Pieno Zvaigzdes

Annual Report • Apr 25, 2025

AB „Pieno žvaigždės“ Finansinių ataskaitų rinkinys už metus, pasibaigusius 2024 m. gruodžio 31 d., parengtas pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, priimtus taikyti Europos Sąjungoje, pateikiama kartu su nepriklausomo auditoriaus išvada ir vadovybės ataskaita AB „Pieno žvaigždės“ Finansinių ataskaitų rinkinys už metus, pasibaigusius 2024 m. gruodžio 31 d. Turinys Informacija apie įmonę 1 Vadovybės pareiškimas dėl finansinių ataskaitų rinkinio 2 Bendrųjų pajamų ataskaita 3 Finansinės būklės ataskaita 4 Nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita 5 Pinigų srautų ataskaita 6 Finansinių ataskaitų aiškinamasis raštas 21 Atsakingų asmenų patvirtinimas 43 2024 m. vadovybės ataskaita 44 Tvarumo ataskaita 76 AB „Pieno žvaigždės“ Finansinių ataskaitų rinkinys už metus, pasibaigusius 2024 m. gruodžio 31 d. 1 Informacija apie įmonę AB „Pieno žvaigždės“ Telefonas: +370 5 246 1414 Telefaksas: +370 5 246 1415 Įmonės kodas: 124665536 Registruota: Perkūnkiemio g. 3, Vilnius, Lietuva Vadovybė: Valdyba Vikas Sachar Voldemaras Klovas Julius Kvaraciejus Aleksandr Smagin Gžegož Rogoža Regina Kvaraciejienė Artiom Smagin Generalinis direktorius Aleksandr Smagin Auditorius Ernst & Young Baltic UAB Bankai AB SEB bankas „Swedbank“, AB Luminor bank AS Lietuvos skyrius UAB „Perlo paslaugos“ AS „SEB Banka“ AB Šiaulių bankas AB „Pieno žvaigždės“ Finansinių ataskaitų rinkinys už metus, pasibaigusius 2024 m. gruodžio 31 d. tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip 2 Vadovybės pareiškimas dėl finansinių ataskaitų rinkinio Valdyba ir vadovybė šiandien aptarė ir patvirtino finansinių ataskaitų rinkinį (toliau – finansinės ataskaitos) bei Įmonės vardu jį pasirašė. Finansinės ataskaitos buvo parengtos pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, priimtus taikyti Europos Sąjungoje. Mūsų nuomone, taikyti apskaitos principai yra tinkami ir finansinės ataskaitos visais reikšmingais atžvilgiais teisingai pateikia Įmonės finansinę būklę, finansinius veiklos rezultatus bei pinigų srautus pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, priimtus taikyti Europos Sąjungoje. Rekomenduojame, kad finansines ataskaitas patvirtintų Visuotinis akcininkų susirinkimas. Vilnius, 2025 m. kovo 28 d. Vadovybė ir finansų skyriaus įgalioti asmenys: ------------------------ --------------------------- Aleksandr Smagin Laimonas Vaškevičius Generalinis direktorius Finansų direktorius ------------------------ Vanda Grigaliutė Vyriausioji buhalterė AB „Pieno žvaigždės“ Finansinių ataskaitų rinkinys už metus, pasibaigusius 2024 m. gruodžio 31 d. tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip 3 Bendrųjų pajamų ataskaita tūkst. EUR Pastaba 2024 2023 Pajamos pagal sutartis su klientais 1 210 362 201 114 Pardavimo savikaina 3 (160 228) (148 500) Bendrasis pelnas 50 134 52 614 Kitos veiklos pajamos 2 249 318 Kitos veiklos sąnaudos 2 (112) (169) Pardavimų ir platinimo sąnaudos 3 (20 055) (17 766) Administracinės sąnaudos 3 (17 625) (17 537) Gautinų sumų vertės (sumažėjimas) atstatymas 18 10 (1) Veiklos pelnas 12 601 17 459 Finansinės pajamos 39 31 Finansinės sąnaudos 4 (1 531) (1 869) Pelnas prieš mokesčius 11 109 15 621 Pelno mokesčio (sąnaudos) 5 (1 042) (2 366) Ataskaitinių metų pelnas 10 067 13 255 Kitos bendrosios pajamos - - Iš viso bendrųjų pajamų už laikotarpį 10 067 13 255 Pagrindinis pelnas, tenkantis vienai akcijai (EUR) 6 0,22 0,29 Sumažintas pelnas, tenkantis vienai akcijai (EUR) 6 0,22 0,29 Toliau pateikiamas aiškinamasis raštas yra sudėtinė šių finansinių ataskaitų dalis. AB „Pieno žvaigždės“ Finansinių ataskaitų rinkinys už metus, pasibaigusius 2024 m. gruodžio 31 d. tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip 4 Finansinės būklės ataskaita tūkst. EUR Pastaba 2024-12-31 2023-12-31 Turtas Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai 7 46 010 43 422 Nematerialusis turtas 86 53 Naudojimo teise valdomas turtas 14 2 703 841 Kitas finansinis turtas 23 22 Kitos gautinos sumos 9 300 5 Atidėtojo pelno mokesčio turtas 16 411 366 Iš viso ilgalaikio turto 49 533 44 709 Atsargos 8 17 533 15 939 Prekybos gautinos sumos 9 7 478 8 102 Išankstiniai mokėjimai 9 211 193 Kitos gautinos sumos 9 862 966 Pinigai 10 2 010 1 584 Iš viso trumpalaikio turto 28 094 26 784 Iš viso turto 77 627 71 493 Nuosavas kapitalas Akcinis kapitalas 13 089 13 089 Akcijų priedai 7 891 7 891 Rezervai 1 570 1 570 Nepaskirstytas pelnas (nuostoliai) 17 477 13 729 Iš viso nuosavo kapitalo 11 40 027 36 279 Įsipareigojimai Dotacijos 12 1 948 1 365 Paskolos ir įsiskolinimai 13 5 996 3 500 Išmokos darbuotojams 15 1 358 1 619 Nuomos įsipareigojimai 14 822 260 Iš viso ilgalaikių įsipareigojimų 10 124 6 744 Paskolos ir įsiskolinimai 13 3 622 7 860 Prekybos ir kitos mokėtinos sumos 17 20 866 18 624 Sutarčių įsipareigojimai 17 824 785 Išmokos darbuotojams 15 223 206 Nuomos įsipareigojimai 14 1 861 702 Mokėtinas pelno mokestis 80 293 Iš viso trumpalaikių įsipareigojimų 27 476 28 470 Iš viso įsipareigojimų 37 600 35 214 Iš viso nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų 77 627 71 493 Toliau pateikiamas aiškinamasis raštas yra sudėtinė šių finansinių ataskaitų dalis. AB „Pieno žvaigždės“ Finansinių ataskaitų rinkinys už metus, pasibaigusius 2024 m. gruodžio 31 d. tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip 5 Nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita tūkst. EUR Pas- taba Akcinis kapitalas Akcijų priedai Privalomasis rezervas Nepaskirs- tytasis pelnas Iš viso nuosavo kapitalo 2023 m. sausio 1 d. 13 089 7 891 1 570 474 23 024 2023 m. grynasis pelnas - - - 13 255 13 255 Kitos bendrosios pajamos - - - - - Iš viso bendrųjų pajamų už metus - - - 13 255 13 255 Dividendai 11 - - - - - 2023 m. gruodžio 31 d. 13 089 7 891 1 570 13 729 36 279 2024 m. grynasis pelnas - - - 10 067 10 067 Kitos bendrosios pajamos - - - - - Iš viso bendrųjų pajamų už metus - - - 10 067 10 067 Dividendai 11 - - - (6 319) (6 319) 2024 m. gruodžio 31 d. 13 089 7 891 1 570 17 477 40 027 Toliau pateikiamas aiškinamasis raštas yra sudėtinė šių finansinių ataskaitų dalis. AB „Pieno žvaigždės“ Finansinių ataskaitų rinkinys už metus, pasibaigusius 2024 m. gruodžio 31 d. tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip 6 Pinigų srautų ataskaita tūkst. EUR Pastaba 2024 2023 Pinigų srautai iš pagrindinės veiklos Pelnas (nuostoliai) prieš mokesčius už metus 11 109 15 621 Koregavimai: Nusidėvėjimas ir amortizacija 7,14 5 635 5 739 Dotacijų amortizacija 12 (183) (170) Nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų perleidimo rezultatas 2,7 (40) (59) Nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų nurašymo rezultatas 7 1 9 Gautinų sumų vertės sumažėjimas/(atstatymas) 18 (10) 1 Atostogų rezervo pokytis 17 321 579 Atsargų vertės sumažėjimas/(atstatymas) 8 277 (2 468) Palūkanų pajamos (38) (30) Palūkanų sąnaudos 4 1 277 1 656 18 349 20 878 Atsargų pokytis (1 872) 6 186 Gautinų sumų, išankstinių apmokėjimų, kitų gautinų sumų pokytis 414 (1 329) Prekybos ir kitų mokėtinų sumų pokytis 1 906 (514) Sumokėtas pelno mokestis 5 (1 087) (396) Grynieji pinigų srautai, panaudoti pagrindinėje veikloje 17 710 24 825 Pinigų srautai iš investicinės veiklos Nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų įsigijimas 7 (7 157) (4 105) Nematerialiojo turto įsigijimas (67) (38) Įplaukos už parduotą nekilnojamąjį turtą, įrangą ir įrengimus 41 53 Suteiktos paskolos 9,18 (400) - Gautos palūkanos 38 30 Gauti suteiktų paskolų mokėjimai 9,18 405 6 Gautos dotacijos 12 431 528 Grynieji pinigų srautai, panaudoti investicinėje veikloje (6 709) (3 526) Pinigų srautai prie finansinės veiklos Gautos paskolos 13 11 701 - Paskolų grąžinimas 13 (13 442) (17 066) Sumokėta pagrindinė nuomos įsipareigojimų įmoka 14 (1 280) (1 261) Sumokėtos palūkanos 18 (1 283) (1 658) Išmokėti dividendai 18 (6 271) (2) Grynieji pinigų srautai, panaudoti finansinėje veikloje (10 575) (19 987) Grynųjų pinigų pasikeitimas 426 1 312 Pinigai sausio 1 d. 10 1 584 272 Grynieji pinigai gruodžio 31 d. 10 2 010 1 584 Toliau pateikiamas aiškinamasis raštas yra sudėtinė šių finansinių ataskaitų dalis. 7 2024 Bendroji informacija AB „Pieno žvaigždės“ (toliau – Įmonė) buveinė yra Perkūnkiemio g. 3 Vilniuje, Lietuvos Respublikoje. AB „Pieno žvaigždės“ buvo įkurta 1998 m. sujungus akcines bendroves „Mažeikių pieninė“, „Pasvalio sūrinė“ ir „Kauno pienas“. Įmonės pagrindinė buveinė yra Vilniuje, o filialų – Mažeikiuose, Pasvalyje, Kaune ir Panevėžyje. Visos Įmonės paprastosios akcijos yra kotiruojamos Vilniaus vertybinių popierių biržoje. Tarp AB „Pieno žvaigždės“ akcininkų nėra įmonių ar asmenų, kurie kontroliuotų Įmonę. Įmonė gamina ir parduoda pieno produktus mažmeninės prekybos įmonėms tiesiogiai ir per tarpininkus. 2024 m. vidutinis sąrašinis darbuotojų skaičius buvo 1 698 darbuotojas (2023 m. – 1 646 darbuotojų). Reikšmingi apskaitos principai Ataskaitų atitiktis standartams AB „Pieno žvaigždės“ finansinės ataskaitos yra parengtos pagal tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, priimtus taikyti Europos Sąjungoje (TFAS ES). Išskyrus naujų standartų ir jų pataisų bei naujų interpretacijų taikymo įtaką finansinėms ataskaitoms, Įmonė nuosekliai taikė apskaitos politiką, pateiktą šiose finansinėse ataskaitose, visiems šiose finansinėse ataskaitose pateiktiems laikotarpiams. Įmonės vadovybė šias finansines ataskaitas patvirtino 2025 m. kovo 28 d. Įmonės akcininkai turi teisę patvirtinti arba nepatvirtinti šių finansinių ataskaitų bei reikalauti parengti naujas finansines ataskaitas. Parengimo pagrindas Finansinėse ataskaitose skaičiai pateikiami Įmonės funkcine valiuta – eurais, o ataskaitos yra parengtos remiantis istorinės savikainos principu. Šios finansinės ataskaitos yra parengtos remiantis veiklos tęstinumo apskaitos principu, numatant, kad Įmonė bus pajėgi tęsti savo veiklą mažiausiai 12 mėnesių nuo šių finansinių ataskaitų datos. Įmonės vadovybės vertinimu nėra reikšmingų su klimatu susijusių aplinkybių, kurios galėtų turėti įtakos Įmonės gebėjimui tęsti veiklą. Dabartinė makroekonominė situacija turi įtakos Įmonės rezultatams, kurie yra atskleisti šių finansinių ataskaitų pastabose. Rengdama finansines ataskaitas pagal TFAS ES, vadovybė turi atlikti skaičiavimus ir įvertinimus remdamasi tam tikromis prielaidomis, kurios turi įtakos apskaitos principų pasirinkimui ir turto, įsipareigojimų, pajamų ir sąnaudų sumoms. Įvertinimai ir su jais susijusios prielaidos yra pagrįsti istorine informacija bei veiksniais, atspindinčiais esamas sąlygas. Minėtų prielaidų ir įvertinimų pagrindu yra daroma išvada dėl turto ir įsipareigojimų verčių, apie kurias negalima spręsti iš kitų šaltinių. Faktiniai rezultatai gali skirtis nuo įvertinimų. Įvertinimai ir susijusios prielaidos yra nuolat peržiūrimi. Įvertinimų pasikeitimo įtaka yra pripažįstama tame laikotarpyje, kuriame įvertinimas yra peržiūrimas, jei jis turi įtakos tik šiam laikotarpiui, arba įvertinimo peržiūros laikotarpyje bei ateinančiuose laikotarpiuose, jei įvertinimas turi įtakos tiek peržiūros, tiek ateinantiems laikotarpiams. 8 2024 Reikšmingi apskaitos principai (tęsinys) Parengimo pagrindas (tęsinys) Dėl TFAS ES, taikymo priimti vadovybės sprendimai ir įvertinimai, kurie turi didžiausios įtakos finansinėms ataskaitoms, yra aptariami dalyje „Reikšmingi apskaitiniai įvertinimai ir sprendimai“. Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai Nuosavas turtas Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai yra apskaitomas įsigijimo savikaina, atėmus sukauptą nusidėvėjimą ir vertės sumažėjimo nuostolius. Žemė yra apskaitoma savikaina, atėmus vertės sumažėjimo nuostolius. Jeigu nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų dalys turi skirtingą naudingo tarnavimo laikotarpį, tokios dalys apskaitomos kaip atskiri nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų vienetai ir nudėvimi per jų tikėtiną naudingo tarnavimo laiką. Naudingo tarnavimo laikas, likvidacinės vertės ir nusidėvėjimo metodai yra peržiūrimi kiekvieną finansinių ataskaitų datą. Vėlesnės išlaidos Išlaidos, patirtos siekiant pakeisti nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų komponentą, yra kapitalizuojamos tik nurašius pakeičiamojo komponento vertę ir tik jeigu iš to turto tikėtina gautina ekonominė nauda ir naujojo komponento savikaina gali būti patikimai įvertinta. Visos kitos išlaidos pripažįstamos bendrųjų pajamų ataskaitoje kaip sąnaudos, kai yra patiriamos. Nusidėvėjimas Nusidėvėjimas (išskyrus žemę, kuri yra nenudėvima) apskaičiuojamas tiesiniu būdu per numatomą nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų naudingo tarnavimo laiką ir apskaitomas bendrųjų pajamų ataskaitoje. Numatomas naudingo tarnavimo laikas yra toks: • pastatai 8–80 metų; • mašinos ir įrengimai 5–40 metų; • transporto priemonės ir kitas ilgalaikis turtas 3–20 metų. Naudojimo teise valdomas turtas ir nuomos įsipareigojimai Įmonė yra nuomininkas Sutarties pradžioje Įmonė vertina, ar sutartis yra nuoma ar ją apima. Tai reiškia, kad vertinama, ar pagal sutartį suteikiama teisė kontroliuoti valdomo turto naudojimą tam tikrą laiką mainais už atlygį. Visoms nuomos sutartims, išskyrus trumpalaikes ir mažaverčio turto nuomos sutartis, Įmonė taiko vieną pripažinimo ir vertinimo metodą. Įmonė pripažįsta nuomos įsipareigojimą mokėti nuomos įmokas ir naudojimo teise valdomą turtą, pagal kurį suteikiama teisė naudotis pagrindiniu turtu. 9 2024 Reikšmingi apskaitos principai (tęsinys) Naudojimo teise valdomas turtas ir nuomos įsipareigojimai (tęsinys) Naudojimo teise valdomas turtas Įmonė pripažįsta naudojimo teise valdomą turtą nuomos pradžios datą (t.y. datą, nuo kurios nuomojamas turtas gali būti naudojamas). Naudojimo teise valdomas turtas apskaitomas savikaina atėmus sukauptą nusidėvėjimą ir vertės sumažėjimą bei pakoregavus dėl pakartotinio nuomos įsipareigojimo įvertinimo. Naudojimo teise valdomo turto nusidėvėjimas skaičiuojamas pagal tiesiogiai proporcingą (tiesinį) metodą per nuomos laikotarpį arba nustatytą turto naudingo tarnavimo laikotarpį, priklausomai nuo to, kuris iš jų yra trumpesnis: • Pastatai 5 metai • Transporto priemonės ir kiti įrenginiai 2–5 metai Jeigu iki nuomos laikotarpio pabaigos Įmonei perleidžiama nuomojamo turto nuosavybės teisė arba jeigu naudojimo teise valdomo turto kaina rodo, kad nuomininkas pasinaudos pasirinkimo pirkti teise, nusidėvėjimas skaičiuojamas remiantis numatomu turto naudingo tarnavimo laiku. Taip pat naudojimo teise valdomas turtas yra vertinamas dėl vertės sumažėjimo. Daugiau skaityti poskyryje „Nefinansinio turto vertės sumažėjimas“. Nuomos įsipareigojimai Pradžios datą Įmonė pripažįsta nuomos įsipareigojimus, apskaitomus nuomos įmokų, kurios turės būti sumokėtos per nuomos laikotarpį, dabartine verte. Nuomos įmokos apima fiksuotas įmokas (įskaitant prilygintas fiksuotoms įmokoms). Įmonė neturi nuomos sutarčių su kintamomis nuomos įmokomis, kurios priklauso nuo indekso ar normos, ir sumų, kurios turėtų būti sumokėtos pagal likvidacinės vertės garantijas. Įmonės sudarytos nuomos sutartys neapima nuomos paskatų, pirkimo ar nutraukimo galimybių, dėl kurių reikėtų vadovybės vertinimo ir prielaidų nustatant nuomos terminą. Skaičiuodama dabartinę nuomos įmokų vertę, Įmonė taiko nuomos pradžios datą priskaitytiną skolinimosi palūkanų normą, nes nuomos sutartyje numatytos palūkanų normos negalima lengvai nustatyti. Po pradžios datos nuomos įsipareigojimų suma didinama atsižvelgiant į padidėjusią palūkanų normą ir sumažinama sumokėtų nuomos įmokų suma. Be to, balansinė nuomos įsipareigojimų suma yra vertinama pakartotinai, jeigu atliekami tam tikri koregavimai, pasikeičia nuomos laikotarpis ar nuomos įmokos. Išsami informacija apie Įmonės nuomos įsipareigojimus pateikiama 14 pastaboje. Trumpalaikė ir mažaverčio turto nuoma Įmonė taiko pripažinimo išimtį trumpalaikei turto, kurį sudaro mašinos ir įrenginiai, nuomai (t. y. tokia nuoma, kurios laikotarpis pradžios datą yra trumpesnis nei 12 mėnesių ir kuri neapima pasirinkimo teisės pirkti turtą). Šios išimties ji laikosi ir pripažindama mažos vertės turto, kurį sudaro biuro inventorius ir kurio vertė yra nedidelė (5 tūkst. EUR), nuomą. Trumpalaikės ir mažaverčio turto nuomos įmokos pripažįstamos sąnaudomis pagal tiesinį metodą per nuomos laikotarpį. 10 2024 Reikšmingi apskaitos principai (tęsinys) Nefinansinio turto vertės sumažėjimas Įmonės turto apskaitinė vertė, išskyrus atsargas ir atidėtojo pelno mokesčio turtą, kurių vertės sumažėjimui įvertinti yra taikomi jiems specifiniai metodai, yra peržiūrima kiekvieną finansinės būklės ataskaitos datą, siekiant išsiaiškinti, ar yra nuvertėjimo požymių. Jeigu tokių požymių yra, įvertinama turto atsiperkamoji vertė. Testuojant vertės sumažėjimą, turtas yra sujungiamas ir suskirstomas į mažiausias grupes (kiek tai praktiškai įmanoma), generuojančias pinigų srautus. Įmonės vadovybė laiko visą Įmonę kaip vieną pinigus generuojantį vienetą, kaip atskleista pastaboje "Reikšmingi apskaitiniai įvertinimai ir sprendimai", Įmonės vadovybė nustato pieno savikainos paskirstymo koeficientus taip, kad tarpusavyje susijusių produktų marža išliktų panaši. Vertės sumažėjimas apskaitomas tada, kai turto ar grynuosius pinigus generuojančio vieneto apskaitinė vertė viršija jo apskaičiuotą atsiperkamąją vertę. Nuostoliai dėl nuvertėjimo yra įtraukiami į bendrųjų pajamų ataskaitos administracines sąnaudas. Finansinis turtas Įmonės finansinis turtas apima pinigus, prekybos ir kitas gautinas sumas ir suteiktas paskolas. Pirminis pripažinimas Finansinis turtas iš pradžių pripažįstamas tada, kai jis atsiranda. Finansinio turto sumos be reikšmingo finansavimo komponento iš pradžių pripažįstamos sandorio kaina. Vėlesnis vertinimas Įmonės turimas finansinis turtas priskiriamas finansiniam turtui, kuris vėlesniais laikotarpiais vertinamas amortizuota savikaina, yra vertinamas faktinių palūkanų normos metodu. Bendrųjų pajamų ataskaitoje palūkanų pajamos pateikiamos kaip Finansinės pajamos. Vertės sumažėjimo nuostoliai pripažįstami bendrųjų pajamų ataskaitoje, Gautinų sumų vertės (sumažėjimas) atstatymas eilutėje. Pripažinimo nutraukimas Finansinio turto (ar, kur tinkama, dalies finansinio turto ar dalies panašaus finansinio turto grupės) pripažinimas yra nutraukiamas, kai: ▪ baigiasi teisės į finansinio turto pinigų srautus galiojimo laikas; ▪ Įmonė išlaiko teisę į pinigų srautus, bet prisiima įsipareigojimą sumokėti visą sumą trečiajai šaliai pagal perleidimo sutartį per trumpą laiką; ▪ Įmonė perleidžia savo teisę gauti pinigines įplaukas iš turto ir (arba): a) perleidžia iš esmės visą su finansinio turto nuosavybe susijusią riziką ir naudą; b) nei perleidžia, nei išlaiko su finansiniu turtu susijusios rizikos ir naudos, bet perleidžia šio turto kontrolę. Įmonė sumažina finansinio turto bendrąją apskaitinę vertę, jei negali pagrįstai tikėtis atgauti visą finansinį turtą arba jo dalį. Nurašymas yra pripažinimo nutraukimo įvykis. 11 2024 Reikšmingi apskaitos principai (tęsinys) Finansinis turtas (tęsinys) Finansinio turto vertės sumažėjimas Prekybos gautinoms sumoms Įmonė taiko supaprastintą metodą tikėtiniems kredito nuostoliams (TKN) skaičiuoti. Todėl Įmonė nestebi kredito rizikos pokyčių, bet kiekvienai finansinių ataskaitų datai pripažįsta vertės sumažėjimą remiantis galiojimo laikotarpio TKN. Įmonės vadovybės įvertinimu, prekybos gautinos sumos neapima reikšmingo finansavimo komponento ir atitinkamai jų vertės sumažėjimas yra vertinamas taikant supaprastiną metodą, iš pradžių vadovybė atlieka individualų tikėtinų kredito nuostolių įvertinimą atsižvelgiant į pirkėjo kredito istoriją, ateities veiksnius bei subjektyvius rizikos faktorius, susijusius su skolininku, tuomet visoms gautinoms sumoms, kurios yra pradelstos daugiau nei 180 dienų, yra apskaitomas 100% vertės sumažėjimas. Galiausiai, Įmonė apskaito papildomą 0,1% dydžio vertės sumažėjimą nuo bendro nepradelstų bei pradelstų mažiau nei 180 dienų gautinų sumų likučio metų pabaigai. Pritaikomo 0,1% dydis nustatomas remiantis istoriniais Įmonės blogų skolų duomenimis. Finansiniai įsipareigojimai Bendrovės finansiniai įsipareigojimai apima paskolas ir kreditus, prekybos ir kitas mokėtinas sumas. Pirminis pripažinimas Skolos iš pradžių pripažįstamos gautų lėšų tikrąja verte atėmus sandorio išlaidas. Prekybos įsipareigojimai yra neišvestiniai finansiniai įsipareigojimai su fiksuotais arba nustatytu būdu apskaičiuojamais mokėjimais, kai tokiais finansiniais įsipareigojimais neprekiaujama aktyvioje rinkoje. Tokie įsipareigojimai yra apskaitomi amortizuota verte naudojant faktinių palūkanų normos metodą. Vėlesnis vertinimas Po pirminio pripažinimo finansiniai įsipareigojimai apskaitomi amortizuota verte taikant efektyvios palūkanų normos metodą, o skirtumas tarp gautų lėšų ir sumos, kurią reikės sumokėti per finansinio įsipareigojimo terminą, yra įtraukiamas į laikotarpio bendrųjų pajamų ataskaitą. Pripažinimo nutraukimas Įmonė nutraukia finansinio įsipareigojimo pripažinimą, kai jos sutartiniai įsipareigojimai yra įvykdyti arba atšaukiami arba baigiasi jo galiojimas. Įmonė taip pat nutraukia finansinio įsipareigojimo pripažinimą, kai jo sąlygos yra pakeistos, o pakeisto įsipareigojimo pinigų srautai iš esmės skiriasi. Tokiu atveju, naujas finansinis įsipareigojimas pripažįstamas tikrąja verte pagal pakeistas sutarties sąlygas. Finansinio įsipareigojimo pripažinimo nutraukimo atveju skirtumas tarp nurašytos apskaitinės vertės ir sumokėto atlygio (įskaitant perleistą nepiniginį turtą arba prisiimtus įsipareigojimus) pripažįstamas pelnu arba nuostoliais. 12 2024 Reikšmingi apskaitos principai (tęsinys) Faktoringas Įmonės perduoda finansuotojui teises į ateityje gautinas sumas pagal sąskaitas. Įmonės faktoringo sandorius sudaro sandoriai be regreso. Faktoringo sąnaudas sudaro pagrindinė sutarties suma, kuri mokama sudarant sutartį, komisinis mokestis už sąskaitų aptarnavimą ir palūkanų sąnaudos, priklausančios nuo skolininko mokėjimo termino trukmės. Įmonės faktoringo sutartis neturi atgręžtinio reikalavimo teisės (faktoringas be regreso), dėl šios priežasties prekybos gautinos sumos sumažėja gavus faktoringo avansą. Atsargos Atsargos apskaitomos savikaina arba grynąja galimo realizavimo verte (mažesniąja iš jų). Atsargų savikaina apskaičiuojama FIFO metodu. Kai atsargos yra pasigaminamos ir nebaigtos gamybos atveju, į savikainą įtraukiama ir atitinkama dalis netiesioginių gamybos sąnaudų, paskirstomų pagal normas, apskaičiuotas atsižvelgiant į įprastinį gamybos pajėgumų panaudojimą. Atsargų nukainojimas iki grynosios galimo realizavimo vertės Įmonė bent kartą per ketvirtį peržiūri atsargas ir įvertina, ar apskaitinė vertė neviršija jų grynosios realizacinės vertės. Mažai naudojamų atsargų atžvilgiu yra palyginamas turimų atsargų lygis su planuojamu jų panaudojimu ir pardavimu ateityje. Be to, yra įvertinama, ar numatomos produkcijos pardavimo kainos nėra mažesnės nei produkcijos savikaina (8 pastaba). Pinigai Pinigus sudaro pinigai kasoje ir banko sąskaitose. Pinigų srautų ataskaitoje pinigus sudaro pinigai kasoje ir banko einamosiose sąskaitose. Išmokos darbuotojams Trumpalaikės išmokos darbuotojams yra pripažįstamos kaip laikotarpio, kurio metu darbuotojai teikė paslaugas, einamosios išlaidos. Jas sudaro atlyginimai ir darbo užmokestis, socialinio draudimo įnašai, premijos, apmokamos atostogos ir kitos išmokos. Visi pensijų įsipareigojimai yra valstybės. Išeitinės kompensacijos darbuotojams mokamos nutraukus darbo santykius su darbuotoju iki įprasto išėjimo į pensiją amžiaus arba darbuotojui priėmus sprendimą savo noru išeiti iš darbo mainais į tokias išmokas. Įmonė pripažįsta išeitines kompensacijas, kai yra griežtai įpareigota nutraukti su esamais darbuotojais darbo sutartis pagal detalų formalų planą be galimybės jo atsisakyti arba mokėti išeitines kompensacijas dėl pasiūlymo, skatinančio išeiti iš darbo savo noru. Pagal atlyginimų planus darbuotojai turi teisę į išmokas jubiliejaus proga ir išeitinę pensijos išmoką. Kiekvienam Įmonės darbuotojui, išeinančiam iš darbo sulaukus pensinio amžiaus pagal Lietuvos Respublikos įstatymus priklauso 2 mėnesių atlyginimų dydžio išmoka. Išmokos jubiliejaus proga mokamos darbuotojams, kuriems sukanka 50 ir 60 metų. Atidėjiniai išmokoms jubiliejaus proga ir išeitinėms pensijų išmokoms skaičiuojami individualiai kiekvienam asmeniui, kuris turi teisę jas gauti. Darbuotojui skirtas atidėjinys skaičiuojamas pagal numatomą išmoką, kurią Įmonė yra įsipareigojusi sumokėti pagal vidaus tvarkos taisykles ir įstatyminius reikalavimus. Dabartinė šių įsipareigojimų vertė apskaičiuojama kiekvienų ataskaitinių metų pabaigoje. 13 2024 Reikšmingi apskaitos principai (tęsinys) Įmonėje šis išmokų darbuotojams įsipareigojimas pripažįstamas finansinės būklės ataskaitoje trumpalaikiuose ir ilgalaikiuose įsipareigojimuose ir atspindi tų išmokų dabartinę vertę finansinės būklės ataskaitos datą. Pajamos pagal sutartis su klientais Įmonė gamina ir parduoda pieno produktus mažmeninės prekybos įmonėms tiesiogiai ir per tarpininkus. Įmonė pripažįsta pajamas pagal sutartis su klientais tuo laiku, kai kontrolė už prekes pereina klientui, ir tokia apimtimi, kuri atitinka atlygį, kurį Įmonė tikisi gauti mainais už tas prekes ar paslaugas. Įmonė pripažįsta pajamas pagal sutartis su klientais tam tikru momentu. Įmonė įvertino ir nustatė, kad yra savo sąskaita veikiantis subjektas susitarimuose dėl pajamų. Įmonė taip pat perka rinkodaros paslaugas iš savo klientų. Remiantis sutartimis iš klientų (vykdančių mažmeninę prekybą) įgytos su rinkodara susijusios paslaugos nėra atskiros paslaugos, susijusios su Įmonei teikiamomis įvairiomis reklamos ir rinkodaros paslaugomis, todėl visos tokios per ataskaitinį laikotarpį patirtos rinkodaros sąnaudos atimamos iš pajamų, pripažįstamų Įmonės bendrųjų pajamų ataskaitoje (1 pastaba). Kintamas atlygis Jei sutartyje numatytas atlygis apima kintamą sumą, Įmonė apskaičiuoja atlygio sumą, į kurią ji turės teisę mainais už prekių perdavimą klientui, taikydama sutartyje nustatytą procentinę dalį nuo pasiektos mėnesio apyvartos. Kintamasis atlygis įvertinamas sutarties sudarymo metu ir taikomas tol, kol yra labai tikėtina, kad reikšmingas sukauptų pripažintų pajamų sumos pasikeitimas neįvyks. Kai kuriose pieno produktų pardavimo sutartyse tam tikriems klientams už praeitą laikotarpį suteikiamos kiekio nuolaidos, kai per laikotarpį nupirktos pieno produkcijos kiekis viršija sutartyje nustatytą ribą. Tokios kiekio nuolaidos, už pardavimo sutartyse nurodytą laikotarpį, yra atimamos iš pajamų, pripažįstamų Įmonės bendrųjų pajamų ataskaitoje (1 pastaba). Reikšmingas finansavimo komponentas Įmonė iš klientų gauna išankstinius mokėjimus už parduodamus pieno produktus. Tokie išankstiniai mokėjimai laikomi trumpalaikiais, nes jie realizuojami per trumpesnį nei vienerių metų laikotarpį. Įmonė iš klientų gautiems trumpalaikiams avansams taiko praktinį metodą. Tai reiškia, kad pažadėto atlygio suma nekoreguojama atsižvelgiant į reikšmingo finansavimo komponento poveikį, nes laikotarpis tarp pažadėtos prekės perdavimo ir mokėjimo yra vieneri metai arba trumpesnis. Sutartiniai įsipareigojimai Sutartiniai įsipareigojimai pripažįstami, jei mokėjimas iš kliento gaunamas prieš Įmonei perduodant susijusias prekes. Sutartiniai įsipareigojimai pripažįstami pajamomis, kai Įmonė įvykdo sutartį (t. y. perduoda klientui susijusių prekių kontrolę). Dotacijos Vyriausybės dotacijos, susijusios su turtu, apima dotacijas, kurios skirtos ilgalaikiam turtui įsigyti. Dotacijos apskaitoje pripažįstamos finansinės būklės ataskaitoje, kai pagrįstai tikimasi jas gauti ir manoma, kad Įmonė atitinka jų gavimui keliamus reikalavimus. Dotacijos, gautos Įmonės turto įsigijimo išlaidoms padengti, yra pripažįstamos įsipareigojimu ir vėliau proporcingai apskaitomos bendrųjų pajamų ataskaitoje per numatomą to turto naudingo tarnavimo laiką. Nepanaudotas dotacijos likutis rodomas finansinės būklės ataskaitos eilutėje „Dotacijos“. 14 2024 Reikšmingi apskaitos principai (tęsinys) Kitos veiklos pajamos ir sąnaudos Kitos veiklos pajamas ir sąnaudas daugiausiai sudaro trumpalaikio turto ir paslaugų pardavimai, tiesiogiai nesusiję su pagrindine Įmonės veikla. Finansinės sąnaudos Finansinės veiklos sąnaudas sudaro palūkanų sąnaudos, įvertintos faktinių palūkanų normos metodu. Nuomos įmokų palūkanų sąnaudų sudedamoji dalis pripažįstama bendrųjų pajamų ataskaitoje, taikant faktinių palūkanų normos metodą. Pelno mokestis Pelno mokestį sudaro einamasis ir atidėtasis mokesčiai. Pelno mokestis apskaitomas bendrųjų pajamų ataskaitoje, išskyrus kai jis yra susijęs su straipsniais, tiesiogiai apskaitytais nuosavame kapitale, tada jis apskaitomas nuosavame kapitale. Einamasis pelno mokestis yra mokestis, apskaičiuotas nuo metų apmokestinamojo pelno, taikant finansinės būklės ataskaitos dieną galiojančius ir taikomus tarifus, ir ankstesnių metų pelno mokesčio koregavimai. 2024 ir 2023 metais Lietuvos Respublikos įmonėms buvo taikomas 15 proc. pelno mokesčio tarifas. Nuo 2025 m. sausio 1 d. Lietuvos Respublikos įmonėms bus taikomas 16% pelno mokesčio tarifas. Atidėtasis mokestis apskaičiuojamas atsižvelgiant į laikinus skirtumus tarp turto ir įsipareigojimų verčių finansinėse ataskaitose bei jų verčių mokesčių tikslais. Atidėtasis mokestis neskaičiuojamas šiems laikiniesiems skirtumams: skirtumams, atsiradusiems turto arba įsipareigojimų pradinio pripažinimo momentu, kai tie skirtumai neturi įtakos nei ataskaitinio laikotarpio apskaitomam, nei apmokestinamajam pelnui. Atidėtojo mokesčio suma priklauso nuo numatomo turto panaudojimo ir įsipareigojimų padengimo ateityje bei numatomų tada galiosiančių mokesčių tarifų. Atidėtojo mokesčio turtas yra pripažįstamas tik tada, kai tikimasi, kad ateityje Įmonė turės pakankamai apmokestinamojo pelno, kuris leis išnaudoti mokestinę naudą. Perkeliamų mokestinių nuostolių suma galima sumažinti per ataskaitinius metus gautas apmokestinamąsias pajamas ne daugiau kaip 70 %. Mokestiniai nuostoliai gali būti keliami neribotą laikotarpį, išskyrus nuostolius, kurie susidarė dėl vertybinių popierių ir (arba) išvestinių finansinių priemonių perleidimo. Atidėtojo mokesčio turtas mažinamas tiek, kiek nebėra tikėtina, kad bus gauta pakankamai apmokestinamojo pelno, kad būtų galima panaudoti visą atidėtojo mokesčio turtą ar jo dalį. Atidėtojo pelno mokesčio turtas ir atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimai tarpusavyje užskaitomi, jei egzistuoja įgyvendinama teisė užskaityti ataskaitinio laikotarpio mokesčių turtą su ataskaitinio laikotarpio pelno mokesčio įsipareigojimais ir jei atidėtasis pelno mokestis yra susijęs su tuo pačiu apmokestinamuoju vienetu ir ta pačia mokesčių institucija. Remdamasi Lietuvos Respublikos mokesčius reglamentuojančiais įstatymais, Mokesčių inspekcija gali bet kuriuo metu per 3-5 (priklausomai nuo mokesčių) iš eilės einančius metus po ataskaitinių mokestinių metų atlikti mokestinį Įmonės patikrinimą ir, perskaičiavusi mokesčius, nurodyti sumokėti papildomus mokesčius ar baudas. Įmonės vadovybė mano, kad visi mokesčiai yra tinkamai apskaičiuoti ir sumokėti pagal galiojančius mokesčių įstatymus, ir jai nėra žinoma apie jokias aplinkybes, dėl kurių galėtų atsirasti galimų reikšmingų įsipareigojimų dėl nesumokėtų mokesčių. 15 2024 Reikšmingi apskaitos principai (tęsinys) Pagrindinis ir sumažintas pelnas, tenkantis vienai akcijai Vienai akcijai tenkantis pagrindinis pelnas apskaičiuojamas dalijant akcininkams tenkantį grynąjį pelną iš išleistų paprastųjų vardinių akcijų skaičiaus svertinio vidurkio. Kadangi nėra jokių nuosavą kapitalą mažinančių priemonių, vienai akcijai tenkantis pagrindinis ir sumažintas pelnas nesiskiria. Segmentai Segmentas yra Įmonės dalis, dalyvaujanti ekonominėje veikloje, iš kurios ji gali uždirbti pajamas ir patirti sąnaudas (įskaitant sandorius, vykdomus su kitais segmentais), kurios veiklos rezultatus reguliariai tikrina aukščiausias Įmonės organas, priimdamas sprendimą dėl išteklių, kuriuos reikia paskirti segmentui ir įvertinti jo veiklos rezultatus, ir kuri teikia atskirą finansinę informaciją. Segmentavimo principai yra pateikiami 1 pastaboje. 16 2024 Reikšmingi apskaitos principai (tęsinys) Naujų ir (ar) pakeistų TFAS ir Tarptautinės finansinės atskaitomybės aiškinimo komiteto (TFAAK) išaiškinimų taikymas Palyginti su praėjusiais finansiniais metais, Bendrovės apskaitos principai nesikeitė, išskyrus šiuos TFAS ir TFAS pataisas, kuriuos Bendrovė pradėjo taikyti nuo 2024 m. sausio 1 d.: • 1-ojo TAS „Finansinių ataskaitų pateikimas“ pataisos „Įsipareigojimų klasifikavimas į ilgalaikius ir trumpalaikius“ • 16-ojo TFAS pataisos „Nuomos įsipareigojimas pardavimo ir atgalinės nuomos sandoriuose“ • 7-ojo TAS „Pinigų srautų ataskaita“ ir 7-ojo TFAS „Finansinės priemonės. Atskleidimas“ pataisos „Tiekėjų finansavimo susitarimai“ Priimti nauji TFAS ir TFAS pataisos neturėjo reikšmingos įtakos Bendrovės apskaitos politikai. • 1-ojo TAS „Finansinių ataskaitų pateikimas“ pataisos „Įsipareigojimų klasifikavimas į ilgalaikius ir trumpalaikius“ Pataisos taikomos 2024 m. sausio 1 d. ar vėliau prasidedantiems metiniams ataskaitiniams laikotarpiams. Pataisos yra taikomos retrospektyviai. Pataisomis siekiama paaiškinti 1-ojo TAS principus dėl įsipareigojimų klasifikavimo į ilgalaikius ir trumpalaikius. Pataisomis paaiškinama, ką reiškia teisė atidėti atsiskaitymą, reikalavimas, kad tokia teisė būtų ataskaitinio laikotarpio pabaigoje, tai, kad vadovybės ketinimas neturi įtakos klasifikavimui į trumpalaikius ir ilgalaikius bei kad sutarties šalies pasirinkimai, kurie gali lemti atsiskaitymą perleidžiant paties ūkio subjekto nuosavybės priemones, neturi įtakos įsipareigojimų klasifikavimui į ilgalaikius ir trumpalaikius. Taip pat pataisose nurodoma, kad įsipareigojimų klasifikavimui įtakos turės tik tokios sutarčių sąlygos, kurių ūkio subjektas turi laikytis finansinių ataskaitų datą arba anksčiau. Taip pat reikalaujama atskleisti papildomą informaciją apie pagal paskolų sutartis kylančius ilgalaikius įsipareigojimus, kuriems taikomos sutarties sąlygos, jeigu sutarties sąlygas būtina įvykdyti per trumpesnį nei dvylikos mėnesių po ataskaitinio laikotarpio pabaigos terminą. Šios pataisos neturėjo įtakos Bendrovės finansinėms ataskaitoms. • 16-ojo TFAS „Nuoma“ pataisos „Nuomos įsipareigojimas pardavimo ir atgalinės nuomos sandoriuose“ Pataisos taikomos 2024 m. sausio 1 d. arba vėliau prasidedantiems metiniams ataskaitiniams laikotarpiams. Pataisomis siekiama patobulinti reikalavimus, kuriuos pardavėjas nuomininkas taiko vertindamas nuomos įsipareigojimą, atsirandantį pardavimo ir atgalinės nuomos sandoriuose pagal 16-ąjį TFAS, tačiau jos nepakeičia nuomos, nesusijusios su pardavimo ir atgalinės nuomos sandoriais, apskaitos. Remiantis pataisomis, pardavėjas nuomininkas nustato „nuomos mokesčius“ arba „peržiūrėtus nuomos mokesčius“ taip, kad pardavėjas nuomininkas nepripažintų su naudojimo teise, kurią jis išlaiko, susijusio pelno ar nuostolių sumos. Pagal šiuos reikalavimus pardavėjui nuomininkui nedraudžiama pripažinti pelne arba nuostoliuose bet kokio pelno ar nuostolių, susijusių su daliniu ar visišku nuomos sutarties nutraukimu. Pataisos taikomos retrospektyviai pardavimo ir atgalinės nuomos sandoriams, sudarytiems po taikymo pirmą kartą datos, kuri yra pirmojo metinio ataskaitinio laikotarpio, kuriuo subjektas 16-ojo TFAS reikalavimus taiko pirmą kartą, pradžia. Šios pataisos neturėjo įtakos Bendrovės finansinėms ataskaitoms, nes Bendrovė neturi tokių sandorių. 17 2024 Reikšmingi apskaitos principai (tęsinys) • 7-ojo TAS „Pinigų srautų ataskaita“ ir 7-ojo TFAS „Finansinės priemonės. Atskleidimas“ pataisos „Tiekėjų finansavimo susitarimai“ Pataisos taikomos 2024 m. sausio 1 d. arba vėliau prasidedantiems metiniams ataskaitiniams laikotarpiams. Pataisomis, kurios papildo galiojančias TFAS nuostatas, reikalaujama, kad ūkio subjektas atskleistų informaciją apie tiekėjų finansavimo susitarimų sąlygas. Be to, ūkio subjektai privalo ataskaitinio laikotarpio pradžioje ir pabaigoje atskleisti informaciją apie finansinių įsipareigojimų, atsirandančių pagal tiekėjų finansavimo susitarimus, apskaitines vertes ir straipsnius, kuriuose parodomi šie įsipareigojimai, bei finansinių įsipareigojimų ir straipsnių, už kuriuos finansavimo teikėjai jau atsiskaitė sumokėdami atitinkamas prekybos skolas, apskaitines vertes. Ūkio subjektai taip pat turi atskleisti su pinigų srautais nesusijusių finansinių įsipareigojimų, atsirandančių pagal tiekėjų finansavimo susitarimus, apskaitinių verčių pokyčių, dėl kurių finansinių įsipareigojimų apskaitinių verčių negalima palyginti, įtaką. Be to, pataisomis reikalaujama, kad ūkio subjektas ataskaitinio laikotarpio pradžioje ir pabaigoje atskleistų finansinių įsipareigojimų finansavimo teikėjams ir panašių prekybos mokėtinų sumų, kurios nėra tokių susitarimų dalis, mokėjimo terminų intervalą. Šios pataisos neturėjo įtakos Bendrovės finansinėms ataskaitoms, nes Bendrovė neturi tiekėjų finansavimo susitarimų. Patvirtinti, bet dar neįsigalioję ir anksčiau nepradėti taikyti standartai Standartai ir standartų pataisos, kurie dar nėra įsigalioję, bet kurie yra priimti taikyti ES • 21-ojo TAS „Užsienio valiutos kurso pasikeitimo įtaka“ pataisos „Valiutos nekeičiamumas“. Pataisos taikomos 2025 m. sausio 1 d. ar vėliau prasidedantiems metiniams ataskaitiniams laikotarpiams. Leidžiama taikyti anksčiau Vadovybė įvertino, kad pataisos neturės įtakos, nes Bendrovė neturi sandorių užsienio valiuta. Standartai / standartų pataisos, kurie dar nėra įsigalioję ir kurie dar nėra priimti taikyti ES • 9-ojo TFAS „Finansinės priemonės“ ir 7-ojo TFAS „Finansinės priemonės. Atskleidimas“ pataisos „Finansinių priemonių klasifikavimas ir vertinimas“ Pataisos taikomos 2026 m. sausio 1 d. arba vėliau prasidedantiems metiniams ataskaitiniams laikotarpiams. Pataisas dėl finansinio turto klasifikavimo ir susijusių atskleidimų leidžiama taikyti anksčiau, suteikiant galimybę kitas pataisas taikyti vėliau. Pataisomis paaiškinama, kad finansinio įsipareigojimo pripažinimas nutraukiamas „įvykdymo datą“, kai įsipareigojimas įvykdomas, atšaukiamas, baigiasi jo galiojimo laikas arba kitais atvejais, kai jis atitinka pripažinimo nutraukimo kriterijus. Jomis nustatoma apskaitos politikos alternatyva, pagal kurią įsipareigojimų, įvykdytų per elektroninio mokėjimo sistemas, pripažinimas nutraukiamas iki įvykdymo datos laikantis nurodytų sąlygų. Jose taip pat pateikiamos gairės dėl sutartyje numatytų finansinio turto, turinčio aplinkos, socialinių ir valdymo (ASV) arba kitų panašių neapibrėžtų elementų, pinigų srautų charakteristikų vertinimo. Be to, pataisomis paaiškinama nepadengto finansinio turto ir sutartimis susietų priemonių apskaita ir reikalaujama pagal 7-ąjį TFAS atskleisti papildomą informaciją apie finansinį turtą ir finansinius įsipareigojimus, kartu nurodant neapibrėžtąjį įvykį (įskaitant ASV elementus), ir apie nuosavybės priemones, priskiriamas vertinamoms tikrąja verte kitose bendrosiose pajamose. ES dar nepatvirtino šių pataisų. Vadovybė dar nėra įvertinusi pataisos taikymo poveikio Įmonės finansinėms ataskaitoms. 18 2024 Reikšmingi apskaitos principai (tęsinys) • 9-ojo TFAS „Finansinės priemonės“ ir 7-ojo TFAS „Finansinės priemonės. Atskleidimas“ pataisos „Sutartys dėl nuo gamtinių išteklių priklausomos elektros energijos“ Pataisos taikomos 2026 m. sausio 1 d. ar vėliau prasidedantiems metiniams ataskaitiniams laikotarpiams. Leidžiama taikyti anksčiau. Pataisomis patikslinami „naudojimui savoms reikmėms“ keliami reikalavimai, suteikiamas leidimas taikyti apsidraudimo apskaitą, jei sutartys, kurios patenka į pataisų taikymo sritį, naudojamos kaip apsidraudimo priemonės, nustatomi papildomi informacijos atskleidimo reikalavimai, kad investuotojai galėtų suprasti tokių sutarčių poveikį įmonės finansiniams veiklos rezultatams ir pinigų srautams. Patikslinti „naudojimui savoms reikmėms“ keliami reikalavimai turi būti taikomi retrospektyviai, tačiau gairės, suteikiančios leidimą taikyti apsidraudimo apskaitą, turi būti taikomos perspektyviai naujiems apsidraudimo sandoriams, kurie apibrėžiami taikymo pirmą kartą datą arba vėliau. ES dar nepatvirtino šių pataisų. Vadovybė dar nėra įvertinusi pataisos taikymo poveikio Įmonės finansinėms ataskaitoms. • 18-asis TFAS „Pateikimas ir atskleidimas finansinėse ataskaitose“ 18-uoju TFAS nustatomi nauji reikalavimai dėl pateikimo pelno (nuostolių) ataskaitoje. Pagal standartą reikalaujama, kad ūkio subjektas visas pajamas ir sąnaudas savo pelno (nuostolių) ataskaitoje priskirtų vienai iš penkių kategorijų: investicinės, finansinės, pelno mokesčiai ir nutraukta veikla. Be reikalavimo priskirti šioms kategorijoms, papildomai reikalaujama pateikti „veiklos pelno (nuostolių)“, „pelno (nuostolių) prieš finansinius rezultatus ir pelno mokesčius“ ir „pelno (nuostolių)“ tarpines ir bendras sumas. Standarte numatyti reikalavimai atskleisti informaciją apie vadovybės nustatytus veiklos rezultatų rodiklius ir nauji reikalavimai dėl finansinės informacijos apibendrinimo ir skaidymo remiantis nustatytais pirminių finansinių ataskaitų ir aiškinamojo rašto „vaidmenimis“. Be to, nurodyti susiję kitų apskaitos standartų pakeitimai. 18-asis TFAS taikomas 2027 m. sausio 1 d. ar vėliau prasidedantiems ataskaitiniams laikotarpiams. Leidžiama taikyti anksčiau. Standartas turi būti taikomas retrospektyviai rengiant tiek metines, tiek tarpines finansines ataskaitas. ES dar nepatvirtino šio standarto. Vadovybė išanalizuos šio paskelbto naujo standarto reikalavimus ir įvertins jo poveikį. • 19-asis TFAS „Viešai neatskaitingos patronuojamosios įmonės. Atskleidimas“ 2024 m. gegužės mėn. TASV paskelbė 19-ąjį TFAS „Viešai neatskaitingos patronuojamosios įmonės. Atskleidimas“. Standartas taikomos 2027 m. sausio 1 d. ar vėliau prasidedantiems metiniams ataskaitiniams laikotarpiams. Leidžiama taikyti anksčiau. Vadovybė įvertino, kad standarto reikalavimai yra neaktualūs Bendrovei. • TFAS apskaitos standartų metiniai patobulinimai. 11 tomas TASV metinių patobulinimų procesas apima neskubius, tačiau būtinus TFAS patikslinimus ir pataisas. 2024 m. liepos mėn. TASV paskelbė „TFAS apskaitos standartų metiniai patobulinimai. 11 tomas“. Ūkio subjektas tas pataisas turi taikyti 2026 m. sausio 1 d. arba vėliau prasidedantiems metiniams ataskaitiniams laikotarpiams. „TFAS apskaitos standartų metiniai patobulinimai. 11 tomas“ apima 1-ojo TFAS, 7-ojo TFAS, 9-ojo TFAS, 10-ojo TFAS ir 7-ojo TAS pataisas. Šiomis pataisomis siekiama patikslinti formuluotes, ištaisyti nedidelius nenumatytus trūkumus, praleidimus ar prieštaravimus tarp standartų reikalavimų. ES nepatvirtino šio standarto. Vadovybė išanalizuos šių pataisų reikalavimus ir įvertins jų poveikį. 19 2024 Reikšmingi apskaitos principai (tęsinys) • 10-ojo TFAS „Konsoliduotosios finansinės ataskaitos“ ir 28-ojo TAS „Investicijos į asocijuotąsias įmones ir bendras įmones“ pataisos „Turto pardavimas ar turtinis įnašas tarp investuotojo ir jo asocijuotosios įmonės arba bendros įmonės“. 