AI Terminal

MODULE: AI_ANALYST
Interactive Q&A, Risk Assessment, Summarization
MODULE: DATA_EXTRACT
Excel Export, XBRL Parsing, Table Digitization
MODULE: PEER_COMP
Sector Benchmarking, Sentiment Analysis
SYSTEM ACCESS LOCKED
Authenticate / Register Log In

Litgrid AB

Interim / Quarterly Report Aug 28, 2015

2262_ir_2015-08-28_facc7548-a18a-4936-8511-59f59ce0382a.pdf

Interim / Quarterly Report

Open in Viewer

Opens in native device viewer

SUTRUMPINTA TARPINĖ FINANSINĖ INFORMACIJA
SUTRUMPINTOS TARPINĖS FINANSINĖS BŪKLĖS ATASKAITOS 3
SUTRUMPINTOS TARPINĖS BENDRŲJŲ PAJAMŲ ATASKAITOS 4
SUTRUMPINTOS TARPINĖS NUOSAVO KAPITALO POKYČIŲ ATASKAITOS 6
SUTRUMPINTOS TARPINĖS PINIGŲ SRAUTŲ ATASKAITOS 7
SUTRUMPINTOS TARPINĖS FINANSINĖS INFORMACIJOS AIŠKINAMASIS RAŠTAS 8
KONSOLIDUOTAS TARPINIS PRANEŠIMAS 16

SUTRUMPINTOS TARPINĖS FINANSINĖS BŪKLĖS ATASKAITOS 2015 M. BIRŽELIO 30 D. (visos sumos tūkstančiais eurų, jei nenurodyta kitaip)

Pasta- Grupė Bendrovė bos 2015-06-30 2014-12-31 2015-06-30 2014-12-31 TURTAS Ilgalaikis turtas Nematerialusis turtas 3 776 944 756 915 Materialusis turtas 3 402 439 364 401 401 580 363 431 Išankstiniai apmokėjimai už ilgalaikį materialųjį turtą 147 191 82 228 147 189 82 228 Investicijos į dukterines įmones 4 - - 2 835 2 796 Investicijos į asocijuotas ir bendrai valdomas įmones 4 1 136 1 088 1 047 1 047 Atidėto pelno mokesčio turtas 61 91 - - Po vienerių metų gautinos sumos 126 - 126 - Finansinis turtas, galimas parduoti 1 923 2 237 1 923 2 237 Ilgalaikio turto iš viso 553 652 450 989 555 456 452 654 Trumpalaikis turtas Atsargos 2 423 2 259 1 132 1 005 Išankstiniai apmokėjimai 744 275 688 248 Prekybos gautinos sumos 10 099 14 456 6 880 10 741 Kitos gautinos sumos 47 326 51 253 19 470 21 245 Iš anksto sumokėtas pelno mokestis 794 31 763 - Kitas finansinis turtas 6 130 3 263 2 511 1 751 Iki išpirkimo termino laikomos investicijos 5 - 15 929 - 15 929 Pinigai ir pinigų ekvivalentai 1 597 25 293 1 311 25 003 Trumpalaikio turto iš viso 69 113 112 759 32 755 75 922 Ilgalaikis turtas skirtas parduoti 3 - - - TURTO IŠ VISO 622 768 563 748 588 211 528 576 NUOSAVAS KAPITALAS IR ĮSIPAREIGOJIMAI Nuosavas kapitalas Įstatinis kapitalas 6 146 256 146 064 146 256 146 064 Akcijų priedai 8 579 8 579 8 579 8 579 Perkainojimo rezervas 6 547 6 840 6 452 6 739 Privalomasis rezervas 14 606 14 609 14 606 14 606 Kiti rezervai 62 747 171 355 62 747 171 355 Nepaskirstytasis pelnas (nuostoliai) 3 332 (107 931) 4 268 (107 036) Nuosavas kapitalas. tenkantis patronuojančios įmonės akcininkams 242 067 239 516 242 908 240 307 Nekontroliuojanti dalis 83 57 - - Nuosavo kapitalo iš viso 242 150 239 573 242 908 240 307 Įsipareigojimai Ilgalaikiai įsipareigojimai Dotacijos 125 777 108 140 125 777 108 140 Ilgalaikės paskolos 7 113 559 88 600 113 559 88 600 Atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimas 11 261 11 669 11 261 11 669 Kitos ilgalaikės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai 2 958 2 958 2 907 2 907 Ilgalaikių įsipareigojimų iš viso 253 555 211 367 253 504 211 316 Trumpalaikiai įsipareigojimai Ilgalaikių paskolų einamųjų metų dalis 7 69 641 30 200 69 641 30 200 Trumpalaikės paskolos 7 12 778 10 580 - - Prekybos skolos 7 609 34 997 9 542 34 740 Gauti išankstiniai apmokėjimai 6 014 2 919 2 380 1 394 Pelno mokesčio įsipareigojimas 15 316 - 315 Kitos trumpalaikės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai 31 006 33 796 10 236 10 304 Trumpalaikių įsipareigojimų iš viso 127 063 112 808 91 799 76 953 Įsipareigojimų iš viso 380 618 324 175 345 303 288 269 NUOSAVO KAPITALO IR ĮSIPAREIGOJIMŲ IŠ VISO 622 768 563 748 588 211 528 576

SUTRUMPINTOS TARPINĖS BENDRŲJŲ PAJAMŲ ATASKAITOS UŽ ŠEŠIŲ MĖNESIŲ LAIKOTARPĮ, PASIBAIGUSĮ 2015 M. BIRŽELIO 30 D. (visos sumos tūkstančiais eurų, jei nenurodyta kitaip)

Pasta- Grupė Bendrovė
bos 2015-06-30 2014-06-30 2015-06-30 2014-06-30
Pajamos
Elektros ir susijusių paslaugų pajamos
Kitos pajamos
39 776
8 742
52 625
5 963
39 776
1 393
52 625
848
Pajamų iš viso 8 48 518 58 588 41 169 53 473
Veiklos sąnaudos
Elektros energijos ir susijusių paslaugų sąnaudos (17 546) (24 916) (17 546) (24 916)
Nusidėvėjimas ir amortizacija 3 (10 774) (20 789) (10 627) (20 600)
Darbo užmokestis ir susijusios sąnaudos (5 811) (5 234) (2 933) (2 701)
Remontų ir priežiūros sąnaudos (2 128) (2 339) (3 044) (3 081)
Telekomunikacijų ir IT sistemų sąnaudos (1 911) (1 820) (1 838) (1 727)
Ilgalaikio materialiojo turto nurašymo sąnaudos (418) (323) (409) (323)
Kitos sąnaudos (6 822) (5 714) (1 632) (2 088)
Veiklos sąnaudų iš viso ( 45 410) ( 61 135) (38 029) (55 436)
Veiklos pelnas (nuostoliai) 3 108 (2 547) 3 140 (1 963)
Finansinė veikla
Finansinės veiklos pajamos 260 295 255 294
Finansinės veiklos sąnaudos (578) (444) (558) (421)
Finansinės veiklos iš viso (318) (149) (303) (127)
Asocijuotų ir bendrai valdomų įmonių pelno/(nuostolių) dalis 48 29 - -
Pelnas (nuostoliai) prieš apmokestinimą 2 838 (2 667) 2 837 (2 090)
Pelno mokestis
Ataskaitinių metų pelno mokesčio sąnaudos (851) (2 075) (836) (2 075)
Atidėtojo pelno mokesčio pajamos (sąnaudos) 379 2 091 408 2 092
Pelno mokesčio iš viso (472) 16 (428) 17
Grynasis pelnas (nuostoliai) 2 366 (2 651) 2 409 (2 073)
Kitos bendrosios pajamos - - - -
Bendrosios pajamos 2 366 (2 651) 2 409 (2 073)
Grynasis pelnas (nuostoliai) priskirtini:
Patronuojančios įmonės akcininkams 2 359 (2 616) 2 409 (2 073)
Nekontroliuojančiai daliai 7 (35) - -
2 366 (2 651) 2 409 (2 073)
Bendrosios pajamos priskirtinos:
Patronuojančios įmonės akcininkams 2 359 (2 616) 2 409 (2 073)
Nekontroliuojančiai daliai 7 (35) - -
2 366 (2 651) 2 409 (2 073)
Pagrindinis ir sumažintas pelnas (nuostoliai) vienai akcijai
(litais)
10 0,005 -0,005 0,005 -0,004

SUTRUMPINTOS TARPINĖS BENDRŲJŲ PAJAMŲ ATASKAITOS UŽ TRIJŲ MĖNESIŲ LAIKOTARPĮ, PASIBAIGUSĮ 2015 M. BIRŽELIO 30 D. (visos sumos tūkstančiais eurų, jei nenurodyta kitaip)

Grupė Bendrovė
2015-04-01 -
06-30
2014-04-01 -
06-30
2015-04-01 -
06-30
2014-04-01 -
06-30
Pajamos
Elektros ir susijusių paslaugų pajamos 18 795 24 722 18 795 24 722
Kitos pajamos 4 618 3 216 847 388
Pajamų iš viso 23 413 27 938 19 642 25 110
Veiklos sąnaudos
Elektros energijos ir susijusių paslaugų sąnaudos (8 230) (13 318) (8 230) (13 318)
Nusidėvėjimas ir amortizacija (5 437) (10 042) (5 367) (9 949)
Darbo užmokestis ir susijusios sąnaudos (3 002) (2 719) (1 454) (1 316)
Remontų ir priežiūros sąnaudos (1 153) (1 573) (1 701) (2 041)
Telekomunikacijų ir IT sistemų sąnaudos (843) (935) (825) (885)
Ilgalaikio materialiojo turto nurašymo sąnaudos (412) (1) (403) (1)
Kitos sąnaudos (3 853) (2 845) (1 341) (1 046)
Veiklos sąnaudų iš viso ( 22 930) ( 31 433) (19 321) (28 556)
Veiklos pelnas (nuostoliai) 483 (3 495) 321 (3 446)
Finansinė veikla
Finansinės veiklos pajamos 157 219 152 218
Finansinės veiklos sąnaudos (225) (237) (215) (223)
Finansinės veiklos iš viso (68) (18) (63) (5)
Asocijuotų ir bendrai valdomų įmonių pelno/(nuostolių) dalis 12 (23) - -
Pelnas (nuostoliai) prieš apmokestinimą 427 (3 536) 258 (3 451)
Pelno mokestis
Ataskaitinių metų pelno mokesčio sąnaudos (274) (705) (259) (705)
Atidėtojo pelno mokesčio pajamos (sąnaudos) 217 950 242 951
Pelno mokesčio iš viso (57) 245 (17) 246
Grynasis pelnas (nuostoliai) 370 (3 291) 241 (3 205)
- - - -
Kitos bendrosios pajamos
Bendrosios pajamos
370 (3 291) 241 (3 205)
Grynasis pelnas (nuostoliai) priskirtini:
Patronuojančios įmonės akcininkams 351 (3 272) 241 (3 205)
Nekontroliuojančiai daliai 19 (19) - -
370 (3 291) 241 (3 205)
Bendrosios pajamos priskirtinos:
Patronuojančios įmonės akcininkams 351 (3 272) 241 (3 205)
Nekontroliuojančiai daliai 19 (19) - -
370 (3 291) 241 (3 205)
Pagrindinis ir sumažintas pelnas (nuostoliai) vienai akcijai
(litais)
0,001 -0,006 0,000 -0,006

SUTRUMPINTOS TARPINĖS NUOSAVO KAPITALO POKYČIŲ ATASKAITOS UŽ ŠEŠIŲ MĖNESIŲ LAIKOTARPĮ, PASIBAIGUSĮ 2015 M. BIRŽELIO 30 D. (visos sumos tūkstančiais eurų, jei nenurodyta kitaip)

Nuosavas kapitalas, priskirtinas Grupės akcininkams
Grupė Pas
tabos
Kapitalas Akcijų
priedai
Perkaino
jimo
rezervas
Privalo
masis
rezervas
Kiti rezervai Nepaskir
stytasis pelnas
Tarpinė
suma
Nekontro
liuojanti
dalis
Iš viso
Likutis 2014 m. sausio 1 d. 146 064 8 579 65 504 14 616 189 601 12 464 436 828 75 436 903
Ataskaitinio laikotarpio bendrosios
pajamos (sąnaudos)
- - - - - (2 616) (2 616) (35) (2 651)
Perkainojimo rezervo nusidėvėjimas ir
nurašytos sumos
- - (2 733) - - 2 733 - - -
Pervedimai į nepaskirstytąjį pelną - - - (8) (18 246) 18 254 - - -
Dividendai - - - - - (32 674) (32 674) - (32 674)
Dalies dukterinėje įmonėje
pasikeitimas
- - - - - - - 19 19
Likutis 2014 m. birželio 30 d. 146 064 8 579 62 771 14 608 171 355 (1 839) 401 538 59 401 597
Likutis 2015 m. sausio 1 d. 146 064 8 579 6 840 14 609 171 355 (107 931) 239 516 57 239 573
Ataskaitinio laikotarpio bendrosios
pajamos (sąnaudos)
- - - - - 2 359 2 359 7 2 366
Perkainojimo rezervo nusidėvėjimas ir
nurašytos sumos
- - (293) - - 293 - - -
Pervesta į nepaskirstytąjį pelną - - - (3) (108 608) 108 611 - - -
Įstatinio kapitalo perskaičiavimas
eurais
6 192 - - - - - 192 - 192
Dalies dukterinėje įmonėje
pasikeitimas
- - - - - - - 19 19
Likutis 2015 m. birželio 30 d. 146 256 8 579 6 547 14 606 62 747 3 332 242 067 83 242 150
Bendrovė Pas
tabos
Kapitalas Akcijų
priedai
Perkaino
jimo
rezervas
Privalo
masis
rezervas
Kiti rezervai Nepaskir
stytasis pelnas
Iš viso
Likutis 2014 m. sausio 1 d. 146 064 8 579 65 399 14 606 189 601 14 701 438 950
Ataskaitinio laikotarpio bendrosios
pajamos (sąnaudos)
- - - - - (2 073) (2 073)
Perkainojimo rezervo nusidėvėjimas ir
nurašytos sumos
- - (2 728) - - 2 728 -
Pervedimai į nepaskirstytąjį pelną - - - - (18 246) 18 246 -
Dividendai - - - - - (32 674) (32 674)
Likutis 2014 m. birželio 30 d. 146 064 8 579 62 671 14 606 171 355 928 404 203
Likutis 2015 m. sausio 1 d. 146 064 8 579 6 739 14 606 171 355 (107 036) 240 307
Ataskaitinio laikotarpio bendrosios
pajamos (sąnaudos)
- - - - - 2 409 2 409
Perkainojimo rezervo nusidėvėjimas ir
nurašytos sumos
- - (287) - - 287 -
Pervesta į nepaskirstytąjį pelną - - - (108 608) 108 608 -
Įstatinio kapitalo perskaičiavimas
eurais
6 192 - - - - - 192
Likutis 2015 m. birželio 30 d. 146 256 8 579 6 452 14 606 62 747 4 268 242 908

SUTRUMPINTOS TARPINĖS PINIGŲ SRAUTŲ ATASKAITOS UŽ ŠEŠIŲ MĖNESIŲ LAIKOTARPĮ, PASIBAIGUSĮ 2015 M. BIRŽELIO 30 D. (visos sumos tūkstančiais eurų, jei nenurodyta kitaip)

