Rokiskio Suris

48510000PW42N5W74S872022-01-012022-12-31iso4217:EUR48510000PW42N5W74S872021-01-012021-12-31iso4217:EURxbrli:shares48510000PW42N5W74S872022-12-3148510000PW42N5W74S872021-12-3148510000PW42N5W74S872020-12-31ifrs-full:IssuedCapitalMember48510000PW42N5W74S872020-12-31ifrs-full:SharePremiumMember48510000PW42N5W74S872020-12-31ifrs-full:CapitalRedemptionReserveMember48510000PW42N5W74S872020-12-31ifrs-full:TreasurySharesMember48510000PW42N5W74S872020-12-31ifrs-full:OtherReservesMember48510000PW42N5W74S872020-12-31ifrs-full:RetainedEarningsMember48510000PW42N5W74S872020-12-3148510000PW42N5W74S872021-01-012021-12-31ifrs-full:IssuedCapitalMember48510000PW42N5W74S872021-01-012021-12-31ifrs-full:SharePremiumMember48510000PW42N5W74S872021-01-012021-12-31ifrs-full:CapitalRedemptionReserveMember48510000PW42N5W74S872021-01-012021-12-31ifrs-full:TreasurySharesMember48510000PW42N5W74S872021-01-012021-12-31ifrs-full:OtherReservesMember48510000PW42N5W74S872021-01-012021-12-31ifrs-full:RetainedEarningsMember48510000PW42N5W74S872021-12-31ifrs-full:IssuedCapitalMember48510000PW42N5W74S872021-12-31ifrs-full:SharePremiumMember48510000PW42N5W74S872021-12-31ifrs-full:CapitalRedemptionReserveMember48510000PW42N5W74S872021-12-31ifrs-full:TreasurySharesMember48510000PW42N5W74S872021-12-31ifrs-full:OtherReservesMember48510000PW42N5W74S872021-12-31ifrs-full:RetainedEarningsMember48510000PW42N5W74S872022-01-012022-12-31ifrs-full:IssuedCapitalMember48510000PW42N5W74S872022-01-012022-12-31ifrs-full:SharePremiumMember48510000PW42N5W74S872022-01-012022-12-31ifrs-full:CapitalRedemptionReserveMember48510000PW42N5W74S872022-01-012022-12-31ifrs-full:TreasurySharesMember48510000PW42N5W74S872022-01-012022-12-31ifrs-full:OtherReservesMember48510000PW42N5W74S872022-01-012022-12-31ifrs-full:RetainedEarningsMember48510000PW42N5W74S872022-12-31ifrs-full:IssuedCapitalMember48510000PW42N5W74S872022-12-31ifrs-full:SharePremiumMember48510000PW42N5W74S872022-12-31ifrs-full:CapitalRedemptionReserveMember48510000PW42N5W74S872022-12-31ifrs-full:TreasurySharesMember48510000PW42N5W74S872022-12-31ifrs-full:OtherReservesMember48510000PW42N5W74S872022-12-31ifrs-full:RetainedEarningsMember ATSAKINGŲ ASMENŲ PATVIRTINIMAS 2023.04.07 Vadovaudamiesi LR Vertybinių popierių įstatymo 22 straipsniu ir Lietuvos banko Periodinės ir papildomos informacijos rengimo ir pateikimo taisyklėmis, mes - AB „Rokiškio sūris“ Direktorius Dalius Trumpa ir Finansų direktorius Antanas Kavaliauskas, patvirtiname, kad mūsų žiniomis AB „Rokiškio sūris“ 2022 metų audituotos finansinės ataskaitos ir 2022 m. metinės konsoliduotos finansinės ataskaitos, sudarytos pagal taikomus apskaitos standartus, atitinka tikrovę ir teisingai parodo Bendrovės ir Bendrovės grupės turtą, įsipareigojimus, finansinę būklę, pelną ir pinigų srautus, taip pat, kad mūsų žiniomis Bendrovės metiniame pranešime bei konsoliduotame metiniame pranešime yra teisingai nurodyta verslo plėtros ir veiklos apžvalga, AB „Rokiškio sūris“ ir AB „Rokiškio sūris“ grupės būklė, kartu su pagrindinių rizikų ir neapibrėžtumų, su kuriais susiduriama, aprašymu. Direktorius Dalius Trumpa Finansų direktorius Antanas Kavaliauskas Dokumentą elektroniniu parašu pasirašė ANTANAS,KAVALIAUSKAS Data: 2023-04-07 08:26:08 Dokumentą elektroniniu parašu pasirašė DALIUS,TRUMPA Data: 2023-04-07 09:25:33 AB „ROKIŠKIO SŪRIS“ KONSOLIDUOTOS IR ATSKIROS BENDROVĖS FINANSINĖS ATASKAITOS, KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS IR NEPRIKLAUSOMO AUDITORIAUS IŠVADA 2022 M. GRUODŽIO 31 D. TURINYS KONSOLIDUOTOS IR ATSKIROS FINANSINĖS ATASKAITOS Pelno/(nuostolių) ataskaita 3 Bendrųjų pajamų ataskaita 4 Balansas 5 Nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita 6-7 Pinigų srautų ataskaita 8 Aiškinamasis raštas 9 – 52 KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS 53 – 140 NEPRIKLAUSOMO AUDITORIAUS IŠVADA 141- 150 AB „ROKIŠKIO SŪRIS“ Patvirtinta KONSOLIDUOTOS IR ATSKIROS 2023.04. FINANSINĖS ATASKAITOS 2022 M. GRUODŽIO 31 D. PROTOKOLAS Nr. (Visos sumos lentelėse yra tūkst. EUR, jei nenurodyta kitaip) 3 Pelno/(nuostolių) ataskaita Grupė Bendrovė Pastabos 2022 2021 2022 2021 Pardavimai 5 359 269 253 062 342 529 233 658 Pardavimų savikaina 10 (319 381) (234 435) (308 064) (219 356) Bendrasis pelnas 39 888 18 627 34 465 14 302 Pardavimo ir rinkodaros sąnaudos 6,10 (15 258) (12 483) (12 365) (10 951) Bendrosios ir administracinės sąnaudos 7,10 (11 942) (5 609) (9 200) (3 654) Kitos veiklos pajamos 8 352 256 1 525 2 038 Kiti veiklos pelnas/(nuostoliai) 9 2 174 2 174 Veiklos pelnas 13 042 965 14 427 1 909 Finansinės veiklos sąnaudos 11 (449) (369) (449) (369) Pelnas/ prieš apmokestinimą 12 593 596 13 978 1 540 Pelno mokestis 12 (79) (43) (650) 18 Grynasis pelnas/(nuostoliai) 12 514 553 13 328 1 558 Grynasis pelnas/(nuostoliai) už metus priskirtinas: Bendrovės savininkams 12 514 553 13 328 1 558 Nekontroliuojančiai daliai - - - - 12 514 553 13 328 12 023 Vienai akcijai tenkantis paprastasis ir 13 sumažintas pelnas/(nuostoliai) (EUR už vieną akciją) 0,37 0,02 0,39 0,05 Toliau pateiktas aiškinamasis raštas yra neatskiriama šių metinių finansinių ataskaitų dalis. Šias finansines ataskaitas patvirtino Valdyba ir 2023 m. balandžio 7 d. Valdybos vardu ją pasirašė Direktorius ir Finansų direktorius. Dalius Trumpa Antanas Kavaliauskas Direktorius Finansų direktorius AB „ROKIŠKIO SŪRIS“ Patvirtinta KONSOLIDUOTOS IR ATSKIROS 2023.04. FINANSINĖS ATASKAITOS 2022 M. GRUODŽIO 31 D. PROTOKOLAS Nr. (Visos sumos lentelėse yra tūkst. EUR, jei nenurodyta kitaip) 4 Bendrųjų pajamų ataskaita Grupė Bendrovė Pastabos 2022 2021 2022 2021 Grynasis pelnas 12 514 553 13 328 1 558 Kitos bendrosios pajamos Elementai, kurie nebus perkelti į pelno/ (nuostolių) ataskaitą Išeitinių išmokų įsipareigojimo pervertinimas, atėmus mokesčius (44) - (143) - Ilgalaikio materialiojo turto perkainojimas 14 - - - - Atidėtasis pelno mokestis dėl perkainojimo 17 - - - - Kitos bendrosios pajamos už metus (44) - (143) - Bendrosios pajamos už metus 12 470 553 13 185 1 558 Bendrosios pajamos už metus priskirtinos: Bendrovės savininkams 12 470 553 13 185 1 558 Nekontroliuojančiai daliai - - - - 12 470 553 13 185 1 558 Toliau pateiktas aiškinamasis raštas yra neatskiriama šių metinių finansinių ataskaitų dalis. AB „ROKIŠKIO SŪRIS“ Patvirtinta KONSOLIDUOTOS IR ATSKIROS 2023.04. FINANSINĖS ATASKAITOS 2022 M. GRUODŽIO 31 D. PROTOKOLAS Nr. (Visos sumos lentelėse yra tūkst. EUR, jei nenurodyta kitaip) 5 Balansas Grupė Bendrovė Gruodžio 31 d Gruodžio 31 d TURTAS Pastabos 2022 m. 2021 m. 2022 m. 2021 m. Ilgalaikis turtas Ilgalaikis materialusis turtas 14 82 939 79 056 56 988 54 809 Nematerialusis turtas 15 162 203 132 162 Investicijos į patronuojamąsias įmones 16 169 169 5 048 5 154 Išankstiniai apmokėjimai 20 827 910 827 910 Suteiktos paskolos 18 2 213 2 627 2 174 2 585 Trumpalaikis turtas 86 310 82 965 65 169 63 620 Atsargos 19 72 229 59 030 68 446 55 921 Suteiktos paskolos 18 2 896 2 984 2 896 3 266 Prekybos ir kitos gautinos sumos 20 56 675 51 711 62 762 53 437 Iš anksto sumokėtas pelno mokestis 139 548 91 150 Pinigai ir pinigų ekvivalentai 21 3 401 5 629 1 149 4 511 135 340 119 902 135 344 117 285 Turto iš viso 221 650 202 867 200 513 180 905 AKCININKŲ NUOSAVYBĖ Priskirtina Bendrovės savininkams Akcinis kapitalas 22 10 402 10 402 10 402 10 402 Akcijų priedai 18 073 18 073 18 073 18 073 Rezervas nuosavoms akcijoms įsigyti 24 10 850 10 850 10 850 10 850 Nuosavos akcijos 23 (2 251) (2 251) (2 251) (2 251) Kiti rezervai 24 25 922 27 102 15 104 16 301 Nepaskirstytas pelnas 88 453 78 304 84 486 73 605 Akcininkų nuosavybės iš viso 151 449 142 480 136 664 126 980 ĮSIPAREIGOJIMAI Ilgalaikiai įsipareigojimai Finansinės skolos 25 5 950 8 050 5 950 8 050 Atidėtasis pelno mokesčio įsipareigojimas 17 1 122 3 812 439 2 129 Ateinančio laikotarpio pajamos 26 2 097 2 190 1 585 1 487 Gauti išankstiniai apmokėjimai 31(ii) 2 126 2 356 2 126 2 356 Ilgalaikiai atidėjiniai 28 1 421 683 1 180 307 Trumpalaikiai įsipareigojimai 12 716 17 091 11 280 14 329 Finansinės skolos 25 24 440 19 344 24 440 19 344 Ateinančio laikotarpio pajamos 26 399 404 206 211 Prekybos ir kitos mokėtinos sumos 27 30 209 22 864 25 584 19 437 Mokėtinas pelno mokestis 2 123 - 2 123 - Trumpalaikiai atidėjiniai 28 314 684 216 604 57 485 43 296 52 569 39 596 Įsipareigojimų iš viso 70 201 60 387 63 849 53 925 Nuosavybės ir įsipareigojimų iš viso 221 650 202 867 200 513 180 905 Toliau pateiktas aiškinamasis raštas yra neatskiriama šių metinių finansinių ataskaitų dalis. AB „ROKIŠKIO SŪRIS“ Patvirtinta KONSOLIDUOTOS IR ATSKIROS 2023.04. FINANSINĖS ATASKAITOS 2022 M. GRUODŽIO 31 D. PROTOKOLAS Nr. (Visos sumos lentelėse yra tūkst. EUR, jei nenurodyta kitaip) 6 Bendrovės nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita Pastabos Akcinis kapitalas Akcijų priedai Rezervas nuosavoms akcijoms įsigyti Nuosavos akcijos Kiti rezervai Nepaskirsty tas pelnas Iš viso Likutis 2021 m. sausio 1 d. 10 402 18 073 10 850 (2 251) 17 417 74 432 128 923 Grynasis pelnas - - - - - 1 558 1 558 Kitos bendrosios pajamos per metus - - - - - - - Bendrųjų pajamų per metus iš viso - - - - - 1 558 1 558 Pervedimai į nepaskirstytą pelną (perkeltas perkainuoto turto nusidėvėjimas ir perkainuoto turto pardavimai, atėmus atidėtąjį pelno mokestį) 24 - - - - (1 116) 1 116 - Sandoriai su savininkais Dividendai 22 - - - - - (3 501) (3 501) Sandoriai su savininkais per metus iš viso - - - - - (3 501) (3 501) Likutis 2021 m. gruodžio 31 d 10 402 18 073 10 850 (2 251) 16 301 73 605 126 980 Grynasis pelnas - - - - - 13 328 13 328 Kitos bendrosios pajamos per metus - - - - - (143) (143) Bendrųjų pajamų per metus iš viso - - - - - 13 185 13 185 Pervedimai į nepaskirstytą pelną (perkeltas perkainuoto turto nusidėvėjimas ir perkainuoto turto pardavimai, atėmus atidėtąjį pelno mokestį) 24 - - - - (1 197) 1 197 - Sandoriai su savininkais Dividendai 22 - - - - - (3 501) (3 501) Sandoriai su savininkais per metus iš viso - - - - - (3 501) (3 501) Likutis 2022 m. gruodžio 31 d. 10 402 18 073 10 850 (2 251) 15 104 84 486 136 664 Toliau pateiktas aiškinamasis raštas yra neatskiriama šių metinių finansinių ataskaitų dalis. AB „ROKIŠKIO SŪRIS“ Patvirtinta KONSOLIDUOTOS IR ATSKIROS 2023.04. FINANSINĖS ATASKAITOS 2022 M. GRUODŽIO 31 D. PROTOKOLAS Nr. (Visos sumos lentelėse yra tūkst. EUR, jei nenurodyta kitaip) 7 Grupės nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita Priskirtinas Bendrovės savininkams Likutis 2021 m. sausio 1 d. 10 402 18 073 10 850 (2 251) 27 716 80 638 145 428 Bendrosios pajamos Grynasis pelnas - - - - - 553 553 Viso kitų bendrųjų pajamų per metus - - - - - - - Bendrųjų pajamų per metus iš viso - - - - - 553 553 Pervedimai į nepaskirstytą pelną (perkeltas perkainuoto turto nusidėvėjimas ir perkainuoto turto pardavimai, atėmus atidėtąjį pelno mokestį) 24 - - - - (614) 614 - Sandoriai su savininkais Dividendai 22 - - - - - (3 501) (3 501) Sandoriai su savininkais per metus iš viso - - - - - (3 501) (3 501) Likutis 2021 m. gruodžio 31 d 10 402 18 073 10 850 (2 251) 27 102 78 304 142 480 Bendrosios pajamos Grynasis pelnas - - - - - 12 514 12 514 Viso kitų bendrųjų pajamų per metus - - - - - (44) (44) Bendrųjų pajamų per metus iš viso - - - - - 12 470 12 470 Pervedimai į nepaskirstytą pelną (perkeltas perkainuoto turto nusidėvėjimas ir perkainuoto turto pardavimai, atėmus atidėtąjį pelno mokestį) 24 - - - - (1 180) 1 180 - Sandoriai su savininkais Dividendai 22 - - - - - (3 501) (3 501) Sandoriai su savininkais per metus iš viso - - - - - (3 501) (3 501) Likutis 2022 m. gruodžio 31 d. 10 402 18 073 10 850 (2 251) 25 922 88 453 151 449 Pastabos Akcinis kapitalas Akcijų priedai Rezervas nuosavoms akcijoms įsigyti Nuosavos akcijos Kiti rezervai Nepaskirsty tas pelnas Iš viso Toliau pateiktas aiškinamasis raštas yra neatskiriama šių metinių finansinių ataskaitų dalis. AB „ROKIŠKIO SŪRIS“ KONSOLIDUOTOS IR ATSKIROS FINANSINĖS ATASKAITOS 2022 M. GRUODŽIO 31 D. Visos sumos lentelėse yra tūkst. EUR, jei nenurodyta kitaip) 8 Pinigų srautų ataskaita Grupė Bendrovė Gruodžio 31 d. Gruodžio 31 d. pasibaigę metai pasibaigę metai Pastabos 2022 m. 2021 m. 2022 m. 2021 m. Pagrindinė veikla Pinigų srautai iš įprastinės veiklos 30 11 909 13 546 4 319 9 541 Sumokėtos palūkanos (449) (369) (449) (369) Sumokėtas pelno mokestis (146) (43) (92) - Grynieji pinigų srautai iš pagrindinės veiklos 11 314 13 134 3 778 9 172 Investicinė veikla Ilgalaikio materialiojo turto pirkimai 14 (13 817) (13 251) (8 880) (11 182) Nematerialiojo turto pirkimai 15 (18) (142) (16) (133) Investicijos į patronuojamąsias įmones - - - (100) Darbuotojams suteiktos paskolos (131) (91) (137) (91) Kitos suteiktos paskolos - (1 950) - (1 950) Pajamos iš ilgalaikio materialiojo turto pardavimo 30 81 324 81 312 Kitų paskolų susigrąžinimas 633 1 653 919 1 653 Gautos palūkanos 221 229 221 229 Gauti dividendai 31 - - 1 173 1 790 Grynieji pinigų srautai panaudoti investicinėje veikloje (13 031) (13 228) (6 639) (9 472) Finansinė veikla Išmokėti dividendai 22 (3 501) (3 501) (3 501) (3 501) Grąžintos ilgalaikės paskolos (2 100) (350) (2 100) (350) Gautos paskolos 5 090 3 740 5 100 3 740 Grynieji pinigų srautai panaudoti finansinėje veikloje (511) (111) (501) (111) Pinigų ir pinigų ekvivalentų grynasis (sumažėjimas) (2 228) (205) (3 362) (411) Pinigai ir pinigų ekvivalentai metų pradžioje 21 5 629 5 834 4 511 4 922 Pinigai ir pinigų ekvivalentai metų pabaigoje 21 3 401 5 629 1 149 4 511 Toliau pateiktas aiškinamasis raštas yra neatskiriama šių metinių finansinių ataskaitų dalis. AB „ROKIŠKIO SŪRIS“ KONSOLIDUOTOS IR ATSKIROS FINANSINĖS ATASKAITOS 2022 M. GRUODŽIO 31 D. Visos sumos lentelėse yra tūkst. EUR, jei nenurodyta kitaip) 9 Aiškinamasis raštas 1. Bendroji informacija AB „Rokiškio sūris” (toliau – Bendrovė) yra listinguojama akcinė bendrovė, įsikūrusi Rokiškyje. Bendrovės kodas 173057512, adresas: Pramonės g. 3, LT-42150 Rokiškis, Lietuva. AB „Rokiškio sūris” pagrindinė veikla yra fermentinių sūrių, lieso pieno miltų ir kitų pieno produktų gamyba ir prekyba. AB „Rokiškio sūris” akcijos yra įtrauktos į vertybinių popierių biržos „Nasdaq Vilnius” Baltijos Oficialųjį prekybos sąrašą (simbolis RSU1L). Bendrovės pagrindiniai akcininkai yra išvardinti 31 pastaboje. Antanas Trumpa ir Dalius Trumpa yra galutiniai kontroliuojantys asmenys. Konsoliduotą grupę sudaro Bendrovė ir keturios patronuojamosios įmonės (2021 m. – Bendrovė ir keturios patronuojamosios įmonės) (toliau – Grupė). Lentelėje pateikiama informacija apie Grupės įmones ir filialus pateikiama: Įsigijimo Grupės dalis (%) gruodžio 31 metai Pagrindinė veikla d. Patronuojamosios įmonės 2022 2021 UAB „Rokiškio pienas“ Pieno produktų 100 100 2006 pardavimas UAB „Rokiškio pieno Pieno produktų 100 100 gamyba“ 2013 gamyba SIA „Jekabpils piena Žaliavinio pieno kombinats“ 2005-2011 surinkimas 100 100 SIA „Kaunata“ * Žaliavinio pieno 2010 surinkimas 60 60 UAB „DairyHub.LT Pieno produktų 2021 gamyba 100 100 * Ši patronuojamoji įmonė nebuvo konsoliduojama Grupės ataskaitoje dėl jos nereikšmingumo (žr. 16 Pastabą). Visos pirmiau nurodytos patronuojamosios įmonės yra įregistruotos Lietuvoje, išskyrus SIA „Jekabpils piena kombinats“ ir SIA „Kaunata“, kurios yra įregistruotos Latvijoje. Per 2022 m. gruodžio 31 d. pasibaigusius metus vidutinis Bendrovės darbuotojų skaičius buvo 808 (2021 m. – 829 darbuotojai). Per 2022 m. gruodžio 31 d. pasibaigusius metus vidutinis Grupės darbuotojų skaičius buvo 1 291 (2021 m. – 1 326 darbuotojai). AB „ROKIŠKIO SŪRIS“ KONSOLIDUOTOS IR ATSKIROS FINANSINĖS ATASKAITOS 2022 M. GRUODŽIO 31 D. Visos sumos lentelėse yra tūkst. EUR, jei nenurodyta kitaip) 10 2. Apskaitos principai 2.1 Rengimo pagrindas Šios finansinės ataskaitos parengtos pagal Tarptautinius finansinių ataskaitų standartus (TFAS), patvirtintus taikymui Europos Sąjungoje. Finansinės ataskaitos parengtos remiantis veiklos tęstinumo principu ir istorinės įsigijimo savikainos samprata. Remiantis Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymu, vadovybės paruoštas metines finansines ataskaitas turi patvirtinti visuotinis akcininkų susirinkimas. Bendrovės akcininkai turi įstatyminę teisę patvirtinti šias finansines ataskaitas arba nepatvirtinti jų ir reikalauti vadovybės parengti naujas finansines ataskaitas. Finansiniai Bendrovės ir kitų Grupės įmonių metai sutampa su kalendoriniais metais. Šios finansinės ataskaitos apima Grupės konsoliduotas finansines ataskaitas ir Bendrovės atskiras finansines ataskaitas. Finansinės ataskaitos parengtos remiantis istorinės įsigijimo savikainos samprata, išskyrus skirtą parduoti finansinį turtą, kuris įvertintas tikrąja verte ir ilgalaikį materialųjį turtą, kuris įvertintas perkainota verte. Žemiau pateikiami pagrindiniai apskaitos principai, kuriais vadovaujantis parengtos šios finansinės ataskaitos. Šie principai nuosekliai taikomi visiems pateiktiems metų laikotarpiams, jeigu nenurodyta kitaip. Rengiant finansines ataskaitas pagal TFAS, reikia remtis vertinimais ir prielaidomis, turinčiais įtakos apskaitomo turto ir įsipareigojimų vertėms bei neapibrėžtojo turto ir įsipareigojimų atskleidimui finansinės ataskaitos dieną bei per ataskaitinį laikotarpį apskaitytoms pajamoms ir sąnaudoms. Nors šie vertinimai remiasi vadovybės turimomis žiniomis apie esamą padėtį ar veiksmus, faktiniai rezultatai galiausiai gali skirtis nuo šių vertinimų (4 pastaba). Standartų pataisos ir aiškinimai, galiojantys 2022 m. a) Toliau nurodyti nauji standartai, standartų pataisos ir aiškinimai įsigalioja nuo 2022 m., tačiau reikšmingo poveikio Bendrovei ir Grupei neturi: • Įplaukos iki naudojimo pagal numatytą paskirtį“, „Nuostolingos sutartys – sutarties įvykdymo išlaidos“, „Nuoroda į Konceptualiuosius pagrindus“ – siauros apimties 16-ojo TAS, 37-ojo TAS ir 3-ojo TFAS pataisos ir 2018–2020 m. ciklo Tarptautinių finansinės atskaitomybės standartų metiniai patobulinimai – 1-ojo TFAS, 9-ojo TFAS, 16-ojo TAS ir 41-ojo TAS pataisos (paskelbtos 2020 m. gegužės 14 d. ir taikomos metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2022 m. sausio 1 d. arba vėliau). • Su COVID-19 susijusios nuomos nuolaidos“ – 16-ojo TFAS pataisos (paskelbtos 2021 m. kovo 31 d. ir taikomos metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2021 m. balandžio 1 d. arba vėliau). b) Patvirtinti, bet dar neįsigalioję nauji standartai • 17-asis TFAS „Draudimo sutartys“ (paskelbtas 2017 m. gegužės 18 d. ir taikomas metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2023 m. sausio 1 d. arba vėliau). • 17-ojo TFAS pataisos ir 4-ojo TFAS pataisa (paskelbtos 2020 m. birželio 25 d. ir taikomos metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2023 m. sausio 1 d. arba vėliau). 17-uoju TFAS pakeičiamas 4-asis TFAS, kuriuo remiantis įmonėms buvo suteikta galimybė draudimo sutarčių apskaitai toliau taikyti dabartinę praktiką. • 1-ojo TAS ir 2-osios TFAS taikymo praktikoje rekomendacijos pataisos – „Apskaitos politikos atskleidimas“ (paskelbtos 2021 m. vasario 12 d. ir taikomos metiniams laikotarpiams, AB „ROKIŠKIO SŪRIS“ KONSOLIDUOTOS IR ATSKIROS FINANSINĖS ATASKAITOS 2022 M. GRUODŽIO 31 D. Visos sumos lentelėse yra tūkst. EUR, jei nenurodyta kitaip) 11 prasidedantiems 2023 m. sausio 1 d.). 1-ojo TAS pataisomis reikalaujama, kad įmonės atskleistų reikšmingą apskaitos politikos informaciją, o ne svarbius apskaitos politikos principus. • 8-ojo TAS pataisos – „Apskaitinių įverčių apibrėžimas“ (paskelbtos 2021 m. vasario 12 d. ir taikomos metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2023 m. sausio 1 d. arba vėliau). 8-ojo TAS pataisose išaiškinta, kaip įmonės turėtų atskirti apskaitos politikos pakeitimus nuo apskaitinių įverčių pakeitimų. • Atidėtasis pelno mokestis, susijęs su iš vieno sandorio kylančiu turtu ir įsipareigojimais – 12- ojo TAS pataisos (paskelbtos 2021 m. gegužės 7 d. ir taikomos metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2023 m. sausio 1 d. arba vėliau). 12-ojo TAS pataisose nurodyta, kaip apskaityti atidėtąjį pelno mokestį nuo tokių sandorių kaip nuoma ir eksploatavimo nutraukimo įsipareigojimai. Bendrovė ir Grupė ketina taikyti aukščiau išvardytus standartus ir aiškinimus jiems įsigaliojus. Šiuo metu Bendrovė vertina šių naujų standartų įtaką jos finansinėms ataskaitoms. 2.2 Grupės apskaita (konsolidavimas) (a) Patronuojamosios įmonės Patronuojamosios įmonės yra tie ūkio subjektai, į kuriuos investuojama, kuriuos Grupė kontroliuoja, nes Grupė (i) turi teisę vadovauti subjektų, į kuriuos investuojama, svarbiai veiklai, kuri turi reikšmingos įtakos jų grąžai, (ii) gali arba turi teisę gauti kintamą grąžą iš savo ryšio su ūkio subjektu, į kurį investuojama, ir iii) gali naudotis savo galia valdyti ūkio subjektą, į kurį investuojama, kad paveiktų investuotojo grąžos dydį. Reikšmingų teisių, įskaitant reikšmingas potencialias balsavimo teises, egzistavimas ir įtaka yra vertinami nustatant, ar Grupė turi galią valdyti kitą ūkio subjektą. Kad teisė būtų reikšminga, jos turėtojas turi turėti praktinę galimybę pasinaudoti šia teise, kai reikia priimti sprendimus dėl vadovavimo ūkio subjekto, į kurį investuojama, svarbiai veiklai. Grupė gali turėti galią valdyti ūkio subjektą, į kurį investuojama, net tada, kai ji turi mažiau nei daugumą balsavimo teisių ūkio subjekte, į kurį investuojama. Tokiu atveju Grupė įvertina savo turimos balsavimo teisių dalies dydį, palyginti su kitų balsavimo teisių turėtojų turimomis balsavimo teisėmis ir jų pasiskirstymu, kad nustatytų, ar ji turi de facto galią valdyti ūkio subjektą, į kurį investuojama. Kitų investuotojų apsaugos teisės, pvz., susijusios su esminiais ūkio subjekto, į kurį investuojama, veiklos pokyčiais arba taikomos tik išskirtinėmis aplinkybėmis, netrukdo Grupei kontroliuoti ūkio subjekto, į kurį investuojama. Patronuojamosios įmonės yra konsoliduojamos nuo tos dienos, kai kontrolė pereina Grupei (įsigijimo data), ir nebekonsoliduojamos nuo tos dienos, kai kontrolė nutrūksta. Pirkimo metodas taikomas apskaitant Grupės patronuojamųjų įmonių įsigijimą. Patronuojamosios įmonės įsigijimo savikainą sudaro perduoto turto, prisiimtų įsipareigojimų ir Grupės išleistų nuosavybės priemonių tikroji vertė. Įsigijimo savikaina taip pat apima bet kokio turto ar įsipareigojimo, susidarančių dėl neapibrėžto atlygio susitarimo, tikrąją vertę. Su įsigijimu susijusios išlaidos pripažįstamos sąnaudomis tuomet, kai patiriamos. Verslo sujungimo būdu įsigytas identifikuojamas turtas ir prisiimti įsipareigojimai bei neapibrėžtieji įsipareigojimai pradžioje įvertinami tikrosiomis vertėmis įsigijimo dieną. Naudojant įsigijimo metodą, grupė nekontroliuojančią dalį įsigyjamojoje įmonėje įvertina tikrąja verte arba proporcinga grynojo turto dalimi, tenkančia nekontroliuojančiai daliai įsigyjamojoje įmonėje. Įsigijimo savikainos dalis, nekontroliuojančios dalies įsigyjamojoje įmonėje dalis ir anksčiau turėtos įsigyjamosios įmonės nuosavybės dalies tikrosios vertės įsigijimo dieną dalis, viršijanti Grupės įsigytos patronuojamosios įmonės identifikuojamo grynojo turto dalies tikrąją vertę, yra apskaitoma kaip prestižas. Jeigu įsigijimo savikaina yra mažesnė už Grupės įsigytos patronuojamosios įmonės identifikuojamo grynojo turto dalies tikrąją vertę, skirtumas pripažįstamas tiesiai pelno/(nuostolių) ataskaitoje. Sandoriai tarp Grupės įmonių, likučiai bei nerealizuotas pelnas iš sandorių tarp Grupės įmonių yra eliminuojami. Nerealizuoti nuostoliai taip pat eliminuojami. Kur buvo būtina, patronuojamųjų įmonių apskaitos principai buvo pakeisti, kad būtų užtikrintas nuoseklumas su Grupės taikomais apskaitos principais. AB „ROKIŠKIO SŪRIS“ KONSOLIDUOTOS IR ATSKIROS FINANSINĖS ATASKAITOS 2022 M. GRUODŽIO 31 D. Visos sumos lentelėse yra tūkst. EUR, jei nenurodyta kitaip) 12 (b) Sandoriai ir mažumos dalis Grupė traktuoja sandorius su nekontroliuojančios dalies akcininkais kaip sandorius su Grupės akcininkais. Atliekant pirkimus iš nekontroliuojančios dalies akcininkų, skirtumas, susidarantis tarp bet kokio sumokėto atlygio bei įsigytos patronuojamosios įmonės grynojo turto dalies apskaitinės vertės, yra apskaitomas nuosavybės dalyje. Iš pardavimų nekontroliuojančios dalies akcininkams gaunamas pelnas ar patiriami nuostoliai taip pat apskaitomi nuosavybės dalyje. Kontrolės ar reikšmingos įtakos praradimo momentu bet kokia investicija, liekanti buvusioje patronuojamojoje įmonėje, vertinama tikrąja verte, apskaitinės vertės pasikeitimus įtraukiant į pelną ar nuostolius. Tikroji vertė yra pradinė apskaitinė vertė, naudojama vėliau apskaitant liekančią investiciją kaip asocijuotą įmonę, pagal jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį kontroliuojamą įmonę ar finansinį turtą. Be to, bet kokios su investicija susijusios anksčiau kitose bendrosiose pajamose pripažintos sumos apskaitomos taip, tarsi Grupė būtų tiesiogiai perleidusi susijusį turtą ar įsipareigojimus. Tai reiškia, kad sumos, anksčiau pripažintos kitose bendrosiose pajamose, perkeliamos į pelną ar nuostolius. 2.3 Atskiros finansinės ataskaitos Patronuojamosios įmonės atskirose finansinėse ataskaitose apskaitomos naudojant savikainos metodą t. y. savikaina sumažinta vertės sumažėjimo nuostolio suma. Paskirstymai iš investicijų objekto sukaupto pelno pripažįstami pajamomis. Jei tokie paskirstymai viršija pelną, susidariusį po įsigijimo dienos, investicijos testuojamos dėl nuvertėjimo. 2.4 Užsienio valiutų perskaičiavimas (a) Funkcinė ir pateikimo valiuta Bendrovės ir kiekvienos Grupės įmonės finansinėse ataskaitose parodyti straipsniai įvertinti pirminės ekonominės aplinkos, kurioje įmonė vykdo veiklą, valiuta (toliau – funkcinė valiuta). Šios finansinės ataskaitos pateiktos eurais (EUR), kuri yra Bendrovės (ir kiekvienos Grupės įmonės) funkcinė ir pateikimo valiuta. (b) Sandoriai ir likučiai Sandoriai užsienio valiuta perskaičiuojami į funkcinę valiutą naudojant valiutų kursus, galiojančius sandorių atlikimo dieną. Pelnas ir nuostoliai, atsirandantys vykdant atsiskaitymus, susijusius su šiais sandoriais, bei perskaičiuojant piniginius turto bei įsipareigojimų likučius, išreikštus užsienio valiutomis, pagal metų pabaigoje galiojančius kursus, apskaitomi pelno/nuostolių ataskaitoje. 2.5 Ilgalaikis materialusis turtas Ilgalaikis materialusis turtas apskaitomas perkainota verte, nustatyta remiantis periodiškais turto vertinimais, sumažinta sukaupto nusidėvėjimo bei vertės sumažėjimo suma. Ilgalaikio materialiojo turto perkainojimo metu susidariusi apskaitinės vertės padidėjimo suma yra pripažįstama kitose bendrosiose pajamose, o paskui didinamas perkainojimo rezervas nuosavame kapitale (kiti rezervai). Vėlesnio turto perkainojimo metu susidariusi apskaitinės turto vertės sumažėjimo suma, kuri padengia ankstesnius to paties turto vertės padidėjimus, pripažįstama kitose bendrosiose pajamose ir šia suma yra mažinamas anksčiau pripažintas perkainojimo rezervas nuosavame kapitale. Visi kiti sumažėjimai apskaitomi pelno/(nuostolių) ataskaitoje. Vertės padidėjimas, kuris padengia ankstesnius vertės sumažėjimus, apskaitomas pelno/(nuostolių) ataskaitoje. Visos kitos ilgalaikio materialiojo turto perkainojimo metu susidariusios apskaitinės vertės padidėjimo sumos yra pripažįstamos kitose bendrosiose pajamose, o paskui didinamas perkainojimo rezervas nuosavame kapitale. Kiekvienais metais skirtumas tarp perkainoto turto nusidėvėjimo, parodyto pelno/(nuostolių) ataskaitoje, bei nusidėvėjimo, apskaičiuoto remiantis turto pradine verte, perkeliamas iš perkainojimo rezervo į nepaskirstytąjį pelną, įvertinus atidėtojo pelno mokesčio poveikį. AB „ROKIŠKIO SŪRIS“ KONSOLIDUOTOS IR ATSKIROS FINANSINĖS ATASKAITOS 2022 M. GRUODŽIO 31 D. Visos sumos lentelėse yra tūkst. EUR, jei nenurodyta kitaip) 13 Vėliau patiriamos išlaidos pridedamos prie turto apskaitinės vertės arba pripažįstamos kaip atskiras turtas tik tuo atveju, jeigu tikėtina, kad ateityje Bendrovė ar Grupė iš šio turto gaus ekonominės naudos ir šio turto savikaina gali būti patikimai įvertinta. Visos kitos remonto ir priežiūros sąnaudos pripažįstamos sąnaudomis pelno/(nuostolių) ataskaitoje per tą finansinį laikotarpį, kuomet jos buvo patirtos. Turto nusidėvėjimas apskaičiuojamas taikant tiesiogiai proporcingą (tiesinį) metodą, nurašant turto įsigijimo vertę iki likvidacinės vertės per Grupėje nustatytus naudingo tarnavimo laikotarpius. Ilgalaikio turto naudingo tarnavimo laikotarpiai pateikti lentelėje žemiau: Pastatai 7-75 metų Mašinos ir įrengimai 2-25 metų Transporto priemonės 2-10 metų Įranga ir kitas ilgalaikis materialusis turtas 2-25 metų Turto likvidacinės vertės ir naudingo tarnavimo laikotarpiai peržiūrimi ir prireikus koreguojami kiekvieno balanso parengimo dieną. Nebaigta statyba perkeliama į atitinkamas ilgalaikio materialiojo turto grupes tuomet, kai ji užbaigiama ir turtas yra parengtas jo numatytam naudojimui. Kai ilgalaikis materialusis turtas nurašomas arba kitaip perleidžiamas, jo įsigijimo vertė bei susijęs nusidėvėjimas toliau nebeapskaitomi finansinėse ataskaitose, o su tuo susijęs pelnas arba nuostoliai, apskaičiuoti kaip skirtumas tarp įplaukų ir perleisto ilgalaikio materialiojo turto apskaitinės vertės, įtraukiami apskaičiuojant veiklos pelną. 2.6 Nematerialusis turtas (a) Programinė įranga Programinė įranga, iš kurios Bendrovė ar Grupė tikisi gauti ekonominės naudos ateityje, apskaitoma įsigijimo savikaina, sumažinta sukauptos amortizacijos suma. Amortizacija skaičiuojama taikant tiesiogiai proporcingą (tiesinį) metodą per naudingo tarnavimo laikotarpį nuo 1 iki 5 metų. (b) Sutartiniai santykiai su klientais Sutartiniai santykiai su klientais, pripažįstami nematerialiuoju turtu po verslo įsigijimo, apskaitomi naudojant savikainos metodą, atėmus sukauptą amortizaciją ir vertės sumažėjimą. Sutartiniai santykiai su klientais amortizuojami proporcingai per įvertintą 2 metų laikotarpį. 2.7 Nefinansinio turto vertės sumažėjimas Turtas, kuriam skaičiuojama amortizacija arba nusidėvėjimas, peržiūrimas, siekiant nustatyti jo vertės sumažėjimą, jeigu tik tam tikri įvykiai ar aplinkybių pasikeitimai liudija, kad turto apskaitinė vertė gali būti neatgautina. Suma, kuria turto apskaitinė vertė viršija jo atsiperkamąją vertę, pripažįstama vertės sumažėjimo nuostoliu. Atsiperkamoji vertė yra turto tikroji vertė, atėmus pardavimo sąnaudas, arba naudojimo vertė, priklausomai nuo to, kuri iš jų yra didesnė. Nustatant turto vertės sumažėjimą, turtas yra sugrupuojamas į mažiausias grupes, kurių atžvilgiu galima nustatyti atskirus pinigų srautus (pinigų srautus sukuriančius vienetus). 2.8 Finansinis turtas (a) taikant 9-ąjį TFAS „Finansinės priemonės“ Bendrovė ir Grupė finansinį turtą skirsto į žemiau nurodytas 3 naujas kategorijas: • finansinį turtą, kuris vėlesniais laikotarpiais vertinamas amortizuota savikaina; • finansinį turtą, kuris vėlesniais laikotarpiais vertinamas tikrąja verte, tikrosios vertės pasikeitimą pripažįstant kitomis bendrosiomis pajamomis; ir • finansinį turtą, kuris vėlesniais laikotarpiais vertinamas tikrąja verte, tikrosios vertės pasikeitimą pripažįstant pelnu ar nuostoliais. AB „ROKIŠKIO SŪRIS“ KONSOLIDUOTOS IR ATSKIROS FINANSINĖS ATASKAITOS 2022 M. GRUODŽIO 31 D. Visos sumos lentelėse yra tūkst. EUR, jei nenurodyta kitaip) 14 Finansinis turtas skirstymas po pirminio pripažinimo į aukščiau aprašytas kategorijas remiasi verslo modeliu, kurį Bendrovė ir Grupė taiko valdant finansinį turtą. Finansinio turto grupei taikomas verslo modelis nustatomas lygmeniu, kuriuo matyti, kaip visos finansinio turto grupės kartu valdomos siekiant konkrečių Bendrovė ir Grupės verslo tikslo. Taikomam verslo modeliui neturi įtakos Bendrovė ir Grupės vadovybės ketinimai pavienių priemonių atžvilgiu. Bendrovė ir Grupė gali taikyti daugiau nei vieną verslo modelį savo finansiniam turtui valdyti. Finansiniam turtui valdyti taikomas verslo modelis grindžiamas ne vien tvirtinimu, bet faktais, kuriuos galima matyti iš veiklos, kurią Bendrovė ir Grupė vykdo siekdamas verslo modelio tikslų. Nustatant finansiniam turtui valdyti taikomą verslo modelį, Bendrovė ir Grupė priima sprendimą įvertinant ne pavienius veiksnius arba veiklą, bet atsižvelgiant į visus turimus įrodymus atliekant vertinimą. Bendrovė ir Grupė pripažįsta finansinį turtą finansinės būklės ataskaitoje tik kai tampa finansinės priemonės sutarties nuostatų šalimi. Finansinio turto pirkimas arba pardavimas pripažįstamas arba jo pripažinimas nutraukiamas, taikant apskaitą pagal prekybos datą. Pirminio pripažinimo metu Bendrovė ir Grupė finansinį turtą vertina tikrąja verte, išskyrus gautinas prekybos sumas, į kurias neįtrauktas reikšmingas finansavimo komponentas. Sandorio išlaidas apima visus mokesčius ir komisinius, kurių Bendrovė ir Grupė nebūtų mokėjusi, jei nebūtų sudariusi finansinės priemonės sutarties. Jeigu pirminio pripažinimo metu finansinio turto tikroji vertė skiriasi nuo sandorio kainos, tuomet skirtumas pripažįstamas pelnu arba nuostoliais. Atsižvelgiant į verslo modelį, taikomą valdant finansinio turto grupę, finansinio turto apskaita yra tokia: Finansinis turtas, vertinamas amortizuota verte Bendrovės ir Grupės išduotos paskolos ir gautinos sumos apskaitomos atsižvelgiant į verslo modelį, kurio tikslas – laikyti finansinį turtą siekiant surinkti sutartyje numatytus pinigų srautus, kuriuos gali sudaryti pinigų srautai susiję su pagrindinės skolos dengimu bei palūkanų įplaukos. Paskolos ir gautinos sumos yra neišvestinis finansinis turtas, kuriam nustatyti fiksuoti ar kitaip nustatomi mokėjimai ir kuris nekotiruojamas aktyvioje rinkoje. Jos pripažįstamos trumpalaikiu turtu, išskyrus tas paskolas ir gautinas sumas, kurių grąžinimo terminas yra ilgesnis nei 12 mėnesių po balanso parengimo dienos, tokiu atveju paskolos ir gautinos sumos pripažįstamos ilgalaikiu turtu. Paskolos ir gautinos sumos pradžioje apskaitomos įsigijimo savikaina (gautino atlygio tikrąja verte), o vėliau - amortizuota savikaina, naudojant efektyvios palūkanų normos metodą. Pelnas arba nuostolis pripažįstami pelno (nuostolių) ir kitų bendrųjų pajamų ataskaitoje tada, kai toks turtas yra nurašomas, sumažėja jo vertė ar jis yra amortizuojamas. Finansinis turtas, vertinamas tikrąja verte per pelną (nuostolius) Bendrovė ir Grupė apskaito finansinį turtą, kuris vėlesniais laikotarpiais vertinamas tikrąja verte, tikrosios vertės pasikeitimą pripažįstant pelnu ar nuostoliais, taikant verslo modelį, kurio tikslas pasiekiamas renkant sutartyje numatytus pinigų srautus ir parduodant finansinį turtą. Bendrovė ir Grupė neturi finansinio turto, laikomo prekybai, kuris įsigyjamas siekiant artimiausiu laiku jį parduoti, ir šiai kategorijai priskiria tik finansinį turtą, kuris atsiranda iš verslo ar investicijų perleidimo ir yra ne nuosavybės neapibrėžtasis atlygis. (b) Faktinių palūkanų metodas AB „ROKIŠKIO SŪRIS“ KONSOLIDUOTOS IR ATSKIROS FINANSINĖS ATASKAITOS 2022 M. GRUODŽIO 31 D. Visos sumos lentelėse yra tūkst. EUR, jei nenurodyta kitaip) 15 Faktinių palūkanų metodas taikomas apskaičiuojant finansinio turto amortizuotą savikainą, taip pat atitinkamu laikotarpiu pelno (nuostolių) ataskaitoje paskirstant palūkanų pajamas. Faktinių palūkanų norma – norma, kurią taikant apskaičiuotos būsimos pinigų įplaukos tikėtinu finansinio turto galiojimo laikotarpiu tiksliai diskontuojamos iki finansinio turto bendrosios balansinės vertės, kuri rodo finansinio turto amortizuotą savikainą prieš koregavimą dėl bet kokių atidėjinių nuostoliams. Skaičiuojant faktinių palūkanų normą, Bendrovė ir Grupė vertina tikėtinus pinigų srautus atsižvelgiant į visas finansinės priemonės sutarties sąlygas (pvz., išankstinį mokėjimą, pratęsimą, pasirinkimo pirkti ir panašius pasirinkimo sandorius), bet neatsižvelgdamas į tikėtinus kredito nuostolius. Skaičiuojant įtraukiami visi atlygiai ir kitos sumos, kuriuos sutarties šalys sumokėjo arba gavo viena iš kitos ir kurie yra neatskiriama faktinių palūkanų normos dalis, sandorių sąnaudos, taip pat visos kitos premijos arba nuolaidos. Skaičiuojant faktinių palūkanų norma daroma prielaida, kad pinigų srautus ir tikėtiną panašių finansinių priemonių grupės galiojimo laikotarpį galima patikimai įvertinti. Kai pinigų srautų arba finansinės priemonės (arba finansinių priemonių grupės) tikėtino galiojimo laikotarpio patikimai įvertinti neįmanoma, Bendrovė ir Grupė naudoja sutartyje numatytus pinigų srautus per visą sutartyje numatytą finansinės priemonės (arba finansinių priemonių grupės) galiojimo laikotarpį. (c) Tikėtini kredito nuostoliai Bendrovė ir Grupės patiriami kredito nuostoliai apskaičiuojami, kaip visų sutartyje numatytų pinigų srautų, kuriuos Bendrovė ir Grupė turi gauti pagal sutartį, ir visų pinigų srautų, kuriuos Bendrovė ir Grupė tikisi gauti, skirtumas (t. y. visas pinigų trūkumas), diskontuotas taikant pirminę faktinių palūkanų normą. Pinigų srautus Bendrovė ir Grupė apskaičiuoja atsižvelgiant į visas finansinės priemonės sutarties sąlygas per tikėtiną tos finansinės priemonės galiojimo laikotarpį, įskaitant turimo užstato pardavimo arba kitokio kredito vertės didinimo, kuris yra neatskiriamas nuo sutarties sąlygų, pinigų srautus. Tikėtini kredito nuostoliai rodo svertinį kredito nuostolių vidurkį, nustatytą atsižvelgiant į atitinkamą įsipareigojimų neįvykdymo riziką (tikimybę). Tikėtini galiojimo laikotarpio kredito nuostoliai, tai tikėtini kredito nuostoliai, susidarantys dėl visų galimų įsipareigojimų neįvykdymo įvykių per laikotarpį nuo finansinio turto pirminio pripažinimo iki vėlesnės, finansinio turto padengimo, arba finansinio turto galutinio nurašymo, datos. Bendrovė ir Grupė siekia, kad tikėtini galiojimo laikotarpio kredito nuostoliai būtų pripažįstami prieš tai, kai finansinė priemonė tampa laiku neapmokėta. Paprastai kredito rizika reikšmingai padidėja prieš tai, kai finansinė priemonė tampa laiku neapmokėta arba pastebima kitų su skolininku susijusių delsos veiksnių (pvz., pakeitimas arba restruktūrizacija). Todėl, jei ne per didelėmis išlaidomis ar pastangomis galima gauti pagrįstos ir patvirtinamos informacijos, kuri yra labiau orientuota į ateitį nei apie pradelstus mokėjimus, ja būtina remtis vertinant kredito rizikos pasikeitimus. Tikėtini kredito nuostoliai pripažįstami atsižvelgiant į individualiai arba bendrai įvertinta išduotų paskolų ir prekybos gautinų sumų kredito riziką, kurios vertinimas remiasi visą pagrįstą bei patvirtinamą informaciją, įskaitant į ateitį orientuotą informaciją. Prekybos gautinų sumų viso galiojimo laikotarpio tikėtini kredito nuostoliai vertinami taikant tiek individualųjį tiek bendrąjį vertinimą. Bendrovė ir Grupės vadovybės sprendimas dėl individualaus vertinimo priimamas atsižvelgiant į galimybę gauti informaciją apie konkretaus skolininko kredito istoriją, finansinę būklę vertinimo datai įskaitant į ateitį orientuotą informaciją, kuri leistų laikų nustatyti konkretaus skolininko reikšmingą kredito rizikos padidėjimą, tokiu būdu įgalinant priimti sprendimą dėl viso galiojimo laikotarpio kredito nuostolių pripažinimo konkretaus skolininko atžvilgiu. Nesant patikimų informacijos šaltinių apie skolininko kredito istoriją, finansinę būklę vertinimo datai įskaitant į ateitį orientuotą informaciją, Bendrovė ir Grupė vertina skolą taikant bendrąjį vertinimą. Prekybos gautinų sumų viso galiojimo laikotarpio tikėtina kredito nuostolių suma pripažįstamą gautinų sumų pripažinimo momentu. AB „ROKIŠKIO SŪRIS“ KONSOLIDUOTOS IR ATSKIROS FINANSINĖS ATASKAITOS 2022 M. GRUODŽIO 31 D. Visos sumos lentelėse yra tūkst. EUR, jei nenurodyta kitaip) 16 Bendrovė ir Grupė išduodant paskolą įvertina ir apskaito 12 mėnesių tikėtinus kredito nuostolius. Paskesniais ataskaitiniais laikotarpiais, nesant reikšmingo kredito rizikos padidėjimo, susijusio su paskolos davėju, Bendrovė ir Grupė koreguoja 12 mėnesių tikėtinų kredito nuostolių likutį atsižvelgiant į vertinimo datai likusią nepadengtą paskolos sumą. Nustačius, kad paskolos davėjo finansinė būklė reikšmingai pablogėjo, lyginant su būkle, buvusia paskolos išdavimo metu, Bendrovė ir Grupė apskaito visus paskolos galiojimo laikotarpio tikėtinus kredito nuostolius. Vėliausias momentas, kai Bendrovė ir Grupė pripažįsta visus išduotai paskolai tenkančius tikėtinus galiojimo laikotarpio kredito nuostolius, identifikuojamas, kai skolininkas vėluoja apmokėti eilinę įmoką, arba visą skolą ilgiau negu 30 dienų. Esant kitų įrodymų, Bendrovė ir Grupė apskaito visus išduotai paskolai tenkančius tikėtinus galiojimo laikotarpio kredito nuostolius neatsižvelgiant į įmokų vėlavimo apmokėti ilgiau negu 30 dienų prielaidą. Paskolos, kurioms apskaičiuojami viso galiojimo laikotarpio kredito nuostoliai, laikomos dėl kredito rizikos sumažėjusios vertės (angl. – credit-impaired) finansiniu turtu. (d) Dėl kredito rizikos sumažėjusios vertės finansinis turtas Finansinio turto vertė yra sumažėjusi dėl kredito rizikos įvykus vienam arba daugiau įvykių, kurie neigiamai paveikia apskaičiuojamus būsimus to finansinio turto pinigų srautus. Finansinio turto vertės sumažėjimo dėl kredito rizikos įrodymai yra stebėjimais grindžiami duomenys apie šiuos įvykius: a) dideli skolininko finansiniai sunkumai; b) sutarties pažeidimai, pavyzdžiui, laikų neapmokėta skola arba eilinė įmoka virš 90 dienų; c) skolininkui suteikta nuolaida, kurios skolintojas kitu atveju nebūtų suteikęs dėl ekonominių ar sutartyje nurodytų priežasčių, siejamų su skolininko finansiniais sunkumais; d) išaugusi tikimybė, kad skolininkas bankrutuos arba bus atliktas kitoks finansinis reorganizavimas; e) dėl finansinių sunkumų išnykusi finansinio turto aktyvioji rinka; f) finansinio turto pirkimas arba suteikimas su didele nuolaida, iš ko matyti patirti kredito nuostoliai. Finansinio turto vertės sumažėjimą dėl kredito rizikos gali kartu lemti keli įvykiai, kurie gali įvykti vienu metu arba vienas po kito per finansinio turto sutarties galiojimo laikotarpį. Gautinų paskolų ir prekybos gautinų sumų viso galiojimo tikėtinų kredito nuostolių suma apskaitoma per pelną (nuostolius) naudojant kontrarinę abejotinų gautinų sumų sąskaitą. Bendrovė ir Grupė nurašo gautinas paskolas ir prekybos gautinas sumas, kai netenka teisės į sutartyje numatytus finansinio turto pinigų srautus. (e) Finansinio turto pripažinimo nutraukimas Bendrovė ir Grupė nutraukia finansinio turto pripažinimą, kai: - baigiasi teisės į finansinio turto pinigų srautus galiojimo laikas; - Bendrovė ir Grupė išlaiko teisę į pinigų srautus, bet prisiima įsipareigojimą sumokėti visą sumą trečiajai šaliai pagal perleidimo sutartį per trumpą laiką; arba - Bendrovė ir Grupė perleidžia savo teisę gauti pinigines įplaukas iš turto ir/arba (a) perleidžia iš esmės visą su finansinio turto nuosavybe susijusią riziką ir naudą, arba (b) nei perleidžia, nei išlaiko su finansiniu turtu susijusios rizikos ir naudos, bet perleidžia šio turto kontrolę: • jei Bendrovė ir Grupė neišlaikė kontrolės, jį nutraukia finansinio turto pripažinimą, o visas perduodant sukurtas arba išlaikytas teises ir prievoles pripažįstamos atskirai turtu arba įsipareigojimais; • jei Bendrovė ir Grupė išlaikė kontrolę, ji toliau pripažįsta finansinį turtą tiek, kiek toliau kontroliuoja finansinį turtą. Vertinant ar Bendrovė ir Grupė išlaikė perduoto turto kontrolę, atsižvelgiama į gavėjo gebėjimus parduoti šį turtą. Jei gavėjas praktiškai geba parduoti visą turtą nesusijusiai trečiajai šaliai ir atlikti tai vienašališkai, netaikydamas perdavimui papildomų apribojimų, laikoma, kad Bendrovė ir Grupė kontrolės neišlaikė. Visais kitais atvejais Bendrovė ir Grupė kontrolę išlaikė. AB „ROKIŠKIO SŪRIS“ KONSOLIDUOTOS IR ATSKIROS FINANSINĖS ATASKAITOS 2022 M. GRUODŽIO 31 D. Visos sumos lentelėse yra tūkst. EUR, jei nenurodyta kitaip) 17 2.9 Atsargos Atsargos apskaitomos savikaina arba grynąja galimo realizavimo verte, priklausomai nuo to, kuri iš jų yra mažesnė. Savikaina apskaičiuojama vadovaujantis FIFO metodu. Pagamintos ir nebaigtos produkcijos savikainą sudaro žaliavos, tiesioginės darbo ir kitos tiesioginės sąnaudos bei susijusios netiesioginės gamybos sąnaudos, tačiau ji neapima skolinimosi išlaidų. Grynoji galimo realizavimo vertė yra įvertinta pardavimo kaina, esant įprastoms verslo sąlygoms, atėmus produkcijos užbaigimo ir pardavimo sąnaudas. 2.10 Išankstiniai apmokėjimai Išankstiniai apmokėjimai apskaitomi savikaina, atėmus atidėjinius vertės sumažėjimui. Išankstinis apmokėjimas priskiriamas ilgalaikiam, kai su išankstiniu apmokėjimu susijusias prekes ar paslaugas tikimasi gauti po vienerių metų arba kai išankstinis apmokėjimas yra susijęs su turtu, kuris pirminio pripažinimo metu pats bus klasifikuojamas kaip ilgalaikis. Išankstiniai mokėjimai už įsigyjamą turtą yra perkeliami į turto apskaitinę vertę, kai Grupė įgyja turto kontrolę ir yra tikėtina, kad Grupė gaus su turtu susijusią ekonominę naudą ateityje. Kiti išankstiniai mokėjimai nurašomi į pelną arba nuostolį, kai gaunamos su išankstiniais mokėjimais susijusios paslaugos. Jei yra požymių, kad su išankstiniu apmokėjimu susijęs turtas, prekės ar paslaugos nebus gautos, išankstinio apmokėjimo apskaitinė vertė yra atitinkamai nurašoma ir atitinkami vertės sumažėjimo nuostoliai pripažįstami metų pelne arba nuostoliuose. 2.11 Pinigai ir pinigų ekvivalentai Pinigai ir pinigų ekvivalentai apskaitomi nominalia verte. Pinigų srautų ataskaitos sudarymo tikslams pinigus ir pinigų ekvivalentus sudaro pinigai bankuose ir kasoje bei banko sąskaitos kreditas (angl. overdraft). Banko sąskaitos kreditas (overdraft) balanse apskaitomas trumpalaikių įsipareigojimų finansinių skolų straipsnyje. 2.12 Akcinis kapitalas (a) Paprastosios akcijos Paprastosios vardinės akcijos apskaitomos jų nominalia verte. Už parduotas akcijas gauta suma, viršijanti jų nominalią vertę, apskaitoma kaip akcijų priedai. Papildomos išlaidos, tiesiogiai priskiriamos naujų akcijų emisijai, apskaitomos kaip akcijų priedų sumažėjimas. (b) Nuosavos akcijos Kai Bendrovė ar jos patronuojamosios įmonės įsigyja Bendrovės akcijų, už jas sumokėta suma, įskaitant visas priskiriamas papildomas išorines sąnaudas, atimama iš akcininkų nuosavybės kaip nuosavos akcijos, kol jos nėra parduodamos, naujai išleidžiamos ar anuliuojamos. Parduodant, išleidžiant ar anuliuojant nuosavas akcijas, joks pelnas ar nuostoliai nepripažįstami pelno/(nuostolių) ataskaitoje. Kai tokios akcijos vėliau parduodamos arba naujai išleidžiamos, gaunamos lėšos apskaitomos konsoliduotose finansinėse ataskaitose kaip akcininkų nuosavybės pasikeitimas. 