1. ATASKAITINIS LAIKOTARPIS, UŽ KURĮ PARENGTAS METINIS PRANEŠIMAS. 3
2. PAGRINDINIAI DUOMENYS APIE EMITENTĄ: 3
3. INFORMACIJA APIE EMITENTO DUKTERINES ĮMONES IR FILIALUS 3
4. EMITENTO IR DUKTERINIŲ ĮMONIŲ PAGRINDINĖS VEIKLOS POBŪDIS. 4
5. EMITENTO SUTARTYS SU FINANSŲ MAKLERIO ĮMONĖMIS 5
6. DUOMENYS APIE PREKYBĄ EMITENTO VERTYBINIAIS POPIERIAIS REGULIUOJAMOSE RINKOSE 5
7. EMITENTO ĮSTATINIS KAPITALAS: 5
8. VERTYBINIŲ POPIERIŲ PERLEIDIMO APRIBOJIMAI: 5
9. AKCININKAI. 5
10. AKCININKŲ TEISĖS 7
11. AKCININKAI, TURINTYS SPECIALIAS KONTROLĖS TEISES IR TŲ TEISIŲ APRAŠYMAI. 7
12. VISI BALSAVIMO TEISIŲ APRIBOJIMAI. 7
13. VISI AKCININKŲ TARPUSAVIO SUSITARIMAI. 8
14. DARBUOTOJAI 8
15. EMITENTO ĮSTATŲ KEITIMO TVARKA 11
16. SANDĖRIAI SU SUINTERESUOTAIS ASMENIMIS IR REIKŠMINGI SUSITARIMAI 11
17. AKCIJŲ, IŠLEISTŲ Į VIEŠĄJĄ VERTYBINIŲ POPIERIŲ APYVARTĄ, PAGRINDINĖS CHARAKTERISTIKOS: 11
18. VERTYBINIAI POPIERIAI, ĮTRAUKTI Į BIRŽŲ PREKYBOS SĄRAŠUS 12
19. VERTYBINIŲ POPIERIŲ KAPITALIZACIJA. 14
20. GRUPĖS 2014 M. KONSOLIDUOTOS IR PATRONUOJANČIOS BENDROVĖS AUDITUOTOS FINANSINĖS ATASKAITOS 17
21. DUOMENYS APIE EMITENTO SAVŲ AKCIJŲ SUPIRKIMĄ 17
22. EMITENTO VEIKLOS TEISINIAI PAGRINDAI 17
23. PRIKLAUSYMAS ASOCIJUOTOMS STRUKTŪROMS 17
24. TRUMPAS EMITENTO ISTORIJOS APRAŠYMAS 18
25. GAMYBA, GAMYBINIŲ PAJĖGUMŲ ĮVEDIMAS, NAUJŲ PRODUKTŲ ĮSISAVINIMAS 20
26. PARDAVIMAI IR RINKODARA 25
27. ŽALIAVOS SUPIRKIMAS 28
28. RIZIKOS VEIKSNIAI, SUSIJĘ SU EMITENTO VEIKLA. 29
29. VIDAUS KONTROLĖS IR RIZIKOS VALDYMO SISTEMŲ, SUSIJUSIŲ SU 33
KONSOLIDUOTŲJŲ FINANSINIŲ ATASKAITŲ SUDARYMU, PAGRINDINIAI ASPEKTAI 33
30. FINANSINĖS RIZIKOS VALDYMAS 34
31. INFORMACIJA APIE VALDYBOS NARIŲ ĮGALIOJIMUS 34
32. PAGRINDINIAI ĮMONĖS VEIKLĄ APIBŪDINANTYS RODIKLIAI, JŲ DINAMIKA 34
33. INVESTICINIAI PROJEKTAI, ĮGYVENDINTI PER PASKUTINIUS 3 FINANSINIUS (ŪKINIUS) METUS: 35
34. GRUPĖS VEIKLOS PLANAI, PROGNOZĖS IR INVESTICIJOS 2015 M. 37
35. IŠMOKĖTI DIVIDENDAI 37
36. EMITENTO ORGANAI 38
37. BENDROVĖJE SUDARYTI KOMITETAI 40
38. BENDROVĖS VADOVYBĖ 41
39. KOLEGIALIŲ ORGANŲ NARIAI 41
40. INFORMACIJA APIE TAI, KAIP LAIKOMASI BENDROVIŲ VALDYMO KODEKSO. 44
41. DUOMENYS APIE VIEŠAI SKELBTĄ INFORMACIJĄ 44
42. SVARBŪS ĮVYKIAI, ĮVYKĘ PO FINANSINIŲ METŲ PABAIGOS 47
43. DUOMENYS APIE AUDITĄ 48
44. VEIKLOS STRATEGIJA IR NUMATOMI JOS POKYČIAI PER ARTIMIAUSIUS FINANSINIUS (ŪKINIUS) METUS 48
PRIEDAS PRIE KONSOLIDUOTO METINIO PRANEŠIMO 50

1. Ataskaitinis laikotarpis, už kurį parengtas metinis pranešimas.

Konsoliduotas metinis pranešimas parengtas už 2014 metus.

2. Pagrindiniai duomenys apie emitentą:

Emitento pavadinimas- akcinė bendrovė "Rokiškio sūris". Teisinė forma: akcinė bendrovė. Adresas - Pramonės g.3, LT 42150 Rokiškis, Lietuvos respublika. Telefonas 8 (458) 55 200, faksas 8 (458) 55 300. El. pašto adresas: [email protected] Interneto adresas: www.rokiskio.com Įregistravimo data ir vieta - įregistruota 1992 m. vasario 28 dieną Rokiškio raj. valdyboje. Perregistruota 1995m. lapkričio 28 dieną LR Ekonomikos ministerijoje. Įmonės kodas 173057512. Juridinių asmenų registro tvarkytoja – Valstybės įmonė Registrų centras. AB "Rokiškio sūris" įstatinis kapitalas yra 35 867 970 litų. Akcijų skaičius 35 867 970.Vienos akcijos nominali vertė 1 litas.

3. Informacija apie emitento dukterines įmones ir filialus

2014 m. gruodžio mėn. 31 d. konsoliduotą AB "Rokiškio sūris" Grupę (toliau – Grupė) sudaro pagrindinė įmonė "Rokiškio sūris", du jos filialai ir penkios dukterinės įmonės. (2013: du filialai, penkios dukterinės įmonės ir viena pagal jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį kontroliuojama įmonė). Pateikiami filialai ir dukterinės įmonės, kurios yra įtrauktos į konsoliduotą finansinę ataskaitą:

	Vykdantys veiklą 2014 m. gruodžio 31 d.			Grupės dalis (%) 2014m.gruodžio 31 d
Filialai	2014	2013	Dukterinės įmonės	2014	2013
Utenos pienas	Taip	Taip	UAB "Rokiškio pienas"	100,00	100,00
Ukmergės pieninė	Taip	Taip	UAB "Rokiškio pieno gamyba"	100,00	100,00
			PK "Žalmargė"	100,00	100,00
			SIA Jekabpils piena kombinats	100,00	100,00
			SIA Kaunata*	60,00	60,00
			Jungtinės veiklos įmonė
			UAB "Pieno upės"	-	50,00

*- Šios įmonės nebuvo konsoliduojama Grupės finansinėse ataskaitose dėl jos nereikšmingumo.

AB "Rokiškio sūris" dukterinės įmonės:

UAB "Rokiškio pienas" buveinės adresas Pramonės g. 8, LT - 28216 Utena. Įmonės kodas 300561844. AB "Rokiškio sūris" yra steigėja ir vienintelė UAB "Rokiškio pienas" akcininkė, turinti 100 proc. akcijų.

UAB "Rokiškio pieno gamyba" buveinės adresas Pramonės g. 8, LT - 28216 Utena. Įmonės kodas 303055649. AB "Rokiškio sūris" yra steigėja ir vienintelė UAB "Rokiškio pieno gamyba" akcininkė, turinti 100 proc. akcijų.

Pienininkystės kooperatyvas "Žalmargė" buveinės adresas Kalnalaukio g.1, Širvintos. Įmonės kodas 178301073. AB "Rokiškio sūris" turi 100 proc. kooperatyvo akcijų.

Latvijos įmonė SIA Jekabpils piena kombinats (įmonės kodas 45402008851, buveinės adresas Akmenu iela 1, Jekabpils, Latvija LV-5201. AB "Rokiškio sūris" turi 100 proc. įmonės akcijų.

Latvijos įmonė SIA Kaunata (įmonės kodas 240300369, buveinės adresas Rogs, Kaunata pag., Rezeknes nov., Latvia), AB "Rokiškio sūris" turi 20 proc. įmonės pajų.

AB "Rokiškio sūris" filialai:

AB "Rokiškio sūris" filialas Utenos pienas (įmonės kodas 110856741, Pramonės g. 8, LT-28216 Utena);

AB "Rokiškio sūris" filialas Ukmergės pieninė (Įmonės kodas 182848454, Kauno g. 51, LT-20119, Ukmergė).

4. Emitento ir dukterinių įmonių pagrindinės veiklos pobūdis.

Akcinės bendrovės "Rokiškio sūris" grupės pagrindinė veikla:

• Pieninių veikla ir sūrių gamyba (EVRK 10.51);

AB "Rokiškio sūris":

AB "Rokiškio sūris" pagrindinė veikla yra fermentinių sūrių, išrūginių produktų, lieso pieno miltų gamyba ir prekyba.

Dukterinės įmonės:

UAB "Rokiškio pienas" pagrindinė veikla yra šviežių pieno produktų ir fermentinių sūrių prekyba. UAB "Rokiškio pieno gamyba" pagrindinė veikla yra šviežių pieno produktų (pienas, kefyras, rūgpienis, sviestas, varškė, varškės sūris, grietinė, glaistyti sūreliai, desertai) gamyba.

KB "Žalmargė" pagrindinė veikla – žaliavinio pieno supirkimas.

SIA Jekabpils piena kombinats veikla - žaliavinio pieno supirkimas.

SIA Kaunata veikla - žaliavinio pieno supirkimas.

AB "Rokiškio sūris" filialai:

AB "Rokiškio sūris" filialo Utenos pienas ir AB "Rokiškio sūris" filialo Ukmergės pieninė pagrindinė veikla – žaliavinio pieno supirkimas.

5. Emitento sutartys su finansų maklerio įmonėmis

2003 m. gruodžio 24 d. AB "Rokiškio sūris" sudarė sutartį su UAB FMĮ "Baltijos vertybiniai popieriai" (Gedimino pr.60, Vilnius) dėl AB "Rokiškio sūris" akcininkų apskaitos tvarkymo. 2007 m. sausio 15 d. ši finansų įmonė pakeitė pavadinimą į UAB FMĮ "Orion securities" (A.Tumėno g. 4, LT-01109 Vilnius).

6. Duomenys apie prekybą emitento vertybiniais popieriais reguliuojamose rinkose

AB "Rokiškio sūris" 35 867 970 vnt. paprastųjų vardinių akcijų. Vienos akcijos nominali vertė 1 (vienas) litas. (VVPB simbolis RSU1L ; ISIN kodas LT0000100372) Bendra nominali vertė yra 35 867 970 litų.

AB "Rokiškio sūris" akcijomis prekiaujama Vertybinių popierių biržoje NASDAQ OMX Vilnius ir yra įtrauktos į Oficialųjį prekybos sąrašą.

Bendrovė įtraukta į prekybos sąrašus nuo 1995 m. liepos 25 d.

Bendrovės akcijos yra įtrauktos į Baltijos šalių lyginamąjį indeksą OMX Baltic Benchmark.

Nuo 2010 m lapkričio 22 d. vertybinių popierių biržoje NASDAQ OMX Vilnius prekyba listinguojamų Lietuvos bendrovių akcijomis yra vykdoma eurais.

7. Emitento įstatinis kapitalas:

2014 m. gruodžio mėn. 31 d. AB "Rokiškio sūris" įstatinį kapitalą sudarė:

Akcijų rūšis	Akcijų skaičius (vnt.)	Nominali vertė (Lt)	Bendra nominali vertė (Lt)	Įstatinio kapitalo dalis (%)
Paprastosios vardinės akcijos	35 867 970	1	35 867 970	100,00

Visos AB "Rokiškio sūris" akcijos yra pilnai apmokėtos ir joms netaikomi jokie vertybinių popierių perleidimo apribojimai.

8. Vertybinių popierių perleidimo apribojimai:

Apribojimų, taikomų vertybinių popierių paketams, arba reikalavimų gautų bendrovės ar kitų vertybinių popierių savininkų pritarimo, nėra.

9. Akcininkai.

Bendras akcininkų skaičius 2014.12.31 – 5 502 akcininkai.

Akcininkai, nuosavybės teise turintys ar valdantys daugiau kaip 5 procentus emitento įstatinio kapitalo (2014.12.31):

Vardas, pavardė Įmonės pavadinimas	Adresas		Nuosavybės teise priklausančių		Su kartu veikiančiais asmenimis
Įmonės kodas		Akcijų sk.	Kapitalo dalis%	Balsų dalis %	Kapitalo dalis%	Balsų dalis%
UAB "Pieno pramonės investicijų valdymas" Įm. Kodas 173748857	Pramonės g. 3, Rokiškis Lietuva	10 032 173	27,97	28,61	70,47	72,08
SIA "RSU Holding", reg.Nr.40103739795	Sliezu iela 9A-25, Riga	8 909 347	24,84	25,41	70,47	72,08
Antanas Trumpa	Sodų 41a, Rokiškis Lietuva	6 199 875	17,29	17,68	70,47	72,08
Swedbank clients Įm. Kodas 10060701 EE 40003074764 LV	Liivalaia 8, Tallinn Estonia/ Balasta Dambis 1A Latvia	2 490 741	6,94	7,10	-	-
SEB SA OMNIBUS (funds/inst clients) LUESSE22	Liuksemburgas	1 778 605	4,96	5,07	-	-
AB "Rokiškio sūris" Įm. kodas 173057512	Pramonės g.3, Rokiškis Lietuva	802 094	2,24	-	-	-

Nuosavybės pasiskirstymas pagal grupes

10. Akcininkų teisės

Akcininkai turi šias neturtines teises:

1) dalyvauti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose;

2) iš anksto pateikti bendrovei klausimų, susijusių su visuotinių akcininkų susirinkimų darbotvarkės klausimais;

3) pagal akcijų suteikiamas teises balsuoti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose;

4) gauti Akcinių bendrovių įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją apie bendrovę;

5) kreiptis į teismą su ieškiniu, prašydami atlyginti bendrovei žalą, kuri susidarė dėl bendrovės vadovo ir valdybos narių pareigų, nustatytų šiame ir kituose įstatymuose, taip pat bendrovės įstatuose, nevykdymo ar netinkamo vykdymo, taip pat kitais įstatymų nustatytais atvejais.

6) kitas Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytas neturtines teises.

Akcininkai turi šias turtines teises:

1) gauti bendrovės pelno dalį (dividendą);

2) gauti bendrovės lėšų, kai bendrovės įstatinis kapitalas mažinamas siekiant akcininkams išmokėti bendrovės lėšų;

3) nemokamai gauti akcijų, kai įstatinis kapitalas didinamas iš bendrovės lėšų;

4) pirmumo teise įsigyti bendrovės išleidžiamų akcijų ar konvertuojamųjų obligacijų, išskyrus atvejį, kai visuotinis akcininkų susirinkimas šio Įstatymo nustatyta tvarka nusprendžia pirmumo teisę visiems akcininkams atšaukti;

5) įstatymų nustatytais būdais skolinti bendrovei, tačiau bendrovė, skolindamasi iš savo akcininkų, neturi teisės įkeisti akcininkams savo turto. Bendrovei skolinantis iš akcininko, palūkanos negali viršyti paskolos davėjo gyvenamojoje ar verslo vietoje esančių komercinių bankų vidutinės palūkanų normos, galiojusios paskolos sutarties sudarymo momentu. Tokiu atveju bendrovei ir akcininkams draudžiama susitarti dėl didesnių palūkanų dydžio;

6) gauti likviduojamos bendrovės turto dalį;

7) turėti kitas Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytas turtines teises.

1, 2, 3 ir 4 punktuose nurodytas teises turi asmenys, kurie buvo bendrovės akcininkai dešimtos darbo dienos po atitinkamą sprendimą priėmusio visuotinio akcininkų susirinkimo pabaigoje.

11. Akcininkai, turintys specialias kontrolės teises ir tų teisių aprašymai.

Akcininkų, turinčių specialių kontrolės teisių, nėra.

12. Visi balsavimo teisių apribojimai.

2014 m. gruodžio m. 31 d. AB "Rokiškio sūris" turi įsigijusi 802 094 vnt. savų akcijų. Šios akcijos neturi balso teisių. Tai sudaro 2,24 % AB "Rokiškio sūris" įstatinio kapitalo. Kitų akcijų, turinčių asmenų balsavimo teisių apribojimų, nėra.

13. Visi akcininkų tarpusavio susitarimai.

Emitentas nežino akcininkų tarpusavio susitarimų dėl kurių gali būti ribojimas vertybinių popierių perleidimas ir (arba) balsavimo teisės.

14. Darbuotojai

AB "Rokiškio sūris" Grupės struktūra

AB "Rokiškio sūris" Grupės (toliau Grupė) valdymo struktūra yra organizuota pagal pagrindines funkcijas, t.y. pardavimai, gamyba, finansų valdymas, pieno supirkimas, logistika, vindikacija bei plėtra. Funkciniai direktoriai formuoja ir vysto Grupės strategiją, taktiką ir uždavinius pagal šias funkcijas:

2014 m. gruodžio mėn. 31 d. AB "Rokiškio sūris" Grupėje dirbo 1665 darbuotojai.(vidutinis dirbančiųjų skaičius).

Lentelėje pateiktas Rokiškio sūris grupės vidutinis darbuotojų skaičiaus, bei vidutinio mėnesinio atlyginimo kitimas per 2014 metus:

Vidutinis darbuotojų skaičius	2014.12.31	2013.12.31
Viso:	1665	1720
Tame sk. Vadovai	10	10
Specialistai	289	317
Darbininkai	1366	1393

Vidutinis mėnesinis atlyginimas, Lt	2014.12.31	2013.12.31
Viso:	2764	2518
vadovų	5394	5148
specialistų	2914	2573
darbininkų	2628	2428

Rokiškio sūris grupės darbuotojų išsilavinimas

	2014.12.31	2013.12.31
Išsilavinimas
Aukštasis	159	160
Spec. vidurinis (aukštesnysis)	784	803
Vidurinis	708	727
Nebaigtas vidurinis	14	30

AB "Rokiškio sūris" personalo ugdymas ir specialiųjų bei bendrųjų įgūdžių tobulinimas yra vienas svarbiausių įmonės prioritetų, kadangi tik išsilavinę, tinkamų žinių ir patirties turintys darbuotojai gali sukurti kokybišką produktą. Įmonės darbuotojams suteikiamos galimybės gilinti žinias bei tobulintis įvairiuose mokymuose, seminaruose, konferencijose, taip pat įmonė remia profesinio išsilavinimo įgijimą šalies universitetuose, kolegijose ar kitose kvalifikacinį laipsnį suteikiančiose mokymo institucijose. Didelis dėmesys yra skiriamas užsienio kalbų mokymuisi.

Taip pat AB "Rokiškio sūris" rengia specialius kursus ir mokymus šalies žemdirbiams, kad šie sėkmingai rūpintųsi savo bandų sveikata, tinkamai prižiūrėtų pieno melžimo, šaldymo bei laikymo įrangą, modernizuotų pieno ūkį. Modernus pieno ūkis, pieno kokybė bei bandos sveikata lemia pienininkystės verslo sėkmę.

Grupės bendrovių darbuotojams yra užtikrinama teisė dalyvauti profsąjungų veikloje. Įmonėse yra sudarytas profsąjungos komitetas, kuris gina savo narių darbo, ekonomines socialines teises ir interesus, gina savo narių teisę į užimtumą, socialines garantijas, rūpinasi profesinės kvalifikacijos ugdymu, formuoja profesinę etiką, siekia maisto pramonės dirbančiųjų darbo užmokesčio ir kitų pajamų didėjimo.

Bendrovėje veikia sudaryta kolektyvinė sutartis. Ši sutartis sudaryta tarp bendrovės "Rokiškio sūris" direktoriaus ir Maistininkų profesinės sąjungos AB "Rokiškio sūris" profsąjungos komiteto pirmininko. Šios kolektyvinės sutarties tikslas yra sudaryti sąlygas darniai kolektyvo veiklai, garantuoti įvairių kategorijų darbuotojų darbo, darbo užmokesčio, saugos ir sveikatos bei kitų darbo sąlygų lygį, geresnį, nei numatyta Lietuvos Respublikos įstatymų, Vyriausybės nutarimų, teisės aktų ir sudaryti geresnes darbo ir socialines garantijas bendrovės darbuotojams.

Bendrovės darbuotojų teisės bei pareigos numatytos jų pareiginiuose nuostatuose. Darbo sutartyse nėra numatyta ypatingų teisių bei pareigų.

Bendrovėje nuo 2004 m. iki šiol yra taikoma apmokėjimo už darbą tvarka, pagal Bendrovėje nustatytas kintamas sudedamąsias atlyginimo dalis, priklausančias nuo bendrovės veiklos rezultatų, rinkos situacijos ir kitų veiksnių. Kintamos sudedamosios atlyginimo dalys skiriamos kiekvienam skyriui pagal patvirtintą funkcinę valdymo sistemą. Šią apmokėjimo tvarką tvirtina Bendrovės vadovas.

Pagal valdybos paruoštą ir patvirtintą veiklos strategiją Bendrovėje iškeliami tikslai apimantys svarbiausias sritis – finansų, rinkodaros, žaliavos supirkimo, gamybos bei žmogiškųjų išteklių kontroliavimas ir jų pasiekimas. Numatytų tikslų pasiekimui Bendrovėje veikia vidaus kontrolės sistema bei sudarytas audito komitetas. Jų pagrindinės funkcijos yra analizuoti, vertinti ir teikti rekomendacijas dėl Bendrovės veiklos procesų veiksmingumo pagerinimo. Audito išvados pateikiamos Bendrovės vadovybei, parengiamas priemonių planas nustatytų trūkumų pašalinimui.

AB "Rokiškio sūris" ir UAB "Rokiškio pienas" yra socialiai atsakingos įmonės, užtikrinančios geras darbuotojų darbo ir poilsio sąlygas, remiančios šalies mokslo, sporto bei kultūros renginius. 2012 m. spalio mėn. UAB "Rokiškio pienas" buvo atliktas "Bureau Veritas Lit" auditas. Po patikrinimo Bendrovei buvo suteiktas ISO sertifikatas. Šiuo sertifikatu Bureau Veritas patvirtino, kad įvertino Bendrovėje veikiančią socialinės atsakomybės sistemą ir nustatė, kad ji atitinka SA8000:2008 vadybos sistemos standarto reikalavimus. 2013 metų pabaigoje įmonėje AB "Rokiškio sūris" buvo atliktas SMETA 4-lygių auditas, kuris apėmė darbo standartus, sveikatos ir saugos, aplinkos apsaugos bei verslo praktikas. Buvo taikyta SMETA Geriausios praktikos metodologija.

15. Emitento įstatų keitimo tvarka

Pagal AB "Rokiškio sūris" įstatus, bendrovės įstatus turi išimtinę teisę keisti tik AB "Rokiškio sūris" visuotinis akcininkų susirinkimas, išskyrus Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme numatytus atvejus. Priimant sprendimą dėl įstatų keitimo reikalinga visuotinio akcininkų susirinkimo 2/3 balsų, visų dalyvaujančių akcininkų susirinkime, dauguma.

16. Sandėriai su suinteresuotais asmenimis ir reikšmingi susitarimai

Grupę kontroliuoja UAB "Pieno pramonės investicijų valdymas" (įkurta Lietuvoje), SIA "RSU Holding" (įkurta Latvijoje) ir Antanas Trumpa (Bendrovės direktorius), kuriems priklauso 68,24 proc. Bendrovės įstatinio kapitalo. Uždarąją akcinę bendrovę "Pieno pramonės investicijų valdymas" kontroliuoja Antanas Trumpa (kaip pagrindinis akcininkas). SIA "RSU Holding" kontroliuoja Antanas Trumpa (kaip pagrindinis akcininkas). Likusi 28,30 proc. Bendrovės akcijų dalis priklauso kitiems smulkiems Lietuvos bei užsienio fiziniams bei juridiniams asmenims. Pati bendrovė "Rokiškio sūris" turi įsigijusi 802 094 vnt. (2,24 proc.) nuosavų akcijų. Didieji AB "Rokiškio sūris" akcininkai, turintys daugiau kaip 5 proc. Bendrovės įstatinio kapitalo pateikti šio pranešimo 9 punkte.

UAB "Pieno pramonės investicijų valdymas", SIA "RSU Holding", AB "Rokiškio sūris" valdybos nariai bei jų šeimos nariai yra laikomi susijusiomis šalimis.

Tam tikros kooperatinės bendrovės, užsiimančios pieno gamyba, laikomos Bendrovės susijusiomis šalimis, kadangi Bendrovė per savo direktorių artimus šeimos narius bei tam tikrus savo darbuotojus gali daryti reikšmingą įtaką šių bendrovių kasdienei veiklai.

Reikšmingų susitarimų, kurių šalis yra emitentas ir kurie įsigaliotų, pasikeistų ar nutrūktų pasikeitus emitento kontrolei, taip pat jų poveikio, išskyrus atvejus, kai dėl susitarimų pobūdžio jų atskleidimas padarytų emitentui didelę žalą, nėra.
Emitento ir jo organų narių ar darbuotojų susitarimų, numatančių kompensaciją, jei jie atsistatydintų arba būtų atleisti be pagrįstos priežasties arba jei jų darbas baigtųsi dėl emitento kontrolės pasikeitimo, nėra.

Sandoriai su suinteresuotais asmenimis/susijusiomis šalimis atskleisti finansinių ataskaitų 33 pastaboje.

17. Akcijų, išleistų į viešąją vertybinių popierių apyvartą, pagrindinės charakteristikos:

2014 m. gruodžio 31 d. būklei į viešąją vertybinių popierių apyvartą buvo išleista 35 867 970 (trisdešimt penki milijonai aštuoni šimtai šešiasdešimt septyni tūkstančiai devyni šimtai septyniasdešimt) paprastųjų vardinių akcijų. Vienos akcijos nominali vertė 1 (vienas) litas, bendra akcijų nominali vertė 35 867 970 (trisdešimt penki milijonai aštuoni šimtai šešiasdešimt septyni tūkstančiai devyni šimtai septyniasdešimt) litų.

18. Vertybiniai popieriai, įtraukti į biržų prekybos sąrašus

AB "Rokiškio sūris" 35 867 970 paprastųjų vardinių akcijų yra įtrauktos į NASDAQ OMX Vilnius Oficialųjį prekybos sąrašą. (VVPB simbolis RSU1L). Vienos akcijos nominali vertė 1 (vienas) litas.

Skolos vertybinių popierių, išleistų į viešąją vertybinių popierių apyvartą, įmonė nėra išleidusi. Neviešajai apyvartai įregistruotų ir išplatintų skolos vertybinių popierių nėra.

Vertybinių popierių, nepažyminčių dalyvavimo įstatiniame kapitale, bet kurių apyvartą reglamentuoja LR Vertybinių popierių įstatymas, nėra.

Prekyba kitose biržose ir kitose organizuotose rinkose nebuvo vykdoma. Nuo 2010 m. lapkričio 22 d. akcijų rinkose yra prekiaujama ir atsiskaitoma eurais.

NASDAQ OMX vertybinių popierių biržos Vilniuje prekyba AB "Rokiškio sūris" akcijomis:

Ataskaitinis periodas			Kaina (Eur)				Apyvarta (Eur)
nuo	iki	maks.	min.	vid.	Paskut. sesijos	Pask.preky bos sesijos data	maks.	min	Paskutinė s sesijos
2012.01.01	2012.03.30	1,388	1,29	1,360	1,359	2012.03.30	118 945,00	0	0
2012.04.01	2012.06.30	1,40	1,25	1,36	1,360	2012.06.29	108 953,50	0	4 128,00
2012.07.01	2012.09.30	1,40	1,30	1,37	1,40	2012.09.28	641 665,74	0	1 158,70
2012.10.01	2012.12.31	1,47	1,33	1,37	1,40	2012.12.28	390 622,20	0	1 950,00
2013.01.01	2013.03.28	1,59	1,39	1,46	1,57	2013.03.30	77 386,93	0	4 671,62
2013.04.01	2013.06.28	1,63	1,44	1,49	1,50	2013.06.28	335 690,00	0	5 992,78
2013.07.01	2013.09.30	1,64	1,48	1,57	1,64	2013.09.30	93 753,10	0	93 753,10
2013.10.01	2013.12.31	1,62	1,50	1,55	1,59	2013.12.30	265 880,80	0	1 162,22
2014.01.01	2014.03.31	1,74	1,59	1,68	1,70	2014.03.31	106 298,00	0	0
2014.04.01	2014.06.30	1,70	1,55	1,59	1,65	2014.06.30	813 077,60	0	907,50
2014.07.01	2014.09.30	1,68	1,49	1,53	1,55	2014.09.30	347 029,70	0	0
2014.10.01	2014.12.31	1,57	1,38	1,50	1,38	2014.12.30	69 146,00	0	814,20

Prekyba centrinėje rinkoje:

AB "Rokiškio sūris" akcijų prekyba 2014 m. sausio – gruodžio mėn.

