesiu	Nuo 1 iki 5 metų	Po 5 metų
Bankų suteiktos paskolos	13 229	1 365
Prekybos mokėtinos sumos	14 359
Kitos mokėtinos sumos	1 287
	28 875	1 365	=

(Visos sumos lentelėse yra tūkst. EUR, jei nenurodyta kitaip)

3.2 Kapitalo rizikos valdymas

Grupės ir Bendrovės kapitalo valdymo tikslai yra užtikrinti Grupės galimybes tęsti veiklą, siekiant uždirbti pelno savo akcininkams ir kitoms suinteresuotoms šalims ir palaikyti opimalią kapitalo struktūrą mažinant kapitalo savikainą. Siekdamos palaikyti arba pakoreguoti kapitalo struktūrą, Grupė ir Bendrovė gali pakoreguoti akcininkamų dividendų sumą grąžinti kapitalą akcininkams, išleisti naujų akcijų arba parduoti turtą, kad sumažintų skolas.

Grupė ir Bendrovė kapitalą apibrėžia kaip akcininkų nuosavybę ir paskolas minus pinigų ekvivalentus.

Bendrovė Grupė 2015 2014 2015 2014 14 978 15 880 14 978 15 880 Gautos paskolos (1 427) (3 326) Sumažinta: pinigų ir pinigų ekvivalentų likutis (401) (1 065) 13 551 12 554 Grynoji skola 14 577 14 815 101 347 88 087 115 633 98 347 Akcininkų nuosavybė 115 924 102 902 129 184 110 901 Kapitalas iš viso

Bendrovės ir Grupės kapitalo struktūra gruodžio 31 d .:

Remiantis Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymų, akcinės įstatinis kapitalas turi būti ne mažesnis kaip 40 tūkst. EUR (uždarosios akcinės bendrovės ne mažesnis kaip 2,5 tūkst. EUR), o nuosavas kapitalas – ne mažesnis kaip 50 procentų bendrovės įstatinio kapitalo dydžio. 2015 m. gruodžio 31 d. ir 2014 m. gruodžio 31 d. Bendrovė ir jos dukterinės įmonės, registruotos Lietuvoje, įvykdė šiuos reikalavimus.

Tikrosios vertės vertinimas 33

Balanse apskaitytos prekybos mokėtinos ir prekybos gautinos sumos turi būti apmokėtos per trumpesnį negu trijų mėnesių laikotarpį, todėl laikomą, kad jų tikroji vertė atitinka balansinę vertę, atėmus vertės sumažėjimą. Bendrovės gautų palūkanų norma yra keičiama ne rečiau kaip kas pusę metų, todėl laikoma jog jų tikroji vertė atitinka balansinę vertę. Bendrovės suteiktų paskolų tikroji verė atskleista 19 pastaboje, o ilgalaikio turto tikroji vertė - 15 pastaboje.

Tikroji vertė apibrėžiama kaip kaina, už kurią vertinimo dieną būtų parduotas turtas arba perleistas įsipareigojimas pagal tvarkingą sandorį tarp rinkos dalyvių. Išskinami trys tikrosios vertės hierarchijos lygiai.

Pirmam lygiui priskiriama ta turto vienėtų tikroji vertė, kuri nustatyta remiantis identiško turto kotiruojamomis (nekoreguotomis) kainomis, aktyviose rinkose.

Antram lygiui priskiriama ta turto vienetų tikroji vertė, kuri nustatyta remiantis kitais tiesiogiai arba netiesiogiai stebimais rodikliais.

Trečiam lygiui priskiriama ta turto vienetų tikroji vertė, kuri nustatyta remiantis nestebimais rodikliais.

(Visos sumos lentelėse yra tūkst. EUR, jei nenurodyta kitaip)

4. Svarbūs apskaitiniai vertinimai ir sprendimai

Atidėjimas gautinų sumų ir paskolų vertės sumažėjimui

Atidėjimas gautinų sumų ir paskolų vertės sumažėjimui apskaičiuotas remiantis vadovybės atliktais sumų, kurios nebus susigrąžintos pagal pradžioje numatytus terminus, atgautinumo ir atgavimo laiko vertinimais. Siam apskaičiavimui atlikti reikia primti svarbius sprendimus. Sprendimai priimami atsižvelgiant į skolininko reikšmingas finansines problemas, tikimybę, kad skolininkas bankrutuos ar jam bus atlikta finansinė reorganizacija, taip pat į mokėjimų ar uždelsimą. Dabartiniai Bendrovės ir Grupės vertinimai galėtų žymiai pasikeiti, pasikeitus situacijai rinkoje ir bendrai visoje ekonomikoje. Atgautinumo lygis taip pat labai priklauso nuo sėkmės ir veiksmų, kurių buvo imtasi, siekiant susigrąžinti gautinas sumas, kurių mokėjimas žymiai uždelstas.

ligalaikio materialiojo turto naudingo tarnavimo laikotarpių vertinimas

Bendrovė ir Grupė turi senus pastatus ir įrangą, kurių naudingo tarnavimo laikotarpiai įvertinti remiantis numatomais produkto gyvavimo ciklais. Tačiau ekonominiai naudingo tamavimo laikotarpiai gali skirtis nuo dabartinių vertinimų dėl techninių naujovių ar konkurentų veiksmų.

ilgalaikio materialiojo turto perkainojimas

Grupės ir Bendrovės ilgalaikio materialiojo turto (išskyrus transporto priemones) tikrosios vertės vertinimą 2015 m. gruodžio 31 d. atliko nepriklausomi turto vertintojai UAB "OBER HAUS Nekilnojamasis turtas", kur vertinant nekilnojamo turto grupę naudotas palyginamosios vertės (pardavimo kainos analogų) metodas. Vertinant kitas turto grupes, naudotas atstatomosios vertės (kašų) metodas. Transporto priemonių grupės vertinimą atliko Bendrovės ekspertai, kurie nustatė tikrąją vertę naudodami pardavimo kainos analogų metodą. Turto daliai, kuri buvo vertinta atstatomosios vertės metodų aliktas vertės sumažėjimo testas, kuris parcdė, kad nėra požymių galimam vertės sumažėjimui.

Bendrovės vadovybės nuomone, remiantis šiais metodais pakoreguotos ilgalaikio materialiojo turto vertės 2015 m. gruodžio 31 d. atitinka jų tikrąją vertę (15 pastaba).

Atsargų vertės sumažėjimas

Grupė ir Bendrovė atsargas apskaito viena iš mažesniųjų įsigijimo savikaina arba grynaja galimo realizavimo verte. Grupė ir Bendrovė vertino, ar atsargų, apskaitytų įsigijimo savikaina vertė nėra mažesnė nei grynoji galimo realizavimo vertė, atsižvelgdama į istorinius atsargų pardavimus žemiau savikainos. Jei apskaitytas atsargų vertės sumažėjimas būtų 5 proc. didesnis/mažesnis, tai 2015 m. Grupės ir Bendrovės pelnas prieš mokesčius būtų atlinkamai 248 tūkst. EUR mažesnis/didesnis (2014 m. atitinkamai - 311 tūkst. EUR).

เก่ Informacija apie segmentus

Veiklos segmentai ir finansinėse ataskaitose pateikiami segmentai

Grupės vadovybė išskyrė šiuos Grupės veiklos segmentus: kietasis sūris, pusiau kietasis sūris, sviestas, pienas, grietinė, grietinė, rūgpienis, jogurtas, varškės sūris ir kita. Šie segmentai buvo sujungti į du pagrindinius finansinėse ataskaitose pateikiamus segmentus panašiu produktų, gamybos proceso, pirkėjų grupės ir platinimo būdo pobūdžiu.

Pagrindiniai du Grupės verslo finansinėse ataskaitose pateikiami segmentai yra šie:

• Svieži pieno produktai

• Sūris ir kiti pieno produktai

Kitą grupės veiklą pagrinde sudaro žaliavinio pieno surinkimas, šis segmentas nera pakankamo dydžio, kad būtų atskieidžiamas atskirai. Sandonai tarp segmentų vykdomi normaliomis prekybinės veiklos sąlygomis. Sviežio pieno produktų segmente yra 2 išoriniai klientai, kurių kiekvieno individualiai pajamos sudaro daugiau nei 10% visų segmento pajamų.

(Visos sumos lentelėse yra tūkst. EUR, jei nenurodyta kitaip)

Žemiau pateikiama segmentų 2015 m. gruodžio 31 d. ir 2014 m. gruodžio 31 d. pasibaigusių metų informacija:

	Svieži pieno produktai	Sūris ir kiti pieno produktai	Kiti segmentai (neskirstoma)	Grupė
2015
Pardavimai	66 357	172 575	20 880	259 812
Pardavimai su kitais segmentais	(23)	(43 726)	(19 559)	(63 308)
Pardavimai - trečiosioms šalims	66 334	128 849	1 391	196 504
Segmento bendrasis pelnas	13 057	12 453	(960)	24 550
Nusidėvėjimas ir amortizacija	1 885	6 944	39	8 868
Pelno mokesčio sanaudos (pajamos)	(766)	595		(171)
š viso turto	35 661	126 706	2 816	165 183
Sandorių tarp grupės įmonių eliminavimai				(10 576)
lš viso turto, atėmus sandorius tarp grupės įmonių				154 607
Ilgalaikio turto įsigijimas (išskyrus finansines priemones ir atidėtojo pelno mokesčio turtą)	828	1 042	ੈ	1 879
lš viso įsipareigojimų Sandorių tarp grupės įmonių eliminavimai	16 375	33 138	2 734	52 248 (13 274)
Iš viso įsipareigojimų, atėmus sandorius tarp grupės įmonių				38 974

	Svieži pieno produktai	Sūris ir kiti pieno produktai	Kiti segmentai (neskirstoma)	Grupė
2014
Pardavimai	76 291	223 554	30 822	330 667
Pardavimai su kitais segmentais	(104)	(51 107)	(30 205)	(81 416)
Pardavimai - trečiosioms šalims	76 187	172 447	617	249 251
Segmento bendrasis pelnas	14 815	4 608	(311)	19 202
Nusidėvėjimas ir amortizacija	2 055	7 198	40	0 203
Pelno mokesčio sanaudos (pajamos)	816	(1 037)	1	(220)
lš viso turto Sandorių tarp grupės įmonių eliminavimai lš viso turto, atėmus sandorius tarp grupės įmonių	28 932	117 923	3 236	150 091 (9 337) 140 754
Ilgalaikio turto įsigijimas (išskyrus finansines priemones ir atidėtojo pelno mokesčio turtą)	1 343	4 965	66	6 374
iš viso įsipareigojimų	11 009	37 614	2 729	51 352
Sandorių tarp grupės įmonių eliminavimai Iš viso įsipareigojimų, atėmus sandonius tarp grupės įmonių				(8 945) 42 407

(Visos sumos lentelėse yra tūkst. EUR, jei nenurodyta kitaip)

Geografiné informacija

Visas Bendrovės turtas yra Lietuvoje. Bendrovės pardavimo pajamų analizė pagal rinkas pateikta žemiau:

		Pardavimo pajamos		Turto iš viso		Kapitalinės investiciios
	2015	2014	2015	2014	2015	2014
Lietuva	54 429	66 937	134 486	125 702	1 042	4 965
Europos Sąjungos šalys	85 997	111 012
Kitos šalys	32 149	45 605
	172 575	223 554	134 486	125 702	1 042	4 965

Grupės turtas pagal geografinius segmentus pateiktas žemiau. Grupės pardavimo pajamų analizė pagal rinkas pateikta žemiau:

	Pardavimo pajamos		Turto iš viso		Kapitalinės investicijos
	2015	2014	2015	2014	2015	2014
Lietuva	70 047	82 341	151 187	137 545	1 879	6 374
Europos Sajungos šalys	94 308	121 304	3 420	3 209
Kitos šalys	32 149	45 606
	196 504	249 251	154 607	140 754	1 879	6 374

Pardavimai priskiriami pagal tai kurioje šalyje yra pirkėjas.

Bendrovės pajamų analizė pagal jų grupes:

	AUTED	40 14
Prekių pardavimo pajamos	165 021	215 809
Kitos pajamos (pieno transportavimas)	7 554	7 745
	172 575	223 554
Grupės pajamų analizė pagal jų grupes:
	2015	2014
	195 579	248 464
Prekių pardavimo pajamos Kitos pajamos (pieno transportavimas)	925	787

6. Pardavimo ir rinkodaros sąnaudos

Grupė			Bendrové
2015	2014		2015	2014
1 364	1 932	Rinkodaros paslaugos
2 414	2 467	Darbo užmokesčio sanaudos	1 295	1 267
4 337	4 625	Transportavimo paslaugos	4 050	4 365
827		734 Produkto įvaizdžio kūrimo bei reklamos sąnaudos	77	76
785	714	Remontas ir eksploatacija	696	617
338	460	Ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimas	300	412
1 212	287	Sandėliavimo paslaugos	1 212	287
2 561	2 179	Kitos sanaudos	3 552	2510
13 888	13 398		11 191	0 534

001 0

249 251

196 504

(Visos sumos ientelėse yra tūkst. EUR, jei nenurodyta kitaip)

7. Bendrosios ir administracinės sąnaudos

Grupė			Bendrové
2015	2014		2015	2014
2 406	2 547	Darbo užmokesčio sanaudos	1 611	1 782
66	167	Mokesčiai (išskyrus pelno mokestį)	41	46
	310	Atidėjimai suteiktų paskolų vertės sumažėjimui bei paskolų nurašymai (19 pastaba)		310
1 680		1 314 Atidėjimai abejotinų gautinų sumų vertės sumažėjimui bei gautinų sumų nurašymai (21 pastaba)	1 652	1 314
201	248	Konsuitacijų sąnaudos	142	198
425		488 amortizacija	287	290
217	191	Remontas ir eksploatacija	184	152
775	76	Išmokėtos ir sukauptos tantjemos (atstatymas)	715	(264)
88		105 Telekomunikacijos bei IT palaikymo sąnaudos	69	83
187	213	Draudimo sanaudos	173	195
111	144	Banko mokesčiai	100	131
49	100	Komandiruotės	34	96
43	34	Baudos	3	3
28	90	Darbuotojų mokymai	12	8-1
18	13	Narystės mokesčiai	17	12
273	266	Labdara, parama	148	195
790	374	Kitos sąnaudos	498	172
7 357	6 689		5 746	4 796

8. Kitos veiklos pajamos

Grupė			Bendrovė
2015	2014		20115	2014
2 190		2 651 Prekių perpardavimas	2 172	2 633
630		998 Palūkanų pajamos	549	820
391	404	Kitos pajamos	6 507	1 367
3 211	4 053		9 228	4 820

Kitas Bendrovės pajamas sudaro iš dukterinės įmonės UAB "Rokiškio Pienas" gauti dividendai bei draudimo ir kitos paslaugų pajamos (33 pastaba).

9. Kitos veikios sąnaudos

Grupė			Bendrovė
2015	2014		2015	2014
2 121		2 584 Perparduotų prekių savikaina	2 107	2 578
129		145 Kitos sąnaudos	175	177
2 250	2 729		2 282	2 755

(Visos sumos lentelėse yra tūkst. EUR, jei nenurodyta kitaip)

10. Kiti veiklos nuostoliai

Grupe			Bendrové
2015	2014		20115	2014
(49)	(487)	Rezultatas iš ilgalaikio materialiojo turto pardavimo (32 pastaba)	(48)	(487)
		(151) pastaba)
49)	(638)		(48)	(487)

11. Sąnaudos pagal jų pobūdį

Grupé			Bendrovė
2015	2014		2015	2014
130 232		180 212 Sunaudotos žaliavos ir komplektavimo gaminiai	102 582	149 774
		Pagamintos produkcijos ir nebaigtos gamybos likučių
(10 564)	(6 824)	pasikeitimas	(10 519)	(7 326)
		Darbo užmokesčio sanaudos ir socialinio draudimo
17 830	18 290	imokos	12 100	12 152
13 501	16 019	Transportavimo paslaugos	13 204	15 726
775	76	išmokėtos ir sukauptos (atstatytos) premijos	775	(263)
8 289	9 293	Nusidėvėjimas ir amortizacija (15, 16 pastabos)	6 097	7 067
		Vyriausybės dotacijos ilgalaikiam turtui įsigyti
(325)	(376)	amortizacija (27 pastaba)	(191)	(230)
1 364	1 932	Rinkodaros paslaugos
3 731	3 679	Remontas ir eksploatacija	3 514	3 446
532	679	Perparduotos pagamintos produkcijos savikaina	28 543	32 446
		Nurašytos investicijos (17 pastaba)
		Gautinų sumų vertės sumažėjimas ir nurašytos gautinos
1 680	1 314	sumos (21 pastaba)	1 852	1 314
195	250	Mokesčių (išskyrus pelno mokesti) sąnaudos	165	125
201	248	Konsultacijų sanaudos	142	198
103	123	Telekomunikacijos ir IT priežiūros sanaudos	84	101
14 807	16 505	Komunalinės išlaidos (energija)	9 485	10 469
10 798	8 715	Kitos	8 432	7 500
		Pardavimo savikainos, pardavimo ir rinkodaros sanaudu
193 149		250 135 ir bendrųjų ir administracinių sąnaudų iš viso	176 065	231 999

12. Finansinės veiklos sąnaudos

Grupė			Bendrovė
2015	2014		2015	2014
		Palūkanų sąnaudos:
201		405 – banko paskolos	124	297
16		- finansinė nuoma
201	405		124	207

(Visos sumos lentelėse yra tūkst. EUR, jei nenurodyta kitaip)

13. Pelno mokestis

Grupė			Bendrově
20115	2014		2015	2012
(927)		(1 319) Ataskaitinio laikotarpio pelno mokestis	(27)	(379)
	86	Praėjusių laikotarpių pelno mokesčio patikslinimai
670		1 539 Atidetasis pelno mokestis (18 pastaba)	622	1 416
(171)		220 Pelno mokesčio pajamos (sanaudos)	595	1 037

Pelno mokestis, taikomas Grupės ir Bendrovės pelnui prieš apmokestinimą, skiriasi nuo teorinės sumos, kuri susidarytų taikant bazinį pelno mokesčio tarifą:

Grupė			Bendrově
2015	2014		2015	2014
4 066	(604)	Pelnas (nuostolis) prieš apmokestinima	3 284	(7 164)
610	(91)	Mokestis taikant 15 proc. tarifa (2.15 pastaba)	493	(1 074)
1 034	414	Apmokestinamojo pelno nemažinančios sąnaudos	115	544
(1 146)	(208)	Neapmokestinamos pajamos	(1 140)	(197)
		Labdaros sąnaudos atskaitomos du kartus pelno
(74)	(প্ৰকা	mokesčio apskaičiavimo tikslams.	(36)	(58)
(253)	(266)	Kitos apmokestinamąjį pelną mažinančios sąnaudos	(27)	(252)
		Praėjusių laikotarpių pelno mokesčio patikslinimai
171		(220) Pelno mokesčio sąnaudos (pajamos)	(595)	(1 037)

Apmokestinamojo pelno nemažinančios sąnaudas sudaro reprezentacinės išlaidos, nurašymai ir pan. Neapmokestinamąsias pajamas sudaro delspinigiai, gautos draudimo kompensacijos ir pan.

Mokesčių inspekcija yra atlikusi pilną mokesčių patikrinimą Bendrovėje už 2001 metus. Mokesčių inspekcija gali bet kuriuo metu per 5 po ataskaitinių metų iš eilės einančius metus patikrinti buhalterijos knygas ir apskaitos įrašus bei apskaičiuoti papildomus mokesčius ir baudas. Bendrovės vadovybei nežinomos įokios aplinkybės, dėl kurių galėtų iškilti potencialus reikšmingas įsipareigojimas šiuo atžvilgiu.

14. Vienai akcijai tenkantis pelnas

Grupė			Bendrové
2015	2014		2015	2014
3 895	(383)	Akcininkams tenkantis grynasis (nuostolis) / pelnas lšleistų paprastųjų vardinių akcijų skaičiaus svertinis	3 879	(6 127)
35 066	35 066	vidurkis (tūkst.)	35 066	35 066
869)	(802)	Nuosavų akcijų skaičiaus svertinis vidurkis (tūkst.)	869	(802)
		Vienai akcijai tenkantis paprastasis (nuostolis) / pelnas
0,11	(0,011)	(EUR už vieną akciją)	0.11	(0.18)

Grupė neturi potencialiai konvertuojamų paprastųjų akcijų, todėl sumažintas pelnas, tenkantis vienai akcijai, yra toks pat kaip paprastasis pelnas, tenkantis vienai akcijai.

(Visos sumos lentelėse yra tūkst. EUR, jei nenurodyta kitaip)

15. Ilgalaikis materialusis turtas

Bendrové		Mašinos ir	Transporto priemonės ir	Nebaigta
	Pastatai	įrengimai	kitas turtas	statyba	iš viso
2014 m. sausio 01 d.
įsigijimo savikaina ir perkainota vertė	13 133	55 454	27 186	807	96 580
Sukauptas nusidėvėjimas	(4 853)	(41 838)	(20 780)		(67 471)
Likutinė vertė	8 281	13 816	6 408	807	29 109
2014 m. gruodžio 31 d. pasibaigę metai
Likutinė vertė laikotarpio pradžioje	8 281	13 616	6 406	807	29 109
Įsigijimai	11	1 019	1 376	2 559	4 965
Perleidimai	(35)	(413)	(96)		(544)
Nurašymai	(3)	(7)	(2)		(11)
Perkelta iš nebaigtos statybos	71	1 555	ને જે	(1 638)
Nusidėvėjimas	(379)	(4 487)	(2 187)		(7 052)
Likutinė vertė laikotarpio pabaigoje	7 946	11 282	5 510	1 728	26 467
2014 m. gruodžio 31 d.
įsigijimo savikaina ir perkainota vertė	13 156	59 143	28 955	1 728	102 983
Sukauptas nusidėvėjimas	(5 209)	(47 861)	(23 445)
Likutinė vertė	7 946	11 282	5 510	1 728	(76 516) 26 467
2015 m. gruodžio 31 d. pasibaigę metai
Likutinė vertė laikotarpio pradžioje	7 946	11 282	5 510	1728	26 467
lsigijimai		80	475	487	1 042
Perkainojimas	452	10 532	2 750		13 733
Perleidimai	(52)		(43)		(95)
Nurašymai	(3)				(3)
Perkelta iš nebaigtos statybos	319	5	331	(555)
Nusidėvėjimas	(378)	(3 675)	(2 033)		(6 086)
Likutinė vertė laikotarpio pabaigoje	8 284	18 224	ર વેવે છ	1 560	35 058
2015 m. gruodžio 31 d.
įsigijimo savikaina ir perkainota vertė	13 813	89 579	32 258	1 560	117 210
Sukauptas nusidėvėjimas	(5 529)	(51 355)	(25 268)		(82 152)
İ İkutine verte	8 784	18 374	000 000	1 560	35 058

(Visos sumos lentelėse yra tūkst. EUR, jei nenurodyta kitaip)

Grupė			Transporto
		Mašinos ir	priemonės ir	Nebaigta
	Pastatai	įrengimai	kitas turtas	statyba	Iš viso
2014 m. sausio 01 d.
Įsigijimo savikaina ir perkainota vertė	20 354	65 389	27 028	1 708	114 478
Sukauptas nusidėvėjimas	(6 602)	(44 949)	(20 017)		(71 569)
Likutinė vertė	13 751	20 440	7 011	1 708	42 909
2014 m. gruodžio 31 d. pasibaigę
metai
Likutinė vertė laikotarpio pradžioje	13 751	20 440	7 011	1 708	42 910
sigijimai	98	1 163	1 455	3 658	6 374
Perleidimai	(77)	(417)	(108)		(602)
Nurašymai	(3)	(7)	(3)		(13)
Perkelta iš nebaigtos statybos	550	3 066	22	(3 638)
Nusidevėjimas	(883)	(8 074)	(2 391)		(9 147)
Likutinė vertė laikotarpio pabaigoje	13 636	18 171	5 986	1 728	39 521
2014 m. gruodžio 31 d.
įsigijimo savikaina ar perkainota vertė	21 092	74 777	30 213	1 728	127 810
Sukauptas nusidėvėjimas	(7 456)	(56 606)	(24 227)		(88 289)
Likutinė vertė	13 636	18 171	5 986	1 728	39 521
2015 m. gruodžio 31 d. pasibaigę
metai
Likutinė vertė laikotarpio pradžioje	13 636	18 171	5 986	1 728	39 521
jsigijimai	11	604	530	734	1 879
Perkainojimas	1 399	14 093	2 960		18 452
Perleidimai	(52)		(43)		(95)
Nurašymai	(3)				(3)
Perkelta iš nebaigtos statybos	475	69	332	(876)
Nusidėvėjimas	(702)	(5 215)	(2 230)		(8 147)
Likutinė vertė laikotarpio pabaigoje	14 764	27 722	7 535	1 586	51 607
2015 m. gruodžio 31 d.
sigijimo savikaina ar perkainota vertė	23 701	87 832	33 031	1 586	146 150
Sukauptas nusidėvėjimas	(8 937)	(60 110)	(25 496)		(94 543)
Likutinė vertė	14 764	27 722	7 535	1 586	51 607

2015 m. gruodžio 31 d. Bendrovės ir Grupės ilgalaikis materialusis turtas buvo perkainotas. Turto (išskyrus transporto priemones) tikrąją vertę nustatė nepriklausomi turto vertintojai UAB "OBER HAUS Nekilnojamasis turtas". Nekilnojamo turto grupei vertinti naudotas palyginamosios vertės (pardavimo kainos analogų) metodas, lyginant pardavimo kainas Lietuvoje. Vertinant kitas turto grupes, naudotas atstatomosios vertės (kaštų) metodas. Transporto priemonių grupės vertinimą atliko Bendrovės ekspertai, kurie nustatė tikrąją vertę naudodami pardavimo kainos analogų metodą. Perkainojimo metu susidaręs pelnas atskleistas ilgalaikio materialiojo turto judėjimo lentelėse ir buvo apskaitytas kitų bendrųjų pajamų straipsnyje. Turto daliai, kuri buvo vertinta atstatomosios vertės metodu atliktas vertės sumažėjimo testas, kuris parodė, kad nėra požymių galimam vertės sumažėjimui.

(Visos sumos lentelėse yra tūkst. EUR, jei nenurodyta kitaip)

2014 m. ilgalaikis turtas nebuvo perkainuotas, kadangi valdybos nuomone jokių reikšmingų pokyčių nei šalies nekilnojamojo turto rinkoje, nei bendrovės veikloje, nei įrengimų ir mašinų kainų rinkose neįvyko, todėl per 2014 finansinius metus Grupės ilgalaikio materialiojo turto tikroji vertė reikšmingai nekito. Valdybos nariai prielaidą, kad ilgalaikio materialaus turto balansinė vertė atspindi tikrą AB "Rokiškio sūris", UAB "Rokiškio pienas" ir UAB "Rokiškio pieno gamyba" ilgalaikio materialaus turto rinkos vertę ir priemė sprendimą AB "Rokiškio sūris" Grupės ilgalaikio materialiojo turto neperkainoti, bet nusidėvėjimo normatyvai buvo peržiūrėti.

Žemiau pateikiama informacija apie Bendrovės ilgalaikio materialiojo turto tiktosios vertės paskirstymą 2015 m. gruodžio mėn. 31 d. pagal tikrosios vertės hierarchijos lygius:

Bendrovė	1 lygis Aktyviose rinkose kotiruoja mos kainos	2 lygis Kiti tiesiogiai arba netiesiogiai skelbiami rodikliai	3 lygis Neskelbiami rodikliai	Tikrosios vertės pokyčio nebuvo	iš viso:
Pastatai	+	8 284			8 284
Mašinos ir įrengimai			18 205	19	18 224
Transporto priemonės ir kitas turtas		4 336	2 308	346	6 990
Nebaigta statyba		ﻭ		1 560	1 560
Tikroji vertė 2015 m. gruodžio 31 d.		12 6720	20 513	1 925	35 058

Grupė	1 lygis Aktyviose rinkose kotiruoja mos kainos	2 lygis Kiti tiesiogiai arba netiesiogiai ske biami rodikliai	3 lygis Neskelbiam rodikliai	Tikrosios vertės pokyčio nebuvo	š viso:
Pastatai	. .	14 764			14 764
Mašinos ir įrengimai			27 386	336	27 722
Transporto priemonės ir kitas turtas		4 336	2 871	328	7 535
Nebaigta statyba		-	-	1 586	1 586
Tikroji vertė 2015 m. gruodžio 31 ರ		19 100	30 2-7	2 250	51 607

2 lygio ilgalaikis materialusis turtas buvo įvertintas lyginamuoju metodu. Lyginamuoju metodu vertintas nekilnojamasis turtas, dauguma transporto priemonių bei statiniai, kurio pardavimo sandorių ar pasiūlos pavyzdžių pavyko rasti rinkoje.

Lyginamieji nekilnojamojo turto objektai pasirinkti dėl panašumo su vertinamu objektu dydžio, paskirties, dislokacijos, naudojimo pobūdžio, būklės, inžinerinio ar kitais parametrais. Vertinant nekilnojamąjį turtą taikytos pataisos dėl skirtumų tarp vertinamųjų objektų. Lyginamieji parinkti iš kiek galima panašesnių objektų ir skirtumai yra dėl vietos bei aplinkos, statybos metų, bendro objekto ploto.

Vertinant transporto priemones remtasi pasiūlos duomenimis. Iš nemažiau negu 2 ar 3 lyginamųjų duomenų paskaičiuota vertė buvo priimama už turto vertę. Parinkti lyginamieji duomenys buvo panašūs į ventinamajį turtą.

(Visos sumos lentelėse yra tūkst. EUR, jei nenurodyta kitaip)

3 lygio ilgalaikis materialusis turtas buvo įvertintas atstatomosios vertės (kaštų) metodu. Siuo metodu skaičiuota dalies specialios paskirties kilnojamojo turto, kuriems nepavyko rasti pardavimo ar pasiūlos rinkos duomenų, vertės.

Skaičiuojant vertinamo kilnojamojo turto (mašinų ir įrengimų) vertę išlaidų (kaštų) metodu vertinamo objekto atkūrimo kaštai buvo prilyginti įsigijimo kaštams (vertinamo objekto atkūrimo modelis). Vertinimo tikslais nuvertėjimas) nustatomas suskaidymo skaičiavimo modeliu. Nustatant fizinį nuvertėjimą, daroma prielaidą, kad vertinamas turtas savo vertės netenka proporcingai metų skaičiui. Vertinamas turtas buvo suskirstytas į grupes, kiekvienai turto grupei, remiantis vertintojo ekspertine nuomone buvo priskirtas iki 30 metų naudingas tarnavimo laikas, priklausimai nuo turto grupės. Nustatant funkcinį nuvertėjimą, daroma priefaida, kad vertinimo metu gaminamas bei parduodamas kilnojamasis turtas (mašinos ir įrengimai) yra didesnio naudingumo nei anksčiau pagamintas ir dabar nebegaminamas turtas.

Nustatant ekonominį nuvertėjimą vertintojai daro išvadą, kad ekonomikos situacija yra pakankamai stabili, todė! priima, kad ekonominis nuvertėjimas lygus nuliui procentų.

Vertinant kilnojamąjį turtą buvo atsižvelgta į tai, kad jei naudojamas apskaitoje nudėvėtas turtas, tai negali neturėti vertės. Todėl pagal rinkos duomenis buvo išskaičiuota galima turto likutinė vertė.

2015 m. gruodžio 31 d. Bendrovės ir Grupės vadovybė peržiūrėjo ilgalaikiam materialiajam turtui taikytus naudingo tarnavimo laikotarpius ir nustatė, kad daugumai ilgalaikio turto vienetų naudingo tarnavimo laikotarpis turi būti prailgintas. Šis vadovybės įvertinimas perspektyviai ir naudingo tarnavimo laikotarpis bus patikslintas per 2016 m.

2015 m. gruodžio 31 d. tam tikras Bendrovės ir Grupės ilgalaikis materialusis turtas, kurio apskaitinė vertė attinkamai sudarė 10 637 tūkst. EUR ir 19 097 tūkst. EUR (2014 m. gruodžio 31 d. – 8 238 tūkst. EUR ir 14 069 tūkst. EUR), buvo įkeistas, siekiant užtikrinti paskolų grąžinimą bankams.

ligalaikio materialiojo turto nusidėvėjimo sąnaudos yra apskaitytos pelno((nuostolių) ataskaitos pardavimo ir rinkodaros sąnaudų, bendrųjų ir administracinių sąnaudų bei pardavimų savikainos straipsniuose, taip pat balanso nebaigtos gamybos bei pagamintos produkcijos straipsniuose.

Jei ilgalaikis materialusis turtas nebūtų buves perkainotas. Grupės ilgalaikio materialiojo turto likutinės vertės 2014 m. ir 2015 m. gruodžio 31 d. būtų buvusios tokios:

Bendrovė	Transporto
	Pastatai	Statiniai ir mašinos	priemonės ir Kitas urtas	Nebaigta statyba	ട് ഗ്രട്രോ
2014 m. gruodžio 31 d.	4 963	7 354	3747	1 728	17 792
2015 m. gruodžio 31 d.	4 872	5 988	3 270	1 560	15 690

		Transporto
Grupė	Pastatai	Statiniai ir mašinos	priemonės ir Kitas turtas	Nebaigta statyba	š viso
2014 m. gruodžio 31 d.	8 337	13 639	4 211	1 728	27 915
2015 m. gruodžio 31 d.	8 101	11 422	3 621	1 586	24 7311

(Visos sumos lentelėse yra tūkst. EUR, jei nenurodyta kitaip)

16. Nematerialusis turtas

Bendrovė	Programinė įranga
2014 m. sausio 01 d.
lsigijimo savikaina	711
Sukaupta amortizacija Likutinė vertė	(677) 34
2014 m. gruodžio 31 d. pasibaigę metai
Likutinė vertė laikotarpio pradžioje	ડવ
Įsigijimai	1
Amortizacijos sąnaudos	(14)
Likutinė vertė laikotarpio pabaigoje	21
2014 m. gruodžio 31 d.
įsigijimo savikaina	712
Sukaupta amortizacija	(691)
Likutinė vertė	റു
2015 m. gruodžio 31 d. pasibaigę metai
Likutinė vertė iaikotarpio pradžioje	21
Įsigijimai
Amortizacijos sąnaudos	(11)
Likutinė vertė laikotarpio pabaigoje	10
2015 m. gruodžio 31 d.
įsigijimo savikaina	712
Sukaupta amortizacija	(702)
Likutinė vertė	10

(Visos sumos lentelėse yra tūkst. EUR, jei nenurodyta kitaip)

Grupė	Sutartiniai santykiai su klientais	Programinė iranga	iš viso
2014 m. sausio 1 d.
Įsigijimo savikaina	262	712	974
Sukaupta amortizacija		(678)	(678)
Likutinė vertė	262	34	296
Likutinė vertė laikotarpio pradžioje	262	34	296
sigijimai		1	1
Amortizacijos sanaudos	(131)	(15)	(146)
Likutinė vertė laikotarpio pabaigoje	131	21	152
2014 m. gruodžio 31 d.
įsigijimo savikaina	262	713	975
Sukaupta amortizacija	(131)	(692)	(823)
Likutinė vertė	131	ে য	152
2015 m. gruodžio 31 d. pasibaigę metai
Likutinė vertė laikotarpio pradžioje	131	21	152
lsigijimai		1
Amortizacijos sąnaudos	(131)	(11)	(142)
Likutinė vertė laikotarpio pabaigoje		10	10
2015 m. gruodžio 31 d.
Įsigijimo savikaina	262	713	975
Sukaupta amortizacija	(262)	(703)	(965)
Likutinė vertė	-	10	10

Programinės įrangos ir kito nematerialiojo turto amortizacijos sąnaudos yra apskaitytos pelno/(nuostolių) ataskaitos bendrųjų ir administracinių sąnaudų straipsnyje.

17. Investicijos

Siekiant akcininkams išmokėti bendrovės lėšų, 2015 m. balandžio 30 d. Bendrovė priemė sprendimą sumažinti dukterinės įmonės UAB "Rokiškio pienas" įstatinį kapitalą nuo 3 056 tūkst. EUR iki 105 tūkst. EUR. Įstatinis kapitalas buvo sumažintas 2 951 tūkst. EUR akcijų nominalią vertę sumažinant iki 0,10 EUR (dešimt šimtųjų euro centų). Atitinkamai investicijos vertė į šią dukterinę įmonę sumažėjo 2 951 tükst. EUR.

Bendrovės investicijų vertė 2015 m. gruodžio 31 d. pateikiama žemiau:

	Investicijos įsigijimo vertė	Pripažintas vertės sumažėjimas	Investicijos vertė po vertės sumažėjimo
UAB "Rokiškio pienas"	105	=	105
UAB "Rokiškio pieno gamyba"	4 122		4 122
KB "Zalmargė"	232	(232)
SIA "Jekabpils piena kombinats"	853	(122)	731
SIA "Kaunata"	96		96
	5 408	(354)	5 054

(Visos sumos lentelėse yra tūkst. EUR, jei nenurodyta kitaip)

18. Atidėtasis pelno mokestis

Atidėtojo pelno mokesčio turtas ir įsipareigojimai sudengiami, kuomet egzistuoja teisiškai pagrindžiama teisė sudengti trumpalaikį mokestinį turtą su trumpalaikiais mokestiniais įsipareigojimais ir kuomet atidėtasis pelno mokestis susiją fiskaline institucija. Sudengtos sumos pateiktos toliau:

Grupe			Bendrove
2015	2014		2015	2014
		Atidetojo pelno mokesčio turtas:
209	200	– atgautinas po daugiau nei 12 mėnesių	209	209
1 536	1 343	– atgautinas per 12 mėnesių	1 448	1 281
1 745	1 552		1 657	1 490
(4 078)	(1 787)	Atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimai: – atgautini po daugiau nei 12 mėnesių - atgautini per 12 mėnesių	(2 905)	(1 301)
(4 078)	(1 787)		(2 905)	(1 301)
(2 333)		(235) Grynasis atidėtojo pelno mokesčio turtas	(1 248)	189

Bendrasis pasikeitimas atidėtojo pelno mokesčio sąskaitoje:

Grupė			Bendrové
2015	2014		2015	2014
(235)		(1 774) Metų pradžioje	139	(1 227)
670		1 539 Pripažinta pelno/(nuostolių) ataskaitoje (13 pastaba)	622	1 416
(2 768)		Pripažinta kitų bendrųjų pajamų ataskaitoje	(2 060)
(2 333)	(235)	Metų pabaigoje	(1 249)	189

Atidėtojo pelno mokesčio turto ir įsipareigojimų pasikeitimas per metus, neatsižvelgiant į likučių sudengimą toje pačioje mokestinėje jurisdikcijoje:

Bendrovė

Atidėtojo pelno mokesčio turtas	Atsargų nurašymas iki grynosios realizacinės vertės	Paskolu amorizuota savikaina	Gautinų sumų vertės sumažėjimas	Tantjemos IT atostogy Tezervas	Viso
2014 m. sausio 1 d.	91	162	261	246	757
Pripažinta pelno/(nuostolių) ataskaitoje	842	47	(61)	(94)	734
2014 m. gruodžio 31 d.	933	209	200	140	1 491
Pripažinta pelno/(nuostolių) ataskaitoje	(190)		240	116	166
2015 m. gruodžio 31 d.	743	209	440	265	1 657

Atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimai	Ilgalaikio Viso materialiojo turto perkainojimas
2014 m. sausio 1 d.	(1 983) (1988)

(Visos sumos lentelėse yra tūkst. EUR, jei nenurodyta kitaip)
Pripažinta	682	682
pelno/(nuostolių)
ataskaitoje
Pripažinta kitų
bendrųjų pajamų
straipsnyje
2014 m. gruodžio 31 d.	(1 301)	(1 301)
Pripažinta	456	456
pelno/(nuostolių)
ataskaitoje
Pripažinta kitų	(2 060)	(2 060)
bendrųjų pajamų
straipsnyje
2015 m. gruodžio 31	(2 905)	(2 905)
d.