2015 m. gruodžio mėn. TASV atidėjo šios pataisos įsigaliojimo datą neribotam laikui, laukdama nuosavybės apskaitos metodo tyrimo projekto rezultatų. Vadovybė įvertino, kad standarto reikalavimai yra neaktualūs Bendrovei. Reikšmingi apskaitiniai įvertinimai ir sprendimai Įvertinimai ir prielaidos yra nuolat peržiūrimi ir yra paremti patirtimi bei kitais veiksniais, atspindinčiais esamą situaciją, bei pagrįstai tikėtinais ateities įvykiais. Įmonė daro įvertinimus ir prielaidas dėl ateities įvykių. Atlikti apskaitiniai vertinimai iš esmės retai kada bus lygūs atitinkamiems faktiniams rezultatams. Toliau aptariami įvertinimai ir prielaidos, kurie reikšmingai veikia turto ir įsipareigojimų vertes ir dėl kurių pasikeitimo tos vertės gali reikšmingai kisti kitais finansiniais metais. Nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų vertės sumažėjimas Įmonė kiekvieną finansinių ataskaitų datą įvertina, ar yra požymių, rodančių, kad turto vertė gali būti sumažėjusi. Jeigu nustatomi tokie požymiai, Įmonė apskaičiuoja turto atsiperkamąją vertę. Atsiperkamoji vertė yra didesnė iš dviejų verčių: turto arba pinigus generuojančio vieneto tikroji vertė, sumažinta pardavimo sąnaudomis, arba turto naudojimo vertė (7 pastaba). Įmonės vadovybė laiko, kad visa Įmonė yra vienas pinigus generuojantis vienetas. Vadovybė mano, kad Įmonės gamybos filialai nėra savarankiški padaliniai, jie visi yra integruoti į bendrą sistemą ir priklausomi vienas nuo kito. Perkant rinkoje žalią pieną visos jo sudėtinės dalys (baltymai ir riebalai) yra panaudojamos galutinių produktų gamybai, kurie gaminami skirtinguose įmonės filialuose. Vadovybė vertina, kokią grąžą pavyksta sugeneruoti iš viso supirkto ir perdirbto žalio pieno. Todėl yra tinkama vertinti Įmonę kaip vieną pinigus generuojantį vienetą ir vertinti jo vertę, neišskiriant atskiro pinigus generuojančio vieneto. 2023 m. ir 2024 m. gruodžio 31 d. indikacijų, kad Įmonės ilgalaikis turtas galėtų būti nuvertėjęs, nebuvo, todėl išsamus testavimas nebuvo atliktas. Gautinų sumų vertės sumažėjimo nuostoliai Kiekvieno ataskaitinio laikotarpio pabaigoje Įmonės vadovybė, vertindama tikėtinus kredito nuostolius (daugiau informacijos pateikta „Finansinio turto vertės sumažėjimas“), daro prielaidas ir jų pagrindu priima sprendimus. Įmonė nustatė, kad nuostolių koeficientai yra mažesni nei apytiksliai 0,1 proc. nuo bendro pirkėjų įsiskolinimo (2017–2024 metais). Ateities laikotarpių tikėtinų kredito nuostolių vertinimo rezultatas atskleidžiamas apskaitant papildomą prekybos gautinų sumų vertės sumažėjimą sumoms, kurios nėra pradelstos remiantis istorine informacija (18 pastaba). Vadovybė daro prielaidą, kad įsipareigojimai neįvykdomi tada, kai sumas vėluojama sumokėti ir suteiktas paskolas vėluojama grąžinti daugiau kaip 180 dienų (18 pastaba). 20 2024 Reikšmingi apskaitos principai (tęsinys) Atsargų vertės sumažėjimo nuostoliai Kiekvieno ataskaitinio laikotarpio pabaigoje Įmonės vadovybė įvertina atsargų vertės sumažėjimą, atsižvelgdama į jų būklę, realizavimo galimybes, galiojimo terminus ir rinkos kainų pokyčius. Vertinimas grindžiamas istorine informacija, esama rinkos situacija ir ateities prognozėmis (8 pastaba). Atidėtojo mokesčio turtas Įmonė pripažįsta atidėtąjį mokesčių turtą remdamasi vadovybės nuomone, kad tikėtina, jog atitinkama mokesčių nauda bus gauta iš būsimo apmokestinamojo pelno. Vadovybės vertinimai grindžiami vidaus biudžetais ir prognozėmis (16 pastaba). Išmokos darbuotojams Išmokų darbuotojams atidėjiniui pripažinti būtina įvertinti tikėtinus ekonominę naudą teikiančius išteklius ir tiksliai apskaičiuoti išlaidas, būtinas esamam įsipareigojimui įvykdyti ataskaitinio laikotarpio pabaigoje. Išsami informacija apie taikomus apskaičiavimus ir jų įtaka finansinėms ataskaitoms atskleista 15 pastaboje. Ilgalaikio turto naudingo tarnavimo laiko vertinimas Įmonės ilgalaikio materialiojo turto naudingo tarnavimo laikas nustatomas kiekvienam turtui atskirai atsižvelgiant į būsimą ekonominę naudą, planuojamą naudojimo laikotarpį, naudojimo intensyvumą, naudojimo aplinką, naudingų turto ypatybių pasikeitimą per jo naudojimo laikotarpį, technologinę ir ekonominę pažangą, dėl kurios turtas gali tapti pasenęs, taip pat į teisinius ir kitus veiksnius, dėl kurių gali būti apribotas ilgalaikio materialiojo turto naudingo tarnavimo laikas. 2024 metais Įmonė peržiūrėjo ilgalaikio materialiojo turto naudingo tarnavimo laiką vadovaudamasi 16-ojo TAS „Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai“ reikalavimais ir koregavo naudingo tarnavimo laiką. Naujas pakoreguotas ilgalaikio materialiojo turto naudingo tarnavimo laikas buvo perspektyviai pradėtas taikyti nuo 2024 m. gegužės 1 d. (7 pastaba). Bendra ilgalaikio materialaus turto vienetų įsigijimo savikaina, kuriems buvo pratęsti naudingo tarnavimo laikotarpiai per 2024 metus yra 22 278 tūkst. eurų (per 2023 metus – 800 tūkst. eurų). Pasikeitusių apskaitinių įvertinimų įtaka Įmonės nusidėvėjimo sąnaudoms yra atskleista 7-oje pastaboje. Žaliavos savikainos paskirstymo prielaidos Įmonės specializacija – pieno produktų gamyba, todėl didžiausią gamybos sąnaudų dalį sudaro už šviežią pieną sumokėtos sumos. Pagrindinės pieno sudedamosios dalys yra riebalai (grietinėlė) ir baltymai (liesas pienas). Kadangi skirtinguose produktuose yra skirtingas riebalų ir baltymų kiekis, vadovybė priima sprendimą dėl to, kokia pieno kainos dalis priskirtina riebalams, o kokia – baltymams. Nustatydama sąnaudų priskyrimo santykinius dydžius, Įmonės vadovybė atsižvelgia į tai, kad susijusių produktų krepšelio marža būtų panaši. Klimato kaitos klausimai Įmonė nuolat peržiūri naujausius teisės aktus klimato kaitos klausimais. Vadovybės padaryti reikšmingi apskaitiniai įvertinimai apima būsimą įtaką, kurią daro Įmonės strateginiai sprendimai ir įsipareigojimai formuoti savo prekių krepšelį atsižvelgiant į pertvarkos tikslus energijos srityje, taip pat trumpalaikį ir ilgalaikį poveikį, kurį kelia su klimato kaita susiję dalykai ir perėjimas prie mažo anglies dioksido kiekio energijos išteklių naudojimo. Šiuo metu nėra priimtų teisės aktų, kurie Įmonei turėtų reikšmingos įtakos. 21 2024 1. Veiklos segmentai Segmentavimo pagrindas Įmonė gamina ir parduoda įvairius pieno produktus. Finansiniai veiklos rezultatai yra analizuojami pagal atskiras pieno produktų rūšis. Tam tikros pieno produktų rūšys turi panašias ekonomines charakteristikas. Atsižvelgiant į tai, pieno produktų rūšys buvo agreguotos į atskleidžiamus segmentus. Agregavimo metu taip pat yra įvertinami pieno produktų rūšių panašumai tokiais aspektais: gamybos proceso panašumas, klientų tipas bei geografinės zonos, produktų pardavimo būdai. Įmonė nustatė tokius atskleidžiamus segmentus: sūriai, sausi pieno produktai, ledai ir švieži pieno produktai. Įmonės vadovybė peržiūri atskleidžiamų segmentų vidines valdymo ataskaitas mažiausiai kas ketvirtį. Kiti veiklos segmentai yra grietinėlė, išrūgos ir kitos prekės bei paslaugos. 2024 ir 2023 metais nei vienas iš šių veiklos segmentų neatitiko kiekybinių rodiklių (10 proc. nuo bendros sumos), taikomų apskaitytiniems segmentams. Informacija apie atskleidžiamus segmentus Toliau yra pateikiama informacija, susijusi su kiekvienu atskleidžiamu segmentu. Segmento veiklos rezultatų įvertinimui yra naudojamas segmento bendrasis pelnas, kadangi, vadovybės nuomone, ši informacija yra labiausiai tinkama vertinant atitinkamų segmentų veiklą. Segmentų informacija yra parengta pagal tokius pačius apskaitos principus kaip ir tie, kurie yra naudojami Įmonės finansinėse ataskaitose. Informacija apie bendrą veiklos segmento turto ir įsipareigojimų vertę, palūkanų pajamų ir veiklos sąnaudų sumą, pelną (nuostolius) prieš mokesčius, pelno mokestį Valdybai ir generaliniam direktoriui nebuvo pateikta. Vadovybės nuomone, nėra poreikio priskirti šių straipsnių veiklos segmentui. Dalis nusidėvėjimo ir amortizacijos sąnaudų, įtrauktų į Įmonės administracines ir pardavimo sąnaudas, yra neskirstoma segmentams. 2024 m., tūkst. EUR Sūriai Sausi pieno produktai Ledai Švieži pieno produktai Iš viso atsklei- džiamų segmentų Visi kiti segmentai Iš viso Pardavimai 24 189 8 373 20 611 152 091 205 264 5 098 210 362 Bendrasis pelnas 3 883 (2 324) 6 224 42 059 49 842 292 50 134 Nusidėvėjimas ir amortizacija 1 004 70 384 2 358 3 816 20 3 836 Kiti reikšmingi nepiniginiai straipsniai: Atsargų vertės sumažėjimas ir nurašymas - 592 - 423 1 015 - 1 015 Nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų įsigijimas 417 642 2 191 3 975 7 225 - 7 225 22 2024 1. Veiklos segmentai (tęsinys) 2023 m., tūkst. EUR Sūriai Sausi pieno produktai Ledai Švieži pieno produktai Iš viso atsklei- džiamų segmentų Visi kiti segmentai Iš viso Pardavimai 23 173 11 681 19 552 140 825 195 231 5 883 201 114 Bendrasis pelnas 3 344 (1 755) 6 821 44 633 53 043 (429) 52 614 Nusidėvėjimas ir amortizacija 1 024 62 382 2 285 3 753 20 3 773 Kiti reikšmingi nepiniginiai straipsniai: Atsargų vertės sumažėjimas ir nurašymas - 278 - 460 738 - 738 Nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų įsigijimas 681 122 1 423 1 916 4 142 1 4 143 Geografinė informacija Geografinė informacija detalizuoja Įmonės pajamas ir ilgalaikį turtą pagal Įmonės buveinės šalį ir kitas šalis. Pajamos pateikiamos pagal kliento geografinę vietą, o ilgalaikis turtas – pagal šio turto buvimo vietą. Pajamos, tūkst. EUR 2024 2023 Lietuva 123 154 120 489 Lenkija 14 590 15 185 Latvija 9 163 7 401 Estija 2 308 2 455 Vokietija 14 816 12 651 Olandija 2 037 2 326 Airija 2 267 2 052 Didžioji Britanija 5 779 5 395 JAV 5 448 4 457 Indonezija 2 780 2 534 Uzbekistanas 6 677 5 588 Kazachstanas 1 466 2 713 Azerbaidžanas 3 001 2 281 Izraelis 5 851 6 452 Kitos valstybės 11 025 9 135 Iš viso pajamų 210 362 201 114 Ilgalaikis turtas, tūkst. EUR 2024 2023 Lietuva 45 341 42 624 Lenkija 754 851 Iš viso ilgalaikio turto 46 095 43 475 Dideli pirkėjai Įmonė turi vieną pirkėją, iš kurio gautos sūrio ir šviežių pieno produktų segmentų pajamos 2024 metais sudarė 19,5 proc. (2023 metais sudarė 20,6 proc.) visų Įmonės pajamų. Per metus, pasibaigusius gruodžio 31 d., buvo pripažintos šios pajamos: tūkst. EUR 2024 2023 Pripažįstamos iš karto 212 584 203 040 Rinkodaros sąnaudos, mažinančios pardavimus (1 807) (1 514) Apyvartos nuolaidos, mažinančios pardavimus (415) (412) 210 362 201 114 23 2024 1. Veiklos segmentai (tęsinys) Pajamų pripažinimas per metus, pasibaigusius gruodžio 31 d: tūkst. EUR 2024 2023 Sumos, įtrauktos į sutarčių įsipareigojimus metų pradžioje 785 474 Ataskaitiniais metais įvykdyti veiklos įsipareigojimai 785 474 Sutarčių įsipareigojimus sudaro iš klientų gauti išankstiniai mokėjimai už parduotus pieno produktus. Sutartyse su klientais nėra numatyta kintamo atlygio. Tokie išankstiniai mokėjimai laikomi trumpalaikiais, nes jie realizuojami per trumpesnį nei vienerių metų laikotarpį. Veiklos įsipareigojimai įvykdomi prekių kontrolės perdavimo klientui momentu, o mokėjimas paprastai turi būti atliktas per 30 – 60 dienų nuo prekių kontrolės perdavimo momento. 2. Kitos veiklos pajamos ir sąnaudos Kitos veiklos pajamos: tūkst. EUR 2024 2023 Trumpalaikio turto ir paslaugų pardavimų pajamos 209 269 Grynasis pelnas iš nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų perleidimo (7,14 pastaba) 40 49 249 318 Kitos veiklos sąnaudos: tūkst. EUR 2024 2023 Trumpalaikio turto ir paslaugų pardavimų savikaina (112) (169) (112) (169) 3. Pardavimo savikaina, pardavimų ir platinimo, administracinės sąnaudos Pardavimo savikaina: tūkst. EUR 2024 2023 Žaliavos ir medžiagos (116 254) (109 812) Kitos sąnaudos (10 943) (15 950) Energetinės sąnaudos (elektra, dujos, vanduo) (8 349) (8 996) Personalo išlaikymo sąnaudos (19 628) (18 130) Naudojimo teise valdomo turto nusidėvėjimas (82) (113) Nusidėvėjimas ir amortizacija (3 836) (3 660) Gatavos produkcijos ir nebaigtos gamybos likučių pasikeitimas (1 136) 8 161 (160 228) (148 500) Pardavimo savikainos padidėjimą didžiąja dalimi lėmė žaliavinio pieno kainų padidėjimas 2024 m. 24 2024 3. Pardavimo savikaina, pardavimų ir platinimo, administracinės sąnaudos (tęsinys) Pardavimų ir platinimo sąnaudos: tūkst. EUR 2024 2023 Personalo išlaikymo sąnaudos (9 672) (8 439) Produkcijos pristatymo sąnaudos (2 171) (2 105) Rinkodara ir reklama (1 661) (1 230) Kuras (1 603) (1 683) Medžiagos ir atsarginės dalys (1 007) (1 042) Kitos sąnaudos (834) (639) Naujų produktų kūrimas (414) (202) Naudojimo teise valdomo turto nusidėvėjimas (450) (384) Nusidėvėjimas ir amortizacija (295) (446) Komunalinių paslaugų sąnaudos (468) (428) Įvairios paslaugos (516) (453) Remontas (529) (348) Draudimas (256) (207) Mokesčiai, išskyrus pelno mokestį (91) (79) Mažaverčio turto nuomos sąnaudos (48) (37) Ryšiai (18) (20) Transporto sąnaudos (22) (24) (20 055) (17 766) Administracinės sąnaudos: tūkst. EUR 2024 2023 Personalo išlaikymo sąnaudos (8 700) (8 275) Kitos sąnaudos (1 582) (2 043) Įvairios paslaugos (1 981) (1 575) Audito paslaugos (98) (62) Rinkodara ir reklama (1) (12) Apsauga (904) (825) Parama (223) (696) Naudojimo teise valdomo turto nusidėvėjimas (500) (552) Medžiagos ir atsarginės dalys (303) (253) Nusidėvėjimas ir amortizacija (473) (471) Komunalinių paslaugų sąnaudos (621) (608) Remontas (369) (277) Draudimas (852) (604) Mokesčiai, išskyrus pelno mokestį (426) (578) Atsargų vertės sumažėjimo ir nurašymo sąnaudos (206) (377) Kuras (251) (211) Ryšiai (66) (62) Naujų produktų kūrimas (32) (18) Mažaverčio turto nuomos sąnaudos (21) (19) Transporto sąnaudos (16) (19) (17 625) (17 537) Personalo išlaikymo sąnaudos 2024 metais didėjo dėl augusio darbo užmokesčio įmonės darbuotojams. 2024 audit services: Finansinių ataskaitų auditas 66 000 EUR; finansinių ataskaitų vertimas 1 500 EUR; tvarumo ataskaitos auditas 29 000 EUR; kitos paslaugos 1 500 EUR. 2023 audit services: Finansinių ataskaitų auditas 60 000 EUR; finansinių ataskaitų vertimas 1 500 EUR. 25 2024 4. Finansinės sąnaudos tūkst. EUR 2024 2023 Palūkanos už paskolas (1 277) (1 656) Kitos (254) (213) Iš viso finansinės veiklos sąnaudų (1 531) (1 869) * Įskaitant kitas palūkanų sąnaudas, faktoringo mokesčius, delspinigius, baudas. 5. Pelno mokesčio sąnaudos tūkst. EUR 2024 2023 Pelno mokestis (1 087) (396) Atidėtojo pelno mokesčio pokytis 45 (1 970) Iš viso pelno mokesčio (sąnaudų)/pajamų (1 042) (2 366) Taikomo mokesčio tarifo suderinimas su efektyviu tarifu tūkst. EUR 2024 2023 Rezultatas prieš apmokestinimą 11 109 15 621 Pelno mokestis, taikant galiojantį mokesčio tarifą 15% (1 666) (15%) (2 343) Apmokestinamojo pelno nemažinančios sąnaudos 2% (221) 0,7% 116 Mokestinės lengvatos (paramai, investicijoms) (7,6%) 845 0,8% (139) Efektyvus mokesčių tarifas 9,4% (1 042) (15,1%) (2 366) (260) 6. Pelnas, tenkantis vienai akcijai Pelnas, tenkantis vienai akcijai, apskaičiuojamas dalinant akcininkams tenkantį grynąjį pelną iš išleistų paprastųjų akcijų skaičiaus vidurkio per metus. 2024 2023 Išleistų akcijų skaičius, apskaičiuotas svertinio vidurkio metodu, tūkst. vnt. 45 134 45 134 Grynasis metų rezultatas, tūkst. Eur 10 067 13 255 Pelnas (nuostoliai), tenkantis vienai akcijai, Eur 0,22 0,29 Sumažintas pelnas (nuostoliai), tenkantis vienai akcijai (EUR) 0,22 0,29 26 2024 7. Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai Žemė ir pastatai Mašinos ir įrengimai Kitas turtas Išankstiniai apmokėjimai Nebaigta statyba Iš viso Likutis 2023 m. sausio 1 d. 39 714 112 154 18 555 89 70 170 582 Įsigijimai - 3 246 357 - 502 4 105 Perklasifikavimai iš naudojimo teise valdomo turto (14 pastaba) - - 19 - - 19 Pardavimai ir nurašymai (35) (261) (539) - (7) (842) Pergrupavimai - (1 993) 6 1 987 - - Perkėlimai iš nebaigtos statybos 83 359 - - (442) - Likutis 2023m. gruodžio 31 d. 39 762 113 505 18 398 2 076 123 173 864 Likutis 2024 m. sausio 1 d. 39 762 113 505 18 398 2 076 123 173 864 Įsigijimai 6 4 179 821 2 151 7 157 Pardavimai ir nurašymai (34) (248) (907) - - (1 189) Pergrupavimai - 1 317 - (1 317) - - Perkėlimai iš nebaigtos statybos - 1 889 22 - (1 911) - Likutis 2024 m. gruodžio 31 d. 39 734 120 642 18 334 759 363 179 832 Nusidėvėjimas ir vertės sumažėjimas Likutis 2023 m. sausio 1 d. 24 634 85164 16 800 - - 126 598 Nusidėvėjimas per metus 980 3 036 639 - - 4 655 Perklasifikavimai iš naudojimo teise valdomo turto (14 pastaba) - - 19 - - 19 Perleisto ir nurašyto turto nusidėvėjimas (34) (260) (536) - - (830) Likutis 2023 m. gruodžio 31 d. 25 580 87 940 16 922 - - 130 442 Likutis 2024 m. sausio 1 d. 25 580 87 940 16 922 - - 130 442 Nusidėvėjimas per metus 967 3 138 463 - - 4 568 Perleisto ir nurašyto turto nusidėvėjimas (33) (248) (907) - - (1 188) Likutis 2024 m. gruodžio 31 d. 26 514 90 830 16 478 - - 133 822 Apskaitinės vertės 2023 m. sausio 1 d. 15 080 26 990 1 755 89 70 43 984 2023 m. gruodžio 31 d. 14 182 25 565 1 476 2 076 123 43 422 2024 m. gruodžio 31 d. 13 220 29 812 1 856 759 363 46 010 Nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų įkeitimai Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai, kurių apskaitinė vertė 2024 m. gruodžio 31 d. buvo lygi 33 078 tūkst. EUR (2023 m. – 39 082 tūkst. EUR), yra įkeistas bankams už paskolas (13 pastaba). Nusidėvėjimas Nusidėvėjimas yra apskaitytas bendrųjų pajamų ataskaitoje tokiuose straipsniuose: tūkst. EUR 2024 2023 Pardavimo savikaina 3 836 3 773 Pardavimų ir platinimo sąnaudos 295 446 Administracinės sąnaudos 437 436 4 568 4 655 27 2024 Įmonės įsigijimus 2024 m. ir 2023 m. sudaro naujos įrangos, įrengimų ir gamybos linijų įsigijimai, kurie 2024 m. sudaro 7 157 tūkst. EUR (2023 m. – 4 105 tūkst. EUR). Dėl 2024 m. pasikeitusių apskaitinių įvertinimų Įmonės nusidėvėjimo sąnaudos 2024 metais sumažėjo apytiksliai 222 tūkst. EUR, palyginti su 2023 m. nusidėvėjimo sąnaudomis. Tikėtina, kad 2025 m. šių pokyčių įtaka nusidėvėjimo sąnaudoms bus apytiksliai 332 tūkst. EUR sumažėjimas lyginant su 2024 m. Dėl 2023 m. pasikeitusių apskaitinių įvertinimų Įmonės nusidėvėjimo sąnaudos 2024 metais sumažėjo apytiksliai 36 tūkst. EUR, palyginti su 2023 m. nusidėvėjimo sąnaudomis. Visiškai nudėvėto, bet veikloje dar naudojamo nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų įsigijimo savikaina 2024 m. gruodžio 31 d. siekė 32 608 tūkst. EUR (2023 m. – 33 621 tūkst. EUR). 2024 m. gruodžio 31 d. ir 2023 m. gruodžio 31 d. Įmonė nekapitalizavo skolinimosi išlaidų, nes nebuvo vykdomų reikšmingų projektų, atitinkančių kapitalizavimo kriterijus. 2024 m. ir 2023 m. gruodžio 31 d. indikacijų, kad Įmonės ilgalaikis turtas galėtų būti nuvertėjęs, nebuvo, todėl išsamus testavimas nebuvo atliktas. 8. Atsargos tūkst. EUR 2024-12-31 2023-12-31 Žaliavos 7 644 6 934 Nebaigta gamyba 3 703 3 211 Pagaminta produkcija 6 176 5 787 Prekės perpardavimui 10 7 17 533 15 939 Įmonės atsargų, apskaitytų grynąja realizavimo verte, įsigijimo savikaina 2024 m. gruodžio 31 d. buvo lygi 2 195 tūkst. EUR (2023 m. gruodžio 31 d. – 2 490 tūkst. EUR). Atsargų vertės sumažėjimas ir nurašymas daugiausiai susijęs su pagamintos produkcijos vertės sumažėjimu iki grynosios realizacinės vertės ir pasenusių bei lėtai judančių atsargų vertės sumažėjimu ir / arba nurašymu. Atsargų vertės sumažėjimas ir nurašymas 2024 ir 2023 m. įtrauktas į administracines sąnaudas. Atsargų vertės sumažėjimo pasikeitimas (tūkst. EUR): 2024 2023 Likutis laikotarpio pradžioje 738 3 214 Padidėjimas 313 211 Sumažėjimas (36) (2 687) Likutis laikotarpio pabaigoje 1 015 738 Žaliavas sudaro pienas ir kitos medžiagos, naudojamos gamyboje. Atsargos, pripažintos sąnaudomis per laikotarpį, išskaidomos taip: tūkst. EUR 2024 2023 Pardavimo savikaina (parduotos pagamintos prekės) (159 915) (151 187) Pardavimų, platinimo ir administracinės sąnaudos (atsargų sunaudojimas) (3 164) (3 188) Kitos veiklos sąnaudos (parduotos žaliavos, atsarginės dalys) (93) (148) (163 172) (154 523) 28 2024 Į pardavimų, platinimo ir administracines sąnaudas įtrauktas sunaudotas kuras ir medžiagos bei atsarginės dalys. Į kitos veiklos sąnaudas įtraukta perparduotų prekių savikaina, taip pat žaliavų ir kitų atsargų pardavimo savikaina. 2024 m. gruodžio 31 d. atsargos, kurių apskaitinė vertė siekė 17 534 tūkst. EUR (2023 m. – 15 939 tūkst. EUR), buvo įkeistos už banko paskolas (13 pastaba). 2024 m. gruodžio 31 d. Įmonė dalį atsargų, kurių apskaitinė vertė 691 tūkst. EUR (2023 m. gruodžio 31 d. – 821 tūkst. EUR), laikė iš trečių šalių nuomojamuose sandėliuose. 9. Prekybos gautinos sumos, išankstiniai mokėjimai ir kitos gautinos sumos Prekybos gautinos sumos tūkst. EUR 2024 2023 Prekybos gautinos sumos 7 487 8 110 Gautinų sumų vertės sumažėjimas (9) (8) 7 478 8 102 Prekybos gautinų sumų senėjimo analizė yra atskleista 18 pastaboje. Įmonės vadovybė naudojasi faktoringo paslaugomis prekybos gautinų sumų greitesniam surinkimui. Kadangi faktoringo sutartyje nenumatyta regreso teisė, prekybos gautinos sumos yra atskleidžiamos, sudengus jas su faktoringo suma. Išankstiniai mokėjimai tūkst. EUR 2024 2023 Išankstiniai mokėjimai už pieno pristatymą 106 56 Kiti išankstiniai mokėjimai 105 137 211 193 Atimti: ilgalaikę dalį - - 211 193 Pagal susitarimus su pieno tiekėjais išankstiniai mokėjimai už pieno pristatymą turi būti padengiami per laikotarpį nuo 1 iki 2 metų. Už nepadengtą likutį yra skaičiuojamos palūkanos, kurios yra fiksuotos ir svyruoja nuo 8,5 iki 10 proc. Kitos gautinos sumos tūkst. EUR 2024 2023 Būsimųjų laikotarpių sąnaudos 757 560 Paskolos vadovybei, darbuotojams 405 411 1 162 971 Atimti: ilgalaikę dalį (300) (5) 862 966 2020 metais įmonės valdyba priėmė sprendimą suteikti 500 tūkst. EUR paskolą generaliniam direktoriui. Paskola grąžinta 2024 metų birželio 26 dieną. Palūkanų norma pagal Paskolos sutartį 29 2024 - 5,83% metinių palūkanų (paskolos sutarties sudarymo metu Lietuvos banko skelbiama „Paskolų euro zonos namų ūkiams kitiems tikslams – naujų susitarimų“ palūkanų norma). 2024 metų liepos 12 dieną valdyba priėmė sprendimą suteikti 400 tūkst. EUR paskolą generaliniam direktoriui. Paskolos gražinimo terminas 2028 m. liepos 15 diena, palūkanų norma pagal Paskolos sutartį – 7,63% metinių palūkanų (paskolos sutarties sudarymo metu Lietuvos banko skelbiama „Paskolų euro zonos namų ūkiams kitiems tikslams – naujų susitarimų“ palūkanų norma). 10. Pinigai tūkst. EUR 2024 2023 Pinigai bankuose 1 968 1 544 Pinigai kasoje 42 40 2 010 1 584 2024 m. gruodžio 31 d. piniginių lėšų, kurios sudaro 2 010 tūkst. EUR, banko sąskaitose yra įkeistos už gautas bankų paskolas (2023 m. gruodžio 31 d. – 1 584 tūkst. EUR). Įmonei netaikomi apribojimai dėl pinigų likučio įkeistose sąskaitoje panaudojimo, todėl šiose finansinėse ataskaitose tokie pinigų likučiai atskleisti kaip pinigai. 11. Nuosavas kapitalas 2024 m. gruodžio 31 d. ir 2023 m. gruodžio 31 d. įstatinį kapitalą sudarė 45 134 419 vnt. paprastųjų vardinių akcijų, kurių kiekvienos nominali vertė yra 0,29 EUR. Visos akcijos yra visiškai apmokėtos. 2024 ir 2023 metais įstatinio kapitalo pokyčių nebuvo. Paprastųjų akcijų turėtojai turi vieno balso teisę vienai akcijai Įmonės akcininkų susirinkime ir turi teisę gauti dividendus, kai jie paskelbiami, bei teisę į kapitalo grąžinimą kapitalo mažinimo atveju. Tarp AB „Pieno žvaigždės“ akcininkų nėra įmonių ar asmenų, kurie kontroliuotų Įmonę. Kapitalo valdymas Įmonės kapitalo valdymo tikslais kapitalą apima nuosavas kapitalas. Valdybos politika yra palaikyti pakankamą nuosavo kapitalo dalį, palyginti su skolintomis lėšomis, tam, kad būtų palaikomas investuotojų, kreditorių ir rinkos pasitikėjimas ir galimybės finansuoti veiklos vystymą ateityje. Valdyba seka rodiklius: Nuosavybės ir skolos santykis – apskaičiuojamas kiekvieną ketvirtį kaip Įmonės skolos ir nuosavo kapitalo santykis; Apyvartinio kapitalo finansavimo rodiklis – Apskaičiuojamas kiekvieną ketvirtį kaip panaudotų kredito limitų, į Kredito gavėjo balanso ataskaitą įtraukto faktoringo ir sąskaitos kredito perviršio limitų sumos, atėmus grynuosius pinigus sąskaitose ir kasoje, santykis su apyvartinio kapitalo poreikiu. Apyvartinio kapitalo poreikis apskaičiuojamas iš atsargų, iš gautinų sumų ir sumokėtų avansų sumos atėmus mokėtinas sumas tiekėjams ir iš tiekėjų gautus avansus; Kapitalo rodiklis - Apskaičiuojamas kiekvieną ketvirtį kaip Įmonės nuosavybės ir viso turto santykis. Valdyba taip pat teikia siūlymus dėl dividendų išmokėjimo Įmonės akcininkams, atsižvelgdama į Įmonės finansinius rezultatus ir strateginius planus. 30 2024 Valdyba taip pat siekia palaikyti pusiausvyrą tarp didesnės grąžos, kuri galėtų būti pasiekiama esant didesniam skolintų lėšų lygiui, ir tarp saugumo, kurį suteikia didesnis nuosavo kapitalo lygis. Įmonė valdo kapitalo struktūrą bei jį koreguoja atsižvelgdama į ekonominių sąlygų pokyčius bei veiklos rizikos pobūdį. Siekdama palaikyti ar koreguoti kapitalo struktūrą, Įmonė gali koreguoti dividendų išmokėjimą akcininkams, grąžinti kapitalą akcininkams ar išleisti naujas akcijas. Pokyčių, susijusių su tikslais, principais ar procesais, finansiniais metais, pasibaigusiais 2024 m. gruodžio 31 d. ir 2023 m. gruodžio 31 d., nebuvo. Pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymą Įmonės nuosavas kapitalas turi sudaryti ne mažiau kaip 50 proc. akcinio kapitalo. Įmonė laikosi šio reikalavimo. Pagal paskolų sutartis Įmonė turi laikytis kapitalo rodiklio, kuris apskaičiuojamas kiekvieną ketvirtį kaip Įmonės nuosavybės ir viso turto santykis. Įmonė 2024 m. ir 2023 m. gruodžio 31 d. atitiko kapitalo rodiklio reikalavimus. Privalomasis rezervas Vadovaujantis įstatymais, kasmet į įstatymo numatytą rezervą turi būti pervedama ne mažiau kaip 5 proc. nuo grynojo pelno iki rezervas sudarys 10 proc. akcinio kapitalo. Šis rezervas gali būti naudojamas tiktai sukauptiems nuostoliams padengti. 2024 m. ir 2023 gruodžio 31 d. privalomasis rezervas buvo visiškai suformuotas ir sudarė 1 570 tūkst. EUR. Dividendai vienai akcijai 2024 2023 Išleistų akcijų skaičius, apskaičiuotas svertinio vidurkio metodu, tūkst. vnt. 45 134 45 134 Dividendai vienai akcijai (eurais) 0,14 - Dividendai 6 319 - 12. Dotacijos tūkst. EUR 2024 2023 Dotacijos sausio 1 d. 3 191 2 663 Padidėjimas per laikotarpį 431 528 Dotacijos gruodžio 31 d. 3 622 3 191 Amortizacija sausio 1 d. 1 491 1 321 Amortizacija per metus 183 170 Amortizacija gruodžio 31 d. 1 674 1 491 Apskaitinė vertė sausio 1 d. 1 700 1 342 Apskaitinė vertė gruodžio 31 d. 1 948 1 700 Atimti: einamąją metų dalį - 335 Iš viso ilgalaikė dalis 1 948 1 365 Dotacijų, susijusių su turtu, amortizacija skaičiuojama per susijusio ilgalaikio turto nusidėvėjimo laikotarpį ir bendrųjų pajamų ataskaitoje mažina tokio turto nusidėvėjimo sąnaudas. Dotacijų amortizacijos sąnaudos apskaitytos bendrųjų pajamų ataskaitos pardavimo savikainos straipsniuose. 31 2024 2024 m. ir 2023 m. gruodžio 31 d. Įmonė laikėsi dotacijų sutartyse nurodytų rodiklių. 13. Paskolos ir įsiskolinimai 2024 m. ir 2023 m. gruodžio 31 d. Įmonės paskolos ir įsiskolinimai buvo šie (tūkst. Eur): Sindikuotos ilgalaikės kredito sutarties (tarp AB SEB banko ir AB „Swedbank“) likutis 2024 m. gruodžio 31 d. buvo 6 766 tūkst. EUR (2023 m. gruodžio 31 d. – 11 360 tūkst. EUR). Sindikuoto kredito limito sutarties (tarp AB SEB banko ir AB „Swedbank“) suteikti 7 000 tūkst. EUR 2024 m. gruodžio 31 d. nebuvo pasinaudoti (2023 m. gruodžio 31 d. nebuvo pasinaudoti). Sąskaitos kredito perviršio (AB SEB bankas, AB „Swedbank, Luminor Bank AS) suteikti 2 000 tūkst. EUR 2024 m. gruodžio 31 d. nebuvo pasinaudoti (2023 m. gruodžio 31 d. nebuvo panaudoti). Ilgalaikės „Luminor Bank“ AS kredito sutarties likutis 2024 m. gruodžio 31 d. 2 852 tūkst. EUR (2023 m. gruodžio 31 d. – nebuvo). Paskolų ir įsiskolinimų pasikeitimo per metus sutikrinimas tūkst. EUR 2024 2023 Likutis sausio 1 d. 11 374 28 434 Gautos paskolos 11 701 - Paskolų grąžinimas (13 442) (17 066) Sukauptos paskolų ir faktoringo palūkanos 1 193 1 628 Sumokėtos paskolų ir faktoringo palūkanos (1 194) (1 622) Likutis gruodžio 31 d. 9 632 11 374 Mokėtinų faktoringo palūkanų likutis 2024 m. gruodžio 31 d. buvo EUR 9 tūkst. (2023 m. gruodžio 31d. buvo EUR 14 tūkst.). Visos paskolos ir kitos finansinės skolos 2024 m. ir 2023 m. gruodžio 31 d. yra išreikštos eurais. Visų paskolų palūkanų normos yra kintamos ir apskaičiuojamos kaip EURIBOR ir nustatyto dydžio maržos suma. Palūkanų normos yra perskaičiuojamos kas 3 ar 6 mėnesius, priklausomai nuo paskolos sutarties, ir tokiu būdu minėtų paskolų apskaitinės vertės yra artimos jų tikrosioms vertėms. Įmonė už bankų suteiktas paskolas įkeitė savo ilgalaikį materialųjį turtą (7 pastaba), atsargas (8 pastaba), ir esamų ir būsimųjų laikotarpių pinigų srautų banko sąskaitose (10 pastaba) ir teisę į komercinės paskirties žemės nuomą. Visos per 2024 ir 2023 finansinius metus apskaičiuotos palūkanos yra pripažintos atitinkamų metų pelne (nuostoliuose). Kreditorius Grąžinimo terminas Valiuta 2024-12-31 2023-12-31 AB SEB bankas, AB „Swedbank“ 2026 m. birželis (eurais) 6 766 11 360 „Luminor Bank“ AS 2027 m. gegužė (eurais) 2 852 - Iš viso įsipareigojimų 9 618 11 360 Atimti: einamąją metų dalį (3 622) (7 860) Iš viso ilgalaikė dalis 5 996 3 500 32 2024 Specialiosios paskolos sutarties sąlygos 2024 m. ir 2023 m. gruodžio 31 d. Įmonė vykdė visas kreditų sutartyse numatytas specialiąsias sąlygas. Pagrindiniai specialiųjų sąlygų rodikliai: grynoji finansinė skola, skolos padengimo koeficientas, apyvartinio kapitalo finansavimo rodiklis, kapitalo rodiklis. Paskolų apskaičiuotų palūkanų norma buvo tokia: % 2024 2023 Ilgalaikės paskolos 5,06 % 5,85% Paskolų gražinimo grafikai Paskolos pagal sutartinius įsipareigojimus bus mokamos taip: tūkst. EUR 2024 2023 Per pirmus metus (18 pastaba, Likvidumo rizika) 3 622 7 860 Nuo vienerių iki penkerių metų 5 996 3 500 Įsipareigojimų iš viso 9 618 11 360 14. Naudojimo teise valdomas turtas ir nuomos įsipareigojimai Įmonė yra sudariusi įvairaus turto – pastatų bei transporto priemonių– nuomos sutarčių, kai tokį turtą ji naudoja savo veikloje. Įmonės įsipareigojimų pagal nuomos sutartis vykdymas yra užtikrinamas nuomotojo nuosavybės teise į nuomojamą turtą. Įmonė taip pat yra sudariusi tam tikras nuomos sutartis, kurių laikotarpis yra trumpesnis nei 12 mėnesių, ir mažos vertės biuro inventoriaus nuomos sutartis. Tokioms sutartims Įmonė taiko „trumpalaikės nuomos“ ir „mažaverčio turto nuomos“ pripažinimo išimtis. Nuomos sutartyse nėra numatyti jokie reikalavimai, susiję su Įmonės finansiniais rodikliais. Toliau nurodyta pripažinto naudojimo teise valdomo turto balansinė vertė ir jo judėjimas per laikotarpį: Pastatai Transporto priemonės Iš viso tūkst. EUR tūkst. EUR tūkst. EUR 2023 m. sausio 1 d. 375 1 052 1 427 Įsigijimai 87 376 463 Nusidėvėjimo sąnaudos (3 pastaba) (287) (762) (1 049) Perklasifikavimas į ilgalaikį turtą (7 pastaba) - - - 2023 m. gruodžio 31 d. 175 666 841 2024 m. sausio 1 d. 175 666 841 Įsigijimai 1 735 1 369 3 104 Nusidėvėjimo sąnaudos (3 pastaba) Nuomos sutarties nutraukimas (342) (205) (690) (5) (1 032) (210) 2024 m. gruodžio 31 d. 1 363 1 340 2 703 Naudojimo teise valdomo turto nusidėvėjimo sąnaudos 1 032 tūkst. EUR apskaitytos bendrųjų pajamų ataskaitoje sekančiai: - 950 tūkst. EUR - Pardavimų ir platinimo bei administracinėse sąnaudose (2023 m. - 936 tūkst. EUR); - 82 tūkst. EUR – Pagamintos produkcijos savikainoje (2023 m. - 113 tūkst. EUR). 33 2024 Toliau nurodyta nuomos įsipareigojimų apskaitinė vertė (pateikiama straipsnyje „Nuomos įsipareigojimai“) jų judėjimas per laikotarpį: 2024 2023 tūkst. EUR tūkst. EUR sausio 1 d. 962 1 758 Įsigijimai 3 001 465 Palūkanos 89 36 Mokėjimai (įmokos) (1 280) (1 261) Mokėjimai (palūkanos) (89) (36) gruodžio 31 d. 2 683 962 Trumpalaikiai 1 861 702 Ilgalaikiai 822 260 Pelne (nuostoliuose) pripažįstamos šios sumos: 2024 2023 tūkst. EUR tūkst. EUR Naudojimo teise valdomo turto nusidėvėjimo sąnaudos 1 032 1 049 Nuomos įsipareigojimų palūkanų sąnaudos 89 36 Su trumpalaike nuoma susijusios sąnaudos (įtraukiamos į pardavimo savikainą) 46 54 Su mažaverčio turto nuoma susijusios sąnaudos (įtraukiamos į administracines ir pardavimo bei platinimo sąnaudas) 69 56 Iš viso pripažinta pelne (nuostoliuose) 1 236 1 195 34 2024 15. Išmokos darbuotojams Išmokos darbuotojams apima įsipareigojimus darbuotojams, kurie palieka Įmonę sulaukę įprasto išėjimo į pensiją amžiaus, taip pat jubiliejaus progos išmokos bei išeitinės kompensacijos vadovams. Dabartinę įsipareigojimų vertę Įmonė apskaičiuoja kiekvienų ataskaitinių metų pabaigoje. Atidėjinio suma prilygsta diskontuotiems būsimiems mokėjimams atsižvelgiant į darbuotojų rotaciją ir yra susijusi su laikotarpiu, pasibaigusiu paskutinę ataskaitinių metų dieną. tūkst. EUR Apibrėžtų išmokų įsipareigojimas grynąja verte 2024 Likutis sausio 1 d. 1 825 Išeitinės pensijų išmokos 630 Jubiliejaus progos išmokos 40 Išeitinės kompensacijos darbuotojams 1 155 Iš viso ilgalaikių išmokų darbuotojams sausio 1 d. 1 825 Pasikeitimas per metus: Apskaityta pelne (nuostoliuose): Atidėjinio panaudojimas (150) Atidėjinio padidėjimas (sumažėjimas) per laikotarpį (94) Apskaityta kitose bendrosiose pajamose - Likutis gruodžio 31 d. 1 581 Išeitinės pensijų išmokos 903 Jubiliejaus progos išmokos 41 Išeitinės kompensacijos darbuotojams 637 Iš viso išmokų darbuotojams atidėjinys gruodžio 31 d. 1 581 Trumpalaikis 223 Ilgalaikis 1 358 tūkst. EUR Apibrėžtų išmokų įsipareigojimas grynąja verte 2023 Likutis sausio 1 d. 1 745 Išeitinės pensijų išmokos 586 Jubiliejaus progos išmokos 186 Išeitinės kompensacijos darbuotojams 973 Iš viso ilgalaikių išmokų darbuotojams sausio 1 d. 1 745 Pasikeitimas per metus: Apskaityta pelne (nuostoliuose): Atidėjinio panaudojimas (170) Atidėjinio padidėjimas (sumažėjimas) per laikotarpį 250 Apskaityta kitose bendrosiose pajamose - Likutis gruodžio 31 d. 1 825 Išeitinės pensijų išmokos 630 Jubiliejaus progos išmokos 40 Išeitinės kompensacijos darbuotojams 1 155 Iš viso išmokų darbuotojams atidėjinys gruodžio 31 d. 1 825 Trumpalaikis 206 Ilgalaikis 1 619 35 2024 2024 m. apskaičiuojant išmokų darbuotojams įsipareigojimą buvo laikomasi šių pagrindinių prielaidų: diskonto norma – 3,56 proc., infliacija – 3 proc., kaita – 30,9 proc. (2023 m. diskonto norma – 3,1 proc., infliacija – 3 proc., darbuotojų kaitos koeficientas – 32,5 proc.). Išmokų darbuotojams įsipareigojimo jautrumas diskonto normos, atlyginimų pasikeitimo ir darbuotojų kaitos koeficiento pokyčiui (tūkst. EUR): 2024 2023 + 0,5 % diskonto norma (5) (4) - 0,5% diskonto norma 5 5 + 0,5 % atlyginimų pasikeitimas 5 4 - 0,5% atlyginimų pasikeitimas (5) (4) + 5 % darbuotojų kaitos norma (70) (55) - 5% darbuotojų kaitos norma 91 72 16. Atidėtojo mokesčio turtas ir įsipareigojimai Atidėtojo mokesčio turtas ir įsipareigojimai, apskaičiuoti taikant 16 proc. tarifą (2024 m. gruodžio 31 d.) ir 15 proc. tarifą (2023 m. gruodžio 31 d.), yra priskiriami šiems straipsniams: tūkst. EUR Turtas Įsipareigojimas Grynoji vertė 2024 2023 2024 2023 2024 2023 Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai - - 10 10 10 10 Atsargų nukainojimas (162) (111) - - (162) (111) Gautinų sumų vertės sumažėjimas (1) (1) - - (1) (1) Nuomos įsipareigojimai - - 355 132 355 132 Naudojimo teise valdomas turtas (350) (114) - - (350) (114) Atostogų rezervo ir išmokų darbuotojams sukaupimai (263) (282) - - (263) (282) Mokesčio (turtas) / įsipareigojimas (776) (508) 365 142 (411) (366) Laikinųjų skirtumų pasikeitimas per metus gali būti pavaizduotas taip: tūkst. EUR 2024 01 01 Apskaityta pelne (nuostoliuose) 2024-12-31 Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai 10 - 10 Atsargų nukainojimas (111) (51) (162) Gautinų sumų vertės sumažėjimas (1) - (1) Nuomos įsipareigojimai (114) (236) (350) Naudojimo teise valdomas turtas 132 223 355 Atostogų rezervo ir išmokų darbuotojams sukaupimai (282) 19 (263) Mokesčio (turtas) / įsipareigojimas (366) (45) (411) 36 2024 tūkst. EUR 2023 01 01 Apskaityta pelne (nuostoliuose) 2023-12-31 Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai 12 (2) 10 Atsargų nukainojimas (482) 371 (111) Nepanaudota investicijos lengvata (1 351) 1 351 - Gautinų sumų vertės sumažėjimas (36) 35 (1) Nuomos įsipareigojimai - (114) (114) Naudojimo teise valdomas turtas - 132 132 Atostogų rezervo ir išmokų darbuotojams sukaupimai (269) (13) (282) Perkeliami mokestiniai nuostoliai (211) 211 - Mokesčio (turtas) / įsipareigojimas (2 337) 1 971 (366) 17. Prekybos ir kitos mokėtinos sumos tūkst. EUR 2024 2023 Finansinės priemonės Įsiskolinimai tiekėjams 13 963 11 933 Kitos mokėtinos sumos 495 394 14 458 12 327 Nefinansinės priemonės Sutarčių įsipareigojimai 824 785 Atostogų rezervas 3 517 3 196 Mokėtini mokesčiai ir socialinis draudimas 1 625 1 644 Mokėtini atlyginimai 1 266 1 122 Dotacijos (12 pastaba) - 335 7 232 7 082 21 690 19 409 Atimti: ilgalaikę dalį - - 21 690 19 409 Sutarčių įsipareigojimo 2024 m. ir 2023 m. gruodžio 31 d. likutis atspindi pirkėjų sumokėtų avansų likutį, kuris turėtų būti pripažintas pajamomis ateinančiais finansiniais metais. 18. Finansinės priemonės Žemiau pateiktas įsipareigojimų pasikeitimas kylantis dėl finansinės veiklos pinigų srautų: Paskolos Nuomos įsipareigojimai Subsidijos Dividendai Viso 2023 gruodžio 31 d. 11 366 962 1 700 361 14 389 Priskaičiuoti dividendai - - - 6 319 6 319 Išmokėti dividendai - - - (6 271) (6 271) Gautos subsidijos - - 431 - 431 Subsidijų amortizacija - - (183) - (183) Gautos paskolos 11 701 - - - 11 701 Grąžintos paskolos (13 442) - - - (13 442) Naujos nuomos sutartys - 3 001 - - 3 001 Nuomos mokėjimai - (1 280) - - (1 280) Sukauptos palūkanos sąnaudos 1 188 89 - - 1 277 37 2024 Sumokėtos palūkanos (1 194) (89) - - (1 283) 2024 gruodžio 31 d. 9 619 2 683 1 948 409 14 659 Paskolos Nuomos įsipareigojimai Subsidijos Dividendai Viso 2022 gruodžio 31 d. 28 434 1 758 1 342 363 31 897 Išmokėti dividendai - - - (2) (2) Gautos subsidijos - - 528 - 528 Subsidijų amortizacija - - (170) - (170) Gautos paskolos - - - - - Grąžintos paskolos (17 066) - - - (17 066) Naujos nuomos sutartys - 465 - - 465 Nuomos mokėjimai - (1 261) - - (1 261) Sukauptos palūkanų sąnaudos 1 620 36 - - 1 656 Sumokėtos palūkanos (1 622) (36) - - (1 658) 2023 gruodžio 31 d. 11 366 962 1 700 361 14 389 Kredito, palūkanų normos rizika atsiranda Įmonei vykdant veiklą įprastinėmis verslo sąlygomis. Finansinės rizikos valdymas Vykdydama veiklą, Įmonė susiduria su įvairiomis finansinėmis rizikomis: rinkos rizika (įskaitant palūkanų normos riziką), kredito rizika ir likvidumo rizika. Valdyba yra atsakinga už bendros rizikos valdymo politikos sukūrimą ir priežiūrą. Rizikos valdymo politika kuriama tam, kad būtų galima nustatyti ir analizuoti rizikas, su kuriomis Įmonė susiduria, bei nustatyti jų leistinas ribas. Rizikos valdymo politika ir procesai yra sistemingai peržiūrimi, atsižvelgiant į rinkose ir Įmonės veikloje atsirandančius pokyčius. Taikydama mokymo ir valdymo standartus bei procedūras, Įmonė siekia sukurti konstruktyvią kontrolės aplinką, kurioje darbuotojai aiškiai suprastų savo funkcijas ir atsakomybę. Įmonės vadovybė rizikos valdyme pagrindinį dėmesį skiria finansinių rinkų nenuspėjamumui ir siekia sumažinti galimą neigiamą poveikį Įmonės finansiniams veiklos rezultatams. Kredito rizika Kredito rizika yra Įmonės finansinio nuostolio rizika, jei klientas ar partneris neįvykdo finansinės priemonės sutartinių įsipareigojimų. Kredito rizika yra iš esmės susijusi su sumomis, gautinomis iš Įmonės klientų bei pinigų likučiu laikomu bankuose. Įmonė turi įdiegusi procedūras, užtikrinančias, kad prekės būtų parduodamos tik pirkėjams su tinkama kreditavimo istorija ir neviršytų priimtinos kredito rizikos ribos, kurią nustato vadovybė. Įmonėje įdiegta kredito politika, ir kredito rizika nuolat kontroliuojama. Įmonė faktoringuoja gautinas sumas iš kelių didžiausių pirkėjų. Naudojamas ne regresinis faktoringas, t.y. Įmonė neprisiima pirkėjo mokumo rizikos ir visos iš faktoringo gautos sumos iš karto apskaitomos kaip gautinų sumų sumažėjimas. 2024 m. ir 2023 m. gruodžio 31 d. Įmonė neturėjo klientų, iš kurių neapmokėtos prekybos gautinos sumos būtų didesnės nei 10 proc., skaičiuojant nuo visų bendrųjų prekybos gautinų sumų. 2024 2023 1 klientas 7,2% 6,8% 38 2024 2 klientas 6,5% 6,7% Finansinio turto apskaitinė vertė parodo maksimalią kredito riziką. Toliau parodyta maksimali finansinių ataskaitų datą buvusi kredito rizika: tūkst. EUR Apskaitinė vertė 2024 2023 Ilgalaikės gautinos sumos 300 5 Trumpalaikės gautinos sumos (9 pastaba) 7 478 8 102 Pinigai 2 010 1 584 9 788 9 691 Toliau parodytas galimas maksimalios kredito rizikos, susijusios su gautinomis sumomis (trumpalaikėmis ir ilgalaikėmis), suskirstymas finansinės atskaitomybės datą pagal geografines zonas: tūkst. EUR Apskaitinė vertė 2024 2023 2 080 Lietuva 2 182 Europos Sąjungos šalys 3 260 3 641 Kitos valstybės 2 336 2 386 7 778 8 107 Vertės sumažėjimo nuostoliai Finansinio turto vertės sumažėjimo nuostoliai, pripažinti pelnu arba nuostoliu, buvo tokie: Gautinų sumų vertės sumažėjimo nuostoliai 2024 2023 Prekybos gautinų sumų vertės sumažėjimas (atstatymas) (11) (233) Blogų skolų nurašymas 1 234 Iš viso (10) 1 Įmonės riziką kredito rizikai daugiausia lemia individualios kiekvieno kliento savybės. Tačiau vadovybė taip pat svarsto veiksnius, galinčius turėti įtakos savo klientų bazės kredito rizikai, įskaitant įsipareigojimų neįvykdymo riziką, susijusią su šalimi, kurioje veikia klientai ir pan. Toliau pateiktoje lentelėje pateikiama informacija apie prekybos gautinų sumų tikėtinus kredito nuostolius 2024 m. gruodžio 31 d. tūkst. EUR Vidutinis nuostolių dydis 2024-12-31 Apskaitytas vertės sumažėjimas Gautinos sumos grynąja verte Nepradelstos skolos 0,10% 6 382 6 6 376 Pradelstos 0–30 dienų 0,10% 997 1 996 Pradelstos 30–60 dienų 0,10% 101 0 101 Pradelstos 61–90 dienų 0,10% 1 0 1 Pradelstos 90-180 dienų 0,10% 4 0 4 Pradelstos daugiau nei 180 dienų 100% 2 2 0 7 487 9 7 478 39 2024 tūkst. EUR Vidutinis nuostolių dydis 2023-12-31 Apskaitytas vertės sumažėjimas Gautinos sumos grynąja verte Nepradelstos skolos 0,10% 6 731 (6) 6 725 Pradelstos 0–30 dienų 0,10% 1 334 (1) 1 333 Pradelstos 30–60 dienų 0,10% 33 - 33 Pradelstos 61–90 dienų 0,10% 3 - 3 Pradelstos 90-180 dienų 0,10% 8 - 8 Pradelstos daugiau nei 180 dienų 100,00% 1 (1) - 8 110 (8) 8 102 Nors ekonominės aplinkybės gali turėti įtakos prekybos ir kitų gautinų sumų atgavimui, vadovybės nuomone, Įmonei negresia reikšminga rizika patirti nuostolius, kurie viršytų jau apskaitytą vertės sumažėjimą. Didžioji dalis paskolų buvo suteiktos vienam iš Įmonės vadovų. Įmonė, vienas iš Įmonės vadovų ir vienas iš Įmonės akcininkų (Laiduotojas) pasirašė laidavimo sutartį, pagal kurią Laiduotojas prisiima atsakomybę padengti visus galimus nuostolius dėl įsipareigojimų nevykdymo. Todėl vadovybė mano, kad su suteikta paskola susijusi kredito rizika yra minimali, nes galimi nuostoliai dėl įsipareigojimo nevykdymo yra nereikšmingi. Pinigus sudaro pinigai banko sąskaitose. Bankai priklauso tarptautinėms finansų grupėms, kurioms tarptautinės kredito reitingų agentūros yra suteikusios aukštą kredito reitingą, todėl susijusi kredito rizika yra minimali. Toliau pateikiami kredito reitingų agentūrų „S&P“ arba „Moody‘s“ reitingai: Bankas Trumpalaikis finansavimas Ilgalaikis finansavimas SEB (S&P) A-1 A+ Luminor (Moody‘s) P-1 A2 Swedbank (S&P) A-1 A+ Likvidumo rizika Tinkamas likvidumo rizikos valdymas leidžia Įmonei išlaikyti reikiamą grynųjų pinigų kiekį, taip pat finansavimą pagal sutartas pakankamas kreditavimo priemones. Įmonės likvidumo (trumpalaikio turto iš viso / per vienerius metus mokėtinų sumų ir įsipareigojimų iš viso) ir skubaus padengimo ((trumpalaikio turto iš viso – atsargos) / per vienerius metus mokėtinų sumų ir įsipareigojimų iš viso) rodikliai 2024 m. gruodžio 31 d. atitinkamai buvo 1,02 ir 0,38 (atitinkamai 0,94 ir 0,38 2023 m. gruodžio 31 d.). Toliau pateikiami finansinių įsipareigojimų, įskaitant apskaičiuotas palūkanas (nediskontuoti), mokėjimo terminai pagal sutartis: 2024 m. gruodžio 31 d. Apskaitinė vertė Sutartiniai grynųjų pinigų srautai Iki 6 mėn. 6–12 mėnesių 2–5 metai tūkst. EUR Finansiniai įsipareigojimai Paskolos 9 618 10 320 2 045 2 028 6 247 40 2024 Nuomos įsipareigojimai 2 683 2 968 508 430 2 030 Prekybos ir kitos mokėtinos sumos (17 pastaba) 14 458 14 458 14 458 - - 26 759 27 746 17 011 2 458 8 277 Likvidumo rizika (tęsinys) 2023 m. gruodžio 31 d. Apskaitinė vertė Sutartiniai grynųjų pinigų srautai Iki 6 mėn. 6–12 mėnesių 2–5 metai tūkst. EUR Finansiniai įsipareigojimai Paskolos 11 360 12 035 2 776 5 530 3 729 Nuomos įsipareigojimai 962 1 081 427 290 364 Prekybos ir kitos mokėtinos sumos (17 pastaba) 12 327 12 327 12 327 - - 24 649 25 443 15 530 5 820 4 093 Įmonės laikosi politikos turėti pakankamai likvidaus turto, kuriuo galėtų įvykdyti einamuosius su veikla susijusius mokėjimus, įskaitant finansinių skolų mokėjimus. Taip pat Įmonė turi pasirašiusi kredito perviršio sutartį (13 pastaba), kad esant būtinybei būtų užtikrintas papildomas likvidumas. Rinkos rizika Rinkos rizika – rizika, kad rinkos kainų pokyčiai, pvz. užsienio valiutos keitimo kursai ir palūkanų normos, turės įtakos Įmonės rezultatui arba turimų finansinių priemonių vertei. Rinkos rizikos valdymo tikslas – valdyti rizikos atviras pozicijas, siekiant optimizuoti grąžą. Įmonė susiduria su palūkanų normos piniginių srautų rizika, kadangi Įmonės palūkanas uždirbančioms paskoloms taikomos kintamos palūkanos, susietos su EURIBOR. Įmonė 2024 m. gruodžio 31 d. ir 2023 gruodžio 31 d. neturėjo reikšmingų išduotų paskolų arba gautinų sumų, kurioms taikoma fiksuota palūkanų norma. Įmonės finansinėms priemonėms taikytų palūkanų normų išraiška finansinių ataskaitų datą yra tokia: tūkst. EUR Apskaitinė vertė 2024 2023 Priemonės su kintama palūkanų norma SEB bankas AB, „Swedbank“ AS, ,,Luminor“ AS (ilgalaikis kreditas) 9 618 11 360 9 618 11 360 Faktinė metinė palūkanų norma yra 5,06 % (2023m. – 5,85%). 