AB "Panevėžio statybos trestas"

Finansinės ataskaitos už 2017 metus, parengtos pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, priimtus taikyti Europos Sąjungoje, pateikiamos kartu su nepriklausomo auditoriaus išvada

AB "Panevėžio statybos trestas"

Turinys

Informacija apie bendrovę	l
Nepriklausomo auditoriaus išvada	2
Bendrovės atsakingų asmenų patvirtinimas	8
Finansinės būklės ataskaita	9
Bendrųjų pajamų ataskaita	11
Nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita	12
Pinigų srautų ataskaita	13
Pastabos	14
Bendrovės ir konsoliduotas metinis pranešimas, valdymo ataskaita bei
socialinės atsakomybės ataskaita	49
Priedas dėl atitikimo valdymo kodeksui	72

AB "Panevėžio statybos trestas" Atskiros finansinės ataskaitos

Informacija apie bendrovę

AB "Panevėžio statybos trestas"

Įmonės kodas:	147732969
Telefonas:	+370 45 505 503
Telefaksas:	+370 45 505 520
Adresas:	P. Puzino g. 1, LT-35173 Panevėžys

Valdyba

Remigijus Juodviršis, pirmininkas Artūras Bučas Virmantas Puidokas Audrius Balčėtis Vilius Gražys

Vadovybė

Dalius Gesevičius, generalinis direktorius

Auditorius

"Ernst & Young Baltic", UAB

Bankai

AB Luminor bankas AB SEB bankas AB "Swedbank" AB Šiaulių bankas AB "Citadele" bankas OP Corporate Bank plc Lietuvos filialas

UAB .. Ernst & Young Baltic" Subačiaus g. 7 LT-01302 Vilnius Lietuva Tel .: (85) 274 2200 Faks .: (85) 274 2333 [email protected] www.ey.com/lt Juridinio asmens kodas 110878442 PVM mokėtojo kodas LT108784411 Juridinių asmenų registras

Ernst & Young Baltic UAB Subačiaus St. 7 LT-01302 Vilnius Lithuania Tel.: +370 5 274 2200 Fax: +370 5 274 2333 [email protected] www.ey.com/lt Code of legal entity 110878442 VAT payer code LT108784411 Register of Legal Entities

NEPRIKLAUSOMO AUDITORIAUS IŠVADA

Akcinės bendrovės "PANEVĖŽIO STATYBOS TRESTAS" akcininkams

Išvada dėl finansinių ataskaitų audito

Nuomonė

Mes atlikome Akcinės bendrovės "PANEVĖŽIO STATYBOS TRESTAS" (toliau - Bendrovė) atskirų finansinių ataskaitų, kurias sudaro 2017 m. gruodžio 31 d. finansinės būklės ataskaita ir tą dieną pasibaigusių metų bendrųjų pajamų ataskaita, nuosavo kapitalo pinigų srautų ataskaita bei aiškinamasis raštas, įskaitant reikšmingų apskaitos metodų santrauką, auditą.

Mūsų nuomone, toliau pateiktos finansinės ataskaitos visais reikšmingai pateikia Bendrovės 2017 m. gruodžio 31 d. finansinę padėtį ir jos tą dieningais dieningai belini beliui dveiklis rezultatus ir pinių srautus pagal Tarptautinius finansinės atskaitomų ir netų mintus taikyti Europos įjungoje.

Pagrindas nuomonei pareikšti

Mes atlikome auditą pagal Tarptautinius audito standartus (toliau · TAS) ir 2014 m. balandžio 16 d. Europos parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 537/2014 dėl konkrečių viešojo intereso įmonių teisės aktų nustatyto audito reikalavimų (Europos parlamentas (ES) Nr. 537/2014). Mūsų telso internetise ir nestai šiuos standartus išsamiai apibūdinta šios išvados skyriuje "Auditoriaus atsakomityta ir sudiri "Nuo esame nepriklausomi nuo Bendrovės pagal Tarptautinės dzimainių atdakalų audybos išleistą Buhalterių profesionalų etikos kodeksą (toliau - TBESV kodeksas) ir Lietuvos Resudinar į Varybos išelstą buliaitenų reikalavimus, susijusius su auditu Lietuvos Respublikoje. Mes taikėmės kitų etikaunų pusijusių susijusių su Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito įstatymu ir TBESV kodeksu. Mes tikime, kad mūsų surinki audit įrodymai yra pakankami ir tinkami mūsų nuomonei pagrįsti.

Pagrindiniai audito dalykai

Pagrindiniai audito dalykai, kurie, mūsų profesiniu sprendimu, buvo svarbiausi atliekant einamojo laikotarpio finansinių ataskaitų auditą. Šie dalykai buvo nagrinėjami į finansinių ataskaitų kaip visumos auditą ir mūsų nuomonę, pareikštą dėl šių finansinių ataskaitų, todėl atskirty nuomonės apie šiuos dalybs nepateikiame.

Mes įvykdėme atsakomybes apibūdintas šios išvados skyriuje "Auditoriaus atsakomybė už finansinių ataskaitų auditą", įskaitant susijusias su pagrindiniais audito dalykais. Atitinkamai, mūsų auditas apėmė procedūrų atlikimą, į kurios buvo suplanuotos kaip atsakaitų reikšminių, nisų durtus pircedinų procedinų riziką. Atliktų procedirų rezultatai, įsikaitant procedūras kaip atsaką į dalykus pateikių toliau, suteikia pagrindą mūsų nuomonė, pareikštai apie toliau pateiktas finansines ataskaitas.

Pagrindinis audito dalykas

Kaip audito metu nagrinėjome pagrindinį audito dalyka

Su Konkurencijos tarybos skirta bauda siejamas neapibrėžtumas

Kaip atskleista finansinių ataskaitų 27 pastaboje, 2017 m. gruodžio 21 d. Konkurencijos taryba nusprendė, kad Bendrovė pažeidė konkurencijos teisės normas, sudarydama jungtinės veiklos susitarimus dėl dalyvavimo tam tikruose konkursuose, ir paskyrė Bendrovei 8,5 mln. eurų baudą. Bendrovės vadovybė nesutinka su Konkurencijos tarybos sprendimu ir pateikė apeliacinį skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui, prašydama atšaukti paskirtą baudą, ir paskirtos baudos mokėjimas atsidėjo iki Teismo sprendimo priėmimo. Atsižvelgdama į tikėtina

Be kitų procedūrų, mūsų audito procedūros apėmė diskusijas su vadovybe ir vadovybės išorės teisiniu konsultantu apie sū Konkurencijos tarybos sprendimu susijusius faktus ir apiinkybes bei argumentus, kuriais grindžiamas vadovybės vertinimas dėl tikėtino bylos nagrinėjimo rezultato. Mūsų procedūros taip pat apėmė perskaitymą Bendrovės Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateiktos apeliacijos bei išorės teisinio konsultanto laiško, kuriuo atsakoma į mūsų užklausas dėl šio neapibrėžtumo. Be to,

Pagrindinis audito dalykas

šio neapibrėžtumo baigtį, vadovybė neapskaitė jokių atidėjinių, susijusių su Konkurencijos tarybos skirta bauda 2017 m. gruodžio 31 d. Bendrovės finansinėse ataskaitose.

Šis klausimas buvo svarbus mūsų auditui, nes šios bylos neigiama baigtis turėtų reikšmingą įtaką Bendrovės finansinėms ataskaitoms ir jis yra susijęs su reikšmingu vadovybės įvertinimu dėl galimos šio neapibrėžiumo baigties ir atitinkamai atidėjinio sumos apskaitymo ir neapibrėžtųjų įsipareigojimų atkleidimo finansinėse ataskaitose.

Nebaigtų statybos sutarčių pajamų pripažinimas

Bendrovės pagrindinis pajamų srautas gaunamas iš didelių ilgalaikių statybos sutarčių. Kaip nurodyta 2 ir 19 pastabose, Bendrovė pripažįsta pajamas iš konkretaus kliento statybos sutarčių, kurios metų pabaigoje nebaigtos įgyvendinti, remdamasi įvertintu projektų užbaigimo etapu, etapu, kuris vertinamas atsižvelgiant į visų iki finansinių ataskaitų dienos patirtų išlaidų dalį palyginant su bendra vadovybės įvertinta sutarties išlaidų sąmata.

Šis klausimas buvo svarbus mūsų auditui, nes ataskaitinių metų pajamų pripažinimas labai priklauso nuo to, kaip tiksliai ir pilnai vadovybė įvertino išlaidas, reikalingas nebaigtų statybos projektų užbaigimui, ir dėl šių sprendimų ir susijusių vertinimų pasikeitimo per sutarties laikotarpį gali prireikti reikšmingų koregavimų (tiek teigiamų, tiek neigiamų) pripažintoms sutarties pajamų ir pelno sumoms.

Kaip audito metu nagrinėjome pagrindinį audito dalyką

apsvarstėme, ar finansinėse ataskaitose šiuo klausimu atskleidžiama informacija yra pakankama.

Mūsų audito procedūros, be kita ko, apėmė:

pajamų iš statybos sutarčių pripažinimo kontrolių testavimą, įskaitant pajamų ir sąnaudų priskyrimą konkrečiai sutarčiai.
retrospektyvų vadovybės prognozių svarstymą dėl galimo valdymo šališkumo, palyginant 2017 m. baigtų pasirinktų sutarčių faktinius rezultatus su projekto sąnaudų sąmatomis ir prognozuojamomis maržomis, kurios buvo vadovybės naudojamos maizonnis, pripažinimui 2016 m. gruodžio 31 d.
sutarčių, turinčių didžiausią galimą poveikį 2017 m. gruodžio 31 d. pasibaigusių metų finansinėms ataskaitoms, atranką papildomam tikrinimui (kaip nurodyta toliau), atsižvelgiant į kiekybinius ir kokybinius kriterijus, tokius kaip dideli projekto pelningumo pokyčiai, nuostolingos sutartys ar projektai, kurie yra unikalūs savo pobūdžiu.

Atrinktų sutarčių atveju apsvarstėme vadovybės įvertinimus dėl sutarties pajamų sumos, kuri turi būti pripažįstama finansinėse ataskaitose, be kitų procedūrų atlikdami šias procedūras:

palygindami su klientais pasirašytų sutarčių bendras vertes su vertėmis, įtrauktomis į vadovybės skaičiavimus;
svarstydami vadovybės apskaičiuotas išlaidas, reikalingas sutartims įvykdyti, atsižvelgiant į mūsų supratimą apie sutarties objektą ir vadovybės sutarties išlaidų sąmatas bei mūsų už sutartis atsakingų vadovų užklausas;
palygindami iki šiol patirtų išlaidų sumą, įtrauktą į vadovybės projekto užbaigtumo lygio įvertinimą, su į Bendrųjų pajamų ataskaitą įtrauktų sąnaudų suma, taip pat atsižvelgiant į tai, ar jos atspindi faktinę darbo pažangą, ir ar įtraukiamos tik reikalavimus atitinkančios išlaidos;
svarstydami Bendrovės pripažintų nebaigtų vykdyti projektų pelno maržų pagrįstumą, atsižvelgiant į mūsų supratimą apie sutarties objektą ir istorinius Bendrovės veiklos rezultatus;
Svarstydami, ar visos nuostolingos sutartys buvo tinkamai nustatytos ir apskaitytos;

Pagrindinis audito dalykas

Kaip audito metu nagrinėjome pagrindinį audito dalyka

– Ir palygindami faktines pajamas iš sutarčių, kurios apskaitytos pelno (nuostolių) ataskaitoje su pajamų sumomis, kurios turėtų būti pripažintos nebaigtoms vykdyti sutartims, vertinant jų užbaigimo etapą.

Galiausiai, apsvarstėme, ar finansinėse ataskaitose yra pakankamai atskleista susijusi informacija.

Investicijų ir gautinų sumų iš dukterinių įmonių vertės sumažėjimo vertinimas

Kaip nurodyta finansinių ataskaitų 16 pastaboje, Bendrovės investicijų į dukterines įmones balansinė vertė sudaro 7,4 mln. Eurų, o iš šių dukterinių įmonių gautinų sumų, įskaitant suteiktas paskolas ir sukauptas palūkanas, likutis 2017 m. gruodžio 31 d. yra 3 mln. eurų kaip atskleista 17 ir 20 pastabose. Vadovybės atliekami investicijų į dukterines įmones ir iš jų gautinų sumų, įskaitant suteiktas paskolas ir sukauptas palūkanas, atsiperkamosios vertės skaičiavimai reikalauja atlikti įvertinimus ir padaryti reikšmingas prielaidas, įskaitant dukterinių įmonių vystomų nekilnojamojo turto projektų atsiperkamosios vertės įvertinimą, kaip nurodyta 2 ir 16 pastabose. Šių prielaidų pasikeitimas gali lemti esminius įvertintos investicijų atsiperkamosios vertės bei gautinų sumų vertės sumažėjimo pokyčius, dėl ko gali reikėti pripažinti papildomus vertės sumažėjimo nuostolius arba atstatyti ankstesniais metais pripažintą vertės sumažėjima.

Šis klausimas buvo svarbus mūsų auditui dėl svarstomų sumų reikšmingumo ir reikalingų reikšmingų vadovybės įvertinimų.

Be kitų procedūrų, mes svarstėme vadovybės nustatytų vertės sumažėjimą rodančių faktorių išsamumą, lygindami Bendrovės investicijų balansinę vertę į kiekvieną dukterinę įmonę su bendrovei tenkančia dukterinės įmonės grynųjų aktyvų (balansine verte) dalimi ir aptardami su vadovybe jų veiklos rezultatus ir perspektyvas. Mes taip pat svarstėme vadovybės naudotas prielaidas ir metodus, naudotus investicijų į dukterines įmones, įskaitant gautinas sumas ir suteiktas paskolas, atsiperkamosios vertės nustatymui. Mes naudojome vertinimo specialistą, kuris padėjo mums svarstant išorinius nepriklausomus vertinimus, kuriais vadovybė naudojosi vertindama dukterinių įmonių vykdomų projektų atsiperkamąją vertę, kai vadovybės atliktas investicijų atsiperkamumas, įskaitant gautinas sumas, yra priklausomas nuo dukterinių įmonių vystomų projektų. Be kitų procedūrų, mūsų audito procedūros apima:

Nepriklausomo išorinio vertintojo kompetencijos, gebėjimų ir objektyvumo svarstymą;

lšorinio vertintojo naudotų rinkos vertės įvertinimo metodų supratimą;

Vadovybės išoriniam vertintojui pateiktų duomenų tikslumo ir tinkamumo svarstymą;

Vadovybės investicijų atsiperkamųjų verčių įvertinime naudotų prielaidų (įskaitant tas, kurios susijusios su su nuolaidomis, infliacijos lygiu, palyginamosiomis rinkos kainomis ir kt.) svarstymą.

Mes taip pat svarstėme apie dukterinių įmonių sugebėjimą grąžinti mokėtinas sumas Bendrovei, atsižvelgdami į jų likvidumo padėtį pagal jų finansines ataskaitas bei būsimų pinigų srautų prognozes.

Galiausiai, mes svarstėme Bendrovės atliktų vertės sumažėjimo testų rezultatų jautrumo pagrindinių prielaidų pokyčiams analizę bei Bendrovės finansinių ataskaitų pastaboje 16 pateikto informacijos atskleidimo apie atsiperkamosios vertės įvertinime taikytas reikšmingas prielaidas ir šio įvertinimo rezultatus pakankamumą.

Pagrindinis audito dalykas

Gautinų sumų iš buvusios dukterinės įmonės 000 Baltlitstroj, kuriai vykdoma bankroto procedūra, vertės sumažėjimo įvertinimas

Bendrovės iš buvusios dukterinės įmonės, kurios bankroto procedūra vykdoma nuo 2017 m. balandžio mėn., gautinų sumų (įskaitant suteiktas paskolas) bendra grynoji balansinė vertė 2017 m. gruodžio 31 d. yra 0,7 mln. EUR. Kaip nurodyta finansinių ataskaitų 17 ir 21 pastabose, vadovybė įvertino iš šių gautinų sumų atgautiną administratoriaus gautais duomenimis apie grynąjį turtą, tenkantį Bendrovės pretenzijų patenkinimui pagal jos eilę kreditorių sąraše. Pagal šį įvertinimą Bendrovė pripažino gautinoms sumoms ir suteiktoms paskoloms 0,8 mln. EUR vertės sumažėjimą 2017 m. gruodžio 31 d. pasibaigusių metų finansinėse ataskaitose.

Šis klausimas buvo svarbus mūsų auditui dėl svarstomos sumos reikšmingumo ir reikalingy reikšmingų vadovybės įvertinimų ir prielaidų.

Kaip audito metu nagrinėjome pagrindinį audito dalyka

Be kitų procedūrų, mūsų audito procedūros apėmė aptarimą su vadovybe kuo pagrįstas vadovybės atliktas šių gautinų sumų atgautinumo įvertinimas, įskaitant:

Vadovybės analizės dėl OOO Baltlitstroj turimo grynojo turto kreditorių reikalavimams patenkinti svarstymą ir aptarimą su vadovybe neapibrėžtumų, susijusių su šio grynojo turto atgautinumu;
Grupės išorinių teisinių konsultantų, kurių pagalbą vadovybė pasitelkė siekiant susigrąžinti gautinas sumas, mums siųstame laiške pateiktos informacijos atitikimo vadovybės taikytoms prielaidoms svarstymą;
Vadovybės įvertinimo rezultatų jautrumo svarstymą dėl padarytų prielaidų, susijusių su tam tikrais neapibrėžtumais, susijusiais su OOO Baltlitstroj gebėjimu susigrąžinti kai kurias iš savo klientų gautinas sumas, kad būtų galima jas paskirstyti savo kreditoriams, įskaitant Bendrovę.

Galiausiai, svarstėme, ar šis klausimas yra pakankamai atskleistas finansinių pastabose.

Kiti dalykai

Bendrovės finansinės ataskaitos už metus, pasibaigusius 2016 m. gruodžio 31 d., buvo audituotos kito auditoriaus, kuris apie šias ataskaitas 2017 m. kovo 30 d. pateikė besąlyginę nuomono.

Kita informacija

Kitą informaciją sudaro informacija pateikta Bendrovės ir konsoliduotame 2017 m. metiniame pranešimę, įskaitant valdymo ataskaitą ir socialinės sėskaitą, tačiau ji neapima finansinių atasime, įskatant išvados apie jas. Vadovybė yra atsakinga už kitos informacijos pateikimą.

Mūsų nuomonė apie finansines ataskaitas neapima kitos informacijos ir mes nepateikiame jokios formos užtikrinimo
išvados apio ią, išskyrus kaip nuroduta žuvijai ir vis išvados apie ją, išskyrus kaip nurodyta žemiau.

Atliekant finansinių ataskaitų auditą, mūsų atsakomybė yra perskaityti kitą informaciją ir apsvarstyti ar yra reikšminų neatitikimų informacijai, pateikėji šinaisinėse ataskaitose ar mūsų žinioms, pagijstoms atliktų auditų, ir ar ji neatrodo kitaip reikšmingai iškraipvia. Jeigu remiantis mūsų aliliniis, pagįstomis ailikti auditų,
informacijos iškraipyma, mos turimo atsiklaisi iš ir l informacijos iškraipymą, mes turime ir stydi emininis musų aliktu dai bu, mies pastebime
informacijos iškraipymą, mes turime atskleisti šį faktą. Mes neturime su tuo susijus

Mes taip pat privalome įvertinti, ar Bendrovės ir konsoliduotame metiniame pranešimę, įskaitant valdymo ataskaitą, pa pateikta finansinė informacija atitinkai ir piriesime netu finansime, įskaltaitą, į
įskaitądų įstaskaitą, buvo pasonės silias irijos ir niesinės ataskaitas bei ar metinis pr įskaitant valdymo ataskaitą, buvo parengtas linkinies aldskaitas bei ar meilnis pranesimas,
finansinių ataskaitų buvo parengtas laikantis taikaitių teikalavimų. finansinių ataskaitų audito metu atliktu darbu, visais reikšmingais tei

Bendrovės ir konsoliduotame metiniame pranešimę, įskaitant valdymo ataskaitą, pateikti finansiniai duomenys atitinka tų pačių finansinių metų finansinių ataskaitų duomenis; ir
▸ Bendrovės ir konsoliduotas metinis, įskaitantų atbinėnis, ir
imonių finansinės atskaitomybės įstatums paikalantų valdymo ataskaitą, buvo parengtas laikantis LR įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo reikalavimų.

Be to, mes privalome patikrinti, ar buvo pateikta socialinės ataskaita. Jeigu nustatome, kad socialinės iškinės iš skaitai ir surė pateikta socialinės atsakaitė. Jeju nustatomė, kad socialinės
atsakomybės ataskaita nebuvo pateikta, mes turime atskleisti šį faktą. Mes neturime

Vadovybės ir už valdymą atsakingų asmenų atsakomybė už finansines ataskaitas

Vadovybė yra atsakinga už finansinių ataskaitų parengimą ir teisingą pateikimą pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, priimtus taikyti Europos Šajungėje, ir tokią vidaus kontrolę, kokia, vadovybės nuomonė, yra būtina finansinėms ataskaitoms parengti be reikšmingų iškraipymų dėl apgaulės ar klaidos.

Rengdama finansines ataskaitas vadovybė privalo įvertinti Bendrovės gebėjimą tęsti veiklą ir atskleisti (jei reikalinga) dalykus susijusius su veiklos tęstinumu ir veikią reiką atvejus, kai vadovybė ketina ir vaino ir veikios ir vinios taikyniu, išskyrus iuos
pasioleti pasielgti.

Už valdymą atsakingi asmenys yra atsakingi už Bendrovės finansinių ataskaitų rengimo proceso priežiūrą.

Auditoriaus atsakomybė už finansinių ataskaitų auditą

Mūsų tikslas yra gauti pakankamą užtikrinimą dėl to, ar finansinės ataskaitos kaip visuma nėra reikšmingai iškraipytos dėl apgaulės ar klaidos, išvadą, kurioje pateikiama mišų nuomonė. Pekslinių užtikrinimas - tai aukšto lygio užtikrinimas, bet ne garantija, kad reikšminimas, jeigų jis yra, visuomėt bus nustatytas atliekant auditą pagal TAS. lškraipmai gali atsirai, jeigojinės ar klaidos ir yra, visuonių reikšmingais, jeigu galima pagrįstai numatyti, kad atskirai ar kalius ir vir laikomi Vir Talkominiai Virkinių Virtotųjų ekonominiams sprendimams, priimamiems remiantis finansinėmis ataskaitomis.

Atlikdami auditą pagal TAS, viso audito metu priimame profesinius ir laikomės profesinio skepticizmo principo. Mes taip pat:

• Nustatome ir įvertiname finansinių reikšmingo iškraipymo dėl apgaulės arba klaidos riziką, suplanuojame ir atliekame procedūras kaip tikė riziką ir surenkame pakankamų tinkamų audito įrodymų mūsų nuomonė pagrįsti. Reikšmingo iškraipymo dėl apgaliės neaptikimo rinkainę duolio įrogymų intą indynio dėl klaidos neaptikimo rizika, nes apgaulė gali būti sukčiavimas, klaidinas, klaidinantis aiškinimas aisa vidaus kontrolės nepaisymas.

• Įgyjame su auditu susijusios vidaus kontrolės supratimą, kad galėtume suplanuoti konkrečiomis aplinkybėmis tinkamas audito procedūras, bet ne tam, kad galėtumę, nau galetame spiendomis pilinkybeliis
voiksminguma veiksmingumą.

* Įvertiname taikomų apskaitos metodų tinkamumą ir vadovybės apskaitinių bei su jais susijusių atskleidimų pagrįstumą.

• Nusprendžiame dėl taikomo veiklos tęstinumo apskaitos principo tinkamumo ir dėl to, ar, remiantis surinktais įrodymais, egzistuoja su įvykiais ar sąlygomis susijes reikšmino ir dri roj roj reiminitis suninkais
aheionių dėl Bondrovės gobėjimo tasti vaikų – kirių – kirio gali kilti r abejonių dėl Bendrovės gebėjimo tęsti veiklą. Jeigu padarome išvadą, kad toks reikšmingas neapinrėžtumas egzistuoja, auditoriaus išvadoje privalome atkreipti dėmesį į susijusius tieks ireksmingas neupinės ataskaitose arba, jeigų tokių atskleidimų nepakanka, turime modifikuoti savo nuomonę. Mūsų sprendimai pagrįsti auditojiose nuo, kuriuos surinkome išvados datos. Tačiau būsimi įvykiai ar sąlygos gali lemti, kad Bendrovė negalės toliau tęsti savo veiklos.

• Įvertiname bendrą finansinių ataskaitų pateikimą, struktūrą ir turinį, įskaitant atskleidimus, ir tai, ar finansinėse ataskaitose pagrindžiantys sandoriai ir įvykiai pateikti taip, kad atitiktų teisingo pateikimo koncepcią

Mes, be visų kitų dalykų, informuojame už valdymą atsakingus asmenis apie audito apimtį ir atlikimo laiką bei reikšmingus audito pastebėjimus, įskaitant svarbius vidaus kontrolės kurius nustatome audito nesu.

Taip pat pateikiame už valdymą asmenims patvirtinimą, kad laikėmės atitinkamų etikos reikalavimų dėl nepriklausomumo ir juos informavome apie visus santykius ir ir ir ir ir ir ir ir ir ir ir ir ir ir ir ir ir ir ir ir ir ir ir ir ir ir ir ir ir ir ir ir ir ir ir ir ir i kaip turintys įtakos mūsų nepriklausomumui, ir, jei reikia, apie susijusias apsaugos priemones.

lš dalykų, apie kuriuos informavome už valdymą atsakingus asmenis, išskiriame tuos dalykus, kurie buvo svarbiausi atliekant einamojo laikotarpio finansinų ataskaitų auditą išviniais kurie
dalykus apibūdinama auditoriausių dalykus apibūdiname auditoriaus išvadoje, jeigų pagalįstatymą arba teisės aktą nedraudžiama viešai atskleisti tokio dalyko arba, jeigu labai retomis aplinkybėmis nustatome, kad dalykas neturėtų būti pateikiamas mūsų išvadoj, nes galima pagrįstai tikėtis, jog neigiamos tokio pateikimo pasekmės virtiniai musų nusų į nusų į n

Išvada dėl kitų teisinių ir priežiūros reikalavimų

Kiti auditoriaus išvados reikalavimai pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 537/2014.

Auditoriaus paskyrimas ir patvirtinimas

Bendrovės neeilinio visuotino akcinimo sprendimu, 2017 m. lapkričio 9 d. buvome pirmą kartą paskirti atlikti Bendrovės finansinių susinimino Sprendinto, 2017 m. apkritie 9 d. buvomnių kartą paskirti
metai metai.

Suderinimas su audito ataskaita, teikiama audito komitetui

Patvirtiname, kad skyriuje "Nuomonė" pareikšta mūsų nuomonė atitinka finansinių ataskaitų audito ataskaitą, kurią kartu su šia auditoriaus išvada pateikėme Bendrovei ir jos Audito komitetui.

Ne audito paslaugos

Patvirtiname, kad mūsų žiniomis ir įsitikinimu, Bendrovei suteiktos paslaugos atitinka taikomų įstatymų ir teisės aktų reikalavimus bei nepiminima, Beidrovė Salenkos pasiaugos atinina taikomų įstatymų įr teisės
nurodytų ne audito naslaugu nurodytų ne audito paslaugų.

Per audito vykdymo laikotarpį nesuteikėme kitų nei finansinių ataskaitų auditas paslaugų.

Audito, kurį atlikus išleidžiama ši nepriklausomo auditoriaus išvada, užduoties partnerė yra Inga Gudinaitė.

UAB "ERNST & YOUNG BALTIC" Audito įmonės pažymėjimo Nr. 001335

Inga Gudinaitė Auditoriaus pažymėjimo Nr. 000366

2018 m. kovo 29 d.

BENDROVĖS ATSAKINGŲ ASMENŲ PATVIRTINIMAS

Šis atsakingų asmenų patvirtinimas dėl AB "Panevėžio statybos trestas" audituotų atskirų finansinių ataskaitų ir metinio pranešimo už 2017 metus pateikiamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymu ir Lietuvos banko valdybos nutarimu patvirtintomis Periodinė mis ir papildomos informacijos rengimo ir pateikimo taisyklėmis.

Šiuo patvirtinu, kad mūsų žiniomis, pateiktos atskiros finansinės ataskaitos, sudarytos pagal tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, priimtus taikyti Europos Sąjungoje, atitinka tikrovę ir teisingai parodo AB "Panevėžio statybos trestas" turtą, įsipareigojimus, finansinę būklę, pelną arba nuostolius, pinigų srautus, kad metiniame pranešime yra teisingai nurodyta verslo plėtros ir veiklos apžvalga, Bendrovės būklė kartu su pagrindinių rizikų ir neapibrėžiumų, su kuriais susiduriama, aprašymu.

AB "Panevėžio statybos trestas"
Generalinis direktorius Dalius Gesevičius

2018 m. kovo 29 d.

AB "Panevėžio statybos trestas" Atskiros finansinės ataskaitos

Įmonės kodas: 147732969 Adresas: P. Puzino g. 1, LT-35173 Panevėžys

Patvirtinta Protokolo Nr.

Finansinės būklės ataskaita

Gruodžio 31 d.

Tūkst. eurų

	1225-
	taba	2017 m.	2016 m.
TURTAS
Ilgalaikis turtas
Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai	13	4 808	ર 075
Nematerialusis turtas	14	109	146
Investicinis turtas	15	1 300	1 270
Investicijos į dukterines įmones	ી ભ	7 390	7 708
Suteiktos paskolos	17	2 563	0
Ilgalaikiai pirkėjų įsiskolinimai	19	1 060	ર્સ્ટર્સ
Kitas ilgalaikis finansinis turtas		37	30
Atidėtojo mokesčio turtas	12	રેરે	106
Ilgalaikio turto iš viso		17 322	14 890
Trumpalaikis turtas
Atsargos	18	1 527	764
Pirkėjų įsiskolinimas	4, 19	7 977	11 323
Išankstiniai apmokėjimai		ર્ દર્શ્વર	247
Suteiktos paskolos	20	388	2 786
Kitas trumpalaikis turtas	21	2 198	2 187
Avansinis pelno mokestis		394	34
Pinigai ir pinigų ekvivalentai	22	25 433	21 410
Trumpalaikio turto iš viso		38 603	38 751
TURTO IŠ VISO		55 925	53 641

Pastabos, pateiktos 14-48 puslapiuose, yra neatskiriama šių finansinių ataskaitų dalis.

Generalinis direktorius Dalius Gesevičius Danguolė Širvinskienė Vyriausioji buhalterė

2018-03-29 • 2018-03-29 --

AB "Panevėžio statybos trestas" Atskiros finansinės ataskaitos

Imonės kodas: 147732969	Patvirtinta
Adresas: P. Puzino g. 1, LT-35173 Panevėžys	Protokolo Nr.

D--

Finansinės būklės ataskaita (tęsinys)

Gruodžio 31 d.

Tūkst. eurų

	1885 taha	2017 m.	2016 m.
NUOSAVAS KAPITALAS IR ĮSIPAREIGOJIMAI
Nuosavas kapitalas
Įstatinis kapitalas	23	4 742	4 742
Rezervai	23	1 713	1 787
Nepaskirstytasis pelnas		32 417	33 212
Nuosavo kapitalo iš viso		38 872	39 741
Ilgalaikiai įsipareigojimai
Atidejiniai garantiniam remontui	રેર	રેડી	601
Atidėjiniai pensijų fondui	25	162	111
Ilgalaikių įsipareigojimų iš viso		603	712
Trumpalaikiai įsipareigojimai
Skolos tiekėjams	ನಿಗ	8 ୧૨૨૨	9 248
Gauti išankstiniai apmokėjimai		3 171	38
Mokėtinas pelno mokestis		0	0
Kiti įsipareigojimai	ર્ડદ	4 534	3 902
Trumpalaikių įsipareigojimų iš viso		16 360	13 188
Įsipareigojimų iš viso		17 053	18 900
NUOSAVO KAPITALO IR ĮŠIPAREIGOJIMŲ IS
VISO		55 925	53 641

Pastabos, pateiktos 14-48 puslapiuose, yra neatskiriama šių finansinių ataskaitų dalis.

Generalinis direktorius Dalius Gesevičius

Vyriausioji buhalterė Danguolė Širvinskienė

2018-03-29 2018-03-29 -

AB "Panevėžio statybos trestas" Atskiros finansinės ataskaitos

Imonės kodas: 147732969
Adresas: P. Puzino g. 1, LT-35173 Panevėžys

Patvirtinta Protokolo Nr.

2018-03-29

Bendrųjų pajamų ataskaita

Už metus, pasibaigusius gruodžio 31 d.

Tūkst. eurų

	Pastaba	2017	2016
Pardavimo pajamos Pardavimo savikaina	5 6	રેર રેરી (52 277)	83 910 (77 031)
Bendrasis pelnas		4 074	6 879
Kitos pajamos Pardavimo sanaudos Administracinės sanaudos Kitos sąnaudos	10 7 8 10	524 (303) (4 581) (354)	રતેર (319) (4 747) (366)
Veiklos pelnas		(640)	2 043
Finansinės pajamos Finansinės sanaudos	11 11	1 398 (510)	631 (582)
Pelnas prieš apmokestinimą Pelno mokestis	12	248 (54)	2 092 (301)
Grynasis pelnas		194	1 791
Kitos bendrosios pajamos Straipsniai, kurie niekada nebus perkelti į pelną (nuos- tolius) Straipsniai, kurie yra arba gali būti perkelti į pelną (nuostolius) Iš viso kitos bendrosios pajamos		0 0 0	0 0 0
Iš viso bendrųjų pajamų		194	1 791
Pagrindinis pelnas vienai akcijai	30	0,01	0,11

Pastabos, pateiktos 14-48 puslapiuose, yra neatskiriama šių finansinių ataskaitų dalis.

Dalius Gesevičius Generalinis direktorius

Vyriausioji buhalterė Danguolė Širvinskienė AB "Panevėžio statybos trestas" Atskiros finansinės ataskaitos

Adresas: P. Puzino g. 1, LT-35173 Panevėžys Įmonės kodas: 147732969

Protokolo Nr. -Patvirtinta

Nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita

		Istatinis ka-	Privalomasis	Perkainojimo	Nepaskirstytasis	is viso nuosavo kapi-
tūkst. eurų	Pastaba	pitalas	rezervas	rezervas	pelnas	talo
Likutis 2015-12-31		4 742	475	1 386	31 610	38 212
Iš viso bendrųjų pajamų už metus
Grynasis pelnas (nuostoliai)					791	791
Iš viso bendrųjų pajamų					791	791
Pastatų nusidėvėjimo perkėlimas				(74)	74
Bendrovės savininkų įnašai ir paskirstymai
Bendrovės savininkams
Dividendai Bendrovės savininkams	30				(262)	(262)
Iš viso Bendrovės savininkų įnašų ir paskirstymų
Bendrovės savininkams					(262)	(262)
Likutis 2016-12-31		4 742	475	1 312	33 212	39 741
Iš viso bendrųjų pajamų už metus
Grynasis pelnas (nuostoliai)					194	194
Iš viso bendrųjų pajamų					194	194
Pastatų nusidėvėjimo perkėlimas				(74)	74	(0)
Bendrovės savininkų įnašai ir paskirstymai
Bendrovės savininkams
Dividendai Bendrovės savininkams	30				063)	(1 063)
Iš viso Bendrovės savininkų įnašų ir paskirstymų
Bendrovės savininkams					1 063)	(1 063)
Likutis 2017-12-31		4 742	475	1 238	32 417	38 872

Pastabos, pateiktos 14-48 puslapiuose, yra neatskiriama šių finansinių ataskaitų dalis.
Dalius Gesevičius Generalinis direktorius						SAM 2018-03-29
C T 7 --------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------

ﻟ

ecome

2018-03-29

Danguolė Širvinskienė

Vyriausioji buhalterė

Pinigų srautų ataskaita

Už metus, pasibaigusius gruodžio 31 d. tūkst, eurų

	Pastaba	2017	2016
Pagrindinės veiklos pinigų srautai
Grynasis pelnas		194	1 791
Koregavimai:
Nusidėvėjimas ir amortizacija	13, 14	1 000	908
Rezultatas iš nekilnojamojo turto, jrangos ir jrengimų perlei-
dimo		(25)	(62)
Pelno mokesčio sąnaudos	12	ਦੇ ਹੋ	301
Finansinė veikla	11	(888)	0
Kiti nepiniginiai straipsniai		2 513	120
		2 857	3 055
Po vienerių metų gautinų sumų pokytis		(7)	1
Atsargų pokytis	18	(769)	(74)
Pirkėjų įsiskolinimo pokytis	19	769	(1 268)
Išankstinių apmokėjimų pokytis		(439)	364
Kito turto pokytis		(286)	(1 216)
Skolų tiekėjams pokytis	24	(534)	(1 641)
Gautų išankstinių apmokėjimų pokytis	19	3 133	(1 019)
Kitų įsipareigojimų pokytis		80	(354)
		4 504	(2 152)
Sumokėtas pelno mokestis		0	(439)
Grynieji pagrindinės veiklos pinigų srautai		4 504	(2 591)
Investicinės veiklos pinigų srautai
Ilgalaikio nematerialiojo turto ir nekilnojamojo turto, įrangos
ir įrengimų įsigijimas	13, 14	(734)	(1 017)
Nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų perleidimas		રવ	117
Dukterinės įmonės įsigijimas	ાર	0	(1 600)
Paskolų suteikimas		(451)	(243)
Paskolų susigrąžinimas		369	ર 301
Gauti dividendai ir palūkanos	11	1 367	જરીર
Grynieji investicinės veiklos pinigų srautai		રીક	3 413
Finansinės veiklos pinigų srautai
Sumokėti dividendai		(1 056)	(262)
Sumokėtos palūkanos už bankines garantijas	11	(રેત)	(46)
Grynieji finansinės veiklos pinigų srautai		(1 086)	(308)
Grynasis pinigų ir pinigų ekvivalentų padidėjimas		4 023	514
Pinigai ir pinigų ekvivalentai sausio 1 d.	22	21 410	20 896
Valiutos kursų svyravimo įtaka turimiems gryniesiems pini-
gams
Pinigai ir pinigų ekvivalentai gruodžio 31 d.	22	25 433	21 410

2017 metais Akcininkų susirinkimas priėmė sprendimą išmokėti 1 063 tūkst. eurų dividendų (2016 m. gruodžio 31 d. - 262 tūkst. eurų). Per 2017 ir 2016 metus Bendrovė išmokėjo 99 % dividendų. Bendras mokėtinų dividendų likutis 2017 m. gruodžio 31 d. yra 25 tūkst. eurų (2016 m. gruodžio 31 d. - 19 tūkst. eurų).

Pastabos, pateiktos 14-48 puslapiuose, yra neatskiriama šių finansinių ataskaitų dalis.

Generalinis direktorius Dalius Gesevičius

Vyriausioji buhalterė Danguolė Širvinskienė

2018-03-29 2018-03-29

Pastabos

1. Bendroji informacija

AB "Panevėžio statybos trestas" (toliau - Bendrovė) įsteigta 1957 metais. Jos įmonės kodas -147732969, o buveinės adresas - P. Puzino g. 1, LT-35173 Panevėžys, Lietuvos Respublika. Bendrovės paprastosios vardinės akcijos nuo 2006 m. įtrauktos į Vilniaus vertybinių popierių biržos (VVPB) Oficialųjį prekybos sąrašą. Bendrovės pagrindinė veikla – pastatų, statinių, įrenginių ir komunikacijų statyba Lietuvoje ir už jos ribų. 2017 m. gruodžio 31 d. Bendrovėje dirbo 770 darbuotojų (2016 m. gruodžio 31 d. - 767 darbuotojai).

Bendrovė turi šiuos filialus Lietuvoje: "Genranga", "Gerbusta", "Pastatų apdaila", "Klaipstata", "Stogas", "Betonas" ir "Konstrukcija". Bendrovė taip pat turi nuolatines buveines Latvijos Respublikoje bei Svedijos Karalystėje.

2017 m. bei 2016 m. gruodžio 31d. pagrindiniai Bendrovės akcininkai:

· AB "Panevėžio keliai", S. Kerbedžio g. 7, Panevėžys, įmonės kodas 147710353, (49,78 %) - galutinė kontroliuojanti patronuojanti įmonė;
· "Swedbank" AS (Estija), Liivalaia 8, 15040 Talinas, Estija, įmonės kodas -10060701, (7,57 %);
· Laisvai cirkuliuojančios akcijos, priklausančios fiziniams ir juridiniams asmenims (42,65 %). Niekas nevaldo daugiau nei 5 %.

AB "Panevėžio keliai" yra galutinė patronuojanti įmonė, kuri rengia savo atskiras ir konsoliduotas finansines ataskaitas pagal Lietuvos Respublikos verslo apskaitos standartus (VAS). AB "Panevėžio keliai" akcininkai yra fiziniai asmenys. Galutinio kontroliuojančiojo fizinio asmens nėra.

