1. ATASKAITINIS LAIKOTARPIS, UŽ KURĮ PARENGTAS METINIS PRANEŠIMAS. 3
2. PAGRINDINIAI DUOMENYS APIE EMITENTĄ: 3
3. INFORMACIJA APIE EMITENTO DUKTERINES ĮMONES IR FILIALUS 3
4. EMITENTO IR DUKTERINIŲ ĮMONIŲ PAGRINDINĖS VEIKLOS POBŪDIS. 4
5. EMITENTO SUTARTYS SU FINANSŲ MAKLERIO ĮMONĖMIS 5
6. DUOMENYS APIE PREKYBĄ EMITENTO VERTYBINIAIS POPIERIAIS REGULIUOJAMOSE RINKOSE 5
7. EMITENTO ĮSTATINIS KAPITALAS: 5
8. VERTYBINIŲ POPIERIŲ PERLEIDIMO APRIBOJIMAI: 5
9. AKCININKAI. 5
10. AKCININKŲ TEISĖS 7
11. AKCININKAI, TURINTYS SPECIALIAS KONTROLĖS TEISES IR TŲ TEISIŲ APRAŠYMAI. 7
12. VISI BALSAVIMO TEISIŲ APRIBOJIMAI. 7
13. VISI AKCININKŲ TARPUSAVIO SUSITARIMAI. 8
14. DARBUOTOJAI 8
15. EMITENTO ĮSTATŲ KEITIMO TVARKA 10
16. SANDĖRIAI SU SUINTERESUOTAIS ASMENIMIS IR REIKŠMINGI SUSITARIMAI 11
17. AKCIJŲ, IŠLEISTŲ Į VIEŠĄJĄ VERTYBINIŲ POPIERIŲ APYVARTĄ, PAGRINDINĖS CHARAKTERISTIKOS: 11
18. VERTYBINIAI POPIERIAI, ĮTRAUKTI Į BIRŽŲ PREKYBOS SĄRAŠUS 11
19. VERTYBINIŲ POPIERIŲ KAPITALIZACIJA. 13
BALTIJOS RINKOS INDEKSAI 15
20. GRUPĖS 2012 M. KONSOLIDUOTOS IR PATRONUOJANČIOS BENDROVĖS AUDITUOTOS FINANSINĖS ATASKAITOS 16
21. DUOMENYS APIE EMITENTO SAVŲ AKCIJŲ SUPIRKIMĄ 16
22. EMITENTO VEIKLOS TEISINIAI PAGRINDAI 16
23. PRIKLAUSYMAS ASOCIJUOTOMS STRUKTŪROMS 16
24. TRUMPAS EMITENTO ISTORIJOS APRAŠYMAS 16
25. GAMYBA, GAMYBINIŲ PAJĖGUMŲ ĮVEDIMAS, NAUJŲ PRODUKTŲ ĮSISAVINIMAS 18
26. PARDAVIMAI IR RINKODARA 21
27. ŽALIAVOS SUPIRKIMAS 23
28. RIZIKOS VEIKSNIAI, SUSIJĘ SU EMITENTO VEIKLA. 25
29. VIDAUS KONTROLĖS IR RIZIKOS VALDYMO SISTEMŲ, SUSIJUSIŲ SU 29
KONSOLIDUOTŲJŲ FINANSINIŲ ATASKAITŲ SUDARYMU, PAGRINDINIAI ASPEKTAI 29
30. FINANSINĖS RIZIKOS VALDYMAS 30
31. INFORMACIJA APIE VALDYBOS NARIŲ ĮGALIOJIMUS 30
32. PAGRINDINIAI ĮMONĖS VEIKLĄ APIBŪDINANTYS RODIKLIAI, JŲ DINAMIKA 30
33. INVESTICINIAI PROJEKTAI, ĮGYVENDINTI PER PASKUTINIUS 3 FINANSINIUS (ŪKINIUS) METUS: 31
34. GRUPĖS VEIKLOS PLANAI, PROGNOZĖS IR INVESTICIJOS 2013 M. 33
35. IŠMOKĖTI DIVIDENDAI 34
36. EMITENTO ORGANAI 35
37. BENDROVĖJE SUDARYTI KOMITETAI 36
38. BENDROVĖS VADOVYBĖ 37
39. KOLEGIALIŲ ORGANŲ NARIAI 37
40. INFORMACIJA APIE TAI, KAIP LAIKOMASI BENDROVIŲ VALDYMO KODEKSO. 40
41. DUOMENYS APIE VIEŠAI SKELBTĄ INFORMACIJĄ 40
42. SVARBŪS ĮVYKIAI, ĮVYKĘ PO FINANSINIŲ METŲ PABAIGOS 43
43. DUOMENYS APIE AUDITĄ 44
44. VEIKLOS STRATEGIJA IR NUMATOMI JOS POKYČIAI PER ARTIMIAUSIUS FINANSINIUS (ŪKINIUS) METUS 44

1. Ataskaitinis laikotarpis, už kurį parengtas metinis pranešimas.

Konsoliduotas metinis pranešimas parengtas už 2012 metus.

2. Pagrindiniai duomenys apie emitentą:

Emitento pavadinimas- akcinė bendrovė "Rokiškio sūris". Teisinė forma: akcinė bendrovė. Adresas - Pramonės g.3, LT 42150 Rokiškis, Lietuvos respublika. Telefonas 8 (458) 55 200, faksas 8 (458) 55 300. El. pašto adresas: [email protected] Interneto adresas: www.rokiskio.com Įregistravimo data ir vieta - įregistruota 1992 m. vasario 28 dieną Rokiškio raj. valdyboje. Perregistruota 1995m. lapkričio 28 dieną LR Ekonomikos ministerijoje. Įmonės kodas 173057512. Juridinių asmenų registro tvarkytoja – Valstybės įmonė Registrų centras. AB "Rokiškio sūris" įstatinis kapitalas yra 35 867 970 litų. Akcijų skaičius 35 867 970.Vienos akcijos nominali vertė 1 litas.

3. Informacija apie emitento dukterines įmones ir filialus

2012 m. gruodžio mėn. 31 d. konsoliduotą AB "Rokiškio sūris" Grupę (toliau – Grupė) sudaro pagrindinė įmonė "Rokiškio sūris", du jos filialai, keturios dukterinės įmonės ir viena pagal jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį kontroliuojama įmonė. Pateikiami filialai ir dukterinės įmonės, kurios yra įtrauktos į konsoliduotą finansinę ataskaitą:

	Vykdantys veiklą 2012 m. gruodžio 31 d.			Grupės dalis (%) 2012m.gruodžio 31 d
Filialai	2012	2011	Dukterinės įmonės	2012	2011
Utenos pienas	Taip	Taip	UAB "Rokiškio pienas"	100,00	100,00
Ukmergės pieninė	Taip	Taip	PK "Žalmargė"	100,00	100,00
			SIA Jekabpils piena kombinats	100,00	100,00
			SIA Kaunata*	60,00	60,00
			Jungtinės veiklos įmonė
			UAB "Pieno upės"	50,00	50,00

*- Šios įmonės nebuvo konsoliduojama Grupės finansinėse ataskaitose dėl jos nereikšmingumo.

AB "Rokiškio sūris" dukterinės įmonės:

UAB "Rokiškio pienas" buveinės adresas Pramonės g. 8, LT - 28216 Utena. Įmonės kodas 300561844. AB "Rokiškio sūris" yra steigėja ir vienintelė UAB "Rokiškio pienas" akcininkė, turinti 100 proc. akcijų.

Pienininkystės kooperatyvas "Žalmargė" buveinės adresas Kalnalaukio g.1, Širvintos. Įmonės kodas 178301073.

Latvijos įmonė SIA Jekabpils piena kombinats (įmonės kodas 45402008851, buveinės adresas Akmenu iela 1, Jekabpils, Latvija LV-5201.

Latvijos įmonė SIA Kaunata įsigyta 2010.05.22. Ši įmonė nėra konsoliduojama AB "Rokiškio sūris" Grupės finansinėse ataskaitose dėl nereikšmingumo, be to SIA Kaunata nėra tiesiogiai priklausoma nuo AB "Rokiškio sūris" (tarp įmonių nevykdomos jokios transakcijos).

Bendrai kontroliuojama įmonė:

UAB "Pieno upės" buveinės adresas Sandėlių g. 9, Kaunas. Įmonės kodas 135027862.

AB "Rokiškio sūris" filialai:

AB "Rokiškio sūris" filialas Utenos pienas (įmonės kodas 110856741, Pramonės g. 8, LT-28216 Utena);

AB "Rokiškio sūris" filialas Ukmergės pieninė (įmonės kodas 182848454, Kauno g. 51, LT-20119, Ukmergė).

4. Emitento ir dukterinių įmonių pagrindinės veiklos pobūdis.

Akcinės bendrovės "Rokiškio sūris" grupės pagrindinė veikla:

• Pieninių veikla ir sūrių gamyba (EVRK 10.51);

AB "Rokiškio sūris" pagrindinė veikla yra fermentinių sūrių, išrūginių produktų, lieso pieno miltų gamyba ir prekyba.

Dukterinės įmonės:

UAB "Rokiškio pienas" pagrindinė veikla yra šviežių pieno produktų (pienas, kefyras, rūgpienis, sviestas, varškė, varškės sūris, grietinė, glaistyti sūreliai, desertai) gamyba ir prekyba.

KB "Žalmargė" pagrindinė veikla – žaliavinio pieno supirkimas.

SIA Jekabpils piena kombinats veikla - fermentinių sūrių gamyba bei žaliavinio pieno supirkimas.

SIA Kaunata veikla – žaliavinio pieno supirkimas ir transportavimas.

Bendrai kontroliuojama įmonė:

UAB "Pieno upės" pagrindinė veikla – žaliavinio pieno supirkimas.

AB "Rokiškio sūris" filialai:

AB "Rokiškio sūris" filialo Utenos pienas ir AB "Rokiškio sūris" filialo Ukmergės pieninė pagrindinė veikla – žaliavinio pieno supirkimas.

5. Emitento sutartys su finansų maklerio įmonėmis

2003 m. gruodžio 24 d. AB "Rokiškio sūris" sudarė sutartį su UAB FMĮ "Baltijos vertybiniai popieriai" (Gedimino pr.60, Vilnius) dėl AB "Rokiškio sūris" akcininkų apskaitos tvarkymo. 2007 m. sausio 15 d. ši finansų įmonė pakeitė pavadinimą į UAB FMĮ "Orion securities" (A.Tumėno g. 4 , LT-01109 Vilnius).

6. Duomenys apie prekybą emitento vertybiniais popieriais reguliuojamose rinkose

AB "Rokiškio sūris" 35 867 970 vnt. paprastųjų vardinių akcijų. Vienos akcijos nominali vertė 1 (vienas) litas. (VVPB simbolis RSU1L ; ISIN kodas LT0000100372) Bendra nominali vertė yra 35 867 970 litų.

AB "Rokiškio sūris" akcijomis prekiaujama Vertybinių popierių biržoje NASDAQ OMX Vilnius ir yra įtrauktos į Oficialųjį prekybos sąrašą.

Bendrovė įtraukta į prekybos sąrašus nuo 1995 m. liepos 25 d.

Bendrovės akcijos yra įtrauktos į Baltijos šalių lyginamąjį indeksą OMX Baltic Benchmark.

Nuo 2010 m lapkričio 22 d. vertybinių popierių biržoje NASDAQ OMX Vilnius prekyba listinguojamų Lietuvos bendrovių akcijomis yra vykdoma eurais.

7. Emitento įstatinis kapitalas:

2012 m. gruodžio mėn. 31 d. AB "Rokiškio sūris" įstatinį kapitalą sudarė:

Akcijų rūšis	Akcijų skaičius (vnt.)	Nominali vertė (Lt)	Bendra nominali vertė (Lt)	Įstatinio kapitalo dalis (%)
Paprastosios vardinės akcijos	35 867 970	1	35 867 970	100,00

Visos AB "Rokiškio sūris" akcijos yra pilnai apmokėtos ir joms netaikomi jokie vertybinių popierių perleidimo apribojimai.

8. Vertybinių popierių perleidimo apribojimai:

Apribojimų, taikomų vertybinių popierių paketams, arba reikalavimų gautų bendrovės ar kitų vertybinių popierių savininkų pritarimo, nėra.

9. Akcininkai.

Bendras akcininkų skaičius 2012.12.31.– 5 683 akcininkai.

Nuosavybės pasiskirstymas pagal grupes

Akcininkai, nuosavybės teise turintys ar valdantys daugiau kaip 5 procentus emitento įstatinio kapitalo (2012.12.31):

Vardas, pavardė Įmonės pavadinimas	Adresas	Nuosavybės teise prikl. Su kartu veikiančiais asmenimis
		Akcijų sk.	Kapitalo dalis%	Balsų dalis %	Kapitalo dalis%	Balsų dalis%
UAB "Pieno pramonės investicijų valdymas" Įm. Kodas 173748857	Pramonės g. 3, Rokiškis Lietuva	14 022 173	39,09	39,99	68,70	70,27
Antanas Trumpa	Sodų 41a, Rokiškis Lietuva	8 240 053	22,97	23,50	68,70	70,27
East Capital Baltic Fund Įm. kodas 556546-8435	Box 364, 111 93 Stockholm, Sweden	2 142 884	5,97	6,11	-	-
Swedbank clients Įm. Kodas 10060701	Liivalaia 8, Tallinn Estonia	2 506 617	6,99	7,15	-	-
AB "Rokiškio sūris" Įm. kodas 173057512	Pramonės g.3, Rokiškis Lietuva	802 094	2,24	-	-	-

Akcininkai turi šias neturtines teises:

1) dalyvauti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose;

2) iš anksto pateikti bendrovei klausimų, susijusių su visuotinių akcininkų susirinkimų darbotvarkės klausimais;

3) pagal akcijų suteikiamas teises balsuoti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose;

4) gauti Akcinių bendrovių įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją apie bendrovę;

5) kreiptis į teismą su ieškiniu, prašydami atlyginti bendrovei žalą, kuri susidarė dėl bendrovės vadovo ir valdybos narių pareigų, nustatytų šiame ir kituose įstatymuose, taip pat bendrovės įstatuose, nevykdymo ar netinkamo vykdymo, taip pat kitais įstatymų nustatytais atvejais.

6) kitas Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytas neturtines teises.

Akcininkai turi šias turtines teises:

1) gauti bendrovės pelno dalį (dividendą);

2) gauti bendrovės lėšų, kai bendrovės įstatinis kapitalas mažinamas siekiant akcininkams išmokėti bendrovės lėšų;

3) nemokamai gauti akcijų, kai įstatinis kapitalas didinamas iš bendrovės lėšųs;

4) pirmumo teise įsigyti bendrovės išleidžiamų akcijų ar konvertuojamųjų obligacijų, išskyrus atvejį, kai visuotinis akcininkų susirinkimas šio Įstatymo nustatyta tvarka nusprendžia pirmumo teisę visiems akcininkams atšaukti;

5) įstatymų nustatytais būdais skolinti bendrovei, tačiau bendrovė, skolindamasi iš savo akcininkų, neturi teisės įkeisti akcininkams savo turto. Bendrovei skolinantis iš akcininko, palūkanos negali viršyti paskolos davėjo gyvenamojoje ar verslo vietoje esančių komercinių bankų vidutinės palūkanų normos, galiojusios paskolos sutarties sudarymo momentu. Tokiu atveju bendrovei ir akcininkams draudžiama susitarti dėl didesnių palūkanų dydžio;

6) gauti likviduojamos bendrovės turto dalį;

7) turėti kitas Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytas turtines teises.

1, 2, 3 ir 4 punktuose nurodytas teises turi asmenys, kurie buvo bendrovės akcininkai dešimtos darbo dienos po atitinkamą sprendimą priėmusio visuotinio akcininkų susirinkimo pabaigoje.

11. Akcininkai, turintys specialias kontrolės teises ir tų teisių aprašymai.

Akcininkų, turinčių specialių kontrolės teisių, nėra.

12. Visi balsavimo teisių apribojimai.

2012 m. gruodžio m. 31 d. AB "Rokiškio sūris" turi įsigijusi 802 094 vnt. savų akcijų. Šios akcijos neturi balso teisių. Tai sudaro 2,24 % AB "Rokiškio sūris" įstatinio kapitalo. Kitų akcijų, turinčių asmenų balsavimo teisių apribojimų, nėra.

13. Visi akcininkų tarpusavio susitarimai.

Emitentas nežino akcininkų tarpusavio susitarimų dėl kurių gali būti ribojimas vertybinių popierių perleidimas ir (arba) balsavimo teisės.

14. Darbuotojai

AB "Rokiškio sūris" Grupės struktūra

AB "Rokiškio sūris" Grupės (toliau Grupė) valdymo struktūra yra organizuota pagal pagrindines funkcijas, t.y. pardavimai, gamyba, finansų valdymas, pieno supirkimas, logistika, vindikacija bei plėtra. Funkciniai direktoriai formuoja ir vysto Grupės strategiją, taktiką ir uždavinius pagal šias funkcijas:

AB "Rokiškio sūris" darbuotojams suteikiamos didžiulės galimybės gilinti žinias bei tobulintis įvairiuose mokymuose. Siekiant didesnių finansinių resursų šiam tikslui, 2009 m. balandžio 15 d. buvo pasirašyta trišalė finansavimo ir administravimo sutartis tarp LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Europos socialinio fondo agentūros ir AB "Rokiškio sūris" dėl darbuotojų ugdymo projekto, kurio suma siekia apie 2 mln. Lt. Šio projekto pagrindinis tikslas yra parengti grupę AB "Rokiškio sūris" ir UAB "Rokiškio pienas" darbuotojų, siekiant išugdyti būtinas kompetencijas, reikalingas inovacinių technologijų kūrimui bei pritaikymui pieno perdirbimo srityje. 2010 metų pradžioje įvyko paslaugų pirkimo konkursas, kurį laimėjo UAB "OVC mokymai". 2011 metų birželio mėnesį pasirašyta sutartis su UAB "Divine training" dėl papildomų mokymų, kuriems biudžetas buvo sudarytas iš sutaupytų projekto lėšų. Per 2010- 2012 metus mokymuose dalyvavo 187 darbuotojai. Kaip ir numatyta, mokymai buvo organizuojami dviem pagrindinėm kryptim: bendrųjų įgūdžių mokymai bei specialieji gamybos technologijų mokymai. Projektas baigėsi 2012 metų balandžio 14d. Mokymams skirtas biudžetas išnaudotas 100 proc. Mokymų naudą atsispindi aukštesnė veiklos bei produktų kokybė, įgytos naujos žinios bei kompetencijos.

Taip pat AB "Rokiškio sūris" rengia specialius kursus ir mokymus šalies žemdirbiams, kad šie sėkmingai rūpintųsi savo bandų sveikata, tinkamai prižiūrėtų pieno melžimo, šaldymo bei laikymo įrangą, modernizuotų pieno ūkį. Modernus pieno ūkis, pieno kokybė bei bandos sveikata lemia pienininkystės verslo sėkmę.

Taip pat didelis dėmesys yra skiriamas kalbų mokymuisi. Darbuotojai mokosi vietoje organizuotuose kursuose bei kitur vykstančiuose seminaruose bei mokymuose.

AB "Rokiškio sūris" ir UAB "Rokiškio pienas" yra socialiai atsakingos įmonės, užtikrinančios geras darbuotojų darbo ir poilsio sąlygas, remiančios šalies mokslo, sporto bei kultūros renginius. 2012 m. spalio mėn. UAB "Rokiškio pienas" buvo atliktas "Bureau Veritas Lit" auditas. Po patikrinimo Bendrovei buvo suteiktas ISO sertifikatas. Šiuo sertifikatu Bureau Veritas patvirtino, kad įvertino Bendrovėje veikiančią socialinės atsakomybės sistemą ir nustatė, kad ji atitinka SA8000:2008 vadybos sistemos standarto reikalavimus.

Abiejų bendrovių darbuotojams yra užtikrinama teisė dalyvauti profsąjungų veikloje. Įmonėse yra sudarytas profsąjungos komitetas, kuris gina savo narių darbo, ekonomines socialines teises ir interesus, gina savo narių teisę į užimtumą, socialines garantijas, rūpinasi profesinės kvalifikacijos ugdymu, formuoja profesinę etiką, siekia maisto pramonės dirbančiųjų darbo užmokesčio ir kitų pajamų didėjimo.

Bendrovėje veikia sudaryta kolektyvinė sutartis. Ši sutartis sudaryta tarp bendrovės "Rokiškio sūris" direktoriaus ir Maistininkų profesinės sąjungos AB "Rokiškio sūris" profsąjungos komiteto pirmininko. Šios kolektyvinės sutarties tikslas yra sudaryti sąlygas darniai kolektyvo veiklai, garantuoti įvairių kategorijų darbuotojų darbo, darbo užmokesčio, saugos ir sveikatos bei kitų darbo sąlygų lygį, geresnį, nei numatyta Lietuvos Respublikos įstatymų, Vyriausybės nutarimų, teisės aktų ir sudaryti geresnes darbo ir socialines garantijas bendrovės darbuotojams.

Bendrovės darbuotojų teisės bei pareigos numatytos jų pareiginiuose nuostatuose. Darbo sutartyse nėra numatyta ypatingų teisių bei pareigų.

Pagal valdybos paruoštą ir patvirtintą veiklos strategiją Bendrovėje iškeliami tikslai apimantys svarbiausias sritis - finansų, marketingo, žaliavos supirkimo, gamybos bei žmogiškųjų išteklių kontroliavimas ir jų pasiekimas. Numatytų tikslų pasiekimui Bendrovėje veikia vidaus kontrolės sistema bei sudarytas audito komitetas. Jų pagrindinės funkcijos yra analizuoti, vertinti ir teikti rekomendacijas dėl Bendrovės veiklos procesų veiksmingumo pagerinimo. Audito išvados pateikiamos Bendrovės vadovybei, parengiamas priemonių planas nustatytų trūkumų pašalinimui.

Bendrovės grupė apskaitą tvarko ir finansines ataskaitas rengia pagal Tarptautinius Finanasinės atskaitomybės standartus, priimtus taikyti Europos Sąjungoje.

Bendrovės veiklos procesai yra valdomi bei kontroliuojami informacinių sistemų pagalba.Visų Bendrovės informacinėse sistemose esančių duomenų apsauga nuo praradimo užtikrinama atliekant duomenų kopijavimą.

2012 m. gruodžio mėn. 31 d. AB "Rokiškio sūris" Grupėje dirbo 1688 darbuotojai.(vidutinis dirbančiųjų skaičius).

Lentelėje pateiktas Rokiškio sūris grupės vidutinis darbuotojų skaičiaus, bei vidutinio mėnesinio atlyginimo kitimas per 2012 metus:

Vidutinis darbuotojų skaičius	2011.12.31	2012.12.31
Viso:	1599	1688
Tame sk. Vadovai	10	10
Specialistai	315	313
Darbininkai	1274	1365

Vidutinis mėnesinis atlyginimas, Lt	2011.12.31	2012.12.31
Viso:	2319	2437
vadovų	4784	5090
specialistų	2093	2200
darbininkų	2143	2440

Rokiškio sūris grupės darbuotojų išsilavinimas

	2011.12.31	2012.12.31
Išsilavinimas
Aukštasis	142	160
Spec. vidurinis (aukštesnysis)	735	780
Vidurinis	677	716
Nebaigtas vidurinis	45	32

15. Emitento įstatų keitimo tvarka

Pagal AB "Rokiškio sūris" įstatus, bendrovės įstatus turi išimtinę teisę keisti tik AB "Rokiškio sūris" visuotinis akcininkų susirinkimas, išskyrus Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme numatytus atvejus. Priimant sprendimą dėl įstatų keitimo reikalinga visuotinio akcininkų susirinkimo 2/3 balsų, visų dalyvaujančių akcininkų susirinkime, dauguma.

16. Sandėriai su suinteresuotais asmenimis ir reikšmingi susitarimai

Grupę kontroliuoja UAB "Pieno pramonės investicijų valdymas" (įkurta Lietuvoje) ir Antanas Trumpa (Bendrovės direktorius), kuriems priklauso 62,07 proc. Bendrovės įstatinio kapitalo. Uždarąją akcinę bendrovę "Pieno pramonės investicijų valdymas" kontroliuoja Antanas Trumpa (kaip pagrindinis akcininkas). Likusi 35,69 proc. Bendrovės akcijų dalis priklauso kitiems smulkiems Lietuvos bei užsienio fiziniams bei juridiniams asmenims. Pati bendrovė "Rokiškio sūris" turi įsigijusi 802 094 vnt (2,24 proc.) nuosavų akcijų. Didieji AB "Rokiškio sūris" akcininkai, turintys daugiau kaip 5 proc. Bendrovės įstatinio kapitalo pateikti šio pranešimo 9 punkte.

UAB "Pieno pramonės investicijų valdymas", Valdybos nariai ir direktoriai bei jų artimi šeimos nariai yra laikomi susijusiomis šalimis.

Tam tikros kooperatinės bendrovės, užsiimančios pieno gamyba, laikomos Bendrovės susijusiomis šalimis, kadangi Bendrovė per savo direktorių artimus šeimos narius bei tam tikrus savo darbuotojus gali daryti reikšmingą įtaką šių bendrovių kasdienei veiklai.

Reikšmingų susitarimų, kurių šalis yra emitentas ir kurie įsigaliotų, pasikeistų ar nutrūktų pasikeitus emitento kontrolei, taip pat jų poveikio, išskyrus atvejus, kai dėl susitarimų pobūdžio jų atskleidimas padarytų emitentui didelę žalą, nėra.
Emitento ir jo organų narių ar darbuotojų susitarimų, numatančių kompensaciją, jei jie atsistatydintų arba būtų atleisti be pagrįstos priežasties arba jei jų darbas baigtųsi dėl emitento kontrolės pasikeitimo, nėra.

Sandoriai su suinteresuotais asmenimis/susijusiomis šalimis atskleisti finansinių ataskaitų 33 pastaboje.

17. Akcijų, išleistų į viešąją vertybinių popierių apyvartą, pagrindinės charakteristikos:

2012 m. gruodžio 31 d. būklei į viešąją vertybinių popierių apyvartą buvo išleista 35 867 970 (trisdešimt penki milijonai aštuoni šimtai šešiasdešimt septyni tūkstančiai devyni šimtai septyniasdešimt) paprastųjų vardinių akcijų. Vienos akcijos nominali vertė 1 (vienas) litas, bendra akcijų nominali vertė 35 867 970 (trisdešimt penki milijonai aštuoni šimtai šešiasdešimt septyni tūkstančiai devyni šimtai septyniasdešimt) litų.

18. Vertybiniai popieriai, įtraukti į biržų prekybos sąrašus

AB "Rokiškio sūris" 35 867 970 paprastųjų vardinių akcijų yra įtrauktos į NASDAQ OMX Vilnius Oficialųjį prekybos sąrašą. (VVPB simbolis RSU1L). Vienos akcijos nominali vertė 1 (vienas) litas.

Skolos vertybinių popierių, išleistų į viešąją vertybinių popierių apyvartą, įmonė nėra išleidusi. Neviešajai apyvartai įregistruotų ir išplatintų skolos vertybinių popierių nėra.

Vertybinių popierių, nepažyminčių dalyvavimo įstatiniame kapitale, bet kurių apyvartą reglamentuoja LR Vertybinių popierių įstatymas, nėra.

Prekyba kitose biržose ir kitose organizuotose rinkose nebuvo vykdoma. Nuo 2010 m. lapkričio 22 d. akcijų rinkose yra prekiaujama ir atsiskaitoma eurais.

