Panevezio Statybos Trestas — Annual Report 2016

Apr 4, 2017

AB "Panevėžio statybos trestas"

Atskiros finansinės ataskaitos ir metinis pranešimas už 2016 metus

Turinys

Informacija apie bendrove
Nepriklausomo auditoriaus išvada	$\overline{2}$
Atskira finansinės būklės ataskaita	8
Atskira bendrųjų pajamų ataskaita	10
Atskira nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita	11
Atskira pinigų srautų ataskaita	12
Pastabos	13
Metinis pranešimas	47
Priedas dėl atitikimo valdymo kodeksui	65

AB "Panevėžio statybos trestas" Atskiros finansinės ataskaitos

Informacija apie bendrovę

AB "Panevėžio statybos trestas"

Imones kodas:	147732969
Telefonas:	$+370$ 45 505 503
Telefaksas:	$+370$ 45 505 520
Adresas:	P. Puzino g. 1, LT-35173 Panevežys

Valdyba

Remigijus Juodviršis, pirmininkas Artūras Bučas Virmantas Puidokas Audrius Balčėtis Vilius Gražys

Vadovybė

Dalius Gesevičius, generalinis direktorius

Auditorius

"KPMG Baltics", UAB

Bankai

AB DNB bankas AB SEB bankas "Swedbank", AB AB Šiaulių bankas AB "Citadele" bankas OP Corporate Bank plc Lietuvos filialas

_KPMG Baltics", UAB Konstitucijos pr. 29 LT-08106, Vilnius l ietuva

Tel.: Faks. $EL$ p.:

+370 5 2102600 +370 5 2102659 vilnius@kpmg.lt kpmg.com/lt

Nepriklausomo auditoriaus išvada

AB "Panevėžio statybos trestas" akcininkams

Nuomonė

Mes atlikome AB "Panevėžio statybos trestas" (toliau - Įmonė) atskirų finansinių ataskaitų, kurias sudaro 2016 m. gruodžio 31 d. atskira finansinės būklės ataskaita, tą dieną pasibaigusių metų atskira pelno (nuostolių) ir kitų bendrųjų pajamų ataskaita, atskira nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita, atskira pinigų srautų ataskaita ir finansinių ataskaitų aiškinamasis raštas, įskaitant reikšmingų apskaitos metodų santrauką, auditą.

Mūsų nuomone, pridėtos atskiros finansinės ataskaitos parodo tikrą ir teisingą įmonės 2016 m. gruodžio 31 d. finansinės būklės ir tą dieną pasibaigusių metų jos finansinių veiklos rezultatų ir pinigų srautų vaizdą pagal tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, priimtus taikyti Europos Sąjungoje.

Pagrindas nuomonei pareikšti

Auditą atlikome pagal tarptautinius audito standartus (toliau - TAS). Mūsų atsakomybė pagal šiuos standartus išsamiai apibūdinta šios išvados skyriuje "Auditoriaus atsakomybė už finansinių ataskaitų auditą". Mes esame nepriklausomi nuo Įmonės pagal Tarptautinių buhalterių etikos standartų valdybos išleistą Buhalterių profesionalų etikos kodeksą (toliau - TBESV kodeksas) ir Lietuvos Respublikos audito istatymo reikalavimus. Mes taip pat laikomės TBESV kodekse ir Lietuvos Respublikos audito įstatyme numatytų kitų etikos reikalavimų. Mes tikime, kad mūsų surinkti audito įrodymai yra pakankami ir tinkami mūsų nuomonei pagrįsti.

Pagrindiniai audito dalykai

Pagrindiniai audito dalykai - tai dalykai, kurie, mūsų profesiniu sprendimu, buvo svarbiausi atliekant einamojo laikotarpio finansinių ataskaitų auditą. Šie dalykai buvo nagrinėjami atliekant atskirų finansinių ataskaitų, kaip visumos, auditą ir į juos buvo atsižvelgta pareiškiant mūsų nuomonę apie šias finansines ataskaitas, todėl atskiros nuomonės apie šiuos dalykus nepateikiame.

s.

Investicijų į dukterines įmones Rusijos Federacijoje ir iš jų gautinų sumų vertės sumažėjimas

2016 m. gruodžio 31 d. Imonės investicijų į dukterines įmones apskaitinė vertė buvo 7 708 060 EUR, pirkėju isiskolmimas - 11 878 844 EUR, suteiktos paskolos - 2 786 272 EUR.

Mes remiamés informacija, patelicta šiose atskirų finansinių ataskaitų pastabose: 2 pastaba "įvertinimai", 3 pastaba "Reikšmingų apskaitos principų santrauka - Finansinio turto vertės sumažėjimas bei Kito nai finansinio turto vertės surnažėjimas", 3 pestaba "Reikšmingų apskaitos principų santrauka – Investicijos į dukterines įmones", 16 pastaba "Investicijos į dukterines imonos", 19 pastaba "Pirkėjų įsiskdinimas" ir 20 pastaba "Suteiktos trumpalaikės paskelos*

Paerindinis audito dalvkas

Kalo dalvkas buvo sprendžiamas audito metu

Bendrovės verslas yra labai priklausomas nuo Rusijos rinkos dėl jos dukterinių įmonių vykdomų statybų projektų Kaliningrado ir Čerepoveco srityse. Del geopolitinės situacijos regione ir dėl Rusijos Federacijai taikomų ekonominių sankcijų dar labiau sumažėjo šalies piliečių perkamoji galia, o tai neigiamai paveikė statybų sektorių.

Pirmiau išdėstytos aplinkybės rodo, kad investiciju Rusijos Federacijoje vertė gali būti sumažėjusi. Toks vertės sumažėjimas, jei jis yra, yra pripažįstamas ta suma, kuria investiciju apskaitinės vertės viršija jų atsiperkamąsias vertes. Svarbiausias veiksnys, vertinant investicijų į dukterines įmones atsiperkamąsias vertes, yra vykdomų statybos projektu pelningumas. Imonė kreipėsi į išorės vertintojus, kad jie padėtų atliekant vertinimą (pagal diskontuotų pinigų srautų metoda).

Be to, Imonė susidūrė su reikšmingu gautinų sumu iš Rusijos įmonių bei Rusijos dukterinėms imonėms suteiktų paskolų mokėjimų vėlavimu. Todėl vadovybė turi įvertinti, ar yra objektyvių įrodymų, kad šių paskolų ir gautinų sumų vertės yra sumažėjusios ir ar reikia pripažinti vertės sumažėjimo nuostolius.

Šiam procesui reikalingi reikšmingi vadovybės sprendimai, vpač vertinant turto prognozuojamus pinigų srautus.

Be kitų audito procedūrų, mes atlikome tokias procedūras:

• Patikrinome kontroles, susijusias su investicijų, gautinų sumų ir paskolų vertės sumažėjimo požymių stebėsena ir nustatymu;
• Atlikome nepriklausomą įvertinimą, ar 2016 m. gruodžio 31 d. buvo Imonės dukterinių įmonių, veikiančių Rusijos Federacijoje, vertės sumažėjimo požymių, remdamiesi jų finansiniais rezultatais ir iš vadovybės gauta informacija;
• Pasitelkę savo vertinimo specialistus kritiškai įvertinome $\bullet$ Imonės pasamdytų išorės vertintojų atlikta darbą, įskaitant išorės vertintoju taikytas prielaidas ir įvertinimus. Mūsų darbas, be kito, apémé:
  • Imonės proceso, taikyto pasirenkant, peržiūrint ir vertinant išorės vertintoju darba, supratimą ir įvertinimą;
  • Įmonės išorės vertintojų kompetencijos ir objektyvumo įvertinimą, taip pat nustatymą, ar jų naudoti vertinimo metodai atitinka taikomų finansinės atskaitomybės standartų reikalavimus ir rinkos praktiką;
  • įvertinimą, ar pagrindinės taikytos makroekonominės prielaidos (įskaitant susijusias su diskonto ir infliacijos normomis) yra pagristos rinkos duomenimis, pateikiamais prieinamose sektoriaus ir analitikų ataskaitose, ir juos atitinka;
• Kritiškai įvertinome dukterinių įmonių gebėjimą grąžinti mokėtinas sumas įvertindami jų likvidumo poziciją (įskaitant, be kitu dalyku, ju pačių iš klientų gautinų sumų atgaunamumo įvertinimą) ir atsižvelgdami į jų ankstesnę patirtį su panašiomis gautinomis sumomis;
• vertinome Imonės atlikta vertės sumažėjimo testų jautrumo analize. keičiantis pagrindinėms prielaidoms;
• Ivertinome, ar Imonės atskleidimai, susiję su reikšmingais sprendimais ir vertės sumažėjimo vertinimo rezultatų jautrumo analize, yra tinkami ir pakankami.

Pajamų pripažinimas

2016 m gruodžio 31 d. pajamos sudarė 83 809 567 EUR, sukaupros pajamos - 2 753 051 EUR. sukauptos sąnaudos - 845 386 EUR

Mas remiamés informacija, pisteikta šioso finansinių ataskaitų pastabose: 2 pastaba "Ivertinimai". 3 pastaba "Reikšmingų apskaitos principų santrauka - Nabaigtos statybos sutartys". 19 pastaba "Pirkėjų isiskolinimas" ir 26 pestaba "Kiti įsipareigojimai (nefinansiniai straipsniai)".

Pagrindinis audite dalykas

Ksip delykas buvo sprendžiemas audito metu

Bendrovė didžiąją dalį pajamų gauna iš statybos sutarčių, didžiąja dalimi susijusiomis su pastatų ir gamybinių pataipų statyba.

Kai statybos sutarties rezultatai gali būti patikimai įvertinti, pajamos ir išlaidos pripažįstamos atsižvelgiant į sutarties darbų jvykdymo lygį. Dauguma atvejų tai įvertinama atsižvelgiant į tai, kokią dalį vadovybės planuojamų sutarties sąnaudų sudaro finansinių ataskaitų dieną patirtos sąnaudos. Kai sutarties rezultatas negali būti patikimai įvertintas, sutarties pajamos yra pripažįstamos tik pagal patirtas sąnaudas, kurias tikimasi atgauti.

Teisingas pajamų pripažinimas labai priklauso nuo vadovybės daromų sprendimų vertinant darbų įvykdymo lygį ir numatomų sąnaudų, reikalingų pabaigti projektą, tikslumą. Dėl šių sprendimų ir susijusių įvertinimų pasikeitimų statybos sutarties galiojimo laikotarpiu gali tekti reiksmingai koreguoti pagal sutartis pripazintas pajamas ir pelną, koregavimai gali būti tiek teigiami, tiek neigiami.

Be kitų audito procedūrų, mes atlikome tokias procedūras:

• Ivertinome vidaus kontroles, taikomas pajamų iš statybų sutarčių pripažinimui, įskaitant mėnesiniu darbu atlikimo aktų patvirtinimo ir projektų sąnaudų tvirtinimo kontroles;
• Ivertinome vadovybės prognozių tikslumą palygindami istorinius baigtų sutarčių finansinius rezultatus su pradiniais biudžetais ir toms sutartims prognozuojamomis maržomis;
• Atrinkome galimai didžiausią įtaką Įmonės atskiroms finansinėms ataskaitoms turinčias sutartis atsižveigdami j klekybinius ir kokybinius kriterijus, tokius kaip reikšmingi maržos pasikeitimai, nuostolingos sutartys ir projektai, kurie savo pobūdžiu yra unikalūs ir todėl jų vertinimas yra sudėtingesnis;
• Atrinktoms sutartims mes atlikome tokias procedūras:
  • išanalizavome statybos sutartis siekdami įvertinti, ar buvo apskaitytos kiekvienos sutarties ypatybės;
  • analizavome sanaudas, reikalingas sutarčių užbaigimui, remdamiesi savo supratimu apie sutarties apimti ir istorine panašių sutarčių vykdymo patirtimi:
  • pokalbių su už sutartis atsakingais darbuotojais metu analizuodami klientų patvirtintus darbų atlikimo aktus, mes savarankiškai įvertinome nebaigtų vykdyti statybos sutarčių darbų įvykdymo Ivgi:
  • nustatėme reikšmingus svyravimus tarp faktinių ir prognozuotų sutarties pajamų ir sąnaudų, nustatéme skirtumus;
  • kritiškai įvertinome jau patirtas sąnaudas, ypač tal, ar jos atspindi faktinę darbo elgą ir apima tik patirtas sąnaudas;
  • Nebalgtoms vykdyti sutartims įvertinome įmonės pripažintas maržas nustatydami, ar visos nuostolingos sutartys buvo tinkamai nustatytos ir apskaitytos;
• Mes įvertinome, ar įmonės atskleidimai apie sutarčių pajamų vertinimui naudotus vadovybės sprendimus yra pakankami.

Kita informaciia

Vadovybė yra atsakinga už kitą informaciją. Kitą informaciją sudaro informacija, pateikta Įmonės metiniame pranešime, tačiau ji neapima atskirų finansinių ataskaitų ir auditoriaus išvados apie jas.

Mūsų nuomonė apie atskiras finansines ataskaitas neapima kitos informacijos ir mes nepateikiame jokios formos užtikrinimo išvados apie ją.

Atliekant finansinių ataskaitų auditą, mūsų atsakomybė yra perskaityti kitą informaciją ir apsvarstyti, ar yra reikšmingų neatitikimų informacijai, pateiktai finansinėse ataskaitose, arba mūsų žinioms, įgytoms audito metu, ir ar ji yra kitaip reikšmingai iškraipyta. Jeigu remdamiesi atliktu darbu pastebime reikšmingą kitos informacijos iškraipymą, mes turime atskleisti šį faktą. Mes neturime su tuo susijusių pastebėjimų.

Vadovybės ir už valdymą atsakingų asmenų atsakomybė už atskiras finansines ataskaitas

Vadovybė yra atsakinga už atskirų finansinių ataskaitų, kurios parodo tikrą ir teisingą vaizdą, parengimą pagal tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, priimtus taikyti Europos Sąjungoje, ir tokią vidaus kontrolę, kokia, vadovybės nuomone, yra būtina atskiroms finansinėms ataskaitoms parengti be reikšmingų iškraipymų dėl apgaulės ar klaidos.

Rengdama atskiras finansines ataskaitas, vadovybė privalo įvertinti Įmonės gebėjimą tęsti veiklą, atskleisti (jei taikytina) dalykus, susijusius su veiklos tęstinumu, ir taikyti veiklos tęstinumo apskaitos principą, išskyrus tuos atvejus, kai vadovybė ketina likviduoti įmonę ar nutraukti veiklą arba neturi kitų realių alternatyvų, tik taip pasielgti.

Už valdymą atsakingi asmenys privalo prižiūrėti Įmonės atskirų finansinių ataskaitų rengimo procesa.

Auditoriaus atsakomybė už finansinių ataskaitų auditą

Mūsų tikslas yra gauti pakankamą užtikrinimą dėl to, ar atskiros finansinės ataskaitos kaip visuma nėra reikšmingai iškraipytos dėl apgaulės ar klaidos, ir išleisti auditoriaus išvadą, kurioje pateikiama mūsų nuomonė. Pakankamas užtikrinimas - tai aukšto lygio užtikrinimas, tačiau tai nėra garantija, kad pagal TAS atliekamo audito metu visada galima nustatyti reikšmingą iškraipymą, jeigu jis yra. Iškraipymai gali atsirasti dėl apgaulės ar klaidos. Jie laikomi reikšmingais, jeigu galima pagrįstai numatyti, kad atskirai ar kartu jie gali turėti didelės įtakos vartotojų ekonominiams sprendimams, priimamiems remiantis šiomis finansinėmis ataskaitomis.

Atlikdami auditą pagal TAS, viso audito metu mes priimame profesinius sprendimus ir laikomės profesinio skepticizmo principo. Mes taip pat:

• Nustatome ir įvertiname atskirų finansinių ataskaitų reikšmingo iškraipymo dėl apgaulės $\bullet$ arba klaidų riziką, planuojame ir atliekame procedūras kaip atsaką į tokią riziką ir surenkame pakankamų tinkamų audito įrodymų mūsų nuomonei pagrįsti. Reikšmingo iškraipymo dėl apgaulės neaptikimo rizika yra didesnė nei reikšmingo iškraipymo dėl klaidų neaptikimo rizika, nes apgaule gali būti sukčiavimas, klastojimas, tyčinis praleidimas, klaidingas aiškinimas arba vidaus kontrolių nepaisymas.
• Įgyjame supratimą apie su auditu susijusias vidaus kontroles tam, kad galėtume suplanuoti ×. konkrečiomis aplinkybėmis tinkamas audito procedūras, tačiau ne tam, kad galėtume pareikšti nuomonę apie įmonės vidaus kontrolės veiksmingumą.
• Jvertiname taikomų apskaitos metodų tinkamumą ir vadovybės apskaitinių vertinimų bei su $\bullet$ jais susijusių atskleidimų pagrįstumą.
• Padarome išvadą dėl taikomo veiklos tęstinumo apskaitos principo tinkamumo ir dėl to, ar, $\bullet$ remiantis surinktais įrodymais, egzistuoja su įvykiais ar sąlygomis susijęs reikšmingas neapibrėžtumas, dėl kurio gali kilti reikšmingų abejonių dėl Įmonės gebėjimo tęsti veiklą. Jeigu padarome išvadą, kad toks reikšmingas neapibrėžtumas egzistuoja, auditoriaus išvadoje privalome atkreipti dėmesį į susijusius atskleidimus atskirose finansinėse ataskaitose arba, jeigu tokių atskleidimų nepakanka, turime modifikuoti savo nuomonę. Mūsų išvados yra pagrįstos audito įrodymais, kuriuos surinkome iki auditoriaus išvados datos. Tačiau būsimi įvykiai ar sąlygos gali lemti, kad Įmonė negalės toliau tęsti savo veiklos.
• Įvertiname bendrą atskirų finansinių ataskaitų pateikimą, struktūrą ir turinį, įskaitant atskleidimus, ir tai, ar atskirose finansinėse ataskaitose pateikti pagrindžiantys sandoriai ir jvykiai yra atspindėti taip, kad atitiktų teisingo pateikimo koncepciją.

Mes, be visų kitų dalykų, informuojame už valdymą atsakingus asmenis apie planuojamą audito apirntį ir atlikimo laiką bei reikšmingus audito pastebėjimus, įskaitant svarbius vidaus kontrolės trūkumus, kuriuos nustatome audito metu.

Taip pat pateikiame už valdymą atsakingiems asmenims patvirtinimą, kad laikėmės atitinkamų etikos reikalavimų dėl nepriklausomumo, ir juos informuojame apie visus santykius ir kitus dalykus, kurie galėtų būti pagristai vertinami kaip turintys įtakos mūsų nepriklausomumui, ir, jei reikia, apie susijusias apsaugos priemones.

Iš dalykų, apie kuriuos informavome už valdymą atsakingus asmenis, išskiriame tuos dalykus, kurie buvo svarbiausi atliekant einamojo laikotarpio atskirų finansinių ataskaitų auditą ir kurie laikomi pagrindiniais audito dalykais. Tokius dalykus aprašome auditoriaus išvadoje, jeigu pagal jstatymą arba teisės aktą nedraudžiama viešai atskleisti tokio dalyko arba, jeigu, labai retomis aplinkybėmis, nustatome, kad dalykas neturėtų būti pateikiamas mūsų išvadoje, nes galima pagristai tikėtis, jog neigiamos tokio pateikimo pasekmės persvers visuomenės gaunamą naudą iš tokios komunikacijos.

Audito, kurį atlikus išleidžiama ši nepriklausomo auditoriaus išvada, užduoties partneris yra Rokas Kasperavičius.

"KPMG Baltics", UAB, vardu

there Ugun Rokas Kasperavičius Partneris Atestuotas auditorius

Vilnius, Lietuvos Respublika 2017 m. kovo 30 d.

52017 "KPMG Baltics", UAB, yrs Lietuvos ribatos atsakomybes jmonė ir eson i prima samar i versi pratti priklausančių Šveicarijos įmonesnepriklausomų KPMG promų narių, priklausančių Šveicarijos įmones_XPMG International Cooperative" ["KPMG International"), tinklo nerė.Visos teisės saugorn

Imonės kodas: 147732969 Adresas: P. Puzino g. 1, LT-35173 Panevėžys

Patvirtinta
Protokolo Nr.

Atskira finansinės būklės ataskaita

Gruodžio 31 d.

Eurais

	Pastaba	2016 m.gruodžio 31 d.	$2015 \text{ m}$ .gruodžio 31 d.
TURTAS
Ilgalaikis turtas
Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai	13	5 074 932	5 094 315
Nematerialusis turtas	14	146 366	69 256
Investicinis turtas	15	1 270 000	1 270 000
Investicijos į dukterines įmones	16	7708060	5 848 248
Suteiktos paskolos	17	0	325 068
Kitas turtas		29 2 23	30 070
Atidėtojo mokesčio turtas	12	337 338	246 745
Ilgalaikio turto iš viso		14 565 919	12 883 702
Trumpalaikis turtas
Atsargos	18	763 560	641 570
Pirkėjų įsiskolinimas	19	11 878 844	10 884 408
Išankstiniai apmokėjimai		246 123	609 785
Suteiktos paskolos	20	2 786 272	8 5 8 8 1 4 6
Kitas turtas	21	1 187 181	1 162 186
Avansinis pelno mokestis	21	34918	1 208
Pinigai ir pinigų ekvivalentai	22	22 409 915	20 896 409
Trumpalaikio turto iš viso		39 306 813	42 783 712
TURTO IŠ VISO		53 872 732	55 667 414

Pastabos, pateiktos 13-46 puslapiuose, yra neatskiriama šių finansinių ataskaitų dalis.

Generalinis direktorius Dalius Gesevičius

Danguolė Širvinskienė Vyriausioji buhalterė

Serlund 2017-03-30 2017-03-30

Imonės kodas: 147732969 Adresas: P. Puzino g. 1, LT-35173 Panevėžys

Patvirtinta
Protokolo Nr.

Atskira finansinės būklės ataskaita (tęsinys)

Gruodžio 31 d.

Eurais

	Pastaba	$2016 ; \text{m}$ .gruodžio 31 d.	$2015 \text{ m}$ .gruodžio 31 d.
NUOSAVAS KAPITALAS IR ĮSIPAREIGOJIMAI
Nuosavas kapitalas
Įstatinis kapitalas	23	4 741 500	4 741 500
Rezervai	23	1786 660	1859847
Nepaskirstytasis pelnas		33 212 224	31 609 648
Nuosavo kapitalo iš viso		39 740 384	38 210 995
Ilgalaikiai įsipareigojimai
Atidėjiniai garantiniam remontui ir kiti	25	712 257	520 879
Atidėtojo mokesčio įsipareigojimas	12	231 619	244 643
Ilgalaikių įsipareigojimų iš viso		943 876	765 522
Trumpalaikiai įsipareigojimai
Skolos tiekėjams	24	9 248 266	10 889 317
Gauti išankstiniai apmokėjimai	19	37 635	1 056 999
Mokėtinas pelno mokestis		0	182 225
Kiti isipareigojimai	26	3 902 571	4 5 6 2 3 5 6
Trumpalaikių įsipareigojimų iš viso		13 188 472	16 690 897
Isipareigojimų iš viso		14 132 348	17 456 419
IŠNUOSAVO KAPITALOISIPAREIGOJIMU$_{\rm IR}$VISO		53 872 732	55 667 414

Pastabos, pateiktos 13-46 puslapiuose, yra neatskiriama šių finansinių ataskaitų dalis.

Generalinis direktorius	Dalius Gesevičius
Vyriausioji buhalterė	Danguolė Širvinskienė

Shewan 2017-03-30 2017-03-30

Imonės kodas: 147732969 Adresas: P. Puzino g. 1, LT-35173 Panevėžys

Patvirtinta
Protokolo Nr.

Atskira bendrųjų pajamų ataskaita

Už metus, pasibaigusius gruodžio 31 d.

Eurais

	Pastaba	2016	2015
Pardavimo pajamosPardavimo savikaina	56	83 909 567(77030708)	77 437 607(70225777)
Bendrasis pelnas		6878859	7 211 830
Kitos pajamos	10	595 811	625 317
Pardavimo sąnaudos	7	(318836)	(195133)
Administracinės sanaudos	8	(474669)	(5398004)
Kitos sąnaudos	10	(366 208)	(283 556)
Veiklos pelnas		2 042 927	1960454
Finansinės veiklos pajamos	11	630 600	733 418
Finansinės veiklos sąnaudos	11	(581316)	(2034993)
Pelnas prieš apmokestinimą		2 092 211	658 879
Pelno mokestis	12	(300846)	(330641)
Grynasis pelnas (nuostoliai)		1791365	328 238
Kitos bendrosios pajamosKoregavimas, susijęs su euro įvedimu pagal LR teisėsaktus		$\Omega$	6 2 1 3
Straipsniai, kurie niekada nebus pergrupuoti į pelno(nuostolių) ataskaitąStraipsniai, kurie yra arba gali būti pergrupuoti į pelno		$\mathbf{0}$	6213
(nuostolių) ataskaitą		$\bf{0}$	0
Iš viso kitos bendrosios pajamos		0	0
Iš viso bendrųjų pajamų		1791365	334 451
Pagrindinis ir sumažintas pelnas (nuostoliai) vienai akcijai	24	0,11	0,02

Pastabos, pateiktos 13–46 puslapiuose, yra neatskiriama šių finansinių ataskaitų

Danguole Širvinskienė Vyriausioji buhalterė

2017-03-30 21 Milled

AB "Panevėžio statybos trestas"Atskiros finansinės ataskaitos

Imonės kodas: 147732969Adresas: P. Puzino g. 1, LT-35173 Panevėžys

PatvirtintaProtokolo Nr.

Atskira nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita

		Privalomasis	Perkainojimo	Nepaskirstytasis	Iš viso nuosavo
Eurais		rezervas	rezervas	pelnas	kapitalo
Likutis 2014-12-31	IstatinisPastaba kapitalas4 735 287	473 537	1540 662	32 206 158	38955644
Iš viso bendrųjų pajamų už metus
Grynasis pelnas (nuostoliai)					328238
Iš viso kitų bendrųjų pajamų	6213		(154352)	328 238154 352	6213
Iš viso bendrųjų pajamų už metus	6213		(154352)	482590	334451
Bendrovės savininkų įnašai ir paskirstymai
Bendroves savininkams
Dividendai Bendrovės savininkams				(1079100)	(1079100)
Iš viso Bendrovės savininkų įnašų ir paskirstymų
Bendrovės savininkams				(1079100)	(1079100)
Likutis 2015-12-31	$\frac{4741500}{ }$	473 537	1386310	31 609 648	38 210 995
Iš viso bendrųjų pajamų už metus
Grynasis pelnas (nuostoliai)				179136573187	1791365
Iš viso kitų bendrųjų pajamų		613	(73800)
Iš viso bendrųjų pajamų už metus		613	(73, 800)	1864552	1791365
Bendrovės savininkų įnašai ir paskirstymai
Bendroves savininkams
Dividendai Bendrovės savininkams				(261976)	(261976)
Iš viso Bendrovės savininkų įnašų ir paskirstymų
Bendrovės savininkams				(261976)	(261976)
Likutis 2016-12-31	4741.500	474150	1312510	33 212 224	39740384
Pastabos, pateiktos 13-46 puslapiuose, yra neatskiriama šių finan		sinių ataskaitų dalis.
Dalius GesevičiusGeneralinis direktorius					2017-03-30
Danguolė ŠirvinskienėVyriausioji bubalterė					2017-03-30

Danguolė Širvinskienė Vyriausioji buhalterė

$\equiv$

2017-03-30

Imonės kodas: 147732969	Patvirtinta
Adresas: P. Puzino g. 1, LT-35173 Panevėžys	Protokolo Nr.

Atskira pinigų srautų ataskaitaUž metus, pasibaigusius gruodžio 31 d.

Eurais

Liudis	Pastaba	2016	2015
Pagrindinės veiklos pinigų srautai
Grynasis pelnas		1791365	328 238
Koregavimai.
Nusidevejimas ir amortizacija	13,14	908 366	898 831
Rezultatas iš nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų
perleidimo		(65185)	8 5 8 9
Pelno mokesčio sąnaudos		300 846	330 641
Nerealizuoti valiutos kurso pasikeitimo nuostoliai		0	12431
Kiti nepiniginiai straipsniai		120 156	1 595 917
		3 0 5 5 5 4 8	3 174 647
Po vienerių metų gautinų sumų pokytis		847	2 1 7 1
Atsargų pokytis		(73481)	1 035 851
Pirkėjų įsiskolinimo pokytis		(1268045)	6 9 31 2 24
Išankstinių apmokėjimų pokytis		363 662	(384132)
Kito turto pokytis		(215 496)	394 943
Skolų tiekėjams pokytis		(1641051)	(2382264)
Gautų išankstinių apmokėjimų pokytis		(1019364)	(2770412)
Kitų įsipareigojimų pokytis		(354 247)	200 790
		(1151627)	6 202 818
Sumokėtas pelno mokestis		(439381)	(636 237)
Grynieji pagrindinės veiklos pinigų srautai		(1591008)	5 5 6 5 5 8 1
Investicinės veiklos pinigų srautai
Ilgalaikio nematerialiojo turto ir nekilnojamojo turto,
irangos ir įrengimų įsigijimas		(1017489)	(2414727)
Nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų perleidimo
pajamos		116 581	49 630
Dukterinės įmonės įsigijimas		(1600000)	0
Paskolų suteikimas		(243 060)	(2441984)
Paskolų susigrąžinimas		5 301 549	2 2 2 0 8 6 3
Gauti dividendai ir palūkanos		855 274	431958
Grynieji investicinės veiklos pinigų srautai		3 412 855	(2154260)
Finansinės veiklos pinigų srautai
Sumoketi dividendai		(262 392)	(1073948)
Sumokėtos palūkanos		(45949)	(32 268)
Grynieji finansinės veiklos pinigų srautai		(308341)	(1106216)
Grynasis pinigų ir pinigų ekvivalentų padidėjimas		1513506	2 306 105
Pinigai ir pinigų ekvivalentai sausio 1 d.		20 896 409	18 602 735
Valiutos kursų svyravimo įtaka turimiems gryniesiems
			(12431)
pinigams
Pinigai ir pinigų ekvivalentai gruodžio 31 d.		22 409 915	20 896 409
Pastabos, pateiktos 13-46 puslapiuose, yra neatskiriama šių finansinių ataskaitų dalis.
			seser
Dalius GesevičiusGeneralinis direktorius		2017-03-30

Danguolė Širvinskienė Vyriausioji buhalterė

2017-03-30

œ

Pastabos

Ataskaitą pateikianti Bendrovė $\mathbf{1}$ .

AB "Panevėžio statybos trestas" (toliau – Bendrovė) įsteigta 1957 metais. Jos įmonės kodas – 147732969, o buveinės adresas – P. Puzino g. 1, LT-35173 Panevėžys, Lietuvos Respublika. Bendrovės paprastosios vardinės akcijos nuo 2006 m. liepos 13 d. yra įtrauktos į Vilniaus vertybinių popierių biržos (VVPB) Oficialųjį prekybos sąrašą. Bendrovės pagrindinė veikla pastatų, statinių, įrenginių ir komunikacijų statyba Lietuvoje ir už jos ribų. 2016 m. gruodžio 31 d. Bendrovėje dirbo 767 darbuotojai (2015 m. gruodžio 31 d. – 783 darbuotojai).

Bendrovė turi šiuos filialus Lietuvoje: "Genranga", "Gerbusta", "Pastatų apdaila", "Klaipstata", "Stogas", "Betonas" ir "Konstrukcija". Bendrovė taip pat turi nuolatines buveines Latvijos Respublikoje bei Švedijos Karalystėje.

Pagrindiniai Bendrovės akcininkai:

• AB "Panevėžio keliai" (49,78 %);
• "Swedbank" AS (Estija) (6,69 %);
• · Laisvai cirkuliuojančios akcijos, priklausančios fiziniams ir juridiniams asmenims $(43,53%).$

Galutinio kontroliuojančiojo akcininko nėra.

Šios finansinės ataskaitos - Bendrovės atskiros finansinės ataskaitos. Bendrovė taip pat rengia konsoliduotas finansines ataskaitas Bendrovei ir jos dukterinėms įmonėms, kurios pateikiamos 2017 m. kovo 30 d. Informacija apie dukterines imones yra pateikiama 16 pastaboje.

Bendrovės akcininkai turi teisę patvirtinti šias finansines ataskaitas arba nepatvirtinti jų ir reikalauti, kad vadovybė parengtų naujas finansines ataskaitas.

$2.$ Parengimo pagrindas

Atitikimas standartams

Šios finansinės ataskaitos parengtos pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, priimtus taikyti Europos Sąjungoje (toliau - TFAS).

Finansinių ataskaitų parengimo pagrindas

Finansinės ataskaitos parengtos remiantis istorine savikaina, išskyrus žemę ir pastatus nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų bei investicinio turto grupėje, kurie pateikiami perkainota verte, ir investicinį turtą, kuris pateikiamas tikrąja verte.

Funkcinė ir pateikimo valiuta

Finansinėse ataskaitose skaičiai pateikti nacionaline Lietuvos Respublikos valiuta - eurais (nebent nurodyta kitaip). Ši valiuta yra Bendrovės funkcinė valiuta.

Ivertinimai

Rengdama finansines ataskaitas pagal TFAS, vadovybė turi remdamasi prielaidomis atlikti įvertinimus, kurie daro įtaką apskaitos principų parinkimui bei finansinėse ataskaitose pateiktoms turto, įsipareigojimų, pajamų ir sąnaudų sumoms. Faktiniai rezultatai gali skirtis nuo atliktų įvertinimų. Įvertinimai bei susijusios prielaidos nuolat peržiūrimi. Įvertinimų pasikeitimo itaka pripažistama tuo laikotarpių, kuriuo įvertinimas yra peržiūrimas, bei ateinančiais laikotarpiais, jei įvertinimas daro įtaką ir ateinantiems laikotarpiams.

Įvertinimai (tęsinys)

Informacija apie reikšmingas sritis, kurios susijusios su vertinimų neapibrėžtumais, taikant apskaitos politiką, ir kurios turi reikšmingos įtakos finansinėse ataskaitose pateiktiems skaičiams, pateikiama šiose pastabose:

• 12 pastaba atidėtojo mokesčio pripažinimas. Atidėtojo mokesčio turtas yra pripažistamas tiek, kiek vra tikimasi, kad bus mokestinio pelno, kuris leis išnaudoti išskaitomus laikinuosius skirtumus.
• 13 pastaba žemės ir pastatų tikroji vertė, nekilnojamojo turto, irangos ir irengimų naudingo tarnavimo laikas. Bendrovė nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų bei nematerialiojo turto naudingo tarnavimo laikotarpius įvertina bent kartą per metus.
• 16 pastaba investicijų į dukterines imones atsiperkamosios vertės įvertinimas. Svarbiausias veiksnys vertinant investicijų į dukterines įmones atsiperkamųjų verčių yra vykdomų statybos projektų atsiperkamumas. Todėl Bendrovė kreipėsi į išorės vertintojus, kad jie įvertintų šių projektų tikrąsias vertes pagal diskontuotų pinigų srautų metodą.
• 19 pastaba pirkėjų įsiskolinimo vertės sumažėjimas, pajamos iš statybos sutarčių. Tikslus pajamų įskaitymas labai priklauso nuo vadovybės vertinimo dėl sąnaudų prognozių užbaigtumo ir tikslumo. Gautinų sumų atsiperkamųjų verčių įvertinimas yra procesas, reikalaujantis reikšmingo vadovybės sprendimų ir įvertinimų, ypač susijusių su būsimais pinigų srautais. Vadovybės sprendimas buvo naudojamas vertinant grąžintinas sumas ir jų terminus.