Šios finansinės ataskaitos - Bendrovės atskiros finansinės ataskaitos. Bendrovė taip pat rengia Bendrovės ir jos dukterinių įmonių konsoliduotas finansines ataskaitas. Bendrovė parengė atskirą konsoliduotų finansinių ataskaitų rinkinį, kurį galima gauti Bendrovės buveinėje, adresu P. Puzino 1, LT-35173 Panevėžys, Lietuvos Respublika. Informacija apie dukterines įmones yra pateikta 16 pastaboje.

Bendrovės akcininkai turi teisę patvirtinti šias finansines ataskaitas arba nepat virtinti jų ir reikalauti, kad vadovybė parengtų naujas finansines ataskaitas. Bendrovės vadovybė patvirtino šias finansines ataskaitas 2018 m. kovo 29 d.

2. Parengimo pagrindas

Atitikimas standartams

Šios finansinės ataskaitos parengtos pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, priimtus taikyti Europos Sąjungoje (toliau - TFAS).

Finansinių ataskaitų parengimo pagrindas

Finansinės ataskaitos parengtos remiantis istorine savikaina, išskyrus žemę ir pastatus, kurie pateikiami perkainota verte, ir investicinį turtą, kuris pateikiamas tikrąja verte.

Funkcinė ir pateikimo valiuta

Finansinėse ataskaitose skaičiai pateikti nacionaline Lietuvos Respublikos valiuta - eurais. Ši valiuta yra Bendrovės funkcinė valiuta.

Dėl atskirų sumų apvalinimo iki tūkstančio eurų, lentelėse skaičiai gali nesutapti, tokios apvalinimo paklaidos šiose finansinėse ataskaitose yra nereikšmingos.

Ivertinimai

Rengdama finansines ataskaitas pagal TFAS, vadovybė turi remdamasi prielaidomis atlikti įvertinimus, kurie daro įtaką apskaitos principų parinkimui bei finansinėse ataskaitose pateiktoms turto, įsipareigojimų, pajamų ir sąnaudų sumoms. Faktiniai rezultatai gali skirtis nuo atliktų įvertinimų. Įvertinimai bei susijusios prielaidos nuolat peržiūrimi. Įvertinimų pasikeitimo įtaka pripažįstama tuo laikotarpiu, kuriuo įvertinimas yra peržiūrimas, bei ateinančiais laikotarpiais, jei įvertinimas daro įtaką ir ateinantiems laikotarpiams.

Įvertinimai (tęsinys)

Informacija apie reikšmingas sritis, kurios susijusios su vertinimų neapibrėžiumais, taikant apskaitos politiką, ir kurios turi reikšmingos įtakos finansinėse ataskaitose pateiktiems, pateikiama šiose pastabose:

· 12 pastaba atidėtojo mokesčio pripažinimas. Atidėtojo mokesčio turtas yra pripažistamas tiek, kiek yra tikimasi, kad bus mokestinio pelno, kuris leis panaudoti įskaitomus laikinuosius skirtu-151188
. 13 pastaba žemės ir pastatų tikroji vertė, nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų naudingo tarnavimo laikas. Bendrovė nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų bei nematerialiojo turto naudingo tarnavimo laikotarpius įvertina bent kartą per metus.
16 pastaba investicijų į dukterines įmones atsipertinimas. Svarbiausias veiksnys vertinant investicijų į dukterines įmones atsiperkamąsias vertes yra vykdomų statybos projektų atsiperkamumas. Todėl Bendrovė kreipėsi į išorės vertintojus, kad jie įvertintų šių projektų tikrąsias vertes pagal diskontuotų pinigų srautų arba palyginamųjų kainų metous.
19 pastaba pirkėjų įsiskolinimo vertės sumažėjimas, pajamų iš statybos sutarčių vertinimas pagal darbų įvykdymo lygį. Tikslus pajamų pripažinimas labai priklauso nuo vadovybės atliekam atliekamo bendrų projekto sąnaudų (sąmatų) vertinimo pilnumo ir tikslumo, nes tai yra esminė prielaida pripažįstant pajamas pagal darbų įvykdymo lygį. Gautinų sumų atsiperkamųjų verčių įvertinimas yra procesas, reikalaujantis reikšmingų vadovybės sprendimų ir įvertinimų, ypač susijusių su būsimais pinigų srautais. Vadovybės įvertinimas buvo naudojamas vertinant atgautinas sumas ir jų terminus.
· 17 ir 20 pastabos dalis paskolų klasifikuojama kaip ilgalaikės, nežiūrint į tai, kad dabartinis įų galiojimo terminas pagal sutartis yra iki 2018 m. gruodžio 31 d. Vadovybės nuomone, įvertinus dukterinių įmonių galimybes grąžinti skolas, paskolos tikėtina bus grąžintos tik po 2018 m. gruodžio 31 d.
25 pastaba Bendrovė kas mėnesį apskaičiuoja garantinį atidėjinį, atsižvelgdama į mėnesines pajamas. Garantinis atidėjinys apskaičiuojamas atsižvelgiant į pajamas, faktines garantinio aptarnavimo išlaidas, patirtas ankstesniais, jų santykį su faktinėmis pajamomis ir istorinę informacija.
27 pastaba Neapibrėžieji įsipareigojimai finansinėse ataskaitose nėra pripažįstami, nes vadovybės vertinimu, yra labiau tikėtina, nei ne, kad Bendrovė laimės teisinius ginčus, atskleistus pastaboje.

3. Reikšmingų apskaitos principų santrauka

Užsienio valiuta

Sandoriai užsienio valiuta ivertinami funkcine valiuta sandorių metu galiojančiais valiutos keitimo kursais. Piniginis turtas ir piniginiai įsipareigojimai užsienio valiuta pervertinami funkcine valiuta finansinės būklės ataskaitos sudarymo dieną galiojančiais Europos Centrinio Banko nustatytais valiutos keitimo kursais. Valiutos kurso pasikeitimo teigiama arba neigiama kaip pelnas arba nuostoliai. Nepiniginis turtas ir įsipareigojimai, kurie denominuoti užsienio valiuta ir įvertinami tikrąja verte, pervertinami funkcine valiuta tikrosios vertės nustatymo dieną galiutos keitimo kursais. Nepiniginis turtas ir įsipareigojimai, kurie denominuoti užsienio valiuta ir įvertinami savikaina, įvertinami funkcine valiuta turto ir įsipareigojimų pripažinimo finansinės būklės ataskaitoje dieną galiojančiais valiutos keitimo kursais. Valiutos kurso skirtumai, atsiradę dėl keitimo, apskaitomi pelne arba nuostoliuose.

Neišvestinės finansinės priemonės

Neišvestinės finansinės priemonės apima pirkėjų įsiskolinimą ir kitas gautinas sumas, grynuosius pinigus ir grynųjų pinigų ekvivalentus, paskolas ir kitas finansines skolas tiekėjams ir kitas mokėtinas sumas. Bendrovėje nėra investicijų, laikomų iki išpirkimo termino, galimo parduoti finansinio turto arba finansinio turto, apskaityto tikrąja verte per pelną arba nuostolius.

Grynuosius pinigus ir jų ekvivalentus sudaro grynųjų pinigų likučiai iki pareikalavimo, kurių terminas neviršija 3 mėnesių.

Neišvestinės finansinės priemonės (tesinys)

Neišvestinės finansinės priemonės iš pradžių pripažistamos tikrąja verte, įtraukiant visas tiesiogiai priskirtinas sandorio sąnaudas. Po pirminio pripažinimo neišvestinės priemonės yra įvertinamos taip, kaip nurodyta toliau.

Finansinės priemonės apskaitoje pripažistamos sandorio sudarymo dieną. Bendrovė nustoja pripažinti finansini turtą, kai baigia galioti sutartinės teisės pinigų srautams iš to turto arba kai sandorio metu yra perduodamos teisės gauti sutartus grymųjų pinigų srautus iš to finansinio turto, t. y. visa rizika ir nauda iš finansinio turto nuosavybės yra perduodamos. Finansinis įsipareigojimas nustojamas pripažinti, kai jis yra padengiamas, atšaukiamas ar pasibaigia jo terminas.

Paskolos ir gautinos sumos yra neišvestinis finansinis turtas ir nėra kotiruojamos aktyvioje rinkoje. Po pirminio pripažinimo paskolos ir gautinos vra įvertinamos amortizuota savikaina, naudojant apskaičiuotų palūkanų normos metoda, atemus vertės sumažėjimo nuostolius, jei tokių vra. Trumpalaikės gautinos sumos nera diskontuojamos.

Gautinų sumų vertės sumažėjimas, kai yra požymių, kad gautinų sumų vertė gali būti sumažėjusi, tada balansinė gautinų sumų vertė yra mažinama naudojant vertės sumažėjimų sąskaitą. Nuvertėjusios paskolos ir gautinos sumos yra nurašomos, kai jos yra įvertinamos kaip nebeatgaunamos.

Paskolos, finansinės skolos ir kiti finansiniai įsipareigojimai, įskaitant prekybos mokėtinas sumas, po pradinio pripažinimo yra apskaitomi amortizuota savikaina, taikant apskaičiuotų palūkanų normos metodą. Trumpalaikiai įsipareigojimai nediskontuojami.

Apskaičiuotų palūkanų normos metodas, skirtas finansinio turto ar įsipareigojimo amortizuotai savikainai apskaičiuoti ir pajamoms ar sąnaudoms paskirstyti per atitinkamą laikotarpį. Apskaičiuotų palūkanų norma, kuri leidžia tiksliai diskontuoti būsimus mokėjimus grynaisiais pinigais per numatoma finansinio įsipareigojimo galiojimo laikotarpį arba, kur galima, per trumpesnį laikotarpį.

Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai

Nekilnojamasis turtas, iranga ir irengimai, išskyrus žeme ir pastaitomi savikaina, atėmus sukaupta nusidėvėjimą ir vertės sumažėjimo nuostolius. Zemė ir pastatai yra apskaitomi perkainota verte, kuri yra jų tikroji vertė perkainojimo dieną, atimant vėliau sukauptą nusidėvėjimą ir vertės sumažėjimą, Perkainojimai atliekami periodiškai, užtikrinant, kad žemės ir pastatų apskaitinė vertė reikšmingai nesiskiria nuo jų tikrosios vertės finansinių ataskaitų sudarymo dieną. Žemės ir pastatų tikrosios vertės vertinima atlieka atestuoti nepriklausomi turto vertintojai. Nusidėvėjimas taikant tiesiogiai proporcinga metoda per apskaičiuota turto naudingo tarnavimo laika. Žemės ir pastatu perkainojimo rezervas kiekvienais metais yra sumažinamas skirtumo tarp nusidėvėjimų, paskaičiuotų nuo perkainotos apskaitinės vertės ir pradinės žemės ir pastatų savikainos, suma ir yra perkeliama tiesiogiai į nepaskirstytąjį pelną arba nuostolius.

Perkainojimo atveju, kai turto įvertinta tikroji vertė yra didesnė nei jo likutinė vertė, likutinė vertė yra padidinama iki tikrosios vertės, o padidėjimo suma įskaitoma kaip kitos bendrosios pajamos į nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų perkainojimo rezervo sąskaitą nuosavo kapitalo dalyje. Tačiau toks vertės perkainojimo padidėjimas pripažįstamas pajamomis tiek, kiek jis neviršija praeito perkainojimo sumažė jimo, pripažinto pelne arba nuostoliuose. Nusidėvėjimas skaičiuojamas nuo nudėvimos sumos, kuri yra lygi įsigijimo savikainos ar perkainotai vertei, atėmus turto likvidacinę vertę.

Savikainą sudaro išlaidos, tiesiogiai susijusios su turto įsigijimu. Bendrovės pasigaminto turto savikainą sudaro žaliavų savikaina, tiesioginės darbo sąnaudos ir kitos sąnaudos, kurios tiesiogiai susijusios su turto pasigaminimu iki jo naudojimo pradžios, taip pat turto išmontavimo, išvežimo bei turto gamybinės vietos sutvarkymo sąnaudos. Skolinimosi sąnaudos kapitalizuojamos kapitalizavimo sąlygas atitinkančiam turtui.

Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai (tęsinys)

Kai nekilnojamojo turto, irangimu atskiru sudėtinių dalių naudingo tarnavimo laikotarpis skiriasi, jos apskaitomos kaip atskiri nekilnojamojo turto, jrangos ir irengimų vienetai.

Sąnaudos, patiriamos keičiant nekilnojamojo turto, įrangimų sudėtinę dalį, kapitalizuojamos tik tuo atveju, jei iš šios sudėtinės dalies tikėtina gauti ekonominės naudos ir naujosios sudėtinės dalies savikaina gali būti patikimai įvertinta. Senosios sudėtinės vertė nurašoma. Su nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų aptamavimu susijusios sąnaudos apskaitomos kaip pelnas arba nuostoliai, kai patiriamos.

Nusidėvėjimas apskaičiuojamas tiesioginiu būdu per numatomą atskirų nekilnojamojo turto, įrangos ir irengimų sudėtinių dalių naudingo tarnavimo laikotarpį ir apskaitomas kaip pelnas arba nuostoliai. Lizingo (finansinės nuomos) būdu įsigytas turtas nudėvimas per nuomos laikotarpį arba per numatomą naudingo tarnavimo laikotarpi, priklausomai nuo to, kuris yra trumpesnis, nebent nuosavybės teisės perėmimas nuomos laikotarpio pabaigoje yra pakankamai užtikrintas.

Numatomi turto naudingo tarnavimo laikotarpiai:

· Pastatai ir statiniai	8-40 metų
· Mašinos ir įrengimai	5—10 metu
· Transporto priemones	5-10 metu
• Irankiai ir kitas turtas	3-6 metai

Nusidėvėjimo metodai, likvidacinės vertės ir turto naudingo tarnavimo laikotarpiai peržiūrimi kiekvieną kartą sudarant finansines ataskaitas.

Pelnas arba nuostoliai iš perleidimo apskaičiuojami iš perleidimo kainos atėmus likutinę vertę ir apskaitomi grynąja verte kitose pajamose arba sąnaudose. Kai perleidžiamas perkainotas turtas, šiam turtui tenkanti perkainojimo rezervo dalis perkeliama į nepaskirstytajį pelną.

Ilgalaikis nematerialusis turtas

Programinė įranga ir kitas nematerialusis turtas, kurio numatomas naudingo tarnavimo laikotarpis yra ribotas, įvertinamas savikaina, atėmus sukauptą amortizaciją ir nuostolius dėl vertės sumažėjimo. Amortizacija apskaičiuojama tiesioginiu būdu per numatomą ilgalaikio nematerialiojo turto naudingo tarnavimo laikotarpį ir apskaitoma kaip pelnas arba nuostoliai. Numatomas turto naudingo tarnavimo laikotarpis - 3 metai.

Bendrovė neturi nematerialiojo turto su neribotu naudingo tarnavimo laikotariu.

Investicinis turtas

Bendrovės investicinį turtą sudaro pastatai, kurie laikomi siekiant gauti pajamas iš nuomos ar dėl kapitalo vertės padidėjimo, bet ne gamybos tikslais, prekių ar paslaugų tiekimui, administracijos poreikiams ar pardavimui įprastomis verslo sąlygomis.

Investicinis turtas pradžioje apskaitomas įsigijimo verte, įvertinant įsigijimo išlaidas. Po pirminio pripažinimo investicinis turtas apskaitomas tikrąja verte, kuri atspindi rinkos situaciją finansinės būklės ataskaitos sudarymo datą. Pajamos arba sąnaudos, atsirandančios dėl investicinio turto tikrosios vertės pasikeitimų, parodomos kaip pelnas arba nuostoliai tuo laikotarpiu, kai atsiranda.

Įsigijimo vertę sudaro išlaidos, tiesiogiai susijusios su turto įsigijimu. Bendrovės pasigaminto turto savikainą sudaro žaliavų savikaina, tiesioginės darbo sąnaudos, kurios tiesiogiai susijusios su turto pasigaminimu iki jo naudojimo pradžios, taip pat turto išmontavimo, išvežimo bei turto gamybinės vietos sutvarkymo sąnaudos kapitalizuojamos kapitalizuojamos kapitalizavimo sąlygas atitinkančiam turtui.

Investicinis turtas nustojamas pripažinti jį pardavus, kai nustojama juo disponuoti ir kai nesitikima jokios ekonominės naudos iš jo pardavimo. Skirtumas tarp grynųjų pajamų iš turto pardavimo ir jo apskaitinės vertės pripažįstamas kaip pelnas arba nuostoliai tuo laikotarpiu, kai turtas nustojamas pripažinti.

Investicinis turtas (tesinvs)

Investicinio turto pasikeitimai atvaizduojami, kai pasikeičia investicinio turto naudojimo pobūdis. Investicinį turtą perklasifikuojamąjį turtą, įrangą ir įrengimus, koreguota savikaina yra tikroji vertė, buvusi tą datą, kai pasikeičia naudojimo pobūdis. Jei nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai perklasifikuojamas į investicinį turtą, Bendrovė jį apskaito remiantis jam taikyta aprašyta nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų apskaitos politika iki dienos, kai pasikeičia naudojimo pobūdis.

Nuomojamas turtas

Nustatymas, ar sutartis yra nuomos sutartis, yra paremtas informacija sutarties pasirašymo datą. Yra vertinama, ar sutartis yra susijusi su specifiško turto naudojimu, bei ar sutartis suteikia teise naudoti turtą.

Nuoma, kai Bendrovė prisiima reikšmingą riziką ir naudą, susijusią su turto nuosavybe, yra laikoma lizingu (finansine nuoma). Lizingo (finansinės nuomos) būdu įsigytas turtas įvertinamas tikrąja verte arba minimalių įmokų dabartine verte, priklausomai nuo to, kuri yra mažesnė. Po pirminio pripažinimo turtas apskaitomas remiantis jo grupės apskaitos principais. Visa kita nuoma yra laikoma veiklos nuoma ir nuomojamas turtas nėra pripažįstamos Bendrovės finansinės būklės ataskaitoje.

Bendrovės pastatai, išnuomoti pagal veiklos nuomos sutartis, yra apskaitomas balanse kaip investicinis turtas. Nuomos pajamos yra pripažistamos tiesiogiai proporcingu metodu per visą nuomos laikotarpi.

Investicijos į dukterines įmones ir jungtinė veikla

Investicijos į dukterines įvertinamos savikaina, atėmus nuostolius dėl vertės sumažėjimo.

Jungtinė veikla – tai veikla, kurią bendrai kontroliuoja dvi arba daugiau šalių. Jungtinėi veiklai būdingos šios savybės:

· šalys yra saistomos sutartimi įformintu susitarimu;
· šiuo sutartimi įformintu susitarimu dviem arba daugiau iš tų šalių suteikta bendra veiklos kontrolė.

Bendrovė dalyvauja jungtinėje veikoje, kuri yra bendra veikla.

Bendros veiklos vykdytojas pripažista su savo dalimi bendroje veikloje susijusi:

· turtą, įskaitant jam priklausančią bet kokio bendrai valdomo turto dalį;
· isipareigojimus, iskaitant jam priskiriama bet kokių bendrai prisiimtų įsipareigojimų dali:
· pajamas, gautas pardavus jam priklausančią bendros veiklos produkcijos dalį;
· pajamų dalį, gautą pardavus bendros veiklos produkciją; ir
· sąnaudas, įskaitant jam priskiriamą bet kokių bendrai patirtų sąnaudų dalį.

Atsargos

Atsargos įvertinamos savikaina arba grynąja realizacine verte, priklausomai nuo to, kuri mažesnė. Savikaina apskaičiuojama FIFO metodu bei apima atsargų įsigijimo, gamybos ir kitas sąnaudas, kurios susijusios su atsargų dabartine būkle ir vieta. Grynoji realizacinė vertė yra įvertinta pardavimo kaina esant normalioms verslo sąlygoms, atėmus įvertintas gamybos užbaigimo ir pardavimo sąnaudas.

Atsargos, susijusios su konkrečiais vykstančiais statybos projektais yra apskaitomos atsargų straipsnyje finansinės būklės ataskaitoje iki tada, kai atsargos yra sunaudojamos statybos procese ir vėliau yra apskaitomos pardavimo savikainoje. Su konkrečiais statybos projektais susijusių atsargų apskaitos politika yra tokia pati, kaip aprašyta aukščiau.

Nenaudotinos atsargos yra pilnai nurašomos.

AB "Panevėžio statybos trestas" Atskiros finansinės ataskaitos

Nebaigtos vykdyti statybos sutartys

Nebaigtose vykdyti statybos sutartyse apskaitytos už jau atliktus statybos sutarčių darbus gautinos sumos iš pirkėjų, kurioms dar nėra išrašytos sąskaitos. Gautinos sumos už nebaigtas statybos sutartis įvertinamos prie statybos sutarčių savikainos pridėjus jau uždirbtą pelną bei atėmus jau išrašytas sąskaitas ir pripažintus nuostolius. Savikaina apima visas tiesiogines sąnaudas bei atitinkamą dalį netiesioginių sąnaudų, paskirstytų atsižvelgiant į normalų pajėgumų panaudojimą.

Nebaigtos vykdyti statybos sutartys finansinės būklės ataskaitoje pateikiamos kaip sudėtinė pirkėjų įsiskolinimo dalis. Jei iš pirkėjų gauti mokėjimai didesni nei pripažintos pajamos, skirtumas finansinės būklės ataskaitoje pateikiamas kaip ateinančių laikotarpių pajamos.

Finansinio turto vertės sumažėjimas

Finansinis turtas kiekvieną finansinės būklės ataskaitos sudarymo data vra vertinamas, siękiant nustatyti. ar yra objektyvių požymių, kad jis gali būti nuvertėjes. Amortizuota savikaina įvertinamo finansinio turto vertės sumažėjimas apskaičiuojamas kaip skirtumas tarp apskaitinės vertės ir įvertintų būsimų pinigų srautų dabartinės vertės, juos diskontuojant taikant pradinę apskaičiuotų palūkamų normą. Apskaičiuotų palūkanų normos metodas, skirtas finansinio turto ar įsipareigojimo amortizuotai savikainai apskaičiuoti ir palūkanų pajamoms ar sąnaudoms paskirstyti per atitinkamą laikotarpį.

Nuostoliai dėl vertės sumažėjimo apskaitomi pelne arba nuostoliuose.

Nuostoliai dėl vertės sumažėjimo atstatomi dėl objektyvių įvykių po vertės sumažėjimo pripažinimo. Amortizuota savikaina įvertinamo finansinio turto vertės sumažėjimo atstatymas pelne arba nuostoliuose.

AB "Panevėžio statybos trestas" Atskiros finansinės ataskaitos

Nefinansinio turto vertės sumažėjimas

Nefinansinio turto, išskyrus atsargas ir atidetojo mokečio

turtą, apskaitinės vertės peržiūrimos kiekvieną finansinės būklės ataskaitos sudarymo datą, siekiant nustatyti vertės sumažėjimo požymius. Jei nuvertėjimo požymių yra, įvertinama turto atsiperkamoji vertė.

Atsiperkamoji vertė apskaičiuojama kaip didesnė viena iš dviejų verčių: turto naudojimo vertė ir tikroji vertė atėmus numatomus realizavimo kaštus. Turto naudojimo vertė apskaičiuojama diskontuojant įvertintus būsimus pinigų srautus iki jų esamosios vertės, taikant priešmokestinę diskonto normą, atspindinčią realias rinkos prielaidas dėl pinigų vertės laike ir riziką, susijusią su tuo turtu. Vertės sumažėjimo nustatymo tikslais, turtas grupuojamas į mažiausias turto grupes, kurios uždirba pinigų srautus nepriklausomai nuo kito turto ar kitų turto grupių pinigų srautų.

Nuostoliai dėl vertės sumažėjimo apskaitomi, kai turto arba jam priklausančio grynuosius pinigus uždirbančio vieneto apskaityta vertė viršija atsiperkamają vertę. Neperkainoto turto nuostoliai dėl vertės sumažėjimo apskaitomi pelne arba nuostoliuose. Perkainoto turto vertės sumažėjimas yra pripažįstamas kitose bendrose pajamose tiek, kiek vertės sumažėjimas neviršija šio turto perviršio, apskaityto perkainojimo rezerve. Toks perkainoto turto vertės sumažėjimo nuostolis mažina šio turto perkainojimo perviršį.

Ankstesniais laikotarpiais pripažintas vertės sumažėjimas kiekvieną finansinės būklės ataskaitos sudarymo datą, siekiant nustatyti, ar jis nesumažėjo ar neišnyko. Nuostoliai dėl vertės sumažėjimo atstatomi dėl pakitusio atsiperkamosios vertės įvertinimo. Vertės sumažėjimas atstatomas tik ta suma, kuri padidina turto grynąją vertę (po nusidėvėjimo ir amortizacijos) iki tokios vertės, kuri būtų, jei vertės sumažėjimas nebūtų pripažintas.

Dividendai

Dividendai apskaitomi kaip įsiskolinimas tą laikotarpį, kada jie yra paskelbiami.

Atidėjiniai

Atidėjiniai įsipareigojimams apskaitomi finansinės būklės ataskaitoje, kai tikėtina, kad dėl praeityje įvykusių įvykių atsiradusiems įsipareigojimams įvykdyti reikės patirti sanaudas ateityje ir kai įsipareigojimų suma gali būti patikimai įvertinta. Atidėjiniai įsipareigojimams apskaičiųojami diskontuojant įvertintus būsimus pinigų srautus iki jų esamosios vertės, taikant priešmokestinę diskonto normą, atspindinčia realias rinkos prielaidas dėl pinigų vertės laike ir riziką, susijusią su tais įsipareigojimais.

Atidėjiniai garantiniam remontui pripažįstami, kai parduodamos susijusios paslaugos. Atidėjinių suma paremta istoriniais garantinių remontų duomenimis bei tikimybėmis.

Išmokos darbuotojams

Bendrovė neturi nustatytų išmokų darbuotojų skatinimo planų bei apmokėjimo schemų Bendrovės akcijomis. Su pensija susijusius įsipareigojimus prisiima valstybė.

Pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso reikalavimus kiekvienam darbuotojui, išeinančiam iš Bendrovės sulaukus pensijinio amžiaus, priklauso vienkartinė 2 mėn. atlyginimo dydžio išmoka. Anksčiau patirtos išlaidos pripažistamos sąnaudomis lygiomis dalimis per vidutinį laikotarpį, kol tampa privaloma mokėti išmoką. Dėl išmokų sąlygų pakeitimo (sumažinimo arba padidinimo) atsirades pelnas ar nuostoliai bendrųjų pajamų ataskaitoje pripažįstami iš karto. Įsipareigojimų darbuotojams einamujų metu savikaina pripažistama sąnaudomis iš karto bendrujų pajamų ataskaitoje.

Išmokų darbuotojams įsipareigojimas yra apskaičiuojamas remiantis įvertinimais, taikant planuojamo sąlyginio vieneto metodą. Įsipareigojimas finansinės būklės ataskaitoje ir atspindi tų išmokų dabartinę vertę finansinės būklės ataskaitos sudarymo datą. Dabartinė išmokų darbuotojams įsipareigojimų vertė nustatoma diskontuojant įvertintus pinigų srautus, remiantis Vyriausybės vertybinių popierių, išreikštų ta pačia valiuta kaip ir išmokėjimo laikotarpis panašus į numatomą išmokų mokėjimo laikotarpį, palūkanų norma. Aktuarinis pelnas ir nuostoliai pripažistami kitose bendrosiose pajamose.

Trumpalaikės išmokos darbuotojams pripažįstamos kaip einamosios sanaudos laikotarpiu, kai darbuotojai suteikia paslaugas. Išmokos apima atlyginimus, socialinio išmokas, premijas, mokamas atostogas ir kt.

Pardavimo pajamos

Pajamos iš statybos sutarčių apima pradinę sutartyje su-

tartą sumą bei kitas sumas, kurios susijusios su darbų apimties pokyčiais ir panašiai, tačiau tik ta dalimi, kurią tikimasi atgauti ir kurią galima patikimai įvertinti. Kai baigiamasis statybos sutarties rezultatas gali būti patikimai įvertintas, kiekvienos statybos sutarties pajamos ir sąnaudos apskaitoje pripažįstamos pagal sutarties darbų įvykdymo lygio metodą. Darbų įvykdymo lygis yra įvertinamas kaip faktiškai patirų išlaidų ir planuotų statybos sutarties išlaidų proporcija.

Kai sutarties rezultatas negali būti patikimai įvertintas, pajamomis pripažįstama tik ta patirtų sutarties sąnaudų dalis, kurią tikimasi atgauti. Kai tikėtina, kad sutarties sąnaudos viršys sutarties pajamas, nuostoliai nedelsiant pripažįstami kaip pelnas arba nuostoliai.

Paslaugų pajamos yra pripažįstamos, kai paslaugos yra suteikiamos.

Nuostolingų sutarčių Atidėjiniai pripažistami tada, kai Bendrovė turi dabartinį įsipareigojimą (teisinį ar konstruktyvų) pabaigti statybos darbus trečiajai šaliai už kainą, kuri yra žemesnė, nei savikaina finausinių ataskaitų datą. Skirtumas tarp sutarties vertės ir jos pardavimo kainos yra pripažįstamas pardavimo savikaina bendrųjų pajamų ataskaitoje finansinių ataskaitų sudarymo datą.

Finansinės veiklos pajamos ir sąnaudos

Finansinės veiklos pajamas sudaro pajamos ir dividendai. Palūkanų pajamos pripažįstamos kaupimo principu, taikant apskaičiuotų palūkanų normos metodą. Dividendai pripažįstami, kai nustatoma teisė juos gauti. Finansinės veiklos sąnaudas sudaro palūkanų sąnaudos ir finansinio turto vertės sumažėjimas. Palūkanų sąnaudos pripažįstamos taikant apskaičiuotų palūkanų normos metodą. Valiutos kurso pasikeitimo teigiama arba neigiama įtaka pateikiama grynąja verte kaip pelnas arba nuostoliai.

Skolinimosi išlaidos, tiesiogiai priskiriamos kriterijus atitinkančio turto įsigįjimui, statybai, ar gamybai, kurio paruošimas numatomam naudojimui ar pardavimui užima pakankamai ilga laiką, yra kapitalizuojamos kaip šio turto įsigijimo savikainos dalis. Kitos skolinimosi išlaidos yra pripažįstamos sąnaudomis, kai patiriamos.

Pelno mokestis

Pelno mokesčio sąnaudas sudaro mokėtinas pelno mokestis. Pelno mokestis. Pelno mokesčio sąnaudos apskaitomos kaip pelnas arba nuostoliai, išskyrus tuos atvejus, kai jos susijusios su nuosavame kapitale apskaitytomis sumomis.

Mokėtinas pelno mokestis apskaičiuojamas nuo metų apmokestinamojo pelno taikant galiojantį mokesčio tarifą.

Atidėtieji mokesčiai apskaičiuojami balansinių įsipareigojimų metodu. Atidėtasis mokestis atspindi laikinųjų skirtumų tarp turto ir įsipareigojimų apskaitinės vertės ir jų mokesčių bazės gynąją mokestinę įtaką. Atidėtųjų mokesčių turtas ir įsipareigojimai yra vertinami mokesčių tarifu, kuris, kaip tikimasi, bus taikomas laikotarpiui, kuriame bus realizuojamas turtas ar padengiamas įsipareigojimas, atsižvelgiant į mokesčių tarifus, kurie buvo priimti ar iš esmės priimti finansinės būklės ataskaitos datą.

Atidėtojo mokesčio turtas pripažįstamas tik tuomet, kai ateityje tikimasi pakankamai apmokestinamojo pelno, kuris leis panaudoti mokesčio turtą. Atidėtojo mokesčio turto vertės peržiūrimos kiekvieną finansinės būklės ataskaitos sudarymo datą ir sumažinamos, jei nėra tikėtina, kad susijusi mokestinė nauda bus panaudota.

Lietuvoje nuo 2014 m. sausio 1 d. perkeliamų atskaitomų mokestinių suma negali būti didesnė kaip 70 proc. ataskaitinių metų apmokestinamo pelno sumos. Mokestiniai nuostoliai gali būti keliami neribotą laikotarpį, išskyrus nuostolius, kurie susidarė dėl vertybinių popierių ir (arba) išvestinių finansinių priemonių perleidimo. Toks perkėlimas nutraukiamas, jeigu bendrovė nebetęsia veiklos, dėl kurios šie nuostoliai susidarė, išskyrus atvejus, kai bendrovė veiklos nebetęsia dėl nuo jos nepriklausančių priežasčių. Nuostoliai iš vertybinių popierių ir (arba) išvestinių finansinių priemonių perleidimo gali būti keliami 5 metus ir padengiami tik iš tokio paties pobūdžio sandorių pelno.

AB "Panevėžio statybos trestas" Atskiros finansinės ataskaitos

Vienai akcijai tenkantis pelnas

Bendrovė pateikia pagrindinį ir sumažintą pelną, ten-

kantį vienai akcijai. Pagrindinis pelnas, tenkantis vienai akcijai, apskaičiuojamas dalijant pelną arba nuostolius, priskirtinus Bendrovės akcininkams, iš tuo laikotarpiu esančių apyvartoje paprastųjų akcijų skaičiaus svertinio vidurkio. Skaičiuojant sumažintą pelną, tenkantį vienai akcijai, paprastiesiems akcininkams priklausantis laikotarpio grynasis pelnas (nuostoliai) ir tuo laikotarpiu esančių apyvartoje paprastųjų akcijų skaičiaus svertinis vidurkis yra koreguojami, atsižvelgiantį į pelną mažinančių paprastųjų vardinių akcijų, tokių kaip konvertuojamų obligacijų ir darbuotojams suteiktų akcijų opcionų, įtaką

Bendrovė neturi potencialių akcijų, dėl kurių būtų sumažėjes vienai akcijai tenkantis pelnas. Sumažintas pelnas vienai akcijai yra lygus pagrindiniam vienai akcijai tenkančiam pelnui.

Segmentai

Veikiantis segmentas yra Bendrovės dalis, dalyvaujanti ekonominėje veikloje, iš kurios ji gali uždirbti pajamas ir patirti sąnaudas. Veikiančio segmento veiklos reguliariai tikrina Bendrovės vadovai, priimdami sprendimą dėl išteklių, kuriuos reikia paskirti segmentui ir įvertinti jo veiklos rezultatus, ir kuriems teikiama tam tikra finansinė informacija.

Segmento rezultatai, apie kuriuos informuojama vadovybė, apima aspektus, kurie tiesiogiai priskiriami segmentui, bei tuos aspektus, kurie pagrįstai gali būti priskiriami. Valdymo tikslais Bendrovė yra laikoma vientisu verslo segmentu – įmone užsiimančia statybine veikla. Todėl šiose finansinėse ataskaitose nepateikiami papildomi atskleidimai apie segmentus Bendrovės lygiu.

Bendrovė taip pat nepateikia 2017 ir 2016 metų geografinės informacijos, nes Bendrovės pajamos iš užsienio šalių nesudaro daugiau nei 10% bendrovės pajamų ir didžioji dalis Bendrovės ilgalaikio turto yra Lietuvoje.

Tikrosios vertės nustatymas

Bendrovės apskaitos principai ir atskleidimai reikalauja, kad būtų nustatyta tiek finansinio, tiek nefinansinio turto ir įsipareigojimų tikroji vertė. Tikroji vertė yra kaina, už kuria vertinimo dieną būtų parduotas turtas arba perleistas įsipareigojimas pagal įprastinį sandorį, sudaromą tarp rinkos dalyvių pagrindinėje rinkoje, o jei jos nėra - palankiausioje rinkoje, į kurią Bendrovė gali patekti vertinimo dieną. Įsipareigojimo tikroji vertė parodo jo prievolių neįvykdymo rizikos poveikį. Tikrosios verės yra nustatomos pagal kotiruojamas rinkos kainas, diskontuotų pinigų srautų analizes ir opciono kainų modelius, kur tinkama.

Nustatydama turto ar įsipareigojimų tikrąją vertę, Bendrovė remiasi prieinamais rinkos duomenimis, kiek tai yra įmanoma. Tikrosios vertės yra pateikiamos žemiau nurodytais trimis tikrosios vertės hierarchijos lygiais, remiantis vertinimo metoduose taikomais kintamaisiais:

1 lygis: aktyviosiose tokio paties turto arba įsipareigojimų rinkose kotiruojamos kainos (nepakoreguotos).

2 lygis: kiti kintamieji, išskyrus į 1 lygį įtrauktas kotiruojamas turto arba įsipareigojimų kainas, kurie stebimi tiesiogiai (pvz. kainos) arba netiesiogiai (pvz. išvesti iš kainų).

3 lygis: turto arba įsipareigojimų kintamieji, nepagrįsti stebimais rinkos duomenimis (nestebimi kintamieji).

Jei kintamieji, naudojami nustatant turto ar įsipareigojimo tikrąją vertę, gali būti priskiriami skirtingiems tikrosios vertės hierarchijos lygiams, tikrosios vertės hierarchijos lygis, kuriam priskiriama visa nustatyta tikroji vertė, turi būti nustatomas remiantis žemiausio lygio kintamuoju, reikšmingu mustatant visą tikrąją verte.

Bendrovė pripažįsta tarp tikrosios vertės hierarchijos lygių perkeliamas sumas to ataskaitinio laikotarpio pabaigoje, kada pokytis įvyko.

Tikrosios vertės, nustatytos įvertinimo ir (ar) atskleidimo tikslais, skaičiuojamos remiantis toliau pateiktais metodais ir prielaidomis aprašytas 29 pastaboje. Ten, kur taikytina, išsamesnė informacija apie-prielaidas, taikytas nustatant tikrąsias vertes, yra atskleista su konkrečiu turtu ar įsipareigojimų susijusioje pastaboje.

Tarpusavio užskaitos

Sudarant finansines ataskaitas turtas ir įsipareigojimai bei pajamos ir sanaudos nėra sudengiami, išskyrus atvejus, kai tarptautiniai finansinės atskaitomybės standartai specifiškai tokio sudengimo reikalauja.

Apskaitos politikos pakeitimai

Išskyrus toliau nurodytus pakeitimus, Bendrovė nuosekliai taikė apskaitos politiką, išdėstytą šiose finansinėse ataskaitose, visiems šiose finansinėse ataskaitose pateiktiems laikotarpiams.

Naujų ir (ar) pakeistų TFAS ir Tarptautinės finansinės atskaitomybės aiškinimo komiteto (TFAAK) išaiškinimų taikymas

Bendrovės apskaitos principai nesikeitė, išskytus šiuos naujus TFAS ir (ar) jų pataisas, kurios buvo pritaikytos nuo 2017 m. sausio 1 d .:

· 12 TAS "Pelno mokesčiai: Atidėtojo pelno mokesčio turto iš nerealizuotų nuostolių pripažinimas" (pataisos)

Pataisos patikslina, kaip apskaityti atidėtojo pelno mokesčio turtą nerealizuotiems nuostoliams, kad būtų išvengta skirtingo 12 TAS "Pelno mokesčiai" taikymo praktikoje. Konkretūs klausimai, kuomet buvo jis taikomas skirtingai, apima įskaitomųjų laikinųjų skirtumų pripažinimą dėl tikrosios vertės sumažėjimo, dėl turto vertės atstatymo virš jo balansinės vertės, dėl tikėtino būsimo mokestinio pelno ir dėl konsoliduotų vertinimų palyginimo su atskirais vertinimais. Bendrovei šios pataisos buvo neaktualios, nes ji neturi atidėtojo pelno mokesčio turto susijusio su nerealizuotais nuostoliais.

· 7 TAS "Pinigų srautų ataskaita": Atskleidimo iniciatyva (pataisos)

Pataisos pateikia atskleidimus, kurie leidžia finansinių ataskaitų naudotojams įvertinti isipareigojimų pasikeitimus dėl finansinės veiklos, įskaitant pasikeitimus dėl pinigų srautų ir ne piniginius pokyčius. Pataisos sukonkretina, kad vienas iš atskleidimo būdų yra lentelės pateikimas, kurioje būtų pateikiamas suderinimas tarp laikotarpio pradžios ir pabaigos likučių finansinės būklės ataskaitoje įsipareigojimams kylantiems dėl finansinės veiklos, įskaitant pasikeitimus dėl finansinės veiklos pinigų srautų, tikrosios vertės ir kitus pasikeitimus. Bendrovei šios pataisos buvo neaktualios, nes ji neturi reikšmingos finansinės veiklos.

Patvirtinti, bet dar neįsigalioję standartai

Bendrovė nepritaikė žemiau aprašytų standartų ir jų pakeitimų, kurie yra patvirtinti, bet dar neįsigalioję.