Grupė

Atidėtojo pelno mokesčio turtas	Atsargu nurašymas iki grynosios realizacinės vertes	Paskolų amortizuota savikaina	Gautinu sumy vertės sumažėjimas	Tantjemos ir atostogų rezervas	Viso
2014 m. sausio 1 d.	91	162	261	264	778
Pripažinta pelno/(nuostoliu) ataskaitoje	842	47	(61)	(54)	774
2014 m. gruodžio 31 d.	033	209	200	210	1 552
Pripažinta pelno/(nuostoliu) ataskaitoje	(190)		240	143	103
2015 m. gruodžio 31 d.	743	200	440	358	1 745
Atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimai		Pagreitintas mokestinis ilgalaikio turto nusidėvėjimas	turto	Ilgalaikio materialiojo perkainojimas	Viso
2014 m. sausio 1 d.
Pripažinta pelno/(nuostolių) ataskaitoje Pripažinta kitų bendrujų pajamų straipsnyje			(88) ব	(2 464) 723	(2 552) 764
2014 m. gruodžio 31 d.			(47)	(1741)	(1 788)
Pripažinta pelno/(nuostolių)				478	478
ataskaitoje Pripažinta kitų bendrujų pajamų straipsnyje				(2 768)	(2 768)

(Visos sumos lentelėse yra tūkst. EUR, jei nenurodyta kitaip)

Atidėtojo pelno mokesčio turtas ir atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimas apskaičiuoti taikant balanso parengimo dieną patvirtintą 15 proc. pelno mokesčio tarifą (2014 m. – 15 proc.), kurį numatoma taikyti, kuomet bus realizuojamas susijęs atidėtojo pelno mokesčio turtas arba padengiamas atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimas.

19. Suteiktos paskolos

Grupe			Bendrovė
2015	2014		2015	2014
1 761	2 096	Ūkininkams suteiktos ilgalaikės paskolos	1 781	2 096
333	293	Darbuotojams suteiktos ilgalaikės paskolos	273	231
2 660	1 905	Kitos suteiktos ilgalaikės paskolos	2 303	1 514
		Atėmus atidėjimą gautinų paskolų vertės
(1 961)	(1 961)	sumažėjimui	(1 961)	1 961)
2 793	2 333	ilgalaikės paskolos grynaja verte	2 376	1 880
		Ukininkams suteiktų paskolų einamųjų metų
1 547	1 711	dalis	1 020	1 092
		Darbuotojams suteiktų paskolų einamųjų metų
র্বাহী	38	dalls	41	35
4 854	11	Kitos suteiktos trumpalaikės paskolos	5 524	11 200
		ligalaikių paskolų einamųjų metų dalis ir
6 445	13 748	trumpalaikės paskolos	6 585	12 327

Ūkininkams suteiktų paskolų grąžinimo terminai svyruoja nuo 2 mėnesių iki 10 metų, o metinė palūkanų norma - nuo 0 iki 10 proc. Apskaičiuotų palūkanų norma lygi 9,3 proc. (2014 m. - 9,54 proc.).

Darbuotojams suteiktų ilgalaikių paskolų gražinimo terminai svyruoja nuo 1 iki 25 metų, Apskaičiuotų palūkanų norma lygi 9.85 proc. (2014 m. - 10,44 proc.).

Kitų suteiktų ilgalaikių paskolų gražinimo terminai svyruoja nuo 1 iki 5 metų. Paskolų vidutinė svertinė palūkanų norma 3,56 proc. (2014 m. - 3,12 proc.).

Paskolų, suteiktų darbuotojams Bendrovėję, tikroji vertė 2015 m. gruodžio 31 d. atitinkamai yra 179 tūkst. EUR. (2014 m. gruodžio 31 d. – 148 tūkst. EUR). Paskolų, suteiktų ūkininkams, tikroji vertė 2015 m. gruodžio 31 d. buvo 2 643 tūkst. EUR. (2014 m. gruodžio 31 d. – 3 060 tūkst. EUR). Paskolų tikroji vertė yra priskiriama antrajam lygiui tikrosios vertės skaičiavimo modelyje. Kitų suteiktų paskolų tikroji vertė atitinka balansinę vertę.

Žemiau lentelėje pateikiama gruodžio 31 d. informacija apie sugrąžinti uždelstas suteiktas paskolas:

Grupe			Bendrove
2015	2014		2015	2014
		Suteiktos paskolos, kurių gražinimas nëra
8 565	15 165	uždelstas	8 289	13 315
		Suteiktos paskolos, kurių gražinimas uždelstas,
672	917	tačiau jos nėra laikomos nuvertėjusiomis	672	892
1 961	1 961	Nuvertėjusios suteiktos paskolos	1 961	1 961
11 198	18 043	Bendroji suteiktų paskolų vertė	10 922	16 168
(1 961)	(1 961)	Neatgautinų sumų nuvertėjimas	(1 961)	(1 961)
9 237	16 082	Grynoji vertė	8 961	14 207

(Visos sumos lentelėse yra tūkst. EUR, jei nenurodyta kitaip)

20. Atsargos

	Grupė		Bendrove
2015	2014		2015	2014
2 030 4 967 51 741	2 304 5 273 41 684	Zaliavos Nebaigta gamyba Pagaminta produkcija	842 4 781 51 047	1 006 5 076 41 222
826	1 009	Kitos atsargos	642	739
59 564 (4 950)	50 270 (6 220)	lš viso atsargų įsigijimo verte Sumažinta: nurašymas iki grynosios realizacinės	57 292 (4 950)	48 043 (6 220)
		vertes
54 614	44 050	Iš viso atsargy	52 342	41 823

2015 m. gruodžio 31 d. 40 000 tūkst. EUR vertės atsargos (2014 m. gruodžio 31 d. – 7 241 tūkst. EUR) buvo įkeistos, siekiant užtikrinti paskolų grąžinimą bankams.

2015 m. gruodžio 31 d. Bendrovės atsargos: 3 813 tonos LPM (lieso pieno miltai), 465 tonos IBK ir 1 971 tonos sviesto, 156 tonos šviežio fermentinio sūrio buvo laikomos pas trečiąsias šalis Lietuvoje, 39 tonos kietojo sūrio ir 6,6 tonos šviežio fermentinio sūrio - Europos sąjungos šalies sandėliuose, bei 313 tonos kietojo sūrio JAV. Bendra šių atsargų vertė 15 min. EUR.

21. Prekybos ir kitos gautinos sumos

Grupė			Bendrovė
2015	2014		2015	2014
		ilgalaikės gautinos sumos
	10	!šankstiniai apmokėjimai
	10
		Trumpalaikės gautinos sumos
31 847	33 647	Prekybos gautinos sumos	28 242	30 665
1 365	1 273	Gautinas PVM	875	1 079
310	201	lšankstiniai apmokėjimai ir ateinančio laikotarpio sanaudos	310	101
33 522	35 121		29 427	31 845

2015 m. gruodžio 31 d. ir 2014 m. gruodžio 31 d. Bendrovės prekybos gautinos sumos nebuvo įkeistos. 2015 m. gruodžio 31 d. ir 2014 m. gruodžio 31 d. Dukterinės įmonės UAB "Rokiškio pienas" prekybos gautinos sumos, bei reikalavimai į būsimas gautinas sumas buvo įkeisti ne didesnei kaip 11 803 tūkst. EUR sumai.

Informacija apie uždelstas gautinas sumas gruodžio 31 d, pateikta žemiau:

Grupė			Bendrové
2015	2014		2015	2014
18 107	19 644	Prekybos gautinos kurios nebuvo sumos. pradelstos ir nera nuvertėjusios gautinos Prekybos sumos. kurios buvo	16 143	17 157
8 295	6 193	pradelstos, bet néra nuvertejusios	6 654	5 697
8 380 34 782	9 145 34 982	Nuvertėjusios gautinos sumos Bendra verte	8 380 31 177	9 145 32 000
(2 935)	(1 335)	Vertės sumažėjimas	(2 935)	(1 335)
31 847	33 647	Grynoji prekybos gautinų sumų vertė	28 242	30 665

(Visos sumos lentelėse yra tūkst. EUR, jei nenurodyta kitaip)

Grupė nebuvo gavusi jokių užtikrinimo priemonių susijusioms gautinoms sumoms. 2015 m. gruodžio 31 d. Bendrovė turėjo prekybos gautinų sumų iš UAB "Rokiškio pieno gamyba" 3 653 tūkst. EUR, bei ŠIA "Jekabpils piena kombinats" 248 tūkst. EUR. (2014 m. gruodžio 31 d. Bendrovė turėjo prekybos gautinų sumų iš UAB "Rokiškio pienas" ir UAB "Rokiškio pieno gamyba" atitinkamai 281 tūkst. EUR ir 2 740 tūkst. EUR, bei SIA "Jekabpils piena kombinats" 248 tūkst. EUR.).

Prekybos gautinos sumos, kurios yra uždelstos mažiau nei 360 dienų nėra laikomos nuvertėjusiomis, jeigu Grupė negauna kitos neigiamos informacijos apie pirkėjų mokumą. Prekybos gautinų sumų, kurios yra uždelstos, bet nenuvertėjusios senėjimo analizė gruodžio 31 d.:

Grupė			Bendrové
2015	2014		2015	2014
6 376		4 446 Iki 30 dienu	5 946	4 169
1 599		1 503 Nuo 31 iki 60 dienų	436	1 471
261	5	Nuo 61 iki 90 dienų	261	5
59		238 Daugiau nei 91 diena	11	52
8 295	6 193		6 654	5 697

22. Pinigai ir pinigų ekvivalentai

Grupe Gruodžio 31 d.			Bendrové Gruodžio 31 d.
2015	2014		20115	2014
41	41	Trumpalaikiai depozitai	র্যা ব	র 1
1 386		3 285 Pinigai banke ir kasoje	360	1 024
1 427	3 326		401	1 065

2015 m. gruodžio 31 d. grynųjų pinigų likutis įkeistose buvo 174 tūkst. EUR (2014 m. gruodžio 31 d. grynųjų pinigų iikutis įkeistose sąskaitose buvo 2 229 tūkst. EUR).

Pinigų srautų ataskaitoje pinigus ir pinigų ekvivalentus sudaro:

Grupė Gruodžio 31 d.			Bendrovė Gruodžio 31 d.
20115	2014		2015	2014
41	41	Trumpalaikiai depozitai	41	41
1 386	3 285	Pinigai banke ir kasoje	360	1 024
1 427	3 326		401	1 065

23. Akcinis kapitalas

2015 m. gruodžio 31 d. akcinį kapitalą sudarė 35 867 970 (2014 m. gruodžio 31 d. - 35 867 970) paprastųjų vardinių akcijų, kurių kiekvienos nominali vertė buvo 0,29 EUR. Visos akcijos yra pilnai apmokėtos.

24. Nuosavos akcijos

	2015		2014
	Skaičius	Verté	Skaičius	Vertè
Metų pradžioje	802 094	(1 120)	802 094	(1 120)
lsigytos nuosavos akcijos	1 612 485	(2 306)
istatinio kapitalo mažinimas
	2 414 579	(3 426)	802 094	1 120)

(Visos sumos lentelėse yra tūkst. EUR, jei nenurodyta kitaip)

Per 2015 metus Bendrovė įsigijo 1 612 485 nuosavų akcijų ir 2015 m. gruodžio 31 d. Bendrovė turėjo 2 414 579 vnt. nuosavų akcijų (2014 gruodžio 31 d. Bendrovė turėjo 802 094 vnt. nuosavų akcijų). Įsigytoms savoms akcijoms bendrovė neturi teisės naudotis nustatytomis LR Akcinių bendrovių įstatyme suteikiamomis turtinėmis ir neturtinėmis teisėmis.

25. Kiti rezervai ir rezervas nuosavoms akcijoms įsigyti

Kiti rezervai

1 041 tūkst. EUR nepaskirstytinų rezervų suma gali būti naudojama tik akcinio kapitalo didinimui, o 1 113 tūkst. EUR, 556 tūkst. EUR ir 223 tūkst. EUR atitinkamai AB "Rokiškio sūris" UAB "Rokiškio pieno gamyba" ir UAB "Rokiškio pienas" nepaskirstytinų rezervų suma (privalomas įstatymų numatytas rezervas) gali būti naudojama tik būsimiems veiklos nuostoliams padengti, jeigu tokių būtų. Likusi 16 461 tūkst. EUR Bendrovėje ir 22 846 tūkst. EUR Grupėje (2014 m. atitinkamai 7 374 tūkst. EUR ir 9 864 tūkst. EUR ) kitų rezervų dalis sudaro ilgalaikio materialiojo turto perkainojimo rezervą (Perkainojimo rezervo atskleidimas nurodytas žemiau).

Rezervas nuosavoms akcijoms įsigyti

Per 2014 ir 2015 metus nebuvo priimta nutarimų dėl Rezervo nuosavoms akcijoms sudarymo. 2015 m. gruodžio 31 d. bendras rezervas savų akcijų įsigijimui nesikeitė ir sudaro 11 668 tūkst. EUR.

Dividendai

Už 2014 metus Bendrovės akcininkams dividendai nebuvo paskirti.

Perkainojimo rezervas

Perkainojimo rezervas - tai ilgalaikio materialiojo turto vertės padidėjimo suma, gauta perkainojus turtą. Rezervas negali būti naudojamas nuostoliams padengti. Perkainojimo rezervo pokyčiai pateikiami žemiau.

(Visos sumos lenteiėse yra tūkst. EUR, jei nenurodyta kitaip)

Bendrové	Perkainojim o rezervas	Atidetasis pelno mokestis	Rezervas po atidėtojo pelno mokesčio
2014 m. sausio 1 d.	137219	(1 983)	11 236
ligalaikio turto perkainuotos vertės nusidėvėjimas (15, 18 pastabos)	(4 544)	682	(3 862)
2014 m. gruodžio 31 d.	8 675	(1 301)	7/37/4
ligalaikio turto perkainuotos vertės nusidėvėjimas ir perkainuoto turto pardavimai bei nurašymai (15 pastaba)	(3 041)	455	(2 586)
ligalaikio turto perkainojimas 2015.12.31	13 7 33	(2 060)	11 673
2015 m. gruodžio 31 d.	19 367	(2 906)	16 461

Grupė	Perkainojim o rezervas	Atidėtasis pelno mokestis	Rezervas po atidėtojo pelno mokesčio
2014 m. sausio 1 d.	16 421	(2 463)	13 958
ligalaikio turto perkainuotos vertės nusidėvėjimas (15, 18 pastabos)	(4 816)	723	(4 093)
2014 m. gruodžio 31 d.	11 605	(1 740)	9 :65
!!galaikio turto perkainuotos vertės nusidėvėjimas ir perkainuoto turto pardavimai bei nurašymai (15, 18 pastabos)	(3 178)	476	(2 702)
ligalaikio turto perkainojimas 2015.12.31	18 451	(2 768)	15 સિસ્ટ
2015 m. gruodžio 31 d.	26 878	(4 032)	22 846

26. Paskolos

Grupė			Bendrovė
2015	2014		2015	2014
		Ilgalaikės
-		ligalaikės paskolos
		Trumpalaikės
14 978	15 880	Trumpalaikės banko ir kitos paskolos	14 978	15 880
		Finansinės nuomos įsipareigojimai
14 978	15 880		14 978	15 880
14 978	15 880	Paskolų iš viso	14 978	15 880

Siekiant užtikrinti banko paskolų grąžinimą, buvo įkeistas tam tikras ilgalaikis turtas (15 pastaba), atsargos (20 pastaba), prekybos gautinos sumos (21 pastaba) ir pinigai banko sąskaitose (22 pastaba).

Gruodžio 31 d. vidutinės svertinės palūkanų normos (proc.) buvo:

Grupė				Bendrové
	2015	2014		2015	2014
	1,050		1,075 Trumpalaikės banko paskolos	1.050	1.075

(Visos sumos lentelėse yra tūkst. EUR, jei nenurodyta kitaip)

Grupės paskolų (išskyrus lizingo (finansinės nuomos) įsipareigojimus) apskaitinės vertės yra įvertintos šiomis valiutomis:

Grupė		Bendrové
2015	2014	2015	2014
14 978	15 880 Eurais	14 978	15 880
14 978	15 880	14 978	15 880

Paskolų tikroji vertė atitinka jų apskaitines vertes, kadangi gautų palūkanų norma yra keičiama kas mėnesį.

2015 m. gruodžio 31 d. Bendrovė ir Grupė pagal su bankais pasirašytas sutartis turėjo nepanaudotų kredito linijų už atitinkamai 9 634 tūkst. EUR (2014 m. – 22 034 tūkst. EUR). Grupė laikosi visų skolinimo priemonėms nustatytų skolinimosi limitų ar finansinių rodiklių, jeigu taikomi.

27. Ateinančio laikotarpio pajamos

Grupė			Bendrové
2015	2014		2015	2014
1 194	1 481	Vyriausybės dotacija metų pradžioje	565	795
		Pripažinta vyriausybės dotacija
(325)	(376)	Pripažinta pelno/(nuostolių) ataskaitoje	(191)	(230)
779	1 105		374	564
553)	(779)	Sumažinta ilgalaike dalimi	(234)	(374)
226	325	Trumpalaikė dalis	140	181

Ateinančio laikotarpio vyriausybės dotacija susijusi su ilgalaikio materialiojo turto įsigijimų, panaudojant lėšas, gautas iš Europos Sąjungos fondų ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės pagal SAPARD, KPP ir kitas programas. Bendrovė neturi įsipareigojimo grąžinti ar kitokiu būdu padengti gautą paramą, išskyrus tuos atvejus, jei jį pažeistų sutartyse su paramos davėjais numatytas sąlygas.

28. Prekybos ir kitos mokėtinos sumos

Grupe			Bendrové
2015	2014		2015	2014
13 601	14 359	Prekybos mokėtinos sumos	11 677	12 193
1 399	1 278	Atlyginimai, socialinis draudimas ir kiti mokesčiai	038	799
058	5 645	Gauti išankstiniai apmokėjimai ir kitos mokėtinos	581	5 629
		sumos
2 162	1862	Sukauptos sanaudos	1 686	1 247
18 120	23 145		14 8:32	19 868

2015 m. gruodžio 31 d. mokėtinos sumos nei UAB "Rokiškio Pieno gamyba", nei UAB "Rokiškio pienas" nebuvo. (2014 m. gruodžio 31 d. mokėtinos sumos nei UAB "Rokiškio Pieno gamyba", nei UAB "Rokiškio pienas" nebuvo).

(Visos sumos lentelėse yra tūkst. EUR, jei nenurodyta kitaip)

29. Atidėjiniai

2015 gruodžio 31 d. Bendrovė neturėjo apskaičiusi atidėjinių.

30. Neapibrėžtieji ir nebalansiniai įsipareigojimai

Neapibrėžtieji įsipareigojimai

2015 m. ir 2014 m. gruodžio 31 d. Grupės ir Bendrovės vardu nebuvo suteiktų garantijų trečiosioms šalims.

Kapitalinių investicijų įsipareigojimai

2015 m. gruodžio 31 d. Kapitalinių investicijų įsipareigojimai, susiję su ilgalaikiu materialiuoju turtu, dėl kurių balanso parengimo dienai buvo pasirašyta sutartis, tačiau kurie nebuvo pripažinti finansinėse ataskaitose nebuvo. (2014 m. gruodžio 31 d. Kapitalinių investicijų įsipareigojimai, susiję su ilgalaikiu materialiuoju turtu, dėl kurių balanso parengimo dienai buvo pasirašyta sutartis, tačiau kurie nebuvo pripažinti finansinėse ataskaitose nebuvo).

įsipareigojimai pagal nuomos sutartis – kur Grupė yra nuomininkė

Grupė nuomojasi lengvuosius automobilius ir patalpas, žemes pagal nuomos sutartis. Būsimos bendros minimalios nuomos įmokos pagal neatšaukiamas nuomos sutartis yra šios:

Grupė			Bendrové
2015	2014		2015	2014
205	147	Per 1 metus	205	147
204		137 Po 1 metų, bet ne vėliau kaip per 5 metus	204	137
409	284		400	284

31. Skirtas parduoti finansinis turtas

2015 m. gruodžio 31 d. ir 2014 m. gruodžio 31 d. Bendrovė neturėjo jokio finansinio turto, skirto parduoti.

(Visos sumos lentelėse yra tūkst. EUR, jei nenurodyta kitaip)

32. Pinigų srautai iš įprastinės veiklos

Pelno prieš apmokestinimą palyginimas su pinigų srautais iš įprastinės veiklos:

Grupė Gruodžio 31 d.			Bendrově Gruodžio 31 d.
2015	2014		2015	2014
3 725		(604) Grynasis pelnas prieš apmokestinima	3 284	(7 164)
		Koregavimai:
8 147	9 147	nusidėvėjimas (15 pastaba)	6 086	7 052
		amortizacija ir vertės sumažėjimo sanaudos (16
142	146	pastaba)	11	14
		ilgalaikio materialiojo turto ir nematerialiojo turto
3	13	nurašymas (15 ir 16 pastabos)	3	11
49	487	nuostolis iš ilgalaikio turto pardavimo (10 pastaba)	48	487
124	405	palūkanų sąnaudos (12 pastaba)	124	297
(516)	(863)	palūkanų pajamos (8 pastaba)	(516)	(୧୫୧)
1 270	5 613	atsargų nurašymai iki grynosios realizacinės vertės	1 270	5 613
		abejotinų gautinų sumų vertės sumažėjimas ir
(1 600)	(1 335)	beviltiškų gautinų sumų nurašymas (21 pastaba)	(1 600)	(1 335)
		atidėjimai ūkininkams suteiktoms paskoloms (7
	(310)	pastaba)		(310)
	151	Investicijų pardavimo nuostolis
(775)	(475)	sukauptas atostogų rezervas ir tantjemos	(775)	(203)
(326)	(376)	gautų vyriausybės dotacijų amortizacija (27 pastaba)	(190)	(230)
		dividendų pajamos (33 pastaba)	(6 146)	(1 047)
		Apyvartinio kapitalo pasikeitimai:
171	7 435	gautinos sumos ir išankstiniai apmokėjimai	1 379	16 278
(8 034)	(12 437)	atsargos	(11 788)	(12 940)
(4 635)	4 604	mokėtinos sumos	(4 214)	1 904
(2 255)	11 602	Pinigų srautai iš įprastinės veiklos	(13 024)	7 743

Pinigų srautų ataskaitoje pajamas iš ilgalaikio materialiojo turto pardavimo sudaro:

Grupė Gruodžio 31 d.			Bendrovė Gruodžio 31 d.
2015	2014		2015	2014
05	602	Likutinė vertė (15 pastaba) Nuostolis iš ilgalaikio materialiojo turto pardavimo (10	95	544
(49)	(487)	pastaba)	(48)	(487)
46		115 Pajamos iš ilgalaikio materialiojo turto pardavimo	47	57

(Visos sumos lentelėse yra tūkst. EUR, jei nenurodyta kitaip)

33. Sandoriai su susijusiomis šalimis

Grupę kontroliuoja UAB "Pieno pramonės investicijų valdymas" (įkurta Lietuvoje), SIA "RSU Holding" (įkurta Latvijoje) ir Antanas Trumpa (Bendrovės direktorius), kuriems priklauso 72,27 proc. Bendrovės įstatinio kapitalo. Uždarąją akcinę bendrovę "Pieno pramonės investicijų valdymas" kontroliuoja Antanas Trumpa (kaip pagrindinis akcininkas). SIA "RSU Holding" kontroliuoja Antanas Trumpa (kaip pagrindinis akcininkas). Likusi 27,73 proc. Bendrovės akcijų dalis priklauso kitiems smulkiems Lietuvos bei užsienio fiziniams asmenims. Pati bendrovė "Rokiškio sūris" turi įsigijusi 2 414 579 vnt. (6,73 proc.) nuosavų akcijų.

UAB "Pieno pramonės investicijų valdymas", SIA "RSU Holding", AB "Rokiškio sūris" valdybos nariai bei jų šeimos nariai yra laikomi susijusiomis šalimis.

Tam tikros kooperatinės bendrovės, užsiimančios pieno gamyba, laikomos Bendrovės susijusiomis šalimis, kadangi Bendrovė per savo direktorių artimus šei tam tikrus savo darbuotojus gali daryti reikšmingą įtaką šių bendrovių kasdienei veiklai.

(i) Sandoriai su susijusiomis šalimis:

Grupė Gruodžio 31 d.			Bendrovė Gruodžio 31 d.
2015	2014		2015	2014
3 253 1	3 202	Pieno supirkimas iš kitų susijusių šalių Ilgalaikio turto įsigijimas	22 640	33 205
		Atsargu jsigijimas	7 441	10 116
1 288	1 297	Paslaugų pirkimai Konsultacinių paslaugų pirkimai	2 065	2 534
261		Transportavimo paslaugų pardavimas kitoms susijusioms šalims 421 Produkcijos ir žaliavų pardavimas ir pieno suvežimo	6 418 36 486	2 316 49 039
		paslauga
		ilgalaikio turto pardavimas
52	97	Palūkanos už kredita	129	203

Siekiant teisingai nurodyti AB "Rokiškio Sūris", UAB "Rokiškio Pienas" ir UAB "Rokiškio pieno gamyba" vidines apyvartas, Grupės vadovybė nusprendė, kad žaliava naudojama AB "Rokiškio sūris" eksportuojamiems produktams gaminti būtų perkama nuline kaina, o pagaminta UAB "Rokiškio Pienas" ir UAB "Rokiškio pieno gamyba" būtų parduodama kaip paslauga t.y. be žaliavos vertės.

(ii) Sandorių su susijusiomis šalimis likučiai metų pabaigoje:

Grupė Gruodžio 31 d.			Bendrove Gruodžio 31 d.
2015	2014		2015	2014
19		23 Direktoriams (ir jų šeimos nariams) suteiktos paskolos, kurioms nenustatytos palūkanos Kreditas, suteiktas UAB "Pieno pramonės investicijų	19	23
	4 857	valdymas"		4 857
		Paskola Jekabpils Piena Kombinats SIA Prekybos mokėtinos sumos kitoms susijusioms	1 018	1 034
633		šalims Prekybos gautinos sumos iš kitų susijusių šalių (21	1 740	1 193
		pastaba)	3 976	3 270

(Visos sumos lentelėse yra tūkst. EUR, jei nenurodyta kitaip)

Pagal 2015 m. balandžio mėn. 30 d. UAB "Rokiškio pieno gamyba" Akcininko sprendimą Nr.2; darbotvarkės punktas Nr. 4 buvo nutarta patvirtinti UAB "Rokiškio pieno gamyba" 2014 m. pelno (nuostolių) paskirstymą ir skirti 4 353 975 EUR. dividendai AB "Rokiškio sūris" buvo sumokėti per 2015 m. gegužės mėnesį.

Pagal 2015 m. balandžio mėn. 30 d. UAB "Rokiškio pienas" Akcininko sprendimą Nr.21, darbotvarkės punktas Nr. 4 buvo nutarta patvirtinti UAB "Rokiškio pienas" 2014 m. pelno (nuostolių) paskirstymą ir skirti 1 792 061 EUR dividendai AB "Rokiškio sūris" buvo sumokėti per 2015 m. gegužės mėnesį. (Per 2014 metus dividendai nebuvo mokėti).

(iii) Pagrindinių vadovų darbo užmokestis

2015	2014		2015	2014
237	398	Atlyginimai	237	398
		1 115		831
775		Sukaupimas tantjemoms	775
હક		60 Socialinio draudimo imokos	68	80
1 080	1 573		1 080	1 289

Pagrindinius vadovus sudaro 9 (2014 m. - 9) Valdybos nariai ir direktoriai.

34. įvykiai po balanso datos

2016 m. vasario 12 d. pasirašyti su AB SEB banku Kreditavimo sutarties pakeitimai, pagai kuriuos Kredito gavėjui (AB" Rokiškio sūris") suteikto 18.000.000 EUR (aštuoniolikos milijonų eurų) kredito limito sumos paskutinis gražinimo terminas pratęstas iki 2017 m. vasario mėn. 15 d. ir atnaujintas 1.000.000 EUR (vieno milijono eurų) sąskaitos kredito perviršio limitas, bei pratęstas sąskaitos kredito perviršio limito paskutinis grąžinimo terminas iki 2017 m. sausio mėn. 31 d. Kreditavimo sutartyje nustatytos palūkanos keičiamos nebuvo.

KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS 2015

ROKIŠKIS 2016 BALANDIS

TURINYS

1. ATASKAITINIS LAIKOTARPIS, UŽ KURĮ PARENGTAS METINIS PRANEŠIMAS.
2. PAGRINDINIAI DUOMEN'S APIE EMITENTA:
3. INFORMACIA APIE EMITENTO DUKTERINES JMONES IR FILIALUS
4. EMITENTO IR DUKTERNIŲ ĮMONŲ PAGRINDINĖS VEIKLOS POBŪDIS
5. EMITENTO SUTARYS SU FINANSŲ MAKLERIO ĮMONĖMIS
6. DUOMENYS APIE PREKYBĄ EMITENTO VERTYBINIAIS POPIERIAIS REGULIUOJAMOSE RINKOSE
7. EMITENTO ĮSTATINIS KAPITALAS:
8. VERTYBNIŲ POPIERIŲ PERLEIDIMO APRIBOJIMAI:
9. AKCININKAI
10. AKCININK J TEISES.
11. AKCININKAI, TURINTYS SPECIALIAS KONTROLĖS TEISES IR TŲ TEISIŲ APRAŠYMAI.
12. VISI BALSAVIMO TEISU APRIBOJIMAI
13. VISI AKCININKŲ TARPUSAVIO SUSITARIMAI
14. DARBUOTOJAI
15. EMITENTO ĮSTATŲ KEITIMO TVARKA
16. SANDĖRIAI SU SUNTERESUOTAIS ASMENIMIS IR REIKŠMINGI SUSTARIMAI…………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………
17. AKCIJŲ, ISLEISTŲ Į VIEŠĄJĄ VERTYBINŲ POPIERŲ APYVARTĄ, PAGRINDINĖS CHARAKTERISTIKOS:
18. VERTYBINIAI POPIERIAI, ĮTRAUKTI Į BIRŽŲ PREKYBOS SĄRAŠUS
19. VERTYBINIŲ POPIERŲ KAPITALIZACIJA
20. GRUPES 2015 M. KONSOLIDUOTOS IR PATRONUOJANCIOS BENDROVES AUDITUOTOS FINANSINES ATASKAITOS
21. DUOMENYS APIE EMITENTO SAVŲ AKCIŲ SUPIRKIMĄ
22. EMITENTO VEIKIOS TEISINIAI PAGRNDAI
23. PRIKLAUSYMAS ASOCIUOTOMS STRUKTŪROMS
24. TRUMPAS EMITENTO ISTORIJOS APRAŠYMAS
25. GAMYBA, GAMYBINIŲ PAJĖGUMŲ ĮVEDIMAS, NAUJŲ PRODUKTŲ ĮSISAVINIMAS
26. PARDAVIMAI IR RINKODARA
27. ZALIA VOS SUPIRKMAS
28. RIZKOS VEIKSNAI, SUSIJĘ SU EMITENTO VEIKLA
29. VIDAUS KONTROLĖS IR RIZIKOS VALDYMO SISTEMŲ, SU KONSOLIDUOTŲJŲ FINANSINŲ ATASKAITŲ SUDARYMŲ, PAGRIDINAI ASPEKTAI …………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………
30. FINANSINES RIZIKOS VALDIMAS
31. INFORMACIJA APIE VALDYBOS NARIŲ ĮGALIQIMUS
32. PAGRINDINIAI ĮMONĖS VEIKLĄ APIBŪDINANTYS RODIKLIAI, JŲ DINAMIKA
33. INVESTICINIAI PROJEKTAI, IGYVENDINTI PER PASKUTINIUS 3 FINANSINUS (ÜKINIUS) METUS:
34. GRUPES VEIKLOS PLANAI, PROGNOZES IR INVESTICIJOS 2016 M.
35. IŠMOKĖTI DVIDENDAI
36. EMITENTO ORGANAL
37. BENDROVEJE SUDARYI KOMITETAI
38. BENDROVĖS VADOVYBĖ
39. KOLEGIALIŲ ORGANŲ NARIA
40. INFORMACIJA APIE TAI, KAIP LAIKOMASI BENDROVIŲ VALDYMO KODEKSO.
41. DUOMENYS APIE VIESAI SKELBTA INFORMACIJA
42. SVARBŪS ĮVYKIAI, ĮVYKĘ PO FINANSINIŲ METŲ PABAIGOS
43. DUOMENYS APIE AUDITA
44. VEIKLOS STRATEGIJA IR NUMATOM JOS POKYCIAL PER ARTIMIAUSIUS FINANSINUS (ÜKINUS) METUS
PRIEDAS PRIE KONSOLIDUOTO METINIO PRANESIMO

1. Ataskaitinis laikotarpis, už kurį parengtas metinis pranešimas.

Konsoliduotas metinis pranešimas parengtas už 2015 metus.

2. Pagrindiniai duomenys apie emitentą:

Emitento pavadinimas- akcinė bendrovė "Rokiškio sūris". Teisinė forma: akcinė bendrovė. Adresas - Pramonės g.3, LT 42150 Rokiškis, Lietuvos respublika. Telefonas 8 (458) 55 200, faksas 8 (458) 55 300. El. pašto adresas: rokiskio.suris@rokiskio.com Interneto adresas: www.rokiskio.com Įregistravimo data ir vieta - įregistruota 1992 m. vasario 28 dieną Rokiškio raj. valdyboje. Perregistruota 1995m. lapkričio 28 dieną LR Ekonomikos ministerijoje. Įmonės kodas 173057512. Juridinių asmenų registro tvarkytoja – Valstybės įmonė Registrų centras. AB "Rokiškio sūris" įstatinis kapitalas yra 10.401.711,30 EUR Akcijų skaičius 35 867 970.Vienos akcijos nominali vertė 0,29 euro.

3. Informacija apie emitento dukterines įmones ir filialus

2015 m. gruodžio mėn. 31 d. konsoliduotą AB "Rokiškio sūris" Grupę (toliau – Grupė) sudaro pagrindinė įmonė "Rokiškio sūris", du jos filialai ir penkios dukterinės įmonės. (2014: du filialai, penkios dukterinės įmonės). Pateikiami filialai ir dukterinės įmonės, kurios yra įtrauktos į konsoliduotą finansinę ataskaitą:

	Vykdantys veiklą 2015 m. gruodžio 31 d.			Grupės dalis (%) 2015m.gruodžio 31 d
Filialai	2015	2014	Dukterinės įmonės	2015	2014
Utenos pienas	Taip	Taip	UAB "Rokiškio pienas"	100,00	100,00
Ukmergės pieninė	Taip	Taip	UAB "Rokiškio pieno gamyba"	100,00	100,00
			PK "Žalmargė"	100,00	100,00
			SIA Jekabpils piena kombinats	100,00	100,00
			SIA Kaunata*	60,00	60,00

*- Ši įmonė nebuvo konsoliduojama Grupės finansinėse ataskaitose dėl jos nereikšmingumo.

AB "ROKIŠKIO SŪRIS" 2015 metų konsoliduotas audituotas metinis pranešimas 53

AB "Rokiškio sūris" dukterinės įmonės:

UAB "Rokiškio pienas" buveinės adresas Pramonės g. 8, LT - 28216 Utena. Įmonės kodas 300561844. AB "Rokiškio sūris" yra steigėja ir vienintelė UAB "Rokiškio pienas" akcininkė, turinti 100 proc. akcijų.

UAB "Rokiškio pieno gamyba" buveinės adresas Pramonės g. 8, LT - 28216 Utena. Įmonės kodas 303055649. AB "Rokiškio sūris" yra steigėja ir vienintelė UAB "Rokiškio pieno gamyba" akcininkė, turinti 100 proc. akcijų.

Pienininkystės kooperatyvas "Žalmargė" buveinės adresas Kalnalaukio g.1, Širvintos. Įmonės kodas 178301073. AB "Rokiškio sūris" turi 100 proc. kooperatyvo akcijų.

Latvijos įmonė SIA Jekabpils piena kombinats (įmonės kodas 45402008851, buveinės adresas Akmenu iela 1, Jekabpils, Latvija LV-5201. AB "Rokiškio sūris" turi 100 proc. įmonės akcijų.

Latvijos įmonė SIA Kaunata (įmonės kodas 240300369, buveinės adresas Rogs, Kaunata pag., Rezeknes nov., Latvia), AB "Rokiškio sūris" turi 20 proc. įmonės pajų.

AB "Rokiškio sūris" filialai:

AB "Rokiškio sūris" filialas Utenos pienas (įmonės kodas 110856741, Pramonės g. 8, LT-28216 Utena);

AB "Rokiškio sūris" filialas Ukmergės pieninė (Įmonės kodas 182848454, Kauno g. 51, LT-20119, Ukmergė).

4. Emitento ir dukterinių įmonių pagrindinės veiklos pobūdis.

Akcinės bendrovės "Rokiškio sūris" grupės pagrindinė veikla:

• Pieninių veikla ir sūrių gamyba (EVRK 10.51);

AB "Rokiškio sūris":

AB "Rokiškio sūris" pagrindinė veikla yra fermentinių sūrių, išrūginių produktų, lieso pieno miltų gamyba ir prekyba.

Dukterinės įmonės:

UAB "Rokiškio pienas" pagrindinė veikla yra šviežių pieno produktų ir fermentinių sūrių prekyba. UAB "Rokiškio pieno gamyba" pagrindinė veikla yra šviežių pieno produktų (pienas, kefyras, rūgpienis, sviestas, varškė, varškės sūris, grietinė, glaistyti sūreliai, desertai) gamyba.

KB "Žalmargė" pagrindinė veikla – žaliavinio pieno supirkimas.

SIA Jekabpils piena kombinats veikla - žaliavinio pieno supirkimas.

SIA Kaunata veikla - žaliavinio pieno supirkimas.

AB "Rokiškio sūris" filialai:

AB "Rokiškio sūris" filialo Utenos pienas ir AB "Rokiškio sūris" filialo Ukmergės pieninė pagrindinė veikla – žaliavinio pieno supirkimas.

5. Emitento sutartys su finansų maklerio įmonėmis

AB "Rokiškio sūris" yra sudariusi sutartį su UAB FMĮ "Orion securities" (A.Tumėno g. 4, LT-01109 Vilnius, tel. (8-5) 231 38 33, info@orion.lt) dėl Bendrovės išleistų vertybinių popierių apskaitos tvarkymo bei investicinių paslaugų teikimo.