2.13 Rezervai (a) Kiti rezervai Kiti rezervai formuojami remiantis metinio visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimu dėl paskirstytino pelno paskirstymo. Šis rezervas gali būti naudojamas tik metinio visuotinio akcininkų susirinkimo patvirtintiems tikslams. Įstatymo numatytas rezervas yra įtrauktas į kitus rezervus. Įstatymo numatytas rezervas yra privalomas pagal Lietuvos Respublikos įstatymų reikalavimus. Kasmetinis pervedimas į įstatymo numatytą rezervą sudaro 5 proc. grynojo rezultato ir yra privalomas tol, kol šis rezervas pasiekia AB „ROKIŠKIO SŪRIS“ KONSOLIDUOTOS IR ATSKIROS FINANSINĖS ATASKAITOS 2022 M. GRUODŽIO 31 D. Visos sumos lentelėse yra tūkst. EUR, jei nenurodyta kitaip) 18 10 proc. akcinio kapitalo. Įstatymo numatytas rezervas negali būti skirtas dividendų mokėjimui, tačiau gali būti panaudotas būsimiems nuostoliams padengti. Perkainojimo rezervas yra įtrauktas į kitus rezervus. (b) Rezervas nuosavoms akcijoms įsigyti Šis rezervas apskaitomas tol, kol Grupė dalyvauja nuosavų akcijų įsigijimo ar pardavimo sandoriuose. Šis rezervas yra privalomas pagal Lietuvos Respublikos įstatymus ir jis negali būti mažesnis už įsigytų nuosavų akcijų įsigijimo verčių sumą. 2.14 Finansiniai įsipareigojimai (a) Finansiniai įsipareigojimai Finansiniai įsipareigojimai yra priskiriami vertinamiems amortizuota savikaina, išskyrus (i) finansinius įsipareigojimus, vertinamus tikrąja verte, kurios pasikeitimai pripažįstami pelne ar nuostolyje: šis klasifikavimas taikomas išvestinėms finansinėms priemonėms, prekybai laikomiems finansiniams įsipareigojimams (pvz., vertybinių popierių trumposioms pozicijoms), neapibrėžtajam atlygiui, kurį įsigyjantysis ūkio subjektas pripažino verslo jungimo metu, ir kitiems pirminio pripažinimo metu šiai kategorijai priskiriamiems finansiniams įsipareigojimams, bei (i) finansinių garantijų sutartims ir įsipareigojimams suteikti paskolą. Grupė neturi finansinių įsipareigojimų, vertinamų tikrąją verte, kurios pasikeitimas pripažįstamas pelne ar nuostolyje. (b) Finansinių įsipareigojimų pripažinimo nutraukimas Finansinio įsipareigojimo pripažinimas nutraukiamas, kai įsipareigojimas yra įvykdomas, atšaukiamas ar baigiasi jo terminas. Grupės ir Bendrovės bei jų pradinių skolintojų apsikeitimas skolos priemonėmis, kurių sąlygos iš esmės skiriasi, taip pat esminiai esamų finansinių įsipareigojimų sąlygų pakeitimai yra apskaitomi kaip pradinio finansinio įsipareigojimo panaikinimas ir naujo finansinio įsipareigojimo pripažinimas. Sąlygos iš esmės skiriasi, jei diskontuota pinigų srautų dabartinė vertė pagal naujas sąlygas, įskaitant visus sumokėtus atlygius, iš kurių atimti visi gauti atlygiai ir kurie diskontuoti naudojant pradinę efektyvią palūkanų normą, bent 10 % skiriasi nuo pradinio finansinio įsipareigojimo likusių pinigų srautų diskontuotos dabartinės vertės.. Jei skolos priemonių mainai arba sąlygų pakeitimas yra apskaitomi kaip panaikinimas, visos patirtos sąnaudos ar sumokėti atlygiai pripažįstami tokio panaikinimo pelno arba nuostolių dalimi. Jei mainai ar sąlygų pakeitimas nėra apskaitomi kaip panaikinimas, pagal visas patirtas sąnaudas ar sumokėtus atlygius koreguojama įsipareigojimo balansinė vertė ir šios sąnaudos arba atlygiai yra amortizuojami per likusį pakeisto įsipareigojimo galiojimo laikotarpį. Įsipareigojimų pakeitimai, kurie nelemia panaikinimo, apskaitomi kaip įverčio pasikeitimas, naudojant kaupiamąjį pasivijimo metodą, o atsiradęs pelnas ar nuostolis pripažįstamas pelnu arba nuostoliais, nebent balansinių verčių skirtumo ekonominė esmė priskiriama kapitalo sandoriui su savininkais. c) finansinių priemonių užskaitymas Finansinis turtas ir įsipareigojimai yra užskaitomi, o grynoji suma nurodoma konsoliduotoje finansinės būklės ataskaitoje tik tada, kai yra teisiškai įgyvendinama teisė užskaityti pripažintas sumas ir ketinama arba atsiskaityti grynąja verte, arba realizuoti turtą ir įvykdyti įsipareigojimą tuo pačiu metu. Tokia užskaitymo teisė (a) neturi priklausyti nuo būsimo įvykio ir (b) turi būti teisiškai įgyvendinama visomis toliau nurodytomis aplinkybėmis: (i) įprastomis verslo sąlygomis, (ii) įsipareigojimų nevykdymo atveju. ir iii) nemokumo arba bankroto atveju. d) Prekybos ir kitos mokėtinos sumos AB „ROKIŠKIO SŪRIS“ KONSOLIDUOTOS IR ATSKIROS FINANSINĖS ATASKAITOS 2022 M. GRUODŽIO 31 D. Visos sumos lentelėse yra tūkst. EUR, jei nenurodyta kitaip) 19 Prekybos mokėtinos sumos sukaupiamos, kai sandorio šalis vykdo savo įsipareigojimus pagal sutartį, ir iš pradžių pripažįstamos tikrąja verte, o vėliau apskaitomos amortizuota savikaina, taikant efektyvios palūkanų normos metodą. e) Paskolos Paskolos iš pradžių pripažįstamos tikrąja verte, atėmus patirtas sandorio išlaidas, o vėliau apskaitomos amortizuota savikaina, naudojant efektyvios palūkanų normos metodą. 2.15 Pelno mokestis ir atidėtas pelno mokestis Pelno mokesčio sąnaudos už laikotarpį apima ataskaitinio laikotarpio pelno mokestį ir atidėtąjį pelno mokestį. Pelno mokestis pripažįstamas pelno (nuostolių) ataskaitoje, išskyrus tą jo dalį, kuri susijusi su straipsniais, pripažintais kitų bendrųjų pajamų eilutėje ar tiesiogiai nuosavybės dalyje. Tokiu atveju pelno mokestis taip pat pripažįstamas atitinkamai kitų bendrųjų pajamų eilutėje arba tiesiogiai nuosavybės dalyje. Ataskaitinio laikotarpio pelno mokestis apskaičiuojamas vadovaujantis mokesčių įstatymais, priimtais arba iš esmės priimtais balanso parengimo dieną tose šalyse, kuriose veikia ir pajamas uždirba Bendrovė ir jos patronuojamosios įmonės. Vadovybė reguliariai peržiūri į mokesčių deklaracijas įtraukiamas pozicijas, atsižvelgdama į taikomo mokestinio teisės akto aiškinimus, ir, jei būtina, suformuoja atidėjinius sumoms, kurias tikėtina, kad reikės sumokėti mokesčių inspekcijai. Pelnas apmokestinamas 15 proc. pelno mokesčio tarifu pagal Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymus. Atidėtasis pelno mokestis apskaitomas taikant įsipareigojimų metodą laikiniesiems skirtumams, susidarantiems tarp turto ir įsipareigojimų mokesčių bazės ir jų apskaitinės vertės konsoliduotose finansinėse ataskaitose. Atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimai yra pripažįstami visiems laikiniems skirtumams, kurie vėliau didins apmokestinamąjį pelną, o atidėtojo pelno mokesčio turtas pripažįstamas tik ta dalimi, kuri tikėtinai ateityje sumažins apmokestinamąjį pelną. Atidėtasis pelno mokestis nepripažįstamas, jeigu jis susidaro dėl kitų nei verslo sujungimo būdu atsiradusio turto ar įsipareigojimų pirminio pripažinimo, kuris sandorio metu neturėjo jokios įtakos nei apskaitiniam, nei apmokestinamam pelnui ar nuostoliui. Atidėtasis pelno mokestis apskaičiuojamas taikant balanso parengimo dienai patvirtintus arba iš esmės patvirtintus mokesčių tarifus (ir įstatymus), kuriuos numatoma taikyti, kuomet bus realizuojamas susijęs atidėtojo pelno mokesčio turtas arba įvykdomas atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimas. Atidėtasis pelno mokesčio turtas yra pripažįstamas tokia apimtimi, kokia yra tikėtina, kad ateityje bus gautas apmokestinamasis pelnas, kurio pakaks laikiniesiems skirtumams panaudoti. Atidėtasis pelno mokestis apskaitomas laikiniesiems skirtumams, susidariusiems dėl investicijų į patronuojamąsias įmones, išskyrus tuos atvejus, kuomet laikinojo skirtumo išnykimo laiką kontroliuoja Grupė ir tikėtina, kad laikinasis skirtumas neišnyks artimiausioje ateityje. Grupė kontroliuoja laikinųjų skirtumų, susijusių su mokesčiais už dividendus iš patronuojamųjų įmonių arba už pelną po jų pardavimo, išnykimą. Grupė nepripažįsta atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimų tokiems laikiniesiems skirtumams, išskyrus tuos atvejus, kai vadovybė tikisi, kad laikinieji skirtumai išnyks artimiausioje ateityje. AB „ROKIŠKIO SŪRIS“ KONSOLIDUOTOS IR ATSKIROS FINANSINĖS ATASKAITOS 2022 M. GRUODŽIO 31 D. Visos sumos lentelėse yra tūkst. EUR, jei nenurodyta kitaip) 20 Grupė ir Bendrovė nusprendžia, ar vertinti kiekvieną neapibrėžtą mokesčių traktavimą atskirai, ar kartu su vienu ar daugiau kitų neapibrėžtų mokesčių traktavimų, remdamosi tuo, kuris metodas leidžia geriau prognozuoti neapibrėžtumo išaiškinimą. Grupė ir Bendrovė daro prielaidą, kad mokesčių administratorius, atlikdamas šiuos patikrinimus, patikrins sumas, kurias ji turi teisę patikrinti, ir žinos visą susijusią informaciją. Jei Grupė ir Bendrovė padarys išvadą, kad nėra tikėtina, kad mokesčių administratorius sutiks su neapibrėžtu mokesčių traktavimu, neapibrėžtumo poveikis atsispindės nustatant susijusį apmokestinamąjį pelną arba nuostolius, mokesčių bazes, nepanaudotus mokesčių nuostolius, nepanaudotus mokesčių kreditus ar mokesčio tarifus, naudojant arba labiausiai tikėtiną sumą, arba numatomą vertę, priklausomai nuo to, kuris metodas ūkio subjektui leis geriau prognozuoti neapibrėžtumo išaiškinimą. Grupė ir Bendrovė atspindi faktų ir aplinkybių pasikeitimo arba naujos informacijos, turinčios įtakos sprendimams ar įverčiams, reikalaujamiems pagal standarto išaiškinimą, poveikį kaip apskaitinio įverčio pasikeitimą. Mažai tikėtina, kad tai, jog nėra gautas mokesčių institucijos sutikimas arba nesutikimas dėl mokesčių traktavimo, vertinant atskirai, bus laikomas faktų ir aplinkybių pasikeitimu arba nauja informacija, turinčią įtakos reikalaujamiems sprendimams ir įverčiams. 2.16 Išmokos darbuotojams (a) Socialinio draudimo įmokos Grupė už savo darbuotojus moka socialinio draudimo įmokas į Valstybinį socialinio draudimo fondą (toliau – Fondas) pagal nustatytų įmokų planą, vadovaujantis vietos teisės aktų reikalavimais. Nustatytų įmokų planas – tai planas, pagal kurį Grupė moka fiksuoto dydžio įmokas į Fondą ir neturi teisinio ar konstruktyvaus įsipareigojimo toliau mokėti įmokas, jei Fondas neturi pakankamai turto, kad sumokėtų visas išmokas darbuotojams, susijusias su jų tarnyba dabartiniu ir ankstesniais laikotarpiais. Socialinio draudimo įmokos pripažįstamos sąnaudomis pagal kaupimo principą ir priskiriamos prie darbo užmokesčio sąnaudų. (b) Išeitinės išmokos Išeitinės išmokos darbuotojams mokamos nutraukus darbo santykius su darbuotoju iki įprasto išėjimo į pensiją amžiaus arba darbuotojui priėmus sprendimą savo noru išeiti iš darbo mainais į tokias išmokas. Grupė pripažįsta išeitines išmokas tada, kai ji yra akivaizdžiai įpareigota nutraukti darbo santykius su esamais darbuotojais pagal detalų oficialų darbo santykių nutraukimo planą be galimybės jo atsisakyti arba kai ji yra įpareigota mokėti išeitines išmokas po to, kai jos buvo pasiūlytos už išėjimą iš darbo savo noru. Jei išeitinės išmokos tampa mokėtinos vėliau nei per 12 mėnesių nuo balanso datos, jos turi būti diskontuojamos iki dabartinės vertės. Dabartinė apibrėžtųjų išmokų įsipareigojimo vertė nustatoma diskontuojant numatomus būsimus pinigų srautus, naudojant aukštos kokybės įmonių obligacijų, išreikštų ta valiuta, kuria bus mokamos išmokos, palūkanų normas, ir kurių terminai yra artimi susijusių įsipareigojimų terminams. Grynosios palūkanų sąnaudos apskaičiuojamos apibrėžtųjų išmokų įsipareigojimo grynajam likučiui ir plano turto tikrajai vertei taikant diskonto normą. Šios sąnaudos įtraukiamos į išmokų darbuotojams sąnaudas pelno arba nuostolių ataskaitoje. Pakartotinio vertinimo pelnas ir nuostoliai, atsirandantys dėl koregavimų, paremtų praeities patirtimi, ir aktuarinių prielaidų pasikeitimų, yra pripažįstami tuo laikotarpiu, kai jie atsiranda, tiesiogiai kitose bendrosiose pajamose. Jie įtraukiami į nepaskirstytąjį pelną nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitoje ir balanse. Apibrėžtųjų išmokų įsipareigojimo dabartinės vertės pokyčiai, atsirandantys dėl plano pakeitimų arba sumažinimo, iš karto pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje kaip anksčiau suteiktų paslaugų savikaina. (c) Premijų planai Grupė pripažįsta įsipareigojimą ir sąnaudas premijoms ir dalyvavimui pelne, kuomet ji yra įsipareigojusi AB „ROKIŠKIO SŪRIS“ KONSOLIDUOTOS IR ATSKIROS FINANSINĖS ATASKAITOS 2022 M. GRUODŽIO 31 D. Visos sumos lentelėse yra tūkst. EUR, jei nenurodyta kitaip) 21 pagal sutartį arba praeityje taikoma praktika yra sukūrusi konstruktyvų įsipareigojimą. 2.17 Pajamų pripažinimas Pajamos uždirbamos Grupei ir Bendrovei vykdant įprastinę veiklą. Pajamos pripažįstamos suma, lygia sandorio kainai. Sandorio kaina – tai atlygio, kurį Grupė ir Bendrovė tikisi gauti mainais už klientui pažadėtų prekių ar paslaugų perduotą kontrolę, suma, išskyrus trečiųjų šalių vardu gautas sumas. Pajamos pripažįstamos atėmus nuolaidas, grąžinimus ir pridėtinės vertės mokestį, eksporto muitus ir kitus panašius privalomus mokėjimus. Bendrovė ir Grupė gamina ir didmeninėje rinkoje parduoda įvairius sūrio ir pieno produktus. Pardavimo pajamos pripažįstamos tuomet, kai perduodama produktų kontrolė, o tai įvyksta tuomet, kai produktai pristatomi didmenininkui, didmenininkas gali savo nuožiūra spręsti, kokiu būdu ir už kokią kainą produktus parduoti, ir nėra jokių neįvykdytų įsipareigojimų, dėl kurių didmenininkas galėtų nepriimti produktų. Produktai laikomi pristatytais tuomet, kai jie nugabenami į nurodytą vietą, prekių senėjimo ir praradimo rizika yra perduota didmenininkui ir arba didmenininkas priėmė produktus pagal pardavimo sutarties sąlygas, priėmimo nuostatų galiojimas baigėsi, arba Grupė turi objektyvių įrodymų, kad visi priėmimo kriterijai buvo tenkinami. Prekės dažnai parduodamos su retrospektyviai taikomomis kiekio nuolaidomis, remiantis bendru per 12 mėnesių laikotarpį parduotu prekių kiekiu. Pajamos už šiuos pardavimus pripažįstamos remiantis sutartyje nurodyta kaina, atėmus įvertintas kiekio nuolaidas. Nuolaidos nustatomos ir atidėjiniai joms suformuojami remiantis sukaupta istorine informacija, taikant numatomos vertės metodą ir pajamos pripažįstamos tik tokia dalimi, kokia yra labai tikėtina, kad reikšminga jų suma nebus atstatyta. Lėšų grąžinimo įsipareigojimas (įtrauktas į prekybos ir kitas mokėtinas sumas) pripažįstamas numatomoms kiekio nuolaidoms, kurios suteikiamos klientams už prekes, parduotas iki ataskaitinio laikotarpio pabaigos. Finansavimo komponento nėra, kadangi prekės parduodamos taikant 30 dienų atsiskaitymo terminą, kuris atitinka rinkoje taikomą praktiką. Gautina suma pripažįstama, kuomet prekės pristatomos, nes tai yra tam tikras momentas, kuomet atlygis yra besąlyginis, nes tam, kad mokėjimas taptų mokėtinu, turi tik praeiti tam tikras laiko tarpas. Transporto paslaugų pajamos pripažįstamos tuo laikotarpiu, kuomet paslaugos buvo teikiamos. Palūkanų pajamos pripažįstamos proporcingai, taikant faktinės palūkanų normos metodą. Kuomet sumažėja gautinos sumos vertė, Grupė sumažina jos apskaitinę vertę iki atsiperkamosios vertės, kurią sudaro įvertinti būsimi pinigų srautai, diskontuoti priemonės pirmine faktine palūkanų norma, ir toliau prideda diskontą kaip palūkanų pajamas. Palūkanų pajamos už sumažėjusios vertės paskolas pripažįstamos taikant pirminę faktinę palūkanų normą. 2.18 Sąnaudų pripažinimas Sąnaudos pripažįstamos pagal kaupimo ir suderinamumo principą tą ataskaitinį laikotarpį, kai jos patiriamos. Per ataskaitinį laikotarpį patirtos išlaidos, kurių negalima tiesiogiai priskirti konkrečioms uždirbtoms pajamoms ir kurios vėlesniais ataskaitiniais laikotarpiais nesukurs jokių pajamų, pripažįstamos ataskaitinio laikotarpio sąnaudomis tada, kai jos patiriamos. Sąnaudos parodomos tikrąja verte. 2.19 Dividendų paskirstymas Bendrovės akcininkams paskirstomi dividendai finansinėse ataskaitose pripažįstami įsipareigojimu tuo laikotarpiu, kuomet jie patvirtinami Bendrovės akcininkų. AB „ROKIŠKIO SŪRIS“ KONSOLIDUOTOS IR ATSKIROS FINANSINĖS ATASKAITOS 2022 M. GRUODŽIO 31 D. Visos sumos lentelėse yra tūkst. EUR, jei nenurodyta kitaip) 22 2.20 Vienai akcijai tenkantis pelnas Vienai akcijai tenkantis paprastasis pelnas apskaičiuojamas dalijant akcininkams tenkantį grynąjį pelną iš išleistų paprastųjų vardinių akcijų skaičiaus svertinio vidurkio, neįskaitant paprastųjų vardinių akcijų, kurias nusipirko Bendrovė ir Grupė, kurios laikomos kaip nuosavos akcijos. 2.21 Informacija apie segmentus Informacija apie veiklos segmentus atskleidžiama vadovaujantis tuo pačiu metodu, kuris naudojamas teikiant informaciją ūkio subjekto pagrindiniam sprendimus priimančiam asmeniui. Pagrindinį sprendimus priimantį asmenį, kuris yra atsakingas už išteklių paskirstymą ir verslo segmentų veiklos rezultatų įvertinimą, sudaro Valdyba, kuri priima strateginius sprendimus. Grupės vadovybė išskyrė šiuos Grupės veiklos segmentus: kietasis sūris, pusiau kietasis sūris, sviestas, pienas, grietinėlė, grietinė, rūgpienis, jogurtas, varškė, varškės sūris ir kita. Šie segmentai buvo sujungti į du pagrindinius finansinėse ataskaitose pateikiamus segmentus remiantis panašiu produktų, gamybos proceso, pirkėjų grupės ir platinimo būdo pobūdžiu. 2.22 Vyriausybės dotacijos ir subsidijos Vyriausybės dotacijos ir subsidijos yra apskaitomos tikrąja verte tuomet, kai yra pakankamai įrodymų, jog subsidija bus gauta, Grupė ir Bendrovė atitiks visas jai keliamas sąlygas. Vyriausybės dotacijos, gautos ilgalaikio materialiojo turto įsigijimui finansuoti, apskaitomos balanso ilgalaikių ateinančių laikotarpių pajamų straipsnyje. Jos pripažįstamos pajamomis pagal tiesiogiai proporcingą (tiesinį) metodą per susijusio ilgalaikio materialiojo turto naudingo tarnavimo laikotarpį. 2.23 Atidėjiniai Atidėjiniai restruktūrizavimo išlaidoms ir teismo ieškiniams pripažįstami tuomet, kai: Grupė ir Bendrovė turi dabartinį teisinį ar konstruktyvų įsipareigojimą dėl įvykių praeityje; daugiau tikėtina nei netikėtina, kad šiam įsipareigojimui įvykdyti teks panaudoti išteklius; įsipareigojimų suma gali būti patikimai įvertinta. Atidėjiniai nepripažįstami būsimiems veiklos nuostoliams. Atidėjiniai įvertinami dabartine verte sąnaudų, kurių tikėtina, kad prireiks įsipareigojimui įvykdyti, naudojant ikimokestinį tarifą, kuris atspindi pinigų laiko vertės ir konkrečiam įsipareigojimui būdingų rizikų dabartinius rinkos vertinimus. Atidėjinio padidėjimas per laikotarpį pripažįstamas veiklos sąnaudomis. 2.24 Prekybos mokėtinos sumos Prekybos mokėtinos sumos pradžioje pripažįstamos tikrąją verte, o vėliau vertinamos amortizuota savikaina, taikant apskaičiuotų palūkanų normos metodą. 2.25 Išvestinės finansinės priemonės Bendrovė naudoja išvestines finansines priemones, tokias kaip palūkanų normų apsikeitimo sandoriai, siekdama apsidrausti nuo pinigų srautų palūkanų normos rizikos. Tokios išvestinės finansinės priemonės iš pradžių pripažįstamos tikrąja verte išvestinės finansinės priemonės sutarties sudarymo dieną, o vėliau perkainojamos tikrąja verte. Palūkanų normų apsikeitimo sandorio tikrosios vertės pokyčiai nedelsiant pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje ir įtraukiami į finansines sąnaudas. Visa apsidraudimo išvestinės finansinės priemonės tikroji vertė priskiriama ilgalaikiam turtui arba įsipareigojimui, kai apdraustojo objekto likęs terminas yra ilgesnis nei 12 mėnesių; ji priskiriama trumpalaikiam turtui arba įsipareigojimui, kai apdraustojo objekto likęs terminas yra AB „ROKIŠKIO SŪRIS“ KONSOLIDUOTOS IR ATSKIROS FINANSINĖS ATASKAITOS 2022 M. GRUODŽIO 31 D. Visos sumos lentelėse yra tūkst. EUR, jei nenurodyta kitaip) 23 trumpesnis nei 12 mėnesių. Valiutų palūkanų normų apsikeitimo sandorių tikroji vertė apskaičiuojama kaip įvertintų būsimųjų pinigų srautų dabartinė vertė, remiantis stebimomis pajamingumo kreivėmis. Be to, dėl priemonių vertės susitariama su banku. Visi gautieji tikrosios vertės įverčiai priskiriami 2 tikrosios vertės hierarchijos lygiui. 2.26 Įvykiai pasibaigus ataskaitiniam laikotarpiui Įvykiai, įvykę pasibaigus ataskaitiniam laikotarpiui, suteikiantys papildomos informacijos apie Bendrovės ir Grupės padėtį balanso ataskaitos datą (koreguojantys įvykiai), atsispindi finansinėse ataskaitose. Įvykiai, įvykę pasibaigus ataskaitiniam laikotarpiui, kurie nėra koreguojantys įvykiai, atskleidžiami aiškinamajame rašte, jei jie yra reikšmingi. 2.27 Neapibrėžtasis turtas ir įsipareigojimai Neapibrėžtieji įsipareigojimai finansinėse ataskaitose nėra pripažįstami. Jie yra atskleidžiami, išskyrus tuos atvejus, kai tikimybė, kad ekonominę naudą duodantys ištekliai bus prarasti, yra labai maža. Neapibrėžtasis turtas finansinėse ataskaitose nėra pripažįstamas, tačiau jis yra atskleidžiamas tuomet, kai yra tikėtina, kad bus gauta ekonominė nauda. 2.28 2.29 Finansinės išlaidos Finansinės sąnaudos - tai Bendrovės ir Grupės išlaidos, patirtos iš finansinės veiklos, pavyzdžiui, palūkanų už pasiskolintas lėšas sąnaudos. Sandoriai su susijusiomis šalimis Įprastinės veiklos metu Bendrovė ir Grupė sudaro sandorius su susijusiomis šalimis. Šių sandorių įkainiai daugiausia nustatomi rinkos kainomis. Nustatant, ar sandorių vertė nustatoma pagal rinkos ar ne rinkos kainas, kai nėra aktyvios tokių sandorių rinkos, vadovaujamasi nuovoka. Toks vadovavimasis nuovoka grindžiamas panašių sandorių su nesusijusiomis šalimis įkainojimo kainomis, jei tokia informacija Bendrovei ar Grupei yra žinoma. 3. Finansinės rizikos valdymas 3.1 Finansinės rizikos veiksniai Vykdydama veiklą, Bendrovė ir Grupė susiduria su įvairiomis finansinėmis rizikomis. Grupės bendra rizikos valdymo programa pagrindinį dėmesį skiria finansinių rinkų nenuspėjamumui ir siekia sumažinti galimą neigiamą poveikį Grupės finansiniams veiklos rezultatams. Rizikos valdymą vykdo Bendrovės vadovybė. Rašytiniai bendros rizikos valdymo principai nėra parengti. (a) Rinkos rizika (i) Valiutų kursų rizika Bendrovė ir Grupė veiklą vykdo tarptautiniu mastu, tačiau jai iškilusi valiutų kursų svyravimo rizika palaikoma minimaliame lygyje, kadangi jos pardavimai už Lietuvos Respublikos teritorijos ribų daugiausia vykdomi eurais. (ii) Pinigų srautų ir tikrosios vertės palūkanų normos rizika Grupei bei Bendrovei palūkanų normos rizika iškyla dėl palūkanas uždirbančių suteiktų ir gautų paskolų. Dėl gautų paskolų su kintama palūkanų norma Grupė susiduria su pinigų srautų palūkanų normos rizika. Dėl gautų paskolų su fiksuota palūkanų norma Grupė susiduria su tikrosios vertės AB „ROKIŠKIO SŪRIS“ KONSOLIDUOTOS IR ATSKIROS FINANSINĖS ATASKAITOS 2022 M. GRUODŽIO 31 D. Visos sumos lentelėse yra tūkst. EUR, jei nenurodyta kitaip) 24 palūkanų normos rizika. 2022 m. ir 2021 m. Grupės suteiktos paskolos, kurioms taikoma fiksuota palūkanų norma, išreikštos eurais. Gautos paskolos išreikštos eurais. TPN reforma neturėjo reikšmingo poveikio Bendrovei ir Grupei, nes pagrindinės skolintos lėšos yra susietos su EURIBOR arba joms taikomos fiksuotos palūkanų normos, todėl nebuvo poreikio pradėti taikyti alternatyvias lyginamąsias palūkanų normas. EURIBOR nustatymo būdo pokyčiai (t. y. perėjimas nuo kotiruojamomis kainomis pagrįstos metodologijos prie sandoriais pagrįstos metodologijos) neturėjo įtakos taikomoms palūkanų normoms, nes visoms su EURIBOR susietoms skolintoms lėšoms taikoma 0 % apatinė trijų mėnesių EURIBOR riba. Prieš ir po EURIBOR nustatymo būdo pakeitimų EURIBOR buvo neigiamas, todėl palūkanų normai nustatyti buvo taikoma 0 % apatinė palūkanų normos riba, todėl šie pakeitimai neturėjo įtakos nei pačiai palūkanų normai, nei būsimiems pinigų srautams. Finansiniai įsipareigojimai, kuriems taikoma su EURIBOR susieta palūkanų norma, atskleisti aiškinamojo rašto 25 pastaboje. Grupės naudojamos priemonės (25 pastaba) Bendrovė ir Grupė naudoja palūkanų normų apsikeitimo sandorius, kad sumažintų palūkanų normų svyravimo riziką. Šiuo metu galiojantis palūkanų normų apsikeitimo sandoris apima maždaug 26 % (2021 m. – 0 %) trumpalaikių paskolų palūkanų ir 100% ilgalaikių paskolų palūkanų (2021 m. - 100%). Pagal apsikeitimo sandorį reikalaujama, kad grynosios gautinos arba mokėtinos palūkanos būtų apmokamos kas 30 dienų. Atsiskaitymo datos sutampa su datomis, kada mokamos palūkanos už pagrindinę skolą. Metų pabaigai Grupės ir Bendrovės jautrumas paskolų (22 340 tūkst. EUR (2021: 17 244 tūkst. EUR)) palūkanų normai: palūkanų normai pasikeitus 0,1% (100 punktų), 2022 metų palūkanų sąnaudos pasikeičia 22 tūkst. ir 2021 metų - 17 tūkst. EUR. 2022 m. gruodžio 31 d. Grupės ir Bendrovės grynasis palūkanų normai jautrus turtas sudarė 625 tūkst. EUR (2021 m. – 625 tūkst. EUR.) (b) Kredito rizika Kredito rizika kyla dėl pinigų ir pinigų ekvivalentų bankuose, suteiktų paskolų bei iš pirkėjų gautinų sumų patiriamos kredito rizikos. Kredito rizika yra valdoma Grupės lygyje. Pagal vidinę tvarką visi Bendrovės ir Grupės grynųjų pinigų likučiai privalo būti laikomi bankuose, kurių išoriniai kredito reitingai, nustatyti reitingo agentūros „Fitch Ratings“, yra nuo A+ iki BBB. Metų pabaigoje Grupės pinigai, kurių suma 1 669 tūkst. EUR (2021: 4 163 tūkst. EUR) ir Bendrovės kurių suma 548 tūkst. EUR (2021: 3 958 tūkst. EUR), buvo laikomi banke su AA- reitingu, likusi pinigų dalis, smulkiomis sumomis, buvo laikoma bankuose ar mokėjimo institucijose su mažesniu Fitch reitingu arba kurios neturi Fitch reitingo. Pinigams ir pinigų ekvivalentams taip pat taikomi 9-ajame TFAS numatyti vertės sumažėjimo reikalavimai, tačiau nustatytas vertės sumažėjimo nuostolis buvo nereikšmingas. i) Maksimali kredito rizikos pozicija Lentelėje pateikiami visi Bendrovės ir Grupės balansiniai straipsniai dėl kurių yra patiriama kredito rizika. Maksimali kredito rizikos pozicija neatsižvelgiant į užtikrinimo priemones ir kitas kredito rizikos mažinimo priemones gruodžio 31 d.: Grupė Bendrovė 2022 m. 2021 m. 2022 m. 2021 m. Pinigai ir pinigų ekvivalentai bankuose 3 401 5 629 1 149 4 511 Prekybos gautinos sumos 49 024 46 042 58 503 50 223 Suteiktos paskolos 5 109 5 611 5 070 5 851 57 534 57 282 64 722 60 585 AB „ROKIŠKIO SŪRIS“ KONSOLIDUOTOS IR ATSKIROS FINANSINĖS ATASKAITOS 2022 M. GRUODŽIO 31 D. Visos sumos lentelėse yra tūkst. EUR, jei nenurodyta kitaip) 25 ii) Finansinio turto kredito kokybė Grupė neklasifikuoja gautinų sumų ir kito kredito riziką turinčio finansinio turto pagal kredito kokybę. Kredito rizika yra valdoma didžiausiems prekybos klientams nustatant kredito limitus bei analizuojant pradelstas gautinas sumas bei paskolas. Kredito limitų taikymas ir pradelstų skolų analizė yra nuolat stebima Bendrovės ir Grupės vadovybės. Žemiau pateikiamoje lentelėje nurodomi didžiausių prekybos klientų kredito limitai, jeigu tokie buvo vadovybės nustatyti bei gautinos sumos, prieš vertės sumažėjimą 2022 m. gruodžio 31 d. Grupė Bendrovė Kredito limitas Gautina suma Kredito limitas Gautina suma Klientas A 5 600 5 523 5 600 5 523 Klientas B 5 000 4 638 5 000 4 638 Klientas C 4 800 4 631 - - Klientas D 3 600 3 542 3 600 3 542 Klientas E 3 000 2 860 3 000 2 860 Klientas F 2 960 2 632 2 960 2 632 Klientas G 2 400 2 380 2 400 2 380 Klientas H 2 500 2 071 2 500 2 071 Žemiau pateikiamoje lentelėje nurodomi didžiausių prekybos klientų kredito limitai bei gautinos sumos 2021 m. gruodžio 31 d. Grupė Bendrovė Kredito limitas Gautina suma Kredito limitas Gautina suma Klientas C 5 500 5 376 5 500 5 376 Klientas B 5 000 4 854 5 000 4 854 Klientas D 4 345 3 024 - - Klientas A 2 700 2 610 2 700 2 610 Klientas F 2 200 2 104 2 200 2 104 Klientas I 2 000 1 531 2 000 1 531 Klientas J 1 500 1 500 1 500 1 500 Klientas K 1 500 1 443 1 500 1 443 Lentelėje pateikiama suteiktų paskolų koncentracija: Grupė Bendrovė 2022 m. 2021 m. 2022 m. 2021 m. didesnės nei 1 000 tūkst. Eurų 3 187 3 187 3 187 3 187 didesnės nei 500 tūkst. Eurų, bet mažesnės už 1 000 tūkst. Eurų 687 1 205 690 1 205 mažesnės už 500 tūkst. Eurų 1 235 1 220 1 193 1 459 5 109 5 612 5 070 5 851 Paskolos didesnės nei 1 000 tūkst. EUR yra suteiktos dviem įmonėms. iii) Finansinio turto vertės sumažėjimas AB „ROKIŠKIO SŪRIS“ KONSOLIDUOTOS IR ATSKIROS FINANSINĖS ATASKAITOS 2022 M. GRUODŽIO 31 D. Visos sumos lentelėse yra tūkst. EUR, jei nenurodyta kitaip) 26 Grupė taiko 9-ajame TFAS numatytą supaprastintą metodą tikėtiniems kredito nuostoliams (TKN) nustatyti, pagal kurį naudojamas tikėtinų galiojimo laikotarpio nuostolių atidėjinys visoms prekybos gautinoms sumoms. Siekiant nustatyti TKN, prekybos gautinos sumos suskirstomos į atskiras grupes pagal bendras kredito rizikos ypatybes. Tikėtinų nuostolių rodikliai nustatomi atsižvelgiant į mokėjimus už parduotas prekes profilius per 36 mėnesių laikotarpį atitinkamai iki 2022 m. gruodžio 31 d. ir 2021 m. gruodžio 31 d. ir atitinkamus istorinius kredito nuostolius, patirtus per šį laikotarpį. Į ateitį orientuota analizė leidžia daryti išvadą, kad istorinių nuostolių rodiklių koregavimas nėra būtinas. Atsižvelgiant į tai, apskaičiuotas nuostolių atidėjinys 2022 m. gruodžio 31 d. ir 2021 m. gruodžio 31 d. prekybos gautinoms sumoms, suskirstytoms pagal bendras ypatybes (bendras vertės sumažėjimo vertinimo modelis): Grupė 2022 m. gruodžio 31 d. Nepradelstos Pradelstos mažiau kaip 30 dienų Pradelstos ilgiau kaip 30 dienų Pradelstos ilgiau kaip 90 dienų Pradelstos ilgiau kaip 180 dienų Pradelstos ilgiau kaip 365 dienas Tikėtinų nuostolių Iš viso rodiklis 0,10% 0,10% 1,00% 1,00% 2,00% 2,00% Bendra apskaitinė vertė – prekybos gautinos sumos 39 797 4 496 1 039 602 396 62 46 392 Nuostolių atidėjinys 40 4 10 6 8 1 70 Grupė 2021 m. gruodžio 31d . Nepradelstos Pradelstos mažiau kaip 30 dienų Pradelstos ilgiau kaip 30 dienų Pradelstos ilgiau kaip 90 dienų Pradelstos ilgiau kaip 180 dienų Pradelstos ilgiau kaip 365 dienas Tikėtinų nuostolių Iš viso rodiklis 0,10% 0,41% 1,82% - 2,10% - Bendra apskaitinė vertė – prekybos gautinos sumos 31 867 9 974 1 044 - 95 - 42 980 Nuostolių atidėjinys 31 44 19 - 2 - 96 Bendrovė 2022 m. gruodžio 31 Nepradelstos Pradelstos Pradelstos Pradelstos Pradelstos Pradelstos mažiau kaip ilgiau kaip ilgiau kaip 90 ilgiau kaip ilgiau kaip Tikėtinų nuostolių 30 dienų 30 dienų dienų 180 dienų 365 dienas Iš viso rodiklis 0,08% 0,10% 1,00% 1,00% 2,00% 2,00% Bendra apskaitinė vertė – prekybos gautinos sumos 49 276 4 496 1 039 602 396 62 55 871 Nuostolių atidėjinys 40 4 10 6 8 1 70 Pradelstos Pradelstos Pradelstos Pradelstos Pradelstos ilgiau kaip Bendrovė mažiau kaip ilgiau kaip ilgiau kaip 90 ilgiau kaip 365 2021 m. gruodžio 31 d. Nepradelstos 30 dienų 30 dienų dienų 180 dienų dienas Iš viso Tikėtinų nuostolių rodiklis 0,12% 0,28% 1,72% - 2,11% - Bendra apskaitinė vertė – prekybos gautinos sumos 32 587 13 436 1 044 - 95 - 47 161 Nuostolių atidėjinys 37 39 18 - 2 - 96 AB „ROKIŠKIO SŪRIS“ KONSOLIDUOTOS IR ATSKIROS FINANSINĖS ATASKAITOS 2022 M. GRUODŽIO 31 D. Visos sumos lentelėse yra tūkst. EUR, jei nenurodyta kitaip) 27 TKN reikšmingoms prekybos gautinoms sumos, kurios pradelstos ilgiau kaip 90 dienų, įvertinami individualiai, remiantis išorine informacija iš kreditų draudimo agentūros, gautinos sumos grąžinimo užtikrinimo priemonėmis ir istorine įsipareigojimų neįvykdymo informacija. Nuostolių atidėjinys šioms prekybos gautinoms sumos 2022 m. gruodžio 31 d. ir 2021 m. gruodžio 31 d. buvo apskaičiuotas taip: Pradelsto Pradelstos Pradelstos Pradelstos Pradelstos s ilgiau Grupė mažiau kaip ilgiau kaip ilgiau kaip 90 ilgiau kaip 180 kaip 365 2022 m. gruodžio 31 d. Nepradelstos 30 dienų 30 dienas dienas dienas dienas Iš viso Bendra apskaitinė vertė – prekybos gautinos sumos 186 815 1 358 1 367 1 414 1 278 6 418 Tikėtinų nuostolių rodiklis 57,9% Tikėtinų kredito nuostolių atidėjinys 3 716 Pradelstos Pradelstos Pradelstos Pradelstos Pradelstos Grupė mažiau kaip ilgiau kaip ilgiau kaip 90 ilgiau kaip 180 ilgiau kaip 2021 m. gruodžio 31 d. Nepradelstos 30 dienų 30 dienas dienas dienas 365 dienas Iš viso Bendra apskaitinė vertė – prekybos gautinos sumos 1 065 189 459 355 973 1 012 4 053 Tikėtinų nuostolių rodiklis 22% Tikėtinų kredito nuostolių atidėjinys 895 Pradelstos Pradelstos Pradelstos Pradelstos Pradelstos Bendrovė mažiau kaip ilgiau kaip ilgiau kaip 90 ilgiau kaip 180 ilgiau kaip 2022 m. gruodžio 31 d. Nepradelstos 30 dienų 30 dienas dienas dienas 365 dienas Iš viso Bendra apskaitinė vertė – prekybos gautinos sumos 186 815 1 358 1 367 1 414 1 278 6 418 Tikėtinų nuostolių rodiklis 57,9% Tikėtinų kredito nuostolių atidėjinys 3 716 Pradelstos Pradelstos Pradelstos Pradelstos Pradelstos Bendrovė mažiau kaip ilgiau kaip ilgiau kaip 90 ilgiau kaip 180 ilgiau kaip 365 2021 m. gruodžio 31 d. Nepradelstos 30 dienų 30 dienas dienas dienas dienas Iš viso Bendra apskaitinė vertė – prekybos gautinos sumos 1 065 189 459 355 973 1 012 4 053 Tikėtinų nuostolių rodiklis 22% Tikėtinų kredito nuostolių atidėjinys 895 Grupė taiko trijų etapų modelį, skirtą finansinio turto, išskyrus pirkėjų įsiskolinimus, vertės sumažėjimui nustatyti ir priskyrė visas savo suteiktas paskolas, vertinamas amortizuota savikaina, 1 etapo kredito rizikos grupei. TKN modelis pagrįstas finansine informacija apie Bendrovės ir Grupės skolininkus ir paskolų grąžinimo užtikrinimo priemonių įvertinimu. Bendrovė ir Grupė atliko paskolų grąžinimo užtikrinimo priemonių įvertinimą ir nustatė, kad kredito nuostoliai, apskaičiuoti remiantis įsipareigojimų neįvykdymo tikimybe per 12 mėnesių, lėmė nereikšmingus vertės sumažėjimo nuostolius. Informacija apie gautinas paskolas atskleista 18 pastaboje. 2022 m. gruodžio 31 d. už pirkėjų įsiskolinimus Grupei ir Bendrovei pirkėjai už gautinas sumas ir suteiktas paskolas buvo įkeitę turtą, kurio vertė lygi 5 218 tūkst. EUR (2021: m. – 5 218 tūkst. EUR). Turtą sudaro pastatai, žemės sklypai ir melžiamos karvės. Per ataskaitinį laikotarpį nebuvo pastebėta jokių neigiamų turto kokybės ir vertės pokyčių. AB „ROKIŠKIO SŪRIS“ KONSOLIDUOTOS IR ATSKIROS FINANSINĖS ATASKAITOS 2022 M. GRUODŽIO 31 D. Visos sumos lentelėse yra tūkst. EUR, jei nenurodyta kitaip) 28 (c) Likvidumo rizika Konservatyvus likvidumo rizikos valdymas leidžia išlaikyti reikiamą grynųjų pinigų kiekį ir finansavimą sutartomis kreditavimo priemonėmis. Ataskaitinio laikotarpio pabaigoje Grupė turėjo 12 660 tūkst. EUR (2021: 7 756 tūkst. EUR) nepanaudotų kredito linijų, kurių terminas baigiasi per vienerius metus. Lentelėje pateikiama Grupės ir Bendrovės finansinių įsipareigojimų analizė. Įsipareigojimai suskirstyti pagal terminus, atsižvelgiant į balanso dieną likusį laikotarpį iki sutartyje numatyto termino pabaigos. Lentelėje pateiktos sumos apima sutartyje numatytus nediskontuotus pinigų srautus. Mokėtinos sumos ir kiti finansiniai įsipareigojimai, kurių įvykdymo terminas yra 3 mėnesiai arba mažiau, atitinka jų balansines vertes, kadangi diskontavimo poveikis nėra reikšmingas. Bendrovė Mažiau nei 3 Nuo 3 iki 12 2022 m. gruodžio 31 d. mėnesiai mėnesių Nuo 1 iki 5 metų Po 5 metų Bankų ir kitos finansinės skolos 23 015 1 673 6 114 - Prekybos mokėtinos sumos 21 929 - - - Sukauptos sąnaudos 1 424 46 368 1 673 6 114 - Bendrovė Mažiau nei 3 Nuo 3 iki 12 2021 m. gruodžio 31 d. mėnesiai mėnesių Nuo 1 iki 5 metų Po 5 metų Bankų ir kitos finansinės skolos 17 769 1 575 8 050 - Prekybos mokėtinos sumos 16 762 - - - Sukauptos sąnaudos 614 35 145 1 575 8 050 - Grupė Mažiau nei 3 Nuo 3 iki 12 2022 m. gruodžio 31 d. mėnesiai mėnesių Nuo 1 iki 5 metų Po 5 metų Bankų ir kitos finansinės skolos 25 127 1 598 6 524 - Prekybos mokėtinos sumos 25 201 - - - Sukauptos sąnaudos 1 806 52 128 1 598 6 524 - Grupė Mažiau nei 3 Nuo 3 iki 12 2021 m. gruodžio 31 d. mėnesiai mėnesių Nuo 1 iki 5 metų Po 5 metų Bankų ir kitos finansinės skolos 17 769 1 575 8 050 - Prekybos mokėtinos sumos 19 225 - - - Sukauptos sąnaudos 909 37 906 1 575 8 050 - AB „ROKIŠKIO SŪRIS“ KONSOLIDUOTOS IR ATSKIROS FINANSINĖS ATASKAITOS 2022 M. GRUODŽIO 31 D. Visos sumos lentelėse yra tūkst. EUR, jei nenurodyta kitaip) 29 3.2 Kapitalo rizikos valdymas Grupės ir Bendrovės kapitalo valdymo tikslai yra užtikrinti Grupės galimybes tęsti veiklą, siekiant uždirbti pelno savo akcininkams ir kitoms suinteresuotoms šalims ir palaikyti optimalią kapitalo struktūrą mažinant kapitalo savikainą. Siekdamos palaikyti arba pakoreguoti kapitalo struktūrą, Grupė ir Bendrovė gali pakoreguoti akcininkams išmokamų dividendų sumą, grąžinti kapitalą akcininkams, išleisti naujų akcijų arba parduoti turtą, kad sumažintų skolas. Grupė ir Bendrovė kapitalą apibrėžia kaip akcininkų nuosavybę ir paskolas minus pinigus, pinigų ekvivalentus. Bendrovės ir Grupės kapitalo struktūra gruodžio 31 d.: Grupė Bendrovė 2022 m. 2021 m. 2022 m. 2021 m. Gautos paskolos (25 pastaba) 30 390 27 394 30 390 27 394 Sumažinta: pinigų ir pinigų ekvivalentų likutis (3 401) (5 629) (1 149) (4 511) (21 pastaba) Grynoji skola 26 989 21 765 29 241 22 883 Akcininkų nuosavybė 151 449 142 480 136 664 126 980 Kapitalas iš viso 178 438 164 245 165 905 149 863 Remiantis Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymu, akcinės bendrovės įstatinis kapitalas turi būti ne mažesnis kaip 40 tūkst. EUR (uždarosios akcinės bendrovės ne mažesnis kaip 2,5 tūkst. EUR), o nuosavas kapitalas – ne mažesnis kaip 50 procentų bendrovės įstatinio kapitalo dydžio. 2022 m. gruodžio 31 d. ir 2021 m. gruodžio 31 d. Bendrovė ir jos patronuojamosios įmonės, registruotos Lietuvoje, įvykdė šiuos reikalavimus. Pagal pagrindinių paskolų sutarčių sąlygas, Grupė turi įvykdyti šiuos rodiklius: • Grynosios skolos ir EBITDA santykis ne didesnis kaip 3; • Nuosavybės ir turto santykis didesnis kaip 40 proc.; • Trumpalaikių paskolų ir apyvartinio kapitalo santykis mažiau kaip 70 proc. Ataskaitiniu laikotarpiu visi šie rodikliai buvo vykdomi. 3.3 Tikrosios vertės vertinimas Balanse apskaitytos prekybos mokėtinos ir prekybos gautinos sumos turi būti apmokėtos per trumpesnį negu trijų mėnesių laikotarpį, todėl laikoma, kad jų tikroji vertė atitinka balansinę vertę, atėmus vertės sumažėjimą. Bendrovės gautų paskolų palūkanų norma yra keičiama ne rečiau kaip kas pusę metų, todėl laikoma jog jų tikroji vertė atitinka balansinę vertę. Bendrovės suteiktų paskolų tikroji vertė atskleista 18 pastaboje, o ilgalaikio turto tikroji vertė – 14 pastaboje. Tikroji vertė apibrėžiama kaip kaina, už kurią vertinimo dieną būtų parduotas turtas arba perleistas įsipareigojimas pagal tvarkingą sandorį tarp rinkos dalyvių. Išskiriami trys tikrosios vertės hierarchijos lygiai. Pirmam lygiui priskiriama ta turto vienetų tikroji vertė, kuri nustatyta remiantis identiško turto kotiruojamomis (nekoreguotomis) kainomis, aktyviose rinkose. Antram lygiui priskiriama ta turto vienetų tikroji vertė, kuri nustatyta remiantis kitais tiesiogiai arba netiesiogiai stebimais rodikliais. Trečiam lygiui priskiriama ta turto vienetų tikroji vertė, kuri nustatyta remiantis nestebimais rodikliais. AB „ROKIŠKIO SŪRIS“ KONSOLIDUOTOS IR ATSKIROS FINANSINĖS ATASKAITOS 2022 M. GRUODŽIO 31 D. Visos sumos lentelėse yra tūkst. EUR, jei nenurodyta kitaip) 30 4. Svarbūs apskaitiniai vertinimai ir sprendimai Finansinio turto vertės sumažėjimas Nuostolių atidėjinys finansiniam turtui nustatomas remiantis prielaidomis apie įsipareigojimų neįvykdymo riziką ir tikėtinų nuostolių rodikliais. Grupė priima sprendimus dėl šių prielaidų ir vertės sumažėjimo skaičiavimuose naudojamų duomenų pasirinkimo remdamasi Grupės praėjusių laikotarpių informacija, dabartinėmis rinkos sąlygomis ir taip pat į ateitį orientuotais įvertinimais kiekvieno ataskaitinio laikotarpio pabaigoje. Išsamesnė informacija apie pagrindines taikytas prielaidas ir naudojamus duomenis atskleista 3.1 pastaboje. Ilgalaikio materialiojo turto naudingo tarnavimo laikotarpių vertinimas Nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų naudingo tarnavimo laikotarpiai yra įvertinti, remiantis patirtimi su panašiu turtu. Būsima ekonominė nauda, kurią suteikia turtas, yra gaunama jį naudojant. Tačiau dėl kitų veiksnių, tokių kaip techninis ar komercinis pasenimas ir nusidėvėjimas, dažnai sumažėja turto teikiama ekonominė nauda. Vadovybė įvertina likusį naudingo tarnavimo laiką pagal esamas technines turto sąlygas ir įvertina laikotarpį, per kurį iš turto Grupė ir Bendrovė tikisi gauti naudos. Atsižvelgiama į šiuos pagrindinius veiksnius: a) numatomą turto panaudojimą; b) numatomą fizinį nusidėvėjimą, kuris priklauso nuo eksploatacinių veiksnių ir techninės priežiūros programos; ir c) techninis arba komercinis senėjimas, atsirandantis dėl rinkos sąlygų pokyčių. Bendrovė ir Grupė turi senus pastatus ir įrangą, kurių naudingo tarnavimo laikotarpiai įvertinti remiantis numatomais produkto gyvavimo ciklais. Tačiau ekonominiai naudingo tarnavimo laikotarpiai gali skirtis nuo dabartinių vertinimų dėl techninių naujovių ar konkurentų veiksmų. Ilgalaikio materialiojo turto tikroji vertė Bendrovė ir Grupė ilgalaikį materialųjį turtą apskaito perkainota verte, remdamosi nepriklausomų vertintojų ir Bendrovės ekspertų periodiškai atliekamais vertinimais. Vertinimo metodai apima sprendimų priėmimą ir yra susiję su įvertinimu. Kiekvieno ataskaitinio laikotarpio pabaigoje Bendrovės ir Grupės vadovybė atnaujina kiekvieno turto vieneto tikrosios vertės įvertinimą, atsižvelgdama į naujausius nepriklausomų vertintojų vertinimus ir vidaus ekspertų analizę. Ilgalaikio materialiojo turto, išskyrus transporto priemones, tikrosios vertės nustatymas grindžiamas palyginamosios pardavimo kainos metodu. Kitų kategorijų turto vertinimas grindžiamas atkuriamosios vertės metodu. Transporto priemonių tikroji vertė nustatyta taikant palyginamosios pardavimo kainos metodą. Atsargų vertės sumažėjimas Grupė ir Bendrovė atsargas apskaito viena iš mažesniųjų įsigijimo savikaina arba grynąja galimo realizavimo verte. Grupė ir Bendrovė vertino, ar atsargų, apskaitytų įsigijimo savikaina vertė nėra mažesnė nei grynoji galimo realizavimo vertė, atsižvelgdama į istorinius duomenis bei faktinius atsargų pardavimus žemiau savikainos. Jei apskaitytas atsargų vertės sumažėjimas būtų 5 proc. didesnis/mažesnis, tai 2022 m. Grupės ir Bendrovės pelnas prieš mokesčius būtų atitinkamai 274 tūkst. EUR mažesnis/didesnis (2021 m. – atitinkamai 5 tūkst. EUR). Detalesnė informacija pateikta 19 pastaboje. 5. Informacija apie segmentus Veiklos segmentai ir finansinėse ataskaitose pateikiami segmentai Grupės vadovybė išskyrė šiuos Grupės veiklos segmentus: kietasis sūris, pusiau kietasis sūris, sviestas, pienas, grietinėlė, grietinė, rūgpienis, jogurtas, varškė, varškės sūris ir kita. Šie segmentai buvo sujungti į du pagrindinius finansinėse ataskaitose pateikiamus segmentus remiantis panašiu produktų, gamybos AB „ROKIŠKIO SŪRIS“ KONSOLIDUOTOS IR ATSKIROS FINANSINĖS ATASKAITOS 2022 M. GRUODŽIO 31 D. Visos sumos lentelėse yra tūkst. EUR, jei nenurodyta kitaip) 31 proceso, pirkėjų grupės ir platinimo būdo pobūdžiu. Nuo 2022 m. Grupė pakeitė segmentų struktūrą, segmentą „Kiti“ perskirstant į Sūrių ir kitų pieno produktų segmentą. Šie pakeitimai atsirado pasikeitus vadovybės ataskaitoms. Dėl šių atskaitomybėje pateikiamų segmentų pasikeitimo Grupė atitinkamai pertvarkė palyginamus ankstesnių metų duomenis. Pagrindiniai du Grupės verslo finansinėse ataskaitose pateikiami segmentai yra šie: - Švieži pieno produktai - Sūris ir kiti pieno produktai Sandoriai tarp veiklos segmentų vykdomi įprastomis komercinėmis sąlygomis. Segmento klientų, kurių kiekvienas generuoja 10% visų segmento pajamų, skaičius yra: - Švieži pieno produktai: 2 išorės klientai - Sūris ir kiti pieno produktai: 1 išorės klientas Žemiau pateikiama segmentų 2022 m. gruodžio 31 d. ir 2021 m. gruodžio 31 d. pasibaigusių metų informacija: Švieži pieno Sūris ir kiti pieno produktai produktai Grupė 2022 Pardavimai 107 228 262 764 383 331 Pardavimai tarp segmentų - (24,062) (24,062) Pardavimai trečiosioms šalims 107 228 252 041 359 269 Segmento bendrasis pelnas 4 417 35 471 39 888 2021 Pardavimai 86 869 181 386 268 255 Pardavimai tarp segmentų - (15 193) (15 193) Pardavimai trečiosioms šalims 86 869 166 193 253 062 Segmento bendrasis pelnas 8 268 10 359 18 627 Geografinė informacija Visas Bendrovės turtas yra Lietuvoje. Bendrovės pardavimo pajamų analizė pagal rinkas pateikta žemiau: Kapitalinės Pardavimo pajamos Turto iš viso investicijos 2022 m. 2021 m. 2022 m. 2021 m. 2022 m. 2021 m. Lietuva 124 814 89 052 200 513 180 905 8 880 11 185 Europos Sąjungos šalys 180 950 114 944 - - - - Artimieji rytai 16 372 3 561 - - - - Šiaurės Amerika 3 698 12 279 - - - - Tolimieji rytai 9 576 4 885 - - - - Kitos šalys 7 119 8 937 - - - - 342 529 233 658 200 513 180 905 8 880 11 185 Grupės turtas pagal geografinius segmentus pateiktas žemiau. Grupės pardavimo pajamų analizė pagal rinkas pateikta žemiau: Kapitalinės Pardavimo pajamos Turto iš viso investicijos AB „ROKIŠKIO SŪRIS“ KONSOLIDUOTOS IR ATSKIROS FINANSINĖS ATASKAITOS 2022 M. GRUODŽIO 31 D. Visos sumos lentelėse yra tūkst. EUR, jei nenurodyta kitaip) 32 2022 m. 2021 m. 2022 m. 2021 m. 2022 m. 2021 m. Lietuva 127 571 102 037 214 665 197 212 13 709 13 473 Europos Sąjungos šalys 194 933 121 363 6 985 5 655 109 3 Artimieji rytai 16 372 3 561 - - - - Šiaurės Amerika 3 698 12 279 - - - - Tolimieji rytai 9 576 4 885 - - - - Kitos šalys 7 119 8 937 - - - - 359 269 253 062 221 650 202 867 13 818 13 476 Pardavimai priskiriami pagal tai kurioje šalyje yra pirkėjas. Bendrovės pajamų analizė pagal jų grupes: Grupė Bendrovė 2022 m. 2021 m. 2022 m. 2021 m. Pripažįstamos tam tikru laikotarpiu - prekių 357 666 251 970 336 484 227 499 pardavimo pajamos Pripažįstamos per laikotarpį - paslaugos 1 603 1 092 6 045 6 159 359 269 253 062 342 529 233 658 6. Pardavimo ir rinkodaros sąnaudos Grupė Bendrovė 2022 m. 2021 m. 2022 m. 2021 m. Transportavimo paslaugos 5 236 4 102 5 036 3 753 Darbo užmokesčio sąnaudos 3 808 3 181 1 793 1 640 Tarpininkavimo paslaugos 535 331 522 307 Produkto įvaizdžio kūrimo bei reklamos sąnaudos 964 440 176 130 Remontas ir eksploatacija 1 026 887 794 806 Ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimas 631 612 577 548 Sandėliavimo paslaugos 328 1 080 328 1 080 Muitų mokesčiai 301 792 301 792 Kitos sąnaudos 2 429 1 058 2 838 1 895 15 258 12 483 12 365 10 951 7. Bendrosios ir administracinės sąnaudos Grupė Bendrovė 2022 m. 2021 m. 2022 m. 2021 m. Darbo užmokesčio sąnaudos 4 569 2 978 3 424 2 066 Mokesčiai (išskyrus pelno mokestį) 45 52 34 41 Atidėjimai suteiktų paskolų ir gautinų sumų vertės sumažėjimui bei paskolų ir gautinų sumų nurašymai (atstatymai) (20 pastaba) 3 251 13 3 251 13 Konsultacijų sąnaudos 205 191 150 141 AB „ROKIŠKIO SŪRIS“ KONSOLIDUOTOS IR ATSKIROS FINANSINĖS ATASKAITOS 2022 M. GRUODŽIO 31 D. Visos sumos lentelėse yra tūkst. EUR, jei nenurodyta kitaip) 33 Ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimas ir 670 664 528 453 nematerialaus turto amortizacija Remontas ir eksploatacija 303 253 270 217 Telekomunikacijos bei IT palaikymo sąnaudos 140 131 128 118 Draudimo sąnaudos 171 197 156 182 Banko mokesčiai 122 117 119 110 Komandiruotės 46 13 44 8 Baudos 9 13 1 1 Darbuotojų mokymai 62 72 42 53 Narystės mokesčiai 1 2 - - Labdara, parama 475 339 96 89 Kitos sąnaudos 1 873 574 957 162 11 942 5 609 9 200 3 654 8. Kitos veiklos pajamos Grupė Bendrovė 2022 m. 2021 m. 2022 m. 2021 m. Palūkanų pajamos 221 229 221 229 Dividendai ir kitos pajamos 131 27 1 304 1 809 352 256 1 525 2 038 Į kitas Bendrovės pajamas įeina iš patronuojamosios įmonės UAB „Rokiškio pieno gamyba“ gauti dividendai. 9. Kiti veiklos (nuostoliai) / pelnas Grupė Bendrovė Rezultatas iš ilgalaikio materialiojo turto 2022 m. 2021 m. 2022 m. 2021 m. pardavimo 2 174 2 174 2 174 2 174 10. Sąnaudos pagal jų pobūdį Grupė Bendrovė 2022 m. 2021 m. 2022 m. 2021 m. Sunaudotos žaliavos ir komplektavimo gaminiai 256 045 168 571 250 525 160 032 Pagamintos produkcijos ir nebaigtos gamybos likučių pasikeitimas (7 719) 10 631 (7 045) 10 971 Sumažinta: nurašymas iki grynosios realizacinės vertės (5 480) (97) (5 480) (97) Darbo užmokesčio sąnaudos ir socialinio draudimo įmokos 27 479 22 176 17 895 13 984 Transportavimo paslaugos 14 478 11 476 14 267 11 114 Nusidėvėjimas (14 pastaba) 9 789 8 108 6 555 5 473 AB „ROKIŠKIO SŪRIS“ KONSOLIDUOTOS IR ATSKIROS FINANSINĖS ATASKAITOS 2022 M. GRUODŽIO 31 D. Visos sumos lentelėse yra tūkst. EUR, jei nenurodyta kitaip) 34 Vyriausybės dotacijos ilgalaikiam turtui įsigyti amortizacija (26 pastaba) (397) (418) (206) (221) Tarpininkavimo paslaugos 535 331 522 307 Remontas ir eksploatacija 7 573 6 311 5 939 4 864 Perparduotos pagamintos produkcijos savikaina 352 287 16 628 9 435 Atidėjimai suteiktų paskolų ir gautinų sumų vertės sumažėjimui bei paskolų ir gautinų sumų nurašymai (atstatymai) 2 795 13 2 795 13 Mokesčių (išskyrus pelno mokestį) sąnaudos 570 1 031 548 1 008 Konsultacijų sąnaudos 205 191 150 141 Telekomunikacijos ir IT priežiūros sąnaudos 149 142 136 126 Komunalinės išlaidos (energija) 27 999 15 581 17 756 8 519 Kitos 12 208 8 193 9 144 8 292 Pardavimo savikainos, pardavimo ir rinkodaros sąnaudų ir bendrųjų ir administracinių sąnaudų iš viso 346 581 252 527 329 629 233 961 11. Finansinės veiklos sąnaudos Grupė Bendrovė Palūkanų sąnaudos: 2022 m. 2021 m. 2022 m. 2021 m. − banko paskolos 449 369 449 369 12. Pelno mokestis Grupė Bendrovė 2022 m. 2021 m. 2022 m. 2021 m. Ataskaitinio laikotarpio pelno mokestis (2 185) (71) (2 154) - Praėjusių laikotarpių pelno mokesčio patikslinimai 111 129 -55 5 Atidėtasis pelno mokestis (17 pastaba) 1 995 (101) 1 559 13 Pelno mokesčio(sąnaudos) pajamos (79) (43) (650) 18 Pelno mokestis, taikomas Grupės ir Bendrovės pelnui prieš apmokestinimą, skiriasi nuo teorinės sumos, kuri susidarytų taikant bazinį pelno mokesčio tarifą: Grupė Bendrovė 2022 m. 2021 m. 2022 m. 2021 m. Pelnas (nuostolis) prieš apmokestinimą 12 593 596 13 978 1 540 Mokestis taikant 15 proc. tarifą (2.15 pastaba) 1 889 89 2 097 231 Apmokestinamojo pelno nemažinančios sąnaudos 100 95 222 54 Neapmokestinamos pajamos (27) (33) (203) (302) Labdaros sąnaudos atskaitomos du kartus pelno mokesčio apskaičiavimo tikslams. (127) (69) (29) - AB „ROKIŠKIO SŪRIS“ KONSOLIDUOTOS IR ATSKIROS FINANSINĖS ATASKAITOS 2022 M. GRUODŽIO 31 D. Visos sumos lentelėse yra tūkst. EUR, jei nenurodyta kitaip) 35 Investicinių projektų legvata (1 766) (50) (1 437) - Praėjusių laikotarpių pelno mokesčio patikslinimai ir kita - 11 - (1) Pelno mokesčio sąnaudos (pajamos) 79 43 650 (18) Apmokestinamojo pelno nemažinančios sąnaudas sudaro reprezentacinės išlaidos, nurašymai ir pan. Neapmokestinamąsias pajamas sudaro delspinigiai, gautos draudimo kompensacijos ir pan. Mokesčių inspekcija gali bet kuriuo metu per 3 po ataskaitinių mokestinių metų iš eilės einančius metus patikrinti buhalterijos knygas ir apskaitos įrašus bei apskaičiuoti papildomus mokesčius ir baudas (kai kuriems sandoriams paliekant 5 metų tikrinimo laikotarpį). Bendrovės vadovybei nežinomos jokios aplinkybės, dėl kurių galėtų iškilti potencialus reikšmingas įsipareigojimas šiuo atžvilgiu. 