Panevezio Statybos Trestas

Annual / Quarterly Financial Statement • Apr 30, 2015

AB "Panevėžio statybos trestas"

Konsoliduotos finansinės ataskaitos už 2014 metus

Turinys

Informacija apie patronuojančią bendrovę	1
Nepriklausomo auditoriaus išvada	2
Bendrovės atsakingų asmenų patvirtinimas	4
Konsoliduota finansinės būklės ataskaita	5
Konsoliduota bendrųjų pajamų ataskaita	7
Konsoliduota nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita	8
Konsoliduota pinigų srautų ataskaita	9
Pastabos	10
Konsoliduotas metinis pranešimas	48
Priedas dėl atitikimo valdymo kodeksui	78

Informacija apie patronuojančią bendrovę

AB "Panevėžio statybos trestas"

Įmonės kodas:	147732969
Telefonas:	+370 45 505 503
Telefaksas:	+370 45 505 520
Adresas:	P. Puzino g. 1, LT-35173 Panevėžys

Valdyba

Remigijus Juodviršis, pirmininkas Artūras Bučas Virmantas Puidokas Irma Abramavičienė Vilius Gražys

Vadovybė

Dalius Gesevičius, generalinis direktorius

Auditorius

"KPMG Baltics", UAB

Bankai

AB DNB bankas AB SEB bankas "Swedbank", AB AB Šiaulių bankas OAO "Bank VTB" ZAO "IKB Evropeiski" OAO "KS EvrositiBank"

Patvirtinta
Protokolo Nr.

	Past.	2014	2013
TURTAS
Ilgalaikis turtas
Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai	14	24 413 533	23 783 810
Nematerialusis turtas	15	409 460	489 792
Investicinis turtas	16	21 067 957	20 319 031
Suteiktos paskolos	17	404 395	0
Kitas turtas		122 570	193 694
Atidetojo mokesčio turtas	13	6458618	3 048 608
Ilgalaikio turto iš viso		52 876 533	47 834 935
Trumpalaikis turtas
Atsargos	18	55 485 732	46 398 887
Pirkėjų įsiskolinimas	19	79 181 308	59 028 118
Išankstiniai apmokėjimai		8 288 330	8746618
Išduotos paskolos	17	2639	4 007 181
Terminuotas indėlis	20	0	3 000 000
Kitas turtas	20	3 865 999	4 1 63 2 34
Avansinis pelno mokestis		388 366	554958
Pinigai ir pinigų ekvivalentai	21	72 332 181	58 689 796
Trumpalaikio turto iš viso		219 544 555	184 588 792
TURTO IŠ VISO		272 421 088	232 423 727

	r ast.	20 I 4	دربد
NUOSAVAS KAPITALAS IR ISIPAREIGOJIMAI
Nuosavas kapitalas Istatinis kapitalas	22	16 350 000	16 350 000
Rezervai	22	17 017 209	10 444 427
Nepaskirstytasis pelnas		88 285 033	93 407 957
Bendrovés akcininkams tenkanti nuosavo kapitalo dalis		121 652 242	120 202 384
Nekontroliuojanti dalis		3 3 9 1 6 7 2	4 3 5 1 6 0 0
Nuosavo kapitalo iš viso		125 043 914	124 553 984
Paskolos ir kitos finansinės skolos	24	8 3 9 3 5 5 1	13 590 812
Atidėjiniai	25	2 5 6 3 9 7 4	2 191 516
Atidėtojo mokesčio įsipareigojimas	13	2679212	2 348 801
Kiti įsipareigojimai		236 599	979 482
Dotacijos ir subsidijos		79 509	112802
Ilgalaikių įsipareigojimų iš viso		13 952 845	19 223 413
Trumpalaikiai įsipareigojimai
Paskolos ir kitos finansinės skolos	24	21 414 083	14 755 613
Skolos tiekėjams		54 813 096	30 323 167
Gauti išankstiniai apmokėjimai	19	33 990 551	25 718 989
Mokėtinas pelno mokestis		2 003 454	524 412
Kiti isipareigojimai	26	21 203 145	17 324 149
Trumpalaikių įsipareigojimų iš viso		133 424 329	88 646 330
Įsipareigojimų iš viso		147 377 174	107 869 743
NUOSAVO KAPITALO IR ĮSIPAREIGOJIMŲ IŠ VISO		272 421 088	232 423 727

Patvirtinta
Protokolo Nr.

	Past.	2014	2013
Pardavimo pajamos Pardavimo savikaina	5, 6 7	364 112 362 (330026029)	294 697 707 (266846829)
Bendrasis pelnas		34 086 333	27850878
Kitos pajamos Pardavimo sanaudos Administracinės sąnaudos Kitos sąnaudos	11 8 9 11	2 712 280 (1909580) (19252453) (1258089)	6 307 638 (1276515) (20675615) (2113267)
Veiklos rezultatas		14 378 491	10 093 119
Finansinės veiklos pajamos Finansinės veiklos sąnaudos	12 12	225 474 (27323912)	359 643 (9301935)
Pelnas (nuostoliai) prieš apmokestinimą Pelno mokestis	13	(12719947) 2929315	1 150 827 (117063)
Grynasis pelnas (nuostoliai)		(9790632)	1 033 764
Kitos bendrosios pajamos Valiutos perskaičiavimo įtaka Nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų perkainojimas Atidėtojo mokesčio įtaka Straipsniai, kurie niekada nebus pergrupuoti į pelno (nuostolių) ataskaitą Straipsniai, kurie yra arba gali būti pergrupuoti į pelno (nuostolių) ataskaitą Iš viso kitos bendroslos pajamos Bendrųjų pajamų iš viso		10 465 502 (184940) 0 10 280 562 0 10 280 562 489 930	1 223 138 1 953 117 (208418) 2967837 0 2967837 4 001 601
Grynasis pelnas (nuostoliai), tenkantis: Bendrovės akcininkams Nekontroliuojančiai daliai		(5781806) (4008826) (9790632)	2 063 079 (1029315) 1 033 764
Bendrosios pajamos, tenkančios: Bendroves akcininkams Nekontroliuojančiai daliai		1449858 (959928) 489 930	4 590 670 (589069) 4 001 601
Pagrindinis ir sumažintas pelnas (nuostolis) vienai akcijai	23	(0, 35)	0,13

				Valiutos		akcininkams ) ) ) ) )		I& viso
	Istatinis	Privalomasis	Perkainojimo	perskaičiavimo	Nepaskirstytasis	tenkanti nuosavo	Nekontroliuojanti	nuosavo
itais	kapitalas	g rezerv	rezervas	rezervas	pelnas	kapitalo dalis	dalis	kapitalo
012 m. gruodžio 31 d. balansas	16350000	$\frac{13}{2}$ 2050	5909097	200 429	91510925	116 020 464	4 940 669	120 961 133
endrųjų pajamų už metus iš viso							(1029315)
rynasis pelnas (nuostoliai)			1485620	782892	259079 2063079	2063079 2527591	440246	1033764 2967837
endrųjų pajamų už metus iš viso itų bendrųjų pajamų iš viso			1485620	782892	2322158	4 590 670	(589069)	4 001 601
udaryti rezervai		16376			(16376)	0		$\circ$
andoriai su Bendrovės akcininkais, tiesiogiai
ripažinti nuosavame kapitale ividendai					(408750)	(408750)	¢	(408750)
andorių su Bendrovės akcininkais iš viso					(408750)	(408750)	Ć	(408750)
013 m. gruodžio 31 d. nuosavas kapitalas	16350 000	2066389	7394717	983321	93 407 957	120 202 384		4 351 600 124 553 984
endrųjų pajamų už metus iš viso
rynasis pelnas (nuostoliai)					(5781806)	(5781806)	(4008826)	(9790632)
itų bendrųjų pajamų iš viso			(843822)	7416604	658882	7231664	3048898	10280562
endrųjų pajamų už metus iš viso			(843822)	7416604	(5122924)	1449858	(959928)	489930
andoriai su Bendrovės akcininkais, tiesiogiai
ripažinti nuosavame kapitale ividendai
andorių su Bendrovės akcininkais iš viso
014 m. gruodžio 31 d. nuosavas kapitalas	16350 000	2066389	6550895	8399925	88285033	121 652 242	3391672	125043914

Imonės kodas: 147732969	Patvirtinta
Adresas: P. Puzino g. 1, LT-35173 Panevėžys	Protokolo Nr.

	rası.	2014	2013
Pagrindinės veiklos pinigų srautai
Grynasis pelnas (nuostoliai)		(9790632)	1 033 764
Koregavimai:
Nusidėvėjimas ir amortizacija (įskaitant vertės sumažėjimą)		3761063	3 3 8 0 7 7 2
Atsargų nukainojimas iki grynosios realizacinės vertės ir		(7709531)	(1955411)
gautinų sumų vertės sumažėjimas		(2929315)	117 063
Pelno mokesčio sąnaudos Nerealizuotas valiutos kurso pasikeitimo nuostolis		2984335	1057713
Kiti nepiniginiai straipsniai		11 065 433	(3428222)
			205 679
		(2618647) (8984987)	12 5 13 5 21
Atsargų pokytis		(12545517)	26 082 301
Pirkėjų įsiskolinimo pokytis Išankstinių apmokėjimų pokytis		458 288	6 5 29 9 46
Kito turto pokytis		3 533 006	1997749
Skolų tiekėjams pokytis		24 489 929	(19829054)
Gautų išankstinių apmokėjimų pokytis		8 271 562	14 836 465
Atidėjinių ir kitų įsipareigojimų pokytis		4 685 617	(6453674)
		17 289 251	35 882 933
Sumokėtas pelno mokestis		(1133829)	(410169)
Finansinės veiklos rezultatų eliminavimas (sumokėtos
palūkanos)		1 663 964	1 139 209
Grynieji pagrindinės veiklos pinigų srautai		17819386	36 611 973
Investicinės veiklos pinigų srautai
Ilgalaikio nematerialiojo turto ir nekilnojamojo turto, įrangos
ir įrengimų įsigijimas		(4685935)	(4133870)
Nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų perleidimo pajamos		856433	381 204
Investicijų įsigijimas		0	0
Paskolų suteikimas		(40242)	$\Omega$
Paskolų susigrąžinimas		4 004 516	24 671
Gautos palūkanos ir dividendai		223 293	179 628
Grynieji investicinės veiklos pinigų srautai		(4117)	(3548367)
Finansinės veiklos pinigų srautai
Sumokėti dividendai		(19412)	(403 555)
Paskolų ir kitų finansinių skolų gavimas		1819953	4 860 840
Paskolų grąžinimas		(884 566)	0
Lizingo (finansinės nuomos) mokėjimai		(459972)	(612 228)
Sumokėtos palūkanos		(1644552)	(735654)
Grynieji finansinės veiklos pinigų srautai		(1188549)	3 109 403
Grynasis pinigų ir pinigų ekvivalentų pokytis		16 626 720	36 173 009
Pinigai ir pinigų ekvivalentai sausio 1 d.		58 689 796	23 574 500
Valiutos kursų svyravimo įtaka turimiems gryniesiems
pinigams		(2984335)	(1057713)
Pinigai ir pinigų ekvivalentai gruodžio 31 d.		72 332 181	58 689 796

Generalinis direktorius	Dalius Gesevičius
Madansiali kukalisek	Danauolė Širvinskienė

Pastabos

1. Konsoliduotas finansines ataskaitas sudaranti bendrovė

AB "Panevėžio statybos trestas" (toliau – Bendrovė) įsteigta 1957 metais. Jos įmonės kodas – 147732969, o buveinės adresas – P. Puzino g. 1, LT-35173 Panevėžys. Bendrovės paprastosios vardinės akcijos nuo 2006 m. liepos 13 d. yra įtrauktos į Vilniaus vertybinių popierių biržos (VVPB) Oficialųjį prekybos sąrašą. Šias konsoliduotas finansines ataskaitas sudaro patronuojančios Bendrovės ir jos dukterinių įmonių (toliau – Grupė) finansinės ataskaitos. Grupės pagrindinė veikla – pastatų, statinių, įrenginių ir komunikacijų statyba bei nekilnojamojo turto projektų vystymas Lietuvoje ir už jos ribų.

Pagrindiniai Grupės akcininkai:

• AB "Panevėžio keliai" (49,78 %);
• "Swedbank" AS (Estija) klientai (6,16 %);
• Laisvai cirkuliuojančios akcijos (44,06 %).

AB "Panevėžio keliai" yra patronuojanti įmonė, kuri rengia savo atskiras ir konsoliduotas finansines ataskaitas pagal Lietuvos Respublikos verslo apskaitos standartus (VAS). AB "Panevėžio keliai" akcininkai yra fiziniai asmenys.

Toliau pateikiama finansinė informacija apie dukterines įmones:

(litais)	Veiklos pobūdis	Nuosavas kapitalas 2014-12-31	Grynasis 2014 metų pelnas (nuostoliai)	Nuosavas kapitalas 2013-12-31	Grynasis 2013 metų pelnas (nuostoliai)
UAB "PST investicijos" (konsoliduota)	Nekilnojamojo turto vystymas Statyba: elektros	12 365 466	(10 898 617)	15 077 762	(2 987 699)
UAB "Vekada" UAB "Metalo	instaliacija	5 835 948	357 821	5 315 674	548 127
meistrai"	Statyba Statyba:	2 314 969	1 228 566	1 086 403	(17 065)
UAB "Skydmedis"	skydiniai namai Statyba: kondicionavimo	2 943 170	1 267 661	2 475 509	964 821
UAB "Alinita" TŪB "Vilniaus	įranga Nekilnojamojo	231 490	40 585	190 905	71 620
papėdė"	turto vystymas Nekilnojamojo	4 245	218	2 773	219
OOO "Teritorija" "Kingsbud"	turto vystymas Tarpininkavimo	(2 934 156)	(3 940 635)	(90 804)	(112 576)
Sp. z. o. o.	paslaugos	50 308	(8 509)	60 615	19 100
SIA "PS Trests"	Statyba	(767 167)	13 273	(781 317)	(2 618)
AB PST Nordic	Statyba	20 951	2 963	0	0
OOO "Baltlitstroj"	Statyba	(3 310 537)	(7 094 435)	2 860 057	3 016 614

1. Konsoliduotas finansines ataskaitas sudaranti bendrovė (tęsinys)

Dukterinių įmonių nuosavybė:

	2014	2013
UAB "PST investicijos" (konsoliduota)	68 %	68 %
UAB "Vekada"	96 %	96 %
UAB "Metalo meistrai"	100 %	100 %
UAB "Skydmedis"	100 %	100 %
UAB "Alinita"	100 %	100 %
TŪB "Vilniaus papėdė"	69 %	69 %
OOO "Teritorija"	87,5 %	87,5 %
"Kingsbud" Sp. z. o. o.	100 %	100 %
SIA "PS Trests"	100 %	100 %
AB PST Nordic	100 %	0
OOO "Baltlitstroj"	100 %	100 %

Bendrovės dukterinė įmonė UAB "PST investicijos" turi šias dukterines įmones:

	Veiklos pobūdis	2014	2013
UAB "Ateities projektai"	Nekilnojamojo turto projektų vystymas Palangoje	100 %	100 %
ZAO ISK "Baltevromarket"	Nekilnojamojo turto projektų vystymas Kaliningrade	100 %	100 %
UAB "Kauno erdvė"	Nekilnojamojo turto projektų vystymas Kaune	100 %	100 %
UAB "Šeškinės projektai"	Nekilnojamojo turto projektų vystymas Vilniuje	100 %	100 %
UAB "Sakališkės"	Nekilnojamojo turto projektų vystymas Vilniuje	100 %	100 %
UAB "Verkių projektas"	Nekilnojamojo turto projektų vystymas Kaune	100 %	100 %

2. Parengimo pagrindas

Atitikimas standartams

Konsoliduotos finansinės ataskaitos parengtos pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, priimtus taikyti Europos Sąjungoje (toliau – TFAS).

Bendrovės akcininkai turi teisę patvirtinti šias konsoliduotas finansines ataskaitas arba nepatvirtinti jų ir reikalauti, kad vadovybė parengtų naujas konsoliduotas finansines ataskaitas.

Šias konsoliduotas finansines ataskaitas valdyba patvirtino 2015 m. balandžio 3 d.

Konsoliduotų finansinių ataskaitų parengimo pagrindas

Konsoliduotos finansinės ataskaitos parengtos remiantis istorine savikaina, išskyrus žemę ir pastatus nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų grupėje, kurie pateikiami perkainota verte ir investicinį turtą, kuris pateikiamas tikrąja verte.

Funkcinė ir pateikimo valiuta

Konsoliduotose finansinėse ataskaitose skaičiai pateikti litais. Ši valiuta yra patronuojančios Bendrovės funkcinė valiuta.

Įvertinimai

Rengdama konsoliduotas finansines ataskaitas pagal TFAS, vadovybė turi remdamasi prielaidomis atlikti įvertinimus, kurie daro įtaką apskaitos principų parinkimui bei konsoliduotose finansinėse ataskaitose pateiktoms turto, įsipareigojimų, pajamų ir sąnaudų sumoms. Faktiniai rezultatai gali skirtis nuo atliktų įvertinimų. Įvertinimai bei susijusios prielaidos nuolat peržiūrimi. Įvertinimų pasikeitimo įtaka pripažįstama tuo laikotarpiu, kuriuo įvertinimas yra peržiūrimas, bei ateinančiais laikotarpiais, jei įvertinimas daro įtaką ateinantiems laikotarpiams.

Įvertinimai (tęsinys)

Informacija apie reikšmingas sritis, kurios susijusios su vertinimų neapibrėžtumais taikant apskaitos politiką ir kurios turi reikšmingą įtaką konsoliduotose finansinėse ataskaitose pateiktiems skaičiams, pateikiama šiose pastabose:

• 13 pastaba atidėtojo mokesčio pripažinimas;
• 14 pastaba žemės ir pastatų perkainota vertė, naudingo tarnavimo laikas;
• 18 pastaba atsargų nukainojimas;
• 19 pastaba pirkėjų įsiskolinimo vertės sumažėjimas;
• 19 pastaba pajamos iš statybos sutarčių;
• 24 pastaba nuomos klasifikavimas;
• 25 pastaba atidėjiniai garantiniam remontui.

3. Reikšmingų apskaitos principų santrauka

Konsolidavimo pagrindas

Dukterinės įmonės – tai įmonės, kurias kontroliuoja patronuojanti Bendrovė. Kontrolė apibrėžiama kaip gebėjimas daryti lemiamą įtaką kitai įmonei, valdyti ir veikti kitos įmonės finansinę ir ūkinę veiklą siekiant iš šios veiklos naudos. Įvertinant kontrolę, atsižvelgiama į turimą bendrą kitos įmonės visuotinio akcininkų susirinkimo balsų skaičių. Dukterinių įmonių finansinės ataskaitos įtraukiamos į konsoliduotas finansines ataskaitas nuo kontrolės įsigijimo dienos bei nebeįtraukiamos nuo kontrolės praradimo dienos. Dukterinių įmonių finansinės ataskaitos yra parengtos tiems patiems ataskaitiniams metams, naudojant vienodus apskaitos principus. Konsoliduojant finansines ataskaitas, Grupės įmonių pajamos ir sąnaudos, gautinos ir mokėtinos sumos bei nerealizuoti rezultatai (jeigu kontroliuojanti dauguma nepadengia nuostolių) yra eliminuojami. Nerealizuoti nuostoliai atstatomi tik tuo atveju, jeigu nėra jokių vertės sumažėjimo nuostolių.

Dukterinių įmonių bendrosios pajamos yra priskiriamos nekontroliuojančiai daliai, net jei tai lemia neigiamą nekontroliuojančios dalies likutį. Nuosavybės dalies dukterinėje įmonėje pasikeitimas, neprarandant kontrolės, yra apskaitomas kaip nuosavybės sandoris. Jei Grupė praranda dukterinės įmonės kontrolę, ji:

• Nutraukia dukterinės įmonės turto (įskaitant prestižą) ir įsipareigojimų pripažinimą;
• Nutraukia nekontroliuojančios dalies, jei tokia yra, balansinės vertės pripažinimą;
• Nutraukia sukauptų valiutos kursų skirtumų, apskaitytų nuosavybėje, pripažinimą;
• Apskaito gautą atlygį tikrąja verte;
• Apskaito tebeturimą investiciją tikrąja verte;
• Atsiradusį perviršį ar deficitą apskaito pelne (nuostoliuose);
• Komponentų, anksčiau pripažintų kitose bendrosiose pajamose, patronuojančios įmonės dalį perklasifikuoja atitinkamai į bendrųjų pajamų ataskaitą ar nepaskirstytąjį pelną.

Užsienio valiuta

Sandoriai užsienio valiuta įvertinami funkcine valiuta sandorių metu galiojančiais valiutos keitimo kursais. Piniginis turtas ir piniginiai įsipareigojimai užsienio valiuta pervertinami funkcine valiuta konsoliduotos finansinės būklės ataskaitos sudarymo dieną galiojančiais valiutos keitimo kursais. Valiutos kurso pasikeitimo teigiama arba neigiama įtaka apskaitoma kaip pelnas arba nuostolis. Nepiniginis turtas ir įsipareigojimai, kurie denominuoti užsienio valiuta ir įvertinami tikrąja verte, pervertinami funkcine valiuta tikrosios vertės nustatymo dieną galiojančiais valiutos keitimo kursais. Nepiniginis turtas ir įsipareigojimai, kurie denominuoti užsienio valiuta ir įvertinami savikaina, įvertinami funkcine valiuta turto ir įsipareigojimų pripažinimo konsoliduotoje finansinės būklės ataskaitoje dieną galiojančiais valiutos keitimo kursais. Valiutos kurso pasikeitimo teigiama arba neigiama įtaka apskaitoma kaip pelnas arba nuostolis.

Užsienio valiuta (tęsinys)

Užsienyje registruotų dukterinių įmonių turtas ir įsipareigojimai, įskaitant prestižą ir tikrosios vertės koregavimus įsigijimo metu, pervertinami pateikimo valiuta konsoliduotos finansinės būklės ataskaitos sudarymo dieną galiojančiais valiutos keitimo kursais. Užsienyje registruotų dukterinių įmonių pajamos ir sąnaudos pervertinamos pateikimo valiuta sandorių metu galiojančiais valiutos keitimo kursais. Pervertinimo įtaka apskaitoma tiesiogiai kitose bendrosiose pajamose. Kai užsienyje registruota dukterinė įmonė perleidžiama atitinkama valiutos kurso pokyčio įtakos rezervo dalis perklasifikuojama į pelną arba nuostolius.

Neišvestinės finansinės priemonės

Neišvestinės finansinės priemonės apima pirkėjų įsiskolinimą ir kitas gautinas sumas, grynuosius pinigus ir grynųjų pinigų ekvivalentus, paskolas, finansines skolas, skolas tiekėjams ir kitas mokėtinas sumas.

Grynuosius pinigus ir jų ekvivalentus sudaro grynųjų pinigų likučiai ir indėliai pagal pareikalavimą.

Neišvestinės finansinės priemonės iš pradžių pripažįstamos tikrąja verte, įtraukiant (išskyrus priemones tikrąja verte pelne (nuostoliuose)) visas tiesiogiai priskirtinas sandorio sąnaudas. Po pirminio pripažinimo neišvestinės finansinės priemonės yra įvertinamos taip, kaip nurodyta toliau.

Finansinės priemonės apskaitoje pripažįstamos sandorio sudarymo dieną. Grupė nustoja pripažinti finansinį turtą, kai baigia galioti sutartinės teisės pinigų srautams iš to turto, arba kai sandorio metu yra perduodamos teisės gauti sutartus grynųjų pinigų srautus iš to finansinio turto, t. y. visa rizika ir nauda iš finansinio turto nuosavybės yra perduodamos. Finansinis įsipareigojimas nustojamas pripažinti, kai jis yra padengiamas, atšaukiamas ar pasibaigia jo terminas.

Paskolos ir gautinos sumos yra neišvestinis finansinis turtas ir nėra kotiruojamos aktyvioje rinkoje. Jos yra įtrauktos į trumpalaikį turtą, išskyrus tas sumas, kurių galiojimo terminas yra ilgesnis nei 12 mėnesių. Po pirminio pripažinimo, paskolos ir gautinos sumos yra įvertinamos amortizuota savikaina, naudojant efektyvios palūkanų normos metodą, atėmus vertės sumažėjimo nuostolius, jei tokių yra. Trumpalaikės gautinos sumos nėra diskontuojamos.

Paskolos, finansinės skolos ir kiti finansiniai įsipareigojimai, įskaitant prekybos mokėtinas sumas, po pradinio pripažinimo yra apskaitomi amortizuota savikaina, taikant efektyvios palūkanų normos metodą. Trumpalaikiai įsipareigojimai nediskontuojami.

Efektyvios palūkanų normos metodas yra metodas, skirtas finansinio turto ar įsipareigojimo amortizuotai savikainai apskaičiuoti ir palūkanų pajamoms ar sąnaudoms paskirstyti per atitinkamą laikotarpį. Efektyvi palūkanų norma yra norma, kuri leidžia tiksliai diskontuoti būsimas įplaukas ir mokėjimus grynaisiais pinigais per numatomą finansinio įsipareigojimo galiojimo laikotarpį arba, kur galima, per trumpesnį laikotarpį.

Išvestinės finansinės priemonės

Grupė neturi išvestinių finansinių priemonių.

Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai

Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai, išskyrus žemę ir pastatus, yra apskaitomi savikaina, atėmus sukauptą nusidėvėjimą ir vertės sumažėjimo nuostolius. Žemė ir pastatai yra apskaitomi perkainota verte, kuri yra jų tikroji vertė perkainojimo dieną, atimant vėliau sukauptą nusidėvėjimą ir vertės sumažėjimą. Perkainojimai atliekami periodiškai, užtikrinant, kad žemės ir pastatų apskaitinė vertė reikšmingai nesiskiria nuo jų tikrosios vertės finansinių ataskaitų sudarymo dieną. Pastatų tikrosios vertės vertinimą atlieka atestuoti nepriklausomi turto vertintojai. Nusidėvėjimas skaičiuojamas taikant tiesiogiai proporcingą metodą per apskaičiuotą turto naudingo tarnavimo laiką. Žemės ir pastatų perkainojimo rezervas kiekvienais metais yra sumažinamas skirtumo tarp nusidėvėjimų, paskaičiuotų nuo perkainotos apskaitinės vertės ir pradinės žemės ir pastatų savikainos, suma ir yra apskaitomas tiesiogiai per nepaskirstytąjį pelną arba nuostolį.

Perkainojimo atveju, kai turto įvertinta tikroji vertė yra didesnė nei jo likutinė vertė, likutinė vertė yra padidinama iki tikrosios vertės, o padidėjimo suma įskaitoma kaip kitos bendrosios pajamos į nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų perkainojimo rezervo sąskaitą nuosavo kapitalo dalyje. Tačiau toks vertės perkainojimo padidėjimas pripažįstamas pajamomis tiek, kiek jis neviršija praeito perkainojimo sumažėjimo, pripažinto pelne (nuostoliuose). Nusidėvėjimas skaičiuojamas nuo nudėvimos sumos, kuri yra lygi iš įsigijimo savikainos atėmus turto likvidacinę vertę.

Savikainą sudaro išlaidos, tiesiogiai susijusios su turto įsigijimu. Grupės pasigaminto turto savikainą sudaro žaliavų savikaina, tiesioginės darbo sąnaudos ir kitos sąnaudos, kurios tiesiogiai susijusios su turto pasigaminimu iki jo naudojimo pradžios, taip pat turto išmontavimo, išvežimo bei turto gamybinės vietos sutvarkymo sąnaudos. Skolinimosi sąnaudos kapitalizuojamos kapitalizavimo sąlygas atitinkančiam turtui.

Kai nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų atskirų sudėtinių dalių naudingo tarnavimo laikotarpis skiriasi, jos apskaitomos kaip atskiri nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų vienetai.

Sąnaudos, patiriamos keičiant nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų sudėtinę dalį, kapitalizuojamos tik tuo atveju, jei iš šios sudėtinės dalies tikėtina gauti ekonominės naudos ir naujosios sudėtinės dalies savikaina gali būti patikimai įvertinta. Senosios sudėtinės dalies likutinė vertė nurašoma. Su nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų aptarnavimu susijusios sąnaudos apskaitomos kaip pelnas arba nuostolis, kai patiriamos.

Nusidėvėjimas apskaičiuojamas tiesioginiu būdu per numatomą atskirų nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų sudėtinių dalių naudingo tarnavimo laikotarpį ir apskaitomas kaip pelnas arba nuostolis. Lizingo (finansinės nuomos) būdu įsigytas turtas nudėvimas per nuomos laikotarpį arba per numatomą naudingo tarnavimo laikotarpį, priklausomai nuo to, kuris yra trumpesnis, nebent nuosavybės teisės perėmimas nuomos laikotarpio pabaigoje yra pakankamai užtikrintas.

Numatomi turto naudingo tarnavimo laikotarpiai:

	Pastatai	8–40 metų
	Mašinos ir įrengimai	5–15 metų
	Transporto priemonės	5–10 metų
	Įrankiai ir kitas turtas	3–6 metai

Nusidėvėjimo metodai, likvidacinės vertės ir turto naudingo tarnavimo laikotarpiai peržiūrimi sudarant kiekvienas finansines ataskaitas.

Pelnas arba nuostolis iš perleidimo apskaičiuojamas iš perleidimo kainos atėmus likutinę vertę ir apskaitomas grynąja verte kitose pajamose arba sąnaudose. Kai perleidžiamas perkainotas turtas, šiam turtui tenkanti perkainojimo rezervo dalis perkeliama į nepaskirstytąjį pelną.

Investicinis turtas

Grupės investicinį turtą sudaro pastatai, kurie laikomi siekiant gauti pajamas iš nuomos ar dėl kapitalo vertės padidėjimo, bet ne gamybos tikslais, prekių ar paslaugų tiekimui, administracijos poreikiams ar pardavimui įprastomis verslo sąlygomis.

Investicinis turtas pradžioje apskaitomas įsigijimo verte, įvertinant įsigijimo išlaidas. Po pirminio pripažinimo investicinis turtas apskaitomas tikrąja verte, kuri atspindi rinkos situaciją finansinės būklės ataskaitos sudarymo datą. Pajamos arba sąnaudos, atsirandančios dėl investicinio turto tikrosios vertės pasikeitimų, parodomos kaip pelnas arba nuostolis tuo laikotarpiu, kai atsiranda.

Įsigijimo vertę sudaro išlaidos, tiesiogiai susijusios su turto įsigijimu. Grupės pasigaminto turto savikainą sudaro žaliavų savikaina, tiesioginės darbo sąnaudos ir kitos sąnaudos, kurios tiesiogiai susijusios su turto pasigaminimu iki jo naudojimo pradžios, taip pat turto išmontavimo, išvežimo bei turto gamybinės vietos sutvarkymo sąnaudos. Skolinimosi sąnaudos kapitalizuojamos kapitalizavimo sąlygas atitinkančiam turtui.

Investicinis turtas nustojamas pripažinti jį pardavus, kai nustojama juo disponuoti arba kai nesitikima jokios ekonominės naudos iš jo pardavimo. Skirtumas tarp grynųjų pajamų iš turto pardavimo ir jo apskaitinės vertės pripažįstamas kaip pelnas arba nuostolis tuo laikotarpiu, kai turtas nustojamas pripažinti.

Investicinio turto pasikeitimai atvaizduojami, kai pasikeičia investicinio turto naudojimo pobūdis. Investicinį turtą perklasifikuojant į nekilnojamąjį turtą, įrangą ir įrengimus, koreguota savikaina yra tikroji vertė, buvusi tą datą, kai pasikeičia naudojimo pobūdis. Jei nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai perklasifikuojamas į investicinį turtą, Grupė jį apskaito remiantis jam taikyta aukščiau aprašyta nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų apskaitos politika iki dienos, kai pasikeičia naudojimo pobūdis.

Ilgalaikis nematerialusis turtas

Prestižas apskaitomas įsigijus dukterines įmones ta suma, kuria sumokėta kaina viršija įsigyto Grupei priklausančio grynojo turto dalies tikrąją vertę. Jei skirtumas neigiamas (neigiamas prestižas), jis pripažįstamas kaip pelnas (nuostolis). Prestižas įvertinamas savikaina, atėmus nuostolį dėl vertės sumažėjimo.

Programinė įranga ir kitas nematerialusis turtas, kurio numatomas naudingo tarnavimo laikotarpis yra ribotas, įvertinamas savikaina, atėmus sukauptą amortizaciją ir nuostolį dėl vertės sumažėjimo. Amortizacija apskaičiuojama tiesiniu metodu per numatomą ilgalaikio nematerialiojo turto naudingo tarnavimo laikotarpį ir apskaitoma kaip pelnas arba nuostolis. Numatomas turto naudingo tarnavimo laikotarpis – 3–4 metai.

Nuomojamas turtas

Nuoma, kai Grupė prisiima reikšmingą riziką ir naudą, susijusią su turto nuosavybe, yra laikoma lizingu (finansine nuoma). Lizingo (finansinės nuomos) būdu įsigytas turtas įvertinamas tikrąja verte arba minimalių įmokų dabartine verte, priklausomai nuo to, kuri yra mažesnė. Po pirminio pripažinimo turtas apskaitomas remiantis jo grupės apskaitos principais. Visa kita nuoma yra laikoma veiklos nuoma ir nuomojamas turtas nėra kapitalizuojamas.

Atsargos

Kapitalizuotos sąnaudos, susijusios su nekilnojamojo turto vystymu, apskaitomos savikaina grynąja galimo realizavimo verte (GRV), priklausomai nuo to, kuri mažesnė.

Atsargos (tęsinys)

Kitos atsargos įvertinamos savikaina arba grynąja realizacine verte, priklausomai nuo to, kuri mažesnė. Savikaina apskaičiuojama FIFO metodu bei apima atsargų įsigijimo, gamybos ir kitas sąnaudas, kurios susijusios su atsargų dabartine būkle ir vieta. Grynoji realizacinė vertė yra įvertinta pardavimo kaina esant normalioms verslo sąlygoms, atėmus įvertintas gamybos užbaigimo ir pardavimo sąnaudas.

Nebaigtos statybos sutartys

Nebaigtose statybos sutartyse apskaitytos už jau atliktus statybos sutarčių darbus gautinos sumos iš pirkėjų, kurioms dar nėra išrašytos sąskaitos. Gautinos sumos už nebaigtas statybos sutartis įvertinamos prie statybos sutarčių savikainos pridėjus jau uždirbtą pelną bei atėmus jau išrašytas sąskaitas ir pripažintus nuostolius. Savikaina apima visas tiesiogines sąnaudas bei atitinkamą dalį netiesioginių sąnaudų, paskirstytų atsižvelgiant į normalų pajėgumų panaudojimą.