6. Duomenys apie prekybą emitento vertybiniais popieriais reguliuojamose rinkose

AB "Rokiškio sūris" 35 867 970 vnt. paprastųjų vardinių akcijų. Vienos akcijos nominali vertė 0,29 euro. (VVPB simbolis RSU1L; ISIN kodas LT0000100372) Bendra nominali vertė yra 10.401.711,30 eurų.

AB "Rokiškio sūris" akcijomis prekiaujama Vertybinių popierių biržoje NASDAQ Vilnius ir yra įtrauktos į Oficialųjį prekybos sąrašą.

Bendrovė įtraukta į prekybos sąrašus nuo 1995 m. liepos 25 d.

Bendrovės akcijos yra įtrauktos į Baltijos šalių lyginamąjį indeksą OMX Baltic Benchmark.

Nuo 2010 m lapkričio 22 d. vertybinių popierių biržoje NASDAQ Vilnius prekyba listinguojamų Lietuvos bendrovių akcijomis yra vykdoma eurais.

7. Emitento įstatinis kapitalas:

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo ir Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių įstatinio kapitalo ir vertybinių popierių nominalios vertės išraiškos eurais ir šių bendrovių įstatų keitimo įstatymo nuostatomis, nuo 2015 m sausio 1 d. AB "Rokiškio sūris" vienos akcijos nominali vertė iš 1 (vieno) lito pakeista į 0,29 EUR (dvidešimt devynias šimtąsias euro). Vadovaujantis šiomis nuostatomis, Bendrovės įstatinio kapitalo dydžio išraiška eurais nustatyta 10 401 711,30 EUR (dešimt milijonų keturi šimtai vienas tūkstantis septyni šimtai vienuolika eurų 30 ct) padalintų į 35 867 970 (trisdešimt penkis milijonus aštuonis šimtus šešiasdešimt septynis tūkstančius devynis šimtus septyniasdešimt) paprastųjų vardinių akcijų.

2015 m. gruodžio mėn. 31 d. AB "Rokiškio sūris" įstatinį kapitalą sudarė:

Akcijų rūšis	Akcijų skaičius (vnt.)	Nominali vertė (EUR)	Bendra nominali vertė (EUR)	Įstatinio kapitalo dalis (%)
Paprastosios vardinės akcijos	35 867 970	0,29	10.401.711,30	100,00

Visos AB "Rokiškio sūris" akcijos yra pilnai apmokėtos ir joms netaikomi jokie vertybinių popierių perleidimo apribojimai.

Kitų pasikeitimų Bendrovės įstatiniame kapitale – (įstatinio kapitalo didinimo ir/ar mažinimo, akcijų nominalios vertės keitimo) nebuvo.

8. Vertybinių popierių perleidimo apribojimai:

Apribojimų, taikomų vertybinių popierių paketams, arba reikalavimų gautų bendrovės ar kitų vertybinių popierių savininkų pritarimo, nėra.

9. Akcininkai.

Bendras akcininkų skaičius 2015.12.31 – 5 271 akcininkas.

Akcininkai, nuosavybės teise turintys ar valdantys daugiau kaip 5 procentus emitento įstatinio kapitalo (2015.12.31):

Vardas, pavardė Įmonės pavadinimas	Adresas		Nuosavybės teise priklausančių Su kartu veikiančiais asmenimis Kapitalo Balsų Kapitalo dalis% dalis dalis% % 27,97 29,99 72,50
Įmonės kodas		Akcijų sk.				Balsų dalis%
UAB "Pieno pramonės investicijų valdymas" Įm. Kodas 173748857	Pramonės g. 3, Rokiškis Lietuva	10 032 173				77,74
SIA "RSU Holding", reg.Nr.40103739795	Sliezu iela 9A-25, Riga	8 909 347	24,84	26,63	72,50	77,74
Antanas Trumpa	Sodų 41a, Rokiškis Lietuva	6 980 233	19,46	20,87	72,50	77,74
SEB SA OMNIBUS (funds/inst clients) LUESSE22	Liuksemburgas	1 778 605	4,96	5,32	-	-
AB "Rokiškio sūris" Įm. kodas 173057512	Pramonės g.3, Rokiškis Lietuva	2 414 579	6,73	-	-	-

Nuosavybės pasiskirstymas pagal grupes 2015.12.31

10. Akcininkų teisės

Akcininkai turi šias neturtines teises:

1) dalyvauti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose;

2) iš anksto pateikti bendrovei klausimų, susijusių su visuotinių akcininkų susirinkimų darbotvarkės klausimais;

3) pagal akcijų suteikiamas teises balsuoti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose;

4) gauti Akcinių bendrovių įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją apie bendrovę;

5) kreiptis į teismą su ieškiniu, prašydami atlyginti bendrovei žalą, kuri susidarė dėl bendrovės vadovo ir valdybos narių pareigų, nustatytų šiame ir kituose įstatymuose, taip pat bendrovės įstatuose, nevykdymo ar netinkamo vykdymo, taip pat kitais įstatymų nustatytais atvejais.

6) kitas Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytas neturtines teises.

Akcininkai turi šias turtines teises:

1) gauti bendrovės pelno dalį (dividendą);

2) gauti bendrovės lėšų, kai bendrovės įstatinis kapitalas mažinamas siekiant akcininkams išmokėti bendrovės lėšų;

3) nemokamai gauti akcijų, kai įstatinis kapitalas didinamas iš bendrovės lėšų;

4) pirmumo teise įsigyti bendrovės išleidžiamų akcijų ar konvertuojamųjų obligacijų, išskyrus atvejį, kai visuotinis akcininkų susirinkimas šio Įstatymo nustatyta tvarka nusprendžia pirmumo teisę visiems akcininkams atšaukti;

5) įstatymų nustatytais būdais skolinti bendrovei, tačiau bendrovė, skolindamasi iš savo akcininkų, neturi teisės įkeisti akcininkams savo turto. Bendrovei skolinantis iš akcininko, palūkanos negali viršyti paskolos davėjo gyvenamojoje ar verslo vietoje esančių komercinių bankų vidutinės palūkanų normos, galiojusios paskolos sutarties sudarymo momentu. Tokiu atveju bendrovei ir akcininkams draudžiama susitarti dėl didesnių palūkanų dydžio;

6) gauti likviduojamos bendrovės turto dalį;

7) turėti kitas Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytas turtines teises.

1, 2, 3 ir 4 punktuose nurodytas teises turi asmenys, kurie buvo bendrovės akcininkai dešimtos darbo dienos po atitinkamą sprendimą priėmusio visuotinio akcininkų susirinkimo pabaigoje.

11. Akcininkai, turintys specialias kontrolės teises ir tų teisių aprašymai.

Akcininkų, turinčių specialių kontrolės teisių, nėra.

12. Visi balsavimo teisių apribojimai.

2015 m. gruodžio m. 31 d. AB "Rokiškio sūris" turi įsigijusi 2 414 579 vnt. savų akcijų. Šios akcijos neturi balso teisių. Tai sudaro 6,73 % AB "Rokiškio sūris" įstatinio kapitalo. Kitų akcijų, turinčių asmenų balsavimo teisių apribojimų, nėra.

13. Visi akcininkų tarpusavio susitarimai.

Emitentas nežino akcininkų tarpusavio susitarimų dėl kurių gali būti ribojimas vertybinių popierių perleidimas ir (arba) balsavimo teisės.

14. Darbuotojai

AB "Rokiškio sūris" Grupės struktūra

AB "Rokiškio sūris" Grupės (toliau Grupė) valdymo struktūra yra organizuota pagal pagrindines funkcijas, t.y. pardavimai, gamyba, finansų valdymas, pieno supirkimas, logistika, vindikacija bei plėtra. Funkciniai direktoriai formuoja ir vysto Grupės strategiją, taktiką ir uždavinius pagal šias funkcijas:

2015 m. gruodžio mėn. 31 d. AB "Rokiškio sūris" Grupėje dirbo 1 643 darbuotojai.(vidutinis dirbančiųjų skaičius).

Lentelėje pateiktas Rokiškio sūris grupės vidutinis darbuotojų skaičiaus, bei vidutinio mėnesinio atlyginimo kitimas per 2015 metus:

Vidutinis darbuotojų skaičius	2015.12.31	2014.12.31
Viso:	1643	1665
Tame sk. Vadovai	10	10
Specialistai	280	289
Darbininkai	1353	1366
Vidutinis mėnesinis atlyginimas, EUR	2015.12.31	2014.12.31
Viso:	826	801
vadovų	1690	1562
specialistų	850	844
darbininkų	790	761

Rokiškio sūris grupės darbuotojų išsilavinimas

Išsilavinimas	2015.12.31	2014.12.31
Aukštasis	164	159
Spec. vidurinis (aukštesnysis)	784	784
Vidurinis	675	708
Nebaigtas vidurinis	12	14

Pardavimų direktorius

AB "ROKIŠKIO SŪRIS" 2015 metų konsoliduotas audituotas metinis pranešimas 59

AB "Rokiškio sūris" personalo ugdymas ir specialiųjų bei bendrųjų įgūdžių tobulinimas yra vienas svarbiausių įmonės prioritetų, kadangi tik išsilavinę, tinkamų žinių ir patirties turintys darbuotojai gali sukurti kokybišką produktą. Įmonės darbuotojams suteikiamos galimybės gilinti žinias bei tobulintis įvairiuose mokymuose, seminaruose, konferencijose, taip pat įmonė remia profesinio išsilavinimo įgijimą šalies universitetuose, kolegijose ar kitose kvalifikacinį laipsnį suteikiančiose mokymo institucijose. Didelis dėmesys yra skiriamas užsienio kalbų mokymuisi.

Taip pat AB "Rokiškio sūris" rengia specialius kursus ir mokymus šalies žemdirbiams, kad šie sėkmingai rūpintųsi savo bandų sveikata, tinkamai prižiūrėtų pieno melžimo, šaldymo bei laikymo įrangą, modernizuotų pieno ūkį. Modernus pieno ūkis, pieno kokybė bei bandos sveikata lemia pienininkystės verslo sėkmę.

Grupės bendrovių darbuotojams yra užtikrinama teisė dalyvauti profsąjungų veikloje. Įmonėse yra sudarytas profsąjungos komitetas, kuris gina savo narių darbo, ekonomines socialines teises ir interesus, gina savo narių teisę į užimtumą, socialines garantijas, rūpinasi profesinės kvalifikacijos ugdymu, formuoja profesinę etiką, siekia maisto pramonės dirbančiųjų darbo užmokesčio ir kitų pajamų didėjimo.

Bendrovėje veikia sudaryta kolektyvinė sutartis. Ši sutartis sudaryta tarp bendrovės "Rokiškio sūris" direktoriaus ir Maistininkų profesinės sąjungos AB "Rokiškio sūris" profsąjungos komiteto pirmininko. Šios kolektyvinės sutarties tikslas yra sudaryti sąlygas darniai kolektyvo veiklai, garantuoti įvairių kategorijų darbuotojų darbo, darbo užmokesčio, saugos ir sveikatos bei kitų darbo sąlygų lygį, geresnį, nei numatyta Lietuvos Respublikos įstatymų, Vyriausybės nutarimų, teisės aktų ir sudaryti geresnes darbo ir socialines garantijas bendrovės darbuotojams.

Bendrovės darbuotojų teisės bei pareigos numatytos jų pareiginiuose nuostatuose. Darbo sutartyse nėra numatyta ypatingų teisių bei pareigų.

Bendrovėje nuo 2004 m. iki šiol yra taikoma apmokėjimo už darbą tvarka, pagal Bendrovėje nustatytas kintamas sudedamąsias atlyginimo dalis, priklausančias nuo bendrovės veiklos rezultatų, rinkos situacijos ir kitų veiksnių. Kintamos sudedamosios atlyginimo dalys skiriamos kiekvienam skyriui pagal patvirtintą funkcinę valdymo sistemą. Šią apmokėjimo tvarką tvirtina Bendrovės vadovas.

Pagal valdybos paruoštą ir patvirtintą veiklos strategiją Bendrovėje iškeliami tikslai apimantys svarbiausias sritis – finansų, rinkodaros, žaliavos supirkimo, gamybos bei žmogiškųjų išteklių kontroliavimas ir jų pasiekimas. Numatytų tikslų pasiekimui Bendrovėje veikia vidaus kontrolės sistema bei sudarytas audito komitetas. Jų pagrindinės funkcijos yra analizuoti, vertinti ir teikti rekomendacijas dėl Bendrovės veiklos procesų veiksmingumo pagerinimo. Audito išvados pateikiamos Bendrovės vadovybei, parengiamas priemonių planas nustatytų trūkumų pašalinimui.

AB "Rokiškio sūris", UAB "Rokiškio pienas" ir UAB "Rokiškio pieno gamyba" yra socialiai atsakingos įmonės, užtikrinančios geras darbuotojų darbo ir poilsio sąlygas, remiančios šalies mokslo, sporto bei kultūros renginius. 2012 m. spalio mėn. UAB "Rokiškio pienas" ir UAB "Rokiškio pieno gamyba" buvo atliktas "Bureau Veritas Lit" auditas. Po patikrinimo Bendrovėms buvo suteiktas ISO sertifikatas. Šiuo sertifikatu Bureau Veritas patvirtino, kad įvertino Bendrovėse veikiančią socialinės atsakomybės sistemą ir nustatė, kad ji atitinka SA8000:2008 vadybos sistemos standarto reikalavimus. 2013 metų pabaigoje įmonėje AB "Rokiškio sūris" buvo atliktas SMETA 4-lygių auditas, kuris apėmė darbo standartus, sveikatos ir saugos, aplinkos apsaugos bei verslo praktikas. Buvo taikyta SMETA Geriausios praktikos metodologija.

15. Emitento įstatų keitimo tvarka

Pagal AB "Rokiškio sūris" įstatus, bendrovės įstatus turi išimtinę teisę keisti tik AB "Rokiškio sūris" visuotinis akcininkų susirinkimas, išskyrus Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme numatytus atvejus. Priimant sprendimą dėl įstatų keitimo reikalinga visuotinio akcininkų susirinkimo 2/3 balsų, visų dalyvaujančių akcininkų susirinkime, dauguma.

16. Sandėriai su suinteresuotais asmenimis ir reikšmingi susitarimai

1. Grupę kontroliuoja UAB "Pieno pramonės investicijų valdymas" (įkurta Lietuvoje), SIA "RSU Holding" (įkurta Latvijoje) ir Antanas Trumpa (Bendrovės direktorius), kuriems priklauso 72,50 proc. Bendrovės įstatinio kapitalo. Uždarąją akcinę bendrovę "Pieno pramonės investicijų valdymas" kontroliuoja Antanas Trumpa (kaip pagrindinis akcininkas). SIA "RSU Holding" kontroliuoja Antanas Trumpa (kaip pagrindinis akcininkas). Likusi 20,77 proc. Bendrovės akcijų dalis priklauso kitiems smulkiems Lietuvos bei užsienio fiziniams ir juridiniams asmenims. Pati bendrovė "Rokiškio sūris" turi įsigijusi 2.414.579 vnt. (6,73 proc.) nuosavų akcijų. Didieji AB "Rokiškio sūris" akcininkai, turintys daugiau kaip 5 proc. Bendrovės įstatinio kapitalo pateikti šio pranešimo 9 punkte.

UAB "Pieno pramonės investicijų valdymas", SIA "RSU Holding", AB "Rokiškio sūris" valdybos nariai bei jų šeimos nariai yra laikomi susijusiomis šalimis.

Tam tikros kooperatinės bendrovės, užsiimančios pieno gamyba, laikomos Bendrovės susijusiomis šalimis, kadangi Bendrovė per savo direktorių artimus šeimos narius bei tam tikrus savo darbuotojus gali daryti reikšmingą įtaką šių bendrovių kasdienei veiklai.

1. Reikšmingų susitarimų, kurių šalis yra emitentas ir kurie įsigaliotų, pasikeistų ar nutrūktų pasikeitus emitento kontrolei, taip pat jų poveikio, išskyrus atvejus, kai dėl susitarimų pobūdžio jų atskleidimas padarytų emitentui didelę žalą, nėra.

2. Emitento ir jo organų narių ar darbuotojų susitarimų, numatančių kompensaciją, jei jie atsistatydintų arba būtų atleisti be pagrįstos priežasties arba jei jų darbas baigtųsi dėl emitento kontrolės pasikeitimo, nėra.

Sandoriai su suinteresuotais asmenimis/susijusiomis šalimis atskleisti finansinių ataskaitų 33 pastaboje.

17. Akcijų, išleistų į viešąją vertybinių popierių apyvartą, pagrindinės charakteristikos:

2015 m. gruodžio 31 d. būklei į viešąją vertybinių popierių apyvartą buvo išleista 35 867 970 (trisdešimt penki milijonai aštuoni šimtai šešiasdešimt septyni tūkstančiai devyni šimtai septyniasdešimt) paprastųjų vardinių akcijų. Vienos akcijos nominali vertė 0,29 EUR, bendra akcijų nominali vertė 10.401.711,30 (dešimt milijonų keturi šimtai vienas tūkstantis septyni šimtai vienuolika eurų 30 ct).

18. Vertybiniai popieriai, įtraukti į biržų prekybos sąrašus

AB "Rokiškio sūris" 35 867 970 paprastųjų vardinių akcijų yra įtrauktos į NASDAQ Vilnius Baltijos Oficialųjį prekybos sąrašą. (VVPB simbolis RSU1L). Vienos akcijos nominali vertė 0,29 EUR.

Skolos vertybinių popierių, išleistų į viešąją vertybinių popierių apyvartą, įmonė nėra išleidusi. Neviešajai apyvartai įregistruotų ir išplatintų skolos vertybinių popierių nėra. Vertybinių popierių, nepažyminčių dalyvavimo įstatiniame kapitale, bet kurių apyvartą reglamentuoja LR Vertybinių popierių įstatymas, nėra.

Prekyba kitose biržose ir kitose organizuotose rinkose nebuvo vykdoma.

NASDAQ vertybinių popierių biržos Vilniuje prekyba AB "Rokiškio sūris" akcijomis:

Prekyba centrinėje rinkoje:

Ataskaitinis periodas		Kaina (Eur)				Apyvarta (Eur)
nuo	iki	maks.	min.	vid.	Paskut. sesijos	Pask.preky bos sesijos data	maks.	min	Paskutinė s sesijos
2012.01.01	2012.03.30	1,388	1,29	1,360	1,359	2012.03.30	118 945,00	0	0
2012.04.01	2012.06.30	1,40	1,25	1,36	1,360	2012.06.29	108 953,50	0	4 128,00
2012.07.01	2012.09.30	1,40	1,30	1,37	1,40	2012.09.28	641 665,74	0	1 158,70
2012.10.01	2012.12.31	1,47	1,33	1,37	1,40	2012.12.28	390 622,20	0	1 950,00
2013.01.01	2013.03.28	1,59	1,39	1,46	1,57	2013.03.30	77 386,93	0	4 671,62
2013.04.01	2013.06.28	1,63	1,44	1,49	1,50	2013.06.28	335 690,00	0	5 992,78
2013.07.01	2013.09.30	1,64	1,48	1,57	1,64	2013.09.30	93 753,10	0	93 753,10
2013.10.01	2013.12.31	1,62	1,50	1,55	1,59	2013.12.30	265 880,80	0	1 162,22
2014.01.01	2014.03.31	1,74	1,59	1,68	1,70	2014.03.31	106 298,00	0	0
2014.04.01	2014.06.30	1,70	1,55	1,59	1,65	2014.06.30	813 077,60	0	907,50
2014.07.01	2014.09.30	1,68	1,49	1,53	1,55	2014.09.30	347 029,70	0	0
2014.10.01	2014.12.31	1,57	1,38	1,50	1,38	2014.12.30	69 146,00	0	814,20
2015.01.01	2015.03.31	1,50	1,38	1,42	1,42	2015.03.31	6 946,37	0	303,03
2015.04.01	2015.06.30	1,46	1,35	1,39	1,44	2015.06.30	348 890,00	0	305,28
2015.07.01	2015.09.30	1,46	1,35	1,41	1,43	2015.09.30	25 651,61	0	641,35
2015.10.01	2015.12.31	1,43	1,36	1,38	1,42	2015.12.31	40 800,00	0	0

AB "Rokiškio sūris" akcijų kainos pokytis 2015 m. sausio – gruodžio mėn.

Duomenų šaltinis – AB NASDAQ Vilnius tinklalapis:

http://www.nasdaqbaltic.com/market/?instrument=LT0000100372&list=2&currency=EUR&pg=details&tab=historical&lang =lt&downloadcsv=0&date=&start=2015.01.01&end=2015.12.31

Duomenų šaltinis – AB NASDAQ Vilnius tinklalapis:

http://www.nasdaqomxbaltic.com/market/?instrument=LT0000100372&list=2&pg=details&tab=historical&lang=lt&currency=0&downloa dcsv=0&date=&start=2014.10.01&end=2014.12.31&start=2014.01.01&end=2014.12.31

AB "Rokiškio sūris" akcijų kainos pokytis 2013 m. sausio – gruodžio mėn.

Duomenų šaltinis – AB NASDAQ OMX Vilnius

http://www.nasdaqomxbaltic.com/market/?instrument=LT0000100372&list=2&pg=details&tab=historical&lang=lt&currenc y=0&downloadcsv=0&date=&start_d=1&start_m=1&start_y=2013&end_d=31&end_m=12&end_y=2013

19. Vertybinių popierių kapitalizacija

Ataskaitinis periodas		Bendra apyvarta		Paskutinės prekybos	Kapitalizacija (Eur)
nuo	iki	(vnt.) (Eur)		sesijos data
2011.01.01	2011.03.31	482 039	817 582,95	2011.03.31	62 768 948
2011.04.01	2011.06.30	791 936	1 246 500,83	2011.06.30	51 649 877
2011.07.01	2011.09.30	821 016	1 152 527,70	2011.09.30	50 215 158
2011.10.01	2011.12.30	1 192 435	1 498 010,23	2011.12.30	46 556 625
2012.01.01	2012.03.31	189 564	257 712,33	2012.03.31	48 744 571
2012.04.01	2012.06.30	228 464	310 179,89	2012.06.29	48 780 439
2012.07.01	2012.09.30	835 557	1 142 089,88	2012.09.28	50 215 158
2012.10.01	2012.12.31	525 165	717 997,30	2012.12.28	50 215 158
2013.01.01	2013.03.31	265 841	389 055,13	2013.03.30	56 312 713
2013.04.01	2013.06.30	675 596	1 005 631,66	2013.06.28	53 801 955
2013.07.01	2013.09.30	358 981	562 423,85	2013.09.30	58 823 471
2013.10.01	2013.12.31	743 434	1 154 134,97	2013.12.30	57 030 072
2014.01.01	2014.03.31	381 601	340 913,17	2014.03.31	60 975 549
2014.04.01	2014.06.30	708 846	1 124 285,96	2014.06.30	59 182 150
2014.07.01	2014.09.30	410 778	629 526,69	2014.09.30	55 595 354
2014.10.01	2014.12.31	103 884	155 655,60	2014.12.30	49 497 799
2015.01.01	2015.03.31	26 734	37 953,70	2015.03.31	50 932 517
2015.04.01	2015.06.30	833 020	1 158 553,00	2015.06.30	51 649 877
2015.07.01	2015.09.30	103 062	145 092,97	2015.09.30	51 291 197
2015.10.01	2015.12.31	123 817	170 824,28	2015.12.31	50 932 217

2012-2015 metų Bendrovės akcijų kapitalizacija, EUR

2012-2015 metų Bendrovės akcijų apyvarta (vnt ir Eur)

Baltijos rinkų indeksai:

Grafiko duomenys:

Indeksas/Akcijos	01.01.2015	31.12.2015	+/-%
OMX Baltic Benchmark GI	566,56	648,32	14,43
OMX Vilnius	452,42	485,99	7,42
OMX Baltic Benchmark PI	328,61	359,03	9,26
RSU1L	1,380 EUR	1,420 EUR	2,90

Palyginamasis akcijų kainos GRAFIKAS AB "Rokiškio sūris" (RSU1L), AB "Pieno žvaigždės" (PZV1L), AB "Žemaitijos pienas" (ZMP1L) ir AB "Vilkyškių pieninė" (VLP1L): Baltijos rinkų indeksai:

(2015.01.01-2015.12.31)

Grafiko duomenys:
01.01.2015	31.12.2015	+/-%
1, 380 EUR	1,420 EUR	2,90
2,000 EUR	1,450 EUR	-12,50
0,703 EUR	0,644 EUR	-8,39
1,550 EUR	1,290 EUR	-16,77

20. Grupės 2015 m. konsoliduotos ir patronuojančios bendrovės audituotos finansinės ataskaitos

Pateikiamos AB "Rokiškio sūris" konsoliduotos grupės ir patronuojančios bendrovės 2015 m. audituotos finansinės ataskaitos.

21. Duomenys apie emitento savų akcijų supirkimą

Per 2015 finansinius metus (akcijų supirkimo laikotarpiu 2015 m. gruodžio 10 d. – 2015 m. gruodžio 23 d.) AB "Rokiškio sūris" įsigijo 1.612.485 vnt. savų akcijų, kas sudaro 4,50 proc. Bendrovės įstatinio kapitalo. Vienos akcijos supirkimo kaina buvo 1,43 EUR. Atsiskaitymas už supirktas akcijas įvyko 2015 m. gruodžio 29 d. Akcijos buvo įsigytos vadovaujantis 2015 m. balandžio 24 d. įvykusiu AB "Rokiškio sūris" visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu per Nasdaq Vilnius vertybinių popierių biržą.

Kartu su anksčiau įsigytomis savomis akcijomis 2015.12.31 datai Bendrovė turi 2.414.579 vnt. savų supirktų akcijų, kas sudaro 6,73 proc. bendrovės įstatinio kapitalo.

Įsigytoms savoms akcijoms bendrovė neturi teisės naudotis nustatytomis LR Akcinių bendrovių įstatyme suteikiamomis turtinėmis ir neturtinėmis teisėmis.

22. Emitento veiklos teisiniai pagrindai

AB "Rokiškio sūris" savo veikloje vadovaujasi, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymu, Vertybinių popierių įstatymu, bendrovės įstatais bei kitais Lietuvoje galiojančiais įstatymais bei teisiniais aktais, reglamentuojančiais įmonių veiklą.

23. Priklausymas asocijuotoms struktūroms

AB "Rokiškio sūris" priklauso nario teisėmis Lietuvos pienininkų asociacijai "Pieno centras", dalyvauja "Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmai" veikloje.

Lietuvos pienininkų asociacijos veiklą reglamentuoja LR Asociacijų įstatymas ir konfederacijos įstatai. 2010 m. vasario mėn. 20 d. kartu su kitais žemės ūkio produkcijos perdirbėjais AB "Rokiškio sūris" įsteigė Lietuvos maisto pramoninkų asociaciją. Asociacijos veiklą reglamentuoja LR Asociacijų įstatymas, asociacijos įstatai bei kiti teisės aktai.

AB "ROKIŠKIO SŪRIS" 2015 metų konsoliduotas audituotas metinis pranešimas 67

Nuo 2015 m. pradžios AB "Rokiškio sūris" priklauso Rokiškio verslo klubui. Šis klubas vienija Rokiškio rajono stambius ir smulkius verslininkus. Jo tikslas – gerinti verslo sąlygas rajone, aktyviai bendradarbiauti su Rokiškio raj. valdžia.

24. Trumpas emitento istorijos aprašymas

AB "Rokiškio sūris" yra viena stambiausių ir moderniausių pieno perdirbimo įmonių Lietuvoje. Pagrindinė įmonės veikla yra fermentinių sūrių, šviežių pieno produktų, sviesto, pieno miltų, išrūginių ir kitų pieno produktų gamyba ir prekyba.

Specializuota Rokiškio sūrio gamyba suplanuota ir pradėta statyti 1964 m., o 1966 m. pradžioje pradėjo savo veiklą. Nuo pat įmonės veiklos pradžios pagrindiniu produktu tapo fermentiniai sūriai. 1980 m. įmonė pradėjo pirmąjį rekonstrukcijos etapą po kurio pradėtas eksploatuoti naujas sūrių gamybos cechas. Antrasis

rekonstrukcijos etapas įvyko 1988 m. – baigti statyti nauji pieno priėmimo aparatinis ir nenugriebto pieno produkcijos cechai. 1991 m. pradėjo veikti nauja suomiška sūrių nokinimo bazė.

1992 m. valstybinė įmonė "Rokiškio sūrio gamykla" buvo privatizuota ir reorganizuota į akcinę bendrovę "Rokiškio sūris". 1993 m. buvo parduotas likusios valstybei priklausančios įmonės akcijos. Vadovaudamasi Vyriausybės nutarimais, 1994 m. įmonė indeksavo savo turtą. 1993 – 2002 metais įmonės akcinis kapitalas buvo didinamas 7 kartus papildomais įnašais, 2 kartus iš savo lėšų ir 3 kartus dėl reorganizavimo. 2000 m. prisijungus AB "Utenos pienas" bei 2002 m. prijungus AB "Eišiškių pieninė" įstatinis kapitalas nebuvo didinamas.

1997 m. 150 000 paprastųjų vardinių akcijų išplatinta tarptautinių depozitoriumo pakvitavimų (GDR) forma.

Siekdamas užtikrinti pastovų žaliavos tiekimą ir sustiprinti savo pozicijas vietinėje rinkoje, AB "Rokiškio sūris" prisijungė 1995 m. Zarasų pieninę, 1996 m. Ukmergės pieninę, 1998 m. Šalčininkų pieninę, 2000 m. Utenos pieną, bei 2002 m. Eišiškių pieninę, Įsteigdamas tose pieninėse filialus.

2000 m. lapkričio-gruodžio mėn. AB "Rokiškio sūris" padidino AB "Švenčionių pieninė" turimų akcijų paketą iki 90,6%.

2000 m. gruodžio mėn. AB "Rokiškio sūris" įsigijo 49,9 % AB "Eišiškių pieninė" akcijų paketą, o 2002 m. kovo mėn. AB "Rokiškio sūris" padidino turimą AB "Eišiškių pieninė" akcijų paketą iki 100 % įstatinio kapitalo bei balsų.

2001m. kovo mėn. AB "Rokiškio sūris" įsigijo 49,9% AB "Varėnos pieninė" akcijų paketą. 2001m. spalio mėn. AB "Rokiškio sūris" įsigijo 49,9% AB "Ignalinos pieninė" ir 100% UAB "Jonavos pieninė" akcijų paketus.

2005 m. birželio 1 d. AB "Rokiškio sūris" pardavė AB ,,Varėnos pieninė" ir AB ,,Ignalinos pieninė" akcijų paketus.

2002 m. balandžio 26 d. AB "Rokiškio sūris" visuotiniame akcininkų susirinkime buvo priimtas sprendimas reorganizuoti bendroves prie AB "Rokiškio sūris" prijungiant AB "Eišiškių pieninė" bei UAB "Jonavos pieninė", kurios kaip juridiniai asmenys baigia savo veiklą.

2002 m. liepos 4 d. AB "Rokiškio sūris" valdyba priėmė nutarimą nutraukti AB "Rokiškio sūris" filialo Šalčininkų pieninė veiklą, bei AB "Rokiškio sūris" filialą Šalčininkų pieninė išregistruoti iš įmonių rejestro.

2002 m. gruodžio 30 d. AB "Rokiškio sūris" filialas Šalčininkų pieninė buvo išregistruota iš LR įmonių rejestro.

2002 m. rugsėjo 6 d. AB "Rokiškio sūris" visuotiniame akcininkų susirinkime buvo patvirtinta AB "Rokiškio sūris", AB "Eišiškių pieninė" ir UAB "Jonavos pieninė" reorganizavimo pabaiga bei patvirtinti AB "Eišiškių pieninė" bei UAB "Jonavos pieninė" turto, teisių ir prievolių priėmimoperdavimo aktai. AB "Eišiškių pieninė" ir UAB "Jonavos pieninė" baigė veiklą kaip juridiniai asmenys ir buvo išregistruoti iš įmonių rejestro.

2002m. lapkričio 14 d. AB "Rokiškio sūris" valdyba priėmė sprendimą įsteigti AB "Rokiškio sūris" filialą Eišiškių pieninė. 2002 m. gruodžio 6 d. AB "Rokiškio sūris" filialas Eišiškių pieninė buvo įregistruotas įmonių rejestre. 2005 m. spalio 29 d. AB "Rokiškio sūris" valdyba priėmė sprendimą nutraukti filialo veiklą. 2006 m. balandžio mėn. filialas Eišiškių pieninė buvo išregistruotas iš Juridinių asmenų registro.

2003 m. vasario 14 d. AB "Rokiškio sūris" valdybos sprendimu buvo nutraukta AB "Rokiškio sūris" filialo Zarasų pieninė ir 2003 m. birželio 26 d. išregistruota iš LR Įmonių registro.

2003 m. rugpjūčio 20 d. AB "Rokiškio sūris" įsigijo 12 vnt. UAB "Kalora" paprastųjų vardinių akcijų. Tai sudarė 100 proc. UAB " Kalora" įstatinio kapitalo. 2005 m. spalio mėn. AB "Rokiškio sūris" akcijas pardavė.

2005 m. vasario 18 d. AB "Švenčionių pieninė", kaip negalinčiai atsiskaityti su kreditoriais buvo iškelta bankroto byla ne teismo tvarka. 2005 m. balandžio 29 d. AB "Švenčionių pieninė" dėl bankroto buvo išregistruota iš Juridinių asmenų registro.

2005 m. birželio 14 d. AB "Rokiškio sūris" pardavė 410 330 vnt. AB "Žemaitijos pieno investicija" akcijų, tai sudarė 11,63% AB "Žemaitijos pieno investicija" įstatinio kapitalo.

Siekiant dar efektyvesnės šviežių pieno produktų gamybos veiklos, 2005 m. kovo 3 d. AB "Rokiškio sūris" valdyba priėmė sprendimą atskirti sūrių gamybos verslą, kuris orientuotas į eksportą, nuo šviežių pieno produktų gamybos verslo, kuris orientuotas vietinei rinkai. Tam tikslui buvo įkurta dukterinė įmonė ir 2006 m. balandžio 21 d. Juridinių asmenų registre buvo įregistruota dukterinė įmonė UAB "Rokiškio pienas". Dukterinės įmonės 100 % akcijų valdo AB "Rokiškio sūris".

Nutraukus veiklą filiale Eišiškių pieninė, 2006 m. balandžio 5 d. AB "Rokiškio sūris" filialas Eišiškių pieninė buvo išregistruotas iš LR Juridinių asmenų registro.

Per 2007 m. AB "Rokiškio sūris" įsigijo 50 proc. akcijų UAB "Pieno upės" ir po 100 proc. akcijų šių įmonių: UAB "Skeberdis ir partneriai", UAB "Skirpstas", UAB "Batėnai", UAB "Pečupė" ir Pienininkystės kooperatyvą "Žalmargė". Visų šių įmonių pagrindinė veikla yra žaliavinio pieno supirkimas.

2009 m. UAB "Skeberdis ir partneriai" ir UAB "Pečupė" buvo likviduotos ir išregistruotos iš Juridinių asmenų registro. 2010 m. parduotos UAB "Batėnai" akcijos.

2011 m. kovo mėn. buvo likviduota ir išregistruota iš LT juridinių asmenų registro uždaroji akcinė bendrovė "Skirpstas".

2008 m. sausio mėn. AB "Rokiškio sūris" įsigijo 50,05 proc. Latvijos įmonės SIA Jekabpils piena kombinats akcijų paketą. SIA Jekabpils piena kombinats specializuojasi fermentinių sūrių gamyboje, bei žaliavinio pieno pardavime. 2011 m. gegužės mėn. Bendrovė įsigijo likusias 49,95 proc. SIA Jekabpils piena kombinats akcijas.

AB "Rokiškio sūris" valdo 100 proc. Latvijos įmonės SIA Jekabpils piena kombinats akcijų paketą.

2008 m. liepos mėn. bendrovė įsigijo UAB "Europienas". Šios įmonės veikla – žaliavinio pieno supirkimas. 2009 m. likviduota ir išregistruota iš Juridinių asmenų registro.

2010 m. gegužės mėn. Bendrovė įsigijo 40 proc. Latvijos įmonės SIA "Kaunata" akcijų.

2013 m. balandžio 29 d. AB "Rokiškio sūris", kaip vienintelis UAB "Rokiškio pienas" akcininkas, priėmė sprendimą - nuo bendrovės UAB "Rokiškio pienas", kuri tęsia pieno produktų distribucijos veiklą, buvo atskiriama dalis ir šiai daliai priskirtų turto, teisių bei pareigų pagrindu buvo sukurta tos pačios teisinės formos nauja bendrovė UAB "Rokiškio pieno gamyba". Ši įmonė pagrindinai užsiima pieno produktų gamybos veikla.

Šis veiklų atskyrimas įmonių grupei leis optimaliau vystyti grupės veiklą ir pasiekti geresnių veiklos rezultatų.

2013 m. gegužės 2 dieną Juridinių asmenų registre buvo įregistruota nauja įmonė UAB "Rokiškio pieno gamyba".

2014 m. balandžio 24 d. AB "Rokiškio sūris" pardavė turėtą 50 % UAB "Pieno upės" akcijų paketą. Akcijų paketas parduotas vadovaujantis ilgalaike akcininkų sutartimi, pareiškus kitiems akcininkams norą išsipirkti akcijas. UAB 'Pieno upės" užsiima pieno supirkimu.

Informacija apie AB "Rokiškio sūris" dukterines įmones pateikta šio metinio pranešimo 3 punkte.

25. Gamyba, gamybinių pajėgumų įvedimas, naujų produktų įsisavinimas

AB "Rokiškio sūris" grupės gamyba yra vykdoma Rokiškio (AB "Rokiškio sūris"), Utenos (UAB "Rokiškio pieno gamyba") ir Ukmergės miestuose (UAB "Rokiškio pieno gamyba" filialas "Ukmergės pieninė").

Tam, kad įmonės grupės veikla būtų optimalesnė ir būtų pasiekta geresnių rezultatų buvo sukurta dukterinė įmonė UAB "Rokiškio pieno gamyba". Nuo bendrovės UAB "Rokiškio pienas", kuri tęsia pieno produktų distribucijos veiklą, buvo atskiriama dalis ir šiai daliai priskirtų turto, teisių bei pareigų pagrindu buvo sukurta tos pačios teisinės formos nauja bendrovė UAB "Rokiškio pieno gamyba", kurios veiklos pagrindas yra pieno produktų gamyba.

• AB "Rokiškio sūris" (Rokiškyje) specializacija fermentinių sūrių ir išrūgų produktų gamyba ir prekyba.
• UAB "Rokiškio pieno gamyba" (Utenos įmonėje) specializacija švieži pieno produktų vietinei rinkai, išrūgų baltymų koncentrato, pieno miltų ir sviesto gamyba.
• UAB "Rokiškio pieno gamyba" (Ukmergės įmonėje) specializacija varškės ir varškės produktų gamyba.
• UAB "Rokiškio pienas" įmonės specializacija visos įmonių grupės produktų prekyba Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje.

