Panevezio Statybos Trestas

Annual / Quarterly Financial Statement • Apr 30, 2015

AB "Panevėžio statybos trestas"

Atskiros finansinės ataskaitos už 2014 metus

Turinys

Informacija apie bendrovę	1
Nepriklausomo auditoriaus išvada	2
Bendrovės atsakingų asmenų patvirtinimas	4
Atskira finansinės būklės ataskaita	5
Atskira bendrųjų pajamų ataskaita	7
Atskira nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita	8
Atskira pinigų srautų ataskaita	9
Pastabos	10
Metinis pranešimas	42
Priedas dėl atitikimo valdymo kodeksui	72

Informacija apie bendrovę

AB "Panevėžio statybos trestas"

Įmonės kodas:	147732969
Telefonas:	+370 45 505 503
Telefaksas:	+370 45 505 520
Adresas:	P. Puzino g. 1, LT-35173 Panevėžys

Valdyba

Remigijus Juodviršis, pirmininkas Artūras Bučas Virmantas Puidokas Irma Abramavičienė Vilius Gražys

Vadovybė

Dalius Gesevičius, generalinis direktorius

Auditorius

"KPMG Baltics", UAB

Bankai

AB DNB bankas AB SEB bankas "Swedbank", AB AB Šiaulių bankas OAO "Bank VTB" ZAO "IKB Evropeiski" OAO "KS EvrositiBank"

Patvirtinta
Protokolo Nr.

	Past.	2014	2013
TURTAS
Ilgalaikis turtas
Nekilnojamasis turtas, iranga ir įrengimai	13	16 127 593	16 044 567
Nematerialusis turtas	14	117371	130 408
Investicijos į dukterines įmones	15	26 813 067	33 442 836
Suteiktos paskolos	16	421 086	15 673 293
Kitas turtas		122 070	176 677
Atidėtojo mokesčio turtas	12	773 780	735 666
Ilgalaikio turto iš viso		44 374 967	66 203 447
Trumpalaikis turtas
Atsargos	17	5791801	2 541 914
Pirkėjų įsiskolinimas	18	61 513 813	41 678 743
Išankstiniai apmokėjimai		779 134	3 907 464
Suteiktos paskolos	19	31 033 756	12 231 132
Kitas finansinis turtas	20	0	3 000 000
Kitas turtas	20	4956566	7217883
Avansinis pelno mokestis	20	352 153	460 838
Pinigai ir pinigų ekvivalentai	21	64 231 523	48 192 425
Trumpalaikio turto iš viso		168 658 746	119 230 399
TURTO IŠ VISO		213 033 713	185 433 846

Patvirtinta
Protokolo Nr.

	Past.	2014	2013
NUOSAVAS KAPITALAS IR [SIPAREIGOJIMAI
Nuosavas kapitalas
Istatinis kapitalas	22	16 350 000	16 350 000
Rezervai	22	6954628	7517140
Nepaskirstytasis pelnas		113 017 872	108 737 798
Nuosavo kapitalo iš viso		136 322 500	132 604 938
Ilgalaikiai įsipareigojimai
Atidėjiniai garantiniam remontui	24	1626541	1 297 928
Atidėtojo mokesčio įsipareigojimas	12	938 753	1038019
Ilgalaikių įsipareigojimų iš viso		2 565 294	2 335 947
Trumpalaikiai įsiparelgojimai
Skolos tiekėjams		45 824 115	17953077
Gauti išankstiniai apmokėjimai	18	13 215 284	24 530 030
Moketinas pelno mokestis		1 592 282	387 685
Kiti isipareigojimai	25	13 514 238	7 622 169
Trumpalaikių įsipareigojimų iš viso		74 145 919	50 492 961
Isipareigojimų iš viso		76 711 213	52 828 908
NUOSAVO KAPITALO IR ĮSIPAREIGOJIMŲ IŠ VISO		213 033 713	185 433 846

Patvirtinta
Protokolo Nr.

	Past.	2014	2013
Pardavimo pajamos	5	253 002 286	202 935 329
Pardavimo savikaina	6	(232196849)	(190 273 319)
Bendrasis pelnas		20 805 437	12 662 010
Kitos pajamos	10	2 023 027	2 5 5 2 5 9 6
Pardavimo sanaudos	7	(556 280)	(326142)
Administracinės sąnaudos	8	(7701063)	(12270620)
Kitos sanaudos	10	(880439)	(1122612)
Veiklos pelnas		13 690 682	1495232
Finansinės veiklos pajamos	11	2428827	1770466
Finansinės veiklos sąnaudos	11	(10841006)	(2747124)
Pelnas prieš apmokestinimą		5 278 503	518 574
Pelno mokestis	$12 \overline{ }$	(1549696)	(156453)
Grynasis pelnas (nuostolis)		3728807	362 121
Kitos bendrosios pajamos
Nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų perkainojimas		(11245)	973 464
Atidėtojo mokesčio įtaka		n	(190317)
Straipsniai, kurie niekada nebus pergrupuoti į pelno		(11245)	783 147
(nuostolių) ataskaitą
Straipsnlai, kurie yra arba gali būti pergrupuoti į pelno		n	0
(nuostolių) ataskaitą Iš viso kitos bendrosios pajamos		(11245)	783 147
Iš viso bendrųjų pajamų		3 717 562	1 145 268
Pagrindinis ir sumažintas pelnas (nuostolis) vienai akcijai	23	0,23	0,02

Litais	Past	kapitalas Istatinis	Privalomasis rezervas	Perkainojimo rezervas	Nepaskirstytasis pelnas	Iš viso nuosavo kapitalo
Likutis 2012-12-31		16350000	1635030	5328370	108 555 020	131868420 Alustration
Iš viso bendrųjų pajamų už metus Grynasis pelnas (nuostoliai)					362 121	362 121
Is viso kitų bendrųjų pajamų				553740	229 407	783 147
Iš viso bendrųjų pajamų už metus				553740	591 528	145268
T max Bendroves savininkų įnašai ir paskirsty
Bendrovės savininkams Dividendai Bendrovės savininkams					(408750)	(408750)
Iš viso Bendrovės savininkų įnašų ir paskirstymų
Bendrovės savininkams					(408750)	(408750)
Likutis 2013-12-31		16350000	1635030	5882110	108737798	132 604 938
Iš viso bendrųjų pajamų už metus
Grynasis pelnas (nuostoliai)					3728807	3728807
Iš viso kitų bendrųjų pajamų				(562512)	551267	(11245)
Is viso bendrujų pajamų už metus				(562512)	4 280 074	3717562
ymai Bendrovés savininkų įnašai ir paskirsty
Bendrovės savininkams
Dividendai Bendrovės savininkams
Iš viso Bendrovės savininkų įnašų ir paskirstymų
Bendroves savininkams			1635030	5319598	113017872	136322500
Likutis 2014-12-31		16350000

Imonės kodas: 147732969	Patvirtinta
Adresas: P. Puzino g. 1, LT-35173 Panevėžys		Protokolo Nr.

Pagrindinės veiklos pinigų srautai Grynasis pelnas	3728807	362 121
Koregavimai:
Nusidėvėjimas ir amortizacija	2 765 477	2 516 254
Rezultatas iš nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų
perleidimo	(78, 439) 1 549 696	(98746) 156 453
Pelno mokesčio sąnaudos	1994 636	788 698
Nerealizuotas valiutos kurso pasikeitimo nuostolis
Kiti nepiniginiai straipsniai	6 639 892	(718742)
	16 600 069	3 006 038
Po vienerių metų gautinų sumų pokytis	40 443	(74588)
Atsargu pokytis	(3249887)	6 442 802
Pirkėjų įsiskolinimo pokytis	(17573753)	34 684 247
Išankstinių apmokėjimų pokytis	3 128 330	6 5 5 8 6 2 9
Kito turto pokytis	1948053	(684385)
Skolų tiekėjams pokytis	27 871 038	(24594321)
Gautų išankstinių apmokėjimų pokytis	$(11\,314\,746)$	21 905 085
Kitų įsipareigojimų pokytis	6 585 922	(13 200 970)
	24 035 469	27 883 067
Sumokėtas pelno mokestis	(860454)	(249542)
Grynieji pagrindinės veiklos pinigų srautai	23 175 015	27 633 525
Investicinės veiklos pinigų srautai
Ilgalaikio nematerialiojo turto ir nekilnojamojo turto, įrangos
ir įrengimų įsigijimas	(2939017)	(2501738)
Nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų perleidimo pajamos	194 077	660 243
	(22 210)	(805)
Investicijų įsigijimas	(37721700)	(4724110)
Paskolų suteikimas
Paskolų susigrąžinimas	34 277 930	9 756 483
Gauti dividendai ir palūkanos	1 238 900	1 485 493
Grynieji investicinės veiklos pinigų srautai	(4972020)	4 675 566
Finansinės veiklos pinigų srautai
Sumoketi dividendai	(15815)	(403 555)
Lizingo (finansinės nuomos) mokėjimai	0.	(539 517)
Paskolų gavimas	11975	0
Paskolų grąžinimas	(11975)	0
Sumokėtos palūkanos	(153 446)	(277146)
Grynicji finansinės veiklos pinigų srautai	(169 261)	(1220218)
Grynasis pinigų ir pinigų ekvivalentų pokytis	18 033 734	31 088 873
Pinigai ir pinigų ekvivalentai sausio 1 d.	48 192 425	17 892 250
Valiutos kursų svyravimo įtaka turimiems gryniesiems pinigams	(1994636)	(788698)
	64 231 523	48 192 425
Pinigai ir pinigų ekvivalentai gruodžio 31 d. Pastabos, pateiktos 10–41 puslapiuose, yra neatskiriama šių finansinių ataskaitų dalis.
Delive Cooperative	201504

Pastabos

1. Ataskaitą pateikianti Bendrovė

AB "Panevėžio statybos trestas" (toliau – Bendrovė) įsteigta 1957 metais. Jos įmonės kodas – 147732969, o buveinės adresas – P. Puzino g. 1, LT-35173 Panevėžys. Bendrovės paprastosios vardinės akcijos nuo 2006 m. liepos 13 d. yra įtrauktos į Vilniaus vertybinių popierių biržos (VVPB) Oficialųjį prekybos sąrašą. Bendrovės pagrindinė veikla – pastatų, statinių, įrenginių ir komunikacijų statyba Lietuvoje ir už jos ribų. 2014 m. gruodžio 31 d. Bendrovėje dirbo 855 darbuotojai (2013 m. gruodžio 31 d. – 789 darbuotojai).

Bendrovė turi šiuos filialus Lietuvoje: "Genranga", "Gerbusta", "Pastatų apdaila", "Klaipstata", "Stogas", "Betonas" ir "Konstrukcija". Bendrovė taip pat turi filialą Kaliningrade (Rusija) ir atstovybę Čerepovece (Rusija), nuolatines buveines Latvijoje bei Švedijos Karalystėje.

Pagrindiniai Bendrovės akcininkai:

• AB "Panevėžio keliai" (49,78 %);
• "Swedbank" AS (Estija) klientai (6,16 %);
• Laisvai cirkuliuojančios akcijos (44,06 %).

Šios finansinės ataskaitos – Bendrovės atskiros finansinės ataskaitos. Bendrovė taip pat rengia konsoliduotas finansines ataskaitas Bendrovei ir jos dukterinėms įmonėms. Informacija apie dukterines įmones yra pateikiama 15 pastaboje.

Bendrovės akcininkai turi teisę patvirtinti šias finansines ataskaitas arba nepatvirtinti jų ir reikalauti parengti naujas finansines ataskaitas.

2. Parengimo pagrindas

Atitikimas standartams

Finansinės ataskaitos parengtos pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, priimtus taikyti Europos Sąjungoje (toliau – TFAS).

Finansinių ataskaitų parengimo pagrindas

Finansinės ataskaitos parengtos remiantis istorine savikaina, išskyrus žemę ir pastatus nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų grupėje, kurie pateikiami perkainota verte, ir investicinį turtą, kuris pateikiamas tikrąja verte.

Funkcinė ir pateikimo valiuta

Finansinėse ataskaitose skaičiai pateikti nacionaline valiuta – litais. Ši valiuta yra Bendrovės funkcinė valiuta.

Įvertinimai

Rengdama finansines ataskaitas pagal TFAS, vadovybė turi remdamasi prielaidomis atlikti įvertinimus, kurie daro įtaką apskaitos principų parinkimui bei finansinėse ataskaitose pateiktoms turto, įsipareigojimų, pajamų ir sąnaudų sumoms. Faktiniai rezultatai gali skirtis nuo atliktų įvertinimų. Įvertinimai bei susijusios prielaidos nuolat peržiūrimi. Įvertinimų pasikeitimo įtaka pripažįstama tuo laikotarpiu, kuriuo įvertinimas yra peržiūrimas, bei ateinančiais laikotarpiais, jei įvertinimas daro įtaką ir ateinantiems laikotarpiams.

Įvertinimai (tęsinys)

Informacija apie reikšmingas sritis, kurios susijusios su vertinimų neapibrėžtumais, taikant apskaitos politiką, ir kurios turi reikšmingos įtakos finansinėse ataskaitose pateiktiems skaičiams, pateikiama šiose pastabose:

• 12 pastaba atidėtojo mokesčio pripažinimas;
• 13 pastaba žemės ir pastatų tikroji vertė, nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų naudingo tarnavimo laikas;
• 15 pastaba investicijų atsiperkamosios vertės įvertinimas;
• 18 pastaba pirkėjų įsiskolinimo vertės sumažėjimas, pajamos iš statybos sutarčių;
• 24 pastaba atidėjiniai garantiniam remontui.

3. Reikšmingų apskaitos principų santrauka

Užsienio valiuta

Sandoriai užsienio valiuta įvertinami funkcine valiuta sandorių metu galiojančiais valiutos keitimo kursais. Piniginis turtas ir piniginiai įsipareigojimai užsienio valiuta pervertinami funkcine valiuta finansinės būklės ataskaitos sudarymo dieną galiojančiais valiutos keitimo kursais. Valiutos kurso pasikeitimo teigiama arba neigiama įtaka apskaitoma kaip pelnas arba nuostolis. Nepiniginis turtas ir įsipareigojimai, kurie denominuoti užsienio valiuta ir įvertinami tikrąja verte, pervertinami funkcine valiuta tikrosios vertės nustatymo dieną galiojančiais valiutos keitimo kursais. Nepiniginis turtas ir įsipareigojimai, kurie denominuoti užsienio valiuta ir įvertinami savikaina, įvertinami funkcine valiuta turto ir įsipareigojimų pripažinimo finansinės būklės ataskaitoje dieną galiojančiais valiutos keitimo kursais. Valiutos kurso skirtumai, atsiradę dėl įvertinimo, apskaitomi kaip pelnas arba nuostolis.

Neišvestinės finansinės priemonės

Neišvestinės finansinės priemonės apima pirkėjų įsiskolinimą ir kitas gautinas sumas, grynuosius pinigus ir grynųjų pinigų ekvivalentus, paskolas ir kitas finansines skolas, skolas tiekėjams ir kitas mokėtinas sumas. Bendrovėje nėra investicijų, laikomų iki išpirkimo termino, finansinio turto, skirto pardavimui, ir finansinio turto, apskaityto tikrąja verte per pelno (nuostolių) ataskaitą.

Grynuosius pinigus ir jų ekvivalentus sudaro grynųjų pinigų likučiai ir indėliai iki pareikalavimo.

Neišvestinės finansinės priemonės iš pradžių pripažįstamos tikrąja verte, įtraukiant (išskyrus priemonėms, apskaitomoms tikrąja verte per pelno (nuostolių) ataskaitą) visas tiesiogiai priskirtinas sandorio sąnaudas. Po pirminio pripažinimo neišvestinės finansinės priemonės yra įvertinamos taip, kaip nurodyta toliau.

Finansinės priemonės apskaitoje pripažįstamos sandorio sudarymo dieną. Bendrovė nustoja pripažinti finansinį turtą, kai baigia galioti sutartinės teisės pinigų srautams iš to turto arba kai sandorio metu yra perduodamos teisės gauti sutartus grynųjų pinigų srautus iš to finansinio turto, t. y. visa rizika ir nauda iš finansinio turto nuosavybės yra perduodamos. Finansinis įsipareigojimas nustojamas pripažinti, kai jis yra padengiamas, atšaukiamas ar pasibaigia jo terminas.

Paskolos ir gautinos sumos yra neišvestinis finansinis turtas ir nėra kotiruojamos aktyvioje rinkoje. Jos yra įtrauktos į trumpalaikį turtą, išskyrus tas sumas, kurių galiojimo terminas yra ilgesnis nei 12 mėnesių. Po pirminio pripažinimo paskolos ir gautinos sumos yra įvertinamos amortizuota savikaina, naudojant efektyvios palūkanų normos metodą, atėmus vertės sumažėjimo nuostolius, jei tokių yra. Trumpalaikės gautinos sumos nėra diskontuojamos.

Neišvestinės finansinės priemonės (tęsinys)

Paskolos, finansinės skolos ir kiti finansiniai įsipareigojimai, įskaitant prekybos mokėtinas sumas, po pradinio pripažinimo yra apskaitomi amortizuota savikaina, taikant efektyvios palūkanų normos metodą. Trumpalaikiai įsipareigojimai nediskontuojami.

Efektyvios palūkanų normos metodas yra metodas, skirtas finansinio turto ar įsipareigojimo amortizuotai savikainai apskaičiuoti ir palūkanų pajamoms ar sąnaudoms paskirstyti per atitinkamą laikotarpį. Efektyvi palūkanų norma yra norma, kuri leidžia tiksliai diskontuoti būsimus mokėjimus grynaisiais pinigais per numatomą finansinio įsipareigojimo galiojimo laikotarpį arba, kur galima, per trumpesnį laikotarpį.

Išvestinės finansinės priemonės

Bendrovė neturi išvestinių finansinių priemonių.

Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai

Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai, išskyrus žemę ir pastatus, yra apskaitomi savikaina, atėmus sukauptą nusidėvėjimą ir vertės sumažėjimo nuostolius. Žemė ir pastatai yra apskaitomi perkainota verte, kuri yra jų tikroji vertė perkainojimo dieną, atimant vėliau sukauptą nusidėvėjimą ir vertės sumažėjimą. Perkainojimai atliekami periodiškai, užtikrinant, kad žemės ir pastatų apskaitinė vertė reikšmingai nesiskiria nuo jų tikrosios vertės finansinių ataskaitų sudarymo dieną. Žemės ir pastatų tikrosios vertės vertinimą atlieka atestuoti nepriklausomi turto vertintojai. Nusidėvėjimas skaičiuojamas taikant tiesiogiai proporcingą metodą per apskaičiuotą turto naudingo tarnavimo laiką. Žemės ir pastatų perkainojimo rezervas kiekvienais metais yra sumažinamas skirtumo tarp nusidėvėjimų, paskaičiuotų nuo perkainotos apskaitinės vertės ir pradinės žemės ir pastatų savikainos, suma ir yra apskaitomas tiesiogiai per nepaskirstytąjį pelną arba nuostolį.

Perkainojimo atveju, kai turto įvertinta tikroji vertė yra didesnė nei jo likutinė vertė, likutinė vertė yra padidinama iki tikrosios vertės, o padidėjimo suma įskaitoma kaip kitos bendrosios pajamos į nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų perkainojimo rezervo sąskaitą nuosavo kapitalo dalyje. Tačiau toks vertės perkainojimo padidėjimas pripažįstamas pajamomis tiek, kiek jis neviršija praeito perkainojimo sumažėjimo, pripažinto kaip pelnas arba nuostolis. Nusidėvėjimas skaičiuojamas nuo nudėvimos sumos, kuri yra lygi iš įsigijimo savikainos atėmus turto likvidacinę vertę.

Savikainą sudaro išlaidos, tiesiogiai susijusios su turto įsigijimu. Bendrovės pasigaminto turto savikainą sudaro žaliavų savikaina, tiesioginės darbo sąnaudos ir kitos sąnaudos, kurios tiesiogiai susijusios su turto pasigaminimu iki jo naudojimo pradžios, taip pat turto išmontavimo, išvežimo bei turto gamybinės vietos sutvarkymo sąnaudos. Skolinimosi sąnaudos kapitalizuojamos kapitalizavimo sąlygas atitinkančiam turtui.

Kai nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų atskirų sudėtinių dalių naudingo tarnavimo laikotarpis skiriasi, jos apskaitomos kaip atskiri nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų vienetai.

Sąnaudos, patiriamos keičiant nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų sudėtinę dalį, kapitalizuojamos tik tuo atveju, jei iš šios sudėtinės dalies tikėtina gauti ekonominės naudos ir naujosios sudėtinės dalies savikaina gali būti patikimai įvertinta. Senosios sudėtinės dalies likutinė vertė nurašoma. Su nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų aptarnavimu susijusios sąnaudos apskaitomos kaip pelnas arba nuostolis, kai patiriamos.

Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai (tęsinys)

Nusidėvėjimas apskaičiuojamas tiesioginiu būdu per numatomą atskirų nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų sudėtinių dalių naudingo tarnavimo laikotarpį ir apskaitomas kaip pelnas arba nuostolis. Lizingo (finansinės nuomos) būdu įsigytas turtas nudėvimas per nuomos laikotarpį arba per numatomą naudingo tarnavimo laikotarpį, priklausomai nuo to, kuris yra trumpesnis, nebent nuosavybės teisės perėmimas nuomos laikotarpio pabaigoje yra pakankamai užtikrintas.

Numatomi turto naudingo tarnavimo laikotarpiai:

	Pastatai	8–40 metų
	Mašinos ir įrengimai	5–10 metų
	Transporto priemonės	5–10 metų
	Įrankiai ir kitas turtas	3–6 metai

Nusidėvėjimo metodai, likvidacinės vertės ir turto naudingo tarnavimo laikotarpiai peržiūrimi sudarant kiekvienas finansines ataskaitas.

Pelnas arba nuostolis iš perleidimo apskaičiuojamas iš perleidimo kainos atėmus likutinę vertę ir apskaitomas grynąja verte kitose pajamose arba sąnaudose. Kai perleidžiamas perkainotas turtas, šiam turtui tenkanti perkainojimo rezervo dalis perkeliama į nepaskirstytąjį pelną.

Ilgalaikis nematerialusis turtas

Programinė įranga ir kitas nematerialusis turtas, kurio numatomas naudingo tarnavimo laikotarpis yra ribotas, įvertinamas savikaina, atėmus sukauptą amortizaciją ir nuostolį dėl vertės sumažėjimo. Amortizacija apskaičiuojama tiesioginiu būdu per numatomą ilgalaikio nematerialiojo turto naudingo tarnavimo laikotarpį ir apskaitoma kaip pelnas arba nuostolis. Numatomas turto naudingo tarnavimo laikotarpis – 3 metai.

Nuomojamas turtas

Nuoma, kai Bendrovė prisiima reikšmingą riziką ir naudą, susijusią su turto nuosavybe, yra laikoma lizingu (finansine nuoma). Lizingo (finansinės nuomos) būdu įsigytas turtas įvertinamas tikrąja verte arba minimalių įmokų dabartine verte, priklausomai nuo to, kuri yra mažesnė. Po pirminio pripažinimo turtas apskaitomas remiantis jo grupės apskaitos principais. Visa kita nuoma yra laikoma veiklos nuoma ir nuomojamas turtas nėra kapitalizuojamas.

Investicijos į dukterines įmones

Investicijos į dukterines įmones įvertinamos savikaina, atėmus nuostolį dėl vertės sumažėjimo.

Atsargos

Atsargos įvertinamos savikaina arba grynąja realizacine verte, priklausomai nuo to, kuri mažesnė. Savikaina apskaičiuojama FIFO metodu bei apima atsargų įsigijimo, gamybos ir kitas sąnaudas, kurios susijusios su atsargų dabartine būkle ir vieta. Grynoji realizacinė vertė yra įvertinta pardavimo kaina esant normalioms verslo sąlygoms, atėmus įvertintas gamybos užbaigimo ir pardavimo sąnaudas.

Nebaigtos statybos sutartys

Nebaigtose statybos sutartyse apskaitytos už jau atliktus statybos sutarčių darbus gautinos sumos iš pirkėjų, kurioms dar nėra išrašytos sąskaitos. Gautinos sumos už nebaigtas statybos sutartis įvertinamos prie statybos sutarčių savikainos pridėjus jau uždirbtą pelną bei atėmus jau išrašytas sąskaitas ir pripažintus nuostolius. Savikaina apima visas tiesiogines sąnaudas bei atitinkamą dalį netiesioginių sąnaudų, paskirstytų atsižvelgiant į normalų pajėgumų panaudojimą.

Nebaigtos statybos sutartys finansinės būklės ataskaitoje pateikiamos kaip sudėtinė pirkėjų įsiskolinimo dalis. Jei iš pirkėjų gauti mokėjimai didesni nei pripažintos pajamos, skirtumas finansinės būklės ataskaitoje pateikiamas kaip ateinančių laikotarpių pajamos.

Finansinio turto vertės sumažėjimas

Finansinio turto apskaitytos vertės peržiūrimos kiekvienos finansinės būklės ataskaitos sudarymo dieną, siekiant nustatyti nuvertėjimą. Amortizuota savikaina įvertinamo finansinio turto vertės sumažėjimas apskaičiuojamas kaip skirtumas tarp balansinės vertės ir įvertintų būsimų pinigų srautų esamosios vertės, taikant efektyvią palūkanų normą. Efektyvios palūkanų normos metodas yra metodas, skirtas finansinio turto ar įsipareigojimo amortizuotai savikainai apskaičiuoti ir palūkanų pajamoms ar sąnaudoms paskirstyti per atitinkamą laikotarpį.

Nuostolis dėl vertės sumažėjimo apskaitomas kaip pelnas arba nuostolis.

Nuostolis dėl vertės sumažėjimo atstatomas dėl objektyvių įvykių po vertės sumažėjimo pripažinimo. Amortizuota savikaina įvertinamo finansinio turto vertės sumažėjimo atstatymas apskaitomas kaip pelnas arba nuostolis.

Kito nei finansinio turto vertės sumažėjimas

Kito nei finansinio turto, išskyrus atsargas ir atidėtojo mokesčio turtą, apskaitytos vertės peržiūrimos kiekvienos finansinės būklės ataskaitos sudarymo dieną, siekiant nustatyti nuvertėjimą. Jei nuvertėjimo požymių yra, įvertinama turto atsiperkamoji vertė.

Atsiperkamoji vertė apskaičiuojama kaip didesnė viena iš dviejų verčių: turto naudojimo vertė ir tikroji vertė atėmus numatomus realizavimo kaštus. Turto naudojimo vertė apskaičiuojama diskontuojant įvertintus būsimus pinigų srautus iki jų esamosios vertės, taikant priešmokestinę diskonto normą, atspindinčią realias rinkos prielaidas dėl pinigų vertės laike ir riziką, susijusią su tuo turtu. Vertės sumažėjimo nustatymo tikslais, turtas grupuojamas į mažiausias turto grupes, kurios uždirba pinigų srautus nepriklausomai nuo kito turto ar kitų turto grupių pinigų srautų.

Nuostolis dėl vertės sumažėjimo apskaitomas, kai turto arba jam priklausančio grynuosius pinigus uždirbančio vieneto apskaityta vertė viršija atsiperkamąją vertę. Nuostolis dėl vertės sumažėjimo apskaitomas kaip pelnas arba nuostolis.

Ankstesniais laikotarpiais pripažintas vertės sumažėjimas peržiūrimas kiekvienos finansinės būklės ataskaitos sudarymo dieną, siekiant nustatyti, ar jis nesumažėjo ar neišnyko. Nuostolis dėl vertės sumažėjimo atstatomas dėl pakitusio atsiperkamosios vertės įvertinimo. Vertės sumažėjimas atstatomas tik ta suma, kuri padidina turto grynąją vertę (po nusidėvėjimo ir amortizacijos) iki tokios vertės, kuri būtų, jei vertės sumažėjimas nebūtų pripažintas.

Dividendai

Dividendai apskaitomi kaip įsiskolinimas tą laikotarpį, kada jie yra paskelbiami.

Atidėjiniai

Atidėjiniai įsipareigojimams apskaitomi finansinės būklės ataskaitoje, kai tikėtina, kad dėl praeityje įvykusių įvykių atsiradusiems įsipareigojimams įvykdyti reikės patirti sąnaudas ateityje ir kai įsipareigojimų suma gali būti patikimai įvertinta. Atidėjiniai įsipareigojimams apskaičiuojami diskontuojant įvertintus būsimus pinigų srautus iki jų esamosios vertės, taikant priešmokestinę diskonto normą, atspindinčią realias rinkos prielaidas dėl pinigų vertės laike ir riziką, susijusią su tais įsipareigojimais.

Atidėjiniai garantiniam remontui pripažįstami, kai uždirbamos susijusios statybos paslaugų pajamos. Atidėjinių suma paremta istoriniais garantinių remontų duomenimis bei tikimybėmis.

Išmokos darbuotojams

Bendrovė neturi nustatytų išmokų darbuotojams ir darbuotojų skatinimo planų bei apmokėjimo schemų Bendrovės akcijomis. Su pensija susijusius įsipareigojimus prisiima valstybė.

Trumpalaikės išmokos darbuotojams pripažįstamos kaip einamosios sąnaudos laikotarpiu, kai darbuotojai suteikia paslaugas. Išmokos apima atlyginimus, socialinio draudimo išmokas, premijas, mokamas atostogas ir kt. Ilgalaikių išmokų darbuotojams nėra.

Pardavimo pajamos

Pajamos iš statybos sutarčių apima pradinę sutartyje sutartą sumą bei kitas sumas, kurios susijusios su darbų apimties pokyčiais ir panašiai, tačiau tik ta dalimi, kurią tikimasi atgauti ir kurią galima patikimai įvertinti. Kai baigiamasis statybos sutarties rezultatas gali būti patikimai įvertintas, kiekvienos statybos sutarties pajamos ir sąnaudos apskaitoje pripažįstamos pagal sutarties darbų įvykdymo lygio metodą. Darbų įvykdymo lygis yra įvertinamas kaip faktiškai patirtų išlaidų ir planuotų statybos sutarties išlaidų proporcija.

Kai sutarties rezultatas negali būti patikimai įvertintas, pajamomis pripažįstama tik ta patirtų sutarties sąnaudų dalis, kurią tikimasi atgauti. Kai tikėtina, kad sutarties sąnaudos viršys sutarties pajamas, nuostolis nedelsiant pripažįstamas kaip pelnas arba nuostolis.

Finansinės veiklos pajamos ir sąnaudos

Finansinės veiklos pajamas sudaro palūkanų pajamos ir dividendai. Palūkanų pajamos pripažįstamos kaupimo principu, taikant efektyvios palūkanų normos metodą. Dividendai pripažįstami, kai nustatoma teisė juos gauti. Finansinės veiklos sąnaudas sudaro palūkanų sąnaudos ir finansinio turto vertės sumažėjimas. Palūkanų sąnaudos pripažįstamos taikant efektyvios palūkanų normos metodą. Valiutos kurso pasikeitimo teigiama arba neigiama įtaka pateikiama grynąja verte kaip pelnas arba nuostolis.

Pelno mokestis

Pelno mokesčio sąnaudas sudaro mokėtinas pelno mokestis ir atidėtasis mokestis. Pelno mokesčio sąnaudos apskaitomos kaip pelnas arba nuostolis, išskyrus tuos atvejus, kai jos susijusios su nuosavame kapitale apskaitytomis sumomis.

Mokėtinas pelno mokestis apskaičiuojamas nuo metų apmokestinamojo pelno taikant galiojantį mokesčio tarifą.

Atidėtasis mokestis apskaičiuojamas, atsižvelgiant į laikinus skirtumus tarp turto ir įsipareigojimų finansinių ir mokestinių verčių. Atidėtojo mokesčio suma priklauso nuo numatomo turto panaudojimo ir įsipareigojimo padengimo ateityje bei numatomų tada galiosiančių mokesčio tarifų.