Nebaigtos statybos sutartys finansinės būklės ataskaitoje pateikiamos kaip sudėtinė pirkėjų įsiskolinimo dalis. Jei iš pirkėjų gauti mokėjimai didesni nei pripažintos pajamos, skirtumas finansinės būklės ataskaitoje pateikiamas kaip ateinančių laikotarpių pajamos.

Finansinio turto vertės sumažėjimas

Finansinio turto apskaitytos vertės peržiūrimos kiekvienos konsoliduotos finansinės būklės ataskaitos sudarymo dieną, siekiant nustatyti nuvertėjimą. Amortizuota savikaina įvertinamo finansinio turto vertės sumažėjimas apskaičiuojamas kaip skirtumas tarp balansinės vertės ir įvertintų būsimų pinigų srautų esamosios vertės, taikant efektyvią palūkanų normą. Nuostolis dėl vertės sumažėjimo apskaitomas kaip pelnas arba nuostolis.

Nuostolis dėl vertės sumažėjimo atstatomas dėl objektyvių įvykių po vertės sumažėjimo pripažinimo. Amortizuota savikaina įvertinamo finansinio turto vertės sumažėjimo atstatymas apskaitomas kaip pelnas arba nuostolis.

Kito nei finansinio turto vertės sumažėjimas

Kito nei finansinio turto, išskyrus atsargas ir atidėtojo mokesčio turtą, apskaitytos vertės peržiūrimos kiekvienos konsoliduotos finansinės būklės ataskaitos sudarymo dieną, siekiant nustatyti, ar nėra nuvertėjimo požymių. Tam tikslui yra įvertinama turto atsiperkamoji vertė.

Atsiperkamoji vertė apskaičiuojama kaip didesnė viena iš dviejų verčių: turto naudojimo vertė ir tikroji vertė atėmus numatomus realizavimo kaštus. Turto naudojimo vertė apskaičiuojama diskontuojant įvertintus būsimus pinigų srautus iki jų esamosios vertės, taikant priešmokestinę diskonto normą, atspindinčią realias rinkos prielaidas dėl pinigų vertės laike ir riziką, susijusią su tuo turtu. Vertės sumažėjimo nustatymo tikslais, turtas grupuojamas į mažiausias turto grupes, kurios uždirba pinigų srautus nepriklausomai nuo kito turto ar kitų turto grupių pinigų srautų. Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai priskiriami dviem pinigus generuojantiems vienetams – Statyba ir Nekilnojamojo turto vystymas, dalis nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų nepriskirta nei vienam iš pinigus generuojančių vienetų.

Nuostolis dėl vertės sumažėjimo apskaitomas, kai turto arba jam priklausančio grynuosius pinigus uždirbančio vieneto apskaityta vertė viršija atsiperkamąją vertę. Nuostolis dėl vertės sumažėjimo apskaitomas kaip pelnas arba nuostolis.

Ankstesniais laikotarpiais pripažintas vertės sumažėjimas peržiūrimas kiekvienos konsoliduotos finansinės būklės ataskaitos sudarymo dieną, siekiant nustatyti, ar jis nesumažėjo ar neišnyko. Nuostolis dėl vertės sumažėjimo atstatomas dėl pakitusio atsiperkamosios vertės įvertinimo. Vertės sumažėjimas atstatomas tik ta suma, kuri padidina turto grynąją vertę (po nusidėvėjimo ir amortizacijos), iki tokios vertės, kuri būtų, jei vertės sumažėjimas nebūtų pripažintas. Prestižo vertės sumažėjimo nuostolis neatstatomas.

Dividendai

Dividendai apskaitomi kaip įsiskolinimas tą laikotarpį, kada jie yra paskelbiami.

Atidėjiniai

Atidėjiniai yra pripažįstami, kai tikėtina, kad dėl praeityje įvykusių įvykių atsiradusiems įsipareigojimams įvykdyti reikės patirti sąnaudas ateityje ir kai įsipareigojimų suma gali būti patikimai įvertinta. Atidėjiniai įsipareigojimams apskaičiuojami diskontuojant įvertintus būsimus pinigų srautus iki jų esamosios vertės, taikant priešmokestinę diskonto normą, atspindinčią realias rinkos prielaidas dėl pinigų vertės laike ir riziką, susijusią su tais įsipareigojimais.

Atidėjiniai garantiniam remontui pripažįstami, kai uždirbamos susijusios statybos paslaugų pajamos. Atidėjinių suma paremta istoriniais garantinių remontų duomenimis bei tikimybėmis.

Išmokos darbuotojams

Grupė neturi išmokų darbuotojams ir darbuotojų skatinimo planų bei apmokėjimo schemų akcijomis. Su pensija susijusius įsipareigojimus prisiima valstybė.

Trumpalaikės išmokos darbuotojams pripažįstamos kaip einamosios sąnaudos laikotarpiu, kai darbuotojai suteikia paslaugas. Išmokos apima atlyginimus, socialinio draudimo išmokas, premijas, mokamas atostogas ir kt. Ilgalaikių išmokų darbuotojams nėra.

Pardavimo pajamos

Pajamos iš statybos sutarčių apima pradinę sutartyje sutartą sumą bei kitas sumas, kurios susijusios su darbų apimties pokyčiais ir panašiai, tačiau tik ta dalimi, kurią tikimasi atgauti ir kurią galima patikimai įvertinti. Kai baigiamasis statybos sutarties rezultatas gali būti patikimai įvertintas, kiekvienos statybos sutarties pajamos ir sąnaudos apskaitoje pripažįstamos pagal sutarties darbų įvykdymo lygio metodą. Darbų įvykdymo lygis yra įvertinamas kaip faktiškai patirtų išlaidų ir planuotų statybos sutarties išlaidų proporcija.

Kai sutarties rezultatas negali būti patikimai įvertintas, pajamomis pripažįstama tik ta patirtų sutarties sąnaudų dalis, kurią tikimasi atgauti. Kai tikėtina, kad sutarties sąnaudos viršys sutarties pajamas, nuostolis nedelsiant pripažįstamas kaip pelnas arba nuostolis.

Nuomos pajamos

Investicinio turto nuomos pajamos yra apskaitomos pardavimo pajamose taikant tiesiogiai proporcingą metodą per nuomos laikotarpį. Kito turto nuomos pajamos yra apskaitomos kitose pajamose.

Finansinės veiklos pajamos ir sąnaudos

Finansinės veiklos pajamas sudaro palūkanų pajamos. Palūkanų pajamos pripažįstamos kaupimo principu, taikant efektyvios palūkanų normos metodą. Finansinės veiklos sąnaudas sudaro palūkanų sąnaudos. Palūkanų sąnaudos pripažįstamos taikant efektyvios palūkanų normos metodą. Valiutos kurso pasikeitimo teigiama arba neigiama įtaka konsoliduotoje pajamų ataskaitoje pateikiama grynąja verte.

Pelno mokestis

Pelno mokesčio sąnaudas sudaro mokėtinas pelno mokestis ir atidėtasis mokestis. Pelno mokesčio sąnaudos apskaitomos kaip pelnas arba nuostolis, išskyrus tuos atvejus, kai jos susijusios su nuosavame kapitale apskaitytomis sumomis.

Mokėtinas pelno mokestis apskaičiuojamas nuo metų apmokestinamojo pelno taikant galiojantį mokesčio tarifą.

Pelno mokestis (tęsinys)

Atidėtasis mokestis apskaičiuojamas balanso metodu, atsižvelgiant į laikinus skirtumus tarp turto ir įsipareigojimų finansinių ir mokestinių verčių. Atidėtojo mokesčio suma priklauso nuo numatomo turto panaudojimo ir įsipareigojimo padengimo ateityje bei numatomų tada galiosiančių mokesčio tarifų.

Atidėtojo mokesčio turtas pripažįstamas tik tuomet, kai ateityje tikimasi pakankamai apmokestinamojo pelno, kuris leis panaudoti mokesčio turtą. Atidėtojo mokesčio turto vertės peržiūrimos kiekvienos konsoliduotos finansinės būklės ataskaitos sudarymo dieną ir sumažinamos, jei nėra tikėtina, kad susijusi mokestinė nauda gali būti panaudota.

Vienai akcijai tenkantis pelnas

Grupė pateikia informaciją apie vienai akcijai tenkantį pelną, kuris apskaičiuojamas padalijant pelną arba nuostolį, tenkantį Grupės akcininkams, iš svertinio paprastųjų akcijų vidurkio per laikotarpį. Sumažėjęs vienai akcijai tenkantis pelnas apskaičiuojamas atsižvelgiant į potencialių akcijų, tokių kaip konvertuojamos obligacijos ar darbuotojams sudarytų apmokėjimų schemų akcijomis, įtaką.

Segmentai

Veiklos segmentas yra Grupės dalis, dalyvaujanti ekonominėje veikloje, iš kurios ji gali uždirbti pajamas ir patirti sąnaudas. Veiklos segmento veiklos rezultatus reguliariai tikrina aukščiausiasis Grupės valdymo organas, priimdamas sprendimą dėl išteklių, kuriuos reikia priskirti segmentui, ir įvertinti jo veiklos rezultatus, ir šis segmentas pateikia atskirą finansinę informaciją.

Segmento veiklos rezultatai, kurie yra pateikiami Grupės valdymo organui, apima straipsnius, tiesiogiai priskiriamus segmentui bei tuos straipsnius, kurie gali būti pagrįstai paskirstomi segmentui.

Informacija, susijusi su geografiniais segmentais, pateikiama finansinėse ataskaitose. 2014 m. Grupėje buvo išskirti trys geografiniai segmentai: Lietuva, Rusija ir Norvegija (2013 m.: Lietuva ir Rusija).

Tikrosios vertės nustatymas

Daugelis Grupės apskaitos principų ir atskleidimų reikalauja, kad būtų nustatyta tiek finansinio, tiek nefinansinio turto ir įsipareigojimų tikroji vertė. Tikroji vertė yra kaina, už kurią vertinimo dieną būtų parduotas turtas arba perleistas įsipareigojimas pagal tvarkingą sandorį, sudaromą tarp rinkos dalyvių pagrindinėje rinkoje, o jei jos nėra – palankiausioje rinkoje, į kurią Grupė gali patekti vertinimo dieną. Įsipareigojimo tikroji vertė parodo jo prievolių neįvykdymo rizikos poveikį. Tikrosios vertės yra nustatomos pagal kotiruojamas rinkos kainas, diskontuotų pinigų srautų analizes ir opciono kainų modelius, kaip tinka.

Nustatydama turto ar įsipareigojimų tikrąją vertę, Grupė remiasi prieinamais rinkos duomenimis, kiek įmanoma. Tikrosios vertės yra pateikiamos žemiau nurodytais trimis tikrosios vertės hierarchijos lygiais, remiantis vertinimo metoduose taikomais kintamaisiais:

1 lygis: aktyviosiose tokio paties turto arba įsipareigojimų rinkose kotiruojamos kainos (nepakoreguotos).

2 lygis: kiti kintamieji, išskyrus į 1 lygį įtrauktas kotiruojamas turto arba įsipareigojimų kainas, kurie stebimi tiesiogiai (t. y. kaip kainos) arba netiesiogiai (t. y. išvesti iš kainų).

3 lygis: turto arba įsipareigojimų kintamieji, nepagrįsti stebimais rinkos duomenimis (nestebimi kintamieji).

Tikrosios vertės nustatymas (tęsinys)

Jei kintamieji, naudojami nustatant turto ar įsipareigojimo tikrąją vertę, gali būti priskiriami skirtingiems tikrosios vertės hierarchijos lygiams, tikrosios vertės hierarchijos lygis, kuriam priskiriama visa nustatyta tikroji vertė, turi būti nustatomas remiantis žemiausio lygio kintamuoju, reikšmingu nustatant visą tikrąją vertę.

Grupė pripažįsta tarp tikrosios vertės hierarchijos lygių perkeliamas sumas to ataskaitinio laikotarpio pabaigoje, kada pokytis įvyko.

Ten, kur taikytina, išsamesnė informacija apie prielaidas, taikytas nustatant tikrąsias vertes, yra atskleista su konkrečiu turtu ar įsipareigojimu susijusioje pastaboje.

Apskaitos politikos pakeitimai

Išskyrus toliau nurodytus pakeitimus, Grupė nuosekliai taikė apskaitos politiką, išdėstytą šiose finansinėse ataskaitose, visiems šiose finansinėse ataskaitose pateiktiems laikotarpiams.

2014 m. sausio 1 d. Grupė pradėjo taikyti toliau nurodytus naujus standartus ir standartų pataisas, įskaitant atitinkamas kitų standartų pataisas.

(i) 12-asis TFAS "Informacijos apie dalis kituose ūkio subjektuose atskleidimas"

12-ajame TFAS į vieną standartą sujungiami visi reikalavimai ūkio subjektui atskleisti savo dalį dukterinėse įmonėse, jungtinėje veikloje, asocijuotosiose įmonėse ir nekonsoliduojamuose struktūriniuose ūkio subjektuose.

Atsižvelgdama į 12-ojo TFAS nuostatas, Grupė išplėtė savo atskleidimus apie dalis dukterinėse įmonėse (30 pastaba).

11-asis TFAS "Jungtinė veikla" taip pat pirmą kartą pradėtas taikyti 2014 metais, tačiau jis nėra aktualus Grupei, kadangi ji nedalyvauja bendroje veikloje.

(ii) 10-asis TFAS "Konsoliduotosios finansinės ataskaitos"

Atsižvelgdama į 10-ojo TFAS nuostatas (2011 m.), Grupė pakeitė savo apskaitos politiką, siekdama nustatyti, ar ji kontroliuoja ūkio subjektus, į kuriuos investuoja, ir, ar dėl to turėtų juos konsoliduoti. 10-ajame TFAS (2011 m.) nustatomas naujas kontrolės modelis, kuriuo siekiama išsiaiškinti, ar Grupė turi įtakos ūkio subjektui, į kurį investuojama, ar Grupė susiduria su rizika dėl kintamų pajamų, atsirandančių dėl investicijų į minėtą ūkio subjektą, ir, ar Grupė turi teisę į minėtas kintamas pajamas bei gali pasinaudoti savo įtaka, siekdama jas paveikti.

Atsižvelgdama į 10-ojo TFAS (2011 m.) pereinamąsias nuostatas, Grupė iš naujo įvertino savo kontrolės išvadą, taikomą 2014 m. sausio 1 d. ūkio subjektams, į kuriuos investuojama. Atsižvelgdama į 10-ajame TFAS (2011 m.) pateiktas naujas taisykles, Grupė nusprendė nekeisti kontrolės išvados.

(iii) Kitos standartų pataisos

Toliau pateikiamos standartų pataisos, galiojančios nuo 2014 m. sausio 1 d., neturi įtakos šioms konsoliduotoms finansinėms ataskaitoms:

• 27-asis TAS (2011 m.) "Atskiros finansinės ataskaitos";
• 28-asis TAS (2011 m.) "Investicijos į asocijuotąsias ir bendrąsias įmones";
• 32-ojo TAS "Finansinio turto ir finansinių įsipareigojimų užskaita" pataisos;
• 27-ojo TAS "Investicinės įmonės" pataisos;
• 36-ojo TAS "Informacijos apie nefinansinio turto atsiperkamąją vertę atskleidimas" pataisos;
• 39-ojo TAS "Išvestinių finansinių priemonių novacija ir tolesnė apsidraudimo sandorių apskaita" pataisos.

Neįsigalioję standartai, standartų išaiškinimai ir išleistų standartų pataisos

Keletas naujų pataisų, standartų ir išaiškinimų galioja metiniams laikotarpiams, prasidedantiems po 2014 m. sausio 1 d., ir dar nebuvo taikyti rengiant šias konsoliduotas finansines ataskaitas. Standartai, išaiškinimai ir pataisos, kurie gali būti aktualūs Grupei, bei vadovybės įvertinimai dėl galimos naujų ir peržiūrėtų standartų bei išaiškinimų įtakos juos pirmą kartą pritaikius, yra nurodyti žemiau. Grupė neketina taikyti šių pataisų, standartų ir išaiškinimų anksčiau.

(i) 19-ojo TAS pataisos "Apibrėžtųjų išmokų planai: darbuotojų įmokos" (galioja 2015 m. vasario 1 d. arba vėliau prasidedantiems ataskaitiniams laikotarpiams)

Pataisos taikomos tik tiems apibrėžtųjų išmokų planams, kurie susiję su darbuotojų ar trečiųjų šalių įnašais, atitinkančiais tam tikrus kriterijus.

Grupė nemano, kad pataisa turės įtakos finansinėms ataskaitoms, nes ji neturi nustatytų išmokų planų, apimančių darbuotojų ar trečiųjų šalių įmokas.

(ii) 21-asis TFAAK "Mokesčiai" (galioja 2014 m. birželio 17 d. arba vėliau prasidedantiems ataskaitiniams laikotarpiams)

Šiame aiškinime pateikiamos gairės, kuriomis identifikuojamas įpareigojantis įvykis, dėl kurio atsiranda prievolė, ir tos mokestinės prievolės mokėjimo vyriausybei pripažinimo laikas.

Pagal šį aiškinimą įpareigojantis įvykis yra įvykis, kuris iššaukia prievolę mokėti šį mokestį, kaip tai nustatyta atitinkamuose teisės aktuose, todėl prievolė sumokėti mokestį pripažįstama įvykus įvykiui. Prievolė sumokėti mokestį pripažįstama progresyviu būdu, jei įpareigojantis įvykis įvyksta per tam tikrą laikotarpį. Jei įpareigojantis įvykis atsiranda dėl minimalių kriterijų pasiekimo, atitinkama prievolė pripažįstama pasiekus šiuos minimalius kriterijus.

Aiškinimu nustatoma, kad ūkio subjektas negali turėti konstruktyvaus įsipareigojimo mokėti mokestį, kuris būtų sukeltas būsimųjų laikotarpių veiklos, kurią ūkio subjektui būtų ekonomiškai naudinga vykdyti.

Tikėtina, kad aiškinimas, pirmą kartą jį pritaikius, neturės reikšmingos įtakos finansinėms ataskaitoms, nes dėl jo nebus keičiama Grupės apskaitos politika, susijusi su vyriausybės įvestais mokesčiais.

(iii) Kasmetiniai TFAS patobulinimai

Patobulinimus sudaro vienuolika devynių standartų pataisų bei kitų standartų ir aiškinimų atitinkamos pataisos. Dauguma šių pataisų taikoma 2015 m. vasario 1 d. arba vėliau prasidedantiems ataskaitiniams laikotarpiams su galimybe taikyti anksčiau. Kitų keturių standartų keturios pataisos taikomos 2015 m. sausio 1 d. arba vėliau prasidedantiems ataskaitiniams laikotarpiams su galimybe taikyti anksčiau.

Tikėtina, kad nei viena iš šių pataisų neturės reikšmingos įtakos Grupės finansinėms ataskaitoms.

4. Finansinių rizikų valdymas

Bendroji dalis

Grupė susiduria su šiomis finansinėmis rizikomis: kredito rizika, likvidumo rizika ir rinkos rizika. Šioje pastaboje pateikiama informacija apie šių rizikų įtaką Grupei, tikslus, politiką ir procesus, susijusius su šių rizikų vertinimu ir valdymu, taip pat informacija apie kapitalo valdymą. Kiekybiniai atskleidimai pateikiami kitose konsoliduotų finansinių ataskaitų pastabose.

Valdyba yra atsakinga už rizikos valdymo struktūros sukūrimą ir priežiūrą. Grupės rizikos valdymo politika yra skirta rizikų, su kuriomis susiduria Grupė, nustatymui ir analizei, atitinkamų limitų ir kontrolių įdiegimui bei priežiūrai. Rizikos valdymo politika ir rizikos valdymo sistemos yra reguliariai peržiūrimos, kad atitiktų rinkos sąlygų ir Grupės veiklos pokyčius. Grupė siekia sukurti drausmingą ir konstruktyvią rizikos valdymo aplinką, kurioje visi darbuotojai žino savo funkcijas ir įsipareigojimus.

Kredito rizika

Kredito rizika – tai rizika, kad Grupė patirs finansinių nuostolių, jei pirkėjas ar kita šalis neįvykdys sutartyse numatytų įsipareigojimų. Ši rizika didžiąja dalimi susijusi su Grupės pirkėjų įsiskolinimu.

Grupė valdo kredito riziką politikos ir procedūrų pagalba. Remiantis Grupės nustatyta kredito rizikos politika, standartiniai mokėjimai ir terminai siūlomi tik tada, kai įvertinamas kiekvieno naujo kliento kreditingumas. Klientai, kurie neatitinka nustatytos kreditingumo ribos gali atlikti pirkimo sandorius su Grupe tik sumokėję išankstinius apmokėjimus.

Toliau pateikiama maksimali kredito rizika:

(litais)	2014	2013
Iš pirkėjų gautinos sumos	79 181 308	59 028 118
Trumpalaikis kitas finansinis turtas	0	1 579 834
Suteiktos paskolos	407 034	4 007 181
Terminuotas indėlis	0	3 000 000
Pinigai ir pinigų ekvivalentai	72 332 181	58 689 796
Iš viso	151 920 523	126 304 929
Iš pirkėjų gautinos sumos:
(litais)	2014	2013
Savivaldybės ir valstybės institucijos	25 997 942	14 211 609
Kiti	53 183 366	44 816 509
Iš viso pirkėjų įsiskolinimo	79 181 308	59 028 118

Kredito rizika (tęsinys)

Gautinos sumos iš reikšmingiausių klientų:

(litais)	2014	%	2013	%
1 klientas	9 014 197	11,4	11 163 989	18,9
2 klientas	7 162 973	9,1	11 104 430	18,8
3 klientas	5 521 870	7,0	2 592 800	4,4
4 klientas	4 646 025	5,8	2 513 537	4,3
5 klientas	4 566 540	5,7	2 218 300	3,8
6 klientas	3 220 821	4,0	1 671 863	2,8
7 klientas	2 323 447	2,9	1 208 304	2,0
Kiti klientai	48 179 019	60,9	39 616 152	67,1
Vertės sumažėjimas	(5 453 584)	(6,8)	(13 061 257)	(22,1)
Iš viso	79 181 308	100,0	59 028 118	100,0

Gautinos sumos iš pirkėjų pagal geografinius regionus:

(litais)	2014	2013
Vietinė rinka (Lietuva)	59 644 932	40 815 578
Rusija	16 298 876	15 604 440
Euro zonos šalys	3 237 500	2 608 100
Iš viso	79 181 308	59 028 118

Prekybos gautinų sumų senėjimas konsoliduotų finansinių ataskaitų datą gali būti detalizuojamas taip:

		Vertės		Vertės
(litais)	2014	sumažėjimas	2013	sumažėjimas
Neuždelstos	66 157 421		31 893 447
Uždelstos 0–30 dienų	1 511 729		5 903 624
Uždelstos 30–90 dienų	1 118 892		7 887 496
Daugiau nei 90 dienų	15 846 850	5 453 584	26 404 808	13 061 257
Iš viso	84 634 892	5 453 584	72 089 375	13 061 257

Grupės apskaitytas vertės sumažėjimas atspindi įvertintus nuostolius dėl abejotinų atgauti pirkėjų įsiskolinimų. Pagrindinis šio vertės sumažėjimo komponentas – individualiai įvertinti nuostoliai dėl reikšmingų abejotinų atgauti pirkėjų įsiskolinimų. Vertės sumažėjimo įvertinimo metodai nuolat peržiūrimi, kad skirtumai tarp įvertintų nuostolių ir faktinių nuostolių būtų kuo mažesni.

Išduotos paskolos yra gautinos iš susijusių šalių ir 2014 m. gruodžio 31 d. nebuvo pradelstos.

Pinigai ir pinigų ekvivalentai susideda iš grynųjų pinigų ir pinigų banko sąskaitose, todėl su jais susijusi kredito rizika yra minimali.

Trumpalaikį ir ilgalaikį kitą finansinį turtą sudaro terminuoti indėliai bankuose ir sukaupta gautina suma iš užsakovo.

Nors ekonominės aplinkybės gali turėti įtakos paskolų ir įsiskolinimų atgavimui, vadovybės nuomone, Grupei negresia reikšminga rizika patirti nuostolius, kurie viršytų jau apskaitytą vertės sumažėjimą.

Likvidumo rizika

Likvidumo rizika – tai rizika, kad suėjus terminui Grupė nepajėgs įvykdyti savo finansinių įsipareigojimų. Grupė valdo likvidumo riziką siekdama kiek įmanoma geriau užtikrinti pakankamą likvidumą, leidžiantį įvykdyti įsipareigojimus tiek esant įprastoms, tiek sudėtingoms sąlygoms, nepatiriant nepriimtinų nuostolių ir nerizikuojant prarasti Grupės reputaciją. Paprastai Grupė užsitikrina pakankamą grynųjų pinigų kiekį, kad galėtų padengti planuojamas veiklos sąnaudas, įskaitant finansinių skolų padengimą. Šis užsitikrinimas neapima galimų nenuspėjamų nepaprastųjų aplinkybių (pvz. stichinių nelaimių) įtakos.

Toliau pateikiami 2014 m. gruodžio 31 d. finansinių įsipareigojimų, įskaitant apskaičiuotas palūkanas, mokėjimo terminai pagal sutartis:

		Sutartiniai	6 mėn.
	Likutinė	grynųjų	arba	6–12		2–5	>5
Tūkst. litų	vertė	pinigų srautai	mažiau	mėnesių	1–2 metai	metai	metai
Įsipareigojimai
Paskolos ir lizingo įsipareigojimai	29 808	30 722	21 076	591	1 206	3 965	3 884
Skolos tiekėjams	54 813	54 813	54 813
Iš viso	84 621	85 535	75 889	591	1 206	3 965	3 884

Toliau pateikiami 2013 m. gruodžio 31 d. finansinių įsipareigojimų, įskaitant apskaičiuotas palūkanas, mokėjimo terminai pagal sutartis:

Tūkst. litų	Likutinė vertė	Sutartiniai grynųjų pinigų srautai	6 mėn. arba mažiau	6–12 mėnesių	1–2 metai	2–5 metai
Įsipareigojimai
Paskolos ir lizingo įsipareigojimai	28 078	29 177	1 325	14 500	6 053	7 299
Skolos tiekėjams	30 323	30 323	30 323
Iš viso	58 401	59 500	31 648	14 500	6 053	7 299

Taikytos palūkanų normos, skaičiuojant sutartinius grynųjų pinigų srautus:

	2014	2013
Paskolos ir lizingo įsipareigojimai	0,92–2,22 %	0,92–2,22 %

Rinkos rizika

Rinkos rizika – tai rizika, kad rinkos kainų pokyčiai, pvz. užsienio valiutos kursų kitimas ir palūkanų normos, turės įtakos Grupės rezultatui arba turimų finansinių priemonių vertei. Rinkos rizikos valdymo tikslas – valdyti rizikos atviras pozicijas, siekiant optimizuoti grąžą. 2014 m. gruodžio 31 d. ir 2013 m. gruodžio 31 d. Grupė nesinaudojo jokiomis finansinėmis išvestinėmis priemonėmis.

Valiutos rizika. Grupė susiduria su užsienio valiutos kurso kitimo rizika tuo atveju, kai pardavimai, pirkimai ir finansinės skolos denominuojami kitomis valiutomis nei litais.

Rinkos rizika (tęsinys)

Metų eigoje buvo tokie valiutos keitimo kursai lito atžvilgiu:

	2014 m.		2013 m.
	gruodžio	Vidurkis	gruodžio	Vidurkis
	31 d.	2014 m.	31 d.	2013 m.
1 EUR =	3,4528	3,4528	3,4528	3,4528
1 SEK =	0,3625	0,3798	0,3849	0,3994
1 RUB =	0,0503	0,0688	0,0767	0,0817

Toliau pateikiama Grupės valiutos rizikos atvira pozicija:

2014 metai (litais)	LTL	EUR	RUB	SEK	Kita valiuta
Pirkėjų įsiskolinimas	55 345 162	8 559 933	15 276 213	0	0
Suteiktos paskolos	404 395	2 639	0	0	0
Pinigai ir pinigų ekvivalentai	49 878 650	17 834 466	4 160 637	394 263	64 165
Paskolos ir kitos finansinės skolos	(18 212 577)	(10 901 450)	(693 607)	0	0
Skolos tiekėjams	(47 437 734)	(2 292 742)	(5 081 714)	(906)	0
Valiutos rizikos atvira pozicija	39 977 896	13 202 846	13 661 529	393 357	64 165
2013 metai (litais)	LTL	EUR	RUB	SEK	Kita valiuta
Pirkėjų įsiskolinimas	40 737 333	2 051 210	15 393 028	143 449	703 098
Suteiktos paskolos	4 000 000
Trumpalaikis kitas finansinis turtas	4 579 834
Pinigai ir pinigų ekvivalentai	41 889 314	2 312 254	14 264 750	144 423	79 055
Paskolos ir kitos finansinės skolos	(17 859 537)	(10 218 185)
Skolos tiekėjams	(19 359 396)	(2 712 111)	(8 251 007)		(653)
Valiutos rizikos atvira pozicija	53 987 548	(8 566 832)	21 406 771	287 872	781 500

Sumažėjus Rusijos rublio valiutos kursui 0,005 punkto, Grupės pelnas sumažėtų apie 1 395 tūkst. litų. Rizika, susijusi su operacijomis eurais, yra laikoma nereikšminga, nes litas yra susietas su euru pastoviu santykiu 3,4528 LTL=1 EUR.

Palūkanų normos rizika. Visoms Grupės gautoms ir suteiktoms paskoloms ir kitoms finansinėms skoloms skaičiuojamos kintamos palūkanos, susijusios su EURIBOR ir VILIBOR. Vidutinės metinės palūkanų normos pakeitimas 1 % lemtų palūkanų sąnaudų pasikeitimą apytiksliai 289 tūkst. litų suma.

Kapitalo valdymas

Valdybos politikos tikslas – palaikyti pakankamą nuosavo kapitalo dalį tam, kad būtų pateisintas investuotojų, kreditorių ir rinkos pasitikėjimas bei plečiamas verslas ateityje. Valdyba seka kapitalo grąžą ir, atsižvelgdama į Grupės finansinius rezultatus ir strateginius planus, pateikia siūlymus dėl dividendų išmokėjimo.

Veiklos rizikos valdymas

Pagrindines Grupės veiklos rizikas sudaro konkurencija su kitomis statybos bei rangos kompanijomis Grupės veiklos rinkose, subrangovų bei kitų verslo partnerių patikimumas, gamybos pajėgumų valdymas bei patyrusių ir kvalifikuotų darbuotojų pritraukimas bei jų išlaikymas. Grupės aukščiausio lygio vadovai kontroliuoja procesų ir procedūrų, kurios sumažina šias rizikas, įdiegimą.

Grupės vadovybė užtikrina, kad Grupės darbuotojai turėtų tinkamą kompetenciją, patirtį ir naujausias žinias, reikalingas jiems patikėtoms pareigoms atlikti. Grupė siunčia darbuotojus į kvalifikacijos kėlimo kursus bei organizuoja vidinius mokymus. Grupėje įdiegtos vidaus kontrolės užtikrina keturių akių principą, kai operaciją atliekančio asmens rezultatus patikrina dar vienas kontroliuojantis asmuo, autorizuodamas operaciją. Grupė samdo išorinį auditorių vidinių procesų efektyvumo patikrai, yra sudarinėjami vidaus auditoriaus vidinių procesų audito grafikai, pagal gautas rekomendacijas peržiūrimi procesai ir stiprinamos vidinės kontrolės. Be to, Grupės valdyba bei vadovybė nuolat renkasi į posėdžius (susirinkimus), kurių metu aptariami Grupės veiklos rezultatai, identifikuojamos veiklos rizikos bei sukuriami planai šių rizikų padariniams minimizuoti ar juos eliminuoti.