3. Reikšmingų apskaitos principų santrauka

Užsienio valiuta

Sandoriai užsienio valiuta įvertinami funkcine valiuta sandorių metu galiojančiais valiutos keitimo kursais. Piniginis turtas ir piniginiai įsipareigojimai užsienio valiuta pervertinami funkcine valiuta finansinės būklės ataskaitos sudarymo dieną galiojančiais Europos Centrinio Banko nustatytais valiutos keitimo kursais. Valiutos kurso pasikeitimo teigiama arba neigiama jtaka apskaitoma kaip pelnas arba nuostoliai. Nepiniginis turtas ir įsipareigojimai, kurie denominuoti užsienio valiuta ir įvertinami tikrąja verte, pervertinami funkcine valiuta tikrosios vertės nustatymo dieną galiojančiais valiutos keitimo kursais. Nepiniginis turtas ir įsipareigojimai, kurie denominuoti užsienio valiuta ir įvertinami savikaina, įvertinami funkcine valiuta turto ir įsipareigojimų pripažinimo finansinės būklės ataskaitoje dieną galiojančiais valiutos keitimo kursais. Valiutos kurso skirtumai, atsiradę dėl įvertinimo, apskaitomi kaip pelnas arba nuostoliai.

Neišvestinės finansinės priemonės

Neišvestinės finansinės priemonės apima pirkėjų įsiskolinimą ir kitas gautinas sumas, grynuosius pinigus ir grynųjų pinigų ekvivalentus, paskolas ir kitas finansines skolas, skolas tiekėjams ir kitas mokėtinas sumas. Bendrovėje nėra investicijų, laikomų iki išpirkimo termino, finansinio turto, skirto pardavimui, arba finansinio turto, apskaityto tikraja verte per pelno (nuostolių) ataskaitą.

Grynuosius pinigus ir jų ekvivalentus sudaro grynųjų pinigų likučiai ir indėliai iki pareikalavimo, kurių terminas neviršija 3 mėnesių.

Neišvestinės finansinės priemonės iš pradžių pripažįstamos tikrąja verte, įtraukiant visas tiesiogiai priskirtinas sandorio sąnaudas. Po pirminio pripažinimo neišvestinės finansinės priemonės yra įvertinamos taip, kaip nurodyta toliau.

Neišvestinės finansinės priemonės (tesinys)

Finansinės priemonės apskaitoje pripažistamos sandorio sudarymo diena. Bendrovė nustoja pripažinti finansinį turtą, kai baigia galioti sutartinės teisės pinigų srautams iš to turto arba kai sandorio metu yra perduodamos teisės gauti sutartus grynujų pinigu srautus iš to finansinio turto, t. y. visa rizika ir nauda iš finansinio turto nuosavybės yra perduodamos. Finansinis isipareigojimas nustojamas pripažinti, kai jis yra padengiamas, atšaukiamas ar pasibaigia jo terminas.

Paskolos ir gautinos sumos yra neišvestinis finansinis turtas ir nėra kotiruojamos aktyvioje rinkoje. Jos yra įtrauktos į trumpalaikį turtą, išskyrus tas sumas, kurių galiojimo terminas yra ilgesnis nei 12 mėnesių. Po pirminio pripažinimo paskolos ir gautinos sumos yra įvertinamos amortizuota savikaina, naudojant apskaičiuotų palūkanų normos metodą, atėmus vertės sumažėjimo nuostolius, jei tokiu yra. Trumpalaikės gautinos sumos nėra diskontuojamos.

Paskolos, finansinės skolos ir kiti finansiniai įsipareigojimai, įskaitant prekybos mokėtinas sumas, po pradinio pripažinimo yra apskaitomi amortizuota savikaina, taikant apskaičiuotu palūkanų normos metodą. Trumpalaikiai įsipareigojimai nediskontuojami.

Apskaičiuotų palūkanų normos metodas yra metodas, skirtas finansinio turto ar isipareigojimo amortizuotai savikainai apskaičiuoti ir palūkanų pajamoms ar sąnaudoms paskirstyti per atitinkamą laikotarpį. Apskaičiuotų palūkanų norma yra norma, kuri leidžia tiksliai diskontuoti būsimus mokėjimus grynaisiais pinigais per numatomą finansinio įsipareigojimo galiojimo laikotarpi arba, kur galima, per trumpesni laikotarpi.

Išvestinės finansinės priemonės

Bendrovė neturi išvestinių finansinių priemonių.

Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai

Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai, išskyrus žemę ir pastatus, yra apskaitomi savikaina, atėmus sukauptą nusidėvėjimą ir vertės sumažėjimo nuostolius. Žemė ir pastatai yra apskaitomi perkainota verte, kuri yra jų tikroji vertė perkainojimo dieną, atimant vėliau sukauptą nusidėvėjimą ir vertės sumažėjimą. Perkainojimai atliekami periodiškai, užtikrinant, kad žemės ir pastatų apskaitinė vertė reikšmingai nesiskiria nuo jų tikrosios vertės finansinių ataskaitų sudarymo dieną. Žemės ir pastatų tikrosios vertės vertinimą atlieka atestuoti nepriklausomi turto vertintojai. Nusidėvėjimas skaičiuojamas taikant tiesiogiai proporcinga metodą per apskaičiuotą turto naudingo tarnavimo laiką. Žemės ir pastatų perkainojimo rezervas kiekvienais metais yra sumažinamas skirtumo tarp nusidėvėjimų, paskaičiuotų nuo perkainotos apskaitinės vertės ir pradinės žemės ir pastatų savikainos, suma ir yra apskaitomas tiesiogiai per nepaskirstytąjį pelną arba nuostolius.

Perkainojimo atveju, kai turto įvertinta tikroji vertė yra didesnė nei jo likutinė vertė, likutinė vertė yra padidinama iki tikrosios vertės, o padidėjimo suma įskaitoma kaip kitos bendrosios pajamos į nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų perkainojimo rezervo sąskaitą nuosavo kapitalo dalyje. Tačiau toks vertės perkainojimo padidėjimas pripažįstamas pajamomis tiek, kiek jis neviršija praeito perkainojimo sumažėjimo, pripažinto kaip pelnas arba nuostoliai. Nusidėvėjimas skaičiuojamas nuo nudėvimos sumos, kuri yra lygi iš įsigijimo savikainos atėmus turto likvidacinę vertę.

Savikainą sudaro išlaidos, tiesiogiai susijusios su turto įsigijimu. Bendrovės pasigaminto turto savikainą sudaro žaliavų savikaina, tiesioginės darbo sąnaudos ir kitos sąnaudos, kurios tiesiogiai susijusios su turto pasigaminimu iki jo naudojimo pradžios, taip pat turto išmontavimo, išvežimo bei turto gamybinės vietos sutvarkymo sąnaudos. Skolinimosi sąnaudos kapitalizuojamos kapitalizavimo sąlygas atitinkančiam turtui.

Nekilnojamasis turtas, iranga ir irengimai (tesinys)

Kai nekilnojamojo turto, irangos ir irengimų atskirų sudėtinių dalių naudingo tarnavimo laikotarpis skiriasi, jos apskaitomos kaip atskiri nekilnojamojo turto, irangos ir irengimu vienetai.

Sanaudos, patiriamos keičiant nekilnojamojo turto, irangos ir irengimų sudėtinę dalį, kapitalizuojamos tik tuo atveju, jei iš šios sudėtinės dalies tikėtina gauti ekonominės naudos ir naujosios sudėtinės dalies savikaina gali būti patikimai ivertinta. Senosios sudėtinės dalies likutinė vertė nurašoma. Su nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų aptarnavimu susijusios sanaudos apskaitomos kaip pelnas arba nuostoliai, kai patiriamos.

Nusidėvėjimas apskaičiuojamas tiesioginių būdų per numatomą atskirų nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų sudėtinių dalių naudingo tarnavimo laikotarpį ir apskaitomas kaip pelnas arba nuostoliai. Lizingo (finansinės nuomos) būdu įsigytas turtas nudėvimas per nuomos laikotarpį arba per numatomą naudingo tarnavimo laikotarpį, priklausomai nuo to, kuris yra trumpesnis, nebent nuosavybės teisės perėmimas nuomos laikotarpio pabaigoje yra pakankamai užtikrintas.

Numatomi turto naudingo tarnavimo laikotarpiai:

• Pastatai	$8-40$ mety
$\blacksquare$ Mašinos ir įrengimai	$5-10$ metu
• Transporto priemones	$5-10$ metu
• Irankiai ir kitas turtas	3–6 metai

Nusidėvėjimo metodai, likvidacinės vertės ir turto naudingo tarnavimo laikotarpiai peržiūrimi sudarant kiekvienas finansines ataskaitas.

Pelnas arba nuostoliai iš perleidimo apskaičiuojami iš perleidimo kainos atėmus likutine verte ir apskaitomi grynąja verte kitose pajamose arba sąnaudose. Kai perleidžiamas perkainotas turtas, šiam turtui tenkanti perkainojimo rezervo dalis perkeliama i nepaskirstytaji pelna.

Ilgalaikis nematerialusis turtas

Programinė iranga ir kitas nematerialusis turtas, kurio numatomas naudingo tarnavimo laikotarpis yra ribotas, įvertinamas savikaina, atėmus sukaupta amortizacija ir nuostolius dėl vertės sumažėjimo. Amortizacija apskaičiuojama tiesioginiu būdu per numatoma ilgalaikio nematerialiojo turto naudingo tarnavimo laikotarpį ir apskaitoma kaip pelnas arba nuostoliai. Numatomas turto naudingo tarnavimo laikotarpis – 3 metai.

Investicinis turtas

Bendrovės investicinį turtą sudaro pastatai, kurie laikomi siekiant gauti pajamas iš nuomos ar dėl kapitalo vertės padidėjimo, bet ne gamybos tikslais, prekių ar paslaugų tiekimui, administracijos poreikiams ar pardavimui įprastomis verslo sąlygomis.

Investicinis turtas pradžioje apskaitomas įsigijimo verte, įvertinant įsigijimo išlaidas. Po pirminio pripažinimo investicinis turtas apskaitomas tikrąja verte, kuri atspindi rinkos situaciją finansinės būklės ataskaitos sudarymo datą. Pajamos arba sanaudos, atsirandančios dėl investicinio turto tikrosios vertės pasikeitimų, parodomos kaip pelnas arba nuostoliai tuo laikotarpiu, kai atsiranda.

Isigijimo vertę sudaro išlaidos, tiesiogiai susijusios su turto įsigijimu. Bendrovės pasigaminto turto savikainą sudaro žaliavų savikaina, tiesioginės darbo sanaudos ir kitos sanaudos, kurios tiesiogiai susijusios su turto pasigaminimu iki jo naudojimo pradžios, taip pat turto

Investicinis turtas (tesinys)

Investicinis turtas nustojamas pripažinti ji pardavus, kai nustojama juo disponuoti arba kai nesitikima jokios ekonominės naudos iš jo pardavimo. Skirtumas tarp grynųjų pajamų iš turto pardavimo ir jo apskaitinės vertės pripažįstamas kaip pelnas arba nuostoliai tuo laikotarpiu, kai turtas nustojamas pripažinti.

Investicinio turto pasikeitimai atvaizduojami, kai pasikeičia investicinio turto naudojimo pobūdis. Investicinį turtą perklasifikuojant į nekilnojamąjį turtą, įrangą ir įrengimus, koreguota savikaina yra tikroji vertė, buvusi tą datą, kai pasikeičia naudojimo pobūdis. Jei nekilnojamasis turtas, jranga ir įrengimai perklasifikuojamas į investicinį turtą, Bendrovė jį apskaito remiantis jam taikyta aukščiau aprašyta nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų apskaitos politika iki dienos, kai pasikeičia naudojimo pobūdis.

Nuomojamas turtas

Nuoma, kai Bendrovė prisiima reikšmingą riziką ir naudą, susijusią su turto nuosavybe, yra laikoma lizingu (finansine nuoma). Lizingo (finansinės nuomos) būdu įsigytas turtas įvertinamas tikrąja verte arba minimalių įmokų dabartine verte, priklausomai nuo to, kuri yra mažesnė. Po pirminio pripažinimo turtas apskaitomas remiantis jo grupės apskaitos principais. Visa kita nuoma yra laikoma veiklos nuoma ir nuomojamas turtas nėra kapitalizuojamas.

Investicijos į dukterines įmones

Investicijos į dukterines įmones įvertinamos savikaina, atėmus nuostolius dėl vertės sumažėjimo.

Atsargos

Atsargos ivertinamos savikaina arba grynąja realizacine verte, priklausomai nuo to, kuri mažesnė. Savikaina apskaičiuojama FIFO metodu bei apima atsargų įsigijimo, gamybos ir kitas sąnaudas, kurios susijusios su atsargu dabartine būkle ir vieta. Grynoji realizacinė vertė yra įvertinta pardavimo kaina esant normalioms verslo sąlygoms, atėmus įvertintas gamybos užbaigimo ir pardavimo sąnaudas.

Nebaigtos statybos sutartys

Nebaigtose statybos sutartyse apskaitytos už jau atliktus statybos sutarčių darbus gautinos sumos iš pirkėjų, kurioms dar nėra išrašytos sąskaitos. Gautinos sumos už nebaigtas statybos sutartis jvertinamos prie statybos sutarčių savikainos pridėjus jau uždirbta pelną bei atėmus jau išrašytas saskaitas ir pripažintus nuostolius. Savikaina apima visas tiesiogines sanaudas bei atitinkamą dalį netiesioginių sąnaudų, paskirstytų atsižvelgiant į normalų pajėgumų panaudojimą.

Nebaigtos statybos sutartys finansinės būklės ataskaitoje pateikiamos kaip sudėtinė pirkėjų įsiskolinimo dalis. Jei iš pirkėjų gauti mokėjimai didesni nei pripažintos pajamos, skirtumas finansinės būklės ataskaitoje pateikiamas kaip ateinančių laikotarpių pajamos.

Finansinio turto vertės sumažėjimas

Finansinio turto apskaitytos vertės peržiūrimos kiekvienos finansinės būklės ataskaitos sudarymo djeną, siekiant nustatyti nuvertėjimą. Amortizuota savikaina įvertinamo finansinio turto vertės sumažėjimas apskaičiuojamas kaip skirtumas tarp apskaitinės vertės ir įvertintų būsimų pinigų srautų esamosios vertės, taikant apskaičiuotų palūkanų normą. Apskaičiuotų palūkanų normos metodas yra metodas, skirtas finansinio turto ar įsipareigojimo amortizuotai savikainai apskaičiuoti ir palūkanų pajamoms ar sąnaudoms paskirstyti per atitinkamą laikotarpį.

Nuostoliai dėl vertės sumažėjimo apskaitomi kaip pelnas arba nuostoliai.

Finansinio turto vertės sumažėjimas (tęsinys)

Nuostoliai dėl vertės sumažėjimo atstatomi dėl objektyvių įvykių po vertės sumažėjimo pripažinimo. Amortizuota savikaina įvertinamo finansinio turto vertės sumažėjimo atstatymas apskaitomas kaip pelnas arba nuostoliai.

Kito nei finansinio turto vertės sumažėjimas

Kito nei finansinio turto, išskyrus atsargas ir atidėtojo mokesčio turtą, apskaitytos vertės peržiūrimos kiekvienos finansinės būklės ataskaitos sudarymo dieną, siekiant nustatyti nuvertėjimą. Jei nuvertėjimo požymių yra, įvertinama turto atsiperkamoji vertė.

Atsiperkamoji vertė apskaičiuojama kaip didesnė viena iš dviejų verčių: turto naudojimo vertė ir tikroji vertė atėmus numatomus realizavimo kaštus. Turto naudojimo vertė apskaičiuojama diskontuojant įvertintus būsimus pinigų srautus iki jų esamosios vertės, taikant priešmokestinę diskonto normą, atspindinčią realias rinkos prielaidas dėl pinigų vertės laike ir riziką, susijusią su tuo turtu. Vertės sumažėjimo nustatymo tikslais, turtas grupuojamas į mažiausias turto grupes, kurios uždirba pinigų srautus nepriklausomai nuo kito turto ar kitų turto grupių pinigų srautų.

Nuostoliai dėl vertės sumažėjimo apskaitomi, kai turto arba jam priklausančio grynuosius pinigus uždirbančio vieneto apskaityta vertė viršija atsiperkamąją vertę. Nuostoliai dėl vertės sumažėjimo apskaitomi kaip pelnas arba nuostoliai.

Ankstesniais laikotarpiais pripažintas vertės sumažėjimas peržiūrimas kiekvienos finansinės būklės ataskaitos sudarymo dieną, siekiant nustatyti, ar jis nesumažėjo ar neišnyko. Nuostoliai dėl vertės sumažėjimo atstatomi dėl pakitusio atsiperkamosios vertės įvertinimo. Vertės sumažėjimas atstatomas tik ta suma, kuri padidina turto grynąją vertę (po nusidėvėjimo ir amortizacijos) iki tokios vertės, kuri būtų, jei vertės sumažėjimas nebūtų pripažintas.

Dividendai

Dividendai apskaitomi kaip įsiskolinimas tą laikotarpį, kada jie yra paskelbiami.

Atidėjiniai

Atidėjiniai įsipareigojimams apskaitomi finansinės būklės ataskaitoje, kai tikėtina, kad dėl praeityje jvykusių įvykių atsiradusiems įsipareigojimams įvykdyti reikės patirti sąnaudas ateityje ir kai įsipareigojimų suma gali būti patikimai įvertinta. Atidėjiniai įsipareigojimams apskaičiuojami diskontuojant įvertintus būsimus pinigų srautus iki jų esamosios vertės, taikant priešmokestinę diskonto normą, atspindinčią realias rinkos prielaidas dėl pinigų vertės laike ir riziką, susijusią su tais įsipareigojimais.

Atidėjiniai garantiniam remontui pripažįstami, kai uždirbamos susijusios statybos paslaugų pajamos. Atidėjinių suma paremta istoriniais garantinių remontų duomenimis bei tikimybėmis.

Išmokos darbuotojams

Bendrovė neturi nustatytų išmokų darbuotojams ir darbuotojų skatinimo planų bei apmokėjimo schemų Bendrovės akcijomis. Su pensija susijusius įsipareigojimus prisiima valstybė.

Trumpalaikės išmokos darbuotojams pripažįstamos kaip einamosios sąnaudos laikotarpiu, kai darbuotojai suteikia paslaugas. Išmokos apima atlyginimus, socialinio draudimo išmokas, premijas, mokamas atostogas ir kt. Ilgalaikių išmokų darbuotojams nėra.

Pardavimo paiamos

Pajamos iš statybos sutarčių apima pradinę sutartyje sutartą sumą bei kitas sumas, kurios susijusios su darbu apimties pokvčiais ir panašiai, tačiau tik ta dalimi, kurią tikimasi atgauti ir kuria galima patikimai įvertinti. Kai baigiamasis statybos sutarties rezultatas gali būti patikimai ivertintas, kiekvienos statybos sutarties pajamos ir sanaudos apskaitoje pripažįstamos pagal sutarties darbų įvykdymo lygio metodą. Darbų įvykdymo lygis yra įvertinamas kaip faktiškai patirtų išlaidų ir planuotų statybos sutarties išlaidų proporcija.

Kai sutarties rezultatas negali būti patikimai įvertintas, pajamomis pripažįstama tik ta patirtų sutarties sąnaudų dalis, kurią tikimasi atgauti. Kai tikėtina, kad sutarties sąnaudos viršys sutarties pajamas, nuostoliai nedelsiant pripažįstami kaip pelnas arba nuostoliai.

Finansinės veiklos pajamos ir sąnaudos

Finansinės veiklos pajamas sudaro palūkanų pajamos ir dividendai. Palūkanų pajamos pripažįstamos kaupimo principu, taikant apskaičiuotų palūkanų normos metodą. Dividendai pripažįstami, kai nustatoma teisė juos gauti. Finansinės veiklos sąnaudas sudaro palūkanų sanaudos ir finansinio turto vertės sumažėjimas. Palūkanų sanaudos pripažįstamos taikant apskaičiuotų palūkanų normos metodą. Valiutos kurso pasikeitimo teigiama arba neigiama įtaka pateikiama grynąja verte kaip pelnas arba nuostoliai.

Pelno mokestis

Pelno mokesčio sanaudas sudaro mokėtinas pelno mokestis ir atidėtasis mokestis. Pelno mokesčio sąnaudos apskaitomos kaip pelnas arba nuostoliai, išskyrus tuos atvejus, kai jos susijusios su nuosavame kapitale apskaitytomis sumomis.

Mokėtinas pelno mokestis apskaičiuojamas nuo metų apmokestinamojo pelno taikant galiojanti mokesčio tarifa.

Atidėtasis mokestis apskaičiuojamas, atsižvelgiant į laikinus skirtumus tarp turto ir įsipareigojimų finansinių ir mokestinių verčių. Atidėtojo mokesčio suma priklauso nuo numatomo turto panaudojimo ir įsipareigojimo padengimo ateityje bei numatomų tada galiosiančių mokesčio tarify.

Atidėtojo mokesčio turtas pripažįstamas tik tuomet, kai ateityje tikimasi pakankamai apmokestinamojo pelno, kuris leis panaudoti mokesčio turtą. Atidėtojo mokesčio turto vertės peržiūrimos kiekvienos finansinės būklės ataskaitos sudarymo dieną ir sumažinamos, jei nėra tikėtina, kad susijusi mokestinė nauda gali būti panaudota.

Vienai akcijai tenkantis pelnas

Bendrovė pateikia informacija apie vienai akcijai tenkantį pelną, kuris apskaičiuojamas padalijant pelną arba nuostolius, tenkančius Bendrovės akcininkams, iš svertinio paprastųjų akcijų vidurkio per laikotarpį. Sumažėjęs vienai akcijai tenkantis pelnas apskaičiuojamas atsižvelgiant į potencialių akcijų, tokių kaip konvertuojamos obligacijos ar darbuotojams sudarytų apmokėjimų schemų Bendrovės akcijomis, įtaką.

Bendrovė neturi potencialių akcijų, kurioms būtų sumažėjęs vienai akcijai tenkantis pelnas. Sumažintas pelnas vienai akcijai yra lygus vienai akcijai tenkančiam pelnui.

Segmentai

Veikiantis segmentas yra Bendrovės dalis, dalyvaujanti ekonominėje veikloje, iš kurios ji gali uždirbti pajamas ir patirti sąnaudas. Veikiančio segmento veiklos rezultatus reguliariai tikrina Bendrovės vadovai, priimdami sprendimą dėl išteklių, kuriuos reikia paskirti segmentui ir jvertinti jo veiklos rezultatus, ir kurie teikia atskirą finansinę informaciją.

Segmentai (tęsinys)

Segmento rezultatai, apie kuriuos informuojama vadovybė, apima aspektus, kurie tiesiogiai priskirjami segmentui, bei tuos aspektus, kurie pagristai gali būti priskirjami.

2016 m. Bendrovėje geografiniai segmentai neskiriami, kadangi Bendrovės pajamos nė vienoje užsienio šalyje nesudarė daugiau kaip 10 % visų pajamų (Švedijoje pajamos sudarė 0,26 % visų pajamų, Latvijoje – 0,062 % visų pajamų).

Tikrosios vertės nustatymas

Daugelis Bendrovės apskaitos principų ir atskleidimų reikalauja, kad būtų nustatyta tiek finansinio, tiek nefinansinio turto ir įsipareigojimų tikroji vertė. Tikroji vertė yra kaina, už kurią vertinimo dieną būtų parduotas turtas arba perleistas įsipareigojimas pagal tvarkingą sandorį, sudaromą tarp rinkos dalyvių pagrindinėje rinkoje, o jei jos nėra - palankiausioje rinkoje, į kurią Bendrovė gali patekti vertinimo dieną. Isipareigojimo tikroji vertė parodo jo prievolių neivykdymo rizikos poveikį. Tikrosios vertės yra nustatomos pagal kotiruojamas rinkos kainas, diskontuotų pinigų srautų analizes ir opciono kainų modelius, kaip tinka.

Nustatydama turto ar įsipareigojimų tikrąją vertę, Bendrovė remiasi prieinamais rinkos duomenimis, kiek įmanoma. Tikrosios vertės yra pateikiamos žemiau nurodytais trimis tikrosios vertės hierarchijos lygiais, remiantis vertinimo metoduose taikomais kintamaisiais:

1 lygis: aktyviosiose tokio paties turto arba įsipareigojimų rinkose kotiruojamos kainos (nepakoreguotos).

2 lygis: kiti kintamieji, išskyrus į 1 lygį įtrauktas kotiruojamas turto arba įsipareigojimų kainas, kuric stebimi tiesiogiai (t. y. kaip kainos) arba netiesiogiai (t. y. išvesti iš kainų).

3 lygis: turto arba įsipareigojimų kintamieji, nepagrįsti stebimais rinkos duomenimis (nestebimi kintamieji).

Jei kintamicji, naudojami nustatant turto ar įsipareigojimo tikrąją vertę, gali būti priskiriami skirtingiems tikrosios vertės hierarchijos lygiams, tikrosios vertės hierarchijos lygis, kuriam priskiriama visa nustatyta tikroji vertė, turi būti nustatomas remiantis žemiausio lygio kintamuoju, reikšmingu nustatant visa tikrają vertę.

Bendrovė pripažįsta tarp tikrosios vertės hierarchijos lygių perkeliamas sumas to ataskaitinio laikotarpio pabaigoje, kada pokytis jvyko.

Tikrosios vertės, nustatytos įvertinimo ir (ar) atskleidimo tikslais, skaičiuojamos remiantis toliau pateiktais metodais. Ten, kur taikytina, išsamesnė informacija apie prielaidas, taikytas nustatant tikrąsias vertes, yra atskleista su konkrečiu turtu ar įsipareigojimu susijusioje pastaboje.

Turto ir įsipareigojimų tikroji vertė 2016 m. gruodžio 31 d. finansinės būklės ataskaitoje rcikšmingai nesiskiria nuo jų apskaitinės vertės.

Apskaitos politikos pakeitimai

Išskyrus toliau nurodytus pakeitimus, Bendrovė nuosekliai taikė apskaitos politiką, išdėstytą šiose finansinėse ataskaitose, visiems šiose finansinėse ataskaitose pateiktiems laikotarpiams.

Apskaitos politikos pakeitimai (tęsinys)

2016 m. sausio 1 d. Imonė pradėjo taikyti naujus standartus ir standartų pataisas, įskaitant atitinkamas kitų standartų pataisas.

Toliau pateikiami 2016 m. sausio 1 d. įsigalioję nauji standartai ir standartų pataisos, kurie šioms finansinėms ataskaitoms įtakos neturėjo:

• 14-asis TFAS "Reguliuojamos atidėjinių sąskaitos;
• "Jungtinės veiklos dalies įsigijimų apskaita" (11-ojo TFAS pataisos); à
• "Priimtinų nusidėvėjimo ir amortizacijos metodų paaiškinimas" (16-ojo TAS ir 38-ojo TAS i. pataisos);
• "Žemės ūkis. Derliniai augalai" (16-ojo TAS ir 41-ojo TAS pataisos);
• "Nuosavybės metodas atskirosiose finansinėse ataskaitose" (27-ojo TAS pataisos); ¥
• Kasmetiniai TFAS patobulinimai įvairūs standartai; $\mathbf{r}$
• "Investiciniai subjektai. Konsolidavimo išimties taikymas" (10-ojo TFAS, 12-ojo TFAS ir 28-ojo TAS pataisos);
• "Atskleidimo iniciatyva" (1-ojo TAS pataisos). $\mathbf{r}$

Neisigalioje standartai, standartų išaiškinimai ir išleistų standartų pataisos

Keletas naujų standartų, standartų pataisų ir išaiškinimų 2016 m. gruodžio 31 d. pasibaigusiu metinių ataskaitinių laikotarpių dar negaliojo ir rengiant šias ataskaitas nebuvo taikyti. Imonei aktualūs nauji standartai, standartų pataisos ir išaiškinimai nurodyti toliau. Jų taikyti anksčiau Imone neketina.

9-asis TFAS "Finansinės priemonės" (2014 m.) (galioja 2018 m. sausio 1 d. arba vėliau $(i)$ prasidedantiems metiniams ataskaitiniams laikotarpiams; taikoma retrospektyviai su tam tikromis išimtimis. Nereikalaujama taisyti ankstesnių laikotarpių informacijos; taisyti ankstesnių laikotarpių informaciją galima, bet tik jei tai įmanoma nesiremiant vėliau įgytomis žiniomis. Leidžiama pradėti taikyti anksčiau.)

Šiuo standartu pakeičiamas 39-asis TAS "Finansinės priemonės. Pripažinimas ir vertinimas", tačiau toliau taikoma 39-ojo TAS išimtis dėl finansinio turto ir finansinių isipareigojimų portfelio palūkanų normos pozicijos tikrosios vertės apsidraudimui. Bendrovės gali pasirinkti apskaitos politiką; taikyti 9-ajame TFAS nustatytus apsidraudimo apskaitos reikalavimus ar toliau taikyti esamus, 39-ajame TAS nustatytus, apsidraudimo apskaitos reikalavimus visai apsidraudimo apskaitai.

Nors leistinį finansinio turto vertinimo pagrindai – amortizuota savikaina, tikroji vertė kitų bendrųjų pajamų ataskaitoje, tikroji vertė pelne (nuostoliuose) - yra panašūs į 39-ajame TAS nustatytus vertinimo pagrindus, grupavimo į atitinkamas vertinimo grupes kriterijai labai skiriasi.

Finansinis turtas vertinamas amortizuota savikaina, jei tenkinamos abi šios sąlygos:

• finansinis turtas laikomas pagal verslo modelį, kurio tikslas laikyti finansinį turtą siekiant $\bullet$ surinkti sutartyje numatytus pinigų srautus; ir
• dėl finansinio turto sutarties sąlygų nustatytomis datomis gali atsirasti pinigų srautų, kurie yra $\bullet$ tik pagrindinės sumos ir pagrindinės nepadengtosios sumos palūkanų mokėjimai.

Be to, dėl ne prekybos nuosavybės priemonių bendrovė gali pasirinkti neatšaukiamai teikti vėlesnius tikrosios vertės pokyčius (įskaitant užsienio valiutos keitimo pelną ir nuostolius) kitų bendrųjų pajamų ataskaitose. Šie jokiomis aplinkybėmis nėra perklasifikuojami į pelną ar nuostolius.

Neisigalioje standartai, standartų išaiškinimai ir išleistų standartų pataisos (tęsinys)

Skolos priemonių, įvertintų tikrąja verte kitų bendrųjų pajamų ataskaitoje, palūkanų pajamos, tikėtini kredito nuostoliai ir užsienio valiutos keitimo pelnas ir nuostoliai pripažįstami pelnu arba nuostoliais taip pat kaip ir finansinio turto, apskaityto amortizuota savikaina, atveju. Kitas pelnas (nuostoliai) pripažįstami kitomis bendrosiomis pajamomis, o nutraukus pripažinimą perklasifikuojamas į pelną ar nuostolius.

9-ajame TFAS nustatytame vertės sumažėjimo modelyje 39-ojo TAS patirtų nuostolių modelis pakeičiamas tikėtinų kredito nuostolių modeliu; tai reiškia, kad nebėra būtina, kad nuostolio įvykis būtų įvykęs prieš pripažįstant vertės sumažėjimo atidėjinius.

9-ajame TFAS yra pateikiamas bendrasis apsidraudimo apskaitos modelis, pagal kurį apsidraudimo apskaita yra labiau suderinta su rizikos valdymu. Apsidraudimo sandorių rūšys tikrosios vertės apsidraudimo sandoris, pinigų srautų apsidraudimo sandoris ir grynosios investicijos į užsienyje veikiantį ūkio subjektą apsidraudimo sandoris – nesikeičia, tačiau Įmonės vadovybė turės priimti papildomus vertinimo sprendimus.

Standarte nustatoma naujų reikalavimų siekiant taikyti apsidraudimo apskaitą, ją tęsiant ar nutraukiant; pagal šį standartą prie apdraustųjų objektų taip pat galima priskirti papildomas pozicijas.

Būtina išsamiai atskleisti papildomą informaciją dėl ūkio subjekto rizikos valdymo ir apsidraudimo veiklos.

Vadovybė nemano, kad 9-asis TFAS (2014 m.) turės reikšmingos įtakos atskiroms finansinėms ataskaitoms. Dėl Bendrovės veiklos pobūdžio ir turimų finansinių priemonių rūšių nemanoma, kad Bendrovės finansinių priemonių grupavimas ir vertinimas pagal 9-ąjį TFAS keisis. Vadovybė mano, kad turto, kuris patenka į tikėtinų kredito nuostolių vertės sumažėjimo modelio taikymo sriti, vertės sumažėjimo nuostoliai gali padidėti ir tapti nepastoviais.

15-asis TFAS "Pajamos pagal sutartis su klientais" (galioja metiniams ataskaitiniams $(ii)$ laikotarpiams, prasidedantiems 2018 m. sausio 1 d. arba vėliau. Leidžiama taikyti anksčiau.)

Naujajame standarte nustatyta sistema, kuria pakeičiamos esamos pajamų pripažinimo gairės pagal TFAS. Ūkio subjektai taikys penkių žingsnių modelį, kad nustatytų, kada pajamas pripažinti ir kokia suma. Naujajame modelyje nustatyta, kad pajamos turėtų būti pripažįstamos, kada (jei) ūkio subjektas prekės ar paslaugos kontrolę perduoda klientui tokia suma, į kurią ūkio subjektas tikisi turėti teisę. Priklausomai nuo to, ar yra tenkinami tam tikri reikalavimai, pajamos pripažistamos:

• per tam tikrą laikotarpį tokiu būdu, kuriuo parodoma ūkio subjekto veikla, arba
• tokiu momentu, kai prekių ir paslaugų kontrolė perduodama klientui.

15-ajame TFAS taip pat įtvirtinti principai, kuriuos ūkio subjektas turi taikyti atskleisdamas kokybinę ir kiekybinę informaciją, finansinių ataskaitų naudotojams pranešdamas naudingą informaciją apie pajamų ir pinigų srautų, atsirandančių dėl sutarties su klientu, pobūdį, sumą, laiką ir neapibrėžtumą.

Bendrovė kol kas galutinai neužbaigė galimo 15-ojo TFAS poveikio Bendrovės atskiroms finansinems ataskaitoms pradinio įvertinimo.

Neisigalioje standartai, standartų išaiškinimai ir išleistų standartų pataisos (tęsinys)

(iii) 10-ojo TFAS ir 28-ojo TAS pataisos "Turto pardavimas ar įnašai tarp investuotojo ir jo asocijuotosios ar bendrosios jmonės" (TASF kol kas nenustatė įsigaliojimo datos, tačiau leidžiama taikyti iš anksto.)

Pataisose smulkiau paaiškinama, kad sandoriuose su asocijuotąja ar bendraja imone pelno ir nuostolių pripažinimo dydis priklauso nuo to, ar parduotas turtas ar turto įnašas laikomas verslu, pvz.:

• visas pelnas ar nuostoliai yra pripažįstami, kai investuotojo ir jo asocijuotosios ar $\bullet$ bendrosios imonės sudaromas sandoris apima turto ar kelių turto vienetų, kurie sudaro versla (nesvarbu, ar jis yra patronuojamojoje įmonėje, ar ne), perleidimą;
• pelnas ar nuostoliai pripažistami iš dalies, kai investuotojo ir jo asocijuotosios ar $\bullet$ bendrosios jmonės sandoris apima turtą, kuris verslo nesudaro, net jei šis turtas yra patronuojamojoje imonėje.

Vadovybė nemano, kad pataisos, pirmą kartą jas pritaikius, turės reikšmingos įtakos finansinėms ataskaitoms.