NASDAQ OMX vertybinių popierių biržos Vilniuje prekyba AB "Rokiškio sūris" akcijomis:

Prekyba centrinėje rinkoje:

	Ataskaitinis periodas			Kaina (Eur)			Apyvarta (Eur)
nuo	iki	maks.	min.	vid.	Paskut. sesijos	Pask.preky bos sesijos data	maks.	min	Paskutinė s sesijos
2010.01.01	2010.03.31	1,043	0,840	0,987	1,014	2010.03.31	135 646,90	0	14 822,98
2010.04.01	2010.06.30	1,054	0,970	1,026	0,973	2010.06.30	508 303,30	0	3 932,55
2010.07.01	2010.09.30	1,437	0,959	1,231	1,381	2010.09.30	368 253,90	0	13 667,75
2010.10.01	2010.12.31	1,830	1,410	1,735	1,792	2010.12.30	740 490,00	0	0
2011.01.01	2011.03.31	1,789	1,505	1,696	1,750	2011.03.31	92 633,76	0	0
2011.04.01	2011.06.30	1,807	1,410	1,574	1,440	2011.06.30	118 496,02	0	118 496,02
2011.07.01	2011.09.30	1,485	1,370	1,404	1,400	2011.09.30	223.147,30	0	14 035,60
2011.10.01	2011.12.30	1,478	1,205	1,256	1,298	2011.12.30	644 770,74	0	3 595,46
2012.01.01	2012.03.30	1,388	1,29	1,360	1,359	2012.03.30	118 945,00	0	0
2012.04.01	2012.06.30	1,40	1,25	1,36	1,360	2012.06.29	108 953,50	0	4 128,00
2012.07.01	2012.09.30	1,40	1,30	1,37	1,40	2012.09.28	641 665,74	0	1 158,70
2012.10.01	2012.12.31	1,47	1,33	1,37	1,40	2012.12.28	390 622,20	0	1 950,00

AB "Rokiškio sūris" akcijų prekyba 2012 m. sausio – gruodžio mėn.

Duomenų šaltinis – AB NASDAQ OMX Vilnius

tinklalapis:http://www.nasdaqomxbaltic.com/market/?instrument=LT0000100372&list=2&pg=details&tab=histor ical&lang=lt&currency=0&downloadcsv=0&date=&start_d=1&start_m=1&start_y=2012&end_d=31&end_m=12& end_y=2012

Ataskaitinis		Bendra apyvarta		Paskutinės	Kapitalizacija
periodas				prekybos	(Eur)
nuo	iki	(vnt.)	(Eur)	sesijos data
2009.07.01	2009.09.30	1 123 671	781 760	2009.09.30	39 712 715
2009.10.01	2009.12.31	492 856	440 243	2009.12.30	33 403 233
2010.01.01	2010.03.31	988 352	975 929	2010.03.31	38 983 123
2010.04.01	2010.06.30	1 384 497	1 419 903	2010.06.30	37 406 882
2010.07.01	2010.09.30	829 929	1 022 024	2010.09.30	53 092 399
2010.10.01	2010.12.31	1 564 687	2 715 182	2010.12.30	68 893 250
2011.01.01	2011.03.31	482 039	817 582,95	2011.03.31	62 768 948
2011.04.01	2011.06.30	791 936	1 246 500,83	2011.06.30	51 649 877
2011.07.01	2011.09.30	821 016	1 152 527,70	2011.09.30	50 215 158
2011.10.01	2011.12.30	1 192 435	1 498 010,23	2011.12.30	46 556 625
2012.01.01	2012.03.31	189 564	257 712,33	2012.03.31	48 744 571
2012.04.01	2012.06.30	228 464	310 179,89	2012.06.29	48 780 439
2012.07.01	2012.09.30	835 557	1 142 089,88	2012.09.28	50 215 158
2012.10.01	2012.12.31	525 165	717 997,30	2012.12.28	50 215 158

19. Vertybinių popierių kapitalizacija.

2009-2011 metų Bendrovės akcijų kapitalizacija, Eur

2009-2011 metų Bendrovės akcijų apyvarta (vnt ir Eur)

Baltijos rinkų indeksai: (2012.01.01-2012.12.31)

Grafiko duomenys:

Indeksas/Akcijos	01.01.2012	31.12.2012	+/-%
OMX Baltic Benchmark GI	431,94	546,98	26,63
OMX Vilnius	298,78	355,08	18,84
OMX Baltic Benchmark PI	287,07	345,21	20,25
RSU1L	1,30 EUR	1,40 EUR	7,86

Akcijų kainos GRAFIKAS OMX Vilnius , AB "Rokiškio sūris" (RSU1L), AB "Pieno žvaigždės" (PZV1L), AB "Žemaitijos pienas" (ZMP1L) ir AB "Vilkyškių pieninė" (VLP1L): Baltijos rinkų indeksai: (2012.01.01-2012.12.31)

Baltijos rinkos indeksai

Grafiko duomenys:

Indeksas/Akcijos	01.01.2012	31.12.2012	+/-%
OMX Vilnius	298,78	355,08	18,84
RSU1L	1,30 EUR	1,40 EUR	7,86
PZV1L	1,69 EUR	1,78 EUR	5,39
ZMP1L	0,68 EUR	0,60 EUR	-11,63
VLP1L	1,20 EUR	1,23 EUR	2,50

20. Grupės 2012 m. konsoliduotos ir patronuojančios bendrovės audituotos finansinės ataskaitos

Pateikiamos AB "Rokiškio sūris" konsoliduotos grupės ir patronuojančios bendrovės 2012 m. audituotos finansinės ataskaitos.

21. Duomenys apie emitento savų akcijų supirkimą

Per 2012 finansinius metus AB "Rokiškio sūris" savų akcijų nesupirko. Akcijas, kurias šiuo metu turi supirkusi AB "Rokiškio sūris" (802 094 vnt.) buvo įsigytos per Vertybinių popierių biržą NASDAQ OMX Vilnius, veikiančią oficialaus siūlymo subrinką. Už šas akcijas buvo sumokėta 3 865 tūkst. litų. Šios akcijos sudaro 2,24 proc. AB "Rokiškio sūris" įstatinio kapitalo. Įsigytoms savoms akcijoms bendrovė neturi teisės naudotis nustatytomis LR Akcinių bendrovių įstatyme suteikiamomis turtinėmis ir neturtinėmis teisėmis.

22. Emitento veiklos teisiniai pagrindai

AB "Rokiškio sūris" savo veikloje vadovaujasi, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymu, Vertybinių popierių įstatymu, bendrovės įstatais bei kitais Lietuvoje galiojančiais įstatymais bei teisiniais aktais, reglamentuojančiais įmonių veiklą.

23. Priklausymas asocijuotoms struktūroms

AB "Rokiškio sūris" priklauso nario teisėmis Lietuvos pienininkų asociacijai "Pieno centras", dalyvauja "Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmai" veikloje.

Lietuvos pienininkų asociacijos veiklą reglamentuoja LR Asociacijų įstatymas ir konfederacijos įstatai.

2010 m. vasario mėn. 20 d. kartu su kitais žemės ūkio produkcijos perdirbėjais AB "Rokiškio sūris" įsteigė Lietuvos maisto pramoninkų asociaciją. Asociacijos veiklą reglamentuoja LR Asociacijų įstatymas, asociacijos įstatai bei kiti teisės aktai.

24. Trumpas emitento istorijos aprašymas

AB "Rokiškio sūris" yra viena stambiausių ir moderniausių pieno perdirbimo įmonių Lietuvoje. Pagrindinė įmonės veikla yra fermentinių sūrių, šviežių pieno produktų, sviesto, pieno miltų, išrūginių ir kitų pieno produktų gamyba ir prekyba.

Specializuota Rokiškio sūrio gamyba suplanuota ir pradėta statyti 1964 m., o 1966 m. pradžioje

pradėjo savo veiklą. Nuo pat įmonės veiklos pradžios pagrindiniu produktu tapo fermentiniai sūriai. 1980 m. įmonė pradėjo pirmąjį rekonstrukcijos etapą po kurio pradėtas eksploatuoti naujas sūrių gamybos cechas. Antrasis rekonstrukcijos etapas įvyko 1988 m. – baigti statyti nauji pieno priėmimo aparatinis ir nenugriebto pieno produkcijos cechai. 1991 m. pradėjo veikti nauja suomiška sūrių nokinimo bazė.

1992 m. valstybinė įmonė "Rokiškio sūrio gamykla" buvo privatizuota ir reorganizuota į akcinę bendrovę "Rokiškio sūris". 1993 m. buvo parduotas likusios valstybei priklausančios įmonės akcijos. Vadovaudamasi Vyriausybės nutarimais, 1994 m. įmonė indeksavo savo turtą. 1993 – 2002 metais įmonės akcinis kapitalas buvo didinamas 7 kartus papildomais įnašais, 2 kartus iš savo lėšų ir 3 kartus dėl reorganizavimo. 2000 m. prisijungus AB "Utenos pienas" bei 2002 m. prijungus AB "Eišiškių pieninė" įstatinis kapitalas nebuvo didinamas.

1997 m. 150 000 paprastųjų vardinių akcijų išplatinta tarptautinių depozitoriumo pakvitavimų (GDR) forma.

Siekdamas užtikrinti pastovų žaliavos tiekimą ir sustiprinti savo pozicijas vietinėje rinkoje, AB "Rokiškio sūris" prisijungė 1995 m. Zarasų pieninę, 1996 m. Ukmergės pieninę, 1998 m. Šalčininkų pieninę, 2000 m. Utenos pieną, bei 2002 m. Eišiškių pieninę, Įsteigdamas tose pieninėse filialus.

2000 m. lapkričio-gruodžio mėn. AB "Rokiškio sūris" padidino AB "Švenčionių pieninė" turimų akcijų paketą iki 90,6%.

2000 m. gruodžio mėn. AB "Rokiškio sūris" įsigijo 49,9 % AB "Eišiškių pieninė" akcijų paketą, o 2002 m. kovo mėn. AB "Rokiškio sūris" padidino turimą AB "Eišiškių pieninė" akcijų paketą iki 100 % įstatinio kapitalo bei balsų.

2001m. kovo mėn. AB "Rokiškio sūris" įsigijo 49,9% AB "Varėnos pieninė" akcijų paketą. 2001m. spalio mėn. AB "Rokiškio sūris" įsigijo 49,9% AB "Ignalinos pieninė" ir 100% UAB "Jonavos pieninė" akcijų paketus.

2005 m. birželio 1 d. AB "Rokiškio sūris" pardavė AB ,,Varėnos pieninė" ir AB ,,Ignalinos pieninė" akcijų paketus.

2002 m. balandžio 26 d. AB "Rokiškio sūris" visuotiniame akcininkų susirinkime buvo priimtas sprendimas reorganizuoti bendroves prie AB "Rokiškio sūris" prijungiant AB "Eišiškių pieninė" bei UAB "Jonavos pieninė", kurios kaip juridiniai asmenys baigia savo veiklą.

2002 m. liepos 4 d. AB "Rokiškio sūris" valdyba priėmė nutarimą nutraukti AB "Rokiškio sūris" filialo Šalčininkų pieninė veiklą, bei AB "Rokiškio sūris" filialą Šalčininkų pieninė išregistruoti iš įmonių rejestro.

2002 m. gruodžio 30 d. AB "Rokiškio sūris" filialas Šalčininkų pieninė buvo išregistruota iš LR įmonių rejestro.

2002 m. rugsėjo 6 d. AB "Rokiškio sūris" visuotiniame akcininkų susirinkime buvo patvirtinta AB "Rokiškio sūris", AB "Eišiškių pieninė" ir UAB "Jonavos pieninė" reorganizavimo pabaiga bei patvirtinti AB "Eišiškių pieninė" bei UAB "Jonavos pieninė" turto, teisių ir prievolių priėmimo-perdavimo aktai. AB "Eišiškių pieninė" ir UAB "Jonavos pieninė" baigė veiklą kaip juridiniai asmenys ir buvo išregistruoti iš įmonių rejestro.

2002m. lapkričio 14 d. AB "Rokiškio sūris" valdyba priėmė sprendimą įsteigti AB "Rokiškio sūris" filialą Eišiškių pieninė. 2002 m. gruodžio 6 d. AB "Rokiškio sūris" filialas Eišiškių pieninė buvo įregistruotas įmonių rejestre. 2005 m. spalio 29 d. AB "Rokiškio sūris" valdyba priėmė sprendimą nutraukti filialo veiklą. 2006 m. balandžio mėn. filialas Eišiškių pieninė buvo išregistruotas iš Juridinių asmenų registro.

2003 m. vasario 14 d. AB "Rokiškio sūris" valdybos sprendimu buvo nutraukta AB "Rokiškio sūris" filialo Zarasų pieninė ir 2003 m. birželio 26 d. išregistruota iš LR Įmonių registro. 2003 m. rugpjūčio 20 d. AB "Rokiškio sūris" įsigijo 12 vnt. UAB "Kalora" paprastųjų vardinių akcijų. Tai sudarė 100 proc. UAB " Kalora" įstatinio kapitalo. 2005 m. spalio mėn. AB "Rokiškio sūris" akcijas pardavė.

2005 m. vasario 18 d. AB "Švenčionių pieninė", kaip negalinčiai atsiskaityti su kreditoriais buvo iškelta bankroto byla ne teismo tvarka. 2005 m. balandžio 29 d. AB "Švenčionių pieninė" dėl bankroto buvo išregistruota iš Juridinių asmenų registro.

2005 m. birželio 14 d. AB "Rokiškio sūris" pardavė 410 330 vnt. AB "Žemaitijos pieno investicija" akcijų, tai sudarė 11,63% AB "Žemaitijos pieno investicija" įstatinio kapitalo.

Siekiant dar efektyvesnės šviežių pieno produktų gamybos veiklos, 2005 m. kovo 3 d. AB "Rokiškio sūris" valdyba priėmė sprendimą atskirti sūrių gamybos verslą, kuris orientuotas į eksportą, nuo šviežių pieno produktų gamybos verslo, kuris orientuotas vietinei rinkai. Tam tikslui buvo įkurta dukterinė įmonė ir 2006 m. balandžio 21 d. Juridinių asmenų registre buvo įregistruota dukterinė įmonė UAB "Rokiškio pienas". Dukterinės įmonės 100 % akcijų valdo AB "Rokiškio sūris".

Nutraukus veiklą filiale Eišiškių pieninė, 2006 m. balandžio 5 d. AB "Rokiškio sūris" filialas Eišiškių pieninė buvo išregistruotas iš LR Juridinių asmenų registro.

Per 2007 m. AB "Rokiškio sūris" įsigijo 50 proc. akcijų UAB "Pieno upės" ir po 100 proc. akcijų šių įmonių: UAB "Skeberdis ir partneriai", UAB "Skirpstas", UAB "Batėnai", UAB "Pečupė" ir Pienininkystės kooperatyvą "Žalmargė". Visų šių įmonių pagrindinė veikla yra žaliavinio pieno supirkimas.

2009 m. UAB "Skeberdis ir partneriai" ir UAB "Pečupė" buvo likviduotos ir išregistruotos iš Juridinių asmenų registro. 2010 m. parduotos UAB "Batėnai" akcijos.

2011 m. kovo mėn. buvo likviduota ir išregistruota iš LT juridinių asmenų registro uždaroji akcinė bendrovė "Skirpstas".

2008 m. sausio mėn. AB "Rokiškio sūris" įsigijo 50,05 proc. Latvijos įmonės SIA Jekabpils piena kombinats akcijų paketą. SIA Jekabpils piena kombinats specializuojasi fermentinių sūrių gamyboje, bei žaliavinio pieno pardavime. 2011 m. gegužės mėn. Bendrovė įsigijo likusias 49,95 proc. SIA Jekabpils piena kombinats akcijas.

AB "Rokiškio sūris" valdo 100 proc. Latvijos įmonės SIA Jekabpils piena kombinats akcijų paketą.

2008 m. liepos mėn. bendrovė įsigijo UAB "Europienas". Šios įmonės veikla – žaliavinio pieno supirkimas. 2009 m. likviduota ir išregistruota iš Juridinių asmenų registro.

2010 m. gegužės mėn. Bendrovė įsigijo 40 proc. Latvijos įmonės SIA "Kaunata" akcijų.

Informacija apie AB "Rokiškio sūris" dukterines įmones pateikta šio metinio pranešimo 3 punkte.

25. Gamyba, gamybinių pajėgumų įvedimas, naujų produktų įsisavinimas

AB "Rokiškio sūris" grupės gamyba yra vystoma Rokiškio (AB "Rokiškio sūris"), Utenos (UAB "Rokiškio pienas") ir Ukmergės miestuose (UAB "Rokiškio pienas" filialas "Ukmergės pieninė").

Rokiškio įmonės specializacija – fermentinių sūrių ir išrūgų produktų gamyba.
Utenos įmonės specializacija – švieži pieno produktų vietinei rinkai, išrūgų baltymų koncentrato, pieno miltų ir sviesto gamyba.
Ukmergės įmonės specializacija – varškės ir varškės produktų gamyba.

Didelį dėmesį įmonės skiria produktų saugai ir kokybei, klientų poreikių, aplinkosaugos reikalavimų tenkinimui.

2001 metais AB "Rokiškio sūris" - pirmoji įmonė Lietuvoje sertifikavusi Maisto saugos sistemą, pirmoji iš pieno perdirbimo įmonių - Kokybės vadybos ir Aplinkosaugos vadybos sistemas. 2002 metais šias sistemas įdiegė ir sertifikavo įmonės Utenoje ir Ukmergėje .

Sertifikavimo įstaigos BUREAU VERITAS įteikti sertifikatai patvirtina, kad šios sistemos atitinka ISO 9001:2008, ISO 14001:2004, ISO 22000:2005 arba Olandijos maisto saugos standarto "Reikalavimai RVASVT pagrįstai maisto saugos sistemai. CC v HACCP, 2006m." reikalavimus. Pagal šių standartų reikalavimus yra sukurtos taisyklės, kuriomis vadovaujantis užtikrinama stabilių, vienodų, kokybiškų ir saugių produktų gamyba, siekiant gerinti visą aplinkos apsaugos veiksmingumą, nenukrypstant nuo organizacijos vykdomos politikos. Sistema apima procesus nuo žaliavos pirkimo iki klientų poreikių tenkinimo parduodant produkciją.

Sistemos nuolat peržiūrimos ir tobulinamos siekiant išlaikyti aukštą produktų kokybę , vartotojus, plečiant asortimentą.

AB "Rokiškio sūris"

AB "Rokiškio sūris" pagrindinė specializacija – fermentiniai sūriai.

Įmonėje gaminami švieži, puskiečiai ir kietieji sūriai. Šviežių sūrių grupei priskiriami ,,Cagliata" (įvairių riebumų ir svorio), ,,Mozzarella". Puskiečių sūrių grupei priskiriami tokie sūriai kaip Rokiškio sūris (įvairių riebumų ir svorio) ,Saulės sūris, Lietuviškas, ,,Gouda", Edamo sūris, Sūris "Visiems", ,,Naminis", "Žaloji karvutė" ir kt. Kietų sūrių grupei priklauso Kietasis sūris (įvairaus riebumo ir drėgmės, svorio), sūris ,,Gojus" , "Montecampo" sūris.

Be pagrindinės produkcijos - fermentinių sūrių, Rokiškyje gaminamas skystas IBK (išrūgų baltymų koncentratas), iš kurių gaminami IBK miltai, pieno cukrus (laktozė), lydyti sūriai, rūkyti sūriai. 2012 metai AB ,,Rokiškio sūriui" gamybos atžvilgiu buvo geri. Pagaminti didžiausi sūrių, IBK miltų ir pieno cukraus kiekiai, lyginant per visą įmonės gyvavimo laikotarpį.

UAB "Rokiškio pienas"

Įmonė nuolat skiria didelį dėmesį gaminamų produktų kokybei ir jų saugai, mažinamos gamybos sąnaudos, išlaikant aukštą gamybos lygį, mažinant neigiamą poveikį aplinkai bei užtikrinant minimalų kenksmingų medžiagų naudojimą ir atliekų generavimą.

Utenos gamybinio padalinio specializacija – švieži pieno produktai vietinei rinkai, sausas išrūgų baltymų koncentratas, kiti sausi pieno produktai ir sviesto gamyba.

Šviežių pieno produktų gamybos ceche modernizuota jogurtų gamybos linija,sumontuotas našus jogurtų fasavimo automatas. Tai sudaro galimybes gaminti įvairesnius jogurtus , desertinius gaminius, prailginti produktų galiojimo laikus.

2011m.sumontuotas "Elopak" fasavimo automatas pieno produktų fasavimui į 2ltr.talpos pakelius.

2012m. sumontuotas robotas ir konvėjeriai dėžių su produkcija nuėmimui ir sukrovimui ant padėklų.

2012m. vartotujus pasiekė jogurtai "Rkiškio Tikras" ženklu.Tai jogurtai praturtinti pieno baltymais,su įvairiais vaisių uogų priedais,labai švelnios konsistencijos.

Produkcija / Metai	2010	2011m.	2012m.
Švieži pieno produktai, t	54.770	61.880	62.772
Sviestas ir tepūs riabalų mišiniai, t	3.084	2.865	4.101
Sausi pieno produktai, t	4.657	7.360	8.442
Eksportinė grietinėlė, t	5.355	8.212	9.165

2012m. UAB "Rokiškio pienas" įmonėje įdiegtas naujas standartas "Socialinis atsakingumas SA8000". Šis standartas - tai reikalavimai įmonei, kuri nori nepriklausomo įvertinimo pagalba pademonstruoti socialiai atsakingą požiūrį į darbo sąlygų sudarymą ir palaikymą.

SA8000 paskirtis nustatyti tarptautinėmis žmogaus teisių normomis ir nacionaliniais darbo įstatymais pagrįstus reikalavimus, kurie apsaugotų visus įmonės valdymo apimtyje ir įtakoje esančius darbuotojus, toje įmonėje gaminančius gaminius ar teikiančius paslaugas, įskaitant darbuotojus, įdarbintus pačios įmonės, taip pat jos tiekėjus ir subtiekėjus.

Atitikdama šio standarto socialinio atsakingumo reikalavimus, įmonė galės:

-sukurti, palaikyti ir įgyvendinti politiką bei procedūras, siekdama tvarkyti tuos klausimus, kuriuos ji gali valdyti ar įtakoti.

užtikrinti suinteresuotosioms šalims, kad įmonės nustatyta politika, procedūros ir praktika atitinka šio standarto reikalavimus.

Bendrovės politika:

Bendrovė, vykdydama verslą, remiasi tarptautiniu mastu pripažįstamomis žmogaus ir darbuotojų teisėmis. Mes stengiamės, kad su visais darbuotojais būtų elgiamasi sąžiningai ir pagarbiai. Mes tikimės ir sieksime, kad mūsų tiekėjai ir subrangovai bei tolimesnė reikšminga tiekimo grandinė laikytusi tokių pačių principų. Mes tikime, kad dialogas tarp darbdavio ir darbuotojų yra ir gali prisidėti siekiant tvarios sėkmės įmonei bei jos darbuotojams.

Socialinės atsakomybės principai: Atskaitomybė (už poveikį visuomenei, ekonomikai, aplinkai); Skaidrumas (sprendimų ir veiklos,kuri daro poveikį visuomenei ir aplinkai); Etiškas (padorus) elgesys;

Gerbti (įsiklausyti ir reaguoti) į suinteresuotujų šalių interesus; Gerbti įstatymų viršenybę; Laikytis tarptautinių elgesio normų; Gerbti žmogaus teises.

UAB "Rokiškio pienas" filialas Ukmergės pieninė

Ukmergės pieninė specializuojasi varškės produktų gamyboje. Tai vienas didžiausių Lietuvoje varškės produktų gamybos įmonė.

Šiuolaikinės technologijos, modernūs įrengimai, sanitarinių-higieninių reikalavimų vykdymas leidžia išsaugoti visas geriausias maistines, energines varškės produktų savybes, užtikrina ilgesnius vartojimo terminus.

Ypatingas dėmesys skiriamas produktų kokybės stabilumui užtikrinti.

Įvesta eksploatacijon naujai pastatyta amoniakinė kompresorinė. Išplėsta katilinė, pastatytas 2-as katilas. Įvykdžius šiuos projektus užtikrinamas stabilus gamybos aprūpinimas garu, karštu ir leduotu vandeniu, taupiai naudojami energetiniai resursai.

2012m. įrengtos naujos varškės, varškės sūrių atvėsinimo patalpos, sumontuota šaldymo įranga.

Padidėjus vėsinimo plotui garantuojama sanitarinių-higieninių sąlygų palaikymas, pusfabrikačių atvėsinimas iki išfasavimo/ženklinimo. Naujai įrengtoje gatavos produkcijos laikymo patalpoje sumontuota šaldymo kamera ir greitaeigiai automatiniai pakeliamieji vartai su atkrovimo rampa. Vienu metu netrukdant produktų srauto, galima produkciją pakrauti į dvi pervežimo mašinas.

Varškės fasavimo įranga perkelta į naujai įrengtas patalpas. Instaliuota naujai nupirkta dar viena varškės fasavimo įranga po 500g, 200g.

Kasmet įmonėje vykdomas naujų produktų kūrimas, atnaujinamas asortimentas, tobulinami įpakavimo medžiagų dizainai, išfasavimas. Įmonėje pradėti fasuoti fiksuoto svorio produktai: Šviežias sūris BRAZILIŠKAI su prieskoniais 45% rieb. s.m., po 250 g; Pusriebė Varškė TIKRAS 9% rieb. po 300g.

Produkcija, t./metai	2009 m	2010 m.	2011 m.	2012 m.
Varškė	2943	2789	3389	3765
Varškės sūriai	592	546	760	586
Glaistyti varškės sūreliai	1060	724	647	460
Lydyti produktai	334	332	298	296
Fermentiniai sūriai	-	99	113	121
( nenokinti)

Produktų gamyba pateikta lentelėje.

2010 m. Ukmergės pieninė pateikė Lietuvos Respublikos Žemės ūkio Ministerijai parengtą paraišką dėl Lietuviško varškės sūrio pavadinimo įregistravimo kaip Saugomą geografinę nuorodą į EB Saugomų geografinių nuorodų registrą pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 510/2006 dėl žemės ūkio produktų ir maisto produktų geografinių ir kilmės vietos nuorodų apsaugos. Laukiama patvirtinimo dokumentų.

Galime pasidžiaugti mūsų gaminamos Varškės 9 % rieb. NAMINĖ, išfasuotos į išskirtinę firminę pakuotę po 500g ir 200g įvertinimu.

2012m. Maskvoje vykusioje parodoje Varškė 9% rieb. NAMINĖ apdovanota aukso medaliu, kaip produktas įpakuotas inovacinėje pakuotėje–patogus vartotojui. Taip pat parodoje varškė įvertinta diplomu kaip Tinklo atranka.

Pagal UAB "Naisių vasara" užsakymą remiant Lietuviško kino plėtrą filiale gaminami:

-Varškės sūris 22% rieb. NAISIŲ VASARA, vakuuminiame įpakavime, su kmynais ir be jų;

Varškė 9% rieb., Liesa 0,5% NAISIŲ VASARA po 180g;
Glaistyti varškės sūreliai NAISIŲ VASARA 23% rieb., 40g, 4 skonių: su obuolių ir cinamono uogiene, vanilinis, su braškėmis, šokoladinis.

Įmonės tikslas- gaminti saugius ir kokybiškus produktus, apsaugant vartotoją nuo neigiamo poveikio sveikatai.

26. Pardavimai ir rinkodara

Didžiausia pagaminamos produkcijos dalis eksportuojama. Kaip ir anksčiau pagrindinėmis pardavimų kryptimis išlieka Europos Sąjunga (daugiausia Italija, Vokietija, Lenkija) ir Rusijos rinkos.

Didžiausią eksportortuojamos produkcijos dalį sudaro Fermentiniai Sūriai. ES regione didžiąją pardavimų dalį sudaro nenokinto sūrio rūšys, o Rusijos

rinkoje pagrindinė produkcija - puskiečiai sūriai ir populiarėjantys kietieji sūriai.

