Panevezio Statybos Trestas

Annual / Quarterly Financial Statement • Apr 29, 2019

AB "Panevėžio statybos trestas"

Finansinės ataskaitos už 2018 metus, parengtos pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, priimtus taikyti Europos Sąjungoje, pateikiamos kartu su nepriklausomo auditoriaus išvada ir metiniu pranešimu

Turinys

Informacija apie bendrovę	1
Nepriklausomo auditoriaus išvada	2
Bendovės atsakingų asmenų patvirtinimas	7
Bendrųjų pajamų ataskaita	8
Finansinės būklės ataskaita	9
Nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita	=
Pinigų srautų ataskaita	12
Pastabos	13
Bendrovės ir konsoliduotas metinis pranešimas, valdymo ataskaita bei socialinės atsakomybės ataskaita	54
Priedas dėl atitikimo valdymo kodeksui	82

AB "Panevėžio statybos trestas" Atskiros finansinės ataskaitos

Informacija apie bendrovę

AB "Panevėžio statybos trestas"

Įmonės kodas:	147732969
Telefonas:	+370 45 505 503
Telefaksas:	+370 45 505 520
Adresas:	P. Puzino g. 1, LT-35173 Panevėžys

Valdyba

Remigijus Juodviršis, pirmininkas Justas Jasiūnas Audrius Butkūnas Audrius Balčėtis Vilius Gražys

Vadovybė

Dalius Gesevičius, generalinis direktorius

Auditorius

"Ernst & Young Baltic", UAB

Bankai

AB Luminor bankas AB SEB bankas AB "Swedbank" AB Šiaulių bankas AB "Citadele" bankas OP Corporate Bank plc Lietuvos filialas

UAB ..Ernst & Young Baltic" Subačiaus g. 7 I T-01302 Vilnius I ietuva Tel.: (85) 274 2200 Faks.: (85) 274 2333 Vilnius@lt.ev.com www.ev.com/lt Juridinio asmens kodas 110878442 PVM mokėtojo kodas LT108784411 Juridinių asmenų registras

Ernst & Young Baltic UAB Subačiaus t. 7 LT-01302 Vilnius Lithuania Tel .: +370 5 274 2200 Fax: +370 5 274 2333 Vilnius@lt.ey.com www.ey.com/lt Code of legal entity 110878442 VAT payer code LT108784411 Register of Legal Entities

NEPRIKLAUSOMO AUDITORIAUS IŠVADA

Akcinės bendrovės "PANEVĖŽIO STATYBOS TRESTAS" akcininkams

Išvada dėl finansinių ataskaitų audito

Nuomonė

Mes atlikome Akcinės bendrovės "PANEVĖŽIO STATYBOS TRESTAS" (toliau - Bendrovė) atskirų finansinių ataskaitų, kurias sudaro 2018 m. gruodžio 31 d. finansinės būklės ataskaita ir tą dieną pasibaigusių metų bendrųjų pajamų ataskaita, nuosavo kapitalo pinigų srautų ataskaita bei aiškinamasis raštas, įskaitant reikšmingų apskaitos metodų santrauką, auditą.

Mūsų nuomone, toliau pateiktos visais reikšmingais atžvilgiais teisingai pateikia Bendrovės 2018 m. gruodžio 31 d. finansinę padėtį ir jos tą dieną pasibaigusių metų finansinius veiklos rezultatus ir pinigų srautus pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, priimtus taikyti Europos Sąjungoje.

Pagrindas nuomonei pareikšti

Mes atlikome auditą pagal Tarptautinius audito standartus (toliau – TAS) ir 2014 m. balandžio 16 d. Europos parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 537/2014 dėl konkrečių viešojo intereso įmonių teisės aktų nustatyto audito reikalavimų (Europos parlamentas (ES) Nr. 537/2014). Mūsų atsakomybė pagal šiuos standartus išsamiai apibūdinta šios išvados skyriuje "Auditoriaus atsakomybė už finansinių auditą". Mes esame nepriklausomi nuo Bendrovės pagal Tarptautinės buhalterių etikos standartų valdybos išleistą Buhalterių profesionalų etikos kodeksą (toliau - TBESV kodeksas) ir Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito įstatymo reikalavimus, susijusius su auditu Lietuvos Respublikoje. Mes taikėmės kitų etikos reikalavimų, susijusių su Lietuvos Respublikos finansinių audito įstatymu ir TBESV kodeksu. Mes tikime, kad mūsų surinkti audito įrodymai yra pakankami ir tinkami mūsų nuomonei pagrjsti.

Pagrindiniai audito dalykai

Pagrindiniai audito dalykai, kurie, mūsų profesiniu sprendimu, buvo svarbiausi atliekant einamojo laikotarpio finansinių ataskaitų auditą. Šie dalykai buvo nagrinėjami į finansinių ataskaitų kaip visumos auditą ir mūsų nuomonę, pareikštą dėl šių finansinių ataskaitų, todėl atskiros nuomonės apie šiuos dalykus nepateikiame.

Mes įvykdėme atsakomybes apibūdintas šios išvados skyriuje "Auditoriaus atsakomybė už finansinių ataskaitų auditą", įskaitant susijusias su pagrindiniais audito dalykais. Atitinkamai, mūsų auditas apėmė procedūrų atlikimą, kurios buvo suplanuotos kaip atsakaitų reikšmingo iškraipymo riziką. Atliktų procedūrų rezultatai, įsikaitant procedūras atliktas kaip atsaką į dalykus pateikia pagrindą mūsų nuomonei, pareikštai apie toliau pateiktas finansines ataskaitas.

Pagrindinis audito dalykas

Kaip audito metu nagrinėjome pagrindinį audito dalvka

Su Konkurencijos tarybos skirta bauda siejamas neapibrėžtumas

Kaip atskleista finansinių ataskaitų 27 pastaboje, 2017 m. gruodžio 21 d. Konkurencijos taryba nusprendė, kad Bendrovė pažeidė konkurencijos teisės normas, sudarydama jungtinės veiklos susitarimus dėl dalyvavimo tam tikruose konkursuose, ir paskyrė Bendrovei 8,5 mln. eurų baudą. Bendrovės vadovybė nesutinka su Konkurencijos tarybos sprendimu ir pateikė apeliacinį skundą Vyriausiam administraciniam teismui, prašydama atšaukti paskirtą baudą, po to, kai Vilniaus apygardos administracinis teismas priėmė nepalankų sprendimą šiuo klausimu, ir paskirtos baudos

Be kitų procedūrų, mūsų audito procedūros apėmė diskusijas su vadovybe ir vadovybės išorės teisiniu konsultantu apie su Konkurencijos tarybos sprendimu susijusius faktus ir aplinkybes bei argumentus, kuriais grindžiamas vadovybės vertinimas dėl tikėtino bylos nagrinėjimo rezultato ir Vadovybės atskleidimo finansinėse ataskaitose dėl šio neapibrėžtojo įsipareigojimo. Mūsų procedūros taip pat apėmė Bendrovės Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateiktos apeliacijos perskaitymą bei Bendrovės bylos progreso aptarimą su išorės teisiniu

mokėjimas atsidėjo iki Teismo sprendimo priėmimo. Atsižvelgdama į tikėtiną šio neapibrėžtumo baigtį, vadovybė neapskaitė jokių atidėjinių, susijusių su Konkurencijos tarybos skirta bauda 2018 m. ir 2017 m. gruodžio 31 d. Bendrovės finansinėse ataskaitose.

Šis klausimas buvo svarbus mūsų auditui, nes šios bylos neigiama baigtis turėtų reikšmingą įtaką Bendrovės finansinėms ataskaitoms ir jis yra susijęs su reikšmingu vadovybės įvertinimu dėl galimos šio neapibrėžtumo baigties ir atitinkamai atidėjinio sumos apskaitymo ir/ar neapibrėžtųjų įsipareigojimų atkleidimo finansinėse ataskaitose.

Nebaigtų statybos sutarčių pajamų pripažinimas

Bendrovės pagrindinis pajamų srautas gaunamas iš didelių ilgalaikių statybos sutarčių. Kaip nurodyta 2, 3.14 ir 19 pastabose, Bendrovė pripažįsta pajamas iš konkretaus kliento statybos sutarčių, kurios metų pabaigoje nebaigtos įgyvendinti, remdamasi įvertintu projektų užbaigimo lygiu, kuris vertinamas atsižvelgiant į visų iki finansinių ataskaitų dienos patirtų išlaidų dalį palyginant su bendra vadovybės įvertinta sutarties išlaidų sąmata.

Šis klausimas buvo svarbus mūsų auditui, nes ataskaitinių metų pajamų pripažinimas labai priklauso nuo to, kaip tiksliai ir pilnai vadovybė įvertino išlaidas, reikalingas nebaigtų statybos projektų užbaigimui, ir dėl šių sprendimų ir susijusių vertinimų pasikeitimo per sutarties laikotarpį gali prireikti reikšmingų koregavimų (tiek teigiamų, tiek neigiamų) pripažintoms sutarties pajamų ir pelno sumoms.

konsultantu nuo praėjusių metų audito procedūrų atlikimo, o taip pat išorės teisinio konsultanto laiško skaitymą, kuriuo atsakoma į mūsų užklausas dėl šio neapibrėžtumo. Be to, apsvarstėme, ar finansinėse ataskaitose 27 pastaboje šiuo klausimu atskleidžiama informacija yra pakankama.

Mūsų audito procedūros, be kita ko, apėmė:

Bendrovės vertinimo dėl 15-ojo TFAS "Pajamos pagal sutartis su klientais" įgyvendinimo analizę.

Paiamų iš statybos sutarčių pripažinimo kontrolių testavimą, įskaitant pajamų ir sąnaudų priskyrimą konkrečiai sutarčiai.

• Retrospektyvų vadovybės prognozių svarstymą dėl galimo vadovybės tendencingumo, palyginant 2018 m. baigtų pasirinktų sutarčių faktinius rezultatus su projekto sąnaudų sąmatomis ir prognozuojamomis maržomis, kurios buvo vadovybės naudojamos pajamų pripažinimui 2017 m. gruodžio 31 d.

• Apsvarstymą ar visos nuostolingos sutartys buvo tinkamai nustatytos ir apskaitytos.

• Sutarčių, turinčių didžiausią galimą poveikį 2018 m. gruodžio 31 d. pasibaigusių metų finansinėms ataskaitoms, atranką papildomam tikrinimui (kaip nurodyta toliau), atsižvelgiant į kiekybinius ir kokybinius kriterijus, tokius kaip dideli projekto pelningumo pokyčiai, nuostolingos sutartys ar projektai, kurie yra unikalūs savo pobūdžiu.

Atrinktų sutarčių atveju apsvarstėme vadovybės įvertinimus dėl sutarties pajamų sumos, kuri turi būti pripažįstama finansinėse ataskaitose, be kitų procedūrų atlikdami šias procedūras:

• palygindami su klientais pasirašytų sutarčių bendras vertes su vertėmis, įtrauktomis į vadovybės skaičiavimus;

svarstydami vadovybės apskaičiuotas išlaidas, reikalingas sutartims įvykdyti, atsižvelgiant į mūsų supratimą apie sutarties objektą ir vadovybės sutarties išlaidų sąmatas bei mūsų užklausas už sutartis atsakingiems vadovams;

• palygindami iki šiol patirtų išlaidų sumą, įtrauktą į vadovybės projekto užbaigtumo lygio įvertinimą, su į bendrųjų pajamų ataskaitą įtrauktų sąnaudų suma, taip pat atsižvelgiant į tai, ar jos atspindi faktinę darbo pažangą ir ar įtraukiamos tik tinkamos išlaidos;

• svarstydami Bendrovės pripažintų nebaigtų vykdyti projektų pelno maržų pagrįstumą, atsižvelgiant į mūsų supratimą apie sutarties objektą ir istorinius Bendrovės veiklos rezultatus;

• Ir palygindami faktines pajamas iš sutarčių, kurios apskaitytos bendrųjų pajamų ataskaitoje, su pajamų sumomis, kurios turėtų būti pripažintos nebaigtoms vykdyti sutartims, vertinant jų užbaigimo lygį.

Galiausiai, apsvarstėme, ar finansinėse ataskaitose yra pakankamai atskleista susijusi informacija.

Investicijų ir gautinų sumų iš dukterinių įmonių vertės sumažėjimo vertinimas

Kaip nurodyta finansinių ataskaitų 16 pastaboje, Bendrovės investicijų į dukterines įmones balansinė vertė sudaro 5,7 mln. Eurų, o iš šių dukterinių įmonių gautinų sumų, jskaitant suteiktas paskolas ir sukauptas palūkanas, likutis 2018 m. gruodžio 31 d. vra 7,5 mln. eurų (17, 20 ir 28 pastabos). Vadovybės atliekami investicijų į dukterines įmones atsiperkamosios vertės skaičiavimai bei iš dukterinių įmonių gautinų sumų, įskaitant suteiktas paskolas ir sukauptas palūkanas, vertės sumažėjimo vertinimas reikalauja atlikti įvertinimus ir padaryti reikšmingas prielaidas, jskaitant dukterinių įmonių vystomų nekilnojamojo turto projektų atsiperkamosios vertės įvertinimą, kaip nurodyta 2 ir 16 pastabose. Šių prielaidų pasikeitimas gali lemti esminius įvertintos investicijų atsiperkamosios vertės bei gautinų sumų vertės sumažėjimo pokyčius, dėl ko gali reikėti pripažinti papildomus vertės sumažėjimo nuostolius arba atstatyti ankstesniais metais pripažintą vertės sumažėjimą.

Šis klausimas buvo svarbus mūsų auditui dėl svarstomų sumų reikšmingumo ir reikalingų reikšmingų vadovybės jvertinimy.

Be kitų procedūrų, mes svarstėme vadovybės nustatytų vertės sumažėjimą rodančių faktorių išsamumą, lygindami Bendrovės investicijų balansinę vertę į kiekvieną dukterinę įmonę su Bendrovei tenkančia dukterinės įmonės grynųjų aktyvų (balansine verte) dalimi ir aptardami su vadovybe jų veiklos rezultatus ir perspektyvas. Mes taip pat svarstėme vadovybės naudotas prielaidas ir metodus, naudotus investicijų į dukterines įmones, jskaitant gautinas sumas ir suteiktas paskolas, atsiperkamosios vertės nustatymui. Mes naudojome vertinimo specialistą, kuris padėjo mums svarstant išorinius nepriklausomus vertinimus, kuriais vadovybė naudojosi vertindama dukterinių įmonių vykdomų projektų atsiperkamąją vertę, kai vadovybės atliktas investicijų atsiperkamumas, įskaitant gautinas sumas, yra priklausomas nuo dukterinių įmonių vystomų projektų. Be kitų procedūrų, mūsų audito procedūros apėmė:

• nepriklausomo išorinio vertintojo kompetencijos, gebėjimų ir objektyvumo svarstymą;

– išorinio vertintojo naudotų rinkos vertės įvertinimo metodu supratima;

• vadovybės išoriniam vertintojui pateiktų duomenų tikslumo ir tinkamumo svarstymą;

vadovybės investicijų atsiperkamųjų verčių įvertinime naudotų prielaidų (įskaitant tas, kurios susijusios su nuolaidomis, infliacijos lygiu, palyginamosiomis rinkos kainomis ir kt.) svarstymą.

Mes taip pat palyginome kainą, nurodytą vadovybės mums pateiktame iš trečiosios šalies gautame komerciniame pasiūlyme, su vadovybės. atliktu įvertinimu, kuomet vadovybė rėmėsi gautu pasiūlymu nustatydama dukterinės įmonės vystomo projekto tikrąją vertę.

Mes taip pat svarstėme apie dukterinių įmonių sugebėjimą grąžinti mokėtinas sumas Bendrovei, atsižvelgdami į jų likvidumo padėtį pagal jų finansines ataskaitas bei būsimų pinigų srautų prognozes.

Galiausiai, mes svarstėme Bendrovės atliktų vertės sumažėjimo testų rezultatų jautrumo pagrindinių prielaidų pokyčiams analizę bei Bendrovės finansinių ataskaitų 16 pastaboje pateikto informacijos atskleidimo apie atsiperkamosios vertės įvertinime taikytas reikšmingas prielaidas ir šio įvertinimo rezultatus pakankamumą.

Kiti dalykai

Kaip aprašyta 1 finansinių ataskaitų pastaboje, šios finansinės ataskaitos pakeičia ankstesnę Bendrovės 2018 m. finansinių ataskaitų versiją, kuri buvo patvirtinta vadovybės 2019 m. balandžio 5 d., ir apie kurią mes 2019 m. balandžio 5 d. išleidome nemodifikuotą auditoriaus nuomonę. Atitinkamai, ši auditoriaus išvada yra pakartotinai išleidžiama auditoriaus išvada apie pakoreguotas 2018 m. Bendrovės finansines ataskaitas, kurios buvo patvirtintos vadovybės 2019 m. balandžio 25 d.

Kita informacija

Kitą informaciją sudaro informacija pateikta Bendrovės 2018 m. metiniame pranešime, įskaitant Bendrovės valdymo ataskaitą, ir Socialinės atskaitoje, tačiau ji neapima finansinių ataskaitų ir mūsų auditoriaus išvados apie jas. Vadovybė yra atsakinga už kitos informacijos pateikimą.

Mūsų nuomonė apie finansines ataskaitas neapima kitos informacijos ir mes nepateikiame jokios formos užtikrinimo išvados apie ją, išskyrus kaip nurodyta žemiau.

Atliekant finansinių ataskaitų auditą, mūsų atsakomybė yra perskaityti kitą informaciją ir apsvarstyti ar yra reikšmingų neatitikimų informacijai, pateiktai finansinėse ataskaitose ar mūsų žinioms, pagrįstoms atliktu auditu, ir ar ji neatrodo kitaip reikšmingai iškraipyta. Jeigu remiantis mūsų atliktu darbu, mes pastebime reikšmingą kitos informacijos iškraipymą, mes turime atskleisti šį faktą. Mes neturime su tuo susijusių pastebėjimų.

Mes taip pat privalome įvertinti, ar Bendrovės metiniame pranešimę, įskaitant Bendrovės valdymo ataskaitą, pateikta finansinė informacija atitinka tų pačių finansines ataskaitas bei ar Bendrovės metinis pranešimas, įskaitant Bendrovės valdymo ataskaitą, buvo parengtas laikantis taikomų teisinių reikalavimų. Mūsų nuomone, pagrįsta finansinių ataskaitų audito metu atliktu darbu, visais reikšmingais atžvilgiais:

• ▸ Bendrovės metiniame pranešime, įskaitant Bendrovės valdymo ataskaitą, pateikti finansiniai duomenys atitinka tų pačių finansinių metų finansinių ataskaitų duomenis; ir
• ▸ Bendrovės metinis pranešimas, įskaitant Bendrovės valdymo ataskaitą, buvo parengtas laikantis LR įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo reikalavimų.

Be to, mes privalome patikrinti, ar buvo pateikta Socialinės ataskaita. Jeigu nustatome, kad Socialinės atsakomybės ataskaita nebuvo pateikta, mes turime atskleisti šį faktą. Mes neturime su tuo susijusių pastebėjimų.

Vadovybės ir už valdymą atsakingų asmenų atsakomybė už finansines ataskaitas

Vadovybė yra atsakinga už finansinių ataskaitų parengimą ir teisiną pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, priimtus taikyti Europos Sąjungoje, ir tokią vidaus kontrolę, kokia, vadovybės nuomone, yra būtina finansinėms ataskaitoms parengti be reikšmingų iškraipymų dėl apgaulės ar klaidos.

Rengdama finansines ataskaitas vadovybė privalo įvertinti Bendrovės gebėjimą tęsti veiklą ir atskleisti (jei reikalinga) dalykus, susijusius su veiklos tęstinumo apskaitos principo taikymu, išskyrus tuos atvejus, kai vadovybė ketina likviduoti Bendrovę ar nutraukti vėikų realių alternatyvų, tik taip pasielgti.

Už valdymą atsakingi asmenys yra atsakingi už Bendrovės finansinių rengimo proceso priežiūrą.

Auditoriaus atsakomybė už finansinių ataskaitų auditą

Mūsų tikslas yra gauti pakankamą užtikrinimą dėl to, ar finansinės kaip visuma"nėra reikšmingai iškraipytos dėl apgaulės ar klaidos, ir išleisti auditoriaus išvadą, kurioje pateikiama mūsų nuomonė. Pakankamas užtikrinimas – tai aukšto lygio užtikrinimas, bet ne garantiją, kad reikšmingas jeigu jis yra, visuomet bus nustatytas atliekant auditą pagal TAS. Iškraipymai gali atsirasti dėl apgaulės ar klaidos ir yra laikomi reikšmingais, jeigu galima pagrįstai numatyti, kad atskirai ar kartu jie gali turėti didelės įtakos vartotojų ekonominiams sprendimams, priimamiems remiantis finansinėmis ataskaitomis.

Atlikdami auditą pagal TAS, viso audito metu priimame profesinius ir laikomės profesinio skepticizmo principo. Mes taip pat:

» Nustatome ir jvertiname finansinių ataskaitų reikšmingo iškraipymo dėl apgaulės arba klaidos riziką, suplanuojame ir atliekame procedūras kaip atsaką į tokią riziką ir surenkame pakankamų tinkamų audito įrodymų mūsų nuomonei pagrįsti. Reikšmingo iškraipymo dėl apgaulės neaptikimo rizika yra didesnė nei reikšmingo iškraipymo dėl klaidos neaptikimo rizika, nes apgaule gali būti sukčiavimas, tyčinis praleidimas, klaidinantis aiškinimas arba vidaus kontrolės nepaisymas.

▸ Įgyjame su auditu susijusios vidaus kontrolės supratimą, kad galėtume suplanuoti konkrečiomis aplinkybėmis tinkamas audito procedūras, bet ne tam, kad galėtume pareikšti nuomonę apie Bendrovės vidaus kontrolės veiksmingumą.

▸ Įvertiname taikomų apskaitos metodų tinkamumą ir vadovybės apskaitinių bei su jais susijusių atskleidimų pagrįstumą.

▸ Nusprendžiame dėl taikomo veiklos tęstinumo apskaitos principo tinkamumo ir dėl to, ar, remiantis surinktais įrodymais, egzistuoja su įvykiais ar sąlygomis susijęs reikšmingas neapibrėžtumas, dėl kurio gali kilti reikšmingų abejonių dėl Bendrovės gebėjimo tęsti veiklą. Jeigu padarome išvadą, kad toks reikšmingas neapibrėžtumas egzistuoja, auditoriaus išvadoje privalome atkreipti dėmesį į susijusius atskleidimus finansinėse arba. jeigu tokių atskleidimų nepakanka, turime modifikuoti savo nuomonę. Mūsų sprendimai pagrįsti audito įrodymais, kuriuos surinkome iki auditoriaus išvados datos. Tačiau būsimi įvykiai ar sąlygos gali lemti, kad Bendrovė negalės toliau tęsti savo veiklos.

• Įvertiname bendrą finansinių ataskaitų pateikimą, struktūrą ir turinį, įskaitant atskleidimus, ir tai, ar finansinėse ataskaitose pagrindžiantys sandoriai ir įvykiai pateikti taip, kad atitiktų teisingo pateikimo koncepciją.

Mes, be visų kitų dalykų, informuojame už valdymą atsakingus asmenis apie audito apimtį ir atlikimo laiką bei reikšmingus audito pastebėjimus, įskaitant svarbius vidaus kontrolės trūkumus, kuriuos nustatome audito metu.

Taip pat pateikiame už valdymą asmenims patvirtinimą, kad laikėmės atitinkamų etikos reikalavimų dėl nepriklausomumo ir juos informavome apie visus santykius ir kitus dalykus, kurie galėtų būti pagrįstai vertinami, kaip turintys įtakos mūsų nepriklausomumui, ir, jei reikia, apie susijusias apsaugos priemones.

lš dalykų, apie kuriuos informavome už valdymą atsakingus asmenis, išskiriame tuos dalykus, kurie buvo svarbiausi atliekant einamojo laikotarpio finansinių ataskaitų auditą ir kurie laikomi pagrindiniais audito dalykais. Tokius dalykus apibūdiname auditoriaus išvadoje, jeigu pagal įstatymą arba teisės aktą nedraudžiama viešai atskleisti tokio dalyko arba, jeigu labai retomis aplinkybėmis nustatome, kad dalykas neturėtų būti pateikiamas mūsų išvadoje, nes galima pagrįstai tikėtis, jog neigiamos tokio pateikimo pasekmės persvers visuomenės gaunamą naudą.

lšvada dėl kitų teisinių ir priežiūros reikalavimų

Kiti auditoriaus išvados reikalavimai pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 537/2014.

Auditoriaus paskyrimas ir patvirtinimas

Bendrovės neeilinio visuotino akcininkų susirinkimo sprendimu, 2017 m. lapkričio 9 d. buvome pirmą kartą paskirti atlikti Bendrovės finansinių ataskaitų auditą ir bendras nepertraukiamas mūsų paskyrimo laikotarpis yra dveji metai.

Suderinimas su audito ataskaita, teikiama audito komitetui

Patvirtiname, kad skyriuje "Nuomonė" pareikšta mūsų nuomonė atitinka finansinių ataskaitų audito ataskaitą, kurią kartu su šia auditoriaus išvada pateikėme Bendrovei ir jos Audito komitetui.

Ne audito paslaugos

Patvirtiname, kad mūsų žiniomis ir įsitikinimu, Bendrovei suteiktos paslaugos atitinka taikomų įstatymų ir teisės aktų reikalavimus bei neapima Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 537/2014 5 straipsnio 1 dalyje nurodytų ne audito paslaugų.

Per audito vykdymo laikotarpį nesuteikėme kitų nei finansinių ataskaitų auditas paslaugų.

Audito, kurį atlikus išleidžiama ši nepriklausomo auditoriaus išvada, užduoties partnerė yra Inga Gudinaitė.

UAB "ERNST & YOUNG BALTIC" Audito įmonės pažymėjimo Nr. 001335 Inga Gudinaitė

Auditbriaus pažymėjimo Nr. 000366

2019 m. balandžio 25 d

BENDROVĖS ATSAKINGŲ AŠMENŲ PATVIRTINIMAS

Šis atsakingų asmenų patvirtinimas dėl AB "Panevėžio statybos trestas" audituotų atskirų finansinių ataskaitų ir metinio pranešimo už 2018 metus vadovaujantis Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymu ir Lietuvos banko valdybos nutarimu patvirtintomis Periodinėmis ir papildomos informacijos rengimo ir pateikimo taisyklėmis.

Šiuo patvirtinu, kad mūsų žiniomis, pateiktos atskiros finansinės ataskaitos, sudarytos pagal tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, priimtus taikyti Europos Sąjungoje, atitinka tikrovę ir teisingai parodo AB "Panevėžio statybos trestas" turtą, įsipareigojimus, finansinę būklę, pelną arba nuostolius, pinigų srautus, kad metiniame pranešime yra teisingai nurodyta verslo plėtros ir veiklos apžvalga, Bendrovės būklė kartu su pagrindinių rizikų ir neapibrėžtumų, su kuriais susiduriama, aprašymu.

AB "Panevėžio statybos trestas" Generalinis direktorius Dalius Gesevičius

2019 m. balandžio 25 d.

Bendrųjų pajamų ataskaita

Už metus, pasibaigusius gruodžio 31 d.

Tūkst. eurų

	Pastaba	2018	2017
Pajamos pagal sutartis su klientais	5	94 797	0
Pardavimo pajamos	5	0	રેરે રેરી
Pardavimo savikaina	б	(92 655)	(52 277)
Bendrasis pelnas		2 142	4 074
Kitos pajamos	10	491	રહ્ય
Pardavimo sanaudos	7	(346)	(303)
Administracinės sąnaudos iš viso: Pirkėjų įsiskolinimo ir sutarčių turto bei kitų gautinų	8	(4 838)	(4 581)
sumų vertės sumažėjimo sąnaudos		(818)	(237)
Kitos administracinės sanaudos		(4 020)	0
Kitos sanaudos	10	(354)	(354)
Veiklos pelnas (nuostoliai)		( 2 905)	(640)
Finansinės pajamos	11	103	1 398
Finansinės sąnaudos iš viso:	11	(2 152)	(510)
Investicijų ir suteiktų paskolų vertės sumažėjimo sąnau- dos	16	(2 083)	(476)
Kitos finansinės sąnaudos		(69)	(34)
Pelnas (nuostoliai) prieš apmokestinimą		(4 954)	248
Pelno mokesčio sanaudos	12	102	(24)
Grynasis pelnas (nuostoliai)		(4 852)	194
Kitos bendrosios pajamos Straipsniai, kurie niekada nebus perkelti į pelną (nuos-
tolius)		1 115	0
Nekilnojamojo turto perkainojimo įtaka		1 312	0
Pelno mokesčio įtaka		(197)	0
Straipsniai, kurie bus arba gali būti perkelti į pelną		0	0
(nuostolius)		1 115	0
Iš viso kitos bendrosios pajamos
Iš viso bendrujų pajamų		(3 737)	194
Pagrindinis pelnas (nuostoliai) vienai akcijai	30	(0,30)	0,01

Pastabos, pateiktos 13–53 puslapiuose, yra neatskiriama šių finansinių ataskaitų dalis.

Dalius Gesevičius Generalinis direktorius Danguolė Širvinskienė Vyriausioji buhalterė

2019-04-25 2019-04-25 Įmonės kodas: 147732969 Adresas: P. Puzino g. 1, LT-35173 Panevėžys Patvirtinta Protokolo Nr.

Finansinės būklės ataskaita

Gruodžio 31 d.

Tūkst. eurų

Pastaba	2018 m.	2017 m.
TURTAS
Ilgalaikis turtas
13 Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai	6 181	4 808
14 Nematerialusis turtas	66	109
15 Investicinis turtas	2 650	1 300
Investicijos į dukterines įmones 16	5 719	7 390
17 Suteiktos paskolos	5 678	2 563
19 Ilgalaikiai pirkėjų įsiskolinimai	2 912	1 060
Kitas ilgalaikis finansinis turtas	ਕੇ ਦੇ	37
12 Atidėtojo mokesčio turtas	0	રેરે
Ilgalaikio turto iš viso	23 251	17 322
Trumpalaikis turtas
18 Atsargos	4 378	1 527
4, 19 Pirkėjų įsiskolinimas ir sutarčių turtas	15 630	7 977
Išankstiniai apmokėjimai	467	686
20 Suteiktos paskolos	0	388
21 Kitas trumpalaikis turtas	1 346	2 198
Avansinis pelno mokestis	206	394
22 Pinigai ir pinigų ekvivalentai	13 708	25 433
Trumpalaikio turto iš viso	35 735	38 603
TURTO IŠ VISO	58 986	55 925

Pastabos, pateiktos 13–53 puslapiuose, yra neatskiriama šių finansinių ataskaitų dalis.

Generalinis direktorius Dalius Gesevičius Danguolė Širvinskienė Vyriausioji buhalterė

2019-04-25 2019-04-25 (2019-04-25)

Įmonės kodas: 147732969
Adresas: P. Puzino g. 1, LT-35173 Panevėžys

Patvirtinta
Protokolo Nr.

Finansinės būklės ataskaita (tęsinys)

Gruodžio 31 d.

Tūkst. eurų

	1 25 8 02	2016311.	2017 110.
NUOSAVAS KAPITALAS IR ĮSIPAREIGOJIMAI
Nuosavas kapitalas
Įstatinis kapitalas	23	4 742	4 742
Rezervai	23	2 755	1 713
Nepaskirstytasis pelnas		26 657	32 417
Nuosavo kapitalo iš viso		34 154	38 872
Ilgalaikiai įsipareigojimai
Atidejiniai garantiniam remontui	25	656	રેડો
Atidėtojo mokesčio įsipareigojimas	12	40	0
Atidėjiniai pensijų fondui	25	199	162
Ilgalaikių įsipareigojimų iš viso		895	રેત્વે સ
Trumpalaikiai įsipareigojimai
Skolos tiekėjams	24	17 368	૪ વર્ષર
Gauti išankstiniai apmokėjimai	19		3 171
Mokėtinas pelno mokestis		0	0
Kiti įsipareigojimai	19, 26	ર રેલતે	4 534
Trumpalaikių įsipareigojimų iš viso		23 937	16 360
Įsipareigojimų iš viso		24 832	17 053
NUOSAVO KAPITALO IR ĮŠIPAREIGOJIMŲ IS
VISO		રજ જેવી રીજિર	રેરે તેડિ

Pastabos, pateiktos 13–53 puslapiuose, yra neatskiriama šių finansinių ataskaitų dalis.

Generalinis direktorius	Dalius Gesevičius
Vyriausioji buhalterė	Danguolė Širvinskienė

2019-04-25 2019-04-25 |

AB "Panevėžio statybos trestas" Atskiros finansinės ataskaitos

Adresas: P. Puzino g. 1, LT-35173 Panevėžys Įmonės kodas: 147732969

Protokolo Nr. Patvirtinta

Nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita

tūkst. eurų	Pastaba	kapitalas Istatinis	Privalomasis rezervas	Perkainoiimo rezervas	Nepaskirstytasis pelnas	Iš viso nuosavo kavitalo
Likutis 2017-12-31		4 742	475	238	32 417	38 872
Iš viso bendrųjų pajamų už metus
Grynasis pelnas (nuostoliai)					(4 852)	(4 852)
Iš viso kitų bendrųjų pajamų	23			ાં 15		1 115
Iš viso bendrųjų pajamų				ી રે	(4 852)	(3 737)
Pastatų nusidėvėjimo perkėlimas				(73)	73
Bendrovės savininkų įnašai ir paskirstymai
Bendrovės savininkams
Dividendai Bendrovės savininkams	30				(981)	(981)
Iš viso Bendrovės savininkų įnašų ir paskirstymų
Bendrovės savininkams					(981)	(981)
Likutis 2018-12-31		4 742	475	2 280	26 657	34 154
Likutis 2016-12-31		4 742	475	1 312	33 212	39 741
Iš viso bendrųjų pajamų už metus
Grynasis pelnas (nuostoliai)					194	194
Iš viso bendrųjų pajamų					194	194
Pastatų nusidėvėjimo perkėlimas				(74)	74
Bendrovės savininkų įnašai ir paskirstymai
Bendrovės savininkams
Dividendai Bendrovės savininkams	30				1 063)	(1 063)
Iš viso Bendrovės savininkų įnašų ir paskirstymų
Bendrovės savininkams					(1 063)	(1 063)
Likutis 2017-12-31		4 742	475	1 238	32 417	38 872
************************** The was and and and the will of the start		ﺑﺎ

Pastabos, pateiktos 13-53 puslapuose, yra neatskiriama šių tinansinių ataskaitų dalis.

Dalius Gesevičius Generalinis direktorius Danguolė Širvinskienė Vyriausioji buhalterė

2019-04-25 2019-04-25

Pinigų srautų ataskaita

Nepiniginių srautų informacija:

Už metus, pasibaigusius gruodžio 31 d. tūkst. eurų

	Pastaba	2018	2017
Pagrindinės veiklos pinigų srautai
Grynasis pelnas (nuostoliai)		(4 852)	194
Koregavimai:
Nusidėvėjimas ir amortizacija	13, 14	1 194	1 009
Rezultatas iš nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų per-
leidimo		(13)	(25)
Pelno mokesčio sąnaudos	12	(102)	54
Finansinė veikla	11	58	(888)
Kiti nepiniginiai straipsniai		2 297	2 513
		(1 418)	2 857
Po vienerių metų gautinų sumų pokytis		(29)	(7)
Atsargų pokytis	18	(2 862)	(769)
Pirkėjų įsiskolinimo ir sutarčių turto pokytis	19	(9 101)	769
lšankstinių apmokėjimų pokytis		220	(439)
Kito turto pokytis		710	(286)
Skolų tiekėjams pokytis	24	8 252	(534)
Gautų išankstinių apmokėjimų pokytis	19	(2 437)	3 133
Kitų įsipareigojimų pokytis		1 557	80
		(5 108)	4 504
Sumokėtas pelno mokestis		0	0
Grynieji pagrindinės veiklos pinigų srautai		(5 108)	4 504
Investicinės veiklos pinigų srautai
Ilgalaikio nematerialiojo turto ir nekilnojamojo turto, jran-
gos ir įrengimų įsigijimas	13, 14	(2 194)	(734)
Nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų perleidimas		26	રવ
Dukterinės įmonės įsigijimas	ા ર	(412)	0
Paskolų suteikimas	28	(3 168)	(451)
Paskolų susigražinimas		136	369
Gauti dividendai ir palūkanos	11	10	1 367
Grynieji investicinės veiklos pinigų srautai		(5 602)	605
Finansinės veiklos pinigų srautai
Sumokėti dividendai*		(979)	(1 056)
Sumokėtos palūkanos už bankines garantijas	11	(રૂછ)	(30)
Grynieji finansinės veiklos pinigų srautai		(1 015)	(1 086)
Grynasis pinigų ir pinigų ekvivalentų padidėjimas (sumažė-
jimas)		(11 725)	4 023
Valiutos kursų svyravimo įtaka turimiems gryniesiems pini-
gams
Pinigai ir pinigų ekvivalentai sausio 1 d.	22	25 433	21 410
Pinigai ir pinigų ekvivalentai gruodžio 31 d.	22	13 708	25 433

*2018 metais Bendrovės visuotinis akcinikimas priėmė sprendimą išmokėti 981 tūkst. eurų dividendų (2017 m. – 1 063 tūkst. eurų). Per 2018 ir 2017 metus Bendrovė išmokėjo 99,8 % dividendų. Bendras mokėtinų dividendų likutis 2018 m. gruodžio 31 d. yra 26 tūkst. eurų (2017 m. gruodžio 31 d. - 25 tūkst. eurų).

Isigytas ilgalaikis turtas sudengus paskolą		367
	Pastabos, pateiktos 13-53 puslapiuose, yra neatskiriama šių finansinių ataskaitų dalis.
Generalinis direktorius	Dalius Gesevičius	2019-04-25
Vyriausioji buhalterė	Danguolė Širvinskienė	2019-04-25

Pastabos

1. Bendroji informacija

AB "Panevėžio statybos trestas" (toliau - Bendrovė) įsteigta 1957 metais. Jos įmonės kodas -147732969, o buveinės adresas - P. Puzino g. 1, LT-35173 Panevėžys, Lietuvos Respublika. Bendrovės paprastosios vardinės akcijos nuo 2006 m. liepos 13 d. yra įtrauktos į Vilniaus vertybinių popierių biržos (VVPB) Oficialųjį prekybos sąrašą. Bendrovės pagrindinė veikla – pastatų, statinių, įrenginių ir komunikacijų statyba Lietuvoje ir už jos ribų. 2018 m. gruodžio 31 d. Bendrovėje dirbo 775 darbuotojai (2017 m. gruodžio 31 d. - 770 darbuotojų).

Bendrovė turi šiuos filialus Lietuvoje: "Genranga", "Gerbusta", "Pastatų apdaila", "Klaipstata", "Stogas", "Betonas" ir "Konstrukcija". Bendrovė taip pat turi nuolatines buveines Latvijos Respublikoje bei Švedijos Karalystėje.

2018 m. bei 2017 m. gruodžio 31d. pagrindiniai Bendrovės akcininkai:

• · AB "Panevėžio keliai", S. Kerbedžio g. 7, Panevėžys, įmonės kodas 147710353, (49,78 %);
• · "Swedbank" AS (Estija), Liivalaia 8, 15040 Talinas, Estija, imones kodas -10060701, (7,87 %);
• · Laisvai · cirkuliuojančios akcijos, priklausančios fiziniams ir juridiniams asmenims (42,35 %). Niekas nevaldo daugiau nei 5 %.

Galutinio kontroliuojančiojo privataus asmens nėra.

Šios finansinės ataskaitos - Bendrovės atskiros finansinės ataskaitos. Bendrovė taip pat rengia Bendrovės ir jos dukterinių įmonių konsoliduotas finansines ataskaitas. Bendrovė parengė atskirą konsoliduotų finansinių ataskaitų rinkinį, kuris yra saugomas Bendrovės buveinėje, adresu P. Puzino 1, LT-35173 Panevėžys, Lietuvos Respublika. Informacija apie dukterines įmones yra pateikta 16 pastaboje.

Bendrovės vadovybė patvirtino šias Bendrovės atskiras finansines ataskaitas 2019 m. balandžio 25 d. Šios finansinės ataskaitos pakeičia finansines ataskaitas už metus, pasibaigusius 2018 m. gruodžio 31 d., patvirtintas 2019 m. balandžio 5 d. Anksčiau patvirtintos finansinės ataskaitos buvo pakoreguotos remiantis vadovybės ir valdybos sprendimu siekiant atsižvelgti į naujausią turimą informaciją, kuri turi įtakos reikšmingam ZAO ISK "Baltevromarke" Kaliningrade vystomo nekilnojamo turto projekto tikrosios vertės įvertinimui. Ankstesnėse finansinėse ataskaitose vadovybės įvertinta projekto tikroji vertė buvo 9 700 tūkst. EUR (remiantis išorės vertinimu) ir šis įvertinimu) ir šis įvertinimas buvo peržiūrėtas ir sumažintas iki 6 500 tūkst. EUR, remiantis trečiosios šalies pateiktu komerciniu pasiūlymu dalies sklypų įsigijimui (1 200 tūkst. EUR) bei gauta informacija iš šio potencialaus pirkėjo, kad svarsto galimybę artimiausiu metu pateikti komercinį pasiūlymą dėl likusios dalies sklypų įsigijmo už 5 300 tūkst. EUR sumą. Vadovybė šį pasiūlymą bei nurodytą bendrą sklypų pirkimo kainą laiko priimtina ir vykdytina, todėl buvo pripažintas papildomas investicijų į dukterinę įmonę vertės sumažėjimas 2018 metais, kas yra išsamiai atskleista šių finansinių ataskaitų 16 pastaboje. Vadovybė priėmė sprendimą nekeisti Grupės konsoliduotų finansinių ataskaitų, kurias taip pat patvirtino 2019 m. balandžio 5 d. ir kurios buvo parengtos naudojant 9 700 tūkst. EUR tikrosios vertinimą, kadangi šio įvertinimo peržiūra ir sumažinimas iki 6 500 tūkst. EUR nesąlygotų vertės sumažėjimo 2018 m. gruodžio 31 d. ir atitinkamai neturėtų įtakos konsoliduotoje finansinės būklės ataskaitoje apskaitytai turto vertei ir Grupės finansiniams rezultatams.

Bendrovės akcininkai turi teisę patvirtinti šias finansines ataskaitas arba nepatvirtinti jų ir reikalauti, kad vadovybė parengtų naujas finansines ataskaitas. Bendrovės vadovybė patvirtino šias finansines ataskaitas 2019 m. balandžio 25 d.

2. Parengimo pagrindas

Atitikimas standartams

Šios finansinės ataskaitos pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, priimtus taikyti Europos Sąjungoje (toliau - TFAS).

Finansinių ataskaitų parengimo pagrindas

Finansinės ataskaitos parengtos remiantis išskyrus žemę ir pastatus, kurie pateikiami perkainota verte, ir investicinį turtą, kuris pateikiamas tikrąja verte.

Funkcinė ir pateikimo valiuta

Finansinėse ataskaitose skaičiai pateikti nacionaline Lietuvos Respublikos valiuta - eurais. Si valiuta yra Bendrovės funkcinė valiuta.

Dėl atskirų sumų apvalinimo iki tūkstančio eurų, lentelėse skaičiai gali nesutapti, tokios apvalinimo paklaidos šiose finansinėse ataskaitose yra nereikšmingos.

Įvertinimai

Rengdama finansines ataskaitas pagal TFAS, vadovybė turi remdamasi prielaidomis atlikti įvertinimus, kurie daro įtaką apskaitos principų parinkimui bei finansinėse ataskaitose pateiktoms turto, įsipareigojimų, pajamų ir sąnaudų sumoms. Faktiniai rezultatai gali skirtis nuo atliktų įvertinimų. Įvertinimų, Įvertinimai bei susijusios prielaidos nuolat peržiūrimi. Įvertinimų pasikeitimo įtaka pripažįstama tuo laikotarpiu, kuriuo įvertinimas yra peržiūrimas, bei ateinančiais laikotarpiais, jei įvertinimas daro įtaką ir ateinantiems laikotarpiams.

Informacija apie reikšmingas sritis, kurios susijusios su vertinimų neapibrėžtumais, taikant apskaitos politiką, ir kurios turi reikšmingos įtakos finansinėse ataskaitose pateiktiems, pateikiama šiose pastabose:

• 12 pastaba atidėtojo mokesčio pripažinimas. Atidėtojo mokesčio turtas yra pripažįstamas tiek, . kiek yra tikimasi, kad bus mokestinio pelno, kuris leis panaudoti įskaitomus laikinuosius skirtumus.
• · 13 pastaba žemės ir pastatų, apskaitomų perkainota verte, tikroji vertė, nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų naudingo tarnavimo laikas. Bendrovė nekilnojamojo turto, įrangimų bei nematerialiojo turto naudingo tarnavimo laikotarpius įvertina kartą per metus (3.3 pastaba).
• · 16 pastaba investicijų į dukterines įmones atsiperkamosios vertės įvertinimas. Svarbiausias veiksnys vertinant investicijų į dukterines įmones atsiperkamąsias vertes yra vykdomų statybos projektų atsiperkamumas. Todėl Bendrovė kreipėsi į išorės vertintojus, kad jie įvertintų šių projektų tikrąsias vertes pagal diskontuotų pinigų srautų arba palyginamųjų kainų metodus, o taip pat rėmėsi trečiosios šalies pateiktu komerciniu pasiūlymu ir susijusia informacija.
• . 19 pastaba pirkėjų įsiskolinimo vertės sumažėjimas, pajamų iš statybos sutarčių turto bei įsipareigojimo vertinimas pagal darbų įvykdymo lygį. Tikslus pajamų pripažinimas labai priklauso nuo vadovybės atliekamo bendrų projekto sąnaudų (sąmatų) vertinimo pilnumo ir tikslumo, nes tai yra esminė prielaida pripažįstant pajamas ir sutarčių įsipareigojimą pagal darbų įvykdymo lygį. Gautinų sumų atsiperkamųjų verčių įvertinimas yra procesas, reikalaujantis reikšmingų vadovybės sprendimų ir įvertinimų, ypač susijusių su būsimais pinigų srautais. Vadovybės įvertinimas buvo naudojamas vertinant atgautinas sumas ir jų terminus.
• 17 ir 20 pastabos dalis suteiktų paskolų klasifikuojama kaip ilgalaikės, nežiūrint į tai, kad dabartinis jų galiojimo terminas, pagal sutartis, yra iki 2019 m. gruodžio 31 d. Vadovybės nuomone, įvertinus dukterinių įmonių galimybes grąžinti skolas, paskolos tikėtina bus grąžintos tik po 2019 m. gruodžio 31 d. Suteiktų paskolų vertės sumažėjimo vertinimas atliekamas, atsižvelgiant į dukterinių įmonių likvidumo padėtį pagal jų finansines ataskaitas bei būsimų pinigų srautų prognozes.
• · 25 pastaba Bendrovė kas mėnesį apskaičiuoja garantinį atidėjinį, atsižvelgdama į mėnesines pajamas. Garantinis atidėjinys apskaičiuojamas atsižvelgiant į pajamas, faktines garantinio aptarnavimo išlaidas, patirtas ankstesniais, jų santykį su faktinėmis pajamomis ir istorinę informaciją.
• . 27 pastaba - Neapibrėžtieji įsipareigojimai finansinėse ataskaitose nėra pripažįstami, nes vadovybės vertinimu, yra labiau tikėtina, nei ne, kad Bendrovė laimės teisinius ginčus, murodytus pastaboje arba šiuo metu galimos neapibrėžiumo baigties neįmanoma pakankamai patikimai įvertinti.