(iv) 16-asis TFAS "Nuoma" (galioja 2019 m. sausio 1 d. arba vėliau prasidedantiems metiniams ataskaitiniams laikotarpiams. Leidžiama taikyti anksčiau, jeigu ūkio subjektas taiko ir 15-ajj TFAS). Dar nepatvirtinta ES.

16-uoju TFAS pakeičiamas 17-asis TAS "Nuoma" ir susiję aiškinimai. Šiuo standartu panaikinamas šiuo metu taikomas nuomininkų dvigubos apskaitos modelis; vietoje jo įmonių reikalaujama didžiaja dalį nuomos sandorių apskaityti finansinės būklės ataskaitoje pagal vieną modelį, panaikinant atskirtį tarp veiklos ir finansinės nuomos.

Pagal 16-ji TFAS sutartis yra nuoma arba ją apima, jeigu ji suteikia teisę valdyti identifikuoto turto naudojima tam tikra laika mainais už atlygį. Pagal naująjį modelį reikalaujama, kad tokioms sutartims nuomininkas pripažintų teisę naudoti turtą ir nuomos įsipareigojimus. Teisė naudoti turtą yra nudėvima, o įsipareigojimas kaupia palūkanas. Dėl to daugumos nuomos sandoriu atvejais susidarys išankstinių sąnaudų, net tuo atvejų, kai nuomininkas moka pastovius metinius nuomos mokesčius.

Naujuoju standartu nustatoma ribotos apimties išimčių nuomos sandoriams, kurie apima:

• nuomos sandorius, kai nuomos laikotarpis neviršija 12 mėnesių, o sandoris nesuteikia galimybių pirkti; ir
• nuomos sandorius, kuriuose pagrindinis turtas yra mažavertis (angl. small-ticket leases).

Nuomotojo apskaita pritaikius naująjį standartą didžiąja dalimi liks nepakitusi, o atskirtis tarp veiklos ir finansinės nuomos bus išlaikyta.

Įvertinus galimą naujojo standarto įtaką, Bendrovė nemano, kad naujasis standartas, pirmą kartą jį pritaikius, turės reikšmingos įtakos finansinėms ataskaitoms.

Neįsigalioję standartai, standartų išaiškinimai ir išleistų standartų pataisos (tęsinys)

2-ojo TFAS pataisos: mokėjimo akcijomis sandorių klasifikavimas ir vertinimas (galioja $(v)$ 2018 m. sausio 1 d. arba vėliau prasidedantiems metiniams ataskaitiniams laikotarpiams; taikoma perspektyviai. Leidžiama taikyti anksčiau.) Dar nepatvirtinta ES.

Pakeitimais išaiškinama mokėjimo akcijomis apskaita šiose srityse:

• mokėjimo akcijomis sandorių, kurie padengiami grynaisiais pinigais, teisių suteikimo ir kitų nei teisių suteikimo sąlygų įtaka;
• mokėjimo akcijos sandoriai su išskaitomų mokesčių įsipareigojimų sudengimo grynąja verte $\bullet$ mechanizmu; ir
• mokėjimo akcijomis sandorių nuostatų ir sąlygų pakeitimas, pakeičiant sandorių $\bullet$ klasifikavimą iš sandorių, kurie padengiami grynaisiais pinigais, į sandorius, kurie padengiami nuosavu kapitalu.

Vadovybė mano, kad pataisos, pirmą kartą jas pritaikius, neturės reikšmingos įtakos Bendrovės finansinių ataskaitų pateikimui, nes Bendrovė nesudaro mokėjimo akcijomis sandorių.

7-ojo TAS pataisos (galioja 2017 m. sausio 1 d. arba vėliau prasidedantiems metiniams $(vi)$ ataskaitiniams laikotarpiams; taikoma perspektyviai. Leidžiama taikyti anksčiau.) Dar nepatvirtinta ES.

Pataisomis nustatomi nauji atskleidimo reikalavimai; šie nauji atskleidimai turėtų padėti naudotojams įvertinti finansinės veiklos įsipareigojimų pasikeitimus, įskaitant pinigų srautų ir nepiniginius pokyčius (tokius kaip nuostolių ar pelno iš sandorių užsienio valiuta įtaka, pokyčiai dėl patronuojamųjų įmonių kontrolės įgijimo ar netekimo, tikrosios vertės pokyčiai).

Vadovybė mano, kad pataisos, pirmą kartą jas pritaikius, neturės reikšmingos įtakos Bendrovės finansinių ataskaitų pateikimui.

(vii) 12-ojo TAS pataisos: nerealizuotų nuostolių atidėtojo mokesčio turto pripažinimas (galioja 2017 m. sausio 1 d. arba vėliau prasidedantiems metiniams ataskaitiniams laikotarpiams; taikoma perspektyviai. Leidžiama taikyti anksčiau.) Dar nepatvirtinta ES.

Pataisomis išaiškinama, kaip ir kada apskaityti atidėtojo mokesčio turtą tam tikromis situacijomis ir kaip nustatyti būsimųjų laikotarpių apmokestinamąsias pajamas atidėtojo mokesčio turto pripažinimo vertinimo tikslais.

Vadovybė mano, kad pataisos, pirmą kartą jas pritaikius, neturės reikšmingos įtakos Bendrovės finansinių ataskaitų pateikimui, nes Bendrovė jau dabar būsimą apmokestinamąjį pelną vertina taip, kaip to reikalaujama pagal pataisas.

(viii) 40-ojo TAS pataisos: investicinio turto perkėlimas (galioja 2018 m. sausio 1 d. arba vėliau prasidedantiems metiniams ataskaitiniams laikotarpiams; taikoma perspektyviai.) Dar nepatvirtinta ES.

Pataisomis įtvirtinamas 40-ajame TAS "Investicinis turtas" nustatytas perkėlimo į investicinį turtą arba iš jo principas nurodant, kad toks perkėlimas turėtų būti atliekamas tik pasikeitus turto naudojimo paskirčiai. Remiantis pataisomis, perkėlimas atliekamas tada ir tik tada, kai naudojimas faktiškai pasikeičia, t. y. turtas atitinka investicinio turto apibrėžtį arba nustoja ją atitikti ir yra naudojimo pasikeitimo įrodymų. Vien vadovybės ketinimų pasikeitimas nesudaro prielaidų perkėlimui.

Neįsigalioję standartai, standartų išaiškinimai ir išleistų standartų pataisos (tęsinys)

Vadovybė nemano, kad pataisos turės reikšmingos įtakos atskiroms finansinėms ataskaitoms, nes Bendrovė perkelia turtą į investicinį turtą arba iš jo tik tada, kai faktiškai pasikeičia turto naudojimo paskirtis.

(ix) TFAAK 22-asis aiškinimas "Sandoriai užsienio valiuta ir išankstinis atlygis" (galioja 2018 m. sausio 1 d. arba vėliau prasidedantiems metiniams ataskaitiniams laikotarpiams). Dar nepatvirtinta ES.

Pagal šį aiškinimą nustatoma, kaip nustatyti sandorio datą tam, kad būtų aišku, kokį valiutos kursą naudoti su nepiniginio turto ar nepiniginio įsipareigojimo, atsirandančio išmokėjus arba gavus išankstinį atlygį užsienio valiuta, pripažinimo nutraukimu susijusio turto, sąnaudų ar pajamų (ar jų dalies) pirminio pripažinimo metu. Tokiomis aplinkybėmis sandorio data yra diena, kai ūkio subjektas primą kartą pripažįsta dėl išankstinio atlygio išmokėjimo ar gavimo atsiradusį nepiniginį turtą ar nepiniginius įsipareigojimus.

Vadovybė nemano, kad aiškinimas, pirmą kartą jį pritaikius, turės reikšmingos įtakos Bendrovės atskiroms finansinėms ataskaitoms, nes Bendrovė, pirmą kartą pripažindamas dėl išankstinio atlygio išmokėjimo ar gavimo atsiradusį nepiniginį turtą ar nepiniginius įsipareigojimus, naudoja sandorio dienos valiutos kursą.

$(x)$ Kasmetiniai TFAS patobulinimai

Kasmetiniai TFAS patobulinimai 2014-2016 m. ciklui buvo išleisti 2016 m. gruodžio 8 d. Juos sudaro dviejų standartų dvi pataisos bei atitinkamos kitų standartų ir išaiškinimų pataisos, dėl ko keičiama apskaitos politika pateikimo, pripažinimo ar vertinimo tikslais. 12-ojo TFAS "Informacijos apie dalis kituose ūkio subjektuose atskleidimas" pataisos galioja 2017 m. sausio 1 d. arba vėliau prasidedantiems metiniams ataskaitiniams laikotarpiams, o 28-ojo TAS "Investicijos į asocijuotąsias įmones ir bendras įmones" pataisos galioja 2018 m. sausio 1 d. arba prasidedantiems metiniams ataskaitiniams laikotarpiams. Pataisos taikomos vėliau retrospektyviai, leidžiama taikyti anksčiau.

Tikėtina, kad nė viena iš šių pataisų neturės reikšmingos įtakos Bendrovės atskiroms finansinėms ataskaitoms.

$\overline{4}$ . Finansinės rizikos valdymas

Bendroji dalis

Bendrovė susiduria su šiomis finansinėmis rizikomis: kredito rizika, likvidumo rizika ir rinkos rizika. Šioje pastaboje pateikiama informacija apie šių rizikų įtaką Bendrovei, tikslus, politiką ir procesus, susijusius su šių rizikų vertinimu ir valdymu, taip pat informacija apie kapitalo valdymą. Kickybiniai atskleidimai pateikiami kitose finansinių ataskaitų pastabose.

Valdyba yra atsakinga už rizikos valdymo struktūros sukūrimą ir priežiūrą. Bendrovės rizikos valdymo politika yra skirta rizikų, su kuriomis susiduria Bendrovė, nustatymui ir analizei, atitinkamų limitų ir kontrolių įdiegimui bei priežiūrai. Rizikos valdymo politika ir rizikos valdymo sistemos yra reguliariai peržiūrimos, kad atitiktų rinkos sąlygų ir Bendrovės veiklos pokyčius. Bendrovė siekia sukurti drausmingą ir konstruktyvią rizikos valdymo aplinką, kurioje visi darbuotojai žino savo funkcijas ir įsipareigojimus.

Kredito rizika

Kredito rizika – tai rizika, kad Bendrovė patirs finansinių nuostolių, jei pirkėjas ar kita šalis nejvykdys numatytų įsipareigojimų. Ši rizika didžiąja dalimi susijusi su pirkėjų įsiskolinimu bei suteiktomis paskolomis.

Bendrovė valdo kredito riziką politikos ir procedūrų pagalba. Remiantis Bendrovės nustatyta kredito rizikos politika, standartiniai mokėjimai ir terminai siūlomi tik tada, kai įvertinamas kiekvieno naujo kliento kreditingumas. Klientai, kurie neatitinka nustatytos kreditingumo ribos, gali atlikti pirkimo sandorius su Bendrove tik sumokėję išankstinius apmokėjimus.

Kredito rizika matuojama kaip maksimali kredito rizika kiekvienai finansinių priemonių grupei ir yra lygi jų apskaitinei vertei. Didžiausią kredito riziką sudaro kiekvienos turto grupės apskaitinė vertė.

Toliau pateikiama maksimali kredito rizika:

(curais)	2016	2015
Pirkėjų įsiskolinimas	11 878 844	10884408
Suteiktos trumpalaikės ir ilgalaikės paskolos	2 786 272	8913213
Trumpalaikis ir ilgalaikis kitas finansinis turtas	936 757	1 093 550
Pinigai ir pinigų ekvivalentai	22 409 915	20 896 409
Iš viso	38 011 788SEE TOOSTERING AND LONGITUDE, AND REPORT	41 787 580
Pirkėjų įsiskolinimas:
(curais)	2016	2015
Savivaldybės ir valstybės institucijos	339 615	1 028 566
Juridiniai asmenys	11 539 229	9 855 842
Iš viso pirkėjų įsiskolinimo	11 878 844	10 884 408

Kredito rizika (tęsinys)

Didžiausia kredito rizika, susijusi su iš pirkėjų gautinomis sumomis, ataskaitų sudarymo dieną pagal klientus:

(curais)	2016	$\frac{6}{6}$	2015	$%$
1 klientas	3 487 755	29,4	1738118	16,0
2 klientas	1749439	14.7	784 215	7,2
3 klientas	713 535	6,0	621894	5,7
4 klientas	438 091	3,7	598 494	5,5
5 klientas	366 023	3,1	506 584	4,6
6 klientas	310 973	2,6	378 396	3,5
7 klientas	272491	2,3	351 164	3,2
Kiti klientai	5 210 405	43,8	6 301 802	57,9
Vertės sumažėjimas	(669868)	(5,6)	(396 259)	(3,6)
Iš viso	11878844	100	10 884 408	100

Gautinos sumos iš pirkėjų pagal geografinius regionus:

(eurais)	2016	2015
Vietinė rinka (Lietuva)	11 563 948	10 832 628
Latvija	29 178	22 3 5 3
Rusija	13 2 27	13 192
Švedija	272 491	16 235
Iš viso	11878844	10 884 408

Prekybos gautinų sumų senėjimas finansinių ataskaitų datą gali būti detalizuojamas taip:

2016	Vertessumažėjimas	2015	Vertessumažėjimasthe country of the con-
10 949 523		7976083
210830		1756 655
288 414		918 036
1099945	669 868	629 893	396 259
12 548 712	669868	11 280 667	396 259The Sample of the School (Control of Control of Control of Control of Control of Control of Control of Control of
	as in the brilling bond of the first service control of the con-	www.common.common.com/common/and-	$\mathcal{E} = { \mathcal{E}_{\mathcal{E}} \mid \mathcal{E} = \mathcal{E} }$ , and the set of the continuum control of

Bendrovės apskaitytas vertės sumažėjimas atspindi įvertintus nuostolius dėl abejotinų atgauti pirkėjų įsiskolinimų. Pagrindinis šio vertės sumažėjimo komponentas – individualiai įvertinti nuostoliai dėl reikšmingų abejotinų atgauti pirkėjų įsiskolinimų. Apskaitytą vertės sumažėjimą taip pat sudaro bendrai įvertinti nuostoliai dėl likusių pirkėjų įsiskolinimų, kurie jau buvo patirti, bet dar neidentifikuoti. Vertės sumažėjimo įvertinimo metodai nuolat peržiūrimi, kad skirtumai tarp įvertintų ir faktinių nuostolių būtų kuo mažesni.

Pinigai ir pinigų ekvivalentai susideda iš grynųjų pinigų ir pinigų banko sąskaitose, todėl su jais susijusi kredito rizika yra gana žema.

Trumpalaikį ir ilgalaikį kitą finansinį turtą sudaro terminuoti indėliai bankuose, gautina suma iš dukterinės įmonės ir sukaupta gautina suma iš užsakovo.

Nors ekonominės aplinkybės gali turėti įtakos paskolų ir įsiskolinimų atgavimui, vadovybės nuomone, Bendrovei negresia reikšminga rizika patirti nuostolius, kurie viršytų jau apskaitytą vertės sumažėjimą.

Likvidumo rizika

Likvidumo rizika - tai rizika, kad, suėjus terminui, Bendrovė nepajėgs įvykdyti savo finansinių įsipareigojimų. Bendrovė valdo likvidumo riziką, siekdama kiek įmanoma geriau užtikrinti pakankamą likvidumą, leidžiantį įvykdyti įsipareigojimus tiek esant įprastoms, tiek sudėtingoms sąlygoms, nepatiriant nepriimtinų nuostolių ir nerizikuojant prarasti reputaciją. Paprastai Bendrovė užsitikrina pakankamą grynųjų pinigų kiekį, kad galėtų padengti planuojamas veiklos sanaudas, iskaitant finansinių skolų padengimą. Šis užsitikrinimas neapima galimų nenuspėjamų nepaprastųjų aplinkybių (pvz. stichinių nelaimių) įtakos.

Toliau pateikiami 2016 m. gruodžio 31 d. įsipareigojimų, įskaitant apskaičiuotas palūkanas, mokėjimo terminai pagal sutartis:

	Likutinė	Sutartiniaigrynuju	6 men. arba	Daugiaunei 6
(Eurais)	verté	pinigų srautai	mažiau	menesiai
Isipareigojimai
Paskolos ir kitos finansinės skolos		o		0
Skolos tiekėjams	9 248 266	9 248 266	9 248 266
Iš viso	9 248 266	9 248 266	9 248 266

Toliau pateikiami 2015 m. gruodžio 31 d. įsipareigojimų, įskaitant apskaičiuotas palūkanas, mokėjimo terminai pagal sutartis:

		Sutartiniai		Daugiau
	Likutinė	grynuju	6 mén, arba	nei 6
(Eurais)	vertė	pinigų srautai	mažiau	mėnesiai
Isipareigojimai
Paskolos ir kitos finansinės skolos
Skolos tiekėjams	10889317	10889317	10889317
Iš viso	10 889 317	10889317	10 889 317WANT OF RESIDENCE SAVE A CONTRACT MANAGEMENT AND MANAGEMENT AND MANAGEMENT AND MANAGEMENT AND MANAGEMENT AND MANAGEMENT AND RESIDENCE	-6

Rinkos rizika

Rinkos rizika – tai rizika, kad rinkos kainų pokyčiai, pvz. užsienio valiutos kursų kitimas ir palūkanų normos, turės įtakos Bendrovės rezultatui arba turimų finansinių priemonių vertei. Rinkos rizikos valdymo tikslas - valdyti rizikos atviras pozicijas, siekiant optimizuoti grąžą. 2016 m. gruodžio 31 d. ir 2015 m. gruodžio 31 d. Bendrovė nesinaudojo jokiomis finansinėmis išvestinėmis priemonėmis.

Valiutos rizika. Bendrovė susiduria su užsienio valiutos kurso kitimo rizika tuo atveju, kai pardavimai, pirkimai ir finansinės skolos denominuojami kitomis valiutomis nei eurais.

Metų eigoje buvo tokie valiutos keitimo kursai euro atžvilgiu:

	2016 m. gruodžio31 d.	$2016 \text{ m}$ .vidutinisA CHARLES WAS MICH. .	2015 m. gruodžio31 d.	2015 m. vidutinis
$IEUR =$	1.0000	1,0000	1.0000	1,0000
$1$ SEK =	0.1046	0,1057	0.1088	0,1069
$1$ RUB =	0,0158	0.0135	0.0125	0.0147

Rinkos rizika (tęsinys)

Toliau pateikiama valiutos rizikos atvira pozicija:

2016 metal (eurais)	EUR	RUB	GBP	SEK
Pirkėjų įsiskolinimasTrumpalaikės suteiktos paskolosTrumpalaikis ir ilgalaikis kitas	118788442 786 272
finansinis turtas	936757
Pinigai ir pinigų ekvivalentai	22 334 224	66	6619	69 006
Skolos tiekėjams	(9243010)	(5256)
Valiutos rizikos atvira pozicija, iš
viso	28 693 087	(5190)	6619	69 006
2015 metai (curais)	EUR	RUB	GBP	SEK
Ilgalaikės suteiktos paskolos	325 068
Pirkejų įsiskolinimas	10873916	10492
Trumpalaikės suteiktos paskolos	7929981	658 165
Trumpalaikis ir ilgalaikis kitas
finansinis turtas	1 093 550
Pinigai ir pinigų ekvivalentai	20810577	3 1 3 9	7671	75 (122)
Skolos tiekėjams	(10889317)
Valiutos rizikos atvira pozicija, iš
viso	30 143 775	671796	7671	75 022

Bendrovės funkcinė valiuta yra euras. Bendrovė susiduria su užsienio valiutos kurso kitimo rizika dėl pirkimų ir mokėtinų sumų bei pardavimų ir gautinų sumų, kurios yra apskaitomos kitomis valiutomis nei eurais.

Palūkanų normos rizika. Bendrovės gautoms paskoloms ir kitoms finansinėms skoloms skaičiuojamos kintamos palūkanos, susijusios su EURIBOR. Bendrovė nesinaudoja jokiomis finansinėmis priemonėmis rizikai valdyti. Atsižvelgiant į esamą suteiktų ir gautų paskolų dydį, palūkanų normos pokytis neturėtų reikšmingos įtakos.

Pateikiame kintančios palūkanų normos finansinį turtą ir finansinius įsipareigojimus:

	Sutarties valiuta	2016	2015
Suteiktos ilgalaikės paskolos	EUR		325 068
Suteiktos trumpalaikės paskolos	EUR	2786272	7929981
Suteiktos trumpalaikės paskolos	RUB		658 165
lš viso		2786272	8 9 13 2 14

Palūkanų normai padidėjus 0,5 %, Bendrovės pelnas padidėtų apie 14 tūkst. eurų.

Kapitalo valdymas

Valdybos politikos tikslas – palaikyti pakankamą nuosavo kapitalo dalį tam, kad būtų pateisintas investuotojų, kreditorių ir rinkos pasitikėjimas bei plečiamas verslas ateityje. Valdyba seka kapitalo grąžą ir, atsižvelgdama į Bendrovės finansinius rezultatus ir strateginius planus, pateikia siūlymus dėl dividendų išmokėjimo.

Valdyba taip pat siekia palaikyti pusiausvyrą tarp didesnės grąžos, kuri galėtų būti pasiekiama esant didesniam skolintų lėšų lygiui, ir tarp saugumo, kurį suteikia didesnis nuosavo kapitalo lygis. Imonė laikosi Lietuvos Respublikos Akcinių bendrovių įstatyme nustatyto reikalavimo, pagal kuri Imonės nuosavas kapitalas turi būti ne mažesnis kaip 1/2 įstatinio kapitalo. Įmonės kapitalo valdymo politika nesikeitė

AB "Panevėžio statybos trestas" Atskiros finansinės ataskaitos

Veiklos rizikos valdymas

Pagrindines Bendrovės veiklos rizikas sudaro konkurencija su kitomis statybos bei rangos kompanijomis Bendrovės veiklos rinkose, subrangovų bei kitų verslo partnerių patikimumas, gamybos pajėgumų valdymas bei patyrusių ir kvalifikuotų darbuotojų pritraukimas bei jų išlaikymas. Bendrovės aukščiausio lygio vadovai kontroliuoja procesų ir procedūrų, kurios sumažina šias rizikas, įdiegimą.

Bendrovės vadovybė užtikrina, kad Bendrovės darbuotojai turėtų tinkamą kompetenciją, patirtį ir naujausias žinias, reikalingas jiems patikėtoms pareigoms atlikti. Bendrovė siunčia darbuotojus į kvalifikacijos kėlimo kursus bei organizuoja vidinius mokymus. Bendrovėje įdiegtos vidaus kontrolės užtikrina keturių akių principą, kai operaciją atliekančio asmens rezultatus patikrina dar vienas kontroliuojantis asmuo, autorizuodamas operaciją Bendrovė samdo išorinį auditorių vidinių procesų efektyvumo patikrai, yra sudarinėjami vidaus auditoriaus vidinių procesų audito grafikai, pagal gautas rekomendacijas peržiūrimi procesai ir stiprinamos vidinės kontrolės. Be to, Bendrovės valdyba bei vadovybė nuolat renkasi į posėdžius (susirinkimus), kurių metu aptariami Bendrovės veiklos rezultatai, identifikuojamos veiklos rizikos bei sukuriami planai šių rizikų padariniams minimizuoti ar juos eliminuoti.

Didžiausias pirkėjas

Pajamos iš didžiausio pirkėjo per 2016 metus sudarė apytiksliai 36 073 tūkst. eurų (2015 m.: 21 893 tūkst. eurų) visų Bendrovės pajamų.

$5.$ Pardavimų pajamos

$\tau$ .

(curais)	2016	2015
LietuvaŠvedija	83 639 378218 165	77 069 004
Latvija	53 0 24	12 3 9 0
Rusija		356 213
Pardavimai iš viso	83 909 567	77 437 607
Pardavimo savikaina
(eurais)	2016	2015
Statybos subrangovai	39 960 177	41 324 509
Žaliavos ir komplektavimo gaminiai	20 770 876	13 580 364
Darbo užmokesčio sąnaudos	9 222 722	8 9 5 3 5 8 4
Nusidevejimas	550 095	493 510
Amortizacija	57 135	25 550
Kitos sanaudos	6469703	5 848 260
Pardavimo savikainos iš viso	77 030 708	70 225 777
Pardavimo sąnaudos
(eurais)	2016	2015
Reklamos ir panašios sąnaudos	80 195	169 527
Darbo užmokesčio sanaudos	238 641	25 606

Pardavimo sąnaudų iš viso

195 133

318836

			AB "Panevėžio statybos trestas"Atskiros finansinės ataskaitos
8.	Administracinės sąnaudos(eurais)	2016	2015
		2643285	3058910
	Darbo užmokesčio sąnaudosPirktos paslaugos administracinėms reikmėms	743 767	658 960
	Nusidévéjimas	208 191	270 939
	Tantjemos	65 647	215987
	Veiklos mokesčių sąnaudos	169 348	195 755
	Parama	360 779	165 270
	Amortizacija	617	620
	Pirkėjų įsiskolinimo vertės sumažėjimas/atstatymas (-)	430 402	(19847)
	Kitos sąnaudos	124 663	851410
	Administracinių sąnaudų iš viso	4746699	5398004
9.	Darbo užmokesčio sąnaudos
	(curais)	2016	2015
	Atlyginimai	8 594 782	8 483 462
	Socialinio draudimo įmokos	2 662 663	2 685 777
	Dienpinigiai ir nedarbingumo pašalpos	512 111	678 058
	Sukauptų atostoginių ir premijų pokytis	266 633	173 971
	Atidėjinio pensijoms pokytis	89 251	22 000
	Darbo užmokesčio sąnaudų iš viso	12 125 440	12 043 268
	Apskaitytos:
	Pardavimo savikainoje	9 222 722	8 9 5 3 5 8 4
	Administracinese sanaudose	2643285238 641	3 058 91025 606
	Pardavimo sanaudoseKitos veiklos sanaudose	20792	5 1 6 8
	Darbo užmokesčio sąnaudų iš viso	12 125 440	12 043 268
10.	Kitos pajamos ir sąnaudos(eurais)	2016	2015
	Investicinio turto tikrosios vertes pasikeitimas	$\ddot{\text{o}}$	271 015
	Pelnas iš nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų perleidimo	79 774	23 594
	Nuomos pajamos	190 739	64 790
	Kitos pajamos	325 298	265 918
	Kitų pajamų iš viso	595 811	625 317
	Nuomojamo turto nusidėvėjimas ir kitos sąnaudos	(366208)	(283 556)
	Nuostoliai iš nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų perleidimo	0	0
	Kitų sąnaudų iš viso	(366208)	(283 556)
	Kitų pajamų ir sąnaudų iš viso, grynąja verte	229 603	341 761
11.	Finansinės veiklos pajamos ir sąnaudos(eurais)	2016	2015
	Palūkanų pajamos	193 448	380736
	Dividendų pajamos	305 121	352 682
	Teigiama valiutos kurso pasikeitimo įtaka	132 031	0
	Finansinės veiklos pajamų iš viso	630 600	733 418
	Palūkanų sąnaudos	(45949)	$(32,268)$
	Neigiama valiutos kurso pasikeitimo įtaka	0	(8396)
	Investicijų ir suteiktų paskolų vertės sumažėjimas	(535193)	(1917354)
	Kitos sanaudos	(174)	(1375)
	Finansinės veiklos sąnaudų iš viso	(581316)	(2034993)
	Finansinės veiklos pajamų ir sąnaudų iš viso, grynąja verte	49 284	(1301575)

Pelno mokestis $12.$

Pelno mokesčio sąnaudos:
(eurais)	2016	2015
Mokėtino pelno mokesčio sąnaudosAtidėtojo mokesčio pokytis	404 463(103617)	380 523(49882)
Pelno mokesčio sąnaudų iš viso	300 846The control of the control of the control of the con-	330 641

Nuo 2016 m. sausio 1 d. Bendrovė taikė standartinį 15 % tarifą Lietuvoje, 22 % tarifą Švedijos karalystėje ir 15 % tarifą Latvijoje (nuo 2015 m. sausio 1 d.: 15 % tarifą Lietuvoje, 20 % tarifą Rusijos Federacijoje ir 15 % tarifą Latvijoje). Galiojančio mokesčio tarifo sutikrinimas:

(eurais)		2016		2015
Pelnas prieš apmokestinima		2 092 211		658 879
Pelno mokestis, taikant Bendrovės mokesčiotarifa Lietuvoje	15,0%	313832	15,0%	98 832
Mokesčio tarifų įtaka užsienio šaliųjurisdikcijoseNeleidžiami atskaitymaiNeapmokestinamos pajamos	06.2%(6,8,%)	0130 310(143 296)	13.0%51,9%(29.7%)	85375341 796(195 362)
	14,4%	300 846	50,2%	330 641

Atidėtasis mokestis:(eurais)	2016		2015
	Laikiniejiskirtumai	Atidétasismokestis	Laikiniejiskirtumai	Atidetasismokestis
Prekybos gautinų sumų vertėssumažėjimasSukauptos premijosAtostogy rezervasAtidėjinys garantiniam remontuiAtsargų nurašymas iki grynosiosrealizacinės vertėsAtidėjinys pensijoms	669 868735 440315 096601 00645 492111 251	100 48011031647 26490 151682416 688	396 259523 959291 685498 87994 00122 000	59 43978 59343 7537483214 1003 3 0 0
Atidėtojo mokesčio turto iš visoNepripažintas atidėtojo mokesčioturtasPripažintas atidėtojo mokesčio turtas		371 723(34385)337 338		274 017(27272)246 745
Žemės ir pastatų perkainojimasAtidėtojo mokesčio įsipareigojimas	1 544 129	231 619231 619	1630953	244 643244 643
Atidėtasis mokestis, grynąja verte		105719		2 1 0 2

Atidėtojo mokesčio turtas yra pripažįstamas tik tuomet, kai tikimasi, kad ateityje Bendrovė turės pakankamai mokestinio pelno, kuris leis išnaudoti mokestinę naudą. Atidėtojo mokesčio turtas yra mažinamas iki tiek, kai nebesitikima, kad susijusi mokestinė nauda bus realizuota. Atidėtojo mokesčio dalis nebuvo pripažinta dėl atidėtojo mokesčio realizavimo netikrumo. Atidėtojo mokesčio turtas ir įsipareigojimai nėra sudengiami, nes bendrovė neturi pagal įstatymą įgyvendinamos teisės atlikti vieną grynąjį bendrovių pajamų mokesčio mokėjimą.

Atidėtojo mokesčio pokytis:(eurais)	2016	2015
Atidėtasis mokestis sausio 1 d., grynąja verteApskaityta kitose bendrosiose pajamoseApskaityta kaip pelnas arba nuostoliai	2 102-63103 617	(47780)49882
Atidėtasis mokestis gruodžio 31 d., grynąja verte	105719	2 1 0 2

hà÷.	×
n)à.ì×$\frac{1}{2}$۵ż.	44$\hat{\mathbf{x}}$ኔr
94M

13. Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai

		Mašinos ir	Transporto	Jrankiai ir kitas
(eurais)	Žemė ir pastatai	jrengimai	priemones	turtas	$\frac{18}{150}$
verté)Savikaina (žemės ir pastatų perkainota apskaitinė
Likutis 2015 m. sausio 1 d.	3 207 061	5145832	3 099 295	2701188	14 153 376
Isigijimai	18138	663 474	560 303	112476	1354391
Perleidimai		(207334)	(344641)	(131166)	(683141)
Eliminuotas sukauptas nusidėvėjimas	(284050)				(284050)
Turto perkainojimas					$\circ$
Likutis 2016 m. sausio 1 d.	2941149	601972	314957m	2682498	14540576
Isigijimai	49 008	288 658	400 924	144037	882 627
Perleidimai		(357076)	(266424)	(75672)	(699172)
Eliminuotas sukauptas nusidėvėjimasTurto perkainojimas	$(192\ 771)$				$(192\ 771)$
Likutis 2016 m. gruodžio 31 d.	2797386	5 533 554	3 449 457	2750863	14 531 260
Nusidévéjimas ir vertés sumažėjimas
Likutis 2015 m. sausio 1 d.		4566811	2401144	2 514 547	9482502
Nusidevejimas per metus	287 565	265425	207226	115946	876162
Vertės sumažėjimas (atstatymas)	(3501)				(3501)
Perleisto turto nusidevejimas		(205519)	796)(287)	(130244)	(623 559)
	(14)	(209)	$\left( 83\right)$	(987)	(1293)
Sukaupto nusidévéjimo eliminavimasKoregavimai dėl curo įvedimo	(284050)				(284050)
Likutis 2016 m. sausio 1 d.	0	4626508	2 320 491	2499262	9446261
Nusidevejimas per metus	196272	320 6 24	242038	95181	854 115
Vertės sumažėjimas (atstatymas)	(3501)				(3, 501)
Perleisto turto nusidévejimas		(357 057)	(216 770)	(73949)	(647776)
Sukaupto nusidevėjimo eliminavimas	(192771)				771)(192)
Likutis 2016 m. gruodžio 31 d.		4590075	2345759	2 520 494	9456328
Likutinė vertė
2015 m. sausio 1 d.2016 m. sausio 1 d.	9411493 207 061Ń	975464579 021	994 466698 151	183 236186 641	5 094 3154670874
2016 m. gruodžio 31 d.	2797386	943479	1103698	230 369	5074932

$\overline{33}$

13. Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai (tęsinys)

Žemė ir pastatai apskaitomi perkainota verte. Paskutinis išorinis perkainojimas buvo atliktas 2013 m. gruodžio 31 d. remiantis nepriklausomų turto vertintojų UAB "Matininkai", turinčių tinkamą profesinę kvalifikaciją ir reikiamą turto vertinimo patirtį, susijusią su vertinamo turto vieta ir kategorija, atlikta Bendrovės žemės ir pastatų konsultacija dėl galimų rinkos kainų. Vadovybė finansinių ataskaitų tikslais kasmet atlieka nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų vertinimą. Kas penkerius metus užsakoma vertinimo eksperto rengiama išorinio vertinimo ataskaita, siekiant patikrinti vadovybės įvertinimus.

Žemės ir pastatų tikroji vertė, lygi 2 797 tūkst. eurų (2015 m. - 2 941 tūkst. eurų), priskiriama 3 lygiui pagal tikrosios vertės hierarchiją. Vertinimo metodas - lyginamosios vertės.

Tikrosios vertės nustatymui naudoti reikšmingi nestebimi duomenys - kaina už 1 kvadratinį metrą/arą. Tikroji vertė padidėtų, jei kaina už vieną kvadratinį metrą/arą būtų didesnė, ir sumažėtų, jei kaina už vieną kvadratinį metra/ara būtų mažesnė.

Jei pastatai ir žemė būtų apskaitomi savikaina, jų likutinė vertė, apskaityta 2016 m. gruodžio 31 d., būtų 2 267 tūkst. eurų (2015 m. gruodžio 31 d.: 2 394 tūkst. eurų).

(curais)	2016	2015
Nusidėvėjimas apskaitytas:Pardavimo savikainojeVeiklos sąnaudoseKitose sanaudose	550095208 19192 3 2 8	493 510275 940103 211
Nusidėvėjimo iš viso	850 614	872 661

Žemė ir pastatai, kurių apskaitinė vertė 2016 m. gruodžio 31 d. lygi 3 191 tūkst. eurų, įkeisti bankams (žr. 26 pastabą). 2016 m. gruodžio 31 d. lizingo sutarčių pagrindu įsigyto nekilnojamojo turto, irangos ir įrengimų Bendrovė neturėjo.

