LITGRID AB

2011 M. KOVO 31 D. PASIBAIGUSIO
TRIJŲ MĖNESIŲ LAIKOTARPIO
KONSOLIDUOTA IR ĮMONĖS
SUTRUMPINTA TARPINĖ
FINANSINĖ INFORMACIJA
(NEAUDITUOTA)

LITGRID

LITGRID AB
Įmonės kodas 302564383 A. Juozapavičiaus g. 13, LT-09311 Vilnius

TURINYS

PUSLAPIS

FINANSINĖS PADĖTIES ATASKAITOS 3
BENDRŲJŲ PAJAMŲ ATASKAITOS 4
NUOSAVO KAPITALO POKYČIŲ ATASKAITOS 5
PINIGŲ SRAUTŲ ATASKAITOS 6
FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS 7 – 34

Sutrumpinta tarpinė finansinė informacija pasirašyta 2011 m. gegužės 31 d.

Virgilijus Poderys
Generalinis direktorius

Remigijus Vainius
Finansų ir komercijos departamento
Tatjana Didikienė
Vyriausioji finansininkė

LITGRID

LITGRID UAB

Įmonės kodas 302564383 A. Juozapavičiaus g. 13, LT-09311 Vilnius

FINANSINĖS PADĖTIES ATASKAITOS

2011 M. KOVO 31 D.

(visos sumos tūkstančiais litų, jei nenurodyta kitaip)

	Pastabos	Grupė 2011 m. kovo 31 d.	Įmonė 2011 m. kovo 31 d.	Grupė 2010 m. gruodžio 31 d.	Įmonė 2010 m. gruodžio 31 d.
Ilgalaikis turtas:
Nematerialusis turtas	4	1,592	1,551	1,750	515
Materialusis turtas	5	2,039,805	2,035,472	2,063,451	2,051,554
Išankstiniai apmokėjimai už ilgalaikį materialųį turtą		48,741	48,741	698	698
Investicinis turtas	6	663	663	668	1,583
Investicijos į dukterines įmones	7	-	8,608	-	18,038
Investicijos į asocijuotas ir bendrai valdomas įmones	7	20,847	21,332	20,323	19,032
Atidėtojo pelno mokesčio turtas		321	-	325	-
Kitas finansinis turtas	8	1,084	1,084	1,084	910
Ilgalaikio turto iš viso		2,113,053	2,117,451	2,088,299	2,092,330
Trumpalaikis turtas:
Atsargos		4,926	1,781	3,703	1,750
Išankstiniai apmokėjimai		1,258	3,616	805	57
Prekybos gautinos sumos	9	114,911	105,114	139,485	13,424
Kitos gautinos sumos	10	524	532	10,437	1,639
Terminuoti indėliai		63,000	63,000	43,000	-
Pinigai ir pinigų ekvivalentai	11	55,690	42,094	75,664	42,161
Trumpalaikio turto iš viso		240,309	216,137	273,094	59,031
TURTO IŠ VISO		2,353,362	2,333,588	2,361,393	2,151,361
NUOSAVAS KAPITALAS IR ĮSIPAREIGOJIMAI
Kapitalas ir rezervai:
Įstatinis kapitalas	12	504,331	504,331	504,331	504,331
Akcijų priedai	12	29,621	29,621	29,621	29,621
Perkainojimo rezervas		289,849	289,849	296,353	296,353
Privalomasis rezervas	13	47,730	47,665	47,730	47,665
Nepaskirstytasis peinas		1,048,982	1,052,563	1,047,454	982,423
Nuosavas kapitalas tenkantis patronuojančios įmonės akcininkams		1,920,513	1,924,029	1,925,489	1,860,393
Nekontroliuojanti dalis		3,378	-	3,359	-
Nuosavybės iš viso		1,923,891	1,924,029	1,928,848	1,860,393
Ilgalaikiai įsipareigojimai:
Dotacijos	14	67,153	67,153	42,349	42,349
Ateinančių laikotarpių pajamos	15	15,236	15,236	15,417	15,417
Kitos ilgalaikės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai		475	454	459	234
Atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimai		190,224	190,224	193,627	193,627
Ilgalaikių įsipareigojimų iš viso		273,088	273,067	251,852	251,627
Trumpalaikiai įsipareigojimai:
Prekybos skolos	16	106,253	98,078	134,330	22,548
Gauti išankstiniai apmokėjimai	17	11,173	1,835	11,298	1,724
Mokėtinas pelno mokestis		21,477	21,220	12,693	321
Kitos mokėtinos sumos	18	17,480	15,359	22,372	14,748
Trumpalaikių įsipareigojimų iš viso		156,383	136,492	180,693	39,341
Įsipareigojimų iš viso		429,471	409,559	432,545	290,968
NUOSAVYBĖS IR ĮSIPAREIGOJIMŲ IŠ VISO		2,353,362	2,333,588	2,361,393	2,151,361

Toliau pateiktas aiškinamasis raštas yra neatskiriama šios tarpinės finansinės informacijos dalis.

LITGRID

LITGRID AB
Įmonės kodas 302564383 A. Juozapavičiaus g. 13, LT-09311 Vilnius

BENDRUJŲ PAJAMŲ ATASKAITOS
UŽ LAIKOTARPI, PASIBAIGUSĮ 2011 M. KOVO 31 D.
(visos sumos tūkstančiais litų, jei nenurodyta kitaip)

| | Pasta-bos | Grupė
2011 m.
sausis-kovas | Įmonė
2011 m.
sausis-kovas |
| --- | --- | --- | --- |
| Pajamos | | | |
| Pardavimo pajamos | 19 | 101,551 | 101,539 |
| Kitos veiklos pajamos | | 6,930 | 831 |
| | | 108,481 | 102,370 |
| Veiklos sąnaudos | | | |
| Elektros ar susijusių paslaugų pirkimai | | (34,062) | (34,668) |
| Nusidėvėjimas ir amortizacija | | (33,482) | (33,199) |
| Galios rezervų pirkimai | | (15,577) | (15,577) |
| Darbo užmokestis ir susijusios sąnaudos | | (7,842) | (3,766) |
| Remontų ir priežiūros sąnaudos | | (6,190) | (6,535) |
| Tranzito sąnaudos | | (2,994) | (2,994) |
| Ilgalaikio turto nurašymo sąnaudos | | (484) | (484) |
| Kitos sąnaudos | | (8,721) | (6,256) |
| Veiklos sąnaudų iš viso | | (109,352) | (103,479) |
| VEIKLOS PELNAS (NUOSTOLIAI) | | (871) | (1,109) |
| Finansinės veiklos pajamos | | 642 | 592 |
| Finansinės veiklos (sąnaudos): | | (2) | (2) |
| Asocijuotų ir bendrai valdomų įmonių rezultatas | 7 | 524 | - |
| | | 1,164 | 590 |
| PELNAS (NUOSTOLIAI) PRIEŠ
APMOKESTINIMĄ | | 293 | (519) |
| Ataskaitinių metų pelno mokesčio sąnaudos | | (8,635) | (8,557) |
| Atidėtojo pelno mokesčio pajamos (sąnaudos) | | 3,295 | 3,325 |
| | | (5,340) | (5,232) |
| GRYNASIS PELNAS (NUOSTOLIAI) | | (5,047) | (5,751) |
| Kitos bendrosios pajamos | | | |
| Kitos bendrosios pajamos atėmus atidėtąjį pelno mokestį | | 5 | - |
| BENDROSIOS PAJAMOS | | (5,042) | (5,751) |
| GRYNASIS PELNAS (NUOSTOLIAI)
PRISKIRTINAS: | | | |
| Įmonės akcininkams | | (5,033) | (5,751) |
| Nekontroliuojančiai daliai | | (14) | - |
| | | (5,047) | (5,751) |
| BENDROSIOS PAJAMOS PRISKIRTINOS: | | | |
| Įmonės akcininkams | | (5,028) | (5,751) |
| Nekontroliuojančiai daliai | | (14) | - |
| | | (5,042) | (5,751) |
| Pagrindinis ir sumažintas pelnas vienai akcijai (litais) | 21 | (0.01) | - |

Tollau pateiktas aiškinamasis raštas yra neatskiriama šios tarpinės finansinės informacijos dalis.

LITGRID

LITGRID AB
Įmonės kodas 302564383 A. Juozapavičiaus g. 13, LT-09311 Vilnius

NUOSAVO KAPITALO POKYČIŲ ATASKAITOS
UŽ LAIKOTARPĮ, PASIBAIGUSĮ 2011 M. KOVO 31 D.
(visos sumos tūkstančiais litų, jei nenurodyta kitaip)

Grupė	Pas-tabos	Nuosavas kapitalas, priskirtinas Įmonės akcininkams						Nekontroliuojanti dalis	Nuosavo kapitalo iš viso
		Įstatinis kapitalas	Akcijų priedai	Perkainojimo rezervas	Privalomasis rezervas	Nepaskirs-tytasis pelnas	Iš viso
Likutis 2010 m. gruodžio 31 d.		504,331	29,621	296,353	47,730	1,047,454	1,925,489	3,359	1,928,848
Pervedimai į nepaskirstytąjį pelną		-	-	-	-	52	52	33	85
Perkainojimo rezervo nusidėvėjimas ir nurašytos sumos		-	-	(6,504)	-	6,504	-	-	-
Bendrosios pajamos		-	-	-	-	(5,028)	(5,028)	(14)	(5,042)
Likutis 2011 m. kovo 31 d.		504,331	29,621	289,849	47,730	1,048,982	1,920,513	3,378	1,923,891
Įmonė	Pas-tabos	Įstatinis kapitalas	Akcijų priedai	Perkainojimo rezervas	Privalomasis rezervas	Nepaskirs-tytasis pelnas	Iš viso
Likutis 2010 m. gruodžio 31 d.		504,331	29,621	296,353	47,665	982,423	1,860,393
Verslo jungimų rezultatas (tiesiogiai nuosavybėje apskaitytos sumos)	22	-	-	-	-	69,387	69,387
Perkainojimo rezervo nusidėvėjimas ir nurašytos sumos		-	-	(6,504)	-	6,504	-
Bendrosios pajamos		-	-	-	-	(5,751)	(5,751)
Likutis 2011 m. kovo 31 d.		504,331	29,621	289,849	47,665	1,052,563	1,924,029

Toliau pateiktas aiškinamasis raštas yra neatskiriama šios tarpinės finansinės informacijos dalis.

LITGRID

LITGRID AB
Įmonės kodas 302564383 A. Juozapavičiaus g. 13, LT-09311 Vilnius

PINIGŲ SRAUTŲ ATASKAITOS
UŽ LAIKOTARPI, PASIBAIGUSĮ 2011 M. KOVO 31 D.
(visos sumos tūkstančiais litų, jei nenurodyta kitaip)

| | Pasta-bos | Grupė
2011 m.
kovo 31 d. | Įmonė
2011 m.
kovo 31 d. |
| --- | --- | --- | --- |
| Pagrindinės veiklos pinigų srautai | | | |
| Grynasis pelnas (nuostoliai) | | (5,042) | (5,751) |
| Nepiniginių sąnaudų (pajamų) atstatymas: | | | |
| Nusidėvėjimo ir amortizacijos sąnaudos | 4,5,6 | 33,956 | 33,426 |
| Asocijuotų ir bendrai valdomų įmonių pelno dalis | 7 | (524) | - |
| Pelno mokesčio sąnaudos | | 8,784 | 4,597 |
| Atidėtojo mokesčio įsipareigojimo pokytis | | (1,735) | (1,662) |
| Dotacijų (pajamos) | 14 | (474) | (474) |
| Nuostoliai iš ilgalaikio materialiojo turto
(išskyrus finansinį) nurašymo | 5 | 493 | 493 |
| Finansinės ir investicinės veiklos rezultatų
eliminavimas: | | | |
| - Palūkanų (pajamos) | | (368) | (368) |
| Apyvartinio kapitalo pasikeitimas | | | |
| Pirkėjų įsiskolinimo ir kitų gautinų sumų
(padidėjimas) sumažėjimas | | 34,487 | 19,515 |
| Atsargų ir išankstinių apmokėjimų (padidėjimas)
sumažėjimas | | (1,676) | (3,056) |
| Mokėtinų sumų ir gautų išankstinių apmokėjimų
padidėjimas (sumažėjimas) | | (19,138) | (21,597) |
| Grynieji pagrindinės veiklos pinigų srautai | | 48,763 | 25,123 |
| Investicinės veiklos pinigų srautai | | | |
| Ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto
(įsigijimas) | | (49,105) | (48,967) |
| Gautos palūkanos | | 368 | 368 |
| Terminuoti indėliai | | (20,000) | 10,000 |
| Grynieji investicinės veiklos pinigų srautai | | (68,737) | (38,599) |
| Finansinės veiklos pinigų srautai | | | |
| LITGRID AB prijungimo rezultatas | | - | 13,409 |
| Grynieji finansinės veiklos pinigų srautai | | - | 13,409 |
| Grynasis pinigų srautų padidėjimas
(sumažėjimas) | | (19,974) | (67) |
| Pinigai ir pinigų ekvivalentai laikotarpio
pradžioje | | 75,664 | 42,161 |
| Pinigai ir pinigų ekvivalentai laikotarpio
pabaigoje | | 55,690 | 42,094 |

Toliau pateiktas aiškinamasis raštas yra neatskiriama šios tarpinės finansinės informacijos dalis.

LITGRID AB
Įmonės kodas 302564383 A. Juozapavičiaus g. 13, LT-09311 Vilnius
FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS
UŽ LAIKOTARPI, PASIBAIGUSĮ 2011 M. KOVO 31 D.
(visos sumos tūkstančiais litų, jei nenurodyta kitaip)

1. Bendroji informacija

LITGRID AB (iki 2011 m. kovo 14 d. Įmonės pavadinimas buvo LITGRID turtas AB) yra Lietuvos Respublikoje įregistruota akcinė bendrovė. Jos buveinės adresas yra: A. Juozapavičiaus g. 13, LT-09311, Vilnius, Lietuva. LITGRID AB (toliau „Įmonė“ arba „Bendrovė“) – ribotos civilinės atsakomybės peino siekiantis Ūkio subjektas, 2010 m. lapkričio 16 d. įregistruotas Juridinių asmenų registre, šio registro tvarkytojas yra VI „Registru centras“. Įmonės kodas 302564383, PVM mokėtojo kodas LT100005748413.

Įgyvendinant 2010 m. spalio 28 d. įvykusio AB „Lietuvos energija“ neellinio visuotino akcininkų susirinkimo sprendimą, kuriuo buvo patvirtintas AB „Lietuvos energija“ atskyrimas, 2010 m. lapkričio 16 d. Juridinių asmenų registre įregistruota pakeista AB „Lietuvos energija“ įstatų redakcija bei nuo AB „Lietuvos energija“, kuri po atskyrimo tęs savo veiklą, atskirtos veiklos dalies pagrindu įsteigta bendrovė LITGRID turtas AB, kuri po atskyrimo vykdo jai perduotą veiklą.