Pas- Grupė Bendrovė
tabos 2015-06-30 2014-06-30 2015-06-30 2014-06-30
Pagrindinės veiklos pinigų srautai
Grynasis pelnas (nuostoliai) 2 366 (2 651) 2 409 (2 073)
Nepiniginių sąnaudų (pajamų) atstatymas:
Nusidėvėjimo ir amortizacijos sąnaudos 3 10 774 20 789 10 627 20 600
Atsargų ir gautinų sumų vertės sumažėjimas (sumažėjimo atstatymas) (839) - (839) -
Asocijuotų ir bendrai valdomų įmonių pelno dalis (48) (29) - -
Pelno mokesčio sąnaudos 472 (17) 428 (17)
(Pelnas) nuostoliai iš ilgalaikio materialiojo turto 418 323 409 323
perleidimo/nurašymo
Finansinės ir investicinės veiklos rezultatų eliminavimas:
Palūkanų pajamos (15) (108) (15) (107)
Palūkanų sąnaudos 316 439 298 418
Dividendų pajamos (122) (150) (122) (150)
Kitos finansinės veiklos sąnaudos (pajamos) 139 (31) 142 (33)
Apyvartinio kapitalo pasikeitimai:
Pirkėjų įsiskolinimo ir kitų gautinų sumų (padidėjimas) sumažėjimas 7 494 7 332 4 772 (706)
Atsargų ir išankstinių apmokėjimų (padidėjimas) sumažėjimas (597) (671) (531) (266)
Mokėtinų sumų, dotacijų ir gautų išankstinių apmokėjimų
padidėjimas(sumažėjimas)
(8 473) (2 672) (5 633) 552
Kito finansinio turto pasikeitimas (2 553) (4 752) (446) (336)
(Sumokėtas) pelno mokestis (414) (2 478) (414) (2 478)
Grynieji pagrindinės veiklos pinigų srautai 8 918 15 324 11 085 15 727
Investicinės veiklos pinigų srautai
Ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto (įsigijimas) (135 873) (24 422) (135 833) (24 506)
Gautos dotacijos 20 792 14 803 20 792 14 803
Terminuoti indėliai - (11 585) - (11 585)
Dukterinių (asocijuotų) įmonių įsigijimas - - (39) (82)
Iki išpirkimo termino laikomų investicijų išpirkimas 5 15 929 4 344 15 929 4 344
Gautos palūkanos 92 139 92 139
Gauti dividendai 122 150 122 150
Kiti investicinės veiklos pinigų srautai - 27 - 28
Grynieji investicinės veiklos pinigų srautai (98 938) (16 544) (98 937) (16 709)
Finansinės veiklos pinigų srautai
Gautos paskolos 65 500 32 000 65 500 32 000
Sugrąžintos paskolos (1 100) (7 100) (1 100) (7 100)
Sąskaitų likučio perviršis (overdraft) 2 198 266 - -
Sumokėtos palūkanos (270) (435) (236) (413)
Išmokėti dividendai (4) (32 683) (4) (32 683)
Grynieji finansinės veiklos pinigų srautai 66 324 (7 952) 64 160 (8 196)
Pinigų ir pinigų ekvivalentų padidėjimas (sumažėjimas) (23 696) (9 172) (23 692) (9 178)
Pinigai ir pinigų ekvivalentai laikotarpio pradžioje 25 293 23 622 25 003 23 387
Pinigai ir pinigų ekvivalentai laikotarpio pabaigoje 1 597 14 450 1 311 14 209

1. Bendroji informacija

LITGRID AB yra Lietuvos Respublikoje įregistruota akcinė bendrovė. Jos buveinės adresas : A. Juozapavičiaus g. 13, LT-09311, Vilnius, Lietuva. LITGRID AB (toliau – "Litgrid" arba Bendrovė, arba Įmonė) - ribotos civilinės atsakomybės pelno siekiantis ūkio subjektas, įsteigtas atskiriamos AB "Lietuvos energija" veiklos dalies pagrindu, įgyvendinant 2010 m. spalio 28 d. AB "Lietuvos energija" neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimą, kuriuo buvo patvirtintas AB "Lietuvos energija" atskyrimas. 2010 m. lapkričio 16 d. Bendrovė įregistruota Juridinių asmenų registre. Įmonės kodas 302564383, PVM mokėtojo kodas LT100005748413.

"Litgrid" – elektros energijos perdavimo sistemos operatorius, valdantis elektros energijos srautus Lietuvoje ir palaikantis stabilų visos elektros energetikos sistemos darbą. Bendrovė taip pat yra atsakinga už Lietuvos elektros rinkos integraciją ir vystymąsi bei elektros perdavimo tinklo eksploataciją ir jo plėtrą – strateginius elektros jungčių su Švedija ir Lenkija projektus, užtikrinsiančius šalies energetinę nepriklausomybę.

Bendrovės veiklos tikslai yra savo kompetencijos ribose užtikrinti elektros energetikos sistemos stabilumą ir patikimumą Lietuvos Respublikos teritorijoje, sudaryti objektyvias ir nediskriminuojančias naudojimosi perdavimo tinklais sąlygas, valdyti, naudoti ir disponuoti elektros energijos perdavimo sistemos turtą ir jo priklausinius.

2015 m. birželio 30 d. Bendrovės akcinis kapitalas perskaičiuotas į eurus yra 146 256 100,20 Eur. Jį sudaro 504 331 380 vnt. 0,29 Eur nominalios vertės paprastųjų vardinių akcijų.

2015 m. birželio 30 d. ir 2014 m. gruodžio 31 d. Bendrovės akcininkai buvo:

Įmonės akcininkai Turimų akcijų
skaičius
Turimų akcijų
skaičius (proc.)
UAB "EPSO-G" 491 736 153 97,5
Kiti akcininkai 12 595 227 2,5
Iš viso: 504 331 380 100,0

Vienintelis UAB EPSO-G (įm. kodas 302826889, adresas A.Juozapavičiaus g. 13, Vilnius) kontroliuojantis akcininkas – Lietuvos Respublikos Energetikos ministerija.

Bendrovės akcijos įtrauktos į vertybinių popierių biržos NASDAQ OMX Vilnius Papildomąjį prekybos sąrašą, emisijos ISIN kodas LT0000128415.

Šių finansinių ataskaitų sudarymo dieną Grupę sudarė "Litgrid" bei šios tiesiogiai kontroliuojamos dukterinės įmonės:

Įmonės Įmonės buveinės
adresas
Valdomų akcijų
dalis 2015 m.
birželio 30 d.
Valdomų akcijų
dalis 2014 m.
gruodžio 31 d.
Pagrindinė veikla
"Baltpool" UAB A. Juozapavičiaus g.
13, Vilnius, Lietuva
67 proc. 67 proc. Energijos
išteklių
biržos
operatorius,
VIAP
lėšų
administratorius
UAB "Tetas" Senamiesčio g. 102B,
Panevėžys, Lietuva
100 proc. 100 proc. Specializuotos
transformatorinių
pastočių,
skirstomųjų
punktų techninės priežiūros, remonto ir įrengimo paslaugos,
testavimo
ir
bandymo
darbai,
energetikos
objektų
projektavimas
UAB "Tinklo
priežiūros centras"
A. Juozapavičiaus g.
13, Vilnius, Lietuva
100 proc. 100 proc. Pasirengimas aukštos įtampos nuolatinės srovės elektros
energetikos sistemos jungčių su Lenkijos ir Švedijos elektros
energetikos sistemomis įrengimui, valdymui ir eksploatavimui

2015 m. birželio 30 d. ir 2014 m. gruodžio 31 d. Grupės investicijos į asocijuotas įmones ir bendrai valdomą įmonę sudarė:

Įmonės Įmonės buveinės
adresas
Valdomų akcijų
dalis 2015 m.
birželio 30 d.
Valdomų akcijų
dalis 2014 m.
gruodžio 31 d.
Pagrindinė veikla
UAB Duomenų
logistikos centras
Žvejų g. 14, Vilnius,
Lietuva
20 proc. 20 proc. Informacinių technologijų paslaugų teikimas
LitPol Link Sp.z.o.o Wojciecha Gorskiego
900-033 Varšuva,
Lenkijos Respublika
50 proc. 50 proc. Tarpsisteminės elektros jungties LitPol Link projekto
koordinatorius

Grupės darbuotojų skaičius 2015 m. birželio 30 d. buvo 680 (2014 m. gruodžio 31 d. – 707), Bendrovės darbuotojų skaičius 2015 m. birželio 30 d. buvo 232 (2014 m. gruodžio 31 d. - 226).

2. Pagrindinių apskaitos principų apibendrinimas

Pagrindiniai apskaitos principai, pritaikyti rengiant Bendrovės ir Grupės sutrumpintą tarpinę finansinę informaciją už šešių mėnesių laikotarpį, pasibaigusį 2015 m. birželio 30 d.:

2.1 Rengimo pagrindas

Bendrovės ir Grupės sutrumpinta tarpinė finansinė informacija už šešių mėnesių laikotarpį, pasibaigusį 2015 m. birželio 30 d. yra parengta pagal 34-ą Tarptautinį apskaitos standartą (toliau - TAS) "Tarpinė finansinė atskaitomybė".

Sutrumpinta tarpinė finansinė informacija yra pateikta tūkstančiais eurų, jei nenurodyta kitaip. Ankstesnių metų palyginamoji informacija perskaičiuota pagal oficialų lito ir euro santykį: 1 Eur = 3,4528 Lt.

Siekiant geriau suprasti šioje sutrumpintoje tarpinėje finansinėje informacijoje pateiktus duomenis, ši finansinė informacija turi būti skaitoma kartu su Konsoliduotomis ir Bendrovės 2014 m. finansinėmis ataskaitomis, parengtomis pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, priimtus taikyti Europos Sąjungoje.

Ši sutrumpinta tarpinė finansinė informacija yra parengta įsigijimo vertės pagrindu, išskyrus ilgalaikį materialųjį turtą, kuris yra pateikiamas perkainota verte, atėmus sukauptą nusidėvėjimą ir įvertintus vertės sumažėjimo nuostolius, bei finansinį turtą, skirtą parduoti, kuris apskaitomas tikrąja verte.

Tarpinė finansinė informacija yra neaudituota.

Finansiniai Bendrovės ir kitų Grupės įmonių metai sutampa su kalendoriniais metais.

Apskaitos principai, taikyti rengiant sutrumpintą tarpinę finansinę informaciją, yra tokie patys, kaip ir taikyti rengiant finansines ataskaitas už 2014 metus.

Naujų standartų, standartų pakeitimų ir aiškinimų, galiojančių Bendrovei ir Grupei nuo 2015 metų ir turinčių reikšmingą įtaką šiai finansinei informacijai nebuvo.

2.2 Konsolidavimo principai

Dukterinė įmonė – tai tokia įmonė, kurią tiesiogiai ar netiesiogiai kontroliuoja Bendrovė. Bendrovė kontroliuoja ūkio subjektą, kai gali arba turi teisę gauti kintamą grąžą iš savo ryšio su ūkio subjektu, į kurį investuojama, ir gali paveikti šią grąžą naudodamasi savo galia valdyti ūkio subjektą, į kurį investuojama.

Grupės konsoliduotos finansinės ataskaitos apima "Litgrid" AB ir jos dukterines įmones. Dukterinių įmonių finansinės ataskaitos yra parengtos taikant tokią pačią apskaitos politiką ir apima tokį patį ataskaitinį laikotarpį kaip ir patronuojančios įmonės finansinės ataskaitos.

Dukterinės įmonės yra konsoliduojamos nuo datos, kai jų efektyvi tiesioginė ar netiesioginė kontrolė pereina Bendrovei ir nebekonsoliduojamos nuo datos, kai ši kontrolė prarandama. Visi tarpusavio sandoriai, likučiai ir nerealizuotas sandorių pelnas ar nuostoliai tarp Grupės įmonių yra eliminuojami.

2.3 Verslo jungimai tarp bendrai kontroliuojamų įmonių

Verslo jungimams, įvykusiems tarp bendrai kontroliuojamų įmonių, nėra taikomas 3 TFAS "Verslo jungimai". Tokie verslo jungimai apskaitomi taikant buvusių apskaitinių verčių metodą. Grupė nepripažįsta turto bei įsipareigojimų jų tikrosiomis vertėmis įsigijimo dieną, o apjungia įsigytą turtą bei įsipareigojimus balansinėmis vertėmis. Prestižas neatsiranda, o skirtumas tarp sumokėto atlygio ar perleisto grynojo turto apskaitinės vertės bei gauto atlygio ar įsigyto grynojo turto apskaitinės vertės finansinėse ataskaitose apskaitomas tiesiogiai nuosavame kapitale.

2.4 Funkcinė valiuta

2015 metų sausio 1 d. – euro įvedimo Lietuvos Respublikoje dieną pasikeitė Grupės funkcinė valiuta. Perskaičiuojant litus į eurus buvo taikomas euro ir lito perskaičiavimo kursas lygus 3,45280 lito už 1 eurą, kurį neatšaukiamai nustatė ES taryba.

3. Ilgalaikis nematerialusis ir materialusis turtas

Grupė Nematerialusis turtas Materialusis turtas
Likutinė vertė 2013 m. gruodžio 31 d. (koreguota IMT) 684 531 397
Įsigijimai 152 17 124
Pardavimai - (2)
Nurašymai - (346)
Perklasifikavimas iš atsargų - 41
Perklasifikavimas 6 (6)
Dotacijų sudengimai su ilgalaikiu turtu - (3 812)
Nusidėvėjimas/amortizacija (66) (20 723)
Likutinė vertė 2014 m. birželio 30 d. (koreguota IMT) 776 523 673
Likutinė vertė 2014 m. gruodžio 31 d. 944 364 401
Įsigijimai 28 52 228
Nurašymai - (454)
Perklasifikavimas į atsargas - (3)
Dotacijų sudengimai su ilgalaikiu turtu - (3 155)
Nusidėvėjimas/amortizacija (196) (10 578)
Likutinė vertė 2015 m. birželio 30 d. 776 402 439
Bendrovė Nematerialusis turtas Materialusis turtas
Likutinė vertė 2013 m. gruodžio 31 d. (koreguota IMT) 630 530 409
Įsigijimai 150 16 882
Pardavimai - (1)
Nurašymai - ( 346)
Perklasifikavimas iš atsargų - 41
Perklasifikavimas 6 (6)
Dotacijų sudengimai su ilgalaikiu turtu - (3 812)
Nusidėvėjimas/amortizacija (45) (20 555)
Likutinė vertė 2014 m. birželio 30 d. (koreguota IMT) 741 522 612
Likutinė vertė 2014 m. gruodžio 31 d. 915 363 431
Įsigijimai 25 52 192
Nurašymai - (445)
Dotacijų sudengimai su ilgalaikiu turtu - (3 155)
Nusidėvėjimas/amortizacija (184) (10 443)
Likutinė vertė 2015 m. birželio 30 d. 756 401 580

4. Investicijos į dukterines įmones (Bendrovės) ir asocijuotas bei bendrai valdomas įmones (Bendrovės ir Grupės)

Investicijos į dukterines įmones Bendrovės finansinėse ataskaitose

2015 m. birželio 30 d. Bendrovė tiesiogiai kontroliavo šias dukterines įmones:

Dukterinės įmonės Įsigijimo vertė Vertės sumažėjimas Apskaitinė vertė Dalies procentas
UAB "Tetas" 4 356 (1 981) 2 375 100
"Baltpool" UAB 286 - 286 67
UAB Tinklo priežiūros centras 174 - 174 100
Iš viso 4 816 (1 981) 2 835

Pagal 2015 m. sausio 22 d. Akcijų pasirašymo sutartį Bendrovė įsigijo "Baltpool" UAB 53 600 akcijų, kurių vienos vertė lygi 1,45 Eur, už 77 720 Eur. Bendrovė už įsigytas akcijas apmokės dalimis iki 2015 m. gruodžio 15 d. 2015 m. birželio 30 d. buvo apmokėta 38 860 Eur.