$\frac{1}{2}$

$\mathbf{r} = \mathbf{r}$

14. Nematerialusis turtas

(eurais)	Programinė įranga	Kitas turtas	IS VISO
SavikainaLikutis 2015 m. sausio 1 d.ĮsigijimaiPerlejstas ir nurašytas turtas per metus	278 36960 300(622)	57291051$\Omega$	284 09861351(622)
Likutis 2016 m. sausio 1 d.IsigijimaiLikutis 2016 m. gruodžio 31 d.	338 047134 862472 909	67806780	344 827134 862479 689
Amortizacija ir vertės sumažėjimasLikutis 2015 m. sausio 1 d.Amortizacija per metusPerleistas ir nurašytas turtas per metusKoregavimai dėl euro įvedimo	244 90725 874(622)(81)	5 198296$\Omega$$\left(1\right)$	250 10526 170(622)(82)
Likutis 2016 m. sausio 1 d.Amortizacija per metus	270 07857 273	5493479	275 57157 752
Likutis 2016 m. gruodžio 31 d.	327 351MODEL TOOLS ACCOUNT THE WELLK A	5972	333 323
Likutinê vertê2016 m. sausio 1 d.2016 m. gruodžio 31 d.	67969145 558	1 2 8 7808	69 256146 366

Nematerialus turtas (tęsinys) 14.

Tikrosios vertės pasikeitimasLikutis gruodžio 31 d.	01 270 000	271 0151 270 000
Likutis sausio 1 d.Įsigijimai	1 270 0000	0998 985
(curais)	2016	2015
Investicinis turtas
Amortizacijos iš viso	57752	26 170
Amortizacija apskaityta:Pardavimo savikainojeAdministracinèse sanaudose	57 135617	25 550620
(curais)	2016	2015

2015 m. Bendrovė įsigijo 14 aukštų viešbutį Panevėžys Pancvėžyje, kurio 29,5 % yra nuomojama trečiosioms šalims, likusi dalis nėra naudojama. Bendrovės vadovybė kol kas neturi detalių planų dėl likusio pastato panaudojimo, tačiau nėra planuojama pastatą naudoti Bendrovės veikloje, todėl visas pastatas klasifikuojamas kaip investicinis turtas.

Tikroji vertė nustatyta remiantis nepriklausomų turto vertintojų UAB "Ober-Haus", turinčių tinkamą profesinę kvalifikaciją ir reikiamą turto vertinimo patirtį, atliktu pastato vertinimu. Atliekant įvertinimą, buvo taikomas diskontuotų pinigų srautų metodas (diskonto norma - 9%, kapitalizacijos norma - 7 %, užimtumo lygis - 80-90 %).

Tikrosios vertės pasikeitimas apskaitytas kitose pajamose (žr. 9 pastabą).

Nustatyta investicinio turto 1 270 tūkst. eurų tikroji vertė tikrosios vertės hierarchijoje priskirta 3 lygiui.

Finansinių metų pabaigoje būsimieji minimalūs nuomos mokėjimai pagal nenutraukiamas nuomos sutartis sudarė: 109 tūkst. eurų - mažiau nei per vienerius metus, 164 tūkst. eurų - tarp vienerių ir penkerių metų (2015 m. gruodžio 31 d. 85 tūkst. eurų – mažiau nei per vienerius metus, 121 tūkst. eurų - tarp vienerių ir penkerių metų). Nuomos pajamos per 2016 metus sudarė 90 tūkst. eurų (per 2015 - 29 tūkst. eurų) ir buvo apskaitytos kitose pajamose.

Investicijos į dukterines įmones 16.

IIIAGRICIAS I ANUELIULO INIANO(curais)	2016		2015
Dukterinė imonė	Valdomadalis	Savikaina	Valdoma dalis	Savikaina
UAB "PST investicijos"	68.3%	8 877 433	68,3%	8 877 433
UAB "Šeškinės projektai"	100 %	1 600 000	0	-0
OOO "Baltlitstroj"	100 %	341 077	100 %	341 077
UAB Vekada"	95,6%	224 885	95,6%	224 885
UAB "Skydmedis"	100 %	144 810	100 %	144 810
UAB "Alinita"	100 %	69 509	100 %	69 509
UAB "Metalo meistrai"	100 %	23 604	100 %	23 604
AB "PST Nordic"	100 %	6432	100 %	6432
SIA "PS Trests"	100 %	3816	100 %	3816
"Kingsbud" Sp.z.o.o	100 %	1 2 6 8	$100 %$	1 268
OOO "Teritorija"	87,5%	233	87,5%	233
Vertės sumažėjimas		(3585007)		(3844819)
Investicijos, iš viso		708 0607		5848248

AB "Panevėžio statybos trestas" Atskiros finansinės ataskaitos

16. Investicijos į dukterines įmones (tęsinys)

Žemiau pateikiama finansinė informacija apie dukterines įmones:

AB "Panevėžio statybos trestas" dukterinės įmonės

(curais)	Veiklos pobūdis	Nuosavaskapitalas2016-12-31	Grynasispelnas(nuostoliai) už2016	Nuosavaskapitalas2015-12-31	Grynasispelnas(nuostoliai) až2015
UAB "PST investicijos"	Nekilnojamojo turto
(konsoliduota – žr. žemiau)	vystymas	2400310	2 570 673	3 940 008	(757069)
OOO "Baltlitstroj"	Statyba	(2431952)	(1150662)	(682 724)	168 249
	Statyba: elektros
UAB "Vekada"	instaliacija	1455553	166 550	1 289 003	(374080)
	Statyba: mediniai
UAB, Skydmedis"	namai	1032601	350 195	982 407	405 006
	Statyba:
	kondicionavimo
UAB "Alinita"	jranga	(481933)	50786	(532719)	(599763)
UAB "Metalo meistrai"	Statyba	177468	61995	115 473	(499988)
SIA "PS Trests"	Statyba	(214860)	6 1 2 5	(220986)	1 202
	Nekilnojamojo turto
UAB "Šeškinės projektai"	vystymas	1222883	(22169)	1 245 052	19748
"Kingsbud" Sp.z.o.o	Statyba	71 272	6 6 5 2	69 221	54 3 68
AB "PST Nordic"	Statyba	15 203	13456	2 144	(4147)
	Nekilnojamojo turto
OOO "Teritorija"	vystymas	(1119146)	(431 427)	(418486)	289 033
PST UN Arms	Statyba	(35081)	(35081)	0	$\boldsymbol{0}$

UAB "PST investicijos" dukterinės įmonės:

(eurnis)	Valdoma dalis-	Nuosavaskapitalas$2016 - 12 - 31$	Grynasispelnas(nuostoliai) už2016	Nuosavaskapitalas2015-12-31	Grynasispclnas(nuostoliai) už2015
ZAO ISK, Baltevromarket"	$100 %$	(7437508)	1839610	(7645794)	(3269901)
UAB "Ateities projektai"	100 %	251 164	(10239)	261403	(8, 560)

Vadovybės vertinimu, 2016 m. gruodžio 31 d. investicijos į UAB "Alinita", SIA "PS Trests", OOO "Teritorija", PST UN Arms ir OOO "Baltlitstroj" yra nuvertėjusios, todėl 2016 m. jomsbuvo pripažintas 100 % vertės sumažėjimas. Investicijai į UAB "PST investicijos" buvo apskaičiuota atsiperkamoji vertė (žr. žemiau). Kitos investicijos, vadovybės vertinimu, yra nenuvertėjusios. Investicijų vertės sumažėjimo pokytis apskaitytas Finansinėje veikloje.

Atsiperkamosios vertės skaičiavimas pateikiamas žemiau:

(eurais)	Valdomadalis	Vystomiprojektaí,ivertintitikrosiomisvertėmis	Gryniejiįsipareigojimai	Grynasis turtasapskaičiusvaldomusprojektus tikrąjaverte	UAB PSTInvesticijos"investicijų įdukterinesimones verté
ZAO ISK "Baltevromarket"	100 %	9880000	(10928598)	(1048598)	(1048598)
UAB "Ateities projektai"	100%	400 000	(148868)	251 132	251 132
Atsiperkamoji UAB "PST Investicijos" investicijų į dukterines įmones vertė					(797466)
UAB "PST Investicijos kitas turtas" prieš vertės sumažėjimo apskaitymą					11 616 274
UAB .PST Investiciios" isipareigojimas					(2364999)
Galimo nekilnojamojo turto pardavimo kaštai					(61413)
UAB "PST investicijos" nuosavas kapitalas 2016 m. gruodžio 31d.					8392396
AB "Panevėžio statybos trestas" valdomų akcijų skaičius					68 %
UAB "PST investicijos" atsiperkamoji vertė, tenkanti AB "Panevėžio statybos trestas"					5706828
Investicijos į UAB "PST investicijos" įsigijimo vertė 2016 m. gruodžio 31 d. finansinėse
ataskaitose					8 877 433
Apskaičiuotas vertės sumažėjimas					(3170605)
Apskaityta finansinėse ataskaitose:
Apskaitytas vertės sumažėjimas 2015 m. gruodžio 31 d.					(3, 499, 926)
Vertės sumažėjimo atstatymas 2016 metais					329 321
Iš viso apskaitytas vertės sumažėjimas 2016 m. gruodžio 31 d.					(3170605)

Reikšminga investicijų atsiperkamosios vertės dalis yra susijusi su nekilnojamojo turto projektu, kurį vykdė AO ISK "Baltevromarket" Kaliningrade. 2013 m. valdyba priėmė sprendimą parduoti AO ISK "Baltevromarket" projektą. Bendrovė dės visas pastangas, kad sandoris įvyktų naudingiausiomis sąlygomis. Siekdama pagrįsti atsiperkamąją vertę, Bendrovė gavo nepriklausomo vertintojo rinkos kainų įvertinimą. Pagal nekilnojamojo turto eksperto "CB Richard Ellis LLC" įvertinimą, AO ISK "Baltevromarket" projekto rinkos vertė 2016 m. gruodžio 31 d. sudarė 9 880 000 eurų.

Vienas iš AO ISK "Baltevromarket" vystomų sklypų buvo vertinamas taikant palyginamosios vertės metodą, pagal kurį sklypo vertė - 2 300 000 eurų; kitas sklypas buvo vertinamas taikant diskontuotų pinigų srautų metodą, pagal kurį sklypo vertė - 7 580 000 eurai. Pagrindinė informacija, kuria naudojosi vertintojas taikant diskontuotų pinigų srautų metoda, gali būti išskaidyta taip:

• diskonto norma $-20$ %; $\Delta \vec{r}$
• planuojama kapitalizacijos norma $-12$ %;
• prekybos centro plotas: metinės nuomos kainos nuo 5,5 iki 35,75 eurų/kv. m, $\bullet$ užimtumo koeficientas - nuo 70 % pirmaisiais metais iki 95 % paskutiniais modelio metais skirtingoms patalpoms;

Kitų projektų atsiperkamosios vertės buvo nustatytos remiantis nekilnojamojo turto vertintojo "Ober-Haus nekilnojamas turtas" konsultacija dėl galimų rinkos kainų 2016 m. gruodžio 31 d. Atliekant turto kainų skaičiavimus, buvo taikomas diskontuotų pinigų srautų metodas (diskonto norma - 15 %).

Suteiktos ilgalaikės paskolos $17.$

(curais)	Palūkanų norma	Terminas	2016	2015
UAB "Metalo meistrai"	6 men. Euribor +2,0 %	2017-12-31	Ð	325 068
Iš viso			$\bf{0}$	325 068
Atsargos(curais)			2016	2015
Žaliavos ir komplektavimo gaminiaiNukainojimas iki grynosios realizacinės vertės			809 052(45 492)	735 571(94001)
Atsargu iš viso			763 560	641 570

Atsargų nukainojimo iki grynosios realizacinės vertės pokytis 2016 ir 2015 m. buvo apskaitytas administracinese sanaudose.

Pirkėju isiskolinimas 19.

Pirkėjų įsiskolinimo iš viso	11878844	10884408
Vertės sumažėjimas metų pabaigoje	(669868)	(396 259)
Papildomas vertės sumažėjimas per metus	(313 233)	(234889)
Abejotinų pirkėjų įsiskolinimų nurašymas, skolų grąžinimas	39 624	400 740
Vertės sumažėjimas metų pradžioje	(396 259)	(562110)
Gautinos sumos iš kontroliuojamų įmonių	436 211	224 857
Sukauptos gautinos sumos pagal darbų įvykdymo lygio metodą	2 753 051	1 524 209
Gautinos sumos iš pirkėjų	9 3 5 9 4 5 0	9 531 601
.(eurais)	2016	2015

2016 m. gruodžio 31 d. su nebaigtomis statybos sutartimis susijusios patirtos sąnaudos, pridėjus pripažintą pelną ir atėmus pripažintus nuostolius, buvo lygios 65 273 666 eurų (2015 m.: 42 182 830 eurai). 2016 m. gruodžio 31 d. su nebaigtomis statybos sutartimis susijusios išrašytos sąskaitos buvo lygios 63 365 981 eurams (2015 m.: 42 253 162 eurams). Skirtumas tarp šių sumų pateiktas kaip ateinančių laikotarpių pajamos (atskleista 18 pastaboje) bei ateinančių laikotarpių sąnaudos (atskleista 25 pastaboje), kurių suma 2016 m. gruodžio 31 d. atitinkamai lygi 2 753 051 eurų bei 845 366 eurų (2015 m.: 1 524 209 eurų bei 1 594 541 eurų).

2016 m. gruodžio 31 d. pirkėjų įsiskolinimuose apskaitytos sulaikytos sumos (sulaikyta suma suma, kuri sudaro atitinkamą procentą nuo bendros kontrakto sumos ir kuri grąžinama pridavus objektą ir pateikus sulaikytų pinigų bankinę garantiją arba draudimo kompanijos laidavimo raštą), sudarančios 1 607 041 eurą (2015 m.: 773 591 eurus), kurios susijusios su nebaigtomis vykdyti statybos sutartimis.

Dėl pirkėjų įsiskolinimo vertės sumažėjimo žiūrėti 4 pastabą.

lš pirkėjų gauti išankstiniai apmokėjimai 2016 m. gruodžio 31 d. sudarė 37 635 eurus (2015 m. gruodžio 31 d.: 1 056 999 eurų). 2016 m. pabaigoje nebuvo pasirašyta statybos rangos sutarčių, kuriose būtų numatyti 1 ir daugiau mln. eurų avansai.

$AB$ "Panevėžio statybos trestas" Atskiros finansinės ataskaitos

Suteiktos trumpalaikės paskolos 20.

(eurais)	Palūkanų norma	Terminas	2016	2015
UAB "PST investicijos" (paskola)	6 men. EURIBOR $+2,2$ %	2017-09-30	1820767	4 534 836
UAB "PST investicijos" (paskola)	6 men. EURIBOR-1,9 %	2017-09-30	135 014	2 517 701
OOO "Teritorija"	12 % fiksuotos	2017-06-30	928 516	1 171 480
OOO "Teritorija" paskolos vertės
sumažėjimas			(771500)	(526080)
OOO "Baltlitstroj" (paskola)	9 % fiksuotos	2016-12-31	549 585	658 165
OOO "Baltlitstroj"paskolosvertes
sumažėjimas			(549585)	$\theta$
"Kingsbud" Sp.z.o.o	1,67 % fiksuotos	2017-12-31	330 342	230 293
UAB "Metalo meistrai"	6 men, Euribor $+2,0%$	2017-12-31	321 447	0
UAB "Šeškinės projektai"	2,0 % fiksuotos	2017-12-31	8086	0
Kitos trumpalaikės paskolos	1.5 % fiksuotos	2017 05-12	13 600	1750
Iš viso			2 786 272	8 588 145
Kitas trumpalaikis turtas

(eurais)	20 I G	2013
Finansinis turtasGautina suma iš dukterinės įmonės OOO "Baltlitstroj", susijusi suatliktu išankstiniu apmokėjimu tiekėjui už dukterinę įmonęVertės sumažėjimasNefinansinis turtasPVM permokaSukaupta gautina suma iš užsakovo	1 239 554(302 797)239 759	1 239 554(146004)1076756731
Kitas trumpalaikis turtas	10 665	1 1 3 8
Kito trumpalaikio turto iš viso	1 187 181	1 162 186

Pinigai ir pinigų ekvivalentai $22.$

$\vec{r}$

(curais)	2016	2015
Pinigai bankuosePinigai kasojeIndėliai banke	21 386 18523 7301 000 000	19 880 75715 2081 000 444
Pinigų ir pinigų ekvivalentų iš viso	22 409 915	20 896 409

2016 m. gruodžio 31 d. Bendrovė turėjo terminuotą indėlį su 0,9 % palūkanomis (2015 m. $=$ $0,27%$ ).

$\lambda$ na e

$2016$

23. Kapitalas ir rezervai

Bendrovės istatinį kapitala sudaro 16 350 000 paprastųjų akcijų, kurių kiekvienos nominali vertė - 29 euro centai. Bendrovės įstatinis kapitalas yra visiškai apmokėtas. Paprastųjų akcijų savininkai turi vieno balso už vieną akciją teisę Bendrovės akcininkų susirinkime bei teisę gauti dividendus, kai jie paskelbiami, ar lėšas įstatinio kapitalo mažinimo atveju. 2016 metais nebuvo jstatinio kapitalo pokyčių.

Toliau pateikiami rezervai:

(eurais)	2016	2015
Perkainojimo rezervasPrivalomasis rezervas	1 3 1 2 5 1 0474 150	1386310473 537
Rezervų iš viso	1786 660	1859847

Perkainojimo rezervas, susijęs su žemės, pastatų ir investicinio turto perkainojimu, lygus perkainojimo likutinei vertei, atėmus susijusį atidėtojo mokesčio įsipareigojimą.

Perkainojimo rezervo judėjimas:

	231111	-4211-2
Perkainoiimo rezervas sausio 1 d.	1386310	1 540 662
Perkainojimo rezervo nusidėvėjimas	(73, 800)	(154352)
Perkainojimo rezervas gruodžio 31 d.	1312510	1386310the contract of the contract of the contract of the contract of the contract of the contract of the contract of

Privalomasis rezervas sudaromas pagal įstatymų reikalavimus, t. y. į rezervą kasmet turi būti pervedama ne mažesnė nei 5 % grynojo pelno suma, kol rezervas nebus mažesnis nei 10 % jstatinio kapitalo. Rezervo negalima išmokėti dividendais. Dėl euro įvedimo privalomasis rezervas 2015 m. gruodžio 31 d. sudarė 9,99 % įstatinio kapitalo vertės. Akcininkų susirinkimo sprendimu 2016 metais baigtas formuoti privalomasis rezervas, kuris 2016 m. gruodžio 31 d. sudaro 10 % istatinio kapitalo vertès.

Skolos tiekėjams $24.$

Skolos tiekėjams pagal geografinius regionus:

(eurais)	2016	2015
Vietos rinka (Lietuva)	9 095 439	10 812 792
Latvija	76 130	6730
Lenkija	54 143	53 220
Vokietija	16 698
Rusija	5 2 5 6
Švedija	600	16 575
Iš viso	9 248 266	10 889 317

25. Atidėjiniai

Atidėjiniai garantiniam remontui susiję su statybos objektais, pastatytais 2012–2016 metais. Pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, Bendrovė turi garantinį įsipareigojimą statybos darbams, kurio trukmė - nuo 5 iki 10 metų po statybos darbų pridavimo. Atidėjiniai garantiniam remontui paremti vertinimais, atliktais remiantis istorinėmis faktiškai patirtomis garantinių remontų sąnaudomis. Atidėjiniai pensijoms ir panašiems įsipareigojimams pripažįstami kai atitinka visus tris bendruosius pripažinimo požymius:

2015

2016

25. Atidėjiniai (tęsinys)

• Bendrovė turi teisini isipareigojima arba neatšaukiama pasižadėjima, kuri lėmė praeities įvykiai.
• Tikėtina, kad teisiniam įsipareigojimui ar neatšaukiamam pasižadėjimui įvykdyti reikės naudoti turima turta.
• lsipareigojimų suma gali būti patikimai įvertinta.

Atidėjinių pokytis:

Atidėjiniai laikotarpio pradžiojePanaudota ir apskaityta pardavimo savikainoje irveiklos	520879	471 079
sanaudose	(137.583)	(164745)
Sukaupta per laikotarpj	328 961	214 545
Atidėjiniai laikotarpio pabaigoje	712 257	520 879
Kiti įsipareigojimai(curais)	2016	2015
Nefinansiniai įsipareigojimai
Ateinančių laikotarpių pajamos pagal darbų įvykdymo lygio metodą	845 366	1 594 541
Sukaupti atostoginiai	1322228	1229 654
Mokėtini atlyginimai ir susiję mokesčiai	930 082	857 521
Kiti įsipareigojimai	69 455	356 680
Finansiniai įsipareigojimai
Atlyginimų priedai darbuotojams	735 440	523 960
Kitų isipareigojimų iš viso	3 902 571	4 562 356

27. Nebalansiniai įsipareigojimai

Bankai išleido 992 882 eurų garantijas trečiosioms šalims, kurios susijusios su Bendrovės statybos sutartyse numatytais įsipareigojimais. Šių garantijų galiojimas baigiasi nuo 2017 m. sausio 31 d. iki 2021 m. gruodžio 09 d. Be to, Bendrovė turi draudimo kompanijų išleistų garantijų 8 410 178 eurų sumai, taip pat susijusių su statybos sutartyse numatytais įsipareigojimais. Šių garantijų galiojimas baigiasi nuo 2017 m. sausio 02 d. iki 2020 m. kovo 20 d.

Nekilnojamasis turtas, kurio apskaitinė vertė 2016 m. gruodžio 31 d. lygi 2 179 784 eurams, yra jkeistas bankams už suteiktą garantijų limitą ir banko išleistas garantijas. Garantijų limito suma – 10 000 000 eurų, panaudota suma 2016 m. gruodžio 31 d. - 992 882 eurai. Garantijų limito sutartis galioja iki 2017 m. birželio 2 d., su galimybe išleisti garantijas iki 2017 m. birželio 2 d., kurios galėtų galioti 3 metus nuo išleidimo. Jeigų suma neviršija 700 000 eurų garantijos gali galioti 5 metus nuo išleidimo.

Nekilnojamasis turtas, kurio apskaitinė vertė 2016 m. gruodžio 31 d. lygi 1 011 603 eurai, yra jkeisti bankui už suteiktą garantijų limitą. Garantijų limito suma - 3 000 000 eurų, panaudota suma 2016 m. gruodžio 31 d. - 0 eurų. 2016 m. gruodžio 07 d. pasirašytas Garantijų limito sutarties papildomas susitarimas galioja iki 2018 m. gruodžio 31 d.

2016 m. gruodžio 30 d. pasirašyta laidavimo sutartis su medžiagų tiekimo įmone 400 000 eurų už dukterinės imonės isipareigojimus. Sutartis galioja iki 2017 m. liepos 01 d.

2016 m. rugsėjo 15 d. Latvijos Respublikoje įregistruota Ūkinė bendrija "PST UN ARMS". Ūkinę bendriją bendradarbiavimui statybos objektų statyboje AB "Panevėžio statybos trestas" ir Latvijos Respublikos ribotos atsakomybės bendrovė "ARMS GROUP" įsteigė abipusiu susitarimu, kad steigimo ir tolesnės veiklos išlaidas bei pelną dalinsis per pusę.

Bendrové dalyvauja keliose teisminėse bylose. Vadovybės vertinimu, jos neturės reikšmingos jtakos finansinėms ataskaitoms.

28. Sandoriai su susijusiomis šalimis

Susijusiomis šalimis yra laikomi akcininkai, darbuotojai, valdybos nariai, jų artimi šeimos nariai ir įmonės, kurias jie tiesiogiai arba netiesiogiai per vieną ar kelis tarpininkus kontroliuoja arba yra kontroliuojamos ar yra valdomos bendrai su Bendrove ir šis ryšys suteikia galimybę vienai iš šalių vykdyti kontrolę arba daryti reikšmingą įtaką kitai šaliai priimant finansinius ir veiklos sprendimus.

2016-2015 m. Bendrovė vykdė pirkimų ir pardavimų sandorius su dukterinėmis įmonėmis, patronuojančia Bendrovės įmone AB "Panevėžio keliai" bei dukterinėmis AB "Panevėžio keliai" imonėmis. Toliau pateikiami įvykdyti sandoriai su susijusiomis šalimis per 2016-2015 m.:

(eurais)	Sandorio pobūdis	2016	2015
Pardavimai:
Kontroliuojamos įmonės
(dukterinės įmonės)
UAB "Alinita"	Prekés ir paslaugos	482 686	114 586
UAB "Vekada"	Prekės ir paslaugos	243 207	106 637
AB "PST Nordic"	Paslaugos, palūkanos	222 726	19 14 i
UAB "Metalo meistrai"	Prekės, paslaugos, palūkanos	99 784	142 166
000 "Teritorija"	Palūkanos	78 683	235855
UAB "PST investicijos"	Palūkanos ir paslaugos	52 821	135 045
UAB "Skydmedis"	Prekes ir paslaugos	51 343	82 015
OOO "Baltlitstroj"	Palükanos	46 946	165 170
Kitos		27 044	9 1 9 4
Kitos susijusios įmonės
AB "Panevėžio keliai"	Prekės, paslaugos	134 650	433 789
UAB "Ukmergės keliai"	Prekės ir paslaugos	76 567	155 350
Kitos		17402	26 28 5
Pirkimai:
Kontroliuojamos įmonės
UAB "Alinita"	Prekes ir paslaugos	2 5 6 7 3 7 4	2 132 761
"Kingsbud" Sp.z.o.o	Prekės ir paslaugos	1 024 092	586 377
UAB "Vekada"	Prekės ir paslaugos	2 2 5 1 4 4 5	2 309 529
UAB "Metalo meistrai"	Prekės ir paslaugos	72 394	201401
SIA "PS Trests"	Paslaugos	71 940	67 177
Kitos		58 319	154 234
Kitos susijusios įmonės
UAB "Ukmergės keliai"	Prekės ir paslaugos	523 223	848
AB "Panevėžio keliai"	Prekės ir paslaugos	425 019	687 567
UAB "Sostinės gatvės"	Prekės ir paslaugos	395 988	286 285
UAB Panevėžio ryšių statyba"	Prekės, paslaugos	76 700	16 555
Kitos		66 345	78 669

28. Sandoriai su susijusiomis šalimis (tęsinys)

(eurais)	2016	2015
Gautinos sumos:
Kontroliuojamos įmonėsOOO "Baltlitstroj"	1 252 782	1 104 041
AB "PST Nordic"	272491	16 235
UAB "Metalo meistrai"	118749	155 050
Kitos	44 757	311366
Kitos susijusios įmonės	1600	139 197
Moketinos sumos:
Kontroliuojamos įmonėsUAB, Vekada"	684 489	312099
UAB "Alinita"	65 805	0
Kitos	7942	26 3 25
Kitos susijusios imones
AB "Panevėžio keliai"	328 091	203 672
UAB "Sostinės gatvės"	103 206	157802
UAB "Ukmergės keliai"	71 602	-0
Kitos	9 7 5 4	27 530
Gautinos paskolos:
UAB ,PST investiciios"	1955781	7 052 538
OOO "Teritorija"	928 516	1 170 690
OOO "Baltlitstroj"	549 584	658 165
UAB "Metalo meistrai"	321 447	325 068
"Kingsbud" Sp.z.o.o	331 082	230 293$\bf{0}$
UAB "Šeškinės projektai"	8086

Atlyginimai ir socialinio draudimo jmokos, apskaičiuoti vadovybei už 2016 m., sudarė 818 198 eurus (2015 m.: 1 147 580 eurus).

29. Finansinių priemonių tikroji vertė

Tikroji vertė yra vertė, už kurią vertinimo dieną dabartinėmis rinkos sąlygomis būtų parduodamas turtas arba perleidžiamas įsipareigojimas pagal tvarkingą sandorį pagrindinėje (arba palankiausioje) rinkoje, nepriklausomai nuo to, ar ši kaina tiesiogiai stebima, ar nustatoma taikant vertinimo metodiką. Tikrosios vertės hierarchijoje grynieji pinigai yra 1 lygio, o gautinos sumos ir mokėtinos sumos yra 3 lygio.

29. Finansinių priemonių tikroji vertė (tęsinys)

Nustatydama finansinių priemonių, neapskaitomų tikrąja verte, tikrąją vertę Bendrovė naudoja tokius metodus ir prielaidas:

2016 m. gruodžio 31 d.

	Apskaitinėvertė		Tikroji veté
	Iš viso	1 lygis	2 lygis	$31$ ygis
Finansinis turtas
Pirkėjų įsiskolinimai	11878844	÷	۳	11878844
Suteiktos paskolos	4 107 357	$\overline{\phantom{a}}$	÷	4 107 357
Kitas finansinis turtas	1 239 554	à.	×.	1 239 554
Pinigai ir pinigų ekvivalentai	22 409 915	22 409 915
Finansinio turto iš viso	36 635 670	22 409 915	m.
Finansiniai isipareigojimai
Skolos tiekėjams	(9248266)	ò.	$\sim$	(9248266)
Finansinių įsipareigojimų iš viso	(9248266)	$\sim$	spa.	(9, 248, 266)

2015 m. gruodžio 31 d.

	Apskaitinėvertè		Tikroji vetė
	Iš viso	1 lygis	Iš viso	1 lygis
Finansinis turtas
Pirkėjų įsiskolinimai	10884408	$\blacksquare$	æ,	10 884 408
Suteiktos paskolos	8913214	$\sim$	$\left\langle \Phi \right\rangle$	8913214
Kitas finansinis turtas	1 239 554	$\overline{\phantom{a}}$	G)	1239554
Pinigal ir pinigų ekvivalentai	20 896 409	20 896 409	W.	$\sim$
Finansinio turto iš viso	41 933 585	20 896 409	Θ	21 037 176
Finansiniai įsipareigojimai
Skolos tiekėjams	(10889317)	$\tilde{\phantom{a}}$	$\sim$	(10889317)
Finansinių įsipareigojimų iš viso	(10889317)	$\mathcal{C}^{\mathcal{A}}$		(10889317)

2016 m. ir 2015 m. Bendrovė neatliko jokių sumų perkėlimų tarp tikrosios vertės hierarchijos lygiu

Grynieji pinigai

Tai piniginės lėšos, kurių vertė yra jų tikroji vertė.

Gautinos sumos

Prekybos ir kitų gautinų sumų tikroji vertė yra apskaičiuota būsimųjų pinigų srautų, diskontuotų taikant palūkanų rinkos normą, esančią ataskaitų parengimo dieną, dabartinė vertė. Trumpesnio nei šešių mėnesių laikotarpio prekybos ir kitų gautinų sumų, kurioms nenustatyta palūkanų norma, tikroji vertė laikoma apytikriai lygia jų nominaliai vertei pirminio pripažinimo metu, o vėliau - apskaitinei vertei, nes diskontavimo poveikis yra nereikšmingas.

Finansiniu priemoniu tikroji vertė (tesinys) 29.

Finansiniai isipareigojimai

Tikroji vertė, nustatoma atskleidimo tikslais, skaičiuojama remiantis būsimųjų pagrindinės dalies ir palūkanų normų pinigų srautų, diskontuotų taikant palūkanų rinkos normą ataskaitų parengimo dieną, dabartine verte. Finansinės nuomos rinkos palūkanų norma nustatoma pagal panašias nuomos sutartis. Trumpesnio laikotarpio finansinių įsipareigojimų, kuriems nenustatyta palūkanų norma, tikroji vertė laikoma apytikriai lygia jų nominaliai vertei pirminio pripažinimo metu, o vėliau – apskaitinei vertei, nes diskontavimo poveikis yra nereikšmingas.

Tikroji vertė skirstoma pagal hierarchiją, kuri atskleidžia naudotų pradinių įvertinimo duomenų reikšmingumą. Tikrosios vertės hierarchijoje yra šie lygiai:

1 lygis - aktyviose tokio paties turto arba įsipareigojimų rinkose nustatytos kainos (nepakoreguotos);

2 lygis - kiti pradiniai duomenys, išskyrus į 1 lygį įtrauktas nustatytas turto arba įsipareigojimų kainas, kurios stebimos tiesiogiai (t. y. kaip kainos) arba netiesiogiai (t. y. išvestos iš kainų);

3 lygis -- turto ir įsipareigojimų pradiniai duomenys, nepagrįsti stebimais rinkos duomenimis (nestebimi pradiniai duomenys).

Bendrovė neturi finansinio turto ar finansinių įsipareigojimų, apskaitomų tikrąja verte.

Finansinės priemonės, neapskaitomos tikrąja verte

Pagrindiniai Bendrovės finansiniai instrumentai, neapskaityti tikrąja verte, yra prekybos ir kitos gautinos sumos, prekybos ir kitos mokėtinos sumos. Bendrovės vadovybės nuomone, šių finansinių instrumentų likutinės vertės yra artimos jų tikrosioms vertėms, nes skolinimosi sąnaudos yra susietos su tarpbankine skolinimosi palūkanų norma EURIBOR, o kitas finansinis turtas ir įsipareigojimai yra trumpalaikiai, todėl jų tikrosios vertės svyravimas nėra reikšmingas.

Vienai akcijai tenkantis pelnas 30.

(curais)	2016	2015
Grynasis mety rezultatas	1791365	328 238
Vidutinis akcijų skaičius	16 350 000	16 350 000
Pagrindinis ir sumažintas pelnas (nuostoliai) vienai akcijai	0.11	0.02

31. Pobalansiniai ivykiai

Po finansinių metų pabaigos iki šių finansinių ataskaitų patvirtinimo neįvyko jokių pobalansinių jvykių, kurie turėtų įtakos finansinėms ataskaitoms ar turėtų būti atskleisti.

AB "Panevėžio statybos trestas" Atskiros finansinės ataskaitos

Rusijos verslo aplinka 31.

Rusijos ekonomikos recesija laipsniškai mažėja, tačiau ekonominė situacija išlieka itin trapi ir neapibrėžta. Nežymus atsigavimas yra stebimas žemės ūkio sektoriuje, laipsniškai pradėjo didėti ir pramonės gamybos apimtys. Tačiau nuosmukis toliau tesiasi statybų sektoriuje, kur pridėtinė vertė šiemet sumažėjo beveik dešimtadaliu. Negana to, šiemet dar labiau sumažėjo vidaus vartojimo apimtys, didele dalimi dėl besitraukančio realaus darbo užmokesčio. Nors žadamas pasaulinių žaliavų pabrangimas 2017 m. turėtų paskatinti Rusijos ūkio atsigavimą, tačiau besitesianti geopolitinė itampa bei tarptautinės sankcijos 2017 m. Rusijos ūkio būklei darys prielaidas išlikti trapiai ir pažeidžiamai. Besitęsianti nestabili verslo aplinka gali toliau neigiamai paveikti Bendrovės rezultatus bei finansine būkle. Tokio poveikio apimtis šiuo metu negali būti jvertinta. Šios atskiros finansinės ataskaitos atspindi dabartinį vadovybės įvertinimą dėl Rusijos verslo aplinkos poveikio Bendrovės veiklai bei finansinei būklei. Ateities verslo aplinka gali skirtis nuo vadovybės įvertinimo. Šiose atskirose finansinėse ataskaitose nėra atlikti jokie koregavimai dėl Rusijoje ir kitose valstybėse vykstančių įvykių, kurie įvyko po atskirose finansinių ataskaitų sudarymo datos, poveikio.

Generalinis direktorius

Dalius Gesevičius

Vyriausioji buhalterė

Danguolė Širvinskienė

2017-03-30 Serland

AB "Panevėžio statybos trestas" 2016 metų konsoliduotas metinis pranešimas

1. Ataskaitinis laikotarpis, už kurį parengtas metinis pranešimas

Šis 2016 m. konsoliduotas metinis pranešimas parengtas už laikotarpį nuo 2016 m sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d.