Grupė eksporto rinkose vis daugiau parduoda įprastinės produkcijos – Sviesto, Grietinėlės, Pieno Miltų ir papildomų produktų, kurie atsiranda Sūrių gamybos procese – IBK bei Laktozė.

Rokiškio grupė yra viena iš vietinės rinkos lyderių, turinti apie 23% rinkos dalies. Bendrovė vietinei rinkai gamina apie 250 mažmeniniam vartotojui skirtų aukštos kokybės ir patikimų produktų už prieinamą kainą. Rokiškis Lietuvoje garsus ne tik sūriais, bet ir šviežiais pieno produktais – pienu, kefyru, grietine, sviestu, varškės produktais, jogurtais, sūreliais.

Lietuvos prekybos įmonių asociacijos duomenimis 2012m. savo kategorijose populiariausiomis prekėmis pripažinti Rokiškio sviestas 200g 82% rieb., Rokiškio sūris 240g 45% s.m.

Bendrovė turi visą eilę įvairioms vartotojų grupėms skirtų stiprių prekių ženklų, kurie siejami su nepriekaištinga, aukščiausios kokybės produkcija. Grupės gaminamos produkcijos asortimentas kasmet didinamas naujais pridėtinės verės produktais, naujausiomis pakuotėmis. 2012m. buvo išplėsta prekinio ženklo "TIKRAS" šeima, papildyta naujais jogurtų ir glaistytų sūrelių skoniais.

Nepaisant gan silpnos bendros rinkos būklės, Rokiškio grupės pardavimai Lietuvoje 2012 metais lyginant su 2011-iais augo 7% ir sudarė 241 mln.Lt.

Grupės tikslai – toliau stiprinti pasitikėjimą savo produkcija, skatinti sveiką gyvenimo būdą ir tuo pačiu pieno produktų vartojimą tenkantį vienam gyventojui.

Prekių ženklai:

Ypatingas dėmesys skiriamas produkto kokybės pastovumui užtikrinti, be ko nebūtų įmanoma sėkmingai įgyvendinti rinkodaros strategijos.

Šalių	Parduota
pavadinimai		2011 m. 01-12 mėn. 2012 m. 01 - 12 mėn.
	tūkst. Lt	%	tūkst. Lt	%
Lietuva	225 725	32,81	241 387	30,31
Europos šalys	341 615	49,65	400 368	50,27
Kitos šalys	120 685	17,54	154 652	19,42
Viso	688 025	100	796 407	100

Pardavimo rinkos 2011 m. 01-12 mėn. ir 2012 m. 01-12 mėn.

2012 metų grupės konsoliduoti neaudituoti AB "Rokiškio sūris" grupės pardavimai sudarė 796,407 mln. litų t.y. 15,75 proc. daugiau negu per praėjusių metų tą patį laikotarpį. 2011 metų konsoliduoti audituoti pardavimai sudarė 688,025 mln. litų.

Šių metų rezultatų pagerėjimą, lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, lėmė pakilę pardavimo kiekiai eksporto rinkose.

27. Žaliavos supirkimas

Lietuvoje per 2012 metus iš viso supirkta 1360 tūkst.t. natūralaus pieno, t.y. 3,1 proc. daugiau negu per 2011 metus (1317 tūkst.ton.). Per dešimt 2012-2013 kvotos metų mėnesius nacionalinė pardavimo perdirbti kvota įvykdyta 68,78 proc. Praėjusiais metais tuo pačiu laikotarpiu pardavimo perdirbti kvotos įvykdymas buvo – 68,19 proc.

Žaliavinio pieno supirkimo sektoriuje esminis pasikeitimas buvo tai, kad sumažėjo žaliavinio pieno supirkimo kainos, bet padidėjo supirkto pieno kiekis.

Lyginant 2013 m. sausio mėnesio natūralaus pieno supirkimo kainą, mokėtą pieno gamintojams, parduodantiems daugiau kaip 40 t pieno per mėnesį, su 2012 metų gruodžio mėnesiu, ši kaina padidėjo 1 proc. (nuo 1 179 Lt/t iki 1 191 Lt/t), o lyginant su 2012 m. sausiu – 0,9 proc. (nuo 1 181 Lt/t iki 1 191 Lt/t).

Pateikiame AB "Rokiškio sūris" grupės natūralaus pieno supirkimo kainų 2012-2011 m. palyginimą, supirkto pieno iš europinio dydžio pieno gamintojų, tiekiančių daugiau kaip 40 t pieno per mėnesį:

Mėnuo	Natūralaus pieno supirkimo kaina
	2011 metai (Lt/t)	2012 metai (Lt/t)
Sausis	1.142	1.173
Vasaris	1.197	1.204
Kovas	1.201	1.155
Balandis	1.230	1.130
Gegužė	1.212	1.012
Birželis	1.087	948
Liepa	1.052	931
Rugpjūtis	1.057	936
Rugsėjis	1.137	982
Spalis	1.171	1.125
Lapkritis	1.204	1.139
Gruodis	1.182	1.164
Vidutinė 12 mėn. supirkimo kaina	1.153	1.072

Padidėjus supirktam pieno kiekiui per 2012 m. išaugo fermentinių sūrių, bei su sūrių gamyba susijusių šalutinių produktų gamyba (ĮBK, pieno cukrus, grietinėlė ir kt.). Tai sąlygojo ir pagrindinių gamybos kaštų išaugimą. Be to, per 2012 m. pagrindinių gamybos kaštų augimą sąlygojo ir energetinių resursų, ypatingai garo ir dujų kainų išaugimas. Žaliavinio pieno surinkimo ir atvežimo, bei gatavos produkcijos išvežiojimo kaštų išaugimui turėjo įtakos kuro kainų padidėjimas.

28. Rizikos veiksniai, susiję su emitento veikla.

Ekonominiai:

Nepalankūs veiksniai, susiję su pieno gamyba ir su produkcijos pardavimais:

a) karvių skaičiaus mažėjimas Lietuvoje;
b) mažėjanti Lietuvos gyventojų perkamoji galia;
c) pigesni lenkiški produktai Lietuvos rinkoje;
d) didelė konkurencija;
e) pirkėjų pigesnių ingridientų naudojimas, vietoje sausų pieno produktų;
f) visiškai nekontroliuojamas valstybės kuro/energetikos kainų kilimas;
g) ES eksporto subsidijų panaikinimas į kitas šalis;
h) biurokratinė valstybės politika;
i) eksportų kainų nestabilumas;
j) nepakankamas Vyriausybės dėmesys verslui;
k) nepastovumas eksporte į Rusiją;
l) nelanksti politika PVM ir akcizo mokesčių taikyme.
m) nepastovus konkurencingumas dėl euro ir rublio kurso svyravimo
n) valiutų silpnėjimas ne ES rinkose
o) nesibaigianti krizė ES.

Lietuvoje vis dar vyrauja smulkūs pieną gaminantys ūkiai. Didelis pieno tiekėjų skaičius bei jų išsidėstymas plačiame regione didina pieno kokybės tyrimų ir pieno surinkimo-suvežimo ir apskaitos kaštus.

Nepakankama Vyriausybės parama pieno ūkiams, lyginant su Latvija ir Estija.

Be to, smulkūs pieno ūkiai neužtikrina pakankamos ir stabilios pieno kokybės, apsunkina investicijas į pieno ūkius. Vidutinis pieno ūkis Lietuvoje yra mažiausias ES ir net trylika kartų mažesnis už ES vidurkį.

Lietuvoje pieno gamyboje ryškus sezoniškumas: žiemą ir vasarą pieno supirkimas skiriasi bene dukart. Tai mažina pieno perdirbimo įmonių veiklos efektyvumą, įrengimų panaudojimo laipsnį bei darbuotojų atleidimą ne sezono metu.

Žemas karvių produktyvumas.

Žemą karvių produktyvumą lemia nepakankamo genetinio potencialo karvių banda ir vyraujanti prasta pašarų bazė. Nykstantys smulkūs ūkiai. Kaime žmonių mažėjimas.

Nestabilios valstybinio reguliavimo priemonės pieno ūkyje. Pieno ūkių, pagrįstų šeimos darbu, kūrimosi procesas buvo ir yra pernelyg lėtas. Nuoseklios valstybės politikos šio sektoriaus plėtojimui nebuvimas, dažnas paramos sąlygų ir dydžių keitimasis, koncentravimasis į pieno kainas, o ne į investicijų rėmimą neigiamai paveikė ūkio plėtrai ir veterinarinių-sanitarinių sąlygų gerinimui.

Socialiniai veiksniai:

Per pastaruosius metus padidėjo gyventojų, ypač jaunų žmonių migracija iš Lietuvos. Trūksta kvalifikuotos darbo jėgos. Maži atlyginimai, lyginant su ES šalimis. Mažas gimstamumas.

Žmonių pasitikėjimo praradimas Vyriausybe, netikrumas dėl ateities. Gyventojų pasyvumas.

Kaime dominuoja vyresnio amžiaus ūkininkai. Senstanti kaimo visuomenė. Didelė bedarbystė. Įmonių bankrotai. Mokesčių gyventojams augimas ir dėl to sumažėjęs vartojimas. Nežabotas kuro ir energetinių resursų kainų augimas mažina vartojimą ir gyventojų savų poreikių tiek maistui, tiek kultūrai tenkinimą.

Vyriausybės neskatinimas kurti darbo vietų, didelė bedarbystė, pašalpų politika, neskatinanti žmonių noro dirbti, žmonių nusivylimas vykdoma valstybės politika, bei neveiklumas.

Rizikos veiksniai, susiję su maisto sauga:

AB "Rokiškio sūris" maisto saugos rizikos veiksniai apibrėžti RVASVT (Rizikos veiksnių analizės ir svarbių valdymo taškų) sistemoje.

RVASVT sistemos pagrindinės dalys yra Būtinosios programos ir RVASVT planai. Jose yra atliktas kiekvieno produkto gamybos etape rizikos veiksnių nustatymas, jų analizė, nustatyti svarbūs valdymo taškai, jų kritinės ribos, valdymo, patikrinimo procedūros, koregavimo veiksmai.

Įmonėje yra parengtos ir vykdomos tokios Būtinosios programos:

1. Pieno kokybės užtikrinimo programa;
1. Pastatų ir patalpų priežiūros programa;
1. Sanitarijos programa;
1. Personalo mokymo programa;
5-6. Vandens aprūpinimo vandeniu, garu, elektra programa. Vandens kontrolės programa;
1. Pagalbinių medžiagų pirkimo ir saugojimo programa;
8-9. Įrengimų priežiūros programa. Matavimo priemonių kalibravimo programa;
1. Produktų susekimo ir atšaukimo programa;
1. Logistikos valdymo programa;
1. Kenkėjų kontrolės programa.

Kiekvieno produkto gamybos proceso valdymui yra paruoštos procedūros, technologinės instrukcijos su numatytais procesų parametrais, jų kontrolės (tiek mikrobiologinės, tiek cheminės) procedūros, numatyti įrašai. Pagamintiems galutiniams produktams, apibūdinant jų specifines savybes, cheminę sudėtį, maistinę, energetinę vertę, pakavimą, laikymo sąlygas , galiojimo laiką ir kt. yra paruošti įmonės standartai.

Ekologiniai:

Remiantis 2008/1/EB Europos Parlamento ir Tarybos direktyva "Dėl taršos integruotos prevencijos ir kontrolės"(TIPK) AB "Rokiškio sūris" yra priskiriamas I priedo įrenginiams, kuriems privalomas TIPK leidimas. Pirmas TIPK leidimas gautas 2005.12.30, išdavusi institucija- Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamentas. Pagal TIPK taisykles leidimas atnaujintas 2009.12.28, koreguotas 2011.07.01. Įmonėje įdiegti geriausiai prienami gamybos būdai(GPGB-angl. BREF), išteklių sąnaudos ir teršalų emisijų lygiai atitinka pasiektus Europos Sąjungoje.

AB "Rokiškio sūris" 2001 metais įdiegta ISO 14001 Aplinkosaugos vadybos sistema. Vadybos sistemą sertifikavo ir nepriklausomus auditus atlieka Bureau Veritas Lietuva. 2010 metais Aplinkosaugos vadybos sistema sėkmingai persertifikuota.

AB "Rokiškio sūris" aplinkosaugos politika - siekti mažinti poveikį aplinkai, įgyvendinti taršos prevencijos priemones, užtikrinti minimalų išteklių vartojimą, atliekų generavimą, kad vykdoma veikla nekeltų nepageidaujamos įtakos, orui, vandeniui, žemei. 2012 m. išorės ir vidaus auditų metų nustatytos 3 pastabos, neatitikčių nenustatyta. Siekiant nuolatinio gerinimo ir ekologinės rizikos mažinimo kiekvienais metais nustatomi aplinkosaugos uždaviniai. 2012 metų Aplinkosaugos veiklos programa įvykdyta. Periodiškai atliekamas veiklos vertinimas ir analizė.

Vykdant aplinkosaugos reikalavimus poveikiui aplinkai stebėti 2012 metais įmonė vykdė penkias aplinkos stebėjimo programas: 1) AB "Rokiškio sūris " nuotėkų valymo dumblu tręšiamų laukų lokalinio monitoringo programa, 2) AB "Rokiškio sūris" po valymo išleidžiamų nuotėkų priimtuvo Ruopiškio (Alsetos) ežero Rokiškio rajone monitoringo programa, 3) AB "Rokiškio sūris" vandenvietės požeminio vandens monitoringo programa, 4) AB "Rokiškio sūris" degalinių Rokiškyje ir Obeliuose požeminio vandens monitoringo programa. Monitoringą atlieka aplinkos inžinierinių tyrimų bendrovė UAB "Geoaplinka". 5) Taršos šaltinių išmetamų /išleidžiamų teršalų monitoringo tyrimai atliekami leidimą turinčiose laboratorijose: UAB "Ekometrija", UAB "Rokvesta". Pažymos teikiamos Panevėžio RAAD, nepageidaujamo poveikio aplinkai nenustatyta. 2012 metais iš stacionarių oro taršos šaltinių išmetimai į atmosferą sudarė 2,66 t. teršalų. Transporto parką sudarė 284 transporto priemonė: 199 krovininiai, 80 lengvieji, 5 kitos mašinos. 52% transporto priemonių atitinka Euro1-5 reikalavimus.

Gamybos metu susidarę pieno perdirbimo nuotekos valomos savuose biologiniuose valymo įrengimuose. 2012 metais AB "Rokiškio sūris" išvalė 1.099 tūkst. m³ nuotekų, 8,8% nuotekų perduota valyti miesto nuotekų valymo įrenginiams UAB "Rokiškio vandenys". Nuotekų valyme susidaręs dumblas 5.236 t. naudojamas žemdirbystės laukų tręšimui. Nuotekų išvalymo efektyvumas 96-99%. Dėl ekonominių priežasčių 2012 metais nutraukta iš pieno perdirbimo šalutinių produktų išgaunamų biodujų gamyba, nebegaminama ir elektros energija. Susidarė pieno perdirbimo šalutiniai produktai parduodami kitoms bendrovėms kaip žaliava.

AB "Rokiškio sūris" moderniomis filtravimo technologijomis iš išrūgų atskiria ir išvalo vandenį, ir 28% šio vandens panaudoja įrenginių plovimui, taupydami požeminį vandenį.

AB "Rokiškio sūris" buvusioje pieno atliekų kaupimo aikštelėje, Čelkių durpyne, Rokiškio r., atliktas preliminarus ekogeologinis tyrimas ir inventorizacija. Remiantis teigiamu vertinimui Aplinkos ministerija planuoja išbraukti šį objektą iš objektų priskiriamų pavojingais aplinkosauginiu požiūriu sąrašo.

Įmonėje yra atlikta pavojaus ir rizikos analizė, paruoštos avarijų prevencijos priemonės ir avarijų likvidavimo planas. Pavojingi bendrovės objektai: amoniakinė kompresorinė, nuotekų valymo įrenginių cheminių medžiagų saugykla, cheminių medžiagų sandėlis, degalinė. Įmonės pastatai įvertinti ir paženklinti pagal bendrąsias priešgaisrinės saugos taisykles. Gaisrų prevencijai ir galimų nuostolių sumažinimui kur būtina įrengta priešgaisrinė signalizacija, įrengtos priešgaisrinės priemonės.

Pagrindiniai aplinkosaugos rodikliai:

	2011	2012	GPGB – ES*
Šalinamų pieno atliekų kiekis tonomis tonai žaliavos	0,002	0,0	-
Mokestis už atmosferos teršimą litais tonai žaliavos	0,07	0,06	-
Nuotekų teršalų kiekis pagal BDS7 kilogramais tonai žaliavos	0,26	0,37	-
Nuotekų kiekis m3 tonai žaliavos	1,31	1,22	0,7-6
Cheminių medžiagų sunaudojimas kilogramais tonai žaliavos	1,9	1,86	1,1-10,7
Elektros energijos sąnaudos kWh tonai žaliavos	39,6	35,4	60-208
Šiluminės energijos sąnaudos kWh tonai žaliavos	66,2	62,8	60-820

*- GPGB-geriausiai prienami gamybos būdai maisto, gėrimų ir pieno pramonei naudotasi: "Integrated Pollution Prevention and Control, Reference Document on Best Available Techniques in the Food, Drink and Milk Indusries " August 2006

Aplinkosauginė veikla mln.Lt

	2010	2011	2012
Valstybiniai aplinkosaugos	0,101	0,108	0,210
mokesčiai
Pajamos iš aplinkosaugos veiklos	0,277	0,628	1,334
Investicijos aplinkosaugai	0,830	0,526	0,699
Išlaidos aplinkosaugai	3,487	3,300	3,414

29. Vidaus kontrolės ir rizikos valdymo sistemų, susijusių su konsoliduotųjų finansinių ataskaitų sudarymu, pagrindiniai aspektai

AB "Rokiškio sūris" konsoliduotos ir patronuojančios bendrovės finansinės ataskaitos rengiamos pagal Tarptautinius finansinių ataskaitų standartus (TFAS), patvirtintus taikymui Europos Sąjungoje.

Rengiant finansines ataskaitas pagal TFAS, remiamasi vertinimais ir prielaidomis, turinčiais įtakos apskaitomo turto ir įsipareigojimų vertėms bei neapibrėžtojo turto ir įsipareigojimų atskleidimui finansinių ataskaitų sudarymo dieną bei per ataskaitinį laikotarpį apskaitytoms pajamų ir sąnaudų sumoms. Šie vertinimai remiasi vadovybės turimomis žiniomis apie esamą padėtį ir veiksmus. Finansinės ataskaitos apima konsoliduotas Grupės finansines atskaitas ir Bendrovės atskiras finansines ataskaitas.

Dukterinės įmonės (įskaitant specialios paskirties įmones) – tai įmonės, kuriose Grupė kontroliuoja finansų bei veiklos politiką. Tokia kontrolė paprastai užtikrinama turint daugiau nei pusę balsavimo teisę turinčių akcijų. Vertinant, ar Grupė kontroliuoja kitą įmonę, atsižvelgiama į šiuo metu esamų ar konvertuojamų potencialių balsavimo teisę turinčių akcijų egzistavimą ir poveikį. Dukterinės įmonės pilnai konsoliduojamos nuo datos, kai Grupė įgyja šių įmonių kontrolę ir nebekonsoliduojamos nuo datos, kai ši kontrolė prarandama.

Pirkimo metodas taikomas apskaitant Grupės dukterinių įmonių įsigijimą. Dukterinės įmonės įsigijimo savikainą sudaro perduoto turto, prisiimtų įsipareigojimų ir Grupės išleistų nuosavybės priemonių tikroji vertė. Įsigijimo savikaina taip pat apima bet kokio turto ar įsipareigojimo, susidarančių dėl neapibrėžto atlygio susitarimo, tikrąją vertę. Su įsigijimu susijusios išlaidos pripažįstamos sąnaudomis tuomet, kai patiriamos. Verslo sujungimo būdu įsigytas identifikuojamas turtas ir prisiimti įsipareigojimai bei neapibrėžtieji įsipareigojimai pradžioje įvertinami tikrosiomis vertėmis įsigijimo dieną. Naudojant įsigijimo metodą, grupė nekontroliuojančią dalį įsigyjamojoje įmonėje įvertina tikrąja verte arba proporcinga grynojo turto dalimi, tenkančia nekontroliuojančiai daliai įsigyjamojoje įmonėje.

Įsigijimo savikainos dalis, nekontroliuojančios dalies įsigyjamojoje įmonėje dalis ir anksčiau turėtos įsigyjamosios įmonės nuosavybės dalies tikrosios vertės įsigijimo dieną dalis, viršijanti Grupės įsigytos dukterinės įmonės identifikuojamo grynojo turto dalies tikrąją vertę, yra apskaitoma kaip prestižas. Jeigu įsigijimo savikaina yra mažesnė už Grupės įsigytos dukterinės įmonės identifikuojamo grynojo turto dalies tikrąją vertę, skirtumas pripažįstamas tiesiai bendrųjų pajamų ataskaitoje.

Sandoriai tarp Grupės įmonių, likučiai bei nerealizuotas pelnas iš sandorių tarp Grupės įmonių yra eliminuojami. Nerealizuoti nuostoliai taip pat eliminuojami. Kur buvo būtina, dukterinių įmonių apskaitos principai buvo pakeisti, kad būtų užtikrintas nuoseklumas su Grupės taikomais apskaitos principais.

Grupė traktuoja sandorius su nekontroliuojančios dalies akcininkais kaip sandorius su Grupės akcininkais. Atliekant pirkimus iš nekontroliuojančios dalies akcininkų, skirtumas, susidarantis tarp bet kokio sumokėto atlygio bei įsigytos dukterinės įmonės grynojo turto dalies apskaitinės vertės, yra apskaitomas nuosavybės dalyje. Iš pardavimų nekontroliuojančios dalies akcininkams gaunamas pelnas ar patiriami nuostoliai taip pat apskaitomi nuosavybės dalyje.

Kontrolės ar reikšmingos įtakos praradimo momentu bet kokia investicija, liekanti buvusioje dukterinėje įmonėje, vertinama tikrąja verte, apskaitinės vertės pasikeitimus įtraukiant į pelną ar nuostolius. Tikroji vertė yra pradinė apskaitinė vertė, naudojama vėliau apskaitant liekančią investiciją kaip asocijuotą įmonę, pagal jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį kontroliuojamą įmonę ar finansinį turtą. Be to, bet kokios su investicija susijusios anksčiau kitose bendrosiose pajamose pripažintos sumos apskaitomos taip, tarsi Grupė būtų tiesiogiai perleidusi susijusį turtą ar įsipareigojimus. Tai reiškia, kad sumos, anksčiau pripažintos kitose bendrosiose pajamose, perkeliamos į pelną ar nuostolius.

Grupės dalys bendrai kontroliuojamose įmonėse (jungtinės veikos įmonėse) apskaitomos naudojant proporcingo konsolidavimo metodą. Grupė sudeda savo bendrai kontroliuojamų įmonių pajamų ir išlaidų, turto ir įsipareigojimų ir pinigų srautų dalių sumas su panašiomis grupės finansinių ataskaitų straipsnių sumomis. Grupė pripažįsta tik tą pelno ir nuostolio, patirto grupei pardavus turtą bendrai įmonei, dalį, kuri priskirtina kitiems įmonės dalininkams. Grupė nepripažįsta savo pelno arba nuostolio dalies, atsiradusios grupei iš jungtinės veiklos įmonės įsigijus turto, bendroje įmonėje, kol grupė neperparduoda turto nepriklausomai šaliai. Tačiau dėl tokio sandorio susidaręs nuostolis yra pripažįstamas nedelsiant, jeigu nuostolis parodo, kad sumažėjo trumpalaikio turto grynoji galimo realizavimo vertė arba susidarė nuostolis dėl turto vertės sumažėjimo.

30. Finansinės rizikos valdymas

Vykdydama veiklą, Bendrovė ir Grupė susiduria su įvairiomis finansinėmis rizikomis. Grupės bendra rizikos valdymo programa pagrindinį dėmesį skiria finansinių rinkų nenuspėjamumui ir siekia sumažinti galimą neigiamą poveikį Grupės finansiniams veiklos rezultatams.

Bendrovės ir Grupės finansinės rizikos veiksniai išsamiai aprašyti AB "Rokiškio sūris" konsoliduotos ir patronuojančios bendrovės 2012 m.gruodžio 31 d. finansinės ataskaitos 3 pastaboje ( 22 pusl.)

31. Informacija apie valdybos narių įgaliojimus

Valdybos narai nėra suteikę įgaliojimų kitiems asmenims vykdyti valdybos kompetencijai priskirtų funkcijų.

32. Pagrindiniai įmonės veiklą apibūdinantys rodikliai, jų dinamika

Eil. Nr.	Rodikliai		2008m.	2009m.	2010 m	2011 m.	2012 m.
1.	Grynasis pelningumas %	Grynasis pelnas Pardavimai ir paslaugos	(3)	3	4	4	4
2.	Vidutinio turto grąža	Grynasis pelnas Vidutinis turtas	(0,05)	0,04	0,07	0,07	0,06
3.	Skolos koeficientas	Įsipareigojimai Turtas	0,52	0,47	0,40	0,35	0,31

Lentelėje pateikti konsoliduoti įmonės grupės veiklą apibūdinantys rodikliai.

4.	Skolos nuosavybės koeficientas	Įsipareigojimai Savininkų nuosavybė	1,08	0,88	0,66	0,55	0,44
5.	Bendras likvidumo koeficientas	Trumpalaikis turtas Trumpalaikiai įsipareigojimai	0,94	1,42	1,63	1,85	2,16
6.	Turto apyvartumas	Pardavimai ir paslaugos Turtas	1,89	1,61	1,72	1,54	1,75
7.	Akcijos buhalterinė vertė, Lt	Savininkų nuosavybė Paprastųjų akcijų skaičius	4,07	4,82	5,06	8,07	8,79
8.	Grynasis pelnas akcijai, Lt	Grynasis pelnas Paprastųjų vardinių akcijų skaičius	(0,45)	0,38	0,65	0,79	0,84
9.	Kainos ir pelno akcijai santykis, Lt	Akcijos rinkos kaina Pelnas akcijai	(3,84)	7,90	9,52	5,75	5,75

Eil	Rodikliai	2008m.	2009m.	2010m.	2011 m.	2012 m.
Nr
1.	Pajamos (tūks.Lt)	681 821	560 395	553 760	688 025	796 407
2.	EBITDA (tūkst.Lt)	12 785	52 272	55 413	58 821	70 886
3.	EBITDA marža (%)	1,88	9,33	10,01	8,55	8,90
4.	Veiklos pelnas (tūks.Lt)	(14 995)	22 358	29 663	35 141	35 971
5.	Veikos pelno marža (%)	(2,20)	3,99	5,36	5,11	4,52
6.	Nuosavo kapitalo pelningumas (grąža)	(10,55)	8,08	12,65	9,56	9,35
	ROE (%)
7.	Pelningumo koeficientas (EBT margin)	(3,08)	3,59	5,18	4,83	4,32
	(%)

33. Investiciniai projektai, įgyvendinti per paskutinius 3 finansinius (ūkinius) metus:

AB "Rokiškio sūris" kiekvienais metais skiria ypatingą dėmesį naujoms investicijoms į gamybą, esamų gamybinių procesų ir gamybą aptarnaujančių barų modernizavimą, žaliavos tiekimą, aplinkosaugos problemų sprendimo tęstinumą, bei transportą.

Bendrovė, Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą, stengėsi pasinaudoti ES parama investicijoms. Todėl sėkmingai buvo pasinaudota ES parama pagal SAPARD ir BPD 2004-2006 m programas.