Duomenų šaltinis – AB NASDAQ OMX Vilnius tinklalapis:

http://www.nasdaqomxbaltic.com/market/?instrument=LT0000100372&list=2&pg=details&tab=historical&lang=lt&currency=0&do wnloadcsv=0&date=&start=2014.10.01&end=2014.12.31&start=2014.01.01&end=2014.12.31

Duomenų šaltinis – AB NASDAQ OMX Vilnius http://www.nasdaqomxbaltic.com/market/?instrument=LT0000100372&list=2&pg=details&tab=historical&lang=lt&cu rrency=0&downloadcsv=0&date=&start_d=1&start_m=1&start_y=2013&end_d=31&end_m=12&end_y=2013

AB "Rokiškio sūris" akcijų kainos pokytis 2012 m. sausio – gruodžio mėn. Kaina EUR

Duomenų šaltinis – AB NASDAQ OMX Vilnius tinklalapis:http://www.nasdaqomxbaltic.com/market/?instrument=LT0000100372&list=2&pg=details&tab=historical&l ang=lt&currency=0&downloadcsv=0&date=&start_d=1&start_m=1&start_y=2012&end_d=31&end_m=12&end_y=20 12

Ataskaitinis		Bendra apyvarta		Paskutinės	Kapitalizacija
periodas nuo	iki	(vnt.)	(Eur)	prekybos	(Eur)
				sesijos data
2011.01.01	2011.03.31	482 039	817 582,95	2011.03.31	62 768 948
2011.04.01	2011.06.30	791 936	1 246 500,83	2011.06.30	51 649 877
2011.07.01	2011.09.30	821 016	1 152 527,70	2011.09.30	50 215 158
2011.10.01	2011.12.30	1 192 435	1 498 010,23	2011.12.30	46 556 625
2012.01.01	2012.03.31	189 564	257 712,33	2012.03.31	48 744 571
2012.04.01	2012.06.30	228 464	310 179,89	2012.06.29	48 780 439
2012.07.01	2012.09.30	835 557	1 142 089,88	2012.09.28	50 215 158
2012.10.01	2012.12.31	525 165	717 997,30	2012.12.28	50 215 158
2013.01.01	2013.03.31	265 841	389 055,13	2013.03.30	56 312 713
2013.04.01	2013.06.30	675 596	1 005 631,66	2013.06.28	53 801 955
2013.07.01	2013.09.30	358 981	562 423,85	2013.09.30	58 823 471
2013.10.01	2013.12.31	743 434	1 154 134,97	2013.12.30	57 030 072
2014.01.01	2014.03.31	381 601	340 913,17	2014.03.31	60 975 549
2014.04.01	2014.06.30	708 846	1 124 285,96	2014.06.30	59 182 150
2014.07.01	2014.09.30	410 778	629 526,69	2014.09.30	55 595 354
2014.10.01	2014.12.31	103 884	155 655,60	2014.12.30	49 497 799

19. Vertybinių popierių kapitalizacija.

2011-2014 metų Bendrovės akcijų kapitalizacija, EUR

2011-2014 metų Bendrovės akcijų apyvarta (vnt ir Eur)

Baltijos rinkų indeksai:

Grafiko duomenys:

Indeksas/Akcijos	01.01.2014	31.12.2014	+/-%
OMX Baltic Benchmark GI	613,50	566,56	-7,65
OMX Vilnius	421,60	452,42	7,31
OMX Baltic Benchmark PI	369,25	328,61	-11,03
RSU1L	1,590 EUR	1,380 EUR	-13,21

Palyginamasis akcijų kainos GRAFIKAS AB "Rokiškio sūris" (RSU1L), AB "Pieno žvaigždės" (PZV1L), AB "Žemaitijos pienas" (ZMP1L) ir AB "Vilkyškių pieninė" (VLP1L): Baltijos rinkų indeksai: (2014.01.01-2014.12.31)

Grafiko duomenys:

Indeksas/Akcijos	01.01.2014	31.12.2014	+/-%
RSU1L	1,590 EUR	1,380 EUR	-13,21
VLP1L	1,570 EUR	2,000 EUR	27,39
ZMP1L	0,774 EUR	0,703 EUR	-9,17
PZV1L	1,870 EUR	1,550 EUR	-17,11

20. Grupės 2014 m. konsoliduotos ir patronuojančios bendrovės audituotos finansinės ataskaitos

Pateikiamos AB "Rokiškio sūris" konsoliduotos grupės ir patronuojančios bendrovės 2014 m. audituotos finansinės ataskaitos.

21. Duomenys apie emitento savų akcijų supirkimą

Per 2014 finansinius metus AB "Rokiškio sūris" savų akcijų nesupirko. Akcijas, kurias šiuo metu turi supirkusi AB "Rokiškio sūris" (802 094 vnt.) buvo įsigytos per Vertybinių popierių biržą NASDAQ OMX Vilnius, veikiančią oficialaus siūlymo subrinką. Už šias akcijas buvo sumokėta 3 865 tūkst. litų. Šios akcijos sudaro 2,24 proc. AB "Rokiškio sūris" įstatinio kapitalo. Įsigytoms savoms akcijoms bendrovė neturi teisės naudotis nustatytomis LR Akcinių bendrovių įstatyme suteikiamomis turtinėmis ir neturtinėmis teisėmis.

22. Emitento veiklos teisiniai pagrindai

AB "Rokiškio sūris" savo veikloje vadovaujasi, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymu, Vertybinių popierių įstatymu, bendrovės įstatais bei kitais Lietuvoje galiojančiais įstatymais bei teisiniais aktais, reglamentuojančiais įmonių veiklą.

23. Priklausymas asocijuotoms struktūroms

AB "Rokiškio sūris" priklauso nario teisėmis Lietuvos pienininkų asociacijai "Pieno centras", dalyvauja "Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmai" veikloje.

Lietuvos pienininkų asociacijos veiklą reglamentuoja LR Asociacijų įstatymas ir konfederacijos įstatai.

2010 m. vasario mėn. 20 d. kartu su kitais žemės ūkio produkcijos perdirbėjais AB "Rokiškio sūris" įsteigė Lietuvos maisto pramoninkų asociaciją. Asociacijos veiklą reglamentuoja LR Asociacijų įstatymas, asociacijos įstatai bei kiti teisės aktai.

Nuo 2015 m. pradžios AB "Rokiškio sūris" priklauso Rokiškio verslo klubui. Šis klubas vienija Rokiškio rajono stambius ir smulkius verslininkus. Jo tikslas – gerinti verslo sąlygas rajone, aktyviai bendradarbiauti su Rokiškio raj. valdžia.

24. Trumpas emitento istorijos aprašymas

AB "Rokiškio sūris" yra viena stambiausių ir moderniausių pieno perdirbimo įmonių Lietuvoje. Pagrindinė įmonės veikla yra fermentinių sūrių, šviežių pieno produktų, sviesto, pieno miltų, išrūginių ir kitų pieno produktų gamyba ir prekyba.

Specializuota Rokiškio sūrio gamyba suplanuota ir pradėta statyti 1964 m., o 1966 m. pradžioje pradėjo savo veiklą. Nuo pat įmonės veiklos pradžios pagrindiniu produktu tapo fermentiniai sūriai. 1980 m. įmonė pradėjo pirmąjį rekonstrukcijos etapą po kurio pradėtas eksploatuoti naujas sūrių gamybos

cechas. Antrasis rekonstrukcijos etapas įvyko 1988 m. – baigti statyti nauji pieno priėmimo aparatinis ir nenugriebto pieno produkcijos cechai. 1991 m. pradėjo veikti nauja suomiška sūrių nokinimo bazė.

1992 m. valstybinė įmonė "Rokiškio sūrio gamykla" buvo privatizuota ir reorganizuota į akcinę bendrovę "Rokiškio sūris". 1993 m. buvo parduotas likusios valstybei priklausančios įmonės akcijos. Vadovaudamasi Vyriausybės nutarimais, 1994 m. įmonė indeksavo savo turtą. 1993 – 2002 metais įmonės akcinis kapitalas buvo didinamas 7 kartus papildomais įnašais, 2 kartus iš savo lėšų ir 3 kartus dėl reorganizavimo. 2000 m. prisijungus AB "Utenos pienas" bei 2002 m. prijungus AB "Eišiškių pieninė" įstatinis kapitalas nebuvo didinamas.

1997 m. 150 000 paprastųjų vardinių akcijų išplatinta tarptautinių depozitoriumo pakvitavimų (GDR) forma.

Siekdamas užtikrinti pastovų žaliavos tiekimą ir sustiprinti savo pozicijas vietinėje rinkoje, AB "Rokiškio sūris" prisijungė 1995 m. Zarasų pieninę, 1996 m. Ukmergės pieninę, 1998 m. Šalčininkų pieninę, 2000 m. Utenos pieną, bei 2002 m. Eišiškių pieninę, Įsteigdamas tose pieninėse filialus.

2000 m. lapkričio-gruodžio mėn. AB "Rokiškio sūris" padidino AB "Švenčionių pieninė" turimų akcijų paketą iki 90,6%.

2000 m. gruodžio mėn. AB "Rokiškio sūris" įsigijo 49,9 % AB "Eišiškių pieninė" akcijų paketą, o 2002 m. kovo mėn. AB "Rokiškio sūris" padidino turimą AB "Eišiškių pieninė" akcijų paketą iki 100 % įstatinio kapitalo bei balsų.

2001m. kovo mėn. AB "Rokiškio sūris" įsigijo 49,9% AB "Varėnos pieninė" akcijų paketą. 2001m. spalio mėn. AB "Rokiškio sūris" įsigijo 49,9% AB "Ignalinos pieninė" ir 100% UAB "Jonavos pieninė" akcijų paketus.

2005 m. birželio 1 d. AB "Rokiškio sūris" pardavė AB ,,Varėnos pieninė" ir AB ,,Ignalinos pieninė" akcijų paketus.

2002 m. balandžio 26 d. AB "Rokiškio sūris" visuotiniame akcininkų susirinkime buvo priimtas sprendimas reorganizuoti bendroves prie AB "Rokiškio sūris" prijungiant AB "Eišiškių pieninė" bei UAB "Jonavos pieninė", kurios kaip juridiniai asmenys baigia savo veiklą.

2002 m. liepos 4 d. AB "Rokiškio sūris" valdyba priėmė nutarimą nutraukti AB "Rokiškio sūris" filialo Šalčininkų pieninė veiklą, bei AB "Rokiškio sūris" filialą Šalčininkų pieninė išregistruoti iš įmonių rejestro.

2002 m. gruodžio 30 d. AB "Rokiškio sūris" filialas Šalčininkų pieninė buvo išregistruota iš LR įmonių rejestro.

2002 m. rugsėjo 6 d. AB "Rokiškio sūris" visuotiniame akcininkų susirinkime buvo patvirtinta AB "Rokiškio sūris", AB "Eišiškių pieninė" ir UAB "Jonavos pieninė" reorganizavimo pabaiga bei patvirtinti AB "Eišiškių pieninė" bei UAB "Jonavos pieninė" turto, teisių ir prievolių priėmimoperdavimo aktai. AB "Eišiškių pieninė" ir UAB "Jonavos pieninė" baigė veiklą kaip juridiniai asmenys ir buvo išregistruoti iš įmonių rejestro.

2002m. lapkričio 14 d. AB "Rokiškio sūris" valdyba priėmė sprendimą įsteigti AB "Rokiškio sūris" filialą Eišiškių pieninė. 2002 m. gruodžio 6 d. AB "Rokiškio sūris" filialas Eišiškių pieninė buvo įregistruotas įmonių rejestre. 2005 m. spalio 29 d. AB "Rokiškio sūris" valdyba priėmė sprendimą nutraukti filialo veiklą. 2006 m. balandžio mėn. filialas Eišiškių pieninė buvo išregistruotas iš Juridinių asmenų registro.

2003 m. vasario 14 d. AB "Rokiškio sūris" valdybos sprendimu buvo nutraukta AB "Rokiškio sūris" filialo Zarasų pieninė ir 2003 m. birželio 26 d. išregistruota iš LR Įmonių registro. 2003 m. rugpjūčio 20 d. AB "Rokiškio sūris" įsigijo 12 vnt. UAB "Kalora" paprastųjų vardinių akcijų. Tai sudarė 100 proc. UAB " Kalora" įstatinio kapitalo. 2005 m. spalio mėn. AB "Rokiškio sūris" akcijas pardavė.

2005 m. vasario 18 d. AB "Švenčionių pieninė", kaip negalinčiai atsiskaityti su kreditoriais buvo iškelta bankroto byla ne teismo tvarka. 2005 m. balandžio 29 d. AB "Švenčionių pieninė" dėl bankroto buvo išregistruota iš Juridinių asmenų registro.

2005 m. birželio 14 d. AB "Rokiškio sūris" pardavė 410 330 vnt. AB "Žemaitijos pieno investicija" akcijų, tai sudarė 11,63% AB "Žemaitijos pieno investicija" įstatinio kapitalo.

Siekiant dar efektyvesnės šviežių pieno produktų gamybos veiklos, 2005 m. kovo 3 d. AB "Rokiškio sūris" valdyba priėmė sprendimą atskirti sūrių gamybos verslą, kuris orientuotas į eksportą, nuo šviežių pieno produktų gamybos verslo, kuris orientuotas vietinei rinkai. Tam tikslui buvo įkurta dukterinė įmonė ir 2006 m. balandžio 21 d. Juridinių asmenų registre buvo įregistruota dukterinė įmonė UAB "Rokiškio pienas". Dukterinės įmonės 100 % akcijų valdo AB "Rokiškio sūris".

Nutraukus veiklą filiale Eišiškių pieninė, 2006 m. balandžio 5 d. AB "Rokiškio sūris" filialas Eišiškių pieninė buvo išregistruotas iš LR Juridinių asmenų registro.

Per 2007 m. AB "Rokiškio sūris" įsigijo 50 proc. akcijų UAB "Pieno upės" ir po 100 proc. akcijų šių įmonių: UAB "Skeberdis ir partneriai", UAB "Skirpstas", UAB "Batėnai", UAB "Pečupė" ir Pienininkystės kooperatyvą "Žalmargė". Visų šių įmonių pagrindinė veikla yra žaliavinio pieno supirkimas.

2009 m. UAB "Skeberdis ir partneriai" ir UAB "Pečupė" buvo likviduotos ir išregistruotos iš Juridinių asmenų registro. 2010 m. parduotos UAB "Batėnai" akcijos.

2011 m. kovo mėn. buvo likviduota ir išregistruota iš LT juridinių asmenų registro uždaroji akcinė bendrovė "Skirpstas".

2008 m. sausio mėn. AB "Rokiškio sūris" įsigijo 50,05 proc. Latvijos įmonės SIA Jekabpils piena kombinats akcijų paketą. SIA Jekabpils piena kombinats specializuojasi fermentinių sūrių gamyboje, bei žaliavinio pieno pardavime. 2011 m. gegužės mėn. Bendrovė įsigijo likusias 49,95 proc. SIA Jekabpils piena kombinats akcijas.

AB "Rokiškio sūris" valdo 100 proc. Latvijos įmonės SIA Jekabpils piena kombinats akcijų paketą.

2008 m. liepos mėn. bendrovė įsigijo UAB "Europienas". Šios įmonės veikla – žaliavinio pieno supirkimas. 2009 m. likviduota ir išregistruota iš Juridinių asmenų registro.

2010 m. gegužės mėn. Bendrovė įsigijo 40 proc. Latvijos įmonės SIA "Kaunata" akcijų.

2013 m. balandžio 29 d. AB "Rokiškio sūris", kaip vienintelis UAB "Rokiškio pienas" akcininkas, priėmė sprendimą - nuo bendrovės UAB "Rokiškio pienas", kuri tęsia pieno produktų distribucijos veiklą, buvo atskiriama dalis ir šiai daliai priskirtų turto, teisių bei pareigų pagrindu buvo sukurta tos pačios teisinės formos nauja bendrovė UAB "Rokiškio pieno gamyba". Ši įmonė pagrindinai užsiima pieno produktų gamybos veikla.

Šis veiklų atskyrimas įmonių grupei leis optimaliau vystyti grupės veiklą ir pasiekti geresnių veiklos rezultatų.

2013 m. gegužės 2 dieną Juridinių asmenų registre buvo įregistruota nauja įmonė UAB "Rokiškio pieno gamyba".

2014 m. balandžio 24 d. AB "Rokiškio sūris" pardavė turėtą 50 % UAB "Pieno upės" akcijų paketą. Akcijų paketas parduotas vadovaujantis ilgalaike akcininkų sutartimi, pareiškus kitiems akcininkams norą išsipirkti akcijas. UAB 'Pieno upės" užsiima pieno supirkimu.

Informacija apie AB "Rokiškio sūris" dukterines įmones pateikta šio metinio pranešimo 3 punkte.

25. Gamyba, gamybinių pajėgumų įvedimas, naujų produktų įsisavinimas

AB "Rokiškio sūris" grupės gamyba yra vystoma Rokiškio (AB "Rokiškio sūris"), Utenos (UAB "Rokiškio pieno gamyba") ir Ukmergės miestuose (UAB "Rokiškio pieno gamyba" filialas "Ukmergės pieninė").

Tam, kad optimaliau vystyti grupės veiklą ir pasiekti geresnių rezultatų buvo sukurta dukterinė įmonė UAB "Rokiškio pieno gamyba". Nuo bendrovės UAB "Rokiškio pienas", kuri tęsia pieno produktų distribucijos veiklą, buvo atskiriama dalis ir šiai daliai priskirtų turto, teisių bei pareigų pagrindu buvo sukurta tos pačios teisinės formos nauja bendrovė UAB "Rokiškio pieno gamyba", kuri pagrindinai užsiima pieno produktų gamybos veikla.

AB "Rokiškio sūris" (Rokiškyje) specializacija fermentinių sūrių ir išrūgų produktų gamyba ir prekyba.
UAB "Rokiškio pieno gamyba" (Utenos įmonėje) specializacija švieži pieno produktų vietinei rinkai, išrūgų baltymų koncentrato, pieno miltų ir sviesto gamyba.
UAB "Rokiškio pieno gamyba" (Ukmergės įmonėje) specializacija varškės ir varškės produktų gamyba.
UAB "Rokiškio pienas" įmonės specializacija visos įmonių grupės produktų prekyba Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje.

2014 m. AB "Rokiškio sūris" grupės įmonės vykdė nepertraukiamą gamybą, išlaikant ankstesnių metų gamybos apimtis.

Didelį dėmesį įmonės skiria produktų saugai ir kokybei, klientų poreikių, aplinkosaugos reikalavimų tenkinimui. AB "Rokiškio sūris" - pirmoji įmonė Lietuvoje sertifikavo Maisto saugos sistemą, pirmoji iš pieno perdirbimo įmonių - Kokybės vadybos ir Aplinkosaugos vadybos sistemas pagal tarptautinius ISO standartų reikalavimus ( ISO 9001:2008, ISO 14001:2004, ISO

22000:2005). Įmonės laboratorija yra akredituota pagal tarptautinį standartą LST EN ISO/IES 17025.

Pagal šių standartų reikalavimus yra sukurtos taisyklės, kuriomis vadovaujantis užtikrinama stabilių, vienodų, kokybiškų ir saugių produktų gamyba, siekiant gerinti visą aplinkos apsaugos veiksmingumą, nenukrypstant nuo organizacijos vykdomos politikos. Sistema apima procesus nuo žaliavos pirkimo iki klientų poreikių tenkinimo parduodant produkciją.

Sistemos nuolat peržiūrimos ir tobulinamos siekiant išlaikyti aukštą produktų kokybę, vartotojus, plečiant asortimentą.

Reikšmingiausias įmonių veiklos aspektas - maisto saugos užtikrinimas. Įmonė Rokiškyje, siekiant aukštesnio maisto saugos užtikrinimo efektyvumo lygio, esamą maisto saugos sistemą patobulino ir 2013m. sertifikavo pagal FSSC 22000 Maisto saugos sistemų sertifikavimo schemą. Ši schema apima ISO 22000 : 2005 ir ISO/TS 22002-1:2009 bei papildomus reikalavimus. Šią maisto saugos schemą pripažįsta Pasaulinė maisto saugos iniciatyva GFSI (angl. Global Food Safety Initiative) ir gali pakeisti tokius anksčiau pripažintus maisto saugos standartus kaip BRCm IFS ir SQF). 2012 metais Utenoje įdiegtas ir sertifikuotas - Socialinio atsakingumo standartas SA 8000.

AB "Rokiškio sūris"

AB "Rokiškio sūris" gaminami švieži, puskiečiai ir kietieji sūriai. Šviežių sūrių grupei priskiriami ,,Cagliata" (įvairių riebumų ir svorio), ,,Mozzarella". Puskiečių sūrių grupei priskiriami tokie sūriai, kaip Rokiškio sūris (įvairių riebumų ir svorio), Saulės sūris, Lietuviškas, ,,Gouda", Sūris "Visiems", ,,Naminis", "Žaloji karvutė" ir kt. Kietų sūrių grupei priklauso Kietasis sūris (įvairaus riebumo ir drėgmės, svorio), sūris ,,Gojus", "Montecampo"

sūris. Įsisavinta ilgo brandinimo Kieto sūrio Rokiškio ,,Grand" gamyba. Šių sūrių technologijos pilnumoje sukurtos AB "Rokiškio sūris", bendradarbiaujant su technologu iš Italijos Angelo Frosio.

Kietasis sūris Rokiškio "Grand" Maskvoje vykusioje tarptautinėje maisto pramonės parodoje "PRODEXPO 2014" buvo nominuotas geriausiu tarptautiniame konkurse "Geriausias produktas – 2014", kurį organizavo Rusijos Žemės ūkio ministerijos Centrinis degustacijų komitetas bei kompanija "Agroeksposervis". Šiame konkurse Kietas sūris "Rokiškio Grand" buvo įvertintas aukso medaliu.

2014m. vykusioje ,,AgroBalt 2014'' parodoje Kietasis sūris "Rokiškio Grand" buvo įvertintas aukso medaliu.

Be pagrindinės produkcijos - fermentinių sūrių, Rokiškyje gaminamas skystas IBK-34 ir IBK-45 (išrūgų baltyminiai koncentratai), iš kurių gaminami IBK miltai, pieno cukrus (laktozė), lydyti sūriai, rūkyti sūriai.

Lyginant 2013 ir 2014 metų fermentinių sūrių gamybą, 2014 metais sūrių pagaminta 1,5 proc. mažiau. Tai lėmė atskirų sūrių grupių kiekių kaita, pvz. kietų sūrių grupei priklausančių sūrių pagaminta 11,4 proc. daugiau, kitų grupių sūrių pagaminta mažiau, kas bendrame procente sudaro mažiau, t.y. 1,5 proc. Gaminant kietąjį sūrį pieno sunaudojama 1,5 karto daugiau.

Pieno cukraus gamyba per 2014 metus išaugo 3 proc. Planuojamas gaminti naujas išrūgų produktas – išrūgų baltymų koncentratas IBK 80 su padidintu tirpumu. Pirmos šio produkto gamybos jau pagamintos 2014 m. gruodžio mėnesį.

AB ,,Rokiškio sūris" gaminamos produkcijos kiekių kitimas per 5 metus pateiktas lentelėje ir grafike:

Produkcija / Metai	2014m.	2013m.	2012m.	2011m.	2010m.
Fermentiniai sūriai, t	34.295	34.807	35.751	29.508	28.142
Grietinėlė 35% rieb.,t	16.153	14.558	14.969	10.642	10.099
Išrūgų grietinėlė 35% rieb.,t	2.033	1.612	1.503	1.347	1.542
IBK miltai, t	4.479	6.224	7.515	6.313	5.339
Pieno cukrus, t	12.878	12.510	12.146	11.039	10.190
Lydyti ir rūkyti sūriai , t	875	815	797	820	798

Pagalbinių produktų – grietinėlės, IBK ir pieno cukraus gamybos kiekiai tiesiogiai priklausė nuo fermentinių sūrių gamybos apimčių. IBK ir pieno cukraus gamybos apimtims įtakos turėjo ir iš kitų pieninių pirktos išrūgos.

Dėl nuolat augančios fasavimo ir pakuočių įvairovės didėjo ir sūrių fasavimo kaštai.

Produktų savikainai pagrindinis augimo faktorius buvo žaliavinio pieno kainų didėjimas. Be to, įtakos turėjo ir energetinių resursų (elektros kainų išaugimas) ir resursų sunaudojimo padidėjimas.

UAB "Rokiškio pieno gamyba"

UAB "Rokiškio pieno gamyba" vykdo šių šviežių pieno produktų gamybą – pieno, rūgpienio, kefyro, grietinės, varškės ir varškės sūrių, glaistytų sūrelių, jogurtų, sviesto gamybą vietos rinkai ir atlieka gamybos paslaugas AB "Rokiškio sūris" produktų skirtų eksportui – sviesto, grietinėlės, IBK (išrūginis baltyminis koncentratas) 34, IBK 80 ir lieso pieno miltų gamybą.

UAB "Rokiškio pieno gamyba" 2013 m. pradėjo veikti nauja jogurtų linija. Tai jogurtai, kurių saldumas yra 100% iš vaisių, t.y. naujovė Lietuvoje.

Didelės investicijos padarytos sausų pieno produktų ceche. Sumontuota moderni įranga išrūginio baltyminio koncentrato - WPC-80 gamybai. Sėkmingai įsisavinta šio produkto gamybos technologija. Šio produkto gamyba įsisavinta bendradarbiaujant su didžiausia pasaulio pieno produktų kompanija iš Naujosios Zelandijos "Fonterra".

2014 m. įsisavinta padidinto dispersiškumo išrūginio baltyminio koncentrato WPC- 80 gamyba. 2014 m. pastatyta ir pradėta eksploatuoti nauja, moderni kompresorinė, pieno priėmimo skyriuje atliktas kapitalinis remontas.

Produkcija / Metai	2014 m.	2013m.	2012m.	2011m.
Švieži pieno produktai, t	55.428	64.606	62.772	61.880
Sviestas ir tepūs riebalų mišiniai, t	7.960	5.576	4.101	2.865
Sausi pieno produktai, t	8.721	6.537	8.442	7.360

2012m. UAB "Rokiškio pienas" įmonėje įdiegtas naujas standartas "Socialinis atsakingumas SA8000". Šis standartas - tai reikalavimai įmonei, kuri nori nepriklausomo įvertinimo pagalba pademonstruoti socialiai atsakingą požiūrį į darbo sąlygų sudarymą ir palaikymą.

SA8000 paskirtis nustatyti tarptautinėmis žmogaus teisių normomis ir nacionaliniais darbo įstatymais pagrįstus reikalavimus, kurie apsaugotų visus įmonės valdymo apimtyje ir įtakoje esančius darbuotojus, toje įmonėje gaminančius gaminius ar teikiančius paslaugas, įskaitant darbuotojus, įdarbintus pačios įmonės, taip pat jos tiekėjus ir subtiekėjus.

Atitikdama šio standarto socialinio atsakingumo reikalavimus, įmonė galės: -sukurti, palaikyti ir įgyvendinti politiką bei procedūras, siekdama tvarkyti tuos klausimus, kuriuos ji gali valdyti ar įtakoti.

užtikrinti suinteresuotosioms šalims, kad įmonės nustatyta politika, procedūros ir praktika atitinka šio standarto reikalavimus.

Bendrovės politika:

Bendrovė, vykdydama verslą, remiasi tarptautiniu mastu pripažįstamomis žmogaus ir darbuotojų teisėmis. Mes stengiamės, kad su visais darbuotojais būtų elgiamasi sąžiningai ir pagarbiai. Mes tikimės ir sieksime, kad mūsų tiekėjai ir subrangovai bei tolimesnė reikšminga tiekimo grandinė laikytųsi tokių pačių principų. Mes tikime, kad dialogas tarp darbdavio ir darbuotojų yra ir gali prisidėti siekiant tvarios sėkmės įmonei bei jos darbuotojams.

Socialinės atsakomybės principai:

Atskaitomybė (už poveikį visuomenei, ekonomikai, aplinkai); Skaidrumas (sprendimų ir veiklos, kuri daro poveikį visuomenei ir aplinkai); Etiškas (padorus) elgesys;

Gerbti (įsiklausyti ir reaguoti) į suinteresuotųjų šalių interesus; Gerbti įstatymų viršenybę; Laikytis tarptautinių elgesio normų; Gerbti žmogaus teises.

UAB "Rokiškio pieno gamyba" filialas Ukmergės pieninė

UAB "Rokiškio pieno gamyba" filialas Ukmergės pieninė specializuojasi–varškės, varškės su priedai, varškės sūrių, glaistytų varškės sūrelių, lydytų varškės gaminių, minkštųjų nenokintų sūrių, fermentinio sūrio gamyba ir kūrimas. Įgyvendinant numatytus gamybos veiklos tikslus, atliktas gamybos technologinis ir techninį tobulinimas.

2013 m. įrengtas fermentinio sūrio gamybos cechas, sūdymo, įvilkimo į plėvelę, brandinimo patalpos. Sumontuota reikalinga technologinė įranga, vamzdynai. Sūrių gamybos formų paruošimui instaliuota plovimodezinfekuoja įranga. Apmokyti meistrai, darbuotojai pieno mišinio, priedų paruošimo, sūdymo ir brandinimo procesų pravedimui. Birželio mėn. (3d. ) pradėta puskiečių sūrių grupei priskiriamas Rokiškio sūrio 45 % s.m. (1 kg svorio) gamyba. 2013 m. birželio mėn. klientams pateiktos

glaistytų varškės sūrelių NAMINUMAS 23% rieb. 45g, 5 rūšys: vanilinis, uogų, karamelinis, su kondensuotu pienu, su aguonomis.