2. Pagrindiniai duomenys apie Bendrovę (emitentą)

3. Emitento pagrindinės veiklos pobūdis

Pagrindinė imonės ir dukterinių įmonių (grupės) veiklos sritis – įvairios paskirties pastatų, statinių, jrenginių ir komunikacijų bei kitų objektų statyba ir projektavimas Lietuvoje ir už jos ribų, statybinių medžiagų pardavimas, nekilnojamojo turto vystymas. Be šios veiklos, imonė užsiima patalpų ir mechanizmų nuoma.

Vizija

Tapti žinoma statybos sektoriaus imone Europoje, naudojančia pažangias technologijas, garantuojančia kokybę bei sutartus darbų atlikimo terminus.

Misija

Sažiningai vykdydami įsipareigojimus, plėtodami ilgalaikį bendradarbiavimą ir siūlydami brandžius statybų sprendimus, didiname vertę akcininkams ir plėtojame įmonės veiklą, užtikriname saugią, stabilią aplinką darbuotojams, kuriame aukštesnės kokybės aplinką verslui, visuomenei ir žmonėms.

4. AB Panevėžio statybos trestas įmonių grupę sudarančios bendrovės

AB "Panevėžio statybos trestas" įmonių grupę 2016 m. gruodžio 31 d. sudarė šios bendrovės:

Dukterinėsimonèspavadinimas	Įregistravimo data,registro tvarkytojas	Imonėskodas	Buveinėsadresas	Telefonas, faksas,el.paštas, WWW	Valdomaakcijudalis(proc.)
UAB"Skydmedis"	1999 m. birželio 17 d.Valstybinė įmonėRegistry centras	148284718	Pramonės g. 5,Panevėžys	Tel.+370 45 467626Fax. +370 45 460259info@skydmedis.ltwww.skydmedis.lt	100
UAB"Metalomeistrai"	1999 m. birželio 16 dValstybinė įmonėRegistry centras	148284860	Tinklų g. 7,Panevėžys	Tel.+370 45 460377Fax. +370 45 585087info@metalomeistrai.ltwww.metalomeistrai.lt	100
UAB"Vekada"	1994 m. gegužės 16 d.Valstybinė įmonėRegistry centras	147815824	Marijonų g. 36,Panevežys	Tel.+370 45 461311Fax. +370 45 461311info@vekada.ltwww.vekada.lt	95,6
UAB"Alinita"	1997 m. gruodžio 8 d.Valstybinė įmonėRegistry centras	141619046	Tinklų g. 7,Panevėžys	Tel.+370 45 467630Fax. +370 45 467630info@alinita.ltwww.alinita.lt	100
"Kingsbud"Sp.z.o.o.	2010 m. rugpjūčio 11 d.Rajoninis BalstogėsteismasNacionalinio teismo XIIUkio skyrius	200380717	ul. A. Patli 12,16-400 Suwałki,Polska	Tel. +48 875 655 021Fax. +48 875 655 021biuro@kingsbud.plwww.kingsbud.lt	100
"PS Trests"SIA	2000 m. gegužės 22 d.Latvijos RespublikosImonių registras	40003495365	Rīgas rajons,Mārupespagasts, Skulte,Skultes iela 28	Tel.+371 29525066	100
"PST unARMS" PS	2016 m. spalio 5 d.Latvijos RespublikosImonių registras	40203019731	Rožu iela 27,Mārupe,Mārupes nov.,LV-2167	Tel.+371 29525066	50
"Baltlitstroij"000	2001 m. vasario 22 d.Kaliningrado sr.Federacinė mokesčiųtarnybos inspekcija Nr1	3906077449	Rostovskaja 5-7,Kaliningradas,Kaliningrado sr.Rusijosfederacija	Tel. +7 4012956141Fax. +7 4012954616baltevromarketao@mail.rubls-buh@mail.ru	100
"Teritorija"000	2013 m. birželio 3 d.Kaliningrado sr.Federacinė mokesčiųtarnybos inspekcija Nr12	3528202650	Lunačiarskioper. 43-27,ČerepovecasBologdos sritisRusijosfederacija	Tel. +7 9097772202Fax. $+79217234709$baltevromarketao@mail.rumaslena11@mail.ru	87,5
AB PSTNordic	2013 m. rugsėjo 9 d.Bolagsverket	5569418568	Krossgatan 25162 50VällingbyStockholms län	+46 70 68 48 562$info(a)$ pstnordic.sewww.pstnordic.se	100

UAB"Šeškinėsprojektai"	2010 m. lapkričio 9 d.Valstybinė įmonėRegistry centras	302561768	Verkių g. 25C,Vilnius	Tel.+370 5 2102130Fax. +370 5 2102131$info(\partial psti.1t)$www.psti.lt	100
UAB, PSTInvesticijos"	1998 m. gruodžio 23 d.Valstybinė įmonėRegistry centras	124665689	Verkių g. 25C,Vilnius	Tel +370 5 2102130Fax. $+370$ 5 2102131info@psti.ltwww.psti.lt	68

UAB "PST investicijos" dukterinės įmonės:

UAB"Ateitiesprojektai"	2006 m. balandžio 25 d.Valstybinė įmonėRegistry centras	300560621	Verkių g. 25C,Vilnius	Tel.+370 5 2102130Fax. +370 5 2102131info@pst.www.psti.lt	100
ZAO "ISKBaltevro-market"	2001 m. liepos 13 d.AB "Nepriklausomaregistravimo kompanija:-Akcininkų rejestrotvarkytojas	3906214631	Rostovskaja$5 - 7$ ,Kaliningradas,Kaliningrado sr.Rusijosfederacija	Tel.+79097772202baltevromarketao@mail.ru	100

5. Imonių grupę sudarančių bendrovių pagrindinės veiklos pobūdis

UAB "Skydmedis" pagrindinė veikla yra skydinių surenkamų namų gamyba, statyba ir įrengimas. Skydiniai namai yra pagrindinis įmonės produktas. Apie 80 % produkcijos yra sėkmingai

eksportuojama į Norvegiją, Švediją, Prancūziją, Šveicariją, Islandiją bei kitas šalis.

UAB "Metalo meistrai" pagrindinė veikla statybinių metalo konstrukcijų projektavimas ir gamyba. Imonė taip pat tiekia metalo konstrukcijas ir kitoms pramonės šakoms, kur reikalingi plieno gaminiai.

UAB "Vekada" pagrindinė veikla yra elektros montavimo darbai. Šalia įprastų elektrotechninių darbų vykdomos silpnų srovių darbų sritys: vaizdo stebėjimo sistemos, apsauginė ir gaisrinė signalizacija, inžinerinių sistemų valdymas.

UAB "Alinita" pagrindinė veikla yra pastatų šildymo, vėdinimo ir kondicionavimo sistemų montavimas, pastatų vidaus vandentiekio, nuotekų ir priešgaisrinių sistemų montavimas, pastatų inžinerinių sistemų projektavimo, paleidimo - derinimo darbai

"Kingsbud" Sp.zo.o. pagrindinė veikla – statybinių medžiagų didmeninė prekyba.

"Kingsbud" Lietuvoje yra įkūręs filialą, kurio pagrindinė veiklos kryptis yra didmeninė prekyba akmens masės ir glazūruotomis plytelėmis, skirtomis vidaus ir išorės apdailai.

"PS Trests" SIA pagrindinė veikla – statybos darbai. Įmonė įkurta siekiant ieškoti naujų rinkų ir vykdyti statybos darbus Latvijoje.

"PST un ARMS" PS sukurta atlikti Latvijos žemės ūkio universiteto Jelgavos rūmų rekonstrukcijos darbus.

"Baltlitstroj" OOO pagrindinė veikla – statybos darbai.

"Teritorija" OOO pagrindinė veikla - nekilnojamojo turto vystymas.

AB PST "NORDIC" veiklos sritis - įvairios paskirties pastatų ir statinių statyba Švedijoje, Stokholmo regione. Įmonė atlieka bendrastatybinius darbus - surenkamojo gelžbetonio ir metalo konstrukcijų montavimas, mūro darbai, apdailos darbai.

UAB "Šeškinės projektai" veikla – nekilnojamojo turto parengimas ir pardavimas.

UAB "PST investicijos" veikla - nekilnojamojo turto parengimas ir pardavimas. UAB "PST investicijos" nekilnojamojo turto projektų vystymui yra įsteigusi antrines įmones UAB "Ateities projektai", ZAO ISK "Baltevromarket"

6. Sutartys su vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininku

Nuo 2013 metų pasirašiusi sutartį dėl Bendrovės ir AB FMI "Finasta" vertybinių popierių apskaitos ir su vertybinių popierių apskaita susijusių paslaugų. AB FMI 2015 m. gruodžio 21 d. buvo prijungta prie AB Šiaulių banko, kuris nuo minėtos dienos perėmė visus AB FMI "Finasta" turtą, teises ir įsipareigojimus.

7. Duomenys apie prekybą emitento vertybiniais popieriais reguliuojamose rinkose

Nuo 2006 m. liepos 13 d. AB "Panevėžio statybos trestas" paprastosios vardinės akcijos yra AB Nasdaq Vilniaus oficialiajame prekybos saraše (imonės simbolis PTR1L)

Akcijų rūšis	Akcijų skaičius,	Nominali vertė,	Bendra nominali	Emisijos kodas
	vnt.	Eurai	verte, Eurai	ISIN
Paprastosios vardinėsakcijos (PVA)	16 350 000	0.29	4 741 500	LT0000101446

PTRIL Panevėžio statybos trestas ir OMX Vilnius rinkos GI indeksų palyginimas 2016 metais

Bendrovės akcijų kainos dinamika vertybinių popierių biržoje "Nasdaq Vilnius" per 2012-2016 metus (Eurai)

Bendrovės akcijų kainos dinamika vertybinių popierių biržoje "Nasdaq Vilnius" per 2016 metus (Eurai)

1 lentelė. Informacija apie bendrovės akcijų kainą vertybinių popierių biržoje "Nasdaą Vilnius" per 2016 metus (Eurai)

Paskutinė akcijoskaina 2015 12 31	Vidutinė akcijoskaina per 2016 m	Didžiausia akcijoskaina per 2016 m.	Mažiausia akcijoskaina per 2016 m.	Paskutinėakcijos kaina2016 12 31
0.925 EUR	0,951 EUR	1.08 EUR	0.845 EUR	0.94 EUR

2 lentelė. Bendrovės kapitalizacija (mln. eurų)

		Kapitalizacija
2012 m.	2013 m.	2014 m.	2015 m.	2016 m.
15,19	18,47	14,03	. 5. 19エン・エム	5.2719,3

8. Objektyvi įmonės būklės, veiklos vykdymo ir plėtros apžvalga, pagrindinių rizikos rūšių ir neapibrėžtumų, su kuriais įmonė susiduria, apibūdinimas

AB "Panevėžio statybos trestas" Lietuvos statybų kompanija, kuri savo veiklą statybų sektoriuje vykdo jau 60 metų ir toliau išlieka viena didžiausių statybos bendrovių Lietuvoje.

Pastaruoju metu situacija statybų rinkoje įtempta. Vėluoja programos, finansuojamoms iš Europos Sąjungos fondų 2014-2020 metų laikotarpio lėšų. Konkurencinė aplinka išlieka sudėtinga ir agresyvi. PST ir PST Grupės imonėms tenka persiorientuoti ir prisitaikyti prie kintančių rinkos sąlygų. PST darbus vykdo daugiau privačiuose projektuose, tokiuose kaip buvusios ligoninės pastatų komplekso rekonstrukcija Bokšto gatvėje Vilniuje, prekybos ir laisvalaikio centro "Mega" plėtra Kaune, "Lidl" parduotuvėse, sandėliavimo paskirties pastatuose UAB "Lemora", UAB "Wirtgen Lietuva", tęsiami rekonstrukcijos darbai nacionalinėje M. K. Čiurlionio menų mokykloje ir kituose. Įmonė aktyviai dalyvauja ir gyvenamųjų namų atnaujinimo (modernizavimo) projektuose. Metų pabaigoje įmonė laimėjo dar kelis konkursus ir pasirašė sutartį su UAB "JMJ Baltic" dėl gamybos ir pramonės paskirties pastato Kėdainiuose projektavimo ir statybos darbų, bei darbo projekto ir statybos rangos sutartį su Schmitz Cargobull Baltic UAB dėl naujo gamybos priestato Panevėžyje. PST ir Grupė toliau siekia plėsti veiklą už Lietuvos ribų. 2016 metų rugsėjo mėn. pasirašyta sutartis su Latvijos žemės ūkio universitetu ir pradėti Jelgavos rūmų rekonstrukcijos darbai.

Bendrovė toliau koncentruojasi į Švedijos rinką. PST dukterinė įmonė AB PST Nordic 2016 metais Stokholme baigė dviejų pastatų konstrukcijų montavimo darbus ir pradėjo trečiojo statinio projektavimo, tiekimo ir montavimo darbus.

PST įmonių veikla turi reikšmingos įtakos šalies infrastruktūros plėtrai, įgyvendinti unikalūs, nacionalinės reikšmės užsakymai prisideda prie atsakingos bendrovės įvaizdžio stiprinimo tarp klientų ir verslo partnerių. Klientai pasitiki PST ir vertina kaip patyrusią didelių ir technologiškai sudėtingų objektų statytoją.

Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) inicijuotų Nacionalinių verslo apdovanojimų "Metų paslauga 2016" renginyje pagerbtos inovatyvias ir konkurencingas paslaugas kuriančios šalies bendrovės. AB "Panevėžio statybos trestas" apdovanota kategorijoje "Metų technologija" už BIM 4D dimensijos pritaikymą prekybos ir laisvalaikio centro "Mega" statybos aikštelėje. PST gerai pasirodė ir gyvenamųjų namų atnaujinimo programų vykdyme ir lėšų sėkmingo įsisavinimo t.y. projektų vykdymo ir užbaigimo segmente. Įmonė už pasiektus rezultatus 2015 metais statinių atnaujinimo (modernizavimo) projektų jgyvendinimo srityje buvo apdovanota LR Aplinkos ministerijos įsteigtoje nominacijoje geriausias 2007 - 2013 m. ES finansavimo laikotarpio rangovas. Šiais metais profesinio meistriškumo apdovanojimas suteiktas už kokybiškai atliktus šiltinimo darbus. AB "Panevėžio statybos trestas" pripažintas "Statinių šiltinimo lyderiu 2015".

2016 metais imonės sudėtyje ir toliau veikė šie filialai: "Gerbusta", besispecializuojanti inžinerinių tinklų statybos ir aplinkos tvarkymo darbuose, "Pastatų apdaila", atliekanti pastatų vidaus ir išorės apdailos darbus, filialai "Betonas, "Konstrukcija", "Stogas" kuriuose koncentruojasi gamybiniai pajėgumai, Vilniaus filialas "Genranga", užsiimantis generaline ranga ir projektų valdymu Vilniaus regione, ir filialas "Klaipstata", užsiimantis generaline ranga ir projektų valdymu Klaipėdos regione. Įmonė turi nuolatinę buveinę Latvijoje bei Švedijos karalystėje.

Rizikos veiksniai, susiję su įmonės veikla:

Vykdydama veiklą įmonė ir Grupė susiduria su įvairiomis rizikos rūšimis:

• teisinio reguliavimo;
• didelės konkurencijos;
• kvalifikuotos darbo jėgos trūkumas;
• Rusijos rublio svyravimas;
• ekonomikos cikliškumo;
• makroekonominių veiksnių;
• dempingas.

Informacija apie iškylančios rizikos tipus ir rizikos valdymą pateikta Atskirų finansinių ataskaitų pastabose (4-oje pastaboje) ir Konsoliduotų finansinių ataskaitų pastabose (4-oje pastaboje).

9. Finansinių ir nefinansinių veiklos rezultatų analizė, su aplinkos ir personalo klausimais susijusi informacija

Per 2016 metų dvylika mėnesių AB "Panevėžio statybos trestas" pardavimai siekė 83,9 mln. eurų ir tai yra 8,4 procentais daugiau nei prieš metus. Ataskaitiniu laikotarpiu bendrovė uždirbo 1 791 mln. eurų grynojo pelno ir tai yra 1 463 mln. eurų daugiau nei per dvylika 2015 m. mėnesių.

Per tą patį laikotarpį AB "PST" įmonių grupės bendros konsoliduotos pajamos sudarė 99,4 mln. eurų, ir lyginant su 2015 metų dvylikos mėnesių konsoliduotomis pajamomis - 121,2 mln. eurų, sumažėjo 18 procentų. Didžiausią įtaką Grupės pajamų sumažėjimui turėjo, tai kad Rusijoje esanti AB PST dukterinė įmonė "Baltlitstroj" OOO 2016 metai jau nevykdė veiklos. Grupės konsoliduotas 2016 metų pelnas prieš mokesčius buvo 3,6 mln. eurų ir tai yra 0,859 mln. eurų daugiau nei per dvylika 2015 m. mėnesių.

Bendrovės EBITDA – pelnas, neišskaičiavus mokesčių palūkanų ir nusidėvėjimo, – palyginus su 2015 m. dvylika mėnesių, padidėjo1,9 karto, grupės - padidėjo 16,7 proc. Tai yra, 2016 m. dvylikos mėnesių Bendrovės EBITDA siekė 3 046 mln. eurų (2015 – 1,590 mln. eurų), Grupės – 4 970 mln. eurų (2015 m $-4260$ mln. eury).

Grupės pajamų ir grynojo pelningumo dinamika:

Visi šiame metiniame pranešime pateikiami finansiniai duomenys yra apskaičiuoti pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus (TFAS) ir pateikti nacionaline Lietuvos valiuta – eurais.

3 lentelė. 2014 – 2016 m. AB "Panevėžio statybos trestas" įmonių grupės ir įmonės veiklos rezultatai
$(t\bar{u}kst.$ eury):

	Grupė				Imonè
2014 m.	2015 m.	2016 m	Pavadinimai	2014 m	2015 m	2016 m
105,454	121.217	99.361	Pajamos	73 274	77438	83 910
95.582	109.278	90.221	Savikaina	67 249	70 226	77 031
9.872	11.939	9.140	Bendrasis pelnas	6 0 2 6	7212	6879
9,36	9,85	9,20	Bendrojo pelno marža (proc.)	8,22	9,31	8,20
3.743	3.155	1.085	Tipinės veiklos rezultatas	3634	1619	1813
3,55	2,60	1,09	Tipinės veiklos proc. nuo apyvartos	4,96	2,09	2,16
$-2.119$	4.260	4.970	Pelnas prieš mokesčius, palūkanas,nusidėvėjimą ir amortizacijąEBITDA	1848	1590	3 0 4 6

	Grupè				Imonė
2014 m.	2015 m.	2016 m.	Pavadinimai	2014 m.	2015 m.	2016 m.
$-2,01$	3,51	5,00	EBITDA marža (proc.)	2,52	2,06	3,63
$-3.944$	1.996	3,167	Grynasis pelnas	554	328	1.791
$-3,74$	1,65	3,19	Grynojo pelno (nuotolio) marža(proc.)	0,76	0,42	2,13
$-0,241$	0,12	0,194	Pelnas (nuostolis) vienai akcijai(eurai)	0,034	0,02	0,11
$-11,44$	5,52	8,61	Nuosavybės grąža (proc.) (ROE)Grynasis pelnasNuosavas kapitalas	1,40	0,86	4,51
$-5,07$	3,02	5,15	Vidutinio turto grąža arba turtopelningumas (ROA)Grynasis pelnasTurtas	0,90	0,59	3,33
$-10,08$	5,14	8,01	Investicijų pelningumas (ROI)Grynasis pelnasTurtas-trumpalaikė skola	1,38	0,84	4,40
1,65	2,11	2,44	Einamojo likvidumo koeficientasTrumpalaikis turtasTrumpalaikiai įsipareigojimai	2,27	2,59	2,98
1,23	1,78	1,99	Kritinio likvidumo koeficientasTrumpalaikis turtas - AtsargosTrumpalaikiai įsipareigojimai	2,20	2,52	2,92
0,44	0,55	0,60	Nuosavo kapitalo ir turto santykis	0,64	0,69	0,74
2,11	2,21	2,25	Akcijos buhalterinė vertė	2,41	2,34	2,43
0,41	0,42	0,42	Akcijos kainos ir buhalterinėsvertės santykis (P/BV)	0,36	0,40	0,39

4 lentelė. Pajamos (mln. eurų) pagal veiklos rūšis:

		Grupė			Imonè
mln. eury	2014 m	2015 m.	2016 m.	2014 m	2015 m.	2016 m.
Statybos darbai	96.41	109.49	91,51	73.27	77.44	83,91
Nekilnojamasis turtas	0.86	4,79	0,45
Pagaminta produkcijair kitos pajamos	8.19	6.94	7.40

Pagrindinės įmonės pajamos pagal veiklos rūšis yra iš statybos-montavimo darbų. 2016 m. grupės pajamose statybos-montavimo darbai sudarė 92,1 proc., pagaminta produkcija ir kitos pajamos buvo 7,4 proc., nekilnojamasis turtas – 0,5 proc., 2015 m. grupės pajamose statybos-montavimo darbai sudarė90,3 proc., pagaminta produkcija ir kitos pajamos buvo 5,7 proc., nekilnojamasis turtas – 3,9 proc.

Grupės pajamų pagal veiklos rūšis pasiskirstymas (procentais):

5 lentelė. Veiklos pajamos (mln. eurų) pagal šalis:

		Grupè			Imonè
mln. eury	2014 m.	2015 m.	2016 m.	2014 m.	2015 m	2016 m.
Lietuva	70.13	82,88	88,30	68,12	77,07	83,88
Rusijos Federacija	25,93	32,22	0,90	2,82	0,36
Skandinavijos šalys	6,53	4,39	9,93
Kitos šalys	2,85	1,73	0.23	2,34	0.01	0,03

2016 metais pagrindinė įmonės veikla buvo vykdoma Lietuvoje ir sudarė 99,96 proc. bendrovės vykdomų darbų (2015 m. - 99,5 proc.). Grupės pajamos iš šalies teritorijoje vykdomų darbų sudarė 88,9 proc. pajamų, 2015 m. $-68,4$ proc. pajamų. 2016 metais išsaugo pajamos Skandinavijos šalyse, kurios grupės pajamose sudarė 10, proc. (2015 m. $-3,62$ proc.).

Grupės veiklos pajamų pasiskirstymas pagal šalis (procentais):

Imonės veiklos pajamų pasiskirstymas pagal šalis (procentais):

Aplinkosauga

Didelis dėmesys PST veikloje skiriamas atliekamų darbų kokybei, rūpinimuisi aplinkos apsauga ir darbų sauga ir sveikata. Įmonėje įdiegtos kokybės (ISO 9001), aplinkos apsaugos (ISO 14001), darbuotojų saugos ir sveikatos (OHSAS 18001) vadybos sistemos padeda tinkamai pasirūpinti šiais svarbiais veiksniais. Kiekvienam objektui yra vertinama profesinė rizika, atliekama analizė, priimamos priemonės rizikos šalinimui ar mažinimui. Aplinkos ir gamtos išteklių saugojimui ir tausojimui, taršos prevencijos užtikrinimui, kiekvieno projekto pradžioje parengiamas aplinkosaugos planas, kuriame numatomos konkrečios priemonės reikšmingų aplinkos apsaugos aspektų ir vykdomos veiklos valdymui. 2013 metais Lietuvos nacionalinis akreditacijos biuras 5 metams akreditavo įmonės statybinę laboratoriją

pagal LST EN ISO/IEC 17025:2005, suteikdamas tai teisę atlikti statybinių medžiagų bandymus.

Personalas

Profesionalūs, kompetentingi ir atsakingi darbuotojai - didžiausia PST vertybė, todėl didelis dėmesys skiriamas darbuotojų skatinimui; kuriama palanki terpė naujų idėjų plėtojimui ir jų įgyvendinimui, nuolat dalijamasi informacija. Šiuolaikinėje aplinkoje darbuotojų kompetencija yra vienas svarbiausių įmonės konkurencingumą apibudinančių veiksnių. Įvertindama šį faktorių bendrovė skatina visų lygių darbuotojus nuolat mokytis ir tobulėti. Darbuotojai motyvuojami ne tik materialinėmis priemonėmis konkurencingu atlyginimu, pažangia skatinimo sistema, bet ir išskirtine darbo aplinkos kokybe. 2016 m. gruodžio 31 d. duomenimis, grupėje iš viso dirbo 1066 darbuotojai, įmonėje - 767 darbuotojai.

	2015 m.			2016 m.
	Grupè	Imone	Grupè	Imonė
Vadovai	29	14	27	13
Specialistai	322	233	313	236
Darbininkai	863	576	731	525
Viso	1 2 1 4	823	1 0 7 1	774

6 lentelė. Vidutinis darbuotojų skaičius 2015 -2016 metais

PST grupesdarbuotojai	Sarašinisdarbuotojųskaičius	Turintiejiaukštajiišsilavinimą	Turintiejiaukštąjįneuniversitetiniišsilavinimą	Turintieftaukštesnįųišsilavinimą	Turintiejividurinįišsilavinimą	Turintiejinebaigtavidurinį
Vadovai	27	24	0		0	0
Specialistai	311	242	21	34	14	0
Darbininkai	728	38	19	159	442	70
Viso:	1066	304	40	196	456	70

7 lentelė. Grupės darbuotojų išsilavinimas laikotarpio pabaigoje:

8 lentelė. Vidutinis vieno darbuotojo mėnesinis bruto darbo užmokestis (eurai) 2015 - 2016 metais:

		2015 m.		2016 m.
	Grupė	Imonė	Grupė	Imonė
Vadovai	2 7 3 1	4 3 0 3	2836	3 641
Specialistai	1057	1 1 1 3	1 1 8 6	1 1 9 8
Darbininkai	716	760	927	891

Per 2016 m.1-12 mėn. grupės įmonėse vyko natūrali darbuotojų kaita. Darbo sutartyse nėra numatyta jokių ypatingų darbuotojų ar jų dalies teisių bei pareigų.

Bendrovė ir 2016 metais didelį dėmesį skiria darbuotojų kvalifikacijos kėlimui. Mokymai įmonėje vykdomi trimis kryptimis, naudojantis:

1. Mokymus organizuojančių įstaigų paslaugomis (išoriniai mokymai);

2. Aukštojo mokslo įstaigų paslaugomis (darbuotojų studijos).

10. Svarbūs įvykiai, buvę nuo praėjusių finansinių metų pabaigos

Informacija apie svarbius įvykius po finansinių metų pabaigos pateikiama Atskirų finansinių ataskaitų pastabose (31-je pastaboje) ir Konsoliduotų finansinių ataskaitų pastabose (31-oje pastaboje).

11. Informacija apie įmonės tyrimus ir plėtros veiklą

Bendrovė sėkmingai plečia savo veiklą užsienio šalių rinkose. Švedijoje registruota bendrovės įmonė plečia darbu apimtis. Bendrovė vykdo statybos darbus Latvijoje.

Imonė sėkmingai diegia inovatyvias technologijas savo veikloje. PST siekia, kad pasiruošimas statybai ir darbu planavimas būsimiems projektams bei statybos darbai vyktų itin sklandžiai.

Tuo tikslu investuojama į modernią projektavimo programinę įrangą. Bendrovė tobulina projektų rengimą, naudojant jau turimas programas ir naujai įsigytą programų paketą, leidžiantį rengti pilnos apimties - visų projekto dalių- projektus BIM (statinio informacinis modelio) aplinkoje.

Statybos darbai objekte planuojami atsižvelgiant į BIM modelį, atsiranda ketvirtoji (4D) skaitmeninio modelio dimensija - laikas. Skaitmeninio (BIM) modelio panaudojimas planuojant ir atliekant darbus leidžia sumažinti darbų vėlavimo tikimybę, esant būtinybei nedelsiant atlikti koregavimo veiksmus organizuojant darbus bei pagerinti atlikimo kokybę. Pasiruošimo metu rengiama kompiuterinė statybų simuliacija leidžia pasirinkti optimalius statybos metodus, o statybos metu palyginti realybėje atliktų darbu kieki su suplanuotais darbais.

Statinio informacinis (BIM) modelis pradėtas naudoti gaminius transportuojant į statybos aikštelę. Naudojantis BIM modeliu bei darbų planavimo grafikais reikiami gaminiai pateikiami į statybos aikštelę reikalingu laiku. Tai leidžia maksimaliai sumažinti logistikos kaštus, atsisakyti didelį plotą statybvietėje užimančių gaminių sandėliavimo aikštelių.

12. Imonės veiklos planai ir prognozės

2017 metų rezultatai ir verslo aplinka smarkiai priklausys nuo investicinės aplinkos Lietuvoje. Atsižvelgiant į situaciją rinkoje, Grupė stengiasi nuosekliai suplanuoti darbus, stiprinti savo gamybinį, technologinį ir intelektinį potencialą, optimizuoti sąnaudas ir jų valdymą. Grupė tikisi 2017 metais išlaikyti vykdomų projektų skaičių, testi pradėtus darbus ir išlaikyti tokią metinę apyvartą, kaip buvo 2016 metais, didinti eksporto apimtis. PST siekia ir toliau koncentruotis į Švedijos rinką bei Latviją.

13. Emitento istatinis kapitalas ir jo sudėtis

2016 m. gruodžio 31 d. bendrovės įstatinį kapitalą sudarė 4 741 500 Eurų, padalintų i 16 350 000 paprastųjų vardinių akcijų (toliau – PVA), kurios vieneto nominali vertė – 0,29 Euro. Visos akcijos vra nematerialios ir visiškai apmokėtos. Akcijų nuosavybės teisės irodymas - tai irašas vertybinių popierių saskaitose.

2016 m. gruodžio 31 d. viso akcininkų skaičius buvo 1 660.

9 lentelė. Nuosavybės teise turintys ar valdantys daugiau kaip 5 proc. Bendrovės įstatinio kapitalo:

Akcininko vardas, pavarde(imones pavadinimas, rūšis,būstines adresas, imoniųrejestro kodas)	Akcınınkuı nuosavybesteise priklausančiųpaprastųjų vardiniųakcijų skaičius (vnt.)	Turimaistatiniokapitalo dalis$(%)$	Nuosavybesteisepriklausančiųakcijusuteikiamabalsų dalis $(%)$	Akcininkui sukartuveikiančiaisasmenimispriklausančiųbalsų dalis (%)
AB Panevėžio keliai,S. Kerbedžio g. 7. Panevėžys,Im. kodas 147710353	8 138 932	49,78	49,78
SWEDBANK AS klientaiIm. kodas 10060701,Liivalaia 8, 15040 Tallinn,Estonia	1 094 153	6,69	6,69
Laisvai cirkuliuojančios akcijos	7 116 915	43,53	43,53

Nė vienas emitento akcininkas neturi jokių specialių kontrolės teisių. Visų akcininkų teisės yra vienodos, nustatytos Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 4 skirsnyje.

Balso teisę visuotiniame akcininkų susirinkime suteikiančių AB "Panevėžio statybos trestas" akcijų skaičius yra 16 350 000.

14. Dividendai

Sprendimą mokėti dividendus ir mokamo dividendo dydį nustato bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas. Bendrovė paskirtus dividendus išmoka per 1 mėnesį nuo sprendimo paskirstyti pelną priėmimo dienos.

Dividendus turi teisę gauti tie asmenys, kurie buvo bendrovės akcininkais dešimtos darbo dienos po atitinkamą sprendimą priėmusio visuotinio akcininkų susirinkimo pabaigoje.

Dividendai apmokestinami pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio bei Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymus.

2016 m. balandžio 28 d. įvykęs AB "Panevėžio statybos trestas" eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas nutarė išmokėti 261 977 eurų dividendų už 2015 metus. 2016 m. gruodžio 31 d. išmokėta 99,4% dividendų.

	Finansiniai metai iš kurių pelno skiriami dividendai
	2009	2010	2012	2014	2015
Bendra dividendams skirta suma EUR	331470	331470	118 382	1 079 100	261 977
Dividendai tenkantys vienai akcijai	0,0203	0.0203	0.0072	0.066	0,016
Dividendu ir grynojo pelno santykis proc.	23,80	11,30	28.20	164.80	79.80
Dividendų pelningumas (dividendaitenkantys vienai akcijai / akcijos kainalaikotarpio pabaigai), proc.	1.80	1,00	0,80	7,70	1,7

10 lentelė. Pateikiami istoriniai duomenys apie išmokėtus dividendus per praėjusius ankstesnius metus:

15. Visi vertybinių popierių apribojimai

Nera.

16. Per ataskaitini laikotarpi padarytu pagrindinių investicijų, iskaitant jų dydį, apibūdinima

Grupės investicijos ilgalaikio turto isigijimui per 2016 metus sudarė 1 129 264 eurai. Už 1 017 489 eurus ilgalaikio turto isigijo AB "Panevėžio statybos trestas". Per 2016 metus ilgalaikio turto nusidėvėjimo bei amortizacijos sanaudos Grupėje sudarė 1 186 998 eurus, iš kurių 908 366 euras apskaityti AB "Panevėžio statybos trestas" finansinėje atskaitomybėje.

Visos investicijos pateiktos Atskirų finansinių ataskaitų pastabose (16 pastaboje)

17. Visi akcininkų tarpusavio susitarimai, apie kuriuos emitentas žino ir dėl kurių gali būti ribojamas vertybinių popierių perleidimas ir (arba) balsavimo teisės

Nera.

18. Emitentų organų įgaliojimai išleisti ir supirkti emitento akcijas

Nera

19. Emitento įstatų pakeitimo tvarka

Keisti bendrovės įstatus gali tik visuotinis akcininkų susirinkimas kvalifikuota balsų dauguma, kuri negali būti mažesnė kaip 2/3 visų susirinkime dalyvaujančių akcininkų suteikiamų balsų. Visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimas dėl įstatų pakeitimo priimamas LR akcinių bendrovių įstatymo 27 ar 30 straipsnių nustatyta tvarka.

20. Emitento organai

Pagal AB "Panevėžio statybos trestas" įstatus bendrovės valdymo organai yra visuotinis akcininkų susirinkimas, valdyba ir generalinis direktorius. Bendrovėje stebėtojų taryba nesudaroma.

Visuotinio akcininku susirinkimo kompetencija nesiskiria nuo Akcinių bendrovių įstatymu nustatytos visuotinio akcininku surinkimo kompetencijos.

Imonės valdybą ne ilgesniam kaip 4 metų laikotarpiui iš penkių narių renka visuotinis akcininkų susirinkimas. Šiuo metu bendrovės valdybą sudaro penki nariai. Imonės valdybos narių rinkimo ir atšaukimo tvarka nesiskiria nuo nustatytos Akcinių bendrovių įstatymu.

Valdybos veiklai vadovauja valdybos pirmininkas. Valdybos pirmininką iš savo narių renka valdyba.

Bendrovės vadovą - generalinį direktorių - renka ir atšaukia bei atleidžia iš pareigų, nustato jo atlyginimą, tvirtina pareiginius nuostatus, skatina jį ir skiria nuobaudas Valdyba. Generalinis direktorius organizuoja bendrovės ūkinę veiklą.

Valdyba:

REMIGIJUS JUODVIRŠIS - valdybos pirmininkas. Įmonės kapitale nedalyvauja. Dalyvauja šių įmonių veikloje ar kapitale:

Imonės pavadinimas	Pareigos	Akcijųskaičius	Kapitalas,℅	Balsai,%
UAB "Tertius"		704 638	80	80
AB "Panevėžio keliai"	Valdybosnarys	531 675	28.47	28.47
UAB "Lauktuvės jums"	Valdybospirmininkas	11 069	50,15	50,15
UAB "Pokštas"		111	50	50
AB "Klovainių skalda"		470 421	8,74	8,74
UAB "Emulteka"		14	14,0	14,0
UAB "Gustonių ŽŪT"	Valdybos narys	1 0 8 5	50,28	50,28
AB "Specializuota
komplektavimovaldyba"		21 490	1,075	1,075
UAB "PST investicijos"	Valdybos narys	16 407	3,32	3,32
UAB "Convestus"		50 000	50	50
UAB "Alproka"	Valdybospirmininkas		$\equiv$
AB "Kauno tiltai"		492	0,31	0,31

Kadencija 2014 11-2018 11 Teistas nebuvo.