2015 m. AB "Rokiškio sūris" grupės įmonės vykdė nepertraukiamą gamybą, išlaikant ankstesnių metų gamybos apimtis.

ISO/IES 17025.

2015 m. birželio 4 d. Briuselyje įvykusiuose prestižiniuose "Superior Taste Award 2015" apdovanojimuose, Tarptautinis skonio ir kokybės institutas (iTQi) kietąjį sūrį Rokiškio GRAND įvertino netgi dviem auksinėmis žvaigždėmis. Pagal "Michelin" kokybės standartus toks įvertinimas itin aukštas ir garbingas. Briuselyje įsikūrusi lyderiaujanti pasaulinė organizacija iTQi kasmet organizuojamuose unikaliuose apdovanojimuose vertina ir remia tik ypatingo skonio kokybiškus maisto produktus ir gėrimus. Norime pažymėti, kad bendrovė pirmą kartą dalyvavo tokio lygio organizuotuose apdovanojimuose ir gavo tokį aukštą įvertinimą.

Didelį dėmesį įmonės skiria produktų saugai ir kokybei, klientų poreikių, aplinkosaugos reikalavimų tenkinimui. AB "Rokiškio sūris" – pirmoji įmonė Lietuvoje sertifikavo Maisto saugos sistemą, pirmoji iš pieno perdirbimo įmonių – Kokybės vadybos ir Aplinkosaugos vadybos sistemas pagal tarptautinius ISO standartų reikalavimus (ISO 9001:2008, ISO 14001:2004, ISO 22000:2005). Įmonės laboratorija yra akredituota pagal tarptautinį standartą LST EN

Pagal šių standartų reikalavimus yra sukurtos taisyklės, kuriomis vadovaujantis užtikrinama stabilių, vienodų, kokybiškų ir saugių produktų gamyba, siekiant gerinti visą aplinkos apsaugos veiksmingumą, nenukrypstant nuo organizacijos vykdomos politikos. Sistema apima procesus nuo žaliavos pirkimo iki klientų poreikių tenkinimo parduodant produkciją.

Sistemos nuolat peržiūrimos ir tobulinamos siekiant išlaikyti aukštą produktų kokybę, tenkinti vartotojų reikalavimus, plečiant asortimentą.

Reikšmingiausias įmonių veiklos aspektas – maisto saugos užtikrinimas. Įmonė Rokiškyje, siekdama aukštesnio maisto saugos užtikrinimo efektyvumo lygio, esamą maisto saugos sistemą patobulino ir 2013m. sertifikavo pagal FSSC 22000 Maisto saugos sistemų sertifikavimo schemą. Ši schema apima ISO 22000 : 2005 ir ISO/TS 22002-1:2009 bei papildomus reikalavimus. Šią maisto saugos schemą pripažįsta Pasaulinė maisto saugos iniciatyva GFSI (angl. Global Food Safety Initiative) ir gali pakeisti tokius anksčiau pripažintus maisto saugos standartus kaip BRCm IFS ir SQF).

2012 metais Utenoje įdiegtas ir sertifikuotas - Socialinio atsakingumo standartas SA 8000.

AB "Rokiškio sūris"

AB "Rokiškio sūris" gaminami švieži, puskiečiai ir kietieji sūriai.

Šviežių sūrių grupei priskiriami ,,Cagliata" (įvairių riebumų ir svorio), ,,Mozzarella".

Puskiečių sūrių grupei priskiriami tokie sūriai, kaip Rokiškio sūris (įvairių riebumų ir svorio), Lietuviškas, ,,Gouda", Sūris "Visiems", ,,Naminis", "Žaloji karvutė", ,,Tikras'' ir kt.

Kietų sūrių grupei priklauso Kietasis sūris

AB "ROKIŠKIO SŪRIS" 2015 metų konsoliduotas audituotas metinis pranešimas 71

(įvairaus riebumo ir drėgmės, svorio), sūris ,,Gojus", "Monte-campo" sūris. Įsisavinta ilgo brandinimo Kieto sūrio Rokiškio ,,Grand" gamyba. Šių sūrių technologijos pilnumoje sukurtos AB "Rokiškio sūris", bendradarbiaujant su technologu iš Italijos Angelo Frosio.

Be pagrindinės produkcijos – fermentinių sūrių, Rokiškyje gaminamas skystas IBK-34 ir IBK-45 (išrūgų baltyminiai koncentratai), iš kurių gaminami IBK miltai, pieno cukrus (laktozė), lydyti sūriai, rūkyti sūriai.

2015 metais, lyginat su 2014 m, pagamintų sūrių kiekis AB ,,Rokiškio sūris'' išaugo 6,7 proc. Apžvelgiant sūrius atskirai pagal jų grupes, pažymėtina, kad puskiečių sūrių pagaminta mažiau, šviežių sūrių ir kietų sūrių pagaminta daugiau.

Įmonėje toliau įsisavinama ir tobulinama ilgo brandinimo Kieto sūrio Rokiškio ,,GRAND'' gamyba. Įplėstas Kieto sūrio Rokiškio ,,GRAND'' įvairaus amžiaus brandinimo ir svorio asortimentas.

Apžvelgiant 2015 ir 2014 metų pagamintus išrūgų produktus, pieno cukraus gamyba išliko tame pačiame lygmenyje o išrūgų baltymų koncentrato pagaminta mažiau. Tai lėmė atskirų išrūgų baltymų koncentrato kiekių kaita, pvz. išrūgų baltymų koncentrato IBK 34 pagaminta mažiau, o išrūgų baltymų koncentrato IBK 80 pagaminta daugiau, kas bendrame procente sudaro 11 proc. mažiau. Gaminant išrūgų baltymų koncentratą IBK 80, sunaudojama 2,1 karto daugiau išrūgų. Toliau didinama išrūgų produkto – išrūgų baltymų koncentratas IBK 80 su padidintu tirpumu, gamyba.

Pagalbinių produktų – grietinėlės, IBK ir pieno cukraus – gamybos kiekiai tiesiogiai priklausė nuo fermentinių sūrių gamybos apimčių, dėl to IBK ir pieno cukraus gamybos apimtims įtakos turėjo savos išrūgos.

Dėl nuolat augančios fasavimo ir pakuočių įvairovės didėjo ir sūrių fasavimo kaštai.

Produktų savikainai pagrindinis augimo faktorius buvo žaliavinio pieno kainų didėjimas. Be to, įtakos turėjo ir energetinių resursų (elektros kainų išaugimas) ir resursų sunaudojimo padidėjimas.

		AB ,,Rokiškio sūris" gaminamos produkcijos kiekių kitimas per 5 metus pateiktas lentelėje ir
grafike:

Produkcija / Metai	2015 m.	2014 m.	2013 m.	2012 m.	2011 m.
Fermentiniai sūriai, t	36.759	34.295	34.807	35.751	29.508
Grietinėlė 35% rieb., t	17.423	16.153	14.558	14.969	10.642
Išrūgų grietinėlė 35% rieb., t	2.073	2.033	1.612	1.503	1.347
IBK miltai, t	4.004	4.479	6.224	7.515	6.313
Pieno cukrus, t	12.774	12.878	12.510	12.146	11.039
Lydyti ir rūkyti sūriai, t	941	875	815	797	820

Zelandijos "Fonterra".

UAB "Rokiškio pieno gamyba"

UAB "Rokiškio pieno gamyba" vykdo šių šviežių pieno produktų gamybą – pieno, rūgpienio, kefyro, grietinės, varškės ir varškės sūrių, glaistytų sūrelių, jogurtų, sviesto gamybą vietos rinkai ir atlieka gamybos paslaugas AB "Rokiškio sūris" produktų skirtų eksportui – sviesto, grietinėlės, IBK (išrūginis baltyminis koncentratas) 34, IBK 80 ir lieso pieno miltų gamybą.

UAB "Rokiškio pieno gamyba" 2013 m. pradėjo veikti nauja jogurtų linija. Tai jogurtai, kurių saldumas yra 100% iš vaisių, t.y. naujovė Lietuvoje.

Didelės investicijos padarytos sausų pieno produktų ceche. Sumontuota moderni įranga išrūginio baltyminio koncentrato – WPC-80 gamybai. Sėkmingai įsisavinta šio produkto gamybos technologija. Šio produkto gamyba įsisavinta bendradarbiaujant su didžiausia pasaulio pieno produktų kompanija iš Naujosios

2014 m. įsisavinta padidinto dispersiškumo išrūginio baltyminio koncentrato WPC- 80 gamyba.

2014 m. pastatyta ir pradėta eksploatuoti nauja, moderni kompresorinė, pieno priėmimo skyriuje atliktas kapitalinis remontas.

2015 m. pradėta didelės apimties šviežių pieno produktų gamybos cecho rekonstrukcija. Šios rekonstrukcijos tikslas – pakeisti technologijas į pačias moderniausias, kas leistų sumažinti produkcijos kaštus, pagerintų jos kokybę bei prailgintų produkcijos galiojimo laiką.

Produkcija / Metai	2015 m.	2014m.	2013m.	2012m.
Švieži pieno produktai, t	50.633	55.428	64.606	62.772
Sviestas ir tepūs riebalų mišiniai, t	8.455	7.960	5.576	4.101
Sausi pieno produktai, t	7.379	8.721	6.537	8442

AB "ROKIŠKIO SŪRIS" 2015 metų konsoliduotas audituotas metinis pranešimas 73

2012m. UAB "Rokiškio pienas" ir UAB 'Rokiškio pieno gamyba" įdiegtas naujas standartas "Socialinis atsakingumas SA8000". Šis standartas – tai reikalavimai įmonei, kuri nori nepriklausomo įvertinimo pagalba pademonstruoti socialiai atsakingą požiūrį į darbo sąlygų sudarymą ir palaikymą.

SA8000 paskirtis nustatyti tarptautinėmis žmogaus teisių normomis ir nacionaliniais darbo įstatymais pagrįstus reikalavimus, kurie apsaugotų visus įmonės valdymo apimtyje ir įtakoje esančius darbuotojus, toje įmonėje gaminančius gaminius ar teikiančius paslaugas, įskaitant darbuotojus, įdarbintus pačios įmonės, taip pat jos tiekėjus ir subtiekėjus.

Atitikdama šio standarto socialinio atsakingumo reikalavimus, įmonė galės:

-sukurti, palaikyti ir įgyvendinti politiką bei procedūras, siekdama tvarkyti tuos klausimus, kuriuos ji gali valdyti ar įtakoti.

• užtikrinti suinteresuotosioms šalims, kad įmonės nustatyta politika, procedūros ir praktika atitinka šio standarto reikalavimus.

Bendrovės politika:

Bendrovė, vykdydama verslą, remiasi tarptautiniu mastu pripažįstamomis žmogaus ir darbuotojų teisėmis. Mes stengiamės, kad su visais darbuotojais būtų elgiamasi sąžiningai ir pagarbiai. Mes tikimės ir sieksime, kad mūsų tiekėjai ir subrangovai bei tolimesnė reikšminga tiekimo grandinė laikytųsi tokių pačių principų. Mes tikime, kad dialogas tarp darbdavio ir darbuotojų yra ir gali prisidėti siekiant tvarios sėkmės įmonei bei jos darbuotojams.

Socialinės atsakomybės principai:

Atskaitomybė (už poveikį visuomenei, ekonomikai, aplinkai); Skaidrumas (sprendimų ir veiklos, kuri daro poveikį visuomenei ir aplinkai); Etiškas (padorus) elgesys;

Gerbti (įsiklausyti ir reaguoti) į suinteresuotųjų šalių interesus; Gerbti įstatymų viršenybę; Laikytis tarptautinių elgesio normų; Gerbti žmogaus teises.

UAB "Rokiškio pieno gamyba" filialas Ukmergės pieninė

UAB "Rokiškio pieno gamyba" filialas Ukmergės pieninė specializuojasi – varškės, varškės su priedai, varškės sūrių, glaistytų varškės sūrelių, lydytų varškės gaminių, minkštųjų nenokintų sūrių, fermentinio sūrio gamyba ir kūrimas. Įgyvendinant numatytus gamybos veiklos tikslus, atliktas gamybos technologinis ir techninis tobulinimas.

UAB "Rokiškio pieno gamyba" filiale Ukmergės pieninė 2015 m. plečiant asortimentą pradėtas gaminti glaistytas varškės sūrelis su pasukomis. Taip pat papildytas gaminamų lydytų sūrių segmentas, panaudojant Kietą sūrį Rokiškio ,,Grand''. Įsisavinta pelėsinio sūrio "BalticBlue" technologija bei pasiruošta prekybai.

Produkcija / Metai	2015 m.	2014 m.	2013 m.	2012 m.
Varškė ir varškės produktai, t	4.272	4.648	5.353	5.228
Fermentinis sūris, t	115	107	83	-

Gautas patvirtinimas dėl Lietuviško varškės sūrio pripažinimo, įtraukiant į Saugomų kilmės nuorodų ir saugomų geografinių nuorodų pagal Tarybos reglamentą (EB) "Dėl žemės ūkio produktų ir maisto produktų geografinių nuorodų ir kilmės vietos nuorodų apsaugos". Lietuviškiems varškės sūriams suteiktas ženklas – "Saugoma geografinė nuoroda".

26. Pardavimai ir rinkodara

Didžiausia pagaminamos produkcijos dalis eksportuojama. 2015 metais Grupės eksportas sudarė apie 64 proc. nuo bendrų pardavimų.

2014 m. Rusijos Federacijos įvestas pieno produktų embargas sustabdė įmonės produkcijos pardavimus į Rusijos rinką, dėl to 2015 metais pasikeitė ir eksporto kryptys. Švieži sūriai ir toliau daugiausia

keliauja į Europos Sąjungos šalis – Italiją, Olandiją, Ispaniją. Tačiau atsirado galimybė eksportuoti juos ir į Artimųjų Rytų šalis bei Aziją. Taip pat iš naujo buvo atrasta JAV rinka kietiesiems sūriams, ko ankščiau Bendrovė negalėjo daryti dėl silpno dolerio kurso euro atžvilgiu. JAV rinkoje kietų sūrių pardavimai per 2015 m. lyginant su 2014 m. išaugo apie 64 proc. Viena iš naujų rinkų yra Kazachstanas. Į šią šalį eksportuojamos įvairios fermentinių sūrių rūšys. Didinami laktozės pardavimai į Filipinus, pradėtas eksportas į Indiją.

Situacija pieno sektoriuje keičiasi, ir dabar pagrindinės eksporto (į trečiąsias šalis) kryptys bus Artimieji Rytai ir Azija. Į šias šalis planuojama sviesto ir sūrių didmeninė prekyba. Taip pat įmonė ieško galimybės pradėti mažmeninę pieno produktų prekybą tose rinkose.

Dėl padidėjusios paklausos sviestui į trečiąsias šalis, 2015 m. pagaminome gerokai mažiau grietinėlės nei sviesto – Sviesto pardavimai per 2015 m. lyginant su 2014 m. išaugo apie 47 proc., o grietinėlės pardavimai 2015 m. sumažėjo apie 20%.

Grupė eksporto rinkose vis daugiau parduoda įprastinės produkcijos – Sviesto, Grietinėlės, Pieno Miltų ir papildomų produktų, kurie atsiranda Sūrių gamybos procese – IBK bei Laktozė.

Lietuvoje Bendrovė savo produktus platina po visą mažmeninį tinklą. Rokiškis Lietuvoje garsus ne tik sūriais, bet ir šviežiais pieno produktais – pienu, kefyru, grietine, sviestu, varškės produktais, jogurtais, sūreliais.

Bendrovė ateityje numato daugiau dėmesio skirti pridėtinės vertės produktams, t.y. daugiau plėsti mažmeninės prekybos eksportą.

AB "ROKIŠKIO SŪRIS" 2015 metų konsoliduotas audituotas metinis pranešimas 75

Apibendrinant, ir žiūrint į bendras pasaulio pieno rinkos tendencijas, galima teigti, kad perspektyviausios rinkos mūsų Bendrovei bus JAV, Artimieji Rytai ir Azija.

Šalių pavadinimai	Parduota
	2015 m		2014 m.		2013 m
	tūkst. EUR	%	tūkst.	%	tūkst.	%
			EUR		EUR
Lietuva	70 047	35,65	82 341	33,03	71 810	28,79
Europos šalys	94 308	47,99	121 304	48,67	128 885	51,66
Kitos šalys	32 149	16,36	45 606	18,30	48 771	19,55
(įskaitant JAV ir Japoniją
Viso	196 504	100	249 251	100	249 466	100

Pardavimo rinkos 2015 – 2014 - 2013 metai

AB "Rokiškio sūris" grupės 2015 m. 12 mėnesių konsoliduoti audituoti pardavimai sudarė 196,504 mln. eurų, t.y. 21,16 proc. mažiau negu per praėjusių metų tą patį laikotarpį. 2014 m. 12 mėnesių konsoliduoti audituoti pardavimai sudarė 249,251 mln. eurų.

Pagrindinį pardavimų mažėjimą lėmė sumažėjusios iki 24 proc. fermentinių sūrių kainos bei kritusios išrūginių produktų ir sviesto kainos. Dėl sumažėjusių į eksporto rinkas parduodamų fermentinių sūrių, lieso pieno miltų kiekių, sandėliuose susikaupė didelės šių produktų atsargos.

Lietuvoje Rokiškio grupės pardavimai 2015 metais lyginant su 2014-iais sumažėjo beveik 15 proc. ir sudarė 70,047 mln. EUR. 2014 m. Lietuvoje buvo parduota už 82,341 mln. EUR. Bendra pardavimų dalis vietinėje rinkoje sudarė 36 proc. nuo visų grupės pardavimų.

Pagrindinė sumažėjusių pardavimų priežastis – sumažėjusios kainos šviežiems pieno produktams Lietuvos, Latvijos ir Estijos rinkose. Taip pat dėl įvesto embargo, 2015 m. Bendrovė nepardavė šviežių pieno produktų į Rusiją, kas taip pat lėmė pardavimų sumažėjimą.

Kiekiniu atžvilgiu pardavimai Lietuvos, Latvijos ir Estijos rinkose buvo šiek tiek didesni nei 2014 m.

AB "ROKIŠKIO SŪRIS" 2015 metų konsoliduotas audituotas metinis pranešimas 76

AB "Rokiškio sūris" grupė per 2015 m. 12 mėnesius uždirbo 3,895 mln. eurų konsoliduoto audituoto grynojo pelno. Per 2014 m. 12 mėn. grupė patyrė 383 tūkst. konsoliduotą audituotą nuostolį.

Grupės rezultato pagerėjimą, lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, labiausiai lėmė tai, kad pradėjo duoti rezultatus gamybos ir valdymo optimizavimo programos, kurias įmonė pradėjo taikyti po Rusijos embargo įvedimo. Teigiamą rezultatą davė ir naujų po Rusijos embargo surastų rinkų įsisavinimas.

Tikėtina, kad per ateinančius metus baigsis stebėtas paskutinių dviejų metų kainų kritimas, kas skatins žaliavinio pieno kainų augimą. Tačiau įmonė artimiausiu metu neprognozuoja staigaus pieno produktų kainų atsigavimo, tiek vietinėje, tiek ir eksporto rinkoje. Kainų atsigavimas tikėtinas ne anksčiau, kaip metų pabaigoje.

Grupės tikslai – toliau stiprinti pasitikėjimą savo produkcija, skatinti sveiką gyvenimo būdą ir tuo pačiu didinti pieno produktų vartojimą tenkantį vienam gyventojui.

Bendrovė turi visą eilę įvairioms vartotojų grupėms skirtų stiprių prekių ženklų, kurie siejami su nepriekaištinga, aukščiausios kokybės produkcija. Grupės gaminamos produkcijos asortimentas kasmet didinamas naujais pridėtinės vertės produktais, naujausiomis pakuotėmis.

Prekių ženklai:

Ypatingas dėmesys skiriamas produkto kokybės pastovumui užtikrinti, be ko nebūtų įmanoma sėkmingai įgyvendinti rinkodaros strategijos, bei nuolatiniam nuosavų prekių ženklų stiprinimui.

2015 metais vienas pagrindinių projektų išliko ir toliau stiprinti kietojo "Rokiškio GRAND" sūrio pozicijas rinkoje. Įmonė plečia šio išskirtinio sūrio asortimentą, pristatant jį rinkai įvairių svorių naujose pakuotėse. Marketinginių priemonių pagalba didinamas suvartojimas šioje kategorijoje.

AB Rokiškio Sūris grupė taip pat turi visą eilę kokybiškų bei išskirtinių aukštos pridėtinės vertės produktų ir kitose prekių kategorijose – "clean label" ir išskirtiniu glaistu padengti "Naminuko" glaistyti sūreliai, Pienas/Kefyras su vitaminu D, Jogurtai su 100% saldumo iš vaisių, Rokiškio MINI suvenyrinis sūris ir daugelis kitų.

Jau šeštus metus iš eilės Lietuvos prekybos įmonių asociacijos organizuojamame konkurse "Populiariausia prekė", šie AB "Rokiškio sūris" grupės produktai buvo pripažinti 2015 metų populiariausiomis prekėmis savo kategorijose:

• Kefyras, rūgpienis, raugintos pasukos Rokiškio NAMINIS kefyras, 2,5% 0,9 kg pak.
• Fermentinis sūris ROKIŠKIO fermentinis sūris, 45%, 240 g.
• Lydytas sūris Sūris Lydytas "Visiems", 330g.

2016 m. kovo 16 d. Lietuvos prekybos įmonių asociacija (LPĮA) kartu su "Maxima" "IKI" ir "Rimi" išrinko ir pagerbė prekybos tinklų partnerius – produkcijos gamintojus ir tiekėjus. Šiuose rinkimuose UAB "Rokiškio pienas" buvo išrinktas "Lietuviškiausiu metų tiekėju". Šis pripažinimas Bendrovę įpareigoja skirti dar didesnį dėmesį produkto kokybei bei jo šviežumui, ypatingą dėmesį kreipiant į lietuviškas tradicijas bei šeimos vertybes.

27. Žaliavos supirkimas

Lietuvoje per 2015 metus preliminariais ŽŪIKVC (ŽŪMPRIS) duomenimis iš viso supirkta 1437,99 tūkst. tonų žalio natūralaus riebumo pieno - 0,2 proc. daugiau nei 2014 metais. Minėtu laikotarpiu žalio natūralaus riebumo pieno supirkimas iš ūkininkų ir šeimos ūkių sumažėjo 1,4 proc. (iki 1082,12 tūkst. tonų), iš žemės ūkio bendrovių ir įmonių – padidėjo 5,4 proc. (iki 355,87 tūkst.t).

Žaliavinio pieno supirkimo sektoriuje esminis pasikeitimas buvo pieno kvotų nuo 2015m. balandžio mėn. 1d. panaikinimas.

2016 m. sausio mėnesį už natūralų pieną pieno gamintojams, parduodantiems daugiau kaip 40 t pieno per mėnesį mokėta tiek pat, kaip ir 2015 m. gruodžio mėn.

Pateikiame AB "Rokiškio sūris" grupės natūralaus pieno supirkimo kainų 2014-2015 m. palyginimą, supirkto pieno iš europinio dydžio pieno gamintojų, tiekiančių daugiau kaip 40 t pieno per mėnesį:

Mėnuo	2014 metai	2015 metai
	(Eur/t)	(Eur/t)
Sausis	420,8	261
Vasaris	419,4	257
Kovas	409,2	284
Balandis	386,9	284
Gegužė	342,6	272
Birželis	319,2	264
Liepa	304,1	253
Rugpjūtis	287,9	243
Rugsėjis	276,3	252
Spalis	290,5	269
Lapkritis	298,6	271
Gruodis	296,3	270
Vidutinė metinė supirkimo kaina	340,3	267

Natūralaus pieno supirkimo kaina

28. Rizikos veiksniai, susiję su emitento veikla.

Ekonominiai:

Nepalankūs veiksniai, susiję su pieno gamyba ir su produkcijos pardavimais:

a) karvių skaičiaus mažėjimas Lietuvoje;

b) mažėjanti Lietuvos gyventojų perkamoji galia;

c) dėl didesnių gamybos apimčių pigesni lenkiški produktai Lietuvos rinkoje;

d) didelė konkurencija;

e) pirkėjų pigesnių ingredientų naudojimas, vietoje sausų pieno produktų;

f) ES eksporto subsidijų panaikinimas į kitas šalis;

g) biurokratinė valstybės politika;

h) eksportų kainų nestabilumas;

i) nepakankamas Vyriausybės dėmesys verslui bei į regionų plėtrą, darbo vietų kūrimą;

j) Rusijos embargas lietuviškiems produktams;

k) sunkumai įeiti į naujas rinkas;

l) produkcijos perteklius ES rinkose;

m) eksporto kainų mažėjimas;

n) nelanksti politika PVM ir akcizo mokesčių taikyme;

o) nepastovus konkurencingumas dėl euro ir dolerio kurso svyravimo;

p) pigesnės produkcijos iš kitų ES valstybių kiekio ir asortimento didėjimas.

r) pieno supirkimo kainų reguliavimas

Lietuvoje vis dar vyrauja smulkūs pieną gaminantys ūkiai. Didelis pieno tiekėjų skaičius bei jų išsidėstymas plačiame regione didina pieno kokybės tyrimų ir pieno surinkimo-suvežimo ir apskaitos kaštus.

Nepakankama Vyriausybės parama pieno ūkiams, lyginant su Latvija ir Estija.

Be to, smulkūs pieno ūkiai neužtikrina pakankamos ir stabilios pieno kokybės, apsunkina investicijas į pieno ūkius. Vidutinis pieno ūkis Lietuvoje yra vienas mažiausių ES ir net trylika kartų mažesnis už ES vidurkį.

Lietuvoje pieno gamyboje ryškus sezoniškumas: žiemą ir vasarą pieno supirkimas skiriasi bene dukart. Tai mažina pieno perdirbimo įmonių veiklos efektyvumą, įrengimų panaudojimo laipsnį bei darbuotojų atleidimą ne sezono metu.

Žemas karvių produktyvumas.

Žemą karvių produktyvumą lemia nepakankamo genetinio potencialo karvių banda ir vyraujanti prasta pašarų bazė. Nykstantys smulkūs ūkiai. Kaime žmonių mažėjimas.

Nestabilios valstybinio reguliavimo priemonės pieno ūkyje. Pieno ūkių, pagrįstų šeimos darbu, kūrimosi procesas buvo ir yra pernelyg lėtas. Nuoseklios valstybės politikos šio sektoriaus plėtojimui nebuvimas, dažnas paramos sąlygų ir dydžių keitimasis, koncentravimasis į pieno kainas, o ne į investicijų rėmimą neigiamai paveikė ūkio plėtrai ir veterinarinių-sanitarinių sąlygų gerinimui

Socialiniai veiksniai:

Per pastaruosius metus padidėjo gyventojų, ypač jaunų žmonių migracija iš Lietuvos. Trūksta kvalifikuotos darbo jėgos. Maži atlyginimai, lyginant su ES šalimis. Mažas gimstamumas. Pagalbos tvarkingoms jaunoms šeimoms trūkumas, skatinti gimstamumą.

Žmonių pasitikėjimo praradimas Vyriausybe, netikrumas dėl ateities. Gyventojų pasyvumas.

AB "ROKIŠKIO SŪRIS" 2015 metų konsoliduotas audituotas metinis pranešimas 80

Kaime dominuoja vyresnio amžiaus ūkininkai. Senstanti kaimo visuomenė. Didelė bedarbystė.

Vyriausybės neskatinimas kurti darbo vietų, didelė bedarbystė, pašalpų politika, neskatinanti žmonių noro dirbti, žmonių nusivylimas vykdoma valstybės politika, bei neveiklumas. Socialinių įgūdžių kaimuose stoka.

Rizikos veiksniai, susiję su maisto sauga:

AB "Rokiškio sūris" maisto saugos rizikos veiksniai apibrėžti RVASVT (Rizikos veiksnių analizės ir svarbių valdymo taškų) sistemoje.

RVASVT sistemos pagrindinės dalys yra Būtinosios programos ir RVASVT planai. Jose yra atliktas kiekvieno produkto gamybos etape rizikos veiksnių nustatymas, jų analizė, nustatyti svarbūs valdymo taškai, jų kritinės ribos, valdymo, patikrinimo procedūros, koregavimo veiksmai.

Įmonėje yra parengtos ir vykdomos tokios Būtinosios programos:

• 1. Pieno kokybės užtikrinimo programa;
• 1. Pastatų ir patalpų priežiūros programa;
• 1. Sanitarijos programa;
• 1. Personalo mokymo programa;
• 5-6. Vandens aprūpinimo vandeniu, garu, elektra programa. Vandens kontrolės programa;
• 1. Pagalbinių medžiagų pirkimo ir saugojimo programa;
• 8-9. Įrengimų priežiūros programa. Matavimo priemonių kalibravimo programa;
• 1. Produktų susekimo ir atšaukimo programa;
• 1. Logistikos valdymo programa;
• 1. Kenkėjų kontrolės programa.

Kiekvieno produkto gamybos proceso valdymui yra paruoštos procedūros, technologinės instrukcijos su numatytais procesų parametrais, jų kontrolės (tiek mikrobiologinės, tiek cheminės) procedūros, numatyti įrašai. Pagamintiems galutiniams produktams, apibūdinant jų specifines savybes, cheminę sudėtį, maistinę, energetinę vertę, pakavimą, laikymo sąlygas, galiojimo laiką ir kt. yra paruošti įmonės standartai.

Ekologiniai:

Remiantis 2010/75/EB Europos Parlamento ir Tarybos direktyva "Dėl pramoninių išmetamų teršalų (taršos integruotos prevencijos ir kontrolės -TIPK)" AB "Rokiškio sūris" yra priskiriamas įrenginiams, kuriems privalomas TIPK leidimas. TIPK leidimas išduotas 2005.12.30, išdavusi institucija- Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamentas. Laikantis TIPK taisyklių leidimas atnaujintas 2014.09.12. Įmonėje įdiegti geriausiai prienami gamybos būdai(GPGB-angl. BREF), išteklių sąnaudos ir teršalų emisijų lygiai atitinka pasiektus Europos Sąjungoje.

AB "Rokiškio sūris" 2001 metais įdiegta ISO 14001 Aplinkosaugos vadybos sistema. Vadybos sistemą sertifikavo ir nepriklausomus auditus atlieka UAB "Bureau Veritas Lit". 2013 metais Aplinkosaugos vadybos sistema sėkmingai persertifikuota, 2014 ir 2015 metais atlikti priežiūros auditai.

AB "Rokiškio sūris" aplinkosaugos politika - siekti mažinti poveikį aplinkai, įgyvendinti taršos prevencijos priemones, užtikrinti minimalų išteklių vartojimą, atliekų generavimą, kad vykdoma veikla nekeltų nepageidaujamos įtakos, orui, vandeniui, žemei. 2015 m. išorės ir vidaus auditų metų nustatytos 2 pastabos, neatitikčių nenustatyta. Atsižvelgiant į pastabos imtasi gerinimo veiksmų. Siekiant nuolatinio gerinimo ir ekologinės rizikos mažinimo kiekvienais metais nustatomi aplinkosaugos uždaviniai. 2015 metų Aplinkosaugos veiklos programa įvykdyta. Periodiškai atliekamas veiklos vertinimas ir analizė.

Vykdant aplinkosaugos reikalavimus poveikiui aplinkai stebėti 2015 metais įmonė vykdė penkias aplinkos stebėjimo programas: 1) AB "Rokiškio sūris " nuotėkų valymo dumblu tręšiamų laukų lokalinio monitoringo programa, 2) AB "Rokiškio sūris" po valymo išleidžiamų nuotėkų priimtuvo Ruopiškio (Alsetos) ežero Rokiškio rajone monitoringo programa, 3) AB "Rokiškio sūris" vandenvietės požeminio vandens monitoringo programa, 4) AB "Rokiškio sūris" degalinių Rokiškyje ir Obeliuose požeminio vandens monitoringo programa. Monitoringą atlieka aplinkos inžinierinių tyrimų bendrovė UAB "Geoaplinka". 5) Taršos šaltinių išmetamų /išleidžiamų teršalų monitoringas. Tyrimai atliekami leidimą turinčiose laboratorijose. Ataskaitos teikiamos Aplinkos apsaugos agentūrai, nepageidaujamo poveikio aplinkai nenustatyta.

2015 metais iš stacionarių oro taršos šaltinių išmetimai į atmosferą sudarė 4,456 t. teršalų. Transporto parką sudarė 311 transporto priemonė: 193 krovininiai, 118 lengvieji, 8 kitos mašinos. 74% transporto priemonių atitinka Euro2-6 reikalavimus.

Gamybos metu susidariusios nuotekos valomos savuose biologiniuose valymo įrenginiuose(su azoto ir fosforo šalinimu). 2015 metais AB "Rokiškio sūris" išvalė 1.018 tūkst. m³ nuotekų. Nuotekų išvalymo efektyvumas 96-99%. Nuotekų valyme susidaręs dumblas 7.824 t. panaudotas žemdirbystės laukų tręšimui. 7,7% nuotekų perduota valyti miesto nuotekų valymo įrenginiams UAB "Rokiškio vandenys". AB "Rokiškio sūris" moderniomis filtravimo technologijomis iš išrūgų atskiria ir išvalo vandenį, ir 24% šio vandens panaudojo įrenginių plovimui, taupydami požeminį vandenį.

Įmonėje yra atlikta pavojaus ir rizikos analizė, paruoštos avarijų prevencijos priemonės ir avarijų likvidavimo planas. Pavojingos bendrovės vietos: amoniakinė kompresorinė, cheminių medžiagų sandėlis ir laikymo patalpa pieno cukraus ceche. Įmonės pastatai įvertinti ir paženklinti pagal bendrąsias priešgaisrinės saugos taisykles. Gaisrų prevencijai ir galimų nuostolių sumažinimui kur būtina įrengta priešgaisrinė signalizacija, įrengtos priešgaisrinės priemonės. Pagrindiniai aplinkosaugos rodikliai:

	2013	2014	2015	GPGB –ES*
Nuotekų teršalų kiekis pagal BDS7 kilogramais tonai	0,58	0,07	0,25	-
žaliavos
Nuotekų kiekis m3 tonai žaliavos	1,38	1,44	1,37	0,7-6
Cheminių medžiagų sunaudojimas kilogramais tonai	1,92	2,19	2,36	1,1-10,7
žaliavos
Elektros energijos sąnaudos kWh tonai žaliavos	38,05	39,86	40,38	60-208
Šiluminės energijos sąnaudos kWh tonai žaliavos	69,97	73,33	70,19	60-820

*- GPGB-geriausiai prienami gamybos būdai maisto, gėrimų ir pieno pramonei naudotasi: "Integrated Pollution Prevention and Control, Reference Document on Best Available Techniques in the Food, Drink and Milk Indusries " August 2006

2013 2014 2015 Valstybiniai aplinkosaugos mokesčiai 0,060 0,56 0,089 Investicijos aplinkosaugai 0,212 0,514 0,047 Pajamos iš aplinkosaugos veiklos 0,448 1,084 1,027 Išlaidos aplinkosaugai 1,121 0,960 1,023

Aplinkosauginė veikla mln.Eur.

29. Vidaus kontrolės ir rizikos valdymo sistemų, susijusių su konsoliduotųjų finansinių ataskaitų sudarymu, pagrindiniai aspektai

AB "Rokiškio sūris" konsoliduotos ir patronuojančios bendrovės finansinės ataskaitos rengiamos pagal Tarptautinius finansinių ataskaitų standartus (TFAS), patvirtintus taikymui Europos Sąjungoje.

Rengiant finansines ataskaitas pagal TFAS, remiamasi vertinimais ir prielaidomis, turinčiais įtakos apskaitomo turto ir įsipareigojimų vertėms bei neapibrėžtojo turto ir įsipareigojimų atskleidimui finansinių ataskaitų sudarymo dieną bei per ataskaitinį laikotarpį apskaitytoms pajamų ir sąnaudų sumoms. Šie vertinimai remiasi vadovybės turimomis žiniomis apie esamą padėtį ir veiksmus. Finansinės ataskaitos apima konsoliduotas Grupės finansines atskaitas ir Bendrovės atskiras finansines ataskaitas.

Dukterinės įmonės (įskaitant specialios paskirties įmones) – tai įmonės, kuriose Grupė kontroliuoja finansų bei veiklos politiką. Tokia kontrolė paprastai užtikrinama turint daugiau nei pusę balsavimo teisę turinčių akcijų. Vertinant, ar Grupė kontroliuoja kitą įmonę, atsižvelgiama į šiuo metu esamų ar konvertuojamų potencialių balsavimo teisę turinčių akcijų egzistavimą ir poveikį. Dukterinės įmonės pilnai konsoliduojamos nuo datos, kai Grupė įgyja šių įmonių kontrolę ir nebekonsoliduojamos nuo datos, kai ši kontrolė prarandama.

Pirkimo metodas taikomas apskaitant Grupės dukterinių įmonių įsigijimą. Dukterinės įmonės įsigijimo savikainą sudaro perduoto turto, prisiimtų įsipareigojimų ir Grupės išleistų nuosavybės priemonių tikroji vertė. Įsigijimo savikaina taip pat apima bet kokio turto ar įsipareigojimo, susidarančių dėl neapibrėžto atlygio susitarimo, tikrąją vertę. Su įsigijimu susijusios išlaidos pripažįstamos sąnaudomis tuomet, kai patiriamos. Verslo sujungimo būdu įsigytas identifikuojamas turtas ir prisiimti įsipareigojimai bei neapibrėžtieji įsipareigojimai pradžioje įvertinami tikrosiomis vertėmis įsigijimo dieną. Naudojant įsigijimo metodą, grupė nekontroliuojančią dalį įsigyjamojoje įmonėje įvertina tikrąja verte arba proporcinga grynojo turto dalimi, tenkančia nekontroliuojančiai daliai įsigyjamojoje įmonėje.

AB "ROKIŠKIO SŪRIS" 2015 metų konsoliduotas audituotas metinis pranešimas 83

Įsigijimo savikainos dalis, nekontroliuojančios dalies įsigyjamojoje įmonėje dalis ir anksčiau turėtos įsigyjamosios įmonės nuosavybės dalies tikrosios vertės įsigijimo dieną dalis, viršijanti Grupės įsigytos dukterinės įmonės identifikuojamo grynojo turto dalies tikrąją vertę, yra apskaitoma kaip prestižas. Jeigu įsigijimo savikaina yra mažesnė už Grupės įsigytos dukterinės įmonės identifikuojamo grynojo turto dalies tikrąją vertę, skirtumas pripažįstamas tiesiai bendrųjų pajamų ataskaitoje.

Sandoriai tarp Grupės įmonių, likučiai bei nerealizuotas pelnas iš sandorių tarp Grupės įmonių yra eliminuojami. Nerealizuoti nuostoliai taip pat eliminuojami. Kur buvo būtina, dukterinių įmonių apskaitos principai buvo pakeisti, kad būtų užtikrintas nuoseklumas su Grupės taikomais apskaitos principais.