41 2024 Pinigų srautų jautrumo priemonėms, kurioms taikoma kintama palūkanų norma, analizė Palūkanų normų pokytis 100 bazinių punktų finansinės atskaitomybės datą padidintų (sumažintų) pelną (nuostolius) toliau nurodytomis sumomis. Šioje analizėje daroma prielaida, kad visi kiti kintamieji lieka pastovūs. Tokiu pat pagrindu padaryta 2024 ir 2023 metų analizė. Jautrumo įtaka nuosavam kapitalui yra tokia pati kaip įtaka pelnui (nuostoliams) atėmus mokesčio įtaką. Įtaka tūkst. Eur Pelnas (nuostoliai) už laikotarpį 100 bp padidėjimas 100 bp sumažėjimas 2024 m. gruodžio 31 d. Priemonės, kurioms taikoma kintama palūkanų norma (96) 96 2023 m. gruodžio 31 d. Priemonės, kurioms taikoma kintama palūkanų norma (114) 114 19. Pirkimų įsipareigojimai 2024 m. ir 2023 m. gruodžio 31 d. Įmonė neturėjo jokių reikšmingų pirkimų įsipareigojimų. 20. Sandoriai su susijusiomis šalimis Su Įmone susijusia šalimi laikoma SSK VŠĮ ir pagrindiniai Įmonės vadovai. Toliau parodyti sandoriai tarp susijusių šalių: tūkst. EUR 2024 2023 Parama, pardavimai, palūkanos Gautinos paskolos Parama, pardavimai, palūkanos Gautinos paskolos VŠĮ „SSK“ (1) 35 - 650 - VŠĮ „Pasvalio rankinis“ (2) 90 - - - Vadovybė (3,4) 26 400 23 400 151 400 673 400 Įmonės vadovybę sudaro generalinis direktorius ir valdybos nariai. Įmonės valdybą sudaro 7 nariai. (1) AB „Pieno žvaigždės“ yra vienintelis krepšinio klubo VšĮ „SSK“ dalininkas ir teikia paramą. 2024 metais Įmonės suteikta parama sudarė 35 tūkst. EUR (2023 metais – 650 tūkst. EUR). 2024 metais Įmonė nutraukė paramos sutartį. (2) AB „Pieno žvaigždės“ 2024 m. spalio 16 d. sudarė paramos sutartį su VŠĮ „Pasvalio rankinis“ ir teikia paramą. 2024 metais Įmonės suteikta parama sudaro 90 tūkst. EUR. 42 2024 (3) 2020 m. birželio 11 d. Įmonė suteikė 500 tūkst. EUR paskolą generaliniam direktoriui. Įmonė, generalinis direktorius ir vienas iš Įmonės akcininkų (Laiduotojas) pasirašė laidavimo sutartį, pagal kurią Laiduotojas prisiima atsakomybę padengti visus galimus nuostolius dėl įsipareigojimų nevykdymo (18 pastaba). Taikoma 5,83 proc. palūkanų norma. Paskola grąžinta 2024 metų birželio 26 dieną. (4) 2024 metų liepos 12 dieną valdyba priėmė sprendimą suteikti 400 tūkst. EUR paskolą generaliniam direktoriui. Paskolos gražinimo terminas 2028 m. liepos 15 diena. Palūkanų norma pagal Paskolos sutartį – 7,63 % metinių palūkanų (paskolos sutarties sudarymo metu Lietuvos banko skelbiama „Paskolų euro zonos namų ūkiams kitiems tikslams – naujų susitarimų“ palūkanų norma). Atlyginimai vadovybei yra įtraukti į pardavimų, platinimo ir administracinių sąnaudų straipsnį, „Personalo išlaikymo sąnaudos“ (žr. 3 pastabą): tūkst. EUR 2024 2023 Atlyginimų vadovybei sąnaudos (įskaitant visus mokesčius) 1 840 1 979 Atlyginimų vadovybei sąnaudas sudaro priskaičiuotas atlyginimas (įskaitant apmokėjimą už kasmetines atostogas), socialinio draudimo priskaitymai, mokami Įmonės. Įmonė turi įsipareigojimą mokėti dvylikos vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio kompensaciją vadovybės nariams ir darbuotojams, kuriems ji priklauso. Šioms padidinto dydžio darbuotojų išmokoms Įmonė pripažino atidėjinį (15 pastaba). tūkst. EUR 2024 2023 Išmokų darbuotojams įsipareigojimas vadovybei (įskaitant atostogų rezervą) (15 ir 17 pastabos) 1 144 1 268 Audito komitetą sudaro trys nariai (iš jų – du nepriklausomi nariai). Už darbą audito komitete komiteto nariams per 2024 metus buvo išmokėta 16 tūkst. eurų (įskaitant visus mokesčius), per 2023 išmokėta 16 tūkst. eurų (įskaitant visus mokesčius). 21. Neapibrėžtumai 2024 m. ir 2023 m. gruodžio 31 d. Įmonė neapibrėžtų įsipareigojimų neturi. Pagal galiojančius įstatymus, mokesčių administratorius gali bet kuriuo metu patikrinti Įmonės apskaitos registrus ir įrašus už tris-penkis metus (priklausomai nuo mokesčių), einančius prieš ataskaitinį mokestinį laikotarpį, ir gali apskaičiuoti papildomus mokesčius ir sankcijas. Įmonės vadovybei nėra žinoma apie jokias aplinkybes, dėl kurių Įmonei galėtų būti apskaičiuoti papildomi reikšmingi mokesčių įsipareigojimai. 22. Įvykiai po ataskaitinio laikotarpio Po finansinių metų pabaigos Įmonė pasinaudojo galimybe pasiimti 5 500 tūkst. eurų kredito dalį pagal pasirašytą sindikuotą kreditavimo sutartį su SEB bankas AB ir Swedbank AB. Kredito dalies grąžinimo data – 2029 m. birželio 4 d. Kitų reikšmingų po ataskaitinio laikotarpio įvykių, kurie galėtų turėti esminės įtakos 2024 m. gruodžio 31 d. finansinėms ataskaitoms arba juos būtų reikalinga atskleisti šiose finansinėse ataskaitose, neįvyko. 43 2024 Vilnius, 2025 AB „Pieno žvaigždės“ Atsakingų asmenų patvirtinimas Dėl 2024 vadovybės ataskaitos ir finansinių ataskaitų rinkinio sudarymo Mes, žemiau pasirašę AB „Pieno žvaigždės“ generalinis direktorius Aleksandr Smagin ir finansų direktorius Laimonas Vaškevičius patvirtiname, kad, mūsų žiniomis, finansinės ataskaitos, sudarytos pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, priimtus taikyti Europos Sąjungoje, atitinka tikrovę ir teisingai parodo emitento turtą, įsipareigojimus, finansinę būklę, pelną arba nuostolius ir pinigų srautus. Vadovybės ataskaitoje yra teisingai nurodyta verslo plėtros ir veiklos apžvalga, emitento būklė kartu su pagrindinių rizikų ir neapibrėžtumų, su kuriais susiduriama, aprašymu. Generalinis direktorius / Aleksandr Smagin Finansų direktorius / Laimonas Vaškevičius 44 2024 2024 m. Vadovybės ataskaita (Ataskaita parengta už 2024 finansinius metus) BENDRA INFORMACIJA APIE EMITENTĄ Emitentas ir jo kontaktiniai duomenys Pavadinimas AB „Pieno žvaigždės“ Teisinė–organizacinė forma Akcinė bendrovė Registravimo data Bendrovė įregistruota 1998 m. gruodžio 23 d. Įmonės kodas 124665536 PVM mokėtojo kodas LT246655314 Įstatinis kapitalas 13.088.981,51 eurų, padalintas į 45 134 419 paprastąsias vardines 0.29 euro nominalios vertės akcijas. Adresas Perkūnkiemio g. 3, LT-12127 Vilnius, Lietuvos Respublika Telefonas (+370 5) 246 14 14 Faksas (+370 5) 246 14 15 Elektroninis paštas info@pienozvaigzdes.lt Interneto puslapis www.pienozvaigzdes.lt Emitento pagrindinės veiklos pobūdis Pieno produktų gamyba. Sutartys su vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininkais AB „Pieno žvaigždės“ yra pasirašiusi sutartį su AB Šiaulių bankas (banko 1992-02-04 licencija Nr.7), buveinė Šiaulių m. sav. Šiaulių m. Tilžės g. 149, telefonas (8-5) 2102477, dėl bendrovės išleistų vertybinių popierių apskaitos tvarkymo. Duomenys apie prekybą emitento vertybiniais popieriais reguliuojamose rinkose AB „Pieno žvaigždės“ paprastosios vardinės akcijos įtrauktos į Nasdaq Baltic biržos Oficialųjį vertybinių popierių prekybos sąrašą. Akcijų rūšis – paprastosios vardinės; Akcijų skaičius – 45 134 419; Bendra nominali vertė – 13 088 981.51 eurų; VP ISIN kodas – LT0000111676. 2024 m. gruodžio 31 d. AB „Pieno žvaigždės“ neturėjo supirktų nuosavų akcijų. 1. Objektyvi įmonės būklės, veiklos vykdymo ir plėtros apžvalga, pagrindinių rizikos rūšių ir neapibrėžtumų, su kuriais įmonė susiduria, apibūdinimas AB „Pieno žvaigždės“ įkurta 1998 m. gruodžio 23 d. susijungus Lietuvoje savarankiškai veikusioms pieno perdirbimo įmonėms AB „Mažeikių pieninė“ bei AB „Pasvalio sūrinė“. Vėliau 45 2024 buvo prijungta AB „Kauno pienas“ ir 2004 m. AB „Panevėžio pienas“. Šiandien tokia struktūra leidžia specializuoti gamybą atskiruose filialuose, pasiekiant aukščiausią efektyvumo lygmenį ir tolygiai paskirstant žaliavinio pieno surinkimo pajėgumus šalyje. AB „Pieno žvaigždės“ yra viena iš didžiausių Lietuvos pieno perdirbimo įmonių, kuri šiuo metu gamina daugiau nei 500 pavadinimų produktų. Bendrovės produkcija skirta ne tik vietinei rinkai, bet ir eksportuojama į Europos Sąjungos, NVS, Azijos šalis. Fermentiniai sūriai, išrūgų miltai ir švieži pieno produktai yra pagrindiniai AB „Pieno žvaigždės“ eksporto rinkoms gaminami produktai, užsitarnavę pripažinimą nepriekaištinga kokybe. Jiems suteikti tarptautiniai produkto kokybės sertifikatai. Emitento pagrindinė veikla – pieno perdirbimas. Šis verslas yra rizikingas dėl galimų pokyčių žaliavos ir produktų rinkose, konkurencijos, taip pat galimų teisinių, politinių, technologinių bei socialinių pokyčių, tiesiogiai ar netiesiogiai susijusių su Emitento verslu, kas gali neigiamai paveikti Emitento pinigų srautus ir veiklos rezultatus. Emitento pagrindinė žaliava yra pienas, kurio pasiūla dėl trumpo galiojimo termino yra sąlyginai ribota. Žaliavos tiekimo apribojimas gali turėti įtakos žaliavos trūkumui bei žaliavos kainų kilimui. Šie pokyčiai gali neigiamai paveikti Emitento pinigų srautus ir veiklos rezultatus. Emitento verslas (ypatingai pieno surinkimas ir pristatymas) yra daug darbo jėgos reikalaujanti veikla. Darbuotojų trūkumas ir jų atlyginimų didėjimas gali neigiamai paveikti Emitento veiklos rezultatus. Informacija apie finansines rizikas yra pateikta metinių finansinių ataskaitų aiškinamojo rašto 20 pastaboje. AB „Pieno žvaigždės“ įdiegta integruota kokybės ir aplinkos vadybos sistema, atitinkanti ISO 9001:2008 ir ISO 14001:2004 standartų reikalavimus. Nuo 2012 m. kovo mėn. pradėta diegti maisto saugos vadybos sistema, atitinkanti ISO 22000:2005 standarto reikalavimus. Sistema bus integruota į esamą valdymo sistemą. 2013 m. gruodžio mėn. filialui Pasvalio sūrinė išduotas sertifikatas, patvirtinantis, kad filiale įdiegta maisto saugos sistema atitinka FSSC 22000 reikalavimus. Kiti trys AB „Pieno žvaigždės“ filialai maisto saugos sistemos įdiegimą užbaigė ir sertifikavo savo veiklą pagal FSSC 22000 reikalavimus 2015 metų pradžioje. Pieno gaminių kokybės ir ypač jų saugos užtikrinimas, t. y. nekenksmingumas vartotojui, yra vienas iš pagrindinių Bendrovės uždavinių. Bendrovėje veikianti maisto saugos sistema leidžia valdyti nustatytus pavojus ir rizikos veiksnius bei svarbius kontrolės taškus, kurie susiję su pieno gaminių gamybos procesais, transportavimu ir vartojimu, pagerina kokybės kontrolę. Bendrovėje yra parengtos, įdiegtos ir veikia programos, kuriose numatytos sąlygos, priemonės ir elgsenos taisyklės, užkertančios kelią biologinei, cheminei, fizinei ar alerginei taršai, užtikrinančios pieno gaminių saugą ir kokybę. 1998–2002 m. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba AB „Pieno žvaigždės“ filialams išdavė eksporto į Europos Sąjungą patvirtinimus, kurie suteikia teisę eksportuoti pieno gaminius, paženklintus identifikavimo ženklu, į ES šalis. Pirminis kokybės vadybos sistemos sertifikavimas Bendrovės filialuose buvo atliktas 2002 m., kuomet buvo išduoti sertifikatai, liudijantys, kad filialuose yra sukurta, įforminta dokumentais, įgyvendinta ir prižiūrima kokybės vadybos sistema, atitinkanti ISO 9001 standarto reikalavimus. Sertifikacinį auditą atliko ir filialams sertifikatus išdavė tarptautinė sertifikavimo įmonė TUV CERT. Per 2005–2006 m. į kokybės vadybos sistemą buvo integruota aplinkos vadybos sistema, atitinkanti ISO 14001 standarto reikalavimus, ir 2007 m. vasario mėn. AB „Pieno žvaigždės“ gavo sertifikatą, patvirtinantį, kad Bendrovėje veikia integruota kokybės ir aplinkos vadybos sistema, atitinkanti ISO 9001 ir ISO 14001 standartų reikalavimus. Kasmet sertifikavimo įmonė Bendrovėje atlieka priežiūros auditus, o kas 3 metai atliekamas sistemos persertifikavimas. AB „Pieno žvaigždės“ siekia nuolat gerinti ir efektyvinti savo veiklą ir procesus, todėl norėdama efektyviau išnaudoti išorės auditų rezultatus įmonės gerinimui 2013 m. AB „Pieno žvaigždės“ pakeitė sertifikavimo įstaigą. Nuo 2013 m. vadybos sistemų išorės auditus atlieka sertifikavo įstaiga DNV. Bendrovei siekiant dar labiau tobulinti kokybės kontrolę, 2016 m. rugsėjo mėnesį, „Pasvalio sūrinės“ filialas ir 2017 m. rugsėjo mėnesį, „Mažeikių pieninės“ filialas, buvo sertifikuoti pagal IFS Food standarto reikalavimus. Šį Tarptautinį maisto standartą (IFS) sukūrė Vokietijos, Prancūzijos ir Italijos mažmeninės prekybos asociacija IFS Food, siekiant tenkinti Vokietijos, 46 2024 Prancūzijos, Italijos, Beniliukso šalių ir kitų šalių privačių prekybos tinklų reikalavimus. Įmonė, atitinkanti IFS standarto reikalavimus, užtikrina, kad suvaldo rizikas visose maisto gamybos proceso etapuose, pagamina saugų ir kokybišką produktą. Didžiausias dėmesys skiriamas produktams, kurie turi tenkinti galutinį užsakovą ir svarbiausiai vartotoją. Tuo tarpu, „Kauno pieno“ filialui, 2017 m. balandžio mėnesį, buvo išduotas BRC (Global Standart For Food Safety) sertifikatas. 1998 m. britų mažmenininkų konsorciumas (British Retail Consortium - BRC) sukūrė ir įdiegė BRC maisto techninį standartą, kuris skirtas naudoti vertinant parduodamų maisto produktų gamintojus. Jo paskirtis padėti maisto tvarkymo įmonėms gaminti ir tiekti vienodo saugumo bei kokybės maisto produktus. Tai leidžia užtikrinti vartotojų pasitikėjimą įmonės maisto sauga. Dėl BRC standartų reikalavimų ir kontrolės metodikos aiškumo ir universalumo jie pripažįstami visame pasaulyje. Bendrovės filialai „Kauno pienas“ ir „Panevėžio pienas“ yra sertifikuoti ekologiškų produktų gamybai (ekologiški jogurtai, ekologiška varškė, ekologiškas varškės sūris, ekologiškas pienas, ekologiška grietinė). Patvirtinimą, jog įmonė atitinka reikalavimus, kasmet atlikus patikrinimą, išduoda VšĮ „Ekoagros“. Gaminant ekologiškus pieno gaminius griežti reikalavimai keliami ne tik gamybos procesams, bet ir jų sudėtinėms dalims. Sertifikuoti ekologiški gaminiai ženklinami papildoma informacija: ekologiškų produktų sertifikavimo ženklu, sertifikavimo įstaigos kodu, nuoroda, kur užaugintos gaminių sudėtyje esančios žemės ūkio žaliavos. Bendrovės kai kuriems gaminiams suteikti specifiniai HALAL (išrūgų milteliams ir grietinėlei) ir KOSHER (išrūgų milteliams) kokybės sertifikatai. Bendrovės vadovybė yra įsipareigojusi gaminti saugius ir kokybiškus pieno gaminius, atitinkančius vartotojų poreikius ir lūkesčius, darant kuo mažesnį poveikį aplinkai. Tai apibrėžta Bendrovės maisto saugos, kokybės ir aplinkos apsaugos politikoje. Bendrovė nuolatos stebi rinką ir svarsto visas plėtros galimybes. 2025 metais nėra numatytų jokių plėtros projektų. 2. Finansinių ir nefinansinių veiklos rezultatų analizė, su aplinkosaugos, personalo, kovos su korupcija ir kyšininkavimo klausimais susijusi informacija Pagrindiniai veiklos rodikliai, mln. EUR 2024 12 31 2023 12 31 Apyvarta 210,4 201,1 Bendrasis pelnas 50,1 52,6 Pelnas prieš mokesčius, palūkanas, nusidėvėjimą ir amortizaciją (EBITDA) 18,1 23,0 Pelnas (nuostolis) prieš mokesčius 11,1 15,6 Investicijų į nekilnojamąjį turtą, įrangą ir įrengimus suma 7,2 4,6 Vidutinis sąrašinis darbuotojų skaičius 1 698 1646 Supirkta natūralaus pieno, tūkst. T 203,2 204,7 Supirkta pieno pagal bazinius rodiklius, tūkst. t 247,9 251,7 Pagrindinių veiklos rodiklių paaiškinimas: Apyvarta – visi įmonės prekių ir paslaugų pardavimai per ataskaitinį laikotarpį. Detalesnė pardavimų analizė pateikta finansinių ataskaitų aiškinamojo rašto 1 pastaboje. Bendrasis pelnas gaunamas iš visų įmonės prekių ir paslaugų pardavimų atėmus pardavimų savikainą. Pardavimų savikainos detalizacija pateikta finansinių ataskaitų aiškinamojo rašto 3 pastaboje. Pelnas prieš mokesčius, palūkanas, nusidėvėjimą ir amortizaciją (EBITDA) apskaičiuojamas kaip veiklos pelno prieš finansinės veiklos rezultatą, nusidėvėjimo ir amortizacijos sąnaudų suma. 47 2024 Pelnas (nuostolis) prieš mokesčius – visas įmonės uždirbtas rezultatas iki pelno mokesčio paskaičiavimo. Investicijų į nekilnojamąjį turtą, įrangą ir įrengimus suma pateikiama taip, kaip ji apskaičiuojama ir atvaizduojama įmonės finansinės būklės ataskaitoje. Detali investicijų (arba ilgalaikio turto įsigijimų) informacija pateikta finansinių ataskaitų aiškinamojo rašto 7 pastaboje. Vidutinis sąlyginis darbuotojų skaičius – tai vidutinio visą darbo laiką dirbančių darbuotojų ir ne visą darbo laiką dirbančių darbuotojų, perskaičiuotų į dirbančius visą darbo laiką, skaičiaus suma. Supirktas natūralaus pieno kiekis – faktiškai supirktas žalio pieno kiekis. Supirkto pieno kiekis pagal bazinius rodiklius – faktiškai supirkto natūralaus žalio pieno kiekis perskaičiuotas pagal bazinius rodiklius. Bazinė pieno riebalų (R) kiekio norma – 3,4%, baltymų (B) – 3,0%. Bazinio pieno kiekio apskaičiavimo formulė: kp = 1 + (Rf-Rb) x k1 + (Bf-Bb) x k2 kur: kp - žalio pieno kiekio perskaičiavimo į bazinį koeficientas; Rf - superkamo pieno riebumas, %; Rb - bazinis pieno riebumas, % (3,4); Bf - superkamo pieno baltymingumas, %; Bb - bazinis pieno baltymingumas, % (3,0); k1 - koef., rodantis, kiek pasikeičia kiekis, pakitus riebumui 1 procentu (0,178); k2 - koef., rodantis, kiek pasikeičia kiekis, pakitus baltymingumui 1 procentu (0,267). Pagrindiniai įmonės kokybės ir aplinkos vadybos principai: • kokybės vadybos sistema orientuota į vartotoją, didelis dėmesys skiriamas vartotojo poreikių ir lūkesčių užtikrinimui; • privaloma laikytis švaresnės gamybos principų; identifikuoti ir valdyti tuos aspektus, kurie daro reikšmingą poveikį aplinkai, užtikrinti tinkamą pasirengimą avarinėms situacijoms; • Bendrovės vadovybė nustato vieningus tikslus ir uždavinius. Vadovai sukuria Bendrovėje tokią atmosferą, kurioje, siekiant tikslų, dalyvauja visi darbuotojai; • į Bendrovės veiklą įtraukiami visų lygių darbuotojai; • visa Bendrovės veikla ir su ja susiję ištekliai yra valdomi kaip procesas; • tarpusavyje susiję procesai apibrėžiami, suvokiami ir valdomi kaip sistema, o tai didina įmonės rezultatyvumą ir veiksmingumą; • Bendrovės tikslas – nuolatinis gerinimas. Gerinimo veikla yra suderinta su Bendrovės strategija, o kiekvienas dirbantysis siekia nuolat gerinti produktus, procesus, sistemas; • rezultatyvūs sprendimai pagrindžiami duomenų ir informacijos analize; • didelis dėmesys skiriamas ryšiams su tiekėjais. ISO 9001 ir ISO 14001 sertifikatų turėjimas įrodo, kad Bendrovėje struktūra, atsakomybė ir įgaliojimai yra apibrėžti, procesai ir procedūros aprašyti, pagrindiniai dokumentai kontroliuojami ir nuolat atnaujinami, patikrinimai ir kontrolės veiksmai reguliariai atliekami, neatitiktys identifikuojamos, analizuojamos ir taisomos, užtikrinama neatitikčių ir avarijų prevencija, mažinamas neigiamas poveikis aplinkai. Bendrovės vadovybė kasmet peržiūri ir patvirtina maisto saugos, kokybės ir aplinkos apsaugos politiką. Verslo etikos kodeksas, korupcijos ir kyšininkavimo prevencijos politika Pagal bendrovės patvirtintą verslo ir etikos kodeksą mūsų santykiai su darbuotojais, klientais, partneriais ir valstybe yra grįsti sąžiningumu ir skaidrumu. Tikime, kad sąžininga partnerystė leidžia sukurti ilgalaikius ir prasmingus ryšius. Mes laikomės darbo santykius reglamentuojančių teisės aktų. Rinkoje konkuruojame tik laikydamiesi teisės aktuose nustatytų reikalavimų, 48 2024 nedalyvaujame draudžiamoje, prieš konkurenciją nukreiptoje veikloje. Griežtai pasisakome prieš bet kokias korupcijos formas, kyšininkavimą ir papirkinėjimą. Vykdydami verslą, mes neteikiame, nesiūlome ir nežadame duoti bet kokio nepagrįsto atlygio asmenims, siekdami tiesiogiai ar netiesiogiai paveikti asmenis, jiems atliekant savo funkcijas ir priimant sprendimus. Siekdami užtikrinti bendradarbiavimo su tiekėjais ir verslo partneriais skaidrumą ir objektyvumą, nepriimame jokių komercinių pasiūlymų, keliančių įtarimą dėl jų teisėtumo. Atvirai pateikiame keliamus reikalavimus ir vertinimo kriterijus potencialiems partneriams, sutartyse apibrėžiame principines bendradarbiavimo sąlygas: produkto ar paslaugos kainą, kokybę, pristatymo ir apmokėjimo sąlygas. Bendrovė moka valstybės nustatytus mokesčius, skaidriai atsiskaito su darbuotojais bei skatina kitus rinkos dalyvius taip pat veikti skaidriai. Bendrovė bendradarbiauja su valstybinėmis institucijomis ir teikia joms informaciją, laikydamasi teisės aktų reikalavimų. 3. Visų įmonės įsigytų ir turimų savų akcijų skaičius bei jų nominali vertė ir įstatinio kapitalo dalis, kurią tos akcijos sudaro Per 2024 metus AB „Pieno žvaigždės“ neįsigijo nuosavų akcijų. 4. Per ataskaitinį laikotarpį įsigytų ir perleistų savų akcijų skaičius bei jų nominali vertė ir įstatinio kapitalo dalis, kurią tos akcijos sudaro Per 2024 metus bendrovė neįsigijo, neperleido ir neanuliavo savų akcijų. 5. Informacija apie apmokėjimą už savas akcijas, jeigu jos įsigyjamos ar perleidžiamos už užmokestį Per 2024 metus AB „Pieno žvaigždės“ neįsigijo nuosavų akcijų. 6. Įmonės savų akcijų įsigijimo per ataskaitinį laikotarpį priežastys - 7. Informacija apie įmonės filialus ir atstovybes AB „Pieno žvaigždės“ struktūroje yra 4 gamybiniai filialai: Filialas „Kauno pienas“, Taikos pr. 90, LT-51181 Kaunas; Filialas „Mažeikių pieninė“, Skuodo g. 4, LT-89100 Mažeikiai; Filialas „Pasvalio sūrinė“, Mūšos g. 14, LT-39104 Pasvalys; Filialas „Panevėžio pienas“, Tinklų g. 9, LT-35115 Panevėžys. 8. Svarbūs įvykiai, buvę nuo finansinių metų pabaigos Jokių reikšmingų įvykių, įvykusių po finansinių metų pabaigos nebuvo. 9. Įmonės veiklos planai ir prognozės AB „Pieno žvaigždės“ siekiama 2025 metų apyvarta 215 mln. eurų. 10. Informacija apie įmonės tyrimų ir plėtros veiklą Įmonė pastoviai vykdo investicijas ir ieško būdų, kaip užtikrinti pastovų augimą bei geresnį veiklos efektyvumą. 11. Įmonės finansinės rizikos valdymo tikslai, naudojamos numatomų sandorių pagrindinių grupių apsidraudimo priemonės, kurioms taikoma apsidraudimo sandorių apskaita, ir įmonės kainų rizikos, kredito rizikos, likvidumo rizikos ir pinigų srautų rizikos mastai Įmonės rinkos (kainų) rizikos, kredito rizikos, likvidumo rizikos ir pinigų srautų rizikos mastai yra pateikiami finansinių ataskaitų aiškinamojo rašto 18 pastaboje. Įmonė nenaudoja išvestinių finansinių instrumentų. 49 2024 Įmonės finansinės rizikos tikslai: Užtikrinti teisingą ir patikimą finansinę atskaitomybę, atspindinčią įmonės finansinę padėtį, veiklos rezultatus ir pinigų srautus; Minimizuoti finansinių nuostolių riziką, kurios galėtų turėti neigiamą įtaką įmonės pelningumui ir finansinei būklei; Užtikrinti, kad įmonė laikytųsi taikomų teisės aktų ir reguliavimo reikalavimų, susijusių su finansinio atskaitingumo ir rizikos valdymo procesais; Stiprinti investuotojų ir kitų suinteresuotų šalių pasitikėjimą įmonės vadovavimu ir finansine atskaitomybe; Užtikrinti finansavimo prieinamumą ir stabilumą, siekiant užtikrinti, kad įmonė turėtų pakankamai finansinių išteklių savo veiklai vykdyti ir investicijoms į ateitį. 12. Informacija apie akcinės bendrovės vadovo, stebėtojų ir valdybos narių kitas einamas vadovaujamas pareigas (juridinio asmens (teisinė forma, pavadinimas, kodas, buveinė (adresas) vadovo, juridinio asmens (teisinė forma, pavadinimas, kodas, buveinė (adresas) valdymo organo arba priežiūros organo nario) ir svarbiausia informacija apie pagrindinę jų darbovietę (pareigos, juridinio asmens teisinė forma, pavadinimas, kodas, buveinė (adresas). Stebėtojų tarybos, valdybos narių ir administracijos vadovo užimamos pareigos AB „Pieno žvaigždės“ ir kitose įmonėse: Vardai, pavardės Užimamos pareigos AB „Pieno žvaigždės“ Užimamos vadovaujančios pareigos kitose įmonėse Stanislav Kozel Stebėtojų tarybos pirmininkas AD Rem UAB (Jurgio Dobkevičiaus g. 7, LT-02189 Vilnius, įk 110537569) generalinis direktorius Rolandas Petkus Stebėtojų tarybos narys Finrosta UAB (Austėjos 37, Vilnius. Įk 300051777) direktorius; Manpetra UAB (Tilto 27-10 Vilnius. Įk. 302570557) direktorius Rokas Kvaraciejus Stebėtojų tarybos narys; Vykdomojo direktoriaus pavaduotojas Nėra Julius Kvaraciejus Valdybos pirmininkas; Verslo plėtros direktorius. Nėra Aleksandr Smagin Generalinis direktorius; Valdybos narys. Nėra Regina Kvaraciejienė Valdybos narė; Konsultantė. Nėra Voldemaras Klovas Valdybos narys; Generalinio direktoriaus pavaduotojas. Nėra Gžegož Rogoža Valdybos narys; Vykdomasis direktorius. Nėra 50 2024 Artiom Smagin Valdybos narys; Vykdomojo direktoriaus pavaduotojas Cats.vc, UAB (Konstitucijos pr. 21A, LT-08130 Vilnius, įm.k. 305376625) Direktorius Vikas Sachar Valdybos narys; Railsmet DMCC, Excel International, generalinis direktorius ESEF raportavimas Ataskaitų rinkinį už finansinius metus pasibaigusius 2024 m. gruodžio 31 d. bendrovė rengia išplėstine hiperteksto ženklinimo kalba (XHTML). 51 2024 2024 m. Bendrovės valdysenos informacija 1. Nuoroda į taikomą bendrovių valdymo kodeksą Informacija apie tai, kaip laikomasi bendrovių valdymo kodekso pateikiama priede prie šios Bendrovės valdysenos informacijos (Priedas Nr.1). 2. Nukrypimų nuo bendrovių valdymo kodekso nuostatų paaiškinimas Informacija apie tai, kodėl yra nesilaikoma kai kurių bendrovių valdymo kodekso nuostatų yra pateikta kartu su bendrovių valdymo kodekso nuostatomis priede prie šios Bendrovės valdysenos informacijos (Priedas Nr.1) 3. Informacija apie rizikos mastą ir rizikos valdymą – apibūdinamas su finansinėmis ataskaitomis susijusios rizikos valdymas, rizikos mažinimo priemonės ir įmonėje įdiegta vidaus kontrolės sistema Įmonės finansinė apskaita vedama ir finansinės ataskaitos sudaromos pagal Tarptautinius finansinės apskaitos standartus, priimtus taikyti Europos Sąjungoje. Metinės finansinės ataskaitos yra audituojamos nepriklausomų auditorių, kuriuos renka visuotinis akcininkų susirinkimas. Auditorių nepriklausomumą vertina įmonės audito komitetas. Ši tvarka užtikrina įmonės sudaromų finansinių ataskaitų pateikiamų duomenų aktualumą ir skaidrumą. 4. Informacija apie reikšmingus tiesiogiai ir ne tiesiogiai valdomus akcijų paketus 2024 m. gruodžio 31 d. Bendrovėje iš viso buvo 4 516 akcininkai. Akcininkai, turintys daugiau kaip 5% AB „Pieno žvaigždės” įstatinio kapitalo ir balsų: Akcininkai Turimų akcijų skaičius Įstatinio kapitalo dalis % Asmeniškai ir kartu su susijusiais asmenimis turima balsų dalis, % Kvaraciejus Julius 7.085.907 15,70% 15,70% / 20,74% Kvaraciejienė Regina 2.275.086 5,04% 5,04% / 20,74% ŽŪKB „Smilgelė“ J. Tumo Vaižganto 8/27-3. Vilnius, į.k. 124906528 6.677.200 14,79% 14,79% UAB „Agrolitas Imeks Lesma“ Laisvės pr. 125, Vilnius, į.k. 121918558 6.228.459 13,80% 13,80% Union Bancaire Privee (Singapore) LTD 5.122.022 11,35% 11,35% Klovas Voldemaras 3.142.567 6,96% 6,96% / 7,61% Klovienė Danutė 291.811 0,65% 0,65% / 7,61% 5. Informacija apie sandorius su susijusiomis šalimis Informacijos apie sandorius su susijusiomis šalimis yra pateikta finansinių ataskaitų aiškinamajame rašte (20 pastaba). 6. Informacija apie akcininkus, turinčius specialias kontrolės teises, ir šių teisių aprašymas Bendrovėje nėra akcininkų turinčių specialias kontrolės teises. 52 2024 7. Informacija apie visus esamus balsavimo teisių apribojimus, tokius kaip tam tikrą balsų procentą arba skaičių turinčių asmenų balsavimo teisių apribojimai, terminus, iki kurių galima pasinaudoti balsavimo teisėmis, arba sistemas, pagal kurias vertybinių popierių suteikiamos turtinės teisės yra atskiriamos nuo vertybinių popierių turėtojo Bendrovėje nėra jokių balsavimo teisių apribojimų. Taip pat, bendrovei nėra žinoma apie akcininkų tarpusavio susitarimus, kuriais galėtų būti apribotas vertybinių popierių perleidimas ir (arba) balsavimo teisė. Bendrovėje nėra akcininkų turinčių specialias kontrolės teises. 8. Informacija apie taisykles, reglamentuojančias stebėtojų tarybos ir valdybos narių išrinkimą ir pakeitimą, taip pat įmonės įstatų pakeitimus AB „Pieno žvaigždės“ įstatai keičiami ir įmonės stebėtojų taryba, bei valdyba renkama Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka. Bendrovės valdymo organai yra visuotinis akcininkų susirinkimas, stebėtojų taryba, valdyba ir Bendrovės vadovas. Stebėtojų taryba yra kolegialus Bendrovės valdymo organas. Stebėtojų taryba sudaroma iš trijų narių ketverių metų laikotarpiui. Stebėtojų taryba iš savo narių renka pirmininką. Valdyba yra kolegialus Bendrovės valdymo organas. Bendrovės valdyba sudaroma iš 7 (septynių) narių 4 metų laikotarpiui. Valdyba iš narių renka valdybos pirmininką. Bendrovės įstatai gali būti keičiami visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu, priimtu ne mažesne nei 2/3 balsų dauguma, išskyrus Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme numatytas išimtis. Visuotiniam akcininkų susirinkimui priėmus sprendimą pakeisti Bendrovės įstatus, surašomas visas pakeistų įstatų tekstas ir po juo pasirašo visuotinio susirinkimo įgaliotas asmuo. Pakeistus Bendrovės įstatus bei sprendimą juos pakeisti patvirtinančius dokumentus Bendrovės vadovas per įstatymų nustatytus terminus turi pateikti juridinių asmenų registro tvarkytojui. Bendrovės pakeisti įstatai įsigalioja tik juos įregistravus įstatymų nustatyta tvarka Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registre. 9. Informacija apie stebėtojų tarybos ir valdybos narių įgaliojimus Stebėtojų tarybos ir valdybos narių įgaliojimai yra tokie, kaip numatyta LR Akcinių bendrovių įstatyme. Bendrovės įstatuose nėra numatyta jokių įgaliojimų apribojimų ar papildymų. 10. Informacija apie visuotinio akcininkų susirinkimo kompetenciją, akcininkų teises ir jų įgyvendinimą, jeigu ši informacija nenustatyta įstatymuose Visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencija, jo sušaukimo tvarka bei kiti su visuotinio akcininkų susirinkimo veikla ir priimamais sprendimais susiję klausimai reglamentuojami Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo nustatyta tvarka. 11. Informacija apie valdymo, priežiūros organų ir jų komitetų sudėtį, jų ir įmonės vadovo veiklos sritis Bendrovės valdymo organai yra visuotinis akcininkų susirinkimas, stebėtojų taryba, valdyba ir Bendrovės vadovas. 53 2024 Stebėtojų taryba Vardai, pavardės Pareigos Turimas akcijų skaičius vnt. Turima įstatinio kapitalo dalis % Kadencijos pradžia Kadencijos pabaiga Stanislav Kozel pirmininkas - - 2022 04 28 2026 04 28 Rolandas Petkus narys - - 2022 04 28 2026 04 28 Rokas Kvaraciejus narys 1 348 920 2,99 2022 04 28 2026 04 28 Valdyba Vardai, pavardės Pareigos Turimas akcijų skaičius vnt. Turima įstatinio kapitalo dalis % Kadencijos pradžia Kadencijos pabaiga Julius Kvaraciejus pirmininkas 7 085 907 15,70 2022 05 04 2026 05 04 Artiom Smagin narys 550 000 1,22 2022 05 04 2026 05 04 Voldemaras Klovas narys 3 142 567 6,96 2022 05 04 2026 05 04 Aleksandr Smagin narys 773 536 1,71 2022 05 04 2026 05 04 Regina Kvaraciejienė narys 2 275 086 5,04 2022 05 04 2026 05 04 Gžegož Rogoža narys 46 150 0,10 2022 05 04 2026 05 04 Vikas Sachar narys - - 2024 03 15 2026 05 04 Administracija Vardai, pavardės Pareigos Turimas akcijų skaičius vnt. Turima įstatinio kapitalo dalis % Aleksandr Smagin Gen. Direktorius 773 536 1,71 Laimonas Vaškevičius Finansų direktorius - - Valdybos vadovo įgaliojimai veiklos sritys yra tokie, kaip numatyta LR Akcinių bendrovių įstatyme. Bendrovės įstatuose nėra numatyta jokių įgaliojimų apribojimų ar papildymų. Informacija apie valdymo organams priskaičiuotas pinigų sumas ir sandorius su valdymo organų nariais yra pateikta finansinių ataskaitų aiškinamojo rašto 22 pastaboje. Bendrovėje sudarytas audito komitetas Vardai, pavardės Pareigos Turimas akcijų skaičius vnt. Turima įstatinio kapitalo dalis % Kadencijos pradžia Kadencijos pabaiga 54 2024 Aušra Joniūnienė Pirmininkė - - 2024 04 30 2025 04 25 Rolandas Petkus Narys - - 2024 04 30 2025 04 25 Danutė Kairevičienė Narė - - 2024 04 30 2025 04 25 Audito komiteto narių užimamos pareigos AB „Pieno žvaigždės“ ir kitose įmonėse Vardai, pavardės Užimamos pareigos AB „Pieno žvaigždės“ Užimamos vadovaujančios pareigos kitose įmonėse Aušra Joniūnienė (nepriklausoma narė) - UAB Gražina Buckiūnienė ir partneriai direktorė Rolandas Petkus (nepriklausomas narys) - Finrosta UAB (Austėjos 37, Vilnius. Įk 300051777) direktorius; Manpetra UAB (Tilto 27-10 Vilnius. Įk. 302570557) direktorius Danutė Kairevičienė Vyriausiosios buhalterės pavaduotoja - 12. Įmonės vadovo, valdymo ir priežiūros organų narių išrinkimui taikomos įvairovės politikos, susijusios su tokiais aspektais, kaip pavyzdžiui amžius, lytis, išsilavinimas, profesinė patirtis, aprašymas, šios politikos tikslai, jos įgyvendinimo būdai ir rezultatai ataskaitiniu laikotarpiu. Jeigu įvairovės politika netaikoma, paaiškinamos netaikymo priežastys Įmonėje nėra taikoma įvairovės politika renkant įmonės vadovą, valdymo ar priežiūros organų narius, nes įmonėje nėra tokios patvirtintos politikos. Pagrindinis kriterijus renkant kandidatą į priežiūros ar valdymo organų narius yra kandidato kompetencija. 13. Informacija apie kiekvieno valdymo, priežiūros organo nario atlyginimą (vidutinius per ataskaitinį laikotarpį išmokėtus atlyginimus, atskirai nurodant premijas, priemokas, tantjemas ir kitokias išmokas) Informacija apie valdymo organams priskaičiuotas pinigų sumas ir sandorius su valdymo organų nariais yra pateikta informacijoje apie vadovybės atlygį žemiau. 14. Informacija apie visus akcininkų tarpusavio susitarimus (jų esmė, sąlygos) Bendrovei nėra žinoma apie akcininkų tarpusavio susitarimus, kuriais galėtų būti apribotas vertybinių popierių perleidimas ir (arba) balsavimo teisė. Bendrovėje nėra akcininkų, turinčių specialias kontrolės teises. 15. Personalas 2024 12 31 2023 12 31 Vidutinis sąašinis darbuotojų skaičius 1 698 1 646 Su aukštuoju išsilavinimu 464 450 Su aukštesniuoju išsilavinimu 286 277 Su viduriniu išsilavinimu 854 828 55 2024 Su nebaigtu viduriniu išsilavinimu 94 91 Vidutinis sąrašinis darbuotojų skaičius 1 698 1 646 Vadovaujančio personalo 58 55 Specialistų 481 462 Darbininkų 1 159 1 130 Vidutinis atlyginimas, Eur. Vadovaujančio personalo 6 367 6 321 Specialistų 2 005 1 812 Darbininkų 1 532 1 405 56 2024 Informacija apie vadovybės atlygį (Informacija parengta už 2024 finansinius metus.) Akcinės bendrovės „Pieno žvaigždės“ (toliau – Įmonė) vadovų atlygio politika buvo patvirtinta 2022 m. balandžio 28 d. eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu. Atlygio politika nustato atlygio principus, struktūrą, atlygio formas, papildomų naudų skyrimo pagrindus ir atlygio mokėjimo, peržiūrėjimo tvarką ir kitus reikalavimus, kurių Įmonė laikosi nustatydama ir išmokėdama atlygį skiriamą Įmonės generaliniam direktoriui ir Įmonės stebėtojų tarybos, bei valdybos nariams (toliau – vadovai). Vadovų atlygio politika yra patalpinta Įmonės interneto svetainėje. 1. Įmonės valdybos narių atlygis Įmonės valdybos nariams mokama pastovi atlygio dalis, kuris yra 7.000 (septyni tūkstančiai) eurų per mėnesį, į šią sumą įskaičiuojant visus ir bet kokius taikytinus mokesčius. Valdybos nariui mokamas pastovi atlygio dalis yra fiksuotas mėnesinis atlygis. Ketvirtinė kintama atlygio dalis Valdybos nariams nėra mokama. Lentelėje pateikiamas Įmonės Valdybos nariams sumokėtas atlygis už darbą valdyboje (tūkst. eurų). Pareigos Įmonėje Pareigos valdyboje Vardas, pavardė Užmokestis už darbą valdyboje 2024m. Užmokestis už darbą valdyboje 2023m. Pastaba Verslo plėtros direktorius Valdybos pirmininkas Julius Kvaraciejus 84 84 Taip pat yra gaunamas atlygis už užimamas pareigas įmonėje Generalinis direktorius Valdybos narys Aleksandr Smagin 84 84 Generalinio direktoriaus pavaduotojas Valdybos narys Voldemaras Klovas 84 84 Vykdomasis direktorius Valdybos narys Gžegož Rogoža 84 84 Logistikos direktorius Valdybos narys iki 2024.03.15 Vitalis Paškevičius 17,5 84 Konsultantė Valdybos narė Regina Kvaraciejienė 84 84 Vykdomojo direktoriaus pavaduotojas Valdybos narys Artiom Smagin 84 84 - Valdybos narys nuo 2024.03.15 Vikas Sachar 66,5 0 - 2. Įmonės stebėtojų tarybos narių atlygis Įmonės stebėtojų tarybos nariams mokama pastovi atlygio dalis, kuris yra 5.000 (penki tūkstančiai) eurų per mėnesį. Į šią sumą įskaičiuojant visus ir bet kokius taikytinus mokesčius. Stebėtojų tarybos nariui mokamas pastovi atlygio dalis yra fiksuotas mėnesinis atlygis; 57 2024 Lentelėje pateikiamas Įmonės stebėtojų tarybos nariams sumokėtas atlygis už darbą stebėtojų taryboje (tūkst. eurų). Pareigos Įmonėje Pareigos Stebėtojų taryboje Vardas, pavardė Užmokestis už darbą stebėtojų taryboje 2024m. Užmokestis už darbą stebėtojų taryboje 2023m. - Stebėtojų tarybos pirmininkas Stanislav Kozel 60 60 - Stebėtojų tarybos narys Rolandas Petkus 60 60 Vykdomojo direktoriaus pavaduotojas Stebėtojų tarybos narys Rokas Kvaracijeus 60 60 3. Įmonės audito komiteto narių atlygis Lentelėje pateikiamas įmonės audito komiteto nariams sumokėtas atlygis už darbą audito komitete (tūkst. eurų). Pareigos audito komitete Vardas, pavardė Užmokestis už darbą audito komitete 2024m. Užmokestis už darbą audito komitete 2023m. Komiteto pirmininkė Aušra Joniūnienė 6,0 6,0 Komiteto narė Danutė Kairevičienė 5,0 5,0 Komiteto narys Rolandas Petkus 5,0 5,0 4. Įmonės Generalinio direktoriaus atlygis Lentelėje pateikiamas įmonės Generaliniam direktoriui sumokėtas atlygis 2024 metais (tūkst. eurų). Pareigos Įmonėje Pareigos valdyboje Vardas, pavardė Užmokestis už darbą valdyboje Pagrindinis darbo užmokestis Premijos Įmokos į pensijų fondą Iš viso per 2024 metus Generalinis direktorius Valdybos narys Aleksandr Smagin 84 228 114 57 483 Žemiau lentelėje pateikta informacija apie Įmonės Generaliniam direktoriui išmokėtą atlygį per paskutinius penkerius metus. Išmokėtą atlygį sudaro pagrindinis darbo užmokestis, užmokestis už darbą valdyboje, kintama atlygio dalis ir įmokos į pensijų fondus. Visos sumos nurodytos tūkstančiais eurų. 58 2024 Pareigos Įmonėje Pareigos valdyboje Vardas, pavardė 2020 m. 2021 m. 2022 m. 2023 m. 2024 m. Generalinis direktorius Valdybos narys Aleksandr Smagin 258 285 483 504 483 5. Įmonės rezultatai ir vidutinis darbuotojų darbo užmokestis Žemiau lentelėje pateikiama informacija apie Įmonės darbuotojų vidutinį metinį atlygį, atlygio palyginimą su Įmonės rezultatais ir atlygio pokytį per paskutinius penkerius metus. Visos sumos nurodytos tūkstančiais eurų. Tūkst. eurų 2020 m. 2021 m. 2022 m. 2023 m. 2024 m. Įmonės pardavimai 171 061 176 692 204 553 201 114 210 362 EBITDA 14 337 7 259 511 23 027 18 054 Grynasis pelnas (nuostolis) 7 712 1 223 (5 320) 13 255 10 067 Įmonės darbo užmokesčio fondas 27 334 28 750 28 902 32 883 36 870 Vidutinis sąrašinis darbuotojų skaičius 1 696 1 711 1 601 1 646 1 698 Vidutinis visų Įmonės darbuotojų darbo užmokestis (už pilnus metus) 16,1 17,1 17,2 20,2 22,0 Vidutinis visų Įmonės darbuotojų darbo užmokesčio pokytis (kiekvienais metais) 0,4% 6,3% 0,6% 17,3% 8,9% Vidutinis visų Įmonės darbuotojų darbo užmokesčio pokytis (per penkerius metus) - - - - 36,5% AB „Pieno žvaigždės“ nepriklauso jokiai įmonių grupei, finansinės ataskaitos nėra konsoliduojamos. AB „Pieno žvaigždės“ neturi nei vadovų, nei darbuotojų skatimo Įmonės akcijomis politikos. Todėl nėra jokių suteiktų ar pasiūlytų akcijų ir akcijų pasirinkimo sandorių su Įmonės vadovais ir kitais Įmonės darbuotojais. Įmonėje nėra taisyklių, kuriomis remiantis būtų galima susigrąžinti dalį ar visą išmokėtą kintamą atlygį iš Įmonės vadovų ir / ar darbuotojų. Per 2024 metus nebuvo jokių nukrypimų nuo visuotiniame akcininkų susirinkime patvirtintos vadovų atlygio politikos. 59 2024 Priedas Nr.1 AB „Pieno Žvaigždės“ pranešimas apie Nasdaq Baltic vertybinių popierių biržoje listinguojamų bendrovių valdymo kodekso laikymąsi raštas PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS TAIP /NE /NAKTUALU KOMENTARAS 1. principas: Visuotinis akcininkų susirinkimas, nešališkas akcininkų traktavimas ir akcininkų teisės Bendrovės valdysenos sistema turėtų užtikrinti nešališką visų akcininkų traktavimą. Bendrovės valdysenos sistema turėtų apsaugoti akcininkų teises. 1.1. Visiems akcininkams turėtų būti sudarytos vienodos galimybės susipažinti su teisės aktuose numatyta informacija ir (ar) dokumentais bei dalyvauti priimant bendrovei svarbius sprendimus. Taip Bendrovė prognozes pateikia esminių įvykių pranešimo forma per centrinę reglamentuotos informacijos bazę, tačiau kai kurių strategijos momentų negali iš anksto viešai atskleisti dėl konkurencinės kovos rinkoje. 1.2. Rekomenduojama, kad bendrovės kapitalą sudarytų tik tokios akcijos, kurios jų turėtojams suteikia vienodas balsavimo, nuosavybės, dividendų ir kitas teises. Taip Bendrovės kapitalą sudaro tik tokios akcijos, kurios jų turėtojams suteikia vienodas balsavimo, nuosavybės, dividendų ir kitas teises 1.3. Rekomenduojama sudaryti investuotojams sąlygas iš anksto, t.y. prieš perkant akcijas, susipažinti su išleidžiamų naujų ar jau išleistų akcijų suteikiamomis teisėmis. Taip 1.4. Dėl itin svarbių išskirtinių sandorių, tokių kaip viso ar beveik viso bendrovės turto perleidimas, kas iš esmės reikštų bendrovės perleidimą, turėtų būti gautas visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimas. Neaktualu 1.5. Visuotinio akcininkų susirinkimo organizavimo ir dalyvavimo jame procedūros turėtų sudaryti akcininkams lygias galimybes dalyvauti visuotiniame akcininkų susirinkime ir neturėtų pažeisti akcininkų teisių bei interesų. Pasirinkta visuotinio akcininkų susirinkimo vieta, data ir laikas neturėtų užkirsti kelio aktyviam akcininkų dalyvavimui visuotiniame akcininkų susirinkime. Pranešime apie šaukiamą visuotinį akcininkų susirinkimą bendrovė turėtų nurodyti paskutinę dieną, kada vėliausiai galima pateikti siūlomus sprendimo projektus. Taip 60 2024 1.6. Siekiant užtikrinti užsienyje gyvenančių akcininkų teisę susipažinti su informacija, esant galimybei, rekomenduojama visuotiniam akcininkų susirinkimui parengtus dokumentus iš anksto paskelbti viešai ne tik lietuvių kalba, bet ir anglų kalba ir (ar) kitomis užsienio kalbomis. Visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą po jo pasirašymo ir (ar) priimtus sprendimus taip pat rekomenduojama paskelbti viešai ne tik lietuvių, bet ir anglų kalba ir (ar) kitomis užsienio kalbomis. Rekomenduojama šią informaciją paskelbti bendrovės interneto tinklalapyje. Viešai prieinamai gali būti skelbiama ne visa dokumentų apimtis, jei jų viešas paskelbimas galėtų pakenkti bendrovei arba būtų atskleistos bendrovės komercinės paslaptys. Taip 1.7. Akcininkams, turintiems teisę balsuoti, turėtų būti sudarytos galimybės balsuoti akcininkų susirinkime asmeniškai jame dalyvaujant arba nedalyvaujant. Akcininkams neturėtų būti daroma jokių kliūčių balsuoti iš anksto raštu, užpildant bendrąjį balsavimo biuletenį. Taip 1.8. Siekiant padidinti akcininkų galimybes dalyvauti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose, bendrovėms rekomenduojama plačiau taikyti modernias technologijas ir tokiu būdu sudaryti akcininkams galimybę dalyvauti ir balsuoti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose naudojantis elektroninių ryšių priemonėmis. Tokiais atvejais turi būti užtikrintas perduodamos informacijos saugumas ir galima nustatyti dalyvavusiojo ir balsavusiojo tapatybę. Ne Šiuo metų tokių balsavimo galimybių bendrovė dar nesuteikia 1.9. Pranešime apie šaukiamo visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimų projektus rekomenduojama atskleisti naujas kolegialaus organo narių kandidatūras, siūlomą jiems atlygį, siūlomą išrinkti audito įmonę, jei šie klausimai yra įtraukti į visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkę. Kai siūloma išrinkti naują kolegialaus organo narį, rekomenduojama informuoti apie jo išsilavinimą, darbo patirtį ir kitas užimamas (ar siūlomas užimti) kitas vadovaujamas pareigas. Taip 1.10. Bendrovės kolegialaus organo nariai, administracijos vadovai 1 ar kiti su bendrove susiję kompetentingi asmenys, galintys pateikti informaciją, susijusią su visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarke, turėtų dalyvauti visuotiniame akcininkų susirinkime. Siūlomi kandidatai į kolegialaus organo narius taip pat turėtų dalyvauti visuotiniame akcininkų susirinkime, jeigu naujų narių rinkimai įtraukti į visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkę. Taip 1 Šio Kodekso prasme administracijos vadovai yra tie bendrovės darbuotojai, kurie užima aukščiausios grandies vadovaujančias pareigas. 