Panevezio Statybos Trestas

Annual / Quarterly Financial Statement • Apr 5, 2012

AB "Panevėžio statybos trestas"

Atskiros finansinės ataskaitos už 2011 metus

AB "Panevėžio statybos trestas" Atskiros finansinės ataskaitos

Turinys

Informacija apie bendrovę	1
Nepriklausomo auditoriaus išvada	2
Bendrovės atsakingų asmenų patvirtinimas	4
Atskira finansinės būklės ataskaita	5
Atskira bendrųjų pajamų ataskaita	7
Atskira nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita	8
Atskira pinigų srautų ataskaita	9
Pastabos	10
Metinis pranešimas	38
Priedas dėl atitikimo valdymo kodeksui	65

AB "Panevėžio statybos trestas" Atskiros finansinės ataskaitos

Informacija apie bendrovę

AB "Panevėžio statybos trestas"

Imonės kodas:	147732969
Telefonas:	+370 45 505 503
Telefaksas:	+370 45 505 520
Adresas:	P. Puzino g. 1, LT-35173 Panevėžys

Valdyba

Remigijus Juodviršis, pirmininkas Artūras Bučas Gvidas Drobužas Irma Abromavičienė Vilius Gražys

Vadovybė

Dalius Gesevičius, generalinis direktorius

Auditorius

"KPMG Baltics", UAB

Bankai

AB "DnB NORD bankas" AB "SEB bankas" AS "UniCredit Bank" Lietuvos skyrius "Swedbank", AB AB "Šiaulių bankas"

KPMG Baltics, UAB Upės g. 21 LT-08128, Vilnius Lietuva

+370 5 2102600 Tel .: Faks .: +370 5 2102659 El. p .: vilnius@kpmg.lt www.kpmg.lt

Nepriklausomo auditoriaus išvada

AB "Panevėžio statybos trestas" akcininkams

Išvada apie finansines ataskaitas

Mes atlikome pridedamo AB "Panevėžio statybos trestas" (toliau "Bendrovė") atskirų finansinių ataskaitų rinkinio (toliau - finansinės ataskaitos), kurį sudaro 2011 m. gruodžio 31 d. atskira finansinės būklės ataskaita, tada pasibaigusių metų atskira bendrųjų pajamų ataskaita, atskira nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita ir atskira pinigų srautų ataskaita bei aiškinamasis raštas. apimantis reikšmingų apskaitos principų santrauką ir kitas pastabas, kurie pateikti 5-37 puslapiuose, audita.

Vadovybės atsakomybė už finansines ataskaitas

Vadovybė yra atsakinga už šių finansinių ataskaitų parengimą ir teisingą pateikimą pagal. Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, priimtus taikyti Europos Sąjungoje, ir už tokias vidaus kontroles, kokių, vadovybės nuomone, reikia finansinių ataskaitų be reikšmingų iškraipymų dėl apgaulės ar dėl klaidos parengimui.

Auditoriaus atsakomybė

Mūsų atsakomybė - remiantis atliktu auditu, pareikšti nuomonę apie šias finansines ataskaitas. Auditą atlikome pagal Tarptautinius audito standartai reikalauja, kad mes laikytumėmės etikos reikalavimų ir planuotume bei atliktume auditą taip, kad gautume pakankama užtikrinimą, jog finansinėse ataskaitose nėra reikšmingų iškraipymų.

Audito metu yra atliekamos procedūros, skirtos gauti audito įrodymus, pagrindžiančius finansinių ataskaitų sumas ir atskleidimus. Pasirinktos procedūros priklauso nuo auditoriaus profesinio sprendimo, įskaitant finansinių ataskaitų reikšmingo iškraipymo rizikos dėl apgaulės ar dėl klaidos įvertinimą. Įvertindamas šią riziką, auditorius atsižvelgia į įmonės vidaus kontroles, skirtas užtikrinti įmonės finansinių ataskaitų parengimą ir teisingą jų pateikimą tam, kad galėtų parinkti tomis aplinkybėmis tinkamas audito procedūras, tačiau ne tam, kad pareikštų nuomonę apie įmonės vidaus kontrolių efektyvumą. Audito metu taip pat įvertinamas taikytos apskaitos politikos tinkamumas, vadovybės atliktų apskaitinių pagristumas bei bendras finansinių ataskaitų pateikimas.

Mes tikime, kad gauti audito įrodymai yra pakankami ir tinkami mūsų audito nuomonej pagrišti.

Nuomonė

Mūsų nuomone, atskiros finansinės ataskaitos visais reikšmingais atžvilgiais teisingai pateikia AB "Panevėžio statybos trestas" nekonsoliduotą finansinę būklę 2011 m. gruodžio 31 d. ir tada pasibaigusių metų nekonsoliduotus finansinius veiklos rezultatus bei nekonsoliduotus pinigų srautus pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, priimtus taikyti Europos Sajungoje.

Išvada apie kitą teisės aktų reikalaujamą pateikti informaciją

Be to, mes perskaitėme AB "Panevėžio statybos trestas" metinį pranešimą už 2011 m. gruodžio 31 d. pasibaigusius metus, pateiktą finansinių ataskaitų 38-64 puslapiuose, ir nepastebėjome jokių reikšmingų į įį įtrauktos finansinės informacijos neatitikimų AB "Panevėžio statybos trestas" 2011 m. gruodžio 31 d. finansinėms ataskaitoms.

"KPMG Baltics", UAB vardu

Domantas Dabulis Partneris pp Atestuotas auditorius

Vilnius, Lietuvos Respublika 2012 m. balandžio 2 d.

Bendrovės atsakingų asmenų patvirtinimas

Priežiūros tarnyba LIETUVOS BANKAS Žirmūnų g. 151, LT-09128 Vilnius

AB "Vilniaus vertybinių popierių birža" Konstitucijos pr. 7, 15a., LT-08105 Vilnius

Šis atsakingų asmenų patvirtinimas dėl AB "Panevėžio statybos trestas" audituotų atskirų finansinių ataskaitų ir metinio pranešimo už 2011 metus pateikiamas vadovaujantis LR Vertybinių popierių įstatymu (Žin., 2077, Nr. 17-626; 2011, Nr. 145-6819) ir LR Vertybinių popierių komisijos nutarimu Nr. 1K-6 (Žin. Nr. 92-4897) patvirtintomis periodinėmis papildomos informacijos rengimo ir pateikimo taisyklėmis.

Šiuo patvirtiname, kad, mūsų žiniomis, pateiktos atskiros finansinės ataskaitos, parengtos pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, priimtus taikyti Europos Sąjungoje, atitinka tikrovę ir teisingai parodo AB "Panevėžio statybos trestas" turtą, įsipareigojimus, finansinę. būklę, pelną arba nuostolius, kad metiniame pranešime yra teisingai nurodyta verslo plėtros ir veiklos apžvalga, Bendrovės būklė kartu su pagrindinių rizikų ir neapibrėžtumų, su kuriais susiduriama, aprašymu.

AB "Panevėžio statybos trestas Generalinis direktorius Dalius Gesevičius

berees

AB "Panevėžio statybos trestas" Finansy direktorė Dale Bernotaitienė

Patvirtinta
Protokolo Nr.

Atskira finansinės būklės ataskaita

Gruodžio 31 d.

Litais

	Past.	2011	2010
TORTAS
Ilgalaikis turtas
Materialusis turtas	13	17 340 459	23 967 094
Nematerialusis turtas	14	21 105	25 287
Investicijos į dukterines įmones	15	33 442 031	33 442 031
Suteiktos paskolos	16	15 235 649	17 126 104
Kitas turtas	17	4 745 779	85 191
Atidėto mokesčio turtas	12	473 491	601 835
Ilgalaikio turto iš viso		71 258 514	75 247 542
Trumpalaikis turtas
Atsargos	18	9 769 019	2 232 619
Pirkėjų įsiskolinimas	19	60 206 979	36 184 695
Išankstiniai apmokėjimai		6 245 330	856 186
Suteiktos paskolos	20	13 787 352	2 836 872
Kitas turtas	21	2 183 717	27 765 222
Avansinis pelno mokestis		1 462 686	613 192
Pinigai ir pinigų ekvivalentai	22	43 686 824	40 847 520
Trumpalaikio turto iš viso		137 341 907	111 336 306
TURTO IŠ VISO		208 600 421	186 583 848

Pastabos, pateiktos 10-37 puslapiuose, yra neatskiriama šių finansinių ataskaitų dalis

Dalius Gesevičius Generalinis direktorius

Patvirtinta
Protokolo Nr.

Atskira finansinės būklės ataskaita (tęsinys)

Gruodžio 31 d.

Litais

	Past.	2011	2010
NUOSAVAS KAPITALAS IR ĮSIPAREIGOJIMAI
Nuosavas kapitalas
Įstatinis kapitalas	23	16 350 000	16 350 000
Rezervai	23	7 553 805	10 754 627
Nepaskirstytasis pelnas		106 530 889	105 483 449
Nuosavo kapitalo iš viso		130 434 694	132,588 076
Ilgalaikiai įsipareigojimai
Paskolos ir kitos finansinės skolos	25	537 785	2 095 887
Atidėjiniai garantiniam remontui	26	1 060 670	731 694
Atidėto mokesčio įsipareigojimas	12	1 044 490	1 609 341
Ilgalaikių įsipareigojimų iš viso		2 642 945	4 436 922
Trumpalaikiai įsipareigojimai
Paskolos ir kitos finansinės skolos	25	1 582 227	2 185 392
Skolos tiekėjams		35 536 154	18 826 212
Gauti išankstiniai apmokėjimai		16 523 170	14 107 720
Mokėtinas pelno mokestis	12	2 060 324	0
Kiti įsipareigojimai	27	19 820 907	14 439 526
Trumpalaikių įsipareigojimų iš viso		75 522 782	49 558 850
Įsipareigojimų iš viso		78 165 777	53 995 772
NUOSAVO KAPITALO IR ĮSIPAREIGOJIMŲ IŠ VISO		208 600 421	186 583 848

Pastabos, pateiktos 10-37 puslapiuose, yra neatskiriama šių finansinių ataskaitų dalis,

Dalius Gesevičius Generalinis direktorius

Patvirtinta
Protokolo Nr.

Atskira bendrųjų pajamų ataskaita

Už metus, pasibaigusius gruodžio 31 d.

Litais

	Past.	2011	2010
Pardavimo pajamos Pardavimo savikaina	5 6	218 714318 (204 115 184)	168 903 291 (147 095 962)
Bendrasis pelnas		14 599 134	21 807 329
Kitos pajamos Pardavimo sanaudos Administracinės sąnaudos Kitos sanaudos	10 7 8 10	890 500 (337 271) (10 108 699) (1 050 844)	544 297 (327 374) (11 971 407) (729 121)
Veiklos pelnas		3 992 820	9 323 724
Finansinės veiklos pajamos Finansinės veiklos sąnaudos	11 11	1 679 655 (1 105 938)	2 385 065 (469 343)
Pelnas prieš apmokestinimą Pelno mokestis	12	4 566 537 (2 970 595)	11 239 446 (1 094 151)
Grynasis pelnas (nuostolis)		1 595 942	10 145 295
Kitos bendrosios pajamos Ilgalaikio materialiojo turto perkainojimas		(3 064 499) 459 675	0
Atidėtojo mokesčio įtaka Kitos bendrosios pajamos		(2 604 824)	0 0
Iš viso bendrujų pajamų		(1 008 882)	10 145 295
Pagrindinis ir sumažintas pelnas (nuostolis) vienai akcijai	24	0.10	0.62

Pastabos, pateiktos 10-37 puslapiuose, yra neatskiriama šių finansinių ataskaitų dalis.

Generalinis direktorius

Dalius Gesevičius

AB "Panevėžio statybos trestas" Atskiros finansinės ataskaitos

Protokolo Nr. Patvirtinta

Adresas: P.Puzino g. 1, LT-35173 Panevėžys Įmonės kodas: 147732969

Atskira nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita

are and
Litais	Past.	kapitalas Istatinis	Privalomasis rezervas	Perkainojimo rezervas	Nepaskirstytasis pelnas	Iš viso nuosavo kapitalo
Likutis 2009 12 31		16 350 000	1 635 030	9 715 594	95 886 657	123 587 281
Iš viso bendrųjų pajamų už metus					10 145 295	10 145 295
Iš viso kitų bendrųjų pajamų Grynasis pelnas (nuostoliai)				(595 997)	595 997
lš viso bendrųjų pajamų už metus				(595 997)	10 741 292	10 145 295
Bendrovės savininkų įnašai ir paskirstymai
Bendrovės savininkams
Dividendai Bendrovės savininkams					(1 144 500)	(1 144 500)
Iš viso Bendrovės savininkų įnašų ir paskirstymų
Bendroves savininkams					(1 144 500)	(1 144 500)
Likutis 2010 12 31		16 350 000	1 635 030	9 119 597	105 483 449	132 588 076
Iš viso bendrųjų pajamų už metus
Grynasis pelnas (nuostoliai)					1 595 942	1 595 942
Iš viso kitų bendrųjų pajamų				(3 200 822)	રેત્રે તેને જેવે છે. આ ગામના લોકોનો મુખ્ય વ્યવસાય ખેતી, ખેતમજૂરી તેમ જ પશુપાલન છે. આ ગામના લોકોનો મુખ્ય વ્યવસાય ખેતી કરવામાં આવેલું એક ગામના લોકોનો મુખ્ય વ્યવસાય ખેતી કરવામ	(2 604 824)
lš viso bendrųjų pajamų už metus				(3 200 822)	2 191 940	008 882)
Bendrovės savininkų įnašai ir paskirstymai
Bendrovės savininkams
Dividendai Bendrovės savininkams					(1 144 500)	(1 144 500)
Iš viso Bendrovės savininkų įnašų ir paskirstymų
Bendrovės savininkams					(1 144 500)	(1 144 500)
Likutis 2011 12 31		16 350 000	1 635 030	5 918 775	106 530 889	130 434 694

Pastabos, pateiktos 10-37 puslapiuose, yra neatskiriama šių finansinių ataskaitų dalis.

Dalius Gesevičius Generalinis direktorius

(

8

Patvirtinta Protokolo Nr.

Atskira pinigų srautų ataskaita

Už metus, pasibaigusius gruodžio 31 d.

Litais

	I ast,	2011	LUIU
Pagrindinės veiklos pinigų srautai
Grynasis pelnas		1 595 942	10 145 295
Koregavimai:
Nusidėvėjimas ir amortizacija		4 865 840	5 686 922
Ilgalaikio turto perkainojimas		387 147
Rezultatas iš ilgalaikio turto perleidimo		(107 904)	(114 218)
Pelno mokesčio sanaudos		2 970 595	1 094 151
Kiti nepiniginiai straipsniai		(4 328 910)	(3 212 437)
		5 382 710	13 599 713
Po vienerių metų gautinų sumų pokytis		(123 540)	(236 022)
Atsargų pokytis		(6 830 118)	1 366 708
Pirkėjų įsiskolinimo pokytis		(21 302 652)	10 293 254
Išankstinių apmokėjimų pokytis		(5 389 144)	4 335 523
Kito turto pokytis		(2 269 737)	262 592
Skolų tiekėjams pokytis		16 709 942	859 192
Gautų išankstinių apmokėjimų pokytis		2 415 450	(3 690 932)
Kitų įsipareigojimų pokytis		5 740 302	(1 026 452)
		(5 666 787)	25 763 576
Sumokėtas pelno mokestis		(1 736 597)	(2 156 177)
Grynieji pagrindinės veiklos pinigų srautai		(7 403 384)	23 607 399
Investicinės veiklos pinigų srautai
Ilgalaikio turto, investicijų įsigijimas		(1 750 182)	(885 288)
Ilgalaikio turto perleidimas		174 583	228 218
Paskolų suteikimas		(28 260 616)	(16 663 885)
Paskolų susigražinimas		18 863 547	11 787 421
Terminuotų indėlių pokytis		23 310 915	(27 729 963)
Gauti dividendai ir palūkanos		1 619 308	947 072
Grynieji investicinės veiklos pinigų srautai		13 957 555	(32 316 725)
Finansinės veiklos pinigų srautai
Sumokėti dividendai		(1 174 445)	(1 148 998)
Paskolų ir kitų finansinių skolų gavimas		0	0
Paskolų ir kitų finansinių skolų grąžinimas		(0)	(0)
Lizingo (finansinės nuomos) mokėjimai		(2 161 267)	(2 802 735)
Sumokėtos palūkanos		(379 155)	(426 105)
Grynieji finansinės veiklos pinigų srautai		(3 714 867)	(4 377 838)
Grynasis pinigų ir pinigų ekvivalentų pokytis		2 839 304	(13 087 164)
Pinigai ir pinigų ekvivalentai sausio 1 d.		40 847 520	53 934 684
Pinigai ir pinigų ekvivalentai gruodžio 31 d.		43 686 824	40 847 520

Pastabos, pateiktos 10-37 puslapiuose, yra neatskiriama šių finansinių ataskaitų dalis.

Generalinis direktorius

Dalius Gesevičius

9

Pastabos

Ataskaitą pateikianti Bendrovė 1.

AB "Panevėžio statybos trestas" (toliau "Bendrovė") įsteigta 1957 metais. Jos įmonės kodas -147732969, o buveinės adresas - P. Puzino g. 1, LT-35173 Panevėžys. Bendrovės pagrindinė veikla - pastatų, statinių, įrenginių ir komunikacijų statyba Lietuvoje ir už jos ribų. 2011 m. gruodžio 31 d. Bendrovėje dirbo 1 006 darbuotojai (2010 m. gruodžio 31 d. - 861 darbuotojas).

Bendrovė turi šiuos filialus Lietuvoje: "Genranga", "Gerbūsta", "Pastatų apdaila" ir "Klaipstata". Bendrovė taip pat turi filialą Kaliningrade, Rusija. Be to, Bendrovė turi atstovybę Čerepovece, Rusija, bei nuolatinę buveinę Jungtinėje Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystėje.

Pagrindiniai Bendrovės akcininkai:

• · AB "Panevėžio keliai" (49,78%),
• · Skandinaviska Enskildas Banken klientai, Svedijos įmonės (5,94%),
• · Ing Bank Slaski AC Akcji Fio (4,60%).

Šios finansinės ataskaitos - Bendrovės atskiros finansinės ataskaitos. Bendrovė taip pat rengia ir konsoliduotas finansines ataskaitas, apimančias Bendrovę ir jos dukterines įmones, kurios pateiktos 15 pastaboje.

Bendrovės akcininkai turi teisę patvirtinti šias finansines ataskaitas arba nepatvirtinti jų ir reikalauti parengti naujas finansines ataskaitas.

2. Parengimo pagrindas

Atitikimas standartams

Finansinės ataskaitos parengtos pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, priimtus taikyti Europos Sąjungoje (toliau TFAS).

Finansinių ataskaitų parengimo pagrindas

Finansinės ataskaitos parengtos remiantis istorine savikaina, išskyrus žemę ir pastatus, kurie pripažistami perkainota verte.

Funkcinė ir pateikimo valiuta

Finansinėse ataskaitose skaičiai pateikti nacionaline valiuta - litais. Ši valiuta yra Bendrovės funkcinė valiuta.

Įvertinimai

Rengdama finansines ataskaitas pagal TFAS, vadovybė turi remdamasi prielaidomis atlikti įvertinimus, kurie įtakoja apskaitos principų parinkimą bei finansinėse ataskaitose pateiktas turto, jsipareigojimų, pajamų ir sąnaudų sumas. Faktiniai rezultatai gali skirtis nuo atliktų jvertinimų. Įvertinimai bei susijusios prielaidos nuolat peržiūrimos. Įvertinimų pasikeitimo įtaka pripažistama tame laikotarpyje, kuriame įvertinimas yra peržiūrimas, bei ateinančiuose laikotarpiuose, jei įvertinimas įtakoja ateinančius laikotarpius.

Įvertinimai (tesinys)

Informacija apie reikšmingas sritis, kurios susijusios su vertinimų neapibrėžtumais, taikant apskaitos politiką ir kurios turi reikšmingą įtaką finansinėse ataskaitose pateiktiems skaičiams, pateikiama šiose pastabose:

• · 5 pastaba pajamos iš statybos sutarčių;
• 12 pastaba atidėtojo mokesčio pripažinimas;
• 13 pastaba žemės ir pastatų tikroji vertė, ilgalaikio materialiojo turto naudingo tarnavimo laikas;
• 15 pastaba investicijų atsiperkamosios vertės įvertinimas;
• 19 pastaba pirkėjų įsiskolinimo vertės sumažėjimas;
• 25 pastaba nuomos klasifikavimas;
• 26 pastaba atidėjiniai garantiniam remontui.

Reikšmingų apskaitos principų santrauka 3.

Užsienio valiuta

Sandoriai užsienio valiuta įvertinami funkcine valiuta sandorių metu galiojančiais valiutos keitimo kursais. Piniginis turtas ir piniginiai įsipareigojimai užsienio valiuta pervertinami funkcine valiuta finansinės būklės ataskaitos sudarymo dieną galiojančiais valiutos keitimo kursais. Valiutos kurso pasikeitimo teigiama arba neigiama itaka apskaitoma pelne (nuostoliuose). Nepiniginis turtas ir įsipareigojimai, kurie denominuoti užsienio valiuta ir įvertinami tikrąja verte, pervertinami funkcine valiuta tikrosios vertės nustatymo diena galiojančiais valiutos keitimo kursais. Nepiniginis turtas ir įsipareigojimai, kurie denominuoti užsienio valiuta ir įvertinami savikaina, įvertinami funkcine valiuta turto ir įsipareigojimų pripažinimo finansinės būklės ataskaitoje dieną galiojančiais valiutos keitimo kursais. Valiutos kurso skirtumai, atsirade dėl įvertinimo, apskaitomi pelne (nuostoliuose).

Neišvestinės finansinės priemonės

Neišvestinės finansinės priemonės apima pirkėjų įsiskolinimą ir kitas gautinas sumas, grynuosius pinigus ir grynųjų pinigų ekvivalentus, paskolas ir kitas finansines skolas, skolas, skolas tiekėjams ir kitas mokėtinas sumas. Bendrovėje nėra investicijų, laikomų iki išpirkimo termino, finansinio turto, skirto pardavimui, ir finansinio turto, apskaityto tikraja verte pelne arba nuostoliuose.

Grynuosius pinigus ir jų ekvivalentus sudaro grynųjų pinigų likučiai ir indėliai iki pareikalavimo.

Neišvestinės finansinės priemonės iš pradžių pripažįstamos tikrąja verte, įtraukiant (išskyrus priemonėms, apskaitomoms tikrąja verte pelno (nuostolių) ataskaitoje) visas tiesiogiai priskirtinas sandorio sąnaudas. Po pirminio pripažinimo neišvestinės finansinės priemonės yra įvertinamos taip, kaip nurodyta toliau.

Finansinės priemonės apskaitoje pripažįstamos sandorio sudarymo dieną. Bendrovė nustoja pripažinti finansinį turtą, kai baigia galioti sutartinės teisės pinigų srautams iš to turto arba kai sandorio metu yra perduodamos teisės gauti sutartus grynųjų pinigų srautus iš to finansinio turto, t.y. visa rizika ir nauda iš finansinio turto nuosavybės yra perduodamos. Finansinis isipareigojimas nustojamas pripažinti, kai jis yra padengiamas, atšaukiamas ar pasibaigia jo terminas.

Neišvestinės finansinės priemonės (tęsinys)

Paskolos ir gautinos sumos yra neišvestinis finansinis turtas ir nėra kotiruojamos aktyvioje rinkoje. Jos yra įtrauktos į trumpalaikį turtą, išskyrus tas sumas, kurių galiojimo terminas yra ilgesnis nei 12 mėnesių. Po pirminio pripažinimo paskolos ir gautinos sumos yra įvertinamos amortizuota savikaina, naudojant efektyvios palūkanų normos metodą, atėmus vertės sumažėjimo nuostolius, jei tokių yra. Trumpalaikės gautinos sumos nėra diskontuojamos.

Paskolos, finansinės skolos ir kiti finansiniai įsipareigojimai, įskaitant prekybos mokėtinas sumas, po pradinio pripažinimo yra apskaitomi amortizuota savikaina, taikant efektyvios palūkanų normos metodą. Trumpalaikiai įsipareigojimai nediskontuojami.

Efektyvios palūkanų normos metodas, skirtas finansiniam turtui ar įsipareigojimo amortizuotai savikainai apskaičiuoti ir palūkanų pajamoms ar sąnaudoms paskirstyti per atitinkamą laikotarpį. Efektyvi palūkanų norma yra norma, kuri leidžia tiksliai diskontuoti būsimus mokėjimus grynaisiais pinigais per numatomą finansinio įsipareigojimo galiojimo laikotarpi arba, kur galima, per trumpesnį laikotarpį.

Išvestinės finansinės priemonės

Bendrovė neturi išvestinių finansinių priemonių.

Ilgalaikis materialusis turtas

Ilgalaikis materialusis turtas, išskyrus žemę ir pastatus, yra apskaitomas savikaina, atėmus sukauptą nusidėvėjimą ir vertės sumažėjimo nuostolius. Žemė ir pastatai yra apskaitomi tikrąja verte. Atsiradęs dėl perkainojimo vertės padidėjimas apskaitomas kitose bendrose pajamose, o perkainavimo rezerve pateikiamas nuosavame kapitale. Vertės sumažėjimas, atsiradęs dėl perkainojimo, pripažistamas pelne (nuostoliuose), išskyrus tuos atvejus, kai jis atstato ankstesnį to paties turto vertės padidėjimą, atsiradusį dėl perkainojimo; tuo atveju jis pripažįstamas kitose bendrose pajamose. Net ir tos pačios klasės turto padidėjimai ir sumažėjimai, atsiradę dėl perkainojimo, negali būti sudengiami.

Savikaina sudaro išlaidos, tiesiogiai susijusios su turto jsigijimu. Bendrovės pasigaminto turto savikainą sudaro žaliavų savikaina, tiesioginės darbo sąnaudos ir kitos sąnaudos, kurios tiesiogiai susijusios su turto pasigaminimu iki jo naudojimo pradžios, taip pat turto išmontavimo, išvežimo bei turto gamybinės vietos sutvarkymo sąnaudos. Skolinimosi sąnaudos kapitalizuojamos kapitalizavimo sąlygas atitinkančiam turtui.

Ilgalaikis materialusis turtas (tesinys)

Žemės ir pastatų tikroji vertė paremta jų rinkos kainomis. Detalesnė informacija dėl žemės ir pastatų tikrosios vertės pateikiama 13 pastaboje.

Kai ilgalaikio materialiojo turto atskirų sudėtinių dalių naudingo tarnavimo laikotarpis skiriasi, jos apskaitomos kaip atskiri ilgalaikio materialiojo turto vienetai.

Sanaudos, patiriamos keičiant ilgalaikio materialiojo turto sudėtinę dalį, kapitalizuojamos tik tuo atveju, jei iš šios sudėtinės dalies tikėtina gauti ekonominės naudos ir naujosios sudėtinės dalies savikaina gali būti patikimai įvertinta. Senosios sudėtinės dalies likutinė vertė nurašoma. Su ilgalaikio materialiojo turto aptarnavimu susijusios sąnaudos apskaitomos pelne (nuostoliuose), kai patiriamos.

Nusidėvėjimas apskaičiuojamas tiesioginiu būdu per numatomą atskirų ilgalaikio materialiojo turto sudėtinių dalių naudingo tarnavimo laikotarpį ir apskaitomas pelne (nuostoliuose). Lizingo (finansinės nuomos) būdu įsigytas turtas nudėvimas per nuomos laikotarpį arba per numatomą naudingo tarnavimo laikotarpį, priklausomai nuo to, kuris yra trumpesnis, nebent nuosavybės teisės perėmimas nuomos laikotarpio pabaigoje yra pakankamai užtikrintas. Numatomi turto naudingo tarnavimo laikotarpiai pateikti 13 pastaboje. Žemė nėra nudėvima.

Nusidėvėjimo metodai, likvidacinės vertės ir turto naudingo tarnavimo laikotarpiai peržiūrimi sudarant kiekvienas finansines ataskaitas.

Pelnas arba nuostolis iš perleidimo apskaičiuojamas iš perleidimo kainos atėmus likutinę vertę ir apskaitomas grynąja verte kitose pajamose arba sąnaudose. Kai perleidžiamas perkainotas turtas, šiam turtui tenkanti perkainojimo rezervo dalis perkeliama į nepaskirstytąjį pelną.

