Skip to main content

AI assistant

Sign in to chat with this filing

The assistant answers questions, extracts KPIs, and summarises risk factors directly from the filing text.

Litgrid AB Investor Presentation 2015

Jun 4, 2015

2262_rns_2015-06-04_69bf47c9-b82c-4eec-9c0c-d1e1583f84b2.pdf

Investor Presentation

Open in viewer

Opens in your device viewer

Litgrid AB

Rimantas Busila

Valdybos narys ir

Finansų departamento direktorius

2015 birželio 4 d., Vilnius


Litgrid - elektros perdavimo sistemos operatorius

Litgrid misija:

Užtikrinti patikimą elektros energijos persiuntimą ir sudaryti sąlygas konkurencijai atviroje elektros rinkoje

Litgrid vizija:

Visavertė Lietuvos elektros energetikos sistemos integracija į Europos elektros infrastruktūrą ir bendrą elektros rinką, kuriant galimybes konkurencingai ekonomikai


LITGRID

NASDAQ OMX Vilnius Papildomajame prekybos sąraše nuo 2010 m. gruodžio 22 d.

Litgrid AB akcijos
įstatinis kapitalas 146 ml. Eurų
Kapitalizacija 350 mln. Eurų

img-0.jpeg

2,50%
Smulkieji akcininkai
(5 627):
12 595 227 vardinės
paprastosios akcijos

2015 m. balandžio 17 d.


img-1.jpeg


LiHSRID

  • 70 metų Lietuvos energetikos sistema buvo kuriama integruotai su rytinėmis šalimis
  • Lietuvos elektros sistema sujungta su kaimyninėmis 12 tarpsisteminių jungčių:
  • 4 su Latvija
  • 8 su Rusija ir Baltarusija
  • 2 naujos jungtys pradės naują erą šalies elektros energetikai

img-2.jpeg


Strateginiai projektai


img-3.jpeg

NordBalt

  • Pirmoji Lietuvos-Švedijos elektros jungtis
  • 450 km jūrinio kabelio
  • 700 MW galia
  • HVDC srovės keitikliai Klaipėdoje ir Nibru (Švedija)

LIBERID

img-4.jpeg

img-5.jpeg

img-6.jpeg

img-7.jpeg

2004
Baigta studija dėl
Lietuvos ir Švedijos
elektros sistemų
sujungimo galimybės

2009
Atliktas Baltijos
jūros dugno tyrimas

2010 pasirašytos
Lietuvos ir Švedijos
PSO sutartys, gruodį
- jungties rangos
darbų sutartys

2011 pasirašyta
NordBalt ir
Nordstream
sankirtos sutratis

2011 pradėta linijos
Klaipėda-Telšiai
statyba

2012 pradedama
jūrinio kabelio
gamyba

2014 pradėtas kloti
jūrinis kabelis,
srovės keitiklio
statybos darbai

2014 baigta
Klaipėdos TP
rekonstrukcija

2015 Į Klaipėdą
atgabenta srovės
keitiklio įranga
Baigta jūrinio
kabelio gamyba

Tęsiamas kabelio
instaliavimas jūroje

Atlikta 90 proc.
jungties darbų


img-8.jpeg

NordBalt

  • Preliminari projekto vertène €552 mln., Lietuvos dalis - €222 mln.
  • Galinga jungtis tarp Lietuvos ir Švedijos elektro sistemų - alternatyvių energijos poreikių užtikrinimas
  • Jau dabar - mažesnės ateities sandorių kainos elektros biržoje

  • Pirmoji Lietuvos elektros jungtis su Vakarų Europos elektros tinklais
  • Elektros linija Alytus-Elk (Lenkija)
  • Nuo 2015 - 500 MW galia
  • HVDC srovės keitiklių stotis prie Alytaus

LitPol Link


LiHSRID

img-9.jpeg

img-10.jpeg

img-11.jpeg

img-12.jpeg

Nuo 1992

Nagrinėjami jungties projekto variantai, vykdomos galimybių studijos

2006

Šalių politinė deklaracija dėl elektros sistemų sujungimo

2011 pasirašytos
Lietuvos ir Lenkijos
PSO sutartys dėl projekto įgyvendinimo

2013 pasirašytos rangos sutartys linijos ir srovės keitiklių stoties darbams pradėti