5. Veiklos segmentai

		Nekilnojamojo
2014 (litais)	Statyba	turto vystymas	Iš viso
Pajamos	361 158 017	2 954 345	364 112 362
Savikaina	(327 037 992)	(967 653)	(328 005 645)
Kitos pajamos	1 784 519	927 761	2 712 280
Veiklos sąnaudos	(23 043 510)	(1 840 516)	(24 884 026)
Kitos sąnaudos	(892 302)	(24 039)	(916 341)
Turto vertės sumažėjimas	5 032 924	88 000	5 120 924
Amortizacija ir nusidėvėjimas	(3 573 457)	(187 606)	(3 761 063)
Veiklos rezultatas	13 428 199	950 292	14 378 491
Finansinės veiklos pajamos	196 996	28 478	225 474
Finansinės veiklos sąnaudos	(8 680 781)	(18 643 131)	(27 323 912)
Pelno mokesčio pajamos (sąnaudos)	(275 029)	3 204 344	2 929 315
Grynasis pelnas (nuostoliai)	4 669 385	(14 460 017)	(9 790 632)

5. Veiklos segmentai (tęsinys)

Segmentų turtas

		Nekilnojamojo
2014 (litais)	Statyba	turto vystymas	Iš viso
Ilgalaikis turtas	22 975 206	29 902 516	52 877 722
Atsargos	10 901 750	44 582 793	55 484 543
Kitas trumpalaikis turtas	161 964 099	2 094 724	164 058 823
Iš viso segmentų turto	195 841 055	76 580 033	272 421 088
Segmentų įsipareigojimai
Dotacijos ir subsidijos	79 509	0	79 509
Finansiniai įsipareigojimai	346 041	29 461 593	29 807 634
Skolos tiekėjams	55 119 104	283 606	55 402 710
Kitos mokėtinos sumos	52 948 996	9 138 325	62 087 321
Iš viso segmentų įsipareigojimų	108 493 650	38 883 524	147 377 174
Nematerialiojo turto ir nekilnojamojo turto,
įrangos ir įrengimų įsigijimai	4 594 698	91 237	4 685 935
		Nekilnojamojo
2013 (litais)	Statyba	turto vystymas	Iš viso
Pajamos	292 483 844	2 213 863	294 697 707
Savikaina	(263 878 536)	(739 465)	(264 618 001)
Kitos pajamos	2 364 003	3 943 635	6 307 638
Veiklos sąnaudos	(18 900 628)	(3 082 408)	(21 983 036)
Kitos sąnaudos	(924 974)	(988 458)	(1 913 432)
Turto vertės sumažėjimas	983 015	0	983 015
Amortizacija ir nusidėvėjimas	(3 274 627)	(106 145)	(3 380 772)
Veiklos rezultatas	8 852 097	1 241 022	10 093 119
Finansinės veiklos pajamos	356 933	2 710	359 643
Finansinės veiklos sąnaudos Pelno mokesčio pajamos	(5 594 099)	(3 707 836)	(9 301 935)
(sąnaudos)	(624 581)	507 518	(117 063)
Grynasis pelnas (nuostoliai)	2 990 350	(1 956 586)	1 033 764

5. Veiklos segmentai (tęsinys)

Segmentų turtas

2013 (litais)	Statyba	Nekilnojamojo turto vystymas	Iš viso
Ilgalaikis turtas	21 149 354	26 685 581	47 834 935
Atsargos	45 656 381	742 506	46 398 887
Kitas trumpalaikis turtas	97 344 329	40 845 576	138 189 905
Iš viso segmentų turto	164 150 064	68 273 663	232 423 727
Segmentų įsipareigojimai
Dotacijos ir subsidijos	112 802	0	112 802
Finansiniai įsipareigojimai	0	28 077 722	28 077 722
Skolos tiekėjams	29 991 658	331 509	30 323 167
Kitos mokėtinos sumos	47 202 286	2 153 766	49 356 052
Iš viso segmentų įsipareigojimų	77 306 746	30 562 997	107 869 743
Nematerialiojo turto ir nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų įsigijimai	3 753 170	380 700	4 133 870

6. Geografinė informacija

2014 (litais)	Lietuva	Rusija	Norvegija	Iš viso
Pajamos	252 013 234	89 546 698	22 552 430	364 112 362
Savikaina	(232 774 947)	(78 778 339)	(16 452 359)	(328 005 645)
Kitos pajamos	2 120 422	591 858	0	2 712 280
Veiklos sąnaudos	(17 494 133)	(4 362 652)	(3 027 241)	(24 884 026)
Kitos sąnaudos	(867 906)	(48 435)	0	(916 341)
Turto vertės sumažėjimas	8 526 468	(3 405 544)	0	5 120 924
Amortizacija ir nusidėvėjimas	(3 323 354)	(151 870)	(285 839)	(3 761 063)
Veiklos rezultatas	8 199 784	3 391 716	2 786 991	14 378 491
Finansinės ir investicinės
veiklos pajamos	182 293	43 181	0	225 474
Finansinės ir investicinės
veiklos sąnaudos	(686 828)	(26 637 084)	0	(27 323 912)
Pelno mokesčio pajamos
(sąnaudos)	(2 142 417)	5 071 732	0	2 929 315
Grynasis pelnas (nuostoliai)	5 552 832	(18 130 455)	2 786 991	(9 790 632)

6. Geografinė informacija (tęsinys)

Segmentų turtas

2014 (litais)	Lietuva	Rusija	Norvegija	Iš viso
Ilgalaikis turtas	47 353 706	5 524 016	0	52 877 722
Atsargos	33 042 383	22 442 160	0	55 484 543
Kitas trumpalaikis turtas	133 424 135	30 107 232	527 456	164 058823
Iš viso segmentų turtas	213 820 224	58 073 408	527 456	272 421 088
Segmentų įsipareigojimai	Lietuva	Rusija	Norvegija	Iš viso
Finansiniai įsipareigojimai	28 895 839	911 795	0	29 807 634
Skolos tiekėjams	48 281 847	7 120 863	0	55 402 710
Kitos mokėtinos sumos	37 664 706	24 362 685	59 930	62 087 321
Subsidijos ir dotacijos	79 509	0	0	79 509
Iš viso segmentų įsipareigojimai	114 921 901	32 395 343	59 930	147 377 174
Nematerialiojo turto ir nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų įsigijimai	4 556 805	129 130	0	4 685 935

Reikšminga dalis Grupės verslo operacijų vykdoma Rusijoje. 2014 m. Rusijos politinė ir ekonominė padėtis pablogėjo dėl Rusijos vyriausybės veiksmų Europos Sąjungos bei kaimyninių valstybių atžvilgiu. Politiniai neramumai kartu su didėjančia regionine įtampa privertė nutraukti veiklą užsienio investuotojus, taip pat Rusijos ekonomika pradėjo trauktis ir dėl sumažėjusių naftos kainų. Tolesni Rusijos veiksmai Europos Sąjungos bei kaimyninių valstybių atžvilgiu, bei naftos kainų tendencijos yra sunkiai prognozuojami, tačiau tai gali turėti tolesnių pasekmių Rusijos ekonomikai.

Nors vadovybė tiki, kad yra imamasi tinkamų priemonių, siekiant užtikrinti Grupės verslo stabilumą dabartinėmis sąlygomis, besitęsianti nestabili verslo aplinka gali neigiamai paveikti Grupės rezultatus bei finansinę būklę. Tokio poveikio apimtis šiuo metu negali būti įvertinta. Šios konsoliduotos finansinės ataskaitos atspindi dabartinį vadovybės įvertinimą dėl Rusijos verslo aplinkos poveikio Grupės veiklai bei finansinei būklei. Ateities verslo aplinka gali skirtis nuo vadovybės įvertinimo. Šiose konsoliduotose finansinėse ataskaitose nėra atlikti jokie koregavimai dėl Rusijoje ir kaimyninėse valstybėse vykstančių įvykių, kurie įvyko po konsoliduotų finansinių ataskaitų sudarymo datos, poveikio.

6. Geografinė informacija (tęsinys)

	2013 (litais)	Lietuva	Rusija	Iš viso
	Pajamos	191 041 176	103 656 531	294 697 707
	Savikaina	(169 619 191)	(94 998 810)	(264 618 001)
	Kitos pajamos	6 177 380	130 258	6 307 638
	Veiklos sąnaudos	(18 855 016)	(3 128 020)	(21 983 036)
	Kitos sąnaudos	(1 908 224)	(5 208)	(1 913 432)
	Turto vertės sumažėjimas	961 864	21 151	983 015
	Amortizacija ir nusidėvėjimas	(3 196 229)	(184 543)	(3 380 772)
	Veiklos rezultatas	4 601 760	5 491 359	10 093 119
	Finansinės ir investicinės
	veiklos pajamos Finansinės ir investicinės	359 643	0	359 643
	veiklos sąnaudos	(1 648 575)	(7 653 360)	(9 301 935)
	Pelno mokesčio pajamos (sąnaudos)	(689 259)	572 196	(117 063)
	Grynasis pelnas (nuostoliai)	2 623 569	(1 589 805)	1 033 764
	Segmentų turtas
	2013 (litais)	Lietuva	Rusija	Iš viso
	Ilgalaikis turtas	45 151 553	2 683 382	47 834 935
	Atsargos	44 482 755	1 916 132	46 398 887
	Kitas trumpalaikis turtas	92 720 381	45 469 524	138 189 905
	Iš viso segmentų turtas	182 354 689	50 069 038	232 423 727
	Segmentų įsipareigojimai	Lietuva	Rusija	Iš viso
	Finansiniai įsipareigojimai	27 791 524	286 198	28 077 722
	Skolos tiekėjams	19 973 064	10 350 103	30 323 167
	Kitos mokėtinos sumos	41 247 848	8 221 006	49 468 854
	Iš viso segmentų įsipareigojimai	89 012 436	18 857 307	107 869 743
	Nematerialiojo turto ir nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų įsigijimai	4 123 214	10 656	4 133 870
7.	Pardavimo savikaina
	(litais)		2014	2013
	Žaliavos ir komplektavimo gaminiai		116 653 097	110 750 695
	Statybų subrangovai		140 212 986	85 826 970
	Darbo užmokesčio sąnaudos		41 752 373	37 618 755
	Nusidėvėjimas ir amortizacija Kita		2 020 384 29 387 189	2 228 828 30 421 581
	Iš viso pardavimo savikainos		330 026 029	266 846 829

8.	Pardavimo sąnaudos (litais)	2014	2013
	Transporto paslaugų sąnaudos	1 185 727	932 629
	Darbo užmokesčio sąnaudos	135 754	234 200
	Reklamos ir panašios sąnaudos	566 576	96 184
	Kitos sąnaudos	21 523	13 502
	Iš viso pardavimo sąnaudų	1 909 580	1 276 515
9.	Administracinės sąnaudos
	(litais)	2014	2013
	Darbo užmokesčio sąnaudos	14 526 708	11 592 591
	Pirktos paslaugos administracinėms reikmėms	3 028 330	5 020 223
	Veiklos mokesčių sąnaudos, išskyrus pelno mokestį	1 397 742	1 134 635
	Nusidėvėjimas	1 281 696	886 991
	Atsargų nukainojimas (atstatymas) iki grynosios realizacinės vertės Gautinų sumų nurašymas	2 900 93 867	255 122 157 479
	Amortizacija	101 202	46 429
	Gautinų sumų vertės sumažėjimas (atstatymas)	(5 795 022)	(1 121 351)
	Kitos sąnaudos	4 615 030	2 703 496
	Administracinių sąnaudų iš viso	19 252 453	20 675 615
10.	Darbo užmokesčio sąnaudos
	(litais)	2014	2013
	Atlyginimai	37 441 206	33 716 191
	Privalomojo socialinio draudimo įmokos	11 589 188	10 528 316
	Dienpinigiai ir nedarbingumo pašalpos Sukauptų atostoginių ir premijų pokytis	5 092 604 2 469 805	5 335 132 (63 597)
	Darbo užmokesčio sąnaudų iš viso	56 592 803	49 516 042
	Apskaitytos:
	Pardavimo savikainoje	41 752 373	37 618 755
	Administracinėse sąnaudose	14 526 708	11 592 591
	Pardavimo sąnaudose	135 754	234 200
	Kitos veiklos sąnaudose	177 968	70 496
	Darbo užmokesčio sąnaudų iš viso	56 592 803	49 516 042
11.	Kitos pajamos ir sąnaudos
	(litais)	2014	2013
	Nuomos ir kitos pajamos	1 850 076	4 680 381
	Investicinio turto tikrosios vertės pasikeitimas	748 926	1 466 446
	Pelnas iš nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų perleidimo	113 278	160 811
	Kitų pajamų iš viso	2 712 280	6 307 638
	Nuomojamų patalpų nusidėvėjimas ir kitos sąnaudos Nuostolis iš nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų perleidimo	(1 258 089) 0	(2 068 222) (45 045)
	Kitų sąnaudų iš viso	(1 258 089)	(2 113 267)
	Kitų pajamų ir sąnaudų iš viso, grynąja verte	1 454 191	4 194 371

12. Finansinės veiklos pajamos ir sąnaudos

(litais)	2014	2013
Palūkanų pajamos	200 951	348 967
Teigiama valiutos kurso pokyčio įtaka	0	940
Kitos pajamos	24 523	9 736
Finansinės veiklos pajamų iš viso	225 474	359 643
Palūkanų sąnaudos	1 644 552	1 829 224
Neigiama valiutos kurso pokyčio įtaka	25 440 277	6 572 545
Kitos sąnaudos	239 083	900 166
Finansinės veiklos sąnaudų iš viso	27 323 912	9 301 935
Finansinės veiklos pajamų ir sąnaudų iš viso, grynąja verte	(27 098 438)	(8 942 292)

Neigiama valiutos kurso pokyčio įtaka padidėjo 2014 metais dėl Rusijos rublio (RUB) keitimo kurso lito atžvilgiu sumažėjimo nuo 0,0767 2013 m. gruodžio 31 d. iki 0,0503 2014 m. gruodžio 31 d.

13. Pelno mokestis

Pelno mokesčio sąnaudos:

(2 929 315)	117 063
150 284 (3 079 599)	858 044 (740 981)
2014	2013

Mokėtino pelno mokesčio efektyvaus tarifo sutikrinimas:

(litais)	2014		2013
Metų pelnas		(9 790 632)		1 033 764
Pelno mokesčio sąnaudų iš viso		(2 929 315)		117 063
Pelnas prieš apmokestinimą		(12 719 947)		1 150 827
Pelno mokestis, taikant Grupės
mokesčio tarifą Lietuvoje	15,0 %	(1 906 715)	15,0 %	172 624
Mokesčio tarifų įtaka užsienio šalių
jurisdikcijose	2,4 %	308 669	17,6 %	202 409
Neleidžiami atskaitymai	29,1 %	3 699 414	62,8 %	723 115
Neapmokestinamos pajamos	0,5 %	67 194	(11,8 %)	(135 560)
Panaudoti mokestiniai nuostoliai	(0,4 %)	(49 261)	(31,3 %)	(359 641)
Nepripažintų laikinųjų skirtumų
pokytis	(39,7 %)	(5 048 616)	(42,2 %)	(485 884)
	6,9 %	(2 929 315)	10,1 %	117 063

Nuo 2014 m. sausio 1 d. Grupė taikė standartinį 15 % tarifą Lietuvoje, 20 % Rusijoje bei 15 % Latvijoje (nuo 2013 m. sausio 1 d. Grupė taikė standartinį 15 % tarifą Lietuvoje, 20 % Rusijoje bei 15 % Latvijoje).

13. Pelno mokestis (tęsinys)

Atidėtasis mokestis:

(litais)	2014		2013
	Laikini skirtumai	Atidėtasis mokestis	Laikini skirtumai	Atidėtasis mokestis
Gautinų sumų vertės sumažėjimas Atsargų nukainojimas iki grynosios	2 260 522	339 079	13 061 257	1 959 189
realizacinės vertės	365 549	54 833	10 411 399	1 561 710
Mokesčių skirtumai užsienio šalių
jurisdikcijose	0	0	80 872	12 131
Sukaupti atostoginiai	1 782 213	275 154	1 513 370	233 250
Sukauptos premijos	1 780 514	267 077	193 069	28 960
Atidėjiniai garantiniam remontui	1 704 537	255 681	1 355 416	201 182
Anksčiau nepripažinti mokestiniai
nuostoliai	27 656 075	5 437 324	28 475 549	4 271 332
Atidėtojo mokesčio turto iš viso		6 629 148		8 267 754
Nepripažintas atidėtojo mokesčio turtas Pripažintas atidėtojo mokesčio		(170 530)		(5 219 146)
turtas		6 458 618		3 048 608
Žemės ir pastatų perkainojimas	7 641 040	1 146 156	6 956 645	1 043 496
Investicinio turto perkainojimas	10 220 373	1 533 056	8 703 033	1 305 305
Atidėtojo mokesčio
įsipareigojimai		2 679 212		2 348 801
Iš viso atidėtojo mokesčio,
grynąja verte		3 779 406		699 807

Atidėtojo mokesčio turtas yra pripažįstamas tik tuomet, kai tikimasi, kad ateityje Grupė turės pakankamai mokestinio pelno, kuris leis išnaudoti mokestinę naudą. Atidėtojo mokesčio turtas yra mažinamas tokia apimtimi, kiek nebesitikima, kad susijusi mokestinė nauda bus realizuota. Atidėtasis mokestis nuo dalies gautinų sumų vertės sumažėjimo ir mokesčių skirtumų užsienio šalių jurisdikcijose nebuvo pripažintas dėl realizavimo netikrumo.

2014 m. gruodžio 31 d. perkeltas mokestinis nuostolis sudarė 27 656 tūkst. litų (2013 m. gruodžio 31 d. atitinkamai sudarė 28 476 tūkst. litų).

Atidėtojo pelno mokesčio pokytis:

(litais)	2014	2013
Grynasis atidėtasis mokestis sausio 1 d.	699 807	167 244
Apskaityta kitose bendrosiose pajamose	0	(208 418)
Apskaityta kaip pelnas arba nuostolis	3 079 599	740 981
Grynasis atidėtasis mokestis gruodžio 31 d.	3 779 406	699 807

AB "Panevėžio statybos trestas"

Konsoliduotos finansinės ataskaitos už 2014 metus

14. Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai

(litais)	Žemė ir pastatai	Mašinos ir įrengimai	Transporto priemonės	Įrankiai ir kitas turtas	Nebaigta statyba	Iš viso
Savikaina (žemės ir pastatų perkainota apskaitinė vertė)
Likutis 2013 m. sausio 1 d.	28 085 466	19 803 596	11 466 305	11 987 387	0	71 342 754
Įsigijimai	493 487	1 932 120	917 423	538 031		3 881 061
Perleidimai	(473 145)	(194 960)	(159 292)	(637 956)		(1 465 353)
Turto perkainojimas	2 188 120					2 188 120
Eliminuotas sukauptas nusidėvėjimas	(13 176 314)					(13 176 314)
Likutis 2014 m. sausio 1 d.	17 117 614	21 540 756	12 224 436	11 887 462	0	62 770 268
Įsigijimai	61 504	1 542 869	2 384 222	592 069		4 580 664
Perleidimai	(16 645)	(1 158 022)	(1 508 356)	(913 422)		(3 596 445)
Turto perkainojimas	151 074					151 074
Eliminuotas sukauptas nusidėvėjimas	(1 156 840)					(1 156 840)
Likutis 2014 m. gruodžio 31 d.	16 156 707	21 925 603	13 100 302	11 566 109	0	62 748 721
Nusidėvėjimas ir vertės sumažėjimas
Likutis 2013 m. sausio 1 d.	12 823 308	17 222 695	9 665 589	10 265 010	0	49 976 602
Nusidėvėjimas per metus	696 621	1 085 029	777 570	696 919		3 256 139
Turto perkainojimas	(235 003)					(235 003)
Perleistas turtas	(108 612)	(58 341)	(148 879)	(519 134)		(834 966)
Sukaupto nusidėvėjimo eliminavimas	(13 176 314)					(13 176 314)
Likutis 2014 m. sausio 1 d.	0	18 249 383	10 294 280	10 442 795	0	38 986 458
Nusidėvėjimas per metus	1 173 614	887 533	832 322	682 001		3 575 470
Turto perkainojimas
Perleistas turtas	(16 774)	(822 547)	(1 456 654)	(773 926)		(3 069 901)
Sukaupto nusidėvėjimo eliminavimas	(1 156 840)					(1 156 840)
Likutis 2014 m. gruodžio 31 d.	0	18 314 369	9 669 948	10 350 870	0	(38 335 187)
Likutinė vertė
2014 m. sausio 1 d.	17 117 614	3 291 373	1 930 156	1 444 667	0	23 783 810
2014 m. gruodžio 31 d.	16 156 707	3 611 234	3 430 354	1 215 239	0	24 413 533

14. Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai (tęsinys)

Žemė ir pastatai apskaitomi perkainota verte. Paskutinis perkainojimas buvo atliktas 2013 m. gruodžio 31 d. remiantis nepriklausomų turto vertintojų UAB "Matininkai" bei UAB "Resolution Valuations", turinčių tinkamą profesinę kvalifikaciją ir reikiamą turto vertinimo patirtį, susijusią su vertinamo turto vieta ir kategorija, atliktais Grupės žemės ir pastatų vertinimais bei konsultacijomis dėl galimų rinkos kainų.

Žemės ir pastatų tikroji vertė, lygi 13 019 tūkst. litų, priskiriama 3 lygiui pagal tikrosios vertės hierarchiją. Vertinimo metodas – lyginamosios vertės.

Tikrosios vertės nustatymui naudoti reikšmingi nestebimi duomenys – kaina už 1 kvadratinį metrą/arą. Tikroji vertė padidėtų, jei kaina už vieną kvadratinį metrą/arą būtų didesnė, ir sumažėtų, jei kaina už vieną kvadratinį metrą/arą būtų mažesnė.

Žemės ir pastatų tikroji vertė, lygi 4 099 tūkst. litų, priskiriama 3 lygiui pagal tikrosios vertės hierarchiją. Vertinimo metodas – diskontuotų pinigų srautų.

Jei pastatai būtų apskaitomi savikaina, jų likutinė vertė, apskaityta 2014 m. gruodžio 31 d., būtų 5 250 tūkst. litų (2013 m. gruodžio 31 d.: 8 940 tūkst. litų).

(litais)	2014	2013
Nusidėvėjimas apskaitytas:
Pardavimo savikainoje	1 935 953	2 161 910
Administracinėse sąnaudose	1 281 696	886 991
Kitose sąnaudose	361 516	215 957
Kapitalizuotose sąnaudose	(3 695)	(8 719)
Nusidėvėjimo iš viso	3 57 5470	3 256 139

Žemė ir pastatai, kurių likutinė vertė 2014 m. gruodžio 31 d. lygi 42 636 731 litui, įkeisti bankams. Lizingo sutarčių pagrindu įsigyto ilgalaikio turto (mašinų ir įrengimų bei transporto priemonių) likutinė vertė 2014 m. gruodžio 31 d. lygi 696 239 litams (2013 m.: 24 385 litams).

15. Nematerialusis turtas

		Programinė
(litais)	Prestižas	įranga	Kitas turtas	Iš viso
Savikaina Likutis 2013 m. sausio 1 d. Įsigijimai Perleidimai	1 116 482	1 171 552 85 119 (3 400)	30 996 167 690 (1 375)	2 319 030 252 809 (4 775)
Likutis 2014 m. sausio 1 d. Įsigijimai Perleidimai	1 116 482	1 253 271 105 271 (1 028)	197 311	2 567 064 105 271 (1 028)
Likutis 2014 m. gruodžio 31 d.	1 116 482	1 357 514	197 311	2 671 307
Amortizacija/vertės sumažėjimas Likutis 2013 m. sausio 1 d. Priskaičiuota per metus Perleisto turto amortizacija	1 010 811	920 108 101 653 (2 524)	24 119 22 980 125	1 955 038 124 633 (2 399)
Likutis 2014 m. sausio 1 d. Priskaičiuota per metus Perleisto turto amortizacija	1 010 811	1 019 237 140 903 (1 018)	47 224 44 690	2 077 272 185 593 (1 018)
Likutis 2014 m. gruodžio 31 d.	1 010 811	1 159 122	91 914	2 261 847
Likutinė vertė 2014 m. sausio 1 d.	105 671	234 034	150 087	489 792
2014 m. gruodžio 31 d.	105 671	198 392	105 397	409 460

15. Nematerialusis turtas (tęsinys)

Amortizacija apskaityta: 84 431 litų pardavimų savikainoje, 101 202 litai administracinėse sąnaudose, (40) litų kitose sąnaudose (2013 m.: 66 918 litų pardavimų savikainoje, 46 429 litai administracinėse sąnaudose, 11 286 litai kitose sąnaudose).

Prestižas yra susijęs su UAB "Alinita". Vadovybės apskaičiavimais, atsiperkamoji prestižo vertė viršija balansinę vertę, todėl nuvertėjimas nebuvo pripažįstamas.

16. Investicinis turtas

(litais)	2014	2013
Likutis sausio 1 d.	20 319 031	16 947 042
Įsigijimai	0	1 905 543
Tikrosios vertės pasikeitimas	748 926	1 466 446
Likutis gruodžio 31 d.	21 067 957	20 319 031

Investicinį turtą sudaro septynių aukštų biurų centras Ulonų verslo centras Vilniuje, kurio 17 % yra naudojama savom reikmėm, o likusi dalis yra nuomojama trečiosioms šalims. Savo reikmėms naudojamas turtas yra apskaitytas nekilnojamajame turte, įrangoje ir įrengimuose.

Tikroji vertė nustatyta remiantis nepriklausomų turto vertintojų UAB "Resolution Valuations", turinčių tinkamą profesinę kvalifikaciją ir reikiamą turto vertinimo patirtį, atliktu pastato vertinimu. Atliekant įvertinimą, buvo taikomas diskontuotų pinigų srautų metodas (diskonto norma – 10,40 %, kapitalizacijos norma – 8,2 %). Tikrosios vertės pasikeitimas apskaitytas kitose pajamose (žr. 11 pastabą).

Nustatyta investicinio turto 21 068 tūkst. litų tikroji vertė tikrosios vertės hierarchijoje priskirta 3 lygiui.

Finansinių metų pabaigoje būsimieji minimalūs nuomos mokėjimai pagal nenutraukiamas nuomos sutartis sudarė: 787 tūkst. litų – mažiau nei per vienerius metus, 1 902 tūkst. litų – tarp vienerių ir penkerių metų (2013 m. gruodžio 31 d.: 2 377 tūkst. litų – mažiau nei per vienerius metus, 9 270 tūkst. litų – tarp vienerių ir penkerių metų). Nuomos pajamos per 2014 metus sudarė 2 911 tūkst. litų (per 2013 metus – 1 849 tūkst. litų) ir buvo apskaitytos pardavimo pajamose. Investicinis turtas 2014 m. gruodžio 31 d. yra įkeistas bankui.

17. Išduotos ilgalaikės ir trumpalaikės paskolos

(litais)	Palūkanos	Grąžinimo terminas	2014	2013
UAB "Naujasis užupis"	6 mėn. EURIBOR+2,2 %	2016-12-31	404 395	0
AB "Panevėžio keliai" (paskola)	3 mėn. VILIBOR+1,9 %	2013-01-11	0	4 000 000
Kitos trumpalaikės paskolos	4,0 % fiksuotos	2015-07-31	2 639	7 181
Iš viso			407 034	4 007 181

18. Atsargos

(litais)	2014	2013
Kapitalizuotos sąnaudos, susijusios su nekilnojamojo turto vystymu	44 402 684	38 356 334
Kitos atsargos	11 083 048	8 042 553
Atsargų iš viso	55 485 732	46 398 887

Toliau pateikiamos kapitalizuotos sąnaudos, susijusios su nekilnojamojo turto vystymu:

(litais)	2014	2013
Savikaina:
Įsigytos žemės ir nekilnojamojo turto savikaina	35 411 860	28 099 219
Įsigytos teisės į ilgalaikę žemės nuomą savikaina	11 178 503	11 178 503
Nekilnojamojo turto projektų sąnaudos	7 756 312	9 122 603
Iš viso savikainos Nukainojimas:	54 346 675	48 400 325
Nebaigtų vykdyti projektų nukainojimas iki grynosios realizacinės
vertės	(9 943 991)	(10 043 991)
Iš viso nukainojimo	(9 943 991)	(10 043 991)
Kapitalizuotų sąnaudų iš viso	44 402 684	38 356 334
Kapitalizuotų sąnaudų nukainojimo pokytis:
	2014	2013
Kapitalizuotų sąnaudų nukainojimas iki grynosios realizacinės
vertės laikotarpio pradžioje	10 043 991	9 713 991
Apskaityta administracinėse sąnaudose	(100 000)	330 000
Kapitalizuotų sąnaudų nukainojimas iki grynosios realizacinės vertės laikotarpio pabaigoje	9 943 991	10 043 991

Kapitalizuotų sąnaudų, susijusių su nekilnojamojo turto vystymo projektais, nukainojimas yra įvertinamas atsižvelgiant į numatomas šių projektų atsiperkamąsias vertes, kurios nustatomos remiantis nepriklausomų vertintojų nustatytomis nekilnojamojo turto projektų rinkos kainomis. Kiekvienam vykdomam statybos projektui buvo įkurta specialiosios paskirties įmonė ir 2014 m. gruodžio 31 d. Grupė turėjo šias specialios paskirties įmones:

	Kapitalizuotų sąnaudų iš viso	Kapitalizuotos sąnaudos, įvertintos tikrosiomis vertėmis
ZAO ISK "Baltevromarket"	20 573 601	38 214 555	(i)
UAB "Ateities projektai"	1 400 000	1 400 000	(ii)
UAB "Kauno erdvė"	2 970 000	2 970 000	(ii)
UAB "Sakališkės"	5 800 000	5 800 000	(ii)
UAB "Verkių projektas"	(587 051)	0	(ii)
UAB "Šeškinės projektai"	4 400 000	4 400 000	(ii)
OOO "Teritorija"	9 846 134	9 846 134	(iii)
Iš viso	44 402 684	62 630 689

18. Atsargos (tęsinys)

• (i) Reikšminga kapitalizuotų sąnaudų, susijusių su nekilnojamojo turto vystymo projektais, dalis yra susijusi su nekilnojamojo turto projektu, kurį vykdo ZAO ISK "Baltevromarket" Kaliningrade. Nuo 2013 metų pradžios UAB "PST investicijos" valdyba svarstė galimybes šį projektą parduoti. 2013 metais vyko pirkėjo paieška. 2014 m. buvo tęsiami projekto pardavimo darbai, svarstomi pasiūlymai, vyko derybos su keliais potencialiais pirkėjais. Siekdama pagrįsti atsiperkamąją vertę, Grupė gavo nepriklausomo vertintojo rinkos kainų įvertinimą. Pagal nekilnojamojo turto eksperto DTZIMS ("IMS Project Management LLC") įvertinimą, ZAO ISK "Baltevromarket" vystomo projekto rinkos vertė 2014 m. gruodžio 31 d. sudarė 38 214 554 litus (11 067 700 eurų). Vienas iš ZAO ISK "Baltevromarket" vystomų sklypų buvo vertinamas taikant palyginamosios vertės metodą, pagal kurį sklypo vertė – 7 981 838 litus (2 311 700 eurų); kitas sklypas buvo vertinamas taikant diskontuotų pinigų srautų metodą, pagal kurį sklypo vertė – 30 232 716 litai (8 756 000 eurai). Pagrindinė informacija, kuria naudojosi vertintojas taikant diskontuotų pinigų srautų metodą, gali būti pateikta taip:
• diskonto norma 28 %;
• kapitalizacijos norma 12 %
• prekybos centro plotas: metinės nuomos kainos nuo 143 iki 457 EUR/kv. m, užimtumo koeficientas – nuo 55 % pirmaisiais metais iki 95 % paskutiniais modelio metais skirtingoms patalpoms.
• (ii) Kitų projektų atsiperkamosios vertės buvo nustatytos remiantis nekilnojamojo turto vertintojų UAB "Resolution valuations" ir "Ober-Haus nekilnojamas turtas" rinkos kainų įvertinimu. Atliekant įvertinimą, buvo taikomas diskontuotų pinigų srautų metodas (diskonto norma – 10– 15 %, kapitalizacijos norma – 8,2 %).
• (iii) OOO "Teritorija" projektą pradėjo vystyti 2013 metų pabaigoje, todėl projekto kapitalizuotų sąnaudų 2014 metais suma, vadovybės vertinimu, yra artima jų tikrajai vertei. Prielaidos grindžiamos 2015 m. pinigų srautais (nes projektą planuojama baigti per 2015 metus).

Toliau pateikiamos kitos atsargos:

(litais)	2014	2013
Žaliavos ir komplektavimo gaminiai	9 623 996	6 732 464
Nebaigta gamyba ir pagaminta produkcija	1 015 917	809 071
Pirktos prekės, skirtos perparduoti	808 685	868 426
Nukainojimas iki grynosios realizacinės vertės metų pradžioje	(367 408)	(442 286)
Nurašymas	62 749	74 878
Papildomas nukainojimas iki grynosios realizacinės vertės per metus	(60 891)	0
Nukainojimas iki grynosios realizacinės vertės	(365 550)	(367 408)
Kitų atsargų iš viso	11 083 048	8 042 553

Kitų atsargų nukainojimo iki grynosios realizacinės vertės pokytis buvo apskaitytas administracinėse sąnaudose.

19. Pirkėjų įsiskolinimas

(litais)	2014	2013
Gautinos sumos iš pirkėjų	68 650 253	64 143 558
Sukauptos gautinos sumos pagal darbų įvykdymo lygio metodą	13 362 187	4 590 173
Gautinos sumos iš susijusių šalių	2 622 452	3 355 644
Vertės sumažėjimas metų pradžioje	(13 061 257)	(15 271 790)
Abejotinų pirkėjų įsiskolinimų grąžinimas, nurašymas	10 677 049	2 368 112
Papildomas vertės sumažėjimas per metus	(3 069 376)	(157 579)
Vertės sumažėjimas metų pabaigoje	(5 453 584)	(13 061 257)
Pirkėjų įsiskolinimo iš viso	79 181 308	59 028 118

2014 m. gruodžio 31 d. su nebaigtomis statybos sutartimis susijusios patirtos sąnaudos, pridėjus pripažintą pelną ir atėmus pripažintą nuostolį, buvo lygios 120 380 135 litams (2013 m.: 102 725 643 litams). 2014 m. gruodžio 31 d. su nebaigtomis statybos sutartimis susijusios išrašytos sąskaitos sudarė 125 108 459 litus (2013 m.: 108 531 595 litus). Skirtumas tarp šių sumų pateiktas kaip ateinančių laikotarpių pajamos (atskleista 26 pastaboje), kurių suma 2014 m. gruodžio 31 d. lygi 4 728 324 litams (2013 m.: 5 805 952 litams).

2014 m. gruodžio 31 d. pirkėjų įsiskolinimus sudaro sulaikytos sumos (sulaikyta suma – suma, kuri sudaro atitinkamą procentą nuo bendros kontrakto sumos ir kuri grąžinama pridavus objektą ir pateikus sulaikytų pinigų bankinę garantiją arba draudimo kompanijos laidavimo raštą), sudarančios 6 158 358 litus (2013 m.: 1 043 496 litus), kurios susijusios su nebaigtomis vykdyti statybos sutartimis.

Iš pirkėjų gauti išankstiniai apmokėjimai 2014 m. gruodžio 31 d. sudarė 33 990 551 litą (2013 m. gruodžio 31 d.: 25 718 989 litus). Padidėjimui, 2014 m. gruodžio 31 d., didžiausią įtaką turėjo gauti avansai Rusijoje.

20. Kitas trumpalaikis turtas

(litais)	2014	2013
Finansinis turtas Terminuotas indėlis banke Sukaupta gautina suma iš užsakovo	0 0	3 000 000 1 579 834
Nefinansinis turtas PVM permoka	3 845 813	2 103 506
Kitas trumpalaikis turtas Kito trumpalaikio turto iš viso	20 186 3 865 999	479 894 7 163 234

2013 m. gruodžio 31 d. terminuotam indėliui banke buvo taikoma palūkanų norma – 0,13 %, indėlio terminas – 2014 m. birželio mėn.

21. Pinigai ir pinigų ekvivalentai

(litais)	2014	2013
Pinigai bankuose	72 304 572	58 643 498
Pinigai kasoje	27 609	46 298
Pinigų ir pinigų ekvivalentų iš viso	72 332 181	58 689 796

22. Kapitalas ir rezervai

Grupės įstatinį kapitalą sudaro 16 350 000 paprastųjų akcijų, kurių kiekvienos nominali vertė – 1 litas. Grupės įstatinis kapitalas yra pilnai apmokėtas. Paprastųjų akcijų savininkai turi vieno balso už vieną akciją teisę Grupės akcininkų susirinkime bei teisę gauti dividendus, kai jie paskelbiami, ar lėšas įstatinio kapitalo mažinimo atveju. 2014 ir 2013 metais nebuvo įstatinio kapitalo pokyčių.