Ilgalaikis nematerialusis turtas

Programinė įranga ir kitas nematerialusis turtas, kurio numatomas naudingo tarnavimo laikotarpis yra ribotas, įvertinamas savikaina, atėmus sukauptą amortizaciją ir nuostolį dėl vertės sumažėjimo. Amortizacija apskaičiuojama tiesioginiu būdu per numatomą ilgalaikio nematerialiojo turto naudingo tarnavimo laikotarpi ir apskaitoma pelne (nuostoliuose). Numatomi turto naudingo tarnavimo laikotarpiai pateikti 14 pastaboje.

Nuomojamas turtas

Nuoma, kai Bendrovė prisiima reikšmingą riziką ir naudą, susijusią su turto nuosavybe, yra laikoma lizingu (finansine nuoma). Lizingo (finansinės nuomos) būdu įsigytas turtas įvertinamas tikrąja verte arba minimalių įmokų dabartine verte, priklausomai nuo to, kuri yra mažesnė. Po pirminio pripažinimo turtas apskaitomas remiantis jo grupės apskaitos principais. Visa kita nuoma yra laikoma veiklos nuoma ir nuomojamas turtas nėra kapitalizuojamas.

Investicijos į dukterines įmones

Investicijos į dukterines įmones įvertinamos savikaina, atėmus nuostolį dėl vertės sumažėjimo.

Atsargos

Atsargos įvertinamos savikaina arba grynąja realizacine verte, priklausomai nuo to, kuri mažesnė. Savikaina apskaičiuojama FIFO metodu bei apima atsargų įsigijimo, gamybos ir kitas sanaudas, kurios susijusios su atsargų dabartine būkle ir vieta. Grynoji realizacinė vertė yra ivertinta pardavimo kaina esant normalioms verslo salygoms, atėmus įvertintas gamybos užbaigimo ir pardavimo sąnaudas.

Nebaigtos statybos sutartys

Nebaigtose statybos sutartyse apskaitytos už jau atliktus statybos sutarčių darbus gautinos sumos iš pirkėjų, kurioms dar nėra išrašytos sąskaitos. Gautinos už nebaigtas statybos sutartis įvertinamos prie statybos sutarčių savikainos pridėjus jau uždirbtą pelną bei atėmus jau išrašytas sąskaitas ir pripažintus nuostolius. Savikaina apima visas tiesiogines sąnaudas bei atitinkamą dalį netiesioginių sąnaudų, paskirstytų atsižvelgiant į normalų pajėgumų panaudojimą.

Nebaigtos statybos sutartys finansinės būklės ataskaitoje pateikiamos kaip sudėtinė pirkėjų, jsiskolinimo dalis. Jei iš pirkėjų gauti mokėjimai didesni nei pripažintos pajamos, skirtumas finansinės būklės ataskaitoje pateikiamas kaip ateinančių laikotarpių pajamos.

Finansinio turto vertės sumažėjimas

Finansinio turto apskaitytos vertės peržiūrimos kiekvienos finansinės būklės ataskaitos sudarymo dieną, siekiant nustatyti nuvertėjimą. Amortizuota savikaina įvertinamo finansinio turto vertės sumažėjimas apskaičiuojamas kaip skirtumas tarp balansinės vertės ir įvertintų būsimų pinigų srautų esamosios vertės, taikant efektyvią palūkanų normą. Efektyvios palūkanų normos metodas yra metodas, skirtas finansiniam turtui ar jsipareigojimo amortizuotai savikainai apskaičiuoti ir palūkanų pajamoms ar sąnaudoms paskirstyti per atitinkamą laikotarpj.

Nuostolis dėl vertės sumažėjimo apskaitomas pelne (nuostoliuose).

Nuostolis dėl vertės sumažėjimo atstatomas dėl objektyvių įvykių po vertės sumažėjimo pripažinimo. Amortizuota savikaina įvertinamo finansinio turto vertės sumažėjimo atstatymas apskaitomas pelne (nuostoliuose).

Kito nei finansinio turto vertės sumažėjimas

Kito nei finansinio turto, išskyrus atsargas ir atidėto mokesčio turtą, apskaitytos vertės peržiūrimos kiekvienos finansinės būklės ataskaitos sudarymo dieną, siekiant nustatyti nuvertėjimą. Jei nuvertėjimo požymių yra, įvertinama turto atsiperkamoji vertė.

Atsiperkamoji vertė apskaičiuojama kaip didesnė viena iš dviejų verčių: turto naudojimo vertė ir grynoji realizacinė vertė. Turto naudojimo vertė apskaičiuojama diskontuojant įvertintus būsimus pinigų srautus iki jų esamosios vertės, taikant priešmokestinę diskonto normą, atspindinčią realias rinkos prielaidas dėl pinigų vertės laike ir riziką, susijusią su tuo turtu. Vertės sumažėjimo nustatymo tikslais, turtas grupuojamas į mažiausias turto grupes, kurios ųždirba pinigų srautus nepriklausomai nuo kito turto grupių pinigų srautų.

Nuostolis dėl vertės sumažėjimo apskaitomas, kai turto arba jam priklausančio grynuosius pinigus uždirbančio vieneto apskaityta vertė viršija atsiperkamąją vertę. Nuostolis dėl vertės sumažėjimo apskaitomas pelne (nuostoliuose).

Ankstesniais laikotarpiais pripažintas vertės sumažėjimas kiekvienos finansinės būklės ataskaitos sudarymo dieną, siekiant nustatyti, ar jis nesumažėjo ar neišnyko. Nuostolis dėl vertės sumažėjimo atstatomas dėl pakitusio atsiperkamosios vertės įvertinimo. Vertės sumažėjimas atstatomas tik ta suma, kuri padidina turto grynąją vertę (po nusidėvėjimo ir amortizacijos) iki tokios vertės, kuri būtų, jei vertės sumažėjimas nebūtų pripažintas.

Dividendai

Dividendai apskaitomi kaip įsiskolinimas tą laikotarpį, kada jie yra paskelbiami.

Atidėjiniai

Atidėjiniai įsipareigojimams apskaitomi finansinės būklės ataskaitoje kai tikėtina, kad dėl praeityje įvykusių įvykių atsiradusiems įsipareigojimams įvykdyti reikės patirti sąnaudas ateityje. Atidėjiniai įsipareigojimams apskaičiuojami įvertintus būsimus pinigų srautus iki jų esamosios vertės, taikant priešmokestinę diskonto normą, atspindinčią realias rinkos prielaidas dėl pinigų vertės laike ir riziką, susijusią su tais įsipareigojimais.

Atidėjiniai garantiniam remontui pripažistami, kai uždirbamos susijusios statybos paslaugy pajamos. Atidėjinių suma paremta istoriniais garantinių remontų duomenimis bei tikimybėmis.

Išmokos darbuotojams

Bendrovė neturi nustatytų išmokų darbuotojams ir darbuotojų skatinimo planų bei apmokėjimo schemų Bendrovės akcijomis. Su pensija susijusius įsipareigojimus prisiima valstybė.

Trumpalaikės išmokos darbuotojams pripažįstamos kaip einamosios sąnaudos laikotarpių, kai darbuotojai suteikia paslaugas. Išmokos apima atlyginimus, socialinio draudimo išmokas, premijas, mokamas atostogas ir kt. Ilgalaikių išmokų darbuotojams nėra.

Pardavimo pajamos

Pajamos iš statybos sutarčių apima pradinę sutartyje sutartą sumą bei kitas sumas, kurios susijusios su darbų apimties pokyčiais ir panašiai, tačiau tik ta dalimi, kurią tikimasi atgauti ir kurią galima patikimai įvertinti. Kai baigiamasis statybos sutarties rezultatas gali būti patikimai įvertintas, kiekvienos statybos sutarties pajamos ir sąnaudos apskaitoje pripažįstamos pagal sutarties darbų įvykdymo lygio metodą.

Kai sutarties rezultatas negali būti patikimai įvertintas, pajamomis pripažįstama tik ta patirtų sutarties sanaudų dalis, kurią tikimasi atgauti. Kai tikėtina, kad sutarties sąnaudos viršys sutarties pajamas, nuostolis nedelsiant pripažįstamas sąnaudomis.

Finansinės veiklos pajamos ir sąnaudos

Finansinės veiklos pajamas sudaro palūkanų pajamos ir dividendai. Palūkanų pajamos pripažistamos kaupimo principu, taikant efektyvios palūkanų normos metoda. Dividendai pripažistami, kai nustatoma teisė juos gauti. Finansinės veiklos sąnaudas sudaro palūkanų sanaudos ir finansinio turto vertės sumažėjimas. Palūkanų sąnaudos pripažistamos taikant efektyvios palūkanų normos metodą. Valiutos kurso pasikeitimo teigiama arba neigiama įtaka pelne (nuostoliuose) pateikiama grynąja verte.

Pelno mokestis

Pelno mokesčio sąnaudas sudaro mokėtinas pelno mokestis. Pelno mokestis. Pelno mokesčio sąnaudos apskaitomos pelne (nuostoliuose), išskyrus tuos atvejus, kai jos susijusios su nuosavame kapitale apskaitytomis sumomis.

Mokėtinas pelno mokestis apskaičiuojamas nuo metų apmokestinamojo pelno taikant galiojantį mokesčio tarifa.

Atidėtas mokestis apskaičiuojamas, atsižvelgiant į laikinus skirtumus tarp turto ir įsipareigojimų finansinių ir mokestinių verčių. Atidėto mokesčio suma priklauso nuo numatomo turto panaudojimo ir įsipareigojimo padengimo ateityje bei numatomų tada galiosiančių mokesčio tarify.

Pelno mokestis (tesinys)

Atidėto mokesčio turtas pripažįstamas tik tuomet, kai ateityje tikimasi pakankamai apmokestinamojo pelno, kuris leis panaudoti mokesčio turtą. Atidėto mokesčio turto vertės peržiūrimos kiekvienos finansinės būklės ataskaitos sudarymo dieną ir sumažinamos, jei nėra tikėtina, kad susijusi mokestinė nauda gali būti panaudota.

Vienai akcijai tenkantis pelnas

Bendrovė pateikia informaciją apie vienai akcijai tenkantį pelną, kuris apskaičiuojamas padalijant pelną arba nuostolį, tenkantį Bendrovės akcininkams, iš svertinio paprastųjų akcijų vidurkio per laikotarpį. Sumažėjęs vienai akcijai tenkantis pelnas apskaičiuojamas atsižvelgiant į potencialių akcijų, tokių kaip konvertuojamos obligacijos ar darbuotojams sudarytų apmokėjimų schemų Bendrovės akcijomis, itaką.

Bendrovė neturi potencialių akcijų, kurioms būtų sumažėjęs vienai akcijai tenkantis pelnas, t.y. jis lygus vienai akcijai tenkančiam pelnui.

Segmentai

Veikiantis segmentas yra Bendrovės dalis, dalyvaujanti ekonominėje veikloje, iš kurios ji gali uždirbti pajamas ir patirti sąnaudas. Veikiančio segmento veiklos rezultatus reguliariai tikrina Bendrovės vadovai, priimdami sprendimą dėl išteklių, kuriuos reikia paskirti segmentui ir įvertinti jo veiklos rezultatus, ir kurie teikia atskirą finansinę informacija.

Segmento rezultatai, apie kuriuos informuojama vadovybė, apima aspektus, kurie tiesiogiai priskiriami segmentui, bei tuos aspektus, kurie pagrįstai gali būti priskiriami.

Informacija, susijusi su geografiniais segmentais, pateikiama finansinėse ataskaitose. 2011 m. Bendrovėje buvo išskirti trys segmentai: Lietuva, Rusija ir Jungtinė Karalystė.

Standartai, išaiškinimai ir išleistų standartų dar negaliojančios pataisos

Apskaitos polítika, kurią Bendrovė taikė visai finansinei informacijai, pateiktai šiose finansinėse ataskaitose, yra tokia pati kaip ir praėjusiais metais. Nauji TFAS ir jų išaiškinimai, kurie įsigaliojo 2011 m., Bendrovei neaktualūs.

Patvirtinti, bet dar neįsigalioję standartai ir išaiškinimai

Buvo išleisti naujieji ir peržiūrėti TFAS ir išaiškinimai, kurie galios finansiniams ataskaitiniams laikotarpiams nuo 2012 m. sausio 1 d. ar vėliau. Bendrovė nusprendė netaikyti per anksti naujų standartų ir išaiškinimų. Naujų ir peržiūrėtų standartų, kurie bus taikomi pirmą kartą, galimos įtakos įvertinimai, kuriuos pateikė Bendrovės vadovybė, pateikiami žemiau.

Standartai, išaiškinimai ir išleistų standartų dar negaliojančios pataisos (tęsinys)

7-ojo TFAS "Atskleidimai - Finansinio turto perdavimai" pataisos

galioja metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2011 m. liepos 1 d. ar vėliau, kurios turi būti taikomos perspektyviai. Pataisoje reikalaujama atskleisti informaciją, kuri finansinių ataskaitų vartotojams padėtų:

• · suprasti ryšį tarp perduoto finansinio turto, kurio pripažinimas nėra nutrauktas visa apimtimi, ir susijusių įsipareigojimų;
• · įvertinti ūkio subjekto tolesnio ryšio su turtu, kurio pripažinimas nutraukiamas, pobūdį ir su tuo susijusią riziką.

Atskleidimo reikalavimų taikymo tikslais pataisoje apibrėžiamas "tolesnis ryšys su turtu". Bendrovės vertinimu, dėl Bendrovės veiklos ir jos turimo finansinio turto pobūdžio 7-ojo TFAS pataisos neturės reikšmingos įtakos finansinėms ataskaitoms.

Finansinės rizikos valdymas 4.

Bendroji dalis

Bendrovė susiduria su šiomis finansinėmis rizikomis: kredito rizika, likvidumo rizika ir rinkos rizika. Šioje pastaboje pateikiama informacija apie šių rizikų įtaką Bendrovei, tikslus, politiką ir procesus, susijusius su šių rizikų vertinimu ir valdymu, taip pat informacija apie kapitalo valdymą. Kiekybiniai atskleidimai pateikiami kitose finansinių ataskaitų pastabose.

Valdyba yra atsakinga už rizikos valdymo struktūros sukūrimą ir priežiūrą. Bendrovės rizikos valdymo politika yra skirta rizikų, su kuriomis susiduria Bendrovė, nustatymui ir analizei, atitinkamų limitų ir kontrolių įdiegimui bei priežiūrai. Rizikos valdymo politika ir rizikos valdymo sistemos yra reguliariai peržiūrimos, kad atitiktų rinkos sąlygų ir Bendrovės veiklos pokyčius. Bendrovė siekia sukurti drausmingą ir konstruktyvią rizikos valdymo aplinką, kurioje visi darbuotojai žino savo funkcijas ir įsipareigojimus.

Kredito rizika

Kredito rizika - tai rizika, kad Bendrovė patirs finansinių nuostolių, jei pirkėjas ar kita šalis nejvykdys numatytų įsipareigojimų. Si rizika didžiąja dalimi susijusi su pirkėjų įsiskolinimu.

Bendrovė valdo kredito riziką politikos ir procedūrų pagalba. Remiantis Bendrovės nustatyta kredito rizikos politika, standartiniai mokėjimai ir terminai siūlomi tik tada, kai įvertinamas kiekvieno naujo kliento kreditingumas. Klientai, kurie neatitinka nustatytos kreditingumo ribos gali atlikti pirkimo sandorius su Bendrove tik sumokėję išankstinius apmokėjimus.

Žemiau pateikiama maksimali kredito rizika:

(litais)	2011	2010
Pirkėjų įsiskolinimai	60 206 979	36 184 695
Išankstiniai apmokėjimai	6 245 330	856 186
Suteiktos paskolos	29 023 001	19 962 976
Kitas turtas	2 183 717	27 765 222
Pinigai ir pinigų ekvivalentai	43 686 824	40 847 520
Is viso	141 345 851	125 616 599

Kredito rizika (tęsinys)

2011	2010
4 373 724 55 833 255	7 422 615 28 762 080
60 206 979	36 184 695

Gautinos sumos iš reikšmingiausių klientų:

(litais)	2011	ర్థా	20110	0/0
1 klientas	11 235 116	18,7	11 104 430	30.7
2 klientas	11 104 430	18.4	3 739 155	10,3
3 klientas	9 642 244	16.0	2 528 345	7.0
4 klientas	5 100 270	8,5	1 830 233	5.1
5 klientas	3 395 898	5.6	1 621 504	4,5
6 klientas	3 306 219	5.5	1 515 167	4.2
7 klientas	3 049 643	5.1	1 326 853	3.7
Kiti klientai	13 373 159	22,2	12 519 008	34.5
Iš viso	60 206 979	100	36 184 695	100

Gautinos sumos iš pirkėjų pagal geografinius regionus:

(litais)	2011	2010
Vietinė rinka (Lietuva)	57 598 286	31 078 381
Rusija	2 608 693	5 106 314
Iš viso	60 206 979	36 184 695

Prekybos gautinų sumų bei išankstinių apmokėjimų senėjimas finansinių ataskaitų datą gali būti detalizuojamas taip:

(litais)	2011	Vertės sumažėjimas	2010	Vertės sumažėjimas
Neuždelstos	48 351 124		30 456 660
Uždelstos 0-30 dienų	7 516 834		1 616 201
Uždelstos 30-90 dienu	2613 680		3 596 612
Daugiau nei 90 dienų	17 797 534	9 826 863	14011 566	12 640 548
Is viso	76 279 172	9 826 863	49 681 429	12 640 548

Bendrovės apskaitytas vertės sumažėjimas atspindi įvertintus nuostolius dėl abejotinų atgauti pirkėjų įsiskolinimų. Pagrindinis šio vertės sumažėjimo komponentas - individualiai įvertinti nuostoliai dėl reikšmingų abejotinų atgauti pirkėjų įsiskolinimų. Apskaitytą vertės sumažėjimą taip pat sudaro bendrai įvertinti nuostoliai dėl likusių pirkėjų įsiskolinimų, kurie jau buvo patirti, bet dar neidentifikuoti. Vertės sumažėjimo įvertinimo metodai nuolat peržiūrimi, kad skirtumai tarp įvertintų nuostolių ir faktinių nuostolių būtų kuo mažesni.

Likvidumo rizika

Likvidumo rizika - tai rizika, kad, suėjus terminui, Bendrovė nepajėgs įvykdyti savo finansinių įsipareigojimų. Bendrovė valdo likvidumo riziką, siekdama kiek įmanoma geriau užtikrinti pakankamą likvidumą, leidžiantį įvykdyti įsipareigojimus tiek esant įprastoms, tiek sudėtingoms sąlygoms, nepatiriant nepriimtinų nuostolių ir nerizikuojant prarasti reputaciją. Paprastai Bendrovė užsitikrina pakankamą grynųjų pinigų kiekį, kad galėtų padengti planuojamas veiklos sąnaudas, įskaitant finansinių skolų padengimą. Šis užsitikrinimas neapima galimų nenuspėjamų nepaprastųjų aplinkybių (pvz. stichinių nelaimių) įtakos.

Žemiau pateikiami 2011 m. gruodžio 31 d. įsipareigojimų, įskaitant apskaičiuotas palūkanas, mokėjimo terminai pagal sutartis:

(litais)	Likutinė verte	Sutartiniai grynųjų pinigų srautai	6 men, arba mažiau	6-12 menesiu	1-2 metai	2-5 metai
Įsipareigojimai
Paskolos ir lizingo įsipareigojimai	2 120 012	2 204 558	934 337	721 743	548 478
Prekybos skolos	35 536 154	35 536 154	35 536 154
Kiti įsipareigojimai	19 820 907	19 820 907	19 820 907
Iš viso	57 477 073		57 561 619 56 291 398 721 743		548 478

Žemiau pateikiami 2010 m. gruodžio 31 d. įsipareigojimų, įskaitant apskaičiuotas palūkanas, mokėjimo terminai pagal sutartis:

		Sutartiniai
	Likutinė	grynųjų	6 men. arba	6-12		2-5
(litais)	verte	pinigų srautai	mažiau	menesiu	1-2 metai	metai
Įsipareigojimai
Paskolos ir lizingo įsipareigojimai	4 281 279	4 537 734	86 825	2 270 476 2 180 433
Prekybos skolos	18 826 212	18 826 212	18 826 212
Kiti įsipareigojimai	14 107 720	14 107 720	14 107 720
Iš viso	37 215 211	37 471 666 33 020 757 2 270 476 2 180 433

Palūkanų normos, taikytos apskaičiuojant sutartinius grynųjų pinigų srautus:

	2011
Paskolos ir lizingo įsipareigojimai	1,78% - 2,73%
	2010
Paskolos ir lizingo įsipareigojimai	1,78% - 2,73%

Rinkos rizika

Rinkos rizika - tai rizika, kad rinkos kainų pokyčiai, pvz. užsienio valiutos keitimo kursai ir palūkanų normos, turės įtakos Bendrovės rezultatui arba turimų finansinių vertei. Rinkos rizikos valdymo tikslas - valdyti rizikos atviras pozicijas, siekiant optimizuoti grąžą.

Valiutos rizika. Bendrovė susiduria su užsienio valiutos keitimo kurso rizika tuo atveju, kai pardavimai, pirkimai ir finansinės skolos denominuojami kitomis valiutomis nei litais. Bendrovė nenaudoja jokių finansinių priemonių, kad išvengtų užsienio valiutos keitimo rizikos.

Rinkos rizika (tęsinys)

Metų eigoje buvo tokie valiutos keitimo kursai lito atžvilgiu:

	2011 12 31	Vidurkis, 2011	2010 12 31		Vidurkis, 2010
I FUR =	3,4528	3,4528	3,4528		3,4528
1 GBP =	4.1310	3,9780	4,0494		4,0241
1 08D =	2,6694	2,4817	2,6099		2,6067
I RUB =	0,0833	0,0845	0,0855		0,0858
Zemiau pateikiama valiutos rizikos atvira pozicija:
2011 metai (litais)	LTL	EUR	RUB	USD	GBP
Suteiktos paskolos ir kitas
ilgalaikis turtas	19 964 509	16919
Pirkėjų įsiskolinimas	54 290 858	3 307 428	2 608 693
Išankstiniai apmokėjimai	5 316 628	245 354	656 958		26 390
Suteiktos paskolos, einamųjų metų kitas trumpalaikis mokestis ir			7 935 682		1 350
turtas	9 496 723
Pinigai ir pinigų ekvivalentai	27 545 244	7 514 082	8 483 084	21 836	122 578
Paskolos ir kitos finansinės skolos		(2 120 012)
Mokėtinos sumos	(66 881 374)	(204 384)	(6 034 012)		(820 785)
Valiutos rizikos atvira pozicija,
iš viso	49 732 588	8 759 387	13 650 405	21 836	(670 467)
2010 metai (litais)	LTL	EUR	RUB	USD	GBP
kitas paskolos Suteiktos ir
ilgalaikis turtas	17211 295
Pirkėjų įsiskolinimas	28 816 991	2 261 392	5 106 312
lšankstiniai apmokėjimai	373 663		456 133		26 390
Suteiktos paskolos, einamųjų metų			2 489 095		1 031
mokestis ir kitas trumpalaikis turtas	26 293 293	2 431 867
Pinigai ir pinigų ekvivalentai	25 035 999	8637313	7 146 138	24 636	3 434
Paskolos ir kitos finansinės skolos		(4 281 279)
Mokėtinos sumos	(46 324 271)	(9 729)	(994 318)		(45 140)
Valiutos rizikos atvira pozicija, iš
viso	51 406 970	9 039 564	14 203 360	24 636	(14 285)

Bendrovės funkcinė valiuta yra litas. Bendrovė susiduria su užsienio valiutos kurso kitimo rizika dėl pirkimų ir mokėtinų sumų bei pardavimų ir gautinų sumų, kurios yra apskaitomos kitomis valiutomis nei litais ar eurais. Rizika, susijusi su operacijomis eurais, yra laikoma nereikšminga, nes litas yra susietas su euru pastoviu santykiu.

Sumažėjus Rusijos rublio valiutos kursui 0,005 punktais, Bendrovės pelnas sumažėtų apie 819 tūkst. litų.

Palūkanų normos rizika. Bendrovės gautoms paskoloms ir kitoms finansinėms skoloms skaičiuojamos kintamos palūkanos, susijusios su EURIBOR ir VILIBOR. Bendrovė nesinaudoja jokiomis finansinėmis priemonėmis rizikai valdyti. Atsižvelgiant į esamą suteiktų ir gautų paskolų dydį, palūkanų normos pokytis neturėtų reikšmingos įtakos.

Pateikiame kintančios palūkanų normos finansinį turtą ir finansinius įsipareigojimus:

	Sularties
	valiuta	2011
Suteiktos ilgalaikės paskolos	LTL	15 235 649
Finansinės nuomos įsipareigojimai	EUR	(2 120 012)
Is viso		13 115 637
		C

Tunatinė

Rinkos rizika (tęsinys)

Padidėjus palūkanų normai 0,5 proc., Bendrovės pelnas padidėtų apie 64 tūkst. litų.

Kapitalo valdymas

Valdybos politikos tikslas - palaikyti pakankamą nuosavo kapitalo dalį tam, kad pateisinti investuotojų, kreditorių ir rinkos pasitikėjimą bei plėsti verslą ateityje. Valdyba seka kapitalo gražą ir, atsižvelgdama į Bendrovės finansinius rezultatus ir strateginius planus, pateikia siūlymus dėl dividendų išmokėjimo.

Veiklos rizikos valdymas

Pagrindines Įmonės veiklos rizikas sudaro konkurencija su kitomis statybos bei rangos kompanijomis Įmonės veiklos rinkose, subrangovų bei kitų verslo partnerių patikimumas, gamybos pajėgumų valdymas bei patyrusių ir kvalifikuotų darbuotojų pritraukimas bei jų išlaikymas. Įmonės aukščiausio lygio vadovai kontroliuoja procesų ir procedūrų, kurios sumažina šias rizikas, įdiegimą.

Įmonės vadovybė užtikrina, kad Įmonės darbuotojai turėtų tinkamą kompetenciją, patirtį ir naujausias žinias, atlikti jiems patikėtas pareigas. Įmonė siunčia darbuotojus į kvalifikacijos kėlimo kursus bei praveda vidinius mokymus. Įmonėje įdiegtos vidaus kontrolės užtikrina keturių akių principą, kur operaciją atliekančio asmens rezultatus patikrina dar vienas kontroliuojantis asmuo, autorizuodamas operaciją. Įmonė samdo išorinį auditorių vidinių procesų efektyvumo patikrai, yra sudarinėjami vidinių procesų audito grafikai, pagal gautas rekomendacijas peržiūrimi procesai ir stiprinamos vidinės kontrolės. Be to, Įmonės valdyba bei vadovybė pastoviai renkasi į posėdžius (susirinkimus), kurių metu yra aptariami Įmonės veiklos rezultatai, identifikuojamos veiklos rizikos bei sukuriami planai šių rizikų padariniams minimizavimui ar jų eliminavimui.