Grupė traktuoja sandorius su nekontroliuojančios dalies akcininkais kaip sandorius su Grupės akcininkais. Atliekant pirkimus iš nekontroliuojančios dalies akcininkų, skirtumas, susidarantis tarp bet kokio sumokėto atlygio bei įsigytos dukterinės įmonės grynojo turto dalies apskaitinės vertės, yra apskaitomas nuosavybės dalyje. Iš pardavimų nekontroliuojančios dalies akcininkams gaunamas pelnas ar patiriami nuostoliai taip pat apskaitomi nuosavybės dalyje.

Kontrolės ar reikšmingos įtakos praradimo momentu bet kokia investicija, liekanti buvusioje dukterinėje įmonėje, vertinama tikrąja verte, apskaitinės vertės pasikeitimus įtraukiant į pelną ar nuostolius. Tikroji vertė yra pradinė apskaitinė vertė, naudojama vėliau apskaitant liekančią investiciją kaip asocijuotą įmonę, pagal jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį kontroliuojamą įmonę ar finansinį turtą. Be to, bet kokios su investicija susijusios anksčiau kitose bendrosiose pajamose pripažintos sumos apskaitomos taip, tarsi Grupė būtų tiesiogiai perleidusi susijusį turtą ar įsipareigojimus. Tai reiškia, kad sumos, anksčiau pripažintos kitose bendrosiose pajamose, perkeliamos į pelną ar nuostolius.

Grupės dalys bendrai kontroliuojamose įmonėse (jungtinės veikos įmonėse) apskaitomos naudojant proporcingo konsolidavimo metodą. Grupė sudeda savo bendrai kontroliuojamų įmonių pajamų ir išlaidų, turto ir įsipareigojimų ir pinigų srautų dalių sumas su panašiomis grupės finansinių ataskaitų straipsnių sumomis. Grupė pripažįsta tik tą pelno ir nuostolio, patirto grupei pardavus turtą bendrai įmonei, dalį, kuri priskirtina kitiems įmonės dalininkams. Grupė nepripažįsta savo pelno arba nuostolio dalies, atsiradusios grupei iš jungtinės veiklos įmonės įsigijus turto, bendroje įmonėje, kol grupė neperparduoda turto nepriklausomai šaliai. Tačiau dėl tokio sandorio susidaręs nuostolis yra pripažįstamas nedelsiant, jeigu nuostolis parodo, kad sumažėjo trumpalaikio turto grynoji galimo realizavimo vertė arba susidarė nuostolis dėl turto vertės sumažėjimo.

30. Finansinės rizikos valdymas

Vykdydama veiklą, Bendrovė ir Grupė susiduria su įvairiomis finansinėmis rizikomis. Grupės bendra rizikos valdymo programa pagrindinį dėmesį skiria finansinių rinkų nenuspėjamumui ir siekia sumažinti galimą neigiamą poveikį Grupės finansiniams veiklos rezultatams.

Bendrovės ir Grupės finansinės rizikos veiksniai išsamiai aprašyti AB "Rokiškio sūris" konsoliduotos ir patronuojančios bendrovės 2015 m. gruodžio 31 d. finansinės ataskaitos 3 pastaboje (23 psl.)

31. Informacija apie valdybos narių įgaliojimus

Valdybos nariai nėra suteikę įgaliojimų kitiems asmenims vykdyti valdybos kompetencijai priskirtų funkcijų.

32. Pagrindiniai įmonės veiklą apibūdinantys rodikliai, jų dinamika

Eil.	Rodikliai		2015m.	2014m.	2013 m.	2012 m.	2011 m
Nr. 1.	Grynasis pelningumas %	Grynasis pelnas Pardavimai ir paslaugos	1,98	(0,15)	3,81	3,7	4,0
2.	Vidutinio turto grąža	Grynasis pelnas Vidutinis turtas	0,03	(0,003)	0,07	0,06	0,07
3.	Skolos koeficientas	Įsipareigojimai Turtas	0,25	0,30	0,33	0,31	0,35
4.	Skolos nuosavybės koeficientas	Įsipareigojimai Savininkų nuosavybė	0,34	0,43	0,49	0,44	0,55
5.	Bendras likvidumo koeficientas	Trumpalaikis turtas Trumpalaikiai įsipareigojimai	2,86	2,44	2,03	2,16	1,85
6.	Turto apyvartumas	Pardavimai ir paslaugos Turtas	1,27	1,77	1,68	1,75	1,54
7.	Akcijos buhalterinė vertė, EUR	Savininkų nuosavybė Paprastųjų akcijų skaičius	3,22	2,74	2,78	2,55	2,34
8.	Grynasis pelnas akcijai, EUR (EPS)	Grynasis pelnas Paprastųjų vardinių akcijų skaičius	0,11	(0,01)	0,27	0,24	0,23
9.	Kainos ir pelno akcijai santykis, (P/E)	Akcijos rinkos kaina Pelnas akcijai	12,91	-	5,89	5,75	5,75

Lentelėje pateikti konsoliduoti įmonės grupės veiklą apibūdinantys rodikliai.

Eil	Rodikliai	2015 m.	2014 m.	2013 m.	2012 m.	2011m.
Nr.
1.	Pajamos (tūkst. EUR)	196 504	249 251	321 654	230 655	199 266
2.	EBITDA (tūkst. EUR)	12 556	9 094	20 843	20 530	17 036
3.	EBITDA marža (%)	6,39	3,65	8,35	8,90	8,55
4.	Veiklos pelnas (tūkst. EUR)	4 267	(199)	10 492	10 418	10 178
5.	Pelnas (nuostoliai) prieš apmokestinimą	4 066	(604)	10 157	9 957	9 626
6.	Veikos pelno marža (%)	2,15	(0,08)	4,21	4,52	5,11
7.	Nuosavo kapitalo pelningumas (grąža) ROE (%)	3,37	(0,39)	9,52	9,35	9,56
8.	Pelningumo koeficientas (EBT margin) (%)	2,07	(0,24)	4,07	4,32	4,83

33. Investiciniai projektai, įgyvendinti per paskutinius 3 finansinius (ūkinius) metus:

AB "Rokiškio sūris" kiekvienais metais skiria ypatingą dėmesį naujoms investicijoms į gamybą, esamų gamybinių procesų ir gamybą aptarnaujančių barų modernizavimą, žaliavos tiekimą, aplinkosaugos problemų sprendimo tęstinumą bei transportą.

Per paskutinius 3 finansinius metus pagrindinės investicijos buvo skiriamos gamybos metu gautų išrūgų perdirbimo gilinimui ir tam skirtos gamybinės įrangos įsigijimui, sūrių gamybos patalpų rekonstrukcijai bei kitos įrangos modernizavimui.

AB "Rokiškio sūris" investicijos yra nukreipiamos ten, kad žaliava gamybai, produkto gamyba, pakavimas, pjaustymas ir produkto atkrovimas vartotojui būtų vykdomas kuo saugesnėse maisto ir saugos reikalavimus atitinkančiose gamybos sąlygose bei gamybą supančioje išorinėje aplinkoje.

AB "Rokiškio sūris" 2007-2010 metais toliau tęsė investicijų programą, pirkdama naują įrangą, pienovežius bei modernizuodama, tobulindama esamą gamybinę bazę bei gamybą aptarnaujančius barus, gerindama darbuotojų darbo sąlygas, taupydama energetinius resursus, bei toliau vystydama bendrovės aplinkosaugos politiką.

Dalis investicijų buvo skirta ir tolimesniam žaliavinio pieno kokybės gerinimui. 2007- 2010 metais didžioji investicijų dalis buvo vykdoma pagal 2007-2013 metų KPP programą. Tuo tikslu investicijos buvo vykdomos bendrovėje ir dukterinėje įmonėje UAB "Rokiškio pienas" pagal paruoštus keturis verslo planus, paramai investicijoms gauti. Pagal šiuos verslo planus gautų investicijų suma sudarė 4 mln. eurų.

2010 metais AB "Rokiškio sūris" pagal 2007-2013 m programą paruošė du verslo planus. AB "Rokiškio sūris" pieno perdirbimo modernizavimas, didinant bendrovės konkurencingumą" ir UAB "Rokiškio pienas" pieno perdirbimo modernizavimas, didinant bendrovės konkurencingumą".

2015 m. AB "Rokiškio sūris" grupė paruošė verslo planą "Pieno perdirbimo ir rinkodaros modernizavimas" ir pateikė Nacionalinei mokėjimo agentūrai, siekiant gauti ES paramą projekto įgyvendinimui. Projekto investicijos, kurių vertė siekia 27 mln. EUR apima 2016-2017 m. laikotarpį. Investicijos numatytos į visas tris AB "Rokiškio sūris" grupės įmones, esančias Rokiškyje, Utenoje ir Ukmergėje. Investicijas planuojama nukreipti į turimos įrangos modernizavimą ir naujų inovatyvių technologijų, skirtų gaminti produkcijai alternatyvioms rinkoms, diegimą. Projekto įgyvendinimui įmonė naudos savo bei skolintas lėšas. Numatoma paramos suma 4mln. eurų.

AB "Rokiškio sūris" grupės investicijos:

Metai	Investicijų suma
	(mln. EUR)
2010	1,88
2011	4,75
2012	3,30
2013	11,30
2014	6,37
2015	1,88

Pagrindinės 2015 metais įvykdytos investicijos :

• Investicijos skirtos naujo produkto IBK 80 gamybos tobulinimui Utenos dukterinėje įmonėje.
• •Mozarellos sūrio gamybos procesams persiorientuojant į naujas rinkas.
• •Pieno cukraus kokybės kontrolei.
• •Aukštesnės pridėtinės vertės ilgo brandinimo kietajam sūriui
• •Pienovežių plovyklos išplėtimas ir modernizavimas
• •Gamybinių ir gamybą aptarnaujančių barų modernizacija: (šiluminis-energetinis ūkis-(oro tiekimo vėdinimo įranga, geriamo vandens vamzdynas, vandens dezinfekavimui įvado stotelės).
• •Kompiuterinių įsigijimas.
• •Fermentinių sūrių ir Šviežių pieno produktų (varškės asortimento) atnaujinimas, įvairinimas.
• •Sūrių brandinimo cechas Ukmergės dukterinėje įmonėje.
• •Pagerinimas sanitarijos ir higienos lygio gamybiniuose baruose (įrengiant ventiliacijos sistemas, drėgmės surinkėjus, elektrines užuolaidas, oro kondicionierius).
• •Sviesto fasavimo automatas Utenoje.
• •Aparatinio cecho rekonstrukcija Ukmergėje.
• •Tolesnis su aplinkosaugos politika susijusios įrangos diegimas.
• •Pienovežių įsigijimas.
• Investicijos darbuotojų darbo sąlygų pagerinimui.

Visos investicijos atliktos Lietuvoje: Rokiškyje ir Rokiškio grupės įmonėse – Utenoje bei Ukmergėje.

34. Grupės veiklos planai, prognozės ir investicijos 2016 m.

AB "Rokiškio sūris" grupė 2016 m. numato investicijoms skirti 15,3 mln. EUR.

Pagrindinės 2016 m. investicijų kryptys yra:

• Diegti inovatyvias gamybos technologijas
• Didinti įmonės konkurencingumą
• Sumažinti gamybos kaštus, taupyti energetinius resursus, sumažinti žalingą poveikį aplinkai
• Gerinti produktų kokybę
• Patenkinti klientų poreikius gaminamai produkcijai.
• Prailginti šviežių pieno produktų galiojimo laiką.

2016m. numatoma investuoti į inovatyvią aukštos kokybės produkto IBK80% gamybos technologiją bei į aukštesnės pridėtinės vertės produktą-kietąjį ilgo brandinimolaiko fermentinį sūrį. Su šių produktų

gamyba susijusios investicijos apima ne tik pagrindinius gamybinius, bet ir gamybą aptarnaujančius barus.

Kadangi bendrovėje vyksta kardinalus persiorientavimas į kitas pasaulio rinkas procesas, todėl

pagrindinis investicijų tikslas yra sustiprinti sritis, kurios skirtos naujas rinkas labiau dominančių produktų gamybai.

Kaip minėjome, bus investuojama dalis lėšų į IBK 80% ir kietojo sūrio gamybą dėl naujų rinkų Tolimuosiuose Rytuose ir Amerikoje.

BK80% produkto gamybai dalis investicijų numatoma jau sūrių gamybos ceche, kur atskiriamos išrūgos. Tai separavimo -pasterizavimo procesai, kurių dėka bus pasiekta efektyvesnė gamyba, panaudojant šiam produktui visas gamybos metu gautas išrūgas.

Be to, šios inovatyvios technologijos dėka bus padidintas ir laktozės kiekis, ko nebuvo prieš tai esamos technologijos metu.

Kietojo ilgo brandinimo laiko sūrio brandinimui planuojama pastatyti 600 kv.m ploto patalpą, į kurią sūriai po sūdymo bus išvežami konteineriais.

Numatoma ženkliai pagerinti tiek sūrių, tiek išrūginių produktų kokybę, naudojant dvigubą baktofugavimą, įsigyjant dvi baktofugas.

Technologiniai procesai naujos įrangos dėka bus vykdomi racionaliai panaudojant naują šiuolaikišką pieno pasterizavimo-separavimo, išrūgų valymo, specializuotą tik tam procesui skirtą CIP (plovimo) įrangą, naujus žalio ir pasterizuoto pieno vamzdynus, spec. transporto priemones pieno pristatymui ir gatavos produkcijos išvežiojimui.

Be to, planuojama atnaujinti ir kitą technologinę įrangą, modernizuoti klimato kontrolės cechuose sistemas, įsigyti naujus elektrokrautuvus, fasavimo ir pakavimo linijas, naujas sūrių formas. Pieno ir pusfabrikačių kaupimui ir laikymui naujas talpas, naujus pienovežius ir gatavo produkto transportavimo priemones.

Numatomos investicijos ir į išrūginio produkto maistinės laktozės gamybos efektyvumo didinimo bei kokybės užtikrinimo įrangą.

Inovatyvus technologinis procesas numatomas ir atliekų perdirbime, pritaikant pagal JAV mokslininkų padarytas išvadas atliekų skaidymą biologiniu būdu.

Šviežių pieno produktų gamyboje dukterinėje įmonėje Utenoje ir Ukmergėje bus investuojama į inovatyvų technologinio proceso diegimą šviežių, sausų pieno produktų bei varškės gamybos cechuose. Inovacijos leis gaminti aukštesnės pridėtinės vertės, ilgesnio galiojimo laiko, aukštesnės kokybės, vartotojui patrauklesnėse pakuotėse produktus.

Technologinio proceso inovacija/modernizavimas šviežių pieno produktų gamyboje bus vykdoma įsigyjant - pieno apdorojimo, laikymo ir transportavimo vamzdynais įrangą, pieno pilstymo linijas, kurios skirtos ilgesnio galiojimo laiko pieno produktams gaminti

Sausų pieno produktų gamyboje dukterinėje įmonėje Utenoje inovatyvios technologijos ir technologiniai procesai bus diegiami, kad pagerėtų produkcijos kokybė, padidėtų paklausaus šiuo metu rinkoje produkto IBK80 gamybiniai pajėgumai, sumažėtų aplinkos tarša ir pagerėtų darbuotojų darbo sąlygos.

Varškės gamybos ceche Ukmergėje modernizuojant technologinius procesus bus pagerinama pasterizuoto pieno ir varškės produktų kokybė, prailginat gaminamos produkcijos galiojimo terminus, varškės gamybos ceche bus įsigyjama: pieno bakterijų valytuvas 10 t/h., pieno separatorius 10 t/h, technologiniai siurbliai 30 m3/h, pakavimo įrenginiai. Bus įsigyjami inovatyvūs savisiurbiai dviejų darbo ratų siurbliai, kas leis užtikrinti saugų ir kokybišką įrangos plovimo ciklą ir gaminamų varškės produktų kokybę.

Numatomos 2016m. investicijos apima platų spektrą sričių, būtiniausių įmonės plėtrai , skverbimuisi su pagerinta produktų kokybe į naujas rinkas, esamų gamybinių technologinių procesų tobulinimui, aplinkos apsaugai, žmonių darbo sąlygų gerinimui, energetinių resursų taupymui diegiant inovatyvias technologijas.

Tuo pačiu siekiama, kad būtų pastovus ir suderintas pusfabrikačių ir gatavos produkcijos nuvežimo saugojimui bei judėjimui tarp cechų ir sandėlių užtikrinimas bei pagalbinių, pakavimo medžiagų savalaikis pristatymas į gamybinius cechus. Tam planuojama įsigyti vidaus transportą.

35. Išmokėti dividendai

Metai	Dividendų suma, EUR	Dividendas vienai akcijai, EUR	Grynasis pelnas akcijai, EUR	Dividendų mokėjimo koeficientas
2007	2.867.855,42	0,0695	0,2346	0,30
2008	Dividendai nebuvo mokami
2009	244.579,30	0,0290	0,1101	0,26
2010	1.038.808,21	0,0290	0,1883	0,15
2011	1.015.578,08	0,0290	0,2288	0,13
2012	1.015.578,08	0,0290	0,2433	0,12
2013	1.015.578,08	0,0290	0,2693	0,11
2014	Dividendai nebuvo mokami

Priskaičiuoti ir išmokėti dividendai ir jų rodikliai per pastaruosius 8 metus:

Sprendimą dėl dividendų paskyrimo ir išmokėjimo priima visuotinis akcininkų susirinkimas, paskirstydamas paskirstytinąjį bendrovės pelną.

Dividendas gali būti skiriamas už finansinius metus arba trumpesnį negu finansiniai metai laikotarpį.

Visuotinis akcininkų susirinkimas negali priimti sprendimo skirti ir išmokėti dividendų, jei tenkinama bent viena iš šių sąlygų:

1)bendrovėje turi neįvykdytų prievolių, kurių terminai yra suėję iki sprendimo priėmimo;

2)ataskaitinių finansinių metų paskirstytinojo pelno (nuostolių) suma yra neigiama (gauta nuostolių); 3)bendrovės nuosavas kapitalas yra mažesnis arba išmokėjus dividendus taptų mažesnis už bendrovės įstatinio kapitalo, privalomojo rezervo, perkainojimo rezervo ir rezervo savoms akcijoms įsigyti rezervo sumą.

Bendrovė, per nustatytus terminus nesumokėjusi įstatymų nustatytų mokesčių, negali mokėti dividendų, metinių išmokų (tantjemų) valdybos nariams ir premijų darbuotojams.

Visuotiniam akcininkų susirinkimui priėmus sprendimą paskirti dividendus, bendrovė, ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo sprendimo paskirstyti pelną arba sprendimo skirti dividendus už trumpesnį negu finansiniai metai laikotarpį priėmimo dienos. Dividendus mokėti avansu draudžiama.

Dividendus turi teisę gauti tie asmenys, kurie visuotinio akcininkų susirinkimo, paskelbusio dividendus, teisių apskaitos dienos pabaigoje (dešimtos darbo dienos po sprendimą priėmusio visuotinio akcininkų susirinkimo pabaigoje) buvo bendrovės akcininkai ar kitokiu teisėtu pagrindu turėjo teisę į dividendus.

36. Emitento organai

Pagal AB "Rokiškio sūris" įstatus, bendrovės valdymo organai yra Visuotinis akcininkų susirinkimas, valdyba ir bendrovės vadovas (direktorius).

Visuotinis akcininkų susirinkimas:

Visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencija ir šaukimo tvarka nesiskiria nuo visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencijos bei šaukimo tvarkos, nustatytos Akcinių bendrovių įstatyme.

Visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo iniciatyvos teisę turi stebėtojų taryba, valdyba (jeigu valdyba nesudaroma − bendrovės vadovas) bei akcininkai, kuriems priklausančios akcijos suteikia ne mažiau kaip 1/10 visų balsų, jeigu įstatai nenumato mažesnio balsų skaičiaus.

Kadangi AB "Rokiškio sūris" stebėtojų taryba nesudaryta, tai visuotinio akcininkų susirinkimo iniciatyvos teisę turi valdyba.

Visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo iniciatoriai valdybai pateikia paraišką, kurioje turi būti nurodytos susirinkimo sušaukimo priežastys ir tikslai, pateikti pasiūlymai dėl susirinkimo darbotvarkės, datos ir vietos, siūlomų sprendimų projektai. Visuotinis akcininkų susirinkimas turi įvykti ne vėliau kaip per 30 dienų nuo paraiškos gavimo dienos. Visuotinį akcininkų susirinkimą sušaukti neprivaloma, jei paraiška neatitinka visų šioje dalyje nustatytų reikalavimų ir nepateikti reikiami dokumentai arba siūlomi darbotvarkės klausimai neatitinka visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencijos.

Eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas turi įvykti kasmet ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos

Pranešimas apie visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą turi būti viešai paskelbtas įstatuose nurodytame šaltinyje arba įteiktas kiekvienam akcininkui pasirašytinai ar išsiųstas registruotu laišku ne vėliau kaip likus 21 dienai iki visuotinio akcininkų susirinkimo dienos.

Visuotiniame akcininkų susirinkime dalyvaujantys akcininkai registruojami akcininkų registravimo sąraše. Šiame sąraše turi būti nurodytas balsų skaičius, kurį kiekvienam akcininkui suteikia jo turimos akcijos

Asmuo, dalyvaujantis visuotiniame akcininkų susirinkime ir turintis teisę balsuoti, turi pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. Asmuo, kuris nėra akcininkas, be šio dokumento, turi pateikti dokumentą, patvirtinantį teisę balsuoti visuotiniame akcininkų susirinkime. Reikalavimas pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą netaikomas, kai balsuojama raštu, užpildant bendrąjį balsavimo biuletenį,

Jeigu visuotinis akcininkų susirinkimas neįvyksta, pakartotinis visuotinis akcininkų susirinkimas šaukiamas ne anksčiau kaip praėjus 5 dienoms ir ne vėliau kaip praėjus 21 dienai nuo neįvykusio visuotinio akcininkų susirinkimo dienos. Apie pakartotinį visuotinį akcininkų susirinkimą akcininkams turi būti pranešta šio straipsnio 4 dalyje nustatytu būdu ne vėliau kaip likus 5 dienoms iki pakartotinio visuotinio akcininkų susirinkimo.

Visuotiniame akcininkų susirinkime ar pakartotiniame visuotiniame akcininkų susirinkime turi teisę dalyvauti ir balsuoti asmenys, susirinkimo apskaitos dienos pabaigoje buvę bendrovės akcininkais, asmeniškai, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis, arba jų įgalioti asmenys, arba asmenys, su kuriais sudaryta balsavimo teisės perleidimo sutartis. Akcininko teisė dalyvauti visuotiniame akcininkų susirinkime taip pat apima teisę kalbėti ir klausti. Akcinės bendrovės susirinkimo apskaitos diena yra penktoji darbo diena iki visuotinio akcininkų susirinkimo arba penktoji darbo diena iki pakartotinio visuotinio akcininkų susirinkimo.

Akcininkas gali balsuoti raštu užpildydamas bendrąjį balsavimo biuletenį. Užpildytas bendrasis balsavimo biuletenis bendrovei gali būti perduotas elektroninių ryšių priemonėmis, jeigu užtikrinamas perduodamos informacijos saugumas ir galima nustatyti akcininko tapatybę.

Balsavimo teisę kituose visuotiniuose akcininkų susirinkimuose suteikia tik visiškai apmokėtos akcijos. Kiekviena akcija visuotiniame akcininkų susirinkime suteikia po vieną balsą

Visuotinis akcininkų susirinkimas turi išimtinę teisę:

1) keisti bendrovės įstatus;

2) keisti bendrovės buveinę;

3) rinkti stebėtojų tarybos narius, jeigu stebėtojų taryba nesudaroma – valdybos narius, o jeigu nesudaroma nei stebėtojų taryba, nei valdyba – bendrovės vadovą;

4) atšaukti stebėtojų tarybą ar jos narius, taip pat visuotinio akcininkų susirinkimo išrinktus valdybą ar jos narius bei bendrovės vadovą;

5) rinkti ir atšaukti audito įmonę metinių finansinių ataskaitų auditui atlikti, nustatyti audito paslaugų apmokėjimo sąlygas;

AB "ROKIŠKIO SŪRIS" 2015 metų konsoliduotas audituotas metinis pranešimas 90

6) nustatyti bendrovės išleidžiamų akcijų klasę, skaičių, nominalią vertę ir minimalią emisijos kainą;

7) priimti sprendimą konvertuoti bendrovės vienos klasės akcijas į kitos, tvirtinti akcijų konvertavimo tvarkos aprašą;

8) tvirtinti metinių finansinių ataskaitų rinkinį;

9) priimti sprendimą dėl pelno (nuostolių) paskirstymo;

10) priimti sprendimą dėl rezervų sudarymo, naudojimo, sumažinimo ir naikinimo;

11) tvirtinti tarpinių finansinių ataskaitų rinkinį, sudarytą siekiant priimti sprendimą dėl dividendų už trumpesnį negu finansiniai metai laikotarpį skyrimo;

12) priimti sprendimą dėl dividendų už trumpesnį negu finansiniai metai laikotarpį skyrimo;

13) priimti sprendimą išleisti konvertuojamąsias obligacijas;

14) priimti sprendimą atšaukti visiems akcininkams pirmumo teisę įsigyti konkrečios emisijos bendrovės akcijų ar konvertuojamųjų obligacijų;

15) priimti sprendimą padidinti įstatinį kapitalą;

16) priimti sprendimą sumažinti įstatinį kapitalą, išskyrus Akcinių bendrovių Įstatyme nustatytas išimtis;

17) priimti sprendimą bendrovei įsigyti savų akcijų;

18) priimti sprendimą dėl bendrovės reorganizavimo ar atskyrimo ir patvirtinti reorganizavimo ar atskyrimo sąlygas;

19) priimti sprendimą pertvarkyti bendrovę;

20) priimti sprendimą restruktūrizuoti bendrovę;

21) priimti sprendimą likviduoti bendrovę, atšaukti bendrovės likvidavimą, išskyrus Akcinių bendrovių Įstatyme nustatytas išimtis;

22) rinkti ir atšaukti bendrovės likvidatorių, išskyrus Akcinių bendrovių Įstatyme nustatytas išimtis.

Visuotinis akcininkų susirinkimas gali spręsti ir kitus bendrovės įstatuose jo kompetencijai priskirtus klausimus, jei pagal Akcinių bendrovių Įstatymą tai nepriskirta kitų bendrovės organų kompetencijai ir jei pagal esmę tai nėra valdymo organų funkcijos.

Visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimas laikomas priimtu, kai daugiau akcininkų balsuoja už negu prieš jį, išskyrus aukščiau paminėtus 1, 6, 7, 9, 10, 12, 13, 15, 16, 18, 19, 20, 21 punktus, dėl kurių sprendimas priimamas 2/3 (dviejų trečiųjų) visų susirinkime dalyvaujančių akcininkų akcijų suteikiamų balsų, o 14 punktui priimti sprendimui reikia 3/4 (trijų ketvirtadalių) visų visuotiniame akcininkų susirinkime dalyvaujančių ir turinčių balsavimo teisę sprendžiant šį klausimą akcininkų akcijų suteikiamų balsų.

37. Bendrovėje sudaryti komitetai

AB "Rokiškio sūris" audito komitetas:

Bendrovės audito komitetą sudaro 3 nariai, vienas iš jų yra nepriklausomas. Audito komiteto narių kadencija – 4 metai. Audito komiteto narius, Bendrovės valdybos teikimu, renka visuotinis akcininkų susirinkimas. Audito komiteto nariai išrinkti 2013 m. balandžio mėn. 26 d. visuotiniame akcininkų susirinkime. Audito komiteto narių kadencija baigiasi 2017 m. balandžio mėn.

Audito komitetas yra kolegialus organas, sprendimus priimantis posėdžių metu. Audito komitetas gali priimti sprendimus ir jo posėdis laikomas įvykusiu, kai jame dalyvauja ne mažiau kaip 2 (du) komiteto nariai. Sprendimas yra priimtas, kai už jį balsuoja bent du posėdyje dalyvavę Audito komiteto nariai. Per 2015 m. audito komitetas sušaukė 4 posėdžius. Visuose posėdžiuose dalyvavo visi audito komiteto nariai.

Pagrindinės audito komiteto funkcijos:

• 1) stebėti Bendrovės finansinių ataskaitų rengimo procesą;
• 2) stebėti Bendrovės vidaus kontrolės, rizikos valdymo ir vidaus audito, jei jis Bendrovėje veikia, sistemų veiksmingumą;
• 3) stebėti Bendrovės audito atlikimo procesą;
• 4) stebėti, kaip auditorius ir audito įmonė laikosi nepriklausomumo ir objektyvumo principų;
• 5) sąžiningai ir atsakingai veikti Bendrovės bei akcininkų naudai ir gerovei.

Audito komiteto nariai:

Kęstutis Kirejevas – nepriklausomas narys, yra UAB "EuropaPrint" direktorius. AB "Rokiškio sūris" akcijų neturi.

Rasa Žukauskaitė, dirba AB "Rokiškio sūris" finansų skyriuje, turi 2 AB "Rokiškio sūris" akcijas. Asta Keliuotytė, dirba AB "Rokiškio sūris" finansų skyriuje, AB "Rokiškio sūris" akcijų neturi. Kitų komitetų bendrovėje nėra sudaryta.

38. Bendrovės vadovybė

Bendrovės vadovybės nariai:

Direktorius - Antanas Trumpa Direktoriaus pavaduotojas - Dalius Trumpa Finansų direktorius - Antanas Kavaliauskas Plėtros direktorius – Ramūnas Vanagas Vindikacijos direktorius – Jonas Kvedaravičius Logistikos direktorius – Jonas Kubilius Paruošų direktorius – Evaldas Dikmonas Pardavimų ir rinkodaros direktorius – Darius Norkus

Vadovybės premijavimo sistema:

Kadangi Bendrovės vadovybę sudaro penki Bendrovės valdybos nariai, tai valdybos nariai, atsižvelgiant į Bendrovės veiklos rezultatus, gauna tantjemas, bei visi vadovybės nariai gauna darbo užmokestį, bei gauna kintamas sudedamąsias atlyginimo dalis, priklausančias nuo bendrovės veiklos rezultatų, rinkos situacijos ir kitų veiksnių.

Kitų skatinimo sistemų pagrįstų darbo užmokesčiu ar akcijų skyrimu Bendrovėje nėra taikoma.

39. Kolegialių organų nariai

AB "Rokiškio sūris" valdyba:

Valdyba yra kolegialus bendrovės valdymo organas, kurį sudaro 5 (penki) nariai. Valdybos narius renka ir atšaukia visuotinis akcininkų susirinkimas Akcinių bendrovių įstatymo nustatyta tvarka.

Valdybos nariai :

Dalius Trumpa (AB "Rokiškio sūris" Direktoriaus pavaduotojas) - valdybos pirmininkas, Antanas Kavaliauskas (AB "Rokiškio sūris" Finansų direktorius) - pirmininko pavaduotojas, Antanas Trumpa (AB "Rokiškio sūris" Direktorius) – valdybos narys; Ramūnas Vanagas (AB "Rokiškio sūris" Plėtros direktorius) – valdybos narys, Darius Norkus (AB Rokiškio sūris" Pardavimų ir rinkodaros direktorius) – valdybos narys.

Valdybos nariai išrinkti AB "Rokiškio sūris" visuotiniame akcininkų susirinkime, įvykusiame 2015 m. rugpjūčio mėn. 21 d. Valdybos kadencija 4 metai (Valdybos kadencija baigiasi 2019 m. rugpjūčio mėn. 21 d.)

Per 2015 m. valdyba sušaukė 16 valdybos posėdžius. Visuose valdybos posėdžiuose dalyvaudavo visi valdybos nariai.

Visuotiniame akcininkų susirinkime taip pat dalyvauja dauguma valdybos narių.

Už darbą valdyboje jos nariams mokamos tantjemos LR Akcinių bendrovių 59 str. nustatyta tvarka. Tantjemų dydis priklauso nuo Bendrovės veiklos rezultatų. Sprendimą dėl tantjemų išmokėjimo priima visuotinis akcininkų susirinkimas.

Valdybos pirmininkui nėra numatyta jokių kitų papildomų mokėjimų susijusių su skatinimo sistema.

Duomenys apie valdybos narius:

(Duomenys 2015.12.31)

Dalius Trumpa valdybos pirmininkas, (išrinktas 2015.08.21- kadencija iki 2019.08.21) turi 83 500 vnt., t.y. 0,23% AB "Rokiškio sūris" įstatinio kapitalo ir 0,24% balsų.

Išsilavinimas – aukštasis. Bendrovėje dirba nuo 1991 m. Nuo 2002 m. gamybos direktorius. Nuo 2007 m. direktoriaus pavaduotojas.

Nuo 2007 m. dukterinės įmonės UAB "Rokiškio pienas" direktorius.

Dalyvavimas kitų įmonių veikloje:

UAB "Pieno pramonės investicijų valdymas" akcininkas, turi 3,91 % UAB" Pieno pramonės investicijų valdymas" akcijų ir balsų;

Nuo 2007 m. dukterinės įmonės UAB "Rokiškio pienas" direktorius. Šios įmonės akcijų neturi.

Nuo 2013 m. balandžio 29 d. dukterinės įmonės UAB "Rokiškio pieno gamyba" direktorius. Šios įmonės akcijų neturi.

UAB "Rokvalda" direktorius, turi 100 % akcijų ir balsų.

Nuo 2013 m. gruodžio 11 d. SIA "RSU Holding" direktorius. Turi 11,26 % SIA "RSU Holding" akcijų. TEO LT akcininkas, turi mažiau nei 0,001 % šios įmonės akcijų.

Antanas Kavaliauskas – valdybos pirmininko pavaduotojas, (išrinktas 2015.08.21- kadencija iki 2019.08.21) AB "Rokiškio sūris" Finansų direktorius, AB "Rokiškio sūris" akcijų neturi. Bendrovėje dirba nuo 2002 m. Finansų direktoriaus pareigomis.

Išsilavinimas – aukštasis. 1997 m. Finansų vadybos magistro laipsnis Kauno technologijos universitete Vadybos fakultete.

Dalyvavimas kitų įmonių veikloje:

UAB "Pieno pramonės investicijų valdymas" akcininkas, turi 3,91 % UAB" Pieno pramonės investicijų valdymas" akcijų ir balsų;

Latvijos įmonės SIA Jekabpils piena kombinats valdybos pirmininkas, akcijų neturi.

Antanas Trumpa – valdybos narys (išrinktas 2015.08.21- kadencija iki 2019.08.21) AB "Rokiškio sūris" Direktorius, turi 6.980.233 vnt. AB "Rokiškio sūris" akcijų, t.y. 19,46 % AB "Rokiškio sūris" įstatinio kapitalo ir 20,87 % balsų.

Išsilavinimas - aukštasis. Bendrovėje dirba nuo 1966 m. 1979 m. Kauno politechnikos institute apgynė technikos mokslų kandidato disertaciją "Vakuumo aparatų darbo organizacija", už kurią 1994m. spalio 12d. Lietuvos mokslo taryba nostrifikavo daktaro laipsnį.

Dalyvavimas kitų įmonių veikloje:

UAB "Rokiškio pienas" ir UAB "Rokiškio pieno gamyba" valdybos pirmininkas.

UAB "Pieno pramonės investicijų valdymas" akcininkas, turi 6 758 vnt., t.y. 67,04 % UAB" Pieno pramonės investicijų valdymas" akcijų ir balsų.

SIA "RSU Holding" akcininkas, turi 77,37% šios įmonės akcijų.

Ramūnas Vanagas – valdybos narys, (išrinktas 2015.08.21- kadencija iki 2019.08.21) AB "Rokiškio sūris" Plėtros direktorius, AB "Rokiškio sūris" akcijų neturi.

Išsilavinimas aukštasis. Bendrovėje dirba nuo 2005 m. Plėtros direktoriaus pareigomis.

Dalyvavimas kitų įmonių veikloje:

UAB "Pieno pramonės investicijų valdymas" akcininkas, turi 3,91 % UAB" Pieno pramonės investicijų valdymas" akcijų ir balsų.

Darius Norkus - valdybos narys, (išrinktas 2015.08.21- kadencija iki 2019.08.21) AB "Rokiškio sūris" Pardavimų ir rinkodaros direktorius, AB "Rokiškio sūris" akcijų neturi.

Išsilavinimas – aukštasis. Bendrovėje dirba nuo 2001 m. Pardavimų ir rinkodaros direktorius.

Dalyvavimas kitų įmonių veikloje:

UAB "Pieno pramonės investicijų valdymas" akcininkas, turi 3,91 % UAB" Pieno pramonės investicijų valdymas" akcijų ir balsų

Bendrovės vadovas (direktorius) :

Bendrovės vadovas (direktorius) yra vienasmenis bendrovės valdymo organas, kuris organizuoja kasdienę bendrovės ūkinę veiklą, svarsto ir sprendžia bendrovės ilgalaikio strateginio plano ir verslo plano klausimus. Bendrovės santykiuose su kitais asmenimis bendrovės vardu vienvaldiškai veikia direktorius.

Bendrovės vadovas dalyvauja visuose (tame tarpe ir paskutiniajame) visuotiniuose akcininkų susirinkimuose.

Duomenys apie Bendrovės vadovą (direktorių):

Direktorius Antanas Trumpa

Duomenys apie Bendrovės direktorių pateikti 39 punkte prie informacijos apie valdybos narius.

Duomenys apie Finansų direktorių:

Finansų direktorius Antanas Kavaliauskas.

Duomenys apie Finansų direktorių pateikti 39 punkte prie informacijos apie valdybos narius.

Duomenys apie priskaičiuotas pinigų sumas

AB "Rokiškio sūris" Valdybos nariams, Bendrovės vadovui ir vyriausiajam finansininkui per 2015 metus priskaičiuotos pinigų sumos ir vidutiniai jų dydžiai, tenkantys vienam valdymo organų nariui, perleistas turtas bei suteiktos garantijos:

Valdymo organų nariai	Žmonių skaičius	Priskaičiuotos bendros sumos, (atlyginimai ir tantjemos) tūkst. EUR	Vidutiniai dydžiai vienam nariui, (atlyginimai ir tantjemos) tūkst. EUR	Perleista turto, tūkst. EUR	Suteikta garantijų tūkst. EUR
Valdybos nariai	5	145,47	29,09	-	-
Bendrovės vadovas ir vyr. finansininkas	2	71,80	35,90	-	-

40. Informacija apie tai, kaip laikomasi bendrovių valdymo kodekso.

Priedas prie Konsoliduoto metinio pranešimo

AB "Rokiškio sūris" pranešimas apie Vertybinių popierių biržoje listinguojamų bendrovių valdymo kodekso laikymąsi pateikiama atskirame priede ir yra šio konsoliduoto metinio pranešimo dalis.

41. Duomenys apie viešai skelbtą informaciją

1. AB "Rokiškio sūris" grupės 2015 m. 3 mėnesių tarpiniai veikos rezultatai

2015 m. sausio - kovo mėnesių konsoliduoti neaudituoti AB "Rokiškio sūris" grupės pardavimai sudarė 52,251 mln. eurų, t.y. 17,57 proc. mažiau, lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu. 2014 m. trijų mėnesių konsoliduoti pardavimai sudarė 63,387 mln. eurų.

