Litgrid AB

Registration Form • Mar 27, 2013

LITGRID AB

Į S T A T A I

I. Bendroji dalis

• 1. Bendrovės pavadinimas yra LITGRID AB (toliau Bendrovė).
• 1. Bendrovė yra pagal Lietuvos Respublikos įstatymus neribotam laikui įsteigtas ir veikiantis savarankiškas ribotos civilinės atsakomybės privatusis juridinis asmuo, turintis ūkinįkomercinį, finansinį, organizacinį ir teisinį savarankiškumą. Pagal savo prievoles Bendrovė atsako tik savo turtu. Akcininkai neturi kitų turtinių įsipareigojimų Bendrovei, išskyrus įsipareigojimą nustatyta tvarka apmokėti visas pasirašytas akcijas emisijos kaina. Bendrovės įstatinis kapitalas padalintas į dalis, vadinamas akcijomis.
• 1. Bendrovė savo veikloje vadovaujasi įstatymais, kitais teisės aktais ir šiais įstatais. Bendrovės įstatai yra pagrindinis ir aukščiausios teisinės galios Bendrovės dokumentas.
• 1. Bendrovės teisinė forma akcinė bendrovė.
• 1. Bendrovė turi savo antspaudą.
• 1. Bendrovės finansiniai metai yra kalendoriniai metai.
• 1. Bendrovė įgyja teises, prisiima pareigas ir jas įgyvendina per savo organus. Bendrovės organai yra visuotinis akcininkų susirinkimas, stebėtojų taryba, valdyba ir Bendrovės vadovas – generalinis direktorius.

II. Bendrovės veiklos tikslai ir objektas

• 1. Bendrovės veiklos tikslai yra savo kompetencijos ribose užtikrinti elektros energetikos sistemos stabilumą ir patikimumą Lietuvos Respublikos teritorijoje, sudaryti objektyvias ir nediskriminuojančias naudojimo perdavimo tinklais sąlygas, valdyti, naudoti ir disponuoti elektros energijos perdavimo sistemos turtą ir jo priklausinius, valdyti elektros energijos rinkos operatoriaus funkcijas atliekančias ir veiklą vykdančias įmones bei įmones, kurioms priklauso tarpsisteminės elektros jungtys su kitomis valstybėmis ar kurios jas vysto, valdo, naudoja ar jomis disponuoja.
• 1. Bendrovės ilgalaikiai strateginiai tikslai, siekiant nacionalinės energetinės nepriklausomybės, yra:
• 9.1. įgyvendinti technines priemones, reikalingas Lietuvos elektros energetikos sistemos sujungimui su kontinentinės Europos tinklais darbui sinchroniniu režimu;
• 9.2. sujungti Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemą su Lenkijos Respublikos ir Švedijos Karalystės elektros energetikos sistemomis;
• 9.3. integruotis į Šiaurės Europos šalių ir kontinentinės Europos elektros rinkas.
• 1. Bendrovė, vykdydama savo veiklą, be aukščiau nurodytų tikslų taip pat siekia Bendrovės verslo vertės augimo bei tinkamos akcininkų investuoto kapitalo grąžos.
• 1. Bendrovės pagrindinė veikla yra elektros energijos perdavimo sistemos operatoriaus veikla ir kita elektros energetikos veikla, kiek ji neprieštarauja elektros energijos perdavimo sistemos operatoriaus veiklai. Bendrovė turi teisę verstis veikla, su sąlyga, kad pagrindinė Bendrovės veikla ir toliau išliks elektros energijos perdavimas.
• 1. Bendrovės organai ir jų nariai privalo veikti Bendrovės ir visų Bendrovės akcininkų naudai. Bendrovės organai, laikydamiesi įstatymų, kitų teisės aktų, šių įstatų bei Bendrovės vidaus dokumentų, privalo siekti Bendrovės veiklos tikslų.

III. Įstatinis kapitalas ir akcijos

• 1. Bendrovės įstatinis kapitalas yra lygus 504 331 380 Lt (penkiems šimtams keturiems milijonams trims šimtams trisdešimt vienam tūkstančiui trims šimtams aštuoniasdešimt litų). Bendrovės įstatinis kapitalas padalintas į 504 331 380 (penkis šimtus keturis milijonus tris šimtus trisdešimt vieną tūkstantį tris šimtus aštuoniasdešimt) paprastųjų vardinių 1 Lt (vieno lito) nominalios vertės akcijų.
• 1. Bendrovė išleidžia vienos klasės akcijas paprastąsias vardines akcijas. Visos Bendrovės akcijos yra nematerialios. Jos yra fiksuojamos įrašais akcininkų asmeninėse vertybinių popierių sąskaitose, kurias Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka atidaro ir tvarko Bendrovė. Bendrovė akcininko prašymu turi išduoti išrašą iš akcininko vertybinių popierių sąskaitos, nurodantį akcijų skaičių bei kitą teisės aktuose nustatytą informaciją apie įrašytas akcijas.

IV. Akcininkai ir akcininkų teisės

• 1. Bendrovės akcininkai turi įstatymuose, kituose teisės aktuose ir šiuose įstatuose numatytas turtines ir neturtines teises.
• 1. Kiekviena visiškai apmokėta paprastoji vardinė akcija suteikia akcininkui vieną balsą Bendrovės visuotiniame akcininkų susirinkime, išskyrus Lietuvos Respublikos įstatymų numatytus atvejus.
• 1. Akcininkai turi šias turtines teises:
• 17.1. gauti Bendrovės pelno dalį (dividendą);
• 17.2. gauti Bendrovės lėšų, kai Bendrovės įstatinis kapitalas mažinamas siekiant akcininkams išmokėti Bendrovės lėšų;
• 17.3. nemokamai gauti akcijų, kai įstatinis kapitalas didinamas iš Bendrovės lėšų, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis;
• 17.4. pirmumo teise įsigyti Bendrovės išleidžiamų akcijų ar konvertuojamųjų obligacijų, išskyrus atvejį, kai visuotinis akcininkų susirinkimas įstatymų nustatyta tvarka nusprendžia pirmumo teisę visiems akcininkams atšaukti;
• 17.5. įstatymų nustatytais būdais skolinti Bendrovei, tačiau Bendrovė, skolindamasi iš savo akcininkų, neturi teisės įkeisti akcininkams savo turto. Bendrovei skolinantis iš akcininko, palūkanos negali viršyti paskolos davėjo gyvenamojoje ar verslo vietoje esančių komercinių bankų vidutinės palūkanų normos, galiojusios paskolos sutarties sudarymo momentu. Tokiu atveju Bendrovei ir akcininkams draudžiama susitarti dėl didesnių palūkanų dydžio;

• 17.6. gauti likviduojamos Bendrovės turto dalį;

• 17.7. kitas įstatymų nustatytas turtines teises.

• 1. Akcininkai turi šias neturtines teises:
• 18.1. dalyvauti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose;
• 18.2. iš anksto pateikti Bendrovei klausimų, susijusių su visuotinių akcininkų susirinkimų darbotvarkės klausimais;
• 18.3. pagal akcijų suteikiamas teises balsuoti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose;
• 18.4. gauti įstatymuose nurodytą informaciją apie Bendrovę;
• 18.5. kreiptis į teismą su ieškiniu, prašydami atlyginti Bendrovei žalą, kuri susidarė dėl Bendrovės vadovo ir valdybos narių pareigų, nustatytų įstatymuose, taip pat šiuose Bendrovės įstatuose, nevykdymo ar netinkamo vykdymo, taip pat kitais įstatymų nustatytais atvejais;
• 18.6. kitas įstatymų nustatytas neturtines teises.
• 1. Teisė balsuoti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose gali būti uždrausta ar apribota tik įstatymų nustatytais atvejais, taip pat kai ginčijama nuosavybės teisė į akciją.
• 1. Bendrovės organai sudaro tinkamas sąlygas įgyvendinti Bendrovės akcininkų teises.

V. Bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas

• 1. Visuotinis akcininkų susirinkimas yra aukščiausias Bendrovės organas.
• 1. Visuotinio akcininkų susirinkimo kompetenciją, sušaukimo ir sprendimų priėmimo tvarką nustato įstatymai, kiti teisės aktai ir šie įstatai.
• 1. Visuotinis akcininkų susirinkimas turi išimtinę teisę:
• 23.1. keisti Bendrovės įstatus, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis;
• 23.2. keisti Bendrovės buveinę;
• 23.3. rinkti stebėtojų tarybos narius;
• 23.4. atšaukti stebėtojų tarybą ar jos narius;
• 23.5. rinkti ir atšaukti audito įmonę metinių finansinių ataskaitų auditui atlikti, nustatyti audito paslaugų apmokėjimo sąlygas;
• 23.6. nustatyti Bendrovės išleidžiamų akcijų klasę, skaičių, nominalią vertę ir minimalią emisijos kainą;
• 23.7. priimti sprendimą konvertuoti Bendrovės vienos klasės akcijas į kitos, tvirtinti akcijų konvertavimo tvarkos aprašą;
• 23.8. tvirtinti metinių finansinių ataskaitų rinkinį;
• 23.9. priimti sprendimą dėl pelno (nuostolių) paskirstymo;
• 23.10. priimti sprendimą dėl rezervų sudarymo, naudojimo, sumažinimo ir naikinimo;
• 23.11. tvirtinti tarpinių finansinių ataskaitų rinkinį, sudarytą siekiant priimti sprendimą dėl dividendų už trumpesnį negu finansiniai metai laikotarpį skyrimo;

• 23.12. priimti sprendimą dėl dividendų už trumpesnį negu finansiniai metai laikotarpį skyrimo;

• 23.13. priimti sprendimą išleisti konvertuojamąsias obligacijas;

• 23.14. priimti sprendimą atšaukti visiems akcininkams pirmumo teisę įsigyti konkrečios emisijos Bendrovės akcijų ar konvertuojamųjų obligacijų;
• 23.15. priimti sprendimą padidinti įstatinį kapitalą;
• 23.16. priimti sprendimą sumažinti įstatinį kapitalą, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis;
• 23.17. priimti sprendimą Bendrovei įsigyti savų akcijų;
• 23.18. priimti sprendimą dėl Bendrovės reorganizavimo ar atskyrimo ir patvirtinti reorganizavimo ar atskyrimo sąlygas, išskyrus įstatymuose nustatytas išimtis;
• 23.19. priimti sprendimą pertvarkyti Bendrovę;
• 23.20. priimti sprendimą restruktūrizuoti Bendrovę;
• 23.21. priimti sprendimą likviduoti Bendrovę, atšaukti Bendrovės likvidavimą, išskyrus įstatymuose nustatytas išimtis;
• 23.22. rinkti ir atšaukti Bendrovės likvidatorių, išskyrus įstatymuose nustatytas išimtis.
• 1. Papildoma visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencija yra:
• 24.1. priimti sprendimus dėl šių įstatų 35 straipsnyje numatytų sutarčių su Bendrovės stebėtojų tarybos nariais dėl veiklos stebėtojų taryboje, standartinių tokių sutarčių sąlygų nustatymo bei asmens, įgalioto Bendrovės vardu pasirašyti šias sutartis, paskyrimo;
• 24.2. priimti sprendimus dėl nepriklausomiems stebėtojų tarybos nariams mokėtino atlygio dydžio (jeigu tokį atlygį būtų nuspręsta mokėti);
• 24.3. priimti sprendimus dėl pritarimo ar nepritarimo Bendrovės valdybos sprendimams, numatytiems šių įstatų 70.1 ir 72 straipsniuose;
• 24.4. priimti sprendimus dėl pritarimo ar nepritarimo Bendrovės metiniam pranešimui.