3. Reikšmingų apskaitos principų santrauka

Naujų ir (ar) pakeistų TFAS ir Tarptautinės finansinės atskaitomybės aiškinimo komiteto (TFAAK) išaiškinimų taikymas

Bendrovės apskaitos principai nesikeitė, išskyrus šiuos naujus TFAS ir (ar) jų pataisas, kurios buvo pritaikytos nuo 2018 m. sausio 1 d .:

• 9 TFAS: Finansinės priemonės

Galutinė 9 TFAS "Finansinės" versija apima visus finansinių instrumentų projekto aspektus ir pakeičia 39 TAS "Finansiniai instrumentai: Pripažinimas" bei visas ankstesnes 9 TFAS versijas. Standartas pateikia naujus reikalavimui ir vertinimui, vertės sumažėjimo ir apsidraudimo sandorių apskaitai. Bendrovė pritaikė standartą perspektyviniu būdų, pritaikydama nuo 2018 m. sausio 1 d., jokiomis praktinėmis priemonėmis pasinaudota nebuvo. Standarto pritaikymas neturėjo reikšmingos įtakos Bendrovės finansinėms (todėl 2018 m. sausio 1 d. nebuvo jokių nepaskirstyto pelno pradinių likučių pakeitimų), išskyrus reikalaujamų papildomų atskleidimų pateikimą apskaitos politikoje (3.2 pastaboje). Bendrovė neperklasifikavo palyginamosios informacijos, ji ir toliau pateikiama pagal 39-ąjį TAS.

· 15 TFAS: Pajamos pagal sutartis su klientais

15 TFAS pakeičia 11-ąjį TAS "Statybos sutartys", 18-ąjį TAS "Pajamos" ir susijusius išaiškinimus ir, išskyrus ribotas išimtis, yra taikomas visoms pajamoms, atsirandančioms pagal sutartis su klientais. Standarto reikalavimai taip pat taikomi pripažįstant ir įvertinant pajamas ar nuostolius iš tam tikro ne finansinio turto, kuris nėra priskiriamas bendrovės įprastinei veiklai, pardavimo (pavyzdžiui ilgalaikio materialiojo ir nematerialaus turto pardavimui).15 -asis TFAS mustato penkių pakopų modelį, pagal kurį yra pripažįstamos pajamos, atsirandančias pagal sutartis su klientais, ir reikalauja, kad pajamos būtų pripažįstamos suma, atspindinčia atlygį, kurį įmonė tikisi gauti už klientui parduotas prekes ar suteiktas paslaugas. 15 -asis TFAS reikalauja, kad įmonės atliktų įvertinimus atsižvelgdamos į visus susijusius faktus ir aplinkybes, kai taiko kiekvieną modelio pakopą sutartims su savo klientais. Standartas taip pat apibrėžia papildomų išlaidų, susijusių su sutarties sudarymu, ir išlaidų, tiesiogiai susijusių su sutarties vykdymu, apskaitą. Be to, standartas reikalauja išsamios papildomos informacijos, kuri yra pateikta šiose finansinėse ataskaitose kiek reikalinga.

Bendrovė pritaikė 15 -ąjį TFAS naudodama modifikuotą retrospektyvų metodą, nuo pirminės pritaikymo datos, t. y. 2018 m. sausio 1 d. Pagal šį metodą standartas gali būti taikomas visoms sutartims pradinio taikymo datą, t. y. 2018 m. sausio 1 d., arba tik pradinio taikymo metu nebaigtoms sutartims. Bendrovė nusprendė taikyti standartą sutartims, kurios yra vis dar nebaigtos įvykdyti 2018 m. sausio 1 d., jokiomis praktinėmis priemonėmis pasinaudota nebuvo, išskyrus tai, kas atskleista 3.14 pastaboje.

15 -ojo TFAS taikymas neturėjo reikšmingos įtakos Bendrovės finansinėms ataskaitoms (nėra patikslintas nepaskirstytojo pelno likutis 2018 m. sausio 1 d.), išskyrus atskleidimų pateikimą apskaitos politikos 3.14 ir 19 pastabose. Bendrovė neperklasifikavo palyginamosios informacijos, ji ir toliau pateikiama pagal 11-ąjį ir 18-ąjį TAS bei susijusius aiškinimus.

2018 m. gruodžio 31 d.	Pagal TFAS 15	Pagal anksčiau taikytus TFAS
Gauti išankstiniai apmokėjimai		734
Kiti įsipareigojima1	734	()
2018 m.
Pajamos iš sutarčių su klientais	94 797
Pardavimo pajamos	-	94 797

15 -asis TFAS turėjo įtakos šioms finansinės būklės ir bendrųjų pajamų ataskaitų eilutėms 2018 m. gruodžio 31 d. ir už metus, pasibaigusius minėtą datą:

Be to, kaip atskleista 19 ir 26 pastabose, pritaikius 15 -ajį TFAS 2018 m. gruodžio 31 d. sukauptos pajamos pateikiamos kaip sutarčių turtas, o ateinančių pajamos kaip ir gauti išankstiniai apmokėjimai rodyti 2017 m. gruodžio 31 d. - kaip sutarčių įsipareigojimai.

• 15 TFAS: Pajamos pagal sutartis su klientais (išaiškinimai)

Išaiškinimų tikslas – išaiškinti Tarptautinės apskaitos standartų valdybos (TASV) ketinimus rengiant 15TFAS "Pajamos pagal sutartis su klientais" reikalavimus, konkrečiau pakeičiant "atskiro identifikavimo" principo apibūdinimą veiklos įsipareigojimų nustatyme, svarstant ir vertinant, ar įmonė veikia kaip pagrindinis asmuo ar agentas, taip pat papildant intelektinės nuosavybės ir honorarų apskaitos gaires kontrolės ir licencijavimo principų taikymu. Išaiškinimai taip pateikia papildomų praktinių pavyzdžių įmonėms, kurios taiko 15 TFAS pilnai retrospektyviai arba kurios nutaria taikyti modifikuotą retrospektyvų būdą. Kaip pateikta aukščiau, išaiškinimų pritaikymas neturėjo reikšmingos įtakos Bendrovės finansinėms ataskaitoms.

. 2 TFAS: Akcijomis išreikštų mokėjimo sandorių klasifikacija ir vertinimas (pataisos)

Pataisos numato reikalavimus apskaitant nuosavybės teisės perdavimo sąlygų efektą, vertinant pinigais padengtus akcijomis išreikštus mokėjimus, akcijomis išreikštiems mokėjimo sandoriams su sudengimo galimybe dėl mokestinių ir dėl akcijomis išreikštų mokėjimų nuostatų ir sąlygų modifikavimas yra keičiamas iš pinigais padengiamų į kapitalu padengiamas. Pakeitimai neturėjo jokios įtakos Bendrovės finansinėms ataskaitoms, nes Bendrovė neturi akcijomis išreikštų sandorių.

· 40 TAS: Pervedimai į Investicinį turtą (pataisos)

Pataisos išaiškina, kada subjektas turi perkelti turtą, iskaitant statomą ar vystomą turtą, į ar iš investicinio turto. Pataisos nustato, kad naudojimas pasikeičia, kai turtas atitinka, arba nustoja atitikti, investicinio turto apibrėžimą ir yra įrodymų, apie naudojimo pokyčius. Vien vadovybės ketinimų pasikeitimas dėl turto naudojimo nėra įrodymas, kad turto naudojimo pobūdis pasikeitė. Pakeitimai neturėjo reikšmingos įtakos Bendrovės finansinėms ataskaitoms.

• TFAKK 22-ASIS IŠAIŠKINIMAS: Sandoriai užsienio valiuta ir išankstiniai mokėjimai

Aiškinime išaiškinama sandorių, kurie apima išankstinių užsienio valiuta gavimą ar mokėjimą, apskaita. Aiškinime reglamentuojami sandoriai užsienio valiuta, kai subjektas pripažįsta nepiniginį turtą ar nepiniginius įsipareigojimus, kylančius iš atlikto arba gauto išankstinio mokėjimo iki subjektui pripažįstant susijusį turtą, sąnaudas ar pajamas. Aiškinime teigiama, kad sandorio data, siekiant nustatyti valiutos keitimo kursą, laikoma nepiniginio išankstinio apmokėjimo arba būsimųjų laikotarpių pajamų įsipareigojimo pirminio pripažinimo data. Jeigu yra daugiau negu vienas išankstinis mokėjimas, subjektas turi nustatyti sandorio datą kiekvienam atliktam išankstiniam mokėjimui ar išankstiniam pinigų gavimui. Pakeitimai neturėjo reikšmingos įtakos Bendrovės finansinėms ataskaitoms.

TVAS išleido 2014-2016 m. ciklo metinius TFAS patobulinimus, kurie apima TFAS pataisų rinkinį. Vadovybė pritaikė patobulinimus ir jie neturėjo reikšmingos įtakos Bendrovės finansinėms ataskaitoms.

28 TAS "Investicijos į asocijuotas ir bendras įmones": pataisos išaiškina, kad pirminio pripažinimo metu pasirinkimas tikrąja verte per pelną ar nuostolius vertinti investicijas į asocijuotą ar bendrą įmonę rizikos kapitalo organizacijai ar kitai tokius reikalavimus atitinkančiai įmonei gali būti taikomas vertinant kiekvieną investiciją į asocijuotą ar bendrą veiklos įmonę atskirai.

Patvirtinti, bet dar nejsigalioję standartai

Bendrovė netaiko žemiau išvardintų pakeitimų, kurie yra patvirtinti bet dar neįsigalioje.

16 TFAS: Nuoma .

Standartas įsigalioja nuo ar po 2019 m. sausio 1 d. prasidedančiais finansiniais metais. 16 TFAS nurodo, kaip pripažinti, vertinti, pateikti ir atskleisti nuomą abiems sutarties šalims, t.y. klientui (nuo mininkui) ir tiekėjui (nuomotojui). Naujasis standartas reikalauja nuomininkams pripažinti daugelį nuomos sandorių finansinėse ataskaitose. Nuomininkai turės vienintelį nuomininko apskaitos modelį pagal visas nuomos sutartis su tam tikromis išimtimis. Nuomotojų apskaita iš esmės nesikeičia. Vadovybė atliko standarto taikymo poveikio vertinimą ir mano, kad jis yra nereikšmingas, kadangi Bendrovė turi tik keletą veiklos nuomos sutarčių, kurios nėra reikšmingos.

€ 10 TFAS: Konsoliduotos finansinės ataskaitos ir 28 TAS: Investicijos į asocijuotas bendroves ir bendras įmones: Turto pardavimas ar įnašai tarp investuotojo ir jo asocijuotos bendrovės ar bendros įmonės (pataisos)

Pataisomis sprendžiama pripažinta neatitiktis tarp 10 TFAS reikalavimų, susijusių su turto pardavimu ar inašais tarp investuotojo ir jo asocijuotos ar bendros imonės. Pagrindinė pataisų pasekmė yra ta, kad pripažįstamos visos pajamos ar nuostoliai, kai sandoris apima verslo perleidimą (nepriklausomai nuo to ar jis vystomas dukterinėje įmonėje ar ne). Dalis pajamų ar nuostolių pripažįstama, kai sandoris apima turtą, kuris neatitinka verslo apibrėžimo, net jei šis turtas priklauso dukterinei įmonei. 2015 m. gruodžio mėn. TASV atidėjo įsigaliojimo datą neribotam laikui, priklausomai nuo nuosavybės apskaitos metodo tyrimo projekto rezultatų. ES dar nėra patvirtinusi šių pataisų. Bendrovė dar nėra įvertinus šių pataisų pritaikymo įtakos.

• 9 TFAS: Išankstinio mokėjimo savybės su neigiama kompensacija (pataisos)

Pataisos įsigalioja nuo ar po 2019 m. sausio 1 d., nors ankstesnis taikymas yra leidžiamas. Pataiso mis leidžiama finansinį turtą su išankstinio mokėjimo galimybe, kai susitarimo šaliai leidžiama reikalauti ar reikalaujama, kad ji pati sumokėtų ar gautų pagristą kompensaciją už pirma laiko nutrauktą sutartį (tokiu būdu, žvelgiant iš turto turėtojo pozicijos, gali būti ir "neigiama kompensacija"), vertinti amortizuota savikaina arba tikrąja verte per kitas bendrasias pajamas. Bendrovė dar nėra įvertinus šių pataisų pritaikymo įtakos.

· 28 TAS: Ilgalaikiai interesai asocijuotose ir bendrose imonėse (pataisos)

Pataisos įsigalioja nuo ar po 2019 m. sausio 1 d. prasidedančiais finansiniais metais, nors ankstesnis taikymas yra leidžiamas. Pataisos apibrėžia, ar atliekant ilgalaikių interesų asocijuotose ir bendrose įmonėse vertinimą, konkrečiai su vertės sumažėjimu susijusius reikalavimus, kurie, iš esmės, sudaro "grynųjų investicijų" dalį asocijuotose ar bendrose įmonėse, turėtų būti vadovaujamasi 9 TFAS, 28 TAS ar abiem kartu. Pataisos paaiškina, kad, prieš taikydamas 28 TAS, subjektas taiko 9 TFAS tokiems ilgalaikiams interesams, kuriems netaikomas nuosavybės metodas. Taikydamas 9 TFAS subjektas neatsižvelgia į ilgalaikių interesų balansinės vertės pasikeitimus, atsirandančius dėl 28 TAS taikymo. Bendrovė dar nėra įvertinus šių pataisų pritaikymo įtakos.

· 19 TAS: Plano pakeitimas, sumažinimas ar įvykdymas (pataisos)

Pataisos įsigalioja nuo ar po 2019 m. sausio 1 d. prasidedančiais metais, nors ankstesnis taikymas yra leidžiamas. Pataisos numato, kad įmonės privalo naudoti atnaujintas aktuarines prielaidas siekiant įvertinti einamųjų paslaugų savikainą ir grynąsias palūkanas, susijusias su po plano pakeitimo, sumažinimo ar įvykdymo likusiu ataskaitiniu laikotarpiu. Pataisos taip pat paaiškina kaip plano pakeitimo, sumažinimo ar įvykdymo apskaita įtakoja reikalavimus, taikomus turto viršutinei ribai. Nesitikima, kad pataisos bus aktualios Bendrovei.

• TFAKK 23-ASIS ISAISKINIMAS: Neapibrėžtumas dėl pelno mokesčio apskaitos

Išaiškinimas įsigalioja nuo ar po 2019 m. sausio 1 d. prasidedančiais finansiniais metais, nors ankstesnis taikymas yra leidžiamas. Išaiškinimas skirtas pelno mokesčio apskaitai, esant mokestinio traktavimo neapibrėžtumams, įtakojantiems 12 TAS taikymą. Jame paaiškinama kaip atsižvelgti į mokestinio traktavimo neapibrėžtumus atskirai arba kartu, mokesčių institucijų vykdomus patikrinimus, pateikiamas tinkamas modelis kaip atspindėti neapibrėžtumus ir apskaityti faktų bei aplinkybių pasikeitima. Sis išaiškinimas dar nepriimtas ES. Bendrovė dar nėra įvertinus šio išaiškinimo pritaikymo įtakos.

· 3 TFAS: Verslo jungimai (pataisos)

TASV pateikė "Verslo" apibrėžimo pataisas (3 TFAS Pataisos), siekiant išspęsti sunkumus, kylančius kuomet įmonės turi nustatyti ar buvo įsigytas verslas, ar turto vienetų grupė. Pataisos galioja pirmą ataskaitinį laikotarpį, prasidėsiantį 2020 m. sausio 1 d. ir vėliau, įvykusiems verslo junginams bei tuo laikotarpiu ar vėliau įvykusiems turto įsigijimams, ankstesnis taikymas Sios pataisos dar nepriimtos ES. Vadovybė dar nėra įvertinus šių pataisų pritaikymo įtakos.

• 1 TAS: Finansinių ataskaitų pateikimas ir 8 TAS: Apskaitos politika, apskaitinių įvertinimų keitimas ir klaidos: "reikšmingumo" apibrėžimas (pataisos)

Pataisos įsigalioja nuo ar po 2020 m. sausio 1 d. prasidedančiais finansiniais metais, ankstesnis taikymas yra leidžiamas. Pataisos patikslina reikšmingumo apibrėžimą ir kaip jis turėtų būti taikomas. Naujas apibrėžimas teigia, kad "Informacija yra reikšminga, jei dėl jos praleidimo, klaidingo ar neaiškaus pateikimo galima būtų pagrįstai tikėtis paveikti sprendimus, kuriuos tiesioginiai bendro naudojimo finansinių ataskaitų vartotojai priima remdamiesi tomis finansinėmis ataskaitomis, kurios pateikia konkrečios įmonės finansiją". Be to, buvo patobulinti apibrėžimą papildantys paaiškinimai. Pataisos taip pat užtikrina, kad reikšmingumo apibrėžimas yra vienodas visuose TFAS standartuose. Sios pataisos dar nepriimtos ES. Vadovybė dar nėra įvertinus šių pataisų pritaikymo įtakos.

TVAS išleido 2015-2017 m. ciklo metinius TFAS patobulinimus, kurie apima TFAS pataisų rinkinį. Pataisos įsigalioja nuo ar po 2019 m. sausio 1 d. prasidedančiais finansiniais metais, nors ankstesnis taikymas yra leidžiamas. Sie metiniai patobulinimai dar nepriimti ES. Nesitikima, kad šių pakeitimų pritaikymas turės reikšmingos įtakos Bendrovės finansinėms ataskaitoms.

• 3 TFAS "Verslo jungimai" ir 11 TFAS "Jungtinė veikla": 3 TFAS pataisos išaiškina, kad, kai subjektas įgyja verslo, kuris buvo jungtinė veikla, kontrolę, jis turi naujai atlikti anksčiau igytame versle turėtų interesų vertinimą. 11 TFAS pataisos išaiškina, kad, kai subjektas įgyja verslo, kuris buvo jungtinė veikla, jungtinę kontrolę, subjektui nereikia iš naujo vertinti anksčiau šiame versle turėtų interesų.

• 12 TAS "Pelno mokesčiai": Pataisomis išaiškinama, kad mokėjimų už finansinius instrumentus, klasifikuojamų kaip nuosavybės instrumentai, pelno mokesčio sumos turėtų būti pripažintos pagal tai, kur buvo pripažinti paskirstytino pelno davę sandoriai ar įvykiai.

• 23 TAS "Skolinimosi išlaidos": Pataisomis išaiškinamas standarto 14 punktas, t. v., kai ilgo parengimo turtas parengiamas jo numatytam naudojimui ar pardavimui ir tam momentui yra likusių negražintų tikslinių paskolų, susijusių su ilgo parengimo turtu, tokios paskolos turi būti įtrauktos į subjekto bendrųjų paskolų fondą.

· Konceptualios sistemos taikymas Tarptautiniams finansinės atskaitomybės standartams (TFAS)

Tarptautinė apskaitos standartų valdyba (TASV) 2018 m. kovo 29 d. atliko konceptualios finansinės atskaitomybės sistemos peržiūrą. Konceptualioje sistemoje pateikiamas išsamus sąvokų rinkinys taikytinas rengiant finansines ataskaitas bei leidžiant standartus ir pateikiantis gaires rengėjams ruošiant nuosekliai taikomas apskaitos politikas ir padedantis kitiems suprasti bei interpretuoti standartus. TASV taip pat išleido atskirą pridedamąjį dokumentą "Nuorodų į TFAS standartų konceptualią sistemą pakeitimai", kuriame pateikti susijusių standartų pakeitimai, siekiant atnaujinti nuorodas į peržiūrėtą konceptualią sistemą. Jos tikslas - palengvinti perėjimą prie peržiūrėtos konceptualios sistemos įmonėms, kurios rengia apskaitos politiką, naudodamosi konceptualia sistema, kai konkrečiam sandoriui netaikomas joks TFAS. Rengėjams, kurie ruošia apskaitos politiką remiantis konceptualia sistema, ji yra taikytina metiniams laikotarpiams, kurie prasideda 2020 m. sausio 1 d. arba vėliau.

Bendrovė planuoja pritaikyti aukščiau aprašytus standartų pakeitimus ne anksčiau, nei jų įsigaliojimo data, juos patvirtinus ES.

3.1 Užsienio valiuta

Sandoriai užsienio valiuta įvertinami funkcine valiuta sandorių metu galiojančiais valiutos keitimo kursais. Piniginis turtas ir piniginiai įsipareigojimai užsienio valiuta pervertinami funkcine valiuta finansinės būklės ataskaitos sudarymo dieną galiojančiais Europos Centrinio Banko nustatytais valiutos keitimo kursais. Valiutos kurso pasikeitimo teigiama arba neigiama itaka apskaitoma kaip pelnas arba nuostoliai. Nepiniginis turtas ir įsipareigojimai, kurie denominuoti užsienio valiuta ir įvertinami tikrąja verte, pervertinami funkcine valiuta tikrosios vertės nustatymo dieną galiojančiais valiutos keitimo kursais. Nepiniginis turtas ir įsipareigojimai, kurie denominuoti užsienio valiuta ir įvertinami savikaina, įvertinami funkcine valiuta turto ir įsipareigojimų pripažinimo finansinės būklės ataskaitoje dieną galiojančiais valiutos keitimo kursais. Valiutos kurso skirtumai, atsiradę dėl keitimo, apskaitomi pelne arba nuostoliuose.

3.2 Finansinės priemonės

Finansinė priemonė – tai bet kuri sutartis, dėl kurios pas vieną ūkio subjektą atsiranda finansinis turtas, o pas kitą - finansinis įsipareigojimas ar nuosavybės priemonė.

Finansinis turtas

Pirminis pripažinimas ir vertinimas

Finansinis turtas pirminio pripažinimo metu skirstomas į vėliau apskaitomą amortizuota savikainą, tikrąja verte per kitas bendrąsias pajamas, arba tikrąja verte per pelną arba nuostolius.

Finansinio turto priskyrimas pirminio pripažinimu metu priklauso nuo sutartinių finansinio turto pinigy srautų savybių ir Bendrovės verslo modelio apibrėžiančio turto valdymą. Išskyrus prekybos gautinas sumas, kurios neturi reikšmingo finansavimo komponento, Bendrovė pirminio pripažinimu metu finansinį turtą įvertina tikrąja verte, pridėjus, kai finansinis turtas nėra apskaitomas tikrąja verė per pelną (nuostolius), sandorio išlaidas. Prekybos gautinos į kurias neįtrauktas reikšmingas finansavimo komponentas, yra vertinamos pagal 15-ojo TFAS nustatytą sandorio kainą.

Tam, kad finansinis turtas būtų priskiriamas ir vertinamas amortizuota savikaina arba tikrąja verte per kitas bendrasias pajamas, pinigų srautai atsirandantys iš finansinio turi būti tik pagrindinės sumos ir palūkanų mokėjimai (SPPI) nuo pagrindinės nepadengtos sumos. Šis vertinimas vadinamas SPPI testu ir atliekamas kiekvienai finansinei priemonei.

Bendrovės finansinio turto valdymo modelis nurodo kaip Bendrovė valdo savo finansinį turtą, kad šis generuotų pinigų srautus. Verslo modelis nustato, ar pinigų srautai bus gaunami renkant sutartinius pinigų srautus, parduodant šį finansinį turtą ar naudojant abu variantus.

Įprastas finansinio turto pirkimas arba pardavimas pripažįstamas sandorio sudarymo dieną, t. y. datą, kurią Bendrovė įsipareigoja pirkti ar parduoti finansinį turtą.

Volosnis vertinimas

Po pirminio pripažinimo Bendrovė finansinį turtą vertina:

• a) Amortizuota savikaina (skolos finansinės priemonės);
• b) Tikrąja verte per kitas bendrąsias pajamas, kai nutraukus pripažinimą sukauptas pelnas ar nuostoliai perkeliami į pelną ar (nuostolius) (skolos finansinės priemonės). 2018 m. ir 2017 m. gruodžio 31 d. Bendrovė neturėjo tokių priemonių;
• c) Tikrąja verte per kitas bendras, kai nutraukus pripažinimą sukauptas pelnas ar nuostoliai nėra perkeliami į pelną ar (muostolius) (nuosavybės priemonės). 2018 m. ir 2017 m. gruodžio 31 d. Bendrovė neturėjo tokių priemonių;
• d) Tikrąja verte per pelną ar nuostolius. 2018 m. ir 2017 m. gruodžio 31 d. Bendrovė neturėjo tokių priemonių.

Amortizuota savikaina vertinamas finansinis turtas (skolos finansinės priemonės)

Bendrovė vertina finansinį turtą amortizuota savikaina, jei tenkinamos abi šios sąlygos:

• i) Finansinis turtas laikomas pagal verslo modelį, kurio tikslas laikyti finansinį turtą siekiant surinkti sutartyje numatytus pinigų srautus; ir
• ii) Dėl sutartinių finansinio turto sąlygų nustatytomis datomis gali atsirasti pinigų srautų, kurie yra tik pagrindinės sumos ir pagrindinės nepadengtosios sumos palūkanų mokėjimai.

Amortizuota savikaina vertinamas finansinis turtas vėliau yra apskaitomas naudojant efektyvios palūkanų normos metodą (EIR) atėmus vertės sumažėjimo nuostolius. Pelnas ar nuostoliai apskaitomi bendrųjų pajamų ataskaitoje, kai turto pripažinimas, turtas yra pakeičiamas ar šiam nustatomas vertės sumažėjimas.

Bendrovės finansinis turtas vertinamas amortizuota savikaina apima prekybos gautinas sumas, kitas trumpalaikes ir ilgalaikes gautinas, suteiktas paskolas ir turtą, atsiradusį iš sutarčių su klientais.

Finansinio turto vertės sumažėjimas

Pagal 9 TFAS, bendruoju atveju, Bendrovė pripažista tikėtinus kredito nuostolius (TKN) visoms skolos finansinėms priemonėms, kurios nėra vertinamos tikrąja verte per pelną ar nuostolius. TKN yra paremti sutartinių gautinų pinigų srautų ir pinigų srautų, kuriuos Bendrovė tikisi gauti, skirtumu, diskontuotu taikant apytikslią pradinę efektyvią palūkanų normą. TKN yra pripažįstami dviem etapais. Kredito pozicijoms, kurių kredito rizika nuo pirminio pripažinimo nera reikšmingai padidėjusi, TKN apskaičiuojamas kredito nuostoliams, atsirandantiems dėl įsipareigojimų įvykių, galimų per ateinančius 12 mėnesių (12 mėnesių TKN). Toms kredito pozicijoms, kurių kredito rizika nuo pirminio pripažinimo yra reikšmingai padidėjusi, vertės sumažėjimas formuojamas kredito nuostolių sumai, kurių tikimasi per likusį kredito pozicijos galiojimo laikotarpį, neatsižvelgiant į įsipareigojimų neįvykdymo laiką (galiojimo laikotarpio TKN).

Prekybos gautinoms sumoms ir turtui, atsiradusiam iš sutarčių su klientais, Bendrovė taiko supaprastinta metoda TKN skaičiuoti. Todėl Bendrovė nestebi kredito rizikos pokyčių, bet kiekvienai finansinių ataskaitų datai pripažista vertės sumažėjimą remiantis galiojimo laikotarpio TKN.

(a) Prekybos gautinų sumų ir sutarčių turto vertės sumažėjimo vertinimas

Bendrovės vadovybės įvertinimu, prekybos gautinos sumos it sutarčių turtas neapima reikšmingo finansavimo komponento ir atitinkamai jų vertės sumažėjimas yra vertinamas taikant supaprastiną metodą, t. y. individualiai reikšmingiems klientams vadovybė atlieka individualų tikėtinų kredito nuostolių įvertinimą atsižvelgiant į jo kredito istoriją, ateities veiksnius rizikos faktorius, susijusius su skolininku. Visoms kitoms gautinoms vertinti Bendrovė sudarė tikėtinų nuostolių normų matricą, kuri paremta istorine kredito nuostolių analize, ir pakoreguota, kad atspindėtų ateities veiksnius, būdingus skolininkams ir ekonominei aplinkai.

(b) Suteiktų paskolų vertės sumažėjimo vertinimas

Bendrovė suteikia paskolas Grupės imonėms su nustatyto termino gražinimo salygomis, kaip atskleista 17 pastaboje. Išduodant paskola, bendru atveju yra įvertinami ir apskaitomi 12 mėnesių tikėtini kredito nuostoliai. Vėlesniais ataskaitiniais laikotarpiais, nesant reikšmingo kredito rizikos padidėjimo, susijusio su paskolos gavėju, Bendrovė koreguoja 12 mėnesių tikėtinų kredito nuostolių likutį atsižvelgiant į vertinimo datai likusia nepadengta paskolos suma. Nustačius, kad paskolos gavėjo finansinė būklė reikšmingai pablogėjo, lyginant su būkle, buvusia paskolos išdavimo metu, Bendrovė apskaito visus paskolos galiojimo laikotarpio tikėtinus kredito nuostolius. kurioms skaičiuojami galiojimo laikotarpio tikėtini kredito nuostoliai, laikomos dėl kredito rizikos sumažėjusios vertės (credit-impaired) finansiniu turtu.

Bendrovė laiko, kad skolininkas nejvykdė savo įsipareigojimų, su finansiniu turtų, jei sutartiniai mokėjimai yra pradelsti daugiau kaip 90 dienų, arba kai yra požymių, kad skolininkas ar skolininkų grupė patiria didelių finansinių sunkumų, nevykdo savo įsipareigojimų (pagrindinių mokėjimų ar palūkanų), atsiranda tikimybė, kad jie pradės bankroto arba reorganizavimo procedūras ir tais atvejais, kai stebimi duomenys rodo, kad yra numatomas būsimų pinigų srautų sumažėjimas, pvz., įsiskolinimo pradelsimu pokyčių arba ekonominiu salygų, kurios koreliuoja su įsipareigojimų neivykdymu, pokyčių,

Gautinų paskolų ir prekybos gautinų sumų kredito nuostolių suma apskaitoma per pelną (nuostolius), naudojant kontrarinę abejotinų gautinų sumų sąskaitą. Finansinis turtas nurašomas, kai nėra pagrįstų lūkesčių susigrąžinti sutartinius pinigų srautus.

Finansiniai įsipareigojimai

Pirminis pripažinimas ir vertinimas:

Finansiniai įsipareigojimai pirminio pripažinimo metu skirstomi į finansinius įsipareigojimus apskaitomus tikrąja verte per pelną ar nuostolius, gautas paskolas ir mokėtinas sumas. Visi finansiniai įsipareigojimai pirminio pripažinimu metu vra pripažistami tikrąja verte, o gautų paskolų bei mokėtinų sumų atveju - atėmus tiesiogiai priskirtinas sandorio išlaidas. Bendrovės finansiniai įsipareigojimai apima prekybos ir kitas mokėtinas sumas, gautas paskolas, įskaitant bankų overdraftus, ir finansinio lizingo įsipareigojimus.

Vėlesnis vertinimas

Finansinių įsipareigojimų vertinimas priklauso nuo jų klasifikavimo, kaip aprašyta toliau.

Gautos paskolos ir kitos mokėtinos sumos

Po pirminio pripažinimo paskolos ir kitos mokėtinos sumos yra apskaitomos amortizuota savikaina naudojant efektyvios palūkanų normos metodą (EPN). Pelnas ir nuostoliai yra pripažįstami bendrųjų pajamų ataskaitoje, kai įsipareigojimai yra nurašomi arba amortizuota savikaina apskaičiuojama atsižvelgiant į nuolaidą ar priemoką įsigyjant, taip pat mokesčius ar išlaidas, kurios yra neatskiriama EPN dalis. EPN amortzacija įtraukiama į finansines sąnaudas bendrųjų pajamų ataskaitoje.

Finansinių priemonių sudengimas

Finansinis turtas ir finansiniai isipareigojimai yra sudengiami ir grynoji suma yra pateikiama finansinės būklės ataskaitoje, jei egzistuoja įvykdoma teisė sudengti pripažintas sumas ir yra ketinama atsiskaityti grynaja verte, t. y. realizuoti turtą ir įvykdyti įsipareigojimus tuo pačiu metu.

9 TFAS pritaikymo poveikis 2018 m. sausio 1 d.

9 -ojo TFAS klasifikavimo ir vertinimo reikalavimų pritaikymas neturėjo reikšmingos įtakos Bendrovei. Prekybos gautinos sumos ir kitas trumpalaikis finansinis turtas, kurie klasifikuojami kaip paskolos ir gautinos 2017 m. gruodžio 31 d., yra laikomi siekiant gauti sutartinius pinigų srautus ir suteikiantys teisę į šiuos pinigų srautus susidedančius iš pagrindinės sumos ir palūkanų mokėjimų. Jos yra klasifikuojamos kaip skolos finansinės priemonės ir apskaitomi amortizuota savikaina nuo 2018 m. sausio 1 d. Bendrovė neturėjo finansinio turto ir įsipareigojimų, anksčiau įvertintų tikrąja verte pagal 39 -ąjį TAS. Bendrovės finansinių įsipareigojimų klasifikacijoje ir vertinime pokyčių nebuvo.

Kaip nurodyta anksčiau, 9 -ojo TFAS pritaikymas iš esmės pakeitė finansinio turto vertės sumažėjimo nuostolių apskaitą, pakeičiant 39 -ojo TAS patirtų muostolių metodą į prognozuojamų tikėtinų kredito nuostolių metodą. 9-asis TFAS reikalauja, kad Bendrovė pripažintų tikėtinus kredito nuostolius visiems skolos instrumentams, kurie nėra apskaitomi tikrąja verte per pelną ar nuostolius, ir turtui, atsiradusiam pagal sutartis su klientais. Pritaikius 9-ajį TFAS Bendrovė pripažino 83 tūkst. eurų papildomo vertės sumažėjimo prekybos gautinoms 2018 metais ir dėl įvertinto papildomo vertės sumažėjimo nereikšmingumo 2018 m. sausio 1 d. pritaikydama 9-ajį TFAS nekoregavo pradinio nepaskirstytojo rezultato likučio nuosavame kapitale. Pripažintam suteiktų paskolų ar kito finansinio turto vertės sumažėjimui 9 -ojo TFAS pritaikymas reikšmingos įtakos neturėjo, kadangi vadovybės vertinimu, atsižvelgiant į Bendrovės klientų kreditingumų, sumų apmokėjimą bei galimų itaką, įvertinti galimi kredito nuostoliai nėra reikšmingi.

Finansinių instrumentų apskaita iki 2018 m. sausio 1 d.

Finansinės priemonės apėmė pirkėjų įsiskolinimą ir kitas gautinas sumas, paskolas ir kitas finansines skolas, skolas tiekėjams ir kitas mokėtinas sumas. Bendrovėje nebuvo investicijų, laikomų iki išpirkimo termino, galimo parduoti finansinio turto arba finansinio turto, apskaityto tikraja verte per pelna arba nuostolius.

Finansinės priemonės apskaitoje pripažįstamos sandorio sudarymo dieną. Finansinės iš pradžių pripažistamos tikrąja verte, įtraukiant visas tiesiogiai priskirtinas sanaudas. Po pirminio pripažinimo neišvestinės finansinės priemonės yra įvertinamos taip, kaip nurodyta toliau.

Po pirminio pripažinimo paskolos ir gautinos sumos yra įvertinamos amortizuota savikaina, naudojant apskaičiuotų palūkanų normos metodą, atėmus vertės sumažėjimo nuostolius, jei tokių yra. Trumpalaikės gautinos sumos nėra diskontuojamos.

Gautinų sumų vertės sumažėjimas yra apskaitomas, kai yra požymių, kad gautinų sumų vertė gali būti sumažėjusi, tada balansinė gautinų sumų vertė yra mažinama naudojant vertės sumažėjimų sąskaitą. Nuvertėjusios paskolos ir gautinos yra nurašomos, kai jos yra įvertinamos kaip nebeatgaunamos.

Paskolos, finansinės skolos ir kiti finansiniai įsipareigojimai, įskaitant prekybos mokėtinas sumas, po pradinio pripažinimo yra apskaitomi amortizuota savikaina, taikant apskaičiuotų palūkanų normos metodą. Trumpalaikiai įsipareigojimai nediskontuojami.

Finansinio turto ir įsipareigojimų pripažinimo nutraukimas

Finansinis turtas

Finansinio turto (arba, kai taikytina, finansinio turto dalies arba panašaus finansinio turto grupės dalies) pripažinimas yra nutraukiamas (t. y., jis yra pašalinamas iš Bendrovės finansinės būklės ataskaitos), kai:

• baigiasi sutartyje numatytų teisių į finansinio turto pinigų srautus galiojimo laikas; arba i)
• ii) ma prievolę be reikšmingo uždelsimo sumokėti visus gautus pinigų srautus trečiąjai šaliai pagal perleidimo sutartį ir a) Bendrovė perleidžia iš esmės visą su perduoto finansinio turto nuosavybe susijusią riziką ir naudą; arba b) Bendrovė nei perleidžia, nei neišlaiko iš esmės visos su finansinio turto nuosavybe susijusios rizikos ir naudos, bet perleidžia šio finansinio turto kontrole.

Kai Bendrovė perleidžia sutartyje numatytas teises gauti finansinio turto pinigų srautą arba sudaro perleidimo sutartį su trečiąja šalimi, yra vertinama, ar ir kokia apimtimi, ji išlaiko su šio finansinio turto nuosavybe susijusią riziką ir naudą. Kai Bendrovė nei neišlaiko iš esmės visos su finansinio turto nuosavybe susijusios rizikos ir neperleidžia turto kontrolės, turtas yra ir toliau pripažįstamas ta dalimi, su kuria Bendrovė yra vis dar susijusi. Šiuo atveju Bendrovė taip pat pripažista susijusį įsipareigojimą. Perleistas turtas ir su juo susijęs įsipareigojimas yra vertinami remiantis teisėmis ir įsipareigojimais, kuriuos Bendrovė išlaikė.

Kai su Bendrove susijes perduotas turtas tampa garantija, toliau kontroliuojama dalis vertinama mažesniąja suma iš apskaitinės turto vertės, ir didžiausios numanomos sumos, kurią Bendrovei gali tekti sumokėti (garantijos suma).

Finansiniai įsipareigojimai

Finansinio įsipareigojimo pripažinimas, kai jis yra padengiamas, atsaukiamas ar baigiasi jo terminas. Kai vienas esamas finansinis įsipareigojamas kitu įsipareigojimu tam pačiam skolintojui, bet iš esmės kitomis sąlygomis, arba kai esamo įsipareigojimo sąlygos iš esmės pakeičiamos, toks pokytis laikomas pirminio įsipareigojimo nutraukimu ir naujo įsipareigojimo atsiradimu. Skirtumas tarp atitinkamų balansinių verčių pripažįstamas bendrujų pajamų ataskaitoje.

3.3 Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai

Nekilnojamasis turtas, iranga ir įrengimai, išskyrus žemę ir pastatus, yra apskaitomi savikaina, atėmus sukauptą nusidėvėjimą ir vertės sumažėjimo nuostolius. Nusidėvėjimas skaičiuojamas taikant tiesiogiai proporcinga metodą per įvertintą turto naudingo tarnavimo laiką.

Žemė ir pastatai yra apskaitomi perkainota verte, kuri yra jų tikroji vertė perkainojimo dieną, atimant vėliau sukauptą nusidėvėjimą ir vertės sumažėjimą. Perkainojimai atliekami periodiškai, užtikrinant, kad žemės ir pastatų apskaitinė vertė reikšmingai nesiskiria nuo jų tikrosios vertės finansinių ataskaitų sudarymo dieną. Žemės ir pastatų tikrosios vertės vertinimą atlieka atestuoti nepriklausomi turto vertintojai. Žemės ir pastatų perkainojimo rezervas kiekvienais metais yra sumažinamas skirtumo tarp nusidėvėjimų, paskaičiuotų nuo perkainotos apskaitinės vertės ir pastatų savikainos, suma ir ji yra perkeliama tiesiogiai į nepaskirstytąjį pelną arba nuostolius.

Perkainojimo atveju, kai turto įvertinta tikroji vertė yra didesnė nei jo likutinė vertė yra padidinama iki tikrosios vertės, o padidėjimo suma įskaitoma kaip kitos bendrosios į nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų perkainojimo rezervo sąskaitą nuosavo kapitalo dalyje. Tačiau toks vertės perkainojimo padidėjimas pripažįstamas pajamomis tiek, kiek jis neviršija praeito perkainojimo sumažėjimo, pripažinto pelne arba nuostoliuose. Vėliau nusidėvėjimas iki kito perkainojimo yra skaičiuojamas nuo nudėvimos sumos, kuri yra lygi perkainotai vertei, atėmus turto likvidacinę vertę.

Savikainą sudaro išlaidos, tiesiogiai susijusios su turto įsigijimų. Bendrovės pasigaminto turto savikainą sudaro žaliavų savikaina, tiesioginės darbo sąnaudos ir kitos sąnaudos, kurios tiesiogiai susijusios su turto pasigaminimu iki jo naudojimo pradžios, taip pat turto išvežimo bei turto gamybinės vietos sutvarkymo sąnaudos. Skolinimosi sąnaudos kapitalizavimo sąlygas atitinkančiam turtui.

Kai nekilnojamojo turto, įrangimų atskirų sudėtinių dalių naudingo tarnavimo laikotarpis ski riasi, jos apskaitomos kaip atskiri nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų vienetai.

Sanaudos, patiriamos keičiant nekilnojamojo turto, irangos ir įrengimų sudėtinę dalį, kapitalizuojamos tik tuo atveju, jei iš šios sudėtinės dalies tikėtina gauti ekonominės naudos ir naujosios sudėtinės dalies savikaina gali būti patikimai įvertinta. Senosios sudėtinės vertė nurašoma. Su nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų aptarnavimu susijusios sąnaudos apskaitomos kaip pelnas arba nuostoliai, kai patiriamos.

Nusidėvėjimas apskaičiuojamas tiesioginiu būdu per numatomą atskirų nekilnojamojo turto, įrangos ir irengimų sudėtinių dalių naudingo tarnavimo laikotarpį. Lizingo (finansinės nuomos) būdų įsigytas turtas nudėvimas per nuomos laikotarpį arba per numatomą naudingo tarnavimo laikotarpį, priklausomai nuo to, kuris yra trumpesnis, nebent muosavybės teisės perėmimas nuomos laikotarpio pabaigoje yra pakankamai užtikrintas.

Numatomi turto naudingo tarnavimo laikotarpiai:

• Pastatai ir statiniai	8-40 metų
• Mašinos ir įrengimai	5-10 metų
· Transporto priemones	5-10 metu
• Irankiai ir kitas turtas	3-6 metal

Nusidėvėjimo metodai, likvidacinės vertės ir turto naudingo tarnavimo laikotarpiai peržiūrimi kiekvieną karta sudarant finansines ataskaitas.

Pelnas arba nuostoliai iš perleidimo apskaičiuojami iš perleidimo kainos atėmus likutinę vertę ir apskaitomi grynąja verte kitose pajamose arba sąnaudose. Kai perleidžiamas perkainotas turtas, šiam turtui tenkanti perkainojimo rezervo dalis perkeliama į nepaskirstytąjį pelną.

3.4 Ilgalaikis nematerialusis turtas

Programinė įranga ir kitas nematerialusis turtas, kurio numatomas naudingo tarnavimo laikotarpis yra ribotas, ivertinamas savikaina, atėmus sukaupta amortizaciją ir nuostolius dėl vertės sumažėjumo. Amortizacija apskaičiuojama tiesioginiu būdu per numatomą ilgalaikio nematerialiojo turto naudingo tarnavimo laikotarpį ir apskaitoma kaip pelnas arba nuostoliai. Numatomas turto naudingo tarnavimo laikotarpis - 3 metai.

Bendrovė neturi nematerialiojo turto su neribotu naudingo tarnavimo laikotarpiu.

3.5 Investicinis turtas

Bendrovės investicinį turtą sudaro pastatai, kurie laikomi siekiant gauti pajamas iš nuomos ar dėl kapitalo vertės padidėjimo, bet ne gamybos tikslais, prekių ar paslaugų tiekimui, administracijos poreikiams ar pardavimui įprastomis verslo sąlygomis.

Investicinis turtas pradžioje apskaitomas įsigijimo verte, įvertinant įsigijimo išlaidas. Po pirminio pripažinimo investicinis turtas apskaitomas tikrąja verte, kuri atspindi rinkos situaciją finansinės būklės ataskaitos sudarymo datą. Pajamos arba sąnaudos, atsirandančios dėl investicinio turto tikrosios vertės pasikeitimų, parodomos kaip pelnas arba nuostoliai tuo laikotarpiu, kai atsiranda.

Įsigijimo vertę sudaro išlaidos, tiesiogiai susijusios su turto įsigijimu. Bendrovės pasigaminto turto savikainą sudaro žaliavų savikaina, tiesioginės darbo sąnaudos, kurios tiesiogiai susijusios su turto pasigaminimu iki jo naudojimo pradžios, taip pat turto išmontavimo, išvežimo bei turto gamybinės vietos sutvarkymo sąnaudos. Skolinimosi sąnaudos kapitalizuojamos kapitalizavimo sąlygas atitinkančiam turtui.

Investicinis turtas nustojamas pripažinti jį pardavus, kai nustojama juo disponuoti arba kai nesitikima jokios ekonominės naudos iš jo pardavimo. Skirtumas tarp grynųjų pajamų iš turto pardavimo ir jo apskaitinės vertės pripažįstamas kaip pelnas arba nuostoliai tuo laikotarpiu, kai turtas nustojamas pripažinti.

Investicinio turto pasikeitimai atvaizduojami, kai pasikeičia investicinio turto naudojimo pobūdis. Investicinį turtą perklasifikuojamąjį turtą, įrangą ir įrengimus, savikaina tolimesniam apskaitymui yra laikoma tikroji vertė, buvusi tą datą, kai pasikeičia naudojimo pobūdis. Jei nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai perklasifikuojamas į investicinį turtą, Bendrovė jį apskaito remiantis jam taikyta aukščiau aprašyta nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų apskaitos politika iki dienos, kai pasikeičia naudojimo pobūdis.

3.6 Nuomojamas turtas

Nustatymas, ar sutartis yra nuomos sutartis, yra paremtas informacija sutarties pasirašymo datą. Yra vertinama, ar sutartis yra susijusi su specifiško turto naudojimu, bei ar sutartis suteikia teisę naudoti turtą.