AB "Rokiškio sūris" grupės 2015 m. 3 mėnesių konsoliduotas neaudituotas grynasis nuostolis sudarė 46 tūkst. eurų, tuo tarpu 2014 m. 3 mėnesių konsoliduotą nuostolį sudarė 597 tūkst. eurų.

Pardavimų sumažėjimo priežastis yra iki 48 proc. nukritusios produkcijos pardavimų kainos, lyginat su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu.

AB "ROKIŠKIO SŪRIS" 2015 metų konsoliduotas audituotas metinis pranešimas 95

Neigiamą Grupės rezultatą lėmė mažos pieno produktų kainos ir labai neaktyvi rinka.

2.2015-04-24 AB "Rokiškio sūris" eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo priimti sprendimai

1. Auditoriaus išvada apie konsoliduotas finansines ataskaitas ir metinį pranešimą. Pranešimas išklausytas.

2. Audito komiteto išvada.

Sprendimas: Pritarti Audito komiteto išvadai.(pridedama)

1. Bendrovės 2014 m. konsoliduotas metinis pranešimas.

Pristatytas Bendrovės parengtas, auditorių įvertintas ir valdybos patvirtintas 2014 m. Bendrovės konsoliduotas metinis pranešimas. (pridedama)

4.Bendrovės 2014 m. konsoliduotų finansinių ataskaitų tvirtinimas.

Sprendimas:

Patvirtinti 2014 metų audituotas konsoliduotas finansines ataskaitas.(pridedama)

5.Bendrovės 2014 m. pelno (nuostolių) paskirstymo tvirtinimas.

Sprendimas:

Patvirtinti 2014 m. pelno (nuostolių) paskirstymą:

	Pavadinimas	tūkst. litų	tūkst. EUR
1.	Nepaskirstytasis pelnas ataskaitinių metų	168 820	48 894
	pradžioje
2.	Akcininkų patvirtinti dividendai už 2013 metus	(3 507)	(1 016)
3.	Pervesta iš kitų rezervų	13 336	3 862
4.	Nepaskirstytasis pelnas ataskaitinių	178 649	51 740
	metų pradžioje po dividendų išmokėjimo ir
	pervedimo į rezervus
5.	Grynasis ataskaitinių metų bendrovės	(21 154)	(6 127)
	pelnas/(nuostoliai)
6.	Paskirstytinasis pelnas iš viso:	157 495	45 614
7.	Pelno dalis, paskirta į privalomąjį rezervą	-	-
8.	Pelno dalis, paskirta į kitus rezervus	-	-
9.	Pelno dalis, paskirta dividendams išmokėti	-	-
10.	Pelno dalis, paskirta metinėms išmokoms	-	-
	(tantjemoms) valdybos nariams
11.	Pelno dalis, paskirta darbuotojų premijoms ir kt.	-	-
	tikslams
12.	Nepaskirstytasis pelnas ataskaitinių finansinių	157 495	45 614
	metų pabaigoje, perkeliamas į kitus finansinius
	metus

6. Bendrovės įstatinio kapitalo dydžio ir akcijų nominalios vertės išraiškos litais keitimas į išraišką eurais.

Sprendimas:

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo ir Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių įstatinio kapitalo ir vertybinių popierių nominalios vertės išraiškos eurais ir šių bendrovių įstatų keitimo įstatymo nuostatomis, AB "Rokiškio sūris" vienos akcijos nominalią vertę iš 1 (vieno) lito pakeisti į 0,29 EUR (dvidešimt devynias šimtąsias euro), atitinkamai Bendrovės įstatinio kapitalo dydį išraiška eurais nustatyti 10 401 711,30 EUR (dešimt milijonų keturi šimtai vienas tūkstantis septyni šimtai vienuolika eurų 30 ct) padalintų į 35 867 970 (trisdešimt penkis milijonus aštuonis šimtus šešiasdešimt septynis tūkstančius devynis šimtus septyniasdešimt) paprastųjų vardinių akcijų.

7. Bendrovės įstatų naujos redakcijos tvirtinimas.

Sprendimas:

Atsižvelgiant į priimtą sprendimą dėl Bendrovės akcijų nominalios vertės ir įstatinio kapitalo išraiškos litais pakeitimo į išraišką eurais, į Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo pakeitimus bei kitus įstatų pakeitimo projekte pateiktus pakeitimus, patvirtinti Bendrovės įstatų naują redakciją.

Įgalioti AB "Rokiškio sūris" direktorių Antaną Trumpą pasirašyti naują AB "Rokiškio sūris" įstatų redakciją.

1. Audito įmonės rinkimai ir audito paslaugų apmokėjimo sąlygų nustatymas.

Sprendimas:

AB "Rokiškio sūris" grupės ir patronuojančios Bendrovės metinių konsoliduotų finansinių ataskaitų auditui bei konsoliduoto metinio pranešimo įvertinimui atlikti išrinkti audito įmonę UAB "PricewaterhouseCoopers". Įgalioti valdybą nustatyti atlyginimą auditui už atliktą darbą. Sutartį su audito įmone įgalioti pasirašyti bendrovės vadovą.

9.Bendrovės savų akcijų įsigijimas.

Sprendimas:

1. Supirkti iki 10 procentų bendrovės akcijų.

2. Savų akcijų įsigijimo tikslas – palaikyti ir didinti bendrovės akcijų kainą.

3. Laikotarpis per kurį bendrovė gali įsigyti savas akcijas – 18 mėn. nuo sprendimo priėmimo.

4. Nustatyti įsigyjamų savų akcijų maksimalią vienos akcijos kainą – 3,475 EUR (12,00 Lt), o minimalią vienos akcijos įsigijimo kainą nustatyti lygią vienos akcijos nominaliai vertei, t. y 0,290 EUR (1,00 Lt).

5. Minimalią savų akcijų pardavimo kainą nustatyti lygią įsigytų akcijų kainai.

Parduodant savas supirktas akcijas užtikrinti lygias galimybes visiems akcininkams įsigyti bendrovės akcijų. Taip pat suteikti galimybę anuliuoti savas supirktas akcijas.

1. Pavesti valdybai organizuoti savų akcijų supirkimą ir pardavimą, nustatyti akcijų supirkimo bei pardavimo tvarką, laiką, akcijų skaičių ir kainą, taip pat atlikti kitus su tuo susijusius veiksmus, laikantis šiame nutarime nustatytų sąlygų ir LR Akcinių bendrovių įstatymo nustatytų reikalavimų.

10.Dėl rezervo sudarymo savoms akcijoms įsigyti.

Sprendimas:

Savų akcijų įsigijimui suformuotas 11 668 tūkst. eurų rezervas.

3.AB "Rokiškio sūris" grupės 2015 m. 6 mėnesių veiklos rezultatai ir konsoliduotos tarpinės finansinės ataskaitos

AB "Rokiškio sūris" grupės 2015 m. 6 mėnesių konsoliduoti neaudituoti pardavimai sudarė 101,078 mln. EUR, t.y. 21,79 proc. mažiau negu per praėjusių metų tą patį laikotarpį. 2014 m. 6 mėnesių konsoliduoti pardavimai sudarė 129,236 mln. EUR.

AB "Rokiškio sūris" grupės 2015 m. 6 mėnesių konsoliduotas neaudituotas grynasis pelnas – 992 tūkst. EUR, t.y. 23,04 proc. mažiau negu per praėjusių metų tą patį laikotarpį. Per 2014 m. 6 mėn. grupė uždirbo 1 289 tūkst. EUR grynojo pelno.

4.AB "Rokiškio sūris" grupės 2015 m. 9 mėnesių veiklos rezultatai ir konsoliduotos tarpinės finansinės ataskaitos

AB "Rokiškio sūris" grupės 2015 m. 9 mėnesių konsoliduoti neaudituoti pardavimai sudarė 145,838 mln. EUR, t.y. 23,67 proc. mažiau negu per praėjusių metų tą patį laikotarpį. 2014 m. 9 mėnesių konsoliduoti pardavimai sudarė 191,050 mln. EUR.

AB "Rokiškio sūris" grupės 2015 m. 9 mėnesių konsoliduotas neaudituotas grynasis pelnas – 1,618 mln. EUR. Per 2014 m. 9 mėn. grupė patyrė 374 tūkst. EUR nuostolio.

1. Dėl savų akcijų įsigijimo

Akcinės bendrovės "Rokiškio sūris" valdyba, vadovaudamasi 2015 m. rugpjūčio 21 d. įvykusio AB "Rokiškio sūris" visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu bei savų akcijų įsigijimui suformuotu 11,668 mln. EUR rezervu, nusprendė įsigyti savas paprastąsias vardines 0,29 euro nominalios vertės akcijas. Akcijas numatyta supirkti per AB Nasdaq Vilnius vertybinių popierių biržos oficialaus siūlymo rinką.

Pavedimai parduoti akcijas kaupiami visą akcijų įsigijimo laiką. Jei akcijų pasiūla viršys įsigyjamų akcijų skaičių, visiems akcijų pardavėjams bus proporcingai mažinamas jų parduodamų akcijų skaičius.

Įsigijimo sąlygos:

Akcijų įsigijimo pradžia: 2015 m. gruodžio 10 d.

Akcijų įsigijimo pabaiga 2015 m. gruodžio 23 d.

Maksimalus įsigyjamų akcijų kiekis: 2.784.700 vnt.

Akcijų įsigijimo kaina: 1,43 euro už vieną akciją.

6.AB "Rokiškio sūris" baigė savų akcijų supirkimą

AB "Rokiškio sūris" baigė savų akcijų supirkimą per Nasdaq Vilnius vertybinių popierių biržos oficialaus siūlymo rinką. Bendrovė, akcijų supirkimo laikotarpiu 2015 m. gruodžio 10 d. – 2015 m. gruodžio 23 d., įsigijo 1.612.485 vnt. savų akcijų, kas sudaro 4,50 proc. jos įstatinio kapitalo. Vienos akcijos supirkimo kaina 1,43 EUR.

Nustatytas maksimalus akcijų supirkimo kiekis buvo 2.784.700 vnt.

Atsiskaitymas už supirktas akcijas įvyks 2015 m. gruodžio 29 d.

Kartu su anksčiau įsigytomis savomis akcijomis bendrovė turės 2.414.579 supirktų savų akcijų, kas sudarys 6,73 proc. bendrovės įstatinio kapitalo.

7.Informacija apie AB "Rokiškio sūris" išleistas akcijas ir suteikiamus balsus

2015 m. gruodžio 29 d. AB "Rokiškio sūris" įstatinis kapitalas yra 10.401.711,30 eurų. Jį sudaro 35.867.970 paprastųjų vardinių akcijų. Vienos akcijos nominali vertė 0,29 euro. Bendrovė turi įsigijusi 2.414.579 vnt. savų akcijų. Atsižvelgiant į tai, kad bendrovės turimos savos akcijos nesuteikia balso teisės, balso teisę turinčių akcijų AB "Rokiškio sūris" (ISIN kodas LT0000100372) skaičius yra 33.453.391 vnt.

8.Dėl tarpinės informacijos skelbimo

AB "Rokiškio sūris" praneša, kad 2015 m. gruodžio 4 d. įsigaliojus naujai Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymo redakcijai, bendrovė nusprendė nerengti ir nebeskelbti tarpinės informacijos. Tarpinė informacija nebus skelbiama nuo LR vertybinių popierių įstatymo įsigaliojimo. Bendrovė parengs ir skelbs metinę ir pusmečio informaciją.

9. Dėl pateikto ieškinio

AB "Rokiškio sūris" informuoja, kad 2015-12-31 gavo Panevėžio apygardos teismo pranešimą apie smulkiojo akcininko, valdančio 4,96 proc. įmonės įstatinio kapitalo, East Capital (Lux) Baltic Fund, pateiktą ieškinį Antanui Trumpai kaip AB "Rokiškio sūris" vadovui.

10. Papildoma informacija apie pateiktą ieškinį

2015 m. gruodžio 31 d. AB "Rokiškio sūris" gavo pranešimą iš Panevėžio apygardos teismo dėl East Capital (Lux) Baltic Fund pateikto ieškinio AB "Rokiškio sūris" vadovui Antanui Trumpai. Ieškinyje teigiama, kad AB "Rokiškio sūris" suteikdama paskolas teikė LR Akcinių bendrovių įstatyme numatytą draudžiamą finansinę pagalbą, ir dėl to prašoma priteisti iš bendrovės vadovo – Antano Trumpos – 11,473 mln. EUR dydžio žalą AB "Rokiškio sūris" naudai. AB "Rokiškio sūris" vadovybės nuomone, visas paskolas AB "Rokiškio sūris" visada teikė ir teikia nepažeisdama įstatymų, žala bendrovei nebuvo padaryta, o East Capital (Lux) Baltic Fund ieškinys yra nepagrįstas ir nebus tenkinamas.

1. AB "Rokiškio sūris" grupė paruošė verslo planą ES paramai gauti

AB "Rokiškio sūris" grupė paruošė verslo planą "Pieno perdirbimo ir rinkodaros modernizavimas" ir pateikė Nacionalinei mokėjimo agentūrai, siekiant gauti ES paramą projekto įgyvendinimui. Projekto investicijos, kurių vertė siekia 27 mln. EUR apima 2016-2017 m. laikotarpį. Investicijos numatytos į visas tris AB "Rokiškio sūris" grupės įmones, esančias Rokiškyje, Utenoje ir Ukmergėje. Investicijas planuojama nukreipti į turimos įrangos modernizavimą ir naujų technologijų, skirtų gaminti produkcijai alternatyvioms rinkoms, diegimą. Projekto įgyvendinimui įmonė naudos savo bei skolintas lėšas.

1. Dėl Lietuvos bankui pateikto prašymo

AB "Rokiškio sūris" informuoja, kad 2016-01-27 AB "Rokiškio sūris" kreipėsi į Lietuvos banko Priežiūros tarnybą su prašymu ištirti, ar, AB "Rokiškio sūris" vadovybės nuomone, nepagrįstą ieškinį dėl 11,474 mln. EUR dydžio žalos priteisimo iš Antano Trumpos pareiškęs ir, bendrovės vadovybės nuomone, nepagrįstus dalies rinkos dalyvių lūkesčius sukėlęs East Capital (Lux) Baltic Fund nepažeidė Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatyme numatyto draudimo manipuliuoti rinka. Atsižvelgiant į East Capital (Lux) Baltic Fund pradėtą teisminį procesą, AB "Rokiškio sūris" vadovybė dar kartą norėtų pažymėti, kad, AB "Rokiškio sūris" vadovybės nuomone, visas paskolas AB "Rokiškio sūris" visada teikė ir teikia nepažeisdama įstatymų, žala bendrovei nebuvo padaryta, o East Capital (Lux) Baltic Fund ieškinys yra nepagrįstas ir nebus tenkinamas. Atitinkamai, AB "Rokiškio sūris" vadovybė bendrovės akcininkus bei kitus rinkos dalyvius norėtų paraginti kritiškai vertinti su East Capital (Lux) Baltic Fund pareikštu ieškiniu susijusias aplinkybes bei neskubėti šių aplinkybių pagrindu priiminėti investicinių sprendimų iki teisminių procesų pabaigos.

AB "ROKIŠKIO SŪRIS" 2015 metų konsoliduotas audituotas metinis pranešimas 99

Visi bendrovės pranešimai apie esminius įvykius pateikiami vadovaujantis LR Vertybinių popierių įstatymo 28 str. nustatyta tvarka.

Bendrovė viešą informaciją skelbia viešai įdedama į Centrinę reglamentuojamos informacijos bazę, skelbiama AB NASDAQ OMX Vilnius tinklalapyje http://www.nasdaqomxbaltic.com bei informaciją patalpina į Bendrovės interneto tinklapį www.rokiskio.com

42. Svarbūs įvykiai, įvykę po finansinių metų pabaigos

Kita informacija apie svarbius įvykius, įvykusius po finansinių metų pabaigos pateikti AB "Rokiškio sūris" konsoliduotos ir patronuojančios bendrovės 2015 m. gruodžio 31 d. finansinių ataskaitų 34 pastaboje (50 pusl.).

43. Duomenys apie auditą

AB "Rokiškio sūris" (Grupė) 2015 m. gruodžio 31 d. konsoliduoto balanso ir su juo susijusių tuomet pasibaigusių metų konsoliduotų bendrųjų pajamų, pinigų srautų ir nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitų auditą atliko tarptautinė auditorių įmonė - UAB "PricewaterhouseCoopers".

Metinių finansinių ataskaitų auditui atlikti audito įmonę renka, bei nustato audito apmokėjimo sąlygas visuotinis akcininkų susirinkimas. Kadangi Bendrovė yra listinguojama ir savo apskaitą tvarko pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, todėl yra reikalavimas rinkti tarptautinę auditorių įmonę.

PricewaterhouseCoopers International Limited (PwC) - audito ir mokesčių konsultacijų bendrovių tinklas, viena iš vadinamųjų Didžiojo ketverto narių (kitos - KPMG, Ernst & Young, ir Deloitte Touche Tohmatsu). UAB "PricewaterhouseCoopers" (PricewaterhouseCoopers Lietuva) yra teisiškai nepriklausoma įmonė Lietuvoje, pasaulinio PwC tinklo narė.

UAB "PricewaterhouseCoopers" teikia audito, apskaitos, konsultacijų, mokesčių ir teisės paslaugas tarptautinėms kompanijoms bei stambioms Lietuvos įmonėms.

AB "Rokiškio sūris" grupė auditui už atliktą darbą 2015 m. sumokėjo 39 388 eurų atlyginimą.

44. Veiklos strategija ir numatomi jos pokyčiai per artimiausius finansinius (ūkinius) metus

AB "Rokiškio sūris" savo veikloje vadovaujasi valdybos patvirtintu 3 metų strateginiu planu, kurio pagrindinės nuostatos pateikiamos žemiau:

Misija

AB "Rokiškio sūris" = Patikimi Pieno Pramonės Profesionalai.

STIPRYBĖS:

• Stipri finansinė padėtis
• Patrauklus darbdavys
• Patikima valdymo komanda
• Žinomas ir vertinamas prekės ženklas

<-- PDF CHUNK SEPARATOR -->

ILGALAIKIAI TIKSLAI:

• Būti pirmaujančiais sektoriaus dalyviais Pabaltijyje
• Išlaikyti patrauklaus darbdavio vardą, toliau rūpinantis
  • o įmonės prestižu/žinomumu;
  • o socialinėmis garantijomis darbuotojams;
  • o gera partneryste su žaliavos tiekėjais.

2015 metais sumažėjus pardavimo apimtims bei drastiškai sumažėjus produkcijos pardavimo kainoms, įmonė ir toliau neplanuoja keisti pagrindinių savo principų. AB "Rokiškio sūris" ir toliau orientuosis į eksportinės produkcijos gamybą. Pagrindinis uždavinys 2016 metams - surasti ir įsitvirtinti patikimose, stabiliose ir pelningose rinkose, kurios galėtų kompensuoti prarastą Rusijos rinką.

Šių tikslų pasiekimui yra labai svarbu:

• gilinti bendradarbiavimą su stipriais tarptautiniais partneriais;
• efektyvinti gamybos procesus, siekiant aukščiausios produkcijos kokybės ir minimalių kaštų;
• užtikrinti žaliavinio pieno stabilų tiekimą, gerinant bendradarbiavimą ir siekiant didesnio pasitikėjimo su pieno gamintojais.

PRIEDAS PRIE KONSOLIDUOTO METINIO PRANEŠIMO 2015 M.

AB "ROKIŠKIO SŪRIS" pranešimas apie NASDAQ Vilnius vertybinių popierių biržoje listinguojamų bendrovių valdymo kodekso laikymąsi

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vertybinių popierių įstatymo 21 straipsnio 3 dalimi ir AB NASDAQ VILNIUS listingavimo taisyklių 24.5. punktu, akcinė bendrovė "Rokiškio sūris" šiame pranešime atskleidžia, kaip laikosi AB NASDAQ VILNIUS listinguojamų bendrovių, kurių vertybiniais popieriais prekiaujama reguliuojamoje rinkoje, valdymo kodekso ir konkrečių jo nuostatų

PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS	TAIP	KOMENTARAS
	/NE
	/NEAKTUALU
I principas: Pagrindinės nuostatos
Pagrindinis bendrovės tikslas turėtų būti visų akcininkų interesų tenkinimas, užtikrinant nuolatinį akcininkų
nuosavybės vertės didinimą.
1.1. Bendrovė turėtų rengti ir viešai skelbti bendrovės	Taip	Bendrovė viešai skelbia Bendrovės plėtros
plėtros strategiją ir tikslus, aiškiai deklaruodama, kaip ji		strategiją ir tikslus metiniuose bendrovės
planuoja veikti akcininkų interesais ir didinti akcininkų		pranešimuose bei tarpinėse ataskaitose
nuosavybę.		pateikdama pranešimus per Centrinę
		reglamentuojamos informacijos bazę bei
		informaciją patalpina į Bendrovės interneto
		tinklapį.
1.2. Visų bendrovės organų veikla turėtų būti	Taip	Bendrovė vadovaujasi įmonės strateginiu planu,
sukoncentruota į strateginių tikslų įgyvendinimą,		pagal kurį bendrovės valdymo organų misija yra
atsižvelgiant į poreikį didinti akcininkų nuosavybę.		sukurti ir išlaikyti stiprią, konkurencingą,
		finansiškai pajėgią ir techniškai modernią įmonę,
		kuriančią ir maksimaliai didinančią vertę
		akcininkams.
1.3. Bendrovės priežiūros ir valdymo organai turėtų	Taip	Kadangi bendrovėje nėra bendrovės priežiūros
glaudžiai bendradarbiauti, siekdami kuo didesnės naudos		organo - stebėtojų tarybos, Bendrovės priežiūros
bendrovei ir akcininkams.		funkcijas atlieka Audito komitetas. Audito
		komitetas, valdyba bei Bendrovės vadovas
		glaudžiai bendradarbiaudami (bendrovės
		vadovas, ir esant reikalui, valdybos nariai

		kviečiami dalyvauti Audito komiteto
		posėdžiuose. Jie teikia ataskaitas apie bendrovės
		veiklą, strateginio plano bei biudžeto vykdymą,
		teikia paaiškinimus dėl finansinių ataskaitų
		sudarymo), tuo siekdami kuo didesnės naudos
		bendrovei ir akcininkams.
1.4. Bendrovės priežiūros ir valdymo organai turėtų	Taip	Valdyba bei bendrovės vadovai užtikrina, kad yra
užtikrinti, kad būtų gerbiamos ne tik bendrovės akcininkų,		ne tik gerbiamos bendrovės akcininkų,
bet ir kitų bendrovės veikloje dalyvaujančių ar su ta veikla		darbuotojų, žaliavų tiekėjų teisės ir pareigos, bet
susijusių asmenų (darbuotojų, kreditorių, tiekėjų, klientų,		ir skiriama parama. Parama yra skiriama siekiant
vietos bendruomenės) teisės ir interesai.		užtikrinti pastovesnį žaliavos tiekimą ir/ar
		palaikyti ar gerinti santykius su pagrindiniais
		partneriais bei išlaikyti gerus santykius su
		ilgalaikiais produkcijos pirkėjais. Darbuotojams
		yra suteikiama galimybė kelti kvalifikaciją
		mokymo kursuose bei seminaruose Lietuvoje bei
		užsienio šalyse. Pieno tiekėjams organizuojami
		seminarai gyvulių produktyvumo, pašarų
		gamybos, bei galvijų veislininkystės skatinamo
		klausimais, skatinamas ekologiškų ūkių kūrimas.

II principas: Bendrovės valdymo sistema

Bendrovės valdymo sistema turėtų užtikrinti strateginį vadovavimą bendrovei, efektyvią bendrovės valdymo organų priežiūrą, tinkamą pusiausvyrą ir funkcijų pasiskirstymą tarp bendrovės organų, akcininkų interesų apsaugą.

2.1. Be Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme	Ne	Bendrovės organai yra visuotinis akcininkų
numatytų privalomų organų – visuotinio akcininkų		susirinkimas, valdyba ir Bendrovės vadovas.
susirinkimo ir bendrovės vadovo, rekomenduojama		Bendrovėje nėra sudaromas kolegialus priežiūros
bendrovėje sudaryti tiek kolegialų priežiūros organą, tiek		organas – stebėtojų taryba. Bendrovės vadovas
kolegialų valdymo organą. Kolegialių priežiūros ir		apie bendrovės veiklą atsiskaito valdybai.
valdymo organų sudarymas užtikrina valdymo ir
priežiūros funkcijų aiškų atskyrimą bendrovėje, bendrovės
vadovo atskaitomybę bei kontrolę, o tai savo ruožtu
sąlygoja efektyvesnį ir skaidresnį bendrovės valdymo
procesą.
2.2. Kolegialus valdymo organas yra atsakingas už	Taip	Rekomendacijoje nurodytas funkcijas atlieka
strateginį vadovavimą bendrovei bei vykdo kitas esmines		kolegialus valdymo organas – Bendrovės
bendrovės valdymo funkcijas. Kolegialus priežiūros		valdyba.
organas yra atsakingas už efektyvią bendrovės valdymo
organų veiklos priežiūrą.
2.3. Jeigu bendrovė nusprendžia sudaryti tik vieną	Ne	Bendrovėje sudaromas tik vienas kolegialus

kolegialų organą, rekomenduojama, kad tai būtų		organas ir tai yra valdyba.
priežiūros organas, t.y. stebėtojų taryba. Tokiu atveju		Bendrovės akcininkai visas valdymo funkcijas
stebėtojų taryba yra atsakinga už efektyvią bendrovės		nusprendė pavesti kolegialiam organui –
vadovo vykdomų funkcijų priežiūrą.		valdybai. Jie yra įsitikinę, kad užtikrinti efektyvų
		bendrovės valdymą pakanka vieno kolegialaus
		organo – valdybos.
2.4. Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas	Taip	Bendrovėje sudarytas vienas kolegialus organas –
kolegialus priežiūros organas turėtų būti sudaromas ir		valdyba. Valdybai taikomos šio kodekso III ir IV
turėtų veikti III ir IV principuose išdėstyta tvarka. Jeigu		principuose išdėstytos nuostatos, kurios
bendrovė nuspręstų nesudaryti kolegialaus priežiūros		neprieštarauja valdybai priskirtoms funkcijoms.
organo, tačiau sudarytų kolegialų valdymo organą –
valdybą, III ir IV principai turėtų būti taikomi valdybai,
kiek tai neprieštarauja šio organo esmei ir paskirčiai.
2.5. Bendrovės valdymo ir priežiūros organus turėtų	Taip	Pagal bendrovės įstatus, valdyba sudaryta iš 5
sudaryti toks valdybos narių (vykdomųjų direktorių) ir		narių. Bendrovė mano, kad 5 nariai užtikrina
stebėtojų tarybos narių (direktorių konsultantų) skaičius,		valdybos produktyvų darbą priimant sprendimus
kad atskiras asmuo arba nedidelė asmenų grupė negalėtų		ir mano, kad atskiras asmuo ar nedidelė asmenų
dominuoti šiems organams priimant sprendimus.		grupė nedominuoja valdybos priimamiems
		sprendimams. Kiekvienas narys turi po vieną
		balsą.
2.6. Direktoriai konsultantai arba stebėtojų tarybos nariai	Taip	Pagal bendrovės įstatus, Bendrovėje valdyba yra
turėtų būti skiriami apibrėžtam laikotarpiui, su galimybe		renkama 4 metų laikotarpiui. Kadencijų skaičius
būti individualiai perrenkamiems maksimaliais Lietuvos		nėra ribojamas. Atleidimas ar atsistatydinimas iš
Respublikos teisės aktų leidžiamais intervalais, tam, kad		bendrovės valdybos narių yra reglamentuotas LR
būtų užtikrintas būtinas profesinės patirties augimas ir		įstatymais –valdybos narys gali atsistatydinti iš
pakankamai dažnas jų statuso pakartotinas patvirtinimas.		pareigų kadencijai nesibaigus, apie tai ne vėliau
Taip pat turėtų būti numatyta galimybė juos atleisti, tačiau		kaip prieš 14 dienų raštu įspėjęs bendrovę.
ta procedūra neturėtų būti lengvesnė už vykdomojo		Atšaukti valdybos narį gali jį išrinkęs bendrovės
direktoriaus arba valdybos nario atleidimo procedūrą.		organas, t.y. visuotinis akcininkų susirinkimas.
2.7. Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo	Ne	Bendrovė valdybos pirmininkas nėra bendrovės
kolegialaus organo pirmininku gali būti toks asmuo, kurio		vadovas, tačiau jis yra dukterinės įmonės
esamos arba buvusios pareigos nebūtų kliūtis		vadovas.
nepriklausomai ir nešališkai priežiūrai vykdyti. Kai
bendrovėje nesudaroma stebėtojų taryba, bet sudaroma
valdyba, rekomenduojama, kad bendrovės valdybos
pirmininkas ir bendrovės vadovas nebūtų tas pats asmuo.
Buvęs bendrovės vadovas neturėtų būti tuoj pat skiriamas
į visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus
organo pirmininko postą. Kai bendrovė nusprendžia
nesilaikyti šių rekomendacijų, turėtų būti pateikiama

nešališkumui užtikrinti.

III principas: Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo sudarymo tvarka

Bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo sudarymo tvarka turėtų užtikrinti bendrovės smulkiųjų akcininkų interesų atstovavimą, šio organo atskaitomybę akcininkams ir objektyvią bendrovės veiklos bei jos valdymo organų priežiūrą.

3.1. Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo (toliau šiame principe – kolegialus organas) sudarymo mechanizmas turėtų užtikrinti, kad bus vykdoma objektyvi ir nešališka bendrovės valdymo organų priežiūra, taip pat tinkamai atstovaujami smulkiųjų akcininkų interesai.	Taip	Iš 5 Bendrovės valdybos narių, 2 valdybos nariai yra Bendrovės akcininkai. Smulkiems akcininkams nėra varžoma teisė atstovauti jų interesams ir turėti savo atstovą kolegialiame organe. Praėjusios kadencijos metu, buvo palikta viena vakuojanti vieta nepriklausomam nariui, tačiau iki kadencijos pabaigos kandidato į šią vietą neatsirado. Už darbą valdyboje, bendrovės valdybos nariams, visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu, vadovaujantis LR Akcinių bendrovių įstatymu, mokamas atlyginimas (tantjemos).
3.2. Kandidatų į kolegialaus organo narius vardai, pavardės, informacija apie jų išsilavinimą, kvalifikaciją, profesinę patirtį, einamas pareigas, kitus svarbius profesinius įsipareigojimus ir potencialius interesų konfliktus turėtų būti atskleista bendrovės akcininkams dar prieš visuotinį akcininkų susirinkimą, paliekant akcininkams pakankamai laiko apsispręsti, už kurį kandidatą balsuoti. Taip pat turėtų būti atskleistos visos aplinkybės, galinčios paveikti kandidato nepriklausomumą (pavyzdinis jų sąrašas pateiktas 3.7 rekomendacijoje). Kolegialus organas turėtų būti informuojamas apie vėlesnius šiame punkte nurodytos informacijos pokyčius. Kolegialus organas kiekvienais metais turėtų kaupti šiame punkte nurodytus duomenis apie savo narius ir pateikti juos bendrovės metiniame pranešime.	Taip	Informaciją apie kolegialaus valdymo organų narius (vardai, pavardės, informacija apie jų išsilavinimą, kvalifikaciją, profesinę patirtį, dalyvavimą kitų įmonių veikloje, kitus svarbius profesinius įsipareigojimus) pateikiama periodinėse ataskaitose.

3.3. Kai siūloma paskirti kolegialaus organo narį, turėtų būti nurodyta konkreti jo kompetencija, tiesiogiai susijusi su darbu kolegialiame organe. Kad akcininkai ir investuotojai galėtų įvertinti, ar ši kompetencija ir toliau yra tinkama, kolegialus organas kiekviename bendrovės metiniame pranešime turėtų skelbti informaciją apie savo sudėtį ir apie konkrečią atskirų savo narių kompetenciją, tiesiogiai susijusią su jų darbu kolegialiame organe.	Taip	Kandidatas į valdybos narius akcininkams praneša apie savo išsilavinimą, darbinę patirtį, užimamas pareigas bei dalyvavimą kitų įmonių veikloje. Bendrovės valdybos nariai teikia informaciją, kokiose kvalifikacijos kėlimo programose, susijusiose su jo darbu kolegialiame organe, dalyvavo.
3.4. Siekiant išlaikyti tinkamą kolegialaus organo narių turimos kvalifikacijos pusiausvyrą, kolegialaus organo sudėtis turėtų būti nustatyta atsižvelgiant į bendrovės struktūrą ir veiklos pobūdį ir periodiškai tai vertinama. Kolegialus organas turėtų užtikrinti, kad jo nariai, kaip visuma, turėtų įvairiapusių žinių, nuomonių ir patirties savo užduotims tinkamai atlikti. Audito komiteto nariai, kaip visuma, turėtų turėti naujausių žinių ir atitinkamą patirtį listinguojamų bendrovių finansų ir apskaitos ir (arba) audito srityse. Bent vienas iš atlyginimo komiteto narių turėtų turėti žinių ir patirties atlyginimų nustatymo politikos srityje.	Taip	Bendrovės kolegialaus organo – valdybos nariai yra bendrovės funkciniai direktoriai, vadovaujantys atskiriems veiklos sritims ir esantys kvalifikuoti ir kompetentingi savo funkcijoms atlikti. Audito komitetą sudaro 3 nariai, kurių vienas yra nepriklausomas, turintis ne mažesnę kaip 5 metų patirtį apskaitos srityje. Kiti audito nariai taip pat turi patirtį savo užduotims tinkamai atlikti. Audito komitetas vykdo nepriklausomą, objektyvią stebėjimo, tyrimo, vertinimo ir konsultavimo veiklą, skirtą organizacijos veiklai gerinti ir pridėtinei vertei kurti.
3.5. Visiems naujiems kolegialaus organo nariams turėtų būti siūloma individuali programa, skirta supažindinti su pareigomis, bendrovės organizacija bei veikla. Kolegialus organas turėtų atlikti metinį patikrinimą, kad būtų nustatytos sritys, kuriose jo nariams reikia atnaujinti savo įgūdžius ir žinias.	Ne	Visi nauji bendrovės valdybos nariai apie bendrovės veiklą, bendrovės organizaciją, bei jų pasikeitimus informuojami valdybos posėdžiuose.
3.6. Siekiant užtikrinti, kad visi su kolegialaus organo nariu susiję esminiai interesų konfliktai būtų sprendžiami tinkamai, į bendrovės kolegialų organą turėtų būti išrinktas pakankamas nepriklausomų narių skaičius.	Ne	Šiuo metu valdyboje nėra nepriklausomų valdybos narių. Praėjusioje kadencijoje buvo skirta vieta nepriklausomam nariui, tačiau į šią vietą kandidato neatsirado.
3.7. Kolegialaus organo narys turėtų būti laikomas nepriklausomu tik tais atvejais, kai jo nesaisto jokie verslo, giminystės arba kitokie ryšiai su bendrove, ją kontroliuojančiu akcininku arba jų administracija, dėl kurių kyla ar gali kilti interesų konfliktas ir kurie gali paveikti nario nuomonę. Kadangi visų atvejų, kada	Ne	2015 m. balandžio mėn. 24d. vykusiame Bendrovės visuotiniame akcininkų susirinkime, akcininkai, nesusiję su Bendrove, kandidatų į nepriklausomus valdybos narius nekėlė.

kolegialaus organo narys gali tapti priklausomas, išvardyti
neįmanoma, be to, skirtingose bendrovėse santykiai arba
aplinkybės, susijusios su nepriklausomumo nustatymu,
gali skirtis, o geriausia šios problemos sprendimo praktika
susiklostys laikui bėgant, tai kolegialaus organo nario
nepriklausomumo įvertinimas turėtų būti grindžiamas
santykių ir aplinkybių turiniu, o ne forma. Pagrindiniai
kriterijai nustatant, ar kolegialaus organo narys gali būti
laikomas nepriklausomu, turėtų būti šie:
1) jis negali būti bendrovės arba susijusios bendrovės
vykdomasis direktorius arba valdybos narys (jei
visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas
kolegialus organas – stebėtojų taryba) ir
paskutinius penkerius metus neturi būti ėjęs tokių
pareigų;
2) jis negali būti bendrovės arba susijusios bendrovės darbuotojas ir paskutinius trejus metus neturi būti
ėjęs tokių pareigų, išskyrus atvejus, kai
kolegialaus organo narys nepriklauso vyresniajai
vadovybei ir buvo išrinktas į kolegialų organą
kaip darbuotojų atstovas;
3) jis neturi gauti arba nebūti gavęs reikšmingo
papildomo atlyginimo iš bendrovės arba
susijusios bendrovės, išskyrus užmokestį, gautą
už kolegialaus organo nario pareigas. Tokiam papildomam atlyginimui priskiriamas ir
dalyvavimas akcijų pasirinkimo sandoriuose arba
kitokiose nuo veiklos rezultatų priklausančiose
užmokesčio sistemose; jam nepriskiriamos pagal
pensijų planą nustatytų kompensacijų išmokos
(įskaitant atidėtas kompensacijas) už ankstesnį
darbą bendrovėje (su sąlyga, kad tokia išmoka
niekaip nesusijusi su vėlesnėmis pareigomis);
4) jis neturi būti kontroliuojantysis akcininkas arba neturi atstovauti tokiam akcininkui (kontrolė
nustatoma pagal Tarybos direktyvos 83/349/EEB
1 straipsnio 1 dalį);
5) jis negali turėti ir per praėjusius metus neturi
būti turėjęs svarbių verslo ryšių su bendrove arba
susijusia bendrove nei tiesiogiai, nei kaip
turinčio tokius ryšius subjekto partneris,
akcininkas, direktorius arba viršesnis
darbuotojas. Turinčiu verslo ryšių laikytinas subjektas, kuris yra svarbus prekių tiekėjas arba
paslaugų teikėjas (įskaitant finansines, teisines,
patariamąsias ir konsultacines paslaugas),
reikšmingas klientas ar organizacija, kuri gauna
reikšmingas įmokas iš bendrovės arba jos
grupės;
6) jis negali būti ir per paskutinius trejus metus neturi
būti buvęs bendrovės arba susijusios bendrovės

dabartinės arba ankstesnės išorės audito įmonės partneriu arba darbuotoju; 7) jis neturi būti vykdomuoju direktoriumi arba valdybos nariu kitoje bendrovėje, kurioje bendrovės vykdomasis direktorius arba valdybos narys (jei visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas – stebėtojų taryba) yra direktorius konsultantas arba stebėtojų tarybos narys, taip pat jis negali turėti kitų reikšmingų ryšių su bendrovės vykdomaisiais direktoriais, kurie atsiranda jiems dalyvaujant kitų bendrovių arba organų veikloje; 8) jis neturi būti ėjęs kolegialaus organo nario pareigų ilgiau kaip 12 metų; 9) jis neturi būti vykdomojo direktoriaus arba valdybos nario (jei visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas – stebėtojų taryba), arba 1–8 punkte nurodytų
asmenų artimas šeimos narys. Artimu šeimos nariu laikytinas sutuoktinis (sugyventinis), vaikai
ir tėvai.
3.8. Nepriklausomumo sąvokos turinį iš esmės nustato
pats kolegialus organas. Kolegialus organas gali nuspręsti,
kad tam tikras jo narys, nors ir atitinka visus šiame
kodekse nustatytus nepriklausomumo kriterijus, vis dėlto
negali būti laikomas nepriklausomu dėl ypatingų
asmeninių ar su bendrove susijusių aplinkybių.
3.9. Turėtų būti atskleidžiama reikiama informacija apie	Ne	Šiuo metu nėra valdybos narių atitinkančių
išvadas, prie kurių priėjo kolegialus organas		nepriklausomumo kriterijų išdėstytų šiame
aiškindamasis, ar tam tikras jo narys gali būti laikomas		kodekse.
nepriklausomu. Kai siūloma paskirti kolegialaus organo
narį, bendrovė turėtų paskelbti, ar laiko jį nepriklausomu. Kai konkretus kolegialaus organo narys neatitinka vieno
ar kelių šiame kodekse nustatytų nepriklausomumo
vertinimo kriterijų, bendrovė turėtų paskelbti priežastis,
kodėl tą narį ji vis dėlto laiko nepriklausomu. Be to,
bendrovė kiekviename savo metiniame pranešime turėtų
paskelbti, kuriuos kolegialaus organo narius laiko
nepriklausomais.
3.10. Kai vienas arba keli šiame kodekse nustatyti	Ne	Šiuo metu valdybos narių atitinkančių
nepriklausomumo vertinimo kriterijai nebuvo tenkinami		nepriklausomumo kriterijų išdėstytų šiame
ištisus metus, bendrovė turėtų paskelbti priežastis, kodėl		kodekse, nėra.
konkretų kolegialaus organo narį laiko nepriklausomu.		Nei viena akcininkų grupė nesusijusi su
Kad būtų užtikrintas informacijos, pateikiamos dėl		bendrovės administracija per 2015 metus
kolegialaus organo narių nepriklausomumo, tikslumas,		nepareiškė noro turėti savo narį valdyboje ir
bendrovė turėtų reikalauti, kad nepriklausomi nariai		nekėlė jokios kandidatūros.
reguliariai patvirtintų savo nepriklausomumą.