. 9 TFAS "Finansinės priemonės: klasifikacija ir vertinimas"

Standartas įsigalioja nuo ar po 2018 m. sausio 1 d. prasidedančiais finansiniais metais, nors ankstesnis taikymas yra leidžiamas. Galutinė 9 TFAS "Finansinės" versija apima visus finansinių instrumentų projekto aspektus ir pakeičia 39 TAS "Finansiniai: Pripažinimas ir vertinimas" bei visas ankstesnes 9 TFAS versijas. Standartas pateikia naujus reikalavimus klasifikavimui ir vertinimui, vertės sumažėjimo ir apsidraudimo sandorių apskaitai. Bendrovės vadovybė preliminariai įvertinusi šio standarto įtaką finansinėms ataskaitoms nusprendė, kad jis neturės reikšmingos įtakos, išskyrus galimą įtaką suteiktų paskolų vertės sumažėjimo vertinimui, ir ši sritis šiuo metu yra Bendrovės yra detaliau vertinama.

· 15 TFAS "Pajamos pagal sutartis su klientais"

Standartas įsigalioja nuo ar po 2018 m. sausio 1 d.

prasidedančiais finansiniais metais. 15 TFAS nustato penkių pakopų modelį, kuris (su keliomis išimtimis) taikomas pagal sutartį su klientu uždirbtoms pajamoms pripažinti nepriklausomai nuo pajamas uždirbusio sandorio tipo ar ūkio šakos. Standarto reikalavimai taikomi pripažįstant ir įvertinant pajamas ar nuostolius iš tam tikro ne finansinio turto, kuris nera priskiriamas bendrovės įprastinei veiklai, pardavimo (pavyzdžiui ilgalaikio materialiojo ir nematerialaus turto pardavimui). Reikės atskleisti išsamią informaciją, įskaitant bendros pajamų sumos paskirstymą į komponentus; informaciją apie veiklos įsipareigojimus; sutarties turto ir įsipareigojimų straipsnių likučių pokyčius tarp laikotarpių ir pagrindinius sprendimus bei apskaitinius įvertinimus. Bendrovės vadovybė atliko standarto įtakos vertinimą ir remiantis preliminaria analize, Bendrovė nesitiki, kad standarto pritaikymas turės reikšmingos įtakos jos finansinėms ataskaitoms (išskyrus išplėstinius atskleidimų reikalavimus), kadangi Bendrovė neturi daugiaelemenčių ilgalaikių kontraktų, imk-arba-mokėk pobūdžio kontraktų, nėra pardavimų skatinimų, reikšmingų kontraktų sudarymo išlaidų, kontraktų pakeitimai yra reti ir kt.

· 15 TFAS "Pajamos pagal sutartis su klientais" (išaiškinimai)

Išaiškinimai įsigalioja nuo ar 2018 m. sausio 1 d. prasidedančiais finansiniais metais, nors ankstesnis jų taikymas yra leidžiamas. Išaiškinimų tikslas – išaiškinti Tarptautinės apskaitos standartų valdybos (TAŠV) ketinimus rengiant 15TFAS "Pajamos pagal sutartis su klientais" reikalavimus, konkrečiau pakeičiant "atskiro identifikavimo" principo apibūdinimą veiklos įsipareigojimų nustatyme, svarstant ir vertinant, ar įmonė veikia kaip pagrindinis asmuo ar agentas, taip pat papildant intelektinės nuosavybės ir honorarų apskaitos gaires kontrolės ir licencijavimo principų taikymu. Įsip pat pateikia papildomų praktinių pavyzdžių įmonėms, kurios taiko 15 TFAS pilnai retrospektyviai arba kurios nutaria taikyti modifikuotą retrospektyvų būdą. Vadovybės vertinimu, standarto taikymas neturės reikšmingos įtakos Bendrovei (kaip aprašyta aukščiau).

· 16 TFAS "Nuoma"

Standartas įsigalioja nuo ar po 2019 m. sausio 1 d. prasidedančiais finansiniais metais. 16 TFAS nurodo, kaip pripažinti, vertinti, pateikti ir atskleisti nuomą abiems sutarties šalims, t.y. klientui (nuomininkui) ir tiekėjui (nuomotojui). Naujasis standartas reikalauja nuomininkams pripažinti daugelį nuomos sandorių finansinėse ataskaitose. Nuomininkai turės vienininko apskaitos modelį pagal visas nuomos sutartis su tam tikromis išimtimis. Nuomotojų apskaita iš esmės nesikeičia. Vadovybė dar nėra įvertinus šio standarto pritaikymo įtakos.

• 10 TFAS "Konsoliduotos finansinės ataskaitos" ir 28 TAS "Investicijos į asocijuotas bendroves ir bendras įmones: Turto pardavimas ar įnašai tarp investuotojo ir jo asocijuotos bendrovės ar bendros įmonės" (pataisos)

Pataisomis sprendžiama pripažinta neatitiktis tarp 10 TFAS ir 28 TAS reikalavimų, susijusių su turto pardavimu ar įnašais tarp investuotojo ir jo asocijuotos ar bendros įmonės. Pagrindinė pataisų pasekmė yra ta, kad pripažįstamos visos pajamos ar nuostoliai, kai sandoris apima verslo perleidimą (nepriklausomai nuo to ar jis vystomas dukterinėje įmonėje ar ne). Dalis pajamų ar nuostolių pripažistama, kai sandoris apima turtą, kuris neatitinka verslo apibrėžimo, net jei šis turtas priklauso dukterinei įmonei. 2015 m. gruodžio mėn. TASV atidėjo įsigaliojimo datą neribotam laikui, priklausomai nuo nuosavybės apskaitos metodo tyrimo projekto rezultatų. ES dar nėra patvirtinusi šių pataisų. Bendrovė dar nėra įvertinus šio standarto pritaikymo įtakos.

· 2 TFAS: Akcijomis išreikštų mokėjimo sandorių klasifikacija ir vertinimas (pataisos)

Pataisos įsigalioja nuo ar po 2018 m. sausio 1 d. prasidedančiais finansiniais metais, nors ankstesnis taikymas yra leidžiamas. Pataisos numato reikalavimus apskaitant nuosavybės teisės perdavimo ir neperdavimo sąlygų efektą, vertinant pinigais padengtus akcijomis išreikštus mokėjimus, akcijomis išreikštiems mokėjimo sandoriams su sudengimo galimybe dėl mokestinių įsipareigojimų ir dėl akcijomis išreikštų mokėjimų nuostatų ir sąlygų modifikavimas yra keičiamas iš pinigais padengiamų į kapitalu padengiamas. ES dar nėra patvirtimusi šių pataisų. Bendrovė neturi akcijomis išreikštų sandorių, todėl šios pataisos neturės jokios įtakos Bendrovės finansinėms ataskaitoms.

• 40 TAS: Pervedimai į Investicinį turtą (pataisos)

Pataisos įsigalioja nuo ar po 2018 m. sausio 1 d. pra-

sidedančiais finansiniais metais, nors ankstesnis taikymas Pataisos išaiškina, kada subjektas turi perkelti turtą, įskaitant statomą ar vystomą turtą, į ar iš investicinio turto. Pataisos nustato, kad naudojimas pasikeičia, kai turtas atitinka, arba nustoja atitikti, investicinio turto apibrėžimą ir yra įrodymų, apie naudojimo pokyčius. Vien vadovybės ketinimas dėl turto naudojimo nėra įrodymas, kad turto naudojimo pobūdis pasikeitė. ES dar nėra patvirtinusi šių pataisų. Bendrovė dar nėra įvertinus šios pataisos pritaikymo įtakos.

· 28 TAS: Ilgalaikiai interesai asocijuotose ir bendrose įmonėse (pataisos)

Pataisos įsigalioja nuo ar po 2019 m. sausio 1 d. prasidedančiais finansiniais metais, nors ankstesnis taikymas yra leidžiamas. Pataisos apibrėžia, ar atliekant ilgalaikių interesų asocijuotose ir bendrose įmonėse vertinimą, konkrečiai su verės sumažėjimu susijusius reikalavimus, kurie, iš esmės, sudaro "grymųjų investicijų" dalį asocijuotose ar bendrose įmonėse, turėtų būti vadovaujamasi 9 TFAS, 28 TAS ar abiem kartu. Pataisos paaiškina, kad, prieš taikydamas 28 TAS, subjektas taiko 9 TFAS tokiems ilgalaikiams interesams, kuriems netaikomas nuosavybės metodas. Taikydamas 9 TFAS subjektas neatsižvelgia į ilgalaikių interesų balansinės vertės pasikeitimus, atsirandančius dėl 28 TAS taikymo. ES dar nėra patvirtinusi šių pataisų. Bendrovė dar nėra įvertinus šios pataisos pritaikymo itakos.

· 19 TAS: Plano pakeitimas, sumažinimas ar įvykdymas (pataisos)

Pataisos įsigalioja nuo ar po 2019 m. sausio 1 d. prasidedančiais finansiniais metais, nors ankstesnis taikymas yra leidžiamas. Pataisos numato, kad įmonės privalo naudoti atnaujintas aktuarines prielaidas siekiant įvertinti einamųjų paslaugų savikainą ir grynąsias palūkanas, susijusias su po plano pakeitimo, sumažinimo ar įvykdymo likusiu ataskaitiniu laikotarpiu. Pataiškina kaip plano pakeitimo, sumažinimo ar įvykdymo apskaitą įtakoja reikalavimus, taikomus turto viršutinei ribai. ES dar nėra patvirtinusi šių pataisų. Nesitikima, kad pataisos bus aktualios Bendrovei.

• TFAKK 22-ASIS IŠAIŠKINIMAS: Sandoriai užsienio valiuta ir išankstiniai mokėjimai

Aiškinimas įsigalioja nuo ar po 2018 m. sausio 1 d. prasidedančiais finansiniais metais, nors ankstesnis taikymas yra leidžiamas. Aiškinime išaiškinama sandorių, kurie apima išankstinių mokėjimų užsienio valiuta gavimą ar mokėjimą, apskaita. Aiškinime reglamentuojami sandoriai užsienio valiuta, kai subjektas pripažįsta nepiniginį turtą ar nepiniginius įsipareigojimus, kylančius iš atlikto arba gauto išankstinio mokėjimo iki subjektui pripažįstant susijusį turtą, sąnaudas ar pajamas. Aiškinime teigiama, kad sandorio data, siekiant nustatyti valiutos keitimo kursą, laikoma nepiniginio išankstinio apmokėjimo arba būsimųjų laikotarpių pajamų įsipareigojimo pirminio pripažinimo data. Jeigu yra daugiau negu vienas išankstinis mokėjimas, subjektas turi nustatyti sandorio datą kiekvienam atliktam išankstiniam mokėjimui ar išankstiniam pinigų gavimui. Šis išaiškinimas dar nepriimtas ES, Bendrovė dar nėra įvertinus šio išaiškinimo pritaikymo įtakos.

· TVAS išleido 2014-2016 m. ciklo metinius TFAS patobulinimus, kurie apima TFAS pataisų rinkinį. 12 TFAS "Informacijos apie dalis kituose ūkio subjektuose atskleidimas" pataisos įsigalioja nuo ar po 2017 m. sausio 1 d. prasidedančiais finansiniais metais (patvirtinta ES 2018 m.), o 1 TFAS "Tarptautinių finansinės atskaitomybės standartų taikymas pirmąjį karta" ir 28 TAS "Investicijos į asocijuotas ir bendras įmones" pataisos įsigalioja nuo ar po 2018 m. sausio 1 d. prasidedančiais finansiniais metais. 28 TAS "Investicijos į asocijuotas bendroves ir bendras įmones" pataisas leidžiama pradėti taikyti anksčiau. Šių pataisų pritaikymas neturės įtakos Bendrovės finansinėms ataskaitoms.
- 12 TFAS "Informacijos apie dalis kituose ūkio subjektuose atskleidimas": pataisos paaiškina, kad atskleidimo reikalavimai pagal 12 TFAS, kiti nei apibendrintos informacijos apie dukterines, bendras ir asocijuotas įmones pateikimas, taikomi ir įmonės investicijai į dukterinę, bendrą ar asocijuotą įmonę, kuri laikoma su tikslu parduoti, paskirstyti savininkams ar nutraukti veiklą pagal 5 TFAS.

> 1 TFAS "Tarptautinių finansinės atskaitomybės standartų taikymas pirmąjį kartą": šis patobulinimas panaikina finansinių instrumentų, darbuotojų išmokų ir investicinių bendrovių trumpalaikes atskleidimo išimtis, taikant tarptautinius finansinės standartus pirmą kartą.

28 TAS "Investicijos į asocijuotas ir bendras įmones": pataisos išaiškina, kad pirminio pripažinimo metu pasirinkimas tikrąja verte per pelną ar nuostolius vertinti investicijas į asocijuotą ar bendrą įmonę rizikos kapitalo organizacijai ar kitai tokius reikalavimus atitinkančiai įmonei gali būti taikomas vertinant kiekvieną investiciją į asocijuotą ar bendrą veiklos įmonę atskirai.

· TFAKK 23-ASIS IŠAIŠKINIMAS: Neapibrėžtumas dėl pelno mokesčio apskaitos

Išaiškinimas įsigalioja nuo ar po 2019 m. sausio 1 d. prasidedančiais finansiniais metais, nors ankstesnis taikymas yra leidžiamas. Išaiškinimas skirtas pelno mokesčio apskaitai, esant mokestinio traktavimo neapibrėžiumams, įtakojantiems 12 TAS taikymą. Jame paaiškinama kaip atsižvelgti į mokestinio traktavimo neapibrėžtumus atskirai arba kartu, mokesčių institucijų vykdomus patikrinimus, pateikiamas tinkamas modelis kaip atspindėti neapibrėžiumus ir apskaityti faktų bei aplinkybių pasikeitimą. Sis išaiškinimas dar nepriimtas ES. Bendrovė dar nėra įvertinus šio išaiškinimo pritaikymo įtakos.

TVAS išleido 2015-2017 m. ciklo metinius TFAS patobulinimus, kurie apima TFAS pataisu rinkinį. Pataisos įsigalioja nuo ar po 2019 m. sausio 1 d. prasidedančiais finansiniais metais, nors ankstesnis taikymas yra leidžiamas. Sie metiniai patobulinimai dar nepriimti ES. Šių pakeitimų priėmimas neturės įtakos Bendrovės finansinėms ataskaitoms.

3 TFAS "Verslo jungimai" ir 11 TFAS "Jungtinė veikla": 3 TFAS pataisos išaiškina, kad, kai subjektas įgyja verslo, kuris buvo jungtinė veikla, kontrolę, jis turi naujai atlikti anksčiau įgytame versle turėtų interesų vertinimą. 11 TFAS pataisos išaiškina, kad, kai subjektas įgyja verslo, kuris buvo jungtinė veikla, jungtinę kontrolę, subjektui nereikia iš naujo vertinti anksčiau šiame versle turėtų interesų.
12 TAS "Pelno mokesčiai": Pataisomis išaiškinama, kad mokėjimų už finansinius instrumentus, klasifikuojamų kaip nuosavybės instrumentai, pelno mokesčio sumos turėtų būti pripažintos pagal tai, kur buvo pripažinti paskirstytino pelno davę sandoriai ar įvykiai.
23 TAS "Skolinimosi išlaidos": Pataisomis išaiškinamas standarto 14 punktas, t.y., kai ilgo parengimo turtas parengiamas jo numatytam naudojimui ar pardavimui ir tam momentui yra likusių negrąžintų tikslinių paskolų, susijusių su ilgo parengimo turtų, tokios paskolos turi būti įtrauktos į subjekto bendrųjų paskolų fondą.

Bendrovė planuoja pritaikyti aukščiau aprašytus standartų pakeitimus ne anksčiau, nei jų įsigaliojimo data, juos patvirtinus ES.

4. Finansinės rizikos valdymas

Bendroji dalis

Bendrovė susiduria su šiomis finansinėmis: kredito rizika, likvidumo rizika ir rinkos rizika. Šioje pastaboje pateikiama informacija apie šių rizikų įtaką Bendrovei, tikslus, politika ir procesus, susijusius su šių rizikų vertinimu ir valdymų, taip pat informacija apie kapitalo valdymą. Kiekybiniai atskleidimai pateikiami finansinių ataskaitų pastabose.

Valdyba yra atsakinga už rizikos valdymo struktūros sukūrimą ir priežiūrą. Bendrovės rizikos valdymo politika yra skirta rizikų, su kuriomis susiduria Bendrovė, nustatymui ir analizei, atitinkamų limitų ir kontrolių įdiegimui bei priežiūrai. Rizikos valdymo politika ir rizikos valdymo sistemos yra reguliariai peržiūrimos, kad atitiktų rinkos sąlygų ir Bendrovės veiklos pokyčius. Bendrovė siekia sukurti drausmingą ir konstruktyvią rizikos valdymo aplinką, kurioje visi darbuotojai žino savo funkcijas ir įsipareigojimus.

Kredito rizika

Kredito rizika - tai rizika, kad Bendrovė patirs finansinių nuostolių, jei pirkėjas ar kita šalis nejvykdys numatytų įsipareigojimų. Ši rizika didžiąja dalimi susijusi su pirkėjų įsiskolinimu bei suteiktomis paskolomis.

Bendrovė valdo kredito riziką politikos ir procedūrų pagalba. Remiantis Bendrovės nustatyta kredito rizikos politika, standartiniai mokėjimai ir terminai siūlomi tik tada, kai įvertinamas kiekvieno naujo kliento kreditingumas. Klientai, kurie neatitinka nustatytos kreditingumo ribos, gali atlikti pirkimo sandorius su Bendrove tik sumokėję išankstinius apmokėjimus.

Kredito rizika matuojama kaip maksimali kredito rizika kiekvienai finansinių priemonių grupei ir yra lygi jų apskaitinei vertei. Didžiausią kredito riziką sudaro kiekvienos turto grupės apskaitinė vertė.

Toliau pateikiama maksimali kredito rizika:

(tūkst. eurų)	2017	2016
Pirkėjų įsiskolinimas	9 037	11 879
Suteiktos trumpalaikės ir ilgalaikės paskolos	ર્ડ જેરી	2 786
Kitas trumpalaikis finansinis turtas (21 pastaba)	1 722	1 937
Pinigai ir pinigų ekvivalentai	25 433	21 410
Iš viso	39 143	38 012
Pirkėjų įsiskolinimas:
(tūkst. eurų)	2017	2016
Savivaldybės ir valstybės institucijos	82	340
Juridiniai asmenys	8 જેરેર	11 539
Iš viso pirkėjų įsiskolinimo	9 037	11 879

Finansinės būklės ataskaitoje gautinos iš pirkėjų (įskaitant sukauptas gautinas sumas pagal darbų įvykdymo lygį) apskaitytos pirkėjų įsiskolinimo ir ilgalaikių pirkėjų įsiskolinimo straipsniuose, kaip atskleista 19 pastaboje.

Kredito rizika (tęsinys)

Didžiausia kredito rizika, susijusi su iš pirkėjų gautinomis, finansinių ataskaitų datą pagal klientus:

(tūkst. eurų)	2017	ಳು	2016	%
1 klientas	1 013	11.2	3 488	29.4
2 klientas	949	10.5	1 749	14.7
3 klientas	657	7.3	714	6.0
4 klientas	523	5.8	438	3.7
5 klientas	408	4.5	રેસ્વિ	3.1
6 klientas	376	4.2	311	2.6
7 klientas	328	3.6	272	2.3
Kiti klientai	ર 626	62.2	ર 211	43.8
Vertės sumažėjimas	(843)	(9.3)	(670)	(5.6)
Iš viso	9 037	100.0	11 879	100.0

Gautinos sumos iš pirkėjų pagal geografinius regionus:

(tūkst. eurų)	2017	2016
Vietinė rinka (Lietuva)	8 661	ા રહર
Latvija	376	29
Rusija	0	13
Svedija	0	272
Iš viso	9 037	11 879

Prekybos gautinų sumų senėjimas finansinių ataskaitų datą gali būti detalizuojamas taip:

2017	Vertes suma- žėjimas	2016	Vertes sumažė- limas
7 689		10 950
684		211
ર રેતે		288
948	843	1 100	670
9 880	843	12 549	670

Bendrovės apskaitytas vertės sumažėjimas atspindi įvertintus nuostolius dėl abejotinų atgauti pirkėjų įsiskolinimų. Pagrindinis šio vertės sumažėjimo komponentas -- individualiai įvertinti nuostoliai dėl reikšmingų abejotinų atgauti pirkėjų įsiskolinimų. Vertinimo metodai nuolat peržiūrimi, kad skirtumai tarp įvertintų ir faktinių nuostolių būtų kuo mažesni.

Suteiktų paskolų terminai ir pradelsimo analizė yra pateikta 17 ir 20 pastabose.

Kitą trumpalaikį finansinį turtą sudaro terminuoti indėliai bankuose ir gautina suma iš bankrutuojančios dukterinės įmonės, kuriai yra suformuotas dalinis vertės sumažėjimas (21 pastaba).

Pinigai ir pinigų ekvivalentai sudaryti iš grynųjų pinigų banko sąskaitose, todėl su jais susijusi kredito rizika yra gana žema.

Nors ekonominės aplinkybės gali turėti įtakos paskolų ir įsiskolinimų atgavimui, vadovybės nuomone, Bendrovei negresia reikšminga rizika patirti nuostolius, kurie viršytų jau apskaitytą vertės sumažėjimą.

Likvidumo rizika

Likvidumo rizika - tai rizika, kad, suėjus terminui, Bendrovė nepajėgs įvykdyti savo finansinių įsipareigojimų. Bendrovė valdo likvidumo riziką, siekdama kiek įmanoma geriau užtikrinti pakankamą likvidumą, leidžiantį įvykdyti įsipareigojimus tiek esant įprastoms, tiek sudėtingoms sąlygoms, nepatiriant nepriimtinų nuostolių ir nerizikuojant prarasti reputaciją. Paprastai Bendrovė užsitikrina pakankamą grynųjų pinigų kiekį, kad galėtų padengti planuojamas veiklos sąnaudas, įskaitant finansinių skolų padengimą. Sis užsitikrinimas neapima galimų nenuspėjamų nepaprastųjų aplinkybių (pvz. stichinių nelaimių) įtakos.

Toliau pateikiami 2017 m. gruodžio 31 d. įsipareigojimų, įskaitant apskaičiuotas palūkanas, mokėjimo terminai pagal sutartis:

(tūkst. eurų)	Likutinė vertè	Sutartiniai grynųjų pi- nigų srautai	6 men, arba nei 6 me- mažiau	Daugiau nesiat
Įsipareigojimai
Skolos tiekėjams	8 255	8 655	8 655	()
Iš viso	જે રેટર	8 655	8 655	0

Toliau pateikiami 2016 m. gruodžio 31 d. įsipareigojimų, įskaitant apskaičiuotas palūkanas, mokėjimo terminai pagal sutartis:

	Likutinė	Sutartiniai grynųjų pi-	6 men. arba	Daugiau nei 6 me-
(tūkst. eurų)	vertè	nigų srautai	mažiau	nesiai
Įsipareigojimai
Skolos tiekėjams	9 248	9 248	9 248	e
Iš viso	0 248	9 248	9 248	=

2017 m. gruodžio 14 d. buvo pasirašyta banko overdrafto sutartis 15 milijonų eurų limitui. Overdraftą planuojama panaudoti UAB Šeškinės projektai projekto vystymui ir jo grąžinimo terminas yra 2019 m. gruodžio 14 d. Overdrafto limitas nebuvo panaudotas 2017 m. gruodžio 31 d.

Rinkos rizika

Rinkos rizika – tai rizika, kad rinkos kainų pokyčiai, pvz. užsienio valiutos kursų kitimas ir palūkanų normos, turės įtakos Bendrovės rezultatui arba turimų finansinių vertei. Rinkos rizikos vizikos valdymo tikslas - valdyti rizikos atviras pozicijas, siekiant optimizuoti gražą. 2017 m. ir 2016 m. gruodžio 31 d. Bendrovė nesinaudojo jokiomis finansinėmis išvestinėmis priemonėmis.

Valiutos rizika. Bendrovė susiduria su užsienio valiutos kurso rizika tuo atveju, kai pardavimai, pirkimai ir finansinės skolos denominuojami kitomis valiutomis nei eurais.

Metų eigoje buvo tokie valiutos keitimo kursai euro atžvilgiu:

	2017 m. gruodžio 31 d	2017 m. viduti- mis	2016 m. gruodžio 31 d.	2016 m. vidutinis
1 SEK =	0.1016	0,1038	0,1046	0.1057
1 RUB =	0,0144	0,0152	0.0158	0,0135

Rinkos rizika (tęsinys)

Bendrovė nesusiduria su reikšminga valiutų kursų rizika, nes didžioji dalis piniginio turto ir įsipareigojimų yra išreikšta eurais.

Bendrovės funkcinė valiuta yra euras. Bendrovė susiduria su užsienio valiutos kurso kitimo rizika dėl pirkimų ir mokėtinų sumų bei pardavimų ir gautinų sumų, kurios yra apskaitomos kitomis nei eurais.

Palūkatų normos rizika. Bendrovės suteiktoms paskoloms ir kitoms finansinėms skoloms skaičiuojamos kintamos palūkanos, susijusios su EURIBOR. Bendrovė nesinaudoja jokiomis finansinėmis priemonėmis rizikai valdyti. Atsižvelgiant į esamą suteiktų ir gautų paskolų dydį, palūkanų normos pokytis neturėtų reikšmingos įtakos.

Žemiau pateikiama kintamos palūkanų normos finansinį turtą ir finansinius įsipareigojimus:

	Sutarties valiuta	2017	2016
Suteiktos ilgalaikės paskolos	Tükst. eurų	2 563
Suteiktos trumpalaikės paskolos	Tükst, euru	388	2 786
Iš viso		2 951	2 786

Palūkanų normai padidėjus 0,5 %, Bendrovės pelnas padidėtų apie 15 tūkst. eurų.

Kapitalo valdymas

Valdybos politikos tikslas – palaikyti pakankamą nuosavo kapitalo dalį tam, kad būtų pateisintas investuotojų, kreditorių ir rinkos pasitikėjimas bei plečiamas verslas ateityje. Valdyba seka kapitalo gražą ir, atsižvelgdama į Bendrovės finansinius rezultatus ir strateginius planus, pateikia siūlymus dėl dividendų išmokėjimo.

Valdyba taip pat siekia palaikyti pusiausvyrą tarp didesnės grąžos, kuri galėtų būti pasiekiama esant didesniam skolintų lėšų lygiui, ir tarp saugumo, kurį suteikia didesnis nuosavo kapitalo lygis. Įmonė laikosi Lietuvos Respublikos Akcinių bendrovių įstatyme nustatyto reikalavimo, pagal kurį Įmonės nuosavas kapitalas turi būti ne mažesnis kaip 1/2 įstatinio kapitalo. 2017 ir 2016 m. gruodžio 31 d. Bendrovė laikėsi šio reikalavimo. Metų eigoje įmonės kapitalo valdymo politika nesikeitė.

Kapitalo valdymo tikslais, kapitala sudaro įstatinis kapitalas, nepaskirstytasis pelnas, perkainojimo rezervas ir privalomasis rezervas.

5. Pardavimų pajamos

Pardavimo pajamos Bendrovėje uždirbamos iš statybos-montavimo darbų (apie 99 % 2017 ir 2016 m.)

(tūkst. eurų)	2017	2016
Lietuva Svedija	રવે 605 94	83 639 218
Latvija	1 652	રે રે
Pardavimai iš viso	56 3 -11	83 910

Pardavimo pajamos iš didžiausio Bendrovės pirkėjo 2017 m. sudarė apie 6 712 tūkst. eurų (2016: 36 073 tūkst. eurų) iš Bendrovės bendrų pardavimo pajamų.

Pardavimo savikaina ર્

(tūkst. eurų)	2017	2016
Statybos subrangovai	24 385	39 960
Žaliavos ir komplektavimo gaminiai	12 044	20 771
Darbo užmokesčio sąnaudos	d 231	9 223
Nusidėvėjimas	612	રેરે રેપે રહે છે. સ્ટેન્ડ રેન્ડિયા સાંદર્ભ સાંત કરવામાં આવેલું એક ગામનાં છે. આ ગામનાં છે. આ ગામનાં પ્રાથમિક શાળા, આંગણવાડી તેમ જ દૂધની ડેરી જેવી સવલતો પ્રાપ્ય થયેલી છે. આ ગા
Amortizacija	71	57
Kitos sanaudos	5 034	6 470
Pardavimo savikainos iš viso	52 277	77 031

7.	Pardavimo sąnaudos (tūkst. eurų)	2017	2016
	Reklamos ir kitos sąnaudos	રે0	80
	Darbo užmokesčio sanaudos	253	239
	Pardavimo sąnaudų iš viso	303	319
છે.	Administracinės sąnaudos
	(tūkst. eurų)	2017	2016
	Darbo užmokesčio sąnaudos	2 199	2 642
	Pirktos paslaugos administracinėms reikmėms	832	744
	Veiklos nuomos sąnaudos	16	0
	Nusidėvėjimas Tantjemos	221	208
	Veiklos mokesčių sąnaudos	354 dd	66 169
	Parama	42	361
	Amortizacija	2	1
	Pirkėjų įsiskolinimo vertės sumažėjimas/atstatymas (-)	237	430
	Kitos sąnaudos	રે તેને	126
	Administracinių sąnaudų iš viso	4 581	4 747
9.	Darbo užmokesčio sąnaudos
	(tūkst. eurų)	2017	2016
	Atlyginimai	9 292	8 રેતેર
	Socialinio draudimo imokos	2 333	2 662
	Dienpinigiai ir nedarbingumo pašalpos	631	512
	Sukauptų atostoginių ir premijų pokytis	(રજુર)	267
	Atidėjinio pensijoms pokytis	51	89
	Darbo užmokesčio sąnaudy iš viso	11 714	12 125
	Apskaitytos:
	Pardavimo savikainoje	9 231	9 223
	Administracinėse sąnaudose Pardavimo sanaudose	2 199 એરેડે	2 642
	Kitos veiklos sąnaudose	31	239 21
	Darbo užmokesčio sąnaudų iš viso	11 714	12, 125

10.	Kitos pajamos ir sąnaudos (tūkst. eurų)	2017	2016
	Pełnas iš nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų perleidimo	36	80
	Investicinio turto tikrosios vertės pokytis	30	0
	Nuomos pajamos	146	191
	Kitos pajamos	312	325
	Kitų pajamų iš viso	524	500
	Nuomojamo turto nusidėvėjimas ir kitos sąnaudos	(354)	(366)
	Kitų sąnaudų iš viso	(354)	(366)
	Kitų pajamų ir sąnaudų iš viso, grynąja verte	170	230

AB "Panevėžio statybos trestas" Atskiros finansinės ataskaitos

11. Finansinės veiklos pajamos ir sąnaudos

(tūkst. eurų)	2017	2016
Palūkanų pajamos	115	194
Dividendų pajamos	1 283	305
Teigiama valiutos kurso pasikeitimo įtaka	0	132
Finansinės veiklos pajamų iš viso	1 398	631
Palūkanų sąnaudos	(30)	(46)
Neigiama valiutos kurso pasikeitimo itaka	(4)	0
Investicijų ir suteiktų paskolų vertės sumažėjimas	(476)	(535)
Kitos sąnaudos		(1)
Finansinės veiklos sąnaudų iš viso	(510)	(582)
Finansinės veiklos pajamų ir sąnaudų iš viso, grynąja verte	888	ರಿ ರಿ
Pelno mokestis
Pelno mokesčio sanaudos:

(tūkst. eurų)	2017	2016
Einamojo pelno mokesčio sanaudos		404
Atidėtojo mokesčio pokytis	51	(103)
Pelno mokesčio sąnaudų iš viso	54	301

2017 m. ir 2016 m. Bendrovė taikė standartinį 15 % tarifą Švedijos karalystėje ir 15 % tarifą Latvijoje. Galiojančio mokesčio tarifo sudeinimas:

(tūkst. eurų)	2017		2016
Pelnas prieš apmokestinimą		248		2 092
Pelno mokestis, taikant Bendrovės mokesčio tarifą Lietuvoje Neleidžiami atskaitymai Neapmokestinamos pajamos	15.0 %	37 269 (252)	15.0 %	314 130 (143)
	21.8%	ਵੱਖ	14.4 %	301

Atidėtasis mokestis:

12.

(tūkst. eurų)	2017		2016
	Laikinieji skirtumai	Atidėtasis mokestis	Laikinieji skirtumai	Atidetasis mo- kestis
Prekybos gautinų sumų vertės sumažė-
jimas	843	126	670	100
Sukauptos premijos	112	17	735	110
Atidėjinys pensijoms	162	24	111	18
Atostogy rezervas	323	48	3 રે	47
Atidėjinys garantiniam remontui Atsargų nurašymas iki grynosios reali-	231	80	601	90
zacines vertes	ર્ડ I	8	45	7
Nuostolingi kontraktai	324	49	0	0
Atidėtojo mokesčio turto iš viso Nepripažintas atidėtojo mokesčio turtas (prekybos gautinų sumų ver-		352		372
tės sumažėjimas)		(73)		(34)
Pripažintas atidėtojo mokesčio turtas		274		338
Žemės ir pastatų perkainojimas	(1 458)	(219)	(1 544)	(232)
Atidėtojo mokesčio įsipareigojimas		(219)		(2524)
Atidėtasis mokestis, grynaja verte		55		106

12. Pelno mokestis (tęsinys)

Atidėtojo mokesčio turtas yra pripažįstamas tik tuomet, kad ateityje Bendrovė turės pakankamai mokestinio pelno, kuris leis išnaudoti mokestinę naudą. Atidėtojo mokesčio turtas yra mažinamas, kai nebesitikima, kad susijusi mokestinė nauda bus realizuota. Atidėtojo mokesčio dalis nebuvo pripažinta dėl atidėtojo mokesčio realizavimo netikrumo.

2017	2016
106
0
(21)	104
ਜ ਤੇ	106

Bendrovė nepripažįsta atidėtojo mokesčio laikiniesiems skirtumams, susijusiems su investicijomis į dukterines įmones, nes Bendrovė kontroliuoja laikimųjų skirtumų realizavimą laike ir tikisi, kad laikinieji skirtumai nebus realizuoti artimiausioje ateityje.

AB "Panevėžio statybos trestas" Atskiros finansinės ataskaitos

Nekilnoiamasis turtas, iranga ir irengimai




13.

		Mašinos ir įrengi-	Transporto prie-	Irankiai ir kitas tur-
(tūkst. eurų)	Žemė ir pastatai	mai	mones	tas	Iš viso
Savikaina (žemės ir pastatų perkainota apskaitinė vertė)
Likutis 2016 m. sausio 1 d.	513 ﻟ	ર 602	3 315	682 て	15 112
sigijimai	49	289	401	144	883
Perleidimai		(357)	(266)	(76)	(୧୦୦)
Likutis 2017 m. sausio 1 d.	562 క	રે રેડવ	3 450	750 C	15 296
sigijimal	141	રજકેર	67	। તેર	રવેદ
Perleidimai	(22	150	(247)	(75)	(494)
Likutis 2017 m. gruodžio 31 d.	3 681	ર 679	3 270	870 2	ાર 500
Nusidėvėjimas ir vertės sumažėjimas
Likutis 2016 m. sausio 1 d.	572	4 627	2 320	2 499	10 018
Nusidėvėjimas per metus	1 તેર	321	242	ઠેરે	854
Vertės sumažėjimas (atstatymas)	ಲ				(3)
Perleisto turto nusidėvėjimas		(357)	(217)	(74)	(648)
Likutis 2017 m. sausio 1 d.	765	4 591	345 2	520 7	10 221
Nusidėvėjimas per metus	199	360	269		ਰੇਤੇ ਹੋ
Vertės sumažėjimas (atstatymas)	(3)				(3)
Perieisto turto nusidevejimas	16	(149)	(227)	(73)	(465)
Likutis 2017 m. gruodžio 31 d.	વેવસ	4 802	2 387	2 558	10 692
Likutinë vertë
2016 m. sausio 1 d.	2 941	975	વેવી ર	183	5 094
2017 m. sausio 1 d.	2 797	943	105 I	230	5 075
2017 m. gruodžio 31 d.	2 736	877	883	312	4 808

13. Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai (tęsinys) (tūkst. eurų)	2017	2016
Nusidėvėjimas apskaitytas:
Pardavimo savikainoje	612	550
Veiklos sąnaudose	223	208
Kitose sanaudose	101	93
Nusidėvėjimo iš viso	036	ਸੀ।

Žemė ir pastatai apskaitomi perkainota verte. Paskutinis perkainojimas buvo atliktas 2013 m. gruodžio 31 d. remiantis nepriklausomų turto vertintojų, turinčių tinkamą profesinę kvalifikaciją ir reikiamą turto vertinimo patirtį, susijusią su vertinamo turto vieta ir kategorija, pateikta konsultacijoje dėl Bendrovės žemės ir pastatų galimų rinkos kainų. Vertinimas buvo atliktas naudojant palyginamųjų kainų metodą. Reikšminga nestebima informacija buvo panaudota nustatant tikrąją vertę, pvz. kaina už kvadratinį metrą ar arą. Tikroji vertė padidėtų, jei kaina už vieną kvadratinį metrą/arą būtų didesnė, ir sumažėtų, jei kaina už vieną kvadratinį metrą/arą būtų mažesnė.

Vadovybė finansinių ataskaitų tikslais kasmet svarsto, ar yra požymių, kad žemės ir pastatų apskaitinė vertė reikšmingai skiriasi nuo tikrosios vertės. Kas penkerius metus užsakoma vertinimo eksperto rengiama išorinio vertinimo ataskaita, siekiant patikrinti šį vadovybės įvertinimą.

Jei pastatai ir žemė būtų apskaitomi savikaina, jų likutinė vertė, apskaityta 2017 m. gruodžio 31 d., būtų 1 383 tūkst. eurų (2016 m. gruodžio 31 d .: 1 357 tūkst. eurų).

Žemė ir pastatai, kurių apskaitinė vertė 2017 m. gruodžio 31 d. lygi 3 140 tūkst. eurų, ikeisti bankams (žr. 27 pastabą). 2017 m. gruodžio 31 d. lizingo sutarčių pagrindu įsigyto nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų Bendrovė neturėjo.

14. Nematerialusis turtas

(tūkst. eurų)	Programinė įranga	Kitas turtas	Iš viso
Savikaina Likutis 2016 m. sausio 1 d. Įsigijimai	338 135	7	345 ાં રેસ્ટ
Likutis 2017 m. sausio 1 d.	473	7	480
lsigijimai	32	র্য	36
Likutis 2017 m. gruodžio 31 d.	રેણેર	11	રો રે
Amortizacija ir vertės sumažėjimas Likutis 2016 m. sausio 1 d. Amortizacija per metus	270 57	6 ా	276 58
Likutis 2017 m. sausio 1 d. Amortizacija per metus	327 73	7	334 73
Likutis 2017 m. gruodžio 31 d.	400	7	407
Likutinė vertė 2016 m. sausio 1 d. 2017 m. sausio 1 d.	68 146	1	69 146
2017 m. gruodžio 31 d.	105	4	109

14. Nematerialus turtas (tęsinys)

15.

(tūkst. eurų)	2017	2016
Amortizacija apskaityta: Pardavimo savikainoje Administracinėse sąnaudose	71 2	57 1
Amortizacijos iš viso	73	58
Investicinis turtas
(tūkst. eurų)	2017	2016
Likutis sausio 1 d. sigijimai Tikrosios vertės pasikeitimas	1 270 0 30	1 270 0 0
Likutis gruodžio 31 d.	1 300	1 270

2015 m. Bendrovė įsigijo 14 aukštų viešbutį Panevėžyje, kurio 16,73 % yra nuomojama trečiosioms šalims, likusi dalis nėra naudojama. Bendrovės vadovybė kol kas neturi detalių planų dėl likusio pastato panaudojimo, tačiau nėra planuojama pastatą naudoti Bendrovės veikloje, todėl visas pastatas klasifikuojamas kaip investicinis turtas.

Tikroji vertė nustatyta remiantis nepriklausomų turto vertintojų UAB "Ober-Haus", turinčių tinkamą profesinę kvalifikaciją ir reikiamą turto vertinimo patirtį, atliktu pastato vertinimu. Atliekant įvertinimą, buvo taikomas diskontuotų pinigų srautų metodas (diskonto norma - 9 %, kapitalizacijos norma - 7 %, užimtumo lygis - 80-90 %; tos pačios prielaidos buvo taikomos tiek 2017, tiek 2016 metais).

Jei diskonto norma padidėtų 1 % (kitoms prielaidoms nepakitus), tai investicinio turto tikroji vertė sumažėtų apie 90 tūkst. eurų, o kapitalizavimo normai išaugus 1 % (kitoms prielaidoms nepakitus) investicinio turto tikroji vertė sumažėtų 80 tūkst. eurų.

Tikrosios vertės pasikeitimas apskaitytas kitose pajamose (žr. 10 pastabą).

Nustatyta investicinio turto 1 300 tūkst. eurų tikroji vertė (2016 metais - 1 270 tūkst. eurų) tikrosios vertės hierarchijoje priskirta 3 lygiui.