Bendrovės veiklos tikslai yra savo kompetencijos ribose užtikrinti elektros energetikos sistemos stabilumą ir patikimumą Lietuvos Respublikos teritorijoje, sudaryti objektyvias ir nediskriminuojančias naudojimo perdavimo tinklais sąlygas, valdyti, naudoti ir disponuoti elektros energijos perdavimo sistemos turtą ir jo priklausinius, valdyti elektros energijos rinkos operatoriaus funkcijas atliekančias ir veiklą vykdančias įmones bei įmones, kurioms priklauso tarpsisteminės elektros jungtys su kitomis valstybėmis ar kurios jas vysto, valdo, naudoja ar įomis disponuoja.

AB „Lietuvos energija“ atskyrimas buvo vykdomas Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 71 str. 1 d. numatytu atskyrimo būdu – kai bendrovės, kuri tęsia veiklą, dalis atskiriama ir šiai daliai priskirtų turto, teisių bei pareigų pagrindu kuriama viena ar kelios tos pačios teisinės formos naujos bendrovės, t.y. atskyrimas buvo vykdomas atskiriant Bendrovės veiklos dalį, kaip turto, teisių ir pareigų visumą, kuri organizaciniu požiūriu sudaro autonomišką ekonominį vienetą, vykdanti veiklą ir galintį atlikti savo funkcijas savo nuožiūra, kurios pagrindu kuriama nauja bendrovė LITGRID turtas AB.

Atskyrimo tikslas – tai siekis užtikrinti, kad Lietuvos elektros energetikos sektoriaus veiklos modelis atitiktų nacionalinę energetikos strategiją, Europos Sąjungos trečiojo energetikos teisės aktų paketo, skirto elektros energijos ir dujų rinkoms liberalizuoti, reikalavimus ir sudarytų sąlygas sujungti Lietuvos elektros energetikos sistemą su kontinentinės Europos elektros tinklais bei užtikrintų pradėtų strateginių energetikos projektų finansavimą, bei sukurti sąlygas elektros energijos perdavimo veiklos telsiniam nepriklausomumui ir jos efektyviam atskyrimui nuo kitų elektros energetikos sektoriaus veiklų, tokiu būdu įgyvendinant vieną iš pasirinktų Europos Sąjungos trečiojo energetikos teisės aktų paketo nustatytų elektros energetikos sektoriaus veiklų atskyrimo alternatyvų, t.y. nuosavybės atskyrimo (angl. „ownership unbundling“), užtikrinant efektyvų elektros energijos perdavimo veiklos atskyrimą ne tik nuo elektros energijos gamybos ir tiekimo, bet ir nuo skirstymo veiklų ir jų komercinių interesų, t.y. pertvarkyti elektros energetikos sektoriuje veikiančias vertikaliai integruotas energetikos įmones.

Vadovaujantis 2010 m. spalio 28 d. AB „Lietuvos energija“ neellinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu patvirtintomis AB „Lietuvos energija“ atskyrimo sąlygomis 2010 m. gruodžio 1 d. buvo pasirašytas Perdavimo – priėmimo aktas, kurio pagrindu, Bendrovė perėmė dalį AB „Lietuvos energija“ turto, teisių ir pareigų, susijusių su atskiriama dalimi, taip kaip tai apibrėžta Bendrovės atskyrimo sąlygose.

Nuo 2010 metų sausio 1 d. perdavimo sistemos operatoriaus funkciją atliko LITGRID AB, Įmonės dukterinė bendrovė. Pagal Europos Sąjungos (ES) elektros energetikos rinkos liberalizavimo teisės aktų reikalavimus atskirti veiklas įsteigtoms AB „Lietuvos energijos“ antrinėms bendrovėms 2009 metų gruodžio 28 d. suteiktos veiklos licencijos. Bendrovei LITGRID AB suteikta elektros perdavimo sistemos operatoriaus, bendrovei BALTPOOL UAB – rinkos operatoriaus licencija.

2011 m. sausio 24 d. Bendrovės neelliniame visuotiniame akcininkų susirinkime Bendrovės akcininkai patvirtino LITGRID turtas AB ir LITGRID AB reorganizavimo sąlygas ir nusprendė, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.97 straipsnio 3 dalimi bei LITGRID turtas AB ir LITGRID AB reorganizavimo sąlygomis, reorganizuoti LITGRID turtas AB ir LITGRID AB prijungimo būdu, prijungiant LITGRID AB, kuri po reorganizavimo baigs savo veiklą kaip juridinis asmuo, prie LITGRID turtas AB, kuri po reorganizavimo tęs savo veiklą ir kuriai po reorganizavimo pereis visas LITGRID AB turtas, teisės ir pareigos. Galutinis prijungtos dukterinės įmonės LITGRID AB balansas pateiktas 22 pastaboje.

2011 metų vasario 24 d. Bendrovei suteikta perdavimo sistemos operatoriaus licencija, kuri įsigaliojo po įmonių susijungimo kovo 1 d., nustojus galioti dukterinės įmonės licencijai.

2011 m. kovo 14 d., Juridinių asmenų registre įregistruota nauja bendrovės LITGRID AB įstatų redakcija, o bendrovės LITGRID turtas AB pavadinimas pakeistas į LITGRID AB.

LITGRID AB

Įmonės kodas 302564383 A. Juozapavičiaus g. 13, LT-09311 Vilnius

FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS
UŽ LAIKOTARPĮ, PASIBAIGUSĮ 2011 M. KOVO 31 D.
(visos sumos tūkstančiais litų, jei nenurodyta kitaip)

2011 m. kovo 31 d. Įmonės įstatinis kapitalas buvo lygus 504,331,380 Lt. ir padalintas į 504,331,380 vnt. paprastųjų vardinių akcijų, kurių kiekvienos nominali vertė 1 litas, visos akcijos pilnai apmokėtos.

	Nuosavybės dalis (litais)	Turimų akcijų skaičius (proc.)
UAB „Visagino atominė elektrinė“	491,736,153	97.5 %
Kiti akcininkai	12,595,231	2.5 %
Iš viso:	504,331,380	100 %

Galutinis UAB „Visagino atominė elektrinė“ akcininkas – LR Energetikos ministerija.

Šios finansinės ataskaitos aplma Grupės konsoliduotas ir Įmonės atskiras ataskaitas.

Šių finansinių ataskaitų sudarymo datą grupę sudarė LITGRID AB bei šios tieslogiai ir netieslogiai kontrolluojamos dukterinės įmonės:

Įmonė	Įmonės buveinės adresas	Grupės valdomų akcijų dalis 2011 m. kovo 31 d.	Įstatinis kapitalas 2011 m. kovo 31 d.	2011 m. pelnas (nuos-toliai)	Nuosavybė 2011 m. kovo 31 d.	Pagrindinė veikla
BALTPOOL UAB (valdoma per LITGRID AB) UAB „TETAS“	A. Juozapavičiaus g. 13, Vilnius	100 proc.	318	215	444	Elektros rinkos operatorius
	Senamiesčio g. 102B, Panevėžys	61 proc.	5,651	28	12,914	Specializuotos transformatorinių pastočių, skirstomųjų punktų techninės priežiūros, remonto, projektavimo ir įrengimo paslaugos
UAB „Energetikos pajėgos“ (valdoma per UAB „TETAS“)	T. Masiulio g. 16D, Kaunas	61 proc.	430	(68)	733	Energetikos objektų projektavimas

2011 m. kovo 31 d. Grupės investicijas į asocijuotas įmonės ir bendrai valdomą įmonę sudarė:

Įmonė	Įmonės buveinės adresas	Grupės valdomų akcijų dalis 2011 m. kovo 31 d.	Įmonės įstatinis kapitalas 2011 m. kovo 31 d.	Pagrindinė veikla
UAB Technologijų ir inovacijų centras	Žvejų g. 14, Vilnius	35 proc.	44,350	Informacinių technologijų paslaugų teikimas
UAB "Elektros tinklo paslaugos"	Motorų g. 2, Vilnius	29 proc.	16,388	Elektros tinklų ir susijusių įrenginių remontas ir techninė priežiūra, statyba
LitPol Link Sp.z.o.o	Wojciecha Gorskiego 900-033 Varšuva, Lenkijos Respubilka	50 proc.	1,743	Elektros perdavimo jungčių projektavimas

Grupės darbuotojų skaičius 2011 m. kovo 31 d. buvo 617 (2010 gruodžio 31 d. – 618). Įmonės darbuotojų skaičius 2011 m. kovo 31 d. buvo 206 (2010 gruodžio 31 d. 113).

LITGRID turtas AB
Įmonės kodas 302564383 A. Juozapavičiaus g. 13, LT-09311 Vilnius
FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS
UŽ LAIKOTARPĮ, PASIBAIGUSĮ 2011 M. KOVO 31 D.
(visos sumos tūkstančiais litų, jei nenurodyta kitaip)

2. Finansinės informacijos rengimo pagrindas

Bendrovės ir konsoliduota Grupės 2011 kovo 31 d. sutrumpinta tarpinė finansinė informacija yra parengta pagal 34-ąjį Tarptautinį apskaitos standartą „Tarpinė finansinė atskaitomybė“.

Šį tarpinė finansinė informacija parengtą įsigijimo vertės pagrindu, išskyrus ilgalaikį materialųjų turtą, kuris yra pateikiamas perkainota verte, atėmus sukauptą nusidėvėjimą ir įvertintus vertės sumažėjimo nuostolius bei finansinį turtą, skirtą parduoti, kuris pateikiamas tikrąja verte.

Finansiniai Įmonės ir kitų Grupės įmonių metai sutampa su kalendoriniais metais.

3. Apskaitos principai

Apskaitos principai, taikyti rengiant finansines ataskaitas, yra tokie patys kaip ir taikyti ankstesniais finansiniais metais, rengiant Bendrovės finansines ataskaitas, išskyrus:

3.1 Naujų ir/ar pakeistų TFAS ir Tarptautinės finansinės atskaitomybės aiškinimo komiteto (TFAAK) išaiškinimų pritaikymas

TFAAK 18-asis aiškinimas „Turto, gauto iš klientų, perleidimas“. Aiškinimas taikomas perspektyviai turto, gauto iš klientų, perleidimo sandoriams, įvykdytiems 2009 m. liepos 1 d. arba vėliau. Europos Sajungoje priimtas taikyti TFAAK 18-asis aiškinimas taikomas metiniams laikotarpiams, prasidedantiems po 2009 m. spalio 31 d. Įmonė ir Grupė pritaikė ši naują aiškinimą rengiant finansines ataskaitas (žr 3.22 apskaitos principų dalį).

27-asis TAS „Konsoliduotos ir atskiros finansinės ataskaitos“ (persvarstytas 2008 m. sausio mėn.), taikomas metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2009 m. liepos 1 d. arba vėliau. Pagal persvarstytą standartą reikalaujama, kad ūkio subjektas laikotarpio bendrąjį peiną priskirtų ir patronuojančios įmonės savininkams, ir nekontroliuojančioms dalims (ankščiau „mažumos dalis“) net ir tuo atveju, jeigu dėl to nekontroliuojančių dalių atžvilgiu susidarytų neigiamas likutis (pagal anksčiau galiojusį standartą buvo reikalaujama perteklinius nuostolius daugeliu atveju priskirti patronuojančios įmonės savininkams). Pagal persvarstytą standartą taip pat reikalaujama, kad patronuojančios įmonės nuosavybės dalies dukterinėje įmonėje pokyčiai, kuriems įvykus kontrolė neprarandama, būtų apskaitomi nuosavybės dalyje. Taip pat pateikiami reikalavimai, kaip ūkio subjektas turėtų įvertinti bet kokį peiną ar nuostolį, atsirandantį dėl dukterinės įmonės kontrolės praradimo. Kontrolės praradimo momentu, bet kokia investicija, liekanti buvusioje dukterinėje įmonėje, turi būti vertinama tikrąja verte. Standarto pakeitimai neturėjo reikšmingos įtakos Grupės ir įmonės finansinėms ataskaitoms.

3-asis TFAS „Verslo jungimai“, (persvarstytas 2008 m. sausio mėn.), taikomas verslo jungimams, kurie buvo įsigyti pirmo metinio ataskaitinio laikotarpio, prasidedančio nuo ar po 2009 m. liepos 1 d. ar vėliau. Pagal persvarstytą 3-ąjį TFAS ūkio subjektams bus leidžiama įvertinti nekontroliuojančią dalį, naudojant šiuo metu galiojančio 3-čiojo TFAS metodą (proporcinga įsigyjamosios įmonės identifikuojamo grynojo turto dalis) arba pagal tikrąją vertę. Persvarstytas 3-asis TFAS išsamiau apibūdina pirkimo metodo taikymą verslo jungimams. Panaikintas reikalavimas kiekviename etapais vykdomo įsigijimo etape turtą ir įsipareigojimą įvertinti tikrąją vertę, siekiant nustatyti prestižo sumą. Persvarstytas standartas numato, kad vykdant įsigijimą etapais, įsigyjantis ūkio subjektas privalės iš naujo įvertinti jo anksčiau turėtą įsigyjamosios įmonės nuosavybės dalį tikrąja vertę įsigijimo dieną, o susidarius peinui ar nuostoliui pripažinti jį peino (nuostolių) ataskaitoje. Su įsigijimu susijusios išlaidos bus apskaitomos atskirai nuo verslo jungimo ir todėl bus pripažintos sąnaudomis, o ne įtraukos į prestižą. Įsigyjantis ūkio subjektas įsigijimo dieną turės pripažinti įsipareigojimą bet kokio neapibrėžto pirkimo atlygio atžvilgiu. Šio įsipareigojimo vertės pokyčiai po įsigijimo bus atitinkamai pripažinti remiantis kitais taikomais TFAS, o ne koreguojant prestižo sumą. Persvarstytasis 3-asis TFAS apibrėžia verslo jungimus, kurie sujungia tik bendras įmones ir verslo jungimus, kurie sudaromi remiantis vien tik sutartimi. Standarto pakeitimai neturėjo reikšmingos įtakos Grupės ir įmonės finansinėms ataskaitoms.

3. Apskaitos principai (tęsinys)

3.2 Nauji ar persvarstyti standartai, galiojantys 2010, tačiau neaktualūs Grupei ir Bendrovei

39-ojo TAS „Finansinės priemonės: pripažinimas ir vertinimas“ pakeitimas – „Kriterijus atitinkantys apdraudžiamieji objektai“ – taikomas metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2009 m. liepos 1 d. arba vėliau talkant retrospektyviai.

2-ojo TFAS „Mokėjimas akcijomis“ pakeitimai – „Grupės sandoriai, kurių apmokėjimas apskaičiuojamas akcijomis ir padengiamas grynaisiais pinigais“ – taikomi metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2010 m. sausio 1 d. arba vėliau.

TFAS patobulinimai (2009 m. balandžio mėn.) 2009 m. balandžio mėn. TASV išleido savo pirmąjį jungtinį standartų pakeitimų dokumentą, kurio pagrindinis tikslas buvo pašalinti nenuoseklius reikalavimus ir aiškiau suformuluoti kai kurias nuostatas. Dauguma šių standartų pakeitimų galioja nuo ar po 2010 m. sausio 1 d. prasidedančiais finansiniais metais, jeigu nenurodyta kitaip.

TFAAK 12-asis aiškinimas „Paslaugų koncesijų sutartys“ (galioja nuo ar po 2009 m. kovo 30 d. prasidedančiais finansiniais metais).