Toliau pateikiami rezervai:

(litais)	2014	2013
Perkainojimo rezervas	6 550 895	7 394 717
Privalomasis rezervas	2 066 389	2 066 389
Valiutos perskaičiavimo rezervas	8 399 925	983 321
Rezervų iš viso	17 017 209	10 444 427

Perkainojimo rezervas susijęs su žemės ir pastatų perkainojimu ir lygus perkainojimo likutinei vertei atėmus susijusį atidėtojo mokesčio įsipareigojimą.

Perkainojimo rezervo judėjimas:

	2014	2013
Perkainojimo rezervas sausio 1 d.	7 394 717	5 909 097
Perkainojimo rezultatas	103 250	2 188 120
Atstatytas perkainojimas dėl nekontroliuojančių dalių pasikeitimo	(284 594)	(235 003)
Perkainojimo nusidėvėjimas	(768 352)	(312 857)
Su perkainojimu susijęs atidėtasis mokestis	0	(208 418)
Su perkainojimo nusidėvėjimu susijęs atidėtasis mokestis	105 874	53 778
Perkainojimo rezervas gruodžio 31 d.	6 550 895	7 394 717

Privalomasis rezervas sudarytas pagal įstatymų reikalavimus, t. y. į rezervą kasmet turi būti pervedama ne mažesnė nei 5 % grynojo pelno suma, kol rezervas nebus mažesnis nei 10 % įstatinio kapitalo. Rezervas gali būti naudojamas tik nuostoliams dengti.

23. Vienai akcijai tenkantis pelnas

Pagrindinis ir sumažintas pelnas (nuostolis) vienai akcijai	(0,35)	0,13
Grynasis metų rezultatas, tenkantis Grupės akcininkams Vidutinis akcijų skaičius	(5 781 806) 16 350 000	2 063 079 16 350 000
(litais)	2014	2013

Grupė neturi potencialių akcijų, kurioms būtų sumažėjęs vienai akcijai tenkantis pelnas, t. y. jis yra lygus vienai akcijai tenkančiam pelnui. Dėl šios priežasties pagrindinis ir sumažintas pelnas (nuostolis), naudojamas vienai akcijai tenkančio pelno skaičiavime, yra vienodi.

24. Paskolos ir kitos finansinės skolos

(litais)	2014	2013
Paskolos	29 461 593	28 327 144
Lizingo (finansinės nuomos) įsipareigojimai	346 041	19 281
Paskolų ir kitų finansinių skolų iš viso	29 807 634	28 346 425
Ilgalaikiai įsipareigojimai	8 393 551	13 590 812
Trumpalaikiai įsipareigojimai	21 414 083	14 755 613
Paskolų ir kitų finansinių skolų iš viso	29 807 634	28 346 425

24. Paskolos ir kitos finansinės skolos (tęsinys)

Toliau pateikiamas paskolų išskaidymas:

(litais)	Palūkanų norma	Galioja	2014	2013
Bankas*	1 mėn. Euribor+0,6	2013/11	13 526 734	13 526 734
Bankas	3 mėn. Euribor+1,9	2021/11	8 186 805	9 059 396
Bankas	3 mėn. Euribor+1,9	2015/12	872 591	872 591
AB "Panevėžio keliai"
(paskola)	1 ir 6 mėn.Euribor+1,9	2015/03	5 963 668	4 599 720
Fiziniai asmenys	12 % fiksuotos	2015/07	911 795	289 034
Paskolų iš viso			29 461 593	28 327 144

*Iki finansinių ataskaitų patvirtinimo datos paskolos nebuvo pratęstos.

Kitose finansinėse skolose apskaityti įsipareigojimai už lizingo sutarčių pagrindu įsigytą ilgalaikį turtą, kurio likutinė vertė 2014 m. gruodžio 31 d. lygi 696 239 litams, ir įsipareigojimai bankui už išleistas garantijas.

Susitarimo pradžioje Grupė nustato, ar toks susitarimas yra nuoma, ar jis apima nuomą. Atitinkamas turtas yra nuomos objektas, jei susitarimo įvykdymas priklauso nuo to konkretaus turto naudojimo. Susitarimas suteikia teisę naudoti tą turtą, jei susitarimas suteikia teisę Grupei kontroliuoti tą turtą.

Toliau pateikiamas finansinės nuomos įsipareigojimų išskaidymas:

2014 metai (litais)	Minimalios įmokos	Palūkanos	Vertės dengimas
Mokėtinos mažiau nei per vienerius metus Mokėtinos tarp vienerių ir penkerių metų	141 112 209 937	1 817 3 191	139 295 206 746
	351 049	5 008	346 041
2013 metai (litais)	Minimalios įmokos	Palūkanos	Vertės dengimas
Mokėtinos mažiau nei per vienerius metus Mokėtinos tarp vienerių ir penkerių metų	9 002 11 238	663 296	8 339 10 942
	20 240	959	19 281

25. Atidėjiniai

(litais)	2014	2013
Atidėjiniai garantiniam remontui	1 727 874	1 355 416
Kiti	8 36 100	836 100
Atidėjiniai iš viso	2 563 974	2 191 516

25. Atidėjiniai (tęsinys)

Atidėjinių garantiniam remontui pokytis:

Atidėjiniai garantiniam remontui laikotarpio pabaigoje	1 727 874	1 355 416
Sukaupta per laikotarpį Panaudota per laikotarpį	769 900 (397 442)	670 954 (601 527)
Atidėjiniai garantiniam remontui laikotarpio pradžioje	1 355 416	1 285 989
	2014	2013

Atidėjiniai garantiniam remontui susiję su statybos objektais, pastatytais 2010–2014 metais. Pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, Grupė turi garantinį įsipareigojimą statybos darbams, kurio trukmė – nuo 5 iki 10 metų po statybos darbų pridavimo. Atidėjiniai garantiniam remontui paremti vertinimais, atliktais remiantis istorinėmis faktiškai patirtomis garantinių remontų sąnaudomis. Atidėjinių garantiniam remontui pasikeitimas pripažįstamas pardavimo savikainoje.

26. Kiti įsipareigojimai (nefinansiniai straipsniai)

(litais)	2014	2013
Ateinančių laikotarpių pajamos pagal darbų įvykdymo lygio metodą	4 728 324	5 805 952
Atlyginimų priedai darbuotojams	1 786 715	193 069
Sukaupti atostoginiai	5 024 337	4 602 536
Mokėtini atlyginimai ir susiję mokesčiai	4 130 375	3 601 747
Mokėtinas PVM	3 953 352	2 647 965
Subsidijos ir dotacijos	79 509	112 802
Kiti įsipareigojimai	1 816 641	1 452 362
Kitų įsipareigojimų iš viso	21 519 253	18 416 433
Iš jų:
Ilgalaikė dalis	316 108	1 092 284
Trumpalaikė dalis	21 203 145	17 324 149

27. Nebalansiniai įsipareigojimai

Bankai išleido 44 676 299 litų garantijas trečiosioms šalims, kurios susijusios su Grupės statybos sutartyse numatytais įsipareigojimais. Šių garantijų galiojimas baigiasi nuo 2015 m. sausio 13 d. iki 2021 m. sausio 25 d. Už dalį išleistų garantijų (9 977 770 litų) Grupė yra įkeitusi nekilnojamąjį turtą, įrangą ir įrengimus (žr. žemiau), likusi dalis, 34 698 529 litai, nėra užtikrinta įkeistu turtu.

Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai, kurių balansinė vertė 2014 m. gruodžio 31 d. lygi 2 912 963 litams, esamos ir būsimos lėšos sąskaitoje yra įkeisti bankui už suteiktą garantijų limitą ir banko išleistas garantijas. Garantijų limito suma – 15 000 000 litų, panaudota suma 2014 m. gruodžio 31 d. – 5 284 465 litai. Garantijų limitas galioja iki 2015 m. gegužės mėn.

Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai, kurių balansinė vertė 2014 m. gruodžio 31 d. lygi 3 914 184 litams, yra įkeisti bankui už suteiktą garantijų limitą. Garantijų limito suma – 10 000 000 litų, panaudota suma 2014 m. gruodžio 31 d. – 4 693 305 litai. Garantijų limitas galioja iki 2017 m. liepos mėn.

Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai, kurių balansinė vertė 2014 m. gruodžio 31 d. lygi 4 098 772 litams, ir investicinis turtas, kurio balansinė vertė 2013 m. gruodžio 31 d. lygi 21 219 031 litui, yra įkeisti bankui už gautas paskolas, kurių likutis 2014 m. gruodžio 31 d. lygus 9 059 396 litams.

27. Nebalansiniai įsipareigojimai (tęsinys)

Grupės įmonių būsimos ir esamos lėšos banko sąskaitose (likutis 2014 m. gruodžio 31 d. lygus 641 litui; 2013 m. gruodžio 31 d. – 13 litų) bei kapitalizuotos sąnaudos, susijusios su nekilnojamojo turto vystymu, kurių balansinė vertė 2014 m. gruodžio 31 d. lygi 8 770 000 litų (2013 m. gruodžio 31 d. – 8 770 000 litų), yra įkeistos bankui už gautas paskolas, kurių likutis 2013 m. gruodžio 31 d. lygus 13 526 734 litams.

Grupė dalyvauja keliose teisminėse bylose, kurių baigtis, vadovybės vertinimu, neturės reikšmingos įtakos finansinėms ataskaitoms.

28. Sandoriai su susijusiomis šalimis

Susijusiomis su Grupe šalimis pripažįstami akcininkai, darbuotojai, valdybos nariai, jų artimi giminės ir įmonės, kurios tiesiogiai ar netiesiogiai, per vieną arba daugiau tarpininkų, kontroliuoja Grupę arba yra kontroliuojamos atskirai ar kartu su kita šalimi, kuri taip pat pripažįstama susijusia šalimi, galiojant sąlygai, kad šis ryšys suteikia galimybę vienai iš šalių kontroliuoti kitą šalį arba daryti reikšmingą įtaką kitai šaliai, priimant finansinius ir valdymo sprendimus.

2014/2013 m. Grupė vykdė pirkimų ir pardavimų sandorius su patronuojančia Grupės įmone AB "Panevėžio keliai" bei dukterinėmis AB "Panevėžio keliai" įmonėmis. Toliau pateikiami įvykdyti sandoriai su susijusiomis šalimis per 2014/2013 m.:

(litais)	Sandorio pobūdis	2014	2013
Pardavimai:
AB "Panevėžio keliai"	Prekės ir paslaugos	7 941 182	2 929 906
UAB "Panevėžys"	Prekės ir paslaugos	0	487
UAB "Ukmergės keliai"	Prekės ir paslaugos	0	230 085
UAB "Aukštaitijos traktas"	Prekės ir paslaugos	21 000	0
UAB "Sostinės gatvės"	Prekės ir paslaugos	2 318	0
Grupės akcininkai	Prekės ir paslaugos	0	266
Pirkimai:
AB "Panevėžio keliai"	Prekės ir paslaugos	2 031 150	2 002 755
UAB "Aukštaitijos traktas"	Prekės ir paslaugos	344 074	30 420
UAB "Ukmergės keliai"	Prekės ir paslaugos	1 360	301 399
UAB "Keltecha"	Prekės ir paslaugos	57 212	42 126
UAB "Gelbera"	Prekės ir paslaugos	118 250	171 285
UAB "Convestus"	Paslaugos	0	187 202
UAB "Sostinės gatvės"	Prekės ir paslaugos	263 606	0
(litais)		2014	2013
Gautinos sumos:
AB "Panevėžio keliai" (paskola ir pirkėjo įsiskolinimas)		393 590	5 129 276
UAB "Panevėžys" (pirkėjo įsiskolinimas)		2 218 300	2 218 300
UAB "Aukštaitijos traktas" (pirkėjo įsiskolinimas)		10 527	0
UAB "Alproka" (pirkėjo įsiskolinimas)		35	0
UAB "Naujasis užupis" (paskola ir palūkanos)		420 138	0
UAB "Construktus" (pirkėjo įsiskolinimas)		8 068	8 068
Mokėtinos sumos:
UAB "Sostinės gatvės"		155 282	0
AB "Panevėžio keliai"		590 622	0
UAB "Gelbera"		9 503	12 872
UAB "Naujasis užupis"		7 244	0
UAB "Keltecha"		43 552	0

Atlyginimai ir socialinio draudimo įmokos, mokėtini vadovybei, įskaitant valdybą, 2014 m. sudarė 3 428 309 litus (2013 m.: 3 623 620 litų).

29. Finansinių instrumentų tikroji vertė

Tikroji vertė yra vertė, už kurią vertinimo dieną dabartinėmis rinkos sąlygomis būtų parduodamas turtas arba perleidžiamas įsipareigojimas pagal tvarkingą sandorį pagrindinėje (arba palankiausioje) rinkoje, nepriklausomai nuo to, ar ši kaina tiesiogiai stebima, ar nustatoma taikant vertinimo metodiką.

Nustatydama finansinių priemonių tikrąją vertę, Grupė naudoja tokius metodus ir prielaidas:

2014 m. gruodžio 31 d.

	Apskaitinė vertė	Tikroji vertė
	Iš viso	1 lygis	2 lygis	3 lygis
Finansinis turtas
Pirkėjų įsiskolinimai	79 181 308			79 181 308
Suteiktos paskolos	407 034		407 034
Pinigai ir pinigų ekvivalentai	73 332 181	73 332 181
Finansinio turto iš viso	152 920 523	73 332 181	407 034	79 181 308
Finansiniai įsipareigojimai
Paskolos ir kitos finansinės skolos, kurioms
skaičiuojamos palūkanos	(29 461 593)		(29 461 593)
Finansinė nuomos mokėjimai	(346 041)		(346 041)
Skolos tiekėjams	(54 813 096)			(54 813 096)
Finansinių įsipareigojimų iš viso	(84 620 730)	0	(29 807 634)	(54 813 096)

2013 m. gruodžio 31 d.

	Apskaitinė vertė	Tikroji vertė
	Iš viso	1 lygis	Iš viso	1 lygis
Finansinis turtas
Pirkėjų įsiskolinimai	59 028 118			59 028 118
Kitas trumpalaikis finansinis turtas	1 579 834			1 579 834
Suteiktos paskolos	4 007 181		4 007 181
Terminuotas indėlis	3 000 000			3 000 000
Pinigai ir pinigų ekvivalentai	58 689 796	58 689 796
Finansinio turto iš viso	126 304 929	58 689 796	4 007 181	63 607 952
Finansiniai įsipareigojimai
Paskolos ir kitos finansinės skolos, kurioms
skaičiuojamos palūkanos	(28 327 144)		(28 327 144)
Finansinė nuomos mokėjimai	(19 281)		(19 281)
Skolos tiekėjams	(30 323 167)			(30 323 167)
Finansinių įsipareigojimų iš viso	(58 669 592)	0	(28 346 425)	(30 323 167)

2014 m. ir 2013 m. Grupė neatliko jokių sumų perkėlimų tarp tikrosios vertės hierarchijos lygių.

Grynieji pinigai

Tai piniginės lėšos, kurių vertė yra jų tikroji vertė.

Gautinos sumos ir terminuoti indėliai

Prekybos ir kitų gautinų sumų bei terminuotų indėlių tikroji vertė yra apskaičiuota būsimųjų pinigų srautų, diskontuotų taikant palūkanų rinkos normą, esančią ataskaitų parengimo dieną, dabartinė vertė. Trumpesnio nei šešių mėnesių laikotarpio prekybos ir kitų gautinų sumų, kurioms nenustatyta palūkanų norma, tikroji vertė laikoma apytikriai lygia jų nominaliai vertei pirminio pripažinimo metu, o vėliau – balansinei vertei, nes diskontavimo poveikis yra nereikšmingas. Tikroji vertė nustatoma atskleidimo tikslais.

Finansiniai įsipareigojimai

Tikroji vertė, nustatoma atskleidimo tikslais, skaičiuojama remiantis būsimųjų pagrindinės dalies ir palūkanų normų pinigų srautų, diskontuotų taikant palūkanų rinkos normą ataskaitų parengimo dieną, dabartine verte. Finansinės nuomos rinkos palūkanų norma nustatoma pagal panašias nuomos sutartis. Trumpesnio laikotarpio finansinių įsipareigojimų, kuriems nenustatyta palūkanų norma, tikroji vertė laikoma apytikriai lygia jų nominaliai vertei pirminio pripažinimo metu, o vėliau – balansinei vertei, nes diskontavimo poveikis yra nereikšmingas.

Tikroji vertė skirstoma pagal hierarchiją, kuri atskleidžia naudotų pradinių įvertinimo duomenų reikšmingumą. Tikrosios vertės hierarchijoje yra šie lygiai:

1 lygis – aktyviose tokio paties turto arba įsipareigojimų rinkose nustatytos kainos (nepakoreguotos);

2 lygis – kiti pradiniai duomenys, išskyrus į 1 lygį įtrauktas nustatytas turto arba įsipareigojimų kainas, kurios stebimos tiesiogiai (t. y. kaip kainos) arba netiesiogiai (t. y. išvestos iš kainų);

3 lygis – turto ir įsipareigojimų pradiniai duomenys, nepagrįsti stebimais rinkos duomenimis (nestebimi pradiniai duomenys).

Grupė neturi finansinio turto ir įsipareigojimų, apskaitomų tikrąja verte.

Finansinės priemonės, neapskaitomos tikrąja verte

Pagrindiniai Grupės finansiniai instrumentai, neapskaityti tikrąja verte, yra prekybos ir kitos gautinos sumos, terminuoti indėliai, prekybos ir kitos mokėtinos sumos, ilgalaikės ir trumpalaikės skolinimosi lėšos. Grupės vadovybės nuomone, šių finansinių instrumentų likutinės vertės yra artimos jų tikrosioms vertėms, nes skolinimosi sąnaudos yra susietos su tarpbankine skolinimosi palūkanų norma VILIBOR ir EURIBOR, o kitas finansinis turtas ir įsipareigojimai yra trumpalaikiai, todėl jų tikrosios vertės svyravimas nėra reikšmingas.

30. Investicijos į dukterines įmones, nekontroliuojančios dalys

2014 m. gruodžio 31 d. AB "Panevėžio statybos trestas" priklausė 69 % dukterinės įmonės TŪB "Vilniaus papėdė", 96 % dukterinės įmonės UAB "Vekada", 68 % dukterinės įmonės UAB "PST investicijos" ir 87, 5 % dukterinės įmonės OOO "Teritorija" paprastųjų vardinių akcijų, ji laikoma dukterinių įmonių kontroliuojančiu akcininku.

30. Investicijos į dukterines įmones, nekontroliuojančios dalys (tęsinys)

Pagrindiniai dukterinių bendrovių, kurios turi nekontroliuojančią dalį, finansiniai rodikliai (tūkst. Lt):

	UAB "PST investicijos"
	2014	2013
Nekontroliuojanti dalis, proc.	32 %	32 %
Ilgalaikis turtas	23 221	25 958
Trumpalaikis turtas	35 406	30 284
Turto iš viso	58 627	56 243
Ilgalaikiai įsipareigojimai	30	16 247
Trumpalaikiai įsipareigojimai	29 503	8 804
Įsipareigojimų iš viso	29 533	29 051
Grynasis turtas	29 094	31 192
Grynasis turtas, tenkantis nekontroliuojančiai daliai	9 310	9 981
Pajamos	3 355	2 477
Sąnaudos	(5 453)	(4 311)
Grynasis pelnas (nuostoliai) Kitos bendrosios pajamos	(2 098) -	(1 834) -
Grynasis pelnas (nuostoliai), tenkantis nekontroliuojančiai daliai	(671)	(587)
Kitos bendrosios pajamos, tenkančios nekontroliuojančiai daliai	-	-
Pagrindinės veiklos pinigų srautai	308	(1 080)
Investicinės veiklos pinigų srautai	(4 158)	(489)
Finansinės veiklos pinigų srautai	4 187	1 274
Grynasis pinigų ir pinigų ekvivalentų padidėjimas (sumažėjimas)	337	(295)

	UAB "Vekada"
	2014	2013
Nekontroliuojanti dalis, proc.	4 %	4 %
Ilgalaikis turtas	1 622	1 628
Trumpalaikis turtas	6 251	5 027
Turto iš viso	7 873	6 655
Ilgalaikiai įsipareigojimai	147	141
Trumpalaikiai įsipareigojimai	1 891	954
Įsipareigojimų iš viso	2 037	1 095
Grynasis turtas	5 836	5 560
Grynasis turtas, tenkantis nekontroliuojančiai daliai	233	222
Pajamos	11 571	12 125
Sąnaudos	(11 213)	(11 577)
Grynasis pelnas (nuostoliai) Kitos bendrosios pajamos	358 -	548 -
Grynasis pelnas (nuostoliai), tenkantis nekontroliuojančiai daliai	14	22
Kitos bendrosios pajamos, tenkančios nekontroliuojančiai daliai	-	-
Pagrindinės veiklos pinigų srautai Investicinės veiklos pinigų srautai	34 (247)	170 (154)
Finansinės veiklos pinigų srautai	(79)	(283)
Grynasis pinigų ir pinigų ekvivalentų padidėjimas (sumažėjimas)	(293)	(266)

30. Investicijos į dukterines įmones, nekontroliuojančios dalys (tęsinys)

	TŪB "Vilniaus papėdė"
	2014	2013
Nekontroliuojanti dalis, proc.	31 %	31 %
Ilgalaikis turtas	0	1
Trumpalaikis turtas	11	41
Turto iš viso	11	42
Ilgalaikiai įsipareigojimai	0	0
Trumpalaikiai įsipareigojimai	8	37
Įsipareigojimų iš viso	8	38
Grynasis turtas	3	4
Grynasis turtas, tenkantis nekontroliuojančiai daliai	0,93	1,24
Pajamos	20	23
Sąnaudos	(20)	(23)
Grynasis pelnas (nuostoliai)	0	0
Kitos bendrosios pajamos	-	-
Grynasis pelnas (nuostoliai), tenkantis nekontroliuojančiai daliai	0	0
Kitos bendrosios pajamos, tenkančios nekontroliuojančiai daliai	-	-
Pagrindinės veiklos pinigų srautai	3	(2 135)
Investicinės veiklos pinigų srautai	0	0
Finansinės veiklos pinigų srautai	0	0
	OOO "Teritorija"
Nekontroliuojanti dalis, proc.	2014 12,5 %	2013 12,5 %
Ilgalaikis turtas	109	0
Trumpalaikis turtas	11 397	2 812
Turto iš viso	11 506	2 812
Ilgalaikiai įsipareigojimai	6 612	2 115
Trumpalaikiai įsipareigojimai	7 842	801
Įsipareigojimų iš viso	14 454	2 916
Grynasis turtas Grynasis turtas, tenkantis nekontroliuojančiai daliai	(3 547) 443	(105) (13)
Pajamos	27	0
Sąnaudos	(3 968)	(113)
Grynasis pelnas (nuostoliai)	(3 941)	(113)
Kitos bendrosios pajamos	-	-
Grynasis pelnas (nuostoliai), tenkantis nekontroliuojančiai daliai Kitos bendrosios pajamos, tenkančios nekontroliuojančiai daliai	(493) -	(14) -
Pagrindinės veiklos pinigų srautai	(971)	(355)
Investicinės veiklos pinigų srautai Finansinės veiklos pinigų srautai	(14) 1 029	0 357

AB "PANEVĖŽIO STATYBOS TRESTAS" 2014 METŲ KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS

1. ATASKAITINIS LAIKOTARPIS, UŽ KURĮ PARENGTAS METINIS PRANEŠIMAS

Pranešimas parengtas už 2014 metus.

2. EMITENTAS IR JO KONTAKTINIAI DUOMENYS

Emitento pavadinimas	Akcinė bendrovė "Panevėžio statybos trestas"
Įstatinis kapitalas`	16 350 000 litų
Būstinės adresas	P. Puzino g. 1, LT-35173 Panevėžys, Lietuva
Telefonas	(8~45) 505 503
Faksas	(8~45) 505 520
Elektroninis paštas	pst@pst.lt
Teisinė-organizacinė forma	Akcinė bendrovė
Įregistravimo data ir vieta	1993 m. spalio 30 d., Panevėžio miesto valdyba
Registracijos Nr.	AB 9376
Įmonių rejestro kodas	147732969
Įmonės PVM kodas	LT477329610
Juridinių asmenų registro tvarkytoja	Valstybės įmonė Registrų centras
Interneto adresas	www.pst.lt

3. EMITENTO PAGRINDINIS VEIKLOS POBŪDIS

Pagrindinė įmonės ir dukterinių įmonių (grupės) veiklos sritis – įvairios paskirties pastatų, statinių, įrenginių ir komunikacijų bei kitų objektų statyba ir projektavimas Lietuvoje ir už jos ribų, statybinių medžiagų pardavimas, nekilnojamojo turto vystymas. Be šios veiklos, įmonė užsiima patalpų ir mechanizmų nuoma.

Vizija – tapti pripažinta statybos sektoriaus lydere, naudojančia pažangias technologijas, garantuojančia kokybę bei sutartus darbų atlikimo terminus.

Misija – sąžiningai vykdydami įsipareigojimus, plėtodami ilgalaikį bendradarbiavimą ir siūlydami brandžius statybų sprendimus, didiname vertę akcininkams ir plėtojame įmonės veiklą. Kuriame aukštesnės kokybės aplinką verslui, visuomenei ir žmonėms.

4. SUTARTYS SU VERTYBINIŲ POPIERIŲ VIEŠOSIOS APYVARTOS TARPININKU

Nuo 2013 m. bendrovės vertybinių popierių apskaitą pavesta tvarkyti AB finansų maklerio įmone "Finasta".

5. DUOMENYS APIE PREKYBĄ EMITENTO VERTYBINIAIS POPIERIAIS REGULIUOJAMOSE RINKOSE

AB "Panevėžio statybos trestas" paprastosios vardinės akcijos – 16 350 000 vnt. vieno lito nominalios vertės – nuo 2006 m. liepos 13 d. įtrauktos į Vilniaus vertybinių popierių biržos (VVPB) Oficialųjį prekybos sąrašą.

Bendrovės akcijų kainos dinamika VVPB per 2010–2014 metus (Eurai)

Bendrovės akcijų kainos dinamika VVPB per 2014 metus (Eurai)

Paskutinė akcijos kaina 2013 12 31	Vidutinė akcijos kaina per 1-12 mėn.	Didžiausia akcijos kaina per 1-12 mėn.	Mažiausia akcijos kaina per 1-12 mėn.	Paskutinė akcijos kaina 2014 12 31
1,130 EUR	1,045 EUR	1,280 EUR	0,810 EUR	0,858 EUR

Kapitalizacija mln. Eurai
2010 m.	2011 m.	2012 m.	2013 m.	2014 m.
31,88	17,82	15,19	18,47	14,03

6. OBJEKTYVI ĮMONĖS BŪKLĖS, VEIKLOS VYKDYMO IR PLĖTROS APŽVALGA, PAGRINDINIŲ RIZIKOS RŪŠIŲ IR NEAPIBRĖŽTUMŲ, SU KURIAIS ĮMONĖ SUSIDURIA, APIBŪDINIMAS

Akcinė bendrovė "Panevėžio statybos trestas" (toliau – PST) yra vienintelė Lietuvos statybų kompanija, kuri savo veiklą statybų sektoriuje vykdo jau daugiau kaip 55 metus. Per ilgą gyvavimo istoriją įmonė įvykdė daugelį itin svarbių ir sudėtingų projektų, kurie prisidėjo prie Lietuvos ekonominio augimo ir aplinkosaugos gerinimo, tokiu būdu bendrovė kuria aukštesnę gyvenamosios aplinkos kokybę visiems Lietuvos žmonėms. Visą šį laiką įmonė vadovavosi šiomis pagrindinėmis vertybėmis – sąžiningumu, atsakingumu, profesionalumu, kokybišku darbu bei efektyviais sprendimais. Šios vertybės leido bendrovei pasiekti užsibrėžtų tikslų. PST įmonių veikla turi reikšmingos įtakos šalies infrastruktūros plėtrai, įgyvendinti unikalūs, nacionalinės reikšmės užsakymai prisideda prie atsakingos bendrovės įvaizdžio stiprinimo tarp klientų ir verslo partnerių. Klientai pasitiki PST ir vertina kaip patyrusią didelių ir technologiškai sudėtingų objektų statytoją.

2014 metais AB "Panevėžio statybos trestas" darbus vykdė net 27 objektuose. Klientai gerai įvertino užbaigtus AB "Amilina" ir UAB "Schmitz Cargo Bull" gamyklų išplėtimo darbus, naujo profesinio rengimo centrą Klaipėdoje bei Žagarės dvarą. PST ir toliau tęsė pradėtus darbus Jungtiniame Gyvybės mokslų centre Vilniuje, Klaipėdos Vyriausiame Policijos komisariate, Tauragės valymo įrengimuose, Aviacinio kuro bazės (inžinerinių infrastruktūros įrenginių, susisiekimo komunikacijų – privažiavimo keliai, geležinkelis) įrengimą Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų aviacijos bazėje (NATO objektas) Šiauliuose, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų B dalies atkūrime ir kituose mažesniuose objektuose.

Praeitais metais laimėti konkursai, pasirašytos naujos sutartys (reikšmingiausi UAB "Devold" naujo tekstilės gaminių fabriko statyba Panevėžio LEZ teritorijoje, bei buvusios ligoninės pastatų rekonstrukcija į gyvenamas ir administracines patalpas Bokšto g. 6, Vilniuje ) leidžia tikėtis, jog PST dirbs stabiliai, išlaikydama aukštą kokybės standartą.

Kasmetiniame pramonininkų konfederacijos organizuojamame konkurse "Lietuvos metų gaminys" 2014 m. įmonė apdovanota aukso medaliu už AB "Akmenės cementas" naujos 4500 tonų per dieną sauso būdo klinkerio gamybos linijos statybą.

2014 metais bendrovėje įvykdyta valdymo struktūros pertvarka. Įsteigti nauji specializuoti filialai: "Betonas", "Konstrukcija", "Stogas" kuriuose koncentruojasi gamybiniai pajėgumai. Įmonės pertvarkos metu siekiama sumažinti veiklos sąnaudas bei sukurti efektyvesnį veiklos modelį, kuris užtikrintų įmonės filialų savarankišką dalyvavimą rinkoje. Tikimasi, kad tai leis padidinti įmonės veiklos efektyvumą, pagerinti teikiamų paslaugų kokybę ir pasiekti dar geresnių rezultatų.

2014 metais bendrovės sudėtyje ir toliau veikė šie filialai: "Gerbusta", besispecializuojanti inžinerinių tinklų statybos ir aplinkos tvarkymo darbuose, "Pastatų apdaila", atliekanti pastatų vidaus ir išorės apdailos darbus, Vilniaus filialas "Genranga", užsiimantis generaline ranga ir projektų valdymu Vilniaus regione, ir filialas "Klaipstata", užsiimantis generaline ranga ir projektų valdymu Klaipėdos regione.

Veikia filialai Rusijos Federacijos miestuose Čerepovece ir Kaliningrade bei nuolatinės buveinė ir įmonės Švedijos Karalystėje ir Latvijos Respublikoje.

Rizikos veiksniai, susiję su įmonės veikla:

• kvalifikuotos darbo jėgos trūkumas;
• didelė konkurencija;
• Rusijos agresyvus elgesys ir su tuo susijęs Rusijos rublio svyravimas;
• dempingas;

Kita informacija apie Grupei iškylančios rizikos tipus ir rizikos valdymą pateikta Atskirų finansinių ataskaitų pastabose (4-oje pastaboje) ir Konsoliduotų finansinių ataskaitų pastabose (4-oje pastaboje).

7. INFORMACIJA APIE BENDROVĖS DUKTERINES ĮMONES

AB "Panevėžio statybos trestas" įmonių grupę 2014 m. gruodžio 31 d. sudarė šios bendrovės:

Dukterinės įmonės	Veiklos pobūdis	Valdoma dalis (proc.)	Buveinės adresas
UAB "Skydmedis"	Statyba: skydiniai namai	100	Pramonės g. 5, Panevėžys Tel. 8 45 583341
UAB "Metalo meistrai"	Metalo konstrukcijų gamyba	100	Tinklų g. 7, Panevėžys
UAB "Vekada"	Elektros montavimo darbai	96	Marijonų g. 36, Panevėžys Tel. 8 4 5461311
AB "Panevėžio statybos trestas" ir partnerių TŪB "Vilniaus papėdė"	Statyba	69	Tuskulėnų g. 33, Vilnius
UAB "Alinita"	Nebuitinių aušinimo ir vėdinimo įrenginių gamyba, inžinierinių statinių statyba	100	Tinklų g. 7, Panevėžys Tel. 8 45 467630
"Kingsbud" Sp.z.o.o.	Didmeninė statybinių medžiagų prekyba	100	A. Patli, 16-400 Suwalki, Polska
"PS Trests" SIA	Statyba	100	Skultes g.28, Skulte, marupes apskr. Latvija
"Baltlitstroij" OOO	Statyba	100	Sovetskij pr. 43, Kaliningradas Tel. 0074012350435
"Teritorija" OOO	Nekilnojamojo turto vystymas	87,5	Lunačiarskio per. 43- 27, Čerepovecas Bologdos sritis
AB PST Nordic	Statybos darbai	100	KROSSGATAN 25 162 50 Vällingby Stockholms län
UAB "PST Investicijos"	Nekilnojamojo turto vystymas	68	Verkių g. 25C, Vilnius Tel. 8 5 2102130
UAB "PST investicijos" dukterinės įmonės:
UAB "Ateities projektai"	Nekilnojamojo turto vystymas	100	Verkių g. 25C, Vilnius
UAB "Šeškinės projektai"	Nekilnojamojo turto vystymas	100	Verkių g. 25C, Vilnius
UAB "Sakališkės"	Nekilnojamojo turto vystymas	100	Verkių g. 25C, Vilnius
UAB "Kauno erdvė"	Nekilnojamojo turto vystymas	100	Verkių g. 25C, Vilnius
UAB "Verkių projektas"	Nekilnojamojo turto vystymas	100	Verkių g. 25C, Vilnius
ZAO "ISK Baltevromarket"	Nekilnojamojo turto vystymas	100	Pobedi aikštė 10, Kaliningradas

UAB "Skydmedis" (įm. kodas 148284718) įsteigta ir pradėjo savo veiklą 1999 06 17.