Nuoma, kai Bendrovė prisiima reikšmingą riziką ir naudą, susijusią su turto nuosavybe, yra laikoma lizingu (finansine nuoma). Lizingo (finansinės nuomos) būdu įsigytas turtas įvertinamas tikrąja verte arba minimalių įmokų dabartine vertę, priklausomai nuo to, kuri yra mažesnė. Po pirminio pripažinimo turtas apskaitomas remiantis jo grupės apskaitos principais. Visa kita nuoma yra laikoma veiklos nuoma ir nuomojamas turtas nėra pripažįstamos Bendrovės finansinės būklės ataskaitoje.

Bendrovės pastatai, išnuomoti pagal veiklos nuomos sutartis, yra apskaitomas balanse kaip investicinis turtas. Nuomos pajamos yra pripažįstamos tiesiogiai proporcingu metodu per visą nuomos laikotarpį.

3.7 Investicijos į dukterines įmones ir jungtinė veikla

Investicijos į dukterines įvertinamos savikaina, atėmus nuostolius dėl vertės sumažėjimo.

Jungtinė veikla – tai veikla, kurią bendrai kontroliuoja dvi arba daugiau šalių. Jungtinei veiklai būdingos šios savybės:

• · šalys yra saistomos sutartimi įformintu susitarimu;
• · šiuo sutartimi įformintu susitarimu dviem arba daugiau iš tų šalių suteikta bendra veiklos kontrolė.

Bendrovė dalyvauja jungtinėje veikoje, kuri yra bendra veikla.

Bendros veiklos vykdytojas pripažista su savo dalimi bendroje veikloje susijusius savo:

• · turtą, įskaitant jam priklausančią bet kokio bendrai valdomo turto dalį;
• · įsipareigojimus, įskaitant jam priskiriamą bet kokių bendrai prisiimtų įsipareigojimų dalį;
• . pajamas, gautas pardavus jam priklausančią bendros veiklos produkcijos dalį;
• · pajamų dalį, gautą pardavus bendros veiklos produkciją; ir
• sąnaudas, įskaitant jam priskiriamą bet kokių bendrai patirtų sąnaudų dalį.

3.8 Atsargos

Atsargos įvertinamos savikaina arba grynąja realizacine verte, priklausomai nuo to, kuri mažesnė. Savikaina apskaičiuojama FIFO metodu bei apima atsargų įsigijimo, gamybos ir kitas sąnaudas, kurios susijusios su atsargų dabartine būkle ir vieta. Grynoji realizacinė vertė yra įvertinta pardavimo kaina esant normalioms verslo sąlygoms, atėmus įvertintas gamybos užbaigimo ir pardavimo sąnaudas.

Atsargos, susijusios su vykstančiais statybos projektais yra apskaitomos atsargų straipsnyje finansinės būklės ataskaitoje iki tada, kai atsargos yra sunaudojamos statybos procese ir vėliau yra apskaitomos pardavimo savikainoje. Su statybos projektais susijusių atsargų apskaitos politika yra tokia pati, kaip aprašyta aukščiau.

Nenaudotinos atsargos yra pilnai nurašomos.

3.9 Pinigai ir pinigų ekvivalentai

Pinigus sudaro pinigai kasoje ir banko sąskaitose. Pinigų ekvivalentai yra trumpalaikės, labai ikvidžios investicijos, lengvai konvertuojamos į žinomą pinigų sumą. Tokių investicijų terminas sutarties sudarymo datą lygus ar mažesnis nei 3 mėn., o vertės pokyčių rizika yra labai nežymi.

Pinigų srautų ataskaitoje pinigus ir jų ekvivalentus sudaro pinigai kasoje ir banko einamosiose sąskaitose bei indėliai, kurių terminas sutarties sudarymo datą lygus ar mažesnis nei 3 mėn.

3.10 Nefinansinio turto vertės sumažėjimas

Nefinansinio turto, išskyrus atsargas ir atidėtojo mokesčio turtą, apskaitinės vertės peržiūrimos kiekvieną finansinės būklės ataskaitos datą, siekiant nustatyti vertės sumažėjimo požymius. Jei nuvertėjimo požymių yra, įvertinama turto atsiperkamoji vertė.

Atsiperkamoji vertė apskaičiuojama kaip didesnė viena iš dviejų verčių: turto naudojimo vertė ir tikroji vertė atėmus numatomus realizavimo kaštus. Turto naudojimo vertė apskaičiuojama diskontuojant įvertintus būsimus pinigų srautus iki jų esamosios vertės, taikant priešmokestinę diskonto normą, atspindinčią realias rinkos prielaidas dėl pinigų vertės laike ir riziką, susijusią su tuo turtu. Vertės sumažėjimo nustatymo tikslais, turtas grupuojamas į mažiausias turto grupes, kurios uždirba pinigų srautus nepriklausomai nuo kito turto ar kitų turto grupių pinigų srautų.

Nuostoliai dėl vertės sumažėjimo apskaitomi, kai turto arba jam priklausančio grynuosius pinigus uždirbančio vieneto apskaityta vertė viršija atsiperkamąją vertę. Neperkainoto turto nuostoliai dėl vertės sumažėjimo apskaitomi pelne arba nuostoliuose. Tačiau, perkainoto turto vertės sumažėjimas yra pripažistamas kitose bendrose pajamose tiek, kiek vertės sumažėjimas neviršija šio turto perkainojimo perviršio, apskaityto perkainojimo rezerve. Toks perkainoto turto vertės sumažėjimo nuostolis mažina šio turto perkainojimo perviršį.

Ankstesniais laikotarpiais pripažintas vertės sumažėjimas kiekvieną finansinės būklės ataskaitos sudarymo datą, siekiant nustatyti, ar iis nesumažėjo ar neišnyko. Nuostoliai dėl vertės sumažėjimo atstatomi dėl pakitusio atsiperkamosios vertės įvertinimo. Vertės sumažėjimas atstatomas tik ta suma, kuri padidina turto grynąją vertę (po nusidėvėjimo ir amortizacijos) iki tokios verės, kuri būtų, jei vertės sumažėjimas nebūtų pripažintas.

3.11 Dividendai

Dividendai apskaitomi kaip įsiskolinimas tą laikotarpį, kada jie yra paskelbiami.

3.12 Atidėjiniai

Atidėjiniai įsipareigojimams apskaitomi finansinės būklės ataskaitoje, kai tikėtina, kad dėl praeityje įvykusių įvykių atsiradusiems įsipareigojimams įvykdyti reikės patirti sąnaudas ateityje ir kai įsipareigojimų suma gali būti patikimai įvertinta. Atidėjiniai įsipareigojimams apskaičiuojami diskontuojam įvertintus būsimus pinigų srautus iki jų esamosios vertės, taikant priešmokestinę diskonto normą, atspindinčią realias rinkos prielaidas dėl pinigų vertės laike ir riziką, susijusią su tais įsipareigojimais.

Atidėjiniai garantiniam remontui pripažįstami, kai parduodamos susijusios statybos paslaugos, t. y. užtikrinimo pobūdžio atidėjinys, nes Bendrovė klientams papildomų garantijų neteikia. Atidėjimų suma paremta istoriniais garantinių remontų duomenimis bei tikimybėmis.

3.13 Išmokos darbuotojams

Bendrovė neturi nustatytų išmokų darbuotojų skatinimo planų bei apmokėjimo schemų Bendrovės akcijomis. Su pensija susijusius įsipareigojimus prisiima valstybė.

Pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso reikalavimus kiekvienam darbuotojui, išeinančiam iš Bendrovės sulaukus pensijinio amžiauso vienkartinė 2 mėn. atlyginimo dydžio išmoka. Anksčiau patirtos išlaidos pripažįstamos sąnaudomis lygiomis dalimis per vidutinį laikotarpį, kol tampa privaloma mokėti išmoką. Dėl išmokų sąlygų pakeitimo (sumažinimo arba padidinimo) atsiradęs pelnas ar nuostoliai bendrųjų pajamų ataskaitoje pripažistami iš karto. Įsipareigojimų darbuotojams einamųjų metų savikaina pripažįstama sąnaudomis iš karto bendrųjų pajamų ataskaitoje.

Išmokų darbuotojams įsipareigojimas yra apskaičiuojamas remiantis įvertinimais, taikant planuojamo sąlyginio vieneto metodą. Įsipareigojimas finansinės būklės ataskaitoje ir atspindi tų išmokų dabartinę vertę finansinės būklės ataskaitos sudarymo datą. Dabartinė išmokų darbuotojams įsipareigojimų vertė nustatoma diskontuojant įvertintus pinigų srautus, remiantis Vyriausybės vertybinių popierių, išreikštų ta pačia valiuta kaip ir išmokėjimo laikotarpis panašus į numatomą išmokų mokėjimo laikotarpį, palūkanų norma. Aktuarinis pelnas ir nuostoliai pripažistami kitose bendrosiose pajamose.

Trumpalaikės išmokos darbuotojams pripažįstamos kaip einamosios sanaudos laikotarpiu, kai darbuotojai suteikia paslaugas. Išmokos apima atlyginimus, socialinio išmokas, premijas, mokamas atostogas ir kt.

3.14 Pajamos

Pajamos pagal sutartis su klientais (nuo 2018 m. sausio 1 d.)

Bendrovės veikla yra pastatų, statinių, ir komunikacijų statyba. Pajamos pagal sutartis su klientais pripažistamos, kai prekių ar paslaugų kontrolė pereina klientui, ta suma, kurią Bendrovė tikisi gauti mainais už prekes ar paslaugas. Paprastai Bendrovė sutartyse su klientais neturi reikšmingų kintamo atlygio komponentų.

Bendrovė nustatė, kad bendru atveju ji veikia kaip pagrindinė statybų paslaugų sandorio šalis net ir tais atvejais, kai projektų įvykdymui yra pasitelkiami subkontraktoriai, nes Bendrovė:

• kontroliuoja prekes ir paslaugas prieš perduodama jas klientui;
• = yra atsakinga už bendrą sutarties su klientu įvykdymą ir patiria nejvykdymo riziką;
• turi pasirinkimo galimybę nustatant kainą.

Reikšmingi vadovybės įvertinimai, padaryti pripažįstant pajamas iš sutarčių su klientais yra atskleisti 2 pastaboje.

Veiklos įsipareigojimai, kylantys iš statybos sutarčių su klientais yra įvykdomi per laikotarpį ir atitinkamai statybos-montavimo pajamos yra pripažistamos per laikotarpį, jeigu yra tenkinamas bent vienas iš šių kriterijų: a) klientas vienu metu gauna naudą, kurią suteikia Bendrovė vykdydama sutartį, ir ja pasinaudoja; b) Bendrovė sukuria arba pagerina turtą, kurį klientas kontroliuoja, kol turtas yra kuriamas ar gerinamas, arba c) Bendrovė vykdydama sutartį nesukuria turto, kuris galėtų būti naudojamas alternatyviai, ir turi įgyvendintiną teisę gauti mokėjimą už iki tam tikros datos baigtą vykdyti veiklą.

Kai baigiamasis statybos sutarties rezultatas gali būti patikimai įvertintas, kiekvienos statybos sutarties pajamos ir sąnaudos apskaitoje pripažįstamos pagal sutarties darbų įvykdymo lygio metodą. Darbų įvykdymo lygis yra įvertinamas kaip faktiškai patirtų išlaidų ir planuotų statybos sutarties išlaidų proporcija.

Kai sutarties rezultatas negali būti patikimai įvertintas (pavyzdžiui, ankstyvais sutarties vykdymo etapais), pajamomis pripažistama tik ta patirtų sutarties sanaudų dalis, kurią tikimasi atgauti. Kai tikėtina, kad sutarties sąnaudos viršys sutarties pajamas, nuostoliai nedelsiant pripažįstami kaip pelnas arba nuostoliai.

Sutarties keitimas (taikymo srities arba kainos, arba abiejų) yra apskaitomas kaip atskira sutartis, jeigu sutarties taikymo sritis išplečiama, nes pridedamos pažadėtos prekės ar paslaugos, kurios yra atskiros ir sutarties kaina padidėja atlygio suma, kuri atitinka papildomų prekių ar paslaugų atskiras pardavimo kainas pagal konkrečios sutarties aplinkybes. Kitu atveju sutarties keitimas kaip (a) esamos sutarties nutraukimas ir naujos sutarties sukūrimas, jeigu likusios prekės ar paslaugos yra atskiros nuo prekių ar paslaugų, kurios buvo perduotos sutarties keitimo dieną arba iki jos (b) kaip esamos sutarties dalis, jeigu likusios prekės ar paslaugos nėra atskiros ir todėl sudaro vieną bendrą veiklos įsipareigojimą, kuris sutarties keitimo dieną yra iš dalies įvykdytas. Poveikis, kurį sutarties keitimas turi sandorio kainai ir Bendrovės pažangos siekiant visiškai įvykdyti veiklos įsipareigojimą matui, yra pripažįstamas pajamų koregavimu (pajamų padidėjimu arba sumažėjimų) sutarties keitimo dieną.

Nuostolingų sutarčių atidėjiniai pripažistami tada, kai Bendrovė turi dabartinį įsipareigojimą (teisinį ar konstruktyvų) pabaigii statybos darbus trečiajai šaliai už kainą, kuri yra žemesnė, nei savikaina finansinių ataskaitų datą. Skirtumas tarp sutarties vertės ir jos pardavimo kainos yra pripažįstamas pardavimo savikaina bendrujų pajamų ataskaitoje finansinių ataskaitų sudarymo datą.

Bendrovė, vykdydama sutartis, gali gauti trumpalaikius avansinius mokėjimus iš savo klientų. Pasinaudodama praktine išimtimi, Bendrovė nekoreguoja pardavimo kainos įvertinimo finansavimo komponento suma, ieigu sudarant sutartį yra tikimasi, kad laikotarpis tarp kliento apmokėjimo už prekes/paslaugas ir tų prekių/paslaugų perleidimo neviršys vienerių metų.

Likučiai pagal sutarti

Sutarties turtas

Sutarties turtas - tai Bendrovės teisė į atlygį mainais už prekes ar paslaugas, kurios buvo perduotos klientui. Jeigu Bendrovė vykdo sutartį perduodama prekes ar paslaugas klientui sumokant atlygi arba prieš tai. kai iis yra mokėtinas. Bendrovė pateikia teisę į atlygį kaip sutarties turtą, išskyrus bet kokias sumas, kurios pateikiamos kaip gautinos sumos.

Gautina suma

Gautina suma - Bendrovės teisė į atlygį, kuri yra besąlyginė, t. y. reikia tik kad praeitų tam tikras laikas, kol turės būti sumokėtas atlygis. Gautinos sumos apskaitomos pagal 9-ajį TFAS (3.2 pastaba).

Sutarties įsipareigojimas

Sutarties įsipareigojimas - Bendrovės įsipareigojimas klientui perduoti prekes ar paslaugas, už kurias Bendrovė iš kliento gavo atlygį (arba suma yra mokėtina). Sutarties įsipareigojimas yra pripažįstamas Bendrovės pajamomis, kuomet Bendrovė įvykdo veiklos įsipareigojimą pagal sutartį.

Pajamos iš kitų paslaugų ar prekių pardavimo yra pripažįstamos paslaugas suteikus ar perdavus atsargų kontrolę, tačiau tokie sandoriai yra santykinai nereikšmingi. Pardavimo pajamos (iki 2018 m. sausio 1 d.)

Pajamos iš statybos sutarčių apima pradinę sutartą sumą bei kitas sumas, kurios susijusios su darbų apimties pokyčiais ir panašiai, tačiau tik ta dalimi, kurią tikimasi atgauti ir kurią galima patikimai įvertinti. Kai baigiamasis statybos sutarties rezultatas gali būti patikimai įvertintas, kiekvienos statybos sutarties pajamos ir sąnaudos apskaitoje pripažįstamos pagal sutarties darbų įvykdymo lygio metodą. Darbų įvykdymo lygis yra įvertinamas kaip faktiškai patirtų išlaidų ir planuotų statybos sutarties išlaidų proporcija.

Kai sutarties rezultatas negali būti patikimai įvertintas, pajamomis pripažįstama tik ta patirtų sutarties sąnaudų dalis, kurią tikimasi atgauti. Kai tikėtina, kad sutarties sąnaudos viršys sutarties pajamas, nuostoliai nedelsiant pripažįstami kaip pelnas arba nuostoliai.

Paslaugų pajamos yra pripažįstamos, kai paslaugos yra suteikiamos.

Nuostolingų sutarčių atidėjiniai pripažistami tada, kai Bendrovė turi dabartinį įsipareigojimą (teisinį ar konstruktyvų) pabaigti statybos darbus trečiajai šaliai už kainą, kuri yra žemesnė, nei savikaina finansinių ataskaitų datą. Skirtumas tarp sutarties vertės ir jos pardavimo kainos yra pripažįstamas pardavimo savikaina bendrųjų pajamų ataskaitoje finansinių ataskaitų sudarymo datą.

Jei iš pirkėjų gauti mokėjimai didesni nei pripažintos pagal nebaigtas vykdyti statybos sutartis, skirtumas finansinės būklės ataskaitoje pateikiamas kaip ateinančių laikotarpių pajamos. Už dar nepradėtas vykdyti statybos darbų sutartis iš anksto apmokėtos pirkėjų sumos finansinės būklės ataskaitoje parodomos kaip gauti išankstiniai apmokėjimai. Jei iš pirkėjų gautos ir gautinos sumos yra mažesnės nei pripažintos pagal nebaigtas vykdyti sutartis, skirtumas finansinės būklės ataskaitoje pateikiamas kaip sukauptos pajamos.

3.15 Finansinės pajamos ir sąnaudos

Finansines pajamas sudaro palūkanų pajamos ir dividendai. Palūkanų pajamos pripažįstamos kaupimo principu, taikant apskaičiuotų palūkanų normos metodą. Dividendai pripažįstami, kai nustatoma teisė juos gauti. Finansines sąnaudas sudaro palūkanų sąnaudos ir kitos finansinės sąnaudos. Palūkanų sąnaudos pripažįstamos taikant apskaičiuotų palūkanų normos metodą. Valiutos kurso pasikeitimo teigiama arba neigiama įtaka pateikiama grynąja verte kaip pelnas arba nuostoliai.

Skolinimosi išlaidos, tiesiogiai priskiriamos kriterijus atitinkančio turto įsigijimui, statybai ar gamybai, kurio paruošimas numatomam naudojimui ar pardavimui užima pakankamai ilgą laiką, yra kapitalizuojamos kaip šio turto įsigįjimo savikainos dalis. Kitos skolinimosi išlaidos yra pripažįstamos sąnaudomis, kai patiriamos.

3.16 Pelno mokestis

Pelno mokesčio sąnaudas sudaro mokėtinas pelno mokestis. Pelno mokestis. Pelno mokesčio sąnaudos apskaitomos kaip pelnas arba nuostoliai, išskyrus tuos atvejus, kai jos susijusios su nuosavame kapitale apskaitytomis sumomis.

Mokėtinas pelno mokestis apskaičiuojamas nuo metų apmokestinamojo pelno taikant galiojaniį mokesčio tarifą.

Atidėtieji mokesčiai apskaičiuojami balansinių įsipareigojimų metodu. Atidėtasis atspindi laikinųjų skirtumų tarp turto ir įsipareigojimų apskatinės vertės ir jų mokesčių bazės grynąją mokestinę įtaką. Atidėtųjų mokesčių turtas ir įsipareigojimai yra vertinami mokesčių tarifu, kuris, kaip tikimasi,

bus taikomas laikotarpiui, kuriame bus realizuojamas įsipareigojimas įsipareigojimas, atsižvel giant i mokesčių tarifus, kurie buvo priimti ar iš esmės priimti finansinės būklės ataskaitos datą.

Atidėtojo mokesčio turtas pripažįstamas tik tuomet, kai ateityje tikimasi pakankamai apmokestinamojo pelno, kuris leis panaudoti mokesčio turta. Atidėtojo mokesčio turto vertės peržiūrimos kiekviena finansinės būklės ataskaitos sudarymo datą ir sumažinamos, jei nėra tikėtina, kad susijusi mokestinė nauda bus panaudota.

Lietuvoje nuo 2014 m. sausio 1 d. perkeliamų atskaitomų mokestinių suma negali būti didesnė kaip 70 proc. ataskaitinių metų apmokestinamo pelno sumos. Mokestiniai nuostoliai gali būti keliami neribotą laikotarpį, išskyrus nuostolius, kurie susidarė dėl vertybinių popierių ir (arba) išvestinių finansinių priemonių perleidimo. Toks perkėlimas, jeigu bendrovė nebetęsia veiklos, dėl kurios šie nuostoliai susidarė, išskyrus atvejus, kai bendrovė veiklos nebetęsia dėl nuo jos nepriklausančių priežasčių. Nuostoliai iš vertybinių popierių ir (arba) išvestinių priemonių perleidimo gali būti keliami 5 metus ir padengiami tik iš tokio paties pobūdžio sandorių pelno.

3.17 Vienai akcijai tenkantis pelnas

Bendrovė pateikia pagrindinį ir sumažintą pelną, tenkantį vienai akcijai. Pagrindinis pelnas, tenkantis vienai akcijai, apskaičiuojamas dalijant pelną arba nuostolius, priskirtinus Bendrovės akcininkams, iš tuo laikotarpiu esančių apyvartoje akcijų skaičiaus svertinio vidurkio. Skaičiuojant sumažintą pelną, tenkantį vienai akcijai, paprastiesiems akcininkams priklausantis laikotarpio grynasis pelnas (nuostoliai) ir tuo laikotarpiu esančių apyvartoje paprastųjų akcijų skaičiaus svertinis vidurkis yra koreguojami, atsižvelgiant į pelną mažinančių paprastųjų vardinių akcijų, tokių kaip konvertuojamų obligacijų ir darbuotojams suteiktų akcijų opcionų įtaką

Bendrovė neturi potencialių akcijų, dėl kurių būtų sumažėjes vienai akcijai tenkantis pelnas. Sumažintas pelnas vienai akcijai yra lygus pagrindiniam vienai akcijai tenkančiam pelnui.

3.18 Segmentai

Veikiantis segmentas yra Bendrovės dalis, dalyvaujanti ekonominėje veikloje, iš kurios ji gali uždirbti pajamas ir patirti sanaudas. Veikiančio segmento veiklos reguliariai tikrina Bendrovės vadovai, priimdami sprendimą dėl išteklių, kuriuos reikia paskirti segmentui ir įvertinti jo veiklos rezultatus, ir kuriems teikiama tam tikra finansinė informacija.

Segmento rezultatai, apie kuriuos informuojama vadovybė, apima aspektus, kurie tiesiogiai priskiriami segmentui, bei tuos aspektus, kurie pagristai gali būti priskiriami. Valdymo tikslais Bendrovė yra laikoma vientisu verslo segmentu - imone užsiimančia statybine veikla. Todėl šiose finansinėse ataskaitose nepateikiami papildomi atskleidimai apie segmentus Bendrovės lygiu.

Bendrovė taip pat nepatiekia 2018 ir 2017 metų geografinės informacijos, nes Bendrovės pajamos iš užsienio šalių nesudaro daugiau nei 10% bendrovės pajamų ir didžioji dalis Bendrovės ilgalaikio turto yra Lietuvoje.

3.19 Tikrosios vertės nustatymas

Bendrovės apskaitos principai ir atskleidimai reikalauja, kad būtų mustatyta tiek finansinio, tiek dalies nefinansinio turto ir įsipareigojimų tikroji vertė. Tikroji vertė yra kaina, už kurią vertinimo dieną būtų parduotas turtas arba perleistas įsipareigojimas pagal įprastinį sandori, sudaromą tarp rinkos dalyvių pagrindinėje rinkoje, o jei jos nėra – palankiausioje rinkoje, į kurią Bendrovė gali patekti vertinimo diena. Isipareigojimo tikroji vertė parodo jo prievolių neįvykdymo rizikos poveiki. Tikrosios vertės yra nustatomos pagal kotiruojamas rinkos kainas, diskontuotų pinigų srautų analizes ir opciono kainų modelius, kur tinkama.

Nustatydama turto ar įsipareigojimų tikrąją vertę, Bendrovė remiasi prieinamais rinkos duomenimis, kiek tai yra įmanoma. Tikrosios vertės yra pateikiamos žemiau nurodytais trimis tikrosios vertės hierarchijos lygiais, remiantis vertinimo metoduose taikomais kintamaisiais:

1 lygis: aktyviosiose tokio paties turto arba įsipareigojimų rinkose kotiruojamos kainos (nepakoreguotos).

2 lygis: kiti kintamieji, išskyrus į 1 lygį įtrauktas kotiruojamas turto arba įsipareigojimų kainas, kurie stebimi tiesiogiai (pvz. kainos) arba netiesiogiai (pvz. išvesti iš kainų).

3 lygis: turto arba įsipareigojimų kintamieji, nepagrįsti stebimais rinkos duomenimis (nestebimi kintamieji).

Jei kintamieji, naudojami nustatant turto ar įsipareigojimo tikrąją vertę, gali būti priskiriami skirtingiems tikrosios vertės hierarchijos lygiams, tikrosios vertės hierarchijos lygis, kuriam priskiriama visa nustatyta tikroji vertė, turi būti nustatomas remiantis žemiausio lygio kintamuoju, reikšmingu nustatant visą tikrąją vertę.

Bendrovė pripažįsta tarp tikrosios vertės hierarchijos lygių perkeliamas sumas to ataskaitinio laikotarpio pabaigoje, kada pokytis įvyko.

Tikrosios vertės, nustatytos įvertinimo ir (ar) atskleidimo tikslais, skaičiuojamos remiantis toliau pateiktais metodais ir prielaidomis 13, 15 ir 29, pastabose. Ten, kur taikytina, išsamesnė informacija apie prielaidas, taikytas nustatant tikrąsias vertes, yra atskleista su konkrečiu turtu ar įsipareigojimų susijusioje pastaboje.

3.20 Tarpusavio užskaitos

Sudarant finansines ataskaitas turtas ir įsipareigojimai bei pajamos ir sąnaudos nėra sudengiami, išskyrus atvejus, kai tarptautiniai finansinės atskaitomybės standartai specifiškai tokio sudengimo reikalauja.

3.21 Apskaitos politikos pakeitimai

Išskyrus aukščiau nurodytus pakeitimus, Bendrovė nuosekliai taikė apskaitos politiką, išdėstytą šiose finansinėse ataskaitose, visiems šiose finansinėse ataskaitose pateiktiems laikotarpiams.

বঁ Finansinės rizikos valdymas

Bendroji dalis

Bendrovė susiduria su šiomis fizikomis: kredito rizika, likvidumo rizika ir rinkos rizika. Šioje pastaboje pateikiama informacija apie šių rizikų įtaką Bendrovei, tikslus, politiką ir procesus, susijusius su šių rizikų vertinimu ir valdymu, taip pat informacija apie kapitalo valdymą. Kiekybiniai atskleidimai pateikiami finansinių ataskaitų pastabose.

Valdyba yra atsakinga už rizikos valdymo struktūros sukūrimą ir priežiūrą. Bendrovės rizikos valdymo politika vra skirta rizikų, su kuriomis susiduria Bendrovė, nustatymui ir analizei, atitinkamų limitų ir kontrolių įdiegimui bei priežiūrai. Rizikos valdymo politika ir rizikos valdymo sistemos yra reguliariai peržiūrimos, kad atitiktų rinkos sąlygų ir Bendrovės veiklos pokyčius. Bendrovė siekia sukurti drausmingą ir konstruktyvią rizikos valdymo aplinką, kurioje visi darbuotojai žino savo funkcijas ir įsipareigojimus.

Kredito rizika

Kredito rizika - tai rizika, kad Bendrovė patirs finansinių nuostolių, jei pirkėjas ar kita šalis nejvykdys numatytų isipareigojimų. Ši rizika didžiąja dalimi susijusi su pirkėjų įsiskolinimu bei suteiktomis paskolomis.

Bendrovė valdo kredito riziką politikos ir procedūrų pagalba. Remiantis Bendrovės nustatyta kredito rizikos politika, standartiniai mokėjimai ir terminai siūlomi tik tada, kai įvertinamas kiekvieno naujo kliento kreditingumas. Klientai, kurie neatitinka nustatytos kreditingumo ribos, gali atlikti pirkimo sandorius su Bendrove tik sumokėję išankstinius apmokėjimus.

Kredito rizika matuojama kaip maksimali kredito rizika kiekvienai finansinių grupei ir yra lygi jų apskaitinei vertei. Didžiausią kredito riziką sudaro kiekvienos turto grupės apskaitinė vertė.

Kredito rizika (tęsinys)

Toliau pateikiama maksimali kredito rizika:

(tūkst. eurų)	2018	2017
Pirkėjų įsiskolinimas ir sutarčių turtas	18 542	9 037
Suteiktos trumpalaikės ir ilgalaikės paskolos	5 678	2 951
Kitas trumpalaikis finansinis turtas (21 pastaba)	0	1 722
Pinigai ir pinigų ekvivalentai	13 708	25 433
Iš viso	37 928	39 143
Pirkėjų įsiskolinimas ir sutarčių turtas:
(tūkst. eurų)	2018	2017
Savivaldybės ir valstybės institucijos	104	82
Juridiniai asmenys	18 438	8 955
Iš viso pirkėjų įsiskolinimo ir sutarčių turto	18 542	9 037

Finansinės būklės ataskaitoje gautinos iš pirkėjų (įskaitant sutarčių turtą, t. y. sukauptos gautinos sumos pagal darbų įvykdymo lygį) apskaitytos pirkėjų įsiskolinimo ir ilgalaikių pirkėjų įsiskolinimo straipsniuose, kaip atskleista 19 pastaboje.

Didžiausia kredito rizika, susijusi su iš pirkėjų gautinomis, finansinių ataskaitų datą pagal klientus:

(tūkst. eurų)	2018	%	2017	%
1 klientas	2 209	12.0	1 013	11.2
2 klientas	। તેરી	10:5	949	10.5
3 klientas	1 746	9 4	657	7.3
4 klientas	ા શેરિ	8.7	523	રે. 8
5 klientas	910	4 9	408	4.5
6 klientas	808	4.4	376	4.2
7 klientas	727	3.9	328	3.6
Kiti klientai	9 014	48.6	ર 626	62.2
Vertės sumažėjimas	(438)	(2.4)	(843)	(9.3)
Iš viso	18 542	100.0	9 037	100.0

Gautinos sumos iš pirkėjų pagal geografinius regionus:

(tūkst. eurų)	2018	2017
Vietinė rinka (Lietuva)	17 173	8 661
Latvija	1 369	376
Iš viso	18 542	9 037

Prekybos gautinų sumų (bendrąja verte) senėjimas finansinių datą gali būti detalizuojamas taip:

(tūkst. eurų)	2018	Vertės suma- žėjimas	2017	Vertės sumažė- 11mas
Neuždelstos	16 392	62	7 689	()
Uždelstos 0-30 dienų	1 783	ી રે	684	0
Uždelstos 30-90 dienų	297	ಳ	ર રેતે	0
Daugiau nei 90 dienų	508	358	948	843
Iš viso	18 980	438	9 880	843

Bendrovės apskaitytas vertės sumažėjimas atspindi įvertintus nuostolius dėl abejotinų atgauti pirkėjų įsiskolinimų. Pagrindiniai šio vertės sumažėjimo komponentai – individualiai įvertinti nuostoliai dėl reikšmingų abejotinų atgauti pirkėjų įsiskolinimų ir pripažinti kredito nuostoliai pagal TKN metodą (pritaikius 9-ojo TFAS reikalavimus). Vertės sumažėjimo įvertinimo prielaidos nuolat peržiūrimos, kad skirtumai tarp įvertintų ir faktinių nuostolių būtų kuo mažesni.

Paskolų terminai ir pradelsimo analizė yra pateikta 17 ir 20 pastabose.

Kita trumpalaikį finansinį turtą 2017 m. gruodžio 31 d. sudarė terminuoti indėliai bankuose ir gautina suma iš bankrutuojančios dukterinės įmonės, kuriai yra suformuotas vertės sumažėjimas, o 2018 m. gruodžio 31 d. jokio trumpalaikio finansinio turto Bendrovė neturėjo (21 pastaba).

Pinigai ir pinigų ekvivalentai sudaryti iš grynųjų pinigų banko sąskaitose, todėl su jais susijusi kredito rizika yra gana žema.

Nors ekonominės aplinkybės gali turėti įtakos paskolų ir įsiskolinimų atgavimui, vadovybės nuomone, Bendrovei negresia reikšminga rizika patirti nuostolius, kurie viršytų jau apskaitytą vertės sumažėjimą.

Likvidumo rizika

Likvidumo rizika - tai rizika, kad, suėjus terminui, Bendrovė nepajegs įvykdyti savo finansinių įsipareigojimų. Bendrovė valdo likvidumo riziką, siekdama kiek įmanoma geriau užtikrinti pakankamą likvidumą, leidžiantį įvykdyti įsipareigojimus tiek esant įprastoms, tiek sudėtingoms sąlygoms, nepatiriant nepriimtinų nuostolių ir nerizikuojant prarasti reputaciją. Paprastai Bendrovė užsitikrina pakankamą grynųjų pinigų kiekį, kad galėtų padengti planuojamas veiklos sąnaudas, įskaitant finansinių skolų padengima. Šis užsitikrinimas neapima galimų nepaprastųjų aplinkybių (pvz. stichinių nelaimių) įtakos.

Toliau pateikiami 2018 m. gruodžio 31 d. įsipareigojimų, įskaitant apskaičiuotas palūkanas, mokėjimo terminai pagal sutartis:

	Sutartinial Apskaitinė 6 men, arba grynųjų pi-			Daugiau nei 6
(tūkst. eurų)	verte	nigų srautai	mažiau	menesial
Įsipareigojimai
Skolos tiekėjams	17 368	17 368	17 368	0
Iš viso	17 368	17 368	17 368	0

Toliau pateikiami 2017 m. gruodžio 31 d. įsipareigojimų, įskaitant apskaičiuotas palūkanas, mokėjimo terminai pagal sutartis:

	Apskaitinė	Sutartiniai grynųjų pi-	6 men. arba	Daugiau nei 6
(tūkst. eurų)	verte	nigų srautai	mažiau	menesiai
Įsipareigojimai
Skolos tiekėjams	8 655	8 655	8 655	0
Iš viso	8 655	8 655	8 655	a

2017 m. gruodžio 14 d. buvo pasirašyta banko overdrafto sutartis 15 milijonų eurų limitui. Overdraftą planuojama panaudoti UAB Šeškinės projektai projekto vystymui ir jo grąžinimo terminas yra 2019 m. gruodžio 14 d. Overdrafto limitas nebuvo panaudotas 2018 m. gruodžio 31 d. ir 2017 m. gruodžio 31 d.

Rinkos rizika

Rinkos rizika – tai rizika, kad rinkos kainų pokyčiai, pvz. užsienio valiutos kursų kitimas ir palūkanų normos, turės įtakos Bendrovės rezultatui. Rinkos rizikos valdyti rizikos atviras pozicijas, siekiant optimizuoti gražą. 2018 m. ir 2017 m. gruodžio 31 d. Bendrovė nesinaudojo jokiomis finansinėmis išvestinėmis priemonėmis.

Valiutos rizika. Bendrovė susiduria su užsienio valiutos kurso kitimo rizika tuo atveju, kai pardavimai ir gautinos sumos, pirkimai ir mokėtinos sumos bei finansinės skolos denominuojami kitomis valiutomis nei eurais.

Metų eigoje buvo tokie valiutos keitimo kursai euro atžvilgiu:

	2018 m. gruodžio 31 d.	2018 m. viduti- mış	2017 m. gruodžio 31 d.	2017 m. vidutinis
1 SBK =	0.0973	0.0975	0.1016	0,1038
1 ROB =	0,0126	0,0135	0,0144	0,0152

Bendrovė nesusiduria su reikšminga valiutų kursų rizika, nes didžioji dalis piniginio turto 2018 m. ir 2017 m. gruodžio 31 d. ir įsipareigojimų yra išreikšta eurais.

Palūkanų normos rizika. Bendrovės suteiktoms paskoloms ir kitoms finansinėms skoloms skaičiuojamos kintamos palūkanos, susijusios su EURIBOR. Bendrovė nesinaudoja jokiomis finansinėmis priemonėmis rizikai valdyti. Atsižvelgiant į esamą suteiktų ir gautų paskolų dydį, palūkanų normos pokytis neturėtų reikšmingos įtakos.

Zemiau pateikiama kintamos palūkanų normos įtaka Bendrovės finansiniam turtui:

Sutarties valiuta	2018	2017
tūkst. euru	5 678	2 563
tūkst. euru		388
	5 678	) જેવી

Palūkanų normai padidėjus 0,5 %, Bendrovės pelnas padidėtų apie 28 tūkst. eurų.

Bendrovė įsipareigojimų su kintamomis palūkanų normomis 2018 m. ir 2017 m. gruodžio 31 d. neturėjo.

Kapitalo valdymas

Direktorių valdybos politikos tikslas – palaikyti pakankamą nuosavo kapitalo dalį tam, kad būtų pateisintas investuotojų, kreditorių ir rinkos pasitikėjimas verslas ateityje. Direktorių valdyba seka kapitalo gražą ir, atsižvelgdama į Bendrovės finansinius ir strateginius planus, pateikia siūlymus dėl dividendų išmokėjimo.

Valdyba taip pat siekia palaikyti pusiausvyrą tarp didesnės grąžos, kuri galėtų būti pasiekiama esant didesniam skolintų lėšų lygiui, ir tarp saugumo, kurį suteikia didesnis nuosavo kapitalo lygis. Bendrovė laikosi Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme nustatyto reikalavimo, pagal kurį Bendrovės nuosavas kapitalas turi būti ne mažesnis kaip 1/2 įstatinio kapitalo. 2018 ir 2017 m. gruodžio 31 d. Bendrovė laikėsi šio reikalavimo. Metų eigoje Bendrovės kapitalo valdymo politika nesikeitė.

Kapitalo valdymo tikslais, kapitalą sudaro įstatinis kapitalas, nemas, perkainojimo rezervas ir privalomasis rezervas.

5. Pajamos pagal sutartis su klientais. Pardavimo pajamos

Pardavimai iš viso	94 797	56 ડેવી
Svedija	0	94
Rusija	2 516	711
Latvija	2 105	1 652
Lietuva	90 176	53 894
(tükst. euru)	2018	2017
Pajamos Bendroveje uzdirbamos iš statybos-montavimo darbų (apie 99 - % 2018 ir 2017 m.)

Pardavimo pajamos iš didžiausio Bendrovės pirkėjo 2018 m. sudarė apie 2 209 tūkst. eurų (2017 m.: 6 712 tūkst. eurų) nuo visų Bendrovės pardavimo pajamų.

2018 Bendrovė pripažino 1 649 tūkst. eurų pajamas pagal sutartis su kirentais, kurios buvo įtrauktos į sutarties įsipareigojimų likutį laikotarpio pradžioje.

Informacija apie finansinių metų pabaigoje nebaigtas įvykdyti sutartis yra atskleista 19 pastaboje.

6. Pardavimo savikaina

(tūkst. eurų)	2018	2017
Statybos subrangovai	45 686	24 385
Žaliavos ir komplektavimo gaminiai	25 711	12 044
Darbo užmokesčio sanaudos (9 pastaba)	11 242	9 231
Nusidėvėjimas	775	612
Amortizacija	79	71
Kitos sąnaudos	9 162	ર 934
Pardavimo savikainos iš viso	92 655	52 277

7. Pardavimo sąnaudos

(tūkst. eurų)	2018	2017
Reklamos ir kitos sanaudos	నర	રે(
Darbo užmokesčio sąnaudos (9 pastaba)	317	253
Pardavimo sąnaudų iš viso	346	303

8. Administracinės sąnaudos

(tūkst. eurų)	2018	2017
Darbo užmokesčio sąnaudos (9 pastaba)	2 203	2 199
Pirktos paslaugos administracinėms reikmėms	739	832
Veiklos nuomos sąnaudos	33	16
Nusidėvėjimas	237	221
Tantjemos	ਤੇ ਹੋ	ਤੇ ਵੇਖੋ
Veiklos mokesčių sąnaudos, išskyrus pelno mokestį	119	વેતું
Parama	ટેન	42
Amortizacija	6	2
Pirkėjų įsiskolinimo ir sutarčių turto bei kitų gautinų sumų ver-
tės sumažėjimo sąnaudos iš viso:	818	237
Pirkėjų įsiskolinimo vertės sumažėjimas	રિક	237
Kitų gautinų sumų vertės sumažėjimas	753	0
Kitos sąnaudos	590	ર 79
Administracinių sąnaudų iš viso	4 838	4 581

9. Darbo užmokesčio sąnaudos

(tūkst. eurų)	2018	2017
Atlyginimai	9 911	9 292
Socialinio draudimo imokos	2 807	2 333
Dienpinigiai ir nedarbingumo pašalpos	870	631
Sukauptų atostoginių ir premijų pokytis	160	(રેત્તર)
Atidėjinio pensijoms pokytis	37	51
Darbo užmokesčio sąnaudų iš viso	13 785	11 714
Apskaitytos:
Pardavimo savikainoje	11 242	9 231
Administracinėse sąnaudose	2 203	2 199
Pardavimo sanaudose	317	253
Kitos veikios sąnaudose	23	31
Darbo užmokesčio sąnaudų iš viso	13 785	11 714

10. Kitos pajamos ir sąnaudos

(tūkst. eurų)	2018	ZUIII
Pelnas iš nekilnojamojo turto, irangos ir įrengimų perleidimo	17	રેન્ડર્ન
Investicinio turto tikrosios vertes pokytis	0	30
Nuomos pajamos	164	146
Kitos pajamos	310	312
Kitų pajamų iš viso	491	524
Nuomojamo turto nusidėvėjimas ir kitos sąnaudos	(354)	(354)
Kitų sąnaudų iš viso	(354)	(354)
Kitų pajamų ir sąnaudų iš viso, grynąja verte	137	170

11. Finansinės pajamos ir sąnaudos

(tūkst. eurų)	2018	2011
Palūkanų pajamos	102	115
Dividendų pajamos		1 283
Finansinių pajamų iš viso	103	1 398
Palūkanų sanaudos	(36)	(30)
Neigiama valiutos kurso pasikeitimo įtaka	(31)	(4)
Investicijų ir suteiktų paskolų vertės sumažėjimas (16 pastaba)	(2 083)	(476)
Kitos sąnaudos	(2)	0
Finansinių sąnaudų iš viso	(2 152)	(510)
Finansinių pajamų ir sąnaudų iš viso, grynąja verte	(2 049)	888

12. Pelno mokestis

Pelno mokesčio sanaudos:
(tūkst. eurų)	2018	2017
Einamojo pelno mokesčio sąnaudos Atidėtojo mokesčio pokytis	(102)	ನ રી
Pelno mokesčio sąnaudų iš viso	(102)	ನಿರ

2018 m. ir 2017 m. Bendrovė taikė standartinį 15 % tarifą Lietuvoje , 22 % tarifą Švedijos karalystėje ir 0 % tarifą Latvijoje. Galiojančio mokesčio tarifo suderinimas:

(tūkst. eurų)	2018		2017
Pelnas prieš apmokestinimą		(4 954)		248
Pelno mokestis, taikant Bendrovės mokesčio tarifą Lietuvoje Neleidžiami atskaitymai Neapmokestinamos pajamos Atidėtojo pelno mokesčio realizacinės vertės	15.0 %	(743) 336 (20) 325	15.0 %	37 269 (252)
pokytis	3,6%	(102)	21.8%	54

Atidėtasis mokestis:

(tūkst. eurų)	2018		2017
	Laikinieji skirtumai	Atidėtasis mokestis	Laikinieji skirtumai	Atidėtasis mokestis
Prekybos ir kitų gautinų sumų vertės
sumažėjimas	2 942	443	843	126
Sukauptos premijos	207	31	112	17
Atidėjinys pensijoms	1 do	30	162	24
Atostogu rezervas	હેરે	বাঁ	323	48
Atidėjinys garantiniam remontui	656	વેક	531	80
Atsargų nurašymas iki grynosios reali-
zacinės vertės	62	9	51	8
Mokestiniai nuostoliai	927	139	0	0
Nuostolingi kontraktai	611	92	324	49
Atidėtojo mokesčio turto iš viso Nepripažintas atidėtojo mokesčio turtas (prekybos įsiskolinimų vertės		846		352
sumažėjimas)		(403)		(78)
Pripažintas atidėtojo mokesčio turtas		443		204
Zemės ir pastatų perkainojimas	(2 685)	(403)	(1 458)	(219)
Investicinio turto vertės skirtumas	(523)	(80)		(0)
Atidėtojo mokesčio įsipareigojimas		(483)		(219)
Atidėtasis mokestis, grynąja verte		(40)		ર્દેર

12. Pelno mokestis (tęsinys)

Atidėtojo mokesčio turtas yra pripažįstamas tik tuomet, kad ateityje Bendrovė turės pakankamai mokestinio pelno, kuris leis išnaudoti mokestinę naudą. Atidėtojo mokesčio turtas yra mažinamas, kai nebesitikima, kad susijusi mokestinė nauda bus realizuota. Atidėtojo mokesčio dalis nebuvo pripažinta dėl atidėtojo mokesčio realizavimo netikrumo.

Atidetojo mokesčio pokytis: (tūkst. eurų)	2018	2017
Atidėtasis mokestis sausio 1 d., grynąja verte	રેરે	106
Apskaityta kitose bendrosiose pajamose	(197)	0
Apskaityta kaip pelnas arba nuostoliai	102	(51)
Atidėtasis mokestis gruodžio 31 d., grynąja verte	(40)	ನಿ

Bendrovė nepripažista atidėtojo mokesčio laikiniesiems skirtumams, susijusiems su investicijomis į dukterines įmones, nes Bendrovė kontroliuoja laikimųjų skirtumų realizavimą laike ir tikėtina, kad laikinieji skirtumai nebus realizuoti artimiausioje ateityje.