TFAAK 15-asis aiškinimas „Nekilnojamojo turto statybos sutartys“, taikomas metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2009 m. sausio 1 d. arba vėliau; Europos Sąjungos patvirtintas aiškinimas taikomas metiniams laikotarpiams, prasidedantiems po 2009 m. gruodžio 31 d.

TFAAK 16-asis aiškinimas „Grynųjų investicijų į užsienyje veikiančią įmonę apsidraudimo sandoriai“, taikomas metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2008 m. liepos 1 d. arba vėliau;

TFAAK 17-asis aiškinimas „Nepiniginio turto paskirstymas savininkams“, taikomas metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2009 m. liepos 1 d. arba vėliau; Europos Sąjungos patvirtintas aiškinimas taikomas metiniams laikotarpiams, prasidedantiems po 2009 m. liepos 1 d.

1-asis TFAS „Tarptautinių finansinės atskaitomybės standartų taikymas pirmą kartą“. 2008 m. gruodžio mėn. priėmus pakeitimą, standartas taikomas finansinėms ataskaitoms, parengtoms pagal TFAS pirmą kartą už laikotarpį, prasidedantį 2009 m. liepos 1 d. arba vėliau; Europos Sąjungos patvirtintas persvarstytas 1-asis TFAS taikomas metiniams laikotarpiams, prasidedantiems po 2009 m. gruodžio 31 d.; leidžiama taikyti anksčiau laiko.

Įterptosios išvestinės finansinės priemonės – TFAAK 9-ojo aiškinimo ir 39-ojo TAS pakeitimai, taikomi metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2009 m. gruodžio 31 d. arba vėliau.

Papildomos išimtys, taikomos įmonėms pirmą kartą taikančioms TFAS – 1-ojo TFAS pakeitimai, taikomi metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2010 m. sausio 1 d. arba vėliau.

5-ojo TFAS „Ilgalaikis turtas skirtas parduoti ir nutrauktoji veikla“ pakeitimas (ir dėl to atlikti 1-ojo TFAS pakeitimai), taikomas metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2009 m. liepos 1 d. arba vėliau.

3. Apskaitos principai (tęsinys)

3.3 Nauji arba persvarstyti standartai ir aiškinimai, kuriuos privaloma taikyti Grupės ir Bendrovės ataskaitiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2011 m. sausio 1 d. arba vėliau ar vėlesniems laikotarpiams, tačiau kurių Grupė Bendrovė dar nėra pritaikiusi anksčiau laiko

24-asis TAS „Informacija apie susijusias šalis“ (standartas pakeistas 2009 m. lapkričio mėn.; taikomas metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2011 m. sausio 1 d. arba vėliau; nepatvirtinti taikyti Europos Sajungoje). 2009 m. buvo atlikti šie 24-ojo TAS pakeitimai: (a) supaprastintas susijusios šalies apibrėžimas patikslinant jo prasmę ir panaikinant sąvokos apibrėžimo neatitikimus; (b) iš dalies panaikintas reikalavimas dėl informacijos pateikimo, kuris taikomas valstybės valdomoms įmonėms. Šuo metu Įmonė ir Grupė vertina, kokios įtakos pakeistas standartas turės atskleidimams finansinėse ataskaitose.

9-asis TFAS „Finansinės priemonės 1 dalis: klasifikavimas ir įvertinimas“, paskelbtas 2009 m. lapkričio mėn. Pakeistas standartas taikomas metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2013 m. sausio 1 d. arba vėliau; nepatvirtintas taikymui Europos Sajungoje. 9-asis TFAS pakečia tas 39-ojo TAS dalis, kurios yra susijusios su finansinio turto bei įsipareigojimų klasifikavimu ir įvertinimu. Grupė ir Įmonė vertina, kokį povelkį turės šis standartas ir svarsto, kada jis bus taikomas.

32-ojo TAS "Finansinės priemonės: pateikimas" pakeitimas – „Teisių išleidimo klasifikavimas“ – taikomas metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2010 m. vasario 1 d. arba vėliau. Standarto pakeitimai neturėtų turėti reikšmingos įtakos Grupės ir įmonės finansinėms ataskaitoms.

TFAAK 14-ojo aiškinimo pakeitimas – „Išankstiniai apmokėjimai pagal minimalųjį finansavimo reikalavimą“ – taikomas metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2011 m. sausio 1 d. arba vėliau. Šie pakeitimai neturės įtakos Įmonės ir Grupės finansinėms ataskaitoms.

TFAAK 19-asis aiškinimas „Finansinių įsipareigojimų panaikinimas išleidžiant nuosavybės priemones“ (galioja metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2010 m. liepos 1 d. arba vėllau). Šis aiškinimas neturės įtakos Įmonės ir Grupės finansinėms ataskaitoms.

1 TFAS pakeitimai – „7-ojo TFAS reikalavimo atskleisti lyginamuosius duomenis ribotos išimtys, taikomos įmonėms, pirmą kartą taikančioms TFAS“ (galioja nuo ar po 2010 m. liepos 1 d. prasidedančiais finansiniais metais, bet ne anksčiau nei bus priimtas ES). Šis aiškinimas neturi įtakos Grupės ir Įmonės finansinėms ataskaitoms.

Tarptautinių finansinės atskaitomybės standartų patobulinimai, paskelbti 2010 m. gegužės mėn. įsigaliojimo datos atskiriems standartams yra skirtingos; didžioji dalis pakeitimų galioja nuo ar po 2010 m. sausio 1 d. prasidedantiems metiniams laikotarpiams; patobulinimai nėra priimti ES.

Atskleidimas – Finansinio turto perleidimas – 7-ojo TFAS pakeitimai (taikomi metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2011 m. liepos 1 d. arba vėllau; nėra priimti ES).

Atidėtasis pelno mokestis – Pagrindinio turto atgavimas – 12-ojo TAS pakeitimas (taikomas metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2012 m. sausio 1 d. arba vėllau; nėra priimtas ES).

Labai aukšta infliacija ir nustatytų datų netaikymas įmonėms, pirmą kartą taikančioms TFAS – 1-ojo TFAS pakeitimas (taikomas metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2011 m. liepos 1 d. arba vėllau; nėra priimtas ES).

3. Apskaitos principal (tęsinys)

3.4 Konsolidacijos principal

Grupės konsoliduotos finansinės ataskaitos apima LITGRID AB ir jos dukterines Įmones. Dukterinių įmonių finansinės ataskaitos yra parengtos tiems patiems ataskaitiniams laikotarplams bei naudojant vienodus apskaitos principus.

Dukterinės įmonės yra konsoliduojamos nuo tos datos, kai jų efektyvi kontrolė pereina. Įmonė ir nebėra konsoliduojamos nuo tos datos, kai kontrolė perleidžiama už Grupės ribų. Visi tarpusavio sandorial, likučiai ir nerealizuotas sandorių pelnas ar nuostoliai tarp Grupės įmonių yra eliminuojami. Grupės konsoliduotos finansinės ataskaitos sudarytos, priskiriant dukterinių įmonių bendrąjį pelną patronuojančios įmonės savininkams nuo įsigijimo dienos, kai jų efektyvi kontrolė perejo Bendrovel.

3.5 Verslo jungimai

Dukterinių įmonių įsigijimas, išskyrus įsigijimus tarp bendrai kontroliuojamų įmonių, yra apskaitomas taikant įsigijimo metodą. Įsigijimo savikaina yra vertinama bendra tikrosios vertės suma, kurią sudaro mainais už įsigyjamos įmonės kontrolę suteikto turto, prislimtų įsipareigojimų bei Grupės išleistų nuosavybės priemonių tikroji vertė mainų dieną.

Su įsigijimu patiriamos išlaidos pripažįstamos sąnaudomis. Įsigyjamos įmonės identifikuojamas turtas, įsipareigojimai ir neapibrėžtieji įsipareigojimai yra pripažįstami jų tikrosiomis vertėmis įsigijimo dieną. Kiekvieno įsigijimo atveju Grupė pripažįsta įsigyjamos įmonės nekontroliuojančią dalį tikrą vertę arba proporcingai įsigyjamos įmonės grynojo turto tikrajai vertę.

Dukterinių įmonių įsigijimams tarp bendrai kontroliuojamų įmonių nėra taikomas 3 TFAS „Verslo jungimai“ ir todėl tokie įsigijimai buvo apskaityti taikant jungimo metodą. Grupė nepripažino turto bei įsipareigojimų jų tikrosiomis vertėmis įsigijimo dieną, o apjungė įsigytą turtą bei įsipareigojimus balansinėmis vertėmis. Naudojant jungimo metodą, papildomas prestižas neatsiranda, o konsoliduotose finansinėse ataskaitose įsigytos įmonės rezultatai apskaityti nuo įsigijimo dienos.

Grupė apskaito sandorius su nekontroliuojančia dalimi kaip sandorius su Grupės akcininkais. Apskaitant nekontroliuojančios dalies įsigijimus, skirtumas tarp įsigijimo savikainos ir įsigytos dalies grynojo turto dalies yra pripažįstamas nuosavybėje. Nekontroliuojančios dalies perleidimo pelnas arba nuostolis taip pat pripažįstami nuosavybėje.

3.6 Investicijos į dukterines įmones (Įmonė)

Dukterinė įmonė – tai tokia įmonė, kurią tiesiogiai ar netiesiogiai kontroliuoja patronuojanti įmonė ir kuriai priklauso daugiau nei pusė balsavimo teisių. Investicijos į dukterines įmones patronuojančios įmonės finansinės padėties ataskaitoje yra apskaitytos įsigijimo savikaina atėmus vertės sumažėjimo nuostolius, kai investicijos apskaitinė vertė patronuojančios įmonės finansinės padėties ataskaitoje viršija tikėtina atsiperkamąją vertę. Įsigijimo savikaina taip pat apima tiesiogiai susijusias išlaidas.

3.7 Investicijos į asocijuotas ir bendrai valdomas įmones

Asocijuota įmonė – tai tokia įmonė, kuriai Grupė/Įmonė daro reikšmingą įtaką, tačiau nėra nei dukterinė įmonė, nei dalis bendroje įmonėje. Reikšminga įtaka – tai galėjimas dalyvauti primant finansinės ir veiklos politikos sprendimus, tačiau tai nėra galia kontrolluoti ar bendrai kontrolluoti šluos sprendimus, kuri paprastai susijusi su nuosavybės dalimi nuo 20 iki 50 proc. Grupė yra investavusi į bendrai valdomą įmonę, kuri yra jungtinės veiklos bendrovė, kurioje dalininkų susitarimu bendrai kontroliuojant vykdoma ekonominė veikla.

Investicijos į asocijuotas ir bendrai valdomas įmones patronuojančios įmonės finansinės padėties ataskaitoje yra apskaitytos įsigijimo savikaina atėmus vertės sumažėjimo nuostolius, kai investicijos apskaitinė vertė patronuojančios įmonės finansinės padėties ataskaitoje viršija tikėtina atsiperkamąją vertę.

Asocijuotų ir bendrai valdomų įmonių veiklos rezultatai įtraukiami į Grupės konsoliduotas finansines ataskaitas naudojant nuosavybės metodą, išskyrus atvejus, kai investicija yra klasifikuojama kaip laikoma pardavimui, kuomet ji yra apskaitoma pagal TFAS 5 „Iigalaikis turtas, laikomas pardavimui ir nutraukiama veikla“. Taikant nuosavybės metodą, investicija į asocijuotą ar bendrai valdomą įmonę yra apskaitoma konsoliduotoje finansinės padėties ataskaitoje įsigijimo savikaina, pakoreguota po įsigijimo datos įvykusiais Grupės grynojo turto asocijuotoje/bendroje įmonėje dalies pasikeitimais, atėmus bet kokį konkrečių investicijų vertės sumažėjimą. Grupės grynojo pelno ar nuostolių dalis po įsigijimo dienos pripažįstami bendrųjų pajamų ataskaitoje, o kitų bendrųjų pajamų dalis po įsigijimo dienos – kitų bendrųjų pajamų straipsnyje.

3. Apskaitos principai (tęsinys)

3.7. Investicijos į asocijuotas ir bendrai valdomas įmones (tęsinys)

Asocijuotos ir bendrai valdomos įmonės nuostoliai, viršijantys Grupės turto dalį joje, nėra pripažįstami, išskyrus tuos atvejus, kai Grupė prislėmė teisinius arba netiesioginius įsipareigojimus arba padarė mokėjimus asocijuotos/bendrai valdomos įmonės vardu.

Bet koks įsigijimo savikainos perviršis lyginant su Grupės identifikuojamo turto, įsipareigojimų ir neapibrėžtųjų įsipareigojimų grynąja asocijuotoje įmonėje dalimi, įvertinta tikrąja verte, įsigijimo dieną pripažįstamas prestižu. Prestižas yra įtraukiamas į investicijos likutinę vertę ir vertinamas dėl vertės sumažėjimo kaip investicijos dalis. Jei po pakartotinio vertinimo Grupei tenkanti identifikuojamo turto, įsipareigojimų ir neapibrėžtųjų įsipareigojimų grynąji dalis įvertinta tikrąja verte viršija įsigijimo savikainą, perviršis yra nedelsiant pripažįstamas bendrųjų pajamų ataskaitoje.

Kai Grupės įmonė vykdo operacijas su Grupės asocijuota/bendrai valdoma įmone, nerealizuotas peinas ar nuostoliai, tenkantys Grupei, yra eliminuojami.

3.8 Ilgalaikis materialusis ir nematerialusis turtas

Ilgalaikis materialusis turtas

Turtas priskiriamas ilgalaikiam materialiajam turtui, jeigu jo tarnavimo trukmė yra ilgesnė nei vieneri metal.

Ilgalaikis materialusis turtas yra apskaitomas perkainota verte, nustatyta remiantis periodiškais, ne rečiau kaip kartą per 5 metus, nepriklausomų turto vertintojų atliekamais turto vertinimais, sumažinta sukaupto nusidėvėjimo bei vertės sumažėjimo suma. Visas sukauptas nusidėvėjimas bei vertės sumažėjimas perkainojimo metu yra sudengiamas su bendrąja turto balansine verte ir likusi suma koreguojama iki perkainotos turto vertės. Pirmojo ilgalaikio materialiojo turto perkainojimo metu susidariusia apskaitinės vertės padidėjimo suma yra didinamas perkainojimo rezervas nuosavame kapitale, o vertės sumažėjimo suma yra apskaitoma per peino (nuostolio) straipsnį. Dėl vėlesnio turto perkainojimo susidariusia apskaitinės turto vertės padidėjimo suma yra didinamas perkainojimo rezervas, o apskaitinės turto vertės sumažėjimo suma, kuri padengia ankstesnius to paties turto vertės padidėjimus, tiesiogiai mažina perkainojimo rezervą nuosavame kapitale; visi kiti sumažėjimai apskaitomi per peino (nuostolio) straipsnį. Vertės padidėjimas, kuris padengia ankstesnius vertės sumažėjimus, apskaitomas per peino (nuostolio) straipsnį. Visi kiti turto vertės padidėjimai vėlesnių perkainojimų metu yra apskaitomi perkainojimo rezerve. Kiekvienais metais skirtumas tarp perkainoto turto nusidėvėjimo, parodyto bendrųjų pajamų ataskaitoje, bei nusidėvėjimo, apskaičiuoto remiantis turto pradine verte, perkeliamas iš perkainojimo rezervo į nepaskirstytąjį pelną, įvertinus atidėtojo peino mokesčio poveikį.