Per 2003-2005 metus AB "Rokiškio sūris" yra gavusi 12,5 mln. litų paramą investicijoms gamybos modernizavimui pagal SAPARD kaimo plėtros programos kryptį "Žemės ūkio ir žuvininkystės produktų perdirbimo ir marketingo tobulinimas" pirmąjį prioritetinį sektorių "Pienas ir pieno produktai". Pagal BPD (Bendrąjį programavimo dokumentą) bendrovės pagrindinė investicijų kryptis buvo skirta išrūgų surinkimui ir perdirbimui. Gauta paramos suma 3,45 mln litų.

Įdiegus šias modernias technologijas, pieno cukraus gamybos metu nebeliko produktų, kurie išleidžiami į valymo įrengimus. Taip pat maksimalaus perdirbimo metu (vasaros sezonas) yra surenkamos ir perdirbamos sūrių gamybos proceso metu susidariusios bei iš kitų pieno perdirbimo įmonių gautos išrūgos.

Investicijos pagal šias programas yra sėkmingai įvykdytos, įranga pilnai dirba ir toliau vykdomas šių investicijų tęstinumas, tobulinimas ir modernizavimas.

AB "Rokiškio sūris" vadovybės pagrindinis dėmesys yra skiriamas, kad gaminama bei pateikiama vartotojams produkcija būtų su kuo modernesne įranga, kad žaliava perdirbimui pristatoma moderniais, gerai izoliuotais, su apskaitos sistema pienovežiais. Siekiama, kad modernios įrangos dėka būtų išlaikoma aukšta produkto kokybė, sauga ir atitiktų keliamus maisto kokybės ir veterinarijos reikalavimus, be to, kad gaminami produktai būtų gaminami kuo pažangesne pasaulinio lygio įranga.

Per paskutinius 3 finansinius metus pagrindinės investicijos buvo skiriamos sūrių gamybos patalpų rekonstrukcijai bei įrangos modernizavimui.

Apibendrinant galima padaryti išvadą, kad AB "Rokiškio sūris" investicijos yra nukreipiamos ten, kad žaliava gamybai, produkto gamyba, pakavimas, pjaustymas ir produkto atkrovimas vartotojui būtų vykdomas kuo saugesnėse maisto ir saugos reikalavimus atitinkančiose gamybos sąlygose bei gamybą supančioje išorinėje aplinkoje.

AB "Rokiškio sūris" 2007-2010 metais toliau tęsė investicijų programą, pirkdama naują įrangą, pienvežius bei modernizuodama, tobulindama esamą gamybinę bazę bei gamybą aptarnaujančius barus, gerindama darbuotojų darbo sąlygas, taupydama energetinius resursus, bei toliau vystydama bendrovės aplinkosaugos politiką.

Dalis investicijų buvo skirta ir tolimesniam žaliavinio pieno kokybės gerinimui. 2007- 2010 metais didžioji investicijų dalis buvo vykdoma pagal 2007-2013 metų KPP programą. Tuo tikslu investicijos buvo vykdomos bendrovėje ir dukterinėje įmonėje UAB "Rokiškio pienas" pagal paruoštus keturis verslo planus, paramai investicijoms gauti. Pagal šiuos verslo planus numatoma gauti investicijų suma 13,81 mln. litų. Investicijos vykdomos pagrindinėje įmonėje AB "Rokiškio sūris" ir dukterinėje įmonėje UAB "Rokiškio pienas".

2007 m AB "Rokiškio sūris" ir dukterinė įmonė UAB "Rokiškio pienas" paruošė verslo planus pagal 2007-2013 KPP priemonę "Žemės ūkio produktų perdirbimas ir pridėtinės vertės didinimas" pirmos veiklos sritį "Žemės ūkio produktų perdirbimas rinkodara". Per 2008 metus dalis investicijų padaryta iš šios paramos dalis iš savų lėšų.Per 2007 metus Grupė investicijoms skyrė 19,6 mln. litų.

AB "Rokiškio sūris" grupė 2008 metais investicijoms skirė 34,7 mln litų, 2009 metais - 8,5 mln. litų.

Taip pat įsigyti nauji pienovežiai skirti pieno surinkimui ir suvežimui bei gatavos produkcijos transportavimo puspriekabės – šaldytuvai.

2010 metais AB "Rokiškio sūris" pagal 2007-2013 m programą paruošė du verslo planus. AB "Rokiškio sūris pieno perdirbimo modernizavimas, didinant bendrovės konkurencingumą" ir UAB "Rokiškio pienas" pieno perdirbimo modernizavimas, didinanat bendrovės konkurencingumą". Bendra Grupės investicijų suma 2010 m. sudarė 6,5 mln. Litų. Bendra Grupės investicijų suma 2011 m. sudarė 16,4 mln. Litų. Bendra Grupės investicijų suma 2012 m.sudarė 11,4 mln. Litų.

Pagrindinės 2012 metų investicijų kryptys buvo:

Gaminti aukštesnės pridėtinės vertės produktus (ilgo brandinimo įvairių pakuočių, formų fermentinius ir lydytus – rūkytus sūrius)
Sūrio sukrovimas į dėžes ir padėklus, panaudojant pakavimo robotą.
Gaminti didelio svorio 35 kg kietąjį fermentinį sūrį.
Modernizuoti išrūginių produktų technologinius procesus,
Įsigyti įvairių sūrio formų komplektus,
Modernizuoti gamybinius ir gamybą aptarnaujančius barus (šiluminis-energetinis ūkis, kompresorinė, vandens tiekimo ir paruošimo baras, laboratoriją, nuotekų valymo įrenginius).
Šviežių pieno produktų asortimento ir pakuočių atnaujinimas,
Išlikti konkurencingais rinkoje,
Pagerinti sanitarijos ir higienos lygį gamybiniuose baruose (įrengiant ventiliacijos sistemas, drėgmės rinktuvus bei CIP stotis),
Pagerinti kokybę, kontrolę ir priežiūrą,
Kompiuterinės įrangos panaudojimas sūrių pakavimo ir svėrimo įrangose.
Diegti naujas technologijas,
Energetinių resursų taupymas, atsižvelgiant į ES keliamus reikalavimus,
Tęsti aplinkosaugos politiką,
Didinti bendrovės konkurencingumą, gaminant aukštos pridėtinės vertės produktus,
Modernizuoti gatavos produkcijos sandėlius (patalpų rekonstrukcija ir įrangos modernizavimas),
Modernizuoti vidaus transportą,
Modernizuoti fermentinio sūrių pakavimą, atsižvelgiant į klientų poreikius,
Mechanizuoti sūrių pakrovimą- iškrovimą iš konteinerių,
Pagerinti darbuotojų darbo sąlygas,

Visos investicijos atliktos Lietuvoje: Rokiškyje ir Rokiškio grupės įmonėse –Utenoje bei Ukmergėje.

34. Grupės veiklos planai, prognozės ir investicijos 2013 m.

AB "Rokiškio sūris" grupė 2013 m. numato investicijoms skirti apie 25,3 mln. litų.

Pagrindinės 2013m. investicijų kryptys yra nukreiptos į gilesnį išrūgų perdirbimą. Numatomos investicijos bus diegiamos AB " Rokiškio sūris" ir UAB "Rokiškio pienas" įmonėse.

Tam numatoma rekonstruoti esamą išrūgų perdirbimo įrangą bei papildomai įsigyti naują įrangą šio produkto gamybai.

Šio projekto įgyvendinimui bus skirta didžioji 2013 m. numatomų investicijų dalis.

Skysto pusfabrikačio gamyba bus vykdoma AB "Rokiškio sūris", o produkto džiovinimas bus vykdomas dukterinėje UAB "Rokiškio pienas įmonėje".

Be to, dalis investicijų yra skiriamos tam, . tam, kas numatyta KPP 2007- 2013 programos paramos sutartyse bei jų pakeitimuose, taip pat nebaigtų projektų užbaigimui, siekiant užtikrinti normalų, stabilų ir nepertraukiamą ir efektyvų jau esamos įrangos panaudojimą. Dalis investicijų numatyta produktų naujų pakuočių kūrimui bei naujų šviežių produktų gamybai.

2013 m. bus baigiamos vykdyti visos investicijos, susijusios su KPP 2007-2013m. programos parama.

Pagrindinis numatomų investicijų tikslas yra užtikrinti jau įsigytos įrangos panaudojimo efektyvumą, esamos efektyvaus išnaudojimo tęstinumą, modernizuojant , tobulinant technologinius procesus bei įsisavinant naują produkto gamybos technologinį procesą.

Be to, numatoma, kad įrangos įsigijimas turėtų pirmiausia tenkinti klientų poreikius gatavam produktui. Siekiama, kad įranga užtikrintų produkto saugą, kokybę, pakavimo įvairovę, prisitaikant prie nuolat augančių rinkos poreikių.

Kiekvienais metais didelis dėmesys skiriamas gamybą aptarnaujančių barų įrangos modernizavimui: šaldymui, energetiniam ūkiui, nuotekų utilizavimui, ventiliacijai, patalpų oro parametrų palaikymui.

Tuo pačiu siekiama, kad būtų pastovus ir suderintas pusfabrikačių ir gatavos produkcijos nuvežimo saugojimui bei judėjimui tarp cechų ir sandėlių užtikrinimas. Tam numatoma įsigyti elektrokratuvų ir autokratuvą.

2013 m. investicijų tikslas didinti bendrovės konkurencingumą, geriau išnaudoti esamą gamybinę bazę, įdiegiant papildomą įrangą ir kartu sprendžiant aplinkosaugos problemas bei gerinant darbuotojų darbo sąlygas.

35. Išmokėti dividendai

Priskaičiuoti dividendai pagal akcijų rūšis ir klases per pastaruosius 6 metus:

		2006m.		2007 m.
Akcijų rūšis	Dividendų suma, Lt	Vienai akcijai	Dividendas/ grynojo pelno	Dividendų suma, Lt	Vienai akcijai	Dividendas/ grynojo pelno, Lt
Paprastosios vardinės akcijos	10.081.101,08	2,36 Lt (23,60%)	0,77 Lt	9.902.131,20	0,24 Lt (24,00%)	0,29 Lt

Lentelės tęsinys

	2008m.		2009 m.
Akcijų rūšis	Dividendų suma, Lt	Vienai akcijai	Dividendas/ grynojo	Dividendų suma, Lt	Vienai akcijai	Dividendas/ grynojo
			pelno			pelno, Lt
Paprastosios vardinės akcijos	Dividendai nebuvo mokami		3.844.483.40	0,10 Lt (10,00%)	0,26 Lt

	2010m.			2011 m.
Akcijų rūšis	Dividendų suma, Lt	Vienai akcijai	Dividendas/ grynojo pelno	Dividendų suma, Lt	Vienai akcijai	Dividendas/ grynojo pelno, Lt
Paprastosios vardinės akcijos	3.586.797.00	0,10 Lt (10,00%)	0,15 Lt	3.506.588.00	0,10 Lt (10,00%)	0,13 Lt

Lentelės tęsinys

36. Emitento organai

Pagal AB "Rokiškio sūris" įstatus, bendrovės valdymo organai yra Visuotinis akcininkų susirinkimas, valdyba ir bendrovės vadovas (direktorius).

Visuotinis akcininkų susirinkimas:

Visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencija ir šaukimo tvarka nesiskiria nuo visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencijos bei šaukimo tvarkos, nustatytos Akcinių bendrovių įstatyme.

Visuotinis akcininkų susirinkimas turi išimtinę teisę:

1) keisti bendrovės įstatus;

2) keisti bendrovės buveinę;

3) rinkti stebėtojų tarybos narius, jeigu stebėtojų taryba nesudaroma – valdybos narius, o jeigu nesudaroma nei stebėtojų taryba, nei valdyba – bendrovės vadovą;

4) atšaukti stebėtojų tarybą ar jos narius, taip pat visuotinio akcininkų susirinkimo išrinktus valdybą ar jos narius bei bendrovės vadovą;

5) rinkti ir atšaukti audito įmonę metinių finansinių ataskaitų auditui atlikti, nustatyti audito paslaugų apmokėjimo sąlygas;

6) nustatyti bendrovės išleidžiamų akcijų klasę, skaičių, nominalią vertę ir minimalią emisijos kainą;

7) priimti sprendimą konvertuoti bendrovės vienos klasės akcijas į kitos, tvirtinti akcijų konvertavimo tvarkos aprašą;

8) tvirtinti metinių finansinių ataskatų rinkinį;

9) priimti sprendimą dėl pelno (nuostolių) paskirstymo;

10) priimti sprendimą dėl rezervų sudarymo, naudojimo, sumažinimo ir naikinimo;

11) tvirtinti tarpinių finansinių ataskaitų rinkinį, sudarytą siekiant priimti sprendimą dėl dividendų už trumpesnį negu finansiniai metai laikotarpį skyrimo;

12) priimti sprendimą dėl dividendų už trumpesnį negu finansiniai metai laikotarpį skyrimo;

13) priimti sprendimą išleisti konvertuojamąsias obligacijas;

14) priimti sprendimą atšaukti visiems akcininkams pirmumo teisę įsigyti konkrečios emisijos bendrovės akcijų ar konvertuojamųjų obligacijų;

15) priimti sprendimą padidinti įstatinį kapitalą;

16) priimti sprendimą sumažinti įstatinį kapitalą, išskyrus Akcinų bendrovių Įstatyme nustatytas išimtis;

17) priimti sprendimą bendrovei įsigyti savų akcijų;

18) priimti sprendimą dėl bendrovės reorganizavimo ar atskyrimo ir patvirtinti reorganizavimo ar atskyrimo sąlygas;

19) priimti sprendimą pertvarkyti bendrovę;

20) priimti sprendimą restruktūrizuoti bendrovę;

21) priimti sprendimą likviduoti bendrovę, atšaukti bendrovės likvidavimą, išskyrus Akcinių bendrovių Įstatyme nustatytas išimtis;

22) rinkti ir atšaukti bendrovės likvidatorių, išskyrus Akcinių bendrovių Įstatyme nustatytas išimtis.

Visuotinis akcininkų susirinkimas gali spręsti ir kitus bendrovės įstatuose jo kompetencijai priskirtus klausimus, jei pagal Akcinių bendrovių Įstatymą tai nepriskirta kitų bendrovės organų kompetencijai ir jei pagal esmę tai nėra valdymo organų funkcijos.

Visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimas laikomas priimtu, kai daugiau akcininkų balsuoja už negu prieš jį, išskyrus aukščiau paminėtus 1, 6, 7, 9, 10, 12, 13, 15, 16, 18, 19, 20, 21 punktus, dėl kurių sprendimas priimamas 2/3 (dviejų trečiųjų) visų susirinkime dalyvaujančių akcininkų akcijų suteikiamų balsų, o 14 punktui priimti sprendimui reikia 3/4 (trijų ketvirtadalių) visų visuotiniame akcininkų susirinkime dalyvaujančių ir turinčių balsavimo teisę sprendžiant šį klausimą akcininkų akcijų sutreikiamų balsų.

37. Bendrovėje sudaryti komitetai

AB "Rokiškio sūris" audito komitetas:

Bendrovės audito komitetą sudaro 3 nariai, vienas iš jų yra nepriklausomas. Audito komiteto narių kadencija – 4 metai. Audito komiteto narius, Bendrovės valdybos teikimu, renka visuotinis akcininkų susirinkimas. Audito komiteto nariai išrinkti 2009 m. balandžio mėn. 24 d. visuotiniame akcininkų susirinkime.

Audito komiteto nariai:

Kęstutis Kirejevas – nepriklausomas narys, yra UAB "EuropaPrint" direktorius. AB "Rokiškio sūris" akcijų neturi.

Rasa Žukauskaitė, dirba AB "Rokiškio sūris" finansų skyriuje, turi 2 AB "Rokiškio sūris" akcijas.

Asta Keliuotytė, dirba AB "Rokiškio sūris" finansų skyriuje, AB "Rokiškio sūris" akcijų neturi.

Pagrindinės audito komiteto funkcijos:

1) stebėti Bendrovės finansinių ataskaitų rengimo procesą;
2) stebėti Bendrovės vidaus kontrolės, rizikos valdymo ir vidaus audito, jei jis Bendrovėje veikia, sistemų veiksmingumą;
3) stebėti Bendrovės audito atlikimo procesą;
4) stebėti, kaip auditorius ir audito įmonė laikosi nepriklausomumo ir objektyvumo principų;
5) sąžiningai ir atsakingai veikti Bendrovės bei akcininkų naudai ir gerovei.

Audito komitetas yra kolegialus organas, sprendimus priimantis posėdžių metu. Audito komitetas gali priimti sprendimus ir jo posėdis laikomas įvykusiu, kai jame dalyvauja ne mažiau kaip 2 (du) komiteto nariai. Sprendimas yra priimtas, kai už jį balsuoja bent du posėdyje dalyvavę Audito komiteto nariai.

Audito komiteto narius Bendrovės valdybos teikimu renka ir atšaukia bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas.

Audito komiteto narių kadencija baigiasi 2013 m. balandžio mėn.

Kitų komitetų bendrovėje nėra sudaryta.

38. Bendrovės vadovybė

Bendrovės vadovybės nariai:

Direktorius - Antanas Trumpa Direktoriaus pavaduotojas - Dalius Trumpa Finansų direktorius - Antanas Kavaliauskas Plėtros direktorius – Ramūnas Vanagas Vindikacijos direktorius – Jonas Kvedaravičius Logistikos direktorius – Jonas Kubilius Paruošų direktorius – Evaldas Dikmonas Pardavimų ir rinkodaros direktorius – Darius Norkus

Vadovybės premijavimo sistema:

Kadangi Bendrovės vadovybę sudaro keturi Bendrovės valdybos nariai, tai valdybos nariai, atsižvelgiant į Bendrovės veiklos rezultatus, gauna tantjemas, bei visi vadovybės nariai gauna darbo užmokestį, bei gauna kintamas sudedamąsias atlyginimo dalis, priklausančias nuo bendrovės veiklos rezultatų, rinkos situacijos ir kitų veiksnių.

39. Kolegialių organų nariai

AB "Rokiškio sūris" valdyba:

Valdyba yra kolegialus bendrovės valdymo organas, kurį sudaro 4 (keturi) nariai. Valdybos narius renka ir atšaukia visuotinis akcininkų susirinkimas Akcinių bendrovių įstatymo nustatyta tvarka.

Valdybos nariai :

Dalius Trumpa (pirmininkas), Antanas Kavaliauskas (pirmininko pavaduotojas), Ramūnas Vanagas, ir Darius Norkus.

Valdybos nariai išrinkti AB "Rokiškio sūris" visuotiniame akcininkų susirinkime, įvykusiame 2012 m. liepos 17 d. Valdybos kadencija 4 metai.

Duomenys apie valdybos narius:

(Duomenys 2012.12.31)

Dalius Trumpa valdybos pirmininkas, (išrinktas 2012.07.17) turi 1 002 697 vnt., t.y. 2,80% AB "Rokiškio sūris" įstatinio kapitalo ir 2,86% balsų. Išsilavinimas – aukštasis. Bendrovėje dirba nuo 1991 m. Nuo 2002 m. gamybos direktorius. Nuo 2007 m. direktoriaus pavaduotojas. Nuo 2007 m. dukterinės įmonės UAB "Rokiškio pienas" direktorius. Dalyvavimas kitų įmonių veikloje: UAB "Pieno pramonės investicijų valdymas" akcininkas, turi 3,91 %

UAB" Pieno pramonės investicijų valdymas" akcijų ir balsų; AB "Rokiškio sūris" dukterinės įmonės UAB "Rokiškio pienas"

direktorius, akcijų neturi;

UAB "Rokvalda" direktorius, turi 100 % akcijų ir balsų.

Antanas Kavaliauskas – valdybos pirmininko pavaduotojas, (išrinktas 2012.07.17) AB "Rokiškio sūris" Finansų direktorius, AB "Rokiškio sūris" akcijų neturi.

Bendrovėje dirba nuo 2002 m. Finansų direktoriaus pareigomis.

Išsilavinimas – aukštasis. 1997 m. Finansų vadybos magistro laipsnis Kauno technologijos universitete Vadybos fakultete. Dalyvavimas kitų įmonių veikloje:

UAB "Pieno pramonės investicijų valdymas" akcininkas, turi 3,91 % UAB" Pieno pramonės investicijų valdymas" akcijų ir balsų;

Latvijos įmonės SIA Jekabpils piena kombinats valdybos pirmininkas, akcijų neturi. Lietuvos pienininkų asociacijos "Pieno centras" direktorius,

akcijų neturi.

Ramūnas Vanagas – valdybos narys, , (išrinktas 2012.07.17) AB "Rokiškio sūris" Plėtros direktorius, AB "Rokiškio sūris" akcijų neturi. Išsilavinimas aukštasis. Bendrovėje dirba nuo 2005 m. Plėtros

direktoriaus pareigomis. Dalyvavimas kitų įmonių veikloje:

Kitų įmonių veikloje nedalyvauja.

Darius Norkus - valdybos narys, (išrinktas 2012.07.17) AB "Rokiškio sūris" Pardavimų ir rinkodaros direktorius, AB "Rokiškio sūris" akcijų neturi.

Išsilavinimas – aukštasis. Bendrovėje dirba nuo 2001 m. Pardavimų ir rinkodaros direktorius.

Dalyvavimas kitų įmonių veikloje:

UAB "Pieno pramonės investicijų valdymas" akcininkas, turi 3,91 % UAB" Pieno pramonės investicijų valdymas" akcijų ir balsų

Valdybos narių kadencija 4 metai. Kadencija baigiasi 2016 m. liepos 17 d.

Bendrovės vadovas (direktorius) :

Bendrovės vadovas (direktorius) yra vienasmenis bendrovės valdymo organas, kuris organizuoja kasdienę bendrovės ūkinę veiklą, svarsto ir sprendžia bendrovės ilgalaikio strateginio plano ir verslo plano klausimus. Bendrovės santykiuose su kitais asmenimis bendrovės vardu vienvaldiškai veikia direktorius.

Duomenys apie Bendrovės vadovą (direktorių):

Direktorius Antanas Trumpa.

Turi 8 240 053 vnt. AB "Rokiškio sūris" akcijų, t.y. 22,97 % AB "Rokiškio sūris" įstatinio kapitalo ir 23,50 % balsų. Išsilavinimas - aukštasis. Bendrovėje dirba nuo 1966 m. 1979 m. Kauno politechnikos institute apgynė technikos mokslų kandidato disertaciją "Vakuumo aparatų darbo organizacija", už kurią 1994m. spalio 12d. Lietuvos mokslo taryba nostrifikavo daktaro laipsnį. Dalyvavimas kitų įmonių veikloje: UAB "Rokiškio pienas" valdybos pirmininkas. UAB "Pieno pramonės investicijų valdymas" akcininkas, turi 6 758 vnt., t.y. 67,04 % UAB" Pieno pramonės investicijų valdymas" akcijų ir balsų.

Duomenys apie Finansų direktorių:

Finansų direktorius Antanas Kavaliauskas.

Duomenys apie Finansų direktorių pateikti 39 punkte prie informacijos apie valdybos narius.

Duomenys apie priskaičiuotas pinigų sumas

AB "Rokiškio sūris" Valdybos nariams, Bendrovės vadovui ir vyriausiajam finansininkui per 2012 metus priskaičiuotos pinigų sumos ir vidutiniai jų dydžiai, tenkantys vienam valdymo organų nariui, perleistas turtas bei suteiktos garantijos:

Valdymo organų nariai	Žmonių skaičius	Priskaičiuotos bendros sumos, (atlyginimai ir tantjemos) tūkst. Lt	Vidutiniai dydžiai vienam nariui, (atlyginimai ir tantjemos) tūkst. Lt	Perleista turto, tūkst. Lt	Suteikta garantijų tūkst. Lt
Valdybos nariai	4	1 219,8	305,0	-	-
Bendrovės vadovas ir vyr. finansininkas	2	153,4*	76,7*	-	-

* Su darbo užmokesčiu susijusios pajamos, kadangi šie darbuotojai nėra valdybos nariai ir tantjemos nėra mokamos

40. Informacija apie tai, kaip laikomasi bendrovių valdymo kodekso.

Priedas prie Konsoliduoto metinio pranešimo

AB "Rokiškio sūris" pranešimas apie Vertybinių popierių biržoje listinguojamų bendrovių valdymo kodekso laikymąsi pateikiama atskirame priede ir yra šio konsoliduoto metinio pranešimo dalis.

41. Duomenys apie viešai skelbtą informaciją

2012-04-27 AB "Rokiškio sūris" eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo priimti sprendimai
Auditoriaus išvada apie konsoliduotų finansinų ataskaitų rinkinį ir metinį pranešimą. Sprendimas: Pritarti auditoriaus išvadai.(pridedama)
Audito komiteto išvada. Sprendimas:

Pritarti Audito komiteto išvadai.(pridedama)

3. Bendrovės 2011 m. metinis pranešimas.

Pristatytas Bendrovės parengtas, auditorių įvertintas ir valdybos patvirtintas 2011 m. Bendrovės konsoliduotas metinis pranešimas. (pridedama)

4.Bendrovės 2011 m. konsoliduotų finansinių ataskaitų rinkinio tvirtinimas. Sprendimas:

Patvirtinti 2011 metų audituotų konsoliduotų finansinių ataskaitų rinkinį.(pridedama)

5.Bendrovės 2011 m. pelno (nuostolių) paskirstymo tvirtinimas.

Sprendimas:

Patvirtinti 2011 m. pelno (nuostolių) paskirstymą:

	Pavadinimas	tūkst. litų	tūkst. EUR
1.	Nepaskirstytasis pelnas (nuostoliai) ataskaitinių	89 123	25 812
	metų pradžioje
2.	Akcininkų patvirtinti dividendai už 2010 metus	3 688	1 068
3.	Pervesta į įstatymo numatytą rezervą	-	-
4.	Pelno dalis, paskirta į rezervą savoms akcijoms	20 000	5 792
	įsigyti
5.	Nepaskirstytasis pelnas (nuostoliai) ataskaitinių	65 435	18 951
	metų pradžioje po dividendų išmokėjimo ir
	pervedimo į rezervus
6.	Grynasis ataskaitinių metų pelnas (nuostoliai)	27 569	7 985
7.	Paskirstytinasis pelnas (nuostoliai) iš viso:	93 004	26 936
8.	Pelno dalis, paskirta į privalomąjį rezervą	-	-
9.	Pelno dalis, paskirta į kitus rezervus	-	-
10.	Pelno dalis, paskirta dividendams išmokėti	3 506	1 015
11.	Pelno dalis, paskirta metinėms išmokoms	1 168	338
	(tantjemoms) valdybos nariams, darbuotojų
	premijoms ir kt. tikslams
12.	Nepaskirstytasis pelnas (nuostoliai) ataskaitinių	88 330	25 582
	finansinių metų pabaigoje, perkeliamas į kitus
	finansinius metus

Už 2011 m. dividendams paskirti 3 506 588 Lt, (1 015 578 EUR) t.y. 0,10 Lt (0,029 EUR) vienai paprasrąjai vardinei akcijai (neatskaičius mokesčių).

Dividendus turi teisę gauti tie asmenys, kurie bus Bendrovės akcininkais dešimtos darbo dienos po sprendimą dėl dividendų mokėjimo priėmusio visuotinio akcininkų susirinkimo (teisių apskaitos dienos) pabaigoje, t.y. 2012 m. gegužės 14 d.

Vadovaujantis LR įstatymais, Lietuvos Respublikos fiziniams asmenims ir užsienio šalių rezidentams fiziniams asmenims mokami dividendai apmokestinami taikant 20 proc. gyventojų pajamų mokesčio tarifą; Lietuvos Respublikos rezidentams juridiniams asmenims ir užsienio šalių rezidentams juridiniams asmenims mokami dividendai apmokestinami taikant 15 proc. pelno mokesčio tarifą, jeigu kitaip nenumato įstatymai.