Gamyba tonomis	2014 m.	2013m.	2012m.	2011m.
Varškė ir varškės produktai	4.648	5.353	5.228	5.094
Fermentinis sūris	107	83	-	-
Viso:	4.755	5.436	5.228	5.094

UAB "Rokiškio pieno gamyba" filiale Ukmergės pieninė 2014 m. plečiant asortimentą pradėtas gaminti fermentinis sūris Rokiškio mini po 400g., padengtas vašku.

Gautas patvirtinimas dėl Lietuviško varškės sūrios pripažinimo, įtraukiant į Saugomų kilmės nuorodų ir saugomų geografinių nuorodų pagal Tarybos reglamentą (EB) "Dėl žemės ūkio produktų ir maisto produktų geografinių nuorodų ir kilmės vietos nuorodų apsaugos". Lietuviškiems varškės sūriams suteiktas ženklas - "Saugoma geografinė nuoroda".

26. Pardavimai ir rinkodara

Didžiausia pagaminamos produkcijos dalis eksportuojama. Kaip ir anksčiau pagrindinėmis pardavimų kryptimis išlieka Europos Sąjunga (daugiausia Italija, Vokietija, Lenkija) ir Rusijos rinkos.

2014 m. 80% išaugo išrūginio baltyminio koncentrato pardavimai į Naująją Zelandiją.

2014 m. Bendrovė pradėjo kietųjų sūrių eksportą į Ispaniją ir Izraelį.

Didžiausią eksportuojamos produkcijos dalį sudaro Fermentiniai Sūriai ir sausi produktai. Kietojo sūrio pardavimai per 2014 m. lyginant su 2013 m. išaugo apie 4 proc.

Rusijai įvedus draudimą pieno produktams, bendrovė persiorientavo į naujas rinkas. Viena iš jų JAV rinka, kurioje prekiaujama kietaisiais sūriais.

Grupė eksporto rinkose vis daugiau parduoda įprastinės produkcijos – Sviesto, Grietinėlės, Pieno Miltų ir papildomų produktų, kurie atsiranda Sūrių gamybos procese – IBK bei Laktozė.

Šalių pavadinimai	Parduota
	2014 m		2013 m.		2012 m
	tūkst. Lt	%	tūkst. Lt	%	tūkst. Lt	%
Lietuva	284 307	33,03	247 947	28,79	241 387	30,31
Europos šalys	418 839	48,67	445 011	51,66	400 368	50,27
Kitos šalys	157 467	18,30	168 397	19,55	154 652	19,42
(įskaitant JAV ir Japoniją)
Viso	860 613	100	861 355	100	796 407	100

Pardavimo rinkos 2014 – 2013 - 2012 metų

AB "Rokiškio sūris" grupės 2014 m. 12 mėnesių konsoliduoti audituoti pardavimai sudarė 860,613 mln. litų (249,251 mln. EUR), t.y. 0,09 proc. mažiau negu per praėjusių metų tą patį laikotarpį. 2013 m. 12 mėnesių konsoliduoti audituoti pardavimai sudarė 861,355 mln. litų (249,466 mln. EUR).

2014 m. rugpjūčio 6 d. Rusijos Federacijos Prezidento įsakymu paskelbus žemės ūkio produkcijos importo embargą į Rusiją, Bendrovė savo produkcijos į Rusija neeksportuoja. AB "Rokiškio sūris" pardavimai į Rusijos rinką sudarė 10-15% nuo visų įmonės pardavimų. Tačiau Grupei pavyko išlaikyti praėjusių metų pardavimo apimtis, nežiūrint į tai, kad pagrindinių eksportinių produktų kainos sumažėjo iki 40 proc. Rusijos Federacijos paskelbtas embargas ES šalių (tame tarpe ir Lietuvos) maisto produktams bei drastiškas eksportinių pieno kainų sumažėjimas pasaulinėje pieno produktų rinkoje turėjo didelę neigiamą įtaką įmonės finansiniams rezultatams. Vykdant įsipareigojimus žemdirbiams - pagal pasirašytas sutartis supirkti sutartą pieno kiekį, įmonė negalėjo atsisakyti nepelningų pardavimų eksporto rinkose.

AB "Rokiškio sūris" grupė per 2014 m. 12 mėnesius gavo 1,324 mln. litų ( 0,383 mln. EUR) konsoliduoto audituoto grynojo nuostolio. Per 2013 m. 12 mėn. grupė buvo uždirbusi 32,785 mln. litų (9,495 mln. EUR) konsoliduoto audituoto grynojo pelno.

Rokiškio grupė yra viena iš vietinės rinkos lyderių, turinti virš 20% rinkos dalies. Bendrovė savo produktus platina po visą mažmeninį tinklą. Rokiškis Lietuvoje garsus ne tik sūriais, bet ir šviežiais pieno produktais – pienu, kefyru, grietine, sviestu, varškės produktais, jogurtais, sūreliais.

Bendrovė turi visą eilę įvairioms vartotojų grupėms skirtų stiprių prekių ženklų, kurie siejami su nepriekaištinga, aukščiausios kokybės produkcija. Grupės gaminamos produkcijos asortimentas kasmet didinamas naujais pridėtinės vertės produktais, naujausiomis pakuotėmis.

Rokiškio grupės pardavimai Lietuvoje 2014 metais lyginant su 2013-iais augo 15 proc. ir sudarė 284 mln. Lt. 2013 m. Lietuvoje buvo parduota už 248 mln. litų. Bendra pardavimų dalis vietinėje rinkoje sudarė apie vieną trečiąją nuo visų grupės pardavimų.

Grupės tikslai – toliau stiprinti pasitikėjimą savo produkcija, skatinti sveiką gyvenimo būdą ir tuo pačiu pieno produktų vartojimą tenkantį vienam gyventojui.

Prekių ženklai:

Ypatingas dėmesys skiriamas produkto kokybės pastovumui užtikrinti, be ko nebūtų įmanoma sėkmingai įgyvendinti rinkodaros strategijos, bei nuolatiniam nuosavų prekių ženklų stiprinimui.

2014 ir tolesniais metais vienas pagrindinių projektų – stiprinti kietojo "Rokiškio GRAND" sūrio pozicijas rinkoje, marketinginių priemonių pagalba didinti suvartojimą šioje kategorijoje. Įmonė plečia šio išskirtinio sūrio asortimentą, jį rinkai pristatant naujose pakuotėse bei nokintą iki 24 mėn.

AB Rokiškio Sūris grupė taip pat turi visą eilę kokybiškų bei išskirtinių aukštos pridėtinės vertės produktų ir kitose prekių kategorijose – "clean label" ir išskirtiniu glaistu padengti "Naminuko" glaistyti sūreliai, Pienas/Kefyras su vitaminu D, Jogurtai su 100% saldumo iš vaisių, Rokiškio MINI suvenyrinis sūris ir daugelis kitų.

Jau penktus metus iš eilės Lietuvos prekybos įmonių asociacijos organizuojamame konkurse "Populiariausia prekė", šie AB "Rokiškio sūris" grupės produktai buvo pripažinti 2014 metų populiariausiomis prekėmis savo kategorijose:

Kefyras, rūgpienis, raugintos pasukos Rokiškio NAMINIS kefyras, 2,5% 0,9 kg pak.
Fermentinis sūris ROKIŠKIO fermentinis sūris, 45%, 240 g.
Lydytas sūris Sūris Lydytas "Visiems", 330g.

27. Žaliavos supirkimas

Lietuvoje per 2014 metus preliminariais ŽŪIKVC (ŽŪMPRIS) duomenimis iš viso supirkta 1435,55 tūkst. t. žalio natūralaus pieno, t.y. 7,2 proc. daugiau negu per 2013 metus. 2014m. gerėjo žaliavinio pieno kokybė – iš Lietuvos pieno gamintojų supirktas žalias natūralaus riebumo pienas, kuriam nebuvo taikytos nuoskaitos, sudarė apie 98,0 proc. nuo viso atitinkamu laikotarpiu supirkto pieno kiekio, kai 2013m. – apie 97,0 proc.

Žaliavinio pieno supirkimo sektoriuje esminis pasikeitimas buvo tai, kad sumažėjo žaliavinio pieno supirkimo kainos, bet padidėjo supirkto pieno kiekis.

2014 m. supirkto žaliavinio pieno kiekis, lyginant su 2013 m. padidėjo 7,7 proc. Supirkto žaliavinio pieno padidėjimą lėmė praėję keli sėkmingi pieno sektoriui metai.

Deja lyginant 2015 m. sausio mėnesio natūralaus pieno supirkimo kainą, mokėtą pieno gamintojams, parduodantiems daugiau kaip 40 t pieno per mėnesį, su 2014 metų gruodžio mėnesiu, ši kaina sumažėjo 9,6 proc., o lyginant su 2014 m. sausiu – ji buvo 36 proc. mažesnė.

Pateikiame AB "Rokiškio sūris" grupės natūralaus pieno supirkimo kainų 2013-2014 m. palyginimą, supirkto pieno iš europinio dydžio pieno gamintojų, tiekiančių daugiau kaip 40 t pieno per mėnesį:

Mėnuo	Natūralaus pieno supirkimo kaina
	2013 metai (Lt/t)	2014 metai (Lt/t)
Sausis	1178	1453
Vasaris	1160	1448
Kovas	1169	1413
Balandis	1114	1336
Gegužė	1143	1183
Birželis	1118	1102
Liepa	1156	1050
Rugpjūtis	1219	994
Rugsėjis	1355	954
Spalis	1460	1003
Lapkritis	1439	1031
Gruodis	1431	1023
Vidutinė metinė supirkimo kaina	1239	1175

28. Rizikos veiksniai, susiję su emitento veikla.

Ekonominiai:

Nepalankūs veiksniai, susiję su pieno gamyba ir su produkcijos pardavimais:

a) karvių skaičiaus mažėjimas Lietuvoje;
b) mažėjanti Lietuvos gyventojų perkamoji galia;
c) dėl didesnių gamybos apimčių pigesni lenkiški produktai Lietuvos rinkoje;
d) didelė konkurencija;
e) pirkėjų pigesnių ingredientų naudojimas, vietoje sausų pieno produktų;
f) visiškai nekontroliuojamas valstybės kuro/energetikos kainų kilimas;
g) ES eksporto subsidijų panaikinimas į kitas šalis;
h) biurokratinė valstybės politika;
i) eksportų kainų nestabilumas;
j) nepakankamas Vyriausybės dėmesys verslui bei į regionų plėtrą, darbo vietų kūrimą;
k) Rusijos embargas lietuviškiems produktams;
l) sunkumai įeiti į naujas rinkas;
m) išaugusi pieno produktų pasiūla ES šalyse;
n) eksporto kainų mažėjimas;
o) Rusijos rublio kritimas;
p) nelanksti politika PVM ir akcizo mokesčių taikyme;
r) nepastovus konkurencingumas dėl euro ir rublio kurso svyravimo;
s) nesibaigianti krizė ES.

Lietuvoje vis dar vyrauja smulkūs pieną gaminantys ūkiai. Didelis pieno tiekėjų skaičius bei jų išsidėstymas plačiame regione didina pieno kokybės tyrimų ir pieno surinkimo-suvežimo ir apskaitos kaštus.

Nepakankama Vyriausybės parama pieno ūkiams, lyginant su Latvija ir Estija.

Be to, smulkūs pieno ūkiai neužtikrina pakankamos ir stabilios pieno kokybės, apsunkina investicijas į pieno ūkius. Vidutinis pieno ūkis Lietuvoje yra mažiausias ES ir net trylika kartų mažesnis už ES vidurkį.

Lietuvoje pieno gamyboje ryškus sezoniškumas: žiemą ir vasarą pieno supirkimas skiriasi bene dukart. Tai mažina pieno perdirbimo įmonių veiklos efektyvumą, įrengimų panaudojimo laipsnį bei darbuotojų atleidimą ne sezono metu.

Žemas karvių produktyvumas.

Žemą karvių produktyvumą lemia nepakankamo genetinio potencialo karvių banda ir vyraujanti prasta pašarų bazė. Nykstantys smulkūs ūkiai. Kaime žmonių mažėjimas.

Nestabilios valstybinio reguliavimo priemonės pieno ūkyje. Pieno ūkių, pagrįstų šeimos darbu, kūrimosi procesas buvo ir yra pernelyg lėtas. Nuoseklios valstybės politikos šio sektoriaus plėtojimui nebuvimas, dažnas paramos sąlygų ir dydžių keitimasis, koncentravimasis į pieno kainas, o ne į investicijų rėmimą neigiamai paveikė ūkio plėtrai ir veterinarinių-sanitarinių sąlygų gerinimui

Socialiniai veiksniai:

Per pastaruosius metus padidėjo gyventojų, ypač jaunų žmonių migracija iš Lietuvos. Trūksta kvalifikuotos darbo jėgos. Maži atlyginimai, lyginant su ES šalimis. Mažas gimstamumas. Pagalbos tvarkingoms jaunoms šeimoms trūkumas, skatinti gimstamumą.

Žmonių pasitikėjimo praradimas Vyriausybe, netikrumas dėl ateities. Gyventojų pasyvumas.

Kaime dominuoja vyresnio amžiaus ūkininkai. Senstanti kaimo visuomenė. Didelė bedarbystė. Įmonių bankrotai. Mokesčių gyventojams augimas ir dėl to sumažėjęs vartojimas. Nežabotas kuro ir energetinių resursų kainų augimas mažina vartojimą ir gyventojų savų poreikių tiek maistui, tiek kultūrai, paslaugoms tenkinimą.

Vyriausybės neskatinimas kurti darbo vietų, didelė bedarbystė, pašalpų politika, neskatinanti žmonių noro dirbti, žmonių nusivylimas vykdoma valstybės politika, bei neveiklumas.

Rizikos veiksniai, susiję su maisto sauga:

AB "Rokiškio sūris" maisto saugos rizikos veiksniai apibrėžti RVASVT (Rizikos veiksnių analizės ir svarbių valdymo taškų) sistemoje.

RVASVT sistemos pagrindinės dalys yra Būtinosios programos ir RVASVT planai. Jose yra atliktas kiekvieno produkto gamybos etape rizikos veiksnių nustatymas, jų analizė, nustatyti svarbūs valdymo taškai, jų kritinės ribos, valdymo, patikrinimo procedūros, koregavimo veiksmai.

Įmonėje yra parengtos ir vykdomos tokios Būtinosios programos:

1. Pieno kokybės užtikrinimo programa;
1. Pastatų ir patalpų priežiūros programa;
1. Sanitarijos programa;
1. Personalo mokymo programa;
5-6. Vandens aprūpinimo vandeniu, garu, elektra programa. Vandens kontrolės programa;
1. Pagalbinių medžiagų pirkimo ir saugojimo programa;
8-9. Įrengimų priežiūros programa. Matavimo priemonių kalibravimo programa;
1. Produktų susekimo ir atšaukimo programa;
1. Logistikos valdymo programa;
1. Kenkėjų kontrolės programa.

Kiekvieno produkto gamybos proceso valdymui yra paruoštos procedūros, technologinės instrukcijos su numatytais procesų parametrais, jų kontrolės (tiek mikrobiologinės, tiek cheminės)

procedūros, numatyti įrašai. Pagamintiems galutiniams produktams, apibūdinant jų specifines savybes, cheminę sudėtį, maistinę, energetinę vertę, pakavimą, laikymo sąlygas, galiojimo laiką ir kt. yra paruošti įmonės standartai.

Ekologiniai:

Remiantis 2010/75/EB Europos Parlamento ir Tarybos direktyva "Dėl pramoninių išmetamų teršalų (taršos integruotos prevencijos ir kontrolės -TIPK)" AB "Rokiškio sūris" yra priskiriamas I priedo įrenginiams, kuriems privalomas TIPK leidimas. TIPK leidimas išduotas 2005.12.30, išdavusi institucija- Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamentas. Laikantis TIPK taisyklių leidimas atnaujintas 2014.09.12. Įmonėje įdiegti geriausiai prienami gamybos būdai(GPGB-angl. BREF), išteklių sąnaudos ir teršalų emisijų lygiai atitinka pasiektus Europos Sąjungoje.

AB "Rokiškio sūris" 2001 metais įdiegta ISO 14001 Aplinkosaugos vadybos sistema. Vadybos sistemą sertifikavo ir nepriklausomus auditus atlieka Bureau Veritas Lietuva. 2013 metais Aplinkosaugos vadybos sistema sėkmingai persertifikuota, 2014 atliktas ir priežiūros auditas.

AB "Rokiškio sūris" aplinkosaugos politika - siekti mažinti poveikį aplinkai, įgyvendinti taršos prevencijos priemones, užtikrinti minimalų išteklių vartojimą, atliekų generavimą, kad vykdoma veikla nekeltų nepageidaujamos įtakos, orui, vandeniui, žemei. 2014 m. išorės ir vidaus auditų metų nustatytos 8 pastabos, neatitikčių nenustatyta. Atsižvelgiant į pastabos imtasi gerinimo veiksmų. Siekiant nuolatinio gerinimo ir ekologinės rizikos mažinimo kiekvienais metais nustatomi aplinkosaugos uždaviniai. 2014 metų Aplinkosaugos veiklos programa įvykdyta. Periodiškai atliekamas veiklos vertinimas ir analizė.

Vykdant aplinkosaugos reikalavimus poveikiui aplinkai stebėti 2014 metais įmonė vykdė penkias aplinkos stebėjimo programas: 1) AB "Rokiškio sūris " nuotėkų valymo dumblu tręšiamų laukų lokalinio monitoringo programa, 2) AB "Rokiškio sūris" po valymo išleidžiamų nuotėkų priimtuvo Ruopiškio (Alsetos) ežero Rokiškio rajone monitoringo programa, 3) AB "Rokiškio sūris" vandenvietės požeminio vandens monitoringo programa, 4) AB "Rokiškio sūris" degalinių Rokiškyje ir Obeliuose požeminio vandens monitoringo programa. Monitoringą atlieka aplinkos inžinierinių tyrimų bendrovė UAB "Geoaplinka". 5) Taršos šaltinių išmetamų /išleidžiamų teršalų monitoringo tyrimai atliekami leidimą turinčiose laboratorijose: UAB "Ekometrija", UAB "Rokvesta". Ataskaitos teikiamos Aplinkos apsaugos agentūrai, nepageidaujamo poveikio aplinkai nenustatyta.

2014/ metais iš stacionarių oro taršos šaltinių išmetimai į atmosferą sudarė 8,44 t. teršalų. Transporto parką sudarė 275 transporto priemonė: 175 krovininiai, 94 lengvieji, 6 kitos mašinos. 65% transporto priemonių atitinka Euro1-5 reikalavimus.

Gamybos metu susidariusios nuotekos valomos savuose biologiniuose valymo įrenginiuose(su azoto ir fosforo šalinimu). 2014 metais AB "Rokiškio sūris" išvalė 1.067 tūkst. m³ nuotekų. Nuotekų išvalymo efektyvumas 96-99%. Nuotekų valyme susidaręs dumblas 6.454 t. panaudotas žemdirbystės laukų tręšimui. 1,9% nuotekų perduota valyti miesto nuotekų valymo įrenginiams UAB "Rokiškio vandenys".

AB "Rokiškio sūris" moderniomis filtravimo technologijomis iš išrūgų atskiria ir išvalo vandenį, ir 34% šio vandens panaudojo įrenginių plovimui, taupydami požeminį vandenį.

Įmonėje yra atlikta pavojaus ir rizikos analizė, paruoštos avarijų prevencijos priemonės ir avarijų likvidavimo planas. Pavojingos bendrovės vietos: amoniakinė kompresorinė, cheminių medžiagų sandėlis ir laikymo patalpa pieno cukraus ceche. Įmonės pastatai įvertinti ir paženklinti pagal bendrąsias priešgaisrinės saugos taisykles. Gaisrų prevencijai ir galimų nuostolių sumažinimui kur būtina įrengta priešgaisrinė signalizacija, įrengtos priešgaisrinės priemonės.

Pagrindiniai aplinkosaugos rodikliai:

	2012 m	2013 m	2014 m	GPGB –ES*
Nuotekų teršalų kiekis pagal BDS7	0,37	0,58	0,07	-
kilogramais tonai žaliavos
Nuotekų kiekis m3 tonai žaliavos	1,22	1,38	1,44	0,7-6
Cheminių medžiagų sunaudojimas	1,86	1,92	2,62	1,1-10,7
kilogramais tonai žaliavos
Elektros energijos sąnaudos kWh tonai	35,4	38,05	39,86	60-208
žaliavos
Šiluminės energijos sąnaudos kWh tonai	62,8	69,97	73,33	60-820
žaliavos

*- GPGB-geriausiai prienami gamybos būdai maisto, gėrimų ir pieno pramonei naudotasi: "Integrated Pollution Prevention and Control, Reference Document on Best Available Techniques in the Food, Drink and Milk Indusries " August 2006

	2012 m	2013 m	2014 m
Valstybiniai aplinkosaugos mokesčiai	0,210	0,208	0,194
Investicijos aplinkosaugai	0,699	0,732	1,774
Pajamos iš aplinkosaugos veiklos	1,334	1,546	3,744
Išlaidos aplinkosaugai	3,414	3,870	3,325

29. Vidaus kontrolės ir rizikos valdymo sistemų, susijusių su konsoliduotųjų finansinių ataskaitų sudarymu, pagrindiniai aspektai

AB "Rokiškio sūris" konsoliduotos ir patronuojančios bendrovės finansinės ataskaitos rengiamos pagal Tarptautinius finansinių ataskaitų standartus (TFAS), patvirtintus taikymui Europos Sąjungoje.

Rengiant finansines ataskaitas pagal TFAS, remiamasi vertinimais ir prielaidomis, turinčiais įtakos apskaitomo turto ir įsipareigojimų vertėms bei neapibrėžtojo turto ir įsipareigojimų atskleidimui finansinių ataskaitų sudarymo dieną bei per ataskaitinį laikotarpį apskaitytoms pajamų ir sąnaudų sumoms. Šie vertinimai remiasi vadovybės turimomis žiniomis apie esamą padėtį ir veiksmus. Finansinės ataskaitos apima konsoliduotas Grupės finansines atskaitas ir Bendrovės atskiras finansines ataskaitas.

Dukterinės įmonės (įskaitant specialios paskirties įmones) – tai įmonės, kuriose Grupė kontroliuoja finansų bei veiklos politiką. Tokia kontrolė paprastai užtikrinama turint daugiau nei pusę balsavimo teisę turinčių akcijų. Vertinant, ar Grupė kontroliuoja kitą įmonę, atsižvelgiama į šiuo metu esamų ar konvertuojamų potencialių balsavimo teisę turinčių akcijų egzistavimą ir poveikį. Dukterinės įmonės pilnai konsoliduojamos nuo datos, kai Grupė įgyja šių įmonių kontrolę ir nebekonsoliduojamos nuo datos, kai ši kontrolė prarandama.

Pirkimo metodas taikomas apskaitant Grupės dukterinių įmonių įsigijimą. Dukterinės įmonės įsigijimo savikainą sudaro perduoto turto, prisiimtų įsipareigojimų ir Grupės išleistų nuosavybės priemonių tikroji vertė. Įsigijimo savikaina taip pat apima bet kokio turto ar įsipareigojimo, susidarančių dėl neapibrėžto atlygio susitarimo, tikrąją vertę. Su įsigijimu susijusios išlaidos pripažįstamos sąnaudomis tuomet, kai patiriamos. Verslo sujungimo būdu įsigytas identifikuojamas turtas ir prisiimti įsipareigojimai bei neapibrėžtieji įsipareigojimai pradžioje įvertinami tikrosiomis vertėmis įsigijimo dieną. Naudojant įsigijimo metodą, grupė nekontroliuojančią dalį įsigyjamojoje įmonėje įvertina tikrąja verte arba proporcinga grynojo turto dalimi, tenkančia nekontroliuojančiai daliai įsigyjamojoje įmonėje.

Įsigijimo savikainos dalis, nekontroliuojančios dalies įsigyjamojoje įmonėje dalis ir anksčiau turėtos įsigyjamosios įmonės nuosavybės dalies tikrosios vertės įsigijimo dieną dalis, viršijanti Grupės įsigytos dukterinės įmonės identifikuojamo grynojo turto dalies tikrąją vertę, yra apskaitoma kaip prestižas. Jeigu įsigijimo savikaina yra mažesnė už Grupės įsigytos dukterinės įmonės identifikuojamo grynojo turto dalies tikrąją vertę, skirtumas pripažįstamas tiesiai bendrųjų pajamų ataskaitoje.

Sandoriai tarp Grupės įmonių, likučiai bei nerealizuotas pelnas iš sandorių tarp Grupės įmonių yra eliminuojami. Nerealizuoti nuostoliai taip pat eliminuojami. Kur buvo būtina, dukterinių įmonių apskaitos principai buvo pakeisti, kad būtų užtikrintas nuoseklumas su Grupės taikomais apskaitos principais.

Grupė traktuoja sandorius su nekontroliuojančios dalies akcininkais kaip sandorius su Grupės akcininkais. Atliekant pirkimus iš nekontroliuojančios dalies akcininkų, skirtumas, susidarantis tarp bet kokio sumokėto atlygio bei įsigytos dukterinės įmonės grynojo turto dalies apskaitinės vertės, yra apskaitomas nuosavybės dalyje. Iš pardavimų nekontroliuojančios dalies akcininkams gaunamas pelnas ar patiriami nuostoliai taip pat apskaitomi nuosavybės dalyje.

Kontrolės ar reikšmingos įtakos praradimo momentu bet kokia investicija, liekanti buvusioje dukterinėje įmonėje, vertinama tikrąja verte, apskaitinės vertės pasikeitimus įtraukiant į pelną ar

nuostolius. Tikroji vertė yra pradinė apskaitinė vertė, naudojama vėliau apskaitant liekančią investiciją kaip asocijuotą įmonę, pagal jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį kontroliuojamą įmonę ar finansinį turtą. Be to, bet kokios su investicija susijusios anksčiau kitose bendrosiose pajamose pripažintos sumos apskaitomos taip, tarsi Grupė būtų tiesiogiai perleidusi susijusį turtą ar įsipareigojimus. Tai reiškia, kad sumos, anksčiau pripažintos kitose bendrosiose pajamose, perkeliamos į pelną ar nuostolius.

Grupės dalys bendrai kontroliuojamose įmonėse (jungtinės veikos įmonėse) apskaitomos naudojant proporcingo konsolidavimo metodą. Grupė sudeda savo bendrai kontroliuojamų įmonių pajamų ir išlaidų, turto ir įsipareigojimų ir pinigų srautų dalių sumas su panašiomis grupės finansinių ataskaitų straipsnių sumomis. Grupė pripažįsta tik tą pelno ir nuostolio, patirto grupei pardavus turtą bendrai įmonei, dalį, kuri priskirtina kitiems įmonės dalininkams. Grupė nepripažįsta savo pelno arba nuostolio dalies, atsiradusios grupei iš jungtinės veiklos įmonės įsigijus turto, bendroje įmonėje, kol grupė neperparduoda turto nepriklausomai šaliai. Tačiau dėl tokio sandorio susidaręs nuostolis yra pripažįstamas nedelsiant, jeigu nuostolis parodo, kad sumažėjo trumpalaikio turto grynoji galimo realizavimo vertė arba susidarė nuostolis dėl turto vertės sumažėjimo.

30. Finansinės rizikos valdymas

Vykdydama veiklą, Bendrovė ir Grupė susiduria su įvairiomis finansinėmis rizikomis. Grupės bendra rizikos valdymo programa pagrindinį dėmesį skiria finansinių rinkų nenuspėjamumui ir siekia sumažinti galimą neigiamą poveikį Grupės finansiniams veiklos rezultatams.

Bendrovės ir Grupės finansinės rizikos veiksniai išsamiai aprašyti AB "Rokiškio sūris" konsoliduotos ir patronuojančios bendrovės 2014 m. gruodžio 31 d. finansinės ataskaitos 3 pastaboje (23 psl.)

31. Informacija apie valdybos narių įgaliojimus

Valdybos narai nėra suteikę įgaliojimų kitiems asmenims vykdyti valdybos kompetencijai priskirtų funkcijų.

32. Pagrindiniai įmonės veiklą apibūdinantys rodikliai, jų dinamika

Eil.	Rodikliai		2014m.	2013 m.	2012 m.	2011 m	2010 m
Nr. 1.	Grynasis pelningumas %	Grynasis pelnas Pardavimai ir paslaugos	(0,15)	3,81	3,7	4,0	4,4
2.	Vidutinio turto grąža	Grynasis pelnas Vidutinis turtas	(0,003)	0,07	0,06	0,07	0,07
3.	Skolos koeficientas	Įsipareigojimai Turtas	0,30	0,33	0,31	0,35	0,40
4.	Skolos nuosavybės koeficientas	Įsipareigojimai Savininkų nuosavybė	0,43	0,49	0,44	0,55	0,66
5.	Bendras likvidumo koeficientas	Trumpalaikis turtas Trumpalaikiai įsipareigojimai	2,44	2,03	2,16	1,85	1,63

Lentelėje pateikti konsoliduoti įmonės grupės veiklą apibūdinantys rodikliai.