61 2024 2. principas: Stebėtojų taryba 2.1. Stebėtojų tarybos funkcijos ir atsakomybė Bendrovės stebėtojų taryba turėtų užtikrinti bendrovės ir jos akcininkų interesų atstovavimą, šio organo atskaitomybę akcininkams ir objektyvią bei nešališką bendrovės veiklos bei jos valdymo organų priežiūrą, taip pat nuolat teikti rekomendacijas bendrovės valdymo organams. Stebėtojų taryba turėtų užtikrinti bendrovės finansinės apskaitos ir kontrolės sistemos vientisumą bei skaidrumą. 2.1.1. Stebėtojų tarybos nariai turėtų sąžiningai, rūpestingai ir atsakingai veikti bendrovės bei akcininkų naudai ir atstovauti jų interesams, atsižvelgdami į darbuotojų interesus ir visuomenės gerovę. Taip 2.1.2. Kai stebėtojų tarybos sprendimai gali skirtingai paveikti bendrovės akcininkų interesus, stebėtojų taryba su visais akcininkais turėtų elgtis nešališkai. Ji turėtų užtikrinti, kad akcininkai būtų tinkamai informuojami apie bendrovės strategiją, rizikos valdymą ir kontrolę, interesų konfliktų sprendimą. Taip 2.1.3. Stebėtojų taryba turėtų būti nešališka priimdama sprendimus, turinčius reikšmę bendrovės veiklai ir strategijai. Stebėtojų tarybos narių darbui ir sprendimams neturėtų daryti įtakos juos išrinkę asmenys. Taip 2.1.4. Stebėtojų tarybos nariai turėtų aiškiai reikšti savo prieštaravimą tuo atveju, kai mano, kad stebėtojų tarybos sprendimas gali pakenkti bendrovei. Nepriklausomi 2 stebėtojų tarybos nariai turėtų: a) išlikti nepriklausomi atlikdami analizę, priimdami sprendimus; b) nesiekti ir nepriimti jokių nepagrįstų lengvatų, kurios gali kelti abejonių, kad stebėtojų tarybos nariai nėra nepriklausomi. Taip 2.1.5. Stebėtojų taryba turėtų prižiūrėti, kad bendrovės mokesčių planavimo strategijos būtų sudaromos ir įgyvendinamos vadovaujantis teisės aktais, siekiant išvengti ydingos praktikos, nesusijusios su ilgalaikiais bendrovės ir jos akcininkų interesais, dėl ko gali atsirasti reputacijos, teisinė ar kita rizika. Taip 2.1.6. Bendrovė turėtų užtikrinti, kad stebėtojų taryba būtų aprūpinta pakankamais ištekliais (tarp jų ir finansiniais), reikalingais pareigoms atlikti, įskaitant teisę gauti visą reikiamą informaciją ir teisę kreiptis nepriklausomo profesionalaus patarimo į išorinius teisės, apskaitos ar kitokius specialistus stebėtojų tarybos ir jos komitetų kompetencijai priklausančiais klausimais. Taip 2 Šio Kodekso prasme stebėtojų tarybos narių nepriklausomumo kriterijai yra suprantami taip, kaip Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 31 straipsnio 7 ir 8 dalyse yra apibrėžti nesusijusių asmenų kriterijai. 62 2024 2.2. Stebėtojų tarybos sudarymas Stebėtojų tarybos sudarymo tvarka turėtų užtikrinti tinkamą interesų konfliktų sprendimą, efektyvią ir sąžiningą bendrovės valdyseną. 2.2.1. Visuotinio akcininkų susirinkimo išrinkti stebėtojų tarybos nariai turėtų kolektyviai užtikrinti kvalifikacijos, profesinės patirties ir kompetencijų įvairovę, taip pat siekti lyčių pusiausvyros. Siekiant išlaikyti tinkamą stebėtojų tarybos narių turimos kvalifikacijos pusiausvyrą, turėtų būti užtikrinta, kad stebėtojų tarybos nariai, kaip visuma, turėtų įvairiapusių žinių, nuomonių ir patirties savo užduotims tinkamai atlikti. Taip 2.2.2. Stebėtojų tarybos nariai turėtų būti skiriami apibrėžtam laikotarpiui, su galimybe būti individualiai perrenkamiems naujai kadencijai tam, kad būtų užtikrintas būtinas profesinės patirties augimas. Taip 2.2.3. Stebėtojų tarybos pirmininku turėtų būti toks asmuo, kurio esamos arba buvusios pareigos nebūtų kliūtis nešališkai veiklai vykdyti. Buvęs bendrovės vadovas ar valdybos narys tuoj pat neturėtų būti skiriamas į stebėtojų tarybos pirmininko pareigas. Kai bendrovė nusprendžia nesilaikyti šių rekomendacijų, turėtų būti pateikiama informacija apie priemones, kurių imtasi veiklos nešališkumui užtikrinti. Taip 2.2.4. Stebėtojų tarybos nario pareigoms atlikti kiekvienas narys turėtų skirti pakankamai laiko ir dėmesio. Kiekvienas stebėtojų tarybos narys turėtų įsipareigoti taip apriboti kitus savo profesinius įsipareigojimus (ypač vadovaujančias pareigas kitose bendrovėse), kad jie netrukdytų tinkamai atlikti stebėtojų tarybos nario pareigas. Jeigu stebėtojų tarybos narys dalyvavo mažiau nei pusėje stebėtojų tarybos posėdžių per bendrovės finansinius metus, apie tai turėtų būti informuojami bendrovės akcininkai. Taip 2.2.5. Kai siūloma paskirti stebėtojų tarybos narį, turėtų būti skelbiama, kurie stebėtojų tarybos nariai laikomi nepriklausomais. Stebėtojų taryba gali nuspręsti, kad tam tikras jos narys, nors ir atitinka nepriklausomumo kriterijus, vis dėlto negali būti laikomas nepriklausomu dėl ypatingų asmeninių ar su bendrove susijusių aplinkybių. Taip 2.2.6. Stebėtojų tarybos nariams už jų veiklą ir dalyvavimą stebėtojų tarybos posėdžiuose atlygio dydį turėtų tvirtinti bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas. Taip 63 2024 2.2.7. Kiekvienais metais stebėtojų taryba turėtų atlikti savo veiklos įvertinimą. Jis turėtų apimti stebėtojų tarybos struktūros, darbo organizavimo ir gebėjimo veikti kaip grupė vertinimą, taip pat kiekvieno stebėtojų tarybos nario kompetencijos ir darbo efektyvumo vertinimą bei vertinimą, ar stebėtojų taryba pasiekė nustatytų veiklos tikslų. Stebėtojų taryba turėtų bent kartą per metus paskelbti atitinkamą informaciją apie savo vidinę struktūrą ir veiklos procedūras. Ne Stebėtojų taryba viešai neskelbia informacijos apie savo vidinę struktūrą ir veiklos procedūras. 3. principas: Valdyba 3.1. Valdybos funkcijos ir atsakomybė Valdyba turėtų užtikrinti bendrovės strategijos įgyvendinimą, taip pat tinkamą bendrovės valdyseną, atsižvelgiant į akcininkų, darbuotojų ir kitų interesų grupių interesus. 3.1.1. Valdyba turėtų užtikrinti bendrovės strategijos, kurią patvirtino stebėtojų taryba, jei ji sudaroma, įgyvendinimą. Tais atvejais, kai stebėtojų taryba nesudaroma, valdyba taip pat yra atsakinga už bendrovės strategijos patvirtinimą. Taip 3.1.2. Valdyba, kaip kolegialus bendrovės valdymo organas, atlieka jai Įstatyme ir bendrovės įstatuose priskirtas funkcijas, o tais atvejais, kai bendrovėje nesudaroma stebėtojų taryba, be kita ko, atlieka Įstatyme nustatytas priežiūros funkcijas. Valdyba, vykdydama jai priskirtas funkcijas, turėtų atsižvelgti į bendrovės, akcininkų, darbuotojų ir kitų interesų grupių poreikius, atitinkamai siekiant tvaraus verslo kūrimo. Taip 3.1.3. Valdyba turėtų užtikrinti, kad bus laikomasi įstatymų ir bendrovės vidaus politikos nuostatų, taikomų bendrovei ar bendrovių grupei, kuriai priklauso ši bendrovė. Ji taip pat turėtų nustatyti atitinkamas rizikos valdymo ir kontrolės priemones užtikrinant reguliarią ir tiesioginę vadovų atskaitomybę. Taip 3.1.4. Valdyba taip pat turėtų užtikrinti, kad bendrovėje būtų įdiegtos priemonės, kurios įtrauktos į EBPO geros praktikos rekomendacijas 3 dėl vidaus kontrolės, etikos ir atitikties, siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi galiojančių įstatymų, taisyklių ir standartų. Taip 3 Nuoroda į EBPO geros praktikos rekomendacijas dėl vidaus kontrolės, etikos ir atitikties: https://www.oecd.org/daf/anti-bribery/44884389.pdf 64 2024 3.1.5. Valdyba, skirdama bendrovės vadovą, turėtų atsižvelgti į tinkamą kandidato kvalifikacijos, patirties ir kompetencijos pusiausvyrą. Taip 3.2 Valdybos sudarymas 3.2.1. Stebėtojų tarybos arba visuotinio akcininkų susirinkimo, jei stebėtojų taryba nesudaroma, išrinkti valdybos nariai turėtų kolektyviai užtikrinti kvalifikacijos, profesinės patirties ir kompetencijų įvairovę, taip pat siekti lyčių pusiausvyros. Siekiant išlaikyti tinkamą valdybos narių turimos kvalifikacijos pusiausvyrą, turėtų būti užtikrinta, kad valdybos nariai, kaip visuma, turėtų įvairiapusių žinių, nuomonių ir patirties savo užduotims tinkamai atlikti. Taip 3.2.2. Kandidatų į valdybos narius vardai, pavardės, informacija apie jų išsilavinimą, kvalifikaciją, profesinę patirtį, einamas pareigas, kitus svarbius profesinius įsipareigojimus ir potencialius interesų konfliktus turėtų būti atskleisti nepažeidžiant asmens duomenų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų stebėtojų tarybos posėdyje, kuriame bus renkama valdyba ar atskiri jos nariai. Jeigu stebėtojų taryba nesudaroma, šiame punkte nustatyta informacija turėtų būti pateikiama visuotiniam akcininkų susirinkimui. Valdyba kiekvienais metais turėtų kaupti šiame punkte nurodytus duomenis apie savo narius ir pateikti juos bendrovės Vadovybės ataskaitoje. Taip 3.2.3. Visi nauji valdybos nariai turėtų būti supažindinti su pareigomis, bendrovės struktūra bei veikla. Taip 3.2.4. Valdybos nariai turėtų būti skiriami apibrėžtam laikotarpiui, su galimybe būti individualiai perrenkamiems naujai kadencijai tam, kad būtų užtikrintas būtinas profesinės patirties augimas ir pakankamai dažnas jų statuso pakartotinas patvirtinimas. Taip 3.2.5. Valdybos pirmininku turėtų būti toks asmuo, kurio esamos arba buvusios pareigos nebūtų kliūtis nešališkai veiklai vykdyti. Kai stebėtojų taryba nėra sudaroma, buvęs bendrovės vadovas tuoj pat neturėtų būti skiriamas į valdybos pirmininko postą. Kai bendrovė nusprendžia nesilaikyti šių rekomendacijų, turėtų būti pateikiama informacija apie priemones, kurių imtasi veiklos nešališkumui užtikrinti. Taip 3.2.6. Valdybos nario pareigoms atlikti kiekvienas narys turėtų skirti pakankamai laiko ir dėmesio. Jeigu valdybos narys dalyvavo mažiau nei pusėje valdybos posėdžių per bendrovės finansinius metus, apie tai turėtų būti informuojama bendrovės stebėtojų taryba, jeigu stebėtojų Taip 65 2024 taryba bendrovėje nėra sudaroma – visuotinis akcininkų susirinkimas. 3.2.7. Jeigu Įstatyme nustatytais atvejais renkant valdybą, kai nesudaroma stebėtojų taryba, dalis jos narių bus nepriklausomi 4 , turėtų būti skelbiama, kurie valdybos nariai laikomi nepriklausomais. Valdyba gali nuspręsti, kad tam tikras jos narys, nors ir atitinka visus Įstatyme nustatytus nepriklausomumo kriterijus, vis dėlto negali būti laikomas nepriklausomu dėl ypatingų asmeninių ar su bendrove susijusių aplinkybių. Ne Šioje valdybos kadencijoje nėra nepriklausomų valdybos narių 3.2.8. Valdybos nariams už jų veiklą ir dalyvavimą valdybos posėdžiuose atlygio dydį turėtų tvirtinti bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas. Taip 3.2.9. Valdybos nariai turėtų sąžiningai, rūpestingai ir atsakingai veikti bendrovės bei akcininkų naudai ir atstovauti jų interesams, atsižvelgdami ir į kitus interesų turėtojus. Priimdami sprendimus jie neturėtų siekti asmeninių interesų, jiems turėtų būti taikomi susitarimai dėl nekonkuravimo, taip pat jie neturėtų pažeidžiant bendrovės interesus pasinaudoti verslo informacija ir galimybėmis, kurios yra susijusios su bendrovės veikla. Taip 3.2.10. Kiekvienais metais valdyba turėtų atlikti savo veiklos įvertinimą. Jis turėtų apimti valdybos struktūros, darbo organizavimo ir gebėjimo veikti kaip grupė vertinimą, taip pat kiekvieno valdybos nario kompetencijos ir darbo efektyvumo vertinimą bei vertinimą, ar valdyba pasiekė nustatytų veiklos tikslų. Valdyba turėtų bent kartą per metus nepažeidžiant asmens duomenų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų viešai paskelbti atitinkamą informaciją apie savo vidinę struktūrą ir veiklos procedūras. Ne Valdyba viešai neskelbia informacijos apie savo vidinę struktūrą ir veiklos procedūras 4. principas: Bendrovės stebėtojų tarybos ir valdybos darbo tvarka Bendrovėje nustatyta stebėtojų tarybos, jeigu ji sudaroma, ir valdybos darbo tvarka turėtų užtikrinti efektyvų šių organų darbą ir sprendimų priėmimą, skatinti aktyvų bendrovės organų bendradarbiavimą. 4.1. Valdyba ir stebėtojų taryba, jei ji sudaroma, turėtų glaudžiai bendradarbiauti, siekdama naudos tiek bendrovei, tiek ir jos akcininkams. Gera bendrovių valdysena reikalauja atviros diskusijos tarp valdybos ir stebėtojų tarybos. Valdyba turėtų reguliariai, o esant reikalui – nedelsiant informuoti stebėtojų tarybą apie visus svarbius bendrovei klausimus, susijusius su planavimu, verslo plėtra, rizikų valdymu ir kontrole, įsipareigojimų laikymusi bendrovėje. Valdyba turėtų informuoti stebėtojų tarybą apie faktinius verslo plėtros nukrypimus nuo anksčiau suformuluotų planų ir tikslų, nurodant to priežastis. Taip 4 Šio Kodekso prasme valdybos narių nepriklausomumo kriterijai yra suprantami taip, kaip Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 33 straipsnio 7 dalyje yra apibrėžti nesusijusių asmenų kriterijai. 66 2024 4.2. Bendrovės kolegialių organų posėdžius rekomenduojama rengti atitinkamu periodiškumu pagal iš anksto patvirtintą grafiką. Kiekviena bendrovė pati sprendžia, kokiu periodiškumu šaukti kolegialių organų posėdžius, tačiau rekomenduojama juos rengti tokiu periodiškumu, kad būtų užtikrintas nepertraukiamas esminių bendrovės valdysenos klausimų sprendimas. Bendrovės kolegialių organų posėdžiai turėtų būti šaukiami bent kartą per metų ketvirtį. Taip 4.3. Kolegialaus organo nariai apie šaukiamą posėdį turėtų būti informuojami iš anksto, kad turėtų pakankamai laiko tinkamai pasirengti posėdyje nagrinėjamų klausimų svarstymui ir galėtų vykti diskusija, po kurios būtų priimami sprendimai. Kartu su pranešimu apie šaukiamą posėdį kolegialaus organo nariams turėtų būti pateikta visa reikalinga su posėdžio darbotvarke susijusi medžiaga. Darbotvarkė posėdžio metu neturėtų būti keičiama ar papildoma, išskyrus atvejus, kai posėdyje dalyvauja visi kolegialaus organo nariai ir jie sutinka su tokiu darbotvarkės pakeitimu ar papildymu arba kai neatidėliotinai reikia spręsti svarbius bendrovei klausimus. Taip 4.4. Siekiant koordinuoti bendrovės kolegialių organų darbą bei užtikrinti efektyvų sprendimų priėmimo procesą, bendrovės kolegialių priežiūros ir valdymo organų pirmininkai turėtų tarpusavyje derinti šaukiamų posėdžių datas, jų darbotvarkes, glaudžiai bendradarbiauti spręsdami kitus su bendrovės valdysena susijusius klausimus. Bendrovės stebėtojų tarybos posėdžiai turėtų būti atviri bendrovės valdybos nariams, ypač tais atvejais, kai posėdyje svarstomi klausimai, susiję su valdybos narių atšaukimu, atsakomybe, atlygio nustatymu. Taip 67 2024 5. principas: Skyrimo, atlygio ir audito komitetai 5.1. Komitetų paskirtis ir sudarymas Bendrovėje sudaryti komitetai turėtų didinti stebėtojų tarybos, o jei stebėtojų taryba nesudaroma, valdybos, kuri atlieka priežiūros funkcijas, darbo efektyvumą užtikrinant, kad sprendimai būtų priimami juos tinkamai apsvarsčius, ir padėti organizuoti darbą taip, kad sprendimams nedarytų įtakos esminiai interesų konfliktai. Komitetai turėtų veikti nepriklausomai bei principingai ir teikti rekomendacijas, susijusias su kolegialaus organo sprendimu, tačiau galutinį sprendimą priima pats kolegialus organas. 5.1.1. Atsižvelgiant į konkrečias su bendrove susijusias aplinkybes, pasirinktą bendrovės valdysenos struktūrą, bendrovės stebėtojų taryba, o tais atvejais, kai ji nesudaroma - valdyba, kuri atlieka priežiūros funkcijas, sudaro komitetus. Kolegialiam organui rekomenduojama suformuoti skyrimo, atlygio ir audito komitetus 5 . Ne Šiuo metu bendrovėje sudaromas tik audito komitetas 5.1.2. Bendrovės gali nuspręsti suformuoti mažiau nei tris komitetus. Tokiu atveju bendrovės turėtų pateikti paaiškinimą, kodėl jos pasirinko alternatyvų požiūrį ir kaip pasirinktas požiūris atitinka trims atskiriems komitetams nustatytus tikslus. Taip Bendrovėje nesudaromi skyrimo ir atlygio komitetai, nes Bendrovės nuomone, valdyba, vykdydama savo funkcijas, iš dalies vykdo nurodytų komitetų funkcijas. Bendrovės valdyba parenka Bendrovės vadovo kandidatūrą ir jį skiria, teikia rekomendacijas Bendrovės vadovui dėl vyresniosios vadovybės skyrimo. Valdyba teikia pasiūlymus dėl Bendrovėje patvirtintos atlygio politikos. Bendrovės valdyba tvirtina Bendrovės strateginius, biudžeto planus bei kontroliuoja jų įgyvendinimą. 5 Teisės aktai gali numatyti pareigą sudaryti atitinkamą komitetą. Pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito įstatymas nustato, kad viešojo intereso įmonės (įskaitant, bet neapsiribojant, akcinėse bendrovėse, kurių vertybiniais popieriais prekiaujama Lietuvos Respublikos ir (arba) bet kurios kitos valstybės narės reguliuojamoje rinkoje), privalo sudaryti audito komitetą (teisės aktai numato išimčių, kada audito komiteto funkcijas gali atlikti priežiūros funkcijas atliekantis kolegialus organas). 68 2024 5.1.3. Bendrovėse formuojamiems komitetams nustatytas funkcijas teisės aktų numatytais atvejais gali atlikti pats kolegialus organas. Tokiu atveju šio Kodekso nuostatos, susijusios su komitetais (ypač dėl jų vaidmens, veiklos ir skaidrumo), kai tinka, turėtų būti taikomos visam kolegialiam organui. Taip Audito komitetas atlieka savo funkcijas, o Skyrimo ir Atlygio komitetų funkcijas iš dalies atlieka bendrovės valdyba 5.1.4. Kolegialaus organo sukurti komitetai paprastai turėtų susidėti bent iš trijų narių. Atsižvelgiant į teisės aktų reikalavimus, komitetai gali būti sudaryti tik iš dviejų narių. Kiekvieno komiteto nariai turėtų būti parenkami pirmiausia atsižvelgiant į jų kompetenciją, pirmenybę teikiant nepriklausomiems kolegialaus organo nariams. Valdybos pirmininkas neturėtų būti komitetų pirmininku. Taip 5.1.5. Kiekvieno suformuoto komiteto įgaliojimus turėtų nustatyti pats kolegialus organas. Komitetai turėtų vykdyti savo pareigas laikydamiesi nustatytų įgaliojimų ir reguliariai informuoti kolegialų organą apie savo veiklą ir jos rezultatus. Kiekvieno komiteto įgaliojimai, apibrėžiantys jo vaidmenį ir nurodantys jo teises bei pareigas, turėtų būti paskelbti bent kartą per metus (kaip dalis informacijos, kurią bendrovė kasmet skelbia apie savo valdysenos struktūrą ir praktiką). Bendrovės taip pat kasmet savo Vadovybės ataskaitoje, nepažeidžiant asmens duomenų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, turėtų skelbti esamų komitetų pranešimus apie jų sudėtį, posėdžių skaičių ir narių dalyvavimą posėdžiuose per praėjusius metus, taip pat apie pagrindines savo veiklos kryptis ir veiklos rezultatus. Taip 5.1.6. Siekiant užtikrinti komitetų savarankiškumą ir objektyvumą, kolegialaus organo nariai, kurie nėra komiteto nariai, paprastai turėtų turėti teisę dalyvauti komiteto posėdžiuose tik komitetui pakvietus. Komitetas gali pakviesti arba reikalauti, kad posėdyje dalyvautų tam tikri bendrovės darbuotojai arba ekspertai. Kiekvieno komiteto pirmininkui turėtų būti sudarytos sąlygos tiesiogiai palaikyti ryšius su akcininkais. Atvejus, kuriems esant tai turėtų būti daroma, reikėtų nurodyti komiteto veiklą reglamentuojančiose taisyklėse. Taip 5.2. Skyrimo komitetas. 5.2.1. Pagrindinės skyrimo komiteto funkcijos turėtų būti šios: 1) parinkti kandidatus į laisvas priežiūros, valdymo organų narių ir administracijos vadovų vietas bei rekomenduoti kolegialiam organui juos svarstyti. Skyrimo komitetas turėtų įvertinti įgūdžių, žinių ir patirties pusiausvyrą valdymo organe, parengti funkcijų ir gebėjimų, kurių reikia konkrečiai pozicijai, aprašą ir įvertinti įpareigojimui atlikti reikalingą laiką; Neaktualu Skyrimo komitetas nėra sudaromas 69 2024 2) reguliariai vertinti priežiūros ir valdymo organų struktūrą, dydį, sudėtį, narių įgūdžius, žinias ir veiklą, teikti kolegialiam organui rekomendacijas, kaip siekti reikiamų pokyčių; 3) reikiamą dėmesį skirti tęstinumo planavimui. 5.2.2. Sprendžiant klausimus, susijusius su kolegialaus organo nariais, kurie su bendrove yra susiję darbo santykiais, ir administracijos vadovais, turėtų būti konsultuojamasi su bendrovės vadovu, suteikiant jam teisę teikti pasiūlymus Skyrimo komitetui. Neaktualu Skyrimo komitetas nėra sudaromas 5.3. Atlygio komitetas. Pagrindinės atlygio komiteto funkcijos turėtų būti šios: 1) teikti kolegialiam organui svarstyti pasiūlymus dėl atlygio politikos, taikomos priežiūros ir valdymo organų nariams ir administracijos vadovams. Tokia politika turėtų apimti visas atlygio formas, įskaitant fiksuotą atlygį, nuo veiklos rezultatų priklausančio atlygio, skatinimo finansinėmis priemonėmis sistemas, pensijų modelius, išeitines išmokas, taip pat sąlygas, kurios leistų bendrovei susigrąžinti sumas arba sustabdyti mokėjimus, nurodant aplinkybes, dėl kurių būtų tikslinga tai padaryti; 2) teikti kolegialiam organui pasiūlymus dėl individualaus atlygio kolegialių organų nariams ir administracijos vadovams siekiant, kad jie atitiktų bendrovės atlygio politiką ir šių asmenų veiklos įvertinimą; 3) reguliariai peržiūrėti atlygio politiką bei jos įgyvendinimą. Neaktualu Atlygio komitetas nėra sudaromas 5.4. Audito komitetas. 5.4.1. Pagrindinės audito komiteto funkcijos yra apibrėžtos teisės aktuose, reglamentuojančiuose audito komiteto veiklą 6 . Taip 6 Audito komitetų veiklos klausimus reglamentuoja 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas Nr. 537/2014 dėl konkrečių viešojo intereso įmonių teisės aktų nustatyto audito reikalavimų, Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito įstatymas, taip pat Lietuvos banko patvirtintos taisyklės, reglamentuojančios audito komitetų veiklą. 70 2024 5.4.2. Visi komiteto nariai turėtų būti aprūpinti išsamia informacija, susijusia su specifiniais bendrovės apskaitos, finansiniais ir veiklos ypatumais. Bendrovės administracijos vadovai turėtų informuoti audito komitetą apie svarbių ir neįprastų sandorių apskaitos būdus, kai apskaita gali būti vykdoma skirtingais būdais. Taip 5.4.3. Audito komitetas turėtų nuspręsti, ar jo posėdžiuose turi dalyvauti (jei taip, tai kada) valdybos pirmininkas, bendrovės vadovas, vyriausiasis finansininkas (arba viršesni darbuotojai, atsakingi už finansus bei apskaitą), vidaus auditorius ir išorės auditorius. Komitetas turėtų turėti galimybę prireikus susitikti su atitinkamais asmenimis, nedalyvaujant valdymo organų nariams. Taip 5.4.4. Audito komitetas turėtų būti informuotas apie vidaus auditorių darbo programą ir gauti vidaus audito ataskaitas arba periodinę santrauką. Audito komitetas taip pat turėtų būti informuotas apie išorės auditorių darbo programą ir turėtų iš audito įmonės gauti ataskaitą, kurioje būtų aprašomi visi ryšiai tarp nepriklausomos audito įmonės ir bendrovės bei jos grupės. Taip 5.4.5. Audito komitetas turėtų tikrinti, ar bendrovė laikosi galiojančių nuostatų, reglamentuojančių darbuotojų galimybę pateikti skundą arba anonimiškai pranešti apie įtarimus, kad bendrovėje daromi pažeidimai, ir turėtų užtikrinti, kad būtų nustatyta tvarka proporcingam ir nepriklausomam tokių klausimų tyrimui ir atitinkamiems tolesniems veiksmams. Taip 5.4.6. Audito komitetas turėtų teikti stebėtojų tarybai, jei ji nesudaroma – valdybai, savo veiklos ataskaitas bent kartą per šešis mėnesius, tuo metu, kai tvirtinamos metinės ir pusės metų ataskaitos. Ne Peržiūrimos tik metinės ataskaitos 71 2024 6. principas: Interesų konfliktų vengimas ir atskleidimas Bendrovės valdysenos sistema turėtų skatinti bendrovės priežiūros ir valdymo organų narius vengti interesų konfliktų bei užtikrinti skaidrų ir efektyvų bendrovės priežiūros ir valdymo organų narių interesų konfliktų atskleidimo mechanizmą. Bendrovės valdymo sistema turėtų pripažinti interesų turėtojų teises, įtvirtintas įstatymuose, ir skatinti aktyvų bendrovės ir interesų turėtojų bendradarbiavimą kuriant bendrovės gerovę, darbo vietas ir finansinį stabilumą. Šio principo kontekste sąvoka interesų turėtojai apima investuotojus, darbuotojus, kreditorius, tiekėjus, klientus, vietos bendruomenę ir kitus asmenis, turinčius interesų konkrečioje bendrovėje. Bendrovės priežiūros ir valdymo organo narys turėtų vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti bendrovės interesams. Jeigu tokia situacija vis dėlto atsirado, bendrovės priežiūros ar valdymo organo narys turėtų per protingą terminą pranešti kitiems to paties organo nariams arba jį išrinkusiam bendrovės organui, arba bendrovės akcininkams apie tokią interesų prieštaravimo situaciją, nurodyti interesų pobūdį ir, jeigu įmanoma, vertę. Taip 7. principas: Bendrovės atlygio politika Bendrovėje nustatyta atlygio politika, jos peržiūrėjimo ir paskelbimo tvarka turėtų užkirsti kelią galimiems interesų konfliktams ir piktnaudžiavimui nustatant kolegialių organų narių ir administracijos vadovų atlygį, taip pat užtikrinti bendrovės atlygio politikos viešumą, skaidrumą, taip pat ir ilgalaikę bendrovės strategiją. 7.1. Bendrovė turėtų patvirtinti ir paskelbti bendrovės interneto tinklalapyje atlygio politiką, kuri turėtų būti reguliariai peržiūrima ir atitiktų ilgalaikę bendrovės strategiją. Taip 7.2. Atlygio politika turėtų apimti visas atlygio formas, įskaitant fiksuotą atlygį, nuo veiklos rezultatų priklausančio atlygio, skatinimo finansinėmis priemonėmis sistemas, pensijų modelius, išeitines išmokas, taip pat sąlygas, kurios numatytų atvejus, kada bendrovė gali susigrąžinti išmokėtas sumas arba sustabdyti mokėjimus. Taip 7.3. Siekiant vengti galimų interesų konfliktų, atlygio politika turėtų numatyti, kad kolegialių organų, kurie vykdo priežiūros funkcijas, nariai neturėtų gauti atlygio, kuris priklausytų nuo bendrovės veiklos rezultatų. Taip 72 2024 7.4. Atlygio politika turėtų pateikti pakankamai išsamią informaciją apie išeitinių išmokų politiką. Išeitinės išmokos neturėtų viršyti nustatytos sumos arba nustatyto metinių atlyginimų skaičiaus ir apskritai neturėtų būti didesnės negu dvejų metų fiksuoto atlygio dalis arba jos ekvivalento suma. Išeitinės išmokos neturėtų būti mokamos, jei sutartis nutraukiama dėl blogų veiklos rezultatų. Taip 7.5. Jei bendrovėje taikoma skatinimo finansinėmis priemonėmis sistema, atlygio politikoje turėtų būti pateikta pakankamai išsami informacija apie akcijų išlaikymą po teisių suteikimo. Tuo atveju, kai atlygis yra pagrįstas akcijų skyrimu, teisė į akcijas neturėtų būti suteikiama mažiausiai trejus metus po jų skyrimo. Po teisių suteikimo kolegialių organų nariai ir administracijos vadovai turėtų išlaikyti tam tikrą skaičių akcijų iki jų kadencijos pabaigos, priklausomai nuo poreikio padengti kokias nors išlaidas, susijusias su akcijų įsigijimu. Taip 7.6. Bendrovė turėtų paskelbti bendrovės interneto tinklalapyje informaciją apie atlygio politikos įgyvendinimą, kurioje daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama kolegialių organų ir vadovų atlygio politikai ateinančiais, o kur tinka – ir tolesniais finansiniais metais. Joje taip pat turėtų būti apžvelgiama, kaip atlygio politika buvo įgyvendinama praėjusiais finansiniais metais. Tokio pobūdžio informacijoje neturėtų būti komercinę vertę turinčios informacijos. Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas esminiams bendrovės atlygio politikos pokyčiams, lyginant su praėjusiais finansiniais metais. Taip 7.7. Rekomenduojama, kad atlygio politika arba bet kuris esminis atlygio politikos pokytis turėtų būti įtraukiamas į visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkę. Schemoms, pagal kurias kolegialaus organo nariams ir darbuotojams yra atlyginama akcijomis arba akcijų opcionais, turėtų pritarti visuotinis akcininkų susirinkimas. Taip 8. principas: Interesų turėtojų vaidmuo bendrovės valdysenoje Bendrovės valdysenos sistema turėtų pripažinti interesų turėtojų teises, įtvirtintas įstatymuose ar abipusiuose susitarimuose, ir skatinti aktyvų bendrovės ir interesų turėtojų bendradarbiavimą, kuriant bendrovės gerovę, darbo vietas ir finansinį stabilumą. Šio principo kontekste sąvoka interesų turėtojai apima investuotojus, darbuotojus, kreditorius, tiekėjus, klientus, vietos bendruomenę ir kitus asmenis, turinčius interesų konkrečioje bendrovėje. 8.1. Bendrovės valdysenos sistema turėtų užtikrinti, kad būtų gerbiamos interesų turėtojų teisės ir teisėti interesai. Taip 73 2024 8.2. Bendrovės valdysenos sistema turėtų sudaryti sąlygas interesų turėtojams dalyvauti bendrovės valdysenoje įstatymų nustatyta tvarka. Interesų turėtojų dalyvavimo bendrovės valdysenoje pavyzdžiai galėtų būti darbuotojų ar jų atstovų dalyvavimas priimant svarbius bendrovei sprendimus, konsultacijos su darbuotojais ar jų atstovais bendrovės valdysenos ir kitais svarbiais klausimais, darbuotojų dalyvavimas bendrovės akciniame kapitale, kreditorių įtraukimas į bendrovės valdyseną bendrovės nemokumo atvejais ir kita. Taip 8.3. Kai interesų turėtojai dalyvauja bendrovės valdysenos procese, jiems turėtų būti sudaromos sąlygos susipažinti su reikiama informacija. Taip 8.4. Interesų turėtojams turėtų būti sudarytos sąlygos konfidencialiai pranešti apie neteisėtą ar neetišką praktiką priežiūros funkciją vykdančiam kolegialiam organui. Taip 9. principas: Informacijos atskleidimas Bendrovės valdysenos sistema turėtų užtikrinti, kad informacija apie visus esminius bendrovės klausimus, įskaitant finansinę situaciją, veiklą ir bendrovės valdyseną, būtų atskleidžiama laiku ir tiksliai. 9.1. Nepažeidžiant bendrovės konfidencialios informacijos ir komercinių paslapčių tvarkos, taip pat asmens duomenų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, bendrovės viešai atskleidžiama informacija turėtų apimti, įskaitant, bet neapsiribojant: Taip 9.1.1. bendrovės veiklą ir finansinius rezultatus; Taip 9.1.2. bendrovės veiklos tikslus ir nefinansinę informaciją; Taip 9.1.3. asmenis nuosavybės teise turinčius bendrovės akcijų paketą ar jį tiesiogiai ir (ar) netiesiogiai, ir (ar) kartu su susijusiais asmenimis valdančius, taip pat įmonių grupės struktūrą bei jų tarpusavio ryšius, nurodant galutinį naudos gavėją; Taip 9.1.4. bendrovės priežiūros ir valdymo organų narius, kurie iš jų yra laikomi nepriklausomais, bendrovės vadovą, jų turimas akcijas ar balsus bendrovėje bei dalyvavimą kitų bendrovių valdysenoje, jų kompetenciją, atlygį; Taip 9.1.5. esamų komitetų pranešimus apie jų sudėtį, posėdžių skaičių ir narių dalyvavimą posėdžiuose per praėjusius metus, taip pat apie pagrindines savo veiklos kryptis ir veiklos rezultatus; Ne Dalis informacijos šiuo metu nėra išsamiai atskleidžiama 9.1.6. galimus numatyti esminius rizikos veiksnius, bendrovės rizikos valdymo ir priežiūros politiką; Taip 9.1.7. bendrovės sandorius su susijusiomis šalimis; Taip 74 2024 9.1.8. pagrindinius klausimus, susijusius su darbuotojais ir kitais interesų turėtojais (pavyzdžiui, žmogiškųjų išteklių politika, darbuotojų dalyvavimas bendrovės valdysenoje, skatinimas bendrovės akcijomis ar akcijų opcionais, santykiai su kreditoriais, tiekėjais, vietos bendruomene ir kt.); Taip 9.1.9. bendrovės valdysenos struktūrą ir strategiją; Taip 9.1.10. socialinės atskaitomybės politikos, kovos su korupcija iniciatyvas ir priemones, svarbius vykdomus ar planuojamus investicinius projektus. Šis sąrašas laikytinas minimaliu, ir bendrovės yra skatinamos neapsiriboti tik informacijos, nurodytos šiame sąraše, atskleidimu. Šis Kodekso principas neatleidžia bendrovės nuo pareigos atskleisti informaciją, numatytą teisės aktuose. Taip 9.2. Atskleidžiant 9.1 rekomendacijos 9.1.1 punkte nurodytą informaciją, rekomenduojama bendrovei, kuri yra patronuojanti kitų bendrovių atžvilgiu, atskleisti informaciją apie visos įmonių grupės konsoliduotus rezultatus. Neaktualu Bendrovė nėra grupės įmonė 9.3. Atskleidžiant 9.1 rekomendacijos 9.1.4 punkte nurodytą informaciją, rekomenduojama pateikti informaciją apie bendrovės priežiūros ir valdymo organų narių, bendrovės vadovo profesinę patirtį, kvalifikaciją ir potencialius interesų konfliktus, kurie galėtų paveikti jų sprendimus. Taip pat rekomenduojama atskleisti bendrovės priežiūros ir valdymo organų narių, bendrovės vadovo iš bendrovės gaunamą atlygį ar kitokias pajamas, kaip tai detaliau reglamentuojama 7 principe. Ne Dalis informacijos šiuo metu nėra išsamiai atskleidžiama 9.4. Informacija turėtų būti atskleidžiama tokiu būdu, kad jokie akcininkai ar investuotojai nebūtų diskriminuojami informacijos gavimo būdo ir apimties atžvilgiu. Informacija turėtų būti atskleidžiama visiems ir vienu metu. Taip 10. principas: Bendrovės audito įmonės parinkimas Bendrovės audito įmonės parinkimo mechanizmas turėtų užtikrinti audito įmonės išvados ir nuomonės nepriklausomumą. 10.1. Siekiant gauti objektyvią nuomonę dėl bendrovės finansinės padėties ir finansinių veiklos rezultatų, bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio ir Vadovybės ataskaitoje pateikiamos finansinės informacijos patikrinimą turėtų atlikti nepriklausoma audito įmonė. Taip 10.2. Rekomenduojama, kad audito įmonės kandidatūrą visuotiniam akcininkų susirinkimui siūlytų bendrovės stebėtojų taryba, o jeigu ji bendrovėje nesudaroma - bendrovės valdyba. Taip 75 2024 10.3. Jei audito įmonė yra gavusi iš bendrovės užmokestį už suteiktas ne audito paslaugas, bendrovė turėtų tai atskleisti viešai. Šia informacija taip pat turėtų disponuoti bendrovės stebėtojų taryba, o jeigu ji bendrovėje nesudaroma – bendrovės valdyba, svarstydama, kurią audito įmonės kandidatūrą pasiūlyti visuotiniam akcininkų susirinkimui. Taip Audito įmonei bus sumokėta 1,5 tūkst. eurų už metinių finansinių ataskaitų vertimo paslaugą. 76 Tvarumo ataskaita Už 2024 metus 77 2024 Turinys Bendroji atskleistina informacija ......................................................................... 78 Informacijos atskleidimas pagal ES Taksonomijos reglamentą .......................... 92 Aplinka ............................................................................................................... 101 Klimato kaita ...................................................................................................... 102 Tarša ................................................................................................................... 109 Biologinė įvairovė ir ekosistemos ..................................................................... 112 Išteklių naudojimas ir žiedinė ekonomika ......................................................... 115 Socialinė atsakomybė ........................................................................................ 120 Sava darbo jėga .................................................................................................. 121 Vertės grandinės darbuotojai ............................................................................. 131 Vartotojai ir galutiniai naudotojai ...................................................................... 134 Valdysena ........................................................................................................... 139 Verslo etika ........................................................................................................ 140 Priedai ................................................................................................................ 143 78 2024 Bendroji atskleistina informacija BP-1 Bendras tvarumo ataskaitos rengimo pagrindas AB „Pieno žvaigždės“ tvarumo ataskaita parengta individualiu pagrindu ir atitinka duomenis bei informaciją pateikiamą Bendrovės (kitaip - įmonės) finansinėse ataskaitose. Dvejopo reikšmingumo vertinimas apima poveikius, rizikas ir galimybes, nustatytus įmonės vertės grandinės tiek pradinėje, tiek galutinėje grandyse. Vertės grandinėje buvo vertinti tik 1 lygio vertės grandinės dalyviai. Bendrovės taikoma politika, veiksmai, uždaviniai ir rodikliai bei jų sąveika su vertės grandine atskleidžiama teminiuose standartų skyriuose Informacija atskleista laikantis Bendrovių tvarumo atskaitomybės direktyvos (toliau – CSRD, angl. Corporate Sustainability Reporting Directive), kurios nuostatos buvo perkeltos į Lietuvos Respublikos teisę ir įsigaliojo nuo 2024 m. liepos 1 d. Ataskaitos turinys ir atskleista informacija yra parengta pagal Europos tvarumo ataskaitų teikimo standartus (toliau - ETAS). Bendrovė nepasinaudojo galimybe nepateikti informacijos, susijusios su intelektine nuosavybe, praktine patirtimi, inovacijų rezultatais, būsimus veiklos pokyčius ar šiuo metu vykstančius derybinius klausimus. BP-2 Su ypatingomis aplinkybėmis susijusios informacijos atskleidimas Prielaidos darytos skaičiavimams vertės grandinėje yra aprašytos dalyje E1 – 6. Jokia išorinė įstaiga, išskyrus užtikrinimo paslaugų teikėją, nedalyvavo tvirtinant tvarumo ataskaitoje pateiktų rodiklių matmenis. Tvarumo ataskaitoje pateikiama papildoma Taksonomijos informacija pagal ES reglamento 2020/852 8 straipsnį. ETAS atskleidimo reikalavimų, pagal kuriuos informacija įtraukta pateikiant nuorodą sąrašas GOV-1 Administracinių, valdymo ir priežiūros organų vaidmuo 2024 m. Bendrovės valdysenos informacija 53 S4-3 Neigiamo poveikio ištaisymo procesai ir kanalai, kuriais vartotojai gali išreikšti susirūpinimą S4-2, puslapis 136 E5-1 Su išteklių naudojimu ir žiedine ekonomika susijusi politika E2-1, puslapis 110 G1 Administracinių, valdymo ir priežiūros organų vaidmuo ETAS 2 GOV-1, puslapis 78 GOV-1 Administracinių, valdymo ir priežiūros organų vaidmuo AB „Pieno žvaigždės“ valdymo organai yra stebėtojų taryba, valdyba ir Bendrovės vadovas. Bendrovės valdyba užtikrina strategijos įgyvendinimą, atsižvelgiant į akcininkų, darbuotojų ir kitų grupių interesus. Valdybą sudaro 7 vykdomieji nariai (0 % nepriklausomų narių), iš kurių 14 % užima moterys. Valdybos nariai turi ilgalaikę patirtį pieno perdirbimo ir pieno produktų gamybos pramonėje ir žinių apie racionalų išteklių naudojimą, produktų saugą ir kokybę, verslo etiką ir valdymą. Vienas iš valdybos narių ir Bendrovės vadovas, kuris organizuoja Bendrovės veiklą ir veikia Bendrovės vardu. Bendrovės vadovas taip pat yra atsakingas už nustatyto reikšmingo poveikio, rizikų ir galimybių tvirtinimą 1 kartą per metus. 79 2024 Stebėtojų taryba yra Bendrovės priežiūros organas, sudarytas iš 3 narių: 1 vykdomojo nario ir 67 % nepriklausomų narių. 100 % tarybos narių yra vyrai. Stebėtojų taryba užtikrina Bendrovės ir jos akcininkų interesų atstovavimą, įmonės veiklos bei jos valdymo organų priežiūrą, finansinės apskaitos ir kontrolės sistemos vientisumą bei skaidrumą ir teikia rekomendacijas Bendrovės valdymo organams strateginiais klausimais. Bendrovės valdymo ir priežiūros organų sudėtis ir papildoma informacija yra pateikiama 2024 m. Bendrovės valdymo ataskaitoje. AB „Pieno žvaigždės“ šiuo metu nėra paskyrusi konkrečių valdymo organų, atsakingų už poveikio, rizikų ir galimybių (IRO) priežiūrą. Šios sritys yra valdomos bendrųjų įmonės valdymo procesų rėmuose, tačiau nėra aiškiai apibrėžtų atsakomybės sričių valdyboje ar kituose aukščiausio lygio valdymo organuose. Šiuo metu Bendrovė neatlieka formalizuotų valdymo organų kompetencijų peržiūrų tvarumo klausimais. Valdybos ir priežiūros organų narių įgūdžiai ir ekspertinės žinios tvarumo srityje nėra sistemingai vertinami ar ugdomi pagal nustatytą procesą. Informacija, susijusi su savo darbuotojais, pateikta skyriuje „S1 Sava darbo jėga“. GOV-2 Įmonės administraciniams, valdymo ir priežiūros organams reikiama informacija ir jų sprendžiami tvarumo klausimai Iškilę tvarumo klausimai yra sprendžiami ,,ad hoc” principu per įprastus valdymo procesus, tačiau nėra aiškiai struktūruotos atskaitomybės ir atsakomybės sistemos. Ataskaitiniu laikotarpiu nebuvo nagrinėti dvejopo reikšmingumo vertinimo metu nustatyti poveikiai, rizikos ir galimybės. Bendrovė pripažįsta šios srities svarbą ir ateityje planuoja stiprinti nustatytų IRO valdymą, įtraukiant aiškesnius informacijos teikimo mechanizmus ir didesnę valdymo organų atsakomybę už tvarumo strategijų įgyvendinimą. GOV-3 Su tvarumu susijusių veiklos rezultatų integravimas į paskatų sistemas Šiuo metu Bendrovė nėra nustačiusi su tvarumo klausimais susijusios paskatų sistemos. GOV-4 Pareiškimas dėl išsamaus patikrinimo Pagrindiniai išsamaus patikrinimo elementai Tvarumo ataskaitos dalys a) Išsamaus patikrinimo įtraukimas į valdymą, strategiją ir verslo modelį ETAS 2 GOV-2, GOV-3, SBM-3 b) Paveikiamų suinteresuotųjų subjektų įtraukimas į visus pagrindinius išsamaus patikrinimo etapus IRO-1 – ETAS2, E1, E2, E4, E5 SBM-3 – ETAS2, E1, E4, S1, S2, S4 c) Neigiamo poveikio nustatymas ir vertinimas IRO-1 – ETAS2, E1, E2, E4, E5 SBM-3 – ETAS2, E1, E4, S1, S2 d) Veiksmų siekiant spręsti šio neigiamo poveikio klausimus vykdymas E1-3, E2-2, E4-3, E5-2, S1-4, S2-4 e) Šių pastangų veiksmingumo stebėjimas ir komunikavimas E1-4, E2-3, E4-4, E5-3, S1-5, S2-5 80 2024 GOV-5 Tvarumo atskaitomybės rizikos valdymas ir vidaus kontrolė AB „Pieno žvaigždės“ tvarumo atskaitomybei kyla reikšmingo iškraipymo rizika dėl žmogiškųjų klaidų ar neišsamios duomenų informacijos. 2024 m. Bendrovė perdavė atsakomybę už kokybinių ir kiekybinių tvarumo duomenų konsolidavimą, kontrolę ir ataskaitų teikimą įmonės aplinkosaugos – tvarumo projektų vadovei, siekiant užtikrinti standartizuotas apskaitos procedūras bei taikyti rizikos prioritetų nustatymo metodiką. Tvarumo ataskaitoje pateikiami kiekybiniai ir kokybiniai duomenys yra peržiūrimi įmonės finansų direktoriaus, teisininkės ir išorės konsultantų. Bendrovės rizikų valdymo sistema palaiko tvarumo ataskaitų teikimo procesą. Atsakingi funkcinių sričių vadovai kuria, palaiko ir užtikrina politikos ir procedūrų, taip pat vietinių teisinių reikalavimų laikymąsi, o centrinės funkcinės sritys atlieka duomenų agregavimą ir kontrolę. Šią funkcinę kontrolę ir duomenų agregavimą dar labiau sustiprina vidiniai ir išorės atitikties vizitai, užtikrinantys griežtą priežiūrą ir nustatytų tikslų laikymąsi. AB „Pieno žvaigždės“ veiklos rizikos yra valdomos trečiųjų šalių atžvilgiu. Bendrovės filialai yra sertifikuoti pagal tarptautinius standartus, tokius kaip BRC, IFS Food, FSSC 2200, ISO 9001 ir ISO 14001. Bendrovėje veikianti maisto saugos, kokybės ir aplinkos apsaugos valdymo sistema leidžia valdyti nustatytus pavojus ir rizikos veiksnius bei svarbius kontrolės taškus, kurie susiję su pieno gaminių gamybos procesais, transportavimu ir vartojimu, pagerina kokybės kontrolę. Bendrovėje yra parengti, įdiegti ir veikia procesai, kuriuose numatytos sąlygos, priemonės ir elgsenos taisyklės, valdančios nustatytą poveikį, rizikas ir galimybes. Bendrovės aplinkosaugos – tvarumo projektų vadovė reguliariuose mėnesiniuose susitikimuose informuoja Bendrovės vadovą ir finansų direktorių apie tvarumo ataskaitos rengimo pažangą. Kadangi Bendrovė pirmą kartą atliko dvejopo reikšmingumo vertinimą ir pirmą kartą teikia tvarumo ataskaitą, pagrįstą ETAS reikalavimais, planuojama per 2025 m. stiprinti vidaus kontrolės priemones, padedančias atlikti tvarumo ataskaitos išsamumo patikras. SBM-1 Strategija, verslo modelis ir vertės grandinė AB „Pieno žvaigždės“ buvo įkurta 1988 m. gruodžio 23 d. susijungus Lietuvoje savarankiškai veikusioms pieno perdirbimo įmonėms AB „Mažeikių pieninė“ bei AB „Pasvalio sūrinė“. Vėliau buvo prijungta AB „Kauno pienas“ ir 2004 m. prie įmonės prisijungė AB „Pieno žvaigždės“. Per šį laikotarpį Bendrovė tapo viena didžiausių ir moderniausių pieno perdirbimo ir pieno produktų gamybos įmonių Baltijos šalyse, kurios struktūra leidžia specializuoti gamybą atskiruose filialuose, pasiekiant aukščiausią efektyvumo lygį ir tolygiai paskirstant žaliavinio pieno surinkimo pajėgumus šalyje. AB „Pieno žvaigždės“ šiuo metu gamina daugiau nei 500 pavadinimų produktų. Bendrovės produkcija skirta ne tik vietinei rinkai, tačiau ir yra eksportuojama į daugiau nei 50 šalių, esančių Europoje, Azijoje, Šiaurės Amerikoje, Nepriklausomoje Valstybių Sandraugoje ir Okeanijoje. Įmonė gamina plačią įvairovę pieno produktų, įskaitant pieną, sviestą, fermentinį sūrį, išrūgų miltelius ir ledus. Siekiant atitikti specifinius vartotojų poreikius, Bendrovėje taip pat yra gaminami produktai, atitinkantys Halal, Kosher ir ekologiškų produktų reikalavimus. Bendrovės samdomų darbuotojų skaičius yra pateikiamas S1-6 Įmonės samdomųjų darbuotųjų savybės dalyje. 