5. Geografiniai segmentai

2011 m. (litai)	Lietuva	Rusija	0 2008 8 8 8 8 8 8 8 8 8 8 8 8 8 8 8 8 8 8 8 8 8 8 8 8 8 8 8 8 8 8 8 8 8 8 8 8 8 8 8 8 8 8 8 8 8 8 8 8 8 8 8 8 8 8 8 8 8 8 8 8 8 8 8 8 8 8 8 8 8 8 8 8 8 8 8 8 8 8 8 8 8 8 8 8 Karalystė	Iš viso
Pajamos	182 572 358	25 359 433	10 782 527	218 714 318
Pardavimo savikaina	(170 722 746)	(21 822 778)	(8 002 420)	(200 547 944)
Kitos pajamos	888 947	1 553	0	890 500
Veiklos sanaudos	(8 635 519)	(1 096 378)	(145 318)	(9 877 215)
Kitos sanaudos	(686 110)	0	0	(686 110)
Turto nuvertejimas	365 111	0	0	365 111
Amortizacija ir nusidėvėjimas	(4 808 901)	(47 367)	(9 572)	(4 865 840)
Veiklos rezultatas	(1 026 860)	2 394 463	2 625 217	3 992 820
Pajamos iš finansinės ir
investicinės veiklos	1 210 102	452 895	16 658	1 679 655
Finansinės ir investicinės veiklos sanaudos	(911 623)	(131 859)	(62 456)	(1 105 938)
Pelno mokesčio pajamos (sanaudos)	(23 168)	(2 172 611)	(774 816)	(2 970 595)
Grynasis pelnas (nuostoliai)	(751 549)	542 888	1 804 603	1 595 942

5. Geografiniai segmentai (tęsinys)

Segmento turtas

			Jungtinė
2011 m. (litais)	Lietuva	Rusija	Karalystė	Iš viso
Ilgalaikis turtas	70 852 207	384 012	22 295	71 258 514
Atsargos	9747 686	17 984	3 349	d 769 019
Kitas trumpalaikis turtas	109 695 251	14 807 307	3 070 330	127 572 888
Segmentų turto iš viso	190 295 144	15 209 303	3 095 974	208 600 421
Segmento įsipareigojimai
Finansiniai įsipareigojimai	2 120 012	0	0	2 120 012
Prekybos skolos tiekėjams	32 394 019	2 868 183	273 952	35 536 154
Kitos mokėtinos sumos	28 628 032	11 798 232	83 297	40 509 561
Segmentų įsipareigojimų iš viso	63 142 063	14 666 415	357 249	78 165 727

2010 m. (litais)	Lietuva	Rusija	Jungtinė Karalysté	Iš viso
Pajamos	154 958 021	13 257 203	688 067	168 903 291
Pardavimo savikaina	(129 551 956)	(11 972 840)	(493 873)	(142 018 669)
Kitos pajamos	544 216	81	0	544 297
Veiklos sanaudos	(9 988 685)	(1 204 759)	(30 761)	(11 224 205)
Kitos sanaudos	(375 349)	0	0	(375 349)
Turto nuvertejimas	(818 719)	0	0	(818 719)
Amortizacija ir nuvertėjimas	(5 667 430)	(18723)	(769)	(5 686 922)
Veiklos rezultatas	9 100 098	60 962	162 664	9 323 724
Pajamos iš finansinės ir
investicinės veiklos Finansinės ir investicinės	2217348	165 405	2312	2 385 065
veiklos sanaudos	(233 906)	(229 767)	(5 670)	(469 343)
Pelno mokesčio pajamos (sanaudos)	(725 725)	(323 820)	(44 606)	(1 094 151)
Grynasis pelnas (nuostoliai)	10 357 815	(327 220)	114 700	10 145 295

........

5. Geografiniai segmentai (tęsinys)

Segmento turtas

2010 m. (litais)	Lietuva	Rusija	Jungtine Karalystė	Iš viso
Ilgalaikis turtas	75 108 337	112 297	26 908	75 247 542
Atsargos	2051741	137 118	43 760	2 232 619
Kitas trumpalaikis turtas	94 194 469	14 234 722	674 496	109 103 687
Segmenty turto iš viso	17 354 547	14 484 137	745 164	186 583 848
Segmento įsipareigojimai
Finansiniai įsipareigojimai	4 281 279	0	0	4281 279
Prekybos skolos tiekėjams	17 234 009	1 555 812	36 391	18 826 212
Kitos mokėtinos sumos	17 038 663	13 255 545	594 073	30 888 281
Segmentų įsipareigojimų iš viso	38,553,951	14,811,357	630,464	53,995,772

6.	Pardavimo savikaina (litais)	2011	2010
	Statybos subrangovai	88 778 502	60 178 280
	Zaliavos ir komplektavimo gaminiai	57 834 907	39 805 120
	Darbo užmokesčio sąnaudos	30 432 626	22 978 495
	Nusidėvėjimas	3 559 475	4 273 589
	Amortizacija	7 765	51 446
	Kitos sanaudos	23 501 909	19 809 032
	Pardavimo savikainos iš viso	204 115 184	147 095 962
7.	Pardavimo sanaudos	2011	2010
	(litais)
	Reklamos ir panašios sąnaudos Darbo užmokesčio sąnaudos	96 918 240 353	120 402 206 972
	Pardavimo sąnaudų iš viso	337 271	327 374
	8. Administracinės sąnaudos (litais)	2011	2010
	Darbo užmokesčio sąnaudos	5 367 485	7821 418
	Pirktos paslaugos administracinėms reikmėms	4 264 039	2 117 911
	Nusidėvėjimas	910 114	994 320
	Amortizacija	13 917	13 795
	Veiklos mokesčių sąnaudos	379 042	394 065
	Pirkėjų įsiskolinimų vertės sumažėjimas Kitos sanaudos	(2 719 632) 1 893 734	(2 700 891) 3 330 789
	Administracinių sąnaudų iš viso	10 108 699	11 971 407
9.	Darbo užmokesčio sąnaudos	2011	2010
	(litais)
	Atlyginimai	24 884 058 7577519	23 613 956 7 343 940
	Socialinio draudimo įmokos Dienpinigiai ir nedarbingumo pašalpos	4 030 901	2 153 591
	Sukauptų atostoginių ir premijų pokytis	(452 014)	(2 104 602)
	Darbo užmokesčio sąnaudų iš viso	36 040 464	31 006 885
	Apskaitytos:
	Pardavimo savikainoje	30 432 626	22 978 495
	Administracinėse sąnaudose Pardavimo sanaudose	5 367 485 240 353	7 821 418 206 972
	Darbo užmokesčio sąnaudy iš viso	36 040 464	31 006 885

	10. Kitos pajamos ir sąnaudos (litais)	2011	2010
	Nuomos ir kitos pajamos Pelnas iš ilgalaikio turto perleidimo	759 990 130 510	389 933 154 364
	Kitų pajamų iš viso	890 500	544 297
	Nuomojamo turto nusidėvėjimas ir kitos sąnaudos Nuostolis iš ilgalaikio turto perleidimo	(1 034 712) (16 132)	(718 434) (10 687)
	Kitų sąnaudų iš viso	(1 050 844)	(729 121)
	Kitų pajamų ir sąnaudų iš viso, grynąja verte	(160 344)	(184 824)
	11. Finansinės veiklos pajamos ir sąnaudos (litais)	2011	2010
	Palūkanų pajamos Teigiama valiutos kurso pasikeitimo įtaka Kitos pajamos	1 619 308 0 60 347	1 734 660 589 488 60 917
	Finansinės veiklos pajamų iš viso	1 679 655	2 385 065
	Palūkanų sąnaudos Neigiama valiutos kurso pasikeitimo įtaka Kitos sanaudos	(423 644) (650 950) (31 344)	(426 105) 0 (43 238)
	Finansinės veiklos sąnaudų iš viso	(1 105 938)	(469 343)
	Finansinės veiklos pajamų ir sąnaudų iš viso, grynąja verte	573 717	1915 7/2
12.	Pelno mokestis
	Pelno mokesčio sanaudos:
	(litais)	2011	2010

(litais)	2011	2010
Mokėtino pelno mokesčio sąnaudos	2 947 427	1 455 754
Atidėto mokesčio pokytis	23 168	(361 603)
Pelno mokesčio sąnaudų iš viso	2 970 595	1 094 151

Nuo 2011 m. sausio 1 d. Bendrovė taikė standartinį 15% tarifą Lietuvoje, 20% tarifą Rusijos Federacijoje ir nuo 26 iki 28% tarifą Jungtinėje Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystėje.

12. Pelno mokestis (tęsinys)

Galiojančio mokesčio tarifo sutikrinimas:

(litais)	2011		2010
Metų pelnas Pelno mokesčio sąnaudų iš viso Pelnas, nejskaitant pelno mokesčio		1,595,942 2,970,595 4,566,537		10,145,295 1,094,151 11,239,446
Pelno mokestis, taikant Bendroves mokesčio tarifa Lietuvoje Mokesčio tarify įtaka užsienio	15,0%	684 981	15,0%	1 685 917
šalių jurisdikcijose	19,8%	902 889	0,9%	101 147
Neleidžiami atskaitymai	18,3%	837 096	-2,5%	(276 322)
Neapmokestinamos pajamos Nerealizuotų laikinųjų skirtumų	-0.6%	(27 231)	0.0%	(5 386)
pokytis	12,6%	572 860	-3,6%	(411 205)
	65,1%	2 970 595	9,8%	1 094 151

Atidėtasis mokestis:

(litais)	2011		2010
	Laikinieji skirtumai	Atidetasis mokestis	Laikinieji skirtumai	Atidėtasis mokestis
Prekybos gautinų sumų vertės
sumažėjimas	9 683 333	1 452 500	12 402 965	1 860 445
Sukauptos premijos	1 155 754	173 363	499 044	224 858
Atostogy rezervas	690 723	103 608	812 100	121 815
Atidėjinys garantiniam remontui Atsargų nurašymas iki grynosios	1 060 670	159 101	731 694	109 754
realizacinės vertės Mokesčių skirtumai užsienio šalių	173 831	26 075	880 113	132 017
jurisdikcijose	8 147 556	1 222 133	1 622 500	243 375
Nepripažintas atidėtojo
mokesčio turtas Atidėtojo mokesčio turto iš viso		(2 663 289) 473 491		(2 090 429) 601 835
Zemės ir pastatų perkainojimas	6 963 265	1 044 490	10 728 938	1 609 341
Atidėtojo mokesčio jsipareigojimas		1 044 490		1 609 341
Atidetasis mokestis, grynaja verte		(570 999)		(1 007 506)

Atidėtojo mokesčio turtas yra pripažįstamas tik tuomet, kai tikimasi, kad ateityje Bendrovė turės pakankamai mokestinio pelno, kuris leis išnaudoti mokestinę naudą. Atidėtojo mokesčio turtas yra mažinamas iki tiek, kai nebesitikima, kad susijusi mokestinė nauda bus realizuota. Atidėtojo mokesčio dalis nebuvo pripažinta dėl atidėtojo mokesčio realizavimo netikrumo.

Atidėtojo mokesčio pokytis:

(litais)	2011	2010
Atidėtasis mokestis sausio 1 d., grynąja verte	(1 007 506)	(1 369 109)
Apskaityta kitų bendrųjų pajamų ataskaitoje	459 675	11.07.2
Apskaityta pelne (nuostoliuose)	(23 168)	361 603
Atidėtasis mokestis gruodžio 31 d., grynąja verte	(570 999)	(1 007 506)

AB "Panevėžio statybos trestas" Atskiros finansinės ataskaitos

13. Materialusis turtas

(litais)	Zemė ir pastatai	Mašinos ir rengimai	Transporto priemones	kitas turtas Irankiai ir	Nebaigta statyba	Iš viso
Savikaina (žemės ir pastatų tikroji vertė) Likutis 2010 m. sausio 1 d. Perleidimai lsigijimai	10 800 26 356 423	661) 16 388 346 159 448 (370	874) 843 8 541 260 442 (352	432) 10 217 539 257 601 (616	0	967) 61 503 568 870 692 339
Likutis 201 m. sausio 1 d. l'urto perkamojimas Perleidimat isigijimai	293) 425 26 367 223 332 411 (3	(293 756 133 210221 177 16	600 753 631 229 727 (77 8	(164 857 9 858 708 462 283		(3 411 293) (536 213) 61 034 293 1 732 682
Likutis 2011 m. gruodžio 31 d.	રેરે રેસ્ટિટ 288 23	16 093 598	382 281 6	156 134 10		469 58 819
11213 Nusidėvėjimas ir vertės sumažėji Perleisto turto nusidevejimas Likutis 2010 m. sausio 1 d. Nusidevejimas per metus	169 386 006 307 6	2 259 714 (360537 10 433 207	5 565 738 225 246 (298672	758) 503 154 1 130 414 (566 1	0	967 32 671 485 621 681 (1 225 n
Perleisto turto nusidevejimas Likutis 2011 m. sausio 1 d. Nusidėvėjimas per metus l'urto perkamojimas	40 352 175 693 008 162 10	(276 506) 540 332 384 897 2 1	રેતું. 096 670 6 492 312 (32	594) 841 786 8 066 810 (163		40 352 (899) 4 844 158 37 067 199 (472
Likutis 2011 m. gruodžio 31 d.	224 207 11	13 953 418	556 383 L	8 745 002		41 479 010
2011 m. gruodžio 31 d. 2011 m. sausio 1 d. Likutinė vertė	12 064 148 16 191 530	3 844 749 140 180 C	2 138 917 1 724 999	1 791 898 411 132		23 967 094 17 340 459
Nusidėvėjimo normos (metais)	8-40	5-10	5-10	3-6

28

13. Materialusis turtas (tesinys)

Žemės ir pastatų tikroji vertė paremta nepriklausomų turto vertintojų UAB "Matininkai", turinčių tinkamą profesinę kvalifikaciją ir reikiamą turto vertinimo patirij, atliktu Bendrovės žemės ir pastatų vertinimu 2011 m. gruodžio 31 d. Tikroji vertė paremta rinkos verte, kuri apibrėžiama kaip įvertinta suma, už kurią turtas vertinimo dieną galėtų būti apsikeistas tarp nesusijusio norinčio pirkti pirkėjo ir nesusijusio norinčio parduoti pardavėjo, jiems abiems esant nepriverstiems ir turinčiais pakankamai informacijos ir nuovokos.

3 064 499 Lt perkainojimas buvo pripažintas kitose bendrose pajamose, 346 794 Lt buvo pripažinti pelne (nuostoliuose).

(litais).	2011	2010
Nusidėvėjimas apskaitytas:
Pardavimo savikainoje	3 559 475	4 273 589
Administracinėse sanaudose	910 114	994 320
Kitose sąnaudose	374 569	353 772
Nusidėvėjimo iš viso	4 844 158	5 621 681

Žemė ir pastatai, kurių likutinė vertė 2011 m. gruodžio 31 d. lygi 3 298 000 litų, ikeistas bankams (žr. 26 pastabą). Lizingo sutarčių pagrindu įsigyto ilgalaikio turto likutinė vertė 2011 m. gruodžio 31 d. lygi 2 064 093 litams (2010 m .: 4 077 368 litai).

14. Nematerialusis turtas

(litais)	Programinė ranga	Kitas turtas	Iš viso
Savikaina Likutis 2010 m. sausio 1 d. Įsigijimai Perleidimai	661 663 10 519 (0)	16 280 0 (0)	677 943 10 519 (0)
Likutis 2011 m. sausio 1 d. lsigijimai Perleidimai	672 182 17 500	16 280	688 462 17 500
Likutis 2011 m. gruodžio 31 d.	689 682	16 280	705 962
Amortizacija ir vertės sumažėjimas Likutis 2010 m. sausio 1 d. Amortizacija per metus Perleisto turto amortizacija	281 655 65 241 (0)	16 279 0 (0)	597 934 65 241 (0)
Likutis 2011m. sausio 1 d. Amortizacija per metus Perleisto turto amortizacija	646 896 21 682	16279	663 175 21 682
Likutis 2011 m. gruodžio 31 d.	668 578	16 279	684 857
Likutinė vertė 2011 m. sausio 1 d.	25 286	1	25 287
2011 m. gruodžio 31 d.	21 104	1	21 105
Amortizacijos normos (metais)	3	3

THE LOCALLY OF CONSULTER FREE OF SHEECHHAR (litais)	2011			2010
Dukterinė įmonė	Valdoma dalis	Savikaina	Valdoma dalis	Savikaina
UAB PST investicijos	68%	30 652 000	68%	30 652 000
OOO Baltlitstroj	100%	1 177 672	100%	1 177 672
UAB Vekada	96%	776 482	96%	776 482
UAB Skydmedis	100%	500 000	100%	500 000
UAB Alinita	100%	240 000	100%	240 000
UAB Metalo meistrai	100%	81 500	100%	81 500
SIA PS Trests	100%	13 175	100%	13 175
TUB Vilniaus papėdė	69%	10 000	60%	10 000
Kingsbud Sp. z.o.o	100%	4377	100%	4 377
Vertės sumažėjimas		(13 175)		(13 175)
Investicijos, iš viso		33 442 031		33 442 031

15. Investicijos i dukterines imones

Žemiau pateikiama finansinė informacija apie dukterines įmones:

			Grynasis		Grynasis
(litais)	Veiklos pobūdis	Nuosavas kapitalas 2011 12 31	pelnas (nuostoliai) už 2011	Nuosavas kapitalas 2010 12 31	pelnas (nuostoliai) už 2010
UAB PST investicijos	Nekilnojamojo turto
(konsoliduota)	vystymas	14 890 736	(1 809 669)	16 280 597	7 960 763
OOO Baltlitstroj	Statyba	(307 421)	1 120 067	(1 991 141)	(105 472)
	Statyba: elektros
UAB Vekada	instaliacija	4 524 873	65 503	4 667 572	(427 744)
	Statyba: mediniai
UAB Skydmedis	namai	1 322 743	256 484	1 066 259	222 479
	Statyba:
	kondicionavimo
UAB Alinita	jranga	(77 693)	(155 372)	77 679	(141 715)
UAB Metalo meistrai	Statyba	1 163749	(242 989)	1 406 738	250 008
SIA PS Trests	Statyba	(827 456)	(4 390)	(810 003)	(3 844)
Kingsbud Sp. z.o.o	Statyba	47 488	80 145	(30 315)	(34 661)
	Nekilnojamojo turto
TOB Vilniaus papėdė	vystymas	2 470	(11255)	14 843	(211)

Rengiant finansines ataskaitas, buvo apskaičiuotos investicijų atsiperkamos vertės. Investicijos į UAB "PST Investicijos" atsiperkamoji vertė buvo apskaičiuota, atsižvelgiant į atskirų vykdomų statybos projektų atsiperkamumą. Kiekvienam vykdomam statybos projektui buvo įkurta specialiosios paskirties įmonė, ir 2011 m. gruodžio 31 d. UAB "PST Investicijos" turi žemiau nurodytas specialiosios paskirties įmones - dukterines įmones:

(litais)	Valdoma dalis	Nuosavas kapitalas 2011 1231	Grynasis pelnas (nuostoliai) už 2011	Nuosavas kapitalas 2010 12 31	Grynasis pelnas (nuostoliai) už 2010
OOO Baltevromarket	100%	(10 639 477)	(1 557 340)	(10 104 946)	(1 892 735)	(i)
UAB Verkių projektas	100%	1 516 938	1 254 357	262 581	(56 400)	(ii)
UAB Ateities projektai	100%	974 116	(1 345 088)	2 319 204	(32 359)	111
UAB Kauno erdvė	100%	(4 488 109)	(395 903)	(4 092 206)	(72 809)	111)
UAB Sakališkės	100%	(4 152 473)	492 217	(4 644 690)	36 092	(111
UAB Seškinės projektai	100%	4 464 712	(142 489)	8 280	(1 720)	( 111

15. Investicijos į dukterines įmones (tęsinys)

• (i) Reikšminga investicijos į UAB "PST Investicijos" atsiperkamosios vertės dalis yra susijusi su nekilnojamojo turto projektu, kurį vykdo 000 "Baltevromarket" Kaliningrade. OOO "Baltevromarket" toliau vykdo nekilnojamojo turto projektą, ir per 2011 metus buvo atlikti tokie darbai: žemės sklypo kadastriniai matavimai, žemės sklypas padalintas į 8 atskirus sklypus, padalintiems sklypams buvo pasirašytos 5 metų žemės sklypų nuomos sutartys, buvo gautas prekybos centro statybos leidimas. Siekdama pagrįsti atsiperkamąją vertę, Bendrovė gavo nepriklausomo vertintojo rinkos kainų įvertinimą. Pagal nekilnojamojo turto eksperto Newsec/Re&Solution įvertinimą, 000 "Baltevromarket" rinkos vertė 2011 m. gruodžio 31 d. sudarė 67 370 000 EUR. Atliekant įvertinimą, buvo taikomas diskontuotų pinigų srautų metodas. Pagrindinė informacija, kuria naudojosi vertintojas, gali būti išskaidyta taip:
  • · diskonto norma 10%;
  • · planuojamas pelningumas 8,5%;
  • · prekybos centro plotas: nuomos kainos nuo 10 iki 34 EUR/kv. m, užimtumo koeficientas - nuo 75 iki 98%;
  • · gyvenamasis plotas: pardavimo kaina 1 100 EUR/kv. m;
  • · viešbučio plotas: kambarių skaičius 250, kambario kaina nuo 85 iki 95 EUR/už naktį, vidutinis užimtumas - 70%.
• (ii) Vilniuje UAB "Verkių projektas" stato naują verslo centrą su administracinėmis patalpomis. Statybos darbus planuojama baigti iki 2012 m. pabaigos. Siekdama pagristi atsiperkamają vertę, Bendrovė gavo nepriklausomo vertintojo "Ober-Haus nekilnojamas turtas" rinkos kainų įvertinimą. Atliekant įvertinimą, buvo taikomas diskontuotų pinigų srautų metodas (diskonto norma 15%, planuojamas pelningumas 20%).
• (iii) Kitų projektų atsiperkamosios vertės buvo nustatytos remiantis nekilnojamojo turto vertintojo "Ober-Haus nekilnojamas turtas" rinkos kainų įvertinimu. Atliekant įvertinimą, buvo taikomas diskontuotų pinigų srautų metodas (diskonto norma 15%, planuojamas pelningumas 20%). Šiuo metu minėti projektai nevykdomi.

Vadovybės vertinimu, išskyrus SIA "PS Trests", investicijos į dukterines įmones nenuvertėję.

SULCIKLOS TESTISTIKES DRARULOS (litais)	Palūkany norma	Terminas	2011	2010
UAB PST Investicijos (paskola) UAB PST Investicijos	6 men. VILIBOR+1,9%	2013 05 12	4 917 726	6 777 444
palūkanos)		2013 05 12	317923	348 660
AB Panevėžio keliai (paskola)	3 mėn. VILIBOR+1,9%	2013 01 12	10 000 000	10 000 000
Iš viso			15 235 649	17 126 104

Extoilitas ilgalailrào a 16

2010

46 027 105

(12 402 965)

36 184 695

60 206 979

2 560 555

17. Kitas ilgalaikis turtas

Kitos gautinos sumos 2011 m. gruodžio 31 d. apima du terminuotus indėlius, kurie sudaro 4 419 048 Lt (terminas atitinkamai 2013 m. gegužės mėn. ir 2013 m. liepos mėn.).

18. Atsargos

(litais)	2011	2010
Zaliavos ir komplektavimo gaminiai	7 705 806	3 110 795
Pirktos prekės, skirtos perparduoti	2 237 044	1 937
Nurašymas iki grynosios realizacinės vertės	(173 831)	(880 113)
Atsargų iš viso	9 769 019	2 232 619

Atsargų nukainojimo iki grynosios realizacinės vertės pokytis buvo apskaitytas savikainoje.

19. Pirkėjų įsiskolinimas 201 I (litais) Gautinos sumos, kurioms išrašytos sąskaitos 68 418 201 1 472 111 Sukauptos gautinos sumos pagal darbų įvykdymo lygio metodą (9 683 333) Vertės sumažėjimas

Pirkėjų įsiskolinimo iš viso

2011 m. gruodžio 31 d. su nebaigtomis statybos sutartimis susijusios patirtos sąnaudos, pridėjus pripažintą pelną ir atėmus pripažintą nuostolį, buvo lygios 112 757 857 litams (2010 m.: 71 077 483 litams). 2011 m. gruodžio 31 d. su nebaigtomis statybos sutartimis susijusios išrašytos sąskaitos ir gauti išankstiniai apmokėjimai buvo lygūs 122 256 984 litams (2010 m .: 74 122 422 litams). Skirtumas tarp šių sumų pateiktas kaip ateinančių laikotarpių pajamos (atskleista 27 pastaboje), kurių suma 2011 m. gruodžio 31 d. lygi 9 499 127 litams (2010 m .: 3 044 939 litai).

2011 m. gruodžio 31 d. pirkėjų įsiskolinimus sudaro sulaikytos sumos (sulaikyta suma - suma, kuri sudaro atitinkamą procentą nuo bendros kontrakto sumos ir kuri grąžinama pridavus objektą ir pateikus sulaikytų pinigų bankinę garantiją arba draudimo kompanijos laidavimo raštą), sudarančios 10 288 013 litų (2010 m. 6 240 445 litai), kurios susijusios su nebaigtomis vykdyti statybos sutartimis.

Dėl pirkėjų įsiskolinimo vertės sumažėjimo žiūrėti 4 pastabą.

20. Suteiktos trumpalaikės paskolos

(litais)	Palūkanų norma	Terminas	2011	2010
UAB PST Investicijos (paskola) UAB PST Investicijos	6 mėn. VILIBOR+1,9%	2013 05 12	5 453 250	0
(palūkanos)		2013 05 12	438 706	317 427
000 Baltlitstroj (paskola)	8% fiksuotos	2012 09 01	7 883 396	2 476 238
Kitos trumpalaikės paskolos			12 000	43 207
Iš viso			13 787 352	2 836 872

21. Kitas trumpalaikis turtas

Kitas turtas 2011 m. gruodžio 31 d. apima grynuosius pinigus sąskaitoje, kaip garantija, kurie sudaro 2 027 787 Lt (terminas 2012 m. sausio mėn.).

22. Pinigai ir pinigų ekvivalentai

42 865 402	30 113 384
762 928	10 706 290
58 494	27 846
43 686 824	40 847 520

23. Kapitalas ir rezervai

Bendrovės įstatinį kapitalą sudaro 16 350 000 paprastųjų akcijų, kurių kiekvienos nominali vertė - 1 litas. Bendrovės įstatinis kapitalas yra pilnai apmokėtas. Paprastųjų akcijų savininkai turi vieno balso už vieną akciją teisę Bendrovės akcininkų susirinkime bei teisę gauti dividendus, kaip jie paskelbiami ar lėšas įstatinio kapitalo mažinimo atveju. 2011 metais nebuvo įstatinio kapitalo pokyčių.

Žemiau pateikiami rezervai:

(litais)	2011	2010
Perkainojimo rezervas	5918775	9 119 597
Privalomasis rezervas	1 635 030	1 635 030
Rezervų iš viso	7 553 805	10 754 627

Perkainojimo rezervas, susijęs su žemės ir pastatų perkainojimu, lygus perkainojimo likutinei vertei, atėmus susijusį atidėto mokesčio įsipareigojimą.

Privalomasis rezervas sudarytas pagal istatymų reikalavimus, t.y. į rezervą kasmet turi būti pervedama ne mažesnė nei 5% grynojo pelno suma, kol rezervas nebus mažesnis nei 10% įstatinio kapitalo. Rezervo negalima paskirstyti.

24. Vienai akcijai tenkantis pelnas

(litais)	2011	2010
Grynasis metų rezultatas	1 595 942	10 145 295
Vidutinis akcijų skaičius	16 350 000	16 350 000
Pagrindinis ir sumažintas pelnas (nuostolis) vienai akcijai	0.10	0,62

2011

2010

25. Paskolos ir kitos finansinės skolos

(litais)	2011	2010
Ilgalaikiai įsipareigojimai	537 785	2 095 887
Trumpalaikiai įsipareigojimai	1 582 227	2 185 392
Paskolų ir kitų finansinių skolų iš viso	2 120 012	4 281 279

Finansinėse skolose yra apskaityti įsipareigojimai UAB "SEB lizingas", UAB "Swedbank lizingas", UAB "DnB Nord lizingas" ir UAB "Nordea Finance" už finansinio lizingo sutarčių pagrindu įsigytą ilgalaikį turtą, kurio likutinė vertė 2011 m. gruodžio 31 d. lygi 2 064 093 Lt.

Susitarimo pradžioje Bendrovė nustato, ar toks susitarimas yra nuoma, ar jis apima nuomą. Atitinkamas turtas yra nuomos objektas, jei susitarimo įvykdymas priklauso nuo to konkretaus turto naudojimo. Susitarimas suteikia teisę naudoti tą turtą, jei susitarimas suteikia teisę Bendrovei kontroliuoti tą turtą.

Žemiau pateikiamas lizingo (finansinės nuomos) įsipareigojimų išskaidymas:

2011 metai (litais)	Minimalios imokos	Palūkanos	Vertes dengimas
Mokėtinos per vienerius metus	1 656 080	73 853	1 582 227
Mokėtinos tarp vienerių ir penkerių metų	5 48 478	10 693	537 785
	2 204 558	84 546	2 120 012
2010 metai (litais)	Minimalios imokos	Palūkanos	Vertes dengimas
Mokėtinos per vienerius metus	2 357 301	171 909	2 185 392
Mokėtinos tarp vienerių ir penkerių metų	2 180 433	84 546	2 095 887

26. Atidėjiniai garantiniam remontui

Atidėjiniai garantiniam remontui paremti istoriniais garantinių remontų duomenimis.