Nebaigtos statybos straipsnyje apskaitomas statomas ilgalaikis materialusis turtas. Tokio turto įsigijimo savikaina apima projektavimo, statybos darbus, montavimui perduotus įrengimus ir įrangą bei kitas tiesiogines išlaidas.

Ilgalaikis nematerialusis turtas

Ilgalaikis nematerialusis turtas įsigytas atskirai iš pradžių yra pripažįstamas įsigijimo verte. Verslo susijungimuose įsigyto nematerialiojo turto savikaina yra jo tikroji vertė įsigijimo datą. Nematerialusis turtas yra pripažįstamas, jei yra tikėtina, kad Grupė/Įmonė gaus su šiuo turtu susijusią ekonominę naudą ateityje ir jei turto vertė gali būti patikimai įvertinta.

Po pradinio pripažinimo nematerialusis turtas yra apskaitomas įsigijimo verte, atėmus sukauptą amortizaciją ir sukauptus vertės sumažėjimo nuostolius, jei tokių yra (Grupė/Įmonė neturi neriboto tarnavimo laikotarpio nematerialiojo turto).

Nusidėvėjimas ir amortizacija

Ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto, išskyrus nebaigtą statybą, nusidėvėjimas (amortizacija) yra skaičiuojamas per įvertintus naudingo tarnavimo laikotarpius, taikant tiesiogiai proporciną metodą. Kiekvienų metų pabaigoje Grupė ir Įmonė peržiūri ilgalaikio turto naudingo tarnavimo laikotarpius, likvidacines vertės bei nusidėvėjimo/amortizacijos metodą, užtikrinant, kad jie atitiktų numatomą ilgalaikio turto naudojimo pobūdį. Įvertinimo pakeitimo įtaka, jei tokia yra, pripažįstama perspektyvial. Ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto įvertinti naudingo tarnavimo laikotarpiui yra tokie:

LITGRID AB
Įmonės kodas 302564383 A. Juozapavičiaus g. 13, LT-09311 Vilnius
FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS
UŽ LAIKOTARPI, PASIBAIGUSI 2011 M. KOVO 31 D.
(visos sumos tūkstančiais litų, jei nenurodyta kitaip)

3. Apskaitos principai (tęsinys)

3.8. Ilgalaikis materialusis ir nematerialusis turtas (tęsinys)

Ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto grupės	Naudingo tarnavimo laikotarpiai (metais)
Pastatai	20 - 75
Statiniai, mašinos ir įrengimai:
- elektros ir ryšių įtaisai	20 - 25
- elektros įrenginiai	15 - 35
- kiti įrenginiai	5 - 20
Transporto priemonės	4 - 10
Kitas materialusis turtas:
- kompiuterinė technika ir ryšių priemonės	3 - 10
- inventorius, įrankiai	4 - 10
Nematerialusis turtas	3 - 4

Naujai įsigytam turtui vidutiniai ypatingai svarbios pagrindinės Grupės ir Įmonės veiklos ilgalaikio materialiojo turto grupių tarnavimo laikotarpiai yra tokie:

Vidutiniai naudingo tarnavimo laikotarpiai (metais)

Transformatorinių pastočių gamybiniai pastatai	30
330, 110, 35 Kv elektros energijos perdavimo oro linijos	40 - 55
330, 110, 35, 6-10 Kv skirstykios elektros įrenginiai	30 - 35
330, 110, 35, 6-10 Kv galios transformatoriai	35
Relinės apsaugos ir automatikos įrenginiai	15 - 35
Technologinio ir dispečerinio valdymo įrenginiai	8

Ilgalaikis materialusis turtas, įsigytas išperkamosios nuomos būdu, yra nudėvimas per naudingą tarnavimo laikotarpį, taikant tą patį nusidėvėjimo skaičiavimo metodą kaip ir nuosavam turtui.

Peinas ar nuostolis, susidarantis dėl ilgalaikio turto pardavimo apskaičiuojamas kaip skirtumas tarp pardavimo pajamų ir turto likutinės vertės ir yra pripažįstamas ataskaitinių metų bendrųjų pajamų ataskaitoje.

Remonto išlaidos yra pridedamos prie apskaitinės ilgalaikio materialiojo turto vertės, jei yra tikėtina, kad Grupė ir Įmonė gaus ateityje ekonominę naudą iš šių išlaidų, ir jei jas galima patikimai įvertinti. Pakeistos dalies apskaitinė vertė yra nurašoma. Visos kitos remonto ir priežiūros išlaidos yra pripažįstamos sąnaudomis bendrųjų pajamų ataskaitoje tuo metu, kai jos yra patiriamos.

3.9 Ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto vertės sumažėjimas

Kiekvienų finansinių ataskaitų sudarymo datą Grupė ir Įmonė peržiūri likutinė ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto vertę, kad nustatytų, ar yra kokių nors požymių, kad šio turto vertė sumažėjo. Jei tokių požymių yra, Grupė ir Įmonė įvertina šio turto atsiperkamąją vertę tam, kad būtų galima įvertinti vertės sumažėjimą (jei toks yra). Kai neįmanoma įvertinti turto atsiperkamosios vertės, Grupė ir Įmonė paskaičiuoja pajamas generuojančios turto grupės, kuriai šis turtas priklauso, atsiperkamąją vertę. Kai gali būti nustatytas patikimas ir nuoseklus paskirstymo pagrindas, Grupės ir Įmonės administracinis turtas yra paskirstomas atskiriems pajamas generuojančio turto vienetams, priešingu atveju Grupės ir Įmonės administracinis turtas yra paskirstomas mažesnėms pajamas generuojančio turto vienetų grupėms, kurioms gali būti nustatytas patikimas ir nuoseklus paskirstymo pagrindas.

Kiekvienų finansinių ataskaitų sudarymo datą bei, kai yra vertės sumažėjimo požymių, atliekami ilgalaikio nematerialiojo turto, kurio naudingo tarnavimo laikotarpis yra neapibrėžtas, ir ilgalaikio nematerialiojo turto, kuris nėra dar paruoštas naudojimui, vertės sumažėjimo testai.

Atsiperkamoji vertė yra didesnioji iš tikrosios vertės, atėmus pardavimo sąnaudas, ir naudojimo vertės. Įvertinant naudojimo vertę, tikėtini ateities pinigų srautai yra diskontuojami iki dabartinės vertės naudojant diskonto normą, įvertintą pagal dabartines rinkos sąlygas, egzistuojančią pinigų laiko vertę bei su turtu susijusią riziką, į kurią nebuvo atsižvelgta įvertinant ateities pinigų srautus.

Jei turto (ar pajamas generuojančios turto grupės) įvertinta atsiperkamoji vertė yra mažesnė nei šio turto apskaitinė vertė, apskaitinė turto vertė sumažinama iki atsiperkamosios šio turto (ar pajamas generuojančios turto grupės) vertės. Nuostoliai dėl vertės sumažėjimo pripažįstami iš karto peino (nuostolių) straipsnyje, nebent šis turtas anksčiau buvo perkainotas. Tuo atveju, nuostoliai dėl vertės sumažėjimo yra apskaitomi kaip perkainojimo rezervo sumažėjimas.

LITGRID AB
Įmonės kodas 302564383 A. Juozapavičiaus g. 13, LT-09311 Vilnius
FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS
UŽ LAIKOTARPĮ, PASIBAIGUSĮ 2011 M. KOVO 31 D.
(visos sumos tūkstančiais litų, jei nenurodyta kitaip)

3. Apskaitos principai (tęsinys)

3.9. Ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto vertės sumažėjimas (tęsinys)

Jei po nuostolių dėl vertės sumažėjimo pripažinimo turto vertė vėliau padidėja, tai apskaitinė turto (pajamas generuojančios turto grupės) vertė padidinama iki naujai paskaičiuotos turto atsiperkamosios vertės, bet taip, kad padidėjimas neviršytų apskaitinės šio turto (pajamas generuojančios turto grupės) vertės, jei nuostoliai dėl vertės sumažėjimo ankstesniais metais nebūtų buvę pripažinti. Turto vertės sumažėjimo atstatymas pripažįstamas per pelno (nuostolio) straipsnį iš karto, nebent šis turtas anksčiau buvo perkainotas. Pastaruoju atveju, jo vertės sumažėjimo panaikinimas yra apskaitomas kaip perkainojimo rezervo padidėjimas (neviršijant buvusio vertės sumažėjimo sumos dydžio), kaip aprašyta 3.8 pastaboje.

3.10 Investicinis turtas

Grupės/Įmonės investicinis turtas, kurį sudaro investicijos į pastatus, kurie yra laikomi uždirbti nuomos pajamas arba tikintis jų vertės padidėjimo, pirminio pripažinimo metu yra apskaitomas įsigijimo savikaina, įskaitant sandorių išlaidas. Po pirminio pripažinimo investicinis turtas yra apskaitomas savikaina, atėmus sukauptą nusidėvėjimą ir vertės sumažėjimą. Investiciniam turtui taikomi tie patys nusidėvėjimo skaičiavimo metodai ir laikotarpiai, kaip ir ilgalaikiam materialiajam turtui.

Perkėlimai į investicinį turtą ir iš jo atliekami tik tada, kai akivalzdžiai pasikeičia turto paskirtis. Tam tikras nekilnojamasis turtas gali būti naudojamas Bendrovės/Grupės, o Bendrovės/Grupės nenaudojama turto dalis skiriama nuomos pajamoms uždirbti arba tikintis turto vertės padidėjimo. Jeigu Bendrovės/Grupės naudojama turto dalis gali būti atskirai parduota, turto dalys apskaitomos atskirai. Bendrovės/Grupės naudojama turto dalis apskaitoma vadovaujantis 16-ojo TAS reikalavimais, o turto dalis, skirta nuomos pajamoms uždirbti arba tikintis tokio turto vertės padidėjimo, apskaitoje registruojama vadovaujantis 40-ojo TAS reikalavimais.

3.11 Ilgalaikis turtas, laikomas pardavimui

Ilgalaikis turtas klasifikuojamas kaip skirtas pardavimui tuomet, jeigu jo apskaitinė vertė bus atgauta jį pardavus ir kai turto pardavimas yra labai tikėtinas. Pardavimui skirtas turtas yra apskaitomas žemesne iš apskaitinės vertės ir tikrosios vertės, sumažintos numatomomis pardavimo išlaidomis, jeigu turto apskaitinę vertę ketinama atgauti jį pardavus, o ne toliau naudojant veikioje.

3.12 Finansinis turtas

Vadovaujantis TAS 39 „Finansinės priemonės: pripažinimas ir vertinimas“ finansinis turtas yra skirstomas į finansinį turtą, vertinamą tikrąja verte per pelną (nuostolį), finansinį turtą, laikomą iki išpirkimo termino, suteiktas paskolas ir gautinas sumas bei finansinį turtą, skirtą parduoti. Finansinio turto priskyrimas priklauso nuo finansinio turto rūšies ir tiksio ir yra nustatomas pirminio pripažinimo metu.

Finansinis turtas apskaitoje atvaizduojamas sandorio sudarymo dieną, kai finansinio turto pirkimas ar pardavimas vyksta pagal sutartį, kurios sąlygos reikalauja finansinio turto pateikimo atitinkamos rinkos nustatytu terminu. Pirminio pripažinimo metu finansinis turtas yra įvertinamas tikrąja verte, pridedant, tuo atveju jei investicijos apskaitytos ne tikrąja verte per pelną (nuostolį), tiesiogines išlaidas, susijusias su sandoriu.

Grupės/Įmonės finansinis turtas apima pinigus, trumpalaikius indėlius, iš pirkėjų ir kitas gautinas sumas, taip pat investicijas į vertybinius popierius ir yra skirstomas į šias dvi grupės: finansinės investicijos, skirtos paduoti bei paskolos ir gautinos sumos.

Finansinio turto apskaita po pirminio pripažinimo priklauso nuo to, kuriai grupei finansinis turtas yra priskirtas, ir yra tokia:

Finansinės investicijos, skirtos parduoti

Finansinis turtas, skirtas parduoti – tai finansinis turtas, kuris nėra išvestinė finansinė priemonė skirta parduoti. Po pirminio pripažinimo finansinis turtas, skirtas parduoti, finansinėse ataskaitose apskaitomas tikrąja verte, kartu su pelnu ir nuostoliais, kurie buvo pripažinti bendrųjų pajamų ataskaitoje, finansinio turto perkainavimo rezerve. Kai investicija yra parduodama, sukauptas pelnas arba nuostoliai, anksčiau apskaityti nuosavybėje, pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje. Iš investicijų gauti dividendai yra pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje kaip „Kitos pajamos“ kai atsiranda teisė gauti išmokas.

Investicijų, kuriomis yra prekiaujama aktyviose finansų rinkose, tikroji vertė yra nustatoma pagal biržos uždarymo rinkos kainą, artimiausią ataskaitų sudarymo datai. Investicijoms, kurioms nėra aktyvios rinkos, tikroji vertė yra nustatoma naudojant vertinimo metodus. Tokie metodai remiasi pastaruoju metu rinkoje įvykdytais sandoriais, panašių instrumentų rinkos kaina diskontuota pinigų srautų analize ar kitais vertinimo modeliais.

3. Apskaitos principai (tęsinys)

3.12. Finansinis turtas (tęsinys)

Paskolos ir gautinos sumos

Paskolos ir gautinos sumos (kurios nėra išvestinė finansinė priemonė) ir kuriomis neprekiaujama aktyvioje rinkoje yra finansinis turtas su fiksuotais arba nustatytu būdu apskaičiuojamais mokėjimais. Po pirminio pripažinimo toks finansinis turtas yra apskaitomas amortizuota savikaina, naudojant efektyvios palūkanų normos metodą (išskyrus trumpalaikes gautinas sumas, kurių palūkanų pajamų pripažinimas būtų nereikšmingas), atėmus bet kokį pripažintą vertės sumažėjimo nuostolį, kuris atspindi neatgautinas sumas. Pelnas arba nuostoliai pripažįstami bendrųjų pajamų ataskaitoje tada, kai toks turtas yra nurašomas, sumažėja jo vertė ar jis yra amortizuojamas.

Efektyvios palūkanų normos metodas

Efektyvios palūkanų normos metodas – tai finansinio turto amortizuotos savikainos skaičiavimo ir palūkanų pajamų paskirstymo per atitinkamą laikotarpį metodas. Efektyvi palūkanų norma – tai palūkanų norma, kuri tiksliai diskontuoja įvertintus ateities pinigų srautus per numatytą finansinio turto laikotarpį.