Pagrindinė įmonės veikla yra: skydinių surenkamų namų gamyba, statyba ir įrengimas.

2014 m. gavo 14 851 tūkst. litų pajamų ir uždirbo 1 268 tūkst. litų grynojo pelno. Metinė apyvarta, lyginant su 2013 m. (11 551 tūkst. litų) padidėjo 29 proc. 2014 metais įmonė didžiąją pajamų dalį gavo užsienyje: Norvegijoje – 76,6 proc. pajamų, Prancūzijoje ir Šveicarijoje. 12 proc. pajamų ir Lietuvoje uždirbta pajamų dalis sudaro 11,5 proc.

UAB "Skydmedis" pagrindiniai veiklos rodikliai:

	2012 m.	2013 m.	2014 m.
Pardavimo pajamos tūkst. litų	7 601,7	11 551,5	14 851,0
Bendrasis pelnas tūkst. litų	1 946,8	3 350,2	4 457,0
Grynasis pelnas tūkst. litų	458,0	964,8	1 268,0
Bendrasis pelningumas	25,6 %	29,0 %	30,0 %
Grynasis pelningumas	6,0 %	8,4 %	8,5 %
Nuosavybės grąža (proc.) (ROE)	25,72	38,97	43,07
Einamojo likvidumo koeficientas	2,21	2,09	2,13
Skubaus padengimo koeficientas	1,55	1,54	1,66

2014 m. pabaigoje UAB "Skydmedis" dirbo 76 darbuotojai.

UAB "Skydmedis" ir toliau tobulins "Lean" sistemą, kurios pagrindinis tikslas – naudojant mažesnius išteklius , sukurti didesnę vertę klientui ir didinti savo konkurencingumą. Ši sistema – tai nuolatinis tobulėjimas ir nereikalingų veiklų (nuostolių) šalinimas

Nuolat tobulinant gaminių gamybą ir kokybę bendrovė 2015 m. planuoja sudalyvauti keliose parodose: Prancūzijoje ir Norvegijoje, pristatyti savo gaminamą produkciją, didinti įmonės žinomumą, taip pat didinti užsienio užsakovų skaičių ir pritraukti naujų klientų.

Akcinis kapitalas padalintas į vieną tūkstantį paprastųjų akcijų, kurių vienos vertė 500 litų. Pagrindinė akcininkė yra AB "Panevėžio statybos trestas", turinti 100 proc. akcijų.

UAB "Metalo meistrai" (įm. kodas 148284860) įsteigta 1999 06 16. Veiklą pradėjo 1999 07 01 Bendrovės veikla yra metalo konstrukcijų ir konstrukcijų dalių gamyba.

2014 m. pardavimo pajamos buvo 16 578 tūkst. litų, lyginant su 2013 metais pajamos išaugo 51 proc. Įmonė dirbo pelningai ir per 2014 metus uždirbo 1 228,6 tūkst. litų grynojo pelno. Bendrovės pajamos Norvegijoje sudarė 67,3 proc. Lietuvoje – 19,5 proc., kitose užsienio šalyse (Rusija, Vokietija ir Švedija) – 13,2 proc.

	2012 m.	2013 m.	2014 m.
Pardavimo pajamos tūkst. litų	10 907,4	10 982,7	16 578,0
Bendrasis pelnas tūkst. litų	574,3	725,7	2 701,0
Grynasis pelnas tūkst. litų	-60	-17	1 229,0
Bendrasis pelningumas	5,3 %	6,6 %	16,3 %
Grynasis pelningumas	-0,6 %	-0,15 %	7,41 %
Nuosavybės grąža (proc.) (ROE)	-5,46	-1,57	53,07
Einamojo likvidumo koeficientas	0,88	1,06	1,47
Skubaus padengimo koeficientas	0,82	0,70	1,18

UAB "Metalo meistrai" pagrindiniai veiklos rodikliai:

2014 metų pabaigoje įmonėje dirbo 74 darbuotojai.

Efektyvų darbą ir paslaugų kokybę užtikrina įdiegta kokybės valdymo sistema ISO 9001:2008, aplinkos apsaugos sistema ISO 14001:2004, bei gauti EN 1090 – plieno konstrukcijų gamybos kontrolės sertifikatas ir ISO 3834-3 – metalų lydomojo suvirinimo kokybės valdymo sistemos standarto sertifikatas.

2015 m. Įmonė numato toliau vykdyti metalo konstrukcijų ir konstrukcijų dalių gamybą, didinti apyvartą ir pelningumą, reaguoti į pokyčius rinkoje. Pagrindinės pajėgos bus skirtos naujų pardavimų užsakymų paieškai Lietuvoje ir užsienyje. Numatyta surasti dar du strateginius klientus (Švedijoje, Danijoje). Planuojama toliau tobulinti vadybos sistemą, ypač gamybos planavimo sistemą, vadovaujantis LEAN filosofija.

Ataskaitiniais metais bendrovės įstatinis akcinis kapitalas ir akcininkų sudėtis nekito, t. y. akcinis kapitalas, kaip ir anksčiau, 500 000 litai yra padalintas į 1 000 paprastųjų akcijų, vienos akcijos vertė – 500 litų. Akcininkas yra AB "Panevėžio statybos trestas", turintis 100 proc. akcijų.

UAB "Vekada" (įm. kodas 147815824) įsteigta 1963 01 01 kaip "Elektros montavimo valdyba" ir 1994 05 16 perregistruota į UAB "Vekada". Pagrindinė įmonės veikla yra elektros montavimo darbai (EMD). Ataskaitiniais metais šalia įprastų elektrotechninių darbų toliau buvo vykdomos silpnų srovių darbų sritys: vaizdo stebėjimo sistemos, apsauginė ir gaisrinė signalizacija, inžinerinių sistemų valdymas.

Bendrovė 2014 m. turėjo 11 520 tūkst. litų pajamų ir uždirbo 357,8 tūkst. litų grynojo pelno. UAB "Vekada" pagrindiniai veiklos rodikliai:

	2012 m.	2013 m.	2014 m.
Pardavimo pajamos tūkst. litų	10 860,5	12 062,3	11 520,0
Bendrasis pelnas tūkst. litų	1 579,0	1 810,5	1 502,0
Grynasis pelnas tūkst. litų	451,6	548,1	358,0
Bendrasis pelningumas	14,5 %	15,0 %	13,0 %
Grynasis pelningumas	4,2 %	4,5 %	3,1 %
Nuosavybės grąža (proc.) (ROE)	9,11	9,86	6,13
Einamojo likvidumo koeficientas	3,26	5,27	3,31
Skubaus padengimo koeficientas	3,09	4,83	2,74

2014 m. pabaigoje bendrovėje dirbo 71 darbuotojas.

Bendrovėje jau antrus metus įdiegta ir toliau tobulinama Darbuotojų saugos ir sveikatos vadybos sistema pagal standartą OHSAS 18001, toliau realizuojami Kokybės vadybos standartas ISO 9001 ir Aplinkosaugos vadybos standartas ISO 14001.

Ataskaitiniais metais bendrovės įstatinis akcinis kapitalas ir akcininkų sudėtis nekito, t. y. akcinis kapitalas, kaip ir anksčiau, 211 488 litai yra padalintas į 52 872 paprastųjų akcijų, vienos akcijos vertė – 4 litai. Pagrindinis akcininkas yra AB "Panevėžio statybos trestas", turintis 95,6 proc. akcijų, kita dalis priklauso fiziniams asmenims.

UAB "Alinita" (įm. kodas 141619046) įsteigta 1997 m. gruodžio 8 d. Įmonės pagrindinė veikla yra pastatų šildymo, vėdinimo ir kondicionavimo sistemų montavimas, pastatų vidaus vandentiekio, nuotekų ir priešgaisrinių sistemų montavimas, pastatų inžinerinių sistemų projektavimo, paleidimo – derinimo darbai.

2014 metais įmonės pajamos – 7 892 tūkst. litų. Palyginus su 2013 metais, pajamos išaugo 41 proc.

	2012 m.	2013 m.	2014 m.
Pardavimo pajamos tūkst. litų	4 127	5 589	7 892,0
Bendrasis pelnas tūkst. litų	694,7	520,0	632,0
Grynasis pelnas tūkst. litų	197,0	71,6	40,6
Bendrasis pelningumas	16,8 %	9,3 %	8,0 %
Grynasis pelningumas	4,8 %	1,3 %	0,5 %
Einamojo likvidumo koeficientas	1,05	1,09	1,02
Skubaus padengimo koeficientas	0,88	1,00	0,89

UAB "Alinita" pagrindiniai veiklos rodikliai:

2014 m. įmonėje dirbo 42 darbuotojai.

2014 metais UAB "Alinita" įtraukta į Švedijos statybų bendrovės "Skanska" galimų subrangovų sąrašą, atlikti darbams Švedijoje 2015 metais.

Bendrovėje 2014 metais vykdė savo veiklą pagal įdiegtus vadybos standartus: ISO 9001, ISO 14001, OHSAS 18001. Standartų vykdymas periodiškai audituojamas tarptautinės sertifikavimo kompanijos "BM TRADA", periodinius vidinius auditus atlieka AB "Panevėžio statybos trestas".

Bendrovės įstatinis kapitalas sudaro 10 000 litų ir yra padalintas į 100 paprastųjų akcijų, kurių vienos vertė – 100 litų. AB "Panevėžio statybos trestas" 2004 metais įsigijo 100 proc. akcijų.

AB "Panevėžio statybos trestas" ir partnerių TŪB "Vilniaus papėdė" (įm. kodas 12545197) įkurta 2000 metais. Bendrija buvo įsteigta Valdovų rūmų statybos laikotarpiui. Bendrija savo veikla neuždirbo pelno, o sąnaudas paskirstė bendrijos nariams proporcingai jų vykdomų darbų apimčiai.

Kadangi po objekto Valdovų rūmų rekonstrukcijos A dalies pridavimo bendrija veiklos nevykdė, tikrųjų narių susirinkimui bus siūloma pradėti bendrijos likvidavimo procedūras.

Bendrijos kapitalą sudaro steigėjų įnašai, iš viso 14 500 litų. AB "Panevėžio statybos trestas" įnašas yra 10 000 litų, kas sudaro 69 proc. Kiti steigėjai taip pat yra juridiniai asmenys.

"BALTLITSTROIJ" OOO (įm. kodas 236006) įmonė įsteigta ir pradėjo savo veiklą 2000 m. spalio 20 d. Įmonės pagrindinė veikla – statybos darbai. 2014 m. gavo 79 026 tūkst. litų pajamų. 2014 metais bendrovė patyrė 7 094 tūkst. litų nuostolį. 2014 metais, kaip ir ankstesniais metais, visą savo veiklą įmonė vykdė Kaliningrado srityje. Didžiausią 2014 metų įmonės pajamų dalį sudarė Kaliningrado srities ligoninės rekonstrukcija, Estrados teatras Svetlagorske statyba, bei vaikų darželio statyba. Vaikų darželis Sovetsko mieste ir ligoninė Kaliningrade ataskaitiniais metais priduoti. 2014 metais pasirašyta ir pradėta vykdyti Nemano miesto nuotekų valymo įrenginių statyba.

"BALTLITSTROIJ" OOO Pagrindiniai veiklos rodikliai:

	2012 m.	2013 m.	2014 m.
Pardavimo pajamos tūkst. litų	51 480	97 814	79 026,0
Bendrasis pelnas tūkst. litų	1 795,8	8 116	1 314,0
Grynasis pelnas tūkst. litų	878,4	3 016,6	-7 094,0
Bendrasis pelningumas	3,5 %	8,3 %	1,7 %
Grynasis pelningumas	1,7 %	3,1 %	-9,0 %
Einamojo likvidumo koeficientas	1,00	1,11	0,84
Skubaus padengimo koeficientas	0,49	1,03	0,80

2014 metų pabaigoje dirbo 102 žmogus.

2015 metais bus tęsiama pradėtų objektų statybą Kaliningrado srityje.

Bendrovės įstatinis kapitalas – 12 000 000 rub., AB "Panevėžio statybos trestas" valdo 100 proc. akcijų.

UAB "PST investicijos" (įm. kodas 124665689) įkurta 1998 m. gruodžio 23 d. Bendrovės veikla – nekilnojamojo turto parengimas ir pardavimas. 2012 m. gruodžio 31 d. UAB "PST investicijos" įmonių grupę sudarė patronuojanti įmonė UAB "PST investicijos" bei jos antrinės įmonės: UAB "Sakališkės", UAB "Kauno erdvė", UAB "Ateities projektai", UAB "Verkių projektas", UAB "Šeškinės projektai", ZAO ISK "Baltevromarket".

	2012 m.	2013 m.	2014 m.
Pardavimo pajamos tūkst. litų	1 039,0	2 566,9	3 263,2
Finansinė ir investicinė veikla tūkst. litų	3 096,0	-2 336,0	-15 186
Grynasis pelnas tūkst. litų	2 210,0	-2 988,0	-10 897
Einamojo likvidumo koeficientas	1,88	1,63	0,83
Skubaus padengimo koeficientas	1,83	1,60	0,82

UAB "PST investicijos" įmonių grupės pagrindiniai veiklos rodikliai:

2014 metais įmonė pagrindines pajamos gavo iš Ulonų verslo centro nuomos. PSTI nuostolį patyrė dėl Rusijos rublio kurso kritimo.

2015 metais vykdomas Ulonų VC pardavimas ir ieškomi pirkėjai Kaliningrado " Baltevromarket" projektui.

Pagrindiniai Bendrovės akcininkai yra AB "Panevėžio statybos trestas" (68,34 proc.) ir AB "Panevėžio keliai" (25,25 proc.). Likusi akcijų dalis priklauso keliems fiziniams asmenims (8,49 %). Bendrovės įstatinis kapitalas 2014 m. gruodžio 31 d. yra 49 404 500 litai, kuris padalintas į 494 045 vnt. paprastųjų vardinių akcijų, kurių nominali vertė – 100 litų.

"Kingsbud" Sp.zo.o. (įm. kodas 200380717) įkurta 2010 m. rugpjūčio 11 d.

Įmonės pagrindinė veikla – statybinių medžiagų didmeninė prekyba.

Per 2014 metus bendrovės pajamos išaugo 46 proc. ir siekė 4 728,4 tūkst. litų. "Kingsbud" Sp.zo.o. pagrindiniai veiklos rodikliai:

	2012 m.	2013 m.	2014 m.
Pardavimo pajamos tūkst. litų	2 013,6	3 243,3	4 728,4
Bendrasis pelnas tūkst. litų	176,2	223,0	347,0
Grynasis pelnas tūkst. litų	-9,3	19,1	-8,5
Bendrasis pelningumas	8,8 %	6,9 %	7,3 %
Grynasis pelningumas	-0,5 %	0,6 %	-0,2 %
Nuosavybės grąža (ROE)	-22,16	31,51	-16,91
Einamojo likvidumo koeficientas	1,19	1,22	1,08
Skubaus padengimo koeficientas	1,15	1,10	1,08

Bendrovės įstatinis kapitalas – 5 000 zlotų. Kapitalas padalintas į 100 įnašų. Vieno įnašo nominali vertė – 50 zlotų. AB "Panevėžio statybos trestas" valdo 100 proc. akcijų.

"Teritorija" OOO (įm. kodas 3528202650) veikla – nekilnojamojo turto parengimas ir pardavimas.

2013 m. lapkričio mėn. AB "Panevėžio statybos trestas" valdyba priėmė nutarimą įsigyti įmonę "Teritorija" OOO ir skirti finansavimą nekilnojamojo turto projekto Čerepoveco mieste vykdymui. Bendrovė įsigyta 2013 m. gruodžio mėn.

2014 metais "Teritorija" OOO vykdė gyvenamojo namo statybą. Pardavimai numatomi 2015 metų I ketv., gavus leidimą pastato eksploatacijai.

Pagrindinis Bendrovės akcininkas yra AB "Panevėžio statybos trestas" (87,5 proc.).

"PS TRESTS" SIA (įm. kodas 400034953650) veikla – statybos darbai. Įmonė įregistruota 2000 m. gegužės 22 d.

Iki 2014 metų įmonė veiklos nevykdė. 2014 metais, siekiant ieškoti naujų rinkų ir vykdyti statybos darbus Latvijoje, atnaujinta įmonės veikla, tačiau 2014 metais įmonė pajamų dar neuždirbo.

2015 metais "PS Trests" SIA planuoja pradėti statybos darbas Latvijoje.

Bendrovės įstatinis kapitalas – 2846 Eurų, AB "Panevėžio statybos trestas" valdo 100 proc. akcijų.

AB PST "NORDIC" (įm. kodas 556941-8568), Švedijos įmonių registre Bolgasverket įregistruota 2014 m. balandžio 12 d.

Pagrindinė įmonės veiklos sritis – įvairios paskirties pastatų ir statinių statyba Švedijoje, Stokholmo regione. Įmonė atlieka bendrastatybinius darbus – surenkamojo gelžbetonio ir metalo konstrukcijų montavimas, mūro darbai, apdailos darbai.

2014 metais buvo vykdoma projektų paieška. Pajamų bendrovė neturėjo.

2015 metais pagrindinis įmonės tikslas yra pradėti vykdyti statybos darbus, kurie leistų užtikrinti pastovią ir pelningą įmonės veiklą.

2014 m. gruodžio 31 d. įmonės įstatinį kapitalą sudarė 50 000 Švedijos kronų, padalintų į 1 000 vnt. akcijų, kurių kiekvienos nominali vertė 50 Švedijos kronų. AB "Panevėžio statybos trestas" valdo 100 proc. akcijų.

8. FINANSINIŲ IR NEFINANSINIŲ VEIKLOS REZULTATŲ ANALIZĖ, SU APLINKOS IR PERSONALO KLAUSIMAIS SUSIJUSI INFORMACIJA

AB "Panevėžio statybos trestas" (PST) grupė neaudituotais preliminariais duomenimis 2014 metais gavo 364,1 mln. litų pajamų, tai yra 23,6 proc. daugiau nei 2013 metais ir patyrė 9,791 mln. litų nuostolį. Reikšmingą neigiamą įtaką rezultatui turėjo Rusijos rublio kurso kritimas, dėl kurio per 2014 metus patirtas grupės finansinės veiklos nuostolis 25,4 mln. litų. Iš tipinės veiklos grupė uždirbo 13 mln. litų pelno, tai yra 2,2 karto daugiau lyginant su 5,9 mln. litų uždirbtų 2013 metais.

PST įmonė neaudituotais preliminariais duomenimis uždirbo 3,729 mln. litų grynojo pelno, tai yra 10 kartų daugiau lyginant su 0,5 mln. litų uždirbtų 2013 metais ir gavo 253 mln. litų pajamų, tai yra 24,7 procentais daugiau nei 2013 metais. Iš statybinės (tipinės) veiklos įmonė uždirbo 12,5 mln. litų pelno, kai tuo tarpu 2013 metų statybinės veiklos pelnas buvo tik 0,065 mln. litų. Įmonės rezultatui neigiamą įtaką turėjo finansinio turto (Rusijos įmonės ZAO ISK "Baltevromarket") įvertinimas – 6,6 mln. litų, bei rublio kurso kritimas – 4 mln. litų. Be to 2014 metais susigrąžinta ankščiau įvertinta abejotina skola reikšmingai sumažino veiklos sąnaudas ir teigiamai įtakojo metų rezultatą.

Įmonės pajamų ir grynojo pelningumo dinamika:

Grupės pajamų ir grynojo pelningumo dinamika:

Visi šiame metiniame pranešime pateikiami finansiniai duomenys yra apskaičiuoti pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus (TFAS) ir pateikti nacionaline Lietuvos valiuta – litais.

2012–2014 m. AB "Panevėžio statybos trestas" įmonių grupės ir įmonės veiklos rezultatai (tūkst. litų):

	Grupė		Pavadinimai		Įmonė
2012 m.	2013 m.	2014 m.		2012 m.	2013 m.	2014 m.
300 142	294 698	364 112	Pajamos	262 847	202 935	253 002
277 379	266 847	330 026	Savikaina	247 43	190 273	232 197
22 763	27 851	34 086	Bendrasis pelnas	15 417	12 662	20 805
7,58	9,45	9,36	Bendrojo pelno marža (proc.)	5,87	6,24	8,22
1 454	5 900	12 924	Tipinės veiklos rezultatas	1 431	65	12 548
0,48	2	3,55	Tipinės veiklos rezultatas nuo apyvartos (proc.)	0,54	0,03	4,96
12 206	6 361	-7 314	Pelnas prieš mokesčius, palūkanas, nusidėvėjimą ir amortizaciją EBITDA	6 596	3 312	8 197
4,1	2,16	-2,01	EBITDA marža (proc.)	2,51	1,63	3,24
1,68	0,35	-2,69	Grynojo pelno (nuotolio) marža (proc.)	0,55	0,18	1,47
0,28	0,06	-0,60	Pelnas (nuostolis) vienai akcijai (litais)	0,09	0,02	0,23
4,35	0,86	-8,05	Nuosavybės grąža (proc.) (ROE)	1,1	0,27	2,74
2,14	0,44	-3,59	Vidutinė turto grąža arba turto pelningumas (ROA)	0,72	0,20	1,75
3,75	0,72	-7,04	Investicijų pelningumas (ROI)	1,08	0,27	2,68
1,94	2,08	1,65	Einamojo likvidumo koeficientas	2,08	2,36	2,27
1,36	1,56	1,23	Skubaus (kritinio) padengimo koeficientas	1,94	2,31	2,20
0,49	0,52	0,45	Nuosavo kapitalo ir turto santykis	0,66	0,72	0,64
7,1	7,35	7,44	Akcijos buhalterinė vertė	8,07	8,11	8,34
11,6	61,7	-4,95	Akcijos kainos ir pelno santykis (P/E)	36,2	176,2	13,0
0,45	0,53	0,40	Akcijos kainos ir buhalterinės vertės santykis (P/BV)	0,4	0,48	0,36

Pajamos pagal veiklos rūšis

Pagrindinės įmonės pajamos pagal veiklos rūšis yra iš statybos-montavimo darbų. 2014 m. grupės pajamose statybos-montavimo darbai sudarė 91,4 proc., pagaminta produkcija ir kitos pajamos buvo 7,8 proc., nekilnojamasis turtas – 0,8 proc., 2013 m. grupės pajamose statybosmontavimo darbai sudarė 92 proc., 0,8 proc. – nekilnojamasis turtas, pagaminta produkcija ir kitos pajamos buvo 7,2 proc.

	Grupė				Įmonė
mln. litų	2012 m.	2013 m.	2014 m.	2012 m.	2013 m.	2014 m.
Statybos darbai	292,36	271,21	332,89	262,85	202,93	253,00
Nekilnojamasis turtas	0,99	2,21	2,95
Pagaminta produkcijai ir kitos pajamos	12,26	21,27	28,27

Veiklos pajamos (mln. litų) pagal šalis:

	Grupė				Įmonė
mln. litų	2012 m.	2013 m.	2014 m.	2012 m.	2013 m.	2014 m.
Lietuva	219,19	175,69	242,14	224,10	161,06	235,19
Rusijos Federacija	68,43	103,66	89,55	35,01	40,05	9,73
Skandinavijos šalys	9,60	11,77	22,55	3,73
Latvija		1,83	8,09		1,83	8,09
Kitos šalys	2,92	1,76	1,78

2014 metais pagrindinė įmonės veikla daugiausia buvo vykdoma Lietuvoje ir sudarė 93 proc. bendrovės vykdomų darbų (2013 m. – 79,4 proc.). Grupės pajamos iš šalies teritorijoje vykdomų darbų sudarė 66,5 proc. pajamų, 2013 m. – 59,6 proc. pajamų.

Aplinkosauga

Didelis dėmesys PST veikloje skiriamas atliekamų darbų kokybei, rūpinimuisi aplinkos apsauga ir darbų sauga ir sveikata. Įmonėje įdiegtos kokybės (ISO 9001), aplinkosaugos (ISO 14001), darbuotojų saugos ir sveikatos (OHSAS 18001) vadybos sistemos padeda tinkamai pasirūpinti šiais svarbiais veiksniais. Kiekvienam objektui yra vertinama profesinė rizika, atliekama analizė, priimamos priemonės rizikos šalinimui ar mažinimui. Sveikos aplinkos išsaugojimui, taršos prevencijos užtikrinimui, kiekvieno projekto pradžioje parengiamas aplinkosaugos planas, kuriame numatomos konkrečios priemonės reikšmingų veiklos rūšių valdymui. 2013 metais Lietuvos nacionalinis akreditacijos biuras 5 metams akreditavo įmonės statybinę laboratoriją pagal LST EN ISO/IEC 17025:2005, suteikdamas jai teisę atlikti statybinių medžiagų bandymus.

Darbuotojai

Profesionalūs, kompetentingi ir atsakingi darbuotojai – didžiausia PST vertybė, todėl didelis dėmesys skiriamas darbuotojų skatinimui; kuriama palanki terpė naujų idėjų plėtojimui ir jų įgyvendinimui, nuolat dalijamasi informacija. Darbuotojų lojalumas ir nuolatinis tobulėjimas leidžia bendrovei pasiekti numatytų rezultatų bei sulaukti itin palankaus klientų įvertinimo. Šiuolaikinėje aplinkoje darbuotojų kompetencija yra vienas svarbiausių įmonės konkurencingumą apibudinančių veiksnių. Įvertindama šį faktorių bendrovė skatina visų lygių darbuotojus nuolat mokytis ir tobulėti. Darbuotojai motyvuojami ne tik materialinėmis priemonėmis – konkurencingu atlyginimu, pažangia premijų sistema, bet ir išskirtine darbo aplinkos kokybe. Bendradarbiaudami su IT profesionalais ir stebėdami pasaulines technologijas nuolat investuojame į naujų programų kūrimą, įsigijimą ir pritaikymą kasdienėje veikloje.

2014 m. gruodžio 31 d. duomenimis, grupėje iš viso dirbo 1 236 darbuotojai, įmonėje – 855 darbuotojai.

Vidutinis	2013 m.		2014 m.
darbuotojų skaičius	Grupė	Įmonė	Grupė	Įmonė
Vadovai	31	12,3	35	15
Specialistai	323	227	325	232
Darbininkai	841	621	844	583

Grupės darbuotojų išsilavinimas laikotarpio pabaigoje:

Darbuotojų grupės	Sąrašinis skaičius	Turintieji aukštąjį išsilavinimą	Turintieji aukštąjį neuniversi tetinį išsilavinimą	Turintieji aukštesnįjį išsilavinimą	Turintieji vidurinį išsilavini mą	Turintieji nebaigtą vidurinį išsilavinimą
Vadovai	36	32	0	3	1	0
Specialistai	327	268	14	34	11	0
Darbininkai	873	37	19	190	542	85

Vidutinis bruto darbo užmokestis (litai):

Vidutinis darbo	2013 m.		2014 m.
užmokestis (Lt)	Grupė	Grupė	Grupė	Įmonė
Vadovai	7 597	8 381	6 872	8 171
Specialistai	3 492	3 572	3 434	3 726
Darbininkai	2 219	2 208	2 746	2 413

Darbo sutartyse nėra numatyta jokių ypatingų darbuotojų ar jų dalies teisių bei pareigų.

Bendrovė ir 2014 metais didelį dėmesį skiria darbuotojų kvalifikacijos kėlimui. Mokymai įmonėje vykdomi trimis kryptimis, naudojantis:

1. mokymus organizuojančių įstaigų paslaugomis (išoriniai mokymai);

2. aukštojo mokslo įstaigų paslaugomis (darbuotojų studijos).

9. SVARBŪS ĮVYKIAI, BUVĘ NUO PRAĖJUSIŲ FINANSINIŲ METŲ PABAIGOS

Informacija apie svarbius įvykius po finansinių metų pabaigos pateikiama Atskirų finansinių ataskaitų pastabose (29-je pastaboje) ir Konsoliduotų finansinių ataskaitų pastabose (31-oje pastaboje).

10. INFORMACIJA APIE ĮMONĖS TYRIMUS IR PLĖTROS VEIKLĄ

Bendrovėje ir grupėje moksliniai tyrimai neatliekami. Atliekami statybinių paslaugų poreikio bei nekilnojamojo turto plėtros rinkos tyrimai. 2014 metais AB "Panevėžio statybos trestas" vykdydama plėtros planus įregistravo įmonę Švedijos karalystėje.

Įmonė ir toliau sėkmingai diegia inovatyvias technologijas savo veikloje. PST siekia, kad ne tik statybos aikštelės būtų aprūpintos moderniausia statybine įranga, tačiau pasiruošimas ir darbų planavimas būsimiems projektams vyktų itin sklandžiai. Tuo tikslu investuojama į modernią projektavimo programinę įrangą, bei mechanizmus. 2014 metais AB "Panevėžio statybos trestas" pradėjo rengti projektus BIM (statinio informacinis modelis) aplinkoje. Parengtas visų statinio projekto dalių statinio informacinis modelis (BIM) Jungtinio gyvybės mokslų centro bei Klaipėdos universiteto bendrabučio statybai. Bendrovė taip pat investuoja į projektavimo programines įrangas.

11. ĮMONĖS VEIKLOS PLANAI IR PROGNOZĖS

2015 metai bus naujų iššūkių ir išbandymų metai. Euro įvedimas bei neatslūgstanti geopolitinė įtampa Lietuvos ekonomikos neaplenks. Rizika, jog tai turės įtakos bendrovės veiklai ir jos finansiniam rezultatui, yra padidėjusi. Įmonė siekdama išlikti konkurencinga, turi būti išradinga ir kūrybiška statybų versle. PST tikslas – ir toliau likti viena didžiausių statybų bendrovių Lietuvoje, ieškoti naujų galimybių įgyvendinant inovatyvius sumanymus, bei tęsti savo veiklą Skandinavijos bei Latvijos rinkose.

12. EMITENTO ĮSTATINIS KAPITALAS IR JO SUDĖTIS

2014 m. gruodžio 31 d. bendrovės įstatinį kapitalą sudarė 16 350 000 Lt, padalintų į 16 350 000 paprastųjų vardinių akcijų (toliau – PVA), kurios vieneto nominali vertė – 1,00 Lt. Visos akcijos yra nematerialios ir visiškai apmokėtos. Akcijų nuosavybės teisės įrodymas – tai įrašas vertybinių popierių sąskaitose.

Emitento įstatinio kapitalo sudėtis:

Akcijų rūšis	Akcijų skaičius (vnt.)	Nominali vertė (Lt)	Bendra nominali vertė (Lt)	Emisijos kodas
Paprastosios vardinės akcijos (PVA)	16 350 000	1	16 350 000	101446

13. INFORMACIJA APIE EMITENTO AKCININKUS

2014 m. gruodžio 31 d. viso akcininkų skaičius buvo 1944. Nuosavybės teise turintys ar valdantys daugiau kaip 5 proc. Bendrovės įstatinio kapitalo:

Akcininko vardas, pavardė (įmonės pavadinimas, rūšis, būstinės adresas, įmonių rejestro kodas)	Akcininkui nuosavybės teise priklausančių paprastųjų vardinių akcijų skaičius (vnt.)	Turima įstatinio kapitalo dalis (%)	Nuosavybės teise priklausančių akcijų suteikiama balsų dalis (%)	Akcininkui su kartu veikiančiais asmenimis priklausančių balsų dalis (%)
AB Panevėžio keliai, S. Kerbedžio g. 7, Panevėžys, Įmonės kodas 147710353.	8 138 932	49,78	49,78	---
SWEDBANK AS Clients 10060701, Liivalaia 8, 15040 Tallinn, Estonia	1 007 253	6,16	6,16	---
Laisvai cirkuliuojančios akcijos	7 203 815	44,06	44,06	---

Nė vienas emitento akcininkas neturi jokių specialių kontrolės teisių. Visų akcininkų teisės yra vienodos, nustatytos Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 4 skirsnyje.

Balso teisę visuotiniame akcininkų susirinkime suteikiančių AB "Panevėžio statybos trestas" akcijų skaičius yra 16 350 000.

14. DIVIDENDAI

Sprendimą mokėti dividendus ir mokamo dividendo dydį nustato bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas. Bendrovė paskirtus dividendus išmoka per 1 mėnesį nuo sprendimo paskirstyti pelną priėmimo dienos.

Dividendus turi teisę gauti tie asmenys, kurie buvo bendrovės akcininkais dešimtos darbo dienos po atitinkamą sprendimą priėmusio visuotinio akcininkų susirinkimo pabaigoje.

Dividendai apmokestinami pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio bei Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymus.

2012 m. balandžio 26 d. įvykęs AB "Panevėžio statybos trestas" eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas nutarė nemokėti dividendų už 2011 metus.

2013 m. balandžio 25 d. įvykęs AB "Panevėžio statybos trestas" eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas nutarė išmokėti 408 705 litai dividendų už 2012 metus. Dividendus išmokėjo AB DNB bankas pagal sudarytą sutartį. 2013 m. gruodžio 31 d. išmokėta 98,54 proc. dividendų.

2014 m. balandžio 30 d. įvykęs AB "Panevėžio statybos trestas" eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas nutarė dividendų už 2013 metus nemokėti.

	Finansiniai metai, iš kurių pelno skiriami dividendai
	2008 m.	2009 m.	2010 m.	2012 m.
Bendra dividendams skirta suma Lt	1 144 500	1 144 500	1 144 500	408 750
Dividendai, tenkantys vienai akcijai	0,07	0,07	0,07	0,025
Dividendų ir grynojo pelno santykis
proc.	2,4 %	23,8 %	11,3 %	28,2 %
Dividendų pelningumas (dividendai,
tenkantys vienai akcijai / akcijos kaina	4,7 %	1,8 %	1,0 %	0,8 %
laikotarpio pabaigoje), proc.

15. VISI VERTYBINIŲ POPIERIŲ PERLEIDIMO APRIBOJIMAI

Neaktualu.

16. PER ATASKAITINĮ LAIKOTARPĮ PADARYTŲ PARGRINDINIŲ INVESTICIJŲ, ĮSKAITANT JŲ DYDĮ, APIBŪDINIMAS

Visos investicijos pateiktos Atskirų finansinių ataskaitų pastabose (15 pastaboje) ir Konsoliduotų finansinių ataskaitų pastabose (1-oje pastaboje).

17. VISI AKCININKŲ TARPUSAVIO SUSITARIMAI, APIE KURIUOS EMITENTAS ŽINO IR DĖL KURIŲ GALI BŪTI RIBOJAMAS VERTYBINIŲ POPIERIŲ PERLEIDIMAS IR (ARBA) BALSAVIMO TEISĖS

Nėra.