13. Vienai akcijai tenkantis pelnas Grupė Bendrovė 2022 m. 2021 m. 2022 m. 2021 m. Akcininkams tenkantis grynasis (nuostolis) / pelnas 12 514 553 13 328 1 558 Išleistų paprastųjų vardinių akcijų skaičiaus svertinis vidurkis (tūkst.) 35 007 35 007 35 007 35 007 Nuosavų akcijų skaičiaus svertinis vidurkis (tūkst.) (861) (861) (861) (861) Vienai akcijai tenkantis paprastasis (nuostolis) / pelnas (EUR už vieną akciją) 0,37 0,02 0,39 0,05 Grupė neturi potencialiai konvertuojamų paprastųjų akcijų, todėl sumažintas pelnas, tenkantis vienai akcijai, yra toks pat kaip paprastasis pelnas, tenkantis vienai akcijai. 14. Ilgalaikis materialusis turtas Transporto Mašinos ir priemonės ir Nebaigta Bendrovė Pastatai įrengimai kitas turtas statyba Iš viso 2021 m. sausio 01 d. Įsigijimo savikaina ir perkainota vertė 18 609 86 361 42 043 4 820 151 833 Sukauptas nusidėvėjimas (7 703) (62 588) (32 283) - (102 574) Likutinė vertė 10 906 23 773 9 760 4 820 49 259 2021 m. gruodžio 31 d. pasibaigę metai Likutinė vertė laikotarpio pradžioje 10 906 23 773 9 760 4 820 49 259 Įsigijimai 102 2 026 2 035 7 022 11 185 Perleidimai (40) (15) (83) - (138) Nurašymai - (6) (18) - (24) Perkelta iš nebaigtos statybos 508 8 131 603 (9 242) - Nusidėvėjimas (574) (2 913) (1 986) - (5 473) Likutinė vertė laikotarpio pabaigoje 10 902 30 996 10 311 2 600 54 809 2021 m. gruodžio 31 d. Įsigijimo savikaina ir perkainota vertė 19 011 96 249 43 631 2 600 161 491 Sukauptas nusidėvėjimas (8 109) (65 253) (33 320) - (106 682) Likutinė vertė 10 902 30 996 10 311 2 600 54 809 AB „ROKIŠKIO SŪRIS“ KONSOLIDUOTOS IR ATSKIROS FINANSINĖS ATASKAITOS 2022 M. GRUODŽIO 31 D. Visos sumos lentelėse yra tūkst. EUR, jei nenurodyta kitaip) 36 2022 m. gruodžio 31 d. pasibaigę metai Likutinė vertė laikotarpio pradžioje 10 902 30 996 10 311 2 600 54 809 Įsigijimai - 1 767 3 596 3 517 8 880 Perleidimai (11) (1) (67) - (79) Nurašymai - (62) (5) - (67) Perkelta iš nebaigtos statybos 1690 11 192 (1 893) - Nusidėvėjimas (626) (3 440) (2 490) - (6 555) Likutinė vertė laikotarpio pabaigoje 11 954 29 272 11 538 4 224 56 988 2022 m. gruodžio 31 d. Įsigijimo savikaina ir perkainota vertė 20 624 96 412 46 941 4 224 168 201 Sukauptas nusidėvėjimas (8 670) (67 140) (35 403) - (111 213) Likutinė vertė 11 954 29 272 11 538 4 224 56 988 Grupė Transporto Mašinos ir priemonės ir Nebaigta Pastatai įrengimai kitas turtas statyba Iš viso 2021 m. sausio 01 d. Įsigijimo savikaina ir perkainota vertė 29 294 122 788 44 298 4 820 201 200 Sukauptas nusidėvėjimas (11 679) (81 657) (34 002) - (127 338) Likutinė vertė 17 615 41 131 10 296 4 820 73 862 2021 m. gruodžio 31 d. pasibaigę metai Likutinė vertė laikotarpio pradžioje 17 615 41 131 10 296 4 820 73 862 Įsigijimai 205 2 318 2 084 8 869 13 476 Perleidimai (40) (15) (95) - (150) Nurašymai - (6) (18) - (24) Perkelta iš nebaigtos statybos 909 8 613 676 (10 198) - Nusidėvėjimas (1 035) (4 965) (2 108) - (8 108) Likutinė vertė laikotarpio pabaigoje 17 654 47 076 10 835 3 491 79 056 2021 m. gruodžio 31 d. Įsigijimo savikaina ir perkainota vertė 30 364 132 971 45 904 3 491 212 730 Sukauptas nusidėvėjimas (12 710) (85 895) (35 069) - (133 674) Likutinė vertė 17 654 47 076 10 835 3 491 79 056 2022 m. gruodžio 31 d. pasibaigę metai Likutinė vertė laikotarpio pradžioje 17 654 47 076 10 835 3 491 79 056 Įsigijimai 152 2 946 3 925 6 794 13 818 Perleidimai (11) (1) (67) - (79) Nurašymai - (62) (5) - (67) Perkelta iš nebaigtos statybos 2 137 3 678 247 (6 062) - Nusidėvėjimas (1 118) (6 085) (2 586) - (9 789) Likutinė vertė laikotarpio pabaigoje 18 813 47 552 12 350 4 224 82 939 2022 m. gruodžio 31 d. Įsigijimo savikaina ir perkainota vertė 32 715 136 916 49 388 4 224 223 243 Sukauptas nusidėvėjimas (13 902) (89 364) (37 038) - (140 304) Likutinė vertė 18 813 47 552 12 350 4 224 82 939 Grupė ir Bendrovė 2020 m. gruodžio 31 d., pasitelkusios nepriklausomus ekspertus UAB „OBER HAUS Nekilnojamasis turtas“, atliko ilgalaikio materialiojo turto (išskyrus transporto priemones) įvertinimą, siekdamos nustatyti jo tikrąją vertę. 2020 m. gruodžio 31 d. Bendrovės ir Grupės ilgalaikis materialusis turtas buvo perkainotas. Nekilnojamo turto grupei vertinti naudotas palyginamosios vertės (pardavimo kainos AB „ROKIŠKIO SŪRIS“ KONSOLIDUOTOS IR ATSKIROS FINANSINĖS ATASKAITOS 2022 M. GRUODŽIO 31 D. Visos sumos lentelėse yra tūkst. EUR, jei nenurodyta kitaip) 37 analogų) metodas, lyginant pardavimo kainas Lietuvoje. Vertinant kitas turto grupes, naudotas atstatomosios vertės (kaštų) metodas. Transporto priemonių grupės vertinimą atliko Grupės ekspertai, kurie nustatė tikrąją vertę naudodami pardavimo kainos analogų metodą. Perkainojimo metu susidaręs pelnas atskleistas ilgalaikio materialiojo turto judėjimo lentelėse ir buvo apskaitytas kitų bendrųjų pajamų straipsnyje. Turto daliai, kuri buvo vertinta atstatomosios vertės metodu, atliktas vertės sumažėjimo testas, kuris parodė, kad nėra požymių galimam vertės sumažėjimui. 2022 m. ir 2021 m. gruodžio 31 d. Bendrovės ir Grupės Pastatai ir Transporto priemonės buvo priskirti 2 hierarchijos lygio tikrosios vertės nustatymui. 2 lygio ilgalaikis materialusis turtas buvo įvertintas lyginamuoju metodu. Lyginamuoju metodu vertintas nekilnojamasis turtas, dauguma transporto priemonių bei statiniai, kurio pardavimo sandorių ar pasiūlos pavyzdžių pavyko rasti rinkoje. Lyginamieji nekilnojamojo turto objektai pasirinkti dėl panašumo su vertinamu objektu dydžio, paskirties, dislokacijos, naudojimo pobūdžio, būklės, inžinerinio aprūpinimo ar kitais parametrais. Vertinant nekilnojamąjį turtą taikytos pataisos dėl skirtumų tarp vertinamųjų ir lyginamųjų objektų. Lyginamieji parinkti iš kiek galima panašesnių objektų ir skirtumai yra dėl vietos bei aplinkos, statybos metų, bendro objekto ploto. Vertinant transporto priemones remtasi pasiūlos duomenimis. Iš nemažiau negu 2 ar 3 lyginamųjų duomenų paskaičiuota vertė buvo priimama už turto vertę. Parinkti lyginamieji duomenys buvo panašūs į vertinamąjį turtą. Tuo tarpu Mašinos ir įrengimai bei kitas turtas buvo priskirti 3 hierarchijos lygio tikrosios vertės nustatymui. 3 lygio ilgalaikis materialusis turtas buvo įvertintas atstatomosios vertės (kaštų) metodu. Šiuo metodu skaičiuota dalies specialios paskirties kilnojamojo turto, kuriems nepavyko rasti pardavimo ar pasiūlos rinkos duomenų, vertės. Skaičiuojant vertinamo kilnojamojo turto (mašinų ir įrengimų) vertę išlaidų (kaštų) metodu vertinamo objekto atkūrimo kaštai buvo prilyginti įsigijimo kaštams (vertinamo objekto atkūrimo modelis). Vertinimo tikslais nuvertėjimas (nusidėvėjimas) nustatomas suskaidymo skaičiavimo modeliu. Nustatant fizinį nuvertėjimą, daroma prielaida, kad vertinamas turtas savo vertės netenka proporcingai metų skaičiui. Vertinamas turtas buvo suskirstytas į grupes, kiekvienai turto grupei, remiantis vertintojo ekspertine nuomone buvo priskirtas iki 30 metų naudingas tarnavimo laikas, priklausomai nuo turto grupės. Nustatant funkcinį nuvertėjimą, daroma prielaida, kad vertinimo metu gaminamas bei parduodamas kilnojamasis turtas (mašinos ir įrengimai) yra didesnio naudingumo nei anksčiau pagamintas ir dabar nebegaminamas turtas. Nustatant ekonominį nuvertėjimą vertintojai daro išvadą, kad ekonomikos situacija yra pakankamai stabili, todėl priima, kad ekonominis nuvertėjimas lygus nuliui procentų. Vertinant kilnojamąjį turtą buvo atsižvelgta į tai, kad jei naudojamas apskaitoje nudėvėtas turtas, tai negali neturėti vertės. Todėl pagal rinkos duomenis buvo išskaičiuota galima turto likutinė vertė. 2022 m. gruodžio 31 d. turto perkainojimas nebuvo atliktas, nes, vadovybės nuomone, per metus reikšmingų pokyčių rinkoje ir Grupės bei Bendrovės veikloje neįvyko, todėl laikytina, kad Grupės ir Bendrovės ilgalaikio materialiojo turto tikroji vertė, pakoreguota pagal pirmiau aprašytus metodus, reikšmingai nesiskyrė nuo jo apskaitinės vertės. 2022 metais Bendrovė dėl turto vertės konsultavosi su turto vertintoju UAB „OBER HAUS Nekilnojamasis turtas“, to pagrindu buvo nustatyta, kad Bendrovės ir Grupės ilgalaikio turto vertė reikšmingai nesiskyrė nuo turto tikrosios vertės. Informacija apie perkainojimo rezervo pokyčius atskleista 24 pastaboje. Nebaigtos statybos likučiai buvo neseniai įsigyti iš trečiųjų šalių, todėl jų tikroji vertė atitiko apskaitinę vertę. 2022 m. gruodžio 31 d. tam tikras Bendrovės ir Grupės ilgalaikis materialusis turtas, kurio apskaitinė vertė atitinkamai sudarė 34 440 tūkst. EUR ir 51 743 tūkst. EUR (2021 m. gruodžio 31 d. – 25 783 tūkst. EUR ir 40 048 tūkst. EUR), buvo įkeistas bankams, siekiant užtikrinti kredito limito sutartis. Ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimo sąnaudos yra apskaitytos pelno/(nuostolių) ataskaitos pardavimo ir rinkodaros sąnaudų, bendrųjų ir administracinių sąnaudų bei pardavimų savikainos straipsniuose, taip pat balanso nebaigtos gamybos bei pagamintos produkcijos straipsniuose. Jei ilgalaikis materialusis turtas nebūtų buvęs perkainotas, Grupės ir Bendrovės ilgalaikio materialiojo turto likutinės vertės 2022 m. ir 2021 m. gruodžio 31 d. būtų buvusios tokios: AB „ROKIŠKIO SŪRIS“ KONSOLIDUOTOS IR ATSKIROS FINANSINĖS ATASKAITOS 2022 M. GRUODŽIO 31 D. Visos sumos lentelėse yra tūkst. EUR, jei nenurodyta kitaip) 38 Transporto Statiniai ir priemonės ir Kitas Grupė Pastatai mašinos turtas Nebaigta statyba Iš viso 2021 m. gruodžio 31 d. 10 903 27 649 8 704 3 491 50 747 2022 m. gruodžio 31 d. 12 182 28 058 11 841 4 224 56 304 15. Nematerialusis turtas Bendrovė Programinė įranga 2021 m. sausio 1 d. Įsigijimo savikaina 761 Sukaupta amortizacija (724) Likutinė vertė 37 2021 m. gruodžio 31 d. pasibaigę metai Likutinė vertė laikotarpio pradžioje 37 Įsigijimai 133 Amortizacijos sąnaudos (8) Likutinė vertė laikotarpio pabaigoje 162 2021 m. gruodžio 31 d. Įsigijimo savikaina 891 Sukaupta amortizacija (729) Likutinė vertė 162 2022 m. gruodžio 31 d. pasibaigę metai Likutinė vertė laikotarpio pradžioje 162 Įsigijimai 16 Amortizacijos sąnaudos (46) Likutinė vertė laikotarpio pabaigoje 132 2022 m. gruodžio 31 d. Įsigijimo savikaina 1 329 Sukaupta amortizacija (1 197) Likutinė vertė 132 Grupė Programinė įranga 2021 m. sausio 1 d. Įsigijimo savikaina 759 Sukaupta amortizacija (677) Likutinė vertė 82 2021 m. gruodžio 31 d. pasibaigę metai Likutinė vertė laikotarpio pradžioje 82 Įsigijimai 142 Transporto Statiniai ir priemonės ir Kitas Bendrovė Pastatai mašinos turtas Nebaigta statyba Iš viso 2021 m. gruodžio 31 d. 7 907 19 314 8 343 2 600 38 164 2022 m. gruodžio 31 d. 9 067 17 166 11 303 4 224 41 759 AB „ROKIŠKIO SŪRIS“ KONSOLIDUOTOS IR ATSKIROS FINANSINĖS ATASKAITOS 2022 M. GRUODŽIO 31 D. Visos sumos lentelėse yra tūkst. EUR, jei nenurodyta kitaip) 39 Amortizacijos sąnaudos (21) Likutinė vertė laikotarpio pabaigoje 203 2021 m. gruodžio 31 d.. Įsigijimo savikaina 900 Sukaupta amortizacija (697) Likutinė vertė 203 2022 m. gruodžio 31 d. pasibaigę metai Likutinė vertė laikotarpio pradžioje 203 Įsigijimai 18 Amortizacijos sąnaudos (59) Likutinė vertė laikotarpio pabaigoje 162 2022 m. gruodžio 31 d. Įsigijimo savikaina 1 462 Sukaupta amortizacija (1 300) Likutinė vertė 162 Programinės įrangos ir kito nematerialiojo turto amortizacijos sąnaudos yra apskaitytos pelno/(nuostolių) ataskaitos bendrųjų ir administracinių sąnaudų straipsnyje. 16. Investicijos į patronuojamąsias įmones Grupė Bendrovė 2022 2021 2022 2021 UAB „Rokiškio pienas“ - - 4 733 4 733 UAB „Rokiškio pieno gamyba“ - - 105 105 SIA „Jekabpils piena kombinats“ - - 3 3 UAB „DairyHub LT“ - - 100 100 SIA „Kaunata“ 165 165 103 103 4 4 4 110 169 169 5 048 5 154 Grupės investicijas į patronuojamąsias įmones sudaro investicija į SIA „Kaunata“. SIA „Kaunata” apskaityta įsigijimo savikaina ir dėl savo nereikšmingumo nebuvo konsoliduojama. SIA „Kaunata“,įmonės kodas 240300369, PVM mokėtojo kodas: LV42403003695, adresas: S.Rogs, Kaunatas pag. Rezekne novads 2022 m. gruodžio 31 d. pasibaigusių finansinių metų veiklos rezultatai (neaudituoti): Turto iš viso: 244 505 EUR; Ilgalaikis materialusis turtas: 35 853 EUR; Veiklos rezultatas: (18 944) EUR. Patronuojamosios įmonės pagrindinė veikla: pieno priėmimas ir realizavimas. Įmonė yra pagrindinė bendrovės SIA „Jekabpils piena kombinats“ (AB „Rokiškio sūris“ patronuojamoji įmonė) žaliavinio pieno tiekėja. 17. Atidėtasis pelno mokestis Atidėtojo pelno mokesčio turtas ir įsipareigojimai sudengiami, kuomet egzistuoja teisiškai pagrindžiama teisė sudengti trumpalaikį mokestinį turtą su trumpalaikiais mokestiniais įsipareigojimais ir kuomet atidėtasis pelno mokestis susijęs su ta pačia fiskaline institucija. Sudengtos sumos pateiktos toliau: Grupė Bendrovė AB „ROKIŠKIO SŪRIS“ KONSOLIDUOTOS IR ATSKIROS FINANSINĖS ATASKAITOS 2022 M. GRUODŽIO 31 D. Visos sumos lentelėse yra tūkst. EUR, jei nenurodyta kitaip) 40 Atidėtojo pelno mokesčio turtas: 2022 m. 2021 m. 2022 m. 2021 m. – realizuosis po daugiau nei 12 mėnesių 913 - 862 - – realizuosis per 12 mėnesių 1 587 457 985 368 Atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimai: 2 500 457 1 847 368 – realizuosis po daugiau nei 12 mėnesių (3 392) (3 969) (2 086) (2 297) – realizuosis per 12 mėnesių (230) (300) (200) (200) (3 622) (4 269) (2 286) (2 497) Grynasis atidėtojo pelno mokesčio (1 122) (3 812) (439) (2 129) įsipareigojimas Bendrasis pasikeitimas atidėtojo pelno mokesčio sąskaitoje: Grupė Bendrovė 2022 m. 2021 m. 2022 m. 2021 m. Metų pradžioje (3 812) (3 711) (2 129) (2 116) Pripažinta pelno/(nuostolių) ataskaitoje (12 pastaba) 1 995 (101) 1 559 (13) Pripažinta tiesiogiai nuosavo kapitalo pokyčių 602 - - - ataskaitoje (koregavimas) Pripažinta kitų bendrųjų pajamų ataskaitoje 93 - 131 - Metų pabaigoje (1 122) (3 812) (439) (2 129) Atidėtojo pelno mokesčio turto ir įsipareigojimų pasikeitimas per metus, neatsižvelgiant į likučių sudengimą toje pačioje mokestinėje jurisdikcijoje: Bendrovė Gautin Atsargų ų nurašymas iki Darbuotojų sumų grynosios išėjimo iš darbo vertės Atidėtojo pelno realizacinės atidėjimo sumaž mokesčio turtas vertės pokytis ėjimas Atostogų rezervas Viso 2021 m. sausio 1 d. 224 56 149 148 577 Pripažinta pelno/(nuostolių) ataskaitoje (209) - - - (209) Pripažinta bendrųjų pajamų ataskaitoje - - - - - 2021 m. gruodžio 31 d. 15 56 149 148 368 Pripažinta pelno/(nuostolių) ataskaitoje 807 23 503 15 1 348 Pripažinta bendrųjų pajamų ataskaitoje - 131 - - 131 2022 m. gruodžio 31 d. 822 210 652 163 1 847 Atidėtojo pelno mokesčio Ilgalaikio materialiojo turto įsipareigojimai perkainojimas Viso AB „ROKIŠKIO SŪRIS“ KONSOLIDUOTOS IR ATSKIROS FINANSINĖS ATASKAITOS 2022 M. GRUODŽIO 31 D. Visos sumos lentelėse yra tūkst. EUR, jei nenurodyta kitaip) 41 2021 m. sausio 1 d. (2 693) (2 693) Pripažinta pelno/(nuostolių) ataskaitoje 196 196 Pripažinta bendrųjų pajamų ataskaitoje - - 2021 m. gruodžio 31 d. (2 497) (2 497) Pripažinta pelno/(nuostolių) ataskaitoje 211 211 Pripažinta bendrųjų pajamų ataskaitoje - - 2022 m. gruodžio 31 d. (2 286) (2 286) Grupė Atidėtojo pelno mokesčio turtas Atsargų Darbuotojų Mokestinis nurašymas iki išėjimo iš nuostolis grynosios darbo Gautinų perkeliamas realizacinės atidėjimo sumų vertės Atostogų į kitus vertės pokytis sumažėjimas rezervas metus Viso 2021 m. sausio 1 d. 224 56 149 237 - 667 Pripažinta pelno/(nuostolių) ataskaitoje (209) - - - - (210) Pripažinta bendrųjų pajamų ataskaitoje - - - - - - 2021 m. gruodžio 31 d. 15 56 149 237 - 457 Pripažinta pelno/(nuostolių) ataskaitoje 807 23 503 15 602 1 348 Pripažinta bendrųjų pajamų ataskaitoje - 182 - -89 - 93 2022 m. gruodžio 31 d. 822 261 652 163 602 2 500 Atidėtojo pelno mokesčio Ilgalaikio materialiojo turto įsipareigojimai perkainojimas Viso 2021 m. sausio 1 d. (4 378) (4 378) Pripažinta pelno/(nuostolių) ataskaitoje 109 109 Pripažinta bendrųjų pajamų ataskaitoje - - 2021 m. gruodžio 31 d. (4 269) (4 269) Pripažinta pelno/(nuostolių) ataskaitoje 647 647 Pripažinta bendrųjų pajamų ataskaitoje - - 2022 m. gruodžio 31 d. (3 622) (3 622) Atidėtojo pelno mokesčio turtas ir atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimas apskaičiuoti taikant balanso parengimo dieną patvirtintą 15 proc. pelno mokesčio tarifą (2021 m. – 15 proc.), kurį numatoma taikyti, AB „ROKIŠKIO SŪRIS“ KONSOLIDUOTOS IR ATSKIROS FINANSINĖS ATASKAITOS 2022 M. GRUODŽIO 31 D. Visos sumos lentelėse yra tūkst. EUR, jei nenurodyta kitaip) 42 kuomet bus realizuojamas susijęs atidėtojo pelno mokesčio turtas arba padengiamas atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimas. 18. Suteiktos paskolos Grupė Bendrovė 2022 m. 2021 m. 2022 m. 2021 m. Darbuotojams suteiktos ilgalaikės paskolos 371 249 332 207 Kitos suteiktos ilgalaikės paskolos 1 842 2 413 1 842 2 413 Atėmus atidėjimą gautinų paskolų vertės sumažėjimui - (35) - (35) Ilgalaikės paskolos grynąja verte 2 213 2 627 2 174 2 585 Darbuotojams suteiktų paskolų einamųjų metų dalis 66 57 66 54 Kitos suteiktos trumpalaikės paskolos 2 830 2 927 2 830 3 212 Ilgalaikių paskolų einamųjų metų dalis ir trumpalaikės paskolos grynąja verte 2 896 2 984 2 896 3 266 Kitų suteiktų ilgalaikių paskolų grąžinimo terminai svyruoja nuo 1 iki 5 metų. Paskolų vidutinė svertinė palūkanų norma 3,17 proc. (2021 m. – 3,24 proc.). Paskolos yra užtikrintos įkeistu turtu ir laidavimais. Paskolų tikroji vertė yra priskiriama antrajam lygiui tikrosios vertės skaičiavimo modelyje. Suteiktų paskolų tikroji vertė atitinka balansinę vertę. Žemiau lentelėje pateikiama gruodžio 31 d. informacija apie sugrąžinti uždelstas suteiktas paskolas: Grupė Bendrovė Suteiktos paskolos, kurių grąžinimas nėra 2022 m. 2021 m. 2022 m. 2021 m. uždelstas 5 109 5 611 5 070 5 851 Nuvertėjusios suteiktos paskolos - 35 - 35 Bendroji suteiktų paskolų vertė 5 109 5 646 5 070 5 886 Neatgautinų sumų nuvertėjimas - (35) - (35) Grynoji vertė 5 109 5 611 5 070 5 851 19. Atsargos Grupė Bendrovė 2022 m. 2021 m. 2022 m. 2021 m. Žaliavos 3 321 3 023 1 475 1 477 Nebaigta gamyba 14 594 8 154 14 357 7 816 Pagaminta produkcija 57 651 45 940 56 570 45 044 Kitos atsargos 2 143 2 010 1 524 1 681 Iš viso atsargų įsigijimo verte 77 709 59 127 73 926 56 018 Sumažinta: nurašymas iki grynosios realizacinės vertės (5 480) (97) (5 480) (97) AB „ROKIŠKIO SŪRIS“ KONSOLIDUOTOS IR ATSKIROS FINANSINĖS ATASKAITOS 2022 M. GRUODŽIO 31 D. Visos sumos lentelėse yra tūkst. EUR, jei nenurodyta kitaip) 43 Iš viso atsargų 72 229 59 030 68 446 55 921 2022 m. ir 2021 m. gruodžio 31 d. atsargos nebuvo įkeistos. 2022 m. gruodžio 31 d. Bendrovės atsargas sudarė: 58,8 tonos sviesto (2021 m. – 0 tonų) ir 506 tonos pieno cukraus (2021 m. – 0 tonų), laikomų pas trečiąsias šalis Lietuvoje, 183,9 tonos kietojo sūrio (2021 m. – 21 tona), laikomų JAV, 0 tonų kietojo sūrio (2021 m. – 875 tonos), laikomų Lietuvoje ir 0 tonos kietojo sūrio (2021 m. – 2,5 tonos), laikomų Europos sąjungos šalies sandėliuose. Bendra šių atsargų vertė yra 1 583 tūkst. EUR (2021 m. – 3 352 tūkst. EUR). Dėl sūrio gamybos technologijos, Bendrovei ir Grupei reikia turėti pakankamai didelius kieto sūrio likučius, nes prieš parduodant šios rūšies sūrius pirkėjams, reikia, kad jie būtų brandinami nuo 6 mėnesių iki 2 metų. Bendrovė neturi ilgalaikių sutarčių su pirkėjais, kuriose būtų fiksuojama pardavimo kaina. 2022 metų pabaigoje sūrių ir kitų pieno produktų rinkos augimas staigiai sulėtėjo ES teritorijoje, kur Grupė ir Bendrovė parduoda didžiąją dalį savo produkcijos. Dėl to vadovybė turėjo reikšmingai sumažinti kietojo sūrio ir sviesto pardavimo kainas. Iki finansinių ataskaitų patvirtinimo dienos minėta rinka neatsigavo. Dėl to vadovybė turėjo atsargas nurašyti iki grynosios galimo realizavimo vertės bendra suma 5 480 tūkst. EUR. Be to, jei kietojo sūrio ir sviesto kainos sumažėtų dar 10 proc., nurašoma suma padidėtų apytiksliai 2,4 mln. EUR (skaičiuojant pagal metų pabaigoje buvusius atsargų kiekius). 20. Prekybos ir kitos gautinos sumos Grupė Bendrovė Ilgalaikės gautinos sumos 2022 m. 2021 m. 2022 m. 2021 m. Išankstiniai apmokėjimai 562 236 562 236 Išankstiniai apmokėjimai už žaliavą 265 674 265 674 Trumpalaikės gautinos sumos 827 910 827 910 Prekybos gautinos sumos 49 024 46 042 58 503 50 223 Gautinas PVM 4 972 2 916 2 948 1 457 Išankstiniai apmokėjimai už žaliavą 1 851 1 800 1 014 811 Išankstiniai apmokėjimai ir ateinančio laikotarpio sąnaudos 828 953 297 946 56 675 51 711 62 762 53 437 2022 m. gruodžio 31 d Grupės ir Bendrovės prekybos gautinos sumos, bei reikalavimai į būsimas gautinas sumas buvo įkeistos atitinkamai ne didesnei sumai kaip 20 000 tūkst. EUR (2021:ne didesnei kaip 20 000 tūkst. EUR. 2022 m. ir 2021 m. gruodžio 31 d. ūkininkams suteiktų paskolų (išankstinių apmokėjimų už žaliavą) grąžinimo terminai svyruoja nuo 1 mėnesio iki 4 metų. Metinės palūkanų normos svyruoja nuo 1,1 % iki 6 %. Didžiosios ūkininkams suteiktų paskolų dalies grąžinimas užtikrintas įkeičiant ūkininkų turtą (žemę, pastatus). Didžioji ūkininkams suteiktų paskolų dalis grąžinama ne pinigais, o užskaitoma su mokėtinomis sumomis už žaliavinio pieno pirkimus iš ūkininkų, todėl jos neatitinka finansinio turto kriterijų ir apskaitomos kaip išankstiniai apmokėjimai už žaliavą. Įvertinus tam tikrų ūkininkų pablogėjusią finansinę situaciją, kai kuriems išankstiniams apmokėjimams už pieno tiekimą buvo suformuotas vertės sumažėjimas. 2022 m. ir 2021 m. gruodžio 31 d. jis atitinkamai sudarė 561 tūkst. EUR ir 340 tūkst. EUR. Informacija apie uždelstas gautinas sumas 2022 m. gruodžio 31 d. pateikta pastaboje 3.1. (b). Vertės sumažėjimo pokytis per finansinius metus gautinoms prekybos sumoms pagal sutartis su klientais: Grupė Bendrovė AB „ROKIŠKIO SŪRIS“ KONSOLIDUOTOS IR ATSKIROS FINANSINĖS ATASKAITOS 2022 M. GRUODŽIO 31 D. Visos sumos lentelėse yra tūkst. EUR, jei nenurodyta kitaip) 44 2022 m. 2021 m. 2022 m. 2021 m. Ataskaitinio laikotarpio pradžioje 991 991 991 991 Abejotinų gautinų sumų vertės sumažėjimo atstatymas - - - - Pripažinta abejotinomis gautinomis sumomis per ataskaitinį laikotarpį 2 795 - 2 795 - Ataskaitinio laikotarpio pabaigoje 3 786 991 3 786 991 Kai kurie Grupės ES pirkėjai per 2022 metus patyrė reikšmingų finansinių nuostolių dėl pieno produktų kainų svyravimų, t. y. staigiai pakilus kainoms metų pradžioje, jie nesugebėjo pakelti pardavimo kainų savo pirkėjams, o staigiai nukritus pardavimo kainoms metų pabaigoje, jie patyrė pardavimo nuostolių. Dėl to pirkėjai informavo vadovybę, kad negalės įvykdyti savo įsipareigojimų Grupei. Vadovybė, remdamasi informacija apie pirkėjų finansinę būklę ir informacija, gauta iš kreditų reitingų agentūrų, nusprendė pripažinti 2 795 tūkst. EUR atidėjinį gautinoms sumoms iš šių 2 pirkėjų. Grupė nebuvo gavusi jokių užtikrinimo priemonių, susijusių su nuvertėjusiomis gautinomis sumomis. 21. Pinigai ir pinigų ekvivalentai Grupė Bendrovė Gruodžio 31 d. Gruodžio 31 d. 2022 m. 2021 m. 2022 m. 2021 m. Pinigai banke ir kasoje 3 401 5 629 1 149 4 511 3 401 5 629 1 149 4 511 2022 m. gruodžio 31 d. grynųjų pinigų likutis įkeistose sąskaitose buvo 688 tūkst. EUR (2021 m. gruodžio 31 d. – 4 054 tūkst. EUR). Pinigų srautų ataskaitoje pinigus ir pinigų ekvivalentus sudaro: Grupė Bendrovė Gruodžio 31 d. Gruodžio 31 d. 2022 m. 2021 m. 2022 m. 2021 m. Pinigai banke ir kasoje 3 401 5 629 1 149 4 511 3 401 5 629 1 149 4 511 22. Akcinis kapitalas 2022 m. gruodžio 31 d. Bendrovės įstatinį kapitalą sudaro 35 867 970 vnt. paprastųjų vardinių akcijų, kurių vienos akcijos nominali vertė 0,29 EUR. Visos akcijos yra pilnai apmokėtos. Bendras įstatinio kapitalo dydis yra 10 401 711 EUR. Per 2022 m. Bendrovės įstatinio kapitalo pokyčių nebuvo. Dividendai Už 2021 metus Bendrovėje paskelbti vienai akcijai (išskyrus nuosavas akcijas) tenkantys dividendai, išmokėti 2022 metais, sudarė 0,10 EUR (kai vienos akcijos nominali vertė lygi 0,29 EUR(2021: 0,29 EUR)), o visa suma sudarė 3 501 tūkst. EUR (2021: 3 501 tūkst. EUR). 23. Nuosavos akcijos 2022 m. 2021 m. Skaičius Vertė Skaičius Vertė AB „ROKIŠKIO SŪRIS“ KONSOLIDUOTOS IR ATSKIROS FINANSINĖS ATASKAITOS 2022 M. GRUODŽIO 31 D. Visos sumos lentelėse yra tūkst. EUR, jei nenurodyta kitaip) 45 Metų pradžioje 861 274 (2 251) 861 274 (2 251) Įsigytos nuosavos akcijos - - - 861 274 (2 251) 861 274 (2 251) Nuosavos akcijos perkamos teikiant oficialų pirkimo pasiūlymą Nasdaq Vilnius biržoje. 24. Kiti rezervai ir rezervas nuosavoms akcijoms įsigyti Rezervas nuosavoms akcijoms įsigyti 2022 m. gruodžio 31 d. bendras rezervas savų akcijų įsigijimui sudarė 10 850 tūkst. EUR. Per 2022 m. rezervas savų akcijų įsigijimui nebuvo didintas ir 2021 m. gruodžio 31 d. sudarė 10 850 tūkst. EUR. Kiti rezervai Grupė Bendrovė Gruodžio 31 d. Gruodžio 31 d. 2022 m. 2021 m. 2022 m. 2021 m. Nepaskirstytas rezervas 1 975 1 975 1 113 1 113 Perkainojimo rezervas 23 947 25 127 13 991 15 189 25 922 27 102 15 104 16 301 AB „Rokiškio sūris“, UAB „Rokiškio pienas“ ir UAB „Rokiškio pienas“ nepaskirstomi rezervai (įstatyminiai rezervai) gali būti naudojami tik būsimiems veiklos nuostoliams, jei tokių bus, padengti. Perkainojimo rezervas – tai ilgalaikio materialiojo turto vertės padidėjimo suma, gauta perkainojus turtą. Rezervas negali būti naudojamas nuostoliams padengti. Perkainojimo rezervo pokyčiai pateikiami žemiau. Bendrovė Atidėtasis Rezervas po Perkainojimo pelno atidėtojo pelno rezervas mokestis mokesčio 2021 m. sausio 01 d. 18 998 (2 694) 16 305 Ilgalaikio turto perkainuotos vertės nusidėvėjimas ir perkainuoto turto pardavimai bei nurašymai (1 313) 197 (1 116) 2021 m. gruodžio 31 d. 17 685 (2 497) 15 189 Ilgalaikio turto perkainuotos vertės nusidėvėjimas ir perkainuoto turto pardavimai bei nurašymai (1 408) 211 (1 197) 2022 m. gruodžio 31 d. 16 277 (2 286) 13 991 Atidėtasis Grupė Perkainojim pelno Rezervas po atidėtojo o rezervas mokestis pelno mokesčio 2021 m. sausio 01 d. 30 119 (4 378) 25 741 Ilgalaikio turto perkainuotos vertės nusidėvėjimas ir perkainuoto turto pardavimai bei nurašymai (723) 109 (614) 2021 m. gruodžio 31 d. 29 396 (4 269) 25 127 AB „ROKIŠKIO SŪRIS“ KONSOLIDUOTOS IR ATSKIROS FINANSINĖS ATASKAITOS 2022 M. GRUODŽIO 31 D. Visos sumos lentelėse yra tūkst. EUR, jei nenurodyta kitaip) 46 lgalaikio turto perkainuotos vertės nusidėvėjimas ir perkainuoto turto pardavimai bei nurašymai (1 827) 647 (1 180) 2022 m. gruodžio 31 d. 27 569 (3 622) 23 947 25. Paskolos Grupė Bendrovė Ilgalaikės 2022 m. 2021 m. 2022 m. 2021 m. Ilgalaikės paskolos 5 950 8 050 5 950 8 050 Trumpalaikės Trumpalaikės kitos paskolos 24 440 19 344 24 440 19 344 Paskolų iš viso 30 390 27 394 30 390 27 394 Bendrovės ir Grupės trumpalaikes paskolas sudaro SEB banko suteiktas sąskaitos kredito perviršio limitas. Ilgalaikės 5 950 tūkst. EUR paskolos palūkanų norma fiksuota, o trumpalaikės paskolos palūkanų norma yra lygi Euribor plius marža, kuri atitinka rinkos sąlygas. Grupė turi įsigijusi palūkanų normų apsikeitimo sandorį (IR/SWAP), kuriuo užfiksavo visos ilgalaikės paskolos palūkanas visam paskolos laikotarpiui. Išvestinės priemonės tikroji vertė 2022 m. gruodžio 31 d. buvo 475 tūkst EUR (2021: 55 tūkst. EUR). Pagal pasirašytas skolinimosi sutartis su bankais, buvo įkeistas tam tikras ilgalaikis materialusis turtas (14 pastaba), atsargos (19 pastaba), prekybos gautinos sumos (20 pastaba) ir pinigai banko sąskaitose (21 pastaba). Visų paskolų valiuta yra Eurai. Paskolų tikroji vertė iš esmės nesiskiria nuo apskaitinės vertės. Grynoji skola Grupė Bendrovė 2022 2021 2022 2021 Pinigai ir pinigų ekvivalentai 3 401 5 629 1 149 4 511 Kredito linija (22 340) (17 244) (22 340) (17 244) Paskolos (išskyrus kredito liniją) (8 050) (10 150) (8 050) (10 150) Grynoji skola (26 989) (21 765) (29 241) (22 883) 2022 m. gruodžio 31 d. Bendrovė ir Grupė pagal su bankais pasirašytas sutartis turėjo nepanaudotų kredito linijų už atitinkamai 12 660 tūkst. EUR (2021 m. – 7 756 tūkst. EUR). Grupė laikėsi visų skolinimo priemonėms nustatytų skolinimosi limitų ar finansinių rodiklių (3.2 pastaba). AB „ROKIŠKIO SŪRIS“ KONSOLIDUOTOS IR ATSKIROS FINANSINĖS ATASKAITOS 2022 M. GRUODŽIO 31 D. Visos sumos lentelėse yra tūkst. EUR, jei nenurodyta kitaip) 47 26. Ateinančio laikotarpio pajamos Grupė Bendrovė 2022 m. 2021 m. 2022 m. 2021 m. Vyriausybės dotacija metų pradžioje 2 594 3 021 1 698 1 918 Pripažinta vyriausybės dotacija 299 - 299 - Pripažinta pelno/(nuostolių) ataskaitoje (397) (427) (206) (220) 2 496 2 594 1 791 1 698 Sumažinta ilgalaike dalimi (2 097) (2 190) (1 585) (1 487) Trumpalaikė dalis 399 404 206 211 Ateinančio laikotarpio vyriausybės dotacija susijusi su ilgalaikio materialiojo turto įsigijimu, panaudojant lėšas, gautas iš Europos Sąjungos fondų ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės pagal SAPARD, KPP ir kitas programas. Bendrovė neturi įsipareigojimo grąžinti ar kitokiu būdu padengti gautą paramą, išskyrus tuos atvejus, jei ji pažeistų sutartyse su paramos davėjais numatytas sąlygas. 27. Prekybos ir kitos mokėtinos sumos Grupė Bendrovė 2022 m. 2021 m. 2022 m. 2021 m. Prekybos mokėtinos sumos 25 195 19 225 21 929 16 762 Atlyginimai, socialinis draudimas ir kiti mokesčiai 2 178 1 595 1 395 979 Gauti išankstiniai apmokėjimai ir kitos mokėtinos sumos 1 030 1 135 836 1 082 Sukauptos sąnaudos 1 806 909 1 424 614 30 209 22 864 25 584 19 437 28. Atidėjiniai Grupė Bendrovė Ilgalaikiai 2022 m. 2021 m. 2022 m. 2021 m. Ilgalaikiai atidėjiniai 1 421 683 1 180 307 Trumpalaikiai Trumpalaikiai atidėjiniai 314 684 216 604 Atidėjinių iš viso 1 735 1 367 1 396 911 Įsipareigojimai darbuotojams Grupė Bendrovė 2022 m. 2021 m. 2022 m. 2021 m. Metų pradžioje 1 367 1 367 911 911 Pripažinta bendrosiose pajamose – nuostolis dėl demografinių prielaidų pasikeitimo 212 - 329 - Pripažinta pelno ir nuostolio ataskaitoje – palūkanų sąnaudos 156 - 156 - Metų pabaigoje 1 735 1 367 1 396 911 Bendrovės ir Grupės trumpalaikius ir ilgalaikius atidėjinius sudaro atidėjiniai išėjimo į pensiją išmokoms, apskaičiuoti pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus. Išmokos dydis lygus 2 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžiui (skaičiuojant nuo paskutinių 3 mėnesių darbo užmokesčių). Suma nepriklauso nuo išdirbtų metų skaičiaus. Apibrėžtųjų išmokų įsipareigojimo jautrumas pagrindinių prielaidų pokyčiams yra toks: AB „ROKIŠKIO SŪRIS“ KONSOLIDUOTOS IR ATSKIROS FINANSINĖS ATASKAITOS 2022 M. GRUODŽIO 31 D. Visos sumos lentelėse yra tūkst. EUR, jei nenurodyta kitaip) 48 Poveikis apibrėžtųjų išmokų įsipareigojimui Prielaidų pokytis Prielaidų padidėjimas Prielaidų sumažėjimas 2022 m. 2021 m. 2022 m. 2021 m. 2022 m. 2021 m. Nuolaidų dydis 0,5% 0,5% -5% 5% 5,29% 5,29% Atlyginimų augimas 0,5% 0,5% 5% 5% -5% 5% Aukščiau pateiktos jautrumo analizės yra pagrįstos pokyčiu, kai visos kitos prielaidos išlieka pastovios. Palyginti su ankstesniu laikotarpiu, taikomi prielaidų metodai nepasikeitė. 29. Neapibrėžtieji ir nebalansiniai įsipareigojimai Neapibrėžtieji įsipareigojimai 2022 m. ir 2021 m. gruodžio 31 d. Grupės ir Bendrovės vardu nebuvo suteiktų garantijų trečiosioms šalims. Kapitalinių investicijų įsipareigojimai 2022 m ir 2021 m. gruodžio 31 d. kapitalinių investicijų įsipareigojimų, susijusių su ilgalaikiu materialiuoju turtu, dėl kurių buvo pasirašytos sutartys balanso ataskaitos parengimo dieną, tačiau kurie nebuvo pripažinti finansinėse ataskaitose, nebuvo. Bankui už paskolas įkeistas turtas atskleistas 14, 20 ir 21 pastabose. 30. Pinigų srautai iš įprastinės veiklos Pelno prieš apmokestinimą palyginimas su pinigų srautais iš įprastinės veiklos: Grupė Bendrovė Gruodžio 31 d. Gruodžio 31 d. 2022 m. 2021 m. 2022 m. 2021 m. Grynasis pelnas prieš apmokestinimą 12 593 596 13 978 1 540 Koregavimai: - nusidėvėjimas (14 pastaba) 9 789 8 108 6 555 5 473 - amortizacija (15 pastaba) 59 21 46 8 - ilgalaikio materialiojo turto ir nematerialiojo turto nurašymas (14 ir 15 pastabos) 66 23 66 23 - nuostolis iš ilgalaikio turto pardavimo (9 pastaba) (2) (174) (2) (174) - palūkanų sąnaudos (11 pastaba) 449 369 449 369 - palūkanų pajamos (221) (229) (221) (229) - paskolų amortizacija (230) (230) (230) (230) - atsargų nurašymai (atstatymas) iki grynosios realizacinės vertės 5 383 (1 395) 5 383 (1 395) - abejotinų gautinų sumų vertės sumažėjimas ir beviltiškų gautinų sumų nurašymas (20 pastaba) 3 214 - 3 214 - - sukauptas atostogų rezervas ir tantjemos 808 - 808 - - gautų vyriausybės dotacijų amortizacija (26 pastaba) (397) (427) (206) (221) - dividendų pajamos (31 pastaba) - - (1 173) (1 790) Apyvartinio kapitalo pasikeitimai: AB „ROKIŠKIO SŪRIS“ KONSOLIDUOTOS IR ATSKIROS FINANSINĖS ATASKAITOS 2022 M. GRUODŽIO 31 D. Visos sumos lentelėse yra tūkst. EUR, jei nenurodyta kitaip) 49 - gautinos sumos ir išankstiniai apmokėjimai (7 446) (10 233) (12 051) (11 014) atsargos (18 582) 11 928 (17 908) 12 269 - išankstiniai apmokėjimai už žaliavą (10) (726) (10) (297) - mokėtinos sumos 6 436 5 914 5 621 5 209 Pinigų srautai iš įprastinės veiklos 11 909 13 546 4 319 9 541 Pinigų srautų ataskaitoje pajamas iš ilgalaikio materialiojo turto pardavimo sudaro: Grupė Bendrovė Gruodžio 31 d. Gruodžio 31 d. 2022 m. 2021 m. 2022 m. 2021 m. Likutinė vertė (14 pastaba) 79 150 79 138 Nuostoliai iš ilgalaikio materialiojo turto pardavimo (9 pastaba) 2 174 2 174 Pajamos iš ilgalaikio materialiojo turto pardavimo 81 324 81 312 31. Sandoriai su susijusiomis šalimis Pagrindiniai bendrovės akcininkai: Gruodžio 31 d. 2022 m. 2021 m. Antanas Trumpa (Bendrovės valdybos pirmininkas) 19,76% 19,76% UAB„Pieno pramonės investicijų valdymas” (įkurta Lietuvoje) 27,21% 27,21% SIA „RSU Holding“ (įkurta Latvijoje) * 24,96% 24,96% Fonterra (Europe) Coöperatie U.A. 10,00% 10,00% Kiti akcininkai (fiziniai ir juridiniai asmenys) 18,07% 18,07% * Uždarąją akcinę bendrovę „Pieno pramonės investicijų valdymas” kontroliuoja Antanas Trumpa (kaip pagrindinis akcininkas, turintis 73,84 % UAB „Pieno pramonės investicijų valdymas“ akcijų ir balsų). SIA „RSU Holding“ kontroliuoja Dalius Trumpa (kaip vienintelis akcininkas, turintis 92 % SIA „RSU Holding“ akcijų ir balsų). Sutartinai veikianti asmenų grupė valdo 81,93 % (2021 m. – 82,17 %) Bendrovės įstatinio kapitalo ir balsų UAB „Pieno pramonės investicijų valdymas”, SIA „RSU Holding“,Fonterra (Europe) Coöperatie U.A., AB „Rokiškio sūris“ valdybos nariai bei jų šeimos nariai yra laikomi susijusiomis šalimis. Susijusiomis šalimis taip pat laikomos visos „Fonterra“ grupės įmonės. Tam tikros kooperatinės bendrovės, užsiimančios pieno gamyba, laikomos Bendrovės susijusiomis šalimis, kadangi Bendrovė per savo direktorių artimus šeimos narius bei tam tikrus savo darbuotojus gali daryti reikšmingą įtaką šių bendrovių kasdienei veiklai. (i) Sandoriai su susijusiomis šalimis: Grupė Bendrovė Gruodžio 31 d. Gruodžio 31 d. 2022 m. 2021 m. 2022 m. 2021 m. AB „ROKIŠKIO SŪRIS“ KONSOLIDUOTOS IR ATSKIROS FINANSINĖS ATASKAITOS 2022 M. GRUODŽIO 31 D. Visos sumos lentelėse yra tūkst. EUR, jei nenurodyta kitaip) 50 Pieno supirkimas iš kitų susijusių šalių 6 946 3 156 62 371 38 559 Ilgalaikio turto įsigijimas - - - - Atsargų įsigijimas - - 13 148 7 883 Paslaugų pirkimai 344 134 3 269 1 650 Transportavimo paslaugų pardavimas kitoms susijusioms šalims 42 42 1 515 4 796 Produkcijos ir žaliavų pardavimas ir pieno suvežimo paslauga 27 287 15 245 83 717 71 845 Palūkanos už kreditą 11 20 19 74 Siekiant teisingai nurodyti AB „Rokiškio Sūris“, UAB „Rokiškio Pienas“ ir UAB „Rokiškio pieno gamyba“ vidines apyvartas, Grupės vadovybė nusprendė, kad žaliava naudojama AB „Rokiškio sūris“ eksportuojamiems produktams gaminti būtų perkama nuline kaina, o pagaminta UAB „Rokiškio pienas“ ir UAB „Rokiškio pieno gamyba“ būtų parduodama kaip paslauga t. y. be žaliavos vertės. Pieno supirkimas, ilgalaikio turto ir atsargų įsigijimas, paslaugų ir prekių pirkimas ir pardavimas tarp susijusių šalių vykdomas normaliomis prekybos sąlygomis, įskaitant ir „Fonterra“ grupės įmones. (ii) Sandorių su susijusiomis šalimis likučiai metų pabaigoje: Grupė Bendrovė Gruodžio 31 d. Gruodžio 31 d. Direktoriams (ir jų šeimos nariams) suteiktos 2022 m. 2021 m. 2022 m. 2021 m. paskolos, kurioms nenustatytos palūkanos 4 8 4 8 Trumpalaikė paskola gautina iš „Jekabpils Piena Kombinats SIA“ - - - 284 Trumpalaikė paskola gautina iš KB Dzūkijos pienas 298 298 298 298 Gautas avansas iš „Fonterra“ (Europe) „Coöperatie U.A.“ - ilgalaikė dalis 2 126 2 356 2 126 2 356 Gautas avansas iš „Fonterra“ (Europe) „Coöperatie U.A.“ – trumpalaikė dalis 230 230 230 230 Prekybos mokėtinos sumos kitoms susijusioms šalims 1 499 1 144 4 317 3 597 Prekybos gautinos sumos iš kitų susijusių šalių 1 519 1 659 22 237 13 370 2012 m. buvo pasirašyta sutartis su „Fonterra (Europa) Coöperatie U.A.“ dėl tam tikrų gamybos įrenginių įsigijimo ir tam tikrų gamybos linijų tobulinimo finansavimo. Kartu su finansavimo sutartimi Bendrovė pasirašė ilgalaikę pardavimo sutartį, pagal kurią Bendrovė įsipareigojo aukščiau nurodytomis gamybos linijomis pagaminti sutartą kiekį tam tikrų produktų ir parduoti juos „Fonterra (Europe) Coöperatie U.A.“, o „Fonterra (Europe) Coöperatie U.A.“ įsipareigojo juos įsigyti. Pagal finansavimo sutartį gautas išankstinis apmokėjimas yra amortizuojamas lygiomis dalimis iki 2033 m., jei Bendrovė vykdo savo įsipareigojimus pagal pardavimo sutartį. Bendra su išankstiniu mokėjimu susijusių produktų pardavimų vertė už 2022 metus lygi 24 055 tūkst. EUR (2021 m. – 14 468 tūkst. EUR). Bendrovė abi sutartis apskaitė kaip vieną veiklos įsipareigojimą, nes kuriami ir parduodami produktai bei pirkėjo gaunamos finansavimo paslaugos nėra atskiri. UAB „Rokiškio pieno gamyba“ akcininko sprendimu buvo nutarta patvirtinti ir skirti 1 172 742 EUR (2021 m. – 1 790 076 EUR) dividendų. Dividendai AB „Rokiškio sūris“ buvo sumokėti atitinkamai 2022 m. ir 2021 m. gegužės mėnesį. Bendrovės akcininkams buvo paskirta 3 501 tūkst. EUR dividendų (2021 m. – 3 501 tūkst. eurų) ir išmokėta 2022 m. (22 pastaba). AB „ROKIŠKIO SŪRIS“ KONSOLIDUOTOS IR ATSKIROS FINANSINĖS ATASKAITOS 2022 M. GRUODŽIO 31 D. Visos sumos lentelėse yra tūkst. EUR, jei nenurodyta kitaip) 51 (iii) Pagrindinių vadovų darbo užmokestis Grupė Bendrovė Gruodžio 31 d. Gruodžio 31 d. 2022 m. 2021 m. 2022 m. 2021 m. Atlyginimai 243 227 225 211 Išmokėtos premijos/tantjemos 17 - 17 - Sukaupimas premijoms/tantjemoms - - - - Socialinio draudimo įmokos 4 4 4 4 264 231 246 215 Pagrindinius vadovus sudaro 10 (2021 m. – 9) Valdybos nariai ir direktoriai. 33. COVID-19 viruso poveikis Grupės ir Bendrovės veiklai Grupės ir Bendrovės veikla grįžo į įprastą lygį, buvusį iki pandemijos. Grupės vadovybės nuomone, dabartiniai apribojimai neturi reikšmingos įtakos Grupės ir Bendrovės pardavimams, gamybos apimtims ar finansinei būklei. 34. Karo Ukrainoje poveikis 2022 m. vasario 24 d. Rusijos Federacija pradėjo karą Rytų Ukrainoje, kurį pasmerkė pasaulis. Rusijos režimui buvo įvestos ekonominės ir finansinės sankcijos. Remiantis Grupės vadovybės atliktu galimų sankcijų pasekmių ir karo poveikio vertinimu, poveikis finansiniams Grupės įmonių rezultatams neturėtų būti reikšmingas. 2022 m. Grupės ir Bendrovės pieno produktų pardavimai klientams Rusijoje, Baltarusijoje ir Ukrainoje sudarė 2 600 tūkst. EUR, t. y. 0,7 proc. visų pardavimų (2021 m. – 7 169 tūkst. EUR, 2,8 proc.). 2022 m. gruodžio 31 d. gautinų sumų iš įmonių Rusijoje, Baltarusijoje ir Ukrainoje nebuvo (2021: 1 531 tūkst. EUR). Grupės vadovybė atidžiai stebi situaciją Ukrainoje ir su tuo susijusias sankcijas tam, kad jos būtų įvykdytos. Remiantis Grupės vadovybės vertinimu, dabartinė padėtis neturi įtakos Grupės gebėjimui tęsti veiklą. 35. Aplinkosaugos, socialinės atsakomybės ir valdymo aspektai – atsižvelgiant į klimato kaitą ir su ja susijusią riziką 32. Audito įmonės suteiktos paslaugos Pateikiamos visos paslaugos, kurias audito įmonė suteikė Grupei / Bendrovei tūkst. Eur: Grupė Bendrovė Gruodžio 31 d. Gruodžio 31 d. Finansinių ataskaitų audito paslaugos pagal 2022 m. 2021 m. 2022 m. 2021 m. sutartis 58 47 37 30 Konsultacijų mokesčių klausimais paslaugos 20 20 13 13 78 67 50 43 AB „ROKIŠKIO SŪRIS“ KONSOLIDUOTOS IR ATSKIROS FINANSINĖS ATASKAITOS 2022 M. GRUODŽIO 31 D. Visos sumos lentelėse yra tūkst. EUR, jei nenurodyta kitaip) 52 Grupė nuolat vertina su klimatu susijusias rizikas ir jų poveikį Grupės veiklai, įskaitant fizinę klimato kaitos riziką (tokią kaip ekstremalius meteorologinius reiškinius ir kylančios oro temperatūros poveikį), politikos pokyčius ir pastangų dekarbonizuoti ekonominę veiklą ekonominius padarinius. Daugiau informacijos apie tai, kaip Grupės veiklą veikia su klimatu susijusios rizikos, atskleista Grupės socialinės atsakomybės ataskaitoje ir Tvarumo ataskaitoje. Grupė įvertino identifikuotų su klimato kaita susijusių rizikų poveikį turto ir įsipareigojimų pripažinimui/pripažinimo nutraukimui bei tokio turto ir įsipareigojimų vertinimui. Finansinių ataskaitų sudarymo dieną Grupės vadovybė nenustatė jokių reikšmingų veiksnių, galinčių reikšmingai paveikti turtą, įsipareigojimus ar jų vertinimą arba dėl kurių reikėtų atskleisti papildomą informaciją finansinėse ataskaitose šalia tos, kuri atskleista pirmiau minėtose ataskaitose. 36. Įvykiai po balanso datos 2023 m. vasario 27 d. su AB SEB banku pasirašyti Kreditavimo sutarties pakeitimai, kuriais kredito limitas padidinamas iki 50 100 tūkst. EUR ir pratęsiamas galutinis grąžinimo terminas iki 2024 m. vasario mėn. 28 d. Bendrovės turtas ir reikalavimai pagal gautinas sumas, anksčiau įkeistas Banko naudai, buvo pratęstas paskolos grąžinimui užtikrinti. 54 TURINYS VADOVO PRANEŠIMAS ....................................................................................................................................................................................................................... 56 BENDRA INFORMACIJA ...................................................................................................................................................................................................................... 57 1. ATASKAITINIS LAIKOTARPIS, UŽ KURĮ PARENGTAS METINIS PRANEŠIMAS .................................................................................................................... 57 2. PAGRINDINIAI DUOMENYS APIE EMITENTĄ: ............................................................................................................................................................................ 57 3. INFORMACIJA APIE BENDROVĖS ĮMONIŲ GRUPĘ .................................................................................................................................................................... 57 4. BENDROVĖS IR ĮMONIŲ GRUPĖS PAGRINDINĖS VEIKLOS POBŪDIS .................................................................................................................................... 58 5. GRUPĖS STRATEGIJA IR TIKSLAI ................................................................................................................................................................................................. 59 6. SVARBIAUSI ATASKAITINIO LAIKOTARPIO ĮVYKIAI .............................................................................................................................................................. 59 7.SVARBŪS ĮVYKIAI, ĮVYKĘ PO FINANSINIŲ METŲ PABAIGOS ................................................................................................................................................. 61 INFORMACIJA APIE BENDROVĖS IR ĮMONIŲ GRUPĖS VEIKLĄ ................................................................................................................................................. 62 8. ĮMONIŲ GRUPĖS VEIKLOS APLINKA ........................................................................................................................................................................................... 62 9. ĮMONIŲ GRUPĖS PARDAVIMAI ..................................................................................................................................................................................................... 67 10. PRODUKTAI, PREKĖS ŽENKLAI IR PASIEKIMAI ...................................................................................................................................................................... 70 11.RIZIKOS VEIKSNIAI IR RIZIKOS VALDYMAS ............................................................................................................................................................................ 72 AB „ROKIŠKIO SŪRIS“ ĮMONĖS VEIKLOS TĘSTINUMO UŽTIKRINIMAS IR COVID-19 RIZIKŲ VALDYMAS ..................................................................... 80 12. INFORMACIJA APIE FINANSINĖS RIZIKOS VALDYMO TIKSLUS BEI NAUDOJAMAS APSIDRAUDIMO PRIEMONES ................................................. 81 13.VIDAUS KONTROLĖS IR RIZIKOS VALDYMO SISTEMŲ, SUSIJUSIŲ SU KONSOLIDUOTŲJŲ FINANSINIŲ ATASKAITŲ SUDARYMU, PAGRINDINIAI POŽYMIAI .................................................................................................................................................................................................................. 81 14. MAISTO SAUGA IR KOKYBĖ ........................................................................................................................................................................................................ 82 15. APLINKOSAUGA ............................................................................................................................................................................................................................. 84 16. TYRIMŲ IR PLĖTROS VEIKLA ...................................................................................................................................................................................................... 86 17. FINANSINIAI VEIKLOS REZULTATAI ......................................................................................................................................................................................... 87 PAPILDOMA NEFINANSINĖ INFORMACIJA ..................................................................................................................................................................................... 