Finansinio turto vertės sumažėjimas

Kiekvienų finansinių ataskaitų sudarymo datą Grupė ir Įmonė įvertina finansinį turtą, kad nustatytų, ar yra kokių nors požymių, kad šio turto vertė sumažėjo. Finansinio turto vertė sumažėja tada, kai yra objektyvių požymių, tokių kaip vienas ar keli įvykiai, įvykę po finansinio turto pirminio pripažinimo, kurie turi įtakos įvertintiems finansinio turto ateities pinigų srautams. Vertės sumažėjimo požymių pavyzdžiu gali būti požymiai, kad skolininkas ar grupė skolininkų susiduria su reikšmingais finansiniais sunkumais, nemoka ar vėluoja mokėti palūkanas ar pagrindinę skolos sumą; tikimybė, kad jie bankrutuos ar bus vykdoma kita finansinė reorganizacija; akivaizdūs faktoriai, tokie kaip įsiskolinimų pokyčiai ar versio sąlygų pokyčiai, sutampantys su finansinių įsipareigojimų nevykdymu, rodantys, jog egzistuoja įvertinamas būsimų pinigų srautų sumažėjimas. Finansinio turto, apskaitomo amortizuota savikaina, vertės sumažėjimo nuostolių suma yra skirtumas tarp finansinio turto apskaitinės vertės ir įvertintų ateities pinigų srautų dabartinės vertės, apskaičiuotos naudojant efektyvią palūkanų normą.

Viso finansinio turto apskaitinė vertė yra tieslogiai sumažinama įvertintais vertės sumažėjimo nuostoliais, išskyrus prekybos gautinas sumas, kurių apskaitinė vertė yra sumažinama naudojant abejotinų gautinų sumų sąskaitą. Nuvertėjusios gautinos sumos yra nurašomos, kai jos yra įvertinamos kaip nebeatgautinos.

Jei po balanso sudarymo datos įvertintų vertės sumažėjimo nuostolių suma sumažėja ir šis sumažėjimas gali būti objektyviai susietas su įvykiais, kurie įvyko po įvertintų vertės sumažėjimo nuostolių pripažinimo, tuomet šie anksčiau pripažinti vertės sumažėjimo nuostoliai yra atstatomi per bendrųjų pajamų ataskaitą, bet taip, kad vertės sumažėjimo nuostolių atstatymo dieną turto apskaitinė vertė neviršytų amortizuotos savikainos, kuri būtų buvusi jei nuostoliai dėl vertės sumažėjimo ankstesniais laikotarpiais nebūtų buvę pripažinti.

Finansinio turto pripažinimo nutraukimas

Finansinio turto (ar, kur tinkama, dalies finansinio turto ar dalies panašaus finansinio turto grupės) pripažinimas yra nutraukiamas, kai:

baigiasi teisės į finansinio turto pinigų srautus galiojimo laikas;
Grupė/Įmonė išlaiko teisę į pinigų srautus, bet prislima įsipareigojimą sumokėti visą sumą trečiajai šaliai pagal perleidimo sutartį per trumpą laiką; arba
Grupė/Įmonė perleidžia savo teisę gauti pinigines iplaukas iš turto ir/arba (a) perleidžia iš esmės visą su finansinio turto nuosavybe susijusią riziką ir naudą, arba (b) nei perleidžia, nei išlaiko su finansiniu turtu susijusios rizikos ir naudos, bet perleidžia šio turto kontrolę.

Kai Grupė/Įmonė perleidžia teisės į turto pinigų srautus, bet nei perleidžia nei išlaiko su to turto nuosavybe susijusios rizikos ir naudos ir neperleidžia turto kontrolės, turtas yra pripažįstamas ta dalimi, su kuria Grupė/Įmonė yra vis dar susijusi. Įmonės sąsaja su turtu, kuris buvo perleistas kaip garantija, apskaitoma mažesniaja suma iš apskaitinės turto vertės, ir didžiausios numanomos sumos, kurią Grupė/Įmonė gali tekti sumokėti.

3.13 Atsargos

Atsargos pirminio pripažinimo metu yra apskaitomos įsigijimo savikaina. Vėlesniais laikotarpiais atsargos yra apskaitomos grynąja galimo realizavimo verte arba įsigijimo savikaina – priklausomai nuo to, kuri yra mažesnė. Atsargų savikaina apima įsigijimo kainą ir susijusius mokesčius bei tas pridėtines išlaidas, kurios susidarė gabenant atsargas į dabartinę jų buvimo vietą ir suteikiant joms dabartinę būkię. Savikaina nustatoma naudojant FIFO metodą. Grynoji galimo realizavimo vertė – įvertinta pardavimo kaina, atėmus įvertintas gamybos užbaigimo išlaidas ir įvertintas marketino, pardavimo išlaidas.

3. Apskaitos principai (tėsinys)

3.14 Pinigai ir pinigų ekvivalentai

Pinigus ir pinigų ekvivalentus sudaro grynieji pinigai kasoje ir pinigai bankų sąskaitose, indėliai iki pareikalavimo ir kitos trumpalaikės likvidžios investicijos (pradinis terminas iki 3 mėnesių), kurios gali būti lengvai iškeičiamos į aiškias pinigų sumas ir kurioms būdinga nereikšminga vertės pasikeitimo rizika, bei bankų overdraftai. Bankų overdraftai finansinės padėties ataskaitoje yra apskaitomi kaip trumpalaikės paskolos.

Pinigų srautų ataskaitoje pinigus ir jų ekvivalentus sudaro pinigai kasoje, indėliai einamosiose sąskaitose ir kitos trumpalaikės labai likvidžios investicijos, kurių pradinis terminas iki 3 mėnesių.

3.15 Finansiniai įsipareigojimai bei Grupės ir Įmonės išleisti nuosavybės instrumentai

Instrumentu priskyrimas skolos ar nuosavybės instrumentams

Skolos ir nuosavybės instrumentai yra priskiriami arba finansiniams įsipareigojimams, arba nuosavybei, priklausomai nuo sutarties turinio.

Nuosavybės instrumentai

Nuosavybės instrumentas yra bet kokia sutartis, kuri patvirtina Grupės ir Įmonės turto, atėmus visus jos įsipareigojimus, nuosavybės dalį. Nuosavybės instrumentai yra apskaitomi gautų įplaukų verte, atėmus tiesiogines išleidimo išlaidas. Akcijų priedai yra skirtumas tarp akcijų nominalios bei apmokėjimo verčių.

Finansiniai įsipareigojimai

Įsipareigojimai yra priskiriami finansiniams įsipareigojimams, vertinamiems tikrąja verte per pelną (nuostolį), arba kitiems finansiniams įsipareigojimams. Grupė/Įmonė neturi finansinių įsipareigojimų, vertinamų tikrąją verte per pelną (nuostolį).

Kiti finansiniai įsipareigojimai

Kiti finansiniai įsipareigojimai, įskaitant paskolas, yra pripažįstami tikrąja verte, atėmus sandorio sudarymo išlaidas.

Vėlesniais laikotarpiais kiti finansiniai įsipareigojimai yra apskaitomi amortizuota savikaina, apskaičiuota naudojant efektyvios palūkanų normos metodą. Palūkanų sąnaudos yra pripažįstamos, naudojant efektyvios palūkanų normos metodą (3.12 pastaba).

Finansiniai įsipareigojimai priskiriami ilgalaikiams, jei iki balanso datos sudaryta finansavimo sutartis įrodo, kad įsipareigojimas balanso datai pagal pobūdį buvo ilgalaikis.

Finansinių įsipareigojimų pripažinimo nutraukimas

Finansinio įsipareigojimo pripažinimas nutraukiamas, kai jis yra padengiamas, atšaukiamas ar baigiasi jo terminas. Kai vienas esamas finansinis įsipareigojamas pakeičiamas kitu įsipareigojimu tam pačiam skolintojui, bet kitomis sąlygomis, arba kai esamo įsipareigojimo sąlygos iš esmės pakeičiamos, toks pokytis laikomas pirminio įsipareigojimo nutraukimu ir naujo įsipareigojimo atsiradimu. Skirtumas tarp atitinkamų balansinių verčių pripažįstamas bendrųjų pajamų ataskaitoje.

3.16 Užsienio valiuta

Operacijos užsienio valiuta apskaitoje atvaizduojamos litais pagal operacijos atlikimo dieną Lietuvos banko skelbiamą lito ir užsienio valiutos santykį, kuris apytiksliai lygus rinkos kursui. Piniginis turtas ir įsipareigojimai yra konvertuojami į litus balanso sudarymo datos kursui. Peinas ir nuostoliai, patirti dėl atsiskaitymų pagal šiuos sandorius bei dėl piniginio turto ar įsipareigojimų konvertavimo į litus, yra įtraukiami į ataskaitinio laikotarpio bendrųjų pajamų ataskaitą.

Nuo 2002 m. vasario 2 d. litas yra susietas su euru santykiu 3.4528 lito už 1 eurą, o lito kursą kitų valiutų atžvilgiu kasdien nustato Lietuvos bankas. Pagrindinių valiutų santykiai buvo tokie:

2011 m. kovo 31 d.	2010 m. gruodžio 31 d.
1 LVL = 4.8679 litų	1 LVL = 4.8643 litų
100 RUB = 8.6330 litų	100 RUB = 8.5535 litų
10 SEK = 3.8591 litų	10 SEK = 3.8407 litų
1 USD = 2.4551 litų	1 USD = 2.6099 litų
	10 EEK = 2.2067 litų

Atskiros Grupės įmonių finansinės ataskaitos yra pateiktos pagrindine ekonominės aplinkos, kurioje įmonė veikia, valiuta (funkcine valiuta). Konsoliduotose finansinėse ataskaitose kiekvienos Grupės įmonės finansiniai veiklos rezultatai bei finansinė būklė yra pateikti litais, kurie yra Įmonės funkcinė valiuta ir Grupės konsoliduotų finansinių ataskaitų pateikimo valiuta.

3. Apskaitos principai (tęsinys)

3.16. Užsienio valiuta (tęsinys)

Rengiant atskirų Grupės įmonių finansines ataskaitas, operacijos, atliktos kitomis nei įmonės funkcinėmis valiutomis (užsienio valiutomis), yra apskaitomos taikant valiutų kursus, galiojusius operacijų dieną. Kiekvieną balanso sudarymo datą piniginiai straipsniai, išreikšti užsienio valiuta, yra konvertuojami balanso sudarymo datos valiutos kursu. Nepiniginiai straipsniai, kurie apskaitomi tikrąja verte ir išreikšti užsienio valiuta, konvertuojami tikrosios vertės nustatymo dienos valiutos kursu. Nepiniginiai vienetai, kurie yra apskaityti įsigijimo verte ir išreikšti užsienio valiuta, nekonvertuojami.

Rengiant konsoliduotas finansines ataskaitas, užsienyje esančių Grupės įmonių turtas ir įsipareigojimai (įskaitant palyginamuosius skaičius) yra konvertuojami į litus balanso sudarymo datos valiutos kursu. Pajamos ir sąnaudos (įskaitant palyginamuosius skaičius) yra konvertuojamos į litus, naudojant vidutinį laikotarpio valiutos kursą, išskyrus tuos atvejus, kai valiutos kursas laikotarpio metu reikšmingai svyravo – tokiu atveju yra naudojamas operacijų datos valiutos kursas. Valiutos kurso skirtumai, jei tokių yra, pripažįstami užsienio valiutos perskaičiavimo rezerve nuosavame kapitale. Šie valiutos kurso pasikeitimo skirtumai yra pripažįstami bendrųjų pajamų ataskaitoje tuo laikoterpiu, kai užsienyje veikianti įmonė yra parduodama.

3.17 Dotacijos

Dotacijos, susijusios su turtu

Vyriausybės ir Europos Sąjungos dotacijos bei trečiųjų šalių kompensacijos, susijusios su turtu, apima dotacijas, kurios yra gautos ilgalaikio turto forma arba skirtos ilgalaikiam turtui įsigyti. Dotacijos yra apskaitomos gauto turto tikrąja verte ir vėliau pripažįstamos pajamomis, mažinant turto nusidėvėjimo sąnaudas, per atitinkamo ilgalaikio turto naudingo tarnavimo laikotarpį. Strateginiams projektams skirtos VIAP lėšos apskaitomos, kaip dotacijos iš valstybės.

Dotacijos, susijusios su pajamomis

Vyriausybės ir Europos Sąjungos dotacijos, gaunamos ataskaitinio ar praėjusio laikotarpio išlaidoms ar negautoms pajamoms kompensuoti, taip pat visos kitos dotacijos, nepriskiriamos dotacijoms, susijusios su turtu, yra laikomos dotacijomis, susijusiomis su pajamomis. Dotacijos, susijusios su pajamomis, suma pripažįstama panaudota dalimi tiek, kiek per ataskaitinį laikotarpį patiriama sąnaudų, arba kiek apskaičiuojama negautų pajamų, kurioms kompensuoti skirta dotacija.

3.18 Atidėjiniai

Atidėjiniai apskaitomi tada, kai dėl įvykio praeityje Grupė/Įmonė turi teisinį įsipareigojimą ar neatsaukiamą pasižadėjimą, ir tikėtina, kad jam įvykdyti bus reikalingi ekonominę naudą teikiantys ištekliai, ir įsipareigojimo suma gali būti patikimai įvertinta. Kai Grupė/Įmonė tikisi, kad dalis ar visa atidėjinių suma bus kompensuota, pavyzdžiui pagal draudimo sutartį, gautina kompensacija yra pripažįstama kaip atskiras turtas, bet tik tada, kai kompensavimas yra garantuotas. Su atidėjiniais susijusios išlaidos yra apskaitomos bendrųjų pajamų ataskaitoje grynąja verte, atsižvelgiant į kompensuojamas sumas. Jei pinigų laiko vertė yra reikšminga, atidėjiniai yra diskontuojami naudojant efektyvią laikotarpio palūkanų normą (prieš mokesčius), jei reikia, atsižvelgiant į konkrečią įsipareigojimui specifinę riziką. Kai naudojamas diskontavimas, atidėjinio padidėjimas, atspindintis praėjusio laiko tarpą, yra apskaitomas kaip finansinės sąnaudos.

Atidėjiniai pensijų išmokoms

Kiekvienas darbuotojas, išekdamas iš darbo prasidėjus pensiniam amžiui, pagal Lietuvos Respublikos įstatymus turi teisę gauti 2 mėnesinių atlyginimų dydžio išmoką. Aktuariniai skaičiavimai yra atlikti siekiant įvertinti tokių pensinių išmokų įsipareigojimą. Įsipareigojimas apskaitomas dabartine verte, diskontuota naudojant rinkos palūkanų normą.

3.19 Išmokos darbuotojams

(a) Socialinio draudimo įmokos

Įmonė ir Grupė moka socialinio draudimo įmokas į Valstybinį socialinio draudimo fondą (toliau – Fondas) už savo darbuotojus pagal nustatytų įmokų planą ir vadovaujantis šalies įstatymų reikalavimais. Nustatytų įmokų planas – tai planas, pagal kurį Grupė moka nustatyto dydžio įmokas ir ateityje neturės jokio teisinio ar konstruktyvaus įsipareigojimo ir toliau mokėti šias įmokas, jeigu Fondas neturės pakankamai turto, kad galėtų visiems darbuotojams sumokėti išmokas, susijusias su tarnyba dabartiniu ar ankstesniais laikoterpiais. Socialinio draudimo įmokos pripažįstamos sąnaudomis pagal kaupimo principą ir priskiriamos darbuotojų darbo užmokesčio sąnaudoms.