18. EMITENTŲ ORGANŲ ĮGALIOJIMAI IŠLEISTI IR SUPIRKTI EMITENTO AKCIJAS

Nėra.

19. EMITENTO ĮSTATŲ PAKEITIMO TVARKA

Keisti bendrovės įstatus gali tik visuotinis akcininkų susirinkimas kvalifikuota balsų dauguma, kuri negali būti mažesnė kaip 2/3 visų susirinkime dalyvaujančių akcininkų suteikiamų balsų. Visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimas dėl įstatų pakeitimo priimamas LR akcinių bendrovių įstatymo 27 ar 30 straipsniu nustatyta tvarka.

20. EMITENTO ORGANAI

Pagal AB "Panevėžio statybos trestas" įstatus bendrovės valdymo organai yra visuotinis akcininkų susirinkimas, valdyba ir generalinis direktorius. Bendrovėje stebėtojų taryba nesudaroma.

Visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencija nesiskiria nuo Akcinių bendrovių įstatymu nustatytos visuotinio akcininkų surinkimo kompetencijos.

Įmonės valdybą ne ilgesniam kaip 4 metų laikotarpiui iš penkių narių renka visuotinis akcininkų susirinkimas. Šiuo metu bendrovės valdybą sudaro penki nariai. Įmonės valdybos narių rinkimo ir atšaukimo tvarka nesiskiria nuo nustatytos Akcinių bendrovių įstatymu.

Valdybos veiklai vadovauja valdybos pirmininkas. Valdybos pirmininką iš savo narių renka valdyba.

Bendrovės vadovą – generalinį direktorių – renka ir atšaukia bei atleidžia iš pareigų, nustato jo atlyginimą, tvirtina pareiginius nuostatus, skatina jį ir skiria nuobaudas Valdyba. Generalinis direktorius organizuoja bendrovės ūkinę veiklą.

Valdyba:

REMIGIJUS JUODVIRŠIS – valdybos pirmininkas. Įmonės kapitale nedalyvauja. Dalyvauja šių įmonių veikloje ar kapitale:

Įmonės pavadinimas	Pareigos	Akcijų skaičius	Kapitalas, %	Balsai, %
UAB "Tertius"		704 638	80	80
AB "Panevėžio keliai"	Valdybos pirmininkas	531 675	28,47	28,47
UAB "Lauktuvės jums"	Valdybos pirmininkas	11 069	50,15	50,15
UAB "Pokštas"		111	50	50
AB "Klovainių skalda"		203 526	3,78	3,78
UAB "Gelbera"	Valdybos narys	34	34	34
UAB "Emulteka"		14	14,0	14,0
UAB "Gustonių ŽŪT"	Valdybos narys	1 085	50,28	50,28
AB "Specializuota komplektavimo valdyba"		21 490	9,29	9,29
UAB "Naujasis Užupis"	Valdybos pirmininkas
UAB "PST investicijos"	Valdybos narys	16 407	3,32	3,32
UAB "Convestus"		50 000	50	50
UAB "Alproka"	Valdybos pirmininkas
AB "Kauno tiltai"		492	0,31	0,31

Kadencija 2014 11–2018 11

Teistas nebuvo.

VIRMANTAS PUIDOKAS – valdybos narys. Įmonės kapitale nedalyvauja. Dalyvauja šių įmonių veikloje ar kapitale:

Įmonės pavadinimas	Pareigos	Akcijų skaičius	Kapitalas, %	Balsai, %
AB "Panevėžio keliai"	Generalinis direktorius	66 769	3,57	3,57
UAB "Akvalda"		750	50,00	50,00
UAB "Skalduva"	Direktorius	42	42	42
AB "Klovainių skalda"	Valdybos narys	541 467	10,1	10,1
UAB "Avia invest"		10 000	100	100
UAB "Įstros aviaparkas"		2 000	100	100
UAB "Emulteka"		9	9	9
UAB "PST investicijos"	Valdybos narys

Kadencija 2014 11–2018 11

Teistas nebuvo.

IRMA ABRAMAVIČIENĖ – valdybos narys. Įmonės kapitale nedalyvauja. Dalyvauja šių įmonių veikloje:

Įmonės pavadinimas	Pareigos	Akcijų skaičius	Kapitalas, %	Balsai, %
UAB "Convestus"	Vidaus auditorius	-	-	-
AB "Panevėžio keliai"	Valdybos narys	-	-	-
UAB "Ukmergės keliai"	Valdybos narys	-	-	-

Kadencija 2014 11–2018 11

Teista nebuvo.

VILIUS GRAŽYS – valdybos narys. Įmonės kapitale nedalyvauja. Dalyvauja šių įmonių veikloje:

Įmonės pavadinimas	Pareigos	Akcijų skaičius	Kapitalas, %	Balsai, %
UAB "Akvalda"		750	50	50
UAB "Emulteka"		11	11	11
UAB "Betono apsaugos sistemos"		40	40	40
AB "Panevėžio statybos trestas"	Valdybos narys
AB "Panevėžio keliai"	Technikos direktorius	101 735	5,45	5,45

Kadencija 2014 11–2018 11

Teistas nebuvo.

ARTŪRAS BUČAS – valdybos narys. Įmonės kapitale nedalyvauja. Dalyvauja šių įmonių veikloje:

Įmonės pavadinimas	Pareigos	Akcijų skaičius	Kapitalas, %	Balsai, %
AB "Dvarčionių keramika"	akcininkas	356	-	-
AB "Panevėžio keliai"	Valdybos narys	-	-	-

Kadencija 2014 11–2018 11

Teistas nebuvo.

Administracija:

DALIUS GESEVIČIUS – bendrovės administracijos vadovas, generalinis direktorius. Turi 30 015 bendrovės akcijų. Išsilavinimas – aukštasis (1984 m., VISI), inžinierius-statybininkas. Teistas nebuvo.

DANGUOLĖ ŠIRVINSKIENĖ – bendrovės vyriausioji buhalterė. Bendrovės akcijų neturi. Išsilavinimas – aukštasis (1983 m., LŽUA) buhalterio-ekonomisto kvalifikacija.

Teista nebuvo.

AB "Panevėžio statybos trestas" valdybos nariams ir administracijos vadovams per 2014 metus nebuvo skirtos paskolos, suteiktos garantijos ir laidavimai, perleistas turtas. Bendrovės vadovui ir vyriausiajai buhalterei per 2014 metus bendrai buvo priskaičiuota 236 tūkst. litų.

Audito komitetas

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos audito įstatymo 52 straipsniu AB "Panevėžio statybos trestas" akcininkų susirinkimas renka audito komitetą. Audito komitetą sudaro trys nariai, kurių vienas yra nepriklausomas. Audito komiteto kadencijos laikotarpis – vieneri metai. Audito komiteto nario nepertraukiamos kadencijos laikas negali būti ilgesnis kaip 12 metų. Audito komiteto pareigos:

1. stebėti bendrovės finansinių ataskaitų rengimo procesą;

2. stebėti bendrovės vidaus kontrolės, rizikos valdymo ir vidaus audito, jei jis bendrovėje veikia, sistemų veiksmingumą;

3. 1. stebėti audito atlikimo procesą;
4. 1. stebėti, kaip auditorius ir audito įmonė laikosi nepriklausomumo ir objektyvumo principų.

AB "Panevėžio statybos trestas" audito komitetą sudaro šie nariai:

Lina Ragelienė – AB "Panevėžio statybos trestas" vyr. buhalterės pavaduotoja. Bendrovės akcijų neturi.

Regina Sukarevičienė – AB "Panevėžio statybos trestas" ekonomistė. Bendrovės akcijų neturi. Irena Kriaučiūnienė – nepriklausoma auditorė. UAB "IDG auditoriai" auditorė. Bendrovės akcijų neturi.

21. VISI REIKŠMINGI SUSITARIMAI, KURIŲ ŠALIS YRA EMITENTAS IR KURIE ĮSIGALIOTŲ, PASIKEISTŲ AR NUTRŪKTŲ PASIKEITUS EMITENTO KONTROLEI, TAIP PAT JŲ POVEIKIS, IŠSKYRUS ATVEJUS, KAI DĖL SUSITARIMŲ POBŪDŽIO JŲ ATSKLEIDIMAS PADARYTŲ EMITENTUI DIDELĘ ŽALĄ

Nėra.

22. VISI EMITENTO IR JO ORGANŲ NARIŲ AR DARBUOTOJŲ SUSITARIMAI, NUMATANTYS KOMPENSACIJĄ, JEI JIE ATSISTATYDINTŲ ARBA BŪTŲ ATLEISTI BE PAGRĮSTOS PRIEŽASTIES ARBA JEI JŲ DARBAS BAIGTŲSI DĖL EMITENTO KONTROLĖS PASIKEITIMO

Nėra.

23. INFORMACIJA APIE DIDESNIUS SUSIJUSIŲ ŠALIŲ SANDORIUS

Visi sandoriai su susijusiomis šalimis pateikti Atskirų finansinių ataskaitų pastabose (27-oje pastaboje) ir Konsoliduotų finansinių ataskaitų pastabose (28-oje pastaboje).

24. INFORMACIJA APIE TAI, KAIP LAIKOMASI BENDROVIŲ VALDYMO KODEKSO

Informacija apie bendrovių kodekso laikymąsi pateikiama metinio pranešimo 1 priede.

25. VIEŠAI PASKELBTA INFORMACIJA

Pranešimo antraštė	Pranešimo kategorija	Kalba	Data
2014 metų AB "Panevėžio statybos trestas" įmonės ir įmonių grupės neaudituoti veiklos rezultatai	Tarpinė informacija	Lt, En	2015 02 27
Investuotojo kalendorius 2015 metams	Kita informacija	Lt, En	2014 12 17
Neeilinio visuotino akcininkų susirinkimo priimti nutarimai	Pranešimas apie esminį įvykį	Lt, En	2014 11 28
2014 m. devynių mėnesių AB "Panevėžio statybos trestas" įmonės ir įmonių grupės neaudituoti veiklos rezultatai	Tarpinė informacija	Lt, En	2014 11 28
Neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimų projektas	Pranešimas apie esminį įvykį	Lt, En	2014 11 07
Neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo šaukimas	Pranešimas apie esminį įvykį	Lt, En	2014 10 27
Neeilinio visuotino akcininkų susirinkimo priimti nutarimai	Pranešimas apie esminį įvykį	Lt, En	2014 10 27
Neeilinio visuotino akcininkų susirinkimo nutarimų projektas	Pranešimas apie esminį įvykį	Lt, En	2014 10 03
Neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo šaukimas	Pranešimas apie esminį įvykį	Lt, En	2014 09 25
Pranešimas dėl incidento statybų aikštelėje	Kita informacija	Lt, En	2014 09 17
AB " Panevėžio statybos trestas" statys naują autoservisą Vilniuje	Pranešimas apie esminį įvykį	Lt, En	2014 09 03
Pranešimas apie vadovo sandorius dėl Emitento vertybinių popierių	Pranešimas apie vadovo sandorius	Lt, En	2014 09 02
2014 m. pirmojo pusmečio AB "Panevėžio statybos trestas" įmonės ir įmonių grupės neaudituoti veiklos rezultatai	Tarpinė informacija	Lt, En	2014 08 29
AB "Panevėžio statybos trestas" vykdo pertvarką	Pranešimas apie esminį įvykį	Lt, En	2014 08 01
AB "Panevėžio statybos trestas" rekonstruos buvusią ligoninę Vilniaus senamiestyje	Pranešimas apie esminį įvykį	Lt, En	2014 07 16
AB "Panevėžio statybos trestas" statys naują fabriką Panevėžio LEZ teritorijoje	Pranešimas apie esminį įvykį	Lt, En	2014 07 08

AB "Panevėžio statybos trestas" Klaipėdoje statys naują studentų bendrabutį	Pranešimas apie esminį įvykį	Lt, En	2014 07 01
Pranešimas apie vadovo sandorius dėl Emitento vertybinių popierių	Pranešimas apie vadovo sandorius	Lt, En	2014 06 27
Pranešimas apic vadovo sandorius dėl Emitento vertybinių popierių	Pranešimas apie vadovo sandorius	Lt, En	2014 06 25
2014 m. pirmojo ketvirčio AB "Pancvėžio statybos trestas" imonės ir imonių grupės neaudituoti veiklos rezultatai	Pranešimas apie esminį įvykį	Lt, En	2014 05 30
AB "Panevėžio statybos trestas" eiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime patvirtinta metinė informacija	Metinė informacija	Lt. En	2014 04 30
Eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo priimti nutarimai	Pranešimas apie esminį įvykį	Lt, En	2014 04 30
Eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimų projektas	Pranešimas apie esminį įvykį	Lt, En	2014 04 08
Eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo šaukimas	Pranešimas apie esminį įvykį	Lt, En	2014 03 08
2013 metų AB "Panevėžio statybos trestas" imonės ir įmonių grupės neaudituoti veiklos rezultatai	Pranešimas apie esminį įvykį	Lt, En	2014 02 28
Investuotojų kalendorius 2014 metams	Kita informacija	Lt, En	2014 01 15

AB "PANEVĖŽIO STATYBOS TRESTAS" pranešimas apie Vilniaus vertybinių popierių biržoje listinguojamų bendrovių valdymo kodekso laikymąsi

Akcinė bendrovė "Panevėžio statybos trestas", vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymo 21 straipsnio 3 dalimi ir AB NASDAQ OMX Vilnius listingavimo taisyklių 24.5. punktu, atskleidžia, kaip ji laikosi NASDAQ OMX Vilnius listinguojamų bendrovių valdymo kodekso ir konkrečių jo nuostatų. Jei šio kodekso ar kai kurių jo nuostatų nesilaikoma, tai yra nurodoma, kurių konkrečių nuostatų nesilaikoma ir dėl kokių priežasčių:

PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS	TAIP /NE /NEAKTUALU	KOMENTARAS
I principas: Pagrindinės nuostatos
nuosavybės vertės didinimą.		Pagrindinis bendrovės tikslas turėtų būti visų akcininkų interesų tenkinimas, užtikrinant nuolatinį akcininkų
1.1. Bendrovė turėtų rengti ir viešai skelbti bendrovės plėtros strategiją ir tikslus, aiškiai deklaruodama, kaip ji planuoja veikti akcininkų interesais ir didinti akcininkų nuosavybę.	Taip	Bendrovės strategija ir tikslai skelbiami interneto svetainėje http//www.pst.lt ir VVPB pranešimuose bei periodiniuose pranešimuose naujienų agentūrai BNS, pranešimuose dienraščiuose, spaudos konferencijose.
1.2. Visų bendrovės organų veikla turėtų būti sukoncentruota į strateginių tikslų įgyvendinimą, atsižvelgiant į poreikį didinti akcininkų nuosavybę.	Taip
1.3. Bendrovės priežiūros ir valdymo organai turėtų glaudžiai bendradarbiauti, siekdami kuo didesnės naudos bendrovei ir akcininkams.	Taip	Bendrovės valdyba ne tik atsakinga už strateginį vadovavimą bendrovei, bet ir analizuoja ir vertina vadovų pateiktą medžiagą visais bendrovės veiklos klausimais: veiklos strategijos įgyvendinimo, veiklos organizavimo, finansinės būklės ir kt.
1.4. Bendrovės priežiūros ir valdymo organai turėtų užtikrinti, kad būtų gerbiamos ne tik bendrovės akcininkų, bet ir kitų bendrovės veikloje dalyvaujančių ar su ta veikla susijusių asmenų (darbuotojų, kreditorių, tiekėjų, klientų, vietos bendruomenės) teisės ir interesai.	Taip

II principas: Bendrovės valdymo sistema

Bendrovės valdymo sistema turėtų užtikrinti strateginį vadovavimą bendrovei, efektyvią bendrovės valdymo organų priežiūrą, tinkamą pusiausvyrą ir funkcijų pasiskirstymą tarp bendrovės organų, akcininkų interesų apsaugą.

2.1. Be Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme numatytų privalomų organų – visuotinio akcininkų susirinkimo ir bendrovės vadovo, rekomenduojama bendrovėje sudaryti tiek kolegialų priežiūros organą, tiek kolegialų valdymo organą. Kolegialių priežiūros ir valdymo organų sudarymas užtikrina valdymo ir priežiūros funkcijų aiškų atskyrimą bendrovėje, bendrovės vadovo atskaitomybę bei kontrolę, o tai savo ruožtu sąlygoja efektyvesnį ir skaidresnį bendrovės valdymo procesą.	Ne	Bendrovėje sudaromas kolegialus valdymo – valdyba ir vienasmenis valdymo organas – generalinis direktorius. Kolegialus priežiūros organas – stebėtojų taryba nėra sudaroma.
2.2. Kolegialus valdymo organas yra atsakingas už strateginį vadovavimą bendrovei bei vykdo kitas esmines bendrovės valdymo funkcijas. Kolegialus priežiūros organas yra atsakingas už efektyvią bendrovės valdymo organų veiklos priežiūrą.	Ne	Bendrovės veiklos priežiūra ir vadovo atsakomybė bei kontrolė užtikrinama valdybai analizuojant ir vertinant vadovo pateiktą medžiagą visais bendrovės veiklos klausimais.
2.3. Jeigu bendrovė nusprendžia sudaryti tik vieną kolegialų organą, rekomenduojama, kad tai būtų priežiūros organas, t.y. stebėtojų taryba. Tokiu atveju stebėtojų taryba yra atsakinga už efektyvią bendrovės vadovo vykdomų funkcijų priežiūrą.	Ne	Sudaromas vienas kolegialus valdymo organas – valdyba, kuri efektyviai vykdo vadovo atliekamų funkcijų priežiūrą.
2.4. Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus priežiūros organas turėtų būti sudaromas ir turėtų veikti III ir IV principuose išdėstyta tvarka. Jeigu bendrovė nuspręstų nesudaryti kolegialaus priežiūros organo, tačiau sudarytų kolegialų valdymo organą – valdybą, III ir IV principai turėtų būti taikomi valdybai, kiek tai neprieštarauja šio organo esmei ir paskirčiai.1	Taip
2.5. Bendrovės valdymo ir priežiūros organus turėtų sudaryti toks valdybos narių (vykdomųjų direktorių) ir stebėtojų tarybos narių (direktorių konsultantų) skaičius, kad atskiras asmuo arba nedidelė asmenų grupė negalėtų dominuoti šiems organams priimant sprendimus.2	Taip	Bendrovės valdyba yra sudaroma iš 5 narių ir tai yra pakankamas skaičius.

1 III ir IV principų nuostatos labiau pritaikytos tiems atvejams, kai visuotinis akcininkų susirinkimas renka stebėtojų tarybą, t.y. organą, kuris iš esmės sudaromas siekiant užtikrinti bendrovės valdybos ir vadovo priežiūrą bei atstovauti bendrovės akcininkams. Vis dėlto, jeigu bendrovėje stebėtojų taryba nesudaroma, bet sudaroma valdyba, daugelis III ir IV principuose pateiktų rekomendacijų tampa aktualios ir taikytinos valdybai. Tačiau pažymėtina, kad kai kurios rekomendacijos, kurios pagal savo esmę ir prigimtį yra susijusios išimtinai su stebėtojų taryba (pavyzdžiui, komitetų formavimas), neturėtų būti taikomos valdybai, kadangi šio organo paskirtis ir funkcijos pagal Akcinių bendrovių įstatymą (Žin., 2003, Nr. 123-5574) yra kitokios. Pavyzdžiui, kodekso 3.1 punktas dėl valdymo organų priežiūros valdybai taikytinas tiek, kiek tai susiję su bendrovės vadovo, bet ne pačios valdybos priežiūra; kodekso 4.1 punktas dėl rekomendacijų teikimo valdymo organams taikytinas tiek, kiek tai susiję su rekomendacijų teikimu bendrovės vadovui; kodekso 4.6 punktas dėl visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo nepriklausomumo nuo bendrovės valdymo organų taikytinas tiek, kiek tai susiję su nepriklausomumu nuo bendrovės vadovo.

² Vykdomojo direktoriaus ir direktoriaus konsultanto sąvokos vartojamos tais atvejais, kai bendrovėje sudaromas tik vienas kolegialus organas.

2.6. Direktoriai konsultantai arba stebėtojų tarybos	Ne	Stebėtojų taryba nesudaroma
nariai turėtų būti skiriami apibrėžtam laikotarpiui, su
galimybe būti individualiai perrenkamiems
maksimaliais Lietuvos Respublikos teisės aktų
leidžiamais intervalais, tam, kad būtų užtikrintas
būtinas profesinės patirties augimas ir pakankamai
dažnas jų statuso pakartotinas patvirtinimas. Taip pat
turėtų būti numatyta galimybė juos atleisti, tačiau ta
procedūra neturėtų būti lengvesnė už vykdomojo
direktoriaus arba valdybos nario atleidimo procedūrą.
2.7. Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo	Taip	Valdybos pirmininkas nėra ir nėra buvęs bendrovės
kolegialaus organo pirmininku gali būti toks asmuo,		vadovu.
kurio esamos arba buvusios pareigos nebūtų kliūtis
nepriklausomai ir nešališkai priežiūrai vykdyti. Kai
bendrovėje nesudaroma stebėtojų taryba, bet
sudaroma valdyba, rekomenduojama, kad bendrovės
valdybos pirmininkas ir bendrovės vadovas nebūtų tas
pats asmuo. Buvęs bendrovės vadovas neturėtų būti
tuoj pat skiriamas į visuotinio akcininkų susirinkimo
renkamo kolegialaus organo pirmininko postą. Kai
bendrovė nusprendžia nesilaikyti šių rekomendacijų,
turėtų būti pateikiama informacija apie priemones,
kurių imtasi priežiūros nešališkumui užtikrinti.

III principas: Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo sudarymo tvarka.

Bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo sudarymo tvarka turėtų užtikrinti bendrovės smulkiųjų akcininkų interesų atstovavimą, šio organo atskaitomybę akcininkams ir objektyvią bendrovės veiklos bei jos valdymo organų³ priežiūrą.

3.1. Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo	Taip	Nors ir bendrovėje nėra nepriklausomų valdybos narių,
kolegialaus organo (toliau šiame principe – kolegialus		valdyba užtikrina, kad būtų vykdoma objektyvi ir
organas) sudarymo mechanizmas turėtų užtikrinti, kad		nešališka bendrovės valdymo organų priežiūra, taip pat
bus vykdoma objektyvi ir nešališka bendrovės		tinkamai atstovaujami smulkiųjų akcininkų interesai.
valdymo organų priežiūra, taip pat tinkamai
atstovaujami smulkiųjų akcininkų interesai.

³ Atkreiptinas dėmesys, kad tuo atveju, kai visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas yra valdyba, ji, būdama valdymo organas, turėtų užtikrinti ne visų bendrovės valdymo organų, o tik vienasmenio valdymo organo – bendrovės vadovo – priežiūrą. Ši pastaba taikytina taip pat ir 3.1 punkto atžvilgiu.

3.2. Kandidatų į kolegialaus organo narius vardai, pavardės, informacija apie jų išsilavinimą, kvalifikaciją, profesinę patirtį, einamas pareigas, kitus svarbius profesinius įsipareigojimus ir potencialius interesų konfliktus turėtų būti atskleista bendrovės akcininkams dar prieš visuotinį akcininkų susirinkimą, paliekant akcininkams pakankamai laiko apsispręsti, už kurį kandidatą balsuoti. Taip pat turėtų būti atskleistos visos aplinkybės, galinčios paveikti kandidato nepriklausomumą (pavyzdinis jų sąrašas pateiktas 3.7 rekomendacijoje). Kolegialus organas turėtų būti informuojamas apie vėlesnius šiame punkte nurodytos informacijos pokyčius. Kolegialus organas kiekvienais metais turėtų kaupti šiame punkte nurodytus duomenis apie savo narius ir pateikti juos bendrovės metiniame pranešime. 3.3. Kai siūloma paskirti kolegialaus organo narį,	Taip\ Ne Taip	Informacija apie valdybos narių einamas pareigas ar dalyvavimą kitų įmonių veikloje yra nuolat renkama ir kaupiama, o pasibaigus kiekvieniems metams patikslinama bei pateikiama Bendrovės rengiamose ataskaitose.
turėtų būti nurodyta konkreti jo kompetencija, tiesiogiai susijusi su darbu kolegialiame organe. Kad akcininkai ir investuotojai galėtų įvertinti, ar ši kompetencija ir toliau yra tinkama, kolegialus organas kiekviename bendrovės metiniame pranešime turėtų skelbti informaciją apie savo sudėtį ir apie konkrečią atskirų savo narių kompetenciją, tiesiogiai susijusią su jų darbu kolegialiame organe.
3.4. Siekiant išlaikyti tinkamą kolegialaus organo narių turimos kvalifikacijos pusiausvyrą, kolegialaus organo sudėtis turėtų būti nustatyta atsižvelgiant į bendrovės struktūrą ir veiklos pobūdį ir periodiškai vertinama. Kolegialus organas turėtų užtikrinti, kad jo nariai, kaip visuma, turėtų įvairiapusių žinių, nuomonių ir patirties savo užduotims tinkamai atlikti. Audito komiteto nariai, kaip visuma, turėtų turėti naujausių žinių ir atitinkamą patirtį listinguojamų bendrovių finansų ir apskaitos ir (arba) audito srityse. Bent vienas iš atlyginimo komiteto narių turėtų turėti žinių ir patirties atlyginimų nustatymo politikos srityje.	Taip	Valdyba sudaryta, atsižvelgiant į bendrovės struktūrą ir veiklos pobūdį, jos narių patirtis, įvairiapusės žinios, susijusios su bendrovės veiklos pobūdžiu, leidžia tinkamai atlikti darbą.
3.5. Visiems naujiems kolegialaus organo nariams turėtų būti siūloma individuali programa, skirta supažindinti su pareigomis, bendrovės organizacija bei veikla. Kolegialus organas turėtų atlikti metinį patikrinimą, kad būtų nustatytos sritys, kuriose jo nariams reikia atnaujinti savo įgūdžius ir žinias.	Taip	Nauji nariai supažindinami su bendrove ir valdybos darbo reglamentu. Valdybos nariai nuolat dalyvauja įvairiuose tobulinimosi kursuose ir seminaruose, kuriuose kaupia informaciją apie esminius bendrovės veiklą reglamentuojančių teisės aktų pasikeitimus.

3.6. Siekiant užtikrinti, kad visi su kolegialaus organo nariu susiję esminiai interesų konfliktai būtų sprendžiami tinkamai, į bendrovės kolegialų organą turėtų būti išrinktas pakankamas4 nepriklausomų5 narių skaičius.	Ne	Bendrovėje istoriškai susiklosčiusi situacija, kad neįvertintos nepriklausomų narių "pakankamumas". Vykstant aktyviai bendrovės akcijų prekybai, smulkiems akcininkams aktyviai dalyvaujant bendrovės valdyme, bendrovė sieks šio principo įgyvendinimo.
3.7. Kolegialaus organo narys turėtų būti laikomas nepriklausomu tik tais atvejais, kai jo nesaisto jokie verslo, giminystės arba kitokie ryšiai su bendrove, ją kontroliuojančiu akcininku arba jų administracija, dėl kurių kyla ar gali kilti interesų konfliktas ir kurie gali paveikti nario nuomonę. Kadangi visų atvejų, kada kolegialaus organo narys gali tapti priklausomas, išvardyti neįmanoma, be to, skirtingose bendrovėse santykiai arba aplinkybės, susijusios su nepriklausomumo nustatymu, gali skirtis, o geriausia šios problemos sprendimo praktika susiklostys laikui bėgant, tai kolegialaus organo nario nepriklausomumo įvertinimas turėtų būti grindžiamas santykių ir aplinkybių turiniu, o ne forma. Pagrindiniai kriterijai nustatant, ar kolegialaus organo narys gali būti laikomas nepriklausomu, turėtų būti šie:	Ne	Visi penki valdybos nariai yra susiję su didžiausiu bendrovės akcininku AB "Panevėžio keliai" bendrove.
1) jis negali būti bendrovės arba susijusios bendrovės vykdomasis direktorius arba valdybos narys (jei visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas – stebėtojų taryba) ir paskutinius penkerius metus neturi būti ėjęs tokių pareigų;
2) jis negali būti bendrovės arba susijusios bendrovės darbuotojas ir paskutinius trejus metus neturi būti ėjęs tokių pareigų, išskyrus atvejus, kai kolegialaus organo narys nepriklauso vyresniajai vadovybei ir buvo išrinktas į kolegialų organą kaip darbuotojų atstovas;
3) jis neturi gauti arba nebūti gavęs reikšmingo papildomo atlyginimo iš bendrovės arba susijusios bendrovės, išskyrus užmokestį, gautą už kolegialaus organo nario pareigas. Tokiam papildomam atlyginimui priskiriamas ir dalyvavimas akcijų pasirinkimo sandoriuose arba kitokiose nuo veiklos rezultatų priklausančiose užmokesčio sistemose; jam nepriskiriamos pagal pensijų planą nustatytų kompensacijų išmokos (įskaitant atidėtas kompensacijas) už ankstesnį darbą bendrovėje (su sąlyga, kad tokia išmoka niekaip nesusijusi su vėlesnėmis pareigomis);

⁴ Kodekse nenustatytas konkretus kolegialaus organo nepriklausomų narių skaičius. Daugelyje užsienio valstybių kodeksų yra nustatytas tam tikras nepriklausomų narių, kurie turi sudaryti kolegialų organą, skaičius (pvz., ne mažiau kaip 1/3 arba 1/2 kolegialaus organo narių). Tačiau, atsižvelgiant į nepriklausomų narių kategorijos naujumą Lietuvoje, į galimus keblumus parenkant ir išrenkant nepriklausomus narius, kodekse įtvirtinta lankstesnė formuluotė ir bendrovėms leidžiama pačioms nuspręsti, koks nepriklausomų narių skaičius yra pakankamas. Be abejo, didesnis nepriklausomų narių skaičius kolegialiame organe yra skatintinas ir bus laikomas tinkamesnio bendrovių valdymo pavyzdžiu.

⁵ Pažymėtina, kad kai kuriose bendrovėse dėl pernelyg mažo smulkiųjų akcininkų skaičiaus visų kolegialaus organo narių išrinkimą gali lemti stambiausio akcininko ar kelių didžiausių akcininkų balsai. Tačiau net ir pagrindinių bendrovės akcininkų išrinktas kolegialaus organo narys gali būti laikomas nepriklausomu, jeigu jis atitinka kodekse įtvirtintus nepriklausomumo kriterijus.

4)	jis neturi būti kontroliuojantysis akcininkas arba neturi atstovauti tokiam akcininkui (kontrolė nustatoma pagal Tarybos direktyvos 83/349/EEB 1 straipsnio 1 dalį) ;
5)	jis negali turėti ir per praėjusius metus neturi būti turėjęs svarbių verslo ryšių su bendrove arba susijusia bendrove nei tiesiogiai, nei kaip turinčio tokius ryšius subjekto partneris, akcininkas, direktorius arba viršesnis darbuotojas. Turinčiu verslo ryšių laikytinas subjektas, kuris yra svarbus prekių tiekėjas arba paslaugų teikėjas (įskaitant finansines, teisines, patariamąsias ir konsultacines paslaugas), reikšmingas klientas ar organizacija, kuri gauna reikšmingas įmokas iš bendrovės arba jos grupės;
6)	jis negali būti ir per paskutinius trejus metus neturi būti buvęs bendrovės arba susijusios bendrovės dabartinės arba ankstesnės išorės audito įmonės partneriu arba darbuotoju;
7)	jis neturi būti vykdomuoju direktoriumi arba valdybos nariu kitoje bendrovėje, kurioje bendrovės vykdomasis direktorius arba valdybos narys (jei visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas – stebėtojų taryba) yra direktorius konsultantas arba stebėtojų tarybos narys, taip pat jis negali turėti kitų reikšmingų ryšių su bendrovės vykdomaisiais direktoriais, kurie atsiranda jiems dalyvaujant kitų bendrovių arba organų veikloje;
8) 9)	jis neturi būti ėjęs kolegialaus organo nario pareigų ilgiau kaip 12 metų; jis neturi būti vykdomojo direktoriaus arba valdybos nario (jei visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas – stebėtojų taryba), arba 1 –8 punkte nurodytų asmenų artimas šeimos narys. Artimu šeimos nariu laikytinas sutuoktinis (sugyventinis), vaikai ir tėvai.
	3.8. Nepriklausomumo sąvokos turinį iš esmės nustato pats kolegialus organas. Kolegialus organas gali nuspręsti, kad tam tikras jo narys, nors ir atitinka visus šiame kodekse nustatytus nepriklausomumo kriterijus, vis dėlto negali būti laikomas nepriklausomu dėl ypatingų asmeninių ar su bendrove susijusių aplinkybių.	Neaktualu

3.9. Turėtų būti atskleidžiama reikiama informacija	Ne	Bendrovėje nėra	taikoma	valdybos	narių
apie išvadas, prie kurių priėjo kolegialus organas		nepriklausomumo vertinimo ir skelbimo		praktika.
aiškindamasis, ar tam tikras jo narys gali būti
laikomas nepriklausomu. Kai siūloma paskirti
kolegialaus organo narį, bendrovė turėtų paskelbti, ar
laiko jį nepriklausomu. Kai konkretus kolegialaus
organo narys neatitinka vieno ar kelių šiame kodekse
nustatytų nepriklausomumo vertinimo kriterijų,
bendrovė turėtų paskelbti priežastis, kodėl tą narį ji
vis dėlto laiko nepriklausomu. Be to, bendrovė
kiekviename savo metiniame pranešime turėtų
paskelbti, kuriuos kolegialaus organo narius laiko
nepriklausomais.
3.10. Kai vienas arba keli šiame kodekse nustatyti	Ne	Bendrovėje nėra	taikoma	valdybos	narių
nepriklausomumo vertinimo kriterijai nebuvo		nepriklausomumo vertinimo ir skelbimo		praktika
tenkinami ištisus metus, bendrovė turėtų paskelbti
priežastis, kodėl konkretų kolegialaus organo narį
laiko nepriklausomu. Kad būtų užtikrintas
informacijos, pateikiamos dėl kolegialaus organo
narių nepriklausomumo, tikslumas, bendrovė turėtų
reikalauti, kad nepriklausomi nariai reguliariai
patvirtintų savo nepriklausomumą.
3.11. Nepriklausomiems kolegialaus organo nariams	Taip	Bendrovės akcininkų susirinkimas tvirtina valdybos
už jų darbą ir dalyvavimą kolegialaus organo		nariams skiriamų tantjemų sumą.		Pagal Tarptautinius
posėdžiuose gali būti atlyginama iš bendrovės lėšų6		finansinės atskaitomybės standartus, tantjemos valdybos
Tokio atlyginimo dydį turėtų tvirtinti bendrovės		nariams yra priskiriamos Bendrovės veiklos sąnaudoms.
visuotinis akcininkų susirinkimas.