81 2024 2024 m. AB „Pieno žvaigždės“ apyvarta siekė 210 mln. Eur. Kadangi šiuo metu dar nėra priimti ETAS sektoriniai standartai, įmonė negali pateikti reikalaujamos informacijos pagal 2 ETAS SBM-1 40 straipsnio b ir c punktus. Bendrovė nevykdo veiklos iškastinio kuro, cheminių medžiagų gamybos, prieštaringai vertinamų ginklų ar tabako auginimo ir gamybos sektoriuje. AB „Pieno žvaigždės“ strategija yra nuolatinis pozicijų stiprinimas pieno perdirbimo srityje, išlaikant glaudų ryšį su vartotojais bei numatant paklausos tendencijas. Pagrindinis Bendrovės tikslas – numatyti modernaus vartotojo ateities poreikius, išlaikant aukštą produkcijos kokybę bei išlaikant aukštą pridėtinę vertę vartotojų subalansuotai mitybai. Bendrovės vadovybė, taip pat, įsipareigoja tausoti aplinką viso ciklo metu, tvariai naudojant gamtinius, energetinius ir kitus išteklius, atsakingai tvarkyti atliekas. AB „Pieno žvaigždės“ vertės grandinė Pradinė grandis Tiekėjai Mūsų pagrindinė žaliava yra natūralus pienas, kurio pasiūla dėl trumpo galiojimo termino yra sąlyginai ribota. Siekiant išlaikyti pieno kokybę ir kuo mažiau kenkti aplikai, prioretizuojame vietinius tiekėjus, kad sutrumpintume logistikos grandinę. Be pieno, perkame kitas žaliavas, tokias kaip džemai, sirupai, kakava, šokoladiniai glaistai ir t.t. Pripažįstame, kad šių žaliavų auginimas ir gamyba, ypač pieno ūkiai, kelia rimtų problemų, tokių kaip miškų naikinimas, biologinės įvairovės nykimas, dirvožemio ir klimato tarša. Šio poveikio sumažinimui, turime ekologiškų produktų liniją, kurios gamyboje naudojamos tik sertifikuotos ekologiškos žaliavos pagal Reglamentą (ES) 2018/848 35 (1) straipsnį. Daugiau informacijos yra pateikiama E5-4 Išteklių įvediniai dalyje. Kita svarbi žaliavų grupė yra pakuotės. Aukštos kokybės pakuotės užtikrina mūsų produktų kokybę ir saugumą bei padeda išvengti maisto švaistymo. Tačiau netinkamai suprojektuotos ar šalinamos pakuotės gali prisidėti prie taršos vandenynuose, sausumoje ir ore bei mikroplastikų susidarymo. Siekdami sumažinti neigiamą pakuočių poveikį, nuolat bendradarbiaujame su pakuočių tiekėjais, kad pasirinktume tinkamiausius sprendimus savo produktams: optimizuojame naudojamas pakuotes, pašalinant nereikalingus komponentus ar keičiant pakuotės sudėtį, ieškome alternatyvų neperdirbamoms pakuotėms. Be to, mūsų pagrindiniai popieriaus ir kartono pakuočių tiekėjai yra sertifikuoti FSC ar PEFC standartais, įrodančiais tvarios miškininkystės praktikas. Logistika Siekiant užtikrinti stabilų ir kokybės bei maisto saugos reikalavimus atitinkantį žaliavų pristatymą, nuolat bendradarbiaujame su savo logistikos partneriais. Savo poveikį aplinkai siekiame sumažinti konsoliduodami ir optimizuodami savo pateikiamus užsakymus. Bendrovės veikla Gamyba Mūsų produktai yra gaminami 4-iuose gamybiniuose filialuose, esančiuose Kaune, Mažeikiuose, Panevėžyje ir Pasvalyje. Gamyboje siekiame užtikrinti aukščiausius kokybės ir maisto saugos reikalavimus bei pateikti vartotojų lūkesčius atitinkančią produkciją. Siekiant tausoti aplinką, esame įsipareigoję užtikrinti visų procesų efektyvumą, racionaliai naudojant išteklius, atsakingai tvarkant atliekant ir optimizuojant gamybos procesus. Filialuose yra taikomas antrinis gamybos procese susidarančių aspektų panaudojimas, kurio metu yra sumažinamas Bendrovės išteklių sunaudojimas. Visi AB „Pieno žvaigždės“ filialai turi pirminio plovimo / skalavimo vandens antrinį panaudojimą kitame Gamybos procesų valdymas 82 2024 plovimo cikle. Be to, technologiniuose įrengimuose susidarantis vandens kondensatas yra gražinamas į garo katilines. Logistika Turime nuosavą pieno surinkimo ir pagamintos produkcijos distribucijos tinklą, apimantį Lietuvos Respubliką. Tai padeda užtikrinti aukštus maisto saugos ir kokybės reikalavimus nuo žaliavų surinkimo iki produktų pristatymo klientams. Nuosavas logistikos tinklas padeda sumažinti poveikį aplinkai, optimizuojant logistinius maršrutus, racionaliai naudojant išteklius, ir palaipsniui atnaujinant transporto priemones į mažiau taršias. Galutinė grandis Logistika Nors turime nuosavą distribucijos tinklą Lietuvoje, tačiau bendraujame su logistikos partneriais, siekiant užtikrinti stabilų ir kokybės bei maisto saugos reikalavimus atitinkantį produkcijos pristatymą visiems mūsų klientams, Platintojai ir klientai Nuo Bendrovės įsikūrimo pradžios, nuosekliai plėsdami savo verslą, šiandien esame viena didžiausių ir moderniausių pieno perdirbimo ir pieno produktų gamybos įmonių Baltijos šalyse. Savo produkciją tiekiame daugiau nei 50 šalių mažmeninėje ir didmeninėje prekyboje. Mūsų produkciją apima sūriai, sausi pieno produktai, ledai ir švieži pieno produktai. Siekiame atitikti kintančius klientų poreikius bei suderinti aukštą produkcijos kokybę ir lankstumą. Vartotojai Gaminame aukščiausius kokybės ir maisto saugos reikalavimus atitinkančius produktus su subalansuota maistine verte, pagamintus iš saugių, patikimų ir daugiausiai natūralių ingredientų. Pateikdami į rinką sveikus produktus, siekiame teigiamo poveikio tiek žmonėms, tiek aplinkai. Norėdami gerinti aptarnavimą, analizuojame vartotojų elgseną ir atsižvelgiame į klientų pageidavimus. Siekdami sumažinti mūsų produkcijos poveikį aplinkai, produkciją daugiausiai pakuojame į perdirbamą pakuotę, ant kurios pateikiame informaciją apie tinkamą atliekų rūšiavimą. SBM-2 Suinteresuotųjų subjektų interesai ir nuomonės Bendravimas su suinteresuotaisiais subjektais yra esminė AB „Pieno žvaigždės“ strategijos dalis, leidžianti kurti vertę ir užtikrinti ilgalaikę Bendrovės sėkmę. Suprasdami jų lūkesčius ir poreikius, galime tobulinti savo veiklą – nuo tvarios pieno tiekimo grandinės valdymo iki aukštos kokybės produktų kūrimo, atitinkančių vartotojų lūkesčius bei aplinkosauginius reikalavimus. Aktualiais klausimais įmonė aktyviai bendradarbiauja su ūkininkais ir tiekėjais, siekdama skatinti atsakingą pieno ir kitų žaliavų gamybą. Taip pat, siekiant atitikti visus maisto saugos, kokybės ir tvarumo reikalavimus, dialogas vyksta su reguliavimo institucijomis, bei su vartotojais, kad būtų atsižvelgiama į jų besikeičiančius poreikius ir lūkesčius dėl sveikesnių, tvaresnių produktų. Mūsų įsipareigojimas skaidrumui ir nuolatinėms inovacijoms atsispindi reguliariose diskusijose su pramonės asociacijomis, investuotojais ir socialinėmis organizacijomis, kurios padeda formuoti ilgalaikę strategiją. Toliau pateiktoje lentelėje išsamiai aprašoma, kaip mes įtraukiame pagrindinius suinteresuotus subjektus, kokie yra bendradarbiavimo tikslai ir kokie pasiekti rezultatai. Suinteresuotųjų subjektų nuomonė padeda formuoti mūsų išsamaus vertinimo procesą ir dvejopo reikšmingumo vertinimą, kuris išsamiau aprašytas IRO-1. 83 2024 Suinteresuotieji subjektai Įtraukimas ir tikslas Rezultatai Darbuotojai Siekiame puoselėti bendradarbiavimu pagrįstą ir prasmingą darbo aplinką. Įtraukiame darbuotojus per apklausas, darbo grupes, mokymus, vadovų komunikaciją bei pranešimų apie pažeidimus sistemą. Mokymai ir apklausos yra atliekami 1 k. / metus. Kiti įtraukimai yra atliekami pagal poreikį. Sąžiningas darbo užmokestis, saugios darbo sąlygos. Tiekėjai Kasdien bendradarbiaujame su savo tiekėjais, vykdydami savo veiklą, plėtodami partnerystes per susitikimus ir derybas, siekiant suformuoti abipusę naudą. Stabilios ilgalaikės tiekimo sutartys, sąžiningos rinkos kainos, bendradarbiavimas kokybės užtikrinimo klausimais. Logistikos partneriai Kasdien bendradarbiaujame su savo logistikos partneriais, vykdydami savo veiklą, plėtodami partnerystes per susitikimus ir derybas, siekiant suformuoti abipusę naudą. Stabilios ilgalaikės pervežimo sutartys, sąžiningos rinkos kainos. Vartotojai Siekiame kurti aukštos kokybės produktus, atitinkančius vartotojų lūkesčius. Vartotojus įtraukiame per apklausas, skundų ir pasiūlymų pranešimo kanalą bei viešai skelbiamą informaciją. Aukštos kokybės produktai, skaidri ir sąžininga informacija apie produktų sudėtį, konkurencingos kainos. Klientai Siekiame laiku ir pagal klientų poreikius pateikti lūkesčius atitinkančius produktus. Klientus įtraukiame per susitikimus, kasdienę komunikaciją, skundų ir pasiūlymų pranešimo kanalą bei viešai skelbiamą informaciją. Stabilus prekių tiekimas, lankstumas pristatymo laiku, konkurencingos kainos, duomenų patikimumas. Vietos bendruomenės Siekiame prisidėti prie vietinių bendruomenių gerovės, sekdami viešai skelbiamą informaciją bei bendraudami su vietos bendruomenių atstovais. Minimalus poveikis aplinkai, parama vietos iniciatyvoms, bendruomenės saugumas ir sveikata, siūlomos darbo vietos. Valdžios institucijos, įskaitant veiklos priežiūros įstaigas Siekiame sekti visus reguliacinius teisės aktų pokyčius. Valdžios institucijas įtraukiame per susitikimus, metinius patikrinimų/vertinimų ir ataskaitų teikimo procesus, viešas rinkos apžvalgas. Atitiktis teisės aktams ir reguliavimams, bendradarbiavimas tikrinant maisto saugą ir aplinkos apsaugą, sąžiningas apskaitos vedimas. Atskleidžiamos informacijos skaidrumas, pagrįstumas ir nuoseklumas. Duomenų patikimumas. Akcininkai, bankai ir investuotojai Įtraukimas per susitikimus, VAS metu ir per NASDAQ Baltic informacinę sistemą. Tvari finansinė grąža, skaidrumas įmonės veikloje, ilgalaikis tvarus įmonės augimas ir stabilumas. 84 2024 SBM-3 Reikšmingas poveikis, rizikos ir galimybės bei jų sąveika su verslo modeliu Bendrovė 2024 m. pirmą kartą atliko reikšmingumo vertinimą, kurio metu buvo sudarytas IRO žemėlapis. Dėl duomenų trūkumo, Bendrovė neatliko strategijos ir verslo modelio atsparumo analizės. 2025 m. planuojama peržvelgti strategijos elementus esminių IRO atžvilgiu ir atlikti atsparumo analizę. Kadangi dvejopo reikšmingumo vertinimas buvo atliktas pirmą kartą, reikšmingo poveikio, rizikų ir galimybių pokyčio Bendrovė negali pateikti. Ataskaitiniais metais nebuvo nustatytų reikšmingų IRO, kurie galėtų sukelti finansinių nuostolių. Taip pat nenustatyta jokių reikšmingų rizikų ar galimybių, kurios keltų didelę tikimybę, kad kitame ataskaitiniame laikotarpyje tektų reikšmingai koreguoti finansinėse ataskaitose pripažinto turto ar įsipareigojimų balansines vertes. Bendrovė nusprendė pasinaudoti galimybe palaipsniui atskleisti informaciją, todėl šiuo metu nepateikia numatomo reikšmingų rizikų ir galimybių finansinio poveikio savo finansinei būklei, veiklos rezultatams ir pinigų srautams trumpuoju, vidutiniu ir ilguoju laikotarpiais. Dvejopo reikšmingumo vertinimo metu nustatytas reikšmingas poveikis, rizikos ir galimybės, nurodyti žemiau pateiktoje lentelėje ir detaliau aprašyti teminėse ETAS dalyse. Reikšminga iš abiejų perspektyvų Reikšminga iš poveikio perspektyvos Dirvožemio tarša Susirūpinimą keliančios medžiagos Tiesioginis naudojimas Savos darbo jėgos sveikata ir sauga Vertės grandinės darbuotojų deramas darbo užmokestis Vertės grandinės darbuotojų sveikata ir sauga Gyvūnų gerovė Klimato kaitos švelninimas Išteklių įvediniai, įskaitant išteklių naudojimą Su produktais ir paslaugomis susiję išteklių išvediniai Atliekos Produkto sauga ir kokybė Vandens ir Jūrų ištekliai Paveikiamos bendruomenės Savos darbo jėgos užtikrintas užimtumas Savos darbo jėgos deramas darbo užmokestis Reikšmingumas tik iš vertės grandinės Reikšminga iš finansinės perspektyvos 85 2024 E1 Klimato kaita Reikšmingas poveikis, rizikos ir galimybės Vieta vertės grandinėje Laikotarpis Pradinė grandinė Savos operacijos Galutinė grandinė Trumpalaikis Vidutinis Ilgalaikis Klimato kaitos švelninimas Bendrovės veikloje ir vertės grandinėje, įskaitant žaliavų tiekėjus ir logistinę veiklą, susidaro šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijos, kurios turi tiesioginį poveikį klimato kaitai, prisidedant prie globalinio atšilimo. Esamas neigiamas poveikis ● ● ● ● ● ● Klimato kaitos švelninimas Griežtėjantys ŠESD emisijų išleidimo reikalavimai gali reikalauti papildomų investicijų į ŠESD mažinimo technologijas ir procesus. Kintantis vartotojų požiūris į produkto CO 2 pėdsaką ir mažesnio pėdsako alternatyvų atsiradimas rinkoje gali sumažinti Bendrovės produkcijos paklausą. Rizika ● ● ● ● ● ● Klimato kaitos švelninimas Bendrovė turi galimybę sumažinti savo ŠESD emisijas investuojant į mažiau taršias technologijas, tampant gaminančiais vartotojais (saulės elektrinių diegimas) ar perkant energiją iš atsinaujinančių šaltinių. Galimybė ● ● ● ● ● ● E2 Tarša Dirvožemio tarša (Bendrovei būdinga) Pieno ir žemės ūkių, iškastinio kuro kasėjų bei transporto sektoriuose susidarę teršalai, patekę į aplinką gali sukelti ilgalaikius pokyčius ekosistemose ir paveikti žmonių sveikatą. Esamas neigiamas poveikis ● ● ● ● Susirūpinimą keliančios medžiagos Bendrovės veikloje ir tiekimo grandinėje naudojamos susirūpinimą keliančios medžiagos pasižymi toksiškumu, ilgalaikiu kaupimusi organizmuose ar aplinkoje bei gebėjimu sukelti rimtus neigiamus padarinius tiek žmonėms, tiek aplinkai ir ekosistemoms. Esamas neigiamas poveikis ● ● ● ● ● 86 2024 E4 Biologinė įvairovė ir ekosistemos Reikšmingas poveikis, rizikos ir galimybės Vieta vertės grandinėje Laikotarpis Pradinė grandinė Savos operacijos Galutinė grandinė Trumpalaikis Vidutinis Ilgalaikis Tiesioginis naudojimas (Bendrovei būdinga) Miškų kirtimas kartono, popieriaus pakuočių gamybai ir intensyvi žemės ūkio praktika stipriai paveikia natūralios floros ir faunos buveines. Esamas neigiamas poveikis ● ● ● ● E5 Išteklių naudojimas ir žiedinė ekonomika Išteklių įvediniai, įskaitant išteklių naudojimą Bendrovės reikšmingiausių išteklių (maisto produktų ingredientų ir pakuočių) pirkimas daro tiesioginį poveikį žmonėms ir aplinkai per vertės grandinę dėl šių išteklių išgavimo ir gamybos procesų. Esamas neigiamas poveikis ● ● ● ● ● ● Išteklių įvediniai, įskaitant išteklių naudojimą Griežtėjantis teisinis reguliavimas ir išteklių rinkos sąlygų svyravimai gali padidinti Bendrovei reikalingų išteklių kainą. Rizika ● ● ● ● ● ● Išteklių įvediniai, įskaitant išteklių naudojimą Pažangesnių ir mažesnį išteklių vartojimą užtikrinančių technologijų diegimas bei investavimas į tvaresnę pakuotę, gali sumažinti veiklos sąnaudas, suteikti konkurencinį pranašumą ir atverti galimybes naujose rinkose. Galimybė ● ● ● ● ● Su produktais susiję išteklių išvediniai Vienas iš Bendrovės reikšmingų išvedinių yra produktų pakuotės. Tinkamai nesutvarkytos pakuotės yra vienas didžiausių dirvožemio taršos ir mikroplastiko susidarymo šaltinių, kuris neigiamai veikia tiek aplinką, tiek žmonių sveikatą. Esamas neigiamas poveikis ● ● ● ● ● ● 87 2024 Su produktais susiję išteklių išvediniai Griežtėjantis pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo teisinis reguliavimas ir tvaresnis visuomenės požiūris į pakuotę gali sukelti tvarių išteklių kainų kilimą ir principo „teršėjas moka“ įkainių kilimą. Rizika ● ● ● ● ● Atliekos vertės grandinėje (Bendrovei būdinga) Susidariusios atliekos vertės grandinėje gali būti netinkamai sutvarkomos ir šalinamos sąvartynuose, kas neigiamai paveikia dirvožemį, biologinę įvairovę ir ekosistemas bei padidina mikroplastikų išleidimą į aplinką. Esamas neigiamas poveikis ● ● ● ● ● Atliekos vertės grandinėje (Bendrovei būdinga) Netvari tiekimo grandinė gali sukelti žaliavų tiekimo sutrikimus dėl nustatytų sankcijų už netinkamai sutvarkytas atliekas. Netinkamai vartotojų šalinamos atliekos, gali paskatinti valstybines įstaigas įvesti specifines sankcijas dėl pakuočių išleidimo į rinką. Tai gali priversti Bendrovę skirti papildomas veiklos sąnaudas nustatytų sankcijų atitikimui. Rizika ● ● ● ● ● S1 Sava darbo jėga Reikšmingas poveikis, rizikos ir galimybės Vieta vertės grandinėje Laikotarpis Pradinė grandinė Savos operacijos Galutinė grandinė Trumpalaikis Vidutinis Ilgalaikis Sveikata ir sauga Bendrovės darbuotojai, užimantys pareigas gamybos, kokybės vadybos, logistikos ir technikos priežiūros srityse, susiduria su padidėjusia pavojaus rizika, kuri gali turėti neigiamą poveikį darbuotojų sveikatai. Esamas neigiamas poveikis ● ● ● ● Užtikrintas užimtumas Nestabilios darbo sąlygos, atsirandančios dėl sezoninio darbo bei kintančio produkcijos poreikio, gali sumažinti darbuotojų motyvaciją ir našumą bei didinti darbuotojų kaitą. Tai gali sukelti papildomas sąnaudas įmonei dėl darbuotojų kaitos ir naujų darbuotojų apmokymo. Rizika ● ● ● ● 88 2024 Deramas darbo užmokestis Vidutiniu ir ilgalaikiu laikotarpiu gali kilti rizika dėl nepakankamai konkurencingo darbo užmokesčio, kuris gali padidinti darbuotojų kaitą. Rizika ● ● ● S2 Vertės grandinės darbuotojai Reikšmingas poveikis, rizikos ir galimybės Vieta vertės grandinėje Laikotarpis Pradinė grandinė Savos operacijos Galutinė grandinė Trumpalaikis Vidutinis Ilgalaikis Deramas darbo užmokestis Vertės grandinės darbuotojai, ypač dirbantys pieno ūkiuose, gali susidurti su žemesnėmis užmokesčio normomis ir nestabiliomis darbo sąlygomis dėl mažėjančių pieno supirkimo kainų. Esamas neigiamas poveikis ● ● ● ● Sveikata ir sauga Vertės grandinės darbuotojai, dirbantys logistikos sektoriuje, susiduria su padidėjusia saugos rizika dėl transporto priemonių eksploatavimo. Tuo tarpu, cheminių medžiagų gamybos sektoriaus darbuotojai, tiesiogiai dirbantys su cheminėmis medžiagomis, gali susidurti su profesinėmis ligomis ir padidėjusia rizika sveikatai. Esamas neigiamas poveikis ● ● ● ● ● ● S4 Vartotojai ir galutiniai naudotojai Produktų sauga ir kokybė Kokybiški pieno produktai yra svarbūs žmonių subalansuotai mitybai ir gali prisidėti prie žmonių sveikatos, užtikrinant, kad vartotojai gautų reikiamas maistines medžiagas. Esamas teigiamas poveikis ● ● ● ● Produktų sauga ir kokybė Neužtikrinus aukštų maisto saugos ir kokybės reikalavimų, kyla rizika patirti finansinių nuostolių dėl produktų atšaukimo iš rinkos, reputacijos praradimo bei klientų, vartotojų pasitikėjimo sumažėjimo. Rizika ● ● ● 89 2024 G1 Verslo etika Reikšmingas poveikis, rizikos ir galimybės Vieta vertės grandinėje Laikotarpis Pradinė grandinė Savos operacijos Galutinė grandinė Trumpalaikis Vidutinis Ilgalaikis Gyvūnų gerovė Kadangi įmonė neužtikrina gyvūnų gerovės standartų visoje savo tiekimo grandinėje, kyla rizika dėl gyvūnų sveikatos problemų, kurios gali įtakoti pieno kokybę. Esamas neigiamas poveikis ● ● ● ● ● IRO-1 Reikšmingo poveikio, rizikų ir galimybių nustatymo ir vertinimo proceso aprašymas 2024 m. AB „Pieno žvaigždės“ pirmą kartą atliko dvejopo reikšmingumo vertinimą (toliau - DRV), vadovaujantis 1 ETAS reikalavimais ir EFRAG dvejopo reikšmingumo vertinimo gairėmis. Ateityje Bendrovė ketina kiekvienais metais peržiūrėti DRV procesą, siekiant užtikrinti nustatytų reikšmingo poveikio, rizikų ir galimybių stebėseną. Atliekant DRV, pirmiausia atlikome vertės grandinės ir suinteresuotųjų subjektų analizę: buvo atliktas vertės grandinės vertinimas, identifikuotos Bendrovės veiklos sritys ir suinteresuotieji subjektai bei nustatyti jų lūkesčiai. Kadangi, šiais metais nebuvo tiesiogiai konsultuotasi su suinteresuotaisiais subjektais, Bendrovė atrinko vidinius ekspertus pagal jų pareigas įmonėje, ekspertines žinias ir ryšį su skirtingais suinteresuotaisiais subjektais, kurie geriausiai galėjo atskleisti tam tikrų grupių poveikį ir poreikius. Sekančiu etapu, identifikavome 93 tvarumo klausimus pagal 1 ETAS TR 16 str. Kiekvienas klausimas buvo vertinamas atsižvelgiant į Bendrovės veiklą ir jos vertės grandinės daromą poveikį, galimas finansines rizikas ir galimybes pagal nustatytus slenksčius. IRO įvertintas kaip reikšmingas, jei balų vidurkis viršijo nustatytą slenkstį. Reikšmingų poveikių, rizikų ir galimybių, kurie viršijo reikšmingumo slenkstį, sąrašas buvo pateiktas Bendrovės finansų direktoriui ir teisininkei dėl duomenų patikrinimo. Bendrovės vadovas patvirtino galutinį reikšmingų IRO sąrašą. Šiuo metu dvejopo reikšmingumo vertinimo rezultatai dar nėra integruoti į Bendrovės valdymo procesą. Kadangi DRV atliktas pirmą kartą, pokyčių, lyginant su ankstesniu ataskaitiniu laikotarpiu, nebuvo. Metodikos ir prielaidos Apimtis Savo veikloje nustatėme ir įvertinome poveikį žmonėms bei aplinkai, taip pat galimas rizikas ir galimybes verslui. Be to, įvertinome savo vertės grandinės poveikį, rizikas ir galimybes, daugiausiai susitelkdami į pirmojo lygmens tiekimo grandinės veiklas. Vertės grandinės vertinimai buvo pagrįsti vidinėmis ir trečiųjų šalių ekspertų žiniomis, viešai prieinama informacija, moksliniais straipsniais, atliktais tyrimais ir pan. 90 2024 Atliekant poveikio vertinimą, buvo atsižvelgta tiek į teigiamą, tiek į neigiamą poveikį, taip pat į faktinius ir potencialius poveikius, susijusius su tvarumo klausimais, pateiktais 1 ETAS TR 16 str. Atliekant finansinio reikšmingumo vertinimą, įvertinome su tvarumu susijusias rizikas ir galimybes, galinčias sukelti Bendrovės verslui reikšmingą neigiamą ar teigiamą finansinį poveikį. Suinteresuotųjų subjektų įtraukimas Atliekant DRV, įtraukėme įmonės vidinius ekspertus iš įvairių padalinių, kurie turi žinių apie suinteresuotuosius subjektus ir jų poreikius, todėl galėjo pateikti įžvalgas apie tvarumo klausimus. Vertinant Bendrovės ekspertai naudojosi viešai prieinama informacija, moksline literatūra, nacionalinių ir tarptautinių institucijų pateikiamais duomenimis bei nuolatiniais tiesioginiais atsiliepimais iš nustatytų suinteresuotųjų šalių (pvz. atsiliepimais gautais per kokybės liniją ar trečiųjų šalių tikrinimus). Šiais metais tiesiogiai nesikonsultavome su išorės suinteresuotaisiais subjektais, kurie gali būti paveikti mūsų veiklos, taip pat nesikreipėme į išorės suinteresuotuosius subjektus, kad peržiūrėtų mūsų DRV rezultatus. Tačiau kaip alternatyvų metodą pasitelkėme išorės ekspertų pagalbą, kurie galėjo suteikti įžvalgų skirtingais tvarumo klausimais. Laikotarpiai Atliekant DRV, buvo laikomasi skirstymo į kategorijas pagal trumpąjį, vidutinį ir ilgąjį laikotarpius, kaip apibrėžta 1 ETAS 77-ame punkte. Poveikio įvertinimas Vykdant poveikio reikšmingumo vertinimą, buvo vadovaujamasi ETAS numatytais vertinimo principais – dėl bet kurio iš trijų požymių (masto, aprėpties ar neatitaisomo pobūdžio) neigiamas poveikis gali tapti svarbus, tačiau vertinant galimą neigiamą poveikį žmogaus teisėms, poveikio stiprumas svarbesnis už tikėtinumą. Poveikio stiprumas nustatomas pagal mąstą, aprėptį ir neatitaisomą pobūdį, jei poveikis yra galimas, vertinamas tikėtinumas. Nustačius faktinį teigiamą poveikį, reikšmingumas yra grindžiamas mastu ir aprėptimi. Nustačius galimą teigiamą poveikį - mastu, aprėptimi ir tikėtinumu. Procese daugiausiai dėmesio skiriama Bendrovės pagrindiniams verslo veiklos segmentams. Išimtys nėra taikomos specialioms veikloms, geografinėms teritorijoms ar verslo santykiams ir jos nėra labiau akcentuojamos nei kitos. Poveikio veiksniai vertini pagal šiuos metodus: • poveikio mastas – vertinome, kiek stiprus yra neigiamas poveikis arba kiek naudingas yra teigiamas poveikis žmonėms ir aplinkai; • aprėptis – vertinome, kiek plačiai neigiamas ar teigiamas poveikis yra paplitęs; • neatitaisomas pobūdis – vertinome, ar ir kokiu mastu neigiamą poveikį galima ištaisyti, t. y. atkurti pirminę aplinkos arba paveikiamų žmonių grupę; • tikėtinumas – vertinome, kokia yra potencialaus poveikio pasireiškimo galimybė. Rizikų ir galimybių įvertinimas Finansinio reikšmingumo vertinimas buvo grindžiamas 1 ETAS reikalavimais ir EFRAG dvejopo reikšmingumo vertinimo gairėmis, pagal kurias pasireiškimo tikėtinumas buvo dauginamas iš finansinio poveikio dydžio. Vertintos buvo tik su tvarumo klausimais, įtrauktais į finansinio reikšmingumo vertinimą, susijusios rizikos ir galimybės, pirmiausia atsižvelgiant į sąsajas su nustatytu Bendrovės poveikiu ir priklausomybėmis. Galimo finansinio poveikio vertinime buvo naudoti tiek kiekybinio, tiek kokybinio vertinimo metodai. Taikant kiekybinio vertinimo metodą, pelningumas naudotas kaip pagrindinis finansinis 91 2024 rodiklis. Kokybinis (prielaidų naudojimas atsižvelgiant į tikėtinumą) vertinimo metodas buvo naudojamas, kai poveikio nebuvo galima patikimai įvertinti finansine išraiška. Vertinimuose buvo atsižvelgta į jau įdiegtas rizikos mažinimo priemones. Slenksčiai Poveikio ir finansinio reikšmingumo vertinime buvo naudojami tokie patys slenksčiai. IRO-2 ETAS atskleidimo reikalavimai, įtraukti į įmonės tvarumo ataskaitas Dvejopo reikšmingumo vertinimas buvo pagrįstas ETAS 3.2 skirsnyje nustatytais kriterijais, įskaitant poveikio ir finansinio reikšmingumo analizę. Vertindami reikšmingumą, taikėme aiškius slenksčius ir kriterijus, leidžiančius įvertinti, kurie tvarumo aspektai yra reikšmingi mūsų vykdomai veiklai. Apie reikšmingus tvarumo klausimus atskleidžiame visą reikalaujamą informaciją pagal atitinkamus ETAS teminius atskleidimo reikalavimus. 92 Informacijos atskleidimas pagal ES Taksonomijos reglamentą Europos Sąjungos (ES) taksonomijos reglamentas yra vienas iš svarbiausių teisės aktų, kuris įgyvendina ES siekius tvarumo ir klimato kaitos mažinimo srityse. Šis reglamentas yra dalis ES iniciatyvos kurti tvarią ir konkurencingą Europos ekonomiką, kuri būtų grindžiama mažo anglies dioksido išskyrimo ir tvaraus vystymosi principais. Taksonomijos reglamentas siekia sukurti bendrą ir vienodą tvarumo klasifikavimo sistemą, kuri sudaro sąlygas investuotojams lengviau identifikuoti ir finansuoti projektus bei finansinius produktus, kurie atitinka tvarumo kriterijus ir prisideda prie ilgalaikės aplinkos apsaugos, socialinės gerovės ir ekonominio augimo. AB „Pieno žvaigždės“ kaip didelė viešojo intereso įmonė su daugiau nei 500 darbuotojų patenka į ES taksonomijos taikymo sritį. Nors Bendrovės pagrindinė veikla - pieno perdirbimas ir pieno produktų gamyba šiuo metu nėra reglamentuojama kaip taksonominė veikla, tačiau įmonėje buvo atlikta analizė siekiant identifikuoti savo kitų vykdomų veiklų atitiktį taksonominiams reikalavimams, vadovaujantis žemiau nurodytu vertinimo procesu: 1. Taksonominių ekonominių veiklų identifikavimas. Pagal Deleguotojo reglamento (ES) 2021/2178 1 straipsnio 5-ą dalį, taksonominė ekonominė veikla – tai ekonominė veikla, aprašyta deleguotuosiuose aktuose, neatsižvelgiant į tai, ar aprašyta ekonominė veikla atitinka kuriuos nors, ar visus nurodytus techninės analizės kriterijus. Bendrovėje yra išsamiai išanalizuojami Deleguotuose reglamentuose (ES) 2021/2139 ir (ES) 2023/2178 pateikiami taksonominių veiklų aprašymai, pagal kuriuos identifikuojamos įmonės taksonominės veiklos. 2. Atitikimo techninės analizės kriterijams vertinimas. Išanalizuojami nustatytų taksonominių veiklų techninės analizės kriterijai bei peržiūrimi Bendrovėje vykdomi procesai ir jų atitiktis taksonomijos reikalavimams. 3. Būtiniausių apsaugos priemonių tikrinimas. Vertinamos Bendrovėje įdiegtos procedūros, kuriomis siekiama užtikrinti JT verslo ir žmogaus teisių pagrindinius principus bei EBPO rekomendacijas daugiašalėms įmonėms. 4. Atitikties statuso nustatymas. Išanalizavus techninius analizės kriterijus ir būtiniausias apsaugos priemones, nustatoma ar taksonominė veikla yra atitinkanti kriterijus. Jei taksonominė veikla neatitinka nors vieno svaraus prisidėjimo ar reikšmingo žalos nedarymo kriterijaus, ji yra identifikuojama kaip taksonominė veikla neatitinkanti kriterijų. 5. Pagrindinių finansinių veiklos rodiklių (PVRR) skaičiavimas. PVRR skaičiuojami pagal Deleguotojo reglamento (ES) 2021/2178 I-ame ir II-ame priede pateiktus reikalavimus ne finansų įmonėms. Tvarumo ataskaitoje pateikiama papildoma Taksonomijos informacija pagal ES reglamento 2020/852 8 straipsnį. 93 2024 Taksonominių ekonominių veiklų nustatymas ir atitikties vertinimas Išnagrinėjus Deleguotuosius reglamentus, daroma išvada, kad Pieno žvaigždės vykdo toliau nurodytas taksonomines veiklas ir yra pateikiamas atitikimas techninės analizės kriterijams. Deleguotuose aktuose nurodyta veikla Taksonomijos kodas Pieno žvaigždžių vykdomos veiklos aprašymas Techninės analizės kriterijai Būtiniausios apsaugos priemonės Atitikimas kriterijams Centralizuotas šilumos arba vėsumos skirstymas KKŠ 4.15 PKK 4.15 Bendrovės gamybiniuose filialuose įrengta centralizuota infrastruktūra nuosavų pastatų šildymui, vėdinimui ir šaldymui. Kadangi nebuvo atliktas patikimas su klimatu susijusios rizikos ir pažeidžiamumo vertinimas, Bendrovė negali teigti, kad atitinka visus identifikuotų tikslų svaraus prisidėjimo kriterijus ir reikšmingos žalos nedarymo kriterijus. Bendrovė vykdo įmonės veiklą, užtikrindama, kad būtų laikomasi EBPO rekomendacijų daugiašalėms įmonėms ir Jungtinių Tautų verslo ir žmogaus teisių pagrindinių principų. Viešai paskelbtas Etikos kodeksas yra paremtas Bendrovės vertybėmis, kuriais yra grindžiamas verslas ir kuriais Bendrovės darbuotojai vadovaujasi kurdami ir palaikydami ryšius su klientais, tiekėjais, partneriais, valstybinėmis institucijomis bei kitomis suinteresuotomis šalimis. Neatitinka Nepavojingų atliekų rinkimas ir vežimas KKŠ 5.5 PKK 5.5 ŽE 2.3 Pieno gamybos procesuose likusių išrūgų ir 3-ios kategorijos ŠGP atskiras surinkimas ir pristatymas biodujų jėgainėms perdirbimui. Kadangi nebuvo atliktas patikimas su klimatu susijusios rizikos ir pažeidžiamumo vertinimas, Bendrovė negali teigti, kad atitinka visus identifikuotų tikslų svaraus prisidėjimo kriterijus reikšmingos žalos nedarymo kriterijus. Neatitinka Miesto ir priemiestinis transportas, keleivinis kelių transportas KKŠ 6.3 PKK 6.3 Bendrovei priklausančios M2 transporto priemonės. 2024 metais nebuvo eksploatuotos nulinės taršos ar mažateršės transporto priemonės bei nebuvo atliktas patikimas su klimatu susijusios rizikos vertinimas, todėl nurodyta veikla neatitinka identifikuotų aplinkosaugos tikslų svaraus prisidėjimo kriterijų. Neatitinka Vežimas motociklais, keleiviniais automobiliais ir lengvosiomis komercinėmis transporto priemonėmis KKŠ 6.5 PKK 6.5 Bendrovei priklausančios / nuomojamos M1, N1 (atitinkančioms reglamento (EB) 715/2007 kriterijus) transporto priemonės. 2024 metais nebuvo eksploatuotos nulinės taršos ar mažateršės transporto priemonės bei nebuvo atliktas patikimas su klimatu susijusios rizikos vertinimas, todėl nurodyta veikla neatitinka identifikuotų aplinkosaugos tikslų svaraus prisidėjimo kriterijų. Neatitinka Krovininio kelių transporto paslaugos KKŠ 6.6 PKK 6.6 Bendrovei priklausančios N3 transporto priemonės, turinčios EURO6E variklius. 2024 metais nebuvo eksploatuotos nulinės taršos ar mažateršės transporto priemonės bei nebuvo atliktas patikimas su klimatu susijusios rizikos vertinimas, todėl nurodyta veikla neatitinka identifikuotų aplinkosaugos tikslų svaraus prisidėjimo kriterijų. Neatitinka Esamų pastatų renovacija KKŠ 7.2 PKK 7.2 Bendrovei priklausančių patalpų ir pastatų renovacija. Kadangi nebuvo atliktas patikimas su klimatu susijusios rizikos ir pažeidžiamumo vertinimas, Bendrovė negali teigti, kad atitinka visus identifikuotų tikslų svaraus prisidėjimo kriterijus ir reikšmingos žalos nedarymo kriterijus. Neatitinka Efektyvaus energijos vartojimo įrangos įrengimas, techninė priežiūra ir remontas KKŠ 7.3 PKK 7.3 Energiją taupančių šviesos šaltinių (energiją taupančių lempučių) pakeitimas naujais Kadangi nebuvo atliktas patikimas su klimatu susijusios rizikos ir pažeidžiamumo vertinimas, Bendrovė negali teigti, kad atitinka visus identifikuotų tikslų svaraus prisidėjimo kriterijus ir reikšmingos žalos nedarymo kriterijus. Neatitinka 94 2024 Pastatų energinio naudingumo matavimo, reguliavimo ir kontrolės prietaisų ir įrenginių įrengimas, techninė priežiūra ir remontas KKŠ 7.5 PKK 7.5 Judesio daviklių įrengimas, siekiant padidinti pastatų energetinį naudingumą. Kadangi nebuvo atliktas patikimas su klimatu susijusios rizikos ir pažeidžiamumo vertinimas, Bendrovė negali teigti, kad atitinka visus identifikuotų tikslų svaraus prisidėjimo kriterijus ir reikšmingos žalos nedarymo kriterijus. Neatitinka Pastatų įsigijimas ir nuosavybė KKŠ 7.7 PKK 7.7 Bendrovei priklausančios patalpos ir pastatai. Bendrovei priklausančios ir / arba nuomojamos patalpos ir pastatai neatitinka aukštos energetinio efektyvumo klasės pagal nurodytus svaraus prisidėjimo kriterijus bei nebuvo atliktas patikimas su klimatu susijusios rizikos vertinimas. Neatitinka Plastikinių pakuočių gamyba ŽE 1.1 Aukšto tankumo polietileno (HDPE) butelių ir buteliukų gamyba, naudojama pagamintos produkcijos pakavimui. Taksonominė veikla neatitinka visų išvardintų svaraus prisidėjimo kriterijų. Pakuotės vienetas yra suprojektuotas taip, kad būtų tinkamas perdirbti praktiškai ir dideliu mastu, tačiau pakuotės gamyboje nėra naudojamos žiedinės (antrinės) žaliavos. Neatitinka Apskaitos politika Bendrovės apskaitos metodika, skirta apskaičiuoti PVRR, remiasi ES Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2178/2021 ir šiuo metu galiojančių ES Komisijos pateiktų komunikatų bei pranešimų (toliau – gairių) išaiškinimu. Atsižvelgiant į tai, kad išaiškinimo gairės yra ribotos, Bendrovė padarė keletą prielaidų siekiant užtikrinti tinkamą Taksonomijos reikalavimų atskleidimą. Priimtos prielaidos bus atitinkamai pataisytos atsiradus naujoms oficialioms Europos Komisijos gairėms ar papildomai informacijai dėl tinkamo taksonominių rodiklių atskleidimo. Taksonominių kriterijus neatitinkančių veiklų PVRR buvo apskaičiuoti susiejant aktualias veiklos išlaidas su konkrečia taksonomine veikla ir priskiriant šioms išlaidoms atitinkamą taksonominės veiklos identifikacinį kodą. Taksonominių veiklų OpEx ir CapEx finansiniai rodikliai buvo išskaidyti ir atrinkti pagal paskelbtas ES Komisijos gaires, todėl pateikti skaičiai gali neatitikti finansinėje ataskaitoje deklaruojamus duomenis. Apskaitoje nėra pateikiami KKŠ 5.5 Nepavojingų atliekų rinkimo ir vežimo PVRR, kadangi Bendrovė neturi tinkamų įrankių objektyviai įvertinti taksonominei veiklai vykdyti reikalingo turto techninės priežiūros ir remonto proporcinę dalį. KKŠ 5.5 taksonominei veiklai vykdyti reikalingi įrenginiai yra naudojami tiek taksonominei, tiek netaksonominei veiklai. Apskaitiniais metais taip pat nėra pateikti pagal Deleguotąjį reglamentą (ES) 2023/2486 identifikuotų taksonominių veiklų (ŽE 1.1 Plastikinių pakuočių gamyba) kapitalo ir veiklos išlaidų procentinė dalis 2023 m., kadangi minėtų taksonominių veiklų PVRR privalo būti atskleidžiami nuo 2024-ųjų metų. Siekiant išvengti dvigubo skaičiavimo Bendrovės apskaitos politikoje įvesta papildomų žymenų sistema, pagal kurią kiekvienam taksonominės veiklos PVRR yra priskiriamas atitinkamas taksonominės veiklos kodas. Kai taksonominė veikla prisideda prie kelių aplinkosaugos tikslų Bendrovės atsakingi asmenys įvertina, kuriam aplinkosaugos tikslui yra daromas didžiausias poveikis ir atitinkamai priskiria patirtas išlaidas pasirinktam aplinkosaugos tikslui. Taksonominių veiklų pajamų apskaičiavimas. Apskaitiniais metais Bendrovė identifikavo porą pajamų šaltinių, gautų iš taksonominių kriterijus neatitinkančių veiklų: 4 716 Eur - iš pastatų (KKŠ 7.7 Pastatų įsigijimas ir nuosavybė) ir 16 899 Eur iš M1 transporto priemonių (KKŠ 6.5 Vežimas motociklais, 95 2024 keleiviniais automobiliais ir lengvosiomis komercinėmis transporto priemonėmis) perleidimo tretiesiems asmenims. Vadovybės vertinimu, pajamos gautos iš minėtų veiklų yra nereikšmingos, todėl yra pateiktos tik Bendrovės grynosios netaksonominės pajamos, apskaičiuotos pagal 1-ojo tarptautinio apskaitos standarto (TAS) 82 straipsnio a punktą. Lyginant su 2023 m. pokyčio dėl pajamų, susijusių su taksonominėmis veiklomis, nebuvo. Taksonominių veiklų CapEx apskaičiavimas. Pagal Deleguotąjį reglamentą (ES) 2178/2021, Bendrovės taksonominių veiklų CapEx apskaičiuojamas kaip dalies susijusios su materialiuoju ir nematerialiuoju turtu, siejamu su taksonominėmis veiklomis, ir Bendrovės bendro CapEx proporcija. Su kapitalo išlaidomis susijęs PVRR apskaitomas vadovaujantis Deleguotojo reglamento I priedo 1.1.2 punktu, identifikuotą CapEx susiejant su nustatytomis taksonominėmis veiklomis ir įterpiant jas į CapEx skaitiklį. Siekiant išvengti dvigubo skaičiavimo ir vadovaujantis ES Komisijos gairėmis, Bendrovės CapEx pagal Taksonomiją dalis apskaičiuojama neįtraukiant išankstinių mokėjimų, kol pagal atitinkamus apskaitos standartus nėra pripažinti susiję kapitalo išlaidų elementai. 2024 m. taksonominių veiklų CapEx siekė 39,7 % bendrų Įmonės kapitalo išlaidų ir buvo 23,6 p. p didesnės nei 2023 m. taksonominių veiklų CapEx. Tiek 2024 m., tiek 2023 m. nustatytos Bendrovės taksonominės veiklos neatitiko techninės analizės kriterijų. Pagrindinis didėjimo veiksnys – 2024 m. Bendrovė įsigijo 8-ias N3 kategorijos transporto priemones, turinčias EURO 6 standarto E etapą atitinkančius variklius. Taip pat, 14,1 p. p padidėjo ilgalaikės nuomos sąnaudos. Taksonominių veiklų OpEx apskaičiavimas. Pagal Deleguotąjį reglamentą (ES) 2178/2021, Bendrovės taksonominių veiklų OpEx apskaičiuojamas kaip dalies susijusios su turtu ir procesais, siejamais su taksonominėmis veiklomis, ir Bendrovės bendro OpEx, apskaičiuoto pagal taksonomijos reikalavimus, proporcija. Kadangi pagal Deleguotąjį aktą veiklos išlaidos apima tik remontų ir priežiūros sąnaudas, trumpalaikės nuomos sąnaudas ir pan., Taksonominėje ataskaitoje nurodytas OpEx vardiklis neatitinka Bendrovės vadovybės ataskaitoje nurodytų veiklos išlaidų. Taip pat, pažymime, kad apskaitiniais metais veiklos sąnaudos, susijusios su turto remontą ir techninę priežiūrą atliekančiais darbuotojais, nebuvo įtrauktos nei į OpEx skaitiklį, nei vardiklį. Bendrovė šiuo metu neturi tinkamų įrankių objektyviai įvertinti ir proporcingai padalinti su darbuotojais susijusias veiklos sąnaudas, kadangi techninės priežiūros ir remonto darbai yra atliekami tiek prie taksonominių, tiek prie netaksonominių veiklų priskirtam turtui. 2024 m. taksonominių veiklų OpEx siekė 14,28 % bendrų Įmonės veiklos išlaidų ir buvo 8,12 p. p. mažesnės nei 2023 m. taksonominių veiklų OpEx. Bendrovei reikėjo mažiau veiklos sąnaudų pastatų ir centralizuotos šilumos / vėsumos skirstymo įrangos techninei priežiūrai bei remontui, todėl pagrindinės įmonės veiklos sąnaudos buvo orientuotos į įrenginių, nepatenkančių į Taksonomijos reglamentavimo sritį, priežiūrą. 96 2024 Pajamos pagal ES Taksonomijos reglamentą 2024 finansiniai metai Metai Svaraus prisidėjimo kriterijai Reikšmingos žalos nedarymo kriterijai Kriterijus atitinkančios taksonominės veiklos (A.1.) arba taksonominės veiklos (A.2.) apyvartos procentinė dalis, 2023 metai Kategorija (sąlygas sudaranti veikla) Kategorija (perėjimo veikla) Ekonominė veikla Kodas Apyvarta Apyvartos procentinė dalis, 2023 metai Klimato kaitos švelninimas Prisitaikymas prie klimato kaitos Vanduo Tarša Žiedinė ekonomika Biologinė įvairovė Klimato kaitos švelninimas Prisitaikymas prie klimato kaitos Vanduo Tarša Žiedinė ekonomika Biologinė įvairovė Tekstas Valiuta, tūkst. Eur % T; N; NTA T; N; NTA T; N; NTA T; N; NTA T; N; NTA T; N; NTA T/N T/N T/N T/N T/N T/N % S P A. TAKSONOMINĖ VEIKLA A.1. Aplinkos atžvilgiu tvari veikla (kriterijus atitinkanti taksonominė veikla) Aplinkos atžvilgiu tvarios veiklos (kriterijus atitinkančius taksonominės veiklos) apyvarta (A.1) 0 0% - - - - - - - - - - - - - - - Iš jos: sąlygas sudaranti veikla 0 0% - - - - - - - - - - - - - S - Iš jos: perėjimo veikla 0 0% - - - - - - - - - - - - - - P A.2. Taksonominės, bet aplinkos atžvilgiu netvari veikla (kriterijų neatitinkanti taksonominė veikla) TA; NTA TA; NTA TA; NTA TA; NTA TA; NTA TA; NTA - - - - - - - - - Taksonominės, bet aplinkos atžvilgiu netvarios veiklos (kriterijų neatitinkančios taksonominės veiklos) apyvarta (A.2) 0,0 0,0 0 - - - - - - - - - - - - - - A. Taksonominės veiklos apyvarta (A.1+A.2) 0,0 0,0 0 - - - - - - - - - - - - - - B. NETAKSONOMINĖ VEIKLA Netaksonominės veiklos apyvarta 210 362,4 100% 97 2024 IŠ VISO 210 362,4 100% Kapitalo išlaidos pagal ES Taksonomijos reglamentą 2024 finansiniai metai Metai Svaraus prisidėjimo kriterijai Reikšmingos žalos nedarymo kriterijai Kriterijus atitinkančios taksonomin ės veiklos (A.1.) arba taksonomin ės veiklos (A.2.) kapitalo išlaidų procentinė dalis, 2023 metai Kategorija (sąlygas sudaranti veikla) Kategorija (perėjimo veikla) Ekonominė veikla Kodas Kapitalo išlaidos Kapitalo išlaidų procentinė dalis, 2024 metai Klimato kaitos švelninimas Prisitaikymas prie klimato kaitos Vanduo Tarša Žiedinė ekonomika Biologinė įvairovė Klimato kaitos švelninimas Prisitaikymas prie klimato kaitos Vanduo Tarša Žiedinė ekonomika Biologinė įvairovė Tekstas Valiuta, tūkst. Eur % T; N; NTA T; N; NTA T; N; NTA T; N; NTA T; N; NTA T; N; NTA T; N; NTA T; N; NTA T; N; NTA T; N; NTA T; N; NTA T; N; NTA % S P A. TAKSONOMINĖ VEIKLA A.1. Aplinkos atžvilgiu tvari veikla (kriterijus atitinkanti taksonominė veikla) Aplinkos atžvilgiu tvarios veiklos (kriterijus atitinkančius taksonominės veiklos) kapitalo išlaidos (A.1) 0 0% - - - - - - - - - - - - 0 - - Iš jos: sąlygas sudaranti veikla 0 0% - - - - - - - - - - - - - S - Iš jos: perėjimo veikla 0 0% - - - - - - - - - - - - - - P A.2. Taksonominės, bet aplinkos atžvilgiu netvari veikla (kriterijų neatitinkanti taksonominė veikla) TA; NTA TA; NTA TA; NTA TA; NTA TA; NTA TA; NTA - - - - - - - - - Plastikinių pakuočių gamyba ŽE 1,1 58,5 0,60 NTA NTA NTA NTA TA NTA - - - - - - - - - Centralizuotas šilumos arba vėsumos skirstymas KKŠ 4.15 PKK 4.15 302,8 3,10 TA TA NTA NTA NTA NTA - - - - - - 1,0 - - 98 2024 Vežimas motociklais, keleiviniais automobiliais ir lengvosiomis komercinėmis transporto priemonėmis KKŠ 6.5 PKK 6.5 1252,3 12,83 TA TA NTA NTA NTA NTA - - - - - - 10,5 - - Krovininio kelių transporto paslaugos KKŠ 6.6 PKK 6.6 509,6 5,22 TA TA NTA NTA NTA NTA - - - - - - - - - Efektyvaus energijos vartojimo įrangos įrengimas, techninė priežiūra ir remontas KKŠ 7.3 PKK 7.3 0 0,00 TA TA NTA NTA NTA NTA - - - - - - 0,8 - - Pastatų energinio naudingumo matavimo, reguliavimo ir kontrolės prietaisų ir įrenginių įrengimas, techninė priežiūra ir remontas KKŠ 7.5 PKK 7.5 20,5 0,21 TA TA NTA NTA NTA NTA - - - - - - - - - Pastatų įsigijimas ir nuosavybė KKŠ 7.7 PKK 7.7 1735,0 17,78 TA TA NTA NTA NTA NTA - - - - - - 3,8 - - Taksonominės, bet aplinkos atžvilgiu netvarios veiklos (kriterijų neatitinkančios taksonominės veiklos) kapitalo išlaidos (A.2) 3878,7 39,74 16,1 - - - - - - - - - - - 16,1 - - A. Taksonominės veiklos kapitalo išlaidos (A.1+A.2) 3878,7 39,4 16,1 - - - - - - - - - - - 16,1 - - B. NETAKSONOMINĖ VEIKLA Netaksonominės veiklos kapitalo išlaidos 5881,9 60,26 IŠ VISO 9760,6 100% 99 2024 Veiklos išlaidos pagal ES Taksonomijos reglamentą 2024 finansiniai metai Metai Svaraus prisidėjimo kriterijai Reikšmingos žalos nedarymo kriterijai Kriterijus atitinkančios taksonominės veiklos (A.1.) arba taksonominės veiklos (A.2.) išlaidų procentinė dalis, 2023 metai Kategorija (sąlygas sudaranti veikla) Kategorija (perėjimo veikla) Ekonominė veikla Kodas Veiklos išlaidos Veiklos išlaidų procentinė dalis, 2024 metai Klimato kaitos švelninimas Prisitaikymas prie klimato kaitos Vanduo Tarša Žiedinė ekonomika Biologinė įvairovė Klimato kaitos švelninimas Prisitaikymas prie klimato kaitos Vanduo Tarša Žiedinė ekonomika Biologinė įvairovė Tekstas Valiuta, tūkst. Eur % T; N; NTA T; N; NTA T; N; NTA T; N; NTA T; N; NTA T; N; NTA T; N; NTA T; N; NTA T; N; NTA T; N; NTA T; N; NTA T; N; NTA % S P A. TAKSONOMINĖ VEIKLA A.1. Aplinkos atžvilgiu tvari veikla (kriterijus atitinkanti taksonominė veikla) Aplinkos atžvilgiu tvarios veiklos (kriterijus atitinkančius taksonominės veiklos) išlaidos (A.1) 0 0% - - - - - - - - - - - - - - - Iš jos: sąlygas sudaranti veikla 0 0% - - - - - - - - - - - - - S - Iš jos: perėjimo veikla 0 0% - - - - - - - - - - - - - - P A.2. Taksonominės, bet aplinkos atžvilgiu netvari veikla (kriterijų neatitinkanti taksonominė veikla) TA; NTA TA; NTA TA; NTA TA; NTA TA; NTA TA; NTA - - - - - - - - - Plastikinių pakuočių gamyba ŽE 1,1 9,4 0,30 NTA NTA NTA NTA TA NTA - - - - - - - - - Centralizuotas šilumos arba vėsumos skirstymas KKŠ 4.15 PKK 4.15 84,2 2,71 TA TA NTA NTA NTA NTA - - - - - - 8,6 - - Miesto ir priemiestinis transportas, keleivinis kelių transportas KKŠ 6.3 PKK 6.3 0,2 0,01 TA TA NTA NTA NTA NTA - - - - - - 0,05 - - 100 2024 Vežimas motociklais, keleiviniais automobiliais ir lengvosiomis komercinėmis transporto priemonėmis KKŠ 6.5 PKK 6.5 210,2 6,76 TA TA NTA NTA NTA NTA - - - - - - 6,3 - - Krovininio kelių transporto paslaugos KKŠ 6.6 PKK 6.6 11,0 0,35 TA TA NTA NTA NTA NTA - - - - - - - - - Esamų pastatų renovacija KKŠ 7.2 PKK 7.2 18,7 0,60 TA TA NTA NTA NTA NTA - - - - - - - - - Efektyvaus energijos vartojimo įrangos įrengimas, techninė priežiūra ir remontas KKŠ 7.3 PKK 7.3 22,6 0,73 TA TA NTA NTA NTA NTA - - - - - - - - - Pastatų energinio naudingumo matavimo, reguliavimo ir kontrolės prietaisų ir įrenginių įrengimas, techninė priežiūra ir remontas KKŠ 7.5 PKK 7.5 0,2 0,01 TA TA NTA NTA NTA NTA - - - - - - - - - Pastatų įsigijimas ir nuosavybė KKŠ 7.7 PKK 7.7 87,9 2,83 TA TA NTA NTA NTA NTA - - - - - - 7,5 - - Taksonominės, bet aplinkos atžvilgiu netvarios veiklos (kriterijų neatitinkančios taksonominės veiklos) išlaidos (A.2) 444,3 14,28 - - - - - - - - - - - - 22,4 - - A. Taksonominės veiklos išlaidos (A.1+A.2) 444,3 14,28 - - - - - - - - - - - - 22,4 - - B. NETAKSONOMINĖ VEIKLA Netaksonominės veiklos išlaidos 2665,9 85,72 IŠ VISO 3110,2 100% 101 Aplinka 102 2024 Klimato kaita 2 ETAS GOV-3 Su tvarumu susijusių veiklos rezultatų integravimas į paskatų sistemas Šiuo metu Bendrovė nėra nustačiusi su tvarumo klausimais susijusios paskatų sistemos. E1-1 Pertvarkos planas klimato kaitai švelninti AB „Pieno žvaigždės“ šiuo metu neturi pertvarkos plano klimato kaitai švelninti. 