2014 m. gruodžio 31 d. Bendrovė tiesiogiai kontroliavo šias dukterines įmones:

Dukterinės įmonės Įsigijimo vertė Vertės sumažėjimas Apskaitinė vertė Dalies procentas
UAB "Tetas" 4 356 (1 981) 2 375 100
"Baltpool" UAB 247 - 247 67
UAB Tinklo priežiūros centras 174 - 174 100
4 777 (1 981) 2 796

Investicijos į asocijuotas ir bendrai valdomas įmones Bendrovės ir Grupės finansinėse ataskaitose

Investicijų į asocijuotas ir bendrai kontroliuojamas įmones judėjimas pateikiamas žemiau:

Grupė Bendrovė
2015-06-30 2014-12-31 2015-06-30 2014-12-31
Apskaitinė vertė laikotarpio pradžioje 1 088 4 611 1 047 4 437
Anuliuotos akcijos - (2 654) - (2 654)
Investicijų vertės sumažėjimas - (959) - (736)
Asocijuotų ar bendrai valdomų įmonių rezultatų dalis 48 90 - -
Apskaitinė vertė laikotarpio pabaigoje 1 136 1 088 1 047 1 047

5. Iki išpirkimo termino laikomos investicijos

Grupė Bendrovė
2015-06-30 2014-12-31 2015-06-30 2014-12-31
"Swedbank" AB obligacijos litais, išpirkimas 2015 m.
sausio 22 d.
- 15 929 - 15 929
Apskaitinė vertė - 15 929 - 15 929

6. Įstatinis kapitalas

2015 m. birželio 30 d. Bendrovės akcinis kapitalas perskaičiuotas į eurus yra 146 256 100,20 Eur. Jį sudaro 504 331 380 vnt. 0,29 Eur nominalios vertės paprastųjų vardinių akcijų.

7. Paskolos

Grupės ir Bendrovės paskolas sudaro:

Grupė Bendrovė
2015-06-30 2014-12-31 2015-06-30 2014-12-31
Ilgalaikės
Banko paskolos 113 559 88 600 113 559 88 600
Trumpalaikės
Ilgalaikių paskolų einamųjų metų dalis 69 641 30 200 69 641 30 200
Banko sąskaitos perviršis 12 778 10 580 - -
Iš viso paskolų 195 978 129 380 183 200 118 800

Ilgalaikių paskolų grąžinimo terminai

Grupė Bendrovė
2015-06-30 2014-12-31 2015-06-30 2014-12-31
Tarp 1 ir 2 metų 8 082 29 082 8 082 29 082
Nuo 2 iki 5 metų 30 247 24 247 30 247 24 247
Po 5 metų 75 230 35 271 75 230 35 271
Iš viso 113 559 88 600 113 559 88 600
8. Segmentų ataskaita

Grupė yra išskyrusi šiuos 6 segmentus:

  • elektros energijos perdavimas;
  • prekyba balansavimo/reguliavimo elektros energija;
  • sisteminių paslaugų teikimas;
  • viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) teikimas;
  • energijos išteklių biržos operatoriaus veikla;
  • remonto ir techninės priežiūros veiklos.

Bendrovės segmentai sutampa su Grupės pateiktais elektros energijos perdavimo, balansavimo/reguliavimo elektros energijos prekybos, sisteminių (galios rezervavimo) paslaugų ir viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) teikimo segmentais. Grupės ir Bendrovės veiklos segmentai nėra jungiami.

Elektros energijos perdavimas – elektros energijos persiuntimas aukštos įtampos (330 - 110 kV) įrenginiais iš gamintojų vartotojams arba tiekėjams iki sutartyje nustatytos ribos. Pagrindinis šios veiklos tikslas – užtikrinti patikimą, efektyvų, kokybišką, skaidrų ir saugų elektros energijos perdavimą skirstomiesiems tinklams, stambiesiems tinklų naudotojams iš elektrinių ir kaimyninių energetikos sistemų. Prekyba balansavimo –reguliavimo elektros energija yra paslauga, užtikrinanti elektros gamybos/importo ir poreikio/eksporto subalansavimą.

Sisteminių (galios rezervavimo) paslaugų teikimas. Bendrovė, užtikrindama patikimą sistemos darbą, perka iš elektros energijos gamintojų galios rezervo užtikrinimo elektros energijos gamybos įrenginiuose, reaktyviosios galios ir įtampos valdymo ir avarijų, sutrikimų prevencijos ir jų likvidavimo paslaugas ir teikia vartotojams sistemines (galios rezervavimo) paslaugas. Galios rezervas reikalingas, kai nenumatytais atvejais sumažėja elektros energijos gamyba arba išauga jos suvartojimas.

Bendrovės/Grupės teikiamas VIAP sudaro:

strateginių elektros energetikos sektoriaus projektų, susijusių su energetinio saugumo didinimu įrengiant jungiamąsias linijas su kitų valstybių elektros energetikos sistemomis ir (ar) sujungiant Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemas su kitų valstybių narių elektros energetikos sistemomis (tarptautinės elektros jungtys Lietuva-Švedija ir Lietuva-Lenkija, Lietuvos elektros energetikos sistemos integracija į kontinentinės Europos tinklus) įgyvendinimas;

atsinaujinančių energijos išteklių elektrinių prijungimas prie perdavimo tinklo, perdavimo tinklo optimizavimas, plėtra ir (ar) rekonstravimas, užtikrinantys gamybos naudojant atsinaujinančius energijos išteklius plėtrą;

elektros energijos, gaminamos naudojant atsinaujinančiuosius energijos išteklius, balansavimas.

Energijos išteklių biržos operatoriaus veiklą vykdo Bendrovės dukterinė įmonė "Baltpool" UAB. Vykdydama šią veiklą "Baltpool" UAB taip pat atlieka VIAP lėšų administratoriaus funkciją.

Remonto ir techninės priežiūros veiklą vykdo Bendrovės dukterinės įmonės UAB "Tetas" ir UAB Tinklo priežiūros centras. UAB "Tetas" pagrindinė veikla – specializuotos transformatorinių pastočių, skirstomųjų punktų techninės priežiūros, remonto ir įrengimo paslaugos, testavimo ir bandymo darbai, energetikos objektų projektavimas. UAB Tinklo priežiūros centro veikla pasirengimas aukštos įtampos nuolatinės srovės elektros energetikos sistemos jungčių su Lenkijos ir Švedijos elektros energetikos sistemomis įrengimui, valdymui ir eksploatavimui.

Grupės informacija apie segmentus už 2015 m. birželio 30 d. pasibaigusį laikotarpį yra pateikta žemiau:

2015 m. Verslo segmentai
Perdavimo
veikla
Prekyba balansavimo/
reguliavimo elektros
energija
Sisteminių
paslaugų
pardavimas
VIAP teikimas Energijos išteklių
biržos operatoriaus
veikla
Remonto ir techninės
priežiūros veikla
Iš viso
Pajamos 28 409 6 014 4 667 2 079 210 9 766 51 145
Pajamos tarps segmentų - - - - - (2 627) (2 627)
Pajamos, eliminavus pajamas tarp Grupės įmonių 28 409 6 014 4 667 2 079 210 7 139 48 518
Veiklos pelnas (nuostoliai) 957 2 639 ( 457) - 20 ( 51) 3 108
Finansinės pajamos (sąnaudos), grynąją verte* x x x x x x ( 318)
Asocijuotų ir bendrai valdomų įmonių rezultato dalis* x x x x x x 48
Pelnas (nuostoliai) prieš apmokestinimą x x x x x x 2 838
Pelno mokestis* x x x x x x ( 472)
Grynasis pelnas (nuostoliai) x x x x x x 2 366
Nusidėvėjimo ir amortizacijos sąnaudos 10 625 - - - 12 137 10 774
Ilgalaikio materialiojo turto nurašymai 445 - - - - 9 454

*Pelno mokestis, asocijuotų ir bendrai valdomų įmonių rezultato dalis ir finansinės pajamos (sąnaudos) neskaidomi tarp veiklų.

Grupės informacija apie segmentus už 2014 m. birželio 30 d. pasibaigusį laikotarpį yra pateikta žemiau:

2014 m. Verslo segmentai
Perdavimo
veikla
Prekyba
balansavimo/reguliavimo
elektros energija
Sisteminių
paslaugų
pardavimas
VIAP teikimas Energijos išteklių
biržos operatoriaus
veikla
Remonto ir techninės
priežiūros veikla
Iš viso
Pajamos 34 157 11 687 6 178 1 451 84 10 500 64 057
Pajamos tarps segmentų - - - - - (5 469) (5 469)
Pajamos, eliminavus pajamas tarp Grupės įmonių 34 157 11 687 6 178 1 451 84 5 031 58 588
Veiklos pelnas (nuostoliai) (3 179) 2 625 (1 408) - (106) (479) (2 547)
Finansinės pajamos (sąnaudos), grynąją verte* x x x x x x (149)
Asocijuotų ir bendrai valdomų įmonių rezultato dalis* x x x x x x 29
Pelnas (nuostoliai) prieš apmokestinimą x x x x x x (2 667)
Pelno mokestis* x x x x x x 16
Grynasis pelnas (nuostoliai) x x x x x x (2 651)
Nusidėvėjimo ir amortizacijos sąnaudos 20 525 - - - 18 173 20 716
Ilgalaikio materialiojo turto nurašymai 346 - - - - - 346

*Pelno mokestis, asocijuotų ir bendrai valdomų įmonių rezultato dalis ir finansinės pajamos (sąnaudos) neskaidomi tarp veiklų.

Grupė veikia Lietuvoje ir jos pajamos iš Lietuvos klientų sudaro 96 proc. visų pajamų.

Grupės ir Bendrovės pajamos pagal geografinę kliento lokaciją 2015 m. ir 2014 m. sudarė:

Šalis Grupė Bendrovė
2015-06-30 2014-06-30 2015-06-30 2014-06-30
Lietuva 46 804 57 810 39 455 52 695
Rusija 221 185 221 185
Estija 986 204 986 204
Latvija 222 388 222 388
Norvegija 225 1 225 1
Švedija 60 - 60 -
Iš viso: 48 518 58 588 41 169 53 473

Visas Grupės ir Bendrovės turtas yra Lietuvoje.

9. Sandoriai tarp susijusių šalių

Bendrovės ir Grupės susijusios šalys 2015 m. ir 2014 m. buvo:

  • Bendrovės patronuojanti įmonė EPSO-G, kurios 100 proc. akcijų priklauso Lietuvos Respublikos Energetikos ministerijai; - Bendrovės dukterinės įmonės;
  • Bendrovės asocijuotos ir bendrai valdomos įmonės;
  • AB "Amber Grid" (EPSO-G dukterinė įmonė);
  • Bendrovės vadovai.

Sandoriai su susijusiomis šalimis vykdomi pagal rinkos sąlygas, pagal teisės aktais patvirtintus tarifus arba laikantis viešųjų pirkimo įstatymo reikalavimus.

Prekių ir paslaugų pardavimas

Grupė Bendrovė
2015-06-30 2014-06-30 2015-06-30 2014-06-30
Bendrovės dukterinės įmonės - - 11 173 13 516
Grupės patronuojanti įmonė (UAB EPSO-G) 10 - 10 -
Grupės asocijuotos ir bendro pavaldumo įmonės 784 783 784 782
794 783 11 967 14 298

Prekių ir paslaugų pirkimas

Grupė Bendrovė
2015-06-30 2014-06-30 2015-06-30 2014-06-30
Bendrovės dukterinės įmonės - - 10 355 14 858
Grupės asocijuotos ir bendro pavaldumo įmonės 208 153 208 153
208 153 10 563 15 011
Gautinos sumos iš susijusių šalių
Grupė Bendrovė
2015-06-30 2014-12-31 2015-06-30 2014-12-31
Bendrovės dukterinės įmonės - - 1 898 2 350
Grupės patronuojanti įmonė (UAB EPSO-G) 1 3 1 3
Grupės asocijuotos ir bendro pavaldumo įmonės 158 158 158 158
159 161 2 057 2 511
Mokėtinos sumos susijusioms šalims
Grupė Bendrovė
2015-06-30 2014-12-31 2015-06-30 2014-12-31
Bendrovės dukterinės įmonės - - 2 850 5 522
Grupės patronuojanti įmonė (UAB EPSO-G) - - - -
Grupės asocijuotos ir bendro pavaldumo įmonės 20 76 20 76
20 76 2 870 5 598

Išmokos vadovybei

Grupė Bendrovė
2015-06-30 2014-06-30 2015-06-30 2014-06-30
Išmokos, susijusios su darbo santykiais 368 299 227 172
Iš jų: Išeitinės kompensacijos 15 - 15
Vadovų skaičius (vidutinis sąrašinis) 15 14 6 6

Vadovybe yra laikomi administracijos vadovai bei jų pavaduotojai/departamentų direktoriai ir vyr. finansininkai.

10. Pagrindinis ir sumažintas pelnas (nuostolis) vienai akcijai

2015 m. ir 2014 m. laikotarpio Grupės pagrindinis ir sumažintas pelnas (nuostolis), tenkantis vienai akcijai, buvo toks:

2015-06-30 2014-06-30
Grynasis pelnas (nuostoliai), priskirtinas Bendrovės akcininkams (tūkst. Eur) 2 359 (2 616)
Akcijų skaičiaus svertinis vidurkis (vienetais) 504 331 380 504 331 380
Pagrindinis ir sumažintas pelnas (nuostolis) vienai akcijai (Eur) 0,005 -0,005

11. Neapibrėžtieji įsipareigojimai

Teisminiai nagrinėjimai

Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija priėmė 2015 m. kovo 26 d. nutarimą Nr. O3-224 "Dėl "Litgrid" AB reguliuojamos veiklos sąlygų pažeidimo", kuriuo skyrė "Litgrid" AB 100.000 EUR piniginę baudą ir įpareigojo Pareiškėją sumokėti skirtą baudą per 30 kalendorinių dienų nuo Skundžiamo nutarimo įsigaliojimo dienos bei iki 2015 m. gegužės 26 d. ištaisyti reguliuojamų sąnaudų ataskaitas už 2011-2013 metus, pateikiant jas Komisijai. "Litgrid" AB 2015 m. balandžio 24 d. apskundė šį komisijos sprendimą Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Bendrovė laikosi nuomonės, kad skundžiamas nutarimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl prašo skundžiamą nutarimą panaikinti.

Bendrovė pateikė skundą dėl Komisijos 2015 01 19 nutarimo Nr. O3-10 "Dėl "Litgrid" AB perdavimo paslaugos aukštos įtampos tinklais kainos viršutinės ribos 2016-2020 metams nustatymo", kuriuo patvirtintas Bendrovės elektros energijos perdavimo veiklos reguliavimo laikotarpis nuo 2016 iki 2020 metų, taip pat, nustatyti Pareiškėjui 2016 metams taikytinas leistinas galutinis elektros energijos perdavimo paslaugos pajamų lygis ir Pareiškėjo teikiamos elektros energijos perdavimo paslaugos aukštos įtampos tinklais kainos viršutinė riba 2016 metams. Bendrovės nuomone, Komisija, nustatydama elektros energijos perdavimo paslaugos kainos viršutines ribas 2016 m. laikotarpiui, neteisingai suskaičiavo leistiną investicijų grąžą, todėl Bendrovės leistinas elektros energijos perdavimo veiklos pajamas nepagrįstai sumažino 36 mln. litų. Bendrovė pateikė skundą dėl šio Komisijos nutarimo dalinio panaikinimo. Teismas 2015 m. vasario 19 d. nutartimi priėmė Bendrovės pateiktą skundą, tačiau atsisakė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones - iki teismo galutinio sprendimo byloje priėmimo dienos laikinai sustabdyti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2015-01-19 nutarimo Nr. O3-10 "Dėl AB ""Litgrid"" perdavimo paslaugos aukštos įtampos tinklais kainos viršutinės ribos 2016-2020 metams nustatymo" atskirų punktų galiojimą. Bendrovė 2015 m. vasario 26 d. pateikė teismui atskirąjį skundą dėl teismo 2015 m. vasario 19 d. nutarties dalies, kuria buvo atsisakyta taikyti Bendrovės prašomas reikalavimo užtikrinimo priemones.

*****

2015 METŲ LITGRID AB IR JOS DUKTERINIŲ ĮMONIŲ KONSOLIDUOTAS TARPINIS PRANEŠIMAS

I. Bendroji informacija apie įmonių grupę

Konsoliduotas tarpinis pranešimas parengtas už 2015 metų pirmąjį pusmetį.