3. Apskaitos principai (tęsinys)

3.19. Išmokos darbuotojams (tęsinys)

(b) Išeltinės kompensacijos

Išeltinės kompensacijos darbuotojams mokamos nutraukus darbo santykius su darbuotoju iki jo įprasto išėjimo į pensiją arba darbuotojui priėmus sprendimą savo noru išelti iš darbo mainais į tokias išmokas. Grupė ar Įmonė pripažįsta išeltines išmokas tada, kai ji yra akivaizdžiai įpareigota nutraukti darbo santykius su esamais darbuotojais pagal detalų oficialų darbo santykių nutraukimo planą be galimybės jo atsisakyti arba įpareigota mokėti išeltines išmokas po to, kai jos buvo pasiūlytos už išėjimą iš darbo savo noru. Jei išeltinės išmokos tampa mokėtinos vėliau nei per 12 mėnesių nuo balanso datos, jos yra diskontuojamos iki dabartinės vertės.

(c) Premijų planai

Įmonė ir Grupė pripažįsta įsipareigojimą ir premijų sąnaudas, kuomet turi sutartinį įsipareigojimą arba praeityje buvo taikoma praktika, sukūrusi konstruktyvų įsipareigojimą.

3.20 Nuomos apskaita

Nustatymas, ar sutartis yra nuomos sutartis, yra paremtas informacija sutarties pasirašymo datą. Yra vertinama, ar sutartis yra susijusi su specifiško turto naudojimu bei ar sutartis suteikia teisę naudoti turtą.

Nuoma yra pripažįstama išperkamąja, kai pagal nuomos sąlygas perduodama iš esmės visa rizika ir nauda, susijusi su turto nuosavybe. Veiklos nuoma – tai į išperkamosios nuomos sąvoką neįeinanti nuoma.

Grupė ir Įmonė kaip nuomotojas

Pajamos pagal veiklos nuomos sutartis yra pripažįstamos tiesiogiai proporcingu metodu per visą nuomos laikotarpį.

Grupė ir Įmonė kaip nuomininkas

Veiklos nuomos mokėjimai yra pripažįstami sąnaudomis bendrųjų pajamų ataskaitoje tiesiogiai proporcingu metodu per visą nuomos laikotarpį.

3.21 Segmentų ataskaita

Informacija apie verslo segmentus atskleidžiama vadovaujantis tuo pačiu metodu, kuris naudojamas teikiant informaciją pagrindiniam sprendimus priimančiam asmeniui. Pagrindinis sprendimus priimantis asmuo, kuris yra atsakingas už išteklių paskirstymą ir verslo segmentų veiklos rezultatų įvertinimą, yra Valdyba, priimanti strateginius sprendimus.

3.22 Pajamų ir sąnaudų pripažinimas

Pajamos pripažįstamos, kai tikėtina, jog Grupė/Įmonė gaus su sandoriu susijusią ekonominę naudą, ir kai galima patikimai įvertinti pajamų sumą. Pajamos įvertinamos gauto ar gautino atiygio tikrąja verte, neįskaitant pridėtinės vertės mokesčio, atėmus prekių grąžinimus ir nuolaidas. Pajamų pripažinimui taip pat taikomi šie kriterijai:

Pajamos iš elektros pardavimo

Pajamos iš elektros, kuri yra įsigyjama elektros biržoje, pardavimo yra pripažįstamos perdavus pirkėjui riziką ir su sandoriu susijusią teikiamą ekonominę naudą. Grupė nepripažįsta pajamų ir sąnaudų iš prekybos elektros energija biržoje tuose sandoriuose, kuriuose ji veikia kaip tarpininkas.

Pajamos iš su elektros energija susijusių paslaugų

Pajamos iš elektros perdavimo ir kitų su elektra susijusių paslaugų yra pripažįstamos, kai paslaugos suteiktos.

Kainų reguliavimas

Perdavimo ir viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (toliau – VIAP) teikimo paslaugų kainos reguliuojamos Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai (toliau – Komisijai) nustatant perdavimo paslaugos viršutines kainų ribas ir VIAP kainas. Konkrečias perdavimo kainas ir tarifus nustato paslaugos teikėjas, neviršydamas Komisijos patvirtintų ribų.

3. Apskaitos principai (tęsinys)

3.22. Pajamų ir sąnaudų pripažinimas (tęsinys)

Gamintojų ir nepriklausomų tiekėjų parduodamos elektros energijos ir rezervinės galios kainos nereguliuojamos, išskyrus atvejus, kai gamintojas ar nepriklausomas tiekėjas užima daugiau kaip 25 procentus rinkos. Tokiu atveju, kainų reguliavimo tvarką nustato Komisija.

VIAP lėšos - tai lėšos, sumokamos viešuosius interesus atitinkančių paslaugų teikėjams (remiantis iš anksto patvirtintais metiniais paslaugų kiekiais bei kainomis). Šios paslaugos vėliau teikiamos skirstomojo tinklo operatoriams bei elektros energijos vartotojams pagal Komisijos nustatytą tarifą. Jeigu pasibaigus kalendoriniams metams surinktos lėšos iš vartotojų ir skirstomųjų tinklų operatorių už viešuosius interesus atitinkančias paslaugas viršijo arba buvo mažesnės už faktiškai sumokėtas VIAP lėšas šių paslaugų teikėjams, tai perdavimo sistemos operatorius privalo šį lėšų skirtumą įvertinti skaičiuodamas ateinančių metų viešuosius interesus atitinkančių paslaugų kainos dedamąją.

VIAP telkimo tvarką nustato Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų telkimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. 1-283. Bendrovė, kaip perdavimo sistemos operatorius, pagal minėtą aprašą yra VIAP lėšų administratorius. Bendrovė administruoja VIAP lėšas pagal 2010 m. gruodžio 17 d. Vaistybinė kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau – Komisija) patvirtintą Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšų administravimo tvarkos aprašą. VIAP lėšos - tai lėšos, sumokamos viešuosius interesus atitinkančių paslaugų teikėjams. VIAP lėšos surenkamos iš VIAP lėšų mokėtojų – elektros energijos vartotojų. Jeigu per kalendorinius metus surinktos lėšos iš mokėtojų nesutampa su lėšomis, sumokėtomis VIAP paslaugų teikėjams, tai Komisija įvertina šį lėšų skirtumą, nustatydama ateinančių metų VIAP paslaugų kainos dedamąją.

Bendrovė vykdo tik tarpininko funkciją, surenkant ir išmokant VIAP lėšas. Siekiant teisingai atvaizduoti VIAP lėšų administravimą nuo 2011 metų sausio Bendrovė pakeitė VIAP lėšų apskaitos politiką. Bendrovė pajamomis pripažįsta tik mokestį už VIAP administravimo paslaugas ir VIAP lėšas už elektros energijos, gaminamos naudojant atsinaujinančius energijos išteklius, balansavimo sąnaudas. Skirtumas tarp surinktų ir išmokėtų VIAP lėšų pripažįstamas Bendrovės gautinose (mokėtinose) sumose. VIAP lėšų apskaitos politikos pakeitimo įtaką Bendrovės ataskaitoms patelkta 23 pastaboje.

Grupė perka galios rezervavimo paslaugą iš elektros energijos tiekėjų pagal galios rezervavimo sutartis, o vėliau teikia šią paslaugą skirstomojo tinklo operatoriams bei elektros energijos vartotojams pagal Komisijos nustatytą tarifą.

Naujų vartotojų/tiekėjų prijungimas

Iki 2009 m. AB „Lietuvos energija“ mokesčiai gauti už naujų vartotojų/tiekėjų prijungimą pirminio pripažinimo metu buvo apskaitomi kaip ateinančių laikotarpių pajamos, o vėliau proporcingai pripažįstami pajamomis per tą patį laikotarpį kaip ir susijusios turto pastatymo sąnaudos. Susijusios sąnaudos, kurias sudaro ligalaikio materialiojo turto įsigijimo vertė bei kitos sąnaudos, buvo kapitalizuojamos ir nudėvimos per nustatytą kapitalizuoto turto naudojimo laikotarpį.

Nuo 2010 m (taikoma sandoriams nuo 2009 m. liepos 1 d.) iki atskyrimo - AB „Lietuvos energija“, o vėliau – Bendrovė šias pajamas pripažįsta iš karto, kai naujas vartotojas/tiekėjas yra prijungiamas tais atvejais, kai naujo vartotojo/tiekėjo ateityje mokama elektros energijos kaina už Įmonės/Grupės teikiamas/perkamas paslaugas nesiskiria nuo kitų vartotojų/tiekėjų, kurie nėra sumokėję tokių prijungimo mokesčių.

Remonto paslaugų pajamos

Individualių sutarčių/projektų su klientais, pvz. remonto paslaugų, pajamos pripažįstamos proporcingai atliktam darbui, kuris įvertinamas palyginant realiai patirtas projekto sąnaudas su bendromis numatytomis projekto sąnaudomis. Tikėtinas peiningumo pokytis apskaitomas bendrųjų pajamų ataskaitoje, kai tokie pokyčiai nustatomi. Projektai reguliariai peržiūrimi ir nustačius, kad sandoris bus nuostolingas, apskaitomi atitinkami atidėjiniai.

Kitos pajamos

Palūkanų pajamos pripažįstamos kaupimo principu, atsižvelgiant į skolos likutį ir taikomą palūkanų normą. Gautos palūkanų įplaukos pinigų srautų ataskaitoje patelktos kaip investicinės veiklos pinigų srautai.

Dividendų pajamos pripažįstamos tada, kai akcininkai įgauna teisę gauti dividendus. Gautos dividendų įplaukos pinigų srautų ataskaitoje patelktos kaip investicinės veiklos pinigų srautai. Iš dukterinių įmonių gautos patronuojančios įmonės dividendų pajamos, konsoliduotose finansinėse ataskaitose yra išeliminuojamos.

Pajamas ir sąnaudas, susijusias su Grupės ir Įmonės teikiamomis ligalaikio turto pardavimu ir nuoma, Grupė ir Įmonė apskaito kaip kitas veiklos pajamas ir sąnaudas.

Sąnaudų pripažinimas

Sąnaudos pripažįstamos bendrųjų pajamų ataskaitoje kaupimo principu, kai patiriamos.

3. Apskaitos principai (tęsinys)

3.23 Skolinimosi kaštai

Skolinimosi kaštai, tiesioglai susiję su turto įsigijimu, statyba ar turto, kuriam pagaminti ar jį paruošti naudojimui ar pardavimui reikia pakankamai daug laiko, pasigaminimu ar paruošimu naudojimui ar pardavimui, yra pridedami prie šio turto įsigijimo vertės to, kol šis turtas visiškai parengiamas naudojimui ar pardavimui. Palūkanų pajamos, susijusios su laikinu skolintų lėšų investavimu iki jos bus panaudotos turto įsigijimui, yra atimamos iš turto įsigijimo vertės.

Kiti skolinimosi kaštai yra pripažįstami sąnaudomis to laikotarpio bendrųjų pajamų ataskaitoje, kai patiriami.

3.24 Pelno mokestis

Pelno mokesčio sąnaudas sudaro einamųjų metų pelno mokesčio ir atidėto pelno mokesčio sąnaudos.

Pelno mokestis

Einamųjų metų pelno mokesčio sąnaudos yra apskaičiuotos nuo einamųjų metų pelno prieš apmokestinimą, pakoreguoto tam tikromis apmokestinamojo pelno nemažinančiomis/nedidinančiomis sąnaudomis/pajamomis. Pelno mokesčio sąnaudos apskaičiuojamos naudojant pelno mokesčio tarifą, galiojusį finansinių ataskaitų sudarymo datą. 2010 ir 2011 metais pelno mokesčio tarifas sudaro 15 proc.

Atidėtasis pelno mokestis

Atidėtasis pelno mokestis apskaitomas balanso įsipareigojimų metodu. Atidėtųjų mokesčių turtas ir įsipareigojimai yra pripažįstami būsimų mokesčių tikslais, pažymint skirtumus tarp turimo turto ir įsipareigojimų apskaitinės vertės finansinėse ataskaitose ir jų atitinkamos mokestinės bazės. Atidėtųjų mokesčių įsipareigojimai yra pripažįstami visiems laikiniems skirtumams, kurie vėliau didins apmokestinamąjį pelną, o atidėtųjų mokesčių turtas pripažįstamas tik ta dalimi, kuri tikėtinai ateityje sumažins apmokestinamąjį pelną. Toks turtas ir įsipareigojimai yra nepripažįstami, jei laikini skirtumai yra susiję su prestifu (arba neigiamu prestifu), arba jei nesusijusio su verslo jungimu sandorio metu pripažintas turtas ar įsipareigojimai neįtakoja nei apmokestinamojo, nei finansinio pelno.

Atidėtojo pelno mokesčio turtas yra peržiūrimas balanso sudarymo datai ir yra sumažinamas, jei nėra tikėtina, kad Grupė ir Įmonė ateityje turės pakankamai apmokestinamojo pelno šiam turtui realizuoti, iki sumos, kuri tikėtinai ateityje sumažins apmokestinamąjį pelną. Atidėtojo pelno mokesčio turtas ir įsipareigojimai yra įvertinami naudojant mokesčio tarifą, kuris taikomas metų, kuriais šiuos laikinus skirtumus numatoma padengti arba apmokėti, pelno mokesčiui apskaičiuoti.

Atidėtojo pelno mokesčio turtas ir įsipareigojimai sudengiami tarpusavyje, kai jie yra susiję su mokesčiais, nustatytais tų pačių institucijų ir kuomet egzistuoja teisė padengti einamojo laikotarpio mokėtinus mokesčius grynąja verte.

Pelno mokestis ir atidėtas pelno mokestis už ataskaitini laikotarpį

Pelno mokesčio ir atidėto pelno mokesčio sąnaudos ar nauda apskaitomos per pelną (nuostolį), išskyrus tuos atvejus, kai jos susijusios su straipsniais apskaitomais nuosavame kapitale. Tuomet atidėti mokesčiai taip pat apskaitomi nuosavame kapitale.

3.25 Vienai akcijai tenkantis pelnas (nuostolis)

Vienai akcijai tenkantis pelnas (nuostolis) apskaičiuojamas dalijant akcininkams tenkantį grynąjį pelną iš išleistų paprastųjų vardinių akcijų svertinio vidurkio. Tuo atveju, kai akcijų skaičius pasikeičia, tačiau tai neįtakoja ekonominių resursų pasikeitimo, svertinis išleistų paprastųjų vardinių akcijų vidurkis pakoreguojamas proporcingai akcijų skaičiaus pasikeitimui taip, lyg šis pasikeitimas būtų įvykęs ankstesniojo laikotarpio pradžioje.

Svertinis akcijų skaičiaus vidurkis, kurio pagrindu skaičiuojama pelno (nuostolio) dalis vienai akcijai 2011 m. kovo 31 d. buvo 504,331,380. 2010 m. gruodžio 31 d. ir per laikotarpį, pasibaigusį 2011 m. kovo 31 d. Įmonė neturėjo jokių pelną vienai akcijai mažinančių pasirinkimo sandorių, todėl vienai akcijai tenkantis pagrindinis ir sumažintas pelnas (nuostolis) nesiskiria.