2025-ais metais Bendrovė nuspręs, ar ketina šį planą priimti. 2 ETAS SBM-3 Reikšmingas poveikis, rizikos ir galimybės bei jų sąveika su strategija ir verslo modeliu Bendrovė ataskaitiniais metais neatliko klimato atsparumo analizės, todėl šiuo metu negali pateikti informacijos apie savo strategijos ir verslo modelio atsparumą. 2024 m. atlikto dvejopo reikšmingumo vertinimo metu buvo nustatytos su klimato kaitos švelninimu susijusios rizikos: - Kintantis vartotojų požiūris į produkto CO 2 pėdsaką bei tvaresnių alternatyvų atsiradimas, gali sumažinti Bendrovės produkcijos paklausą; - Griežtėjantis teisinis reglamentavimas gali reikalauti didelių investicijų į ŠESD mažinimo technologijas ir procesus. Bendrovė nustatytas rizikas laiko su klimatu susijusiomis pertvarkos rizikomis. IRO-1 Reikšmingo su klimatu susijusio poveikio, rizikų ir galimybių nustatymo ir vertinimo procesų aprašymas Dvejopo reikšmingumo vertinimas atliktas vadovaujantis 1 ETAS reikalavimais ir EFRAG dvejopo reikšmingumo vertinimo gairėmis. Procesas yra grindžiamas principais, išdėstytais 1 ETAS 3 skyriuje bei 1 ETAS TR 16 str. Daugiau informacijos apie vertinimo procesą yra pateikta skyriuje „2 ETAS IRO-1 Reikšmingumo vertinimo procesas“. Vertinimo metu buvo išanalizuotos AB „Pieno žvaigždės“ valdomos operacijos ir jos vertės grandinės pradinė ir galutinė grandys. Siekiant nustatyti faktinį ir galimą poveikį, rizikas ir galimybes, buvo konsultuojamasi su trečiųjų šalių ekspertais ir Bendrovės vidaus specialistais, kurie įvertino pertvarkos ir fizines rizikas. Ataskaitiniais metais Bendrovė nesinaudojo klimato scenarijais. Analizės atlikimui buvo naudojamasi nacionalinių ir tarptautinių institucijų pateikiamais duomenimis, Eurostat ir Pasaulio išteklių instituto duomenų bazėmis bei Europos parlamento ir kitų įstaigų moksline literatūra bei publikaciniais straipsniais. Viešai pateikta informacija laikoma pakankama, vertinant su klimato kaita susijusį poveikį, rizikas ir galimybes. Vertės grandinės dalyvių poveikis identifikuotas kaip svarbus, jei sektoriai, kuriuose jie vykdo veiklą yra žinomi kaip didelio poveikio šaltiniai. Dvejopo reikšmingumo vertinime buvo nustatytas šis su klimato kaita susijęs reikšmingas poveikis, rizikos ir galimybės: Klimato kaitos švelninimas. Šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijos turi tiesioginį poveikį klimato kaitai. Bendrovė ir jos vertės grandinė, įskaitant tiekėjus, transportą ir logistiką, išmeta ŠESD emisijas, kurios prisideda prie globalinio atšilimo. Pagrindinės identifikuotos rizikos – griežtėjantis teisinis reguliavimas gali reikalauti papildomų investicijų į švaresnės gamybos technologijas, o kintantis vartotojų požiūris į produkto CO 2 pėdsaką gali sumažinti Bendrovės produkcijos paklausą ir pajamas. Siekdama 103 2024 valdyti šias rizikas, Bendrovė gali investuoti į mažiau taršias technologijas, tapti gaminančiais vartotojais ar pirkti energiją, pagamintą iš atsinaujinančių šaltinių. E1 Klimato kaita Reikšmingas poveikis, rizikos ir galimybės Vieta vertės grandinėje Laikotarpis Pradinė grandinė Savos operacijos Galutinė grandinė Trumpalaikis Vidutinis Ilgalaikis Klimato kaitos švelninimas Esamas neigiamas poveikis ● ● ● ● ● ● Klimato kaitos švelninimas Rizika ● ● ● ● ● ● Klimato kaitos švelninimas Galimybė ● ● ● ● ● ● E1-2 Su klimato kaitos švelninimu ir prisitaikymu prie jos susijusi politika AB „Pieno žvaigždės“ kokybės, maisto saugos ir aplinkos apsaugos politika apibrėžia Bendrovės įsipareigojimą tausoti aplinką, taikyti prioritetą ne tik įmonėje, bet ir viso ciklo metu aplinką neteršiančiomis technologijomis. Taip pat, palaikyti ir nuolat gerinti aplinkos apsaugos vadybos sistemą. Šiam tikslui pasiekti, Bendrovės vadovybė įsipareigoja laikytis įmonei taikomų teisinių reikalavimų, tvariai naudoti gamtinius, energetinius ir kitus išteklius, tinkamai ir atsakingai tvarkyti atliekas bei užtikrinti tinkamą pasirengimą galimoms avarinėms situacijoms. Tvarus energetinių išteklių naudojimas yra susijęs su identifikuotu reikšmingu neigiamu poveikiu, rizika ir galimybėmis dėl klimato kaitos švelninimo ir sprendžia energijos vartojimo efektyvumo klausimą. Politika yra taikoma visiems Bendrovės valdomiems objektams, gamybiniams filialams Kaune, Mažeikiuose, Panevėžyje ir Pasvalyje bei logistiniuose centruose Vilniuje ir Klaipėdoje, ir šiuose objektuose dirbantiems darbuotojams, kurie yra periodiškai kiekvienais metais supažindinami su politikos turiniu ir susijusiais integruotais aplinkos valdymo sistemos (ISO 14001:2015) procesais. Tuo tarpu, valdymo sistemos efektyvumas užtikrinamas periodišku nepriklausomų auditorių tikrinimu. Už politikos įgyvendinimą yra atsakinga Bendrovės vadovybė. Politika buvo sukurta remiantis vidinių suinteresuotųjų subjektų konsultacijomis. Politika yra viešai paskelbta Bendrovės interneto svetainėje, todėl yra prieinama visoms suinteresuotoms šalims. Atlikus išsamaus patikrinimo procesą buvo nustatyta, kad politika neapima vertės grandinės, o aplinkos tausojimo sąvoka yra nekonkreti ir neatskleidžia visų nustatytų reikšmingų IRO, susijusių su klimato kaitos 104 2024 švelninimu, įskaitant riziką dėl kintančio vartotojų požiūrio į produktų CO 2 pėdsaką, kuri gali sumažinti Bendrovės produkcijos paklausą. 2025 m. Bendrovė planuoja atnaujinti politiką. E1-3 Su klimato kaitos politika susiję veiksmai ir ištekliai Nors Bendrovė dar nėra nustačiusi klimato kaitos švelninimo uždavinių, tačiau jau daugelį metų yra dedamos įvairios pastangos užtikrinti kuo efektyvesnį energetinių resursų naudojimą. Įmonės garo katilinėse yra sumontuotos ekonomaizerių sistemos, leidžiančios efektyviau panaudoti jau pagamintą šilumą ir to dėka sumažinti gamtinių dujų sunaudojimą bei teršalų išmetimą į aplinką. Modernizuoti technologiniai procesai, leidžia taikyti antrinį išteklių panaudojimą – įrangoje susidarantis vandens kondensatas yra grąžinamas į garo katilinę, taip sumažinant poreikį naujo garo gamybai. Bendrovėje taip pat palaipsniui yra diegiamos energijos apskaitos sistemos, keičiami energijos šviesos šaltiniai į taupančius, atnaujinami pastatai ir įranga, siekiant padidinti jų energetinį naudingumą. Poveikis aplinkai yra mažinamas ir per įmonės valdomus logistikos procesus: naudojama programinė įranga optimalių maršrutų sudarymui produkcijos pristatymui, įrengtos procedūros efektyviam žaliavų surinkimui, transporto priemonės keičiamos į darančias mažesnį poveikį aplinkai. Įmonėje taip pat yra vykdoma duomenų ir teisinių reikalavimų analizė, siekiant išsiaiškinti problemines energijos sunaudojimo vietas bei užtikrinti racionalų išteklių naudojimą. Ataskaitiniais metais Bendrovėje atlikti pagrindiniai veiksmai, kurie prisideda prie klimato kaitos švelninimo: • Energijos vartojimo efektyvumo didinimas. Filiale „Pasvalio sūrinė“ įmonė įdiegė VRC5 šilumos regeneravimo sistemą, kurios metu yra aktyviai surenkama šalutinių produktų šilumos energija ir panaudojama kitiems gamybos procesams. Sistema ne tik sumažina gamtinių dujų naudojimą savo operacijose, bet ir prisideda prie aplinkos tausojimo, mažinant šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas. • ŠESD emisijų mažinimas. Siekiant modernizuoti Bendrovės valdomą transporto parką buvo įsigytos 8-ios N3 kategorijos transporto priemonės, turinčios EURO 6 E etapo variklius. • Kuro rūšies pakeitimas. Filiale „Panevėžio pienas“ ledų gaminimo masės atšaldymo įranga, naudojusi šaldymo agentą R-404A (visuotinio atšilimo potencialas (VAP) - 3922), buvo pakeista ir prijungta prie centralizuotos kompresorinės, naudojantį amoniaką (VAP – 0) kaip natūralų šaldymo agentą. • Atsinaujinančių išteklių energijos naudojimas. Metų pabaigoje buvo pradėta pirkti elektros energijos, 100 % pagaminta iš atsinaujinančių išteklių, Bendrovės valdomuose objektuose – gamybiniuose filialuose Kaune, Mažeikiuose, Panevėžyje ir Pasvalyje bei logistikos centruose ir ofisuose Klaipėdoje ir Vilniuje. Bendrovės reikšmingos investicijos aukščiau nurodytiems veiksmams, išskyrus perkamos energijos pakeitimą, įgyvendinti sudarė 1,3 mln. Eur. Šios sąnaudos sudaro dalį visų įmonės investicijų, kurių detalizavimas pagal segmentus pateiktas finansinių ataskaitų 1-je pastaboje „Verslo segmentai“ ir 14-oje pastaboje „Naudojimo teise valdomas turtas ir nuomos įsipareigojimai“. Dalis investicijų atsispindi kriterijus neatitinkančių taksonominių ekonominių veiklų CAPEX pagal Taksonomiją, kuriuos galima rasti skyriuje „Informacijos atskleidimas pagal ES Taksonomijos reglamentą“. Į Taksonomijos apibrėžtį nepatenka investicijos į VRC5 šilumos regeneravimo sistemą. Šiuo metu Bendrovė dar nėra nustačiusi būsimo veiksmų plano susijusio su klimato kaitos švelninimu. Jis bus priimtas priėmus su klimato kaita susijusius tikslus. 105 2024 E1-4 Su klimato kaitos švelninimu ir prisitaikymu prie jos susiję uždaviniai Šiuo metu Bendrovė nėra nustačiusi išmatuojamų į rezultatus orientuotų uždavinių. Bendrovė 2024 m. pirmą kartą atliko šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų skaičiavimus, todėl 2025-ais metais planuoja išanalizuoti gautus duomenis ir priimti atitinkamus sprendimus. Nepaisant to, pagal nuo 2013 metų integruotą aplinkos vadybos sistemą (ISO 14001:2015) Bendrovė savo operacijose stebi ir analizuoja racionalų išteklių naudojimą, įskaitant kurą, elektros energiją ir dujas. Duomenys yra analizuojami naudojant įmonės apskaitos sistemas, o rezultatai yra aptariami Bendrovės filialuose organizuojamos vadybos vertinamosios analizės metu. E1-5 Energijos suvartojimas ir jos rūšių derinys Energijos suvartojimas ir jos rūšių derinys 2024 m. 1 Akmens anglių ir jų produktų kuro suvartojimas MWh Netaikoma 2 Žalios naftos ir naftos produktų kuro suvartojimas MWh 28 128 3 Gamtinių dujų kuro suvartojimas MWh 61 361 4 Kitų iškastinių išteklių kuro suvartojimas MWh Netaikoma 5 Į(si)gytos iškastinių išteklių elektros energijos, šilumos, garo ir vėsumos suvartojimas MWh 25 063 6 Visas iškastinių išteklių energijos suvartojimas (1-5 eilučių suma) MWh 114 552 Iškastinių išteklių energijos dalis visame energijos suvartojime % 98,2 7 Branduolinių išteklių kuro suvartojimas MWh Netaikoma Branduolinių išteklių energijos dalis visame energijos suvartojime % Netaikoma 8 Atsinaujinančių išteklių kuro, įskaitant biomasę (kuri taip pat apima biologinės kilmės pramonines ir komunalines atliekas, biodujas, vandenilį iš atsinaujinančių šaltinių ir t. t.) suvartojimas MWh Netaikoma 9 Į(si)gytos atsinaujinančių išteklių elektros energijos, šilumos, garo ir vėsumos suvartojimas MWh 2 087 10 Pasigamintos ne kurui naudojamos atsinaujinančių išteklių energijos suvartojimas MWh Netaikoma 11 Visas atsinaujinančių išteklių energijos suvartojimas (8-10 eilučių suma) MWh 2 087 Atsinaujinančių išteklių energijos dalis visame energijos suvartojime % 1,8 Visas energijos suvartojimas (6, 7 ir 11 eilučių suma) MWh 116 639 Energijos suvartojimo intensyvumas pagal grynąsias pajamas 2024 m. Energijos suvartojimo intensyvumas (bendras suvartotos energijos kiekis, padalintas iš grynųjų pajamų) MWh/ tūkst. Eur 0,6 Energijos suvartojimo ir jos rūšių derinio duomenys yra sugeneruoti Bendrovės vidinėje duomenų rinkimo sistemoje. Gamtinių dujų kuro suvartojimas ir įsigytos elektros energijos suvartojimas yra apskaičiuojamas pagal tiekėjų pateikiamas sąskaitas faktūras. Naftos produktų kuro sunaudojimas yra apskaičiuojamas konvertuojant sunaudoto kuro masę į apatinio šilumingumo vertę megavatvalandėmis (MWh) pagal CDP Technical Note: Conversion of fuel data to MWh pateikiamą metodiką. Visa Bendrovės verslo veikla patenka į C apdirbamosios gamybos sekciją, kuri priklauso didelį poveikį klimatui darantiems sektoriams. Energijos suvartojimo efektyvumo koeficientas yra apskaičiuojamas, visą Bendrovės suvartotą energiją (MWh) padalinant iš grynųjų pajamų (tūkst. Eur). Grynosios pajamos yra nurodytos finansinių ataskaitų 1-oje pastaboje. 106 2024 E1-6 Bendri 1, 2, ir 3 lygių išmesti ŠESD kiekiai ir visas išmestas ŠESD kiekis ŠESD emisijos 2024 m. 1 lygio ŠESD išmetimas Bendras 1 lygio ŠESD išmetimas tCO 2 e 19 709 2 lygio ŠESD išmetimas Bendras išmestas 2 lygio ŠESD (vietos metodas) tCO 2 e 4 104 Bendras išmestas 2 lygio ŠESD (rinkos metodas) tCO 2 e 14 616 Reikšmingas išmestas 3 lygio ŠESD kiekis Bendras netiesiogiai išmestas 3 lygio ŠESD (rinkos metodas) tCO 2 e 273 221 1. Perkamos prekės ir paslaugos tCO 2 e 264 121 2. Ilgalaikis materialusis turtas tCO 2 e 888 3. Su kuru ir energija susijusi veikla tCO 2 e 4 587 4. Pradinės grandies transportavimas ir platinimas tCO 2 e 859 5. Vykdant operacijas susidariusios atliekos tCO 2 e 374 6. Verslo kelionės tCO 2 e 163 7. Darbuotojų važinėjimas į darbą tCO 2 e 1 137 10. Parduodamų produktų apdorojimas tCO 2 e 345 12. Parduotų produktų šalinimas pasibaigus gyvavimo ciklui tCO 2 e 747 Visas išmestas ŠESD kiekis Visas išmestas ŠESD kiekis (vietos metodas) tCO 2 e 297 089 Visas išmestas ŠESD kiekis (rinkos metodas) tCO 2 e 307 546 AB „Pieno žvaigždės“ anglies dioksido išmetimo rodikliai yra apskaičiuojami pagal Šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) protokolą ir yra suderinti su ETAS reikalavimais. Atsižvelgiama į visas Bendrovės operacijas, o inventorius konsoliduojamas naudojant operacinės kontrolės metodą. Skaičiavimams naudota metrika yra tCO 2 e, kuri konvertuoja kitų dujų kiekį į anglies dioksido dujų (CO 2) kiekį tonomis. CO 2 atitikmuo apskaičiuojamas naudojant visuotinio atšilimo potencialo (GWP) vertę, nustatytą tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (IPCC). Emisijų faktoriai parenkami pagal naujausius prieinamus duomenis, jei įmanoma, iš viešai prieinamų arba licencijuotų duomenų bazių, tokių kaip Ecoinvent v3.8, Exiobase v. 3.8.2, Jungtinės Karalystės vyriausybės 2024 m. ŠESD konversijos koeficientai ir kitų žinomų bei kvalifikuotų emisijų faktorių duomenų bazių. Kai kuriais atvejais emisijų faktoriai gali būti neatnaujinami kasmet arba gali būti neprieinami tam tikrai medžiagai ar vietovei. Tokiais atvejais naudojamas tinkamas pakaitalas. Siekiame naudoti reprezentatyvius emisijos veiksnius, kad atskleidžiama informacija būtų tiksli pagal ŠESD protokolo gaires. 3 lygio ŠESD emisijos apskaičiuojamos naudojant faktinius Bendrovės apskaitos duomenis, kai jie yra prieinami, kartu su emisijų faktoriais ir sektoriaus vidutiniais duomenimis tokioms kategorijoms kaip, įsigytos prekės, paslaugos, kapitalo investicijos, transportas ir produktų gyvavimo ciklo pabaiga, kai tiesioginiai duomenys nėra prieinami. Ataskaitiniais metais visos 3 lygio emisijos buvo apskaičiuotos naudojant netiesioginius duomenis. Sektoriaus vidutinių duomenų naudojimas įneša neapibrėžtumo, ypač tose srityse, kur tiesioginių duomenų surinkimas yra ribotas. Pateikiant informaciją apie 3 lygio ŠESD emisijas, AB „Pieno žvaigždės“ neturėjo prieigos prie vertės grandinės pradinės ir galutinės grandies tiesiogiai pamatuotų duomenų, todėl naudojo atitinkamų sektorių duomenų bazes, tokias kaip Ecoinvent, Exiobase, EDP, IEA ir pan. Bendrovė planuoja diegti naujas sistemas ir procesus, siekdama pagerinti tiesioginių duomenų rinkimą iš tiekėjų ir sumažinti priklausomybę nuo pakaitinių duomenų. 107 2024 1 lygio ŠESD emisijos Tiesioginės emisijos iš stacionarių (katilinių) ir mobilių (transporto priemonių) deginimo šaltinių yra apskaičiuojamos, naudojamą kurą padauginus iš atitinkamo emisijų faktoriaus. Šaldymo dujų emisijos (freono dujų nuotėkiai) yra apskaičiuojamos dujų rūšį padauginus iš atitinkamo emisijų faktoriaus. 2 lygio ŠESD emisijos Netiesiogines emisijas sudaro Bendrovės perkama ir naudojama elektros ir šilumos energija, apskaičiuojama įsigytos energijos kiekius padauginus iš atitinkamų emisijų faktorių tiek vieta grindžiamu metodu, tiek rinka grindžiamu metodu. Rinka grindžiamas metodas apima ir sutartines priemones (kilmės garantijos). Kilmės garantijos, naudojamos apskaičiuoti 2 lygio emisijas pagal rinkos metodą, sudaro 7,7 % visos įsigytos elektros energijos. 3 lygio ŠESD emisijos Visos netiesioginės 3 lygio emisijos skirstomos į šias kategorijas: - 1 ir 2 kategorijos - jei buvo prieinama, pirkimo kiekiai buvo padauginti iš „nuo lopšio iki lopšio“ emisijos faktorių. Jei duomenų nebuvo, buvo naudojamos išlaidos, padaugintos iš tiekimo grandinės emisijos faktorių, taikomų išlaidoms už produktus. Kategorizuotos išlaidos paslaugoms taip pat buvo vertinamos pagal išlaidomis pagrįstus emisijos faktorius. - 3 kategorija apskaičiuojama, 1 ir 2 kategorijų faktinį energijos suvartojimą ir energijos tinklų perdavimo bei paskirstymo nuostolius padauginus iš atitinkamų emisijų faktorių. Perdavimo ir paskirstymo nuostolių emisijų faktoriai buvo parengti remiantis viešai prieinamais Lietuvos energijos tinklų nuostolių rodikliais iš „Enerdata“ ir Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija. - 4 kategorija apima išlaidas už pradinės grandies ir galutinės grandies transportavimo bei paskirstymo paslaugas, teikiamas trečiųjų šalių logistikos partnerių. - 5 kategorija apima faktinius skirtingų atliekų rūšių kiekius padaugintus iš atitinkamų emisijų faktorių. - 6 kategorija apima kelionių atstumus lėktuvu ar autobusu, taip pat išlaidas viešbučiams, padaugintas iš atitinkamų emisijų faktorių. - 7 kategorija apima darbuotojų kelionių į darbą atstumus pagal transporto tipą, surinktus apklausos būdu, ir padaugintus iš atitinkamų emisijų faktorių. - 10 kategorija apima emisijas, susijusias su tolesniu mūsų verslo klientams parduodamų produktų, įskaitant pieną, grietinėlę ir cagliata sūrį, perdirbimu. Kaip pakaitinį rodiklį naudojome savo 1 ir 2 apimties duomenis (elektra ir dujos), susijusius su šių produktų perdirbimu mūsų pačių veikloje. - 12 kategorija apima parduotų pieno produktų ir jų pakuočių šalinimą pasibaigus gyvavimo ciklui. Analizuojant atliekų tvarkymo metodus ir vartotojų atliekų šalinimo įpročius, buvo taikomas regioninis požiūris pagal šalis, kuriose yra parduodama Bendrovės produkcija. Faktiniai parduotų produktų ir jų pakuočių kiekiai buvo pakoreguoti pagal regionuose esančius vartotojų atliekų šalinimo įpročius ir padauginti iš atitinkamų emisijų faktorių. - 8, 11, ir 13-15 kategorijos Bendrovei nėra aktualios, kadangi nėra vykdomos su kategorijomis susijusios veiklos. - Dėl duomenų trūkumo, įmonė šiais metais neapskaičiavo 9 kategorijos emisijų. AB „Pieno žvaigždės“ ataskaitiniais metais nenaudojo pirminių tiekėjų ar kitų vertės grandinės partnerių duomenų. Bendras ŠESD emisijų kiekis yra apskaičiuojamas sudedant 1, 2 ir 3 lygių emisijas. Skaičiuojant emisijas, rinka grindžiamas metodas buvo pasirinktas pagrindiniu skaičiavimo metodu. 108 2024 ŠESD intensyvumas 2024 m. Visas išmestas ŠESD kiekis (pagal vieta grindžiamą metodą), padalytas iš grynųjų pajamų tCO 2 e/Eur 1,4 Visas išmestas ŠESD kiekis (pagal rinka grindžiamą metodą), padalytas iš grynųjų pajamų tCO 2 e/Eur 1,5 Bendras ŠESD emisijų (pagal vieta grindžiamą metodą) / (pagal rinka grindžiamą metodą) intensyvumas, priklausomai nuo grynųjų pajamų, yra apskaičiuojamas visas ŠESD emisijas(tCO 2 e ) padalinant iš grynųjų pajamų (tūkst. Eur). Grynosios pajamos yra nurodytos finansinių ataskaitų 1-oje pastaboje. E1-7 ŠESD absorbavimas ir ŠESD kiekio mažinimo projektai, finansuojami anglies dioksido kreditais Bendrovė nevykdo ŠESD absorbavimo ar ŠESD kiekio mažinimo projektų, finansuojamų anglies dioksido kreditais. E1-8 Anglies dioksido įsikainojimas Bendrovė netaiko anglies dioksido įsikainojimo sistemų savo verslo veikloje. E1-9 Numatomas finansinis reikšmingų su klimatu susijusių fizinių ir pertvarkos rizikų ir potencialių galimybių poveikis Bendrovė nusprendė pasinaudoti palaipsniui pradedamu taikyti reikalavimu. Pirmaisiais savo tvarumo ataskaitos rengimo metais įmonė šią informaciją praleidžia. ŠESD emisijos pagal veiklos vietą (rinkos metodas) Panevėžio pienas Kauno pienas Pasvalio sūrinė Mažeikių pieninė Ofisai ir sandėliai 19 709 ; 6% 14 616 ; 5% 273 221 ; 89% ŠESD emisijos (rinkos metodas) 1 lygis 2 lygis (rinkos metodas) 3 lygis (rinkos metodas) 109 2024 Tarša IRO-1 Reikšmingo su tarša susijusio poveikio, rizikų ir galimybių nustatymo ir vertinimo procesų aprašymas Dvejopo reikšmingumo vertinimas atliktas vadovaujantis 1 ETAS reikalavimais ir EFRAG dvejopo reikšmingumo vertinimo gairėmis. Procesas yra grindžiamas principais, išdėstytais 1 ETAS 3 skyriuje bei 1 ETAS TR 16 str. Siekiant identifikuoti ir įvertinti su tarša susijusį poveikį, rizikas ir galimybes buvo konsultuojamasi su Bendrovės vidaus specialistais ir trečiųjų šalių ekspertais. Su paveikiamomis bendruomenėmis konsultuotasi nebuvo. Vertinimo metu buvo išanalizuotos Bendrovės veiklos vietos, esančios Kaune, Mažeikiuose, Panevėžyje bei Pasvalyje, ir verslo veikla. Siekdama nustatyti rizikas ir galimybes, susijusias tiek su savo veikla, tiek su vertės grandinės pradine ir galutine grandimis, įmonė apsvarstė pertvarkos bei fizines rizikas ir galimybes. Atliekant analizę buvo naudojamasi viešai prieinama sektoriaus informacija, įskaitant nacionalinių ir tarptautinių institucijų pateikiamais duomenimis, bei sektoriaus tendencijomis. Vertės grandinės dalyvių poveikis buvo identifikuotas kaip svarbus, jei sektoriai, kuriuose jie vykdo veiklą yra žinomi kaip didelių emisijų šaltiniai. Viešai pateikta informacija buvo laikoma pakankama vertinant su tarša susijusias rizikas ir galimybes. Ateinančiais metais Bendrovė ketina peržiūrėti dvejopo reikšmingumo vertinimo procesą ir patobulinti suinteresuotųjų subjektų įtraukimą bei peržiūrėti galimybę potencialios politikos, veiksmų, matmenų bei uždavinių nustatymui. Detalus IRO-1 proceso aprašymas yra pateikiamas ETAS 2 IRO-1 dalyje. Dvejopo reikšmingumo vertinime buvo nustatyti šie su tarša susiję reikšmingi poveikiai: Dirvožemio tarša (Bendrovei būdinga). Pagrindiniai Bendrovės vertės grandinės pradinės grandies teršėjai yra pieno ir žemės ūkiai, iškastinio kuro kasėjai bei transporto sektorius. Šiuose sektoriuose susidarę teršalai, patekę į vandenį ir dirvožemį, gali sukelti ilgalaikius pokyčius ekosistemose, įskaitant biotos sunaikinimą bei rūšių išnykimą. Kai kurie teršalai kaupiasi maisto grandinėje, paveikdami įvairius organizmus, įskaitant žmones. Susirūpinimą keliančios medžiagos. Siekiant užtikrinti reikalingus sanitarinius reikalavimus ir aukštą produkcijos kokybę, Bendrovės valdomuose gamybiniuose filialuose ir vertės grandinės pradinėje ir galutinėje grandyse yra naudojamos cheminės medžiagos ir mišiniai, kurių sudėtyje yra susirūpinimą keliančios medžiagos. Šios medžiagos pasižymi toksiškumu, ilgalaikiu kaupimusi organizmuose ar aplinkoje bei gebėjimu sukelti rimtus neigiamus padarinius. Pagrindiniai teršėjai yra pieno ūkiai, organinių žaliavų ir cheminių medžiagų gamintojai bei distribucijos tinklai. 110 2024 E2 Tarša Reikšmingas poveikis, rizikos ir galimybės Vieta vertės grandinėje Laikotarpis Pradinė grandinė Savos operacijos Galutinė grandinė Trumpalaikis Vidutinis Ilgalaikis Dirvožemio tarša (Bendrovei būdinga) Esamas neigiamas poveikis ● ● ● ● Susirūpinimą keliančios medžiagos Esamas neigiamas poveikis ● ● ● ● ● E2-1 Su tarša susijusi politika AB „Pieno žvaigždės“ kokybės, maisto saugos ir aplinkos apsaugos politika apibrėžia Bendrovės įsipareigojimą tausoti aplinką, taikyti prioritetą ne tik įmonėje, bet ir viso ciklo metu aplinką neteršiančiomis technologijomis. Taip pat, palaikyti ir nuolat gerinti aplinkos apsaugos vadybos sistemą. Šiam tikslui pasiekti, Bendrovės vadovybė įsipareigoja laikytis įmonei taikomų teisinių reikalavimų, tvariai naudoti gamtinius, energetinius ir kitus išteklius, tinkamai ir atsakingai tvarkyti atliekas bei užtikrinti tinkamą pasirengimą galimoms avarinėms situacijoms. Tvarus gamtinių, energetinių ir kitų išteklių naudojimas ir pasirengimas galimoms avarinėms situacijoms yra susijęs su identifikuotu reikšmingu neigiamu poveikiu dėl susirūpinimą keliančių medžiagų ir išteklių įvedinių, įskaitant jų naudojimą. Politika yra taikoma visiems Bendrovės valdomiems objektams, gamybiniams filialams Kaune, Mažeikiuose, Panevėžyje ir Pasvalyje bei logistiniuose centruose Vilniuje ir Klaipėdoje, ir šiuose objektuose dirbantiems darbuotojams, kurie yra periodiškai kiekvienais metais supažindinami su politikos turiniu ir susijusiais integruotais aplinkos valdymo sistemos (ISO 14001:2015) procesais. Tuo tarpu, valdymo sistemos efektyvumas užtikrinamas periodišku nepriklausomų auditorių tikrinimu. Politika buvo sukurta remiantis vidinių suinteresuotųjų subjektų konsultacijomis. Politika yra viešai paskelbta Bendrovės interneto svetainėje, todėl yra prieinama visoms suinteresuotoms šalims. Vis dėlto, 2024-ais metais atlikus dvejopo reikšmingumo vertinimą Bendrovė atkreipė dėmesį, kad priimta politika konkrečiai neidentifikuoja dirvožemio ir susirūpinimą keliančių medžiagų taršos reikšmingų klausimų ir neapima poveikio vertės grandinėje, todėl 2025 m. planuoja atnaujinti politiką. E2-2 Su tarša susiję veiksmai ir ištekliai AB „Pieno žvaigždės“ šiuo metu nėra priėmusi veiksmų susijusių su dirvožemio ir susirūpinimą keliančių medžiagų tarša. 2024-ais metais Bendrovė pirmą kartą atliko dvejopo reikšmingumo vertinimą, kurio metu identifikavo reikšmingus tvarumo klausimus, todėl atitinkamus veiksmus planuoja priimti per ateinančius metus. 111 2024 E2-3 Su tarša susiję uždaviniai Šiuo metu Bendrovė nėra nustačiusi išmatuojamų į rezultatus orientuotų uždavinių, tačiau pagal nuo 2013 metų integruotą aplinkos vadybos sistemą (ISO 14001:2015) savo operacijose stebi ir analizuoja racionalų cheminių medžiagų ir mišinių naudojimą pagal buhalterinės apskaitos ir programinės įrangos duomenis, siekiant užkirsti išteklių vartojimo padidėjimą. Rezultatai yra aptariami Bendrovės filialuose organizuojamos vadybos vertinamosios analizės metu. E2-4 Oro, vandens ir dirvožemio tarša Visi dirvožemio teršalai susidaro pradinėje AB „Pieno žvaigždės“ vertės grandinėje. Dėl šios priežasties, Bendrovė neturi duomenų apie ataskaitiniu periodu susidariusius teršalus ir laikui bėgant atsiradusius pokyčius. E2-5 Susirūpinimą keliančios medžiagos ir labai didelį susirūpinimą keliančios medžiagos AB „Pieno žvaigždės“ susirūpinimą keliančių medžiagų nenaudoja tiesiogiai gamyboje kaip produktų dalis. Cheminės medžiagos ir mišiniai yra perkami ir naudojami gamybos vietų ir įrenginių dezinfekcijai bei sanitarinių reikalavimų užtikrinimui. Bendrovė nenaudoja koncentruotų susirūpinimą keliančių medžiagų, todėl rėmėsi tiekėjų pateikiama informacija apie medžiagų procentinę dalį mišiniuose pagal Bendrovės apskaitų sistemų informaciją. Išleidžiamose nuotekose kiekvienos susirūpinimą keliančios medžiagos tyrimo neatliekame, tačiau, siekiant užtikrinti aukštus produktų kokybės ir saugos reikalavimus, periodiškai imame tyrimus po įrenginių dezinfekavimo. Pagal šį procesą darome prielaidą, kad sunaudotos susirūpinimą keliančios medžiagos pasišalina per nuotekas kaip išmetamieji teršalai, todėl išleidžiamų medžiagų kiekis sutampa su sunaudotų susirūpinimą keliančių medžiagų kiekiu. Susirūpinimą keliančios medžiagos pagal pavojingumo kategorijas Matavimo vienetas Pirkimas Sunaudojimas 1 ar 2 kategorijos kancerogeninės medžiagos t - - 1 ar 2 kategorijos lytinių ląstelių mutageniškumą sukeliančios medžiagos t - - 1 ar 2 kategorijos toksiškos reprodukcijai medžiagos t 0,004 0,004 Žmonių endokrininę sistemą ardančios medžiagos t - - Aplinkos organizmų endokrininę sistemą ardančios medžiagos t - - Patvarios, mobilios ir toksiškos arba labai patvarios ir labai mobilios medžiagos t - - Patvarios, bioakumuliacinės ir toksiškos arba labai patvarios ir labai bioakumuliacinės medžiagos t - - 1 kategorijos kvėpavimo takus jautrinančios medžiagos t 0,054 0,054 1 kategorijos odą jautrinančios medžiagos t 0,002 0,002 1-4 kategorijų lėtinį pavojų vandens aplinkai keliančios medžiagos t 34,081 33,972 Ozono sluoksniui pavojingos medžiagos t - - Specifinio toksiškumo konkrečiam organui po kartotinio poveikio 1 ar 2 kategorijos medžiagos t 1,052 1,058 Specifinio toksiškumo konkrečiam organui po vienkartinio poveikio 1 ar 2 kategorijos medžiagos t - - Bendras susirūpinimą keliančių medžiagų kiekis t 34,697 34,815 * Iš jų labai didelį susirūpinimą keliančios medžiagos t 0,004 0,004 112 2024 Biologinė įvairovė ir ekosistemos E4-1 Pertvarkos planas ir atsižvelgimas į biologinę įvairovę ir ekosistemas strategijoje ir verslo modelyje AB „Pieno žvaigždės“ verslo modelis, orientuotas į žaliavinio pieno perdirbimą ir pieno produktų gamybą, daro poveikį biologinei įvairovei ir ekosistemoms per vertės grandinę ir susijusius procesus. Bendrovės strategijoje yra siekiama numatyti modernaus vartojo ateities poreikius, išlaikant aukščiausius gaminamų produktų kokybės standartus, tačiau tam naudojama pagrindinė Bendrovės žaliava – pienas ir produktų pakuotės daro poveikį aplinkai dėl tiesioginio miškų naudojimo ir intensyvios žemės ūkio praktikos tiekimo grandinėje. Intensyvus gyvulių ganymas ir pašarinių kultūrų auginimas daro įtaką bioįvairovei bei ekosistemoms, todėl agrikultūrinė veikla yra griežtai reguliuojama Europos Sąjungos bei nacionaliniais įstatymais. Pakuotės yra neatsiejama produkto pristatymo grandinės dalis, tad įmonės strategija yra tiesiogiai susijusi su biologinei įvairovei ir ekosistemoms daromu poveikiu bei priklausomybe nuo šių išteklių, todėl Bendrovė ketina užtikrinti atitiktį ES miškų naikinimo reglamente nustatytiems reikalavimams. Įmonė, vadovaudamasi žiedinės ekonomikos principais, susijusiais su pakuočių perdirbimu, siekia maksimaliai pratęsti išteklių naudojimo laiką ir užtikrinti, kad jų gavyba netrukdytų gamtai atsinaujinti. Vadovaujantis 2030 m. ES biologinės įvairovės strategijos tikslais, Bendrovė planuoja iki 2030 m. optimizuoti į rinką išleidžiamos pakuotės perdirbimą iki 100 %. Vis dėlto, siekiant mažinti Bendrovės poveikį biologinei įvairovei ir ekosistemoms, kyla poreikis koreguoti verslo modelį, didinant pakuočių perdirbimą bei skatinant tiekėjus taikyti tvarias žemės ūkio ir miškininkystės praktikas. AB „Pieno žvaigždės“ atliks atsparumo analizę, siekdama įvertinti fizines, pertvarkos ir sistemines rizikas, susijusias su biologine įvairove ir ekosistemomis 2025 metais. SBM-3 Reikšmingas poveikis, rizikos ir galimybės bei jų sąveika su strategija ir verslo modeliu AB „Pieno žvaigždės“ atlikto dvejopo reikšmingumo vertinime buvo išanalizuotos Bendrovės veiklos vietos ir verslo modelis. Naudojantis Natura 2000 duomenų baze, vertinimo metu nustatyta, kad įmonės operacijų vykdymo veiklos vietos, esančios Kauno, Mažeikių, Panevėžio ir Pasvalio miestuose, nėra pažeidžiamos biologinės įvairovės teritorijose ir tiesiogiai nedaro reikšmingo poveikio biologinei įvairovei ir ekosistemoms. Reikšmingumas nustatytas vertės grandinėje dėl tiesioginio naudojimo, taikant intensyvią žemės ūkio praktiką ir miškų kirtimą popieriaus ir kartono pakuočių gamybai. Kadangi poveikis kyla iš pradinės grandinės, ne tik pirmo, bet ir antro lygio tiekėjų, šiuo metu Bendrovė neturi objektyvios informacijos reikalingų duomenų pateikimui. Reikšmingas neigiamas poveikis, susijęs su žemės degradacija, dykumėjimu ar dirvožemio sandarinimu, nebuvo nustatytas. Bendrovės operacijos taip pat nedaro poveikio gresiančioms išnykti rūšims pagal Natura 2000 duomenų bazės pateikiamą informaciją. IRO-1 Reikšmingo su biologine įvairove ir ekosistemomis susijusio poveikio, rizikų ir galimybių nustatymo ir vertinimo procesų aprašymas Dvejopo reikšmingumo vertinimo metu buvo išanalizuotos Bendrovės veiklos vietos ir verslo modeliu. Siekdama nustatyti faktinį ir galimą poveikį, rizikas ir galimybes, susijusias tiek su savo veikla, tiek su vertės grandinės pradine ir galutine grandimis, įmonė apsvarstė priklausomybę nuo biologinės įvairovės ir ekosistemų (įskaitant ekosistemines paslaugas), pertvarkos bei fizines rizikas ir galimybes pagal E4 TR 9 str. rekomendacijas. Šiais metais Bendrovė nesvarstė sisteminių rizikų, kadangi neturi objektyvių duomenų, kad jos verslo veikla gali sukelti visos sistemos žlugimą. Atliekant vertinimą buvo konsultuojamasi su trečiųjų 113 2024 šalių ekspertais ir Bendrovės vidaus specialistais. Paveikiamoms bendruomenėms gali būti daroma įtaka per Bendrovės tiekimo grandinę, ypač per antrojo lygmens tiekėjus, dėl miškų naikinimo ir intensyvios žemės ūkio praktikos, kurios gali sukelti dirvožemio eroziją ir pabloginti oro bei vandens kokybę. Analizė atlikta naudojantis sektoriaus tendencijomis bei viešai prieinama sektoriaus informacija, įskaitant nacionalinių ir tarptautinių institucijų pateikiamais duomenimis iš duomenų bazių, tokių kaip Natura 2000, EUSO, ar Jungtinių tautų maisto ir žemės ūkio organizacijos ir Europos aplinkos agentūros pateikiamų publikacinių straipsnių. Vertės grandinės dalyvių poveikis buvo identifikuotas kaip svarbus, jei sektoriai, kuriuose jie vykdo veiklą yra žinomi kaip didelio poveikio šaltiniai. Viešai pateikta informacija laikoma pakankama, vertinant su biologine įvairove ir ekosistemomis susijusį poveikį, rizikas ir galimybes. AB „Pieno žvaigždės“ valdomi filialai yra įsteigti urbanizuotose pramonės zonose Kaune, Mažeikiuose, Panevėžyje ir Pasvalyje. Šių objektų vykdoma veikla nėra pažeidžiamos biologinės įvairovės teritorijose (pagal Natura 2000 duomenų bazę) ir neblogina natūralių bei rūšių buveinių būklės, todėl padaryta išvada, kad nėra būtina įgyvendinti poveikio priemonių biologinei įvairovei švelninti, kadangi ES reglamentai, susiję su biologine įvairove ir ekosistemomis, Bendrovei nėra taikomi. Dvejopo reikšmingumo vertinime buvo nustatytas šis su biologine įvairove ir ekosistemomis susijęs reikšmingas poveikis: Tiesioginis naudojimas (Bendrovei būdinga). Nors Bendrovė neužsiima ir neplanuoja užsiimti veiklomis tiesiogiai veikiančiomis gamtos išteklius, tačiau įmonės pradinėje vertės grandinėje šiomis veiklomis yra užsiimama. Pagrindinės nustatytos tiekimo grandinės veiklos yra – miškų kirtimas kartono ir popieriaus pakuočių gamybai bei intensyvi žemės ūkio praktika, kurių metu yra stipriai paveikiamos natūralios floros ir faunos buveinės. E4 Biologinė įvairovė ir ekosistemos Reikšmingas poveikis, rizikos ir galimybės Vieta vertės grandinėje Laikotarpis Pradinė grandinė Savos operacijos Galutinė grandinė Trumpalaikis Vidutinis Ilgalaikis Tiesioginis naudojimas Esamas neigiamas poveikis ● ● ● ● E4-2 Su biologine įvairove ir ekosistemomis susijusi politika Šiuo metu AB „Pieno žvaigždės“ nėra priėmusi su biologine įvairove ir ekosistemomis susijusios politikos, skirtos valdyti nustatytą reikšmingą poveikį vertės grandinėje. Iki dvejopo reikšmingumo vertinimo atlikimo įmonė koncentravosi į savo operacijų valdymą ir tiesioginį poveikį aplinkai, mažiau dėmesio skiriant netiesioginiams poveikiams vertės grandinėje dėl duomenų ir išteklių trūkumo. Bendrovė planuoja atnaujinti aplinkosaugos politiką 2025 m. ir įterpti reikšmingus IRO susijusius su biologine įvairove ir ekosistemomis. 114 2024 E4-3 Su biologine įvairove ir ekosistemomis susiję veiksmai ir ištekliai AB „Pieno žvaigždės“ ataskaitiniais metais nebuvo priėmusi veiksmų, susijusių su tiesioginiu naudojimu, kadangi dvejopo reikšmingumo vertinimas buvo atliktas pirmą kartą ataskaitiniais metais ir dėl duomenų bei išteklių trūkumo. Bendrovėje jau kelerius metus yra naudojami pakuotės žiedinės ekonomikos principai, pagal kuriuos apie 94% į rinką išleidžiamų produktų pakuočių gali būti perdirbamos, taip sumažinant poveikį biologinei įvairovei ir ekosistemoms. Be to, įmonės pagrindiniai kartono pakuočių gamintojai turi įsidiegę pripažintas FSC ar PEFC sertifikavimo sistemas, įrodančias tvarios miškininkystės praktikas. Atsižvelgdama į vis didėjantį susirūpinimą dėl biologinės įvairovės ir ekosistemų, AB „Pieno žvaigždės“ planuoja iki 2025-ų metų pabaigos išanalizuoti įmonės pradinę vertės grandinę, identifikuoti produktų gamyboje ir pakavime naudojamas medžiagas, kurių sudėtyje yra kakavos, kavos, palmių aliejaus, sojos ir / ar medienos, bei užtikrinti, kad visos Bendrovėje naudojamos identifikuotos medžiagos neprisidėtų prie miškų alinimo ar miškų naikinimo ir turėtų kontroliuojančių institucijų patvirtintus išsamaus vertinimo pareiškimus. Šiais veiksmais AB „Pieno žvaigždės“ siekia sumažinti savo veiklos operacijų indėlį į ekosistemų ir biologinės įvairovės nykimą bei šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą. Planuojamuose veiksmuose nėra įtraukti poveikio biologinei įvairovei atsveriamieji veiksmai. Šiuo metu Bendrovė dar nėra priėmusi planuojamų veiksmų, susijusių su intensyvia žemės ūkio praktika. E4-4 Su biologine įvairove ir ekosistemomis susiję uždaviniai Šiuo metu Bendrovė nėra nustačiusi išmatuojamų į rezultatus orientuotų uždavinių dėl duomenų ir išteklių trūkumo, reikalingo įvertinti dabartinį savo veiklos ir vertės grandinės poveikį biologinei įvairovei ir ekosistemoms. Šį poveikį sunku kiekybiškai įvertinti, todėl sudėtinga nustatyti stebėsenos tikslus. Kadangi Bendrovė šiuo metu nėra priėmusi politikos, su tiesioginiu naudojimu susijęs poveikio veiksmingumas, taip pat, nėra stebimas. E4-5 Su biologinės įvairovės ir ekosistemų pokyčiais susiję poveikio rodikliai AB „Pieno žvaigždės“ nustatytas reikšmingas poveikis yra pradinėje vertės grandinėje, todėl Bendrovė neturi objektyvios informacijos apie atskleidimo reikalavimą. E4-6 Numatomas reikšmingų su biologine įvairove ir ekosistemomis susijusių rizikų ir galimybių finansinis poveikis Bendrovė nusprendė pasinaudoti palaipsniui pradedamu taikyti reikalavimu. Pirmaisiais savo tvarumo ataskaitos rengimo metais įmonė šią informaciją praleidžia. 