VI. Stebėtojų taryba

• 1. Stebėtojų taryba yra nuolat veikiantis kolegialus Bendrovės veiklos priežiūrą atliekantis organas.
• 1. Stebėtojų taryba yra atskaitinga visuotiniam akcininkų susirinkimui.
• 1. Stebėtojų tarybos kompetenciją, sprendimų priėmimo bei narių rinkimo ir atšaukimo tvarką nustato įstatymai, kiti teisės aktai ir šie įstatai.
• 1. Stebėtojų tarybą sudaro 3 (trys) nariai, įskaitant stebėtojų tarybos pirmininką.
• 1. Stebėtojų taryba renkama 4 (ketverių) metų kadencijai. Stebėtojų taryba ar jos nariai savo veiklą pradeda pasibaigus stebėtojų tarybą ar jos narius išrinkusiam visuotiniam akcininkų susirinkimui.
• 1. Stebėtojų taryba savo funkcijas atlieka šiuose įstatuose nustatytą laiką arba iki bus išrinkta nauja stebėtojų taryba, bet ne ilgiau kaip iki stebėtojų tarybos kadencijos pabaigos metais vyksiančio eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo. Stebėtojų tarybos nario kadencijų skaičius neribojamas.
• 1. Stebėtojų tarybai vadovauja jos pirmininkas, kuris renkamas pačios stebėtojų tarybos iš stebėtojų tarybos narių.
• 1. Stebėtojų tarybos nariu negali būti:
• 32.1. Bendrovės vadovas;
• 32.2. Bendrovės valdybos narys;
• 32.3. asmuo, einantis priežiūros organo, valdymo organo ar administracijos nario pareigas energetikos įmonėje, vykdančioje elektros energijos gamybos ir (ar) tiekimo veiklą arba gamtinių dujų gavybos ir (ar) tiekimo veiklą;
• 32.4. asmuo, kurio atžvilgiu nustatomos Strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatyme nurodytos aplinkybės, kurioms esant asmuo neturi teisės eiti šių pareigų;
• 32.5. asmuo, kuris kitais teisės aktuose nustatytais pagrindais neturi teisės eiti šių pareigų.
• 1. Teikiant stebėtojų tarybos narių kandidatūras, jas teikiantis Bendrovės akcininkas (akcininko atstovas) privalo visuotiniam akcininkų susirinkimui pateikti paaiškinimus raštu dėl kiekvieno siūlomo stebėtojų tarybos nario kvalifikacijos, patirties einant vadovaujančias pareigas bei tinkamumo užimti stebėtojų tarybos nario pareigas, įskaitant paaiškinimus dėl atitikties šių įstatų 32.3, 32.4 ir 32.5 straipsniuose nustatytiems reikalavimams, kartu pateikiant kompetentingų valstybės institucijų išvadas ir (ar) kitus šią atitiktį pagrindžiančius dokumentus.
• 1. Kiekvienas kandidatas į stebėtojų tarybos narius privalo pateikti visuotiniam akcininkų susirinkimui rašytinį sutikimą kandidatuoti į stebėtojų tarybos narius ir kandidato interesų deklaraciją, joje nurodydamas visas aplinkybes, dėl kurių galėtų kilti kandidato ir Bendrovės interesų konfliktas. Atsiradus naujoms aplinkybėms, dėl kurių galėtų kilti stebėtojų tarybos nario ir Bendrovės interesų konfliktas, stebėtojų tarybos narys apie tokias naujas aplinkybes privalo nedelsiant raštu informuoti stebėtojų tarybą.
• 1. Su stebėtojų tarybos nariais, prieš jiems pradedant eiti pareigas, gali būti sudaromos sutartys dėl veiklos stebėtojų taryboje. Šių sutarčių standartines sąlygas nustato visuotinis akcininkų susirinkimas. Taip pat visuotinis akcininkų susirinkimas savo sprendimu gali nustatyti, kad nepriklausomiems stebėtojų tarybos nariams turi būti mokamas atlygis. Visi išrinkti stebėtojų tarybos nariai pasirašo įsipareigojimus neatskleisti Bendrovės komercinių (gamybinių) paslapčių ir konfidencialios informacijos.
• 1. Visuotinis akcininkų susirinkimas gali atšaukti visą stebėtojų tarybą arba pavienius jos narius nesibaigus stebėtojų tarybos kadencijai.
• 1. Stebėtojų tarybos narys gali atsistatydinti iš pareigų kadencijai nesibaigus, apie tai raštu įspėjęs Bendrovę įstatymų nustatyta tvarka.
• 1. Jeigu stebėtojų tarybos narys atšaukiamas, atsistatydina ar dėl kitų priežasčių nustoja eiti pareigas ir Bendrovės akcininkai, kuriems priklausančios akcijos suteikia ne mažiau kaip 1/10 visų balsų, pavienių stebėtojų tarybos narių rinkimui prieštarauja, stebėtojų taryba netenka įgaliojimų ir turi būti renkama visa stebėtojų taryba. Jeigu renkami pavieniai stebėtojų tarybos nariai, jie renkami tik iki veikiančios stebėtojų tarybos kadencijos pabaigos.
• 1. Stebėtojų taryba savo veikloje vadovaujasi įstatymais, kitais teisės aktais, šiais įstatais, visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimais bei stebėtojų tarybos darbo reglamentu.
• 1. Stebėtojų tarybos išimtinė kompetencija:
• 40.1. rinkti valdybos narius ir atšaukti juos iš pareigų; jei Bendrovė dirba nuostolingai, stebėtojų taryba privalo svarstyti, ar valdybos nariai tinka eiti pareigas;
• 40.2. prižiūrėti valdybos ir Bendrovės vadovo veiklą;
• 40.3. pateikti visuotiniam akcininkų susirinkimui atsiliepimus ir pasiūlymus dėl Bendrovės veiklos strategijos, metinių finansinių ataskaitų rinkinio, pelno (nuostolių) paskirstymo projekto ir Bendrovės metinio pranešimo, taip pat valdybos bei Bendrovės vadovo veiklos;
• 40.4. pateikti visuotiniam akcininkų susirinkimui atsiliepimus ir pasiūlymus sprendimo dėl dividendų už trumpesnį negu finansiniai metai laikotarpį skyrimo projektui ir jam priimti sudarytam tarpinių finansinių ataskaitų rinkiniui ir parengtam tarpiniam pranešimui;
• 40.5. teikti siūlymus valdybai ir Bendrovės vadovui atšaukti jų sprendimus, kurie prieštarauja įstatymams ir kitiems teisės aktams, Bendrovės įstatams ar visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimams;
• 40.6. spręsti kitus šiuose įstatuose, taip pat visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimuose stebėtojų tarybos kompetencijai priskirtus Bendrovės ir jos valdymo organų veiklos priežiūros klausimus.
• 1. Papildoma stebėtojų tarybos kompetencija:
• 41.1. prižiūrėti Bendrovės strategijos ir perdavimo tinklų plėtros plano įgyvendinimą;
• 41.2. pateikti visuotiniam akcininkų susirinkimui atsiliepimus ir pasiūlymus dėl Bendrovės perdavimo tinklų plėtros plano įgyvendinimo;
• 41.3. pateikti Bendrovės valdybai ir visuotiniam akcininkų susirinkimui (jeigu atitinkami klausimai svarstomi visuotiniame akcininkų susirinkime) atsiliepimus ir pasiūlymus dėl šių įstatų 65.1, 66.1-66.2, 70.1, 70.5 ir 72-73 straipsniuose nurodytų Bendrovės valdybos sprendimų;
• 41.4. priimti sprendimus dėl šių įstatų 59 straipsnyje numatytų sutarčių su Bendrovės valdybos nariais ir valdybos pirmininku dėl veiklos valdyboje, standartinių tokių sutarčių sąlygų nustatymo bei asmens, įgalioto Bendrovės vardu pasirašyti šias sutartis, paskyrimo;
• 41.5. priimti sprendimus dėl valdybos nariams mokėtino atlygio dydžio (jeigu tokį atlygį būtų nuspręsta mokėti);
• 41.6. užtikrinti, kad Bendrovėje būtų veiksminga vidaus kontrolės sistema.
• 1. Stebėtojų taryba neturi teisės įstatymų ir šių įstatų jos kompetencijai priskirtų funkcijų pavesti ar perduoti vykdyti kitiems Bendrovės organams.
• 1. Stebėtojų taryba turi teisę prašyti Bendrovės valdybą ir Bendrovės vadovą pateikti su Bendrovės veikla susijusius dokumentus ir informaciją. Bendrovės dokumentai ir informacija stebėtojų tarybos nariams pateikiami neatlygintinai. Bendrovės dokumentų ir informacijos pateikimo stebėtojų tarybos nariams tvarka detalizuojama stebėtojų tarybos darbo reglamente.
• 1. Stebėtojų tarybos nariai privalo saugoti Bendrovės komercines (gamybines) paslaptis, konfidencialią informaciją, kurias jie sužinojo būdami stebėtojų tarybos nariais.
• 1. Stebėtojų tarybos sprendimų priėmimas ir darbo tvarka:
• 45.1. Stebėtojų tarybos darbo tvarką nustato stebėtojų tarybos priimtas jos darbo reglamentas.
• 45.2. Stebėtojų taryba savo sprendimus priima stebėtojų tarybos posėdžiuose.
• 45.3. Stebėtojų tarybos posėdžiai privalo būti rengiami ne rečiau kaip vieną kartą per metų ketvirtį.
• 45.4. Jei atsistatydina ar atšaukiamas vienas ar daugiau valdybos narių arba visa valdyba, stebėtojų tarybos darbo reglamento nustatyta tvarka turi būti šaukiamas stebėtojų tarybos posėdis, kuriame atitinkamai išrenkami nauji valdybos nariai arba visa valdyba.
• 45.5. Stebėtojų taryba gali priimti sprendimus ir jos posėdis laikomas įvykusiu, kai posėdyje dalyvauja daugiau kaip pusė stebėtojų tarybos narių. Iš anksto balsavę stebėtojų tarybos nariai laikomi dalyvavusiais posėdyje.
• 45.6. Stebėtojų tarybos nariai turi lygias teises. Balsavimo metu kiekvienas narys turi vieną balsą. Stebėtojų tarybos sprendimas yra priimtas, kai "už" jį gauta daugiau balsų negu "prieš". Balsams "už" ir "prieš" pasiskirsčius po lygiai, lemia stebėtojų tarybos pirmininko balsas. Sprendimas atšaukti Bendrovės valdybos narį gali būti priimtas, jei už jį balsuoja ne mažiau kaip 2/3 posėdyje dalyvaujančių stebėtojų tarybos narių.
• 45.7. Stebėtojų tarybos nariai privalo dalyvauti stebėtojų tarybos posėdžiuose ir balsuoti "už" arba "prieš" kiekvienu svarstomu klausimu. Stebėtojų tarybos narys turi teisę duoti paprastos rašytinės formos įgaliojimą kitam Bendrovės stebėtojų tarybos nariui, kuris atstovautų jam balsuojant Bendrovės stebėtojų tarybos posėdyje. Stebėtojų tarybos narys neturi teisės atsisakyti balsuoti ar susilaikyti balsuojant, išskyrus įstatymuose ir šiuose įstatuose numatytus atvejus. Balsavimas stebėtojų tarybos posėdyje yra atviras. Stebėtojų tarybos posėdžio protokole turi būti nurodyta kiekvieno stebėtojų tarybos posėdyje dalyvavusio stebėtojų tarybos nario valia kiekvienu klausimu.
• 45.8. Stebėtojų tarybos nariai, atskirais atvejais negalintys tiesiogiai dalyvauti stebėtojų tarybos posėdyje, privalo iš anksto balsuoti raštu arba balsuoti elektroninių ryšių priemonėmis, jeigu užtikrinamas perduodamos informacijos saugumas ir galima nustatyti balsavusio asmens tapatybę. Stebėtojų tarybos nariai, balsavę iš anksto raštu arba balsavę elektroninių ryšių priemonėmis, laikomi dalyvavusiais stebėtojų tarybos posėdyje. Stebėtojų tarybos darbo reglamente gali būti detalizuojami reikalavimai stebėtojų tarybos nariams balsuojant raštu bei numatomi kiti šiuose įstatuose nenurodyti dalyvavimo stebėtojų tarybos posėdyje būdai.
• 45.9. Jeigu svarstant klausimus stebėtojų taryboje kyla stebėtojų tarybos nario ir Bendrovės interesų konfliktas, toks stebėtojų tarybos narys privalo nedelsiant informuoti stebėtojų tarybą ir nedalyvauti balsuojant dėl atitinkamų klausimų, dėl kurių kyla stebėtojų tarybos nario ir Bendrovės interesų konfliktas.
• 1. Bendrovė privalo užtikrinti tinkamas stebėtojų tarybos ir stebėtojų tarybos narių darbo