Emitentas ir jo kontaktiniai duomenys:

Teisinė forma Akcinė bendrovė Įmonės kodas 302564383 Telefonas +370 5 278 2777 Faksas +370 5 272 3986

Pavadinimas LITGRID AB (toliau – "Litgrid" arba Bendrovė) Įregistravimo data ir vieta 2010-11-16, Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registras Buveinės adresas A. Juozapavičiaus g. 13, LT-09311, Vilnius El. paštas [email protected]; www.litgrid.eu

"Litgrid" veikla

"Litgrid", Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorius (toliau – PSO), palaiko stabilų šalies elektros energetikos sistemos darbą, valdo elektros energijos srautus ir sudaro sąlygas konkurencijai atviroje elektros rinkoje. "Litgrid" atsako už Lietuvos elektros energetikos sistemos integraciją į Europos elektros infrastruktūrą ir bendrą elektros rinką. Mes įgyvendiname strateginius tarptautinių jungčių "NordBalt" (Lietuva - Švedija) ir "LitPol Link" (Lietuva - Lenkija) projektus. Siekdami įtvirtinti šalies energetinį savarankiškumą, puoselėjame atsakomybės, racionalios kūrybos ir dialogo kultūrą.

"Litgrid" misija – užtikrinti patikimą elektros energijos persiuntimą ir sudaryti sąlygas konkurencijai atviroje elektros rinkoje.

"Litgrid" vizija visavertė Lietuvos elektros energetikos sistemos integracija į Europos elektros infrastruktūrą ir bendrą elektros rinką, kuriant galimybes konkurencingai ekonomikai.

"Litgrid" vertybės – bendradarbiavimas, pagarba, atsakomybė, profesionalumas, iniciatyvumas.

"Litgrid" strategija – atsakomybė valdyti šalies elektros sistemą.

"Litgrid", būdama Lietuvos elektros energetikos sektoriaus stuburu, ne tik atsako už sistemoje suvartojamos ir pagaminamos elektros energijos balanso palaikymą ir patikimą elektros energijos perdavimą, bet ir vykdo strateginius Lietuvos elektros energetikos projektus, grindžia savo viziją ir strategines veiklos gaires Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje įtvirtintais ilgalaikiais tikslais. Svarbiausios Lietuvos PSO veiklos sritys ir atsakomybės – šalies elektros energetikos infrastruktūros palaikymas ir integracija su Vakarų ir Šiaurės Europos elektros energetikos infrastruktūra; elektros rinkos vystymas ir dalyvavimas kuriant bendrą Baltijos šalių bei Europos elektros rinką; Lietuvos ir kontinentinės Europos elektros energetikos sistemų integracija darbui sinchroniniu režimu.

"Litgrid" veiklos planai ir prognozės

"Litgrid" aktyviai ir atsakingai veikia šiomis pagrindinėmis kryptimis:

Šalies elektros energetikos sistemos integracija į Europą

Lietuvai tapus Europos elektros sistemos visaverte ir pilnateise dalyve, elektros energetikos sektoriuje bus įdiegti europiniai sistemos valdymo standartai, užtikrintas rinkos principais grįstas elektros srautų valdymas ir dalyvavimas palaikant sistemos dažnį. Siekiamas rezultatas yra Baltijos šalių sinchroninis sistemos darbas kontinentinės Europos tinkluose.

Bendra Europos elektros rinka

Lietuvos elektros rinkos integravimas į Baltijos šalių ir Skandinavijos elektros rinką, o vėliau – ir į bendrą Europos elektros rinką užtikrins skaidrią didmeninės elektros kainą, konkurenciją ir pasirinkimo laisvę visiems rinkos dalyviams bei lygiateisę prekybą elektra su kaimyninėmis Europos valstybėmis. Esant didelės elektros rinkos dalimi bus efektyviausiai panaudojama tinklų ir generacijos infrastruktūra bei užtikrinamas elektros tiekimo saugumas.

Elektros perdavimo tinklo integracija į Europos elektros infrastruktūrą

Lietuvos elektros perdavimo tinklas yra stiprus ir gerai sujungtas su rytinių kaimyninių valstybių elektros perdavimo infrastruktūra, o iki 2015 metų pabaigos nutiesus elektros jungtis su Švedija ("NordBalt") ir Lenkija ("LitPol Link"), bus sujungtas ir su Šiaurės ir Vakarų Europos elektros tinklais. Puikiai išplėtotas, patikimai veikiantis ir galingomis jungtimis su kaimyninėmis sistemomis sujungtas šalies elektros perdavimo tinklas sudarys galimybes prekiauti elektra tarp skirtingų energetikos sistemų, užtikrins priėjimą prie įvairiais energijos ištekliais turtingų elektros rinkų. Optimalios investicijos į šalies tinklą užtikrins naujų elektros generatorių integraciją, saugų elektros energijos perdavimą ir patikimą sistemos veikimą.

Vykdydama šalies energetinį savarankiškumą padedančius užtikrinti strateginius projektus ir dirbdama griežtoje reguliacinėje aplinkoje, "Litgrid" deda visas pastangas racionaliai ir efektyviai naudoti turimus finansinius išteklius ir Europos Sąjungos paramą, prisidėdama prie šalies ūkio konkurencingumo didinimo ir vartotojų gerovės kilimo. Aštuoniolikai elektros perdavimo tinklo investicinių projektų, vykdomų perdavimo sistemos operatoriaus "Litgrid", buvo skirta 29,8 mln. eurų iš Lietuvai skirtų Europos Sąjungos 2007-2013 m. struktūrinių fondų lėšų, iš jų iki 2014 m. gruodžio 31 d. Bendrovė jau gavo 22,45 mln. eurų, per 2015 m. pirmą pusmetį gauta 4,14 mln. eurų. Be to iš Europos energetikos programos ekonomikai gaivinti "NordBalt" projekto įgyvendinimui skirta 65 mln. eurų parama, iš jos iki 2014 m. gruodžio 31 d. bendrovė gavo 12 mln. eurų, per 2015 metų ataskaitinį laikotarpį – 7,5 mln. eurų. 2015 m. liepos 14 d. Lietuvos ir Lenkijos elektros jungčiai "LitPol Link" iš dalies finansuoti Europos Komisija ir Europos Sąjungos valstybės narės patvirtino 27,4 mln. eurų finansinę paramą iš Europos infrastruktūros tinklų priemonės "Connecting Europe Facility" (CEF).

Svarbiausi 2015 metų pirmojo pusmečio darbai, įgyvendinant strateginius ir kitus elektros energetikos sektoriaus projektus

Tarpsisteminės elektros jungties "LitPol Link" projekto įgyvendinimo darbai

2015 m. sausio-birželio mėnesiais svarbiausi jungties projekto darbai vyko nuolatinės srovės keitiklių stoties statybvietėje Alytaus rajone. Vasarį čia iš pasaulinės technologijų kompanijos ABB gamyklos Švedijoje atvežti ir pradėti montuoti vieni svarbiausių šios stoties įrenginių - pirmieji transformatoriai. Ši stotis - svarbiausias ir sudėtingiausias būsimosios jungties įrenginys. Keičiant įtampą iš kintamos į nuolatinę ir vėl į kintamąją, ši stotis užtikrins elektros perdavimą tarp Lietuvos ir Lenkijos elektros sistemų.

Toliau vyko 400 kV elektros perdavimo oro linijos nuo Alytaus iki Lietuvos-Lenkijos valstybių sienos statybos darbai: statomos oro linijų atramos ir tiesiami laidai. Po 2015 m. balandžio 1 d. dėl linijos statybvietėje įvykusios avarijos sustabdytų darbų koreguotas statybos darbų grafikas.

Jau nuo birželio 25 d. elektros jungties su Lenkija darbai oro linijos trasoje buvo atnaujinti. Atlikus naujus geologinius tyrimus iš naujo suprojektuoti ir pradėti keisti trisdešimties kampinių atramų pamatai. Kampinės atramos - tai elektros linijos laidus laikančios metalinės konstrukcijos, statomos elektros perdavimo linijos posūkių vietose. Iš viso 51 kilometrą per Lietuvą nusitęsiančioje būsimosios jungties su Lenkija trasoje yra 150 elektros linijų atramų, iš jų 30 - kampinės.

"LitPol Link" elektros jungtį sudarys trys dalys – transformatorių pastotės ties Elku Lenkijoje ir prie Alytaus, srovės keitiklių stotis prie Alytaus pastotės ir aukštos įtampos dvigrandė elektros perdavimo linija. Alytaus transformatorių pastotėje atlikta 88 proc. rangos darbų. Srovės keitiklių stotyje prie Alytaus ir 400 kV skirstykloje sumontuota 50 proc. pagrindinių įrenginių. Planuojama, kad visi darbai 400 kV oro linijos Alytus-Lenkijos siena trasoje bus baigti iki prasidės elektros jungties bandymo darbai.

Tarpsisteminės elektros jungties "NordBalt" projekto įgyvendinimo darbai

2015 m. vasarį baigtas gaminti "NordBalt" jungties jūrinis kabelis. Tą patį mėnesį šalia Klaipėdos transformatorių pastotės statomą "NordBalt" nuolatinės srovės keitiklį pasiekė dar du keitiklio transformatoriai, iš kurių vienas bus atsarginis. Iki vasario vidurio baigta keitiklio pastato statyba, pradėtos įrengti nuolatinės srovės, vožtuvų salės, pradėtos montuoti aušinimo, įžeminimo, žaibosaugos sistemos.

2015 m. birželio 9 d. Baltijos jūros dugne baigtas tiesti visas jungties kabelis. Nuo gegužės vyko kabelio įgilinimo į jūros dugną aukšto slėgio vandens srove darbai. Tose vietose, kuriose kabelis neapsaugotas, budi laivai, įspėjantys kitus laivus apie nutiestą kabelį.

Perdavimo tinklo plėtros ir rekonstrukcijos projektai

2015 m. balandžio mėnesį baigta Petrašiūnų, gegužės mėnesį – Palemono 110 kV transformatorių pastočių rekonstrukcijos, kurios leis užtikrinti patikimą elektros perdavimą Kauno miesto gyventojams. Abiejų pastočių rekonstrukcijos iš dalies (iki 40 proc. rekonstrukcijų vertės) finansuotos Europos regioninės plėtros fondo lėšomis.

Lietuvos elektros rinkos plėtra

Per 2015 m. antrąjį ketvirtį vidutinė elektros kaina "Nord Pool Spot" biržos Lietuvos prekybos zonoje buvo 38,6 EUR/MWh. Tai yra 4 proc. aukštesnė vidutinė kaina nei 2015 m. pirmąjį ketvirtį. Lyginant su tuo pačiu laikotarpiu 2014 m., elektros kainos rinkoje buvo 23 proc. mažesnės.

Antrąjį metų ketvirtį importavo 66 proc. elektros energijos, tai yra 14 proc. mažiau nei tuo pačiu laikotarpiu 2014 metais. Daugiausiai, 66 proc. importuotos elektros Lietuvą pasiekė iš Latvijos, Estijos ir šiaurės Europos, 34 proc. elektros importuota iš trečiųjų šalių.

Baltijos ir Šiaurės šalių elektros rinkų integracija

Baltijos šalių elektros perdavimo sistemų operatoriau toliau siekia vystyti bendrą elektros rinką ir ateityje integruotis į Šiaurės šalių elektros rinką. Nuo 2015 metų pradžios trys operatoriai bendrai skaičiuoja Lietuvos, Latvijos ir Estijos energetikos sistemose susidarančius skirtumus tarp planuojamos ir faktiškai suvartojamos elektros energijos, siekiant efektyviau valdyti elektros sistemų reguliavimo ir balansavimų kaštus.

2015 m. birželio mėnesį Baltijos šalių elektros perdavimo sistemos operatoriai "Litgrid", "Augstsprieguma tīkls", "Elering" ir Šiaurės šalims atstovaujantis Suomijos PSO "Fingrid" pasirašė susitarimą dėl kuriamos balansavimo elektros rinkos techninių sąlygų. Pagal jį, bendra Baltijos šalių balansavimo elektros rinka turi būti sukurta iki 2016 m. pabaigos. Tai bus reikšmingas žingsnis Baltijos-Šiaurės šalių balansavimo elektros rinkų integracijos, numatytos 2018 m., link.

Baltijos ir Šiaurės šalių balansavimo elektros rinkų sujungimo būdai pernai išsamiai išnagrinėti galimybių studijoje dėl Šiaurės ir Baltijos regiono reguliavimo ir balansavimo elektros energijos rinkų integracijos. Studijos rezultatų santrumpą galima rasti internete http://www.litgrid.eu/index.php/elektros-rinka/rinkos-pletra/bendra-europos-elektrosrinka/495.

Šiais metais skirstant tarptautinių jungčių pralaidumus Baltijos šalių elektros perdavimo sistemos operatoriai vadovaujasi tomis pačiomis taisyklėmis ir principais, kurie buvo taikyti nuo 2014 metų pradžios.

"LitPol Link" jungties išnaudojimas prekybai elektra

Balandžio 20 d. Lietuvos ir Lenkijos elektros perdavimo sistemų operatoriai "Litgrid" ir PSE pasirašė ketinimų protokolą dėl bendrų prekybos jungtimi "LitPol Link" principų ir jų įgyvendinimo. Šį ketinimų protokolą taip pat pasirašė dvi Lietuvoje ir Lenkijoje veikiančios elektros biržos – TGE ir "Nord Pool Spot". Dokumente įtvirtinta, kad "LitPol Link" jungties pralaidumas būtų atvirai prieinamas rinkoje, o elektros rinkos dalyviai, norintys įsigyti elektros Lenkijoje ir Lietuvoje, tai galėtų daryti skaidriai.

"LitPol Link" jungties pralaidumas "dieną prieš" rinkoje bus paskirstomas pagal šalių rinkų susiejimo susitarimus, kurie yra Europos rinkų susiejimo dalis. Pirmoji tarpsisteminė jungtis tarp Lietuvos ir Lenkijos "LitPol Link" galės perduoti elektrą abiem kryptimis iki 500 megavatų galia.

Rinkų susiejimas – tai toks rinkos mechanizmas, kai skirtingose Europos rinkų prekybos zonose elektra parduodama ir jungčių pralaidumas paskirstomas tuo pačiu metu (angl. implicit auction). Taip išvengiama situacijos, kai perdavimo pralaidumas neišnaudojamas, nors kainų skirtumas išlieka.

Tarpregioninis rinkų susiejimas (angl. Multi-Regional Coupling, MRC) – tai visą Europą apimantis projektas, siekiant integruoti elektros rinkas Europoje. Toks rinkų susiejimas vykstant tarptautinei prekybai "diena prieš" rinkose įgyvendinamas kartu su elektros biržomis ir perdavimo sistemų operatoriais. Europoje veikiančių didmeninių elektros rinkų susiejimas padės efektyviau skirstyti tarptautinių jungčių pralaidumą ir mažins elektros kainų skirtumus. Šiuo mechanizmu jau susietos šios šalys, turinčios tarptautines jungtis: Austrija, Belgija, Danija, Didžioji Britanija, Estija,

Ispanija, Italija, Latvija, Lenkija, Lietuva, Liuksemburgas, Nyderlandai, Norvegija, Portugalija, Prancūzija, Slovėnija, Švedija, Vokietija.

"Litgrid" narystė tarptautinėse organizacijose

"Litgrid" įgyvendinamų projektų žinomumas ir palaikymas tarptautiniu mastu užtikrinamas dalyvaujant tarptautinėse asociacijose – Europos elektros perdavimo sistemų operatorių asociacijoje (ENTSO-E) ir Centrinės Europos energetikos partnerių asociacijoje (CEEP).

ENTSO-E (European Network of Transmission System Operators for Electricity) vienija 41 elektros perdavimo sistemos operatorių iš 34 šalių, pagrindinės jos funkcijos – spręsti europinio masto perdavimo tinklų valdymo, plėtros, elektros rinkos klausimus, skatinti regioninį PSO bendradarbiavimą, teikti pasiūlymus Europos Komisijos rengiamiems teisės aktų projektams, rengti dešimties metų Europos perdavimo tinklo plėtros planą (TYNDP) ir tinklų kodeksus. "Litgrid" atstovai dalyvauja Sistemos valdymo, Sistemos plėtros, Rinkos, Tyrimų ir plėtros komitetuose bei juose suformuotose darbo grupėse. Veikla ENTSO-E siekiama atstovauti nacionalinius ir "Litgrid" interesus priimant europinius ar regioninius sprendimus, susijusius su sistemos valdymu, Lietuvos elektros infrastruktūros plėtros projektų planais ir įgyvendinimu, elektros rinkų sujungimo ir elektros perdavimo sistemų integracijos planais.