2014 pradėti linijos ir keitiklių stoties statybų darbai

Kyla oro linijos atramos, statomas keitiklių stoties pastatas,

Rekonstruojama Alytaus TP

2015 atgabenta srovės keitiklio įranga
Atlikta 75 proc. jungties darbų


  • Preliminari projekto vertè
  • €370 mln., Lietuvos dalis
  • €108 mln.
  • Beveik 20 metų planuoto projekto finišo tiesioji
  • Pirmoji Baltijos šalių tiesioginė energetinė sasaja su Vakarų Europa

LitPol Link


Elektros jungtys - strateginiai Europos Sąjungos, Baltijos jūros regiono ir Lietuvos projektai

  • LitPol Link ir NordBalt Lietuvai - energijos šaltinių pasirinkimo galimybė ir savarankiškumo garantas
  • Europos energetikos žemėlapyje tai - Baltijos jūros regiono energetikos rinkų sujungimo plano (BEMIP) realizavimas

LihGRID

2016 metais tapsime elektros srautų kryžkele

Didmeninė rinku

Tinklų galios rinku ☐
Fizinė elektros rinku ☐
Dienos prieš rinku ☐
Dienos eigos rinku ☐
Balansavimo rinku ☐
Dvišaliai sandoriai ☐
Finansinė rinku ☐

img-13.jpeg

Rinkų sujungimas per
Estlink 1 ir Estlink 2

img-14.jpeg

Pralaidumo galia iš Baltijos šalių, MW

img-15.jpeg

img-16.jpeg

img-17.jpeg

img-18.jpeg

img-19.jpeg

img-20.jpeg

img-21.jpeg

img-22.jpeg

img-23.jpeg

img-24.jpeg

img-25.jpeg

Pralaidumo galia iš viso, MW

Iš Baltijos šalių

I Baltijos šalis

4130


Veiklos rezultatai


2015 m. elektros kaina
vartotojams – 12,787 euro ct/kWh

Investicijų į strateginę elektros infrastrukturą (...) nauda mažins didžiausią elektros kainos „pyrago“ dalį ir sudarys nepalyginamai didesnes galimybes šalies pramonės ir verslo konkurencingumui keliems dešimtmečiams

img-26.jpeg


LIGRID

Svarbiausi finansiniai rodikliai ir 2014 m. pajamų ir kaštų struktūra

img-27.jpeg
Pajamų struktūra

img-28.jpeg
Veiklos sąnaudų (OPEX) struktūra

img-29.jpeg

http://www.nasdaqomxbaltic.com/


LIBERID

Svarbiausi finansiniai rodikliai ir 2015 m. Q1 pajamų ir kaštų struktūra

img-30.jpeg

img-31.jpeg
Veiklos sąnaudos (OPEX)

img-32.jpeg


LIGRID

Litgrid akcijų kaina ir prekybos apimtys

img-33.jpeg

http://www.nasdaqomxbaltic.com/


Artimiausi darbai ir iššūkiai


LINGPIID

Baltijos šalių integracija į kontinentinę Europą - kelias kuriuo jau nuėjo Lenkija ir kitos Centrinės Europos šalys

1951-1958

KET įkurtas 1951 m. Austrijai, Belgijai, Prancūzijai, Vakarų Vokietijai, Italijai, Liuksemburgui, Olandijai ir Šveicarijai sutarus sujungti savo elektros energetikos sistemas į vieną sinchroniškai dirbančią zoną. Tinklas baigtas kurti 1958 m.

1995-2004

1995 m. nuo IPS/UPS sistemos atskilo ir prie KET prisijungė Lenkija, Čekija, Slovakija, Vengrija, 2004 m. - Rumunija ir Bulgarija.

2013

Prie KET prisijungia Turkija.

1987

Prie KET prisijungia Portugalija, Ispanija, tuometinė Jugoslavija, Graikija ir Albanija.


LIMGRID

Baltijos šalys jungiasi prie KET komandos

Baltijos valstybėms prisijungimas prie KET reikš:

  • Energetikos sistemų patikimą darbą ir saugų elektros perdavimą.
  • Tarpusavyje derinamus veiksmus prižiūrint įrenginius ir planuojant tinklo plėtrą.
  • Bendras energetikos sistemų valdymo taisykles - tinklų kodeksus, kurie vienodai bus taikomi visose Europos Sąjungos valstybėse.
  • Užtikrintą elektros prieinamumą iš Vakarų Europos sistemų.

img-34.jpeg

Kontinentinės Europos tinklas


img-35.jpeg

img-36.jpeg

Energija mūsų augimui