Atskiros finansinės ataskaitos AB "Panevėžio statybos trestas"

13. Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai

(tūkst. eurų)	Žemė ir pastatai	Mašinos ir irengimai	Transporto priemones	kitas turtas Irankiai ir	Nebaigta statyba	Iš viso
Savikaina (žemės ir pastatų perkainota apskaitinė vertė)
Likutis 2018 m. sausio 1 d.	681 દ	679 S	270 చ	870 て	0	500 રે
Isigijimai		257	રેન્ડર્નિ	242	474	રી જે ﮩﺎ
Turto perkainojimas	ાર્ભર					165
Perklasifikavimas į investicinį turtą	350)					(1 350)
Perleidimai		(47)	(170)	(262)		(479)
Likutis 2018 m. gruodžio 31 d.	496 で	889 9	646 8	850 7	7 47	રૂટર 6
Likutis 2017 m. sausio 1 d.	562 દ	534 S	450 3	750 7	0	15 296
lsigijimai	141	295	67	ી તેર		668
Perleidimai	(22)	(150)	(247)	(75)		(494)
Likutis 2017 m. gruodžio 31 d.	681 3	679 S	3 270	870 7	0	15 200
Nusidėvėjimas ir vertės sumažėiimas
Likutis 2018 m. sausio 1 d.	હેવડ	802 ব	387 ਟ	ર રજ 2	0	10 692
Nusidėvėjimas per metus	219	439	317	137		112 -
Vertės sumažėjimas (atstatymas)	(3)					(3)
Perleisto turto nusidėvėjimas		(47)	(159)	(260)		(466)
Perkainojimo įtaka	61)					(1 161)
Likutis 2018 m. gruodžio 31 d.	0	194 S	રવર્સ て	S 43 て		10 174
Likutis 2017 m. sausio 1 d.	765	રેતે । 7	345 ਟ	520 7		221 10
Nusidėvėjimas per metus	1 ਰੇਰੇ	360	269	111		ਹੋਤੇ ਹੋ ਤੇ ਹੋ ਗੋਰੇ ਦੇ ਵਿੱਚ ਇੱਕ ਵਿੱਚ ਇੱਕ ਵਿੱਚ ਇੱਕ ਵਿੱਚ ਇੱਕ ਵਿੱਚ ਇੱਕ ਵਿੱਚ ਇੱਕ ਵਿੱਚ ਇੱਕ ਵਿੱਚ ਇੱਕ ਵਿੱਚ ਇੱਕ ਵਿੱਚ ਇੱਕ ਵਿੱਚ ਇੱਕ ਵਿੱਚ ਇੱਕ ਵਿੱਚ ਇੱਕ ਵਿੱਚ ਇੱਕ ਵਿੱਚ ਇੱਕ ਵਿੱਚ ਇੱਕ ਵਿੱਚ ਇੱ
Vertės sumažėjimas (atstatymas)	(3)					(3)
Perleisto turto nusidėvėjimas	(16)	(149)	(227)	(73)		(465)
Likutis 2017 m. gruodžio 31 d.	તેવ રે	802 বা	387 て	રેરે જેવી સવલતો પ્રાપ્ય થયેલી છે. આ ગામનાં પ્રાથમિક શાળા, આંગણવાડી તેમ જ દૂધની ડેરી જેવી સવલતો પ્રાપ્ય થયેલી છે. આ ગામનાં પ્રાથમિક શાળા, આંગણવાડી તેમ જ દૂધની ડેરી જેવી સવલતો て		10 692
2017 m. sausio 1 d. Likutinė vertė	2 797	943	105 L	230	D	5 075
2018 m. sausio 1 d.	736 ਨ	877	883	312		808 ব
2018 m. gruodžio 31 d.	496 ম	રિત્રે -	101	415	474	6 181

38

13. Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai (tesinys) (tūkst. eurų)	2018	2017
Nusidėvėjimas apskaitytas: Pardavimo savikainoje	775	612
Veiklos sąnaudose	237	223
Kitose sąnaudose	97	101
Nusidėvėjimo iš viso	1 109	036

Žemė ir pastatai apskaitomi perkainota verte. Paskutinis perkainojimas buvo atliktas 2018 m. gruodžio 31 d. remiantis nepriklausomų turto vertintojų, turinčių tinkamą profesinę kvalifikaciją ir reikiamą turto vertinimo patirtį, susijusią su vertinamo turto vieta ir kategorija, pateikta konsultacija dėl Bendrovės žemės ir pastatų galimų rinkos kainų. Vertinimas buvo atliktas naudojant palyginamųjų kainų metodą (3 tikrosios vertės hierarchijos lygis). Reikšminga nestebima informacija buvo panaudota nustatant tikrąją vertę, pvz. kaina už kvadratinį metrą ar arą. Tikroji vertė padidėtų, jei kaina už vieną kvadratinį metrą/arą būtų didesnė, ir sumažėtų, jei kaina už vieną kvadratinį metrą/arą būtų mažesnė.

Vadovybė finansinių ataskaitų tikslais kasmet apsvarsto, ar yra požymių, kad žemės ir pastatų apskaitinė vertė reikšmingai skiriasi nuo tikrosios vertės. Kas penkerius metus užsakoma vertinimo eksperto rengiama išorinio vertinimo ataskaita, siekiant patikrinti šį vadovybės įvertinimą.

Jei pastatai ir žemė būtų apskaitomi savikaina, jų likutinė vertė, apskaityta 2018 m. gruodžio 31 d., būtų 1 250 tūkst. eurų (2017 m. gruodžio 31 d.: 1 383 tūkst. eurų).

Pilnai nudėvėto, bet vis dar naudojamo ilgalaikio materialiojo turto įsigijimo savikaina 2018 m. gruodžio 31 d. buvo 8 714 tūkst. eurų (2017 m. gruodžio 31 d.: 7 903 tūkst. eurų).

Žemė ir pastatai, kurių apskaitinė vertė 2018 m. gruodžio 31 d. lygi 3 946 tūkst. eurų, įkeisti bankams (žr. 27 pastabą). 2018 m. gruodžio 31 d. lizingo sutarčių pagrindu įsigyto nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų Bendrovė neturėjo.

14. Nematerialusis turtas

(tūkst. eurų)	Programinė iranga	Kitas turtas	īš viso
Savikaina Likutis 2018 m. sausio 1 d. Įsigijimai Perleista ir nurašyta turto	રે(ત્રેન્ડ 42 (42)	11	રી રે 42 (42)
Likutis 2018 m. gruodžio 31 d. Likutis 2017 m. sausio 1 d	ર્સ્ડર્ 473 32	11 7 4	રી રે 480 36
Įsigijimai Likutis 2017 m. gruodžio 31 d.	રેન્ડર	11	રો(ર
Amortizacija ir vertės sumažėjimas Likutis 2018 m. sausio 1 d. Amortizacija per metus Perleisto turto amortizacija	400 84 (42)	7 1	407 ૪૨ (42)
Likutis 2018 m. gruodžio 31 d. Likutis 2017 m. sausio 1 d. Amortizacija per metus	442 327 73	8 7	450 ਤੇਤੇ ਕ 73
Likutis 2017 m. gruodžio 31 d.	400	7	407
Likutinė vertė 2018 m. sausio 1 d. 2018 m. gruodžio 31 d. 2017 m. sausio 1 d.	105 63 146	4 3 0	109 66 146

14. Nematerialus turtas (tesinys)

T I PATTINGALA TERREST POST COLL ( CALLTITY) ( ) (tūkst. eurų)	2018	2017
Amortizacija apskaityta: Pardavimo savikainoje Administracinėse sąnaudose	79 C	71
Amortizacijos iš viso	85	73

Pilnai amortizuoto, bet vis dar naudojamo nematerialiojo turto įsigijimo savikaina 2018 m. gruodžio 31 d. buvo 343 tūkst. eurų (2017 m. gruodžio 31 d.: 282 tūkst. eurų).

15. Investicinis turtas

(tūkst. eurų)	2018	2017
Likutis sausio 1 d.	1 300	1 270
Perklasifikavimas iš nekilnojamojo turto	1 350	()
Tikrosios vertės pasikeitimas		30
Likutis gruodžio 31 d.	2 650	1 300

2015 m. Bendrovė įsigijo 14 aukštų viešbutį Panevėžys Panevėžyje, kurio 16,74 % yra nuomoiama trečiosioms šalims, likusi dalis nėra naudojama. Bendrovės vadovybė kol kas neturi detalių planų dėl likusio pastato panaudojimo, tačiau nėra planuojama pastatą naudoti Bendrovės veikloje, todėl visas pastatas klasifikuojamas kaip investicinis turtas.

Minėto viešbučio tikroji vertė nustatyta remiantis nepriklausomų turto vertintojų UAB "Ober-Haus", turinčių tinkamą profesinę kvalifikaciją ir reikiamą turto vertinimo patirtį, atliktu pastato vertinimu. Atliekant įvertinimą, buvo taikomas diskontuotų pinigų srautų metodas (diskonto norma - 9 %, kapitalizacijos norma - 7 %, užimtumo lygis - 80-90 %, tos pačios prielaidos buvo taikomos tiek 2018 metais, tiek 2017 metais).

Jei diskonto norma padidėtų 1 % (kitoms prielaidoms nepakitus), tai šio investicinio turto tikroji vertė sumažėtų apie 90 tūkst. eurų, o kapitalizavimo normai išaugus 1 % (kitoms prielaidoms nepakitus) investicinio turto tikroji vertė sumažėtų 80 tūkst. eurų.

2017 metų tikrosios vertės pasikeitimas apskaitytas kitose pajamose (žr. 10 pastabą).

Nustatyta minėto investicinio turto 1 300 tūkst. eurų tikroji vertė (2017 metais - 1 300 tūkst. eurų) tikrosios vertės hierarchijoje priskirta 3 lygiui.

Finansinių metų pabaigoje būsimieji minimalūs nuomos gautini mokėjimai pagal nenutraukiamas viešbučio patalpų nuomos sutartis sudarė: 87 tūkst. eurų - mažiau nei per vienerius metus, 35 tūkst. eurų – tarp vienerių ir penkerių metų (2017 m. gruodžio 31 d. 90 tūkst. eurų – mažiau nei per vienerius metus. 49 tūkst. eurų - tarp vienerių ir penkerių metų). Nuomos pajamos per 2018 metus sudarė 99 tūkst. eurų (per 2017 - 93 tūkst. eurų) ir buvo apskaitytos kitose pajamose.

Taip pat 2018 m. gruodžio 31 d. Bendrovė perklasifikavo į investicinį turtą nuomojamas gamybinių pastatų, sandėlių ir kitas patalpas tiek Bendrovės dukterinėms įmonėms, tiek kitoms trečiosioms šalims. Šių patalpų apskaičiuota tikroji vertė 2018 m. gruodžio 31 d. buvo 1 350 tūkst. eurų, kuri buvo nustatyta remiantis nepriklausomų turto verintojų pateiktomis ir išnuomoto ploto % dydžiu. Turto vertinimą atliko UAB korporacija "Matininkai". Turtas įvertintas taikant lyginamaji ir pajamų metodus, atsižvelgiant į didesnę iš jų vertę. Pajamui metodui pagal nuosavo kapitalo ir paskolų dalių svorį taikyta vidutinė diskonto norma buvo 11,91 %. Nustatyta pastarojo investicinio turto tikroji vertė hierarchijoje priskirta 3 lygiui.

Būsimieji šio investicinio turto nuomos gautini mokėjimai pagal pasirašytas nenutraukiamas sutartis 2018 m. gruodžio 31 d. sudarė: 105 tūkst. eurų - mažiau nei per vienerius metus, 336 tūkst. eurų – tarp vienerių ir penkerių metų. Nuomos pajamos per 2018 metus sudarė 105 tūkst. eurų ir buvo apskaitytos kitose pajamose.

16. Investicijos į dukterines įmones ir jungtinė veikla

a) Dukterinės įmonės

(tūkst. eurų)	2018		2017
Dukterinė įmonė	Valdoma dalis	Savikaina	Valdoma dalis	Savikaina
UAB "PST investicijos" Verkių 25C, Vilnius UAB "Seškinės projektai" Verkių 25C, Vil-	68.3 %	8 877	68.3 %	8 877
nius	100 %	1 600	100 %	1 600
UAB "Ateities projektai" Verkių g. 25C, Vil-
nius	100 %*	400
UAB "Tauro apartamentai" Verkių g. 25C-1,
Vilnius	100 %	2
UAB "Hustal" Tinklų g. 7, Panevėžys	100 %	10		1
UAB "Vekada" Marijonų 36, Panevėžys	તેર રે જે	225	95.6 %	225
UAB "Skydmedis" Pramonės 5, Panevėžys	100 %	145	100 %	145
UAB "Alinita" Tinklų 7, Panevėžys	100 %	70	100 %	70
UAB "Metalo meistrai" Tinklų 7, Panevėžys	100 %	24	100 %	24
SIA "PS Trests" Skultes iela 28, Skulte, Ma-
rupes nov., Latvija	100 %	4	100 %	4
"Kingsbud" Sp.z.o.o A. Patli g. 12, 16-400
Suvalkai, Lenkija	100 %	1	100 %	F
000 "Teritorija" Lunačiarsko pr. 43/27,
Cerepovecas, Vologdos sr., Rusijos Federaci-
18	87.5 %	0	87.5 %	0
Vertės sumažėjimas:
UAB "PST investicijos"		(5 565)		(3 482)
UAB "Alinita"		(70)		(70)
SIA "PS Trests"		(4)		(4)
Investicijos, iš viso		5 19		7 390

* Bendrovė 2018 m. sausio 25 d. įsigijo 100 proc. UAB "Ateities projektai" akcijų iš savo dukterinės įmonės UAB "PST investicijos".

Žemiau pateikiama finansinė informacija apie dukterines įmones:

AB "Panevėžio statybos trestas" dukterinės įmonės:

(tūkst. eurų)	Veiklos pobūdis	Nuosavas kapitalas 2018-12-31	Grynasıs pelnas (nuostoliai) už 2018	Nuosavas kapitalas 2017-12-31	Grynasis pelnas (nuostoliai) už 2017
UAB "PST investicijos" (grupė - žr. žemiau)	Nekilnojamojo turto vystymas	3 938	(1 720)	4 409	(1 108)
UAB "Vekada"	Statyba: elektros instaliacija	1 534	220	1 251	ી તેર
UAB "Skydmedis"	Statyba: medi- niai namai	972	376	597	464
UAB "Alinita"	Statyba: kondi- cionavimo iranga	(479)	(10)	(470)	12
UAB "Metalo meistrai"	Statyba	499	108	391	214
UAB "Hustal"	Prekyba	10	0
SIA "PS Trests"	Statyba	(162)	(5)	(161)	રત
UAB "Seškinės projek- tai"	Nekilnojamojo turto vystymas	1 107	(112)	1 219	(4)
"Kingsbud" Sp.z.o.o	Prekyba	161	60	91	13
000 "Teritorija"	Nekilnojamojo turto vystymas	(1 070)	(182)	(1 206)	(194)
"Ateities UAB projek- tai"	Nekilnojamojo turto vystymas	471	174	249	(3)
UAB "Tauro apartamen- tai"	Nekilnojamojo turto vystymas	3	0

16. Investicijos į dukterines įmones ir jungtinė veikla (tęsinys)

UAB "PST investicijos" dukterinės įmonės:

		Nuosavas kapitalas	Grynasis pel- nas (nuosto-	Nuosavas kapitalas	Grynasis pel- nas (nuosto-
(tūkst. eurų)	Valdoma dalis	2018-12-31	liai) už 2018	2017-12-31	liai) už 2017
ZAO ISK "Baltevromarket"	100 %	(9 022)	(2 132)	(8 139)	(1 339)
UAB "Ateities projektai"*	100 %			249	(3)

2017 metais Bendrovė prarado kontrolę AB "PST Nordic" ir OOO "Baltlitstroj dėl šių įmonių bankroto. Dėl AB "PST Nordic" bankroto patirti nuostoliai apėmė 100 % vertės sumažėjimą iš pirkėjų gautinų sumų 309 tūkst. eurų suma ir 400 tūkst. eurų sumokėjimą AB "Aksa", pagal laidavimo sutartį (šios sąnaudos apskaitytos 2017 metų administracinėse sąnaudose). Taip pat buvo pripažintas 6 tūkst. eurų vertės sumažėjimas finansiniam turtui (sąnaudos apskaitytos 2017 metų finansinėse sąnaudose). Su 000 "Baltlitstroj" susiję vertės sumažėjimai jau buvo apskaityti ankstesniais laikotarpiais, todėl šios įmonės bankrotas neįtakojo papildomų vertės sumažėjimų 2017 metais, tačiau, kaip atskleista 21 pastaboje, dėl atsiradusio neapibrėžtumo 2018 metais buvo apskaitytas papildomas 722 tūkst. eurų gautinų sumų vertės sumažėjimas.

Vadovybės vertinimu, 2018 m. ir 2017 m. gruodžio 31 d. investicijos į UAB "Alinita", SIA "PS Trests" ir OOO "Teritorija" buvo nuvertėjusios, todėl joms buvo pripažintas 100 % vertės sumažėjimas. Įnvesticijoms į UAB "PST investicijos" ir UAB "Šeškinės projektai" buvo apskaičiuota atsiperkamoji vertė (žr. žemiau), kuri buvo palyginta su jų apskaitine verte 2018 m. ir 2017 m. gruodžio 31 d. Kitų investicijų vertės sumažėjimo indikacijų 2018 m. ir 2017 m. gruodžio 31 d. nebuvo.

UAB "PST investicijos" atsiperkamosios vertės skaičiavimas 2018 m. gruodžio 31 d. :

ZAO ISK "Baltevromarket" vystomo projekto tikrosios vertės įvertinimas Kitas įmonės turtas, atėmus įsipareigojimus, tikrąja verte	6 500 (1 655)
UAB "PST investicijos" atsiperkamoji vertė	4 845
AB "Panevėžio statybos trestas" valdomų akcijų skaičius	68,344 %
UAB "PST investicijos" atsiperkamoji vertė, tenkanti AB "Panevėžio staty-
bos trestas"	3311
Investicijos į UAB "PST investicijos" įsigijimo vertė 2018 m. gruodžio 31 d.	8 877
Apskaičiuotas vertės sumažėjimas	(5 566)
Apskaityta finansinėse ataskaitose:
Apskaitinės vertės sumažėjimas iki 2016 m. gruodžio 31 d.	(3 170)
Apskaitinės vertės sumažėjimas 2017 metais	(313)
Apskaitytas vertės sumažėjimas iki 2017 m. gruodžio 31 d.	(3 483)
Papildomas vertės sumažėjimas (padidėjimas) apskaitytas 2018 m. finansinių
sanaudų straipsnyje	(2 083)
Iš viso apskaitytas vertės sumažėjimas 2018 m. gruodžio 31 d.	(5 566)

Reikšminga UAB "PST Investicijos" investicijų atsiperkamosios vertės dalis yra susijusi su nekilnojamojo turto projektu, kurį vykdo ZAO ISK "Baltevromarket" Kaliningrade.

Siekdama pagristi atsiperkamąją vertę 2018 m. gruodžio 31 d., Bendrovės vadovybė rėmėsi trečiosios šalies pateiktu komerciniu pasiūlymu dalies sklypų įsigijimui (1 200 tūkst. EUR) bei kartu gauta informacija iš potencialaus pirkėjo apie svarstomą galimybę artimiausiu metu pateikti komercinį pasiūlymą 5 300 tūkst. EUR sumai likusiai daliai sklypų įsigyti. Atsižvelgdama i Bendrovės vadovybės ketinimą pasinaudoti tokiu komercinės kainos pasiūlymu (1 pastaba), vadovybė įvertino, kad 6 500 tūkst. EUR vertė geriausiai atspindi minėto nekilnojamojo turto tikrąją vertę 2018 m. gruodžio 31 d.

Gautas 2 083 tūkst. eurų papildomas UAB " PST Investicijos" vertės sumažėjimas buvo apskaitytas 2018 m. bendrųjų pajamų ataskaitoje - finansinėse sąnaudose (11 pastaba).

16. Investicijos į dukterines įmones ir jungtinė veikla (tęsinys)

UAB "PST investicijos" atsiperkamosios vertės skaičiavimas 2017 m. gruodžio 31 d.:

ZAO ISK "Baltevromarket" vystomo projekto tikrosios vertės įvertinimas	9 470
UAB "Ateities projektai" vystomo projekto tikrosios vertės įvertinimas	400
Kitas įmonės turtas, atėmus įsipareigojimus, tikrąja verte	(1 977)
UAB "PST investicijos" atsiperkamoji vertė	7 893
AB "Panevėžio statybos trestas" valdomų akcijų skaičius	68,344 %
UAB "PST investicijos" atsiperkamoji vertė, tenkanti AB "Panevėžio staty-
bos trestas"	ર 304
Investicijos į UAB "PST investicijos" įsigijimo vertė 2017 m. gruodžio 31 d.	8 877
Apskaičiuotas vertės sumažėjimas	(3 483)
Apskaityta finansinėse ataskaitose:
Apskaitytas vertės sumažėjimas iki 2016 m. gruodžio 31 d.	(3 170)
Papildomas vertės sumažėjimo apskaitytas 2017 m. finansinių sąnaudų
straipsnyje	(313)
Iš viso apskaitytas vertės sumažėjimas 2017 m. gruodžio 31 d.	(3 483)

2017 m. gruodžio 31 d. ZAO ISK "Baltevromarket" šeši sklypai buvo vertinami taikant palyginamosios vertės metodą, jų nustatyta tikroji vertė - 2 343 tūkst. eurų, o vienas - buvo vertinamas taikant diskontuotų pinigų srautų metodą ir jo nustatyta tikroji vertė - 7 130 tūkst. eurų. Pagrindinės prielaidos, kuriomis naudojosi vertintojas taikant diskontuotų pinigų srautų metodą, buvo:

• diskonto norma 20 %;
• · kapitalizacijos norma 11.5 %;
• · prekybos centro plotas: metinės nuomos kainos nuo 45 iki 372 eurų/kv. m., užimtumo koeficientas - nuo 70 % pirmaisiais metais iki 95 % paskutiniais modelio metais skirtingoms patalpoms.

UAB "Šeškinės projektai" atsiperkamosios vertės skaičiavimas 2018 m. gruodžio 31 d.:

UAB "Šeškinės projektai" vystomo projekto tikrosios vertės įvertinimas	ર 500
Kitas įmonės turtas, atėmus įsipareigojimus, tikrąja verte	1 042
UAB "Šeškinės projektai" atsiperkamoji vertė	6 542
UAB "Šeškinės projektai" įsigijimo vertė 2018 m. gruodžio 31 d.	1 600
Vertės sumažėjimo nėra.

UAB "Šeškinės projektai" atsiperkamosios vertės skaičiavimas 2017 m. gruodžio 31 d.:

UAB "Šeškinės projektai" vystomo projekto tikrosios vertės įvertinimas	2 000
Kitas įmonės turtas, atėmus įsipareigojimus, tikrąja verte
UAB "Seškinės projektai" atsiperkamoji vertė	1 543
UAB "Šeškinės projektai" įsigijimo vertė 2017 m. gruodžio 31 d.	1 600
Apskaičiuotas vertės sumažėjimas	(57)

Vadovybės vertinimu, UAB "Šeškinės projektai" 2017 m. gruodžio 31 d. nebuvo nuvertėjusi, nes 2017 m. pabaigoje UAB "Šeškinės projektai" pradėjo 22 mln. eurų vertės administracinės paskirties pastato statybą. Per 2018 metus atlikta darbų už 4 529 tūkst. eurų.

Pagrindinės 2018 m. vertinime naudotos prielaidos: pelno/kaštų santykis – 20 %, pardavimo kainos – nuo 1 961 iki 3 189 eurų/kv.m. ir statybos išlaidos – 1 046 eurų/kv.m.

Pagrindinės 2017 m. vertinime naudotos prielaidos: pelno/kaštų santykis – 20 %, pardavimo kainos - nuo 1 754 iki 6 510 eurų/kv.m. (parkavimo vietos) ir statybos išlaidos - 917 eurų/kv.m.

UAB "Ateities projektai" vystomo projekto atsiperkamoji vertė 2018 m. ir 2017 m. gruodžio 31 d. buvo nustatyta remiantis nekilnojamojo turto vertintojo "Ober-Haus nekilnojamas turtas" konsultacija dėl galimų rinkos kainų. Buvo taikomas palyginamųjų kainų metodas. Tikroji vertė padidėtų, jei kaina už vieną hektarą būtų didesnė, ir sumažėtų, jei kaina už vieną hektarą būtų mažesnė sklypams.

16. Investicijos į dukterines įmones ir jungtinė veikla (tęsinys)

b) Jungtinė veikla

2016 m. Bendrovė sudarė sutartį su ribotos atsakomybės įmone SIA ARMS GROUP, Gobu iela 1-129, Baloži, Kekavas novads, Latvija, dėl bendros veiklos ir solidarios atsakomybės už naujai įsteigtos ūkinės bendrijos PST Un Arms. Pagal sutartį, 50 % PST Un Arms veiklos sąnaudų, turto ir įsipareigojimų tenka Bendrovei. Ūkinė bendrija PST Un Arms yra įkurta tam tikro projekto vykdymui Latvijoje.

Apibendrinta PST un Arms informacija 2018 m. gruodžio 31 d. yra: turtas iš viso- 1 029 tūkst. eurų, įsipareigojimai – 1 052 tūkst. eurų, nuosavas kapitalas – (22) tūkst. eurų, pajamos – 1 749 tūkst. eurų ir grynasis rezultatas - (31) tūkst. eurų. 2017 m. gruodžio 31 d. yra: turtas iš viso-465 tūkst. eurų, įsipareigojimai – 501 tūkst. eurų, nuosavas kapitalas – 35 tūkst. eurų, pajamos – 1 674 tūkst. eurų ir grynasis rezultatas - 0 eurų.

(tūkst. eurų)	Palūkanų norma	Terminas	2018	2017
UAB "Metalo meistrai"	6 mén. EURIBOR+2,0 %	2019-12-31	0	200
UAB "PST investicijos" (paskola) UAB "PST investicijos"	6 mèn. EURIBOR+2,2 %	2019-12-31	] રેસ્તે	1 533
(paskola)	6 mén. EURIBOR+1,9 %	2019-12-31	141	138
000 "Baltlitstroj" (pas-
kola)	9% fiksuotos	2016-12-31	245	281
000 "Baltlitstroj" pas- kolos vertės sumažėjimas			(245)	(281)
"Kingsbud" Sp.z.o.o	1.5 % fiksuotos	2019-12-31	185	230
UAB "Seškinės projek-	3 men. EURIBOR+0,98
tai"	0/0	2019-12-31	2 877	0
UAB "Seškinės projek-
tai"	6 mén. EURIBOR+2,0 %	2019-12-31	449	342
000 "Teritorija"	12 % fiksuota, nuo 2017 m. lapkričio 30 d. - 6 %	2019-12-31	1 020	988
OOO "Teritorija" pasko-			(1 020)	(988)
los vertės sumažėjimas UAB "Ateities projektai"	6 men. EURIBOR+2,0 %	2020-02-28	336	0
UAB "Alinita"	6 mėn. EURIBOR+2,0 %	2021-01-31	100	120
Darbuotojai	0%	2023-02-25	17	0
Darbuotojai	1,50 %	2022-08-25	র্য	0
Iš viso			5 678	2 563

17. Suteiktos ilgalaikės paskolos

Paskolos klasifikuojamos kaip ilgalaikės, nežiūrint į tai, kad dabartinis jų galiojimo terminas yra iki 2019 m. gruodžio 31 d. Vadovybės nuomone, įvertinus dukterinių įmonių galimybes grąžinti paskolas, paskolų grąžinimo terminai bus pratęsti laikotarpiams, po 2019 m.

Paskolų atgautinumas 2018 m. gruodžio 31 d. buvo vertinamas pagal pastaboje 3.2 atskleistus principus, o pagrindinės prielaidos, įtakojančios įvertinimą yra tokios pačios, kaip atskleista 16 pastaboje.

18. Atograno

2018	2017
4 440	1 578
(62)	(51)
4 378	1527

Atsargų nukainojimo iki grynosios realizacinės vertės pokytis 2018 ir 2017 m. buvo apskaitytas administracinėse sąnaudose.

19. Pirkėjų įsiskolinimas ir sutarčių turtas

(tūkst. eurų)	2018	2017
Gautinos sumos iš pirkėjų Sutarčių turtas / Sukauptos (dar neišrašytos sąskaitos) gautinos su-	14 051	8 447
mos pagal darbų įvykdymo lygį	3 078	૪૨૩
Gautinos sumos iš kontroliuojamų imonių	1 851	580
Vertės sumažėjimas metų pradžioje	(843)	(670)
Abejotinų pirkėjų įsiskolinimų nurašymas, skolų grąžinimas	490	123
Papildomas vertės sumažėjimas per metus	(85)	(296)
Vertės sumažėjimas metų pabaigoje	(438)	(843)
Pirkėjų įsiskolinimo ir sutarčių turto iš viso, grynoji vertė	18 542	9 037

Dalis gautinų sumų iš pirkėjų apskaityta kaip ilgalaikis turtas kito turto straipsnyje: 2 912 tūkst. eurų 2018 m. gruodžio 31 d., 1 060 tūkst. eurų 2017 m. gruodžio 31 d. Šios sumos susijusios su ilgalaikėmis sulaikytomis sumomis, kaip paminėta žemiau.

2018 m. gruodžio 31 d. pirkėjų įsiskolinimuose apskaitytos sumos (sulaikyta suma – suma, kuri sudaro atitinkamą procentą nuo bendros kontrakto sumos ir kuri apmokama pridavus objektą ir pateikus sulaikytų pinigų bankinę garantiją arba draudimo kompanijos laidavimo raštą), sudarančios 5 806 tūkst. eurų (2017 m.: 1 748 tūkst. eurų), kurios susijusios su nebaigtomis vykdyti statybos sutartimis. Dėl pirkėjų įsiskolinimo vertės sumažėjimo žiūrėkite 4 pastaba.

Informacija apie nebaigtus vykdyti klientų individualius kontraktus 2018 m. 2017 m. gruodžio 31 d.:		11
(tūkst eurų)	2018	2017
Pardavimai pagal klientų nebaigtus vykdyti projektus, pripažinti bendrųjų paja-
mų ataskaitoje per metus	66 439	34 221
Pardavimai pagal klientų nebaigtus vykdyti projektus, pripažinti per visa laiko-
tarpı	85 800	રી રહ્યું
Sąnaudos, patirtos vykdant klientų nebaigtus vykdyti projektus, pripažintos
bendrųjų pajamų ataskaitoje per metus	67 052	31 272
Sąnaudos, patirtos vykdant klientų nebaigtus vykdyti projektus, pripažintos per
visą laikotarpį	84 872	48 610
Sutarčių turtas (dar neišrašytos sąskaitos)(19 pastaba)	3 078	853
Sutarčių įsipareigojimas (atidėtos pajamos) pagal nebaigtas metų gale vykdyti
sutartis) (26 pastaba)	2 259	1 649
Sutarčių įsipareigojimas (iš pirkėjų gauti apmokėjimai atsargų pirkimui ir pan.)	734	3 171
Atidėjiniai nuostolingiems kontraktams (26 pastaba)	611	324
Gautinos sumos iš klientų (įtrauktos į iš pirkėjų ir iš susijusių šalių gautinų sumų
straipsnius)	14 069	ર 829

Bendra sandorio kainos suma, priskirta nebaigtiems vykdyti veiklos įsipareigojimams pagal statybos sutartis su klientais, kurie neįvykdyti (arba iš dalies neįvykdyti) 2018 m. gruodžio 31 d. yra 109 695 tūkst. eurų. Tikimasi, kad didžioji dalis šių statybų projektų bus baigti ir atitinkamai pajamos pripažintos per vienerius metus.

20.	Suteiktos trumpalaikės paskolos (tūkst eurų)	Palūkanų norma	Terminas	2018	2017
	UAB "PST investicijos" (paskola) UAB "Metalo meistrai"	6 men. EURIBOR+2,2 % 6 men. Euribor +2,0 %	2019-12-31 2019-06-30	0 0	326 62
	lš viso			0	388
21.	Kitas trumpalaikis turtas (tūkst eurų)		2018	2017
	Finansinis turtas Gautina suma iš buvusios dukterinės įmonės OOO "Baltlitstroj" susi-
	jusi su atliktu apmokėjimu tiekėjui už įmonę		1 240		1 240
	OOO "Baltlitstroj" gautinų sumų vertės sumažėjimas		(1 240)		(218)
	Suteikta paskola 000 Baltlitstroj		245		281
	Suteiktos paskolos OOO Baltlitstroj vertės sumažėjimas		(245)		(281)
	Indėliai banke		0		1 000
	Finansinis turtas iš viso Nefinansinis turtas		0		1 792
	PVM permoka		1 343		462
	Kitas trumpalaikis turtas		3		14
	Nefinansinis turtas iš viso		1 346		476
	Kito trumpalaikio turto iš viso		1 346		2 198

Kaip aprašyta 16 pastaboje, buvusi dukterinė įmonė 000 Baltlitstroj yra bankroto procedūrose. Gautinos sumos iš 000 "Baltlitstroj" yra išieškojimo stadijoje, dėl kurių vyksta teisminiai procesai. 2018 m. Vadovybė, atsižvelgdama į vykstančių teisminių procesų aplinkybes, pripažino papildomą 722 tūkst. eurų vertės sumažėjimą iš šios įmonės gautinoms 2018 m. gruodžio 31 d.

Nestabili Rusijos verslo aplinka ir tebesitęsiantys teisminiai procesai ateityje gali paveikti skolų susigrąžinimo galimybių įvertinimą. Tokio poveikio apimtis šiuo metu negali būti įvertinta, todėl vadovybės įvertinimas dėl šių gautinų sumų vertės sumažėjimo gali reikšmingai keistis ateityje.

2018 m. gruodžio 31 d. Bendrovė terminuotų indėlių neturėjo, o 2017 m. gruodžio 31 d. tokį indėlį turėjo su 0.65% palūkanų norma ir pradiniu 12 mėnesių terminu.

22. Pinigai ir pinigų ekvivalentai
(tūkst. eurų)	2018	2017
Pinigai bankuose	13 702	25 431
Pinigai kasoje	C
Pinigų ir pinigų ekvivalentų iš viso	13 708	25 433

23. Kapitalas ir rezervai

Bendrovės įstatinį kapitalą sudaro 16 350 000 paprastųjų vardinių akcijų, kurių kiekvienos nominali vertė - 29 euro centai. Bendrovės įstatinis kapitalas yra visiškai apmokėtas. Paprastųjų akcijų savininkai turi vieno balso už vieną akciją teisę Bendrovės akcininkų susirinkime bei teisę gauti dividendus, kai jie paskelbiami, ar lėšas įstatinio kapitalo mažinimo atveju. 2018 metais nebuvo įstatinio kapitalo pokyčių. 2018 ir 2017 m. Bendrovė neturėjo įsigijusi savų akcijų. 2018 ir 2017 m. gruodžio 31 d. dukterinės įmonės neturėjo Bendrovės akcijų.

Toliau pateikiami rezervai:

(tūkst. eurų)	2018	2017
Perkainojimo rezervas	2 280	1 238
Privalomasis rezervas	475	475
Rezervų iš viso	2 755	1 713

Perkainojimo rezervas, susijes su žemės ir pastatų perkainojimu, lygus perkainojimo likutinei vertei, atėmus susijusį atidėtojo mokesčio įsipareigojimą.

2018	2017
1 238	1 312
1 128	()
(86)	(74)
2 280	1 238

Privalomasis rezervas sudaromas pagal įstatymų reikalavimus, t. y. į rezervą kasmet turi būti pervedama ne mažesnė nei 5 % grynojo pelno suma, kol rezervas nebus mažesnis nei 10 % įstatinio kapitalo. Rezervo negalima išmokėti dividendais. Privalomasis rezervas 2018 m. ir 2017 m. gruodžio 31 d. sudarė 10 % įstatinio kapitalo vertės.

Skolos tiekėjams 24.

Skolos tiekėjams pagal geografinius regionus:

(tūkst. eurų)	2018	2017
Vietos rinka (Lietuva)	16 033	8 284
Latvija	774	351
Japonija	239	0
Svedija	203	0
Lenkija	83	10
Estija	ો ર	1
Ukraina	11	0
Vokietija	7	7
Nyderlandų Karalystė	3	0
Rusija	0	2
Iš viso	17 368	8 655

Skolos tiekėjams yra beprocentės ir paprastai yra padengiamos per 30-90 dienų.

25. Atidėjiniai

Atidėjiniai garantiniam remontui yra susiję su statybos objektais, pastatytais 2014-2018 metais. Pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, Bendrovė turi tik garantinį įsipareigojimą statybos darbams, kurio trukmė - nuo 5 iki 10 metų po statybos darbų pridavimo, t. y. užtikrinimo pobūdžio garantija ir ji nėra Bendrovės teikiama kaip atskira paslauga. Atidėjiniai garantiniam remontui paremti vertinimais, atliktais remiantis istorinėmis faktiškai patirtomis garantinių remontų sąnaudomis.

	Garantija	Pensija	Garantija	Pensija
Atidėjinių pokytis:	2018	2018	2017	2017
Atidėjiniai laikotarpio pradžioje	31	162	601	111
Panaudota ir apskaityta pardavimo savi-
kainoje ir veiklos sąnaudose	(132)	(13)	(255)	(ર)
Sukaupta per laikotarpj	257	50	185	રેરે
Atidėjiniai laikotarpio pabaigoje	656	199	531	162

26.	Kiti įsipareigojimai (tūkst. eurų)	2018	2017
	Nefinansiniai įsipareigojimai
	Sutarčių įsipareigojimas (atidėtos pajamos) pagal nebaigtas vykdyti sutartis (19 pastaba)	2 259
	Ateinančių laikotarpių pajamos pagal darbų įvykdymo lygį (19 pas-
	taba)		1 649
	Sukaupti atostoginiai	1 418	1 354
	Mokėtini atlyginimai ir susiję mokesčiai	1 048	973
	Sutarčių įsipareigojimas (iš pirkėjų gauti apmokėjimai atsargų pirki-
	mui ir pan.) (19 pastaba)	734
	Atidėjiniai nuostolingiems kontraktams	611	324
	Kiti įsipareigojimai	202	122
	Atlyginimų priedai darbuotojams	207	112
	Kitų įsipareigojimų iš viso	6 569	4 534

27. Nebalansiniai įsipareigojimai

Garantijos

2018 m. gruodžio 31 d. Bankų Bendrovės vardu trečioms šalims suteiktos 6 717 tūkst. eurų garantijos, susijusios su Bendrovės statybos sutartyse numatytais įsipareigojimais (2017 m. gruodžio 31 d. - 3 866 tūkst. eurų). Šių garantijų galiojimas baigiasi laikotarpyje nuo 2019 m. vasario 8 d. iki 2022 m. spalio 27 d. Be to, Bendrovė turi draudimo kompanijų išleistų garantijų 12 762 tūkst. eurų sumai, taip pat susijusių su statybos sutartyse numatytais įsipareigojimais (2017 m. – 10 474 tūkst. eurų). Šių garantijų galiojimas baigiasi laikotarpyje nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 30 d. Jokie papildomi įsipareigojimai dėl šių garantijų nėra apskaityti finansinėse ataskaitose, išskyrus įvertintą atidėjinį garantiniam įsipareigojimui (25 pastaba).

Nekilnojamasis turtas, kurio apskaitinė vertė 2018 m. gruodžio 31 d. lygi 2 665 tūkst. eurų (2017 m. gruodžio 31 d. - 2 106 tūkst. eurų), yra įkeistas bankams už suteiktą garantijų limitą ir banko išleistas garantijas. Garantijų limito suma - 15 000 tūkst. eurų, panaudota suma 2018 m. gruodžio 31 d. - 6 717 tūkst. eurų. Garantijų limito sutartis galioja iki 2019 m. birželio 30 d., su galimybe išleisti garantijas iki 2019 m. birželio 30 d., kurios galėtų galioti 3 metus nuo išleidimo. Jeigu suma neviršija 1 500 tūkst. eurų, garantijos galioti 5 metus nuo išleidimo.2017 m. gruodžio 31 d. garantijų limito suma - 10 000 tūkst. eurų, panaudota suma - 2 988 tūkst. eurų.

AB "Panevėžio statybos trestas" Atskiros finansinės ataskaitos

27. Nebalansiniai įsipareigojimai (tęsinys)

Nekilnojamasis turtas, kurio apskaitinė vertė 2018 m. gruodžio 31 d. lygi 1 280 tūkst. eurų (2017 m. - 1 034 tūkst. eurų), yra įkeisti kitam bankui už suteiktą garantijų limitą. Garantijų limito suma - 3 000 tūkst. eurų, panaudota suma 2018 m. gruodžio 31 d. - 0 eurų (2017 m. -878 tūkst. eurų). Šio Garantijų limito sutartis baigėsi 2018 m. gruodžio 31 d.

Teisiniai neapibrėžtumai

Bendrovė dalyvauja keliose teisminėse bylose. Vadovybės vertinimų, jos neturės reikšningos įtakos finansinėms ataskaitoms, išskyrus kaip aprašyta žemiau:

1) LR konkurencijos taryba 2017 gruodžio 21 d. priėmė nutarimą "dėl UAB "Irdaiva ir AB, PST" veiksmų bendrai dalyvaujant viešuosiuose pirkimuose pastatų atnaujinimo ir modernizavimo darbams pirkti atitikties LR konkurencijos įstatymo 5 straipsnio reikalavimams". Nutarimų, Konkurencijos taryba nusprendė, jog Bendrovė bei UAB "Irdaiva sudarydamos jungtinės veiklos sutartis ir šių sutarčių pagrindais teikdamos bendrus pasiūlymus 24 UAB "Vilniaus vystymo kompanija" organizuotuose viešuosiuose pirkimuose sudarė susitarimus, kuriais buvo siekiama riboti konkurenciją, tuo pažeisdamos Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 5 str. 1 d. reikalavimus ir paskyrė Bendrovei 8 514 tūkst. eurų baudą. Bendrovės vadovybė nesutinka su priimtu Konkurencijos tarybos sprendimą ginčija iš esmės, t. y. laikosi pozicijos, jog nagrinėjamas bendradarbiavimas su UAB "Irdaiva" buvo nepagrįstai kvalifikuotas kaip susitarimas, kuriuo siekta riboti konkurenciją. Bendrovė kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą, prašydama panaikinti Konkurencijos tarybos skirtą sankciją pilna apimtimi, o šiam priėmus nepalankų sprendimą, buvo kreiptasi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą. Kol kas pastarasis teismas sprendimo nėra priėmęs. Teisinis paskirtos baudos sumokėjimo terminas yra sustabdytas iki galutinio teismo sprendimo.

Bendrovės vadovybė, atsižvelgdama į visus vadovybei žinomus faktus ir aplinkybes, tiki, kad yra labiau tikėtina, nei ne, kad Bendrovė gaus palankų šio klausimo sprendimą, todėl rengdama šias finansines ataskaitas neapskaitė jokio atidėjinio, susijusio su aukščiau aprašytu Konkurencijos tarybos sprendimu.

2) Civilinėse bylose su RUAB "Arno vila" Bendrovei pareikštas ieškinys dėl statybos darbų kainos sumažinimo 330 tūkst. eurų sumai. Šiuo metu vyksta teismo paskirta statybos darbų ekspertizė.

Vadovybė, išnagrinėjus ieškinio argumentus, tiki teigiama bylos baigtimi. Be to, Bendrovės iniciatyva iškelta baudžiamoji byla RUAB "Arno vila" savininkui A. Stravinskui dėl 2.609 tūkst. eurų žalos atlyginimo.

3) 2018 metų spalio 24 d. Tryliktasis Rusijos Federacijos Apeliacinis Arbitražinis teismas panaikino Kaliningrado srities Arbitražinio teismo sprendimą, kuriuo patenkino vieno iš buvusios dukterinės įmonės OOO "Baltlitstroj" kreditorių reikalavimą AB "Panevėžio statybos trestas" sugrąžinti iš OOO "Baltlitstroj" atgautą 75 mln. rub paskolą (~ 945 tūkst. eurų). Šis sprendimas yra apskystas kasacine tvarka. Įvertinusi visas žinomas aplinkybes, Bendrovės vadovybė 2018 metų finansinėse ataskaitose apskaitė papildomą iš buvusios dukterinės įmonės gautinos sumos vertės sumažėjimą (21 pastaba) ir tiki, kad atsižvelgiant į tikėtiną neapibrėžtumo baigtį šiose finansinėse ataskaitose nereikia apskaityti jokio papildomo atidėjinio.

28. Sandoriai su susijusiomis šalimis

Susijusiomis šalimis yra laikomi akcininkai, darbuotojai, valdybos nariai, jų artimi šeimos nariai ir įmonės, kurias jie tiesiogiai arba netiesiogiai per vieną ar kelis tarpininkus kontroliuoja arba yra kontroliuojamos ar yra valdomos bendrai su Bendrove ir šis ryšys suteikia galimybę vienai iš šalių vykdyti kontrolę arba daryti reikšmingą įtaką kitai priimant finansinius ir veiklos sprendimus.

2018-2017 m. Bendrovė vykdė pirkimų ir pardavimų sandorius su dukterinėmis įmonėmis, patronuojančia Bendrovės įmone AB "Panevėžio keliai" bei dukterinėmis AB "Panevėžio ke liai" įmonėmis (parodytos prie "Kitos susijusios įmonės" žemiau). Toliau pateikiami įvykdyti sandoriai su susijusiomis šalimis per 2018-2017 m.:

(tūkst. eurų)	Sandorio pobūdis		2017
Pardavimai:
Kontroliuojamos įmonės
UAB "Seškinės projektai"	Palūkanos ir paslaugos	4 516	124
PS UN Arms	Paslaugos	1 706	રેરિ
UAB "Vekada"	Prekės ir paslaugos	324	279
UAB "Alinita"	Prekės ir paslaugos	તેરૂર	ਹੈ।
UAB "Metalo meistrai"	Prekės, paslaugos, palūkanos	63	ો ()તે
000 "Teritorija"	Palūkanos	31	60
UAB "PST investicijos"	Palūkanos ir paslaugos	36	34
UAB "Skydmedis"	Prekės ir paslaugos	48	52
SIA "PS Trests	Paslaugos	0	193
Kitos		17	8
Kitos susijusios įmonės
AB "Panevėžio keliai"	Prekės, paslaugos	314	469
UAB "Ukmergės keliai"	Prekės ir paslaugos	33	20
UAB "Sostinės gatvės"	Paslaugos	0	ਦੇਤੋ
Kitos		ાર	15
Pirkimai:
Kontroliuojamos įmonės
UAB "Alinita"	Prekės ir paslaugos	1	। ૩૦ર
"Kingsbud" Sp.z.o.o	Prekės ir paslaugos	2 055	641
UAB "Vekada"	Prekės ir paslaugos	3 129	2 621
UAB "Metalo meistrai"	Prekės ir paslaugos	614	206
SIA "PS Trests"	Paslaugos	231	81
Kitos		28	20
Kitos susijusios įmonės
UAB "Ukmergės keliai"	Prekės ir paslaugos	46	26
AB "Panevėžio keliai"	Prekės ir paslaugos	385	477
UAB Panevėžio ryšių statyba"	Prekės, paslaugos	6	92
UAB "Specializuota komplek-
tavimo valdyba"	Prekės ir paslaugos	193	19
UAB "Betono apsaugos siste-
mos"	Prekės ir paslaugos	153	10
Kitos	Prekės ir paslaugos	ਦੇ ਤੋ	63

28. Sandoriai su susijusiomis šalimis (tęsinys)

(tükst. eurų)	2018	2017
Gautinos sumos
Kontroliuojamos įmonės
UAB "Seškinės projektai"	1 838	46
PS UN Arms	727	398
Kitos	28	25
Kitos susijusios įmonės	52	54
Mokėtinos sumos:
Kontroliuojamos įmonės
UAB "Vekada"	ਤੇ ਦੇ ਰੇ	721
UAB "Metalo meistrai"	206	0
"Kingsbud" Sp.z.o.o	177	39
SIA "PS Trests"	78	26
UAB "Alinita"	0	14
AB "Panevėžio keliai"	66	173
Kitos	8	રી
Gautinos paskolos iš kontroliuojamų įmonių:
UAB "PST investicijos"	1 710	1 997
000 "Teritorija (bendrąja verte)	1 020	988
UAB "Metalo meistrai"	0	262
"Kingsbud" Sp.z.o.o	185	230
UAB "Šeškinės projektai"	3 326	342
UAB "Alinita"	100	120
UAB "Ateities projektai"	336	0

Gautinų sumų ir mokėtinų sumų padengimo terminai tarp susijusių šalių yra iki 30-90 dienų, išskyrus paskolas, kurios yra atskleistos 17 pastaboje.