Atidėjinių garantiniam remontui pokytis:

Atidėjiniai garantiniam remontui laikotarpio pradžioje	731 694	1 289 640
Panaudota ir apskaityta pardavimo savikainoje	(709 129)	(753 979)
Sukaupta per laikotarpj	1 038 105	209 684
Atstatytas atidėjinys		(13 651)
Atidėjiniai garantiniam remontui laikotarpio pabaigoje	1 060 670	731 694
27. Kiti įsipareigojimai
(litais)	2011	2010
Sukaupti atostoginiai	3 361 004	3 469 728
Sukauptos premijos darbuotojams	1 155 754	1 499 044
Mokėtini atlyginimai ir susiję mokesčiai	3 209 230	2 835 848
Ateinančių laikotarpių pajamos pagal darbų įvykdymo lygio metodą	9 499 127	3 044 939
Sukauptos tantjemos	0	1 144 500
Kiti įsipareigojimai	2 595 792	2 445 467
Kitų įsipareigojimų iš viso	19 820 907	14 439 526

28. Nebalansiniai įsipareigojimai

Bankai išleido 22 576 894 litų garantijas trečiosioms šalims, kurios susijusios su Bendrovės statybos sutartyse numatytais įsipareigojimais. Šių garantijų galiojimas baigiasi nuo 2012 m. sausio 10 d. iki 2013 m. liepos 19 d.

Materialusis turtas, kurio balansinė vertė 2011 m. gruodžio 31 d. lygi 3 298 000 litų, esamos ir būsimos lėšos sąskaitoje yra įkeistos "Swedbank", AB už suteiktą kreditinę liniją ir "Swedbank", AB išleistas garantijas.

Reikalavimo teisė į gautinas pagal Rangos sutartį su UAB "Krekenavos komunalinis ūkis", esamos ir būsimos lėšos sąskaitoje įkeistos AB "Šiaulių bankas" pagal garantijų limito sutartį.

Piniginis indėlis, kurio suma 3 677 048 litai, ir už jį gautos bei gautinos palūkanos užstatyti AB DnB bankui už išleistą sutarties įvykdymo garantiją AB "Akmenės cementas".

29. Sandoriai su susijusiomis šalimis

2011/2010 m. Bendrovė vykdė pirkimų ir pardavimų sandorius su dukterinėmis įmonėmis, patronuojančia Bendrovės įmone AB "Panevėžio keliai" bei dukterinėmis AB "Panevėžio keliai" įmonėmis. Žemiau pateikiami įvykdyti sandoriai su susijusiomis šalimis per 2011 m.: _

(litais)	Sandorio pobūdis 2011		2010
Pardavimai:
Kontroliuojamos įmonės
UAB "PST investicijos"	Palūkanos	306 543	ોતેરે 059
000 "Baltlitstroj"	Prekės ir paslaugos	4 837 944	2 000 492
UAB "Metalo meistrai"	Prekės ir paslaugos	443 689	705 225
UAB "Vekada"	Prekės ir paslaugos	52 962	204 182
UAB "Skydmedis"	Prekės ir paslaugos	116 732	81 986
SIA "PS Trests	Palūkanos	801	801
UAB "Alinita"	Prekės ir paslaugos	41 130	26 472
UAB "Verkių projektas"	Prekės ir paslaugos	642 649	0
TUB "Vilniaus papedė"	Išlaidų kompensavimas	10 943	0
Kingsbud Sp z o o	Palūkanos	946	156
Kitos susijusios įmonės
UAB Panevėžys	Paslaugos	43 750	2 961 280
	Prekės ir paslaugos,		11 174 622
AB "Panevėžio keliai"	palūkanos	2 019 360
UAB "Sostinės gatvės"	Prekės ir paslaugos	3 950	0
Kiti	Paslaugos	7017	23 732
Pirkimai:
Kontroliuojamos įmonės
000 "Baltlitstroj"	Prekės ir paslaugos	7 319 326	3 025 767
UAB "Metalo meistrai"	Prekės ir paslaugos	3 775 275	1 613 695
UAB "Vekada"	Prekės ir paslaugos	1 435 310	4 862 889
UAB "Alinita"	Prekės ir paslaugos	1 008 166	808 065
UAB "Skydmedis"	Prekės ir paslaugos	180 354	172 076
Kingsbud Sp z o o	Prekės ir paslaugos	1 827 377	17 743
TUB "Vilniaus papėdė"	Prekės ir paslaugos	12 224	16516
Kitos susijusios įmonės
AB "Panevėžio keliai"	Prekės ir paslaugos	3 891 913	2 082 671
UAB "Aukštaitijos traktas"	Prekės ir paslaugos	27 431	123 792
UAB "Keltecha"	Prekės ir paslaugos	2 368 629	2 925 662
UAB "Gelbera"	Prekės ir paslaugos	379 900	303 678
UAB "Convestus"	Prekės ir paslaugos	320 000	407 000
UAB "Sostinės gatvės"	Prekės ir paslaugos	207 034	582 983

47.	Sandoriai su susijusiomis šalimis (tesinys)

(litais)	Sandorio pobūdis	2011	2010
Gautinos sumos:
Kontroliuojamos įmonės
UAB "PST investicijos"		717 867	348 659
000 "Baltlitstroj"		1 752 760	1 129 383
Kingsbud Sp z o o		49 864	57
UAB "Alinta"		87 709	0
TUB "Vilniaus papėdė"		1 192 742	0
UAB "Metalo meistrai"		1812 790	0
SIA "PS Trests"		2 981	2 180
Kitos susijusios įmonės		0
AB "Panevėžio keliai" UAB "Panevėžys"		2 392 300	3 784 321 2 528 345
UAB "Constructus"		8 068	8 068
Mokėtinos sumos:
Kontroliuojamos įmonės
UAB "Vekada"		1 156 403	761 079
UAB "Skydmedis"		10 886	82 417
TUB "Vilniaus papėdė"		0	422
UAB "Metalo meistrai"		0	70 311
000 "Baltlitstroj"		693 355	0
UAB "Alinta"		0	76 647
Kitos susijusios įmonės
UAB "Keltecha"		256 152	52 838
UAB "Gelbera"		29 847	30 769
AB "Panevėžio keliai"		1 296 766	0
UAB "Convestus"		121 000	122 235
UAB "Sostinės gatvės"		0	705 410
UAB "Aukštaitijos traktas"		0	0
Gautinos paskolos:
AB "Panevėžio keliai"		10 000 000	10 000 000
UAB "PST investicijos"		10 370 976	6 777 444
000 "Baltlitstroj"		7 883 396	2 476 238
SIA "PS Trest"		12 000	12 000
UAB "Alinta"		130 000	0
Kingsbud Sp z o o		0	34 864

Atlyginimai ir socialinio draudimo įmokos, apskaičiuoti vadovybei už 2011 m., sudarė 1 334 968 Lt (2 461 394 Lt 2010 m.).

30. Tikrosios vertės nustatymas

Daugelis Bendrovės apskaitos principų ir atskleidimų reikalauja, kad būtų nustatyta tiek finansinio, tiek nefinansinio turto ir įsipareigojimų tikroji vertė yra apibrėžiama kaip suma, už kurią žinančios ir norinčios šalys gali apsikeisti priemonėmis "ištiestosios rankos" principo pagrindu, išskyrus priverstinio ar likvidacinio pardavimo atvejus. Tikrosios vertės yra nustatomos pagal kotiruojamas rinkos kainas, diskontuotų pinigų srautų analizes ir opciono kainų modelius, kaip tinka.

30. Tikrosios vertės nustatymas (tęsinys)

Nuosavybės vertybiniai popieriai

Naudojami vertinimo metodai - diskontuotų pinigų srautų analizė naudojant numatomus pinigy srautus ir rinkos palūkanų norma, kaip nurodyta 15 pastaboje.

Prekybos skolos ir kitos gautinos sumos

Prekybos ir kitų gautinų sumų tikroji vertė yra apskaičiuota būsimųjų pinigų srautų, diskontuotų taikant palūkanų rinkos normą, esančią ataskaitų parengimo dieną, dabartinė vertė. Tikroji vertė nustatoma atskleidimo tikslais.

Finansiniai įsipareigojimai

Tikroji vertė, nustatoma atskleidimo tikslais, skaičiuojama remiantis būsimųjų pagrindinės dalies ir palūkanų normų pinigų srautų, diskontuotų taikanų rinkos normą ataskaitų parengimo dieną, dabartine verte. Finansinės nuomos rinkos palūkanų norma nustatoma pagal panašias nuomos sutartis.

Turto ir įsipareigojimų tikroji vertė finansinės būklės ataskaitoje už metus, pasibaigusius 2011 gruodžio 31 d., reikšmingai nesiskiria nuo jų balansinės vertės.

Pobalansiniai įvykiai 31.

Po finansinių metų pabaigos iki šių finansinių ataskaitų patvirtinimo neįvyko jokių kitų pobalansinių įvykių, kurie turėtų įtakos finansinėms ataskaitoms ar turėtų būti atskleisti.

Generalinis direktorius

Dalius Gesevičius

AB "PANEVĖŽIO STATYBOS TRESTAS" 2011 METŲ KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS

1. ATASKAITINIS LAIKOTARPIS, UŽ KURĮ PARENGTAS METINIS PRANEŠIMAS

Pranešimas parengtas už 2011 metus.

2. EMITENTAS IR JO KONTAKTINIAI DUOMENYS

Emitento pavadinimas	Akcinė bendrovė "Panevėžio statybos trestas"
Istatinis kapitalas	16 350 000 lity
Būstinės adresas	P. Puzino g. 1, LT-35173 Panevėžys, Lietuva
Telefonas	(8~45) 505 503
Faksas	(8~45) 505 520
Elektroninis paštas	pst(a)pst.lt
Teisine-organizacine forma	Akcinė bendrovė
Iregistravimo data ir vieta	1993 spalio 30 d., Panevėžio miesto valdyba
Registracijos Nr.	AB 9376
Imonių rejestro kodas	147732969
Įmonės PVM kodas	LT477329610
Juridinių asmenų registro tvarkytoja	Valstybės įmonė Registrų centras
Interneto adresas	www.pst.lt

3. EMITENTO PAGRINDINIS VEIKLOS POBŪDIS

Pagrindinė įmonės ir dukterinių įmonių (grupės) veiklos sritis - įvairios paskirties pastatų, statinių, įrenginių ir komunikacijų bei kitų objektų statyba ir projektavimas Lietuvoje ir už jos ribų, statybinių medžiagų pardavimas, nekilnojamojo turto vystymas. Be šios veiklos, įmonė užsiima patalpų ir mechanizmų nuoma.

4. SUTARYS SU VERTYBINIŲ POPIERIŲ VIEŠOSIOS APYVARTOS TARPININKU

2006 m. vasario mėn. 7 d. pasirašyta sutartis Nr.5792 su akcine bendrove DNB banku, esančiu J. Basanavičiaus g. 26, Vilniuje, kuriam pavesta tvarkyti bendrovės išleistų vertybinių popierių apskaitą

5. DUOMENYS APIE PREKYBĄ EMITENTO VERTYBINIAIS POPIERIAIS REGULIUOJAMOSE RINKOSE

AB "Panevėžio statybos trestas" paprastosios vardinės akcijos - 16 350 000 vnt. vieno lito nominalios vertės - nuo 2006 m. liepos 13 d. įtrauktos į Vilniaus vertybinių popierių biržos (VVPB) Oficialųjį prekybos sąrašą.

Bendrovės akcijų kainos dinamika VVPB per 2008-2011 metus. (Lt)

Bendrovės akcijų kainos dinamika VVPB per 2011 m. (Lt)

Paskutinė	Vidutinė	Didžiausia	Mažiausia	Paskutinė
akcijos kaina	akcijos kaina	akcijos kaina	akcijos kaina	akcijos kaina
2010 12 31	201 Im.	2011 m.	2011 m.	2011 12 31
6.733 Lt	5,592 Lt	7,738 Lt	3,439 Lt	3,764 Lt

Kapitalizacija mln.Lt
2008	2009	2010	2011
24.53	61.97	110.08	61.53

6. OBJEKTYVI ĮMONĖS BŪKLĖS, VEIKLOS VYKDYMO IR PLĖTROS APŽVALGA, PAGRINDINIŲ RIŽIKOS RŪŠIŲ IR NEAPIBRĖŽTUMŲ, SU KURIAIS ĮMONĖ SUSIDURIA, APIBŪDINIMAS

AB "Panevėžio statybos trestas" (toliau: bendrovė) ir toliau išlieka viena didžiausių statybos bendrovių Lietuvoje. Nors ir 2011 metų pelnas buvo kuklus, įmonė iškopė iš krizės su mažiausiais nuostoliais.

Be to įmonės pajamų augimas viršijo ir statybų sektoriaus pajamų augimo vidurkį. 2011 metais AB "PST" įmonių grupė pajamų uždirbo 42,4 % daugiau nei praėjusiais metais, patronuojančios įmonės pajamos didesnės 29,5 % nei 2010 m. Bendrovės grynasis pelningumas 2011 metais sumažėjo iki 0,7 %, įmonių grupės iki 0,3 %. Sumažėjusį pelningumą įtakojo: dėl statybos kainų kilimo 2009 -2010 metais, bendrovės 2011 metų patyrė papildomų kaštų, baigdama objektus finansuojamus iš ES fondų, nes dabartinė statybos kaina skyrėsi nuo anksčiau laimėtų konkursinių pasiūlymų kainos.

Be to ženkliai sumažėjusiam pelningumui įtakos turėjo Bendrovės patirtos papildomos įšlaidos:

-dalyvaujant konkursuose tick privačiame, tiek valstybiniame sektoriuje, dėl konkursų atidėjimų, apskundimų, laimėtų konkursų sustabdymo, nesant pakankamam finansavimui..

-dėl perkančiųjų organizacijų (užsakovų) perteklinių užtikrinimo priemonių reikalavimų (garantijų), nepalankių bendrovei mokėjimo sąlygų.

2011 metais Statybos ir statybinių medžiagų pramonės grupėje AB "Panevėžio statybos trestas" už Sporto ir sveikatingumo centro "Draugystė", Sovetske, Kaliningrado sritis suteiktas "Metų gaminio" auksinis medalis.

2011 metais sėkmingai baigti ir atiduoti eksploatuoti šie objektai: Lietuvos Respublikos ambasada Jungtinėje Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos karalystėje, Londone, UAB "Baltic food partners" gamybinis pastatas Maceinų km., Plungės raj., Sporto ir sveikatingumo centras "Draugystė" ir mokykla Sovecke, Kaliningrado sritis.

2011 metais įmonės sudėtyje voikė šie filialai: "Gerbusta", besispecializuojanti inžinierinių tinklų statybos ir aplinkos tvarkymo darbuose, "Pastatų apdaila", atlieka pastatų vidaus ir išorės apdailos darbus ir Vilniaus filialas "Genranga" užsiima generaline ranga ir projektų valdymu Vilniaus regione, filialas "Klaipstata" užsiima generaline ranga ir projektų valdymu Klaipėdos regione.

Rinkos dalyviai vertina bendrovę kaip patyrusią, didelių ir technologiškai sudėtingų objektų statytoja. Tokio klientų požiūrio buvo pasiekta, atkakliai dirbant ir nuolat tobulinant įmonę iš vidaus - bendrovėje dirba kvalifikuoti ir patyrę darbuotojai, bendrovė turi ne vieną atestatą, licenciją bei sertifikatą, liudijantį apie kokybišką, europinius standartus atitinkančią įmonės vadybą.

Įmonė didelį dėmesį skyrė atliekamų darbų kokybei, aplinkosaugai, darbų saugai ir sveikatai. Įmonė yra sėkmingai įdiegusi ir dirba pagal kokybės vadybos sistemą LST EN ISO 9001:2008, aplinkosaugos vadybos sistemą LST EN ISO 14001:2005. Siekiant išvengti nelaimingus atsitikimus darbe, organizacinio pobūdžio darbo saugos ir sveikatos pažeidimus įmonėje bei mažinti susirgimų profesinėmis ligomis atvejus, bendrovėje įdiegta darbuotojų saugos ir sveikatos vadybos sistema, atitinkanti tarptautinio standarto BS OHSAS 18001:2007 (LST 1977:2008) reikalavimus.

2008 metų Lietuvos nacionalinis akreditacijos biuras, akreditavo 5 metams įmonės statybinę laboratoriją pagal LST EN ISO/IEC 17025:2005, suteikdama jai teisę atlikti statybinių medžiagų bandymus.

Per daugelį metų sukaupta vertinga sudėtingų objektų statybos patirtis. Veikla vystoma plačiu spektru tiek paslaugų atžvilgiu, tiek geografiškai - projektus įgyvendiname ne tik Lietuvoje. Veikia filialai Rusijos federacijos miestuose Čerepovecas ir Kaliningradas, bei dukterinė imonė Rusijos federacijoje ir dukterinė įmonė Lenkijos Respublikoje, taip pat nuolatinė buveinė Jungtinėje Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos karalystėje. AB "Panevėžio statybos trestas" 2011 metų gruodžio mėn. pradėjo rangos darbus Švedijoje.

Rizikos veiksniai, susiję su įmonės veikla:

• · Toliau išliekantis statybos rinkos nuosmukis
• · Itin išaugusi ir nuožmi konkurencija
• · Žemos statybos paslaugų kainos
• · Vėluojantys užsakovų atsiskaitymai
• · Kvalifikuotos darbo jėgos trūkumas
• · Dempingas
• · Griežtos kreditavimo sąlygos bankuose
• Šešėlinė ekonomika

7. INFORMACIJA APIE BENDROVĖS DUKTERINES ĮMONES

AB "Panevėžio statybos trestas" įmonių grupę 2011 m. gruodžio 31 d. sudarė šios bendrovės:

Dukterinės įmonės	Veiklos pobūdis	Valdoma dalis (proc.)	Buveinės adresas
UAB "Skydmedis"	Medinių konstrukcijų gamyba	100	Pramones g. 5, Panevėžys Tel. 8 45 583341
UAB "Metalo meistrai"	Metalinių konstrukcijų gamyba	100	Tinklų g. 7, Panevėžys
UAB "Vekada"	Elektros montavimo darbai	96	Marijony g. 36, Panevėžys Tel. 8 4 5461311
TUB "Vilniaus papėdė"	Statybos darbai	69	Tuskulėnų g. 33. Vilnius
UAB "Alinita"	Pastatų vėdinimas ir kondicionavimas	100	Tinkly g. 7, Panevėžys Tel. 8 45 467630
"KINGSBUD"Sp.70.0.	Statybinių medžiagų didmeninė prekyba	100	A.Patli, 16-400 Suwalki, Polska
"PS Trests" SIA	Statyba	100	Vietalvas 5, Ryga
"Baltlitstroij" OOO	Statyba	100	Sovetskij pr. 43, Kaliningradas Tel. 0074012350435
UAB "PST Investicijos"	Nekilnojamojo turto vystymas	68	Lvovo 25, Vilnius Tel. 8 5 2102130
UAB "PST investicijos" dukterinės įmonės:
UAB "Ateities projektai"	Nekilnojamojo turto plėtra ir pardavimas	100	Lvovo 25, Vilnius
UAB "Šeškinės projektai"	Nekilnojamojo turto plėtra ir pardavimas	100	Lvovo 25, Vilnius
UAB "Sakališkės"	Nekilnojamojo turto plėtra ir pardavimas	100	Lvovo 25, Vilnius
UAB "Kauno erdvė"	Nekilnojamojo turto plėtra ir pardavimas	100	Lvovo 25, Vilnius
UAB "Verkių projektas"	Nekilnojamojo turto plėtra ir pardavimas	100	Lvovo 25, Vilnius
ZAO ISK Baltevromarket	Investicinė statybos imonė	100	Cerniachovskovo 6, Kaliningradas

UAB "Skydmedis" (įm.kodas 148284718) įsteigta ir pradėjo savo veiklą 1999 06 17.

Pagrindinė įmonės veikla yra: surenkamų skydinių namų gamyba, statybinių medinių konstrukcijų ir staliaus dirbinių gamyba, medžių pjaustymas ir obliavimas, statybinių medžiagų didmeninė ir mažmeninė prekyba, padėklų, stovų ir kitų medinių pakrovimo reikmenų gamyba, pastatų ir statinių įrengimas.

2011m. gavo 6783,2 tūkst. Lt pajamų ir uždirbo 256,5 tūkst. Lt grynojo pelno. 2011 metais įmonės didžioji pajamų 80,5 proc. yra gauta užsienyje, tai yra Danijoje, Norvegijoje, Svedijoje, Šveicarijoje. 19,5 proc. pajamų uždirbta Lietuvoje.

	2009 m.	2010 m.	2011 m.
Pardavimo pajamos tūkst.Lt	2613,6	4207,6	6783,2
Bendrasis pelnas tūkst.Lt	483,4	943,0	1375.4
Grynasis pelnas tūkst.Lt	4,6	22,0	256,5
Bendrais pelningumas	18.5%	22.4%	20,3%
Grynasis pelningumas	0,2%	5.3%	3.8%
Nuosavybės grąža (proc.) (ROE)	0,55	0,21	0,19
Einamojo likvidumo koeficientas	2,3	1,8	2,2
Skubaus padengimo koeficientas	2.0	1,4	1,5

UAB "Skydmedis" pagrindiniai veiklos rodikliai:

2012 m. bus intensyviai dirbama, plečiant rinką Skandinavijos šalyse. Numatoma isigyti Norvegijos rinkos sertifikatą "SINTEF" gaminamai produkcijai, tai leis įsitvirtinti aukščiausios kokybės medinių skydinių-karkasinių namų segmente, gaminiai bus pritaikyti užsienio rinkoms ir atitiks griežtus kokybės standartus.

2011 metais buvo sėkmingai pradėtas projektas Prancūzijoje. Dalyvaujant statybų parodose Prancūzijoje, siekiama surasti naujų užsakovų ir padidinti šiais metais pardavimų pajamas šioje rinkoje. Šios rinkos įsisavinimas sumažintų sezoniškumo įtaką įmonės veiklai

2011 m. pabaigoje UAB "Skydmedis" dirbo 54 darbuotojai. Akcinis kapitalas padalintas į vieną tūkstantį paprastųjų akcijų, kurių vienos vertė 500 Lt. Pagrindinė yra AB "Panevėžio statybos trestas", turinti 100 % akcijų.

UAB "Metalo meistrai" (įm.kodas 148284860) įsteigia 1999 06 16. Veiklą pradėjo 1999 07 01Bendrovės veikla yra metalo konstrukcijų ir konstrukcijų dalių gamyba.

2011 m. pardavimo pajamos lyginant su praėjusiais metais padidėjo 33 proc. ir buvo 7819,5 tūkst.Lt., tačiau patyrė 243 tūkst.Lt grynojo nuostolio. 2011 metų neigiamą rezultatą didžiąją dalimi lėmė metalo pabrangimas.

	2009 m.	2010 m.	2011 m.
Pardavimo pajamos tūkst.Lt	2539	5876	7819,5
Bendrasis pelnas tūkst.Lt	-2,4	745	256,2
Grynasis pelnas tūkst.Lt	-400	250	-243
Bendrais pelningumas	-0.1%	12,7%	3,3%
Grynasis pelningumas	-15,8%	4,3%	-3,1%
Nuosavybės grąža (proc.) (ROE)	-34,55	17.77	-20,88
Einamojo likvidumo koeficientas	1.99	1,86	0,96
Skubaus padengimo koeficientas	0,73	0.99	0,36

UAB "Metalo meistrai" pagrindiniai veiklos rodikliai:

2011 metų pabaigoje įmonėje dirbo 58 darbuotojai.

2012 metais Bendrovė numato toliau vykdyti metalo konstrukcijų ir konstrukcijų dalių gamybą, didinti apyvartą ir pelningumą, reaguoti į pokyčius rinkoje. Bendrovė dalyvauja projekte "Naujos galimybės" naujų eksporto rinkų paieškai ir pardavimų didinimui. Numatome plėtoti pardavimus Norvegijoje, Vokietijoje. Planuojamas bendradarbiavimas su Kaliningrado srities statybos bendrovėmis

Ataskaitiniais metais bendrovės įstatinis kapitalas ir akcininkų sudėtis nekito, t.y. akcinis kapitalas, kaip ir anksčiau 500 000 Lt yra padalintas į 1 000 paprastųjų akcijų, vienos akcijos vertė 500 Lt. Akcininkas yra AB "Panevėžio statybos trestas", turintis 100 % akcijų.

UAB "Vekada" (įm.kodas 147815824) įsteigta 1963 01 01 kaip "Elektros montavimo valdyba" ir 1994 05 16 perregistruota į UAB "Vekada". Pagrindinė įmonės veikla yra elektros montavimo darbai (EMD) pagal statybos rangos sutartis. Ataskaitiniais metais šalia įprastų elektrotechninių darbų toliau buvo plečiamos silpnų srovių darbų sritys: vaizdo stebėjimo sistemos, apsauginė ir gaisrinė signalizacija, inžinerinių valdymas, ryšiai (telekomunikacijos), kompiuteriniai tinklai. Buvo pradėti įsisavinti elektros montavimo darbai atsinaujinančių energijos šaltinių srityje: sumontuota 30 kW saulės elektrinė.

		UAB "Vekada" pagrindiniai veiklos rodikliai:
--	--	----------------------------------------------

	2009 m.	2010 m.	2011 m.
Pardavimo pajamos tūkst.Lt	9494.8	9770,0	7252,9
Bendrasis pelnas tūkst.Lt	1213,2	1 40,0	1187,0
Grynasis pelnas tūkst.Lt	19,2	-428,0	65,5
Bendrais pelningumas	12,8%	11,7%	16,4%
Grynasis pelningumas	0,2%	-4.4%	0,9%
Nuosavybės grąža (proc.) (ROE)	0.38	-9,17	1.45
Einamojo likvidumo koeficientas	3.17	7.99	6,13
Skubaus padengimo koeficientas	2.87	7,28	5,05

2011 m. pabaigoje bendrovėje dirbo 71 darbuotojas.

2012 metais planuojama ir toliau įsisavinti naujausias informacinių technologijų (IT) sistemas, pastatų valdymo (BMS) sistemas, plėsti darbus su silpnomis srovėmis, realizuoti šių sistemų projekto valdymą objekte "Valdovų rūmai". Aktyviai dalyvauti AB "LESTO" skelbiamose viešuosiuose pirkimuose. 2012m. I ketv. planuojama įsteigti marketingo padalinį, kurio funkcija bus darbas su atsinaujinančiais energijos šaltiniais, pagrinde - 30 kW saulės elektrinių pardavimai.

Ataskaitiniais metais bendrovės įstatinis kapitalas ir akcininkų sudėtis nekito, t.y. akcinis kapitalas, kaip ir anksčiau sumoje 211 488 Lt yra padalintas į 52 872 paprastųjų akcijų, vienos akcijos vertė 4 Lt. Pagrindinis akcininkas yra AB "Panevėžio statybos trestas", turintis 95,6 % akcijų, kita dalis priklauso fiziniams asmenims.

UAB "Alinita" (įm.kodas 141619046) įsteigta 1997 m. gruodžio mėn. 8 d. Įmonės pagrindinė veikla yra pastatų šildymo, vėdinimo ir kondicionavimo sistemų montavimas, pastatų vidaus vandentiekio, nuotekų ir priešgaisrinių sistemų montavimas, pastatų inžinierinių sistemų projektavimo, paleidimo - derinimo darbai.

UAB "Alinita" pagrindiniai veiklos rodikliai:

	2009 m.	2010 m.	2011 m.
Pardavimo pajamos tūkst.Lt	1173	1578	1788
Bendrasis pelnas tükst.Lt	49,9	174.0	188.9
Grynasis pelnas tūkst.Lt	-260,8	-142,0	-155.4
Bendrais pelningumas	4,3%	11,0%	10.6%
Grynasis pelningumas	-22,2%	-9,0%	-8,7%
Einamojo likvidumo koeficientas	1,31	0,99	1,00
Skubaus padengimo koeficientas	1,18	0,93	0.90

Įmonė turi galiojančius atestatus šiai veiklai vykdyti. 2011 m. įmonėje dirbo 26 darbuotojai. Bendrovės įstatinis kapitalas 10000 Lt, kuris padalintas į 100 paprastųjų akcijų, kurių vienos vertė 100 Lt. AB "Panevėžio statybos trestas" 2004 metai įsigijo 100 % akcijų.