Finansinių metų pabaigoje būsimieji minimalūs nuomos gautini mokėjimai pagal nenutraukiamas nuomos sutartis sudarė: 90 tūkst. eurų - mažiau nei per vienerius metus, 49 tūkst. eurų - tarp vienerių ir penkerių metų (2016 m. gruodžio 31 d. 109 tūkst. eurų – mažiau nei per vienerius metus, 164 tūkst. eurų - tarp vienerių ir penkerių metų). Nuomos pajamos per 2017 metus sudarė 93 tūkst. eurų (per 2016 - 90 tūkst. eurų) ir buvo apskaitytos kitose pajamose.

16. Investicijos į dukterines įmones ir jungtinė veikla

a) Dukterinės įmonės
/+==1=== ـــــــــــــــــــــــــــــــــــــــــــــــــــــــــــــــــــــــــــــــــــــــــــــــــــــــــــــــــــــــــــــــــــــــــــــــــــــــــــــــــــــــــــــ

(tūkst. eurų) 2017			2016
Dukterinē imonė	Valdoma dalis	Savikaina	Valdoma dalis	Savikaina
UAB "PST investicijos" Verkių 25C, Vilnius UAB "Seškinės projektai" Verkių 25C, Vil-	68.3 %	8 877	68.3 %	8 877
nius	100 %	1 600	100 %	1 600
OOO "Baltlitstroj" ul. Rostovskaja 5/7, Kali-
ningradas, Rusijos Federacija			100 %	341
UAB "Vekada" Marijonų 36, Panevėžys	વેરે જે જે	225	95.6 %	225
UAB "Skydmedis" Pramonės 5, Panevėžys	100 %	ો વેર	100 %	145
UAB "Alinita" Tinklų 7, Panevėžys	100 %	70	100 %	70
UAB "Metalo meistrai" Tinklų 7, Panevėžys	100 %	24	100 %	24
AB "PST Nordic" Krossgatan 25, 162 50
Vallingby, Stokholmas, Švedija			100 %	6
SIA "PS Trests" Skultes iela 28, Skulte, Ma-
rupes nov., Latvija	100 %	प	100 %	4
"Kingsbud" Sp.z.o.o A. Patli g. 12, 16-400
Suvalkai, Lenkija	100 %	1	100 %	1
OOO "Teritorija" Lunačiarsko pr. 43/27,
Cerepovecas, Vologdos sr., Rusijos Federa-
cija	87.5 %	0	87.5 %	0
Vertės sumažėjimas:
UAB "PST investicijos"		(3 482)		(3 170)
000 "Baltlitstroj"				(341)
UAB "Alinita"		(70)		(70)
AB "PST Nordic"				0
SIA "PS Trests"		(4)		(4)
Investicijos, iš viso		7 390		7 708

Žemiau pateikiama finansinė informacija apie dukterines įmones:

AB "Panevėžio statybos trestas" dukterinės įmonės:

(tūkst. eurų)	Veiklos pobūdis	Nuosavas kapitalas 2017-12-31	Grynasis pelnas (nuostoliai) už 2017	Nuosavas kapitalas 2016-12-31	Grynasis pelnas (nuostoliai) už 2016
UAB "PST investicijos" (grupė - žr. žemiau)	Nekilnojamojo turto vystymas	4 409	(1 108)	4 975	2 571
000 "Baltlitstroj"	Statyba			(2 432)	(1 151)
UAB "Vekada"	Statyba: elektros instaliacija	1 251	ી તેમ	1 456	167
UAB "Skydmedis"	Statyba: medi- niai namai	રેજેન	464	1 033	350
UAB "Alinita"	Statyba: kondi- cionavimo iranga	(470)	12	(482)	ਦੀ
UAB "Metalo meistrai"	Statyba	391	214	177	62
SIA "PS Trests"	Statyba	(161)	રત	(215)	6
UAB "Šeškinės projek- tai"	Nekilnojamojo turto vystymas	1 219	(4)	1 223	(22)
"Kingsbud" Sp.z.o.o	Statyba	91	13	71	7
AB "PST Nordic"	Statyba			ો રે	13
000 "Teritorija"	Nekilnojamojo turto vystymas	(1 206)	(194)	(1 119)	(431)

AB "Panevėžio statybos trestas" Atskiros finansinės ataskaitos

16. Investicijos į dukterines įmones (tęsinys)

UAB "PST investicijos" dukterinės įmonės:

(tūkst. eurų)	Valdoma dalis	Nuosavas ka- pitalas 2017-12-31	Grynasis pel- nas (nuosto- liai) už 2017	Nuosavas ka- pitalas 2016-12-31	Grynasis pel- nas (nuosto- liai) už 2016
ZAO ISK "Baltevromarket"	100 %	(8 139)	(1 339)	(7 438)	1 840
UAB "Ateities projektai"	100 %	249	(3)	251	(10)

2017 metais Bendrovė prarado kontrolę AB "PST Nordic" ir OOO "Baltlitstroj dėl šių įmonių bankroto. Dėl AB "PST Nordic bankroto patirti nuostoliai įtakojo 100 % vertės sumažėjima iš pirkėjų gautinų sumų 309 tūkst. eurų sumai ir 400 tūkst. eurų garantiją, sumokėtą AB "Aksa", pagal laidavimo sutartį (šios sąnaudos apskaitytos administracinėse sąnaudose). Taip pat buvo pripažintas 6 tūkst. eurų vertės sumažėjimas finansiniam turtui (sąnaudos apskaitytos finansinėse sąnaudose). Su OOO "Baltlitstroj" susiję visi vertės sumažėjimai jau buvo apskaityti ankstesniais laikotarpiais, todėl šios įmonės bankrotas neįtakojo papildomų vertės sumažėjimų 2017 m..

Vadovybės vertinimu, 2017 m. ir 2016 m. gruodžio 31 d. investicijos į UAB "Alinita", SIA "PS Trests" ir OOO "Teritorija" buvo nuvertėjusios, todėl joms buvo pripažintas 100 % vertės sumažėjimas. Investicijoms į UAB "PST investicijos" ir UAB "Šeškinės projektai" buvo apskaičiuota atsiperkamoji vertė (žr. žemiau), kuri buvo palyginta su jų apskaitine verte 2017 m. gruodžio 31 d. Kitos investicijos, vadovybės vertinimu, nėra nuvertėjusios. Investicijų vertės sumažėjimo pokytis apskaitytas finansinėje veikloje.

UAB "PST investicijos" atsiperkamosios vertės skaičiavimas pateikiamas žemiau:

ZAO ISK "Baltevromarket" vystomo projekto tikrosios vertės įvertinimas	9 470
UAB "Ateities projektai" vystomo projekto tikrosios vertės įvertinimas	400
Kitas įmonės turtas, atėmus įsipareigojimus, tikrąja verte	(1 977)
UAB "PST investicijos" atsiperkamoji vertė	7 893
AB "Panevėžio statybos trestas" valdomų akcijų skaičius	68.344 %
UAB "PST investicijos" atsiperkamoji vertė, tenkanti AB "Panevėžio staty-
bos trestas"	ર્ 394
Investicijos į UAB "PST investicijos" įsigijimo vertė 2017 m. gruodžio 31 d.	8 877
Apskaičiuotas vertės sumažėjimas	(3 483)
Apskaityta finansinėse ataskaitose:
Apskaitytas vertės sumažėjimas iki 2016 m. gruodžio 31 d.	(3 170)
Papildomas vertės sumažėjimo apskaitytas 2017 m. finansinių sąnaudų
straipsnyje	(313)
Iš viso apskaitytas vertės sumažėjimas 2017 m. gruodžio 31 d.	(3 483)

Reikšminga investicijų atsiperkamosios vertės dalis yra susijusi su nekilnojamojo turto projektu, kurį vykdė AO ISK "Baltevromarket" Kaliningrade. Siekdama pagrįsti atsiperkamąją vertę, Bendrovė gavo nepriklausomo vertintojo rinkos kainos įvertinimą. Pagal nekilnojamojo turto eksperto "CB Richard Ellis LLC" įvertinimą, AO ISK "Baltevromarket" projekto rinkos vertė 2017 m. spalio 31 d. sudarė 9 470 tūkst. eurų. Nebuvo reikšmingų pokyčių nekilnojamojo turto rinkoje per paskutinį 2017 m. ketvirtį, todėl, vadovybės vertinimu, dėl šios priežasties projekto vertė 2017 m. gruodžio 31 d. vadovybės vertinimu yra 9 470 tūkst. eurų.

Šeši iš septynių AO ISK "Baltevromarket" vystomų sklypų buvo vertinami taikant palyginamo-

sios vertės metodą, pagal kurį sklypų tikroji vertė yra 2 343 tūkst. eurų. Vienas sklypas buvo vertinamas taikant diskontuotų pinigų srautų metodą, pagal kurį sklypo vertė yra 7 130 tūkst. eurų. Pagrindinės prielaidos, kuriomis naudojosi vertintojas taikant diskontuotų pinigų srautų metodą, buvo:

diskonto norma 20 %;
· kapitalizacijos norma 11.5 %;
· prekybos centro plotas: metinės nuomos kainos nuo 45 iki 372 eurykv. m., užimtumo koeficientas - nuo 70 % pirmaisiais metais iki 95 % paskutiniais modelio metais skirtingoms patalpoms;

Tikrosios vertės nustatymui naudoti reikšmingi nestebimi duomenys - kaina už 1 hektarą, planuojami statybos kaštai, diskonto norma, nuomos kaina bei kapitalizacijos norma.

Sklypų, vertintų palyginamųjų kainų metodu, tikroji vertė padidėtų, jei kaina už vieną hektarą būtų didesnė, ir sumažėtų, jei kaina už vieną hektarą būtų mažesnė. Diskonto normai padidėjus 0.25 % (kitoms prielaidoms nekintant), sklypo, vertinto diskontuotu pinigų metodu, tikroji vertė sumažėtų apie 500 tūkst. eurų. Nuomos kainoms sumažėjus 5 %, tikroji vertė sumažėtų apie 3 500 tūkst. eurų, ir kapitalizacijos normai sumažėjus 0.25%, tikroji vertė sumažėtų EUR 960 tūkst. eurų. Jei statybos kaštai padidėtų 5%, įvertinta galimo realizavimo vertė sumažėtų 3 060 tūkst. eurų.

UAB "Ateities projektai" vystomo projekto atsiperkamoji vertė buvo nustatyta remiantis nekilnojamojo turto vertintojo "Ober-Haus nekilnojamas turtas" konsultacija dėl galimų rinkos kainų 2017 m. gruodžio 31 d. Buvo taikomas palyginamųjų kaimų metodas. Tikroji vertė padidėtų, jei kaina už vieną hektarą būtų didesnė, ir sumažėtų, jei kaina už vieną hektarą būtų mažesnė sklypams.

UAB "Šeškinės projektai" atsiperkamosios vertės skaičiavimas pateikiamas žemiau:

UAB "Seškinės projektai" vystomo projekto tikrosios vertės įvertinimas	2 000
Kitas įmonės turtas, atėmus įsipareigojimus, tikrąja verte	(457)
UAB "Seškinės projektai" atsiperkamoji vertė	1 543
UAB "Šeškinės projektai" įsigijimo vertė 2017 m. gruodžio 31 d.	1 600
Apskaičiuotas vertės sumažėjimas	(57)

Vadovybės vertinimu, apskaičiuotas galimas vertės sumažėjimas yra nereikšmingas, nes 2017 m. pabaigoje UAB "Šeškinės projektai" pradėjo 22 mln. eurų vertės administracinės paskirties pastato statybą.

Pagrindinės vertinime naudotos prielaidos: pelno/kaštų santykis - 20 %, pardavimo kainos - nuo 1 754 iki 6 510 eurų/kv.m. (parkavimo vietos) ir statybos išlaidos – 917 eurų/kv.m.

b) Jungtinė veikla

2016 m. Bendrovė sudarė sutartį su ribotos atsakomybės įmone SIA ARMS GROUP, Gobu iela 1-129, Baloži, Kekavas novads, Latvija, dėl bendros veiklos ir solidarios atsakomybės už naujai įsteigta ūkinę bendriją PST Un Arms. Pagal sutarti, 50 % PST Un Arms veiklos sąnaudu, turto ir isipareigojimų tenka Bendrovei. Ūkinė bendrija PST Un Arms yra įkurta tam tikro projekto vykdymui Latvijoje.

17. Suteiktos ilgalaikės paskolos

(tūkst. eurų)	Palūkanų norma	Terminas	2017
UAB "Metalo meistrai" UAB "PST investicijos"	6 mën. EURIBOR+2,0 %	2019-12-31	200
(paskola) UAB "PST investicijos"	6 men. EURIBOR+2,2 %	2018-12-31	1 233
(paskola) 000 "Baltlitstroj" (pas-	6 men. EURIBOR+1,9 %	2018-12-31	138
kola) 000 "Baltlitstroj" pas-	9 % fiksuotos	2016-12-31	281
kolos vertės sumažėjimas			(281)
"Kingsbud" Sp.z.o.o UAB "Seškinės projek-	1,5 % fiksuotos	2018-12-31	230
tai"	6 men. EURIBOR+2,0 % 12 % fiksuota, nuo 2017	2018-12-31	342
000 "Teritorija" 000 "Teritorija" pasko-	m. lapkričio 30 d. - 6 %	2018-12-31	988
los vertės sumažėjimas			(988)
UAB "Alinita"	6 men. EURIBOR+2,0 %	2018-05-31	120
Iš viso			2 563

Dalis paskolų klasifikuojama kaip ilgalaikės, nežiūrint į tai, kad dabartinis jų sutartinis galiojimo terminas yra iki 2018 m. gruodžio 31 d. Vadovybės nuomone, įvertinus dukterinių įmonių galimybes, paskolų grąžinimo terminai bus pratęsti laikotarpiams po 2018 m.

18. Atsargos

(tūkst. eurų)	2017	2016
Žaliavos ir komplektavimo gaminiai	1 578	809
Nukainojimas iki grynosios realizacinės vertės	(21)	(45)
Atsargų iš viso	1 527	764

Atsargų nukainojimo iki grynosios realizacinės vertės pokytis 2017 ir 2016 m. buvo apskaitytas administracinėse sąnaudose.

19. Pirkėjų isiskolinimas

per least least can and the property and (tūkst. eurų)	2017	2016
Gautinos sumos iš pirkėjų	8 447	જે 3 રેવે
Sukauptos (neišrašytos sąskaitos) gautinos sumos pagal darbų įvyk-
dymo lygį	853	2 753
Gautinos sumos iš kontroliuojamų imonių	580	437
Vertės sumažėjimas metų pradžioje	(670)	(396)
Abejotinų pirkėjų įsiskolinimų nurašymas, skolų gražinimas	123	40
Papildomas vertės sumažėjimas per metus	(296)	(314)
Vertės sumažėjimas metų pabaigoje	(843)	(670)
Pirkėjų įsiskolinimo iš viso, grynoji vertė	9 037	11 879

Dalis gautinų sumų iš pirkėjų apskaityta kaip ilgalaikės: 1 060 tūkst. eurų 2017 m. gruodžio 31 d., 555 tūkst. eurų 2016 m. gruodžio 31 d. Šios sumos susijusios su ilgalaikėmis sulaikytomis sumomis, kaip paminėta žemiau.

2017

2016

19. Pirkėjų įsiskolinimas (tęsinys)

2017 m. gruodžio 31 d. su nebaigtomis statybos sutartimis susijusios patirtos sąnaudos, pridėjus pripažintą pelną ir atėmus pripažintus nuostolius, buvo lygios 51 567 tūkst. eurų (2016 m.: 67 980 tūkst. eurų). 2017 m. gruodžio 31 d. su nebaigtomis statybos sutartimis susijusios išrašytos sąskaitos buvo lygios 52 687 tūkst. eurų (2016 m .: 66 072 tūkst. eurų). Suma, viršijanti patirtas sąnaudas, pridėjus pripažintą pelną, yra pateikiama kaip ateinančių laikotarpių pajamos (26 pastaba), o uždirbtos pajamos, kurioms dar nėra išrašytos sąskaitos, yra pateiktos kaip sukauptos pajamos (19 pastaba).

2017 m. gruodžio 31 d. pirkėjų įsiskolinimuose apskaitytos sumos (sulaikyta suma suma, kuri sudaro atitinkamą procentą nuo bendros kontrakto sumos ir kuri apmokama pridavus objektą ir pateikus sulaikytų pinigų bankinę garantiją arba draudimo kompanijos laidavimo raštą), sudarančios 1 748 tūkst. eurų (2016 m.: 1 607 tūkst. eurų), kurios susijusios su nebaigtomis vykdyti statybos sutartimis. Dėl pirkėjų įsiskolinimo vertės sumažėjimo žiūrėkite 4 pastabą.

Iš pirkėjų gauti išankstiniai apmokėjimai 2017 m. gruodžio 31 d. sudarė 3 171 tūkst. eurų (2016 m. gruodžio 31 d .: 38 tūkst. eurų).

Informacija apie nebaigtus vykdyti klientų individualius kontraktus 2017 m. ir 2016 m. gruodžio 31 d.:

(tūkst.. eurų)

34 221	57 898

રી રેજિક	67 980

31 272	22 838

48 610	61 822
823	2 753

1 649	845
324	0

ર જરેત	6618

20. Suteiktos trumpalaikės paskolos

(tūkst eurų)	Palūkanų norma	Terminas	2017	2016
UAB "PST investicijos" (paskola)	6 mén. EURIBOR+2,2 %	2018-12-31	326	1 821
UAB "PST investicijos" (paskola)	6 mén. EURIBOR+1,9 %	2018-12-31	0	ો રેસ્ટ
000 "Teritorija"	12 % fiksuotos	2018-12-31	0	929
OOO "Teritorija" paskolos vertės su-
mažėjimas			0	(772)
000 "Baltlitstroj" (paskola)	9 % fiksuotos	2016-12-31	0	રેરી
000 "Baltlitstroj" paskolos vertės
sumažėjimas			0	(550)
"Kingsbud" Sp.z.o.o	1,67 % fiksuotos	2018-12-31	0	330
UAB "Metalo meistrai"	6 men. Euribor +2,0 %	2018-06-30	62	321
UAB "Seškinės projektai"	2,0 % fiksuotos	2018-12-31	0	8
Kitos trumpalaikės paskolos	1,5 % fiksuotos	2017 05-12	0	14
Iš viso			388	2 786

AB "Panevėžio statybos trestas" Atskiros finansinės ataskaitos

21. Kitas trumpalaikis turtas

(tūkst eurų)	2017	2016
Finansinis turtas
Gautina suma iš dukterinės įmonės 000 "Baltlitstroj", susijusi su at-
liktu išankstiniu apmokėjimu tiekėjui už dukterinę įmonę	1 240	] 240
OOO "Baltlitstroj" gautinų sumų vertės sumažėjimas	(218)	(303)
Indėliai banke	1 0000	1 000
Nefinansinis turtas
PVM permoka	462	240
Kitas trumpalaikis turtas	14	10
Kito trumpalaikio turto iš viso	2 198	2 187

Kaip aprašyta 1 pastaboje, OOO Baltlitstroj yra vykdoma bankroto procedūra. Gautinos sumos iš 000 "Baltlitstroj" yra išieškojimo stadijoje, dėl jų vyksta teisminiai procesai. 2017 m. OOO "Baltlitstroj" grąžino Bendrovei 238 tūkst. eurų. Vadovybė, atsižvelgdama į šios buvusios dukterinės įmonės turimą grynąjį turtą ir jos kreditorių pretenzijų patenkinimui, pripažino 518 tūkst. eurų vertės sumažėjimą iš šios įmonės gautinoms sumoms 2017 m. gruodžio 31 d.

2018 m. vasario mėn. Sankt Peterburgo administraciniame teisme laimėta byla dėl 1 752 tūkst. eurų, susijusių su 000 Baltlitstroj. Tačiau nestabili Rusijos verslo aplinka gali toliau neigiamai paveikti šių skolų grąžinimą. Tokio poveikio apimtis šiuo metu negali būti įvertinta, todėl vadovybės įvertinimas dėl šių gautinų sumų vertės sumažėjimo gali reikšmingai keistis ateityje.

2017 m. gruodžio 31 d. Bendrovė turėjo terminuotą indėlį su 0,65% palūkanų norma ir pradiniu 12 mėnesių terminu (2016 m. gruodžio 31 d.: su 0,9% palūkanų norma ir pradiniu 12 mėnesių terminu).

22. Pinigai ir pinigų ekvivalentai

(tūkst. eurų)	2017	2016
Pinigai bankuose	25 431	21 386
Pinigai kasoje		24
Pinigų ir pinigų ekvivalentų iš viso	25 433	21 410

23. Kapitalas ir rezervai

Bendrovės įstatinį kapitalą sudaro 16 350 000 paprastųjų vardinių akcijų, kurių kiekvienos nominali vertė - 29 euro centai. Bendrovės įstatinis kapitalas yra visiškai apmokėtas. Paprastųjų akcijų savininkai turi vieno balso už vieną akciją teisę Bendrovės akcininkų susirinkime bei teisę gauti dividendus, kai jie paskelbiami, ar lėšas įstatinio kapitalo mažinimo atveju. 2017 metais nebuvo įstatinio kapitalo pokyčių. 2017 ir 2016 m. Bendrovė neturėjo įsigijusi savų akcijų. 2017 ir 2016 m. gruodžio 31 d. dukterinės įmonės neturėjo Bendrovės akcijų.

Toliau pateikiami rezervai:

(tūkst. eurų)	2017	2016
Perkainojimo rezervas Privalomasis rezervas	1 238 475	1 312 475
Rezervų iš viso	1 713	1787

Perkainojimo rezervas, susijęs su žemės ir pastatų perkainojimu, lygus perkainojimo likutinei vertei, atėmus susijusį atidėtojo mokesčio įsipareigojimą.

Perkainojimo rezervo judėjimas:	2017	2016
Perkainojimo rezervas sausio 1 d. Perkainojimo rezervo nusidėvėjimas	1 312 (74)	1 386 (74)
Perkainojimo rezervas gruodžio 31 d.	1788	1 312

Kapitalas ir rezervai (tęsinys)

Privalomasis rezervas sudaromas pagal įstatymų reikalavimus, t. y. į rezervą kasmet turi būti pervedama ne mažesnė nei 5 % grynojo pelno suma, kol rezervas nebus mažesnis nei 10 % įstatinio kapitalo. Rezervo negalima išmokėti dividendais. Privalomasis rezervas 2017 m. ir 2016 m. gruodžio 31 d. sudarė 10 % įstatinio kapitalo vertės.

24. Skolos tiekėjams

Skolos tiekėjams pagal geografinius regionus:

(tūkst. eurų)	2017	2016
Vietos rinka (Lietuva)	8 284	તે 095
Latvija	351	76
Lenkija	10	ર્ડવ
Vokietija	7	17
Rusija	2	5
Estija	1	0
Švedija	0	1
Iš viso	ક્ષે રેસ્ટર	9 248

Skolos tiekėjams yra beprocentės ir paprastai yra padengiamos per 30-90 dienų.

25. Atidėjiniai

26.

Atidėjiniai garantiniam remontui yra susiję su statybos objektais, pastatytais 2013–2017 metais. Pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, Bendrovė turi garantinį įsipareigojimą statybos darbams, kurio trukmė – nuo 5 iki 10 metų po statybos darbų pridavimo. Atidėjiniai garantiniam remontui paremti vertinimais, atliktais remiantis faktiškai patirtomis garantinių remontų sąnaudomis.

2016

22
(22)
111
111

27. Nebalansiniai įsipareigojimai

Garantijos

2017 m. gruodžio 31 d. Bankų Bendrovės vardu trečioms šalims suteiktos 3 866 tūkst. eurų garantijas, susijusios su Bendrovės statybos sutartyse numatytais įsipareigojimais (2016 m. - 993 tūkst. eurų). Šių garantijų galiojimas baigiasi nuo 2018 m. sausio 24 d. iki 2022 m. spalio 27 d. Be to, Bendrovė turi draudimo kompanijų išleistų garantijų 10 474 tūkst. eurų sumai, taip pat susijusių su statybos sutartyse numatytais įsipareigojimais (2016 m. - 8 410 tūkst. eurų). Šių garantijų galiojimas baigiasi nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 30 d. Jokie papildomi įsipareigojimai dėl šių garantijų nėra apskaityti finansinėse ataskaitose, išskyrus įvertintą atidėjinį garantiniam įsipareigojimui (25 pastaba).

Nekilnojamasis turtas, kurio apskaitinė vertė 2017 m. gruodžio 31 d. lygi 2 106 tūkst. eurų, yra įkeistas bankams už suteiktą garantijų limitą ir banko išleistas garantijas. Garantijų limito suma -10 000 tūkst. eurų, panaudota suma 2017 m. gruodžio 31 d. - 2 988 tūkst. eurų. Garantijų limito sutartis galioja iki 2019 m. birželio 30 d., su galimybe išleisti garantijas iki 2019 m. birželio 30 d., kurios galėtų galioti 3 metus nuo išleidimo. Jeigu suma neviršija 1 500 tūkst. eurų, garantijos gali galioti 5 metus nuo išleidimo.

Nekilnojamasis turtas, kurio apskaitinė vertė 2017 m. gruodžio 31 d. lygi 1 034 tūkst. eurų, yra įkeisti bankui už suteiktą garantijų limitą. Garantijų limito suma - 3 000 tūkst. eurų, panaudota suma 2017 m. gruodžio 31 d. - 878 tūkst. eurų. 2016 m. gruodžio 7 d. pasirašytas Garantijų limito sutarties papildomas susitarimas galioja iki 2018 m. gruodžio 31 d.

Teisiniai neapibrėžtumai

Bendrovė dalyvauja keliose teisminėse bylose. Vadovybės vertinimu, jos neturės reikšmingos įtakos finansinėms ataskaitoms, išskyrus kaip aprašyta žemiau:

LR konkurencijos taryba 2017 gruodžio 21 d. priėmė nutarimą "dėl UAB "Irdaiva ir AB, PST" veiksmų bendrai dalyvaujant viešuosiuose pirkimuose pastatų atniaujinimo ir modernizavimo darbams pirkti atitikties LR konkurencijos įstatymo 5 straipsnio reikalavimams". Nutarimu, Konkurencijos taryba nusprendė, jog Bendrovė bei UAB "Irdaiva sudarydamos jungtinės veiklos sutartis ir šių sutarčių pagrindais teikdamos bendrus pasiūlymus 24 UAB "Vilniaus vystymo kompanija" organizuotuose viešuosiuose pirkimuose sudarė susitarimus, kuriais buvo siekiama riboti konkurenciją, tuo pažeisdamos Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 5 str. 1 d. reikalavimus ir paskyrė Bendrovei 8 514 tūkst. eurų baudą. Bendrovės vadovybė nesutinka su priimtu Konkurencijos tarybos sprendimu ir sprendimą ginčija iš esmės, t. y. laikosi pozicijos, jog nagrinėjamas bendradarbiavimas su UAB "Irdaiva" buvo nepagrįstai kvalifikuotas kaip susitarimas, kuriuo siekta riboti konkurenciją. Bendrovė jau kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą, prašydama panaikinti Konkurencijos tarybos skirtą sankciją pilna apimtimi. 2018 m. sausio 19 d. teismas priėmė Bendrovės skundą. Teisinis paskirtos baudos sumokėjimo terminas yra sustabdytas iki galutinio teismo sprendimo.

Bendrovės vadovybė, atsižvelgdama į visus vadovybei žinomus faktus ir aplinkybes, tiki, kad yra labiau tikėtina, nei ne, kad Bendrovė gaus palankų šio klausimo sprendimą, todėl rengdama šias finansines ataskaitas neapskaitė jokio atidėjinio, susijusio su aukščiau aprašytu Konkurencijos tarybos sprendimu.

Civilinėje byloje su RUAB "Arno vila" Bendrovei pareikštas ieškinys dėl statybos darbų kainos sumažinimo 304 tūkst.eurų sumai. Šiuo metu vyksta teismo paskirta statybos darbų ekspertizė.

Vadovybė, išnagrinėjus ieškinio argumentus, tiki teigiama bylos baigtimi. Be to, Bendrovės iniciatyva iškelta baudžiamoji byla RUAB "Arno vila" savininkui A. Stravinskui dėl 2.609 tūkst. eurų žalos atlyginimo.

28. Sandoriai su susijusiomis šalimis

Susijusiomis šalimis yra laikomi akcininkai, darbuotojai, valdybos nariai, jų artimi šeimos nariai ir įmonės, kurias jie tiesiogiai arba netiesiogiai per vieną ar kelis tarpininkus kontroliuoja arba yra kontroliuojamos ar yra valdomos bendrai su Bendrove ir šis ryšys suteikia galimybę vienai iš šalių vykdyti kontrolę arba daryti reikšmingą įtaką kitai šaliai priimant finansinius ir veiklos sprendimus.

2017-2016 m. Bendrovė vykdė pirkimų ir pardavimų sandorius su dukterinėmis įmonėmis, patronuojančia Bendrovės įmone AB "Panevėžio keliai" bei dukterinėmis AB "Panevėžio keliai" įmonėmis (parodytos prie "Kitos susijusios įmonės" žemiau). Toliau pateikiami įvykdyti sandoriai su susijusiomis šalimis per 2017-2016 m.:

(tūkst. eurų)	Sandorio pobūdis	2017	2016
Pardavimai:
Kontroliuojamos įmonės
UAB "Alinita"	Prekės ir paslaugos	91	483
UAB "Vekada"	Prekės ir paslaugos	279	243
AB "PST Nordic"	Paslaugos, palūkanos	0	223
UAB "Metalo meistrai"	Prekės, paslaugos, palūkanos	109	100
000 "Teritorija"	Palūkanos	60	79
UAB "PST investicijos"	Palūkanos ir paslaugos	34	ਟਤੇ
UAB "Skydmedis"	Prekės ir paslaugos	52	ર્ડ
000 "Baltlitstroj"	Palūkanos	0	47
SIA "PS Trests	Paslaugos	। ਨੇਤੋ	0
UAB "Šeškinės projektai"	Palūkanos ir paslaugos	124	0
PS UN Arms	Paslaugos	650	0
Kitos		8	27
Kitos susijusios įmonės
AB "Panevėžio keliai"	Prekės, paslaugos	469	135
UAB "Ukmergės keliai"	Prekės ir paslaugos	20	77
UAB "Sostinės gatvės"	Paslaugos	ਦੇ ਤੋ	0
Kitos		ો રે	17
Pirkimai:
Kontroliuojamos įmonės
UAB "Alinita"	Prekės ir paslaugos	ો ૩૦ર	2 567
"Kingsbud" Sp.z.o.o	Prekės ir paslaugos	641	1 024
UAB "Vekada"	Prekės ir paslaugos	2 621	2 251
UAB "Metalo meistrai"	Prekės ir paslaugos	206	72
SIA "PS Trests"	Paslaugos	81	72
Kitos		20	રેક
Kitos susijusios įmonės
UAB "Ukmergės keliai"	Prekės ir paslaugos	26	ਦੇ 23
AB "Panevėžio keliai"	Prekės ir paslaugos	477	425
UAB "Sostinės gatvės"	Prekės ir paslaugos	2	366
UAB Panevėžio ryšių statyba"	Prekės, paslaugos	92	77
Kitos		90	66

28. Sandoriai su susijusiomis šalimis (tęsinys)

(tūkst. eurų)	2017	2016
Gautinos sumos
Kontroliuojamos įmonės
000 "Baltlitstroj"	0	1 253
AB "PST Nordic"	0	272
UAB "Metalo meistrai"	0	119
PS UN Arms	। ਰੇਰੇ	22
Kitos	71	23
Kitos susijusios imonės	રવે	2
Mokėtinos sumos:
Kontroliuojamos įmonės
UAB "Vekada"	721	684
UAB "Alinita"	14	66
Kitos	୧୫	8
Kitos susijusios įmonės
AB "Panevėžio keliai"	173	328
UAB "Sostinės gatvės"	0	103
UAB "Ukmergės keliai"	0	72
Kitos	46	10
Gautinos paskolos iš kontroliuojamų įmonių:
UAB "PST investicijos"	1 997	ો જેરેર
000 "Teritorija"	988	929
000 "Baltlitstroj"	0	રેરી
UAB "Metalo meistrai"	262	321
"Kingsbud" Sp.z.o.o	230	331
UAB "Seškinės projektai"	342	8
UAB "Alinita"	120	0

Gautinų sumų ir mokėtinų sumų padengimo terminai tarp susijusių šalių yra iki 30-90 dienų, išskyrus paskolas, kurios yra atskleistos 17 pastaboje.

Likučiai metų pabaigoje yra be užstatų ir atsiskaitymai vyksta pinigais, jei nesutarta kitaip. Nėra suteikta ar gauta jokių garantijų iš susijusių šalių gautinoms šalims mokėtinoms sumoms ir Bendrovė nesuformavo jokių vertės sumažėjimų abejotinoms gautinoms sumoms iš susijusių šalių, išskyrus gautinoms sumoms iš 000 "Teritorija", 000 "Baltlitstroj" ir AB "PST Nordic", kaip atskleista 17, 19 ir 20 pastabose. 2017 m. ir 2016 m. gruodžio 31 d. Bendrovės likučių susijusioms šalims padengimo terminai nebuvo pradelsti.

Vadovybės atlygis

Atlyginimai ir socialinio draudimo įmokos, apskaičiuoti Bendrovės direktoriams bei valdybos nariams už 2017 m., sudarė 950 tūkst. eurų (2016 m.: 818 tūkst. eurų). Bendrovės direktoriams bei valdybos nariams nebuvo suteikta jokių kitų garantijų, nebuvo jokių kitų išmokėtų ar priskaičiuotų sumų ar turto perleidimo.

29. Finansinių priemonių tikroji vertė

Tikroji vertė yra vertė, už kurią vertinimo dieną dabartinėmis rinkos sąlygomis būtų parduodamas turtas arba perleidžiamas įsipareigojimas pagal įprastinį sandorį pagrindinėje (arba palankiausioje) rinkoje, nepriklausomai nuo to, ar ši kaina tiesiogiai stebima, ar nustatoma taikant vertinimo metodika.

29. Finansinių priemonių tikroji vertė (tęsinys)

2017 m. gruodžio 31 d.

(tūkst. eurų)	Apskaitinė verte		Tikroji vetė
	Iš viso	1 lygis	2 lygis	3 lygis
Finansinis turtas
Pirkėjų įsiskolinimai	9 037			9 037
Suteiktos paskolos	2 951			2 951
Kitas finansinis turtas	722	1	+	722
Pinigai ir pinigų ekvivalentai	25 433	25 433
Finansinio turto is viso	38 143	25 433	. .	12 710
Finansiniai įsipareigojimai
Skolos tiekėjams	(8 655)			(8 655)
Finansinių įsipareigojimų iš viso	(8 655)			(8 655)

2016 m. gruodžio 31 d.

(tūkst. eurų)	Apskaitinė verte		Tikroji vetė
	Iš viso	1 lygis	2 lygis	3 lygis
Finansinis turtas
Pirkėjų įsiskolinimai	11 878	. I		11 878
Suteiktos paskolos	2 786			2 786
Kitas finansinis turtas	937		4	937
Pinigai ir pinigų ekvivalentai	21 410	21 410	4
Finansinio turto iš viso	37 011	21 410		15 601
Finansiniai įsipareigojimai
Skolos tiekėjams	(9 248)			(9 248)
Finansinių įsipareigojimų iš viso	(9 248)			(9 248)

2017 m. ir 2016 m. Bendrovė neatliko jokių sumų perkėlimų tarp tikrosios vertės hierarchijos lygių.

Metodai ir prielaidos, Bendrovės naudojami nustatyti tikrąją vertę finansinių instrumentų, neapskaitomų tikrąja verte, yra aprašyti žemiau:

Grynieji pinigai

Pinigai yra pinigai bankuose ir kasoje, kurių vertė yra jų tikroji vertė.

Gautinos sumos

Prekybos ir kitų gautinų sumų tikroji vertė yra apskaičiuota būsimųjų pinigų srautų, diskontuotų taikant palūkanų rinkos normą, esančią ataskaitų parengimo dieną, dabartinė vertė. Trumpalaikių prekybos ir kitų gautinų sumų, kurioms nenustatyta palūkanų norma, tikroji vertė laikoma apytikriai lygia jų nominaliai vertei pirminio pripažinimo metu, o vėliau - apskaitinei vertei, nes diskontavimo poveikis yra nereikšmingas.

Ilgalaikių prekybos gautinų sumų tikroji vertė apytikriai apskaitinę vertę, nes diskontavimo poveikis yra nereikšmingas.

Suteiktų paskolų tikroji vertė apytikriai atitinka apskaitinę vertę, nes didžioji dalis paskolų yra su palūkanų normomis, atitinkančiomis rinkos palūkanų normų lygį.

AB "Panevėžio statybos trestas" Atskiros finansinės ataskaitos

29. Finansinių priemonių tikroji vertė (tęsinys)

Finansiniai įsipareigojimai

Tikroji vertė, nustatoma atskleidimo tikslais, skaičiuojama remiantis būsimųjų pagrindinės dalies ir palūkanų normų pinigų srautų, diskontuotų taikant palūkanų rinkos normą ataskaitų parengimo dieną, dabartine verte. Trumpalaikių skolų tiekėjams, kurioms nenustatyta palūkamų norma, tikroji vertė laikoma apytikriai lygia jų nominaliai vertei pirminio pripažinimo metu, o vėliau – apskaitinei vertei, nes diskontavimo poveikis yra nereikšmingas.

30. Vienai akcijai ir dividendams tenkantis pelnas

(eurais)	2017	2016
Grynasis metų rezultatas	194 143	1 791 365
Paskirti dividendai	1 062 750	261 977
Vidutinis akcijų skaičius	16 350 000	16 350 000
Pagrindinis ir sumažintas pelnas (nuostoliai) vienai akcijai	0,01	0,11
Paskirti dividendai vienai akcijai	0.07	0,02

31. Pobalansiniai įvykiai

2018 m. sausio 25 d. pasirašyta vertybinių popierių pirkimo - pardavimo sutartis 400 tūkst. eurų sumai dėl UAB "Ateities projektai" įsigijimo iš UAB "PST investicijos".

Po finansinių metų pabaigos iki šių finansinių ataskaitų patvirtinimo neįvyko jokių kitų reikšmingų pobalansinių įvykių.

Generalinis direktorius	Dalius Gesevičius
Vyriausioji buhalterė	Danguolė Širvinskienė

2018-03-29 2018-03-29

AB "Panevėžio statybos trestas" 2017 metų Bendrovės ir konsoliduotas metinis pranešimas, valdymo ataskaita bei socialinės atsakomybės ataskaita

1. Ataskaitinis laikotarpis, už kurį parengtas metinis pranešimas

Šis 2017 m. konsoliduotas metinis pranešimas parengtas už laikotarpį nuo 2017 m sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d.

2. Nuorodos ir papildomi paaiškinimai apie metiniame pranešime pateiktus duomenis

Visi šiame konsoliduotame pranešime pateikti finansiniai duomenys yra apskaičiuoti pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, priimtus taikyti ES, remiantis audituotomis finansinėmis ataskaitomis nacionaline Lietuvos valiuta - eurais.

Bendrovės auditorius - UAB "Ernst & Young Baltic".

Šiame pranešime AB "Panevėžio statybos trestas" dar gali būti vadinamas Bendrove, o Bendrovė kartu su dukterinėmis įmonėmis - Grupė.

3. Pagrindiniai duomenys apie Bendrovę (emitentą)

Emitento pavadinimas	Akcinė bendrovė "Panevėžio statybos trestas"
Įstatinis kapitalas	4 741 500 eury
Būstinės adresas	P. Puzino g. 1, LT-35173 Panevėžys, Lietuva
Telefonas	(8~45) 505 503
Fraksas	(8~45) 505 520
Teisine-organizacine forma	Akcinė bendrovė
Įregistravimo data ir vieta	1993 m. spalio 30 d., Panevėžio miesto valdyba
Registracijos Nr.	AB 9376
Įmonių rejestro kodas	147732969
Imonės PVM kodas	LT477329610
Imonės LEI kodas	52990000VPCGEWIDOX35
Juridinių asmenų registro tvarkytoja	Valstybės įmonė Registrų centras
Elektroninio pašto adresas	pst(a)pst.lt
Interneto adresas	www.pst.lt

4. Emitento pagrindinės veiklos pobūdis

Pagrindinė imonės ir dukterinių įgrupės) veiklos sritis - įvairios paskirties pastatų, statinių, įrenginių ir komunikacijų bei kitų objektų statyba ir projektavimas Lietuvoje ir už jos ribų, statybinių medžiagų pardavimas, nekilnojamojo turto vystymas. Be šios veiklos, įmonė užsiima patalpų ir mechanizmy nuoma.