VIRMANTAS PUIDOKAS - valdybos narys. Įmonės kapitale nedalyvauja. Dalyvauja šių įmonių veikloje ar kapitale:

Imonės pavadinimas	Pareigos	Akcijųskaičius	Kapitalas,%	Balsai.%
AB "Panevėžio keliai"	Generalinisdirektorius	66 769	3,57	3,57
UAB "Skalduva"	Direktorius	42	42	42
AB "Klovainių skalda"	Valdybos narys	541 785	10,1	10,1
UAB "Avia Invest"		10 000	100	100
UAB "Istros aviaparkas"		2 0 0 0	100	100
UAB "Akvalda"		750	50,00	50,00
UAB "Emulteka"		$\overline{Q}$	9	9

Kadencija 2014 11-2018 11 Teistas nebuvo.

ARTŪRAS BUČAS – valdybos narys. Įmonės kapitale nedalyvauja. Dalyvauja šių įmonių veikloje:

Imones pavadinimas	Pareigos	Akcijuskaičius	Kapitalas,%	Balsai.%
AB "Dvarčionių keramika"(Bankrutuojantis)	akcininkas	356
AB "Panevėžio keliai"	Valdybos narys

Kadenciia 2014 11-2018 11 Teistas nebuvo.

ANDRIUS BALČĖTIS- valdybos narys Įmonės kapitale nedalyvauja. Dalyvauja šių įmonių veikloje ar kapitale:

Imonės pavadinimas	Pareigos	Akcijųskaičius	Kapitalas,%	Balsai,$^{0}_{0}$
AB "Panevėžio keliai"	Valdybos narys	$\sim$
UAB "Panevėžio ryšių statyba"	Direktorius	279 507
$AB$ , Linas"		33 634	0.14	14
UAB, PST investicijos"	Valdybos narys	$\overline{\phantom{a}}$

Kadencija 2015 04 - 2018 11 Teistas nebuvo.

VILIUS GRAŽYS – valdybos narys. Imonės kapitale nedalyvauja. Dalyvauja šių įmonių veikloje:

Imonès pavadinimas	Pareigos	Akcijųskaičius	Kapitalas,$%$	Balsai.%
UAB "Akvalda"		750	50	50
UAB "Emulteka"
UAB, Betono apsaugossistemos"		40	40	40
AB "Panevėžio keliai"	Techninisdirektorius	83 058	4.45	4,45

Kadencija 2014 11-2018 11 Teistas nebuvo.

Administracija:

DALIUS GESEVIČIUS - bendrovės administracijos vadovas, generalinis direktorius. Turi 30 015 bendrovės akcijų. Išsilavinimas – aukštasis (1984 m., VISI), inžinierius-statybininkas. Turi igijęs vadybos ir verslo administravimo magistro laipsnį. Teistas nebuvo.

DANGUOLĖ ŠIRVINSKIENĖ – bendrovės vyriausioji buhalterė. Bendrovės akcijų neturi. Išsilavinimas - aukštasis (1983 m., LŽUA) buhalterio-ekonomisto kvalifikacija.

Teista nebuvo.

AB "Panevėžio statybos trestas" valdybos nariams ir administracijos vadovams per 2015 metus nebuvo skirtos paskolos, suteiktos garantijos ir laidavimai, perleistas turtas.

Informacija apie per ataskaitinį laikotarpį vadovams priskaitytas pinigų sumas (Eurai):

2016 metais bendrovės valdybos nariams ir emitento vadovams specialiųjų išmokų nebuvo.

11 lentelė. Informacija apie emitento vadovams per 2016 metus priskaičiuotus atlyginimus:

tūkst. euru	2016 metai
Valdybos nariams (tantjemos ir darbo užmokestis)	100
Vidutiniškai vienam valdybos nariui	20
Administracijos nariams (generaliniam direktoriui ir vyr. buhalterei)	127
Vidutiniškai vienam administracijos nariui	64

Audito komitetas

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos audito įstatymo 52 straipsniu AB "Panevėžio statybos trestas" akcininkų susirinkimas renka audito komitetą. Audito komitetą sudaro trys nariai, kurių vienas yra nepriklausomas. Audito komiteto kadencijos laikotarpis - vieneri metai. Audito komiteto nario nepertraukiamos kadencijos laikas negali būti ilgesnis kaip 12 metų.

Audito komiteto pareigos:

1. stebėti bendrovės finansinių ataskaitų rengimo procesą;

2. stebėti bendrovės vidaus kontrolės, rizikos valdymo ir vidaus audito, jei jis bendrovėje veikia, sistemų veiksminguma;

3. stebėti audito atlikimo procesa:

4. stebėti, kaip auditorius ir audito įmonė laikosi nepriklausomumo ir objektyvumo principų.

2016 m. balandžio 28 d. įvykusiame AB "Panevėžio statybos trestas" eiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime išrinkti šie audito komiteta nariai:

Lina Ragelienė – AB "Panevėžio statybos trestas" vyr. buhalterės pavaduotoja. Bendrovės akcijų neturi. Regina Sukarevičienė – AB "Panevėžio statybos trestas" ekonomistė. Bendrovės akciju neturi.

Drąsutis Liatukas – nepriklausoma auditorius, UAB "Finansų auditorius" vadovas, auditorius. Bendrovės akcijų neturi.

1. Visi reikšmingi susitarimai, kurių šalis yra Emitentas ir kurie įsigaliotų, pasikeistų ar nutrūktų pasikeitus emitento kontrolei, taip pat jų poveikis, išskyrus atvejus, kai dėl susitarimų pobūdžio jų atskleidimas padarytų emitentui didelę žalą

Nera.

1. Visi emitento ir jo organų narių ar darbuotojų susitarimai, numatantys kompensaciją, jei jie atsistatydintų arba būtų atleisti be pagristos priežasties arba jei jų darbas baigtųsi dėl emitento kontrolės pasikeitimo

Nera.

23. Informacija apie didesnius susijusių šalių sandorius

Visi sandoriai su susijusiomis šalimis pateikti Atskirų finansinių ataskaitų pastabose (28-oje pastaboje) ir Konsoliduotų finansinių ataskaitų pastabose (27-oje pastaboje).

24. Informacija apie tai, kaip laikomasi bendrovių valdymo kodekso

Informacija apie bendrovių kodekso laikymąsi pateikiama metinio pranešimo 1 priede.

25. Viešai paskelbta informacija

12 lentelė. Viešai skelbtos informacijos santrauka:

Pranešimo antraštė	Pranešimo kategorija	Kalba	Data
AB "Panevėžio statybos trestas" statys Svečiųnamus Vilniuje	Pranešimas apie esminį įvykį	Lt, En	2017 03 22
AB "Panevėžio statybos trestas" veiklosrezultatų skelbimo 2017 m. kalendorius	Pranešimas apie esminį įvykį	Lt, En	2017 01 02
AB "Panevėžio statybos trestas" statysgamybinį pastatą Panevėžyje	Pranešimas apie esminį įvykį	Lt, En	2016.12.21
AB "Panevėžio statybos trestas" projektuos irstatys gamybinį pastatą Kėdainiuose	Pranešimas apie esminį įvykį	Lt, En	2016.10.24
Dėl bankroto bylos iškėlimo	Pranešimas apie esminį įvykį	Lt, En	2016.10.14
Neeilinio visuotino akcininkų susirinkimo	Pranešimas apie esminį įvykį	Lt, En	2016.10.03
priimti nutarimai
AB "Panevėžio statybos trestas" rekonstruosLatvijos žemės ūkio universitetą Jelgavoje	Pranešimas apie esminį įvykį	Lt, En	2016.09.20
Neeilinio visuotino akcininkų susirinkimonutarimų projektas	Pranešimas apie esminį įvykį	Lt, En	2016.09.02
Neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimošaukimas	Pranešimas apie esminį įvykį	Lt, En	2016.09.02
2016 m. pirmojo pusmečio AB "Panevėžiostatybos trestas" įmonės ir įmonių grupėsneaudituoti veiklos rezultatai	Tarpinė informacija	Lt. En	2016.08.31
AB "Panevėžio statybos trestas" dukterinėįmonė AB PST Nordic didina pardavimųapimtis Švedijoje	Pranešimas apie esminį įvykį	Lt, En	2016.08.24
AB "Panevėžio statybos trestas" rekonstruosRadviliškio miesto Aušros aikštę	Pranešimas apie esminį įvykį	Lt, En	2016.07.20
AB "Panevėžio statybos trestas" statysparduotuves Šiauliuose ir Ukmergėje	Pranešimas apie esminį įvykį	Lt, En	2016.07.12
AB "Panevėžio statybos trestas" įsigys UAB"Šeškinės projektai" akcijas	Pranešimas apie esminį įvykį	Lt, En	2016.07.11
AB "Panevėžio statybos trestas" rekonstruosVrublevskių biblioteką Vilniuje	Pranešimas apie esminį įvykį	Lt, En	2016.05.26
AB "Panevėžio statybos trestas" eiliniamevisuotiniame akcininkų susirinkime patvirtintametinė informacija	Metinė informacija	Lt, En	2016.04.28
Eilinio visuotino akcininkų susirinkimo priimtinutarimai	Pranešimas apie esminį įvykį	Lt, En	2016.04.28
AB "PST Nordic" plečia savo veiklą Švedijoje	Pranešimas apie esminį įvykį	Lt, En	2016.04.15
Eilinio visuotino akcininkų susirinkimonutarimų projektas	Pranešimas apie esminį įvykį	Lt, En	2016.04.05
Eilinio visuotinio akcininkų susirinkimošaukimas	Pranešimas apie esminį įvykį	Lt, En	2016.03.25
Dėl Lietuvos banko Priežiūros tarnybosdirektoriaus priimto sprendimo	Pranešimas apie esminį įvykį	Lt, En	2016.02.03
AB "Panevėžio statybos trestas" sudarys irskelbs pusmečio ir metinę informaciją	Pranešimas apie esminį įvykį	Lt, En	2016.01.04

Visi AB "Panevėžio statybos trestas" pranešimai, kuriuos įstatymai numato skelbti viešai, skelbiami Lietuvos Respublikos įstatymų ir teisės aktų numatytais terminais. Informacija apie bendrovės esminius įvykius pateikiama per "NASDAQ OMX Vilnius" vertybinių popierių biržos informacinę sistemą ("Globe Newswire") bei skelbiami bendrovės interneto puslapyje.

Generalinis direktorius

D. Festivaly

Dalius Gesevičius

AB "PANEVĖŽIO STATYBOS TRESTAS" pranešimas apie Vilniaus vertybinių popierių biržoje listinguojamu bendroviu valdymo kodekso laikymąsi

Akcinė bendrovė "Panevėžio statybos trestas" (toliau - Bendrovė), vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymo 21 straipsnio 3 dalimi ir AB NASDAQ OMX Vilnius listingavimo taisyklių 24.5. punktu, atskleidžia, kaip ji laikosi NASDAQ OMX Vilnius listinguojamų bendrovių valdymo kodekso ir konkrečių jo nuostatų ar rekomendacijų. Jei šio kodekso ar kai kurių jo nuostatų ar rekomendacijų nesilaikoma, tai yra nurodoma, kurių konkrečių nuostatų ar rekomendacijų nesilaikoma ir dėl kokių priežasčių, taip pat pateikiama kita šioje formoje nurodyta paaiškinanti informacija.

Bendrovės valdysenos ataskaitos santrauka:

AB "Panevėžio statybos trestas" iš esmės laikosi rekomendacinio pobūdžio NASDAQ OMX Vilnius listinguojamų bendrovių valdymo kodekso. Pagal istatus Bendrovės organai yra visuotinis akcininkų susirinkimas, valdyba ir generalinis direktorius. Pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymą Bendrovė savo nuožiūra gali sudaryti arba du (priežiūros ir valdymo), arba vieną kolegialų valdymo organą. Bendrovėje stebėtojų taryba nesudaroma. Vadovaujantis Bendrovės įstatais, valdyba sudaro 5 nariai, renkami ketveriems metams. Valdybos nariai atstovauja akcininkams bei atlieka priežiūros ir kontrolės funkcijas. Bendrovėje sudaromas tik audito komitetas, kuris renkamas vieneriems metams. Skyrimo ir atlyginimų komiteto funkcijas vykdo valdyba.

Bendrovės valdymo sistema užtikrina nešališką visų akcininkų, įskaitant ir smulkiuosius bei užsieniečius traktavimą, bei apsaugo akcininku teises.

Bendrovė neruošia ir viešai neskelbia atlyginimų politikos ataskaitos. Bendrovės nuomone, tokia informacija komerciniu požiūriu yra viešai neskelbtina. Bendrovė metiniame pranešime, teisės aktų nustatyta tvarka, teikia informaciją apie per ataskaitinį laikotarpį bendrai priskaičiuotas pinigų sumas Bendrovės valdybos nariams, bendrovės vadovui ir vyriausiajam buhalteriui.

Bendrovė laikosi valdybos patvirtintos vadovų atlyginimų politikos. Bendrovės atlyginimų politika yra vidinis ir konfidencialus dokumentas, kurio viešai neskelbia.

Bendrovės valdymo sistema užtikrina, kad informacija apie visus esminius klausimus, įskaitant finansinę situaciją, veiklą ir bendrovės valdymą, būtų atskleidžiama laiku ir tiksliai.

Bendrovės audito įmonę siūlo bendrovės valdyba ir renka akcininkų susirinkimas, tai užtikrina audito įmonės išvadų ir nuomonės nepriklausomumą.

---PRINCIPAL/ REKOMENDACIJOS	TAIP/NENEAKTUALU	سمسمKOMENTARAS
----------------------------------	-----------------------------------------------	---------------------------

I principas: Pagrindinės nuostatos

Pagrindinis bendrovės tikslas turėtų būti visų akcininkų interesų tenkinimas, užtikrinant nuolatinį akcininkų nuosavybės vertės didinima.

1.1. Bendrové turétų rengti ir viešai skelbti bendrovėsplėtros strategiją ir tikslus, aiškiai deklaruodama, kaip jiplanuoja veikti akcininkų interesais ir didinti akcininkųnuosavybę.	Taip	Bendrovės strategija ir tikslai skelbiami interneto svetainėjehttp//www.pst.lt ir VVPB pranešimuose bei periodiniuoseBNS.pranešimuosenaujienųagentūraipranešimuosedienraščiuose, spaudos konferencijose.
veiklaturėtųbūti1.2. Visu bendrovės organųigyvendinimą,tikslustrateginiųsukoncentruota iatsižvelgiant į poreikį didinti akcininkų nuosavybę.	Taip
1.3. Bendrovės priežiūros ir valdymo organai turėtųglaudžiai bendradarbiauti, siekdami kuo didesnės naudosbendrovei ir akcininkams.	Taip	Bendrovės valdyba ne tik atsakinga už strategini vadovavimąbendrovei, bet ir analizuoja ir vertina vadovų pateiktą medžiagąvisais bendrovės veiklos klausimais: veiklos strategijosįgyvendinimo, veiklos organizavimo, finansinės būklės ir kt.
1.4. Bendrovės priežiūros ir valdymo organai turėtųužtikrinti, kad būtų gerbiamos ne tik bendrovės akcininkų,bet ir kitų bendrovės veikloje dalyvaujančių ar su ta veiklasusijusių asmenų (darbuotojų, kreditorių, tiekėjų, klientų,vietos bendruomenės) teisės ir interesai.	Taip

II principas: Bendrovės valdymo sistema

Bendrovės valdymo sistema turėtų užtikrinti strateginį vadovavimą bendrovei, efektyvią bendrovės valdymo organų priežiūrą, tinkamą pusiausvyrą ir funkcijų pasiskirstymą tarp bendrovės organų, akcininkų interesų apsaugą.

2.1. Be Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymenumatytų privalomų organų - visuotinio akcininkųsusirinkimo ir bendrovės vadovo, rekomenduojamabendrovėje sudaryti tiek kolegialų priežiūros organą, tiekkolegialų valdymo organą. Kolegialių priežiūros ir valdymoorganų sudarymas užtikrina valdymo ir priežiūros funkcijųatskyrimąbendrovėje,bendrovėsvadovoaiškuatskaitomybę bei kontrolę, o tai savo ruožtu sąlygojaefektyvesnį ir skaidresnį bendrovės valdymo procesą.	Ne	Kadangi Lietuvos Respublikos Akcinių bendrovių įstatymasnumato galimybę, kad būtų išrenkamas tik vienas kolegialuspriežiūros ar valdymo organas, bendrovėje sudaromas kolegialusvaldymo - valdyba ir vienasmenis valdymo organas - generalinisdirektorius. Kolegialus priežiūros organas - stebėtojų taryba nėrasudaroma.
2.2. Kolegialus valdymo organas yra atsakingas už strateginįvadovavimą bendrovei bei vykdo kitas esmines bendrovėsvaldymo funkcijas. Kolegialus priežiūros organas yraatsakingas už efektyvią bendrovės valdymo organų veiklospriežiūrą.	Taip	Bendrovės veiklos priežiūra ir vadovo atsakomybė bei kontrolėužtikrinama valdybai analizuojant ir vertinant vadovo pateiktąmedžiagą visais bendroves veiklos klausimais.
2.3. Jeigu bendrovė nusprendžia sudaryti tik vieną kolegialųorganą, rekomenduojama, kad tai būtų priežiūros organas,t.y. stebėtojų taryba. Tokiu atveju stebėtojų taryba yraatsakinga už efektyvią bendrovės vadovo vykdomų funkcijųprieziūrą.	Ne	Bendrovė iš esmės laikosi šios rekomendacijos, nors sudaromastik vienas kolegialus organas - valdyba, tačiau Bendrovėsįstatuose numatytos valdybos kompetencijos iš esmės atitinkastebėtojų tarybos kompetencijas
2.4. Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialuspriežiūros organas turėtų būti sudaromas ir turėtų veikti IIIir IV principuose išdėstyta tvarka. Jeigu bendrovė nuspręstųnesudaryti kolegialaus priežiūros organo, tačiau sudarytųkolegialų valdymo organą - valdybą, III ir IV principaiturėtų būti taikomi valdybai, kiek tai neprieštarauja šioorgano esmei ir paskirčiai. 1	Taip
2.5. Bendrovės valdymo ir priežiūros organus turėtųsudaryti toks valdybos narių (vykdomųjų direktorių) irstebėtojų tarybos narių (direktorių konsultantų) skaičius, kadatskiras asmuo arba nedidelė asmenų grupė negalėtųdominuoti šiems organams priimant sprendimus. 2	Taip	Bendrovės valdyba yra sudaroma iš 5 narių ir tai yra pakankamasskaičius.

<sup>1 III ir IV principų nuostatos labiau pritaikytos tiems atvejams, kai visuotinis akcininkų susirinkimas renka stebėtojų tarybą, t.y. organą, kuris iš esmės sudaromas siekiant užtikrinti bendrovės valdybos ir vadovo priežiūrą bei atstovauti bendrovės akcininkams. Vis dėlto, jeigu bendrovėje stebėtojų taryba nesudaroma, bet sudaroma valdyba, daugelis III ir IV principuose pateiktų rekomendacijų tampa aktualios ir taikytinos valdybai. Tačiau pažymėtina, kad kai kurios rekomendacijos, kurios pagal savo esmę ir prigimtį yra susijusios išimtinai su stebėtojų taryba (pavyzdžiui, komitetų formavimas), neturėtų būti taikomos valdybai, kadangi šio organo paskirtis ir funkcijos pagal Akcinių bendrovių įstatymą (Žin., 2003, Nr. 123-5574) yra kitokios. Pavyzdžiui, kodekso 3.1 punktas dėl valdymo organų priežiūros valdybai taikytinas tiek, kiek tai susiję su bendrovės vadovo, bet ne pačios valdybos priežiūra; kodekso 4.1 punktas dėl rekomendacijų teikimo valdymo organams taikytinas tiek, kiek tai susiję su rekomendacijų teikimu bendrovės vadovui; kodekso 4.6 punktas dėl visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo nepriklausomumo nuo bendrovės valdymo organų taikytinas tiek, kiek tai susiję su nepriklausomumu nuo bendrovės vadovo.

<sup>2 Vykdomojo direktoriaus ir direktoriaus konsultanto sąvokos vartojamos tais atvejais, kai bendrovėje sudaromas tik vienas kolegialus organas.

2.6. Direktoriai konsultantai arba stebėtojų tarybos nariaiturėtų būti skiriami apibrėžtam laikotarpiui, su galimybebūti individualiai perrenkamiems maksimaliais LietuvosRespublikos teisės aktų leidžiamais intervalais, tam, kadbūtų užtikrintas būtinas profesinės patirties augimas irpakankamai dažnas jų statuso pakartotinas patvirtinimas.Taip pat turėtų būti numatyta galimybė juos atleisti, tačiauta procedūra neturėtų būti lengvesnė už vykdomojodirektoriaus arba valdybos nario atleidimo procedūrą.	Ne	Kadangi Lietuvos Respublikos Akcinių bendrovių įstatymasnumato galimybę, kad būtų išrenkamas tik vienas kolegialuspriežiūros ar valdymo organas, bendrovėje sudaromas kolegialusvaldymo organas - valdyba. Stebėtojų taryba nesudaroma
2.7. Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialausorgano pirmininku gali būti toks asmuo, kurio esamos arbabuvusios pareigos nebūtų kliūtis nepriklausomai irnešališkai priežiūrai vykdyti. Kai bendrovėje nesudaromastebėtojų taryba, bet sudaroma valdyba, rekomenduojama,kad bendrovės valdybos pirmininkas ir bendrovės vadovasnebūtų tas pats asmuo. Buvęs bendrovės vadovas neturėtųbūti tuoj pat skiriamas į visuotinio akcininkų susirinkimorenkamo kolegialaus organo pirmininko postą. Kai bendrovėnusprendžia nesilaikyti šių rekomendacijų, turėtų būtipateikiama informacija apie priemones, kurių imtasipriežiūros nešališkumui užtikrinti.	Taip	pagrindiniamBendrovės valdybos pirmininkasatstovaujaakcininkui ir nėra buvęs Bendrovės vadovu.
III principas: Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo sudarymo tvarka.priežiūrą.		Bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo sudarymo tvarka turėtų užtikrinti bendrovės smulkiųjųakcininkų interesų atstovavimą, šio organo atskaitomybę akcininkams ir objektyvią bendrovės veiklos bei jos valdymo organų 3
3.1. Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialausorgano (toliau šiame principe - kolegialus organas)sudarymo mechanizmas turėtų užtikrinti, kad bus vykdomaobjektyvi ir nešališka bendrovės valdymo organų priežiūra,taip pat tinkamai atstovaujami smulkiųjų akcininkųinteresai.	Taip	Nors ir bendrovėje nėra nepriklausomų valdybos narių, valdybaužtikrina, kad būtų vykdoma objektyvi ir nešališka bendrovėsvaldymo organų priežiūra, taip pat tinkamai atstovaujamismulkiųjų akcininkų interesai.
3.2. Kandidatų į kolegialaus organo narius vardai, pavardės,informacija apie jų išsilavinimą, kvalifikaciją, profesinęeinamas pareigas, kitus svarbius profesiniuspatirtį,įsipareigojimus ir potencialius interesų konfliktus turėtų būtiatskleista bendrovės akcininkams dar prieš visuotinįakcininkų susirinkimą, paliekant akcininkams pakankamailaiko apsispręsti, už kurį kandidatą balsuoti. Taip pat turėtųbūti atskleistos visos aplinkybės, galinčios paveiktikandidato nepriklausomumą (pavyzdinis jų sąrašas pateiktas3.7 rekomendacijoje). Kolegialus organas turėtų būtiinformuojamas apie vėlesnius šiame punkte nurodytosinformacijos pokyčius. Kolegialus organas kiekvienais	Taip [Ne	Informacija apie valdybos narių einamas pareigas ar dalyvavimąkitų įmonių veikloje yra nuolat renkama ir kaupiama, o pasibaiguskiekvieniems metams patikslinama bei pateikiama Bendrovėsrengiamose ataskaitose.

<sup>3 Atkreiptinas dėmesys, kad tuo atveju, kai visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas yra valdyba, ji, būdama valdymo organas, turėtų užtikrinti ne visų bendrovės valdymo organų, o tik vienasmenio vald

3.3. Kai siūloma paskirti kolegialaus organo narį, turėtų būtinurodyta konkreti jo kompetencija, tiesiogiai susijusi sudarbu kolegialiame organe. Kad akcininkai ir investuotojaigalėtų įvertinti, ar ši kompetencija ir toliau yra tinkama,kolegialus organas kiekviename bendrovės metiniamepranešime turėtų skelbti informaciją apie savo sudėtį ir apiekonkrečią atskirų savo narių kompetenciją, tiesiogiaisusijusią su jų darbu kolegialiame organe.	Taip	Pusmečio ir kiekvienų metų Bendrovės rengiamuose metiniuosepranešimuose pateikiama informacija apie valdybos sudėtį.
3.4. Siekiant išlaikyti tinkamą kolegialaus organo nariųturimos kvalifikacijos pusiausvyrą, kolegialaus organosudėtis turėtų būti nustatyta atsižvelgiant į bendrovėsstruktūrą ir veiklos pobūdį ir periodiškai vertinama.Kolegialus organas turėtų užtikrinti, kad jo nariai, kaipvisuma, turėtų įvairiapusių žinių, nuomonių ir patirties savoužduotims tinkamai atlikti. Audito komiteto nariai, kaipvisuma, turėtų turėti naujausių žinių ir atitinkamą patirtįlistinguojamų bendrovių finansų ir apskaitos ir (arba) auditosrityse. Bent vienas iš atlyginimo komiteto narių turėtųturėti žinių ir patirties atlyginimų nustatymo politikossrityje.	Taip	Valdyba sudaryta, atsižvelgiant į bendrovės struktūrą ir veiklospobūdį, jos narių patirtis, įvairiapusės žinios, susijusios subendrovės veiklos pobūdžiu, leidžia tinkamai atlikti darbą.
3.5. Visiems naujiems kolegialaus organo nariams turėtųbūti siūloma individuali programa, skirta supažindinti supareigomis, bendrovės organizacija bei veikla. Kolegialusorganas turėtų atlikti metinį patikrinimą, kad būtų nustatytossritys, kuriose jo nariams reikia atnaujinti savo įgūdžius iržinias.	Taip	Nauji nariai supažindinami su bendrove ir valdybos darboValdybos nariai nuolat dalyvauja įvairiuosereglamentu.kursuose ir seminaruose, kuriuose kaupiatobulinimosiinformaciją apie esminius bendrovės veiklą reglamentuojančiųteisės aktų pasikeitimus.
3.6. Siekiant užtikrinti, kad visi su kolegialaus organo nariususiję esminiai interesų konfliktai būtų sprendžiamitinkamai, į bendrovės kolegialų organą turėtų būti išrinktaspakankamas 4 nepriklausomų 5 narių skaičius.	Ne	Bendrovėje istoriškai susiklosčiusi situacija, kad neįvertintosnepriklausomų narių "pakankamumas". Vykstantaktyviaibendrovės akcijų prekybai, smulkiems akcininkams aktyviaidalyvaujant bendrovės valdyme, bendrovė sieks šio principoigyvendinimo.

<sup>4 Kodekse nenustatytas konkretus kolegialaus organo nepriklausomų narių skaičius. Daugelyje užsienio valstybių kodeksų yra nustatytas tam tikras nepriklausomų narių, kurie turi sudaryti kolegialų organą, skaičius (pvz., ne mažiau kaip 1/3 arba 1/2 kolegialaus organo narių). Tačiau, atsižvelgiant į nepriklausomų narių kategorijos naujumą Lietuvoje, į galimus keblumus parenkant ir išrenkant nepriklausomus narius, kodekse įtvirtinta lankstesnė formuluotė ir bendrovėms leidžiama pačioms nuspręsti, koks nepriklausomų narių skaičius yra pakankamas. Be abejo, didesnis nepriklausomų narių skaičius kolegialiame organe yra skatintinas ir bus laikomas tinkamesnio bendrovių valdymo pavyzdžiu.

5 Pažymėtina, kad kai kuriose bendrovėse dėl pernelyg mažo smulkiųjų akcininkų skaičiaus visų kolegialaus organo narių išrinkimą gali lemti stambiausio akcininko ar kelių didžiausių akcininkų balsai. Tačiau net ir pagrindinių bendrovės akcininkų išrinktas kolegialaus organo narys gali būti laikomas nepriklausomu, jeigu jis atitinka kodekse įtvirtintus nepriklausomumo kriterijus.

3.7. Kolegialaus organo narys turėtų būti laikomasnepriklausomu tik tais atvejais, kai jo nesaisto jokie verslo,giminystės arba kitokie ryšiai su bendrove, jąkontroliuojančiu akcininku arba jų administracija, dėl kuriųkyla ar gali kilti interesu konfliktas ir kurie gali paveiktinario nuomonę. Kadangi visų atvejų, kada kolegialausorgano narys gali tapti priklausomas, išvardyti neįmanoma,be to, skirtingose bendrovėse santykiai arba aplinkybės,susijusios su nepriklausomumo nustatymu, gali skirtis, ogeriausia šios problemos sprendimo praktika susiklostyslaikui bėgant, tai kolegialaus organo nario nepriklausomumo	Ne	Visi penki valdybos nariai yra susiję su didžiausiu bendrovėsakcininku AB "Panevėžio keliai" bendrove.Valdybos narių kandidatus akcininkų susirinkimui siūlo AB"Panevėžio keliai", kuri valdo 49,78 proc. bendrovės įstatiniokapitalo.
įvertinimas turėtų būti grindžiamas santykių ir aplinkybiųturiniu, o ne forma. Pagrindiniai kriterijai nustatant, arkolegialaus organo narys gali būti laikomas nepriklausomu,
turėtų būti šie:
1) jis negali būti bendrovės arba susijusios bendrovės
vykdomasis direktorius arba valdybos narys (jei
visuotinioakcininkų susirinkimo renkamas
kolegialus organas - stebėtojų taryba) ir
paskutinius penkerius metus neturi būti ėjęs tokių
pareigu;
2) jis negali būti bendrovės arba susijusios bendrovės
darbuotojas ir paskutinius trejus metus neturi būti
ėjęs tokių pareigų, išskyrus atvejus,kai
kolegialaus organo narys nepriklauso vyresniajai
vadovybei ir buvo išrinktas į kolegialų organą
kaip darbuotojų atstovas;
3) jis neturi gauti arba nebūti gavęs reikšmingo
papildomo atlyginimo iš bendrovės arba susijusiosišskyrus užmokestį,wž
bendrovės,gautąorgano nario pareigas. Tokiam
kolegialausatlyginimuipriskiriamaspapildomamir
dalyvavimas akcijų pasirinkimo sandoriuose arba
kitokiose nuo veiklos rezultatų priklausančiose
užmokesčio sistemose; jam nepriskiriamos pagal
pensijų planą nustatytų kompensacijų išmokos
(įskaitant atidėtas kompensacijas) už ankstesnį
darbą bendrovėje (su sąlyga, kad tokia išmoka
niekaip nesusijusi su vėlesnėmis pareigomis);
4) jis neturi būti kontroliuojantysis akcininkas arba
neturi atstovauti tokiam akcininkui (kontrolė
nustatoma pagal Tarybos direktyvos 83/349/EEB
1 straipsnio 1 dalį);
5) jis negali turėti ir per praėjusius metus neturi būti
turėjęs svarbių verslo ryšių su bendrove arba
susijusia bendrove nei tiesiogiai, nei kaip turinčio
tokius ryšius subjekto partneris, akcininkas,
direktorius arba viršesnis darbuotojas. Turinčiu
verslo ryšių laikytinas subjektas, kuris yra svarbus
prekių tiekėjas arba paslaugų teikėjas (įskaitant
finansines, teisines, patariamąsias ir konsultacines
paslaugas), reikšmingas klientas ar organizacija,
kuri gauna reikšmingas įmokas iš bendrovės arba
jos grupės;
6) jis negali būti ir per paskutinius trejus metus neturi
būti buvęs bendrovės arba susijusios bendrovės
dabartinės arba ankstesnės išorės audito įmonės
partneriu arba darbuotoju;
7) jis neturi būti vykdomuoju direktoriumi arba

valdybos nariu kitoje bendrovėje,kuriojebendrovės vykdomasis direktorius arba valdybosnarys (jei visuotinio akcininkų susirinkimorenkamas kolegialus organas - stebėtojų taryba)yra direktorius konsultantas arba stebėtojų tarybosnarys, taip pat jis negali turėti kitų reikšmingųryšių su bendrovės vykdomaisiais direktoriais,kurie atsiranda jiems dalyvaujant kitų bendroviųarba organų veikloje;8) jis neturi būti ėjęs kolegialaus organo nario pareigųilgiau kaip 12 metų;9) jis neturi būti vykdomojo direktoriaus arba valdybosnario (jei visuotinio akcininkų susirinkimorenkamas kolegialus organas - stebėtojų taryba),arba 1-8 punkte nurodytų asmenų artimas šeimosnarys. Artimu šeimos nariu laikytinas sutuoktinis(sugyventinis), vaikai ir tėvai.
3.8. Nepriklausomumo sąvokos turinį iš esmės nustato patskolegialus organas. Kolegialus organas gali nuspręsti, kadtam tikras jo narys, nors ir atitinka visus šiame kodeksenustatytus nepriklausomumo kriterijus, vis dėlto negali būtilaikomas nepriklausomu dėl ypatingų asmeninių ar subendrove susijusių aplinkybių.	Neaktualu	Nesilaikoma 3.7 punkto rekomendacijos.
3.9. Turėtų būti atskleidžiama reikiama informacija apieišvadas, prie kurių priėjo kolegialus organas aiškindamasis,ar tam tikras jo narys gali būti laikomas nepriklausomu. Kaisiūloma paskirti kolegialaus organo narį, bendrovė turėtųpaskelbti, ar laiko jį nepriklausomu. Kai konkretuskolegialaus organo narys neatitinka vieno ar kelių šiamekodekse nustatytų nepriklausomumo vertinimo kriterijų,bendrovė turėtų paskelbti priežastis, kodėl tą narį ji vis dėltolaiko nepriklausomu. Be to, bendrovė kiekviename savometiniame pranešime turėtų paskelbti, kuriuos kolegialausorgano narius laiko nepriklausomais.	Ne	Bendrovėje nėra taikoma valdybos narių nepriklausomumovertinimo ir skelbimo praktika.Nesilaikoma 3.7 punkto rekomendacijos.
3.10. Kai vienas arba keli šiame kodekse nustatytinepriklausomumo vertinimo kriterijai nebuvo tenkinamiištisus metus, bendrovė turėtų paskelbti priežastis, kodėlkonkretų kolegialaus organo narį laiko nepriklausomu. Kadbūtų užtikrintas informacijos, pateikiamos dėl kolegialausorgano narių nepriklausomumo, tikslumas, bendrovė turėtųreikalauti, kad nepriklausomi nariai reguliariai patvirtintųsavo nepriklausomumą.	Ne	Bendrovėje nėra taikoma valdybos narių nepriklausomumovertinimo ir skelbimo praktikaNesilaikoma 3.7 punkto rekomendacijos.
3.11. Nepriklausomiems kolegialaus organo nariams už jųdarbą ir dalyvavimą kolegialaus organo posėdžiuose galibūti atlyginama iš bendrovės lėšų 6 . Tokio atlyginimo dydįturėtų tvirtinti bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas.	Taip	Bendrovės akcininkų susirinkimas tvirtina valdybos nariamsTarptautinius finansinėsskiriamų tantiemų sumą. Pagalatskaitomybės standartus, tantjemos valdybos nariams yrapriskiriamos Bendrovės veiklos sąnaudoms.