91 SU TVARUMU SUSIJUSIOS INFORMACIJOS ATSKLEIDIMAS ...................................................................................................................................................... 91 18. ĮMONIŲ GRUPĖS VEIKLA PAGAL SEGMENTUS ....................................................................................................................................................................... 91 19. INVESTICIJOS .................................................................................................................................................................................................................................. 92 20. GRUPĖS VEIKLOS PLANAI IR PROGNOZĖS ............................................................................................................................................................................... 93 INFORMACIJA APIE BENDROVĖS AKCININKUS IR AKCIJAS ............................................................................................................................................... 93 21. INFORMACIJA APIE BENDROVĖS ĮSTATINĮ KAPITALĄ ......................................................................................................................................................... 93 22. BENDROVĖS SUTARTYS SU FINANSŲ MAKLERIO ĮMONĖMIS ............................................................................................................................................. 94 23. DUOMENYS APIE PREKYBĄ EMITENTO VERTYBINIAIS POPIERIAIS REGULIUOJAMOSE RINKOSE ............................................................................ 94 24. VERTYBINIŲ POPIERIŲ PERLEIDIMO APRIBOJIMAI ............................................................................................................................................................... 96 25. BENDROVĖS ĮSTATŲ KEITIMO TVARKA ................................................................................................................................................................................... 96 26. INFORMACIJA APIE BENDROVĖS AKCININKUS ...................................................................................................................................................................... 97 27. AKCININKŲ TEISĖS ........................................................................................................................................................................................................................ 98 28. DUOMENYS APIE EMITENTO SAVŲ AKCIJŲ SUPIRKIMĄ ...................................................................................................................................................... 99 29. DIVIDENDAI .................................................................................................................................................................................................................................... 99 BENDROVĖS VALDYMAS ................................................................................................................................................................................................................. 101 30. BENDROVĖS VALDYMO ORGANAI .......................................................................................................................................................................................... 101 31. BENDROVĖS VALDYMO BEI BENDROVĖ GRUPĖS ORGANIZACINĖ STRUKTŪRA ......................................................................................................... 101 32. INFORMACIJA APIE VISUOTINIO AKCININKŲ SUSIRINKIMO KOMPETENCIJĄ IR SUŠAUKIMO TVARKĄ ................................................................ 102 33. BENDROVĖS VALDYBA .............................................................................................................................................................................................................. 106 34. BENDROVĖJE SUDARYTI KOMITETAI ..................................................................................................................................................................................... 110 35. BENDROVĖS VADOVYBĖ ........................................................................................................................................................................................................... 111 36. DARBUOTOJAI .............................................................................................................................................................................................................................. 112 55 37. INFORMACIJA APIE BENDROVĖS IR JOS ORGANŲ NARIŲ, SUDARYTŲ KOMITETŲ NARIŲ AR DARBUOTOJŲ SUSITARIMUS, KURIUOSE NUMATYTA KOMPENSACIJA, JEI JIE ATSISTATYDINTŲ ARBA BŪTŲ ATLEISTI BE PAGRĮSTOS PRIEŽASTIES ARBA JEI JŲ DARBAS BAIGTŲSI DĖL EMITENTO KONTROLĖS PASIKEITIMO ................................................................................................................................................................................. 116 INFORMACIJA APIE SUSIJUSIŲ ŠALIŲ SANDORIUS BEI REIKŠMINGUS SUSITARIMUS ..................................................................................................... 116 38. AB “ROKIŠKIO SŪRIS” GRUPĖS SUSIJUSIOS ŠALYS .............................................................................................................................................................. 116 39. SANDORIAI SU SUSIJUSIOMIS ŠALIMIS ................................................................................................................................................................................... 116 40. INFORMACIJA APIE EMITENTO VARDU SUDARYTUS ŽALINGUS SANDORIUS .............................................................................................................. 117 KITA INFORMACIJA ........................................................................................................................................................................................................................... 117 41. INFORMACIJA APIE AUDITĄ ...................................................................................................................................................................................................... 117 42. DUOMENYS APIE VIEŠAI SKELBTĄ INFORMACIJĄ .............................................................................................................................................................. 118 AB „ROKIŠKIO SŪRIS“ VALDYSENOS ATASKAITA ..................................................................................................................................................................... 119 BENDROVĖS VALDYMO KODEKSO LAIKYMASIS....................................................................................................................................................................... 122 56 VADOVO PRANEŠIMAS Gerbiamieji, Pirma ką norisi pasakyti prisimenant 2022 metus – reikia džiaugtis. AB „Rokiškio sūris“ įmonės praėjusiais metais ne tik pasiekė rekordinius – tiek pardavimų, tiek pelno rezultatus, tačiau rekordinis buvo ir darbo užmokesčio kilimas. 2022 metais įmonė taip pat mokėjo rekordiškai dideles kainas pagrindiniams savo partneriams, žaliavinio pieno gamintojams, už perkamą pieną. Per 2022 metus buvo atliekami ir svarbūs veiklos efektyvinimo projektai: tai ir varškės gamybos perkėlimas į Uteną, ir Ukmergės įmonės veiklos perorientavimas į visiškai naują kryptį, kas ateityje leis gauti didesnę naudą iš įmonių grupėje gaminamų produktų pardavimo. Taip pat buvo pradėtos ir sėkmingai tęsiamos naujo modernaus kieto sūrio nokinimo pastato statybos Rokiškyje. Pažymėtinas ir darbo organizavimo gerinimo projektas Rokiškio gamyklos sūrių nokinimo ceche. Ypatingai džiugina, kad visi šie projektai buvo atlikti pagal numatytus grafikus ir laikantis biudžeto, nors aplink siautėjo geopolitinės audros sukeltos karo Ukrainoje, ir beveik 20% infliacija. 2022 metais mes neužmiršome ir sąlyginai naujos mūsų įmonei srities. Tvarumas vis labiau tampa įprasta įmonės veiklos dalimi. Aktyvus Tvarios veiklos grupės, kuri praėjusiais metais pasipildė naujais nariais, darbas vis labiau įtraukia visą įmonės kolektyvą. Didina suvokimą, kad tvarumas – tai ne mados šauksmas, o veikla padedanti sukurti geresnę ateitį mūsų vaikams ir anūkams. Pasikartojant – praėję metai buvo labai geri. Bet kaip buvo užrašyta ant vieno žymaus istorinio/legendinio karaliaus žiedo „Visada taip nebus...“ . Jau 2022 metų pabaigoje prasidėjo kainų ir paklausos eksporto rinkose griūtis. Kas sumažino tiek įmonės, tiek žemdirbių pajamas. Negerėjanti geopolitinė situacija, nesibaigiantis karas Ukrainoje, Kinijos iššūkiai prognozuoja labai neramius laikus. Tačiau, aš tikiu, kad sukaupti rezervai, pradėti įgyvendinti projektai, o svarbiausia AB Rokiškio sūrio grupės darbuotojų patirtis ir profesionalumas leis įmonei sėkmingai visus iššūkius įveikti ir toliau būti Baltijos šalių pieno pramonės lydere. Dalius Trumpa Direktorius 57 BENDRA INFORMACIJA 1. Ataskaitinis laikotarpis, už kurį parengtas metinis pranešimas Šis 2022 m. konsoliduotas pranešimas parengtas už laikotarpį nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. 2. Pagrindiniai duomenys apie emitentą: Emitento pavadinimas: Akcinė bendrovė „Rokiškio sūris“ (toliau-Bendrovė) Teisinė forma: Akcinė bendrovė Įregistravimo data ir vieta: 1992 m. vasario 28 diena. Valstybės įmonė Registrų centras Bendrovės kodas: 173057512 Adresas: Pramonės g. 3, LT 42150 Rokiškis, Lietuvos Respublika Juridinių asmenų registro tvarkytoja: Valstybės įmonė Registrų centras Telefono numeris: +370 458 55200 Fakso numeris: +370 458 55300 El. pašto adresas: [email protected] Interneto svetainės adresas: www.rokiskio.com ISIN kodas: LT0000100372 LEI (angl.Legal Entity Identifier) kodas: 48510000PW42N5W74S87 Akcijų prekybos kodas AB Nasdaq Vilnius RSU1L 3. Informacija apie Bendrovės įmonių grupę 2022 m. gruodžio mėn. 31 d. AB „Rokiškio sūris“ Grupę (toliau – Grupė) sudaro pagrindinė įmonė AB „Rokiškio sūris“ bei penkios dukterinės įmonės. (2021 m.: pagrindinė įmonė ir penkios dukterinės įmonės). 58 Pagrindinė įmonė: AB „Rokiškio sūris“ (įmonės kodas 173057512, buveinės adresas, Pramonės g. 3, LT-42150 Rokiškis) AB “Rokiškio sūris“ dukterinės įmonės: UAB „Rokiškio pienas“ (įmonės kodas 300561844, buveinės adresas Pramonės g. 8, LT - 28216 Utena). AB „Rokiškio sūris“ yra steigėja ir vienintelė UAB “Rokiškio pienas” akcininkė, turinti 100 proc. akcijų ir balsų. UAB „Rokiškio pieno gamyba“ (įmonės kodas 303055649, buveinės adresas Pramonės g. 8, LT - 28216 Utena). AB „Rokiškio sūris“ yra steigėja ir vienintelė UAB “Rokiškio pieno gamyba” akcininkė, turinti 100 proc. akcijų ir balsų. Latvijos įmonė SIA Jekabpils piena kombinats (įmonės kodas 45402008851, buveinės adresas Akmenu iela 1, Jekabpils, Latvija LV-5201). AB „Rokiškio sūris“ turi 100 proc. įmonės akcijų ir balsų. Latvijos įmonė SIA Kaunata (įmonės kodas 240300369, buveinės adresas Rogs, Kaunata pag., Rezeknes nov., Latvia), AB „Rokiškio sūris“ turi 40 proc. įmonės pajų bei UAB „Rokiškio pienas“ turi 20 proc. įmonės pajų. UAB „DairyHub.LT“ (įmonės kodas 305831304, buveinės adresas Kauno g. 65, LT-20118 Ukmergė). AB „Rokiškio sūris“ yra steigėja ir vienintelė UAB “DairyHub.LT” akcininkė, turinti 100 proc. akcijų ir balsų. 4. Bendrovės ir įmonių grupės pagrindinės veiklos pobūdis Akcinės bendrovės “Rokiškio sūris“ grupės pagrindinė veikla: •Pieninių veikla ir sūrių gamyba (EVRK 10.51) AB „Rokiškio sūris“: AB „Rokiškio sūris“ pagrindinė veikla yra fermentinių sūrių, išrūginių produktų, lieso pieno miltų gamyba ir prekyba. Dukterinės įmonės: UAB „Rokiškio pienas“ pagrindinė veikla yra šviežių pieno produktų ir fermentinių sūrių prekyba. UAB „Rokiškio pieno gamyba“ pagrindinė veikla yra šviežių pieno produktų (pienas, kefyras, rūgpienis, sviestas, varškė, varškės sūris, grietinė, glaistyti sūreliai, desertai) gamyba. SIA Jekabpils piena kombinats veikla - žaliavinio pieno supirkimas. SIA Kaunata veikla - žaliavinio pieno supirkimas. 59 UAB „DairyHub.LT“ – kietųjų sūrių paruošimas ir pardavimas galutiniam vartotojui įvairiose pasaulio šalyse. 5. Grupės strategija ir tikslai Siekiant, kad visi Bendrovės valdymo organų nariai aiškiai suprastų Bendrovės tikslus, kryptis bei siekius, rengiama Bendrovės strategija, numatanti ilgalaikius strateginius tikslus bei uždavinius. AB „Rokiškio sūris“ Grupė savo veikloje vadovaujasi valdybos patvirtintu 3 metų strateginiu planu, kurio pagrindinės nuostatos pateikiamos žemiau: MISIJA: AB „Rokiškio sūris“ = Patikimi Pieno Pramonės Profesionalai. VIZIJA: Lietuvoje, tapusioje Baltlandija, tvariai perdirbti daugiau nei 1 mln. tonų žaliavinio pieno per metus. TIKSLAI: •Lyderystė pieno perdirbimo sektoriuje regione. •Lanksti aukščiausios kokybės produktų gamyba ir pardavimai viršijant vartotojų lūkesčius. •Būti patraukliausiu ir patikimiausiu pieną gaminančių ūkininkų partneriu. •Nuolatos didinti vertę akcininkams. •Siekti tvarumo tikslų įgyvendinimo visoje veiklos grandinėje. Tikslų siekiame •Didindami superkamo ir perdirbamo pieno kiekį 5 procentais kasmet. •Orientuojamės į 3 procentų grynąjį metinį pelningumą. •Nuolatos mažindami šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas, energijos ir vandens suvartojimą ir neperdirbamos pakuotės naudojimą gamybos procese. 6. Svarbiausi ataskaitinio laikotarpio įvykiai •2022 m. balandžio 7 d. Bendovė gavo nepriklausomo Audito komiteto nario Valdo Puzero pranešimą dėl atsistatydinimo iš Bendrovės Audito komiteto nario pareigų nuo 2022 m. balandžio mėn. 21 d. •2022 m. balandžio 29 d. įvykęs AB „Rokiškio sūris“ eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas: 60 1. Pritarė Audito komiteto išvadai. 2. Patvirtino audituotas 2021 metų konsoliduotas ir Bendrovės finansines ataskaitas. 3. Patvirtino 2021 m. pelno (nuostolių) paskirstymą: Viso dividendams paskirta 3.500.669,60 EUR .Vienai paprastajai vardinei akcijai paskirta 0,10 EUR. 4. Patvirtino bendrovės atlygio ataskaitą. 5. Priėmė sprendimą dėl savų akcijų įsigijmo: Įsigyti Bendrovei savų akcijų šiomis sąlygomis: Savų akcijų įsigijimo tikslas – palaikyti ir didinti bendrovės akcijų kainą; Maksimalus leidžiamų įsigyti akcijų skaičius – bendra Bendrovei priklausančių savų akcijų nominali vertė negali būti didesnė kaip 1/10 Bendrovės įstatinio kapitalo. Terminas, per kurį bendrovė gali įsigyti savas akcijas – 18 mėnesių nuo šio sprendimo priėmimo dienos; Maksimali ir minimali akcijų įsigijimo kaina – maksimali vienos akcijos įsigijimo kaina - 10 proc. didesnė už bendrovės akcijų rinkos kainą Nasdaq Vilnius vertybinių popierių biržoje, valdybai priimant sprendimą dėl savų akcijų supirkimo, o minimali vienos akcijos įsigijimo kaina - 10 proc. mažesnė už bendrovės akcijų rinkos kainą Nasdaq Vilnius vertybinių popierių biržoje, valdybai priimant sprendimą dėl savų akcijų supirkimo; Savų akcijų pardavimo tvarka ir minimali pardavimo kaina – Bendrovės įsigytos savos akcijos visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu gali būti anuliuojamos arba valdybos sprendimu parduodamos su sąlyga, kad minimali akcijų pardavimo kaina bus lygi įsigijimo kainai, o pardavimo tvarka užtikrins lygias galimybes visiems akcininkams įsigyti bendrovės akcijų; Pavesti Bendrovės valdybai, laikantis šiame sprendime nustatytų sąlygų ir Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo reikalavimų, priimti sprendimus dėl Bendrovės savų akcijų supirkimo, organizuoti savų akcijų supirkimą ir pardavimą, nustatyti akcijų supirkimo, akcijų suteikimo bei pardavimo tvarką, laiką, akcijų skaičių bei kainą, taip pat atlikti kitus su savų akcijų įsigijimu ir pardavimu susijusius veiksmus. Pavadinimas tūkst. EUR 1. Nepaskirstytasis Bendrovės pelnas ataskaitinių metų pradžioje 74 432 2. Akcininkų patvirtinti dividendai už 2020 metus (3 501) 3. Pervesta iš kitų rezervų 1 116 4. Nepaskirstytasis pelnas (nuostoliai) ataskaitinių metų pradžioje po dividendų išmokėjimo ir pervedimo į rezervus 72 047 5. Grynasis Bendrovės ataskaitinių metų pelnas/(nuostolis) 1 558 6. Paskirstytinasis Bendrovės pelnas iš viso 73 605 7. Pelno dalis, paskirta į privalomąjį rezervą - 8. Pelno dalis, paskirta į kitus rezervus - 9. Pelno dalis, paskirta dividendams išmokėti (3 501) 10. Pelno dalis, paskirta metinėms išmokoms (tantjemoms) valdybos nariams, darbuotojų premijoms ir kt. tikslams, apskaityta Pelno (nuostolių) atskaitoje 17 11. Nepaskirstytasis pelnas (nuostoliai) ataskaitinių finansinių metų pabaigoje, perkeliamas į kitus finansinius metus 70 104 61 Savų akcijų įsigijimui Bendrovė turi sudariusi 10,850 mln. eurų rezervą. 6. Išrinko naują Bendrovės nepriklausomą audito komiteto narį- Vilmantą Pečiūrą. Jis yra UAB „Virenda“ direktorius. 7. Išrinko audito įmonę UAB „PricewaterhouseCoopers“ atlikti 2022 m. AB “Rokiškio sūris“ grupės ir patronuojančios Bendrovės metinių konsoliduotų finansinių ataskaitų auditą bei 2022 m. konsoliduoto metinio pranešimo įvertinimą. •2022 m. liepos 11 d. gautas valdybos nario atsistatydinimas AB „Rokiškio sūris“ (toliau – Bendrovė) informuoja, kad 2022 m. liepos 11 d. gavo valdybos nario Thijs Bosch pranešimą dėl atsistatydinimo iš Bendrovės valdybos nario pareigų nuo 2022 m. rugpjūčio 31 dienos. Thijs Bosch Bendrovės valdybos nariu buvo išrinktas 2021 m. gruodžio 10 d. Thijs Bosch buvo Bendrovės strateginio investuotojo Fonterra atstovas, ėjęs Fonterra Co-operative Group Limited vykdančiojo Direktoriaus Europai pareigas. Thijs Bosch atsistatydina iš Bendrovės valdybos narių dėl darbo pakeitimo ir išėjimo iš Fonterra grupės. Atsistatydinus valdybos nariui, bus šaukiamas neeilinis visuotinis Bendrovės akcininkų susirinkimas dėl naujo Bendrovės valdybos nario išrinkimo. •2022 m. rugpjūčio 31 d. paskelbti AB „Rokiškio sūris“ grupės 2022 m. šešių mėnesių veiklos rezultatai: 2022 m. sausio-birželio mėnesių konsoliduoti neaudituoti AB „Rokiškio sūris“ grupės pardavimai sudarė 168 217 tūkst. eurų, t.y. 56,5 proc. daugiau nei analogišku laikotarpiu 2021 m. (107 461 tūkst. eurų). AB „Rokiškio sūris“ grupė per 2022 m. 6 mėn. uždirbo 5 7811 tūkst. eurų grynojo pelno. Tuo tarpu per 2021 m. 6 mėn. grupė patyrė 989 tūkst. eurų grynojo nuostolio. Grupės teigiamą rezultatą nulėmė tai, kad 2022 metų pradžioje ženkliai padidėjo pasaulinės pieno produktų kainos. Tačiau nevaldomai didėjančios energetinių resursų kainos ir Lietuvos pieno perdirbėjų mokama didžiausia Europoje žaliavinio pieno kaina neigiamai veikė grupės finansinius rezultatus. •2022 m. spalio 7 d. įvykusiame AB „Rokiškio sūris“ neeiliniame akcininkų susirinkime į AB „Rokiškio sūris“ valdybą iki veikiančios valdybos kadencijos pabaigos išrinktas naujas valdybos narys Thomas Jan de Bruijn (Fonterra Co-operative Group Limited komercijos direktorius). Valdybos narių kadencija iki 2025 m. gruodžio 10 d. 7.Svarbūs įvykiai, įvykę po finansinių metų pabaigos 2023 m. vasario 27 d. pasirašyti su AB SEB banku Kreditavimo sutarties pakeitimai, pagal kuriuos buvo padidintas kredito limitas iki 50 100 tūkst. eurų bei kredito limito sumos paskutinis 62 grąžinimo terminas pratęstas iki 2024 m. vasario mėn. 28 d. Užtikrinant kredito grąžinimą, buvo pratęstas anksčiau Banko naudai įkeistas Bendrovės turtas bei reikalavimo teisės į gautinas sumas. Kita informacija apie svarbius įvykius, įvykusius po finansinių metų pabaigos pateikti AB „Rokiškio sūris“ konsoliduotos ir patronuojančios bendrovės 2022 m. gruodžio 31 d. finansinių ataskaitų 34 pastaboje. INFORMACIJA APIE BENDROVĖS IR ĮMONIŲ GRUPĖS VEIKLĄ 8. Įmonių Grupės veiklos aplinka Pagrindinės nuostatos Kas mes esame: • Trijose pieno perdirbimo gamyklose perdirbame daugiau nei 500 tūkst. tonų pieno. • Pagaminame ir parduodame daugiau nei 35 tūkst. tonų įvairių sūrių. • Apie du trečdalius pagaminamos produkcijos eksportuojame už Lietuvos ribų. • Esame atsakingas darbdavys apie 1300 darbuotojų. Įmonių grupės veikla apima žaliavinio pieno supirkimą, įvairių pieno produktų gamybą bei jų pardavimą Lietuvos ir eksporto rinkose. Žaliavinio pieno supirkimas Ūkinių gyvūnų registro (toliau – ŽŪDC ŪGR) duomenimis, 2023 m. sausio 1 d. Lietuvoje buvo įregistruota 224,13 tūkst. pieninių veislių karvių 7,3 proc. mažiau nei 2022 m. tuo pačiu laikotarpiu. Pienas superkamas iš 14,40 tūkst. gamintojų, kurie laiko 208,16 tūkst. karvių, nes dalis ūkiuose pagaminto pieno yra suvartojama savo reikmėms, parduodama arba atiduodama tiesiogiai vartoti. ŽŪIKVC PAIS duomenimis, karvių skaičius 2022 m. sausio–gruodžio mėn., palyginus su tuo pačiu 2021 m. laikotarpiu, sumažėjo 0,6 proc., gamintojų skaičius – 10,6 proc., pieno pardavimas padidėjo 0,5 proc. Analizuojant pieno pardavimus pagal ūkius ir juose laikomų karvių skaičių matyti, kad pieno supirkimas mažėjo iš ūkių, kurie laiko 1–5 karvių ir 6–14 karvių. Supirkto pieno kiekis iš ūkių, laikančių 1–5 karves, 2022 m. sausio–gruodžio mėn. sumažėjo 10,0 proc., o 6–14 karvių laikančių laikytojų parduodamo pieno kiekis sumažėjo 6,6 proc. Ūkių, kuriuose laikoma 15 ir daugiau karvių, parduodamo pieno kiekis 63 padidėjo 2,6 proc. – nuo 1072,47 tūkst. t (2021 m. sausio–gruodžio mėn.) iki 1 100,28 tūkst. t (2022 m. sausio–gruodžio mėn.). ŽŪDC PAIS duomenimis, 2022 m. gruodžio mėnesį vidutinė natūralaus (4,46 proc. riebumo ir 3,50 proc. baltymingumo) pieno supirkimo kaina Lietuvoje siekė 509,51 Eur, o palyginus su 2021 m. gruodžio mėn. (427,35 Eur), ji buvo 19,3 proc. didesnė. 2022 metų spalio mėnesio gamintojams mokėta vidutinė natūralaus riebumo pieno kaina yra didžiausia per visą 2021 m. gruodžio –2022 m. gruodžio mėn. laikotarpį, ji buvo 552,95 Eur. VĮ Žemės ūkio duomenų centro tvarkomos Pieno apskaitos informacinės sistemos (toliau – ŽŪDC PAIS) duomenimis, patvirtintos pieno supirkimo įmonės 2022 m. sausio–gruodžio mėn. iš 14 404 pieno gamintojų supirko 1 345,57 tūkst. t natūralaus pieno (2021 m. sausio–gruodžio mėn. – 1 339,62 tūkst. t ). Stambiems pieno gamintojams, parduodantiems daugiau kaip 40 t žalio pieno per mėnesį, pieno supirkimo įmonės 2022 m. gruodžio mėnesį už natūralų pieną (4,40 proc. riebumo ir 3,60 proc. baltymingumo) mokėjo vidutiniškai 547,96 Eur už t. Per mėnesį ši pieno kaina sumažėjo 6,5 proc. (2022 m. lapkričio mėn. ji buvo 586,08 Eur už t). Pateikiame AB „Rokiškio sūris“ grupės pieno gamintojų, parduodančių daugiau kaip 40 t pieno per mėnesį natūralaus pieno supirkimo kainas 2020-2022 metais: Diagramoje matyti, kad 2022 m. žalio natūralaus pieno supirkimo kaina palyginti su ankstesniais metais yra istoriškai aukščiausia. 2022 m. žaliavinio pieno supirkimo kainos Lietuvoje siekė visų laikų aukštumas – vidutinė susilygino su ES vidurkiu, o mokama stambiems ūkiams vidurkį viršijo. Kainų augimą lėmė situacija eksporto rinkose, išaugusi pieno produktų paklausa, brangusios trąšos ir pašarai, smarkiai didėjusios išlaidos energetikai. 64 Pieno produktų gamyba AB “Rokiškio sūris“ Grupė yra didžiausia Lietuvos pieno perdirbimo įmonė, gaminanti bei pateikianti vartotojams daugiau nei 300 pavadinimų produktų. Tai ne tik visiems puikiai pažįstami ir kasdien vartojami fermentiniai sūriai, lydyti sūriai, sviestas, varškė ir varškės produktai, kiti švieži pieno produktai. Bet ir įvairūs išrūgų produktai, pavyzdžiui pieno cukrus, IBK (išrūgų baltymų koncentratas), IBI (išrūgų baltymų izoliatas). 2022 metų pabaigoje sustabdyta UAB „Rokiškio pieno gamyba“ filialo Ukmergės pieninė gamybinė veikla, o varškės gamyba perkelta į UAB „Rokiškio pieno gamyba“ Utenoje. Ukmergės pieninės patalpose vykdomas kietojo sūrio GRAND pjaustymas, kurį vykdo UAB „DairyHub.LT“. AB „Rokiškio sūris“ grupės įmonėse pagaminta produkcija pasižymi aukšta kokybe, todėl yra užsitarnavusi pripažinimą ne tik vidaus, bet ir eksporto rinkose. Viso grupėje 2022 metais buvo perdirbta 490 640 tonų pieno, o tai yra 6,3% daugiau lyginant su 2021 metais. 65 Fermentinių sūrių gamyba 2022 metais, lyginant su 2021 m., padidėjo 7,0%. Kietųjų sūrių kiekis didesnis 48,4% nei 2021 m. Pagamintų puskiečių sūrių kiekis didesnis 15%, o šviežių sūrių gamyba mažesnė 3,6%. Asortimento pokyčius nulėmė rinkos poreikis ir kainų pokyčiai. 2022 metais kietojo sūrio GRAND gamyba išaugo 28,2%. GRAND sūrio technologija sukurta bendrovės gamybos technologų ir meistrų kartu su sūrių meistru – profesoriumi iš Italijos – Angelo Frosio. Kietas sūris GRAND (GRANA tipo) sveria apie 32 kg. Šie kietieji sūriai pasižymi išskirtiniu brandžiu, sodriu, bei pikantišku skoniu. Šio tipo sūrio gamybos procesas yra labai sudėtingas, reikalaujantis daug investicijų, išskirtinių žinių, laiko ir kantrybės. Tokius sūrius gali kurti tik labai aukšto techninio lygio įmonė, turinti aukštos kvalifikacijos specialistų komandą. Subtilaus elegantiško skonio kietasis sūris “Rokiškio GRAND” buvo įvertintas geriausių pasaulio šefų ir someljė „2022 SUPERIOR TASTE AWARD“ apdovanojimuose ir pelnė dvi aukso žvaigždes. Briuselyje įsikūrusi pasaulinė organizacija „International taste institute“ (liet. Tarptautinis skonio ir kokybės institutas) kasmet organizuoja unikalius apdovanojimus, kurių metu vertina ir remia tik ypatingo skonio kokybiškus maisto produktus ir gėrimus. Jau trečią kartą 2022 metais (prieš tai 2015m. ir 2019m.) Rokiškio GRAND apdovanotas dviem aukso žvaigždėmis. Rokiškio GRAND sūris pagamintas Rokiškyje – pripažintas pasaulyje. Įmonės prioritetas didinti ir tobulinti kietojo sūrio GRAND gamybą. Todėl 2021 metais įrengtos naujos patalpos su naujausia automatizuota įranga, skirta šio sūrio pakavimui. Didinamos kietojo sūrio GRAND gamybos apimtys iškėlė ir naujų iššūkių – didėjant gamybos apimtims didėja brandinimo patalpų poreikis. Todėl suplanuotos investicijos GRAND sūrio ilgo brandinimo ir saugojimo naujo sandėlio statybai. AB „Rokiškio sūris“ grupės gaminamos produkcijos kiekių pokytis 2018-2022 m.: Produkcija / Metai 2018 2019 2020 2021 2022 Fermentiniai sūriai, t 36 214 31 745 32 617 35 357 37 831 Pieno cukrus, t 12 405 10 866 12 592 12 631 12 701 Sviestas ir tepūs riebalų mišiniai, t 7 891 8 143 8 333 5 451 5 816 Švieži pieno produktai, t 48 596 47 370 46 833 45 365 42 317 IBK miltai, t 2 635 2 384 2 484 2 615 2 648 Sausi pieno produktai, t (tame skaičiuje ir IBK miltai) 3 463 2 862 4 348 3 170 3 129 66 Per 2022 m. bendrovėje pagaminta ir 0,6% daugiau pieno cukraus, lyginant su 2021 metais. Tai lėmė didesnis perdirbto pieno kiekis bei meistrų ir technologų sukauptos žinios tobulinant šią technologiją. Ir toliau tęsiamas bendradarbiavimas su Naujosios Zelandijos kompanija „Fonterra“, kuri yra viena didžiausių pieno produktų gamintojų pasaulyje, sėkmingai vykdo išrūginių produktų gamybą, tokių kaip IBK (išrūgų baltymų koncentratas); IBI (išrūgų baltymų izoliatas). Ši technologija yra nuolat tobulinama bei plečiamas IBK asortimentas. 2022 metais IBK buvo pagaminta 1,3% daugiau nei praėjusiais, 2021 metais. Sviesto ir tepiųjų riebalų mišinių 2022 metais pagaminta 6,7% daugiau palyginus su 2021 metais. 2022 metais AB „Rokiškio sūris“ pradėtas gaminti naujas produktas - tepami lydyti sūreliai su priedais. Gaminamas ne tik jau visiems puikiai pažįstamas ir pamėgtas tepamas lydytas sūrelis su kumpiu, bet ir naujiena rinkoje tepamas lydytas sūrelis su chimichuri prieskoniais bei su voveraitėmis. 67 9. Įmonių grupės pardavimai Kaip ir kiekvienais metais, didžiausia įmonėje pagaminamos produkcijos dalis yra eksportuojama. 2022 m. Rokiškio sūrio grupė savo produkciją eksportuoja į 42 pasaulio šalis. (2021: 41 šalis). Per 2022 m. Grupė atnaujino pardavimus į Armėniją, Belgiją ir Indiją. Pradėjo pardavimus į Serbiją. Nutraukė pardavimus į tokias šalis kaip Kinija, Moldavija, Čilė, Pietų Afrikos Respublika. 2022 metais grupės eksportas sudarė apie 65 proc. nuo bendrų pardavimų. Tai 5 proc. daugiau negu per 2021 metus. Pagrindinė ir didžioji produkcijos pirkėja išlieka Italija. Taip pat didelė dalis produkcijos eksportuojama į Olandiją, Vokietiją ir Saudo Arabiją. Parduota Šalių pavadinimai 2022 m. 2021 m. Pokytis tūkst. EUR % tūkst. EUR % % Lietuva 127 571 35,51 102 037 35,71 25,02 Europos šalys 194 933 54,26 121 363 54,26 60,62 Artimieji rytai 16 372 4,56 3 561 4,56 359,76 Tolimieji rytai 9 576 2,66 9 576 2,66 96,03 Šiaurės Amerika 3 698 1,03 12 279 1,03 -69,88 Kitos šalys 7 119 1,98 8 937 1,78 -20,34 Viso: 359 269 100 359 269 100 41,97 0 50.000 100.000 150.000 200.000 250.000 Lietuva Europos šalys Artimieji rytai Tolimieji rytai Šiaurės Amerika Kitos šalys PARDAVIMAI PAGAL RINKAS, tūkst.EUR 2022 2021 68 2022 m. įmonių grupės pardavimo pajamos sudarė 359 269 tūkst. EUR. Lyginant su 2021 m. (253 062 tūkst. EUR ) grupės pardavimų pajamos padidėjo 41,97 proc. 2022 metus pieno rinkoje galima būtų skirstyti į dvi dalis: kainų, ir tuo pačiu, paklausos kilimas iki liepos mėn, ir kainų palaipsninis kritimas žemyn nuo liepos mėnesio vidurio/pabaigos. Per 2022 metus, palyginus su 2021 metais, virš 60 proc. padidėjo pardavimai į Europos šalis. Tam daugiausia turėjo įtakos išaugusios kainos bei padidėjusi paklausa tiek sūriams, tiek išrūgų proteinams, laktozei ir grietinėlei. 2021 metų antroje pusėje pradėjusios augti kainos toliau tęsė savo kopimą aukštyn iki pat liepos mėnesio vidurio. Prasidėjęs karas Ukrainoje ir be precedento išaugusios energetikos kainos sparčiai augino pieno produktų gamybos kaštus, kurie atitinkamai nusėdo ant pirkėjų pečių, toliau didindami pasaulinę infliaciją. ES dujų kaina vienerių metų laikotarpyje (2021m liepa – 2022m liepa) pakilo net 150%. Kaina išrūgų proteinams taip pat pasiekė iki šiol neregėtus lygius 2022 m. liepos mėn. Nuo pat 2022 metų pradžios iki liepos vidurio, didėjančios didmeninės pieno produktų kainos ėjo koja kojon su paklausa. Pirkėjai/gamyklos, matydami nuolat didėjančias kainas, bandydavo užsipirkti kuo daugiau produkcijos savo gamybai, nes pasiūla iki liepos mėnesio, ypač išrūginių proteinų, nepilnai padengdavo pasiūlą. Dėl visiškai atsigavusio ir vėl iš naujo suklestėjusio turizmo sektoriaus Italijoj, Graikijoj ir kitose Europos šalyse, net ir prie tokių aukštų kainų toliau augo šviežių sūrių paklausa iki pat vasaros pabaigos. Per 2022 metus įmonės produkcija, kaip ir anksčiau, buvo eksportuojama daugiausia į Vakarų Europos šalis. Tai, vėlgi, įtakojo visiškas atsigavimas po pandemijos, kai atsidarė viešojo maitinimo sektorius Europos šalyse, ženkliai padidėjęs turizmas ir auganti visų pieno produktų paklausa eksporto rinkose. Palyginus su 2021 metais, per 2022 metus pardavimai į JAV nukrito beveik 70 procentų, nes kainos JAV pieno sektoriuje visą laiką tempėsi paskui ir niekaip nepavydavo europinių kainų. Tuo pačiu vietiniai gamintojai dar turėjo vietinio kieto sūrio atsargų, kuo ir padengė savo paklausą. Todėl Grupei labiau apsimokėjo maksimaliai gaminti šviežią sūrį, tokį kaip Cagliata ir Mozzarella, ir parduoti jį į Italiją, kur, iki metų vidurio, paklausa dažnai viršydavo pasiūlą. Kaip ir anksčiau, grupė eksporto rinkose ir toliau pardavinėjo įprastinę produkciją – grietinėlę, pieno miltus ir papildomus produktus, kurie gaunami sūrių gamybos procese – IBK bei laktozę. Laktozės kaina, kaip ir visų pieno produktų kainos, irgi išaugo, bet ne tiek, kiek išrūginių produktų, kur paklausa visus pusę metų, gerokai lenkė pasiūlą ir šių produktų kainos pasiekė iki šiol neregėtas aukštumas metų viduryje. Lyginant su 2021 metų kainomis, riebalų kainos, kaip ir visų pieno produktų, antrame pusmetyje pakilo. Tačiau grietinėlės kaina, perskaičiuojant į sviestą už riebalo vienetą, buvo mažesnė, todėl vietoj grietinėlės įmonė gamino sviestą į sandėlius, kur po to visos sviesto atsargos (ir nauja gamyba) buvo parduotos į Artimuosius Rytus, todėl procentaliai tai sudarė net 359 % padidėjimą, lyginant su 2021 metais. Dėl visų auksčiau išvardintų priežasčių beveik dvigubai padidėjo eksportas į P.Korėją, lyginant su 2021 m. Tačiau, kaip jau užsiminta prieš tai, rinka pasiekė kritinį pieno produktų kainų lygį metų viduryje, ir nuo liepos mėn pradėjo riedėti žemyn. Infliacija, kartu su pakilusiu tarpbankiniu palūkanų lygiu, gerokai sumažino galutinio vartotojo pirkimo galią, tuo mažindama paklausos lygį. To pasekoje visų pieno produktų kainos stabiliai pradėjo ristis žemyn iki pat metų pabaigos. 69 Vienas iš didžiausių „Rokiškio sūris“ grupės tikslų šiuo metu yra kietųjų sūrių, ypač Grand‘o, įsiskverbimas į Europos ir Amerikos mažmeninę/HOREKA rinką – t.y. didinti sūrio su pridėtine verte pardavimus, ką įmonė aktyviai jau daro. Sparčiai augančios žaliavų kainos mums diktuoja sąlygą kuo daugiau produkcijos parduoti su pridėtine verte ir pamažu mažinti žaliavinio sūrio gamybą ir pardavimus. Pardavimai vietinėje rinkoje 2022 metais Rokiškio Grupės konsoliduota pardavimų apyvarta vietinėje rinkoje sudarė 127 571 tūkst. Eur arba 25,02 proc. daugiau nei 2021 metais (2021 m. - 102 037 tūks. Eur). Esminė apyvartos augimo priežastis – 2022 m. smarkiai pradėjusios kilti produkcijos kainos, kurias įtakojo rekordiškai aukštos žaliavinio pieno, energijos ir daugelio kitų išteklių kainos. Taip pat produkcijos kainų augimui vidaus rinkoje tiesiogiai įtakojo ir keliasdešimt procentų pakilusios pasaulinės biržinės pieno produktų kainos, kas persidavė ir į mažmeninius produktus. 2022 metų pabaigoje ši tendencija pasikeitė, pasaulinės kainos pradėjo kristi, tačiau kadangi mažmeninių produktų rinka inertiška – vidaus rinkoje tiek kainų kilimas vėlavo keliais mėnesiais, taip ir jų mažėjimas jau persikelia į 2023 metus. 2022 metus vidaus vartojimui reiktų vadinti sudėtingais – dėl žymaus daugelio kategorijų kainų augimo, vartotojų santykinės pajamos smuko ir tai persidavė vartojimui. Pieno kategorijose (kaip ir daugelyje kitų) bendras vartojimas krito ~ 10% ir tai ko gero yra didžiausias istorinis dydis paskutiniais dešimtmečiais. Kita vertus bendrovė tikisi, kad šios kainų disproporcijos palaipsniui išsilygins ir 2023 m. tikėtųsi tam tikro pieno produktų vartojimo padidėjimo (bet liekant mažesniam už 2020-2021 metus). Bendras metinis kainų augimas vidaus rinkoje 2022 m. viršijo 30%, o atskirose kategorijose (Sviestas, Grietinė, nenokinti sūriai) ir 40%. Finansine prasme, dėl aukščiau įvardytų priežasčių (pakilus kaštams pardavimo kainų augimas atsiliko) vidaus rinkos pardavimai 2022 m. buvo nuostolingi, juos dengiant eksporto rinkoms. Bendras produkcijos kiekis Lietuvos rinkoje (45,5 tūkst. tonų) 2022 metais buvo 11% mažesnis nei 2021 m. Didesnis už vidurkį kritimas turėtas Varškės ir jos produktų, Grietinės kategorijose. Nepaisant sudėtingos rinkos, pavyko padidinti pardavimo kiekius Fermentinio Sūrio bei Kefyro grupėse. Bendras produkcijos asortimentas metų eigoje išliko stabilus, kiek virš 200 produktų. Įmonė siekia subalansuoto pardavimų portfelio tarp nuosavų ir privačių prekių ženklų, kurių dalis per paskutinius metus yra padidėjusi. Tai ir signalas, jog vartotojai stengiasi labiau taupyti. Įmonė nesistengia dalyvauti mažuose rinkos segmentuose, orientuodamasi į masinę gamybą, užtikrinančią žemų kaštų rodiklį bei kokybės pastovumą aukštos kokybės prekėms. Įmonės prioritetinis prekybos kanalas – mažmeniniai prekybos tinklai. Darbe su jais siekiama abipusio bendradarbiavimo, jų užsakymu gaminamos ir privačios etiketės. 2022 m. privačių etikečių dalis įmonės krepšelyje viršijo 25%, prie to prisidėjo ir padidėję jų pardavimai kaimyninių šalių rinkoms. Dalyvavimas šiame segmente padeda geriau išnaudoti įmonės gamybinius pajėgumus. Vidaus rinkos dalis Rokiškio Grupės pardavimuose paskutiniais metais beveik pastebimai sumažėjo (nuo 40,3% iki 35,6%), dėl tos priežasties, jog produkcijos kainos pasaulinėse rinkose augo sparčiau nuo šalyje. 70 10. Produktai, prekės ženklai ir pasiekimai AB „Rokiškio sūris“ tvarumo projektų pripažinimas „Rokiškio sūris“ – trečius metus tvariausių prekės ženklų sąraše! Nuo 2011 metų Europoje sudaromas tvariausių prekės ženklų sąrašas. Viena didžiausių nepriklausomų tyrimų bendrovių Europoje „Sustainable Brand Index™“, nagrinėjanti, kaip vartotojai vertina prekės ženklų tvarumą tiek bendrame šalies kontekste, tiek atskiruose sektoriuose, jau trečią kartą tyrimą atliko Lietuvoje. Tyrimui prekės ženklai atrenkami pagal jų turimą rinkos dalį, apyvartą bei žinomumą. Apibendrinus Lietuvos rezultatus, „Rokiškio sūris“ - tvariausių prekės ženklų Maisto ir gėrimų kategorijos sąrašo dešimtuke! Reitingo kūrėjų atlikta apklausa atskleidė, kad Lietuvos gyventojams rūpi tvarumas. Dauguma apklaustųjų į tvarumo faktorių atsižvelgia prieš priimdami sprendimą įsigyti prekę ar paslaugą. Lietuvos vartotojų nuomone pagrįstas tyrimas rodo, kad prekės ženklai suvokiami atsižvelgiant į aplinkos ir socialinę atsakomybę. Kuo daugiau prekės ženklų kalba apie tvarumą, tuo labiau vartotojai rūpinasi ir reikalauja, kad įmonės laikytųsi šių principų. Tikimasi, kad įmonės, įsipareigodamos ir informuodamos apie savo tvarumo principus, didins vartotojų susidomėjimą bei pasitikėjimą šiais klausimais. Kai didėja susidomėjimas, gerėja ir vartotojų žinios apie įmonės taikomus standartus. Prekės ženklai vertinami ir klasifikuojami atsižvelgiant į aplinkosaugos ir socialinę atsakomybę, remiantis tvarumo apibrėžimu pagal Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslus. 2022 metais Rokiškio sūrio įmonių grupė gavo EcoVadis tvarumo sistemos įvertinimą, surinkdama 57 balus. Aplinkosaugos pasiekimai įvertinti 70 balų. Į kietųjų GRAND sūrių šeimą prisijungė 36 mėn. brandintas kietasis sūris Rokiškio GRAND. 71 Taip pat - 20 ir 30 mėn brandinti kietieji sūriai Rokiškio GRAND po 100 g Ypatingą charakterį įgavę šie ilgo brandinimo kietieji sūriai, kitaip tariant – pasiekę aukščiausią skonio viršūnę. Tankios ir sluoksniuotos tekstūros, aiškiai juntamų kristalų. Sotūs, aštrūs, svaiginantys, trapūs ir kartu lengvai lūžtantys. Įvairių derinių gausa verčia mėgautis kiekvienu kąsniu. Aromatingi ir intensyvūs, išraiškingi, gilūs ir tarsi nenusakomi, įgavę tiek natų dėl skiriamo ypatingo dėmesio ir ilgo brandinimo tobulose sąlygose. Naujas Bifi Active plius jogurtas su vyšniomis ir chia sėklomis. Ir - NATŪRALUS jogurtas pagamintas tik iš 2 ingredientų: pieno ir gyvųjų jogurto bakterijų. • Papildyta pieno produktų TIKRAS šeima – 600 g fiksuoto svorio varške. 72 Varškė – vienas seniausių ir vertingiausių rūgusio pieno produktų. Didžiausi jos privalumai yra kalcis, lengvai pasisavinami baltymai ir pieno riebalai. 11.Rizikos veiksniai ir rizikos valdymas Rizika suprantama kaip trukdis pasiekti užsibrėžtų tikslų dėl potencialių įvykių ir galimo jų poveikio verslui. Bendrovės tikslai apima ir ilgalaikius strateginius tikslus, ir konkrečius su veikla susijusius veiksmus. Bendrovės Valdyba atsakinga už Bendrovės rizikų valdymą ir neigiamos įtakos iškeltiems tikslams ir rezultatams vertinimą. Konkrečių rizikų identifikavimas ir valdymas yra priskirtas atitinkamoms Bendrovėje veikiančioms funkcijoms. Atsižvelgiant į išorės bei vidaus aplinką, rizikos lygis yra įvertinamas priimant tiek strateginius, tiek operacinius sprendimus. Rizikos valdymas yra integruotas į Bendrovės veiklos procesus, taigi potencialios rizikos yra pastoviai stebimos ir analizuojamos. Grupės pagrindinė veikla yra pieno perdirbimas. Pieno perdirbimo verslas yra susijęs su žaliavos tiekėjais, konkurencija žaliavinio pieno rinkoje, žaliavinio pieno kainų svyravimais. Žaliavinio pieno trūkumas, skatinantis nuolatinį pieno kainų svyravimą, gali paveikti emitento veiklos rezultatus. Specializacija fermentinių sūrių gamyboje nulemia pagrindinę pajamų dalį. Sūrių brandinimo procesas yra ganėtinai ilgas, todėl sudėtinga greitai sureaguoti į rinkos pokyčius, ir tai gali turėti įtakos bendrovės veiklos rezultatams. Be to yra didelė pieno produktų konkurencija vidaus ir eksporto rinkose, pigesni lenkiški produktai, Rusijos rinkos draudimas riboja pardavimus. Grupės kredito rizika yra susijusi su gautinomis sumomis. Rizika, kad partneriai nevykdys įsipareigojimų yra kontroliuojama. Grupė yra apdraudusi pirkėjus kredito draudimu. Klientams, turintiems didesnę finansinę riziką, taikoma išankstinio apmokėjimo už prekes sistema. Grupės veikla yra nuolat kontroliuojama maisto saugos, aplinkosaugos ir socialinės atsakomybės auditų. Grupėje įdiegtos ir veikia maisto saugos sistemos. Bendrovėje (Laktozei, IBK, sviestui, lieso pieno miltams, fermentiniams sūriams), suteikti specifiniai HALAL ir KOSHER (Laktozei, IBK, lieso ir pilno pieno miltams, pasukų miltams, sviestui ) kokybės sertifikatai. Tai užtikrina vartotojų pasitikėjimą produkto sauga. Gaminami sertifikuoti ekologiški produktai, kurie ženklinami papildoma informacija. 73 Grupės vadovybės tikslas yra gaminti saugius ir kokybiškus pieno produiktus, darant kuo mažesnį poveikį aplinkai. Grupė nuolat ieško gamybos optimizavimo, sąnaudų mažinimo galimybių ir siekia, kad būtų minimaliai sumažinti rizikos veiksniai ir jie maksimaliai būtų valdomi. Rizikos veiksniai: Rizikos veiksnys Rizikos šaltinis Rizikos valdymas. Ekonominiai veiksniai: Žaliavos tiekimas Smulkūs ūkiai; Sezoniškumas; Konkurencija; Ilgalaikės valstybės reguliavimo sistemos nebuvimas. Žaliavinio pieno kainų kitimas žiemos ir vasaros laikotarpiais. Ženklūs pieno kainų kitimai pasaulinėse rinkose. Siekiant sumažinti potencialias rizikas ir jų poveikį, pieno gamintojams yra mokami priedai prie pieno kainos už ilgalaikį bendradarbiavimą, už aukštesnius pieno kokybės rodiklius, lojalumą, pieno gamybos sezoniškumo subalansavimą. Rizika valdoma papildomai importuojant pieną iš kitų valstybių (Estija, Latvija), bei diversifikuojant žaliavinio pieno pirkimą iš skirtingo dydžio tiekėjų Lietuvoje. Produkcijos pardavimai Grupės pagrindinė veikla yra pieno perdirbimas. Pagrindinis gaminys yra fermentinis sūris. Pajamos iš sūrio pardavimo sudaro didžiąją pajamų dalį. Bendrovės pajamoms, pelnui ir pinigų srautams neigiamą įtaką gali daryti sūrių ir kitų produktų –pieno cukraus , sviesto , IBK paklausos ir kainų pokyčiai rinkose. Ilgo nokinimo kietojo sūrio gamyba yra ilgas technologinis procesas, kuris trunka nuo 9 iki 24 mėnesių. Šis ilgas procesas gali neigiamai paveikti bendrovės pinigų srautus ir veiklos rezultatus. Vidinė konkurencija tarp vietos gamintojų. Pigesnė lenkiška produkcija Lietuvos rinkoje. Pigesnės produkcijos iš kitų ES valstybių kiekio ir asortimento didėjimas. Ieškojimas alternatyvų importo produkcijai. Asortimento didinimas. Naujų rinkų paieška. Bendradarbiavimas su verslo partneriais. Kiekvieno kliento rizikos įvertinimas. Aplinkosauginiai veiksniai Savo veikloje sunaudojame daug energetinių ir gamtos išteklių. Tai kelia aplinkos Transporto priemonių keitimas naujomis, techninė priežiūra, eksploatavimo sąlygų kontrolė. 74 taršos riziką tiesiogiai ir/ar netiesiogiai, taip pat oro tarša iš technologinių įrenginių. Energetinių išteklių tiekėjų pasirinkimas. Išteklių taupymas, apskaita ir kontrolės priemonės. Technologinių procesų kontrolė, automatizavimas, modernizacija. Gamtos išteklių naudojimo ir poveikio monitoringas. Cheminių medžiagų naudojimas. Tai kelia riziką darbuotojams, produktams ir aplinkai. Darbuotojų mokymas, individualios apsaugos priemonės. Apskaita ir kontrolė. Procesų automatizavimas. Fizinė aplinkos tarša: triukšmas, kvapas, šviesa Kontroliniai matavimai ir vertinimas. Techninių priemonių diegimas. Dėmesys projektuojant. Gamybinių ir paviršinių nuotekų valymas. Teršalų su gamybinėmis bei paviršinėmis nuotekomis išleidimas. Techninė priežiūra, eksploatavimo sąlygos, proceso kontrolė. Teršalų koncentracijų tyrimai, išleidžiamų teršalų apskaita. Miesto nuotekų valyklos rezervų naudojimas. Smėlio naftos gaudytuvų ir nuotakyno valymas ir priežiūra. Veikloje susidarančių atliekų netinkamas tvarkymas kelią grėsmę aplinkai Atliekų rūšiavimas ir apskaita. Tinkamų laikymo sąlygų užtikrinimas. Procesų valdymas, darbuotojų mokymas. Perdavimas teisėtiems tvarkytojams. Reguliavimas ir atitiktis. Rizika pasireiškia didele teisės aktų reguliavimo apimtimi ir jų pokyčiu. Sertifikuota vadybos sistema atitinkanti ISO 14001:2015 Aplinkos apsaugos vadybos sistemos. Reikalavimai ir naudojimo gairės. Nuolatinis teisės aktų ir pokyčių vertinimas. Nustatytų ataskaitų teikimas, vertinimas. Gyventojų, aplinkinių įmonių, savivaldos interesai dėl įmonės poveikio aplinkai. Įmonė įsikūrusi pramoniniame miesto rajone ir ribojasi tiek su kitomis verslo įmonėmis tiek ir su gyvenamąja zona. Informacijos apie įmonės aktualijas skleidimas vietinėje spaudoje, internete. Aktyvus bendradarbiavimas su savivaldos institucijomis, gyventojų ir verslo bendruomenėmis. Planuojamos veiklos poveikio vertinimas nustatyta tvarka Gamybinėse patalpose instaliuota klimato kontrolės sistemos, kurios ne tik palaiko užduotus temperatūrinius bei drėgmės parametrus, bet dirba rekuperaciniu režimu. 