Vizija

Tapti žinoma statybos sektoriaus imone Europoje, naudojančia pažangias technologijas, garantuojančia kokybę bei sutartus darbų atlikimo terminus.

Misija

Sąžiningai vykdydami įsipareigojimus, plėtodami ilgalaikį bendradarbiavimą ir siūlydami brandžius statybų sprendimus, didiname vertę akcininkams ir plėtojame įmonės veiklą, užtikriname saugią, stabilią aplinką darbuotojams, kuriame aukštesnės kokybės aplinką verslui, visuomenei ir žmonėms.

5. AB Panevėžio statybos trestas įmonių grupę sudarančios bendrovės

AB "Panevėžio statybos trestas" įmonių grupę 2017 m. gruodžio 31 d. sudarė šios bendrovės:
--------------------------------------------------------------------------------------------	--	--

Dukterinės įmonės pavadinimas	Iregistravimo data, registro tvarkytojas	Imonės kodas	Buveinės adresas	Telefonas, fuksas, el.paštas, WWW	Valdoma akciju dalts (proc.)
UAB "Skydmedis"	1999 m. birželio 17 d. Valstybinė įmonė Registrų centras	148284718	Pramonės g. 5, Panevėžys	Tel.+370 45 467626 Fax. +370 45 460259 [email protected] www.skydmedis.lt	100
UAB "Metalo meistrai"	1999 m. birželio 16 d Valstybinė įmonė Registrų centras	148284860	Tinklų g. 7, Panevėžys	Tel +370 45 460377 Fax. +370 45 585087 [email protected] www.metalomeistrai.lt	100
UAB "Vekada"	1994 m. gegužės 16 d. Valstybinė imonė Registru centras	147815824	Marijonų g. 36, Panevėžys	Tel.+370 45 461311 Fax. +370 45 461311 [email protected] www.yekada.It	95,6
UAB "Alinita"	1997 m. gruodžio 8 d. Valstybinė įmonė Registrų centras	141619046	Tinklų g. 7, Panevėžys	Tel +370 45 467630 Fax. +370 45.467630 [email protected] www.alinita.lt	100
"Kingsbud" Sp.z.o.o.	2010 m. rugpjūčio 11 d. Rajoninis Balstogės teismas Nacionalinio teismo XII Ukio skyrius	200380717	ul. A. Patli 12. 16-400 Suwalki, Polska	Tel. +48 875 655 021 Fax. +48 875 655 021 [email protected] www.kingsbud.It	100
"PS Trests" SIA	2000 m. gegužės 22 d. Latvijos Respublikos Įmonių registras	40003495365	Rīgas rajons, Marupes pagasts, Skulte. Skultes iela 28	Tel.+371 29525066	100
"Teritorija" 000	2013 m. birželio 3 d. Kaliningrado sr. Federacinė mokesčių tarnybos inspekcija Nr12	3528202650	Lunačiarskio per. 43-27, Cerepovecas Bologdos sritis Rusijos federacija	Tel. +7 9097772202 Fax. +7 9217234709 baltevromarketao(amai 1.ru [email protected]	87,5
UAB "Seškinės projektai"	2010 m. lapkričio 9 d. Valstybinė įmonė Registrų centras	302561768	Verkių g. 25C, Vilnius	Tel.+370 5 2102130 Fax, +370 5 2102131 [email protected] www.psti.lt	100
UAB PST Investicijos"	1998 m. gruodžio 23 d. Valstybinė įmonė Registru centras	124665689	Verkių g. 25C, Vilnius	Tel.+370 5 2102130 [email protected] www.psti.lt	68

		UAB "PST investicijos" dukterinės įmonės:

UAB "Ateities projektai"	2006 m. balandžio 25 d. Valstybinė įmonė Registrų centras	300560621	Verkių g. 25C, Vilnius	Tel.+370 5 2102130 Fax. +370 5 2102131 [email protected] www.psti.lt	100
AO "ISK Baltevro- market"	2001 m. liepos 13 d. AB "Nepriklausoma registravimo kompanija:- Akcininkų rejestro tvarkytojas	3906214631	Rostovskaja 5-7. Kaliningradas, Kaliningrado sr. Rusijos federacija	Tel.+79097772202 baltevromarketao(a) mail.ru	100

6. Įmonių grupę sudarančių bendrovių pagrindinės veiklos pobūdis

UAB "Skydmedis" pagrindinė veikla yra skydinių surenkamų namų gamyba, statyba ir įrengimas.

Skydiniai namai yra pagrindinis įmonės produktas. Produkcijos yra sėkmingai eksportuojama į Norvegiją, Švediją, Prancūziją, Šveicariją, Islandiją bei kitas šalis.

UAB "Metalo meistrai" pagrindinė veikla statybinių metalo konstrukcijų projektavimas ir gamyba. Įmonė taip pat tiekia metalo konstrukcijas ir kitoms pramonės šakoms, kur reikalingi plieno gaminiai.

UAB "Vekada" pagrindinė veikla yra elektros montavimo darbai. Šalia įprastų elektrotechninių darbų vykdomos silpnų srovių darbų sritys: vaizdo stebėjimo sistemos, apsauginė ir gaisrinė signalizacija, inžinerinių sistemų valdymas.

UAB "Alinita" pagrindinė veikla yra pastatų šildymo, vėdinimo ir kondicionavimo sistemų montavimas, pastatų vidaus vandentiekio, nuotekų ir priešgaisrinių sistemų montavimas, pastatų inžinerinių sistemų projektavimo, paleidimo - derinimo darbai

"Kingsbud" Sp.zo.o. pagrindinė veikla - statybinių medžiagų didmeninė prekyba.

"Kingsbud" Lietuvoje yra įkūręs filialą, kurio pagrindinė veiklos kryptis yra didmeninė prekyba akmens masės ir glazūruotomis plytelėmis, skirtomis vidaus ir išorės apdailai.

"PS Trests" SIA pagrindinė veikla - statybos darbai. Įmonė įkurta siekiant ieškoti nauju rinkų ir vykavti statybos darbus Latvijoje.

"Teritorija" OOQ pagrindinė veikla - nekilnojamojo turto vystymas.

UAB "Seškinės projektai" veikla - nekilnojamojo turto parengimas ir pardavimas.

UAB "PST investicijos" veikla - nekilnojamojo turto parengimas. UAB "PST investicijos" nekilnojamojo turto projektų vystymui yra įsteigusi antrines imones UAB "Ateities projektai", ZAO ISK "Baltevromarket" .

7. Sutartys su vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininku

Nuo 2013 metų pasirašiusi sutartį dėl Bendrovės ir AB FMĮ "Finasta" vertybinių popierių apskaitos ir su vertybinių popierių apskaita susijusių paslaugų. AB FMĮ 2015 m. gruodžio 21 d. buvo prijungta prie AB Šiaulių banko, kuris nuo minėtos dienos perėmė visus AB FMĮ "Finasta" turtą, teises ir įsipareigojimus.

8. Duomenys apie prekybą emitento vertybiniais popieriais reguliuojamose rinkose

Nuo 2006 m. liepos 13 d. AB "Panevėžio statybos trestas" paprastosios vardinės akcijos yra AB Nasdaq Vilniaus oficialiajame prekybos saraše (imonės simbolis PTR1L)

Akcijų rūšis	Akcijų skaičius,	Nominali verte,	Bendra nominali	Emisijos kodas
	UHL	Eurai	vertė, Eurai	ASTIN
Paprastosios vardinės akcijos (PVA)	16 350 000	0.29	4 741 500	LT0000101446

PTR1L Panevėžio statybos trestas ir OMX Vilnius rinkos GI indeksų palyginimas 2017 metais

Bendrovės akcijų kainos dinamika vertybinių popierių biržoje "Nasdag Vilnius" per 2013–2017 metus (Eurai)

Bendrovės akcijų kainos dinamika vertybinių popierių biržoje "Nasdag Vilnių" per 2017 metus (Eurai)

l lentelė. Informacija apie bendrovės akcijų kainą vertybinių popierių biržoje "Nasdag Vilnius" per 2017 metus (Eurai):

Paskutinė akcijos kaina 2016 12 31	Vidutinė akcijos kaina per 2017 m	Didžiausia akcijos kaina per 2017 m.	Mažiausia akcijos kaina per 2017 m.	Paskutinė akcijos kaina 2017 12 31
0.94 EUR	1.078 EUR	1.34 BOR	0.85 EUR	0,916 EUR

2 lentelė. Bendrovės kapitalizacija (mln. eurų):

		Kapitalizacija
2013 m.	2014 m.	2015 m.	2016 m.	2017 m.
18,47	14.03	15,12	15,37	14,98

9. Objektyvi Bendrovės ir Grupės būklės, veiklos vykdymo ir plėtros apžvalga, pagrindinių rizikos rūšių ir neapibrėžtumų, su kuriais įmonė susiduria, apibūdinimas

AB "Panevėžio statybos trestas" (PST) - viena didžiausių statybos bendrovių šalyje, kuri savo veiklą statybų sektoriuje vykdo daugiau nei 60 metų. Sąžiningumas, atsakingumas, profesionalumas, kokybiškas darbas bei efektyvūs sprendimai - vertybės, kurios leido Bendrovei pasiekti užsibrėžtų tikslų.

Apie 80 procentų užsakymų Bendrovė gauna iš privačių užsakovų. PST aktyviai dirba tokiose privačiuose projektuose, kaip buvusios ligoninės pastatų komplekso rekonstrukcija Bokšto gatvėje Vilniuje, svečių namų statyba Paplaukio g. 9a Vilniuje, "Elmoris" gamybos ir sandėliavimo pastatas, naujo gamybinės paskirties pastato-spaustuvės su biuro patalpomis Industrijos g.12, Biruliškių k, Kauno raj. statyba, verslo centro "U219" projektavimas ir statyba Vilniuje. Tesia darbus UAB "Schmitz Cargobull Baltic" statant nauja gamybos priestatą. Vykdo "Texdan" gamyklos plėtrą Kėdainiuose. Bendrovė taip pat vykdo vandentiekio, nuotekų tinklų rekonstrukcijas Panevėžyje, Siauliuose ir Grinkiškio miestelyje. 2017 metai sėkmingai užbaigti darbai "Lidl" parduotuvėse, sandėliavimo paskirties pastatuose UAB "Lemora", UAB "Wirtgen Lietuva", prekybos ir laisvalaikio centro "Mega" plėtra Kaune.

Bendrovė yra pelniusi ne vieną apdovanojimą už sėkmingai įgyvendintus projektus, objektų kompleksiškumą, aukšta kokybe ir sudėtingų darbų organizavimą. 2017 metais už prekybos ir laisvalaikio centro "Mega" plétros projekto igyvendinima, kasmetiniame pramomininky konfederacijos organizuojamame konkurse "Lietuvos metų gaminys 2017" Bendrovė apdovanota aukso medaliu.

AB "Panevėžio statybos trestas" atlieka generalinio rangovo, projektų valdymo ir projektavimo funkciją. Tai Bendrovės stiprybė. Galėdama rinkai pasiūlyti visą reikalingą paslaugų paketą, vykdo didelius projektus ir sėkmingai juos įgyvendina.

2017 metais Bendrovė pasitraukė iš Rusijos rinkos, bet sėkmingai įgyvendina projektus Latvijoje. Čia yra įkurta antrinė įmonė.

2017 metais įmonės sudėtyje ir toliau veikė šie filialai: "Gerbusta", besispecializuojanti inžinerinių tinkly statybos ir aplinkos tvarkymo darbuose, "Pastatų apdaila", atliekanti pastatų vidaus ir išorės apdailos darbus, filialai "Betonas, "Konstrukcija", "Stogas" kuriuose koncentruojasi gamybiniai pajėgumai, Vilniaus filialas "Genranga", užsiimantis generaline ranga ir projektų valdymu Vilniaus regione, ir filialas "Klaipstata", užsiimantis generaline ranga ir projektų valdymu Klaipėdos regione. Įmonė turi nuolatine buveine Latvijoje bei Švedijos karalystėje.

2017 metais Grupės įmonės taip pat sėkmingai tęsė savo veiklą Lietuvoje ir už jos ribų. UAB "Metalo meistrai" baigė kelis stambius statybinių metalo konstrukcijų gamybos užsakymus Švedijoje bei Norvegijoje. UAB "Skydmedis", gaminantis skydinius karkasinius namus, 87 procentus savo produkcijos pardavė užsienio rinkoje, tokiose kaip Norvegiją, Švediją, Prancūziją, Šveicariją, Islandiją. UAB

"Vekada". UAB .Alinita", kurios specializuojasi pastatu vidaus šildymo, vėdinimo ir kondicionavimo sistemų montavimas bei elektros montavimo, atsinaujinančio energijos ir silpnų srovių darbų srityse, dirbo projektuose esančiuose Lietuvos teritorijoje ir pelningai baigė metus. Latvijoje veikianti imonė "PS Trests" SIA 2017 metais toliau sėkmingai vykdė statybos darbus Latvijos teritorijoje. Nekilnojamo turto vystymo įmonės UAB "Šeškinės projektai", UAB "PST investicijos" pajamų iš nekilnojamo turto projektų vystymo pajamų neuždirbo. Ataskaitiniais metais toliau vystoma statybinių medžiagų didmeninė prekyba, kuria užsiima Lenkijoje veikianti įmonė - "Kingsbud" Sp.zo.o.,

Grupės įmonės aktyviai toliau ieško naujų pardavimų rinkų ir inovatyvių produktų.

Rizikos veiksniai, susiję su įmonės veikla:

Vykdydama veiklą Bendrovė ir Grupė susiduria su įvairiomis rizikos rūšimis:

teisinio reguliavimo;
didelės konkurencijos;
kvalifikuotos darbo jėgos trūkumas;
Rusijos rublio svyravimas;
ekonomikos cikliškumo;
makroekonominių veiksnių;
dempingas.

Informacija apie iškylančios finansinės rizikos tipus ir rizikos valdymą pateikta Atskirų finansinių ataskaitų pastabose (4-oje pastaboje) ir Konsoliduotų finansinių ataskaitų pastabose (4-oje pastaboje).

10. Finansinių ir nefinansinių veiklos rezultatų analizė, su aplinkos ir personalo klausimais susijusi informacija

Per 2017 metų dvylika mėnesių AB "Panevėžio statybos trestas" pardavimai siekė 56,351 mln. eurų. 2017 metų pajamos 1,49 karto mažesnės nei 2016 metai. Ataskaitiniu laikotarpiu bendrovė uždirbo 0,194 mln. eurų grynojo pelno, kai 2016 metų grynasis pelnas siekė 1,791 mln. eurų.

2017 metais baigiami statyti keli stambūs objektai, bei vykdomi naujų projektų pasiruošimo darbai lėmė bendrovės pajamų ir rezultato sumažėjima.

Per tą patį laikotarpį AB "PST" įmonių grupės bendros konsoliduotos pajamos sudarė 73,816 mln. eurų, ir lyginant su 2016 metų dvylikos mėnesių konsoliduotomis - 99,36 mln. eurų, sumažėjo 25,7 procentų. Grupės konsoliduotas 2017 metų grynasis peinas buvo 0,753 mln. eurų ir tai yra 4,2 karto mažiau nei per dvylika 2016 m. mėnesiu.

Bendrovės EBITDA – pelnas, neišskaičiavus mokesčių, palūkanų ir nusidėvėjimo, – palyginus su 2016 m. dvylika mėnesių, sumažėjo 2,4 karto, grupės - sumažėjo 2,3 karto. Tai yra, 2017 m. dvylikos mėnesių Bendrovės EBITDA siekė 1,286 mln. eurų (2016 - 3,046 mln. eurų), Grupės - 2,148 mln. eurų (2016 m -4,970 mln. euru)

Įmonės pajamų ir grynojo pelningumo dinamika:

Grupės pajamų ir grynojo pelningumo dinamika:

3 lentelė. 2015 – 2017 m. AB "Panevėžio statybos trestas" įmonių grupės ir įmonės veiklos rezultatai (tūkst. eurų):

Grupe				Imone
2015 m.	2016 m.	2017 m	Pavadinimai	2015 m.	2016 m.	2117 7 722.
121 217	dd 361	73 816	Pajamos	77 438	83 910	રેણે રહી
109 278	90 221	68 082	Savikaina	70 226	77 031	52 277
11 939	9 140	5 731	Bendrasis pelnas	7 212	6 879	4 074
તે 8,85	9,20	7,76	Bendrojo pelno marža (proc.)	9,31	8.20	7,23
3 155	1 085	-1 281	Tipinės veiklos rezultatas	1 રાતે	1 813	-809
2,60	1.09	-1,73	Tipinės veiklos proc. nuo apyvartos	2.09	2.16	-1,44
4 260	4 970	2 148	Pelnas prieš mokesčius, palūkanas, nusidėvėjimą ir amortizaciją CHILDA	1 290	3 046	1 286
3,51	5,00	2,91	BBITDA marža (proc.)	2,06	3.63	2,28
1	3 167	753	Grynasis pelnas	328	1 791	194
1.65	3.19	1.02	Grynojo pelno (nuotolio) marža (proc.)	0,42	2,13	0,35
0,12	0,194	0.046	Pelnas (nuostolis) vienai akcijai (eurai)	0,02	0,11	0,012
5.52	8,61	2,01	Nuosavybės graža (proc.) (ROE) Grynasis pelnas Nuosavas kapitalas	0,86	4,51	0,50
3,02	5,17	1,26	Vidutinio turto graža arba turto pelningumas (ROA) Grynasis pelnas Turtas	0.59	3,34	0,35
5,14	8.06	1,90	Investicijų pelningumas (ROI) Grynasis pelnas Turtas-trumpalaikė skola	0.84	4,43	0.49

Grupe			Pavadinimai	Imonë
2015 m.	2016 m.	2017 m.		2015 m.	2016 m.	2017 m.
2,11	2,42	2,55	Einamojo likvidumo koeficientas Trumpalaikis turtas Trumpalaikiai įsipareigojimai	2,59	2,94	2,36
1,78	1,97	2,01	Kritinio likvidumo koeficientas Trumpalaikis turtas - Atsargos Trumpalaikiai įsipareigojimai	2,52	2,88	2,27
0,55	0,60	0,63	Nuosavo kapitalo ir turto santykis	0,69	0,74	0,70
2,21	2,25	2,29	Akcijos buhalterinė vertė	2,34	2,43	2,38
0,42	0,42	0,40	Akcijos kainos ir buhalterinės vertės santykis (P/BV)	0,40	0,39	0,38

4 lentelė. Pajamos (mln. eurų) pagal veiklos rūšis:

	Grupé			Imonë
	2015 m.	2016 m.	2017 m.	2015 m.	2016 m.	2017 m.
Statybos darbai	109,49	91,51	64,61	77,44	83.91	56,35
Nekilnojamasis turtas	4.79	0,45	0
Pagaminta produkcija ir kitos pajamos	6.94	7.40	9-21

Pagrindinės įmonės pajamos pagal veiklos rūšis yra iš statybos-montavimo darbų. 2017 m. grupės pajamose statybos-montavimo darbai sudarė 87,5 proc., pagaminta produkcija ir kitos pajamos buvo 12,4 proc., 2016 m. grupės pajamose statybos-montavimo darbai sudarė 92,1 proc., pagaminta produkcija ir kitos pajamos buvo 7,4 proc., nekilnojamasis turtas - 0,5 proc.

Grupės pajamų pagal veiklos rūšis pasiskirstymas (procentais):

5 lentelė. Veiklos pajamos (mln. eurų) pagal šalis:

		Grupe			Imonë
	2015 m.	2016 m.	2017 m.	2015 m.	2016 m.	2017 m.
Lietuva	82.88	88,30	57,79	77,07	83.88	54.60
Rusijos Federacija	32.22	0.90	0,15	0,36
Skandinavijos šalys	4.39	9,93	1,40			0-09
Kitos šalys	1.73	0,23	4.48	0,01	0.03	1,65

2017 metais pagrindinė įmonės veikla buvo vykdoma Lietuvoje ir sudarė 96,88 proc. bendrovės vykdomų darbų (2016 m. – 99,96 proc.), iki 2,95 proc. padidėjo Bendrovės pajamos Latvijoje. Grupės pajamos iš šalies teritorijoje vykdomų darbų sudarė 78,3 proc. pajamų, 2016 m. - 88,9 proc. pajarnų. 2017 metais pajamos Skandinavijos šalyse sudarė 15,4 proc. (2016 m. - 10 proc.).

Grupės veiklos pajamų pasiskirstymas pagal šalis (procentais):

Įmonės veiklos pajamų pasiskirstymas pagal šalis (procentais):

Aplinkosauga

Didelis dėmesys PST veikloje skiriamas atliekamų darbų kokybei, rūpinimuisi aplinkos apsauga ir darbų sauga ir sveikata. Įmonėje įdiegtos kokybės (ISO 9001), aplinkos apsaugos (ISO 14001), darbuotojų saugos ir sveikatos (OHSAS 18001) vadybos sistemos padeda tinkamai pasirūpinti šiais svarbiais veiksniais. Kiekvienam objektui yra vertinama profesinė rizika, atliekama analizė, primamos priemonės rizikos šalinimui ar mažinimui. Aplinkos ir gamtos išteklių saugojimui ir tausojimui, taršos prevencijos užtikrinimui, kiekvieno projekto pradžioje parengiamas aplinkosaugos planas, kuriame numatomos konkrečios priemonės reikšmingų aplinkos apsaugos aspektų ir vykdomos veiklos valdymui.

2013 metais Lietuvos nacionalinis akreditacijos biuras 5 metams akreditavo įmonės statybinę laboratoriją pagal LST EN ISO/IEC 17025:2005, suteikdamas jai teisę atlikti statybinių medžiagų bandymus.

Grupės įmonėse taip pat sėkmingai veikia kokybės vadybos, aplinkos apsaugos bei darbuotojų saugos ir sveikatos vadybos sistemos pagal ISO 9001, ISO 14001 ir OHSAS 18001 standartų reikalavimus. Nuolat siekiama, kad statybos procesų poveikis būtų kuo mažesnis aplinkai,

Personalas

Profesionalūs, kompetentingi ir atsakingi darbuotojai - didžiausia PST vertybė, todėl didelis dėmesys skiriamas darbuotojų skatinimui; kuriama palanki terpė naujų idėjų plėtojimui ir jų įgyvendinimui, nuolat dalijamasi informacija. Šiuolaikinėje aplinkoje darbuotojų kompetencija yra vienas svarbiausių įmonės konkurencingumą apibudinančių veiksnių. Įvertindama šį faktorių bendrovė skatina visų lygių darbuotojus nuolat mokytis ir tobulėti. Darbuotojai motyvuojami ne tik materialinėmis priemonėmis – konkurencingu atlyginimu, pažangia skatinimo sistema, bet ir išskirtine darbo aplinkos kokybe.

2017 m. gruodžio 31 d. duomenimis, grupėje iš viso dirbo 1043 darbuotojai, įmonėje – 771 darbuotojai.

		2016 m.	2017 m.
	Grupé	moné	Grupe	moné
Vadovai	27	13	24	13
Specialistai	313	236	292	223
Darbininkai	731	525	714	526
Viso	1 071	774	1030	162

6 lentelė. Vidutinis darbuotojų skaičius 2016 -2017 metais:

	7 lentelė. Grupės darbuotojų išsilavinimas laikotarpio pabaigoje:

PST grupes darbuotojai	Sgrasinis darbuotojų skaičius	Turintieji aukštaji issilavinima	Turintien aukštąjį neuniversitetini išsilavinima	Turintieji aukštesnyj ıssilavınımq	Turintien vidurini ıssilavınima	Turintieft nebaigtg vidurini
Vadovai	24	21	0	רח	0	0
Specialistai	303	244	17	27	15	0
Darbininkai	716	29	14	148	460	56
Viso:	1.043	294	31	178	484	રેર્ણ

8 lentelė. Vidutinis vieno darbuotojo mėnesinis bruto darbo užmokestis (eurai) 2015 -2016 metais:

		2016 m.		2017 m.
	Grupė	moné	Grupe	moné
Vadovai	2 836	3 641	3193	4032
Specialistai	1 186	1 198	1261	1244
Darbininkai	927	891	914	917

Per 2017 m. 1-12 mėn. grupės įmonėse vyko natūrali darbuotojų kaita. Darbo sutartyse nėra numatyta jokių ypatingų darbuotojų ar jų dalies teisių bei pareigų.

Bendrovė ir 2017 metais didelį dėmesį skiria darbuotojų kvalifikacijos kėlimui. Mokymai imonėje vykdomi dvejomis kryptimis, naudojantis:

Mokymus organizuojančių istaigų paslaugomis (išoriniai mokymai):
Aukštojo mokslo istaigų paslaugomis (darbuotojų studijos).

11. Svarbūs įvykiai, buvę nuo praėjusių finansinių metų pabaigos

Informacija apie svarbius įvykius po finansinių metų pabaigos pateikiama Atskirų finansinių ataskaitų pastabose (31-je pastaboje) ir Konsoliduotų finansinių ataskaitų pastabose (32-oje pastaboje).

12. Informacija apie Bendrovės ir Grupės tyrimus ir plėtros veiklą

Įmonė diegia inovatyvias technologijas savo veikloje. PST siekia, kad pasiruošimas statybai ir darbų planavimas būsimiems projektams bei statybos darbai vyktų itin sklandžiai.

Tuo tikslu investuojama į modernią programinę įrangą. Bendrovė tobulina projektų rengimą, naudojant jau turimas programas ir naujai įsigytą programų paketą, leidžianiį rengti pilnos apimties – visų projekto dalių- projektus BIM (statinio informacinis modelio) aplinkoje.

Statybos darbai objekte planuojami remiantis BIM modeliu. Skaitmeninio (BIM) modelio panaudojimas planuojant ir atliekant darbus leidžia sumažinti darbų vėlavimo tikimybę, nedelsiant atlikti koregavimo veiksmus, organizuojant darbus, bei pagerinti atlikimo kokybę. Pasiruošimo metu programas statybos darbų kalendorinis grafikas bei kompiuterinė statybų simuliacija. Tai leidžia pasirengimo statybai metu pasirinkti optimalius statybos metodus, o statybos metu sekti realybėje atliktų ir suplamuotų darbu kiekius.

Statinio informacinis (BIM) modelis pradėtas naudoti gaminius transportuojant į statybos aikštelę. Naudojantis BIM modeliu bei darbų planavimo grafikais reikiami į statybos aikštelę reikalingu laiku. Tai leidžia maksimaliai sumažinti logistikos kaštus, atsisakyti didelį plotą statybvietėje užimančių gaminių sandėliavimo aikštelių.

Grupės įmonės siekiant spartinti gamybą bei didinti kokybę investuoja į gamybą kompiuterizuojant ir automatizuojant procesus.

13. Bendrovės ir Grupės veiklos planai ir prognozės

Bendrovės tikslas ir toliau išlikti konkurencinga, viena didžiausių statybos bendrovių Lietuvoje. Grupė tikisi 2018 metais didinti vykdomų projektų skaičių, tęsti pradėtus ir įgyvendinti naujus projektus Lietuvoje ir už jos ribų.

14. Emitento istatinis kapitalas ir jo sudėtis

2017 m. gruodžio 31 d. Bendrovės įstatinį kapitalą sudarė 4 741 500 Eurų, padalintų į 16 350 000 paprastųjų vardinių akcijų (toliau - PVA), kurios vieneto nominali vertė - 0,29 Euro. Visos akcijos yra nematerialios ir visiškai apmokėtos. Akcijų nuosavybės teisės įrodymas – tai įrašas vertybinių popierių sąskaitose.

Bendrovė nėra įsigijusi Bendrovės akcijų.

2017 m. gruodžio 31 d. viso akcininkų skaičius buvo 1537.

9 lentelė. Akcininkų pasiskirstymas pagal rezidavimo šalį ir juridinę formą:
------------------------------------------------------------------------------

Investuotojai	Akciju skaičius, vnt.	Istatimo kapitalo dalis, proc.
Užsienio šalių investuotojai
Juridiniai asmenys	3 005 053	18.9%
Fiziniai asmenys	1 008 914	6,2%
Vietiniai investuotojai
Juridiniai asmenys	8 410 055	51.4%
Fiziniai asmenys	3 835 078	23,5%

10 lentelė. Nuosavybės teise turintys ar valdantys daugiau kaip 5 proc. Bendrovės įstatinio kapitalo:

Akcininko vardas, pavarde (imones pavadinimas, rūšis, būstines adresas, imonių rejestro kodas)	Akcininkui nuosavybės teise priklausančių paprastųjų vardinių akcijų skaičius (vnt )	Turima istatinio kapitalo dalis (%)	Nuosavybės teise priklausančių akcijų suteikiama balsy dalis (%)
AB Panevėžio keliai, S. Kerbedžio g. 7. Panevėžys, Im. kodas 147710353	8 138 932	49,78	49,78
SWEDBANK AS klientai Im. kodas 10060701. Livalaia 8, 15040 Tallinn, Estonia	1 238 250	7,57	7,57
Laisvai cirkuliuojančios akcijos	6 972 818	42,65	42,65

Nė vienas Bendrovės akcininkas neturi jokių specialių kontrolės teisių. Visų akcininkų teisės yra vienodos, nustatytos Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 4 skirsnyje. Balso teisę visuotiniame akcininkime suteikiančių AB "Panevėžio statybos trestas" akcijų skaičius yra 16 350 000.

15. Dividendai

Sprendimą mokėti dividendus ir mokamo dividendo dydį nustato Bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas. Bendrovė paskirtus dividendus išmoka per 1 mėnesį nuo sprendimo paskirstyti pelną priėmimo dienos.

Dividendus turi teisę gauti tie asmenys, kurie buvo Bendrovės akcininkais dešimtos darbo dienos po atitinkama sprendima priemusio visuotinio akcininkų susirinkimo pabaigoje.

Dividendai apmokestinami pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio bei Lietuvos Respublikos pelno mokesčio istatymus.

2017 m. balandžio 21 d. įvykęs AB "Panevėžio statybos trestas" eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas nutarė išmokėti 1 062 750 eurų dividendų už 2016 metus. 2017 m. gruodžio 31 d. išmokėta 99,4% dividendų.

11 lentelė. Pateikiami istoriniai duomenys apie išmokėtus per praėjusius ankstesnius metus:

	Finansiniai metai iš kurių peino skiriami dividendai
	2009	2010	211/2	2014	2015	2016
Bendra dividendams skirta suma FOR	331 470	331 470	118 382	1 079 100	261 977	1 062 750
Dividendai tenkantys vienai akcijai	0.0203	0,0203	0,0072	0,066	0,016	0.065
Dividendų ir grynojo pelno santykis proc.	23,80%	11,30%	28,20%	164,80%	79,81%	59,33%
Dividendų pelningumas (dividendai tenkantys vienai akcijai / akcijos kaina laikotarnio nahaioa) nroc	1,80%	1,00%	0,80%	7,70%	1,7%	6,9%

16. Visi vertybinių popierių apribojimai

Nëra.

17. Per ataskaitinį laikotarpį pagrindinių investicijų, įskaitant jų dydį, apibūdinimą

Grupės investicijos ilgalaikio turto įsigijimui per 2017 metus sudarė 983 566 eurai. Už 733 481 eurus ilgalaikio turto įsigijo AB "Panevėžio statybos trestas". Per 2017 metus ilgalaikio turto nusidėvėjimo bei amortizacijos sąnaudos Grupėje sudarė 1 257 220 eurus, iš kurių 1 008 003 euras apskaityti AB "Panevėžio statybos trestas" finansinėje atskaitomybėje.

Investicijos į dukterines įmones pateiktos Atskirų finansinių ataskaitų pastabose (16 pastaboje).

18. Visi akcininkų tarpusavio susitarimai, apie kuriuos emitentas žino ir dėl kurių gali būti ribojamas vertybinių popierių perleidimas ir (arba) balsavimo teisės

Nëra.

19. Emitentų organų įgaliojimai išleisti ir supirkti emitento akcijas

Nëra

20. Visi reikšmingi susitarimai, kurių šalis yra Emitentas ir kurie įsigaliotų, pasikeistų ar nutrūktų pasikeitus emitento kontrolei, taip pat jų poveikis, išskyrus atvejus, kai dėl susitarimų pobūdžio jų atskleidimas padarytų emitentui didelę žalą

Néra.

Visi emitento ir jo organų narių ar darbuotojų susitarimai, numatantys kompensaciją, jei jie atsistatydintų arba būtų atleisti be pagrįstos priežasties arba jei jų darbas baigtųsi dėl emitento kontrolės pasikeitimo Nëra.

22. Informacija apie didesnius susijusių šalių sandorius

Visi sandoriai su susijusiomis šalimis pateikti Atskirų finansinių ataskaitų pastabose (28-oje pastaboje) ir Konsoliduotų finansinių ataskaitų pastabose (28-oje pastaboje)

23. Viešai paskelbta informacija

12 lentelė. Viešai skelbtos informacijos santrauka:

Pranešimo antrašte	Pranešimo kategorija	Kalba	Dorgo
AB "Panevėžio statybos trestas" statys Jekabpilio daugiafunkcinį sporto centra Latvijoje	Pranešimas apie esminį Lt, En juyki		2018.03.09
Dėl Lietuvos banko Priežiūros tarnybos direktoriaus sprendimo	Pranešimas apie esminj jvykj	Lt, En	2018.03.07
AB "Panevėžio statybos trestas" statys gyvenamųjų namų kompleksą Vilniuje	Pranešimas apie esminį jvykj	Lt, En	2018.02.02
AB "Panevėžio statybos trestas" įsigijo UAB "Ateities projektai" akcijas	Pranešimas apie esminj įvykį	Lt, En	2018.01.26
Dėl Konkurencijos tarybos nutarimo apskundimo	Pranešimas apie esminj juykj	Lt, En	2018.01.10
Dėl Konkurencijos tarybos sprendimo	Pranešimas apie esminį jvykj	Lt, En	2017.12.21
AB " Panevėžio statybos trestas" veiklos rezultatu skelbimo 2018 m. kalendorius	Pranešimas apie esmini jvyki	Lt, En	2017.12.21
AB "Panevėžio statybos trestas" finansuos UAB "Šeškinės projektai" projekto vystymą	Pranešimas apie esminį jvyki	Lt, En	2017.12.01
Neeilinio visuotino akcininkų susirinkimo priimti nutarimai	Visuotinis akcininkų susirinkimas	Lt, En	2017.11.09
Neeilinio visuotino akcininkų susirinkimo nutarimų projektas	Visuotinis akcininkų susirinkimas	Lt, En	2017.10.18
Neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo šaukimas	Visuotinis akcininku susirinkimas	Lt, En	2017. 10.10
AB "Panevėžio statybos trestas" rekonstruos kūno kultūros ir sporto centrą Panevėžio mieste	Pranešimas apie esminį įvykį	Lt, En	2017.09.19
AB "Panevėžio statybos trestas" statys naują fabriką Vilniuje	Pranešimas apie esminj jvykj	Lt, En	2017.09.18
AB "Panevėžio statybos trestas" rekonstruos Lietuvos Respublikos Ambasadą Maskvoje	Pranešimas apie esminį jvyki	Lt, En	2017.09.05
Pranešimas apie vadovo sandorius dėl Emitento vertybinių popierių	Pranešimas apie vadovo sandorius	Lt, En	2017.09.01
2017 m. pirmojo pusmečio AB "Panevėžio statybos trestas" įmonės ir įmonių grupės neaudituoti veiklos rezultatai	Pusmečio informacija	Lt, En	2017.08.31
Dėl bankroto bylos iškėlimo	Pranešimas apie esminį įvykį	Lt, En	2017.08.17
Dėl AB "PST Nordic" veiklos nutraukimo	Pranešimas apie esminj jvykj	Lt, En	2017 07:27
AB "Panevėžio statybos trestas" vykdys darbus Panevėžyje ir Pasvalyje	Pranešimas apie esminj jvykį	Lt, En	2017.07.10
Dėl bankroto bylos iškėlimo	Pranešimas apie esminį įvykį	Lt, En	2017.05.25
AB "Panevėžio statybos trestas" statys vandentiekio ir nuotekų tinklus --------------------------	Pranešimas apie esminj jvykį	Lt, En	2017.05.24

Pranešimo antraštė	Pranešimo kategorija	Kalba	Data
AB "Panevėžio statybos trestas" eiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime patvirtinta metinė informacija	Metinė informacija Lt, En		2017.04.21
Eilinio visuotino akcininkų susirinkimo priimti nutarimai	Pranešimas apie esminį jvykj	Lt, En	2017.04.21
AB "Panevėžio statybos trestas" rekonstruos vandentiekio ir nuotekų tinklus Šiaulių mieste	Pranešimas apie esminj jvykj	Lt, En	2017.04.20
AB "Panevėžio statybos trestas" statys spaustuvę	Pranešimas apie esminj jvykj	Lt, En	2017.04.18
Eilinio visuotino akcininky susirinkimo nutarimų projektas	Visuotinis akcininkų susirinkimas	Lt, En	2017.04.04
Eilinio visuotino akcininky susirinkimo nutarimų projektas	Visuotinis akcininkų susirinkimas	Lt, En	2017.03.31
AB "Panevėžio statybos trestas" statys Svečių namus Vilniuje	Pranešimas apie esminj jvykj	Lt, En	2017.03.22
Eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo šaukimas	Visuotinis akcininkų susirinkimas	Lt, En	2017.03.21
AB "Panevėžio statybos trestas" veiklos rezultatų skelbimo 2017 m. kalendorius	Pranešimas apie esminj jvykj	Lt, En	2017.01.02

Visi AB "Panevėžio statybos trestas" pranešimai, kuriuos įstatymai numato skelbiami Lietuvos Respublikos istatymų ir teisės aktu numatytais. Informacija apie bendrovės esminius ivykius pateikiama per "NASDAQ OMX Vilnius" vertybinių popierių biržos informacinę sistemą ("Globe Newswire") bei skelbiami bendrovės interneto puslapyje.

24. Bendrovės valdymo ataskaita

Informacija apie tai, kaip laikomasi bendrovių valdymo kodekso

Informacija apie bendrovių kodekso laikymąsi pateikiama metinio pranešimo 1 priede.

AB "Panevėžio statybos trestas" iš esmės laikosi rekomendacinio pobūdžio NASDAQ OMX Vilnius listinguojamų bendrovių valdymo kodekso. Pagal įstatus Bendrovės organai yra visuotinis akcininkų susirinkimas, valdyba ir generalinis direktorius. Pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymą Bendrovė savo nuožiūra gali sudaryti arba du (priežiūros ir valdymo), arba vieną kolegialų valdymo organa. Bendrovėje stebėtojų taryba nesudaroma. Vadovaujantis įstatais, valdyba sudaro 5 nariai, renkami ketveriems metams. Valdybos nariai atstovauja akcininkams bei atlieka priežiūros ir kontrolės funkcijas. Bendrovėje sudaromas tik audito komitetas, kuris renkamas vieneriems metams. Skyrimo ir atlyginimų komiteto funkcijas vykdo valdyba.

Bendrovės valdymo sistema užtikrina nešališką visų akcininkų, įskaitant ir smulkiuosius bei užsieniečius traktavimą, bei apsaugo akcininkų teises.

Bendrovė neruošia ir viešai neskelbia atlyginimų politikos ataskaitos. Bendrovės nuomone, tokia informacija komerciniu požiūriu yra viešai neskelbtina. Bendrovė metiniame pranešime, teisės aktų nustatyta tvarka, teikia informaciją apie per ataskaitinį laikotarpį bendrai priskaičiuotas pinigų sumas Bendrovės valdybos nariams, bendrovės vadovui ir vyriausiajam buhalteriui.

Bendrovė laikosi valdybos patvirtintos vadovų atlyginimų politikos. Bendrovės atlyginimų politika yra vidinis ir konfidencialus dokumentas, kurio viešai neskelbia.

Bendrovės valdymo sistema užtikrina, kad informacija apie visus esminius klausimus, įskaitant finansinę situaciją, veiklą ir bendrovės valdymą, būtų atskleidžiama laiku ir tiksliai.

Bendrovės audito įmonę siūlo bendrovės valdyba ir renka akcininkimas, tai užilkrina audito įmonės išvadų ir nuomonės nepriklausomumą.

Informacija apie rizikos masta ir rizikos valdyma

Grupėje susiduriama su šiomis finansinėmis rizikomis: kredito rizika, likvidumo rizika ir rinkos rizika. Valdyba yra atsakinga už rizikos valdymo struktūros sukūrimą ir priežiūrą. Grupės rizikos valdymo politika yra skirta rizikų, su kuriomis susiduria Grupė, nustatymui ir analizei, atitinkamų limitų ir kontrolių įdiegimui bei priežiūrai. Rizikos valdymo politika ir rizikos valdymo sistemos yra reguliariai peržiūrimos, kad atitiktų rinkos sąlygų ir Grupės veiklos pokyčius. Grupė siekia sukurti drausmingą ir konstruktyvią rizikos valdymo aplinką, kurioje visi darbuotojai žino savo funkcijas ir įsipareigojimus.