IV principas: Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo pareigos ir atsakomybė

Bendrovės valdymo sistema turėtų užtikrinti, kad visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas tinkamai ir efektyviai funkcionuotų, o jam suteiktos teisės turėtų užtikrinti efektyvią bendrovės valdymo organų⁷ priežiūrą ir visų bendrovės akcininkų interesų apsaugą.

4.1. Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas	Taip	Valdyba kartą per ketvirtį išklauso bendrovės vadovo ir
kolegialus organas (toliau šiame principe – kolegialus		finansų direktoriaus ataskaitą, analizuoja jų veiklą ir
organas) turėtų užtikrinti bendrovės finansinės		vertina jos efektyvumą, bei esant reikalui teikia jiems
apskaitos ir kontrolės sistemos vientisumą bei		rekomendacijas. Valdyba analizuoja, vertina bendrovės
skaidrumą. Kolegialus organas turėtų nuolat teikti		metinės finansinės atskaitomybės projektą bei pelno
rekomendacijas bendrovės valdymo organams ir		(nuostolių) paskirstymo projektą ir teikia juos
prižiūrėti bei kontroliuoti jų veiklą valdant bendrovę.8		visuotiniam akcininkų susirinkimui.

⁶Pažymėtina, kad šiuo metu nėra iki galo aišku, kokia forma gali būti atlyginamas bendrovės stebėtojų tarybos ir (ar) valdybos narių darbas šiuose organuose. Akcinių bendrovių įstatymas (Žin., 2003, Nr. 123-5574) nustato, kad už veiklą stebėtojų taryboje/valdyboje jos nariams gali būti mokamos tantjemos Įstatymo 59 straipsnio nustatyta tvarka, t.y. iš bendrovės pelno. Ši formuluotė, skirtingai nuo iki 2004 m. sausio 1 d. galiojusio įstatymo redakcijos, nenustato, kad stebėtojų tarybos ir (ar) valdybos nariams gali būti atlyginama tik mokant tantjemas. Taigi Įstatymas lyg ir neužkerta kelio stebėtojų tarybos ir valdybos nariams už darbą mokėti ne tik tantjemomis, bet ir kitais būdais, nors aiškiai tokios galimybės taip pat neįtvirtina.

⁷ Žr. 3 išnašą.

⁸ Žr. 3 išnašą. Jeigu visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas yra valdyba, ji turėtų teikti rekomendacijas bendrovės vienasmeniam valdymo organui –

4.2. Kolegialaus organo nariai turėtų sąžiningai, rūpestingai ir atsakingai veikti bendrovės bei akcininkų naudai ir jų interesais, atsižvelgdami į darbuotojų interesus ir visuomenės gerovę. Nepriklausomi kolegialaus organo nariai turėtų: a) bet kokiomis sąlygomis išlaikyti savo analizės, sprendimų priėmimo ir veiksmų nepriklausomumą; b) nesiekti ir nepriimti jokių nepagrįstų lengvatų, kurios gali kompromituoti jų nepriklausomumą; c) aiškiai reikšti	Taip
savo prieštaravimą tuo atveju, kai mano, kad kolegialaus organo sprendimas gali pakenkti bendrovei. Kai kolegialus organas yra priėmęs sprendimų, dėl kurių nepriklausomas narys turi rimtų abejonių, tokiu atveju šis narys turėtų padaryti atitinkamas išvadas. Jeigu nepriklausomas narys atsistatydintų, priežastis jis turėtų paaiškinti laiške kolegialiam organui arba audito komitetui ir, jei reikia, atitinkamam bendrovei nepriklausančiam
organui (institucijai). 4.3. Kolegialaus organo nario pareigoms atlikti kiekvienas narys turėtų skirti pakankamai laiko ir dėmesio. Kiekvienas kolegialaus organo narys turėtų įsipareigoti taip apriboti kitus savo profesinius įsipareigojimus (ypač direktoriaus pareigas kitose bendrovėse), kad jie netrukdytų tinkamai atlikti kolegialaus organo nario pareigas. Jeigu kolegialaus organo narys dalyvavo mažiau nei pusėje9 kolegialaus organo posėdžių per bendrovės finansinius metus, apie tai turėtų būti informuojami bendrovės akcininkai.	Taip	Bendrovės valdybos nariai dalyvavo valdybos posėdžiuose ir kiekvienas narys skyrė pakankamai laiko valdybos nario pareigoms atlikti. Visuose 2014 m. valdybos posėdžiuose buvo norminiuose aktuose nustatytas kvorumas. Posėdyje dalyvaujantys valdybos nariai registruojami posėdžio protokole. 2014 metais valdybos 4 nariai dalyvavo visuose vykusiuose valdybos posėdžiuose, vieno valdybos nario dalyvavimas valdybos posėdžiuose sudaro 60 proc. 2014 m. lapkričio mėn. naujai išrinktos valdybos nariai posėdyje dalyvavo 100 proc.
4.4. Kai kolegialaus organo sprendimai gali skirtingai paveikti bendrovės akcininkus, kolegialus organas su visais akcininkais turėtų elgtis sąžiningai ir nešališkai. Jis turėtų užtikrinti, kad akcininkai būtų tinkamai informuojami apie bendrovės reikalus, jos strategiją, rizikos valdymą ir interesų konfliktų sprendimą. Bendrovėje turėtų būti aiškiai nustatytas kolegialaus organo narių vaidmuo jiems bendraujant su akcininkais ir įsipareigojant akcininkams.	Taip

⁹ Pažymėtina, kad bendrovės gali sugriežtinti minėtą reikalavimą ir nustatyti, kad apie posėdžius prastai lankantį kolegialaus organo narį turi būti informuojami akcininkai (pavyzdžiui, tuo atveju, jeigu tas narys dalyvavo mažiau nei 2/3 ar 3/4 posėdžių). Tokios aktyvaus dalyvavimo kolegialaus organo posėdžiuose užtikrinimo priemonės yra skatintinos ir bus laikomos tinkamesnio bendrovių valdymo pavyzdžiu.

4.5. Rekomenduojama, kad sandoriai (išskyrus mažareikšmius dėl nedidelės jų vertės arba sudarytus standartinėmis sąlygomis vykdant įprastinę bendrovės veiklą), sudaromi tarp bendrovės ir jos akcininkų, priežiūros ar valdymo organų narių, ar kitų bendrovės valdymui įtaką darančių ar galinčių daryti fizinių ar juridinių asmenų, būtų tvirtinami kolegialaus organo. Sprendimas dėl tokių sandorių tvirtinimo turėtų būti laikomas priimtu tik tuo atveju, kai už tokį sprendimą balsuoja dauguma nepriklausomų kolegialaus organo narių.	Neaktualu	Sandoriai su valdymo organų nariais nevykdomi. Su pagrindiniu akcininku sudaromi tik įprastinės veiklos sandoriai.
4.6. Kolegialus organas turėtų būti nepriklausomas priimdamas sprendimus, turinčius reikšmės bendrovės veiklai ir strategijai. Be kita ko, kolegialus organas turėtų būti nepriklausomas nuo bendrovės valdymo organų10. Kolegialaus organo narių darbui ir sprendimams neturėtų daryti įtakos juos išrinkę asmenys. Bendrovė turėtų užtikrinti, kad kolegialus organas ir jo komitetai būtų aprūpinti pakankamais ištekliais (tarp jų ir finansiniais), reikalingais pareigoms atlikti, įskaitant teisę gauti – ypač iš bendrovės darbuotojų – visą reikiamą informaciją ir teisę kreiptis nepriklausomo profesionalaus patarimo į išorinius teisės, apskaitos ar kitokius specialistus kolegialaus organo ir jo komitetų kompetencijai priklausančiais klausimais. Naudodamasis minėtų konsultantų ar specialistų paslaugomis informacijai apie atlyginimų nustatymo sistemų rinkos standartus gauti, atlyginimo komitetas turėtų užtikrinti, kad tas konsultantas tuo pačiu metu neteiktų konsultacijų susijusios bendrovės žmogiškųjų išteklių skyriui arba vykdomajam, arba valdymo organų nariams.	Taip

¹⁰ Tuo atveju, kai visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas yra valdyba, rekomendacija dėl jos nepriklausomumo nuo bendrovės valdymo organų taikytina tiek, kiek tai susiję su nepriklausomumu nuo bendrovės vadovo.

4.7. Kolegialaus organo veikla turėtų būti organizuota	Ne	Kolegialus bendrovės valdymo organas – valdyba,
taip, kad nepriklausomi kolegialaus organo nariai		vykdo skyrimo komiteto, atlyginimų komiteto funkcijas.
galėtų turėti didelę įtaką itin svarbiose srityse, kuriose		Bendrovės valdyba parenka bei tvirtina bendrovės
interesų konfliktų galimybė yra ypač didelė. Tokiomis		vadovo – generalinio direktoriaus kandidatūrą ir pritaria
sritimis laikytini klausimai, susiję su bendrovės		generalinio direktoriaus siūlomoms bendrovės direktorių
direktorių skyrimu, atlyginimo bendrovės		kandidatūroms. Nuolat vertina jų patirtį, profesinius
direktoriams nustatymu ir bendrovės audito kontrole		gebėjimus ir bendrovės strateginių tikslų įgyvendinimą,
bei įvertinimu. Todėl tuo atveju, kai kolegialaus		išklauso jų ataskaitas. Bendrovės valdyba parenka išorės
organo kompetencijai yra priskirti minėti klausimai,		auditoriaus kandidatūrą ir teikia pasiūlymus visuotiniam
šiam organui rekomenduojama suformuoti skyrimo,		akcininkų susirinkimui jo tvirtinimui.
atlyginimų ir audito komitetus11 Bendrovės turėtų		2014 04 30 eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo
užtikrinti, kad skyrimo, atlyginimų ir audito		metu buvo išrinktas audito komitetas.
komitetams priskirtos funkcijos būtų vykdomos,
tačiau jos gali tas funkcijas sujungti ir sukurti mažiau
nei tris komitetus. Tokiu atveju bendrovės turėtų
išsamiai paaiškinti, kodėl jos pasirinko alternatyvų
požiūrį ir kaip pasirinktas požiūris atitinka trims
atskiriems komitetams nustatytus tikslus. Bendrovėse,
kurių kolegialus organas turi nedaug narių, trims
komitetams skirtas funkcijas gali atlikti pats
kolegialus organas, jeigu jis atitinka komitetams
keliamus sudėties reikalavimus ir jeigu šiuo klausimu
atskleidžia atitinkamą informaciją. Tokiu atveju šio
kodekso nuostatos, susijusios su kolegialaus organo
komitetais (ypač dėl jų vaidmens, veiklos ir
skaidrumo), turėtų būti taikomos, kai tinka, visam
kolegialiam organui.
4.8. Pagrindinis komitetų tikslas – didinti kolegialaus	Taip
organo darbo efektyvumą užtikrinant, kad sprendimai
būtų priimami juos tinkamai apsvarsčius, ir padėti
organizuoti darbą taip, kad kolegialaus organo
sprendimams nedarytų įtakos esminiai interesų
konfliktai. Komitetai turėtų veikti nepriklausomai bei
principingai ir teikti kolegialiam organui
rekomendacijas, susijusias su kolegialaus organo
sprendimu, tačiau galutinį sprendimą priima pats
kolegialus organas. Rekomendacija steigti komitetus
nesiekiama susiaurinti kolegialaus organo
kompetencijos ar perkelti ją komitetams. Kolegialus
organas išlieka visiškai atsakingas už savo
kompetencijos ribose priimamus sprendimus.

¹¹ Lietuvos Respublikos audito įstatymas (Žin., 2008, Nr. 82-3233) nustato, kad viešojo intereso įmonės (įskaitant, bet neapsiribojant, akcinėse bendrovėse, kurių vertybiniais popieriais prekiaujama Lietuvos Respublikos ir (arba) bet kurios kitos valstybės narės reguliuojamoje rinkoje), privalo sudaryti Audito komitetą.

4.9. Kolegialaus organo sukurti komitetai turėtų susidėti bent iš trijų narių. Bendrovėse, kuriose kolegialaus organo narių yra nedaug, išimties tvarka komitetai gali būti sudaryti tik iš dviejų narių. Kiekvieno komiteto narių daugumą turėtų sudaryti nepriklausomi kolegialaus organo nariai. Tuo atveju, kai bendrovėje stebėtojų taryba nesudaroma, atlyginimų ir audito komitetai turėtų būti sudaryti išimtinai iš direktorių konsultantų. Sprendžiant, ką skirti komiteto pirmininku ir nariais, turėtų būti atsižvelgiama į tai, kad narystė komitete turi būti atnaujinama ir kad neturi būti pernelyg pasitikima tam tikrais asmenimis.	Taip	Audito komitetas yra sudarytas iš trijų narių. Vienas narys atitinka nepriklausomumo reikalavimus. Audito komitetas renkamas vieneriems metams.
4.10. Kiekvieno įkurto komiteto įgaliojimus turėtų nustatyti pats kolegialus organas. Komitetai turėtų vykdyti savo pareigas laikydamiesi nustatytų įgaliojimų ir reguliariai informuoti kolegialų organą apie savo veiklą ir jos rezultatus. Kiekvieno komiteto įgaliojimai, apibrėžiantys jo vaidmenį ir nurodantys jo teises bei pareigas, turėtų būti paskelbti bent kartą per metus (kaip dalis informacijos, kurią bendrovė kasmet skelbia apie savo valdymo struktūrą ir praktiką). Bendrovės taip pat kasmet savo metiniame pranešime turėtų skelbti esamų komitetų pranešimus apie jų sudėtį, posėdžių skaičių ir narių dalyvavimą posėdžiuose per praėjusius metus, taip pat apie pagrindines savo veiklos kryptis. Audito komitetas turėtų patvirtinti, kad jį tenkina audito proceso nepriklausomumas, ir trumpai aprašyti veiksmus, kurių buvo imtasi tam, kad prieiti tokios išvados.	Taip	Patvirtinti audito komiteto nuostatai ir paskelbti bendrovės interneto svetainėje
4.11. Siekiant užtikrinti komitetų savarankiškumą ir objektyvumą, kolegialaus organo nariai, kurie nėra komiteto nariai, paprastai turėtų turėti teisę dalyvauti komiteto posėdžiuose tik komitetui pakvietus. Komitetas gali pakviesti arba reikalauti, kad posėdyje dalyvautų tam tikri darbuotojai arba ekspertai. Kiekvieno komiteto pirmininkui turėtų būti sudarytos sąlygos tiesiogiai palaikyti ryšius su akcininkais. Atvejus, kuriems esant tai turėtų būti daroma, reikėtų nurodyti komiteto veiklą reglamentuojančiose taisyklėse.	Taip	Taikytina audito komitetui

4.12. Skyrimo komitetas.	Neaktualu	Komitetas nesudaromas
4.12.1. Pagrindinės skyrimo komiteto funkcijos turėtų		Kolegialus bendrovės valdymo organas – valdyba
būti šios:		vykdo skyrimo komiteto funkcijas
1) parinkti kandidatus į laisvas valdymo organų narių
vietas ir rekomenduoti kolegialiam organui juos
svarstyti. Skyrimo komitetas turėtų įvertinti įgūdžių,
žinių ir patirties pusiausvyrą valdymo organe, parengti
funkcijų ir sugebėjimų, kurių reikia konkrečiam
postui, aprašą ir įvertinti įpareigojimui atlikti
reikalingą laiką. Skyrimo komitetas taip pat gali
vertinti bendrovės akcininkų pasiūlytus kandidatus į
kolegialaus organo narius;
2) reguliariai vertinti priežiūros ir valdymo organų
struktūrą, dydį, sudėtį ir veiklą, teikti kolegialiam
organui rekomendacijas, kaip siekti reikiamų pokyčių;
3) reguliariai vertinti atskirų direktorių įgūdžius,
žinias bei patirtį ir apie tai pranešti kolegialiam
organui;
4) reikiamą dėmesį skirti tęstinumo planavimui;
5) peržiūrėti valdymo organų politiką dėl vyresniosios
vadovybės rinkimo ir skyrimo.
4.12.2. Skyrimo komitetas turėtų apsvarstyti kitų
asmenų, įskaitant administraciją ir akcininkus,
pateiktus pasiūlymus. Kai sprendžiami klausimai,
susiję su vykdomaisiais direktoriais arba valdybos
nariais (jei visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas
kolegialus organas – stebėtojų taryba) ir vyresniąja
vadovybe, turėtų būti konsultuojamasi su bendrovės
vadovu, suteikiant jam teisę teikti pasiūlymus
Skyrimo komitetui.
4.13. Atlyginimų komitetas.	Neaktualu	Komitetas nesudaromas
4.13.1. Pagrindinės atlyginimų komiteto funkcijos		Kolegialus bendrovės valdymo organas – valdyba
turėtų būti šios:		vykdo atlyginimų komiteto funkcijas
1) teikti kolegialiam organui svarstyti pasiūlymus dėl
valdymo organų narių ir vykdomųjų direktorių
atlyginimų politikos. Tokia politika turėtų apimti visas
atlyginimo formas, įskaitant fiksuotą atlyginimą, nuo
veiklos rezultatų priklausančio atlyginimo sistemas,
pensijų modelius ir išeitines išmokas. Pasiūlymai,
susiję su nuo veiklos rezultatų priklausančio
atlyginimo sistemomis, turėtų būti pateikiami kartu su
rekomendacijomis dėl su tuo susijusių tikslų ir
įvertinimo kriterijų, kurių tikslas – tinkamai suderinti
vykdomųjų direktorių ir valdymo organų narių
atlyginimą su bendrovės kolegialaus organo
nustatytais ilgalaikiais akcininkų interesais ir tikslais;
2) teikti kolegialiam organui pasiūlymus dėl
individualių atlyginimų vykdomiesiems direktoriams
ir valdymo organų nariams siekiant, kad jie atitiktų
bendrovės atlyginimų politiką ir šių asmenų veiklos
įvertinimą. Vykdydamas šią funkciją, komitetas turėtų
būti gerai informuotas apie bendrą atlygį, kurį
vykdomieji direktoriai ir valdymo organų nariai gauna iš kitų susijusių bendrovių;

3) turėtų užtikrinti, kad individualus atlyginimas
vykdomajam direktoriui ir valdymo organo nariui
būtų proporcingas kitų bendrovės vykdomųjų
direktorių arba valdymo organų narių ir kitų
bendrovės darbuotojų atlyginimui;
4) reguliariai peržiūrėti vykdomųjų direktorių ar
valdymo organų narių atlyginimų nustatymo politiką
(taip pat ir akcijomis pagrįsto atlyginimo politiką) bei
jos įgyvendinimą;
5) teikti kolegialiam organui pasiūlymus dėl tinkamų
sutarčių su vykdomaisiais direktoriais ir valdymo
organų nariais formų;
6) padėti kolegialiam organui prižiūrėti, kaip
bendrovė laikosi galiojančių nuostatų dėl
informacijos, susijusios su atlyginimais, skelbimo
(ypač dėl galiojančios atlyginimų politikos ir
direktoriams skiriamo individualus atlyginimo);
7) teikti vykdomiesiems direktoriams ir valdymo
organų nariams bendras rekomendacijas dėl
vyresniosios vadovybės (kaip apibrėžta paties
kolegialaus organo) atlyginimų dydžio ir struktūros,
taip pat stebėti vyresniosios vadovybės atlyginimų
dydį ir struktūrą, remiantis atitinkama informacija,
kurią pateikia vykdomieji direktoriai ir valdymo
organų nariai.
4.13.2. Tuo atveju, kai reikia spręsti skatinimo
klausimą, susijusį su akcijų pasirinkimo sandoriais ar
kitomis su akcijomis susijusiomis skatinimo
priemonėmis, kurios gali būti taikomos direktoriams
arba kitiems darbuotojams, komitetas turėtų:
1) apsvarstyti bendrą tokių skatinimo sistemų taikymo
politiką, ypatingą dėmesį skirdamas skatinimui,
susijusiam su akcijų pasirinkimo sandoriais, ir pateikti
kolegialiam organui su tuo susijusius pasiūlymus;
2) išnagrinėti informaciją, kuri pateikta šiuo klausimu
bendrovės metiniame pranešime ir dokumentuose,
skirtuose akcininkų susirinkimui;
3) pateikti kolegialiam organui pasiūlymus dėl
pasirinkimo sandorių pasirašant akcijas arba
pasirinkimo sandorių perkant akcijas alternatyvos
apibrėžiant tokios alternatyvos suteikimo priežastis ir
pasekmes.
4.13.3. Atlyginimų komitetas, spręsdamas jo
kompetencijai priskirtus klausimus, turėtų pasidomėti
bent kolegialaus valdymo organo pirmininko ir (arba)
bendrovės vadovo nuomone dėl kitų vykdomųjų
direktorių ir valdymo organų narių atlyginimų.
4.13.4. Atlyginimo komitetas turėtų informuoti
akcininkus apie savo funkcijų vykdymą ir tuo tikslu
dalyvauti metiniame visuotiniame akcininkų
susirinkime.

4.14. Audito komitetas.	Taip	2014 04 30 eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo
4.14.1. Pagrindinės audito komiteto funkcijos turėtų		metu buvo išrinktas audito komitetas. Audito komitetas
būti šios:		sudarytas iš trijų narių, iš kurių vienas narys yra
1) stebėti bendrovės teikiamos finansinės informacijos		nepriklausomas. Audito komitetas darbą organizuoja
vientisumą, ypatingą dėmesį skiriant bendrovės ir jos		vadovaudamasis akcininkų susirinkime patvirtintais
grupės naudojamų apskaitos metodų tinkamumui ir		audito komiteto nuostatais.
nuoseklumui (įskaitant bendrovių grupės finansinių
ataskaitų rinkinių konsolidavimo kriterijus);
2) mažiausiai kartą per metus peržiūrėti vidaus
kontrolės ir rizikos valdymo sistemas, siekiant
užtikrinti, kad pagrindinės rizikos (įskaitant riziką,
susijusią su galiojančių įstatymų ir taisyklių
laikymusi) yra tinkamai nustatytos, valdomos ir apie
jas atskleidžiama informacija;
3) užtikrinti vidaus audito funkcijų veiksmingumą, be
kita ko, teikiant rekomendacijas dėl vidaus audito
padalinio vadovo parinkimo, skyrimo, pakartotinio
skyrimo bei atleidimo ir dėl šio padalinio biudžeto,
taip pat stebint, kaip bendrovės administracija
reaguoja į šio padalinio išvadas ir rekomendacijas. Jei
bendrovėje nėra vidaus audito funkcijos, komitetas
poreikį turėti šią funkciją turėtų įvertinti bent kartą per
metus;
4) teikti kolegialiam organui rekomendacijas,
susijusias su išorės audito įmonės parinkimu, skyrimu,
pakartotiniu skyrimu ir atleidimu (tai atlieka
bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas) bei
sutarties su audito įmone sąlygomis. Komitetas turėtų
ištirti situacijas, dėl kurių audito įmonei ar auditoriui
atsiranda pagrindas atsistatydinti, ir pateikti
rekomendacijas dėl tokiu atveju būtinų veiksmų;
5) stebėti išorės audito įmonės nepriklausomumą ir
objektyvumą, ypač svarbu patikrinti, ar audito įmonė
atsižvelgia į reikalavimus, susijusius su audito
partnerių rotacija, taip pat būtina patikrinti atlyginimo,
kurį bendrovė moka audito įmonei, dydį ir panašius
dalykus. Siekiant užkirsti kelią esminiams interesų
konfliktams, komitetas, remdamasis inter alia išorės
audito įmonės skelbiamais duomenimis apie visus
atlyginimus, kuriuos audito įmonei bei jos tinklui
moka bendrovė ir jos grupė, turėtų nuolat prižiūrėti ne
audito paslaugų pobūdį ir mastą. Komitetas,
vadovaudamasis 2002 m. gegužės 16 d. Komisijos
rekomendacijoje 2002/590/EB įtvirtintais principais ir
gairėmis, turėtų nustatyti ir taikyti formalią politiką,
apibrėžiančią ne audito paslaugų rūšis, kurių pirkimas
iš audito įmonės yra: a) neleidžiamas; b) leidžiamas
komitetui išnagrinėjus ir c) leidžiamas be kreipimosi į
komitetą;
6) tikrinti išorės audito proceso veiksmingumą ir
administracijos reakciją į rekomendacijas, kurias
audito įmonė pateikia laiške vadovybei.

4.14.2. Visi komiteto nariai turėtų būti aprūpinti
išsamia informacija, susijusia su specifiniais
bendrovės apskaitos, finansiniais ir veiklos ypatumais.
Bendrovės administracija turėtų informuoti audito
komitetą apie svarbių ir neįprastų sandorių apskaitos
būdus, kai apskaita gali būti vykdoma skirtingais
būdais. Šiuo atveju ypatingas dėmesys turėtų būti
skiriamas bendrovės veiklai ofšoriniuose centruose ir
(ar) per specialios paskirties įmones (organizacijas)
vykdomai veiklai bei tokios veiklos pateisinimui.
4.14.3. Audito komitetas turėtų nuspręsti, ar jo
posėdžiuose turi dalyvauti (jei taip, tai kada)
kolegialaus valdymo organo pirmininkas, bendrovės
vadovas, vyriausiasis finansininkas (arba viršesni
darbuotojai, atsakingi už finansus bei apskaitą), vidaus
auditorius ir išorės auditorius. Komitetas turėtų turėti
galimybę prireikus susitikti su atitinkamais
asmenimis, nedalyvaujant vykdomiesiems
direktoriams ir valdymo organų nariams.
4.14.4. Vidaus ir išorės auditoriams turėtų būti
užtikrinti ne tik veiksmingi darbiniai santykiai su
administracija, bet ir neribotos galimybės susisiekti su
kolegialiu organu. Šiuo tikslu audito komitetas turėtų
veikti kaip pagrindinė instancija ryšiams su vidaus ir
išorės auditoriais palaikyti.
4.14.5. Audito komitetas turėtų būti informuotas apie
vidaus auditorių darbo programą ir gauti vidaus audito
ataskaitas arba periodinę santrauką. Audito komitetas
taip pat turėtų būti informuotas apie išorės auditorių
darbo programą ir turėtų iš audito įmonės gauti
ataskaitą, kurioje būtų aprašomi visi ryšiai tarp
nepriklausomos audito įmonės ir bendrovės bei jos
grupės. Komitetas turėtų laiku gauti informaciją apie
visus su bendrovės auditu susijusius klausimus.
4.14.6. Audito komitetas turėtų tikrinti, ar bendrovė
laikosi galiojančių nuostatų, reglamentuojančių
darbuotojų galimybę pateikti skundą arba anonimiškai
pranešti apie įtarimus, kad bendrovėje daromi svarbūs
pažeidimai (dažniausiai pranešama nepriklausomam
kolegialaus organo nariui), ir turėtų užtikrinti, kad
būtų nustatyta tvarka proporcingam ir
nepriklausomam tokių klausimų tyrimui ir
atitinkamiems tolesniems veiksmams.
4.14.7. Audito komitetas turėtų teikti kolegialiam
organui savo veiklos ataskaitas bent kartą per šešis
mėnesius, tuo metu, kai tvirtinamos metinės ir pusės
metų ataskaitos.

4.15. Kiekvienais metais kolegialus organas turėtų	Ne	Bendrovėje nėra valdybos vidaus veiklos vertinimo ir
atlikti savo veiklos įvertinimą. Jis turėtų apimti		informavimo apie tai praktikos
kolegialaus organo struktūros, darbo organizavimo ir
gebėjimo veikti kaip grupė vertinimą, taip pat
kiekvieno kolegialaus organo nario ir komiteto
kompetencijos ir darbo efektyvumo vertinimą bei
vertinimą, ar kolegialus organas pasiekė nustatytų
veiklos tikslų. Kolegialus organas turėtų bent kartą per
metus paskelbti (kaip dalį informacijos, kurią
bendrovė kasmet skelbia apie savo valdymo struktūras
ir praktiką) atitinkamą informaciją apie savo vidinę
organizaciją ir veiklos procedūras, taip pat nurodyti,
kokius esminius pokyčius nulėmė kolegialaus organo
atliktas savo veiklos įvertinimas.

V principas: Bendrovės kolegialių organų darbo tvarka

Bendrovėje nustatyta kolegialių priežiūros ir valdymo organų darbo tvarka turėtų užtikrinti efektyvų šių organų darbą ir sprendimų priėmimą, skatinti aktyvų bendrovės organų bendradarbiavimą.

5.1. Bendrovės kolegialiems priežiūros ir valdymo	Taip
organams (šiame principe sąvoka kolegialūs organai
apima tiek kolegialius priežiūros, tiek valdymo
organus) vadovauja šių organų pirmininkai.
Kolegialaus organo pirmininkas yra atsakingas už
kolegialaus organo posėdžių tinkamą sušaukimą.
Pirmininkas turėtų užtikrinti tinkamą visų kolegialaus
organo narių informavimą apie šaukiamą posėdį ir
posėdžio darbotvarkę. Jis taip pat turėtų užtikrinti
tinkamą vadovavimą kolegialaus organo posėdžiams
bei tvarką ir darbingą atmosferą posėdžio metu.
5.2. Bendrovės kolegialių organų posėdžius	Taip	Bendrovės kolegialaus valdymo organo – valdybos
rekomenduojama rengti atitinkamu periodiškumu,		posėdžiai vyksta iš anksto patvirtintu periodiškumu ir
pagal iš anksto patvirtintą grafiką. Kiekviena		pagal planuojamas darbotvarkes.
bendrovė pati sprendžia, kokiu periodiškumu šaukti
kolegialių organų posėdžius, tačiau rekomenduojama
juos rengti tokiu periodiškumu, kad būtų užtikrintas
nepertraukiamas esminių bendrovės valdymo
klausimų sprendimas. Bendrovės stebėtojų tarybos
posėdžiai turėtų būti šaukiami bent kartą per metų
ketvirtį, o bendrovės valdybos posėdžiai – bent kartą
per mėnesį.12

¹² Rekomendacijoje įtvirtintas bendrovės kolegialių organų posėdžių periodiškumas taikytinas tais atvejais, kai bendrovėje sudaromi abu papildomi kolegialūs organai – stebėtojų taryba ir valdyba. Kai bendrovėje sudaromas tik vienas papildomas kolegialus organas, jo posėdžių periodiškumas gali būti toks, koks nustatytas stebėtojų tarybai, t.y. bent kartą per metų ketvirtį.

5.3. Kolegialaus organo nariai apie šaukiamą posėdį	Taip	Kiekvienas valdybos narys gali susipažinti su posėdžio
turėtų būti informuojami iš anksto, kad turėtų		medžiaga, pranešimais, nutarimų projektais prieš tris
pakankamai laiko tinkamai pasirengti posėdyje		dienas iki posėdžio dienos.
nagrinėjamų klausimų svarstymui ir galėtų vykti
naudinga diskusija, po kurios būtų priimami tinkami
sprendimai. Kartu su pranešimu apie šaukiamą posėdį
kolegialaus organo nariams turėtų būti pateikta visa
reikalinga, su posėdžio darbotvarke susijusi medžiaga.
Darbotvarkė posėdžio metu neturėtų būti keičiama ar
papildoma, išskyrus atvejus, kai posėdyje dalyvauja
visi kolegialaus organo nariai arba kai neatidėliotinai
reikia spręsti svarbius bendrovei klausimus.
5.4. Siekiant koordinuoti bendrovės kolegialių organų	Neaktualu	Stebėtojų taryba nesudaroma
darbą bei užtikrinti efektyvų sprendimų priėmimo
procesą, bendrovės kolegialių priežiūros ir valdymo
organų pirmininkai turėtų tarpusavyje derinti
šaukiamų posėdžių datas, jų darbotvarkes, glaudžiai
bendradarbiauti spręsdami kitus su bendrovės valdymu susijusius klausimus. Bendrovės stebėtojų
tarybos posėdžiai turėtų būti atviri bendrovės
valdybos nariams, ypač tais atvejais, kai posėdyje
svarstomi klausimai, susiję su valdybos narių
atšaukimu, atsakomybe, atlyginimo nustatymu.

VI principas: Nešališkas akcininkų traktavimas ir akcininkų teisės

Bendrovės valdymo sistema turėtų užtikrinti nešališką visų akcininkų, įskaitant smulkiuosius bei užsieniečius, traktavimą. Bendrovės valdymo sistema turėtų apsaugoti akcininkų teises.

6.1. Rekomenduojama, kad bendrovės kapitalą sudarytų tik tokios akcijos, kurios jų turėtojams suteikia vienodas balsavimo, nuosavybės, dividendų ir kitas teises.	Taip	Bendrovės kapitalą sudaro paprastosios vardinės akcijos, kurios jų savininkams suteikia vienodas asmenines ir ne turtines teises.
6.2. Rekomenduojama sudaryti investuotojams sąlygas iš anksto, t. y. prieš perkant akcijas, susipažinti su išleidžiamų naujų ar jau išleistų akcijų suteikiamomis teisėmis.	Taip

6.3. Bendrovei ir jos akcininkams svarbūs sandoriai, tokie kaip bendrovės turto perleidimas, investavimas, įkeitimas ar kitoks apsunkinimas, turėtų gauti visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimą13. Visiems akcininkams turėtų būti sudarytos vienodos galimybės susipažinti ir dalyvauti priimant bendrovei svarbius sprendimus, įskaitant paminėtų sandorių tvirtinimą.	Ne	Bendrovės įstatai nebepriskiria visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencijai sprendimų dėl ilgalaikio turto, kurio balansinė vertė didesnė kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo, investavimo perleidimo, nuomos, įkeitimo, įsigijimo ir pan. priėmimo.
6.4. Visuotinių akcininkų susirinkimų sušaukimo ir vedimo procedūros turėtų sudaryti akcininkams lygias galimybes dalyvauti susirinkime ir neturėtų pažeisti akcininkų teisių bei interesų. Pasirinkta visuotinio akcininkų susirinkimo vieta, data ir laikas neturėtų užkirsti kelio aktyviam akcininkų dalyvavimui susirinkime.	Taip	Bendrovės akcininkų susirinkimų vieta, data ir laikas parenkami taip, kad užtikrintų visų akcininkų galimybes aktyviai dalyvauti akcininkų susirinkime. Akcininkai viešai informuojami apie visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą ir ne vėliau kaip likus 21 diena iki susirinkimo akcininkams sudaroma galimybė susipažinti su sprendimų projektais.
6.5. Siekiant užtikrinti užsienyje gyvenančių akcininkų teisę susipažinti su informacija, esant galimybei, rekomenduojama visuotiniam akcininkų susirinkimui parengtus dokumentus iš anksto paskelbti viešai prieinamai bendrovės interneto tinklalapyje ne tik lietuvių kalba, bet ir anglų kalba ir (ar) kitomis užsienio kalbomis. Visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą po jo pasirašymo ir (ar) priimtus sprendimus taip pat rekomenduojama paskelbti viešai prieinamai bendrovės interneto tinklalapyje lietuvių ir anglų kalba ir (ar) kitomis užsienio kalbomis. Bendrovės interneto tinklalapyje viešai prieinamai gali būti skelbiama ne visa dokumentų apimtis, jei jų viešas paskelbimas galėtų pakenkti bendrovei arba būtų atskleistos bendrovės komercinės paslaptys.	Taip
6.6. Akcininkams turėtų būti sudarytos galimybės balsuoti akcininkų susirinkime asmeniškai jame dalyvaujant arba nedalyvaujant. Akcininkams neturėtų būti daroma jokių kliūčių balsuoti iš anksto raštu, užpildant bendrąjį balsavimo biuletenį.	Taip	Kiekvienas akcininkas susirinkime gali dalyvauti asmeniškai arba pavesti atstovavimą kitam asmeniui.