Likučiai metų pabaigoje yra be užstatų ir atsiskaitymai vyksta pinigais, jei nesutarta kitaip. Nėra suteikta ar gauta jokių garantijų iš susijusių šalių gautinoms ar susijusioms šalims mokėtinoms sumoms ir Bendrovė nesuformavo jokių vertės sumažėjimų abejotinoms gautinoms sumoms iš susijusių šalių išskyrus gautinoms sumoms iš 000 "Teritorija" ir 000 "Baltlitstroj", kaip atskleista 16 ir 21 pastabose. 2018 m. ir 2017 m. gruodžio 31 d. Bendrovės likučių susijusioms šalims padengimo terminai nebuvo pradelsti.

Vadovybės atlygis

Atlyginimai ir socialinio draudimo jmokos, apskaičiuoti Bendrovės direktoriams bei valdybos nariams už 2018 m., sudarė 760 tūkst. eurų (2017 m.: 888 tūkst. eurų). Bendrovės direktoriams bei valdybos nariams nebuvo suteikta jokių kitų garantijų, nebuvo jokių kitų išmokėtų ar priskaičiuotų sumų ar turto perleidimo, išskyrus tantjemas.

29. Finansinių priemonių tikroji vertė

Tikroji vertė yra vertė, už kurią vertinimo dieną dabartinėmis rinkos sąlygomis būtų parduodamas turtas arba perleidžiamas įsipareigojimas pagal įprastinį sandorį pagrindinėje (arba palankiausioje) rinkoje, nepriklausomai nuo to, ar ši kaina tiesiogiai stebima, ar nustatoma taikant vertinimo metodiką.

29. Finansinių priemonių tikroji vertė (tęsinys)

2018 m. gruodžio 31 d.

(tūkst. eurų)	Apskaitinė verte	Tikroji vertė
	İlsi viso	1 lygis	2 lygis	3 lygis
Finansinis turtas
Pirkėjų įsiskolinimai ir sutarčių turtas	18 542	ক		18 542
Suteiktos paskolos	5 678		"	5 678
Kitas finansinis turtas	0		=	0
Pinigai ir pinigų ekvivalentai	13 708	13 708
Finansinio turto iš viso	37 928	13 708		24 220
Finansiniai įsipareigojimai
Skolos tiekėjams	(17 368)			(17368)
Finansinių įsipareigojimų iš viso	(17 368)			(17 368)

2017 m. gruodžio 31 d.

(tūkst. eurų)	Apskaitinė verté	Tikroji vertė
	Iš viso	1 lygis	2 lygis	3 lygis
Finansinis turtas
Pirkėjų įsiskolinimai ir sutarčių turtas	9 037			9 037
Suteiktos paskolos	2 951			2 951
Kitas finansinis turtas	722	1.		722
Pinigai ir pinigų ekvivalentai	25 433	25 433
Finansinio turto iš viso	38 143	25 433		12 710
Finansiniai įsipareigojimai
Skolos tiekėjams	(8 655)			(8 655)
Finansinių įsipareigojimų iš viso	(8 655)			(8 655)

2018 m. ir 2017 m. Bendrovė neatliko jokių sumų perkėlimų tarp tikrosios vertės hierarchijos lygių.

Metodai ir prielaidos, Bendrovės naudojami nustatyti tikrąją vertę finansinių instrumentų, neapskaitomų tikrąja verte, yra aprašyti žemiau:

Grynieji pinigai

Pinigai yra pinigai bankuose ir kasoje, kurių vertė yra jų tikroji vertė.

Gautinos sumos

Prekybos ir kitų gautinų sumų tikroji vertė yra apskaičiuota būsimųjų pinigų srautų, diskontuotų taikant palūkanų rinkos normą, esančią ataskaitų parengimo dieną, dabartinė vertė. Trumpalaikių prekybos ir kitų gautinų sumų, kurioms nenustatyta palūkanų norma, tikroji vertė laikoma apytikriai lygia jų nominaliai vertei pirminio pripažinimo metu, o vėliau - apskaitinei vertei, nes diskontavimo poveikis yra nereikšmingas.

Ilgalaikių prekybos gautinų sumų tikroji vertė apytikriai apskaitinę vertę, nes diskontavimo poveikis yra nereikšmingas.

Suteiktų paskolų tikroji vertė apytikriai atitinka apskaitinę vertę, nes didžioji dalis paskolų yra su kintamomis palūkanų normomis, atitinkančiomis rinkos palūkanų normų lygį.

29. Finansinių priemonių tikroji vertė (tęsinys)

Finansiniai įsipareigojimai

Tikroji vertė, nustatoma atskleidimo tikslais, skaičiuojama remiantis būsimųjų pagrindinės dalies ir palūkanų normų pinigų srautų, diskontuotų taikanų rinkos normą ataskaitų parengimo dieną, dabartine verte. Trumpalaikių skolų tiekėjams, kurioms nemustatyta palūkanų norma, tikroji vertė laikoma apytikriai lygia jų nominaliai vertei pirminio pripažinimo metu, o vėliau - apskaitinei vertei, nes diskontavimo poveikis yra nereikšmingas.

30. Vienai akcijai ir dividendams tenkantis pelnas

2018	2017
(4 852 738)	194 143
981 000	1 062 750
16 350 000	16 350 000
(0,30)	0,01
0,06	0,07

Pobalansiniai įvykiai 31.

Kaip atskleista 1 pastaboje, po balanso datos Bendrovės gavo komercinį pasiūlymą dėl dalies žemės sklypų Kaliningrade pardavimo bei papildomos informacijos apie potencialaus pirkėjo ketinimus dėl likusių Kaliningrade vystomo projekto žemės sklypų įsigijimo.

Po finansinių metų pabaigos iki šių finansinių ataskaitų patvirtinimo neįvyko jokių kitų reikšmingų pobalansinių įvykių.

Vyriausioji buhalterė

Generalinis direktorius

Dalius Gesevičius

Danguolė Širvinskienė

2019-04-25 2019-04-25

AB "Panevėžio statybos trestas" 2018 metų Bendrovės ir konsoliduotas metinis pranešimas, valdymo ataskaita bei socialinės atsakomybės ataskaita

1. Ataskaitinis laikotarpis, už kurį parengtas metinis pranešimas

Šis 2018 metų Bendrovės ir konsoliduotas metinis pranešimas parengtas už laikotarpį nuo 2018 m sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d.

2. Nuorodos ir papildomi paaiškinimai apie metiniame pranešime pateiktus duomenis

Visi šiame pranešime pateikti finansiniai duomenys yra apskaičiuoti, nacionaline Lietuvos valiuta - eurais, remiantis:

• audituotomis konsoliduotomis finansinėmis ataskaitomis, vadovybės patvirtintomis 2019 metų balandžio 5 d., parengtomis pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, priimtus taikyti ES.
• audituotomis atskiromis finansinėmis ataskaitomis, vadovybės patvirtintomis 2019 metų balandžio 25 d., kurios pakeitė anksčiau vadovybės patvirtintas atskiras finansines ataskaitas kaip aprašyta finansinių ataskaitų 1 pastaboje, parengtomis pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, priimtus taikyti ES.

Bendrovės auditorius - UAB "Ernst & Young Baltic".

Šiame pranešime AB "Panevėžio statybos trestas" dar gali būti vadinamas Bendrove, o Bendrovė kartu su dukterinėmis įmonėmis - Grupė.

3. Pagrindiniai duomenys apie Bendrovę (emitentą)

Emitento pavadinimas	Akcinė bendrovė "Panevėžio statybos trestas"
Istatinis kapitalas	4 741 500 euru
Būstinės adresas	P. Puzino g. 1, LT-35173 Panevėžys, Lietuva
Telefonas	(8~45) 505 503
Faksas	(8~45) 505 520
Teisine-organizacine forma	Akcine bendrové
Įregistravimo data ir vieta	1993 m. spalio 30 d., Panevėžio miesto valdyba
Registracijos Nr.	AB 9376
Įmonių rejestro kodas	14732969
Imonės PVM kodas	01477829610
Įmonės LEI kodas	52990000VPCGEWIDCX35
Juridinių asmenų registro tvarkytoja	Valstybės įmonė Registrų centras
Elektroninio pašto adresas	pst(a)pst.lt
Interneto adresas	www.pst.lt

4. Emitento pagrindinės veiklos pobūdis

Pagrindinė įmonės ir dukterinių įmonių (grupės) veiklos sritis - įvairios paskirties pastatų, statinių, įrenginių ir komunikacijų bei kitų objektų statyba ir projektavimas Lietuvoje ir už jos ribų, statybinių medžiagų pardavimas, nekilnojamojo turto vystymas. Be šios veiklos, įmonė užsiima patalpų ir mechanizmų nuoma.

5. AB Panevėžio statybos trestas įmonių grupę sudarančios bendrovės

AB "Panevėžio statybos trestas" įmonių grupę 2018 m. gruodžio 31 d. sudarė šios bendrovės:

Dusterines imonės pava- ainimas	Iregistravimo data, registro tvarkytojas	Imones kodas	Buveinės adresas	Telefonas, faksas, el.paštas, WWW	Valdoma akcijų dalis (proc.)
UAB "Skydmedis"	1999 m. birželio 17 d. Valstybinė įmonė Re- gistrų centras	148284718	Pramones g. 5, Panevėžys	Tel +370 45 467626 Fax. +370 45 460259 info(@)skydmedis.lt www.skydmedis.lt	100
UAB "Metalo meistrai"	1999 m. birželio 16 d Valstybinė įmonė Re- gistrų centras	148284860	Tinklų g. 7, Pa- nevėžys	Tel.+370 45 461677 Fax. +370 45 585087 10- fo@metalomeistrai. It www.metalomeistr ai It	100
UAB "Veka- da"	1994 m. gegužės 16 d. Valstybinė įmonė Re- gistrų centras	147815824	Marijonų g. 36, Panevėžys	Tel.+370 45 461311 Fax. +370 45 461311 info@vekada.lt www.vekada.lt	95,6
UAB "Alinita"	1997 m. gruodžio 8 d. Valstybinė įmonė Re- gistrų centras	141619046	Tinklų g. 7, Pa- nevėžys	Tel +370 45 467630 Fax. +370 45 467630 info@alinita.lt www.alinita.It	100
"Kingsbud" Sp.z.o.o.	2010 m. rugpjūčio 11 ದ Rajoninis Balstogės teismas Nacionalinio teismo XII Okio skyrius	200380717	ul. A. Patli 12, 16- 400 Suwałki. Polska	Tel. +48 875 655 021 Fax. +48 875 655 021 biuro(@kingsbud.pl www.kingsbud.lt	100
"PS Trests" SIA	2000 m. gegužės 22 d. Latvijos Respublikos Įmonių registras	40003495365	Rīgas rajons, Mārupes pagasts, Skulte, Skultes iela 28	Tel.+371 29525066	100
"Teritorija" 000	2013 m. birželio 3 d. Kaliningrado sr. Fede- racinė mokesčių tarny- bos inspekcija Nr12	3528202650	Lunačiarskio per. 43-27, Cerepove- cas Bologdos sritis Rusijos federacija	Tel. +7 9097772202 Fax. +7 9217234709 baltevromarke- tao@mail.ru masle- nal 1(@mail.ru	87,5
UAB "Šeški- nės projektai"	2010 m. lapkričio 9 d. Valstybinė įmonė Re- gistrų centras	302561768	Verkių g. 25C, Vilnius	Tel.+370 5 2102130 Fax. +370 5 2102131 info@psti.lt www.psti.lt	100
UAB "Ateities projektai"	2006 m. balandžio 25 d. Valstybinė įmonė Re- gistrų centras	300560621	Verkių g. 25C, Vilnius	Tel.+370 5 2102130 Fax. +370 5 2102131 info@@psti.lt www.psti.lt	100

UAB ,,PST Investicijos"	1998 m. gruodžio 23 d. Valstybinė įmonė Re- gistrų centras	124665689	Verkių g. 25C, Vilnius	Tel.+370 5 2102130 info(a)psti.lt www.psti.lt	રેજે
UAB "Tauro apartamentai"	2018 m. spalio 23 d. Valstybinė įmonė Re- gistrų centras	304937621	Verkių g. 25C-1, Vilnius	Tel.+370 610 09222 a.jokubaitis(a)psti.lt	100
UAB "Hustal"	2018 m. gruodžio 11 d. Valstybinė įmonė Re- gistrų centras	304968047	Tinklų g. 7, Pa- nevėžys	Tel.+370 45 461677 Fax. +370 45 585087 egidi- jus.urbonas(a)metal omeistrai. It	100

UAB "PST investicijos" dukterinės įmonės:

AO "ISK Baltevro- market"	2001 m. liepos 13 d. AB "Nepriklausoma registravimo kompanija:- Akcininkų rejestro tvar- kytojas	3906214631	Rostovskaja 5-7, Kaliningra- das, Kaliningrado sr. Rusijos federa- Cilla	Tel.+79097772202 baltevromarke- tao(a)ma11.ru	100
---------------------------------	--------------------------------------------------------------------------------------------------------------	------------	--------------------------------------------------------------------------------------	-----------------------------------------------------	-----

6. Įmonių grupę sudarančių bendrovių pagrindinės veiklos pobūdis

UAB "Skydmedis" pagrindinė veikla yra skydinių surenkamų gamyba, statyba ir įrengimas.

Skydiniai namai yra pagrindinis įmonės produktas. Produkcijos yra sėkmingai eksportuojama į Norvegiją, Švediją, Šveicariją, Islandiją bei kitas šalis.

UAB "Metalo meistrai" pagrindinė veikla statybinių metalo konstrukcijų projektavimas ir gamyba. Įmonė taip pat tiekia metalo konstrukcijas ir kitoms pramonės šakoms, kur reikalingi plieno gaminiai.

UAB "Vekada" pagrindinė veikla yra elektros montavimo darbai. Šalia įprastų elektrotechninių darbų vykdomos silpnų srovių darbų sritys: vaizdo stebėjimo sistemos, apsauginė ir gaisrine signalizacija, inžinerinių sistemų valdymas.

UAB "Alinita" pagrindinė veikla yra pastatų šildymo, vėdinimo ir kondicionavimo sistemų montavimas, pastatų vidaus vandentiekio, nuotekų ir priešgaisrinių sistemų montavimas, pastatų inžinerinių sistemų projektavimo, paleidimo - derinimo darbai

"Kingsbud" Sp.zo.o. pagrindinė veikla – statybinių medžiagų didmeninė prekyba.

"Kingsbud" Lietuvoje yra įkūręs filialą, kurio pagrindinė veiklos kryptis yra didmeninė prekyba akmens masės ir glazūruotomis plytelėmis, skirtomis vidaus ir išorės apdailai.

"PS Trests",SZA pagrindinė veikla - statybos darbai. Įmonė įkurta siekiant ieškoti naujų rinkų ir vykdyti statybos darbus Latvijoje.

"Teritorija" OOO pagrindinė veikla - nekilnojamojo turto vystymas.

UAB "Šeškinės projektai" veikla - nekilnojamojo turto parengimas ir pardavimas.

UAB "Ateities projektai" veikla - nekilnojamojo turto parengimas ir pardavimas.

UAB "PST investicijos" veikla - nekilnojamojo turto parengimas ir pardavimas. UAB "PST investicijos" nekilnojamojo turto projektų vystymui Rusijos Federacijos Kaliningrado srityje yra įsteigusi dukterinę įmonę ZAO ISK "Baltevromarket".

UAB "Tauro apartamentai" veikla - nekilnojamojo turto projektų plėtra.

UAB "Hustal" pagrindinė veikla - metalo konstrukcijų pardavimas, montavimas ir projektavimas. Bendrovės veikla ir pardavimai orientuoti į Skandinavijos rinką.

7. Sutartys su vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininku

Nuo 2013 metų pasirašiusi sutartį dėl Bendrovės ir AB FMĮ "Finasta" vertybinių popierių apskaitos ir su vertybinių popierių apskaita susijusių paslaugų. AB FMĮ 2015 m. gruodžio 21 d. buvo prijungta prie AB Šiaulių banko, kuris nuo minėtos dienos perėmė visus AB FMĮ "Finasta" turtą, teises ir įsipareigojimus.

8. Duomenys apie prekybą emitento vertybiniais popieriais reguliuojamose rinkose

Nuo 2006 m. liepos 13 d. AB "Panevėžio statybos trestas" paprastosios vardinės akcijos yra AB Nasdaq Vilniaus oficialiajame prekybos sąraše (įmonės simbolis PTR1L)

Akcijų rūšis	Akcijų skaičius,	Nominali verte.	Bendra nominali	Emisijos kodas
	VILL.	Eurai	verte, Eurai	ISIN
Paprastosios vardinės akci- jos (PVA)	16 350 000	0.29	4 741 500	LT0000101446

PTRIL Panevėžio statybos trestas ir OMX Vilnius rinkos GI indeksų palyginimas 2018 metais

Bendrovės akcijų kainos dinamika vertybinių popierių biržoje "Nasdag Vilnius" per 2014-2018 metus (Eurai)

Bendrovės akcijų kainos dinamika vertybinių popierių biržoje "Nasdag Vilnius" per 2018 metus (Eurai)

1 lentelė. Informacija apie bendrovės PTRIL akcijų kainą vertybinių popierių biržoje "Nasdaq Vilnius" per 2014-2018 metus (Eurai):

Rodiktis	2018 m.	2017 m.	2016 m.	2015 m.	2014
Didžiausia kaina, Eur	0,99	1,34	1,08	1,09	1,28
Mažiausia kaina, Eur	0,75	0.85	0.845	0,84	0,81
Akcijos kaina laikotarpio pabaigai, Eur	0.752	0,916	0,94	0,925	0.858
Apyvarta, vnt.	.596.044	2.854.251	1.565.210	2.006.833	3.701.552
Apyvarta, mln.Eur	1,41	3,08	1,49	1,94	3,87
Kapitalizacija, mln.Eur	12,3	14,98	15,37	15,12	14,03

9. Objektyvi Bendrovės ir Grupės būklės, veiklos vykdymo ir plėtros apžvalga, pagrindinių rizikos rūšių ir neapibrėžtumų, su kuriais įmonė susiduria, apibūdinimas

Svarbiausi ataskaitinio laikotarpio įvykiai

2018 m. sausio 10 d. AB "Panevėžio statybos trestas" pateikė Vilniaus apygardos administraciniam teismui skundą dėl 2017-12-20 Konkurencijos tarybos nutarimo Nr. 2S-11 (2017), kuriuo PST buvo paskirta 8 513 500 EUR bauda už tariamai konkurencija ribojantį susitarimą.

2018 m. sausio 26 d. AB "Panevėžio statybos trestas" valdybos sprendimų, Bendrovės nuosavybėn iš UAB "PST investicijos", i/k 124665689, įsigijo 25 600 (dvidešimt penkis tūkstančius šešis šimtus) vienetų paprastųjų vardinių 28,96 Eurų (dvidešimt aštuonių eurų, 96 ct.) nominalios vertės UAB "Ateities projektai", i/k 300560621, akcijų, kas sudaro 100 proc. UAB "Ateities projektai" įstatinio kapitalo. U

AB "Ateities projektai" yra įsigijusi 2,3289 ha žemės sklypą Palangos mieste, į šiaurę nuo Palangos centro, naujai besivystančiame rajone - Kunigiškėse.

2018 m. vasario 2 d. Bendrovė pasirašė sutartį su UAB "Naujasis Užupis", dėl gyvenamųjų namų komplekso statybos, Aukštaičių g. 10 Vilniuje. Bendras pastatų plotas apie 16000 m2, projektą numatyta įgyvendinti per 18 mėnesių.

2018 m. kovo 7 d. Bendrovė gavo Lietuvos banko Priežiūros tarnybos direktoriaus 2018 m. kovo 5 d. sprendimą Nr. 241-40 "Dėl poveikio priemonės taikymo AB "Panevėžio statybos trestas". Kuriuo AB "Panevėžio statybos trestas" skirta 40 000 (keturiasdešimties tūkstančių) eurų bauda už Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 596/2014 dėl piktnaudžiavimo rinka 17 straipsnio 1 dalies pažeidimą. Lietuvos Banko nuomone, Bendrovė, neužtikrinusi informacijos, susijusios su Konkurencijos tarybos atliekamu tyrimu, konfidencialumo. Nedelsdama neatskleidė šios viešai neatskleistos informacijos, susijusios su vykstančiu tyrimu ir gresiančiomis sankcijomis, kurių maksimali riba sudarė 21 proc. Bendrovės nuosavo kapitalo ir buvo beveik 5 kartus didesnė už 2016 m. Bendrovės grynaji pelna, todėl galėjo reikšmingai paveikti Bendrovės finansinę padėti.

Konkurencijos tarnybos skirta 8 mln. eurų bauda, nėra sumokėta bei nėra jokių susijusių atidėjinių apskaitytų 2018 metų finansinėse ataskaitose, todėl jokios įtakos AB "Panevėžio statybos trestas" finansinei padėčiai neturėjo. Bendrovė nesutinka su principine Konkurencijos tarnybos išvada bei skirta bauda, todėl yra pateikusi Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui apeliacini skunda.

2018 m. kovo 9 d. AB "Panevėžio statybos trestas" su partneriais Jekabpilio miesto taryboje pasirašė rangos sutartį dėl naujo sporto centro statybos. Daugiafunkciniame sporto centre bus irengta ledo arena, įvairios paskirties sporto salės, konferencijų salė, kavinė, automobilių stovėjimo aikštelė. Projekto vertė 13,1 mln. Eurų.

2018 m. balandžio 27 d. sušauktas Bendrovės eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas:

• Patvirtintos AB "Panevėžio statybos trestas" konsoliduotos ir atskiros finansinės ataskaitos už 2017 metus, parengtos pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, priimtus taikyti Europos Sąjungoje, pateikiamos kartu su nepriklausomo auditoriaus išvada.
• Paskirstytas Bendrovės paskirstytinasis pelnas (32 417 239 EUR), dividendams skirta pelno dalis- 981 000 EUR arba 0,06 EUR vienai akcijai.
• Vienų metų kadencijai išrinktas Bendrovės audito komitetas.

2018 m. gegužės 8 d. Bendrovė laimėjusi viešąjį tarptautinių statybos darbų pirkimo konkursą ir bendra valstybės valdomos UAB "Lietuvos energija" ir UAB "Fortum Heat Lietuva" bendrovė UAB "Kauno kogeneracinė jėgainė" pasirašė sutartį dėl Kauno kogeneracinės jėgainės statybos Kauno mieste. Pagal sutartį AB "Panevėžio statybos trestas" isipareigoja pastatyti daugiau nei 15 objektų (jėgainės pagrindinius ir pagalbinius pastatus, inžinęrinius tinklus bei komunikacijas, vidaus kelius ir kt.). Pasirašytos sutarties paslaugų vertė 33,6 mln. Eur.

2018 m. gegužės 9 d. AB "Panevėžio statybos trestas" valdybos nariai Virmantas Puidokas ir Audrius Balčėtis pateikė pranešimus, kuriais Akcinių bendrovių įstatymo nustatyta tvarka, prieš 14 dienų, įspėjo bendrovę apie savo atsistatydinimą iš valdybos narių.

2018 m. gegužės 14 d. Vilniaus apygardos administracinio teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnių, nusprendė, kad pareiškėjų AB "Panevėžio statybos trestas" ir UAB "Irdaiva" skundus atmesti kaip nepagristus. Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

2018 m. birželio 13 d. Bendrovė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė apeliacinį skundą, kuriuo skundžiamas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018-05-14 sprendimas adm. byloje Nr. el-1443-1063/2018, dėl Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos 2017 m. gruodžio 21 d. nutarimo Nr. 2S-11 (2017) "Dėl UAB "Irdaiva" ir AB "PST" veiksmų bendrai dalyvaujant viešuosiuose pirkimuose pastatų atnaujinimo ir modernizavimo darbams pirkti atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo reikalavimams".

2018 m. birželio 15 d. sušauktas Bendrovės neeilinis akcininkų susirinkų susirinkimas:

• Išrinkti 4 (keturių) metų kadencijai AB "Panevėžio statybos trestas" valdybos nariai: Audrius Balčėtis, Audrius Butkūnas, Vilius Gražys, Justas Jasiūnas, Remigijus Juodviršis.
• Patvirtinta Bendrovės įstatų nauja redakcija.

2018 m. rugsėjo 4 d. AB "Panevėžio statybos trestas" (PST) ir AB Vilniaus šilumos tinklai (VŠT) pasirašė 2,178 mln. vertės sandorį dėl buvusio VŠT administracinio pastato V. Kudirkos gatvėje pirkimo. PST įsigyto įvairių paskirčių ir plotų pastatų kompleksas su valstybinės žemės sklypo nuomos teisės perleidimu sudaro 3111 m2, iš jų administracinis pastatas užima apie 673 m2, o šalia esančių garažų ir kitų statinių plotas – apie 408 m2. Pastatai pagal verslo plana turėtų būti griaunami, iškelti inžineriniai tinklai ir statomi nauji gyvenamieji, komerciniai pastatai.

2018 m. spalio 24 d. AB "Panevėžio statybos trestas" įsteigė bendrovę UAB "Tauro apartamentai". Bendrovė užsiims su nekilnojamuoju turtu susijusia veikla, jos įstatinis kapitalas siekia 2,5 tūkst. eurų. Vienintelis "Tauro apartamentų" akcininkas yra "Panevėžio statybos trestas".

2018 m. gruodžio 3 d. Bendrovė pasirašė rangos sutartį su AB "Roquette Amilina" dėl gamybinio pastato statybos darby. Darbus planuojame baigti 2019 metų rugpjūtį.

2018 m. gruodžio 11 d. "Panevėžio statybos trestas" su UAB "Kauno saulėtekis" (Vičiūnų grupės įmone) pasirašė statybos darbų rangos sutartį dėl viešbučio "DoubleTree by Hilton" bei Energetikos ir technikos muziejaus ekspozicijų salės Vilniuje.

Viešbutyje bus irengti 174 kambariai, konferencijų ir SPA centrai, baseinas bei restoranas, atviras visiems norintiems. "Vičiūnai" į šį projektą sostinės Rinktinės gatvėje planuoja investuoti 30 mln Eur. 2018 m. gruodžio 11 d. AB "Panevėžio statybos trestas" įsteigė bendrove "Hustal" UAB. Bendrovė vykdys veiklą metalo konstrukcijų pardavimo, montavimo, projektavimo, projektų valdymo, konsultacijų teikimo ir kitose srityse. Bendrovės veikla ir pardavimai bus orientuoti į Skandinavijos rinką. Vienintelis "Hustal" UAB akcininkas yra AB "Panevėžio statybos trestas".

Bendrovė toliau tęsia darbus tokiose privačiuose projektuose, kaip buvusios ligoninės pastatų komplekso rekonstrukcija Bokšto gatvėje Vilniuje, svečių namų statyba Paplaukio g. 9a Vilniuje, "Elmoris" gamybos ir sandėliavimo pastatas Vilniuje, verslo centro "U219" statyba. Taip pat vykdo vandentiekio, nuotekų tinklų rekonstrukcijas Panevėžyje, dalyvauja gyvenamųjų namų renovacijos projektuose. PST glaudžiai bendradarbiauja su Panevėžio įmonėmis: stato "Linas Agro" naują prekybos centrą Latvijoje, "Rifas" gamybines patalpas, atnaujina Panevėžio kultūros ir poilsio parka. 2018 metais baigė kelis statybos objektus tokius kaip: gamybinės paskirties pastatas - spaustuvė su biuro patalpomis Industrijos g.12, Biruliškių k, Kauno raj., "Texdan" gamyklos plėtra Kėdainiuose.

Bendrovė yra pelniusi ne vieną apdovanojimą už sėkmingai įgyvendintus projektus, objektų kompleksiškumą, aukštą kokybę ir sudėtingų darbų organizavimą. 2018 metais už M. K. Čiurlionio menų mokyklos moksleiviams gyventi skirto būsto rekonstrukciją, kasmetiniame pramonininkų konfederacijos organizuojamame konkurse "Lietuvos metų gaminys 2018" Bendrovė apdovanota aukso medaliu.

2018 metais Bendrovės sudėtyje ir toliau veikė šie filialai: "Gerbusta", besispecializuojanti inžinerinių tinklų statybos ir aplinkos tvarkymo darbuose, "Pastatų apdaila", atliekanti pastatų vidaus ir išorės apdailos darbus, filialai "Betonas, "Konstrukcija", "Stogas", kuriuose koncentruojasi gamybiniai pajėgumai, Vilniaus "Genranga", užsiimantis generaline ranga ir projektų valdymu Vilniaus regione, ir filialas "Klaipstata", užsiimantis generaline ranga ir projektų valdymu Klaipėdos regione. Įmonė turi nuolatinę Latvijoje bei Švedijos karalystėje.

2018 metais Grupės įmonės tęsė savo veiklą Lietuvoje ir už jos ribų. UAB "Metalo meistrai" baigė kelis stambius statybinių metalo konstrukcijų gamybos užsakymus Norvegijoje. UAB "Metalo meistrai" apie 70 procentų užsakymų vykdo Skandinavijos šalyse. UAB "Skydmedis", gaminantis skydinius karkasinius namus, beveik visą savo produkciją parduoda užsienio rinkoje. 95 procentus pajamų įmonė gavo už Skandinavijos šalyse įmonė realizuotą produkciją. UAB "Vekada", UAB ,Alinita", kurios specializuojasi pastatų vidaus šildymo, vėdinimo ir kondicionavimo sistemų montavimo bei elektros montavimo, atsinaujinančios energijos ir silpnų srovių darbų srityse, dirbo projektuose esančiuose Lietuvos teritorijoje. Latvijos teritorijoje veikianti įmonė "PS Trests" SIA 2018 metais toliau vykdo pradėtus statybos darbus ir ieško naujų užsakymų. Nekilnojamo turto vystymo įmonės UAB "Šeškinės projektai", UAB "PST investicijos", UAB "Ateities projektai" pajamų iš nekilnojamo turto projektų vystymo pajamų neuždirbo. Ataskaitiniais metais toliau vystoma statybinių medžiagų didmeninė prekyba, kuria užsiima Lenkijoje veikianti įmonė - "Kingsbud" Sp.zo.o ..

Rizikos veiksniai, susiję su įmonės veikla:

Vykdydama veiklą AB "Panevėžio statybos trestas" ir AB "Panevėžio statybos trestas" įmonių grupė susiduria su įvairiomis rizikos rūšimis, tokiomis kaip: teisinio reguliavimo; didelės konkurencijos; kvalifikuotos darbo jėgos trūkumas; ekonomikos cikliškumo; medžiagų kainų augimas; Rusijos rublio svyravimas; makroekonominių veiksnių; dempingas. Tačiau tik kai kurios iš jų gali žymiau paveikti Grupės ir Bendrovės veiklos rezultatus. Pagrindiniai faktoriai, sukuriantys Bendrovės ir Grupės verslo riziką, yra konkurencija statybos rinkoje ir statybos paslaugų paklausos pokyčiai. Statybos paslaugų paklausa stipriai priklauso ir nuo investicijų apimties bei finansavimo gaunamo iš ES struktūrinių fondų.

Medžiagų ir paslaugų kainų augimas ir svyravimai apsunkina vykdomų projektų biudžetų sudarymo procesą bei galimybę pradėtus projektus užbaigti pagal suplanuotas išlaidas. O tai sukelia papildomą riziką vykdant fiksuotos kainos statybos sutartis ir mažina projektų pelningumą.

Taip pat Bendrovės ir Grupės veiklą įtakoja Lietuvos bei šalių, kuriose veikia Grupės įmonės, ekonominė situacija (ekonominis cikliškumas). Nors ekonomika yra praktiškai atsigavusi po ekonomikos krizės, tačiau vis dar išlieka neapibrėžtumas pasaulio ekonomikos raidos tendencijose bei būsimos regioninės ir pasaulinės krizės.

Informacija apie iškylančios finansinės rizikos tipus ir rizikos valdyma pateikta Atskiru finansinių ataskaitų pastabose (4-oje pastaboje) ir Konsoliduotų finansinių ataskaitų pastabose (4-oje pastaboje).

10. Finansinių ir nefinansinių veiklos rezultatų analizė, su aplinkos ir personalo klausimais susijusi informacija

AB "Panevėžio statybos trestas" pardavimai per 2018 metų dvylika mēnesių sudarė 94,797 mln. eury. 2018 metais bendrovė patyrė 4,852 mln. eurų grynąjį nuostolį. Nors ir 2018 metais AB "Panevėžio statybos trestas" pajamos išaugo 1,68 karto, tačiau didėjančios žaliavų ir kitų sąnaudų kainos, bei užsitęsę kai kurių objektų baigimo terminai lėmė mažą projektų bendrąjį pelningumą ir patirtą nuostolį. Be to didelę itaką neigiamam AB "Panevėžio statybos trestas" rezultatui turėjo ir tai, kad įmonė pripažino papildomą vertės sumažėjimą Rusijos, Kaliningrado srityje veikusios dukterinės įmonės 000 "Baltlitstroj" susikaupusiai skolai. Per tą patį laikotarpį AB "PST" įmonių grupės bendros konsoliduotos pajamos sudarė 104,861 mln. eurų. Tai yra 1,42 karto daugiau nei 2017 metais, kai Grupės pajamos buvo 73,816 mln. eurų. 2018 metų Grupės nuostolis yra 4,307 mln. eurų. Grupės nuotolį įtakojo AB "Panevėžio statybos trestas" rezultatas ir Rusijos Federacijoje esančios įmonės (ZAO ISK "Baltevromarket") apskaitytas turimos paskolos eurais valiutų kurso pokytis.

Įmonės pajamų ir grynojo pelningumo dinamika:

Grupės pajamų ir grynojo pelningumo dinamika:

		2 lentelė. 2016 - 2018 m. AB . Panevėžio statybos trestas" įmonių grupės ir įmonės veiklos

rezultatai (tūkst. eurų)
--------------------------	--	--

Grupé				moné
2016 m.	2017 m.	2018 m.	Pavadinimai	2016 m.	2017 m.	2018 mix.
વેત વિરાવતા વિવેચાયતા વિદ્યાર તાલુકામાં આવેલું એક ગામ છે. આ ગામમાં મુખ્યત્વે આવેલું એક ગામના લોકોનો મુખ્ય વ્યવસાય ખેતી, ખેતમજૂરી તેમ જ પશુપાલન છે. આ ગામમાં મુખ્યત્વે ખેત	73 816	104 861	Pajamos	83 910	56 351	94 797
90 221	68 082	100 017	Savikaina	77 03 1	52 277	92 655
9 140	5 731	4 844	Bendrasis pelnas	6 879	4 074	2 142
9,20	7.76	4,62	Bendrojo pelno marža (proc.)	8,20	7,23	2,26
1 085	-1 281	-2 180	Tipinės veiklos rezultatas	1 813	-809	-3 043
1.09	-1.73	-2,08	Tipinės veiklos proc. nuo apyvartos	2,16	-1.44	-3.21
4 970	2 148	-2 634	EBITDA	3 046	1 286	-3 724
5,00	2,91	-2,51	EBITDA marža (proc )	3,63	2,28	=3.93
3 167	753	-4 307	Grynasis pelnas	1 791	194	-4 852
3.19	1,02	-4.11	Grynojo pelno (nuotolio) marža (proc.)	2,13	0,35	-5,12
0,194	0,046	-0,2634	Pelnas (nuostolis) vienai akcijai EPS (eurai) 2	0,11	0,012	-0,297
8,61	2,01	-12,32	Nuosavybės grąža (proc.) (ROE) 3	4,51	0,50	-14,21
5,17	1,26	-6,72	Turto graža arba turto pelningumas (ROA) 4	3,34	0,35	-8,23
8,06	1,90	-11,60	Investicijų pelningumas (ROI) 5	4,43	0,49	-13,84
2,42	2,55	1,91	Einamojo likvidumo koeficientas 6	2,94	2,36	1,49
1,97	2,01	1,26	Kritinio likvidumo koeficientas 7	2,88	2,27	1,31
0,60	0,63	0,55	Nuosavybės koeficientas 8	0,74	0,70	0,58
2,25	2,29	2,14	Akcijos buhalterinė vertė 9	2,43	2,38	2,09
0,42	0,40	0,35	Akcijos kainos ir buhalterinės ver- tės santykis (P/BV)10	0,39	0,38	0,36
4.85	19.89	-2,85	Akcijos kainos ir pelno vienai akcijai santykis (P/E)1	8.58	77,20	-2.53

*Įmonės duomenys pateikti pagal audituotas finansines ataskaitas patvirtintas 2019 m. balandžio 25 d.

Į EBITDA = pelnas prieš mokesčius, palūkanas, nusidėvėjimą ir amortizaciją. EBITDA rodiklio esmė yra nustatyti nuo aplinkybių mažiausantį (mažiausiai svyruojantį), objektyviausią įmonės pelng (nuostolį).

² Pelnas (nuostolis) vienai akcijai (eurai) = grynasis pelnas (nuostolis) / išleistų akcijų skaičius.

3 Nuosavybės grąža (proc.) (ROE) = grynasis pelnas / nuosavas kapitalas (bendrovės akcininkams tenkanti nuosavo kapitalo dalis).

4 Turto graža arba turto pelningumas (ROA) = grynasis pelnas / turtas.

5 Investicijų pelningumas (ROI) = grynasis pelnas / (turtas-trumpalaikė skola).

6 Einamojo likvidumo koeficientas = trumpalaikis turtas / trumpalaikiai įsipareigojimai.

7 Kritinio likvidumo koeficientas = (trumpalaikis turtas -- atsargos) / trumpalaikiai įsipareigojimai

8 Nuosavybės koeficientas = nuosavas kapitalas / turtas.

9 Akcijos buhalterinė vertė = nuosavas kapitalas / akcijų skaičiaus.

10 Akcijos kainos ir buhalterinės vertės santykis (P/BV) = akcijos kaina ataskaitinio laikotarpio pabaigo je / buhalterinė akcijos vertė

je rokinčio ir pelno vienai akcijai santykis (P/E) = akcijos kainos ataskaitinio laikotarpio pabaigo je / grynasis pelnas, tenkantis vienai akcijai

3 lentelė. Pajamos (mln. eurų) pagal veiklos rūšis:
------------------------------------------------------	--

		Grupė		mone
	2016 m.	2017 m.	2018 m.	2016 m.	2017 m.	2018 m.
Statybos darbai	91,51	64.61	97,36	83,91	56.35	94,80
Nekilnojamasis turtas	0,45	0	0
Pagaminta produkcija ir kitos pajamos	7.40	9,21	7.50

Pagrindinės Bendrovės pajamos pagal veiklos rūšis yra iš statybos-montavimo darbų. 2018 m. Grupės pajamose statybos-montavimo darbai sudarė 92,8 proc., pagaminta produkcija ir kitos pajamos buvo 7,2 proc., 2017 m. Grupės pajamose statybos-montavimo darbai 87,5 proc., pagaminta produkcija ir kitos pajamos buvo 12,5 proc.

Grupės pajamų pagal veiklos rūšis pasiskirstymas (procentais):

4 lentelė. Veiklos pajamos (mln. eurų) pagal šalis:

		Grupé			moné
	2016 m.	2017 m.	2018 m.	2016 m.	2017 m.	2018 m.
Lietuva	88.30	57,79	88,65	83.88	53.89	90,18
Rusijos Federacija	0.90	0.15	2.52	0	0,71	2,52
Skandinavijos šalys	9.93	11,40	9.57	0	0.09
Kitos šalys	0.23	4.48	4.13	0.03	1.65	2.11

2018 metais pagrindinė Bendrovės veikla buvo vykdoma Lietuvoje ir sudarė 95,13 proc. Bendrovės vykdomų darbų, 2017 m. - 95,6 proc. Grupės pajamos iš šalies teritorijoje vykdomų darbų sudarė 84,5 proc. pajamų, 2017 m. – 78,3 proc. pajamų. 2018 metais pajamos Skandinavijos šalyse sudarė 9,1 proc., 2017 m. - 15,45 proc.

Įmonės veiklos pajamų pasiskirstymas pagal šalis (procentais):

Aplinkosauga

Didelis dėmesys PST veikloje skiriamas atliekamų darbų kokybei, rūpinimuisi aplinkos apsauga, darbų sauga ir sveikata. Įmonėje įdiegtos kokybės (ISO 9001), aplinkos apsaugos (ISO 14001), darbuotojų saugos ir sveikatos (OHSAS 18001) vadybos sistemos padeda tinkamai pasirūpinti šiais svarbiais veiksniais. Kiekvienam objektui yra vertinama profesinė rizika, atliekama analizė, priimamos priemonės rizikos šalinimui ar mažinimui. Aplinkos ir gamtos išteklių saugojimui ir tausojimui, taršos prevencijos užtikrinimui, kiekvieno projekto pradžioje parengiamas aplinkosaugos planas, kuriame numatomos konkrečios priemonės reikšmingų aplinkos apsaugos aspektų ir vykdomos veiklos valdymui.

2018 metais Lietuvos nacionalinis akreditacijos biuras 5 metams akreditavo įmonės statybinę laboratoriją pagal LST EN ISO/IEC 17025:2005, suteikdamas jai teisę atlikti statybinių medžiagų bandymus.

Grupės įmonėse taip pat sėkmingai veikia kokybės vadybos, aplinkos apsaugos bei darbuotojų saugos ir sveikatos vadybos sistemos pagal ISO 9001:2015/LST EN ISO 9001:2015, ISO 14001:2015/LST EN ISO 14001:2015 ir LST 1997:2008/BS OHSAS 18001:2007 standarty reikalavimus.

Personalas

Profesionalūs, kompetentingi ir atsakingi darbuotojai - didžiausia PST vertybė, todėl didelis dėmesys skiriamas darbuotojų skatinimui; kuriama palanki terpė naujų idėjų plėtojimui ir jų įgyvendinimui, nuolat dalijamasi informacija. Šiuolaikinėje aplinkoje darbuotojų kompetencija yra vienas svarbiausių įmonės konkurencingumą apibudinančių veiksnių. Įvertindama šį faktorių bendrovė skatina visų lygių darbuotojus nuolat mokytis ir tobulėti. Darbuotojai motyvuojami ne tik materialinėmis priemonėmis - konkurencingu atlyginimu, pažangia skatinimo sistema, bet ir išskirtine darbo aplinkos kokybe.

2018 m. gruodžio 31 d. duomenimis, grupėje iš viso dirbo 1056 darbuotojai, įmonėje - 775 darbuotojai.

	2017 m.		2018 m.
	Grupė	Imoné	Grupe	fmonë
Vadovai	24	13	24	13
Specialistai	292	223	326	251
Darbininkai	714	526	705	210
Viso	1030	762	1055	774

5 lentelė. Vidutinis darbuotojų skaičius 2017 -2018 metais:

|--|

PST grupės darbuotojai	Sarašinis darbuotojų skaičius	Turintieji aukštajį išsilavinimą	Turintieji aukštajį neuni~ versitetinj išsi- lavinima	Turintieji aukštesnjji išsilavinimą	Turintieji vidurinį išsilavinima	Turintieji nebaigtg vidurini
Vadovai	24	22	0	2	0	0
Specialistai	341	267	20	34	20	0
Darbininkai	691	30	13	94	501	રે રે
Viso:	1.056	319	રે રે	130	521	53

7 lentelė. Vidutinis vieno darbuotojo mėnesinis bruto darbo užmokestis (eurai) 2017 -2018 metais:

	2017 m.		2018 m.
	Grupe	/monë	Grupe	Imone
Vadovai	3193	40392	3040	3438
Specialistai	1261	1244	1343	1334
Darbininkai	914	917	956	980
Bendras	1097	1109	1148	1170

Per 2018 metus grupės įmonėse vyko natūrali darbuotojų kaita. Darbo sutartyse nėra numatyta jokių ypatingų darbuotojų ar jų dalies teisių bei pareigų.

Bendrovė ir 2018 metais didelį dėmesį skiria darbuotojų kvalifikacijos kėlimui. Mokymai įmonėje vykdomi dvejomis kryptimis, naudojantis:

1. Mokymus organizuojančių įstaigų paslaugomis (išoriniai mokymai);

2. Aukštojo mokslo įstaigų paslaugomis (darbuotojų studijos).

11. Svarbūs įvykiai, buvę nuo praėjusių finansinių metų pabaigos

Informacija apie svarbius įvykius po finansinių metų pabaigos pateikiama Atskirų finansinių ataskaitų pastabose (31-je pastaboje) ir Konsoliduotų finansinių ataskaitų pastabose (32-oje pastaboje).

12. Informacija apie Bendrovės ir Grupės tyrimus ir plėtros veiklą

Siekdama palaikyti aukščiausią kompetenciją statybos sektoriuje, bendrovė diegia inovatyvias technologijas bei procesus savo veikloje.

Bendrovė tobulina projektų rengimą. Naudojamas projektavimo programų paketas nuolat papildomas naujausiomis programomis.

Siekdama itin sklandžiai vykdyti statybos darbus, bendrovė skiria didelį dėmesį statybų paruošimui, darby planavimui. Tuo tikslu investuojama į modernią programinę įrangą. Statybos darbai planuojami remiantis skaitmeniniu (BIM) modeliu. Skaitmeninis modelis naudojamas nuo pasiūlymo rengimo stadijos, kuomet Užsakovui pateikiamas tikslus ir kokybiškas pasiūlymas. Naudojant BIM pasirengimo etape atliekamas detalus pasirengimas statybai, planuojant reikalingus resursus, sudarant gamybos ir tiekimo grafikus, biudžetą. Pasiruošimo metu rengiamas statybos darbų kalendorinis grafikas bei kompiuterinė statybų simuliacija. Tai leidžia pasirengimo statybai metu palyginti galimus statybos metodus bei pasirinkti optimaliausius, o statybos metu sekti realybėje atliktų ir suplanuotų darbų eigą.

Statinio informacinis (BIM) modelis naudojamas gaminių tiekimui į statybos aikštelę statybos grafike numatytu laiku. Tai leidžia maksimaliai sumažinti logistikos kaštus, atsisakyti didelį plotą statybvietėje užimančių gaminių sandėliavimo aikštelių.

Skaitmeninio (BIM) modelio panaudojimas valdant projektus, planuojant ir atliekant darbus leidžia įvertinti rizikas, sumažinti darbų vėlavimo tikimybę, esant poreikiui nedelsiant atlikti koregavimo veiksmus, pagerinti atlikimo kokybę.

Bendrovė, siekdama spartinti gamybą bei gerinti kokybę, investuoja į savo gamybinius pajėgumus. Tikslinėmis investicijomis į šiuolaikinę kompiuterizuotą įrangą bei technologijas, automatizuojant procesus, siekiama sustiprinti aliuminio - stiklo konstrukcijų gamybos ir montavimo, betoninių pramoninių grindų įrengimo, pamatų įrengimo, aplinkotvarkos darbų padalinius.