Remiantis Grupės nustatyta kredito rizikos politika, standartiniai ir terminai siūlomi tik tada, kai įvertinamas kiekvieno naujo kliento kreditingumas. Klientai, kurie neatitinka nustatytos kreditingumo ribos gali atlikti pirkimo sandorius su Grupe tik sumokėję išankstinius apmokėjimus.

Likvidumo riziką Grupė valdo siekdama kiek įmanoma geriau užtikrinti pakankamą likvidumą, leidžiantį įvykdyti įsipareigojimus tiek esant įprastoms, tiek sudėtingoms sąlygoms, nepatiriant nepriimtinų nuostolių ir nerizikuojant prarasti Grupės reputaciją. Paprastai Grupė užsitikrina pakankamą grynųjų pinigų kiekį, kad galėtų padengti planuojamas veiklos sąnaudas, įskaitant finansinių skolų padengimą.

Rinkos rizika - tai rizika, kad rinkos kainų pokyčiai, pvz. užsienio valiutos kursų kitimas ir palūkanų normos, turės įtakos Grupės rezultatui arba turimų finansinių vertei. Rinkos rizikos valdymo tikslas - valdyti rizikos atviras pozicijas, siekiant optimizuoti gražą.

Informacija apie per ataskaitinį laikotarpį emitento vardu sudarytus žalingus sandorius (neatitinkančius bendrovės tikslų, esamų įprastų rinkos sąlygų, pažeidžiančius akcininkų ar kitų asmenų grupių interesus ir pan.), turėjusius ar ateityje galinčius daryti neigiamą įtaką emitento veiklai ir (arba) veiklos rezultatams, taip pat informacija apie sandorius, sudarytus esant interesų konfliktui tarp emitento vadovų, kontroliuojančių akcininkų ar kitų susijusių šalių pareigų emitentui ir jų privačių interesų ir (arba) kitų pareigy

Tokių sandorių nebuvo.

Informacija apie sandorius su susijusiomis šalimis, kaip nustatyta Akcinių bendrovių įstatymo 372 straipsnyje

Tokių sandorių nebuvo.

Informacija apie reikšmingus tiesiogiai arba netiesiogiai valdomus akcijų paketus

Bendrovė nėra informuota apie tiesiogiai arba netiesiogiai valdomus akcijų paketus.

Informacija apie akcininkus, turinčius specialias kontrolės teises

Bendrovėje nėra akcininkų, turinčių specialias kontrolės teises, Bendrovės paprastosios nematerialios akcijos suteikia lygias teises visiems Bendrovės akcininkams.

Informacija apie visus esamus balsavimo teisių apribojimus

Bendrovė neturi informacijos apie balsavimo teisių apribojimus.

Informacija apie taisykles, reglamentuojančias valdybos narių išrinkimą ir pakeitimą, taip pat įmonės istatų pakeitimus

Imonės valdyba ne ilgesniam kaip 4 metų laikotarpiui iš penkių narių renka visuotinis akcininkų susirinkimas. Šiuo metu Bendrovės valdybą sudaro penki nariai. Įmonės valdybos narių rinkimo ir atšaukimo tvarka nesiskiria nuo nustatytos Akcinių bendrovių įstatymu.

Bendrovės įstatus keisti gali tik visuotinis akcininkų susirinkimas kvalifikuota balsų dauguma, kuri negali būti mažesnė kaip 2/3 visų susirinkime dalyvaujančių akcininkų suteikiamų balsų. Visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimas dėl įstatų pakeitimo priimamas LR Akcinių bendrovių įstatymo nustatyta tvarka.

Informacija apie valdybos narių įgaliojimus

Valdybos narių įgaliojimai yra apibrėžti LR Akcinių bendrovių įstatyme ir Bendrovės įstatuose. Bendrovės įstatai yra skelbiami AB "Panevėžio statybos trestas" interneto svetainėje adresu: www.pst.lt/lt/investuotojams.

Informacija apie visuotinio akcininkų susirinkimo kompetenciją, akcininkų teises ir jų įgyvendinimą

Visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencija ir akcininkų teisės yra nustatytos įstatuose ir nesiskiria nuo LR Akcinių bendrovių įstatymo.

Informacija apie valdymo, priežiūros organų ir jų komitetų sudėtį, jų ir įmonės vadovo veiklos sritį

Pagal AB "Panevėžio statybos trestas" įstatus Bendrovės valdymo organai yra visuotinis akcininkų susirinkimas, valdyba ir generalinis direktorius. Bendrovėje stebėtojų taryba nesudaroma.

Visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencija nuo Akcinių bendrovių įstatymu nustatytos visuotinio akcininkų surinkimo kompetencijos.

Valdybos veiklai vadovauja valdybos pirmininkas. Valdybos pirmininką iš savo narių renka valdyba. Bendrovės vadova - generalinį direktorių - renka ir atšaukia iš pareigų, nustato jo atlyginimą, tvirtina pareiginius nuostatus, skatina jį ir skiria nuobaudas Valdyba. Generalinis direktorius organizuoja bendrovės ūkinę veiklą.

Valdyba:

REMIGIJUS JUODVIRŠIS – valdybos pirmininkas. Įmonės kapitale nedalyvauja. Dalyvauja šių įmonių veikloje ar kapitale:

Įmonės pavadinimas	Pareigos	Akcijų skaičius	Kapitalas, 96	Balsai, %
AB "Panevėžio keliai"	Valdybos narys	531 675	28,47	28,47
UAB "Lauktuvės jums"	Valdybos pirmininkas	11 069	૨૦, ૨૦, ૨૦, ૨૦, ૨૦, ૨૦, ૨૦, ૨૦, ૨૦, ૨૦, ૨૦, ૨૦, ૨૦, ૨૦, ૨૦, ૨૦, ૨૦, ૨૦, ૨૦, ૨૦, ૨૦, ૨૦, ૨૦, ૨૦, ૨૦, ૨૦, ૨૦, ૨૦, ૨૦, ૨૦, ૨૦, ૨૦, ૨૦, ૨૦, ૨૦, ૨૦, ૨૦, ૨૦, ૨૦, ૨૦, ૨૦, ૨૦, ૨૦, ૨	50,15
UAB "Pokštas"		111	50	50
AB "Klovainių skalda"		470 421	8,74	8,74
UAB "Gustonių ŽŪT"	Valdybos narys	1 085	20,28	50,28
UAB "PST investicijos"	Valdybos narys	16 407	3,32	3,32
UAB "Convestus"		50 000	50	50
UAB "Alproka"	Valdybos pirmininkas
"Kauno tiltai" AB		492	0,31	0,31
AB "Specializuota
kompiektavimo valdyba"		21 490	1,07	1,07
UAB "Tertius"		704 638	80	80
UAB "Emulteka" (likviduojama)

Kadencija 2014 11-2018 11 Teistas nebuvo.

VIRMANTAS PUIDOKAS - valdybos narys. Įmonės kapitale nedalyvauja. Dalyvauja šių įmonių veikloje ar kapitale:

Įmonės pavadinimas	Pareigos	Akcijų skaičius	Kapitalas, 26	Balsai, 16
AB "Panevėžio keliai"	Generalinis direktorius	66 769	3,57	3,57
UAB "Skalduva"	Direktorius	ਕਤੇ	43	43
AB "Klovainių skalda"	Valdybos narys	541 785	10.1	10,1
UAB "Avia Invest"		10 000	100	100
UAB "Istros aviaparkas"		2 000	100	100
UAB "Akvalda"		750	50,00	50,00
UAB "Emulteka"		9	9	9

Kadencija 2014 11-2018 11 Teistas nebuvo.

ARTŪRAS BUČAS – valdybos narys. Įmonės kapitale nedalyvauja. Dalyvauja šių įmonių veikloje:

Įmonės pavadinimas	Pareigos	Akcijų skaičius	Kapitalas, 96	Balsai, 96
AB "Dvarčionių keramika" (Bankrutuojantis)	akcininkas	૩૨૯
AB "Panevėžio keliai"	Valdybos narys

Kadencija 2014 11-2018 11 Teistas nebuvo.

ANDRIUS BALČĖTIS- valdybos narys Įmonės kapitale nedalyvauja šių įmonių veikloje ar kapitale:

Įmonės pavadinimas	Pareigos	Akcijų skaičius	Kapitalas, 10	Balsai, 16
AB "Panevėžio keliai"	Valdybos narys
UAB "Panevėžio ryšių statyba"	Direktorius	279 507	27	27
AB "Linas"		33 634	0.14	0.14
UAB "PST investicijos"	Valdybos narys

Kadencija 2015 04 - 2018 11 Teistas nebuvo.

VILIUS GRAŽYS – valdybos narys. Įmonės kapitale nedalyvauja. Dalyvauja šių įmonių veikloje:

Įmonės pavadinimas	Pareigos	Akcijų skaičius	Kapitalas, 96	Balsai, 8
UAB "Akvalda"		750	50	50
UAB "Emulteka"		11	11	11
UAB "Betono apsaugos sistemos"		40	40	40
AB "Panevėžio keliai"	Techninis direktorius	83 058	4,45	4,45

Kadencija 2014 11-2018 11 Teistas nebuvo.

Administracija:

DALIUS GESEVIČIUS - Bendrovės administracijos vadovas, generalinis direktorius. Turi 38 015 Bendrovės akcijų. Išsilavinimas – aukštasis (1984 m., VISI), inžinierius-statybininkas. Turi įgijęs vadybos ir verslo administravimo magistro laipsni. Teistas nehuvo.

DANGUOLĖ ŠIRVINSKIENĖ – Bendrovės vyriausioji buhalterė. Bendrovės akcijų neturi. Išsilavinimas - aukštasis (1983 m., LŽUA) buhalterio-ekonomisto kvalifikacija.

Teista nebuvo.

AB "Panevėžio statybos trestas" valdybos nariams ir administracijos vadovams per 2017 metus nebuvo skirtos paskolos, suteiktos garantijos ir laidavimai, perleistas turtas.

Audito komitetas

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos audito įstatymo 52 straipsniu AB "Panevėžio statybos trestas" akcininkų susirinkimas renka audito komitetą. Audito komitetą sudaro trys nariai, kurių du nariai yra nepriklausomi. Audito komiteto kadencijos laikotarpis - vieneri metai. Audito komiteto nario nepertraukiamos kadencijos laikas negali būti ilgesnis kaip 12 metų.

Audito komiteto pareigos:

Stebėti Bendrovės finansinių ataskaitų rengimo procesą;
Stebėti Bendrovės vidaus kontrolės, rizikos valdymo ir vidaus audito, jei jis Bendrovėje veikia, sistemų veiksmingumą;
Stebėti audito atlikimo procesą;
Stebėti, kaip auditorius ir audito įmonė laikosi nepriklausomumo ir objektyvumo principų.

2017 m. balandžio 21 d. įvykusiame AB "Panevėžio statybos trestas" eiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime išrinkti šie audito komitetą nariai:

Drąsutis Liatukas – nepriklausoma auditorius, UAB "Finansų auditorius" vadovas, auditorius. Bendrovės akcijų neturi

Irena Kriaučiūnienė - nepriklausoma auditorė,

Lina Ragelienė - AB "Panevėžio statybos trestas" buhalterė. Bendrovės akcijų neturi.

Informacija apie per ataskaitinį laikotarpį vadovams priskaitytas pinigų sumas (Eurai ):

2017 metais Bendrovės valdybos nariams ir emitento vadovams specialiųjų išmokų nebuvo.

13 lentelė. Informacija apie emitento vadovams per 2017 metus priskaičiuotus atlyginimus:

tūkst. eurų	2017 metai
Valdybos nariams (tantjemos ir darbo užmokestis)	388
Vidutiniškai vienam valdybos nariui	77,6
Administracijos nariams (generaliniam direktoriui ir vyr. buhalterei)	133
Vidutiniškai vienam administracijos nariui	66,5

25. Socialinė atsakomybė

Bendrovė ir Grupė savo veikloje vadovaujasi aukščiausio lygmens verslo etikos standartais ir socialinės etikos principais. Socialinė atsakomybės veikla paremta jos vertybėmis ir apibrėžia Bendrovės požiūrį i savo veiklą, socialinių, aplinkosaugos bei skaidrios veiklos principų įtraukimą į Bendrovės ir Grupės vidaus procesus ir į santykius su užsakovais.

Aplinkosauga

AB "Panevėžio statybos trestas" ir grupės įmonėse yra sukurta, iforminta dokumentais ir, siekiant garantuoti jos tinkamumą, adekvatumą bei efektyvumą, nuolat peržiūrima aplinkos apsaugos vadybos sistema (AVS), atitinkanti standarto ISO 14001:2015 ir aplinkos apsauga reglamentuojančių teisinių reikalavimų vykdymą.

Įgyvendindama nusistatytą Aplinkos apsaugos Politiką, Bendrovė siekia išsaugoti sveiką aplinką dirbančiajam, biologinę ir kraštovaizdžio įvairovę, bei optimalų gamtos išteklių naudojimą. AA Politika yra skelbiama visuose AB PST filialuose, dukterinėse ir statybos objektuose, prieinama visuomenei ir suinteresuotoms šalims internete, adresu: www.pst.lt

Planuojant aplinkos apsaugos sistemą, atsižvelgiama į išorines ir vidines problemas, susijusias su bendrovės tikslais ir strategine kryptimi, taip pat atsižvelgdama į suintersuotųjų šalių poreikius ir reikalavimus, apibrėžia rizikas ir galimybes, kurios skirtos: užtikrinti, kad integruota vadybos sistema gali pasiekti numatomą rezultatą; sustiprinti pageidaujamą poveikį; išvengti arba sumažinti nepageidaujamus efektus; pasiekti nuolatinį tobulinimą. Bendrovė planuoja: veiksmus, reikalingus rizikoms šalinti; veiksmus galimybėms spręsti ar stiprinti; kaip integruoti ir įgyvendinti veiksmus į AVS procesus; šių veiksmų vertinimo kriterijus ir efektyvumą. Yra parengtas "AB "Panevėžio statybos trestas" rizikų ir galimybių registras".

Bendrovės filialuose, dukterinėse ir statybos objektuose, įvertinus vykdomos veikšmingumą aplinkai ir identifikavus teikalavimus, yra nustatomi reikšmingi AA aspektai. Aplinkos apsaugos aspektai identifikuojami analizuojant padalinių veikų, paslaugų bei produktų buvusį, esamą ir galimą teigiamą bei neigiamą poveikį aplinkai. Aspektai peržiūrimi ne rečiau kaip vieną kartą metuose, taip pat pasikeitus vykdomos veiklos pobūdžiui ar kitoms salygoms, kaip pvz, procesui, naudojamoms medžiagoms, technologijai ir t.t., jeigu jos sąlygoja naujų aplinkos apsaugos aspektų atsiradimą. Statybos objektuose aspektai identifikuojami kiekvienam naujam objektui atskirai.

Reikšmingi AA aspektai gali sukelti vieną ar kelis reikšmingus poveikius aplinkai ir todėl gali sudaryti riziką ir galimybes, kurias reikia vertinti, siekiant užtikrinti bendrovės sugebėjimą jos AVS numatytiems rezultatams pasiekti. Nustatant aplinkos apsaugos aspektus yra atsižvelgiama į gyvavimo ciklo perspektyvą. Yra apmastomi ir įvertinami šie pagrindiniai produkto ir (ar) paslaugos gyvavimo ciklo tarpsniai: žaliavų įsigijimas; statybos produktų gamyba; gabenimas; statinio statyba; statinio naudojimas; nugriovimas, pasibaigus ciklui ir galutinis pašalinimas (atliekų perdirbimas, sutvarkymas). Kiekvienam aspektui identifikuojami galimi teisiniai ir kiti reglamentuojami reikalavimai, kurie gali turėti įtakos Bendrovės ir Grupės veiklai.

Reikšmingų aspektų valdymui ir neigiamo poveikio mažinimųj vra numatomi tikslai ir uždaviniai. parengiamos AA vadybos programos ir aplinkosauginiai planai, su konkrečiais veiksmais, priemonėmis, terminais ir atsakomybe.

Yra planuojami aplinkosauginiai rodiklių matavimai, sudaromas aplinkos apsaugos veiksmingumo indikatorių sąrašas. Statybos projekto vykdymo eigoje yra vykdomas AVS monitoringas.

Užsibrėžtiems aplinkos apsaugos tikslams ir uždaviniams igvendinti Bendrovėje ir Grupėje vykdomi mokymai, kurių tikslas supažindinti Bendrovėje ir jos vardu dirbančiuosius su AA Politika, reikšmingais aplinkos apsaugos aspektais, tikslais ir uždaviniais, galimomis grėsmėmis ir avarinėmis situacijomis ir prevencinėmis priemonėmis joms išvengti, parengties avarijoms ir atsakomųjų veiksmų planu, susidarančių atliekų surinkimu jų susidarymo vietoje ir rūšiavimų, pavojingų cheminių medžiagų saugiu naudojimu, informacija, kuri yra pateikta saugos duomenų lapuose (SDL).

Visos medžiagos, t.t. ir cheminės medžiagos perkamos vadovaujantis galiojantis galiojančiais teisiniais reikalavimais. Tiekėjai parenkami, atsižvelgiant į jų galimybes tenkinti produktams (paslaugai), keliamus kokybės, aplinkos apsaugos ir darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus.

Pagal parengtą kasmetinį vidaus audito planą, vykdomi vidaus auditai. Gauta informacija pateikiama vadybos vertinamajai analizei. Aukščiausio lygio vadovai ne rečiau nei vieną kartą į metus analizuoja AVS, kad būtų užtikrintas jos nuolatinis tinkamumas, adekvatumas ir rezultątyvumas. Vadybos vertinamoji analizė apima gerinimo galimybes ir poreiki koreguoti bendrovės aplinkos apsaugos vadybos sistema, taip pat ir aplinkos apsaugos politika bei tikslus.

Įdiegtą AVS sertifikavo ir jos priežiūrą vykdo sertifikacinė firma BM TRADA.

Santykiai su darbuotojais

Pagrindinis Bendrovės turtas- darbuotojai, kurie yra svarbiausia grandis siekiant tikslų. Todėl didelis dėmesys skiriamas darbuotojų skatinimui; kuriama palanki terpė naujų idėjų plėtojimui ir jų įgyvendinimui, nuolat dalijamasi informacija. Siuolaikinėje darbuotojų kompetenciją yra vienas svarbiausių įmonės konkurencingumą apibudinančių veiksnių. Įvertindama šį faktorių Bendrovė skatina visų lygių darbuotojus nuolat mokytis ir tobulėti. Darbuotojams salygos mokytis, kelti kvalifikaciją, dalyvauti įvairiuose seminaruose bei mokymuose.

Darbuotojai motyvuojami ne tik materialinėmis priemonėmis - konkurencingu atlyginimu, pažangia premijų sistema, bet ir išskirtine darbo aplinkos kokybe. Bendrovėje ir Grupėje yra teikiamos socialinės garantijos: išmokama pašalpa mirus šeimos nariui arba darbuotojo artimiesiems, jei netenkama darbuotojo, dovana darbuotojui, gimus vaikui; darbuotojo jubiliejinio gimtadienio proga.

Bendrovė ir Grupė siekdama sukurti saugią ir sveiką darbo aplinką, darbuotojų saugai teikia didelę reikšmę. Kasmet analizuojama situaciją darbuotojų saugos ir sveikatos sistemoje ir nustatomi tikslai ir uždaviniai, rengiamos programos darbuotojų saugos ir sveikatos būklei gerinti. Nuolat vertinama rizika darbo vietose, ir imamasi priemonių eliminuojančių rizikos galimybes. Bendrovė kasmet investuoja į šiuolaikiškas kolektyvines apsaugos priemones ir įranga. Darbuotojams nemokamai išduodamos sertifikuotos asmeninės apsaugos priemonės. Siekiant gerinti suvokimą apie saugų darbą vykdomi darbuotojų saugos ir sveikatos mokymai vadovams ir darbuotojami darbuotojų sveikatos patikrinimai gydymo įstaigose, analizuojamas darbuotojų sergamumas ir imamasi priemonių sergamumui mažinti.

2018 sausio 5 dieną Bendrovėje išrinkta darbuotojams atstovauti Darbo taryba, kurią sudaro 11 narių. Darbo taryba teikia darbdaviui pasiūlymus dėl ekonominių, socialinių ir darbo klausimų, aktualių darbuotojams, darbdavio sprendimų, darbo santykius reglamentuojančių įstatymų ir kitų norminių teisės aktų. Taryba sudaroma trejų metų kadencijai, kuri pradedama skaičiuoti nuo tarybos įgaliojimų pradžios.

Žmogaus teisės

Vykdydama savo veiklą Bendrovė ir Grupė, laikosi žmogaus teisių apsaugos principų, netoleruoja jokių žmogaus teisių pažeidimų. Yra už sąžiningą ir skaidrią darbo užmokesčio politiką, laikosi viršvalandinį darbą ir darbo laiko trukmę reglamentuojančių įstatymų, gerbia darbuotojų teisę į poilsį ir netoleruoja bet kokios rūšies priekabiavimo ir smurto.

Bendrovė pasisako prieš bet kokią diskriminaciją ir priverstinį darbą. Bendrovės darbuotojai nepriklausomai nuo lyties, tautybės, socialinės ar šeiminės padėties, priklausomybės visuomeninei ar politinei organizacijai ar asmens savybių, turi lygias teisias ir galimybes. 2017 metais Bendrovėje ir Grupėje nebuvo užfiksuotas nei vienas žmogaus teisių pažeidimo atvejis ar su juo susijęs nusiskundimas.

Socialinės iniciatyvos

Bendrovė nuolat dalyvauja įvairiuose paramos projektuose, bendradarbiauja su šalies universitetais, mokslo įstaigomis. Bendrovės paramos lėšos nukreipiamos miesto mokymo, kultūros, sporto projektams remti.

2017 metais Bendrovė prie Vilniaus Gedimino technikos universitete vykusio projekto "VGTU absolventai:100 perspektyvų", kurio tikslas- išrinkti perspektyvius, gabius, talentingus VGTU magistrantūros ir bakalauro studijų absolventus, padidinti jų savimotyvaciją bei pristatyti Lietuvos ir užsienio verslo organizacijoms, sukurti sąlygas vertingiems ryšiams užmegzti.

Kauno technologijos universiteto (KTU) statybos ir architektūros fakulteto studentų rengiamoje šventėje "Statybininkų dienos 2017", praktinio seminaro metu informacija apie sėkmingai įgyvendintus unikalius projektus, patirtį ir turimą inžinerinę kompetenciją dalinosi AB "Panevėžio statybos trestas" darbuotojai.

Architektūros ir statybų infrastruktūros žurnalo "Structum" organizuojamame nacionaliniame projekte "Išmanusis miestas" Bendrovė įsteigė konkurso I vietos apdovanojimą komandai už geriausią architektūrinį projektą.

2017 metais prie Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato policijos darbuotojų vykdomų specialių saugaus eismo priemonių, skirtų pėstiesiems ir vairuotojams, prisidėjo ir AB "Panevėžio statybos trestas". Naujųjų mokslo metų proga Bendrovė padovanojo atšvaitus visiems būsimiems Panevėžio miesto pirmokams.

Kova su korupcija ir kyšininkavimu

Bendrovė ir jos dukterinės įmonės netoleruoja bet kokio pobūdžio korupcijos ar jos apraiškų ir siekia atviros konkurencijos, etiškų verslo sąlygų bei tinkamai užtikrinti savo veiklos skaidrumą ir viešumą. Bendrovė netoleruoja sukčiavimo, turto prievartavimo, neoficialios apskaitos kūrimo, neoficialių ir netinkamai įformintų sandorių vykdymo, fiktyvių išlaidų apskaitos, suklastotų dokumentų naudojimo ir kitų korupcijos apraiškų. Korupcijos netoleravimo nuostatos taikomos visiems Bendrovės darbuotojams, valdymo ir priežiūros organų nariams, trečiosioms šalims, kurios veikia Bendrovės vardu.

Riziką sumažina veikiantys kompleksiniai vidaus kontrolės mechanizmai, skirti galimiems korupcijos rizikos veiksniams nustatyti. Bendrovė nuolat vykdo veiklos kontrolę, tobulinat veiklos procesus.

AB "Panevėžio statybos trestas" susilaiko nuo bet kokių įtakos formų politikams ir nefinansuoja politinių partijų, jų atstovų ar jų kandidatų, rinkimų kampanijų.

Bendrovė visuomet bendradarbiauja su institucijomis ir yra pasirengusi suteikti visą reikalingą informaciją.

Bendrovė užtikrina, kad visi jos pirkimai būtų atliekami laikantis lygiateisiškumo, nediskriminavimo, skaidrumo, abipusio pripažinimo, proporcingumo principų ir konfidencialumo, bei nešališkumo reikalavimų, racionaliai naudojat Bendrovės lėšas. Tiekėjai atrenkami pagal ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo arba mažiausios kainos kriterijų, tiekėjams sudarant vienodas ir nediskriminacines sąlygas. Vykdydama subrangovų parinkimus, Bendrovė atlieka subrangovų kvalifikacijos vertinimą. Aplinkosaugos, darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų reikalavimų užtikrinimas bei subrangovų sąžiningumas yra svarbiausi subrangovams keliami reikalavimai.

Generalinis direktorius

Dalius Gesevičius

AB "PANEVĖŽIO STATYBOS TRESTAS" pranešimas apie Vilniaus vertybinių popierių biržoje listinguojamų bendrovių valdymo kodekso laikymąsi

Akcinė bendrovė "Panevėžio statybos trestas" (toliau – Bendrovė), vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vertybinių įstyto 21 straipsnio 3 dalimi ir AB NASDAQ OMX Vilnius listingavimo taisyklių 24.5. punktų, atsklėidžia, kaip jį laikosi NASDAQ OMX Vilnius listinguojamų bendrovių valdymo kodekso ir konkrežių jo nuostatų. Jei šio kodekso ar kai kurių jo nuostatų ar rekomendacijų nesilaikoma, tai yra nurodoma, kurių konkrečių nesilaikoma ir dėl kokių priežasčių, taip pat pateikiama kita šioje formoje nurodyta paaiškinanti informacija.

Bendrovės valdysenos ataskaitos santrauka:

AB "Panevėžio statybos trestas" iš esmės laikosi rekomendacinio pobūdžio NASDAQ OMX Vilnius išstinguojamų bendrovių valdymo kodekso. Pagal įstatus Bendrovės organai yra visimkimas, valdyba ir generalinis direktorius. Pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymą Bendrovė savo nuožiūra gali sudaryti arba du (priežiūros ir valdymo), arba vieną kolegialų valdymo organą. Bendrovėje stebėtojų taryba nesudaromis Bendrovės įstatais, valdyba sudaro 5 nariai, renkami ketveriems metams. Valdybos nariai atstovauja akcininkams bei atlieks ir kontrolės funkcijas. Bendrovėje sudaromas tik audito komitetas, kuris renkamas vieneriems metams. Skyrimo ir atlyginimų komiteto funkcijas vykdo valdyba.

Bendrovės valdyno sistema užikrinkų, įskaitant ir smulkiuosius bei užsieniečius traktavimą, bei apsaugo akcininkų teises.

Bendrovė neruošia ir viešai neskelbia atlyginimų politikos ataskaitos. Bendrovės nuomone, tokia informacija komerciniu praitinių yra viešai neskelbina. Bendrovė metiniame, teisės aktų musatyta tvarka, teikia informaciją upie per ataskaitinį laikotarpį bendrai priskaičiuotas pinigų sumas Bendrovės valdybos nariams, bendrovės vadovui ir vyriausiajam buhalteriui.

Bendrovė laikosi valdybos patvirtintos valovų aliyginimų politika yra vidinis yra vidinis ir konfidencialus dokumentas, kurio viešai neskelbia.

Bendrovės valdymo sistema užtikrina, kad informacija apie visus esminius klausimus, įskaitant finansinę situaciją, veiklą ir bendrovės valdymą, būtų atskleidžiama laiku ir tiksliai.

Bendrovės audito įmonę siūlo bendrovės valdyba ir renka akcininkų susirinimas, tai užikrina audito įmonės nepriklausomumą.

PRINCIPAL REKOMENDACIJOS	TAIP /NE NEAKTU ALU	KOMENTARAS
I principas: Pagrindinės nuostatos
didinimą.		Pagrindinis bendrovės tikslas turėtų akcininkų interesų tenkinimas, užikrinant nuolatinį akcininkų nuosavybės verės
1.1. Bendrovė turėtų rengti ir viešai skelbti bendrovės plėtros strategiją ir tikslus, aiškiai deklaruodama, kaip ji planuoja veikti akcininkų interesais ir didinti akcininkų nuosavybę.	Taip	Bendrovės strategija ir tikslai skelbiami interneto svetainėje http//www.pst.lt ir VVPB pranešimuose bei periodiniuose pranešimuose naujienų agentūrai BNS, pranešimuose dienraščiuose, spaudos konferencijose.
1.2. Visų bendrovės organų veikla turėtų būti sukoncentruota į strateginių tikslų įgyvendinimą, atsižvelgiant į poreikį didinti akcininkų nuosavybę.	Taip
1.3. Bendrovės priežiūros ir valdymo organai turėtų glaudžiai bendradarbiauti, siekdami kuo didesnės naudos bendrovei ir akcininkams.	Taip	Bendrovės valdyba ne tik atsakinga už strateginį vadovavimą bendrovei, bet ir analizuoja ir vertina vadovų pateiktą medžiagą visais bendrovės veiklos klausimais: veiklos strategijos igyvendinimo, veiklos organizavimo, finansinės būklės ir kt.
1.4. Bendrovės priežiūros ir valdymo organai turėtų užtikrinti, kad būtų gerbiamos ne tik bendrovės akcininkų, bet ir kitų bendrovės veikloje dalyvaujančių ar su ta veikla susijusių asmenų (darbuotojų, kreditorių, tiekėjų, klientų, vietos bendruomenės) teisės ir interesai.	Taip

II principas: Bendrovės valdymo sistema

Bendrovės valdymo sistema turėtų užtikrinti strateginį vadovavimą bendrovės valdymo organų priežiūrą, tinkamą pusiausvyrą ir funkcijų pasiskirstymą tarp bendrovės organų, akcininkų interesų apsaugą.

2.1. Be Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme numatytų privalomų organų - visuotinio akcininkų susirinkimo ir bendrovės vadovo, rekomenduojama bendrovėje sudaryti tiek kolegialų priežiūros organą, tiek kolegialų valdymo organą. Kolegialių priežiūros ir valdymo organų sudarymas užtikrina valdymo ir priežiūros funkcijų aiškų atskyrimą bendrovėje, bendrovės vadovo atskaitomybę bei kontrolę, o tai savo ruožtu sąlygoja efektyvesnį ir skaidresnį bendrovės valdymo procesą.	Ne	Kadangi Lietuvos Respublikos Akcinių bendrovių įstatymas mumato galimybę, kad būtų išrenkamas tik vienas kolegialus priežiūros ar valdymo organas, bendrovėje sudaromas kolegialus valdymo - valdyba ir vienasmenis valdymo organas - generalinis direktorius. Kolegialus priežiūros organas - stebėtojų taryba nėra sudaroma.
2.2. Kolegialus valdymo organas yra atsakingas už strateginį vadovavimą bendrovei bei vykdo kitas esmines bendrovės valdymo funkcijas. Kolegialus priežiūros organas yra atsakingas už efektyvią bendrovės valdymo organų veiklos priežiūrą.	Taip	Bendrovės veiklos priežiūra ir vadovo atsakomybė bei kontrolė užtikrinama valdybai analizuojant ir vertinant vadovo pateikta, medžiagą visais bendrovės veiklos klausimais.
2.3. Jeigu bendrovė nusprendžia sudaryti tik vieną kolegialų organą, rekomenduojama, kad tai būtų priežiūros organas, t.y. stebėtojų taryba. Tokiu atveju stebėtojų taryba yra atsakinga už efektyvią bendrovės vadovo vykdomų funkcijų priežiūrą.	Ne	Bendrovė iš esmės laikosi šios rekomendacijos , nors sudaromas tik vienas kolegialus organas - valdyba, tačiau Bendrovės įstatuose numatytos valdybos kompetencijos iš esmės atitinka stebėtojų tarybos kompetencijas
2.4. Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus priežiūros organas turėtų būti sudaromas ir turėtų veikti III ir IV principuose išdėstyta tvarka. Jeigu bendrovė nuspręstų nesudaryti kolegialaus priežiūros organo, tačiau sudarytų kolegialų valdymo organa - valdyba, III ir IV principai turėtų būti taikomi valdybai, kiek tai neprieštarauja šio organo esmei ir paskirčiai.1	Taip
2.5. Bendrovės valdymo ir priežiūros organus turėtų sudaryti toks valdybos narių (vykdomųjų direktorių) ir stebėtojų tarybos narių (direktorių konsultantų) skaičius, kad atskiras asmuo arba nedidelė asmenų grupė negalėtų dominuoti šiems organams priimant sprendimus.2	Tarp	Bendrovės valdyba yra sudaroma iš 5 narių ir tai yra pakankamas skaičius.

Į III ir V principų nuostatos labiau pritaikstos tryjams, kai visuotinis akcininkų susirizimas renks stebėtojų tarybą, ty. organą, kuris iš smės sudaromas siekianti bendovės valdybos ir vadovo priežiūrą bei atstovas aksininkams. Vis dėto, jeigo bendrovėje stebėtojų taryba nesudaroma, bet sudaroma valdyba, daugelis III ir IV principuose pateiktų raitytinos valybai. Tailytos valybai. Tačiau pažymėtina, kad kai kurios rekomendasijos, kurios pagal savo ir prigintį yra susijusios ištimtinai su stebėtojų taryzdžiui, komitetų formavimas), netuvėtų būti taikonos valdybai, kadangi šio organo paskirtis ir funkcijos pagal Akcinių bendrovių įstatymą (Žim, 2003, Nr. 123-5574) yra kitokios. Pavyzdžiui, kodekso 3.1 punktas dėl valdymo organų priežiūros viek, kiek tai susiję su bendrovės vadovo, bet ne pačios valoybos priežiūra; kodekso 4.1 purkas dėl rekomo organams taikytinas tiek, kiek tai susiję su rekomendacijų teikimų bendovės vadovai; kodekso 4.6 purktas dėl visuotinio susirinkimo renkamo kolegialaus organo neptiklausomumo nuo bendrovės valdymo organų taikytinas tiek, kiek tai susiję su nepriklausomumu nuo bendrovės vadovo.

^{2 7} Įskalomojo direktoriaus konsultanto sąvokos vartojamos tais stvejais, kai bendromas tik vienas kolegialus organas.

2.6. Direktoriai konsultantai arba stebėtojų tarybos nariai turėtų būti skiriami apibrėžtam laikotarpiui, su galimybe būti perrenkamiems individualiai maksimaliais Lietuvos Respublikos teisės aktų leidžiamais intervalais, tam, kad būtų užtikrintas būtinas profesinės patirties augimas ir pakankamai dažnas jų statuso pakartotinas patvirtinimas. Taip pat turėtų būti numatyta galimybė juos atleisti, tačiau ta procedūra neturėtų būti lengvesnė už vykdomojo direktoriaus arba valdybos nario atleidimo procedūrą.	Ne	Kadangi Lietuvos Respublikos Akcinių bendrovių įstatymas numato galimybę, kad būtų išrenkamas tik vienas kolegialus priežiūros ar valdymo organas, bendrovėje sudaromas kolegialus valdymo organas - valdyba. Stebėtojų taryba nesudaroma
2.7. Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus Taip organo pirmininku gali būti toks asmuo, kurio esamos arba buvusios pareigos nebūtų kliūtis nepriklausomai ir nešališkai priežiūrai vykdyti. Kai bendrovėje nesudaroma stebėtojų taryba, bet sudaroma valdyba, rekomenduojama, kad bendrovės valdybos pirmininkas ir bendrovės vadovas nebūtų tas pats asmuo. Buvęs bendrovės vadovas neturėtų būti tuoj pat skiriamas į visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo pirmininko postą. Kai bendrovė nusprendžia nesilaikyti šių rekomendacijų, turėtų būti pateikiama informacija apie priemones, kurių imtasi priežiūros nešališkumui užtikrinti.		Bendrovės valdybos pirmininkas atstovauja pagrindiniam akcininkui ir nėra buvęs Bendrovės vadovu.
III principas: Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo sudarymo tvarka. priežiūrą.		Bendrovės visuotinio akciniakimo renkamo kolegialaus organo sudarymo tvarka turėtų užikrinti bendrovės smulkujų akčininkų interesų atstovavimą, šio organo atskatomybę akcininkams ir objektyvią bendrovės veiklos bei jos valdymo organų:
3.1. Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus Taip organo (toliau šiame principe- kolegialus organas) sudarymo mechanizmas turėtų užtikrinti, kad bus vykdoma objektyvi ir nešališka bendrovės valdymo organų priežiūra, taip pat tinkamai atstovaujami smulkiųjų akcininkų interesai.		Nors ir bendrovėje nėra nepriklausomų valdybos narių, valdyba užtikrina, kad būtų vykdoma objektyvi ir nešališka bendrovės valdymo organų priežiūra, taip pat tinkarnai atstovaujami smulkiųjų akcininkų interesai.
3.2. Kandidatų į kolegialaus organo narius vardai, pavardės, į informacija apie jų išsilavinimą, kvalifikaciją, profesinę patirtį, einamas pareigas, kitus svarbius profesinius įsipareigojimus ir potencialius interesų konfliktus turėtų būti atskleista bendrovės akcininkams dar prieš visuotinį akcininkų susirinkimą, paliekant akcininkams pakankamai laiko apsispręsti, už kurį kandidatą balsuoti. Taip pat turėtų būti atskleistos visos aplinkybės, galinčios paveikti kandidato nepriklausomumą (pavyzdinis jų sąrašas pateiktas 3.7 rekomendacijoje). Kolegialus organas turėtų būti informuojamas apie vėlesnius šiame punkte nurodytos informacijos pokyčius. Kolegialus organas kiekvienais metais turėtų kaupti šiame punkte nurodytus duomenis apie savo narius ir pateikti juos bendrovės metiniame pranešime.	Taip	Informacija apie valdybos narių einamas pareigas ar dalyvavimą kitų įmonių veikloje yra nuolat renkama ir kaupiama, o pasibaigus kiekvieniems metams patikslinama bei pateikiama Bendrovės rengiamose ataskaitose.

³ Alkreiptinas dėmesys, kad tuo stvejų, kai visuotinkimo renkamas kolegiaus organs yra valdybą, ji, būdam valdymo organas, tarėtų užišistini ne visų bendovės valdymo organų, o tik vienasmeno – bendrovės valovo – pisėžiūrą. Šį pastos tailytina taip pat ir 3.1 puristo atžvilgių.

3.3. Kai siūloma paskirti kolegialaus organo narį, turėtų būti nurodyta konkreti jo kompetencija, tiesiogiai susijusi su darbu kolegialiame organe. Kad akcininkai ir investuotojai galėtų įvertinti, ar ši kompetencija ir toliau yra tinkama, kolegialus organas kiekviename bendrovės metiniame pranešime turėtų skelbti informaciją apie savo sudėtį ir apie konkrečią atskirų savo narių kompetenciją, tiesiogiai susijusią su jų darbu kolegialiame organe.	Taip	Pusmečio ir kiekviemų metų Bendrovės rengiamuose metiniuose pranešimuose pateikiama informacija apie valdybos sudėtį.
3.4. Siekiant išlaikyti tinkamą kolegialaus organo narių į turimos kvalifikacijos pusiausvyrą, kolegialaus organo sudėtis turėtų būti nustatyta atsižvelgiant į bendrovės struktūrą ir veiklos pobūdį ir periodiškai vertinama. Kolegialus organas turėtų užtikrinti, kad jo nariai, kaip visuma, turėtų įvairiapusių žinių, nuomonių ir patirties savo užduotims tinkamai atlikti. Audito komiteto nariai, kaip visuma, turėtų turėti naujausių žinių ir atitinkamą patirų listinguojamų bendrovių finansų ir apskaitos ir (arba) audito srityse. Bent vienas iš atlyginimo komiteto narių turėtų turėti žinių ir patirties atlyginimų nustatymo politikos srityje.	Taip	Valdyba sudaryta, atsižvelgiant į bendrovės struktūrą ir veiklos pobūdį, jos narių patirtis, įvairiapusės žinios, susijusios su bendrovės veiklos pobūdžiu, leidžia tinkamai atlikti darbą.
3.5. Visiems naujiems kolegialaus organo nariams turėtų būti Taip siūloma individuali programa, skirta supažindinti su pareigomis, bendrovės organizacija bei veikla. Kolegialus organas turėtų atlikti metinį patikrinimą, kad būtų nustatytos sritys, kuriose jo nariams reikia atnaujinti savo įgūdžius ir žinias.		Nauji nariai supažindinami su bendrove ir valdybos darbo reglamentu. Valdybos nariai nuolat dalyvauja įvairiuose tobulinimosi kursuose ir seminaruose, kuriuose kaupia informaciją apie esminius bendrovės veiklą reglamentuojančių teisės aktų pasikeitimus.
3.6. Siekiant užtikrinti, kad visi su kolegialaus organo nariu susiję esminiai interesų konfliktai būtų sprendžiami tinkamai, bendrovės kolegialų organą turėtų būti išrinktas pakankamas4 nepriklausomų3 narių skaičius.	Ne	Bendrovėje istoriškai susiklosčiusi situacija, kad neįvertintas nepriklausomų narių "pakankamumas". Vykstant aktyviai bendrovės akcijų prekybai, smulkiems akcininkams aktyviai dalyvaujant bendrovės valdyme, bendrovė sieks šio principo igyvendinimo.