<sup>6 Pažymėtina, kad šiuo metu nėra iki galo aišku, kokia forma gali būti atlyginamas bendrovės stebėtojų tarybos ir (ar) valdybos narių darbas šiuose organuose. Akcinių bendrovių įstatymas (Žin., 2003, Nr. 123-5574) nustat jos nariams gali būti mokamos tantjemos [statymo 59 straipsnio nustatyta tvarka, t.y. iš bendrovės pelno. Ši formuluotė, skirtingai nuo iki 2004 m. sausio 1 d. galiojusio įstatymo redakcijos, nenustato, kad stebėtojų taryb atlyginama tik mokant tantjemas. Taigi Įstatymas lyg ir neužkerta kelio stebėtojų tarybos ir valdybos nariams už darbą mokėti ne tik tantjemomis, bet ir kitais būdais, nors aiškiai tokios galimybės taip pat neįtvirtina.

IV principas: Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo pareigos ir atsakomybė

Bendrovės valdymo sistema turėtų užtikrinti, kad visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas tinkamai ir efektyviai funkcionuotų, o jam suteiktos teisės turėtų užtikrinti efektyvią bendrovės valdymo organų7 priežiūrą ir visų bendrovės akcininkų interesų apsaugą.

4.1. Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialusorganas (toliau šiame principe - kolegialus organas) turėtųužtikrinti bendrovės finansinės apskaitos ir kontrolėssistemos vientisumą bei skaidrumą. Kolegialus organasturėtų nuolat teikti rekomendacijas bendrovės valdymoorganams ir prižiūrėti bei kontroliuoti jų veiklą valdantbendrove. 8	Taip	Valdyba kartą per ketvirtį išklauso bendrovės vadovo irvyriausiojo buhalterio ataskaitą, analizuoja jų veiklą ir vertina josefektyvumą, bei esant reikalui teikia jiems rekomendacijas.Valdyba analizuoja, vertina bendrovės metinės finansinėsatskaitomybės projektą bei pelno (nuostolių) paskirstymo projektąir teikia juos visuotiniam akcininkų susirinkimui.
4.2. Kolegialaus organo nariai turėtų sąžiningai, rūpestingaiir atsakingai veikti bendrovės bei akcininkų naudai ir jųinteresais, atsižvelgdami į darbuotojų interesus irvisuomenės gerovę. Nepriklausomi kolegialaus organonariai turėtų: a) bet kokiomis sąlygomis išlaikyti savoanalizės, sprendimų priėmimo ir veiksmų nepriklausomumą;b) nesiekti ir nepriimti jokių nepagrįstų lengvatų, kurios galikompromituoti jų nepriklausomumą; c) aiškiai reikšti savoprieštaravimą tuo atveju, kai mano, kad kolegialaus organosprendimas gali pakenkti bendrovei. Kai kolegialus organasyra priėmęs sprendimų, dėl kurių nepriklausomas narys turirimtų abejonių, tokiu atveju šis narys turėtų padarytiišvadas.nepriklausomasJeigunarysatitinkamasatsistatydintų, priežastis jis turėtų paaiškintilaiškekolegialiam organui arba audito komitetui ir, jei reikia,bendroveinepriklausančiamorganuiatitinkamam(institucijai).	Taip	susiklosčiusi situacija,Nors Bendrovėje istoriškaikadnejvertintos nepriklausomų narių "pakankamumas", Bendrovėsturimais duomenimis, visi valdybos nariai veikia gera valiaBendrovės atžvilgiu, vadovaujasi Bendrovės, o ne savo artrečiųjų asmenų interesais, sąžiningumo, protingumo principais.
4.3. Kolegialaus organo nario pareigoms atlikti kiekvienasnarys turėtų skirti pakankamai laiko ir dėmesio. Kiekvienaskolegialaus organo narys turėtų įsipareigoti taip apribotikitus savo profesinius įsipareigojimus (ypač direktoriauspareigas kitose bendrovėse), kad jie netrukdytų tinkamaiatlikti kolegialaus organo nario pareigas. Jeigu kolegialausorgano narys dalyvavo mažiau nei pusėje 9 kolegialausorgano posėdžių per bendrovės finansinius metus, apie taiturėtų būti informuojami bendrovės akcininkai.	Taip	Bendrovės valdybos nariai dalyvavo valdybos posėdžiuose irkiekvienas narys skyrė pakankamai laiko valdybos nariopareigoms atlikti.Visuose 2016 m. valdybos posėdžiuose buvo norminiuose aktuosenustatytas kvorumas. Posėdyje dalyvaujantys valdybos nariairegistruojami posėdžio protokole. 2016 metais įvyko 7 valdybosposėdžių. Keturi valdybos nariai dalyvavo visuose vykusiuosevaldybos posėdžiuose, vienas valdybos narys dalyvavo 6valdybos posėdžiuose.
4.4. Kai kolegialaus organo sprendimai gali skirtingaipaveikti bendrovės akcininkus, kolegialus organas su visaisakcininkais turėtų elgtis sąžiningai ir nešališkai. Jis turėtųužtikrinti, kad akcininkai būtų tinkamai informuojami apiebendrovės reikalus, jos strategiją, rizikos valdymą ir interesųkonfliktų sprendimą. Bendrovėje turėtų būti aiškiainustatytas kolegialaus organo narių vaidmuo jiemsbendraujant su akcininkais ir įsipareigojant akcininkams.	Taip	Bendrovės valdymo organai vadovaujasi įstatymų nustatytaiskomunikacijos su akcininkais principais.

$7 \times$ r. 3 išnašą.

8 Žr. 3 išnašą. Jeigu visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas yra valdyba, ji turėtų teikti rekomendacijas bendrovės vienasmeniam valdymo organui - vadovui.

9 Pažymėtina, kad bendrovės gali sugriežtinti minėtą reikalavimą ir nustatyti, kad apie posėdžius prastai lankantį kolegialaus organo narį turi būti informuojami akcininkai (pavyzdžiui, tuo atveju, jeigu tas narys dalyvavo mažiau nei 2/3 ar 3/4 posėdžių). Tokios aktyvaus dalyvavimo kolegialaus organo posėdžiuose užtikrinimo priemonės yra skatintinos ir bus laikomos tinkamesnio bendrovių valdymo pavyzdžiu.

Rekomenduojama,sandoriai(išskyrus4.5.kadmažareikšmius dėl nedidelės jų vertės arba sudarytusstandartinėmis sąlygomis vykdant įprastinę bendrovėsveiklą), sudaromi tarp bendrovės ir jos akcininkų, priežiūrosar valdymo organų narių, ar kitų bendrovės valdymui įtakądarančių ar galinčių daryti fizinių ar juridinių asmenų, būtųtvirtinami kolegialaus organo. Sprendimas dėl tokiųsandorių tvirtinimo turėtų būti laikomas priimtu tik tuoatveju, kai už tokį sprendimą balsuoja daugumanepriklausomų kolegialaus organo narių.	Neaktualu	Sandoriai su valdymo organų nariais nevykdomi.Su pagrindiniu akcininku sudaromi tik įprastinės veiklossandoriai.
4.6. Kolegialus organas turėtų būti nepriklausomaspriimdamas sprendimus, turinčius reikšmės bendrovėsveiklai ir strategijai. Be kita ko, kolegialus organas turėtųbūti nepriklausomas nuo bendrovės valdymo organų 10 .Kolegialaus organo narių darbui ir sprendimams neturėtųdaryti įtakos juos išrinkę asmenys. Bendrovė turėtųužtikrinti, kad kolegialus organas ir jo komitetai būtųaprūpinti pakankamais ištekliais (tarp jų ir finansiniais),reikalingais pareigoms atlikti, įskaitant teisę gauti – ypač išbendrovės darbuotojų – visą reikiamą informaciją ir teisękreiptis nepriklausomo profesionalaus patarimo į išoriniusteisės, apskaitos ar kitokius specialistus kolegialaus organoir jo komitetų kompetencijai priklausančiais klausimais.Naudodamasis minėtų konsultantų ar specialistųpaslaugomis informacijai apie atlyginimu nustatymosistemų rinkos standartus gauti, atlyginimo komitetas turėtųužtikrinti, kad tas konsultantas tuo pačiu metu neteiktųkonsultacijų susijusios bendrovės žmogiškųjų ištekliųskyriui arba vykdomajam, arba valdymo organų nariams.	Taip	Kolegialus valdymo organas, didžiąja dalimi priklausomas nuopagrindinio akcininko, veikiančio panašiame versle, sprendimuspriima vadovaudamasis tik Bendrovės interesais.Bendrovė aprūpina valdybą jų funkcijoms atlikti reikalingaiso valdybos posėdžiuose dalyvaujaištekliai.Bendrovesdarbuotojai, atsakingi už svarstomas veiklos sritis, ir teikia visąbūtiną informaciją.

10 Tuo atveju, kai visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas yra valdyba, rekomendacija dėl jos nepriklausomumo nuo bendrovės valdymo organų taikytina tiek, kiek tai susiję su nepriklausomumu nuo bendrovės vadovo.

4.7. Kolegialaus organo veikla turėtų būti organizuota taip,kad nepriklausomi kolegialaus organo nariai galėtų turėtididelę įtaką itin svarbiose srityse, kuriose interesų konfliktųgalimybė yra ypač didelė. Tokiomis sritimis laikytiniklausimai, susiję su bendrovės direktorių skyrimu,atlyginimo bendrovės direktoriams nustatymu ir bendrovėsaudito kontrole bei įvertinimu. Todėl tuo atveju, kaikolegialaus organo kompetencijai yra priskirti minėtiklausimai, šiam organui rekomenduojama suformuotiskyrimo, atlyginimų ir audito komitetus 11 . Bendrovės turėtųužtikrinti, kad skyrimo, atlyginimų ir audito komitetamspriskirtos funkcijos būtų vykdomos, tačiau jos gali tasfunkcijas sujungti ir sukurti mažiau nei tris komitetus. Tokiuatveju bendrovės turėtų išsamiai paaiškinti, kodėl jospasirinko alternatyvų požiūrį ir kaip pasirinktas požiūrisatitinka trims atskiriems komitetams nustatytus tikslus.Bendrovėse, kurių kolegialus organas turi nedaug narių,trims komitetams skirtas funkcijas gali atlikti pats kolegialusorganas, jeigu jis atitinka komitetams keliamus sudėtiesreikalavimus ir jeigu šiuo klausimu atskleidžia atitinkamąinformaciją. Tokiu atveju šio kodekso nuostatos, susijusiossu kolegialaus organo komitetais (ypač dėl jų vaidmens,veiklos ir skaidrumo), turėtų būti taikomos, kai tinka, visamkolegialiam organui.	Ne	Kolegialus bendrovės valdymo organas - valdyba,vykdoskyrimo komiteto, atlyginimų komiteto funkcijas. Bendrovėsvaldyba parenka bei tvirtina bendrovės vadovo - generaliniodirektoriaus kandidatūrą ir pritaria generalinio direktoriaussiūlomoms bendrovės direktorių kandidatūroms. Nuolat vertina jųpatirtį, profesinius gebėjimus ir bendroves strateginių tikslųįgyvendinimą, išklauso jų ataskaitas. Bendrovės valdyba parenkaišorės auditoriaus kandidatūrą ir teikia pasiūlymus visuotiniamakcininkų susirinkimui jo tvirtinimui.2016 04 28 eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo metu buvoišrinktas audito komitetas.
4.8. Pagrindinis komitetų tikslas - didinti kolegialausorgano darbo efektyvumą užtikrinant, kad sprendimai būtųpriimami juos tinkamai apsvarsčius, ir padėti organizuotidarbą taip, kad kolegialaus organo sprendimams nedarytųįtakos esminiai interesų konfliktai. Komitetai turėtų veiktinepriklausomai bei principingai ir teikti kolegialiam organuirekomendacijas, susijusias su kolegialaus organo sprendimu,tačiau galutinį sprendimą priima pats kolegialus organas.Rekomendacija steigti komitetus nesiekiama susiaurintikolegialaus organo kompetencijos ar perkelti ją komitetams.Kolegialus organas išlieka visiškai atsakingas už savokompetencijos ribose priimamus sprendimus.	Taip /Ne	Žr. 4.7. rekomendacijos komentarą.Rekomendacija įgyvendinama tiek, kiek taisusiję su Audito komiteto veikla Bendrovėje
4.9. Kolegialaus organo sukurti komitetai turėtų susidėtibent iš trijų narių. Bendrovėse, kuriose kolegialaus organonarių yra nedaug, išimties tvarka komitetai gali būti sudarytitik iš dviejų narių. Kiekvieno komiteto narių daugumą turėtųsudaryti nepriklausomi kolegialaus organo nariai. Tuoatveju, kai bendrovėje stebėtojų taryba nesudaroma,atlyginimų ir audito komitetai turėtų būti sudaryti išimtinaiiš direktorių konsultantų.Sprendžiant, ką skirti komiteto pirmininku ir nariais, turėtųbūti atsižvelgiama į tai, kad narystė komitete turi būtiatnaujinama ir kad neturi būti pernelyg pasitikima tamtikrais asmenimis.	Taip	Žr. 4.7. rekomendacijos komentarąAudito komitetas yra sudarytas iš trijų narių. Vienas narys atitinkanepriklausomumo reikalavimus. Audito komitetas renkamasvieneriems metams.

<sup>11 Lietuvos Respublikos audito įstatymas (Žin., 2008, Nr. 82-3233) nustato, kad viešojo intereso įmonės (įskaitant, bet neapsiribojant, akcinėse bendrovėse, kurių vertybiniais popieriais prekiaujama Lietuvos Respublikos ir (arba) bet kurios kitos valstybės narės reguliuojamoje rinkoje), privalo sudaryti Audito komitetą.

4.10. Kiekvieno ikurto komiteto igaliojimus turėtų nustatytipats kolegialus organas. Komitetai turėtų vykdyti savopareigas laikydamiesi nustatytų įgaliojimų ir reguliariaiinformuoti kolegialų organą apie savo veiklą ir josrezultatus. Kiekvieno komiteto įgaliojimai, apibrėžiantys jovaidmenį ir nurodantys jo teises bei pareigas, turėtų būtipaskelbti bent kartą per metus (kaip dalis informacijos, kuriąbendrovė kasmet skelbia apie savo valdymo struktūrą irpraktika). Bendrovės taip pat kasmet savo metiniamepranešime turėtų skelbti esamų komitetų pranešimus apie jųsudėtį, posėdžių skaičių ir narių dalyvavimą posėdžiuose perpraėjusius metus, taip pat apie pagrindines savo veikloskryptis. Audito komitetas turėtų patvirtinti, kad jį tenkinaaudito proceso nepriklausomumas, ir trumpai aprašytiveiksmus, kurių buvo imtasi tam, kad prieiti tokios išvados.	Taip	Žr. 4.7. rekomendacijos komentarąAudito komiteto įgaliojimai, teisės ir pareigos nustatyti Auditokomiteto nuostatuose vadovaujantis galiojančiais teisės aktais irAudito komiteto įgaliojimai, teisės ir pareigos patvirtintivisuotinio akcininkų susirinkimo. Bendrovės Audito komitetoigaliojimai, teisės irpareigos nesiskiria nuo nustatytųjų teisės aktuose. Patvirtintiaudito komiteto nuostataipaskelbti bendrovės internetosvetainėje
4.11. Siekiant užtikrinti komitetų savarankiškumą irobjektyvumą, kolegialaus organo nariai, kurie nėra komitetonariai, paprastai turėtų turėti teisę dalyvauti komitetoposėdžiuose tik komitetui pakvietus. Komitetas galipakviesti arba reikalauti, kad posėdyje dalyvautų tam tikridarbuotojai arba ekspertai. Kiekvieno komiteto pirmininkuiturėtų būti sudarytos sąlygos tiesiogiai palaikyti ryšius suakcininkais. Atvejus, kuriems esant tai turėtų būti daroma,reikėtų nurodyti komiteto veiklą reglamentuojančiosetaisyklese.	Taip	Žr. 4.7. rekomendacijos komentarąTaikytina audito komitetui. Į Bendrovės Audito komitetoposėdžius gali būti kviečiami Bendrovės valdybos nariai,bendrovės vadovas, finansų direktorius, bendrovės darbuotojai,
4.12. Skyrimo komitetas.4.12.1. Pagrindinės skyrimo komiteto funkcijos turėtų būtišios:1) parinkti kandidatus į laisvas valdymo organų narių vietasir rekomenduoti kolegialiam organui juos svarstyti. Skyrimokomitetas turėtų įvertinti įgūdžių, žinių ir patirtiespusiausvyrą valdymo organe, parengti funkcijų irsugebėjimų, kurių reikia konkrečiam postui, aprašą irįvertinti įpareigojimui atlikti reikalingą laiką. Skyrimokomitetas taip pat gali vertinti bendrovės akcininkųpasiūlytus kandidatus į kolegialaus organo narius;2) reguliariai vertinti priežiūros ir valdymo organų struktūrą,dydį, sudėtį ir veiklą, teikti kolegialiam organuirekomendacijas, kaip siekti reikiamų pokyčių;3) reguliariai vertinti atskirų direktorių įgūdžius, žinias beipatirtį ir apie tai pranešti kolegialiam organui;4) reikiamą dėmesį skirti tęstinumo planavimui;5) peržiūrėti valdymo organų politiką dėl vyresniosiosvadovybės rinkimo ir skyrimo.4.12.2. Skyrimo komitetas turėtų apsvarstyti kitų asmenų,įskaitant administraciją ir akcininkus, pateiktus pasiūlymus.Kai sprendžiami klausimai, susiję su vykdomaisiaisdirektoriais arba valdybos nariais (jei visuotinio akcininkųsusirinkimo renkamas kolegialus organas - stebėtojų taryba)ir vyresniąja vadovybe, turėtų būti konsultuojamasi subendrovės vadovu, suteikiant jam teisę teikti pasiūlymusSkyrimo komitetui.	Neaktualu	Komitetas nesudaromasKolegialus bendrovės valdymo organas - valdyba vykdo skyrimokomiteto funkcijas(Žr 4.7. rekomendacijos komentarą)

4.13. Atlyginimu komitetas.	Neaktualu	Komitetas nesudaromas
4.13.1. Pagrindinės atlyginimų komiteto funkcijos turėtų		Kolegialus bendrovės valdymo organas - valdybavykdo
		atlyginimų komiteto funkcijas
būti šios:1) teikti kolegialiam organui svarstyti pasiūlymus dėl		(Žr 4.7. rekomendacijos komentarą)
valdymo organų narių ir vykdomųjų direktorių atlyginimų
politikos. Tokia politika turėtų apimti visas atlyginimo
formas, įskaitant fiksuotą atlyginimą, nuo veiklos rezultatų
priklausančio atlyginimo sistemas, pensijų modelius ir
išeitines išmokas. Pasiūlymai, susiję su nuo veiklos rezultatų
priklausančio atlyginimo sistemomis, turėtų būti pateikiami
kartu su rekomendacijomis dėl su tuo susijusių tikslų ir
įvertinimo kriterijų, kurių tikslas – tinkamai suderinti
vykdomųjų direktorių ir valdymo organų narių atlyginimą
su bendrovės kolegialaus organo nustatytais ilgalaikiais
akcininkų interesais ir tikslais;
2) teikti kolegialiam organui pasiūlymus dėl individualių
atlyginimų vykdomiesiems direktoriams ir valdymo organų
nariams siekiant, kad jie atitiktų bendrovės atlyginimų
politiką ir šių asmenų veiklos įvertinimą. Vykdydamas šią
funkciją, komitetas turėtų būti gerai informuotas apie bendrą
atlygį, kurį vykdomieji direktoriai ir valdymo organų nariai
gauna iš kitų susijusių bendrovių;
kad individualus3) turėtų užtikrinti,atlyginimas
vykdomajam direktoriui ir valdymo organo nariui būtų
proporcingas kitų bendrovės vykdomųjų direktorių arba
valdymo organų narių ir kitų bendrovės darbuotojų
atlyginimui;
4) reguliariai peržiūrėti vykdomųjų direktorių ar valdymo
organų narių atlyginimų nustatymo politiką (taip pat ir
akcijomispagristoatlyginimopolitiką)beiios
igyvendinima;
5) teikti kolegialiam organui pasiūlymus dėl tinkamų
sutarčių su vykdomaisiais direktoriais ir valdymo organų
nariais formu;
6) padėti kolegialiam organui prižiūrėti, kaip bendrovė
laikosi galiojančių nuostatų dėl informacijos, susijusios su
atlyginimais, skelbimo (ypač dėl galiojančios atlyginimų
politikos ir direktoriams skiriamo individualus atlyginimo);
7) teikti vykdomiesiems direktoriams ir valdymo organų
nariams bendras rekomendacijas dėl vyresniosios vadovybės
(kaip apibrėžta paties kolegialaus organo) atlyginimų dydžio
ir struktūros, taip pat stebėti vyresniosios vadovybės
atlyginimu dydį ir struktūrą, remiantisatitinkama
informacija, kurią pateikia vykdomieji direktoriai ir
valdymo organų nariai.
4.13.2. Tuo atveju, kai reikia spręsti skatinimo klausimą,
susijusį su akcijų pasirinkimo sandoriais ar kitomis su
akcijomis susijusiomis skatinimo priemonėmis, kurios gali
būti taikomos direktoriams arba kitiems darbuotojams,
komitetas turėtų:
1) apsvarstyti bendrą tokių skatinimo sistemų taikymo
politiką, ypatingą dėmesį skirdamas skatinimui, susijusiam
su akcijų pasirinkimo sandoriais, ir pateikti kolegialiam
organui su tuo susijusius pasiūlymus;
2) išnagrinėti informaciją, kuri pateikta šiuo klausimu
bendrovės metiniame pranešime ir dokumentuose, skirtuose
akcininkų susirinkimui;
3) pateikti kolegialiam organui pasiūlymus dėl pasirinkimo
sandorių pasirašant akcijas arba pasirinkimo sandorių
		$\overline{75}$

perkant akcijas alternatyvos apibrėžiant tokios alternatyvossuteikimo priežastis ir pasekmes.4.13.3. Atlyginimų komitetas, spręsdamas jo kompetencijaipriskirtus klausimus, turėtų pasidomėti bent kolegialausvaldymo organo pirmininko ir (arba) bendrovės vadovonuomone dėl kitų vykdomųjų direktorių ir valdymo organųnarių atlyginimų.4.13.4. Atlyginimo komitetas turėtų informuoti akcininkusapie savo funkcijų vykdymą ir tuo tikslu dalyvautimetiniame visuotiniame akcininkų susirinkime.4.14. Audito komitetas.	Taip	2016 04 28 eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo metu buvo
4.14.1. Pagrindinės audito komiteto funkcijos turėtų būtisios:1) stebeti bendrovės teikiamos finansinės informacijosvientisumą, ypatingą dėmesį skiriant bendrovės ir jos grupėsnaudojamų apskaitos metodų tinkamumui ir nuoseklumui(įskaitant bendrovių grupės finansinių ataskaitų rinkiniųkonsolidavimo kriterijus);		išrinktas audito komitetas. Audito komitetas sudarytas iš trijųnarių, iš kurių vienas narys yra nepriklausomas. Audito komitetasdarbą organizuoja vadovaudamasis akcininkų susirinkimepatvirtintais audito komiteto nuostatais.
2) mažiausiai kartą per metus peržiūrėti vidaus kontrolės irrizikos valdymo sistemas,siekiant užtikrinti,kadpagrindinės rizikos (įskaitant riziką, susijusią su galiojančiųistatymų ir taisyklių laikymusi) yra tinkamai nustatytos,valdomos ir apie jas atskleidžiama informacija;3) užtikrinti vidaus audito funkcijų veiksmingumą, be kitako, teikiant rekomendacijas dėl vidaus audito padalinio
vadovo parinkimo, skyrimo, pakartotinio skyrimo beiatleidimo ir dėl šio padalinio biudžeto, taip pat stebint, kaipbendrovės administracija reaguoja į šio padalinio išvadas irrekomendacijas. Jei bendrovėje nėra vidaus auditofunkcijos, komitetas poreikį turėti šią funkciją turėtųjvertinti bent kartą per metus;4) teikti kolegialiam organui rekomendacijas, susijusias su
išorės audito įmonės parinkimu, skyrimu, pakartotiniuskyrimu ir atleidimu (tai atlieka bendrovės visuotinisakcininkų susirinkimas) bei sutarties su audito įmonesąlygomis. Komitetas turėtų ištirti situacijas, dėl kuriųaudito imonei ar auditoriui atsiranda pagrindas atsistatydinti,ir pateikti rekomendacijas dėl tokiu atveju būtinų veiksmų;5) stebėti išorės audito įmonės nepriklausomumą ir
objektyvumą, ypač svarbu patikrinti, ar audito įmonėatsižvelgia į reikalavimus, susijusius su audito partneriųrotacija, taip pat būtina patikrinti atlyginimo, kurį bendrovėmoka audito įmonei, dydį ir panašius dalykus. Siekiantužkirsti kelią esminiams interesų konfliktams, komitetas,remdamasis inter alia išorės audito įmonės skelbiamaisduomenimis apie visus atlyginimus, kuriuos audito įmonei
bei jos tinklui moka bendrovė ir jos grupė, turėtų nuolatprižiūrėti ne audito paslaugų pobūdį ir mastą. Komitetas,vadovaudamasis 2002 m. gegužės 16 d. Komisijosrekomendacijoje 2002/590/EB įtvirtintais principais irgairėmis, turėtų nustatyti ir taikyti formalią politiką,apibrėžiančią ne audito paslaugų rūšis, kurių pirkimas išaudito įmonės yra: a) neleidžiamas; b) leidžiamas komitetui
išnagrinėjus ir c) leidžiamas be kreipimosi į komitetą;6) tikrinti išorės audito proceso veiksmingumą iradministracijos reakciją į rekomendacijas, kurias auditojmonė pateikia laiške vadovybei.

4.14.2. Visi komiteto nariai turėtų būti aprūpinti išsamia
informacija, susijusia su specifiniais bendrovės apskaitos,
finansiniais ir veiklos ypatumais. Bendrovės administracija
turėtų informuoti audito komitetą apie svarbių ir neįprastų
sandorių apskaitos būdus, kai apskaita gali būti vykdoma
skirtingais būdais. Šiuo atveju ypatingas dėmesys turėtų būti
skiriamas bendrovės veiklai ofšoriniuose centruose ir (ar)
per specialios paskirties įmones (organizacijas) vykdomai
veiklai bei tokios veiklos pateisinimui.
4.14.3. Audito komitetas turėtų nuspręsti, ar jo posėdžiuose
turi dalyvauti (jei taip, tai kada) kolegialaus valdymo organo
pirmininkas, bendrovės vadovas, vyriausiasis finansininkas
(arba viršesni darbuotojai, atsakingi už finansus bei
apskaitą), vidaus auditorius ir išorės auditorius. Komitetas
turėtų turėti galimybę prireikus susitikti su atitinkamais
asmenimis, nedalyvaujant vykdomiesiems direktoriams ir
valdymo organų nariams.
4.14.4. Vidaus ir išorės auditoriams turėtų būti užtikrinti ne
tik veiksmingi darbiniai santykiai su administracija, bet ir
neribotos galimybės susisiekti su kolegialiu organu. Šiuo
tikslu audito komitetas turėtų veikti kaip pagrindinė
instancija ryšiams su vidaus ir išorės auditoriais palaikyti.
4.14.5. Audito komitetas turėtų būti informuotas apie vidaus
auditorių darbo programą ir gauti vidaus audito ataskaitas
arba periodinę santrauką. Audito komitetas taip pat turėtų
būti informuotas apie išorės auditorių darbo programą ir
turėtų iš audito įmonės gauti ataskaitą, kurioje būtų
aprašomi visi ryšiai tarp nepriklausomos audito įmonės ir
bendrovės bei jos grupės. Komitetas turėtų laiku gauti
informaciją apie visus su bendrovės auditu susijusius
klausimus.
4.14.6. Audito komitetas turėtų tikrinti, ar bendrovė laikosi
reglamentuojančiųnuostatų,darbuotojugaliojančių
galimybę pateikti skundą arba anonimiškai pranešti apie
įtarimus, kad bendrovėje daromi svarbūs pažeidimai
(dažniausiai pranešama nepriklausomam kolegialaus organo
nariui), ir turėtų užtikrinti, kad būtų nustatyta tvarka
proporcingam ir nepriklausomam tokių klausimų tyrimui ir
atitinkamiems tolesniems veiksmams.
4.14.7. Audito komitetas turėtų teikti kolegialiam organui
savo veiklos ataskaitas bent kartą per šešis mėnesius, tuo
metu, kai tvirtinamos metinės ir pusės metų ataskaitos.
4.15. Kiekvienais metais kolegialus organas turėtų atlikti	Ne	Bendrovėje nėra valdybos	vidaus	veiklos	vertinimo ir
savo veiklos įvertinimą. Jis turėtų apimti kolegialaus organo		informavimo apie tai praktikos
struktūros, darbo organizavimo ir gebėjimo veikti kaip
grupė vertinimą, taip pat kiekvieno kolegialaus organo nario
ir komiteto kompetencijos ir darbo efektyvumo vertinimą
bei vertinimą, ar kolegialus organas pasiekė nustatytų
veiklos tikslų. Kolegialus organas turėtų bent kartą per
metus paskelbti (kaip dalį informacijos, kurią bendrovė
kasmet skelbia apie savo valdymo struktūras ir praktiką)
atitinkamą informaciją apie savo vidinę organizaciją ir
veiklos procedūras, taip pat nurodyti, kokius esminius
pokyčius nulėmė kolegialaus organo atliktas savo veiklos
įvertinimas.

V principas: Bendrovės kolegialių organų darbo tvarka

Bendrovėje nustatyta kolegialių priežiūros ir valdymo organų darbo tvarka turėtų užtikrinti efektyvų šių organų darbą ir sprendimų priėmimą, skatinti aktyvų bendrovės organų bendradarbiavimą.

5.1. Bendrovės kolegialiems priežiūros ir valdymoorganams (šiame principe sąvoka kolegialūs organai apimatiek kolegialius priežiūros, tiek valdymo organus) vadovaujašių organų pirmininkai. Kolegialaus organo pirmininkas yraatsakingas už kolegialaus organo posėdžių tinkamąsušaukimą. Pirmininkas turėtų užtikrinti tinkamą visųkolegialaus organo narių informavimą apie šaukiamą posėdįir posėdžio darbotvarkę. Jis taip pat turėtų užtikrinti tinkamąvadovavimą kolegialaus organo posėdžiams bei tvarką irdarbingą atmosferą posėdžio metu.	Taip	Bendrovės valdybos posėdžiams vadovauja valdybos pirmininkas.Valdybos darbą organizuoti padeda valdybos sekretorius.
kolegialiųposėdžiusBendrovės5.2.organųrekomenduojama rengti atitinkamu periodiškumu, pagal išanksto patvirtintą grafiką. Kiekviena bendrovė patisprendžia, kokiu periodiškumu šaukti kolegialių organųposėdžius, tačiau rekomenduojama juos rengti tokiuperiodiškumu, kad būtų užtikrintas nepertraukiamas esminiųbendrovės valdymo klausimų sprendimas. Bendrovėsstebėtojų tarybos posėdžiai turėtų būti šaukiami bent kartąper metų ketvirtį, o bendrovės valdybos posedžiai - bentkartą per mėnesį. 12	Taip	Bendrovės kolegialaus valdymo organo - valdybos posėdžiaivyksta iš anksto patvirtintu periodiškumu ir pagal planuojamasdarbotvarkes.
5.3. Kolegialaus organo nariai apie šaukiamą posėdį turėtųbūti informuojami iš anksto, kad turėtų pakankamai laikotinkamai pasirengti posėdyje nagrinėjamų klausimųsvarstymui ir galėtų vykti naudinga diskusija, po kurios būtųpriimami tinkami sprendimai. Kartu su pranešimu apiešaukiamą posėdį kolegialaus organo nariams turėtų būtipateikta visa reikalinga, su posėdžio darbotvarke susijusimedžiaga. Darbotvarkė posėdžio metu neturėtų būtikeičiama ar papildoma, išskyrus atvejus, kai posėdyjedalyvauja visi kolegialaus organo nariai arba kaineatidėliotinai reikia spręsti svarbius bendrovei klausimus.	Taip	Kiekvienas valdybos narys gali susipažinti su posėdžio medžiaga,pranešimais, nutarimų projektais prieš tris dienas iki posėdžiodienos.
5.4. Siekiant koordinuoti bendrovės kolegialių organų darbąbei užtikrinti efektyvų sprendimų priėmimo procesą,bendrovės kolegialių priežiūros ir valdymo organųpirmininkai turėtų tarpusavyje derinti šaukiamų posėdžiųdatas, jų darbotvarkes, glaudžiai bendradarbiauti spręsdamikitus su bendrovės valdymu susijusius klausimus.Bendrovės stebėtojų tarybos posėdžiai turėtų būti atviribendrovės valdybos nariams, ypač tais atvejais, kai posėdyjesvarstomi klausimai, susiję su valdybos narių atšaukimu,atsakomybe, atlyginimo nustatymu.	Ne	Bendrovė negali įgyvendinti šios rekomendacijos, nes stebėtojųtaryba nesudaroma

<sup>12 Rekomendacijoje įtvirtintas bendrovės kolegialių organų posėdžių periodiškumas taikytinas tais atvejais, kai bendrovėje sudaromi abu papildomi kolegialūs organai – stebėtojų taryba ir valdyba. Kai bendrovėje sudaromas jo posėdžių periodiškumas gali būti toks, koks nustatytas stebėtojų tarybai, t.y. bent kartą per metų ketvirtį.

VI principas: Nešališkas akcininkų traktavimas ir akcininkų teisės

Bendrovės valdymo sistema turėtų užtikrinti nešališką visų akcininkų, įskaitant smulkiuosius bei užsieniečius, traktavimą. Bendrovės valdymo sistema turėtų apsaugoti akcininkų teises.