CEEP (Central Europe Energy Partners) nariai yra 26 organizacijos iš penkių Vidurio ir rytų Europos valstybių. Pagrindinis CEEP tikslas – remti naujųjų Europos Sąjungos valstybių narių energetikos sektoriaus integraciją bendros ES energetikos ir energetinio saugumo politikos kontekste. Savo narystę CEEP "Litgrid" išnaudoja rengiant regionines pozicijas ES energetikos politikos klausimais, dalyvaujant partnerių rengiamuose energetikos ir pramonės forumuose, pristatant ir ieškant palaikymo svarbiausiems projektams.

"Litgrid" dukterinės įmonės ir jų veiklos pobūdis

2015 m. birželio 30 d. "Litgrid" įmonių grupę sudarė "Litgrid" AB, "Baltpool", UAB "Tetas" ir UAB "Tinklo priežiūros centras".

Pavadinimas "Baltpool" UAB UAB "Tetas" UAB "Tinklo priežiūros
centras"
Teisinė forma Uždaroji akcinė bendrovė Uždaroji akcinė bendrovė Uždaroji akcinė bendrovė
Įregistravimo
data ir vieta
2009 12 10, Lietuvos
Respublikos juridinių asmenų
registras
2005 12 08, Lietuvos
Respublikos juridinių asmenų
registras
2014 02 24, Lietuvos
Respublikos juridinių asmenų
registras
Įmonės
įsisteigimo šalis
Lietuvos Respublika Lietuvos Respublika Lietuvos Respublika
Įmonės kodas 302464881 300513148 303249180
Buveinės
adresas
A. Juozapavičiaus g.9-3,
LT-09311, Vilnius
Senamiesčio g. 102B,
LT-35116, Panevėžys
A. Juozapavičiaus g.13,
LT-09311, Vilnius
Telefonas +370 5 278 2762 +370 45 504 670 +370 5 278 2766
Faksas +370 5 278 2707 +370 45 504 684 +370 5 272 3986
Veiklos pobūdis Energijos išteklių biržos
operatorius
Specializuotos
transformatorinių pastočių,
skirstomųjų punktų techninės
priežiūros, remonto ir
įrengimo paslaugos, testavimo
ir bandymo darbai,
energetikos objektų
projektavimas
Pasirengimas aukštos įtampos
nuolatinės srovės elektros
energetikos sistemos jungčių
su Lenkijos ir Švedijos
elektros energetikos
sistemomis įrengimui,
valdymui ir eksploatavimui
Įmonės veiklos
šalis
Lietuva Lietuva Lietuva
"Litgrid"
valdoma akcijų
dalis
67 proc. 100 proc. 100 proc.

"Litgrid" grupė 2015 m. birželio 30 d. taip pat valdė šių įmonių akcijas:

Pavadinimas "LitPol Link" Sp.z.o.o UAB "Duomenų
logistikos centras"
UAB "Technologijų ir
inovacijų centras"
"Nord Pool Spot" AS
Įmonės
įsisteigimo šalis
Lenkijos Respublika Lietuvos Respublika Lietuvos Respublika Norvegijos karalystė
Buveinės
adresas
ul. Wojciecha
Gorskiego 9,
00-33 Warszawa,
Lenkija
Žvejų g. 14,
LT-09310 Vilnius
A. Juozapavičiaus
g.13,
LT-09311, Vilnius
PO Box 121,
NO-1325 Lysaker,
Norvegija
Įmonės veiklos
šalis
Lietuva ir Lenkija Lietuva Lietuva Norvegija, Švedija,
Suomija, Danija,
Lietuva, Latvija,
Estija
"Litgrid"
valdoma akcijų
dalis
50 proc. akcijų ir jų
suteikiamų balsų
20,36 proc. akcijų ir
jų suteikiamų balsų
0,01 proc. akcijų ir jų
suteikiamų balsų
2 proc. akcijų ir jų
suteikiamų balsų bei
rotuojantis valdybos
narys

"Litgrid" įmonių grupės teikiamos paslaugos

Elektros perdavimo sistemos operatorius "Litgrid" teikia šias paslaugas:

  • elektros energijos perdavimo;
  • sisteminių paslaugų (galios rezervavimo);
  • prekybos balansavimo ir reguliavimo elektros energija;
  • viešuosius interesus atitinkančias paslaugas (toliau VIAP);
  • elektros tinklo techninė priežiūra ir remontas;
  • HVDC jungčių techninė priežiūra, eksploatacija ir valdymas.

Elektros energijos perdavimas

Elektros perdavimo paslauga – tai elektros energijos perdavimas aukštos įtampos (330–110 kV) elektros įrenginiais. Perdavimo sistemos operatorius persiunčia elektros energiją iš gamintojų vartotojams, prijungtiems prie perdavimo tinklo ir skirstomųjų tinklų operatoriams. Elektros energijos perdavimas yra reguliuojama veikla.

Pagrindinė PSO veikla – valdyti aukštos įtampos elektros perdavimo tinklą ir užtikrinti patikimą, efektyvų, kokybišką, skaidrų ir saugų elektros energijos perdavimą.

Sisteminės paslaugos

Patikimam sistemos darbui palaikyti "Litgrid" iš energijos gamintojų perka galios rezervo užtikrinimo elektros energijos gamybos įrenginiuose, reaktyviosios galios ir įtampos valdymo, avarijų, sutrikimų prevencijos ir jų likvidavimo paslaugas ir teikia vartotojams sistemines (galios rezervavimo) paslaugas. Galios rezervas reikalingas, kai staiga neplanuotai sumažėja elektros energijos gamyba arba išauga jos suvartojimas.

Prekyba balansavimo ir reguliavimo elektros energija

"Litgrid" užtikrina šalies elektros energijos gamybos ir vartojimo balansą. Balansavimo elektros energija – tai elektra, kuri yra suvartojama ar pagaminama nesilaikant sudarytų elektros vartojimo ar gamybos grafikų. "Litgrid" organizuoja prekybą balansavimo elektros energija, perka ir parduoda balansavimo elektros energiją, reikalingą šalies elektros energijos gamybos ir vartojimo balansui užtikrinti.

Reguliavimo elektros energija – PSO nurodymu nupirkta ir/ar parduota elektros energija, reikalinga šalies elektros energijos suvartojimo ir gamybos balansavimo funkcijai atlikti. "Litgrid" organizuoja prekybą reguliavimo elektros energija aukcione. Jame dalyvauja reguliavimo energijos tiekėjai ir kitų šalių perdavimo sistemų operatoriai, turintys technines galimybes operatyviai keisti elektros energijos gamybos ir vartojimo režimus ir sudarę su "Litgrid" atitinkamą sutartį.

Viešuosius interesus atitinkančios paslaugos

Viešieji interesai elektros energetikos sektoriuje – tai paslaugos, užtikrinančios ir didinančios nacionalinį energetinį saugumą ir elektros energijos, gaminamos iš atsinaujinančių išteklių, integraciją ir panaudojimą. Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų sąrašą, teikėjus ir teikimo tvarką tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija, vadovaudamasi viešaisiais interesais elektros energetikos sektoriuje. VIAP lėšos – tai lėšos, sumokamos VIAP paslaugų teikėjams.

"Litgrid" teikia šias VIAP paslaugas:

  • strateginių projektų, susijusių su energetinio saugumo didinimu (tarptautinės elektros jungtys Lietuva–Švedija ir Lietuva–Lenkija, Lietuvos elektros energetikos sistemos integracija į kontinentinės Europos tinklus) rengimas ir įgyvendinimas;
  • elektros energijos gamybos įrenginių, naudojančių vėjo, biomasės, saulės energiją ar hidroenergiją, prijungimas prie perdavimo tinklo, perdavimo tinklo optimizavimas, plėtra ir (ar) rekonstrukcija, susijusi su atsinaujinančius energijos išteklius naudojančių gamintojų pagamintos elektros energijos priėmimu ir persiuntimu;
  • elektros energijos, gaminamos naudojant atsinaujinančiuosius energijos išteklius, balansavimas.

2012 m. lapkričio 7 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1338 VIAP lėšų administratoriumi nuo 2013 m. sausio 1 d. paskirta "Baltpool" UAB.

VIAP teikimo tvarką nustato "Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų teikimo tvarkos aprašas", patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. liepos 18 d. nutarimu Nr. 916. VIAP lėšų administravimo tvarką nustato "Viešuosius

interesus atitinkančių paslaugų lėšų administravimo tvarkos aprašas", patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. rugsėjo 19 d. nutarimu Nr. 1157. VIAP teikimo apraše nurodyta, kad Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšos surenkamos ir pervedamos viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšų administratoriui Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšų administravimo tvarkos apraše nustatyta tvarka ir sąlygomis. "Litgrid", kaip perdavimo sistemos operatorius surenka VIAP lėšas, iš tinklų naudotojų, kurių elektros energijos gamybos ir (ar) vartojimo įrenginiai prijungti prie elektros perdavimo tinklo ir jas perveda viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšų administratoriui.

Elektros tinklo techninė priežiūra ir remontas

"Litgrid" dukterinė įmonė UAB "Tetas" teikia šias elektros tinklo įrenginių techninės priežiūros ir remonto paslaugas:

  • vykdo elektros tinklų elektros įrenginių techninę priežiūrą ir remontą;
  • teikia naujų energetikos objektų statybos ir esamų energetikos objektų rekonstravimo paslaugas;
  • teikia elektros įrenginių projektavimo paslaugas.

UAB "Tetas" veikla atitinka ISO 9001:2008, ISO 14001:2004 reikalavimus. Kokybės vadybos ir aplinkos apsaugos vadybos sistema, įdiegta 2007 metais, taikoma eksploatuojant elektros įrenginius iki 400 kilovoltų ir atliekant ypatingų statinių projektavimo ir statybos darbus.

HVDC jungčių techninė priežiūra, eksploatacija ir valdymas

2014 m. vasario 14 d. "Litgrid" valdyba priėmė sprendimą steigti dukterinę įmonę Tinklo priežiūros centras, kurios paskirtis – aukštos kvalifikacijos ir specifinių inžinerinių sričių kompetencijų centro sukūrimas HVDC (High Voltage Direct Current, arba aukštos įtampos nuolatinės srovės technologija reikalinga perduoti elektrą didele galia tarp skirtingų elektros energetikos sistemų) jungčių valdymui ir eksploatacijai. Įmonė įregistruota 2014 m. vasario 24 d., ji valdoma kaip vidinis "Litgrid" padalinys. 2015 m. birželio mėnesį patvirtintos Tinklo priežiūros centro veiklos strateginės kryptys.

Aplinkos apsauga

Numatomoms statyti elektros perdavimo linijoms atliekamos poveikio aplinkai vertinimo ar atrankos procedūros, kurių išvados įvertinamos rengiant techninius projektus. Rengiant projektavimo užduotis visoms naujai statomoms ar rekonstruojamoms transformatorių pastotėms ir skirstykloms nustatomi aplinkosaugos reikalavimai. Visais atvejais stengiamasi parinkti mažiau kenksmingus aplinkai įrenginius. Pavyzdžiui, rekonstruojant elektros pastotes iki šiol naudoti alyviniai įrenginiai keičiami moderniais dujiniais. Taip mažinama aplinkos taršos rizika avarijos atveju, be to mažėja įrenginių eksploatacijos kaštai. Rangovai įpareigojami organizuoti darbus taip, kad būtų išvengta galimo poveikio aplinkai arba poveikis sumažintas, sutvarkyti statybos metu susidarančias atliekas ir pateikti tai patvirtinančius dokumentus. Perkant paslaugas, reikalaujama, kad rangovai turėtų įsidiegę Aplinkos vadybos sistemas pagal standartą LST EN ISO 14001. Priimant atliktus darbus patikrinama, ar rangovai įvykdė reikalavimus, ar tinkamai sutvarkė atliekas ir ar turi tai patvirtinančius dokumentus.

Perdavimo sistemos operatoriaus klientai

"Litgrid" tiesioginiai klientai yra elektros perdavimo tinklo naudotojai ir balansavimo bei reguliavimo elektros energijos tiekėjai.

Perdavimo tinklo naudotojai:

  • skirstomųjų tinklų operatorius "Lesto";
  • elektros energijos vartotojai, kurių elektros įrenginiai yra prijungti prie elektros perdavimo tinklo ir kurie perka elektrą vartojimui;
  • elektros energijos gamintojai.

Balansavimo ir reguliavimo elektros energijos tiekėjai – tai elektros energijos gamintojai ir tiekėjai.

Darbuotojai

"Litgrid" grupėje 2015 m. birželio 30 d. dirbo 680 darbuotojų: "Litgrid" – 232 darbuotojai, "Tetas" – 414 darbuotojų, "Baltpool" – 11 darbuotojų, "Tinklo priežiūros centras" – 23 darbuotojai.

"Litgrid" darbo užmokesčio fondas per ataskaitinį laikotarpį buvo 2 578 tūkst. eurų.

Darbuotojų skaičius
2015 m. birželio 30 d.
Vidutinis darbo
užmokestis, Eur
Specialistai 226 1 694
Vadovaujantis personalas 6 5 908
Iš viso 232 1 803

"Litgrid" grupės darbo užmokesčio fondas per ataskaitinį laikotarpį buvo 4 986 tūkst. eurų.

Darbuotojų skaičius
2015 m. birželio 30 d.
Vidutinis darbo
užmokestis, Eur
Darbininkai 239 694
Specialistai 426 1 454
Vadovaujantis personalas 15 3 989
Iš viso 680 1 243

"Litgrid" dirba aukščiausio lygio energetikos profesionalai. Trys ketvirtadaliai darbuotojų turi aukštąjį inžinerinį išsilavinimą, vidutinis jų darbo stažas – 14 metų. Išnaudodami turimas teorines ir praktines žinias darbuotojai realizuoja savo siekius ir dalyvauja įgyvendindami ambicingus strateginius valstybės siekius kuriant energetinį šalies savarankiškumą. Dirbdami įmonėje, atsakingoje už Lietuvos energetinės sistemos saugumą, patikimumą, ir atsakingą plėtrą, "Litgrid" specialistai yra vedliai ir mokytojai jauniems specialistams, norintiems įsilieti į energetikos pasaulį. "Litgrid" įsidarbinti turi galimybę ne tik patyrę profesionalai, bei ir jauni, neturintis darbo patirties, bet degantys noru daug ir prasmingai dirbti bei tobulėti būsimi specialistai. Siekiant pritraukti į energetiką gabius, išsilavinusius, ambicingus ir siekiančius prisiimti atsakomybę žmones, "Litgrid" bendradarbiauja su mokymo institucijomis, jaunimo organizacijomis.

Atlygio politika ir veiklos vertinimas

"Litgrid" atlygio politikos tikslas yra prisidėti įgyvendinant šiuolaikiškai ir efektyviai valdomos organizacijos misiją ir viziją, telkti bendram darbui ir motyvuoti įgyvendinant strategijos prioritetus, formuoti ir įtvirtinti požiūrį į darbuotojus, kaip į svarbiausią bendrovės turtą, puoselėti Bendrovės vertybes – profesionalumą, bendradarbiavimą, atsakomybę, iniciatyvumą ir pagarbą. Darbuotojų atlygis Bendrovėje priklauso nuo užimamos pareigybės, darbo atlikimo kokybės, individualių metinių tikslų pasiekimo, kompetencijų lygio ir atitikimo organizacijos vertybėms. Atlygio politika orientuota į tai, kad didesnį atlygį turi gauti vertę organizacijai kuriantys ir organizacijos vertybėmis kasdieninėje veikloje besivadovaujantys darbuotojai. Darbuotojų atlygio paketą sudaro finansiniai ir nefinansiniai elementai: bazinis atlyginimas, kintamoji atlyginimo dalis, papildomos naudos, emocinis atlygis.