^* Kodekse zenustatytas koniklausomų nerių skaičius. Daugėlyje užsienio valstybių kodeksų yra nustaytas tam tikas septikausomų morių kurie turi sudaryti kologiaių organą, skaičios (pvz, ne mažiai kaip 1/3 kolegiais organo narių). Tačiau, atsižvel į irgentijas nugimą Lietuvoje, į galimus keblumus pareikant ir išrenkas narius, kodekse įvirtitria laukstese formuluotė ir bendrovėms leidžiama pačioms nuorosti, koks nepriklauomų narių skaičius yra pakarius ir viršičius ir nemiklausomų narių skaičius kolegiaižme organ yra skatininas ir bus laikomas ir bendrovių valdymo pavyzdžiu.

³ Pažymėtiną, kad kai kuriose bendrovėse dėl pemelikųjų akcininkų kaičiaus visų kolegiaus organo narių išrinkimą gali lemti stambiausio akcinių ar keilų didžiausių akcinių balsai. Tačiu net ir pagrindinių ištinktas kolegiaus organo narys gali būti laikomas nepriklausomų, jeigų jis atitinks koleise įtvirtintus nepriklausomumo kriterijus.

3.7. Kolegialaus organo narys turėtų būti laikomas	Ne	Visi penki valdybos nariai yra susiję su didžiausiu bendrovės
nepriklausomu tik tais atvejais, kai jo nesaisto jokie verslo,		akcininku AB "Panevėžio keliai" bendrove.
giminystės arba kitokie ryšiai su bendrove, 18		Valdybos narių kandidatus akcininkų susirinkimui siūlo AB
kontroliuojančiu akcininku arba jų administracija, dėl kurių		"Panevėžio keliai", kuri valdo 49,78 proc. bendrovės įstatinio
kyla ar gali kilti interesų konfliktas ir kurie gali paveikti nario
		kapitalo.
nuomone. Kadangi visų atvejų, kada kolegialaus organo
narys gali tapti priklausomas, išvardyti neimanoma, be to,
skirtingose bendrovėse santykiai arba aplinkybės, susijusios
su nepriklausomumo nustatymu, gali skirtis, o geriausia šios

problemos sprendimo praktika susiklostys laikui bėgant, tai
kolegialaus organo nario nepriklausomumo įvertinimas
turėtų būti grindžiamas santykių ir aplinkybių turiniu, o ne
forma. Pagrindiniai kriterijai nustatant, ar kolegialaus organo
narys gali būti laikomas nepriklausomu, turėtų būti šie:
1) jis negali būti bendrovės arba susijusios bendrovės

vykdomasis direktorius arba valdybos narys (jei
visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas
kolegialus organas - stebėtojų taryba} ir
paskutinius penkerius metus neturi būti ėjęs tokių
pareigų;

2) jis negali būti bendrovės arba susijusios bendrovės
darbuotojas ir paskutinius trejus metus neturi būti
ėjęs tokių pareigų, išskyrus atvejus, kai kolegialaus
organo narys nepriklauso vyresniajai vadovybei ir
buvo išrinktas į kolegialų organą kaip darbuotojų

atstovas;
3) jis neturi gauti arba nebūti gavęs reikšmingo
papildomo atlyginimo iš bendrovės arba susijusios
bendrovės, išskyrus užmokestį, už gautą
kolegialaus organo nario pareigas. Tokiam
papildomam atlyginimui priskiriamas 11

dalyvavimas akcijų pasirinkimo sandoriuose arba
kitokiose nuo veiklos rezultatų priklausančiose
užmokesčio sistemose; jam nepriskiriamos pagal
pensijų planą nustatytų kompensacijų išmokos
(įskaitant atidėtas kompensacijas) už ankstesnį

darbą bendrovėje (su sąlyga, kad tokia išmoka
niekaip nesusijusi su vėlesnėmis pareigomis);
4) jis neturi būti kontroliuojantysis akcininkas arba
neturi atstovauti tokiam akcininkui (kontrolė
nustatoma pagal Tarybos direktyvos 83/349/EEB 1

straipsnio 1 dali);
5) jis negali turėti ir per praėjusius metus neturi būti
turėjęs svarbių verslo ryšių su bendrove arba
susijusia bendrove nei tiesiogiai, nei kaip turinčio
tokius ryšius subjekto partneris, akcininkas,
direktorius arba viršesnis darbuotojas. Turinčiu

verslo ryšių laikytinas subjektas, kuris yra svarbus
prekių tiekėjas arba paslaugų teikėjas (iskaitant
finansines, teisines, patariamasias ir konsultacines
paslaugas), reikšmingas klientas ar organizacija,
kuri gauna reikšmingas įmokas iš bendrovės arba

jos grupės;
6) jis negali būti ir per paskutinius trejus metus neturi
būti buvęs bendrovés arba susijusios bendrovės
dabartinės arba ankstesnės išorės audito įmonės
partneriu arba darbuotoju;

7) jis neturi būti vykdomuoju direktoriumi arba

bendrovės vykdomasis direktorius arba valdybos narys (jei visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas - stebėtojų taryba) yra direktorius konsultantas arba stebėtojų tarybos narys, taip pat jis negali turėti kitų reikšmingų ryšių su bendrovės vykdomaisiais direktoriais, kurie atsiranda jiems dalyvaujant kitų bendrovių arba organų veikloje; 8) jis neturi būti ėjęs kolegialaus organo nario pareigų ilgiau kaip 12 metų; 9) jis neturi būti vykdomojo direktoriaus arba valdybos nario (jei visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas - stebėtojų taryba), arba 1-8 punkte nurodytų asmenų artimas šeimos narys. Artimu šeimos nariu laikytinas sutuoktinis (sugyventinis), vaikai ir tėvai. 3.8. Nepriklausomumo sąvokos turinį iš esmės nustato pats kolegialus organas. Kolegialus organas gali nuspresti, kad tam tikras jo narys, nors ir atitinka visus šiame kodekse nustatytus nepriklausomumo kriterijus, vis dėlto negali būti laikomas nepriklausomu dėl ypatingų asmeninių ar su bendrove susijusių aplinkybių.	Neaktualu	Nesilaikoma 3.7 punkto rekomendacijos.
3.9. Turėtų būti atskleidžiama reikiama informacija apie į išvadas, prie kurių priėjo kolegialus organas aiškindamasis, ar tam tikras jo narys gali būti laikomas nepriklausomu. Kai siūloma paskirti kolegialaus organo narį, bendrovė turėtų paskelbti, ar laiko jį nepriklausomu. Kai konkretus kolegialaus organo narys neatitinka vieno ar kelių šiame kodekse nustatytų nepriklausomumo vertinimo kriterijų, bendrovė turėtų paskelbti priežastis, kodėl tą narį ji vis dėlto laiko nepriklausomu. Be to, bendrovė kiekviename savo metiniame pranešime turėtų paskelbti, kuriuos kolegialaus organo narius laiko nepriklausomais.	Ne	Bendrovėje nėra taikoma valdybos narių nepriklausomumo vertinimo ir skelbimo praktika. Nesilaikoma 3.7 punkto rekomendacijos.
3.10. Kai vienas arba keli šiame kodekse nustatyti Ne nepriklausomumo vertinimo kriterijai nebuvo tenkinami ištisus metus, bendrovė turėtų paskelbti priežastis, kodėl konkretų kolegialaus organo narį laiko nepriklausomu. Kad būtų užtikrintas informacijos, pateikiamos dėl kolegialaus organo narių nepriklausomumo, tikslumas, bendrovė turėtų reikalauti, kad nepriklausomi nariai reguliariai patvirtintų savo nepriklausomumą.		Bendrovėje nėra taikoma valdybos narių nepriklausomumo vertinimo ir skelbimo praktika Nesilaikoma 3.7 punkto rekomendacijos.
3.11. Nepriklausomiems kolegialaus organo nariams už jų Taip darbą ir dalyvavimą kolegialaus organo posėdžiuose gali būti atlyginama iš bendrovės lėšų. Tokio atlyginimo dydį turėtų tvirtinti bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas.		Bendrovės akcininkų susirinkimas tvirtina valdybos nariams skiriamų tantjemų sumą. Pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, tantjemos valdybos nariams yra priskiriamos Bendrovės veiklos sąnaudoms.

Pažymėtiną, kad šiuo netu iki galo aikai taitės ir atlyginamas bestojų tarybos ir («)

IV principas: Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo pareigos ir atsakomybė

Bendrovės valdymo sistema turėtų užtikrinių susirinkimo renkamas kolegialus organas tinkamai ir efektyvisi funkcionuotų, o jam suteiktos teisės turėtų užikrinti efektyvių bendrovės valdymo organų į priežiūrą ir visų bendrovės akcininkų interesų apsaugą.

4.1. Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas (toliau šiame principe - kolegialus organas) turėtų užtikrinti bendrovės finansinės apskaitos ir kontrolės sistemos vientisumą bei skaidrumą. Kolegialus organas turėtų nuolat teikti rekomendacijas bendrovės valdymo organams ir prižiūrėti bei kontroliuoti jų veiklą valdant bendrove.8	Taip	Valdyba išklauso bendrovės vadovo ir vyriausiojo buhalterio informaciją apie Bendrovės ūkinę veiklą. Analizuoja jų veiklą ir vertina jos efektyvumą, bei esant reikalui teikia jiems rekomendacijas. Valdyba analizuoja, vertina bendrovės metinės finansinės atskaitomybės projektą bei pelno (nuostolių) paskirstymo projektą ir teikia juos visuotiniam akcininkų susirinkimui
4.2. Kolegialaus organo nariai turėtų sąžiningai, rūpestingai Taip ir atsakingai veikti bendrovės bei akcininkų naudai ir jų interesais, atsižvelgdami į darbuotojų interesus ir visuomenės gerovę. Nepriklausomi kolegialaus organo nariai turėtų: a) bet kokiomis sąlygomis išlaikyti savo analizės, sprendimų priemimo ir veiksmų nepriklausomumą; b) nesiekti ir nepriimti jokių nepagristų lengvatų, kurios gali kompromituoti jų nepriklausomumą; c} aiškiai reikšti savo prieštaravimą tuo atveju, kai mano, kad kolegialaus organo sprendimas gali pakenkti bendrovei. Kai kolegialus organas yra priėmęs sprendimų, dėl kurių nepriklausomas narys turi rimtų abejonių, tokių atveju šis narys turėtų padaryti atitinkamas išvadas. Jeigu nepriklausomas narys atsistatydintų, priežastis jis turėtų paaiškinti laiške kolegialiam organui arba audito komitetui ir, jei reikia, atitinkamam bendrovei nepriklausančiam organui (institucijai).		Nors Bendrovėje istoriškai susiklosčiusi situacija, kad neįvertintas nepriklausomų narių "pakankamumas", Bendrovės turimais duomenimis, visi valdybos nariai veikia gera valia Bendrovės atžvilgiu, vadovaujasi Bendrovės, o ne savo ar trečiųjų asmenų interesais, sąžiningumo, protingumo principais.
4.3. Kolegialaus organo nario pareigoms atlikti kiekvienas narys turėtų skirti pakankamai laiko ir dėmesio. Kiekvienas kolegialaus organo narys turėtų įsipareigoti taip apriboti kitus savo profesinius įsipareigojimus (ypač direktoriaus pareigas kitose bendrovėse), kad jie netrukdytų tinkamai atlikti kolegialaus organo nario pareigas. Jeigu kolegialaus organo narys dalyvavo mažiau nei pusėje kolegialaus organo posėdžių per bendrovės finansinius metus, apie tai turėtų būti informuojami bendrovės akcininkai.	Taip	Bendrovės valdybos nariai dalyvavo valdybos posėdžiuose ir kiekvienas narys skyrė pakankamai laiko valdybos nario pareigoms atlikti. Visuose 2017 m. valdybos posėdžiuose buvo norminiuose aktuose nustatytas kvorumas. Posėdyje dalyvaujantys valdybos nariai registruojami posėdžio protokole. 2017 metais įvyko 13 valdybos posėdžių. Trys valdybos nariai dalyvavo visuose vykusiuose valdybos posėdžiuose, du valdybos nariai dalyvavo 12 valdybos posėdžių.

(pavyzdžiui, tuo stvejų, jeigų tas narys dalyvavo mėžių). Tokios aktyvaus dalyvavimo kolegialaus ogeno posidžiuose užtikinimo priemosis yra skatintinos ir bus laikomos tinkamesnio bendrovių valdymo pavyzdžiu.

tvarką, t.y. iš tendrovės pelno. Ši firmuluotė, skirtingiai įstyros redakcijos, nenustato, kad stebėtojų trybos ir (a) valdybes naims gali būti atlyginama tik mokant tartį įstarynas lyg ir neužkerta kelio stėlėtojų tarybos ir valdybos nariams už darbų mokėti ne tik tieis būdais, nors aiškiai tokios galimybės taip pat neįtvirtina.

¹ Žr. 3 išnašą.

Žr. 3 iknašą. Jeigo visuotiniai susimis kolegiais organas yra valdyba, ji turėtų tėkti tekomendacijas bendrovės vienasmeniam valdymo organui – vadovui,

² Pažymėtina, kad bendovės gali sugriščioni mustatyti, kad apie posėdžius prastai lankanį kolegialaus organo napituri būtiniski

4.4. Kai kolegialaus organo sprendimai gali skirtingai paveikti bendrovės akcininkus, kolegialus organas su visais akcininkais turėtų elgtis sąžiningai ir nešališkai. Jis turėtų užtikrinti, kad akcininkai būtų tinkamai informuojami apie bendrovės reikalus, jos strategiją, rizikos valdymą ir interesų konfliktų sprendimą. Bendrovėje turėtų būti aiškiai nustatytas kolegialaus organo narių vaidmuo jiems bendraujant su akcininkais ir įsipareigojant akcininkams.	Taip	Bendrovės valdymo organai vadovaujasi įstatymų nustatytais komunikacijos su akcininkais principais.
4.5. Rekomenduojama, kad sandoriai (išskyrus mažareikšmius dėl nedidelės jų vertės arba sudarytus standartinėmis sąlygomis vykdant įprastinę bendrovės veiklą), sudaromi tarp bendrovės ir jos akcininkų, priežiūros ar valdymo organų narių, ar kitų bendrovės valdymui įtaką darančių ar galinčių daryti fizinių ar juridinių asmenų, būtų tvirtinami kolegialaus organo. Sprendimas dėl tokių sandorių tvirtinimo turėtų būti laikomas priimtu tik tuo atveju, kai už tokį sprendimą balsuoja dauguma nepriklausomų kolegialaus organo narių.	Neaktualu	Sandoriai su valdymo organų nariais nevykdomi, Su pagrindiniu akcininku sudaromi tik įprastinės veiklos sandoriai.
4.6. Kolegialus organas turėtų būti nepriklausomas priimdamas sprendimus, turinčius reikšmės bendrovės veiklai ir strategijai. Be kita ko, kolegialus organas turėtų būti nepriklausomas nuo bendrovės valdymo organų 16. Kolegialaus organo narių darbui ir sprendimams neturėtų daryti įtakos juos išrinkę asmenys. Bendrovė turėtų užtikrinti, kad kolegialus organas ir jo komitetai būtų aprūpinti pakankamais ištekliais (tarp jų ir finansiniais), reikalingais pareigoms atlikti, įskaitant teise gauti - ypač iš bendrovės darbuotojų - visą reikiamą informaciją ir teisę kreiptis nepriklausomo profesionalaus patarimo į išorinius teisės, apskaitos ar kitokius specialistus kolegialaus organo ir jo komitetų kompetencijai priklausančiais klausimais. Naudodamasis minėtų konsultantų ar specialistų paslaugomis informacijai apie atlyginimų nustatymo sistemų rinkos standartus gauti, atlyginimo komitetas turėtų užtikrinti, kad tas konsultantas tuo pačiu metu neteiktų konsultacijų susijusios bendrovės žmogiškųjų išteklių skyriui arba vykdomajam, arba valdymo organų nariams.	Taip	Kolegialus valdymo organas, didžiąja dalimi priklausomas nuo pagrindinio akcininko, veikiančio panašiame versle, sprendimus priima vadovaudamasis tik Bendrovės interesais. Bendrové aprūpina valdybą jų funkcijoms atlikti reikalingais ištekliai, o valdybos posėdžiuose dalyvauja Bendrovės darbuotojai, atsakingi už svarstomas veiklos sritis, ir teikia visą būtiną informaciją.

IP Tuo atvejų, kai visuotinio aksintinio renkamas kolegiaius organas yra valdybą, rekomensiacija dėl jos nepriklausomumo nuo bendrovės valdymo organų taikytina tiek, kiek tai susiję su nepriklausomumu nuo bendrovės vadovo.

4.7. Kolegialaus organo veikla turėtų būti organizuota taip, kad nepriklausomi kolegialaus organo nariai galėtų turėti didelę įtaką itin svarbiose srityse, kuriose interesų konfliktų galimybė yra ypač didelė. Tokiomis sritimis laikytini klausimai, susiję su bendrovės direktorių skyrimu, atlyginimo bendrovės direktoriams nustatymu ir bendrovės audito kontrole bei įvertinimu. Todėl tuo atveju, kai kolegialaus organo kompetencijai yra priskirti minėti klausimai, šiam organui rekomenduojama suformuoti skyrimo, atlyginimų ir audito komitetus11. Bendrovės turėtų užtikrinti, kad skyrimo, atlyginimų ir audito komitetams priskirtos funkcijos būtų vykdomos, tačiau jos gali tas funkcijas sujungti ir sukurti mažiau nei tris komitetus. Tokiu atveju bendrovės turėtų išsamiai paaiškinti, kodėl jos pasirinko alternatyvų požiūrį ir kaip pasirinktas požiūris atitinka trims atskiriems komitetams nustatytus tikslus. Bendrovėse, kurių kolegialus organas turi nedaug narių, trims komitetams skirtas funkcijas gali atlikti pats kolegialus organas, jeigu jis atitinka komitetams keliamus sudėties reikalavimus ir jeigu šiuo klausimu atskleidžia atitinkamą informaciją. Tokiu atveju šio kodekso nuostatos, susijusios su kolegialaus organo komitetais (ypač dėl jų vaidmens, veiklos ir skaidrumo), turėtų būti taikomos, kai tinka, visam kolegialiam organui.	Ne	Kolegialus bendrovės valdymo organas - valdyba, vykdo skyrimo komiteto, atlyginimų komiteto funkcijas. Bendrovės valdyba parenka bei tvirtina bendrovės vadovo - generalinio direktoriaus kandidatūrą ir pritaria generalinio direktoriaus siūlomoms bendrovės direktorių kandidatūroms. Nuolat vertina jų patirtį, profesinius gebėjimus ir bendrovės strateginių tikslų įgyvendinimą, išklauso jų ataskaitas. Bendrovės valdyba parenka išorės auditoriaus kandidatūrą ir teikia pasiūlymus visuotiniam akcininkų susirinkimui jo tvirtinimui. 2017 04 21 eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo metu buvo išrinktas audito komitetas.
4.8. Pagrindinis komitetų tikslas - didinti kolegialaus organo darbo efektyvumą užtikrinant, kad sprendimai būtų priimami juos tinkamai apsvarsčius, ir padėti organizuoti darbą taip, kad kolegialaus organo sprendimams nedarytų įtakos esminiai interesų konfliktai. Komitetai turėtų veikti nepriklausomai bei principingai ir teikti kolegialiam organui rekomendacijas, susijusias su kolegialaus organo sprendimu, tačiau galutinį sprendimą priima pats kolegialus organas. Rekomendacija steigti komitetus nesiekiama susiaurinti kolegialaus organo kompetencijos ar perkelti ją komitetams. Kolegialus organas išlieka visiškai atsakingas už savo kompetencijos ribose priimamus sprendimus.	Taip /Ne	Žr. 4.7. rekomendacijos komentarą. Rekomendacija įgyvendinama tiek, kiek tai susiję su Audito komiteto veikla Bendrovėje
4.9. Kolegialaus organo sukurti komitetai turėtų susidėti bent iš trijų narių. Bendrovėse, kuriose kolegialaus organo narių yra nedaug, išimties tvarka komitetai gali būti sudaryti tik iš dviejų narių. Kiekvieno komiteto narių daugumą turėtų sudaryti nepriklausomi kolegialaus organo nariai. Tuo atveju, kai bendrovėje stebėtojų taryba nesudaroma, atlyginimų ir audito komitetai turėtų būti sudaryti išimtinai iš direktorių konsultantų. Sprendžiant, ką skirti komiteto pirmininku ir nariais, turėtų būti atsižvelgiama į tai, kad narystė komitete turi būti atnaujinama ir kad neturi būti pernelyg pasitikima tam tikrais asmenimis.	Taip Ne	Žr. 4.7. rekomendacijos komentarą Audito komitetas yra sudarytas iš trijų narių. Du nariai atitinka nepriklausomumo reikalavimus. Audito komitetas renkamas vieneriems metams.

¹¹ Lietuvos Respublikos audito įstatymas (Žin., 2008, Nr. 82-323) nustato, kad viešojo intereso įmonės (įskaitant, bet neapsiribojant, akcinėse bendrovėse, kurių vertybiniais prekiaujama Lietuvos Respublikos ir (arba) bet kurios kitos valstybės narės reguliuojamoje rinkoje), privalo sudaryti Audito komitetą.

4.10. Kiekvieno įkurto komiteto įgaliojimus turėtų nustatyti pats kolegialus organas. Komitetai turėtų vykdyti savo pareigas laikydamiesi nustatytų įgaliojimų ir reguliariai informuoti kolegialų organą apie savo veiklą ir jos rezultatus. Kiekvieno komiteto įgaliojimai, apibrėžiantys jo vaidmenį ir nurodantys jo teises bei pareigas, turėtų būti paskelbti bent kartą per metus (kaip dalis informacijos, kurią bendrovė kasmet skelbia apie savo valdymo struktūrą ir praktiką). Bendrovės taip pat kasmet savo metiniame pranešime turėtų skelbti esamų komitetų pranešimus apie jų sudėtį, posėdžių skaičių ir narių dalyvavimą posėdžiuose per praėjusius metus, taip pat apie pagrindines savo veiklos kryptis. Audito komitetas turėtų patvirtinti, kad jį tenkina audito proceso nepriklausomumas, ir trumpai aprašyti veiksmus, kurių buvo imtasi tam, kad prieiti tokios išvados.	Taip	Zr. 4.7. rekomendacijos komentarą Audito komiteto įgaliojimai, teisės ir pareigos nustatyti Audito komiteto nuostatuose vadovaujantis galiojančiais teisės aktais ir Audito komiteto įgaliojimai, teisės ir pareigos patvirtinti visuotinio akcininkų susirinkimo. Bendrovės Audito komiteto įgaliojimai, teisės ir pareigos nesiskiria nuo nustatytųjų teisės aktuose. Patvirtinti audito komiteto nuostatai paskelbti bendrovés interneto svetainėje
4.11. Siekiant užtikrinti komitetų savarankiškumą ir Taip objektyvumą, kolegialaus organo nariai, kurie nėra komiteto nariai, paprastai turėtų turėti teisę dalyvauti komiteto posėdžiuose tik komitetui pakvietus. Komitetas gali pakviesti arba reikalauti, kad posėdyje dalyvautų tam tikri darbuotojai arba ekspertai. Kiekvieno komiteto pirmininkui turėtų būti sudarytos sąlygos tiesiogiai palaikyti ryšius su akcininkais. Atvejus, kuriems esant tai turėtų būti daroma, reikėtų nurodyti komiteto veiklą reglamentuojančiose taisyklėse.		Zr. 4.7. rekomendacijos komentarą Taikytina audito komitetui. Į Bendrovės Audito komiteto posėdžius gali būti kviečiami Bendrovės valdybos nariai, bendrovės vadovas, finansų direktorius, bendrovės darbuotojai,
4.12. Skyrimo komitetas. 4.12.1. Pagrindinės skyrimo komiteto funkcijos turėtų būti šios: 1) parinkti kandidatus į laisvas valdymo organų narių vietas ir rekomenduoti kolegialiam organui juos svarstyti. Skyrimo komitetas turėtų įvertinti įgūdžių, žinių ir patirties pusiausvyrą valdymo organe, parengti funkcijų ir sugebėjimų, kurių reikia konkrečiam postui, aprašą ir įvertinti įpareigojimui atlikti reikalingą laiką. Skyrimo komitetas taip pat gali vertinti bendrovės akcininkų pasiūlytus kandidatus į kolegialaus organo narius; 2) reguliariai vertinti priežiūros ir valdymo organų struktūrą, dydį, sudėtį ir veiklą, teikti kolegialiam organui rekomendacijas, kaip siekti reikiamų pokyčių; 3) reguliariai vertinti atskirų direktorių įgūdžius, žinias bei patirtį ir apie tai pranešti kolegialiam organui; 4) reikiamą dėmesį skirti tęstinumo planavimui; 5) peržiūrėti valdymo organų politiką dėl vyresniosios vadovybės rinkimo ir skyrimo. 4.12.2. Skyrimo komitetas turėtų apsvarstyti kitų asmemų, įskaitant administraciją ir akcininkus, pateiktus pasiūlymus. Kai sprendžiami klausimai, susiję su vykdomaisiais direktoriais arba valdybos nariais (jei visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas - stebėtojų taryba) ir vyresniąja vadovybe, turėtų būti konsultuojamasi su bendrovės vadovu, suteikiant jam teisę teikti pasiūlymus Skyrimo komitetui.	Neaktualu	Komitetas nesudaromas Kolegialus bendrovės valdymo organas - valdyba vykdo skyrimo komiteto funkcijas (Žr 4.7. rekomendacijos komentarą)

Kolegialus bendrovės valdymo organas - valdyba vykdo 4.13.1. Pagrindinės atlyginimų komiteto funkcijos turėtų būti atlyginimų komiteto funkcijas šios: (Žr 4.7. rekomendacijos komentarą) 1) teikti kolegialiam organui svarstyti pasiūlymus dėl valdymo organų narių ir vykdomųjų direktorių atlyginimų politikos. Tokia politika turėtų apimti visas atlyginimo formas, įskaitant fiksuotą atlyginimą, nuo veiklos rezultatų priklausančio atlyginimo sistemas, pensijų modelius ir išeitines išmokas. Pasiūlymai, susiję su nuo veiklos rezultatų priklausančio atlyginimo sistemomis, turėtų būti pateikiami kartu su rekomendacijomis dėl su tuo susijusių tikslų ir įvertinimo kriterijų, kurių tikslas - tinkamai suderinti vykdomųjų direktorių ir valdymo organų narių atlyginimą su bendrovės kolegialaus organo nustatytais ilgalaikiais akcininkų interesais ir tikslais; 2) teikti kolegialiam organui pasiūlymus dėl individualių atlyginimų vykdomiesiems direktoriams ir valdymo organų nariams siekiant, kad jie atitiktų bendrovės atlyginimų politiką ir šių asmenų veiklos įvertinimą. Vykdydamas šią funkciją, komitetas turėtų būti gerai informuotas apie bendrą atlygį, kurį vykdomieji direktoriai ir valdymo organų nariai gauna iš kitų susijusių bendrovių; 3) turėtų užtikrinti, kad individualus atlyginimas vykdomajam direktoriui ir valdymo organo nariui būtų proporcingas kitų bendrovės vykdomųjų direktorių arba valdymo organų narių ir kitų bendrovės darbuotojų	4.13. Atlyginimų komitetas.	Neaktualu	Komitetas nesudaromas

























atlyginimui;
4) reguliariai peržiūrėti vykdomųjų direktorių ar valdymo
organų narių atlyginimų nustatymo politiką (taip pat ir
akcijomis pagristo atlyginimo politiką) bei jos įgyvendinimą;
5) teikti kolegialiam organui pasiūlymus dėl tinkamų sutarčių su vykdomaisiais direktoriais ir valdymo organų nariais
formy;
6) padėti kolegialiam organui prižiūrėti, kaip bendrovė
laikosi galiojančių nuostatų dėl informacijos, susijusios su
atlyginimais, skelbimo (ypač dėl galiojančios atlyginimų
politikos ir direktoriams skiriamo individualus atlyginimo);
7) teikti vykdomiesiems direktoriams ir valdymo organų
nariams bendras rekomendacijas dėl vyresniosios vadovybės
(kaip apibrėžta paties kolegialaus organo) atlyginimų dydžio
ir struktūros, taip pat stebėti vyresniosios vadovybės
atlyginimų dydį ir struktūrą, remiantis atitinkama
informacija, kurią pateikia vykdomieji direktoriai ir valdymo
organų nariai.
4.13.2. Tuo atveju, kai reikia spręsti skatinimo klausimą,
susijusį su akcijų pasirinkimo sandoriais ar kitomis su
akcijomis susijusiomis skatinimo priemonėmis, kurios gali
būti taikomos direktoriams arba kitiems darbuotojams,
komitetas turėtų:
1) apsvarstyti bendrą tokių skatinimo sistemų taikymo
politiką, ypatingą dėmesį skirdamas skatinimui, susijusiam
su akcijų pasirinkimo sandoriais, ir pateikti kolegialiam
organui su tuo susijusius pasiūlymus;
2) išnagrinėti informaciją, kuri pateikta šiuo klausimu
bendrovės metiniame pranešime ir dokumentuose, skirtuose
akcininkų susirinkimui;
3) pateikti kolegialiam organui pasiūlymus dėl pasirinkimo sandoriu pasirašant akcijas arba pasirinkimo sandorių perkant

akcijas alternatyvos apibrėžiant tokios alternatyvos suteikimo priežastis ir pasekmes. 4.13.3. Atlyginimų komitetas, spresdamas jo kompetencijai priskirtus klausimus, turėtų pasidomėti bent kolegialaus valdymo organo pirmininko ir (arba) bendrovės vadovo nuomone dėl kitų vykdomųjų direktorių ir valdymo organų narių atlyginimų. 4.13.4. Atlyginimo komitetas turėtų informuoti akcininkus apie savo funkcijų vykdymą ir tuo tikslu dalyvauti metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime.

4.14. Audito komitetas.	Taip	2017 04 21eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo metu buvo
4.14.1. Pagrindinės audito komiteto funkcijos turėtų būti šios:		išrinktas audito komitetas. Audito komitetas sudarytas iš trijų
1) stebėti bendrovės teikiamos finansinės informacijos		narių, iš kurių du nariai yra nepriklausomi. Audito komitetas
vientisumą, ypatingą dėmesį skiriant bendrovės ir jos grupės		darbą organizuoja vadovaudamasis akcininkų susirinkime
naudojamų apskaitos metodų tinkamumui ir nuoseklumui		patvirtintais audito komiteto nuostatais.
(iskaitant bendrovių grupės finansinių ataskaitų rinkinių
konsolidavimo kriterijus);
2) mažiausiai kartą per metus peržiūrėti vidaus kontrolės ir
rizikos valdymo sistemas, siekiant užtikrinti, kad pagrindinės
rizikos (jskaitant riziką, susijusią su galiojančių įstatymų ir

taisyklių laikymusi) yra tinkamai nustatytos, valdomos ir apie
jas atskleidžiama informacija;
3) užtikrinti vidaus audito funkcijų veiksmingumą, be kita ko,
teikiant rekomendacijas dėl vidaus audito padalinio vadovo
parinkimo, skyrimo, pakartotinio skyrimo bei atleidimo ir dėl
šio padalinio biudžeto, taip pat stebint, kaip bendrovės
administracija reaguoja į šio padalinio išvadas ir
rekomendacijas. Jei bendrovėje nėra vidaus audito funkcijos,
komitetas poreikį turėti šią funkciją turėtų įvertinti bent kartą
per metus;
4) teikti kolegialiam organui rekomendacijas, susijusias su
išorės audito įmonės parinkimu, skyrimu, pakartotiniu
skyrimu ir atleidimu (tai atlieka bendrovės visuotinis
akcininkų susirinkimas) bei sutarties su audito imone
sąlygomis. Komitetas turėtų ištirti situacijas, dėl kurių audito
imonei ar auditoriui atsiranda pagrindas atsistatydinti, ir
pateikti rekomendacijas dėl tokiu atveju būtinų veiksmų;
5) stebėti išorės audito įmonės nepriklausomumą ir
objektyvumą, ypač svarbu patikrinti, ar audito įmonė

atsižvelgia į reikalavimus, susijusius su audito partnerių
rotacija, taip pat būtina patikrinti atlyginimo, kurį bendrovė
moka audito įmonei, dydį ir panašius dalykus. Siekiant
užkirsti kelią esminiams interesų konfliktams, komitetas,
remdamasis inter alia išorės audito įmonės skelbiamais
duomenimis apie visus atlyginimus, kuriuos audito įmonei
bei jos tinklui moka bendrovė ir jos grupė, turėtų nuolat
prižiūrėti ne audito paslaugų pobūdį ir mastą. Komitetas,
vadovaudamasis 2002 m. gegužės 16 d. Komisijos
rekomendacijoje 2002/590/EB įtvirtintais principais ir
gairėmis, turėtų nustatyti ir taikyti formalią politiką,
apibrėžiančią ne audito paslaugų rūšis, kurių pirkimas iš
audito įmonės yra: a) neleidžiamas; b) leidžiamas komitetui
išnagrinėjus ir c) leidžiamas be kreipimosi į komitetą;
6) tikrinti išorės audito proceso veiksmingumą ir
administracijos reakciją į rekomendacijas, kurias audito
įmonė pateikia laiške vadovybei.
4.14.2. Visi komiteto nariai turėtų būti aprūpinti išsamia
informacija, susijusia su specifiniais bendrovės apskaitos,
finansiniais ir veiklos ypatumais. Bendrovės administracija
turėtų informuoti audito komitetą apie svarbių ir neįprastų
sandorių apskaitos būdus, kai apskaita gali būti vykdoma

skirtingais būdais. Siuo atveju ypatingas dėmesys turėtų būti
skiriamas bendrovės veiklai ofšoriniuose centruose ir (ar) per
specialios paskirties įmones (organizacijas) vykdomai veiklai
bei tokios veiklos pateisinimui.
4.14.3. Audito komitetas turėtų nuspręsti, ar jo posėdžiuose
turi dalyvauti (jei taip, tai kada) kolegialaus valdymo organo
pirmininkas, bendrovės vadovas, vyriausiasis finansininkas
(arba viršesni darbuotojai, atsakingi už finansus bei apskaitą),

vidaus auditorius ir išorės auditorius. Komitetas turėtų turėti
galimybę prireikus susitikti su atitinkamais asmenimis, nedalyvaujant vykdomiesiems direktoriams ir valdymo organų nariams. 4.14.4. Vidaus ir išorės auditoriams turėtų būti užtikrinti ne tik veiksmingi darbiniai santykiai su administracija, bet ir neribotos galimybės susisiekti su kolegialiu organu. Siuo tikslu audito komitetas turėtų veikti kaip pagrindinė instancija ryšiams su vidaus ir išorės auditoriais palaikyti. 4.14.5. Audito komitetas turėtų būti informuotas apie vidaus auditorių darbo programą ir gauti vidaus audito ataskaitas arba periodinę santrauką. Audito komitetas taip pat turėtų būti informuotas apie išorės auditorių darbo programą ir turėtų iš audito įmonės gauti ataskaitą, kurioje būtų aprašomi visi ryšiai tarp nepriklausomos audito įmonės ir bendrovės bei jos grupės. Komitetas turėtų laiku gauti informaciją apie visus su bendrovės auditu susijusius klausimus. 4.14.6. Audito komitetas turėtų tikrinti, ar bendrovė laikosi galiojančių nuostatų, reglamentuojančių darbuotojų galimybę pateikti skundą arba anonimiškai pranešti apie įtarimus, kad bendrovėje daromi svarbūs pažeidimai (dažniausiai pranešama nepriklausomam kolegialaus organo nariui), ir turėtų užtikrinti, kad būtų nustatyta tvarka proporcingam ir nepriklausomam tokių klausimų tyrimui ir atitinkamiems tolesniems veiksmams. 4.14.7. Audito komitetas turėtų teikti kolegialiam organui savo veiklos ataskaitas bent kartą per šešis mėnesius, tuo metu, kai tvirtinamos metinės ir pusės metų ataskaitos. 4.15. Kiekvienais metais kolegialus organas turėtų atlikti	Ne	Bendrovėje nėra valdybos vidaus veiklos vertinimo II
savo veiklos įvertinimą. Jis turėtų apimti kolegialaus organo struktūros, darbo organizavimo ir gebėjimo veikti kaip grupė vertinimą, taip pat kiekvieno kolegialaus organo nario ir komiteto kompetencijos ir darbo efektyvumo vertinimą bei vertinimą, ar kolegialus organas pasiekė nustatytų veiklos tikslų. Kolegialus organas turėtų bent kartą per metus paskelbti (kaip dalį informacijos, kurią bendrovė kasmet skelbia apie savo valdymo struktūras ir praktiką) atitinkamą informaciją apie savo vidinę organizaciją ir veiklos procedūras, taip pat nurodyti, kokius esminius pokyčius nulėmė kolegialaus organo atliktas savo veiklos įvertinimas.		informavimo apie tai praktikos

V principas: Bendrovės kolegialių organų darbo tvarka

Bendrovėje nustatyta kolegialių priežiūros ir valdymo organų darbo tvarka turėtų užikrinti efektyvų šių organų darbą ir sprendimų priemimą, skatinti aktyvų bendrovės organų bendradarbiavimą.

5.1. Bendrovės kolegialiems priežiūros ir valdymo organams (šiame principe sąvoka kolegialūs organai apima tiek kolegialius priežiūros, tiek valdymo organus) vadovauja šių organų pirmininkai. Kolegialaus organo pirmininkas yra atsakingas už kolegialaus organo posėdžių tinkamą sušaukimą. Pirmininkas turėtų užtikrinti tinkamą visu kolegialaus organo narių informavimą apie šaukiamą posėdį ir posėdžio darbotvarkę. Jis taip pat turėtų užtikrinti tinkamą vadovavimą kolegialaus organo posėdžiams bei tvarką ir darbingą atmosferą posėdžio metu.	Taip	Bendrovės valdybos posėdžiams vadovauja valdybos pirmininkas. Valdybos darbą organizuoti padeda valdybos sekretorius.
5.2. Bendroves kolegialių organų posedžius rekomenduojama rengti atitinkamu periodiškumu, pagal iš anksto patvirtintą grafiką. Kiekviena bendrovė pati sprendžia, kokiu periodiškumu šaukti kolegialių organų posėdžius, tačiau rekomenduojama juos rengti tokiu periodiškumu, kad būtų užtikrintas nepertraukiamas esminių bendrovės valdymo klausimų sprendimas. Bendrovės stebėtojų tarybos posėdžiai turėtų būti šaukiami bent kartą per metų ketvirtį, o bendrovės valdybos posėdžiai - bent karta per menesj. 12	Taip	Bendrovės kolegialaus valdymo organo - valdybos posėdžiai vyksta iš anksto patvirtintu periodiškumu ir pagal planuojamas darbotvarkes.
5.3. Kolegialaus organo nariai apie šaukiamą posėdį turėtų būti informuojami iš anksto, kad turėtų pakankamai laiko tinkamai pasirengti posėdyje nagrinėjamų klausimų svarstymui ir galėtų vykti naudinga diskusija, po kurios būtų priimami tinkami sprendimai. Kartu su pranešimu apie šaukiamą posėdį kolegialaus organo nariams turėtų būti pateikta visa reikalinga, su posėdžio darbotvarke susijusi medžiaga. Darbotvarkė posėdžio metu neturėtų būti keičiama ar papildoma, išskyrus atvejus, kai posėdyje dalyvauja visi kolegialaus organo nariai arba kai neatidėliotinai reikia spresti svarbius bendrovei klausimus.	Taip	Kiekvienas valdybos narys gali susipažinti su posėdžio medžiaga, pranešimais, nutarimų projektais prieš tris dienas iki posėdžio dienos.
5.4. Siekiant koordinuoti bendrovės kolegialių organų darbą į užtikrinti efektyvų sprendimų priėmimo procesą, bei bendrovės kolegialių priežiūros ir valdymo organų pirmininkai turėtų tarpusavyje derinti šaukiamų posėdžių datas, jų darbotvarkes, glaudžiai bendradarbiauti spręsdami kitus su bendrovės valdymu susijusius klausimus. Bendrovės stebėtojų tarybos posėdžiai turėtų būti atviri bendrovės valdybos nariams, ypač tais atvejais, kai posėdyje svarstomi klausimai, susiję su valdybos narių atšaukimu, atsakomybe, atlyginimo nustatymu.	Ne	Bendrovė negali įgyvendinti šios rekomendacijos, nes stebėtojų taryba nesudaroma

¹⁷ Rekomendacijoje įtvirtintas bendrovės kolegiais periodiškumas taitytinas taitytinas taitytinas taikytinas ir papildomi kolegiais organi – stebėtojų taryba ir valdyba. Kai bendrovėje sudaromas kolegiaus organas, jo posėdžių periodiškoms gali būti toks, koks nustatytas stobėtojų trybė, t.y. bent kartą per metų ketvirtį.