6.	Turto apyvartumas	Pardavimai ir paslaugos Turtas	1,77	1,68	1,75	1,54	1,72
7.	Akcijos buhalterinė vertė, Lt	Savininkų nuosavybė Paprastųjų akcijų skaičius	9,47	9,60	8,79	8,07	5,06
8.	Grynasis pelnas akcijai, Lt (EPS)	Grynasis pelnas Paprastųjų vardinių akcijų skaičius	(0,04)	0,93	0,84	0,79	0,65
9.	Kainos ir pelno akcijai santykis, Lt (P/E)	Akcijos rinkos kaina Pelnas akcijai	-	5,90	5,75	5,75	9,52

Eil	Rodikliai	2014 m.	2013 m.	2012 m.	2011m.	2010m.
Nr.
1.	Pajamos (tūks.Lt)	860 613	861 355	796 407	688 025	553 760
2.	EBITDA (tūkst.Lt)	31 400	71 966	70 886	58 821	55 413
3.	EBITDA marža (%)	3,65	8,35	8,90	8,55	10,01
4.	Veiklos pelnas (tūks.Lt)	(687)	36 227	35 971	35 141	29 663
5.	Veikos pelno marža (%)	(0,08)	4,21	4,52	5,11	5,36
6.	Nuosavo kapitalo pelningumas (grąža) ROE (%)	(0,39)	9,52	9,35	9,56	12,65
7.	Pelningumo koeficientas (EBT margin) (%)	(0,24)	4,07	4,32	4,83	5,18

33. Investiciniai projektai, įgyvendinti per paskutinius 3 finansinius (ūkinius) metus:

AB "Rokiškio sūris" kiekvienais metais skiria ypatingą dėmesį naujoms investicijoms į gamybą, esamų gamybinių procesų ir gamybą aptarnaujančių barų modernizavimą, žaliavos tiekimą, aplinkosaugos problemų sprendimo tęstinumą bei transportą.

Per paskutinius 3 finansinius metus pagrindinės investicijos buvo skiriamos sūrių gamybos patalpų rekonstrukcijai bei įrangos modernizavimui.

AB "Rokiškio sūris" investicijos yra nukreipiamos ten, kad žaliava gamybai, produkto gamyba, pakavimas, pjaustymas ir produkto atkrovimas vartotojui būtų vykdomas kuo saugesnėse maisto ir saugos reikalavimus atitinkančiose gamybos sąlygose bei gamybą supančioje išorinėje aplinkoje. AB "Rokiškio sūris" 2007-2010 metais toliau tęsė investicijų programą, pirkdama naują įrangą, pienovežius bei modernizuodama, tobulindama esamą gamybinę bazę bei gamybą aptarnaujančius barus, gerindama darbuotojų darbo sąlygas, taupydama energetinius resursus, bei toliau vystydama bendrovės aplinkosaugos politiką.

Dalis investicijų buvo skirta ir tolimesniam žaliavinio pieno kokybės gerinimui. 2007- 2010 metais didžioji investicijų dalis buvo vykdoma pagal 2007-2013 metų KPP programą. Tuo tikslu investicijos buvo vykdomos bendrovėje ir dukterinėje įmonėje UAB "Rokiškio pienas" pagal paruoštus keturis verslo planus, paramai investicijoms gauti. Pagal šiuos verslo planus gautų investicijų suma sudaro 13,81 mln. litų.

2010 metais AB "Rokiškio sūris" pagal 2007-2013 m programą paruošė du verslo planus. AB "Rokiškio sūris" pieno perdirbimo modernizavimas, didinant bendrovės konkurencingumą" ir UAB "Rokiškio pienas" pieno perdirbimo modernizavimas, didinant bendrovės konkurencingumą".

AB "Rokiškio sūris" grupės investicijos:

Metai	Investicijų suma (mln. Lt)
2010	6,5
2011	16,4
2012	11,4
2013	39,0
2014	22,0

Pagrindinės 2014 metais įvykdytos investicijos :

Investicijos skirtos naujo produkto IBK 80 gamybos tobulinimui Rokiškio ir Utenos dukterinėje įmonėje.
Išrūgų perdirbimo įrangai, didinant separavimo, pasterizavimo pajėgumus bei gilesnis išrūgų perdirbimas.
Kietojo sūrio Grand pakuočių įvairovei, asortimento išplėtimui.
Pieno cukraus kokybės kontrolei.
Rūkymo kameros lydytiems sūriams.
Pienovežių plovyklos išplėtimas.
Gamybinių ir gamybą aptarnaujančių barų modernizacija: (šiluminis-energetinis ūkis- (pastatyta konteinerinė transformatorinė), kompresorinė- (leduoto vandens vamzdynas, kompresorinės AVS), nuotekų valymo baras- (nuotekų siurblinės pastatymas) , vandens tiekimo ir paruošimo baras- (vandens nugeležinimo sistemos įdiegimas).
Naujausia laboratorinė įranga žaliavinio pieno, gatavų produktų kokybei bei kuo tikslesniam analizų paėmimui.
Kompiuterinių programų įdiegimas marketingo skyriuje.
Fermentinių sūrių ir Šviežių pieno produktų asortimento ir pakuočių atnaujinimas, įvairinimas.
Pagerinimas sanitarijos ir higienos lygio gamybiniuose baruose (įrengiant ventiliacijos sistemas, drėgmės rinktuvus bei plovimo stoteles).
Energetinių resursų taupymas, atsižvelgiant į ES keliamus reikalavimus.
Naujos kompresorinės pastato ir įrangos pastatymas Utenoje.
Pieno priėmimo, plovimo įrangos įdiegimas Utenoje.
Gamybinių pastatų rekonstrukcija ir remontas Utenoje ir Ukmergėje
Arkinio sandėlio pastatymas Ukmergėje.
Tolesnis su aplinkosaugos politika susijusios įrangos diegimas.
Vidaus transporto gamybiniams barams įsigijimas.
Pienovežių įsigijimas.
Investicijos darbuotojų darbo sąlygų pagerinimui.

Visos investicijos atliktos Lietuvoje: Rokiškyje ir Rokiškio grupės įmonėse – Utenoje bei Ukmergėje.

34. Grupės veiklos planai, prognozės ir investicijos 2015 m.

AB "Rokiškio sūris" grupė 2015 m. numato investicijoms skirti apie 8,6 mln. Eur.

Pagrindinės 2015 m. investicijų kryptys yra nukreiptos į grupės pagrindinius gamybos cechus: sūrių gamyba, nokinimas bei į sūrių gamybos metu gautų išrūgų perdirbimo gilinimą ir tam skirtos gamybinės įrangos įsigijimą.

Pagrindinis numatomų investicijų tikslas yra užtikrinti jau įsigytos įrangos panaudojimo efektyvumą, esamos efektyvaus išnaudojimo tęstinumą, modernizuojant, tobulinant esamus technologinius procesus, taupant energetinius resursus, efektyviam energetinių resursų naudojimui.

Be to, numatoma, kad įrangos įsigijimas turėtų pirmiausia tenkinti klientų poreikius gatavam produktui. Siekiama, kad įranga užtikrintų produkto saugą, kokybę, pakavimo įvairovę, prisitaikant prie nuolat augančių rinkos poreikių.

Kaip ir kiekvienais metais, 2015 metais didelis dėmesys skiriamas gamybą aptarnaujančių barų įrangos modernizavimui: šaldymui, energetiniam ūkiui, nuotekų utilizavimui, ventiliacijai, gamybinių patalpų oro parametrų palaikymui, darbo sąlygų pagerinimui.

Tuo pačiu siekiama, kad būtų pastovus ir suderintas pusfabrikačių ir gatavos produkcijos nuvežimo saugojimui bei judėjimui tarp cechų ir sandėlių užtikrinimas bei pagalbinių, pakavimo medžiagų savalaikis pristatymas į gamybinius cechus.

2015 m. investicijų tikslas didinti bendrovės konkurencingumą, geriau išnaudoti esamą gamybinę bazę, įdiegiant papildomą įrangą ir kartu sprendžiant aplinkosaugos problemas bei gerinant darbuotojų darbo sąlygas.

Metai Dividendų suma, Lt Dividendas vienai akcijai, Lt Grynasis pelnas akcijai, Lt Dividendų mokėjimo koeficientas 2007 9.902.131,20 0,24 0,81 0,30 2008 Dividendai nebuvo mokami 2009 844.483,40 0,10 0,38 0,26 2010 3.586.797,00 0,10 0,65 0,15 2011 3.506.588,00 0,10 0,79 0,13 2012 3.506.588,00 0,10 0,84 0,12 2013 3.506,588,00 0,10 0,93 0,11

35. Išmokėti dividendai

Priskaičiuoti ir išmokėti dividendai ir jų rodikliai per pastaruosius 6 metus:

Sprendimą dėl dividendų paskyrimo ir išmokėjimo priima visuotinis akcininkų susirinkimas, paskirstydamas paskirstytinąjį bendrovės pelną.

Dividendas gali būti skiriamas už finansinius metus arba trumpesnį negu finansiniai metai laikotarpį.

Visuotinis akcininkų susirinkimas negali priimti sprendimo skirti ir išmokėti dividendų, jei tenkinama bent viena iš šių sąlygų:

1) bendrovėje turi neįvykdytų prievolių, kurių terminai yra suėję iki sprendimo priėmimo;

2) ataskaitinių finansinių metų paskirstytinojo pelno (nuostolių) suma yra neigiama (gauta nuostolių);
3) bendrovės nuosavas kapitalas yra mažesnis arba išmokėjus dividendus taptų mažesnis už bendrovės įstatinio kapitalo, privalomojo rezervo, perkainojimo rezervo ir rezervo savoms akcijoms įsigyti rezervo sumą.

Bendrovė, per nustatytus terminus nesumokėjusi įstatymų nustatytų mokesčių, negali mokėti dividendų, metinių išmokų (tantjemų) valdybos nariams ir premijų darbuotojams.

Visuotiniam akcininkų susirinkimui priėmus sprendimą paskirti dividendus, bendrovė, ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo sprendimo paskirstyti pelną arba sprendimo skirti dividendus už trumpesnį negu finansiniai metai laikotarpį priėmimo dienos. Dividendus mokėti avansu draudžiama.

Dividendus turi teisę gauti tie asmenys, kurie visuotinio akcininkų susirinkimo, paskelbusio dividendus, teisių apskaitos dienos pabaigoje (dešimtos darbo dienos po sprendimą priėmusio visuotinio akcininkų susirinkimo pabaigoje) buvo bendrovės akcininkai ar kitokiu teisėtu pagrindu turėjo teisę į dividendus.

36. Emitento organai

Pagal AB "Rokiškio sūris" įstatus, bendrovės valdymo organai yra Visuotinis akcininkų susirinkimas, valdyba ir bendrovės vadovas (direktorius).

Visuotinis akcininkų susirinkimas:

Visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencija ir šaukimo tvarka nesiskiria nuo visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencijos bei šaukimo tvarkos, nustatytos Akcinių bendrovių įstatyme.

Visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo iniciatyvos teisę turi stebėtojų taryba, valdyba (jeigu valdyba nesudaroma − bendrovės vadovas) bei akcininkai, kuriems priklausančios akcijos suteikia ne mažiau kaip 1/10 visų balsų, jeigu įstatai nenumato mažesnio balsų skaičiaus.

Kadangi AB "Rokiškio sūris" stebėtojų taryba nesudaryta, tai visuotinio akcininkų susirinkimo iniciatyvos teisę turi valdyba.

Visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo iniciatoriai valdybai pateikia paraišką, kurioje turi būti nurodytos susirinkimo sušaukimo priežastys ir tikslai, pateikti pasiūlymai dėl susirinkimo darbotvarkės, datos ir vietos, siūlomų sprendimų projektai. Visuotinis akcininkų susirinkimas turi įvykti ne vėliau kaip per 30 dienų nuo paraiškos gavimo dienos. Visuotinį akcininkų susirinkimą sušaukti neprivaloma, jei paraiška neatitinka visų šioje dalyje nustatytų reikalavimų ir nepateikti reikiami dokumentai arba siūlomi darbotvarkės klausimai neatitinka visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencijos.

Eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas turi įvykti kasmet ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos

Pranešimas apie visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą turi būti viešai paskelbtas įstatuose nurodytame šaltinyje arba įteiktas kiekvienam akcininkui pasirašytinai ar išsiųstas registruotu laišku ne vėliau kaip likus 21 dienai iki visuotinio akcininkų susirinkimo dienos.

Visuotiniame akcininkų susirinkime dalyvaujantys akcininkai registruojami akcininkų registravimo sąraše. Šiame sąraše turi būti nurodytas balsų skaičius, kurį kiekvienam akcininkui suteikia jo turimos akcijos

Asmuo, dalyvaujantis visuotiniame akcininkų susirinkime ir turintis teisę balsuoti, turi pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. Asmuo, kuris nėra akcininkas, be šio dokumento, turi pateikti dokumentą, patvirtinantį teisę balsuoti visuotiniame akcininkų susirinkime. Reikalavimas pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą netaikomas, kai balsuojama raštu, užpildant bendrąjį balsavimo biuletenį,

Jeigu visuotinis akcininkų susirinkimas neįvyksta, pakartotinis visuotinis akcininkų susirinkimas šaukiamas ne anksčiau kaip praėjus 5 dienoms ir ne vėliau kaip praėjus 21 dienai nuo neįvykusio visuotinio akcininkų susirinkimo dienos. Apie pakartotinį visuotinį akcininkų susirinkimą akcininkams turi būti pranešta šio straipsnio 4 dalyje nustatytu būdu ne vėliau kaip likus 5 dienoms iki pakartotinio visuotinio akcininkų susirinkimo.

Visuotiniame akcininkų susirinkime ar pakartotiniame visuotiniame akcininkų susirinkime turi teisę dalyvauti ir balsuoti asmenys, susirinkimo apskaitos dienos pabaigoje buvę bendrovės akcininkais, asmeniškai, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis, arba jų įgalioti asmenys, arba asmenys, su kuriais sudaryta balsavimo teisės perleidimo sutartis. Akcininko teisė dalyvauti visuotiniame akcininkų susirinkime taip pat apima teisę kalbėti ir klausti. Akcinės bendrovės susirinkimo apskaitos diena yra penktoji darbo diena iki visuotinio akcininkų susirinkimo arba penktoji darbo diena iki pakartotinio visuotinio akcininkų susirinkimo.

Akcininkas gali balsuoti raštu užpildydamas bendrąjį balsavimo biuletenį. Užpildytas bendrasis balsavimo biuletenis bendrovei gali būti perduotas elektroninių ryšių priemonėmis, jeigu užtikrinamas perduodamos informacijos saugumas ir galima nustatyti akcininko tapatybę.

Balsavimo teisę kituose visuotiniuose akcininkų susirinkimuose suteikia tik visiškai apmokėtos akcijos. Kiekviena akcija visuotiniame akcininkų susirinkime suteikia po vieną balsą

Visuotinis akcininkų susirinkimas turi išimtinę teisę:

1) keisti bendrovės įstatus;

2) keisti bendrovės buveinę;

3) rinkti stebėtojų tarybos narius, jeigu stebėtojų taryba nesudaroma – valdybos narius, o jeigu nesudaroma nei stebėtojų taryba, nei valdyba – bendrovės vadovą;

4) atšaukti stebėtojų tarybą ar jos narius, taip pat visuotinio akcininkų susirinkimo išrinktus valdybą ar jos narius bei bendrovės vadovą;

5) rinkti ir atšaukti audito įmonę metinių finansinių ataskaitų auditui atlikti, nustatyti audito paslaugų apmokėjimo sąlygas;

6) nustatyti bendrovės išleidžiamų akcijų klasę, skaičių, nominalią vertę ir minimalią emisijos kainą;

7) priimti sprendimą konvertuoti bendrovės vienos klasės akcijas į kitos, tvirtinti akcijų konvertavimo tvarkos aprašą;

8) tvirtinti metinių finansinių ataskaitų rinkinį;

9) priimti sprendimą dėl pelno (nuostolių) paskirstymo;

10) priimti sprendimą dėl rezervų sudarymo, naudojimo, sumažinimo ir naikinimo;

11) tvirtinti tarpinių finansinių ataskaitų rinkinį, sudarytą siekiant priimti sprendimą dėl dividendų už trumpesnį negu finansiniai metai laikotarpį skyrimo;

12) priimti sprendimą dėl dividendų už trumpesnį negu finansiniai metai laikotarpį skyrimo;

13) priimti sprendimą išleisti konvertuojamąsias obligacijas;

14) priimti sprendimą atšaukti visiems akcininkams pirmumo teisę įsigyti konkrečios emisijos bendrovės akcijų ar konvertuojamųjų obligacijų;

15) priimti sprendimą padidinti įstatinį kapitalą;

16) priimti sprendimą sumažinti įstatinį kapitalą, išskyrus Akcinių bendrovių Įstatyme nustatytas išimtis;

17) priimti sprendimą bendrovei įsigyti savų akcijų;

18) priimti sprendimą dėl bendrovės reorganizavimo ar atskyrimo ir patvirtinti reorganizavimo ar atskyrimo sąlygas;

19) priimti sprendimą pertvarkyti bendrovę;

20) priimti sprendimą restruktūrizuoti bendrovę;

21) priimti sprendimą likviduoti bendrovę, atšaukti bendrovės likvidavimą, išskyrus Akcinių bendrovių Įstatyme nustatytas išimtis;

22) rinkti ir atšaukti bendrovės likvidatorių, išskyrus Akcinių bendrovių Įstatyme nustatytas išimtis.

Visuotinis akcininkų susirinkimas gali spręsti ir kitus bendrovės įstatuose jo kompetencijai priskirtus klausimus, jei pagal Akcinių bendrovių Įstatymą tai nepriskirta kitų bendrovės organų kompetencijai ir jei pagal esmę tai nėra valdymo organų funkcijos.

Visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimas laikomas priimtu, kai daugiau akcininkų balsuoja už negu prieš jį, išskyrus aukščiau paminėtus 1, 6, 7, 9, 10, 12, 13, 15, 16, 18, 19, 20, 21 punktus, dėl kurių sprendimas priimamas 2/3 (dviejų trečiųjų) visų susirinkime dalyvaujančių akcininkų akcijų suteikiamų balsų, o 14 punktui priimti sprendimui reikia 3/4 (trijų ketvirtadalių) visų visuotiniame akcininkų susirinkime dalyvaujančių ir turinčių balsavimo teisę sprendžiant šį klausimą akcininkų akcijų suteikiamų balsų.

37. Bendrovėje sudaryti komitetai

AB "Rokiškio sūris" audito komitetas:

Bendrovės audito komitetą sudaro 3 nariai, vienas iš jų yra nepriklausomas. Audito komiteto narių kadencija – 4 metai. Audito komiteto narius, Bendrovės valdybos teikimu, renka visuotinis akcininkų susirinkimas. Audito komiteto nariai išrinkti 2013 m. balandžio mėn. 26 d. visuotiniame akcininkų susirinkime. Audito komiteto narių kadencija baigiasi 2017 m. balandžio mėn.

Audito komitetas yra kolegialus organas, sprendimus priimantis posėdžių metu. Audito komitetas gali priimti sprendimus ir jo posėdis laikomas įvykusiu, kai jame dalyvauja ne mažiau kaip 2 (du) komiteto nariai. Sprendimas yra priimtas, kai už jį balsuoja bent du posėdyje dalyvavę Audito komiteto nariai.

Per 2014 m. audito komitetas sušaukė 4 posėdžius. Visuose posėdžiuose dalyvavo visi audito komiteto nariai.

Pagrindinės audito komiteto funkcijos:

1) stebėti Bendrovės finansinių ataskaitų rengimo procesą;
2) stebėti Bendrovės vidaus kontrolės, rizikos valdymo ir vidaus audito, jei jis Bendrovėje veikia, sistemų veiksmingumą;
3) stebėti Bendrovės audito atlikimo procesą;
4) stebėti, kaip auditorius ir audito įmonė laikosi nepriklausomumo ir objektyvumo principų;
5) sąžiningai ir atsakingai veikti Bendrovės bei akcininkų naudai ir gerovei.

Audito komiteto nariai:

Kęstutis Kirejevas – nepriklausomas narys, yra UAB "EuropaPrint" direktorius. AB "Rokiškio sūris" akcijų neturi.

Rasa Žukauskaitė, dirba AB "Rokiškio sūris" finansų skyriuje, turi 2 AB "Rokiškio sūris" akcijas.

Asta Keliuotytė, dirba AB "Rokiškio sūris" finansų skyriuje, AB "Rokiškio sūris" akcijų neturi.

Kitų komitetų bendrovėje nėra sudaryta.

38. Bendrovės vadovybė

Bendrovės vadovybės nariai:

Direktorius - Antanas Trumpa Direktoriaus pavaduotojas - Dalius Trumpa Finansų direktorius - Antanas Kavaliauskas Plėtros direktorius – Ramūnas Vanagas Vindikacijos direktorius – Jonas Kvedaravičius Logistikos direktorius – Jonas Kubilius Paruošų direktorius – Evaldas Dikmonas Pardavimų ir rinkodaros direktorius – Darius Norkus

Vadovybės premijavimo sistema:

Kadangi Bendrovės vadovybę sudaro keturi Bendrovės valdybos nariai, tai valdybos nariai, atsižvelgiant į Bendrovės veiklos rezultatus, gauna tantjemas, bei visi vadovybės nariai gauna darbo užmokestį, bei gauna kintamas sudedamąsias atlyginimo dalis, priklausančias nuo bendrovės veiklos rezultatų, rinkos situacijos ir kitų veiksnių.

Kitų skatinimo sistemų pagrįstų darbo užmokesčiu ar akcijų skyrimu Bendrovėje nėra taikoma.

39. Kolegialių organų nariai

AB "Rokiškio sūris" valdyba:

Valdyba yra kolegialus bendrovės valdymo organas, kurį sudaro 4 (keturi) nariai. Valdybos narius renka ir atšaukia visuotinis akcininkų susirinkimas Akcinių bendrovių įstatymo nustatyta tvarka.

Valdybos nariai :

Dalius Trumpa (AB "Rokiškio sūris" Direktoriaus pavaduotojas) - valdybos pirmininkas, Antanas Kavaliauskas (AB "Rokiškio sūris" Finansų direktorius) - pirmininko pavaduotojas, Ramūnas Vanagas (AB "Rokiškio sūris" Plėtros direktorius) – valdybos narys, Darius Norkus (AB Rokiškio sūris" Pardavimų ir rinkodaros direktorius) – valdybos narys.

Valdybos nariai išrinkti AB "Rokiškio sūris" visuotiniame akcininkų susirinkime, įvykusiame 2012 m. liepos 17 d. Valdybos kadencija 4 metai (Valdybos kadencija baigiasi 2016 m. liepos 17 d.)

Per 2014 m. valdyba sušaukė 10 valdybos posėdžius. Visuose valdybos posėdžiuose dalyvaudavo visi valdybos nariai.

Visuotiniame akcininkų susirinkime taip pat dalyvauja dauguma valdybos narių.

Už darbą valdyboje jos nariams mokamos tantjemos LR Akcinių bendrovių 59 str. nustatyta tvarka. Tantjemų dydis priklauso nuo Bendrovės veiklos rezultatų. Sprendimą dėl tantjemų išmokėjimo priima visuotinis akcininkų susirinkimas.

Valdybos pirmininkui nėra numatyta jokių kitų papildomų mokėjimų susijusių su skatinimo sistema.

Duomenys apie valdybos narius:

(Duomenys 2014.12.31)

Dalius Trumpa valdybos pirmininkas, (išrinktas 2012.07.17- kadencija iki 2016.07.17) turi 83 500 vnt., t.y. 0,23% AB "Rokiškio sūris" įstatinio kapitalo ir 0,24% balsų. Išsilavinimas – aukštasis. Bendrovėje dirba nuo 1991 m. Nuo 2002 m. gamybos direktorius. Nuo 2007 m. direktoriaus pavaduotojas. Nuo 2007 m. dukterinės įmonės UAB "Rokiškio pienas" direktorius. Dalyvavimas kitų įmonių veikloje: UAB "Pieno pramonės investicijų valdymas" akcininkas, turi 3,91 % UAB" Pieno pramonės investicijų valdymas" akcijų ir balsų; AB "Rokiškio sūris" dukterinės įmonės UAB "Rokiškio pienas" direktorius, akcijų neturi;

AB "Rokiškio sūris" dukterinės įmonės UAB "Rokiškio pieno gamyba" direktorius, akcijų neturi; UAB "Rokvalda" direktorius, turi 100 % akcijų ir balsų.

Antanas Kavaliauskas – valdybos pirmininko pavaduotojas, (išrinktas 2012.07.17- kadencija iki 2016.07.17) AB "Rokiškio sūris" Finansų direktorius, AB "Rokiškio sūris" akcijų neturi.

Bendrovėje dirba nuo 2002 m. Finansų direktoriaus pareigomis.

Išsilavinimas – aukštasis. 1997 m. Finansų vadybos magistro laipsnis Kauno technologijos universitete Vadybos fakultete. Dalyvavimas kitų įmonių veikloje:

UAB "Pieno pramonės investicijų valdymas" akcininkas, turi 3,91 % UAB" Pieno pramonės investicijų valdymas" akcijų ir balsų;

Latvijos įmonės SIA Jekabpils piena kombinats valdybos pirmininkas,

akcijų neturi.

Ramūnas Vanagas – valdybos narys, , (išrinktas 2012.07.17- kadencija iki 2016.07.17) AB "Rokiškio sūris" Plėtros direktorius, AB "Rokiškio sūris" akcijų neturi.

Išsilavinimas aukštasis. Bendrovėje dirba nuo 2005 m. Plėtros direktoriaus pareigomis.

Dalyvavimas kitų įmonių veikloje:

UAB "Pieno pramonės investicijų valdymas" akcininkas, turi 3,91 % UAB" Pieno pramonės investicijų valdymas" akcijų ir balsų.

Darius Norkus - valdybos narys, (išrinktas 2012.07.17- kadencija iki 2016.07.17) AB "Rokiškio sūris" Pardavimų ir rinkodaros direktorius, AB "Rokiškio sūris" akcijų neturi.

Išsilavinimas – aukštasis. Bendrovėje dirba nuo 2001 m. Pardavimų ir rinkodaros direktorius.

Dalyvavimas kitų įmonių veikloje:

UAB "Pieno pramonės investicijų valdymas" akcininkas, turi 3,91 % UAB" Pieno pramonės investicijų valdymas" akcijų ir balsų Bendrovės vadovas (direktorius) :

Bendrovės vadovas (direktorius) yra vienasmenis bendrovės valdymo organas, kuris organizuoja kasdienę bendrovės ūkinę veiklą, svarsto ir sprendžia bendrovės ilgalaikio strateginio plano ir verslo plano klausimus. Bendrovės santykiuose su kitais asmenimis bendrovės vardu vienvaldiškai veikia direktorius.

Bendrovės vadovas dalyvauja visuose (tame tarpe ir paskutiniajame) visuotiniuose akcininkų susirinkimuose.

Duomenys apie Bendrovės vadovą (direktorių):

Direktorius Antanas Trumpa

Turi 6.199.875 vnt. AB "Rokiškio sūris" akcijų, t.y. 17,29 % AB "Rokiškio sūris" įstatinio kapitalo ir 17,68 % balsų.

Išsilavinimas - aukštasis. Bendrovėje dirba nuo 1966 m. 1979 m. Kauno politechnikos institute apgynė technikos mokslų kandidato disertaciją "Vakuumo aparatų darbo organizacija", už kurią 1994m. spalio 12d. Lietuvos mokslo taryba nostrifikavo daktaro laipsnį.

Dalyvavimas kitų įmonių veikloje:

UAB "Rokiškio pienas" valdybos pirmininkas.

UAB "Pieno pramonės investicijų valdymas" akcininkas, turi 6 758 vnt., t.y. 67,04 % UAB" Pieno pramonės investicijų valdymas" akcijų ir balsų. Duomenys apie Finansų direktorių:

Finansų direktorius Antanas Kavaliauskas.

Duomenys apie Finansų direktorių pateikti 39 punkte prie informacijos apie valdybos narius.

Duomenys apie priskaičiuotas pinigų sumas

AB "Rokiškio sūris" Valdybos nariams, Bendrovės vadovui ir vyriausiajam finansininkui per 2014 metus priskaičiuotos pinigų sumos ir vidutiniai jų dydžiai, tenkantys vienam valdymo organų nariui, perleistas turtas bei suteiktos garantijos:

Valdymo organų nariai	Žmonių skaičius	Priskaičiuotos bendros sumos, (atlyginimai ir tantjemos) tūkst. Lt	Vidutiniai dydžiai vienam nariui, (atlyginimai ir tantjemos) tūkst. Lt	Perleista turto, tūkst. Lt	Suteikta garantijų tūkst. Lt
Valdybos nariai	4	1 460,8	365,2	-	-
Bendrovės vadovas ir vyr. finansininkas	2	183,5*	92,8*	-	-

* Su darbo užmokesčiu susijusios pajamos, kadangi šie darbuotojai nėra valdybos nariai ir tantjemos nėra mokamos

40. Informacija apie tai, kaip laikomasi bendrovių valdymo kodekso.

Priedas prie Konsoliduoto metinio pranešimo

AB "Rokiškio sūris" pranešimas apie Vertybinių popierių biržoje listinguojamų bendrovių valdymo kodekso laikymąsi pateikiama atskirame priede ir yra šio konsoliduoto metinio pranešimo dalis.