"Litgrid" nepertraukiamai vyksta darbuotojų veiklos vertinimo procesas, kuris yra vienas svarbiausių Bendrovės efektyvaus valdymo būdų, padedantis susieti organizacijos ir asmeninius tikslus, parodantis kiekvieno darbuotojo darbo svarbą bendrų tikslų pasiekimui, leidžiantis planuoti darbuotojų karjerą bei didinti jų motyvaciją, užtikrinti objektyvų pagrindą darbuotojų skatinimui.

Mokymai

Vienas iš "Litgrid" strateginių tikslų yra tapti energetikos techninių ir vadybinių kompetencijų centru Baltijos šalyse. Siekiant šio tikslo, atitinkamas dėmesys yra skiriamas kiekvieno darbuotojo kompetencijoms. Tikėdama, kad visi darbuotojai nori būti ekspertais savo srityje ir dirbti tarp tokių kaip jie, "Litgrid" darbuotojams sudaro galimybes kelti kvalifikaciją bei tobulinti kompetencijas šiais būdais:

  • Organizuojant vidinius mokymus;
  • "Praturtinant" darbo turinį naujais projektais;
  • Sudarant galimybes dalyvauti unikaliuose, neeiliniuose projektuose;
  • Dalyvaujant išoriniuose mokymuose, konferencijos;
  • Aktyviai dalyvaujant profesinių organizacijų veikloje.

Kolektyvinė sutartis

2015 m. birželio mėnesį pasirašyta atnaujinta "Litgrid" ir įmonės darbuotojų profesinės sąjungos Kolektyvinė sutartis. Dokumentu apibrėžiama ir užtikrinama sąžininga darbo apmokėjimo politika, darbo ir poilsio balanso galimybės, reglamentuojami socialiniai ir ekonominiai santykiai tarp darbdavio ir darbuotojo. Kolektyvinėje sutartyje taip pat įtvirtintos nuostatos dėl to, kaip įmonė remia darbuotojus, atsitikus svarbiems ar skaudiems gyvenimo įvykiams.

"Litgrid" socialiai atsakinga veikla

"Litgrid" veikla grindžiama socialinės atsakomybės, darnios plėtros, skaidrumo bei pažangios aplinkosaugos principais. Įmonės veikla yra neatsiejama šalies ekonomikos sėkmingo funkcionavimo sąlyga, o ilgalaikiai strateginiai tikslai bei vykdomi strateginiai elektros energetikos projektai prisideda siekiant užtikrinti šalies energetinį savarankiškumą.

Įgyvendinamų projektų svarba skatina įmonę ir jos darbuotojus bei vadovybę remtis aukščiausiais profesiniais ir etikos standartais, prisiimti atsakomybę puoselėjant ir ugdant visuomenės ir atskirų jos grupių sąmoningumą, atsakingumą ir norą aktyviai dalyvauti kuriant šalies gerovę. Socialinės atsakomybės politikoje daugiausia dėmesio skiriame užtikrinti sąžiningas ir motyvuojančias darbo sąlygas, ugdyti atsakomybę ir pilietiškumą, padėti įvairiapusiškai augti ir stiprėti visuomenei, kurioje vykdome veiklą.

Bendradarbiavimui tarp atskirų "Litgrid" padalinių skatinti ir darbuotojų įsitraukimui į įmonėje vykstančius "horizontalius", kelis padalinius apimančius procesus ugdyti inicijuojami įvairūs projektai, kurių tikslas – ne tik tiesiogiai su darbo funkcijomis susijusių užduočių atlikimas, bet ir darbuotojų įtraukimas į nesusijusias su darbu veiklas. Tokios veiklos ugdo organizacines vertybes, plečia žmonių akiratį, skatina profesinį ir asmeninį tobulėjimą, norą prisidėti prie organizacijos rezultatų siekimo, energetinių ir inžinerinių profesijų prestižo didinimo, pasididžiavimo įmone ir jos vykdomais didelės reikšmės ir svarbos projektais.

"Litgrid" bendradarbiauja su aukštojo mokslo įstaigomis, siekdami paskatinti jaunimą ir vyresniųjų klasių moksleivius studijuoti inžinerinėse specialybėse, įmonės specialistai periodiškai lankosi ir skaito paskaitas mokyklose ir gimnazijose, priima moksleivių ir kitų grupių ekskursija įmonėje.

Skiriame savo jėgas ir resursus, kad padėtume ekonomiškai augti visuomenei, kurioje veikiame, remtume bendruomenes, su kuriomis dirbame, užtikrintume motyvuojančias ir tobulėjimą skatinančias sąlygas žmonėms, kurie dirba su mumis, išsaugotume gamtą, suteikiančią mums išteklių. Įgyvendiname strateginius didelės vertės ir istorinės reikšmės projektus, todėl suprantame, kad dideli darbai atneša didelę atsakomybę. Kokybiško dialogo su visuomene, kuriai ir kurioje dirbame, palaikymas ir skatinimas – kertinis kasdienės "Litgrid" veiklos prioritetas.

Informacija apie įmonių grupės plėtros ir tyrimų veiklą

"Litgrid" kasmet rengia elektros energetikos sistemos plėtros ir tyrimų programas sistemai plėtoti, perdavimo tinklo darbo efektyvumui didinti. Energetikos objektai rekonstruojami keičiant įrenginius moderniais ir diegiant šiuolaikines relinės apsaugos, sisteminės automatikos, valdymo, informacijos surinkimo ir perdavimo sistemas. Objektų statybos ir rekonstrukcijos planai, remiantis moksliniais tyrimais ir studijomis, sudaromi dešimčiai metų ir kasmet atnaujinami.

Lietuvos, Latvijos ir Estijos elektros perdavimo sistemų operatoriams sutarus, "Litgrid" vadovaujant pradėta regioninė atsinaujinančių išteklių gaminamos elektros generatorių integracijos į Baltijos elektros energetikos sistemas studija.

2014 metais "Litgrid" iniciavo "Didelės galios generuojančio šaltinio integravimo į Baltijos elektros energetikos sistemą dirbant sinchroniškai su kontinentinės Europos tinklais techninių sąlygų ir kaštų identifikavimo tyrimą". Šio tyrimo tikslas – išnagrinėti didelės galios generatoriaus integracijos į Lietuvos elektros perdavimo tinklą galimybes, įvardinti reikiamas tinklo stiprinimo ir apsaugos priemones, kurios užtikrintų patikimą ir stabilų generuojančio šaltinio ir elektros sistemos

darbą, numatyti preliminarius įgyvendinimo terminus nustatytoms priemonėms įdiegti, įvertinti su tuo susijusias investicijas, išanalizuoti generuojančiam šaltiniui taikomus įjungimo į sistemą tarptautinius reikalavimus ir standartus, atsižvelgti į rengiamus Europos Sąjungos Tinklo kodeksus. Tyrimo tikslais buvo nagrinėjamas didelės galios, 1400 MW generatorius.

2015 metais baigto tyrimo rezultatai parodė, kad Baltijos šalims dirbant sinchroniškai kontinentinės Europos tinkle, ruošiantis įjungti į Lietuvos elektros sistemą didelės galios elektros generatorių, būtina sustiprinti perdavimo tinklą nauja 330 kilovoltų elektros perdavimo linija, taip pat rekomenduojama įdiegti specialias sistemos dinaminio stabilumo gerinimo priemones ir užtikrinti reikiamus sistemos dažnio valdymo rezervus. Šių priemonių diegimas užtruktų apie aštuonis metus, jų kaina – apie 60 mln. eurų.

Atliekant tyrimą vykdytos konsultacijos su Latvijos, Estijos ir Lenkijos elektros perdavimo sistemų operatoriais. Studijos rezultatų santrauką galima rasti internete adresu http://www.litgrid.eu/index.php/tinklo-pletra/strateginiai-projektai/sinchronizacija/114#synchronization_visual.

Studija iš dalies finansuota Europos Sąjungos elektros tinklų infrastruktūros priemonės lėšomis.

Vidaus kontrolės ir rizikos valdymo sistemų, susijusių su konsoliduotųjų finansinių ataskaitų sudarymu, pagrindiniai požymiai

"Litgrid" įmonių grupės konsoliduotos finansinės ataskaitos rengiamos pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, priimtus taikyti Europos Sąjungoje. "Litgrid" vidinių kontrolių procesas apima su paslaugų teikimu susijusių verslo procesų, informacinių sistemų darbo ir finansinių ataskaitų parengimo procesų kontrolę.

Konsoliduotų finansinių ataskaitų parengimą reglamentuoja "Litgrid" Apskaitos politika ir tvarkų aprašai, užtikrinantys buhalterinės apskaitos vykdymą pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, priimtus taikyti Europos Sąjungoje ir Lietuvos Respublikos įstatymus. "Litgrid" tvarkų aprašuose numatytos galimos su buhalterine apskaita ir finansinės atskaitomybės rengimu susijusios rizikos, jų valdymo principai ir metodai, už rizikų kontrolę atsakingi darbuotojai.

ITT kompetencijų vystymas bendrovėje

Efektyvūs ITT sprendimai yra kritiškai svarbūs perdavimo sistemos operatoriaus sklandžios ir nepertraukiamos veiklos užtikrinimui: elektros sistemos planavimo, valdymo, įrenginių kontrolės bei aptarnavimo srityse informacinės technologijos tapo neatsiejama dalimi. Įgyvendinant Europos Sąjungos trečiojo dokumentų paketo reikalavimus atskirti elektros gamybos, perdavimo ir skirstymo veiklas, "Litgrid" įvertino poreikį savarankiškai valdyti informacinių technologijų ir telekomunikacijų veiklą.

Iki 2013 m. birželio visas IT paslaugas "Litgrid" teikė UAB "Technologijų ir inovacijų centras". 2013 m. įmonėje pradėtas formuoti padalinys, kuris perėmė dalies pagrindinių ITT sistemų – dispečerinio valdymo, pastočių teleinformacijos surinkimo ir perdavimo, remontų ir eksploatacijos valdymo priežiūrą, pradėtas ITT pagalbinių paslaugų įsigijimas rinkoje, užtikrinant verslo padalinių poreikį.

2014 m. pradžioje įmonėje suformuotas padalinys – Informacinių technologijų ir telekomunikacijų centras (ITT centras), kurio veikla sukoncentruota į šias sritis:

  • Elektros energetikos ūkio valdymo informacinių sistemų vystymą, priežiūrą, saugos užtikrinimą;
  • Elektros perdavimo tinklo, įskaitant strateginius įmonės projektus automatizaciją;
  • Verslo Informacinių Sistemų vystymą, priežiūrą, saugos bei veiklos tęstinumo užtikrinimą;
  • Kokybišką ITT paslaugų vidiniams padaliniams teikimą bei skaidrų pagalbinių paslaugų įsigijimą rinkoje užtikrinant nepertraukiamą ITT sistemų veikimą kritiškai svarbiuose įmonei procesuose.

"Litgrid" ITT centre dirba 24 specialistai. Be ITT kompetencijų padalinyje taip pat sutelktos energetinės sistemos valdymo automatikos ekspertinės žinios. Tai užtikrins "Litgrid" IT sprendimų veiklos tęstinumo bei saugos kontrolę ir veiklos skaidrumą.

2015 metų birželį sėkmingai užbaigtas vienas iš ITT kompetencijos sukūrimo projekto etapų: visų verslo Informacinių Sistemų valdymas sėkmingai perkeltos iš išorinės įmonės į Bendrovės valdomą duomenų centrą. ITT sistemų priežiūros paslaugos įsigytos rinkoje sudarant 19 sutarčių su paslaugų teikėjais, taip pat panaudojant vidinius ITT centro resursus ir kompetenciją. ITT kompetencijų sugrąžinimas, ITT centro sukūrimas įmonėje ir ITT paslaugų pirkimas rinkoje Bendrovei leis optimizuoti kaštus, užtikrinti keliamus saugumo ir patikimumo reikalavimus.

II. Finansinė informacija

Lentelėje pateikti Grupės ir Bendrovės veiklos rezultatai.

2015 m.
sausio-birželio mėn.
2014 m.
sausio-birželio mėn.
2013 m.
sausio-birželio mėn.
Grupė Bendrovė Grupė Bendrovė Grupė Bendrovė
Finansiniai rodikliai (tūkst. EUR)
Su elektros energija susijusios pardavimo pajamos 39.776 39.776 52.625 52.625 64.841 64.769
Kitos veiklos pajamos 8.742 1.393 5.963 848 9.780 976
EBITDA* 13.453 13.334 18.748 19.144 28.977 29.689
Pelnas (nuostoliai) prieš apmokestinimą 2.838 2.837 -2.667 -2.090 8.935 9.745
Grynasis pelnas (nuostoliai) 2.366 2.409 -2.651 -2.073 7.664 8.373
Pinigų srautai iš pagrindinės veiklos 8.918 11.085 15.324 15.727 26.419 27.547
Santykiniai rodikliai
EBITDA marža (proc.) 27,7 32,4 32,0 35,8 38,8 45,2
Veiklos pelno marža (proc.) 6,4 7,6 -4,3 -3,7 10,8 13,3
Nuosavo kapitalo grąža (proc.) 2,0 2,0 -1,3 -1,0 3,5 3,8
Turto grąža (proc.) 0,8 0,8 -0,7 -0,6 2,1 2,4
Akcininkų nuosavybė / turtas (proc.) 38,9 41,3 54,4 56,7 60,8 64,0
Finansiniai įsipareigojimai / nuosavas kapitalas
(proc.)
80,9 75,4 22,2 21,5 11,0 10,5
Likvidumo rodiklis 0,54 0,36 1,25 1,38 1,21 1,32
PSO veiklos rodikliai
Perduotas elektros energijos kiekis, mln. kWh 4.553 4.541 4.624
Technologinės sąnaudos perdavimo tinkle (proc.) 1,98 1,95 2,02
END (neperduotos elektros energijos kiekis dėl
atsijungimų), MWh **
0,53 1,55 5,25
AIT (vidutinis nutraukimų laikas), min. ** 0,03 0,08 0,24

* Skaičiuojant EBITDA neįtraukiami investicijų, ilgalaikio turto, atsargų ir ankstesniais metais susidariusių gautinų sumų vertės sumažėjimai bei ilgalaikio turto nurašymo ir perkainojimo sąnaudos;

** Tik dėl operatoriaus atsakomybei priskiriamų ir dėl nenustatytų priežasčių.

Pajamos

2015 m. pirmo pusmečio "Litgrid" Grupės pajamos buvo 48,5 mln. eurų, 17 proc. mažesnės palyginus su tuo pačiu 2014 m. laikotarpiu.

Pajamos už elektros energijos perdavimą, palyginus su 2014 m., sumažėjo 16 proc. iki 25 mln. eurų. Pajamos iš elektros energijos perdavimo sudarė 51 proc. visų Grupės pajamų. Pajamų sumažėjimą sąlygojo nuo 2015 m. sausio 1 d.

Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nustatytas 19 proc. mažesnis elektros energijos perdavimo paslaugos tarifas. 2015 m. sausio – birželio mėn. "Litgrid" aukštos įtampos elektros perdavimo tinklais šalies poreikiams perdavė 4 553 mln. kilovatvalandžių (kWh) elektros energijos, t.y. 0,3 proc. daugiau nei buvo perduota per tą patį laikotarpį 2014 m.

Skirstomųjų tinklų operatoriui "Lesto" perduota 4 142 mln. kWh, 0,3 proc. daugiau nei pernai; kitiems vartotojams – 411 mln. kWh, arba 0,6 proc. mažiau nei 2014 m. sausio – birželio mėn.

Balansavimo – reguliavimo elektros energijos pardavimo pajamos sumažėjo 43 proc. iki 6 mln. eurų, Sumažėjimą lėmė tai, kad 2015 m. balansavimo energijos tiekėjai didesnę savo vartotojų poreikio dalį užtikrino iš kitų šaltinių, o ne PSO tiekiama balansavimo energija. Pajamos už sistemines paslaugas sumažėjo 24 proc. iki 4,7 mln. eurų. Pajamų sumažėjimą sąlygojo nuo 2015 m. sausio 1 d. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nustatytas 24 proc. mažesnis sisteminių paslaugų tarifas. Mokestis už elektros energiją, importuotą ar eksportuotą iš Europos Sąjungai nepriklausančių šalių (ITC pajamos - dalyvavimo Europos perdavimo sistemos operatorių tranzito kompensavimo mechanizme pajamos) buvo 1 mln. eurų. VIAP pajamos buvo 2,1 mln. eurų. Kitos su elektros energija susijusios pajamos: reaktyviosios energijos, tranzito, naujų vartotojų prijungimo pajamos buvo 1 mln. eurų.