3.26 Neapibrėžtumai

Neapibrėžti įsipareigojimai nėra pripažįstami finansinėse ataskaitose, išskyrus neapibrėžtus įsipareigojimus verslo jungimuose. Jie yra aprašomi finansinėse ataskaitose, išskyrus tuos atvejus, kai tikimybė, kad ištekilai, duodantys ekonominę naudą, bus prarasti, yra labai maža.

Neapibrėžtas turtas finansinėse ataskaitose nėra pripažįstamas, tačiau jis yra aprašomas finansinėse ataskaitose tuomet, kai yra tikėtina, kad bus gautos pajamos arba ekonominė nauda.

3. Apskaitos principai (tęsinys)

3.27 Pobalansiniai įvykial

Pobalansiniai įvykial, kurie suteikia papildomos informacijos apie Grupės ir Įmonės padėtį balanso sudarymo datą (koreguojantys įvykial), atspindimi finansinėse ataskaitose. Pobalansiniai įvykial, kurie nėra koreguojantys įvykial, yra aprašomi pastabose, kai jų įtaka yra reikšminga.

3.28 Susijusios šalys

Susijusiomis su Įmone ir Grupe šalimis pripažįstami akcininkai, darbuotojai, Valdybos nariai, jų artimi giminės ir įmonės, kurios tiesiogiai ar netiesiogiai (per tarpininką) kontrolluoja Įmonę arba yra kontrolluojamos atskirai ar kartu su kita šalimi, kuri taip pat pripažįstama susijusia šalimi, galiojant sąlygai, kad šis ryšys suteikia galimybę vienai iš šalių kontrolluoti kitą šalį arba daryti reikšmingą įtaką kitą šaliai, priimant finansinius ir valdymo sprendimus.

3.29 Tarpusavio užskaitos

Sudarant finansines ataskaitas turtas ir įsipareigojimai bei pajamos ir sąnaudos nėra sudengiami, išskyrus atvejus, kai atskiras apskaitos standartas specifiškai tokio sudengimo reikalauja.

3.30 Pagrindiniai apskaltiniai vertinimai ir įvertinimo neapibrėžtumai

Rengiant finansines ataskaitas pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, vadovybei reikia padaryti tam tikras prielaidas ir įvertinimus, kurie turėjo įtakos pateiktoms turto, įsipareigojimų, pajamų bei sąnaudų sumoms bei neapibrėžtumų atskleidimui. Šių finansinių ataskaitų reikšmingos sritys, kuriose naudojami įvertinimai, apima ilgalaikio materialiojo turto ir investicinio turto tikrosios vertės nustatymą bei nusidėvėjimą (3.8, 5 ir 6 pastabos), gautinų sumų ir investicijų vertės sumažėjimo įvertinimą (3.12, 7, 9 ir 10 pastabos), remonto darbų sutarčių įvykdymo lygio nustatymą (3.22 pastaba). Būsimi įvykial gali pakeisti prielaidas, naudotas atliekant įvertinimus. Tokių įvertinimų pasikeitimų rezultatas bus apskaitomas finansinėse ataskaitose, kai bus nustatytas.

Mokesčių patikrinimai

Mokesčių inspekcija turi teisę bet kuriuo metu tikrinti įrašus ir dokumentus už paskutinius 5 mokestinius metus bei priskaičiuoti papildomus mokesčius ir baudas. Grupės ir Įmonės vadovybė nežino jokių aplinkybių, galinčių sąlygoti potencialius reikšmingus įsipareigojimus šiuo atžvilgiu.

Ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimo normatyvai

Vadovybė, vertindama ilgalaikio materialiojo turto likusį naudingo tarnavimo laikotarpį, atsižvelgia į darbuotojų, atsakingų už turto techninę priežiūrą, pateikiamas išvadas.

Ilgalaikio materialiojo turto perkainojimas

Atskyrimo metu Bendrovė perėmė ilgalaikį materialąjį turtą iš AB „Lietuvos energija". AB „Lietuvos energija" ilgalaikio materialiojo ir investicinio turto tikrosios vertės vertinimą 2008 m. gruodžio 31 d. atliko nepriklausomi turto vertintojai, kurie naudojo palyginamųjų kainų metodą arba nudėvėtos atstatomosios vertės ar diskontuotų pinigų srautų metodą turto tikrajai vertei nustatyti, priklausomai nuo vertinamo turto rūšies.

2009 m. gruodžio 31 d. AB „Lietuvos energija" Vadovybė patikslinio ilgalaikio materialiojo turto apskaitines vertės vadovaujantis perkainotos vertės metodu. AB „Lietuvos energija" įvertinus Lietuvos Respublikos Statistikos departamento skelbiamą 2009 m. 11 mėnesių statybos kainų pokyčių indeksų kritimą atitinkamoms turto grupėms, sumažino ilgalaikio materialiojo turto apskaitinę vertę. AB „Lietuvos energija" pritalkė 12,27% statistinį indeksą pastatų grupei ir 9,68% indeksą visoms kitoms ilgalaikio materialiojo turto grupėms, kurios 2008 gruodžio 31 d. buvo vertinamos nudėvėtos atstatomosios vertės metodu. Be to, AB „Lietuvos energija" ilgalaikis materialusis turtas, daugiausiai nekilnojamasis turtas (administraciniai pastatai, sandėliai), kuris 2008 m. gruodžio 31 d. buvo perkainojamas taikant palyginamųjų kainų metodą, 2009 m. gruodžio 31 d. buvo perkainotas naudojant nepriklausomos turto vertinimo bendrovės UAB „Ober-Haus nekilnojamasis turtas" pateiktą ataskaitą apie komercinio nekilnojamojo turto tikrųjų verčių pasikeitimus Lietuvoje per 2009 metus pagal regionus. Ši ataskaita buvo parengta remiantis rinkos duomenimis pagrįstais įrodymais apie nekilnojamojo turto kainų pokyčius.

2011 m. kovo 31 d. Grupė ir Įmonė įvertino Lietuvos Respublikos Statistikos departamento skelbiamą statybos kainų pokyčių indeksų pokytį atitinkamoms turto grupėms bei komercinio nekilnojamo turto kainų pokyčius per laikotarpį nuo 2009 m. gruodžio 1 d. iki 2011 m. kovo 31 d. Kadangi indekso/kainų pokyčiai buvo nereikšmingas, vadovybė priėmė sprendimą nemažinti ilgalaikio materialiojo turto apskaitinės vertės.

3. Apskaitos principai (tęsinys)

3.30 Pagrindiniai apskaitiniai vertinimai ir įvertinimo neapibrėžtumai (tęsinys)

Ilgalaikio materialiojo turto vertės sumažėjimas

Grupė ir Įmonė, mažiausiai kartą per metus, įvertina, ar yra kokių nors požymių, kad ilgalaikio materialiojo turto apskaitinė vertė gali būti sumažėjusi. Jei tokių požymių yra, Grupė ir Įmonė atlieka vertės sumažėjimo testą taip, kaip yra nurodyta 3.9 pastaboje.

Grupė ir Įmonė ilgalaikį materialųjų turtą apskaito tikrąja vertę vadovaujantis 16-uoju Tarptautiniu apskaitos standartu „Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai“. Daugelio Grupės ir Įmonės ilgalaikio materialiojo turto vienetų tikroji vertė dėl jo specifiškumo buvo nustatyta taikant nudėvėtosios atstatomosios vertės metodą 2008 m. gruodžio 31 d.

Vadovaujantis Tarptautiniais vertinimo standartais, turto vertę nustatant pagal nudėvėtosios atstatomosios vertės metodą, turi būti atliekamas ir pakankamo peiningumo testas. Pagal apskaitos reikalavimus ilgalaikio materialiojo turto vertės turi būti periodiškai peržiūrimos. Ilgalaikio materialiojo turto vertė turi būti sumažinta, jeigu jo apskaitinė vertė finansinės padėties ataskaitoje yra didesnė už jo naudojimo vertę arba tikrąją vertę, atėmus pardavimo išlaidas. Kitaip tariant, finansinės padėties ataskaitoje nurodyta ilgalaikio materialiojo turto vertė turi būti sumažinta iki didesnės vertės – dabartinės būsimos turto naudos, kurią Grupė ir Įmonė gautų turtą naudodama, vertės arba įplaukų, kurios būtų gautos turtą nedelsiant nurašius ir pardavus, vertės.

Ankstesnėje Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo redakcijoje, kuri galiojo 2008 m. gruodžio 31 d., buvo numatyta, kad nustatant viršutines elektros energijos perdavimo, skirstymo ir visuomeninio tiekimo paslaugų kainų ribas atsižvelgiama į paslaugos teikėjo licencijuojamoje veikloje naudojamo turto vertę, kuri nustatoma pagal paslaugos teikėjo finansines ataskaitas (reguliuojama turto bazė).

Vadovaujantis nuo 2009 m. birželio 1 d. įsigaliojusiu įstatymo pakeitimu, nustatant viršutines perdavimo, skirstymo ir visuomeninio tiekimo paslaugų kainų ribas reikalaujama atsižvelgti į paslaugos teikėjo licencijuojamoje veikloje naudojamo turto vertę, kurią įvertina ir patvirtina Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija („Komisija“), remiantis Komisijos parengtais ir Vyriausybės patvirtintais paslaugos teikėjo licencijuojamoje veikloje naudojamo turto vertės nustatymo principais.

Remiantis sprendimu „Dėl elektros energijos paslaugos teikėjo licencijuojamoje veikloje naudojamo turto vertės nustatymo principų“, nustatant viršutines elektros energijos perdavimo, skirstymo ir visuomeninio tiekimo paslaugų kainų ribas, paslaugos teikėjo licencijuojamoje veikloje naudojamo turto vertė yra lygi ilgalaikio materialiojo turto likutinėl (balansinėl) vertėi 2002 m. gruodžio 31 d., padidintai su Komisija suderintų ir įgyvendintų investicijų suma ir sumažintai turto nusidėvėjimo suma, apskaičiuota Lietuvos Respublikos peino mokesčio įstatymo nustatyta tvarka ir t.t.

Vadovybės nuomone aukščiau paminėti įstatyminių aktų pasikeitimai gali turėti reikšmingą neigiamą įtaką ilgalaikio materialiojo turto tikrajai vertėi. Dėl minėtų priežasčių šiose finansinėse ataskaitose pateiktos ilgalaikio materialiojo turto vertės gali reikšmingai skirtis nuo tų, kurios būtų buvę apskaitytos, jeigu būtų atliktas neprikiausomas turto vertinimas kaip to reikalauja Tarptautiniai vertinimo ir apskaitos standartai. Tikėtina, kad toks vertinimas, neigiamai įtakotų Grupės ir Įmonės veiklos rezultatus ir akcininkų nuosavybę 2010 m. ir 2011 m. finansinėse ataskaitose.

Neprikiausomi turto vertintojai neatliko ilgalaikio materialiojo turto tikrųjų verčių 2010 m. gruodžio 31 d. bei 2011 kovo 31 d. vertinimo, nes pirmiau paminėti įstatymų pakeitimai įsigaliojo tik 2010 m. sausio 1 d. ir šių pakeitimų įtaka Grupės ir Įmonės galimybėms uždirbti pajamas ateltyje negali būti patikimai įvertinta.

Investicijų į dukterines (Įmonėje) ir asocijuotas įmones (Įmonėje ir Grupėje) vertės sumažėjimas

Kadangi dukterinių ir asocijuotų įmonių akcijomis nėra preklaujama biržoje, Grupė/Įmonė įvertino investicijų atsiperkamąją vertę atsižvelgdama į Įmonel/Grupel tenkančią dukterinės/asocijuotos įmonės grynojo turto dalies apskaitinę vertę, kuri, vadovybės vertinimu, 2011 m. kovo 31 d. buvo artima tikrajai vertėi.

Pagrindiniai principai, naudoti kitiems reikšmingiems įvertinimams, yra aprašyti atitinkamose šių finansinių ataskaitų pastabose.

Šių finansinių ataskaitų rengimo dieną nebuvo reikšmingos rizikos, kad apskaitinė turto ir įsiparelgojimų vertė turės būti reikšmingai pakoreguota atsinančiais ataskaitiniais metais dėl vadovybės padarytų prielaidų ir susijusių įvertinimų pasikeitimo, išskyrus pakeitimus kurių gali prireikti, dėl neapibrėžtumų, susijusių su licencijuojamoje veikloje naudojamo ilgalaikio materialiojo turto vertės nustatymu 2011 m. kovo 31 d., kaip aprašyta aukščiau.

4. Ilgalaikis nematerialus turtas

Grupės ilgalaikį nematerialųį turtą sudarė:

Grupė	Patentai ir licencijos	Programinė įranga	Kitas nematerialusis turtas	Iš viso
Likutinė vertė 2010 gruodžio 31 d.	-	1,722	28	1,750
Amortizacija	-	(156)	(2)	(158)
Likutinė vertė
2011 kovo 31 d.	-	1,566	26	1,592
Įsigijimo vertė	1	4,555	34	4,590
Sukaupta amortizacija	(1)	(2,989)	(8)	(2,998)
2011 m. kovo 31 d. likutinė vertė	-	1,566	26	1,592

Įmonės ilgalaikį nematerialųį turtą sudarė:

Įmonė	Patentai ir licencijos	Programinė įranga	Kitas nematerialusis turtas	Iš viso
Likutinė vertė 2010 gruodžio 31 d.	-	504	11	515
Versio jungimo metu gautas turtas (22 pastaba)	-	1,079	16	1,095
Amortizacija	-	(58)	(1)	(59)
Likutinė vertė
2011 kovo 31 d.	-	1,525	26	1,551
Įsigijimo vertė	1	4,438	34	4,473
Sukaupta amortizacija	(1)	(2,913)	(8)	(2,922)
2011 m. kovo 31 d. likutinė vertė	-	1,525	26	1,551

5. Ilgalaikis materialus turtas

Grupės ilgalaikį materialųį turtą sudarė:

Grupė	Žemė	Pastatai	Statiniai ir mašinos	Trans-porto priemonės	Kitas materialus ilgalaikis turtas	Nebaigta statyba	Iš viso
Likutinė vertė 2010
gruodžio 31 d.	1,961	35,820	1,943,993	1,829	45,563	34,285	2,063,451
Įsigijimai	-	-	-	104	147	10,389	10,640
Nurašymai	-	-	(488)	-	(5)	-	(493)
Perklasifikavimas tarp
gruplų	-	-	1,371	-	(420)	(951)	-
Nusidėvėjimas	-	(574)	(30,825)	(118)	(2,276)	-	(33,793)
Likutinė vertė
2011 m. kovo 31 d.	1,961	35,246	1,914,051	1,815	43,009	43,723	2,039,805
Įsigijimo arba perkainota
vertė	1,961	38,120	2,062,109	2,479	86,531	43,723	2,234,923
Sukauptas nusidėvėjimas	-	(2,729)	(146,833)	(664)	(43,522)	-	(193,748)
Sukauptas vertės
sumažėjimas	-	(145)	(1,225)	-	-	-	(1,370)
Likutinė vertė	1,961	35,246	1,914,051	1,815	43,009	43,723	2,039,805

Įmonės ilgalaikį materialųį turtą sudarė:

Įmonė	Žemė	Pastatai	Statiniai ir mašinos	Trans-porto priemonės	Kitas materialus ilgalaikis turtas	Nebaigta statyba	Iš viso
Likutinė vertė 2010
gruodžio 31 d.	1,961	34,053	1,943,758	-	37,096	34,686	2,051,554
Versio jungimo metu
gautas turtas (22 pastaba)	-	915	-	-	6,356	-	7,271
Įsigijimai	-	-	-	-	118	10,384	10,502
Nurašymai	-	-	(488)	-	(5)	-	(493)
Perklasifikavimas tarp
gruplų	-	-	1,371	-	(420)	(951)	-
Nusidėvėjimas	-	(557)	(30,814)	-	(1,991)	-	(33,362)
Likutinė vertė
2011 m. kovo 31 d.	1,961	34,411	1,913,827	-	41,154	44,119	2,035,472
Įsigijimo arba perkainota
vertė	1,961	37,065	2,061,735	29	83,593	44,119	2,228,502
Sukauptas nusidėvėjimas	-	(2,509)	(146,683)	(29)	(42,439)	-	(191,660)
Sukauptas vertės
sumažėjimas	-	(145)	(1,225)	-	-	-	(1,370)
Likutinė vertė	1,961	34,411	1,913,827	-	41,154	44,119	2,035,472

6. Investicinis turtas

	Grupė	Įmonė
Likutinė vertė 2010 gruodžio 31 d.	668	1,583
Verslo jungimo metu perklasifikuotas turtas	-	(915)
Nusidėvėjimas	(5)	(5)
Likutinė vertė 2011 m. kovo 31 d.	663	663
2011 m. kovo 31 d.
Įsigijimo vertė	816	1,009
Sukauptas nusidėvėjimas	(153)	(346)
Likutinė vertė 2011 m. kovo 31 d.	663	663

2011 m. kovo 31 d. Įmonės vertinimu bei remiantis rinkos duomenimis, Grupės ir Įmonės investicinio turto tikroji vertė apytiksliai atitinka likutines vertes.