75 Energetinė rizika Įmonės veikloje sunaudojame daug elektros, šiluminės energijos ir vandens. Visos gamybinės ir negamybinės įrangos veikimas pagrįstas elektros naudojimu. Tai kelia elektros energijos nepertraukiamo tiekimo riziką. Elektros energija, Šiluminės energijos (garo) ir vandens tiekimas įtakoja gamybinių- technologinių procesą eigą. Elektros energiją tiekia nepriklausomas energijos tiekėjas sutarties sąlygomis. Paskirstymą užtikrina Energijos skirstymo operatorius. Vidutinės įtampos skirstyklos mainimos iš dvieju nepriklausomų šaltinių, iš kurių maitinamos jėgos transformatorinės. Dingus įtampai vienoje pastotėje, tuojau maitinama iš kitos. Esame instaliavę 90 MW saulės elektrines. Šiluminę energiją tiekia centarlizuotai miestų šilumos tinklai naudojantys biokurą(medieną) Rokiškyje ir Utenoje. Šilumą taip pat ir gaminamės ir patys dviem katilinėmis Utenoje ir Ukmergėje kurios naudoja gamtines dujas. Griežtos pagal sutartį šiluminės energijos (garo) tiekimo sąlygos, apibrėžiant maksimalius poreikius – slėgiui ir temperatūrai. Instaliuota šiluminės energijos garu apskaita su kuria kontroliuojami bei užtikrinami atitinkamų cechų suvartojimai bei poreikiai. Gamyboje instaliuoti boileriai, ruošiantys karštą vandenį. Įdiegti šilumos siurbliai atgauna dalį šilumos iš aplinkos, sumažina pirktos šiluminės energijos kiekį. Vandens tiekimo didžiąją dalį Rokiškio įmonė tiekia iš savo vandenvietės, ir nuotekas valo nuosavuose įrenginiuose. Griežtai kontroliuojamas technologinis nuotekų valymo įrenginių darbas, Vykdomas monitoringas teikiamos ir viešinamos ataskaitos nustatyta tvarka. Dalį vandens įsigyjame iš miesto vandenvietės, ir dalį nuotekų tvarko miesto vandentvarkos įmonė. Įmonėms Utenoje ir Ukmergėje vandens tiekimo ir nuotekų valymo paslaugas tiekia miestų vandentvarkos įmonės. Maisto sauga ir kokybė Siekiant įgyvendinti vieną svarbiausių AB „Rokiškio sūris“ tikslų- užtikrinti maisto saugą ir Pagal nustatytą rizikos dydį bei Codex Alimentarius Komisijos patvirtintą metodiką, nustatomos valdymo 76 kokybę, išvengti produktų atšaukimų, yra nustatyti esami ir potencialiai pavojingi rizikos veiksniai (biologiniai, cheminiai, fiziniai) bei išanalizuotos palankios sąlygos jiems atsirasti ir didėti. Rizikos vertinimas susideda iš rizikos veiksnio atsiradimo tikimybės bei pasekmių rimtumo įvertinimo. Rizikos vertinimas apima visą produktų gamybos grandinę - nuo žaliavos pirkimo iki pateikimo klientui. priemonių kategorijos ir nustatomos kontrolės priemonės. Pagrindinių veikiančių rizikos veiksnių kontrolės priemonių nustatymas; Veiklos kontrolės efektyvumo, siekiant sumažinti riziką iki priimtino lygio, vertinimas; Reikiamų veiksmų planų sukūrimas, siekiant pagerinti kontrolės sistemą; Reguliarus rizikos valdymas ir iškeltų tikslų stebėjimas. Informacijos sauga IT rizikos yra susijusios su nelegalios programinės naudojimu, prarastais ir neatstatomais duomenimis, jų pažeidžiamumu. Siekiant išvengti galimų grėsmių, naudojama tik legali, licencijuota programinė IT įranga. Apsisaugojimui nuo neteisėto prisijungimo prie įmonės iš išorės naudojama konfigūruojama ugniasienė. Neteisėta prieiga prie duomenų ribojama, suteikiant darbuotojams tik tas teises ir roles, kurios reikalingos jų darbui. Programų pakeitimams testuoti naudojama testinė aplinka. Nuo duomenų praradimo apsisaugoma, kuriant atsargines kopijas. Visuose įmonės kompiuteriuose įdiegta antivirusinė programinė įranga. Sena kompiuterinė technika keičiama nauja su palaikomomis programinės įrangos versijomis. Profesinės rizikos veiksniai: Fiziniai veiksniai: Netinkamas darbo vietos įrengimas; Neatitikimas bendrųjų minimalių reikalavimų, taikomų darbo įrenginiams; Mobilūs savaeigiai, nesavaeigiai darbo įrenginiai; Potencialiai pavojingi įrenginiai; Statinių stabilumas ir tvirtumas; Evakavimo keliai ir išėjimai; Gaisro aptikimas ir gesinimas; Elektros srovė; Darbo vietos, darbo įrenginiai yra techniškai prižiūrimi. Randami trūkumai, galintys turėti įtakos darbuotojų saugai ir sveikatai, šalinami. Darbo įrenginių valdymo įtaisai aiškiai matomi, atpažįstami, paženklinti. Darbo įrenginiai turi valdymo sistemą, kuri leidžia juos visiškai ir saugiai sustabdyti. Tam tikslui įrengti avarinio stabdymo įtaisai. Jei yra rizika, kad dėl mechaninio sąlyčio su darbo įrenginio judančiomis dalimis darbuotojas gali 77 Kitų įmonių veikla atliekant paslaugas bei kitus darbus bendrovėje. būti traumuotas, tokios dalys uždengiamos apsaugais ir įrengti apsauginiai įtaisai, neleidžiantys patekti į pavojingas zonas. Ant darbo įrenginių yra reikiami saugos ir sveikatos apsaugos ženklai, skirti darbuotojų saugai užtikrinti. Darbuotojai gauna reikiamą informaciją apie darbo įrenginių naudojimą, jie yra mokomi darbo vietose, instruktuojami t.y. supažindinami su jiems galinčiais kilti pavojais dėl darbo įrenginių. Mobilūs darbo įrenginiai įrengti, sukonstruoti taip, kad darbuotojui kiltų minimali rizika. Vykdoma tokių įrenginių nuolatinė priežiūra, darbuotojai važiuojantys su šiais darbo įrenginiais yra apmokomi, periodiškai tikrinama sveikata. Potencialiai pavojingi įrenginiai bendrovėje eksploatuojami vadovaujantis potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatymu. Vykdoma potencialiai pavojingų įrenginių priežiūra. Darbuotojai dirbantys su potencialiai pavojingais įrenginiais yra mokomi, periodiškai tikrinamos jų žinios, periodiškai tikrinama sveikata. Užtikrinant statinių stabilumą ir tvirtumą, vadovaujantis statybos techniniu reglamentu, vykdoma statinių techninė priežiūra. Evakavimo keliai prižiūrimi, ženklinami. Atsižvelgiant į pastatų matmenis ir paskirtį, pastatuose esančią įrangą, juose laikomų medžiagų savybes, pagal darbuotojų skaičių darbo vietose yra tinkamos gaisro gesinimo priemonės, gaisrinės saugos inžinerinės sistemos. Gesintuvai ir gaisrinės saugos inžinerinės sistemos yra prižiūrimos bandomos. Gaisro gesinimo priemonės paženklintos. Darbo vietose įrengta vėdinimo sistema. Vėdinimo įrenginiai yra techniškai prižiūrimi, atnaujinami. Darbuotojams organizuojami priešgaisrinės saugos mokymai, 78 vykdomos pratybos. Pavojingos zonos darbo vietose ženklinamos. Darbo vietų grindys tvirtos, stabilios. Darbuotojai aprūpinami spec. avaline, kuri yra atspari slydimui. Elektros instaliacija įrengiama taip, kad nekiltų gaisro pavojus arba sprogimo pavojus, kad darbuotojai būtų apsaugoti dėl tiesioginio ar netiesioginio kontakto su elektros instaliacija. Periodiškai, teisės aktų nustatyta tvarka atliekami elektros įrenginių varžų matavimai. Užtikrinant darbuotojų saugą ir sveikatą, išvengiant rizikos kylančios iš kitos įmonės veiklos ir jų darbuotojams kylančios rizikos iš bendrovės veiklos, parengiamas bendradarbiavimo ir veiksmų koordinavimo tvarkos aprašas, paskiriami koordinuojantys asmenys. Fizikiniai: Triukšmas Apšvietimas Cheminiai veiksniai: Darbo įrenginiai Nepakankamas ar blogai įrengtas, netinkamai prižiūrimas apšvietimas darbo vietose – vienas iš esminių profesinės rizikos veiksnių, darančių įtaką darbuotojų emocinei įtampai, mažinantis darbo našumą, didinantis nelaimingų atsitikimų skaičių. Cheminių medžiagų naudojimas atliekant laboratorinius tyrimus, plaunant darbo įrenginius, patalpas. Asmeninių apsaugos priemonių naudojimas, privalomas sveikatos tikrinimas dėl triukšmo, darbuotojų mokymas. Atliekant profesinės rizikos vertinimą yra matuojamas apšvietimas darbo vietose. Jei apšvietimas neatitinka higienos normų reikalavimų šviestuvai yra keičiami į naujus LED šviestuvus. Jų privalumai, mažesnės energijos sąnaudos, ilgesnis jų tarnavimo laikas, didesnis efektyvumas. Įrengtos aukšto slėgio plovimo stotys, kurios pilnai kontroliuoja chemikalų, reikalingų patalpų plovimui bei dezinfekcijai dozes ir pagerina darbuotojų sąlygas. Atliekamos profesinės rizikos vertinimas darbo vietose ten, kur yra naudojamos cheminės medžiagos. Privalomi sveikatos tikrinimai. Darbuotojų informavimas ir mokymas. Asmeninių apsaugos priemonių naudojimas ten kur galimi pavojingi cheminiai veiksniai. Įrengta dirbtinė vėdinimo sistema. 79 Ergonominiai veiksniai: Daugelyje darbo vietų egzistuoja rankinis darbas Atliekamas profesinės rizikos vertinimas. Vertinama ergonominė rizika, siekiant išvengti darbuotojų kaulų ir raumenų sistemos sutrikimų. Atliekamas privalomas sveikatos tikrinimas. Ergonominiams rizikos veiksniams mažinti naudojami rankiniai, elektriniai vežimėliai. Taip pat naudojami keltuvai. Išvengti sunkių svorių kėlimo bendrovėje įdiegtos robotizuotos technologijos. Vykdoma darbo vietų rotacija. Socialiniai veiksniai: Darbuotojų paieška ir įdarbinimas. Darbuotojų kvalifikacija, bei darbuotojų integravimas į darbo procesus. Darbuotojų išlaikymas ir kaitos mažinimas. Darbuotojų paieška darbo biržoje. Bendradarbiavimas su mokslo įstaigomis. Įmonėje dirbančių darbuotojų rekomendacijos. Vidiniai įmonės resursai (skatina darbuotojus tobulėti, bei kelti kvalifikaciją). Įmonėje veikia darbuotojų veiklos vertinimo ir ugdymo sistema. Kiekvienais metais sudaromi darbuotojų ugdymo planai. Mokymai organizuojami tiek siunčiant darbuotojus į išorinius tiekėjų organizuojamus seminarus, tiek grupės viduje. Įmonė stengiasi suburti stabilų kolektyvą, palaikydama gerus santykius, suteikdama galimybes tobulėti, augti, dalyvauti sprendimų priėmime, suteikdama lengvatas darbuotojams pagal Kolektyvinę sutartį. Šie socialiniai veiksniai nepriklauso vien nuo įmonės veiksmų. Bendrovė gali būti priversta didinti investicijas robotizuojant gamybos procesus, t. y. rankinį darbą pakeisti robotais. 80 AB „Rokiškio sūris“ įmonės veiklos tęstinumo užtikrinimas ir COVID- 19 rizikų valdymas COVID-19 pandemija, paveikusi daugelį pramonės sričių visame pasaulyje, neišvengiamai palietė ir mūsų įmonę. Nuo pat pirmojo karantino įvedimo Lietuvoje 2020 metų kovo mėnesį įmonė ėmėsi visų reikalingų priemonių tam, kad grupės darbuotojai dirbtų maksimaliai saugiomis sąlygomis ir kad kiek įmanoma būtų užkirstas kelias viruso plitimui. Įmonė peržiūrėjo, papildė Ekstremalių ir kritinių situacijų valdymo planą, kad atsiradę rizikos įvairiose srityse, būtų greitai ir efektyviai valdomos. Pagrindinės rizikos sritys: • Galimi žaliavų ir kitų gamyboje naudojamų medžiagų tiekimo grandinės sutrikimai. Įmonės pagrindinė žaliava – pienas, superkamas šalies viduje ir gretimuose regionuose, todėl sutrikimų nebuvo, papildomų priemonių taikyti nereikėjo. Kitų būtinų medžiagų atsargų kiekiai buvo peržiūrėti, nenutrūkstamas medžiagų tiekimas užtikrintas. • Pavojus darbuotojų sveikatai, nenutrūkstamo pieno perdirbimo bei gamybos grandinės tęstinumo užtikrinimas. Vadovaujantis Sveikatos apsaugos ministerijos, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos rekomendacijomis įmonėje nustatytos tvarkos COVID-19 prevencijai: -darbuotojų sveikatos stebėjimas, -temperatūros matavimas prieš patenkant į gamybines patalpas, -darbuotojų, paslaugų teikėjų ir lankytojų srautų reguliavimas, -asmens apsaugos priemonių naudojimas, -greitųjų antigeno tyrimų taikymas visos įmonės mastu. Taikomos priemonės buvo pakankamai efektyvios – viso pandemijos laikotarpio metu buvo išvengta reikšmingo sergančiųjų skaičiaus padidėjimo, ir tai užtikrino nenutrūkstamą pieno perdirbimą bei gamybos grandinės tęstinumą. Nustatytos COVID-19 prevencijos tvarkos apima taip pat ir saugų žaliavinio pieno supirkimo iš pieno ūkių ir jo priėmimo įmonėse organizavimą. • Rinkos nepastovumas ir vartojimo įpročių pokyčiai. Įmonė pastoviai stebi, analizuoja situaciją rinkoje ir prisitaiko prie besikeičiančių klientų poreikių. Dėl Rusijos invazijos į Ukrainą 2022 m. vasario 24 d. Rusijos Federacija pradėjo karą Ukrainoje, kurį pasmerkė pasaulis. Rusijos režimui buvo įvestos ekonominės ir finansinės sankcijos. Grupės vadovybė įsitikinusi, kad krizė neturi jokio reikšmingo tiesioginio ar netiesioginio poveikio Grupės veiklai, finansinei padėčiai, ekonominiams rezultatams, rinkoms ar tiekimo grandinėms. Grupės vadovybė atidžiai stebi padėtį Ukrainoje ir įvestas sankcijas, siekdama jų laikytis. 81 Daugiau informacijos dėl Rusijos invazijos į Ukrainą pateikiama AB „Rokiškio sūris“ konsoliduotos ir patronuojančios bendrovės 2022 m. gruodžio 31 d. finansinės ataskaitos 34 pastaboje. 12. Informacija apie finansinės rizikos valdymo tikslus bei naudojamas apsidraudimo priemones Vykdydama veiklą, Bendrovė ir Grupė susiduria su įvairiomis finansinėmis rizikomis. Grupės bendra rizikos valdymo programa pagrindinį dėmesį skiria finansinių rinkų nenuspėjamumui ir siekia sumažinti galimą neigiamą poveikį Grupės finansiniams veiklos rezultatams. Grupė yra apsidraudusi bendrąja civiline atsakomybe, kylančia dėl vykdomos veiklos ir dėl žalos padarytos Grupės produktams ar paslaugoms. Draudimo polisas galioja visame pasaulyje. Rizikos valdymą vykdo Bendrovės vadovybė. Rašytiniai bendros rizikos valdymo principai nėra parengti. Bendrovės ir Grupės finansinės rizikos veiksniai išsamiai aprašyti AB „Rokiškio sūris“ konsoliduotos ir patronuojančios bendrovės 2022 m. gruodžio 31 d. finansinės ataskaitos 3 pastaboje. 13.Vidaus kontrolės ir rizikos valdymo sistemų, susijusių su konsoliduotųjų finansinių ataskaitų sudarymu, pagrindiniai požymiai Bendrovės konsoliduotų finansinių ataskaitų rengimą, vidaus kontrolės ir finansų rizikos valdymo sistemas, teisės aktų, reglamentuojančių konsoliduotųjų finansinių ataskaitų sudarymą, laikymąsi prižiūri Audito komitetas. AB „Rokiškio sūris“ konsoliduotos ir Bendrovės finansinės ataskaitos rengiamos pagal Tarptautinius finansinių ataskaitų standartus (TFAS), patvirtintus taikymui Europos Sąjungoje. Audito komitetas stebi Bendrovės ir Dukterinių įmonių finansinių ataskaitų rengimo procesą, peržiūri TFAS, kad finansinėse ataskaitose būtų laiku įgyvendinti visi TFAS pokyčiai, analizuoja Bendrovės ir Dukterinių įmonių veiklai reikšmingus sandorius, užtikrina informacijos surinkimą iš grupės įmonių bei savalaikį ir teisingą tos informacijos apdorojimą ir paruošimą finansinei atskaitomybei, bei informuoja Bendrovės valdybą apie išorės bei vidaus audito nustatytus reikšmingus vidaus kontrolės trūkumus, susijusius su finansinėmis ataskaitomis ir teikia rekomendacijas dėl jų ištaisymo. Rengiant finansines ataskaitas pagal TFAS, remiamasi vertinimais ir prielaidomis, turinčiais įtakos apskaitomo turto ir įsipareigojimų vertėms bei neapibrėžtojo turto ir įsipareigojimų atskleidimui finansinių ataskaitų sudarymo dieną bei per ataskaitinį laikotarpį apskaitytoms pajamų ir sąnaudų sumoms. Šie vertinimai remiasi vadovybės turimomis žiniomis apie esamą padėtį ir veiksmus. Finansinės ataskaitos apima konsoliduotas Grupės finansines atskaitas ir Bendrovės atskiras finansines ataskaitas. Dukterinės įmonės (įskaitant specialios paskirties įmones) – tai įmonės, kuriose Grupė kontroliuoja finansų bei veiklos politiką. Tokia kontrolė paprastai užtikrinama turint daugiau nei 82 pusę balsavimo teisę turinčių akcijų. Vertinant, ar Grupė kontroliuoja kitą įmonę, atsižvelgiama į šiuo metu esamų ar konvertuojamų potencialių balsavimo teisę turinčių akcijų egzistavimą ir poveikį. Dukterinės įmonės pilnai konsoliduojamos nuo datos, kai Grupė įgyja šių įmonių kontrolę ir nebekonsoliduojamos nuo datos, kai ši kontrolė prarandama. Audito komitetas teikia valdybai rekomendacijas susijusias su išorės audito įmonės parinkimu bei stebi kaip išorės auditorius ir audito įmonė laikosi nepriklausomumo ir objektyvumo principų. 14. Maisto sauga ir kokybė Bendrovėje gaminamiems produktams suteiktas tarptautinis pripažinimas už kokybę; įdiegtos ir patvirtintos tarptautiniu mastu pripažįstamos maisto saugos bei aplinkosaugos sistemos leidžia vartotojams pateikti platų produktų, pasižyminčių nepriekaištingu skoniu, asortimentą. Per daugelį metų sukaupta darbo patirtis ir dėmesys naujų technologijų diegimui, nuolatinės investicijos, leidžia išlikti konkurencingiems žaliavinio pieno pirkimo bei produktų pardavimo rinkose. Kieto brandinto sūrio gamyba yra ilgas procesas, kuris gali užtrukti nuo kelių mėnesių iki kelerių metų. Ši gamybos specifika neleidžia greitai reaguoti į staigius pokyčius sūrių rinkoje, kas gali paveikti veiklos rezultatus. Didelį dėmesį Bendrovės įmonės skiria produktų saugai ir kokybei, klientų poreikių, aplinkosaugos reikalavimų tenkinimui. AB „Rokiškio sūris“ - pirmoji įmonė Lietuvoje sertifikavo Maisto saugos sistemą, pirmoji iš pieno perdirbimo įmonių - Kokybės vadybos ir Aplinkosaugos vadybos sistemas pagal tarptautinius ISO standartų reikalavimus ( ISO 9001, ISO 14001). Tenkinant klientų poreikius, plečiant realizavimo rinkas bei tobulinant procesus, buvo nutarta visose AB „Rokiškio sūris“ grupės įmonėse diegti IFS maisto saugos standartą. • IFS- International Food Standard yra sukurtas Vokietijos, Prancūzijos ir Italijos mažmeninės prekybos asociacijos ir yra pripažįstamas Pasaulinės maisto saugos iniciatyvos GFSI (angl. Global Food Safety Initiative) bei mažmeninės prekybos organizacijų. Jis yra pripažįstamas mažmenininkų ir prekinių ženklų savininkų visame pasaulyje; AB „Rokiškio sūris“ įmonėse maisto saugos sistemos pagal IFS reikalavimus sėkmingai buvo sertifikuotos ir pasiektas aukščiausias Higher Level įvertinimas (> 95%). Esminis IFS tikslas - yra siekti pačios geriausios produktų saugos ir kokybės valdymo sistemos, kad vartotojai galėtų pasitikėti įmonių perkamais produktais. Pagal maisto saugos standartų reikalavimus yra sukurtos taisyklės, kuriomis vadovaujantis užtikrinama stabilių, vienodų, kokybiškų ir saugių produktų gamyba nenukrypstant nuo organizacijos vykdomos politikos. Sistema apima procesus nuo žaliavos pirkimo iki klientų poreikių tenkinimo ir yra nuolat peržiūrima, bei tobulinama siekiant išlaikyti aukštą produktų kokybę. Siekiant tik saugių ir kokybiškų produktų, atitinkančių klientų lūkesčius, gamybos, Maisto saugos, kokybės sistemos nuolat peržiūrimos bei pastoviai tobulinamos. 83 2022 m. tobulinant veikiančias įmonės maisto saugos sistemas buvo įdiegti pakeitimai, susiję su naujais IFS 7 Versijos reikalavimais. Bendrovėje didelis dėmesys skiriamas maisto saugos ir kokybės kultūros palaikymui bei gerinimui. Vadovybė ir visi darbuotojai rūpinasi saugia maisto gamyba ir paskirstymu, visi bendrovėje dirbantys darbuotojai yra informuoti apie maisto saugos pavojus ir maisto saugos ir higienos svarbą. Tam yra skiriami pakankami ištekliai. Bendrovės vadovybė kasmet peržiūri ir patvirtina maisto saugos, kokybės ir aplinkosaugos politiką, kurioje deklaruojamas nuolatinis tobulėjimas – „Mūsų supratimu – „padaryti gerai“ niekada nepakanka. Mes žinome, kad ,,Tai, ką šiandien darome gerai, rytoj padarysime dar geriau!’’ Bendrovėje sukurta tokia atmosfera, kurioje siekiant iškeltų tikslų bei suformuotų uždavinių, dalyvauja kiekvienas įmonės darbuotojas. Bendrovėje parengtos bei įdiegtos veikiančios būtinosios programos, kuriose numatytos sąlygos, priemonės ir taisyklės, užkertančios kelią biologinei, cheminei, fizinei, alergenų, radiologinei taršai ir padedančios užtikrinti saugių produktų gamybą. 2007 m. LR Valstybinė Maisto ir veterinarijos tarnyba patvirtino pieno produktų gamybos atitiktį ES higienos reglamentų reikalavimams ir suteikė veterinarinio patvirtinimo numerius: •AB ,,Rokiškio sūris“ LT 73-01 P EB; •UAB “Rokiškio pieno gamyba“ LT 82-01 P EB; •UAB “Rokiškio pieno gamyba” filialas „Ukmergės pieninė“ LT 81-01 P EB. 2022m. įmonė UAB “Rokiškio pieno gamyba” filialas Ukmergės pieninė sustabdė gamybinę veiklą. Dalį gamybinės veiklos perėmė UAB “DairyHub.LT” – kietųjų sūrių pjaustymas, pakavimas, glaistytų varškės sūrelių ir varškės sūrelių gamyba. •UAB “DairyHub.LT” buvo suteiktas patvirtinimo numeris LT 81-08 P EB. AB „Rokiškio sūris“ laboratorija yra akredituota pagal tarptautinį standartą LST EN ISO/IES 17025 „Tyrimų, bandymų ir kalibravimo laboratorijų kompetencijai keliami bendrieji reikalavimai“. Laboratorija laikosi nustatytų tikslų, tobulina laboratorijos kokybės vadybą, atliekamų tyrimų kokybę, įgyjant profesinę patirtį, užtikrindama patikimus tyrimus. Utenos ir Ukmergės įmonių laboratorijų veikla įvertinta pagal Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos patvirtintą maisto tvarkymo subjektų laboratorijų patvirtinimo leidimų išdavimo tvarkos aprašą. Bendrovėje kai kuriems gaminiams (Laktozei, IBK, sviestui, lieso pieno miltams, fermentiniams sūriams), suteikti specifiniai HALAL ir KOSHER (Laktozei, IBK, lieso ir pilno pieno miltams, pasukų miltams, sviestui ) kokybės sertifikatai. 84 Užtikrinant klientų poreikių patenkinimą ir prisidedant prie tvaresnio pasaulio kūrimo, UAB „Rokiškio pieno gamyba“ filiale Ukmergės pieninė 2022-03-22 buvo sertifikuota pagal RSPO Supply Chain Certification Systems 2 versijos reikalavimus. 9-4556-22-100-00 RSPO (Roundtable on sustainable palm oil) - Pasaulinė iniciatyva, kuria siekiama, kad tvarus palmių aliejus taptų standartu. RSPO yra ne pelno siekianti organizacija, vienijanti suinteresuotąsias šalis – palmių aliejaus gamintojus, perdirbėjus, mažmenininkus, aplinkosaugos ir socialines nevyriausybines organizacijas (NVO), siekianti sukurti ir įgyvendinti pasaulinius tvaraus palmių aliejaus standartus. Palmių aliejus, kaip sudedamoji dalis, naudojama glaistytų varškės sūrelių gamyboje. Keičiantis geopolitinei situacijai, ieškoma galimybių plėsti realizavimo rinkas. Taivano, Indiją šalių kompetentingos institucijos išdavė leidimus eksportuoti produktus į šias, suteiktas patvirtinto eksportuotojo į statusas. Daugiau informacijos apie produktų saugą ir kokybę pateikta įmonės Tvarumo ataskaitoje (Socialinė sritis. Produktų sauga ir kokybė). 15. Aplinkosauga AB „Rokiškio sūris“ – regiono pieno perdirbimo sektoriaus lyderė, socialiai atsakingo ir skaidraus verslo partnerė, nuolat siekianti veiklos tvarumo ir tęstinumo, puoselėjanti ilgametes tradicijas. Įsipareigojame saugoti aplinką ir nuolat mažinti neigiamą veiklos įtaką, efektyviai naudoti išteklius, įskaitant ir energetinius bei gamtos išteklius, vykdyti teisinius ir standartų reikalavimus, susijusius su kokybe, maisto sauga, aplinkosauga bei visa vykdoma veikla. Gamybinės veiklos sukeliamos rizikos valdomos remiantis 2010/75/EB Europos Parlamento ir Tarybos direktyva „Dėl pramoninių išmetamų teršalų (taršos integruotos prevencijos ir kontrolės - TIPK)“. AB „Rokiškio sūris” yra priskiriama įrenginiams, kuriems privalomas TIPK leidimas. TIPK leidimas išduotas 2005-12-30, atnaujintas 2014-09-12, patikslintas 2019-07-10. Įmonė UAB “Rokiškio pieno gamyba” Utenoje yra priskiriama įrenginiams, kuriems privalomas TIPK leidimas. Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas išduotas 2006.01.27 Nr. TU(1)-37, pakeistas 2017.08.09 Nr. TU(1)-37/T-U.4-5/2017. UAB “Rokiškio pieno gamyba” Ukmergės filialas, o nuo 2022.11.01 UAB “DairyHub.Lt“ TIPK leidimas neprivalomas. Įmonėse įdiegti geriausiai prieinami gamybos būdai (GPGB-angl. BREF), išteklių sąnaudos ir teršalų emisijų lygiai atitinka pasiektus Europos Sąjungoje, IPPC Reference Document on the Best Available techniques in the Food, Drink and Milk Industries. GPGB ataskaitos yra aplinkosaugos TIPK leidimų dalis. Poveikiui aplinkai stebėti 2022 metais vykdytos aplinkos stebėjimo programas: 85 1. AB „Rokiškio sūris“ po valymo išleidžiamų nuotėkų priimtuvo Ruopiškio (Alsetos) ežero Rokiškio rajone monitoringo programa; 2. AB „Rokiškio sūris“ vandenvietės požeminio vandens monitoringo programa; 3. AB „Rokiškio sūris“ degalinių Rokiškyje ir Obeliuose požeminio vandens monitoringo programa. Minėtas monitoringo programas vykdo aplinkos inžinierinių tyrimų bendrovė UAB „Geoaplinka“, ataskaitos pateiktos Aplinkos apsaugos agentūrai, nepageidaujamo poveikio aplinkai nenustatyta; 4. AB „Rokiškio sūris“ ūkio sūbjektų aplinkos monitoringo programa (taršos šaltinių išmetamų/išleidžiamų teršalų monitoringas). 5. UAB “Rokiškio pieno gamyba” ūkio subjektų aplinkos monitoringo programa(taršos šaltinių išmetamų/išleidžiamų teršalų monitoringas). Nustatytus tyrimus atliekame leidimus turinčiose įmonėse UAB „Ekometrija ir UAB „Rokvesta”. Ataskaitos teikiamos Aplinkos apsaugos agentūrai, nepageidaujamo poveikio aplinkai nenustatyta. Aplinkosaugos rizikoms valdyti ir rezultatyvumui gerinti AB „Rokiškio sūris“ 2001 metais, o filialai 2002 ir 2003 metais savanoriškai įdiegė ISO 14001 Aplinkosaugos vadybos sistemos standartą. ISO 14001:2015/LST EN ISO 14001:2015 sertifikatas galioja iki 2025-06-16, UAB “Rokiškio pieno gamyba” iki 2024-03-10. UAB “Rokiškio pieno gamyba” Ukmergės filialas sertifikatas galioja iki 2023-10-21, Vadybos sistemą sertifikavo ir nepriklausomus auditus atlieka UAB „Bureau Veritas Lit“. 2022 m. vidaus ir išorės auditų metu pastabų ir neatitikčių nenustatyta. AB „Rokiškio sūris“- aplinkosauginės veiklos 2022 metų rezultatai: Praplėsta garo kondensato grąžinimo sistema iš nutolusių įrenginių. Tai sumažina šilumos ir vandens nuostolius. Grąžinamo kondensato kiekis padidintas 8,7%. Siekiant taupyti kurą kontroliuojamos kuro normos transporto priemonėms, vedama sunaudojimo apskaita, optimizuojami maršrutai. Bendrai sunaudoto kuro kiekis nežymiai padidėjo 1,9%, kuro sąnaudos pervežtos žaliavos kiekiui padidėjo 3,6%, t.y. iki 5,44 l/t žaliavos. Automobilių parkas. Siekiant mažiau naudoti kuro ir išmesti teršalų į atmosferą, palaipsniui atnaujinamas transporto parkas, atsisakoma senų automobilių. 2022 metais įsigyta 21 naujų transporto priemonių, nurašytos ar parduotos 22 transporto priemonės. Tarp naudojamų automobilių 18 vnt. (7,6%) su hibridine pavara. Visą transporto parką sudaro 237 vnt. transporto priemonės: 138 krovininiai automobiliai iš jų 5 benzininiai, 125 dyzeliniai, 6 traktoriai, 2 kita technika; 99 vnt. lengvieji automobiliai, iš jų 34 benzininiai, 65 dyzeliniai. 51% transporto priemonių atitinka Euro 6 reikalavimus. Ekologiškos pakuotės: 2022 metais iš viso sunaudojome 4 361,6 t pakuočių. Pakuotės pasiskirstymas pagal tipą pateikiamas lentelėje tonomis ir procentine dalimi: Pakuotė (t) % Plastikas 905,0 20,8% Popierius, kartonas 987,6 22,6% Metalinė 38,5 0,9% Kombinuota 614,4 14,1% Medinė 1 816,0 41,6% Iš viso: 4 361,6 86 Perdirbamos pakuotės dalis 79,9%. Taip žinoma, kad 70% kartono sudaro antrinių žaliavų dalis. Sekame pakuočių gamintojų naujienas, pakuočių rinkos tendencijas ir vartotojų lūkesčius ir esame pasirengę technologinėms pakuočių naujovėms, o ypač ekologiškoms. Daugiau informacijos apie susidariusias atliekas, suvartotą vandens kiekį, Šiltnamio dujų kiekį (ŠESD) bei kitus saplinkosaugos klausimus pateikiama Tvarumo ataskaitoje (Aplinkosaugos sritis). 16. Tyrimų ir plėtros veikla AB “Rokiškio sūris“ kaskart ieško būdų, kaip užtikrinti našesnį įmonės veikimą, kaip nuolat auginti pajamas ir siekti aukščiausios kokybės, todėl įmonė pastoviai investuoja. 2022 metais investicijoms Bendrovė skyrė 13,7 mln. eurų. Taip pat toliau tęsiamas kietojo sūrio Grand technologijos tobulinimas, vien šiam tikslu buvo investuota 1,39 mln. eurų, o 2023 m. planuojama užbaigti sūrių nokinimo/sandėliavimo pastato statybą. Didelis dėmesys skiriamas veiklos efektyvumo gerinimui, naujų technologijų, kurios leistų mažinti gamybos ir veiklos kaštus, kūrimui. Todėl 2022 metais pradėtas duomenų įrašų popierinių žurnalų skaitmenizavimo projektas. Skaitmenizuoti žurnalai taps patogiu ir mažai laiko reikalaujančiu įrankiu pildant ir analizuojant duomenų įrašus. AB „Rokiškio sūris“ grupės įmonių pastovus tikslas yra užtikrinti aukščiausius maisto saugos ir kokybės standartus atitinkančių ir didžiausią pridėtinę vertę kuriančių produktų gamybą bei tiekimą vartotojui. Tuo tikslu pastoviai vykdoma tyrimų veikla tiek įmonės viduje, tiek bendradarbiaujant su mokslo institucijomis, tokiomis kaip KTU FTMC, Vilniaus Universitetas. Didžiausia tyrimų dalis atliekama įmonės gamybos specialistų kartu su prof. Angelo Frosio iš Italijos (įmonių Centro Latte Lodi bei Scuola d’Arte Bergognone bendradarbis ir įkūrėjas). Bendradarbiaujant su mokslinėmis institucijomis, kuriami nauji produktai, atitinkantys šiuolaikinius vartotojo poreikius. Kuriant produktus, atsižvelgiama į tvarias žaliavas ir technologijas, ieškoma pridėtinių verčių, skirtų produktų funkcionalumui (produktai praturtinti vitaminais, pieno baltymais). Bendrovės specialistai nuolat dalyvauja parodose, kelia kvalifikaciją seminaruose. Įmonės specialistai, naudodamiesi tuo, kad AB „Rokiškio sūris“ akcininke tapo viena didžiausių pasaulio pieno pramonės kompanijų – Fonterra – gali savo tyrimų veikloje pasinaudoti šios įmonės sukauptomis žiniomis ir turimomis tyrimų galimybėmis. Tyrimai ir bandymai kartu su Fonterra‘os specialistais vyksta tiek pačioje įmonėje, tiek Fonterra‘os tyrimų laboratorijoje, esančioje įmonės skyriuje „Research and Development Centre“. Įmonė glaudžiai bendradarbiauja su tokiais prekių ženklais kaip LIDL, kurių produkcijos kokybę patvirtina sertifikuota pagal standartą EN ISO 17025 Eurofins laboratorija, taip pat Mars Nyderlandai, Mars Didžioji Britanija, prekybos tinklas IKI ir kiti, kurie skiria didelį dėmesį išskirtinei kokybei. Produktų laboratoriniai tyrimai atliekami tiek grupės įmonių laboratorijose, tiek kitose Lietuvos ir užsienio šalių laboratorijose, tokiose kaip Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas, KTU MI, Eurofins Vokietija, Lenkija, Kinija, Campden Bri food and drink innovation (JK), Galab laboratories (Vokietija), Qlip quality assurance in agrofood (Nyderlandai), Mérieux NutriSciences Italia (Italija), Nutricontrol laboratorija (Olandija). Įmonės laboratorija Rokiškyje yra akredituota, 87 sertifikato Nr. LA01.129. Šios veiklos tikslas užtikrinti produkcijos saugą, tobulinti receptūras, siekiant produktų išskirtinumo ir efektyvesnio gamybos proceso, taip pat naujų produktų kūrimas. AB „Rokiškio sūris“ įmonės gamybinių procesų ir laboratorinės veiklos efektyvumą užtikrina 2019 metais įdiegta laboratorinė informacinė sistema LabdataLims. Laboratorijos informacinėje sistemoje sėkmingai kaupiami visi duomenys susiję su laboratoriniais tyrimais. Laboratorijos informacinė sistema yra apsaugota nuo neteisėtos prieigos, sistema pasiekiama tik vidiniame AB “Rokiškio sūris“ tinkle. Siekiant geriau suprasti rinkos poreikius, įmonė pastoviai bendradarbiauja su šios srities eksperte – tyrimų kompanija NIELSEN: tiek pirkdama jos paslaugas, tiek dalyvaudama organizuojamuose seminaruose. Kitas rinkos tyrimų būdas – dalyvavimas pasaulinėse svarbiausių regionų parodose, bendradarbiavimas tiek su didžiausių klientų kompetetingais specialistais, tiek su stambiausių tiekėjų atstovais. AB “Rokiškio sūris“ 2022 metais įkūrė naują dukterinę įmonę Ukmergėje - UAB „DairyHub.Lt“. Įmonė specializuojasi kietojo sūrio GRAND pakavimu mažmeninei prekybai. Per 2022 metus AB “Rokiškio sūris“ dukterinė įmonė UAB „Rokiškio pieno gamyba“ praplėtė gaminamų produktų asortimentą ir įdiegė naujausias varškės produktų gamybos linijas. 17. FINANSINIAI VEIKLOS REZULTATAI Alternatyvūs veiklos rodikliai AB „Rokiškio sūris“ kartu su finansinės veiklos rodikliais, parengtais pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus (TFAS), finansinėse ataskaitose pateikia ir TFAS nenumatytus finansinės veiklos rodiklius. Šie alternatyvūs veikos rodikliai yra svarbūs jos veiklos indikatoriai investuotojams ir kitiems finansinių ataskaitų vartotojams. Alternatyvūs veiklos rodikliai turi būti traktuojami kaip papildoma informacija, parengta remiantis TFAS. Bendrovė žemiau pateikia alternatyvius veiklos rodiklius bei jų skaičiavimo metodiką: Finansiniai rodikliai (tūkst. EUR) 2022 2021 2020 2019 2018 Pardavimo pajamos 359 269 253 062 210 829 210 423 203 675 Bendrasis pelnas 39 888 18 627 21 388 21 902 19 500 EBITDA 22 890 9 094 13 431 13 834 10 865 EBIT 13 042 965 4 171 4 101 1 193 Veiklos pelnas 13 042 965 4 171 4 101 1 648 Pelnas prieš mokesčius (EBT) 12 593 596 3 972 3 914 1 619 Grynasis pelnas/nuostolis 12 514 553 4 061 4 101 1 918 Ilgalaikis turtas 86 310 82 965 76 646 62 294 64 140 Trumpalaikis turtas 135 340 119 902 120 424 106 774 106 071 Iš viso turto 221 650 202 867 197 070 169 068 170 211 Akcininkų nuosavybė 151 449 142 480 145 428 130 771 130 319 Pelningumas (%) 88 Turto grąža [ROA] 6,14 0,28 2,22 2,42 1,15 Kapitalo grąža [ROE] 8,51 0,38 2,94 3,14 1,45 Bendrojo pelno marža 11,10 7,36 10,14 10,41 9,57 EBITDA marža 6,37 3,59 6,37 6,57 5,33 EBIT marža 3,63 0,38 1,98 1,97 0,59 Pastovaus kapitalo pelningumo rodiklis [ROCE] 6,61 0,53 2,45 2,67 0,76 Pelningumo koeficientas [EBT marža] 3,51 0,24 1,88 1,86 0,79 Grynojo pelno marža 3,48 0,22 1,93 1,95 0,94 Finansų struktūra Įsipareigojimų ir nuosavo kapitalo santykis 0,46 0,42 0,36 0,29 0,31 Nuosavo kapitalo ir turto santykis 0,68 0,70 0,74 0,77 0,77 Skolos ir nuosavo kapitalo santykis 0,20 0,19 0,18 0,12 0,11 Skolos koeficientas 0,32 0,30 0,26 0,23 0,23 Bendrasis likvidumo koeficientas 2,35 2,77 2,70 3,18 2,92 Rinkos vertės rodikliai Akcijos kainos ir pelno vieno akcijai santykis [P/E rodiklis] 8,00 144 24,33 21,00 50,20 Grynasis pelnas, tenkantis vienai akcijai 0,37 0,02 0,12 0,12 0,05 Rodiklio pavadinimas Rodiklio skaičiavimo metodika Rodiklio reikšmė EBITDA Pelnas prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą bei amortizaciją. EBITDA – veiklos pelnas neatskaičius ilgalaikio turto nusidėvėjimo, amortizacijos ir vertės sumažėjimo sąnaudų padeda investuotojams įvertinti pelno kūrimo potencialą prieš investicijas į ilgalaikį turtą. EBITDA marža EBITDA / Pajamos EBITDA santykis su pajamomis parodo įmonės veiklos efektyvumą. EBIT Pelnas prieš mokesčius ir palūkanas, t.y. grynasis pelnas + pelno mokestis + finansinės veiklos sąnaudos. EBIT – veiklos pelnas. EBIT yra labai svarbus rodiklis, kadangi iš veiklos pelno mokami visi įsipareigojimai kreditoriams. Šis rodiklis gerai atspindi kompanijos galimybes generuoti pinigų srautą. EBT Pelnas prieš apmokestinimą, t.y. grynasis pelnas + pelno mokestis. Pelnas neatskaičiavus investicinės ir finansinės veiklos grynąja verte ir pelno mokesčio. Vidutinė turto grąža [ROA] Paskutinių 12 mėnesių veiklos pelno ir paskutinių 12 mėnesių viso turto vidurkio santykis. Šis rodiklis parodo kiek įmonės turtas efektyviai valdomas, t.y. kiek kiekvienam įmonės turto eurui tenka grynojo pelno, kuris yra vienas iš populiariausių įmonės vertinimo dydžių Nuosavybės pelno norma [ROE] Paskutinių 12 mėnesių laikotarpio (grynojo) pelno ir paskutinių 12 mėnesių nuosavo kapitalo vidurkio santykis. Nuosavo kapitalo pelningumas (arba nuosavo kapitalo grąža) parodo, kiek eurų grynojo pelno tenka vienam nuosavo kapitalo eurui. Šis rodiklis svarbus akcininkams, įvertinant jų praeito laikotarpio investicijų į įmonės grąžą. Pastovaus kapitalo pelningumo rodiklis [ROCE] Paskutinių 12 mėnesių veiklos pelno (EBIT) bei finansinės veiklos pajamų sumos ir paskutinių 12 mėnesių ROCE pelningumo rodiklis vertina įmonės pastoviai veiklai būtinų lėšų atsiperkamumą. Jis dažnai lyginamas su tuo metų rinkoje 89 naudojamo kapitalo vidurkio santykis. esančiomis paskolų palūkanų normomis. Laikoma, kad įmonės ROCE rodiklis turi būti didesnis nei skolinto kapitalo kaina tuo metu. Įsipareigojimų ir nuosavo kapitalo santykis Įsipareigojimai/Nuosavas kapitalas Įsipareigojimų ir nuosavo kapitalo santykis parodo, kokia bendrų įmonės ilgalaikių ir trumpalaikių įsipareigojimų suma tenka vienam nuosavo kapitalo eurui. Skolos ir turto santykis Finansinės skolos (ilgalaikės+ trumpalaikės)/ Turtas Tai finansinis rodiklis, lyginantis įmonės finansines skolas su jos visu turtu. Koeficientas parodo, kokia įmonės turto dalis yra finansuojama iš skolintų lėšų. Skolos ir nuosavo kapitalo santykis Finansinės skolos (ilgalaikės+ trumpalaikės)/Nuosavas kapitalas Tai vienas iš pagrindinių finansinių sverto rodiklių. Skolos ir nuosavo kapitalo santykis parodo, kiek eurų trumpalaikių ir ilgalaikių skolų tenka vienam nuosavo kapitalo eurui. Apskaičiuojant skolas, įvertinami visi su palūkanų mokėjimu susiję įmonės įsipareigojimai. Skolos koeficientas Įsipareigojimų ir turto santykis Skolos koeficientas atspindi, kokia įmonės turto dalis yra įsigyta už skolintas lėšas. Bendrasis likvidumo koeficientas Trumpalaikio turto ir trumpalaikių įsipareigojimų santykis Einamojo likvidumo koeficientas parodo įmonės galimybę įvykdyti trumpalaikius įsipareigojimus, panaudojus turimą trumpalaikį turtą. P/E (akcijos kainos ir pelno santykis) Akcijos kaina laikotarpio pabaigoje / (Grynasis pelnas/Akcijų kiekis) Akcijos kainos ir akcijos pelno santykis atspindi, kiek investuotojas moka už vieną įmonės praeitu laikotarpiu uždirbto grynojo pelno eurą. Pelnas tenkantis vienai akcijai Grynasis pelnas/Akcijų kiekis Vienos akcijos pelnas parodo, kiek įmonės uždirbto grynojo pelno tenka vienai apyvartoje esančiai akcijai. 0 5.000 10.000 15.000 20.000 25.000 30.000 35.000 40.000 45.000 2022 2021 2020 2019 2018 Finansiniai rodikliai (tūkst. EUR) Bendras pelnas Grynasis pelnas EBITDA EBIT Pelnas prieš mokesčius (EBT) 90 Pelno/(nuostolių) ataskaita 2022 m. AB „Rokiškio sūris“ grupės pardavimų pajamos sudarė 359 269 tūkst. eurų, augimas 42 proc., lyginant su 2021 m. (2021 m. grupės pardavimų pajamos sudarė 253 062 tūkst. eurų). 2022 m. pagrindinę pajamų dalį 53,3 proc. (2021 m. – 52.1 proc.) sudarė pajamos iš fermentinių sūrių pardavimų. Kiekine išraiška per 2022 m. fermentinių sūrių parduota 2 proc. daugiau, nei 2021 metais, bet vertine išraiška šis išaugimas sudarė net 44 proc. Tai sąlygojo ženklus po covid pandemijos tiek Europoje, tiek JAV pasaulinių pieno produktų pardavimo kainų išaugimas. 2022 metais daugiau nei du kartus išaugo ir išrūginių produktų pardavimo kainos. Lyginant su 2021 m., dėl išaugusios paklausos, šie produktai buvo parduoti ženkliai aukštesnėmis kainomis. Grietinėlės eksportas 2022 m.išaugo dėl padidėjusios paklausos. Pardavimo kiekiai ir kainos 2022 metais buvo didesni, ir gauta 71 proc. daugiau pajamų nei 2021 metais. Stebint rinkos pokyčius buvo orientuojamasi į sviesto arba grietinėlės gamybą. Sviesto pardavimai, lyginant su 2021 m. padidėjo 54 proc. Pagrindinis faktorius lėmęs šių pajamų padidėjimą buvo eksporto kainų išaugimas. 2022 m. šviežių pieno produktų pardavimo pajamos padidėjo 7,9 mln. eurų, lyginant su 2021 metais. Tai sąlygojo išaugusios prekių pardavimo kainos. Sąnaudos: 2022 metais AB „Rokiškio sūris“ grupė patyrė 319 381 tūkst. eurų produktų pardavimo sąnaudų (2021 metais tai sudarė 234 435 tūkst. eur). Per 2022 metus pardavimo sąnaudos padidėjo 36,2 proc. arba 84 946 tūkst. eur. Toks žymus pokytis įvyko dėl žaliavinio pieno supirkimo kainų augimo bei karo įtakoje išaugusių energetinių resursų (garo, elektros, dujų), kuro, pakavimo, pagalbinių medžiagų, atsarginių dalių, paslaugų ir kt. kainų. Didžiausią sąnaudų dalį 2022 m. (256 045 tūkst. eur) sudarė žaliava ir komplektavimo gaminiai, (2021 m. 168 571 tūkst. eurų). Augimas 87 474 tūkst.eurų. 2022 metais pardavimo, rinkodaros ir bendrosios administracinės sąnaudos nuo apyvartos sudarė 7,6 proc. (27 200 tūkst. eur), 2021 m. (18 092 tūkst. eur) – 7,1 proc. 2022 m. pardavimų ir rinkodaros sąnaudos padidėjo 22 proc. (15 258 tūkst. eur), tuo tarpu 2021 metais tai sudarė (12 483 tūkst. eur). 2022 m. pardavimų ir rinkodaros sąnaudų padidėjimą įtakojo padidėjusios sūrių pardavimo apimtys bei transporto sąnaudų, pervežimo paslaugų, kylant kuro kainoms, išaugimas. Pelnas: AB „Rokiškio sūris“ grupės 2022 metų konsoliduotas audituotas grynasis pelnas 12 514 tūkst. eurų, t.y. 11 961 tūkst. eur didesnis, negu 2021 m. (553 tūkst. eur). Grynojo pelno skaičiavime įvertintos tiesioginės ir netiesioginės gamybos sąnaudos bei sąnaudos, nesusijusios su tiesiogine veikla. Pelno padidėjimui svarbiausias faktorius buvo sparčiai kilusios po pandemijos atsigavusios pieno produktų pardavimo kainos ir paklausa, kas tęsėsi iki 2022 metų pabaigos. 2022 m. AB „Rokiškio sūris“ grupės grynojo pelno marža sudarė 3,48 proc. (2021 m. – 0,22 proc.). EBITDA 2022 m. 22 890 tūkst. eur, t.y. 2,5 karto didesnė, lyginant su 2021 metais (9 094 tūkst. eur). EBITDA marža 2022 m. 6,37 proc. (2021 m. – 3,59 proc.). 91 Papildoma nefinansinė informacija Su Tvarumu susijusios informacijos atskleidimas AB „Rokiškio sūris“ grupės Konsoliduotoji Socialinės atsakomybės ataskaita ir Tvarumo ataskaita yra teikiama už laikotarpį nuo 2022 m. sausio 1 d. iki gruodžio 31 d. ir apima visos Grupės veiklą. Tvarumo ataskaita skelbiama kaip atskiras dokumentas ir kaip Grupės metinio pranešimo dalis. Ši Socialinės atsakomybės ataskaita ir Tvarumo ataskaita yra Grupės ataskaita, atitinka „Global Reporting Initiative“ (GRI) standartus (2021 m. atnaujintą versiją) bei Lietuvos Banko rekomendacijas dėl su tvarumu susijusios informacijos atskleidimo. Ataskaitos turinys sudarytas pagal reikšmingumo principą ir atsižvelgiant į Jungtinių Tautų (JT) Pasaulinio susitarimo (angl. Global Compact) principus. Pateikiama informacija apie Grupės siekius, kuriais ji prisideda prie JT darnaus vystymosi tikslų (DVT). Informacija atitinka ir „Nasdaq“ ASV atskleidimo gaires, aprašyta veikla ir pasiekimai apima aplinkosaugos, socialinę ir valdymo (ESG) sritis. 18. Įmonių grupės veikla pagal segmentus AB „Rokiškio sūris“ Grupės veiklą sudaro šie segmentai: kietasis sūris, pusiau kietasis sūris, sviestas, pienas, grietinėlė, grietinė, rūgpienis, jogurtas, varškė, varškės sūris ir kita. Šie segmentai buvo sujungti į du pagrindinius finansinėse ataskaitose pateikiamus segmentus remiantis panašiu produktų, gamybos proceso, pirkėjų grupės ir platinimo būdo pobūdžiu. Pagrindiniai du Grupės verslo finansinėse ataskaitose pateikiami segmentai yra šie: - Švieži pieno produktai - Sūris ir kiti pieno produktai Sandoriai tarp veiklos segmentų vykdomi įprastomis komercinėmis sąlygomis. Segmento klientų, kurių kiekvienas generuoja 10% visų segmento pajamų, skaičius yra: - Švieži pieno produktai: 2 išorės klientai - Sūris ir kiti pieno produktai: 1 išorės klientas Žemiau pateikiama informacija apie kiekvieno iš veiklos segmentų įtaką Grupės finansiniams veiklos rezultatams. 2022 2021 Pokytis (%) Pardavimo pajamos iš viso (tūkst. EUR): 359 269 253 062 41,97 Švieži pieno produktai 107 228 86 869 23,44 Sūris ir kiti pieno produktai 252 041 161 193 56,36 Bendrasis pelnas iš viso (tūkst. EUR): 39 888 18 627 114,13 Švieži pieno produktai 4 417 8 268 -46,58 Sūris ir kiti pieno produktai 35 471 10 359 242,42 92 0 5.000 10.000 15.000 20.000 25.000 30.000 35.000 40.000 Švieži pieno prod. Sūris ir kiti prod. Švieži pieno prod. Sūris ir kiti prod. 2022 m 4.417 35.471 2021 m 9.046 9.581 2020 m 11.067 10.321 2019 m 11.983 9.919 Bendrasis pelnas pagal segmentus (tūkst. EUR) 19. Investicijos AB „Rokiškio sūris“ 2022 metais toliau tęsė aktyvią, darnią plėtrą ir atsinaujinimą. Ypatingas dėmesys buvo skiriamas inovatyviems sprendimams ir tvarumui ir tam, kas teikia galimybes išlikti konkurencingais šiandien ir ateity. Technologijų teikiamų galimybių išnaudojimas sustiprino įmonės investavimo politiką, o tai didino įmonės konkurencingumą, aukštesnės pridėtinės vertės produktų gamybą, naujų produktų ir inovatyvių technologijų įsisavinimą. Buvo toliau tęsiama bendrovės strateginių prioritetų įgyvendinimo politika. Kaip ir kiekvienais metais investicijos buvo skirtos aplinkos tausojimui, racionaliam energetinių resursų paskirstymui ir panaudojimui. Dalis investicijų buvo skirta esamos įrangos ir pastatų modernizavimui. Per 2022 finansinius metus Rokiškio sūris Grupės įvykdytų investicijų vertė sudarė 13,7 mln. eurų. Viena iš didesnių investicijų Rokiškio įmonėje buvo pastato, kuriame sumontuota robotizuota kietojo Grand sūrio pakavimo linija, statybos užbaigimas. Investicijos vertė sudarė 1,37 mln. eurų. Tai pat viena iš didesnių investicijų sūrių nokinimo ceche įrengta puskiečių sūrių pjaustymo linija. Didelis dėmesys buvo skiriamas energetinių resursų sąnaudų sumažinimui bei efektyviam energijos naudojimui. Dukterinėje įmonėje Utenoje 2022 metais didžiausios investicijos buvo skirtos varškės gamybos linijos įdiegimui. 93 20. Grupės veiklos planai ir prognozės AB „Rokiškio sūris“ investicijų tikslas – tęsti gamybos efektyvumo didinimą, pagrindinį dėmesį skiriant į gamybiniams padaliniams, jų įrangos modernizavimui, remontui bei atnaujinimui. Taip pat lanksčiam energijos resursų valdymui. Kaip ir kiekvienais metais, numatoma investuoti į gamtosaugos problemų sprendimą, tvarių sprendimų diegimui, generuojant aiškią ir tvirtą poziciją. 2023 m. planuojama užbaigti sūrių nokinimo sandėlio pastato (2900m 2 ) statybą, kuriame bus sumontuota nauja moderni šaldymo įranga. Šio sandėlio investicijos vertė 3,4 mln Eur. Per 2023 m. bus investuojama į darbus bei remontus cechuose bei padaliniuose, susijusiuose su gamybine ir ūkine veikla. Kiekviena investicija yra planuojama žvelgiant į ateities perspektyvas. Tikslų įgyvendinimui ir plėtrai 2023 metais įmonių grupė numato investuoti 10,8 mln. eurų. Pagrindinės 2023 m. investicijų kryptys numatomos šios: • Gamybinių cechų (sūrių gamybos, sūdymo, nokinimo, pieno cukraus, sūrių lydymo įrangos įsigijimas, esamos modernizavimas, cechų ir pastatų remontams, rekonstrukcijoms ir pradėtų investicijų užbaigimui). • Žaliavinio pieno ir produktų kokybės tyrimams ir vertinimams; • Įmonės konkurencingumo didinimui; • Energetinių resursų taupymui, racionaliam naudojimui ir paskirstymui; • Žalingo poveikio aplinkai mažinimui, tvarumo plėtrai; • Darbuotojų darbo sąlygų, gamybinės aplinkos gerinimui; • Priemonėms sanitarijos ir higienos lygio kėlimui gamybiniuose ir aptarnaujančiuose padaliniuose; • Klientų poreikių tenkinimui gaminamai produkcijai; • Tvarumo tkslams; • Spec. transportui. Dukterinėje UAB „DairyHub.Lt“ įmonėje planuojamos investicijos į sūrių pjaustymo įrangą. INFORMACIJA APIE BENDROVĖS AKCININKUS IR AKCIJAS 21. Informacija apie Bendrovės įstatinį kapitalą 2022 m. gruodžio mėn. 31 d. AB “Rokiškio sūris“ įstatinį kapitalą sudarė: Akcijų skaičius Nominali vertė Bendra nominali Įstatinio kapitalo dalis (%) Akcijų rūšis (vnt.) (EUR) vertė (EUR) Paprastosios vardinės 35 867 970 0,29 10.401.711,30 100 akcijos 94 22. Bendrovės sutartys su finansų maklerio įmonėmis AB „Rokiškio sūris“ yra sudariusi sutartį su UAB FMĮ „Orion securities“ (A.Tumėno g. 4, LT- 01109 Vilnius, tel. (8-5) 231 38 33, [email protected]) dėl Bendrovės išleistų vertybinių popierių apskaitos tvarkymo bei investicinių paslaugų teikimo. 23. Duomenys apie prekybą emitento vertybiniais popieriais reguliuojamose rinkose AB “Rokiškio sūris“ 35 867 970 vnt. paprastųjų vardinių akcijų yra įtrauktos į Nasdaq Vilnius Baltijos Oficialųjį prekybos sąrašą. (VVPB simbolis RSU1L). Vienos akcijos nominali vertė 0,29 EUR. Vertybinių popierių birža „Nasdaq Vilnius“ yra vienintelė prekybos Bendrovės akcijomis rinka. Bendrovė įtraukta į prekybos sąrašus nuo 1995 m. liepos 25 d. Skolos vertybinių popierių, išleistų į viešąją vertybinių popierių apyvartą, įmonė nėra išleidusi. Neviešajai apyvartai įregistruotų ir išplatintų skolos vertybinių popierių nėra. Vertybinių popierių, nepažyminčių dalyvavimo įstatiniame kapitale, bet kurių apyvartą reglamentuoja LR Vertybinių popierių įstatymas, nėra. Prekyba kitose biržose ir kitose organizuotose rinkose nebuvo vykdoma. Prekybos Bendrovės akcijomis statistika: 2018 m. 2019 m. 2020 m. 2021 m. 2022 m. Atidarymo kaina, eurų 2,75 2,51 2,54 3 2,88 Uždarymo kaina, eurų 2,51 2,52 2,92 2,88 2,96 Didžiausia kaina, eurų 2,81 2,75 2,98 3,18 3,20 Mažiausia kaina, eurų 2,25 2,2 2,1 2,6 2,50 Apyvarta, vnt. 277 058 159 107 161 788 218 200 196 098 Apyvarta, mln. eurų 0,73 0,4 0,65 0,63 0,57 Kapitalizacija, mln. eurų 90,03 90,39 104,73 103,3 106,17 95 Bendrovės akcijų kainos ir apyvartos dinamika per ataskaitinį laikotarpį Šaltinis – AB Nasdaq Vilnius tinklapis: Rokiškio sūris | Prekyba — Nasdaq Baltijos birža (nasdaqbaltic.com) Bendrovės akcijų kainos ir apyvartos dinamika 4 metų laikotarpyje Šaltinis – AB Nasdaq Vilnius tinklalapis: Rokiškio sūris | Prekyba — Nasdaq Baltijos birža (nasdaqbaltic.com) 96 Bendrovės akcijų (RSU1L), OMX_Baltic_Benchmark_GI ir OMX_Baltic_GI indeksų dinamika: Šaltinis – AB Nasdaq Vilnius: Baltijos rinkos indeksai — Nasdaq Baltijos birža (nasdaqbaltic.com) Grafiko duomenys: INDEKSAS | AKCIJA ATIDARYMO VERTĖ UŽDARYMO VERTĖ POK.% OMX_Baltic_Benchmark_GI 873,81 1 384,42 +58,43 OMX Vilnius_GI 616,90 947,14 +53,53 RSU1L -Rokiškio sūris 2,51 2,96 +17,93 24. Vertybinių popierių perleidimo apribojimai Apribojimų, taikomų vertybinių popierių paketams, arba reikalavimų gautų bendrovės ar kitų vertybinių popierių savininkų pritarimo, nėra. 25. Bendrovės įstatų keitimo tvarka Bendrovės įstatai yra keičiami Lietuvos Respublikos įstatymuose ir Bendrovės įstatuose numatyta tvarka. Sprendimą pakeisti Bendrovės įstatus priima Bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas 97 kvalifikuota 2/3 susirinkime dalyvaujančių akcininkų suteikiamų balsų dauguma, išskyrus Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme nurodytas išimtis. Visuotiniam akcininkų susirinkimui priėmus sprendimą pakeisti Bendrovės įstatus, surašoma nauja įstatų redakcija, kurią pasirašo visuotinio akcininkų susirinkimo įgaliotas asmuo. Visi Bendrovės įstatų pakeitimai ir papildymai įsigalioja tik juos įregistravus Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka. Bendrovės įstatai buvo pakeisti 2021 m. gruodžio 10 d. AB „Rokiškio sūris“ neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu. Juridinių asmenų registre nauja AB „Rokiškio sūris“ įstatų redakcija įregistruota 2021 m. gruodžio 28 d. Įstatai buvo pakeisti dėl bendrovės valdybos narių skaičiaus padidinimo bei įstatų atitikimo Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo aktualioms nuostatoms. 