6. Audito įmonės rinkimai ir audito paslaugų apmokėjimo sąlygų nustatymas.

Sprendimas:

AB "Rokiškio sūris" auditoriumi išrinkti UAB "PricewaterhouseCoopers". Auditui už atliktą darbą atlyginimą įgalioti nustatyti valdybai. Sutartį su audito įmone įgalioti pasirašyti bendrovės vadovą.

7.Bendrovės savų akcijų įsigijimas.

Sprendimas:

Supirkti iki 10 procentų bendrovės akcijų.
Savų akcijų įsigijimo tikslas – palaikyti ir didinti bendrovės akcijų kainą.
Laikotarpis per kurį bendrovė gali įsigyti savas akcijas – 18 mėn. nuo sprendimo priėmimo.
Nustatyti įsigyjamų savų akcijų maksimalią vienos akcijos kainą – 3,475 EUR (12,00 Lt), o minimalią vienos akcijos įsigijimo kainą nustatyti lygią vienos akcijos nominaliai vertei, t. y 0,290 EUR (1,00 Lt).
Minimalią savų akcijų pardavimo kainą nustatyti lygią įsigytų akcijų kainai.

Parduodant savas supirktas akcijas užtikrinti lygias galimybes visiems akcininkams įsigyti bendrovės akcijų. Taip pat suteikti galimybę anuliuoti savas supirktas akcijas.

Pavesti valdybai organizuoti savų akcijų supirkimą ir pardavimą, nustatyti akcijų supirkimo bei pardavimo tvarką, laiką, akcijų skaičių ir kainą, taip pat atlikti kitus su tuo susijusius veiksmus, laikantis šiame nutarime nustatytų sąlygų ir LR Akcinių bendrovių įstatymo nustatytų reikalavimų.

8.Dėl rezervo sudarymo savoms akcijoms įsigyti.

Sprendimas:

Savų akcijų įsigijimui suformuotas 40 287 tūkst. Lt (11 668 tūkst. EUR) litų rezervas.

9. Valdybos narių rinkimai

Į AB "Rokiškio sūris" valdybą išrinkti: Evaldas Dikmonas (AB "Rokiškio sūris" paruošų direktorius), Antanas Kavaliauskas (AB "Rokiškio sūris" finansų direktorius), Petras Kudaras (AB "Invalda" investicijų valdytojas), Jonas Kubilius (AB "Rokiškio sūris" logistikos direktorius), Jonas Kvedaravičius (AB "Rokiškio sūris" vindikacijos direktorius), Darius Norkus (AB "Rokiškio sūris" pardavimų ir rinkodaros direktorius), Andrius Trumpa (Vilniaus Gedimino technikos universiteto dėstytojas), Dalius Trumpa (UAB "Rokiškio pienas" direktorius), Ramūnas Vanagas (AB "Rokiškio sūris" plėtros direktorius).

2012-07-17 AB "Rokiškio sūris" neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo priimti sprendimai

1. Bendrovės įstatų pakeitimai

Sprendimas:

1.Patvirtinti AB "Rokiškio sūris" naują įstatų redakciją dėl pasikeitusių Akcinių bendrovių įstatymo nuostatų bei valdymo organų pertvarkos. (Nauja įstatų redakcija pridedama).

2.Įgalioti direktorių Antaną Trumpą pasirašyti bendrovės įstatus ir atlikti visus kitus su įstatų pakeitimu bei jų įregistravimu Juridinių asmenų registre, susijusius veiksmus.

2. Bendrovės valdybos narių atšaukimas

Sprendimas: Atšaukti visus valdybos narius.

3. Naujos Bendrovės valdybos narių rinkimas

Į AB "Rokiškio sūris" valdybą išrinkti: Antanas Kavaliauskas (AB "Rokiškio sūris" finansų direktorius), Darius Norkus (AB "Rokiškio sūris" pardavimų ir rinkodaros direktorius), Dalius Trumpa (UAB "Rokiškio pienas" direktorius), Ramūnas Vanagas (AB "Rokiškio sūris" plėtros direktorius).

Dėl būklės su AB Ūkio banku

AB "Rokiškio sūris" informuoja, kad bendrovė ir jos grupė neturi jokių indėlių nei vertybinių popierių AB Ūkio banke, todėl Lietuvos banko 2013 m. vasario 12 d. sprendimas laikinai apriboti AB Ūkio banko veiklą AB "Rokiškio sūris" grupės veiklos rezultatams neturės jokios įtakos.

Dėl dukterinės įmonės reorganizavimo

2013 m. vasasio 28 d. AB "Rokiškio sūris" valdyba priėmė sprendimą reorganizuoti duktrinę įmonę UAB "Rokiškio pienas", atskiriant bendrovės ilgalaikį turtą ir įkuriant naują įmonę, kuri 100 proc. priklausys AB "Rokiškio sūris". Šis atskyrimas AB "Rokiškio sūris" grupės konsoliduotiems finansiniams rezultatams bei akcininkų turtui jokios reikšmingos įtakos neturės.

Visi bendrovės pranešimai apie esminius įvykius pateikiami vadovaujantis LR Vertybinių popierių įstatymo 28 str. nustatyta tvarka.

Bendrovė viešą informaciją skelbia viešai įdedama į Centrinę reglamentuojamos informacijos bazę, Vilniaus vertybinių popierių biržos tinklapyje http://www.nasdaqomxbaltic.com bei informaciją patalpina į Bendrovės interneto tinklapį www.rokiskio.com

42. Svarbūs įvykiai, įvykę po finansinių metų pabaigos

Kita informacija apie svarbius įvykius, įvykusius po finansinių metų pabaigos pateikti AB "Rokiškio sūris" konsoliduotos ir patronuojančios bendrovės 2012 m. gruodžio 31 d.finansinių ataskaitų 34 pastaboje (49 pusl.).

43. Duomenys apie auditą

AB "Rokiškio sūris" (Grupė) 2012 m. gruodžio 31 d. konsoliduoto balanso ir su juo susijusių tuomet pasibaigusių metų konsoliduotų bendrųjų pajamų, pinigų srautų ir nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitų auditą atliko UAB "PricewaterhouseCoopers".

44. Veiklos strategija ir numatomi jos pokyčiai per artimiausius finansinius (ūkinius) metus

Misija

AB "Rokiškio sūris" = Patikimi Pieno Pramonės Profesionalai.

Esminės vertybės:

Profesionalumas.
Nepriekaištingas klientų ir vartotojų poreikių tenkinimas.
Pagarba darbuotojams ir pasitikėjimas jais.
Nuolatinis tobulėjimas.

Ilgalaikiai tikslai:

Sukurti, konsoliduoti ir užtikrinti saugią ilgalaikę rinką gaminamiems produktams.
Užtikrinti stabilią, suderintą beatliekinę gamybos programą.
Išlaikyti pastovius ryšius su pieno gamintojais.

Esminės vertybės ir stipriosios savybės:

Darnus kolektyvas ir geras valdymas.
Modernios technologijos.
Geras įdirbis.
Finansinis stabilumas.
Greitis ir lankstumas priimant sprendimus ir reaguojant į išorės pasikeitimus.
Nuolatinis tobulėjimas.

Baltijos regione esame:

Efektyviausia pieno produktų gamybos įmonė:
Turime užtikrintai veikiančią kokybės valdymo sistemą,
Esame patikimas pieno gamintojų partneris,
Esame patraukus darbdavys,
Įmonės ženklas patikimumo ir kokybės garantas, žinomas Baltijos šalių, Rytų ir Vakarų rinkose.
Pieno pramonės lydere Lietuvoje ir Baltijos šalyje pagal:
Perdirbamo pieno kiekį,
Fermentinio sūrio gamybą,
Apyvartą ir pelną.

PRIEDAS PRIE KONSOLIDUOTO METINIO PRANEŠIMO 2012 M.

AB "ROKIŠKIO SŪRIS" pranešimas apie Vilniaus vertybinių popierių biržoje listinguojamų bendrovių valdymo kodekso laikymąsi

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vertybinių popierių įstatymo 21 straipsnio 3 dalimi ir AB NASDAQ OMX VILNIUS listingavimo taisyklių 24.5. punktu, akcinė bendrovė "Rokiškio sūris" šiame pranešime atskleidžia, kaip laikosi AB NASDAQ OMX VILNIUS listinguojamų bendrovių, kurių vertybiniais popieriais prekiaujama reguliuojamoje rinkoje, valdymo kodekso ir konkrečių jo nuostatų

PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS	TAIP	KOMENTARAS
	/NE
	/NEAKTUALU
I principas: Pagrindinės nuostatos

Pagrindinis bendrovės tikslas turėtų būti visų akcininkų interesų tenkinimas, užtikrinant nuolatinį akcininkų
nuosavybės vertės didinimą.
1.1. Bendrovė turėtų rengti ir viešai skelbti bendrovės	Taip	Bendrovė viešai skelbia Bendrovės plėtros
plėtros strategiją ir tikslus, aiškiai deklaruodama, kaip ji		strategiją ir tikslus metiniuose bendrovės
planuoja veikti akcininkų interesais ir didinti akcininkų		pranešimuose bei tarpinėse ataskaitose
nuosavybę.		pateikdama pranešimus per Centrinę
		reglamentuojamos informacijos bazę bei
		informaciją patalpina į Bendrovės interneto
		tinklapį.
1.2. Visų bendrovės organų veikla turėtų būti	Taip	Bendrovė vadovaujasi įmonės strateginiu planu,
sukoncentruota į strateginių tikslų įgyvendinimą,		pagal kurį bendrovės valdymo organų misija yra
atsižvelgiant į poreikį didinti akcininkų nuosavybę.		sukurti ir išlaikyti stiprią, konkurencingą,
		finansiškai pajėgią ir techniškai modernią įmonę,

		kuriančią ir maksimaliai didinančią vertę
		akcininkams.
1.3. Bendrovės priežiūros ir valdymo organai turėtų	Taip	Kadangi bendrovėje nėra bendrovės priežiūros
glaudžiai bendradarbiauti, siekdami kuo didesnės naudos		organo - stebėtojų tarybos, Bendrovės priežiūros
bendrovei ir akcininkams.		funkcijas atlieka Audito komitetas. Audito
		komitetas, valdyba bei Bendrovės vadovas
		glaudžiai bendradarbiaudami (bendrovės
		vadovas, ir esant reikalui, valdybos nariai
		kviečiami dalyvauti Audito komiteto
		posėdžiuose. Jie teikia ataskaitas apie bendrovės
		veiklą, strateginio plano bei biudžeto vykdymą,
		teikia paaiškinimus dėl finansinių ataskaitų
		sudarymo), tuo siekdami kuo didesnės naudos
		bendrovei ir akcininkams.
1.4. Bendrovės priežiūros ir valdymo organai turėtų	Taip	Valdyba bei bendrovės vadovai užtikrina, kad yra
užtikrinti, kad būtų gerbiamos ne tik bendrovės akcininkų,		gerbiamos bendrovės akcininkų, darbuotojų,
bet ir kitų bendrovės veikloje dalyvaujančių ar su ta veikla		žaliavų tiekėjų teisės ir pareigos. Darbuotojams
susijusių asmenų (darbuotojų, kreditorių, tiekėjų, klientų,		yra suteikiama galimybė kelti kvalifikaciją
vietos bendruomenės) teisės ir interesai.		mokymo kursuose bei seminaruose Lietuvoje bei
		užsienio šalyse, suteikiamos paramos pieno ūkio
		plėtrai, skatinamas ekologiškų ūkių kūrimas.
		Didžioji dalis darbuotojų bei pieno gamintojų yra
		bendrovės akcininkai.

II principas: Bendrovės valdymo sistema

Bendrovės valdymo sistema turėtų užtikrinti strateginį vadovavimą bendrovei, efektyvią bendrovės valdymo organų priežiūrą, tinkamą pusiausvyrą ir funkcijų pasiskirstymą tarp bendrovės organų, akcininkų interesų apsaugą.

2.1. Be Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme	Ne	Bendrovės organai yra visuotinis akcininkų
numatytų privalomų organų – visuotinio akcininkų		susirinkimas, valdyba ir vadovas. Bendrovėje
susirinkimo ir bendrovės vadovo, rekomenduojama		nėra sudaromas kolegialus priežiūros organas –
bendrovėje sudaryti tiek kolegialų priežiūros organą, tiek		stebėtojų taryba. Bendrovės vadovas apie
kolegialų valdymo organą. Kolegialių priežiūros ir		bendrovės veiklą atsiskaito valdybai.
valdymo organų sudarymas užtikrina valdymo ir
priežiūros funkcijų aiškų atskyrimą bendrovėje, bendrovės
vadovo atskaitomybę bei kontrolę, o tai savo ruožtu
sąlygoja efektyvesnį ir skaidresnį bendrovės valdymo
procesą.

2.2. Kolegialus valdymo organas yra atsakingas už	Taip	Rekomendacijoje nurodytas funkcijas atlieka
strateginį vadovavimą bendrovei bei vykdo kitas esmines		kolegialus valdymo organas – valdyba.
bendrovės valdymo funkcijas. Kolegialus priežiūros
organas yra atsakingas už efektyvią bendrovės valdymo
organų veiklos priežiūrą.
2.3. Jeigu bendrovė nusprendžia sudaryti tik vieną	Ne	Bendrovėje sudaromas tik vienas kolegialus
kolegialų organą, rekomenduojama, kad tai būtų		organas ir tai yra valdyba. Valdyba savo veikloje

priežiūros organas, t.y. stebėtojų taryba. Tokiu atveju		vykto ir stebėtojų tarybai priskirtas funkcijas.
stebėtojų taryba yra atsakinga už efektyvią bendrovės
vadovo vykdomų funkcijų priežiūrą.

2.4. Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas	Taip	Bendrovėje sudarytas vienas kolegialus organas –
kolegialus priežiūros organas turėtų būti sudaromas ir		valdyba. Valdybai taikomos šio kodekso III ir IV
turėtų veikti III ir IV principuose išdėstyta tvarka. Jeigu		principuose išdėstytos nuostatos.
bendrovė nuspręstų nesudaryti kolegialaus priežiūros
organo, tačiau sudarytų kolegialų valdymo organą –
valdybą, III ir IV principai turėtų būti taikomi valdybai,
kiek tai neprieštarauja šio organo esmei ir paskirčiai.
2.5. Bendrovės valdymo ir priežiūros organus turėtų	Taip	Pagal bendrovės įstatus, valdyba sudaryta iš 5
sudaryti toks valdybos narių (vykdomųjų direktorių) ir		narių. Šiuo metu į valdybą yra išrinkti 4 nariai.
stebėtojų tarybos narių (direktorių konsultantų) skaičius,		Viena vakuojanti vieta yra palikta
kad atskiras asmuo arba nedidelė asmenų grupė negalėtų		nepriklausomam valdybos nariui. Kaip tik bus
dominuoti šiems organams priimant sprendimus.		akcininkų surastas nepriklausomas narys, jis bus
		siūlomas rinkti į valdybą. Bendrovė mano, kad 5
		nariai užtikrina valdybos produktyvų darbą
		priimant sprendimus ir mano, kad atskiras asmuo
		ar nedidelė asmenų grupė nedominuoja valdybos
		priimamiems sprendimams. Kiekvienas narys turi
		po vieną balsą.

2.6. Direktoriai konsultantai arba stebėtojų tarybos nariai	Taip	Pagal bendrovės įstatus, Bendrovėje valdyba yra
turėtų būti skiriami apibrėžtam laikotarpiui, su galimybe		renkama 4 metų laikotarpiui. Kadencijų skaičius
būti individualiai perrenkamiems maksimaliais Lietuvos		nėra ribojamas. Atleidimas ar atsistatydinimas iš
Respublikos teisės aktų leidžiamais intervalais, tam, kad		bendrovės valdybos narių yra reglamentuotas LR
būtų užtikrintas būtinas profesinės patirties augimas ir		įstatymais –valdybos narys gali atsistatydinti iš
pakankamai dažnas jų statuso pakartotinas patvirtinimas.		pareigų kadencijai nesibaigus, apie tai ne vėliau
Taip pat turėtų būti numatyta galimybė juos atleisti, tačiau		kaip prieš 14 dienų raštu įspėjęs bendrovę.
ta procedūra neturėtų būti lengvesnė už vykdomojo		Atšaukti valdybos narį gali jį išrinkęs bendrovės
direktoriaus arba valdybos nario atleidimo procedūrą.		organas, t.y. visuotinis akcininkų susirinkimas.

2.7. Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo	Ne Bendrovė valdybos pirmininkas nėra bendrovės
kolegialaus organo pirmininku gali būti toks asmuo, kurio	vadovas, tačiau jis yra dukterinės įmonės
esamos arba buvusios pareigos nebūtų kliūtis	vadovas.
nepriklausomai ir nešališkai priežiūrai vykdyti. Kai
bendrovėje nesudaroma stebėtojų taryba, bet sudaroma
valdyba, rekomenduojama, kad bendrovės valdybos
pirmininkas ir bendrovės vadovas nebūtų tas pats asmuo.
Buvęs bendrovės vadovas neturėtų būti tuoj pat skiriamas
į visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus
organo pirmininko postą. Kai bendrovė nusprendžia
nesilaikyti šių rekomendacijų, turėtų būti pateikiama
informacija apie priemones, kurių imtasi priežiūros
nešališkumui užtikrinti.

III principas: Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo sudarymo tvarka

Bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo sudarymo tvarka turėtų užtikrinti bendrovės smulkiųjų akcininkų interesų atstovavimą, šio organo atskaitomybę akcininkams ir objektyvią bendrovės veiklos bei jos valdymo organų priežiūrą.

3.1. Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo (toliau šiame principe – kolegialus organas) sudarymo mechanizmas turėtų užtikrinti, kad bus vykdoma objektyvi ir nešališka bendrovės valdymo organų priežiūra, taip pat tinkamai atstovaujami smulkiųjų akcininkų interesai.	Taip	Iš 4 Bendrovės valdybos narių tik vienas valdybos narys yra akcininkas. Kiti valdybos nariai nėra bendrovės akcininkai. Smulkiems akcininkams nėra varžoma teisė atstovauti jų interesams ir turėti savo atstovą kolegialiame organe. Už darbą valdyboje, bendrovės valdybos nariams, visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu, vadovaujantis LR Akcinių bendrovių įstatymu, mokamos atlyginimas (tantjemos).
3.2. Kandidatų į kolegialaus organo narius vardai, pavardės, informacija apie jų išsilavinimą, kvalifikaciją, profesinę patirtį, einamas pareigas, kitus svarbius profesinius įsipareigojimus ir potencialius interesų konfliktus turėtų būti atskleista bendrovės akcininkams dar prieš visuotinį akcininkų susirinkimą, paliekant akcininkams pakankamai laiko apsispręsti, už kurį kandidatą balsuoti. Taip pat turėtų būti atskleistos visos aplinkybės, galinčios paveikti kandidato nepriklausomumą (pavyzdinis jų sąrašas pateiktas 3.7	Taip	Informaciją apie kolegialaus valdymo organų narius (vardai, pavardės, informacija apie jų išsilavinimą, kvalifikaciją, profesinę patirtį, dalyvavimą kitų įmonių veikloje, kitus svarbius profesinius įsipareigojimus) pateikiama periodinėse ataskaitose.

rekomendacijoje). Kolegialus organas turėtų būti
informuojamas apie vėlesnius šiame punkte nurodytos
informacijos pokyčius. Kolegialus organas kiekvienais
metais turėtų kaupti šiame punkte nurodytus duomenis
apie savo narius ir pateikti juos bendrovės metiniame
pranešime.
3.3. Kai siūloma paskirti kolegialaus organo narį, turėtų	Taip	Kandidatas į valdybos narius visuotinį akcininkų
būti nurodyta konkreti jo kompetencija, tiesiogiai susijusi		susirinkimą informuoja apie savo išsilavinimą,
su darbu kolegialiame organe. Kad akcininkai ir		darbinę patirtį, užimamas pareigas bei
investuotojai galėtų įvertinti, ar ši kompetencija ir toliau		dalyvavimą kitų įmonių veikloje. Bendrovės
yra tinkama, kolegialus organas kiekviename bendrovės		valdybos nariai teikia informaciją, kokiose
metiniame pranešime turėtų skelbti informaciją apie savo		kvalifikacijos kėlimo programose, susijusiose su
sudėtį ir apie konkrečią atskirų savo narių kompetenciją,		jo darbu kolegialiame organe, dalyvavo.
tiesiogiai susijusią su jų darbu kolegialiame organe.


3.4. Siekiant išlaikyti tinkamą kolegialaus organo narių	Taip	Bendrovės kolegialaus organo – valdybos nariai
turimos kvalifikacijos pusiausvyrą, kolegialaus organo		yra bendrovės funkciniai direktoriai,
sudėtis turėtų būti nustatyta atsižvelgiant į bendrovės		vadovaujantys atskiriems veiklos sritims ir
struktūrą ir veiklos pobūdį ir periodiškai tai vertinama.		esantys kvalifikuoti ir kompetetingi savo
Kolegialus organas turėtų užtikrinti, kad jo nariai, kaip		funkcijoms atlikti.
visuma, turėtų įvairiapusių žinių, nuomonių ir patirties		Audito komitetą sudaro 3 nariai, kurių vienas yra
savo užduotims tinkamai atlikti. Audito komiteto nariai,		nepriklausomas, turintis ne mažesnę kaip 5 metų
kaip visuma, turėtų turėti naujausių žinių ir atitinkamą		parirtį apskaitos srityje. Kiti audito nariai taip pat
patirtį listinguojamų bendrovių finansų ir apskaitos ir		turi patirtį savo užduotms tinkamai atlikti. Audito
(arba) audito srityse. Bent vienas iš atlyginimo komiteto		komitetas vykdo nepriklausomą, objektyvią
narių turėtų turėti žinių ir patirties atlyginimų nustatymo		stebėjimo, tyrimo, vertinimo ir konsultavimo
politikos srityje.		veiklą, skirtą organizacijos veiklai gerinti ir
		pridėtinei vertei kurti.
3.5. Visiems naujiems kolegialaus organo nariams turėtų	Ne	Visi nauji bendrovės valdybos nariai apie
būti siūloma individuali programa, skirta supažindinti su		bendrovės veiklą, bendrovės organizaciją, bei jų
pareigomis, bendrovės organizacija bei veikla. Kolegialus		pasikeitimus informuojami valdybos
organas turėtų atlikti metinį patikrinimą, kad būtų		posėdžiuose.

nustatytos sritys, kuriose jo nariams reikia atnaujinti savo
įgūdžius ir žinias.
3.6. Siekiant užtikrinti, kad visi su kolegialaus organo	Ne	Šiuo metu valdyboje nėra nepriklausomų
nariu susiję esminiai interesų konfliktai būtų sprendžiami		valdybos narių, tačiau yra palikta laisva vieta

tinkamai, į bendrovės kolegialų organą turėtų būti		nepriklausomam valdybos nariui užimti.

išrinktas pakankamas nepriklausomų narių skaičius.

3.7. Kolegialaus organo narys turėtų būti laikomas nepriklausomu tik tais atvejais, kai jo nesaisto jokie verslo, giminystės arba kitokie ryšiai su bendrove, ją kontroliuojančiu akcininku arba jų administracija, dėl kurių kyla ar gali kilti interesų konfliktas ir kurie gali paveikti nario nuomonę. Kadangi visų atvejų, kada kolegialaus organo narys gali tapti priklausomas, išvardyti neįmanoma, be to, skirtingose bendrovėse santykiai arba aplinkybės, susijusios su nepriklausomumo nustatymu, gali skirtis, o geriausia šios problemos sprendimo praktika susiklostys laikui bėgant, tai kolegialaus organo nario nepriklausomumo įvertinimas turėtų būti grindžiamas santykių ir aplinkybių turiniu, o ne forma. Pagrindiniai kriterijai nustatant, ar kolegialaus organo narys gali būti laikomas nepriklausomu, turėtų būti šie:

1) jis negali būti bendrovės arba susijusios bendrovės vykdomasis direktorius arba valdybos narys (jei visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas – stebėtojų taryba) ir paskutinius penkerius metus neturi būti ėjęs tokių pareigų;
2) jis negali būti bendrovės arba susijusios bendrovės darbuotojas ir paskutinius trejus metus neturi būti ėjęs tokių pareigų, išskyrus atvejus, kai kolegialaus organo narys nepriklauso vyresniajai vadovybei ir buvo išrinktas į kolegialų organą kaip darbuotojų atstovas;
3) jis neturi gauti arba nebūti gavęs reikšmingo papildomo atlyginimo iš bendrovės arba susijusios bendrovės, išskyrus užmokestį, gautą už kolegialaus organo nario pareigas. Tokiam papildomam atlyginimui priskiriamas ir dalyvavimas akcijų pasirinkimo sandoriuose arba kitokiose nuo veiklos rezultatų priklausančiose užmokesčio sistemose; jam nepriskiriamos pagal pensijų planą nustatytų kompensacijų išmokos (įskaitant atidėtas kompensacijas) už ankstesnį darbą bendrovėje (su sąlyga, kad tokia išmoka niekaip nesusijusi su vėlesnėmis pareigomis);
4) jis neturi būti kontroliuojantysis akcininkas arba neturi atstovauti tokiam akcininkui (kontrolė nustatoma pagal Tarybos direktyvos 83/349/EEB 1 straipsnio 1 dalį);

5) jis negali turėti ir per praėjusius metus neturi

Ne Bendrovėje nuo 1995 m. iki 2006 m. didžiąją valdybos narių dalį sudarė nepriklausomi valdybos nariai. Pasikeitus akcininkų struktūrai, atsistatydinus valdybos nariams, buvo renkami nauji valdybos nariai, kurie šiuo metu neatitinka šiame kodekse nepriklausomumo įvertinimo kriterijų.

būti turėjęs svarbių verslo ryšių su bendrove
arba susijusia bendrove nei tiesiogiai, nei kaip
turinčio tokius ryšius subjekto partneris,
akcininkas, direktorius arba viršesnis
darbuotojas. Turinčiu verslo ryšių laikytinas
subjektas, kuris yra svarbus prekių tiekėjas arba
paslaugų teikėjas (įskaitant finansines, teisines,
patariamąsias ir konsultacines paslaugas),
reikšmingas klientas ar organizacija, kuri gauna
reikšmingas įmokas iš bendrovės arba jos
grupės;
6) jis negali būti ir per paskutinius trejus metus neturi
būti buvęs bendrovės arba susijusios bendrovės dabartinės arba ankstesnės išorės audito įmonės
partneriu arba darbuotoju;
7) jis neturi būti vykdomuoju direktoriumi arba
valdybos nariu kitoje bendrovėje, kurioje
bendrovės vykdomasis direktorius arba valdybos
narys (jei visuotinio akcininkų susirinkimo
renkamas kolegialus organas – stebėtojų taryba)
yra direktorius konsultantas arba stebėtojų
tarybos narys, taip pat jis negali turėti kitų
reikšmingų ryšių su bendrovės vykdomaisiais
direktoriais, kurie atsiranda jiems dalyvaujant
kitų bendrovių arba organų veikloje;
8) jis neturi būti ėjęs kolegialaus organo nario pareigų
ilgiau kaip 12 metų;
9) jis neturi būti vykdomojo direktoriaus arba valdybos nario (jei visuotinio akcininkų
susirinkimo renkamas kolegialus organas –
stebėtojų taryba), arba 1–8 punkte nurodytų
asmenų artimas šeimos narys. Artimu šeimos
nariu laikytinas sutuoktinis (sugyventinis), vaikai
ir tėvai.