stebėtojų taryboje sąlygas, suteikti darbui būtinas technines ir organizacines priemones. Bendrovės vadovas privalo paskirti stebėtojų tarybos sekretorių – Bendrovės darbuotoją, vykdantį stebėtojų tarybos posėdžių aptarnavimo funkcijas.

• 1. Stebėtojų tarybos komitetai:
• 47.1. Stebėtojų taryba, siekdama didinti darbo efektyvumą, gali nuspręsti suformuoti komitetus, kuriems būtų pavedama nagrinėti ir teikti stebėtojų tarybai pasiūlymus dėl atitinkamų komitetų kompetencijai priskirtų klausimų. Stebėtojų taryba išlieka visiškai atsakinga už savo kompetencijos ribose, atsižvelgus į komitetų pasiūlymus, priimamus sprendimus.
• 47.2. Bendrovėje privalo būti sudarytas audito komitetas. Bendrovėje taip pat gali būti sudaromi atlygio, skyrimo ir kiti komitetai. Stebėtojų taryba turi teisę pati atlikti audito, atlygio, skyrimo ir kitiems komitetams skirtas funkcijas.
• 47.3. Komitetai suformuojami stebėtojų tarybos sprendimu. Esant galimybei, skiriant komitetų narius, turėtų būti siekiama, kad ne mažiau kaip 1/3 atitinkamo komiteto narių būtų nepriklausomi.
• 47.4. Komitetų darbo tvarką, komitetų narių teises ir pareigas, o taip pat priemones komitetų narių veiklai užtikrinti, nustato stebėtojų tarybos patvirtintos atitinkamų komitetų sudarymo ir veiklos vykdymo taisyklės.
• 47.5. Stebėtojų taryba gali nuspręsti, kad su komitetų nariais turi būti sudaromos sutartys dėl atitinkamų komitetų narių veiklos komitete. Taip pat stebėtojų taryba savo sprendimu gali nustatyti, kad nepriklausomiems komitetų nariams turi būti mokamas atlygis. Tuo atveju, jeigu nepriklausomiems komitetų nariams yra mokamas atlygis, stebėtojų taryba privalo patvirtinti skaidrias ir gerą valdymo praktiką atitinkančias atlygio mokėjimo taisykles, kurios, be kita ko, turėtų užtikrinti atitinkamų komitetų narių nepriklausomumą.

VII. Bendrovės valdyba

• 1. Valdyba yra kolegialus Bendrovės valdymo organas.
• 1. Valdyba yra atskaitinga stebėtojų tarybai ir visuotiniam akcininkų susirinkimui. Valdyba ne rečiau nei kartą per finansinių metų ketvirtį privalo teikti stebėtojų tarybai ataskaitą apie savo veiklą Bendrovėje.
• 1. Valdybos kompetenciją, sprendimų priėmimo bei narių rinkimo ir atšaukimo tvarką nustato įstatymai, kiti teisės aktai ir šie įstatai.
• 1. Valdybą sudaro 5 (penki) nariai, įskaitant valdybos pirmininką.
• 1. Valdyba renkama 4 (ketverių) metų kadencijai. Valdybos kadencija prasideda pasibaigus valdybą išrinkusiam stebėtojų tarybos posėdžiui.
• 1. Valdyba savo funkcijas atlieka šiuose įstatuose nustatytą laiką arba iki bus išrinkta ir pradės dirbti nauja valdyba, bet ne ilgiau kaip iki valdybos kadencijos pabaigos metais vyksiančio eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo. Valdybos nario kadencijų skaičius neribojamas.
• 1. Valdybai vadovauja jos pirmininkas, kuris renkamas pačios valdybos iš valdybos narių.
• 1. Valdybos nariu gali būti renkamas tik fizinis asmuo. Bendrovės valdybos nariu negali būti:
• 55.1. Bendrovės stebėtojų tarybos narys;
• 55.2. asmuo, nurodytas šių įstatų 32.3 ir 32.4 straipsniuose, taip pat asmuo, kuris kitais teisės aktuose nustatytais pagrindais neturi teisės eiti šių pareigų.
• 1. Teikiant valdybos narių kandidatūras, jas teikiantis asmuo privalo stebėtojų tarybai pateikti paaiškinimus raštu dėl kiekvieno siūlomo valdybos nario kvalifikacijos, patirties einant vadovaujančias pareigas bei tinkamumo užimti Bendrovės valdybos nario pareigas, įskaitant paaiškinimus dėl atitikties šių įstatų 55.2 straipsnyje nustatytam reikalavimui, kartu pateikiant kompetentingų valstybės institucijų išvadas ir (ar) kitus šią atitiktį pagrindžiančius dokumentus.
• 1. Kiekvienas kandidatas į valdybos narius privalo pateikti stebėtojų tarybai rašytinį sutikimą kandidatuoti į valdybos narius ir kandidato interesų deklaraciją, joje nurodydamas visas aplinkybes, dėl kurių galėtų kilti kandidato ir Bendrovės interesų konfliktas. Atsiradus naujoms aplinkybėms, dėl kurių galėtų kilti valdybos nario ir Bendrovės interesų konfliktas, valdybos narys apie tokias naujas aplinkybes privalo nedelsiant raštu informuoti Bendrovę, valdybą ir stebėtojų tarybą.
• 1. Valdybos nariai gali dirbti kitą darbą ar užimti kitas pareigas įskaitant, bet neapsiribojant, vadovaujančių pareigų kituose juridiniuose asmenyse ėjimą, darbą valstybės ar statutinėje tarnyboje, pareigas Bendrovėje ir kituose juridiniuose asmenyse, kurių dalyviu yra Bendrovė, tik iš anksto apie tai informavę Bendrovės valdybą ir stebėtojų tarybą bei gavę išankstinį stebėtojų tarybos sutikimą, išskyrus pedagoginę, kūrybinę bei autorinę veiklą, kurių atžvilgiu minėto sutikimo nereikia.
• 1. Su valdybos nariais ir valdybos pirmininku, prieš jiems pradedant eiti pareigas, gali būti sudaromos sutartys dėl veiklos valdyboje. Šių sutarčių standartines sąlygas nustato stebėtojų taryba. Taip pat stebėtojų taryba savo sprendimu gali nustatyti, kad valdybos nariams turi būti mokamas atlygis. Jeigu Bendrovės valdybos narys išrenkamas į generalinio direktoriaus pareigas ar paskiriamas Bendrovės padalinio vadovu, dėl šio darbo su juo sudaroma darbo sutartis. Visi išrinkti valdybos nariai pasirašo įsipareigojimus neatskleisti Bendrovės komercinių (gamybinių) paslapčių ir konfidencialios informacijos.
• 1. Stebėtojų taryba gali atšaukti visą valdybą arba pavienius jos narius nesibaigus jų kadencijai.
• 1. Valdybos narys gali atsistatydinti iš pareigų kadencijai nesibaigus, apie tai raštu įspėjęs Bendrovę įstatymų nustatyta tvarka.
• 1. Jeigu valdyba atšaukiama, atsistatydina ar dėl kitų priežasčių nustoja eiti pareigas nepasibaigus kadencijai, nauja valdyba renkama likusiam nustojusios eiti pareigas valdybos kadencijos laikotarpiui. Jeigu renkami pavieniai valdybos nariai, jie renkami tik iki veikiančios valdybos kadencijos pabaigos.
• 1. Valdyba savo veikloje vadovaujasi įstatymais, kitais teisės aktais, šiais įstatais, visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimais, stebėtojų tarybos sprendimais bei valdybos darbo reglamentu.
• 1. Visi valdybos nariai turi vienodas teises ir pareigas, išskyrus įstatymuose ir kituose