26. Informacija apie Bendrovės akcininkus Bendras AB „Rokiškio sūris“ akcininkų skaičius 2022 m. gruodžio 31 d. buvo 5 464. Akcininkų grupės valdomas akcijų paketas (2022.12.31): Vardas, pavardė Įmonės pavadinimas Įmonės kodas Adresas Nuosavybės teise priklausančių Su kartu veikiančiais asmenimis Paprastųjų vardinių akcijų sk. Kapitalo ir balsų dalis% Kapitalo ir balsų dalis% UAB ”Pieno pramonės investicijų valdymas” Įm. kodas 173748857 Pramonės g. 3, Rokiškis Lietuva 9 758 312 27,21 81,93 SIA “RSU Holding”, reg. Nr. 40103739795 Elizabetes iela 45/47, LV-1010 Riga 8 953 883 24,96 Antanas Trumpa Bendrovės valdybos pirmininkas Sodų 41a, Rokiškis Lietuva 7 088 663 19,76 Fonterra (Europe) Coöperatie U.A., CCI 50122541 Barbara Strozzilaan 356-360, EurBld2, 3e verdieping, 1083HN Amsterdamas, Nyderlandai 3 586 797 10,00 UAB “INVL Asset Management” valdomi investiciniai ir pensijų fondai Gynėjų g.14, Vilnius Lietuva 2 073 615 5,78 Bendrą kartu veikiančių asmenų grupę sudaro: UAB „Pieno pramonės investicijų valdymas“ (27,21 % Bendrovės įstatinio kapitalo ir balsų), SIA „RSU Holding“ (24,96 % Bendrovės įstatinio kapitalo ir balsų), strateginis investuotojas 98 Fonterra (Europe) Coöperatie U.A.,(10,00% Bendrovės įstatinio kapitalo ir balsų), Antanas Trumpa (19,76 % Bendrovės įstatinio kapitalo ir balsų). AB „Rokiškio sūris“ akcininkų pasiskirstymas 2022 m. gruodžio 31 d. 27. Akcininkų teisės Akcininkai turi šias neturtines teises: 1) dalyvauti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose; 2) iš anksto pateikti bendrovei klausimų, susijusių su visuotinių akcininkų susirinkimų darbotvarkės klausimais; 3) pagal akcijų suteikiamas teises balsuoti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose; 4) gauti LR Akcinių bendrovių įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją apie bendrovę; 5) kreiptis į teismą su ieškiniu, prašydami atlyginti bendrovei žalą, kuri susidarė dėl bendrovės vadovo ir valdybos narių pareigų, nustatytų LR Akcinių bendrovių įstatyme ir kituose įstatymuose, taip pat bendrovės įstatuose, nevykdymo ar netinkamo vykdymo, taip pat kitais įstatymų nustatytais atvejais; 6) gauti Finansinių priemonių rinkų įstatymo 89 straipsnio 6 dalyje nurodytą informaciją apie akcinę bendrovę, kurios akcijomis leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje; 7) kitas Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytas neturtines teises. Akcininkai turi šias turtines teises: 1) gauti bendrovės pelno dalį (dividendą); 2) gauti bendrovės lėšų, kai bendrovės įstatinis kapitalas mažinamas siekiant akcininkams išmokėti bendrovės lėšų; 3) neatlygintinai gauti akcijų, kai įstatinis kapitalas didinamas iš bendrovės lėšų, išskyrus LR Akcinių bendrovių įstatymo 42 straipsnio 3 dalyje nustatytą išimtį, ir LR Akcinių bendrovių įstatymo 47 1 straipsnyje nustatytu atveju; 99 4) pirmumo teise įsigyti bendrovės išleidžiamų akcijų ar konvertuojamųjų obligacijų, išskyrus atvejį, kai visuotinis akcininkų susirinkimas LR Akcinių bendrovių įstatymo nustatyta tvarka nusprendžia pirmumo teisę visiems akcininkams atšaukti; 5) įstatymų nustatytais būdais skolinti bendrovei, tačiau bendrovė, skolindamasi iš savo akcininkų, neturi teisės įkeisti akcininkams savo turto. Bendrovei skolinantis iš akcininko, palūkanos negali viršyti paskolos davėjo gyvenamojoje ar verslo vietoje esančių komercinių bankų vidutinės palūkanų normos, galiojusios paskolos sutarties sudarymo momentu. Tokiu atveju bendrovei ir akcininkams draudžiama susitarti dėl didesnių palūkanų dydžio; 6) gauti likviduojamos bendrovės turto dalį; 7) turėti kitas Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytas turtines teises. 1, 2, 3 ir 4 punktuose nurodytas teises turi asmenys, kurie buvo bendrovės akcininkai dešimtos darbo dienos po atitinkamą sprendimą priėmusio visuotinio akcininkų susirinkimo pabaigoje. 28. Duomenys apie emitento savų akcijų supirkimą Per ataskaitinį laikotarpį (2022.01.01-2022.12.31) AB „Rokiškio sūris“ savų akcijų neįsigijo ir neperleido. Pagal ankstesniais metais vykdytus savų akcijų supirkimus 2021 m. gruodžio 31 d. AB „Rokiškio sūris“ turėjo 861 274 vnt. savų akcijų, kas sudarė 2,40 proc. bendrovės įstatinio kapitalo. Įsigyjamų savų akcijų bendra nominali vertė kartu su jau turimų savų akcijų nominalia verte neturi viršyti 1/10 Bendrovės įstatinio kapitalo. Savų akcijų įsigijimui Bendrovė turi sudariusi 10,850 mln. eur rezervą. Akcijos buvo įsigytos per Nasdaq Vilnius vertybinių popierių biržos oficialaus siūlymo rinką. Bendra AB „Rokiškio sūris“ įsigytų akcijų kaina sudaro 2 108 397,82 EUR. 29. Dividendai Sprendimą dėl dividendų paskyrimo ir išmokėjimo priima visuotinis akcininkų susirinkimas, paskirstydamas paskirstytinąjį bendrovės pelną. 2022 m. balandžio 29 d. įvykęs AB „Rokiškio sūris“ eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas patvirtino audituotą konsoliduotą ir Bendrovės 2021 m. finansinių ataskaitų rinkinį ir Bendrovės 2021 m. pelno paskirstymą. Dividendams buvo paskirta 3 500 669,60 EUR arba 0,10 EUR vienai paprastajai vardinei akcijai. Žemiau pateikiami duomenys apie priskaičiuotus ir išmokėtus dividendus per pastaruosius 10 metų: Už metus Paskirta dividendų suma, EUR Dividendas vienai akcijai EUR 2012 1.015.578,08 0,029 100 2013 1.015.578,08 0,029 2014 Dividendai nebuvo mokami 2015 2.341.737,37 0,07 2016 3.228.117,30 0,10 2017 3.586.797,00 0,10 2018 3.506.165,30 0,10 2019 3.500.669,60 0,10 2020 3.500.669,60 0,10 2021 3.500.669,60 0,10 AB „Rokiškio sūris“ turi visuotinio akcininkų susirinkimo patvirtintą Dividendų politiką. Pagal šią Dividendų politiką, Bendrovės valdyba siūlydama visuotiniam akcininkų susirinkimui skirti dividendus vadovausis pasirašyta Akcininkų sutartimi, pagal kurią, dividendams bus skiriama 100% Bendrovės finansinio laikotarpio pelno, atėmus valdybos numatytas Bendrovės lėšas investicijoms (CAPEX), apyvartiniam kapitalui ir (arba) kitiems tikslams. Bendrovės valdybai numačius dideles investavimo apimtis ir dėl to, pagal aukščiau aprašytas dividendų skyrimo nuostatas, Bendrovės finansinio laikotarpio pelno neužtektų dividendams išmokėti, Bendrovės valdyba, atsižvelgdama į Bendrovės finansinę padėtį bei tendencijas pasaulinėje pieno pramonės rinkoje, stengsis išlaikyti praėjusių finansinių laikotarpių dividendų mokėjimo tęstinumą. Visuotinis akcininkų susirinkimas negali priimti sprendimo skirti ir išmokėti dividendų, jei tenkinama bent viena iš šių sąlygų: 1) bendrovėje turi neįvykdytų prievolių, kurių terminai yra suėję iki sprendimo priėmimo; 2) ataskaitinių finansinių metų paskirstytinojo pelno (nuostolių) suma yra neigiama (gauta nuostolių); 3) bendrovės nuosavas kapitalas yra mažesnis arba išmokėjus dividendus taptų mažesnis už bendrovės įstatinio kapitalo, privalomojo rezervo, perkainojimo rezervo ir rezervo savoms akcijoms įsigyti rezervo sumą. Bendrovė, per nustatytus terminus nesumokėjusi įstatymų nustatytų mokesčių, negali mokėti dividendų, metinių išmokų (tantjemų) valdybos nariams ir premijų darbuotojams. Dividendus turi teisę gauti tie asmenys, kurie visuotinio akcininkų susirinkimo, paskelbusio dividendus, teisių apskaitos dienos pabaigoje (dešimtos darbo dienos po sprendimą priėmusio visuotinio akcininkų susirinkimo pabaigoje) buvo bendrovės akcininkai ar kitokiu teisėtu pagrindu turėjo teisę į dividendus. Bendrovė paskirtus dividendus išmoka per 1 mėnesį nuo sprendimo paskirstyti pelną priėmimo dienos. Dividendas gali būti skiriamas už finansinius metus arba trumpesnį negu finansiniai metai laikotarpį. Dividendai už trumpesnį negu finansiniai metai laikotarpį skiriami visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu. Dividendų už trumpesnį negu finansiniai metai laikotarpį skyrimo iniciatyvos teisę turi akcininkai, kuriems priklausančios akcijos suteikia ne mažiau negu 1/3 visų balsų. Visuotinis akcininkų susirinkimas, kurio darbotvarkėje numatytas klausimas dėl dividendų už trumpesnį negu finansiniai metai laikotarpį skyrimo, turi įvykti per 3 mėnesius nuo laikotarpio, už kurį siūloma skirti dividendus, pabaigos, bet ne anksčiau, negu patvirtinamas metinių 101 finansinių ataskaitų rinkinys ir paskirstomas bendrovės pelnas (nuostoliai) už ankstesnius finansinius metus, ir ne vėliau kaip iki finansinių metų pabaigos. Dividendai už trumpesnį negu finansiniai metai laikotarpį gali būti skiriami, jeigu tenkinamos visos šios sąlygos: 1) patvirtintas trumpesnio negu finansiniai metai laikotarpio tarpinių ataskaitų rinkinys; 2) trumpesnio negu finansiniai metai laikotarpio pelno (nuostolių) suma yra teigiama (nėra nuostolių); 3) dividendams išmokėti suma neviršija trumpesnio negu finansiniai metai laikotarpio pelno (nuostolių), ankstesnių finansinių metų nepaskirstytojo pelno (nuostolių) perkelto į einamuosius finansinius metus, sumos, atskaičius per trumpesnį negu finansiniai metai laikotarpį gauto pelno dalį, kuri pagal LR Akcinių bendrovių įstatymo ar Bendrovės įstatus turi būti paskirta į rezervus; 4) bendrovė neturi neįvykdytų prievolių, kurių terminai yra suėję iki sprendimo priėmimo, ir išmokėjusi dividendus būtų pajėgi įvykdyti savo prievoles už einamuosius finansinius metus. Paskirus dividendus už trumpesnį negu finansiniai metai laikotarpį, skirti dividendus už kitą trumpesnį negu finansiniai metai laikotarpį galima ne anksčiau negu per 3 mėnesius. BENDROVĖS VALDYMAS 30. Bendrovės valdymo organai Juridinių asmenų registre įregistruotuose AB ”Rokiškio sūris“ įstatuose numatyti šie Bendrovės valdymo organai: • Visuotinis akcininkų susirinkimas, • Valdyba, • Bendrovės vadovas (direktorius). Bendrovėje stebėtojų taryba nėra sudaroma. 31. Bendrovės valdymo bei Bendrovė grupės organizacinė struktūra AB „Rokiškio sūris“ Grupės (toliau Grupė) valdymo struktūra yra organizuota pagal pagrindines funkcijas, t.y. pardavimai ir rinkodara, gamyba, finansų valdymas, pieno supirkimas, logistika, bei vindikacija. Funkciniai direktoriai formuoja ir vysto Grupės strategiją, taktiką ir uždavinius pagal jiems priskirtas funkcijas. 102 VISUOTINIS AKCININKŲ SUSIRINKIMAS 32. Informacija apie visuotinio akcininkų susirinkimo kompetenciją ir sušaukimo tvarką Visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencija ir sušaukimo tvarka nesiskiria nuo visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencijos bei sušaukimo tvarkos, nustatytos LR Akcinių bendrovių įstatyme. AB „Rokiškio sūris“ visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo iniciatyvos teisę turi valdyba bei akcininkai, kuriems priklausančios akcijos suteikia ne mažiau kaip 1/10 visų balsų visuotiniame akcininkų susirinkime. Pranešimas apie šaukiamą Bendrovės visuotinį akcininkų susirinkimą ne vėliau kaip likus 21 dienai iki visuotinio akcininkų susirinkimo turi būti paskelbtas viešai Lietuvos Respublikoje ir visose kitose Europos Sąjungos valstybės narėse, taip pat Europos ekonominei erdvei priklausančiose valstybėse Vertybinių popierių įstatyme nustatyta tvarka. Pranešimas apie visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą papildomai viešai paskelbiamas įstatuose nurodytame šaltinyje VĮ Registrų centro leidžiamame elektroniniame leidinyje „Juridinių asmenų vieši pranešimai“. 103 Visuotiniame akcininkų susirinkime ar pakartotiniame visuotiniame akcininkų susirinkime turi teisę dalyvauti ir balsuoti asmenys, susirinkimo apskaitos dienos pabaigoje buvę bendrovės akcininkais, asmeniškai, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis, arba jų įgalioti asmenys, arba asmenys, su kuriais sudaryta balsavimo teisės perleidimo sutartis. Akcininko teisė dalyvauti visuotiniame akcininkų susirinkime taip pat apima teisę kalbėti ir klausti. Akcinės bendrovės susirinkimo apskaitos diena yra penktoji darbo diena iki visuotinio akcininkų susirinkimo arba penktoji darbo diena iki pakartotinio visuotinio akcininkų susirinkimo. Akcininkas gali balsuoti raštu užpildydamas bendrąjį balsavimo biuletenį. Bendrojo balsavimo biuletenio forma pateikiama bendrovės interneto puslapyje www.rokiskio.com skiltyje Investuotojams, taip pat pateikiamas prie Bendrovės pateiktų nutarimų projektų per Centrinę reglamentuojamos informacijos pateikimo bazę. Užpildytas bendrasis balsavimo biuletenis turi būti pasirašytas akcininko arba jo įgalioto asmens. Užpildytas ir akcininko arba kito asmens, turinčio teisę balsuoti, pasirašytas bendrasis balsavimo biuletenis ir teisę balsuoti patvirtinantis dokumentas turi būti pateikiamas Bendrovei raštu ne vėliau kaip paskutinę darbo dieną iki susirinkimo, juos siunčiant registruotu paštu adresu Pramonės g. 3, LT- 42150, Rokiškis, arba pristatant bendrovei pasirašytinai darbo dienomis į bendrovės buveinę. Bendrovė nesudaro galimybės dalyvauti ir balsuoti susirinkime elektroninių ryšių priemonėmis. Visuotinis akcininkų susirinkimas gali priimti sprendimus ir laikomas įvykusiu, kai jame dalyvauja akcininkai, kuriems priklausančios akcijos suteikia daugiau kaip ½ visų balsų. Nustačius, kad kvorumas yra, laikoma, kad jis yra viso susirinkimo metu. Jei kvorumo nėra, visuotinis akcininkų susirinkimas laikomas neįvykusiu ir turi būti sušauktas pakartotinis visuotinis akcininkų susirinkimas, kuris turi teisę priimti sprendimus tik pagal neįvykusio susirinkimo darbotvarkę ir kuriam netaikomas kvorumo reikalavimas. Pakartotinis visuotinis akcininkų susirinkimas šaukiamas ne anksčiau kaip praėjus 14 dienų ir ne vėliau kaip praėjus 21 dienai nuo neįvykusio visuotinio akcininkų susirinkimo dienos. Apie pakartotinį visuotinį akcininkų susirinkimą akcininkams turi būti pranešta Akcinių bendrovių įstatymo 26 1 straipsnio 3 dalyje nustatytu būdu ne vėliau kaip likus 14 dienų iki pakartotinio visuotinio akcininkų susirinkimo. Eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas turi įvykti kasmet ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos. Akcininkai, kuriems priklausančios akcijos suteikia ne mažiau kaip 1/20 visų balsų, turi teisę siūlyti klausimus darbotvarkei papildyti. Kartu su siūlymu turi būti pateikti sprendimų projektai siūlomais klausimais arba, kai sprendimų priimti nereikia, paaiškinimai dėl kiekvieno siūlomo visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkės klausimo. Siūlymas papildyti darbotvarkę turi būti pateikiamas raštu, jį siunčiant registruotu paštu į AB „Rokiškio sūris“ adresu Pramonės g.3, LT- 42150 Rokiškis, arba elektroniniu paštu [email protected] Darbotvarkė papildoma, jeigu siūlymas gaunamas ne vėliau kaip likus 14 dienų iki visuotinio akcininkų susirinkimo. Akcininkai, kuriems priklausančios akcijos suteikia ne mažiau kaip 1/20 visų balsų turi teisę siūlyti naujus sprendimų projektus į susirinkimo darbotvarkę įtrauktais klausimais. Siūlymų sprendimų projektai turi būti pateikiami raštu, juos siunčiant registruotu paštu į AB „Rokiškio sūris“ adresu Pramonės g.3, LT-42150 Rokiškis, arba elektroniniu paštu [email protected] Akcininkai taip pat turi teisę siūlyti sprendimų projektus dėl susirinkimo darbotvarkės klausimų raštu susirinkimo metu. Visuotiniame akcininkų susirinkime dalyvaujantys akcininkai registruojami akcininkų registravimo sąraše. Šiame sąraše turi būti nurodytas balsų skaičius, kurį kiekvienam akcininkui suteikia jo turimos akcijos. 104 Asmuo, dalyvaujantis visuotiniame akcininkų susirinkime ir turintis teisę balsuoti, turi pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. Asmuo, kuris nėra akcininkas, be šio dokumento, turi pateikti dokumentą, patvirtinantį teisę balsuoti visuotiniame akcininkų susirinkime. Reikalavimas pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą netaikomas, kai balsuojama raštu, užpildant bendrąjį balsavimo biuletenį. Bendrojo balsavimo biuletenio forma pateikiama bendrovės interneto svetainėje www.rokiskio.com punkto skiltyje „Investuotojams“. Jeigu akcininkas reikalauja, bendrovė ne vėliau kaip likus 10 dienų iki visuotinio akcininkų susirinkimo, neatlygintinai išsiunčia bendrąjį balsavimo biuletenį registruotu laišku arba įteikia jį asmeniškai pasirašytinai. Užpildytas bendrasis balsavimo biuletenis turi būti pasirašytas akcininko arba jo įgalioto asmens. Užpildytas ir akcininko arba kito asmens, turinčio teisę balsuoti, pasirašytas bendrasis balsavimo biuletenis ir teisę balsuoti patvirtintas dokumentas turi būti pateikiami bendrovei raštu ne vėliau kaip paskutinę darbo dieną iki susirinkimo, juos siunčiant registruotu paštu adresu Pramonės g.3, LT-42150 Rokiškis, arba pristatant bendrovei pasirašytinai darbo dienomis į bendrovės buveinę auksčiau nurodytu adresu. Balsavimo teisę kituose visuotiniuose akcininkų susirinkimuose suteikia tik visiškai apmokėtos akcijos. Kiekviena akcija visuotiniame akcininkų susirinkime suteikia po vieną balsą. Visuotinis akcininkų susirinkimas turi išimtinę teisę: 1) keisti bendrovės įstatus; 2) keisti bendrovės buveinę; 3) rinkti stebėtojų tarybos narius, jeigu stebėtojų taryba nesudaroma – valdybos narius, o jeigu nesudaroma nei stebėtojų taryba, nei valdyba – bendrovės vadovą; 4) atšaukti stebėtojų tarybą ar jos narius, taip pat visuotinio akcininkų susirinkimo išrinktus valdybą ar jos narius bei bendrovės vadovą; 5) rinkti ir atšaukti auditorių ar audito įmonę metinių finansinių ataskaitų auditui atlikti, nustatyti audito paslaugų apmokėjimo sąlygas; 6) priimti sprendimą dėl akcinių bendrovių, kurių akcijomis leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, atlygio politikos patvirtinimo; 7) nustatyti bendrovės išleidžiamų akcijų klasę, skaičių, nominalią vertę ir minimalią emisijos kainą; 8) priimti sprendimą konvertuoti bendrovės vienos klasės akcijas į kitos, tvirtinti akcijų konvertavimo tvarkos aprašą; 9) priimti sprendimą keisti bendrovės išleistų tos pačios klasės akcijų skaičių ir akcijos nominalią vertę, nekeičiant įstatinio kapitalo dydžio; 10) tvirtinti metinių finansinių ataskaitų rinkinį; 11) priimti sprendimą dėl pelno (nuostolių) paskirstymo; 12) priimti sprendimą dėl rezervų sudarymo, naudojimo, sumažinimo ir naikinimo; 13) tvirtinti tarpinių finansinių ataskaitų rinkinį, sudarytą siekiant priimti sprendimą dėl dividendų už trumpesnį negu finansiniai metai laikotarpį skyrimo; 14) priimti sprendimą dėl dividendų už trumpesnį negu finansiniai metai laikotarpį skyrimo; 15) priimti sprendimą išleisti konvertuojamąsias obligacijas; 16) priimti sprendimą atšaukti visiems akcininkams pirmumo teisę įsigyti konkrečios emisijos bendrovės akcijų ar konvertuojamųjų obligacijų; 17) priimti sprendimą padidinti įstatinį kapitalą; 18) priimti sprendimą sumažinti įstatinį kapitalą, išskyrus Akcinių bendrovių Įstatyme nustatytas išimtis; 19) priimti sprendimą bendrovei įsigyti savų akcijų; 20) priimti sprendimą dėl Akcijų suteikimo darbuotojams ir (ar) organų nariams, 105 21) patvirtinti Akcijų suteikimo taisykles; 22) priimti sprendimą dėl bendrovės reorganizavimo ar atskyrimo ir patvirtinti reorganizavimo ar atskyrimo sąlygas; 23) priimti sprendimą pertvarkyti bendrovę; 24) priimti sprendimus dėl bendrovės restruktūrizavimo Įmonių restruktūrizavimo įstatymo nustatytais atvejais; 25) priimti sprendimą likviduoti bendrovę, atšaukti bendrovės likvidavimą, išskyrus Akcinių bendrovių Įstatyme nustatytas išimtis; 26) rinkti ir atšaukti bendrovės likvidatorių, išskyrus Akcinių bendrovių Įstatyme nustatytas išimtis. Visuotinis akcininkų susirinkimas gali spręsti ir kitus bendrovės įstatuose jo kompetencijai priskirtus klausimus, jei pagal Akcinių bendrovių Įstatymą tai nepriskirta kitų bendrovės organų kompetencijai ir jei pagal esmę tai nėra valdymo organų funkcijos. Visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimas laikomas priimtu, kai daugiau akcininkų balsuoja už negu prieš jį, išskyrus aukščiau paminėtus 1, 6, 7, 8, 9, 11, 12, 14, 15, 17, 18, 21, 22, 23, 24, 25 punktus, dėl kurių sprendimas priimamas 2/3 (dviejų trečiųjų) visų susirinkime dalyvaujančių akcininkų akcijų suteikiamų balsų, o 16 punktui priimti sprendimui reikia 3/4 (trijų ketvirtadalių) visų visuotiniame akcininkų susirinkime dalyvaujančių ir turinčių balsavimo teisę sprendžiant šį klausimą akcininkų akcijų suteikiamų balsų. 2022 m. sušaukti Bendrovės visuotiniai akcininkų susirinkimai: Per 2022 m. Bendrovės valdybos iniciatyva ir sprendimu buvo sušaukti ir įvyko du AB „Rokiškio sūris“ visuotiniai akcininkų susirinkimai. 2022 m. balandžio 29 d. įvykusiame Bendrovės visuotiniame akcininkų susirinkime akcininkai buvo supažindinti su AB „Rokiškio sūris“ 2021 m. konsoliduotu metiniu pranešimu bei auditoriaus išvada apie 2021 m. konsoliduotas finansines ataskaitas ir metinį pranešimą, buvo pritarta audito komiteto išvadai, patvirtinti konsoliduotų ir Bendrovės 2021 m. finansinių ataskaitų rinkiniai, patvirtintas 2021 m. Bendrovės pelno paskirstymas, vienai paprastajai vardinei akcijai buvo paskirta 0,10 EUR dividendų (viso dividendams paskirta 3 500 669,60 EUR), bei paskirta 17 tūkst. eurų tantjemų valdybos nariams; priimtas sprendimas supirkti iki 10 proc. savų akcijų, patvirtinta AB „Rokiškio sūris“ vadovo ir valdybos narių atlygio ataskaita, išrinktas naujas nepriklausomas audito komiteto narys Vilmantas Pečiūra (UAB „Virenda“ direktorius) bei išrinkta audito įmonė UAB „PricewaterhouseCoopers“ atlikti 2022 m. AB “Rokiškio sūris“ grupės ir patronuojančios Bendrovės metinių konsoliduotų finansinių ataskaitų auditui. 2022 m. spalio 7 d. įvykusiame Bendrovės neeiliniame akcininkų susirinkime buvo išrinktas naujas valdybos narys - Thomas Jan de Bruijn (Fonrerra Co-operative Group Limited komercijos direktorius). Jis pakeitė atsistatydinusį strateginio investuotojo Fonterra narį Thijs Bosch (Fonrerra Co-operative Group Limited vykdantysis direktorius Europai). Abiejuose 2022 m. įvykusiuose AB „Rokiškio sūris“ visuotiniuose akcininkų susirinkimuose dalyvavo Bendrovės vadovas, Bendrovės valdybos pirmininkas ir Bendrovės Finansų direktorius. 106 33. Bendrovės valdyba Valdyba yra kolegialus bendrovės valdymo organas, kurį sudaro 6 (šeši) nariai. Valdybos narius renka ir atšaukia visuotinis akcininkų susirinkimas Akcinių bendrovių įstatymo nustatyta tvarka. Valdybos nariai renka valdybos pirmininką. Valdybos nario kadencijų skaičius neribojamas. Valdybos nariu gali būti renkamas tik fizinis asmuo. Valdybos nariu negali būti: Bendrovės stebėtojų tarybos narys (jei Bendrovėje būtų sudaroma stebėtojų taryba), bei asmuo, kuris pagal teisės aktus neturi teisės eiti šių pareigų. Valdybos narių įgaliojimai yra apibrėžti Akcinių bendrovių įstatyme ir Bendrovės įstatuose. Jeigu valdyba atšaukiama, atsistatydina ar dėl kitų priežasčių nustoja eiti pareigas nepasibaigus kadencijai, nauja valdyba tenkama naujai valdybos kadencijai. Jeigu renkami pavieniai valdybos nariai, jie renkami tik iki veikiančios valdybos kadencijos pabaigos. Valdyba gali priimti sprendimus ir jos posėdis bus laikomas įvykusiu, kai jame dalyvauja 2/3 ir daugiau valdybos narių. Iš anksto balsavę valdybos nariai laikomi dalyvaujančiais posėdyje. Valdybos sprendimas yra priimtas, kai už jį gauta daugiau balsų negu prieš. Per 2022 m. įvyko 6 valdybos posėdžiai. (2021 m. įvyko 7 valdybos posėdžių). Visi valdybos posėdžiai vyko nuotoliniu būdu. Visuose valdybos posėdžiuose dalyvavo visi valdybos nariai. Penki posėdžiai įvyko pagal iš anksto numatytą valdybos posėdžių grafiką, o vienas posėdis buvo sušauktas vadovaujantis LR Akcinių bendrovių įstatymo bei Valdybos darbo reglamente numatyta tvarka iškilus svarbiems klausimams, kuriems reikalingas valdybos sprendimas (dėl atsistatydinusio valdybos nario). Valdyba, posėdžių metu, patvirtino Bendrovės 2021 m. konsoliduotų ir Bendrovės finansinių ataskaitų rinkinius ir metinį pranešimą, bei 2022 m. pirmo pusmečio konsoliduotą pranešimą ir konsoliduotas finansines ataskaitas, pasiūlė visuotiniam akcininkų susirinkimui tvirtinti 2021 m. pelno paskirstymo projektą, pasiūlė projektą dėl savų akcijų supirkimo, patvirtino Bendrovės atlygio ataskaitą, kuri buvo pateikta tvirtinti visuotiniam akcininkų susirinkimui. Valdyba taip pat analizavo Vadovybės ir Audito komiteto ataskaitas bei priėmė sprendimą dėl tantjemų paskirstymo. Atsistatydinus valdybos nariui, pasiūlė naują kandidatą į valdybos narius bei Bendrovės audito įmonės kandidatūrą. Už darbą valdyboje jos nariams mokamos tantjemos LR Akcinių bendrovių 59 str. nustatyta tvarka. Tantjemų dydis priklauso nuo Bendrovės veiklos rezultatų. Sprendimą dėl tantjemų išmokėjimo priima visuotinis akcininkų susirinkimas. 2022 metais (už 2021 metus) valdybos nariams Bendrovė skyrė 17 tūkst. eurų tantjemų. Valdybos pirmininkui nėra numatyta jokių kitų papildomų mokėjimų susijusių su skatinimo sistema. AB „Rokiškio sūris“ Valdybos nariai : (Išrinktas 2021.12.10 Bendrovės neeiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime) Antanas Trumpa – Bendrovės valdybos pirmininkas (nuo 2017.12.13) Darbo patirtis AB „Rokiškio sūris“ dirbo nuo 1966 m. 1971 - 2017 m. Bendrovės vadovas (direktorius). Išsilavinimas 1966 m. Kauno Politechnikos Institutas, maisto pramonės mašinų ir aparatų specialistas, įgijo 107 inžinieriaus mechaniko kvalifikaciją. 1979 m. Kauno politechnikos institute apgynė technikos mokslų kandidato disertaciją "Vakuumo aparatų darbo organizacija", už kurią 1994 m. spalio 12d. Lietuvos mokslo taryba nostrifikavo daktaro laipsnį. Turimos AB „Rokiškio sūris“ akcijos Tiesiogiai turi 7.088.663 vnt. akcijų (19,76 % įst. kapitalo ir balsų) Kartu su susijusiais asmenimis – 29.387.655 vnt. akcijų (81,93 % įst. kapitalo ir balsų). Dalyvavimas kitų įmonių veikloje UAB “Rokiškio pienas” (įmonės kodas 300561844, buveinės adresas Pramonės g. 8, Utena) ir UAB „Rokiškio pieno gamyba“ (įmonės kodas 303055649, buveinės adresas Pramonės g. 8, Utena) valdybos pirmininkas. UAB ”Pieno pramonės investicijų valdymas” (įmonės kodas 173748857, adr. Pramonės g.3, Rokiškis) akcininkas, turi 7.620 vnt., t. y. 75,60 % UAB” Pieno pramonės investicijų valdymas” akcijų ir balsų. Darius Norkus – Bendrovės valdybos narys. Valdybos pirmininko pavaduotojas. Valdybos narys nuo 2008 m. (naujai 4 m. kadencijai išrinktas 2021.12.10 Bendrovės visuotiniame akcininkų susirinkime). Darbo patirtis Nuo 2001 m. AB „Rokiškio sūris“ (įmonės kodas 173057512, adr. Pramonės g.3, Rokiškis) Pardavimų ir rinkodaros direktorius. Išsilavinimas Kauno technologijos universitetas, diplomuotas inžinierius (1993m.). Baltic Management Institute, verslo administravimo magistro laipsnis (EMBA programa, 2000 m.). Turimos AB „Rokiškio sūris“ akcijos Akcijų neturi. Dalyvavimas kitų įmonių veikloje UAB ”Pieno pramonės investicijų valdymas” (įmonės kodas 173748857, adr., Pramonės g. 3, Rokiškis) akcininkas, turi 4,07 % UAB” Pieno pramonės investicijų valdymas” akcijų ir balsų. UAB „DairyHub.LT“ (įmonės kodas 305831304, adr., Kauno g. 65, Ukmergė) direktorius. Šios įmonės akcijų neturi. Paul M Campbell - Bendrovės nepriklausomas valdybos narys. (Naujai 4 m. kadencijai išrinktas 2021.12.10 Bendrovės visuotiniame akcininkų susirinkime). Darbo patirtis "Osmotics Consulting Ltd." direktorius ir savininkas. "Osmotics Consulting" teikia pieno ir kitoms žemės ūkio bendrovėms strategines, susijungimų ir įsigijimų, valdymo ir finansines konsultacijas. Paul turi daugiau nei 35 metų darbo patirtį šiose srityse: bendroji vadyba, tarptautinių bendrų įmonių steigimas ir valdymas, 108 rinkodara, inžinerija ir finansai. Pasaulyje Paul dirbo Australijoje, JAV, Japonijoje, Lotynų Amerikoje, Rusijoje, Kinijoje, Indijoje, Europoje ir Šiaurės Afrikoje. Šiuo metu Paul M. Campbell gyvena Londone. Išsilavinimas Kenterberio Universitetas N. Zelandijoje, Chemijos ir pramonės inžinerija. Massey Universitetas N. Zelandijoje, pieno pramonės mokslų ir technologijos diplomas. Turimos AB „Rokiškio sūris“ akcijos Nuosavybės teise Bendrovės akcijų neturi. Dalyvavimas kitoje veikloje P. Campbellas yra tarptautinės pieno pramonės bendros įmonės Brazilijoje direktorius, taip pat didžiausios Čilės pieno pramonės įmonės "Soprole" valdybos narys. Ramūnas Vanagas – Bendrovės valdybos narys. Valdybos narys nuo 2006 m. (naujai 4 m. kadencijai išrinktas 2021.12.10 Bendrovės neeiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime) Darbo patirtis Nuo 2005 m. AB „Rokiškio sūris“ (įmonės kodas 173057512, adr. Pramonės g.3, Rokiškis) Plėtros direktorius. Nuo 2020 m. AB „Rokiškio sūris“ (įmonės kodas 173057512, adr. Pramonės g.3, Rokiškis) Pieno supirkimo Lietuvai direktorius. Išsilavinimas Lietuvos žemės ūkio akademija, ekonomikos ir organizacijos specialybė. Turimos AB „Rokiškio sūris“ akcijos Akcijų neturi. Dalyvavimas kitų įmonių veikloje UAB ”Pieno pramonės investicijų valdymas” akcininkas, turi 4,07 % UAB” Pieno pramonės investicijų valdymas” (įmonės kodas 173748857, adr., Pramonės g.3, Rokiškis) akcijų ir balsų; Latvijos įmonės SIA Jekabpils piena kombinats (įmonės kodas 45402008851, buveinės adresas Akmenu iela 1, Jekabpils, Latvija) valdybos narys, akcijų neturi. Jonas Vaičaitis – Bendrovės nepriklausomas valdybos narys. (Naujai 4 m. kadencijai išrinktas 2021.12.10 Bendrovės visuotiniame akcininkų susirinkime). Darbo patirtis 1992-2018 m. AB SEB banko skyriaus vadovas, vyriausias projektų vadovas klientų departamente. Išsilavinimas Aukštasis inžinierinis, Kijevo politechnikos institutas. Turimos AB „Rokiškio sūris“ akcijos Akcijų neturi. Dalyvavimas kitų įmonių veikloje Kitų įmonių veikloje nedalyvauja. 109 Thomas Jan de Bruijn - Bendrovės valdybos narys. (iki einamos kadencijos pabaigos (2025.12.10) išrinktas 2022.10.07 Bendrovės neeiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime). Darbo patirtis M&A konsultantas Deloitte (2011-2017) M&A vadovas Fonterra Europe (2017-2019) Tiekimo vadovas Fonterra Europe (2019-2021) Komercijos ir partnerystės direktorius Fonterra Europe (2021) Išsilavinimas Strateginio valdymo magistro laipsnis (Roterdamo RSM universitetas) Turimos AB „Rokiškio sūris“ akcijos Akcijų neturi. Dalyvavimas kitų įmonių veikloje Dėl dalyvavimo kitų įmonių veikloje informacijos nėra. Bendrovės vadovas (direktorius): Bendrovei vadovauja Bendrovės vadovas (direktorius). Bendrovės vadovas (direktorius) yra vienasmenis bendrovės valdymo organas, kuris organizuoja kasdienę bendrovės ūkinę veiklą, svarsto ir sprendžia bendrovės ilgalaikio strateginio plano ir verslo plano klausimus. Bendrovės santykiuose su kitais asmenimis bendrovės vardu vienvaldiškai veikia direktorius. Bendrovės vadovas dalyvauja visuose (tame tarpe ir ataskaitiniame laikotarpyje) vykusiuose visuotiniuose akcininkų susirinkimuose. Direktoriaus pareigos ir kompetencija yra apibrėžtos LR Akcinių bendrovių įstatyme ir Bendrovės įstatuose. Duomenys apie Bendrovės vadovą (direktorių): Dalius Trumpa - Bendrovės vadovas (Direktorius) (Bendrovės valdybos paskirtas nuo 2018.01.01) Darbo patirtis AB „Rokiškio sūris“ (įmonės kodas 173057512, adr. Pramonės g.3, Rokiškis) dirba nuo 1991 m. 2002–2006 m. AB „Rokiškio sūris“ gamybos direktorius. 2007-2017 m. AB „Rokiškio sūris“ direktoriaus pavaduotojas. Nuo 2018.01.01 AB „Rokiškio sūris“ direktorius. Nuo 2007.01.02 dukterinės įmonės UAB „Rokiškio pienas“ (įmonės kodas 300561844, buveinės adresas Pramonės g.8, Utena) direktorius. Nuo 2013.04.29 dukterinės įmonės UAB „Rokiškio pieno gamyba“ (įmonės kodas 303055649, buveinės adresas Pramonės g.8, Utena) direktorius. 110 Išsilavinimas Kauno Technologijos Universitetas, Maisto pramonės mašinų ir aparatų specialybė, Inžinierius mechanikas. Turimos AB „Rokiškio sūris“ akcijos Tiesiogiai AB „Rokiškio sūris“ akcijų neturi. Kartu su susijusiais asmenimis – 29.387.655 vnt. akcijų (81,93 % įst. kap. ir balsų) Dalyvavimas kitų įmonių veikloje UAB „Rokvalda“ (įmonės kodas 300059165, adr. Basanavičiaus g.16A-125, Vilnius) akcininkas, turintis 100 % akcijų ir balsų. Nuo 2010 m. Latvijos įmonės SIA „Kaunata“ (įmonės kodas 240300369, buveinės adresas Rogs, Kaunata pag., Rezeknes nov., Latvia) valdybos pirmininkas. Šios įmonės akcijų neturi. Nuo 2013 m. gruodžio 11 d. SIA „RSU Holding“ (įmonės kodas 40103739795, įmonės adresas Elizabetes iela 45/47, Riga) direktorius. Turi 92 % SIA „RSU Holding“ akcijų. UAB ”Pieno pramonės investicijų valdymas” akcininkas, (įmonės kodas 173748857, adr., Pramonės g.3, Rokiškis) turi 4,07 % UAB ”Pieno pramonės investicijų valdymas” akcijų ir balsų; 34. Bendrovėje sudaryti komitetai AB „Rokiškio sūris“ audito komitetas: Bendrovės audito komitetą sudaro 3 nariai, iš kurių 2 nariai yra nepriklausomi. Audito komiteto narių kadencija – 4 metai. Audito komiteto narius, Bendrovės valdybos teikimu, renka visuotinis akcininkų susirinkimas. AB „Rokiškio sūris“ audito komiteto nariai: 1.Kęstutis Gataveckas - UAB "Perlas Finance" direktorius (nepriklausomas narys). AB „Rokiškio sūris“ akcijų neturi. 2.Vilmantas Pečiūra – UAB „Virenda“ direktorius (nepriklausomas narys). AB „Rokiškio sūris“ akcijų neturi. 3. Rasa Žukauskaitė - (AB „Rokiškio sūris“ finansų sk. darbuotoja). Turi 2 vnt. AB „Rokiškio sūris“ akcijų. Audito komiteto narių kadencija baigiasi 2025 m. balandžio mėn. 30 d. Audito komitetas yra kolegialus organas, sprendimus priimantis posėdžių metu. Audito komitetas gali priimti sprendimus ir jo posėdis laikomas įvykusiu, kai jame dalyvauja ne mažiau kaip 2 (du) komiteto nariai. Sprendimas yra priimtas, kai už jį balsuoja bent du posėdyje dalyvavę Audito komiteto nariai. Audito komiteto funkcijos, teisės ir pareigos reglamentuojamos Bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo patvirtintose AB „Rokiškio sūris“ Audito komiteto sudarymo ir veiklos nuostatuose, bei kituose Audito komiteto veiklą reglamentuojančiuose dokumentuose. 111 Pagrindinės audito komiteto funkcijos: 1. Stebėti Bendrovės ir Dukterinių įmonių finansinių ataskaitų rengimo procesą; 2. Stebėti Bendrovės vidaus kontrolės, rizikos valdymo ir vidaus audito sistemų veiksmingumą; 3. Teikti Bendrovės valdybai rekomendacijas, susijusias su išorės audito įmonės parinkimu, bei stebėti šio audito atlikimo procesą; 4. Stebėti, kaip išorės auditorius ir audito įmonė laikosi nepriklausomumo ir objektyvumo principų; 5. Informuoti Bendrovės valdybą apie išorės bei vidaus audito nustatytus reikšmingus vidaus kontrolės trūkumus, susijusius su finansinėmis ataskaitomis ir teikti rekomendacijas dėl jų ištaisymo; 6. Sąžiningai ir atsakingai veikti Bendrovės bei akcininkų naudai ir gerovei. 2022 m. Audito komitetas pravedė 4 posėdžius, kurių metu buvo aptariami 2021 metų konsoliduotų finansinių ataskaitų sudarymo principai ir pateiktos išvados, 2022 metų pusmečio konsoliduotų finansinių ataskaitų sudarymo procesas, pagrindinės rizikos, Covid-19 ir/arkaro Ukrainoje poveikis, priemonės rizikai minimizuoti, taikyti apskaitos principus ir pateiktos išvados. Audito komitetas pateikė ataskaitas apie jų veiklai priskirtas funkcijas, t. y. kaip rengiamos Bendrovės ir dukterinių įmonių finansinės ataskaitos, kaip veikia Bendrovės vidaus kontrolės rizikos valdymo, vidaus audito sistemos. 2022 m. gruodžio 15 d. susitikimo metu su UAB „PricewaterhouseCoopers“ audito komanda aptarė apibendrintą audito planą, kuriame išdėstytas suinteresuotų šalių bei UAB „PricewaterhouseCoopers“ bendras esamos situacijos supratimas, pagrindinių rizikos veiksnių apibūdinimas, ESEF finansinių ataskaitų teikimas, įmonių informacijos apie tvarumą teikimas, išorės auditorių audito planas bei kiti klausimai. Audito komitetas audito paslaugų atlikimo projektą patvirtino ir savo pastabų neturėjo. Pagal LR Audito įstatymo reikalavimus audito įmonė Audito komitetui pateikė raštišką Audito įmonės nepriklausomumo patvirtinimą. Audito komitetas nenustatė paslaugų teikimo atvejų, prieštaraujančių Lietuvos Respublikos audito įstatymams bei audito profesinės etikos principams ir galinčių turėti įtakos audito įmonės nepriklausomumui. Kitų komitetų bendrovėje nėra sudaryta. 35. Bendrovės vadovybė Bendrovės vadovybės nariai Pareigos Vardas, pavardė Pareigas eina nuo Direktorius Dalius Trumpa 2018-01-01 Finansų direktorius Antanas Kavaliauskas 2002-05-01 Pieno supirkimo direktorius Ramūnas Vanagas 2020-01-01 Vindikacijos direktorius Jonas Kvedaravičius 2002-05-01 Logistikos direktorius Jonas Kubilius 2002-05-16 Pardavimų ir rinkodaros direktorius Darius Norkus 2001-07-18 112 Vadovybės premijavimo sistema: Bendrovės vadovybės nariai gauna darbo užmokestį ir gauna kintamas sudedamąsias atlyginimo dalis, priklausančias nuo bendrovės veiklos rezultatų, rinkos situacijos ir kitų veiksnių. Vadovybės premijavimo sistemų Grupėje nėra įdiegta. 36. Darbuotojai AB „Rokiškio sūris“ grupės 2022 m. vidutinis darbuotojų skaičius – 1291, lyginant su 2021 m. (1326) jis sumažėjo 2,64% arba 35 darbuotojų. Darbuotojų skaičiaus sumažėjimas susijęs su žaliavinio pieno supirkimo punktų sumažėjimu, dėl ko sumažėjo pieno supirkimo punktų vedėjų bei logistikos skyriaus darbuotojų skaičius. Darbuotojų skaičius šiek tiek padidėja vasaros sezono metu, kai superkama daugiau žaliavinio pieno. 2022 m. tarp visų Bendrovės darbuotojų darbininkai sudaro 80,9%, (2021 m. – 80,4%), specialistai sudaro 18,5 % (2021 m. – 19,0 %); o vadovaujančio personalo skaičius nepakito, išliko 8 vadovai. Bendrovės grupės darbuotojai pagal kategorijas Darbuotojų grupė Vidutinis darbuotojų skaičius Pokytis 2022.12.31 2021.12.31 (%) Vadovai 8 8 0 Specialistai 239 252 -5,16 Darbininkai 1044 1066 -2,06 Iš viso: 1291 1326 -2,64 Bendrovės vadovaujantiems darbuotojams priskiriami funkciniai direktoriai. AB „Rokiškio sūris“ grupėje 2022 m. gruodžio 31d. dirbo -56,8 % vyrų ir 43,2 % moterų. (2021 m. gruodžio 31 d. atitinkamai - 56,5 % ir 43,5 %). Vidutinis Bendrovės grupės darbuotojų amžius – 48-eri metai. 2021 m. vidutinis darbuotojų amžius buvo 45-eri metai. Bendrovėje dirba aukštą kvalifikaciją turintys darbuotojai, iš jų: su aukštuoju išsilavinimu – 12,55% (2021 m.- 11,16 %); aukštesniuoju – 50,43 % (2021 m.- 50,60%); viduriniu – 36,87 % (2021 m.- 39,16 %); nebaigtu viduriniu - 0,15 % (2021 m.- 0,08 %). Rokiškio sūris grupės darbuotojų išsilavinimas Išsilavinimas 2022.12.31 2021.12.31 Pokytis (%) Aukštasis 162 148 9,46 Aukštesnysis 651 671 -2,98 Vidurinis 476 506 -5,93 113 Nebaigtas vidurinis 2 1 100 Darbo stažas Darbuotojų amžius Darbuotojų išsilavinimas Darbo apmokėjimo sistema Bendrovėje veikia efektyvi ir teisinga darbo apmokėjimo sistema, kurios tikslas – pritraukti, išlaikyti ir motyvuoti darbuotojus. Visos darbo sutartys su Bendrovės darbuotojais, tarp jų ir vadovų, yra sudarytos pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso reikalavimus. Darbuotojai priimami į darbą ir atleidžiami iš jo laikantis Darbo kodekso reikalavimų. AB „Rokiškio sūris“ grupės vidutinis mėnesinis darbo užmokestis pagal darbuotojų grupes Darbuotojų grupė Vidutinis mėnesinis darbo užmokestis (bruto) EUR Pokytis (%) 2022.12.31 2021.12.31 Vadovų 3147 2844 10,65 Specialistų 1877 1495 25,55 Darbininkų 1688 1333 26,63 114 Grupės vidurkis 1860 1372 35,57 Vidutinis mėnesinis darbo užmokestis skaičiuojamas vadovaujantis LR Vyriausybės nutarimu Nr. 496, 2017.06.21. AB „Rokiškio sūris“ Grupės darbuotojams mokamas darbo užmokestis susideda iš: 1) gaunamo fiksuoto atlyginimo už atliktą darbą- sutartyje numatyta mėnesinė alga; 2) vienetinio atlygio: gamybos cechų dirbantiesiems, pardavimų sk. sandėlių darbuotojams atlyginimas mokamas pagal atlikto faktinio darbo kiekį ir patvirtintus įkainius; 3) kintamosios atlygio dalies: pagal kolektyvinėje sutartyje patvirtintus skatinimo fondo nuostatus. Bendrovėje nuo 2018 m. iki šiol yra taikoma apmokėjimo už darbą tvarka, pagal Bendrovėje nustatytas kintamas sudedamąsias atlyginimo dalis, priklausančias nuo bendrovės veiklos rezultatų, rinkos situacijos ir kitų veiksnių. Kintamos sudedamosios atlyginimo dalys skiriamos kiekvienam skyriui pagal patvirtintą funkcinę valdymo sistemą. Šią apmokėjimo tvarką tvirtina Bendrovės vadovas. Kiekvienas Bendrovės gamybinis cechas ar skyrius turi patvirtintą skatinimo fondo paskirstymo tvarką, kurioje numatyta visų darbuotojų darbo vertinimo kriterijai ir jų skatinimas. Darbuotojų veiklos vertinimas yra vienas iš svarbiausių bendrovėje keliamų uždavinių, siekiant kuo efektyviau organizuoti darbą, siekiant užsibrėžtų tikslų, pozityvių santykių tarp vadovų ir jų pavaldinių, didinant darbuotojų motyvaciją. Socialinis dialogas Nuo 2018 m. Bendrovėje išrinkta Darbo taryba, kurią sudaro 11 narių. Taryba sudaryta trijų metų kadencijai, kuri pradedama skaičiuoti nuo tarybos įgaliojimų pradžios. Kadencijai pasibaigus, 2021 m. gegužės mėn. Darbo taryba buvo perrinkta kitai trijų metų kadencijai. Grupės bendrovių darbuotojams yra užtikrinama teisė dalyvauti profsąjungų veikloje. Įmonėse yra sudarytas profsąjungos komitetas, kuris gina savo narių darbo, ekonomines socialines teises ir interesus, gina savo narių teisę į užimtumą, socialines garantijas, rūpinasi profesinės kvalifikacijos ugdymu, formuoja profesinę etiką, siekia maisto pramonės dirbančiųjų darbo užmokesčio ir kitų pajamų didėjimo. 2020 m. rugsėjo mėn. patvirtinta Kolektyvinė sutartis, kuri 2022 m. rugpjūčio mėnesį buvo atnaujinta, pagerinant jau galiojančias garantijas darbuotojams. Šios kolektyvinės sutarties tikslas yra sudaryti sąlygas darniai kolektyvo veiklai, garantuoti įvairių kategorijų darbuotojų darbo, darbo užmokesčio, saugos ir sveikatos bei kitų darbo sąlygų lygį, geresnį, nei numatyta Lietuvos Respublikos įstatymų, Vyriausybės nutarimų, teisės aktų ir sudaryti geresnes darbo ir socialines garantijas bendrovės darbuotojams. Numatomos šios papildomos garantijos darbuotojams: -Darbuotojui, auginančiam vaiką invalidą išmokama 1 MMA dydžio materialinė pašalpa vieną kartą per metus; -Bendrovės darbuotojams, mirus šeimos nariui (sutuoktiniui, tėvams, vaikui), mokama laidojimo pašalpa; Mirus Bendrovės darbuotojui, jo šeimai suteikiama vienkartinė laidojimo pašalpa; 115 -Darbo jubiliejinių sukakčių progomis (20-ties, 25-rių, 30-ties, 35-rių, 40-ties, 45-rių, 50-ties) Bendrovės darbuotojams mokama papildoma išmoka; -Suteikiama parama sunkiai ir ilgai sunkiomis ligomis sergantiems bei traumas gavusiems Bendrovės darbuotojams; -Bendrovės darbuotojams, darbuotojų šeimos nariams, Bendrovėje dirbusiems ir į pensiją išėjusiems darbuotojams, suteikiama nuolaida gydymui, Bendrovėje veikiančioje profilaktoriume – sanatorijoje; -Nemokamos atostogos, numatytos LR DK darbuotojo santuokai sudaryti, darbuotojo dalyvavimui mirusio šeimos nario laidotuvėse, apmokamos bendra atostogų suteikimo tvarka. Be to suteikiamos atostogos darbuotojams tuokiantis jų vaikams, bei mirus darbuotojo sutuoktinio tėvams. Bendrovės darbuotojų teisės bei pareigos numatytos jų pareiginiuose nuostatuose. Darbo sutartyse nėra numatyta ypatingų teisių bei pareigų. Per 2021 m. aktualiomis iki Kolektyvinės sutarties galiojusios „Materialinio skatinimo ir pašalpų skyrimo tvarkos“, vėliau Kolektyvinės sutarties socialinėmis garantijomis pasinaudojo 258 Bendrovės grupės darbuotojų. Kompetencijų ugdymas AB „Rokiškio sūris“ personalo ugdymas ir specialiųjų bei bendrųjų įgūdžių tobulinimas yra vienas svarbiausių įmonės prioritetų, kadangi tik išsilavinę, tinkamų žinių ir patirties turintys darbuotojai gali sukurti kokybišką produktą. Mokymo planai yra sudaromi kasmet, atsižvelgus į Bendrovės tikslus ir darbuotojų kompetencijos atitikimą šiems tikslams pasiekti. Grupės darbuotojams suteikiamos galimybės gilinti žinias bei tobulintis įvairiuose mokymuose, seminaruose, konferencijose, taip pat įmonė remia profesinio išsilavinimo įgijimą šalies universitetuose, kolegijose ar kitose kvalifikacinį laipsnį suteikiančiose mokymo institucijose. Didelis dėmesys yra skiriamas užsienio kalbų mokymuisi. Bendrovėje nuolat vykdomas vidinis darbuotojų mokymas, atsižvelgiant į darbo pobūdį, bei darbo vietai ir produkto kokybei keliamus reikalavimus. 2022 m. darbuotojams buvo pravesti nuotoliniai mokymai, supažindinantys su pagrindiniais tvarumo principais. Taip pat AB „Rokiškio sūris“ rengia specialius kursus ir mokymus šalies žemdirbiams, kad šie sėkmingai rūpintųsi savo karvių bandų sveikata, tinkamai prižiūrėtų pieno melžimo, šaldymo bei laikymo įrangą, modernizuotų pieno ūkį. Modernus pieno ūkis, pieno kokybė bei bandos sveikata lemia pienininkystės verslo sėkmę. Etikos kodeksas Bendrovėje veikė 2018 m. įdiegta etiškos darbdavystės politika, kuri buvo peržiūrėta ir nuo 2022m. lapkričio mėn. ir pakeista į Etikos kodeksą, pagal kurį Bendrovė vykdydama savo veiklą, remiasi tarptautiniu mastu pripažįstamomis žmogaus ir darbuotojų teisėmis, kurių pagrindu laiko Tarptautinę žmogaus teisių chartiją ir pagrindinės teisės numatytus principus, nurodytus Tarptautinės darbo organizacijos deklaracijoje dėl pagrindinių principų ir teisių darbe, taiko socialiai atsakingo verslo principus, veikia skaidriai, patikimai ir sąžiningai. Daugiau informacijos apie socialinius aspektus pateikiama Tvarumo ataskaitoje (Socialinė sritis). 116 37. Informacija apie Bendrovės ir jos organų narių, sudarytų komitetų narių ar darbuotojų susitarimus, kuriuose numatyta kompensacija, jei jie atsistatydintų arba būtų atleisti be pagrįstos priežasties arba jei jų darbas baigtųsi dėl emitento kontrolės pasikeitimo Susitarimų tarp Bendrovės ir valdybos narių, taip pat darbuotojų, numatančių kompensacijas jiems atsistatydinus ar juos atleidus be pagrįstos priežasties, taip pat jei jų darbas baigtųsi dėl Bendrovės kontrolės pasikeitimo, nėra. Visos darbo sutartys su Bendrovės darbuotojais, tame tarpe ir su Bendrovės vadovybės nariais, yra sudarytos vadovaujantis Lietuvos Respublikos Darbo kodekso reikalavimais. Taip pat bendrovėje nėra numatyta jokių papildomų išmokų akcijomis. INFORMACIJA APIE SUSIJUSIŲ ŠALIŲ SANDORIUS BEI REIKŠMINGUS SUSITARIMUS 38. AB “Rokiškio sūris” grupės susijusios šalys Kartu sutartinai veikiančių asmenų grupę sudaro: UAB „Pieno pramonės investicijų valdymas“ (27,21% Bendrovės įstatinio kapitalo ir balsų), SIA „RSU Holding“ (24,96% Bendrovės įstatinio kapitalo ir balsų), Fonterra (Europe) Coöperatie U.A. (Nyderlandai) (10,00% Bendrovės įstatinio kapitalo ir balsų), Antanas Trumpa (19,76% Bendrovės įstatinio kapitalo ir balsų) ir Dalius Trumpa (Bendrovės akcijų neturi). Sutartinai veikianti asmenų grupė valdo 81,93% Bendrovės įstatinio kapitalo ir balsų. Likusi 18,07% Bendrovės akcijų ir balsų dalis priklauso kitiems smulkiems Lietuvos bei užsienio fiziniams bei juridiniams asmenims. Uždarąją akcinę bendrovę „Pieno pramonės investicijų valdymas” kontroliuoja Antanas Trumpa (kaip pagrindinis akcininkas, turintis 75,60 % UAB „Pieno pramonės investicijų valdymas“ akcijų ir balsų). SIA „RSU Holding“ kontroliuoja Dalius Trumpa (turintis 92% SIA „RSU Holding“ akcijų ir balsų). Tam tikros kooperatinės bendrovės, užsiimančios pieno gamyba, laikomos Bendrovės susijusiomis šalimis, kadangi Bendrovė per savo direktorių artimus šeimos narius bei tam tikrus savo darbuotojus gali daryti reikšmingą įtaką šių bendrovių kasdienei veiklai. 39. Sandoriai su susijusiomis šalimis Per 2022 metus bendrovė neturėjo sandorių su susijusiomis šalimis, kurie atitiktų 37 2 straipsnyje nurodytus kriterijus. Visi susijusių šalių sandoriai apėmė žalio pieno pirkimą iš susijusių šalių ir pieno produktų pardavimus susijusiomis šalimis, žr. Bendrovės konsoliduotų finansinių ataskaitų pastabą „Sandoriai su susijusiomis šalimis“. Sandoriai buvo sudaryti įprastinėmis rinkos sąlygomis, priskiriami įprastinei ūkinei veiklai ir nedaro reikšmingos įtakos bendrovei. Bendrovė 117 susijusiomis šalimis laiko Fonterra grupės įmones - Fonterra (Europe) Coöperatie U.A., įmonės reg. kodas 50122541, buveinė registruota adresu Barbara Strozzilaan 356-360, 1083 HN Amsterdamas, Nyderlandai ir Fonterra Ingredients Limited, buveinė registruota adresu 109 Fanshawe Street, 1010 Auckland, Naujoji Zelandija (parduodami pieno produktai) bei KB Dzūkijos pienas, įmonės kodas 300058288, buveinė registruota adresu Varanausko km., Krokialaukio sen., Alytaus raj. (perkamas žaliavinis pienas). Sandoriai su susijusiomis šalimis atskleisti 2022 m. Bendrovės konsoliduotų finansinių ataskaitų 31 pastaboje. 40. Informacija apie emitento vardu sudarytus žalingus sandorius Ataskaitiniu laikotarpiu žalingų sandorių, neatitinkančių Bendrovės tikslų, įprastų rinkos sąlygų, pažeidžiančių akcininkų ar kitų asmenų grupių interesus ir turėjusių ar ateityje galinčių turėti neigiamos įtakos Bendrovės veiklai ar veiklos rezultatams, sudaryta nebuvo. Taip pat nebuvo sandorių, sudarytų dėl interesų konfliktų tarp Bendrovės vadovų, kontroliuojančių akcininkų ar kitų susijusių šalių pareigų Bendrovei ir jų privačių interesų ir (arba) pareigų. KITA INFORMACIJA 41. Informacija apie auditą AB “Rokiškio sūris” grupės 2022 m. gruodžio 31 d. konsoliduoto balanso ir su juo susijusių tuomet pasibaigusių metų konsoliduotų bendrųjų pajamų, pinigų srautų ir nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitų auditą bei metinio pranešimo įvertinimą atliko tarptautinė auditorių įmonė - UAB “PricewaterhouseCoopers”. Metinių finansinių ataskaitų auditui atlikti audito įmonę renka, bei nustato audito apmokėjimo sąlygas visuotinis akcininkų susirinkimas. Kadangi Bendrovė yra listinguojama ir savo apskaitą tvarko pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, todėl Bendrovės akcininkai privalo rinkti tarptautinę auditorių įmonę. PricewaterhouseCoopers International Limited (PwC) - audito ir mokesčių konsultacijų bendrovių tinklas, viena iš vadinamųjų Didžiojo ketverto narių (kitos - KPMG, Ernst & Young, ir Deloitte Touche Tohmatsu). UAB „PricewaterhouseCoopers“ (PricewaterhouseCoopers Lietuva) yra teisiškai nepriklausoma įmonė Lietuvoje, pasaulinio PwC tinklo narė. UAB “PricewaterhouseCoopers” teikia audito, apskaitos, konsultacijų, mokesčių ir teisės paslaugas tarptautinėms kompanijoms bei stambioms Lietuvos įmonėms. AB „Rokiškio sūris“ grupė audito įmonei už 2022 m. atliktą auditą sumokėjo 58.120 eurų atlyginimą. 