3.8. Nepriklausomumo sąvokos turinį iš esmės nustato
pats kolegialus organas. Kolegialus organas gali nuspręsti,
kad tam tikras jo narys, nors ir atitinka visus šiame
kodekse nustatytus nepriklausomumo kriterijus, vis dėlto

negali būti laikomas nepriklausomu dėl ypatingų
asmeninių ar su bendrove susijusių aplinkybių.
3.9. Turėtų būti atskleidžiama reikiama informacija apie	Ne Šiuo metu nėra valdybos narių atitinkančių
išvadas, prie kurių priėjo kolegialus organas	nepriklausomumo kriterijų išdėstytų šiame
aiškindamasis, ar tam tikras jo narys gali būti laikomas	kodekse.
nepriklausomu. Kai siūloma paskirti kolegialaus organo

narį, bendrovė turėtų paskelbti, ar laiko jį nepriklausomu.
Kai konkretus kolegialaus organo narys neatitinka vieno
ar kelių šiame kodekse nustatytų nepriklausomumo
vertinimo kriterijų, bendrovė turėtų paskelbti priežastis,
kodėl tą narį ji vis dėlto laiko nepriklausomu. Be to,
bendrovė kiekviename savo metiniame pranešime turėtų
paskelbti, kuriuos kolegialaus organo narius laiko
nepriklausomais.
3.10. Kai vienas arba keli šiame kodekse nustatyti	Ne	Šiuo metu valdybos narių atitinkančių
nepriklausomumo vertinimo kriterijai nebuvo tenkinami		nepriklausomumo kriterijų išdėstytų šiame
ištisus metus, bendrovė turėtų paskelbti priežastis, kodėl		kodekse, nėra.
konkretų kolegialaus organo narį laiko nepriklausomu.		Nei viena akcininkų grupė nesusijusi su
Kad būtų užtikrintas informacijos, pateikiamos dėl		bendrovės administracija per paskutinius metus
kolegialaus organo narių nepriklausomumo, tikslumas,		nepareiškė noro turėti savo narį valdyboje ir
bendrovė turėtų reikalauti, kad nepriklausomi nariai		nekėlė jokios kandidatūros.
reguliariai patvirtintų savo nepriklausomumą.		Šiuo metu iš akcininkų laukiama pasiūlymo dėl
		nepriklausomo valdybos nario kandidatūros.
3.11. Nepriklausomiems kolegialaus organo nariams už jų	Ne	Valdybos narių atitinkančių, nepriklausomumo
darbą ir dalyvavimą kolegialaus organo posėdžiuose gali		kriterijų išdėstytų šiame kodekse, bendrovėje
būti atlyginama iš bendrovės lėšų. Tokio atlyginimo dydį		nėra.
turėtų tvirtinti bendrovės visuotinis akcininkų
susirinkimas.
IV principas: Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo pareigos ir atsakomybė

Bendrovės valdymo sistema turėtų užtikrinti, kad visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas tinkamai ir efektyviai funkcionuotų, o jam suteiktos teisės turėtų užtikrinti efektyvią bendrovės valdymo organų priežiūrą ir visų bendrovės akcininkų interesų apsaugą.

4.1. Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas	Taip Bendrovės valdyba tvirtina ir pateikia visuotiniam
kolegialus organas (toliau šiame principe – kolegialus	akcininkų susirinkimui atsiliepimus ir pasiūlymus
organas) turėtų užtikrinti bendrovės finansinės apskaitos ir	dėl bendrovės metinių finansinių ataskaitų, pelno
kontrolės sistemos vientisumą bei skaidrumą. Kolegialus	paskirstymo projekto, bendrovės metinio
organas turėtų nuolat teikti rekomendacijas bendrovės	pranešimo, taip pat atlieka kitas valdybos
valdymo organams ir prižiūrėti bei kontroliuoti jų veiklą	kompetencijai priskirtas funkcijas.
valdant bendrovę.
4.2. Kolegialaus organo nariai turėtų sąžiningai,	Taip Bendrovės turimais duomenimis, visi valdybos
rūpestingai ir atsakingai veikti bendrovės bei akcininkų	nariai veikia gera valia bendrovės atžvilgiu,
naudai ir jų interesais, atsižvelgdami į darbuotojų	vadovaujasi bendrovės, o ne savo ar trečiųjų
interesus ir visuomenės gerovę. Nepriklausomi	asmenų interesais, stengdamiesi išlaikyti savo
kolegialaus organo nariai turėtų: a) bet kokiomis	nepriklausomumą priimant sprendimus.

sąlygomis išlaikyti savo analizės, sprendimų priėmimo ir veiksmų nepriklausomumą; b) nesiekti ir nepriimti jokių nepagrįstų lengvatų, kurios gali kompromituoti jų nepriklausomumą; c) aiškiai reikšti savo prieštaravimą tuo atveju, kai mano, kad kolegialaus organo sprendimas gali pakenkti bendrovei. Kai kolegialus organas yra priėmęs sprendimų, dėl kurių nepriklausomas narys turi rimtų abejonių, tokiu atveju šis narys turėtų padaryti atitinkamas išvadas. Jeigu nepriklausomas narys atsistatydintų, priežastis jis turėtų paaiškinti laiške kolegialiam organui arba audito komitetui ir, jei reikia, atitinkamam bendrovei nepriklausančiam organui (institucijai).
4.3. Kolegialaus organo nario pareigoms atlikti kiekvienas narys turėtų skirti pakankamai laiko ir dėmesio. Kiekvienas kolegialaus organo narys turėtų įsipareigoti taip apriboti kitus savo profesinius įsipareigojimus (ypač direktoriaus pareigas kitose bendrovėse), kad jie netrukdytų tinkamai atlikti kolegialaus organo nario pareigas. Jeigu kolegialaus organo narys dalyvavo mažiau nei pusėje kolegialaus organo posėdžių per bendrovės finansinius metus, apie tai turėtų būti informuojami bendrovės akcininkai.	Taip	Bendrovės nariai jiems skirtas funkcijas vykdo tinkamai: aktyviai dalyvauja kolegialaus organo posėdžiuose ir skiria pakankamai laiko savo, kaip kolegialaus nario, pareigų vykdymui. Visuose valdybos posėdžiuose yra reglamentuotas valdybos narių kvorumas, kas leidžia valdybai konstruktyviai priimti sprendimus. Per 2012 m. Valdyba pravedė 12 valdybos posėdžių. Visuose valdybos posėdžiuose dalyvavo visi valybos nariai.
4.4. Kai kolegialaus organo sprendimai gali skirtingai paveikti bendrovės akcininkus, kolegialus organas su visais akcininkais turėtų elgtis sąžiningai ir nešališkai. Jis turėtų užtikrinti, kad akcininkai būtų tinkamai informuojami apie bendrovės reikalus, jos strategiją, rizikos valdymą ir interesų konfliktų sprendimą. Bendrovėje turėtų būti aiškiai nustatytas kolegialaus organo narių vaidmuo jiems bendraujant su akcininkais ir įsipareigojant akcininkams.	Taip	Bendrovė elgiasi sąžiningai ir nešališkai su bendrovės akcininkais. Akcininkai apie bendrovės reikalus informuojami įstatymų numatyta tvarka, skelbiant informaciją periodinėse ataskaitose bei per Centrinę reglamentuojamos informacijos bazę bei Bendrovės internetinėje svetainėje.
4.5. Rekomenduojama, kad sandoriai (išskyrus mažareikšmius dėl nedidelės jų vertės arba sudarytus standartinėmis sąlygomis vykdant įprastinę bendrovės veiklą), sudaromi tarp bendrovės ir jos akcininkų, priežiūros ar valdymo organų narių, ar kitų bendrovės valdymui įtaką darančių ar galinčių daryti fizinių ar	Taip	Bendrovės valdymo organai sandorius sudaro vadovaudamiesi Bendrovės įstatų nuostatomis bei kolegialaus organo darbo reglamentu.

juridinių asmenų, būtų tvirtinami kolegialaus organo.
Sprendimas dėl tokių sandorių tvirtinimo turėtų būti
laikomas priimtu tik tuo atveju, kai už tokį sprendimą
balsuoja dauguma nepriklausomų kolegialaus organo
narių.

4.6. Kolegialus organas turėtų būti nepriklausomas	Ne	Bendrovės valdybos nariai nėra nepriklausomi
priimdamas sprendimus, turinčius reikšmės bendrovės		nuo Bendrovės valdymo organų. Visi keturi
veiklai ir strategijai. Be kita ko, kolegialus organas turėtų		valdybos nariai yra bendrovės darbuotojai. Tačiau
būti nepriklausomas nuo bendrovės valdymo organų.		yra palikta laisva vieta nepriklausomam valdybos
Kolegialaus organo narių darbui ir sprendimams neturėtų		nariui. Bendrovės valdyba priimdama sprendimus
daryti įtakos juos išrinkę asmenys. Bendrovė turėtų		vadovaujasi valdybos darbo reglamentu, dirba
užtikrinti, kad kolegialus organas ir jo komitetai būtų		Bendrovės naudai, ir užtikrina nuolatinį
aprūpinti pakankamais ištekliais (tarp jų ir finansiniais),		akcininkų nuosavybės vertės didinimą.
reikalingais pareigoms atlikti, įskaitant teisę gauti – ypač		Bendrovė užtikrina, kad kolegialus organas -
iš bendrovės darbuotojų – visą reikiamą informaciją ir		valdyba yra aprūpinta pakankamais ištekliais
teisę kreiptis nepriklausomo profesionalaus patarimo į		(tarp jų ir finansiniais), reikalingais pareigoms
išorinius teisės, apskaitos ar kitokius specialistus		atlikti, įskaitant teisę gauti iš bendrovės
kolegialaus organo ir jo komitetų kompetencijai		darbuotojų visą reikiamą informaciją bei teisę
priklausančiais klausimais. Atlyginimo komitetas,		kreiptis nepriklausomo profesionalaus patarimo į
naudodamasis minėtų konsultacijų ar specialistų		išorinius teisės, apskaitos ar kitokius specialistus.
paslaugomis infornacijai apie atlyginimų nustatymo		Atlyginimo komitetas Bendrovėje nėra sudarytas.
sistemų rinkos standartus gauti, turėtų užtikrinti, kad jie
tuo pačiu metu neteiktų konsultacijų susijusiai bendrovei,
vykdomam direktoriui arba valdymo organų nariams.
Naudodamasis konsultanto paslaugomis informacijai apie
atlyginimų nustatymo sistemų rinkos standartus gauti,
atlyginimo komitetas turėtų užtikrinti, kad tas
konsultantas tuo pačiu metu neteiktų konsultacijų
susijusios bendrovės žmogiškųjų išteklių skyriui arba
vykdomajam arba generaliniam direktoriui.

4.7. Kolegialaus organo veikla turėtų būti organizuota	Taip/Ne	Pagal Audito įstatymo 52 str.1 d reikalavimus
taip, kad nepriklausomi kolegialaus organo nariai galėtų		bendrovėje yra sudarytas Audito komitetas, kuris
turėti didelę įtaką itin svarbiose srityse, kuriose interesų		atitinka 2008 m. rugpjūčio 21 d. Vertybinių
konfliktų galimybė yra ypač didelė. Tokiomis sritimis		popierių komisijos nutarimo Nr.1K-18
laikytini klausimai, susiję su bendrovės direktorių		patvirtintus reikalavimus. Vadovaujantis šiais
skyrimu, atlyginimo bendrovės direktoriams nustatymu ir		reikalavimais 2009 m. balandžio 24 d. visuotinis
bendrovės audito kontrole bei įvertinimu. Todėl tuo		akcininkų susirinkimas patvirtino Audito

atveju, kai kolegialaus organo kompetencijai yra priskirti		komiteto sudarymo ir veiklos nuostatus, ir išrinko
minėti klausimai, šiam organui rekomenduojama		nepriklausomą Audito komiteto narį, bei
suformuoti skyrimo, atlyginimų ir audito komitetus.		patvirtino visą Audito komiteto sudėtį. Audito
Bendrovės turėtų užtikrinti, kad skyrimo, atlyginimų ir		komitetas yra nepriklausomas, objektyvus
audito komitetams priskirtos funkcijos būtų vykdomos,		stebėjimo, tyrimo, vertinimo ir konsultavimo
tačiau jos gali tas funkcijas sujungti ir sukurti mažiau nei		veikla užsiimantis komitetas, skirtas organizacijos
tris komitetus. Tokiu atveju bendrovės turėtų išsamiai		veiklai gerinti ir pridėtinei vertei kurti. Jo
paaiškinti, kodėl jos pasirinko alternatyvų požiūrį ir kaip		pagrindinė funkcija yra sistemingai ir
pasirinktas požiūris atitinka trims atskiriems komitetams		visapusiškai vertinti ir skatinti gerinti
nustatytus tikslus. Bendrovėse, kurių kolegialus organas		organizacijos rizikos valdymo, kontrolės ir
turi nedaug narių, trims komitetams skirtas funkcijas gali		priežiūros procesų veiksmingumą bei teikti
atlikti pats kolegialus organas, jeigu jis atitinka		išvadas Valdybai bei Vadovybei dėl tikslų ir
komitetams keliamus sudėties reikalavimus ir jeigu šiuo		uždavinių įgyvendinimo, rizikos valdymo
klausimu atskleidžia atitinkamą informaciją. Tokiu atveju		procedūrų, vidaus kontrolės funkcionavimo.
šio kodekso nuostatos, susijusios su kolegialaus organo		Bendrovėje skyrimo ir atlyginimo komitetai nėra
komitetais (ypač dėl jų vaidmens, veiklos ir skaidrumo),		suformuoti.
turėtų būti taikomos, kai tinka, visam kolegialiam organui.

4.8. Pagrindinis komitetų tikslas – didinti kolegialaus	Ne	Audito komitetas vadovaujasi Audito komiteto
organo darbo efektyvumą užtikrinant, kad sprendimai		veiklos nuostatais, stebi kaip rengiamos
būtų priimami juos tinkamai apsvarsčius, ir padėti		finansinės ataskaitos, stebi veiksmingos įmonės
organizuoti darbą taip, kad kolegialaus organo		vidaus kontrolės, rizikos valdymo ir vidaus audito
sprendimams nedarytų įtakos esminiai interesų konfliktai.		sistemos veiklą ir teiks visuotiniam akcininkų
Komitetai turėtų veikti nepriklausomai bei principingai ir		susirinkimui savo nuomonę apie bendrovės
teikti kolegialiam organui rekomendacijas, susijusias su		metinę finansinę ataskaitą ir su ja susijusius
kolegialaus organo sprendimu, tačiau galutinį sprendimą		pasiūlymus. Kolegialus organas išlieka visiškai
priima pats kolegialus organas. Rekomendacija steigti		atsakingas už savo kompetencijos ribose
komitetus nesiekiama susiaurinti kolegialaus organo		priimamus sprendimus ir priima galutinius
kompetencijos ar perkelti ją komitetams. Kolegialus		sprendimus
organas išlieka visiškai atsakingas už savo kompetencijos
ribose priimamus sprendimus.
4.9. Kolegialaus organo sukurti komitetai turėtų susidėti	Taip	Audito komitetas sudarytas iš 3 narių, iš kurių
bent iš trijų narių. Bendrovėse, kuriose kolegialaus organo		vienas narys yra nepriklausomas.
narių yra nedaug, išimties tvarka komitetai gali būti
sudaryti tik iš dviejų narių. Kiekvieno komiteto narių
daugumą turėtų sudaryti nepriklausomi kolegialaus
organo nariai. Tuo atveju, kai bendrovėje stebėtojų taryba
nesudaroma, atlyginimų ir audito komitetai turėtų būti
sudaryti išimtinai iš direktorių konsultantų.

Sprendžiant, ką skirti komiteto pirmininku ir nariais,
turėtų būti atsižvelgiama į tai, kad narystė komitete turi
būti atnaujinama ir kad neturi būti pernelyg pasitikima
tam tiktais asmenimis.
4.10. Kiekvieno įkurto komiteto įgaliojimus turėtų	Taip	Audito komitetas vykdo savo pareigas
nustatyti pats kolegialus organas. Komitetai turėtų vykdyti		laikydamiesi darbo tvarkos, kurią patvirtino
savo pareigas laikydamiesi nustatytų įgaliojimų ir		visuotinis akcininkų susirinkimas. Šis komitetas
reguliariai informuoti kolegialų organą apie savo veiklą ir		apie savo veiklą ir rezultatus, bei informaciją ar jį
jos rezultatus. Kiekvieno komiteto įgaliojimai,		tenkina audito proceso nepriklausomunas
apibrėžiantys jo vaidmenį ir nurodantys jo teises bei		informuos visuotinį akcininkų susirinkimą.
pareigas, turėtų būti paskelbti bent kartą per metus (kaip
dalis informacijos, kurią bendrovė kasmet skelbia apie
savo valdymo struktūrą ir praktiką). Bendrovės taip pat
kasmet savo metiniame pranešime turėtų skelbti esamų
komitetų pranešimus apie jų sudėtį, posėdžių skaičių ir
narių dalyvavimą posėdžiuose per praėjusius metus, taip
pat apie pagrindines savo veiklos kryptis. Audito
komitetas turėtų patvirtinti, kad jį tenkina audito proceso
nepriklausomumas, ir trumpai aprašyti veiksmus, kurių
buvo imtasi tam, kad prieiti tokios išvados.
4.11. Siekiant užtikrinti komitetų savarankiškumą ir	Taip	Audito komitetas kviečiasi į savo posėdžius

objektyvumą, kolegialaus organo nariai, kurie nėra		Bendrovės vadovą bei atsakingus Bendrovės
komiteto nariai, paprastai turėtų turėti teisę dalyvauti		darbuotojus, kurie yra atsakingi už svarstomų
komiteto posėdžiuose tik komitetui pakvietus. Komitetas		klausimų veiklos sritis. Taip pat Audito komiteto
gali pakviesti arba reikalauti, kad posėdyje dalyvautų tam		pirmininkui yra sudarytos sąlygos palaikyti ryšius
tikri darbuotojai arba ekspertai. Kiekvieno komiteto		su akcininkais.
pirmininkui turėtų būti sudarytos sąlygos tiesiogiai
palaikyti ryšius su akcininkais. Atvejus, kuriems esant tai
turėtų būti daroma, reikėtų nurodyti komiteto veiklą
reglamentuojančiose taisyklėse.
4.12. Skyrimo komitetas.	Ne	Bendrovė nėra sudarytas Skyrimo komitetas.
4.12.1. Pagrindinės skyrimo komiteto funkcijos turėtų būti
šios:
1) parinkti kandidatus į laisvas valdymo organų narių
vietas ir rekomenduoti kolegialiam organui juos svarstyti.
Skyrimo komitetas turėtų įvertinti įgūdžių, žinių ir
patirties pusiausvyrą valdymo organe, parengti funkcijų ir
sugebėjimų, kurių reikia konkrečiam postui, aprašą ir

komitetas taip pat gali vertinti bendrovės akcininkų
pasiūlytus kandidatus į kolegialaus organo narius;
2) reguliariai vertinti priežiūros ir valdymo organų
struktūrą, dydį, sudėtį ir veiklą, teikti kolegialiam organui
rekomendacijas, kaip siekti reikiamų pokyčių;
3) reguliariai vertinti atskirų direktorių įgūdžius, žinias bei
patirtį ir apie tai pranešti kolegialiam organui;
4) reikiamą dėmesį skirti tęstinumo planavimui;
5) peržiūrėti valdymo organų politiką dėl vyresniosios
vadovybės rinkimo ir skyrimo.
4.12.2. Skyrimo komitetas turėtų apsvarstyti kitų asmenų,
įskaitant administraciją ir akcininkus, pateiktus
pasiūlymus. Kai sprendžiami klausimai, susiję su
vykdomaisiais direktoriais arba valdybos nariais (jei
visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus
organas – stebėtojų taryba) ir vyresniąja vadovybe, turėtų
būti konsultuojamasi su bendrovės vadovu, suteikiant jam
teisę teikti pasiūlymus Skyrimo komitetui.
4.13. Atlyginimų komitetas.	Ne	Bendrovė nėra sudarytas Atlyginimų komitetas.
4.13.1. Pagrindinės atlyginimų komiteto funkcijos turėtų

būti šios:
1) teikti kolegialiam organui svarstyti pasiūlymus dėl
valdymo organų narių ir vykdomųjų direktorių atlyginimų
politikos. Tokia politika turėtų apimti visas atlyginimo
formas, įskaitant fiksuotą atlyginimą, nuo veiklos
rezultatų priklausančio atlyginimo sistemas, pensijų
modelius ir išeitines išmokas. Pasiūlymai, susiję su nuo
veiklos rezultatų priklausančio atlyginimo sistemomis,
turėtų būti pateikiami kartu su rekomendacijomis dėl su
tuo susijusių tikslų ir įvertinimo kriterijų, kurių tikslas –
tinkamai suderinti vykdomųjų direktorių ir valdymo
organų narių atlyginimą su bendrovės kolegialaus organo
nustatytais ilgalaikiais akcininkų interesais ir tikslais;
2) teikti kolegialiam organui pasiūlymus dėl individualių
atlyginimų vykdomiesiems direktoriams ir valdymo
organų nariams siekiant, kad jie atitiktų bendrovės
atlyginimų politiką ir šių asmenų veiklos įvertinimą.
Vykdydamas šią funkciją, komitetas turėtų būti gerai

direktoriai ir valdymo organų nariai gauna iš kitų susijusių
bendrovių;
3) turėtų užtikrinti, kad individualus atlyginimas
vykdomajam direktoriui ir valdymo organo nariui būtų
proporcingas kitų bendrovės vykdomųjų direktorių arba
valdymo organų narių ir kitų bendrovės darbuotojų
atlyginimui;
4)reguliariai peržiūrėti vykdomųjų ditektorių ar valdybos
organų narių atlyginimų nustatymo politiką (taip pat ir
akcijomis pagrįsto atlyginimo politiką) bei jos
įgyvendinimą;
4) teikti kolegialiam organui pasiūlymus dėl tinkamų
sutarčių su vykdomaisiais direktoriais ir valdymo organų
nariais formų;
4) padėti kolegialiam organui prižiūrėti, kaip bendrovė
laikosi galiojančių nuostatų dėl informacijos, susijusios su
atlyginimais, skelbimo (ypač dėl galiojančios atlyginimų
politikos ir direktoriams skiriamo individualus
atlyginimo);
5) teikti vykdomiesiems direktoriams ir valdymo organų
nariams bendras rekomendacijas dėl vyresniosios
vadovybės (kaip apibrėžta paties kolegialaus organo)
atlyginimų dydžio ir struktūros, taip pat stebėti
vyresniosios vadovybės atlyginimų dydį ir struktūrą,
remiantis atitinkama informacija, kurią pateikia
vykdomieji direktoriai ir valdymo organų nariai.
4.13.2. Tuo atveju, kai reikia spręsti skatinimo klausimą,
susijusį su akcijų pasirinkimo sandoriais ar kitomis su
akcijomis susijusiomis skatinimo priemonėmis, kurios
gali būti taikomos direktoriams arba kitiems
darbuotojams, komitetas turėtų:
1) apsvarstyti bendrą tokių skatinimo sistemų taikymo
politiką, ypatingą dėmesį skirdamas skatinimui,
susijusiam su akcijų pasirinkimo sandoriais, ir pateikti
kolegialiam organui su tuo susijusius pasiūlymus;
2) išnagrinėti informaciją, kuri pateikta šiuo klausimu
bendrovės metiniame pranešime ir dokumentuose,
skirtuose akcininkų susirinkimui;
3) pateikti kolegialiam organui pasiūlymus dėl

pasirinkimo sandorių pasirašant akcijas arba pasirinkimo
sandorių perkant akcijas alternatyvos apibrėžiant tokios
alternatyvos suteikimo priežastis ir pasekmes.
4.13.3. Atlyginimų komitetas, spręsdamas jo
kompetencijai priskirtus klausimus, turėtų pasidomėti bent
kolegialaus valdymo organo pirmininko ir (arba)
bendrovės vadovo nuomone dėl kitų vykdomųjų
direktorių ir valdymo organų narių atlyginimų.
4.13.4. Atlyginimo komitetas turėtų informuoti akcininkus
apie savo funkcijų vykdymą ir tuo tikslu dalyvauti
metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime.

4.14. Audito komitetas.	Taip	Audito komitetas yra nepriklausomas,
4.14.1. Pagrindinės audito komiteto funkcijos turėtų būti		objektyvus stebėjimo, tyrimo, vertinimo ir
šios:		konsultavimo veikla užsiimantis komitetas,
1) stebėti bendrovės teikiamos finansinės informacijos		skirtas organizacijos veiklai gerinti ir pridėtinei
vientisumą, ypatingą dėmesį skiriant bendrovės ir jos		vertei kurti. Jo pagrindinė funkcija yra
grupės naudojamų apskaitos metodų tinkamumui ir		sistemingai ir visapusiškai vertinti ir skatinti
nuoseklumui (įskaitant bendrovių grupės finansinių		gerinti organizacijos rizikos valdymo, kontrolės ir
atskaitų rinkinių konsolidavimo kriterijus);		priežiūros procesų veiksmingumą bei teikti
2) mažiausiai kartą per metus peržiūrėti vidaus kontrolės		išvadas Visuotiniam akcininkų susirinkimui ir
ir rizikos valdymo sistemas, siekiant užtikrinti, kad		Valdybai dėl tikslų ir uždavinių įgyvendinimo,
pagrindinės rizikos (įskaitant riziką, susijusią su		rizikos valdymo procedūrų, vidaus kontrolės
galiojančių įstatymų ir taisyklių laikymusi) yra tinkamai		funkcionavimo.
nustatytos, valdomos ir apie jas atskleidžiama informacija;		Audito komitetas analizuoja, bei teikia pastabas
3) užtikrinti vidaus audito funkcijų veiksmingumą, be kita		bei pasiūlymus dėl konsoliduotų finansinių
ko, teikiant rekomendacijas dėl vidaus audito padalinio		ataskaitų sudarymo, teikia valdybai
vadovo parinkimo, skyrimo, pakartotinio skyrimo bei		rekomendacijas dėl išorinio audito parinkimo bei
atleidimo ir dėl šio padalinio biudžeto, taip pat stebint,		tikrina išorės audito proceso veiksmingumą ir
kaip bendrovės administracija reaguoja į šio padalinio		administracijos reakciją į rekomendacijas, kurias
išvadas ir rekomendacijas. Jei bendrovėje nėra vidaus		audito įmonė pateikia laiške vadovybei.
audito funkcijos, komitetas poreikį turėti šią funkciją		Visiems komiteto nariams yra suteikiama išsami
turėtų įvertinti bent kartą per metus;		informacija, susijusi su specifiniais bendrovės
4) teikti kolegialiam organui rekomendacijas, susijusias su		apskaitos, finansiniais ir veiklos ypatumais, bei
išorės audito įmonės parinkimu, skyrimu, pakartotiniu		komiteto nariams pareikalavus suteikiama
skyrimu ir atleidimu (tai atlieka bendrovės visuotinis		informacija apie svarbių ir neįprastų sandorių
akcininkų susirinkimas) bei sutarties su audito įmone		vykdymą.
sąlygomis. Komitetas turėtų ištirti situacijas, dėl kurių		Audito komitetas gali pareikalauti, kad jo
audito įmonei ar auditoriui atsiranda pagrindas		posėdžiuose dalyvautų valdybos pirmininkas,

atsistatydinti, ir pateikti rekomendacijas dėl tokiu atveju būtinų veiksmų;

5) stebėti išorės audito įmonės nepriklausomumą ir objektyvumą, ypač svarbu patikrinti, ar audito įmonė atsižvelgia į reikalavimus, susijusius su audito partnerių rotacija, taip pat būtina patikrinti atlyginimo, kurį bendrovė moka audito įmonei, dydį ir panašius dalykus. Siekiant užkirsti kelią esminiams interesų konfliktams, komitetas, remdamasis inter alia išorės audito įmonės skelbiamais duomenimis apie visus atlyginimus, kuriuos audito įmonei bei jos tinklui moka bendrovė ir jos grupė, turėtų nuolat prižiūrėti ne audito paslaugų pobūdį ir mastą. Komitetas, vadovaudamasis 2002 m. gegužės 16 d. Komisijos rekomendacijoje 2002/590/EB įtvirtintais principais ir gairėmis, turėtų nustatyti ir taikyti formalią politiką, apibrėžiančią ne audito paslaugų rūšis, kurių pirkimas iš audito įmonės yra: a) neleidžiamas; b) leidžiamas komitetui išnagrinėjus ir c) leidžiamas be kreipimosi į komitetą;

6) tikrinti išorės audito proceso veiksmingumą ir administracijos reakciją į rekomendacijas, kurias audito įmonė pateikia laiške vadovybei.