3.11. Nepriklausomiems kolegialaus organo nariams už jų	Ne	Valdybos narių atitinkančių, nepriklausomumo
darbą ir dalyvavimą kolegialaus organo posėdžiuose gali		kriterijų išdėstytų šiame kodekse, bendrovėje
būti atlyginama iš bendrovės lėšų. Tokio atlyginimo dydį		nėra.
turėtų tvirtinti bendrovės visuotinis akcininkų
susirinkimas.

IV principas: Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo pareigos ir atsakomybė

Bendrovės valdymo sistema turėtų užtikrinti, kad visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas tinkamai ir efektyviai funkcionuotų, o jam suteiktos teisės turėtų užtikrinti efektyvią bendrovės valdymo organų priežiūrą ir visų bendrovės akcininkų interesų apsaugą.

4.1. Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas	Taip	Bendrovės valdyba tvirtina ir pateikia visuotiniam
kolegialus organas (toliau šiame principe – kolegialus		akcininkų susirinkimui atsiliepimus ir pasiūlymus
organas) turėtų užtikrinti bendrovės finansinės apskaitos ir		dėl bendrovės metinių finansinių ataskaitų, pelno
kontrolės sistemos vientisumą bei skaidrumą. Kolegialus		paskirstymo projekto, bendrovės metinio
organas turėtų nuolat teikti rekomendacijas bendrovės		pranešimo, taip pat atlieka kitas valdybos
valdymo organams ir prižiūrėti bei kontroliuoti jų veiklą		kompetencijai priskirtas funkcijas.
valdant bendrovę.
4.2. Kolegialaus organo nariai turėtų sąžiningai,	Taip	Bendrovės turimais duomenimis, visi valdybos
rūpestingai ir atsakingai veikti bendrovės bei akcininkų		nariai veikia gera valia bendrovės bei akcininkų
naudai ir jų interesais, atsižvelgdami į darbuotojų		interesams, vadovaujasi bendrovės, o ne savo ar
interesus ir visuomenės gerovę. Nepriklausomi		trečiųjų asmenų interesais, stengiasi išlaikyti savo
kolegialaus organo nariai turėtų: a) bet kokiomis		nepriklausomumą priimant sprendimus, bei
sąlygomis išlaikyti savo analizės, sprendimų priėmimo ir		nesiekia ir nepriima jokių nepagrįstų lengvatų,
veiksmų nepriklausomumą; b) nesiekti ir nepriimti jokių		kurios gali kompromituoti jų nepriklausomumą
nepagrįstų lengvatų, kurios gali kompromituoti jų
nepriklausomumą; c) aiškiai reikšti savo prieštaravimą tuo
atveju, kai mano, kad kolegialaus organo sprendimas gali
pakenkti bendrovei. Kai kolegialus organas yra priėmęs
sprendimų, dėl kurių nepriklausomas narys turi rimtų
abejonių, tokiu atveju šis narys turėtų padaryti atitinkamas
išvadas. Jeigu nepriklausomas narys atsistatydintų,
priežastis jis turėtų paaiškinti laiške kolegialiam organui
arba audito komitetui ir, jei reikia, atitinkamam bendrovei
nepriklausančiam organui (institucijai).
4.3. Kolegialaus organo nario pareigoms atlikti kiekvienas	Taip	Bendrovės nariai jiems skirtas funkcijas vykdo
narys turėtų skirti pakankamai laiko ir dėmesio.		tinkamai: aktyviai dalyvauja kolegialaus organo
Kiekvienas kolegialaus organo narys turėtų įsipareigoti		posėdžiuose ir skiria pakankamai laiko savo, kaip
taip apriboti kitus savo profesinius įsipareigojimus (ypač		kolegialaus nario, pareigų vykdymui. Visuose
direktoriaus pareigas kitose bendrovėse), kad jie		valdybos posėdžiuose yra reglamentuotas
netrukdytų tinkamai atlikti kolegialaus organo nario		valdybos narių kvorumas, kas leidžia valdybai
pareigas. Jeigu kolegialaus organo narys dalyvavo mažiau		konstruktyviai priimti sprendimus. Per 2015 m.

nei pusėje kolegialaus organo posėdžių per bendrovės finansinius metus, apie tai turėtų būti informuojami bendrovės akcininkai.		Valdyba pravedė 16 valdybos posėdžių. Visuose valdybos posėdžiuose dalyvavo visi valdybos nariai.
4.4. Kai kolegialaus organo sprendimai gali skirtingai paveikti bendrovės akcininkus, kolegialus organas su visais akcininkais turėtų elgtis sąžiningai ir nešališkai. Jis turėtų užtikrinti, kad akcininkai būtų tinkamai informuojami apie bendrovės reikalus, jos strategiją, rizikos valdymą ir interesų konfliktų sprendimą. Bendrovėje turėtų būti aiškiai nustatytas kolegialaus organo narių vaidmuo jiems bendraujant su akcininkais ir įsipareigojant akcininkams.	Taip	Bendrovė elgiasi sąžiningai ir nešališkai su bendrovės akcininkais. Akcininkai apie bendrovės reikalus informuojami įstatymų numatyta tvarka, skelbiant informaciją periodinėse ataskaitose bei per Centrinę reglamentuojamos informacijos bazę bei Bendrovės internetinėje svetainėje.
4.5. Rekomenduojama, kad sandoriai (išskyrus mažareikšmius dėl nedidelės jų vertės arba sudarytus standartinėmis sąlygomis vykdant įprastinę bendrovės veiklą), sudaromi tarp bendrovės ir jos akcininkų, priežiūros ar valdymo organų narių, ar kitų bendrovės valdymui įtaką darančių ar galinčių daryti fizinių ar juridinių asmenų, būtų tvirtinami kolegialaus organo. Sprendimas dėl tokių sandorių tvirtinimo turėtų būti laikomas priimtu tik tuo atveju, kai už tokį sprendimą balsuoja dauguma nepriklausomų kolegialaus organo narių.	Taip	Bendrovės valdymo organai sandorius sudaro vadovaudamiesi Bendrovės įstatų nuostatomis bei kolegialaus organo darbo reglamentu.
4.6. Kolegialus organas turėtų būti nepriklausomas priimdamas sprendimus, turinčius reikšmės bendrovės veiklai ir strategijai. Be kita ko, kolegialus organas turėtų būti nepriklausomas nuo bendrovės valdymo organų. Kolegialaus organo narių darbui ir sprendimams neturėtų daryti įtakos juos išrinkę asmenys. Bendrovė turėtų užtikrinti, kad kolegialus organas ir jo komitetai būtų aprūpinti pakankamais ištekliais (tarp jų ir finansiniais), reikalingais pareigoms atlikti, įskaitant teisę gauti – ypač iš bendrovės darbuotojų – visą reikiamą informaciją ir teisę kreiptis nepriklausomo profesionalaus patarimo į išorinius teisės, apskaitos ar kitokius specialistus kolegialaus organo ir jo komitetų kompetencijai priklausančiais klausimais. Atlyginimo komitetas, naudodamasis minėtų konsultacijų ar specialistų paslaugomis inforrnacijai apie atlyginimų nustatymo sistemų rinkos standartus gauti, turėtų užtikrinti, kad jie	Ne	Bendrovės valdybos nariai nėra nepriklausomi nuo Bendrovės valdymo organų. Visi valdybos nariai yra bendrovės darbuotojai. Bendrovės valdyba priimdama sprendimus vadovaujasi valdybos darbo reglamentu, dirba Bendrovės naudai, ir užtikrina nuolatinį akcininkų nuosavybės vertės didinimą. Bendrovė užtikrina, kad kolegialus organas - valdyba yra aprūpinta pakankamais ištekliais (tarp jų ir finansiniais), reikalingais pareigoms atlikti, įskaitant teisę gauti iš bendrovės darbuotojų visą reikiamą informaciją bei teisę kreiptis nepriklausomo profesionalaus patarimo į išorinius teisės, apskaitos ar kitokius specialistus. Atlyginimo komitetas Bendrovėje nėra sudarytas.

suformuoti. 4.8. Pagrindinis komitetų tikslas – didinti kolegialaus Ne Audito komitetas vadovaujasi Audito komiteto organo darbo efektyvumą užtikrinant, kad sprendimai veiklos nuostatais, stebi kaip rengiamos būtų priimami juos tinkamai apsvarsčius, ir padėti finansinės ataskaitos, stebi veiksmingos įmonės organizuoti darbą taip, kad kolegialaus organo vidaus kontrolės, rizikos valdymo ir vidaus audito sprendimams nedarytų įtakos esminiai interesų konfliktai. sistemos veiklą ir teiks visuotiniam akcininkų	tuo pačiu metu neteiktų konsultacijų susijusiai bendrovei, vykdomam direktoriui arba valdymo organų nariams. Naudodamasis konsultanto paslaugomis informacijai apie atlyginimų nustatymo sistemų rinkos standartus gauti, atlyginimo komitetas turėtų užtikrinti, kad tas konsultantas tuo pačiu metu neteiktų konsultacijų susijusios bendrovės žmogiškųjų išteklių skyriui arba vykdomajam arba generaliniam direktoriui. 4.7. Kolegialaus organo veikla turėtų būti organizuota taip, kad nepriklausomi kolegialaus organo nariai galėtų turėti didelę įtaką itin svarbiose srityse, kuriose interesų konfliktų galimybė yra ypač didelė. Tokiomis sritimis laikytini klausimai, susiję su bendrovės direktorių skyrimu, atlyginimo bendrovės direktoriams nustatymu ir bendrovės audito kontrole bei įvertinimu. Todėl tuo atveju, kai kolegialaus organo kompetencijai yra priskirti minėti klausimai, šiam organui rekomenduojama suformuoti skyrimo, atlyginimų ir audito komitetus. Bendrovės turėtų užtikrinti, kad skyrimo, atlyginimų ir audito komitetams priskirtos funkcijos būtų vykdomos, tačiau jos gali tas funkcijas sujungti ir sukurti mažiau nei tris komitetus. Tokiu atveju bendrovės turėtų išsamiai paaiškinti, kodėl jos pasirinko alternatyvų požiūrį ir kaip pasirinktas požiūris atitinka trims atskiriems komitetams nustatytus tikslus. Bendrovėse, kurių kolegialus organas turi nedaug narių, trims komitetams skirtas funkcijas gali atlikti pats kolegialus organas, jeigu jis atitinka komitetams keliamus sudėties reikalavimus ir jeigu šiuo klausimu atskleidžia atitinkamą informaciją. Tokiu atveju šio kodekso nuostatos, susijusios su kolegialaus organo komitetais (ypač dėl jų vaidmens, veiklos ir skaidrumo), turėtų būti taikomos, kai tinka, visam kolegialiam organui.	Taip/Ne	Pagal Audito įstatymo 52 str.1 d reikalavimus bendrovėje yra sudarytas Audito komitetas, kuris atitinka 2008 m. rugpjūčio 21 d. Vertybinių popierių komisijos nutarimo Nr.1K-18 patvirtintus reikalavimus. Vadovaujantis šiais reikalavimais 2009 m. balandžio 24 d. visuotinis akcininkų susirinkimas patvirtino Audito komiteto sudarymo ir veiklos nuostatus, ir išrinko nepriklausomą Audito komiteto narį, bei patvirtino visą Audito komiteto sudėtį. 2013 m. balandžio 26 d. visuotiniame akcininkų susirinkime tie patys Audito komiteto nariai buvo perrinkti 4 metų kadencijai. Audito komitetas yra nepriklausomas, objektyvus stebėjimo, tyrimo, vertinimo ir konsultavimo veikla užsiimantis komitetas, skirtas organizacijos veiklai gerinti ir pridėtinei vertei kurti. Jo pagrindinė funkcija yra sistemingai ir visapusiškai vertinti ir skatinti gerinti organizacijos rizikos valdymo, kontrolės ir priežiūros procesų veiksmingumą bei teikti išvadas Valdybai bei Vadovybei dėl tikslų ir uždavinių įgyvendinimo, rizikos valdymo procedūrų, vidaus kontrolės funkcionavimo. Bendrovėje skyrimo ir atlyginimo komitetai nėra

Komitetai turėtų veikti nepriklausomai bei principingai ir		susirinkimui savo nuomonę apie bendrovės
teikti kolegialiam organui rekomendacijas, susijusias su		metinę finansinę ataskaitą ir su ja susijusius
kolegialaus organo sprendimu, tačiau galutinį sprendimą		pasiūlymus. Kolegialus organas išlieka visiškai
priima pats kolegialus organas. Rekomendacija steigti		atsakingas už savo kompetencijos ribose
komitetus nesiekiama susiaurinti kolegialaus organo		priimamus sprendimus ir priima galutinius
kompetencijos ar perkelti ją komitetams. Kolegialus		sprendimus.
organas išlieka visiškai atsakingas už savo kompetencijos
ribose priimamus sprendimus.
4.9. Kolegialaus organo sukurti komitetai turėtų susidėti	Taip	Audito komitetas sudarytas iš 3 narių, iš kurių
bent iš trijų narių. Bendrovėse, kuriose kolegialaus organo		vienas narys yra nepriklausomas.
narių yra nedaug, išimties tvarka komitetai gali būti
sudaryti tik iš dviejų narių. Kiekvieno komiteto narių
daugumą turėtų sudaryti nepriklausomi kolegialaus
organo nariai. Tuo atveju, kai bendrovėje stebėtojų taryba
nesudaroma, atlyginimų ir audito komitetai turėtų būti
sudaryti išimtinai iš direktorių konsultantų.
Sprendžiant, ką skirti komiteto pirmininku ir nariais,
turėtų būti atsižvelgiama į tai, kad narystė komitete turi
būti atnaujinama ir kad neturi būti pernelyg pasitikima
tam tiktais asmenimis.
4.10. Kiekvieno įkurto komiteto įgaliojimus turėtų	Taip	Audito komitetas vykdo savo pareigas
nustatyti pats kolegialus organas. Komitetai turėtų vykdyti		laikydamiesi darbo tvarkos, kurią patvirtino
savo pareigas laikydamiesi nustatytų įgaliojimų ir		visuotinis akcininkų susirinkimas. Šis komitetas
reguliariai informuoti kolegialų organą apie savo veiklą ir		apie savo veiklą ir rezultatus, bei informaciją ar jį
jos rezultatus. Kiekvieno komiteto įgaliojimai,		tenkina audito proceso nepriklausomumas
apibrėžiantys jo vaidmenį ir nurodantys jo teises bei		informuoja visuotinį akcininkų susirinkimą.
pareigas, turėtų būti paskelbti bent kartą per metus (kaip		Audito komitetas kiekvienais metai pateikia
dalis informacijos, kurią bendrovė kasmet skelbia apie		metinę veiklos ataskaitą visuotiniam akcininkų
savo valdymo struktūrą ir praktiką). Bendrovės taip pat		susirinkimui.
kasmet savo metiniame pranešime turėtų skelbti esamų		Bendrovė taip pat kasmet savo metiniame
komitetų pranešimus apie jų sudėtį, posėdžių skaičių ir		pranešime skelbia esamo komiteto sudėtį,
narių dalyvavimą posėdžiuose per praėjusius metus, taip		posėdžių skaičių ir narių dalyvavimą posėdžiuose
pat apie pagrindines savo veiklos kryptis. Audito		bei pagrindines veiklos kryptis.
komitetas turėtų patvirtinti, kad jį tenkina audito proceso
nepriklausomumas, ir trumpai aprašyti veiksmus, kurių
buvo imtasi tam, kad prieiti tokios išvados.
4.11. Siekiant užtikrinti komitetų savarankiškumą ir	Taip	Audito komitetas kviečiasi į savo posėdžius
objektyvumą, kolegialaus organo nariai, kurie nėra		Bendrovės vadovą bei atsakingus Bendrovės
komiteto nariai, paprastai turėtų turėti teisę dalyvauti		darbuotojus, kurie yra atsakingi už svarstomų
komiteto posėdžiuose tik komitetui pakvietus. Komitetas		klausimų veiklos sritis. Taip pat Audito komiteto
gali pakviesti arba reikalauti, kad posėdyje dalyvautų tam		pirmininkui yra sudarytos sąlygos palaikyti ryšius
tikri darbuotojai arba ekspertai. Kiekvieno komiteto		su akcininkais.

pirmininkui turėtų būti sudarytos sąlygos tiesiogiai
palaikyti ryšius su akcininkais. Atvejus, kuriems esant tai
turėtų būti daroma, reikėtų nurodyti komiteto veiklą
reglamentuojančiose taisyklėse.
4.12. Skyrimo komitetas.	Ne	Bendrovė nėra sudarytas Skyrimo komitetas.
4.12.1. Pagrindinės skyrimo komiteto funkcijos turėtų būti
šios:
1) parinkti kandidatus į laisvas valdymo organų narių
vietas ir rekomenduoti kolegialiam organui juos svarstyti.
Skyrimo komitetas turėtų įvertinti įgūdžių, žinių ir
patirties pusiausvyrą valdymo organe, parengti funkcijų ir
sugebėjimų, kurių reikia konkrečiam postui, aprašą ir
įvertinti įpareigojimui atlikti reikalingą laiką. Skyrimo
komitetas taip pat gali vertinti bendrovės akcininkų
pasiūlytus kandidatus į kolegialaus organo narius;
2) reguliariai vertinti priežiūros ir valdymo organų
struktūrą, dydį, sudėtį ir veiklą, teikti kolegialiam organui
rekomendacijas, kaip siekti reikiamų pokyčių;
3) reguliariai vertinti atskirų direktorių įgūdžius, žinias bei
patirtį ir apie tai pranešti kolegialiam organui;
4) reikiamą dėmesį skirti tęstinumo planavimui;
5) peržiūrėti valdymo organų politiką dėl vyresniosios
vadovybės rinkimo ir skyrimo.
4.12.2. Skyrimo komitetas turėtų apsvarstyti kitų asmenų,
įskaitant administraciją ir akcininkus, pateiktus
pasiūlymus. Kai sprendžiami klausimai, susiję su
vykdomaisiais direktoriais arba valdybos nariais (jei
visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus
organas – stebėtojų taryba) ir vyresniąja vadovybe, turėtų
būti konsultuojamasi su bendrovės vadovu, suteikiant jam
teisę teikti pasiūlymus Skyrimo komitetui.
4.13. Atlyginimų komitetas.	Ne	Bendrovėje nėra sudarytas Atlyginimų komitetas.
4.13.1. Pagrindinės atlyginimų komiteto funkcijos turėtų		Bendrovėje yra įgyvendinta atlygimų politika,
būti šios:		apimanti visas atlyginimų formas, įskaitant
1) teikti kolegialiam organui svarstyti pasiūlymus dėl		fiksuotą atlyginimą, nuo veiklos rezultatų
valdymo organų narių ir vykdomųjų direktorių atlyginimų		priklausomas išmokas, pensijų modulius bei
politikos. Tokia politika turėtų apimti visas atlyginimo		išeitines išmokas.
formas, įskaitant fiksuotą atlyginimą, nuo veiklos
rezultatų priklausančio atlyginimo sistemas, pensijų
modelius ir išeitines išmokas. Pasiūlymai, susiję su nuo
veiklos rezultatų priklausančio atlyginimo sistemomis,
turėtų būti pateikiami kartu su rekomendacijomis dėl su

tuo susijusių tikslų ir įvertinimo kriterijų, kurių tikslas – tinkamai suderinti vykdomųjų direktorių ir valdymo organų narių atlyginimą su bendrovės kolegialaus organo nustatytais ilgalaikiais akcininkų interesais ir tikslais; 2) teikti kolegialiam organui pasiūlymus dėl individualių atlyginimų vykdomiesiems direktoriams ir valdymo organų nariams siekiant, kad jie atitiktų bendrovės atlyginimų politiką ir šių asmenų veiklos įvertinimą. Vykdydamas šią funkciją, komitetas turėtų būti gerai informuotas apie bendrą atlygį, kurį vykdomieji direktoriai ir valdymo organų nariai gauna iš kitų susijusių bendrovių;

3) turėtų užtikrinti, kad individualus atlyginimas vykdomajam direktoriui ir valdymo organo nariui būtų proporcingas kitų bendrovės vykdomųjų direktorių arba valdymo organų narių ir kitų bendrovės darbuotojų atlyginimui;

4)reguliariai peržiūrėti vykdomųjų direktorių ar valdybos organų narių atlyginimų nustatymo politiką (taip pat ir akcijomis pagrįsto atlyginimo politiką) bei jos įgyvendinimą;

5) teikti kolegialiam organui pasiūlymus dėl tinkamų sutarčių su vykdomaisiais direktoriais ir valdymo organų nariais formų;

6) padėti kolegialiam organui prižiūrėti, kaip bendrovė laikosi galiojančių nuostatų dėl informacijos, susijusios su atlyginimais, skelbimo (ypač dėl galiojančios atlyginimų politikos ir direktoriams skiriamo individualus atlyginimo);

7) teikti vykdomiesiems direktoriams ir valdymo organų nariams bendras rekomendacijas dėl vyresniosios vadovybės (kaip apibrėžta paties kolegialaus organo) atlyginimų dydžio ir struktūros, taip pat stebėti vyresniosios vadovybės atlyginimų dydį ir struktūrą, remiantis atitinkama informacija, kurią pateikia vykdomieji direktoriai ir valdymo organų nariai.

4.13.2. Tuo atveju, kai reikia spręsti skatinimo klausimą, susijusį su akcijų pasirinkimo sandoriais ar kitomis su akcijomis susijusiomis skatinimo priemonėmis, kurios gali būti taikomos direktoriams arba kitiems darbuotojams, komitetas turėtų:

1) apsvarstyti bendrą tokių skatinimo sistemų taikymo

politiką, ypatingą dėmesį skirdamas skatinimui, susijusiam su akcijų pasirinkimo sandoriais, ir pateikti kolegialiam organui su tuo susijusius pasiūlymus; 2) išnagrinėti informaciją, kuri pateikta šiuo klausimu bendrovės metiniame pranešime ir dokumentuose, skirtuose akcininkų susirinkimui; 3) pateikti kolegialiam organui pasiūlymus dėl pasirinkimo sandorių pasirašant akcijas arba pasirinkimo sandorių perkant akcijas alternatyvos apibrėžiant tokios alternatyvos suteikimo priežastis ir pasekmes. 4.13.3.Atlyginimų komitetas, spręsdamas jo kompetencijai priskirtus klausimus, turėtų pasidomėti bent kolegialaus valdymo organo pirmininko ir (arba) bendrovės vadovo nuomone dėl kitų vykdomųjų direktorių ir valdymo organų narių atlyginimų. 4.13.4. Atlyginimo komitetas turėtų informuoti akcininkus apie savo funkcijų vykdymą ir tuo tikslu dalyvauti metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime. 4.14. Audito komitetas. Taip Audito komitetas yra nepriklausomas, 4.14.1. Pagrindinės audito komiteto funkcijos turėtų būti objektyvus stebėjimo, tyrimo, vertinimo ir šios: konsultavimo veikla užsiimantis komitetas, 1) stebėti bendrovės teikiamos finansinės informacijos skirtas organizacijos veiklai gerinti ir pridėtinei vientisumą, ypatingą dėmesį skiriant bendrovės ir jos vertei kurti. Jo pagrindinė funkcija yra grupės naudojamų apskaitos metodų tinkamumui ir sistemingai ir visapusiškai vertinti ir skatinti nuoseklumui (įskaitant bendrovių grupės finansinių gerinti organizacijos rizikos valdymo, kontrolės ir atskaitų rinkinių konsolidavimo kriterijus); priežiūros procesų veiksmingumą bei teikti 2) mažiausiai kartą per metus peržiūrėti vidaus kontrolės išvadas Visuotiniam akcininkų susirinkimui ir ir rizikos valdymo sistemas, siekiant užtikrinti, kad Valdybai dėl tikslų ir uždavinių įgyvendinimo, pagrindinės rizikos (įskaitant riziką, susijusią su rizikos valdymo procedūrų, vidaus kontrolės galiojančių įstatymų ir taisyklių laikymusi) yra tinkamai funkcionavimo. nustatytos, valdomos ir apie jas atskleidžiama informacija; Audito komitetas analizuoja, bei teikia pastabas 3) užtikrinti vidaus audito funkcijų veiksmingumą, be kita bei pasiūlymus dėl konsoliduotų finansinių ko, teikiant rekomendacijas dėl vidaus audito padalinio ataskaitų sudarymo, teikia valdybai vadovo parinkimo, skyrimo, pakartotinio skyrimo bei rekomendacijas dėl išorinio audito parinkimo bei atleidimo ir dėl šio padalinio biudžeto, taip pat stebint, tikrina išorės audito proceso veiksmingumą ir kaip bendrovės administracija reaguoja į šio padalinio administracijos reakciją į rekomendacijas, kurias išvadas ir rekomendacijas. Jei bendrovėje nėra vidaus audito įmonė pateikia laiške vadovybei. audito funkcijos, komitetas poreikį turėti šią funkciją Visiems komiteto nariams yra suteikiama išsami turėtų įvertinti bent kartą per metus; informacija, susijusi su specifiniais bendrovės 4) teikti kolegialiam organui rekomendacijas, susijusias su apskaitos, finansiniais ir veiklos ypatumais, bei išorės audito įmonės parinkimu, skyrimu, pakartotiniu komiteto nariams pareikalavus suteikiama

skyrimu ir atleidimu (tai atlieka bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas) bei sutarties su audito įmone sąlygomis. Komitetas turėtų ištirti situacijas, dėl kurių audito įmonei ar auditoriui atsiranda pagrindas atsistatydinti, ir pateikti rekomendacijas dėl tokiu atveju būtinų veiksmų;

5) stebėti išorės audito įmonės nepriklausomumą ir objektyvumą, ypač svarbu patikrinti, ar audito įmonė atsižvelgia į reikalavimus, susijusius su audito partnerių rotacija, taip pat būtina patikrinti atlyginimo, kurį bendrovė moka audito įmonei, dydį ir panašius dalykus. Siekiant užkirsti kelią esminiams interesų konfliktams, komitetas, remdamasis inter alia išorės audito įmonės skelbiamais duomenimis apie visus atlyginimus, kuriuos audito įmonei bei jos tinklui moka bendrovė ir jos grupė, turėtų nuolat prižiūrėti ne audito paslaugų pobūdį ir mastą. Komitetas, vadovaudamasis 2002 m. gegužės 16 d. Komisijos rekomendacijoje 2002/590/EB įtvirtintais principais ir gairėmis, turėtų nustatyti ir taikyti formalią politiką, apibrėžiančią ne audito paslaugų rūšis, kurių pirkimas iš audito įmonės yra: a) neleidžiamas; b) leidžiamas komitetui išnagrinėjus ir c) leidžiamas be kreipimosi į komitetą;

6) tikrinti išorės audito proceso veiksmingumą ir administracijos reakciją į rekomendacijas, kurias audito įmonė pateikia laiške vadovybei.

4.14.2. Visi komiteto nariai turėtų būti aprūpinti išsamia informacija, susijusia su specifiniais bendrovės apskaitos, finansiniais ir veiklos ypatumais. Bendrovės administracija turėtų informuoti audito komitetą apie svarbių ir neįprastų sandorių apskaitos būdus, kai apskaita gali būti vykdoma skirtingais būdais. Šiuo atveju ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas bendrovės veiklai ofšoriniuose centruose ir (ar) per specialios paskirties įmones (organizacijas) vykdomai veiklai bei tokios veiklos pateisinimui.

4.14.3. Audito komitetas turėtų nuspręsti, ar jo posėdžiuose turi dalyvauti (jei taip, tai kada) kolegialaus valdymo organo pirmininkas, bendrovės vadovas, vyriausiasis finansininkas (arba viršesni darbuotojai, atsakingi už finansus bei apskaitą), vidaus auditorius ir išorės auditorius. Komitetas turėtų turėti galimybę

informacija apie svarbių ir neįprastų sandorių vykdymą.

Audito komitetas gali pareikalauti, kad jo posėdžiuose dalyvautų valdybos pirmininkas, bendrovės vadovas, vyriausiasis finansininkas. Komitetas taip pat turi galimybę prireikus susitikti su atitinkamais asmenimis, nedalyvaujant vykdomiesiems direktoriams ir valdymo organų nariams.

Audito komitetas savo veiklos ataskaitą pateiks visuotiniam akcininkų susirinkimui, kai bus tvirtinamos metinės finansinės ataskaitos.

prireikus susitikti su atitinkamais asmenimis,
nedalyvaujant vykdomiesiems direktoriams ir valdymo
organų nariams.
4.14.4. Vidaus ir išorės auditoriams turėtų būti užtikrinti
ne tik veiksmingi darbiniai santykiai su administracija, bet
ir neribotos galimybės susisiekti su kolegialiu organu.
Šiuo tikslu audito komitetas turėtų veikti kaip pagrindinė
instancija ryšiams su vidaus ir išorės auditoriais palaikyti.
4.14.5. Audito komitetas turėtų būti informuotas apie
vidaus auditorių darbo programą ir gauti vidaus audito
ataskaitas arba periodinę santrauką. Audito komitetas taip
pat turėtų būti informuotas apie išorės auditorių darbo
programą ir turėtų iš audito įmonės gauti ataskaitą, kurioje
būtų aprašomi visi ryšiai tarp nepriklausomos audito
įmonės ir bendrovės bei jos grupės. Komitetas turėtų laiku
gauti informaciją apie visus su bendrovės auditu susijusius
klausimus.
4.14.6. Audito komitetas turėtų tikrinti, ar bendrovė
laikosi galiojančių nuostatų, reglamentuojančių
darbuotojų galimybę pateikti skundą arba anonimiškai
pranešti apie įtarimus, kad bendrovėje daromi svarbūs
pažeidimai (dažniausiai pranešama nepriklausomam
kolegialaus organo nariui), ir turėtų užtikrinti, kad būtų
nustatyta tvarka proporcingam ir nepriklausomam tokių
klausimų tyrimui ir atitinkamiems tolesniems veiksmams.
4.14.7. Audito komitetas turėtų teikti kolegialiam organui
savo veiklos ataskaitas bent kartą per šešis mėnesius, tuo
metu, kai tvirtinamos metinės ir pusės metų ataskaitos.
4.15. Kiekvienais metais kolegialus organas turėtų atlikti	Ne	Bendrovėje nėra valdybos veiklos vertinimo
savo veiklos įvertinimą. Jis turėtų apimti kolegialaus		praktikos.
organo struktūros, darbo organizavimo ir gebėjimo veikti
kaip grupė vertinimą, taip pat kiekvieno kolegialaus organo nario ir komiteto kompetencijos ir darbo
efektyvumo vertinimą bei vertinimą, ar kolegialus organas
pasiekė nustatytų veiklos tikslų. Kolegialus organas turėtų
bent kartą per metus paskelbti (kaip dalį informacijos,
kurią bendrovė kasmet skelbia apie savo valdymo
struktūras ir praktiką) atitinkamą informaciją apie savo
vidinę organizaciją ir veiklos procedūras, taip pat
nurodyti, kokius esminius pokyčius nulėmė kolegialaus
organo atliktas savo veiklos įvertinimas.

V principas: Bendrovės kolegialių organų darbo tvarka

Bendrovėje nustatyta kolegialių priežiūros ir valdymo organų darbo tvarka turėtų užtikrinti efektyvų šių organų darbą ir sprendimų priėmimą, skatinti aktyvų bendrovės organų bendradarbiavimą.

5.1. Bendrovės kolegialiems priežiūros ir valdymo organams (šiame principe sąvoka kolegialūs organai apima tiek kolegialius priežiūros, tiek valdymo organus) vadovauja šių organų pirmininkai. Kolegialaus organo pirmininkas yra atsakingas už kolegialaus organo posėdžių tinkamą sušaukimą. Pirmininkas turėtų užtikrinti tinkamą visų kolegialaus organo narių informavimą apie	Taip	Bendrovės Valdybos posėdžiams, vadovaujantis patvirtintu Valdybos darbo reglamentu, vadovauja valdybos pirmininkas. Valdybos pirmininkas yra atsakingas už kolegialaus organo posėdžių tinkamą sušaukimą, užtikrina tinkamą visų valdybos narių informavimą apie šaukiamą posėdį ir posėdžio darbotvarkę. Jis taip pat
šaukiamą posėdį ir posėdžio darbotvarkę. Jis taip pat turėtų užtikrinti tinkamą vadovavimą kolegialaus organo posėdžiams bei tvarką ir darbingą atmosferą posėdžio metu.		užtikrina tinkamą tvarką ir darbingą atmosferą posėdžio metu.
5.2. Bendrovės kolegialių organų posėdžius rekomenduojama rengti atitinkamu periodiškumu, pagal iš anksto patvirtintą grafiką. Kiekviena bendrovė pati sprendžia, kokiu periodiškumu šaukti kolegialių organų posėdžius, tačiau rekomenduojama juos rengti tokiu periodiškumu, kad būtų užtikrintas nepertraukiamas esminių bendrovės valdymo klausimų sprendimas. Bendrovės stebėtojų tarybos posėdžiai turėtų būti šaukiami bent kartą per metų ketvirtį, o bendrovės valdybos posėdžiai – bent kartą per mėnesį.	Taip	Valdybos posėdžiai vyksta pagal iš anksto Valdybos darbo reglamente patvirtintą grafiką, t. y. ne rečiau kaip kartą per 3 mėnesius, o esant reikalui ir dažniau. Visiems valdybos nariams ne vėliau kaip likus 5 (penkioms) dienoms iki valdybos posėdžio kartu su pranešimu apie posėdžio šaukimą siunčiama raštiška valdybos posėdžio darbotvarkė, nurodant klausimus, kurie bus nagrinėjami posėdyje. Planinius valdybos posėdžius kviečia jos pirmininkas, jam nesant - jo pavaduotojas.
5.3. Kolegialaus organo nariai apie šaukiamą posėdį turėtų būti informuojami iš anksto, kad turėtų pakankamai laiko tinkamai pasirengti posėdyje nagrinėjamų klausimų svarstymui ir galėtų vykti naudinga diskusija, po kurios būtų priimami tinkami sprendimai. Kartu su pranešimu apie šaukiamą posėdį kolegialaus organo nariams turėtų būti pateikta visa reikalinga, su posėdžio darbotvarke susijusi medžiaga. Darbotvarkė posėdžio metu neturėtų būti keičiama ar papildoma, išskyrus atvejus, kai posėdyje dalyvauja visi kolegialaus organo nariai arba kai neatidėliotinai reikia spręsti svarbius bendrovei klausimus. 5.4. Siekiant koordinuoti bendrovės kolegialių organų	Taip Ne	Visiems valdybos nariams ne vėliau kaip likus 5 (penkioms) dienoms iki valdybos posėdžio kartu su pranešimu apie posėdžio šaukimą siunčiama raštiška valdybos posėdžio darbotvarkė, nurodant klausimus, kurie bus nagrinėjami posėdyje. Planinius valdybos posėdžius kviečia jos pirmininkas, jam nesant - jo pavaduotojas. Darbotvarkė posėdžio metu galima pildyti tik tuo atveju, jei posėdyje dalyvauja visi valdybos nariai, yra svarbus klausimas ir visi valdybos nariai sutinka, kad jis būtų neatidėliotinai sprendžiamas. Bendrovėje nėra sudaroma stebėtojų taryba, todėl
darbą bei užtikrinti efektyvų sprendimų priėmimo		šios nuostatos bendrovė negali laikytis.

procesą, bendrovės kolegialių priežiūros ir valdymo
organų pirmininkai turėtų tarpusavyje derinti šaukiamų
posėdžių datas, jų darbotvarkes, glaudžiai bendradarbiauti
spręsdami kitus su bendrovės valdymu susijusius
klausimus. Bendrovės stebėtojų tarybos posėdžiai turėtų
būti atviri bendrovės valdybos nariams, ypač tais atvejais,
kai posėdyje svarstomi klausimai, susiję su valdybos narių
atšaukimu, atsakomybe, atlyginimo nustatymu.

VI principas: Nešališkas akcininkų traktavimas ir akcininkų teisės

Bendrovės valdymo sistema turėtų užtikrinti nešališką visų akcininkų, įskaitant smulkiuosius bei užsieniečius, traktavimą. Bendrovės valdymo sistema turėtų apsaugoti akcininkų teises.