Pajamų struktūra

Sąnaudos

Grupės sąnaudos 2015 m. pirmą pusmetį buvo 45,4 mln. eurų arba 26 proc. mažesnės palyginus su tuo pačiu 2014 m. laikotarpiu.

Elektros energijos ir susijusių paslaugų pirkimo sąnaudos sudarė didžiąją dalį grupės sąnaudų – 17,5 mln. eurų arba 39 proc. Lyginant su 2014 m. šios sąnaudos sumažėjo 30 proc. Balansavimo – reguliavimo elektros energijos sąnaudos sumažėjo 46 proc. iki 4,2 mln. eurų, sisteminių paslaugų sąnaudos sumažėjo 32 proc. iki 5,1 mln. eurų, elektros energijos pirkimo technologinių nuostolių perdavimo tinkle kompensavimui sąnaudos sumažėjo 15 proc. iki 4,4 mln. eurų. Tranzito

(ITC - dalyvavimo Europos perdavimo sistemos operatorių tranzito kompensavimo mechanizme) sąnaudos buvo 1,7 mln. eurų, VIAP teikimo sąnaudos 2,1 mln. eurų.

Nusidėvėjimo ir amortizacijos sąnaudos sumažėjo 48 proc. iki 10,8 mln. eurų. Pagrindinė sumažėjimo priežastis – 2014 metų pabaigoje atliktas Bendrovės ilgalaikio materialaus turto perkainavimas. Kitos veiklos sąnaudos lyginant su analogišku 2014 m. laikotarpiu padidėjo 11 proc. iki 17,1 mln. eurų.

Sąnaudų struktūra

Pelnas

2015 m. pirmo pusmečio Grupės pelnas iki apmokestinimo buvo 2,8 mln. eurų. To paties 2014 m. laikotarpio nuostoliai iki apmokestinimo siekė 2,7 mln. eurų. Pelno padidėjimą labiausiai lėmė mažesnės nusidėvėjimo sąnaudos dėl po atlikto ilgalaikio materialus turto vertinimo 2014 m. pabaigai sumažėjusios turto vertės.

2015 m. pirmo pusmečio grupės veiklos pelną sudarė: perdavimo veiklos segmento pelnas 1 mln. eurų (2014 m. buvo 3,2 mln. eurų nuostolis), sisteminių paslaugų veiklos segmento 0,5 mln. eurų nuostolis, (2014 m. buvo 1,4 mln. eurų nuostolis), balansavimo-reguliavimo energijos segmento pelnas 2,6 mln. eurų (2014 m. buvo 2,6 mln. eurų pelnas), kitų veiklų rezultatas negeneravo nei pelno, nei nuostolio (2014 m. buvo 0,6 mln. eurų nuostolis).

2015 m. pirmo pusmečio grupės EBITDA buvo 13,5 mln. eurų. Lyginant su tuo pačiu 2014 m. laikotarpiu sumažėjo 28 proc., EBITDA marža sumažėjo iki 7 proc. (2014 m. pirmą pusmetį buvo 32,0 proc.).

Investicijos į ilgalaikį turtą

Per 2015 m. pirmą pusmetį perdavimo sistemos operatoriaus "Litgrid" investicijos siekė 117 mln. eurų. Iš jų 92 proc. skirta strateginių elektros energetikos projektų įgyvendinimui, 8 proc. investicijų skirta šalies perdavimo tinklo rekonstrukcijai ir plėtrai.

PSO veiklos rodikliai

Pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos patvirtintus elektros energijos perdavimo patikimumo ir paslaugų kokybės reikalavimus, elektros energijos perdavimo patikimumo lygiui nustatyti naudojami rodikliai END – dėl nutraukimų neperduotos elektros energijos kiekis ir AIT – vidutinė nutraukimo trukmė. "Litgrid" 2015 m. pasiekti faktiniai rodikliai – neperduotos energijos kiekio rodiklis END (energy not delivered) 0,53 MWh, vidutinis perdavimo nutrūkimo laiko rodiklis AIT (average interruption time) – 0,03 min.

Nuorodos ir papildomi paaiškinimai apie konsoliduotose finansinėse ataskaitose pateiktus duomenis

2015 metų šešių mėnesių laikotarpio sutrumpintos tarpinės finansinės informacijos aiškinamajame rašte pateikiami išsamesni finansinės informacijos paaiškinimai.

Dividendų politika

Lietuvos Respublikos Vyriausybė, kuri netiesiogiai per UAB "EPSO-G" valdo 97,5 proc. "Litgrid" akcijų, 1997 m. sausio 14 d. nutarimu Nr. 20 (2012 m. balandžio 4 d. nutarimo Nr. 359 redakcija) yra nustačiusi dividendų už valstybei priklausančias akcijas skyrimo principus.

2015 m. balandžio 24 dieną vykusiame visuotiniame akcininkų susirinkime buvo nuspręsta nemokėti dividendų už 2014 metus.

Rizikos veiksniai ir jų valdymas

Politinė, reguliacinė ir atitikties rizikos

Elektros energetikos sektorius yra ypač svarbi ūkio sritis, turinti didelės įtakos nacionaliniams politiniams ir ekonominiams interesams. Elektros energetikos sektoriaus sandarą, valdymą, sektoriaus įmonių veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos Elektros energetikos įstatymas ir jį įgyvendinantieji teisės aktai. Bet kokie nacionaliniai ar Europos Sąjungos energetikos sektorių reguliuojančių teisės aktų pakeitimai gali turėti įtakos "Litgrid" grupės veiklos rezultatams. Siekiant sumažinti šios rizikos įtaką veiklos rezultatams, Bendrovės atstovai aktyviai dalyvauja svarstymuose, informuoja apie būtinus priimti sprendimus ir/ar teikia pasiūlymus teisės aktus rengiančioms institucijoms. Bendrovė taip pat nedelsiant atsako į visuomenės ar kontroliuojančių institucijų klausimus apie Bendrovės veiklą.

Elektros energijos paslaugų kainos yra reguliuojamos, kainų viršutines ribas nustato Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija. Nuo šių reguliatoriaus sprendimų tiesiogiai priklauso ne tik "Litgrid" veiklos rezultatai, bet ir Bendrovės skiriamos lėšos būtinoms veiklos sąnaudoms, investicijoms perdavimo tinklo patikimumui išlaikyti, taip pat galimybės finansuoti strateginius projektus iš nuosavų ar skolintų lėšų. Siekdama mažinti reguliacinės rizikos įtaką veiklos rezultatams, Bendrovė aktyviai bendradarbiauja su Komisija, dalyvauja svarstant rengiamus teisės aktų pakeitimus, savo siūlymus argumentuodama būsimų sprendimų poveikiu bei ilgalaikių, strateginių Bendrovės tikslų svarba.

Mažinant atitikties riziką, Bendrovės teisininkų komanda kruopščiai prižiūri vadovybės sprendimų priėmimo, vidaus teisės aktų, sutartinių įsipareigojimų nustatymo procesus.

Operacinė / veiklos rizika

Bendrovės veiklos viena svarbiausių funkcijų ir atsakomybių - užtikrinti elektros perdavimo patikimumą ir užkirsti kelią energijos tiekimo sutrikimams. Pagrindines operacines / veiklos rizikas, galinčias paveikti perdavimo patikimumą, sukelia išoriniai aplinkos veiksniai: stichiniai reiškiniai, pagrindinių rangovų veiklos sutrikimai, nusikalstami trečiųjų asmenų veiksmai, o taip pat vidiniai veiksniai - informacinių sistemų sutrikimai. Bendrovėje diegiami sprendimai, atitinkantys fizinės ir informacinių technologijų saugos reikalavimus, taikomus strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčioms įmonėms, diegiamos modernios informacinės sistemos.

Veiklos nepertraukiamumui užtikrinti yra paruošti ir nuolat atnaujinami ekstremalių situacijų valdymo planai.

Siekiant išvengti tinklo rekonstrukcijos ir naujų tinklo objektų statybos projektų vėlavimo atvejų, Bendrovėje įdiegta projektų valdymo sistema. Atnaujinti kvalifikacijos reikalavimai rangovų atrankai kelia aukštus reikalavimus, siekiant užtikrinti, kad rangovai būtų pajėgūs įgyvendinti sudėtingus projektus.

Bendrovė daug dėmesio skiria aukštos kompetencijos darbuotojų, kurie sugebėtų įgyvendinti ambicingus veiklos bei sudėtingus strateginių planų tikslus, pritraukimui ir išlaikymui. Tuo tikslu rengiami ugdymo bei pakeičiamumo planai, atnaujinta atlygio ir motyvacijos politika.

Finansinė rizika

"Litgrid" grupės įmonės, vykdydamos veiklą, patiria finansinę riziką: kredito riziką, likvidumo riziką ir rinkos riziką (užsienio valiutos kurso riziką ir palūkanų normų riziką). Valdydamos šią riziką, Grupės įmonės siekia sumažinti veiksnių, galinčių neigiamai paveikti Grupės finansinius rezultatus, įtaką. Bendrovė turi reikšmingą kredito rizikos koncentraciją. Kredito rizikai valdyti Bendrovė taiko reikalavimus savo klientams/trečiajai šaliai pateikti adekvačias sutarčių įvykdymo užtikrinimo priemones (priemonės taikomos atsižvelgiant į kliento/trečios šalies rizikingumą).

Technologinė rizika

Lietuvos energetikos sistema turi 12 jungčių su kaimyninėmis energetikos sistemomis. Turimos galių ir energijos balansų valdymo priemonės yra ribotos, galios ir energijos balanso valdymas yra sudėtingas. Apie balansavimo priemonių prieinamumo trūkumo rizikos valdymą žr. skyriuje Baltijos ir Šiaurės šalių elektros rinkų integracija (18 psl.)

Daugiau kaip pusė, 52 proc. šalyje eksploatuojamo aukštosios įtampos elektros perdavimo tinklo įrenginių yra senesni nei 45 metų. Svarbiausių veikloje naudojamų technologinių įrenginių sutrikimai ar gedimai gali turėti neigiamos įtakos "Litgrid" veiklai ir finansiniams rezultatams. Siekiant išvengti elektros energijos tiekimo sutrikimų, Bendrovė vykdo perdavimo tinklo būklės stebėseną, atitinkamai sudaro priežiūros planus ir laiku planuoja reikalingas naujas investicijas į tinklą. Investicijos į įrangą ir medžiagas turi tiesioginės įtakos finansiniams rezultatams. Bendrovė reitinguoja investicijas į tinklą, atsižvelgdama į objektyvius kriterijus bei specialią vertinimo metodiką, taip jas optimizuodama bei užtikrindama tolygų investavimą.

Ekologiniai rizikos veiksniai

Grupės įmonės vadovaujasi aplinkosaugos taisyklėmis, numatančiomis naudojamų pavojingų medžiagų tinkamą žymėjimą, naudojimą ir saugojimą, užtikrina, kad eksploatuojami įrenginiai atitiktų jų naudojimui keliamus reikalavimus. Eksploatuojamuose objektuose, kuriuose yra didesnė žalos aplinkai rizika dėl teršalų ar atliekų, dirbama pagal Regioninių aplinkos apsaugos departamentų išduodamus taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimus.

III. Informacija apie akcinį kapitalą ir akcininkus

"Litgrid" savo akcijų nėra įsigijusi, per ataskaitinį laikotarpį savo akcijų neįsigijo ir neperleido. Bendrovės dukterinės įmonės taip pat nėra įsigijusios Bendrovės akcijų.

Nuo 2010 m. gruodžio 22 d. "Litgrid" akcijos įtrauktos į vertybinių popierių biržos NASDAQ OMX Vilnius Papildomąjį prekybos sąrašą, emisijos ISIN kodas LT0000128415.

"Litgrid" AB įstatinis kapitalas yra 146 256 100,2 Eur, padalintas į 504 331 380 PVA. Vienos akcijos nominali vertė - 0,29 Eur. Balsavimo teisę suteikiančių akcijų kiekis - 504 331 380 vnt.

Bendrovės akcininkų skaičius 2015 m. birželio 30 d. buvo 5 614 (penki tūkstančiai šeši šimtai keturiolika). 97,51 proc. "Litgrid" akcijų valdo UAB EPSO-G (A. Juozapavičiaus g. 13, LT-09310 Vilnius, įmonės kodas 302826889), kurių 100 proc. akcijų priklauso LR Energetikos ministerijai. 2012 m. rugsėjo 28 d., įgyvendinant III Europos Sąjungos energetikos paketą, perdavimo sistemos operatorius "Litgrid" buvo atskirtas nuo kitų elektros energetikos sektoriaus įmonių.

Pagal 2012 m. gruodžio 28 d. "Litgrid" ir "Swedbank" pasirašytą sutartį Bendrovės vertybinių popierių apskaitos ir su vertybinių popierių apskaita susijusias paslaugas nuo 2013 m. vasario 1 d. iki 2016 m. sausio 31 d. teikia "Swedbank" AB.

Bendrovės dukterinių įmonių vertybiniais popieriais vertybinių popierių biržoje neprekiaujama.

Prekyba "Litgrid" vertybiniais popieriais reguliuojamose rinkose:

Rodiklis 2012m. 2013m. 2014m 2015m. I pusm.
Atidarymo kaina, Eur 0,403 0,523 0,593 0,698
Didžiausia kaina, Eur 0,685 0,608 0,75 0,740
Mažiausia kaina, Eur 0,385 0,52 0,582 0,672
Paskutinė kaina, Eur 0,523 0,592 0,664 0,700
Apyvarta, vnt. 1 306 805 726 551 1 176 548 422 925
Apyvarta, mln. Eur 0,74 0,42 0,8 0,292
Kapitalizacija, mln. Eur 263,77 298,56 334,88 353,03

"Litgrid" akcijų apyvarta ir kaina per ataskaitinį laikotarpį:

"Litgrid" (LGD1L) akcijų kainos palyginimas su OMX Baltic Benchmark GI (OMXBBGI) ir OMX Vilnius (OMXV) indeksais per ataskaitinį laikotarpį:

Rinkos indeksai

Įstatai

"Litgrid" įstatai keičiami LR akcinių bendrovių įstatymo nustatyta tvarka. Sprendimas priimamas ne mažesne nei 2/3 visų visuotiniame akcininkų susirinkime dalyvaujančių akcininkų akcijų suteikiamų balsų dauguma.

Visuotinis akcininkų susirinkimas

Visuotinis akcininkų susirinkimas yra aukščiausias Bendrovės valdymo organas.

Visuotinio akcininkų susirinkimo kompetenciją, sušaukimo ir sprendimų priėmimo tvarką nustato įstatymai, kiti teisės aktai ir įstatai.

Bendrovės stebėtojų taryba

Stebėtojų taryba yra nuolat veikiantis kolegialus Bendrovės veiklos priežiūrą atliekantis organas.

Stebėtojų taryba yra atskaitinga Visuotiniam akcininkų susirinkimui.

Stebėtojų tarybai vadovauja jos pirmininkas, kuris renkamas pačios stebėtojų tarybos iš stebėtojų tarybos narių.

Stebėtojų tarybą sudaro trys nariai, įskaitant stebėtojų tarybos pirmininką. Į stebėtojų tarybą gali būti renkami ir nepriklausomi nariai1 . Stebėtojų taryba renkama ketverių metų kadencijai. Stebėtojų taryba ar jos nariai savo veiklą pradeda pasibaigus stebėtojų tarybą ar jos narius išrinkusiam visuotiniam akcininkų susirinkimui.