TŪB "Vilniaus papėdė" (im.kodas 12545197) įkurta 2000 metais. Bendrija įsteigta Valdovų rūmų statybos laikotarpiu. Bendrija savo veikla neuždirba pelno, o sąnaudas paskirsto bendrijos nariams proporcingai jų vykdomų darbų apimčiai.

Bendrijos kapitalą sudaro steigėjų įnašai, iš viso 14500 Lt. AB "Panevėžio statybos trestas" įnašas yra 10000 Lt, kas sudaro 69 proc. Kiti steigėjai taip pat yra juridiniai asmenys.

"BALTLITSTROIJ" OOO (įm.kodas 236006) įmonė įsteigta ir pradėjo savo veiklą 2000 m. spalio 20 d. Įmonės pagrindinė veikla statybos darbai. 2011 metais dirbo 49 žmonių.

2011 metais imonė uždirbo 2,5 karto daugiau negu 2010 metais ir gavo 1,1 mln. Lt pelno.

"BALTLITSTROIJ" OOO Pagrindiniai veiklos rodikliai:
-----------------------------------------------------	--

	2009 m.	2010 m.	2011 m.
Pardavimo pajamos tūkst.Lt	12219	25473	62357
Bendrasis pelnas tūkst.Lt	224.5	3632	3236.7
Grynasis pelnas tūkst.Lt	-1317	-105	1120,1
Bendrais pelningumas	1,8%	14,3%	5,2%
Grynasis pelningumas	-10,8%	-0,4%	1,8%
	0,80	0,81	0,98
Einamojo likvidumo koeficientas
Skubaus padengimo koeficientas	0,78	0,77	0.97

2011 metais įmonė užbaigė keli objektus: Sporto ir sveikatingumo centrą "Draugystė" ir tūkstančiui mokymo vietų mokyklą Sovecke, Kaliningrado sritis. 2011 metų antroje pusėje "BALTLITSTROI!" OOO pradėjo naują stambų objektą - Kaliningrado kino teatro "Rossija" rekonstrukciją į prekybos centrą su kino teatro salėmis. Numatoma orientacinė statybos kaina daugiau kaip 900 mln. Rub. Tęsiama Soviecko miesto nuotekų valomųjų įrenginių statyba.

Bendrovės įstatinis kapitalas 12 000 000 rub., AB "Panevėžio statybos trestas" valdo 100 % akcijų.

UAB "PST investicijos" (įm.kodas 124665689) įkurta 1998 m. gruodžio 23 d. Bendrovės veikla - nekilnojamojo turto parengimas ir pardavimas. 2011 m. gruodžio 31 d. UAB "PST investicijos" įmonių grupę sudarė patronuojanti įmonė UAB "PST investicijos" bei jos antrinės įmonės: UAB "Sakališkės", UAB "Kauno erdvė", UAB "Ateities projektai", UAB "Verkių projektas", UAB "Šeškinės projektai", ZAO ISK "Baltevromarket".

UAB "PST investicijos" nekilnojamojo turto projektuose dalyvauja pati arba per savo dukterines imones. Toks veiklos vystymas (kuriant atskiram projektui dukterinę įmonę) pasirinktas, siekiant apskaičiuoti kuo tikslesnį kiekvieno projekto rezultatą bei vykdant projektus finansuojančių bankų reikalavimus.

	2009 m.	2010 m.	2011 m.
Pardavimo pajamos tūkst.Lt	-192,3	1329	237.1
Finansinė ir investicinė veikla	-49861	10035	-1417.5
Grynasis pelnas tūkst.Lt	-16598	7961	-1809.7
Nuosavybės graža ( (ROE)	-511,18	48,90	-16,67
Einamojo likvidumo koeficientas	1.26	50.72	1,75
Skubaus padengimo koeficientas	1,23	3,70	1,74

UAB "PST investicijos" pagrindiniai veiklos rodikliai:

UAB "Verkių projektas" 2011 metais pradėjo Ulonų verslo centro statybą. 2012 metų antroje pusėje planuojama Ulonų verslo centro nuomos pradžia.

Pagrindiniai Bendrovės akcininkai yra AB "Panevėžio statybos trestas" (68,34 %) ir AB "Panevėžio keliai" (25,25%). Likusi akcijų dalis priklauso keliems fiziniams asmenims (8,49). Bendrovės įstatinis kapitalas 2011 gruodžio 31 dieną yra 49 404 500 litų, kuris padalintas į 494 045 vnt. paprastųjų vardinių akcijų, kurių nominali vertė 100 Lt.

"KINGSBUD" Sp.zo.o. (im.kodas 200380717) įkurta 2010m. rugpjūčio 11d. Įmonės pagrindinė veikla statybinių medžiagų didmeninė prekyba. Įmonės tikslas vykdyti pagrindinės įmonės aptarnavimą ir statybinių medžiagų didmeninę prekybą.

	2010 m.	2011 m.
Pardavimo pajamos tūkst.Lt	61	2377.3
Bendrasis pelnas tūkst.Lt	8,9	278,2
Grynasis pelnas tūkst.Lt	-34.7	80,1
Bendrais pelningumas	14,5%	11,7%
Grynasis pelningumas	-56.7%	3.4%
Nuosavybės graža ( (ROE)	-114.46	1,69
Einamojo likvidumo koeficientas	0.23	1.75
Skubaus padengimo koeficientas	0,23	1,75

Bendrovės įstatinis kapitalas 5 000 zlotų. Kapitalas padalintas į 100 įnašų. Vieno įnašo nominali vertė 50 zlotų. AB "Panevėžio statybos trestas" valdo 100 % akcijų.

8. FINANSINIŲ IR NEFINANSINIŲ VEIKLOS REZULTATŲ ANALIZĖ, SU APLINKOS IR PERSONALO KLAUSIMAIS SUSIJUSI INFORMACIJA

2011 metais grupės pajamos, lyginant su 2010 metais, išaugo 42,4 proc. ir buvo 285,5 mln. Lt (2010 m.- 200.5 mln. Lt). Įmonė pajamų uždirbo 29,5 proc. daugiau nei 2010 metais. 2011 metais pajamos yra 218,714 mln.Lt (2010 m. – 168,903 mln. Lt). Per ataskaitinius metus PST grupė gavo 0,9 mln.Lt grynojo pelno, 2010 metais AB "PST" grupės pelnas siekė 17,865 mln.Lt. Įmonė 2011 metais uždirbo 1,6 mln. Lt grynojo pelno, 2010 m. grynasis pelnas buvo 10,145 mln. Lt.

Įmonės pajamų ir grynojo pelningumo dinamika:

Grupės pajamų ir grynojo pelningumo dinamika:

Visi šiame metiniame pranešime pateikiami finansiniai duomenys yra apskaičiuoti pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus (TFAS) ir pateikti nacionaline Lietuvos valiuta — litais (Lt).

		2009 - 2011 m. AB "Panevėžio statybos trestas" įmonių grupės ir įmonės veiklos rezultatai
(tūkst.Lt):

Grupe		Pavadinimai	Imone
2009m.	2010m.	2011m.		2009 m.	2010 m.	2011 m.
184,685	200,529	285,549	Pajamos	167,704	168.903	218,714
154,896	171,035	264,019	Savikaina	139,789	147,096	204,115
29,789	29,495	21,530	Bendrasis pelnas	27,915	21,807	14,599
16.13	14,71	7,54	Bendrojo pelno marza (proc.)	16,65	12,91	6,67
-11,431	7,684	6,016	Veiklos rezultatas	4,219	9,508	4,153
-6,19	3,83	2,11	Veiklos rezultatas nuo apyvartos (proc.)	2,52	5,63	1,90
-0.003	27,179	10,792	Pelnas prieš mokesčius, palūkanas, nusidėvėjimą ir amortizacija EBITDA	15,328	17,352	9,857
	13.6	3,8	EBITDA marža (proc)	9,1	10,3	4,51
-8,38	8,91	0,31	Grynojo pelno (nuotolio) marža (proc.)	2,87	6.01	0,73
-0,61	0.94	0,09	Pelnas (nuostolis) vienai akcijai (litais)	0,29	0,62	0,10
-15,48	15.7	0,80	Nuosavybės graža (proc.) (ROE)	3,9	7,65	1,22
-7,26	8,99	0.39	Vidutinė turto graža arba turto pelningumas (ROA)	2,61	5,44	0,77
-1,96	12,82	0,73	Investicijų pelningumas (ROI)	3,68	7,4	1,20
1,69	2,69	1,79	Einamojo likvidumo koeficientas	2,07	2,25	1,82
1,16	2,05	1,31	Skubaus (kritinio) padengimo koeficientas	1,99	2,2	1,69
0.47	0,57	0,49	Nuosavo kapitalo ir turto santykis	0,67	0,71	0,63
6.11	6,97	6,84	Akcijos buhalterinė vertė	7,56	8,11	7,98
-6,2	7,2	41,9	Akcijos kainos ir pelno santykis (P/E)	12,87	10,8	38,6
0,62	0.96	0,55	Akcijos kainos ir buhalterinės vertės santykis (P/BV)	0.5	0,83	0,47

Pagrindinės įmonės veiklos pajamos pagal verslo segmentus yra iš statybos-montavimo darbų. 2011 m. grupės pajamose statybos-montavimo darbai sudarė 96,1 proc. - nekilnojamas turtas, pagaminta produkcija ir kitos pajamos buvo 3,8 proc. 2010 m. sudarė 96,2 proc. statybosmontavimo darbai, 0,7 proc. nekilnojamasis turtas, 3,1 proc. kita veikla.

	Grupe			Imoné
minLt	2009 m.	2010 m.	2011 m.	2009 m.	2010 m.	2011 m. '
Statybos darbai	181,17	192.90	274.45	167,70	168.90	218,71
Nekilnojamasis turtas	-0.19	1.33	0.24
Pagaminta produkcija	2.01	3,41	6.37
Kita	1,70	2.90	4.50

Veiklos pajamos (mln.Lt) pagal geografinius segmentus:

	Grupe			Imone
min. Lt	2009 m.	2010 m.	2011 m.	2009 m.	2010 m.	2011 m.
Lietuva	176,97	180.60	193,95	160,30	155.65	182.57
Rusijos Federacija	7,40	17,11	75,31	7,40	13,26	25,36
Skandinavijos šalys	0.31	2,21	4.46
Jungtinės Karalystės			10,78			10,78
Kitos šalys	0.00	0.61	1.04

2011 metais pagrindinės įmonės veikla daugiausiai buvo vykdoma Lietuvoje ir sudarė 83,5 procentą bendrovės vykdomų darbų (2010 m. – 92,2 proc.). Grupės pajamos iš šalies teritorijoje vykdomų darbų sudarė 67.9 proc. pajamų, 2010 m. - 90,1 proc. pajamų.

9. SVARBŪS ĮVYKIAI, BUVĘ NUO PRAĖJUSIŲ FINANSINIŲ METŲ PABAIGOS

Svarbių įvykių nuo praėjusių metų pabaigos neįvyko.

10. ĮMONĖS VEIKLOS PLANAI IR PROGNOZĖS

Tikėtina, kad ateinantys metai ir bendrovei, ir visam statybų sektoriui dar bus nelengyi:

• euro zonos problemos,
• aukštas emigracijos lygis,
• nuožmi konkurencija,
• rezervuotas bankų požiūris į statybų sektorių.

Nors ekonominis fonas šalyje bei statybų rinkoje nėra palankus, stabilumą ateinančiais metais sieksime išlaikyti tęsdami pradėtus darbus, ieškodami galimybių įgyvendinti naujus projektus ir turėdami tikslą išlikti didžiausia statybų bendrove Lietuvoje. Sieksime didinti akcininkų nuosavybę. Didelis dėmesys ir toliau bus skiriamas kapitalo struktūrai.

11. EMITENTO ISTATINIS KAPITALAS IR JO SUDĖTIS

2010 m. gruodžio 31 d. bendrovės įstatinį kapitalą sudarė 16 350 000 Lt, padalintų į 16 350 000 paprastąsias vardines akcijas (toliau PVA), kurios vieneto nominali vertė - 1,00 Lt. Visos akcijos yra nematerialios ir visiškai apmokėtos. Akcijų nuosavybės teisės įrodymas - tai įrašas vertybinių popierių sąskaitose.

Emitento įstatinio kapitalo sudėtis:

Akcijų rūšis	Akcijų skaičius (vnt.)	Nominali vertè (Lt)	Bendra nominali vertë (Lt)	Emisijos kodas
Paprastosios vardinės akcijos (PVA)	16 350 000		16 350 000	101446

12. INFORMACIJA APIE EMITENTO AKCININKUS

2011 m. gruodžio 31 d. buvo 2411 nuosavybės teisę turintys ar valdantys daugiau kaip 5 proc. bendrovės įstatinio kapitalo akcininkai:

Akcininko vardas, pavardė (įmonės pavadinimas, rūšis, būstinės adresas, imonių rejestro kodas)	Akcininkui nuosavybės teise priklausančių paprastyjų vardinių akcijų skaičius (vnt.)	Turima istatinio kapitalo dalis (%)	Nuosavybės teise priklausančių akcijų suteikiama balsų dalis (%)	Akcininkui su kartu veikiančiais asmenimis priklausančių balsy dalis (%)
AB Panevėžio keliai, S. Kerbedžio g. 7, Panevėžys, Įmonės kodas 147710353.	8 138 932	49,78	49,78
Skandinaviska Enskildas Banken clients, Sergels, Torg 2, 10640, Stockholm Svedija, 5020329081	971 462	5,94	5,94
Laisvai cirkuliuojančios akcijos	7 239 606	44,28	44,28

Nei vienas emitento akcininkas neturi jokių specialių kontrolės teisių. Visų akcininkų teisės yra vienodos, nustatytos Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 4 skirsnyje. Balso teisę visuotiniame akcininkų susirinkime suteikiančių AB "Panevėžio statybos trestas" akcijų skaičius yra 16 350 000.

13. DIVIDENDAI

Sprendimą mokėti dividendus ir mokamo dividendo dydį nustato bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas. Bendrovė paskirtus dividendus išmoka per 1 mėnesį nuo sprendimo paskirstyti pelną priėmimo dienos.

Dividendus turi teisę gauti tie asmenys, kurie buvo bendrovės akcininkais dešimtos darbo dienos, po atitinkamą sprendimą priėmusio visuotinio akcininkų susirinkimo, pabaigoje.

Pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio bei Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymus, dividendai apmokestinami 20 proc. tarifu. Mokesčius apskaičiuoja, išskaito ir į biudžetą (valstybei) sumoka bendrovė.

2011 m. balandžio 22 d. įvykęs AB "Panevėžio statybos trestas" visuotinis akcininkų susirinkimas nutarė išmokėti 1 144 500 Lt dividendų (po 0,07 Lt vienai akcijai) ir 2 000 000 Lt. tantjemų. Iki 2011 m. gruodžio 31 dienos išmokėta 99,1 proc. dividendų (1 133 902 litai) ir 2 000 000 Lt tantjemų.

	Finansiniai metai iš kurių pelno skiriami dividendai
	2007	2008	2009	2010
Bendra dividendams skirta suma Lt	3760500	1144500	1144500	1144500
Dividendai tenkantys vienai akcijai	0,23	0.07	0.07	0,07
Dividendų ir grynojo pelno santykis proc.	15,1%	2.4%	23.8%	11,3%
Dividendų pelningumas (dividendai tenkantys vienai akcijai / akcijos kaina laikotarpio pabaigai), proc.	1,5%	4,7%	1,8%	1,0%

14. DARBUOTOJAI

2011 m. gruodžio 31 d. duomenimis, grupėje iš viso dirbo 1241 darbuotojų, įmonėje – 1006 darbuotojai.

Vidutinis darbuotojų skaičius	2010 m.		2010 m.
	Grupe	Imonë	Grupe	Imone
Vadoval	32	12	31	12
Specialistai	271	217	287	228
Darbininkai	784	રેરિ	868	726

Grupės darbuotojų išsilavinimas laikotarpio pabaigoje:

Darbuotojų grupės	Sarašinis skaičius	Turintieji aukštajį išsilavinimą	Turintieji aukštąjį neuniversi- tetinj išsilavinimą	Turintieji aukštesnjji išsilavinimą	Turintieji vidurinj išsilavini- ma	Turintieji nebaigta vidurinj išsilavinimą
Vadovai	31	27	0	3		0
Specialistai	299	219	11	52	16
Darbininkai	911	22	18	156	ર્સ્વે	146

Vidutinis darbo užmokestis	2010 m.		2011 m.
	Grupe	Imonè	Grupe	Imoné
Vadoval	7713	12383	5978	6434
Specialistai	3895	4293	3111	3196
Darbininkai	1806	1847	1955	1985

Vidutinis bruto darbo užmokestis:

Darbo sutartyse nėra numatyta jokių ypatingų darbuotojų ar jų dalies teisių bei pareigų.

Bendrovė ir 2011 metais didelį dėmesį skiria darbuotojų kvalifikacijos kėlimui. Mokymai įmonėje vykdomi trimis kryptimis, naudojantis:

• 1. Lietuvos statybininkų asociacijos (ES struktūrinių fondų lėšos).
• 1. Mokymus organizuojančių įstaigų paslaugomis (išoriniai mokymai).
• 1. Aukštojo mokslo įstaigų paslaugomis (darbuotojų studijos).

15. EMITENTO ĮSTATŲ PAKEITIMO TVARKA

Keisti bendrovės įstatus gali tik visuotinis akcininkų susirinkimas kvalifikuota balsų dauguma, kuri negali būti mažesnė kaip 2/3 visų susirinkime dalyvaujančių akcininkų suteikiamų balsų. Visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimas dėl įstatų pakeitimo priimamas LR Akcinių bendrovių įstatymo 27 ar 30 straipsniais nustatyta tvarka.

16. EMITENTO ORGANAI

Pagal AB "Panevėžio statybos trestas" įstatus, bendrovės valdymo organai yra visuotinis akcininkų susirinkimas, valdyba ir generalinis direktorius. Bendrovėje stebėtojų taryba nesudaroma.

Visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencija nesiskiria nuo Akcinių bendrovių įstatymu nustatytos visuotinio akcininkų surinkimo kompetencijos.

Įmonės valdybą ne ilgesniam kaip 4 metų laikotarpiui iš penkių narių renka visuotinis akcininkų susirinkimas. Šiuo metu bendrovės valdybą sudaro penki nariai. Įmonės valdybos narių rinkimo ir atšaukimo tvarka nesiskiria nuo nustatytos Akcinių bendrovių įstatymu.

Valdybos veiklai vadovauja valdybos pirmininkas. Valdybos pirmininką iš savo narių renka valdyba.

Bendrovės vadovą - Generalinį direktorių - renka ir atšaukia bei atleidžia iš pareigų, nustato jo atlyginimą, tvirtiną pareiginius nuostatus, skatina jį ir skiria nuobaudas. Generalinis direktorius organizuoja bendrovės ūkinę veiklą.

Valdyba:

REMIGIJUS JUODVIRŠIS – valdybos pirmininkas. Įmonės kapitale nedalyvauja. Dalyvauja šių įmonių veikloje ar kapitale:

		AKCIJU	KAPITALAS.	BALSAI,
ĮMONĖS PAVADINIMAS	PAREIGOS	SKAICIUS	0/0	0/0
UAB "TERTIUS"		704 638	80	80
AB "PANEVĖŽIO KELIAI"	Valdybos narys	531 675	28,47	28,47
UAB "LAUKTUVES JUMS"	Valdybos narys	11 069	50.15	50,15
UAB "POKSTAS"		111	50	રે રેણ
AB "KLOVAINIŲ SKALDA"		203 526	3,78	3,78
UAB "GELBERA"	Valdybos narys	34	34	34
UAB "KELTECHA"	Valdybos narys
UAB "EMULTEKA"		14	14,0	14.0
UAB "GUSTONIŲ ŽŪT"	Valdybos narys	1057	48,98	48,98
AB "SPECIALIZUOTA KOMPLEKTAVIMO VALDYBA"		21 490	9,29	9,29
UAB "IGNALINOS STATYBA"	Valdybos narys	91 351	37.93	37,93
UAB "NAUJASIS UŽUPIS"	Valdybos Pirmininkas
UAB "PANEVEZYS"	Valdybos narys	157 191	49.98	49,98
UAB "PANODEN"	Valdybos narys
UAB "PST INVESTICIJOS"	Valdybos narys	16 407	4,4	4,4
AB "KIRTIMU AUTOTRANSPORTAS"	Valdybos narys
UAB "CONVESTUS"	Viceprezidentas, valdybos pirmininkas	50 000	50	50
UAB "ALPROKA"	Valdybos pirmininkas
AB KAUNO TILTAI		492	0,31	0,31

Kadencija 2010 11 -2014 11

Teistas nebuvo.

GVIDAS DROBUŽAS – valdybos narys. Įmonės kapitale nedalyvauja. Dalyvauja šių įmonių veikloje ar kapitale:

		AKCIJų	KAPITALAS,	BALSAI,
IMONES PAVADINIMAS	PAREIGOS	SKAIČIUS	0/0	0/0
AB "PANEVEŽIO KELIAI"	Valdybos	229 861	28,33	28,33
	pirmininkas
UAB "LAUKTUVĖS JUMS"	Valdybos narys	11 001	49,85	49,85
UAB "POKSTAS"	Direktorius	111	50.0	50.0
AB "KLOVAINIŲ SKALDA"	Valdybos narys	203 129	3,77	3,77
UAB "GELBERA"	Valdybos narys	34	34	34
UAB "EMULTEKA"		12	12,0	12,0
UAB "GUSTONIU ZUT"	Valdybos narys	1057	48,98	48,98
UAB "IGNALINOS	Valdybos narys	91 351	37,93	37,93
STATYBA"
UAB "PANEVEZYS"	Valdybos narys	157 225	49,98	49,98
AB "SPECIALIZUOTA		21 470	9,28	9,28
KOMPLEKTAVIMO
VALDYBA"
UAB "PST INVESTICIJOS"	Valdybos	12 644	2,9	2,9
	pirmininkas,
	direktorius
UAB "NAUJASIS UŽUPIS"	Valdybos narys
UAB "CONVESTUS"	Prezidentas.	50 000	50	50
	Valdybos narys
UAB ALPROKA"	Valdybos narys
AB KAUNO TILTAI		492	0,31	0,31
UAB MEIRONA	Direktorius	100	100	100
UAB SERANA	Direktorius	100	100	100
UAB TERRITIOS		176 159	20	20

Kadencija 2010 11 -2014 11

Teistas nebuvo.

IRMA ABRAMAVIČIENĖ - valdybos narys. Dalyvauja šių įmonių veikloje:

ĮMONĖS PAVADINIMAS	PAREIGOS	AKCIJU SKAIČIUS	KAPITALAS, 0/0	BALSAI, Vo
UAB CONVESTUS	Vidaus auditorius

Kadencija 2010 11 -2014 11

Teista nebuvo.

VILIUS GRAŽYS - valdybos narys. Dalyvauja šių įmonių veikloje:

ĮMONĖS PAVADINIMAS	PART 3 COS	AKCIJŲ SKAIČIUS	KAPITALAS, 0/0	BALSAI, 0/0
UAB "AKVALDA"		500	33,33	33.33
UAB "EMULTEK A"
UAB "BASS"		40	40	40
AB "PANEVEZIO STATIVIBOS IRESTAS"	Valdybos narys
AB "PANEVEZIO KELIAI"	Valdybos narys	101735	5.45	5.45

Kadencija 2010 11 -2014 11

Teistas nebuvo.

ARTŪRAS BUČAS - valdybos narys. Įmonės kapitale nedalyvauja.

IMONĖS PAVADINIMAS	PAREIGOS	AKCIJų SKAICIUS	KAPITALAS, 0/0	BALSAI, 0/0
AB "DVARCIONIŲ KERAMIKA"	akcininkas	356
AB "PANEVEZIO KELIAI"	Valdybos narys

Kadencija 2010 11 -2014 11

Teistas nebuvo.

Administracija:

DALIUS GESEVIČIUS - bendrovės administracijos vadovas, generalinis direktorius. Turi 15 bendrovės akcijų. Išsilavinimas aukštasis (1984, VISI), inžinierius - statybininkas. Teistas nebuvo.

DANGUOLĖ ŠIRVINSKIENĖ - bendrovės vyriausioji buhalterė. Bendrovės akcijų neturi. Išsilavinimas aukštasis (1983 m., LŽUA) buhalterio - ekonomisto kvalifikacija. Teista nebuvo.

Informacija apie per ataskaitinį laikotarpį vadovams priskaitytas pinigų sumas (Lt):

	Bendrovės valdyba
Bendra priskaičiuota pinigų
suma	2032532
Vidutiniškai vienam nariui	406506

2011 metais bendrovės valdybos nariams specialiųjų išmokų nebuvo.

	Bendroves vadovas	Vyriausiasis finansininkas
Priskaičiuota pinigų suma	125137	55408

Audito komitetas

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos audito įstatymo 52 straipsniu AB "Panevėžio statybos trestas" akcininkų susirinkimas renka audito komitetą. Audito komitetą sudaro trys nariai, kurių vienas yra nepriklausomas. Audito komiteto kadencijos laikotarpis - vieneri metai. Audito komiteto nario nepertraukiamos kadencijos laikas negali būti ilgesnis kaip 12 metų. AB "PST" audito komitetą sudaro šie nariai - Roma Morozovienė (AB "PST"), Regina Sukarevičienė (AB "PST) ir Irena Kriaučiūnienė - nepriklausomas auditorius.

17. VISI REIKŠMINGI SUSITARIMAI, KURIŲ ŠALIS YRA EMITENTAS IR KURIE ĮSIGALIOTŲ, PASIKEISTŲ AR NUTRŪKTŲ PASIKEITUS EMITENTO KONTROLEI, TAIP PAT JŲ POVEIKIS, IŠSKYRUS ATVEJUS, KAI DĖL SUSITARIMŲ POBŪDŽIO JŲ ATSKLEIDIMAS PADARYTŲ EMITENTUI DIDELĘ ŽALĄ

Nëra

18. VISI EMITENTO IR JO ORGANŲ NARIŲ AR DARBUOTOJŲ SUSITARIMAI, NUMATANTYS KOMPENSACIJĄ, JEI JIE ATSISTATYDINTŲ ARBA BŪTŲ ATLEISTI BE PAGRISTOS PRIEŽASTIES ARBA JEI JŲ DARBAS BAIGTŲSI DĖL EMITENTO KONTROLÉS PASIKETIMO

Nëra

19. INFORMACIJA APIE DIDESNIUS SUSIJUSIŲ ŠALIŲ SANDORIUS

Visi susijusių sandoriais su susijusiomis šalimis pateikti metinėje finansinėje ataskaitoje.

20. INFORMACIJA APIE TAI, KAIP LAIKOMASI BENDROVIŲ VALDYMO KODEKSO

Informacija apie bendrovių kodekso laikymąsi pateikiama metinio pranešimo 1 priede.

21. VIEŠAI PASKELBTA INFORMACIJA

Pranešimo antraštė	Pranešimo kategorija	. Kalba	Data
Patikslinta 2011m. Tarpinė atskaitomybė	Tarpinė informacija	Lt, En	2012 03 01
2011 metų AB "Panevėžio statybos trestas" įmonės ir įmonių grupės neaudituoti veiklos rezultatai	Tarpinė informacija	Lt, En	2012 02 29
PST žengia į Švedija	Pranešimas apie esminį įvykį	Lt, En	2011 12 09
2011 m. devynių mėnesių neaudituoti veiklos rezultatai	Tarpinė informacija	Lt, En	2011 11 30
AB "Panevėžio statybos trestas" informacija	Pranešimas apie esminį įvykį	Lt, En	2011 11 24
PST pasirašė sutartį Valdovų rūmų A dalies baigiamiesiems darbams	Pranešimas apie esminį įvykį	Lt, En	2011 11 17
Neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimai	Pranešimas apie esminį įvykį	Lt, En	2011 09 30
2011 m. pirmojo pusmečio veiklos rezultatai	Tarpinė informacija	Lt, En	2011 08 31
Neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo šaukimas	Pranešimas apie esminį įvykį	Lt, En	2011 08 30
AB "Panevėžio statybos trestas" plečia savo veiklą Kaliningrado srityje	Pranešimas apie esminį įvykį	Lt, En	2011 08 09
2011 m. pirmojo ketvirčio veiklos rezultatai	Tarpinė informacija	Lt, En	2011 05 27
Eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo patvirtinta 2010 m. metinė informacija	Metinė informacija	Lt, En	2011 04 22
Eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimai	Pranešimas apie esminį įvykį	Lt, En	2011 04 22
Eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimų projektas	Pranešimas apie esminį įvykį	Lt. En	2011 04 07
Eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimų projektas	Pranešimas apie esminį įvyki	Lt, En	2011 04 01
AB "Panevėžio statybos trestas" pasirašė sutartj su AB "Akmenės cementas"	Pranešimas apie esminį įvykį	Lt, En	2011 03 31
Eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo šaukimas	Pranešimas apie esminį įvykį	Lt, En	2011 03 22
2010 metų veiklos rezultatai	Tarpinė informacija	Lt, En	2011 02 28

Visi AB "Panevėžio statybos trestas" pranešimai, kuriuos įstatymai numato skelbti viešai, skelbiami Lietuvos Respublikos įstatymų ir teisės aktų numatytais terminais. Informacija apie bendrovės esminius įvykius pateikiama Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijai, Vilniaus vertybinių popierių biržai, informacijos atskleidimo ir platinimo sistemai "OMX Company News Service" bei skelbiami bendrovės interneto puslapyje.