6.1. Rekomenduojama, kad bendrovės kapitalą sudarytų	Taip	2015.12.31 Bendrovės įstatinį kapitalą sudaro
tik tokios akcijos, kurios jų turėtojams suteikia vienodas		35.867.970 paprastųjų vardinių akcijų. Vienos
balsavimo, nuosavybės, dividendų ir kitas teises.		akcijos nominali vertė 0,29 euro. Visiems
		Bendrovės akcijų savininkams suteikiamos
		vienodos turtinės ir neturtinės teisės, išskyrus
		Bendrovės savoms supirktoms akcijoms turtinės
		ir neturtinės teisės nesuteikiamos. Bendrovė turi
		2.414.579 vnt. savų akcijų, kas sudarė 6,73 proc.
		Bendrovės įstatinio kapitalo.
		Balsavimo teisę turinčių akcijų yra 33.453.391
		vnt.
6.2. Rekomenduojama sudaryti investuotojams sąlygas iš	Taip	Bendrovė sudaro sąlygas investuotojams
anksto, t.y. prieš perkant akcijas, susipažinti su		susipažinti su išleidžiamų naujų ar jau išleistų
išleidžiamų naujų ar jau išleistų akcijų suteikiamomis		akcijų suteikiamomis teisėmis.
teisėmis.
6.3. Bendrovei ir jos akcininkams svarbūs sandoriai, tokie	Ne	Pagal Bendrovės įstatus, svarbiems sandoriams,
kaip bendrovės turto perleidimas, investavimas, įkeitimas		t.y. sprendimams dėl ilgalaikio turto, kurio
ar kitoks apsunkinimas, turėtų gauti visuotinio akcininkų		balansinė vertė didesnė kaip 1/5 bendrovės
susirinkimo pritarimą. Visiems akcininkams turėtų būti		įstatinio kapitalo, investavimo, perleidimo,
sudarytos vienodos galimybės susipažinti ir dalyvauti		nuomos, įkeitimo ir hipotekos, taip pat
priimant bendrovei svarbius sprendimus, įskaitant		sprendimams dėl kitų asmenų prievolių, kurių
paminėtų sandorių tvirtinimą.		suma didesnė kaip 1/5 bendrovės įstatinio
		kapitalo, įvykdymo laidavimo ar garantavimo, bei
		sprendimams įsigyti ilgalaikio turto už kainą,
		didesnę kaip 1/5 bendrovės įstatinio kapitalo
		bendrovės akcininkų pritarimo nereikia. Šiuos
		sprendimus (pagal bendrovės įstatus) tvirtina
		valdyba.

6.4. Visuotinių akcininkų susirinkimų sušaukimo ir	Taip	Bendrovės akcininkų susirinkimai yra rengiami
vedimo procedūros turėtų sudaryti akcininkams lygias		Rokiškyje, Bendrovės buveinėje – Pramonės g.3,
galimybes dalyvauti susirinkime ir neturėtų pažeisti		Rokiškis. Tradiciškai eiliniai visuotiniai
akcininkų teisių bei interesų. Pasirinkta visuotinio		akcininkų susirinkimai šaukiami balandžio mėn.
akcininkų susirinkimo vieta, data ir laikas neturėtų		paskutinį penktadienį. 2014 m. eilinis visuotinis
užkirsti kelio aktyviam akcininkų dalyvavimui		akcininkų susirinkimas įvyko 2015 m. balandžio
susirinkime.		24 d.
6.5. Siekiant užtikrinti užsienyje gyvenančių akcininkų	Taip	Visuotiniam akcininkų susirinkimui parengti
teisę susipažinti su informacija, esant galimybei,		dokumentai, įskaitant susirinkimo sprendimų
rekomenduojama visuotiniam akcininkų susirinkimui		projektai, vadovaujantis LR Akcinių bendrovių
parengtus dokumentus iš anksto paskelbti viešai		įstatymo nustatyta tvarka, ne vėliau kaip likus 21
prieinamai bendrovės interneto tinklalapyje ne tik lietuvių		dienai iki visuotinio akcininkų susirinkimo,
kalba, bet ir anglų kalba ir (ar) kitomis užsienio kalbomis		akcininkams sudaroma galimybė susipažinti
Visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą po jo		viešai lietuvių ir anglų kalbomis skelbiami
pasirašymo ir (ar) priimtus sprendimus taip pat		NASDAQ Vilnius vertybinių popierių biržos
rekomenduojama paskelbti viešai prieinamai bendrovės		tinklapyje, bei Bendrovės internetiniame
interneto tinklalapyje lietuvių ir anglų ir (ar) kitomis		puslapyje.
užsienio kalbomis. Bendrovės interneto tinklapyje viešai		Visuotinio akcininkų susirinkimo patvirtinti
prieinamai gali būti skelbiama ne visa dokumentų apimtis,		sprendimai, įskaitant finansines ataskaitas, audito
jei jų viešas paskelbimas galėtų pakenkti bendrovei arba		ataskaitą, metinį pranešimą, įstatų pakeitimus ir
būtų atskleistos bendrovės komercinės paslaptys.		kt. yra viešai skelbiami lietuvių ir anglų kalbomis
		per NASDAQ Vilnius Centrinę
		reglamentuojamos informacijos bazę, bei
		Bendrovės internetiniame puslapyje
		www.rokiskio.com
6.6. Akcininkams turėtų būti sudarytos galimybės balsuoti	Taip	Bendrovės akcininkai turi teisę dalyvauti
akcininkų susirinkime asmeniškai jame dalyvaujant arba		visuotiniame akcininkų susirinkime tiek
nedalyvaujant. Akcininkams neturėtų būti daroma jokių		asmeniškai, tiek per atstovą, jeigu asmuo turi
kliūčių balsuoti iš anksto raštu, užpildant bendrąjį		tinkamą įgaliojimą arba su juo sudaryta
balsavimo biuletenį.		balsavimo teisės perleidimo sutartis teisės aktų
		nustatyta tvarka, taip pat Bendrovė sudaro sąlygas
		akcininkams balsuoti užpildant bendrąjį
		balsavimo biuletenį, kaip numato LR Akcinių
		bendrovių įstatymas.
6.7. Siekiant padidinti akcininkų galimybes dalyvauti	Ne	Bendrovė nesilaiko šios rekomendacijos nuostatų,
akcininkų susirinkimuose, bendrovėms rekomenduojama		kadangi nėra galimybės užtikrinti perduodamos
balsavimo procese plačiau taikyti modernias technologijas		informacijos saugumo bei nėra galimybės
ir tokiu būdu sudaryti akcininkams galimybę dalyvauti ir		nustatyti dalyvavusiojo ir balsavusiojo asmens
balsuoti akcininkų susirinkimuose naudojantis		tapatybės.
elektroninių ryšių priemonėmis. Tokiais atvejais turi būti

užtikrintas perduodamos informacijos saugumas ir galima
nustatyti dalyvavusiojo ir balsavusiojo tapatybę. Be to,
bendrovės galėtų sudaryti sąlygas akcininkams, ypač
užsienyje gyvenantiems akcininkams, akcininkų
susirinkimus stebėti pasinaudojant modernių technologijų
priemonėmis.

VII principas: Interesų konfliktų vengimas ir atskleidimas

Bendrovės valdymo sistema turėtų skatinti bendrovės organų narius vengti interesų konfliktų bei užtikrinti skaidrų ir efektyvų bendrovės organų narių interesų konfliktų atskleidimo mechanizmą.

7.1. Bendrovės priežiūros ir valdymo organo narys turėtų	Taip	Valdymo organai elgiasi taip, kad asmeninių
vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar		interesų konfliktų nekiltų. Todėl tokių situacijų
gali prieštarauti bendrovės interesams. Jeigu tokia		bendrovėje nebuvo.
situacija vis dėlto atsirado, bendrovės priežiūros ar
valdymo organo narys turėtų per protingą terminą pranešti
kitiems to paties organo nariams arba jį išrinkusiam
bendrovės organui, arba bendrovės akcininkams apie tokią
interesų prieštaravimo situaciją, nurodyti interesų pobūdį
ir, jeigu įmanoma, vertę.
7.2. Bendrovės priežiūros ir valdymo organo narys negali	Taip
painioti bendrovės turto, kurio naudojimas specialiai su
juo nėra aptartas, su savo turtu arba naudoti jį arba
informaciją, kurią jis gauna būdamas bendrovės organo
nariu, asmeninei naudai ar trečiojo asmens naudai gauti be
bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo ar jo įgalioto
kito bendrovės organo sutikimo.
7.3. Bendrovės priežiūros ir valdymo organo narys gali	Taip	Bendrovė laikosi šios rekomendacijos. Bendrovės
sudaryti sandorį su bendrove, kurios organo narys jis yra.		valdybos narys susilaiko nuo balsavimo, kai
Apie tokį sandorį (išskyrus mažareikšmius dėl nedidelės		priimami sprendimai dėl sandorių ar kitokių
jų vertės arba sudarytus vykdant įprastinę bendrovės		klausimų, su kuriais jis susijęs asmeniniu ar
veiklą bei standartinėmis sąlygomis) jis privalo		dalykiniu interesu.
nedelsdamas raštu arba žodžiu, įrašant tai į posėdžio
protokolą, pranešti kitiems to paties organo nariams arba
jį išrinkusiam bendrovės organui, arba bendrovės
akcininkams. Šioje rekomendacijoje įvardytų sandorių
sudarymui taip pat taikoma 4.5 rekomendacija.
7.4. Bendrovės priežiūros ir valdymo organo narys turėtų	Taip	Bendrovė laikosi šios rekomendacijos. Bendrovės
susilaikyti nuo balsavimo, kai priimami sprendimai dėl		valdybos narys susilaiko nuo balsavimo, kai
sandorių ar kitokių klausimų, su kuriais jis susijęs		priimami sprendimai dėl sandorių ar kitokių
asmeniniu ar dalykiniu interesu.		klausimų, su kuriais jis susijęs asmeniniu ar
		dalykiniu interesu.

VIII principas: Bendrovės atlyginimų politika

Bendrovėje nustatyta atlyginimų politikos bei direktorių atlyginimų tvirtinimo, peržiūrėjimo ir paskelbimo tvarka turėtų užkirsti kelią galimiems interesų konfliktams ir piktnaudžiavimui nustatant direktorių atlyginimus, taip pat užtikrinti bendrovės atlyginimų politikos bei direktorių atlyginimų viešumą ir skaidrumą.

8.1. Bendrovė turėtų paskelbti savo atlyginimų politikos	Ne	Bendrovė viešai neskelbia atlyginimų ataskaitų,
ataskaitą (toliau – atlyginimų ataskaita),kuri turėtų būti		nes tai yra vidinis ir konfidencialus Bendrovės
aiški ir lengvai suprantama. Ši ataskaita turėtų būti		dokumentas. Bendra informacija apie atlyginimų
paskelbta ne tik kaip bendrovės metinio pranešimo dalis,		politiką, vidutiniai Bendrovės dirbančiųjų
bet turėtų būti skelbiama bendrovės interneto tinklalapyje.		atlyginimai pagal grupes ir bendra Bendrovės
		vadovams per metus išmokėtų atlyginimų suma
		yra viešai skelbiama Bendrovės konsoliduotame
		metiniame pranešime.
8.2. Atlyginimų ataskaitoje daugiausia dėmesio turėtų būti	Taip	Bendrovėje nuo 2004 m. iki šiol yra taikoma
skiriama bendrovės direktorių atlyginimų politikai		apmokėjimo už darbą tvarka, kurioje yra
ateinančiais, o kur tinka – ir tolesniais, finansiniais metais.		laikomasi visų šio punkto nuostatų. Šią tvarką
Joje taip pat turėtų būti apžvelgiama, kaip atlyginimų		tvirtina Bendrovės vadovas, tačiau ji viešai
politika buvo įgyvendinama praėjusiais finansiniais metais.		neskelbiama.
Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas esminiams		Informacija apie bendrą Bendrovės vadovams per
bendrovės atlyginimų politikos pokyčiams, lyginant su		metus išmokėtų atlyginimų sumą kasmet viešai
praėjusiais finansiniais metais.		skelbiama Bendrovės konsoliduotame metiniame
		pranešime.
8.3. Atlyginimų ataskaitoje turėtų būti pateikta bent ši	Ne	Kadangi Bendrovėje nėra sudarytas Atlyginimų
informacija:		komitetas, šios nuostatos nėra nustatytos.
1) direktorių atlyginimų kintamų ir nekintamų sudedamųjų
dalių santykis ir jo paaiškinimas;
2) pakankama informacija apie veiklos rezultatų kriterijus,
kuriais grindžiama teisė dalyvauti akcijų pasirinkimo
sandoriuose, teisė į akcijas arba kintamas sudedamąsias
atlyginimo dalis;
3) paaiškinimas, kuo pasirinkti veiklos rezultatų vertinimo
kriterijai naudingi ilgalaikiams bendrovės interesams;
4) metodų, taikomų siekiant nustatyti, ar tenkinami veiklos
rezultatų vertinimo kriterijai, paaiškinimas;
5) pakankamai išsami informacija apie kintamos
sudedamosios atlyginimo dalies mokėjimo atidėjimo
laikotarpius;

rezultatų ryšį;
7) pagrindiniai metinių premijų sistemos ir bet kurios kitos
ne pinigais gaunamos naudos kriterijai ir jų pagrindimas;
8) pakankamai išsami informacija apie išeitinių išmokų
politiką;
9) pakankamai išsami informacija apie akcijomis pagrįsto
atlyginimo teisių suteikimo laikotarpį, kaip nurodyta 8.13
punkte;
10) pakankamai išsami informacija apie akcijų išlaikymą
po teisių suteikimo, kaip nurodyta 8.15 punkte;
11) pakankamai išsami informacija apie panašių bendrovių
grupių, kurių atlyginimo nustatymo politika buvo
analizuojama siekiant nustatyti susijusios bendrovės
atlyginimų nustatymo politiką, sudėtį;
12) direktoriams skirtos papildomos pensijos arba
ankstyvo išėjimo į pensiją schemos pagrindinių savybių
aprašymas;
13) atlyginimų ataskaitoje neturėtų būti komerciniu
požiūriu neskelbtinos informacijos.
8.4. Atlyginimų ataskaitoje taip pat turėtų būti	Ne	Bendrovė neskelbia atlyginimų sumų ir kitos
apibendrinama ir paaiškinama bendrovės politika, susijusi		naudos atskiriems direktoriams, nes mano, kad tai
su sutarčių, sudaromų su vykdomaisiais direktoriais ir		yra konfidenciali informacija.
valdymo organų nariais, sąlygomis. Tai turėtų apimti, inter
alia, informaciją apie sutarčių su vykdomaisiais
direktoriais ir valdymo organų nariais trukmę, taikomus
pranešimo apie išėjimą iš darbo terminus ir išsamią
informaciją apie išeitines ir kitas išmokas, susijusias su
sutarčių su vykdomaisiais direktoriais ir valdymo organų
nariais nutraukimu pirma laiko.
8.5. Visa atlyginimo suma ir kita nauda, skiriama	Ne
atskiriems direktoriams atitinkamais finansiniais metais,
turėtų būti išsamiai paskelbiama atlyginimų ataskaitoje.
Šiame dokumente turėtų būti pateikta bent 8.5.1–8.5.4
punktuose nurodyta informacija apie kiekvieną asmenį,
kuris bendrovėje ėjo direktoriaus pareigas bet kuriuo
atitinkamų finansinių metų laikotarpiu.
8.5.1. Turėtų būti pateikta tokia su atlyginimais ir (arba)
tarnybinėmis pajamomis susijusi informacija:
1) bendra atlyginimo suma, sumokėta arba mokėtina
direktoriui už paslaugas, suteiktas praėjusiais finansiniais

metais, įskaitant, jei taikoma, dalyvavimo mokesčius,
nustatytus metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime;
2) atlyginimas ir privilegijos, gautos iš bet kurios įmonės,
priklausančios tai pačiai grupei;
3) atlyginimas, mokamas kaip pelno dalis ir (arba)
premijos, bei priežastys, dėl kurių tokios premijos ir (arba)
pelno dalis buvo paskirtos;
4) jei tai leidžiama pagal įstatymus, kiekvienas esminis
papildomas atlyginimas, mokamas direktoriams už
specialias paslaugas, kurios nepriklauso įprastinėms
direktoriaus funkcijoms;
5) kompensacija, gautina arba sumokėta kiekvienam
vykdomajam direktoriui ar valdymo organų nariui,
pasitraukusiam iš savo pareigų praėjusiais finansiniais
metais;
6) bendra apskaičiuota naudos, kuri laikoma atlyginimu ir
suteikiama ne pinigais, vertė, jeigu tokia nauda neturi būti
nurodyta pagal 1–5 punktus.
8.5.2. Turėtų būti pateikiama ši informacija, susijusi su
akcijomis ir (arba) teisėmis dalyvauti akcijų pasirinkimo
sandoriuose, ir (arba) su visomis kitomis darbuotojų
skatinimo akcijomis sistemomis:
1) praėjusiais finansiniais metais bendrovės pasiūlytų
akcijų pasirinkimo sandorių arba suteiktų akcijų skaičius ir
taikymo sąlygos;
2) akcijų pasirinkimo sandorių skaičius, realizuotas per
praėjusius finansinius metus, nurodant kiekvieno sandorio
akcijų skaičių bei realizavimo kainą, arba dalyvavimo
darbuotojų skatinimo akcijomis sistemoje vertė finansinių
metų pabaigoje;
3) finansinių metų pabaigoje nerealizuotas akcijų
pasirinkimo sandorių skaičius, jų realizavimo kaina,
realizavimo data ir pagrindinės teisių įgyvendinimo
sąlygos;
4) visi esamų akcijų pasirinkimo sandorių sąlygų pokyčiai
ateinančiais finansiniais metais.
8.5.3. Turėtų būti pateikiama ši su papildomų pensijų
schemomis susijusi informacija:
1) kai pensijų schema yra apibrėžtų išmokų, pagal ją
direktorių sukauptų išmokų pokyčiai atitinkamais
finansiniais metais;
2) kai pensijų schema yra apibrėžtų įmokų, išsami

informacija apie įmokas, kurias už direktorių sumokėjo arba turėtų sumokėti bendrovė atitinkamais finansiniais metais. 8.5.4. Turėtų būti nurodytos sumos, kurias bendrovė arba bet kuri dukterinė bendrovė ar įmonė, įtraukta į bendrovės konsoliduotų metinių finansinių ataskaitų rinkinį, išmokėjo kaip paskolas, išankstines išmokas ir garantijas kiekvienam asmeniui, kuris ėjo direktoriaus pareigas bet kuriuo atitinkamų finansinių metų laikotarpiu, įskaitant nesumokėtas sumas ir palūkanų normą.
8.6. Kai atlyginimų nustatymo politikoje numatomos kintamos sudedamosios atlyginimo dalys, bendrovės turėtų nustatyti kintamos sudedamosios atlyginimo dalies dydžio ribas. Nekintama atlyginimo dalis turėtų būti pakankama, kad bendrovė galėtų nemokėti kintamos sudedamosios atlyginimo dalies tuo atveju, kai veiklos rezultatų vertinimo kriterijai netenkinami.	Taip	Bendrovėje yra nustatytos kintamos sudedamosios atlyginimo dalys. Kintamos sudedamosios atlyginimo dalys skiriamos kiekvienam skyriui pagal patvirtintą funkcinę valdymo sistemą.
8.7. Kintamų sudedamųjų atlyginimo dalių skyrimas turėtų priklausyti nuo iš anksto nustatytų ir išmatuojamų veiklos rezultatų vertinimo kriterijų.	Taip	Kintamas sudedamąsias atlyginimo dalis skiria bendrovės vadovybė, atsižvelgdama į bendrovės veiklos rezultatus, darbuotojų skaičių, rinkos situaciją ir kitus veiksnius.
8.8. Kai yra skiriama kintama sudedamoji atlyginimo dalis, didžiosios šios kintamos sudedamosios atlyginimo dalies mokėjimas turėtų būti atidėtas tam tikram protingumo kriterijus atitinkančiam laikotarpiu. Kintamos sudedamosios atlyginimo dalies, kurios mokėjimas atidedamas, dydis turėtų būti nustatytas pagal santykinę kintamos sudedamosios atlyginimo dalies vertę, lyginant ją su nekintama atlyginimo dalimi.	Taip	Kai yra skiriama kintama sudedamoji atlyginimo dalis, didžiosios šios kintamos sudedamosios atlyginimo dalies mokėjimas atidedamas I ketvirčiui.
8.9. Į susitarimus su vykdomaisiais direktoriais arba valdymo organų nariais turėtų būti įtraukta nuostata, leidžianti bendrovei susigrąžinti kintamą sudedamąją atlyginimo dalį, kuri buvo išmokėta remiantis duomenimis, kurie vėliau pasirodė akivaizdžiai neteisingi.	Ne	Kintama atlyginimo dalis išmokama tik pilnai įsitikinus jos skyrimo pagrįstumu.
8.10. Išeitinės išmokos neturėtų viršyti nustatytos sumos arba nustatyto metinių atlyginimų skaičiaus ir apskritai neturėtų būti didesnės negu dvejų metų nekintamos	Taip	Išeitinės išmokos skiriamos vadovaujantis LR Darbo kodekso 140 str. nuostatomis, bei Bendrovėje veikiančios Kolektyvinės sutarties

atlyginimo dalies arba jos ekvivalento suma.		nuostatomis.
8.11. Išeitinės išmokos neturėtų būti mokamos, jei darbo sutartis nutraukiama dėl blogų veiklos rezultatų.	Taip	Išeitinės išmokos nėra mokamos, jei darbo sutartis nutraukiama dėl blogų veiklos rezultatų.
8.12. Be to, turėtų būti atskleidžiama informacija, susijusi su parengiamuoju ir sprendimų priėmimo procentų, kurio metu nustatoma bendrovės direktorių atlyginimų politika. Informacija turėtų apimti duomenis, jei taikoma, apie atlyginimo komiteto įgaliojimus ir sudėtį, su bendrove nesusijusių konsultantų, kurių paslaugomis naudotasi nustatant atlyginimų politiką, vardus ir pavardes bei metinio visuotinio akcininkų susirinkimo vaidmenį.	Ne	Bendrovėje nėra nustatyta kita bendrovės direktorių atlyginimų politika, išskyrus, tai, kad direktoriai taip pat gauna kintamas sudedamąsias atlyginimo dalis, priklausančias nuo bendrovės veiklos rezultatų, rinkos situacijos ir kitų veiksnių.
8.13. Tuo atveju, kai atlyginimas yra pagrįstas akcijų skyrimu, teisė į akcijas neturėtų būti suteikiama mažiausiai trejus metus po jų skyrimo.	Ne	Atlyginimas nėra pagrįstas akcijų skyrimu.
8.14.Akcijų pasirinkimo sandoriais ar kitomis teisėmis įsigyti akcijų arba gauti atlygį, pagrįstą akcijų kainos pokyčiais, neturėtų būti naudojamasi mažiausiai trejus metus po jų skyrimo. Teisės į akcijas suteikimas ir teisė pasinaudoti akcijų pasirinkimo sandoriais arba kitomis teisėmis įsigyti akcijų arba gauti atlygį, pagrįstą akcijų kainos pokyčiais, turėtų priklausyti nuo iš anksto nustatytų ir išmatuojamų veiklos rezultatų vertinimo kriterijų.	Ne	Atlyginimas nėra pagrįstas akcijų skyrimu.
8.15. Po teisių suteikimo direktoriai turėtų išlaikyti tam tikrą skaičių akcijų iki jų kadencijos pabaigos, priklausomai nuo poreikio padengti kokias nors išlaidas, susijusias su akcijų įsigijimu. Akcijų, kurias reikia išlaikyti, skaičius turi būti nustatytas, pavyzdžiui, dviguba bendro metinio atlyginimo (nekintamoji plis kintamoji dalis) vertė.	Ne	Žr.8.13 punktą.
8.16. Į direktorių konsultantų arba stebėtojų tarybos narių atlyginimą neturėtų būti įtraukiami akcijų pasirinkimo sandoriai.	Ne	Žr.8.13 punktą.
8.17. Akcininkai, visų pirma instituciniai akcininkai, turėtų būti skatinami dalyvauti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose ir balsuoti direktorių atlyginimų nustatymo	Ne	Akcininkai yra skatinami dalyvauti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose, tačiau direktorių atlyginimų klausimai juose nėra svarstomi. Tai

klausimais.		yra valdybos prerogatyva.
8.18.Nemenkinant organų, atsakingų už direktorių atlyginimų nustatymą, vaidmens, atlyginimų politika arba bet kuris esminis atlyginimų politikos pokytis turėtų būti įtraukiamas į metinio visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkę. Atlyginimų ataskaita turėtų būti pateikiama akcininkų balsavimui metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime. Balsavimas gali būti privalomas arba patariamojo pobūdžio.	Ne	Žr.8.13 punktą.
8.19.Schemoms, pagal kurias direktoriams atlyginama akcijomis, akcijų pasirinkimo sandoriais ar kitomis teisėmis įsigyti akcijų arba būti atlyginamam remiantis akcijų kainų pokyčiais, iki jų taikymo pradžios turėtų pritarti akcininkai metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime priimdami atitinkamą sprendimą. Pritarimas turėtų būti susijęs su pačia schema ir akcininkai neturėtų spręsti dėl atskiriems direktoriams pagal tą schemą suteikiamos akcijomis pagrįstos naudos. Visiems esminiams schemų sąlygų pakeitimams iki jų taikymo pradžios taip pat turėtų pritarti akcininkai, priimdami sprendimą metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime. Tokiais atvejais akcininkai turėtų būti informuoti apie visas siūlomų pakeitimų sąlygas ir gauti paaiškinimą apie siūlomų pakeitimų poveikį.	Ne	Bendrovėje, akcijų pasirinkimo sandorių ar kitomis teisėmis įsigyti akcijų arba gauti atlygį, pagrįstą akcijų kainos pakyčiais, nėra numatyta.
8.20. Metinio visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimas	Ne	Bendrovėje nėra numatytas atlyginimo
turėtų būti gaunamas šiais klausimais: 1) atlyginimo direktoriams skyrimas remiantis akcijomis		direktoriams skyrimas remiantis akcijomis pagrįstomis schemomis.
pagrįstomis schemomis, įskaitant akcijų pasirinkimo sandorius;
2) maksimalaus akcijų skaičiaus nustatymas ir pagrindinės
akcijų suteikimo tvarkos sąlygos;
3) laikotarpis, per kurį pasirinkimo sandoriai gali būti
realizuoti;
4) kiekvieno tolesnio pasirinkimo sandorių realizavimo
kainos pokyčio nustatymo sąlygos, jeigu įstatymai tai leidžia;
5) visos kitos ilgalaikės direktorių skatinimo schemos,

kurios panašiomis sąlygomis nėra siūlomos visiems
kitiems bendrovės darbuotojams.
Metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime taip pat
turėtų būti nustatytas galutinis terminas, per kurį už
direktorių atlyginimą atsakingas organas gali paskirti
šiame punkte išvardytų tipų kompensacijas atskiriems
direktoriams.
8.21. Jeigu leidžia nacionalinė teisė arba bendrovės įstatai,
kiekvienam pasirinkimo sandorių su nuolaida modeliui,	Ne	Akcijų pasirinkimo sandorių bei atlygio, pagrįsto
pagal kurį yra suteikiamos teisės pasirašyti akcijas		akcijų kainos pokyčiais, nėra.
žemesne nei rinkos kaina, galiojančia tą dieną, kai
nustatoma kaina, arba vidutine rinkos kaina, nustatyta per
keletą dienų prieš realizavimo kainos nustatymą, taip pat
turėtų pritarti akcininkai.
8.22. 8.19 ir 8.20 punktai neturėtų būti taikomi schemoms,
	Ne	Bendrovės darbuotojams ir dukterinių įmonių
kuriose dalyvavimas panašiomis sąlygomis siūlomas		darbuotojams už darbą nėra atlyginama
bendrovės darbuotojams arba bet kurios dukterinės įmonės		akcijomis.
darbuotojams, kurie turi teisę dalyvauti schemoje, ir kuri
buvo patvirtinta metiniame visuotiniame akcininkų
susirinkime.
8.23. Prieš metinį visuotinį akcininkų susirinkimą, kuriame
ketinama svarstyti 8.19 punkte nurodytą sprendimą,	Ne	Žr.8.19 punktą.
akcininkams turėtų būti suteikta galimybė susipažinti su
sprendimo projektu ir su juo susijusiu informaciniu
pranešimu (šie dokumentai turėtų būti paskelbti bendrovės
tinklalapyje). Šiame pranešime turėtų būti pateiktas visas
akcijomis pagrįsto atlyginimo schemas reglamentuojantis
tekstas arba šių schemų pagrindinių sąlygų aprašymas, taip
pat schemų dalyvių vardai ir pavardės. Pranešime taip pat
turėtų būti nurodytas schemų ir bendros direktorių
atlyginimų politikos ryšys. Sprendimo projekte turėtų būti
aiški nuoroda į pačią schemą arba pateikta pagrindinių jos
sąlygų santrauka. Akcininkams taip pat turėtų būti pateikta
informacija apie tai, kaip bendrovė ketina apsirūpinti
akcijomis, kurios reikalingos įsipareigojimams pagal
skatinimo schemas įgyvendinti: turėtų būti aiškiai
nurodyta, ar bendrovė ketina pirkti reikalingas akcijas
rinkoje, laikyti jas atsargoje ar išleisti naujų akcijų. Taip
pat turėtų būti pateikta schemos išlaidų, kurias patirs

Šiame punkte nurodyta informacija turėtų būti paskelbta bendrovės interneto tinklalapyje.

IX principas: Interesų turėtojų vaidmuo bendrovės valdyme

Bendrovės valdymo sistema turėtų pripažinti interesų turėtojų teises, įtvirtintas įstatymuose, ir skatinti aktyvų bendrovės ir interesų turėtojų bendradarbiavimą kuriant bendrovės gerovę, darbo vietas ir finansinį stabilumą. Šio principo kontekste sąvoka interesų turėtojai apima investuotojus, darbuotojus, kreditorius, tiekėjus, klientus, vietos bendruomenę ir kitus asmenis, turinčius interesų konkrečioje bendrovėje.

9.1. Bendrovės valdymo sistema turėtų užtikrinti, kad būtų	Taip	Bendrovės valdymo sistema užtikrina, kad būtų
gerbiamos tos interesų turėtojų teisės, kurias gina		gerbiamos tos interesų turėtojų teises, kurias gina
įstatymai.		įstatymai. Bendrovėje veikia sudaryta kolektyvinė
		sutartis, kuri pasirašyta tarp bendrovės vadovo ir
9.2. Bendrovės valdymo sistema turėtų sudaryti sąlygas		profesinės sąjungos. Taip pat yra sudarytos
interesų turėtojams dalyvauti bendrovės valdyme įstatymų		sąlygos interesų turėtojams dalyvauti bendrovės
nustatyta tvarka. Interesų turėtojų dalyvavimo bendrovės		valdyme. Pavyzdžiui Bendrovės darbuotojų bei
valdyme pavyzdžiai galėtų būti darbuotojų kolektyvo		pieno gamintojų dalyvavimas Bendrovės
dalyvavimas priimant svarbius bendrovei sprendimus,		akciniame kapitale. Didžioji dalis darbuotojų yra
konsultacijos su darbuotojų kolektyvu bendrovės valdymo		Bendrovės akcininkai. Interesų turėtojams,
ir kitais svarbiais klausimais, darbuotojų dalyvavimas		dalyvaujantiems valdymo procese, sudaromos
bendrovės akciniame kapitale, kreditorių įtraukimas į		sąlygos susipažinti su reikiama informacija.
bendrovės valdymą bendrovės nemokumo atvejais ir kt.
9.3. Kai interesų turėtojai dalyvauja bendrovės valdymo
procese, jiems turėtų būti sudaromos sąlygos susipažinti su
reikiama informacija.

X principas: Informacijos atskleidimas

Bendrovės valdymo sistema turėtų užtikrinti, kad informacija apie visus esminius bendrovės klausimus, įskaitant

finansinę situaciją, veiklą ir bendrovės valdymą, būtų atskleidžiama laiku ir tiksliai

10.1. Bendrovė turėtų atskleisti informaciją apie:	Taip	Bendrovė informaciją nedelsiant įdeda į Centrinės
1) bendrovės veiklą ir finansinius rezultatus;		reglamentuojamos informacijos bazę lietuvių ir
2) bendrovės tikslus;		anglų kalbomis vienu metu. Informaciją
3) asmenis nuosavybės teise turinčius bendrovės akcijų paketą ar jį valdančius;		paskelbiama nedelsiant vienu metus, tokiu būdu užtikrinant vienalaikį informacijos pateikimą
4) bendrovės priežiūros ir valdymo organų narius, bendrovės vadovą bei jų atlyginimą; 5) galimus numatyti esminius rizikos veiksnius;		visiems. Be to, informaciją bendrovė stengiasi skelbti prieš arba po NASDAQ Vilnius prekybos sesijos, kad visi bendrovės akcininkai ir investuotojai turėtų vienodas galimybes susipažinti su informacija bei priimti atitinkamus investicinius sprendimus. Bendrovė informacijos, galinčios turėti įtakos jos išleistų vertybinių popierių kainai, neatskleidžia komentaruose, interviu ar kitais būdais tol, kol tokia informacija viešai paskelbiama per Centrinę reglamentuojamos informacijos bazę.
6) bendrovės ir susijusių asmenų sandorius, taip pat sandorius, kurie sudaryti ne įprastinės bendrovės veiklos eigoje;
7) pagrindinius klausimus, susijusius su darbuotojais ir kitais interesų turėtojais;
8) bendrovės valdymo struktūrą ir strategiją. Šis sąrašas laikytinas minimaliu, ir bendrovės yra skatinamos neapsiriboti tik informacijos, nurodytos šiame sąraše, atskleidimu.
10.2. Atskleidžiant 10.1 rekomendacijos 1 punkte nurodytą informaciją, rekomenduojama bendrovei, kuri yra patronuojanti kitų bendrovių atžvilgiu, atskleisti informaciją apie visos įmonių grupės konsoliduotus rezultatus.	Taip	Bendrovė konsoliduotuose metiniuose pranešimuose ir konsoliduotose finansinėse ataskaitose atskleidžia informaciją apie bendras su darbuotojais susijusias sąnaudas, bendrą Bendrovės vadovams per metus išmokėtų atlyginimų sumų ir valdybos nariams išmokėtas tantjemas.
10.3. Atskleidžiant 10.1 rekomendacijos 4 punkte nurodytą informaciją, rekomenduojama pateikti informaciją apie bendrovės priežiūros ir valdymo organų narių, bendrovės vadovo profesinę patirtį, kvalifikaciją ir potencialius interesų konfliktus, kurie galėtų paveikti jų sprendimus. Taip pat rekomenduojama atskleisti bendrovės priežiūros ir valdymo organų narių, bendrovės vadovo iš bendrovės gaunamą atlyginimą ar kitokias pajamas, kaip tai detaliau reglamentuojama VIII principe		Bendrovės metiniame pranešime pateikiama informacija apie valdybos narių darbinę veiklą, dalyvavimą kitų įmonių veikloje bei emitento akcijų turėjimą. Taip pat skelbiami vidutiniai išmokų dydžiai.

10.4. Atskleidžiant 10.1 rekomendacijos 7 punkte nurodytą informaciją, rekomenduojama atskleisti informaciją apie bendrovės ir interesų turėtojų, tokių kaip darbuotojai, kreditoriai, tiekėjai, vietos bendruomenė, santykius, įskaitant bendrovės politiką žmoniškųjų išteklių atžvilgiu, darbuotojų dalyvavimo bendrovės akciniame kapitale programas ir pan.	Taip	Taip pat konsoliduotame metiniame pranešime pateikiama informacija apie tai ar valdybos ir vadovybės nariams buvo suteiktos paskolos, garantijos ar parama, bei Bendrovės valdybos nariams mokamus atlyginimus už darbą valdymo organuose.
10.5. Informacija turėtų būti atskleidžiama tokiu būdu, kad jokie akcininkai ar investuotojai nebūtų diskriminuojami informacijos gavimo būdo ir apimties atžvilgiu. Informacija turėtų būti atskleidžiama visiems ir vienu metu. Rekomenduojama, kad pranešimai apie esminius įvykius būtų skelbiami prieš arba po NASDAQ OMX Vilnius prekybos sesijos, kad visi bendrovės akcininkai ir investuotojai turėtų vienodas galimybes susipažinti su informacija bei priimti atitinkamus investicinius sprendimus.	Taip	Bendrovė informaciją per vertybinių popierių biržos "NASDAQ Vilnius" naudojamą informacijos atskleidimo sistemą pateikia lietuvių ir anglų kalbomis vienu metu, taip užtikrinant informacijos pateikimą visoms vertybinių popierių rinkoms vienu metu. Be to, informaciją bendrovė stengiasi skelbti prieš arba po NASDAQ Vilnius prekybos sesijos, kad visi bendrovės akcininkai ir investuotojai turėtų vienodas galimybes susipažinti su informacija bei priimti atitinkamus investicinius sprendimus. Bendrovė griežtai laikosi principo neatskleisti informacijos, galinčios turėti įtakos jos išleistų vertybinių popierių kainai komentaruose, interviu ar kitais būdais tol, kol tokia informacija viešai nepaskelbiama per biržos informacinę sistemą.
10.6. Informacijos skleidimo būdai turėtų užtikrinti informacijos naudotojams nešališką, savalaikį ir nebrangų, o teisės aktų nustatytais atvejais neatlygintą priėjimą prie informacijos. Rekomenduojama informacijos skleidimui didesniu mastu naudoti informacines technologijas, pavyzdžiui, skelbti informaciją bendrovės interneto tinklalapyje. Rekomenduojama informaciją skelbti ir dėti į bendrovės interneto tinklalapį ne tik lietuvių, bet ir anglų kalba, o esant galimybei ir poreikiui, ir kitomis kalbomis.	Taip	Bendrovė interneto tinklapyje viešai skelbia visus viešus pranešimus, įskaitant bendrovės metinį pranešimą, finansinių ataskaitų rinkinį bei kitas bendrovės rengiamas periodines ataskaitas, bei kitus esminius įvykius apie kuriuos yra reikalaujama paskelbti viešai ir įdėti į Centrinę reglamentuojamą informacijos bazę lietuvių bei anglų kalbomis.

XI principas: Bendrovės audito įmonės parinkimas

Bendrovės audito įmonės parinkimo mechanizmas turėtų užtikrinti audito įmonės išvados ir nuomonės nepriklausomumą.

11.1. Siekiant gauti objektyvią nuomonę dėl bendrovės	Taip	Nepriklausoma audito įmonė atlieka atskirų ir
tarpinių finansinių ataskaitų rinkinio, bendrovės metinių		konsoliduotų Bendrovės ir jos dukterinių įmonių
finansinių ataskaitų rinkinio ir metinio pranešimo		(grupės) metinių finansinių ataskaitų auditą pagal
patikrinimą turėtų atlikti nepriklausoma audito įmonė.		Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus
		priimtus Europos Sąjungoje. Nepriklausoma
		audito įmonė taip pat įvertina metinio pranešimo
		atitikimą audituotoms finansinėms ataskaitoms.
11.2. Rekomenduojama, kad audito įmonės kandidatūrą	Taip	Audito įmonės kandidatūrą visuotiniam akcininkų
visuotiniam akcininkų susirinkimui siūlytų bendrovės		susirinkimui siūlo bendrovės valdyba.
stebėtojų taryba, o jeigu ji bendrovėje nesudaroma, -
bendrovės valdyba.
11.3. Jei audito įmonė yra gavusi iš bendrovės užmokestį	Taip	Audito įmonė yra gavusi užmokestį už mokesčių
už suteiktas ne audito paslaugas, bendrovė turėtų tai		patikrinimo paslaugą. Su užmokesčiu yra
atskleisti akcininkams. Šia informacija taip pat turėtų		supažindinama valdyba, bei ši informacija yra
disponuoti bendrovės stebėtojų taryba, o jeigu ji		pateikiama visuotiniam akcininkų susirinkimui.
bendrovėje nesudaroma, – bendrovės valdyba,
svarstydama, kurią audito įmonės kandidatūrą pasiūlyti
visuotiniam akcininkų susirinkimui.