teisės aktuose nustatytas išimtis.

• 1. Valdyba svarsto ir tvirtina:
• 65.1. Bendrovės veiklos strategiją;
• 65.2. Bendrovės metinį pranešimą;
• 65.3. Bendrovės tarpinį pranešimą;
• 65.4. Bendrovės valdymo ir organizacinę struktūrą, darbuotojų pareigybes ir bendrą (maksimalų) darbuotojų skaičių;
• 65.5. pareigybes, į kurias darbuotojai priimami konkurso tvarka;
• 65.6. Bendrovės filialų ir atstovybių nuostatus.
• 1. Valdyba papildomai svarsto bei tvirtina:
• 66.1. 3 (trejų) metų Bendrovės strategijos įgyvendinimo veiksmų planą, kuriais vadovaujasi priimdama sprendimus; Bendrovės 3 (trejų) metų strategijos įgyvendinimo veiksmų planas peržiūrimas, svarstomas ir tvirtinamas kiekvienais metais kartu su Bendrovės kitų metų biudžeto projektu; Bendrovės valdybos sprendimas šiame straipsnyje nurodytais klausimais laikomas priimtu, kai "už" jį gauti ne mažiau kaip 4 (keturi) valdybos narių balsai.
• 66.2. 10 (dešimties) metų Bendrovės perdavimo tinklų plėtros planą, kurį prieš tai turi peržiūrėti ne vėliau kaip iki kiekvienų metų liepos 1 d.
• 66.3. Bendrovės biudžetą;
• 66.4. paramos ir labdaros skyrimo tvarką;
• 66.5. kitus Bendrovės strateginę veiklą reglamentuojančius dokumentus.
• 1. Valdyba renka ir atšaukia Bendrovės vadovą, nustato jo atlyginimą, kitas darbo sutarties sąlygas, tvirtina pareiginius nuostatus, skatina jį ir skiria nuobaudas.
• 1. Valdyba renka ir atšaukia Bendrovės vidaus audito funkcijas atliekančio struktūrinio padalinio vadovą, nustato jo atlyginimą, kitas darbo sutarties sąlygas, tvirtina pareiginius nuostatus, skatina jį ir skiria nuobaudas.
• 1. Valdyba nustato informaciją, kuri laikoma Bendrovės komercine (gamybine) paslaptimi ir konfidencialia informacija. Komercine (gamybine) paslaptimi ir konfidencialia informacija negali būti laikoma informacija, kuri pagal įstatymus turi būti vieša.
• 1. Valdyba priima:
• 70.1. sprendimus Bendrovei pradėti vykdyti naujo pobūdžio veiklą ar nutraukti konkrečią vykdomą veiklą, kai tai neprieštarauja Bendrovės veiklos tikslui, jeigu atitinkamas sprendimas nebuvo priimtas tvirtinant Bendrovės veiklos strategiją;
• 70.2. sprendimus išleisti obligacijas (išskyrus konvertuojamąsias obligacijas), taip pat, tvirtina paramos ir labdaros skyrimo tvarką;
• 70.3. Įmonių restruktūrizavimo įstatymo nustatytais atvejais − sprendimą restruktūrizuoti Bendrovę;
• 70.4. sprendimus Bendrovei tapti kitų juridinių asmenų steigėja, dalyve;
• 70.5. sprendimus dėl Bendrovės kaip kitų juridinių asmenų dalyvio teisių (įskaitant ir

balsavimo teisę dalyvių susirinkime) realizavimo;