Generalinis direktorius

Sestinating

Dalius Gesevičius

AB "PANEVĖŽIO STATYBOS TRESTAS" pranešimas apie Vilniaus vertybinių popierių biržoje listinguojamų bendrovių valdymo kodekso laikymasi

Akcinė bendrovė "Panevėžio statybos trestas", vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymo 21 straipsnio 3 dalimi ir AB NASDAQ OMX Vilnius listingavimo taisyklių 24.5. punktų, atskleidžia, kaip į įslaigino 21 suaipsilio 3 damini 1 AD NASDI () valdymo kodekso ir konkrečių jo nuostatų. Jei šio kodėsso iaikosi NASDAQ OMA Vinikas naungaojamų vienų konkrečių nuostatų nesilaikoma ir dėl kokių priežasčių:

PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS	TAIP /NE NEAKTUALU	KOMENTARAS
I principas: Pagrindinės nuostatos
Pagrindinis bendrovės tikslas turėtų būti visų akcininkų interesų tenkinimas, užtikrinant nuolatinį akcininkų nuosavybės vertės didinimą.
1.1. Bendrovė turėtų rengti ir viešai skelbti bendrovės plėtros strategiją ir tikslus, aiškiai deklaruodama, kaip ji planuoja veikti akcininkų interesais ir didinti akcininkų nuosavybę.	Taip	Bendrovės strategija ir tikslai skelbiami interneto svetainėje http//www.pst.lt ir VVPB pranešimuose bei periodiniuose pranešimuose naujienų agentūrai BNS, pranešimuose dienraščiuose, spaudos konferencijose.
1.2. Visų bendrovės organų veikla turėtų būti sukoncentruota į strateginių tikslų įgyvendinimą, atsižvelgiant į poreikį didinti akcininkų nuosavybę.	Taip
1.3. Bendrovės priežiūros ir valdymo organai turėtų glaudžiai bendradarbiauti, siekdami kuo didesnės naudos bendrovei ir akcininkams.	Taip	Bendrovės valdyba ne tik atsakinga už strateginį vadovavimą bendrovei, bet ir analizuoja ir vertina vadovų pateiktą medžiagą visais bendrovės veiklos klausimais: veiklos strategijos įgyvendinimo, veiklos organizavimo, finansinės būklės ir kt.
1.4. Bendrovės priežiūros ir valdymo organai turėtų užtikrinti, kad būtų gerbiamos ne tik bendrovės akcininkų, bet ir kitų bendrovės veikloje dalyvaujančių ar su ta veikla susijusių asmenų (darbuotojų, kreditorių, tiekėjų, klientų, vietos bendruomenės) teisės ir interesai.	Taip

II principas: Bendrovės valdymo sistema

Bendrovės valdymo sistema turėtų užtikrinti strateginį vadovavimą bendrovės valdymo organų Dendrovės valaisijos vaisiausyją ir funkcijų pasiskirstymą tarp bendrovės organų, akcininkų interesų apsaugą.

2.1. Be Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių istatyme numatytų privalomų organų - visuotinio ir bendrovės susirinkimo vadovo, akcininkų rekomenduojama bendrovėje sudaryti tiek kolegialų priežiūros organą, tiek kolegialų valdymo organą. Kolegialių priežiūros ir valdymo organų sudarymas užtikrina valdymo ir priežiūros funkcijų aiškų bendrovėje, atskyrimą bendrovės vadovo atskaitomybę bei kontrolę, o tai savo ruožtu sąlygoja efektyvesnį ir skaidresnį bendrovės valdymo procesą.	Ne	Bendrovėje sudaromas kolegialus valdymo - valdyba ir vienasmenis valdymo organas - generalinis direktorius. Kolegialus priežiūros organas - stebėtojų taryba nėra sudaroma.
2.2. Kolegialus valdymo organas yra atsakingas už strateginį vadovavimą bendrovei bei vykdo kitas esmines bendrovės valdymo funkcijas. Kolegialus priežiūros organas yra atsakingas už efektyvią bendrovės valdymo organų veiklos priežiūrą.	Ne	Bendrovės veiklos priežiūra ir vadovo atsakomybė bei kontrolė užtikrinama valdybai analizuojant ir vertinant vadovo pateiktą medžiagą visais bendrovės veiklos klausimais.
2.3. Jeigu bendrové nusprendžia sudaryti tik vieną kolegialų organą, rekomenduojama, kad tai būtų priežiūros organas, t.y. stebėtojų taryba. Tokiu atveju stebėtojų taryba yra atsakinga už efektyvią bendrovės vadovo vykdomų funkcijų priežiūrą.	Ne	Sudaromas vienas kolegialus valdymo organas valdyba, kuri efektyviai vykdo vadovo atliekamų funkcijų priežiūrą.
2.4. Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus priežiūros organas turėtų būti sudaromas ir turėtų veikti III ir IV principuose išdėstyta tvarka. Jeigu bendrovė nuspręstų nesudaryti kolegialaus priežiūros organo, tačiau sudarytų kolegialų valdymo organą - valdybą, III ir IV principai turėtų būti taikomi valdybai, kiek tai neprieštarauja šio organo esmei ir paskirčiai.	Taip
2.5. Bendrovės valdymo ir priežiūros organus turėtų sudaryti toks valdybos narių (vykdomųjų direktorių) ir stebėtojų tarybos narių (direktorių konsultantų) skaičius, kad atskiras asmuo arba nedidelė asmenų grupė negalėtų dominuoti šiems organams priimant sprendimus.2	Taip	Bendrovės valdyba yra sudaroma iš 5 narių ir tai yra pakankamas skaičius.

¹ III ir IV principų nuostatos labiau pritaikytos tiens stvinkų susirinkimas reika stebėtojų tarybą, t.y. organą, kuris iš esnės sudaromas siekiait užikrini bendrovės valdybos ir vadovauli bendrovės akcininkams. Vis dėlto, jeigu bendrovėje stebėlojų taryba nesudaroma, bet sudaroma valdyba, daugelis III ir IV principusijų tampa akualios ir taikytinos valdybai. Tačiau pažymėtiną, kad kai kurios rekomendacijos, kurios pagal savo ir prigimtį yra susijusios išimtinai su stebėtojų taryba (pavydžiui, komitetų formavimas), neturėtų būti taikonos valdybai, kadangi šio organo paskiris ir finių bendrovių įstatymą (Žin, 2003, Nr. 123-5574) yra kitokios. Pavyzdžiui, kodekso 3.1 punktas dėl valdymo organų priežiūros valdybai taikytims tiek tai susiję su bendrovės vadovo, bet ne pačios valdybos priežiūrą; kodekso 4.1 punkas dėl rekomendacijų teikimo valdymo organams taikytinas tiek lai susiję su rekomendacijų tokimu bendrovės vadovui, kodekso 4.6 puotas dėl visuolinio akcininkų susirinkimo kologialaus organo nepriklausomumo nuo bendrovės valdymo organų taikytinas tiek, kiek tai susiję su nepríklausomumu nuo bendrovės vadovo.

² Vykdonojo direktoriaus konsultanto sąvokos vartojamos tais stvejais, kai bendrovėje sudaromas tik vienas kolegialųs organas,

2.6. Direktoriai konsultantai arba stebėtojų tarybos nariai turėtų būti skiriami apibrėžtam laikotarpiui, su individualiai perrenkamiems galimybe būti maksimaliais Lietuvos Respublikos teisės aktų leidžiamais intervalais, tam, kad būtų užtikrintas būtinas profesinės patirties augimas ir pakankamai dažnas jų statuso pakartotinas patvirtinimas. Taip pat turėtų būti numatyta galimybė juos atleisti, tačiau ta procedūra neturėtų būti lengvesnė už vykdomojo direktoriaus arba valdybos nario atleidimo procedūrą.	Ne	Stebėtojų taryba nesudaroma
2.7. Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo Taip kolegialaus organo pirmininku gali būti toks asmuo, kurio esamos arba buvusios pareigos nebūtų kliūtis nepriklausomai ir nešališkai priežiūrai vykdyti. Kai bendrovėje nesudaroma stebėtojų taryba, bet sudaroma valdyba, rekomenduojama, kad bendrovės valdybos pirmininkas ir bendrovės vadovas nebūtų tas pats asmuo. Buvęs bendrovės vadovas neturėtų būti tuoj pat skiriamas į visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo pirmininko postą. Kai bendrovė nusprendžia nesilaikyti šių rekomendacijų, turėtų būti pateikiama informacija apie priemones, kurių imtasi priežiūros nešališkumui užtikrinti.		Valdybos pirmininkas nėra ir nėra buvęs bendrovės vadovu.

III principas: Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo sudarymo tvarka.

Bendrovės visuotinio akcininkimo renkamo kolegialaus organo sudarymo tvarka turėtų užtikrinti bendrovės smulkiųjų akcininkų interesų atstovavimą, šio organo atskaitomybę akcininkams ir objektyvią bendrovės veiklos bei jos valdymo organų priežiūrą.

3.1. Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo Taip	Valdybos sudarymo mechanizmas užtikrina, kad
kolegialaus organo (toliau šiame principe - kolegialus	valdyboje būtų tinkamai atstovaujami smulkiųjų
organas) sudarymo mechanizmas turėtų užtikrinti, kad	akcininkų interesai.
bus vykdoma objektyvi ir nešališka bendrovės
valdymo organų priežiūra, taip pat tinkamai
atstovaujami smulkiųjų akcininkų interesai.

³ Atkreiptinas dėmesys, kad tuo alveju, kai visuotinkimo rakamas kolegiaus organas yra valdybą, jį, bidama valdymo organas, tučių tikkiniti e vių bendrovės valdymo organų, o tik vienasmenio valdyno organo – priežiūrą. Šį paslaba taikytina taip pat ir 3.1 punkto atžvilgiu.

3.2. Kandidatų į kolegialaus organo narius vardai, jy informacija apie išsilavinimą, pavardes, kvalifikaciją, profesinę patirtį, einamas pareigas, kitus svarbius profesinius įsipareigojimus ir potencialius interesu konfliktus turėtų būti atskleista bendrovės dar prieš visuotinį akcininkų akcininkams susirinkimą, paliekant akcininkams pakankamai laiko apsispręsti, už kurį kandidatą balsuoti. Taip pat turėtų būti atskleistos visos aplinkybės, galinčios paveikti kandidato nepriklausomumą (pavyzdinis jų sąrašas pateiktas 3.7 rekomendacijoje). Kolegialus organas turėtų būti informuojamas apie vėlesnius šiame punkte nurodytos informacijos pokyčius. Kolegialus organas kiekvienais metais turėtų kaupti šiame punkte nurodytus duomenis apie savo narius ir pateikti juos bendrovės metiniame pranešime.	Taip	Bendrovė kaupia ir atskleidžia visą informaciją apie kolegialaus organo narius, jų profesinį išsilavinimą, kvalifikaciją, interesų konfliktus viešai skelbiamose bendrovės periodinėse ataskaitose.
3.3. Kai siūloma paskirti kolegialaus organo nari, turėtų būti nurodyta konkreti jo kompetencija, tiesiogiai susijusi su darbu kolegialiame organe. Kad akcininkai ir investuotojai galėtų įvertinti, ar ši kompetencija ir toliau yra tinkama, kolegialus organas kiekviename bendrovės metiniame pranešime turėtų skelbti informaciją apie savo sudėtį ir apie konkrečią atskirų savo narių kompetenciją, tiesiogiai susijusią su jų darbu kolegialiame organe.	Taip
3.4. Siekiant išlaikyti tinkamą kolegialaus organo narių turimos kvalifikacijos pusiausvyrą, kolegialaus organo sudėtis turėtų būti nustatyta atsižvelgiant į bendrovės struktūrą ir veiklos pobūdį ir periodiškai vertinama. Kolegialus organas turėtų užtikrinti, kad jo nariai, kaip visuma, turėtų įvairiapusių žinių, nuomonių ir patirties savo užduotims tinkamai atlikti. Audito komiteto nariai, kaip visuma, turėtų turėti naujausių žinių ir atitinkamą patirtį listinguojamų bendrovių finansų ir apskaitos ir (arba) audito srityse. Bent vienas iš atlyginimo komiteto narių turėtų turėti žinių ir patirties atlyginimų nustatymo politikos srityje.	Taip	Valdyba sudaryta, atsižvelgiant į bendrovės struktūrą ir veiklos pobūdi, jos narių patirtis, įvairiapusės žinios, susijusios su bendrovės veiklos pobūdžiu, leidžia tinkamai atlikti darbą.
3.5. Visiems naujiems kolegialaus organo nariams Taip turėtų būti siūloma individuali programa, skirta supažindinti su pareigomis, bendrovės organizacija bei veikla. Kolegialus organas turėtų atlikti metinį patikrinimą, kad būtų nustatytos sritys, kuriose jo nariams reikia atnaujinti savo įgūdžius ir žinias.		Nauji nariai supažindinami su bendrove ir valdybos darbo reglamentu. Valdybos nariai nuolat dalyvauja įvairiuose tobulinimosi kursuose ir seminaruose, kuriuose kaupia informaciją apie esminius bendrovės veiklą reglamentuojančių teisės aktų pasikeitimus.

3.6. Siekiant užtikrinti, kad visi su kolegialaus organo Ne	Bendrovėje istoriškai susiklosčiusi situacija, kad
nariu susiję esminiai interesų konfliktai būtų	nejvertintos nepriklausomų narių "pakankamumas".
sprendžiami tinkamai, į bendrovės kolegialų organą	Vykstant aktyviai bendrovės akcijų prekybai, smulkiems
turėtų būti išrinktas pakankamas" nepriklausomų"	akcininkams aktyviai dalyvaujant bendrovės valdyme,
narių skaičius.	bendrovė sieks šio principo įgyvendinimo.

^" Kodėkse nenustatytas kolegialaus organo nepriklausomų narų skaičius valstybų kodėsų yra nustatytas tem ilkos nepriklausomų narių, kuris turi subarti kolegialų vygano ne mažius kuip 1/3 orba 1/2 kolegalaus organo nacių). Tačiau, atsizelgios nagimą Lietuvoje, į galimus keblunus pareis, kodeksė įvirtinta laikstesnė tormulantė ir bondrovėns leidžiama pušoms tuspęsų, koks nepriklausomų narių skaičius yra pakankama narių skaičius kolegialiame organt yra skarininims ir bus laikomas ir bus laikomas ir busniavoj valdymo pavyzdžiu.

Pažynėtina, kad kuriose bendrovėse dėl pernolikiųjų akcininkų skaičiaus visų kolegialaus organo narių ištinkimą gali ismis staminto ar kelių didžiausių aksi. Tačiau ne ir pagrindinių ištirktas kolegialaus organo narys gali būti irikomas nepriklausomų, jeigo jis atinks kodekse įtvirtintus nepriklausomumo kriterijus.

3.7. Kolegialaus organo narys turėtų būti laikomas nepriklausomu tik tais atvejais, kai jo nesaisto jokie verslo, giminystės arba kitokie ryšiai su bendrove, ją kontroliuojančiu akcininku arba jų administracija, dėl kurių kyla ar gali kilti interesų konfliktas ir kurie gali paveikti nario nuomone. Kadangi visų atvejų, kada kolegialaus organo narys gali tapti priklausomas, išvardyti neįmanoma, be to, skirtingose bendrovėse susijusios aplinkybės, santykiai SU arba nepriklausomumo nustatymu, gali skirtis, o geriausia šios problemos sprendimo praktika susiklostys laikui bėgant, tai kolegialaus organo nario nepriklausomumo įvertinimas turėtų būti grindžiamas santykių ir aplinkybių turiniu, o ne forma. Pagrindiniai kriterijai nustatant, ar kolegialaus organo narys gali būti laikomas nepriklausomu, turėtų būti šie: 1) jis negali būti bendrovės arba susijusios bendrovės vykdomasis direktorius arba valdybos narys (jei visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas - stebėtojų taryba) ir paskutinius penkerius metus neturi būti ėjęs tokių pareigų;	Ne	Keturi valdybos nariai yra didžiausio akcininko - susijusios bendrovės - valdybos nariai. Vienas narys dirba bendrovėje, kuri turi svarbių verslo ryšių - atlieka vidaus audito ir konsultacijų paslaugas.
2) jis negali būti bendrovės arba susijusios bendrovės darbuotojas ir paskutinius trejus metus neturi būti ėjęs tokių pareigų, išskyrus atvejus, kai kolegialaus organo narys nepriklauso vyresniajai vadovybei ir buvo išrinktas į kolegialų organą kaip darbuotojų atstovas;
3)jis neturi gauti arba nebūti gavęs reikšmingo papildomo atlyginimo iš bendrovės arba susijusios bendrovės, išskyrus užmokestį, gautą už kolegialaus organo nario pareigas. atlyginimui papildomam Tokiam dalyvavimas akcijų priskiriamas ir pasirinkimo sandoriuose arba kitokiose nuo veiklos rezultatų priklausančiose užmokesčio sistemose; jam nepriskiriamos pagal pensijų planą nustatytų kompensacijų išmokos kompensacijas) už atidėtas (iskaitant ankstesnį darbą bendrovėje (su sąlyga, kad niekaip nesusijusi su išmoka tokia vėlesnėmis pareigomis);
4) jis neturi būti kontroliuojantysis akcininkas arba neturi atstovauti tokiam akcininkui Tarybos nustatoma pagal (kontrolė direktyvos 83/349/EEB 1 straipsnio 1 dalį); 5) jis negali turėti ir per praėjusius metus neturi

būti turėjęs svarbių verslo ryšių su bendrove arba susijusia bendrove nei tiesiogiai, nei kaip turinčio tokius ryšius subjekto partneris, akcininkas, direktorius arba viršesnis darbuotojas. Turinčiu verslo ryšių laikytinas subjektas, kuris yra svarbus prekių tiekėjas arba paslaugų teikėjas (įskaitant finansines, teisines, patariamąsias ir konsultacines reikšmingas klientas paslaugas), ar organizacija, kuri gauna reikšmingas įmokas iš bendrovės arba jos grupės;

• 6) jis negali būti ir per paskutinius trejus metus neturi būti buvęs bendrovės arba susijusios bendrovės dabartinės arba ankstesnės išorės audito įmonės partneriu arba darbuotoju;
• 7)jis neturi būti vykdomuoju direktoriumi arba valdybos nariu kitoje bendrovėje, kurioje bendrovės vykdomasis direktorius arba valdybos narys (jei visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas stebėtojų taryba) yra direktorius konsultantas arba stebėtojų tarybos narys, taip pat jis negali turėti kitų reikšmingų ryšių su bendrovės vykdomaisiais direktoriais, kurie atsiranda jiems dalyvaujant kitų bendrovių arba organų veikloje;
• 8) jis neturi būti ėjęs kolegialaus organo nario pareigų ilgiau kaip 12 metų;
• 9) jis neturi būti vykdomojo direktoriaus arba valdybos nario (jei visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas stebėtojų taryba), arba 1-8 punkte nurodytų asmenų artimas šeimos narys. Artimu šeimos nariu laikytinas sutuoktinis (sugyventinis), vaikai ir tėvai.

3.8. Nepriklausomumo sąvokos turinį iš esmės nustato pats kolegialus organas. Kolegialus organas gali nuspręsti, kad tam tikras jo narys, nors ir atitinka visus šiame kodekse nustatytus nepriklausomumo kriterijus, vis dėlto negali būti laikomas nepriklausomu dėl ypatingų asmeninių ar su bendrove susijusių aplinkybių.

3.9. Turėtų būti atskleidžiama reikiama informacija Ne apie išvadas, prie kurių priėjo kolegialus organas aiškindamasis, ar tam tikras jo narys gali būti laikomas nepriklausomu. Kai siūloma paskirti kolegialaus organo narį, bendrovė turėtų paskelbti, ar laiko jį nepriklausomu. Kai konkretus kolegialaus organo narys neatitinka vieno ar kelių šiame kodekse nustatytų nepriklausomumo vertinimo kriterijų, bendrovė turėtų paskelbti priežastis, kodėl tą narį ji vis dėlto laiko nepriklausomu. Be to, bendrovė kiekviename savo metiniame pranešime turėtų paskelbti, kuriuos kolegialaus organo narius laiko nepriklausomais. 3.10. Kai vienas arba keli šiame kodekse nustatyti Ne nepriklausomumo vertinimo kriterijai nebuvo tenkinami ištisus metus, bendrovė turėtų paskelbti priežastis, kodėl konkretų kolegialaus organo narį Kad būtų užtikrintas laiko nepriklausomu. informacijos, pateikiamos dėl kolegialaus organo narių nepriklausomumo, tikslumas, bendrovė turėtų reikalauti, kad nepriklausomi nariai reguliariai patvirtintų savo nepriklausomumą. 3.11. Nepriklausomiems kolegialaus organo nariams Taip Bendrovė už 2011 m valdybos nariams atlygino ir planuoja ateityje atlyginti už darbą iš bendrovės lėšų. už jų darbą ir dalyvavimą kolegialaus organo posėdžiuose gali būti atlyginama iš bendrovės lėšų. Visuotinis akcininkų susirinkimas tvirtina tokio Tokio atlyginimo dydį turėtų tvirtinti bendrovės atlyginimo dydj visuotinis akcininkų susirinkimas.

IV principas: Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo pareigos ir atsakomybė

Bendrovės valdymo sistema turėtų užtikrinti, kad visuotinio susirinkimo renkamas kolegialus organas tinkamai ir efektyviai funkcionuotų, o jam suteiktos teisės turėtų užtikrinti efektyvią bendrovės valdymo organų' priežiūrą ir visų bendrovės akcininkų interesų apsaugą.

4.1. Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas Taip	Valdyba kartą per ketvirtį išklauso bendrovės vadovo ir
kolegialus organas (toliau šiame principe - kolegialus	finansų direktoriaus ataskaitą, analizuoja jų veiklą ir
organas) turėtų užtikrinti bendrovės finansinės	vertina jos efektyvumą, bei esant reikalui teikia jiems
apskaitos ir kontrolės sistemos vientisumą bei	rekomendacijas. Valdyba analizuoja, vertina bendrovės
skaidrumą. Kolegialus organas turėtų nuolat teikti	metinės finansinės atskaitomybės projektą bei pelno
rekomendacijas bendrovės valdymo organams ir	(nuostolių) paskirstymo projektą ir teikia juos
prižiūrėti bei kontroliuoti jų veiklą valdant bendrovę. 9	visuotiniam akcininkų susirinkimui.

ế Präynetin, kad šino netu nica, ki gia tỉnh trên tvarka, t.y. iš bendrovės pelno. Ši brmuluotė, skirtingis įstatyno redakcijos, renustao, ked stebėtojų trybos ir (s) valdybos naims gai būti atlyginama ik mokat ranjemas lyg ir reužketa kelio stobėtojų tarybos ir valdybos nariona už datos mokėti ne tik laisės, nors aiškiai tokios galimybės taip pat neįtvirtina.

⁷ Žr. 3 išnašą.

⁸ ž. 3 šinašą. Joja visuotinio akcinikimo renkamas kolegidus organas yra valdybą, ji turėų tuki rekonendarius veldybo organui – vadovui.

4.2. Kolegialaus organo nariai turėtų sąžiningai, rūpestingai ir atsakingai veikti bendrovės bei akcininkų naudai ir jų interesais, atsižvelgdami į ir visuomenės darbuotojų interesus gerove. Nepriklausomi kolegialaus organo nariai turėtų: a) bet kokiomis sąlygomis išlaikyti savo analizės, sprendimų priėmimo ir veiksmų nepriklausomumą; b) nesiekti ir nepriimti jokių nepagrįstų lengvatų, kurios gali kompromituoti jų nepriklausomumą; c) aiškiai reikšti savo prieštaravimą tuo atveju, kai mano, kad kolegialaus organo sprendimas pakenkti gali bendrovei. Kai kolegialus organas yra priėmęs sprendimų, dėl kurių nepriklausomas narys turi rimtų abejonių, tokiu atveju šis narys turėtų padaryti atitinkamas išvadas. Jeigu nepriklausomas narys atsistatydintų, priežastis jis turėtų paaiškinti laiške kolegialiam organui arba audito komitetui ir, jei	Taip
reikia, atitinkamam bendrovei nepriklausančiam
organui (institucijai).
4.3. Kolegialaus organo nario pareigoms atlikti Taip kiekvienas narys turėtų skirti pakankamai laiko ir dėmesio. Kiekvienas kolegialaus organo narys turėtų jsipareigoti taip apriboti kitus savo profesinius jsipareigojimus (ypač direktoriaus pareigas kitose bendrovėse), kad jie netrukdytų tinkamai atlikti kolegialaus organo nario pareigas. Jeigu kolegialaus organo narys dalyvavo mažiau nei pusėje kolegialaus organo posėdžių per bendrovės finansinius metus, apie tai turėtų būti informuojami bendrovės akcininkai.		nariai valdybos Bendrovės valdybos dalyvavo posėdžiuose ir kiekvienas narys skyrė pakankamai laiko valdybos nario pareigoms atlikti.
4.4. Kai kolegialaus organo sprendimai gali skirtingai Taip
paveikti bendrovės akcininkus, kolegialus organas su
visais akcininkais turėtų elgtis sąžiningai ir nešališkai.
Jis turėtų užtikrinti, kad akcininkai būtų tinkamai
informuojami apie bendrovės reikalus, jos strategiją, rizikos valdymą ir interesų konfliktų sprendimą.
Bendrovėje turėtų būti aiškiai nustatytas kolegialaus
organo narių vaidmuo jiems bendraujant su
akcininkais ir įsipareigojant akcininkams.

² Pažymėtiną, kad bendrovės gali sugriežinti mintatyti, kad pie posėdžius prastai lankantį kolegialaus organo nasį luri būti informuojami kacininkai (pavyzičiui, tuo atvyjų, jeigu tas narys dalyvavo nei 2.3 ar 3.4 posėdžių). Tokios skyvavimo kolejalaus ogano posėdžiuose užlikinino priemorės yr skatintinos ir bus laikomos tinkamesnio bendrovių valdymo pavyzdžiu.

4.5. Rekomenduojama, kad sandoriai (išskyrus mažareikšmius dėl nedidelės jų vertės arba sudarytus standartinėmis sąlygomis vykdant įprastinę bendrovės veiklą), sudaromi tarp bendrovės ir jos akcininkų, priežiūros ar valdymo organų narių, ar kitų bendrovės valdymui įtaką darančių ar galinčių daryti fizinių ar juridinių asmenų, būtų tvirtinami kolegialaus organo. Sprendimas dėl tokių sandorių tvirtinimo turėtų būti laikomas priimtu tik tuo atveju, kai už tokį sprendimą balsuoja dauguma nepriklausomų kolegialaus organo narių.	Taip
4.6. Kolegialus organas turėtų būti nepriklausomas priimdamas sprendimus, turinčius reikšmės bendrovės veiklai ir strategijai. Be kita ko, kolegialus organas turėtų būti nepriklausomas nuo bendrovės valdymo organų10. Kolegialaus organo narių darbui ir sprendimams neturėtų daryti įtakos juos išrinkę asmenys. Bendrovė turėtų užtikrinti, kad kolegialus organas ir jo komitetai būtų aprūpinti pakankamais ištekliais (tarp jų ir finansiniais), reikalingais pareigoms atlikti, iskaitant teise gauti - ypač iš bendrovės darbuotojų - visą reikiamą informaciją ir teisę kreiptis nepriklausomo profesionalaus patarimo į išorinius teisės, apskaitos ar kitokius specialistus kolegialaus organo ir jo komitetų kompetencijai priklausančiais klausimais. Naudodamasis minėtų	Taip
konsultantų ar specialistų paslaugomis informacijai apie atlyginimų nustatymo sistemų rinkos standartus gauti, atlyginimo komitetas turėtų užtikrinti, kad tas konsultantas tuo pačiu metu neteiktų konsultacijų susijusios bendrovės žmogiškųjų išteklių skyriui arba vykdomajam, arba valdymo organų nariams.