Pelno mokestis (tęsinys)

Atidėtojo mokesčio turtas pripažįstamas tik tuomet, kai ateityje tikimasi pakankamai apmokestinamojo pelno, kuris leis panaudoti mokesčio turtą. Atidėtojo mokesčio turto vertės peržiūrimos kiekvienos finansinės būklės ataskaitos sudarymo dieną ir sumažinamos, jei nėra tikėtina, kad susijusi mokestinė nauda gali būti panaudota.

Vienai akcijai tenkantis pelnas

Bendrovė pateikia informaciją apie vienai akcijai tenkantį pelną, kuris apskaičiuojamas padalijant pelną arba nuostolį, tenkantį Bendrovės akcininkams, iš svertinio paprastųjų akcijų vidurkio per laikotarpį. Sumažėjęs vienai akcijai tenkantis pelnas apskaičiuojamas atsižvelgiant į potencialių akcijų, tokių kaip konvertuojamos obligacijos ar darbuotojams sudarytų apmokėjimų schemų Bendrovės akcijomis, įtaką.

Bendrovė neturi potencialių akcijų, kurioms būtų sumažėjęs vienai akcijai tenkantis pelnas. Sumažintas pelnas vienai akcijai yra lygus vienai akcijai tenkančiam pelnui.

Segmentai

Veikiantis segmentas yra Bendrovės dalis, dalyvaujanti ekonominėje veikloje, iš kurios ji gali uždirbti pajamas ir patirti sąnaudas. Veikiančio segmento veiklos rezultatus reguliariai tikrina Bendrovės vadovai, priimdami sprendimą dėl išteklių, kuriuos reikia paskirti segmentui ir įvertinti jo veiklos rezultatus, ir kurie teikia atskirą finansinę informaciją.

Segmento rezultatai, apie kuriuos informuojama vadovybė, apima aspektus, kurie tiesiogiai priskiriami segmentui, bei tuos aspektus, kurie pagrįstai gali būti priskiriami.

Informacija, susijusi su geografiniais segmentais, pateikiama finansinėse ataskaitose. 2014 m. Bendrovėje buvo išskirti trys segmentai: Lietuva, Rusija ir Latvija (2013 m.: Lietuva, Rusija ir Latvija).

Tikrosios vertės nustatymas

Daugelis Bendrovės apskaitos principų ir atskleidimų reikalauja, kad būtų nustatyta tiek finansinio, tiek nefinansinio turto ir įsipareigojimų tikroji vertė. Tikroji vertė yra kaina, už kurią vertinimo dieną būtų parduotas turtas arba perleistas įsipareigojimas pagal tvarkingą sandorį, sudaromą tarp rinkos dalyvių pagrindinėje rinkoje, o jei jos nėra – palankiausioje rinkoje, į kurią Bendrovė gali patekti vertinimo dieną. Įsipareigojimo tikroji vertė parodo jo prievolių neįvykdymo rizikos poveikį. Tikrosios vertės yra nustatomos pagal kotiruojamas rinkos kainas, diskontuotų pinigų srautų analizes ir opciono kainų modelius, kaip tinka.

Nustatydama turto ar įsipareigojimų tikrąją vertę, Bendrovė remiasi prieinamais rinkos duomenimis, kiek įmanoma. Tikrosios vertės yra pateikiamos žemiau nurodytais trimis tikrosios vertės hierarchijos lygiais, remiantis vertinimo metoduose taikomais kintamaisiais:

1 lygis: aktyviosiose tokio paties turto arba įsipareigojimų rinkose kotiruojamos kainos (nepakoreguotos).

2 lygis: kiti kintamieji, išskyrus į 1 lygį įtrauktas kotiruojamas turto arba įsipareigojimų kainas, kurie stebimi tiesiogiai (t. y. kaip kainos) arba netiesiogiai (t. y. išvesti iš kainų).

3 lygis: turto arba įsipareigojimų kintamieji, nepagrįsti stebimais rinkos duomenimis (nestebimi kintamieji).

Tikrosios vertės nustatymas (tęsinys)

Jei kintamieji, naudojami nustatant turto ar įsipareigojimo tikrąją vertę, gali būti priskiriami skirtingiems tikrosios vertės hierarchijos lygiams, tikrosios vertės hierarchijos lygis, kuriam priskiriama visa nustatyta tikroji vertė, turi būti nustatomas remiantis žemiausio lygio kintamuoju, reikšmingu nustatant visą tikrąją vertę.

Bendrovė pripažįsta tarp tikrosios vertės hierarchijos lygių perkeliamas sumas to ataskaitinio laikotarpio pabaigoje, kada pokytis įvyko.

Tikrosios vertės, nustatytos įvertinimo ir (ar) atskleidimo tikslais, skaičiuojamos remiantis toliau pateiktais metodais. Ten, kur taikytina, išsamesnė informacija apie prielaidas, taikytas nustatant tikrąsias vertes, yra atskleista su konkrečiu turtu ar įsipareigojimu susijusioje pastaboje.

Turto ir įsipareigojimų tikroji vertė 2014 m. gruodžio 31 d. finansinės būklės ataskaitoje reikšmingai nesiskiria nuo jų balansinės vertės.

Apskaitos politikos pakeitimai

Išskyrus toliau nurodytus pakeitimus, Bendrovė nuosekliai taikė apskaitos politiką, išdėstytą šiose finansinėse ataskaitose, visiems šiose finansinėse ataskaitose pateiktiems laikotarpiams.

2014 m. sausio 1 d. Bendrovė pradėjo taikyti toliau nurodytus naujus standartus ir standartų pataisas, įskaitant atitinkamas kitų standartų pataisas.

(i) 12-asis TFAS "Informacijos apie dalis kituose ūkio subjektuose atskleidimas"

12-ajame TFAS į vieną standartą sujungiami visi reikalavimai ūkio subjektui atskleisti savo dalį dukterinėse įmonėse, jungtinėje veikloje, asocijuotosiose įmonėse ir nekonsoliduojamuose struktūriniuose ūkio subjektuose.

Šis standartas neturėjo įtakos Bendrovei, nes ji neturi reikšmingų dalių kituose ūkio subjektuose, įskaitant nuosavybės metodu apskaitomus ūkio subjektus, į kuriuos ji investuoja (žr. 15 pastabą).

11-asis TFAS "Jungtinė veikla" taip pat pirmą kartą pradėtas taikyti 2014 metais, tačiau jis nėra aktualus Bendrovei, kadangi ji nedalyvauja bendroje veikloje.

(ii) Kitos standartų pataisos

Toliau pateikiamos standartų pataisos, galiojančios nuo 2014 m. sausio 1 d., neturi įtakos šioms atskiroms finansinėms ataskaitoms:

• 10-asis TFAS "Konsoliduotosios finansinės ataskaitos";
• 27-asis TAS (2011 m.) "Atskiros finansinės ataskaitos";
• 28-asis TAS (2011 m.) "Investicijos į asocijuotąsias ir bendrąsias įmones";
• 32-ojo TAS "Finansinio turto ir finansinių įsipareigojimų užskaita" pataisos;
• 27-ojo TAS "Investicinės įmonės" pataisos;
• 36-ojo TAS "Informacijos apie nefinansinio turto atsiperkamąją vertę atskleidimas" pataisos;
• 39-ojo TAS "Išvestinių finansinių priemonių novacija ir tolesnė apsidraudimo sandorių apskaita" pataisos.

Neįsigalioję standartai, standartų išaiškinimai ir išleistų standartų pataisos

Keletas naujų standartų, pataisų, ir išaiškinimų galioja metiniams laikotarpiams, prasidedantiems po 2015 m. sausio 1 d., ir dar nebuvo taikyti rengiant šias atskiras finansines ataskaitas. Standartai, aiškinimai ir pataisos, kurie gali būti aktualūs Bendrovei, bei vadovybės įvertinimai dėl galimos naujų ir peržiūrėtų standartų bei išaiškinimų įtakos juos pirmą kartą pritaikius, yra nurodyti žemiau. Bendrovė neketina taikyti šių pataisų, standartų ir išaiškinimų anksčiau.

(i) 19-ojo TAS pataisos "Apibrėžtųjų išmokų planai: darbuotojų įmokos" (galioja 2015 m. vasario 1 d. arba vėliau prasidedantiems ataskaitiniams laikotarpiams)

Pataisos taikomos tik tiems apibrėžtųjų išmokų planams, kurie susiję su darbuotojų ar trečiųjų šalių įnašais, atitinkančiais tam tikrus kriterijus:

• yra nustatyti sutartyje numatytose plano sąlygose;
• susieti su tarnyba; ir
• nepriklauso nuo išdirbtų metų skaičiaus.

Kai šie kriterijai įvykdomi, bendrovė gali (bet neprivalo) pripažinti juos kaip paslaugų savikainos sumažėjimą per laikotarpį, kuriuo minėtos paslaugos buvo suteiktos.

Bendrovė nemano, kad pataisa turės įtakos finansinėms ataskaitoms, nes ji neturi nustatytų išmokų planų, apimančių darbuotojų ar trečiųjų šalių įmokas.

(ii) 21-asis TFAAK "Mokesčiai" (galioja 2014 m. birželio 17 d. arba vėliau prasidedantiems ataskaitiniams laikotarpiams)

Šiame aiškinime pateikiamos gairės, kuriomis identifikuojamas įpareigojantis įvykis, dėl kurio atsiranda prievolė, ir tos mokestinės prievolės mokėjimo vyriausybei pripažinimo laikas.

Pagal šį aiškinimą įpareigojantis įvykis yra įvykis, kuris iššaukia prievolę mokėti šį mokestį, kaip tai nustatyta atitinkamuose teisės aktuose, todėl prievolė sumokėti mokestį pripažįstama įvykus įvykiui. Prievolė sumokėti mokestį pripažįstama progresyviu būdu, jei įpareigojantis įvykis įvyksta per tam tikrą laikotarpį. Jei įpareigojantis įvykis atsiranda dėl minimalių kriterijų pasiekimo, atitinkama prievolė pripažįstama pasiekus šiuos minimalius kriterijus.

Aiškinimu nustatoma, kad ūkio subjektas negali turėti konstruktyvaus įsipareigojimo mokėti mokestį, kuris būtų sukeltas būsimųjų laikotarpių veiklos, kurią įmonei būtų ekonomiškai naudinga vykdyti.

Šio aiškinimo pirminio taikymo įtaka priklausys nuo konkrečių vyriausybės paskirtų mokesčių, taikytinų pirminio taikymo datą. Bendrovė neketina aiškinimo taikyti anksčiau, todėl nėra įmanoma įvertinti, kokią įtaką aiškinimo taikymas turės Bendrovės finansinėms ataskaitoms.

(iii) Kasmetiniai TFAS patobulinimai

Patobulinimus sudaro vienuolika devynių standartų pataisų bei kitų standartų ir aiškinimų atitinkamos pataisos. Dauguma šių pataisų taikoma 2015 m. vasario 1 d. arba vėliau prasidedantiems ataskaitiniams laikotarpiams su galimybe taikyti anksčiau. Kitų keturių standartų keturios pataisos taikomos 2015 m. sausio 1 d. arba vėliau prasidedantiems ataskaitiniams laikotarpiams su galimybe taikyti anksčiau.

Tikėtina, kad nei viena iš šių pataisų neturės reikšmingos įtakos Bendrovės finansinėms ataskaitoms.

4. Finansinės rizikos valdymas

Bendroji dalis

Bendrovė susiduria su šiomis finansinėmis rizikomis: kredito rizika, likvidumo rizika ir rinkos rizika. Šioje pastaboje pateikiama informacija apie šių rizikų įtaką Bendrovei, tikslus, politiką ir procesus, susijusius su šių rizikų vertinimu ir valdymu, taip pat informacija apie kapitalo valdymą. Kiekybiniai atskleidimai pateikiami kitose finansinių ataskaitų pastabose.

Valdyba yra atsakinga už rizikos valdymo struktūros sukūrimą ir priežiūrą. Bendrovės rizikos valdymo politika yra skirta rizikų, su kuriomis susiduria Bendrovė, nustatymui ir analizei, atitinkamų limitų ir kontrolių įdiegimui bei priežiūrai. Rizikos valdymo politika ir rizikos valdymo sistemos yra reguliariai peržiūrimos, kad atitiktų rinkos sąlygų ir Bendrovės veiklos pokyčius. Bendrovė siekia sukurti drausmingą ir konstruktyvią rizikos valdymo aplinką, kurioje visi darbuotojai žino savo funkcijas ir įsipareigojimus.

Kredito rizika

Kredito rizika – tai rizika, kad Bendrovė patirs finansinių nuostolių, jei pirkėjas ar kita šalis neįvykdys numatytų įsipareigojimų. Ši rizika didžiąja dalimi susijusi su pirkėjų įsiskolinimu bei suteiktomis paskolomis.

Bendrovė valdo kredito riziką politikos ir procedūrų pagalba. Remiantis Bendrovės nustatyta kredito rizikos politika, standartiniai mokėjimai ir terminai siūlomi tik tada, kai įvertinamas kiekvieno naujo kliento kreditingumas. Klientai, kurie neatitinka nustatytos kreditingumo ribos, gali atlikti pirkimo sandorius su Bendrove tik sumokėję išankstinius apmokėjimus.

Toliau pateikiama maksimali kredito rizika:

(litais)	2014	2013
Pirkėjų įsiskolinimas	61 513 813	41 678 743
Suteiktos trumpalaikės ir ilgalaikės paskolos	31 454 842	27 904 425
Trumpalaikis ir ilgalaikis kitas finansinis turtas	4 833 920	7 833 920
Pinigai ir pinigų ekvivalentai	64 231 523	48 192 425
Iš viso	162 034 098	125 609 513
Pirkėjų įsiskolinimas:
(litais)	2014	2013
Savivaldybės ir valstybės institucijos	19 455 156	8 083 340
Kiti	42 058 657	33 595 403
Iš viso pirkėjų įsiskolinimo	61 513 813	41 678 743

Kredito rizika (tęsinys)

Didžiausia kredito rizika, susijusi su iš pirkėjų gautinomis sumomis, ataskaitų sudarymo dieną pagal klientus:

(litais)	2014	%	2013	%
1 klientas	9 014 197	14,7	11 163 989	26,7
2 klientas	7 162 973	11,6	11 104 430	26,6
3 klientas	5 521 870	9,0	2 592 800	6,2
4 klientas	4 646 025	7,6	2 513 537	6,0
5 klientas	4 566 540	7,4	2 218 300	5,4
6 klientas	3 220 821	5,2	1 671 863	4,1
7 klientas	2 323 447	3,8	1 208 304	2,9
Kiti klientai	26 998 792	43,9	19 703 491	47,3
Vertės sumažėjimas	(1 940 852)	(3,2)	(10 497 971)	(25,2)
Iš viso	61 513 813	100	41 678 743	100

Gautinos sumos iš pirkėjų pagal geografinius regionus:

(litais)	2014	2013
Vietinė rinka (Lietuva)	57 098 786	39 040 789
Rusija	2 087 264	1 940 337
Latvija	2 323 447	554 168
Švedija	4 316	143 449
Iš viso	61 513 813	41 678 743

Prekybos gautinų sumų senėjimas finansinių ataskaitų datą gali būti detalizuojamas taip:

(litais)	2014	Vertės sumažėjimas	2013	Vertės sumažėjimas
Neuždelstos Uždelstos 0–30 dienų	50 305 544 1 036 221		22 175 566 4 922 764
Uždelstos 30–90 dienų Daugiau nei 90 dienų	685 319 11 427 581	1 940 852	7 461 341 17 617 043	10 497 971
Iš viso	63 454 665	1 940 852	52 176 714	10 497 971

Bendrovės apskaitytas vertės sumažėjimas atspindi įvertintus nuostolius dėl abejotinų atgauti pirkėjų įsiskolinimų. Pagrindinis šio vertės sumažėjimo komponentas – individualiai įvertinti nuostoliai dėl reikšmingų abejotinų atgauti pirkėjų įsiskolinimų. Apskaitytą vertės sumažėjimą taip pat sudaro bendrai įvertinti nuostoliai dėl likusių pirkėjų įsiskolinimų, kurie jau buvo patirti, bet dar neidentifikuoti. Vertės sumažėjimo įvertinimo metodai nuolat peržiūrimi, kad skirtumai tarp įvertintų ir faktinių nuostolių būtų kuo mažesni.

2014 m. gruodžio 31 d. gautinų trumpalaikių paskolų iš UAB "PST investicijos" (paskolos suma – 7 165 117 litai) ir Kingsbud Sp.z.o.o. (paskolos suma – 90 000 eurų) grąžinimo terminai yra pasibaigę (žr. 19 pastabą). Bendrovė planuoja, kad UAB "PST investicijos", 2015 metais pardavus UAB "Verkių projektas" akcijas, grąžins paskolą.

Pinigai ir pinigų ekvivalentai susideda iš grynųjų pinigų ir pinigų banko sąskaitose, todėl su jais susijusi kredito rizika yra minimali.

Kredito rizika (tęsinys)

Trumpalaikį ir ilgalaikį kitą finansinį turtą sudaro terminuoti indėliai bankuose, gautina suma iš dukterinės įmonės ir sukaupta gautina suma iš užsakovo.

Nors ekonominės aplinkybės gali turėti įtakos paskolų ir įsiskolinimų atgavimui, vadovybės nuomone, Bendrovei negresia reikšminga rizika patirti nuostolius, kurie viršytų jau apskaitytą vertės sumažėjimą.

Likvidumo rizika

Likvidumo rizika – tai rizika, kad, suėjus terminui, Bendrovė nepajėgs įvykdyti savo finansinių įsipareigojimų. Bendrovė valdo likvidumo riziką, siekdama kiek įmanoma geriau užtikrinti pakankamą likvidumą, leidžiantį įvykdyti įsipareigojimus tiek esant įprastoms, tiek sudėtingoms sąlygoms, nepatiriant nepriimtinų nuostolių ir nerizikuojant prarasti reputaciją. Paprastai Bendrovė užsitikrina pakankamą grynųjų pinigų kiekį, kad galėtų padengti planuojamas veiklos sąnaudas, įskaitant finansinių skolų padengimą. Šis užsitikrinimas neapima galimų nenuspėjamų nepaprastųjų aplinkybių (pvz. stichinių nelaimių) įtakos.

Toliau pateikiami 2014 m. gruodžio 31 d. įsipareigojimų, įskaitant apskaičiuotas palūkanas, mokėjimo terminai pagal sutartis:

		Sutartiniai
	Likutinė	grynųjų	6 mėn. arba	6–12		2–5
(litais)	vertė	pinigų srautai	mažiau	mėnesių	1–2 metai	metai
Įsipareigojimai
Paskolos ir kitos finansinės skolos	0	0	0	0	0	0
Skolos tiekėjams	45 824 115	45 824 115	45 824 115	0	0	0
Iš viso	45 824 115	45 824 115	45 824 115	0	0	0

Toliau pateikiami 2013 m. gruodžio 31 d. įsipareigojimų, įskaitant apskaičiuotas palūkanas, mokėjimo terminai pagal sutartis:

		Sutartiniai
	Likutinė	grynųjų	6 mėn. arba	6–12		2–5
(litais)	vertė	pinigų srautai	mažiau	mėnesių	1–2 metai	metai
Įsipareigojimai
Paskolos ir kitos finansinės skolos	0	0	0	0	0	0
Skolos tiekėjams	17 953 077	17 953 077	17 953 077	0	0	0
Iš viso	17 953 077	17 953 077	17 953 077	0	0	0

Palūkanų normos, taikytos apskaičiuojant sutartinius grynųjų pinigų srautus:

2014 Paskolos ir kitos finansinės skolos - 2013 Paskolos ir kitos finansinės skolos -

Rinkos rizika

Rinkos rizika – tai rizika, kad rinkos kainų pokyčiai, pvz. užsienio valiutos kursų kitimas ir palūkanų normos, turės įtakos Bendrovės rezultatui arba turimų finansinių priemonių vertei. Rinkos rizikos valdymo tikslas – valdyti rizikos atviras pozicijas, siekiant optimizuoti grąžą. 2014 m. gruodžio 31 d. ir 2013 m. gruodžio 31 d. Bendrovė nesinaudojo jokiomis finansinėmis išvestinėmis priemonėmis.

Valiutos rizika. Bendrovė susiduria su užsienio valiutos kurso kitimo rizika tuo atveju, kai pardavimai, pirkimai ir finansinės skolos denominuojami kitomis valiutomis nei litais.

Metų eigoje buvo tokie valiutos keitimo kursai lito atžvilgiu:

		Vidurkis,
	2014-12-31	2014	2013-12-31	Vidurkis, 2013
1 EUR =	3,4528	3,4528	3,4528	3,4528
1 SEK =	0,3625	0,3798	0,3849	0,3994
1 RUB =	0,0503	0,0688	0,0767	0,0817

Toliau pateikiama valiutos rizikos atvira pozicija:

2014 metai (litais)	LTL	EUR	RUB	LVL	GBP	SEK
Ilgalaikės suteiktos paskolos	421 086
Pirkėjų įsiskolinimas	52 451 725	6 974 824	2 087 264
Trumpalaikės suteiktos
paskolos Trumpalaikis ir ilgalaikis kitas	23 339 139	6 047 204	1 647 413
finansinis turtas		4 833 920
Pinigai ir pinigų ekvivalentai	47 405 787	13 949 957	2 547 737		57 166	270 876
Paskolos ir kitos finansinės
skolos
Skolos tiekėjams	(45 325 293)	(215 080)	(283 742)
Valiutos rizikos atvira
pozicija, iš viso	78 292 444	31 590 825	5 998 672		57 166	270 876
2013 metai (litais)	LTL	EUR	RUB	USD	GBP	SEK
Ilgalaikės suteiktos paskolos	12 281 635	3 391 658
Pirkėjų įsiskolinimas	39 029 862	10 927	1 940 337	554 168		143 449
Trumpalaikės suteiktos
paskolos	12 050 579	180 553
Trumpalaikis ir ilgalaikis kitas finansinis turtas	4 579 834	4 833 920
Pinigai ir pinigų ekvivalentai	37 808 834	2 825	10 183 149		53 194	144 423
Paskolos ir kitos finansinės
skolos
Skolos tiekėjams	(16 403 269)	(169 813)	(1 379 995)
Valiutos rizikos atvira
pozicija, iš viso	89 347 475	8 250 070	10 743 491	554 168	53 194	287 872

Bendrovės funkcinė valiuta yra litas. Bendrovė susiduria su užsienio valiutos kurso kitimo rizika dėl pirkimų ir mokėtinų sumų bei pardavimų ir gautinų sumų, kurios yra apskaitomos kitomis valiutomis nei litais ar eurais. Rizika, susijusi su operacijomis eurais, yra laikoma nereikšminga, nes litas yra susietas su euru pastoviu santykiu.

Rinkos rizika (tęsinys)

Sumažėjus Rusijos rublio valiutos kursui 0,005 punktais, Bendrovės pelnas sumažėtų apie 596 tūkst. litų.

Palūkanų normos rizika. Bendrovės gautoms paskoloms ir kitoms finansinėms skoloms skaičiuojamos kintamos palūkanos, susijusios su EURIBOR ir VILIBOR. Bendrovė nesinaudoja jokiomis finansinėmis priemonėmis rizikai valdyti. Atsižvelgiant į esamą suteiktų ir gautų paskolų dydį, palūkanų normos pokytis neturėtų reikšmingos įtakos.

Pateikiame kintančios palūkanų normos finansinį turtą ir finansinius įsipareigojimus:

	Sutarties
	valiuta	2014	2013
Suteiktos ilgalaikės paskolos	LTL	421 086	12 281 635
Suteiktos ilgalaikės paskolos	EUR	0	3 391 658
Suteiktos trumpalaikės paskolos	LTL	23 339 139	12 050 734
Suteiktos trumpalaikės paskolos	RUB	1 647 413	0
Suteiktos trumpalaikės paskolos	EUR	6 047 204	180 398
Iš viso		31 454 842	27 904 425

Palūkanų normai padidėjus 0,5 %, Bendrovės pelnas padidėtų apie 107 tūkst. litų.

Kapitalo valdymas

Valdybos politikos tikslas – palaikyti pakankamą nuosavo kapitalo dalį tam, kad būtų pateisintas investuotojų, kreditorių ir rinkos pasitikėjimas bei plečiamas verslas ateityje. Valdyba seka kapitalo grąžą ir, atsižvelgdama į Bendrovės finansinius rezultatus ir strateginius planus, pateikia siūlymus dėl dividendų išmokėjimo.

Veiklos rizikos valdymas

Pagrindines Bendrovės veiklos rizikas sudaro konkurencija su kitomis statybos bei rangos kompanijomis Bendrovės veiklos rinkose, subrangovų bei kitų verslo partnerių patikimumas, gamybos pajėgumų valdymas bei patyrusių ir kvalifikuotų darbuotojų pritraukimas bei jų išlaikymas. Bendrovės aukščiausio lygio vadovai kontroliuoja procesų ir procedūrų, kurios sumažina šias rizikas, įdiegimą.

Bendrovės vadovybė užtikrina, kad Bendrovės darbuotojai turėtų tinkamą kompetenciją, patirtį ir naujausias žinias, reikalingas jiems patikėtoms pareigoms atlikti. Bendrovė siunčia darbuotojus į kvalifikacijos kėlimo kursus bei organizuoja vidinius mokymus. Bendrovėje įdiegtos vidaus kontrolės užtikrina keturių akių principą, kai operaciją atliekančio asmens rezultatus patikrina dar vienas kontroliuojantis asmuo, autorizuodamas operaciją. Bendrovė samdo išorinį auditorių vidinių procesų efektyvumo patikrai, yra sudarinėjami vidaus auditoriaus vidinių procesų audito grafikai, pagal gautas rekomendacijas peržiūrimi procesai ir stiprinamos vidinės kontrolės. Be to, Bendrovės valdyba bei vadovybė nuolat renkasi į posėdžius (susirinkimus), kurių metu aptariami Bendrovės veiklos rezultatai, identifikuojamos veiklos rizikos bei sukuriami planai šių rizikų padariniams minimizuoti ar juos eliminuoti.

5. Segmentai

2014 m. (litais)	Lietuva	Rusija	Latvija	Iš viso
Pajamos	235 187 662	9 728 569	8 086 055	253 002 286
Pardavimo savikaina	(213 926 171)	(8 883 038)	(7 936 563)	(230 745 772)
Kitos pajamos	1 522 425	500 602	0	2 023 027
Veiklos sąnaudos	(14 897 747)	(728 938)	(215 124)	(15 841 809)
Kitos sąnaudos	(490 257)	(48 435)	0	(538 692)
Turto nuvertėjimas	9 285 759	(728 640)	0	8 557 119
Amortizacija ir nusidėvėjimas	(2 587 290)	(49 116)	(129 071)	(2 765 477)
Veiklos rezultatas	14 094 381	(208 996)	(194 703)	13 690 682
Finansinės veiklos pajamos	2 130 959	297 818	50	2 428 827
Finansinės veiklos sąnaudos Pelno mokesčio pajamos	(6 877 819)	(3 962 650)	(537)	(10 841 006)
(sąnaudos)	(1 450 792)	(98 904)	0	(1 549 696)
Grynasis pelnas (nuostoliai)	7 896 729	(3 972 732)	(195 190)	3 728 807

Reikšminga dalis Bendrovės verslo operacijų vykdoma Rusijoje. 2014 m. Rusijos politinė ir ekonominė padėtis pablogėjo dėl Rusijos vyriausybės veiksmų Europos Sąjungos bei kaimyninių valstybių atžvilgiu. Politiniai neramumai kartu su didėjančia regionine įtampa privertė nutraukti veiklą užsienio investuotojus, taip pat Rusijos ekonomika pradėjo trauktis ir dėl sumažėjusių naftos kainų. Tolesni Rusijos veiksmai Europos Sąjungos bei kaimyninių valstybių atžvilgiu, bei naftos kainų tendencijos yra sunkiai prognozuojami, tačiau tai gali turėti tolesnių pasekmių Rusijos ekonomikai.

Nors vadovybė tiki, kad yra imamasi tinkamų priemonių, siekiant užtikrinti Bendrovės verslo stabilumą dabartinėmis sąlygomis, besitęsianti nestabili verslo aplinka gali neigiamai paveikti Bendrovės rezultatus bei finansinę būklę. Tokio poveikio apimtis šiuo metu negali būti įvertinta. Šios atskiros finansinės ataskaitos atspindi dabartinį vadovybės įvertinimą dėl Rusijos verslo aplinkos poveikio Bendrovės veiklai bei finansinei būklei. Ateities verslo aplinka gali skirtis nuo vadovybės įvertinimo. Šiose atskirose finansinėse ataskaitose nėra atlikti jokie koregavimai dėl Rusijoje ir kaimyninėse valstybėse vykstančių įvykių, kurie įvyko po atskirose finansinių ataskaitų sudarymo datos, poveikio.

5. Segmentai (tęsinys)

2013 m. (litais)	Lietuva	Rusija	Latvija	Iš viso
Pajamos	161 057 961	40 051 757	1 825 611	202 935 329
Pardavimo savikaina	(145 405 838)	(41 811 169)	(1 414 244)	(188 631 251)
Kitos pajamos	2 536 614	15 982	0	2 552 596
Veiklos sąnaudos	(11 118 313)	(1 278 877)	(24 628)	(12 421 818)
Kitos sąnaudos	(896 727)	(13 720)	0	(910 447)
Turto nuvertėjimas	356 708	130 369	0	487 077
Amortizacija ir nusidėvėjimas	(2 382 144)	(118 615)	(15 495)	(2 516 254)
Veiklos rezultatas	4 148 261	(3 024 273)	371 244	1 495 232
Finansinės veiklos pajamos	1 406 771	363 695	0	1 770 466
Finansinės veiklos sąnaudos	(2 033 839)	(713 011)	(274)	(2 747 124)
Pelno mokesčio pajamos (sąnaudos)	26 959	(127 738)	(55 674)	(156 453)
Grynasis pelnas (nuostoliai)	3 548 152	(3 501 327)	315 296	362 121
Segmento turtas
2014 m. (litais)	Lietuva	Rusija	Latvija	Iš viso
Ilgalaikis turtas	44 374 967	0	0	44 374 967
Atsargos	5 479 401	190 732	121 668	5 791 801
Kitas trumpalaikis turtas	142 810 687	17 372 876	2 683 382	162 866 945
Segmentų turto iš viso	192 665 055	17 563 608	2 805 050	213 033 713
Segmento įsipareigojimai
Finansiniai įsipareigojimai	0	0	0	0
Prekybos skolos tiekėjams	45 458 763	283 701	81 651	45 824 115
Kitos mokėtinos sumos	30 697 096	75 608	114 394	30 887 098
Segmentų įsipareigojimų iš
viso	76 155 859	359 309	196 045	76 711 213
Nematerialiojo turto ir
nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų įsigijimai	2 939 017	0	0	2 939 017

5. Segmentai (tęsinys)

Segmento turtas

2013 m. (litais)	Lietuva	Rusija	Latvija	Iš viso
Ilgalaikis turtas	66 018 572	184 875	0	66 203 447
Atsargos	2 417 088	119 744	5 082	2 541 914
Kitas trumpalaikis turtas	101 556 013	14 578 304	554 168	116 688 485
Segmentų turto iš viso	169 991 673	14 882 923	559 250	185 433 846
Segmento įsipareigojimai
Finansiniai įsipareigojimai
Prekybos skolos tiekėjams	16 573 082	1 379 995	0	17 953 077
Kitos mokėtinos sumos	34 826 026	49 805	0	34 875 831
Segmentų įsipareigojimų iš
viso	51 399 108	1 429 800	0	52 828 908
Nematerialiojo turto ir nekilnojamojo turto, įrangos ir
įrengimų įsigijimai	2 491 082	10 656	0	2 501 738

Didžiausias pirkėjas

Pajamos iš didžiausio pirkėjo per 2014 metus sudarė apytiksliai 36 600 tūkst. litų (2013 m.: 34 264 tūkst. litų) visų Bendrovės pajamų.