4.14.2. Visi komiteto nariai turėtų būti aprūpinti išsamia informacija, susijusia su specifiniais bendrovės apskaitos, finansiniais ir veiklos ypatumais. Bendrovės administracija turėtų informuoti audito komitetą apie svarbių ir neįprastų sandorių apskaitos būdus, kai apskaita gali būti vykdoma skirtingais būdais. Šiuo atveju ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas bendrovės veiklai ofšoriniuose centruose ir (ar) per specialios paskirties įmones (organizacijas) vykdomai veiklai bei tokios veiklos pateisinimui.

4.14.3. Audito komitetas turėtų nuspręsti, ar jo posėdžiuose turi dalyvauti (jei taip, tai kada) kolegialaus valdymo organo pirmininkas, bendrovės vadovas, vyriausiasis finansininkas (arba viršesni darbuotojai, atsakingi už finansus bei apskaitą), vidaus auditorius ir išorės auditorius. Komitetas turėtų turėti galimybę prireikus susitikti su atitinkamais asmenimis, bendrovės vadovas, vyriausiasis finansininkas. Komitetas taip pat turi galimybę prireikus susitikti su atitinkamais asmenimis, nedalyvaujant vykdomiesiems direktoriams ir valdymo organų nariams.

Audito komitetas savo veiklos ataskaitą pateiks visuotiniam akcininkų susirinkimui, kai bus tvirtinamos metinės finansinės ataskaitos.

nedalyvaujant vykdomiesiems direktoriams ir valdymo organų nariams. 4.14.4. Vidaus ir išorės auditoriams turėtų būti užtikrinti ne tik veiksmingi darbiniai santykiai su administracija, bet ir neribotos galimybės susisiekti su kolegialiu organu. Šiuo tikslu audito komitetas turėtų veikti kaip pagrindinė instancija ryšiams su vidaus ir išorės auditoriais palaikyti. 4.14.5. Audito komitetas turėtų būti informuotas apie vidaus auditorių darbo programą ir gauti vidaus audito ataskaitas arba periodinę santrauką. Audito komitetas taip pat turėtų būti informuotas apie išorės auditorių darbo programą ir turėtų iš audito įmonės gauti ataskaitą, kurioje būtų aprašomi visi ryšiai tarp nepriklausomos audito įmonės ir bendrovės bei jos grupės. Komitetas turėtų laiku gauti informaciją apie visus su bendrovės auditu susijusius klausimus. 4.14.6. Audito komitetas turėtų tikrinti, ar bendrovė

laikosi galiojančių nuostatų, reglamentuojančių darbuotojų galimybę pateikti skundą arba anonimiškai pranešti apie įtarimus, kad bendrovėje daromi svarbūs pažeidimai (dažniausiai pranešama nepriklausomam kolegialaus organo nariui), ir turėtų užtikrinti, kad būtų nustatyta tvarka proporcingam ir nepriklausomam tokių klausimų tyrimui ir atitinkamiems tolesniems veiksmams. 4.14.7. Audito komitetas turėtų teikti kolegialiam organui savo veiklos ataskaitas bent kartą per šešis mėnesius, tuo metu, kai tvirtinamos metinės ir pusės metų ataskaitos.

4.15. Kiekvienais metais kolegialus organas turėtų atlikti	Ne	Bendrovėje nėra valdybos veiklos vertinimo
savo veiklos įvertinimą. Jis turėtų apimti kolegialaus		praktikos.
organo struktūros, darbo organizavimo ir gebėjimo veikti
kaip grupė vertinimą, taip pat kiekvieno kolegialaus
organo nario ir komiteto kompetencijos ir darbo
efektyvumo vertinimą bei vertinimą, ar kolegialus organas
pasiekė nustatytų veiklos tikslų. Kolegialus organas turėtų
bent kartą per metus paskelbti (kaip dalį informacijos,
kurią bendrovė kasmet skelbia apie savo valdymo
struktūras ir praktiką) atitinkamą informaciją apie savo
vidinę organizaciją ir veiklos procedūras, taip pat
nurodyti, kokius esminius pokyčius nulėmė kolegialaus
organo atliktas savo veiklos įvertinimas.

V principas: Bendrovės kolegialių organų darbo tvarka

Bendrovėje nustatyta kolegialių priežiūros ir valdymo organų darbo tvarka turėtų užtikrinti efektyvų šių organų darbą ir sprendimų priėmimą, skatinti aktyvų bendrovės organų bendradarbiavimą.

5.1. Bendrovės kolegialiems priežiūros ir valdymo	Taip	Bendrovės Valdybos posėdžiams, vadovaujantis
organams (šiame principe sąvoka kolegialūs organai		patvirtintu Valdybos darbo reglamentu,
apima tiek kolegialius priežiūros, tiek valdymo organus)		vadovauja valdybos pirmininkas. Valdybos
vadovauja šių organų pirmininkai. Kolegialaus organo		pirmininkas yra atsakingas už kolegialaus organo
pirmininkas yra atsakingas už kolegialaus organo		posėdžių tinkamą sušaukimą, užtikrina tinkamą
posėdžių tinkamą sušaukimą. Pirmininkas turėtų užtikrinti		visų valdybos narių informavimą apie šaukiamą
tinkamą visų kolegialaus organo narių informavimą apie		posėdį ir posėdžio darbotvarkę. Jis taip pat
šaukiamą posėdį ir posėdžio darbotvarkę. Jis taip pat		užtikrina tinkamą tvarką ir darbingą atmosferą
turėtų užtikrinti tinkamą vadovavimą kolegialaus organo		posėdžio metu.
posėdžiams bei tvarką ir darbingą atmosferą posėdžio
metu.
5.2. Bendrovės kolegialių organų posėdžius	Taip	Valdybos posėdžiai vyksta pagal iš anksto
rekomenduojama rengti atitinkamu periodiškumu, pagal iš		Valdybos darbo reglamente patvirtintą grafiką, t.
anksto patvirtintą grafiką. Kiekviena bendrovė pati		y ne rečiau kaip kartą per 3 mėnesius, o esant
sprendžia, kokiu periodiškumu šaukti kolegialių organų		reikalui ir dažniau.
posėdžius, tačiau rekomenduojama juos rengti tokiu		Visiems valdybos nariams ne vėliau kaip likus 5
periodiškumu, kad būtų užtikrintas nepertraukiamas		(penkioms) dienoms iki valdybos posėdžio kartu
esminių bendrovės valdymo klausimų sprendimas.		su pranešimu apie posėdžio šaukimą siunčiama
Bendrovės stebėtojų tarybos posėdžiai turėtų būti		raštiška valdybos posėdžio darbotvarkė, nurodant

šaukiami bent kartą per metų ketvirtį, o bendrovės		klausimus, kurie bus nagrinėjami posėdyje.
valdybos posėdžiai – bent kartą per mėnesį.		Planinius valdybos posėdžius kviečia jos
		pirmininkas, jam nesant - jo pavaduotojas.

5.3. Kolegialaus organo nariai apie šaukiamą posėdį turėtų	Taip	Visiems valdybos nariams ne vėliau kaip likus 5
būti informuojami iš anksto, kad turėtų pakankamai laiko		(penkioms) dienoms iki valdybos posėdžio kartu
tinkamai pasirengti posėdyje nagrinėjamų klausimų		su pranešimu apie posėdžio šaukimą siunčiama
svarstymui ir galėtų vykti naudinga diskusija, po kurios		raštiška valdybos posėdžio darbotvarkė, nurodant
būtų priimami tinkami sprendimai. Kartu su pranešimu		klausimus, kurie bus nagrinėjami posėdyje.
apie šaukiamą posėdį kolegialaus organo nariams turėtų		Planinius valdybos posėdžius kviečia jos
būti pateikta visa reikalinga, su posėdžio darbotvarke		pirmininkas, jam nesant - jo pavaduotojas.
susijusi medžiaga. Darbotvarkė posėdžio metu neturėtų		Darbotvarkė posėdžio metu galima pildyti tik tuo
būti keičiama ar papildoma, išskyrus atvejus, kai posėdyje		atveju, jei posėdyje dalyvauja visi valdybos
dalyvauja visi kolegialaus organo nariai arba kai		nariai, yra svarbus klausimas ir visi valdybos
neatidėliotinai reikia spręsti svarbius bendrovei		nariai sutinka, kad jis būtų neatidėliotinai
klausimus.		sprendžiamas.
5.4. Siekiant koordinuoti bendrovės kolegialių organų	Ne	Bendrovėje nėra sudaroma stebėtojų taryba, todėl
darbą bei užtikrinti efektyvų sprendimų priėmimo		šios nuostatos bendrovė negali laikytis.
procesą, bendrovės kolegialių priežiūros ir valdymo
organų pirmininkai turėtų tarpusavyje derinti šaukiamų
posėdžių datas, jų darbotvarkes, glaudžiai bendradarbiauti
spręsdami kitus su bendrovės valdymu susijusius
klausimus. Bendrovės stebėtojų tarybos posėdžiai turėtų
būti atviri bendrovės valdybos nariams, ypač tais atvejais,
kai posėdyje svarstomi klausimai, susiję su valdybos narių
atšaukimu, atsakomybe, atlyginimo nustatymu.
VI principas: Nešališkas akcininkų traktavimas ir akcininkų teisės
Bendrovės valdymo sistema turėtų užtikrinti nešališką visų akcininkų, įskaitant smulkiuosius bei
užsieniečius, traktavimą. Bendrovės valdymo sistema turėtų apsaugoti akcininkų teises.

6.1. Rekomenduojama, kad bendrovės kapitalą sudarytų	Taip	2012.12.31 Bendrovės įstatinį kapitalą sudaro 35
tik tokios akcijos, kurios jų turėtojams suteikia vienodas		867 970 paprastųjų vardinių akcijų. Vienos
balsavimo, nuosavybės, dividendų ir kitas teises.		akcijos nominali vertė 1 litas. Visiems Bendrovės
		akcijų savininkams suteikiamos vienodos turtinės
		ir neturtinės teisės, išskyrus Bendrovės savoms
		supirktoms akcijoms turtinės ir neturtinės teisės
		nesuteikiamos. Bendrovė turi 802 094 vnt. savų
		akcijų, kas sudarė 2,24 proc. Bendrovės įstatinio
		kapitalo.

		Balsavimo teisę turinčių akcijų yra 35 065 876
		vnt.
6.2. Rekomenduojama sudaryti investuotojams sąlygas iš	Taip	Bendrovė sudaro sąlygas investuotojams
anksto, t.y. prieš perkant akcijas, susipažinti su		susipažinti su išleidžiamų naujų ar jau išleistų
išleidžiamų naujų ar jau išleistų akcijų suteikiamomis		akcijų suteikiamomis teisėmis.
teisėmis.

6.3. Bendrovei ir jos akcininkams svarbūs sandoriai, tokie	Ne	Pagal Bendrovės įstatus, svarbiems sandoriams,
kaip bendrovės turto perleidimas, investavimas, įkeitimas		t.y. sprendimams dėl ilgalaikio turto, kurio
ar kitoks apsunkinimas, turėtų gauti visuotinio akcininkų		balansinė vertė didesnė kaip 1/5 bendrovės
susirinkimo pritarimą. Visiems akcininkams turėtų būti		įstatinio kapitalo, investavimo, perleidimo,
sudarytos vienodos galimybės susipažinti ir dalyvauti		nuomos, įkeitimo ir hipotekos, taip pat
priimant bendrovei svarbius sprendimus, įskaitant		sprendimams dėl kitų asmenų prievolių, kurių
paminėtų sandorių tvirtinimą.		suma didesnė kaip 1/5 bendrovės įstatinio
		kapitalo,įvykdymo laidavimo ar garantavimo, bei
		sprendimams įsigyti ilgalaikio turto už kainą,
		didesnę kaip 1/5 bendrovės įstatinio kapitalo
		bendrovės akcininkų pritarimo nereikia. Šiuos
		sprendimus (pagal bendrovės įstatus) tvirtina
		valdyba.

6.4. Visuotinių akcininkų susirinkimų sušaukimo ir	Taip	Bendrovės akcininkų susirinkimai yra rengiami
vedimo procedūros turėtų sudaryti akcininkams lygias		Rokiškyje, Bendrovės buveinėje – Pramonės g.3,
galimybes dalyvauti susirinkime ir neturėtų pažeisti		Rokiškis. Tradiciškai eiliniai visuotiniai
akcininkų teisių bei interesų. Pasirinkta visuotinio		akcininkų susirinkimai šaukiami balandžio mėn.
akcininkų susirinkimo vieta, data ir laikas neturėtų		paskutinį penktadienį. 2012 m. eilinis visuotinis
užkirsti kelio aktyviam akcininkų dalyvavimui		akcininkų susirinkimas įvyko 2012 m. balandžio
susirinkime.		27 d.

6.5. Siekiant užtikrinti užsienyje gyvenančių akcininkų	Taip	Visuotiniam akcininkų susirinkimui parengti
teisę susipažinti su informacija, esant galimybei,		dokumentai, įskaitant susirinkimo sprendimų
rekomenduojama visuotiniam akcininkų susirinkimui		projektai, vadovaujantis LR Akcinių bendrovių
parengtus dokumentus iš anksto paskelbti viešai		įstatymo nustatyta tvarka, ne vėliau kaip likus 21
prieinamai bendrovės interneto tinklalapyje ne tik lietuvių		dienai iki visuotinio akcininkų susirinkimo,
kalba, bet ir anglų kalba ir (ar) kitomis užsienio kalbomis		akcininkams sudaroma galimybė susipažinti
Visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą po jo		viešai lietuvių ir anglų kalbomis skelbiami
pasirašymo ir (ar) priimtus sprendimus taip pat		NASDAQ OMX vertybinių popierių biržos
rekomenduojama paskelbti viešai prieinamai bendrovės		tinklapyje, bei Bendrovės internetiniame
interneto tinklalapyje lietuvių ir anglų ir (ar) kitomis		puslapyje.
užsienio kalbomis. Bendrovės interneto tinklapyje viešai		Visuotinio akcininkų susirinkimo patvirtinti

prieinamai gali būti skelbiama ne visa dokumentų apintis,		sprendimai, įskaitant finansines ataskaitas, audito
jei jų viešas paskelbimas galėtų pakenkti bendrovei arba		ataskaitą, metinį pranešimą, įstatų pakeitimus ir
būtų atskleistos bendrovės komercinės paslaptys.		kt. yra viešai skelbiami lietuvių ir anglų kalbomis
		per NASDAQ OMX Centrinę reglamentuojamos
		informacijos bazę, bei Bendrovės internetiniame
		puslapyje www.rokiskio.com

6.6. Akcininkams turėtų būti sudarytos galimybės balsuoti	Taip	Bendrovės akcininkai turi teisę dalyvauti
akcininkų susirinkime asmeniškai jame dalyvaujant arba		visuotiniame akcininkų susirinkime tiek
nedalyvaujant. Akcininkams neturėtų būti daroma jokių		asmeniškai, tiek per atstovą, jeigu asmuo turi
kliūčių balsuoti iš anksto raštu, užpildant bendrąjį		tinkamą įgaliojimą arba su juo sudaryta
balsavimo biuletenį.		balsavimo teisės perleidimo sutartis teisės aktų
		nustatyta tvarka, taip pat Bendrovė sudaro sąlygas
		akcininkams balsuoti užpildant bendrąjį
		balsavimo biuletenį, kaip numato LR Akcinių
		bendrovių įstatymas.
6.7. Siekiant padidinti akcininkų galimybes dalyvauti	Ne	Bendrovė nesilaiko šios rekomendacijos
akcininkų susirinkimuose, bendrovėms rekomenduojama		nuostataų, kadangi nėra galimybės užtikrinti
balsavimo procese plačiau taikyti modernias technologijas		perduodamos informacijos saugumo bei nėra
ir tokiu būdu sudaryti akcininkams galimybę dalyvauti ir		galimybės nustatyti dalyvavusiojo ir balsavusiojo
balsuoti akcininkų susirinkimuose naudojantis		asmens tapatybės.
elektroninių ryšių priemonėmis. Tokiais atvejais turi būti
užtikrintas perduodamos informacijos saugumas ir galima
nustatyti dalyvavusiojo ir balsavusiojo tapatybę. Be to,
bendrovės galėtų sudaryti sąlygas akcininkams, ypač
užsienienyje gyvenantiems akcininkams, akcininkų
susirinkimus stebėti pasinaudojant modernių technologijų
priemonėmis.

VII principas: Interesų konfliktų vengimas ir atskleidimas
Bendrovės valdymo sistema turėtų skatinti bendrovės organų narius vengti interesų konfliktų bei užtikrinti
skaidrų ir efektyvų bendrovės organų narių interesų konfliktų atskleidimo mechanizmą.


7.1. Bendrovės priežiūros ir valdymo organo narys turėtų	Taip	Valdymo organai elgiasi taip, kad asmeninių
vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar		interesų konfliktų nekiltų. Todėl tokių situacijų
gali prieštarauti bendrovės interesams. Jeigu tokia		bendrovėje nebuvo.

situacija vis dėlto atsirado, bendrovės priežiūros ar valdymo organo narys turėtų per protingą terminą pranešti

kitiems to paties organo nariams arba jį išrinkusiam
bendrovės organui, arba bendrovės akcininkams apie tokią
interesų prieštaravimo situaciją, nurodyti interesų pobūdį
ir, jeigu įmanoma, vertę.
7.2. Bendrovės priežiūros ir valdymo organo narys negali	Taip
painioti bendrovės turto, kurio naudojimas specialiai su
juo nėra aptartas, su savo turtu arba naudoti jį arba
informaciją, kurią jis gauna būdamas bendrovės organo
nariu, asmeninei naudai ar trečiojo asmens naudai gauti be
bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo ar jo įgalioto
kito bendrovės organo sutikimo.

7.3. Bendrovės priežiūros ir valdymo organo narys gali	Taip	Bendrovė laikosi šios rekomendacijos. Bendrovės
sudaryti sandorį su bendrove, kurios organo narys jis yra.		valdybos narys susilaiko nuo balsavimo, kai
Apie tokį sandorį (išskyrus mažareikšmius dėl nedidelės		priimami sprendimai dėl sandorių ar kitokių
jų vertės arba sudarytus vykdant įprastinę bendrovės		klausimų, su kuriais jis susijęs asmeniniu ar
veiklą bei standartinėmis sąlygomis) jis privalo		dalykiniu interesu.
nedelsdamas raštu arba žodžiu, įrašant tai į posėdžio
protokolą, pranešti kitiems to paties organo nariams arba
jį išrinkusiam bendrovės organui, arba bendrovės
akcininkams. Šioje rekomendacijoje įvardytų sandorių
sudarymui taip pat taikoma 4.5 rekomendacija.
7.4. Bendrovės priežiūros ir valdymo organo narys turėtų	Taip	Bendrovė laikosi šios rekomendacijos. Bendrovės
susilaikyti nuo balsavimo, kai priimami sprendimai dėl		valdybos narys susilaiko nuo balsavimo, kai
sandorių ar kitokių klausimų, su kuriais jis susijęs		priimami sprendimai dėl sandorių ar kitokių
asmeniniu ar dalykiniu interesu.		klausimų, su kuriais jis susijęs asmeniniu ar
		dalykiniu interesu.

VIII principas: Bendrovės atlyginimų politika

Bendrovėje nustatyta atlyginimų politikos bei direktorių atlyginimų tvirtinimo, peržiūrėjimo ir paskelbimo tvarka turėtų užkirsti kelią galimiems interesų konfliktams ir piktnaudžiavimui nustatant direktorių atlyginimus, taip pat užtikrinti bendrovės atlyginimų politikos bei direktorių atlyginimų viešumą ir skaidrumą.

8.1. Bendrovė turėtų paskelbti savo atlyginimų politikos	Ne	Bendrovė viešai neskelbia atlyginimų ataskaitų,
ataskaitą (toliau – atlyginimų ataskaita),kuri turėtų būti		nes tai yra vidinis ir konfidencialus Bendrovės
aiški ir lengvai suprantama. Ši ataskaita turėtų būti		dokumentas. Bendra informacija apie atlyginimų
paskelbta ne tik kaip bendrovės metinio pranešimo dalis,		politiką, vidutiniai Bendrovės dirbančiųjų
bet turėtų būti skelbiama bendrovės interneto tinklalapyje.		atlyginimai pagal grupes ir bendra Bendrovės

yra viešai skelbiama Bendrovės konsoliduotame metiniame pranešime ir konsoliduotose finansinėse ataskaitose. 8.2. Atlyginimų ataskaitoje daugiausia dėmesio turėtų būti Taip Bendrovėje nuo 2004 m. iki šiol yra taikoma skiriama bendrovės direktorių atlyginimų politikai apmokėjimo už darbą tvarka, kurioje yra ateinančiais, o kur tinka – ir tolesniais, finansiniais metais. laikomasi visų šio punkto nuostatų. Šią tvarką Joje taip pat turėtų būti apžvelgiama, kaip atlyginimų tvirtina Bendrovės vadovas, tačiau ji viešai politika buvo įgyvendinama praėjusiais finansiniais neskelbiama. metais. Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas Informacija apie bendrą Bendrovės vadovams per esminiams bendrovės atlyginimų politikos pokyčiams, metus išmokėtų atlyginimų sumą kasmet viešai lyginant su praėjusiais finansiniais metais. skelbiama Bendrovės konsoliduotame metiniame pranešime. 8.3. Atlyginimų ataskaitoje turėtų būti pateikta bent ši Ne Kadangi Bendrovėje nėra sudarytas Atlyginimų informacija: komitetas, šios nuostatos nėra nustatytos. 1) direktorių atlyginimų kintamų ir nekintamų sudedamųjų dalių santykis ir jo paaiškinimas; 2) pakankama informacija apie veiklos rezultatų kriterijus, kuriais grindžiama teisė dalyvauti akcijų pasirinkimo sandoriuose, teisė į akcijas arba kintamas sudedamąsias atlyginimo dalis; 3) paaiškinimas, kuo pasirinti veiklos rezultatų vertinimo kriterijai naudingi ilgalaikiams bendrovės interesams; 4) metodų, taikomų siekiant nustatyti, ar tenkinami veiklos rezultatų vertinimo kriterijai, paaiškinimas;

























5) pakankamai išsami informacija apie kintamos
sudedamosios atlyginimo dalies mokėjimo atidėjimo
laikotarpius;
6) pakankama informacija apie atlyginimo ir veiklos
rezultatų ryšį;
7) pagrindiniai metinių premijų sistemos ir bet kurios
kitos ne pinigais gaunamos naudos kriterijai ir jų
pagrindimas;
8) pakankamai išsami informacija apie išeitinių išmokų
politiką;
9) pakankamai išsami informacija apie akcijomis pagriįsto
atlyginimo teidių suteikimo laokotarpį, kaip nurodyta 8.13
punkte;

10) pakankamai išsami informacija apie akcijų išlaikymą
po teisių suteikimo, kaip nurodyta 8.15 punkte;
11) pakankamai išsami infprmacija apie panašių
bendrovių grupių, kurių atlyginimo nustatymo politika
buvo analizuojama siekiant nustatyti susijusios bendrovės
atlyginimų nustatymo politiką, sudėtį;
12) direktoriams skirtos papildomos pensijos arba
ankstyvo išėjimo į pensiją schemos pagrindinių savybių
aprašymas;
13) atlyginimų ataskaitoje neturėtų būti komerciniu
požiūriu neskelbtinos informacijos.


8.4. Atlyginimų ataskaitoje taip pat turėtų būti	Ne	Bendrovė neskelbia atlyginimų sumų ir kitos
apibendrinama ir paaiškinama bendrovės politika, susijusi		naudos atskiriems direktoriams, nes mano, kad tai
su sutarčių, sudaromų su vykdomaisiais direktoriais ir		yra konfidenciali informacija.
valdymo organų nariais, sąlygomis. Tai turėtų apimti,
inter alia, informaciją apie sutarčių su vykdomaisiais
direktoriais ir valdymo organų nariais trukmę, taikomus
pranešimo apie išėjimą iš darbo terminus ir išsamią
informaciją apie išeitines ir kitas išmokas, susijusias su
sutarčių su vykdomaisiais direktoriais ir valdymo organų
nariais nutraukimu pirma laiko.