VI principas: Nešališkas akcininkų traktavimas ir akcininkų teisės

Bendrovės valdymo sistema turėtų užtikrintų akcininkų, įskaitant smulkivosius bei užsieniečius, traktavimą. Bendrovės valdymo sistema turėtų apsaugoti akcininkų teises.

6.1. Rekomenduojama, kad bendrovės kapitalą sudarytų tik tokios akcijos, kurios jų turėtojams suteikia vienodas balsavimo, nuosavybės, dividendų ir kitas teises.	Taip	Bendrovės kapitalą sudaro paprastosios vardinės akcijos, kurios jų savininkams suteikia vienodas asmenines ir neturtines teises.
6.2. Rekomenduojama sudaryti investuotojams sąlygas iš anksto, t.y. prieš perkant akcijas, susipažinti su išleidžiamų naujų ar jau išleistų akcijų suteikiamomis teisėmis.	Taip
6.3. Bendrovei ir jos akcininkams svarbūs sandoriai, tokie kaip bendrovės turto perleidimas, investavimas, įkeitimas ar kitoks apsunkinimas, turėtų gauti visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimą. Visiems akcininkams turėtų būti sudarytos vienodos galimybės susipažinti ir dalyvauti priimant bendrovei svarbius sprendimus, įskaitant paminėtų sandorių tvirtinimą.	Ne	Bendrovės įstatai nebepriskiria visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencijai sprendimų dėl ilgalaikio turto, kurio balansinė vertė didesnė kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo, investavimo perleidimo, nuomos, įkeitimo, įsigijimo ir pan. priemimo.
6.4. Visuotinių akcininkų susirinkimų sušaukimo ir vedimo procedūros turėtų sudaryti akcininkams lygias galimybes dalyvauti susirinkime ir neturėtų pažeisti akcininkų teisių bei interesų. Pasirinkta visuotinio akcininkų susirinkimo vieta, data ir laikas neturėtų užkirsti kelio aktyviam akcininkų dalyvavimui susirinkime.	Taip	Bendrovės akcininkų susirinkimų vieta, data ir laikas parenkami taip, kad užtikrintų visų akcininkų galimybes aktyviai dalyvauti akcininkų susirinkime. Akcininkai viešai informuojami apie visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą ir ne vėliau kaip likus 21 diena iki susirinkimo akcininkams sudaroma galimybė susipažinti su sprendimų projektais.
6.5. Siekiant užtikrinti užsienyje gyvenančių akcininkų teisę susipažinti su informacija, esant galimybei, rekomenduojama visuotiniam akcininkų susirinkimui parengtus dokumentus iš anksto paskelbti viešai prieinamai bendrovės interneto tinklalapyje ne tik lietuvių kalba, bet ir anglų kalba ir (ar) kitomis užsienio kalbomis. Visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą po jo pasirašymo ir (ar) priimtus sprendimus taip pat rekomenduojama paskelbti viešai prieinamai bendrovės interneto tinklalapyje lietuvių ir anglų kalba ir (ar) kitomis užsienio kalbomis. Bendrovės interneto tinklalapyje viešai prieinamai gali būti skelbiama ne visa dokumentų apimtis, jei jų viešas paskelbimas galėtų pakenkti bendrovei arba būtų atskleistos bendrovės komercinės paslaptys.	Taip	Pranešimai apie šaukiamus visuotinius akcininkų susirinkimus, valdybos akcininkų susirinkimui siūlomi sprendimų ir dokumentų projektai bei priimti nutarimai bei patvirtinti dokumentai skelbiami viešai ir Bendrovės interneto tinklalapyje. Visa investuotojams skirta informacija ir dokumentai yra skelbiami lietuvių ir anglų kalbomis ir per "NADAQ OMX Vilnius" vertybinių popierių biržos informacinę sistemą ir Bendrovės tinklalapyje.
6.6. Akcininkams turėtų būti sudarytos galimybės balsuoti [ akcininkų susirinkime asmeniškai jame dalyvaujant arba nedalyvaujant. Akcininkams neturėtų būti daroma jokių kliūčių balsuoti iš anksto raštu, užpildant bendrąjį balsavimo biuletenį.	Taip	Kiekvienas akcininkas susirinkime gali dalyvauti asmeniškai arba pavesti atstovavimą kitam asmeniui. Bendrovė sudaro sąlygas akcininkams balsuoti užpildžius bendrąjį balsavimo biuletenį, kaip nustato įstatymas.

į Lietuvos Respublikos akcinių įstatymas (Žin., 2003, Nr. 123–574) nebepriskrito akcininkų susinkimo kompetencijai spendimų dėl Ilgalaiko turo, kurio balansinė vertė didszie kaip 1/20 bendrovimo, pertėdimo, nuomos, įksiimo, įsigijino ir pan įrišmino. Tačiau sverbis, exniniai bendovės voikiai sazdoniai turėtų būtiniame akcininį susifinkime ir garti jo pritainą. To redmutžiai ir Akcinį bendrovių įstatymas. Tačiau iekiant neąpankinii bendrovės veiklos ir išvengi nepagių svastymo susinizkimę, bendrovės gali pečios nusistatyti svarbių kriterijus, pegal kuriuos būtų atrenkami sandoniai, reikinimo priturimo. Nisetytumos svarbių sandrovės gali valovatis Akcinių bendrovių įstargmo 4 daibės 3, 4, 5 ir 6 punktuose nuskypti mojų, atsižvelgiamos į svo veiklos pecifiką ir siekį iržikiniu nepertraukiamą ir efektyvią beikė.

6.7. Siekiant padidinti akcininkų galimybes dalyvauti Ne
akcininkų susirinkimuose, bendrovėms rekomenduojama
plačiau taikyti modernias technologijas ir tokiu būdu sudaryti
akcininkams galimybę dalyvauti ir balsuoti akcininkų
susirinkimuose naudojantis elektroninių ryšių priemonėmis.
Tokiais atvejais turi būti užtikrintas perduodamos
informacijos saugumas ir galima nustatyti dalyvavusiojo ir
balsavusiojo tapatybę. Be to, bendrovės galėtų sudaryti
sąlygas akcininkams, ypač užsienyje gyvenantiems
akcininkams, akcininkų susirinkimus stebėti pasinaudojant
modernių technologijų priemonėmis.

Bendrovė nesilaiko šios rekomendacijos nuostatų, kadangi nėra
galimybės užtikrinti teksto apsaugą ir identifikuoti balsuojančio
asmens parašą. Be to Bendrovės nuomone, iki šiol Bendrovėje
nebuvo poreikio naudoti modernių technologijų priemonių
visuotiniame akcininkų susirinkime dalyvaujant ir balsuojant
elektroninio ryšio priemonėmis.

-------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------

VII principas: Interesų konfliktų vengimas ir atskleidimas

paskelbta ne tik kaip bendrovės metinio pranešimo dalis, bet

turėtų būti skelbiama ir bendrovės interneto tinklalapyje.

Bendrovės valdymo sistema turėtų skatinti bendrus vengti interesų konfliktų bei užtikrinti skaidrų ir eiktyvų bendrovės organų narių interesų konfliktų atskleidimo mechanizmą.

7.1. Bendrovės priežiūros ir valdymo organo narys turėtų vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti bendrovės interesams. Jeigu tokia situacija vis dėlto atsirado, bendrovės priežiūros ar valdymo organo narys turėtų per protingą terminą pranešti kitiems to paties organo nariams arba jį išrinkusiam bendrovės organui, arba bendrovės akcininkams apie tokią interesų prieštaravimo	Taip	Valdymo organų nariai elgiasi taip, kad interesų konfliktas nekiltų, todėl praktikoje jų nepasitaiko.
situaciją, nurodyti interesų pobūdį ir, jeigu įmanoma, vertę.
7.2. Bendrovės priežiūros ir valdymo organo narys negali painioti bendrovės turto, kurio naudojimas specialiai su juo nėra aptartas, su savo turtu arba naudoti jį arba informaciją, kurią jis gauna būdamas bendrovės organo nariu, asmeninei naudai ar trečiojo asmens naudai gauti be bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo ar jo įgalioto kito bendrovės organo sutikimo.	Taip
7.3. Bendrovės priežiūros ir valdymo organo narys gali sudaryti sandori su bendrove, kurios organo narys jis yra. Apie tokį sandorį (išskyrus mažareikšmius dėl nedidelės jų vertės arba sudarytus vykdant įprastinę bendrovės veiklą bei standartinėmis sąlygomis) jis privalo nedelsdamas raštu arba žodžiu, įrašant tai į posėdžio protokolą, pranešti kitiems to paties organo nariams arba jį išrinkusiam bendrovės organui, arba bendrovės akcininkams. Sioje rekomendacijoje įvardytų sandorių sudarymui taip pat taikoma 4.5 rekomendacija.	Neaktualu	Sandoriai su valdymo organų nariais nevykdomi
7.4. Bendrovės priežiūros ir valdymo organo narys turėtų susilaikyti nuo balsavimo, kai priimami sprendimai dėl sandorių ar kitokių klausimų, su kuriais jis susijęs asmenimu ar dalykiniu interesu.	Taip
VIII principas: Bendrovės atlyginimų politika Bendrovėje nustatyta atlyginimų politikos bei direktorių atlyginimų tvirtinimo ir paskelbimo tvarka turėtų užbirsti kelią galimiems interesų konfliktams ir piktnaudžiavimui nustatant direktorių atlyginimus, taip pat užikrinti bendrovės atlyginimų politikos bei direktorių atlyginimų viešumą ir skaidrumą.
8.1. Bendrovė turėtų paskelbti savo atlyginimų politikos ataskaitą (toliau - atlyginimų ataskaita), kuri turėtų būti aiški ir lengvai suprantama. Si atlyginimų ataskaita turėtų būti	Ne	Bendrovė neruošia ir viešai neskelbia atlyginimų politikos ataskaitos. Bendrovės nuomone, tokia informacija komerciniu požiūriu yra viešai neskelbtina. Bendrovė metiniame

pranešime, teisės aktų nustatyta tvarka, teikia informaciją apie

per ataskaitinį laikotarpį bendrai priskaičiuotas pinigų sumas

		Bendrovės valdybos nariams, bendrovės vadovui ir vyriausiajam buhalteriui. Bendrovė laikosi valdybos patvirtintos direktorių darbo apmokėjimo nuostatų.
8.2. Atlyginimų ataskaitoje daugiausia dėmesio turėtų būti Ne skiriama bendrovės direktorių atlyginimų politikai ateinančiais, o kur tinka - ir tolesniais, finansiniais metais. Joje taip pat turėtų būti apžvelgiama, kaip atlyginimų politika buvo igyvendinama praėjusiais finansiniais metais. Ypatingas demesys turėtų būti skiriamas esminiams bendrovės atlyginimų politikos pokyčiams, lyginant su praejusiais finansiniais metais.		Nesilaiko 8,1 punkto rekomendacijų
8.3. Atlyginimų ataskaitoje turėtų būti pateikta bent ši Ne informacija: l) direktorių atlyginimų kintamų ir nekintamų sudedamųjų dalių santykis ir jo paaiškinimas; 2) pakankama informacija apie veiklos rezultatų vertinimo kriterijus, kuriais grindžiama teisė dalyvauti akcijų pasirinkimo sandoriuose, teisė į akcijas arba kintamas sudedamąsias atlyginimo dalis; 3) paaiškinimas, kuo pasirinkti veiklos rezultatų vertinimo kriterijai naudingi ilgalaikiams bendrovės interesams; 4) metodų, taikomų siekiant nustatyti, ar tenkinami veiklos rezultatų vertinimo kriterijai, paaiškinimas; 5) pakankamai išsami informacija apie kintamos sudedamosios atlyginimo dalies mokėjimo atidėjimo laikotarpius; 6) pakankama informacija apie atlyginimo ir veiklos rezultatų ryšį; 7) pagrindiniai metinių premijų sistemos ir bet kurios kitos ne pinigais gaunamos naudos kriterijai ir jų pagrindimas; 8) pakankamai išsami informacija apie išeitinių išmokų politika: 9) pakankamai išsami informacija apie akcijomis pagristo atlyginimo teisių suteikimo laikotarpį, kaip nurodyta 8.13 punkte; 10) pakankamai išsami informacija apie akcijų išlaikymą po teisių suteikimo, kaip nurodyta 8.15 punkte; 11) pakankamai išsami informacija apie panašių bendrovių grupių, kurių atlyginimo nustatymo politika buvo analizuojama siekiant nustatyti susijusios bendrovės atlyginimų nustatymo politiką, sudėtį. 12) direktoriams skirtos papildomos pensijos arba ankstyvo išėjimo į pensiją schemos pagrindinių savybių aprašymas; 13) atlyginimų ataskaitoje neturėtų būti komerciniu požiūriu neskelbtinos informacijos.		Nesilaiko 8,1 punkto rekomendacijų
8.4. Atlyginimų ataskaitoje taip pat turėtų būti apibendrinama ir paaiškinama bendrovės politika, susijusi su sutarčių, sudaromų su vykdomaisiais direktoriais ir valdymo organų nariais, sąlygomis. Tai turėtų apimti, inter alia, informaciją apie sutarčių su vykdomaisiais direktoriais ir valdymo organų nariais trukmę, taikomus pranešimo apie išėjimą iš darbo terminus ir išsamią informaciją apie išeitines ir kitas išmokas, susijusias su sutarčių su vykdomaisiais direktoriais ir valdymo organų nariais nutraukimu pirma laiko.	Ne	Sutartis su Bendrovės administracijos vadovais sudaro ir tvirtina valdyba. Sios sutartys yra konfidencialios ir jų turinys bei sąlygos viešai neskelbiamos

8.5. Visa atlyginimo suma ir kita nauda, skiriama atskiriems	Ne	Nesilaiko 8,1 punkto rekomendacijų
direktoriams atitinkamais finansiniais metais, turėtų būti
išsamiai paskelbiama atlyginimų ataskaitoje. Siame
dokumente turėtų būti pateikta bent 8.5.1-8.5.4 punktuose
nurodyta informacija apie kiekvieną asmenį, kuris
bendrovėje ėjo direktoriaus pareigas bet kuriuo atitinkamų
finansinių metų laikotarpiu.
8.5.1. Turėtų būti pateikta tokia su atlyginimais ir (arba)
tarnybinėmis pajamomis susijusi informacija:
1) bendra atlyginimo suma, suma, sumokėta arba mokėtina
direktoriui už paslaugas, suteiktas praėjusiais finansiniais
metais, įskaitant, jei taikoma, dalyvavimo mokesčius,
nustatytus metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime;
2) atlyginimas ir privilegijos, gautos iš bet kurios įmonės,
priklausančios tai pačiai grupei;
3) atlyginimas, mokamas kaip pelno dalis ir (arba) premijos,
bei priežastys, dėl kurių tokios premijos ir (arba) pelno dalis
buvo paskirtos;
4) jei tai leidžiama pagal įstatymus, kiekvienas esminis
papildomas atlyginimas, mokamas direktoriams už specialias
paslaugas, kurios nepriklauso įprastinėms direktoriaus
funkcijoms;
5) kompensacija, gautina arba sumokėta kiekvienam
vykdomajam direktoriui ar valdymo organų nariui,
pasitraukusiam iš savo pareigų praėjusiais finansiniais
metais;
6) bendra apskaičiuota naudos, kuri laikoma atlyginimu ir
suteikiama ne pinigais, vertė, jeigu tokia nauda neturi būti
nurodyta pagal 1-5 punktus.
8.5.2. Turėtų būti pateikiama ši informacija, susijusi su
akcijomis ir (arba) teisėmis dalyvauti akcijų pasirinkimo
sandoriuose, ir (arba) su visomis kitomis darbuotojų
skatinimo akcijomis sistemomis:
1) praėjusiais finansiniais metais bendrovės pasiūlytų akcijų
pasirinkimo sandorių arba suteiktų akcijų skaičius ir taikymo
salygos;
2) akcijų pasirinkimo sandorių skaičius, realizuotas per
praėjusius finansinius metus, nurodant kiekvieno sandorio
akcijų skaičių bei realizavimo kainą, arba dalyvavimo
darbuotojų skatinimo akcijomis sistemoje vertė finansinių
metų pabaigoje;
3) finansinių metų pabaigoje nerealizuotas akcijų
pasirinkimo sandorių skaičius, jų realizavimo kaina,
realizavimo data ir pagrindinės teisių įgyvendinimo sąlygos;
4) visi esamų akcijų pasirinkimo sandorių sąlygų pokyčiai
ateinančiais finansiniais metais.
8.5.3. Turėtų būti pateikiama ši su papildomų pensijų
schemomis susijusi informacija:
I) kai pensijų schema yra apibrėžių išmokų, pagal ją
direktorių sukauptų išmokų pokyčiai atitinkamais
finansiniais metais;
2) kai pensijų schema yra apibrėžtų įmokų, išsami
informacija apie įmokas, kurias už direktorių sumokėjo arba
turėtų sumokėti bendrovė atitinkamais finansiniais metais.
8.5.4. Turėtų būti nurodytos sumos, kurias bendrovė arba bet
kuri dukterinė bendrovė ar įmonė, įtraukta į bendrovės
konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinį, išmokėjo kaip
paskolas, išankstines išmokas ir garantijas kiekvienam
buris èin diraktarisus par

atitinkamų finansinių metu laikotarpiu, iskaitant
nesumokėtas sumas ir palūkanų normą.






8.6. Kai atlyginimų nustatymo politikoje numatomos	Taip	Bendrovės patvirtintuose valdybos direktorių darbo
kintamos sudedamosios atlyginimo dalys, bendrovės turėtų		apmokėjimo nuostatuose, yra nustatyti veiklos rezultatų
nustatyti kintamos sudedamosios atlyginimo dalies dydžio		vertinimo kriterijai.
ribas. Nekintama atlyginimo dalis turėtų būti pakankama, kad
bendrovė galėtų nemokėti kintarnos sudedamosios
atlyginimo dalies tuo atveju, kai veiklos rezultatų vertinimo
kriterijai netenkinami.
8.7. Kintamų sudedamųjų atlyginimo dalių skyrimas turėtų Į	Taip
priklausyti nuo iš anksto nustatytų ir išmatuojamų veiklos
rezultatų vertinimo kriterijų.
8.8. Kai yra skiriama kintama sudedamoji atlyginimo dalis,
	Taip
didžiosios šios kintamos sudedamosios atlyginimo dalies
mokėjimas turėtų būti atidėtas tam tikram protingumo
kriterijus atitinkančiam laikotarpiui. Kintamos sudedamosios
atlyginimo dalies, kurios mokėjimas atidedamas, dydis turėtų
būti nustatytas pagal santykinę kintamos sudedamosios
atlyginimo dalies vertę, lyginat ją su nekintama atlyginimo
dalimi.
8.9. Į susitarimus su vykdomaisiais direktoriais arba valdymo	Neaktualu	Bendrovė nebuvo išmokėjusi kintamos sudedamuosius
organų nariais turėtų būti įtraukta nuostata, leidžianti		atlyginimo dalies, kuri buvo išmokėta remiantis duomenis,
bendrovei susigrąžinti kintamą sudedamają atlyginimo dalį,		kurie vėliau pasirodė akivaizdžiai neteisingi.
kuri buvo išmokėta remiantis duomenimis, kurie vėliau
pasirodė akivaizdžiai neteisingi.
8.10. Išeitinės išmokos neturėtų viršyti nustatytos sumos arba Ne		išeitinės išmokos mokamos vadovaujantis LR įstatymais
nustatyto metinių atlyginimų skaičiaus ir apskritai neturėtų

būti didesnės negu dvejų metų nekintamos atlyginimo dalies
arba jos ekvivalento suma.
8.11. Išeitinės išmokos neturėtų būti mokamos, jei darbo	Ne	išeitinės išmokos mokamos vadovaujantis LR įstatymais
sutartis nutraukiama dėl blogų veiklos rezultatų.
8.12. Be to, turėtų būti atskleidžiama informacija, susijusi su	Ne	Nesilaiko 8,1 punkto rekomendacijų
parengiamuoju ir sprendimų priėmimo procesu, kurio metu
nustatoma bendrovės direktorių atlyginimų politika.
Informacija turėtų apimti duomenis, jei taikoma, apie
atlyginimo komiteto įgaliojimus ir sudėti, su bendrove
nesusijusių konsultantų, kurių paslaugomis naudotasi
nustatant atlyginimų politiką, vardus ir pavardes bei metinio
visuotinio akcininkų susirinkimo vaidmenį.
8.13. Tuo atveju, kai atlyginimas yra pagrįstas akcijų	Neaktualu	Nesilaiko 8,1 punkto rekomendacijų. Direktoriams Bendrovėje
skyrimu, teisė į akcijas neturėtų būti suteikiama mažiausiai		nera atlyginama akcijomis,
trejus metus po jų skyrimo.
8.14. Akcijų pasirinkimo sandoriais ar kitomis teisėmis	Neaktualu
		Nesilaiko 8,1 punkto rekomendacijų. Direktoriams Bendrovėje
įsigyti akcijų arba gauti atlygį, pagrįstą akcijų kainos		nėra atlyginama akcijomis, akcijų pasirinkimo sandoriais ar
pokyčiais, neturėtų būti naudojamasi mažiausiai trejus metus		kitomis teisėmis įsigyti Bendrovės akcijų.
po jų skyrimo. Teisės į akcijas suteikimas ir teisė pasinaudoti
akcijų pasirinkimo sandoriais arba kitomis teisėmis įsigyti
akcijų arba gauti atlygį, pagrįstą akcijų kainos pokyčiais,
turėtų priklausyti nuo iš anksto nustatytų ir išmatuojamų
veiklos rezultatų vertinimo kriterijų.

8.15. Po teisių suteikimo direktoriai turėtų išlaikyti tam tikrą skaičių akcijų iki jų kadencijos pabaigos, priklausomai nuo poreikio padengti kokias nors išlaidas, susijusias su akcijų įsigijimu. Akcijų, kurias reikia išlaikyti, skaičius turi būti nustatytas, pavyzdžiui, dviguba bendro metinio atlyginimo (nekintamoji plius kintamoji dalis) vertė.	Neaktualu	Nesilaiko 8,1 punkto rekomendacijų. Direktoriams Bendrovėje nėra atlyginama akcijomis, akcijų pasirinkimo sandoriais ar kitomis teisėmis įsigyti Bendrovės akcijų.
8.16. Į direktorių konsultantų arba stebėtojų tarybos narių atlyginimą neturėtų būti įtraukiami akcijų pasirinkimo sandoriai.	Neaktualu	Nesilaiko 8,1 punkto rekomendacijų. Direktoriams Bendrovėje nėra atlyginama akcijomis, akcijų pasirinkimo sandoriais ar kitomis teisėmis įsigyti Bendrovės akcijų.
8.17. Akcininkai, visų pirma instituciniai akcininkai, turėtų dalyvauti skatinami būti akcininkų susirinkimuose ir balsuoti direktorių atlyginimų nustatymo klausimais.	Neaktualu	Nesilaiko 8,1 punkto rekomendacijų.
8.18. Nemenkinant organų, atsakingų už direktorių atlyginimų nustatymą, vaidmens, atlyginimų politika arba bet kuris esminis atlyginimų politikos pokytis turėtų būti įtraukiamas į metinio visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkę. Atlyginimų ataskaita turėtų būti pateikiama akcininkų balsavimui metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime. Balsavimas gali būti privalomojo arba patariamojo pobūdžio.	Neaktualu	Nesilaiko 8, 1 punkto rekomendacijų.
8.19. Schemoms, pagal kurias direktoriams atlyginama akcijomis, akcijų pasirinkimo sandoriais ar kitomis teisėmis įsigyti akcijų arba būti atlyginamam remiantis akcijų kainų pokyčiais, iki jų taikymo pradžios turėtų pritarti akcininkai metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime priimdami atitinkamą sprendimą. Pritarimas turėtų būti susijęs su pačia schema ir akcininkai neturėtų spręsti dėl atskiriems direktoriams pagal tą schemą suteikiamos akcijomis pagristos naudos. Visiems esminiams schemy salygu pakeitimams iki jų taikymo pradžios taip pat turėtų pritarti akcininkai, priimdami sprendimą metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime. Tokiais atvejais akcininkai turėtų būti informuoti apie visas siūlomų pakeitimų sąlygas ir gauti paaiškinimą apie siūlomų pakeitimų poveikį.	Neaktualu	Bendrovėje nėra taikomos schemos, pagal kurias vadovams būtų atlyginama akcijomis, akcijų pasirinkimo sandoriais ar kitomis teisėmis įsigyti akcijų arba būti atlyginamam remiantis akcijų kainų pokyčiais.
8.20. Metinio visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimas turėtų būti gaunamas šiais klausimais: 1) atlyginimo direktoriams skyrimas remiantis akcijomis pagrįstomis schemomis, įskaitant akcijų pasirinkimo sandorius; 2) maksimalaus akcijų skaičiaus nustatymas ir pagrindinės akcijų suteikimo tvarkos sąlygos; 3) laikotarpis, per kurį pasirinkimo sandoriai gali būti realizuoti; 4) kiekvieno tolesnio pasirinkimo sandorių realizavimo kainos pokyčio nustatymo sąlygos, jeigu įstatymai tai leidžia; 5) visos kitos ilgalaikės direktorių skatinimo schemos, kurios panašiomis sąlygomis nėra siūlomos visiems kitiems bendrovės darbuotojams. Metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime taip pat turėtų būti nustatytas galutinis terminas, per kurį už direktorių atlyginimą atsakingas organas gali paskirti šiame punkte išvardytų tipų kompensacijas atskiriems direktoriams.	Neaktualu

8.21. Jeigu leidžia nacionalinė teisė arba bendrovės įstatai, kiekvienam pasirinkimo sandorių su nuolaida modeliui, pagal kurį yra suteikiamos teisės pasirašyti akcijas žemesne nei rinkos kaina, galiojančia tą dieną, kai nustatoma kaina, arba vidutine rinkos kaina, nustatyta per keletą dienų prieš realizavimo kainos nustatymą, taip pat turėtų pritarti akcininkai.	Neaktualu
8.22. 8.19 ir 8.20 punktai neturėtų būti taikomi schemoms, kuriose dalyvavimas panašiomis sąlygomis sīūlomas bendrovės darbuotojams arba bet kurios dukterinės įmonės darbuotojams, kurie turi teise dalyvauti schemoje, ir kuri buvo patvirtinta metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime.	Neaktualu
8.23. Prieš metinį visuotinį akcininkų susirinkimą, kuriame ketinama svarstyti 8.19 punkte nurodytą sprendimą, akcininkams turėtų būti suteikta galimybė susipažinti su sprendimo projektu ir su juo susijusiu informaciniu pranešimu (šie dokumentai turėtų būti paskelbti bendrovės tinklalapyje). Siame pranešime turėtų būti pateiktas visas akcijomis pagrįsto atlyginimo schemas reglamentuojantis tekstas arba šių schemų pagrindinių sąlygų aprašymas, taip	Neaktualu
pat schemų dalyvių vardai ir pavardės. Pranešime taip pat turėtų būti nurodytas schemų ir bendros direktorių atlyginimų politikos ryšys. Sprendimo projekte turėtų būti aiški nuoroda į pačią schemą arba pateikta pagrindinių jos sąlygų santrauka. Akcininkams taip pat turėtų būti pateikta informacija apie tai, kaip bendrovė ketina apsirūpinti akcijomis, kurios reikalingos įsipareigojimams pagal skatinimo schemas
įgyvendinti: turėtų būti aiškiai nurodyta, ar bendrovė ketina pirkti reikalingas akcijas rinkoje, laikyti jas atsargoje ar išleisti naujų akcijų. Taip pat turėtų būti pateikta schemos išlaidų, kurias patirs bendrovė dėl numatomo schemos taikymo, apžvalga. Siame punkte nurodyta informacija turėtų būti paskelbta bendrovės interneto tinklalapyje.

IX principas: Interesų turėtojų vaidmuo bendrovės valdyme

Bendrovės valdymo sistema turėtų pripažinti interesų turėtojų teises, įtvirtintas įstatymuose, ir skatinti aktyvų bendrovės ir interesų turėtojų bendradarbiavimą kuriant bendrovės gerovę, darbo vietas ir finansinį stabiliumą. Šio priscipo kontekstę sąvoka interesų turėtojai apima investuotojus, kreditorius, tiekėjus, klientus, vietos bendruomenę ir kitus asmenis, turinčius interesų konkrečioje bendrovėje.

9.1. Bendrovės valdymo sistema turėtų užtikrinti, kad būtų	Taip	Bendrovė gerbia visas interesų turėtojų teises, leidžia interesų
gerbiamos tos interesų turėtojų teisės, kurias gina įstatymai.		turėtojams įstatymų nustatyta tvarka dalyvauti bendrovės
9.2. Bendrovės valdymo sistema turėtų sudaryti sąlygas		valdyme. Išsami informacija apie numatomus akcininkų įvykius
interesų turėtojams dalyvauti bendrovės valdyme įstatymų	Taip	yra skelbiama teisės aktų nustatyta tvarka, todėl investuotojai
nustatyta tvarka. Interesų turėtojų dalyvavimo bendrovės		(akcininkai) turi pakankamai galimybių tiek susipažinti su
valdyme pavyzdžiai galėtų būti darbuotojų kolektyvo		reikiama informacija, tiek balsuoti priimant sprendimus.
dalyvavimas priimant svarbius bendrovei sprendimus,
konsultacijos su darbuotojų kolektyvu bendrovės valdymo ir
kitais svarbiais klausimais, darbuotojų dalyvavimas
bendrovės akciniame kapitale, kreditorių įtraukimas į
bendrovės valdymą bendrovės nemokumo atvejais ir kt.
9.3. Kai interesų turėtojai dalyvauja bendrovės valdymo
procese, jiems turėtų būti sudaromos sąlygos susipažinti su
reikiama informacija.	Taip

X principas: Informacijos atskleidimas

Bendrovės valdymo sistema turėtų užikrinti, kad informacija apie visus esminius bendrovės klausimus, įskaitant finansinę situaciją, veiklą ir bendrovės valdymą, būtų atskleidžiama laiku ir tiksliai.

10.1. Bendrové turėtų atskleisti informaciją apie: l) bendrovės veiklą ir finansinius rezultatus; bendrovės tikslus; 2) 3) asmenis nuosavybės teise turinčius bendrovės akcijų paketą ar jį valdančius; 4) bendrovės priežiūros ir valdymo organų narius, bendrovės vadovą bei jų atlyginimą; 5) galimus numatyti esminius rizikos veiksnius; 6) bendrovės ir susijusių asmenų sandorius, taip pat sandorius, kurie sudaryti ne įprastinės bendrovės veiklos eigoje; 7) pagrindinius klausimus, susijusius su darbuotojais ir kitais interesų turėtojais; 8) bendrovės valdymo struktūrą ir strategiją. Šis sąrašas laikytinas minimaliu, ir bendrovės yra skatinamos neapsiriboti tik informacijos, nurodytos šiame sąraše, atskleidimu. 10.2. Atskleidžiant 10.1 rekomendacijos 1 punkte nurodytą informaciją, rekomenduojama bendrovei, kuri yra patronuojanti kitų bendrovių atžvilgiu, atskleisti informaciją apie visos įmonių grupės konsoliduotus rezultatus. 10.3. Atskleidžiant 10.1 rekomendacijos 4 punkte nurodytą informaciją, rekomenduojama pateikti informaciją apie bendrovės priežiūros ir valdymo organų narių, bendrovės vadovo profesinę patirtį, kvalifikaciją ir potencialius interesų konfliktus, kurie galėtų paveikti jų sprendimus. Taip pat rekomenduojama atskleisti bendrovės priežiūros ir valdymo organų narių, bendrovės vadovo iš bendrovės gaunamą atlyginimą ar kitokias pajamas, kaip tai detaliau reglamentuojama VIII principe. 10.4. Atskleidžiant 10.1 rekomendacijos 7 punkte nurodytą informaciją, rekomenduojama atskleisti informaciją apie bendrovės ir interesų turėtojų, tokių kaip darbuotojai, kreditoriai, tiekėjai, vietos bendruomenė, santykius, įskaitant bendrovės politiką žmoniškųjų išteklių atžvilgiu, darbuotojų dalyvavimo bendrovės akciniame kapitale programas ir pan.	Taip Taip Taip/Ne Taip/Ne	Sioje rekomendacijoje minima informacija atskleidžiama pranešimuose apie esminius įvykius, per informacijos atskleidimo ir platinimo sistemą NASDAQ OMX "Globenewswire", bendrovės interneto tinklapyje, Bendrovės metinės ir tarpinės informacijos dokumentuose, tokia apimtimi kiek to reikalauja teisės aktai bei Tarptautiniai finansinės atskaitomybės standartai taikomi Europos Sąjungoje. Žr. III principo 3.2 rekomendacijos komentarą. Bendrové neruošia ir viešai neskelbia atlyginimų politikos ataskaitos - žr. VIII principo 8.1 rekomendacijos komentarą.
10.5. Informacija turėtų būti atskleidžiama tokiu būdu, kad jokie akcininkai ar investuotojai nebūtų diskriminuojami informacijos gavimo būdo ir apimties atžvilgiu. Informacija turėtų būti atskleidžiama visiems ir vienu metu. Rekomenduojama, kad pranešimai apie esminius įvykius būtų skelbiami prieš arba po Vilniaus vertybinių popierių biržos prekybos sesijos, kad visi bendrovės akcininkai ir investuotojai turėtų vienodas galimybes susipažinti su informacija bei priimti atitinkamus investicinius sprendimus.	Taip	Bendrovė informaciją per informacijos atskleidimo ir platinimo sistemą NASDAQ OMX "Globenewswire" pateikia lietuvių ir anglų kalbomis vienų metu. Bendrovė informacijos, galinčios turėti įtakos jos išleistų vertybinių popierių kainai, neatskleidžia komentaruose, interviu ar kitais būdais tol, kol tokia informacija viešai paskelbiama per biržos informacinę sistemą.

10.6. Informacijos skleidimo būdai turėtų užtikrinti informacijos naudotojams nešališką, savalaikį ir nebrangų, o teisės aktų nustatytais atvejais neatlygintiną priėjimą prie informacijos. Rekomenduojama informacijos skleidimui didesniu mastu naudoti informacines technologijas, pavyzdžiui, skelbti informaciją bendrovės interneto tinklalapyje. Rekomenduojama informaciją skelbti ir dėti į bendrovės interneto tinklalapį ne tik lietuvių, bet ir anglų kalba, o esant galimybei ir poreikiui, ir kitomis kalbomis.	Taip	Bendrovė planuoja pasirašyti sutartį su AB "Vilniaus vertybinių popierių birža", dėl bendrovės interneto svetainės ryšio su investuotojais skilčiai sukurti. Kurioje visa informacija skelbiama per informacijos atskleidimo ir platinimo sistema NASDAQ OMX "Globenewswire", bus skelbiama ir bendrovės interneto tinklalapyje.
10.7. Rekomenduojama bendrovės interneto tinklalapyje Taip skelbti bendrovės metinį pranešimą, finansinių ataskaitų rinkinį bei kitas bendrovės rengiamas periodines ataskaitas, taip pat siūloma į tinklalapį dėti bendrovės pranešimus apie esminius įvykius bei bendrovės akcijų kainų kitimą vertybinių popierių biržoje.
XI principas: Bendrovės audito įmonės parinkimas Bendrovės audito įmonės parinkimo turėtų užikrinti audito įmonės išvados ir nuomonės nepriklausomumą.
11.1. Siekiant gauti objektyvią nuomonę dėl bendrovės Taip tarpinių finansinių ataskaitų rinkinio, bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio ir metinio pranešimo patikrinimą turėtų atlikti nepriklausoma audito įmonė.		Nepriklausoma audito imonė atlieka bendrovės metines finansinės atskaitomybės ir metinio pranešimo patikrinimą.
11.2. Rekomenduojama, kad audito įmonės kandidatūrą visuotiniam akcininkų susirinkimui siūlytų bendrovės stebėtojų taryba, o jeigu ji bendrovėje nesudaroma, - bendrovės valdyba.	Taip
11.3. Jei audito įmonė yra gavusi iš bendrovės užmokestį už Taip suteiktas ne audito paslaugas, bendrovė turėtų tai atskleisti akcininkams. Sia informacija taip pat turėtų disponuoti bendrovės stebėtojų taryba, o jeigu ji bendrovėje nesudaroma, - bendrovės valdyba, svarstydama, kurią audito įmonės kandidatūrą pasiūlyti visuotiniam akcininkų susirinkimui.		Audito įmonė "KPMG Baltics" atlikusi 2016 metų auditą, 2017 metais suteikė ne audito paslaugų už 5.375 eurų be PVM.

AI Terminal

Panevezio Statybos Trestas

2244_10-k_2018-04-27_d6369987-6fae-4fb2-80f3-7384e36bebef.pdf

Turinys

Informacija apie bendrovę

AB "Panevėžio statybos trestas"

Valdyba

Vadovybė

Auditorius

Bankai

NEPRIKLAUSOMO AUDITORIAUS IŠVADA

Išvada dėl finansinių ataskaitų audito

Nuomonė

Pagrindas nuomonei pareikšti

Pagrindiniai audito dalykai

Pagrindinis audito dalykas

Su Konkurencijos tarybos skirta bauda siejamas neapibrėžtumas

Pagrindinis audito dalykas

Nebaigtų statybos sutarčių pajamų pripažinimas

Kaip audito metu nagrinėjome pagrindinį audito dalyką

Pagrindinis audito dalykas

Investicijų ir gautinų sumų iš dukterinių įmonių vertės sumažėjimo vertinimas

Pagrindinis audito dalykas

Gautinų sumų iš buvusios dukterinės įmonės 000 Baltlitstroj, kuriai vykdoma bankroto procedūra, vertės sumažėjimo įvertinimas

Kiti dalykai

Kita informacija

Vadovybės ir už valdymą atsakingų asmenų atsakomybė už finansines ataskaitas

Auditoriaus atsakomybė už finansinių ataskaitų auditą

Išvada dėl kitų teisinių ir priežiūros reikalavimų

Auditoriaus paskyrimas ir patvirtinimas

Suderinimas su audito ataskaita, teikiama audito komitetui

Ne audito paslaugos

BENDROVĖS ATSAKINGŲ ASMENŲ PATVIRTINIMAS

Patvirtinta Protokolo Nr.

Finansinės būklės ataskaita

Finansinės būklės ataskaita (tęsinys)

Patvirtinta Protokolo Nr.

Bendrųjų pajamų ataskaita

Nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita

Pinigų srautų ataskaita

Pastabos

1. Bendroji informacija

2. Parengimo pagrindas

Atitikimas standartams

Finansinių ataskaitų parengimo pagrindas

Funkcinė ir pateikimo valiuta

Ivertinimai

Įvertinimai (tęsinys)

3. Reikšmingų apskaitos principų santrauka

Užsienio valiuta

Neišvestinės finansinės priemonės

Neišvestinės finansinės priemonės (tesinys)

Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai

Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai (tęsinys)

Ilgalaikis nematerialusis turtas

Investicinis turtas

Investicinis turtas (tesinvs)

Nuomojamas turtas

Investicijos į dukterines įmones ir jungtinė veikla

Atsargos

Nebaigtos vykdyti statybos sutartys

Finansinio turto vertės sumažėjimas

Nefinansinio turto vertės sumažėjimas

Dividendai

Atidėjiniai

Išmokos darbuotojams

Pardavimo pajamos

Finansinės veiklos pajamos ir sąnaudos

Pelno mokestis

Vienai akcijai tenkantis pelnas

Segmentai

Tikrosios vertės nustatymas

Tarpusavio užskaitos

Apskaitos politikos pakeitimai

Naujų ir (ar) pakeistų TFAS ir Tarptautinės finansinės atskaitomybės aiškinimo komiteto (TFAAK) išaiškinimų taikymas

· 7 TAS "Pinigų srautų ataskaita": Atskleidimo iniciatyva (pataisos)

Patvirtinti, bet dar neįsigalioję standartai

. 9 TFAS "Finansinės priemonės: klasifikacija ir vertinimas"

· 15 TFAS "Pajamos pagal sutartis su klientais"

· 15 TFAS "Pajamos pagal sutartis su klientais" (išaiškinimai)