6.	Pardavimo savikaina
	(litais)	2014	2013
	Statybos subrangovai	121 951 244	69 886 104
	Žaliavos ir komplektavimo gaminiai	60 001 892	70 228 988
	Darbo užmokesčio sąnaudos	30 433 624	28 203 183
	Nusidėvėjimas	1 366 686	1 576 560
	Amortizacija	84 391	65 508
	Kitos sąnaudos	18 359 012	20 312 976
	Pardavimo savikainos iš viso	232 196 849	190 273 319
7.	Pardavimo sąnaudos
	(litais)	2014	2013
	Reklamos ir panašios sąnaudos	424 594	92 647
	Darbo užmokesčio sąnaudos	131 686	233 495
	Pardavimo sąnaudų iš viso	556 280	326 142
8.	Administracinės sąnaudos
	(litais)	2014	2013
	Darbo užmokesčio sąnaudos	9 470 969	6 846 113
	Pirktos paslaugos administracinėms reikmėms	2 374 317	3 368 508
	Nusidėvėjimas	950 893	658 330
	Veiklos mokesčių sąnaudos	488 254	1 159 808
	Amortizacija	1 991	3 691
	Išankstinių apmokėjimų vertės sumažėjimas	0	(534 884)
	Pirkėjų įsiskolinimo vertės sumažėjimas	(8 557 119)	(664 015)
	Kitos sąnaudos	2 971 758	1 433 069
	Administracinių sąnaudų iš viso	7 701 063	12 270 620
9.	Darbo užmokesčio sąnaudos
	(litais)	2014	2013
	Atlyginimai	26 678 310	24 448 514
	Socialinio draudimo įmokos	8 310 643	7 707 109
	Dienpinigiai ir nedarbingumo pašalpos	3 373 386	3 366 892
	Sukauptų atostoginių ir premijų pokytis	1 688 014	(239 724)
	Darbo užmokesčio sąnaudų iš viso	40 050 353	35 282 791
	Apskaitytos:
	Pardavimo savikainoje	30 433 624	28 203 183
	Administracinėse sąnaudose	9 470 969	6 846 113
	Pardavimo sąnaudose Kitos veiklos sąnaudose	131 686 14 074	233 495 0
	Darbo užmokesčio sąnaudų iš viso	40 050 353	35 282 791

10.	Kitos pajamos ir sąnaudos (litais)	2014	2013
	Grąžintos draudimo įmokos	536 842	0
	Pelnas iš nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų perleidimo	142 757	2 146 271
	Nuomos ir kitos pajamos	1 343 428	406 325
	Kitų pajamų iš viso	2 023 027	2 552 596
	Nuomojamo turto nusidėvėjimas ir kitos sąnaudos	(826 718)	(1 113 812)
	Nuostolis iš nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų perleidimo	(53 721)	(8 800)
	Kitų sąnaudų iš viso	(880 439)	(1 122 612)
	Kitų pajamų ir sąnaudų iš viso, grynąja verte	1 142 588	1 429 984
11.	Finansinės veiklos pajamos ir sąnaudos
	(litais)	2014	2013
	Palūkanų pajamos	1 527 863	1 228 119
	Kitos pajamos	900 964	542 347
	Finansinės veiklos pajamų iš viso	2 428 827	1 770 466
	Palūkanų sąnaudos	(153 446)	(277 145)
	Neigiama valiutos kurso pasikeitimo įtaka	(4 031 340)	(2 534 275)
	Finansinio turto vertės sumažėjimas	(6 651 979)	0
	Kitos sąnaudos	(4 241)	64 296
	Finansinės veiklos sąnaudų iš viso	(10 841 006)	(2 747 124)
	Finansinės veiklos pajamų ir sąnaudų iš viso, grynąja verte	(8 412 179)	(976 658)
12.	Pelno mokestis
	Pelno mokesčio sąnaudos:
	(litais)	2014	2013
	Mokėtino pelno mokesčio sąnaudos	1 687 076	571 096
	Atidėtojo mokesčio pokytis	(137 380)	(414 643)

Pelno mokesčio sąnaudų iš viso 1 549 696 156 453

Nuo 2014 m. sausio 1 d. Bendrovė taikė standartinį 15 % tarifą Lietuvoje, 20 % tarifą Rusijos Federacijoje ir 15 % tarifą Latvijoje (nuo 2013 m. sausio 1 d.: 15 % tarifą Lietuvoje, 20 % tarifą Rusijos Federacijoje ir 15 % tarifą Latvijoje).

12. Pelno mokestis (tęsinys)

Galiojančio mokesčio tarifo sutikrinimas:

(litais)	2014		2013
Metų pelnas		3 728 807		362 121
Pelno mokesčio sąnaudų iš viso		1 549 696		156 453
Pelnas prieš apmokestinimą		5 278 503		518 574
Pelno mokestis, taikant Bendrovės mokesčio tarifą
Lietuvoje	15,0 %	791 775	15,0 %	77 786
Mokesčio tarifų įtaka užsienio šalių jurisdikcijose	9,7 %	509 799	8,2 %	42 579
Neleidžiami atskaitymai	25,5 %	1 347 134	47,3 %	245 176
Neapmokestinamos pajamos	(0,6 %)	(30 211)	(15,4) %	(79 966)
Panaudoti mokestiniai nuostoliai, kuriems atidėtojo
pelno mokesčio turtas nebuvo pripažintas	0 %	0	(68,2) %	(353 431)
Nerealizuotų laikinųjų skirtumų pokytis	(20,2 %)	(1 068 801)	43,3 %	224 309
	29,4 %	1 549 696	30,2 %	156 453

Atidėtasis mokestis:

(litais)		2014	2013
	Laikinieji skirtumai	Atidėtasis mokestis	Laikinieji skirtumai	Atidėtasis mokestis
Prekybos gautinų sumų vertės sumažėjimas	1 940 852	291 128	10 497 971	1 574 696
Sukauptos premijos	1 478 888	221 833	132 899	19 935
Atostogų rezervas	901 961	135 294	808 949	121 342
Atidėjinys garantiniam remontui	1 626 541	243 981	1 297 928	194 689
Atsargų nurašymas iki grynosios realizacinės
vertės	347 160	52 074	348 027	52 204
Mokesčių skirtumai užsienio šalių jurisdikcijose	0	0	80 872	12 131
Atidėtojo mokesčio turto iš viso Nepripažintas atidėtojo mokesčio turtas Pripažintas atidėtojo mokesčio turtas		944 310 (170 530) 773 780		1 974 997 (1 239 331) 735 666
Žemės ir pastatų perkainojimas	6 258 351	938 753	6 920 129	1 038 019
Atidėtojo mokesčio įsipareigojimas		938 753		1 038 019
Atidėtasis mokestis, grynąja verte		(164 973)		(302 353)

Atidėtojo mokesčio turtas yra pripažįstamas tik tuomet, kai tikimasi, kad ateityje Bendrovė turės pakankamai mokestinio pelno, kuris leis išnaudoti mokestinę naudą. Atidėtojo mokesčio turtas yra mažinamas iki tiek, kai nebesitikima, kad susijusi mokestinė nauda bus realizuota. Atidėtojo mokesčio dalis nebuvo pripažinta dėl atidėtojo mokesčio realizavimo netikrumo.

Atidėtojo mokesčio pokytis:

(litais)	2014	2013
Atidėtasis mokestis sausio 1 d., grynąja verte	(302 353)	(526 680)
Apskaityta kitose bendrosiose pajamose	0	(190 316)
Apskaityta kaip pelnas arba nuostolis	137 380	414 643
Atidėtasis mokestis gruodžio 31 d., grynąja verte	(164 973)	(302 353)

13. Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai

(litais)	Žemė ir pastatai	Mašinos ir įrengimai	Transporto priemonės	Įrankiai ir kitas turtas	Iš viso
Savikaina (žemės ir pastatų perkainuota apskaitinė vertė) Likutis 2013 m. sausio 1 d.	23 603 944	15 662 521	9 485 263	9 901 114	58 652 842
Įsigijimai	112 787	1 803 756	422 104	152 599	2 491 246
Turto perkainojimas	1 268 779				1 268 779
Perleidimai	(473 145)	(193 339)	(49 799)	(461 155)	(1 177 438)
Eliminuotas sukauptas nusidėvėjimas	(12 489 523)				(12 489 523)
Likutis 2014 m. sausio 1 d.	12 022 842	17 272 938	9 857 568	9 592 558	48 745 906
Įsigijimai	61 504	543 297	1 895 047	365 824	2 865 672
Turto perkainojimas
Perleidimai	(16 645)	(48 707)	(1 051 370)	(631 719)	(1 748 441)
Eliminuotas sukauptas nusidėvėjimas	(994 361)				(994 361)
Likutis 2014 m. gruodžio 31 d.	11 073 340	17 767 528	10 701 245	9 326 663	48 868 776
Nusidėvėjimas ir vertės sumažėjimas
Likutis 2013 m. sausio 1 d.	12 155 569	14 550 901	8 183 889	8 704 759	43 595 118
Nusidėvėjimas per metus	651 249	733 116	566 158	496 165	2 446 688
Vertės sumažėjimas (atstatymas)	(235 003)				(235 003)
Perleisto turto nusidėvėjimas	(82 292)	(56 721)	(46 022)	(430 906)	(615 941)
Sukaupto nusidėvėjimo eliminavimas	(12 489 523)				(12 489 523)
Likutis 2014 m. sausio 1 d.	0	15 227 296	8 704 025	8 770 018	32 701 339
Nusidėvėjimas per metus	1 011 135	580 324	632 723	454 913	2 679 095
Vertės sumažėjimas (atstatymas)	(12 088)				(12 088)
Perleisto turto nusidėvėjimas	(4 686)	(39 335)	(1 046 080)	(542 701)	(1 632 802)
Sukaupto nusidėvėjimo eliminavimas	(994 361)				(994 361)
Likutis 2014 m. gruodžio 31 d.	0	15 768 285	8 290 668	8 682 230	32 741 183
Likutinė vertė
2014 m. sausio 1 d.	12 022 842	2 045 642	1 153 543	822 540	16 044 567
2014 m. gruodžio 31 d.	11 073 340	1 999 243	2 410 577	644 433	16 127 593

13. Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai (tęsinys)

Žemė ir pastatai apskaitomi perkainota verte. Paskutinis perkainojimas buvo atliktas 2013 m. gruodžio 31 d. remiantis nepriklausomų turto vertintojų UAB "Matininkai", turinčių tinkamą profesinę kvalifikaciją ir reikiamą turto vertinimo patirtį, susijusią su vertinamo turto vieta ir kategorija, atlikta Bendrovės žemės ir pastatų konsultacija dėl galimų rinkos kainų.

Žemės ir pastatų tikroji vertė, lygi 11 073 tūkst. litų, priskiriama 3 lygiui pagal tikrosios vertės hierarchiją. Vertinimo metodas – lyginamosios vertės.

Tikrosios vertės nustatymui naudoti reikšmingi nestebimi duomenys – kaina už 1 kvadratinį metrą/arą. Tikroji vertė padidėtų, jei kaina už vieną kvadratinį metrą/arą būtų didesnė, ir sumažėtų, jei kaina už vieną kvadratinį metrą/arą būtų mažesnė.

Jei pastatai ir žemė būtų apskaitomi savikaina, jų likutinė vertė, apskaityta 2014 m. gruodžio 31 d., būtų 5 197 tūkst. litų (2013 m. gruodžio 31 d.: 5 464 tūkst. litų).

(litais)	2014	2013
Nusidėvėjimas apskaitytas:
Pardavimo savikainoje	1 366 686	1 576 560
Veiklos sąnaudose	970 661	658 330
Kitose sąnaudose	341 748	211 798
Nusidėvėjimo iš viso	2 679 095	2 446 688

Žemė ir pastatai, kurių balansinė vertė 2014 m. gruodžio 31 d. lygi 6 827 047 litų, įkeisti bankams (žr. 26 pastabą). 2014 m. gruodžio 31 d. lizingo sutarčių pagrindu įsigyto nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų Bendrovė neturėjo.

14. Nematerialusis turtas

	Programinė
(litais)	įranga	Kitas turtas	Iš viso
Savikaina
Likutis 2013 m. sausio 1 d.	882 215	17 280	899 495
Įsigijimai	7 992	2 500	10 492
Perleidimai	(2 400)	0	(2 400)
Likutis 2014 m. sausio 1 d.	887 807	19 780	907 587
Įsigijimai	73 345	0	73 345
Likutis 2014 m. gruodžio 31 d.	961 152	19 780	980 932
Amortizacija ir vertės sumažėjimas
Likutis 2013 m. sausio 1 d.	693 608	16 404	710 012
Amortizacija per metus	68 900	666	69 566
Perleisto turto amortizacija	(2 399)	0	(2 399)
Likutis 2014 m. sausio 1 d.	760 109	17 070	777 179
Amortizacija per metus	85 507	875	86 382
Likutis 2014 m. gruodžio 31 d.	845 616	17 945	863 561
Likutinė vertė
2014 m. sausio 1 d.	127 698	2 710	130 408
2014 m. gruodžio 31 d.	115 536	1 835	117 371

14. Nematerialusis turtas (tęsinys)

(litais)	2014	2013
Amortizacija apskaityta:
Pardavimo savikainoje	84 391	65 508
Administracinėse sąnaudose	1 991	3 691
Kitose sąnaudose	0	367
Amortizacijos iš viso	86 382	69 566

15. Investicijos į dukterines įmones

(litais)
	2014		2013
Dukterinė įmonė	Valdoma dalis	Savikaina	Valdoma dalis	Savikaina
UAB "PST investicijos"	68 %	30 652 000	68 %	30 652 000
OOO "Baltlitstroj"	100 %	1 177 672	100 %	1 177 672
UAB "Vekada"	96 %	776 482	96 %	776 482
UAB "Skydmedis"	100 %	500 000	100 %	500 000
UAB "Alinita"	100 %	240 000	100 %	240 000
UAB "Metalo meistrai"	100 %	81 500	100 %	81 500
SIA "PS Trests"	100 %	13 175	100 %	13 175
TŪB "Vilniaus papėdė"	69 %	10 000	69 %	10 000
"Kingsbud" Sp.z.o.o	100 %	4 377	100 %	4 377
OOO "Teritorija"	87,5 %	805	87,5 %	805
AB "PST Nordic"	100 %	22 210	0	0
Vertės sumažėjimas		(6 665 154)		(13 175)
Investicijos, iš viso		26 813 067		33 442 836

Žemiau pateikiama finansinė informacija apie dukterines įmones:

		Grynasis			Grynasis
		Nuosavas	pelnas	Nuosavas	pelnas
		kapitalas	(nuostoliai) už	kapitalas	(nuostoliai) už
(litais)	Veiklos pobūdis	2014-12-31	2014	2013-12-31	2013
UAB "PST investicijos"	Nekilnojamojo turto
(konsoliduota – žr. žemiau)	vystymas	12 365 466	(10 898 617)	15 077 762	(2 987 699)
OOO "Baltlitstroj"	Statyba	(3 310 537)	(7 094 435)	2 860 057	3 016 614
	Statyba: elektros
UAB "Vekada"	instaliacija	5 835 948	357 821	5 315 674	548 127
	Statyba: mediniai
UAB "Skydmedis"	namai	2 943 170	1 267 661	2 475 509	964 821
	Statyba:
	kondicionavimo
UAB "Alinita"	įranga	231 490	40 585	190 905	71 620
UAB "Metalo meistrai"	Statyba	2 314 969	1 228 566	1 086 403	(17 065)
SIA "PS Trests"	Statyba	(767 167)	13 273	(781 317)	(2 618)
	Nekilnojamojo turto
TŪB "Vilniaus papėdė"	vystymas	4 245	218	2 773	219
"Kingsbud" Sp.z.o.o	Statyba	50 308	(8 509)	60 615	19 100
AB "PST Nordic"	Statyba	20 951	2 963	0	0
	Nekilnojamojo turto
OOO "Teritorija"	vystymas	(2 934 156)	(3 940 635)	(90 804)	(112 576)

15. Investicijos į dukterines įmones (tęsinys)

Vadovybės vertinimu, investicija į SIA "PS Trests" yra nuvertėjusi, todėl jai buvo pripažintas 100 % vertės sumažėjimas. Investicijai į UAB "PST investicijos" buvo apskaičiuota atsiperkamoji vertė (žr. žemiau). Atlikus skaičiavimus, dėl ženkliai sumažėjusios ZAO ISK "Baltevromarket" vertės, 6 651 979 Lt įvertintas AB "Panevėžio statybos trestas" vertės sumažėjimas. Kitos investicijos, vadovybės vertinimu, yra nenuvertėjusios.

Rengiant finansines ataskaitas investicijos į UAB "PST investicijos" atsiperkamoji vertė buvo apskaičiuota, atsižvelgiant į atskirų vykdomų statybos projektų atsiperkamumą. Kiekvienam vykdomam statybos projektui buvo įkurta specialiosios paskirties įmonė, ir 2014 m. gruodžio 31 d. UAB "PST investicijos" turi toliau nurodytas specialiosios paskirties dukterines įmones:

			Grynasis		Grynasis
		Nuosavas	pelnas	Nuosavas	pelnas
		kapitalas	(nuostoliai) už	kapitalas	(nuostoliai) už
(litais)	Valdoma dalis	2014-12-31	2014	2013-12-31	2013
ZAO ISK "Baltevromarket"	100 %	(18 965 105)	(13 379 830)	(13 771 595)	(3 776 684)
UAB "Verkių projektas"	100 %	8 626 147	1 021 667	7 604 480	2 080 689
UAB "Ateities projektai"	100 %	932 131	(12 654)	944 785	(12 382)
UAB "Kauno erdvė"	100 %	(4 633 793)	(78 585)	(4 555 208)	74 530
UAB "Sakališkės"	100 %	(4 791 915)	(108 150)	(4 683 765)	(332 598)
UAB "Šeškinės projektai"	100 %	4 230 731	97 027	4 133 704	(318 637)

Atsiperkamosios vertės skaičiavimas pateikiamas žemiau:

(litais)	Valdoma dalis	Vystomi projektai, įvertinti tikrosiomis vertėmis	Grynieji įsipareigojimai	Grynasis turtas apskaičius valdomus projektus tikrąja verte	UAB "PST investicijos" investicijų į dukterines įmones vertė
ZAO ISK "Baltevromarket"	100 %	38 214 555	(30 377 949)	7 836 606	7 836 606	(i)
UAB "Verkių projektas"	100 %	25 400 000	(16 773 853)	8 626 147	8 626 147	(ii)
UAB "Ateities projektai"	100 %	1 400 000	(467 869)	932 131	932 131	(iii)
UAB "Kauno erdvė"	100 %	0	(4 633 793)	4 633 793	0	(iii)
UAB "Sakališkės"	100 %	0	(4 791 915)	4 791 915	0	(iii)
UAB "Šeškinės projektai"	100 %	4 400 000	(169 269)	4 230 731	4 230 731	(iii)
Atsiperkamoji UAB "PST investicijos" investicijų į dukterines įmones vertė					21 625 615
UAB "PST investicijos" kitas turtas					43 201 713
UAB "PST investicijos" įsipareigojimai					(29 533 180)
UAB "PST investicijos" grynasis turtas tikrąja verte					35 294 148
AB "Panevėžio statybos trestas" valdomų akcijų skaičius					68 %
UAB "PST investicijos" atsiperkamoji vertė, tenkanti AB "Panevėžio statybos trestas"					24 000 021
Investicija į UAB "PST investicijos" 2013 m. gruodžio 31 d. finansinėse ataskaitose					30 652 000

(i) Reikšminga investicijos į UAB "PST investicijos" atsiperkamosios vertės dalis yra susijusi su nekilnojamojo turto projektu, kurį vykdo ZAO ISK "Baltevromarket" Kaliningrade. Nuo 2013 m. pradžios UAB "PST investicijos" valdyba svarstė galimybes šį projektą parduoti. 2013 m. vyko pirkėjo paieška. 2014 m. buvo tęsiami projekto pardavimo darbai, svarstomi pasiūlymai, vyko derybos su keliais potencialiais pirkėjais. Siekdama pagrįsti atsiperkamąją vertę, Bendrovė turi nepriklausomo vertintojo rinkos kainų įvertinimą. Pagal nekilnojamojo turto eksperto DTZIMS ("IMS Project Management LLC") įvertinimą, ZAO ISK "Baltevromarket" vystomo projekto rinkos vertė 2014 m. gruodžio 31 d. sudarė 38 214 554 litus (11 067 700 eurų). Vienas iš ZAO ISK "Baltevromarket" vystomų sklypų buvo vertinamas taikant palyginamosios vertės metodą, pagal kurį sklypo vertė – 7 981 838 litus (2 311 700 eurų); kitas sklypas buvo vertinamas taikant diskontuotų pinigų srautų metodą,

15. Investicijos į dukterines įmones (tęsinys)

pagal kurį sklypo vertė – 30 232 716 litai (8 756 000 eurai). Pagrindinė informacija, kuria naudojosi vertintojas taikant diskontuotų pinigų srautų metodą, gali būti išskaidyta taip:

• diskonto norma 28 %;
• planuojama kapitalizacijos norma 12 %;
• prekybos centro plotas: metinės nuomos kainos nuo 143 iki 457 EUR/kv. m, užimtumo koeficientas – nuo 55 % pirmaisiais metais iki 95 % paskutiniais modelio metais skirtingoms patalpoms.
• (ii) Siekdama pagrįsti UAB "Verkių projektas" atsiperkamąją vertę, Bendrovė gavo nepriklausomo vertintojo UAB "Resolution Valuations" rinkos kainų įvertinimą, pagal kurį UAB "Verkių projektas" valdomo turto rinkos vertė buvo 25 400 000 litų. Atliekant įvertinimą, buvo taikomas diskontuotų pinigų srautų metodas (diskonto norma – 10,40 %, planuojama kapitalizacijos norma – 8,20 %).
• (iii) Kitų projektų atsiperkamosios vertės buvo nustatytos remiantis nekilnojamojo turto vertintojo "Ober-Haus nekilnojamas turtas" konsultacija dėl galimų rinkos kainų. Atliekant turto kainų skaičiavimus, buvo taikomas diskontuotų pinigų srautų metodas (diskonto norma 15 %, planuojama kapitalizacijos norma – 20 %).

	(litais)	Palūkanų norma	Terminas	2014	2013
	UAB "PST investicijos" (paskola)	6 mėn. Euribor +2,2 %	2015-03-31	0	11 974 713
	OOO "Teritorija"	12 % fiksuotos	2015-06-30	0	3 391 658
	UAB "Metalo meistrai"	6 mėn. Euribor +2,0 %	2017-12-31	421 086	306 922
	Iš viso			421 086	15 673 293
17.	Atsargos
	(litais)			2014	2013
	Žaliavos ir komplektavimo gaminiai Pirktos prekės, skirtos perparduoti			6 138 103 859	2 888 711 1 230
	Nukainojimas iki grynosios realizacinės vertės			(347 161)	(348 027)
	Atsargų iš viso			5 791 801	2 541 914

16. Suteiktos ilgalaikės paskolos

Atsargų nukainojimo iki grynosios realizacinės vertės pokytis 2014 m. buvo apskaitytas veiklos sąnaudose.

18. Pirkėjų įsiskolinimas

(litais)	2014	2013
Gautinos sumos iš pirkėjų	54 205 245	43 434 791
Sukauptos gautinos sumos pagal darbų įvykdymo lygio metodą	7 345 008	4 406 143
Gautinos sumos iš kontroliuojamų įmonių	1 904 412	4 335 780
Vertės sumažėjimas metų pradžioje	(10 497 971)	(11 161 986)
Abejotinų pirkėjų įsiskolinimų nurašymas, skolų grąžinimas	9 659 669	739 667
Papildomas vertės sumažėjimas per metus	(1 102 550)	(75 652)
Vertės sumažėjimas metų pabaigoje	(1 940 852)	(10 497 971)
Pirkėjų įsiskolinimo iš viso	61 513 813	41 678 743

18. Pirkėjų įsiskolinimas (tęsinys)

2014 m. gruodžio 31 d. su nebaigtomis statybos sutartimis susijusios patirtos sąnaudos, pridėjus pripažintą pelną ir atėmus pripažintą nuostolį, buvo lygios 115 512 619 litų (2013 m.: 57 466 139 litų). 2014 m. gruodžio 31 d. su nebaigtomis statybos sutartimis susijusios išrašytos sąskaitos buvo lygios 112 808 839 litams (2013 m.: 56 489 175 litams). Skirtumas tarp šių sumų pateiktas kaip ateinančių laikotarpių pajamos (atskleista 25 pastaboje), kurių suma 2014 m. gruodžio 31 d. lygi 2 703 780 litams (2013 m.: 976 964 litams).

2014 m. gruodžio 31 d. pirkėjų įsiskolinimuose apskaitytos sulaikytos sumos (sulaikyta suma – suma, kuri sudaro atitinkamą procentą nuo bendros kontrakto sumos ir kuri grąžinama pridavus objektą ir pateikus sulaikytų pinigų bankinę garantiją arba draudimo kompanijos laidavimo raštą), sudarančios 6 158 358 litus (2013 m.: 1 043 496 litų), kurios susijusios su nebaigtomis vykdyti statybos sutartimis.

Dėl pirkėjų įsiskolinimo vertės sumažėjimo žiūrėti 4 pastabą.

Iš pirkėjų gauti išankstiniai apmokėjimai 2014 m. gruodžio 31 d. sudarė 13 215 284 litus (2013 m. gruodžio 31 d.: 24 530 030 litus). 2014 m. pabaigoje nebuvo pasirašyta Statybos rangos sutarčių, kuriose būtų numatyti 10 ir daugiau mln. litų avansai.

19. Suteiktos trumpalaikės paskolos

(litais)	Palūkanų norma	Terminas	2014	2013
UAB "PST investicijos" (paskola)	6 mėn. EURIBOR+2,2 %	2015-03-31	15 277 615	0
UAB "PST investicijos" (paskola)*	6 mėn. VILIBOR+1,9 %	2013-05-12	5 650 862	5 603 752
UAB "PST investicijos" (paskola)*	6 mėn. VILIBOR+1,9 %	2014-09-01	2 408 024	2 344 675
OOO "Teritorija"	12 % fiksuotos	2015-06-30	5 731 217	0
OOO "Baltlitstroj" (paskola)	9 % fiksuotos	2015-12-31	1 647 413	0
"Kingsbud" Sp.z.o.o	1,67 % fiksuotos	2014-09-30	315 987	173 217
Kitos trumpalaikės paskolos	4 % fiksuotos	2015-07-31	2 638	7 181
UAB "Metalo meistrai"	6 mėn. VILIBOR+2,0 %	2017-12-31	0	102 307
AB "Panevėžio keliai"*	3 mėn. VILIBOR+1,9 %	2013-01-11	0	4 000 000
Iš viso			31 033 756	12 231 132

*Iki finansinių ataskaitų sudarymo dienos paskolos nebuvo grąžintos. Bendrovė planuoja, kad UAB "PST investicijos" grąžins paskolą 2015 m., pardavus UAB "Verkių projektas" akcijas.

20. Kitas trumpalaikis turtas

2014	2013
0	3 000 000
4 833 920	4 833 920
116 356	799 262
0	1 579 834
358 443	4 867
5 308 719	10 217 883

2014 m. gruodžio 31 d. Bendrovė terminuotų indėlių neturėjo (2013 m. gruodžio 31 d. terminuotam indėliui banke buvo taikyta palūkanų norma – 0,13 %, indėlio terminas – 2014 m. birželio mėn.).

21. Pinigai ir pinigų ekvivalentai

(litais)	2014	2013
Pinigai bankuose	64 211 841	46 169 471
Pinigai kasoje	19 682	22 954
Indėliai banke	0	2 000 000
Pinigų ir pinigų ekvivalentų iš viso	64 231 523	48 192 425

22. Kapitalas ir rezervai

Bendrovės įstatinį kapitalą sudaro 16 350 000 paprastųjų akcijų, kurių kiekvienos nominali vertė – 1 litas. Bendrovės įstatinis kapitalas yra visiškai apmokėtas. Paprastųjų akcijų savininkai turi vieno balso už vieną akciją teisę Bendrovės akcininkų susirinkime bei teisę gauti dividendus, kai jie paskelbiami, ar lėšas įstatinio kapitalo mažinimo atveju. 2014 metais nebuvo įstatinio kapitalo pokyčių.

Toliau pateikiami rezervai:

(litais)	2014	2013
Perkainojimo rezervas	5 319 598	5 882 110
Privalomasis rezervas	1 635 030	1 635 030
Rezervų iš viso	6 954 628	7 517 140

Perkainojimo rezervas, susijęs su žemės ir pastatų perkainojimu, lygus perkainojimo likutinei vertei, atėmus susijusį atidėtojo mokesčio įsipareigojimą.

Perkainojimo rezervo judėjimas:

	2014	2013
Perkainojimo rezervas sausio 1 d.	5 882 110	5 328 370
Perkainojimo rezultatas	0	1 268 778
Atstatytas perkainojimas parduotam turtui	(11 245)	(295 314)
Perkainojimo rezervo nusidėvėjimas	(551 267)	(322 005)
Su perkainojimu susijęs atidėtasis pelno mokestis	0	(146 020)
Su perkainojimo nusidėvėjimu susijęs atidėtasis pelno mokestis	0	48 301
Perkainojimo rezervas gruodžio 31 d.	5 319 598	5 882 110

Privalomasis rezervas sudarytas pagal įstatymų reikalavimus, t. y. į rezervą kasmet turi būti pervedama ne mažesnė nei 5 % grynojo pelno suma, kol rezervas nebus mažesnis nei 10 % įstatinio kapitalo. Rezervo negalima išmokėti dividendais.

23. Vienai akcijai tenkantis pelnas

Pagrindinis ir sumažintas pelnas (nuostolis) vienai akcijai	0,23	0,02
Grynasis metų rezultatas Vidutinis akcijų skaičius	3 728 807 16 350 000	362 121 16 350 000
(litais)	2014	2013

24. Atidėjiniai garantiniam remontui

Atidėjiniai garantiniam remontui susiję su statybos objektais, pastatytais 2010–2014 metais. Pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, Bendrovė turi garantinį įsipareigojimą statybos darbams, kurio trukmė – nuo 5 iki 10 metų po statybos darbų pridavimo. Atidėjiniai garantiniam remontui paremti vertinimais, atliktais remiantis istorinėmis faktiškai patirtomis garantinių remontų sąnaudomis.

Atidėjinių garantiniam remontui pokytis:

		2014	2013
	Atidėjiniai garantiniam remontui laikotarpio pradžioje	1 297 928	1 195 432
	Panaudota ir apskaityta pardavimo savikainoje	(355 399)	(522 794)
	Sukaupta per laikotarpį	684 012	625 290
	Atidėjiniai garantiniam remontui laikotarpio pabaigoje	1 626 541	1 297 928
25.	Kiti įsipareigojimai (nefinansiniai straipsniai) (litais)	2014	2013
	Sukaupti atostoginiai	3 975 303	3 590 742
	Mokėtini atlyginimai ir susiję mokesčiai	3 094 642	2 502 913
	Ateinančių laikotarpių pajamos pagal darbų įvykdymo lygio metodą	2 703 780	976 964
	Atlyginimų priedai darbuotojams	1 478 888	132 899
	Kiti įsipareigojimai	2 261 625	418 651
	Kitų įsipareigojimų iš viso	13 514 238	7 622 169

26. Nebalansiniai įsipareigojimai

Bankai išleido 9 977 770 litų garantijas trečiosioms šalims, kurios susijusios su Bendrovės statybos sutartyse numatytais įsipareigojimais. Šių garantijų galiojimas baigiasi nuo 2015 m. sausio 13 d. iki 2015 m. liepos 23 d.

Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai, kurių balansinė vertė 2014 m. gruodžio 31 d. lygi 2 912 963 litams, esamos ir būsimos lėšos sąskaitoje yra įkeisti bankui už suteiktą garantijų limitą ir banko išleistas garantijas. Garantijų limito suma – 15 000 000 litų, panaudota suma 2014 m. gruodžio 31 d. – 5 284 465 litai. Garantijų limitas galioja iki 2015 m. gegužės mėn.

Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai, kurių balansinė vertė 2014 m. gruodžio 31 d. lygi 3 914 184 litams, yra įkeisti bankui už suteiktą garantijų limitą. Garantijų limito suma – 10 000 000 litų, panaudota suma 2014 m. gruodžio 31 d. – 4 693 305 litai. Garantijų limitas galioja iki 2017 m. liepos mėn.

Bendrovė dalyvauja keliose teisminėse bylose, kurių baigtis, vadovybės vertinimu, neturės reikšmingos įtakos finansinėms ataskaitoms.

27. Sandoriai su susijusiomis šalimis

Susijusiomis šalimis yra laikomi akcininkai, darbuotojai, valdybos nariai, jų artimi šeimos nariai ir įmonės, kurias jie tiesiogiai arba netiesiogiai per vieną ar kelis tarpininkus kontroliuoja arba yra kontroliuojamos ar yra valdomos bendrai su Bendrove ir šis ryšys suteikia galimybę vienai iš šalių vykdyti kontrolę arba daryti reikšmingą įtaką kitai šaliai priimant finansinius ir veiklos sprendimus.

2014/2013 m. Bendrovė vykdė pirkimų ir pardavimų sandorius su dukterinėmis įmonėmis, patronuojančia Bendrovės įmone AB "Panevėžio keliai" bei dukterinėmis AB "Panevėžio keliai" įmonėmis. Toliau pateikiami įvykdyti sandoriai su susijusiomis šalimis per 2014/2013 m.:

(litais)	Sandorio pobūdis	2014	2013
Pardavimai:
Kontroliuojamos įmonės
UAB "PST investicijos"	Palūkanos	471 142	501 044
OOO "Baltlitstroj"	Prekės, paslaugos, palūkanos	1 391 746	5 445 543
UAB "Metalo meistrai"	Prekės ir paslaugos	367 278	277 299
UAB "Vekada"	Prekės ir paslaugos	417 632	378 587
UAB "Skydmedis"	Prekės ir paslaugos	186 481	151 280
UAB "Alinita"	Prekės ir paslaugos	297 540	158 210
UAB "Verkių projektas"	Prekės ir paslaugos	545	1 411 065
OOO "Teritorija"	Paslaugos, palūkanos	9 151 647	1 761 532
AB "PST Nordic"	Paslaugos	20 717	0
"Kingsbud" Sp.z.o.o	Palūkanos	7 532	577
Kitos susijusios įmonės
UAB "Panevėžys"	Prekės, paslaugos	0	487
AB "Panevėžio keliai"	Paslaugos, palūkanos	7 636 916	2 929 906
UAB "Ukmergės keliai"	Prekės ir paslaugos	0	230 085
UAB "Sostinės gatvės"	Paslaugos	2 318	0
UAB "Aukštaitijos traktas"	Paslaugos	21 000	0
Kiti	Paslaugos	0	266
Pirkimai:
Kontroliuojamos įmonės
OOO "Baltlitstroj"	Prekės ir paslaugos	1 375	29 330 374
UAB "Metalo meistrai"	Prekės ir paslaugos	727 373	2 519 330
UAB "Vekada"	Prekės ir paslaugos	6 813 942	4 665 011
UAB "Alinita"	Prekės ir paslaugos	6 442 755	4 687 642
UAB "Skydmedis"	Prekės ir paslaugos	83 976	110 266
UAB "PST investicijos"	Prekės ir paslaugos	91 000	21 860
UAB "Verkių projektas"	Prekės ir paslaugos	308 821	333 974
UAB "Šeškinės projektai"	Paslaugos	600	250
AB "PST Nordic"	Paslaugos	132 588	0
SIA "PS Trests"	Paslaugos	187 860	4 819
"Kingsbud" Sp.z.o.o	Prekės ir paslaugos	1 951 267	1 614 876
TŪB "Vilniaus papėdė"	Prekės ir paslaugos	20 270	23 105
Kitos susijusios įmonės
AB "Panevėžio keliai"	Prekės ir paslaugos	2 028 779	2 002 755
UAB "Aukštaitijos traktas"	Prekės ir paslaugos	344 074	30 420
UAB "Keltecha"	Prekės ir paslaugos	57 212	42 126
UAB "Gelbera"	Prekės ir paslaugos	118 250	171 285
UAB "Convestus"	Prekės ir paslaugos	0	187 202
UAB "Panevėžys"	Paslaugos	0	1 723
UAB "Sostinės gatvės"	Paslaugos	115 877	0
UAB "Ukmergės keliai"	Prekės ir paslaugos	1 360	301 399

27. Sandoriai su susijusiomis šalimis (tęsinys)

(litais)	2014	2013
Gautinos sumos:
Kontroliuojamos įmonės
UAB "PST investicijos"	142	0
OOO "Baltlitstroj"	5 051 022	4 944 368
"Kingsbud" Sp.z.o.o	1 036	67 094
TŪB "Vilniaus papėdė"	0	31 219
UAB "Verkių projektas"	39 097	41 771
UAB "Metalo meistrai"	80 045	35 591
OOO "Teritorija"	1 142 246	717 348
AB "PST Nordic"	4 316	0
UAB "Skydmedis"	52 742	26 786
Kitos susijusios įmonės
AB "Panevėžio keliai"	355 481	1 087 223
UAB "Aukštaitijos traktas"	10 527	0
UAB "Panevėžys"	2 218 300	2 218 300
Mokėtinos sumos:
Kontroliuojamos įmonės
UAB "Vekada"	2 596 199	1 448 163
UAB "Šeškinės projektai"	61	61
OOO "Baltlitstroj"	0	434 011
SIA "PS Trests"	21 345	5 206
AB "PST Nordic"	18 343	0
Kingsbud" Sp.z.o.o	860	0
TŪB "Vilniaus papėdė"	2 060	0
UAB "Alinita"	1 625 054	254 789
Kitos susijusios įmonės
UAB "Keltecha"	43 552	0
UAB "Gelbera"	9 503	12 872
UAB "Sostinės gatvės"	137 407	0
AB "Panevėžio keliai"	577 319	0
Gautinos paskolos:
AB "Panevėžio keliai"	0	4 000 000
UAB "PST investicijos"	23 336 501	19 923 140
OOO "Baltlitstroj"	1 647 413	0
UAB "Metalo meistrai"	421 086	409 229
OOO "Teritorija"	5 731 217	3 391 658
"Kingsbud" Sp.z.o.o	315 987	173 217

Atlyginimai ir socialinio draudimo įmokos, apskaičiuoti vadovybei už 2014 m., sudarė 2 056 154 litus (2013 m.: 1 673 242 litai).

28. Finansinių priemonių tikroji vertė

Tikroji vertė yra vertė, už kurią vertinimo dieną dabartinėmis rinkos sąlygomis būtų parduodamas turtas arba perleidžiamas įsipareigojimas pagal tvarkingą sandorį pagrindinėje (arba palankiausioje) rinkoje, nepriklausomai nuo to, ar ši kaina tiesiogiai stebima, ar nustatoma taikant vertinimo metodiką. Tikrosios vertės hierarchijoje grynieji pinigai yra 1 lygio, o gautinos sumos ir finansiniai įsipareigojimai yra 2 lygio.

28. Finansinių priemonių tikroji vertė (tęsinys)

Nustatydama finansinių priemonių tikrąją vertę, Bendrovė naudoja tokius metodus ir prielaidas:

	Apskaitinė vertė	Tikroji vertė
	Iš viso	1 lygis	2 lygis	3 lygis
Finansinis turtas
Pirkėjų įsiskolinimai	61 513 813			61 513 813
Suteiktos paskolos	31 454 842		31 454 842
Kitas finansinis turtas	4 833 920			4 833 920
Pinigai ir pinigų ekvivalentai	64 231 523	64 231 523
Finansinio turto iš viso	162 034 098	64 231 523	31 454 842	66 347 733
Finansiniai įsipareigojimai
Skolos tiekėjams	(45 824 115)			(45 824 115)
Finansinių įsipareigojimų iš viso	(45 824 115)	0	0	(45 824 115)

2014 m. gruodžio 31 d.

2013 m. gruodžio 31 d.

	Apskaitinė vertė	Tikroji vertė
	Iš viso	1 lygis	Iš viso	1 lygis
Finansinis turtas
Pirkėjų įsiskolinimai	41 678 743			41 678 743
Suteiktos paskolos	27 904 425		27 904 425
Kitas finansinis turtas	7 833 920			7 833 920
Pinigai ir pinigų ekvivalentai	48 192 425	48 192 425
Finansinio turto iš viso	125 609 513	48 192 425	27 904 425	49 512 663
Finansiniai įsipareigojimai
Skolos tiekėjams	(17 953 077)			(17 953 077)
Finansinių įsipareigojimų iš viso	(17 953 077)	0	0	(17 953 077)

2014 m. ir 2013 m. Bendrovė neatliko jokių sumų perkėlimų tarp tikrosios vertės hierarchijos lygių

Grynieji pinigai

Tai piniginės lėšos, kurių vertė yra jų tikroji vertė.

Gautinos sumos

Prekybos ir kitų gautinų sumų tikroji vertė yra apskaičiuota būsimųjų pinigų srautų, diskontuotų taikant palūkanų rinkos normą, esančią ataskaitų parengimo dieną, dabartinė vertė. Trumpesnio nei šešių mėnesių laikotarpio prekybos ir kitų gautinų sumų, kurioms nenustatyta palūkanų norma, tikroji vertė laikoma apytikriai lygia jų nominaliai vertei pirminio pripažinimo metu, o vėliau – balansinei vertei, nes diskontavimo poveikis yra nereikšmingas. Tikroji vertė nustatoma atskleidimo tikslais.

AB "PANEVĖŽIO STATYBOS TRESTAS" 2014 METŲ KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS

1. ATASKAITINIS LAIKOTARPIS, UŽ KURĮ PARENGTAS METINIS PRANEŠIMAS

Pranešimas parengtas už 2014 metus.

2. EMITENTAS IR JO KONTAKTINIAI DUOMENYS

Emitento pavadinimas	Akcinė bendrovė "Panevėžio statybos trestas"
Įstatinis kapitalas`	16 350 000 litų
Būstinės adresas	P. Puzino g. 1, LT-35173 Panevėžys, Lietuva
Telefonas	(8~45) 505 503
Faksas	(8~45) 505 520
Elektroninis paštas	pst@pst.lt
Teisinė-organizacinė forma	Akcinė bendrovė
Įregistravimo data ir vieta	1993 m. spalio 30 d., Panevėžio miesto valdyba
Registracijos Nr.	AB 9376
Įmonių rejestro kodas	147732969
Įmonės PVM kodas	LT477329610
Juridinių asmenų registro tvarkytoja	Valstybės įmonė Registrų centras
Interneto adresas	www.pst.lt

3. EMITENTO PAGRINDINIS VEIKLOS POBŪDIS

Pagrindinė įmonės ir dukterinių įmonių (grupės) veiklos sritis – įvairios paskirties pastatų, statinių, įrenginių ir komunikacijų bei kitų objektų statyba ir projektavimas Lietuvoje ir už jos ribų, statybinių medžiagų pardavimas, nekilnojamojo turto vystymas. Be šios veiklos, įmonė užsiima patalpų ir mechanizmų nuoma.

Vizija – tapti pripažinta statybos sektoriaus lydere, naudojančia pažangias technologijas, garantuojančia kokybę bei sutartus darbų atlikimo terminus.

Misija – sąžiningai vykdydami įsipareigojimus, plėtodami ilgalaikį bendradarbiavimą ir siūlydami brandžius statybų sprendimus, didiname vertę akcininkams ir plėtojame įmonės veiklą. Kuriame aukštesnės kokybės aplinką verslui, visuomenei ir žmonėms.

4. SUTARTYS SU VERTYBINIŲ POPIERIŲ VIEŠOSIOS APYVARTOS TARPININKU

Nuo 2013 m. bendrovės vertybinių popierių apskaitą pavesta tvarkyti AB finansų maklerio įmone "Finasta".

5. DUOMENYS APIE PREKYBĄ EMITENTO VERTYBINIAIS POPIERIAIS REGULIUOJAMOSE RINKOSE

AB "Panevėžio statybos trestas" paprastosios vardinės akcijos – 16 350 000 vnt. vieno lito nominalios vertės – nuo 2006 m. liepos 13 d. įtrauktos į Vilniaus vertybinių popierių biržos (VVPB) Oficialųjį prekybos sąrašą.

Bendrovės akcijų kainos dinamika VVPB per 2010–2014 metus (Eurai)

Bendrovės akcijų kainos dinamika VVPB per 2014 metus (Eurai)

Paskutinė akcijos kaina 2013 12 31	Vidutinė akcijos kaina per 1-12 mėn.	Didžiausia akcijos kaina per 1-12 mėn.	Mažiausia akcijos kaina per 1-12 mėn.	Paskutinė akcijos kaina 2014 12 31
1,130 EUR	1,045 EUR	1,280 EUR	0,810 EUR	0,858 EUR

Kapitalizacija mln. Eurai
2010 m.	2011 m.	2012 m.	2013 m.	2014 m.
31,88	17,82	15,19	18,47	14,03

6. OBJEKTYVI ĮMONĖS BŪKLĖS, VEIKLOS VYKDYMO IR PLĖTROS APŽVALGA, PAGRINDINIŲ RIZIKOS RŪŠIŲ IR NEAPIBRĖŽTUMŲ, SU KURIAIS ĮMONĖ SUSIDURIA, APIBŪDINIMAS

Akcinė bendrovė "Panevėžio statybos trestas" (toliau – PST) yra vienintelė Lietuvos statybų kompanija, kuri savo veiklą statybų sektoriuje vykdo jau daugiau kaip 55 metus. Per ilgą gyvavimo istoriją įmonė įvykdė daugelį itin svarbių ir sudėtingų projektų, kurie prisidėjo prie Lietuvos ekonominio augimo ir aplinkosaugos gerinimo, tokiu būdu bendrovė kuria aukštesnę gyvenamosios aplinkos kokybę visiems Lietuvos žmonėms. Visą šį laiką įmonė vadovavosi šiomis pagrindinėmis vertybėmis – sąžiningumu, atsakingumu, profesionalumu, kokybišku darbu bei efektyviais sprendimais. Šios vertybės leido bendrovei pasiekti užsibrėžtų tikslų. PST įmonių veikla turi reikšmingos įtakos šalies infrastruktūros plėtrai, įgyvendinti unikalūs, nacionalinės reikšmės užsakymai prisideda prie atsakingos bendrovės įvaizdžio stiprinimo tarp klientų ir verslo partnerių. Klientai pasitiki PST ir vertina kaip patyrusią didelių ir technologiškai sudėtingų objektų statytoją.

2014 metais AB "Panevėžio statybos trestas" darbus vykdė net 27 objektuose. Klientai gerai įvertino užbaigtus AB "Amilina" ir UAB "Schmitz Cargo Bull" gamyklų išplėtimo darbus, naujo profesinio rengimo centrą Klaipėdoje bei Žagarės dvarą. PST ir toliau tęsė pradėtus darbus Jungtiniame Gyvybės mokslų centre Vilniuje, Klaipėdos Vyriausiame Policijos komisariate, Tauragės valymo įrengimuose, Aviacinio kuro bazės (inžinerinių infrastruktūros įrenginių, susisiekimo komunikacijų – privažiavimo keliai, geležinkelis) įrengimą Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų aviacijos bazėje (NATO objektas) Šiauliuose, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų B dalies atkūrime ir kituose mažesniuose objektuose.

Praeitais metais laimėti konkursai, pasirašytos naujos sutartys (reikšmingiausi UAB "Devold" naujo tekstilės gaminių fabriko statyba Panevėžio LEZ teritorijoje, bei buvusios ligoninės pastatų rekonstrukcija į gyvenamas ir administracines patalpas Bokšto g. 6, Vilniuje ) leidžia tikėtis, jog PST dirbs stabiliai, išlaikydama aukštą kokybės standartą.

Kasmetiniame pramonininkų konfederacijos organizuojamame konkurse "Lietuvos metų gaminys" 2014 m. įmonė apdovanota aukso medaliu už AB "Akmenės cementas" naujos 4500 tonų per dieną sauso būdo klinkerio gamybos linijos statybą.

2014 metais bendrovėje įvykdyta valdymo struktūros pertvarka. Įsteigti nauji specializuoti filialai: "Betonas", "Konstrukcija", "Stogas" kuriuose koncentruojasi gamybiniai pajėgumai. Įmonės pertvarkos metu siekiama sumažinti veiklos sąnaudas bei sukurti efektyvesnį veiklos modelį, kuris užtikrintų įmonės filialų savarankišką dalyvavimą rinkoje. Tikimasi, kad tai leis padidinti įmonės veiklos efektyvumą, pagerinti teikiamų paslaugų kokybę ir pasiekti dar geresnių rezultatų.

2014 metais bendrovės sudėtyje ir toliau veikė šie filialai: "Gerbusta", besispecializuojanti inžinerinių tinklų statybos ir aplinkos tvarkymo darbuose, "Pastatų apdaila", atliekanti pastatų vidaus ir išorės apdailos darbus, Vilniaus filialas "Genranga", užsiimantis generaline ranga ir projektų valdymu Vilniaus regione, ir filialas "Klaipstata", užsiimantis generaline ranga ir projektų valdymu Klaipėdos regione.

Veikia filialai Rusijos Federacijos miestuose Čerepovece ir Kaliningrade bei nuolatinės buveinė ir įmonės Švedijos Karalystėje ir Latvijos Respublikoje.

Rizikos veiksniai, susiję su įmonės veikla:

• kvalifikuotos darbo jėgos trūkumas;
• didelė konkurencija;
• Rusijos agresyvus elgesys ir su tuo susijęs Rusijos rublio svyravimas;
• dempingas;

Kita informacija apie Grupei iškylančios rizikos tipus ir rizikos valdymą pateikta Atskirų finansinių ataskaitų pastabose (4-oje pastaboje) ir Konsoliduotų finansinių ataskaitų pastabose (4 oje pastaboje).

7. INFORMACIJA APIE BENDROVĖS DUKTERINES ĮMONES

AB "Panevėžio statybos trestas" įmonių grupę 2014 m. gruodžio 31 d. sudarė šios bendrovės:

Dukterinės įmonės Veiklos pobūdis		Valdoma dalis (proc.)	Buveinės adresas
UAB "Skydmedis"	Statyba: skydiniai namai	100	Pramonės g. 5, Panevėžys Tel. 8 45 583341
UAB "Metalo meistrai"	Metalo konstrukcijų gamyba	100	Tinklų g. 7, Panevėžys
UAB "Vekada"	Elektros montavimo darbai	96	Marijonų g. 36, Panevėžys Tel. 8 4 5461311
AB "Panevėžio statybos trestas" ir partnerių TŪB "Vilniaus papėdė"	Statyba	69	Tuskulėnų g. 33, Vilnius
UAB "Alinita"	Nebuitinių aušinimo ir vėdinimo įrenginių gamyba, inžinierinių statinių statyba	100	Tinklų g. 7, Panevėžys Tel. 8 45 467630
"Kingsbud" Sp.z.o.o.	Didmeninė statybinių medžiagų prekyba	100	A. Patli, 16-400 Suwalki, Polska
"PS Trests" SIA	Statyba	100	Skultes g.28, Skulte, marupes apskr. Latvija
"Baltlitstroij" OOO	Statyba	100	Sovetskij pr. 43, Kaliningradas Tel. 0074012350435
"Teritorija" OOO	Nekilnojamojo turto vystymas	87,5	Lunačiarskio per. 43- 27, Čerepovecas Bologdos sritis
AB PST Nordic	Statybos darbai	100	KROSSGATAN 25 162 50 Vällingby Stockholms län
UAB "PST Investicijos"	Nekilnojamojo turto vystymas	68	Verkių g. 25C, Vilnius Tel. 8 5 2102130
UAB "PST investicijos" dukterinės įmonės:
UAB "Ateities projektai"	Nekilnojamojo turto vystymas	100	Verkių g. 25C, Vilnius
UAB "Šeškinės projektai"	Nekilnojamojo turto vystymas	100	Verkių g. 25C, Vilnius
UAB "Sakališkės"	Nekilnojamojo turto vystymas	100	Verkių g. 25C, Vilnius
UAB "Kauno erdvė"	Nekilnojamojo turto vystymas	100	Verkių g. 25C, Vilnius
UAB "Verkių projektas"	Nekilnojamojo turto vystymas	100	Verkių g. 25C, Vilnius
ZAO "ISK Baltevromarket"	Nekilnojamojo turto vystymas	100	Pobedi aikštė 10, Kaliningradas

UAB "Skydmedis" (įm. kodas 148284718) įsteigta ir pradėjo savo veiklą 1999 06 17. Pagrindinė įmonės veikla yra: skydinių surenkamų namų gamyba, statyba ir įrengimas. 2014 m. gavo 14 851 tūkst. litų pajamų ir uždirbo 1 268 tūkst. litų grynojo pelno. Metinė apyvarta, lyginant su 2013 m. (11 551 tūkst. litų) padidėjo 29 proc. 2014 metais įmonė didžiąją pajamų dalį gavo užsienyje: Norvegijoje – 76,6 proc. pajamų, Prancūzijoje ir Šveicarijoje. 12 proc. pajamų ir Lietuvoje uždirbta pajamų dalis sudaro 11,5 proc.

UAB "Skydmedis" pagrindiniai veiklos rodikliai:

	2012 m.	2013 m.	2014 m.
Pardavimo pajamos tūkst. litų	7 601,7	11 551,5	14 851,0
Bendrasis pelnas tūkst. litų	1 946,8	3 350,2	4 457,0
Grynasis pelnas tūkst. litų	458,0	964,8	1 268,0
Bendrasis pelningumas	25,6 %	29,0 %	30,0 %
Grynasis pelningumas	6,0 %	8,4 %	8,5 %
Nuosavybės grąža (proc.) (ROE)	25,72	38,97	43,07
Einamojo likvidumo koeficientas	2,21	2,09	2,13
Skubaus padengimo koeficientas	1,55	1,54	1,66

2014 m. pabaigoje UAB "Skydmedis" dirbo 76 darbuotojai.

UAB "Skydmedis" ir toliau tobulins "Lean" sistemą, kurios pagrindinis tikslas – naudojant mažesnius išteklius , sukurti didesnę vertę klientui ir didinti savo konkurencingumą. Ši sistema – tai nuolatinis tobulėjimas ir nereikalingų veiklų (nuostolių) šalinimas

Nuolat tobulinant gaminių gamybą ir kokybę bendrovė 2015 m. planuoja sudalyvauti keliose parodose: Prancūzijoje ir Norvegijoje, pristatyti savo gaminamą produkciją, didinti įmonės žinomumą, taip pat didinti užsienio užsakovų skaičių ir pritraukti naujų klientų.

Akcinis kapitalas padalintas į vieną tūkstantį paprastųjų akcijų, kurių vienos vertė 500 litų. Pagrindinė akcininkė yra AB "Panevėžio statybos trestas", turinti 100 proc. akcijų.

UAB "Metalo meistrai" (įm. kodas 148284860) įsteigta 1999 06 16. Veiklą pradėjo 1999 07 01 Bendrovės veikla yra metalo konstrukcijų ir konstrukcijų dalių gamyba.

2014 m. pardavimo pajamos buvo 16 578 tūkst. litų, lyginant su 2013 metais pajamos išaugo 51 proc. Įmonė dirbo pelningai ir per 2014 metus uždirbo 1 228,6 tūkst. litų grynojo pelno. Bendrovės pajamos Norvegijoje sudarė 67,3 proc. Lietuvoje – 19,5 proc., kitose užsienio šalyse (Rusija, Vokietija ir Švedija) – 13,2 proc.

UAB "Metalo meistrai" pagrindiniai veiklos rodikliai:

	2012 m.	2013 m.	2014 m.
Pardavimo pajamos tūkst. litų	10 907,4	10 982,7	16 578,0
Bendrasis pelnas tūkst. litų	574,3	725,7	2 701,0
Grynasis pelnas tūkst. litų	-60	-17	1 229,0
Bendrasis pelningumas	5,3 %	6,6 %	16,3 %
Grynasis pelningumas	-0,6 %	-0,15 %	7,41 %
Nuosavybės grąža (proc.) (ROE)	-5,46	-1,57	53,07
Einamojo likvidumo koeficientas	0,88	1,06	1,47
Skubaus padengimo koeficientas	0,82	0,70	1,18

2014 metų pabaigoje įmonėje dirbo 74 darbuotojai.

Efektyvų darbą ir paslaugų kokybę užtikrina įdiegta kokybės valdymo sistema ISO 9001:2008, aplinkos apsaugos sistema ISO 14001:2004, bei gauti EN 1090 – plieno konstrukcijų gamybos kontrolės sertifikatas ir ISO 3834-3 – metalų lydomojo suvirinimo kokybės valdymo sistemos standarto sertifikatas.

2015 m. Įmonė numato toliau vykdyti metalo konstrukcijų ir konstrukcijų dalių gamybą, didinti apyvartą ir pelningumą, reaguoti į pokyčius rinkoje. Pagrindinės pajėgos bus skirtos naujų pardavimų užsakymų paieškai Lietuvoje ir užsienyje. Numatyta surasti dar du strateginius klientus (Švedijoje, Danijoje). Planuojama toliau tobulinti vadybos sistemą, ypač gamybos planavimo sistemą, vadovaujantis LEAN filosofija.

Ataskaitiniais metais bendrovės įstatinis akcinis kapitalas ir akcininkų sudėtis nekito, t. y. akcinis kapitalas, kaip ir anksčiau, 500 000 litai yra padalintas į 1 000 paprastųjų akcijų, vienos akcijos vertė – 500 litų. Akcininkas yra AB "Panevėžio statybos trestas", turintis 100 proc. akcijų.

UAB "Vekada" (įm. kodas 147815824) įsteigta 1963 01 01 kaip "Elektros montavimo valdyba" ir 1994 05 16 perregistruota į UAB "Vekada". Pagrindinė įmonės veikla yra elektros montavimo darbai (EMD). Ataskaitiniais metais šalia įprastų elektrotechninių darbų toliau buvo vykdomos silpnų srovių darbų sritys: vaizdo stebėjimo sistemos, apsauginė ir gaisrinė signalizacija, inžinerinių sistemų valdymas.

Bendrovė 2014 m. turėjo 11 520 tūkst. litų pajamų ir uždirbo 357,8 tūkst. litų grynojo pelno. UAB "Vekada" pagrindiniai veiklos rodikliai:

	2012 m.	2013 m.	2014 m.
Pardavimo pajamos tūkst. litų	10 860,5	12 062,3	11 520,0
Bendrasis pelnas tūkst. litų	1 579,0	1 810,5	1 502,0
Grynasis pelnas tūkst. litų	451,6	548,1	358,0
Bendrasis pelningumas	14,5 %	15,0 %	13,0 %
Grynasis pelningumas	4,2 %	4,5 %	3,1 %
Nuosavybės grąža (proc.) (ROE)	9,11	9,86	6,13
Einamojo likvidumo koeficientas	3,26	5,27	3,31
Skubaus padengimo koeficientas	3,09	4,83	2,74

2014 m. pabaigoje bendrovėje dirbo 71 darbuotojas.

Bendrovėje jau antrus metus įdiegta ir toliau tobulinama Darbuotojų saugos ir sveikatos vadybos sistema pagal standartą OHSAS 18001, toliau realizuojami Kokybės vadybos standartas ISO 9001 ir Aplinkosaugos vadybos standartas ISO 14001.

Ataskaitiniais metais bendrovės įstatinis akcinis kapitalas ir akcininkų sudėtis nekito, t. y. akcinis kapitalas, kaip ir anksčiau, 211 488 litai yra padalintas į 52 872 paprastųjų akcijų, vienos akcijos vertė – 4 litai. Pagrindinis akcininkas yra AB "Panevėžio statybos trestas", turintis 95,6 proc. akcijų, kita dalis priklauso fiziniams asmenims.

UAB "Alinita" (įm. kodas 141619046) įsteigta 1997 m. gruodžio 8 d. Įmonės pagrindinė veikla yra pastatų šildymo, vėdinimo ir kondicionavimo sistemų montavimas, pastatų vidaus vandentiekio, nuotekų ir priešgaisrinių sistemų montavimas, pastatų inžinerinių sistemų projektavimo, paleidimo – derinimo darbai.

2014 metais įmonės pajamos – 7 892 tūkst. litų. Palyginus su 2013 metais, pajamos išaugo 41 proc.

	2012 m.	2013 m.	2014 m.
Pardavimo pajamos tūkst. litų	4 127	5 589	7 892,0
Bendrasis pelnas tūkst. litų	694,7	520,0	632,0
Grynasis pelnas tūkst. litų	197,0	71,6	40,6
Bendrasis pelningumas	16,8 %	9,3 %	8,0 %
Grynasis pelningumas	4,8 %	1,3 %	0,5 %
Einamojo likvidumo koeficientas	1,05	1,09	1,02
Skubaus padengimo koeficientas	0,88	1,00	0,89

UAB "Alinita" pagrindiniai veiklos rodikliai:

2014 m. įmonėje dirbo 42 darbuotojai.

2014 metais UAB "Alinita" įtraukta į Švedijos statybų bendrovės "Skanska" galimų subrangovų sąrašą, atlikti darbams Švedijoje 2015 metais.

Bendrovėje 2014 metais vykdė savo veiklą pagal įdiegtus vadybos standartus: ISO 9001, ISO 14001, OHSAS 18001. Standartų vykdymas periodiškai audituojamas tarptautinės sertifikavimo kompanijos "BM TRADA", periodinius vidinius auditus atlieka AB "Panevėžio statybos trestas". Bendrovės įstatinis kapitalas sudaro 10 000 litų ir yra padalintas į 100 paprastųjų akcijų, kurių vienos vertė – 100 litų. AB "Panevėžio statybos trestas" 2004 metais įsigijo 100 proc. akcijų.

AB "Panevėžio statybos trestas" ir partnerių TŪB "Vilniaus papėdė" (įm. kodas 12545197) įkurta 2000 metais. Bendrija buvo įsteigta Valdovų rūmų statybos laikotarpiui. Bendrija savo veikla neuždirbo pelno, o sąnaudas paskirstė bendrijos nariams proporcingai jų vykdomų darbų apimčiai.

Kadangi po objekto Valdovų rūmų rekonstrukcijos A dalies pridavimo bendrija veiklos nevykdė, tikrųjų narių susirinkimui bus siūloma pradėti bendrijos likvidavimo procedūras.

Bendrijos kapitalą sudaro steigėjų įnašai, iš viso 14 500 litų. AB "Panevėžio statybos trestas" įnašas yra 10 000 litų, kas sudaro 69 proc. Kiti steigėjai taip pat yra juridiniai asmenys.

"BALTLITSTROIJ" OOO (įm. kodas 236006) įmonė įsteigta ir pradėjo savo veiklą 2000 m. spalio 20 d. Įmonės pagrindinė veikla – statybos darbai. 2014 m. gavo 79 026 tūkst. litų pajamų. 2014 metais bendrovė patyrė 7 094 tūkst. litų nuostolį. 2014 metais, kaip ir ankstesniais metais, visą savo veiklą įmonė vykdė Kaliningrado srityje. Didžiausią 2014 metų įmonės pajamų dalį sudarė Kaliningrado srities ligoninės rekonstrukcija, Estrados teatras Svetlagorske statyba, bei vaikų darželio statyba. Vaikų darželis Sovetsko mieste ir ligoninė Kaliningrade ataskaitiniais metais priduoti. 2014 metais pasirašyta ir pradėta vykdyti Nemano miesto nuotekų valymo įrenginių statyba.