41. Duomenys apie viešai skelbtą informaciją

Dėl eksporto atnaujinimo į Rusijos federaciją

2014 m. sausio 20 d. Rusijos federalinės vartotojų teisių ir žmogaus gerovės apsaugos tarnyba "Rospotrebnadzor" atnaujino AB "Rokiškio sūris" grupės įmonių produkcijos eksportą į Rusijos Federaciją.

Dėl apdovanojimo parodoje "PRODEXPO 2014"

2014 m. vasario 10-14 d. Maskvoje vykusioje tarptautinėje maisto pramonės parodoje "PRODEXPO 2014", naujasis AB "Rokiškio sūris" gaminys – kietasis fermentinis sūris "Rokiškio Grand" – buvo nominuotas geriausiu tarptautiniame konkurse "Geriausias produktas – 2014", kurį organizavo Rusijos Žemės ūkio ministerijos Centrinis degustacijų komitetas bei kompanija "Agroeksposervis". Šiame konkurse "Rokiškio Grand" buvo įvertintas aukso medaliu.

Rokiškio Grand yra klasikinis Parmigiano Reggiano tipo sūris, pagamintas Lietuvoje iš aukščiausios rūšies pieno ir brandintas Italijoje ne mažiau kaip 9 mėnesius.

AB "Rokiškio sūris" grupės 2014 m. 3 mėnesių tarpiniai veikos rezultatai

AB "Rokiškio sūris" grupės 2014 m. 3 mėnesių "Rokiškio sūris" grupės 2014 m. 3 mėnesių konsoliduoti neaudituoti pardavimai sudarė 218,863 mln. litų (63,387 mln. EUR), t.y.15,24 proc. daugiau negu per praėjusių metų tą patį laikotarpį. 2013 m. 3 mėnesių konsoliduoti pardavimai sudarė 189,927 mln. litų (55,007 mln. EUR).

AB "Rokiškio sūris" grupė per 2014 m. 3 mėnesius gavo 2,062 mln. litų ( 0,597 mln. EUR) nuostolio. Per 2013 m. 3 mėn. grupė uždirbo 1,256 mln. litų (0,364 mln. EUR) grynojo pelno.

2014-04-25 AB "Rokiškio sūris" eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo priimti sprendimai
Auditoriaus išvada apie konsoliduotų finansinių ataskaitų rinkinį ir metinį pranešimą. Sprendimas: Pritarti auditoriaus išvadai.(pridedama)
Audito komiteto išvada. Sprendimas: Pritarti Audito komiteto išvadai.(pridedama)
Bendrovės 2013 m. metinis pranešimas.

Pristatytas Bendrovės parengtas, auditorių įvertintas ir valdybos patvirtintas 2013 m. Bendrovės konsoliduotas metinis pranešimas. (pridedama)

4.Bendrovės 2013 m. konsoliduotų finansinių ataskaitų rinkinio tvirtinimas.

Sprendimas:

Patvirtinti 2013 metų audituotų konsoliduotų finansinių ataskaitų rinkinį.(pridedama)

5.Bendrovės 2013 m. pelno paskirstymo tvirtinimas.

Sprendimas:

Patvirtinti 2013 m. pelno (nuostolių) paskirstymą:

	Pavadinimas	tūkst. litų	tūkst. EUR
1.	Nepaskirstytasis pelnas ataskaitinių metų	94 798	27 455
	pradžioje
2.	Akcininkų patvirtinti dividendai už 2012 metus	(3 507)	(1 016)
3.	Pervesta į įstatymo numatytą rezervą	13 289	3 849
4.	Nepaskirstytasis pelnas ataskaitinių	104 480	30 288
	metų pradžioje po dividendų išmokėjimo ir
	pervedimo į rezervus
5.	Grynasis ataskaitinių metų bendrovės pelnas	64 240	18 605
6.	Paskirstytinasis pelnas iš viso:	168 820	48 894
7.	Pelno dalis, paskirta į privalomąjį rezervą	-	-
8.	Pelno dalis, paskirta į kitus rezervus	-	-
9.	Pelno dalis, paskirta dividendams išmokėti1	(3 507)	(1 016)
10.	Pelno dalis, paskirta metinėms išmokoms	1 168	338
	(tantjemoms) valdybos nariams
11.	Pelno dalis, paskirta darbuotojų premijoms ir kt.	2 886	836
	tikslams
12.	Nepaskirstytasis pelnas ataskaitinių finansinių	165 313	47 878
	metų pabaigoje, perkeliamas į kitus finansinius
	metus

¹Skirstomas iki 2009 metų bendrovės uždirbtas pelnas

Už 2013 m. dividendams paskirti 3 506 588 Lt, (1 015 578 EUR) t.y. 0,10 Lt (0,029 EUR) vienai paprastajai vardinei akcijai (neatskaičius mokesčių).

Dividendus turi teisę gauti tie asmenys, kurie bus Bendrovės akcininkais dešimtos darbo dienos po sprendimą dėl dividendų mokėjimo priėmusio visuotinio akcininkų susirinkimo (teisių apskaitos dienos) pabaigoje, t.y. 2014 m. gegužės 12 d.

Vadovaujantis LR įstatymais, Lietuvos Respublikos fiziniams asmenims ir užsienio šalių rezidentams fiziniams asmenims mokami dividendai apmokestinami taikant 15 proc. gyventojų pajamų mokesčio tarifą; Lietuvos Respublikos rezidentams juridiniams asmenims ir užsienio šalių rezidentams juridiniams asmenims mokami dividendai apmokestinami taikant 15 proc. pelno mokesčio tarifą, jeigu kitaip nenumato įstatymai.

Audito įmonės rinkimai ir audito paslaugų apmokėjimo sąlygų nustatymas.

Sprendimas:

AB "Rokiškio sūris" auditoriumi išrinkti UAB "PricewaterhouseCoopers". Auditui už atliktą darbą atlyginimą įgalioti nustatyti valdybai. Sutartį su audito įmone įgalioti pasirašyti bendrovės vadovą.

7.Bendrovės savų akcijų įsigijimas.

Sprendimas:

Supirkti iki 10 procentų bendrovės akcijų.
Savų akcijų įsigijimo tikslas – palaikyti ir didinti bendrovės akcijų kainą.
Laikotarpis per kurį bendrovė gali įsigyti savas akcijas – 18 mėn. nuo sprendimo priėmimo.
Nustatyti įsigyjamų savų akcijų maksimalią vienos akcijos kainą – 3,475 EUR (12,00 Lt), o minimalią vienos akcijos įsigijimo kainą nustatyti lygią vienos akcijos nominaliai vertei, t. y 0,290 EUR (1,00 Lt).
Minimalią savų akcijų pardavimo kainą nustatyti lygią įsigytų akcijų kainai.

Parduodant savas supirktas akcijas užtikrinti lygias galimybes visiems akcininkams įsigyti bendrovės akcijų. Taip pat suteikti galimybę anuliuoti savas supirktas akcijas.

Pavesti valdybai organizuoti savų akcijų supirkimą ir pardavimą, nustatyti akcijų supirkimo bei pardavimo tvarką, laiką, akcijų skaičių ir kainą, taip pat atlikti kitus su tuo susijusius veiksmus, laikantis šiame nutarime nustatytų sąlygų ir LR Akcinių bendrovių įstatymo nustatytų reikalavimų.

8.Dėl rezervo sudarymo savoms akcijoms įsigyti.

Sprendimas:

Savų akcijų įsigijimui suformuotas 40 287 tūkst. Lt (11 668 tūkst. EUR) litų rezervas.

AB "Rokiškio sūris" grupės 2014 m. 6 mėnesių veiklos rezultatai ir konsoliduotos tarpinės finansinės ataskaitos

AB "Rokiškio sūris" grupės 2014 m. 6 mėnesių konsoliduoti neaudituoti pardavimai sudarė 446,226 mln. litų (129,236 mln. EUR), t.y. 9,25 proc. daugiau negu per praėjusių metų tą patį laikotarpį. 2013 m. 6 mėnesių konsoliduoti pardavimai sudarė 408,455 mln. litų (118,297 mln. EUR).

AB "Rokiškio sūris" grupės 2014 m. 6 mėnesių konsoliduotas neaudituotas grynasis pelnas – 4,449 mln. litų (1,289 mln. EUR), t.y. 57,71 proc. mažiau negu per praėjusių metų tą patį laikotarpį. Per 2013 m. 6 mėn. grupė gavo 10,520 mln. litų (3,047 mln. EUR) grynojo pelno.

Dėl pieno produktų importo sustabdymo į Rusijos rinką

2014 m. rugpjūčio 6d. Rusijos Federacijos Prezidento įsakymu buvo paskelbtas žemės ūkio produkcijos importo embargas į Rusiją iš daugelio šalių įskaitant Lietuvą. Pastaraisiais mėnesiais AB "Rokiškio sūris" pardavimai į Rusijos rinką sudarė 10-15% nuo visų įmonės pardavimų, todėl AB "Rokiškio sūris" veiklos tęstinumui šis importo embargas grėsmės nekelia, tačiau turės neigiamos įtakos įmonės finansiniams rezultatams.

AB "Rokiškio sūris" planuoja išlaikyti nepakitusias gamybos apimtis, jei bus gauta Valstybės parama perdirbti perteklinį pieną, iš kurio anksčiau buvo gaminama produkcija, skirta Rusijos rinkai.

AB "Rokiškio sūris" grupės 2014 m. 9 mėnesių veiklos rezultatai ir konsoliduotos tarpinės finansinės ataskaitos

AB "Rokiškio sūris" grupės 2014 m. 9 mėnesių konsoliduoti neaudituoti pardavimai sudarė 659,656 mln. litų (191,050 mln. EUR), t.y. 0,62 proc. daugiau negu per praėjusių metų tą patį laikotarpį. 2013 m. 9 mėnesių konsoliduoti pardavimai sudarė 655,565 mln. litų (189,865 mln. EUR).

AB "Rokiškio sūris" grupė per 2014 m. 9 mėnesius gavo 1,293 mln. litų ( 0,374 mln. EUR) nuostolio. Per 2013 m. 9 mėn. grupė uždirbo 19,522 mln. litų (5,654 mln. EUR) grynojo pelno.

AB "Rokiškio sūris" grupės 2014 m. 12 mėnesių neaudituotos konsoliduotos tarpinės finansinės ataskaitos

AB "Rokiškio sūris" grupės 2014 m. 12 mėnesių konsoliduoti neaudituoti pardavimai sudarė 860,613 mln. litų (249,251 mln. EUR), t.y. 0,09 proc. mažiau negu per praėjusių metų tą patį laikotarpį. 2013 m. 12 mėnesių konsoliduoti audituoti pardavimai sudarė 861,355 mln. litų (249,466 mln. EUR).

AB "Rokiškio sūris" grupė per 2014 m. 12 mėnesius gavo 1,325 mln. litų ( 0,384 mln. EUR) grynojo nuostolio. Per 2013 m. 12 mėn. grupė uždirbo 32,785 mln. litų (9,495 mln. EUR) konsoliduoto audituoto grynojo pelno.

Pagrindinė pelno sumažėjimo priežastis – krizė pasaulinėje pieno produktų rinkoje, kuri prasidėjo 2014 m. pavasarį ir kurią dar labiau sustiprino Rusijos Federacijos paskelbtas embargas ES šalių (tame tarpe ir Lietuvos) maisto produktams.

Grupei pavyko išlaikyti praėjusių metų pardavimo apimtis, nežiūrint į tai, kad pagrindinių eksportinių produktų kainos sumažėjo iki 40 proc. Tačiau drastiškas eksportinių pieno kainų sumažėjimas paveikė grupės pelno rezultatus. Vykdant įsipareigojimus žemdirbiams - pagal pasirašytas sutartis supirkti sutartą pieno kiekį, įmonė negalėjo atsisakyti nepelningų pardavimų eksporto rinkose.

Visi bendrovės pranešimai apie esminius įvykius pateikiami vadovaujantis LR Vertybinių popierių įstatymo 28 str. nustatyta tvarka.

Bendrovė viešą informaciją skelbia viešai įdedama į Centrinę reglamentuojamos informacijos bazę, skelbiama AB NASDAQ OMX Vilnius tinklalapyje http://www.nasdaqomxbaltic.com bei informaciją patalpina į Bendrovės interneto tinklapį www.rokiskio.com

42. Svarbūs įvykiai, įvykę po finansinių metų pabaigos

Kita informacija apie svarbius įvykius, įvykusius po finansinių metų pabaigos pateikti AB "Rokiškio sūris" konsoliduotos ir patronuojančios bendrovės 2014 m. gruodžio 31 d. finansinių ataskaitų 34 pastaboje (49 pusl.).

43. Duomenys apie auditą

AB "Rokiškio sūris" (Grupė) 2014 m. gruodžio 31 d. konsoliduoto balanso ir su juo susijusių tuomet pasibaigusių metų konsoliduotų bendrųjų pajamų, pinigų srautų ir nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitų auditą atliko tarptautinė auditorių įmonė - UAB "PricewaterhouseCoopers".

Metinių finansinių ataskaitų auditui atlikti audito įmonę renka, bei nustato audito apmokėjimo sąlygas visuotinis akcininkų susirinkimas. Kadangi Bendrovė yra listinguojama ir savo apskaitą tvarko pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, todėl yra reikalavimas rinkti tarptautinę auditorių įmonę.

PricewaterhouseCoopers International Limited (PwC) - audito ir mokesčių konsultacijų bendrovių tinklas, viena iš vadinamųjų Didžiojo ketverto narių (kitos - KPMG, Ernst & Young, ir Deloitte Touche Tohmatsu). UAB "PricewaterhouseCoopers" (PricewaterhouseCoopers Lietuva) yra teisiškai nepriklausoma įmonė Lietuvoje, pasaulinio PwC tinklo narė.

UAB "PricewaterhouseCoopers" teikia audito, apskaitos, konsultacijų, mokesčių ir teisės paslaugas tarptautinėms kompanijoms bei stambioms Lietuvos įmonėms.

AB "Rokiškio sūris" grupė auditui už atliktą darbą 2014 m. sumokėjo 136 tūkst. litų atlyginimą.

44. Veiklos strategija ir numatomi jos pokyčiai per artimiausius finansinius (ūkinius) metus

AB "Rokiškio sūris" savo veikloje vadovaujasi valdybos patvirtintu 3 metų strateginiu planu, kurio pagrindinės nuostatos pateikiamos žemiau:

Misija

AB "Rokiškio sūris" = Patikimi Pieno Pramonės Profesionalai.

STIPRYBĖS:

Stipri finansinė padėtis
Patrauklus darbdavys
Patikima valdymo komanda
Žinomas ir vertinamas prekės ženklas

ILGALAIKIAI TIKSLAI:

Būti pirmaujančiais sektoriaus dalyviais Pabaltijyje
Išlaikyti patrauklaus darbdavio vardą, toliau rūpinantis
o įmonės prestižu/žinomumu;
o socialinėmis garantijomis darbuotojams;
o gera partneryste su žaliavos tiekėjais.

Nors 2014 metai ir nebuvo sėkmingi eksporto rinkose, tiek rytuose – dėl Rusijos paskelbto embargo, tiek vakaruose – dėl drastiškai mažėjusios paklausos ir kainų, įmonė ir tolau neplanuoja keisti pagrindinių savo principų. AB "Rokiškio sūris" ir toliau orientuosis į eksportinės produkcijos gamybą. Pagrindinis iššūkis 2015-2016 metams - surasti ir įsitvirtinti patikimose, stabiliose ir pelningose rinkose, kurios galėtų kompensuoti prarastą Rusijos rinką.

Šių tikslų pasiekimui yra labai svarbu:

gilinti bendradarbiavimą su stipriais tarptautiniais partneriais;
efektyvinti gamybos procesus, siekiant aukščiausios produkcijos kokybės ir minimalių kaštų;
užtikrinti žaliavinio pieno stabilų tiekimą, gerinant bendradarbiavimą ir siekiant didesnio pasitikėjimo su pieno gamintojais.

PRIEDAS PRIE KONSOLIDUOTO METINIO PRANEŠIMO 2014 M.

AB "ROKIŠKIO SŪRIS" pranešimas apie NASDAQ OMX Vilnius vertybinių popierių biržoje listinguojamų bendrovių valdymo kodekso laikymąsi

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vertybinių popierių įstatymo 21 straipsnio 3 dalimi ir AB NASDAQ OMX VILNIUS listingavimo taisyklių 24.5. punktu, akcinė bendrovė "Rokiškio sūris" šiame pranešime atskleidžia, kaip laikosi AB NASDAQ OMX VILNIUS listinguojamų bendrovių, kurių vertybiniais popieriais prekiaujama reguliuojamoje rinkoje, valdymo kodekso ir konkrečių jo nuostatų

PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS	TAIP	KOMENTARAS
	/NE
	/NEAKTUALU
I principas: Pagrindinės nuostatos

Pagrindinis bendrovės tikslas turėtų būti visų akcininkų interesų tenkinimas, užtikrinant nuolatinį akcininkų
nuosavybės vertės didinimą.
1.1. Bendrovė turėtų rengti ir viešai skelbti bendrovės	Taip	Bendrovė viešai skelbia Bendrovės plėtros
plėtros strategiją ir tikslus, aiškiai deklaruodama, kaip ji		strategiją ir tikslus metiniuose bendrovės
planuoja veikti akcininkų interesais ir didinti akcininkų		pranešimuose bei tarpinėse ataskaitose
nuosavybę.		pateikdama pranešimus per Centrinę
		reglamentuojamos informacijos bazę bei
		informaciją patalpina į Bendrovės interneto
		tinklapį.
1.2. Visų bendrovės organų veikla turėtų būti	Taip	Bendrovė vadovaujasi įmonės strateginiu planu,
sukoncentruota į strateginių tikslų įgyvendinimą,		pagal kurį bendrovės valdymo organų misija yra
atsižvelgiant į poreikį didinti akcininkų nuosavybę.		sukurti ir išlaikyti stiprią, konkurencingą,
		finansiškai pajėgią ir techniškai modernią įmonę,
		kuriančią ir maksimaliai didinančią vertę
		akcininkams.
1.3. Bendrovės priežiūros ir valdymo organai turėtų	Taip	Kadangi bendrovėje nėra bendrovės priežiūros
glaudžiai bendradarbiauti, siekdami kuo didesnės naudos		organo - stebėtojų tarybos, Bendrovės priežiūros
bendrovei ir akcininkams.		funkcijas atlieka Audito komitetas. Audito
		komitetas, valdyba bei Bendrovės vadovas
		glaudžiai bendradarbiaudami (bendrovės

		vadovas, ir esant reikalui, valdybos nariai kviečiami dalyvauti Audito komiteto posėdžiuose. Jie teikia ataskaitas apie bendrovės veiklą, strateginio plano bei biudžeto vykdymą,
		teikia paaiškinimus dėl finansinių ataskaitų sudarymo), tuo siekdami kuo didesnės naudos
		bendrovei ir akcininkams.
1.4. Bendrovės priežiūros ir valdymo organai turėtų	Taip	Valdyba bei bendrovės vadovai užtikrina, kad yra
užtikrinti, kad būtų gerbiamos ne tik bendrovės akcininkų,		ne tik gerbiamos bendrovės akcininkų,
bet ir kitų bendrovės veikloje dalyvaujančių ar su ta veikla		darbuotojų, žaliavų tiekėjų teisės ir pareigos, bet
susijusių asmenų (darbuotojų, kreditorių, tiekėjų, klientų,		ir skiriama parama. Darbuotojams yra suteikiama
vietos bendruomenės) teisės ir interesai.		galimybė kelti kvalifikaciją mokymo kursuose bei
		seminaruose Lietuvoje bei užsienio šalyse.
		Glaudžiai bendradarbiaujama su žaliavos tiekėjais
		- suteikiamos paramos pieno ūkio plėtrai, pieno
		tiekėjams organizuojami seminarai gyvulių
		produktyvumo, pašarų gamybos, bei galvijų
		veislininkystės skatinamo klausimais, skatinamas
		ekologiškų ūkių kūrimas.

II principas: Bendrovės valdymo sistema

Bendrovės valdymo sistema turėtų užtikrinti strateginį vadovavimą bendrovei, efektyvią bendrovės valdymo organų priežiūrą, tinkamą pusiausvyrą ir funkcijų pasiskirstymą tarp bendrovės organų, akcininkų interesų apsaugą.

2.1. Be Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme	Ne	Bendrovės organai yra visuotinis akcininkų
numatytų privalomų organų – visuotinio akcininkų		susirinkimas, valdyba ir vadovas. Bendrovėje
susirinkimo ir bendrovės vadovo, rekomenduojama		nėra sudaromas kolegialus priežiūros organas –
bendrovėje sudaryti tiek kolegialų priežiūros organą, tiek		stebėtojų taryba. Bendrovės vadovas apie
kolegialų valdymo organą. Kolegialių priežiūros ir		bendrovės veiklą atsiskaito valdybai.
valdymo organų sudarymas užtikrina valdymo ir
priežiūros funkcijų aiškų atskyrimą bendrovėje, bendrovės
vadovo atskaitomybę bei kontrolę, o tai savo ruožtu
sąlygoja efektyvesnį ir skaidresnį bendrovės valdymo
procesą.
2.2. Kolegialus valdymo organas yra atsakingas už	Taip	Rekomendacijoje nurodytas funkcijas atlieka
strateginį vadovavimą bendrovei bei vykdo kitas esmines		kolegialus valdymo organas – valdyba.
bendrovės valdymo funkcijas. Kolegialus priežiūros
organas yra atsakingas už efektyvią bendrovės valdymo
organų veiklos priežiūrą.
2.3. Jeigu bendrovė nusprendžia sudaryti tik vieną	Ne	Bendrovėje sudaromas tik vienas kolegialus
kolegialų organą, rekomenduojama, kad tai būtų		organas ir tai yra valdyba.

priežiūros organas, t.y. stebėtojų taryba. Tokiu atveju		Bendrovės akcininkai visas valdymo funkcijas
stebėtojų taryba yra atsakinga už efektyvią bendrovės		nusprendė pavesti kolegialiam organui –
vadovo vykdomų funkcijų priežiūrą.		valdybai. Jie yra įsitikinę, kad užtikrinti efektyvų
		bendrovės valdymą pakanka vieno kolegialaus
		organo – valdybos.
2.4. Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas	Taip	Bendrovėje sudarytas vienas kolegialus organas –
kolegialus priežiūros organas turėtų būti sudaromas ir		valdyba. Valdybai taikomos šio kodekso III ir IV
turėtų veikti III ir IV principuose išdėstyta tvarka. Jeigu		principuose išdėstytos nuostatos, kurios
bendrovė nuspręstų nesudaryti kolegialaus priežiūros		neprieštarauja valdybai priskirtoms funkcijoms.
organo, tačiau sudarytų kolegialų valdymo organą –
valdybą, III ir IV principai turėtų būti taikomi valdybai,
kiek tai neprieštarauja šio organo esmei ir paskirčiai.
2.5. Bendrovės valdymo ir priežiūros organus turėtų	Taip	Pagal bendrovės įstatus, valdyba sudaryta iš 5
sudaryti toks valdybos narių (vykdomųjų direktorių) ir		narių. Šiuo metu į valdybą yra išrinkti 4 nariai.
stebėtojų tarybos narių (direktorių konsultantų) skaičius,		Viena vakuojanti vieta yra palikta
kad atskiras asmuo arba nedidelė asmenų grupė negalėtų		nepriklausomam valdybos nariui. Kaip tik bus
dominuoti šiems organams priimant sprendimus.		akcininkų surastas nepriklausomas narys, jis bus
		siūlomas rinkti į valdybą. Bendrovė mano, kad 5
		nariai užtikrina valdybos produktyvų darbą
		priimant sprendimus ir mano, kad atskiras asmuo
		ar nedidelė asmenų grupė nedominuoja valdybos
		priimamiems sprendimams. Kiekvienas narys turi
		po vieną balsą.

2.6. Direktoriai konsultantai arba stebėtojų tarybos nariai	Taip	Pagal bendrovės įstatus, Bendrovėje valdyba yra
turėtų būti skiriami apibrėžtam laikotarpiui, su galimybe		renkama 4 metų laikotarpiui. Kadencijų skaičius
būti individualiai perrenkamiems maksimaliais Lietuvos		nėra ribojamas. Atleidimas ar atsistatydinimas iš
Respublikos teisės aktų leidžiamais intervalais, tam, kad		bendrovės valdybos narių yra reglamentuotas LR
būtų užtikrintas būtinas profesinės patirties augimas ir		įstatymais –valdybos narys gali atsistatydinti iš
pakankamai dažnas jų statuso pakartotinas patvirtinimas.		pareigų kadencijai nesibaigus, apie tai ne vėliau
Taip pat turėtų būti numatyta galimybė juos atleisti, tačiau		kaip prieš 14 dienų raštu įspėjęs bendrovę.
ta procedūra neturėtų būti lengvesnė už vykdomojo		Atšaukti valdybos narį gali jį išrinkęs bendrovės
direktoriaus arba valdybos nario atleidimo procedūrą.		organas, t.y. visuotinis akcininkų susirinkimas.
2.7. Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo	Ne	Bendrovė valdybos pirmininkas nėra bendrovės
kolegialaus organo pirmininku gali būti toks asmuo, kurio		vadovas, tačiau jis yra dukterinės įmonės
esamos arba buvusios pareigos nebūtų kliūtis		vadovas.
nepriklausomai ir nešališkai priežiūrai vykdyti. Kai
bendrovėje nesudaroma stebėtojų taryba, bet sudaroma
valdyba, rekomenduojama, kad bendrovės valdybos

pirmininkas ir bendrovės vadovas nebūtų tas pats asmuo.
Buvęs bendrovės vadovas neturėtų būti tuoj pat skiriamas

organo pirmininko postą. Kai bendrovė nusprendžia nesilaikyti šių rekomendacijų, turėtų būti pateikiama informacija apie priemones, kurių imtasi priežiūros nešališkumui užtikrinti.
III principas: Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo sudarymo tvarka bendrovės veiklos bei jos valdymo organų priežiūrą.		Bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo sudarymo tvarka turėtų užtikrinti bendrovės smulkiųjų akcininkų interesų atstovavimą, šio organo atskaitomybę akcininkams ir objektyvią
3.1. Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo (toliau šiame principe – kolegialus organas) sudarymo mechanizmas turėtų užtikrinti, kad bus vykdoma objektyvi ir nešališka bendrovės valdymo organų priežiūra, taip pat tinkamai atstovaujami smulkiųjų akcininkų interesai.	Taip	Iš 4 Bendrovės valdybos narių tik vienas valdybos narys yra akcininkas. Kiti valdybos nariai nėra bendrovės akcininkai. Smulkiems akcininkams nėra varžoma teisė atstovauti jų interesams ir turėti savo atstovą kolegialiame organe. Už darbą valdyboje, bendrovės valdybos nariams, visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu, vadovaujantis LR Akcinių bendrovių įstatymu, mokamas atlyginimas (tantjemos).
3.2. Kandidatų į kolegialaus organo narius vardai, pavardės, informacija apie jų išsilavinimą, kvalifikaciją, profesinę patirtį, einamas pareigas, kitus svarbius profesinius įsipareigojimus ir potencialius interesų konfliktus turėtų būti atskleista bendrovės akcininkams dar prieš visuotinį akcininkų susirinkimą, paliekant akcininkams pakankamai laiko apsispręsti, už kurį kandidatą balsuoti. Taip pat turėtų būti atskleistos visos aplinkybės, galinčios paveikti kandidato nepriklausomumą (pavyzdinis jų sąrašas pateiktas 3.7 rekomendacijoje). Kolegialus organas turėtų būti informuojamas apie vėlesnius šiame punkte nurodytos informacijos pokyčius. Kolegialus organas kiekvienais metais turėtų kaupti šiame punkte nurodytus duomenis apie savo narius ir pateikti juos bendrovės metiniame pranešime.	Taip	Informaciją apie kolegialaus valdymo organų narius (vardai, pavardės, informacija apie jų išsilavinimą, kvalifikaciją, profesinę patirtį, dalyvavimą kitų įmonių veikloje, kitus svarbius profesinius įsipareigojimus) pateikiama periodinėse ataskaitose.