10 živoja, kai visuotinio akcinkimo renkamas kolegiulis orgenus yra valdyba, pekomendacija dėl jos nepriklusomuno nuo bendrovės valdymo organų taikytina tiek, kiek tai susiję su nepriklausomumu nuo bendrovės vadovo.

4.7. Kolegialaus organo veikla turėtų būti organizuota taip, kad nepriklausomi kolegialaus organo nariai galėtų turėti didelę įtaką itin svarbiose srityse, kuriose interesų konfliktų galimybė yra ypač didelė. Tokiomis sritimis laikytini klausimai, susiję su bendrovės skyrimu, bendrovės atlyginimo direktorių direktoriams nustatymu ir bendrovės audito kontrole bei įvertinimu. Todėl tuo atveju, kai kolegialaus organo kompetencijai yra priskirti minėti klausimai, šiam organui rekomenduojama suformuoti skyrimo, atlyginimų ir audito komitetus . Bendrovės turėtų užtikrinti, kad skyrimo, atlyginimų ir audito komitetams priskirtos funkcijos būtų vykdomos, tačiau jos gali tas funkcijas sujungti ir sukurti mažiau nei tris komitetus. Tokiu atveju bendrovės turėtų išsamiai paaiškinti, kodėl jos pasirinko alternatyvų požiūrį ir kaip pasirinktas požiūris atitinka trims atskiriems komitetams nustatytus tikslus. Bendrovėse, kurių kolegialus organas turi nedaug narių, trims komitetams skirtas funkcijas gali atlikti pats	Ne	Kolegialus bendrovės valdymo organas - valdyba, vykdo skyrimo komiteto, atlyginimų komiteto funkcijas. Bendrovės valdyba parenka bei tvirtina bendrovės vadovo - generalinio direktoriaus kandidatūrą ir pritaria generalinio direktoriaus siūlomoms bendrovės direktorių kandidatūroms. Nuolat vertina jy patirti, profesinius gebėjimus ir bendrovės strateginių tikslų įgyvendinimą, išklauso jų ataskaitas. Bendrovės valdyba parenka išorės auditoriaus kandidatūrą ir teikia pasiūlymus visuotiniam akcininkų susirinkimui jo tvirtinimui. 2011 04 22 eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo metu buvo išrinktas audito komitetas.
kolegialus organas, jeigu jis atitinka komitetams keliamus sudėties reikalavimus ir jeigu šiuo klausimu
atskleidžia atitinkamą informaciją. Tokiu atveju šio
kodekso nuostatos, susijusios su kolegialaus organo ir
komitetais (ypač dėl jų vaidmens, veiklos skaidrumo), turėtų būti taikomos, kai tinka, visam
kolegialiam organui.
4.8. Pagrindinis komitetų tikslas -- didinti kolegialaus organo darbo efektyvumą užtikrinant, kad sprendimai būtų priimami juos tinkamai apsvarsčius, ir padėti organizuoti darbą taip, kad kolegialaus organo sprendimams nedarytų įtakos esminiai interesų konfliktai. Komitetai turėtų veikti nepriklausomai bei kolegialiam organui teikti ir principingai rekomendacijas, susijusias su kolegialaus organo sprendimu, tačiau galutinį sprendimą priima pats kolegialus organas. Rekomendacija steigti komitetus kolegialaus organo susiaurinti nesiekiama kompetencijos ar perkelti ją komitetams. Kolegialus visiškai atsakingas už savo organas išlieka	Taip
kompetencijos ribose priimamus sprendimus.

^!! Lietuvos Respublikos audito įstatymas (Žin., 2008, Nr. 82-3233) nustato, kad viešojo intereso įmonės (įskaitant, Lietuvos ir sistinėse bendrovėse, kurių vertybiniais popieriais prekiaujama Lietuvos Respublikos ir (arba) bet kurios kitos valstybės narės reguliuojamoje rinkoje), privalo sudaryti Audito komitetą.

4.9. Kolegialaus organo sukurti komitetai turėtų susidėti bent iš trijų narių. Bendrovėse, kuriose kolegialaus organo narių yra nedaug, išimties tvarka komitetai gali būti sudaryti tik iš dviejų narių. Kiekvieno komiteto narių daugumą turėtų sudaryti nepriklausomi kolegialaus organo nariai. Tuo atveju, bendrovėje stebėtojų taryba nesudaroma, kai atlyginimų ir audito komitetai turėtų būti sudaryti išimtinai iš direktorių konsultantų. Sprendžiant, ką skirti komiteto pirmininku ir nariais, turėtų būti atsižvelgiama į tai, kad narystė komitete turi būti atnaujinama ir kad neturi būti pernelyg pasitikima tam tikrais asmenimis.	Taip	Audito komitetas yra sudarytas iš trijų narių. Vienas narys atitinka nepriklausomumo reikalavimus. Audito komitetas renkamas vieneriems metams,
4.10. Kiekvieno įkurto komiteto įgaliojimus turėtų Taip nustatyti pats kolegialus organas. Komitetai turėtų vykdyti savo pareigas laikydamiesi nustatytų įgaliojimų ir reguliariai informuoti kolegialų organą apie savo veiklą ir jos rezultatus. Kiekvieno komiteto įgaliojimai, apibrėžiantys jo vaidmenį ir nurodantys jo teises bei pareigas, turėtų būti paskelbti bent kartą per metus (kaip dalis informacijos, kurią bendrovė kasmet skelbia apie savo valdymo struktūrą ir praktiką). Bendrovės taip pat kasmet savo metiniame pranešime turėtų skelbti esamų komitetų pranešimus apie jų sudėtį, posėdžių skaičių ir narių dalyvavimą posėdžiuose per praėjusius metus, taip pat apie pagrindines savo veiklos kryptis. Audito komitetas turėtų patvirtinti, kad jį tenkina audito proceso nepriklausomumas, ir trumpai aprašyti veiksmus, kurių buvo imtasi tam, kad prieiti tokios išvados.		Patvirtinti audito komiteto nuostatai ir paskelbti bendrovės interneto svetainėje
4.11. Siekiant užtikrinti komitetų savarankiškumą ir objektyvumą, kolegialaus organo nariai, kurie nėra komiteto nariai, paprastai turėtų turėti teisę dalyvauti komiteto posėdžiuose tik komitetui pakvietus. Komitetas gali pakviesti arba reikalauti, kad posėdyje dalyvautų tam tikri darbuotojai arba ekspertai. Kiekvieno komiteto pirmininkui turėtų būti sudarytos sąlygos tiesiogiai palaikyti ryšius su akcininkais. Atvejus, kuriems esant tai turėtų būti daroma, reikėtų veiklą reglamentuojančiose komiteto nurodyti taisyklėse.	Taip	Taikytina audito komitetui

	Neaktualu	Komitetas nesudaromas
4.12. Skyrimo komitetas.
4.12.1. Pagrindinės skyrimo komiteto funkcijos turėtų
būti šios:
1) parinkti kandidatus į laisvas valdymo organų narių
vietas ir rekomenduoti kolegialiam organui juos
svarstyti. Skyrimo komitetas turėtų įvertinti įgūdžių,
žinių ir patirties pusiausvyrą valdymo organe, parengti
funkcijų ir sugebėjimų, kurių reikia konkrečiam
postui, aprašą ir įvertinti įpareigojimui atlikti
reikalingą laiką. Skyrimo komitetas taip pat gali
vertinti bendrovės akcininkų pasiūlytus kandidatus į
kolegialaus organo narius;
2) reguliariai vertinti priežiūros ir valdymo organų
struktūrą, dydį, sudėtį ir veiklą, teikti kolegialiam
organui rekomendacijas, kaip siekti reikiamų pokyčių;
3) reguliariai vertinti atskirų direktorių įgūdžius,
žinias bei patirtį ir apie tai pranešti kolegialiam
organui;
4) reikiamą dėmesį skirti tęstinumo planavimui;
5) peržiūrėti valdymo organų politiką dėl vyresniosios
vadovybės rinkimo ir skyrimo.
4.12.2. Skyrimo komitetas turėtų apsvarstyti kitų
asmeny, įskaitant administraciją ir akcininkus,
pateiktus pasiūlymus. Kai sprendžiami klausimai,
susiję su vykdomaisiais direktoriais arba valdybos
nariais (jei visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas
kolegialus organas - stebėtojų taryba) ir vyresniąja
vadovybe, turėtų būti konsultuojamasi su bendrovės
vadovu, suteikiant jam teisę teikti pasiūlymus
Skyrimo komitetui.
4.13. Atlyginimų komitetas.	Neaktualu	Komitetas nesudaromas
4.13.1. Pagrindinės atlyginimų komiteto funkcijos
turėtų būti šios:
l ) teikti kolegialiam organui svarstyti pasiūlymus dėl
valdymo organų narių ir vykdomųjų direktorių
atlyginimų politikos. Tokia politika turėtų apimti visas
atlyginimo formas, įskaitant fiksuotą atlyginimą, nuo
veiklos rezultatų priklausančio atlyginimo sistemas,
pensijų modelius ir išeitines išmokas. Pasiūlymai,
susiję su nuo veiklos rezultatų priklausančio
atlyginimo sistemomis, turėtų būti pateikiami kartu su
rekomendacijomis dėl su tuo susijusių tikslų ir
įvertinimo kriterijų, kurių tikslas - tinkamai suderinti
vykdomųjų direktorių ir valdymo organų narių
atlyginimą su bendrovės kolegialaus organo
nustatytais ilgalaikiais akcininkų interesais ir tikslais;
2) teikti kolegialiam organui pasiūlymus dėl
individualių atlyginimų vykdomiesiems direktoriams
ir valdymo organų nariams siekiant, kad jie atitiktų
bendrovės atlyginimų politiką ir šių asmenų veiklos
įvertinimą. Vykdydamas šią funkciją, komitetas turėtų
būti gerai informuotas apie bendrą atlygį, kurį
vykdomieji direktoriai ir valdymo organų nariai gauna

iš kitų susijusių bendrovių; 3) turėtų užtikrinti, kad individualus atlyginimas vykdomajam direktoriui ir valdymo organo nariui būtų proporcingas kitų bendrovės vykdomųjų direktorių arba valdymo organų narių ir kitų bendrovės darbuotojų atlyginimui; 4) reguliariai peržiūrėti vykdomųjų direktorių ar valdymo organų narių atlyginimų nustatymo politiką (taip pat ir akcijomis pagrįsto atlyginimo politiką) bei jos įgyvendinimą; 5) teikti kolegialiam organui pasiūlymus dėl tinkamų sutarčių su vykdomaisiais direktoriais ir valdymo organy nariais formy; 6) padėti kolegialiam organui prižiūrėti, kaip laikosi galiojančių nuostatų bendrovė dėl informacijos, susijusios su atlyginimais, skelbimo (ypač dėl galiojančios atlyginimų politikos ir direktoriams skiriamo individualus atlyginimo); 7) teikti vykdomiesiems direktoriams ir valdymo organų nariams bendras rekomendacijas dėl vyresniosios vadovybės (kaip apibrėžta paties kolegialaus organo) atlyginimų dydžio ir struktūros, taip pat stebėti vyresniosios vadovybės atlyginimų dydį ir struktūrą, remiantis atitinkama informacija, kurią pateikia vykdomieji direktoriai ir valdymo organų nariai. 4.13.2. Tuo atveju, kai reikia spręsti skatinimo klausimą, susijusį su akcijų pasirinkimo sandoriais ar kitomis su akcijomis susijusiomis skatinimo priemonėmis, kurios gali būti taikomos direktoriams arba kitiems darbuotojams, komitetas turėtų: l ) apsvarstyti bendrą tokių skatinimo sistemų taikymo politiką, ypatingą dėmesį skirdamas skatinimui, susijusiam su akcijų pasirinkimo sandoriais, ir pateikti kolegialiam organui su tuo susijusius pasiūlymus; 2) išnagrinėti informaciją, kuri pateikta šiuo klausimu bendrovės metiniame pranešime ir dokumentuose, skirtuose akcininkų susirinkimui; 3) pateikti kolegialiam organui pasiūlymus dėl pasirinkimo sandorių pasirašant akcijas arba pasirinkimo sandorių perkant akcijas alternatyvos apibrėžiant tokios alternatyvos suteikimo priežastis ir pasekmes. 4.13.3. Atlyginimų komitetas, spręsdamas jo kompetencijai priskirtus klausimus, turėtų pasidomėti bent kolegialaus valdymo organo pirmininko ir (arba) bendrovės vadovo nuomone dėl kitų vykdomųjų direktorių ir valdymo organų narių atlyginimų. 4.13.4. Atlyginimo komitetas turėtų informuoti akcininkus apie savo funkcijų vykdymą ir tuo tikslu metiniame visuotiniame akcininkų dalyvauti susirinkime.

4.14. Audito komitetas. 4.14.1. Pagrindinės audito komiteto funkcijos turėtų	Taip	2011 04 22 eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo metu buvo išrinktas audito komitetas. Audito komitetas
būti šios:		sudarytas iš trijų narių, iš kurių vienas narys yra nepriklausomas. Audito komitetas darbą organizuoja
l) stebėti bendrovės teikiamos finansinės informacijos
vientisumą, ypatingą dėmesį skiriant bendrovės ir jos		vadovaudamasis akcininkų susirinkime patvirtintais
grupės naudojamų apskaitos metodų tinkamumui ir		audito komiteto nuostatais.
nuoseklumui (iskaitant bendrovių grupės finansinių
ataskaitų rinkinių konsolidavimo kriterijus);
2) mažiausiai kartą per metus peržiūrėti vidaus
kontrolės ir rizikos valdymo sistemas, siekiant
užtikrinti, kad pagrindinės rizikos (įskaitant riziką,
susijusią su galiojančių įstatymų ir taisyklių
laikymusi) yra tinkamai nustatytos, valdomos ir apie
jas atskleidžiama informacija;
3) užtikrinti vidaus audito funkcijų veiksmingumą, be
kita ko, teikiant rekomendacijas dėl vidaus audito
padalinio vadovo parinkimo, skyrimo, pakartotinio
skyrimo bei atleidimo ir dėl šio padalinio biudžeto,
taip pat stebint, kaip bendrovės administracija
reaguoja į šio padalinio išvadas ir rekomendacijas. Jei
bendrovėje nėra vidaus audito funkcijos, komitetas
poreikį turėti šią funkciją turėtų įvertinti bent kartą per
metus;
teikti kolegialiam organui rekomendacijas, 4)
susijusias su išorės audito įmonės parinkimu, skyrimu,
pakartotiniu skyrimu ir atleidimu (tai atlieka
bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas) bei
sutarties su audito įmone sąlygomis. Komitetas turėtų
ištirti situacijas, dėl kurių audito įmonei ar auditoriui
atsiranda pagrindas atsistatydinti, ir pateikti
rekomendacijas dėl tokiu atveju būtinų veiksmų;
5) stebėti išorės audito įmonės nepriklausomumą ir
objektyvumą, ypač svarbu patikrinti, ar audito įmonė
atsižvelgia į reikalavimus, susijusius su audito
partnerių rotacija, taip pat būtina patikrinti atlyginimo,
kurį bendrovė moka audito įmonei, dydį ir panašius
dalykus. Siekiant užkirsti kelią esminiams interesų
konfliktams, komitetas, remdamasis inter alia išorės
audito įmonės skelbiamais duomenimis apie visus
atlyginimus, kuriuos audito įmonei bei jos tinklui
moka bendrovė ir jos grupė, turėtų nuolat prižiūrėti ne
audito paslaugų pobūdį ir mastą. Komitetas,
vadovaudamasis 2002 m. gegužės 16 d. Komisijos
rekomendacijoje 2002/590/EB įtvirtintais principais ir
gairėmis, turėtų nustatyti ir taikyti formalią politiką,
apibrėžiančią ne audito paslaugų rūšis, kurių pirkimas
iš audito įmonės yra: a) neleidžiamas; b) leidžiamas
komitetui išnagrinėjus ir c) leidžiamas be kreipimosi į
komitetą;
6) tikrinti išorės audito proceso veiksmingumą ir
administracijos reakciją į rekomendacijas, kurias
audito įmonė pateikia laiške vadovybei.

specifiniais išsamia informacija, susijusia su bendrovės apskaitos, finansiniais ir veiklos ypatumais. Bendrovės administracija turėtų informuoti audito
komitetą apie svarbių ir neįprastų sandorių apskaitos būdus, kai apskaita gali būti vykdoma skirtingais
būdais. Šiuo atveju ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas bendrovės veiklai ofšoriniuose centruose ir
(ar) per specialios paskirties įmones (organizacijas)
vykdomai veiklai bei tokios veiklos pateisinimui. 4.14.3. Audito komitetas turėtų nuspręsti, ar jo
posėdžiuose turi dalyvauti (jei taip, tai kada)
kolegialaus valdymo organo pirmininkas, bendrovės vadovas, vyriausiasis finansininkas (arba viršesni
darbuotojai, atsakingi už finansus bei apskaitą), vidaus
auditorius ir išorės auditorius. Komitetas turėtų turėti
atitinkamais susitikti su prireikus galimybe vykdomiesiems nedalyvaujant asmenimis,
direktoriams ir valdymo organų nariams.
4.14.4. Vidaus ir išorės auditoriams turėtų būti užtikrinti ne tik veiksmingi darbiniai santykiai su
administracija, bet ir neribotos galimybės susisiekti su
kolegialiu organu. Šiuo tikslu audito komitetas turėtų veikti kaip pagrindinė instancija ryšiams su vidaus ir
išorės auditoriais palaikyti.
4.14.5. Audito komitetas turėtų būti informuotas apie vidaus auditorių darbo programą ir gauti vidaus audito
ataskaitas arba periodinę santrauką. Audito komitetas
taip pat turėtų būti informuotas apie išorės auditorių
darbo programą ir turėtų iš audito įmonės gauti ataskaitą, kurioje būtų aprašomi visi ryšiai tarp
nepriklausomos audito įmonės ir bendrovės bei jos
grupės. Komitetas turėtų laiku gauti informaciją apie visus su bendrovės auditu susijusius klausimus.
4.14.6. Audito komitetas turėtų tikrinti, ar bendrovė
laikosi galiojančių nuostatų, reglamentuojančių darbuotojų galimybę pateikti skundą arba anonimiškai
pranešti apie įtarimus, kad bendrovėje daromi svarbūs
pažeidimai (dažniausiai pranešama nepriklausomam
kolegialaus organo nariui), ir turėtų užtikrinti, kad proporcingam ir tvarka nustatyta būtų
ir tyrimui klausimų nepriklausomam tokių
atitinkamiems tolesniems veiksmams. 4.14.7. Audito komitetas turėtų teikti kolegialiam
organui savo veiklos ataskaitas bent kartą per šešis
mėnesius, tuo metu, kai tvirtinamos metinės ir pusės
metų ataskaitos.

4.15. Kiekvienais metais kolegialus organas turėtų Ne atlikti savo veiklos įvertinimą. Jis turėtų apimti kolegialaus organo struktūros, darbo organizavimo ir gebėjimo veikti kaip grupė vertinimą, taip pat kiekvieno kolegialaus organo nario ir komiteto kompetencijos ir darbo efektyvumo vertinimą bei vertinimą, ar kolegialus organas pasiekė nustatytų veiklos tikslų. Kolegialus organas turėtų bent kartą per metus paskelbti (kaip dalį informacijos, kuria bendrovė kasmet skelbia apie savo valdymo struktūras ir praktiką) atitinkamą informaciją apie savo vidinę organizaciją ir veiklos procedūras, taip pat nurodyti, kokius esminius pokyčius nulėmė kolegialaus organo atliktas savo veiklos įvertinimas.

------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------

--

V principas: Bendrovės kolegialių organų darbo tvarka

Bendrovėje nustatyta kolegialių priežiūros ir valdymo organų darbo tvarka turėtų užtikrinti efektyvų šių organų darbą ir sprendimų priėmimą, skatinti aktyvų bendrovės organų bendradarbiavimą.

5.1. Bendrovės kolegialiems priežiūros ir valdymo organams (šiame principe sąvoka kolegialūs organai apima tiek kolegialius priežiūros, tiek valdymo organus) vadovauja šių organų pirmininkai. Kolegialaus organo pirmininkas yra atsakingas už kolegialaus organo posėdžių tinkamą sušaukimą.	Tarp
Pirmininkas turėtų užtikrinti tinkamą visų kolegialaus
organo narių informavimą apie šaukiamą posėdį ir posėdžio darbotvarkę. Jis taip pat turėtų užtikrinti
tinkamą vadovavimą kolegialaus organo posėdžiams
bei tvarką ir darbingą atmosferą posėdžio metu.
Bendrovės kolegialių organų posėdžius 5.2. rekomenduojama rengti atitinkamu periodiškumu, pagal iš anksto patvirtintą grafiką. Kiekviena bendrovė pati sprendžia, kokiu periodiškumu šaukti kolegialių organų posėdžius, tačiau rekomenduojama juos rengti tokiu periodiškumu, kad būtų užtikrintas nepertraukiamas esminių bendrovės valdymo klausimų sprendimas. Bendrovės stebėtojų tarybos posėdžiai turėtų būti šaukiami bent kartą per metų ketvirtį, o bendrovės valdybos posėdžiai - bent kartą per menesj. 2	Taip	Bendrovės kolegialaus valdymo organo - valdybos posėdžiai vyksta iš anksto patvirtintu periodiškumu ir pagal planuojamas darbotvarkes.

¹² Rekonendasijoje įtvirinas bendrovės kolęgiaisių periadiškumas tailytinas tais arvejais, kai bendrovėje sudaromi abų papildomi kolegialis organai – slebėlojų turyba ir valdyba. Kai bendromas ik vienas papilomas kolegialus organas, jo posėdžių periodiškums gali būti toks, koks nustaytas stebėdojų trybai, t.y. bent kartą per metų ketvirtį

5.3. Kolegialaus organo nariai apie šaukiamą posėdį turėtų būti informuojami iš anksto, kad turėtų pakankamai laiko tinkamai pasirengti posėdyje nagrinėjamų klausimų svarstymui ir galėtų vykti naudinga diskusija, po kurios būtų priimami tinkami sprendimai. Kartu su pranešimu apie šaukiamą posėdį kolegialaus organo nariams turėtų būti pateikta visa reikalinga, su posėdžio darbotvarke susijusi medžiaga. Darbotvarkė posėdžio metu neturėtų būti keičiama ar papildoma, išskyrus atvejus, kai posėdyje dalyvauja visi kolegialaus organo nariai arba kai neatidėliotinai reikia spresti svarbius bendrovei klausimus.	Taip	Kiekvienas valdybos narys gali susipažinti su posėdžio medžiaga, pranešimais, nutarimų projektais prieš tris dienas iki posėdžio dienos.
5.4. Siekiant koordinuoti bendrovės kolegialių organų darbą bei užtikrinti efektyvų sprendimų priėmimo procesą, bendrovės kolegialių priežiūros ir valdymo organų pirmininkai turėtų tarpusavyje derinti šaukiamų posėdžių datas, jų darbotvarkes, glaudžiai bendradarbiauti spręsdami kitus su bendrovės valdymu susijusius klausimus. Bendrovės stebėtojų tarybos posėdžiai turėtų būti atviri bendrovės valdybos nariams, ypač tais atvejais, kai posėdyje svarstomi klausimai, susiję su valdybos narių atšaukimu, atsakomybe, atlyginimo nustatymu.	Neaktualu	Stebėtojų taryba nesudaroma

VI principas: Nešališkas akcininkų traktavimas ir akcininkų teisės

Bendrovės valdymo sistema turėtų užtikrinti nėšališką įskaitant smulkiuosius bei užsieniečius,
traktavimą. Bendrovės valdymo sistema turėtų ppsaugoti akc

6.1. Rekomenduojama, kad bendrovės kapitalą Taip sudarytų tik tokios akcijos, kurios jų turėtojams suteikia vienodas balsavimo, nuosavybės, dividendų ir kitas teises.	Bendrovės kapitalą sudaro paprastosios vardinės akcijos, kurios jų savininkams suteikia vienodas asmenines ir ne turtines teises.
6.2. Rekomenduojama sudaryti investuotojams Taip sąlygas iš anksto, t.y. prieš perkant akcijas, susipažinti su išleidžiamų naujų ar jau išleistų akcijų suteikiamomis teisėmis.

6.3. Bendrovei ir jos akcininkams svarbūs sandoriai, tokie kaip bendrovės turto perleidimas, investavimas, įkeitimas ar kitoks apsunkinimas, turėtų gauti visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimą 13. Visiems akcininkams turėtų būti sudarytos vienodos galimybės susipažinti ir dalyvauti priimant bendrovei svarbius sprendimus, įskaitant paminėtų sandorių tvirtinimą.	Ne	Bendrovės įstatai nebepriskiria visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencijai sprendimų dėl ilgalaikio turto, kurio balansinė vertė didesnė kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo, investavimo perleidimo, nuomos, įkeitimo, įsigijimo ir pan. priėmimo.
6.4. Visuotinių akcininkų susirinkimų sušaukimo ir Taip vedimo procedūros turėtų sudaryti akcininkams lygias galimybes dalyvauti susirinkime ir neturėtų pažeisti akcininkų teisių bei interesų. Pasirinkta visuotinio akcininkų susirinkimo vieta, data ir laikas neturėtu, užkirsti kelio aktyviam akcininkų dalyvavimui susirinkime.		Bendrovės akcininkų susirinkimų vieta, data ir laikas parenkami taip, kad užtikrintų visų akcininkų galimybes aktyviai dalyvauti akcininkų susirinkime. Akcininkai informuojami apie visuotinio akcininkų viešai susirinkimo sušaukimą ir ne vėliau kaip likus 21 diena iki susirinkimo akcininkams sudaroma galimybė susipažinti su sprendimų projektais.
Siekiant užtikrinti užsienyje gyvenančių 6.5. akcininkų teisę susipažinti su informacija, esant galimybei, rekomenduojama visuotiniam akcininku susirinkimui parengtus dokumentus iš anksto paskelbti viešai prieinamai bendrovės interneto tinklalapyje ne tik lietuvių kalba, bet ir anglų kalba ir (ar) kitomis užsienio kalbomis. Visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą po jo pasirašymo ir (ar) priimtus sprendimus taip pat rekomenduojama paskelbti viešai prieinamai bendrovės interneto tinklalapyje lietuvių ir anglų kalba ir (ar) kitomis užsienio kalbomis. Bendrovės interneto tinklalapyje viešai prieinamai gali būti skelbiama ne visa dokumentų apimtis, jei jų viešas paskelbimas galėtų pakenkti bendrovei arba būtų atskleistos bendrovės komercinės paslaptys.	Tarp
6.6. Akcininkams turėtų būti sudarytos galimybės balsuoti akcininkų susirinkime asmeniškai jame dalyvaujant arba nedalyvaujant. Akcininkams neturėtų būti daroma jokių kliūčių balsuoti iš anksto raštu, užpildant bendrąjį balsavimo biuletenį.	Taip	Kiekvienas akcininkas susirinkime gali dalyvauti asmeniškai arba pavesti atstovavimą kitam asmeniui.

¹³ Lietuvos Respoblikos skeinių bendrovių įstagymas (Žin., 2003, № 123-5574) neberiskimo kompetencijai spendinų dėl ilgalaikio inte, kurio balansinė vertė didesnė įsatinio kapitalo, investovimo, perivitimo, isigiimo ir pan, priemimo. Tačiau svarbūs, esninai bendovės veikti sandoriai urėų būti apsvarsoni visusinkime ir gauti jo pritarimą. To nedrovių įstarinį bendrovių įsatymas. Tažiau siekiant negaukinti bendrovės veiklos ir išvengi neparty svarsymo susitinkimę, bendrovės gali pačno nusistorii svatojų sandorių krierijus, pagla kniust būtų atrenkani sandoriai, teikalino pritarino. Nustarių kriterijos, bondrovės gali valovaus. Akcinių bendrovių įstalymo 34 straipsio 1 dalies 3, 4, 5 ir 6 punktuose nuskrygii nuo jų, zisižselgdamos į svo veiklos speciliką ir siskį ižikinii apertraukimą ir etėktyvią beddovės veiką.