"BALTLITSTROIJ" OOO Pagrindiniai veiklos rodikliai:

	2012 m.	2013 m.	2014 m.
Pardavimo pajamos tūkst. litų	51 480	97 814	79 026,0
Bendrasis pelnas tūkst. litų	1 795,8	8 116	1 314,0
Grynasis pelnas tūkst. litų	878,4	3 016,6	-7 094,0
Bendrasis pelningumas	3,5 %	8,3 %	1,7 %
Grynasis pelningumas	1,7 %	3,1 %	-9,0 %
Einamojo likvidumo koeficientas	1,00	1,11	0,84
Skubaus padengimo koeficientas	0,49	1,03	0,80

2014 metų pabaigoje dirbo 102 žmogus.

2015 metais bus tęsiama pradėtų objektų statybą Kaliningrado srityje.

Bendrovės įstatinis kapitalas – 12 000 000 rub., AB "Panevėžio statybos trestas" valdo 100 proc. akcijų.

UAB "PST investicijos" (įm. kodas 124665689) įkurta 1998 m. gruodžio 23 d. Bendrovės veikla – nekilnojamojo turto parengimas ir pardavimas. 2012 m. gruodžio 31 d. UAB "PST investicijos" įmonių grupę sudarė patronuojanti įmonė UAB "PST investicijos" bei jos antrinės įmonės: UAB "Sakališkės", UAB "Kauno erdvė", UAB "Ateities projektai", UAB "Verkių projektas", UAB "Šeškinės projektai", ZAO ISK "Baltevromarket".

	2012 m.	2013 m.	2014 m.
Pardavimo pajamos tūkst. litų	1 039,0	2 566,9	3 263,2
Finansinė ir investicinė veikla tūkst. litų	3 096,0	-2 336,0	-15 186
Grynasis pelnas tūkst. litų	2 210,0	-2 988,0	-10 897
Einamojo likvidumo koeficientas	1,88	1,63	0,83
Skubaus padengimo koeficientas	1,83	1,60	0,82

UAB "PST investicijos" įmonių grupės pagrindiniai veiklos rodikliai:

2014 metais įmonė pagrindines pajamos gavo iš Ulonų verslo centro nuomos. PSTI nuostolį patyrė dėl Rusijos rublio kurso kritimo.

2015 metais vykdomas Ulonų VC pardavimas ir ieškomi pirkėjai Kaliningrado " Baltevromarket" projektui.

Pagrindiniai Bendrovės akcininkai yra AB "Panevėžio statybos trestas" (68,34 proc.) ir AB "Panevėžio keliai" (25,25 proc.). Likusi akcijų dalis priklauso keliems fiziniams asmenims (8,49 %). Bendrovės įstatinis kapitalas 2014 m. gruodžio 31 d. yra 49 404 500 litai, kuris padalintas į 494 045 vnt. paprastųjų vardinių akcijų, kurių nominali vertė – 100 litų.

"Kingsbud" Sp.zo.o. (įm. kodas 200380717) įkurta 2010 m. rugpjūčio 11 d.

Įmonės pagrindinė veikla – statybinių medžiagų didmeninė prekyba.

Per 2014 metus bendrovės pajamos išaugo 46 proc. ir siekė 4 728,4 tūkst. litų. "Kingsbud" Sp.zo.o. pagrindiniai veiklos rodikliai:

	2012 m.	2013 m.	2014 m.
Pardavimo pajamos tūkst. litų	2 013,6	3 243,3	4 728,4
Bendrasis pelnas tūkst. litų	176,2	223,0	347,0
Grynasis pelnas tūkst. litų	-9,3	19,1	-8,5
Bendrasis pelningumas	8,8 %	6,9 %	7,3 %
Grynasis pelningumas	-0,5 %	0,6 %	-0,2 %
Nuosavybės grąža (ROE)	-22,16	31,51	-16,91
Einamojo likvidumo koeficientas	1,19	1,22	1,08
Skubaus padengimo koeficientas	1,15	1,10	1,08

Bendrovės įstatinis kapitalas – 5 000 zlotų. Kapitalas padalintas į 100 įnašų. Vieno įnašo nominali vertė – 50 zlotų. AB "Panevėžio statybos trestas" valdo 100 proc. akcijų.

"Teritorija" OOO (įm. kodas 3528202650) veikla – nekilnojamojo turto parengimas ir pardavimas.

2013 m. lapkričio mėn. AB "Panevėžio statybos trestas" valdyba priėmė nutarimą įsigyti įmonę "Teritorija" OOO ir skirti finansavimą nekilnojamojo turto projekto Čerepoveco mieste vykdymui. Bendrovė įsigyta 2013 m. gruodžio mėn.

2014 metais "Teritorija" OOO vykdė gyvenamojo namo statybą. Pardavimai numatomi 2015 metų I ketv., gavus leidimą pastato eksploatacijai.

Pagrindinis Bendrovės akcininkas yra AB "Panevėžio statybos trestas" (87,5 proc.).

"PS TRESTS" SIA (įm. kodas 400034953650) veikla – statybos darbai. Įmonė įregistruota 2000 m. gegužės 22 d.

Iki 2014 metų įmonė veiklos nevykdė. 2014 metais, siekiant ieškoti naujų rinkų ir vykdyti statybos darbus Latvijoje, atnaujinta įmonės veikla, tačiau 2014 metais įmonė pajamų dar neuždirbo. 2015 metais "PS Trests" SIA planuoja pradėti statybos darbas Latvijoje.

Bendrovės įstatinis kapitalas – 2846 Eurų, AB "Panevėžio statybos trestas" valdo 100 proc. akcijų.

AB PST "NORDIC" (įm. kodas 556941-8568), Švedijos įmonių registre Bolgasverket įregistruota 2014 m. balandžio 12 d.

Pagrindinė įmonės veiklos sritis – įvairios paskirties pastatų ir statinių statyba Švedijoje, Stokholmo regione. Įmonė atlieka bendrastatybinius darbus – surenkamojo gelžbetonio ir metalo konstrukcijų montavimas, mūro darbai, apdailos darbai.

2014 metais buvo vykdoma projektų paieška. Pajamų bendrovė neturėjo.

2015 metais pagrindinis įmonės tikslas yra pradėti vykdyti statybos darbus, kurie leistų užtikrinti pastovią ir pelningą įmonės veiklą.

2014 m. gruodžio 31 d. įmonės įstatinį kapitalą sudarė 50 000 Švedijos kronų, padalintų į 1 000 vnt. akcijų, kurių kiekvienos nominali vertė 50 Švedijos kronų. AB "Panevėžio statybos trestas" valdo 100 proc. akcijų.

8. FINANSINIŲ IR NEFINANSINIŲ VEIKLOS REZULTATŲ ANALIZĖ, SU APLINKOS IR PERSONALO KLAUSIMAIS SUSIJUSI INFORMACIJA

AB "Panevėžio statybos trestas" (PST) grupė neaudituotais preliminariais duomenimis 2014 metais gavo 364,1 mln. litų pajamų, tai yra 23,6 proc. daugiau nei 2013 metais ir patyrė 9,791 mln. litų nuostolį. Reikšmingą neigiamą įtaką rezultatui turėjo Rusijos rublio kurso kritimas, dėl kurio per 2014 metus patirtas grupės finansinės veiklos nuostolis 25,4 mln. litų. Iš tipinės veiklos grupė uždirbo 13 mln. litų pelno, tai yra 2,2 karto daugiau lyginant su 5,9 mln. litų uždirbtų 2013 metais.

PST įmonė neaudituotais preliminariais duomenimis uždirbo 3,729 mln. litų grynojo pelno, tai yra 10 kartų daugiau lyginant su 0,5 mln. litų uždirbtų 2013 metais ir gavo 253 mln. litų pajamų, tai yra 24,7 procentais daugiau nei 2013 metais. Iš statybinės (tipinės) veiklos įmonė uždirbo 12,5 mln. litų pelno, kai tuo tarpu 2013 metų statybinės veiklos pelnas buvo tik 0,065 mln. litų. Įmonės rezultatui neigiamą įtaką turėjo finansinio turto (Rusijos įmonės ZAO ISK "Baltevromarket") įvertinimas – 6,6 mln. litų, bei rublio kurso kritimas – 4 mln. litų. Be to 2014 metais susigrąžinta ankščiau įvertinta abejotina skola reikšmingai sumažino veiklos sąnaudas ir teigiamai įtakojo metų rezultatą.

Įmonės pajamų ir grynojo pelningumo dinamika:

Grupės pajamų ir grynojo pelningumo dinamika:

Visi šiame metiniame pranešime pateikiami finansiniai duomenys yra apskaičiuoti pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus (TFAS) ir pateikti nacionaline Lietuvos valiuta – litais.

2012–2014 m. AB "Panevėžio statybos trestas" įmonių grupės ir įmonės veiklos rezultatai (tūkst. litų):

	Grupė		Pavadinimai		Įmonė
2012 m.	2013 m.	2014 m.		2012 m.	2013 m.	2014 m.
300 142	294 698	364 112	Pajamos	262 847	202 935	253 002
277 379	266 847	330 026	Savikaina	247 43	190 273	232 197
22 763	27 851	34 086	Bendrasis pelnas	15 417	12 662	20 805
7,58	9,45	9,36	Bendrojo pelno marža (proc.)	5,87	6,24	8,22
1 454	5 900	12 924	Tipinės veiklos rezultatas	1 431	65	12 548
0,48	2	3,55	Tipinės veiklos rezultatas nuo apyvartos (proc.)	0,54	0,03	4,96
12 206	6 361	-7 314	Pelnas prieš mokesčius, palūkanas, nusidėvėjimą ir amortizaciją EBITDA	6 596	3 312	8 197
4,1	2,16	-2,01	EBITDA marža (proc.)	2,51	1,63	3,24
1,68	0,35	-2,69	Grynojo pelno (nuotolio) marža (proc.)	0,55	0,18	1,47
0,28	0,06	-0,60	Pelnas (nuostolis) vienai akcijai (litais)	0,09	0,02	0,23
4,35	0,86	-8,05	Nuosavybės grąža (proc.) (ROE)	1,1	0,27	2,74
2,14	0,44	-3,59	Vidutinė turto grąža arba turto pelningumas (ROA)	0,72	0,20	1,75
3,75	0,72	-7,04	Investicijų pelningumas (ROI)	1,08	0,27	2,68
1,94	2,08	1,65	Einamojo likvidumo koeficientas	2,08	2,36	2,27
1,36	1,56	1,23	Skubaus (kritinio) padengimo koeficientas	1,94	2,31	2,20
0,49	0,52	0,45	Nuosavo kapitalo ir turto santykis	0,66	0,72	0,64
7,1	7,35	7,44	Akcijos buhalterinė vertė	8,07	8,11	8,34
11,6	61,7	-4,95	Akcijos kainos ir pelno santykis (P/E)	36,2	176,2	13,0
0,45	0,53	0,40	Akcijos kainos ir buhalterinės vertės santykis (P/BV)	0,4	0,48	0,36

Pajamos pagal veiklos rūšis

Pagrindinės įmonės pajamos pagal veiklos rūšis yra iš statybos-montavimo darbų. 2014 m. grupės pajamose statybos-montavimo darbai sudarė 91,4 proc., pagaminta produkcija ir kitos pajamos buvo 7,8 proc., nekilnojamasis turtas – 0,8 proc., 2013 m. grupės pajamose statybos-montavimo darbai sudarė 92 proc., 0,8 proc. – nekilnojamasis turtas, pagaminta produkcija ir kitos pajamos buvo 7,2 proc.

		Grupė			Įmonė
mln. litų	2012 m.	2013 m.	2014 m.	2012 m.	2013 m.	2014 m.
Statybos darbai	292,36	271,21	332,89	262,85	202,93	253,00
Nekilnojamasis turtas	0,99	2,21	2,95
Pagaminta produkcijai ir kitos pajamos	12,26	21,27	28,27

Veiklos pajamos (mln. litų) pagal šalis:

	Grupė				Įmonė
mln. litų	2012 m.	2013 m.	2014 m.	2012 m.	2013 m.	2014 m.
Lietuva	219,19	175,69	242,14	224,10	161,06	235,19
Rusijos Federacija	68,43	103,66	89,55	35,01	40,05	9,73
Skandinavijos šalys	9,60	11,77	22,55	3,73
Latvija		1,83	8,09		1,83	8,09
Kitos šalys	2,92	1,76	1,78

2014 metais pagrindinė įmonės veikla daugiausia buvo vykdoma Lietuvoje ir sudarė 93 proc. bendrovės vykdomų darbų (2013 m. – 79,4 proc.). Grupės pajamos iš šalies teritorijoje vykdomų darbų sudarė 66,5 proc. pajamų, 2013 m. – 59,6 proc. pajamų.

Aplinkosauga

Didelis dėmesys PST veikloje skiriamas atliekamų darbų kokybei, rūpinimuisi aplinkos apsauga ir darbų sauga ir sveikata. Įmonėje įdiegtos kokybės (ISO 9001), aplinkosaugos (ISO 14001), darbuotojų saugos ir sveikatos (OHSAS 18001) vadybos sistemos padeda tinkamai pasirūpinti šiais svarbiais veiksniais. Kiekvienam objektui yra vertinama profesinė rizika, atliekama analizė, priimamos priemonės rizikos šalinimui ar mažinimui. Sveikos aplinkos išsaugojimui, taršos prevencijos užtikrinimui, kiekvieno projekto pradžioje parengiamas aplinkosaugos planas, kuriame numatomos konkrečios priemonės reikšmingų veiklos rūšių valdymui. 2013 metais Lietuvos nacionalinis akreditacijos biuras 5 metams akreditavo įmonės statybinę laboratoriją pagal LST EN ISO/IEC 17025:2005, suteikdamas jai teisę atlikti statybinių medžiagų bandymus.

Darbuotojai

Profesionalūs, kompetentingi ir atsakingi darbuotojai – didžiausia PST vertybė, todėl didelis dėmesys skiriamas darbuotojų skatinimui; kuriama palanki terpė naujų idėjų plėtojimui ir jų įgyvendinimui, nuolat dalijamasi informacija. Darbuotojų lojalumas ir nuolatinis tobulėjimas leidžia bendrovei pasiekti numatytų rezultatų bei sulaukti itin palankaus klientų įvertinimo. Šiuolaikinėje aplinkoje darbuotojų kompetencija yra vienas svarbiausių įmonės konkurencingumą apibudinančių veiksnių. Įvertindama šį faktorių bendrovė skatina visų lygių darbuotojus nuolat mokytis ir tobulėti. Darbuotojai motyvuojami ne tik materialinėmis priemonėmis – konkurencingu atlyginimu, pažangia premijų sistema, bet ir išskirtine darbo aplinkos kokybe. Bendradarbiaudami su IT profesionalais ir stebėdami pasaulines technologijas nuolat investuojame į naujų programų kūrimą, įsigijimą ir pritaikymą kasdienėje veikloje.

2014 m. gruodžio 31 d. duomenimis, grupėje iš viso dirbo 1 236 darbuotojai, įmonėje – 855 darbuotojai.

	2013 m. Vidutinis		2014 m.
darbuotojų skaičius	Grupė	Įmonė	Grupė	Įmonė
Vadovai	31	12,3	35	15
Specialistai	323	227	325	232
Darbininkai	841	621	844	583

Grupės darbuotojų išsilavinimas laikotarpio pabaigoje:

Darbuotojų grupės	Sąrašinis skaičius	Turintieji aukštąjį išsilavinimą	Turintieji aukštąjį neuniversi tetinį išsilavinimą	Turintieji aukštesnįjį išsilavinimą	Turintieji vidurinį išsilavini mą	Turintieji nebaigtą vidurinį išsilavinimą
Vadovai	36	32	0	3	1	0
Specialistai	327	268	14	34	11	0
Darbininkai	873	37	19	190	542	85

Vidutinis bruto darbo užmokestis (litai):

Vidutinis darbo	2013 m.		2014 m.
užmokestis (Lt)	Grupė	Grupė	Grupė	Įmonė
Vadovai	7 597	8 381	6 872	8 171
Specialistai	3 492	3 572	3 434	3 726
Darbininkai	2 219	2 208	2 746	2 413

Darbo sutartyse nėra numatyta jokių ypatingų darbuotojų ar jų dalies teisių bei pareigų.

Bendrovė ir 2014 metais didelį dėmesį skiria darbuotojų kvalifikacijos kėlimui. Mokymai įmonėje vykdomi trimis kryptimis, naudojantis:

• 1. mokymus organizuojančių įstaigų paslaugomis (išoriniai mokymai);
• 1. aukštojo mokslo įstaigų paslaugomis (darbuotojų studijos).

9. SVARBŪS ĮVYKIAI, BUVĘ NUO PRAĖJUSIŲ FINANSINIŲ METŲ PABAIGOS

Informacija apie svarbius įvykius po finansinių metų pabaigos pateikiama Atskirų finansinių ataskaitų pastabose (29-je pastaboje) ir Konsoliduotų finansinių ataskaitų pastabose (31-oje pastaboje).

10. INFORMACIJA APIE ĮMONĖS TYRIMUS IR PLĖTROS VEIKLĄ

Bendrovėje ir grupėje moksliniai tyrimai neatliekami. Atliekami statybinių paslaugų poreikio bei nekilnojamojo turto plėtros rinkos tyrimai. 2014 metais AB "Panevėžio statybos trestas" vykdydama plėtros planus įregistravo įmonę Švedijos karalystėje.

Įmonė ir toliau sėkmingai diegia inovatyvias technologijas savo veikloje. PST siekia, kad ne tik statybos aikštelės būtų aprūpintos moderniausia statybine įranga, tačiau pasiruošimas ir darbų planavimas būsimiems projektams vyktų itin sklandžiai. Tuo tikslu investuojama į modernią projektavimo programinę įrangą, bei mechanizmus. 2014 metais AB "Panevėžio statybos trestas" pradėjo rengti projektus BIM (statinio informacinis modelis) aplinkoje. Parengtas visų statinio projekto dalių statinio informacinis modelis (BIM) Jungtinio gyvybės mokslų centro bei Klaipėdos universiteto bendrabučio statybai. Bendrovė taip pat investuoja į projektavimo programines įrangas.

11. ĮMONĖS VEIKLOS PLANAI IR PROGNOZĖS

2015 metai bus naujų iššūkių ir išbandymų metai. Euro įvedimas bei neatslūgstanti geopolitinė įtampa Lietuvos ekonomikos neaplenks. Rizika, jog tai turės įtakos bendrovės veiklai ir jos finansiniam rezultatui, yra padidėjusi. Įmonė siekdama išlikti konkurencinga, turi būti išradinga ir kūrybiška statybų versle. PST tikslas – ir toliau likti viena didžiausių statybų bendrovių Lietuvoje, ieškoti naujų galimybių įgyvendinant inovatyvius sumanymus, bei tęsti savo veiklą Skandinavijos bei Latvijos rinkose.

12. EMITENTO ĮSTATINIS KAPITALAS IR JO SUDĖTIS

2014 m. gruodžio 31 d. bendrovės įstatinį kapitalą sudarė 16 350 000 Lt, padalintų į 16 350 000 paprastųjų vardinių akcijų (toliau – PVA), kurios vieneto nominali vertė – 1,00 Lt. Visos akcijos yra nematerialios ir visiškai apmokėtos. Akcijų nuosavybės teisės įrodymas – tai įrašas vertybinių popierių sąskaitose.

Emitento įstatinio kapitalo sudėtis:

Akcijų rūšis	Akcijų skaičius (vnt.)	Nominali vertė (Lt)	Bendra nominali vertė (Lt)	Emisijos kodas
Paprastosios vardinės akcijos (PVA)	16 350 000	1	16 350 000	101446

13. INFORMACIJA APIE EMITENTO AKCININKUS

2014 m. gruodžio 31 d. viso akcininkų skaičius buvo 1944. Nuosavybės teise turintys ar valdantys daugiau kaip 5 proc. Bendrovės įstatinio kapitalo:

Akcininko vardas, pavardė (įmonės pavadinimas, rūšis, būstinės adresas, įmonių rejestro kodas)	Akcininkui nuosavybės teise priklausančių paprastųjų vardinių akcijų skaičius (vnt.)	Turima įstatinio kapitalo dalis (%)	Nuosavybės teise priklausančių akcijų suteikiama balsų dalis (%)	Akcininkui su kartu veikiančiais asmenimis priklausančių balsų dalis (%)
AB Panevėžio keliai, S. Kerbedžio g. 7, Panevėžys, Įmonės kodas 147710353.	8 138 932	49,78	49,78	---
SWEDBANK AS Clients 10060701, Liivalaia 8, 15040 Tallinn, Estonia	1 007 253	6,16	6,16	---
Laisvai cirkuliuojančios akcijos	7 203 815	44,06	44,06	---

Nė vienas emitento akcininkas neturi jokių specialių kontrolės teisių. Visų akcininkų teisės yra vienodos, nustatytos Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 4 skirsnyje.

Balso teisę visuotiniame akcininkų susirinkime suteikiančių AB "Panevėžio statybos trestas" akcijų skaičius yra 16 350 000.

14. DIVIDENDAI

Sprendimą mokėti dividendus ir mokamo dividendo dydį nustato bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas. Bendrovė paskirtus dividendus išmoka per 1 mėnesį nuo sprendimo paskirstyti pelną priėmimo dienos.

Dividendus turi teisę gauti tie asmenys, kurie buvo bendrovės akcininkais dešimtos darbo dienos po atitinkamą sprendimą priėmusio visuotinio akcininkų susirinkimo pabaigoje.

Dividendai apmokestinami pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio bei Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymus.

2012 m. balandžio 26 d. įvykęs AB "Panevėžio statybos trestas" eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas nutarė nemokėti dividendų už 2011 metus.

2013 m. balandžio 25 d. įvykęs AB "Panevėžio statybos trestas" eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas nutarė išmokėti 408 705 litai dividendų už 2012 metus. Dividendus išmokėjo AB DNB bankas pagal sudarytą sutartį. 2013 m. gruodžio 31 d. išmokėta 98,54 proc. dividendų.

2014 m. balandžio 30 d. įvykęs AB "Panevėžio statybos trestas" eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas nutarė dividendų už 2013 metus nemokėti.

	Finansiniai metai, iš kurių pelno skiriami dividendai
	2008 m.	2009 m.	2010 m.	2012 m.
Bendra dividendams skirta suma Lt	1 144 500	1 144 500	1 144 500	408 750
Dividendai, tenkantys vienai akcijai	0,07	0,07	0,07	0,025
Dividendų ir grynojo pelno santykis
proc.	2,4 %	23,8 %	11,3 %	28,2 %
Dividendų pelningumas (dividendai,
tenkantys vienai akcijai / akcijos kaina	4,7 %	1,8 %	1,0 %	0,8 %
laikotarpio pabaigoje), proc.

15. VISI VERTYBINIŲ POPIERIŲ PERLEIDIMO APRIBOJIMAI

Neaktualu.

16. PER ATASKAITINĮ LAIKOTARPĮ PADARYTŲ PARGRINDINIŲ INVESTICIJŲ, ĮSKAITANT JŲ DYDĮ, APIBŪDINIMAS

Visos investicijos pateiktos Atskirų finansinių ataskaitų pastabose (15 pastaboje) ir Konsoliduotų finansinių ataskaitų pastabose (1-oje pastaboje).

17. VISI AKCININKŲ TARPUSAVIO SUSITARIMAI, APIE KURIUOS EMITENTAS ŽINO IR DĖL KURIŲ GALI BŪTI RIBOJAMAS VERTYBINIŲ POPIERIŲ PERLEIDIMAS IR (ARBA) BALSAVIMO TEISĖS

Nėra.

18. EMITENTŲ ORGANŲ ĮGALIOJIMAI IŠLEISTI IR SUPIRKTI EMITENTO AKCIJAS

Nėra.

19. EMITENTO ĮSTATŲ PAKEITIMO TVARKA

Keisti bendrovės įstatus gali tik visuotinis akcininkų susirinkimas kvalifikuota balsų dauguma, kuri negali būti mažesnė kaip 2/3 visų susirinkime dalyvaujančių akcininkų suteikiamų balsų. Visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimas dėl įstatų pakeitimo priimamas LR akcinių bendrovių įstatymo 27 ar 30 straipsniu nustatyta tvarka.

20. EMITENTO ORGANAI

Pagal AB "Panevėžio statybos trestas" įstatus bendrovės valdymo organai yra visuotinis akcininkų susirinkimas, valdyba ir generalinis direktorius. Bendrovėje stebėtojų taryba nesudaroma.

Visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencija nesiskiria nuo Akcinių bendrovių įstatymu nustatytos visuotinio akcininkų surinkimo kompetencijos.

Įmonės valdybą ne ilgesniam kaip 4 metų laikotarpiui iš penkių narių renka visuotinis akcininkų susirinkimas. Šiuo metu bendrovės valdybą sudaro penki nariai. Įmonės valdybos narių rinkimo ir atšaukimo tvarka nesiskiria nuo nustatytos Akcinių bendrovių įstatymu.

Valdybos veiklai vadovauja valdybos pirmininkas. Valdybos pirmininką iš savo narių renka valdyba.

Bendrovės vadovą – generalinį direktorių – renka ir atšaukia bei atleidžia iš pareigų, nustato jo atlyginimą, tvirtina pareiginius nuostatus, skatina jį ir skiria nuobaudas Valdyba. Generalinis direktorius organizuoja bendrovės ūkinę veiklą.

Valdyba:

REMIGIJUS JUODVIRŠIS – valdybos pirmininkas. Įmonės kapitale nedalyvauja. Dalyvauja šių įmonių veikloje ar kapitale:

Įmonės pavadinimas	Pareigos	Akcijų skaičius	Kapitalas, %	Balsai, %
UAB "Tertius"		704 638	80	80
AB "Panevėžio keliai"	Valdybos pirmininkas	531 675	28,47	28,47
UAB "Lauktuvės jums"	Valdybos pirmininkas	11 069	50,15	50,15
UAB "Pokštas"		111	50	50
AB "Klovainių skalda"		203 526	3,78	3,78
UAB "Gelbera"	Valdybos narys	34	34	34
UAB "Emulteka"		14	14,0	14,0
UAB "Gustonių ŽŪT"	Valdybos narys	1 085	50,28	50,28
AB "Specializuota komplektavimo valdyba"		21 490	9,29	9,29
UAB "Naujasis Užupis"	Valdybos pirmininkas
UAB "PST investicijos"	Valdybos narys	16 407	3,32	3,32
UAB "Convestus"		50 000	50	50
UAB "Alproka"	Valdybos pirmininkas
AB "Kauno tiltai"		492	0,31	0,31

Kadencija 2014 11–2018 11

Teistas nebuvo.

VIRMANTAS PUIDOKAS – valdybos narys. Įmonės kapitale nedalyvauja. Dalyvauja šių įmonių veikloje ar kapitale:

Įmonės pavadinimas	Pareigos	Akcijų skaičius	Kapitalas, %	Balsai, %
AB "Panevėžio keliai"	Generalinis direktorius	66 769	3,57	3,57
UAB "Akvalda"		750	50,00	50,00
UAB "Skalduva"	Direktorius	42	42	42
AB "Klovainių skalda"	Valdybos narys	541 467	10,1	10,1
UAB "Avia invest"		10 000	100	100
UAB "Įstros aviaparkas"		2 000	100	100
UAB "Emulteka"		9	9	9
UAB "PST investicijos"	Valdybos narys

Kadencija 2014 11–2018 11

Teistas nebuvo.

IRMA ABRAMAVIČIENĖ – valdybos narys. Įmonės kapitale nedalyvauja. Dalyvauja šių įmonių veikloje:

Įmonės pavadinimas	Pareigos	Akcijų skaičius	Kapitalas, %	Balsai, %
UAB "Convestus"	Vidaus auditorius	-	-	-
AB "Panevėžio keliai"	Valdybos narys	-	-	-
UAB "Ukmergės keliai"	Valdybos narys	-	-	-

Kadencija 2014 11–2018 11

Teista nebuvo.

VILIUS GRAŽYS – valdybos narys. Įmonės kapitale nedalyvauja. Dalyvauja šių įmonių veikloje:

Įmonės pavadinimas	Pareigos	Akcijų skaičius	Kapitalas, %	Balsai, %
UAB "Akvalda"		750	50	50
UAB "Emulteka"		11	11	11
UAB "Betono apsaugos sistemos"		40	40	40
AB "Panevėžio statybos trestas"	Valdybos narys
AB "Panevėžio keliai"	Technikos direktorius	101 735	5,45	5,45

Kadencija 2014 11–2018 11

Teistas nebuvo.

ARTŪRAS BUČAS – valdybos narys. Įmonės kapitale nedalyvauja. Dalyvauja šių įmonių veikloje:

Įmonės pavadinimas	Pareigos	Akcijų skaičius	Kapitalas, %	Balsai, %
AB "Dvarčionių keramika"	akcininkas	356	-	-
AB "Panevėžio keliai"	Valdybos narys	-	-	-

Kadencija 2014 11–2018 11

Teistas nebuvo.

Administracija:

DALIUS GESEVIČIUS – bendrovės administracijos vadovas, generalinis direktorius. Turi 30 015 bendrovės akcijų. Išsilavinimas – aukštasis (1984 m., VISI), inžinierius-statybininkas. Teistas nebuvo.

DANGUOLĖ ŠIRVINSKIENĖ – bendrovės vyriausioji buhalterė. Bendrovės akcijų neturi. Išsilavinimas – aukštasis (1983 m., LŽUA) buhalterio-ekonomisto kvalifikacija.

Teista nebuvo.

AB "Panevėžio statybos trestas" valdybos nariams ir administracijos vadovams per 2014 metus nebuvo skirtos paskolos, suteiktos garantijos ir laidavimai, perleistas turtas. Bendrovės vadovui ir vyriausiajai buhalterei per 2014 metus bendrai buvo priskaičiuota 236 tūkst. litų.

Audito komitetas

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos audito įstatymo 52 straipsniu AB "Panevėžio statybos trestas" akcininkų susirinkimas renka audito komitetą. Audito komitetą sudaro trys nariai, kurių vienas yra nepriklausomas. Audito komiteto kadencijos laikotarpis – vieneri metai. Audito komiteto nario nepertraukiamos kadencijos laikas negali būti ilgesnis kaip 12 metų. Audito komiteto pareigos:

1. stebėti bendrovės finansinių ataskaitų rengimo procesą;

2. stebėti bendrovės vidaus kontrolės, rizikos valdymo ir vidaus audito, jei jis bendrovėje veikia, sistemų veiksmingumą;

3. 1. stebėti audito atlikimo procesą;
4. 1. stebėti, kaip auditorius ir audito įmonė laikosi nepriklausomumo ir objektyvumo principų.

AB "Panevėžio statybos trestas" audito komitetą sudaro šie nariai:

Lina Ragelienė – AB "Panevėžio statybos trestas" vyr. buhalterės pavaduotoja. Bendrovės akcijų neturi.

Regina Sukarevičienė – AB "Panevėžio statybos trestas" ekonomistė. Bendrovės akcijų neturi. Irena Kriaučiūnienė – nepriklausoma auditorė. UAB "IDG auditoriai" auditorė. Bendrovės akcijų neturi.