13. Bendrovės ir Grupės veiklos planai ir prognozės

Bendrovės tikslas ir toliau išlikti konkurencinga, viena didžiausių statybos bendrovių.

Bendrovė ir Įmonių grupė 2019 metais dės visas pastangas naujų rinkų paieškai ir didinti vykdomų projektų skaičių, įgyvendinti naujus projektus Lietuvoje ir už jos ribų. AB "Panevėžio statybos trestas" plečia savo veiklos sritis. 2019 metais veikti 2018 metais pastatytas Aliuminio konstrukcijų cechas, kuriame bus gaminami aliuminio stiklo fasadai, aliuminio langai, durys, vitrinos. Bendrovė ir Įmonių grupė toliau plėtos ir vystis nekilnojamąjį turtą, siekiant investicinės grąžos. 2019 metais planuojama pabaigti nekilnojamojo turto vystomą projektą - administracinės paskirties Verslo centro Ukmergės g. 219, Vilniuje statybą. Ateinančiais metais planuojama pradėti gyvenamųjų namų statyba Palangoje, naujai besivystančiame rajone Kunigiškėse, kur nekilnojamojo turto vystymo bendrovė UAB "Ateitės projektai" valdo 2,3289 ha žemės sklypą. Taip pat 2018 metų pabaigoje įsteigta nekilnojamojo turto vystymo bendrovė UAB "Tauro apartamentai" pradeda administracinio pastato (administracinės paskirties pastato su gyvenamosios paskirties patalpomis) V. Kudirkos g. 14, Vilniuje projekto vystymą.

AB "Panevėžio statybos trestas" įmonių grupės įmonės toliau siekia didinti gamybinį, techninį ir intelektinį potencialą. Planuojama investuoti į gamybinių procesų kompiuterizavimą ir automatizavimą. Šių priemonių dėka spartinti gamybinius procesus, didinti kokybę, kas padės išlaikyti ir plėsti užimamas pozicijas Lietuvoje ir už jos ribų, bei leis padidinti pardavimų apimtis ir siekti gerų rezultatų.

14. Emitento įstatinis kapitalas ir jo sudėtis

2018 m. gruodžio 31 d. Bendrovės įstatinį kapitalą sudarė 4 741 500 Eurų, padalintų į 16 350 000 paprastųjų vardinių akcijų (toliau - PVA), kurios vieneto nominali vertė - 0,29 Euro. Visos akcijos yra visiškai apmokėtos. Akcijų nuosavybės teisės įrodymas – tai įrašas vertybinių popierių sąskaitose.

Bendrovė nėra įsigijusi Bendrovės akcijų.

2018 m. gruodžio 31 d. viso akcininkų skaičius buvo 1538.

8 lentelė. Akcininkų pasiskirstymas pagal rezidavimo šalį ir juridinę formą:

Investuotojai	Akcijų skaičius, vnt.	Įstatinio kapitalo dalis, Proc.
Užsienio šalių investuotojai
Juridiniai asmenys	2 775 064	17,0%
Fiziniai asmenys	775 957	4,7%
Vietiniai investuotojai
Juridiniai asmenys	8 693 803	53.2%
Fiziniai asmenys	4 105 176	25,1%

9 lentelė. Nuosavybės teise turintys ar valdantys daugiau kaip 5 proc. Bendrovės įstatinio kapitalo:

Akcininko vardas, pavardė (imonės pavadinimas, rūšis, būstinės adresas, įmonių rejestro kodas)	Akcininkui nuosavybės teise priklausančių paprastųjų vardinių akcijų skaičius (vnt.)	Turima įstati- nio kapitalo datis (%)	Nuosavybės teise priklausančių akcijų suteikiama balsų dalis (%)
AB Panevėžio keliai, S. Kerbedžio g. 7, Panevėžys, ļm. kodas 147710353	8 138 932	49,78	49,78
SWEDBANK AS klientai Im. kodas 10060701. Liivalaia 8, 15040 Tallinn, Estonia	1 286 063	7,87	7,87
Laisvai cirkuliuojančios akcijos	6 925 005	42,35	42,35

Nė vienas Bendrovės akcininkas neturi jokių specialių kontrolės teisių. Visų akcininkų teisės yra vienodos, nustatytos Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 4 skirsnyje. Balso teisę visuotiniame akcininkų susirinkime suteikiančių AB "Panevėžio statybos trestas" akcijų skaičius yra 16 350 000, viena paprastoji vardinė Bendrovės akcija suteikia vieną balsą visuotiniame akcininkų susirinkime.

15. Dividendai

Sprendimą mokėti dividendus ir mokamo dividendo dydį nustato Bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas. Bendrovė paskirtus dividendus išmoka per 1 mėnesį nuo sprendimo paskirstyti pelna priemimo dienos.

Dividendus turi teisę gauti tie asmenys, kurie buvo Bendrovės akcininkais dešimtos darbo dienos po atitinkamą sprendimą priėmusio visuotinio akcininkų susirinkimo pabaigoje.

Dividendai apmokestinami pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio bei Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymus.

2018 m. balandžio 27 d. įvykęs AB "Panevėžio statybos trestas" eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas nutarė išmokėti 981 000 eurų dividendų už 2017 m. gruodžio 31 d. išmokėta 99,47% dividendų.

10 lentelė. Pateikiami istoriniai duomenys apie išmokėtus dividendus per praėjusius ankstesnius metus:

	Finansiniai metai iš kurių pelno skiriami dividendai
	2012	2014	23.5	2016	2017
Bendra dividendams skirta suma EUR	118.382	1.079.100	261.977	1.062.750	981-000
Dividendai tenkantys vienai akcijai	0,0072	0.066	0,016	0,065	0.060
Dividendų ir grynojo pelno santykis proc.	28,20%	164,80%	79,81%	59,33%	504,50%
Dividendų pelningumas (dividendai tenkantys vienai akcijai / akcijos kaina laikotarpio pabaigai), proc.	0.80%	7,70%	1,7%	6,9%	7,0%

16. Informacija apie didesnius susijusių šalių sandorius

Visi sandoriai su susijusiomis šalimis pateikti Atskirų finansinių ataskaitų pastabose (28-oje pastaboje) ir Konsoliduotų finansinių ataskaitų pastabose (28-oje pastaboje) a

17. Viešai paskelbta informacija

11 lentelė. Viešai skelbtos informacijos santrauka:

Pranešimo antraštė	Pranešimo kategorija	Kalba	Data
AB " Panevėžio statybos trestas" veik- los rezultatų skelbimo 2019 m. kalendo- rius	Pranešimas apie esminį jvykj	Lt. En	2018.12.20
Dėl naujos įmonės įsteigimo	Pranešimas apie esminj ivykį	Lt, En	2018.12.11
"DoubleTree by Hilton" viešbutį Vil- niuje statys "Panevėžio statybos tres- tas "	Pranešimas apie esminj jvykį	Lt, En	2018.12.11
AB "Panevėžio statybos trestas" pasi- rašė rangos sutartį su AB "Roquette Amilina"	Pranešimas apie esminį įvykį	Lt, En	2018.12.03
Dėl naujos įmonės įsteigimo	Pranešimas apie esminį įvykį	Lt, En	2018.10.24
Rugsėjo 4 d. AB "Panevėžio statybos trestas" (PST) ir AB Vilniaus šilumos tinklai (VST) pasirašė 2,178 mln. vertės sandorį dėl buvusio VST administraci- nio pastato V. Kudirkos gatvėje pirki- mo.	Pranešimas apie esminį jvykj	Lt. En	2018.09.04
2018 m. pirmojo pusmečio AB "Pa- nevėžio statybos trestas" įmonės ir įmonių grupės neaudituoti veiklos re- zultatai	Pusmečio informacija	Lt, En	2018.08.31

Pranešimo antraštė	Pranešimo kategorija	Kalba	Data
Išrinktas AB "Panevėžio statybos tres- tas" valdybos pirmininkas	Pranešimas apie esminj įvykį	Lt, En	2018.06.25
Neeilinio visuotino akcininkų susirinki- mo priimti nutarimai	Visuotinis akcininkų susirin- kimas	Lt, En	2018.06.15
Neeilinio visuotino akcininkų susirinki- mo nutarimų projektas	Visuotinis akcininkų susirin- kimas	Lt, En	2018.06.14
Dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimo apskundimo	Pranešimas apie esminį jvykj	Lt, En	2018.06.13
Neeilinio visuotino akcininkų susirinki- mo nutarimų projektas	Visuotinis akcininkų susirin- kimas	Lt, En	2018.05.25
Neeilinio visuotinio akcininkų susirin- kimo šaukimas	Visuotinis akcininkų susirin- kimas	Lt, En	2018.05.16
Dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimo	Pranešimas apie esminį įvykį	Lt, En	2018.05.14
Dėl AB "Panevėžio statybos trestas" valdybos narių atsistatydinimo	Pranešimas apie esminį įvykį	Lt, En	2018.05.10
Dėl teismo sprendimo atidėjimo	Pranešimas apie esminį ivykį	Lt. En	2018.05.09
AB "Panevėžio statybos trestas" statys Kauno kogeneracinę jegainę Kauno mieste	Pranešimas apie esminj ivykį	Lt, En	2018.05.08
AB "Panevėžio statybos trestas" eili- niame visuotiniame akcininky susirin- kime patvirtinta metinė informacija	Metinė informacija	Lt, En	2018.04.27
Eilinio visuotino akcininkų susirinkimo priimti nutarimai	Visuotinis akcininkų susirin- kimas	Lt, En	2018.04.27
Dėl teismo sprendimo atidėjimo	Pranešimas apie esmini įvykį	Lt, En	2018.04.18
Eilinio visuotino akcininkų susirinkimo nutarimų projektas	Visuotinis akcininkų susirin- kimas	Lt, En	2018.04.05
AB "Panevėžio statybos trestas" ir AB "Panevėžio statybos trestas" grupės 2017 m. dvylikos mėnesių preliminarūs veiklos rezultatai	Pranešimas apie esminį jvykj	Lt, En	2018.03.29
Eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo šaukimas	Visuotinis akcininkų susirin- kimas	Lt, En	2018.03.27
AB "Panevėžio statybos trestas" statys Jekabpilio daugiafunkcinį sporto centrą Latvijoje	Pranešimas apie esminj įvykį	Lt, En	2018.03.09
Dėl Lietuvos banko Priežiūros tarnybos direktoriaus sprendimo	Pranešimas apie esminį įvykį	Lt. En	2018.03.07
AB "Panevėžio statybos trestas" statys gyvenamųjų namų kompleksą Vilniuje	Pranešimas apie esminį jvykj	Lt, En	2018.02.02
AB "Panevėžio statybos trestas" įsigijo UAB "Ateities projektai" akcijas	Pranešimas apie esminį įvykį	Lt, En	2018.01.26
Dėl Konkurencijos tarybos nutarimo apskundimo	Pranešimas apie esminį įvykį	Lt, En	2018.01.10

Visi AB "Panevėžio statybos trestas" pranešimai, kuriuos įstatymai numato skelbti viešai, skelbiami Lietuvos Respublikos įstatymų ir teisės aktų numatytais terminais. Informacija apie bendrovės esminius įvykius pateikiama per "NASDAQ OMX Vilnius" vertybinių popierių biržos informacinę sistemą ("Globe Newswire") bei skelbiami bendrovės interneto puslapyje.

18. Bendrovės valdymo ataskaita

Informacija apie tai, kaip laikomasi bendrovių valdymo kodekso

Informacija apie bendrovių kodekso laikymąsi pateikiama metinio pranešimo 1 priede.

AB "Panevėžio statybos trestas" iš esmės laikosi rekomendacinio pobūdžio NASDAQ OMX Vilnius listinguojamų bendrovių valdymo kodekso. Pagal įstatus Bendrovės organai yra visuotinis akcininkų susirinkimas, valdyba ir generalinis direktorius. Pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymą Bendrovė savo nuožiūra gali sudaryti arba du (priežiūros ir valdymo), arba vieną kolegialų valdymo organą. Kadangi Bendrovėje stebėtojų taryba nesudaroma. renkama valdyba, kuri pagal LR Akcinių bendrovių įstatymą atlieka priežiūros funkcijas. Vadovaujantis Bendrovės įstatais, valdyba sudaro 5 nariai, renkami ketveriems metams. Valdybos nariai atstovauja akcininkams bei atlieka priežiūros ir kontrolės funkcijas. Bendrovėje sudaromas tik audito komitetas, kuris renkamas vieneriems metams. Skyrimo ir atlyginimu komiteto funkcijas vykdo valdyba.

Bendrovės valdymo sistema užtikrina nešališką visų akcininkų, įskaitant ir smulkiuosius bei užsieniečius traktavimą, bei apsaugo akcininkų teises.

Bendrovė neruošia ir viešai neskelbia atlyginimų politikos ataskaitos. Bendrovės nuomone, tokia informacija komerciniu požiūriu yra viešai neskelbtina. Bendrovė laikosi valdybos patvirtintos vadovų atlyginimų politikos. Bendrovės atlyginimų politika vra vidinis ir konfidencialus dokumentas, kurio viešai neskelbia.

Bendrovės valdymo sistema užtikrina, kad informacija apie visus esminius klausimus, įskaitant finansinę situaciją, veiklą ir bendrovės valdymą, būtų atskleidžiama laiku ir tiksliai.

Bendrovės audito komitetas teikia rekomendaciją valdybai dėl audito įmonės /auditoriaus skyrimo. Valdyba parenka audito imonės / auditoriaus kandidatūrą ir teikia io kandidatūrą visuotiniam akcininku susirinkimui tvirtinimui.

, Tai užtikrina audito įmonės išvadų ir nuomonės nepriklausomumą.

Informacija apie rizikos mastą ir rizikos valdymą

Grupėje susiduriama su šiomis finansinėmis rizikomis; kredito rizika, likvidumo rizika ir rinkos rizika.

Valdyba yra atsakinga už rizikos valdymo struktūros sukūrimą ir priežiūrą. Grupės rizikos valdymo politika yra skirta rizikų, su kuriomis susiduria Grupė, nustatymui ir analizei, atitinkamų limitų ir kontrolių įdiegimui bei priežiūrai. Rizikos valdymo politika ir rizikos valdymo sistemos yra reguliariai peržiūrimos, kad atitiktų rinkos salygų ir Grupės veiklos pokyčius. Grupė siekia sukurti drausmingą ir konstruktyvią rizikos valdymo aplinką, kurioje visi darbuotojai žino savo funkcijas ir isipareigojimus.

Remiantis Grupės nustatyta kredito rizikos politika, standartiniai mokėjimai ir terminai siūlomi tik tada, kai įvertinamas kiekvieno naujo kliento kreditingumas. Klientai, kurie neatitinka nustatytos kreditingumo ribos gali atlikti pirkimo sandorius su Grupe tik sumokėję išankstinius apmokėjimus.

Likvidumo rizika Grupė valdo siekdama kiek įmanoma geriau užtikrinti pakankama likvidumą. leidžianti įvykdyti įsipareigojimus tiek esant įprastoms, tiek sudėtingoms salygoms, nepatiriant nepriimtinų nuostolių ir nerizikuojant prarasti Grupės reputaciją. Paprastai Grupė užsitikrina pakankamą grynųjų pinigų kiekį, kad galėtų padengti planuojamas veiklos sąnaudas, įskaitant finansinių skolų padengimą.

Rinkos rizika - tai rizika, kad rinkos kainų pokyčiai, pvz. užsienio valiutos kursų kitimas ir palūkanų normos, turės įtakos Grupės rezultatui arba turimų finansinių priemonių vertei. Rinkos rizikos valdymo tikslas - valdyti rizikos atviras pozicijas, siekiant optimizuoti grąžą. Bendrovės buhalterinė apskaita tvarkoma ir finansinė atskaitomybė sudaroma pagal Tarptautinius finansinės apskaitos standartus, patvirtintus taikyti ES. Metinė finansinė atskaitomybė yra audituojama nepriklausomų auditorių, kuriuos renka visuotinis akcininkų susirinkimas. Ši tvarka užtikrina įmonės sudaromos finansinės atskaitomybės pateikiamų duomenų aktualumą ir skaidrumą.

Informacija apie reikšmingus tiesiogiai arba netiesiogiai valdomus akcijų paketus

Bendrovė nėra informuota apie tiesiogiai arba netiesiogiai valdomus akcijų paketus.

Informacija apie sandorius su susijusiomis šalimis, kaip nustatyta Akcinių bendrovių įstatymo 372 straipsnyje

Tokių sandorių nebuvo.

Informacija apie akcininkus, turinčius specialias kontrolės teises

Bendrovėje nėra akcininkų, turinčių specialias kontrolės teises, Bendrovės paprastosios nematerialios akcijos suteikia lygias teises visiems Bendrovės akcininkams.

Informacija apie visus esamus balsavimo teisių apribojimus

Bendrovė neturi informacijos apie balsavimo teisių apribojimus.

Informacija apie taisykles, reglamentuojančias valdybos narių išrinkimą ir pakeitimą, taip pat įmonės įstatų pakeitimus

Įmonės valdybą ne ilgesniam kaip 4 metų laikotarpiui iš penkių narių renka visuotinis akcininkų susirinkimas. Šiuo metu Bendrovės valdybą sudaro penki nariai. Įmonės valdybos nariu rinkimo ir atšaukimo tvarka nesiskiria nuo nustatytos Akcinių bendrovių istatymu. Bendrovės įstatus keisti gali tik visuotinis akcininkų susirinkimas kvalifikuota balsų dauguma. kuri negali būti mažesnė kaip 2/3 visų susirinkime dalyvaujančių akcininkų suteikiamų balsų. Visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimas dėl įstatų pakeitimo priimamas LR akcinių bendrovių įstatymo nustatyta tvarka.

Informacija apie valdybos narių įgaliojimus

Valdybos narių įgaliojimai yra apibrėžti LR akcinių bendrovių įstatyme ir Bendrovės įstatuose. Bendrovės įstatai yra skelbiami AB "Panevėžio statybos trestas" interneto svetainėje adresu: https://www.pst.lt/pst-istatai-ir-audito-nuostatai.

Informacija apie visuotinio akcininkų susirinkimo kompetenciją, akcininkų teises ir jų įgyvendinimg

Visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencija ir akcininkų teisės yra nustatytos Bendrovės įstatuose ir nesiskiria nuo LR Akcinių bendrovių įstatymo.

Informacija apie valdymo, priežiūros organų ir jų komitetų sudėtį, jų ir įmonės vadovo veiklos sritj

Pagal AB "Panevėžio statybos trestas" įstatus Bendrovės valdymo organai yra visuotinis akcininkų susirinkimas, valdyba - vykdanti priežiūros funkciją ir generalinis direktorius. Bendrovėje stebėtojų taryba nesudaroma.

Visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencija nesiskiria nuo Akcinių bendrovių įstatymu nustatytos visuotinio akcininkų surinkimo kompetencijos.

Valdybos veiklai vadovauja valdybos pirmininkas. Valdybos pirmininką iš savo narių renka valdyba.

Bendrovės vadovą - generalinį direktorių - renka ir atšaukia bei atleidžia iš pareigų, nustato jo atlyginimą, tvirtina pareiginius nuostatus, skatina jį ir skiria nuobaudas Valdyba. Generalinis direktorius organizuoja bendrovės ūkinę veiklą.

Valdyba:

REMIGIJUS JUODVIRŠIS - valdybos pirmininkas. Įmonės kapitale nedalyvauja. Dalyvauja šių įmonių veikloje ar kapitale:

Imonės pavadinimas	Parcigos	Akcijų skaičius	Kapitalas, 0/0	Balsai, 96
AB "Panevėžio statybos trestas"	Valdybos pirmininkas/
Im. kodas 147732969	Konsultantas
P.Puzino g. 1, Panevėžys
AB "Panevėžio keliai"	Valdybos narys/
Im. kodas 147710353	Konsultantas	531 675	28,47	28,47
S.Kerbedžio g. 7, Panevėžys	Pagrindinė darbovietė
UAB "Lauktuvės jums"	Valdybos pirmininkas
Įm. kodas 147797155		II ORD	50,15	50,15
Laisvės a. 26, Panevėžys
UAB "Pokštas"
Įm. kodas 168424572		111	50	50
Gustonių k., Panevėžio r.sav.
AB "Klovainių skalda"
Im. kodas 167901031		470 421	8,74	8,74
Klovainių mst., Pakruojo r.sav.
UAB "Gustonių ŽŪT"	Valdybos narys
Im. kodas 168581940		1 085	50,28	50.28
S.Kerbedžio g. 7F, Panevėžys
UAB "PST investicijos"	Valdybos narys
Įm. kodas 124665689		16 407	3,32	3,32
Verkių g. 25C, Vilnius
UAB "Convestus"
Im. kodas 300124684		50 000	20	50
Laisvės a. 26, Panevėžys
UAB "Alproka"	Valdybos
Įm. kodas 125281684	pirmininkas
Verkių g. 25C, Vilnius
AB "Kauno tiltai"
Im. kodas 133729589		492	0,31	0,31
Ateities pl. 46, Kaunas
AB "Specializuota komplektavimo
valdyba"
Įm. kodas 121420097		21 490	1,07	1,07
Savanorių pr.191A, Vilnius
UAB Tertius"
Įm. kodas 247647690		704 638	80	80
S.Kerbedžio g. 7F, Panevėžys

Kadencija 2018 06 -2022 06 Teistas nebuvo.

AUDRIUS BUTKŪNAS – valdybos narys. Įmonės kapitale nedalyvauja. Dalyvauja šių įmonių veikloje ar kapitale:

Įmonės pavadinimas	Pareigos	Akcijų skaičius	Kapitalas, %	Balsai, 0/0
AB "Panevėžio statybos trestas" Im. kodas 147732969 P.Puzino g. 1, Panevėžys	Valdybos narys
AB "Panevėžio keliai" Im. kodas 147710353 S.Kerbedžio g. 7, Panevėžys	Valdybos narys Projektų direktorius Pagrindinė darbovietė	22010	1,18	1,18
.PK Road"AB Im.kodas 559020-4623 Skiffervagen 10, 22478 Lund, Sweden	Valdybos narys

Kadencija 2018 06 —2022 06 Teistas nebuvo.

AUDRIUS BALČĖTIS- valdybos narys Įmonės kapitale nedalyvauja. Dalyvauja šių įmonių veikloje ar kapitale:

Įmonės pavadinimas	Pareigos	Akcijų skaičius	Kapitalas, 9/0	Balsai, 90
AB "Panevėžio statybos trestas" Im. kodas 147732969 P.Puzino g. 1, Panevėžys	Valdybos narys
AB "Panevėžio keliai" Įm. kodas 147710353 S.Kerbedžio g. 7, Panevėžys	Valdybos narys
UAB "Panevėžio ryšių statyba" Įm. kodas 147688743 Paliūniškio g.9, Panevėžys	Direktorius/ Valdybos narys Pagrindinė darbovietė	279 507	27	27
UAB "PST investicijos" Im. kodas 124665689 Verkių g. 25C, Vilnius	Valdybos narys

Kadencija 2018 06 —2022 06 Teistas nebuvo.

VILIUS GRAŽYS – valdybos narys. Įmonės kapitale nedalyvauja. Dalyvauja šių įmonių veikloje:

Įmonės pavadinimas	Pareigos	Akcijų skaičius	Kapitalas, 0/0	Balsai. 96
AB "Panevėžio statybos trestas" Im. kodas 147732969	Valdybos narys
P.Puzino g. 1, Panevėžys
UAB "Akvalda"
ļm. kodas 300568422		750	50	50
Vyturio g.45, Panevėžys
UAB "Betono apsaugos sistemos"
lm. kodas 126148612		40	40	40
Papilėnų g. 1-30, Vilnius
AB "Panevėžio keliai"	Techninis direktorius
Įm. kodas 147710353	Pagrindinė darbovietė	83 058	4.45	4,45
S.Kerbedžio g 7, Panevėžys

Kadencija 2018 06 -2022 06 Teistas nebuvo.

JUSTAS JASIUNAS - valdybos narys. Įmonės kapitale nedalyvauja. Dalyvauja šių įmonių veikloje:

Imones pavadīnīmas	Pareigos	Akciju skaičius	Kapitalas, 0/0	Balsai, 66
AB "Panevėžio statybos trestas"	Valdybos narys/
Im. kodas 147732969	Komercijos direktorius
P.Puzino g. 1, Panevėžys	Pagrindinė darbovietė
"KINGSBUD" Sp.ZO.O.	Valdybos pirmininkas
Im. kodas 200380717
ul. A. Patli 12, 16-400 Suwałki,
Polska

Kadencija 2018 06 -2022 06 Teistas nebuvo.

Eilinio AB "Panevėžio statybos trestas" akcininkų susirinkimo, įvykusio 2018 m. balandžio 27 d, sprendimu ankstesnės kadencijos valdybos nariams išmokėtos tantjemos. Tantjemų suma valdybos nariams yra 38 890 eurai, vidutiniškai vienam valdybos nariui priskaityta suma su mokesčiai 7778 eurų.

Administracija:

DALIUS GESEVIČIUS - Bendrovės administracijos vadovas, generalinis direktorius. Turi 41 015 Bendrovės akcijų. Išsilavinimas – aukštasis (1984 m., VISI), inžinierius-statybininkas. Turi įgijęs vadybos ir verslo administravimo magistro laipsnį. Teistas nebuvo.

DANGUOLĖ ŠIRVINSKIENĖ - Bendrovės vyriausioji buhalterė. Bendrovės akcijų neturi. Išsilavinimas - aukštasis (1983 m., LŽUA) buhalterio-ekonomisto kvalifikacija. Teista nebuvo.

AB "Panevėžio statybos trestas" valdybos nariams ir administracijos vadovams per 2018 metus nebuvo skirtos paskolos, suteiktos garantijos ir laidavimai, perleistas turtas.

Audito komitetas

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos audito įstatymo 52 straipsniu AB "Panevėžio statybos trestas" akcininkų susirinkimas renka audito komitetą. Audito komitetą sudaro trys nariai, kurių du nariai yra nepriklausomi. Audito komiteto kadencijos laikotarpis - vieneri metai. Audito komiteto nario nepertraukiamos kadencijos laikas negali būti ilgesnis kaip 12 metų. Audito komiteto pareigos:

1. Stebėti Bendrovės finansinių ataskaitų rengimo procesą;

2. Stebėti Bendrovės vidaus kontrolės, rizikos valdymo ir vidaus audito, jei jis Bendrovėje veikia, sistemų veiksmingumą;

3. Stebėti audito atlikimo procesą;

4. Stebėti, kaip auditorius ir audito įmonė laikosi nepriklausomumo ir objektyvumo principų.

2018 m. balandžio 27 d. įvykusiame AB "Panevėžio statybos trestas" eiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime išrinkti šie audito komiteto nariai:

Drąsutis Liatukas - nepriklausomas auditorius, UAB "Finansų auditorius" vadovas, auditorius. Bendrovės akcijų neturi.

Irena Kriaučiūnienė - nepriklausoma auditorė, Bendrovės akcijų neturi.

Eglė Grabauskienė – Bendrovės vyr. buhalterės pavaduotoja, bendrovės akcijų neturi.

Įmonės vadovo, priežiūros organų narių išrinkimui taikomos įvairovės politikos

Bendrovėje nėra patvirtinta įmonės vadovo, priežiūros organų narių išrinkimo įvairovės politika. Pagrindinis kriterijus renkant kandidatą į įmonės vadovus, priežiūros ar valdymo organų narius yra kandidato kompetencija.

Informacija apie kiekvieno valdymo, priežiūros organo nario atlyginimą

2018 metais Bendrovės valdybos nariams ir emitento vadovams specialiųjų išmokų nebuvo.

12 lentelė. Informacija apie emitento valdymo, priežiūros organo nario 2018 metų atlyginimą:

AB Panevėžio statybos trestas" valdybos nariai (nuo 2018 06 15), vadovas		2018 mety atlyginimo vi- durkis (Eurai)	Per 2018 metus priskaitytos premijos (Eu- rai)	2018 metais skira tantjemy (Eu- rui)
Remigijus Juodviršis	Valdybos pirmininkas/ konsultantas	2418	3907	8390
Audrius Butkūnas	Valdybos narys
Audrius Balčėtis	Valdybos narys	-		7625
Vilius Gražys	Valdybos narys	-		7625
Justas Tasiūnas	Valdybos narys/ Komercijos direktorius	3857	4003
Dalius Gesevičius	Generalinis direktorius	6696	7279
Ankstesnės kadencijos valdybos nariams (iki 2018 06 15)
Virmantas Puidokas	Valdybos narys	1		7625
Artūras Bučas	Valdybos narys			7625

Informacija apie visus akcininkų tarpusavio susitarimus

Bendrovė nėra informuota apie akcininkų tarpusavio susitarimus.

19. Socialinė atsakomybė

Bendrovė ir Grupė savo veikloje vadovaujasi aukščiausio lygmens verslo etikos standartais ir socialinės etikos principais. Socialinė atsakomybės veikla paremta jos vertybėmis ir apibrėžia Bendrovės požiūrį į savo veiklą, socialinių, aplinkosaugos bei skaidrios veiklos principų įtraukimą į Bendrovės ir Grupės vidaus procesus ir į santykius su užsakovais.

Trumpas veiklos modelio aprašymas

AB "Panevėžio statybos trestas" (PST) - viena didžiausių statybos bendrovių šalyje, kuri savo veiklą statybų sektoriuje vykdo daugiau nei 60 metų. Bendrovės sudėtyje veikė filialai: "Gerbusta", besispecializuojanti inžinerinių tinklų statybos ir aplinkos tvarkymo darbuose, "Pastatų apdaila", atliekanti pastatų vidaus ir išorės apdailos darbus, filialai "Betonas, "Konstrukcija", "Stogas" kuriuose koncentruojasi gamybiniai pajėgumai, Vilniaus filialas "Genranga", užsiimantis generaline ranga ir projektų valdymu Vilniaus regione, ir filialas "Klaipstata", užsiimantis generaline ranga ir projektų valdymu.

AB "Panevėžio statybos trestas" įmonių grupę sudaro šios bendrovės - AB "Panevėžio statybos trestas", UAB "Skydmedis", UAB "Metalo meistrai", UAB "Vekada", UAB "Alinita", "PS

Trests" SIA, "Kingsbud" Sp.zo.o, "Teritorija" OOO, UAB "Šeškinės projektai", UAB "Ateities projektai", UAB "PST investicijos", UAB "Tauro apartamentai", UAB "Hustal"". Valdymo tikslais Grupė yra struktūrizuota į verslo vienetus pagal vykdomos veiklos pobūdį ir turi šiuos atskaitingus segmentus:

• Statyba;
• Metalo konstrukcijos;
• Skydiniai namai; .
• . Aliuminio konstrukcijų gamyba ir betoninių grindų įrengimas;
• · Kita veikla.

Statybos segmentas susidaro iš AB "Panevėžio statybos trestas", UAB Vekada", UAB "Alinita", ir PS "Trests" SIA veiklų. Pagrindinė veiklos sritis yra statybos, projektavimas ir įvairių pastatų, konstrukcijų, įrenginių ir komunikacijų montavimas ar kitų objektų statyba/irengimas (elektros instaliacijos darbai, pastatų renovacija, sanalizacijos, priešgaisrinės apsaugos sistemų, video stebėjimo, apsaugos ir gaisro signalizacijų įrengimas) Lietuvoje ir kitose šalyse.

Metalo konstrukcijų segmentą sudaro UAB "Metalo meistrai", "Hustal" UAB veikla. Pagrindinė veikla yra metalo konstrukcijų statyboms projektavimas ir gaminimas. Įmonė taip pat tiekia metalo konstrukcijas kitoms imonėms pagal poreikį.

Skydinių namų segmentą sudaro UAB "Skydmedis" veikla. Įmonės sritis yra skydinių surenkamų namų projektavimas, gamyba, statyba ir įrengimas, medinių konstrukcijų ir staliaus dirbinių gamyba. Škydiniai namai yra pagrindinis produktas, kurio maždaug 87% yra sėkmingai eksportuojami į Norvegiją, Svediją, Prancūziją, Sveicariją, Islandiją ir kitas šalis.

Aliuminio konstrukcijų gamybą ir betoninių grindų įrengimo segmento darbus vykdo AB "Panevėžio statybos trestas" filialas "Pastatų apdaila", gamina aliuminio stiklo fasadus, aliuminio langus, duris, vitrinas, bei vykdo pramoninių ir visuomeninių betono grindų įrengimo darbus.

Kita veikla susidaro iš UAB "Šeškinės projektai", UAB "Ateities projektai", UAB "Tauro apartamentai", OOO Teritorija, UAB "PST investicijos", kurių pagrindinės veiklos yra nekilnojamojo turto vystymas bei Kingsbud Sp.zo.o., kuri yra užsiima statybinių medžiagų didmenine prekyba.

Bendrovės strategija, vizija, misija ir tikslai

AB "Panevėžio statybos trestas" savo veikloje vadovaujasi valdybos patvirtinta 3 metų strategija.

Bendrovės 2019 - 2021 metų veiklos strategija pagrista veiklos augimu, bendrovės vertės didinimų, santykių su klientais valdymų, saugios darbo aplinkos užtikrinimu ir darbuotojų tobulėjimu.

Vizija - Tapti Europoje žinoma statybos sektoriaus įmone, naudojančia pažangias technologijas, garantuojančia kokybę bei sutartus darbų atlikimo terminus.

Misija - Sąžiningai vykdydami įsipareigojimus, plėtodami ilgalaikį bendradarbiavimą ir siūlydami brandžius statybų sprendimus, užtikriname pelningą ir tvarią verslo plėtrą.

Tikslas - Išlaikyti statybų rinkos lyderio pozicijas, kuriant pridėtinę vertę mūsu klientams, akcininkams ir darbuotojams.

Socialinės atsakomybės principai:

Atskaitomybė (už poveiki visuomenei, ekonomikai, aplinkai); Skaidrumas (sprendimų ir veiklos, kuri daro poveikį visuomenei ir aplinkai); Etiškas (padorus) elgesys; Gerbti (jsiklausyti ir reaguoti) suinteresuotujų šalių interesus; Gerbti istatymų viršenybe: Laikytis tarptautinio elgesio normų; Gerbti žmogaus teises.

Aplinkosauga

AB "Panevėžio statybos trestas" ir grupės įmonėse (UAB "Skydmedis", UAB "Metalo meistrai", UAB "Alinita", UAB "Vekada") yra sukurta, įforminta dokumentais ir, siekiant garantuoti jos tinkamumą, adekvatumą bei efektyvumą, nuolat peržiūrima aplinkos apsaugos vadybos sistema (AVS), atitinkanti standarto ISO 14001:2015/ LST EN ISO 14001:2015 ir aplinkos apsaugą reglamentuojančių teisinių reikalavimų vykdymą.

Įgyvendindama nusistatytą Aplinkos Apsaugos Politiką (toliau - AA Politika) , Bendrovė siekia išsaugoti sveiką aplinką dirbančiajam, biologinę ir kraštovaizdžio įvairovę, bei optimalų gamtos išteklių naudojimą. AA Politika yra skelbiama visuose AB PST filialuose, dukterinėse ir statybos objektuose, prieinama visuomenei ir suinteresuotoms šalims internete, adresu: www.pst.lt -

Planuojant aplinkos apsaugos sistemą, atsižvelgiama į išorines ir vidines problemas, susijusias su bendrovės tikslais ir strategine kryptimi, taip pat atsižvelgdama į suinteresuotųjų šalių poreikius ir reikalavimus, apibrėžia rizikas ir galimybes, kurios skirtos: užtikrinti, kad integruota vadybos sistema gali pasiekti numatomą rezultatą; sustiprinti pageidaujamą poveikį; išvengti arba sumažinti nepageidaujamus efektus; pasiekti nuolatinį tobulinimą. Bendrovė planuoja: veiksmus, reikalingus rizikoms šalinti; veiksmus galimybėms spresti ar stiprinti; kaip integruoti ir įgyvendinti veiksmus į AVS procesus; šių veiksmų vertinimo kriterijus ir efektyvumą. Yra parengtas "AB "Panevėžio statybos trestas" rizikų ir galimybių registras".

Bendrovės filialuose, dukterinėse ir statybos objektuose, įvertinus vykdomos veiklos reikšmingumą aplinkai ir identifikavus teisinius reikalavimus, yra nustatomi reikšmingi AA aspektai. Aplinkos apsaugos aspektai identifikuojami analizuojant padalinių veiklu, paslaugų bei produktų buvusi, esama ir galimą teigiamą bei neigiamą poveikį aplinkai. Aspektai peržiūrimi ne rečiau kaip vieną kartą metuose, taip pat pasikeitus vykdomos veiklos pobūdžiui ar kitoms salvgoms, kaip pvz., procesui, naudojamoms medžiagoms, technologijai ir t.t., jeigu jos sąlygoja naujų aplinkos apsaugos aspektų atsiradimą. Statybos objektuose aspektai identifikuojami kiekvienam naujam objektui atskirai.

Reikšmingi AA aspektai gali sukelti vieną ar kelis reikšmingus poveikius aplinkai ir todėl gali sudaryti riziką ir galimybes, kurias reikia vertinti, siekiant užtikrinti bendrovės sugebėjimą jos AVS numatytiems rezultatams pasiekti. Nustatant aplinkos apsaugos aspektus yra atsižvelgiama į gyvavimo ciklo perspektyvą. Yra apmąstomi ir įvertinami šie pagrindiniai produkto ir (ar) paslaugos gyvavimo ciklo tarpsniai: žaliavų įsigijimas; statybos produktų gamyba; gabenimas; statinio statyba; statinio naudojimas; nugriovimas, pasibaigus ciklui ir galutinis pašalinimas (atliekų perdirbimas, sutvarkymas). Kiekvienam aspektui identifikuojami galimi teisiniai ir kiti reglamentuojami reikalavimai, kurie gali turėti įtakos Bendrovės ir Grupės veiklai.

Reikšmingų aspektų valdymui ir neigiamo poveikio mažinimui yra numatomi tikslai ir uždaviniai, parengiamos AA vadybos programos ir aplinkosauginiai planai, su konkrečiais veiksmais, priemonėmis, terminais ir atsakomybe.

Yra planuojami aplinkosauginiai rodiklių matavimai, sudaromas aplinkos apsaugos veiksmingumo indikatorių sąrašas. Statybos projekto vykdymo eigoje yra vykdomas AVS monitoringas.

Užsibrėžtiems aplinkos apsaugos tikslams ir uždaviniams įgyvendinti Bendrovėje ir Grupėje vykdomi mokymai, kurių tikslas supažindinti Bendrovėje ir jos vardu dirbančiuosius su AA Politika, reikšmingais aplinkos apsaugos aspektais, tikslais ir uždaviniais, galimomis grėsmėmis ir avarinėmis situacijomis ir prevencinėmis joms išvengti, parengties avarijoms ir atsakomųjų veiksmų planu, susidarančių atliekų surinkimu jų susidarymo vietoje ir rūšiavimu, pavojingų cheminių medžiagų saugiu naudojimu, informacija, kuri yra pateikta saugos duomenų lapuose (SDL).

Visos medžiagos, t.t. ir cheminės medžiagos perkamos ir naudojamos vadovaujantis galiojančiais teisiniais reikalavimais. Tiekėjai parenkami, atsižvelgiant į jų galimybes tenkinti produktams (paslaugai) keliamus kokybės, aplinkos apsaugos ir darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus.

Pagal parengtą kasmetinį vidaus audito planą, vykdomi vidaus auditai. Gauta informacija pateikiama vadybos vertinamajai analizei. Aukščiausio lygio vadovai ne rečiau nei vieną kartą į metus analizuoja AVS, kad būtų užtikrintas jos nuolatinis tinkamumas, adekvatumas ir rezultatyvumas. Vadybos vertinamoji analizė apima gerinimo galimybes ir poreiki koreguoti bendrovės aplinkos apsaugos vadybos sistemą, taip pat ir aplinkos apsaugos politiką bei tikslus.

Įdiegtą AVS sertifikavo ir jos priežiūrą vykdo sertifikacinė firma UAB "Bureau Veritas Lit".

Santykiai su darbuotojais

Pagrindinis Bendrovės turtas - darbuotojai, kurie yra svarbiausia grandis siekiant tikslų. Todėl didelis dėmesys skiriamas darbuotojų skatinimui; kuriama palanki terpė naujų idėjų plėtojimui ir jų įgyvendinimui, nuolat dalijamasi informacija. Šiuolaikinėje darbuotojų kompetencija yra vienas svarbiausių įmonės konkurencingumą apibudinančių veiksnių. Įvertindama šį faktorių Bendrovė skatina visų lygių darbuotojus nuolat mokytis ir tobulėti. Darbuotojams sudaromos sąlygos mokytis, kelti kvalifikaciją, dalyvauti įvairiuose seminaruose bei mokymuose. Darbuotojai motyvuojami ne tik materialinėmis priemonėmis - konkurencingu atlyginimu, pažangia premijų sistema, bet ir išskirtine darbo aplinkos kokybe. Bendrovėje ir Grupėje yra teikiamos socialinės garantijos: išmokama pašalpa mirus šeimos nariui arba darbuotojo artimiesiems, jei netenkama darbuotojo, dovana darbuotojui, gimus vaikui; darbuotojo jubiliejinio gimtadienio proga.

Bendrovė ir Grupė siekdama sukurti saugią ir sveiką darbo aplinką, darbuotojų saugai teikia didelę reikšmę. Kasmet analizuojama situacija darbuotojų saugos ir sveikatos sistemoje ir nustatomi tikslai ir uždaviniai, rengiamos programos darbuotojų saugos ir sveikatos būklei gerinti. Nuolat vertinama rizika darbo vietose, ir imamasi priemonių eliminuojančių rizikos galimybes. Bendrovė kasmet investuoja į šiuolaikiškas kolektyvines apsaugos priemones ir iranga. Darbuotojams nemokamai išduodamos sertifikuotos asmeninės apsaugos priemonės. Siekiant gerinti suvokimą apie saugų darbą vykdomi darbuotojų saugos ir sveikatos mokymai vadovams ir darbuotojams. Organizuojami darbuotojų sveikatos patikrinimai gydymo įstaigose, analizuojamas darbuotojų sergamumas ir imamasi priemonių sergamumui mažinti.

2018 sausio 5 d. Bendrovėje išrinkta darbuotojams atstovauti Darbo taryba, kurią sudaro 11 narių. Darbo taryba teikia darbdaviui pasiūlymus dėl ekonominių, socialinių ir darbo klausimų, aktualių darbuotojams, darbdavio sprendimų, darbo santykius reglamentuojančių įstatymų ir kitų norminių teisės aktų. Taryba sudaroma trejų metų kadencijai, kuri pradedama skaičiuoti nuo tarybos įgaliojimų pradžios.

Žmogaus teisės

Vykdydama savo veiklą Bendrovė ir Grupė, laikosi žmogaus teisių apsaugos principų, netoleruoja jokių žmogaus teisių pažeidimų. Yra už sąžiningą ir skaidrią darbo užmokesčio politiką, laikosi viršvalandinį darbą ir darbo laiko trukmę reglamentuojančių įstatymų, gerbia darbuotojų teisę į poilsi ir netoleruoja bet kokios rūšies priekabiavimo ir smurto.

Bendrovė pasisako prieš bet kokią diskriminaciją ir priverstinį darbą. Bendrovės darbuotojai nepriklausomai nuo lyties, tautybės, socialinės ar šeiminės padėties, priklausomybės visuomeninei ar politinei organizacijai ar asmens savybių, turi lygias teisias ir galimybes. 2018 metais Bendrovėje ir Grupėje nebuvo užfiksuotas nei vienas žmogaus teisių pažeidimo atvejis ar su juo susijęs nusiskundimas.

Socialinės iniciatyvos

AB "Panevėžio statybos trestas" (PST) toliau įgyvendina savo tikslą būti patikima ir skaidria įmone. Vykdydama savo veiklą Bendrovė vadovaujasi tvaraus verslo plėtros principais, kurie apima ir socialinę atsakomybę. PST investuoja į įvairią papildomą veiklą, remia įvairiausius socialinius, sporto, kultūrinius, sveikatinimo projektus.

2018 metais Bendrovė suorganizavo Kauno technologijos universiteto (KTU) statybos ir architektūros fakulteto studentams informacinį - praktinį seminarą statomoje "Kauno kogeneracinė jėgainėjė", kuriame supažindino su įmonės veikla, dalinosi patirtimi ir inžinerine kompetencija. AB "Panevėžio statybos trestas" teikė parama sporto klubams ir federacijos, rėmė kultūros projektus, mokslo įstaigų organizuojamus renginius vietos bendruomenėms ir nacionaliniu mastu.

Kova su korupcija ir kyšininkavimu

Bendrovė ir jos dukterinės įmonės netoleruoja bet kokio pobūdžio korupcijos ar jos apraiškų ir siekia atviros konkurencijos, etiškų verslo sąlygų bei tinkamai užtikrinti savo veiklos skaidrumą ir viešumą. Bendrovė netoleruoja sukčiavimo, turto prievartavimo, neoficialios apskaitos kūrimo, neoficialių ir netinkamai įformintų sandorių vykdymo, fiktyvių išlaidų apskaitos, suklastotų dokumentų naudojimo ir kitų korupcijos apraiškų. Korupcijos netoleravimo nuostatos taikomos visiems Bendrovės darbuotojams, valdymo ir priežiūros organų nariams, trečiosioms šalims, kurios veikia Bendrovės vardu.

Riziką sumažina veikiantys kompleksiniai vidaus kontrolės mechanizmai, skirti galimiems korupcijos rizikos veiksniams nustatyti. Bendrovė nuolat vykdo veiklos kontrolę, tobulinant veiklos procesus.

AB "Panevėžio statybos trestas" susilaiko nuo bet kokių įtakos formų politikams ir nefinansuoja politinių partijų, jų atstovų ar jų kandidatų, rinkimų kampanijų.

Bendrovė visuomet bendradarbiauja su institucijomis ir yra pasirengusi suteikti visą reikalingą informacija.

Bendrovė užtikrina, kad visi jos pirkimai būtų atliekami laikantis lygiateisiškumo, nediskriminavimo, skaidrumo, abipusio pripažinimo, proporcingumo principų ir konfidencialumo, bei nešališkumo reikalavimų, racionaliai naudojat Bendrovės lėšas. Tiekėjai atrenkami pagal ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo arba mažiausios kainos kriterijų, tiekėjams sudarant vienodas ir nediskriminacines salygas.

Vykdydama subrangovų parinkimus, Bendrovė atlieka subrangovų kvalifikacijos vertinimą. Aplinkosaugos, darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų reikalavimų užtikrinimas bei subrangovų sąžiningumas yra svarbiausi subrangovams keliami reikalavimai.