115 2024 Išteklių naudojimas ir žiedinė ekonomika IRO-1 Reikšmingo su išteklių naudojimu ir žiedine ekonomika susijusio poveikio, rizikų ir galimybių nustatymo ir vertinimo procesų aprašymas Dvejopo reikšmingumo vertinimo metu buvo išanalizuotos AB „Pieno žvaigždės“ valdomos operacijos ir jos vertės grandinės pradinė ir galutinė grandys. Vertinimas atliktas vadovaujantis 1 ETAS reikalavimais ir EFRAG dvejopo reikšmingumo vertinimo gairėmis. Procesas yra grindžiamas principais, išdėstytais 1 ETAS 3 skyriuje bei 1 ETAS TR 16 str. Siekiant nustatyti faktinį ir galimą poveikį, rizikas ir galimybes, buvo konsultuojamasi su trečiųjų šalių ekspertais ir Bendrovės vidaus specialistais, tačiau paveikiamos bendruomenės nebuvo įtrauktos. Analizės atlikimui buvo naudojamasi nacionalinių ir tarptautinių institucijų pateikiamais duomenimis bei viešai prieinama sektoriaus informacija. Viešai pateikta informacija laikoma pakankama, vertinant su išteklių naudojimu ir žiedine ekonomika susijusį poveikį, rizikas ir galimybes. Vertės grandinės dalyvių poveikis identifikuotas kaip svarbus, jei sektoriai, kuriuose jie vykdo veiklą yra žinomi, kaip didelio poveikio šaltiniai. Detalus IRO-1 proceso aprašymas yra pateikiamas ETAS 2 IRO-1 dalyje. Ateinančiais metais Bendrovė ketina peržiūrėti dvejopo reikšmingumo vertinimo procesą ir patobulinti suinteresuotųjų subjektų įtraukimą bei peržiūrėti galimybę potencialios politikos, veiksmų, matmenų bei uždavinių nustatymui. Dvejopo reikšmingumo vertinime buvo nustatytas šis su išteklių naudojimu ir žiedine ekonomika susijęs reikšmingas poveikis, rizikos ir galimybės: Išteklių įvediniai, įskaitant išteklių naudojimą. Bendrovėje yra naudojama plati įvairovė išteklių, įskaitant vandenį, energiją, kurą, žaliavas bei chemines medžiagas. Kadangi įmonė pati tiesiogiai neišgauna šių išteklių, jų pirkimas daro reikšmingą tiesioginį poveikį aplinkai ir žmonėms per vertės grandinę. Reikšmingiausi išteklių įvediniai yra maisto produktų ingredientai ir pakuotės, skirtos produktų gamybai. Siekiant užtikrinti gaminamos produkcijos kokybę ir saugą, Bendrovė kol kas nenaudoja antrinių žaliavų pirminės pakuotės gamyboje, tačiau antrinės / tretinės pakuotės yra 100 % pagamintos iš antrinių žaliavų (AŽ) arba turi tam tikrą procentą AŽ savo sudėtyje. Pagrindinės identifikuotos rizikos – griežtėjantis teisinis reguliavimas ir išteklių rinkos sąlygų svyravimai, galintys padidinti išteklių kainą. Siekdama valdyti šias rizikas, Bendrovė gali diegti pažangesnes, mažesnį išteklių suvartojimą užtikrinančias technologijas ir investuoti į tvaresnę pakuotę, kuri ne tik sumažintų poveikį aplinkai, bet ir suteiktų konkurencinį pranašumą bei atvertų galimybes naujose rinkose. Su produktais susiję išteklių išvediniai. AB „Pieno žvaigždės“ savo veikloje turi du išteklių išvedinius: pieno produktus ir šių produktų pakuotę. Maisto produktai yra dažniausiai suvartojami, todėl neturi žiediškumo. To negalima pasakyti apie pakuotę – apie 94 % Bendrovės veikloje naudojamų pakuočių gali būti perdirbtos ir / arba panaudotos pakartotinai. Nepaisant didelio perdirbamumo procento, Bendrovė neturi objektyvios informacijos apie tinkamą pakuotės sutvarkymą išleistoje rinkoje. Tinkamai nesutvarkytos pakuotės yra vienas didžiausių dirvožemio taršos ir mikroplastiko susidarymo šaltinių, kuris neigiamai veikia tiek aplinką, tiek gyventojų sveikatą. Griežtėjantis pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo teisinis reguliavimas ir tvaresnis visuomenės požiūris į pakuotę gali sukelti tvarių išteklių kainų kilimą ir principo „teršėjas moka“ įkainių kilimą. Atliekos vertės grandinėje (Bendrovei būdinga). Bendrovė nenustatė reikšmingo tiesioginio poveikio susijusio su atliekomis savo operacijose. Įmonės veikloje susidarančios atliekos yra perduodamos licencijuotoms atliekų tvarkymo įmonėms, kurios pagal sutartinius įsipareigojimus privalo tinkamai sutvarkyti atliekas. Šis procesas yra griežtai prižiūrimas nacionalinių institucijų, todėl Bendrovė neturi 116 2024 pagrindo manyti, kad atliekos yra netinkamai pašalinamos. Reikšmingas poveikis yra nustatytas vertės grandinėje, ypač galutinėje grandyje. Didelė dalis nuo vartotojų likusių atliekų atsiduria sąvartynuose, kuriose perdirbimui tinkamos pakuotės būna užterštos kitų atliekų ir gali būti tik deginamos. Siekiant suvaldyti šį poveikį, Bendrovė ant produktų pakuočių pateikia informaciją apie pakuotėms pagaminti naudojamas medžiagas ir jų galimybę būti perdirbamoms. Tai informuoja vartotojus apie teisingą atliekų rūšiavimą. Netinkamai sutvarkytos atliekos vertės grandinėje gali sukelti žaliavų tiekimo sutrikimus dėl nustatytų pažeidimų bei apriboti netvarių pakuočių teikimą į rinką. E5 Išteklių naudojimas ir žiedinė ekonomika Reikšmingas poveikis, rizikos ir galimybės Vieta vertės grandinėje Laikotarpis Pradinė grandinė Savos operacijos Galutinė grandinė Trumpalaikis Vidutinis Ilgalaikis Išteklių įvediniai, įskaitant išteklių naudojimą Esamas neigiamas poveikis ● ● ● ● ● ● Išteklių įvediniai, įskaitant išteklių naudojimą Rizika ● ● ● ● ● ● Išteklių įvediniai, įskaitant išteklių naudojimą Galimybė ● ● ● ● ● Su produktais susiję išteklių išvediniai Esamas neigiamas poveikis ● ● ● ● ● ● Su produktais susiję išteklių išvediniai Rizika ● ● ● ● ● Atliekos vertės grandinėje Esamas neigiamas poveikis ● ● ● ● ● Atliekos vertės grandinėje Rizika ● ● ● ● ● 117 2024 E5-1 Su išteklių naudojimu ir žiedine ekonomika susijusi politika AB „Pieno žvaigždės“ aplinkosaugos politika pateikta E2-1 Su tarša susijusi politika dalyje. Atlikus išsamaus patikrinimo procesą buvo nustatyta, kad politika neapima vertės grandinės ir konkrečiai neidentifikuoja tvaraus apsirūpinimo atsinaujinančiais ištekliais bei santykinio antrinių išteklių naudojimo didinimo. E5-2 Su išteklių naudojimu ir žiedine ekonomika susiję veiksmai ir ištekliai Bendrovėje dedamos įvairios pastangos užtikrinti kuo efektyvesnį išteklių naudojimą - diegiamos naujos technologijos, kurių dėka yra mažinamas išteklių naudojimas (vandens, kuro, energijos, cheminių medžiagų), įskaitant žaliavų ir kitų išteklių recirkuliavimo sistemas (vandens, garo). Vykdoma duomenų ir teisinių reikalavimų analizė, siekiant išsiaiškinti problemines išteklių sunaudojimo vietas bei užtikrinti mažesnį pirminių išteklių eikvojimą. Didelis dėmesys yra skiriamas žiediniam produktų pakuočių gyvavimo ciklui – apie 94 % į rinką išleidžiamų vienkartinių produktų pakuočių gali būti perdirbamos arba naudojamos pakartotinai. Taip pat, su kai kuriais klientais Bendrovė turi įdiegusi uždarojo ciklo sistemas, kurių metu mediniai padėklai ir plastikinės tarinės dėžės yra susigrąžinamos iš klientų ir naudojamos pakartotinai, kol pasibaigia jų gyvavimo ciklas. Ataskaitiniais metais Bendrovėje atlikti pagrindiniai veiksmai dėl pirminių išteklių mažinimo: • Ledų gamyboje investuota į automatinę pakavimo sistemą, kuri ne tik palengvins savos darbo jėgos krūvį, tačiau ir padės sumažinti į rinką išleidžiamo neperdirbamo plastiko kiekį iki šiol naudotą kartono dėžių užklijavimui. • Bendrovėje buvo modernizuotos pakavimo sistemos, siekiant pritvirtinti iš plastiko pagamintus dangtelius prie plastikinių butelių ir kombinuotos gėrimų taros. • Filiale „Pasvalio sūrinė“ įmonė įdiegė VRC5 šilumos regeneravimo sistemą, kurios metu yra aktyviai surenkama šalutinių produktų šilumos energija ir panaudojama kitiems gamybos procesams. Sistema ne tik sumažina pirminių išteklių naudojimą savo operacijose ir pirminėje vertės grandinėje, bet ir prisideda prie aplinkos tausojimo, mažinant šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas. Atsižvelgiant į vis didėjantį susirūpinimą dėl žiedinės ekonomikos, AB „Pieno žvaigždės“ planuoja iki 2030- ųjų metų užtikrinti, kad 100 % į rinką išleidžiamos pakuotės būtų perdirbamos ir / arba pakarotinai naudojamos. Tuo siekiama prailginti pakuotės gyvavimo ciklą ir sumažinti pirminių išteklių naudojimą visoje vertės grandinėje. E5-3 Su išteklių naudojimu ir žiedine ekonomika susiję uždaviniai Šiuo metu Bendrovėje yra numatyta iki 2030-ųjų metų užtikrinti, kad į rinką būtų išleidžiama 100 % perdirbama ir / arba pakartotinai naudojama pakuotė. Šis uždavinys paveiks įmonės vertės grandinės pradinę ir galutinę grandis didinant pakuotės žiediškumą jos projektavimo etape ir didinant pakuotės perdirbimą, pasibaigus jos gyvavimo ciklui. Veiksmingumas yra stebimas Bendrovės vidinėje duomenų rinkimo sistemoje nuo 2018 metų. Nustatytas uždavinys yra privalomas pagal ES teisės aktus ir suinteresuotieji subjektai nebuvo įtraukti priimant uždavinį. E5-4 Išteklių įvediniai Dvejopo reikšmingumo vertinimo metu buvo nustatyti šie reikšmingi išteklių įvediniai: maisto produktų ingredientai ir pakavimo medžiagos. Pagrindinė Bendrovėje naudojama žaliava yra natūralus pienas, kuris 118 2024 sudaro pagrindą įvairių pieno produktų gamybai. Reikšmingą vaidmenį atlieka ir papildomi ingredientai, tokie kaip fermentai, cukrus bei saldikliai, džemai, glaistai, druska ir kiti priedai, užtikrinantys gaminamų produktų technologines savybes ir skonį. Įmonėje, taip pat, yra gaminama ekologiškų produktų linija, kuri patvirtina, kad gamyboje naudojamos žaliavos atitinka ekologiškos gamybos standartus. Visi ekologiškų produktų gamyboje naudojami maistiniai ingredientai yra sertifikuoti pagal Reglamento (ES) 2018/848 35 (1) straipsnį. Pakavimo medžiagos yra vienas iš reikšmingiausių įmonės įvedinių, turintis tiesioginį poveikį tiek gamybos efektyvumui, tiek žiedinės ekonomikos principams. Bendrovės pieno produktų gamyboje naudojamos įvairios pakavimo medžiagos, tokios kaip plastikas (PET, HDPE, PP, daugiasluoksnis plastikas), popierius ir kartonas, medinės kombinuotos pakuotės (Tetra Pak) ir metalinės pakuotės. Vis dėlto, nors apie 94% naudojamų pakuočių gali būti perdirbamos, įmonė šiuo metu neturi duomenų, ar šios pakuotės buvo tvariai pagamintos. Žaliava Kiekis, 2024 m. Sunaudoti maistiniai ingredientai, įskaitant pieną, produktų gamybai, t 203 316 Sunaudotos pakavimo medžiagos produktų gamybai, t 4 801 Iš kurių: sunaudoti maistiniai ingredientai, įskaitant pieną, ekologinių produktų gamybai, t 6 186 Iš kurių: sunaudoti maistiniai ingredientai, įskaitant pieną, ekologinių produktų gamybai, % 3 Iš viso, t: 208 301 Apskaičiuojant duomenis, įmonė naudojasi tiekėjų pateikiama informacija apie medžiagų kilmę, sąskaitose faktūrose nurodomu svoriu ir teisės norminiuose aktuose nustatytomis taisyklėmis. Gamyboje sunaudojamų įvedinių duomenys yra nuolat fiksuojami Bendrovės informacinėse apskaitos sistemose bei programinėje įrangoje, pagal tiesiogiai pamatuotas įvedinių rūšis ir joms nustatytus įverčius. Naudojami duomenys atspindi pradinę medžiagų būseną. Tvariai gautų įvedinių procentinė dalis apskaičiuojama, ekologinių produktų gamybai sunaudotus maistinius ingredientus padalinus bendro sunaudotų įvedinių svorio. Duomenys yra renkami ir apskaitomi, remiantis buhalterinės apskaitos principais. Ataskaitiniais metais Bendrovė nerinko duomenų apie pakartotinai panaudotų arba perdirbtų antrinių komponentų, antrinių žaliavų naudojimą išteklių įvediniams gaminti, todėl šiuo metu negali pateikti reikalingos informacijos. Bendrovė planuoja sekančiais metais atlikti gaunamų išteklių analizę ir atnaujinti naudojamą programinę įrangą dėl perdirbtų antrinių komponentų naudojimo pakuočių gamyboje. E5-5 Išteklių išvediniai AB „Pieno žvaigždės“ turi du išteklių išvedinius – pieno produktus ir šių produktų pakuotę. Įmonėje yra gaminamas platus asortimentas pieno produktų, kurie yra suskirstyti į keturis pagrindinius veiklos segmentus – šviežius pieno produktus, sūrius, ledus ir sausus pieno produktus. Bendrovė vadovaujasi prielaida, kad didžioji pieno produktų dalis yra suvartojama, taip užbaigiant jų gyvavimo ciklą. Vis dėlto, remiantis Eurostat statistiniais duomenimis 1 , 2022 metais 127 kg maisto kilmės atliekų teko vienam gyventojui ES, iš kurių tam tikra dalis gali būti pieno produktai. Visi pieno produktai yra biologinės kilmės atliekos, todėl, tinkamai surinkus, gali būti grąžinamos į apyvartą per biologinį ciklą, taikant kompostavimą ar anaerobinį skaidymą. Bendrovės veikloje yra naudojamos dviejų rūšių pakuotės: vienkartinės ir daugkartinės pakuotės. 51 % ataskaitiniais metais į apyvartą išleistų pakuočių gali būti naudojamos pakartotinai. Likusią dalį sudarė vienkartinės pakuotės, iš kurių apie 94 % gali būti perdirbamos. 119 2024 Apskaičiuojant duomenis, įmonė naudojasi tiekėjų pateikiama informacija apie medžiagų sutvarkymą gyvavimo ciklo pabaigoje ir teisės norminiuose aktuose nustatytomis taisyklėmis. Išleidžiamų į apyvartą išteklių duomenis sudaro fiziškai į rinką išleisti produktai ir šių produktų pakuotė, kurie yra nuolat fiksuojami Bendrovės informacinėse apskaitos sistemose ir programinėje įrangoje, pagal tiesiogiai pamatuotas išteklių rūšis ir joms nustatytus įverčius. E5-6 Numatomas su išteklių naudojimu ir žiedine ekonomika susijusių reikšmingų rizikų ir galimybių finansinis poveikis Bendrovė nusprendė pasinaudoti palaipsniui pradedamu taikyti reikalavimu. Pirmaisiais savo tvarumo ataskaitos rengimo metais įmonė šią informaciją praleidžia ir bus atskleista 2025 m. tvarumo ataskaitoje. ______ 1 Eurostat data on Food waste in European Union. https://ec.europa.eu/eurostat/databrowser/view/cei_pc035/default/table?lang=en 120 2024 Socialinė atsakomybė 121 2024 Sava darbo jėga SBM-3 Reikšmingas poveikis, rizikos ir galimybės bei jų sąveika su strategija ir verslo modeliu Šioje ataskaitoje visi samdomi asmenys, priskiriami prie savos darbo jėgos, kuriems įmonė gali daryti reikšmingą poveikį, yra įtraukti į jos pagal 2 ETAS atskleidžiamos informacijos aprėptį. AB „Pieno žvaigždės“ prie savos darbo jėgos yra priskiriami tik samdomi darbuotojai. Pagal atliekamo darbo pobūdį įmonės darbuotojai skirstomi į aukščiausio lygmens vadovaujančias pareigas einančius darbuotojus, vadovaujančias pareigas einančius darbuotojus, vadovaujančius specialistus ir (ar) inžinierius, specialistus ir (ar) inžinierius, tarnautojus, darbininkus ir nekvalifikuotą darbą dirbančius darbuotojus. Bendrovės pareigybių sąrašą sudaro apie 250 pareigybių, vykdančių atitinkamas funkcijas pardavimų, marketingo, pirkimų ir tiekimo, gamybos, kokybės vadybos, logistikos, technikos ir gamybos aptarnavimo, apskaitos ir kitose funkcinėse srityse. Bendrovės struktūriniuose padaliniuose įprastinė veikla vykdoma naudojant gamybinę (technologinę) įrangą, techninę įrangą ir prietaisus, transporto priemones ir kitą techniką, kurios naudojimas yra susijęs su padidinto pavojaus rizika. Paminėtą įrangą, prietaisus ir (ar) transporto priemones ir (ar) kitą techniką naudojančių (valdančių, vairuojančių ir pan.) darbuotojų, dirbančių gamybos, kokybės vadybos, logistikos, technikos ir gamybos aptarnavimo srityse, darbas yra susijęs su didesnio pavojaus ir žalos rizika. Dauguma darbuotojų dirba pagal standartinius darbo grafikus (biuro darbuotojai), kai kurie dirba pamainomis (gamybos darbuotojai). Kai kuriose pozicijose darbo valandos yra lankstesnės ir nenuspėjamos, pavyzdžiui, intensyvios sezoninės gamybos metu. Tokiomis toleruotinos profesinės rizikos sąlygomis įprastai dirba valgomųjų ledų grūdintojai ir vaflių kepėjai, pavienių pareigybių darbuotojai sūrių gamyboje ir produkcijos sandėliuose. Su darbuotojais įmonėje įprastai sudaromos neterminuotos darbo sutartys. Jei sudaroma terminuota darbo sutartis, darbo sutarties terminas gali būti nustatomas iki tam tikros kalendorinės datos arba iki tam tikrų aplinkybių atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo. Darbuotojams įprastai taikoma terminuota darbo sutartis tuomet, kai pavaduojamas kitas darbuotojas jo ligos atveju, laikinai pakeičiami darbuotojai, išėję nėštumo ir gimdymo bei vaiko priežiūros atostogų, padidėja produkcijos sezoninės gamybos ir (ar) pervežimo apimtys, esant kitoms įmonės veiklos priežastims, dėl kurių būtina atlikti nuolatinio pobūdžio, bet nepastovios apimties darbus. Bendrovės veikloje darbuotojų žinios ir patirtis yra labai svarbūs, todėl įmonė valdo rizikas, susijusias su užtikrintu užimtumu ir darbuotojų kaita. 2024 metais Bendrovės vidutinis sąrašinis darbuotojų skaičius buvo lygus 1698. Jis buvo 3 procentais didesnis nei prieš metus. Didžiausia darbuotojų kaita patiriama įmonės Panevėžio filialo valgomųjų ledų gamybos skyriuje dėl laikinai padidėjančių sezoninės gamybos apimčių ir susijusio terminuoto darbo pobūdžio. Konkurencingas darbo užmokestis yra svarbus veiksnys užtikrinant darbuotojų pasitenkinimą darbu. Atsižvelgdama į tai, Bendrovė nuosekliai peržiūri ir koreguoja darbo užmokesčio politiką, siekdama išlaikyti rinkos sąlygas atitinkantį atlygio lygį. 2024 metais Bendrovės darbo užmokesčio metinis fondas buvo 12 procentų didesnis nei prieš metus, o darbuotojų vidutinis darbo užmokestis per metus išaugo 9 procentais. Dvejopo reikšmingumo vertinime buvo nustatyti šie su sava darbo jėga susiję reikšmingi poveikiai ir rizikos: 122 2024 Sveikata ir sauga. Bendrovės darbuotojų, dirbančių gamybos, kokybės vadybos, logistikos, technikos ir gamybos aptarnavimo srityse, darbas yra susijęs su didesnio pavojaus ir žalos rizika. Bendrovėje nutinka pavieniai nelaimingi atsitikimai, kurių apie vieną trečdalį sudaro nelaimingi atsitikimai pakeliui į/iš darbo. Užtikrintas užimtumas. Siekiant užtikrinti gaminamos produkcijos pasiūlą bei atsižvelgiant į produkcijos pirkėjų užsakymų sezoniškumą, Bendrovėje naudojamas terminuotas darbas. Nestabilios darbo sąlygos gali sumažinti darbuotojų motyvaciją ir našumą, padidinti darbuotojų skundų ir konfliktų skaičių, bei didinti darbuotojų kaitą. Didelė darbuotojų kaita gali sukelti papildomas sąnaudas dėl nuolatinio naujų darbuotojų apmokymo. Deramas darbo užmokestis. Vidutiniu ir ilgalaikiu laikotarpiu gali kilti potenciali rizika dėl nepakankamai konkurencingo darbo užmokesčio, kuris gali sukelti darbuotojų nepasitenkinimą, sumažinti jų motyvaciją ir lojalumą, padidinti darbuotojų kaitą. S1 Sava darbo jėga Reikšmingas poveikis, rizikos ir galimybės Vieta vertės grandinėje Laikotarpis Pradinė grandinė Savos operacijos Galutinė grandinė Trumpalaikis Vidutinis Ilgalaikis Sveikata ir sauga Neigiamas poveikis ● ● ● ● Užtikrintas užimtumas Rizika ● ● ● ● Deramas darbo užmokestis Rizika ● ● ● S1-1 Su sava darbo jėga susijusi politika Bendrovės žmogaus teisių politiką sudaro verslo etikos kodeksas, darbuotojų asmens duomenų saugojimo politika ir jos įgyvendinimo priemonių taisyklės, Bendrovės darbo tvarkos taisyklės, smurto ir priekabiavimo prevencijos politika. Bendrovės verslo etikos kodeksą tvirtina Bendrovės valdyba, jis viešai skelbiamas įmonės interneto svetainėje. Kitas nurodytas su sava darbo jėga susijusias politikas tvirtina Bendrovės vadovas, jos skelbiamos įmonės intraneto svetainėje, su jomis pasirašytinai supažindinami Bendrovės darbuotojai. Formuojant su sava darbo jėga susijusią politiką, įmonė įtraukia struktūrinių padalinių vadovus, personalo ir teisės specialistus. Su sava darbo jėga susijusios politikos įgyvendinimą vykdo Bendrovės ir jos struktūrinių padalinių vadovai. Žemiau pateikiami paminėtų dokumentų bendrieji tikslai ir principai. Nors Bendrovė nenustatė reikšmingų IRO žmogaus teisių ir laisvių klausimais, tačiau vadovaujantis Jungtinių Tautų verslo ir žmogaus teisių pagrindiniais principais, Bendrovėje gerbiamos tarptautiniu mastu pripažintos žmogaus ir darbo teisės, kaip nustatyta Tarptautinėje žmogaus teisių chartijoje ir aštuoniose pagrindinėse Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) deklaracijos dėl pagrindinių principų ir teisių darbe konvencijose. Pagal įmonėje galiojančio verslo etikos kodekso 1-ą principą, Bendrovės verslo etika yra 123 2024 grindžiama pagarba žmogaus teisėms ir laisvėms. Šiuo principu nustatyta, kad Bendrovė gerbia ir garantuoja tarptautiniuose bei Lietuvos Respublikos teisės aktuose įtvirtintas žmogaus teises, taip pat užtikrina, kad darbuotojai būtų apsaugoti nuo priverstinio ar privalomojo darbo. Tai prisideda prie žmogaus teisių apsaugos ir socialinės atsakomybės įgyvendinimo. Įmonė netoleruoja vaikų darbo ir užtikrina, kad visi darbuotojai būtų vyresni nei įstatymuose nustatytas minimalus amžius. Bendrovėje galioja darbuotojų asmens duomenų saugojimo politika ir jos įgyvendinimo priemonių taisyklės, užtikrinančios darbuotojų asmeninės informacijos saugumą. Bendrovėje darbo santykiai grindžiami darbuotojų tarpusavio tolerancija, padorumu ir sąžiningumu. Sąžiningumą ir pagarbą privalo rodyti vieni kitiems darbdavys ir darbuotojai, nepriklausomai nuo jų einamų pareigų pobūdžio. Bendrovės vidaus tvarką, darbdavio ir darbuotojo, o taip pat darbuotojų tarpusavio santykius reglamentuoja Bendrovės darbo tvarkos taisyklės, apimančios nustatytus reikšmingus IROs – darbuotųjų saugą ir sveikatą, darbo ir poilsio laiką (užtikrintas užimtumas). Darbo tvarkos taisyklės apibrėžia visas prevencines priemones, skirtas samdomųjų darbuotojų darbingumui, sveikatai ir gyvybei darbe išsaugoti, kurios naudojamos visuose Bendrovės veiklos etapuose, kad sava darbo jėga būtų apsaugota nuo profesinės rizikos arba ji būtų kiek įmanoma sumažinta. Įmonė vadovaujasi darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančiais teisės aktais. Bendrovės struktūriniuose padaliniuose įgyvendinamos priemonės, susijusios su nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų prevencija: sudaromi bei reguliariai atnaujinami fizikinių ir ergonominių, fizinių profesinės rizikos veiksnių šalinimo ir mažinimo priemonių planai, nustatomi įvykdymo terminai, paskiriami už priemonių įgyvendinimą atsakingi asmenys, kontroliuojamas prevencinių priemonių įgyvendinimo vykdymas. - Deramą darbo užmokestį reglamentuoja AB „Pieno žvaigždės“ darbo apmokėjimo sistemos aprašas, kuris yra tvirtinamas Bendrovės generalinio direktoriaus, atsižvelgiant į nacionaliniuose teisės aktuose nustatytus minimalius lyginamuosius indeksus. Siekiant užtikrinti prie savos darbo jėgos priskiriamų asmenų įtraukimą, prieš patvirtinant aprašą buvo informuota ir konsultuotasi su įmonės darbo taryba. Aprašo pagrindinės nuostatos:Sąžiningai ir skaidriai mokėti darbuotojams už atliktą darbą, veiklos rezultatus, indėlį į Bendrovės darbo efektyvumo ir našumo didinimą, darbo kokybės gerinimą, inovacijų diegimą, tvarios pridėtinės vertės kūrimą; Tinkamai subalansuoti darbuotojų atlygį Bendrovėje ir siekti, kad jis būtų konkurencingas šalies darbo rinkos atžvilgiu. Bendrovėje netoleruojamos tiesioginės ar netiesioginės diskriminacijos formos, taip pat nurodymas diskriminuoti dėl lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės ar religijos. Bendrovėje taip pat netoleruojamas bet kokia forma galintis pasireikšti priekabiavimas, psichologinis smurtas, patyčios, ar naudojimasis užimama padėtimi. Bendrovė imasi priemonių sukurti tokią darbo aplinką, kurioje darbuotojas nepatirtų priešiškų, neetiškų, žeminančių, agresyvių, užgaulių, įžeidžiančių veiksmų, kuriais kėsinamasi į darbuotojo garbę ir orumą, fizinį ar psichologinį asmens neliečiamumą. Bendrovės patvirtintoje smurto ir priekabiavimo prevencijos politikoje apibrėžiamas rekomenduojamas darbuotojų elgesys, siekiant išvengti smurto ir priekabiavimo atvejų. Prieš patvirtinant politiką, Bendrovė pravedė informavimo ir konsultavimosi procedūrą su įmonėje veikiančia darbo taryba. Įmonėje yra įdiegti neigiamo poveikio ištaisymo kanalai. Darbuotojas gali asmeniškai kreiptis į savo tiesioginį vadovą, atitinkamo Bendrovės struktūrinio padalinio personalo skyriaus darbuotoją, o taip pat anoniminiu būdu raštiškai informuoti atitinkamo Bendrovės struktūrinio padalinio personalo skyrių, norėdamas pranešti apie Bendrovės verslo etikos kodekso pažeidimus, diskriminaciją ar lygių galimybių pažeidimą, o taip pat apie pastebėtą įtariamą lygių galimybių pažeidimą kitų asmenų atžvilgiu arba gavęs 124 2024 informaciją apie tokius įtariamus pažeidimus. Apie gautą pranešimą nedelsiant informuojamas Bendrovės personalo direktorius, kuris dalyvauja priimant atitinkamus sprendimus, atsižvelgiant į situaciją ir jos aplinkybes. Darbuotojai, susiduriantys su fiziniu ir (ar) psichologiniu smurtu ar patiriantys priekabiavimą, turi teisę apie tai raštu informuoti savo struktūrinio padalinio personalo skyriaus darbuotoją. Gavus darbuotojo pranešimą, jo išnagrinėjimui Bendrovės struktūrinio padalinio vadovo ar jo įgalioto asmens sprendimu sudaroma komisija, kuri išnagrinėja pranešimą ir priima atitinkamą sprendimą. Esant poreikiui, taikoma smurto ir priekabiavimo prevencijos procedūra, organizuojant susirinkimus, atitinkamos dalykinės medžiagos pateikimą elektroninėmis priemonėmis ir (ar) mokymus darbuotojams apie smurto ir priekabiavimo formų bei apraiškų atpažinimą, rekomenduojamą elgesį, akcentuojant darbuotojų teises ir pareigas smurto ir priekabiavimo srityje bei darbdavio taikomas priemones psichologiškai saugios darbo aplinkos sukūrimui bei užtikrinimui. AB „Pieno žvaigždės“ priimtos politikos yra taikomos visiems įmonės samdomiems darbuotojams, dirbantiems Bendrovės kontroliuojamuose gamybiniuose filialuose, sandėliuose ir ofisuose. S1-2 Savos darbo jėgos ir darbuotojų atstovų įtraukimo sprendžiant klausimus dėl poveikio procesai Bendrovės struktūriniuose padaliniuose yra paskirti darbdavio įgalioti asmenys saugai ir sveikatai. Įgyvendindami darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus įmonės struktūriniuose padaliniuose, jie organizuoja profesinės rizikos vertinimą, privalomus darbuotojų sveikatos patikrinimus, darbuotojų aprūpinimą asmeninėmis apsaugos priemonėmis, darbuotojų instruktavimą saugos ir sveikatos klausimais. Priimdami sprendimus, darbdavio įgalioti asmenys saugai ir sveikatai reguliariai konsultuojasi su padalinių vadovais, specialistais ir kitais darbuotojais dėl aktualių poreikių, prioritetinių užduočių, įgyvendintų priemonių veiksmingumo ir būtinų pokyčių. Atsižvelgdami į savos darbo jėgos atstovų išsakytas pastabas ir pasiūlymus, darbdavio įgalioti asmenys saugai ir sveikatai atitinkamai inicijuoja bei kontroliuoja reikiamų priemonių įgyvendinimą – per ataskaitinius metus įvykdytų priemonių suvestinė pateikiama S1-4 punkte. Ataskaitinių metų pabaigoje Bendrovėje dirbo 26 darbuotojai, pateikę negalią patvirtinančius dokumentus. Dauguma jų yra ilgalaikiai darbuotojai, kurie, atsižvelgdami į savo sveikatos būklę, prisideda prie Bendrovės veiklos savo vertingais įgūdžiais ir patirtimi. Nors Bendrovė neturi specialaus oficialaus mechanizmo, skirto aktyviai rinkti įžvalgas iš darbuotojų su negalia, ji siekia kurti įtraukią darbo aplinką. Bendrovės įsitraukimo procesai apima visą darbo jėgą, užtikrinant, kad visi darbuotojai, nepriklausomai nuo amžiaus, lyties, tautybės ar sveikatos būklės, turėtų galimybę išreikšti savo nuomonę ir jaustųsi vertinami. Įmonėje galioja verslo etikos kodeksas – juo nustatyta, kad Bendrovė gerbia ir garantuoja tarptautiniuose bei Lietuvos Respublikos teisės aktuose įtvirtintas žmogaus teises, taip pat užtikrina, kad darbuotojai būtų apsaugoti nuo priverstinio ar privalomojo darbo. Bendrovėje renkama ir veikia Darbo taryba, kuri atstovauja ir gina Bendrovės darbuotojų darbo teises bei interesus. Vadovaujantis nacionaliniais darbo teisės aktais ir tarpusavio bendradarbiavimo susitarimu, Bendrovė ir Darbo taryba keičiasi informacija darbo, socialiniais ir ekonominiais klausimais, konsultuojasi dėl abiem šalims priimtinų šių klausimų sprendimo būdų. Darbo taryba renkasi į posėdžius pagal poreikį, įprastai vieną kartą per kalendorinių metų ketvirtį. Bendrovės personalo direktorius yra Bendrovės įgaliotas atstovas teikti Darbo tarybai šalių tarpusavio bendradarbiavimo susitarime nurodytą informaciją, vietinių norminių teisės aktų patvirtinimo ar pakeitimo dokumentų projektus, o taip pat gauti Darbo tarybos paklausimus, pastabas ir (ar) siūlymus, į juos reaguoti, teikiant Darbo tarybai su Bendrovės vadovybe aptartą 125 2024 ir suderintą Bendrovės nuomonę bei pasiūlymus. Bendrovės vertinimu, su Darbo taryba sudarytas tarpusavio bendradarbiavimo susitarimas vykdomas veiksmingai, nes abi šalys konstruktyviai aptaria aktualius klausimus ir įgyvendina tikslines priemones. S1-3 Neigiamo poveikio ištaisymo procesai ir kanalai, kuriais sava darbo jėga gali išreikšti susirūpinimą Priimant sprendimus dėl darbo saugos ir sveikatos, darbdavio įgalioti asmenys saugai ir sveikatai reguliariai žodžiu ir raštu, o taip pat nuėję į konkrečią darbo vietą konsultuojasi su padalinių vadovais, specialistais ir kitais darbuotojais dėl aktualių poreikių, prioritetinių užduočių, įgyvendintų priemonių veiksmingumo ir kitų būtinų pokyčių, susijusių su darbuotojų sauga ir sveikata. Atsižvelgdami į savos darbo jėgos atstovų išsakytas pastabas ir pasiūlymus, darbdavio įgalioti asmenys saugai ir sveikatai atitinkamai inicijuoja bei kontroliuoja reikiamų priemonių įgyvendinimą – per ataskaitinius metus įvykdytų darbų saugos priemonių suvestinė pateikiama S1-4 punkte. Nelaimingi įvykiai, kurių metu yra sužeidžiami darbuotojai, yra nagrinėjami pagal Bendrovėje priimtas procedūras ir teisės norminių aktų reikalavimus. Darbdavio įgalioti asmenys saugai ir sveikatai, išnagrinėja sužaloto darbuotojo ar įvykį mačiusio asmens pateiktą informaciją, įvertina, ar darbuotojas susižeidė dėl darbdavio kaltės ir, esant poreikiui, inicijuoja korekcinius ir prevencinius veiksmus, užtikrinant, kad situacija nepasikartotų. Skundus, siūlymus ir (ar) pastabas, susijusias su darbuotojų reikalais, įmonės darbuotojai gali pateikti savo tiesioginiam vadovui, personalo skyriui, Bendrovės vadovams, ar įdėti į specialias anonimines dėžutes, esančias Bendrovės gamybiniuose filialuose. Į raštu gautus darbuotojų pranešimus įprastai atsakoma raštu. Jei pateiktas klausimas yra aktualus darbuotojų grupei, gali būti organizuojamas pasitarimas. Toks bendradarbiavimo su sava darbo jėga kanalas yra užtikrinamas visuose įmonės struktūriniuose padaliniuose. Darbuotojai yra supažindinami su įmonėje galiojančiomis tvarkomis, kuriose numatyti darbuotojų susirūpinimo atitinkamais klausimais pateikimo būdai: • Pranešimų apie įtariamą diskriminaciją ar lygių galimybių pažeidimą pateikimo tvarka yra nurodyta Bendrovės darbo tvarkos taisyklėse; • Pranešimų apie su produktų sauga, vientisumu, kokybe ir teisėtumu susijusias problemas pateikimo tvarka taip pat yra nustatyta Bendrovės darbo tvarkos taisyklėse; • Pranešimų apie smurto ar priekabiavimo atvejus pateikimo tvarka yra detalizuota Bendrovės smurto ir priekabiavimo prevencijos politikoje. Politikoje įtvirtinta, kad informacija apie tokį pranešimą pateikusį darbuotoją, pranešime nurodytos aplinkybės bei asmenys yra laikoma konfidencialia ir ji negali būti paviešinta asmenims, kurie nėra susiję su pažeidimu ar jo tyrimu, išskyrus teisės aktuose numatytus atvejus, kuomet pažeidimo tyrimas perduodamas nagrinėti teisėsaugos organams; • Pranešimų apie grėsmę viešajam interesui keliantį arba jį pažeidžiantį teisės pažeidimą pateikimo tvarką detalizuoja Bendrovės vidinio informacijos apie pažeidimus teikimo kanalo funkcionavimo užtikrinimo tvarkos aprašas. Apraše įtvirtinta, kad informaciją apie pažeidimą pateikusio asmens duomenys ir kita jį tiesiogiai ar netiesiogiai identifikuoti leidžianti informacija būtų tvarkoma tik darbo ar Bendrovės funkcijų atlikimo tikslais ir kad ši informacija nebūtų atskleidžiama tretiesiems asmenims, nebent tai yra objektyviai būtina pranešimo ir (ar) darbo pareigų pažeidimo tyrimui; 126 2024 • Dėl su darbuotojų asmens duomenų tvarkymu susijusių klausimų darbuotojai gali kreiptis taip, kaip nustatyta Bendrovės darbuotojų asmens duomenų saugojimo politikos įgyvendinimo priemonių taikymo taisyklėse. Pagal Bendrovės vidiniame informacijos apie pažeidimus teikimo kanalo procedūrą, Bendrovei yra draudžiama daryti bet kokį neigiamą poveikį pranešimą pateikusiam asmeniui. Išsamus savos darbo jėgos informuotumo apie šiuos kanalus ir pasitikėjimo jais veiksmingumo vertinimas nebuvo atliktas. S1-4 Veiksmai, kurių imamasi dėl reikšmingo poveikio savai darbo jėgai, su sava darbo jėga susijusių reikšmingų rizikų valdymo ir pasinaudojimo reikšmingomis galimybėmis metodai ir tų veiksmų veiksmingumas Įmonėje įdiegtos įvairios sveikatos ir saugos priemonės, siekiant apsaugoti darbuotojus nuo ligų, sužalojimų ir kitų pavojų. Bendrovė apdraudžia visus darbuotojus nuo nelaimingų atsitikimų, visiems darbuotojams suteikia papildomą sveikatos draudimą. Įdiegtos priemonės tobulinamos, atsižvelgiant į Bendrovėje nutinkančius pavienius nelaimingus atsitikimus. Per ataskaitinius metus sveikatos ir saugos srityje atitinkamuose įmonės struktūriniuose padaliniuose buvo įgyvendintos įvairios priemonės, skirtos profesinės rizikos veiksnių valdymui ir nelaimingų atsitikimų darbe prevencijai. Tarp jų: privalomieji darbuotojų instruktavimai, darbuotojų mokymai pagal vykdomos darbo funkcijos specifiką (pvz., keliantiems krovinius rankomis, dirbantiems su cheminėmis medžiagomis, dirbantiems padidinto triukšmo lygmens sąlygomis, eksploatuojantiems elektrinius krautuvus vežimėlius), atnaujinti ir (ar) įdiegti saugos bei įspėjamieji ženklai, išklijuotos signalinės juostos ir nurodymai su didesne pavojaus rizika susijusiose zonose, vykdytos krautuvų, stelažų ir kopėčių periodinės apžiūros, atnaujintos asmeninės apsaugos priemonės, vykdytas inžinerinių įrengimų ir technologijų modernizavimas (pvz., papildomų ventiliatorių ir ortakių įrengimas, darbo vietų apšvietimo kokybės pagerinimas). Mokymai yra taikomi visai savai darbo jėgai, pagal jų darbo specifiką. Darbdavio įgalioti asmenys saugai ir sveikatai reguliariai konsultuojasi su padalinių vadovais, specialistais ir kitais darbuotojais dėl aktualių poreikių ir įgyvendintų priemonių veiksmingumo. Reguliarias konsultacijas planuojama tęsti, kad ir toliau būtų savalaikiai reaguojama į savos darbo jėgos atstovų išsakytas pastabas ar pasiūlymus dėl su darbuotojų sveikata ir sauga susijusių darbo sąlygų gerinimo. Nelaimingi įvykiai, kurių metu yra sužeidžiami darbuotojai, yra nagrinėjami pagal Bendrovėje priimtas procedūras ir teisės norminių aktų reikalavimus. Darbdavio įgalioti asmenys saugai ir sveikatai, išnagrinėja sužaloto darbuotojo ar įvykį mačiusio asmens pateiktą informaciją, įvertina, ar darbuotojas susižeidė dėl darbdavio kaltės ir, esant poreikiui, inicijuoja korekcinius ir prevencinius veiksmus, užtikrinant, kad situacija nepasikartotų. Bendrovėje, taip pat, yra įdiegtos darbo tvarkos ir procesai, kurių metu siekiama suvaldyti kylančias rizikas dėl darbuotojų saugos ir sveikatos. Procesų efektyvumas yra 1 kartą per metus tikrinamas vidaus auditų metu. Užtikrinto užimtumo srityje per ataskaitinius metus ypatingas dėmesys buvo skiriamas įmonės Panevėžio filialo valgomųjų ledų gamybos savai darbo jėgai. Atsižvelgiant į laikinai padidėjančias valgomųjų ledų sezoninės gamybos apimtis ir susijusį terminuotą darbo pobūdį, buvo vykdomi papildomi darbuotojų apmokymai, siūlomos lankstesnės darbo sąlygos darbuotojoms, auginančioms mažamečius vaikus, pradėti diegti valgomųjų ledų pakavimo operacijų automatizavimo sprendimai. Siekiant išlaikyti darbuotojus, laikotarpiu tarp gamybos sezonų jiems siūloma dirbti kituose gamybos skyriuose. Kai kurie darbuotojai pasinaudoja tokiomis galimybėmis. Planuojama ir toliau ieškoti būdų bei taikyti tikslines priemones, gerinančias savos darbo jėgos užtikrintą užimtumą. 127 2024 Siekdama mažinti riziką, susijusią su deramu darbo užmokesčiu, 2024 metais Bendrovė didino darbo užmokesčiui skiriamas lėšas – darbo užmokesčio metinis fondas buvo 12 procentų didesnis nei prieš metus, o darbuotojų vidutinis darbo užmokestis per metus išaugo 9 procentais. Bendrovė nuosekliai didina darbo užmokesčio fondą, kasmet atsižvelgdama į Lietuvoje galiojantį minimalųjį darbo užmokestį, konkurencinę aplinką tarp tą pačią ekonominę veiklą vykdančių įmonių bei Bendrovės veiklos finansinius rezultatus. Visi 2024 m. įgyvendinti veiksmai reikšmingam poveikiui ir rizikoms valdyti buvo taikomi savai darbo jėgai, esančiai Bendrovės gamybiniuose filialuose, logistikos centruose bei ofisuose. Veiksmai vertės grandinės darbuotojams nebuvo taikomi. Kadangi šiuo metu Bendrovė nėra priėmusi tolimesnio veiksmų plano, negali pateikti informacijos apie laikotarpius planuojamų veiksmų užbaigimui. Bendrovė kol kas nestebi įgyvendintų veiksmų efektyvumo. Siekiant užtikrinti, kad Bendrovės vykdoma veikla neprisidėtų prie reikšmingo neigiamo poveikio savai darbo jėgai, įmonėje kiekvienais metais yra vykdomi periodiniai mokymai dėl darbų saugos. Įmonės gamybiniuose filialuose pradėtos vykdyti darbuotojų nuomonių apklausos dėl darbo sąlygų. Įvertinusi galimybes, Bendrovė atsižvelgia į darbuotojų siūlymus dėl darbo sąlygų gerinimo, pvz., perplanuoja patalpas, siekiant skirti daugiau erdvės darbuotojų poilsiui pertraukų metu. S1-5 Uždaviniai, susiję su reikšmingo neigiamo poveikio valdymu, teigiamo poveikio didinimu ir reikšmingų rizikų ir galimybių valdymu Šiuo metu AB „Pieno žvaigždės“ nėra nustačiusi išmatuojamų į rezultatus orientuotų uždavinių, susijusių su nustatytu poveikiu ir rizikomis. Sveikatos ir saugos srityje darbdavio įgalioti asmenys saugai ir sveikatai reguliariai konsultuojasi su padalinių vadovais, specialistais ir kitais darbuotojais dėl įgyvendintų priemonių veiksmingumo, aktualių poreikių ir prioritetų nustatymo. Apie siūlomas iniciatyvas ir sprendimų poreikį informuojami įmonės struktūrinių padalinių vadovai. Bendrovės struktūriniuose padaliniuose kasmet atnaujinami profesinės rizikos veiksnių šalinimo ir mažinimo priemonių planai, susiję su nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų prevencija. Bendrovėje kasmet vertinamas nelaimingų atsitikimų lygis per ataskaitinį laikotarpį. Bendrovės struktūriniuose padaliniuose siekiama užtikrinti, kad nelaimingų atsitikimų lygis nedidėtų, ir kad konkrečiose darbo vietose įvykę nelaimingi atsitikimai nepasikartotų. Užtikrinto užimtumo srityje personalo specialistai reguliariai konsultuojasi su gamybos ir kitų padalinių vadovais dėl veiklos planų, susijusio darbo organizavimo ir poreikio savai darbo jėgai. Susitarimų planavimo ir vykdymo pobūdis nustatomas pagal poreikį – pavyzdžiui, sezoninės gamybos atveju, bendrų veiksmų planavimas pradedamas kuo anksčiau, o veiksmų vykdymas ir koordinavimas aptariamas bei koreguojamas visu sezoninės gamybos laikotarpiu, atsižvelgiant į darbuotojų ir vadovų pastabas bei siūlymus. Bendrovėje reguliariai analizuojami rodikliai, susiję su darbuotojų kaita ir (ar) darbuotojų perkėlimu į kitas pareigas. Siekiant sumažinti vidutiniu ir ilgalaikiu laikotarpiu galinčią kilti potencialią riziką dėl nepakankamai konkurencingo darbo užmokesčio, įmonės personalo ir ekonominės analizės specialistai įtraukiami į įmonės darbo užmokesčio fondo planavimo bei scenarijų modeliavimo darbus, atsižvelgiant į darbo rinkos dinamiką bei prognozes. Bendrovės valdyba kasmet tvirtina įmonės metinį biudžetą, kuriame nustatomos gairės darbo užmokesčio dinamikai įmonėje. Siekiant įtraukti savą darbo jėgą į bet kokios įgytos patirties ar patobulinimų, atsižvelgiant į įmonės veiklos rezultatus, nustatymą, Bendrovėje planuojama 2025 metais sukurti vieningą metodiką darbuotojų nuomonių apklausoms organizuoti. 128 2024 S1-6 Įmonės samdomųjų darbuotųjų savybės Lytis Samdomųjų darbuotojų skaičius (darbuotojų skaičius), 2024-12-31 duomenimis Vyrai 787 (47%) Moterys 896 (53%) Kita 0 Duomenų nėra 0 Samdomieji darbuotojai, iš viso 1 683 (100%) 2024 metai (2024-12-31 duomenimis) MOTERYS VYRAI KITA () NEATSKLEISTA IŠ VISO Samdomųjų darbuotojų skaičius (darbuotojų skaičius) 896 787 0 0 1 683 Negarantuotą valandų skaičių dirbančių samdomųjų darbuotojų skaičius (darbuotojų skaičius) 0 0 0 0 0 Nuolatinių samdomųjų darbuotojų skaičius (darbuotojų skaičius) 849 770 0 0 1 619 Laikinųjų samdomųjų darbuotojų skaičius (darbuotojų skaičius) 47 17 0 0 64 () Lytis, kaip nurodė patys samdomieji darbuotojai Darbuotojų kaita 2024 m. Bendrovę palikusių darbuotojų skaičius, vnt. 524 Darbuotojų kaitos rodiklis, % 31 Visi duomenys apie darbuotojus yra apskaitomi remiantis įrašais iš Bendrovės personalo registracijos sistemos. Visose lentelėse, kuriose pateikiamas savos darbo jėgos skaičius, naudojamas darbuotojų skaičius. Darbuotųjų skaičius nustatomas finansinių metų pabaigoje. Kadangi įmonė savo operacijas vykdo tik Lietuvoje, samdomųjų darbuotojų suskirstymas pagal šalis nėra pateikiamas. Darbuotojų kaitos rodiklis yra apskaičiuojamas per ataskaitinius metus Bendrovę palikusių darbuotojų skaičių dalinant iš darbuotojų skaičiaus ataskaitinių metų pradžioje. Reprezentatyviausias samdomų darbuotųjų skaičius finansinėje ataskaitoje yra pateikiamas 2024 m. Bendrovės valdymo ataskaitos 15-ame punkte. Valdymo ataskaitoje yra pateikiamas vidutinis sąlyginis darbuotojų skaičius, tuo tarpu aukščiau pateiktose lentelėse yra naudojamas faktinis darbuotojų skaičius finansinių metų pabaigoje, todėl šie duomenys nesutampa. S1-10 Deramas darbo užmokestis Įmonėje visiems jos samdomiems darbuotojams yra mokamas deramas darbo užmokestis, atitinkantis nacionalinėje darbo teisėje taikytinus lyginamuosius indeksus, t.y. galiojančios minimalios mėnesinės algos (toliau – MMA) arba minimalaus valandinio atlygio (toliau – MVA) dydžius. Vadovaujantis nacionaline 129 2024 darbo teise, įmonėje MMA arba MVA yra mokamas tik už nekvalifikuotą darbą. Bendrovėje nekvalifikuotu darbu laikomas ūkio priežiūrai skirtų pagalbinių darbininkų, rūbininkų ir (ar) valytojų darbas. Bendrovėje įsteigtos kitos pareigybės yra priskirtos atitinkamoms kvalifikuotų pareigybių grupėms, kurių atžvilgiu yra taikomi atitinkami darbo užmokesčio rėžiai, didesni nei MMA ar MVA dydžiai. S1-11 Socialinė apsauga Įmonė vadovaujasi darbuotojų socialinę apsaugą reglamentuojančiais nacionaliniais teisės aktais. Pagal viešąsias programas, įmonė savo visiems samdomiems darbuotojams taiko socialinę apsaugą: nuo pajamų praradimo dėl ligos, nuo pajamų praradimo dėl nedarbo, nuo pajamų praradimo dėl nelaimingo atsitikimo darbe ir įgytos negalios, nuo pajamų praradimo dėl vaiko priežiūros atostogų, nuo pajamų praradimo dėl išėjimo į pensiją. S1-14 Sveikatos ir saugos rodikliai Įmonės sveikatos ir saugos vadybos sistema taikoma visai savai darbo jėgai, kurią sudaro tik samdomieji darbuotojai. Per ataskaitinius metus Bendrovės savos darbo jėgos darbuotojų mirčių dėl su darbu susijusių sužalojimų ir dėl su darbu susijusių sveikatos sutrikimų nebuvo. 2024 metais Bendrovėje buvo užregistruoti 27 lengvo sužalojimo nelaimingi atsitikimai: 17 nelaimingų atsitikimų įvyko darbo vietoj, likę 10 – pakeliui į/iš darbo vietą/os. Ataskaitiniu laikotarpiu Bendrovės vidutinis sąrašinis darbuotojų skaičius buvo lygus 1698. Remiantis prielaida, kad vienas visą darbo dieną dirbantis darbuotojas per metus dirba vidutiniškai 2000 valandų, samdomieji darbuotojai per metus dirbo 3 366 000 valandų. Nelaimingų atsitikimų lygis 1 ataskaitiniu laikotarpiu įmonėje sudarė 1,6 nelaimingo atsitikimo, tenkančio 100 darbuotojų. Nelaimingus atsitikimus patyrę darbuotojai laikinajame nedarbingume praleido 990 kalendorines dienas, vidutiniškai po 36 kalendorines dienas. Aukščiau apimti duomenys apima tik samdomus darbuotojus, dirbančius Bendrovės kontroliuojamuose gamybiniuose filialuose, sandėliuose ir ofisuose. Duomenys apie nelaimingus atsitikimus yra registruojami įmonės žurnaluose, pagal teisės aktuose nustatytus reikalavimus. Įmonės samdomųjų darbuotojų darbo dienų, prarastų dėl su darbu susijusių sužalojimų, paimti iš Bendrovės vidinės apskaitos sistemos arba iš Valstybinio socialinio draudimo fondo (SoDra) pateikiamos informacijos. Skaičiuojant nelaimingų atsitikimų lygį Bendrovė nusprendė naudoti ataskaitiniais metais dirbusių samdomųjų darbuotojų vidurkį, kadangi tai geriau atspindi darbuotojų skaičių metų eigoje. S1-17 Incidentai, skundai ir stiprus poveikis žmogaus teisėms Per ataskaitinius metus darbuotojų pranešimų ar skundų, susijusių su žmogaus teisėmis, diskriminacija ar lygių galimybių pažeidimu Bendrovės struktūriniuose padaliniuose gauta nebuvo. 2024 metais Bendrovėje buvo gautas vienas pranešimas, susijęs su darbuotojo patiriamu stresu ir psichologiniu smurtu dėl kito darbuotojo neetiško ir nepagarbaus elgesio. Apie incidentą buvo pranešta 1 Nelaimingų atsitikimų lygis (NAL) buvo apskaičiuotas taip: NAL = Nelaimingų atsitikimų skaičius per ataskaitinį laikotarpį / Bendras visų darbuotojų dirbtų valandų skaičius per ataskaitinį laikotarpį x 200000. Todėl NAL = 27 / (1698 x 2000) x 200000 = 1,6. 130 2024 padalinio vadovui, kuris suformavo tarnybinį pranešimą ir informaciją perdavė personalo skyriui. Vadovaujantis įmonėje galiojančioje smurto ir priekabiavimo prevencijos politikoje nustatytomis procedūromis buvo operatyviai reaguota į gautą pranešimą, sudaryta komisija situacijai išsiaiškinti ir įvertinti, nedelsiant imtasi prevencinių priemonių neigiamų pasekmių užkardymui, bet kokių smurto ir priekabiavimų apraiškų darbovietėje netoleravimui. Kadangi gautas skundas buvo išspręstas Bendrovės viduje, EBPO daugiašalių įmonių nacionaliniai kontaktų punktai nebuvo informuoti. Per ataskaitinį laikotarpį baudų, nuobaudų ar kompensacijų už žalą dėl smurto ar priekabiavimo įmonėje nebuvo. 131 2024 Vertės grandinės darbuotojai SBM-3 Reikšmingas poveikis, rizikos ir galimybės bei jų sąveika su strategija ir verslo modeliu AB „Pieno žvaigždės“ savo veiklą vykdo nuolat bendradarbiaujant su plačia įvairove verslo subjektų, apimančių vertės grandinės pradinės grandies subjektus, kurie gamina ir pristato Bendrovei reikalingas žaliavas, bei vertės grandinės galutinės dalies subjektus, teikiančius platinimo paslaugas ir kitą logistinę veiklą. Šis bendradarbiavimas yra labai svarbus mūsų verslo strategijai, tačiau taip pat gali prisidėti prie galimo neigiamo poveikio mūsų vertės grandinėje, tokio kaip poveikis vertės grandinės darbo užmokesčiui, žaliavų (pvz. pieno) prieinamumui ir kokybei Bendrovės vertės grandinę sudaro įvairi darbo jėga, įskaitant, bet neapsiribojant, vertės grandinės pradinėje grandyje dirbančius darbuotojus pieno ūkiuose, tiekėjų gamybos įmonėse, taip pat vertės grandinės galutinės grandies paslaugos teikėjus, atsakingus už produkcijos sandėliavimą ir distribuciją. Šiame atskleidime apimami visi reikšmingai paveikti vertės grandinės darbuotojai. Bendrovė svarstė vaikų ar priverstinio darbo klausimus, tačiau reikšmingų IRO nebuvo nustatyta. Dvejopo reikšmingumo vertinime buvo nustatyti šie su vertės grandinės darbuotojais susiję reikšmingi poveikiai: Deramas darbo užmokestis Bendrovė yra viena didžiausių pieno perdirbimo ir pieno produktų gamybos įmonė Lietuvos Respublikos rinkoje, kurios pagrindinė žaliava yra pienas. Nors Bendrovė negali įtakoti kitų žaliavų tiekėjų darbuotojų darbo užmokesčio, didžiausia dalis pieno yra perkama iš Lietuvos ūkininkų, kuriems Bendrovės pirkimai galimai sudaro svarbią dalį gaunamų pajamų. Nepastovi žaliavinio pieno kaina gali įtakoti vertės grandinės darbuotojų pajamas, tačiau Bendrovė pati negali nustatyti atlyginimų lygio visai pramonei. Nors Bendrovė turi aiškiai suformuluotas darbo sąlygų gaires savo darbuotojams, tiekimo grandinės partnerių (ypač pieno ūkių) darbuotojai gali susidurti su žemesnėmis užmokesčio normomis ir nestabiliomis darbo sąlygomis dėl nepastovių rinkos sąlygų. Sveikata ir sauga. Incidentai, sužeidimai ir mirtys pradinėje ir galutinėje grandinėje yra galimi tarp pieno ūkių, sandėlių, gamybos darbuotojų, bei Bendrovę aptarnaujančių vairuotojų. Vairuotojai ir darbuotojai, įdarbinti kroviniams vežti, susiduria su padidėjusia saugos rizika dėl transporto priemonių eksploatavimo. Darbuotojai dirbantys tiekimo grandinėje su cheminėmis medžiagomis, susiduria su profesinėmis ligomis ir padidėjusia rizika sveikatai. Kadangi Bendrovė laikosi aukštų kokybės standartų, šis poveikis yra tiesiogiai susijęs su mūsų verslo modeliu ir mūsų partnerių veiklos pobūdžiu. Didžioji dalis Bendrovės tiekimo grandinės yra Europoje, kurioje verslo subjektai teisės aktų tvarka yra įpareigoti suteikti saugias darbo sąlygas darbuotojams. Taip pat, dauguma žaliavinių medžiagų tiekėjų (neįskaitant pieno) turi GFSI pripažintas sertifikavimo sistemas (BRC, IFS, FSSC 22000), pagal kurias inspekcijų metu auditoriai privalo patikrinti darbuotojų darbo sąlygas. 