21. VISI REIKŠMINGI SUSITARIMAI, KURIŲ ŠALIS YRA EMITENTAS IR KURIE ĮSIGALIOTŲ, PASIKEISTŲ AR NUTRŪKTŲ PASIKEITUS EMITENTO KONTROLEI, TAIP PAT JŲ POVEIKIS, IŠSKYRUS ATVEJUS, KAI DĖL SUSITARIMŲ POBŪDŽIO JŲ ATSKLEIDIMAS PADARYTŲ EMITENTUI DIDELĘ ŽALĄ

Nėra.

22. VISI EMITENTO IR JO ORGANŲ NARIŲ AR DARBUOTOJŲ SUSITARIMAI, NUMATANTYS KOMPENSACIJĄ, JEI JIE ATSISTATYDINTŲ ARBA BŪTŲ ATLEISTI BE PAGRĮSTOS PRIEŽASTIES ARBA JEI JŲ DARBAS BAIGTŲSI DĖL EMITENTO KONTROLĖS PASIKEITIMO

Nėra.

23. INFORMACIJA APIE DIDESNIUS SUSIJUSIŲ ŠALIŲ SANDORIUS

Visi sandoriai su susijusiomis šalimis pateikti Atskirų finansinių ataskaitų pastabose (27-oje pastaboje) ir Konsoliduotų finansinių ataskaitų pastabose (28-oje pastaboje).

24. INFORMACIJA APIE TAI, KAIP LAIKOMASI BENDROVIŲ VALDYMO KODEKSO

Informacija apie bendrovių kodekso laikymąsi pateikiama metinio pranešimo 1 priede.

25. VIEŠAI PASKELBTA INFORMACIJA

Pranešimo antraštė	Pranešimo kategorija	Kalba	Data
2014 metų AB "Panevėžio statybos trestas" įmonės ir įmonių grupės neaudituoti veiklos rezultatai	Tarpinė informacija	Lt, En	2015 02 27
Investuotojo kalendorius 2015 metams	Kita informacija	Lt, En	2014 12 17
Neeilinio visuotino akcininkų susirinkimo priimti nutarimai	Pranešimas apie esminį įvykį	Lt, En	2014 11 28
2014 m. devynių mėnesių AB "Panevėžio statybos trestas" įmonės ir įmonių grupės neaudituoti veiklos rezultatai	Tarpinė informacija	Lt, En	2014 11 28
Neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimų projektas	Pranešimas apie esminį įvykį	Lt, En	2014 11 07
Neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo šaukimas	Pranešimas apie esminį įvykį	Lt, En	2014 10 27
Neeilinio visuotino akcininkų susirinkimo priimti nutarimai	Pranešimas apie esminį įvykį	Lt, En	2014 10 27
Neeilinio visuotino akcininkų susirinkimo nutarimų projektas	Pranešimas apie esminį įvykį	Lt, En	2014 10 03
Neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo šaukimas	Pranešimas apie esminį įvykį	Lt, En	2014 09 25
Pranešimas dėl incidento statybų aikštelėje	Kita informacija	Lt, En	2014 09 17
AB " Panevėžio statybos trestas" statys naują autoservisą Vilniuje	Pranešimas apie esminį įvykį	Lt, En	2014 09 03
Pranešimas apie vadovo sandorius dėl Emitento vertybinių popierių	Pranešimas apie vadovo sandorius	Lt, En	2014 09 02
2014 m. pirmojo pusmečio AB "Panevėžio statybos trestas" įmonės ir įmonių grupės neaudituoti veiklos rezultatai	Tarpinė informacija	Lt, En	2014 08 29
AB "Panevėžio statybos trestas" vykdo pertvarką	Pranešimas apie esminį įvykį	Lt, En	2014 08 01
AB "Panevėžio statybos trestas" rekonstruos buvusią ligoninę Vilniaus senamiestyje	Pranešimas apie esminį įvykį	Lt, En	2014 07 16
AB "Panevėžio statybos trestas" statys naują fabriką Panevėžio LEZ teritorijoje	Pranešimas apie esminį įvykį	Lt, En	2014 07 08

AB "Panevėžio statybos trestas" Klaipėdoje statys naują studentų bendrabutį	Pranešimas apie esminį įvykį	Lt, En	2014 07 01
Pranešimas apie vadovo sandorius dėl Emitento vertybinių popierių	Pranešimas apie vadovo sandorius	Lt, En	2014 06 27
Pranešimas apie vadovo sandorius dėl Emitento vertybinių popierių	Pranešimas apie vadovo sandorius	Lt, En	2014 06 25
2014 m. pirmojo ketvirčio AB "Panevėžio statybos trestas" įmonės ir įmonių grupės neaudituoti veiklos rezultatai	Pranešimas apie esminį įvykį	Lt, En	2014 05 30
AB "Panevėžio statybos trestas" eiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime patvirtinta metinė informacija	Metinė informacija	Lt, En	2014 04 30
Eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo priimti nutarimai	Pranešimas apie esminį įvykį	Lt, En	2014 04 30
Eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimų projektas	Pranešimas apie esminį įvykį	Lt, En	2014 04 08
Eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo šaukimas	Pranešimas apie esminį įvykį	Lt, En	2014 03 08
2013 metų AB "Panevėžio statybos trestas" įmonės ir įmonių grupės neaudituoti veiklos rezultatai	Pranešimas apie esminį įvykį	Lt, En	2014 02 28
Investuotojų kalendorius 2014 metams	Kita informacija	Lt, En	2014 01 15

AB "PANEVĖŽIO STATYBOS TRESTAS" pranešimas apie Vilniaus vertybinių popierių biržoje listinguojamų bendrovių valdymo kodekso laikymąsi

Akcinė bendrovė "Panevėžio statybos trestas", vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymo 21 straipsnio 3 dalimi ir AB NASDAQ OMX Vilnius listingavimo taisyklių 24.5. punktu, atskleidžia, kaip ji laikosi NASDAQ OMX Vilnius listinguojamų bendrovių valdymo kodekso ir konkrečių jo nuostatų. Jei šio kodekso ar kai kurių jo nuostatų nesilaikoma, tai yra nurodoma, kurių konkrečių nuostatų nesilaikoma ir dėl kokių priežasčių:

PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS	TAIP /NE /NEAKTUALU	KOMENTARAS
I principas: Pagrindinės nuostatos
Pagrindinis bendrovės tikslas turėtų būti visų akcininkų interesų tenkinimas, užtikrinant nuolatinį akcininkų nuosavybės vertės didinimą.
1.1. Bendrovė turėtų rengti ir viešai skelbti bendrovės plėtros strategiją ir tikslus, aiškiai deklaruodama, kaip ji planuoja veikti akcininkų interesais ir didinti akcininkų nuosavybę.	Taip	Bendrovės strategija ir tikslai skelbiami interneto svetainėje http//www.pst.lt ir VVPB pranešimuose bei periodiniuose pranešimuose naujienų agentūrai BNS, pranešimuose dienraščiuose, spaudos konferencijose.
1.2. Visų bendrovės organų veikla turėtų būti sukoncentruota į strateginių tikslų įgyvendinimą, atsižvelgiant į poreikį didinti akcininkų nuosavybę.	Taip
1.3. Bendrovės priežiūros ir valdymo organai turėtų glaudžiai bendradarbiauti, siekdami kuo didesnės naudos bendrovei ir akcininkams.	Taip	Bendrovės valdyba ne tik atsakinga už strateginį vadovavimą bendrovei, bet ir analizuoja ir vertina vadovų pateiktą medžiagą visais bendrovės veiklos klausimais: veiklos strategijos įgyvendinimo, veiklos organizavimo, finansinės būklės ir kt.
1.4. Bendrovės priežiūros ir valdymo organai turėtų užtikrinti, kad būtų gerbiamos ne tik bendrovės akcininkų, bet ir kitų bendrovės veikloje dalyvaujančių ar su ta veikla susijusių asmenų (darbuotojų, kreditorių, tiekėjų, klientų, vietos bendruomenės) teisės ir interesai.	Taip

II principas: Bendrovės valdymo sistema

Bendrovės valdymo sistema turėtų užtikrinti strateginį vadovavimą bendrovei, efektyvią bendrovės valdymo organų priežiūrą, tinkamą pusiausvyrą ir funkcijų pasiskirstymą tarp bendrovės organų, akcininkų interesų apsaugą.

2.1. Be Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme numatytų privalomų organų – visuotinio akcininkų susirinkimo ir bendrovės vadovo, rekomenduojama bendrovėje sudaryti tiek kolegialų priežiūros organą, tiek kolegialų valdymo organą. Kolegialių priežiūros ir valdymo organų sudarymas užtikrina valdymo ir priežiūros funkcijų aiškų atskyrimą bendrovėje, bendrovės vadovo atskaitomybę bei kontrolę, o tai savo ruožtu sąlygoja efektyvesnį ir skaidresnį bendrovės valdymo procesą.	Ne	Bendrovėje sudaromas kolegialus valdymo – valdyba ir vienasmenis valdymo organas – generalinis direktorius. Kolegialus priežiūros organas – stebėtojų taryba nėra sudaroma.
2.2. Kolegialus valdymo organas yra atsakingas už strateginį vadovavimą bendrovei bei vykdo kitas esmines bendrovės valdymo funkcijas. Kolegialus priežiūros organas yra atsakingas už efektyvią bendrovės valdymo organų veiklos priežiūrą.	Ne	Bendrovės veiklos priežiūra ir vadovo atsakomybė bei kontrolė užtikrinama valdybai analizuojant ir vertinant vadovo pateiktą medžiagą visais bendrovės veiklos klausimais.
2.3. Jeigu bendrovė nusprendžia sudaryti tik vieną kolegialų organą, rekomenduojama, kad tai būtų priežiūros organas, t.y. stebėtojų taryba. Tokiu atveju stebėtojų taryba yra atsakinga už efektyvią bendrovės vadovo vykdomų funkcijų priežiūrą.	Ne	Sudaromas vienas kolegialus valdymo organas – valdyba, kuri efektyviai vykdo vadovo atliekamų funkcijų priežiūrą.
2.4. Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus priežiūros organas turėtų būti sudaromas ir turėtų veikti III ir IV principuose išdėstyta tvarka. Jeigu bendrovė nuspręstų nesudaryti kolegialaus priežiūros organo, tačiau sudarytų kolegialų valdymo organą – valdybą, III ir IV principai turėtų būti taikomi valdybai, kiek tai neprieštarauja šio organo esmei ir paskirčiai.1	Taip
2.5. Bendrovės valdymo ir priežiūros organus turėtų sudaryti toks valdybos narių (vykdomųjų direktorių) ir stebėtojų tarybos narių (direktorių konsultantų) skaičius, kad atskiras asmuo arba nedidelė asmenų grupė negalėtų dominuoti šiems organams priimant sprendimus.2	Taip	Bendrovės valdyba yra sudaroma iš 5 narių ir tai yra pakankamas skaičius.

1 III ir IV principų nuostatos labiau pritaikytos tiems atvejams, kai visuotinis akcininkų susirinkimas renka stebėtojų tarybą, t.y. organą, kuris iš esmės sudaromas siekiant užtikrinti bendrovės valdybos ir vadovo priežiūrą bei atstovauti bendrovės akcininkams. Vis dėlto, jeigu bendrovėje stebėtojų taryba nesudaroma, bet sudaroma valdyba, daugelis III ir IV principuose pateiktų rekomendacijų tampa aktualios ir taikytinos valdybai. Tačiau pažymėtina, kad kai kurios rekomendacijos, kurios pagal savo esmę ir prigimtį yra susijusios išimtinai su stebėtojų taryba (pavyzdžiui, komitetų formavimas), neturėtų būti taikomos valdybai, kadangi šio organo paskirtis ir funkcijos pagal Akcinių bendrovių įstatymą (Žin., 2003, Nr. 123-5574) yra kitokios. Pavyzdžiui, kodekso 3.1 punktas dėl valdymo organų priežiūros valdybai taikytinas tiek, kiek tai susiję su bendrovės vadovo, bet ne pačios valdybos priežiūra; kodekso 4.1 punktas dėl rekomendacijų teikimo valdymo organams taikytinas tiek, kiek tai susiję su rekomendacijų teikimu bendrovės vadovui; kodekso 4.6 punktas dėl visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo nepriklausomumo nuo bendrovės valdymo organų taikytinas tiek, kiek tai susiję su nepriklausomumu nuo bendrovės vadovo.

² Vykdomojo direktoriaus ir direktoriaus konsultanto sąvokos vartojamos tais atvejais, kai bendrovėje sudaromas tik vienas kolegialus organas.

2.6. Direktoriai konsultantai arba stebėtojų tarybos	Ne	Stebėtojų taryba nesudaroma
nariai turėtų būti skiriami apibrėžtam laikotarpiui, su
galimybe būti individualiai perrenkamiems
maksimaliais Lietuvos Respublikos teisės aktų
leidžiamais intervalais, tam, kad būtų užtikrintas
būtinas profesinės patirties augimas ir pakankamai
dažnas jų statuso pakartotinas patvirtinimas. Taip pat
turėtų būti numatyta galimybė juos atleisti, tačiau ta
procedūra neturėtų būti lengvesnė už vykdomojo
direktoriaus arba valdybos nario atleidimo procedūrą.
2.7. Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo	Taip	Valdybos pirmininkas nėra ir nėra buvęs bendrovės
kolegialaus organo pirmininku gali būti toks asmuo,		vadovu.
kurio esamos arba buvusios pareigos nebūtų kliūtis
nepriklausomai ir nešališkai priežiūrai vykdyti. Kai
bendrovėje nesudaroma stebėtojų taryba, bet
sudaroma valdyba, rekomenduojama, kad bendrovės
valdybos pirmininkas ir bendrovės vadovas nebūtų tas
pats asmuo. Buvęs bendrovės vadovas neturėtų būti
tuoj pat skiriamas į visuotinio akcininkų susirinkimo
renkamo kolegialaus organo pirmininko postą. Kai
bendrovė nusprendžia nesilaikyti šių rekomendacijų,
turėtų būti pateikiama informacija apie priemones,
kurių imtasi priežiūros nešališkumui užtikrinti.

III principas: Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo sudarymo tvarka.

Bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo sudarymo tvarka turėtų užtikrinti bendrovės smulkiųjų akcininkų interesų atstovavimą, šio organo atskaitomybę akcininkams ir objektyvią bendrovės veiklos bei jos valdymo organų³ priežiūrą.

3.1. Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo (toliau šiame principe – kolegialus organas) sudarymo mechanizmas turėtų užtikrinti, kad bus vykdoma objektyvi ir nešališka bendrovės	Taip	Nors ir bendrovėje nėra nepriklausomų valdybos narių, valdyba užtikrina, kad būtų vykdoma objektyvi ir nešališka bendrovės valdymo organų priežiūra, taip pat tinkamai atstovaujami smulkiųjų akcininkų interesai.
valdymo organų priežiūra, taip pat tinkamai atstovaujami smulkiųjų akcininkų interesai.

³ Atkreiptinas dėmesys, kad tuo atveju, kai visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas yra valdyba, ji, būdama valdymo organas, turėtų užtikrinti ne visų bendrovės valdymo organų, o tik vienasmenio valdymo organo – bendrovės vadovo – priežiūrą. Ši pastaba taikytina taip pat ir 3.1 punkto atžvilgiu.

3.2. Kandidatų į kolegialaus organo narius vardai, pavardės, informacija apie jų išsilavinimą, kvalifikaciją, profesinę patirtį, einamas pareigas, kitus svarbius profesinius įsipareigojimus ir potencialius interesų konfliktus turėtų būti atskleista bendrovės akcininkams dar prieš visuotinį akcininkų susirinkimą, paliekant akcininkams pakankamai laiko apsispręsti, už kurį kandidatą balsuoti. Taip pat turėtų būti atskleistos visos aplinkybės, galinčios paveikti kandidato nepriklausomumą (pavyzdinis jų sąrašas pateiktas 3.7 rekomendacijoje). Kolegialus organas turėtų būti informuojamas apie vėlesnius šiame punkte nurodytos informacijos pokyčius. Kolegialus organas kiekvienais metais turėtų kaupti šiame punkte nurodytus duomenis apie savo narius ir pateikti juos bendrovės metiniame pranešime. 3.3. Kai siūloma paskirti kolegialaus organo narį,	Taip\ Ne Taip	Informacija apie valdybos narių einamas pareigas ar dalyvavimą kitų įmonių veikloje yra nuolat renkama ir kaupiama, o pasibaigus kiekvieniems metams patikslinama bei pateikiama Bendrovės rengiamose ataskaitose.
turėtų būti nurodyta konkreti jo kompetencija, tiesiogiai susijusi su darbu kolegialiame organe. Kad akcininkai ir investuotojai galėtų įvertinti, ar ši kompetencija ir toliau yra tinkama, kolegialus organas kiekviename bendrovės metiniame pranešime turėtų skelbti informaciją apie savo sudėtį ir apie konkrečią atskirų savo narių kompetenciją, tiesiogiai susijusią su jų darbu kolegialiame organe.
3.4. Siekiant išlaikyti tinkamą kolegialaus organo narių turimos kvalifikacijos pusiausvyrą, kolegialaus organo sudėtis turėtų būti nustatyta atsižvelgiant į bendrovės struktūrą ir veiklos pobūdį ir periodiškai vertinama. Kolegialus organas turėtų užtikrinti, kad jo nariai, kaip visuma, turėtų įvairiapusių žinių, nuomonių ir patirties savo užduotims tinkamai atlikti. Audito komiteto nariai, kaip visuma, turėtų turėti naujausių žinių ir atitinkamą patirtį listinguojamų bendrovių finansų ir apskaitos ir (arba) audito srityse. Bent vienas iš atlyginimo komiteto narių turėtų turėti žinių ir patirties atlyginimų nustatymo politikos srityje.	Taip	Valdyba sudaryta, atsižvelgiant į bendrovės struktūrą ir veiklos pobūdį, jos narių patirtis, įvairiapusės žinios, susijusios su bendrovės veiklos pobūdžiu, leidžia tinkamai atlikti darbą.
3.5. Visiems naujiems kolegialaus organo nariams turėtų būti siūloma individuali programa, skirta supažindinti su pareigomis, bendrovės organizacija bei veikla. Kolegialus organas turėtų atlikti metinį patikrinimą, kad būtų nustatytos sritys, kuriose jo nariams reikia atnaujinti savo įgūdžius ir žinias.	Taip	Nauji nariai supažindinami su bendrove ir valdybos darbo reglamentu. Valdybos nariai nuolat dalyvauja įvairiuose tobulinimosi kursuose ir seminaruose, kuriuose kaupia informaciją apie esminius bendrovės veiklą reglamentuojančių teisės aktų pasikeitimus.

3.6. Siekiant užtikrinti, kad visi su kolegialaus organo nariu susiję esminiai interesų konfliktai būtų sprendžiami tinkamai, į bendrovės kolegialų organą turėtų būti išrinktas pakankamas4 nepriklausomų5 narių skaičius.	Ne	Bendrovėje istoriškai susiklosčiusi situacija, kad neįvertintos nepriklausomų narių "pakankamumas". Vykstant aktyviai bendrovės akcijų prekybai, smulkiems akcininkams aktyviai dalyvaujant bendrovės valdyme, bendrovė sieks šio principo įgyvendinimo.
3.7. Kolegialaus organo narys turėtų būti laikomas nepriklausomu tik tais atvejais, kai jo nesaisto jokie verslo, giminystės arba kitokie ryšiai su bendrove, ją kontroliuojančiu akcininku arba jų administracija, dėl kurių kyla ar gali kilti interesų konfliktas ir kurie gali paveikti nario nuomonę. Kadangi visų atvejų, kada kolegialaus organo narys gali tapti priklausomas, išvardyti neįmanoma, be to, skirtingose bendrovėse santykiai arba aplinkybės, susijusios su nepriklausomumo nustatymu, gali skirtis, o geriausia šios problemos sprendimo praktika susiklostys laikui bėgant, tai kolegialaus organo nario nepriklausomumo įvertinimas turėtų būti grindžiamas santykių ir aplinkybių turiniu, o ne forma. Pagrindiniai kriterijai nustatant, ar kolegialaus organo narys gali būti laikomas nepriklausomu, turėtų būti šie:	Ne	Visi penki valdybos nariai yra susiję su didžiausiu bendrovės akcininku AB "Panevėžio keliai" bendrove.
1) jis negali būti bendrovės arba susijusios bendrovės vykdomasis direktorius arba valdybos narys (jei visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas – stebėtojų taryba) ir paskutinius penkerius metus neturi būti ėjęs tokių pareigų;
2) jis negali būti bendrovės arba susijusios bendrovės darbuotojas ir paskutinius trejus metus neturi būti ėjęs tokių pareigų, išskyrus atvejus, kai kolegialaus organo narys nepriklauso vyresniajai vadovybei ir buvo išrinktas į kolegialų organą kaip darbuotojų atstovas;
3) jis neturi gauti arba nebūti gavęs reikšmingo papildomo atlyginimo iš bendrovės arba susijusios bendrovės, išskyrus užmokestį, gautą už kolegialaus organo nario pareigas. Tokiam papildomam atlyginimui priskiriamas ir dalyvavimas akcijų pasirinkimo sandoriuose arba kitokiose nuo veiklos rezultatų priklausančiose užmokesčio sistemose; jam nepriskiriamos pagal pensijų planą nustatytų kompensacijų išmokos (įskaitant atidėtas kompensacijas) už ankstesnį darbą bendrovėje (su sąlyga, kad tokia išmoka niekaip nesusijusi su vėlesnėmis pareigomis);

⁴ Kodekse nenustatytas konkretus kolegialaus organo nepriklausomų narių skaičius. Daugelyje užsienio valstybių kodeksų yra nustatytas tam tikras nepriklausomų narių, kurie turi sudaryti kolegialų organą, skaičius (pvz., ne mažiau kaip 1/3 arba 1/2 kolegialaus organo narių). Tačiau, atsižvelgiant į nepriklausomų narių kategorijos naujumą Lietuvoje, į galimus keblumus parenkant ir išrenkant nepriklausomus narius, kodekse įtvirtinta lankstesnė formuluotė ir bendrovėms leidžiama pačioms nuspręsti, koks nepriklausomų narių skaičius yra pakankamas. Be abejo, didesnis nepriklausomų narių skaičius kolegialiame organe yra skatintinas ir bus laikomas tinkamesnio bendrovių valdymo pavyzdžiu.

⁵ Pažymėtina, kad kai kuriose bendrovėse dėl pernelyg mažo smulkiųjų akcininkų skaičiaus visų kolegialaus organo narių išrinkimą gali lemti stambiausio akcininko ar kelių didžiausių akcininkų balsai. Tačiau net ir pagrindinių bendrovės akcininkų išrinktas kolegialaus organo narys gali būti laikomas nepriklausomu, jeigu jis atitinka kodekse įtvirtintus nepriklausomumo kriterijus.

4)	jis neturi būti kontroliuojantysis akcininkas arba neturi atstovauti tokiam akcininkui (kontrolė nustatoma pagal Tarybos direktyvos 83/349/EEB 1 straipsnio 1 dalį) ;
5)	jis negali turėti ir per praėjusius metus neturi būti turėjęs svarbių verslo ryšių su bendrove arba susijusia bendrove nei tiesiogiai, nei kaip turinčio tokius ryšius subjekto partneris, akcininkas, direktorius arba viršesnis darbuotojas. Turinčiu verslo ryšių laikytinas subjektas, kuris yra svarbus prekių tiekėjas arba paslaugų teikėjas (įskaitant finansines, teisines, patariamąsias ir konsultacines paslaugas), reikšmingas klientas ar organizacija, kuri gauna reikšmingas įmokas iš bendrovės arba jos grupės;
6)	jis negali būti ir per paskutinius trejus metus neturi būti buvęs bendrovės arba susijusios bendrovės dabartinės arba ankstesnės išorės audito įmonės partneriu arba darbuotoju;
7)	jis neturi būti vykdomuoju direktoriumi arba valdybos nariu kitoje bendrovėje, kurioje bendrovės vykdomasis direktorius arba valdybos narys (jei visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas – stebėtojų taryba) yra direktorius konsultantas arba stebėtojų tarybos narys, taip pat jis negali turėti kitų reikšmingų ryšių su bendrovės vykdomaisiais direktoriais, kurie atsiranda jiems dalyvaujant kitų bendrovių arba organų veikloje;
8) 9)	jis neturi būti ėjęs kolegialaus organo nario pareigų ilgiau kaip 12 metų; jis neturi būti vykdomojo direktoriaus arba valdybos nario (jei visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas – stebėtojų taryba), arba 1 –8 punkte nurodytų asmenų artimas šeimos narys. Artimu šeimos nariu laikytinas sutuoktinis (sugyventinis), vaikai ir tėvai.
	3.8. Nepriklausomumo sąvokos turinį iš esmės nustato pats kolegialus organas. Kolegialus organas gali nuspręsti, kad tam tikras jo narys, nors ir atitinka visus šiame kodekse nustatytus nepriklausomumo kriterijus, vis dėlto negali būti laikomas nepriklausomu dėl ypatingų asmeninių ar su bendrove susijusių aplinkybių.	Neaktualu

3.9. Turėtų būti atskleidžiama reikiama informacija	Ne	Bendrovėje	nėra taikoma	valdybos	narių
apie išvadas, prie kurių priėjo kolegialus organas			nepriklausomumo vertinimo ir skelbimo	praktika.
aiškindamasis, ar tam tikras jo narys gali būti
laikomas nepriklausomu. Kai siūloma paskirti
kolegialaus organo narį, bendrovė turėtų paskelbti, ar
laiko jį nepriklausomu. Kai konkretus kolegialaus
organo narys neatitinka vieno ar kelių šiame kodekse
nustatytų nepriklausomumo vertinimo kriterijų,
bendrovė turėtų paskelbti priežastis, kodėl tą narį ji
vis dėlto laiko nepriklausomu. Be to, bendrovė
kiekviename savo metiniame pranešime turėtų
paskelbti, kuriuos kolegialaus organo narius laiko
nepriklausomais.
3.10. Kai vienas arba keli šiame kodekse nustatyti	Ne	Bendrovėje	nėra taikoma	valdybos	narių
nepriklausomumo vertinimo kriterijai nebuvo			nepriklausomumo vertinimo ir skelbimo	praktika
tenkinami ištisus metus, bendrovė turėtų paskelbti
priežastis, kodėl konkretų kolegialaus organo narį
laiko nepriklausomu. Kad būtų užtikrintas
informacijos, pateikiamos dėl kolegialaus organo
narių nepriklausomumo, tikslumas, bendrovė turėtų
reikalauti, kad nepriklausomi nariai reguliariai
patvirtintų savo nepriklausomumą.
3.11. Nepriklausomiems kolegialaus organo nariams	Taip		Bendrovės akcininkų susirinkimas tvirtina valdybos
už jų darbą ir dalyvavimą kolegialaus organo		nariams skiriamų tantjemų sumą.		Pagal Tarptautinius
posėdžiuose gali būti atlyginama iš bendrovės lėšų6			finansinės atskaitomybės standartus, tantjemos valdybos
Tokio atlyginimo dydį turėtų tvirtinti bendrovės			nariams yra priskiriamos Bendrovės veiklos sąnaudoms.
visuotinis akcininkų susirinkimas.

IV principas: Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo pareigos ir atsakomybė

Bendrovės valdymo sistema turėtų užtikrinti, kad visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas tinkamai ir efektyviai funkcionuotų, o jam suteiktos teisės turėtų užtikrinti efektyvią bendrovės valdymo organų⁷ priežiūrą ir visų bendrovės akcininkų interesų apsaugą.

4.1. Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas	Taip	Valdyba kartą per ketvirtį išklauso bendrovės vadovo ir
kolegialus organas (toliau šiame principe – kolegialus		finansų direktoriaus ataskaitą, analizuoja jų veiklą ir
organas) turėtų užtikrinti bendrovės finansinės		vertina jos efektyvumą, bei esant reikalui teikia jiems
apskaitos ir kontrolės sistemos vientisumą bei		rekomendacijas. Valdyba analizuoja, vertina bendrovės
skaidrumą. Kolegialus organas turėtų nuolat teikti		metinės finansinės atskaitomybės projektą bei pelno
rekomendacijas bendrovės valdymo organams ir		(nuostolių) paskirstymo projektą ir teikia juos
prižiūrėti bei kontroliuoti jų veiklą valdant bendrovę.8		visuotiniam akcininkų susirinkimui.

⁶Pažymėtina, kad šiuo metu nėra iki galo aišku, kokia forma gali būti atlyginamas bendrovės stebėtojų tarybos ir (ar) valdybos narių darbas šiuose organuose. Akcinių bendrovių įstatymas (Žin., 2003, Nr. 123-5574) nustato, kad už veiklą stebėtojų taryboje/valdyboje jos nariams gali būti mokamos tantjemos Įstatymo 59 straipsnio nustatyta tvarka, t.y. iš bendrovės pelno. Ši formuluotė, skirtingai nuo iki 2004 m. sausio 1 d. galiojusio įstatymo redakcijos, nenustato, kad stebėtojų tarybos ir (ar) valdybos nariams gali būti atlyginama tik mokant tantjemas. Taigi Įstatymas lyg ir neužkerta kelio stebėtojų tarybos ir valdybos nariams už darbą mokėti ne tik tantjemomis, bet ir kitais būdais, nors aiškiai tokios galimybės taip pat neįtvirtina.

⁷ Žr. 3 išnašą.

⁸ Žr. 3 išnašą. Jeigu visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas yra valdyba, ji turėtų teikti rekomendacijas bendrovės vienasmeniam valdymo organui –

4.2. Kolegialaus organo nariai turėtų sąžiningai, rūpestingai ir atsakingai veikti bendrovės bei akcininkų naudai ir jų interesais, atsižvelgdami į darbuotojų interesus ir visuomenės gerovę. Nepriklausomi kolegialaus organo nariai turėtų: a) bet kokiomis sąlygomis išlaikyti savo analizės, sprendimų priėmimo ir veiksmų nepriklausomumą; b) nesiekti ir nepriimti jokių nepagrįstų lengvatų, kurios gali kompromituoti jų nepriklausomumą; c) aiškiai reikšti savo prieštaravimą tuo atveju, kai mano, kad kolegialaus organo sprendimas gali pakenkti bendrovei. Kai kolegialus organas yra priėmęs sprendimų, dėl kurių nepriklausomas narys turi rimtų abejonių, tokiu atveju šis narys turėtų padaryti atitinkamas išvadas. Jeigu nepriklausomas narys atsistatydintų, priežastis jis turėtų paaiškinti laiške kolegialiam organui arba audito komitetui ir, jei reikia, atitinkamam bendrovei nepriklausančiam	Taip
organui (institucijai). 4.3. Kolegialaus organo nario pareigoms atlikti kiekvienas narys turėtų skirti pakankamai laiko ir dėmesio. Kiekvienas kolegialaus organo narys turėtų įsipareigoti taip apriboti kitus savo profesinius įsipareigojimus (ypač direktoriaus pareigas kitose bendrovėse), kad jie netrukdytų tinkamai atlikti kolegialaus organo nario pareigas. Jeigu kolegialaus organo narys dalyvavo mažiau nei pusėje9 kolegialaus organo posėdžių per bendrovės finansinius metus, apie tai turėtų būti informuojami bendrovės akcininkai.	Taip	Bendrovės valdybos nariai dalyvavo valdybos posėdžiuose ir kiekvienas narys skyrė pakankamai laiko valdybos nario pareigoms atlikti. Visuose 2014 m. valdybos posėdžiuose buvo norminiuose aktuose nustatytas kvorumas. Posėdyje dalyvaujantys valdybos nariai registruojami posėdžio protokole. 2014 metais valdybos 4 nariai dalyvavo visuose vykusiuose valdybos posėdžiuose, vieno valdybos nario dalyvavimas valdybos posėdžiuose sudaro 60 proc. 2014 m. lapkričio mėn. naujai išrinktos valdybos nariai posėdyje dalyvavo 100 proc.
4.4. Kai kolegialaus organo sprendimai gali skirtingai paveikti bendrovės akcininkus, kolegialus organas su visais akcininkais turėtų elgtis sąžiningai ir nešališkai. Jis turėtų užtikrinti, kad akcininkai būtų tinkamai informuojami apie bendrovės reikalus, jos strategiją, rizikos valdymą ir interesų konfliktų sprendimą. Bendrovėje turėtų būti aiškiai nustatytas kolegialaus organo narių vaidmuo jiems bendraujant su akcininkais ir įsipareigojant akcininkams.	Taip

⁹ Pažymėtina, kad bendrovės gali sugriežtinti minėtą reikalavimą ir nustatyti, kad apie posėdžius prastai lankantį kolegialaus organo narį turi būti informuojami akcininkai (pavyzdžiui, tuo atveju, jeigu tas narys dalyvavo mažiau nei 2/3 ar 3/4 posėdžių). Tokios aktyvaus dalyvavimo kolegialaus organo posėdžiuose užtikrinimo priemonės yra skatintinos ir bus laikomos tinkamesnio bendrovių valdymo pavyzdžiu.