6.7. Siekiant padidinti akcininkų galimybes dalyvauti Ne
bendrovėms susirinkimuose, akcininkų
taikyti modernias plačiau rekomenduojama
technologijas ir tokiu būdu sudaryti akcininkams
balsuoti akcininkų ir dalyvauti galimybę
naudojantis elektroninių ryšių susirinkimuose
priemonėmis. Tokiais atvejais turi būti užtikrintas
perduodamos informacijos saugumas ir galima
nustatyti dalyvavusiojo ir balsavusiojo tapatybę. Be
to, bendrovės galėtų sudaryti sąlygas akcininkams,
ypač užsienyje gyvenantiems akcininkams, akcininkų
susirinkimus stebėti pasinaudojant modernių
technologijų priemonėmis.

VII principas: Interesų konfliktų vengimas ir atskleidimas

Bendrovės valdymo sistema turėtų skatinti bendrovės organų narius vengti interesų konliktų bei užtikrinti skaidrų ir efektyvų bendrovės organų narių interesų konfliktų atskleidimo mechanizmą.

7.1. Bendrovės priežiūros ir valdymo organo narys turėtų vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti bendrovės interesams. Jeigu tokia situacija vis dėlto atsirado, bendrovės priežiūros ar valdymo organo narys turėtų per protingą terminą pranešti kitiems to paties organo nariams arba jį išrinkusiam bendrovės organui, arba apie tokią interesy bendrovės akcininkams prieštaravimo situaciją, nurodyti interesų pobūdį ir, jeigu įmanoma, vertę.	Taip
7.2. Bendrovės priežiūros ir valdymo organo narys negali painioti bendrovės turto, kurio naudojimas specialiai su juo nėra aptartas, su savo turtu arba naudoti jį arba informaciją, kurią jis gauna būdamas bendrovės organo nariu, asmeninei naudai ar trečiojo asmens naudai gauti be bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo ar jo įgalioto kito bendrovės organo sutikimo.	Taip
7.3. Bendrovės priežiūros ir valdymo organo narys gali sudaryti sandorį su bendrove, kurios organo narys jis yra. Apie tokį sandorį (išskyrus mažareikšmius dėl nedidelės jų vertės arba sudarytus vykdant įprastinę bendrovės veiklą bei standartinėmis sąlygomis) jis privalo nedelsdamas raštu arba žodžiu, įrašant tai į posėdžio protokolą, pranešti kitiems to paties organo nariams arba jj išrinkusiam bendrovės organui, arba bendrovės akcininkams. Sioje rekomendacijoje įvardytų sandorių sudarymui taip pat taikoma 4.5 rekomendacija.	Taip
7.4. Bendrovės priežiūros ir valdymo organo narys turėtų susilaikyti nuo balsavimo, kai priimami sprendimai dėl sandorių ar kitokių klausimų, su kuriais jis susijęs asmeniniu ar dalykiniu interesu.	Taip

VIII principas: Bendrovės atlyginimų politika

Bendrovėje nustatyta atlyginimų politikos bei direktorių atlyginių tvirtinimo, peržiūrėjimo ir paskėlbimo tvarka Beldrovėje intralyta aliyginių polinkos bei tiekiną trimas, per atrymis Pasatant Paskasnio Paskasnio Pasianti Susianti Siskorių atlyginimus, Lie

8.1. Bendrovė turėtų paskelbti savo atlyginimų politikos ataskaitą (toliau - atlyginimų ataskaita), kuri turėtų būti aiški ir lengvai suprantama. Ši atlyginimų ataskaita turėtų būti paskelbta ne tik kaip bendrovės metinio pranešimo dalis, bet turėtų būti skelbiama ir bendrovės interneto tinklalapyje.	Ne	Bendrovė laikosi valdybos patvirtintos direktorių motyvacinės sistemos.
8.2. Atlyginimų ataskaitoje daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama bendrovės direktorių atlyginimų politikai ateinančiais, o kur tinka - ir tolesniais, finansiniais metais. Joje taip pat turėtų būti atlyginimų buvo politika kaip apžvelgiama, praėjusiais finansiniais metais. igyvendinama Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas esminiams bendrovės atlyginimų politikos pokyčiams, lyginant su praėjusiais finansiniais metais.	Ne	Nesilaiko 8,1 punkto rekomendacijų
8.3. Atlyginimų ataskaitoje turėtų būti pateikta bent ši Ne informacija: 1) direktorių atlyginimų kintamų ir nekintamų sudedamųjų dalių santykis ir jo paaiškinimas; 2) pakankama informacija apie veiklos rezultatų vertinimo kriterijus, kuriais grindžiama teisė dalyvauti akcijų pasirinkimo sandoriuose, teisė į akcijas arba kintamas sudedamąsias atlyginimo dalis; 3) paaiškinimas, kuo pasirinkti veiklos rezultatų vertinimo kriterijai naudingi ilgalaikiams bendrovės interesams; 4) metodų, taikomų siekiant nustatyti, ar tenkinami veiklos rezultatų vertinimo kriterijai, paaiškinimas; 5) pakankamai išsami informacija apie kintamos sudedamosios atlyginimo dalies mokėjimo atidėjimo laikotarpius; 6) pakankama informacija apie atlyginimo ir veiklos rezultatų ryšį; 7) pagrindiniai metinių premijų sistemos ir bet kurios kitos ne pinigais gaunamos naudos kriterijai ir jų pagrindimas; 8) pakankamai išsami informacija apie išeitinių išmokų politiką; 9) pakankamai išsami informacija apie akcijomis pagrįsto atlyginimo teisių suteikimo laikotarpį, kaip nurodyta 8.13 punkte; 10) pakankamai išsami informacija apie akcijų išlaikymą po teisių suteikimo, kaip nurodyta 8.15 punkte; 11) pakankamai išsami informacija apie panašių		Nesilaiko 8,1 punkto rekomendacijų
bendrovių grupių, kurių atlyginimo nustatymo politika

buvo analizuojama siekiant nustatyti susijusios bendrovės atlyginimų nustatymo politiką, sudėtį.
12) direktoriams skirtos papildomos pensijos arba ankstyvo išėjimo į pensiją schemos pagrindinių savybių aprašymas;
13) atlyginimų ataskaitoje neturėtų būti komerciniu požiūriu neskelbtinos informacijos.
8.4. Atlyginimų ataskaitoje taip pat turėtų būti Ne apibendrinama ir paaiškinama bendrovės politika, susijusi su sutarčių, sudaromų su vykdomaisiais direktoriais ir valdymo organų nariais, sąlygomis. Tai turėtų apimti, inter alia, informaciją apie sutarčių su vykdomaisiais direktoriais ir valdymo organų nariais trukmę, taikomus pranešimo apie išėjimą iš darbo terminus ir išsamią informaciją apie išeitines ir kitas išmokas, susijusias su sutarčių su vykdomaisiais direktoriais ir valdymo organų nariais nutraukimu pirma laiko.	Nesilaiko 8,1 punkto rekomendacijų
8.5. Visa atlyginimo suma ir kita nauda, skiriama Ne atskiriems direktoriams atitinkamais finansiniais metais, turėtų būti išsamiai paskelbiama atlyginimų ataskaitoje. Šiame dokumente turėtų būti pateikta bent 8.5.1-8.5.4 punktuose nurodyta informacija apie kiekvieną asmenį, kuris bendrovėje ėjo direktoriaus pareigas bet kuriuo atitinkamų finansinių metų laikotarpiu. 8.5.1. Turėtų būti pateikta tokia su atlyginimais ir (arba) tarnybinėmis pajamomis susijusi informacija: 1) bendra atlyginimo suma, sumokėta arba mokėtina direktoriui už paslaugas, suteiktas praėjusiais finansiniais metais, įskaitant, jei taikoma, dalyvavimo mokesčius, nustatytus metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime; 2) atlyginimas ir privilegijos, gautos iš bet kurios įmonės, priklausančios tai pačiai grupei; 3) atlyginimas, mokamas kaip pelno dalis ir (arba) premijos, bei priežastys, dėl kurių tokios premijos ir (arba) pelno dalis buvo paskirtos; 4) jei tai leidžiama pagal įstatymus, kiekvienas atlyginimas, mokamas papildomas esminis kurios už specialias paslaugas, direktoriams nepriklauso įprastinėms direktoriaus funkcijoms; 5) kompensacija, gautina arba sumokėta kiekvienam vykdomajam direktoriui ar valdymo organų nariui, pasitraukusiam iš savo pareigų praėjusiais finansiniais metais; 6) bendra apskaičiuota naudos, kuri laikoma atlyginimu ir suteikiama ne pinigais, vertė, jeigu tokia nauda neturi būti nurodyta pagal 1-5 punktus.	Nesilaiko 8,1 punkto rekomendacijų

8.5.2. Turėtų būti pateikiama ši informacija, susijusi su akcijomis ir (arba) teisėmis dalyvauti akcijų pasirinkimo sandoriuose, ir (arba) su visomis kitomis darbuotojų skatinimo akcijomis sistemomis: 1) praėjusiais finansiniais metais bendrovės pasiūlytų akcijų pasirinkimo sandorių arba suteiktų akcijų skaičius ir taikymo sąlygos; 2) akcijų pasirinkimo sandorių skaičius, realizuotas per praėjusius finansinius metus, nurodant kiekvieno sandorio akcijų skaičių bei realizavimo kainą, arba dalyvavimo darbuotojų skatinimo akcijomis sistemoje vertė finansinių metų pabaigoje; 3) finansinių metų pabaigoje nerealizuotas akcijų pasirinkimo sandorių skaičius, jų realizavimo kaina, realizavimo data ir pagrindinės teisių įgyvendinimo sąlygos; 4) visi esamų akcijų pasirinkimo sandorių sąlygų pokyčiai ateinančiais finansiniais metais. 8.5.3. Turėtų būti pateikiama ši su papildomų pensijų schemomis susijusi informacija: 1) kai pensijų schema yra apibrėžtų išmokų, pagal ją direktorių sukauptų išmokų pokyčiai atitinkamais finansiniais metais; 2) kai pensijų schema yra apibrėžtų įmokų, išsami informacija apie įmokas, kurias už direktorių sumokėjo arba turėtų sumokėti bendrovė atitinkamais finansiniais metais. 8.5.4. Turėtų būti nurodytos sumos, kurias bendrovė arba bet kuri dukterinė bendrovė ar įmonė, įtraukta į bendrovės konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinį, išmokėjo kaip paskolas, išankstines išmokas ir garantijas kiekvienam asmeniui, kuris ėjo direktoriaus pareigas bet kuriuo atitinkamų finansinių metų laikotarpiu, jskaitant nesumokėtas sumas ir palūkanų
norma. 8.6. Kai atlyginimų nustatymo politikoje numatomos kintamos sudedamosios atlyginimo dalys, bendrovės turėtų nustatyti kintamos sudedamosios atlyginimo dalies dydžio ribas. Nekintama atlyginimo dalis turėtų būti pakankama, kad bendrovė galėtų nemokėti kintamos sudedamosios atlyginimo dalies tuo atveju, kai veiklos rezultatų vertinimo kriterijai netenkinami.	Tarp	Bendrovėje 2007 03 09 yra patvirtinta direktorių motyvacinė sistema, kurioje yra nustatyti veiklos rezultatų vertinimo kriterijai.
8.7. Kintamų sudedamųjų atlyginimo dalių skyrimas turėtų priklausyti nuo iš anksto nustatytų ir išmatuojamų veiklos rezultatų vertinimo kriterijų.	Taip	Bendrovėje 2007 03 09 yra patvirtinta direktorių motyvacinė sistema, kurioje yra nustatyti veiklos rezultatų vertinimo kriterijai.

8.8. Kai yra skiriama kintama sudedamoji atlyginimo didžiosios šios kintamos sudedamosios dalis, atlyginimo dalies mokėjimas turėtų būti atidėtas tam atitinkančiam kriterijus protingumo tikram laikotarpiui. Kintamos sudedamosios atlyginimo dalies, kurios mokėjimas atidedamas, dydis turėtų būti nustatytas pagal santykinę kintamos sudedamosios atlyginimo dalies vertę, lyginat ją su nekintama	Taip	Bendrovėje 2007 03 09 yra patvirtinta direktorių motyvacinė sistema, kurioje yra nustatyti veiklos rezultatų vertinimo kriterijai.
atlyginimo dalimi.
8.9. Į susitarimus su vykdomaisiais direktoriais arba	Ne
valdymo organų nariais turėtų būti įtraukta nuostata, leidžianti bendrovei susigrąžinti kintamą sudedamąją
atlyginimo dalį, kuri buvo išmokėta remiantis
duomenimis, kurie vėliau pasirodė akivaizdžiai
neteisingi.
8.10. Išeitinės išmokos neturėtų viršyti nustatytos	Ne	Išeitinės išmokos mokamos vadovaujantis LR įstatymais
sumos arba nustatyto metinių atlyginimų skaičiaus ir
apskritai neturėtų būti didesnės negu dvejų metų
nekintamos atlyginimo dalies arba jos ekvivalento
suma.	I Ne	Išeitinės išmokos mokamos vadovaujantis LR įstatymais
8.11. Išeitinės išmokos neturėtų būti mokamos, jei darbo sutartis nutraukiama dėl blogų veiklos rezultatų.
8.12. Be to, turėtų būti atskleidžiama informacija,	Ne	Nesilaiko 8,1 punkto rekomendacijų
susijusi su parengiamuoju ir sprendimų priėmimo
procesu, kurio metu nustatoma bendrovės direktorių
atlyginimų politika. Informacija turėtų apimti
duomenis, jei taikoma, apie atlyginimo komiteto
įgaliojimus ir sudėtį, su bendrove nesusijusių
konsultantų, kurių paslaugomis naudotasi nustatant
atlyginimų politiką, vardus ir pavardes bei metinio
visuotinio akcininkų susirinkimo vaidmenį.
8.13. Tuo atveju, kai atlyginimas yra pagrįstas akcijų Neaktualu
skyrimu, teisė į akcijas neturėtų būti suteikiama
mažiausiai trejus metus po jų skyrimo.
8.14. Akcijų pasirinkimo sandoriais ar kitomis Neaktualu teisėmis įsigyti akcijų arba gauti atlygį, pagrįstą akcijų
kainos pokyčiais, neturėtų būti naudojamasi
mažiausiai trejus metus po jų skyrimo. Teisės į
akcijas suteikimas ir teisė pasinaudoti akcijų
pasirinkimo sandoriais arba kitomis teisėmis įsigyti
akcijų arba gauti atlygį, pagrįstą akcijų kainos
pokyčiais, turėtų priklausyti nuo iš anksto nustatytų ir
išmatuojamų veiklos rezultatų vertinimo kriterijų.
8.15. Po teisių suteikimo direktoriai turėtų išlaikyti Neaktualu
tam tikrą skaičių akcijų iki jų kadencijos pabaigos,
priklausomai nuo poreikio padengti kokias nors
išlaidas, susijusias su akcijų įsigijimu. Akcijų, kurias reikia išlaikyti, skaičius turi būti nustatytas,
pavyzdžiui, dviguba bendro metinio atlyginimo
(nekintamoji plius kintamoji dalis) vertė.
8.16. Į direktorių konsultantų arba stebėtojų tarybos Neaktualu
narių atlyginimą neturėtų būti įtraukiami akcijų
pasirinkimo sandoriai.

8.17. Akcininkai, visų pirma instituciniai akcininkai,	Neaktualu
dalyvauti visuotiniuose skatinami turėtų būti
ir balsuoti direktorių akcininkų susirinkimuose
atlyginimų nustatymo klausimais.
8.18. Nemenkinant organų, atsakingų už direktorių	Neaktualu
atlyginimų nustatymą, vaidmens, atlyginimų politika
arba bet kuris esminis atlyginimų politikos pokytis
turėtų būti įtraukiamas į metinio visuotinio akcininkų
susirinkimo darbotvarkę. Atlyginimų ataskaita turėtų
būti pateikiama akcininkų balsavimui metiniame
visuotiniame akcininkų susirinkime. Balsavimas gali
būti privalomojo arba patariamojo pobūdžio.
pagal kurias direktoriams Schemoms, 8.19.	Neaktualu
atlyginama akcijomis, akcijų pasirinkimo sandoriais ar
kitomis teisėmis įsigyti akcijų arba būti atlyginamam
remiantis akcijų kainų pokyčiais, iki jų taikymo
akcininkai metiniame turėtų pritarti pradžios
akcininkų susirinkime priimdami visuotiniame
atitinkamą sprendimą. Pritarimas turėtų būti susijęs su
pačia schema ir akcininkai neturėtų spręsti dėl
atskiriems direktoriams pagal tą schemą suteikiamos
akcijomis pagrįstos naudos. Visiems esminiams
schemų sąlygų pakeitimams iki jų taikymo pradžios
taip pat turėtų pritarti akcininkai, priimdami
visuotiniame akcininkų metiniame sprendimą
susirinkime. Tokiais atvejais akcininkai turėtų būti
informuoti apie visas siūlomų pakeitimų sąlygas ir
gauti paaiškinimą apie siūlomų pakeitimų poveikį.
8.20. Metinio visuotinio akcininkų susirinkimo	Neaktualu
pritarimas turėtų būti gaunamas šiais klausimais:
1) atlyginimo direktoriams skyrimas remiantis
akcijomis pagrįstomis schemomis, įskaitant akcijų
pasirinkimo sandorius;
2) maksimalaus akcijų skaičiaus nustatymas ir
pagrindinės akcijų suteikimo tvarkos sąlygos;
3) laikotarpis, per kurį pasirinkimo sandoriai gali būti
realizuoti;
pasirinkimo sandoriy tolesnio kiekvieno 4) -
realizavimo kainos pokyčio nustatymo sąlygos, jeigu
istatymai tai leidžia;
5) visos kitos ilgalaikės direktorių skatinimo schemos,
kurios panašiomis sąlygomis nėra siūlomos visiems
kitiems bendrovės darbuotojams.
Metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime taip
pat turėtų būti nustatytas galutinis terminas, per kurį
už direktorių atlyginimą atsakingas organas gali
paskirti šiame punkte išvardytų tipų kompensacijas
atskiriems direktoriams.

8.21. Jeigu leidžia nacionalinė teisė arba bendrovės Neaktualu įstatai, kiekvienam pasirinkimo sandorių su nuolaida modeliui, pagal kurį yra suteikiamos teisės pasirašyti akcijas žemesne nei rinkos kaina, galiojančia tą dieną, kai nustatoma kaina, arba vidutine rinkos kaina, nustatyta per keletą dienų prieš realizavimo kainos nustatymą, taip pat turėtų pritarti akcininkai. 8.22. 8.19 ir 8.20 punktai neturėtų būti taikomi dalyvavimas panašiomis kuriose schemoms, sąlygomis siūlomas bendrovės darbuotojams arba bet kurios dukterinės įmonės darbuotojams, kurie turi teisę dalyvauti schemoje, ir kuri buvo patvirtinta metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime. 8.23. Prieš metinį visuotinį akcininkų susirinkimą, kuriame ketinama svarstyti 8.19 punkte nurodytą sprendimą, akcininkams turėtų būti suteikta galimybė susipažinti su sprendimo projektu ir su juo susijusiu informaciniu pranešimu (šie dokumentai turėtų būti paskelbti bendrovės tinklalapyje). Šiame pranešime turėtų būti pateiktas visas akcijomis pagrįsto atlyginimo schemas reglamentuojantis tekstas arba šių schemų pagrindinių sąlygų aprašymas, taip pat schemų dalyvių vardai ir pavardės. Pranešime taip pat turėtų būti nurodytas schemų ir bendros direktorių atlyginimų politikos ryšys. Sprendimo projekte turėtų būti aiški nuoroda į pačią schemą arba pateikta pagrindinių jos sąlygų santrauka. Akcininkams taip pat turėtų būti pateikta informacija apie tai, kaip bendrovė ketina apsirūpinti akcijomis, kurios reikalingos įsipareigojimams pagal skatinimo schemas įgyvendinti: turėtų būti aiškiai nurodyta, ar bendrovė ketina pirkti reikalingas akcijas rinkoje, laikyti jas atsargoje ar išleisti naujų akcijų. Taip pat turėtų būti pateikta schemos išlaidų, kurias patirs bendrovė dėl numatomo schemos taikymo, apžvalga. Šiame punkte nurodyta informacija turėtų būti paskelbta bendrovės interneto tinklalapyje.	Neaktualu

IX principas: Interesų turėtojų vaidmuo bendrovės valdyme

Bendrovės valdymo sistema turėtų pripažinti interesų turėtojų teises, įtvirtintas įstatymuose, ir skatinti aktyv Bendrovės valdymo Sistema urijazinii intresą turėtojų terovę, darbo vietas ir finantinį skabilių. Šio bendrovės ir interesų turėlojų bendrauai biavimą, kurinotojus, kreditorius, kreditorius, tiekėjus, klientus, vietos principo kontensti vą vyvinčius interesų konkrečioje bendrovėje.

9.1. Bendrovės valdymo sistema turėtų užtikrinti, kad Taip
būtų gerbiamos tos interesų turėtojų teisės, kurias gina
istatyma1.

90

9.2. Bendrovės valdymo sistema turėtų sudaryti Ne
sąlygas interesų turėtojams dalyvauti bendrovės
valdyme įstatymų nustatyta tvarka. Interesų turėtojų
dalyvavimo bendrovės valdyme pavyzdžiai galėtų būti
darbuotojų kolektyvo dalyvavimas priimant svarbius
bendrovei sprendimus, konsultacijos su darbuotojų,
kolektyvu bendrovės valdymo ir kitais svarbiais
klausimais, darbuotojų dalyvavimas bendrovės
akciniame kapitale, kreditorių įtraukimas į bendrovės
valdymą bendrovės nemokumo atvejais ir kt.
9.3. Kai interesų turėtojai dalyvauja bendrovės Ne
valdymo procese, jiems turėtų būti sudaromos sąlygos
susipažinti su reikiama informacija.

X principas: Informacijos atskleidimas

Bendrovės valdymo sistema turėtų užtikrinti, kad informacija apie visus esminius bendrovės klausimus, įskaitant Bendrovės Valdymo sistema Turėtų užsintina, būtų atskleidžiama laiku ir tiksliai.

10.1. Bendrovė turėtų atskleisti informaciją apie:	Taip
1) bendrovės veiklą ir finansinius rezultatus;
2) bendrovės tikslus;
3) asmenis nuosavybės teise turinčius bendrovės akcijų paketą ar jį valdančius;
4) bendrovės priežiūros ir valdymo organų narius, bendrovės vadovą bei jų atlyginimą;
5) galimus numatyti esminius rizikos veiksnius;
6) bendrovės ir susijusių asmenų sandorius, taip pat sandorius, kurie sudaryti ne įprastinės bendrovės veiklos eigoje;
7) pagrindinius klausimus, susijusius su darbuotojais ir kitais interesų turėtojais;
8) bendrovės valdymo struktūrą ir strategiją.
Sis sąrašas laikytinas minimaliu, ir bendrovės yra skatinamos neapsiriboti tik informacijos, nurodytos šiame sąraše, atskleidimu.
10.2. Atskleidžiant 10.1 rekomendacijos 1 punkte nurodytą informaciją, rekomenduojama bendrovei, kuri yra patronuojanti kitų bendrovių atžvilgiu, atskleisti informaciją apie visos įmonių grupės konsoliduotus rezultatus.	Taip
10.3. Atskleidžiant 10.1 rekomendacijos 4 punkte nurodytą informaciją, rekomenduojama pateikti informaciją apie bendrovės priežiūros ir valdymo organų narių, bendrovės vadovo profesinę patirtį, kvalifikaciją ir potencialius interesų konfliktus, kurie jy sprendimus. Taip pat paveikti galėtų rekomenduojama atskleisti bendrovės priežiūros ir valdymo organų narių, bendrovės vadovo iš bendrovės gaunamą atlyginimą ar kitokias pajamas, kaip tai detaliau reglamentuojama VIII principe.	Taip
10.4. Atskleidžiant 10.1 rekomendacijos 7 punkte nurodytą informaciją, rekomenduojama atskleisti informaciją apie bendrovės ir interesų turėtojų, tokių darbuotojai, kreditoriai, tiekėjai, vietos kaip bendruomenė, santykius, įskaitant bendrovės politiką žmoniškųjų išteklių atžvilgiu, darbuotojų dalyvavimo bendrovės akciniame kapitale programas ir pan.	Taip

92

10.5. Informacija turėtų būti atskleidžiama tokiu būdu, kad jokie akcininkai ar investuotojai nebūtų gavimo ir diskriminuojami informacijos būdo Informacija būti turėtų atžvilgiu. apimties ir vienu metu. visiems atskleidžiama Rekomenduojama, kad pranešimai apie esminius įvykius būtų skelbiami prieš arba po Vilniaus vertybinių popierių biržos prekybos sesijos, kad visi bendrovės akcininkai ir investuotojai turėtų vienodas galimybes susipažinti su informacija bei priimti atitinkamus investicinius sprendimus.	Taip	Bendrovė informaciją per informacijos atskleidimo ir platinimo sistemai NASDAQ OMX "Globenewswire" pateikia lietuvių ir anglų kalbomis vienu metu. Bendrovė informacijos, galinčios turėti įtakos jos išleistų vertybinių popierių kainai, neatskleidžia komentaruose, interviu ar kitais būdais tol, kol tokia informacija viešai paskelbiama per biržos informacinę sistema.
10.6. Informacijos skleidimo būdai turėtų užtikrinti Taip informacijos naudotojams nešališką, savalaikį ir aktų nustatytais nebrangy, o teises atvejais informacijos. prie priėjimą neatlygintina Rekomenduojama informacijos skleidimui didesniu mastu naudoti informacines technologijas, pavyzdžiui, skelbti informaciją bendrovės interneto tinklalapyje. Rekomenduojama informaciją skelbti ir dėti į bendrovės interneto tinklalapį ne tik lietuvių, bet ir anglų kalba, o esant galimybei ir poreikiui, ir kitomis kalbomis.		Bendrovė planuoja pasirašyti sutartį su AB "Vilniaus vertybinių popierių birža", dėl bendrovės interneto svetainės ryšio su investuotojais skilčiai sukurti. Kurioje visa informacija skelbiama per informacijos atskleidimo ir platinimo sistemą NASDAQ OMX "Globenewswire", bus skelbiama ir bendrovės interneto tinklalapyje.
Rekomenduojama bendrovės interneto 10.7. tinklalapyje skelbti bendrovės metinį pranešimą, finansinių ataskaitų rinkinį bei kitas bendrovės rengiamas periodines ataskaitas, taip pat siūloma į tinklalapį dėti bendrovės pranešimus apie esminius įvykius bei bendrovės akcijų kainų kitimą vertybinių popierių biržoje.	Taip
XI principas: Bendrovės audito įmonės parinkimas Bendrovės audito įmonės parinkimo mechanizmas turėtų užikrinti audito įmonės išvados ir nuomonės
nepriklausomumą. 11.1. Siekiant gauti objektyvią nuomonę dėl bendrovės tarpinių finansinių ataskaitų rinkinio, bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio ir atlikti patikrinimą turetų pranešimo metinio nepriklausoma audito įmonė.	Taip	Nepriklausoma audito įmonė atlieka bendrovės metines pranešimo atskaitomybės metinio ir finansines patikrinima.
kad audito jmones Rekomenduojama, 11.2. susirinkimui visuotiniam akcininkų kandidatūrą siūlytų bendrovės stebėtojų taryba, jeigu ji 0 bendrovėje nesudaroma, - bendrovės valdyba.	Taip
11.3. Jei audito įmonė yra gavusi iš bendrovės užmokestį už suteiktas ne audito paslaugas, bendrovė turėtų tai atskleisti akcininkams. Sia informacija taip pat turėtų disponuoti bendrovės stebėtojų taryba, o jeigu ji bendrovėje nesudaroma, - bendrovės valdyba, svarstydama, kurią audito imonės kandidatūrą pasiūlyti visuotiniam akcininkų susirinkimui.	Taip	metais atliko mokesčių 2011 Audito jmonë konsultavimo paslaugas.