• 70.6. sprendimus dėl bet kokio Bendrovės turimų akcijų (dalių, pajų) ar jų suteikiamų teisių perleidimo kitiems asmenims ar suvaržymo;
• 70.7. sprendimus dėl Bendrovės filialų ir atstovybių steigimo bei jų veiklos nutraukimo, taip pat dėl jų nuostatų patvirtinimo ir keitimo; Bendrovės valdyba skiria ir atšaukia Bendrovės filialų ir atstovybių vadovus, svarsto įmonių, kurių dalyve yra Bendrovė (įskaitant Bendrovės dukterines įmones), filialų ir atstovybių steigimo, jų veiklos nutraukimo klausimus bei įmonių, kurių dalyve yra Bendrovė, stebėtojų tarybų ir valdybos narių kandidatūras, kai į jas siūlomi Bendrovės darbuotojai;
• 70.8. sprendimus dėl Bendrovės dalyvavimo asociacijų ar bet kokios formos juridinių asmenų susivienijimų veikloje;
• 70.9. sprendimus dėl siūlomos bendros Bendrovės darbuotojams skatinti skirtos išmokų sumos patvirtinimo; Bendrovės vadovo siūlymas turi būti pagrįstas atsižvelgiant į Bendrovės atitinkamais metais vykdytą veiklą ir pasiektus rezultatus;
• 70.10. sprendimus dėl kitų teisės aktų, šių įstatų, visuotinio akcininkų susirinkimo ir valdybos sprendimais patvirtintose Bendrovės vidaus tvarkose (jeigu šios tvarkos buvo patvirtintos laikantis jas patvirtinusio organo kompetencijos) valdybos kompetencijai priskirtų klausimų, taip pat dėl tų klausimų (tame tarpe ir dėl sandorių sudarymo), dėl kurių į valdybą kreipiasi Bendrovės vadovas.
• 1. Valdyba priima sprendimus dėl:
• 71.1. ilgalaikio turto, kurio balansinė vertė didesnė kaip 10 000 000 Lt (dešimt milijonų litų), investavimo, perleidimo, nuomos (skaičiuojama atskirai kiekvienai sandorio rūšiai);
• 71.2. ilgalaikio turto, kurio balansinė vertė didesnė kaip 10 000 000 Lt (dešimt milijonų litų), įkeitimo ar hipotekos (skaičiuojama bendra sandorių suma);
• 71.3. kitų asmenų prievolių, kurių suma didesnė kaip 10 000 000 Lt (dešimt milijonų litų), įvykdymo laidavimo ar garantavimo;
• 71.4. ilgalaikio turto įsigijimo už kainą, didesnę kaip 10 000 000 Lt (dešimt milijonų litų);
• 71.5. piniginių lėšų, kurių suma didesnė kaip 10 000 000 Lt (dešimt milijonų litų), investavimo, perleidimo, įkeitimo ar hipotekos (skaičiuojama atskirai kiekvienai sandorio rūšiai);
• 71.6. dalyvavimo ir/ar taikos sutarčių sudarymo teisminiuose (arbitražo) ginčuose, kuriuose Bendrovei reiškiamas arba Bendrovė reiškia reikalavimą, didesnį kaip 500 000 Lt (penki šimtai tūkstančių litų).

Valdyba, priimdama šiame straipsnyje nurodytus sprendimus, tvirtina esmines šių sandorių sąlygas.

• 1. Valdyba taip pat priima sprendimus dėl:
• 72.1. Strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatyme nurodytų ir Bendrovei priklausančių įrenginių, sudarančių 110 kV ir aukštesnės įtampos elektros perdavimo tinklą ir jo priklausinius, perleidimo, įkeitimo, teisinio

statuso keitimo, kitokio apsunkinimo ar disponavimo;

• 72.2. Bendrovei priklausančių tarpsisteminių elektros jungčių su kitomis valstybėmis perleidimo, įkeitimo, teisinio statuso keitimo, kitokio apsunkinimo ar disponavimo;
• 72.3. Bendrovės tiesiogiai ar netiesiogiai valdomų įmonių, kurioms priklauso tarpsisteminės elektros jungtys su kitomis valstybėmis ar kurios jas vysto, valdo, naudoja ar jomis disponuoja bet kokiais pagrindais, ar kurios įgyvendina ir vykdo elektros energijos perdavimo sistemos ar rinkos operatorių funkcijas ir veiklą, akcijų ar jų suteikiamų teisių perleidimo, įkeitimo, kitokio apsunkinimo ar disponavimo, tokių įmonių įstatinio kapitalo didinimo, mažinimo ar kitokių veiksmų, galinčių pakeisti šių įmonių įstatinio kapitalo struktūrą (pvz., konvertuojamųjų obligacijų išleidimo) bei sprendimus dėl šiame punkte nurodytų įmonių reorganizavimo, atskyrimo, restruktūrizavimo, likvidavimo, pertvarkymo ar kitokių veiksmų, keičiančių šiame punkte nurodytų įmonių teisinį statusą.
• 1. Bendrovės atliktų skaičiavimų pagrindu, valdyba nustato valstybės reguliuojamų paslaugų kainas ir jų taikymo sąlygas bei teikia jas derinti teisės aktų nustatyta tvarka, kai tokio derinimo reikalauja galiojantys teisės aktai.
• 1. Valdyba gali nustatyti dukterinių įmonių veiklos gaires ir taisykles, metinius finansinius planus, metinę turto grąžos normą, maksimalius skolinių įsipareigojimų dydžius, taip pat kitus dukterinių įmonių veiklos parametrus.
• 1. Prieš priimdama šių įstatų 65.1, 66.1-66.2, 70.1, 70.5 ir 72-73 straipsniuose nurodytus sprendimus, valdyba turi pateikti visą informaciją, susijusią su šių sprendimų priėmimu, stebėtojų tarybai ir priimant šiuos sprendimus atsižvelgti į stebėtojų tarybos atsiliepimus ir pasiūlymus dėl šių sprendimų. Stebėtojų tarybos atsiliepimai ir pasiūlymai neriboja Bendrovės valdybos kompetencijos priimti atitinkamus sprendimus ir nepanaikina Bendrovės valdybos atsakomybės už priimtus sprendimus.
• 1. Šių įstatų 70.1 ir 72 straipsniuose nurodytiems sprendimams priimti valdyba turi gauti visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimą. Visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimas nepanaikina Bendrovės valdybos atsakomybės už priimtus sprendimus.
• 1. Jeigu pagal šiuos įstatus arba įstatymus valdybos sprendimams yra reikalingas visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimas, valdybos sprendimai gali būti įgyvendinami tik kai yra gaunamas visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimas.
• 1. Valdyba analizuoja ir vertina Bendrovės vadovo pateiktą medžiagą apie:
• 78.1. Bendrovės veiklos strategijos įgyvendinimą;
• 78.2. Bendrovės veiklos organizavimą;
• 78.3. Bendrovės finansinę būklę;
• 78.4. ūkinės veiklos rezultatus, pajamų ir išlaidų sąmatas, inventorizacijos ir kitus turto pasikeitimo apskaitos duomenis.
• 1. Valdyba analizuoja, vertina Bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinį, pelno (nuostolių) paskirstymo projektą ir kartu su Bendrovės metiniu pranešimu teikia juos stebėtojų tarybai bei visuotiniam akcininkų susirinkimui.
• 1. Valdyba analizuoja, vertina sprendimo dėl dividendų už trumpesnį negu finansiniai metai laikotarpį skyrimo projektą ir jam priimti sudarytą tarpinių finansinių ataskaitų rinkinį, kuriuos kartu su Bendrovės tarpiniu pranešimu teikia stebėtojų tarybai ir visuotiniam akcininkų susirinkimui.
• 1. Valdyba atsako už visuotinių akcininkų susirinkimų sušaukimą ir rengimą laiku.
• 1. Valdyba privalo pateikti stebėtojų tarybai jos prašomus su Bendrovės veikla susijusius dokumentus.
• 1. Valdybos nariai privalo saugoti Bendrovės komercines (gamybines) paslaptis, konfidencialią informaciją, kurias sužinojo būdami valdybos nariais.
• 1. Valdybos sprendimų priėmimas ir darbo tvarka:
• 84.1. Valdybos darbo tvarką nustato jos priimtas valdybos darbo reglamentas.
• 84.2. Kiekvienas valdybos narys yra atsakingas už jo kompetencijai, tiesiogiai susijusiai su darbu valdyboje, priskirtų klausimų, dėl kurių turi būti priimtas atitinkamas valdybos sprendimas, analizę bei visos reikiamos informacijos pateikimą kitiems valdybos nariams tam, kad valdybos nariai galėtų apsispręsti balsuoti "už" ar "prieš" atitinkamą sprendimą. Konkrečios valdybos narių kompetencijos sritys nurodomos valdybos darbo reglamente.
• 84.3. Valdyba savo sprendimus priima valdybos posėdžiuose.
• 84.4. Valdybos posėdžiai privalo būti rengiami ne rečiau kaip vieną kartą per dvi kalendorines savaites. Valdybos darbo reglamente turi būti nustatyta, kokią dieną ir kelintą valandą kaskart (išskyrus valdybos darbo reglamente nustatytas išimtis) turi būti rengiami valdybos posėdžiai. Valdybos darbo reglamente gali būti nustatytas ir kitų valdybos posėdžių reguliarumas.
• 84.5. Bendrovės valdyba gali priimti sprendimus ir jos posėdis laikomas įvykusiu, kai jame dalyvauja 2/3 ir daugiau valdybos narių.
• 84.6. Balsavimo metu kiekvienas narys turi vieną balsą. Valdybos sprendimas laikomas priimtu, kai "už" jį gauta daugiau balsų negu "prieš" (balsams "už" ir "prieš" pasiskirsčius po lygiai, lemia valdybos pirmininko balsas), išskyrus kai šiuose įstatuose nurodytais atvejais reikalingi ne mažiau kaip 4 (keturių) valdybos narių balsai "už".
• 84.7. Valdybos nariai privalo dalyvauti valdybos posėdžiuose ir balsuoti "už" arba "prieš" kiekvienu svarstomu klausimu. Valdybos narys turi teisę duoti paprastos rašytinės formos įgaliojimą kitam Bendrovės valdybos nariui, kuris atstovautų jam balsuojant Bendrovės valdybos posėdyje. Valdybos narys neturi teisės atsisakyti balsuoti ar susilaikyti balsuojant, išskyrus įstatymuose ir šiuose įstatuose numatytus atvejus. Balsavimas valdybos posėdyje yra atviras. Valdybos posėdžio protokole turi būti nurodyta kiekvieno valdybos posėdyje dalyvavusio valdybos nario valia kiekvienu klausimu.
• 84.8. Valdybos nariai, atskirais atvejais negalintys tiesiogiai dalyvauti valdybos posėdyje, privalo iš anksto balsuoti raštu arba balsuoti elektroninių ryšių priemonėmis, jeigu užtikrinamas perduodamos informacijos saugumas ir galima nustatyti balsavusio asmens tapatybę. Valdybos nariai, balsavę iš anksto raštu arba balsavę elektroninių ryšių priemonėmis, laikomi dalyvavusiais valdybos posėdyje. Valdybos darbo reglamente gali būti detalizuojami reikalavimai valdybos nariams balsuojant raštu bei numatomi kiti, šiuose įstatuose