118 42. Duomenys apie viešai skelbtą informaciją Su AB „Rokiškio sūris“ 2022 m. viešai skelbta informacija galima susipažinti bendrovės interneto puslapyje www.rokiskio.com skyrelyje Investuotojams > Esminiai įvykiai. Skelbtos informacijos santrauka: Paskelbimo data Trumpas pranešimo apibūdinimas 2022.04.07 Atsistatydino audito komiteto nepriklausomas narys 2022.04.07 2021 m. balandžio 30 dieną šaukiamas AB „Rokiškio sūris“ eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas 2022.04.29 AB „Rokiškio sūris“ eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo, įvykusio 2022 m. balandžio 29 d., priimti sprendimai 2022.04.29 AB „Rokiškio sūris“ 2021 audituota metinė informacija 2022.05.06 AB „Rokiškio sūris“ 2021 m. dividendų mokėjimo ex-diena 2022.05.12 AB “Rokiškio sūris” dividendų mokėjimo tvarka už 2021 m 2022.05.16 Pranešimas apie vadovo sandorį dėl Emitento vertybinių popierių 2022.07.12 Atsistatydino Bendrovės valdybos narys 2022.08.31 AB „Rokiškio sūris“ grupės 2022 m. šešių mėnesių veiklos rezultatai 2022.09.13 2022 m. spalio 7 dieną šaukiamas AB „Rokiškio sūris“ neeilinis visuotinis akcininkų susirinkimas 2022.10.07 AB „Rokiškio sūris“ neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo, įvykusio 2022 m. spalio 7 d., priimti sprendimai 2022.12.30 2023 m. AB "Rokiškio sūris" grupės veiklos rezultatų skelbimo datos Bendrovė viešą informaciją skelbia įdedama į Centrinę reglamentuojamos informacijos bazę, skelbiama AB Nasdaq Vilnius tinklalapyje http://www.nasdaqbaltic.com bei informaciją patalpina į Bendrovės interneto tinklapį www.rokiskio.com 119 AB „ROKIŠKIO SŪRIS“ VALDYSENOS ATASKAITA AB „Rokiškio sūris“ Bendrovių valdymo ataskaita parengta pagal Lietuvos Respublikos Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymą 1. Nuoroda į taikomą bendrovių valdymo kodeksą ir kur jis viešai paskelbtas ir (arba) nuoroda į viešai paskelbtą visą reikalingą informaciją apie įmonės valdymo praktiką 2022 m. konsoliduotas pranešimas kartu su Bendrovės valdymo ataskaita ir Bendrovės ir jos grupės audituota finansinė ataskaita skelbiama Bendrovės internetiniame puslapyje www.rokiskio.com bei vertybinių popierių biržos AB Nasdaq Vilnius puslapyje www.nasdaqbaltic.com 2. Jeigu nuo taikomo bendrovių valdymo kodekso nuostatų nukrypstama ir (arba) jų nesilaikoma, nuostatos, nuo kurių nukrypstama ir (arba) kurių nesilaikoma, ir to priežastys Informacija apie Bendrovių valdymo kodekso nuostatų laikymąsi ir (arba) jų nesilaikymą pateikiama stuktūrizuotoje lentelėje (Nr.2). 3. Informacija apie rizikos mastą ir rizikos valdymą – apibūdinimas su finansine atskaitomybe susijusios rizikos valdymas, rizikos mažinimo priemonės ir įmonėje įdiegta vidaus kontrolės sistema Bendrovė informaciją apie rizikos mastą ir rizikos valdymą, rizikos mažinimo priemones bei įmonėje įdiegtą vidaus kontrolės sistemą pateikia 2022 m. konsoliduoto metinio pranešimo 11- 12-13 punktuose. 4. Informacija apie reikšmingus tiesiogiai arba netiesiogiai valdomus akcijų paketus Informacija apie reikšmingus tiosiogiai ar netiosiogiai valdomus akcijų paketus pateikta 2022 m. konsoliduoto metinio pranešimo 26 punkte. 5. Informacija apie sandorius su susijusiomis šalimis, kaip nustatyta Akcinių bendrovių įstatymo 37 2 straipsnyje (nurodant sandorio šalis (juridinio asmens teisinė forma, pavadinimas, kodas, 120 registras, kuriame kaupiami ir saugomi duomenys apie šį asmenį, buveinė (adresas) fizinio asmens vardas, pavardė, adresas korespondencijai) ir sandorio vertę) Per 2022 metus bendrovė neturėjo sandorių su susijusiomis šalimis, kurie atitiktų 37 2 straipsnyje nurodytus kriterijus. Detalesnė informacija pateikta 2022 m. konsoliduoto metinio pranešimo 39 punkte. 6. Informacija apie akcininkus, turinčius specialias kontrolės teises, ir šių teisių aprašymas Bendrovė nėra akcininkų, turinčių specialias kontrolės teises. 7. Informacija apie visus esamus balsavimo teisių apribojimus, tokius kaip tam tikrą balsų procentą arba skaičių turinčių asmenų balsavimo teisių apribojimai, terminus, iki kurių galima pasinaudoti balsavimo teisėmis, arba sistemas, pagal kurias vertybinių popierių suteikiamos turtinės teisės yra atskiriamos nuo vertybinių popierių turėtojo Bendrovėje nėra taikomi balsavimo teisių apribojimų. Visi akcininkai turi vienodas turtines ir neturtines teises (išskyrus Bendrovės savas supirktas akcijas, kurios neturi balso teisės). 8. Informacija apie taisykles, reglamentuojančias valdybos narių išrinkimą ir pakeitimą, taip pat įmonės įstatų pakeitimus Bendrovė neturi taisyklių, kurios reglamentuotų Bendrovės įstatų pakeitimus, Bendrovės valdybos narių išrinkimą ir pakeitimą. Bendrovė savo veikloje vadovaujasi LR Akcinių bendrovių įstatymu, Bendrovės įstatais bei kitais teisės aktais. Plačiau aprašoma Bendrovės 2022 m. konsoliduoto metinio pranešimo 25 ir 33 punktuose. 9. Informacija apie valdybos narių įgaliojimus Valdybos nariai nėra suteikę įgaliojimų kitiems asmenims vykdyti valdybos kompetencijai priskirtų funkcijų. Bendrovės valdybos nariai veikia vadovaudamiesi Akcinių bendrovių įstatymu, Bendrovės įstatais bei valdybos darbo reglamentu. 10. Informacija apie visuotinio akcininkų susirinkimo kompetenciją, akcininkų teises ir jų įgyvendinimą, jeigu ši informacija nenustatyta įstatymuose Informacija apie visuotinio akcininkų susirinkimo kompetenciją, teises ir jų įgyvendinimą, o taip pat akcininkų susirinkimų organizavimo tvarką pateikta 2022 m. konsoliduoto metinio pranešimo 32 punkte. 11. Informacija apie valdymo, priežiūros organų ir jų komitetų sudėtį, jų ir įmonės vadovo veiklos sritis Bendrovės informacija apie valdymo, priežiūros organų ir jų komitetų sudėtį, jų ir Bendrovės vadovo veiklos sritis pateikta 2022 m. konsoliduoto metinio pranešimo 34 ir 35 punktuose. 12. Imonės vadovo, valdymo ir priežiūros organų narių išrinkimui taikomos įvairovės politikos, susijusios su tokiais aspektais, kaip pavyzdžiui amžius, lytis, išsilavinimas, 121 profesinė patirtis, aprašymas, šios politikos tikslai, jos įgyvendinimo būdai ir rezultatai ataskaitiniu laikotarpiu. Jeigu įvairovės politika netaikoma, paaiškinamos netaikymo priežastys Bendrovė neturi vadovo ir valdymo ir priežiūros organų išrinkimui taikomos įvairovės politikos. Siūlant kandidatus į Bendrovės valdymo organų narius kandidatams nustatomi reikalavimai nediskriminuoja kandidatų dėl amžiaus, lyties, išsilavinimo ar profesinės patirties. Bendrovė nenustato jokių ribojimų asmenims kandidatuoti dėl lyties ar amžiaus. Pagrindinis kriterijus renkant valdymo organų narius yra kandidato kompetencija. 13. Informacija apie kiekvieno valdymo, priežiūros organo nario atlyginimą (vidutinius per ataskaitinį laikotarpį išmokėtus atlyginimus, atskirai nurodant premijas, priemokas, tantjemas ir kitokias išmokas AB „Rokiškio sūris“ Valdybos nariams, Bendrovės vadovui ir Finansų direktoriui per 2022 metus priskaičiuotos pinigų sumos ir vidutiniai jų dydžiai, tenkantys vienam valdymo organų nariui, perleistas turtas bei suteiktos garantijos: Valdymo organų nariai Žmonių skaičius Priskaičiuotos bendros sumos, (atlyginimai ir tantjemos) tūkst. EUR VISO vidutiniai dydžiai vienam nariui, (atlyginimai ir tantjemos) tūkst. EUR t.sk. vidutinis atlyginim ų dydis t.sk. vidutinis tantjemų dydis t.sk. vidutinis premijų dydis Valdybos nariai 6 101,87 16,98 14,15 2,83 0 Bendrovės vadovas ir Finansų direktorius 2 69,15 34,58 34,58 0 0 * Du valdybos nariai yra Bendrovės darbuotojai. Priskaičiuotos ir išmokėtos sumos už 2022 m (atlyginimai) yra susijusios su darbo santykiais. Per ataskaitinį laikotarpį Bendrovė valdybos nariams, bendrovės vadovui bei Finansų direktoriui nebuvo suteikusi paskolų, išdavusi garantijų ar perleidusi turto. 14. Informacija apie visus akcininkų tarpusavio susitarimus (jų esmė, sąlygos) 2017 m. spalio 13 d. buvo pasirašyta Strateginio investavimo sutartis bei Akcininkų sutartis tarp Bendrovės akcininkų - UAB „Pieno pramonės investicijų valdymas“, SIA „RSU Holding“, Antano Trumpos ir Ledinos Trumpienės, Daliaus Trumpos ir Rasos Trumpienės , Strateginio investuotojo - „Fonterra (Europe) Coöperatie U.A.“ ir Bendrovės - AB „Rokiškio sūris“. Šios sutarties tikslas buvo nustatyti šalių santykius dėl Bendrovės, užtikrinti bendrus veiksmus vykdant Bendrovės plėtrą ir įgyvendinant balsavimo teises visuotiniuose akcininkų susirinkimuose, susitarti dėl konkrečių disponavimo akcijomis sąlygų ir apribojimų bei sudaryti galimybę akcininkams apsaugoti savo interesus, susijusius su jų investicijomis į Bendrovę. Bendrovė duomenų apie kitus akcininkų tarpusavio susitarimus, neturi. 122 BENDROVĖS VALDYMO KODEKSO LAIKYMASIS Akcinė bendrovė „Rokiškio sūris“ (toliau – Bendrovė), vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymo 22 straipsnio 3 dalimi ir AB Nasdaq Vilnius listingavimo taisyklių 24.5. punktu, atskleidžia, kaip ji laikosi Nasdaq Vilnius listinguojamų bendrovių valdysenos kodekso ir konkrečių jo nuostatų ar rekomendacijų. Jei šio kodekso ar kai kurių jo nuostatų ar rekomendacijų nesilaikoma, tai yra nurodoma, kurių konkrečių nuostatų ar rekomendacijų nesilaikoma ir dėl kokių priežasčių, taip pat pateikiama kita šioje formoje nurodyta paaiškinanti informacija. Struktūrizuota lentelė Nr.2 PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS TAIP /NE /NEAKTUALU KOMENTARAS 1. principas: Visuotinis akcininkų susirinkimas, nešališkas akcininkų traktavimas ir akcininkų teisės Bendrovės valdysenos sistema turėtų užtikrinti nešališką visų akcininkų traktavimą. Bendrovės valdysenos sistema turėtų apsaugoti akcininkų teises. 1.1. Visiems akcininkams turėtų būti sudarytos vienodos galimybės susipažinti su teisės aktuose numatyta informacija ir (ar) dokumentais bei dalyvauti priimant bendrovei svarbius sprendimus. Taip Visiems akcininkams yra sudarytos vienodos galimybės susipažinti su teisės aktuose numatyta informacija ir (ar) dokumentais bei dalyvauti priimant bendrovei svarbius sprendimus. Bendrovė informaciją pateikia per AB Nasdaq Vilnius vertybinių popierių biržos Centrinę reglamentuojamos informacijos bazę lietuvių ir anglų kalbomis vienu metu. Informacija paskelbiama nedelsiant vienu metu, tokiu būdu užtikrinant vienalaikį informacijos pateikimą visiems. 1.2. Rekomenduojama, kad bendrovės kapitalą sudarytų tik tokios akcijos, kurios jų turėtojams suteikia vienodas balsavimo, nuosavybės, dividendų ir kitas teises. Taip Bendrovės įstatinį kapitalą sudaro paprastosios vardinės akcijos, visiems Bendrovės akcijų savininkams suteikiančios vienodas balsavimo, nuosavybės, dividendų ir kitas teises. 1.3. Rekomenduojama sudaryti investuotojams sąlygas iš anksto, t.y. prieš perkant akcijas, susipažinti su išleidžiamų naujų ar jau išleistų akcijų suteikiamomis teisėmis. Taip Bendrovė sudaro sąlygas investuotojams iš anksto susipažinti su išleidžiamų naujų ar jau išleistų akcijų suteikiamomis teisėmis. 123 1.4. Dėl itin svarbių išskirtinių sandorių, tokių kaip viso ar beveik viso bendrovės turto perleidimas, kas iš esmės reikštų bendrovės perleidimą, turėtų būti gautas visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimas. Taip Pagal Bendrovės įstatus, svarbiems sandoriams, t.y. sprendimams dėl ilgalaikio turto, kurio balansinė vertė didesnė kaip 1/5 bendrovės įstatinio kapitalo, investavimo, perleidimo, nuomos, įkeitimo ir hipotekos, taip pat sprendimams dėl kitų asmenų prievolių, kurių suma didesnė kaip 1/5 bendrovės įstatinio kapitalo, įvykdymo laidavimo ar garantavimo, bei sprendimams įsigyti ilgalaikio turto už kainą, didesnę kaip 1/5 bendrovės įstatinio kapitalo bendrovės akcininkų pritarimo nereikia. Šiuos sprendimus (pagal bendrovės įstatus) tvirtina valdyba. Dėl itin svarbių išskirtinių sandorių, tokių kaip viso ar beveik viso bendrovės turto perleidimo, Bendrovė vadovautųsi Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymu bei kitais teisės aktais, kuriais nustatyti reikalavimai tokių sandorių patvirtinimui. 1.5. Visuotinio akcininkų susirinkimo organizavimo ir dalyvavimo jame procedūros turėtų sudaryti akcininkams lygias galimybes dalyvauti visuotiniame akcininkų susirinkime ir neturėtų pažeisti akcininkų teisių bei interesų. Pasirinkta visuotinio akcininkų susirinkimo vieta, data ir laikas neturėtų užkirsti kelio aktyviam akcininkų dalyvavimui visuotiniame akcininkų susirinkime. Pranešime apie šaukiamą visuotinį akcininkų susirinkimą bendrovė turėtų nurodyti paskutinę dieną, kada vėliausiai galima pateikti siūlomus sprendimo projektus Taip Visi Bendrovės akcininkai yra informuojami apie visuotinio akcininkų susirinkimo datą, vietą ir laiką, nustatyta tvarka viešai iš anksto, teisės aktų nustatytais terminais, paskelbiant apie šaukiamą visuotinį akcininkų susirinkimą, darbotvarkę, bei nutarimų projektus AB Nasdaq Vilnius vertybinių popierių biržos Centrinę reglamentuojamos informacijos bazėje, Juridinių asmenų registrų centro leidžiamame elektroniniame leidinyje „Juridinių asmenų vieši pranešimai“ bei Bendrovės tinklapyje www.rokiskio.com Pranešime apie šaukiamą visuotinį akcininkų susirinkimą Bendrovė nurodo iki kada akcininkai gali papildyti visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkę bei pasiūlyti sprendimų projektus. 1.6. Siekiant užtikrinti užsienyje gyvenančių akcininkų teisę susipažinti su informacija, esant galimybei, rekomenduojama visuotiniam akcininkų susirinkimui parengtus dokumentus iš anksto paskelbti viešai ne tik lietuvių kalba, bet ir anglų kalba ir (ar) kitomis užsienio kalbomis. Visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą po Taip Visuotiniam akcininkų susirinkimui parengti dokumentai, įskaitant susirinkimo sprendimų projektai, vadovaujantis LR Akcinių bendrovių įstatymo nustatyta tvarka, ne vėliau kaip likus 21 124 jo pasirašymo ir (ar) priimtus sprendimus taip pat rekomenduojama paskelbti viešai ne tik lietuvių, bet ir anglų kalba ir (ar) kitomis užsienio kalbomis. Rekomenduojama šią informaciją paskelbti bendrovės interneto tinklalapyje. Viešai prieinamai gali būti skelbiama ne visa dokumentų apimtis, jei jų viešas paskelbimas galėtų pakenkti bendrovei arba būtų atskleistos bendrovės komercinės paslaptys. dienai iki visuotinio akcininkų susirinkimo, akcininkams sudaroma galimybė susipažinti viešai lietuvių ir anglų kalbomis skelbiami Nasdaq Vilnius vertybinių popierių biržos tinklapyje, bei Bendrovės internetiniame puslapyje. Visuotinio akcininkų susirinkimo patvirtinti sprendimai, įskaitant finansines ataskaitas, audito ataskaitą, metinį pranešimą, įstatų pakeitimus ir kt. yra viešai skelbiami lietuvių ir anglų kalbomis per Nasdaq Vilnius Centrinę reglamentuojamos informacijos bazę, bei Bendrovės internetiniame puslapyje www.rokiskio.com 1.7. Akcininkams, turintiems teisę balsuoti, turėtų būti sudarytos galimybės balsuoti akcininkų susirinkime asmeniškai jame dalyvaujant arba nedalyvaujant. Akcininkams neturėtų būti daroma jokių kliūčių balsuoti iš anksto raštu, užpildant bendrąjį balsavimo biuletenį. Taip Bendrovės akcininkai turi teisę dalyvauti visuotiniame akcininkų susirinkime tiek asmeniškai, tiek per atstovą, jeigu asmuo turi tinkamą įgaliojimą arba su juo sudaryta balsavimo teisės perleidimo sutartis teisės aktų nustatyta tvarka, taip pat Bendrovė sudaro sąlygas akcininkams balsuoti užpildant bendrąjį balsavimo biuletenį, kaip numato LR Akcinių bendrovių įstatymas. 1.8. Siekiant padidinti akcininkų galimybes dalyvauti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose, bendrovėms rekomenduojama plačiau taikyti modernias technologijas ir tokiu būdu sudaryti akcininkams galimybę dalyvauti ir balsuoti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose naudojantis elektroninių ryšių priemonėmis. Tokiais atvejais turi būti užtikrintas perduodamos informacijos saugumas ir galima nustatyti dalyvavusiojo ir balsavusiojo tapatybę. Ne Bendrovė nesilaiko šios rekomendacijos nuostatų, kadangi nėra galimybės užtikrinti perduodamos informacijos saugumo bei nėra galimybės nustatyti dalyvavusiojo ir balsavusiojo asmens tapatybės. 1.9. Pranešime apie šaukiamo visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimų projektus rekomenduojama atskleisti naujas kolegialaus organo narių kandidatūras, siūlomą jiems atlygį, siūlomą išrinkti audito įmonę, jei šie klausimai yra įtraukti į visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkę. Kai siūloma išrinkti naują kolegialaus organo narį, rekomenduojama informuoti apie jo išsilavinimą, darbo patirtį ir kitas užimamas (ar siūlomas užimti) kitas vadovaujamas pareigas. Taip Bendrovė, pranešdama apie šaukiamą visuotinį akcininkų susirinkimą, ir jeigu visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkėje yra įtrauktas klausimas dėl naujo kolegialaus organo nario rinkimo ar audito įmonės išrinkimo, sprendimų projektuose ji atskleidžia siūlomų naujų kolegialaus organo narių kandidatūras bei siūlomą išrinkti audito įmonę. Informacija apie kandidatus į kolegialaus organo narius pateikiama iš anksto, skelbiant šią informaciją Nasdaq Vilnius 125 vertybinių popierių biržos internetiniame puslapyje, AB „Rokiškio sūris“ interneto svetainėje www.rokiskio.com, ar viešai paskelbiant ją visuotiniame akcininkų susirinkime dalyvaujantiems akcininkams susirinkimo metu, jei akcininkai, kuriems priklausančios akcijos suteikia ne mažiau kaip 1/20 visų balsų papildomą kandidatą pasiūlo susirinkimo metu. Apie kolegialaus organo užimamas pareigas, darbo patirtį bei išsilavinimą bendrovė viešai informuoja savo metiniame bei šešių mėnesių tarpiniame pranešime. 1.10. Bendrovės kolegialaus organo nariai, administracijos vadovai 1 ar kiti su bendrove susiję kompetentingi asmenys, galintys pateikti informaciją, susijusią su visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarke, turėtų dalyvauti visuotiniame akcininkų susirinkime. Siūlomi kandidatai į kolegialaus organo narius taip pat turėtų dalyvauti visuotiniame akcininkų susirinkime, jeigu naujų narių rinkimai įtraukti į visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkę. Taip Visuotiniuose akcininkų susirinkimuose dalyvauja bendrovės kolegialaus organo nariai bei administracijos vadovas. Taip pat dalyvauja siūlomi kandidatai į kolegialaus organo narius, jei naujų narių rinkimai įtraukti į visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkę, išskyrus ypatingus atvejus (pvz., jei fizinis dalyvavimas susirinkime būtų negalimas dėl karantino režimo, ar kitų svarbių aplinkybių). 2. principas: Stebėtojų taryba 2.1.Stebėtojų tarybos funkcijos ir atsakomybė 1.1.1.Bendrovės stebėtojų taryba turėtų užtikrinti bendrovės ir jos akcininkų interesų atstovavimą, šio organo atskaitomybę akcininkams ir objektyvią bei nešališką bendrovės veiklos bei jos valdymo organų priežiūrą, taip pat nuolat teikti rekomendacijas bendrovės valdymo organams. 1.1.2. Stebėtojų taryba turėtų užtikrinti bendrovės finansinės apskaitos ir kontrolės sistemos vientisumą bei skaidrumą. 2.1.1. Stebėtojų tarybos nariai turėtų sąžiningai, rūpestingai ir atsakingai veikti bendrovės bei akcininkų naudai ir atstovauti jų interesams, atsižvelgdami į darbuotojų interesus ir visuomenės gerovę. Neaktualu Pagal AB „Rokiškio sūris“ įstatus Bendrovėje yra sudarytas tik vienas kolegialus organas – valdyba. Stebėtojų taryba Bendrovėje nėra sudaryta. Bendrovės akcininkai visas valdymo funkcijas nusprendė pavesti kolegialiam organui – valdybai. 2.1.2. Kai stebėtojų tarybos sprendimai gali skirtingai Neaktualu Žr.2.1.1 punktą. 1 Šio Kodekso prasme administracijos vadovai yra tie bendrovės darbuotojai, kurie užima aukščiausios grandies vadovaujančias pareigas. 126 paveikti bendrovės akcininkų interesus, stebėtojų taryba su visais akcininkais turėtų elgtis nešališkai. Ji turėtų užtikrinti, kad akcininkai būtų tinkamai informuojami apie bendrovės strategiją, rizikos valdymą ir kontrolę, interesų konfliktų sprendimą. 2.1.3. Stebėtojų taryba turėtų būti nešališka priimdama sprendimus, turinčius reikšmę bendrovės veiklai ir strategijai. Stebėtojų tarybos narių darbui ir sprendimams neturėtų daryti įtakos juos išrinkę asmenys. Neaktualu Žr.2.1.1 punktą 2.1.4. Stebėtojų tarybos nariai turėtų aiškiai reikšti savo prieštaravimą tuo atveju, kai mano, kad stebėtojų tarybos sprendimas gali pakenkti bendrovei. Nepriklausomi 2 stebėtojų tarybos nariai turėtų: a) išlikti nepriklausomi atlikdami analizę, priimdami sprendimus; b) nesiekti ir nepriimti jokių nepagrįstų lengvatų, kurios gali kelti abejonių, kad stebėtojų tarybos nariai nėra nepriklausomi. Neaktualu Žr.2.1.1 punktą 2.1.5. Stebėtojų taryba turėtų prižiūrėti, kad bendrovės mokesčių planavimo strategijos būtų sudaromos ir įgyvendinamos vadovaujantis teisės aktais, siekiant išvengti ydingos praktikos, nesusijusios su ilgalaikiais bendrovės ir jos akcininkų interesais, dėl ko gali atsirasti reputacijos, teisinė ar kita rizika. Neaktualu Žr.2.1.1 punktą 2.1.6. Bendrovė turėtų užtikrinti, kad stebėtojų taryba būtų aprūpinta pakankamais ištekliais (tarp jų ir finansiniais), reikalingais pareigoms atlikti, įskaitant teisę gauti visą reikiamą informaciją ir teisę kreiptis nepriklausomo profesionalaus patarimo į išorinius teisės, apskaitos ar kitokius specialistus stebėtojų tarybos ir jos komitetų kompetencijai priklausančiais klausimais. Neaktualu Žr.2.1.1 punktą 2.2.Stebėtojų tarybos sudarymas 1.1.3. Stebėtojų tarybos sudarymo tvarka turėtų užtikrinti tinkamą interesų konfliktų sprendimą, efektyvią ir sąžiningą bendrovės valdyseną. 2.2.1. Visuotinio akcininkų susirinkimo išrinkti stebėtojų tarybos nariai turėtų kolektyviai užtikrinti kvalifikacijos, profesinės patirties ir kompetencijų įvairovę, taip pat siekti lyčių pusiausvyros. Siekiant išlaikyti tinkamą stebėtojų tarybos narių turimos kvalifikacijos pusiausvyrą, turėtų būti užtikrinta, kad stebėtojų tarybos nariai, kaip visuma, turėtų įvairiapusių žinių, nuomonių ir patirties savo užduotims tinkamai atlikti. Neaktualu Žr.2.1.1 punktą 2.2.2. Stebėtojų tarybos nariai turėtų būti skiriami apibrėžtam laikotarpiui, su galimybe būti individualiai perrenkamiems naujai kadencijai tam, kad būtų užtikrintas būtinas profesinės patirties augimas. Neaktualu Žr.2.1.1 punktą 2.2.3.Stebėtojų tarybos pirmininku turėtų būti toks asmuo, Neaktualu Žr.2.1.1 punktą 2 Šio Kodekso prasme stebėtojų tarybos narių nepriklausomumo kriterijai yra suprantami taip, kaip Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 31 straipsnio 7 ir 8 dalyse yra apibrėžti nesusijusių asmenų kriterijai. 127 kurio esamos arba buvusios pareigos nebūtų kliūtis nešališkai veiklai vykdyti. Buvęs bendrovės vadovas ar valdybos narys tuoj pat neturėtų būti skiriamas į stebėtojų tarybos pirmininko pareigas. Kai bendrovė nusprendžia nesilaikyti šių rekomendacijų, turėtų būti pateikiama informacija apie priemones, kurių imtasi veiklos nešališkumui užtikrinti. 2.2.4. Stebėtojų tarybos nario pareigoms atlikti kiekvienas narys turėtų skirti pakankamai laiko ir dėmesio. Kiekvienas stebėtojų tarybos narys turėtų įsipareigoti taip apriboti kitus savo profesinius įsipareigojimus (ypač vadovaujančias pareigas kitose bendrovėse), kad jie netrukdytų tinkamai atlikti stebėtojų tarybos nario pareigas. Jeigu stebėtojų tarybos narys dalyvavo mažiau nei pusėje stebėtojų tarybos posėdžių per bendrovės finansinius metus, apie tai turėtų būti informuojami bendrovės akcininkai. Neaktualu Žr.2.1.1 punktą 2.2.5. Kai siūloma paskirti stebėtojų tarybos narį, turėtų būti skelbiama, kurie stebėtojų tarybos nariai laikomi nepriklausomais. Stebėtojų taryba gali nuspręsti, kad tam tikras jos narys, nors ir atitinka nepriklausomumo kriterijus, vis dėlto negali būti laikomas nepriklausomu dėl ypatingų asmeninių ar su bendrove susijusių aplinkybių. Neaktualu Žr.2.1.1 punktą 2.2.6. Stebėtojų tarybos nariams už jų veiklą ir dalyvavimą stebėtojų tarybos posėdžiuose atlygio dydį turėtų tvirtinti bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas. Neaktualu Žr.2.1.1 punktą 2.2.7. Kiekvienais metais stebėtojų taryba turėtų atlikti savo veiklos įvertinimą. Jis turėtų apimti stebėtojų tarybos struktūros, darbo organizavimo ir gebėjimo veikti kaip grupė vertinimą, taip pat kiekvieno stebėtojų tarybos nario kompetencijos ir darbo efektyvumo vertinimą bei vertinimą, ar stebėtojų taryba pasiekė nustatytų veiklos tikslų. Stebėtojų taryba turėtų bent kartą per metus paskelbti atitinkamą informaciją apie savo vidinę struktūrą ir veiklos procedūras. Neaktualu Žr.2.1.1 punktą 3. principas: Valdyba 3.1.Valdybos funkcijos ir atsakomybė 1.1.4. Valdyba turėtų užtikrinti bendrovės strategijos įgyvendinimą, taip pat tinkamą bendrovės valdyseną, atsižvelgiant į akcininkų, darbuotojų ir kitų interesų grupių interesus. 3.1.1. Valdyba turėtų užtikrinti bendrovės strategijos, kurią patvirtino stebėtojų taryba, jei ji sudaroma, įgyvendinimą. Tais atvejais, kai stebėtojų taryba nesudaroma, valdyba taip pat yra atsakinga už bendrovės strategijos patvirtinimą. Taip Bendrovėje sudaromas tik vienas kolegialus organas ir tai yra valdyba. Bendrovės valdyba atsako už tinkamą strateginį Bendrovės valdymą (tvirtina Bendrovės veiklos strategiją, tvirtina metinį biudžetą bei veiklos tikslus, priima svarbius teisės aktuose numatytus 128 sprendimus dėl bendrovės organizacinės valdymo struktūros). 3.1.2 Valdyba, kaip kolegialus bendrovės valdymo organas, atlieka jai Įstatyme ir bendrovės įstatuose priskirtas funkcijas, o tais atvejais, kai bendrovėje nesudaroma stebėtojų taryba, be kita ko, atlieka Įstatyme nustatytas priežiūros funkcijas. Valdyba, vykdydama jai priskirtas funkcijas, turėtų atsižvelgti į bendrovės, akcininkų, darbuotojų ir kitų interesų grupių poreikius, atitinkamai siekiant tvaraus verslo kūrimo. Taip Bendrovė vadovaujasi įmonės strateginiu planu, pagal kurį bendrovės valdymo organų misija yra sukurti ir išlaikyti stiprią, konkurencingą, finansiškai pajėgią ir techniškai modernią įmonę, kuriančią ir maksimaliai didinančią vertę akcininkams. Bendrovės turimais duomenimis, visi valdybos nariai veikia gera valia bendrovės bei akcininkų interesams, vadovaujasi bendrovės, o ne savo ar trečiųjų asmenų interesais, stengiasi išlaikyti savo nepriklausomumą priimant sprendimus. 3.1.3.Valdyba turėtų užtikrinti, kad bus laikomasi įstatymų ir bendrovės vidaus politikos nuostatų, taikomų bendrovei ar bendrovių grupei, kuriai priklauso ši bendrovė. Ji taip pat turėtų nustatyti atitinkamas rizikos valdymo ir kontrolės priemones užtikrinant reguliarią ir tiesioginę vadovų atskaitomybę. Taip Valdyba užtikrina, kad yra laikomasi įstatymų ir bendrovės vidaus politikos nuostatų, taikomų tiek pačiai bendrovei, tiek visai jos grupei. Taip pat bendrovėje veikia rizikos valdymo ir kontrolės programa. Rizikos valdymą vykdo Bendrovės vadovybė. 3.1.4. Valdyba taip pat turėtų užtikrinti, kad bendrovėje būtų įdiegtos priemonės, kurios įtrauktos į EBPO geros praktikos rekomendacijas 3 dėl vidaus kontrolės, etikos ir atitikties, siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi galiojančių įstatymų, taisyklių ir standartų. Taip Bendrovėje patvirtinta Antikorupcinė politika, kuria aiškiai ir viešai deklaruojamas neigiamas požiūris į kyšininkavimą ir korupciją. Šios politikos nuostatos taikomos visiems Bendrovės darbuotojams, atstovams, tarpininkams, tiekėjams. Taip pat Bendovėje patvirtinta - etikos kodeksas, žmogaus teisių politika, lygių galimybių politika, smurto ir priekabiavimo prevencijos politika ir asmens duomenų apsaugos politika. 3.1.5. Valdyba, skirdama bendrovės vadovą, turėtų atsižvelgti į tinkamą kandidato kvalifikacijos, patirties ir kompetencijos pusiausvyrą. Taip Valdyba, skirdama bendrovės vadovą, atsižvelgia į kandidato kvalifikaciją, jo patirtį bei kompetenciją. 3.1.Valdybos sudarymas 3 Nuoroda į EBPO geros praktikos rekomendacijas dėl vidaus kontrolės, etikos ir atitikties: https://www.oecd.org/daf/anti-bribery/44884389.pdf 129 3.2.1. Stebėtojų tarybos arba visuotinio akcininkų susirinkimo, jei stebėtojų taryba nesudaroma, išrinkti valdybos nariai turėtų kolektyviai užtikrinti kvalifikacijos, profesinės patirties ir kompetencijų įvairovę, taip pat siekti lyčių pusiausvyros. Siekiant išlaikyti tinkamą valdybos narių turimos kvalifikacijos pusiausvyrą, turėtų būti užtikrinta, kad valdybos nariai, kaip visuma, turėtų įvairiapusių žinių, nuomonių ir patirties savo užduotims tinkamai atlikti. Taip Bendrovės valdybos narius renka visuotinis akcininkų susirinkimas. Bendrovės valdybos nariai yra kvalifikuoti ir kompetentingi savo funkcijoms atlikti, turintys ilgametę vadovavimo patirtį. Vienas valdybos narys yra deleguotas strateginio investuotojo (Fonterra), kuris turi didelę patirtį įmonių strategijos kūrime, valdyme bei plėtroje tarptautinėse kompanijose. Kiti du nepriklausomi valdybos nariai taip pat turi didelę patirtį bendrojoje vadyboje, rinkodaroje, tarptautinių bendrų įmonių steigime bei valdyme. 3.2.2. Kandidatų į valdybos narius vardai, pavardės, informacija apie jų išsilavinimą, kvalifikaciją, profesinę patirtį, einamas pareigas, kitus svarbius profesinius įsipareigojimus ir potencialius interesų konfliktus turėtų būti atskleisti nepažeidžiant asmens duomenų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų stebėtojų tarybos posėdyje, kuriame bus renkama valdyba ar atskiri jos nariai. Jeigu stebėtojų taryba nesudaroma, šiame punkte nustatyta informacija turėtų būti pateikiama visuotiniam akcininkų susirinkimui. Valdyba kiekvienais metais turėtų kaupti šiame punkte nurodytus duomenis apie savo narius ir pateikti juos bendrovės metiniame pranešime. Taip Informacija apie kandidatus į Bendrovės valdybą, akcininkams pateikiama Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo nustatyta tvarka akcininkų susirinkimo medžiagoje, su kuria akcininkai gali susipažinti iš anksto. Informacija apie kolegialaus valdymo organų narius (vardai, pavardės, informacija apie jų išsilavinimą, kvalifikaciją, profesinę patirtį, dalyvavimą kitų įmonių veikloje, kitus svarbius profesinius įsipareigojimus) pateikiama Bendrovės rengiamose periodinėse ataskaitose bei interneto tinklalapyje. 3.2.3. Visi nauji valdybos nariai turėtų būti supažindinti su pareigomis, bendrovės struktūra bei veikla. Taip Visi nauji bendrovės valdybos nariai yra supažindinami su pareigomis, bendrovės struktūra bei veikla. 3.2.4. Valdybos nariai turėtų būti skiriami apibrėžtam laikotarpiui, su galimybe būti individualiai perrenkamiems naujai kadencijai tam, kad būtų užtikrintas būtinas profesinės patirties augimas ir pakankamai dažnas jų statuso pakartotinas patvirtinimas. Taip Bendrovėje Valdybos nariai yra renkami 4 metų kadencijai. Kadencijų skaičius yra neribojamas. Valdybos narius renka visuotinis akcininkų susirinkimas. Akcininkai, siūlydami kandidatus į valdybą ir už juos balsuodami, vadovaujasi savo požiūriu, kurie kandidatai geriausiai gali atstovauti akcininkų interesams. 3.2.5. Valdybos pirmininku turėtų būti toks asmuo, kurio esamos arba buvusios pareigos nebūtų kliūtis nešališkai veiklai vykdyti. Kai stebėtojų taryba nėra sudaroma, buvęs bendrovės vadovas tuoj pat neturėtų būti skiriamas į valdybos pirmininko postą. Kai bendrovė nusprendžia nesilaikyti šių rekomendacijų, turėtų būti pateikiama informacija apie priemones, kurių imtasi veiklos nešališkumui užtikrinti. Ne Bendrovės valdybos pirmininku yra paskirtas buvęs bendrovės vadovas. Valdybos nariai, skiriant buvusį bendrovės vadovą valdybos pirmininku vadovavosi jo turima ilgamete vadovavimo patirtimi bei kompetencija užimti valdybos primininko pareigas. 130 3.2.6. Valdybos nario pareigoms atlikti kiekvienas narys turėtų skirti pakankamai laiko ir dėmesio. Jeigu valdybos narys dalyvavo mažiau nei pusėje valdybos posėdžių per bendrovės finansinius metus, apie tai turėtų būti informuojama bendrovės stebėtojų taryba, jeigu stebėtojų taryba bendrovėje nėra sudaroma – visuotinis akcininkų susirinkimas. Taip Bendrovės nariai jiems skirtas funkcijas vykdo tinkamai: aktyviai dalyvauja kolegialaus organo posėdžiuose ir skiria pakankamai laiko savo, kaip kolegialaus nario, pareigų vykdymui. Visuose valdybos posėdžiuose yra reglamentuotas valdybos narių kvorumas, kas leidžia valdybai konstruktyviai priimti sprendimus. Per 2022 m. Valdyba pravedė 6 valdybos posėdžius. Visi valdybos posėdžiai vyko nuotoliniu būdu. Visuose valdybos posėdžiuose dalyvavo visi valdybos nariai. 3.2.7. Jeigu Įstatyme nustatytais atvejais renkant valdybą, kai nesudaroma stebėtojų taryba, dalis jos narių bus nepriklausomi 4 , turėtų būti skelbiama, kurie valdybos nariai laikomi nepriklausomais. Valdyba gali nuspręsti, kad tam tikras jos narys, nors ir atitinka visus Įstatyme nustatytus nepriklausomumo kriterijus, vis dėlto negali būti laikomas nepriklausomu dėl ypatingų asmeninių ar su bendrove susijusių aplinkybių. Ne Kadangi bendrovėje nesudaryta stebėtojų valdyba, į bendrovės valdybą yra išrinkti du nepriklausomi valdybos nariai, kurie atitinka LR Akcinių bendrovių įstatyme nustatytus nepriklausomumo kriterijus. AB „Rokiškio sūris“ valdybą sudaro 6 valdybos nariai. Kandidatus į valdybą gali siūlyti akcininkai, kuriems priklausančios akcijos suteikia ne mažiau kaip 1/20 visų balsų. 3.2.8. Valdybos nariams už jų veiklą ir dalyvavimą valdybos posėdžiuose atlygio dydį turėtų tvirtinti bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas. Taip Už darbą valdyboje jos nariams, visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu, vadovaujantis LR Akcinių bendrovių įstatymu, mokamas atlyginimas (tantjemos). Kito atlygio, už jų veiklą ir dalyvavimą posėdžiuose, valdybos nariai negauna. 3.2.9. Valdybos nariai turėtų sąžiningai, rūpestingai ir atsakingai veikti bendrovės bei akcininkų naudai ir atstovauti jų interesams, atsižvelgdami ir į kitus interesų turėtojus. Priimdami sprendimus jie neturėtų siekti asmeninių interesų, jiems turėtų būti taikomi susitarimai dėl nekonkuravimo, taip pat jie neturėtų pažeidžiant bendrovės interesus pasinaudoti verslo informacija ir galimybėmis, kurios yra susijusios su bendrovės veikla. Taip Bendrovės turimais duomenimis, visi valdybos nariai veikia gera valia bendrovės bei akcininkų interesams, vadovaujasi bendrovės, o ne savo ar trečiųjų asmenų interesais, stengiasi išlaikyti savo nepriklausomumą priimant sprendimus. 3.2.10. Kiekvienais metais valdyba turėtų atlikti savo veiklos įvertinimą. Jis turėtų apimti valdybos struktūros, darbo organizavimo ir gebėjimo veikti kaip grupė vertinimą, taip pat kiekvieno valdybos nario kompetencijos ir darbo efektyvumo vertinimą bei vertinimą, ar valdyba pasiekė nustatytų veiklos tikslų. Ne Bendrovėje nėra valdybos veiklos vertinimo praktikos. Kadangi du valdybos nariai priklauso Bendrovės vadovybei (Bendrovės funkciniai direktoriai) ir vienas valdybos narys - buvęs ilgametis 4 Šio Kodekso prasme valdybos narių nepriklausomumo kriterijai yra suprantami taip, kaip Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 33 straipsnio 7 dalyje yra apibrėžti nesusijusių asmenų kriterijai. 131 Valdyba turėtų bent kartą per metus nepažeidžiant asmens duomenų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų viešai paskelbti atitinkamą informaciją apie savo vidinę struktūrą ir veiklos procedūras. bendrovės vadovas, laikoma, kad valdyba turi pakankamai darbo organizavimo bei gebėjimo veikti kaip grupė. Todėl kompetencijos ir darbo efektyvumo vertinimo neatlieka. Kiti du valdybos nariai yra nepriklausomi nariai. 4. principas: Bendrovės stebėtojų tarybos ir valdybos darbo tvarka 1.1.5. Bendrovėje nustatyta stebėtojų tarybos, jeigu ji sudaroma, ir valdybos darbo tvarka turėtų užtikrinti efektyvų šių organų darbą ir sprendimų priėmimą, skatinti aktyvų bendrovės organų bendradarbiavimą. 4.1. Valdyba ir stebėtojų taryba, jei ji sudaroma, turėtų glaudžiai bendradarbiauti, siekdama naudos tiek bendrovei, tiek ir jos akcininkams. Gera bendrovių valdysena reikalauja atviros diskusijos tarp valdybos ir stebėtojų tarybos. Valdyba turėtų reguliariai, o esant reikalui – nedelsiant informuoti stebėtojų tarybą apie visus svarbius bendrovei klausimus, susijusius su planavimu, verslo plėtra, rizikų valdymu ir kontrole, įsipareigojimų laikymusi bendrovėje. Valdyba turėtų informuoti stebėtojų tarybą apie faktinius verslo plėtros nukrypimus nuo anksčiau suformuluotų planų ir tikslų, nurodant to priežastis. Ne Bendrovėje nėra sudaryta stebėtojų taryba. Bendrovės akcininkai visas valdymo funkcijas nusprendė pavesti vienam kolegialiam organui – valdybai. Jie įsitikinę. kad užtikrinti efektyvų Bendrovės valdymą pakanka vieno kolegialaus organo – valdybos. 4.2. Bendrovės kolegialių organų posėdžius rekomenduojama rengti atitinkamu periodiškumu pagal iš anksto patvirtintą grafiką. Kiekviena bendrovė pati sprendžia, kokiu periodiškumu šaukti kolegialių organų posėdžius, tačiau rekomenduojama juos rengti tokiu periodiškumu, kad būtų užtikrintas nepertraukiamas esminių bendrovės valdysenos klausimų sprendimas. Bendrovės kolegialių organų posėdžiai turėtų būti šaukiami bent kartą per metų ketvirtį. Taip Valdybos posėdžiai vyksta pagal iš anksto Valdybos darbo reglamente patvirtintą grafiką, t. y. ne rečiau kaip kartą per 3 mėnesius, o esant reikalui ir dažniau. Visiems valdybos nariams ne vėliau kaip likus 5 (penkioms) dienoms iki valdybos posėdžio kartu su pranešimu apie posėdžio šaukimą siunčiama valdybos posėdžio darbotvarkė, nurodant klausimus, kurie bus nagrinėjami posėdyje. Planinius valdybos posėdžius kviečia jos pirmininkas, jam nesant - jo pavaduotojas. 4.3. Kolegialaus organo nariai apie šaukiamą posėdį turėtų būti informuojami iš anksto, kad turėtų pakankamai laiko tinkamai pasirengti posėdyje nagrinėjamų klausimų svarstymui ir galėtų vykti diskusija, po kurios būtų priimami sprendimai. Kartu su pranešimu apie šaukiamą posėdį kolegialaus organo nariams turėtų būti pateikta visa reikalinga su posėdžio darbotvarke susijusi medžiaga. Darbotvarkė posėdžio metu neturėtų būti keičiama ar papildoma, išskyrus atvejus, kai posėdyje dalyvauja visi kolegialaus organo nariai ir jie sutinka su tokiu darbotvarkės pakeitimu ar papildymu arba kai neatidėliotinai reikia spręsti svarbius bendrovei klausimus. Taip Darbotvarkė posėdžio metu galima pildyti tik tuo atveju, jei posėdyje dalyvauja visi valdybos nariai, yra svarbus klausimas ir visi valdybos nariai sutinka, kad jis būtų neatidėliotinai sprendžiamas. 4.4. Siekiant koordinuoti bendrovės kolegialių organų darbą bei užtikrinti efektyvų sprendimų priėmimo procesą, Neaktualu Bendrovėje nėra sudaroma stebėtojų taryba, todėl šios 132 bendrovės kolegialių priežiūros ir valdymo organų pirmininkai turėtų tarpusavyje derinti šaukiamų posėdžių datas, jų darbotvarkes, glaudžiai bendradarbiauti spręsdami kitus su bendrovės valdysena susijusius klausimus. Bendrovės stebėtojų tarybos posėdžiai turėtų būti atviri bendrovės valdybos nariams, ypač tais atvejais, kai posėdyje svarstomi klausimai, susiję su valdybos narių atšaukimu, atsakomybe, atlygio nustatymu. nuostatos bendrovė negali laikytis. 5. principas: Skyrimo, atlygio ir audito komitetai 5.1.Komitetų paskirtis ir sudarymas 1.1.6. Bendrovėje sudaryti komitetai turėtų didinti stebėtojų tarybos, o jei stebėtojų taryba nesudaroma, valdybos, kuri atlieka priežiūros funkcijas, darbo efektyvumą užtikrinant, kad sprendimai būtų priimami juos tinkamai apsvarsčius, ir padėti organizuoti darbą taip, kad sprendimams nedarytų įtakos esminiai interesų konfliktai. 1.1.7. Komitetai turėtų veikti nepriklausomai bei principingai ir teikti rekomendacijas, susijusias su kolegialaus organo sprendimu, tačiau galutinį sprendimą priima pats kolegialus organas. 5.1.1. Atsižvelgiant į konkrečias su bendrove susijusias aplinkybes, pasirinktą bendrovės valdysenos struktūrą, bendrovės stebėtojų taryba, o tais atvejais, kai ji nesudaroma - valdyba, kuri atlieka priežiūros funkcijas, sudaro komitetus. Kolegialiam organui rekomenduojama suformuoti skyrimo, atlygio ir audito komitetus 5 . Taip/ Ne Bendrovėje yra sudarytas Audito komitetas. Audito komitetas buvo suformuotas ir išrinktas 2009 m. balandžio 24 d. visuotiniame akcininkų susirinkime. Šiame visuotiniame akcininkų susirinkime buvo patvirtinti Audito komiteto sudarymo ir veiklos nuostatai. 2021 m. balandžio 30 d. Bendrovės visuotiniame akcininkų susirinkime buvo išrinkti nauji 3 audito komiteto nariai, iš kurių 2 yra nepriklausomi nariai. Audito komiteto nariai išrinkti 4 metų kadencijai. Audito komitetas yra nepriklausomas, objektyvus stebėjimo, tyrimo, vertinimo ir konsultavimo veikla užsiimantis komitetas, skirtas organizacijos veiklai gerinti ir pridėtinei vertei kurti. Jo pagrindinė funkcija yra sistemingai ir visapusiškai vertinti ir skatinti gerinti organizacijos rizikos valdymo, kontrolės ir priežiūros procesų veiksmingumą bei teikti išvadas Valdybai bei Vadovybei dėl tikslų ir uždavinių įgyvendinimo, rizikos valdymo procedūrų, vidaus kontrolės 5.1.2. Bendrovės gali nuspręsti suformuoti mažiau nei tris komitetus. Tokiu atveju bendrovės turėtų pateikti paaiškinimą, kodėl jos pasirinko alternatyvų požiūrį ir kaip pasirinktas požiūris atitinka trims atskiriems komitetams nustatytus tikslus. 5 Teisės aktai gali numatyti pareigą sudaryti atitinkamą komitetą. Pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito įstatymas nustato, kad viešojo intereso įmonės (įskaitant, bet neapsiribojant, akcinėse bendrovėse, kurių vertybiniais popieriais prekiaujama Lietuvos Respublikos ir (arba) bet kurios kitos valstybės narės reguliuojamoje rinkoje), privalo sudaryti audito komitetą (teisės aktai numato išimčių, kada audito komiteto funkcijas gali atlikti priežiūros funkcijas atliekantis kolegialus organas). 133 funkcionavimo. Bendrovėje skyrimo ir atlygio komitetai nėra suformuoti. Kadangi Bendovės valdybą sudaro kompetentingi nariai ir jie savo veiklą atlieka efektyviai, šiuo metu Bendrovė nemato poreikio turėti kitų komitetų. 5.1.3. Bendrovėse formuojamiems komitetams nustatytas funkcijas teisės aktų numatytais atvejais gali atlikti pats kolegialus organas. Tokiu atveju šio Kodekso nuostatos, susijusios su komitetais (ypač dėl jų vaidmens, veiklos ir skaidrumo), kai tinka, turėtų būti taikomos visam kolegialiam organui. Neaktualu Bendrovės valdyba neatlieka Audito komitetui priskirtų funkcijų. 5.1.4. Kolegialaus organo sukurti komitetai paprastai turėtų susidėti bent iš trijų narių. Atsižvelgiant į teisės aktų reikalavimus, komitetai gali būti sudaryti tik iš dviejų narių. Kiekvieno komiteto nariai turėtų būti parenkami pirmiausia atsižvelgiant į jų kompetenciją, pirmenybę teikiant nepriklausomiems kolegialaus organo nariams. Valdybos pirmininkas neturėtų būti komitetų pirmininku. Taip Audito komitetą sudaro 3 nariai, kurių du yra nepriklausomi, turintys ne mažesnę kaip 5 metų patirtį apskaitos srityje, turintys atitinkamą patirtį listinguojamų bendrovių finansų ir apskaitos srityse. Valdybos pirmininkas nėra komiteto narys. 5.1.5. Kiekvieno suformuoto komiteto įgaliojimus turėtų nustatyti pats kolegialus organas. Komitetai turėtų vykdyti savo pareigas laikydamiesi nustatytų įgaliojimų ir reguliariai informuoti kolegialų organą apie savo veiklą ir jos rezultatus. Kiekvieno komiteto įgaliojimai, apibrėžiantys jo vaidmenį ir nurodantys jo teises bei pareigas, turėtų būti paskelbti bent kartą per metus (kaip dalis informacijos, kurią bendrovė kasmet skelbia apie savo valdysenos struktūrą ir praktiką). Bendrovės taip pat kasmet savo metiniame pranešime, nepažeidžiant asmens duomenų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, turėtų skelbti esamų komitetų pranešimus apie jų sudėtį, posėdžių skaičių ir narių dalyvavimą posėdžiuose per praėjusius metus, taip pat apie pagrindines savo veiklos kryptis ir veiklos rezultatus. Taip Audito komitetas vadovaujasi komiteto sudarytais ir Visuotinio akcininkų susirinkimo patvirtintais veiklos nuostatais. Šie nuostatai nustato taisykles, apibrėžiančias Audito komiteto teises ir pareigas, Audito komiteto dydį, narystės Audito komitete laikotarpį, Audito komiteto narių išsilavinimo, profesinės patirties reikalavimus bei nepriklausomumo principus. Audito komitetas kiekvienais metais pateikia metinę veiklos ataskaitą visuotiniam akcininkų susirinkimui, kurioje skelbia komiteto sudėtį, posėdžių skaičių ir narių dalyvavimą posėdžiuose, aprašo atliktus darbus ir pateikia rezultatus. 5.1.6. Siekiant užtikrinti komitetų savarankiškumą ir objektyvumą, kolegialaus organo nariai, kurie nėra komiteto nariai, paprastai turėtų turėti teisę dalyvauti komiteto posėdžiuose tik komitetui pakvietus. Komitetas gali pakviesti arba reikalauti, kad posėdyje dalyvautų tam tikri bendrovės darbuotojai arba ekspertai. Kiekvieno komiteto pirmininkui turėtų būti sudarytos sąlygos tiesiogiai palaikyti ryšius su akcininkais. Atvejus, kuriems Taip Kolegialaus organo nariai sprendimus priima savo narių posėdžiuose, tačiau tam tikrais atvejai komitetas kviečiasi į savo posėdžius Bendrovės vadovą bei atsakingus Bendrovės darbuotojus, kurie yra atsakingi už svarstomų klausimų veiklos sritis. Taip pat 134 esant tai turėtų būti daroma, reikėtų nurodyti komiteto veiklą reglamentuojančiose taisyklėse. Audito komiteto pirmininkui yra sudarytos sąlygos palaikyti ryšius su akcininkais. 5.2.Skyrimo komitetas. 5.2.1. Pagrindinės skyrimo komiteto funkcijos turėtų būti šios: 1) parinkti kandidatus į laisvas priežiūros, valdymo organų narių ir administracijos vadovų vietas bei rekomenduoti kolegialiam organui juos svarstyti. Skyrimo komitetas turėtų įvertinti įgūdžių, žinių ir patirties pusiausvyrą valdymo organe, parengti funkcijų ir gebėjimų, kurių reikia konkrečiai pozicijai, aprašą ir įvertinti įpareigojimui atlikti reikalingą laiką; 2) reguliariai vertinti priežiūros ir valdymo organų struktūrą, dydį, sudėtį, narių įgūdžius, žinias ir veiklą, teikti kolegialiam organui rekomendacijas, kaip siekti reikiamų pokyčių; 3) reikiamą dėmesį skirti tęstinumo planavimui. Ne Bendrovėje skyrimo komitetas nėra sudarytas. 5.2.2. Sprendžiant klausimus, susijusius su kolegialaus organo nariais, kurie su bendrove yra susiję darbo santykiais, ir administracijos vadovais, turėtų būti konsultuojamasi su bendrovės vadovu, suteikiant jam teisę teikti pasiūlymus Skyrimo komitetui. 5.3.Atlygio komitetas. Ne Bendrovėje Atlygio komitetas nėra sudarytas. Bendrovėje yra įgyvendinta atlygimų politika, apimanti visas atlyginimų formas, įskaitant fiksuotą atlyginimą, nuo veiklos rezultatų priklausomas išmokas, pensijų modulius bei išeitines išmokas. Bendrovėje šią tvarką tvirtina Bendrovės vadovybė suderinus su Bendrovėje veikiančiu profsąjungos komitetu. Pagrindinės atlygio komiteto funkcijos turėtų būti šios: 1)teikti kolegialiam organui svarstyti pasiūlymus dėl atlygio politikos, taikomos priežiūros ir valdymo organų nariams ir administracijos vadovams. Tokia politika turėtų apimti visas atlygio formas, įskaitant fiksuotą atlygį, nuo veiklos rezultatų priklausančio atlygio, skatinimo finansinėmis priemonėmis sistemas, pensijų modelius, išeitines išmokas, taip pat sąlygas, kurios leistų bendrovei susigrąžinti sumas arba sustabdyti mokėjimus, nurodant aplinkybes, dėl kurių būtų tikslinga tai padaryti; 2)teikti kolegialiam organui pasiūlymus dėl individualaus atlygio kolegialių organų nariams ir administracijos vadovams siekiant, kad jie atitiktų bendrovės atlygio politiką ir šių asmenų veiklos įvertinimą; 3)reguliariai peržiūrėti atlygio politiką bei jos įgyvendinimą. 