4.5. Rekomenduojama, kad sandoriai (išskyrus mažareikšmius dėl nedidelės jų vertės arba sudarytus standartinėmis sąlygomis vykdant įprastinę bendrovės veiklą), sudaromi tarp bendrovės ir jos akcininkų, priežiūros ar valdymo organų narių, ar kitų bendrovės valdymui įtaką darančių ar galinčių daryti fizinių ar juridinių asmenų, būtų tvirtinami kolegialaus organo. Sprendimas dėl tokių sandorių tvirtinimo turėtų būti laikomas priimtu tik tuo atveju, kai už tokį sprendimą balsuoja dauguma nepriklausomų kolegialaus organo narių.	Neaktualu	Sandoriai su valdymo organų nariais nevykdomi. Su pagrindiniu akcininku sudaromi tik įprastinės veiklos sandoriai.
4.6. Kolegialus organas turėtų būti nepriklausomas priimdamas sprendimus, turinčius reikšmės bendrovės veiklai ir strategijai. Be kita ko, kolegialus organas turėtų būti nepriklausomas nuo bendrovės valdymo organų10. Kolegialaus organo narių darbui ir sprendimams neturėtų daryti įtakos juos išrinkę asmenys. Bendrovė turėtų užtikrinti, kad kolegialus organas ir jo komitetai būtų aprūpinti pakankamais ištekliais (tarp jų ir finansiniais), reikalingais pareigoms atlikti, įskaitant teisę gauti – ypač iš bendrovės darbuotojų – visą reikiamą informaciją ir teisę kreiptis nepriklausomo profesionalaus patarimo į išorinius teisės, apskaitos ar kitokius specialistus kolegialaus organo ir jo komitetų kompetencijai priklausančiais klausimais. Naudodamasis minėtų konsultantų ar specialistų paslaugomis informacijai apie atlyginimų nustatymo sistemų rinkos standartus gauti, atlyginimo komitetas turėtų užtikrinti, kad tas konsultantas tuo pačiu metu neteiktų konsultacijų susijusios bendrovės žmogiškųjų išteklių skyriui arba vykdomajam, arba valdymo organų nariams.	Taip

¹⁰ Tuo atveju, kai visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas yra valdyba, rekomendacija dėl jos nepriklausomumo nuo bendrovės valdymo organų taikytina tiek, kiek tai susiję su nepriklausomumu nuo bendrovės vadovo.

4.7. Kolegialaus organo veikla turėtų būti organizuota	Ne	Kolegialus bendrovės valdymo organas – valdyba,
taip, kad nepriklausomi kolegialaus organo nariai		vykdo skyrimo komiteto, atlyginimų komiteto funkcijas.
galėtų turėti didelę įtaką itin svarbiose srityse, kuriose		Bendrovės valdyba parenka bei tvirtina bendrovės
interesų konfliktų galimybė yra ypač didelė. Tokiomis		vadovo – generalinio direktoriaus kandidatūrą ir pritaria
sritimis laikytini klausimai, susiję su bendrovės		generalinio direktoriaus siūlomoms bendrovės direktorių
direktorių skyrimu, atlyginimo bendrovės		kandidatūroms. Nuolat vertina jų patirtį, profesinius
direktoriams nustatymu ir bendrovės audito kontrole		gebėjimus ir bendrovės strateginių tikslų įgyvendinimą,
bei įvertinimu. Todėl tuo atveju, kai kolegialaus		išklauso jų ataskaitas. Bendrovės valdyba parenka išorės
organo kompetencijai yra priskirti minėti klausimai,		auditoriaus kandidatūrą ir teikia pasiūlymus visuotiniam
šiam organui rekomenduojama suformuoti skyrimo,		akcininkų susirinkimui jo tvirtinimui.
atlyginimų ir audito komitetus11 Bendrovės turėtų		2014 04 30 eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo
užtikrinti, kad skyrimo, atlyginimų ir audito		metu buvo išrinktas audito komitetas.
komitetams priskirtos funkcijos būtų vykdomos,
tačiau jos gali tas funkcijas sujungti ir sukurti mažiau
nei tris komitetus. Tokiu atveju bendrovės turėtų
išsamiai paaiškinti, kodėl jos pasirinko alternatyvų
požiūrį ir kaip pasirinktas požiūris atitinka trims
atskiriems komitetams nustatytus tikslus. Bendrovėse,
kurių kolegialus organas turi nedaug narių, trims
komitetams skirtas funkcijas gali atlikti pats
kolegialus organas, jeigu jis atitinka komitetams
keliamus sudėties reikalavimus ir jeigu šiuo klausimu
atskleidžia atitinkamą informaciją. Tokiu atveju šio
kodekso nuostatos, susijusios su kolegialaus organo
komitetais (ypač dėl jų vaidmens, veiklos ir
skaidrumo), turėtų būti taikomos, kai tinka, visam
kolegialiam organui.
4.8. Pagrindinis komitetų tikslas – didinti kolegialaus	Taip
organo darbo efektyvumą užtikrinant, kad sprendimai
būtų priimami juos tinkamai apsvarsčius, ir padėti
organizuoti darbą taip, kad kolegialaus organo
sprendimams nedarytų įtakos esminiai interesų
konfliktai. Komitetai turėtų veikti nepriklausomai bei
principingai ir teikti kolegialiam organui
rekomendacijas, susijusias su kolegialaus organo
sprendimu, tačiau galutinį sprendimą priima pats
kolegialus organas. Rekomendacija steigti komitetus
nesiekiama susiaurinti kolegialaus organo
kompetencijos ar perkelti ją komitetams. Kolegialus
organas išlieka visiškai atsakingas už savo
kompetencijos ribose priimamus sprendimus.

¹¹ Lietuvos Respublikos audito įstatymas (Žin., 2008, Nr. 82-3233) nustato, kad viešojo intereso įmonės (įskaitant, bet neapsiribojant, akcinėse bendrovėse, kurių vertybiniais popieriais prekiaujama Lietuvos Respublikos ir (arba) bet kurios kitos valstybės narės reguliuojamoje rinkoje), privalo sudaryti Audito komitetą.

4.9. Kolegialaus organo sukurti komitetai turėtų susidėti bent iš trijų narių. Bendrovėse, kuriose kolegialaus organo narių yra nedaug, išimties tvarka komitetai gali būti sudaryti tik iš dviejų narių. Kiekvieno komiteto narių daugumą turėtų sudaryti nepriklausomi kolegialaus organo nariai. Tuo atveju, kai bendrovėje stebėtojų taryba nesudaroma, atlyginimų ir audito komitetai turėtų būti sudaryti išimtinai iš direktorių konsultantų. Sprendžiant, ką skirti komiteto pirmininku ir nariais, turėtų būti atsižvelgiama į tai, kad narystė komitete turi būti atnaujinama ir kad neturi būti pernelyg pasitikima tam tikrais asmenimis.	Taip	Audito komitetas yra sudarytas iš trijų narių. Vienas narys atitinka nepriklausomumo reikalavimus. Audito komitetas renkamas vieneriems metams.
4.10. Kiekvieno įkurto komiteto įgaliojimus turėtų nustatyti pats kolegialus organas. Komitetai turėtų vykdyti savo pareigas laikydamiesi nustatytų įgaliojimų ir reguliariai informuoti kolegialų organą apie savo veiklą ir jos rezultatus. Kiekvieno komiteto įgaliojimai, apibrėžiantys jo vaidmenį ir nurodantys jo teises bei pareigas, turėtų būti paskelbti bent kartą per metus (kaip dalis informacijos, kurią bendrovė kasmet skelbia apie savo valdymo struktūrą ir praktiką). Bendrovės taip pat kasmet savo metiniame pranešime turėtų skelbti esamų komitetų pranešimus apie jų sudėtį, posėdžių skaičių ir narių dalyvavimą posėdžiuose per praėjusius metus, taip pat apie pagrindines savo veiklos kryptis. Audito komitetas turėtų patvirtinti, kad jį tenkina audito proceso nepriklausomumas, ir trumpai aprašyti veiksmus, kurių buvo imtasi tam, kad prieiti tokios išvados.	Taip	Patvirtinti audito komiteto nuostatai ir paskelbti bendrovės interneto svetainėje
4.11. Siekiant užtikrinti komitetų savarankiškumą ir objektyvumą, kolegialaus organo nariai, kurie nėra komiteto nariai, paprastai turėtų turėti teisę dalyvauti komiteto posėdžiuose tik komitetui pakvietus. Komitetas gali pakviesti arba reikalauti, kad posėdyje dalyvautų tam tikri darbuotojai arba ekspertai. Kiekvieno komiteto pirmininkui turėtų būti sudarytos sąlygos tiesiogiai palaikyti ryšius su akcininkais. Atvejus, kuriems esant tai turėtų būti daroma, reikėtų nurodyti komiteto veiklą reglamentuojančiose taisyklėse.	Taip	Taikytina audito komitetui

4.12. Skyrimo komitetas.	Neaktualu	Komitetas nesudaromas
4.12.1. Pagrindinės skyrimo komiteto funkcijos turėtų		Kolegialus bendrovės valdymo organas – valdyba
būti šios:		vykdo skyrimo komiteto funkcijas
1) parinkti kandidatus į laisvas valdymo organų narių
vietas ir rekomenduoti kolegialiam organui juos
svarstyti. Skyrimo komitetas turėtų įvertinti įgūdžių,
žinių ir patirties pusiausvyrą valdymo organe, parengti
funkcijų ir sugebėjimų, kurių reikia konkrečiam
postui, aprašą ir įvertinti įpareigojimui atlikti
reikalingą laiką. Skyrimo komitetas taip pat gali
vertinti bendrovės akcininkų pasiūlytus kandidatus į
kolegialaus organo narius;
2) reguliariai vertinti priežiūros ir valdymo organų
struktūrą, dydį, sudėtį ir veiklą, teikti kolegialiam
organui rekomendacijas, kaip siekti reikiamų pokyčių;
3) reguliariai vertinti atskirų direktorių įgūdžius,
žinias bei patirtį ir apie tai pranešti kolegialiam
organui;
4) reikiamą dėmesį skirti tęstinumo planavimui;
5) peržiūrėti valdymo organų politiką dėl vyresniosios
vadovybės rinkimo ir skyrimo.
4.12.2. Skyrimo komitetas turėtų apsvarstyti kitų
asmenų, įskaitant administraciją ir akcininkus,
pateiktus pasiūlymus. Kai sprendžiami klausimai,
susiję su vykdomaisiais direktoriais arba valdybos
nariais (jei visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas
kolegialus organas – stebėtojų taryba) ir vyresniąja
vadovybe, turėtų būti konsultuojamasi su bendrovės
vadovu, suteikiant jam teisę teikti pasiūlymus
Skyrimo komitetui.
4.13. Atlyginimų komitetas.	Neaktualu	Komitetas nesudaromas
4.13.1. Pagrindinės atlyginimų komiteto funkcijos		Kolegialus bendrovės valdymo organas – valdyba
turėtų būti šios:		vykdo atlyginimų komiteto funkcijas
1) teikti kolegialiam organui svarstyti pasiūlymus dėl
valdymo organų narių ir vykdomųjų direktorių
atlyginimų politikos. Tokia politika turėtų apimti visas
atlyginimo formas, įskaitant fiksuotą atlyginimą, nuo
veiklos rezultatų priklausančio atlyginimo sistemas,
pensijų modelius ir išeitines išmokas. Pasiūlymai,
susiję su nuo veiklos rezultatų priklausančio
atlyginimo sistemomis, turėtų būti pateikiami kartu su
rekomendacijomis dėl su tuo susijusių tikslų ir
įvertinimo kriterijų, kurių tikslas – tinkamai suderinti
vykdomųjų direktorių ir valdymo organų narių
atlyginimą su bendrovės kolegialaus organo
nustatytais ilgalaikiais akcininkų interesais ir tikslais;
2) teikti kolegialiam organui pasiūlymus dėl
individualių atlyginimų vykdomiesiems direktoriams
ir valdymo organų nariams siekiant, kad jie atitiktų
bendrovės atlyginimų politiką ir šių asmenų veiklos
įvertinimą. Vykdydamas šią funkciją, komitetas turėtų
būti gerai informuotas apie bendrą atlygį, kurį
vykdomieji direktoriai ir valdymo organų nariai gauna iš kitų susijusių bendrovių;

3) turėtų užtikrinti, kad individualus atlyginimas
vykdomajam direktoriui ir valdymo organo nariui
būtų proporcingas kitų bendrovės vykdomųjų
direktorių arba valdymo organų narių ir kitų
bendrovės darbuotojų atlyginimui;
4) reguliariai peržiūrėti vykdomųjų direktorių ar
valdymo organų narių atlyginimų nustatymo politiką
(taip pat ir akcijomis pagrįsto atlyginimo politiką) bei
jos įgyvendinimą;
5) teikti kolegialiam organui pasiūlymus dėl tinkamų
sutarčių su vykdomaisiais direktoriais ir valdymo
organų nariais formų;
6) padėti kolegialiam organui prižiūrėti, kaip
bendrovė laikosi galiojančių nuostatų dėl
informacijos, susijusios su atlyginimais, skelbimo
(ypač dėl galiojančios atlyginimų politikos ir
direktoriams skiriamo individualus atlyginimo);
7) teikti vykdomiesiems direktoriams ir valdymo
organų nariams bendras rekomendacijas dėl
vyresniosios vadovybės (kaip apibrėžta paties
kolegialaus organo) atlyginimų dydžio ir struktūros,
taip pat stebėti vyresniosios vadovybės atlyginimų
dydį ir struktūrą, remiantis atitinkama informacija,
kurią pateikia vykdomieji direktoriai ir valdymo
organų nariai.
4.13.2. Tuo atveju, kai reikia spręsti skatinimo
klausimą, susijusį su akcijų pasirinkimo sandoriais ar
kitomis su akcijomis susijusiomis skatinimo
priemonėmis, kurios gali būti taikomos direktoriams
arba kitiems darbuotojams, komitetas turėtų:
1) apsvarstyti bendrą tokių skatinimo sistemų taikymo
politiką, ypatingą dėmesį skirdamas skatinimui,
susijusiam su akcijų pasirinkimo sandoriais, ir pateikti
kolegialiam organui su tuo susijusius pasiūlymus;
2) išnagrinėti informaciją, kuri pateikta šiuo klausimu
bendrovės metiniame pranešime ir dokumentuose,
skirtuose akcininkų susirinkimui;
3) pateikti kolegialiam organui pasiūlymus dėl
pasirinkimo sandorių pasirašant akcijas arba
pasirinkimo sandorių perkant akcijas alternatyvos
apibrėžiant tokios alternatyvos suteikimo priežastis ir
pasekmes.
4.13.3. Atlyginimų komitetas, spręsdamas jo
kompetencijai priskirtus klausimus, turėtų pasidomėti
bent kolegialaus valdymo organo pirmininko ir (arba)
bendrovės vadovo nuomone dėl kitų vykdomųjų
direktorių ir valdymo organų narių atlyginimų.
4.13.4. Atlyginimo komitetas turėtų informuoti
akcininkus apie savo funkcijų vykdymą ir tuo tikslu
dalyvauti metiniame visuotiniame akcininkų
susirinkime.

4.14. Audito komitetas.	Taip	2014 04 30 eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo
4.14.1. Pagrindinės audito komiteto funkcijos turėtų		metu buvo išrinktas audito komitetas. Audito komitetas
būti šios:		sudarytas iš trijų narių, iš kurių vienas narys yra
1) stebėti bendrovės teikiamos finansinės informacijos		nepriklausomas. Audito komitetas darbą organizuoja
vientisumą, ypatingą dėmesį skiriant bendrovės ir jos		vadovaudamasis akcininkų susirinkime patvirtintais
grupės naudojamų apskaitos metodų tinkamumui ir		audito komiteto nuostatais.
nuoseklumui (įskaitant bendrovių grupės finansinių
ataskaitų rinkinių konsolidavimo kriterijus);
2) mažiausiai kartą per metus peržiūrėti vidaus
kontrolės ir rizikos valdymo sistemas, siekiant
užtikrinti, kad pagrindinės rizikos (įskaitant riziką,
susijusią su galiojančių įstatymų ir taisyklių
laikymusi) yra tinkamai nustatytos, valdomos ir apie
jas atskleidžiama informacija;
3) užtikrinti vidaus audito funkcijų veiksmingumą, be
kita ko, teikiant rekomendacijas dėl vidaus audito
padalinio vadovo parinkimo, skyrimo, pakartotinio
skyrimo bei atleidimo ir dėl šio padalinio biudžeto,
taip pat stebint, kaip bendrovės administracija
reaguoja į šio padalinio išvadas ir rekomendacijas. Jei
bendrovėje nėra vidaus audito funkcijos, komitetas
poreikį turėti šią funkciją turėtų įvertinti bent kartą per
metus;
4) teikti kolegialiam organui rekomendacijas,
susijusias su išorės audito įmonės parinkimu, skyrimu,
pakartotiniu skyrimu ir atleidimu (tai atlieka
bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas) bei
sutarties su audito įmone sąlygomis. Komitetas turėtų
ištirti situacijas, dėl kurių audito įmonei ar auditoriui
atsiranda pagrindas atsistatydinti, ir pateikti
rekomendacijas dėl tokiu atveju būtinų veiksmų;
5) stebėti išorės audito įmonės nepriklausomumą ir
objektyvumą, ypač svarbu patikrinti, ar audito įmonė
atsižvelgia į reikalavimus, susijusius su audito
partnerių rotacija, taip pat būtina patikrinti atlyginimo,
kurį bendrovė moka audito įmonei, dydį ir panašius
dalykus. Siekiant užkirsti kelią esminiams interesų
konfliktams, komitetas, remdamasis inter alia išorės
audito įmonės skelbiamais duomenimis apie visus
atlyginimus, kuriuos audito įmonei bei jos tinklui
moka bendrovė ir jos grupė, turėtų nuolat prižiūrėti ne
audito paslaugų pobūdį ir mastą. Komitetas,
vadovaudamasis 2002 m. gegužės 16 d. Komisijos
rekomendacijoje 2002/590/EB įtvirtintais principais ir
gairėmis, turėtų nustatyti ir taikyti formalią politiką,
apibrėžiančią ne audito paslaugų rūšis, kurių pirkimas
iš audito įmonės yra: a) neleidžiamas; b) leidžiamas
komitetui išnagrinėjus ir c) leidžiamas be kreipimosi į
komitetą;
6) tikrinti išorės audito proceso veiksmingumą ir
administracijos reakciją į rekomendacijas, kurias
audito įmonė pateikia laiške vadovybei.

4.14.2. Visi komiteto nariai turėtų būti aprūpinti
išsamia informacija, susijusia su specifiniais
bendrovės apskaitos, finansiniais ir veiklos ypatumais.
Bendrovės administracija turėtų informuoti audito
komitetą apie svarbių ir neįprastų sandorių apskaitos
būdus, kai apskaita gali būti vykdoma skirtingais
būdais. Šiuo atveju ypatingas dėmesys turėtų būti
skiriamas bendrovės veiklai ofšoriniuose centruose ir
(ar) per specialios paskirties įmones (organizacijas)
vykdomai veiklai bei tokios veiklos pateisinimui.
4.14.3. Audito komitetas turėtų nuspręsti, ar jo
posėdžiuose turi dalyvauti (jei taip, tai kada)
kolegialaus valdymo organo pirmininkas, bendrovės
vadovas, vyriausiasis finansininkas (arba viršesni
darbuotojai, atsakingi už finansus bei apskaitą), vidaus
auditorius ir išorės auditorius. Komitetas turėtų turėti
galimybę prireikus susitikti su atitinkamais
asmenimis, nedalyvaujant vykdomiesiems
direktoriams ir valdymo organų nariams.
4.14.4. Vidaus ir išorės auditoriams turėtų būti
užtikrinti ne tik veiksmingi darbiniai santykiai su
administracija, bet ir neribotos galimybės susisiekti su
kolegialiu organu. Šiuo tikslu audito komitetas turėtų
veikti kaip pagrindinė instancija ryšiams su vidaus ir
išorės auditoriais palaikyti.
4.14.5. Audito komitetas turėtų būti informuotas apie
vidaus auditorių darbo programą ir gauti vidaus audito
ataskaitas arba periodinę santrauką. Audito komitetas
taip pat turėtų būti informuotas apie išorės auditorių
darbo programą ir turėtų iš audito įmonės gauti
ataskaitą, kurioje būtų aprašomi visi ryšiai tarp
nepriklausomos audito įmonės ir bendrovės bei jos
grupės. Komitetas turėtų laiku gauti informaciją apie
visus su bendrovės auditu susijusius klausimus.
4.14.6. Audito komitetas turėtų tikrinti, ar bendrovė
laikosi galiojančių nuostatų, reglamentuojančių
darbuotojų galimybę pateikti skundą arba anonimiškai
pranešti apie įtarimus, kad bendrovėje daromi svarbūs
pažeidimai (dažniausiai pranešama nepriklausomam
kolegialaus organo nariui), ir turėtų užtikrinti, kad
būtų nustatyta tvarka proporcingam ir
nepriklausomam tokių klausimų tyrimui ir
atitinkamiems tolesniems veiksmams.
4.14.7. Audito komitetas turėtų teikti kolegialiam
organui savo veiklos ataskaitas bent kartą per šešis
mėnesius, tuo metu, kai tvirtinamos metinės ir pusės
metų ataskaitos.

4.15. Kiekvienais metais kolegialus organas turėtų	Ne	Bendrovėje nėra valdybos vidaus veiklos vertinimo ir
atlikti savo veiklos įvertinimą. Jis turėtų apimti		informavimo apie tai praktikos
kolegialaus organo struktūros, darbo organizavimo ir
gebėjimo veikti kaip grupė vertinimą, taip pat
kiekvieno kolegialaus organo nario ir komiteto
kompetencijos ir darbo efektyvumo vertinimą bei
vertinimą, ar kolegialus organas pasiekė nustatytų
veiklos tikslų. Kolegialus organas turėtų bent kartą per
metus paskelbti (kaip dalį informacijos, kurią
bendrovė kasmet skelbia apie savo valdymo struktūras
ir praktiką) atitinkamą informaciją apie savo vidinę
organizaciją ir veiklos procedūras, taip pat nurodyti,
kokius esminius pokyčius nulėmė kolegialaus organo
atliktas savo veiklos įvertinimas.

V principas: Bendrovės kolegialių organų darbo tvarka

Bendrovėje nustatyta kolegialių priežiūros ir valdymo organų darbo tvarka turėtų užtikrinti efektyvų šių organų darbą ir sprendimų priėmimą, skatinti aktyvų bendrovės organų bendradarbiavimą.

5.1. Bendrovės kolegialiems priežiūros ir valdymo	Taip
organams (šiame principe sąvoka kolegialūs organai
apima tiek kolegialius priežiūros, tiek valdymo
organus) vadovauja šių organų pirmininkai.
Kolegialaus organo pirmininkas yra atsakingas už
kolegialaus organo posėdžių tinkamą sušaukimą.
Pirmininkas turėtų užtikrinti tinkamą visų kolegialaus
organo narių informavimą apie šaukiamą posėdį ir
posėdžio darbotvarkę. Jis taip pat turėtų užtikrinti
tinkamą vadovavimą kolegialaus organo posėdžiams
bei tvarką ir darbingą atmosferą posėdžio metu.
5.2. Bendrovės kolegialių organų posėdžius	Taip	Bendrovės kolegialaus valdymo organo – valdybos
rekomenduojama rengti atitinkamu periodiškumu,		posėdžiai vyksta iš anksto patvirtintu periodiškumu ir
pagal iš anksto patvirtintą grafiką. Kiekviena		pagal planuojamas darbotvarkes.
bendrovė pati sprendžia, kokiu periodiškumu šaukti
kolegialių organų posėdžius, tačiau rekomenduojama
juos rengti tokiu periodiškumu, kad būtų užtikrintas
nepertraukiamas esminių bendrovės valdymo
klausimų sprendimas. Bendrovės stebėtojų tarybos
posėdžiai turėtų būti šaukiami bent kartą per metų
ketvirtį, o bendrovės valdybos posėdžiai – bent kartą
per mėnesį.12

¹² Rekomendacijoje įtvirtintas bendrovės kolegialių organų posėdžių periodiškumas taikytinas tais atvejais, kai bendrovėje sudaromi abu papildomi kolegialūs organai – stebėtojų taryba ir valdyba. Kai bendrovėje sudaromas tik vienas papildomas kolegialus organas, jo posėdžių periodiškumas gali būti toks, koks nustatytas stebėtojų tarybai, t.y. bent kartą per metų ketvirtį.

5.3. Kolegialaus organo nariai apie šaukiamą posėdį	Taip	Kiekvienas valdybos narys gali susipažinti su posėdžio
turėtų būti informuojami iš anksto, kad turėtų		medžiaga, pranešimais, nutarimų projektais prieš tris
pakankamai laiko tinkamai pasirengti posėdyje		dienas iki posėdžio dienos.
nagrinėjamų klausimų svarstymui ir galėtų vykti
naudinga diskusija, po kurios būtų priimami tinkami
sprendimai. Kartu su pranešimu apie šaukiamą posėdį
kolegialaus organo nariams turėtų būti pateikta visa
reikalinga, su posėdžio darbotvarke susijusi medžiaga.
Darbotvarkė posėdžio metu neturėtų būti keičiama ar
papildoma, išskyrus atvejus, kai posėdyje dalyvauja
visi kolegialaus organo nariai arba kai neatidėliotinai
reikia spręsti svarbius bendrovei klausimus.
5.4. Siekiant koordinuoti bendrovės kolegialių organų	Neaktualu	Stebėtojų taryba nesudaroma
darbą bei užtikrinti efektyvų sprendimų priėmimo
procesą, bendrovės kolegialių priežiūros ir valdymo
organų pirmininkai turėtų tarpusavyje derinti
šaukiamų posėdžių datas, jų darbotvarkes, glaudžiai
bendradarbiauti spręsdami kitus su bendrovės valdymu susijusius klausimus. Bendrovės stebėtojų
tarybos posėdžiai turėtų būti atviri bendrovės
valdybos nariams, ypač tais atvejais, kai posėdyje
svarstomi klausimai, susiję su valdybos narių
atšaukimu, atsakomybe, atlyginimo nustatymu.

VI principas: Nešališkas akcininkų traktavimas ir akcininkų teisės

Bendrovės valdymo sistema turėtų užtikrinti nešališką visų akcininkų, įskaitant smulkiuosius bei užsieniečius, traktavimą. Bendrovės valdymo sistema turėtų apsaugoti akcininkų teises.

6.1. Rekomenduojama, kad bendrovės kapitalą sudarytų tik tokios akcijos, kurios jų turėtojams suteikia vienodas balsavimo, nuosavybės, dividendų ir kitas teises.	Taip	Bendrovės kapitalą sudaro paprastosios vardinės akcijos, kurios jų savininkams suteikia vienodas asmenines ir ne turtines teises.
6.2. Rekomenduojama sudaryti investuotojams sąlygas iš anksto, t. y. prieš perkant akcijas, susipažinti su išleidžiamų naujų ar jau išleistų akcijų suteikiamomis teisėmis.	Taip

6.3. Bendrovei ir jos akcininkams svarbūs sandoriai, tokie kaip bendrovės turto perleidimas, investavimas, įkeitimas ar kitoks apsunkinimas, turėtų gauti visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimą13. Visiems akcininkams turėtų būti sudarytos vienodos galimybės susipažinti ir dalyvauti priimant bendrovei svarbius sprendimus, įskaitant paminėtų sandorių tvirtinimą.	Ne	Bendrovės įstatai nebepriskiria visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencijai sprendimų dėl ilgalaikio turto, kurio balansinė vertė didesnė kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo, investavimo perleidimo, nuomos, įkeitimo, įsigijimo ir pan. priėmimo.
6.4. Visuotinių akcininkų susirinkimų sušaukimo ir vedimo procedūros turėtų sudaryti akcininkams lygias galimybes dalyvauti susirinkime ir neturėtų pažeisti akcininkų teisių bei interesų. Pasirinkta visuotinio akcininkų susirinkimo vieta, data ir laikas neturėtų užkirsti kelio aktyviam akcininkų dalyvavimui susirinkime.	Taip	Bendrovės akcininkų susirinkimų vieta, data ir laikas parenkami taip, kad užtikrintų visų akcininkų galimybes aktyviai dalyvauti akcininkų susirinkime. Akcininkai viešai informuojami apie visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą ir ne vėliau kaip likus 21 diena iki susirinkimo akcininkams sudaroma galimybė susipažinti su sprendimų projektais.
6.5. Siekiant užtikrinti užsienyje gyvenančių akcininkų teisę susipažinti su informacija, esant galimybei, rekomenduojama visuotiniam akcininkų susirinkimui parengtus dokumentus iš anksto paskelbti viešai prieinamai bendrovės interneto tinklalapyje ne tik lietuvių kalba, bet ir anglų kalba ir (ar) kitomis užsienio kalbomis. Visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą po jo pasirašymo ir (ar) priimtus sprendimus taip pat rekomenduojama paskelbti viešai prieinamai bendrovės interneto tinklalapyje lietuvių ir anglų kalba ir (ar) kitomis užsienio kalbomis. Bendrovės interneto tinklalapyje viešai prieinamai gali būti skelbiama ne visa dokumentų apimtis, jei jų viešas paskelbimas galėtų pakenkti bendrovei arba būtų atskleistos bendrovės komercinės paslaptys.	Taip
6.6. Akcininkams turėtų būti sudarytos galimybės balsuoti akcininkų susirinkime asmeniškai jame dalyvaujant arba nedalyvaujant. Akcininkams neturėtų būti daroma jokių kliūčių balsuoti iš anksto raštu, užpildant bendrąjį balsavimo biuletenį.	Taip	Kiekvienas akcininkas susirinkime gali dalyvauti asmeniškai arba pavesti atstovavimą kitam asmeniui.

¹³ Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas (Žin., 2003, Nr. 123-5574) nebepriskiria visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencijai sprendimų dėl ilgalaikio turto, kurio balansinė vertė didesnė kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo, investavimo, perleidimo, nuomos, įkeitimo, įsigijimo ir pan. priėmimo. Tačiau svarbūs, esminiai bendrovės veiklai sandoriai turėtų būti apsvarstomi visuotiniame akcininkų susirinkime ir gauti jo pritarimą. To nedraudžia ir Akcinių bendrovių įstatymas. Tačiau siekiant neapsunkinti bendrovės veiklos ir išvengti nepagrįstai dažno sandorių svarstymo susirinkime, bendrovės gali pačios nusistatyti svarbių sandorių kriterijus, pagal kuriuos būtų atrenkami sandoriai, reikalingi susirinkimo pritarimo. Nustatydamos svarbių sandorių kriterijus, bendrovės gali vadovautis Akcinių bendrovių įstatymo 34 straipsnio 4 dalies 3, 4, 5 ir 6 punktuose nustatytais kriterijais arba nukrypti nuo jų, atsižvelgdamos į savo veiklos specifiką ir siekį užtikrinti nepertraukiamą ir efektyvią bendrovės veiklą.