nenurodyti, dalyvavimo valdybos posėdyje būdai.

• 84.9. Jeigu svarstant klausimus valdyboje kyla valdybos nario ir Bendrovės interesų konfliktas, toks valdybos narys privalo nedelsiant informuoti valdybą ir nedalyvauti balsuojant dėl atitinkamų klausimų, dėl kurių kyla valdybos nario ir Bendrovės interesų konfliktas. Valdybos narys neturi teisės balsuoti, kai valdybos posėdyje sprendžiamas su jo veikla valdyboje susijęs ar jo atsakomybės klausimas.
• 84.10. Valdyba į kiekvieną savo posėdį turi pakviesti Bendrovės vadovą, jei jis nėra valdybos narys, ir sudaryti jam galimybes susipažinti su informacija darbotvarkės klausimais.
• 1. Bendrovė privalo užtikrinti tinkamas valdybos ir valdybos narių darbo valdyboje sąlygas, suteikti darbui būtinas technines ir organizacines priemones. Generalinis direktorius privalo paskirti valdybos sekretorių – Bendrovės darbuotoją, vykdantį valdybos posėdžių aptarnavimo funkcijas.

VIII. Bendrovės vadovas

• 1. Bendrovės veiklą organizuoja ir jai vadovauja Bendrovės vadovas generalinis direktorius. Generalinis direktorius yra vienasmenis Bendrovės valdymo organas. Generalinis direktorius veikia Bendrovės vardu ir turi teisę vienvaldiškai sudaryti sandorius, išskyrus šių Bendrovės įstatų bei įstatymų numatytais atvejais.
• 1. Generalinis direktorius yra atskaitingas Bendrovės valdybai.
• 1. Generalinio direktoriaus kompetenciją, rinkimo ir atšaukimo tvarką nustato įstatymai, kiti teisės aktai ir šie įstatai.
• 1. Generaliniu direktoriumi turi būti fizinis asmuo. Generaliniu direktoriumi negali būti asmuo, nurodytas šių įstatų 32.3 ir 32.4 straipsniuose, taip pat asmuo, kuris kitais teisės aktuose nustatytais pagrindais neturi teisės eiti tokių pareigų. Valdyba, vertindama kandidato į generalinius direktorius tinkamumą eiti šias pareigas, įvertina jo atitiktį šiame straipsnyje nustatytam reikalavimui ir tuo tikslu gali pareikalauti iš kandidato pateikti šią atitiktį pagrindžiančius dokumentus ir (ar) kreiptis į kompetentingas valstybės institucijas dėl reikalingos informacijos apie kandidatą suteikimo.
• 1. Kandidatas į generalinio direktoriaus pareigas privalo pateikti valdybai rašytinį sutikimą kandidatuoti į generalinio direktoriaus pareigas ir kandidato interesų deklaraciją, joje nurodydamas visas aplinkybes, dėl kurių galėtų kilti kandidato ir Bendrovės interesų konfliktas. Atsiradus naujoms aplinkybėms, dėl kurių galėtų kilti generalinio direktoriaus ir Bendrovės interesų konfliktas, generalinis direktorius apie tokias naujas aplinkybes privalo nedelsiant raštu informuoti valdybą.
• 1. Eiti kitas pareigas ar dirbti kitą darbą, įskaitant pareigas Bendrovėje, ir kituose juridiniuose asmenyse, kurių dalyviu yra Bendrovė, generalinis direktorius gali tik gavęs išankstinį valdybos sutikimą, išskyrus pedagoginę, kūrybinę bei autorinę veiklą, kurių atžvilgiu minėto sutikimo nereikia.
• 1. Generalinis direktorius pradeda eiti pareigas nuo jo išrinkimo dienos, jeigu su juo sudarytoje sutartyje nenustatyta kitaip. Sutartį su generaliniu direktoriumi Bendrovės vardu pasirašo valdybos pirmininkas ar kitas valdybos įgaliotas narys. Sutartį su generaliniu direktoriumi, kuris yra Bendrovės valdybos pirmininkas, pasirašo valdybos

įgaliotas valdybos narys.