8.5. Visa atlyginimo suma ir kita nauda, skiriama	Ne
atskiriems direktoriams atitinkamais finansiniais metais,
turėtų būti išsamiai paskelbiama atlyginimų ataskaitoje.
Šiame dokumente turėtų būti pateikta bent 8.5.1–8.5.4
punktuose nurodyta informacija apie kiekvieną asmenį,
kuris bendrovėje ėjo direktoriaus pareigas bet kuriuo
atitinkamų finansinių metų laikotarpiu.
8.5.1. Turėtų būti pateikta tokia su atlyginimais ir (arba)
tarnybinėmis pajamomis susijusi informacija:
1) bendra atlyginimo suma, sumokėta arba mokėtina
direktoriui už paslaugas, suteiktas praėjusiais finansiniais
metais, įskaitant, jei taikoma, dalyvavimo mokesčius,
nustatytus metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime;
2) atlyginimas ir privilegijos, gautos iš bet kurios įmonės,
priklausančios tai pačiai grupei;

3) atlyginimas, mokamas kaip pelno dalis ir (arba)
premijos, bei priežastys, dėl kurių tokios premijos ir
(arba) pelno dalis buvo paskirtos;
4) jei tai leidžiama pagal įstatymus, kiekvienas esminis
papildomas atlyginimas, mokamas direktoriams už
specialias paslaugas, kurios nepriklauso įprastinėms
direktoriaus funkcijoms;
5) kompensacija, gautina arba sumokėta kiekvienam
vykdomajam direktoriui ar valdymo organų nariui,
pasitraukusiam iš savo pareigų praėjusiais finansiniais
metais;
6) bendra apskaičiuota naudos, kuri laikoma atlyginimu ir
suteikiama ne pinigais, vertė, jeigu tokia nauda neturi būti
nurodyta pagal 1–5 punktus.
8.5.2. Turėtų būti pateikiama ši informacija, susijusi su
akcijomis ir (arba) teisėmis dalyvauti akcijų pasirinkimo
sandoriuose, ir (arba) su visomis kitomis darbuotojų
skatinimo akcijomis sistemomis:
1) praėjusiais finansiniais metais bendrovės pasiūlytų
akcijų pasirinkimo sandorių arba suteiktų akcijų skaičius
ir taikymo sąlygos;
2) akcijų pasirinkimo sandorių skaičius, realizuotas per
praėjusius finansinius metus, nurodant kiekvieno sandorio
akcijų skaičių bei realizavimo kainą, arba dalyvavimo
darbuotojų skatinimo akcijomis sistemoje vertė finansinių
metų pabaigoje;
3) finansinių metų pabaigoje nerealizuotas akcijų
pasirinkimo sandorių skaičius, jų realizavimo kaina,
realizavimo data ir pagrindinės teisių įgyvendinimo
sąlygos;
4) visi esamų akcijų pasirinkimo sandorių sąlygų pokyčiai
ateinančiais finansiniais metais.
8.5.3. Turėtų būti pateikiama ši su papildomų pensijų
schemomis susijusi informacija:
1) kai pensijų schema yra apibrėžtų išmokų, pagal ją
direktorių sukauptų išmokų pokyčiai atitinkamais
finansiniais metais;
2) kai pensijų schema yra apibrėžtų įmokų, išsami
informacija apie įmokas, kurias už direktorių sumokėjo

arba turėtų sumokėti bendrovė atitinkamais finansiniais metais. 8.5.4. Turėtų būti nurodytos sumos, kurias bendrovė arba bet kuri dukterinė bendrovė ar įmonė, įtraukta į bendrovės konsoliduotų metinių finansinių ataskaitų rinkinį, išmokėjo kaip paskolas, išankstines išmokas ir garantijas kiekvienam asmeniui, kuris ėjo direktoriaus pareigas bet kuriuo atitinkamų finansinių metų laikotarpiu, įskaitant nesumokėtas sumas ir palūkanų normą.
8.6. Kai atlyginimų nustatymo politikoje numatomos kintamos sudedamosios atlyginimo dalys, bendrovės turėtų nustatyti kintamos sudedamosios atlyginimo dalies dydžio ribas. Nekintama atlyginimo dalis turėtų būti pakankama, kad bendrovė galėtų nemokėti kintamos sudedamosios atlyginimo dalies tuo atveju, kai veiklos rezultatų vertinimo kriterijai netenkinami.	Taip	Bendrovėje yra nustatytos kintamos sudedamosios atlyginimo dalys. Kintamos sudedamosios atlyginimo dalys skiriamos kiekvienam skyriui pagal patvirtintą funkcinę valdymo sistemą.
8.7. Kintamų sudedamųjų atlyginimo dalių skyrimas turėtų priklausyti nuo iš anksto nustatytų ir išmatuojamų veiklos rezultatų vertinimo kriterijų.	Taip	Kintamas sudedamąsias atlyginimo dalis skiria bendrovės vadovybė, atsižvelgdama į bendrovės veiklos rezultatus, darbuotojų skaičių, rinkos situaciją ir kitus veiksnius.
8.8. Kai yra skiriama kintama sudedamoji atlyginimo dalis, didžiosios šios kintamos sudedamosios atlyginimo dalies mokėjimas turėtų būti atidėtas tam tikram protingumo kriterijus atitinkančiam laikotarpiu. Kintamos sudedamosios atlyginimo dalies, kurios mokėjimas atidedamas, dydis turėtų būti nustatytas pagal santykinę kintamos sudedamosios atlyginimo dalies vertę, lyginant ją su nekintama atlyginimo dalimi.	Taip	Kai yra skiriama kintama sudedamoji atlyginimo dalis, didžiosios šios kintamos sudedamosios atlyginimo dalies mokėjimas atidedamas I ketvirčiui.
8.9. Į susitarimus su vykdomaisiais direktoriais arba valdymo organų nariais turėtų būti įtraukta nuostata, leidžianti bendrovei susigrąžinti kintamą sudedamąją atlyginimo dalį, kuri buvo išmokėta remiantis duomenimis, kurie vėliau pasirodė akivaizdziai neteisingi.	Ne	Kintama atlyginimo dalis išmokama tik pilnai įsitikinus jos skyrimo pagrįstumu.
8.10. Išeitinės išmokos neturėtų viršyti nustatytos sumos	Taip	Išeitinės išmokos skiriamos vadovaujantis LR

arba nustatyto metinių atlyginimų skaičiaus ir apskritai neturėtų būti didesnės negu dvejų metų nekintamos atlyginimo dalies arba jos ekvivalento suma.		Darbo kodekso 140 str. nuostatomis, bei Bendrovėje veikiančios Kolektyvinės sutarties nuostatomis.
8.11. Išeitinės išmokos neturėtų būti mokamos, jei darbo sutartis nutraukiama dėl blogų veiklos rezultatų.	Taip	Išeitinės išmokos nėra mokamos, jei darbo sutartis nutraukiama dėl blogų veiklos rezultatų.
8.12. Be to, turėtų būti atskleidžiama informacija, susijusi su parengiamuoju ir sprendimų priėmimo procentų, kurio metu nustatoma bendrovės direktorių atlyginimų politika. Informacija turėtų apimti duomenis, jei taikoma, apie atlyginimo komiteto įgaliojimus ir sudėtį, su bendrove nesusijusių konsultantų, kurių paslaugomis naudotasi nustatant atlyginimų politiką, vardus ir pavardes bei metinio visuotinio akcininkų susirinkimo vaidmenį.	Ne	Bendrovėje nėra nustatyta kita bendrovės direktorių atlyginimų politika, išskyrus, tai, kad direktoriai taip pat gauna kintamas sudedamąsias atlyginimo dalis, priklausančias nuo bendrovės veiklos rezultatų, rinkos situacijos ir kitų veiksnių.
8.13. Tuo atveju, kai atlyginimas yra pagrįstas akcijų skyrimu, teisė į akcijas neturėtų būti suteikiama mažiausiai trejus metus po jų skyrimo.	Ne	Atlyginimas nėra pagrįstas akcijų skyrimu.
8.14.Akcijų pasirinkimo sandoriais ar kitomis teisėmis įsigyti akcijų arba gauti atlygį, pagrįstą akcijų kainos pokyčiais, neturėtų būti naudojamasi mažiausiai trejus metus po jų skyrimo. Teisės į akcijas suteikimas ir teisė pasinaudoti akcijų pasirinkimo sandoriais arba kitomis teisėmis įsigyti akcijų arba gauti atlygį, pagrįstą akcijų kainos pokyčiais, turėtų priklausyti nuo iš anksto nustatytų ir išmatuojamų veiklos rezultatų vertinimo kriterijų.	Ne	Atlyginimas nėra pagrįstas akcijų skyrimu.
8.15. Po teisių suteikimo direktoriai turėtų išlaikyti tam tikrą skaičių akcijų iki jų kadencijos pabaigos, priklausomai nuo poreikio padengti kokias nors išlaidas, susijusias su akcijų įsigijimu. Akcijų, kurias reikia išlaikyti, skaičius turi būti nustatytas, pavyzdžiui, dvyguba bendro metinio atlyginimo (nekintamoji plis kintamoji dalis) vertė.	Ne	Žr.8.13 punktą.
8.16. Į direktorių konsultantų arba stebėtojų tarybos narių atlyginimą neturėtų būti įtraukiami akcijų pasirinkimo	Ne	Žr.8.13 punktą.

sandoriai.
8.17. Akcininkai, visų pirma instituciniai akcininkai, turėtų būti skatinami dalyvauti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose ir balsuoti direktorių atlyginimų nustatymo klausimais.	Ne	Akcininkai yra skatinami dalyvauti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose, tačiau direktorių atlyginimų klausimai juose nėra svarstomi. Tai yra valdybos prerogatyva.
8.18.Nemenkinant organų, atsakingų už direktorių atlyginimų nustatymą, vaidmens, atlyginimų politika arba bet kuris esminis atlyginimų politikos pokytis turėtų būti įtraukiamas į metinio visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkę. Atlyginimų ataskaita turėtų būti pateikiama akcininkų balsavimui metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime. Balsavimas gali būti privalomas arba patariamojo pobūdžio.	Ne	Žr.8.13 punktą.
8.19.Schemoms, pagal kurias direktoriams atlyginama akcijomis, akcijų pasirinkimo sandoriais ar kitomis teisėmis įsigyti akcijų arba būti atlyginamam remiantis akcijų kainų pokyčiais, iki jų taikymo pradžios turėtų pritarti akcininkai metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime priimdami atitinkamą sprendimą. Pritarimas turėtų būti susijęs su pačia schema ir akcininkai neturėtų spręsti dėl atskiriems direktoriams pagal tą schemą suteikiamos akcijomis pagrįstos naudos. Visiems esminiams schemų sąlygų pakeitimams iki jų taikymo pradžios taip pat turėtų pritarti akcininkai, priimdami sprendimą metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime. Tokiais atvejais akcininkai turėtų būti informuoti apie visas siūlomų pakeitimų sąlygas ir gauti paaiškinimą apie siūlomų pakeitimų poveikį.	Ne	Bendrovėje, akcijų pasirinkimo sandorių ar kitomis teisėmis įsigyti akcijų arba gauti atlygį, pagrįstą akcijų kainos pakyčiais, nėra numatyta.

8.20. Metinio visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimas	Ne	Bendrovėje	nėra	numatytas	atlyginimo
turėtų būti gaunamas šiais klausimais:		direktoriams	skyrimas	remiantis	akcijomis
1) atlyginimo direktoriams skyrimas remiantis akcijomis		pagrįstomis shemomis.
pagrįstomis schemomis, įskaitant akcijų pasirinkimo
sandorius;
2) maksimalaus akcijų skaičiaus nustatymas ir pagrindinės
akcijų suteikimo tvarkos sąlygos;
3) laikotarpis, per kurį pasirinkimo sandoriai gali būti
realizuoti;
4) kiekvieno tolesnio pasirinkimo sandorių realizavimo
kainos pokyčio nustatymo sąlygos, jeigu įstatymai tai
leidžia;
5) visos kitos ilgalaikės direktorių skatinimo schemos,
kurios panašiomis sąlygomis nėra siūlomos visiems
kitiems bendrovės darbuotojams.
Metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime taip pat
turėtų būti nustatytas galutinis terminas, per kurį už
direktorių atlyginimą atsakingas organas gali paskirti
šiame punkte išvardytų tipų kompensacijas atskiriems
direktoriams.
8.21. Jeigu leidžia nacionalinė teisė arba bendrovės įstatai,
kiekvienam pasirinkimo sandorių su nuolaida modeliui,	Ne	Akcijų pasirinkimo sandorių bei atlygio, pagrįsto
pagal kurį yra suteikiamos teisės pasirašyti akcijas		akcijų kainos pokyčiais, nėra.
žemesne nei rinkos kaina, galiojančia tą dieną, kai
nustatoma kaina, arba vidutine rinkos kaina, nustatyta per
keletą dienų prieš realizavimo kainos nustatymą, taip pat
turėtų pritarti akcininkai.

8.22. 8.19 ir 8.20 punktai neturėtų būti taikomi schemoms,
kuriose dalyvavimas panašiomis sąlygomis siūlomas	Ne	Bendrovės darbuotojams ir dukterinių			įmonių
bendrovės darbuotojams arba bet kurios dukterinės		darbuotojams	už	darbą nėra	atlyginama
įmonės darbuotojams, kurie turi teisę dalyvauti schemoje,		akcijomis.
ir kuri buvo patvirtinta metiniame visuotiniame akcininkų
susirinkime.

8.23. Prieš metinį visuotinį akcininkų susirinkimą,
kuriame ketinama svarstyti 8.19 punkte nurodytą	Ne	Žr.8.19 punktą.
sprendimą, akcininkams turėtų būti suteikta galimybė
susipažinti su sprendimo projektu ir su juo susijusiu
informaciniu pranešimu (šie dokumentai turėtų būti

paskelbti bendrovės tinklalapyje). Šiame pranešime turėtų
būti pateiktas visas akcijomis pagrįsto atlyginimo schemas
reglamentuojantis tekstas arba šių schemų pagrindinių
sąlygų aprašymas, taip pat schemų dalyvių vardai ir
pavardės. Pranešime taip pat turėtų būti nurodytas schemų
ir bendros direktorių atlyginimų politikos ryšys.
Sprendimo projekte turėtų būti aiški nuoroda į pačią
schemą arba pateikta pagrindinių jos sąlygų santrauka.
Akcininkams taip pat turėtų būti pateikta informacija apie
tai, kaip bendrovė ketina apsirūpinti akcijomis, kurios
reikalingos įsipareigojimams pagal skatinimo schemas
įgyvendinti: turėtų būti aiškiai nurodyta, ar bendrovė
ketina pirkti reikalingas akcijas rinkoje, laikyti jas
atsargoje ar išleisti naujų akcijų. Taip pat turėtų būti
pateikta schemos išlaidų, kurias patirs bendrovė dėl
numatomo schemos taikymo, apžvalga. Šiame punkte
nurodyta informacija turėtų būti paskelbta bendrovės
interneto tinklalapyje.

IX principas: Interesų turėtojų vaidmuo bendrovės valdyme

Bendrovės valdymo sistema turėtų pripažinti interesų turėtojų teises, įtvirtintas įstatymuose, ir skatinti aktyvų bendrovės ir interesų turėtojų bendradarbiavimą kuriant bendrovės gerovę, darbo vietas ir finansinį stabilumą. Šio principo kontekste sąvoka interesų turėtojai apima investuotojus, darbuotojus, kreditorius, tiekėjus, klientus, vietos bendruomenę ir kitus asmenis, turinčius interesų konkrečioje bendrovėje.

9.1. Bendrovės valdymo sistema turėtų užtikrinti, kad	Taip Bendrovės valdymo sistema užtikrina, kad būtų
būtų gerbiamos tos interesų turėtojų teisės, kurias gina	gerbiamos tos interesų turėtojų teises, kurias gina
įstatymai.	įstatymai. Bendrovėje veikia sudaryta kolektyvinė
	sutartis, kuri pasirašyta tarp bendrovės vadovo ir
9.2. Bendrovės valdymo sistema turėtų sudaryti sąlygas	profesinės sąjungos. Taip pat yra sudarytos
interesų turėtojams dalyvauti bendrovės valdyme įstatymų	sąlygos interesų turėtojams dalyvauti bendrovės
nustatyta tvarka. Interesų turėtojų dalyvavimo bendrovės	valdyme. Pavyzdžiui Bendrovės darbuotojų bei
valdyme pavyzdžiai galėtų būti darbuotojų kolektyvo	pieno gamintojų dalyvavimas	Bendrovės
dalyvavimas priimant svarbius bendrovei sprendimus,	akciniame kapitale. Didelę dalį akcininkų sudaro

konsultacijos su darbuotojų kolektyvu bendrovės valdymo	bendrovės darbuotojai, bei pieno gamintojai.
ir kitais svarbiais klausimais, darbuotojų dalyvavimas	Interesų turėtojams, dalyvaujantiems valdymo
bendrovės akciniame kapitale, kreditorių įtraukimas į	procese, sudaromos sąlygos susipažinti su
bendrovės valdymą bendrovės nemokumo atvejais ir kt.	reikiama informacija.

9.3. Kai interesų turėtojai dalyvauja bendrovės valdymo
procese, jiems turėtų būti sudaromos sąlygos susipažinti
su reikiama informacija.

X principas: Informacijos atskleidimas

Bendrovės valdymo sistema turėtų užtikrinti, kad informacija apie visus esminius bendrovės klausimus, įskaitant finansinę situaciją, veiklą ir bendrovės valdymą, būtų atskleidžiama laiku ir tiksliai

10.1. Bendrovė turėtų atskleisti informaciją apie:	Taip	Bendrovė informaciją nedelsiant įdeda į Centrinės
1) bendrovės veiklą ir finansinius rezultatus;		reglamentuojamos informacijos bazę lietuvių ir
2) bendrovės tikslus;		anglų kalbomis vienu metu, kiek tai įmanoma.
3) asmenis nuosavybės teise turinčius bendrovės akcijų paketą ar jį valdančius;		Informaciją paskelbiama nedelsiant vienu metus, tokiu būdu užtikrinant vienalaikį informacijos
4) bendrovės priežiūros ir valdymo organų narius, bendrovės vadovą bei jų atlyginimą;		pateikimą visiems. Be to, informaciją bendrovė stengiasi skelbti prieš arba po NASDAQ OMX
5) galimus numatyti esminius rizikos veiksnius;		Vilnius prekybos sesijos kad visi bendrovės
6) bendrovės ir susijusių asmenų sandorius, taip pat sandorius, kurie sudaryti ne įprastinės bendrovės veiklos eigoje;		akcininkai ir investuotojai turėtų vienodas galimybes susipažinti su informacija bei priimti
7) pagrindinius klausimus, susijusius su darbuotojais ir kitais interesų turėtojais;		atitinkamus investicinius sprendimus. Bendrovė informacijos, galinčios turėti įtakos jos išleistų
8) bendrovės valdymo struktūrą ir strategiją.		vertybinių popierių kainai, neatskleidžia
Šis sąrašas laikytinas minimaliu, ir bendrovės yra		komentaruose, interviu ar kitais būdais tol, kol
skatinamos neapsiriboti tik informacijos, nurodytos šiame		tokia informacija viešai paskelbiama per Centrinę
sąraše, atskleidimu.		reglamentuojamos informacijos bazę.
10.2. Atskleidžiant 10.1 rekomendacijos 1 punkte nurodytą informaciją, rekomenduojama bendrovei, kuri yra patronuojanti kitų bendrovių atžvilgiu, atskleisti	Taip	Bendrovė konsoliduotuose metiniuose pranešimuose ir konsoliduotose fonansinėse ataskaitose atskleidžia informaciją apie bendras
informaciją apie visos įmonių grupės konsoliduotus		su darbuotojais susijusias sąnaudas, bendrą

rezultatus.		Bendrovės vadovams per metus išmokėtų atlyginimų sumų ir valdybos nariams išmokėtas tantjemas. Informacija pateikiama atskirai apie valdybą ir Bendrovės vodovybę.
10.3. Atskleidžiant 10.1 rekomendacijos 4 punkte nurodytą informaciją, rekomenduojama pateikti informaciją apie bendrovės priežiūros ir valdymo organų narių, bendrovės vadovo profesinę patirtį, kvalifikaciją ir potencialius interesų konfliktus, kurie galėtų paveikti jų sprendimus. Taip pat rekomenduojama atskleisti bendrovės priežiūros ir valdymo organų narių, bendrovės vadovo iš bendrovės gaunamą atlyginimą ar kitokias pajamas, kaip tai detaliau reglamentuojama VIII principe.		Bendrovės metiniame pranešime pateikiama informacija apie valdybos narių darbinę veiklą, dalyvavimą kitų įmonių veikloje bei emitento akcijų turėjimą. Taip pat skelbiami vidutiniai išmokų dydžiai.
10.4. Atskleidžiant 10.1 rekomendacijos 7 punkte nurodytą informaciją, rekomenduojama atskleisti informaciją apie bendrovės ir interesų turėtojų, tokių kaip darbuotojai, kreditoriai, tiekėjai, vietos bendruomenė, santykius, įskaitant bendrovės politiką žmoniškųjų išteklių atžvilgiu, darbuotojų dalyvavimo bendrovės akciniame kapitale programas ir pan.	Taip	Taip pat konsoliduotame metiame pranešime pateikiama informacija apie tai ar valdybos ir vadovybės nariams buvo suteiktos paskolos, garantijos ar parama, bei Bendrovės valdybos nariams mokamus atlyginimus už darbą valdymo organuose.
10.5. Informacija turėtų būti atskleidžiama tokiu būdu, kad jokie akcininkai ar investuotojai nebūtų diskriminuojami informacijos gavimo būdo ir apimties atžvilgiu. Informacija turėtų būti atskleidžiama visiems ir vienu metu. Rekomenduojama, kad pranešimai apie esminius įvykius būtų skelbiami prieš arba po NASDAQ OMX Vilnius prekybos sesijos, kad visi bendrovės akcininkai ir investuotojai turėtų vienodas galimybes susipažinti su informacija bei priimti atitinkamus investicinius sprendimus.	Taip	Bendrovė informaciją per vertybinių popierių biržos "NASDAQ OMX Vilnius" naudojamą informacijos atskleidimo sistemą pateikia lietuvių ir anglų kalbomis vienu metu, taip užtikrinant informacijos pateikimą visoms vertybinių popierių rinkoms vienu metu. Be to, informaciją bendrovė stengiasi skelbti prieš arba po NASDAQ OMX Vilnius prekybos sesijos kad visi bendrovės akcininkai ir investuotojai turėtų vienodas galimybes susipažinti su informacija bei

		priimti atitinkamus investicinius sprendimus. Bendrovė griežtai laikosi principo neatskleisti informacijos, galinčios turėti įtakos jos išleistų vertybinių popierių kainai komentaruose, interviu ar kitais būdais tol, kol tokia informacija viešai nepaskelbiama per biržos informacinę sistemą.
10.6. Informacijos skleidimo būdai turėtų užtikrinti informacijos naudotojams nešališką, savalaikį ir nebrangų,	Taip	Bendrovė interneto tinklapyje viešai skelbia visus viešus pranešimus, įskaitant bendrovės metinį
o teisės aktų nustatytais atvejais neatlygintą priėjimą prie		pranešimą, finansinių ataskaitų rinkinį bei kitas
informacijos. Rekomenduojama informacijos skleidimui		bendrovės rengiamas periodines ataskaitas, bei
didesniu mastu naudoti informacines technologijas,		kitus esminius įvykius apie kuriuos yra
pavyzdžiui, skelbti informaciją bendrovės interneto		reikalaujama paskelbti viešai ir įdėti į Centrinę
tinklalapyje. Rekomenduojama informaciją skelbti ir dėti į		reglamentuojamą informacijos bazę lietuvių bei
bendrovės interneto tinklalapį ne tik lietuvių, bet ir anglų		anglų kalbomis.
kalba, o esant galimybei ir poreikiui, ir kitomis kalbomis.

10.7. Rekomenduojama bendrovės interneto tinklalapyje	Taip	Bendrovė interneto tinklapyje viešai skelbia visus
skelbti bendrovės metinį pranešimą, finansinių ataskaitų		viešus pranešimus, įskaitant bendrovės metinį
rinkinį bei kitas bendrovės rengiamas periodines		pranešimą, finansinių ataskaitų rinkinį bei kitas
ataskaitas, taip pat siūloma į tinklalapį dėti bendrovės		bendrovės rengiamas periodines ataskaitas, bei
pranešimus apie esminius įvykius bei bendrovės akcijų		kitus esminius įvykius apie kuriuos yra
kainų kitimą vertybinių popierių biržoje.		reikalaujama paskelbti viešai ir įdėti į Centrinę
		reglamentuojamą informacijos bazę lietuvių bei
		anglų kalbomis.

XI principas: Bendrovės audito įmonės parinkimas

Bendrovės audito įmonės parinkimo mechanizmas turėtų užtikrinti audito įmonės išvados ir nuomonės nepriklausomumą.

11.1. Siekiant gauti objektyvią nuomonę dėl bendrovės	Taip	Nepriklausoma audito įmonė atlieka atskirų ir
tarpinių finansinių ataskaitų rinkinio, bendrovės metinių		konsoliduotų Bendrovės ir jos dukterinių įmonių
finansinių ataskaitų rinkinio ir metinio pranešimo		(grupės) metinių finansinių ataskaitų auditą pagal
patikrinimą turėtų atlikti nepriklausoma audito įmonė.		Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus
		primtus Europos Sąjungoje. Nepriklausoma
		audito įmonė taip pat įvertina metinio pranešimo
		atitikimą audituotoms finansinėms ataskaitoms.

11.2. Rekomenduojama, kad audito įmonės kandidatūrą visuotiniam akcininkų susirinkimui siūlytų bendrovės stebėtojų taryba, o jeigu ji bendrovėje nesudaroma, - bendrovės valdyba.	Taip	Audito įmonės kandidatūrą visuotiniam akcininkų susirinkimui siūlo bendrovės valdyba.
11.3. Jei audito įmonė yra gavusi iš bendrovės užmokestį už suteiktas ne audito paslaugas, bendrovė turėtų tai atskleisti akcininkams. Šia informacija taip pat turėtų disponuoti bendrovės stebėtojų taryba, o jeigu ji bendrovėje nesudaroma, – bendrovės valdyba, svarstydama, kurią audito įmonės kandidatūrą pasiūlyti	Taip	Audito įmonė yra gavusi užmokestį už mokesčių patikrinimo paslaugą. Ši informacija yra pateikiama visuotiniam akcininkų susirinkimui.
visuotiniam akcininkų susirinkimui.

AI assistant

Rokiskio Suris — Audit Report / Information 2012

2242_10-k_2013-04-29_d4f8bcc5-331e-4c44-a081-47d31755a886.pdf

1. Ataskaitinis laikotarpis, už kurį parengtas metinis pranešimas.

2. Pagrindiniai duomenys apie emitentą:

3. Informacija apie emitento dukterines įmones ir filialus

AB "Rokiškio sūris" dukterinės įmonės:

Bendrai kontroliuojama įmonė:

AB "Rokiškio sūris" filialai:

4. Emitento ir dukterinių įmonių pagrindinės veiklos pobūdis.

5. Emitento sutartys su finansų maklerio įmonėmis

6. Duomenys apie prekybą emitento vertybiniais popieriais reguliuojamose rinkose

7. Emitento įstatinis kapitalas:

8. Vertybinių popierių perleidimo apribojimai:

9. Akcininkai.

Akcininkai turi šias neturtines teises:

Akcininkai turi šias turtines teises:

11. Akcininkai, turintys specialias kontrolės teises ir tų teisių aprašymai.

12. Visi balsavimo teisių apribojimai.

13. Visi akcininkų tarpusavio susitarimai.

14. Darbuotojai

AB "Rokiškio sūris" Grupės struktūra

Rokiškio sūris grupės darbuotojų išsilavinimas

15. Emitento įstatų keitimo tvarka

16. Sandėriai su suinteresuotais asmenimis ir reikšmingi susitarimai

17. Akcijų, išleistų į viešąją vertybinių popierių apyvartą, pagrindinės charakteristikos:

18. Vertybiniai popieriai, įtraukti į biržų prekybos sąrašus

Prekyba centrinėje rinkoje:

19. Vertybinių popierių kapitalizacija.

2009-2011 metų Bendrovės akcijų kapitalizacija, Eur

2009-2011 metų Bendrovės akcijų apyvarta (vnt ir Eur)

Grafiko duomenys:

20. Grupės 2012 m. konsoliduotos ir patronuojančios bendrovės audituotos finansinės ataskaitos

21. Duomenys apie emitento savų akcijų supirkimą

22. Emitento veiklos teisiniai pagrindai

23. Priklausymas asocijuotoms struktūroms

24. Trumpas emitento istorijos aprašymas

25. Gamyba, gamybinių pajėgumų įvedimas, naujų produktų įsisavinimas

AB "Rokiškio sūris"

UAB "Rokiškio pienas"

UAB "Rokiškio pienas" filialas Ukmergės pieninė

26. Pardavimai ir rinkodara

Prekių ženklai:

Pardavimo rinkos 2011 m. 01-12 mėn. ir 2012 m. 01-12 mėn.

27. Žaliavos supirkimas

28. Rizikos veiksniai, susiję su emitento veikla.

Ekonominiai:

Socialiniai veiksniai:

Rizikos veiksniai, susiję su maisto sauga:

Ekologiniai:

Pagrindiniai aplinkosaugos rodikliai:

Aplinkosauginė veikla mln.Lt

29. Vidaus kontrolės ir rizikos valdymo sistemų, susijusių su konsoliduotųjų finansinių ataskaitų sudarymu, pagrindiniai aspektai

30. Finansinės rizikos valdymas

31. Informacija apie valdybos narių įgaliojimus

32. Pagrindiniai įmonės veiklą apibūdinantys rodikliai, jų dinamika

33. Investiciniai projektai, įgyvendinti per paskutinius 3 finansinius (ūkinius) metus:

34. Grupės veiklos planai, prognozės ir investicijos 2013 m.

35. Išmokėti dividendai

36. Emitento organai

Visuotinis akcininkų susirinkimas:

37. Bendrovėje sudaryti komitetai

AB "Rokiškio sūris" audito komitetas:

Audito komiteto nariai:

Pagrindinės audito komiteto funkcijos:

38. Bendrovės vadovybė

Bendrovės vadovybės nariai:

Vadovybės premijavimo sistema:

39. Kolegialių organų nariai

AB "Rokiškio sūris" valdyba:

Valdybos nariai :

Duomenys apie valdybos narius:

Bendrovės vadovas (direktorius) :

Duomenys apie Bendrovės vadovą (direktorių):

Direktorius Antanas Trumpa.

Duomenys apie Finansų direktorių:

Finansų direktorius Antanas Kavaliauskas.

Duomenys apie priskaičiuotas pinigų sumas

40. Informacija apie tai, kaip laikomasi bendrovių valdymo kodekso.

41. Duomenys apie viešai skelbtą informaciją

Rokiskio Suris Audit Report / Information 2012