Generalinis direktorius

Dalius Gesevičius

AB "PANEVĖŽIO STATYBOS TRESTAS" pranešimas apie Vilniaus vertybinių popierių biržoje listinguo jamų bendrovių valdymo kodekso laikymąsi

Akcinė bendrovė "Panevėžio statybos trestas" (toliau – Bendrovė), vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymo 22 straipsnio 3 dalimi ir AB NASDAQ Vilnius listingavimo taisyklių 24.5. punktų, atskleidžia, kaip ji laikosi NASDAQ Vilnius listinguojamų bendrovių valdymo kodekso ir konkrečių jo nuostatų ar rekomendacijų. Jei šio kodekso ar kai kurių jo nuostatų ar rekomendacijų nesilaikoma, tai yra nurodoma, kurių konkrečių nuostatų ar rekomendacijų nesilaikoma ir dėl kokių priežasčių, taip pat pateikiama kita šioje formoje nurodyta paaiškinanti informacija.

Bendrovės valdysenos ataskaitos santrauka:

AB "Panevėžio statybos trestas" iš esmės laikosi rekomendacinio pobūdžio NASDAQ Vilnius listinguojamų bendrovių valdymo kodekso. Pagal įstatus Bendrovės organai yra visuotinis akcininkų susirinkimas, valdyba ir generalinis direktorius. Pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovė savo nuožiūra gali sudaryti arba du (priežiūros ir valdymo), arba vieną kolegialų valdymo organą. Bendrovėje stebėtojų taryba nesudaroma, Vadovaujantis Bendrovės įstatais, valdyba sudaro 5 nariai, renkami ketveriems metams. Valdybos nariai atstovauja akcininkams bei atlieka priežiūros ir kontrolės funkcijas. Bendrovėje sudaromas tik audito komitetas, kuris renkamas vieneriems metams. Skyrimo ir atlyginimų komiteto funkcijas vykdo valdyba.

Bendrovės valdymo sistema užtikrina nešališką visų akcininkų, įskaitant ir smulkiuosius bei užsieniečius traktavimą, bei apsaugo akcininkų teises.

Bendrovė neruošia ir viešai neskelbia atlyginimų politikos ataskaitos. Bendrovės nuomone, tokia informąciją komerciniu požiūriu yra viešai neskelbtina. Bendrovė metiniame pranešime, teisės aktų nustatyta tvarka, teikia in formaciją apie per ataskaitinį laikotarpį bendrai priskaičiuotas pinigų sumas Bendrovės valdybos nariams, bendrovės vadovui ir vyriausiajam buhalteriui.

Bendrovė laikosi valdybos patvirtintos vadovų atlyginimų politikos. Bendrovės atlyginimų politika yra vidinis ir konfidencialus dokumentas, kurio viešai neskelbia.

Bendrovės valdymo sistema užtikrina, kad informacija apie visus esminius klausimus, įskaitant finansinę situaciją, veiklą ir bendrovės valdymą, būtų atskleidžiama laiku ir tiksliai.

Bendrovės audito įmonę siūlo bendrovės valdyba ir renka akcininkimas, tai užtikrina audito imonės išvadų ir nuomonės nepriklausomumą.

PRINCIPAT/ REKOMENDACIJOS	TAIP /NE NEAK TOZIOU	KOMENTARAS
I principas: Pagrindinės nuostatos
Pagrindinis bendrovės tikslas turėtų būti visų akcinimas, užtikrinant nuolatinį akcininkų nuosavybės vertės didinimą.
1.1. Bendrovė turėtų rengti ir viešai skelbti bendrovės plėtros strategiją ir tikslus, aiškiai deklaruodama, kaip ji planuoja veikti akcininkų interesais ir didinti akcininkų nuosavybę.	Taip	Bendrovės strategija ir tikslai skelbiami interneto svetainėje http//www.pst.lt ir VVPB pranešimuose bei periodiniuose pra- nešimuose naujienų agentūrai BNS, prane- šimuose dienraščiuose, spaudos konferenci- jose.
1.2. Visų bendrovės organų veikla turėtų būti sukoncentruota į strateginių tikslų įgyvendinimą, atsižvelgiant į poreikį didinti akcininkų nuosavybę.	Taip
1.3. Bendrovės priežiūros ir valdymo organai turėtų glaudžiai bendradarbiauti, siekdami kuo didesnės naudos bendrovei ir akcininkams.	Taip	Bendrovės valdyba ne tik atsakinga už stra- teginį vadovavimą bendrovei, bet ir anali- zuoja ir vertina vadovų pateiktą medžiagą visais bendrovės veiklos klausimais: veiklos strategijos įgyvendinimo, veiklos organiza-

		vimo, finansinės būklės ir kt.
1.4. Bendrovės priežiūros ir valdymo organai turėtų užtikrinti, kad būtų gerbiamos ne tik bendrovės akcininkų, bet ir kitų bendrovės veikloje dalyvaujančių ar su ta veikla susijusių asmenų (darbuotojų, kreditorių, tiekėjų, klientų, vietos bend- ruomenės) teisės ir interesai.	Taip
II principas: Bendrovės valdymo sistema
Bendrovės valdymo sistema turėtų užilkrinti strateginį vadovavimą bendrovės valdymo organų prie- žiūrą, tinkamą pusiausvyrą ir funkcijų pasiskirstymą tarp bendrovės organų, akcininkų interesų apsaugą,
2.1. Be Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme nu- matytų privalomų organų - visuotinio akcininkų susirinkimo ir bendrovės vadovo, rekomenduojama bendrovėje sudaryti tiek kolegialų priežiūros organą, tiek kolegialų valdymo organą. Kolegialių priežiūros ir valdymo organų sudarymas užtikrina valdymo ir priežiūros funkcijų aiškų atskyrimą bendrovėje, bendrovės vadovo atskaitomybę bei kontrolę, o tai savo ruožtu sąlygoja efektyvesnį ir skaidresnį bendrovės valdymo procesą.	Ne	Kadangi Lietuvos Respublikos akcinių bend- rovių įstatymas numato galimybę, kad būtų išrenkamas tik vienas kolegialus priežiūros ar valdymo organas, bendrovėje sudaromas kolegialus valdymo organas - valdyba, vyk- danti priežiūros funkciją, ir vienasmenis valdymo organas - generalinis direktorius. Kolegialus priežiūros organas - stebėtojų taryba nėra sudaroma.
2.2. Kolegialus valdymo organas yra atsakingas už strateginį vadovavimą bendrovei bei vykdo kitas esmines bendrovės valdymo funkcijas. Kolegialus priežiūros organas yra atsakin- gas už efektyvią bendrovės valdymo organų veiklos priežiūrą.	Taip	Bendrovės veiklos priežiūra ir vadovo atsa- komybė bei kontrolė užtikrinama valdybai analizuojant ir vertinant vadovo pateiktą medžiagą visais bendrovės veiklos klausi- mais.
2.3. Jeigu bendrovė nusprendžia sudaryti tik vieną kolegialų organą, rekomenduojama, kad tai būtų priežiūros organas, t.y. stebėtojų taryba. Tokiu atveju stebėtojų taryba yra atsakinga už efektyvią bendrovės vadovo vykdomų funkcijų priežiūrą.	Ne	Bendrovė iš esmės laikosi šios rekomendaci- jos , nors sudaromas tik vienas kolegialus organas - valdyba, tačiau Bendrovės įstatuo- se numatytos valdybos kompetencijos iš esmės atitinka stebėtojų tarybos kompetenci- 188
2.4. Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus priežiūros organas turėtų būti sudaromas ir turėtų veikti III ir IV principuose išdėstyta tvarka. Jeigu bendrovė nuspręstų nesudaryti kolegialaus priežiūros organo, tačiau sudarytų kole- gialų valdymo organą - valdybą, III ir IV principai turėtų būti taikomi valdybai, kiek tai neprieštarauja šio organo esmei ir paskirčiai.1	Taip

¹ III ir IV principų nuostatos labiau pritaikytos tiems atvejams, kai visuotinis susirinkimas renka stebėtojų tarybą, t.y. organą, kuris iš esmės sudaromas siekianti bendrovės valdybos ir vadovo priežiūrą bei atstovauti bendrovės akcininkams. Vis dėlto, jeigu bendrovėje stebėtojų taryba nesudaroma valdyba, daugėlis III ir IV principuose pateiktų rekomendacijų tampa aktualios ir taikytinos valdybai. Tačiau pažymėtina, kad kai kurios rekomendacijos, kurios pagal savo ir prigintį yra susijusios išimtinai su stebėtojų taryba (pavyzdžini, komitetų būti taikomos valdybai, kadangi šio organo paskirtis ir finkcijos pagal Akcinių bendrovių įstatymą (Žin., 2003, Nr. 123–5574) yra kitokios. Pavyzdžiui, kodekso 3.1 punktas dėl valdymo organų priežiūros valdybai taikytinas tiek, kiek tai susiję su bendrovės vadovo, bet ne pačios valdybos priežiūra; kodekso 4.1 punktas dėl rekomendacijų teikimo valdymo organams taikytinas tiek, kiek tai susiję su rekomendacijų teikimu bendrovės vadovui; kodekso 4.6 punktas dėl visuotinio akcininkimo renkamo kolegialaus organo nepriklausomuno nuo bendrovės valdymo organų taikytinas tiek, kiek tai susiję su nepriklausomumu nuo bendrovės vadovo.

2.5. Bendrovės valdymo ir priežiūros organus turėtų sudaryti toks valdybos narių (vykdomųjų direktorių) ir stebėtojų tary- bos narių (direktorių konsultantų) skaičius, kad atskiras asmuo arba nedidelė asmenų grupė negalėtų dominuoti šiems orga- nams priimant sprendimus.2	Taip	Bendrovės valdyba yra sudaroma iš 5 narių ir tai yra pakankamas skaičius.
2.6. Direktoriai konsultantai arba stebėtojų tarybos nariai turė- tų būti skiriami apibrėžtam laikotarpiui, su galimybe būti indi- vidualiai perrenkamiems maksimaliais Lietuvos Respublikos teisės aktų leidžiamais intervalais, tam, kad būtų užtikrintas būtinas profesinės patirties augimas ir pakankamai dažnas jų statuso pakartotinas patvirtinimas. Taip pat turėtų būti numaty- ta galimybė juos atleisti, tačiau ta procedūra neturėtų būti lengvesnė už vykdomojo direktoriaus arba valdybos nario atleidimo procedūrą.	Ne	Kadangi Lietuvos Respublikos Akcinių bendrovių įstatymas numato galimybę, kad būtų išrenkamas tik vienas kolegialus prie- žiūros ar valdymo organas, bendrovėje sudaromas kolegialus valdymo organas - valdyba. Stebėtojų taryba nesudaroma
2.7. Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo pirmininku gali būti toks asmuo, kurio esamos arba buvusios pareigos nebūtų kliūtis nepriklausomai ir nešališkai priežiūrai vykdyti. Kai bendrovėje nesudaroma stebėtojų tary- ba, bet sudaroma valdyba, rekomenduojama, kad bendrovės valdybos pirmininkas ir bendrovės vadovas nebūtų tas pats asmuo. Buvęs bendrovės vadovas neturėtų būti tuoj pat skiria- mas į visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo pirmininko postą. Kai bendrovė nusprendžia nesilaikyti šių rekomendacijų, turėtų būti pateikiama informacija apie priemones, kurių imtasi priežiūros nešališkumui užtikrinti.	Taip	Bendrovės valdybos pirmininkas atstovauja pagrindiniam akcininkui ir nėra buvęs Bend- rovės vadovu.
III principas: Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo sudarymo tvarka

Bendrovės visuotinio akcininkimo renkamo kolegialaus organo sudarymo tvarka turėtų užtikrinti bendrovės smulkiųjų akcininkų interesų atstovavimą, šio organo atskaitomybę akcininkams ir objektyvią bendrovės veiklos bei jos valdymo organų3 priežiūrą.

organo (toliau šiame principe - kolegialus organas) sudarymo dybos narių, valdyba užtikrina, kad būtų mechanizmas turėtų užtikrinti, kad bus vykdoma objektyvi ir vykdoma objektyvi ir nešališka bendrovės nešališka bendrovės valdymo organų priežiūra, taip pat tinka- valdymo organų priežiūra, taip pat tinkamai mai atstovaujami smulkiųjų akcininkų interesai. atstovaujami smulkiųjų akcininkų interesai.

---------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------

² Vykdomojo direktoriaus ir direktoriaus sąvokos vartojamos tais atvejais, kai bendrovėje sudaromas tik vienas kole-

giaus organas.
4 Attrejnias denseys, kai visuotino korinin sustinio nenasa variado var varia yo varia yo varia yo varia ya varia ya varia ya varina. Si pasta raisyon na marin 3.1 punkto atžvilgiu.

3.2. Kandidatų į kolegialaus organo narius vardai, pavardės, informacija apie jų išsilavinimą, kvalifikaciją, profesinę patirtį, einamas pareigas, kitus svarbius profesinius įsipareigojimus ir potencialius interesų konfliktus turėtų būti atskleista bendrovės akcininkams dar prieš visuotinį akcininkų susirinkimą, palie- kant akcininkams pakankamai laiko apsispręsti, už kurį kandi- datą balsuoti. Taip pat turėtų būti atskleistos visos aplinkybės, galinčios paveikti kandidato nepriklausomumą (pavyzdinis jų sąrašas pateiktas 3.7 rekomendacijoje). Kolegialus organas turėtų būti informuojamas apie vėlesnius šiame punkte nurody- tos informacijos pokyčius. Kolegialus organas kiekvienais metais turėtų kaupti šiame punkte nurodytus duomenis apie savo narius ir pateikti juos bendrovės metiniame pranešime.	Taip	Informacija apie valdybos narių einamas pareigas ar dalyvavimą kitų įmonių veikloje yra nuolat renkama ir kaupiama, o pasibai- gus kiekvieniems metams patikslinama bei pateikiama Bendrovės rengiamose ataskaito- SC.
3.3. Kai siūloma paskirti kolegialaus organo narį, turėtų būti nurodyta konkreti jo kompetencija, tiesiogiai susijusi su darbu kolegialiame organe. Kad akcininkai ir investuotojai galėtų įvertinti, ar ši kompetencija ir toliau yra tinkama, kolegialus organas kiekviename bendrovės metiniame pranešime turėtų skelbti informaciją apie savo sudėtį ir apie konkrečią atskirų savo narių kompetenciją, tiesiogiai susijusią su jų darbu kole- gialiame organe.	Taip	Pusmečio ir kiekvienų metų Bendrovės rengiamuose metiniuose pranešimuose pa- teikiama informacija apie valdybos sudėtį.
3.4. Siekiant išlaikyti tinkamą kolegialaus organo narių turi- mos kvalifikacijos pusiausvyrą, kolegialaus organo sudėtis turėtų būti nustatyta atsižvelgiant į bendrovės struktūrą ir veik- los pobūdį ir periodiškai vertinama. Kolegialus organas turėtų užtikrinti, kad jo nariai, kaip visuma, turėtų įvairiapusių žinių, nuomonių ir patirties savo užduotims tinkamai atlikti. Audito komiteto nariai, kaip visuma, turėtų turėti naujausių žinių ir atitinkamą patirtį listinguojamų bendrovių finansų ir apskaitos ir (arba) audito srityse. Bent vienas iš atlyginimo komiteto narių turėtų turėti žinių ir patirties atlyginimų nustatymo poli- tikos srityje.	Taip	Valdyba sudaryta, atsižvelgiant į bendrovės struktūrą ir veiklos pobūdį, jos narių patirtis, įvairiapusės žinios, susijusios su bendrovės veiklos pobūdžiu, leidžia tinkamai atlikti darbą.
3.5. Visiems naujiems kolegialaus organo nariams turėtų būti siūloma individuali programa, skirta supažindinti su pareigo- mis, bendrovės organizacija bei veikla. Kolegialus organas turėtų atlikti metinį patikrinimą, kad būtų nustatytos sritys, kuriose jo nariams reikia atnaujinti savo įgūdžius ir žinias.	Taip	Nauji nariai supažindinami su bendrove ir valdybos darbo reglamentu. Valdybos nariai nuolat dalyvauja įvairiuose tobulinimosi kursuose ir seminaruose, kuriuose kaupia informaciją apie esminius bendrovės veiklą reglamentuojančių teisės aktų pasikeitimus.
3.6. Siekiant užtikrinti, kad visi su kolegialaus organo nariu susiję esminiai interesų konfliktai būtų sprendžiami tinkamai, į bendrovės kolegialų organą turėtų būti išrinktas pakankamas" nepriklausomų narių skaičius.	Ne	Bendrovėje istoriškai susiklosčiusi situacija, kad neįvertintas nepriklausomų narių "pa- kankamumas". Vykstant aktyviai bendrovės akcijų prekybai, smulkiems akcininkams aktyviai dalyvaujant bendrovės valdyme, bendrovė sieks šio principo įgyvendinimo.

⁴ Kodekse nemstatytas konkretus kolegialausomų narių skaičius. Daugelyje užsienio valstybių kodeksų yra nustatytas tam tikras nepriklausomų narių, kurie turi sudaryti kolegiaių organą, skaičius (pvz., ne mažiau kaip 1/3 mba 1/2 kolegiais į nepriklausomų narių kategorijos naujumą į galimus keblumus parenkant ir išreikant nepiklausomus namus, kodekse įvirtinta lankstesnė formulotė ir bendrovėms leidžiamą pačioms narių skaičius yra pakaikmus. Be abėjo, didesnis prikais kreisė.
Skaičius kolegialisme organo yra skatinius ir bus laikamesnio be

Pažymėtina, kad kai kuriose bendrovėse dėl pernelys mažo smukiųjų akciniaus visų kolegialaus organo narių išrinkimą gali lemti stanbiausio akcininko ar kelių didžiausių aksi. Tačiau net ir pagrindinių ištinktas kolegiaus organo narys gali būti laikomas nepriklausomu, jeigu jis atitinka kodekse įtvirtintus nepriklausomumo kriterijus.

3.7. Kolegialaus organo narys turėtų būti laikomas nepriklausomu tik tais atvejais, kai jo nesaisto jokie verslo, giminystės arba kitokie ryšiai su bendrove, ją kontroliuojančiu akcininku arba jų administracija, dėl kurių kyla ar gali kilti interesų konfliktas ir kurie gali paveikti nario nuomonę. Kadangi visų atvejų, kada kolegialaus organo narys gali tapti priklausomas, išvardyti nejmanoma, be to, skirtingose bendrovėse santykiai arba aplinkybės, susijusios su nepriklausomumo nustatymu, gali skirtis, o geriausia šios problemos sprendimo praktika susiklostys laikui bėgant, tai kolegialaus organo nario nepriklausomumo įvertinimas turėtų būti grindžiamas santykių ir aplinkybių turiniu, o ne forma. Pagrindiniai kriterijai nustatant, ar kolegialaus organo narys gali būti laikomas nepriklausomu, turėtų būti šie:

• 1) jis negali būti bendrovės arba susijusios bendrovės vykdomasis direktorius arba valdybos narys (jei visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas - stebėtojų taryba) ir paskutinius penkerius metus neturi būti ėjęs tokių pareigų;
• 2) jis negali būti bendrovės arba susijusios bendrovės darbuotojas ir paskutinius trejus metus neturi būti ėjęs tokių pareigų, išskyrus atvejus, kai kolegialaus organo narys nepriklauso vyresniajai vadovybei ir buvo išrinktas į kolegialų organą kaip darbuotojų atstovas:
• 3) jis neturi gauti arba nebūti gaves reikšmingo papildomo atlyginimo iš bendrovės arba susijusios bendrovės, išskyrus užmokestį, gautą už kolegialaus organo nario pareigas. Tokiam papildomam atlyginimui priskiriamas ir dalyvavimas akcijų pasirinkimo sandoriuose arba kitokiose nuo veiklos rezultatų priklausančiose užmokesčio sistemose; jam nepriskiriamos pagal pensijų plana nustatytų kompensacijų išmokos (jskaitant atidėtas kompensacijas) už ankstesnį darbą bendrovėje (su sąlyga, kad tokia išmoka niekaip nesusijusi su vėlesnėmis pareigomis);
• 4) jis neturi būti kontroliuojantysis akcininkas arba neturi atstovauti tokiam akcininkui (kontrolė nustatoma pagal Tarybos direktyvos 83/349/EEB 1 straipsnio 1 dali):
• 5) jis negali turėti ir per praėjusius metus neturi būti turėjes svarbių verslo ryšių su bendrove arba susijusia bendrove nei tiesiogiai, nei kaip turinčio tokius ryšius subjekto partneris, akcininkas, direktorius arba viršesnis darbuotojas. Turinčiu verslo ryšių laikytinas subjektas, kuris yra svarbus prekių tiekėjas arba paslaugų teikėjas (įskaitant finansines, teisines, patariamąsias ir konsultacines paslaugas), reikšmingas klientas ar organizacija, kuri gauna reikšmingas įmokas iš bendrovės arba jos grupės;
• 6) jis negali būti ir per paskutinius trejus metus neturi būti buvęs bendrovės arba susijusios bendrovės dabartinės arba ankstesnės išorės audito įmonės partneriu arba darbuotoju;
• 7) jis neturi būti vykdomuoju direktoriumi arba valdybos nariu kitoje bendrovėje, kurioje bendrovės vykdomasis direktorius arba valdybos narys (jei visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas

Ne

Visi penki valdybos nariai yra susiję su didžiausiu bendrovės akcininkų AB "Panevėžio keliai" bendrove.

Valdybos narių kandidatus akcininkų susirinkimui siūlo AB "Panevėžio keliai", kuri valdo 49,78 proc. bendrovės įstatinio kapitalo.

stebetojų taryba) yra direktorius konsultantas arba stebėtojų tarybos narys, taip pat jis negali turėti kitų reikšmingų ryšių su bendrovės vykdomaisiais direk- toriais, kurie atsiranda jiems dalyvaujant kitų bend- rovių arba organų veikloje; 8) jis neturi būti ėjęs kolegialaus organo nario pareigų il- giau kaip 12 metų; 9) jis neturi būti vykdomojo direktoriaus arba valdybos nario (jei visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas - stebėtojų taryba), arba 1-8 punkte nurodytų asmenų artimas šeimos narys. Ar- timu šeimos nariu laikytinas sutuoktinis (sugyventi- nis), vaikai ir tėvai. 3.8. Nepriklausomumo sąvokos turinį iš esmės nustato pats kolegialus organas. Kolegialus organas gali nuspresti, kad tam tikras jo narys, nors ir atitinka visus šiame kodekse nustatytus nepriklausomumo kriterijus, vis dėlto negali būti laikomas nepriklausomu dėl ypatingų asmeninių ar su bendrove susiju- sių aplinkybių.	Neaktualu	Nesilaikoma 3.7 punkto rekomendacijos.
3.9. Turėtų būti atskleidžiama reikiama informacija apie išva- das, prie kurių priėjo kolegialus organas aiškindamasis, ar tam tikras jo narys gali būti laikomas nepriklausomu. Kai siūloma paskirti kolegialaus organo narį, bendrovė turėtų paskelbti, ar laiko jį nepriklausomu. Kai konkretus kolegialaus organo narys neatitinka vieno ar kelių šiame kodekse nustatytų nepriklau- somumo vertinimo kriterijų, bendrovė turėtų paskelbti priežas- tis, kodėl tą narį ji vis dėlto laiko nepriklausomu. Be to, bend- rovė kiekviename savo metiniame pranešime turėtų paskelbti, kuriuos kolegialaus organo narius laiko nepriklausomais.	Ne	Bendrovėje nėra taikoma valdybos narių nepriklausomumo vertinimo ir skelbimo praktika. Nesilaikoma 3.7 punkto rekomendacijos.
3.10. Kai vienas arba keli šiame kodekse nustatyti nepriklau- somumo vertinimo kriterijai nebuvo tenkinami ištisus metus, bendrovė turėtų paskelbti priežastis, kodėl konkretų kolegia- laus organo narį laiko nepriklausomu. Kad būtų užtikrintas informacijos, pateikiamos dėl kolegialaus organo narių neprik- lausomumo, tikslumas, bendrovė turėtų reikalauti, kad neprik- lausomi nariai reguliariai patvirtintų savo nepriklausomumą.	Ne	Bendrovėje nėra taikoma valdybos narių nepriklausomumo vertinimo ir skelbimo praktika Nesilaikoma 3.7 punkto rekomendacijos.
3.11. Nepriklausomiems kolegialaus organo nariams už jų darbą ir dalyvavimą kolegialaus organo posėdžiuose gali būti atlyginama iš bendrovės lėšų. Tokio atlyginimo dydį turėtų tvirtinti bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas.	Taip	Bendrovės akcininkų susirinkimas tvirtina valdybos nariams skiriamų tantjemų sumą. Pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, tantjemos valdybos nariams yra priskiriamos Bendrovės veiklos sąnaudoms.

P katatin, kai iki, kaik, kaik, koi ali aliyinana badar ara kabini arka ikusa ikusa ikusa ikusa ikusa ikusa ikusa ikusa ikusa ikusa ikusa ikusa ikuse ikuse ikuse ikuse isima

IV principas: Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo pareigos ir atsakomybė

Bendrovės valdymo sistema turėtų užtikrinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas tinkamai ir efektyviai funkcionuotų, o jam suteiktos turėtų užtikrinti efektyvią bendrovės valdymo organų? priežiūrą ir visų bendrovės akcininkų interesų apsaugą.

4.1. Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas (toliau šiame principe - kolegialus organas) turėtų užtikrinti bendrovės finansinės apskaitos ir kontrolės sistemos vientisumą bei skaidrumą. Kolegialus organas turėtų nuolat teikti rekomendacijas bendrovės valdymo organams ir prižiūrė- ti bei kontroliuoti jų veiklą valdant bendrovę. 8	Tarp	Valdyba išklauso bendrovės vadovo ir vy- riausiojo buhalterio informaciją apie Bend- rovės ūkinę veiklą. Analizuoja jų veiklą ir vertina jos efektyvumą, bei esant reikalui teikia jiems rekomendacijas. Valdyba anali- zuoja, vertina bendrovės metinės finansinės atskaitomybės projektą bei pelno (nuostolių) paskirstymo projektą ir teikia juos visuoti- niam akcininkų susirinkimui.
4.2. Kolegialaus organo nariai turėtų sąžiningai, rūpestingai ir atsakingai veikti bendrovės bei akcininkų naudai ir jų intere- sais, atsižvelgdami į darbuotojų interesus ir visuomenės gero- vę. Nepriklausomi kolegialaus organo nariai turėtų: a} bet kokiomis sąlygomis išlaikyti savo analizės, sprendimų priė- mimo ir veiksmų nepriklausomumą; b) nesiekti ir nepriimti jokių nepagrįstų lengvatų, kurios gali kompromituoti jų neprik- lausomumą; c) aiškiai reikšti savo prieštaravimą tuo atveju, kai mano, kad kolegialaus organo sprendimas gali pakenkti bend- rovei. Kai kolegialus organas yra priemęs sprendimų, dėl kurių nepriklausomas narys turi rimtų abejonių, tokiu atveju šis narys turėtų padaryti atitinkamas išvadas. Jeigu nepriklauso- mas narys atsistatydintų, priežastis jis turėtų paaiškinti laiške kolegialiam organui arba audito komitetui ir, jei reikia, atitin- kamam bendrovei nepriklausančiam organui (institucijai).	Taip	Nors Bendrovėje istoriškai susiklosčiusi situacija, kad neįvertintas nepriklausomų narių "pakankamumas", Bendrovės turimais duomenimis, visi valdybos nariai veikia gera valia Bendrovės atžvilgiu, vadovaujasi Bendrovės, o ne savo ar trečiųjų asmenų interesais, sąžiningumo, protingumo princi- pais.
4.3. Kolegialaus organo nario pareigoms atlikti kiekvienas narys turėtų skirti pakankamai laiko ir dėmesio. Kiekvienas kolegialaus organo narys turėtų įsipareigoti taip apriboti kitus savo profesinius įsipareigojimus (ypač direktoriaus pareigas kitose bendrovėse), kad jie netrukdytų tinkamai atlikti kolegia- laus organo nario pareigas. Jeigu kolegialaus organo narys dalyvavo mažiau nei pusėje kolegialaus organo posėdžių per bendrovės finansinius metus, apie tai turėtų būti informuojami bendrovės akcininkai.	Taip	Bendrovės valdybos nariai dalyvavo valdy- bos posėdžiuose ir kiekvienas narys skyrė pakankamai laiko valdybos nario pareigoms atlikti. 2018 metais buvo sušaukta 13 (trylika) val- dybos posėdžių, iš kurių du nejvyko, dėl kvorumo nebuvimo. Vienuolikoje posėdžių dalyvavo visi valdybos nariai. Posėdyje dalyvaujantys valdybos nariai registruojami posėdžio protokole. Trys val- dybos nariai nedalyvavo dvejuose posė- džiuose. Valdybos pirmininkas dalyvauja šaukiamuo- se visuotiniuose akcininkų susirinkimuose.

² Žr. 3 išnašą.
Šž. 3 išnašą. Jeigų visuotinio ausiinkino renkamas kolegiaus organas yra valdyba, ji turėtų teikti rekomendacijas bendrovės vienasne-

niam valdymo organi – vadovi.
* Pzizmeina, kad bendrovės gali sueros saso dalama produktus masti laikanų ir stai laikanų ir būti infomuojami akcininkai (pavyzdžiui, tuo atvejų, jeigu tas narys dalyvavo mažiau nei 2/3 ar 3/4 posėdžių). Tokios aktyvavimo kolegialaus organo posėdžiuose užtikrinimo priemonės yra skatintinos ir bus laikomos tinkamesnio bendrovių valdymo pavyzdžiu.

4.4. Kai kolegialaus organo sprendimai gali skirtingai paveikti bendrovės akcininkus, kolegialus organas su visais akcininkais turėtų elgtis sąžiningai ir nešališkai. Jis turėtų užtikrinti, kad akcininkai būtų tinkamai informuojami apie bendrovės reika- lus, jos strategiją, rizikos valdymą ir interesų konfliktų spren- dimą. Bendrovėje turėtų būti aiškiai nustatytas kolegialaus organo narių vaidmuo jiems bendraujant su akcininkais ir įsipareigojant akcininkams.	Taip	Bendrovės valdymo organai vadovaujasi įstatymų nustatytais komunikacijos su akci- ninkais principais.
4.5. Rekomenduojama, kad sandoriai (išskyrus mažareikšmius dėl nedidelės jų vertės arba sudarytus standartinėmis sąlygomis vykdant įprastinę bendrovės veiklą), sudaromi tarp bendrovės ir jos akcininkų, priežiūros ar valdymo organų narių, ar kitų bendrovės valdymui įtaką darančių ar galinčių daryti fizinių ar juridinių asmenų, būtų tvirtinami kolegialaus organo. Spren- dimas dėl tokių sandorių tvirtinimo turėtų būti laikomas priim- tu tik tuo atveju, kai už tokį sprendimą balsuoja dauguma nep- riklausomų kolegialaus organo narių.	Neaktualu	Sandoriai su valdymo organų nariais nevyk- domi. Su pagrindiniu akcininku sudaromi tik įpras- tines veiklos sandoriai.
4.6. Kolegialus organas turėtų būti nepriklausomas priimdamas sprendimus, turinčius reikšmės bendrovės veiklai ir strategijai. Be kita ko, kolegialus organas turėtų būti nepriklausomas nuo bendrovės valdymo organų10. Kolegialaus organo narių darbui ir sprendimams neturėtų daryti įtakos juos išrinkę asmenys. Bendrovė turėtų užtikrinti, kad kolegialus organas ir jo komite- tai būtų aprūpinti pakankamais ištekliais (tarp jų ir finansi- niais), reikalingais pareigoms atlikti, įskaitant teisę gauti - ypač iš bendrovės darbuotojų - visą reikiamą informaciją ir teisę kreiptis nepriklausomo profesionalaus patarimo į išorinius teisės, apskaitos ar kitokius specialistus kolegialaus organo ir jo komitetų kompetencijai priklausančiais klausimais. Naudo- damasis minėtų konsultantų ar specialistų paslaugomis infor- macijai apie atlyginimų nustatymo sistemų rinkos standartus gauti, atlyginimo komitetas turėtų užtikrinti, kad tas konsultan- tas tuo pačiu metu neteiktų konsultacijų susijusios bendrovės žmogiškųjų išteklių skyriui arba vykdomajam, arba valdymo organų nariams.	Taip	Kolegialus valdymo organas, didžiąja dalimi priklausomas nuo pagrindinio akcininko, veikiančio panašiame versle, sprendimus priima vadovaudamasis tik Bendrovės inte- resais. Bendrovė aprūpina valdybą jų funkcijoms atlikti reikalingais ištekliai, o valdybos posė- džiuose dalyvauja Bendrovės darbuotojai, atsakingi už svarstomas veiklos sritis, ir teikia visą būtiną informaciją.

lo Tuo atvėja, kai visuotinio aksinikimo reklamas kolegiaus organs yra valdybą, rekomendacija dėl jos nepriklausomumo nuo bendrovės
valdymo organų taikytina tiek, kiek tai s

4.7. Kolegialaus organo veikla turėtų būti organizuota taip, kad nepriklausomi kolegialaus organo nariai galėtų turėti didelę įtaką itin svarbiose srityse, kuriose interesu konfliktų galimybė yra ypač didelė. Tokiomis sritimis laikytini klausimai, susiję su bendrovės direktorių skyrimu, atlyginimo bendrovės direkto- riams nustatymu ir bendrovės audito kontrole bei įvertinimu. Todėl tuo atveju, kai kolegialaus organo kompetencijai yra priskirti minėti klausimai, šiam organui rekomenduojama suformuoti skyrimo, atlyginimų ir audito komitetus14. Bendro- vės turėtų užtikrinti, kad skyrimo, atlyginimų ir audito komite- tams priskirtos funkcijos būtų vykdomos, tačiau jos gali tas funkcijas sujungti ir sukurti mažiau nei tris komitetus. Tokiu atveju bendrovės turėtų išsamiai paaiškinti, kodėl jos pasirinko alternatyvų požiūrį ir kaip pasirinktas požiūris atitinka trims atskiriems komitetams nustatytus tikslus. Bendrovėse, kurių kolegialus organas turi nedaug narių, trims komitetams skirtas funkcijas gali atlikti pats kolegialus organas, jeigu jis atitinka komitetams keliamus sudėties reikalavimus ir jeigu šiuo klau- simu atskleidžia atitinkamą informaciją. Tokiu atveju šio ko- dekso nuostatos, susijusios su kolegialaus organo komitetais (ypač dėl jų vaidmens, veiklos ir skaidrumo), turėtų būti tai- komos, kai tinka, visam kolegialiam organui.	Ne	Kolegialus bendrovės valdymo organas - valdyba, vykdo skyrimo komiteto, atlygini- mų komiteto funkcijas. Bendrovės valdyba parenka bei tvirtina bendrovės vadovo - generalinio direktoriaus kandidatūrą ir prita- ria generalinio direktoriaus siūlomoms bend- rovės direktorių kandidatūroms. Nuolat vertina jų patirtį, profesinius gebėjimus ir bendrovės strateginių tikslų įgyvendinimą, išklauso jų ataskaitas. Bendrovės audito komitetas teikia rekomendaciją valdybai dėl audito įmonės /auditoriaus skyrimo. Valdyba parenka audito įmonės / auditoriaus kandida- tūrą ir teikia jo kandidatūrą visuotiniam akcininkų susirinkimui tvirtinimui 2018 m. balandžio 27 d. eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo metu buvo išrinktas audito komitetas.
4.8. Pagrindinis komitetų tikslas - didinti kolegialaus organo darbo efektyvumą užtikrinant, kad sprendimai būtų priimami juos tinkamai apsvarsčius, ir padėti organizuoti darbą taip, kad kolegialaus organo sprendimams nedarytų įtakos esminiai interesų konfliktai. Komitetai turėtų veikti nepriklausomai bei principingai ir teikti kolegialiam organui rekomendacijas, susijusias su kolegialaus organo sprendimu, tačiau galutinį sprendimą priima pats kolegialus organas. Rekomendacija steigti komitetus nesiekiama susiaurinti kolegialaus organo kompetencijos ar perkelti ją komitetams. Kolegialus organas išlieka visiškai atsakingas už savo kompetencijos ribose prii- mamus sprendimus.	Taip /Ne	Žr. 4.7. rekomendacijos komentarą. Rekomendacija įgyvendinama tiek, kiek tai susiję su Audito komiteto veikla Bendrovėje
4.9. Kolegialaus organo sukurti komitetai turėtų susidėti bent iš trijų narių. Bendrovėse, kuriose kolegialaus organo narių yra nedaug, išimties tvarka komitetai gali būti sudaryti tik iš dviejų narių. Kiekvieno komiteto narių daugumą turėtų sudaryti nep- riklausomi kolegialaus organo nariai. Tuo atveju, kai bendro- vėje stebėtojų taryba nesudaroma, atlyginimų ir audito komite- tai turėtų būti sudaryti išimtinai iš direktorių konsultantų. Sprendžiant, ką skirti komiteto pirmininku ir nariais, turėtų būti atsižvelgiama į tai, kad narystė komitete turi būti atnauji- nama ir kad neturi būti pernelyg pasitikima tam tikrais asme- nimis.	Taip Ne	Žr. 4.7. rekomendacijos komentarą. Audito komitetas yra sudarytas iš trijų narių. Du nariai atitinka nepriklausomumo reikala- vimus. Audito komitetas renkamas viene- riems metams.

¹ Lietuvos Regublikos audito įstatymas (Žin, 2008, Nr. 82–2233) mustas (Gkaiziant, bri neapsiritojam, kcinise bendrovėse, kurių vertybiniais popieriais prekiaijama Lietuv

4.10. Kiekvieno įkurto komiteto įgaliojimus turėtų nustatyti pats kolegialus organas. Komitetai turėtų vykdyti savo pareigas laikydamiesi nustatytų įgaliojimų ir reguliariai informuoti kolegialų organą apie savo veiklą ir jos rezultatus. Kiekvieno komiteto įgaliojimai, apibrėžiantys jo vaidmenį ir nurodantys jo teises bei pareigas, turėtų būti paskelbti bent kartą per metus (kaip dalis informacijos, kurią bendrovė kasmet skelbia apie savo valdymo struktūrą ir praktiką). Bendrovės taip pat kasmet savo metiniame pranešime turėtų skelbti esamų komitetų pra- nešimus apie jų sudėtį, posėdžių skaičių ir narių dalyvavimą posėdžiuose per praėjusius metus, taip pat apie pagrindines savo veiklos kryptis. Audito komitetas turėtų patvirtinti, kad jį tenkina audito proceso nepriklausomumas, ir trumpai aprašyti veiksmus, kurių buvo imtasi tam, kad prieiti tokios išvados.	Taip	Žr. 4.7. rekomendacijos komentarą. Audito komiteto įgaliojimai, teisės ir parei- gos nustatyti Audito komiteto nuostatuose vadovaujantis galiojančiais teisės aktais ir Audito komiteto įgaliojimai, teisės ir parei- gos patvirtinti visuotinio akcininkų susirin- kimo. Bendrovės Audito komiteto įgalioji- mai, teisės ir pareigos nesiskiria nuo nustaty- tųjų teisės aktuose. Patvirtinti audito komite- to nuostatai paskelbti bendrovės interneto svetainėje.
4.11. Siekiant užtikrinti komitetų savarankiškumą ir objekty- vumą, kolegialaus organo nariai, kurie nėra komiteto nariai, paprastai turėtų turėti teisę dalyvauti komiteto posėdžiuose tik komitetui pakvietus. Komitetas gali pakviesti arba reikalauti, kad posėdyje dalyvautų tam tikri darbuotojai arba ekspertai. Kiekvieno komiteto pirmininkui turėtų būti sudarytos sąlygos tiesiogiai palaikyti ryšius su akcininkais. Atvejus, kuriems esant tai turėtų būti daroma, reikėtų nurodyti komiteto veiklą reglamentuojančiose taisyklėse.	Tarp	Žr. 4.7. rekomendacijos komentarą. Taikytina audito komitetui. Į Bendrovės Audito komiteto posėdžius gali būti kvie- čiami Bendrovės valdybos nariai, bendrovės vadovas, finansų direktorius, bendrovės darbuotojai.
4.12. Skyrimo komitetas. 4.12.1. Pagrindinės skyrimo komiteto funkcijos turėtų būti šios: 1) parinkti kandidatus į laisvas valdymo organų narių vietas ir rekomenduoti kolegialiam organui juos svarstyti. Skyrimo komitetas turėtų įvertinti įgūdžių, žinių ir patirties pusiausvyrą valdymo organe, parengti funkcijų ir sugebėjimų, kurių reikia konkrečiam postui, aprašą ir įvertinti įpareigojimui atlikti reikalingą laiką. Skyrimo komitetas taip pat gali vertinti bend- rovės akcininkų pasiūlytus kandidatus į kolegialaus organo narius; 2) reguliariai vertinti priežiūros ir valdymo organų struktūrą, dydį, sudėtį ir veiklą, teikti kolegialiam organui rekomendaci- jas, kaip siekti reikiamų pokyčių; 3) reguliariai vertinti atskirų direktorių įgūdžius, žinias bei patirti ir apie tai pranešti kolegialiam organui;	Neaktualu	Komitetas nesudaromas. Kolegialus bendrovės valdymo organas - valdyba vykdo skyrimo komiteto funkcijas (Žr 4.7. rekomendacijos komentarą).
4) reikiamą dėmesį skirti tęstinumo planavimui; 5) peržiūrėti valdymo organų politiką dėl vyresniosios va- dovybės rinkimo ir skyrimo.
4.12.2. Skyrimo komitetas turėtų apsvarstyti kitų asmenų, įskaitant administraciją ir akcininkus, pateiktus pasiūlymus. Kai sprendžiami klausimai, susiję su vykdomaisiais direkto- riais arba valdybos nariais (jei visuotinio akcininkų susirinki- mo renkamas kolegialus organas - stebėtojų taryba) ir vyres- niaja vadovybe, turėtų būti konsultuojamasi su bendrovės vadovu, suteikiant jam teisę teikti pasiūlymus Skyrimo komite- tul.

4.13. Atlyginimų komitetas.	Neaktualu	Komitetas nesudaromas.
4.13.1. Pagrindinės atlyginimų komiteto funkcijos turėtų būti šios: 1) teikti kolegialiam organui svarstyti pasiūlymus dėl valdymo organų narių ir vykdomųjų direktorių atlyginimų politikos. Tokia politika turėtų apimti visas atlyginimo formas, įskaitant fiksuotą atlyginimą, nuo veiklos rezultatų priklausančio atlygi- nimo sistemas, pensijų modelius ir išeitines išmokas. Pasiūly- mai, susiję su nuo veiklos rezultatų priklausančio atlyginimo sistemomis, turėtų būti pateikiami kartu su rekomendacijomis dėl su tuo susijusių tikslų ir įvertinimo kriterijų, kurių tikslas - tinkamai suderinti vykdomųjų direktorių ir valdymo organų narių atlyginimą su bendrovės kolegialaus organo nustatytais ilgalaikiais akcininkų interesais ir tikslais;		Kolegialus bendrovės valdymo organas valdyba vykdo atlyginimų komiteto funkci- jas (Žr 4.7. rekomendacijos komentarą).
2) teikti kolegialiam organui pasiūlymus dėl individualių atly- ginimų vykdomiesiems direktoriams ir valdymo organų na- riams siekiant, kad jie atitiktų bendrovės atlyginimų politiką ir šių asmenų veiklos įvertinimą. Vykdydamas šią funkciją, ko- mitetas turėtų būti gerai informuotas apie bendrą atlygį, kurį vykdomieji direktoriai ir valdymo organų nariai gauna iš kitų susijusių bendrovių;
3) turėtų užtikrinti, kad individualus atlyginimas vykdomajam direktoriui ir valdymo organo nariui būtų proporcingas kitų bendrovės vykdomųjų direktorių arba valdymo organų narių ir kitų bendrovės darbuotojų atlyginimui; 4) reguliariai peržiūrėti vykdomųjų direktorių ar valdymo organų narių atlyginimų nustatymo politiką (taip pat ir akcijo- mis pagrįsto atlyginimo politiką) bei jos įgyvendinimą;
5) teikti kolegialiam organui pasiūlymus dėl tinkamų sutarčių su vykdomaisiais direktoriais ir valdymo organų nariais formų;
6) padėti kolegialiam organui prižiūrėti, kaip bendrovė laikosi galiojančių nuostatų dėl informacijos, susijusios su atlygini- mais, skelbimo (ypač dėl galiojančios atlyginimų politikos ir direktoriams skiriamo individualus atlyginimo);
7) teikti vykdomiesiems direktoriams ir valdymo organų na- riams bendras rekomendacijas dėl vyresniosios vadovybės (kaip apibrėžta paties kolegialaus organo) atlyginimų dydžio ir struktūros, taip pat stebėti vyresniosios vadovybės atlyginimų dydį ir struktūrą, remiantis atitinkama informacija, kurią patei- kia vykdomieji direktoriai ir valdymo organų nariai.
4.13.2. Tuo atveju, kai reikia spręsti skatinimo klausimą, susi- jusį su akcijų pasirinkimo sandoriais ar kitomis su akcijomis susijusiomis skatinimo priemonėmis, kurios gali būti taikomos direktoriams arba kitiems darbuotojams, komitetas turėtų:
1) apsvarstyti bendrą tokių skatinimo sistemų taikymo politiką, ypatingą dėmesį skirdamas skatinimui, susijusiam su akcijų pasirinkimo sandoriais, ir pateikti kolegialiam organui su tuo susijusius pasiūlymus;
2) išnagrinėti informaciją, kuri pateikta šiuo klausimu bendro- vės metiniame pranešime ir dokumentuose, skirtuose akcinin- kų susirinkimui;
3) pateikti kolegialiam organui pasiūlymus dėl pasirinkimo sandorių pasirašant akcijas arba pasirinkimo sandorių perkant

akcijas alternatyvos apibrėžiant tokios alternatyvos suteikimo priežastis ir pasekmes.
4.13.3. Atlyginimų komitetas, spręsdamas jo kompetencijai priskirtus klausimus, turėtų pasidomėti bent kolegialaus val- dymo organo pirmininko ir (arba) bendrovės vadovo nuomone dėl kitų vykdomųjų direktorių ir valdymo organų narių atlygi- nimų.
4.13.4. Atlyginimo komitetas turėtų informuoti akcininkus apie savo funkcijų vykdymą ir tuo tikslu dalyvauti metiniame vi- suotiniame akcininkų susirinkime.
4.14. Audito komitetas.	Taip	2018 m. balandžio 27 d. eilinio visuotinio
4.14.1. Pagrindinės audito komiteto funkcijos turėtų būti šios:		akcininkų susirinkimo metu buvo išrinktas
1) stebėti bendrovės teikiamos finansinės informacijos vienti- sumą, ypatingą dėmesį skiriant bendrovės ir jos grupės naudo- jamų apskaitos metodų tinkamumui ir nuoseklumui (įskaitant bendrovių grupės finansinių ataskaitų rinkinių konsolidavimo kriterijus);		audito komitetas. Audito komitetas sudarytas iš trijų narių, iš kurių du nariai yra neprik- lausomi. Audito komitetas darbą organizuoja vadovaudamasis akcininkų susirinkime patvirtintais audito komiteto nuostatais.
2) mažiausiai kartą per metus peržiūrėti vidaus kontrolės ir rizikos valdymo sistemas, siekiant užtikrinti, kad pagrindinės rizikos (įskaitant riziką, susijusią su galiojančių įstatymų ir taisyklių laikymusi) yra tinkamai nustatytos, valdomos ir apie jas atskleidžiama informacija;
3) užtikrinti vidaus audito funkcijų veiksmingumą, be kita ko, teikiant rekomendacijas dėl vidaus audito padalinio vadovo parinkimo, skyrimo, pakartotinio skyrimo bei atleidimo ir dėl šio padalinio biudžeto, taip pat stebint, kaip bendrovės admi- nistracija reaguoja į šio padalinio išvadas ir rekomendacijas. Jei bendrovėje nėra vidaus audito funkcijos, komitetas poreikį turėti šią funkciją turėtų įvertinti bent kartą per metus;
4) teikti kolegialiam organui rekomendacijas, susijusias su išorės audito įmonės parinkimu, skyrimu, pakartotiniu skyrimu ir atleidimu (tai atlieka bendrovės visuotinis akcininkų susirin- kimas) bei sutarties su audito įmone sąlygomis. Komitetas turėtų ištirti situacijas, dėl kurių audito įmonei ar auditoriui atsiranda pagrindas atsistatydinti, ir pateikti rekomendacijas dėl tokiu atveju būtinų veiksmų;
5) stebėti išorės audito įmonės nepriklausomumą ir objekty- vumą, ypač svarbu patikrinti, ar audito įmonė atsižvelgia į reikalavimus, susijusius su audito partnerių rotacija, taip pat būtina patikrinti atlyginimo, kurį bendrovė moka audito įmo- nei, dydį ir panašius dalykus. Siekiant užkirsti kelią esminiams interesų konfliktams, komitetas, remdamasis inter alia išorės audito įmonės skelbiamais duomenimis apie visus atlyginimus, kuriuos audito įmonei bei jos tinklui moka bendrovė ir jos grupė, turėtų nuolat prižiūrėti ne audito paslaugų pobūdį ir mastą. Komitetas, vadovaudamasis 2002 m. gegužės 16 d. Komisijos rekomendacijoje 2002/590/EB įtvirtintais principais ir gairėmis, turėtų nustatyti ir taikyti formalią politiką, apibrė- žiančią ne audito paslaugų rūšis, kurių pirkimas iš audito įmo- nės yra: a) neleidžiamas; b) leidžiamas komitetui išnagrinėjus
ir c) leidžiamas be kreipimosi į komitetą; 6) tikrinti išorės audito proceso veiksmingumą ir administraci- jos reakciją į rekomendacijas, kurias audito įmonė pateikia laiške vadovybei.