¹³ Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas (Žin., 2003, Nr. 123-5574) nebepriskiria visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencijai sprendimų dėl ilgalaikio turto, kurio balansinė vertė didesnė kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo, investavimo, perleidimo, nuomos, įkeitimo, įsigijimo ir pan. priėmimo. Tačiau svarbūs, esminiai bendrovės veiklai sandoriai turėtų būti apsvarstomi visuotiniame akcininkų susirinkime ir gauti jo pritarimą. To nedraudžia ir Akcinių bendrovių įstatymas. Tačiau siekiant neapsunkinti bendrovės veiklos ir išvengti nepagrįstai dažno sandorių svarstymo susirinkime, bendrovės gali pačios nusistatyti svarbių sandorių kriterijus, pagal kuriuos būtų atrenkami sandoriai, reikalingi susirinkimo pritarimo. Nustatydamos svarbių sandorių kriterijus, bendrovės gali vadovautis Akcinių bendrovių įstatymo 34 straipsnio 4 dalies 3, 4, 5 ir 6 punktuose nustatytais kriterijais arba nukrypti nuo jų, atsižvelgdamos į savo veiklos specifiką ir siekį užtikrinti nepertraukiamą ir efektyvią bendrovės veiklą.

6.7. Siekiant padidinti akcininkų galimybes dalyvauti	Ne	Bendrovė nesilaiko šios rekomendacijos nuostatų,
akcininkų susirinkimuose, bendrovėms		kadangi nėra galimybės užtikrinti teksto apsaugą ir
rekomenduojama plačiau taikyti modernias		identifikuoti balsuojančio asmens parašą. Be to
technologijas ir tokiu būdu sudaryti akcininkams		bendrovės nuomone, iki šiol bendrovėje nebuvo
galimybę dalyvauti ir balsuoti akcininkų		poreikio naudoti modernių technologijų priemonių
susirinkimuose naudojantis elektroninių ryšių		visuotiniame akcininkų susirinkime dalyvaujant ir
priemonėmis. Tokiais atvejais turi būti užtikrintas		balsuojant elektroninio ryšio priemonėmis.
perduodamos informacijos saugumas ir galima
nustatyti dalyvavusiojo ir balsavusiojo tapatybę. Be
to, bendrovės galėtų sudaryti sąlygas akcininkams,
ypač užsienyje gyvenantiems akcininkams, akcininkų
susirinkimus stebėti pasinaudojant modernių
technologijų priemonėmis.

VII principas: Interesų konfliktų vengimas ir atskleidimas

Bendrovės valdymo sistema turėtų skatinti bendrovės organų narius vengti interesų konfliktų bei užtikrinti skaidrų ir efektyvų bendrovės organų narių interesų konfliktų atskleidimo mechanizmą.

7.1. Bendrovės priežiūros ir valdymo organo narys turėtų vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti bendrovės interesams. Jeigu tokia situacija vis dėlto atsirado, bendrovės priežiūros ar valdymo organo narys turėtų per protingą terminą pranešti kitiems to paties organo nariams arba jį išrinkusiam bendrovės organui, arba bendrovės akcininkams apie tokią interesų prieštaravimo situaciją, nurodyti interesų pobūdį ir, jeigu įmanoma, vertę.	Taip	Valdymo organų nariai elgiasi taip, kad interesų konfliktas nekiltų, todėl praktikoje jų nepasitaiko.
7.2. Bendrovės priežiūros ir valdymo organo narys negali painioti bendrovės turto, kurio naudojimas specialiai su juo nėra aptartas, su savo turtu arba naudoti jį arba informaciją, kurią jis gauna būdamas bendrovės organo nariu, asmeninei naudai ar trečiojo asmens naudai gauti be bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo ar jo įgalioto kito bendrovės organo sutikimo.	Taip
7.3. Bendrovės priežiūros ir valdymo organo narys gali sudaryti sandorį su bendrove, kurios organo narys jis yra. Apie tokį sandorį (išskyrus mažareikšmius dėl nedidelės jų vertės arba sudarytus vykdant įprastinę bendrovės veiklą bei standartinėmis sąlygomis) jis privalo nedelsdamas raštu arba žodžiu, įrašant tai į posėdžio protokolą, pranešti kitiems to paties organo nariams arba jį išrinkusiam bendrovės organui, arba bendrovės akcininkams. Šioje rekomendacijoje įvardytų sandorių sudarymui taip pat taikoma 4.5 rekomendacija.	Neaktualu
7.4. Bendrovės priežiūros ir valdymo organo narys turėtų susilaikyti nuo balsavimo, kai priimami sprendimai dėl sandorių ar kitokių klausimų, su kuriais jis susijęs asmeniniu ar dalykiniu interesu.	Taip

VIII principas: Bendrovės atlyginimų politika

Bendrovėje nustatyta atlyginimų politikos bei direktorių atlyginimų tvirtinimo, peržiūrėjimo ir paskelbimo tvarka turėtų užkirsti kelią galimiems interesų konfliktams ir piktnaudžiavimui nustatant direktorių atlyginimus, taip pat užtikrinti bendrovės atlyginimų politikos bei direktorių atlyginimų viešumą ir skaidrumą.

8.1. Bendrovė turėtų paskelbti savo atlyginimų politikos ataskaitą (toliau – atlyginimų ataskaita), kuri turėtų būti aiški ir lengvai suprantama. Ši atlyginimų ataskaita turėtų būti paskelbta ne tik kaip bendrovės metinio pranešimo dalis, bet turėtų būti skelbiama ir bendrovės interneto tinklalapyje.	Ne	Bendrovė laikosi valdybos patvirtintos direktorių motyvacinės sistemos. Bendrovė viešai neskelbia atlyginimų politikos, nes tai yra vidinis ir konfidencialus bendrovės dokumentas.
8.2. Atlyginimų ataskaitoje daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama bendrovės direktorių atlyginimų politikai ateinančiais, o kur tinka – ir tolesniais, finansiniais metais. Joje taip pat turėtų būti apžvelgiama, kaip atlyginimų politika buvo įgyvendinama praėjusiais finansiniais metais. Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas esminiams bendrovės atlyginimų politikos pokyčiams, lyginant su praėjusiais finansiniais metais.	Ne	Nesilaiko 8.1 punkto rekomendacijų
8.3. Atlyginimų ataskaitoje turėtų būti pateikta bent ši informacija: 1) direktorių atlyginimų kintamų ir nekintamų sudedamųjų dalių santykis ir jo paaiškinimas; 2) pakankama informacija apie veiklos rezultatų vertinimo kriterijus, kuriais grindžiama teisė dalyvauti akcijų pasirinkimo sandoriuose, teisė į akcijas arba kintamas sudedamąsias atlyginimo dalis; 3) paaiškinimas, kuo pasirinkti veiklos rezultatų vertinimo kriterijai naudingi ilgalaikiams bendrovės interesams;	Ne	Nesilaiko 8.1 punkto rekomendacijų
4) metodų, taikomų siekiant nustatyti, ar tenkinami veiklos rezultatų vertinimo kriterijai, paaiškinimas; 5) pakankamai išsami informacija apie kintamos sudedamosios atlyginimo dalies mokėjimo atidėjimo laikotarpius; 6) pakankama informacija apie atlyginimo ir veiklos rezultatų ryšį; 7) pagrindiniai metinių premijų sistemos ir bet kurios kitos ne pinigais gaunamos naudos kriterijai ir jų pagrindimas; 8) pakankamai išsami informacija apie išeitinių išmokų politiką;
9) pakankamai išsami informacija apie akcijomis pagrįsto atlyginimo teisių suteikimo laikotarpį, kaip nurodyta 8.13 punkte; 10) pakankamai išsami informacija apie akcijų išlaikymą po teisių suteikimo, kaip nurodyta 8.15 punkte; 11) pakankamai išsami informacija apie panašių bendrovių grupių, kurių atlyginimo nustatymo politika buvo analizuojama siekiant nustatyti susijusios bendrovės atlyginimų nustatymo politiką, sudėtį.

12) direktoriams skirtos papildomos pensijos arba ankstyvo išėjimo į pensiją schemos pagrindinių savybių aprašymas; 13) atlyginimų ataskaitoje neturėtų būti komerciniu požiūriu neskelbtinos informacijos.
8.4. Atlyginimų ataskaitoje taip pat turėtų būti apibendrinama ir paaiškinama bendrovės politika, susijusi su sutarčių, sudaromų su vykdomaisiais direktoriais ir valdymo organų nariais, sąlygomis. Tai turėtų apimti, inter alia, informaciją apie sutarčių su vykdomaisiais direktoriais ir valdymo organų nariais trukmę, taikomus pranešimo apie išėjimą iš darbo terminus ir išsamią informaciją apie išeitines ir kitas išmokas, susijusias su sutarčių su vykdomaisiais direktoriais ir valdymo organų nariais nutraukimu pirma laiko.	Ne	Sutartis su bendrovės administracijos vadovais sudaro ir tvirtina valdyba. Šios sutartys yra konfidencialios ir jų turinys bei sąlygos viešai neskelbiamos
8.5. Visa atlyginimo suma ir kita nauda, skiriama atskiriems direktoriams atitinkamais finansiniais metais, turėtų būti išsamiai paskelbiama atlyginimų ataskaitoje. Šiame dokumente turėtų būti pateikta bent 8.5.1–8.5.4 punktuose nurodyta informacija apie kiekvieną asmenį, kuris bendrovėje ėjo direktoriaus pareigas bet kuriuo atitinkamų finansinių metų laikotarpiu. 8.5.1. Turėtų būti pateikta tokia su atlyginimais ir (arba) tarnybinėmis pajamomis susijusi informacija: 1) bendra atlyginimo suma, sumokėta arba mokėtina direktoriui už paslaugas, suteiktas praėjusiais finansiniais metais, įskaitant, jei taikoma, dalyvavimo mokesčius, nustatytus metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime; 2) atlyginimas ir privilegijos, gautos iš bet kurios įmonės, priklausančios tai pačiai grupei; 3) atlyginimas, mokamas kaip pelno dalis ir (arba) premijos, bei priežastys, dėl kurių tokios premijos ir (arba) pelno dalis buvo paskirtos; 4) jei tai leidžiama pagal įstatymus, kiekvienas esminis papildomas atlyginimas, mokamas direktoriams už specialias paslaugas, kurios nepriklauso įprastinėms direktoriaus funkcijoms; 5) kompensacija, gautina arba sumokėta kiekvienam vykdomajam direktoriui ar valdymo organų nariui, pasitraukusiam iš savo pareigų praėjusiais finansiniais metais; 6) bendra apskaičiuota naudos, kuri laikoma atlyginimu ir suteikiama ne pinigais, vertė, jeigu tokia nauda neturi būti nurodyta pagal 1–5 punktus. 8.5.2. Turėtų būti pateikiama ši informacija, susijusi su akcijomis ir (arba) teisėmis dalyvauti akcijų pasirinkimo sandoriuose, ir (arba) su visomis kitomis darbuotojų skatinimo akcijomis sistemomis: 1) praėjusiais finansiniais metais bendrovės pasiūlytų akcijų pasirinkimo sandorių arba suteiktų akcijų skaičius ir taikymo sąlygos;	Ne	Nesilaiko 8.1 punkto rekomendacijų

2) akcijų pasirinkimo sandorių skaičius, realizuotas
per praėjusius finansinius metus, nurodant kiekvieno
sandorio akcijų skaičių bei realizavimo kainą, arba
dalyvavimo darbuotojų skatinimo akcijomis sistemoje
vertė finansinių metų pabaigoje;
3) finansinių metų pabaigoje nerealizuotas akcijų
pasirinkimo sandorių skaičius, jų realizavimo kaina,
realizavimo data ir pagrindinės teisių įgyvendinimo
sąlygos;
4) visi esamų akcijų pasirinkimo sandorių sąlygų
pokyčiai ateinančiais finansiniais metais.
8.5.3. Turėtų būti pateikiama ši su papildomų pensijų
schemomis susijusi informacija:
1) kai pensijų schema yra apibrėžtų išmokų, pagal ją
direktorių sukauptų išmokų pokyčiai atitinkamais
finansiniais metais;
2) kai pensijų schema yra apibrėžtų įmokų, išsami
informacija apie įmokas, kurias už direktorių
sumokėjo arba turėtų sumokėti bendrovė atitinkamais
finansiniais metais.
8.5.4. Turėtų būti nurodytos sumos, kurias bendrovė
arba bet kuri dukterinė bendrovė ar įmonė, įtraukta į
bendrovės konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinį,
išmokėjo kaip paskolas, išankstines išmokas ir
garantijas kiekvienam asmeniui, kuris ėjo direktoriaus
pareigas bet kuriuo atitinkamų finansinių metų
laikotarpiu, įskaitant nesumokėtas sumas ir palūkanų
normą.
8.6. Kai atlyginimų nustatymo politikoje numatomos	Taip	Bendrovėje 2007 03 09 yra patvirtinta direktorių
kintamos sudedamosios atlyginimo dalys, bendrovės		motyvacinė sistema, kurioje yra nustatyti veiklos
turėtų nustatyti kintamos sudedamosios atlyginimo		rezultatų vertinimo kriterijai.
dalies dydžio ribas. Nekintama atlyginimo dalis turėtų
būti pakankama, kad bendrovė galėtų nemokėti
kintamos sudedamosios atlyginimo dalies tuo atveju,
kai veiklos rezultatų vertinimo kriterijai netenkinami.
8.7. Kintamų sudedamųjų atlyginimo dalių skyrimas	Taip	Bendrovėje 2007 03 09 yra patvirtinta direktorių
turėtų priklausyti nuo iš anksto nustatytų ir		motyvacinė sistema, kurioje yra nustatyti veiklos
išmatuojamų veiklos rezultatų vertinimo kriterijų.		rezultatų vertinimo kriterijai.
8.8. Kai yra skiriama kintama sudedamoji atlyginimo dalis, didžiosios šios kintamos sudedamosios	Taip	Bendrovėje 2007 03 09 yra patvirtinta direktorių motyvacinė sistema, kurioje yra nustatyti veiklos
atlyginimo dalies mokėjimas turėtų būti atidėtas tam		rezultatų vertinimo kriterijai.
tikram protingumo kriterijus atitinkančiam
laikotarpiui. Kintamos sudedamosios atlyginimo
dalies, kurios mokėjimas atidedamas, dydis turėtų būti
nustatytas pagal santykinę kintamos sudedamosios
atlyginimo dalies vertę, lyginat ją su nekintama
atlyginimo dalimi.
8.9. Į susitarimus su vykdomaisiais direktoriais arba	Neaktualu	Bendrovė nebuvo išmokėjusi kintamos sudedamosios
valdymo organų nariais turėtų būti įtraukta nuostata,		atlyginimo dalies, kuri buvo išmokėta remiantis
leidžianti bendrovei susigrąžinti kintamą sudedamąją		duomenimis, kurie vėliau pasirodė akivaizdžiai
atlyginimo dalį, kuri buvo išmokėta remiantis		neteisingi.
duomenimis, kurie vėliau pasirodė akivaizdžiai
neteisingi.

8.10. Išeitinės išmokos neturėtų viršyti nustatytos	Ne	Išeitinės išmokos mokamos vadovaujantis LR įstatymais
sumos arba nustatyto metinių atlyginimų skaičiaus ir
apskritai neturėtų būti didesnės negu dvejų metų
nekintamos atlyginimo dalies arba jos ekvivalento
suma.
8.11. Išeitinės išmokos neturėtų būti mokamos, jei	Ne	Išeitinės išmokos mokamos vadovaujantis LR įstatymais
darbo sutartis nutraukiama dėl blogų veiklos rezultatų.
8.12. Be to, turėtų būti atskleidžiama informacija,	Ne	Nesilaiko 8.1 punkto rekomendacijų
susijusi su parengiamuoju ir sprendimų priėmimo
procesu, kurio metu nustatoma bendrovės direktorių
atlyginimų politika. Informacija turėtų apimti
duomenis, jei taikoma, apie atlyginimo komiteto
įgaliojimus ir sudėtį, su bendrove nesusijusių
konsultantų, kurių paslaugomis naudotasi nustatant
atlyginimų politiką, vardus ir pavardes bei metinio
visuotinio akcininkų susirinkimo vaidmenį.
8.13. Tuo atveju, kai atlyginimas yra pagrįstas akcijų	Neaktualu	Nesilaiko 8.1 punkto rekomendacijų. Direktoriams
skyrimu, teisė į akcijas neturėtų būti suteikiama		bendrovėje nėra atlyginama akcijomis.
mažiausiai trejus metus po jų skyrimo.
8.14. Akcijų pasirinkimo sandoriais ar kitomis	Neaktualu	Nesilaiko 8.1 punkto rekomendacijų. Direktoriams
teisėmis įsigyti akcijų arba gauti atlygį, pagrįstą akcijų		Bendrovėje nėra atlyginama akcijomis, akcijų
kainos pokyčiais, neturėtų būti naudojamasi		pasirinkimo sandoriais ar kitomis teisėmis įsigyti
mažiausiai trejus metus po jų skyrimo. Teisės į		bendrovės akcijų.
akcijas suteikimas ir teisė pasinaudoti akcijų
pasirinkimo sandoriais arba kitomis teisėmis įsigyti
akcijų arba gauti atlygį, pagrįstą akcijų kainos
pokyčiais, turėtų priklausyti nuo iš anksto nustatytų ir
išmatuojamų veiklos rezultatų vertinimo kriterijų.
8.15. Po teisių suteikimo direktoriai turėtų išlaikyti	Neaktualu	Nesilaiko 8.1 punkto rekomendacijų. Direktoriams
tam tikrą skaičių akcijų iki jų kadencijos pabaigos,		Bendrovėje nėra atlyginama akcijomis, akcijų
priklausomai nuo poreikio padengti kokias nors		pasirinkimo sandoriais ar kitomis teisėmis įsigyti
išlaidas, susijusias su akcijų įsigijimu. Akcijų, kurias		Bendrovės akcijų.
reikia išlaikyti, skaičius turi būti nustatytas,
pavyzdžiui, dviguba bendro metinio atlyginimo
(nekintamoji plius kintamoji dalis) vertė.
8.16. Į direktorių konsultantų arba stebėtojų tarybos	Neaktualu	Nesilaiko 8.1 punkto rekomendacijų. Direktoriams
narių atlyginimą neturėtų būti įtraukiami akcijų		bendrovėje nėra atlyginama akcijomis, akcijų
pasirinkimo sandoriai.		pasirinkimo sandoriais ar kitomis teisėmis įsigyti
		bendrovės akcijų.
8.17. Akcininkai, visų pirma instituciniai akcininkai,	Neaktualu	Nesilaiko 8.1 punkto rekomendacijų.
turėtų būti skatinami dalyvauti visuotiniuose
akcininkų susirinkimuose ir balsuoti direktorių
atlyginimų nustatymo klausimais.
8.18. Nemenkinant organų, atsakingų už direktorių	Neaktualu	Nesilaiko 8.1 punkto rekomendacijų. Direktoriams
atlyginimų nustatymą, vaidmens, atlyginimų politika		bendrovėje nėra atlyginama akcijomis, akcijų
arba bet kuris esminis atlyginimų politikos pokytis		pasirinkimo sandoriais ar kitomis teisėmis įsigyti
turėtų būti įtraukiamas į metinio visuotinio akcininkų		bendrovės akcijų.
susirinkimo darbotvarkę. Atlyginimų ataskaita turėtų
būti pateikiama akcininkų balsavimui metiniame
visuotiniame akcininkų susirinkime. Balsavimas gali
būti privalomojo arba patariamojo pobūdžio.

8.19. Schemoms, pagal kurias direktoriams	Neaktualu	Bendrovėje nėra taikomos schemos, pagal kurias
atlyginama akcijomis, akcijų pasirinkimo sandoriais ar		vadovams būtų atlyginama akcijomis, akcijų
kitomis teisėmis įsigyti akcijų arba būti atlyginamam		pasirinkimo sandoriais ar kitomis teisėmis įsigyti akcijų
remiantis akcijų kainų pokyčiais, iki jų taikymo		arba būti atlyginamam remiantis akcijų kainų pokyčiais.
pradžios turėtų pritarti akcininkai metiniame
visuotiniame akcininkų susirinkime priimdami
atitinkamą sprendimą. Pritarimas turėtų būti susijęs su
pačia schema ir akcininkai neturėtų spręsti dėl
atskiriems direktoriams pagal tą schemą suteikiamos
akcijomis pagrįstos naudos. Visiems esminiams
schemų sąlygų pakeitimams iki jų taikymo pradžios
taip pat turėtų pritarti akcininkai, priimdami
sprendimą metiniame visuotiniame akcininkų
susirinkime. Tokiais atvejais akcininkai turėtų būti
informuoti apie visas siūlomų pakeitimų sąlygas ir
gauti paaiškinimą apie siūlomų pakeitimų poveikį.
8.20. Metinio visuotinio akcininkų susirinkimo	Neaktualu
pritarimas turėtų būti gaunamas šiais klausimais:
1) atlyginimo direktoriams skyrimas remiantis
akcijomis pagrįstomis schemomis, įskaitant akcijų
pasirinkimo sandorius;
2) maksimalaus akcijų skaičiaus nustatymas ir
pagrindinės akcijų suteikimo tvarkos sąlygos;
3) laikotarpis, per kurį pasirinkimo sandoriai gali būti
realizuoti;
4) kiekvieno tolesnio pasirinkimo sandorių
realizavimo kainos pokyčio nustatymo sąlygos, jeigu
įstatymai tai leidžia;
5) visos kitos ilgalaikės direktorių skatinimo schemos,
kurios panašiomis sąlygomis nėra siūlomos visiems
kitiems bendrovės darbuotojams.
Metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime taip
pat turėtų būti nustatytas galutinis terminas, per kurį
už direktorių atlyginimą atsakingas organas gali
paskirti šiame punkte išvardytų tipų kompensacijas
atskiriems direktoriams.
8.21. Jeigu leidžia nacionalinė teisė arba bendrovės	Neaktualu
įstatai, kiekvienam pasirinkimo sandorių su nuolaida
modeliui, pagal kurį yra suteikiamos teisės pasirašyti
akcijas žemesne nei rinkos kaina, galiojančia tą dieną,
kai nustatoma kaina, arba vidutine rinkos kaina,
nustatyta per keletą dienų prieš realizavimo kainos
nustatymą, taip pat turėtų pritarti akcininkai.
8.22. 8.19 ir 8.20 punktai neturėtų būti taikomi	Neaktualu
schemoms, kuriose dalyvavimas panašiomis
sąlygomis siūlomas bendrovės darbuotojams arba bet
kurios dukterinės įmonės darbuotojams, kurie turi
teisę dalyvauti schemoje, ir kuri buvo patvirtinta
metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime.

8.23. Prieš metinį visuotinį akcininkų susirinkimą,	Neaktualu
kuriame ketinama svarstyti 8.19 punkte nurodytą
sprendimą, akcininkams turėtų būti suteikta galimybė
susipažinti su sprendimo projektu ir su juo susijusiu
informaciniu pranešimu (šie dokumentai turėtų būti
paskelbti bendrovės tinklalapyje). Šiame pranešime
turėtų būti pateiktas visas akcijomis pagrįsto
atlyginimo schemas reglamentuojantis tekstas arba šių
schemų pagrindinių sąlygų aprašymas, taip pat
schemų dalyvių vardai ir pavardės. Pranešime taip pat
turėtų būti nurodytas schemų ir bendros direktorių
atlyginimų politikos ryšys. Sprendimo projekte turėtų
būti aiški nuoroda į pačią schemą arba pateikta
pagrindinių jos sąlygų santrauka. Akcininkams taip
pat turėtų būti pateikta informacija apie tai, kaip
bendrovė ketina apsirūpinti akcijomis, kurios
reikalingos įsipareigojimams pagal skatinimo schemas
įgyvendinti: turėtų būti aiškiai nurodyta, ar bendrovė
ketina pirkti reikalingas akcijas rinkoje, laikyti jas
atsargoje ar išleisti naujų akcijų. Taip pat turėtų būti
pateikta schemos išlaidų, kurias patirs bendrovė dėl
numatomo schemos taikymo, apžvalga. Šiame punkte
nurodyta informacija turėtų būti paskelbta bendrovės
interneto tinklalapyje.

IX principas: Interesų turėtojų vaidmuo bendrovės valdyme

Bendrovės valdymo sistema turėtų pripažinti interesų turėtojų teises, įtvirtintas įstatymuose, ir skatinti aktyvų bendrovės ir interesų turėtojų bendradarbiavimą kuriant bendrovės gerovę, darbo vietas ir finansinį stabilumą. Šio principo kontekste sąvoka interesų turėtojai apima investuotojus, darbuotojus, kreditorius, tiekėjus, klientus, vietos bendruomenę ir kitus asmenis, turinčius interesų konkrečioje bendrovėje.

9.1. Bendrovės valdymo sistema turėtų užtikrinti, kad	Taip	Bendrovė gerbia visas interesų turėtojų teises, leidžia
būtų gerbiamos tos interesų turėtojų teisės, kurias gina		interesų turėtojams įstatymų nustatyta tvarka dalyvauti
įstatymai.		bendrovės valdyme. Išsami informacija apie numatomus
9.2. Bendrovės valdymo sistema turėtų sudaryti	Taip	akcininkų įvykius yra skelbiama teisės aktų nustatyta
sąlygas interesų turėtojams dalyvauti bendrovės		tvarka, todėl investuotojai (akcininkai) turi pakankamai
valdyme įstatymų nustatyta tvarka. Interesų turėtojų		galimybių tiek susipažinti su reikiama informacija, tiek
dalyvavimo bendrovės valdyme pavyzdžiai galėtų būti		balsuoti priimant sprendimus.
darbuotojų kolektyvo dalyvavimas priimant svarbius
bendrovei sprendimus, konsultacijos su darbuotojų
kolektyvu bendrovės valdymo ir kitais svarbiais
klausimais, darbuotojų dalyvavimas bendrovės
akciniame kapitale, kreditorių įtraukimas į bendrovės
valdymą bendrovės nemokumo atvejais ir kt.
9.3. Kai interesų turėtojai dalyvauja bendrovės	Taip
valdymo procese, jiems turėtų būti sudaromos sąlygos
susipažinti su reikiama informacija.

X principas: Informacijos atskleidimas

Bendrovės valdymo sistema turėtų užtikrinti, kad informacija apie visus esminius bendrovės klausimus, įskaitant finansinę situaciją, veiklą ir bendrovės valdymą, būtų atskleidžiama laiku ir tiksliai.

10.1. Bendrovė turėtų atskleisti informaciją apie:	Taip	Šioje rekomendacijoje minima informacija atskleidžiama pranešimuose apie esminius įvykius, per
1) bendrovės veiklą ir finansinius rezultatus;		informacijos atskleidimo ir platinimo sistemą
2) bendrovės tikslus;		NASDAQ OMX "Globenewswire", bendrovės
3) asmenis nuosavybės teise turinčius bendrovės akcijų paketą ar jį valdančius;		interneto tinklalapyje, bendrovės metinės ir tarpinės informacijos dokumentuose, tokia apimtimi kiek to reikalauja teisės aktai bei Tarptautiniai finansinės
4) bendrovės priežiūros ir valdymo organų narius, bendrovės vadovą bei jų atlyginimą;		atskaitomybės standartai taikomi Europos Sąjungoje.
5) galimus numatyti esminius rizikos veiksnius;
6) bendrovės ir susijusių asmenų sandorius, taip pat sandorius, kurie sudaryti ne įprastinės bendrovės veiklos eigoje;
7) pagrindinius klausimus, susijusius su darbuotojais ir kitais interesų turėtojais;
8) bendrovės valdymo struktūrą ir strategiją.
Šis sąrašas laikytinas minimaliu, ir bendrovės yra skatinamos neapsiriboti tik informacijos, nurodytos šiame sąraše, atskleidimu.
10.2. Atskleidžiant 10.1 rekomendacijos 1 punkte nurodytą informaciją, rekomenduojama bendrovei, kuri yra patronuojanti kitų bendrovių atžvilgiu, atskleisti informaciją apie visos įmonių grupės konsoliduotus rezultatus.	Taip
10.3. Atskleidžiant 10.1 rekomendacijos 4 punkte nurodytą informaciją, rekomenduojama pateikti informaciją apie bendrovės priežiūros ir valdymo organų narių, bendrovės vadovo profesinę patirtį, kvalifikaciją ir potencialius interesų konfliktus, kurie galėtų paveikti jų sprendimus. Taip pat rekomenduojama atskleisti bendrovės priežiūros ir valdymo organų narių, bendrovės vadovo iš bendrovės gaunamą atlyginimą ar kitokias pajamas, kaip tai detaliau reglamentuojama VIII principe.	Taip/Ne	Žr. III principo 3.2 rekomendacijos komentarą. Bendrovė nerengia ir viešai neskelbia atlyginimų politikos ataskaitos – žr. VIII principo 8.1 rekomendacijos komentarą.
10.4. Atskleidžiant 10.1 rekomendacijos 7 punkte nurodytą informaciją, rekomenduojama atskleisti informaciją apie bendrovės ir interesų turėtojų, tokių kaip darbuotojai, kreditoriai, tiekėjai, vietos bendruomenė, santykius, įskaitant bendrovės politiką žmoniškųjų išteklių atžvilgiu, darbuotojų dalyvavimo bendrovės akciniame kapitale programas ir pan.	Taip/Ne

10.5. Informacija turėtų būti atskleidžiama tokiu būdu, kad jokie akcininkai ar investuotojai nebūtų diskriminuojami informacijos gavimo būdo ir apimties atžvilgiu. Informacija turėtų būti atskleidžiama visiems ir vienu metu. Rekomenduojama, kad pranešimai apie esminius įvykius būtų skelbiami prieš arba po Vilniaus vertybinių popierių biržos prekybos sesijos, kad visi bendrovės akcininkai ir investuotojai turėtų vienodas galimybes susipažinti su informacija bei priimti atitinkamus investicinius sprendimus.	Taip	Bendrovė informaciją per informacijos atskleidimo ir platinimo sistemai NASDAQ OMX "Globenewswire" pateikia lietuvių ir anglų kalbomis vienu metu. Bendrovė informacijos, galinčios turėti įtakos jos išleistų vertybinių popierių kainai, neatskleidžia komentaruose, interviu ar kitais būdais tol, kol tokia informacija viešai paskelbiama per biržos informacinę sistemą.
10.6. Informacijos skleidimo būdai turėtų užtikrinti informacijos naudotojams nešališką, savalaikį ir nebrangų, o teisės aktų nustatytais atvejais neatlygintiną priėjimą prie informacijos. Rekomenduojama informacijos skleidimui didesniu mastu naudoti informacines technologijas, pavyzdžiui, skelbti informaciją bendrovės interneto tinklalapyje. Rekomenduojama informaciją skelbti ir dėti į bendrovės interneto tinklalapį ne tik lietuvių, bet ir anglų kalba, o esant galimybei ir poreikiui, ir kitomis kalbomis.	Taip	Bendrovė planuoja pasirašyti sutartį su AB "Vilniaus vertybinių popierių birža", dėl bendrovės interneto svetainės ryšio su investuotojais skilčiai sukurti. Kurioje visa informacija skelbiama per informacijos atskleidimo ir platinimo sistemą NASDAQ OMX "Globenewswire", bus skelbiama ir bendrovės interneto tinklalapyje.
10.7. Rekomenduojama bendrovės interneto tinklalapyje skelbti bendrovės metinį pranešimą, finansinių ataskaitų rinkinį bei kitas bendrovės rengiamas periodines ataskaitas, taip pat siūloma į tinklalapį dėti bendrovės pranešimus apie esminius įvykius bei bendrovės akcijų kainų kitimą vertybinių popierių biržoje.	Taip
XI principas: Bendrovės audito įmonės parinkimas
Bendrovės audito įmonės parinkimo mechanizmas nepriklausomumą.	turėtų	užtikrinti audito įmonės išvados ir nuomonės
11.1. Siekiant gauti objektyvią nuomonę dėl bendrovės tarpinių finansinių ataskaitų rinkinio, bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio ir metinio pranešimo patikrinimą turėtų atlikti nepriklausoma audito įmonė.	Taip	Nepriklausoma audito įmonė atlieka bendrovės metines finansinės atskaitomybės ir metinio pranešimo patikrinimą.
11.2. Rekomenduojama, kad audito įmonės kandidatūrą visuotiniam akcininkų susirinkimui siūlytų bendrovės stebėtojų taryba, o jeigu ji bendrovėje nesudaroma, - bendrovės valdyba.	Taip
11.3. Jei audito įmonė yra gavusi iš bendrovės užmokestį už suteiktas ne audito paslaugas, bendrovė turėtų tai atskleisti akcininkams. Šia informacija taip pat turėtų disponuoti bendrovės stebėtojų taryba, o jeigu ji bendrovėje nesudaroma, – bendrovės valdyba, svarstydama, kurią audito įmonės kandidatūrą pasiūlyti visuotiniam akcininkų susirinkimui.	Taip	Audito įmonė 2014 metais atliko mokesčių konsultavimo paslaugas.