3.3. Kai siūloma paskirti kolegialaus organo narį, turėtų būti nurodyta konkreti jo kompetencija, tiesiogiai susijusi su darbu kolegialiame organe. Kad akcininkai ir investuotojai galėtų įvertinti, ar ši kompetencija ir toliau yra tinkama, kolegialus organas kiekviename bendrovės metiniame pranešime turėtų skelbti informaciją apie savo sudėtį ir apie konkrečią atskirų savo narių kompetenciją, tiesiogiai susijusią su jų darbu kolegialiame organe.	Taip	Kandidatas į valdybos narius visuotinį akcininkų susirinkimą informuoja apie savo išsilavinimą, darbinę patirtį, užimamas pareigas bei dalyvavimą kitų įmonių veikloje. Bendrovės valdybos nariai teikia informaciją, kokiose kvalifikacijos kėlimo programose, susijusiose su jo darbu kolegialiame organe, dalyvavo.
3.4. Siekiant išlaikyti tinkamą kolegialaus organo narių turimos kvalifikacijos pusiausvyrą, kolegialaus organo sudėtis turėtų būti nustatyta atsižvelgiant į bendrovės struktūrą ir veiklos pobūdį ir periodiškai tai vertinama. Kolegialus organas turėtų užtikrinti, kad jo nariai, kaip visuma, turėtų įvairiapusių žinių, nuomonių ir patirties savo užduotims tinkamai atlikti. Audito komiteto nariai, kaip visuma, turėtų turėti naujausių žinių ir atitinkamą patirtį listinguojamų bendrovių finansų ir apskaitos ir (arba) audito srityse. Bent vienas iš atlyginimo komiteto narių turėtų turėti žinių ir patirties atlyginimų nustatymo politikos srityje.	Taip	Bendrovės kolegialaus organo – valdybos nariai yra bendrovės funkciniai direktoriai, vadovaujantys atskiriems veiklos sritims ir esantys kvalifikuoti ir kompetentingi savo funkcijoms atlikti. Audito komitetą sudaro 3 nariai, kurių vienas yra nepriklausomas, turintis ne mažesnę kaip 5 metų patirtį apskaitos srityje. Kiti audito nariai taip pat turi patirtį savo užduotims tinkamai atlikti. Audito komitetas vykdo nepriklausomą, objektyvią stebėjimo, tyrimo, vertinimo ir konsultavimo veiklą, skirtą organizacijos veiklai gerinti ir pridėtinei vertei kurti.
3.5. Visiems naujiems kolegialaus organo nariams turėtų būti siūloma individuali programa, skirta supažindinti su pareigomis, bendrovės organizacija bei veikla. Kolegialus organas turėtų atlikti metinį patikrinimą, kad būtų nustatytos sritys, kuriose jo nariams reikia atnaujinti savo įgūdžius ir žinias.	Ne	Visi nauji bendrovės valdybos nariai apie bendrovės veiklą, bendrovės organizaciją, bei jų pasikeitimus informuojami valdybos posėdžiuose.
3.6. Siekiant užtikrinti, kad visi su kolegialaus organo nariu susiję esminiai interesų konfliktai būtų sprendžiami tinkamai, į bendrovės kolegialų organą turėtų būti išrinktas pakankamas nepriklausomų narių skaičius.	Ne	Šiuo metu valdyboje nėra nepriklausomų valdybos narių, tačiau yra palikta laisva vieta nepriklausomam valdybos nariui užimti.
3.7. Kolegialaus organo narys turėtų būti laikomas nepriklausomu tik tais atvejais, kai jo nesaisto jokie verslo, giminystės arba kitokie ryšiai su bendrove, ją kontroliuojančiu akcininku arba jų administracija, dėl kurių kyla ar gali kilti interesų konfliktas ir kurie gali paveikti nario nuomonę. Kadangi visų atvejų, kada kolegialaus organo narys gali tapti priklausomas, išvardyti	Ne	Bendrovėje nuo 1995 m. iki 2006 m. didžiąją valdybos narių dalį sudarė nepriklausomi valdybos nariai. Pasikeitus akcininkų struktūrai, atsistatydinus valdybos nariams, buvo renkami nauji valdybos nariai, kurie šiuo metu neatitinka šiame kodekse nepriklausomumo įvertinimo kriterijų. Kolegialaus valdymo organų

neįmanoma, be to, skirtingose bendrovėse santykiai arba	rinkimų/skyrimo funkcijas atlieka visuotinis
aplinkybės, susijusios su nepriklausomumo nustatymu,	akcininkų susirinkimas. Taigi, nuo jų sprendimų
gali skirtis, o geriausia šios problemos sprendimo praktika	priklauso kolegialaus organo nepriklausomumas.

susiklostys laikui bėgant, tai kolegialaus organo nario
nepriklausomumo įvertinimas turėtų būti grindžiamas
santykių ir aplinkybių turiniu, o ne forma. Pagrindiniai
kriterijai nustatant, ar kolegialaus organo narys gali būti
laikomas nepriklausomu, turėtų būti šie:

1) jis negali būti bendrovės arba susijusios bendrovės
vykdomasis direktorius arba valdybos narys (jei
visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas
kolegialus organas – stebėtojų taryba) ir
paskutinius penkerius metus neturi būti ėjęs tokių
pareigų;
2) jis negali būti bendrovės arba susijusios bendrovės
darbuotojas ir paskutinius trejus metus neturi būti
ėjęs tokių pareigų, išskyrus atvejus, kai
kolegialaus organo narys nepriklauso vyresniajai
vadovybei ir buvo išrinktas į kolegialų organą
kaip darbuotojų atstovas;
3) jis neturi gauti arba nebūti gavęs reikšmingo
papildomo atlyginimo iš bendrovės arba
susijusios bendrovės, išskyrus užmokestį, gautą
už kolegialaus organo nario pareigas. Tokiam
papildomam atlyginimui priskiriamas ir
dalyvavimas akcijų pasirinkimo sandoriuose arba
kitokiose nuo veiklos rezultatų priklausančiose
užmokesčio sistemose; jam nepriskiriamos pagal
pensijų planą nustatytų kompensacijų išmokos
(įskaitant atidėtas kompensacijas) už ankstesnį
darbą bendrovėje (su sąlyga, kad tokia išmoka
niekaip nesusijusi su vėlesnėmis pareigomis);
4) jis neturi būti kontroliuojantysis akcininkas arba
neturi atstovauti tokiam akcininkui (kontrolė
nustatoma pagal Tarybos direktyvos 83/349/EEB
1 straipsnio 1 dalį); 5) jis negali turėti ir per praėjusius metus neturi
būti turėjęs svarbių verslo ryšių su bendrove arba
susijusia bendrove nei tiesiogiai, nei kaip
turinčio tokius ryšius subjekto partneris,
akcininkas, direktorius arba viršesnis
darbuotojas. Turinčiu verslo ryšių laikytinas
subjektas, kuris yra svarbus prekių tiekėjas arba
paslaugų teikėjas (įskaitant finansines, teisines,
patariamąsias ir konsultacines paslaugas),
reikšmingas klientas ar organizacija, kuri gauna
reikšmingas įmokas iš bendrovės arba jos
grupės;
6) jis negali būti ir per paskutinius trejus metus neturi
būti buvęs bendrovės arba susijusios bendrovės
dabartinės arba ankstesnės išorės audito įmonės
partneriu arba darbuotoju;

7) jis neturi būti vykdomuoju direktoriumi arba valdybos nariu kitoje bendrovėje, kurioje bendrovės vykdomasis direktorius arba valdybos narys (jei visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas – stebėtojų taryba) yra direktorius konsultantas arba stebėtojų tarybos narys, taip pat jis negali turėti kitų reikšmingų ryšių su bendrovės vykdomaisiais direktoriais, kurie atsiranda jiems dalyvaujant kitų bendrovių arba organų veikloje; 8) jis neturi būti ėjęs kolegialaus organo nario pareigų ilgiau kaip 12 metų; 9) jis neturi būti vykdomojo direktoriaus arba valdybos nario (jei visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas –
stebėtojų taryba), arba 1–8 punkte nurodytų asmenų artimas šeimos narys. Artimu šeimos
nariu laikytinas sutuoktinis (sugyventinis), vaikai ir tėvai.
3.8. Nepriklausomumo sąvokos turinį iš esmės nustato
pats kolegialus organas. Kolegialus organas gali nuspręsti,
kad tam tikras jo narys, nors ir atitinka visus šiame
kodekse nustatytus nepriklausomumo kriterijus, vis dėlto
negali būti laikomas nepriklausomu dėl ypatingų
asmeninių ar su bendrove susijusių aplinkybių.
3.9. Turėtų būti atskleidžiama reikiama informacija apie	Ne	Šiuo metu nėra valdybos narių atitinkančių
išvadas, prie kurių priėjo kolegialus organas		nepriklausomumo kriterijų išdėstytų šiame
aiškindamasis, ar tam tikras jo narys gali būti laikomas		kodekse.
nepriklausomu. Kai siūloma paskirti kolegialaus organo
narį, bendrovė turėtų paskelbti, ar laiko jį nepriklausomu.
Kai konkretus kolegialaus organo narys neatitinka vieno
ar kelių šiame kodekse nustatytų nepriklausomumo
vertinimo kriterijų, bendrovė turėtų paskelbti priežastis,
kodėl tą narį ji vis dėlto laiko nepriklausomu. Be to,
bendrovė kiekviename savo metiniame pranešime turėtų
paskelbti, kuriuos kolegialaus organo narius laiko
nepriklausomais.
3.10. Kai vienas arba keli šiame kodekse nustatyti	Ne	Šiuo metu valdybos narių atitinkančių
nepriklausomumo vertinimo kriterijai nebuvo tenkinami		nepriklausomumo kriterijų išdėstytų šiame
ištisus metus, bendrovė turėtų paskelbti priežastis, kodėl		kodekse, nėra.
konkretų kolegialaus organo narį laiko nepriklausomu.		Nei viena akcininkų grupė nesusijusi su
Kad būtų užtikrintas informacijos, pateikiamos dėl		bendrovės administracija per 2014 metus
kolegialaus organo narių nepriklausomumo, tikslumas,		nepareiškė noro turėti savo narį valdyboje ir
bendrovė turėtų reikalauti, kad nepriklausomi nariai		nekėlė jokios kandidatūros.
reguliariai patvirtintų savo nepriklausomumą.		Šiuo metu iš akcininkų laukiama pasiūlymo dėl
		nepriklausomo valdybos nario kandidatūros.

3.11. Nepriklausomiems kolegialaus organo nariams už jų	Ne	Valdybos narių atitinkančių, nepriklausomumo
darbą ir dalyvavimą kolegialaus organo posėdžiuose gali		kriterijų išdėstytų šiame kodekse, bendrovėje
būti atlyginama iš bendrovės lėšų. Tokio atlyginimo dydį		nėra.
turėtų tvirtinti bendrovės visuotinis akcininkų
susirinkimas.

IV principas: Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo pareigos ir atsakomybė

Bendrovės valdymo sistema turėtų užtikrinti, kad visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas tinkamai ir efektyviai funkcionuotų, o jam suteiktos teisės turėtų užtikrinti efektyvią bendrovės valdymo organų priežiūrą ir visų bendrovės akcininkų interesų apsaugą.

4.1. Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas	Taip	Bendrovės valdyba tvirtina ir pateikia visuotiniam
kolegialus organas (toliau šiame principe – kolegialus		akcininkų susirinkimui atsiliepimus ir pasiūlymus
organas) turėtų užtikrinti bendrovės finansinės apskaitos ir		dėl bendrovės metinių finansinių ataskaitų, pelno
kontrolės sistemos vientisumą bei skaidrumą. Kolegialus		paskirstymo projekto, bendrovės metinio
organas turėtų nuolat teikti rekomendacijas bendrovės		pranešimo, taip pat atlieka kitas valdybos
valdymo organams ir prižiūrėti bei kontroliuoti jų veiklą		kompetencijai priskirtas funkcijas.
valdant bendrovę.
4.2. Kolegialaus organo nariai turėtų sąžiningai,	Taip	Bendrovės turimais duomenimis, visi valdybos
rūpestingai ir atsakingai veikti bendrovės bei akcininkų		nariai veikia gera valia bendrovės bei akcininkų
naudai ir jų interesais, atsižvelgdami į darbuotojų		interesams, vadovaujasi bendrovės, o ne savo ar
interesus ir visuomenės gerovę. Nepriklausomi		trečiųjų asmenų interesais, stengiasi išlaikyti savo
kolegialaus organo nariai turėtų: a) bet kokiomis		nepriklausomumą priimant sprendimus, bei
sąlygomis išlaikyti savo analizės, sprendimų priėmimo ir		nesiekia ir nepriima jokių nepagrįstų lengvatų,
veiksmų nepriklausomumą; b) nesiekti ir nepriimti jokių		kurios gali kompromituoti jų nepriklausomumą
nepagrįstų lengvatų, kurios gali kompromituoti jų
nepriklausomumą; c) aiškiai reikšti savo prieštaravimą tuo
atveju, kai mano, kad kolegialaus organo sprendimas gali
pakenkti bendrovei. Kai kolegialus organas yra priėmęs
sprendimų, dėl kurių nepriklausomas narys turi rimtų
abejonių, tokiu atveju šis narys turėtų padaryti atitinkamas
išvadas. Jeigu nepriklausomas narys atsistatydintų,
priežastis jis turėtų paaiškinti laiške kolegialiam organui
arba audito komitetui ir, jei reikia, atitinkamam bendrovei
nepriklausančiam organui (institucijai).
4.3. Kolegialaus organo nario pareigoms atlikti kiekvienas	Taip	Bendrovės nariai jiems skirtas funkcijas vykdo
narys turėtų skirti pakankamai laiko ir dėmesio.		tinkamai: aktyviai dalyvauja kolegialaus organo
Kiekvienas kolegialaus organo narys turėtų įsipareigoti		posėdžiuose ir skiria pakankamai laiko savo, kaip
taip apriboti kitus savo profesinius įsipareigojimus (ypač		kolegialaus nario, pareigų vykdymui. Visuose
direktoriaus pareigas kitose bendrovėse), kad jie		valdybos posėdžiuose yra reglamentuotas
netrukdytų tinkamai atlikti kolegialaus organo nario		valdybos narių kvorumas, kas leidžia valdybai
pareigas. Jeigu kolegialaus organo narys dalyvavo mažiau		konstruktyviai priimti sprendimus. Per 2014 m.

nei pusėje kolegialaus organo posėdžių per bendrovės finansinius metus, apie tai turėtų būti informuojami bendrovės akcininkai.		Valdyba pravedė 10 valdybos posėdžių. Visuose valdybos posėdžiuose dalyvavo visi valdybos nariai.
4.4. Kai kolegialaus organo sprendimai gali skirtingai paveikti bendrovės akcininkus, kolegialus organas su visais akcininkais turėtų elgtis sąžiningai ir nešališkai. Jis turėtų užtikrinti, kad akcininkai būtų tinkamai informuojami apie bendrovės reikalus, jos strategiją, rizikos valdymą ir interesų konfliktų sprendimą. Bendrovėje turėtų būti aiškiai nustatytas kolegialaus organo narių vaidmuo jiems bendraujant su akcininkais ir įsipareigojant akcininkams.	Taip	Bendrovė elgiasi sąžiningai ir nešališkai su bendrovės akcininkais. Akcininkai apie bendrovės reikalus informuojami įstatymų numatyta tvarka, skelbiant informaciją periodinėse ataskaitose bei per Centrinę reglamentuojamos informacijos bazę bei Bendrovės internetinėje svetainėje.
4.5. Rekomenduojama, kad sandoriai (išskyrus mažareikšmius dėl nedidelės jų vertės arba sudarytus standartinėmis sąlygomis vykdant įprastinę bendrovės veiklą), sudaromi tarp bendrovės ir jos akcininkų, priežiūros ar valdymo organų narių, ar kitų bendrovės valdymui įtaką darančių ar galinčių daryti fizinių ar juridinių asmenų, būtų tvirtinami kolegialaus organo. Sprendimas dėl tokių sandorių tvirtinimo turėtų būti laikomas priimtu tik tuo atveju, kai už tokį sprendimą balsuoja dauguma nepriklausomų kolegialaus organo narių.	Taip	Bendrovės valdymo organai sandorius sudaro vadovaudamiesi Bendrovės įstatų nuostatomis bei kolegialaus organo darbo reglamentu.
4.6. Kolegialus organas turėtų būti nepriklausomas priimdamas sprendimus, turinčius reikšmės bendrovės veiklai ir strategijai. Be kita ko, kolegialus organas turėtų būti nepriklausomas nuo bendrovės valdymo organų. Kolegialaus organo narių darbui ir sprendimams neturėtų daryti įtakos juos išrinkę asmenys. Bendrovė turėtų užtikrinti, kad kolegialus organas ir jo komitetai būtų aprūpinti pakankamais ištekliais (tarp jų ir finansiniais), reikalingais pareigoms atlikti, įskaitant teisę gauti – ypač iš bendrovės darbuotojų – visą reikiamą informaciją ir teisę kreiptis nepriklausomo profesionalaus patarimo į išorinius teisės, apskaitos ar kitokius specialistus kolegialaus organo ir jo komitetų kompetencijai priklausančiais klausimais. Atlyginimo komitetas, naudodamasis minėtų konsultacijų ar specialistų paslaugomis inforrnacijai apie atlyginimų nustatymo sistemų rinkos standartus gauti, turėtų užtikrinti, kad jie	Ne	Bendrovės valdybos nariai nėra nepriklausomi nuo Bendrovės valdymo organų. Visi keturi valdybos nariai yra bendrovės darbuotojai. Tačiau yra palikta laisva vieta nepriklausomam valdybos nariui. Bendrovės valdyba priimdama sprendimus vadovaujasi valdybos darbo reglamentu, dirba Bendrovės naudai, ir užtikrina nuolatinį akcininkų nuosavybės vertės didinimą. Bendrovė užtikrina, kad kolegialus organas - valdyba yra aprūpinta pakankamais ištekliais (tarp jų ir finansiniais), reikalingais pareigoms atlikti, įskaitant teisę gauti iš bendrovės darbuotojų visą reikiamą informaciją bei teisę kreiptis nepriklausomo profesionalaus patarimo į išorinius teisės, apskaitos ar kitokius specialistus. Atlyginimo komitetas Bendrovėje nėra sudarytas.

tuo pačiu metu neteiktų konsultacijų susijusiai bendrovei,
vykdomam direktoriui arba valdymo organų nariams.
Naudodamasis konsultanto paslaugomis informacijai apie
atlyginimų nustatymo sistemų rinkos standartus gauti,
atlyginimo komitetas turėtų užtikrinti, kad tas
konsultantas tuo pačiu metu neteiktų konsultacijų
susijusios bendrovės žmogiškųjų išteklių skyriui arba
vykdomajam arba generaliniam direktoriui.

4.7. Kolegialaus organo veikla turėtų būti organizuota	Taip/Ne	Pagal Audito įstatymo 52 str.1 d reikalavimus
taip, kad nepriklausomi kolegialaus organo nariai galėtų		bendrovėje yra sudarytas Audito komitetas, kuris
turėti didelę įtaką itin svarbiose srityse, kuriose interesų		atitinka 2008 m. rugpjūčio 21 d. Vertybinių
konfliktų galimybė yra ypač didelė. Tokiomis sritimis		popierių komisijos nutarimo Nr.1K-18
laikytini klausimai, susiję su bendrovės direktorių		patvirtintus reikalavimus. Vadovaujantis šiais
skyrimu, atlyginimo bendrovės direktoriams nustatymu ir		reikalavimais 2009 m. balandžio 24 d. visuotinis
bendrovės audito kontrole bei įvertinimu. Todėl tuo		akcininkų susirinkimas patvirtino Audito
atveju, kai kolegialaus organo kompetencijai yra priskirti		komiteto sudarymo ir veiklos nuostatus, ir išrinko
minėti klausimai, šiam organui rekomenduojama		nepriklausomą Audito komiteto narį, bei
suformuoti skyrimo, atlyginimų ir audito komitetus.		patvirtino visą Audito komiteto sudėtį. 2013 m.
Bendrovės turėtų užtikrinti, kad skyrimo, atlyginimų ir		balandžio 26 d. visuotiniame akcininkų
audito komitetams priskirtos funkcijos būtų vykdomos,		susirinkime tie patys Audito komiteto nariai buvo
tačiau jos gali tas funkcijas sujungti ir sukurti mažiau nei		perrinkti 4 metų kadencijai.
tris komitetus. Tokiu atveju bendrovės turėtų išsamiai		Audito komitetas yra nepriklausomas, objektyvus
paaiškinti, kodėl jos pasirinko alternatyvų požiūrį ir kaip		stebėjimo, tyrimo, vertinimo ir konsultavimo
pasirinktas požiūris atitinka trims atskiriems komitetams		veikla užsiimantis komitetas, skirtas organizacijos
nustatytus tikslus. Bendrovėse, kurių kolegialus organas		veiklai gerinti ir pridėtinei vertei kurti. Jo
turi nedaug narių, trims komitetams skirtas funkcijas gali		pagrindinė funkcija yra sistemingai ir
atlikti pats kolegialus organas, jeigu jis atitinka		visapusiškai vertinti ir skatinti gerinti
komitetams keliamus sudėties reikalavimus ir jeigu šiuo		organizacijos rizikos valdymo, kontrolės ir
klausimu atskleidžia atitinkamą informaciją. Tokiu atveju		priežiūros procesų veiksmingumą bei teikti
šio kodekso nuostatos, susijusios su kolegialaus organo		išvadas Valdybai bei Vadovybei dėl tikslų ir
komitetais (ypač dėl jų vaidmens, veiklos ir skaidrumo),		uždavinių įgyvendinimo, rizikos valdymo
turėtų būti taikomos, kai tinka, visam kolegialiam organui.		procedūrų, vidaus kontrolės funkcionavimo.
		Bendrovėje skyrimo ir atlyginimo komitetai nėra
		suformuoti.


4.8. Pagrindinis komitetų tikslas – didinti kolegialaus	Ne	Audito komitetas vadovaujasi Audito komiteto
organo darbo efektyvumą užtikrinant, kad sprendimai		veiklos nuostatais, stebi kaip rengiamos
būtų priimami juos tinkamai apsvarsčius, ir padėti		finansinės ataskaitos, stebi veiksmingos įmonės
organizuoti darbą taip, kad kolegialaus organo		vidaus kontrolės, rizikos valdymo ir vidaus audito
sprendimams nedarytų įtakos esminiai interesų konfliktai.		sistemos veiklą ir teiks visuotiniam akcininkų

Komitetai turėtų veikti nepriklausomai bei principingai ir		susirinkimui savo nuomonę apie bendrovės
teikti kolegialiam organui rekomendacijas, susijusias su		metinę finansinę ataskaitą ir su ja susijusius
kolegialaus organo sprendimu, tačiau galutinį sprendimą		pasiūlymus. Kolegialus organas išlieka visiškai
priima pats kolegialus organas. Rekomendacija steigti		atsakingas už savo kompetencijos ribose
komitetus nesiekiama susiaurinti kolegialaus organo		priimamus sprendimus ir priima galutinius
kompetencijos ar perkelti ją komitetams. Kolegialus		sprendimus
organas išlieka visiškai atsakingas už savo kompetencijos
ribose priimamus sprendimus.
4.9. Kolegialaus organo sukurti komitetai turėtų susidėti	Taip	Audito komitetas sudarytas iš 3 narių, iš kurių
bent iš trijų narių. Bendrovėse, kuriose kolegialaus organo		vienas narys yra nepriklausomas.
narių yra nedaug, išimties tvarka komitetai gali būti
sudaryti tik iš dviejų narių. Kiekvieno komiteto narių
daugumą turėtų sudaryti nepriklausomi kolegialaus
organo nariai. Tuo atveju, kai bendrovėje stebėtojų taryba
nesudaroma, atlyginimų ir audito komitetai turėtų būti
sudaryti išimtinai iš direktorių konsultantų.
Sprendžiant, ką skirti komiteto pirmininku ir nariais,
turėtų būti atsižvelgiama į tai, kad narystė komitete turi
būti atnaujinama ir kad neturi būti pernelyg pasitikima
tam tiktais asmenimis.
4.10. Kiekvieno įkurto komiteto įgaliojimus turėtų	Taip	Audito komitetas vykdo savo pareigas
nustatyti pats kolegialus organas. Komitetai turėtų vykdyti		laikydamiesi darbo tvarkos, kurią patvirtino
savo pareigas laikydamiesi nustatytų įgaliojimų ir		visuotinis akcininkų susirinkimas. Šis komitetas
reguliariai informuoti kolegialų organą apie savo veiklą ir		apie savo veiklą ir rezultatus, bei informaciją ar jį
jos rezultatus. Kiekvieno komiteto įgaliojimai,		tenkina audito proceso nepriklausomumas
apibrėžiantys jo vaidmenį ir nurodantys jo teises bei		informuoja visuotinį akcininkų susirinkimą.
pareigas, turėtų būti paskelbti bent kartą per metus (kaip		Audito komitetas kiekvienais metai pateikia
dalis informacijos, kurią bendrovė kasmet skelbia apie		metinę veiklos ataskaitą visuotiniam akcininkų
savo valdymo struktūrą ir praktiką). Bendrovės taip pat		susirinkimui.
kasmet savo metiniame pranešime turėtų skelbti esamų		Bendrovė taip pat kasmet savo metiniame
komitetų pranešimus apie jų sudėtį, posėdžių skaičių ir		pranešime skelbia esamo komiteto sudėtį,
narių dalyvavimą posėdžiuose per praėjusius metus, taip		posėdžių skaičių ir narių dalyvavimą posėdžiuose
pat apie pagrindines savo veiklos kryptis. Audito		bei pagrindines veiklos kryptis.
komitetas turėtų patvirtinti, kad jį tenkina audito proceso
nepriklausomumas, ir trumpai aprašyti veiksmus, kurių
buvo imtasi tam, kad prieiti tokios išvados.
4.11. Siekiant užtikrinti komitetų savarankiškumą ir	Taip	Audito komitetas kviečiasi į savo posėdžius
objektyvumą, kolegialaus organo nariai, kurie nėra		Bendrovės vadovą bei atsakingus Bendrovės
komiteto nariai, paprastai turėtų turėti teisę dalyvauti		darbuotojus, kurie yra atsakingi už svarstomų
komiteto posėdžiuose tik komitetui pakvietus. Komitetas		klausimų veiklos sritis. Taip pat Audito komiteto
gali pakviesti arba reikalauti, kad posėdyje dalyvautų tam		pirmininkui yra sudarytos sąlygos palaikyti ryšius
tikri darbuotojai arba ekspertai. Kiekvieno komiteto		su akcininkais.

pirmininkui turėtų būti sudarytos sąlygos tiesiogiai
palaikyti ryšius su akcininkais. Atvejus, kuriems esant tai
turėtų būti daroma, reikėtų nurodyti komiteto veiklą
reglamentuojančiose taisyklėse.
4.12. Skyrimo komitetas.	Ne	Bendrovė nėra sudarytas Skyrimo komitetas.
4.12.1. Pagrindinės skyrimo komiteto funkcijos turėtų būti
šios:
1) parinkti kandidatus į laisvas valdymo organų narių
vietas ir rekomenduoti kolegialiam organui juos svarstyti.
Skyrimo komitetas turėtų įvertinti įgūdžių, žinių ir
patirties pusiausvyrą valdymo organe, parengti funkcijų ir
sugebėjimų, kurių reikia konkrečiam postui, aprašą ir
įvertinti įpareigojimui atlikti reikalingą laiką. Skyrimo
komitetas taip pat gali vertinti bendrovės akcininkų
pasiūlytus kandidatus į kolegialaus organo narius;
2) reguliariai vertinti priežiūros ir valdymo organų
struktūrą, dydį, sudėtį ir veiklą, teikti kolegialiam organui
rekomendacijas, kaip siekti reikiamų pokyčių;
3) reguliariai vertinti atskirų direktorių įgūdžius, žinias bei
patirtį ir apie tai pranešti kolegialiam organui;
4) reikiamą dėmesį skirti tęstinumo planavimui;
5) peržiūrėti valdymo organų politiką dėl vyresniosios
vadovybės rinkimo ir skyrimo.
4.12.2. Skyrimo komitetas turėtų apsvarstyti kitų asmenų,
įskaitant administraciją ir akcininkus, pateiktus
pasiūlymus. Kai sprendžiami klausimai, susiję su
vykdomaisiais direktoriais arba valdybos nariais (jei
visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus
organas – stebėtojų taryba) ir vyresniąja vadovybe, turėtų
būti konsultuojamasi su bendrovės vadovu, suteikiant jam
teisę teikti pasiūlymus Skyrimo komitetui.
4.13. Atlyginimų komitetas.	Ne	Bendrovėje nėra sudarytas Atlyginimų komitetas.
4.13.1. Pagrindinės atlyginimų komiteto funkcijos turėtų		Bendrovėje yra įgyvendinta atlygimų politika,
būti šios:		apimanti visas atlyginimų formas, įskaitant
1) teikti kolegialiam organui svarstyti pasiūlymus dėl		fiksuotą atlyginimą, nuo veiklos rezultatų
valdymo organų narių ir vykdomųjų direktorių atlyginimų		priklausomas išmokas, pensijų modulius bei
politikos. Tokia politika turėtų apimti visas atlyginimo		išeitines išmokas.
formas, įskaitant fiksuotą atlyginimą, nuo veiklos
rezultatų priklausančio atlyginimo sistemas, pensijų
modelius ir išeitines išmokas. Pasiūlymai, susiję su nuo
veiklos rezultatų priklausančio atlyginimo sistemomis,
turėtų būti pateikiami kartu su rekomendacijomis dėl su

tuo susijusių tikslų ir įvertinimo kriterijų, kurių tikslas – tinkamai suderinti vykdomųjų direktorių ir valdymo organų narių atlyginimą su bendrovės kolegialaus organo nustatytais ilgalaikiais akcininkų interesais ir tikslais; 2) teikti kolegialiam organui pasiūlymus dėl individualių atlyginimų vykdomiesiems direktoriams ir valdymo organų nariams siekiant, kad jie atitiktų bendrovės atlyginimų politiką ir šių asmenų veiklos įvertinimą. Vykdydamas šią funkciją, komitetas turėtų būti gerai informuotas apie bendrą atlygį, kurį vykdomieji direktoriai ir valdymo organų nariai gauna iš kitų susijusių bendrovių;

3) turėtų užtikrinti, kad individualus atlyginimas vykdomajam direktoriui ir valdymo organo nariui būtų proporcingas kitų bendrovės vykdomųjų direktorių arba valdymo organų narių ir kitų bendrovės darbuotojų atlyginimui;

4)reguliariai peržiūrėti vykdomųjų direktorių ar valdybos organų narių atlyginimų nustatymo politiką (taip pat ir akcijomis pagrįsto atlyginimo politiką) bei jos įgyvendinimą;

5) teikti kolegialiam organui pasiūlymus dėl tinkamų sutarčių su vykdomaisiais direktoriais ir valdymo organų nariais formų;

6) padėti kolegialiam organui prižiūrėti, kaip bendrovė laikosi galiojančių nuostatų dėl informacijos, susijusios su atlyginimais, skelbimo (ypač dėl galiojančios atlyginimų politikos ir direktoriams skiriamo individualus atlyginimo);

7) teikti vykdomiesiems direktoriams ir valdymo organų nariams bendras rekomendacijas dėl vyresniosios vadovybės (kaip apibrėžta paties kolegialaus organo) atlyginimų dydžio ir struktūros, taip pat stebėti vyresniosios vadovybės atlyginimų dydį ir struktūrą, remiantis atitinkama informacija, kurią pateikia vykdomieji direktoriai ir valdymo organų nariai.