4.14.2. Visi komiteto nariai turėtų būti aprūpinti išsamia in-
formacija, susijusia su specifiniais bendrovės apskaitos, finan- siniais ir veiklos ypatumais. Bendrovės administracija turėtų informuoti audito komitetą apie svarbių ir neįprastų sandorių apskaitos būdus, kai apskaita gali būti vykdoma skirtingais būdais. Siuo atveju ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas bendrovės veiklai ofšoriniuose centruose ir (ar) per specialios paskirties įmones (organizacijas) vykdomai veiklai bei tokios veiklos pateisinimui.
4.14.3. Audito komitetas turėtų nuspręsti, ar jo posėdžiuose turi dalyvauti (jei taip, tai kada) kolegialaus valdymo organo pirmininkas, bendrovės vadovas, vyriausiasis finansininkas (arba viršesni darbuotojai, atsakingi už finansus bei apskaitą), vidaus auditorius ir išorės auditorius. Komitetas turėtų turėti galimybę prireikus susitikti su atitinkamais asmenimis, neda- lyvaujant vykdomiesiems direktoriams ir valdymo organų nariams.
4.14.4. Vidaus ir išorės auditoriams turėtų būti užtikrinti ne tik veiksmingi darbiniai santykiai su administracija, bet ir neribo- tos galimybės susisiekti su kolegialiu organu. Siuo tikslu audi- to komitetas turėtų veikti kaip pagrindinė instancija ryšiams su vidaus ir išorės auditoriais palaikyti.
4.14.5. Audito komitetas turėtų būti informuotas apie vidaus auditorių darbo programą ir gauti vidaus audito ataskaitas arba periodinę santrauką. Audito komitetas taip pat turėtų būti in- formuotas apie išorės auditorių darbo programą ir turėtų iš audito įmonės gauti ataskaitą, kurioje būtų aprašomi visi ryšiai tarp nepriklausomos audito įmonės ir bendrovės bei jos grupės. Komitetas turėtų laiku gauti informaciją apie visus su bendro- vės auditu susijusius klausimus.
4.14.6. Audito komitetas turėtų tikrinti, ar bendrovė laikosi galiojančių nuostatų, reglamentuojančių darbuotojų galimybę pateikti skunda arba anonimiškai pranešti apie įtarimus, kad bendrovėje daromi svarbūs pažeidimai (dažniausiai pranešama nepriklausomam kolegialaus organo nariui), ir turėtų užtikrinti, kad būtų nustatyta tvarka proporcingam ir nepriklausomam tokių klausimų tyrimui ir atitinkamiems tolesniems veiks- mams.
4.14.7. Audito komitetas turėtų teikti kolegialiam organui savo veiklos ataskaitas bent kartą per šešis mėnesius, tuo metu, kai tvirtinamos metinės ir pusės metų ataskaitos.
4.15. Kiekvienais metais kolegialus organas turėtų atlikti savo veiklos įvertinimą. Jis turėtų apimti kolegialaus organo struktū- ros, darbo organizavimo ir gebėjimo veikti kaip grupė vertini- mą, taip pat kiekvieno kolegialaus organo nario ir komiteto kompetencijos ir darbo efektyvumo vertinimą bei vertinimą, ar kolegialus organas pasiekė nustatytų veiklos tikslų. Kolegialus organas turėtų bent kartą per metus paskelbti (kaip dalį infor- macijos, kurią bendrovė kasmet skelbia apie savo valdymo struktūras ir praktiką) atitinkamą informaciją apie savo vidinę organizaciją ir veiklos procedūras, taip pat nurodyti, kokius esminius pokyčius nulėmė kolegialaus organo atliktas savo veiklos įvertinimas.	Ne Bendrovėje nėra valdybos vidaus veiklos vertinimo ir informavimo apie tai praktikos.

V principas: Bendrovės kolegialių organų darbo tvarka

Bendrovėje nustatyta kolegialių priežiūros ir valdymo organų darbo tvarka turėtų užtikrinti efektyvų šių organų darbą ir sprendimų priėmimą, skatinti aktyvų bendrovės organų bendradarbiavimą.

5.1. Bendrovės kolegialiems priežiūros ir valdymo organams (šiame principe sąvoka kolegialūs organai apima tiek kolegia- lius priežiūros, tiek valdymo organus) vadovauja šių organų pirmininkai. Kolegialaus organo pirmininkas yra atsakingas už kolegialaus organo posėdžių tinkamą sušaukimą. Pirmininkas turėtų užtikrinti tinkamą visų kolegialaus organo narių infor- mavimą apie šaukiamą posėdį ir posėdžio darbotvarkę. Jis taip pat turėtų užtikrinti tinkamą vadovavimą kolegialaus organo posėdžiams bei tvarką ir darbingą atmosferą posėdžio metu.	Taip	Bendrovės valdybos posėdžiams vadovauja valdybos pirmininkas. Valdybos darbą orga- nizuoti padeda valdybos sekretorius.
5.2. Bendrovės kolegialių organų posėdžius rekomenduojama rengti atitinkamu periodiškumu, pagal iš anksto patvirtintą grafiką. Kiekviena bendrovė pati sprendžia, kokiu periodiš- kumu šaukti kolegialių organų posėdžius, tačiau rekomenduo- jama juos rengti tokiu periodiškumu, kad būtų užtikrintas ne- pertraukiamas esminių bendrovės valdymo klausimų sprendi- mas. Bendrovės stebėtojų tarybos posėdžiai turėtų būti šau- kiami bent kartą per metų ketvirtį, o bendrovės valdybos pose- džiai - bent kartą per mėnesį. 12	Taip	Bendrovės kolegialaus valdymo organo - valdybos posėdžiai vyksta iš anksto patvir- tintu periodiškumu ir pagal planuojamas darbotvarkes.
5.3. Kolegialaus organo nariai apie šaukiamą posėdį turėtų būti informuojami iš anksto, kad turėtų pakankamai laiko tinkamai pasirengti posėdyje nagrinėjamų klausimų svarstymui ir galėtų vykti naudinga diskusija, po kurios būtų priimami tinkami sprendimai. Kartu su pranešimu apie šaukiamą posėdį kolegia- laus organo nariams turėtų būti pateikta visa reikalinga, su posedžio darbotvarke susijusi medžiaga. Darbotvarkė posėdžio metu neturėtų būti keičiama ar papildoma, išskyrus atvejus, kai posėdyje dalyvauja visi kolegialaus organo nariai arba kai neatidėliotinai reikia spręsti svarbius bendrovei klausimus.	Taip	Kiekvienas valdybos narys gali susipažinti su posėdžio medžiaga, pranešimais, nutari- mų projektais prieš tris dienas iki posėdžio dienos.
5.4. Siekiant koordinuoti bendrovės kolegialių organų darbą bei užtikrinti efektyvų sprendimų priėmimo procesą, bendro- vės kolegialių priežiūros ir valdymo organų pirmininkai turėtų tarpusavyje derinti šaukiamų posėdžių datas, jų darbotvarkes, glaudžiai bendradarbiauti spręsdami kitus su bendrovės val- dymu susijusius klausimus. Bendrovės stebėtojų tarybos posė- džiai turėtų būti atviri bendrovės valdybos nariams, ypač tais atvejais, kai posėdyje svarstomi klausimai, susiję su valdybos narių atšaukimu, atsakomybe, atlyginimo nustatymu.	Ne	Bendrovė negali įgyvendinti šios rekomen- dacijos, nes stebėtojų taryba nesudaroma.

¹² Rekonendacijoje įtvirtintas bendrovės kologialių periodiškumas taikytinas tais atvejais, kai bendrovėje sudacomi abų papildoni kolegialis organai – stebėtojų taryba ir valdyba sudaromas ik vienas parildomas kolejaitis organas, jo posėdžių periodiškimis gali būti toks, koks nustatytas stebėtojų tarybai, t.y. bent kartą per metų ketvirų.

VI principas: Nešališkas akcininkų traktavimas ir akcininkų teisės

Bendrovės valdymo sistema turėtų užtikrinti nešališką visų akcinint smulkiuosius bei užsieniečius, traktavimą. Bendrovės valdymo sistema turėtų apsaugoti akcininkų teises.

6.1. Rekomenduojama, kad bendrovės kapitalą sudarytų tik tokios akcijos, kurios jų turėtojams suteikia vienodas balsavi- mo, nuosavybės, dividendų ir kitas teises.	Taip	Bendrovės kapitalą sudaro paprastosios vardinės akcijos, kurios jų savininkams suteikia vienodas asmenines ir neturtines teises.
6.2. Rekomenduojama sudaryti investuotojams sąlygas iš anks- to, t.y. prieš perkant akcijas, susipažinti su išleidžiamų naujų ar jau išleistų akcijų suteikiamomis teisėmis.	Taip
6.3. Bendrovei ir jos akcininkams svarbūs sandoriai, tokie kaip bendrovės turto perleidimas, investavimas, įkeitimas ar kitoks apsunkinimas, turėtų gauti visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimą13. Visiems akcininkams turėtų būti sudarytos vieno- dos galimybės susipažinti ir dalyvauti priimant bendrovei svarbius sprendimus, įskaitant paminėtų sandorių tvirtinimą.	Ne	Bendrovės įstatai nebepriskiria visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencijai spren- dimų dėl ilgalaikio turto, kurio balansinė vertė didesnė kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo, investavimo perleidimo, nuomos, įkeitimo, įsigijimo ir pan. priėmimo.
6.4. Visuotinių akcininkų susirinkimų sušaukimo ir vedimo procedūros turėtų sudaryti akcininkams lygias galimybes daly- vauti susirinkime ir neturėtų pažeisti akcininkų teisių bei inte- resų. Pasirinkta visuotinio akcininkų susirinkimo vieta, data ir laikas neturėtų užkirsti kelio aktyviam akcininkų dalyvavimui susirinkime.	Taip	Bendrovės akcininkų susirinkimų vieta, data ir laikas parenkami taip, kad užtikrintų visų akcininkų galimybes aktyviai dalyvauti akcininkų susirinkime. Akcininkai viešai informuojami apie visuotinio akcininku susirinkimo sušaukimą ir ne vėliau kaip likus 21 diena iki susirinkimo akcininkams suda- roma galimybė susipažinti su sprendimų projektais.
6.5. Siekiant užtikrinti užsienyje gyvenančių akcininkų teisę susipažinti su informacija, esant galimybei, rekomenduojama visuotiniam akcininkų susirinkimui parengtus dokumentus iš anksto paskelbti viešai prieinamai bendrovės interneto tinkla- lapyje ne tik lietuvių kalba, bet ir anglų kalba ir (ar) kitomis užsienio kalbomis. Visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą po jo pasirašymo ir (ar) priimtus sprendimus taip pat rekomen- duojama paskelbti viešai prieinamai bendrovės interneto tink- lalapyje lietuvių ir anglų kalba ir (ar) kitomis užsienio kalbo- mis. Bendrovės interneto tinklalapyje viešai prieinamai gali būti skelbiama ne visa dokumentų apimtis, jei jų viešas paskel- bimas galėtų pakenkti bendrovei arba būtų atskleistos bendro- vės komercinės paslaptys.	Taip	Pranešimai apie šaukiamus visuotinius akci- ninkų susirinkimus, valdybos akcininkų susirinkimui siūlomi sprendimų ir dokumen- tų projektai bei priimti nutarimai bei patvir- tinti dokumentai skelbiami viešai ir Bendro- vės interneto tinklalapyje. Visa investuotojams skirta informacija ir dokumentai yra skelbiami lietuvių ir anglų kalbomis ir per NASDAQ Globenewswire " vertybinių popierių biržos informacinę sis- temą ir Bendrovės tinklalapyje.

¹³ Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas (Žin., 2003, Nr. 123-5574) nebepriskinia visuotinio kompetencijai sprendimų dėl Ilgalaikio turto, kurio balausinė verė didesiai ir ir vistavimo, perlėidimo, neveidimo, nevertidimo, novuos, įkeitimo, isigijimo ir pan. priemino. Tačiau svarbūs, esminiai intento ir intentoni visuotiniame skeninina mekrinkine ir guti jo pritinkimo varstym susimkime, bendrovės gali padojų sandorių kriterijus, pagal kuriuos būtų, reiki, patiai, reikai, reikai, reikai, reikai, są si, sis ir o pasintinio vaikarų tais kriterijais arba nukrypti nuo jų, atsižvelgtamos į savo veiklos specifiką ir siektyvią bendrovės veiklą.

6.6. Akcininkams turėtų būti sudarytos galimybės balsuoti akcininkų susirinkime asmeniškai jame dalyvaujant arba neda- lyvaujant. Akcininkams neturėtų būti daroma jokių kliūčių balsuoti iš anksto raštu, užpildant bendrajį balsavimo biuletenį.	Taip	Kiekvienas akcininkas susirinkime gali dalyvauti asmeniškai arba pavesti atstovavi- mą kitam asmeniui. Bendrovė sudaro sąlygas akcininkams bal- suoti užpildžius bendrąjį balsavimo biule- tenį, kaip nustato įstatymas.
6.7. Siekiant padidinti akcininkų galimybes dalyvauti akcinin- kų susirinkimuose, bendrovėms rekomenduojama plačiau taikyti modernias technologijas ir tokiu būdu sudaryti akcinin- kams galimybę dalyvauti ir balsuoti akcininkų susirinkimuose naudojantis elektroninių ryšių priemonėmis. Tokiais atvejais turi būti užtikrintas perduodamos informacijos saugumas ir galima nustatyti dalyvavusiojo ir balsavusiojo tapatybę. Be to, bendrovės galėtų sudaryti sąlygas akcininkams, ypač užsienyje gyvenantiems akcininkams, akcininkų susirinkimus stebėti pasinaudojant modernių technologijų priemonėmis.	Ne	Bendrovė nesilaiko šios rekomendacijos nuostatų, kadangi nėra galimybės užtikrinti teksto apsaugą ir identifikuoti balsuojančio asmens parašą. Be to Bendrovės nuomone, iki šiol Bendrovėje nebuvo poreikio naudoti modernių technologijų priemonių visuoti- niame akcininkų susirinkime dalyvaujant ir balsuojant elektroninio ryšio priemonėmis.
VII principas: Interesų konfliktų vengimas ir atskleidimas Bendrovės valdymo sistema turėtų skatinti bendrovės organų narius vengti interesų konfliktų bei užtikrinti skaidrų ir efektyvų bendrovės organų narių interesų konfliktų atskleidimo mechanizmą.
7.1. Bendrovės priežiūros ir valdymo organo narys turėtų vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti bendrovės interesams. Jeigu tokia situacija vis dėlto atsirado, bendrovės priežiūros ar valdymo organo narys turėtų per protingą terminą pranešti kitiems to paties organo nariams arba jį išrinkusiam bendrovės organui, arba bendrovės akcininkams apie tokią interesų prieštaravimo situaciją, nuro- dyti interesų pobūdį ir, jeigu įmanoma, vertę.	Taip	Valdymo organų nariai elgiasi taip, kad interesų konfliktas nekiltų, todėl praktikoje jų nepasitaiko.
7.2. Bendrovės priežiūros ir valdymo organo narys negali painioti bendrovės turto, kurio naudojimas specialiai su juo nėra aptartas, su savo turtu arba naudoti jį arba informaciją, kurią jis gauna būdamas bendrovės organo narių, asmeninei naudai ar trečiojo asmens naudai gauti be bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo ar jo įgalioto kito bendrovės organo sutikimo.	Taip
7.3. Bendrovės priežiūros ir valdymo organo narys gali sudary- ti sandorį su bendrove, kurios organo narys jis yra. Apie tokį sandorį (išskyrus mažareikšmius dėl nedidelės jų vertės arba sudarytus vykdant iprastinę bendrovės veiklą bei standartinė- mis sąlygomis) jis privalo nedelsdamas raštu arba žodžiu, įrašant tai į posėdžio protokolą, pranešti kitiems to paties orga- no nariams arba jį išrinkusiam bendrovės organui, arba bend- rovės akcininkams. Šioje rekomendacijoje įvardytų sandorių sudarymui taip pat taikoma 4.5 rekomendacija.	Neaktualu	Sandoriai su valdymo organų nariais nevyk- domi.
7.4. Bendrovės priežiūros ir valdymo organo narys turėtų susi- laikyti nuo balsavimo, kai priimami sprendimai dėl sandorių ar kitokių klausimų, su kuriais jis susijęs asmeniniu ar dalykiniu interesu.	Taip

VIII principas: Bendrovės atlyginimų politika

Bendrovėje nustatyta atlyginimų politikos bei direktorių atlyginimų tvirtinimo, peržiūrėjimo ir paskelbimo tvarka turėtų užkirsti kelią galimiems ir piktnaudžiavimui nustatant direktorių atlyginimus, taip pat užtikrinti bendrovės atlyginimų politikos bei direktorių atlyginimų viešumą ir skaidrumą.

8.1. Bendrovė turėtų paskelbti savo atlyginimų politikos atas- kaitą (toliau - atlyginimų ataskaita), kuri turėtų būti aiški ir lengvai suprantama. Ši atlyginimų ataskaita turėtų būti pas- kelbta ne tik kaip bendrovės metinio pranešimo dalis, bet turėtų būti skelbiama ir bendrovės interneto tinklalapyje.	Ne	Bendrovė neruošia ir viešai neskelbia atly- ginimų politikos ataskaitos. Bendrovės nuo- mone, tokia informacija komerciniu požiūriu yra viešai neskelbtina. Bendrovė metiniame pranešime, teisės aktų nustatyta tvarka, teikia informaciją apie per ataskaitinį laikotarpį bendrai priskaičiuotas pinigų sumas Bendro- vės valdybos nariams, bendrovės vadovui ir vyriausiajam buhalteriui. Bendrovė laikosi valdybos patvirtintos direk- torių darbo apmokėjimo nuostatų.
8.2. Atlyginimų ataskaitoje daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama bendrovės direktorių atlyginimų politikai ateinančiais, o kur tinka - ir tolesniais, finansiniais metais. Joje taip pat turėtų būti apžvelgiama, kaip atlyginimų politika buvo įgyven- dinama praėjusiais finansiniais metais. Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas esminiams bendrovės atlyginimų politi- kos pokyčiams, lyginant su praėjusiais finansiniais metais.	Ne	Nesilaiko 8.1 punkto rekomendacijų.
8.3. Atlyginimų ataskaitoje turėtų būti pateikta bent ši infor- macija: 1) direktorių atlyginimų kintamų ir nekintamų sudedamųjų dalių santykis ir jo paaiškinimas; 2) pakankama informacija apie veiklos rezultatų vertinimo kriterijus, kuriais grindžiama teisė dalyvauti akcijų pasirinkimo sandoriuose, teisė į akcijas arba kintamas sudedamasias atlygi- nimo dalis; 3) paaiškinimas, kuo pasirinkti veiklos rezultatų vertinimo kriterijai naudingi ilgalaikiams bendrovės interesams; 4) metodų, taikomų siekiant nustatyti, ar tenkinami veiklos rezultatų vertinimo kriterijai, paaiškinimas; 5) pakankamai išsami informacija apie kintamos sudedamosios atlyginimo dalies mokėjimo atidėjimo laikotarpius; 6) pakankama informacija apie atlyginimo ir veiklos rezultatų ryšį; 7) pagrindiniai metinių premijų sistemos ir bet kurios kitos ne pinigais gaunamos naudos kriterijai ir jų pagrindimas; 8) pakankamai išsami informacija apie išeitinių išmokų politi- ka; 9) pakankamai išsami informacija apie akcijomis pagrįsto atlyginimo teisių suteikimo laikotarpį, kaip nurodyta 8.13 punkte; 10) pakankamai išsami informacija apie akcijų išlaikymą po teisių suteikimo, kaip nurodyta 8.15 punkte; 11) pakankamai išsami informacija apie panašių bendrovių grupių, kurių atlyginimo nustatymo politika buvo analizuojama siekiant nustatyti susijusios bendrovės atlyginimų nustatymo politika, sudet).	Ne	Nesilaiko 8.1 punkto rekomendacijų.

<-- PDF CHUNK SEPARATOR -->

12) direktoriams skirtos papildomos pensijos arba ankstyvo išėjimo į pensiją schemos pagrindinių savybių aprašymas; 13) atlyginimų ataskaitoje neturėtų būti komerciniu požiūriu neskelbtinos informacijos.
8.4. Atlyginimų ataskaitoje taip pat turėtų būti apibendrinama ir paaiškinama bendrovės politika, susijusi su sutarčių, suda- romų su vykdomaisiais direktoriais ir valdymo organų nariais, sąlygomis. Tai turėtų apimti, inter alia, informaciją apie sutar- čių su vykdomaisiais direktoriais ir valdymo organų nariais trukmę, taikomus pranešimo apie išėjimą iš darbo terminus ir išsamią informaciją apie išeitines ir kitas išmokas, susijusias su sutarčių su vykdomaisiais direktoriais ir valdymo organų na- riais nutraukimu pirma laiko.	Ne	Sutartis su Bendrovės administracijos vado- vais sudaro ir tvirtina valdyba. Šios sutartys yra konfidencialios ir jų turinys bei sąlygos viešai neskelbiamos.
8.5. Visa atlyginimo suma ir kita nauda, skiriama atskiriems direktoriams atitinkamais finansiniais metais, turėtų būti išsa- miai paskelbiama atlyginimų ataskaitoje. Šiame dokumente turėtų būti pateikta bent 8.5.1-8.5.4 punktuose nurodyta in- formacija apie kiekvieną asmenį, kuris bendrovėje ėjo direkto- riaus pareigas bet kuriuo atitinkamy finansinių metų laikotar- pıu. 8.5.1. Turėtų būti pateikta tokia su atlyginimais ir (arba) tarny- binėmis pajamomis susijusi informacija: 1) bendra atlyginimo suma, sumokėta arba mokėtina direk- toriui už paslaugas, suteiktas praėjusiais finansiniais metais, įskaitant, jei taikoma, dalyvavimo mokesčius, nustatytus meti- niame visuotiniame akcininkų susirinkime; 2) atlyginimas ir privilegijos, gautos iš bet kurios įmonės, priklausančios tai pačiai grupei; 3) atlyginimas, mokamas kaip pelno dalis ir (arba) premijos, bei priežastys, dėl kurių tokios premijos ir (arba) pelno dalis buvo paskirtos; 4) jei tai leidžiama pagal įstatymus, kiekvienas esminis papil- domas atlyginimas, mokamas direktoriams už specialias pas- laugas, kurios nepriklauso įprastinėms direktoriaus funkcijoms; 5) kompensacija, gautina arba sumokėta kiekvienam vykdoma- jam direktoriui ar valdymo organų nariui, pasitraukusiam iš savo pareigų praėjusiais finansiniais metais; 6) bendra apskaičiuota naudos, kuri laikoma atlyginimu ir suteikiama ne pinigais, vertė, jeigu tokia nauda neturi būti nurodyta pagal 1-5 punktus. 8.5.2. Turėtų būti pateikiama ši informacija, susijusi su akci- jomis ir (arba) teisėmis dalyvauti akcijų pasirinkimo sando- riuose, ir (arba) su visomis kitomis darbuotojų skatinimo akci- jomis sistemomis: 1) praėjusiais finansiniais metais bendrovės pasiūlytų akcijų pasirinkimo sandorių arba suteiktų akcijų skaičius ir taikymo salygos; 2) akcijų pasirinkimo sandorių skaičius, realizuotas per praėju- sius finansinius metus, nurodant kiekvieno sandorio akcijų skaičių bei realizavimo kainą, arba dalyvavimo darbuotojų skatinimo akcijomis sistemoje vertė finansinių metų pabaigoje; 3) finansinių metų pabaigoje nerealizuotas akcijų pasirinkimo sandorių skaičius, jų realizavimo kaina, realizavimo data ir pagrindinės teisių įgyvendinimo sąlygos; 4) visi esamų akcijų pasirinkimo sandorių sąlygų pokyčiai ateinančiais finansiniais metais.	Ne	Nesilaiko 8.1 punkto rekomendacijų.

8.5.3. Turėtų būti pateikiama ši su papildomų pensijų sche-
momis susijusi informacija:
1) kai pensijų schema yra apibrėžtų išmokų, pagal ją direktorių
sukauptų išmokų pokyčiai atitinkamais finansiniais metais;
2) kai pensijų schema yra apibrėžtų įmokų, išsami informacija
apie įmokas, kurias už direktorių sumokėjo arba turėtų sumo-
kėti bendrovė atitinkamais finansiniais metais.
8.5.4. Turėtų būti nurodytos sumos, kurias bendrovė arba bet
kuri dukterinė bendrovė ar įmonė, įtraukta į bendrovės konso-
liduotųjų finansinių ataskaitų rinkinį, išmokėjo kaip paskolas,
išankstines išmokas ir garantijas kiekvienam asmeniui, kuris
ėjo direktoriaus pareigas bet kuriuo atitinkamų finansinių metų
laikotarpiu, įskaitant nesumokėtas sumas ir palūkanų normą.
8.6. Kai atlyginimų nustatymo politikoje numatomos kintamos
sudedamosios atlyginimo dalys, bendrovės turėtų nustatyti	Taip	Bendrovės valdybos patvirtintuose direktorių
kintamos sudedamosios atlyginimo dalies dydžio ribas. Nekin-		darbo apmokėjimo nuostatuose, yra nustatyti
tama atlyginimo dalis turėtų būti pakankama, kad bendrovė		veiklos rezultatų vertinimo kriterijai.
galėtų nemokėti kintamos sudedamosios atlyginimo dalies tuo
atveju, kai veiklos rezultatų vertinimo kriterijai netenkinami.
8.7. Kintamų sudedamųjų atlyginimo dalių skyrimas turėtų	Taip
priklausyti nuo iš anksto nustatytų ir išmatuojamų veiklos
rezultatų vertinimo kriterijų.
8.8. Kai yra skiriama kintama sudedamoji atlyginimo dalis,	Taip
didžiosios šios kintamos sudedamosios atlyginimo dalies mo-		12
kėjimas turėtų būti atidėtas tam tikram protingumo kriterijus
atitinkančiam laikotarpiui. Kintamos sudedamosios atlyginimo
dalies, kurios mokėjimas atidedamas, dydis turėtų būti nustaty-
tas pagal santykinę kintamos sudedamosios atlyginimo dalies
vertę, lyginant ją su nekintama atlyginimo dalimi.
8.9. Į susitarimus su vykdomaisiais direktoriais arba valdymo	Neaktualu
organų nariais turėtų būti įtraukta nuostata, leidžianti bendro-		Bendrovė nebuvo išmokėjusi kintamos su-
vei susigrąžinti kintamą sudedamąją atlyginimo dalį, kuri buvo		dedamuosius atlyginimo dalies, kuri buvo
išmokėta remiantis duomenimis, kurie vėliau pasirodė akivaiz-		išmokėta remiantis duomenis, kurie vėliau
džiai neteisingi.		pasirodė akivaizdžiai neteisingi.
8.10. Išeitinės išmokos neturėtų viršyti nustatytos sumos arba
nustatyto metinių atlyginimų skaičiaus ir apskritai neturėtų būti	Ne	Išeitinės išmokos mokamos vadovaujantis
didesnės negu dvejų metų nekintamos atlyginimo dalies arba		LR istatymais.
jos ekvivalento suma.
8.11. Išeitinės išmokos neturėtų būti mokamos, jei darbo sutar-
tis nutraukiama dėl blogų veiklos rezultatų.	Ne	Išeitinės išmokos mokamos vadovaujantis
		LR istatymais.
8.12. Be to, turėtų būti atskleidžiama informacija, susijusi su	Ne	Nesilaiko 8.1 punkto rekomendacijų.
parengiamuoju ir sprendimų priėmimo procesu, kurio metu
nustatoma bendrovės direktorių atlyginimų politika. Informaci-
ja turėtų apimti duomenis, jei taikoma, apie atlyginimo komite-
to įgaliojimus ir sudėtį, su bendrove nesusijusių konsultantų,
kurių paslaugomis naudotasi nustatant atlyginimų politiką,
vardus ir pavardes bei metinio visuotinio akcininkų susirinki-
mo vaidmenį.
8.13. Tuo atveju, kai atlyginimas yra pagrįstas akcijų skyrimu,
teisė į akcijas neturėtų būti suteikiama mažiausiai trejus metus	Neaktualu	Nesilaiko 8.1 punkto rekomendacijų. Direk-
po jų skyrimo.		toriams Bendrovėje nėra atlyginama akcijo- mis.

8.14. Akcijų pasirinkimo sandoriais ar kitomis teisėmis įsigyti akcijų arba gauti atlygį, pagrįstą akcijų kainos pokyčiais, netu- rėtų būti naudojamasi mažiausiai trejus metus po jų skyrimo. Teisės į akcijas suteikimas ir teisė pasinaudoti akcijų pasirin- kimo sandoriais arba kitomis teisėmis įsigyti akcijų arba gauti atlygį, pagrįstą akcijų kainos pokyčiais, turėtų priklausyti nuo iš anksto nustatytų ir išmatuojamų veiklos rezultatų vertinimo kriterijų.	Neaktualu	Nesilaiko 8.1 punkto rekomendacijų. Direk- toriams Bendrovėje nėra atlyginama akcijo- mis, akcijų pasirinkimo sandoriais ar kitomis teisėmis įsigyti Bendrovės akcijų.
8.15. Po teisių suteikimo direktoriai turėtų išlaikyti tam tikrą skaičių akcijų iki jų kadencijos pabaigos, priklausomai nuo poreikio padengti kokias nors išlaidas, susijusias su akcijų įsigijimu. Akcijų, kurias reikia išlaikyti, skaičius turi būti nus- tatytas, pavyzdžiui, dviguba bendro metinio atlyginimo (nekin- tamoji plius kintamoji dalis) vertė.	Neaktualu	Nesilaiko 8.1 punkto rekomendacijų. Direk- toriams Bendrovėje nėra atlyginama akcijo- mis, akcijų pasirinkimo sandoriais ar kitomis teisėmis įsigyti Bendrovės akcijų.
8.16. Į direktorių konsultantų arba stebėtojų tarybos narių atlyginimą neturėtų būti įtraukiami akcijų pasirinkimo sando- riai.	Neaktualu	Nesilaiko 8.1 punkto rekomendacijų. Direk- toriams Bendrovėje nėra atlyginama akcijo- mis, akcijų pasirinkimo sandoriais ar kitomis teisėmis įsigyti Bendrovės akcijų.
8.17. Akcininkai, visų pirma instituciniai akcininkai, turėtų būti skatinami dalyvauti visuotiniuose akcininkų susirinkimuo- se ir balsuoti direktorių atlyginimų nustatymo klausimais.	Neaktualu	Nesilaiko 8.1 punkto rekomendacijų.
8.18. Nemenkinant organų, atsakingų už direktorių atlyginimų nustatyma, vaidmens, atlyginimų politika arba bet kuris esmi- nis atlyginimų politikos pokytis turėtų būti įtraukiamas į meti- nio visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkę. Atlyginimų ataskaita turėtų būti pateikiama akcininkų balsavimui metinia- me visuotiniame akcininkų susirinkime. Balsavimas gali būti privalomojo arba patariamojo pobūdžio.	Neaktualu	Nesilaiko 8.1 punkto rekomendacijų.
8.19. Schemoms, pagal kurias direktoriams atlyginama akci- jomis, akcijų pasirinkimo sandoriais ar kitomis teisėmis įsigyti akcijų arba būti atlyginamam remiantis akcijų kainų pokyčiais, iki jų taikymo pradžios turėtų pritarti akcininkai metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime priimdami atitinkamą sprendimą. Pritarimas turėtų būti susijęs su pačia schema ir akcininkai neturėtų spręsti dėl atskiriems direktoriams pagal tą schema suteikiamos akcijomis pagrįstos naudos. Visiems es- miniams schemų sąlygų pakeitimams iki jų taikymo pradžios taip pat turėtų pritarti akcininkai, priimdami sprendimą meti- niame visuotiniame akcininkų susirinkime. Tokiais atvejais akcininkai turėtų būti informuoti apie visas siūlomų pakeitimų sąlygas ir gauti paaiškinimą apie siūlomų pakeitimų poveikį.	Neaktualu	Bendroveje nera taikomos schemos, pagal kurias vadovams būtų atlyginama akcijomis, akcijų pasirinkimo sandoriais ar kitomis teisėmis įsigyti akcijų arba būti atlyginamam remiantis akcijų kainų pokyčiais.

8.20. Metinio visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimas	Neaktualu
turėtų būti gaunamas šiais klausimais:
1) atlyginimo direktoriams skyrimas remiantis akcijomis pag-
rįstomis schemomis, įskaitant akcijų pasirinkimo sandorius;
2) maksimalaus akcijų skaičiaus nustatymas ir pagrindinės
akcijų suteikimo tvarkos sąlygos;
3) laikotarpis, per kurį pasirinkimo sandoriai gali būti realizuo-
ti;
4) kiekvieno tolesnio pasirinkimo sandorių realizavimo kainos
pokyčio nustatymo sąlygos, jeigu įstatymai tai leidžia;
5) visos kitos ilgalaikės direktorių skatinimo schemos, kurios
panašiomis sąlygomis nėra siūlomos visiems kitiems bendro-
vės darbuotojams.
Metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime taip pat turėtų
būti nustatytas galutinis terminas, per kurį už direktorių atlygi-
nimą atsakingas organas gali paskirti šiame punkte išvardytų
tipų kompensacijas atskiriems direktoriams.
8.21. Jeigu leidžia nacionalinė teisė arba bendrovės įstatai,
kiekvienam pasirinkimo sandorių su nuolaida modeliui, pagal	Neaktualu
kurį yra suteikiamos teisės pasirašyti akcijas žemesne nei rin-
kos kaina, galiojančia tą dieną, kai nustatoma kaina, arba vidu-
tine rinkos kaina, nustatyta per keletą dienų prieš realizavimo
kainos nustatymą, taip pat turėtų pritarti akcininkai.
8.22. 8.19 ir 8.20 punktai neturėtų būti taikomi schemoms,
kuriose dalyvavimas panašiomis sąlygomis siūlomas bendro-	Neaktualu
vės darbuotojams arba bet kurios dukterinės įmonės darbuoto-
jams, kurie turi teisę dalyvauti schemoje, ir kuri buvo patvirtin-
ta metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime.
8.23. Prieš metinį visuotinį akcininkų susirinkimą, kuriame
ketinama svarstyti 8.19 punkte nurodytą sprendimą, akcinin-	Neaktualu
kams turėtų būti suteikta galimybė susipažinti su sprendimo
projektu ir su juo susijusiu informaciniu pranešimu (šie doku-
mentai turėtų būti paskelbti bendrovės tinklalapyje). Siame
pranešime turėtų būti pateiktas visas akcijomis pagrįsto atlygi-
nimo schemas reglamentuojantis tekstas arba šių schemų pag-
rindinių sąlygų aprašymas, taip pat schemų dalyvių vardai ir
pavardės. Pranešime taip pat turėtų būti nurodytas schemų ir
bendros direktorių atlyginimų politikos ryšys. Sprendimo pro-
jekte turėtų būti aiški nuoroda į pačią schemą arba pateikta
pagrindinių jos sąlygų santrauka. Akcininkams taip pat turėtų
būti pateikta informacija apie tai, kaip bendrovė ketina apsirū-
pinti akcijomis, kurios reikalingos įsipareigojimams pagal
skatinimo schemas įgyvendinti: turėtų būti aiškiai nurodyta, ar
bendrovė ketina pirkti reikalingas akcijas rinkoje, laikyti jas
atsargoje ar išleisti naujų akcijų. Taip pat turėtų būti pateikta
schemos išlaidų, kurias patirs bendrovė dėl numatomo sche-
mos taikymo, apžvalga. Šiame punkte nurodyta informacija
turėtų būti paskelbta bendrovės interneto tinklalapyje.

IX principas: Interesų turėtojų vaidmuo bendrovės valdyme

Bendrovės valdymo sistema turėtų pripažinti interesų turėtojų teises, įtvirtintas įstatymuose, ir skatinti aktyvų bendrovės ir interesų turėtojų bendradarbiavimą kuriant bendrovės gerovę, darbo vietas ir finansinį stabilumą. Šio principo kontekste sąvoka interesų turėtojai, darbuotojus, darbuotojus, kreditorius, tiekėjus, klientus, vietos bendruomenę ir kitus asmenis, turinčius interesų konkrečioje bendrovėje.

9.1. Bendrovės valdymo sistema turėtų užtikrinti, kad būtų gerbiamos tos interesų turėtojų teisės, kurias gina įstatymai.	Taip	Bendrovė gerbia visas interesų turėtojų tei- ses, leidžia interesų turėtojams įstatymų
9.2. Bendrovės valdymo sistema turėtų sudaryti sąlygas intere- sų turėtojams dalyvauti bendrovės valdyme įstatymų nustatyta tvarka. Interesų turėtojų dalyvavimo bendrovės valdyme pa- vyzdžiai galėtų būti darbuotojų kolektyvo dalyvavimas prii- mant svarbius bendrovei sprendimus, konsultacijos su darbuo- tojų kolektyvu bendrovės valdymo ir kitais svarbiais klausi- mais, darbuotojų dalyvavimas bendrovės akciniame kapitale, kreditorių įtraukimas į bendrovės valdymą bendrovės nemo- kumo atvejais ir kt.	Taip	nustatyta tvarka dalyvauti bendrovės valdy- me. Išsami informacija apie numatomus akcininkų įvykius yra skelbiama teisės aktų nustatyta tvarka, todėl investuotojai (akci- ninkai) turi pakankamai galimybių tiek susi- pažinti su reikiama informacija, tiek balsuoti priimant sprendimus.
9.3. Kai interesų turėtojai dalyvauja bendrovės valdymo pro- cese, jiems turėtų būti sudaromos sąlygos susipažinti su rei- kiama informacija.	Taip

X principas: Informacijos atskleidimas

Bendrovės valdymo sistema turėtų užtikrinti, kad informacija apie visus esminius bendrovės klausimus, įskaitant finansinę situaciją, veiklą ir bendrovės valdymą, būtų atskleidžiama laiku ir tiksliai.

10.1. Bendrovė turėtų atskleisti informaciją apie: 1) bendrovės veiklą ir finansinius rezultatus; 2) bendrovės tikslus; 3) asmenis nuosavybės teise turinčius bendrovės akcijų pake- tą ar jį valdančius; 4) bendrovės priežiūros ir valdymo organų narius, bendrovės vadovą bei jų atlyginimą; 5) galimus numatyti esminius rizikos veiksnius; 6) bendrovės ir susijusių asmenų sandorius, taip pat sando- rius, kurie sudaryti ne įprastinės bendrovės veiklos eigoje; 7) pagrindinius klausimus, susijusius su darbuotojais ir kitais interesų turėtojais; 8) bendrovės valdymo struktūrą ir strategiją. Šis sąrašas laikytinas minimaliu, ir bendrovės yra skatinamos	Taip	Šioje rekomendacijoje minima informacija atskleidžiama pranešimuose apie esminius įvykius, per informacijos atskleidimo ir platinimo sistema NASDAQ Globenewswi- re, bendrovės interneto tinklapyje, Bendro- vės metinės ir tarpinės informacijos doku- mentuose, tokia apimtimi kiek to reikalauja teisės aktai bei Tarptautiniai finansinės ats- standartai taikomi Europos kaitomybės Sajungoje.
neapsiriboti tik informacijos, nurodytos šiame sąraše, atsklei- dimu.
10.2. Atskleidžiant 10.1 rekomendacijos 1 punkte nurodytą informaciją, rekomenduojama bendrovei, kuri yra patronuojan- ti kitų bendrovių atžvilgiu, atskleisti informaciją apie visos imonių grupės konsoliduotus rezultatus.	Taip
10.3. Atskleidžiant 10.1 rekomendacijos 4 punkte nurodyta informaciją, rekomenduojama pateikti informaciją apie bend- rovės priežiūros ir valdymo organų narių, bendrovės vadovo profesinę patirti, kvalifikaciją ir potencialius interesu konflik- tus, kurie galėtų paveikti jų sprendimus. Taip pat rekomenduo- jama atskleisti bendrovės priežiūros ir valdymo organų narių, bendrovės vadovo iš bendrovės gaunamą atlyginimą ar kito- kias pajamas, kaip tai detaliau reglamentuojama VIII principe. 10.4. Atskleidžiant 10.1 rekomendacijos 7 punkte nurodytą informaciją, rekomenduojama atskleisti informaciją apie bend- rovės ir interesų turėtojų, tokių kaip darbuotojai, kreditoriai, tiekėjai, vietos bendruomenė, santykius, įskaitant bendrovės politiką žmoniškųjų išteklių atžvilgiu, darbuotojų dalyvavimo bendrovės akciniame kapitale programas ir pan.	Taip/Ne Taip/Ne	Žr. III principo 3.2 rekomendacijos komenta- rą. Bendrovė neruošia ir viešai neskelbia atlyginimų politikos ataskaitos - žr. VIII principo 8.1 rekomendacijos komentara.

10.5. Informacija turėtų būti atskleidžiama tokiu būdu, kad jokie akcininkai ar investuotojai nebūtų diskriminuojami in- formacijos gavimo būdo ir apimties atžvilgiu. Informacija turėtų būti atskleidžiama visiems ir vienu metu. Rekomenduo- jama, kad pranešimai apie esminius įvykius būtų skelbiami prieš arba po Vilniaus vertybinių popierių biržos prekybos sesijos, kad visi bendrovės akcininkai ir investuotojai turėtų vienodas galimybes susipažinti su informacija bei priimti ati- tinkamus investicinius sprendimus.	Taip	Bendrovė informaciją per informacijos atsk- leidimo ir platinimo sistemą NASDAQ "Globenewswire" pateikia lietuvių ir anglų kalbomis vienu metu. Bendrovė informaci- jos, galinčios turėti įtakos jos išleistų verty- binių popierių kainai, neatskleidžia komenta- ruose, interviu ar kitais būdais tol, kol tokia informacija viešai paskelbiama per biržos informacinę sistemą.
10.6. Informacijos skleidimo būdai turėtų užtikrinti informaci- jos naudotojams nešališką, savalaikį ir nebrangų, o teisės aktų nustatytais atvejais neatlygintiną priėjimą prie informacijos. Rekomenduojama informacijos skleidimui didesniu mastu naudoti informacines technologijas, pavyzdžiui, skelbti infor- maciją bendrovės interneto tinklalapyje. Rekomenduojama informaciją skelbti ir dėti į bendrovės interneto tinklalapį ne tik lietuvių, bet ir anglų kalba, o esant galimybei ir poreikiui, ir kitomis kalbomis.	Taip	Bendrovė planuoja pasirašyti sutartį su AB "Vilniaus vertybinių popierių birža", dėl bendrovės interneto svetainės ryšio su inves- tuotojais skilčiai sukurti. Kurioje visa infor- macija skelbiama per informacijos atsklei- dimo ir platinimo sistemą Nasdaq "Globe- newswire", bus skelbiama ir bendroves interneto tinklalapyje.
10.7. Rekomenduojama bendrovės interneto tinklalapyje skelb- ti bendrovės metinį pranešimą, finansinių ataskaitų rinkinį bei kitas bendrovės rengiamas periodines ataskaitas, taip pat siū- loma į tinklalapį dėti bendrovės pranešimus apie esminius įvykius bei bendrovės akcijų kainų kitimą vertybinių popierių biržoje.	Taip
XI principas: Bendrovės audito įmonės parinkimas Bendrovės audito įmonės parinkimo mechanizmas turėtų užtikrinti audito įmonės išvados ir nuomonės nepriklausonumą.
11.1. Siekiant gauti objektyvią nuomonę dėl bendrovės tarpi- nių finansinių ataskaitų rinkinio, bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio ir metinio pranešimo patikrinimą turėtų atlikti nepriklausoma audito įmonė.	Tarp	Nepriklausoma audito įmonė atlieka bendro- vės metines finansinės atskaitomybės ir metinio pranešimo patikrinimą.
11.2. Rekomenduojama, kad audito įmonės kandidatūrą visuo- tiniam akcininkų susirinkimui siūlytų bendrovės stebėtojų taryba, o jeigu ji bendrovėje nesudaroma, - bendrovės valdyba.	Taip
11.3. Jei audito įmonė yra gavusi iš bendrovės užmokestį už suteiktas ne audito paslaugas, bendrovė turėtų tai atskleisti akcininkams. Šia informacija taip pat turėtų disponuoti bend- rovės stebėtojų taryba, o jeigu ji bendrovėje nesudaroma, - bendrovės valdyba, svarstydama, kurią audito įmonės kandida- tūrą pasiūlyti visuotiniam akcininkų susirinkimui.	Taip	Audito įmonė 2018 metais nesuteikė jokių kitų ne audito paslaugų .