5.4 Audito komitetas. 135 5.4.1. Pagrindinės audito komiteto funkcijos yra apibrėžtos teisės aktuose, reglamentuojančiuose audito komiteto veiklą 6 . Taip Audito komitetas vadovaujasi Bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo patvirtintais Audito komiteto nuostatais. Audito komitetas vykdo nepriklausomą, objektyvią stebėjimo, tyrimo, vertinimo ir konsultavimo veiklą, skirtą bendrovės veiklai gerinti ir pridėtinei vertei kurti. 5.4.2. Visi komiteto nariai turėtų būti aprūpinti išsamia informacija, susijusia su specifiniais bendrovės apskaitos, finansiniais ir veiklos ypatumais. Bendrovės administracijos vadovai turėtų informuoti audito komitetą apie svarbių ir neįprastų sandorių apskaitos būdus, kai apskaita gali būti vykdoma skirtingais būdais. Taip Visiems komiteto nariams yra suteikiama išsami informacija, susijusi su specifiniais bendrovės apskaitos, finansiniais ir veiklos ypatumais, bei komiteto nariams pareikalavus suteikiama informacija apie svarbių sandorių vykdymą. 5.4.3. Audito komitetas turėtų nuspręsti, ar jo posėdžiuose turi dalyvauti (jei taip, tai kada) valdybos pirmininkas, bendrovės vadovas, vyriausiasis finansininkas (arba viršesni darbuotojai, atsakingi už finansus bei apskaitą), vidaus auditorius ir išorės auditorius. Komitetas turėtų turėti galimybę prireikus susitikti su atitinkamais asmenimis, nedalyvaujant valdymo organų nariams. Taip Audito komitetas sprendžia dėl kitų asmenų dalyvavimo jo posėdžiuose ir esant reikalui, Audito komitetas kviečiasi į savo posėdžius Bendrovės vadovą bei atsakingus Bendrovės darbuotojus, kurie yra atsakingi už svarstomų klausimų veiklos sritis. Taip pat Audito komiteto pirmininkui yra sudarytos sąlygos palaikyti ryšius su akcininkais. 5.4.4. Audito komitetas turėtų būti informuotas apie vidaus auditorių darbo programą ir gauti vidaus audito ataskaitas arba periodinę santrauką. Audito komitetas taip pat turėtų būti informuotas apie išorės auditorių darbo programą ir turėtų iš audito įmonės gauti ataskaitą, kurioje būtų aprašomi visi ryšiai tarp nepriklausomos audito įmonės ir bendrovės bei jos grupės. Taip Audito komitetas yra informuojamas apie vidaus auditoriaus atliktus darbus bei gauna išvadas apie atliktus tyrimus. Audito komitetas kiekvienais metais gauna ataskaitas iš išorės auditorių, kuriose yra aprašomi visi ryšiai tarp nepriklausomos audito įmonės ir Bendrovės bei jos grupės. 5.4.5. Audito komitetas turėtų tikrinti, ar bendrovė laikosi galiojančių nuostatų, reglamentuojančių darbuotojų galimybę pateikti skundą arba anonimiškai pranešti apie įtarimus, kad bendrovėje daromi pažeidimai, ir turėtų užtikrinti, kad būtų nustatyta tvarka proporcingam ir nepriklausomam tokių klausimų tyrimui ir atitinkamiems tolesniems veiksmams. Taip Bendrovė yra suteikusi darbuotojams galimybę pateikti skundus arba anonimiškus pranešimus apie Bendrovėje daromus pažeidimus, tačiau Bendrovė tokių skundų ar pranešimų per ataskaitinį laikotarpį nėra gavusi. 6 Audito komitetų veiklos klausimus reglamentuoja 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas Nr. 537/2014 dėl konkrečių viešojo intereso įmonių teisės aktų nustatyto audito reikalavimų, Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito įstatymas, taip pat Lietuvos banko patvirtintos taisyklės, reglamentuojančios audito komitetų veiklą. 136 5.4.6. Audito komitetas turėtų teikti stebėtojų tarybai, jei ji nesudaroma – valdybai, savo veiklos ataskaitas bent kartą per šešis mėnesius, tuo metu, kai tvirtinamos metinės ir pusės metų ataskaitos. Taip Audito komitetas analizuoja ir vertina bendrovės metines ir pusmečio finansines ataskaitas, teikia rekomendacijas valdybai dėl jų patvirtinimo, kartu pateikdamas ir savo to laikotarpio veiklos ataskaitas. 6. principas: Interesų konfliktų vengimas ir atskleidimas 1.1.8. Bendrovės valdysenos sistema turėtų skatinti bendrovės priežiūros ir valdymo organų narius vengti interesų konfliktų bei užtikrinti skaidrų ir efektyvų bendrovės priežiūros ir valdymo organų narių interesų konfliktų atskleidimo mechanizmą. 1.1.9. Bendrovės valdymo sistema turėtų pripažinti interesų turėtojų teises, įtvirtintas įstatymuose, ir skatinti aktyvų bendrovės ir interesų turėtojų bendradarbiavimą kuriant bendrovės gerovę, darbo vietas ir finansinį stabilumą. Šio principo kontekste sąvoka interesų turėtojai apima investuotojus, darbuotojus, kreditorius, tiekėjus, klientus, vietos bendruomenę ir kitus asmenis, turinčius interesų konkrečioje bendrovėje. Bendrovės priežiūros ir valdymo organo narys turėtų vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti bendrovės interesams. Jeigu tokia situacija vis dėlto atsirado, bendrovės priežiūros ar valdymo organo narys turėtų per protingą terminą pranešti kitiems to paties organo nariams arba jį išrinkusiam bendrovės organui, arba bendrovės akcininkams apie tokią interesų prieštaravimo situaciją, nurodyti interesų pobūdį ir, jeigu įmanoma, vertę. Taip Bendrovės valdymo organų nariai elgiasi taip, kad nekiltų interesų konfliktas su Bendrove. Ataskaitiniu laikotarpiu nėra žinoma nei vieno interesų konflikto tarp Bendrovės ir jos valdymo organo nario atvejo. 7. principas: Bendrovės atlygio politika 1.1.10. Bendrovėje nustatyta atlygio politika, jos peržiūrėjimo ir paskelbimo tvarka turėtų užkirsti kelią galimiems interesų konfliktams ir piktnaudžiavimui nustatant kolegialių organų narių ir administracijos vadovų atlygį, taip pat užtikrinti bendrovės atlygio politikos viešumą, skaidrumą, taip pat ir ilgalaikę bendrovės strategiją. 7.1. Bendrovė turėtų patvirtinti ir paskelbti bendrovės interneto tinklalapyje atlygio politiką, kuri turėtų būti reguliariai peržiūrima ir atitiktų ilgalaikę bendrovės strategiją. Taip/Ne Bendrovėje yra įdiegta ir veikia Bendrovės vadovybės patvirtinta atlygio politika, tačiau ji nėra skelbiama bendrovės interneto tinklapyje. 2020 m. bendrovės eiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime buvo patvirtinta Atlygio politika, kuri yra paskelbta bendrovės interneto tinklalapyje. 7.2. Atlygio politika turėtų apimti visas atlygio formas, įskaitant fiksuotą atlygį, nuo veiklos rezultatų priklausančio atlygio, skatinimo finansinėmis priemonėmis sistemas, pensijų modelius, išeitines išmokas, taip pat sąlygas, kurios numatytų atvejus, kada bendrovė gali susigrąžinti išmokėtas sumas arba sustabdyti mokėjimus Taip Bendrovėje yra įgyvendinta atlygio politika, apimanti visas atlyginimų formas, įskaitant fiksuotą atlyginimą, nuo veiklos rezultatų priklausomas išmokas, pensijų modulius bei išeitines išmokas. 137 7.3. Siekiant vengti galimų interesų konfliktų, atlygio politika turėtų numatyti, kad kolegialių organų, kurie vykdo priežiūros funkcijas, nariai neturėtų gauti atlygio, kuris priklausytų nuo bendrovės veiklos rezultatų. Taip Žr. 3.2.8 punktą. 7.4. Atlygio politika turėtų pateikti pakankamai išsamią informaciją apie išeitinių išmokų politiką. Išeitinės išmokos neturėtų viršyti nustatytos sumos arba nustatyto metinių atlyginimų skaičiaus ir apskritai neturėtų būti didesnės negu dvejų metų fiksuoto atlygio dalis arba jos ekvivalento suma. Išeitinės išmokos neturėtų būti mokamos, jei sutartis nutraukiama dėl blogų veiklos rezultatų. Taip Išeitinės išmokos skiriamos vadovaujantis LR Darbo kodekso 5 skyriaus nuostatomis bei Bendrovėje veikiančia Kolektyvine sutartimi. 7.5. Jei bendrovėje taikoma skatinimo finansinėmis priemonėmis sistema, atlygio politikoje turėtų būti pateikta pakankamai išsami informacija apie akcijų išlaikymą po teisių suteikimo. Tuo atveju, kai atlygis yra pagrįstas akcijų skyrimu, teisė į akcijas neturėtų būti suteikiama mažiausiai trejus metus po jų skyrimo. Po teisių suteikimo kolegialių organų nariai ir administracijos vadovai turėtų išlaikyti tam tikrą skaičių akcijų iki jų kadencijos pabaigos, priklausomai nuo poreikio padengti kokias nors išlaidas, susijusias su akcijų įsigijimu. Ne Bendrovėje nėra taikoma skatinimo finansinėmis priemonėmis sistema. 7.6. Bendrovė turėtų paskelbti bendrovės interneto tinklalapyje informaciją apie atlygio politikos įgyvendinimą, kurioje daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama kolegialių organų ir vadovų atlygio politikai ateinančiais, o kur tinka – ir tolesniais finansiniais metais. Joje taip pat turėtų būti apžvelgiama, kaip atlygio politika buvo įgyvendinama praėjusiais finansiniais metais. Tokio pobūdžio informacijoje neturėtų būti komercinę vertę turinčios informacijos. Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas esminiams bendrovės atlygio politikos pokyčiams, lyginant su praėjusiais finansiniais metais. Ne Žr.7.1. punktą. 7.7. Rekomenduojama, kad atlygio politika arba bet kuris esminis atlygio politikos pokytis turėtų būti įtraukiamas į visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkę. Schemoms, pagal kurias kolegialaus organo nariams ir darbuotojams yra atlyginama akcijomis arba akcijų opcionais, turėtų pritarti visuotinis akcininkų susirinkimas. Ne Žr.7.1. punktą. 8. principas: Interesų turėtojų vaidmuo bendrovės valdysenoje 1.1.11. Bendrovės valdysenos sistema turėtų pripažinti interesų turėtojų teises, įtvirtintas įstatymuose ar abipusiuose susitarimuose, ir skatinti aktyvų bendrovės ir interesų turėtojų bendradarbiavimą, kuriant bendrovės gerovę, darbo vietas ir finansinį stabilumą. Šio principo kontekste sąvoka interesų turėtojai apima investuotojus, darbuotojus, kreditorius, tiekėjus, klientus, vietos bendruomenę ir kitus asmenis, turinčius interesų konkrečioje bendrovėje. 8.1. Bendrovės valdysenos sistema turėtų užtikrinti, kad būtų gerbiamos interesų turėtojų teisės ir teisėti interesai. Taip Bendrovės valdymo sistema užtikrina, kad būtų gerbiamos tos interesų turėtojų teises, kurias gina įstatymai. Bendrovėje yra sudarytos sąlygos interesų turėtojams dalyvauti bendrovės 8.2. Bendrovės valdysenos sistema turėtų sudaryti sąlygas interesų turėtojams dalyvauti bendrovės valdysenoje 138 įstatymų nustatyta tvarka. Interesų turėtojų dalyvavimo bendrovės valdysenoje pavyzdžiai galėtų būti darbuotojų ar jų atstovų dalyvavimas priimant svarbius bendrovei sprendimus, konsultacijos su darbuotojais ar jų atstovais bendrovės valdysenos ir kitais svarbiais klausimais, darbuotojų dalyvavimas bendrovės akciniame kapitale, kreditorių įtraukimas į bendrovės valdyseną bendrovės nemokumo atvejais ir kita. valdyme - Bendrovės darbuotojų bei pieno gamintojų dalyvavimas Bendrovės akciniame kapitale. Didžioji dalis darbuotojų yra Bendrovės akcininkai, todėl jie tiesiogiai dalyvauja bendrovės valdysenoje. Interesų turėtojams, dalyvaujantiems valdymo procese, sudaromos sąlygos susipažinti su reikiama informacija bei balsuoti priimant atitinkamus sprendimus. Be to Bendrovė yra sudariusi sąlygas konfidencialiai pranešti apie neteisėtą ar neetišką praktiką. 8.3. Kai interesų turėtojai dalyvauja bendrovės valdysenos procese, jiems turėtų būti sudaromos sąlygos susipažinti su reikiama informacija. 8.4. Interesų turėtojams turėtų būti sudarytos sąlygos konfidencialiai pranešti apie neteisėtą ar neetišką praktiką priežiūros funkciją vykdančiam kolegialiam organui. 9. principas: Informacijos atskleidimas 1.1.12. Bendrovės valdysenos sistema turėtų užtikrinti, kad informacija apie visus esminius bendrovės klausimus, įskaitant finansinę situaciją, veiklą ir bendrovės valdyseną, būtų atskleidžiama laiku ir tiksliai. 9.1. Nepažeidžiant bendrovės konfidencialios informacijos ir komercinių paslapčių tvarkos, taip pat asmens duomenų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, bendrovės viešai atskleidžiama informacija turėtų apimti, įskaitant, bet neapsiribojant: Taip Šioje rekomendacijoje nurodyta informacija, laikantis duomenų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų ir konfidencialios informacijos tvarkos, atskleidžiama Bendrovės metiniuose ir pusmečio pranešimuose. Ši informacija skelbiama AB Nasdaq Vilnius vertybinių popierių biržos tinklapyje bei Bendrovės interneto svetainėje. 9.1.1. bendrovės veiklą ir finansinius rezultatus; 9.1.2. bendrovės veiklos tikslus ir nefinansinę informaciją; 9.1.3. asmenis nuosavybės teise turinčius bendrovės akcijų paketą ar jį tiesiogiai ir (ar) netiesiogiai, ir (ar) kartu su susijusiais asmenimis valdančius, taip pat įmonių grupės struktūrą bei jų tarpusavio ryšius, nurodant galutinį naudos gavėją; 9.1.4. bendrovės priežiūros ir valdymo organų narius, kurie iš jų yra laikomi nepriklausomais, bendrovės vadovą, jų turimas akcijas ar balsus bendrovėje bei dalyvavimą kitų bendrovių valdysenoje, jų kompetenciją, atlygį; 9.1.5. esamų komitetų pranešimus apie jų sudėtį, posėdžių skaičių ir narių dalyvavimą posėdžiuose per praėjusius metus, taip pat apie pagrindines savo veiklos kryptis ir veiklos rezultatus; 9.1.6. galimus numatyti esminius rizikos veiksnius, bendrovės rizikos valdymo ir priežiūros politiką; 139 9.1.7. bendrovės sandorius su susijusiomis šalimis; 9.1.8. pagrindinius klausimus, susijusius su darbuotojais ir kitais interesų turėtojais (pavyzdžiui, žmogiškųjų išteklių politika, darbuotojų dalyvavimas bendrovės valdysenoje, skatinimas bendrovės akcijomis ar akcijų opcionais, santykiai su kreditoriais, tiekėjais, vietos bendruomene ir kt.); 9.1.9. bendrovės valdysenos struktūrą ir strategiją; 9.1.10. socialinės atsakomybės politikos, kovos su korupcija iniciatyvas ir priemones, svarbius vykdomus ar planuojamus investicinius projektus. Šis sąrašas laikytinas minimaliu, ir bendrovės yra skatinamos neapsiriboti tik informacijos, nurodytos šiame sąraše, atskleidimu. Šis Kodekso principas neatleidžia bendrovės nuo pareigos atskleisti informaciją, numatytą teisės aktuose. 9.2. Atskleidžiant 9.1 rekomendacijos 9.1.1 punkte nurodytą informaciją, rekomenduojama bendrovei, kuri yra patronuojanti kitų bendrovių atžvilgiu, atskleisti informaciją apie visos įmonių grupės konsoliduotus rezultatus. Taip Bendrovė atskleidžia informaciją apie Bendrovės ir jos dukterinių įmonių grupės konsoliduotus rezultatus. Informacija atskleidžiama konsoliduotame metiniame pranešime bei konsoliduotose pusmečio finansinėse ataskaitose. 9.3. Atskleidžiant 9.1 rekomendacijos 9.1.4 punkte nurodytą informaciją, rekomenduojama pateikti informaciją apie bendrovės priežiūros ir valdymo organų narių, bendrovės vadovo profesinę patirtį, kvalifikaciją ir potencialius interesų konfliktus, kurie galėtų paveikti jų sprendimus. Taip pat rekomenduojama atskleisti bendrovės priežiūros ir valdymo organų narių, bendrovės vadovo iš bendrovės gaunamą atlygį ar kitokias pajamas, kaip tai detaliau reglamentuojama 7 principe. Taip Rekomendacijoje nurodyta informacija pateikiama Bendrovės metiniuose ir pusmečio pranešimuose. Konsoliduotame metiniame pranešime atskleidžiama informacija apie bendras su darbuotojais susijusias sąnaudas, pagrindinius Bendrovės vadovui per metus išmokėtų atlyginimų sumą, Atlygio ataskaitoje pateikiama informacija apie kolegialaus organo narių gautą atlygį. 9.4. Informacija turėtų būti atskleidžiama tokiu būdu, kad jokie akcininkai ar investuotojai nebūtų diskriminuojami informacijos gavimo būdo ir apimties atžvilgiu. Informacija turėtų būti atskleidžiama visiems ir vienu metu. Taip Bendrovė visą reglamentuojamą informaciją atskleidžia per AB Nasdaq Vilnius naujienų platinimo sistemą. Taip užtikrinama galimybė su ja susipažinti kuo platesnei visuomenei. Informacija vienu metu pateikiama ir lietuvių ir anglų kalbomis. Be to, informaciją bendrovė skelbia prieš arba po Nasdaq Vilnius prekybos sesijos, kad visi bendrovės akcininkai ir investuotojai turėtų vienodas galimybes susipažinti su informacija bei priimti atitinkamus investicinius sprendimus. Bendrovė 140 informacijos, galinčios turėti įtakos jos išleistų vertybinių popierių kainai neatskleidžia komentaruose, interviu ar kitais būdais tol, kol tokia informacija viešai paskelbiama per Centrinę reglamentuojamos informacijos bazę. 10. principas: Bendrovės audito įmonės parinkimas Bendrovės audito įmonės parinkimo mechanizmas turėtų užtikrinti audito įmonės išvados ir nuomonės nepriklausomumą. 10.1. Siekiant gauti objektyvią nuomonę dėl bendrovės finansinės padėties ir finansinių veiklos rezultatų, bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio ir metiniame pranešime pateikiamos finansinės informacijos patikrinimą turėtų atlikti nepriklausoma audito įmonė. Taip Nepriklausoma audito įmonė atlieka atskirų ir konsoliduotų Bendrovės ir jos dukterinių įmonių (grupės) metinių finansinių ataskaitų auditą pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus priimtus Europos Sąjungoje. Nepriklausoma audito įmonė taip pat įvertina metinio pranešimo atitikimą audituotoms finansinėms ataskaitoms. 10.2. Rekomenduojama, kad audito įmonės kandidatūrą visuotiniam akcininkų susirinkimui siūlytų bendrovės stebėtojų taryba, o jeigu ji bendrovėje nesudaroma - bendrovės valdyba. Taip Audito įmonės kandidatūrą visuotiniam akcininkų susirinkimui siūlo bendrovės valdyba. 10.3. Jei audito įmonė yra gavusi iš bendrovės užmokestį už suteiktas ne audito paslaugas, bendrovė turėtų tai atskleisti viešai. Šia informacija taip pat turėtų disponuoti bendrovės stebėtojų taryba, o jeigu ji bendrovėje nesudaroma – bendrovės valdyba, svarstydama, kurią audito įmonės kandidatūrą pasiūlyti visuotiniam akcininkų susirinkimui. Taip Informacija apie užmokestį audito bendrovei pateikiama viešai Bendrovės metiniuose pranešimuose. Audito įmonė teikia ne audito paslaugas tik gavusi Audito komiteto pritarimą. Per 2022 m. Audito įmonė gavo 24 tūks. Eur atlygį už Bendrovės grupei suteiktas ne audito paslaugas. UAB „PricewaterhouseCoopers“, J. Jasinskio g. 16B, LT-03163 Vilnius, Lietuva +370 (5) 239 2300, [email protected], www.pwc.lt Įmonės kodas 111473315, įregistruota LR juridinių asmenų registre Nepriklausomo auditoriaus išvada AB „Rokiškio sūris“ akcininkams Išvada dėl atskirųjų ir konsoliduotųjų finansinių ataskaitų audito Mūsų nuomonė Mūsų nuomone, atskirosios ir konsoliduotosios finansinės ataskaitos parodo tikrą ir teisingą AB „Rokiškio suris“ (toliau – Bendrovė) ir jos patronuojamųjų įmonių (toliau visos kartu – Grupė) 2022 m. gruodžio 31 d. atskirosios bei konsoliduotosios finansinės padėties ir tuomet pasibaigusių metų Bendrovės ir Grupės atskirųjų ir konsoliduotųjų finansinių veiklos rezultatų bei atskirųjų ir konsoliduotųjų pinigų srautų vaizdą pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, patvirtintus taikyti Europos Sąjungoje. Mūsų nuomonė atitinka 2023 m. balandžio 7 d. papildomą ataskaitą Audito komitetui. Mūsų audito apimtis Bendrovės ir Grupės atskirąsias ir konsoliduotąsias finansines ataskaitas sudaro: ● 2022 m. gruodžio 31 d. atskirasis ir konsoliduotasis balansai; ● tuomet pasibaigusių metų atskiroji ir konsoliduotoji pelno (nuostolių) ir bendrųjų pajamų ataskaitos; ● tuomet pasibaigusių metų atskiroji ir konsoliduotoji nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitos; ● tuomet pasibaigusių metų atskiroji ir konsoliduotoji pinigų srautų ataskaitos; ir ● atskirųjų bei konsoliduotųjų finansinių ataskaitų aiškinamasis raštas, apimantis reikšmingus apskaitos principus ir kitą aiškinamąją informaciją. Pagrindas nuomonei pareikšti Auditą atlikome pagal Tarptautinius audito standartus (TAS). Mūsų atsakomybė pagal TAS toliau aprašyta mūsų išvados pastraipoje „Auditoriaus atsakomybė už finansinių ataskaitų auditą“. Manome, kad gauti audito įrodymai suteikia pakankamą ir tinkamą pagrindą mūsų audito nuomonei. Nepriklausomumas Esame nepriklausomi nuo Bendrovės ir Grupės vadovaujantis Tarptautinių buhalterių etikos standartų valdybos parengtu Tarptautiniu buhalterių profesionalų etikos kodeksu (įskaitant Tarptautinius nepriklausomumo reikalavimus) (toliau – TBESV kodeksas) ir Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito įstatymu, kurie taikytini atliekant atskirųjų ir konsoliduotųjų finansinių ataskaitų auditą Lietuvos Respublikoje. Taip pat laikomės kitų TBESV kodekse bei Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito įstatyme numatytų etikos reikalavimų. Remdamiesi savo žiniomis ir įsitikinimu, pareiškiame, kad ne audito paslaugos, kurias suteikėme Bendrovei ir Grupei, atitinka Lietuvos Respublikoje taikomus įstatymus ir kitus teisės aktus. Taip pat pareiškiame, kad nesuteikėme ne audito paslaugų, kurios yra draudžiamos pagal Reglamento (ES) Nr. 537/2014 5 straipsnio 1 dalį, atsižvelgiant į Reglamento (ES) Nr. 537/2014 išimtis, patvirtintas Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito įstatyme. Ne audito paslaugos, kurias laikotarpiu nuo 2022 sausio 1 d. iki gruodžio 31 d. suteikėme Bendrovei ir Grupei, atskleistos atskirųjų ir konsoliduotųjų finansinių ataskaitų aiškinamojo rašto 32 pastaboje. Mūsų audito metodika Apžvalga ● Bendras reikšmingumo lygis Bendrovei ir Grupei atitinkamai yra 2,740 mln. Eur ir 2,874 mln. Eur. ● Audito apimtį nustatėme remdamiesi Grupės įmonių rizika ir dydžiu bei atlikome Bendrovės ir dviejų patronuojamųjų įmonių pilnos apimties auditą. Grupės lygmeniu konsolidavimo procesui atlikome testus, o patronuojamajai įmonei, kurios neapėmė aukščiau minėtos procedūros, atlikome atskiras analitines procedūras, siekdami pateikti išvadą apie konsoliduotąsias finansines ataskaitas kaip visumą. Atlikome auditą trijose Grupės įmonėse, kurios visos veikia Lietuvoje. Mūsų auditas apėmė 99.5% Grupės pajamų ir 99% Grupės viso turto. ● Pajamų pripažinimas ● Gautinų sumų ir suteiktų paskolų vertinimas ● Atsargų nukainojimas iki grynosios galimo realizavimo vertės Planuodami auditą nustatėme reikšmingumo lygį ir įvertinome reikšmingo iškraipymo atskirosiose ir konsoliduotosiose finansinėse ataskaitose (toliau – finansinės ataskaitos) rizikas. Būtent, atsižvelgėme į tas sritis, kuriose vadovybė priėmė subjektyvius sprendimus: pavyzdžiui, sprendimus dėl reikšmingų apskaitinių įvertinimų, kuriems nustatyti buvo remtasi prielaidomis ir atsižvelgta į būsimus įvykius, kurie savo prigimtimi yra neapibrėžti. Kaip ir visų kitų mūsų auditų metu, įvertinome vadovybės vidaus kontrolės procedūrų nesilaikymo riziką, taip pat, be kitų dalykų, įvertinome, ar buvo tam tikrą tendencingumą patvirtinančių įrodymų, kurie liudytų apie reikšmingo iškraipymo dėl apgaulės riziką. Reikšmingumo lygis Mūsų audito apimčiai įtakos turėjo mūsų taikomas reikšmingumo lygis. Audito paskirtis – gauti pakankamą užtikrinimą dėl to, ar finansinėse ataskaitose nėra reikšmingų iškraipymų. Iškraipymai gali atsirasti dėl apgaulės ar klaidos. Iškraipymai yra laikomi reikšmingais, jei galima pagrįstai numatyti, kad kiekvienas atskirai ar visi kartu jie turės įtakos finansinių ataskaitų naudotojų priimamiems ekonominiams sprendimams remiantis šiomis finansinėmis ataskaitomis. Remdamiesi savo profesiniu sprendimu nustatėme tam tikras kiekybines ribas reikšmingumo lygiui, įskaitant bendrą Bendrovės ir Grupės reikšmingumo lygį finansinėms ataskaitoms kaip visumai, kuris pateiktas lentelėje toliau. Šios kiekybinės ribos kartu su kokybiniais aspektais padėjo mums apibrėžti audito apimtį bei audito procedūrų pobūdį, atlikimo laiką ir aprėptį, taip pat įvertinti kiekvieno atskirai ir visų kartu iškraipymų, jei tokių buvo, poveikį finansinėms ataskaitoms kaip visumai. Bendras reikšmingumo lygis Bendrovei 2,740 mln. Eur (2021 m. – 1,9 mln. Eur) Bendras reikšmingumo lygis Grupei 2,874 mln. Eur (2021 m. - 2 mln. Eur) Kaip mes jį nustatėme 0,8% Grupės ir Bendrovės pardavimų pajamų Reikšmingu mo lygis Grupės audito apimtis Pagrindiniai audito dalykai Taikyto reikšmingumo lygio išaiškinimas Reikšmingus Bendrovės ir Grupės pelno svyravimus lemia pasaulinėse pieno rinkose vyraujančios tendencijos, todėl pastarųjų metų pelnui buvo būdingas nepastovumas. Dėl šios priežasties kaip pagrindinį kriterijų reikšmingumo lygiui nustatyti pasirinkome pardavimų pajamas, nes, mūsų nuomone, šis kriterijus suteikia mums nuoseklią, Grupės ir Bendrovės rinkos dalį ir augimą atspindinčią informaciją kiekvienais metais, o taip pat yra laikomas vienu iš svarbių veiklos rodiklių, kurį stebi suinteresuotosios šalys. Sutarėme su Audito komitetu, kad informuosime jį apie audito metu nustatytus iškraipymus, viršijančius 137 tūkst. Eur ir 143 tūkst. Eur sumą atitinkamai Bendrovėje ir Grupėje, taip pat apie iškraipymus, nesiekiančius šios sumos, apie kuriuos, mūsų nuomone, būtina informuoti dėl kokybinių priežasčių. Pagrindiniai audito dalykai Pagrindiniai audito dalykai – tai dalykai, kurie mūsų profesiniu sprendimu buvo svarbiausi atliekant einamojo laikotarpio finansinių ataskaitų auditą. Šiuos dalykus nagrinėjome atlikdami finansinių ataskaitų kaip visumos auditą ir formuluodami apie jas savo nuomonę, todėl apie šiuos dalykus mes nepareiškiame jokios atskiros savo nuomonės. Pagrindinis audito dalykas Kaip audito metu nagrinėjome pagrindinį audito dalyką Pajamų pripažinimas Žr. finansinių ataskaitų 2.17 ir 5 pastabą „Informacija apie segmentus“ 2022 m. Grupės ir Bendrovės pardavimų pajamos siekė atitinkamai 359,3 mln. Eur ir 342,5 mln. Eur ir jas daugiausia sudarė prekių pardavimo pajamos. Grupė ir Bendrovė pripažįsta prekių pardavimo pajamas remdamasi išsiųstų prekių kiekiu bei sutartomis kainomis. Pajamos pripažįstamos tik tuo momentu, kai prekių kontrolė pereina pirkėjui vadovaujantis sutartomis pristatymo sąlygomis. Pajamos pripažįstamos atėmus nuolaidas ar kitas suteiktas pardavimo paskatas. Nors dėl pajamų pripažinimo tenka priimti sprendimus tik ribota apimtimi, tačiau dėl sandorių dydžio ir kiekio tai yra audito sritis, kuriai būtina skirti daug laiko ir išteklių ir todėl ji laikoma pagrindiniu audito dalyku. Pajamų pripažinimo auditą atlikome derindami kontrolių testų procedūras su pagrindinėmis detaliųjų testų procedūromis. Įvertinome pagrindinių kontrolės procedūrų, susijusių su pajamų pripažinimu, sistemą ir testų, pagrįstų pasirinkta atitinkamos patikrintos informacijos imtimi, pagalba patikrinome jos veiksmingumą. Ypatingą dėmesį skyrėme kontrolės procedūroms, susijusioms su sąskaitų faktūrų sutikrinimu su atitinkamais prekių transportavimo dokumentais bei su sutartomis kainomis, nurodytomis prekių pardavimo užsakymuose ar sutartyse. Peržiūrėjome pajamų pripažinimo apskaitos politiką, susijusią su visais reikšmingais pajamų srautais, ir įvertinome jos atitiktį Tarptautinių finansinės atskaitomybės standartų, priimtų taikyti Europos Sąjungoje, reikalavimams. Taip pat atlikome toliau išvardytas pagrindines testų procedūras: • Atrinkome su klientais per metus sudarytus sandorius ir gavome patvirtinimą iš trečiųjų šalių dėl šių sandorių arba sutikrinome sandorius su pasirašyta sutartimi arba prekių pardavimo užsakymu, prekių transportavimo dokumentais, sąskaitomis faktūromis ir vėliau iš klientų gautais apmokėjimais; • Pasirinkome sandorių, įvykdytų prieš ir po metų pabaigos, imtį ir įvertinome, ar pajamos buvo pripažintos tinkamu laikotarpiu, remdamiesi kontrolės perdavimo momentu pagal pristatymo sąlygas ir gabenimo dokumentus. • Peržiūrėjome mažmeninės prekybos tinklų suteiktų įvairių pardavimo paskatų, tokių kaip reklaminiai skelbimai prekybos centro laikraštyje, lentynos mokesčiai, apskaitos tvarką; • Atrinkome kreditines sąskaitas faktūras, nuolaidas bei prekių grąžinimus po metų pabaigos ir patikrinome juos, siekdami įsitikinti, ar jie buvo pripažinti tinkamame laikotarpyje; • Mūsų darbas taip pat apėmė pajamų apskaitos įrašų testus atrankos būdu, skirtus įvertinti, ar į didžiąją knygą jie buvo įrašyti su kokiais nors neįprastais koresponduojančiais įrašais. Gautinų sumų ir suteiktų paskolų vertinimas Žr. finansinių ataskaitų 2.8 pastabą, 4 pastabą „Svarbūs apskaitiniai vertinimai ir sprendimai“, 20 pastabą „Prekybos ir kitos gautinos sumos“ ir 18 pastabą „Suteiktos paskolos“ 2022 m. gruodžio 31 d. Grupės ir Bendrovės prekybos gautinos sumos siekė atitinkamai 52,8 mln. Eur ir 62,3 mln. Eur, neatėmus abejotinų gautinų sumų vertės sumažėjimo, kuris sudarė 3,786 mln. Eur, o suteiktos paskolos atitinkamai 5,1 mln. Eur ir 5,07 mln. Eur. Pagal 9-ąjį TFAS „Finansinės priemonės“ Grupės vadovybė vertina su prekybos gautinomis sumomis susijusius tikėtinus kredito nuostolius orientuojantis į ateitį ir pripažįsta atidėjinį kredito nuostoliams kiekvieną finansinių ataskaitų parengimo dieną. Įvertinti tikėtini kredito nuostoliai parodo nešališką ir tikimybės atžvilgiu pasvertą sumą, kuri nustatoma įvertinus visus galimus rezultatus, ir atspindi visą pagrįstą bei įrodymais patvirtintą informaciją, turimą kiekvieną finansinių ataskaitų parengimo Vadovybės įvertintiems tikėtiniems kredito nuostoliams, susijusiems su prekybos gautinomis sumomis, atlikome šias testų procedūras: • Įvertinome metodologiją, kurią Grupės vadovybė taikė siekdama nustatyti, kaip ji laikosi 9-ojo TFAS reikalavimų. • Gavome prekybos gautinų sumų senėjimo analizę 2022 m. gruodžio 31 d. ir testų pagalba patikrinome jos patikimumą, remdamiesi pasirinkta sąskaitų imtimi. • Patikrinome vadovybės prekybos gautinų sumų suskirstymo tikslumą, pagal kurį vėliau jos vertinamos bendrai ar individualiai, atsižvelgiant į kredito rizikos ypatybes ir gautinų sumų senėjimą. • Atrankos būdu patikrinome modelius ir skaičiavimus, taikytus vertinant kredito nuostolius bendrai ar individualiai. • Atrankos būdu patikrinome, ar metų pabaigoje kliento neapmokėtų likučių ir iš šio kliento gautų metinių mokėjimų santykis rodo galimą vertės sumažėjimą. dieną, dėl įvykių praeityje, dabartinių sąlygų ir prognozuojamų ekonominių sąlygų ateityje. Siekdama įvertinti tikėtinus kredito nuostolius vadovybė suskirstė visas prekybos gautinas sumas pagal bendras kredito rizikos ypatybes ir pradelstas dienas, norėdama jas įvertinti bendrai ar individualiai. Bendras įvertinimas rėmėsi mokėjimų už parduotas prekes profiliu už 36 mėnesių laikotarpį iki 2022 m. gruodžio 31 d. ir atitinkamais per šį laikotarpį patirtais tikėtinais kredito nuostoliais. Tikėtini kredito nuostoliai reikšmingoms prekybos gautinoms sumoms, kurios pradelstos daugiau negu 90 dienų, įvertinti individualiai, remiantis išorine informacija iš kreditų draudimo agentūros, gautinų sumų grąžinimo užtikrinimo priemonėmis bei istoriniais įsipareigojimų neįvykdymo duomenimis. Vadovybės atlikto įvertinimo tikslumas bus patvirtintas arba atmestas, priklausomai nuo būsimų aplinkybių, kurioms būdingas neaiškumas. Pagrindinį dėmesį skyrėme tikėtinų kredito nuostolių atidėjiniui prekybos gautinoms sumoms, nes įvertinimo procesas yra sudėtingas, vadovybei tenka priimti svarbius sprendimus ir atidėjinio suma yra reikšminga. Suteiktų paskolų tikėtini kredito nuostoliai buvo vertinami atsižvelgiant į įkeisto turto tikrąją vertę, kuri 2022 m. gruodžio 31 d. nebuvo mažesnė už suteiktų paskolų likutį. • Skolininkams, kurie pradelsė reikšmingus mokėjimus daugiau negu 90 dienų, patikrinome kreditų draudimo agentūros jiems suteiktus kredito reitingus ir įvertinome, ar Bendrovės numatyta įsipareigojimų neįvykdymo tikimybė atitinka šiuos reitingus. • Atrinktoms sumoms, pradelstoms daugiau negu 90 dienų, gavome duomenis apie mokėjimus, gautus pasibaigus metams, siekdami nustatyti, ar mokėjimų modeliai atitiko vadovybės atliktus įvertinimus metų pabaigoje. Taip pat užklausėme, ar už susijusias gautinas sumas buvo gautos užtikrinimo priemonės ar sumokėtas draudimas ir ar tai buvo tinkamai atspindėta apskaičiuojant tikėtinus kredito nuostolius. • Perskaitėme Kreditų komiteto susirinkimų protokolus, kuriuose aprašyti reguliariai atliekamų galimų įsipareigojimų neįvykdymo ar kredito rizikos padidėjimo požymių analizių rezultatai. • Vadovybės įvertintiems tikėtiniems kredito nuostoliams, susijusiems su suteiktomis paskolomis, patikrinome, ar įkeisto turto rinkos vertė nėra mažesnė už suteiktų paskolų likutį, atrankos būdu palygindami įkeisto turto vertę 2022 m. gruodžio 31 d. su panašaus turto pardavimo sandoriais rinkoje. Atsargų nukainojimas iki grynosios galimo realizavimo vertės Žr. finansinių ataskaitų 2.9 pastabą, 4 pastabą „Svarbūs apskaitiniai vertinimai ir sprendimai“, taip pat 19 pastabą „Atsargos“ Grupės ir Bendrovės atsargų likutis 2022 m. gruodžio 31 d. buvo lygus atitinkamai 72,2 mln. eurų ir 68,5 mln. eurų. Šiai sričiai skyrėme pagrindinį dėmesį dėl atsargų likučio dydžio ir dėl to, kad vadovybės atliktam pagamintos produkcijos grynosios galimo realizavimo vertės vertinimui buvo naudojama įvertinta galima pardavimo kaina balanso dieną. Grupės ir Bendrovės atsargų nukainojimas iki grynosios galimo realizavimo vertės 2022 m. gruodžio 31 d. buvo lygus 5,5 mln. eurų. • Mes gavome Bendrovės ir Grupės apskaitos principus ir metodologiją, taikomus atsargų nukainojimui iki grynosios galimo realizavimo vertės, įvertinome jų atitiktį TFAS reikalavimams. • Mes išanalizavome pagamintos produkcijos, kuri po balanso dienos buvo parduota, pardavimo kainas ir palyginome rezultatus su duomenimis, kurie buvo naudojami vadovybės atliktuose atsargų nukainojimo skaičiavimuose. • Mes išanalizavome atsargų, išskyrus pagamintą produkciją, senėjimą pagal periodus, kad nustatytume lėtai judančias ar pasenusias atsargas. Mes taip pat patikrinome atsargų senėjimo ataskaitos patikimumą ir palyginome mūsų įvertintą atsargų nukainojimą su vadovybės atliktais skaičiavimais. Kaip pritaikėme Grupės audito apimtį Audito apimtį pritaikėme taip, kad mūsų atlikti darbai būtų pakankami, kad galėtume pareikšti savo nuomonę apie konsoliduotąsias finansines ataskaitas kaip visumą, atsižvelgiant į Grupės struktūrą, apskaitos procesus ir kontroles, taip pat į verslo sektorių, kuriame Grupė vykdo savo veiklą. Taigi, remdamiesi dydžio ir rizikos požymiais, atlikome šių Grupės įmonių finansinės informacijos pilnos apimties auditą: UAB „Rokiškio pienas“, UAB „Rokiškio pieno gamyba“, AB „Rokiškio sūris“ (patronuojančioji įmonė). Grupės lygmeniu konsolidavimo procesui atlikome testus, siekdami pateikti išvadą apie konsoliduotąsias finansines ataskaitas kaip visumą. Išvada apie kitą informaciją, įskaitant konsoliduotąjį metinį pranešimą Už kitą informaciją yra atsakinga vadovybė. Kita informacija apima konsoliduotąjį metinį pranešimą įskaitant bendrovių valdymo ataskaitą, atlygio ataskaitą ir socialinės atsakomybės ataskaitą (tačiau neapima finansinių ataskaitų ir mūsų auditoriaus išvados apie šias ataskaitas). Mūsų nuomonė apie finansines ataskaitas neapima kitos informacijos, įskaitant konsoliduotąjį metinį pranešimą. Mums atliekant finansinių ataskaitų auditą mūsų atsakomybė – perskaityti pirmiau minėtą kitą informaciją ir įvertinti, ar yra reikšmingas nesuderinamumas tarp kitos informacijos ir finansinių ataskaitų ar per auditą mūsų įgytų žinių ir ar kitaip nepaaiškėja, kad šioje kitoje informacijoje yra reikšmingų iškraipymų. Konsoliduotojo metinio pranešimo, įskaitant bendrovių valdymo ataskaitą ir atlygio ataskaitą, atžvilgiu mes įvertinome, ar konsoliduotajame metiniame pranešime, įskaitant bendrovių valdymo ataskaitą ir atlygio ataskaitą, pateikta Lietuvos Respublikos įmonių grupių konsoliduotosios atskaitomybės įstatyme bei Lietuvos Respublikos įmonių atskaitomybės įstatyme numatyta informacija. Remiantis audito metu atliktu darbu, mūsų nuomone: ● finansinių metų, už kuriuos parengtos finansinės ataskaitos, konsoliduotajame metiniame pranešime, įskaitant bendrovių valdymo ataskaitą ir atlygio ataskaitą, pateikta informacija atitinka duomenis, pateiktus finansinėse ataskaitose; ir ● konsoliduotasis metinis pranešimas, įskaitant bendrovių valdymo ataskaitą ir atlygio ataskaitą, yra parengtas laikantis Lietuvos Respublikos įmonių grupių konsoliduotosios atskaitomybės įstatymo bei Lietuvos Respublikos įmonių atskaitomybės įstatymo reikalavimų. Bendrovė ir Grupė parengė socialinės atsakomybės ataskaitą, kuri pateikta atskirai. Be to, privalome informuoti, ar, atsižvelgiant į audito metu gautą informaciją ir įgytą supratimą apie Bendrovę ir Grupę bei jų aplinką, nustatėme reikšmingų iškraipymų konsoliduotajame metiniame pranešime, kurį gavome iki šios auditoriaus išvados išleidimo dienos. Šiuo atžvilgiu nėra nieko, apie ką turėtume informuoti. Vadovybės ir už valdymą atsakingų asmenų atsakomybė už finansines ataskaitas Vadovybė yra atsakinga už finansinių ataskaitų, kurios pateikia tikrą ir teisingą vaizdą pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, patvirtintus taikyti Europos Sąjungoje, parengimą bei už tokią vidaus kontrolės sistemą, kuri, vadovybės nuomone, yra būtina finansinių ataskaitų parengimui be reikšmingų iškraipymų, galinčių atsirasti dėl apgaulės ar klaidos. Rengdama finansines ataskaitas vadovybė privalo įvertinti Bendrovės ir Grupės gebėjimą toliau tęsti veiklą ir atitinkamai atskleisti dalykus, susijusius su veiklos tęstinumu ir veiklos tęstinumo apskaitos principo taikymu, išskyrus tuos atvejus, kai vadovybė ketina likviduoti Bendrovę ir Grupę ar nutraukti jų veiklą arba yra priversta tai padaryti, neturėdama jokios kitos realios alternatyvos. Už valdymą atsakingi asmenys privalo prižiūrėti Bendrovės ir Grupės finansinių ataskaitų rengimo procesą. Auditoriaus atsakomybė už finansinių ataskaitų auditą Mūsų tikslas – gauti pakankamą užtikrinimą dėl to, ar finansinės ataskaitos kaip visuma nėra reikšmingai iškraipytos dėl apgaulės ar klaidos, ir parengti auditoriaus išvadą, kurioje pateikiama mūsų nuomonė. Pakankamas užtikrinimas – tai aukšto lygio užtikrinimas, tačiau jis nėra garantija, kad auditas, atliktas pagal TAS, visada atskleis reikšmingą iškraipymą, jei toks yra. Iškraipymai, galintys atsirasti dėl apgaulės ar klaidos, laikomi reikšmingais, jei galima pagrįstai numatyti, kad kiekvienas atskirai ar visi kartu jie gali turėti įtakos finansinių ataskaitų naudotojų ekonominiams sprendimams, priimamiems remiantis šiomis finansinėmis ataskaitomis. Atlikdami auditą pagal TAS, viso audito metu priimame profesinius sprendimus ir vadovaujamės profesinio skepticizmo principu. Taip pat: ● nustatome ir įvertiname finansinių ataskaitų reikšmingo iškraipymo dėl apgaulės ar klaidos rizikas, suplanuojame ir atliekame procedūras kaip atsaką į tokias rizikas ir surenkame audito įrodymus, kurie suteikia pakankamą ir tinkamą pagrindą mūsų audito nuomonei. Reikšmingo iškraipymo dėl apgaulės neaptikimo rizika yra didesnė nei reikšmingo iškraipymo dėl klaidos neaptikimo rizika, nes apgaule gali būti sukčiavimas, klastojimas, tyčinis praleidimas, klaidingas aiškinimas arba vidaus kontrolių nepaisymas; ● išsiaiškiname su auditu susijusią vidaus kontrolę, kad galėtume parengti esant konkrečioms aplinkybėms tinkamas audito procedūras, tačiau ne tam, kad galėtume pareikšti nuomonę apie Bendrovės ir Grupės vidaus kontrolės efektyvumą; ● įvertiname taikomų apskaitos principų tinkamumą bei vadovybės naudojamų apskaitinių įvertinimų ir susijusių atskleidimų pagrįstumą; ● padarome išvadą dėl vadovybės taikomo veiklos tęstinumo apskaitos principo tinkamumo ir dėl to, ar, remiantis surinktais audito įrodymais, egzistuoja reikšmingas neapibrėžtumas, susijęs su įvykiais ar sąlygomis, dėl kurių gali kilti reikšmingų abejonių dėl Bendrovės ir Grupės gebėjimo tęsti veiklą. Jeigu padarome išvadą, kad toks reikšmingas neapibrėžtumas egzistuoja, auditoriaus išvadoje privalome atkreipti dėmesį į susijusius atskleidimus finansinėse ataskaitose arba, jei tokių atskleidimų nepakanka, privalome modifikuoti savo nuomonę. Mūsų išvados pagrįstos audito įrodymais, surinktais iki auditoriaus išvados išleidimo dienos. Tačiau būsimi įvykiai ar sąlygos gali lemti, kad Bendrovė ir Grupė negalės toliau tęsti savo veiklos; ● įvertiname bendrą finansinių ataskaitų pateikimą, struktūrą ir turinį, įskaitant atskleidimus, ir tai, ar finansinėse ataskaitose pagrindžiantys sandoriai bei įvykiai pateikti taip, kad atitiktų teisingo pateikimo koncepciją; ● surenkame pakankamų ir tinkamų audito įrodymų apie įmonių finansinę informaciją ar jų vykdomą veiklą Grupėje, kad galėtume pareikšti nuomonę apie konsoliduotąsias finansines ataskaitas. Atsakome už vadovavimą Grupės auditui, jo priežiūrą ir atlikimą. Tik mes atsakome už pareikštą audito nuomonę. Mes, be kitų dalykų, informuojame už valdymą atsakingus asmenis apie planuojamą audito apimtį, audito atlikimo laiką ir reikšmingus pastebėjimus audito metu, įskaitant visus svarbius vidaus kontrolės trūkumus, kuriuos nustatome audito metu. Be to, už valdymą atsakingiems asmenims patvirtiname, kad laikėmės visų svarbių etikos reikalavimų dėl nepriklausomumo, taip pat informavome juos apie visus ryšius ir kitus dalykus, kurie galėtų būti pagrįstai vertinami kaip turintys įtakos mūsų nepriklausomumui ir, jei reikia, apie veiksmus, kurių ėmėmės siekdami pašalinti grėsmes, ir taikytas apsaugos priemones. Iš visų dalykų, apie kuriuos informavome už valdymą atsakingus asmenis, išskyrėme tuos, kurie buvo svarbiausi atliekant einamojo laikotarpio finansinių ataskaitų auditą ir kurie dėl to laikomi pagrindiniais audito dalykais. Šiuos dalykus aprašome savo auditoriaus išvadoje, nebent pagal įstatymą ar kitą teisės aktą būtų draudžiama juos viešai atskleisti arba, labai retomis aplinkybėmis, nustatome, kad dalykas neturėtų būti pateikiamas mūsų išvadoje dėl to, kad galime pagrįstai tikėtis, jog neigiamos tokio atskleidimo pasekmės nusvers visuomenės gaunamą naudą. Išvada dėl kitų teisinių ir priežiūros reikalavimų Išvada dėl konsoliduotųjų finansinių ataskaitų formato atitikties Europos vieno elektroninio ataskaitų teikimo formato reikalavimams Vadovaujantis mūsų audito sutarties pakeitimu, Bendrovės vadovybė pasamdė mus atlikti pakankamo užtikrinimo užduotį, siekiant patvirtinti, kad Grupės konsoliduotosios finansinės ataskaitos, įskaitant konsoliduotąjį metinį pranešimą, už 2022 m. gruodžio 31 d. pasibaigusius metus atitinka nustatytus Europos vieno elektroninio ataskaitų teikimo formato reikalavimus (toliau –Konsoliduotųjų finansinių ataskaitų vienas elektroninio ataskaitų teikimo formatas). Dalyko ir taikomų kriterijų aprašymas Bendrovės vadovybė taikė Konsoliduotųjų finansinių ataskaitų vieną elektroninio ataskaitų teikimo formatą, siekdama vykdyti 2018 m. gruodžio 17 d. Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2019/815, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/109 / EB papildoma techniniais reguliavimo standartais, kuriais nustatomas vienas elektroninio ataskaitų teikimo formatas (toliau – ESEF reglamentas), 3 ir 4 str. reikalavimus. Konsoliduotųjų finansinių ataskaitų vienam elektroninio ataskaitų teikimo formatui nustatyti reikalavimai yra numatyti ESEF reglamente. Remiantis pirmiau sakinyje minėtais reikalavimais yra taikomas Konsoliduotųjų finansinių ataskaitų vienas elektroninio ataskaitų teikimo formatas ir, mūsų nuomone, jie yra tinkami kriterijai pakankamo užtikrinimo išvadai pateikti. Vadovybės ir už valdymą atsakingų asmenų atsakomybė Bendrovės vadovybė yra atsakinga už Konsoliduotųjų finansinių ataskaitų vieno elektroninio ataskaitų teikimo formato taikymą laikantis ESEF reglamento reikalavimų. Ši atsakomybė apima tinkamo ženklinimo iXBRL kalba pasirinkimą ir taikymą naudojant ESEF taksonomiją bei parengimą, įgyvendinimą ir palaikymą tokių vidaus kontrolės procedūrų, kurios svarbios Konsoliduotųjų finansinių ataskaitų vieno elektroninio ataskaitų teikimo formato parengimui be reikšmingų ESEF reglamento neatitikimų. Už valdymą atsakingi asmenys yra atsakingi už finansinės atskaitomybės priežiūros procesą, kuris taip pat turi būti suprantamas, kaip finansinių ataskaitų parengimas pagal formatą, pritaikytą vadovaujantis ESEF reglamentu. Mūsų atsakomybė Mūsų atsakomybė buvo pateikti pakankamo užtikrinimo išvadą, ar Konsoliduotųjų finansinių ataskaitų vienas elektroninio ataskaitų teikimo formatas visais reikšmingais atžvilgiais atitinka ESEF reglamentą. Užduotį atlikome vadovaudamiesi 3000-uoju Tarptautiniu užtikrinimo užduočių standartu (persvarstytu) „Užtikrinimo užduotys, išskyrus istorinės finansinės informacijos auditus ir peržvalgas“ (toliau – 3000-asis TUUS (P). Šis standartas reikalauja, kad laikytumėmės etikos reikalavimų, suplanuotume ir atliktume procedūras, kurių pagalba gautume pakankamą užtikrinimą, ar Konsoliduotųjų finansinių ataskaitų vienas elektroninio ataskaitų teikimo formatas visais reikšmingais atžvilgiais atitinka nustatytus reikalavimus. Pakankamas užtikrinimas suteikia aukštą užtikrinimo lygį, tačiau negarantuoja, kad pagal 3000-ąjį TUUS (P) atliktos paslaugos visais atvejais leis nustatyti esamą reikšmingą iškraipymą (reikšmingą neatitikimą reikalavimams). Atliktų darbų santrauka Mūsų suplanuotų ir atliktų procedūrų tikslas – gauti pakankamą užtikrinimą, kad Konsoliduotųjų finansinių ataskaitų vienas elektroninio ataskaitų teikimo formatas visais reikšmingais atžvilgiais parengtas laikantis nustatytų reikalavimų ir kad toks parengimas buvo be reikšmingų klaidų ar reikšmingos informacijos nepateikimo. Mūsų atliktos procedūros apėmė: • supratimą apie vidaus kontrolės sistemą ir procesus, kurie svarbūs Konsoliduotųjų finansinių ataskaitų vieno elektroninio ataskaitų teikimo formato taikymui, įskaitant XHTML formato parengimą bei Konsoliduotųjų finansinių ataskaitų ženklinimą; • patikrinimą, ar XHTML formatas buvo taikytas tinkamai; • įvertinimą, ar Konsoliduotųjų finansinių ataskaitų ženklinimas naudojant iXBRL ženklinimo kalbą yra pilnas, atsižvelgiant į vieno elektroninio ataskaitų teikimo formato taikymo reikalavimus, aprašytus ESEF reglamente; • įvertinimą, ar Grupė tinkamai naudoja XBRL ženklinimą, pasirinktą iš ESEF taksonomijos, ir ar tinkamai sukuria plėtinių ženklinimą, kai ESEF taksonomijoje nėra identifikuojamas tinkamas elementas; ir • įvertinimą, ar plėtinių elementai yra tinkamai susieti su ESEF taksonomija. Manome, kad mūsų gauti įrodymai sudaro pakankamą ir tinkamą pagrindą mūsų išvadai pareikšti. Išvada Mūsų nuomone, Konsoliduotųjų finansinių ataskaitų vienas elektroninio ataskaitų teikimo formatas už 2022 m. gruodžio 31 d. pasibaigusius metus visais reikšmingais atžvilgiais atitinka ESEF reglamentą. Išvada dėl Bendrovės finansinių ataskaitų formato atitikties Europos vieno elektroninio ataskaitų teikimo formato reikalavimams Bendrovės vadovybė Bendrovės finansinėms ataskaitoms pritaikė vieną elektroninio ataskaitų teikimo formatą, siekdama vykdyti 2018 m. gruodžio 17 d. Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2019/815, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/109 / EB papildoma techniniais reguliavimo standartais, kuriais nustatomas vienas elektroninio ataskaitų teikimo formatas (toliau – ESEF reglamentas), 3 str. reikalavimus. Pagal šiuos reikalavimus, Bendrovės finansinės ataskaitos turi būti pateiktos XHTML formatu. Patvirtiname, kad finansinių ataskaitų Europos vienas elektroninio ataskaitų teikimo formatas už 2022 m. gruodžio 31 d. pasibaigusius metus šiuo atžvilgiu atitinka ESEF reglamentą. Paskyrimas Bendrovės ir Grupės auditoriais pirmą kartą buvome paskirti 1996 m. Mūsų paskyrimas buvo pratęsiamas kasmet remiantis akcininkų nutarimu ir visas nenutrūkstamo užduoties vykdymo laikotarpis apima 27 metus. Audito, kurį atlikus išleista ši nepriklausomo auditoriaus išvada, pagrindinė užduoties partnerė yra Jurgita Krikščiūnienė. UAB „PricewaterhouseCoopers“ vardu /pasirašyta elektroniniu parašu/ Jurgita Krikščiūnienė Audito skyriaus direktorė Auditoriaus pažymėjimo Nr. 000495 Vilnius, Lietuvos Respublika 2023 m. balandžio 7 d. Elektroniniu auditoriaus parašu pasirašoma tik Nepriklausomo auditoriaus išvada.

AI Terminal

More from Rokiskio Suris

Talk to a Data Expert