4.13.2. Tuo atveju, kai reikia spręsti skatinimo klausimą, susijusį su akcijų pasirinkimo sandoriais ar kitomis su akcijomis susijusiomis skatinimo priemonėmis, kurios gali būti taikomos direktoriams arba kitiems darbuotojams, komitetas turėtų:

1) apsvarstyti bendrą tokių skatinimo sistemų taikymo

politiką, ypatingą dėmesį skirdamas skatinimui,
susijusiam su akcijų pasirinkimo sandoriais, ir pateikti
kolegialiam organui su tuo susijusius pasiūlymus;
2) išnagrinėti informaciją, kuri pateikta šiuo klausimu
bendrovės metiniame pranešime ir dokumentuose,
skirtuose akcininkų susirinkimui;
3) pateikti kolegialiam organui pasiūlymus dėl
pasirinkimo sandorių pasirašant akcijas arba pasirinkimo
sandorių perkant akcijas alternatyvos apibrėžiant tokios
alternatyvos suteikimo priežastis ir pasekmes.
4.13.3.Atlyginimų komitetas, spręsdamas jo
kompetencijai priskirtus klausimus, turėtų pasidomėti bent
kolegialaus valdymo organo pirmininko ir (arba)
bendrovės vadovo nuomone dėl kitų vykdomųjų
direktorių ir valdymo organų narių atlyginimų.
4.13.4. Atlyginimo komitetas turėtų informuoti akcininkus
apie savo funkcijų vykdymą ir tuo tikslu dalyvauti
metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime.

4.14. Audito komitetas.	Taip	Audito komitetas yra nepriklausomas,
4.14.1. Pagrindinės audito komiteto funkcijos turėtų būti		objektyvus stebėjimo, tyrimo, vertinimo ir
šios:		konsultavimo veikla užsiimantis komitetas,
1) stebėti bendrovės teikiamos finansinės informacijos		skirtas organizacijos veiklai gerinti ir pridėtinei
vientisumą, ypatingą dėmesį skiriant bendrovės ir jos		vertei kurti. Jo pagrindinė funkcija yra
grupės naudojamų apskaitos metodų tinkamumui ir		sistemingai ir visapusiškai vertinti ir skatinti
nuoseklumui (įskaitant bendrovių grupės finansinių		gerinti organizacijos rizikos valdymo, kontrolės ir
atskaitų rinkinių konsolidavimo kriterijus);		priežiūros procesų veiksmingumą bei teikti
2) mažiausiai kartą per metus peržiūrėti vidaus kontrolės		išvadas Visuotiniam akcininkų susirinkimui ir
ir rizikos valdymo sistemas, siekiant užtikrinti, kad		Valdybai dėl tikslų ir uždavinių įgyvendinimo,
pagrindinės rizikos (įskaitant riziką, susijusią su		rizikos valdymo procedūrų, vidaus kontrolės
galiojančių įstatymų ir taisyklių laikymusi) yra tinkamai		funkcionavimo.
nustatytos, valdomos ir apie jas atskleidžiama informacija;		Audito komitetas analizuoja, bei teikia pastabas
3) užtikrinti vidaus audito funkcijų veiksmingumą, be kita		bei pasiūlymus dėl konsoliduotų finansinių
ko, teikiant rekomendacijas dėl vidaus audito padalinio		ataskaitų sudarymo, teikia valdybai
vadovo parinkimo, skyrimo, pakartotinio skyrimo bei		rekomendacijas dėl išorinio audito parinkimo bei
atleidimo ir dėl šio padalinio biudžeto, taip pat stebint,		tikrina išorės audito proceso veiksmingumą ir
kaip bendrovės administracija reaguoja į šio padalinio		administracijos reakciją į rekomendacijas, kurias
išvadas ir rekomendacijas. Jei bendrovėje nėra vidaus		audito įmonė pateikia laiške vadovybei.
audito funkcijos, komitetas poreikį turėti šią funkciją		Visiems komiteto nariams yra suteikiama išsami
turėtų įvertinti bent kartą per metus;		informacija, susijusi su specifiniais bendrovės

4) teikti kolegialiam organui rekomendacijas, susijusias su		apskaitos, finansiniais ir veiklos ypatumais, bei
išorės audito įmonės parinkimu, skyrimu, pakartotiniu		komiteto nariams pareikalavus suteikiama

skyrimu ir atleidimu (tai atlieka bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas) bei sutarties su audito įmone sąlygomis. Komitetas turėtų ištirti situacijas, dėl kurių audito įmonei ar auditoriui atsiranda pagrindas atsistatydinti, ir pateikti rekomendacijas dėl tokiu atveju būtinų veiksmų;

5) stebėti išorės audito įmonės nepriklausomumą ir objektyvumą, ypač svarbu patikrinti, ar audito įmonė atsižvelgia į reikalavimus, susijusius su audito partnerių rotacija, taip pat būtina patikrinti atlyginimo, kurį bendrovė moka audito įmonei, dydį ir panašius dalykus. Siekiant užkirsti kelią esminiams interesų konfliktams, komitetas, remdamasis inter alia išorės audito įmonės skelbiamais duomenimis apie visus atlyginimus, kuriuos audito įmonei bei jos tinklui moka bendrovė ir jos grupė, turėtų nuolat prižiūrėti ne audito paslaugų pobūdį ir mastą. Komitetas, vadovaudamasis 2002 m. gegužės 16 d. Komisijos rekomendacijoje 2002/590/EB įtvirtintais principais ir gairėmis, turėtų nustatyti ir taikyti formalią politiką, apibrėžiančią ne audito paslaugų rūšis, kurių pirkimas iš audito įmonės yra: a) neleidžiamas; b) leidžiamas komitetui išnagrinėjus ir c) leidžiamas be kreipimosi į komitetą;

6) tikrinti išorės audito proceso veiksmingumą ir administracijos reakciją į rekomendacijas, kurias audito įmonė pateikia laiške vadovybei.

4.14.2. Visi komiteto nariai turėtų būti aprūpinti išsamia informacija, susijusia su specifiniais bendrovės apskaitos, finansiniais ir veiklos ypatumais. Bendrovės administracija turėtų informuoti audito komitetą apie svarbių ir neįprastų sandorių apskaitos būdus, kai apskaita gali būti vykdoma skirtingais būdais. Šiuo atveju ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas bendrovės veiklai ofšoriniuose centruose ir (ar) per specialios paskirties įmones (organizacijas) vykdomai veiklai bei tokios veiklos pateisinimui.

4.14.3. Audito komitetas turėtų nuspręsti, ar jo posėdžiuose turi dalyvauti (jei taip, tai kada) kolegialaus valdymo organo pirmininkas, bendrovės vadovas, vyriausiasis finansininkas (arba viršesni darbuotojai, atsakingi už finansus bei apskaitą), vidaus auditorius ir išorės auditorius. Komitetas turėtų turėti galimybę

informacija apie svarbių ir neįprastų sandorių vykdymą.

Audito komitetas gali pareikalauti, kad jo posėdžiuose dalyvautų valdybos pirmininkas, bendrovės vadovas, vyriausiasis finansininkas. Komitetas taip pat turi galimybę prireikus susitikti su atitinkamais asmenimis, nedalyvaujant vykdomiesiems direktoriams ir valdymo organų nariams.

Audito komitetas savo veiklos ataskaitą pateiks visuotiniam akcininkų susirinkimui, kai bus tvirtinamos metinės finansinės ataskaitos.

prireikus susitikti su atitinkamais asmenimis,
nedalyvaujant vykdomiesiems direktoriams ir valdymo
organų nariams.
4.14.4. Vidaus ir išorės auditoriams turėtų būti užtikrinti
ne tik veiksmingi darbiniai santykiai su administracija, bet
ir neribotos galimybės susisiekti su kolegialiu organu.
Šiuo tikslu audito komitetas turėtų veikti kaip pagrindinė
instancija ryšiams su vidaus ir išorės auditoriais palaikyti.
4.14.5. Audito komitetas turėtų būti informuotas apie
vidaus auditorių darbo programą ir gauti vidaus audito
ataskaitas arba periodinę santrauką. Audito komitetas taip
pat turėtų būti informuotas apie išorės auditorių darbo
programą ir turėtų iš audito įmonės gauti ataskaitą, kurioje
būtų aprašomi visi ryšiai tarp nepriklausomos audito
įmonės ir bendrovės bei jos grupės. Komitetas turėtų laiku
gauti informaciją apie visus su bendrovės auditu susijusius
klausimus.
4.14.6. Audito komitetas turėtų tikrinti, ar bendrovė
laikosi galiojančių nuostatų, reglamentuojančių
darbuotojų galimybę pateikti skundą arba anonimiškai
pranešti apie įtarimus, kad bendrovėje daromi svarbūs
pažeidimai (dažniausiai pranešama nepriklausomam
kolegialaus organo nariui), ir turėtų užtikrinti, kad būtų
nustatyta tvarka proporcingam ir nepriklausomam tokių
klausimų tyrimui ir atitinkamiems tolesniems veiksmams.
4.14.7. Audito komitetas turėtų teikti kolegialiam organui
savo veiklos ataskaitas bent kartą per šešis mėnesius, tuo
metu, kai tvirtinamos metinės ir pusės metų ataskaitos.
4.15. Kiekvienais metais kolegialus organas turėtų atlikti	Ne	Bendrovėje nėra valdybos veiklos vertinimo
savo veiklos įvertinimą. Jis turėtų apimti kolegialaus		praktikos.
organo struktūros, darbo organizavimo ir gebėjimo veikti
kaip grupė vertinimą, taip pat kiekvieno kolegialaus
organo nario ir komiteto kompetencijos ir darbo
efektyvumo vertinimą bei vertinimą, ar kolegialus organas
pasiekė nustatytų veiklos tikslų. Kolegialus organas turėtų
bent kartą per metus paskelbti (kaip dalį informacijos,
kurią bendrovė kasmet skelbia apie savo valdymo
struktūras ir praktiką) atitinkamą informaciją apie savo
vidinę organizaciją ir veiklos procedūras, taip pat
nurodyti, kokius esminius pokyčius nulėmė kolegialaus
organo atliktas savo veiklos įvertinimas.

V principas: Bendrovės kolegialių organų darbo tvarka

Bendrovėje nustatyta kolegialių priežiūros ir valdymo organų darbo tvarka turėtų užtikrinti efektyvų šių organų darbą ir sprendimų priėmimą, skatinti aktyvų bendrovės organų bendradarbiavimą.

5.1. Bendrovės kolegialiems priežiūros ir valdymo organams (šiame principe sąvoka kolegialūs organai apima tiek kolegialius priežiūros, tiek valdymo organus) vadovauja šių organų pirmininkai. Kolegialaus organo pirmininkas yra atsakingas už kolegialaus organo	Taip	Bendrovės Valdybos posėdžiams, vadovaujantis patvirtintu Valdybos darbo reglamentu, vadovauja valdybos pirmininkas. Valdybos pirmininkas yra atsakingas už kolegialaus organo posėdžių tinkamą sušaukimą, užtikrina tinkamą
posėdžių tinkamą sušaukimą. Pirmininkas turėtų užtikrinti		visų valdybos narių informavimą apie šaukiamą
tinkamą visų kolegialaus organo narių informavimą apie		posėdį ir posėdžio darbotvarkę. Jis taip pat
šaukiamą posėdį ir posėdžio darbotvarkę. Jis taip pat		užtikrina tinkamą tvarką ir darbingą atmosferą
turėtų užtikrinti tinkamą vadovavimą kolegialaus organo		posėdžio metu.
posėdžiams bei tvarką ir darbingą atmosferą posėdžio
metu.
5.2. Bendrovės kolegialių organų posėdžius	Taip	Valdybos posėdžiai vyksta pagal iš anksto
rekomenduojama rengti atitinkamu periodiškumu, pagal iš		Valdybos darbo reglamente patvirtintą grafiką, t.
anksto patvirtintą grafiką. Kiekviena bendrovė pati		y. ne rečiau kaip kartą per 3 mėnesius, o esant
sprendžia, kokiu periodiškumu šaukti kolegialių organų		reikalui ir dažniau.
posėdžius, tačiau rekomenduojama juos rengti tokiu		Visiems valdybos nariams ne vėliau kaip likus 5
periodiškumu, kad būtų užtikrintas nepertraukiamas		(penkioms) dienoms iki valdybos posėdžio kartu
esminių bendrovės valdymo klausimų sprendimas.		su pranešimu apie posėdžio šaukimą siunčiama
Bendrovės stebėtojų tarybos posėdžiai turėtų būti		raštiška valdybos posėdžio darbotvarkė, nurodant
šaukiami bent kartą per metų ketvirtį, o bendrovės		klausimus, kurie bus nagrinėjami posėdyje.
valdybos posėdžiai – bent kartą per mėnesį.		Planinius valdybos posėdžius kviečia jos
		pirmininkas, jam nesant - jo pavaduotojas.

5.3. Kolegialaus organo nariai apie šaukiamą posėdį turėtų	Taip	Visiems valdybos nariams ne vėliau kaip likus 5
būti informuojami iš anksto, kad turėtų pakankamai laiko		(penkioms) dienoms iki valdybos posėdžio kartu
tinkamai pasirengti posėdyje nagrinėjamų klausimų		su pranešimu apie posėdžio šaukimą siunčiama
svarstymui ir galėtų vykti naudinga diskusija, po kurios		raštiška valdybos posėdžio darbotvarkė, nurodant
būtų priimami tinkami sprendimai. Kartu su pranešimu		klausimus, kurie bus nagrinėjami posėdyje.
apie šaukiamą posėdį kolegialaus organo nariams turėtų		Planinius valdybos posėdžius kviečia jos
būti pateikta visa reikalinga, su posėdžio darbotvarke		pirmininkas, jam nesant - jo pavaduotojas.
susijusi medžiaga. Darbotvarkė posėdžio metu neturėtų		Darbotvarkė posėdžio metu galima pildyti tik tuo
būti keičiama ar papildoma, išskyrus atvejus, kai posėdyje		atveju, jei posėdyje dalyvauja visi valdybos
dalyvauja visi kolegialaus organo nariai arba kai		nariai, yra svarbus klausimas ir visi valdybos
neatidėliotinai reikia spręsti svarbius bendrovei		nariai sutinka, kad jis būtų neatidėliotinai
klausimus.		sprendžiamas.
5.4. Siekiant koordinuoti bendrovės kolegialių organų	Ne	Bendrovėje nėra sudaroma stebėtojų taryba, todėl
darbą bei užtikrinti efektyvų sprendimų priėmimo		šios nuostatos bendrovė negali laikytis.

procesą, bendrovės kolegialių priežiūros ir valdymo
organų pirmininkai turėtų tarpusavyje derinti šaukiamų
posėdžių datas, jų darbotvarkes, glaudžiai bendradarbiauti
spręsdami kitus su bendrovės valdymu susijusius
klausimus. Bendrovės stebėtojų tarybos posėdžiai turėtų
būti atviri bendrovės valdybos nariams, ypač tais atvejais,
kai posėdyje svarstomi klausimai, susiję su valdybos narių
atšaukimu, atsakomybe, atlyginimo nustatymu.

VI principas: Nešališkas akcininkų traktavimas ir akcininkų teisės

Bendrovės valdymo sistema turėtų užtikrinti nešališką visų akcininkų, įskaitant smulkiuosius bei užsieniečius, traktavimą. Bendrovės valdymo sistema turėtų apsaugoti akcininkų teises.

6.1. Rekomenduojama, kad bendrovės kapitalą sudarytų	Taip	2014.12.31 Bendrovės įstatinį kapitalą sudaro 35
tik tokios akcijos, kurios jų turėtojams suteikia vienodas		867 970 paprastųjų vardinių akcijų. Vienos
balsavimo, nuosavybės, dividendų ir kitas teises.		akcijos nominali vertė 1 litas. Visiems Bendrovės
		akcijų savininkams suteikiamos vienodos turtinės
		ir neturtinės teisės, išskyrus Bendrovės savoms
		supirktoms akcijoms turtinės ir neturtinės teisės
		nesuteikiamos. Bendrovė turi 802 094 vnt. savų
		akcijų, kas sudarė 2,24 proc. Bendrovės įstatinio
		kapitalo.
		Balsavimo teisę turinčių akcijų yra 35 065 876
		vnt.
6.2. Rekomenduojama sudaryti investuotojams sąlygas iš	Taip	Bendrovė sudaro sąlygas investuotojams
anksto, t.y. prieš perkant akcijas, susipažinti su		susipažinti su išleidžiamų naujų ar jau išleistų
išleidžiamų naujų ar jau išleistų akcijų suteikiamomis		akcijų suteikiamomis teisėmis.
teisėmis.

6.3. Bendrovei ir jos akcininkams svarbūs sandoriai, tokie	Ne	Pagal Bendrovės įstatus, svarbiems sandoriams,
kaip bendrovės turto perleidimas, investavimas, įkeitimas		t.y. sprendimams dėl ilgalaikio turto, kurio
ar kitoks apsunkinimas, turėtų gauti visuotinio akcininkų		balansinė vertė didesnė kaip 1/5 bendrovės
susirinkimo pritarimą. Visiems akcininkams turėtų būti		įstatinio kapitalo, investavimo, perleidimo,
sudarytos vienodos galimybės susipažinti ir dalyvauti		nuomos, įkeitimo ir hipotekos, taip pat
priimant bendrovei svarbius sprendimus, įskaitant		sprendimams dėl kitų asmenų prievolių, kurių
paminėtų sandorių tvirtinimą.		suma didesnė kaip 1/5 bendrovės įstatinio
		kapitalo, įvykdymo laidavimo ar garantavimo, bei
		sprendimams įsigyti ilgalaikio turto už kainą,
		didesnę kaip 1/5 bendrovės įstatinio kapitalo
		bendrovės akcininkų pritarimo nereikia. Šiuos
		sprendimus (pagal bendrovės įstatus) tvirtina
		valdyba.

6.4. Visuotinių akcininkų susirinkimų sušaukimo ir	Taip	Bendrovės akcininkų susirinkimai yra rengiami
vedimo procedūros turėtų sudaryti akcininkams lygias		Rokiškyje, Bendrovės buveinėje – Pramonės g.3,
galimybes dalyvauti susirinkime ir neturėtų pažeisti		Rokiškis. Tradiciškai eiliniai visuotiniai
akcininkų teisių bei interesų. Pasirinkta visuotinio		akcininkų susirinkimai šaukiami balandžio mėn.
akcininkų susirinkimo vieta, data ir laikas neturėtų		paskutinį penktadienį. 2014 m. eilinis visuotinis
užkirsti kelio aktyviam akcininkų dalyvavimui		akcininkų susirinkimas įvyko 2014 m. balandžio
susirinkime.		25 d.

6.5. Siekiant užtikrinti užsienyje gyvenančių akcininkų	Taip	Visuotiniam akcininkų susirinkimui parengti
teisę susipažinti su informacija, esant galimybei,		dokumentai, įskaitant susirinkimo sprendimų
rekomenduojama visuotiniam akcininkų susirinkimui		projektai, vadovaujantis LR Akcinių bendrovių
parengtus dokumentus iš anksto paskelbti viešai		įstatymo nustatyta tvarka, ne vėliau kaip likus 21
prieinamai bendrovės interneto tinklalapyje ne tik lietuvių		dienai iki visuotinio akcininkų susirinkimo,
kalba, bet ir anglų kalba ir (ar) kitomis užsienio kalbomis		akcininkams sudaroma galimybė susipažinti
Visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą po jo		viešai lietuvių ir anglų kalbomis skelbiami
pasirašymo ir (ar) priimtus sprendimus taip pat		NASDAQ OMX Vilnius vertybinių popierių
rekomenduojama paskelbti viešai prieinamai bendrovės		biržos tinklapyje, bei Bendrovės internetiniame
interneto tinklalapyje lietuvių ir anglų ir (ar) kitomis		puslapyje.
užsienio kalbomis. Bendrovės interneto tinklapyje viešai		Visuotinio akcininkų susirinkimo patvirtinti
prieinamai gali būti skelbiama ne visa dokumentų apimtis,		sprendimai, įskaitant finansines ataskaitas, audito
jei jų viešas paskelbimas galėtų pakenkti bendrovei arba		ataskaitą, metinį pranešimą, įstatų pakeitimus ir
būtų atskleistos bendrovės komercinės paslaptys.		kt. yra viešai skelbiami lietuvių ir anglų kalbomis
		per NASDAQ OMX Vilnius Centrinę
		reglamentuojamos informacijos bazę, bei
		Bendrovės internetiniame puslapyje
		www.rokiskio.com

6.6. Akcininkams turėtų būti sudarytos galimybės balsuoti	Taip	Bendrovės akcininkai turi teisę dalyvauti
akcininkų susirinkime asmeniškai jame dalyvaujant arba		visuotiniame akcininkų susirinkime tiek
nedalyvaujant. Akcininkams neturėtų būti daroma jokių		asmeniškai, tiek per atstovą, jeigu asmuo turi
kliūčių balsuoti iš anksto raštu, užpildant bendrąjį		tinkamą įgaliojimą arba su juo sudaryta
balsavimo biuletenį.		balsavimo teisės perleidimo sutartis teisės aktų
		nustatyta tvarka, taip pat Bendrovė sudaro sąlygas
		akcininkams balsuoti užpildant bendrąjį
		balsavimo biuletenį, kaip numato LR Akcinių
		bendrovių įstatymas.
6.7. Siekiant padidinti akcininkų galimybes dalyvauti	Ne	Bendrovė nesilaiko šios rekomendacijos nuostatų,
akcininkų susirinkimuose, bendrovėms rekomenduojama		kadangi nėra galimybės užtikrinti perduodamos
balsavimo procese plačiau taikyti modernias technologijas		informacijos saugumo bei nėra galimybės
ir tokiu būdu sudaryti akcininkams galimybę dalyvauti ir		nustatyti dalyvavusiojo ir balsavusiojo asmens
balsuoti akcininkų susirinkimuose naudojantis		tapatybės.
elektroninių ryšių priemonėmis. Tokiais atvejais turi būti

VII principas: Interesų konfliktų vengimas ir atskleidimas

Bendrovės valdymo sistema turėtų skatinti bendrovės organų narius vengti interesų konfliktų bei užtikrinti skaidrų ir efektyvų bendrovės organų narių interesų konfliktų atskleidimo mechanizmą.

7.1. Bendrovės priežiūros ir valdymo organo narys turėtų	Taip	Valdymo organai elgiasi taip, kad asmeninių
vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar		interesų konfliktų nekiltų. Todėl tokių situacijų
gali prieštarauti bendrovės interesams. Jeigu tokia		bendrovėje nebuvo.
situacija vis dėlto atsirado, bendrovės priežiūros ar
valdymo organo narys turėtų per protingą terminą pranešti
kitiems to paties organo nariams arba jį išrinkusiam
bendrovės organui, arba bendrovės akcininkams apie tokią
interesų prieštaravimo situaciją, nurodyti interesų pobūdį
ir, jeigu įmanoma, vertę.
7.2. Bendrovės priežiūros ir valdymo organo narys negali	Taip
painioti bendrovės turto, kurio naudojimas specialiai su
juo nėra aptartas, su savo turtu arba naudoti jį arba
informaciją, kurią jis gauna būdamas bendrovės organo
nariu, asmeninei naudai ar trečiojo asmens naudai gauti be
bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo ar jo įgalioto
kito bendrovės organo sutikimo.
7.3. Bendrovės priežiūros ir valdymo organo narys gali	Taip	Bendrovė laikosi šios rekomendacijos. Bendrovės
sudaryti sandorį su bendrove, kurios organo narys jis yra.		valdybos narys susilaiko nuo balsavimo, kai
Apie tokį sandorį (išskyrus mažareikšmius dėl nedidelės		priimami sprendimai dėl sandorių ar kitokių
jų vertės arba sudarytus vykdant įprastinę bendrovės		klausimų, su kuriais jis susijęs asmeniniu ar
veiklą bei standartinėmis sąlygomis) jis privalo		dalykiniu interesu.
nedelsdamas raštu arba žodžiu, įrašant tai į posėdžio
protokolą, pranešti kitiems to paties organo nariams arba
jį išrinkusiam bendrovės organui, arba bendrovės
akcininkams. Šioje rekomendacijoje įvardytų sandorių
sudarymui taip pat taikoma 4.5 rekomendacija.
7.4. Bendrovės priežiūros ir valdymo organo narys turėtų	Taip	Bendrovė laikosi šios rekomendacijos. Bendrovės
susilaikyti nuo balsavimo, kai priimami sprendimai dėl		valdybos narys susilaiko nuo balsavimo, kai
sandorių ar kitokių klausimų, su kuriais jis susijęs		priimami sprendimai dėl sandorių ar kitokių
asmeniniu ar dalykiniu interesu.		klausimų, su kuriais jis susijęs asmeniniu ar
		dalykiniu interesu.

VIII principas: Bendrovės atlyginimų politika

Bendrovėje nustatyta atlyginimų politikos bei direktorių atlyginimų tvirtinimo, peržiūrėjimo ir paskelbimo tvarka turėtų užkirsti kelią galimiems interesų konfliktams ir piktnaudžiavimui nustatant direktorių atlyginimus, taip pat užtikrinti bendrovės atlyginimų politikos bei direktorių atlyginimų viešumą ir skaidrumą.

8.1. Bendrovė turėtų paskelbti savo atlyginimų politikos	Ne	Bendrovė viešai neskelbia atlyginimų ataskaitų,
ataskaitą (toliau – atlyginimų ataskaita),kuri turėtų būti		nes tai yra vidinis ir konfidencialus Bendrovės
aiški ir lengvai suprantama. Ši ataskaita turėtų būti		dokumentas. Bendra informacija apie atlyginimų
paskelbta ne tik kaip bendrovės metinio pranešimo dalis,		politiką, vidutiniai Bendrovės dirbančiųjų
bet turėtų būti skelbiama bendrovės interneto tinklalapyje.		atlyginimai pagal grupes ir bendra Bendrovės
		vadovams per metus išmokėtų atlyginimų suma
		yra viešai skelbiama Bendrovės konsoliduotame
		metiniame pranešime.
8.2. Atlyginimų ataskaitoje daugiausia dėmesio turėtų būti	Taip	Bendrovėje nuo 2004 m. iki šiol yra taikoma
skiriama bendrovės direktorių atlyginimų politikai		apmokėjimo už darbą tvarka, kurioje yra
ateinančiais, o kur tinka – ir tolesniais, finansiniais metais.		laikomasi visų šio punkto nuostatų. Šią tvarką
Joje taip pat turėtų būti apžvelgiama, kaip atlyginimų		tvirtina Bendrovės vadovas, tačiau ji viešai
politika buvo įgyvendinama praėjusiais finansiniais metais.		neskelbiama.
Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas esminiams		Informacija apie bendrą Bendrovės vadovams per
bendrovės atlyginimų politikos pokyčiams, lyginant su		metus išmokėtų atlyginimų sumą kasmet viešai
praėjusiais finansiniais metais.		skelbiama Bendrovės konsoliduotame metiniame
		pranešime.


8.3. Atlyginimų ataskaitoje turėtų būti pateikta bent ši	Ne	Kadangi Bendrovėje nėra sudarytas Atlyginimų
informacija:		komitetas, šios nuostatos nėra nustatytos.
1) direktorių atlyginimų kintamų ir nekintamų sudedamųjų
dalių santykis ir jo paaiškinimas;
2) pakankama informacija apie veiklos rezultatų kriterijus,
kuriais grindžiama teisė dalyvauti akcijų pasirinkimo
sandoriuose, teisė į akcijas arba kintamas sudedamąsias
atlyginimo dalis;
3) paaiškinimas, kuo pasirinkti veiklos rezultatų vertinimo
kriterijai naudingi ilgalaikiams bendrovės interesams;
4) metodų, taikomų siekiant nustatyti, ar tenkinami veiklos
rezultatų vertinimo kriterijai, paaiškinimas;
5) pakankamai išsami informacija apie kintamos
sudedamosios atlyginimo dalies mokėjimo atidėjimo
laikotarpius;

rezultatų ryšį;

7) pagrindiniai metinių premijų sistemos ir bet kurios kitos
ne pinigais gaunamos naudos kriterijai ir jų pagrindimas;
8) pakankamai išsami informacija apie išeitinių išmokų
politiką;
9) pakankamai išsami informacija apie akcijomis pagrįsto
atlyginimo teisių suteikimo laikotarpį, kaip nurodyta 8.13
punkte;
10) pakankamai išsami informacija apie akcijų išlaikymą
po teisių suteikimo, kaip nurodyta 8.15 punkte;
11) pakankamai išsami informacija apie panašių bendrovių
grupių, kurių atlyginimo nustatymo politika buvo
analizuojama siekiant nustatyti susijusios bendrovės
atlyginimų nustatymo politiką, sudėtį;
12) direktoriams skirtos papildomos pensijos arba
ankstyvo išėjimo į pensiją schemos pagrindinių savybių

aprašymas;
13) atlyginimų ataskaitoje neturėtų būti komerciniu
požiūriu neskelbtinos informacijos.