• 1. Generalinis direktorius turi teisę atsistatydinti pateikdamas rašytinį atsistatydinimo pranešimą Bendrovės valdybai. Valdyba įstatymų nustatyta tvarka turi priimti sprendimą atšaukti generalinį direktorių. Jeigu valdyba nepriima sprendimo atšaukti generalinį direktorių, su juo sudaryta sutartis pasibaigia įstatymų nustatyta tvarka ir terminais.
• 1. Generalinis direktorius savo veikloje vadovaujasi įstatymais, kitais teisės aktais, Bendrovės įstatais, visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimais, stebėtojų tarybos bei valdybos sprendimais ir pareiginiais nuostatais.
• 1. Generalinis direktorius organizuoja kasdieninę Bendrovės veiklą, priima į darbą ir atleidžia darbuotojus, sudaro ir nutraukia su jais darbo sutartis, skatina juos ir skiria nuobaudas.
• 1. Generalinis direktorius privalo saugoti Bendrovės komercines (gamybines) paslaptis, konfidencialią informaciją, kurias sužinojo eidamas šias pareigas.
• 1. Generalinis direktorius atsako už:
• 97.1. Bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą;
• 97.2. metinių finansinių ataskaitų rinkinio sudarymą ir Bendrovės metinio pranešimo parengimą;
• 97.3. sprendimo dėl dividendų už trumpesnį negu finansiniai metai laikotarpį skyrimo projekto parengimą, tarpinių finansinių ataskaitų rinkinio sudarymą ir tarpinio pranešimo parengimą, sprendimui dėl dividendų už trumpesnį negu finansiniai metai laikotarpį skyrimo priimti;
• 97.4. sutarties su audito įmone sudarymą, kai auditas privalomas pagal įstatymus ar šiuos įstatus;
• 97.5. informacijos ir dokumentų pateikimą visuotiniam akcininkų susirinkimui, stebėtojų tarybai ir valdybai įstatymų nustatytais atvejais ar jų prašymu;
• 97.6. Bendrovės dokumentų ir duomenų pateikimą juridinių asmenų registro tvarkytojui;
• 97.7. dokumentų pateikimą Lietuvos bankui ir Lietuvos centriniam vertybinių popierių depozitoriumui;
• 97.8. įstatymuose nustatytos informacijos viešą paskelbimą šiuose įstatuose nurodytame šaltinyje;
• 97.9. informacijos pateikimą akcininkams;
• 97.10. kitų įstatymuose bei teisės aktuose, taip pat šiuose įstatuose ir generalinio direktoriaus pareiginiuose nuostatuose nustatytų pareigų vykdymą.
• 1. Generalinis direktorius išduoda ir atšaukia prokūras.
• 1. Generalinis direktorius turi užtikrinti, kad auditoriui būtų pateikti visi sutartyje su audito įmone nurodytam patikrinimui reikalingi Bendrovės dokumentai.
• 1. Jeigu pagal įstatymus ar šiuos įstatus Bendrovės sandoriams sudaryti ar kitiems sprendimams priimti yra reikalingas kito Bendrovės organo sprendimas ir/ar pritarimas,

generalinis direktorius gali sudaryti Bendrovės sandorius ir priimti kitus sprendimus tik kai yra priimtas atitinkamo Bendrovės organo sprendimas ir/ar pritarimas.

1. Generalinio direktoriaus darbo tvarką nustato generalinio direktoriaus pareiginiai nuostatai.

IX. Bendrovės veiklos organizavimas, auditas ir bendrovės finansai

• 1. Bendrovės organizacinė struktūra ir pareigybės turi būti tinkamos tikslingai Bendrovės veiklai.
• 1. Bendrovės veikla yra planuojama ir biudžetuojama. Už Bendrovės biudžeto parengimą yra atsakingas generalinis direktorius.
• 1. Bendrovės finansinių ataskaitų rinkinys turi būti sudaromas pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus.
• 1. Bendrovės valdybai turi būti pateikiamos ketvirtinės Bendrovės veiklos ir finansinės ataskaitos, kuriose būtų nurodoma, kaip yra vykdoma Bendrovės valdybos patvirtinta strategija bei biudžetas.

X. Pranešimų skelbimo tvarka

1. Bendrovės pranešimai, kurie pagal įstatymus, kitus teisės aktus ir/ar šiuos įstatus turi būti paskelbti viešai, privalo būti skelbiami Vyriausybės nustatyta tvarka Juridinių asmenų registro tvarkytojo leidžiamame elektroniniame leidinyje viešiems pranešimams skelbti.

XI. Dokumentų ir kitos informacijos pateikimo akcininkams ir valdybos nariams tvarka

• 1. Akcininkui raštu pareikalavus, Bendrovė ne vėliau kaip per 7 (septynias) kalendorines dienas nuo reikalavimo gavimo dienos privalo sudaryti akcininkui galimybę susipažinti ir/ar pateikti kopijas šių dokumentų: Bendrovės įstatų, metinių ir tarpinių finansinių ataskaitų rinkinių, Bendrovės metinių ir tarpinių pranešimų, auditoriaus išvadų bei audito ataskaitų, visuotinių akcininkų susirinkimų protokolų ar kitų dokumentų, kuriais įforminti visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai, stebėtojų tarybos pasiūlymų ar atsiliepimų visuotiniams akcininkų susirinkimams, akcininkų sąrašų, stebėtojų tarybos ir valdybos narių sąrašų, kitų Bendrovės dokumentų, kurie turi būti vieši pagal įstatymus, taip pat stebėtojų tarybos ir valdybos posėdžių protokolų ar kitų dokumentų, kuriais įforminti šių Bendrovės organų sprendimai, jei šiuose dokumentuose nėra komercinės (gamybinės) paslapties ar konfidencialios informacijos.
• 1. Akcininkas arba akcininkų grupė, turintys ar valdantys daugiau kaip 1/2 (vieną antrąją) akcijų ir pateikę Bendrovei jos nustatytos formos rašytinį įsipareigojimą neatskleisti komercinės (gamybinės) paslapties ir konfidencialios informacijos, о taip pat bet kuris valdybos narys turi teisę susipažinti su visais Bendrovės ir jos dukterinių įmonių dokumentais bei visa Bendrovės ir jos dukterinių įmonių informacija (įskaitant ir informaciją apie Bendrovės valdymo organų sprendimų, kurie dar nėra priimti, projektus ir informaciją apie planuojamus sudaryti sandorius bei investicijas), kuri informaciją gaunančio asmens prašymu turi būti susisteminta pagal tokio asmens nurodytus pagrįstus kriterijus. Jeigu Bendrovė neturi šiame straipsnyje nurodytų asmenų prašomų Bendrovės dukterinių įmonių dokumentų ar informacijos, Bendrovės valdymo organai privalo nedelsdami imtis veiksmų, kad Bendrovė gautų tokius

dokumentus bei informaciją, pasinaudodama jos turimų dukterinių įmonių akcijų suteikiamomis teisėmis. Informacija ir dokumentai, teikiami pagal šį įstatų straipsnį, turi būti pateikiama nedelsiant, tačiau ne vėliau kaip per 5 (penkias) darbo dienas nuo atitinkamo reikalavimo gavimo dienos. Šiame įstatų straipsnyje nurodyti subjektai turi teisę reikalauti, о Bendrovė turi pareigą užtikrinti, kad tam tikra konkreti informacija ir dokumentai būtų teikiami periodiškai be atskiro atitinkamo subjekto prašymo.

1. Visa informacija ir dokumentai, nurodyti šių įstatų 107 ir 108 straipsniuose, akcininkams bei valdybos nariams pateikiami neatlygintinai.

XII. Baigiamosios nuostatos

• 1. Bendrovės įstatai keičiami Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo nustatyta tvarka visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu, priimtu ne mažesne kaip 2/3 (dviejų trečdalių) visų visuotiniame akcininkų susirinkime dalyvaujančių akcininkų akcijų suteikiamų balsų dauguma.
• 1. Visuotiniam akcininkų susirinkimui priėmus sprendimą pakeisti Bendrovės įstatus, surašomas visas pakeistų įstatų tekstas ir po juo pasirašo visuotinio akcininkų susirinkimo įgaliotas asmuo.
• 1. Šie įstatai pasirašyti 2013 m. _________ mėn. __ d.
• 1. Įstatai įsigalioja nuo jų įregistravimo juridinių asmenų registre.

Visuotinio akcininkų susirinkimo įgaliotas asmuo:

Generalinis direktorius Virgilijus Poderys

____________________