Teikiant stebėtojų tarybos narių kandidatūras, jas teikiantis Bendrovės akcininkas (akcininko atstovas) privalo visuotiniam akcininkų susirinkimui pateikti paaiškinimus raštu dėl kiekvieno siūlomo stebėtojų tarybos nario kvalifikacijos, patirties einant vadovaujančias pareigas bei tinkamumo užimti stebėtojų tarybos nario pareigas, įskaitant paaiškinimus dėl atitikties Bendrovės įstatuose nustatytiems reikalavimams, kartu pateikiant kompetentingų valstybės institucijų išvadas ir (ar) kitus šią atitiktį pagrindžiančius dokumentus.

1 Stebėtojų tarybos (ar jos komiteto) nario nepriklausomumas nustatomas Bendrovei taikytinų teisės aktų nustatyta tvarka, o jei tokia tvarka nenustatyta, dėl stebėtojų tarybos (ar jos komiteto) nario nepriklausomumo sprendžia Bendrovės stebėtojų taryba.

Stebėtojų tarybos veiklos sritys

Stebėtojų taryba turi kompetenciją prižiūrėti Bendrovės strategijos ir perdavimo tinklų plėtros plano įgyvendinimą; pateikti visuotiniam akcininkų susirinkimui atsiliepimus ir pasiūlymus dėl Bendrovės perdavimo tinklų plėtros plano įgyvendinimo; pateikti Bendrovės valdybai ir visuotiniam akcininkų susirinkimui (jeigu atitinkami klausimai svarstomi visuotiniame akcininkų susirinkime) atsiliepimus ir pasiūlymus dėl šių įstatuose nurodytų Bendrovės valdybos sprendimų; priimti sprendimus dėl šių įstatuose numatytų sutarčių su Bendrovės valdybos nariais ir valdybos pirmininku dėl veiklos valdyboje, standartinių tokių sutarčių sąlygų nustatymo bei asmens, įgalioto Bendrovės vardu pasirašyti šias sutartis, paskyrimo; priimti sprendimus dėl valdybos nariams mokėtino atlygio dydžio (jeigu tokį atlygį būtų nuspręsta mokėti); užtikrinti, kad Bendrovėje būtų veiksminga vidaus kontrolės sistema.

Audito komitetas

2014 m. vasario 24 d. "Litgrid" AB stebėtojų taryba priėmė sprendimą į Bendrovės audito komitetą išrinkti tris narius, du iš jų nepriklausomus: nepriklausoma narė Aušra Pranckaitytė, nepriklausoma narė – Rima Kvietkauskaitė ir "Litgrid" finansų analitikė Ana Tursienė.

Audito komitetas nagrinėjo bendrovės rizikų valdymą, vidaus auditų planus, IT saugos padėtį, atliekamo finansinių ataskaitų audito procesą. Audito komiteto kadencijos laikotarpis yra toks pat kaip ir Bendrovės stebėtojų tarybos, patvirtinusios Audito komiteto sudėtį, kadencija.

Bendrovės Valdyba

Valdyba, sudaryta iš penkių narių, renkama ketverių metų kadencijai. Valdybos kadencija prasideda pasibaigus valdybą išrinkusiam visuotiniam akcininkų susirinkimui ir baigiasi valdybos kadencijos pabaigos metais vyksiančio eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo dieną.

Jeigu valdyba ar valdybos narys yra atšaukiamas, atsistatydina ar dėl kitų priežasčių nustoja eiti pareigas nepasibaigus kadencijai, nauja valdyba ar valdybos narys renkamas likusiam kadencijos laikotarpiui. Teikiant valdybos narių kandidatūras, jas teikiantis asmuo privalo Bendrovės stebėtojų tarybai pateikti paaiškinimus raštu dėl kiekvieno siūlomo valdybos nario kvalifikacijos, patirties einant vadovaujančias pareigas bei tinkamumo užimti Bendrovės valdybos nario pareigas, įskaitant paaiškinimus dėl atitikties šių įstatuose nustatytiems reikalavimams, kartu pateikiant kompetentingų valstybės institucijų išvadas ir (ar) kitus šią atitiktį pagrindžiančius dokumentus.

Valdyba iš savo narių renka valdybos pirmininką.

Valdyba savo veikloje vadovaujasi įstatymais, kitais teisės aktais, įstatais, visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimais bei valdybos darbo reglamentu.

Valdyba yra kolegialus Bendrovės valdymo organas. Valdybos kompetenciją, sprendimų priėmimo bei narių rinkimo ir atšaukimo tvarką nustato įstatymai, kiti teisės aktai ir įstatai.

Valdyba yra atskaitinga stebėtojų tarybai ir visuotiniam akcininkų susirinkimui.

Valdybos veiklos sritys

Valdyba svarsto bei tvirtina Bendrovės trejų metų Bendrovės strategijos įgyvendinimo veiksmų planą, dešimties metų Bendrovės perdavimo tinklų plėtros planą, Bendrovės biudžetą, paramos ir labdaros skyrimo tvarką, kitus Bendrovės strateginę veiklą reglamentuojančius dokumentus. Valdyba priima sprendimą Bendrovei pradėti vykdyti naujo pobūdžio veiklą ar nutraukti konkrečią vykdomą veiklą, kai tai neprieštarauja Bendrovės veiklos tikslui. Taip pat sprendimus, susijusius su obligacijų išleidimu, Bendrovės restruktūrizacija, Bendrovės turimų akcijų perleidimo kitiems asmenims, sprendimus dėl finansinių sandorių, kurių vertė yra didesnė kaip 10 mln. Lt. Valdyba sprendžia ir kitus Bendrovės įstatuose jai priskirtus klausimus.

Vadovo veiklos sritys

Generalinis direktorius yra vienasmenis Bendrovės valdymo organas. Generalinis direktorius organizuoja Bendrovės veiklą, jai vadovauja, veikia Bendrovės vardu ir vienvaldiškai sudaro sandorius.

Generalinio direktoriaus kompetenciją, rinkimo ir atšaukimo tvarką nustato įstatymai, kiti teisės aktai ir įstatai.

"Litgrid" stebėtojų tarybos, audito komiteto, valdybos nariai, generalinis direktorius ir vyriausiasis finansininkas:

Pareigos Vardas, pavardė Pradžios data Pabaigos data Turimų
emitento akcijų
skaičius
Stebėtojų taryba
Tarybos pirmininkas
Tarybos narys
Nepriklausomas tarybos narys
Tarybos narys
Aleksandras Spruogis
Audrius Misevičius
Mindaugas Vaičiulis
Rolandas Zukas
2013 04 24
2013 04 24
2014 04 07
2015 04 24
2015 04 24 -
-
-
-
Audito komitetas
Komiteto narė
Komiteto narė
Komiteto narė
Aušra Pranckaitytė
Rima Kvietkauskaitė
Ana Tursienė
2014 02 24
2014 02 24
2014 02 24
-
-
-
Valdyba
Valdybos pirmininkas
Valdybos narys
Valdybos narys
Valdybos narys
Valdybos narys
Daivis Virbickas
Karolis Sankovski
Vidmantas Grušas
Rimantas Busila
Rolandas Masilevičius
2013 09 10
2013 09 10
2013 09 10
2013 09 10
2013 12 18
-
-
-
1421
-
Generalinis direktorius Daivis Virbickas 2013 09 10 -
Vyriausiasis finansininkas
L. e. vyriausiosios
finansininkės pareigas
Svetlana Sokolskytė
Raimonda Duobuvienė
2012 07 02
2015 07 01
2015 06 30 -
-

"Litgrid" Stebėtojų tarybos nariai

Dr. Aleksandras Spruogis, stebėtojų tarybos pirmininkas

Gimė 1963 metais, 1980–1985 m. studijavo Vilniaus inžinerinio statybos instituto Statybos fakultete, įgijo inžinieriausstatybininko kvalifikaciją (diplomas su pagyrimu). 1991–1992 m. studijavo Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aplinkos inžinerijos fakultete, įgijo aplinkos inžinerijos magistro laipsnį. 1996 m. Vilniaus Gedimino technikos universitete įgijo aplinkos inžinerijos krypties technikos mokslų daktaro laipsnį. 1990–1997 m. dirbo, Vilniaus inžineriniame statybos institute (Vilniaus Gedimino technikos universitetas), aplinkos ir darbo sąlygų mokslinių tyrimų laboratorijos mokslinis bendradarbiu, aplinkos apsaugos katedros asistentu, 1997–2003 m. Seimo Aplinkos apsaugos komiteto vyr. patarėju, Seimo patarėjų kolegijos pirmininku, 2003–2009 m. Aplinkos ministerijos sekretoriumi, 2009– 2009 m. Aplinkos ministerijos vyr. patarėju, 2009–2012 m. aplinkos viceministru.

Audrius Misevičius, stebėtojų tarybos narys

Gimė 1959 metais. 1982 m. Vilniaus Universiteto pripažinta Ekonomisto kvalifikacija, Peterburgo finansų-ekonomikos institute apginta disertacija įgyjant socialinių mokslų daktaro laipsnį. 1993 m. suteiktas Vilniaus universiteto docento vardas. Darbinė veikla: 1982–2005 m. Vilniaus universiteto finansų katedros stažuotojas, vėliau – asistentas, vėliau – docentas, 1990–1992 m. Socialinės apsaugos ministerijos, ministro pavaduotojas, 1992 m. Finansų ministerijos, ministras; 1993 m. Lietuvos Respublikos Seimo nario A. Rudžio padėjėjas-sekretorius; 1993–1995 m. UAB "Stern von Litauen AG", finansininkas; 1996 m. TŪB J. Kabašinskas ir partneriai mokesčių departamento vadovas; 1996–2013 m. Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas, vėliau – valdybos narys; nuo 2013 m. Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko Tarnybos Ministro Pirmininko patarėjas; 1998–2013 m. VĮ Indėlių ir investicijų draudimas, Tarybos narys bei UAB Lietuvos monetų kalykla kuratorius.

Rolandas Zukas, stebėtojų tarybos narys

Gimė 1974 metais. Rolandas Zukas turi aukštąjį išsilavinimą transporto inžinerinės ekonomikos ir vadybos srityse, dirbo AB "Klaipėdos nafta" Suskystintų gamtinių dujų terminalo direktoriumi, "Energijos tiekimas" UAB valdybos nariu ir generaliniu direktoriumi. R. Zukas yra UAB "EPSO-G", įmonės valdančios 97,5 proc. "Litgrid" AB akcijų, generalinis direktorius.

"Litgrid" Valdybos nariai

Daivis Virbickas, valdybos pirmininkas

Gimė 1980 metais. Daivis Virbickas atsakingas už strateginį valdymą ir elektros sistemos valdymo sritį. D. Virbickas yra sukaupęs ilgalaikės elektros perdavimo sistemos vystymo strategijų kūrimo ir valdymo, elektros rinkų analizės ir įmonių valdymo patirties. Iki 2013 m. rugsėjo dirbo Šveicarijos holdingo "Alpiq" AG atstovo Baltijos šalyse "Alpiq Energija Lietuva" komercijos direktoriumi, iki 2011 m. dirbo Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatoriaus "Litgrid" Technikos direktoriumi.

Karolis Sankovski, valdybos narys

Gimė 1985 metais. Karolis Sankovski atsakingas už strateginių tinklo projektų įgyvendinimą. K. Sankovski turi ilgalaikės darbo elektros energetikos įmonėse ir darbo su strateginiais ir tarptautiniais jungčių projektais patirties.

Vidmantas Grušas, valdybos narys

Gimė 1962 metais. Vidmantas Grušas atsakingas už elektros perdavimo tinklo valdymą. V. Grušas yra sukaupęs didelę aukštos įtampos elektros perdavimo tinklo įrenginių eksploatavimo, tinklo objektų plėtros, dispečerinio valdymo patirtį.

Rimantas Busila, valdybos narys

Gimė 1958 metais. Rimantas Busila atsakingas už finansų valdymą. R. Busila turi finansų, investicijų ir vertybinių popierių valdymo patirties.

Dr. Rolandas Masilevičius, valdybos narys

Gimė 1972 metais. R. Masilevičius atsakingas už informacines technologijas ir telekomunikacijas, elektros perdavimo infrastuktūros kibernetinę ir fizinę saugą bei bendrovės bendrųjų reikalų administravimą. R. Masilevičius turi ilgalaikę vadovavimo patirtį valstybinei institucijai. Nuo 2014 m. sausio dirba "Litgrid" AB Informacinių technologijų, telekomunikacijų ir administravimo departamento direktoriumi.

Bendrovės vadovui ir valdybos nariams išmokos už darbą Bendrovės valdyboje nebuvo mokamos. Nepriklausomam stebėtojų tarybos nariui už darbą stebėtojų taryboje per ataskaitinį laikotarpį buvo priskaičiuota 1 303,20 eurų suma. Kitiems stebėtojų tarybos nariams išmokos už darbą Bendrovės stebėtojų taryboje nebuvo mokamos. Audito komiteto narėms už darbą Audito komitete buvo priskaičiuota 1 020,90 eurų suma.

Per ataskaitinį laikotarpį Bendrovės generaliniam direktoriui ir vyr. finansininkui priskaičiuotų atlyginimų bendra suma sudarė 93 345,85 eurų (įskaičiuojant ir 14 456,53 eurų išeitinę kompensaciją vyr. finansininkui).

Informacija apie didesnius susijusių šalių sandorius, jų sumas, susijusių asmenų santykių pobūdį ir kitą informaciją apie sandorius, kuri yra būtina norint suprasti Bendrovės finansinę padėtį, pateikta finansinių ataskaitų aiškinamajame rašte, 9 pastaboje.

Skaidrumas

Bendrovė laikosi iš esmės visų Skaidrumo gairių IV-VIII skyrių nuostatų, išskyrus:

  • viešai neskelbiamas vadovų ir darbuotojų darbo užmokestis;
  • Bendrovėje netaikoma praktika skelbti vidutinę mėnesio algą pagal padalinius.

Nuo 2015 metų balandžio 1d. iki rugpjūčio 28 d. "Litgrid" skelbė šiuos pranešimus apie esminius įvykius:

Data Pranešimas
2015 01 20 Kainų komisija patvirtino didesnę elektros perdavimo tarifo viršutinę ribą
2015 02 27 Skelbiami "Litgrid" grupės 2014 m. finansiniai rezultatai
2015 03 04 Informacija apie Stebėtojų tarybos nario atsistatydinimą
2015 03 26 "Litgrid" nepažeidė reguliuojamos veiklos sąlygų
2015 03 31 Šaukiamas eilinis visuotinis "Litgrid" akcininkų susirinkimas
2015 04 03 "Litgrid" AB Stebėtojų tarybos atsiliepimai ir siūlymai 2015 m. eiliniam visuotiniam akcininkų
susirinkimui
2015 04 24 "Litgrid" AB 2015 m. balandžio 24 d. eiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime priimti sprendimai
2015 04 28 "Litgrid" kreipėsi dėl Europos Sąjungos finansinės paramos elektros jungčiai su Lenkija
2015 04 28 "Litgrid" AB ir jos dukterinių įmonių konsoliduotasis metinis pranešimas ir finansinė ataskaita 2014
2015 04 30 Dėl NT Valdos, UAB akcijų pardavimo
2015 05 29 Skelbiami "Litgrid" grupės 2015 m. pirmojo ketvirčio rezultatai
2015 06 04 "Litgrid" pristatymas renginyje "Vadovai susitinka su investuotojais"
2015 07 02 Dešimtmečiame elektros perdavimo tinklų plėtros plane – investicijos į integraciją ir saugumą
2015 07 08 Dėl ketinimo skolintis
2015 07 14 "LitPol Link" elektros jungčiai – 27 mln. eurų Europos Sąjungos finansinė parama

Su visa informacija apie 2015 metų viešai skelbtus esminius įvykius galima susipažinti Vilniaus vertybinių popierių biržos tinklapyje

http://www.nasdaqomxbaltic.com/market/?pg=news&issuer=LGD&start_d=1&start_m=1&start_y=1996 ir "Litgrid" interneto svetainėje http://www.litgrid.eu/index.php/apie-litgrid/investuotojams/esminiai-ivykiai-/478.

Talk to a Data Expert

Have a question? We'll get back to you promptly.