8.4. Atlyginimų ataskaitoje taip pat turėtų būti	Ne	Bendrovė neskelbia atlyginimų sumų ir kitos
apibendrinama ir paaiškinama bendrovės politika, susijusi		naudos atskiriems direktoriams, nes mano, kad tai
su sutarčių, sudaromų su vykdomaisiais direktoriais ir		yra konfidenciali informacija.
valdymo organų nariais, sąlygomis. Tai turėtų apimti, inter
alia, informaciją apie sutarčių su vykdomaisiais
direktoriais ir valdymo organų nariais trukmę, taikomus
pranešimo apie išėjimą iš darbo terminus ir išsamią
informaciją apie išeitines ir kitas išmokas, susijusias su
sutarčių su vykdomaisiais direktoriais ir valdymo organų
nariais nutraukimu pirma laiko.

8.5. Visa atlyginimo suma ir kita nauda, skiriama	Ne
atskiriems direktoriams atitinkamais finansiniais metais,
turėtų būti išsamiai paskelbiama atlyginimų ataskaitoje.
Šiame dokumente turėtų būti pateikta bent 8.5.1–8.5.4
punktuose nurodyta informacija apie kiekvieną asmenį,
kuris bendrovėje ėjo direktoriaus pareigas bet kuriuo
atitinkamų finansinių metų laikotarpiu.
8.5.1. Turėtų būti pateikta tokia su atlyginimais ir (arba)
tarnybinėmis pajamomis susijusi informacija:
1) bendra atlyginimo suma, sumokėta arba mokėtina
direktoriui už paslaugas, suteiktas praėjusiais finansiniais

metais, įskaitant, jei taikoma, dalyvavimo mokesčius,
nustatytus metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime;
2) atlyginimas ir privilegijos, gautos iš bet kurios įmonės,
priklausančios tai pačiai grupei;
3) atlyginimas, mokamas kaip pelno dalis ir (arba)
premijos, bei priežastys, dėl kurių tokios premijos ir (arba)
pelno dalis buvo paskirtos;
4) jei tai leidžiama pagal įstatymus, kiekvienas esminis
papildomas atlyginimas, mokamas direktoriams už
specialias paslaugas, kurios nepriklauso įprastinėms
direktoriaus funkcijoms;
5) kompensacija, gautina arba sumokėta kiekvienam
vykdomajam direktoriui ar valdymo organų nariui,
pasitraukusiam iš savo pareigų praėjusiais finansiniais
metais;
6) bendra apskaičiuota naudos, kuri laikoma atlyginimu ir
suteikiama ne pinigais, vertė, jeigu tokia nauda neturi būti
nurodyta pagal 1–5 punktus.
8.5.2. Turėtų būti pateikiama ši informacija, susijusi su
akcijomis ir (arba) teisėmis dalyvauti akcijų pasirinkimo
sandoriuose, ir (arba) su visomis kitomis darbuotojų
skatinimo akcijomis sistemomis:
1) praėjusiais finansiniais metais bendrovės pasiūlytų
akcijų pasirinkimo sandorių arba suteiktų akcijų skaičius ir
taikymo sąlygos;
2) akcijų pasirinkimo sandorių skaičius, realizuotas per
praėjusius finansinius metus, nurodant kiekvieno sandorio
akcijų skaičių bei realizavimo kainą, arba dalyvavimo
darbuotojų skatinimo akcijomis sistemoje vertė finansinių
metų pabaigoje;
3) finansinių metų pabaigoje nerealizuotas akcijų
pasirinkimo sandorių skaičius, jų realizavimo kaina,
realizavimo data ir pagrindinės teisių įgyvendinimo
sąlygos;
4) visi esamų akcijų pasirinkimo sandorių sąlygų pokyčiai
ateinančiais finansiniais metais.
8.5.3. Turėtų būti pateikiama ši su papildomų pensijų
schemomis susijusi informacija:
1) kai pensijų schema yra apibrėžtų išmokų, pagal ją
direktorių sukauptų išmokų pokyčiai atitinkamais
finansiniais metais;

2) kai pensijų schema yra apibrėžtų įmokų, išsami

informacija apie įmokas, kurias už direktorių sumokėjo arba turėtų sumokėti bendrovė atitinkamais finansiniais metais. 8.5.4. Turėtų būti nurodytos sumos, kurias bendrovė arba bet kuri dukterinė bendrovė ar įmonė, įtraukta į bendrovės konsoliduotų metinių finansinių ataskaitų rinkinį, išmokėjo kaip paskolas, išankstines išmokas ir garantijas kiekvienam asmeniui, kuris ėjo direktoriaus pareigas bet kuriuo atitinkamų finansinių metų laikotarpiu, įskaitant nesumokėtas sumas ir palūkanų normą.
8.6. Kai atlyginimų nustatymo politikoje numatomos kintamos sudedamosios atlyginimo dalys, bendrovės turėtų nustatyti kintamos sudedamosios atlyginimo dalies dydžio ribas. Nekintama atlyginimo dalis turėtų būti pakankama, kad bendrovė galėtų nemokėti kintamos sudedamosios atlyginimo dalies tuo atveju, kai veiklos rezultatų vertinimo kriterijai netenkinami.	Taip	Bendrovėje yra nustatytos kintamos sudedamosios atlyginimo dalys. Kintamos sudedamosios atlyginimo dalys skiriamos kiekvienam skyriui pagal patvirtintą funkcinę valdymo sistemą.
8.7. Kintamų sudedamųjų atlyginimo dalių skyrimas turėtų priklausyti nuo iš anksto nustatytų ir išmatuojamų veiklos rezultatų vertinimo kriterijų.	Taip	Kintamas sudedamąsias atlyginimo dalis skiria bendrovės vadovybė, atsižvelgdama į bendrovės veiklos rezultatus, darbuotojų skaičių, rinkos situaciją ir kitus veiksnius.
8.8. Kai yra skiriama kintama sudedamoji atlyginimo dalis, didžiosios šios kintamos sudedamosios atlyginimo dalies mokėjimas turėtų būti atidėtas tam tikram protingumo kriterijus atitinkančiam laikotarpiu. Kintamos sudedamosios atlyginimo dalies, kurios mokėjimas atidedamas, dydis turėtų būti nustatytas pagal santykinę kintamos sudedamosios atlyginimo dalies vertę, lyginant ją su nekintama atlyginimo dalimi.	Taip	Kai yra skiriama kintama sudedamoji atlyginimo dalis, didžiosios šios kintamos sudedamosios atlyginimo dalies mokėjimas atidedamas I ketvirčiui.
8.9. Į susitarimus su vykdomaisiais direktoriais arba valdymo organų nariais turėtų būti įtraukta nuostata, leidžianti bendrovei susigrąžinti kintamą sudedamąją atlyginimo dalį, kuri buvo išmokėta remiantis duomenimis, kurie vėliau pasirodė akivaizdžiai neteisingi.	Ne	Kintama atlyginimo dalis išmokama tik pilnai įsitikinus jos skyrimo pagrįstumu.
8.10. Išeitinės išmokos neturėtų viršyti nustatytos sumos arba nustatyto metinių atlyginimų skaičiaus ir apskritai neturėtų būti didesnės negu dvejų metų nekintamos	Taip	Išeitinės išmokos skiriamos vadovaujantis LR Darbo kodekso 140 str. nuostatomis, bei Bendrovėje veikiančios Kolektyvinės sutarties

atlyginimo dalies arba jos ekvivalento suma.		nuostatomis.
8.11. Išeitinės išmokos neturėtų būti mokamos, jei darbo sutartis nutraukiama dėl blogų veiklos rezultatų.	Taip	Išeitinės išmokos nėra mokamos, jei darbo sutartis nutraukiama dėl blogų veiklos rezultatų.
8.12. Be to, turėtų būti atskleidžiama informacija, susijusi su parengiamuoju ir sprendimų priėmimo procentų, kurio metu nustatoma bendrovės direktorių atlyginimų politika. Informacija turėtų apimti duomenis, jei taikoma, apie atlyginimo komiteto įgaliojimus ir sudėtį, su bendrove nesusijusių konsultantų, kurių paslaugomis naudotasi nustatant atlyginimų politiką, vardus ir pavardes bei metinio visuotinio akcininkų susirinkimo vaidmenį.	Ne	Bendrovėje nėra nustatyta kita bendrovės direktorių atlyginimų politika, išskyrus, tai, kad direktoriai taip pat gauna kintamas sudedamąsias atlyginimo dalis, priklausančias nuo bendrovės veiklos rezultatų, rinkos situacijos ir kitų veiksnių.
8.13. Tuo atveju, kai atlyginimas yra pagrįstas akcijų skyrimu, teisė į akcijas neturėtų būti suteikiama mažiausiai trejus metus po jų skyrimo.	Ne	Atlyginimas nėra pagrįstas akcijų skyrimu.
8.14.Akcijų pasirinkimo sandoriais ar kitomis teisėmis įsigyti akcijų arba gauti atlygį, pagrįstą akcijų kainos pokyčiais, neturėtų būti naudojamasi mažiausiai trejus metus po jų skyrimo. Teisės į akcijas suteikimas ir teisė pasinaudoti akcijų pasirinkimo sandoriais arba kitomis teisėmis įsigyti akcijų arba gauti atlygį, pagrįstą akcijų kainos pokyčiais, turėtų priklausyti nuo iš anksto nustatytų ir išmatuojamų veiklos rezultatų vertinimo kriterijų.	Ne	Atlyginimas nėra pagrįstas akcijų skyrimu.
8.15. Po teisių suteikimo direktoriai turėtų išlaikyti tam tikrą skaičių akcijų iki jų kadencijos pabaigos, priklausomai nuo poreikio padengti kokias nors išlaidas, susijusias su akcijų įsigijimu. Akcijų, kurias reikia išlaikyti, skaičius turi būti nustatytas, pavyzdžiui, dviguba bendro metinio atlyginimo (nekintamoji plis kintamoji dalis) vertė.	Ne	Žr.8.13 punktą.
8.16. Į direktorių konsultantų arba stebėtojų tarybos narių atlyginimą neturėtų būti įtraukiami akcijų pasirinkimo sandoriai.	Ne	Žr.8.13 punktą.
8.17. Akcininkai, visų pirma instituciniai akcininkai, turėtų būti skatinami dalyvauti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose ir balsuoti direktorių atlyginimų nustatymo	Ne	Akcininkai yra skatinami dalyvauti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose, tačiau direktorių atlyginimų klausimai juose nėra svarstomi. Tai

	yra valdybos prerogatyva.
Ne	Žr.8.13 punktą.
Ne	Bendrovėje, akcijų pasirinkimo sandorių ar kitomis teisėmis įsigyti akcijų arba gauti atlygį, pagrįstą akcijų kainos pakyčiais, nėra numatyta.
Ne	Bendrovėje nėra numatytas atlyginimo
	direktoriams skyrimas remiantis akcijomis pagrįstomis schemomis.

kurios panašiomis sąlygomis nėra siūlomos visiems
kitiems bendrovės darbuotojams.
Metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime taip pat
turėtų būti nustatytas galutinis terminas, per kurį už
direktorių atlyginimą atsakingas organas gali paskirti
šiame punkte išvardytų tipų kompensacijas atskiriems
direktoriams.

8.21. Jeigu leidžia nacionalinė teisė arba bendrovės įstatai,
kiekvienam pasirinkimo sandorių su nuolaida modeliui,	Ne	Akcijų pasirinkimo sandorių bei atlygio, pagrįsto
pagal kurį yra suteikiamos teisės pasirašyti akcijas		akcijų kainos pokyčiais, nėra.
žemesne nei rinkos kaina, galiojančia tą dieną, kai
nustatoma kaina, arba vidutine rinkos kaina, nustatyta per
keletą dienų prieš realizavimo kainos nustatymą, taip pat
turėtų pritarti akcininkai.

8.22. 8.19 ir 8.20 punktai neturėtų būti taikomi schemoms,
kuriose dalyvavimas panašiomis sąlygomis siūlomas	Ne	Bendrovės darbuotojams ir dukterinių įmonių
bendrovės darbuotojams arba bet kurios dukterinės įmonės		darbuotojams už darbą nėra atlyginama
darbuotojams, kurie turi teisę dalyvauti schemoje, ir kuri		akcijomis.
buvo patvirtinta metiniame visuotiniame akcininkų
susirinkime.

8.23. Prieš metinį visuotinį akcininkų susirinkimą, kuriame
ketinama svarstyti 8.19 punkte nurodytą sprendimą,	Ne	Žr.8.19 punktą.

akcininkams turėtų būti suteikta galimybė susipažinti su
sprendimo projektu ir su juo susijusiu informaciniu
pranešimu (šie dokumentai turėtų būti paskelbti bendrovės
tinklalapyje). Šiame pranešime turėtų būti pateiktas visas
akcijomis pagrįsto atlyginimo schemas reglamentuojantis
tekstas arba šių schemų pagrindinių sąlygų aprašymas, taip
pat schemų dalyvių vardai ir pavardės. Pranešime taip pat
turėtų būti nurodytas schemų ir bendros direktorių
atlyginimų politikos ryšys. Sprendimo projekte turėtų būti

aiški nuoroda į pačią schemą arba pateikta pagrindinių jos sąlygų santrauka. Akcininkams taip pat turėtų būti pateikta
informacija apie tai, kaip bendrovė ketina apsirūpinti

akcijomis, kurios reikalingos įsipareigojimams pagal
skatinimo schemas įgyvendinti: turėtų būti aiškiai
nurodyta, ar bendrovė ketina pirkti reikalingas akcijas
rinkoje, laikyti jas atsargoje ar išleisti naujų akcijų. Taip
pat turėtų būti pateikta schemos išlaidų, kurias patirs bendrovė dėl numatomo schemos taikymo, apžvalga.

Šiame punkte nurodyta informacija turėtų būti paskelbta bendrovės interneto tinklalapyje.

IX principas: Interesų turėtojų vaidmuo bendrovės valdyme

Bendrovės valdymo sistema turėtų pripažinti interesų turėtojų teises, įtvirtintas įstatymuose, ir skatinti aktyvų bendrovės ir interesų turėtojų bendradarbiavimą kuriant bendrovės gerovę, darbo vietas ir finansinį stabilumą. Šio principo kontekste sąvoka interesų turėtojai apima investuotojus, darbuotojus, kreditorius, tiekėjus, klientus, vietos bendruomenę ir kitus asmenis, turinčius interesų konkrečioje bendrovėje.

9.1. Bendrovės valdymo sistema turėtų užtikrinti, kad būtų	Taip	Bendrovės valdymo sistema užtikrina, kad būtų
gerbiamos tos interesų turėtojų teisės, kurias gina		gerbiamos tos interesų turėtojų teises, kurias gina
įstatymai.		įstatymai. Bendrovėje veikia sudaryta kolektyvinė
		sutartis, kuri pasirašyta tarp bendrovės vadovo ir
9.2. Bendrovės valdymo sistema turėtų sudaryti sąlygas		profesinės sąjungos. Taip pat yra sudarytos
interesų turėtojams dalyvauti bendrovės valdyme įstatymų		sąlygos interesų turėtojams dalyvauti bendrovės
nustatyta tvarka. Interesų turėtojų dalyvavimo bendrovės		valdyme. Pavyzdžiui Bendrovės darbuotojų bei
valdyme pavyzdžiai galėtų būti darbuotojų kolektyvo		pieno gamintojų dalyvavimas Bendrovės
dalyvavimas priimant svarbius bendrovei sprendimus,		akciniame kapitale. Didžioji dalis darbuotojų yra
konsultacijos su darbuotojų kolektyvu bendrovės valdymo		Bendrovės akcininkai. Interesų turėtojams,
ir kitais svarbiais klausimais, darbuotojų dalyvavimas		dalyvaujantiems valdymo procese, sudaromos
bendrovės akciniame kapitale, kreditorių įtraukimas į		sąlygos susipažinti su reikiama informacija.
bendrovės valdymą bendrovės nemokumo atvejais ir kt.

9.3. Kai interesų turėtojai dalyvauja bendrovės valdymo
procese, jiems turėtų būti sudaromos sąlygos susipažinti su
reikiama informacija.

X principas: Informacijos atskleidimas

Bendrovės valdymo sistema turėtų užtikrinti, kad informacija apie visus esminius bendrovės klausimus, įskaitant

finansinę situaciją, veiklą ir bendrovės valdymą, būtų atskleidžiama laiku ir tiksliai

10.1. Bendrovė turėtų atskleisti informaciją apie:	Taip	Bendrovė informaciją nedelsiant įdeda į Centrinės
1) bendrovės veiklą ir finansinius rezultatus;		reglamentuojamos informacijos bazę lietuvių ir
2) bendrovės tikslus;		anglų kalbomis vienu metu. Informaciją
3) asmenis nuosavybės teise turinčius bendrovės akcijų paketą ar jį valdančius;		paskelbiama nedelsiant vienu metus, tokiu būdu užtikrinant vienalaikį informacijos pateikimą
4) bendrovės priežiūros ir valdymo organų narius, bendrovės vadovą bei jų atlyginimą; 5) galimus numatyti esminius rizikos veiksnius; 6) bendrovės ir susijusių asmenų sandorius, taip pat sandorius, kurie sudaryti ne įprastinės bendrovės veiklos eigoje;		visiems. Be to, informaciją bendrovė stengiasi skelbti prieš arba po NASDAQ OMX Vilnius prekybos sesijos, kad visi bendrovės akcininkai ir investuotojai turėtų vienodas galimybes susipažinti su informacija bei priimti atitinkamus
7) pagrindinius klausimus, susijusius su darbuotojais ir kitais interesų turėtojais;		investicinius sprendimus. Bendrovė informacijos, galinčios turėti įtakos jos išleistų vertybinių
8) bendrovės valdymo struktūrą ir strategiją. Šis sąrašas laikytinas minimaliu, ir bendrovės yra skatinamos neapsiriboti tik informacijos, nurodytos šiame sąraše, atskleidimu.		popierių kainai, neatskleidžia komentaruose, interviu ar kitais būdais tol, kol tokia informacija viešai paskelbiama per Centrinę reglamentuojamos informacijos bazę.
10.2. Atskleidžiant 10.1 rekomendacijos 1 punkte nurodytą informaciją, rekomenduojama bendrovei, kuri yra patronuojanti kitų bendrovių atžvilgiu, atskleisti informaciją apie visos įmonių grupės konsoliduotus rezultatus.	Taip	Bendrovė konsoliduotuose metiniuose pranešimuose ir konsoliduotose finansinėse ataskaitose atskleidžia informaciją apie bendras su darbuotojais susijusias sąnaudas, bendrą Bendrovės vadovams per metus išmokėtų atlyginimų sumų ir valdybos nariams išmokėtas tantjemas.
10.3. Atskleidžiant 10.1 rekomendacijos 4 punkte nurodytą informaciją, rekomenduojama pateikti informaciją apie bendrovės priežiūros ir valdymo organų narių, bendrovės vadovo profesinę patirtį, kvalifikaciją ir potencialius interesų konfliktus, kurie galėtų paveikti jų sprendimus. Taip pat rekomenduojama atskleisti bendrovės priežiūros ir valdymo organų narių, bendrovės vadovo iš bendrovės gaunamą atlyginimą ar kitokias pajamas, kaip tai detaliau reglamentuojama VIII principe		Bendrovės metiniame pranešime pateikiama informacija apie valdybos narių darbinę veiklą, dalyvavimą kitų įmonių veikloje bei emitento akcijų turėjimą. Taip pat skelbiami vidutiniai išmokų dydžiai.

10.4. Atskleidžiant 10.1 rekomendacijos 7 punkte nurodytą informaciją, rekomenduojama atskleisti informaciją apie bendrovės ir interesų turėtojų, tokių kaip darbuotojai, kreditoriai, tiekėjai, vietos bendruomenė, santykius, įskaitant bendrovės politiką žmoniškųjų išteklių atžvilgiu, darbuotojų dalyvavimo bendrovės akciniame kapitale programas ir pan.	Taip	Taip pat konsoliduotame metiniame pranešime pateikiama informacija apie tai ar valdybos ir vadovybės nariams buvo suteiktos paskolos, garantijos ar parama, bei Bendrovės valdybos nariams mokamus atlyginimus už darbą valdymo organuose.
10.5. Informacija turėtų būti atskleidžiama tokiu būdu, kad jokie akcininkai ar investuotojai nebūtų diskriminuojami informacijos gavimo būdo ir apimties atžvilgiu. Informacija turėtų būti atskleidžiama visiems ir vienu metu. Rekomenduojama, kad pranešimai apie esminius įvykius būtų skelbiami prieš arba po NASDAQ OMX Vilnius prekybos sesijos, kad visi bendrovės akcininkai ir investuotojai turėtų vienodas galimybes susipažinti su informacija bei priimti atitinkamus investicinius sprendimus.	Taip	Bendrovė informaciją per vertybinių popierių biržos "NASDAQ OMX Vilnius" naudojamą informacijos atskleidimo sistemą pateikia lietuvių ir anglų kalbomis vienu metu, taip užtikrinant informacijos pateikimą visoms vertybinių popierių rinkoms vienu metu. Be to, informaciją bendrovė stengiasi skelbti prieš arba po NASDAQ OMX Vilnius prekybos sesijos, kad visi bendrovės akcininkai ir investuotojai turėtų vienodas galimybes susipažinti su informacija bei priimti atitinkamus investicinius sprendimus. Bendrovė griežtai laikosi principo neatskleisti informacijos, galinčios turėti įtakos jos išleistų vertybinių popierių kainai komentaruose, interviu ar kitais būdais tol, kol tokia informacija viešai nepaskelbiama per biržos informacinę sistemą.
10.6. Informacijos skleidimo būdai turėtų užtikrinti informacijos naudotojams nešališką, savalaikį ir nebrangų, o teisės aktų nustatytais atvejais neatlygintą priėjimą prie informacijos. Rekomenduojama informacijos skleidimui didesniu mastu naudoti informacines technologijas, pavyzdžiui, skelbti informaciją bendrovės interneto tinklalapyje. Rekomenduojama informaciją skelbti ir dėti į bendrovės interneto tinklalapį ne tik lietuvių, bet ir anglų kalba, o esant galimybei ir poreikiui, ir kitomis kalbomis.	Taip	Bendrovė interneto tinklapyje viešai skelbia visus viešus pranešimus, įskaitant bendrovės metinį pranešimą, finansinių ataskaitų rinkinį bei kitas bendrovės rengiamas periodines ataskaitas, bei kitus esminius įvykius apie kuriuos yra reikalaujama paskelbti viešai ir įdėti į Centrinę reglamentuojamą informacijos bazę lietuvių bei anglų kalbomis.

XI principas: Bendrovės audito įmonės parinkimas

Bendrovės audito įmonės parinkimo mechanizmas turėtų užtikrinti audito įmonės išvados ir nuomonės nepriklausomumą.

11.1. Siekiant gauti objektyvią nuomonę dėl bendrovės	Taip	Nepriklausoma audito įmonė atlieka atskirų ir
tarpinių finansinių ataskaitų rinkinio, bendrovės metinių		konsoliduotų Bendrovės ir jos dukterinių įmonių
finansinių ataskaitų rinkinio ir metinio pranešimo		(grupės) metinių finansinių ataskaitų auditą pagal
patikrinimą turėtų atlikti nepriklausoma audito įmonė.		Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus
		priimtus Europos Sąjungoje. Nepriklausoma
		audito įmonė taip pat įvertina metinio pranešimo
		atitikimą audituotoms finansinėms ataskaitoms.


11.2. Rekomenduojama, kad audito įmonės kandidatūrą	Taip	Audito įmonės kandidatūrą visuotiniam akcininkų

visuotiniam akcininkų susirinkimui siūlytų bendrovės		susirinkimui siūlo bendrovės valdyba.
stebėtojų taryba, o jeigu ji bendrovėje nesudaroma, -
bendrovės valdyba.

11.3. Jei audito įmonė yra gavusi iš bendrovės užmokestį	Taip	Audito įmonė yra gavusi užmokestį už mokesčių
už suteiktas ne audito paslaugas, bendrovė turėtų tai		patikrinimo paslaugą. Su užmokesčiu yra
atskleisti akcininkams. Šia informacija taip pat turėtų		supažindinama valdyba, bei ši informacija yra
disponuoti bendrovės stebėtojų taryba, o jeigu ji		pateikiama visuotiniam akcininkų susirinkimui.
bendrovėje nesudaroma, – bendrovės valdyba,
svarstydama, kurią audito įmonės kandidatūrą pasiūlyti
visuotiniam akcininkų susirinkimui.

AI assistant

Rokiskio Suris — Audit Report / Information 2014

2242_10-k_2015-04-02_a4f5c785-bae7-41ea-a6d8-07fcc3ebe03d.pdf

1. Ataskaitinis laikotarpis, už kurį parengtas metinis pranešimas.

2. Pagrindiniai duomenys apie emitentą:

3. Informacija apie emitento dukterines įmones ir filialus

AB "Rokiškio sūris" dukterinės įmonės:

AB "Rokiškio sūris" filialai:

4. Emitento ir dukterinių įmonių pagrindinės veiklos pobūdis.

AB "Rokiškio sūris":

Dukterinės įmonės:

AB "Rokiškio sūris" filialai:

5. Emitento sutartys su finansų maklerio įmonėmis

6. Duomenys apie prekybą emitento vertybiniais popieriais reguliuojamose rinkose

7. Emitento įstatinis kapitalas:

8. Vertybinių popierių perleidimo apribojimai:

9. Akcininkai.

Nuosavybės pasiskirstymas pagal grupes

10. Akcininkų teisės

Akcininkai turi šias neturtines teises:

Akcininkai turi šias turtines teises:

11. Akcininkai, turintys specialias kontrolės teises ir tų teisių aprašymai.

12. Visi balsavimo teisių apribojimai.

13. Visi akcininkų tarpusavio susitarimai.

14. Darbuotojai

AB "Rokiškio sūris" Grupės struktūra

Rokiškio sūris grupės darbuotojų išsilavinimas

15. Emitento įstatų keitimo tvarka

16. Sandėriai su suinteresuotais asmenimis ir reikšmingi susitarimai

17. Akcijų, išleistų į viešąją vertybinių popierių apyvartą, pagrindinės charakteristikos:

18. Vertybiniai popieriai, įtraukti į biržų prekybos sąrašus

Prekyba centrinėje rinkoje:

19. Vertybinių popierių kapitalizacija.

2011-2014 metų Bendrovės akcijų kapitalizacija, EUR

Baltijos rinkų indeksai:

Grafiko duomenys:

20. Grupės 2014 m. konsoliduotos ir patronuojančios bendrovės audituotos finansinės ataskaitos

21. Duomenys apie emitento savų akcijų supirkimą

22. Emitento veiklos teisiniai pagrindai

23. Priklausymas asocijuotoms struktūroms

24. Trumpas emitento istorijos aprašymas

25. Gamyba, gamybinių pajėgumų įvedimas, naujų produktų įsisavinimas

AB "Rokiškio sūris"

AB ,,Rokiškio sūris" gaminamos produkcijos kiekių kitimas per 5 metus pateiktas lentelėje ir grafike:

UAB "Rokiškio pieno gamyba"

UAB "Rokiškio pieno gamyba" filialas Ukmergės pieninė

26. Pardavimai ir rinkodara

Pardavimo rinkos 2014 – 2013 - 2012 metų

Prekių ženklai:

27. Žaliavos supirkimas

28. Rizikos veiksniai, susiję su emitento veikla.

Ekonominiai:

Žemas karvių produktyvumas.

Socialiniai veiksniai:

Rizikos veiksniai, susiję su maisto sauga:

Ekologiniai:

29. Vidaus kontrolės ir rizikos valdymo sistemų, susijusių su konsoliduotųjų finansinių ataskaitų sudarymu, pagrindiniai aspektai

30. Finansinės rizikos valdymas

31. Informacija apie valdybos narių įgaliojimus

32. Pagrindiniai įmonės veiklą apibūdinantys rodikliai, jų dinamika

33. Investiciniai projektai, įgyvendinti per paskutinius 3 finansinius (ūkinius) metus:

34. Grupės veiklos planai, prognozės ir investicijos 2015 m.

35. Išmokėti dividendai

Priskaičiuoti ir išmokėti dividendai ir jų rodikliai per pastaruosius 6 metus:

36. Emitento organai

Visuotinis akcininkų susirinkimas:

37. Bendrovėje sudaryti komitetai

AB "Rokiškio sūris" audito komitetas:

Pagrindinės audito komiteto funkcijos:

Audito komiteto nariai:

38. Bendrovės vadovybė

Bendrovės vadovybės nariai:

Vadovybės premijavimo sistema:

39. Kolegialių organų nariai

AB "Rokiškio sūris" valdyba:

Valdybos nariai :

Duomenys apie valdybos narius:

Duomenys apie Bendrovės vadovą (direktorių):

Direktorius Antanas Trumpa

Finansų direktorius Antanas Kavaliauskas.

Rokiskio Suris Audit Report / Information 2014