132 2024 S2 Vertės grandinės darbuotojai Reikšmingas poveikis, rizikos ir galimybės Vieta vertės grandinėje Laikotarpis Pradinė grandinė Savos operacijos Galutinė grandinė Trumpalaikis Vidutinis Ilgalaikis Deramas darbo užmokestis Esamas neigiamas poveikis ● ● ● ● Sveikata ir sauga Esamas neigiamas poveikis ● ● ● ● ● ● S2-1 Su vertės grandinės darbuotojais susijusi politika Šiuo metu AB „Pieno žvaigždės“ nėra priėmusi su vertės grandinės darbuotojais susijusios politikos ar tiekėjų kodekso, skirto valdyti nustatytą reikšmingą poveikį vertės grandinėje. Kadangi didžioji Bendrovės tiekimo grandinės dalis vykdo savo operacijas Europoje, kurioje taikomi griežti teisės norminių aktų reikalavimai. S2-2 Vertės grandinės darbuotojų įtraukimo sprendžiant klausimus dėl poveikio procesai Bendrovė šiuo metu neturi proceso, skirto vertės grandinės darbuotojų įtraukimui. S2-3 Neigiamo poveikio ištaisymo procesai ir kanalai, kuriais vertės grandinės darbuotojai gali išreikšti susirūpinimą Nors AB „Pieno žvaigždės“ yra sukūrusi vidinį informacijos apie pažeidimus teikimo kanalą, pateiktą Bendrovės interneto svetainėje (https://pienozvaigzdes.lt/lt/content/23-praneseju-apsauga), tačiau kanalas nėra skirtas skundų, prašymų ar pranešimų siekiant apginti išskirtinai asmeninius interesus nagrinėjimui. Tačiau, visi suinteresuotieji subjektai, įskaitant vertės grandinės darbuotojus, gali išreikšti susirūpinimą dėl Bendrovės galimai vykdomos, ar įvykdytos nusikalstama veikos, administracinio nusižengimo, darbo pareigų pažeidimo, taip pat šiurkštaus privalomų profesinės etikos normų pažeidimo ar kito grėsmę viešajam interesui keliančio arba jį pažeidžiančio teisės pažeidimo, apie kurį asmuo sužino iš savo turimų ar turėtų darbo santykių arba sutartinių santykių su Bendrove. Kanale nagrinėjami pranešimai, kurie pateikiami dėl: • pavojaus visuomenės saugumui ar sveikatai, asmens gyvybei ar sveikatai; • pavojaus aplinkai; • kliudymo arba neteisėto poveikio teisėsaugos institucijų atliekamiems tyrimams ar teismams vykdant teisingumą; 133 2024 • neteisėtos veiklos finansavimo; • neteisėto ar neskaidraus viešųjų lėšų ar turto naudojimo; • neteisėtu būdu įgyto turto; • padaryto pažeidimo padarinių slėpimo, trukdymo nustatyti padarinių mastą; • kitų pažeidimų, kuriais pažeidžiamas viešasis interesas. S2-4 Veiksmai, kurių imamasi dėl reikšmingo poveikio vertės grandinės darbuotojams, su vertės grandinės darbuotojais susijusių reikšmingų rizikų valdymo ir pasinaudojimo reikšmingomis galimybėmis metodai ir tų metodų veiksmingumas AB „Pieno žvaigždės“ ataskaitiniais metais nebuvo priėmusi veiksmų, susijusių su neigiamo poveikio ištaisymu vertės grandinės darbuotojams. 2024-ais metais Bendrovė pirmą kartą atliko dvejopo reikšmingumo vertinimą, kurio metu identifikavo reikšmingus tvarumo klausimus, todėl atitinkamus veiksmus planuoja priimti per ateinančius metus. S2-5 Uždaviniai susiję su reikšmingo neigiamo poveikio valdymu, teigiamo poveikio didinimu ir reikšmingų rizikų ir galimybių valdymu Šiuo metu Bendrovė nėra nustačiusi išmatuojamų į rezultatus orientuotų uždavinių, susijusių su neigiamu poveikiu vertės grandinės darbuotojams, nes negali tiesiogiai daryti įtakos kitų verslo subjektų veiklai. Kadangi Bendrovė šiuo metu nėra priėmusi politikos ar veiksmų, susijusių su vertės grandine, veiksmingumas šiuo metu nėra stebimas. 134 2024 Vartotojai ir galutiniai naudotojai SBM-3 Reikšmingas poveikis, rizikos ir galimybės bei jų sąveika su strategija ir verslo modeliu AB „Pieno žvaigždės“ specializuojasi aukštos pridėtinės vertės šviežių pieno produktų gamyboje, įskaitant pieną, sviestą, sūrius, išrūgų miltus, ledus bei kitus pieno produktus. Siekiant patenkinti skirtingus vartotojų poreikius, Bendrovė taip pat gamina ekologiškus, Halal ir Košer reikalavimus atitinkančius produktus, užtikrindama aukščiausius kokybės ir maisto saugos reikalavimus. Produkto etiketėse pateikiama išsami ir tiksli informacija yra vienas svarbiausių kriterijų, siekiant užtikrinti, kad vartotojai galėtų priimti informuotus pasirinkimus apie jų mitybos pageidavimus. Šiuolaikinio vartotojo ateities poreikių numatymas ir aukščiausių kokybės standartų išlaikymas yra svarbiausias Bendrovės strateginis tikslas. Šiame atskleidime apimami visi reikšmingai paveikti vartotojai ir galutiniai naudotojai, kadangi įmonės produkciją naudoja įvairios grupės, nepriklausomai nuo jų amžiaus, lyties, socialinės padėties ir pan. Dvejopo reikšmingumo vertinime buvo nustatytas šis su vartotojais ir galutiniais naudotojais susijęs reikšmingas poveikis, rizikos ir galimybės: Produktų sauga ir kokybė. Bendrovės tiekiama produkcija yra svarbi žmonių subalansuotai mitybai ir gali teigiamai prisidėti prie bendruomenės sveikatos, užtikrinant, kad vartotojai gautų reikalingas maistines medžiagas, tokias kaip baltymai, kalcis, vitaminai ir probiotikai, kurie palaiko kaulų stiprumą, imuninę sistemą bei bendrą organizmo gerovę. Pieno produktai yra lengvai įsisavinami ir tinkami įvairioms amžiaus grupėms, įskaitant vaikus, senjorus ir aktyvų gyvenimo būdą propaguojančius žmones. AB „Pieno žvaigždės“ produkcija atitinka aukščiausius maisto saugos ir kokybės reikalavimus - taikoma ne mažesnės kaip 30 % griežtesnės tikslinės ribos mikrobiologinės saugos atžvilgiu nei reglamentuota teisės aktuose ir / ar normatyviniuose dokumentuose. Bendrovės veiksmai, užtikrinantys teigiamą poveikį, yra pateikiami S4- 4. Veiksmai, kurių imamasi dėl reikšmingo poveikio vartotojams ir galutiniams naudotojams, su vartotojais ir galutiniais naudotojais susijusių reikšmingų rizikų valdymo ir pasinaudojimo reikšmingomis galimybėmis metodai ir tų metodų veiksmingumas dalyje. 135 2024 Vis dėlto, nepaisant Bendrovėje taikomų aukštų kokybės ir maisto saugos standartų, pateikus į rinką nekokybiškus ir nesaugius produktus, kyla grėsmė sutrikdyti vartotojų sveikatą ir susidurti su finansinių kompensacijų išlaidomis vartotojams, kurie patyrė sveikatos sutrikdymus ar sužalojimus. Bendrovė taip pat patirtų finansinius nuostolius dėl produkto atšaukimo iš rinkos bei produktų sunaikinimo išlaidų. Tai padidintų Bendrovės veiklos sąnaudas ir sumažintų pelningumą. Nesaugūs ir nekokybiški produktai taip pat gali pakenkti Bendrovės įvaizdžiui, sumažinti vartotojų pasitikėjimą ir gali grėsti klientų dalies praradimas. Tai gali neigiamai paveikti Bendrovės gaunamas pajamas ir sumažinti pelningumą. AB „Pieno žvaigždės“ nustatytas poveikis ir rizika yra susiję su visais įmonės produktus perkančiais vartotojais, nepriklausomai nuo to, kuriai specifinei grupei jie priklauso. S4 Vartotojai ir galutiniai naudotojai Reikšmingas poveikis, rizikos ir galimybės Vieta vertės grandinėje Laikotarpis Pradinė grandinė Savos operacijos Galutinė grandinė Trumpalaikis Vidutinis Ilgalaikis Produktų sauga ir kokybė Esamas teigiamas poveikis ● ● ● ● Produktų sauga ir kokybė Rizika ● ● ● ● S4-1 Su vartotojais ir galutiniais naudotojais susijusi politika AB „Pieno žvaigždės“ kokybės, maisto saugos ir aplinkos apsaugos politikos svarbiausias prioritetas – tiekti saugius, maistingus, aukštos kokybės produktus, atitinkančius vartotojų poreikius. Pagrindiniai politikos elementai: 1. Naudoti pažangiausias gamybos technologijas, darbų organizavimą ir logistikos sprendimus, užtikrinančius aukščiausią produkcijos kokybę, autentiškumą, higienos lygį ir saugą, vykdyti produktų gamybą atitinkant klientų poreikius pagal IFS, BRC GS, FSSC 22000, Halal, Kosher, ekologiškumo; 2. Užtikrinti, kad 100% produkcijos atitiktų įmonės kokybės ir maisto saugos standartus. Įmonės kokybės standartuose produkto saugos rodikliams taikyti ne mažiau kaip 30% griežtesnes tikslines ribas nei reglamentuota teisės aktuose ir / ar normatyviniuose dokumentuose; 3. Palaikyti ir nuolat gerinti maisto saugos kultūrą, maisto saugos standartus, kokybės vadybos bei aplinkos apsaugos vadybos sistemas; 4. Tausoti aplinką, taikyti prioritetą ne tik įmonėje, bet visos ciklo metu aplinką neteršiančioms technologijoms; 5. Pateikti vartotojų lūkesčius atitinkantį galutinį gaminį mažiausių kaštų principu. 136 2024 Politika yra taikoma visiems Bendrovės valdomiems objektams, gamybiniams filialams Kaune, Mažeikiuose, Panevėžyje ir Pasvalyje bei logistiniuose centruose Vilniuje ir Klaipėdoje, ir šiuose objektuose dirbantiems darbuotojams, kurie yra kiekvienais metais periodiškai supažindinami su politikos turiniu ir susijusiais integruotais kokybės valdymo procesais. Bendrovės vadovybė yra atsakinga už politikos įgyvendinimą. Lietuvos maisto gamybos sektorių griežtai prižiūri Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT), kuri užtikrina atitiktį reguliavimo reikalavimams bei yra pavesta reaguoti į vartotojų pateiktus skundus. Bendrovėje, taip pat, kiekvienais metais yra atliekami nepriklausomų auditorių tikrinimai, įrodantys atitiktį Pasaulinės maisto saugos inciatyvos pripažintuose standartuose nustatytiems kriterijams. Taip, įmonė užtikrina, savo reikšmingo poveikio palaikymą ir rizikos valdymą. Politika sukurta remiantis vidinių suinteresuotųjų subjektų konsultacijomis, siekiant valdyti poveikį ir riziką visiems vartotojams ir galutiniams naudotojams. Politika yra viešai paskelbta Bendrovės interneto svetainėje, todėl yra prieinama visoms suinteresuotoms šalims, neišskiriant konkrečių vartotojų ar galutinių naudotojų grupių. S4-2 Vartotojų ir galutinių naudotojų įtraukimo sprendžiant klausimus dėl poveikio procesai Bendrovei yra labai svarbus vartotojų lūkesčių patenkinimas, todėl siekiame užtikrinti sklandų bendravimą ir operatyvų skundų sprendimą. Suprantame, kad neigiama vartotojų patirtis gali paveikti mūsų prekės ženklo reputaciją, todėl suteikiame įvairias galimybes išsakyti pastebėjimus ar kelti klausimus dėl mūsų produktų. Pagrindinis kanalas vartotojams tiesiogiai išreikšti susirūpinimą, nuomones ir lūkesčius yra AB „Pieno žvaigždės“ kokybės linija. Mūsų produktų pakuotėse yra aiškiai nurodyti kontaktiniai duomenys – telefono numeris, el. pašto adresas ir produkto gamybos vietos fizinis adresas, kad vartotojai lengvai galėtų su mumis susisiekti. Bendrovės interneto svetainėje taip pat yra pateikiami kontaktai patogiam vartotojų susisiekimui su įmone. Vartotojų pranešimai yra reguliariai fiksuojami kokybės linijoje ir yra nagrinėjami vadovybės atstovų kokybei, priklausančių aukščiausiems filialų valdymo organams, atskiruose Bendrovės filialuose, o jų valdymas vykdomas per centralizuotą duomenų bazę, užtikrinant veiksmingą stebėseną ir sprendimų priėmimą. Pagal nustatytą procedūrą, paskirti atsakingi asmenys turi tiesiogiai susisiekti el. paštu ar skambučiu su pranešimą pateikusiu vartotoju ir atsakyti į visus kilusius klausimus. Tik gavus žodinį ar raštinį vartotojo patvirtinimą, pranešimas yra užregistruojamas kaip išspręstas ir vertina galimas gerinimo priemones. Vartotojai, taip pat, gali pateikti išreikšti savo susirūpinimą per nacionalines institucijas, tokias kaip VMVT, vartotojų teisių tarnybą ar sveikatos apsaugos ministerijos įgaliotinius. Įmonės įtraukimo ir neigiamo poveikio ištaisymo procesai suteikia galimybę operatyviai išnagrinėti gautą informaciją ir greitai priimti individualius sprendimus, ypač skirtus valdyti identifikuotoms rizikoms. Tolimesnis pranešimų vertinimas padeda Bendrovės specialistams atsižvelgti į vartotojų išreikštus pastebėjimus ar lūkesčius ir tobulinti savo produktus. Bendrovės klientų įtraukčiai didinti yra naudojami įvairūs kanalai, tokie kaip, el. paštas, skambučiai, virtualūs ar tiesioginiai susitikimai ir pan. Verslo klientai turi galimybę tiesiogiai ir nuolat bendrauti su įmonės priskirtais vadovais, kurie, esant poreikiui, nagrinėja individualius poreikius, lūkesčius ar incidentus, pasitelkiant kitus Bendrovės vidinius ekspertus. Išsamus klientų ir vartotojų informuotumo apie šiuos kanalus ir pasitikėjimo jais veiksmingumo vertinimas nebuvo atliktas. Bendrovei pateikiami pranešimai per kokybės liniją yra tvarkomi vadovaujantis AB „Pieno žvaigždės“ privatumo politika, kuri užtikrina vartotojų apsaugą nuo atsakomųjų veiksmų. 137 2024 S4-3 Neigiamo poveikio ištaisymo procesai ir kanalai, kuriais vartotojai ir (arba) galutiniai naudotojai gali išreikšti susirūpinimą Vartotojai ir (arba) galutiniai naudotojai gali išreikšti susirūpinimą ir poreikius per AB „Pieno žvaigždės“ kokybės liniją, kuri yra plačiau aprašyta S4-2 dalyje. S4-4 Veiksmai, kurių imamasi dėl reikšmingo poveikio vartotojams ir galutiniams naudotojams, su vartotojais ir galutiniais naudotojais susijusių reikšmingų rizikų valdymo ir pasinaudojimo reikšmingomis galimybėmis metodai ir tų metodų veiksmingumas Pagrindinis AB „Pieno žvaigždės“ tikslas yra užtikrinti aukščiausią gaminamos produkcijos kokybę, autentiškumą, higienos lygį ir saugą. Visi mūsų gamybos padaliniai yra sertifikuoti pagal Pasaulinės maisto saugos iniciatyvos (GFSI) standartus, kuriuos tikrina nepriklausomi trečiųjų šalių auditoriai. Bendrovės filialas „Kauno pienas“ turi BRC (Global Standard For Food Safety) ir IFS Food (International Featured Standards for Food) sertifikatus, tuo tarpu filialai „Mažeikių pieninė“, „Panevėžio pienas“ ir „Pasvalio sūrinė“ – IFS Food bei FSSC 22000 sertifikatus. Šių sertifikatų turėjimas leidžia užtikrinti vartotojų pasitikėjimą visame pasaulyje dėl aukštų reikalavimų gaminamų produktų kokybei ir saugai. Kiekvienais metais nepriklausomi auditoriai tikrina maisto saugos ir kokybės standartų reikalavimų veiksmingumą ir nuo sertifikatų gavimo pradžios Bendrovės filialai nuosekliai išlaiko atitiktį nustatytiems kriterijams, užtikrindami aukščiausią gamybos procesų ir produktų saugos lygį. Bendrovėje pagaminami produktai nėra išleidžiami į rinką, jei kyla bent menkiausių abejonių dėl jų saugos – produktų saugos rodikliams yra taikomos ne me mažesnės kaip 30 % griežtesnės tikslinės ribos nei yra reglamentuota teisės norminiuose aktuose. Rodikliai yra griežtai kontroliuojami Bendrovės vidaus laboratorijos specialistų bei akredituotose nepriklausomose išorės laboratorijose. Bendrovės laboratorijų darbo preciziškumą atspindi dalyvavimas palyginamuosiuose testuose pagal nustatytus kriterijus. Jei būtų gaunama bet kokių indikacijų apie maisto saugos riziką – produktai būtų nedelsiant atšaukiami pagal patvirtintą procedūrą. Kiekvienais metais bendrovės specialistai rengia treniruotes, imituojamos situacijos dėl potencialiai nesaugių gaminių – stebimas sukurtos sistemos efektyvumas, nuolat ieškoma situacijos gerinimo galimybių. Be to, nustatant griežtesnius saugos rodiklius, siekiama išvengti rizikų, galinčių atsirasti vertės grandinės galutinėje grandyje (transportuojant ir platinant produktus). Taip pat kontroliuojančios institucijos akcinę bendrovę tikrina ir pagal nepraneštos inspekcijos protokolą. Visi atliekami veiksmai yra orientuoti į vertės grandinės galutinę grandį, ypač vartotojus ir yra taikomi visai Bendrovės gaminamai produkcijai. Ataskaitiniais metais Bendrovė papildomai investavo į rentgeno patikros sistemas trijose produktų gamybos linijose filialuose „Panevėžio pienas ir „Mažeikių pieninė“. Šios sistemos padės sumažinti kylančią riziką dėl galimo produktų užteršimo pašaliniais komponentais ir pagerinti Bendrovės maisto saugos ir kokybės veiksmingumą. Veiksmingumo efektyvumas yra stebimas, analizuojant produktų atšaukimą iš rinkos. Šiuo metu AB „Pieno žvaigždės“ nėra nustačiusi veiksmų plano, kadangi įgyvendinami procesai užtikrina efektyvų poveikio ir rizikų valdymą. S4-5 Uždaviniai, susiję su reikšmingo neigiamo poveikio valdymu, teigiamo poveikio didinimu ir reikšmingų rizikų ir galimybių valdymu 2024 m. AB „Pieno žvaigždės“ išsikėlė uždavinį, užtikrinti nulinį produktų atšaukimo iš rinkos skaičių. Tai siejasi su Bendrovės priimtos politikos 2-u tikslu - kad 100% produkcijos atitiktų įmonės kokybės ir maisto saugos standartus. Nustatytas uždavinys neturi įgyvendinimo laikotarpio ir apima visą įmonėje parduodamą 138 2024 produkciją, nepriklausomai nuo geografinių ribų ir paveikia Bendrovės klientus bei galutinius naudotojus. AB „Pieno žvaigždės“, nustatydama uždavinius, stebėdama, kaip jie yra įgyvendinami, ar nustatydama įgytą patirtį ar patobulinimus, tiesiogiai neįtraukia klientų ir galutinių naudotojų į šį procesą. Visi su produktų sauga ir kokybe susiję incidentai yra sprendžiami nedelsiant, siekiant užtikrinti vartotojų saugumą ir teisinę atitiktį. Gautas skundas yra registruojamas Bendrovės kokybės linijoje ir informacija iš karto yra perduodama Bendrovės valdybai. Produkcija yra atšaukiama iš rinkos pagal standartizuotą ir išsamiai apibrėžtą procesą, kuris yra kiekvienais metais peržiūrimas ir imituojamas pagal IFS, BRC, ir FSSC 22000 standartuose apibrėžtus reikalavimus, siekiant užtikrinti proceso efektyvumą. Procesas yra taikomas visoje vertės grandinės galutinėje grandyje. 2024-ais metais nebuvo fiksuota atšaukimo iš rinkos atvejų. 139 2024 Valdysena 140 2024 Verslo etika AB „Pieno žvaigždės“ kaip vienai didžiausių ir moderniausių pieno perdirbimo bendrovių Lietuvoje ir Baltijos šalyse verslo etika yra esminis aspektas siekiant būti pieno produktų gamybos lydere ir įgyvendinti savo strategiją. Tai atsakomybė, kurią Bendrovė skatina visoje savo vertės grandinėje ir tikisi, kad darbuotojai, tiekėjai, verslo partneriai ir išoriniai investicijų valdytojai laikosi šių principų. Bendrovės verslo etikos kodekse nustatyti pagrindiniai veiklos principai, kuriais grindžiamas verslas ir kuriais Bendrovės darbuotojai vadovaujasi, kurdami ir palaikydami ryšius su klientais, tiekėjais, partneriais, valstybinėmis institucijomis, taip pat bendraudami tarpusavyje. Verslo etikos kodeksas apibūdina lūkesčius ir gaires, taikomas visiems darbuotojams. Kodeksas apima tokias temas kaip pagarba žmogaus teisėms ir laisvėms, saugios darbo sąlygos ir aplinkos apsauga, sąžiningumas ir skaidrumas, atlygis už darbą, interesų konfliktų vengimas, konfidencialumas. GOV-1 Administracinių, valdymo ir priežiūros organų vaidmuo Valdyba yra atsakinga už įmonės verslo etikos kodeksą. Bendrovės vadovybė yra atsakinga už šio kodekso nuostatų įgyvendinimą ir veiksmų, neatitinkančių šio kodekso nuostatų, netoleravimą. Ekspertinės valdymo organų žinios plačiau aptariamos ESRS 2 GOV-1 dalyje. IRO-1 Reikšmingo poveikio, rizikų ir galimybių nustatymo ir vertinimo procesų aprašymas Dvejopo reikšmingumo vertinimas atliktas vadovaujantis 1 ETAS reikalavimais ir EFRAG dvejopo reikšmingumo vertinimo gairėmis. Procesas yra grindžiamas principais, išdėstytais 1 ETAS 3 skyriuje bei 1 ETAS TR 16 str. Nustatant su verslo etika susijusį poveikį, rizikas ir galimybes buvo konsultuojamasi su AB „Pieno žvaigždės“ vidaus specialistais ir išorės ekspertais. Vertinimo metu išanalizuotos Bendrovės veiklos vietos ir verslo procesai, siekiant nustatyti tiek pačios įmonės, tiek visos vertės grandinės – nuo pradinės iki galutinės grandies – poveikį, rizikas ir galimybes. Analizei atlikti naudota viešai prieinama informacija apie sektorių, įskaitant duomenis iš nacionalinių ir tarptautinių institucijų bei sektoriaus tendencijas. Viešai prieinami duomenys buvo vertinami kaip pakankami su verslo etika susijusių rizikų ir galimybių nustatymui. Dvejopo reikšmingumo vertinime nustatytas šis su verslo etika susijęs reikšmingas poveikis: Gyvūnų gerovė. AB „Pieno žvaigždės“ priklauso nuo gyvūninės kilmės produktų, ypač pieno, nes tai yra pagrindinė Bendrovės žaliava. Bendrovė neužtikrina gyvūnų gerovės standartų visoje savo tiekimo grandinėje, nes neturi patvirtinto tiekėjų etikos kodekso ir neatlieka tiekėjų patikrinimų. Jei tiekimo grandinėje nesilaikoma gyvūnų gerovės standartų, kyla rizika, dėl įmonės reputacijos ir pardavimų. Be to, nesilaikant gyvūnų gerovės užtikrinimo reikalavimų, gali kilti gyvūnų sveikatos problemų, dėl kurių gali pablogėti pieno kokybė, gyvūnams gali reikėti medikamentų, tai gali daryti įtaką gaminamų produktų kokybei. Bendrovė šiuo metu neturi oficialaus tiekėjų etikos kodekso, apimančio gyvūnų gerovės standartus ir neatlieka tiekėjų patikrinimų, tačiau siekia tobulinti savo tiekimo grandinės valdymą ir užtikrinti, kad partneriai atitiktų aukštus etikos standartus bei būtų laikomasi nacionalinių bei tarptautinių gyvūnų gerovę reglamentuojančių teisės aktų nuostatų. AB „Pieno žvaigždės“ 2024-ais metais pirmą kartą atliko dvejopo 141 2024 reikšmingumo vertinimą, kurio metu identifikavo reikšmingą poveikį gyvūnų gerovei. Bendrovės reikšmingiausi tiekėjai yra Europos Sąjungoje, todėl privalo laikytis nustatytų teisinių reguliavimų. Vis dėlto, Bendrovė pripažįsta, kad tiekėjų etikos kodeksas, kuriame būtų įtraukti aiškūs gyvūnų gerovės kriterijai, būtų svarbus žingsnis, siekiant užtikrinti nuoseklius ir atsakingus sprendimus visoje tiekimo grandinėje. Tai ne tik suteiktų įmonei didesnį kontrolės lygį, bet ir padėtų partneriams geriau suprasti ir įgyvendinti gyvūnų gerovės principus. Įmonėje yra gaminama ekologiškų produktų linija, kuri patvirtina, kad gamyboje naudojamos žaliavos atitinka ekologiškos gamybos standartus. Pagal nustatytus ekologinės gamybos reikalavimus, visi perkami organiniai ingredientai privalo turėti atitikimą turinčius sertifikatus, išduotus licencijuotos įmonės. Ekologiškas žaliavinis pienas perkamas tik iš sertifikuotų ekologinių ūkių, kuriuose laikomasi ES Reglamento, kuriuo nustatomos taisyklės dėl ekologinės gamybos ir ekologiškų produktų ženklinimo. Reglamento principai apibrėžia, kad ekologinė gamyba turi išlaikyti augalų ir gyvūnų sveikatą bei palaikyti aukštą gyvūnų gerovės lygį. Gamintojai siekdami išvengti neigiamo poveikio aplinkai ir gyvūnų sveikatai bei gerovei taip pat imasi priemonių, kad prisidėtų prie didelės gyvūnų gerovės ir netoksiškos aplinkos. G1 Verslo etika Reikšmingas poveikis, rizikos ir galimybės Vieta vertės grandinėje Laikotarpis Pradinė grandinė Savos operacijos Galutinė grandinė Trumpalaikis Vidutinis Ilgalaikis Gyvūnų gerovė Esamas neigiamas poveikis ● ● ● ● G1-1 Verslo etikos politika ir įmonės kultūra AB „Pieno žvaigždės“ verslo etikos politika pagrįsta įmonės vertybėmis, Bendrovės verslo etikos kodeksu taip pat specifinėmis politikomis (privatumo politika, Pranešėjų apsaugos politika), kurios apima kovą su korupcija, duomenų apsaugą, IT saugumą, kokybės, maisto saugos ir aplinkos apsaugos principus. Šios politikos padeda mūsų darbuotojams ir tiekėjams priimti sprendimus, atitinkančius etikos standartus. Vadovaujantis šiuo požiūriu įmonė siekia užtikrinti, kad visas verslas būtų vykdomas sąžiningai, etiškai ir socialiai atsakingai visoje vertės grandinėje. Bendrovės verslo etikos kodeksas nustato svarbiausias vertybes ir elgesio gaires, kurios formuoja teigiamą įmonės kultūrą. Tai užtikrina atsakingą, skaidrų ir sąžiningą elgesį tiek viduje, tiek su išoriniais partneriais, prisidedant prie teigiamo įmonės įvaizdžio ir tvarumo. Svarbiausios gairės, tokios kaip pagarba žmogaus teisėms, detaliai nurodo įmonės įsipareigojimus verslo praktikoms, tokioms kaip įvairovė ir sąžininga konkurencija. Rinkoje Bendrovė konkuruoja tik laikydamasi teisės aktuose nustatytų reikalavimų, nedalyvauja draudžiamoje, prieš konkurenciją nukreiptoje veikloje. Bendrovė moka valstybės nustatytus 142 2024 mokesčius, skaidriai atsiskaito su darbuotojais bei skatina kitus rinkos dalyvius taip pat veikti skaidriai ir laikytis verslo etikos principų. Bendrovė bendradarbiauja su valstybinėmis institucijomis ir teikia joms informaciją, laikydamasi teisės aktų reikalavimų. Be to, užtikrina minimalias socialinės apsaugos priemones pagal EBPO rekomendacijos daugiašalėms įmonėms ir JT verslo ir žmogaus teisių pagrindinius principus ir nedaro nei neigiamo nei teigiamo poveikio. Siekiant užtikrinti verslo etikos veiksmingumą, pranešimus apie šio kodekso pažeidimus, taip pat klausimus, susijusius su šiuo verslo etikos kodeksu, bendrovės darbuotojai gali pateikti savo tiesioginiam vadovui, personalo skyriui, Bendrovės vadovams, ar įmesti į specialias anonimines dėžutes, esančias Bendrovės gamybiniuose filialuose. Bendrovės vadovybė yra atsakinga už šio kodekso nuostatų įgyvendinimą ir veiksmų, neatitinkančių šio kodekso nuostatų, netoleravimą. Esant poreikiui, kodeksas peržiūrimas ir atnaujinamas atsižvelgiant į atitinkamus teisės aktų pokyčius. Verslo etikos kodeksas yra viešai prieinamas Bendrovės interneto svetainėje. Su nuostatomis gali susipažinti Bendrovės klientai, tiekėjai, partneriai, kreditoriai bei kiti asmenys. Pranešėjų apsauga Įmonė užtikrina pranešėjų apsaugą per savo pranešimo kanalus internete ir Bendrovės patalpose, taip pat kokybės liniją. AB „Pieno Žvaigždės“ turi pranešimo apie pažeidimus kanalą, kuris leidžia asmenims, tokiems kaip darbuotojai, vadovai, klientai, tiekėjai ir verslo partneriai, pranešti apie bet kokius finansinius ar teisėtus pažeidimus. Kanalas pasiekiamas Bendrovės svetainėje (https://pienozvaigzdes.lt/lt/content/23- praneseju-apsauga), ir visi pranešti klausimai yra peržiūrimi ir vertinami paskirto kompetentingo asmens. Įmonė yra pasitvirtinusi Pažeidimų teikimo ir nagrinėjimo tvarką ir pažeidimo pateikimo formą. 143 2024 Priedai IRO-2 ETAS atskleidimo reikalavimai, įtraukti į įmonės tvarumo ataskaitą Atskleidimo reikalavimų sąrašas Puslapis 2 ETAS Bendroji atskleistina informacija BP-1 Bendras tvarumo ataskaitos rengimo pagrindas 78 BP-2 Su ypatingomis aplinkybėmis susijusios informacijos atskleidimas 78 GOV-1 Administracinių, valdymo ir priežiūros organų vaidmuo 78 GOV-2 Įmonės administraciniams, valdymo ir priežiūros organams teikiama informacija ir jų sprendžiami tvarumo klausimai 79 GOV-3 Su tvarumu susijusių veiklos rezultatų integravimas į paskatų sistemas 79 GOV-4 Pareiškimas dėl tvarumo išsamaus patikrinimo 79 GOV-5 Tvarumo atskaitomybės rizikos valdymas ir vidaus kontrolė 80 SBM-1 Strategija, verslo modelis ir vertės grandinė 80 SBM-2 Suinteresuotųjų subjektų interesai ir nuomonės 82 SBM-3 Reikšmingas poveikis, rizikos ir galimybės bei jų sąveika su strategija ir verslo modeliu 84 IRO-1 Reikšmingo poveikio, rizikų ir galimybių nustatymo ir vertinimo proceso aprašymas 89 IRO-2 ETAS atskleidimo reikalavimai, įtraukti į įmonės tvarumo ataskaitą 91 E1 – Klimato kaita 2 ETAS GOV-3 Su tvarumu susijusių veiklos rezultatų integravimas į paskatų sistemas 102 E1-1 Pertvarkos planas klimato kaitai švelninti 102 2 ETAS SBM-3 Reikšmingas poveikis, rizikos ir galimybės bei jų sąveika su strategija verslo modeliu 102 2 ETAS IRO-1 Reikšmingas su klimatu susijusio poveikio, rizikų ir galimybių nustatymo ir vertinimo procesų aprašymas 102 E1-2 Su klimato kaitos švelninimu ir prisitaikymu prie jos susijusi politika 103 E1-3 Su klimato kaitos politika susiję veiksmai ir ištekliai 104 E1-4 Su klimato kaitos švelninimu ir prisitaikymu prie jos susiję uždaviniai 105 E1-5 Energijos suvartojimas ir jos rūšių derinys 105 E1-6 Bendri 1,2 ir 3 lygių išmesti ŠESD kiekiai ir visas išmestas ŠESD kiekis 106 E1-7 ŠESD absorbavimas ir ŠESD kiekio mažinimo projektai, finansuojami anglies dioksido kreditais 108 E1-8 Anglies dioksido įsikainojimas 108 E1-9 Numatomas finansinis reikšmingų su klimatu susijusių fizinių ir pertvarkos rizikų ir potencialių galimybių poveikis 108 E2 - Tarša IRO-1 Reikšmingo su tarša susijusio poveikio, rizikų ir galimybių nustatymo ir vertinimo procesų aprašymas 109 E2-1 Su tarša susijusi politika 110 E2-2 Su tarša susiję veiksmai ir ištekliai 110 E2-3 Su tarša susiję uždaviniai 111 E2-4 Oro, vandens ir dirvožemio tarša 111 E2-5 Susirūpinimą keliančios medžiagos ir labai didelį susirūpinimą keliančios medžiagos 111 144 2024 E4 – Biologinė įvairovė ir ekosistemos E4-1 Pertvarkos planas ir atsižvelgimas į biologinę įvairovę ir ekosistemas strategijoje ir verslo modelyje 112 SBM-3 Reikšmingas poveikis, rizikos ir galimybės bei jų sąveika su strategija ir verslo modeliu 112 IRO-1 Reikšmingo su biologine įvairove ir ekosistemomis susijusio poveikio, rizikų ir galimybių nustatymo ir vertinimo procesų aprašymas 112 E4-2 Su biologine įvairove ir ekosistemomis susijusi politika 113 E4-3 Su biologine įvairove ir ekosistemomis susiję veiksmai ir ištekliai 114 E4-4 Su biologine įvairove ir ekosistemomis susiję uždaviniai 114 E4-5 Su biologinės įvairovės ir ekosistemų pokyčiais susiję poveikio rodikliai 114 E4-6 Numatomas reikšmingų su biologine įvairove ir ekosistemomis susijusių rizikų ir galimybių finansinis poveikis 114 E5 – Išteklių naudojimas ir žiedinė ekonomika IRO-1 Reikšmingo su išteklių naudojimu ir žiedine ekonomika susijusio poveikio, rizikų ir galimybių nustatymo ir vertinimo procesų aprašymas 115 E5-1 Su išteklių naudojimu ir žiedine ekonomika susijusi politika 117 E5-2 Su išteklių naudojimu ir žiedine ekonomika susiję veiksmai ir ištekliai 117 E5-3 Su išteklių naudojimu ir žiedine ekonomika susiję uždaviniai 117 E5-4 Išteklių įvediniai 117 E5-5 Išteklių išvediniai 118 E5-6 Numatomas su išteklių naudojimu ir žiedine ekonomika susijusių reikšmingų rizikų ir galimybių finansinis poveikis 119 S1 – Sava darbo jėga SBM-3 Reikšmingas poveikis, rizikos ir galimybės bei jų sąveika su strategija ir verslo modeliu 121 S1-1 Su sava darbo jėga susijusi politika 122 S1-2 Savos darbo jėgos ir darbuotojų atstovų įtraukimo sprendžiant klausimus dėl poveikio procesai 124 S1-3 Neigiamo poveikio ištaisymo procesai ir kanalai, kuriais sava darbo jėga gali išreikšti susirūpinimą 125 S1-4 Veiksmai, kurių imamasi dėl reikšmingo poveikio savai darbo jėgai, su sava darbo jėga susijusių reikšmingų rizikų valdymo ir pasinaudojimo reikšmingomis galimybėmis metodai ir tų veiksmų veiksmingumas 126 S1-5 Uždaviniai, susiję su reikšmingo neigiamo poveikio valdymu, teigiamo poveikio didinimu ir reikšmingų rizikų ir galimybių valdymu 127 S1-6 Įmonės samdomųjų darbuotųjų savybės 128 S1-10 Deramas darbo užmokestis 128 S1-11 Socialinė apsauga 129 S1-14 Sveikatos ir saugos rodikliai 129 S1-17 Incidentai, skundai ir stiprus poveikis žmogaus teisėms 129 S2 – Vertės grandinės darbuotojai SBM-3 Reikšmingas poveikis, rizikos ir galimybės bei jų sąveika su strategija ir verslo modeliu 131 S2-1 Su vertės grandinės darbuotojais susijusi politika 132 S2-2 Vertės grandinės darbuotojų įtraukimo sprendžiant klausimus dėl poveikio procesai 132 S2-3 Neigiamo poveikio ištaisymo procesai ir kanalai, kuriais vertės grandinės darbuotojai gali išreikšti susirūpinimą 132 145 2024 S2-4 Veiksmai, kurių imamasi dėl reikšmingo poveikio vertės grandinės darbuotojams, su vertės grandinės darbuotojais susijusių reikšmingų rizikų valdymo ir pasinaudojimo reikšmingomis galimybėmis metodai ir tų metodų veiksmingumas 133 S2-5 Uždaviniai susiję su reikšmingo neigiamo poveikio valdymu, teigiamo poveikio didinimu ir reikšmingų rizikų ir galimybių valdymu 133 S4 – Vartotojai ir galutiniai naudotojai SBM-3 Reikšmingas poveikis, rizikos ir galimybės bei jų sąveika su strategija ir verslo modeliu 134 S4-1 Su vartotojais ir galutiniais naudotojais susijusi politika 135 S4-2 Vartotojų ir galutinių naudotojų įtraukimo sprendžiant klausimus dėl poveikio procesai 136 S4-3 Neigiamo poveikio ištaisymo procesai ir kanalai, kuriais vartotojai ir (arba) galutiniai naudotojai gali išreikšti susirūpinimą 137 S4-4 Veiksmai, kurių imamasi dėl reikšmingo poveikio vartotojams ir galutiniams naudotojams, su vartotojais ir galutiniais naudotojais susijusių reikšmingų rizikų valdymo ir pasinaudojimo reikšmingomis galimybėmis metodai ir tų metodų veiksmingumas 137 S4-5 Uždaviniai, susiję su reikšmingo neigiamo poveikio valdymu, teigiamo poveikio didinimu ir reikšmingų rizikų ir galimybių valdymu 137 G1 – Verslo etika GOV-1 Administracinių, valdymo ir priežiūros organų vaidmuo 140 IRO-1 Reikšmingo poveikio, rizikų ir galimybių nustatymo ir vertinimo procesų aprašymas 140 G1-1 Verslo etikos politika ir įmonės kultūra 141 146 2024 2 ETAS IRO-2 EU Duomenų punktų sąrašas Atskleidimo reikalavimas ir susijęs duomenų vienetas Nuoroda į TFAIR Nuoroda į 3 ramstį Nuoroda į Lyginamųjų indeksų reglamentą Nuoroda į ES klimato teisės aktą Reikšminga / nereikšminga Puslapis 2 ETAS GOV-1 Lyčių pusiausvyra valdyboje 21 straipsnio d punktas 1 priedo 1 lentelės 13 rodiklis Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2020/1816 II priedas Reikšminga 78 2 ETAS GOV-1 Nepriklausomų valdybos narių dalis procentais 21 straipsnio e punktas Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2020/1816 II priedas Reikšminga 78 2 ETAS GOV-4 Pareiškimas dėl išsamaus patikrinimo 30 straipsnis 1 priedo 3 lentelės 10 rodiklis Reikšminga 79 2 ETAS SBM-1 Dalyvavimas veikloje, susijusioje su iškastiniu kuru 40 straipsnio d punkto i papunktis 1 priedo 1 lentelės 4 rodiklis Reglamento (ES) Nr. 575/2013 449a straipsnis; Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2022/2453 ( 6 ) 1 lentelė: Kokybinė informacija apie aplinkosauginę riziką ir 2 lentelė: Kokybinė informacija apie socialinę riziką Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2020/1816 II priedas Nereikšminga 2 ETAS SBM-1 Dalyvavimas veikloje, susijusioje su cheminių medžiagų gamyba 40 straipsnio d punkto ii papunktis 1 priedo 2 lentelės 9 rodiklis Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2020/1816 II priedas Nereikšminga 2 ETAS SBM-1 Dalyvavimas veikloje, susijusioje su prieštaringai vertinamais ginklais 40 straipsnio d punkto iii papunktis 1 priedo 1 lentelės 14 rodiklis Deleguotojo reglamento (ES) 2020/1818 (7) 12 straipsnio 1 dalis, Deleguotojo reglamento (ES) 2020/1816 II priedas Nereikšminga 2 ETAS SBM-1 Dalyvavimas veikloje, susijusioje su tabako gamyba ir auginimu 40 straipsnio d punkto iv papunktis Deleguotojo reglamento (ES) 2020/1818 12 straipsnio 1 dalis, Nereikšminga 147 2024 Deleguotojo reglamento (ES) 2020/1816 II priedas E1-1 ETAS Perėjimo prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos iki 2050 m. planas 14 straipsnis Reglamento (ES) 2021/1119 2 straipsnio 1 dalis Nereikšminga E1-1 ETAS Įmonės, kurioms netaikomi su Paryžiaus susitarimu suderinti lyginamieji indeksai 16 straipsnio g punktas 449a straipsnis Reglamentas (ES) Nr. 575/2013; Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2022/2453 1 šablonas: Bankinė knyga. Galimos su klimato kaita susijusios pertvarkos rizikos rodikliai. Pozicijų kredito kokybė pagal sektorius, išmetamųjų teršalų kiekį ir likutinį terminą Deleguotojo reglamento (ES) 2020/1818 12 straipsnio 1 dalies d–g punktai ir 12 straipsnio 2 dalis Nereikšminga E1-4 ETAS Išmetamo ŠESD kiekio mažinimo uždaviniai 34 straipsnis 1 priedo 2 lentelės 4 rodiklis 449a straipsnis Reglamentas (ES) Nr. 575/2013; Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2022/2453 3 šablonas: Bankinė knyga. Galimos su klimato kaita susijusios pertvarkos rizikos rodikliai. Suderinimo parametrai Deleguotojo reglamento (ES) 2020/1818 6 straipsnis Nereikšminga E1-5 ETAS Iškastinių išteklių energijos suvartojimas, suskirstytas pagal šaltinius (tik didelį poveikį klimatui darantiems sektoriams) 38 straipsnis 1 priedo 1 lentelės 5 rodiklis ir 2 lentelės 5 rodiklis Reikšminga 105 E1-5 ETAS Energijos suvartojimas ir rūšių derinys 37 straipsnis 1 priedo 1 lentelės 5 rodiklis Reikšminga 105 E1-5 ETAS Su didelį poveikį klimatui darančių sektorių veikla susijęs energijos suvartojimo intensyvumas 40–43 straipsniai 1 priedo 1 lentelės 6 rodiklis Reikšminga 105 148 2024 E1-6 ETAS Bendri 1, 2 ir 3 lygių ir visas išmestas ŠESD kiekis 44 straipsnis 1 priedo 1 lentelės 1 ir 2 rodikliai 449a straipsnis; Reglamentas (ES) Nr. 575/2013; Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2022/2453 1 šablonas: Bankinė knyga. Galimos su klimato kaita susijusios pertvarkos rizikos rodikliai. Pozicijų kredito kokybė pagal sektorius, išmetamųjų teršalų kiekį ir likutinį terminą Deleguotojo reglamento (ES) 2020/1818 5 straipsnio 1 dalis, 6 straipsnis ir 8 straipsnio 1 dalis Reikšminga 106 E1-6 ETAS Viso išmesto ŠESD kiekio energijos suvartojimo intensyvumas 53–55 straipsniai 1 priedo 1 lentelės 3 rodiklis Reglamento (ES) Nr. 575/2013 449a straipsnis; Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2022/2453 3 šablonas: Bankinė knyga. Galimos su klimato kaita susijusios pertvarkos rizikos rodikliai. Suderinimo parametrai Deleguotojo reglamento (ES) 2020/1818 8 straipsnio 1 dalis Reikšminga 108 E1-7 ETAS ŠESD absorbavimas ir anglies dioksido kreditai 56 straipsnis Reglamento (ES) 2021/1119 2 straipsnio 1 dalis Nereikšminga E1-9 ETAS Lyginamojo portfelio pozicija su klimatu susijusios fizinės rizikos atžvilgiu 66 straipsnis Deleguotojo reglamento (ES) 2020/1818 II priedas, Deleguotojo reglamento (ES) 2020/1816 II priedas Palaipsniui pradedamas taikyti atskleidimo reikalavimas E1-9 ETAS Piniginių sumų suskirstymas pagal ūmią ir lėtinę fizinę riziką, 66 straipsnio a punktas E1-9 ETAS Svarbaus turto, kuriam kyla reikšminga fizinė rizika, buvimo vietos nustatymas 66 straipsnio c punktas Reglamento (ES) Nr. 575/2013 449a straipsnis; Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2022/2453 46 ir 47 straipsniai; 5 šablonas. Bankinė knyga. Galimos su klimato kaita susijusios fizinės rizikos rodikliai. Su fizine rizika susijusios pozicijos. Palaipsniui pradedamas taikyti atskleidimo reikalavimas 149 2024 E1-9 ETAS Įmonės nekilnojamojo turto balansinės vertės suskirstymas pagal energijos vartojimo efektyvumo klases; 67 straipsnio c punktas Reglamento (ES) Nr. 575/2013 449a straipsnis; Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2022/2453 34 straipsnis; 2 šablonas. Bankinė knyga. Galimos su klimato kaita susijusios pertvarkos rizikos rodikliai. Paskolos, užtikrintos nekilnojamuoju turtu. Užtikrinimo priemonės energijos vartojimo efektyvumas Palaipsniui pradedamas taikyti atskleidimo reikalavimas E1-9 ETAS Portfelio pozicijos mastas su klimatu susijusių galimybių atžvilgiu 69 straipsnis Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2020/1818 II priedas Palaipsniui pradedamas taikyti atskleidimo reikalavimas E2-4 ETAS Kiekvieno į E-IPTR reglamento (Europos išleidžiamų ir perduodamų teršalų registro reglamento) II priedą įtraukto teršalo kiekis, išmestas į orą, vandenį ir dirvožemį, 28 straipsnis 1 priedo 1 lentelės 8 rodiklis, 1 priedo 2 lentelės 2 rodiklis, 1 priedo 2 lentelės 1 rodiklis, 1 priedo 2 lentelės 3 rodiklis Nereikšminga E3-1 ETAS Vandens ir jūrų ištekliai 9 straipsnis 1 priedo 2 lentelės 7 rodiklis Nereikšminga E3-1 ETAS Priimta politika 13 straipsnis 1 priedo 2 lentelės 8 rodiklis Nereikšminga E3-1 ETAS Tvarūs vandenynai ir jūros 14 straipsnis 1 priedo 2 lentelės 12 rodiklis Nereikšminga E3-4 ETAS Bendras apytakinio vandens ir pakartotinai panaudoto vandens kiekis 28 straipsnio c punktas 1 priedo 2 lentelės 6.2 rodiklis Nereikšminga E3-4 ETAS Bendras vandens suvartojimas (m3) pagal nuosavų operacijų grynąsias pajamas 29 straipsnis 1 priedo 2 lentelės 6,1 rodiklis Nereikšminga 150 2024 2 ETAS SBM 3 - E4 16 straipsnio a punkto i papunktis 1 priedo 1 lentelės 7 rodiklis Reikšminga 112 2 ETAS SBM 3 - E4 16 straipsnio b punktas 1 priedo 2 lentelės 10 rodiklis Nereikšminga ETAS SBM 3 - E4 16 straipsnio c punktas 1 priedo 2 lentelės 14 rodiklis Nereikšminga E4-2 ETAS Tvaraus žemės naudojimo ir (arba) žemės ūkio praktika ar politika 24 straipsnio b punktas 1 priedo 2 lentelės 11 rodiklis Reikšminga 113 E4-2 ETAS Tvaraus vandenynų ir (arba) jūrų naudojimo praktika ar politika 24 straipsnio c punktas 1 priedo 2 lentelės 12 rodiklis Nereikšminga E4-2 ETAS Politika, skirta miškų kirtimo klausimui spręsti 24 straipsnio d punktas 1 priedo 2 lentelės 15 rodiklis Reikšminga 113 E5-5 ETAS Neperdirbtos atliekos 37 straipsnio d punktas 1 priedo 2 lentelės 13 rodiklis Nereikšminga E5-5 ETAS Pavojingosios atliekos ir radioaktyviosios atliekos 39 straipsnis 1 priedo 1 lentelės 9 rodiklis Nereikšminga 2 ETAS - SBM3 - S1 Su priverčiamuoju darbu susijusių incidentų rizika 14 straipsnio f punktas I priedo 3 lentelės 13 rodiklis Nereikšminga 2 ETAS - SBM3 - S1 Su vaikų darbu susijusių incidentų rizika 14 straipsnio g punktas I priedo 3 lentelės 12 rodiklis Nereikšminga S1-1 ETAS Žmogaus teisių politikos įsipareigojimai 20 straipsnis I priedo 3 lentelės 9 rodiklis ir 1 lentelės 11 rodiklis Nereikšminga S1-1 ETAS Išsamaus patikrinimo politika, taikytina į pagrindines Tarptautinės darbo organizacijos konvencijas Nr. 1–8 įtrauktiems aspektams 21 straipsnis Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2020/1816 II priedas Reikšminga 122 S1-1 ETAS Prekybos žmonėmis prevencijos procesai ir priemonės 22 straipsnis I priedo 3 lentelės 11 rodiklis Nereikšminga 151 2024 S1-1 ETAS Nelaimingų atsitikimų darbe prevencijos politika arba valdymo sistema 23 straipsnis I priedo 3 lentelės 1 rodiklis Reikšminga 122 S1-3 ETAS Skundų teikimo ir (arba) skundų nagrinėjimo mechanizmas 32 straipsnio c punktas I priedo 3 lentelės 5 rodiklis Reikšminga 125 S1-14 ETAS Mirčių ir su darbu susijusių nelaimingų atsitikimų skaičius ir lygis 88 straipsnio b ir c punktai I priedo 3 lentelės 2 rodiklis Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2020/1816 II priedas Reikšminga 129 S1-14 ETAS Dėl sužalojimų, nelaimingų atsitikimų, žūčių ar ligų prarastų darbo dienų skaičius 88 straipsnio e punktas I priedo 3 lentelės 3 rodiklis Reikšminga 129 S1-16 ETAS Nekoreguotas moterų ir vyrų darbo užmokesčio skirtumas 97 straipsnio a punktas I priedo 1 lentelės 12 rodiklis Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2020/1816 II priedas Nereikšminga S1-16 ETAS Per didelis vykdomojo direktoriaus darbo užmokesčio koeficientas 97 straipsnio b punktas I priedo 3 lentelės 8 rodiklis Nereikšminga S1-17 ETAS Diskriminacijos atvejai 103 straipsnio a punktas I priedo 3 lentelės 7 rodiklis Reikšminga 129 S1-17 ETAS JT verslo ir žmogaus teisių pagrindinių principų ir EBPO rekomendacijų nesilaikymas 104 straipsnio a punktas I priedo 1 lentelės 10 rodiklis ir 3 lentelės 14 rodiklis Deleguotojo reglamento (ES) 2020/1816 II priedas, Deleguotojo reglamento (ES) 2020/1818 12 straipsnio 1 dalis Reikšminga 129 2 ETAS - SBM3 - S2 Didelė vaikų darbo arba priverčiamojo darbo rizika vertės grandinėje 11 straipsnio b punktas I priedo 3 lentelės 12 ir 13 rodikliai Nereikšminga S2-1 ETAS Žmogaus teisių politikos įsipareigojimai 17 straipsnis I priedo 3 lentelės 9 rodiklis ir 1 lentelės 11 rodiklis Nereikšminga 152 2024 S2-1 ETAS Su vertės grandinės darbuotojais susijusi politika 18 straipsnis 1 priedo 3 lentelės 11 ir 4 rodikliai Reikšminga 132 S2-1 ETAS JT verslo ir žmogaus teisių pagrindinių principų ir EBPO rekomendacijų nesilaikymas 19 straipsnis 1 priedo 1 lentelės 10 rodiklis Deleguotojo reglamento (ES) 2020/1816 II priedas, Deleguotojo reglamento (ES) 2020/1818 12 straipsnio 1 dalis Reikšminga 132 S2-1 ETAS Išsamaus patikrinimo politika, taikytina į pagrindines Tarptautinės darbo organizacijos konvencijas Nr. 1–8 įtrauktiems aspektams 19 straipsnis Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2020/1816 II priedas Reikšminga 132 S2-4 ETAS Problemos ir incidentai žmogaus teisių srityje, susiję su vertės grandinės pradine ir galutine grandimis 36 straipsnis 1 priedo 3 lentelės 14 rodiklis Nereikšminga S3-1 ETAS Žmogaus teisių politikos įsipareigojimai 16 straipsnis 1 priedo 3 lentelės 9 rodiklis ir 1 lentelės 11 rodiklis Nereikšminga S3-1 ETAS JT verslo ir žmogaus teisių pagrindinių principų, TDO principų arba EBPO rekomendacijų nesilaikymas 17 straipsnis 1 priedo 1 lentelės 10 rodiklis Deleguotojo reglamento (ES) 2020/1816 II priedas, Deleguotojo reglamento (ES) 2020/1818 12 straipsnio 1 dalis Nereikšminga S3-4 ETAS Problemos ir incidentai žmogaus teisių srityje 36 straipsnis 1 priedo 3 lentelės 14 rodiklis Nereikšminga S4-1 ETAS Su vartotojais ir galutiniais naudotojais susijusi politika 16 straipsnis I priedo 3 lentelės 9 rodiklis ir 1 lentelės 11 rodiklis Reikšminga 135 S4-1 ETAS JT verslo ir žmogaus teisių pagrindinių principų ir 1 priedo 1 lentelės 10 rodiklis Deleguotojo reglamento Nereikšminga 153 2024 EBPO rekomendacijų nesilaikymas 17 straipsnis (ES) 2020/1816 II priedas, Deleguotojo reglamento (ES) 2020/1818 12 straipsnio 1 dalis S4-4 ETAS Problemos ir incidentai žmogaus teisių srityje 35 straipsnis 1 priedo 3 lentelės 14 rodiklis Nereikšminga G1-1 ETAS Jungtinių Tautų konvencija prieš korupciją 10 straipsnio b punktas 1 priedo 3 lentelės 15 rodiklis Nereikšminga G1-1 ETAS Pranešėjų apsauga 10 straipsnio d punktas 1 priedo 3 lentelės 6 rodiklis Nereikšminga G1-4 ETAS Baudos už kovos su korupcija ir kovos su kyšininkavimu įstatymų pažeidimus 24 straipsnio a punktas 1 priedo 3 lentelės 17 rodiklis Deleguotojo reglamento (ES) 2020/1816 II priedas Nereikšminga G1-4 ETAS Kovos su korupcija ir kovos su kyšininkavimu standartai 24 straipsnio b punktas 1 priedo 3 lentelės 16 rodiklis Nereikšminga 154 2024 Adresas Perkūnkiemio g. 3, LT-12127, Vilnius, Lietuva Telefono numeris (+370 5) 246 14 14 Elektroninis paštas info@pienozvaigzdes.lt Internetinė svetainė www.pienozvaigzdes.lt