6.7. Siekiant padidinti akcininkų galimybes dalyvauti	Ne	Bendrovė nesilaiko šios rekomendacijos nuostatų,
akcininkų susirinkimuose, bendrovėms		kadangi nėra galimybės užtikrinti teksto apsaugą ir
rekomenduojama plačiau taikyti modernias		identifikuoti balsuojančio asmens parašą. Be to
technologijas ir tokiu būdu sudaryti akcininkams		bendrovės nuomone, iki šiol bendrovėje nebuvo
galimybę dalyvauti ir balsuoti akcininkų		poreikio naudoti modernių technologijų priemonių
susirinkimuose naudojantis elektroninių ryšių		visuotiniame akcininkų susirinkime dalyvaujant ir
priemonėmis. Tokiais atvejais turi būti užtikrintas		balsuojant elektroninio ryšio priemonėmis.
perduodamos informacijos saugumas ir galima
nustatyti dalyvavusiojo ir balsavusiojo tapatybę. Be
to, bendrovės galėtų sudaryti sąlygas akcininkams,
ypač užsienyje gyvenantiems akcininkams, akcininkų
susirinkimus stebėti pasinaudojant modernių
technologijų priemonėmis.

VII principas: Interesų konfliktų vengimas ir atskleidimas

Bendrovės valdymo sistema turėtų skatinti bendrovės organų narius vengti interesų konfliktų bei užtikrinti skaidrų ir efektyvų bendrovės organų narių interesų konfliktų atskleidimo mechanizmą.

7.1. Bendrovės priežiūros ir valdymo organo narys turėtų vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti bendrovės interesams. Jeigu tokia situacija vis dėlto atsirado, bendrovės priežiūros ar valdymo organo narys turėtų per protingą terminą pranešti kitiems to paties organo nariams arba jį išrinkusiam bendrovės organui, arba bendrovės akcininkams apie tokią interesų prieštaravimo situaciją, nurodyti interesų pobūdį ir, jeigu įmanoma, vertę.	Taip	Valdymo organų nariai elgiasi taip, kad interesų konfliktas nekiltų, todėl praktikoje jų nepasitaiko.
7.2. Bendrovės priežiūros ir valdymo organo narys negali painioti bendrovės turto, kurio naudojimas specialiai su juo nėra aptartas, su savo turtu arba naudoti jį arba informaciją, kurią jis gauna būdamas bendrovės organo nariu, asmeninei naudai ar trečiojo asmens naudai gauti be bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo ar jo įgalioto kito bendrovės organo sutikimo.	Taip
7.3. Bendrovės priežiūros ir valdymo organo narys gali sudaryti sandorį su bendrove, kurios organo narys jis yra. Apie tokį sandorį (išskyrus mažareikšmius dėl nedidelės jų vertės arba sudarytus vykdant įprastinę bendrovės veiklą bei standartinėmis sąlygomis) jis privalo nedelsdamas raštu arba žodžiu, įrašant tai į posėdžio protokolą, pranešti kitiems to paties organo nariams arba jį išrinkusiam bendrovės organui, arba bendrovės akcininkams. Šioje rekomendacijoje įvardytų sandorių sudarymui taip pat taikoma 4.5 rekomendacija.	Neaktualu
7.4. Bendrovės priežiūros ir valdymo organo narys turėtų susilaikyti nuo balsavimo, kai priimami sprendimai dėl sandorių ar kitokių klausimų, su kuriais jis susijęs asmeniniu ar dalykiniu interesu.	Taip

VIII principas: Bendrovės atlyginimų politika

Bendrovėje nustatyta atlyginimų politikos bei direktorių atlyginimų tvirtinimo, peržiūrėjimo ir paskelbimo tvarka turėtų užkirsti kelią galimiems interesų konfliktams ir piktnaudžiavimui nustatant direktorių atlyginimus, taip pat užtikrinti bendrovės atlyginimų politikos bei direktorių atlyginimų viešumą ir skaidrumą.

8.1. Bendrovė turėtų paskelbti savo atlyginimų politikos ataskaitą (toliau – atlyginimų ataskaita), kuri turėtų būti aiški ir lengvai suprantama. Ši atlyginimų ataskaita turėtų būti paskelbta ne tik kaip bendrovės metinio pranešimo dalis, bet turėtų būti skelbiama ir bendrovės interneto tinklalapyje.	Ne	Bendrovė laikosi valdybos patvirtintos direktorių motyvacinės sistemos. Bendrovė viešai neskelbia atlyginimų politikos, nes tai yra vidinis ir konfidencialus bendrovės dokumentas.
8.2. Atlyginimų ataskaitoje daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama bendrovės direktorių atlyginimų politikai ateinančiais, o kur tinka – ir tolesniais, finansiniais metais. Joje taip pat turėtų būti apžvelgiama, kaip atlyginimų politika buvo įgyvendinama praėjusiais finansiniais metais. Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas esminiams bendrovės atlyginimų politikos pokyčiams, lyginant su praėjusiais finansiniais metais.	Ne	Nesilaiko 8.1 punkto rekomendacijų
8.3. Atlyginimų ataskaitoje turėtų būti pateikta bent ši informacija: 1) direktorių atlyginimų kintamų ir nekintamų sudedamųjų dalių santykis ir jo paaiškinimas; 2) pakankama informacija apie veiklos rezultatų vertinimo kriterijus, kuriais grindžiama teisė dalyvauti akcijų pasirinkimo sandoriuose, teisė į akcijas arba kintamas sudedamąsias atlyginimo dalis; 3) paaiškinimas, kuo pasirinkti veiklos rezultatų vertinimo kriterijai naudingi ilgalaikiams bendrovės interesams;	Ne	Nesilaiko 8.1 punkto rekomendacijų
4) metodų, taikomų siekiant nustatyti, ar tenkinami veiklos rezultatų vertinimo kriterijai, paaiškinimas; 5) pakankamai išsami informacija apie kintamos sudedamosios atlyginimo dalies mokėjimo atidėjimo laikotarpius; 6) pakankama informacija apie atlyginimo ir veiklos rezultatų ryšį; 7) pagrindiniai metinių premijų sistemos ir bet kurios kitos ne pinigais gaunamos naudos kriterijai ir jų pagrindimas; 8) pakankamai išsami informacija apie išeitinių išmokų politiką;
9) pakankamai išsami informacija apie akcijomis pagrįsto atlyginimo teisių suteikimo laikotarpį, kaip nurodyta 8.13 punkte; 10) pakankamai išsami informacija apie akcijų išlaikymą po teisių suteikimo, kaip nurodyta 8.15 punkte; 11) pakankamai išsami informacija apie panašių bendrovių grupių, kurių atlyginimo nustatymo politika buvo analizuojama siekiant nustatyti susijusios bendrovės atlyginimų nustatymo politiką, sudėtį.

12) direktoriams skirtos papildomos pensijos arba ankstyvo išėjimo į pensiją schemos pagrindinių savybių aprašymas; 13) atlyginimų ataskaitoje neturėtų būti komerciniu požiūriu neskelbtinos informacijos.
8.4. Atlyginimų ataskaitoje taip pat turėtų būti apibendrinama ir paaiškinama bendrovės politika, susijusi su sutarčių, sudaromų su vykdomaisiais direktoriais ir valdymo organų nariais, sąlygomis. Tai turėtų apimti, inter alia, informaciją apie sutarčių su vykdomaisiais direktoriais ir valdymo organų nariais trukmę, taikomus pranešimo apie išėjimą iš darbo terminus ir išsamią informaciją apie išeitines ir kitas išmokas, susijusias su sutarčių su vykdomaisiais direktoriais ir valdymo organų nariais nutraukimu pirma laiko.	Ne	Sutartis su bendrovės administracijos vadovais sudaro ir tvirtina valdyba. Šios sutartys yra konfidencialios ir jų turinys bei sąlygos viešai neskelbiamos
8.5. Visa atlyginimo suma ir kita nauda, skiriama atskiriems direktoriams atitinkamais finansiniais metais, turėtų būti išsamiai paskelbiama atlyginimų ataskaitoje. Šiame dokumente turėtų būti pateikta bent 8.5.1–8.5.4 punktuose nurodyta informacija apie kiekvieną asmenį, kuris bendrovėje ėjo direktoriaus pareigas bet kuriuo atitinkamų finansinių metų laikotarpiu. 8.5.1. Turėtų būti pateikta tokia su atlyginimais ir (arba) tarnybinėmis pajamomis susijusi informacija: 1) bendra atlyginimo suma, sumokėta arba mokėtina direktoriui už paslaugas, suteiktas praėjusiais finansiniais metais, įskaitant, jei taikoma, dalyvavimo mokesčius, nustatytus metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime; 2) atlyginimas ir privilegijos, gautos iš bet kurios įmonės, priklausančios tai pačiai grupei; 3) atlyginimas, mokamas kaip pelno dalis ir (arba) premijos, bei priežastys, dėl kurių tokios premijos ir (arba) pelno dalis buvo paskirtos; 4) jei tai leidžiama pagal įstatymus, kiekvienas esminis papildomas atlyginimas, mokamas direktoriams už specialias paslaugas, kurios nepriklauso įprastinėms direktoriaus funkcijoms; 5) kompensacija, gautina arba sumokėta kiekvienam vykdomajam direktoriui ar valdymo organų nariui, pasitraukusiam iš savo pareigų praėjusiais finansiniais metais; 6) bendra apskaičiuota naudos, kuri laikoma atlyginimu ir suteikiama ne pinigais, vertė, jeigu tokia nauda neturi būti nurodyta pagal 1–5 punktus. 8.5.2. Turėtų būti pateikiama ši informacija, susijusi su akcijomis ir (arba) teisėmis dalyvauti akcijų pasirinkimo sandoriuose, ir (arba) su visomis kitomis darbuotojų skatinimo akcijomis sistemomis: 1) praėjusiais finansiniais metais bendrovės pasiūlytų akcijų pasirinkimo sandorių arba suteiktų akcijų skaičius ir taikymo sąlygos;	Ne	Nesilaiko 8.1 punkto rekomendacijų

2) akcijų pasirinkimo sandorių skaičius, realizuotas per praėjusius finansinius metus, nurodant kiekvieno
sandorio akcijų skaičių bei realizavimo kainą, arba
dalyvavimo darbuotojų skatinimo akcijomis sistemoje
vertė finansinių metų pabaigoje;
3) finansinių metų pabaigoje nerealizuotas akcijų
pasirinkimo sandorių skaičius, jų realizavimo kaina,
realizavimo data ir pagrindinės teisių įgyvendinimo
sąlygos;
4) visi esamų akcijų pasirinkimo sandorių sąlygų
pokyčiai ateinančiais finansiniais metais.
8.5.3. Turėtų būti pateikiama ši su papildomų pensijų
schemomis susijusi informacija:
1) kai pensijų schema yra apibrėžtų išmokų, pagal ją
direktorių sukauptų išmokų pokyčiai atitinkamais
finansiniais metais;
2) kai pensijų schema yra apibrėžtų įmokų, išsami
informacija apie įmokas, kurias už direktorių
sumokėjo arba turėtų sumokėti bendrovė atitinkamais
finansiniais metais.
8.5.4. Turėtų būti nurodytos sumos, kurias bendrovė
arba bet kuri dukterinė bendrovė ar įmonė, įtraukta į
bendrovės konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinį,
išmokėjo kaip paskolas, išankstines išmokas ir
garantijas kiekvienam asmeniui, kuris ėjo direktoriaus
pareigas bet kuriuo atitinkamų finansinių metų
laikotarpiu, įskaitant nesumokėtas sumas ir palūkanų
normą.
8.6. Kai atlyginimų nustatymo politikoje numatomos kintamos sudedamosios atlyginimo dalys, bendrovės	Taip	Bendrovėje 2007 03 09 yra patvirtinta direktorių motyvacinė sistema, kurioje yra nustatyti veiklos
turėtų nustatyti kintamos sudedamosios atlyginimo		rezultatų vertinimo kriterijai.
dalies dydžio ribas. Nekintama atlyginimo dalis turėtų
būti pakankama, kad bendrovė galėtų nemokėti
kintamos sudedamosios atlyginimo dalies tuo atveju,
kai veiklos rezultatų vertinimo kriterijai netenkinami.
8.7. Kintamų sudedamųjų atlyginimo dalių skyrimas	Taip	Bendrovėje 2007 03 09 yra patvirtinta direktorių
turėtų priklausyti nuo iš anksto nustatytų ir		motyvacinė sistema, kurioje yra nustatyti veiklos
išmatuojamų veiklos rezultatų vertinimo kriterijų.		rezultatų vertinimo kriterijai.
8.8. Kai yra skiriama kintama sudedamoji atlyginimo	Taip	Bendrovėje 2007 03 09 yra patvirtinta direktorių
dalis, didžiosios šios kintamos sudedamosios		motyvacinė sistema, kurioje yra nustatyti veiklos
atlyginimo dalies mokėjimas turėtų būti atidėtas tam		rezultatų vertinimo kriterijai.
tikram protingumo kriterijus atitinkančiam
laikotarpiui. Kintamos sudedamosios atlyginimo
dalies, kurios mokėjimas atidedamas, dydis turėtų būti
nustatytas pagal santykinę kintamos sudedamosios
atlyginimo dalies vertę, lyginat ją su nekintama
atlyginimo dalimi.
8.9. Į susitarimus su vykdomaisiais direktoriais arba	Neaktualu	Bendrovė nebuvo išmokėjusi kintamos sudedamosios
valdymo organų nariais turėtų būti įtraukta nuostata,		atlyginimo dalies, kuri buvo išmokėta remiantis
leidžianti bendrovei susigrąžinti kintamą sudedamąją		duomenimis, kurie vėliau pasirodė akivaizdžiai
atlyginimo dalį, kuri buvo išmokėta remiantis		neteisingi.
duomenimis, kurie vėliau pasirodė akivaizdžiai
neteisingi.

8.10. Išeitinės išmokos neturėtų viršyti nustatytos sumos arba nustatyto metinių atlyginimų skaičiaus ir apskritai neturėtų būti didesnės negu dvejų metų nekintamos atlyginimo dalies arba jos ekvivalento suma.	Ne	Išeitinės išmokos mokamos vadovaujantis LR įstatymais
8.11. Išeitinės išmokos neturėtų būti mokamos, jei darbo sutartis nutraukiama dėl blogų veiklos rezultatų.	Ne	Išeitinės išmokos mokamos vadovaujantis LR įstatymais
8.12. Be to, turėtų būti atskleidžiama informacija, susijusi su parengiamuoju ir sprendimų priėmimo procesu, kurio metu nustatoma bendrovės direktorių atlyginimų politika. Informacija turėtų apimti duomenis, jei taikoma, apie atlyginimo komiteto įgaliojimus ir sudėtį, su bendrove nesusijusių konsultantų, kurių paslaugomis naudotasi nustatant atlyginimų politiką, vardus ir pavardes bei metinio visuotinio akcininkų susirinkimo vaidmenį.	Ne	Nesilaiko 8.1 punkto rekomendacijų
8.13. Tuo atveju, kai atlyginimas yra pagrįstas akcijų skyrimu, teisė į akcijas neturėtų būti suteikiama mažiausiai trejus metus po jų skyrimo.	Neaktualu	Nesilaiko 8.1 punkto rekomendacijų. Direktoriams bendrovėje nėra atlyginama akcijomis.
8.14. Akcijų pasirinkimo sandoriais ar kitomis teisėmis įsigyti akcijų arba gauti atlygį, pagrįstą akcijų kainos pokyčiais, neturėtų būti naudojamasi mažiausiai trejus metus po jų skyrimo. Teisės į akcijas suteikimas ir teisė pasinaudoti akcijų pasirinkimo sandoriais arba kitomis teisėmis įsigyti akcijų arba gauti atlygį, pagrįstą akcijų kainos pokyčiais, turėtų priklausyti nuo iš anksto nustatytų ir išmatuojamų veiklos rezultatų vertinimo kriterijų.	Neaktualu	Nesilaiko 8.1 punkto rekomendacijų. Direktoriams Bendrovėje nėra atlyginama akcijomis, akcijų pasirinkimo sandoriais ar kitomis teisėmis įsigyti bendrovės akcijų.
8.15. Po teisių suteikimo direktoriai turėtų išlaikyti tam tikrą skaičių akcijų iki jų kadencijos pabaigos, priklausomai nuo poreikio padengti kokias nors išlaidas, susijusias su akcijų įsigijimu. Akcijų, kurias reikia išlaikyti, skaičius turi būti nustatytas, pavyzdžiui, dviguba bendro metinio atlyginimo (nekintamoji plius kintamoji dalis) vertė.	Neaktualu	Nesilaiko 8.1 punkto rekomendacijų. Direktoriams Bendrovėje nėra atlyginama akcijomis, akcijų pasirinkimo sandoriais ar kitomis teisėmis įsigyti Bendrovės akcijų.
8.16. Į direktorių konsultantų arba stebėtojų tarybos narių atlyginimą neturėtų būti įtraukiami akcijų pasirinkimo sandoriai.	Neaktualu	Nesilaiko 8.1 punkto rekomendacijų. Direktoriams bendrovėje nėra atlyginama akcijomis, akcijų pasirinkimo sandoriais ar kitomis teisėmis įsigyti bendrovės akcijų.
8.17. Akcininkai, visų pirma instituciniai akcininkai, turėtų būti skatinami dalyvauti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose ir balsuoti direktorių atlyginimų nustatymo klausimais.	Neaktualu	Nesilaiko 8.1 punkto rekomendacijų.
8.18. Nemenkinant organų, atsakingų už direktorių atlyginimų nustatymą, vaidmens, atlyginimų politika arba bet kuris esminis atlyginimų politikos pokytis turėtų būti įtraukiamas į metinio visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkę. Atlyginimų ataskaita turėtų būti pateikiama akcininkų balsavimui metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime. Balsavimas gali būti privalomojo arba patariamojo pobūdžio.	Neaktualu	Nesilaiko 8.1 punkto rekomendacijų. Direktoriams bendrovėje nėra atlyginama akcijomis, akcijų pasirinkimo sandoriais ar kitomis teisėmis įsigyti bendrovės akcijų.

8.19. Schemoms, pagal kurias direktoriams	Neaktualu	Bendrovėje nėra taikomos schemos, pagal kurias
atlyginama akcijomis, akcijų pasirinkimo sandoriais ar		vadovams būtų atlyginama akcijomis, akcijų
kitomis teisėmis įsigyti akcijų arba būti atlyginamam		pasirinkimo sandoriais ar kitomis teisėmis įsigyti akcijų
remiantis akcijų kainų pokyčiais, iki jų taikymo		arba būti atlyginamam remiantis akcijų kainų pokyčiais.
pradžios turėtų pritarti akcininkai metiniame
visuotiniame akcininkų susirinkime priimdami
atitinkamą sprendimą. Pritarimas turėtų būti susijęs su
pačia schema ir akcininkai neturėtų spręsti dėl
atskiriems direktoriams pagal tą schemą suteikiamos
akcijomis pagrįstos naudos. Visiems esminiams
schemų sąlygų pakeitimams iki jų taikymo pradžios
taip pat turėtų pritarti akcininkai, priimdami
sprendimą metiniame visuotiniame akcininkų
susirinkime. Tokiais atvejais akcininkai turėtų būti
informuoti apie visas siūlomų pakeitimų sąlygas ir
gauti paaiškinimą apie siūlomų pakeitimų poveikį.
8.20. Metinio visuotinio akcininkų susirinkimo	Neaktualu
pritarimas turėtų būti gaunamas šiais klausimais:
1) atlyginimo direktoriams skyrimas remiantis
akcijomis pagrįstomis schemomis, įskaitant akcijų
pasirinkimo sandorius;
2) maksimalaus akcijų skaičiaus nustatymas ir
pagrindinės akcijų suteikimo tvarkos sąlygos;
3) laikotarpis, per kurį pasirinkimo sandoriai gali būti
realizuoti;
4) kiekvieno tolesnio pasirinkimo sandorių
realizavimo kainos pokyčio nustatymo sąlygos, jeigu
įstatymai tai leidžia;
5) visos kitos ilgalaikės direktorių skatinimo schemos,
kurios panašiomis sąlygomis nėra siūlomos visiems
kitiems bendrovės darbuotojams.
Metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime taip
pat turėtų būti nustatytas galutinis terminas, per kurį
už direktorių atlyginimą atsakingas organas gali
paskirti šiame punkte išvardytų tipų kompensacijas
atskiriems direktoriams.
8.21. Jeigu leidžia nacionalinė teisė arba bendrovės	Neaktualu
įstatai, kiekvienam pasirinkimo sandorių su nuolaida
modeliui, pagal kurį yra suteikiamos teisės pasirašyti
akcijas žemesne nei rinkos kaina, galiojančia tą dieną,
kai nustatoma kaina, arba vidutine rinkos kaina,
nustatyta per keletą dienų prieš realizavimo kainos
nustatymą, taip pat turėtų pritarti akcininkai.
8.22. 8.19 ir 8.20 punktai neturėtų būti taikomi	Neaktualu
schemoms, kuriose dalyvavimas panašiomis
sąlygomis siūlomas bendrovės darbuotojams arba bet
kurios dukterinės įmonės darbuotojams, kurie turi
teisę dalyvauti schemoje, ir kuri buvo patvirtinta
metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime.

8.23. Prieš metinį visuotinį akcininkų susirinkimą,	Neaktualu
kuriame ketinama svarstyti 8.19 punkte nurodytą
sprendimą, akcininkams turėtų būti suteikta galimybė
susipažinti su sprendimo projektu ir su juo susijusiu
informaciniu pranešimu (šie dokumentai turėtų būti
paskelbti bendrovės tinklalapyje). Šiame pranešime
turėtų būti pateiktas visas akcijomis pagrįsto
atlyginimo schemas reglamentuojantis tekstas arba šių
schemų pagrindinių sąlygų aprašymas, taip pat
schemų dalyvių vardai ir pavardės. Pranešime taip pat
turėtų būti nurodytas schemų ir bendros direktorių
atlyginimų politikos ryšys. Sprendimo projekte turėtų
būti aiški nuoroda į pačią schemą arba pateikta
pagrindinių jos sąlygų santrauka. Akcininkams taip
pat turėtų būti pateikta informacija apie tai, kaip
bendrovė ketina apsirūpinti akcijomis, kurios
reikalingos įsipareigojimams pagal skatinimo schemas
įgyvendinti: turėtų būti aiškiai nurodyta, ar bendrovė
ketina pirkti reikalingas akcijas rinkoje, laikyti jas
atsargoje ar išleisti naujų akcijų. Taip pat turėtų būti
pateikta schemos išlaidų, kurias patirs bendrovė dėl
numatomo schemos taikymo, apžvalga. Šiame punkte
nurodyta informacija turėtų būti paskelbta bendrovės
interneto tinklalapyje.

IX principas: Interesų turėtojų vaidmuo bendrovės valdyme

Bendrovės valdymo sistema turėtų pripažinti interesų turėtojų teises, įtvirtintas įstatymuose, ir skatinti aktyvų bendrovės ir interesų turėtojų bendradarbiavimą kuriant bendrovės gerovę, darbo vietas ir finansinį stabilumą. Šio principo kontekste sąvoka interesų turėtojai apima investuotojus, darbuotojus, kreditorius, tiekėjus, klientus, vietos bendruomenę ir kitus asmenis, turinčius interesų konkrečioje bendrovėje.

9.1. Bendrovės valdymo sistema turėtų užtikrinti, kad	Taip	Bendrovė gerbia visas interesų turėtojų teises, leidžia
būtų gerbiamos tos interesų turėtojų teisės, kurias gina		interesų turėtojams įstatymų nustatyta tvarka dalyvauti
įstatymai.		bendrovės valdyme. Išsami informacija apie numatomus
9.2. Bendrovės valdymo sistema turėtų sudaryti	Taip	akcininkų įvykius yra skelbiama teisės aktų nustatyta
sąlygas interesų turėtojams dalyvauti bendrovės		tvarka, todėl investuotojai (akcininkai) turi pakankamai
valdyme įstatymų nustatyta tvarka. Interesų turėtojų		galimybių tiek susipažinti su reikiama informacija, tiek
dalyvavimo bendrovės valdyme pavyzdžiai galėtų būti		balsuoti priimant sprendimus.
darbuotojų kolektyvo dalyvavimas priimant svarbius
bendrovei sprendimus, konsultacijos su darbuotojų
kolektyvu bendrovės valdymo ir kitais svarbiais
klausimais, darbuotojų dalyvavimas bendrovės
akciniame kapitale, kreditorių įtraukimas į bendrovės
valdymą bendrovės nemokumo atvejais ir kt.
9.3. Kai interesų turėtojai dalyvauja bendrovės	Taip
valdymo procese, jiems turėtų būti sudaromos sąlygos
susipažinti su reikiama informacija.

X principas: Informacijos atskleidimas

Bendrovės valdymo sistema turėtų užtikrinti, kad informacija apie visus esminius bendrovės klausimus, įskaitant finansinę situaciją, veiklą ir bendrovės valdymą, būtų atskleidžiama laiku ir tiksliai.

10.1. Bendrovė turėtų atskleisti informaciją apie:	Taip	Šioje rekomendacijoje minima informacija atskleidžiama pranešimuose apie esminius įvykius, per
1) bendrovės veiklą ir finansinius rezultatus;		informacijos atskleidimo ir platinimo sistemą
2) bendrovės tikslus;		NASDAQ OMX "Globenewswire", bendrovės
3) asmenis nuosavybės teise turinčius bendrovės akcijų paketą ar jį valdančius;		interneto tinklalapyje, bendrovės metinės ir tarpinės informacijos dokumentuose, tokia apimtimi kiek to reikalauja teisės aktai bei Tarptautiniai finansinės
4) bendrovės priežiūros ir valdymo organų narius, bendrovės vadovą bei jų atlyginimą;		atskaitomybės standartai taikomi Europos Sąjungoje.
5) galimus numatyti esminius rizikos veiksnius;
6) bendrovės ir susijusių asmenų sandorius, taip pat sandorius, kurie sudaryti ne įprastinės bendrovės veiklos eigoje;
7) pagrindinius klausimus, susijusius su darbuotojais ir kitais interesų turėtojais;
8) bendrovės valdymo struktūrą ir strategiją.
Šis sąrašas laikytinas minimaliu, ir bendrovės yra skatinamos neapsiriboti tik informacijos, nurodytos šiame sąraše, atskleidimu.
10.2. Atskleidžiant 10.1 rekomendacijos 1 punkte nurodytą informaciją, rekomenduojama bendrovei, kuri yra patronuojanti kitų bendrovių atžvilgiu, atskleisti informaciją apie visos įmonių grupės konsoliduotus rezultatus.	Taip
10.3. Atskleidžiant 10.1 rekomendacijos 4 punkte nurodytą informaciją, rekomenduojama pateikti informaciją apie bendrovės priežiūros ir valdymo organų narių, bendrovės vadovo profesinę patirtį, kvalifikaciją ir potencialius interesų konfliktus, kurie galėtų paveikti jų sprendimus. Taip pat rekomenduojama atskleisti bendrovės priežiūros ir valdymo organų narių, bendrovės vadovo iš bendrovės gaunamą atlyginimą ar kitokias pajamas, kaip tai detaliau reglamentuojama VIII principe.	Taip/Ne	Žr. III principo 3.2 rekomendacijos komentarą. Bendrovė nerengia ir viešai neskelbia atlyginimų politikos ataskaitos – žr. VIII principo 8.1 rekomendacijos komentarą.
10.4. Atskleidžiant 10.1 rekomendacijos 7 punkte nurodytą informaciją, rekomenduojama atskleisti informaciją apie bendrovės ir interesų turėtojų, tokių kaip darbuotojai, kreditoriai, tiekėjai, vietos bendruomenė, santykius, įskaitant bendrovės politiką žmoniškųjų išteklių atžvilgiu, darbuotojų dalyvavimo bendrovės akciniame kapitale programas ir pan.	Taip/Ne

10.5. Informacija turėtų būti atskleidžiama tokiu būdu, kad jokie akcininkai ar investuotojai nebūtų diskriminuojami informacijos gavimo būdo ir apimties atžvilgiu. Informacija turėtų būti atskleidžiama visiems ir vienu metu. Rekomenduojama, kad pranešimai apie esminius įvykius būtų skelbiami prieš arba po Vilniaus vertybinių popierių biržos prekybos sesijos, kad visi bendrovės akcininkai ir investuotojai turėtų vienodas galimybes susipažinti su informacija bei priimti atitinkamus investicinius sprendimus.	Taip	Bendrovė informaciją per informacijos atskleidimo ir platinimo sistemai NASDAQ OMX "Globenewswire" pateikia lietuvių ir anglų kalbomis vienu metu. Bendrovė informacijos, galinčios turėti įtakos jos išleistų vertybinių popierių kainai, neatskleidžia komentaruose, interviu ar kitais būdais tol, kol tokia informacija viešai paskelbiama per biržos informacinę sistemą.
10.6. Informacijos skleidimo būdai turėtų užtikrinti informacijos naudotojams nešališką, savalaikį ir nebrangų, o teisės aktų nustatytais atvejais neatlygintiną priėjimą prie informacijos. Rekomenduojama informacijos skleidimui didesniu mastu naudoti informacines technologijas, pavyzdžiui, skelbti informaciją bendrovės interneto tinklalapyje. Rekomenduojama informaciją skelbti ir dėti į bendrovės interneto tinklalapį ne tik lietuvių, bet ir anglų kalba, o esant galimybei ir poreikiui, ir kitomis kalbomis.	Taip	Bendrovė planuoja pasirašyti sutartį su AB "Vilniaus vertybinių popierių birža", dėl bendrovės interneto svetainės ryšio su investuotojais skilčiai sukurti. Kurioje visa informacija skelbiama per informacijos atskleidimo ir platinimo sistemą NASDAQ OMX "Globenewswire", bus skelbiama ir bendrovės interneto tinklalapyje.
10.7. Rekomenduojama bendrovės interneto tinklalapyje skelbti bendrovės metinį pranešimą, finansinių ataskaitų rinkinį bei kitas bendrovės rengiamas periodines ataskaitas, taip pat siūloma į tinklalapį dėti bendrovės pranešimus apie esminius įvykius bei bendrovės akcijų kainų kitimą vertybinių popierių biržoje.	Taip
XI principas: Bendrovės audito įmonės parinkimas
Bendrovės audito įmonės parinkimo mechanizmas nepriklausomumą.	turėtų	užtikrinti audito įmonės išvados ir nuomonės
11.1. Siekiant gauti objektyvią nuomonę dėl bendrovės tarpinių finansinių ataskaitų rinkinio, bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio ir metinio pranešimo patikrinimą turėtų atlikti nepriklausoma audito įmonė.	Taip	Nepriklausoma audito įmonė atlieka bendrovės metines finansinės atskaitomybės ir metinio pranešimo patikrinimą.
11.2. Rekomenduojama, kad audito įmonės kandidatūrą visuotiniam akcininkų susirinkimui siūlytų bendrovės stebėtojų taryba, o jeigu ji bendrovėje nesudaroma, - bendrovės valdyba.	Taip
11.3. Jei audito įmonė yra gavusi iš bendrovės užmokestį už suteiktas ne audito paslaugas, bendrovė turėtų tai atskleisti akcininkams. Šia informacija taip pat turėtų disponuoti bendrovės stebėtojų taryba, o jeigu ji bendrovėje nesudaroma, – bendrovės valdyba, svarstydama, kurią audito įmonės kandidatūrą pasiūlyti visuotiniam akcininkų susirinkimui.	Taip	Audito įmonė 2014 metais atliko mokesčių konsultavimo paslaugas.