6.1. Rekomenduojama, kad bendrovės kapitalą sudarytų tiktokios akcijos, kurios jų turėtojams suteikia vienodasbalsavimo, nuosavybės, dividendų ir kitas teises.	Taip	Bendrovės kapitalą sudaro paprastosios vardinės akcijos, kurios jųsavininkams suteikia vienodas asmenines ir neturtines teises.
6.2. Rekomenduojama sudaryti investuotojams sąlygas išanksto, t.y. prieš perkant akcijas, susipažinti su išleidžiamųnaujų ar jau išleistų akcijų suteikiamomis teisėmis.	Taip
6.3. Bendrovei ir jos akcininkams svarbūs sandoriai, tokiekaip bendrovės turto perleidimas, investavimas, įkeitimas arkitoks apsunkinimas, turėtų gauti visuotinio akcininkųsusirinkimo pritarimą 13 . Visiems akcininkams turėtų būtisudarytos vienodos galimybės susipažinti ir dalyvautipriimant bendrovei svarbius sprendimus, įskaitant paminėtųsandorių tvirtinimą.	Ne	Bendrovės įstatai nebepriskiria visuotinio akcininkų susirinkimokompetencijai sprendimų dėl ilgalaikio turto, kurio balansinėvertė didesnė kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo, investavimoperleidimo, nuomos, įkeitimo, įsigijimo ir pan. priėmimo.
6.4. Visuotinių akcininkų susirinkimų sušaukimo ir vedimoprocedūros turėtų sudaryti akcininkams lygias galimybesdalyvauti susirinkime ir neturėtų pažeisti akcininkų teisiųbei interesų. Pasirinkta visuotinio akcininkų susirinkimovieta, data ir laikas neturėtų užkirsti kelio aktyviamakcininkų dalyvavimui susirinkime.	Taip	Bendrovės akcininkų susirinkimų vieta, data ir laikas parenkamitaip, kad užtikrintų visų akcininkų galimybes aktyviai dalyvautiakcininkų susirinkime. Akcininkai viešai informuojami apievisuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą ir ne vėliau kaip likus21 diena iki susirinkimo akcininkams sudaroma galimybėsusipažinti su sprendimų projektais.
6.5. Siekiant užtikrinti užsienyje gyvenančių akcininkų teisęgalimybei,informacija,esantsusipažintisurekomenduojama visuotiniam akcininkų susirinkimuiparengtus dokumentus iš anksto paskelbti viešai prieinamaibendrovės interneto tinklalapyje ne tik lietuvių kalba, bet iranglų kalba ir (ar) kitomis užsienio kalbomis. Visuotinioakcininkų susirinkimo protokolą po jo pasirašymo ir (ar)priimtus sprendimus taip pat rekomenduojama paskelbtiviešai prieinamai bendrovės interneto tinklalapyje lietuvių iranglų kalba ir (ar) kitomis užsienio kalbomis. Bendrovėsinterneto tinklalapyje viešai prieinamai gali būti skelbiamane visa dokumentų apimtis, jei jų viešas paskelbimas galėtųpakenkti bendrovei arba būtų atskleistos bendrovėskomercinės paslaptys.	Taip	Pranešimai apie šaukiamus visuotinius akcininkų susirinkimus,valdybos akcininkų susirinkimui siūlomi sprendimų ir dokumentųprojektai bei priimti nutarimai bei patvirtinti dokumentaiskelbiami viešai ir Bendrovės interneto tinklalapyje.Visa investuotojams skirta informacija ir dokumentai yraskelbiami lietuvių ir anglų kalbomis ir per "NADAQ OMXVilnius" vertybinių popierių biržos informacinę sistemą irBendrovės tinklalapyje.
6.6. Akcininkams turėtų būti sudarytos galimybės balsuotiakcininkų susirinkime asmeniškai jame dalyvaujant arbanedalyvaujant. Akcininkams neturėtų būti daroma jokiųkliūčių balsuoti iš anksto raštu, užpildant bendrąjį balsavimobiuleteni.	Taip	Kiekvienas akcininkas susirinkime gali dalyvauti asmeniškai arbapavesti atstovavimą kitam asmeniui.Bendrovė sudaro sąlygas akcininkams balsuoti užpildžiusbendrąjį balsavimo biuletenį, kaip nustato įstatymas.

<sup>13 Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas (Žin., 2003, Nr. 123-5574) nebepriskiria visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencijai sprendimų dėl ilgalaikio turto, kurio balansinė vertė didesnė kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo, investavimo, perleidimo, nuomos, įkeitimo, įsigijimo ir pan. priėmimo. Tačiau svarbūs, esminiai bendrovės veiklai sandoriai turėtų būti apsvarstomi visuotiniame akcininkų susirinkime ir gauti jo pritarimą. To nedraudžia ir Akcinių bendrovių įstatymas. Tačiau siekiant neapsunkinti bendrovės veiklos ir išvengti nepagrįstai dažno sandorių svarstymo susirinkime, bendrovės gali pačios nusistatyti svarbių sandorių kriterijus, pagal kuriuos būtų atrenkami sandoriai, reikalingi susirinkimo pritarimo. Nustatydamos svarbių sandorių kriterijus, bendrovės gali vadovautis Akcinių bendrovių įstatymo 34 straipsnio 4 dalies 3, 4, 5 ir 6 punktuose nustatytais kriterijais arba nukrypti nuo jų, atsižvelgdamos į savo veiklos specifiką ir siekį užtikrinti nepertraukiamą ir efektyvią bendrovės veiklą.

6.7. Siekiant padidinti akcininkų galimybes dalyvauti	Ne.	Bendrovė nesilaiko šios rekomendacijos nuostatų, kadangi nėra
akcininkų susirinkimuose, bendrovėms rekomenduojama		galimybės užtikrinti teksto apsaugą ir identifikuoti balsuojančio
plačiau taikyti modernias technologijas ir tokiu būdu		asmens parašą. Be to Bendrovės nuomone, iki šiol Bendrovėje
sudaryti akcininkams galimybę dalyvauti ir balsuoti		nebuvo poreikio naudoti modernių technologijų priemonių
akcininku susirinkimuose naudojantis elektroninių ryšių		visuotiniame akcininkų susirinkime dalyvaujant ir balsuojant
priemonėmis. Tokiais atvejais turi būti užtikrintas		elektroninio rvšio priemonėmis.
perduodamos informacijos saugumas ir galima nustatyti
dalyvavusiojo ir balsavusiojo tapatybę. Be to, bendrovės
galėtų sudaryti sąlygas akcininkams, ypač užsienyje
gyvenantiems akcininkams, akcininkų susirinkimus stebėti
pasinaudojant modernių technologijų priemonėmis.

VII principas: Interesų konfliktų vengimas ir atskleidimas

Bendrovės valdymo sistema turėtų skatinti bendrovės organų narius vengti interesų konfliktų bei užtikrinti skaidrų ir efektyvų bendrovės organų narių interesų konfliktų atskleidimo mechanizmą.

7.1. Bendrovės priežiūros ir valdymo organo narys turėtųvengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja argali prieštarauti bendrovės interesams. Jeigu tokia situacijavis dėlto atsirado, bendrovės priežiūros ar valdymo organonarys turėtų per protingą terminą pranešti kitiems to patiesorgano nariams arba jį išrinkusiam bendrovės organui, arbabendrovės akcininkams apie tokią interesų prieštaravimosituaciją, nurodyti interesų pobūdį ir, jeigu įmanoma, vertę.	Taip	Valdymo organų nariai elgiasi taip, kad interesų konfliktasnekiltų, todėl praktikoje jų nepasitaiko.
7.2. Bendrovės priežiūros ir valdymo organo narys negalipainioti bendrovės turto, kurio naudojimas specialiai su juo	Taip
nėra aptartas, su savo turtu arba naudoti jį arba informaciją,
kurią jis gauna būdamas bendrovės organo nariu, asmeninei
naudai ar trečiojo asmens naudai gauti be bendrovės
visuotinio akcininkų susirinkimo ar jo įgalioto kito
bendrovės organo sutikimo.
7.3. Bendrovės priežiūros ir valdymo organo narys gali	Neaktualu	Sandoriai su valdymo organų nariais nevykdomi
sudaryti sandorį su bendrove, kurios organo narys jis yra.
Apie tokį sandorį (išskyrus mažareikšmius dėl nedidelės jų
vertės arba sudarytus vykdant įprastinę bendrovės veiklą bei
standartinėmis sąlygomis) jis privalo nedelsdamas raštu arba
žodžiu, įrašant tai į posėdžio protokolą, pranešti kitiems topaties organo nariams arba jį išrinkusiam bendrovės
Šiojebendrovėsakcininkams.arbaorganui,
rekomendacijoje įvardytų sandorių sudarymui taip pat
taikoma 4.5 rekomendacija.
7.4. Bendrovės priežiūros ir valdymo organo narys turėtų	Taip
susilaikyti nuo balsavimo, kai priimami sprendimai dėl
sandorių ar kitokių klausimų, su kuriais jis susijęs asmeniniu
ar dalvkiniu interesu.

VIII principas: Bendrovės atlyginimų politika

Bendrovėje nustatyta atlyginimų politikos bei direktorių atlyginimų tvirtinimo, peržiūrėjimo ir paskelbimo tvarka turėtų užkirsti kelią galimiems interesų konfliktams ir piktnaudžiavimui nustatant direktorių atlyginimus, taip pat užtikrinti bendrovės atlyginimų politikos bei direktorių atlyginimų viešumą ir skaidrumą.

8.1. Bendrovė turėtų paskelbti savo atlyginimų politikosataskaitą (toliau - atlyginimų ataskaita), kuri turėtų būtiaiški ir lengvai suprantama. Ši atlyginimų ataskaita turėtųbūti paskelbta ne tik kaip bendrovės metinio pranešimodalis, bet turėtų būti skelbiama ir bendrovės internetotinklalapyje.	Ne	Bendrovė neruošia ir viešai neskelbia atlyginimų politikosataskaitos. Bendrovės nuomone, tokia informacija komerciniupožiūriu yra viešai neskelbtina. Bendrovė metiniame pranešime,teisės aktų nustatyta tvarka, teikia informaciją apie per ataskaitinįlaikotarpį bendrai priskaičiuotas pinigų sumas Bendrovėsvaldybos nariams, bendrovės vadovui ir vyriausiajam buhalteriui.Bendrovė laikosi valdybos patvirtintos direktoriųdarboapmokėjimo nuostatų.
8.2. Atlyginimų ataskaitoje daugiausia dėmesio turėtų būtiskiriama bendrovės direktoriųatlyginimų politikaiateinančiais, o kur tinka - ir tolesniais, finansiniais metais.Joje taip pat turėtų būti apžvelgiama, kaip atlyginimųpolitika buvo įgyvendinama praėjusiais finansiniais metais.Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas esminiamsbendrovės atlyginimų politikos pokyčiams, lyginant supraėjusiais finansiniais metais.	Ne	Nesilaiko 8,1 punkto rekomendacijų
8.3. Atlyginimų ataskaitoje turėtų būti pateikta bent šiinformacija:1) direktorių atlyginimų kintamų ir nekintamų sudedamųjųdalių santykis ir jo paaiškinimas;2) pakankama informacija apie veiklos rezultatų vertinimokriterijus, kuriais grindžiama teisė dalyvauti akcijųpasirinkimo sandoriuose, teisė į akcijas arba kintamassudedamąsias atlyginimo dalis;3) paaiškinimas, kuo pasirinkti veiklos rezultatų vertinimokriterijai naudingi ilgalaikiams bendrovės interesams;4) metodų, taikomų siekiant nustatyti, ar tenkinami veiklosrezultatų vertinimo kriterijai, paaiškinimas;5) pakankamai išsami informacija apie kintamossudedamosios atlyginimo dalies mokėjimo atidėjimolaikotarpius;6) pakankama informacija apie atlyginimo ir veiklosrezultatų ryši;7) pagrindiniai metinių premijų sistemos ir bet kurios kitosne pinigais gaunamos naudos kriterijai ir jų pagrindimas;8) pakankamai išsami informacija apie išeitinių išmokųpolitika;9) pakankamai išsami informacija apie akcijomis pagrįstoatlyginimo teisių suteikimo laikotarpį, kaip nurodyta 8.13punkte,10) pakankamai išsami informacija apie akcijų išlaikymą poteisių suteikimo, kaip nurodyta 8.15 punkte;11) pakankamai išsami informacija apie panašių bendroviųgrupių, kurių atlyginimo nustatymo politika buvoanalizuojama siekiant nustatyti susijusios bendrovėsatlyginimų nustatymo politiką, sudėtį.12) direktoriams skirtos papildomos pensijos arba ankstyvoišėjimo į pensiją schemos pagrindinių savybių aprašymas;13) atlyginimų ataskaitoje neturėtų būti komerciniu požiūriuneskelbtinos informacijos.	Ne	Nesilaiko 8,1 punkto rekomendacijų

būtiAtlyginimų ataskaitoje taip pat turėtų8.4.apibendrinama ir paaiškinama bendrovės politika, susijusisu sutarčių, sudaromų su vykdomaisiais direktoriais irvaldymo organų nariais, sąlygomis. Tai turėtų apimti, interalia, informaciją apie sutarčių su vykdomaisiais direktoriaisir valdymo organų nariais trukmę, taikomus pranešimo apieišėjimą iš darbo terminus ir išsamią informaciją apieišeitines ir kitas išmokas, susijusias su sutarčių suvykdomaisiais direktoriais ir valdymo organų nariaisnutraukimu pirma laiko.	Ne	Sutartis su Bendrovės administracijos vadovais sudaro ir tvirtinavaldyba. Šios sutartys yra konfidencialios ir jų turinys bei sąlygosviešai neskelbiamos.
8.5. Visa atlyginimo suma ir kita nauda, skiriama atskiriems	Ne	Nesilaiko 8,1 punkto rekomendacijų.
direktoriams atitinkamais finansiniais metais, turėtų būti
išsamiai paskelbiama atlyginimų ataskaitoje. Šiamedokumente turėtų būti pateikta bent 8.5.1–8.5.4 punktuose
nurodyta informacija apie kiekvieną asmenį, kuris
bendrovėje ėjo direktoriaus pareigas bet kuriuo atitinkamų
finansinių metų laikotarpiu.
8.5.1. Turėtų būti pateikta tokia su atlyginimais ir (arba)
tarnybinėmis pajamomis susijusi informacija:
1) bendra atlyginimo suma, sumokėta arba mokėtinadirektoriui už paslaugas, suteiktas praėjusiais finansiniais
metais, įskaitant, jei taikoma, dalyvavimo mokesčius,
nustatytus metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime;
2) atlyginimas ir privilegijos, gautos iš bet kurios įmonės,
priklausančios tai pačiai grupei;
3) atlyginimas, mokamas kaip pelno dalis ir (arba) premijos,
bei priežastys, dėl kurių tokios premijos ir (arba) pelno dalisbuvo paskirtos;
4) jei tai leidžiama pagal įstatymus, kiekvienas esminis
direktoriamspapildomas atlyginimas,mokamasuž
specialias paslaugas, kurios nepriklauso įprastinėms
direktoriaus funkcijoms;
5) kompensacija, gautina arba sumokėta kiekvienam
vykdomajam direktoriui ar valdymo organų nariui,pasitraukusiam iš savo pareigų praėjusiais finansiniais
metais:
6) bendra apskaičiuota naudos, kuri laikoma atlyginimu ir
suteikiama ne pinigais, vertė, jeigu tokia nauda neturi būti
nurodyta pagal 1-5 punktus.
8.5.2. Turėtų būti pateikiama ši informacija, susijusi su
akcijomis ir (arba) teisėmis dalyvauti akcijų pasirinkimosandoriuose, ir (arba) su visomis kitomis darbuotojų
skatinimo akcijomis sistemomis:
1) praėjusiais finansiniais metais bendrovės pasiūlytų akcijų
pasirinkimo sandorių arba suteiktų akcijų skaičius ir
taikymo sąlygos;
2) akcijų pasirinkimo sandorių skaičius, realizuotas per
praėjusius finansinius metus, nurodant kiekvieno sandorioakcijų skaičių bei realizavimo kainą, arba dalyvavimo
darbuotojų skatinimo akcijomis sistemoje vertė finansinių
metų pabaigoje;
finansinių metų pabaigoje nerealizuotasakcijų3).
pasirinkimo sandorių skaičius, jų realizavimokaina,
realizavimo data ir pagrindinės teisių įgyvendinimo sąlygos;
4) visi esamų akcijų pasirinkimo sandorių sąlygų pokyčiaiateinančiais finansiniais metais.
8.5.3. Turėtų būti pateikiama ši su papildomų pensijų
schemomis susijusi informacija:
1) kai pensijų schema yra apibrėžtų išmokų, pagal ją		ヌク

atitinkamaisišmokųpokyčiaidirektoriųsukauptufinansiniais metais,
2) kai pensijų schema yra apibrėžtų įmokų, išsamiinformacija apie įmokas, kurias už direktorių sumokėjo arba
turėtų sumoketi bendrovė atitinkamais finansiniais metais.
8.5.4. Turėtų būti nurodytos sumos, kurias bendrovė arba
bet kuri dukterinė bendrovė ar įmonė, įtraukta į bendrovės
konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinį, išmokėjo kaip
paskolas, išankstines išmokas ir garantijas kiekvienam
asmeniui, kuris ėjo direktoriaus pareigas bet kuriuo
finansiniųmetulaikotarpiu,atitinkamųiskaitant
nesumokėtas sumas ir palūkanų normą.
8.6. Kai atlyginimų nustatymo politikoje numatomos	Taip	Bendrovės valdybos patvirtintuose direktorių darbo apmokėjimo
kintamos sudedamosios atlyginimo dalys, bendrovės turėtų		nuostatuose yra nustatyti veiklos rezultatų vertinimo kriterijai.
nustatyti kintamos sudedamosios atlyginimo dalies dydžio
ribas. Nekintama atlyginimo dalis turėtų būti pakankama,
kad bendrovė galėtų nemokėti kintamos sudedamosios
atlyginimo dalies tuo atveju, kai veiklos rezultatų vertinimokriterijai netenkinami.
8.7. Kintamų sudedamųjų atlyginimo dalių skyrimas turėtų	Taip
priklausyti nuo iš anksto nustatytų ir išmatuojamų veiklos
rezultatų vertinimo kriterijų.
8.8. Kai yra skiriama kintama sudedamoji atlyginimo dalis,	Taip
didžiosios šios kintamos sudedamosios atlyginimo dalies
mokėjimas turėtų būti atidėtas tam tikram protingumo
atitinkančiamlaikotarpiui.Kintamoskriterijus
sudedamosios atlyginimodalies, kuriosmokėjimas
atidedamas, dydis turėtų būti nustatytas pagal santykinę
kintamos sudedamosios atlyginimo dalies vertę, lyginat ją
su nekintama atlyginimo dalimi.
8.9. Į susitarimus su vykdomaisiais direktoriais arba	Neaktualu	Bendrovė nebuvo išmokėjusi kintamos sudedamuosius atlyginimo
valdymo organų nariais turėtų būti įtraukta nuostata,		dalies, kuri buvo išmokėta remiantis duomenis, kurie vėliau
leidžianti bendrovei susigrąžinti kintamą sudedamąją		pasirodė akivaizdžiai neteisingi.
atlyginimo dalį, kuri buvo išmokėta remiantis duomenimis,
kurie vėliau pasirodė akivaizdžiai neteisingi.
8.10. Išeitinės išmokos neturėtų viršyti nustatytos sumos	Ne	Išeitinės išmokos mokamos vadovaujantis LR įstatymais
arba nustatyto metinių atlyginimų skaičiaus ir apskritaineturėtų būti didesnės negu dvejų metų nekintamos
atlyginimo dalies arba jos ekvivalento suma.
8.11. Išeitinės išmokos neturėtų būti mokamos, jei darbo	Ne	Išeitinės išmokos mokamos vadovaujantis LR įstatymais
sutartis nutraukiama dėl blogų veiklos rezultatų.
8.12. Be to, turėtų būti atskleidžiama informacija, susijusi su	Ne	Nesilaiko 8,1 punkto rekomendacijų
parengiamuoju ir sprendimų priėmimo procesu, kurio metu
nustatoma bendrovės direktorių atlyginimų politika.
Informacija turėtų apimti duomenis, jei taikoma, apie
atlyginimo komiteto įgaliojimus ir sudėtį, su bendrove
nesusijusių konsultantų, kurių paslaugomis naudotasi
nustatant atlyginimų politiką, vardus ir pavardes bei metinio
visuotinio akcininkų susirinkimo vaidmenį.
8.13. Tuo atveju, kai atlyginimas yra pagrįstas akcijųskyrimu, teisė į akcijas neturėtų būti suteikiama mažiausiai	Neaktualu	Nesilaiko 8,1 punkto rekomendacijų. Direktoriams Bendrovėjenėra atlyginama akcijomis.
trejus metus po jų skyrimo.
8.14. Akcijų pasirinkimo sandoriais ar kitomis teisėmis	Neaktualu	Nesilaiko 8,1 punkto rekomendacijų. Direktoriams Bendrovėje
įsigyti akcijų arba gauti atlygį, pagrįstą akcijų kainos		nėra atlyginama akcijomis, akcijų pasirinkimo sandoriais ar
pokyčiais, neturėtų būti naudojamasi mažiausiai trejus		kitomis teisėmis įsigyti Bendrovės akcijų.
metus po jų skyrimo. Teisės į akcijas suteikimas ir teisė
pasinaudoti akcijų pasirinkimo sandoriais arba kitomis
teisėmis įsigyti akcijų arba gauti atlygį, pagrįstą akcijų

kainos pokyčiais, turėtų priklausyti nuo iš anksto nustatytų
ir išmatuojamų veiklos rezultatų vertinimo kriterijų.
8.15. Po teisių suteikimo direktoriai turėtų išlaikyti tam tikrą	Neaktualu	Nesilaiko 8,1 punkto rekomendacijų. Direktoriams Bendrovėjenėra atlyginama akcijomis, akcijų pasirinkimo sandoriais ar
skaičių akcijų iki jų kadencijos pabaigos, priklausomai nuo
poreikio padengti kokias nors išlaidas, susijusias su akcijų		kitomis teisėmis įsigyti Bendrovės akcijų.
įsigijimu. Akcijų, kurias reikia išlaikyti, skaičius turi būti
nustatytas, pavyzdžiui, dviguba bendro metinio atlyginimo
(nekintamoji plius kintamoji dalis) vertė.		Nesilaiko 8,1 punkto rekomendacijų. Direktoriams Bendrovėje
8.16. Į direktorių konsultantų arba stebėtojų tarybos narių	Neaktualu	nėra atlyginama akcijomis, akcijų pasirinkimo sandoriais ar
atlyginimą neturėtų būti įtraukiami akcijų pasirinkimo		kitomis teisėmis įsigyti Bendrovės akcijų.
sandoriai.	Neaktualu	Nesilaiko 8,1 punkto rekomendacijų.
8.17. Akcininkai, visų pirma instituciniai akcininkai, turėtųvisuotiniuosedalyvautiakcininkųskatinami
būtisusirinkimuose ir balsuoti direktorių atlyginimų nustatymo
klausimais.
8.18. Nemenkinant organų, atsakingų už direktorių	Neaktualu	Nesilaiko 8,1 punkto rekomendacijų.
atlyginimų nustatymą, vaidmens, atlyginimų politika arba
bet kuris esminis atlyginimų politikos pokytis turėtų būti
įtraukiamas į metinio visuotinio akcininkų susirinkimo
darbotvarkę. Atlyginimų ataskaita turėtų būti pateikiama
akcininkų balsavimui metiniame visuotiniame akcininkų
susirinkime. Balsavimas gali būti privalomojo arba
patariamojo pobūdžio.
8.19. Schemoms, pagal kurias direktoriams atlyginama	Neaktualu	Bendrovėje nėra taikomos schemos, pagal kurias vadovams būtų
akcijomis, akcijų pasirinkimo sandoriais ar kitomis teisėmis		atlyginama akcijomis, akcijų pasirinkimo sandoriais ar kitomis
įsigyti akcijų arba būti atlyginamam remiantis akcijų kainų		teisėmis įsigyti akcijų arba būti atlyginamam remiantis akcijų
pokyčiais, iki jų taikymo pradžios turėtų pritarti akcininkai		kainų pokyčiais.
metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime priimdami
atitinkamą sprendimą. Pritarimas turėtų būti susijęs su pačia
schema ir akcininkai neturėtų spręsti dėl atskiriems
direktoriams pagal tą schemą suteikiamos akcijomis
pagrįstos naudos. Visiems esminiams schemų sąlygų
pakeitimams iki jų taikymo pradžios taip pat turėtų pritarti
akcininkai, priimdami sprendimą metiniame visuotiniame
akcininkų susirinkime. Tokiais atvejais akcininkai turėtų
būti informuoti apie visas siūlomų pakeitimų sąlygas ir gauti
paaiškinimą apie siūlomų pakeitimų poveikį.
8.20. Metinio visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimas	Neaktualu
turėtų būti gaunamas šiais klausimais:1) atlyginimo direktoriams skyrimas remiantis akcijomis
pagrįstomis schemomis, įskaitant akcijų pasirinkimo
sandorius;
2) maksimalaus akcijų skaičiaus nustatymas ir pagrindinės
akcijų suteikimo tvarkos sąlygos;
3) laikotarpis, per kurį pasirinkimo sandoriai gali būti
realizuoti;
4) kiekvieno tolesnio pasirinkimo sandorių realizavimo
kainos pokyčio nustatymo sąlygos, jeigu įstatymai tai
leidžia;
5) visos kitos ilgalaikės direktorių skatinimo schemos,
kurios panašiomis sąlygomis nėra siūlomos visiems kitiems
bendrovės darbuotojams.
Metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime taip pat
turėtų būti nustatytas galutinis terminas, per kurį už
direktorių atlyginimą atsakingas organas gali paskirti šiame
atskiriemskompensacijaspunkteišvardytųtipu
direktoriams.
8.21. Jeigu leidžia nacionalinė teisė arba bendrovės įstatai,	Neaktualu

kiekvienam pasirinkimo sandorių su nuolaida modeliui,
pagal kurį yra suteikiamos teisės pasirašyti akcijas žemesne
nei rinkos kaina, galiojančia tą dieną, kai nustatoma kaina,
arba vidutine rinkos kaina, nustatyta per keletą dienų prieš
realizavimo kainos nustatymą, taip pat turėtų pritarti
akcininkai.
8.22. 8.19 ir 8.20 punktai neturėtų būti taikomi schemoms,	Neaktualu
kuriose dalyvavimas panašiomis sąlygomis siūlomas
bendrovės darbuotojams arba bet kurios dukterinės įmonės
darbuotojams, kurie turi teisę dalyvauti schemoje, ir kuri
buvo patvirtinta metiniame visuotiniame akcininkų
susirinkime.
8.23. Prieš metinį visuotinį akcininkų susirinkimą, kuriame	Neaktualu
ketinama svarstyti 8.19 punkte nurodytą sprendimą,
akcininkams turėtų būti suteikta galimybė susipažinti su
sprendimo projektu ir su juo susijusiu informaciniu
pranešimu (šie dokumentai turėtų būti paskelbti bendrovės
tinklalapyje). Šiame pranešime turėtų būti pateiktas visas
akcijomis pagrįsto atlyginimo schemas reglamentuojantis
tekstas arba šių schemų pagrindinių sąlygų aprašymas, taip
pat schemų dalyvių vardai ir pavardės. Pranešime taip pat
turėtų būti nurodytas schemų ir bendros direktorių
atlyginimų politikos ryšys. Sprendimo projekte turėtų būti
aiški nuoroda į pačią schemą arba pateikta pagrindinių jos
sąlygų santrauka. Akcininkams taip pat turėtų būti pateikta
informacija apie tai, kaip bendrovė ketina apsirūpinti
akcijomis, kurios reikalingos įsipareigojimams pagal
skatinimo schemas įgyvendinti: turėtų būti aiškiai nurodyta,
ar bendrovė ketina pirkti reikalingas akcijas rinkoje, laikyti
jas atsargoje ar išleisti naujų akcijų. Taip pat turėtų būti
pateikta schemos išlaidų, kurias patirs bendrovė dėl
numatomo schemos taikymo, apžvalga. Šiame punkte
nurodyta informacija turėtų būti paskelbta bendrovės
interneto tinklalapyje.

IX principas: Interesų turėtojų vaidmuo bendrovės valdyme

Bendrovės valdymo sistema turėtų pripažinti interesų turėtojų teises, įtvirtintas įstatymuose, ir skatinti aktyvų bendrovės ir interesų turėtojų bendradarbiavimą kuriant bendrovės gerovę, darbo vietas ir finansinį stabilumą. Šio principo kontekste sąvoka interesų turėtojai apima investuotojus, darbuotojus, kreditorius, tiekėjus, klientus, vietos bendruomenę ir kitus asmenis, turinčius interesų konkrečioje bendrovėje.

9.1. Bendrovės valdymo sistema turėtų užtikrinti, kad būtųgerbiamos tos interesų turėtojų teisės, kurias gina įstatymai.	Taip	Bendrovė gerbia visas interesų turėtojų teises, leidžia interesųturėtojams įstatymų nustatyta tvarka dalyvauti bendrovėsvaldyme. Išsami informacija apie numatomus akcininkų įvykiusyra skelbiama teisės aktų nustatyta tvarka, todėl investuotojai(akcininkai) turi pakankamai galimybių tiek susipažinti sureikiama informacija, tiek balsuoti priimant sprendimus.
9.2. Bendrovės valdymo sistema turėtų sudaryti sąlygasinteresų turėtojams dalyvauti bendrovės valdyme įstatymųnustatyta tvarka. Interesų turėtojų dalyvavimo bendrovėsvaldyme pavyzdžiai galėtų būti darbuotojų kolektyvodalyvavimas priimant svarbius bendrovei sprendimus,konsultacijos su darbuotojų kolektyvu bendrovės valdymoir kitais svarbiais klausimais, darbuotojų dalyvavimasbendrovės akciniame kapitale, kreditorių įtraukimas įbendrovės valdymą bendrovės nemokumo atvejais ir kt.	Taip
9.3. Kai interesų turėtojai dalyvauja bendrovės valdymoprocese, jiems turėtų būti sudaromos sąlygos susipažinti sureikiama informacija.	Taip

X principas: Informacijos atskleidimas

Bendrovės valdymo sistema turėtų užtikrinti, kad informacija apie visus esminius bendrovės klausimus, įskaitant finansinę situaciją, veiklą ir bendrovės valdymą, būtų atskleidžiama laiku ir tiksliai.

10.1. Bendrovė turėtų atskleisti informaciją apie:1) bendrovės veiklą ir finansinius rezultatus;bendrovės tikslus;2)asmenis nuosavybės teise turinčius bendrovės akcijų3)paketą ar jį valdančius;bendrovės priežiūros ir valdymo organų narius,4).bendrovės vadovą bei jų atlyginimą;5) galimus numatyti esminius rizikos veiksnius;bendroves ir susijusių asmenų sandorius, taip pat6)sandorius, kurie sudaryti ne įprastinės bendrovėsveiklos eigoje;7) pagrindinius klausimus, susijusius su darbuotojais irkitais interesų turėtojais;8) bendrovės valdymo struktūrą ir strategiją.Šis sarašas laikytinas minimaliu, ir bendrovės yraskatinamos neapsiriboti tik informacijos, nurodytos šiamesaraše, atskleidimu.	Taip	Šioje rekomendacijoje minima informacija atskleidžiamapranešimuose apie esminius įvykius, per informacijosOMXNASDAOplatinimosistemaatskleidimo ir"Globenewswire", bendrovės interneto tinklapyje, Bendrovėsmetinės ir tarpinės informacijos dokumentuose, tokia apimtimikiek to reikalauja teisės aktai bei Tarptautiniai finansinėsatskaitomybės standartai taikomi Europos Sąjungoje.
10.2. Atskleidžiant 10.1 rekomendacijos 1 punkte nurodytąinformaciją, rekomenduojama bendrovei,kurivraatskleistiatžvilgiu,patronuojanti kitų bendroviųinformaciją apie visos įmonių grupės konsoliduotusrezultatus.	Taip

10.3. Atskleidžiant 10.1 rekomendacijos 4 punkte nurodytąinformaciją, rekomenduojama pateikti informaciją apiebendrovės priežiūros ir valdymo organų narių, bendrovėsvadovo profesinę patirtį, kvalifikaciją ir potencialiusinteresų konfliktus, kurie galėtų paveikti jų sprendimus.Taip pat rekomenduojama atskleisti bendrovės priežiūros irvaldymo organų narių, bendrovės vadovo iš bendrovėsgaunamą atlyginimą ar kitokias pajamas, kaip tai detaliaureglamentuojama VIII principe.	Taip/Ne	Žr. III principo 3.2 rekomendacijos komentarą. Bendrovėneruošia ir viešai neskelbia atlyginimų politikos ataskaitos - žr.VIII principo 8.1 rekomendacijos komentarą.
10.4. Atskleidžiant 10.1 rekomendacijos 7 punkte nurodytąinformaciją, rekomenduojama atskleisti informaciją apiebendrovės ir interesų turėtojų, tokių kaip darbuotojai,kreditoriai, tiekėjai, vietos bendruomenė, santykius,įskaitant bendrovės politiką žmoniškųjų išteklių atžvilgiu,darbuotojų dalyvavimo bendrovės akciniame kapitaleprogramas ir pan.	Taip/Ne
10.5. Informacija turėtų būti atskleidžiama tokiu būdu, kadjokie akcininkai ar investuotojai nebūtų diskriminuojamiinformacijos gavimo būdo ir apimties atžvilgiu. Informacijaturėtų būti atskleidžiama visiems ir vienu metu.Rekomenduojama, kad pranešimai apie esminius įvykiusbūtų skelbiami prieš arba po Vilniaus vertybinių popieriųbiržos prekybos sesijos, kad visi bendrovės akcininkai irinvestuotojai turėtų vienodas galimybes susipažinti suatitinkamusinvesticiniusinformacijabeipriimtisprendimus.	Taip	Bendrovė informaciją per informacijos atskleidimo ir platinimosistema NASDAQ OMX "Globenewswire" pateikia lietuvių iranglų kalbomis vienu metu. Bendrovė informacijos, galinčiosturėti įtakos jos išleistų vertybinių popierių kainai, neatskleidžiakomentaruose, interviu ar kitais būdais tol, kol tokia informacijaviešai paskelbiama per biržos informacinę sistemą.
10.6. Informacijos skleidimo būdai turėtų užtikrintiinformacijos naudotojams nešališką, savalaikį ir nebrangų, oteisės aktų nustatytais atvejais neatlygintiną priėjimą prieinformacijos. Rekomenduojama informacijos skleidimuididesniu mastu naudoti informacines technologijas,pavyzdžiui, skelbti informaciją bendrovės internetotinklalapyje. Rekomenduojama informaciją skelbti ir dėti įbendrovės interneto tinklalapį ne tik lietuvių, bet ir anglųkalba, o esant galimybei ir poreikiui, ir kitomis kalbomis.	Taip	Bendrovė planuoja pasirašyti sutartį su AB "Vilniaus vertybiniųpopieriu birža", dėl bendrovės interneto svetainės ryšio suinvestuotojais skilčiai sukurti. Kurioje visa informacija skelbiamaper informacijos atskleidimo ir platinimo sistemą NASDAQOMX "Globenewswire", bus skelbiama ir bendrovės internetotinklalapyje.
10.7. Rekomenduojama bendrovės interneto tinklalapyjeskelbti bendrovės metinį pranešimą, finansinių ataskaitųrinkinį bei kitas bendrovės rengiamas periodines ataskaitas,taip pat siūloma į tinklalapį dėti bendrovės pranešimus apieesminius įvykius bei bendrovės akcijų kainų kitimąvertybinių popierių biržoje.	Taip

XI principas: Bendrovės audito įmonės parinkimas

Bendrovės audito įmonės parinkimo mechanizmas turėtų užtikrinti audito įmonės išvados ir nuomonės nepriklausomumą.

11.1. Siekiant gauti objektyvią nuomonę dėl bendrovėstarpinių finansinių ataskaitų rinkinio, bendrovės metiniųfinansinių ataskaitų rinkinio ir metinio pranešimopatikrinimą turėtų atlikti nepriklausoma audito įmonė.	Taip	Nepriklausoma audito įmonė atlieka bendrovės metines finansinėsatskaitomybės ir metinio pranešimo patikrinimą.
11.2. Rekomenduojama, kad audito įmonės kandidatūrąvisuotiniam akcininkų susirinkimui siūlytų bendrovėsstebėtojų taryba, o jeigu ji bendrovėje nesudaroma, -bendrovės valdyba.	Taip
11.3. Jei audito imonė yra gavusi iš bendrovės užmokestį užsuteiktas ne audito paslaugas, bendrovė turėtų tai atskleistiakcininkams. Šia informacija taip pat turėtų disponuotibendrovės stebėtojų taryba, o jeigu ji bendrovėjenesudaroma, - bendrovės valdyba, svarstydama, kuriąaudito įmonės kandidatūrą pasiūlyti visuotiniam akcininkųsusirinkimui.	Taip	Audito imonė 2016 metais atliko mokesčių konsultavimopaslaugas.