Grupės ir Įmonės pajamos už investicinio turto nuomą per 2011 m. sudarė 41 tūkst. litų.

7. Investicijos

2011 m. kovo 31 d. Įmonė tiesiogiai kontroliavo šias dukterines Įmones:

| Dukterinė įmonė
2010 m. kovo 31 d. | Įsigijimo vertė | Dalyvavimas
(akcijų proc.) | Vertės
sumažėjimas | Apskaitinė
vertė |
| --- | --- | --- | --- | --- |
| UAB „TETAS“ | 8,290 | 61 | - | 8,290 |
| BALTPOOL UAB | 318 | 100 | - | 318 |
| Iš viso | 8,608 | | - | 8,608 |

UAB „Tetas“, įsteigta 2005 m. gruodžio 8 d. Pagrindinė Bendrovės veikla – vidutinės įtampos transformatorinių pastočių ir skirstymo punktų rekonstrukcijos, remonto ir techninės priežiūros paslaugų teikimas. Taip pat Bendrovė vykdo elektros tinklo relinės apsaugos ir automatikos, specialiųjų elektros įrenginių eksploatavimo darbus, elektros installacijos iki 1000 V eksploatavimą, bandymus ir diagnostiką, apsauginių priemonių bandymus.

BALTPOOL UAB įsteigta 2009 metų pabaigoje, kaip Lietuvos elektros energijos rinkos operatorius. Pagrindinė funkcija - organizuoti elektros energijos prekybą.

Įmonė taip pat netiesiogiai valdo UAB „Energetikos pajėgos“ (per UAB „TETAS“).

UAB „Energetikos pajėgos“ įsteigta 2003 m. lapkričio 26 d. Pagrindinė veikla – energetikos objektų projektavimas.

Įmonės/Grupės investicijas į asocijuotas įmones ir bendrai valdomą įmonę sudarė:

2010 m. kovo 31 d.	Grupė	Įmonė
Technologijų ir inovacijų centras UAB	14,723	15,581
UAB "Elektros tinklo paslaugos"	5,106	4,731
"LitPol Link" Sp.z.o.o	1,018	1,020
Iš viso	20,847	21,332

Už laikotarpį, pasibaigusį 2011 m. kovo 31 d. Grupė pripažino 524 tūkst. Lt pelną iš asocijuotų ir bendrai valdomų įmonių rezultatų.

7. Investicijos (tęsinys)

Asocijuotų įmonių ir bendrai valdomos įmonės finansinė padėtis 2011 m. kovo 31 d. ir finansiniai veiklos rezultatai:

	Turtas	Įsipareigojimai	Pardavimo pajamos	Grynasis pelnas (nuostoliai)
Technologijų ir inovacijų centras UAB	46,060	8,676	11,271	971
UAB "Elektros tinklo paslaugos"	26,512	7,122	8,893	159
"LitPol Link" Sp.z.o.o	1,374	374	837	274

Asocijuotų įmonių ir bendrai valdomos įmonės finansinė padėtis 2010 m. gruodžio 31 d. ir finansiniai veiklos rezultatai:

	Turtas	Įsipareigojimai	Pardavimo pajamos*	Grynasis pelnas (nuostoliai)*
Technologijų ir inovacijų centras UAB	49,460	13,046	4,777	(1,007)
UAB "Elektros tinklo paslaugos"	27,445	8,214	6,605	808
"LitPol Link" Sp.z.o.o	1,110	375	159	(166)

Asocijuotų ir bendrai valdomų įmonių pardavimo pajamos ir pelnas (nuostoliai) yra pateikti už 2010 m. gruodžio mėn.

8. Kitas finansinis turtas

2011 m. kovo 31 d. Grupės ir Įmonės kitą finansinį turtą, kuris klasifikuojamas kaip skirtas parduoti, sudarė šių įmonių akcijos:

| | Grupė
2011 m.
kovo 31 d. | Įmonė
2011 m.
kovo 31 d. | Grupė
2010 m.
gruodžio 31 d. | Įmonė
2010 m.
gruodžio 31 d. |
| --- | --- | --- | --- | --- |
| UAB NT Valdos | 1,084 | 1,084 | 1,084 | 910 |
| Iš viso | 1,084 | 1,084 | 1,084 | 910 |

Finansinio turto vertė nustatyta remiantis įvertinta tikrąja verte, atėmus perleldimo išlaidas, finansinių metų pabaigoje reikšmingai nesiskyrė nuo apskaitinės vertės.

9. Prekybos gautinos sumos

Grupės ir Įmonės prekybos sumas sudaro:

| | Grupė
2011 m.
kovo 31 d. | Įmonė
2011 m.
kovo 31 d. | Grupė
2010 m.
gruodžio 31 d. | Įmonė
2010 m.
gruodžio 31 d. |
| --- | --- | --- | --- | --- |
| Gautinos sumos už elektros energijos pardavimą | 46,519 | 40,290 | 130,057 | - |
| Gautinos sumos už VIAP | 64,824 | 64,824 | - | - |
| Gautinos sumos už rangos darbus ir kitas paslaugas | 3,568 | - | 9,030 | - |
| Sukauptos pajamos, susijusios su elektros energijos pardavimais, už kurias dar neišrašytos sąskaitos | - | - | 398 | - |
| Gautinos sumos už tinklo nuomą ir aptarnavimą | - | - | - | 13,424 |
| Iš viso | 114,911 | 105,114 | 139,485 | 13,424 |

Tikrosios prekybos gautinų sumų vertės yra apytikriai lygios jų apskaitinėms vertėms.

9. Prekybos gautinos sumos (tęsinys)

2011 kovo 31 d. ir 2010 m. gruodžio 31 d. Grupė ir Įmonė neturėjo nuvertėjusių gautinų sumų.

Grupės ir Įmonės prekybos gautinų sumų, kurios nebuvo pradelstos arba buvo pradelstos, tačiau nelalkomos nuvertėjusiomis, įsisenėjimą sudarė:

| | Grupė
2011 m.
kovo 31 d. | Įmonė
2011 m.
kovo 31 d. | Grupė
2010 m.
gruodžio 31 d. | Įmonė
2010 m.
gruodžio 31 d. |
| --- | --- | --- | --- | --- |
| Nepradelsta | 106,823 | 101,405 | 130,368 | 13,424 |
| Pradelsta iki 30 dienų | 7,451 | 3,709 | 8,547 | - |
| Pradelsta nuo 30 iki 60 dienų | 517 | - | 570 | - |
| Pradelsta nuo 60 iki 90 dienų | 23 | - | - | - |
| Pradelsta virš 90 dienų | 97 | - | - | - |
| Iš viso | 114,911 | 105,114 | 139,485 | 13,424 |

10. Kitos gautinos sumos

Grupės ir Įmonės kitos gautinis sumas sudaro:

| | Grupė
2011 m.
kovo 31 d. | Įmonė
2011 m.
kovo 31 d. | Grupė
2010 m.
gruodžio 31 d. | Įmonė
2010 m.
gruodžio 31 d. |
| --- | --- | --- | --- | --- |
| Gautinos sumos už turto nuoma | 296 | 296 | 341 | 341 |
| Sukauptos gautinos palūkanos | 181 | 181 | 72 | - |
| Kitos gautinos sumos | 47 | 55 | - | - |
| Kitos gautinos sumos už turto valdymo mokestį | - | - | 7,237 | 17 |
| Kitos sukauptos gautinos sumos | - | - | 1,512 | - |
| Iš bludžeto gautinis PVM | - | - | 1,274 | 1,274 |
| Gautinos sumos už informacinių technologijų ir telekomunikacijų paslaugas | - | - | 1 | 7 |
| Iš viso | 524 | 532 | 10,437 | 1,639 |

2011 kovo 31 d. ir 2010 m. gruodžio 31 d. Grupė ir Įmonė neturėjo nuvertėjusių kitų gautinų sumų. Visos kitos gautinos sumos ataskaitinio laikotarpio pabaigai buvo nepradelstos.

Tikroji trumpalaikių kitų gautinų sumų vertė yra apytikrial lygi jų apskaitinei vertel.

11. Pinigai ir pinigų ekvivalentai

Grupės ir Įmonės pinigus ir pinigų ekvivalentus sudarė:

| | | Grupė
2011 m.
kovo 31 d. | Įmonė
2011 m.
kovo 31 d. | Grupė
2010 m.
gruodžio 31 d. | Įmonė
2010 m.
gruodžio 31 d. |
| --- | --- | --- | --- | --- | --- |
| Pinigai banke ir kasoje
Įsipareigojimų įvykdymo garantija (17
pastaba) | | 43,569 | 42,094 | 66,623 | 42,161 |
| | | 12,121 | - | 9,041 | - |
| Iš viso | | 55,690 | 42,094 | 75,664 | 42,161 |

Tikrosios Grupės ir Įmonės pinigų ir įsipareigojimų įvykdymo garantijų vertės apytikrial lygios jų apskaitinėms vertėms.

12. Įstatinis kapitalas ir akcijų priedai

2010 m. kovo 31 d. Įmonės įstatinis kapitalas buvo lygus 504,331,384 litams ir buvo padalintas į 504,331,384 vieno lito nominaliosios vertės paprastąsias vardines akcijas. Visos akcijos yra pilnai apmokėtos. Aukščiausia vertybinių popierių biržos prekybos sesijos kaina 2010 m. buvo 2.84 lito už akciją, žemiausia – 2.32 lito už akciją. Bendras akcininkų skalčius 2011 m. kovo 31 d. buvo 6,016 (2010 m. gruodžio 31 d. buvo 6,020).

Kapitalą sudaro visas finansinės padėties ataskaitoje apskaitytas nuosavas kapitalas.

Akcijų priedai, kurie buvo suformuoti atskyrimo metu, sudaro 29,621 tūkst. Lt. Iki atskyrimo akcijų priedai susidarė didinant AB "Lietuvos energija" įstatinį kapitalą kaip skirtumas tarp akcijų nominalios ir apmokėjimo verčių.

Įmonė valdo savo kapitalo struktūrą ir keičia ją, atsižvelgdama į ekonominių sąlygų pokyčius ir pagal savo veiklos rizikos ypatybes. Siekiant palaikyti arba pakeisti kapitalo struktūrą, Įmonė gali pakeisti dividendų išmokėjimą akcininkams, grąžinti kapitalą akcininkams arba išleisti naują akcijų emisiją.

Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas reikalauja, kad Įmonės nuosavas kapitalas sudarytų ne mažiau negu 1/2 jos įstatinio kapitalo. Įmonė neturi jokių kitų išorinių reikalavimų kapitalui. 2011 m. kovo 31 d. Įmonė atitiko aukščiau minėtą reikalavimą.

13. Privalomas rezervas

Privalomasis rezervas yra sudaromas pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus. Į jį privaloma kasmet pervesti ne mažiau kaip 5 proc. grynojo pelno, kol rezervas pasieks 10 proc. įstatinio kapitalo. Atskyrimo metu Grupėje ir Įmonėje buvo suformuotas privalomasis rezervas, kuris sudarė 47,730 tūkst. litų ir 47,665 tūkst. litų atitinkamai.

14. Dotacijos

Dotacijų likutį sudaro dotacijos, susijuslos su turto įslgijimo finansavimu. Per laikotarpį, pasibaigusį 2011 m. kovo 31 d. strateginiams projektams skirtos VIAP lėšos sudarė 23,008 tūkst. litų. Iš jų 15,338 tūkst. Lt buvo gauta LITGRID AB prijungimo metu. Dotacijų judėjimą sudarė:

	Grupė	Įmonė
Likutis laikotarpio pradžioje	42,349	42,349
Gauta per laikotarpį	25,278	25,278
Panaudota per laikotarpį	(474)	(474)
Likutis 2011 m. kovo 31 d.	67,153	67,153

15. Ateinančių laikotarpių pajamos

| | Grupė
2011 m.
kovo 31 d. | Įmonė
2011 m.
kovo 31 d. | Grupė
2010 m.
gruodžio 31 d. | Įmonė
2010 m.
gruodžio 31 d. |
| --- | --- | --- | --- | --- |
| Ateinančių laikotarpių pajamos iš naujų
vartotojų (19 pastaba) | 15,236 | 15,236 | 15,417 | 15,417 |
| Iš viso | 15,236 | 15,236 | 15,417 | 15,417 |

16. Prekybos skolos

2011 m. kovo 31 d. Grupės ir Įmonės prekybos skolas sudaro:

| | Grupė
2011 m.
kovo 31 d. | Įmonė
2011 m.
kovo 31 d. | Grupė
2010 m.
gruodžio 31 d. | Įmonė
2010 m.
gruodžio 31 d. |
| --- | --- | --- | --- | --- |
| Skolos už viešuosius interesus atitinkančias paslaugas | 56,706 | 56,706 | 46,180 | - |
| Skolos už elektros energiją | 21,975 | 16,019 | 42,433 | - |
| Skolos už rangos darbus, kitas paslaugas | 13,771 | 14,079 | 24,371 | 22,298 |
| Sukaupti įsipareigojimai už elektros energiją | 6,960 | 6,827 | 15,445 | - |
| Skolos už perdavimo tinklo nuoma ir aptarnavimą, kitas paslaugas | 2,770 | 2,770 | 555 | - |
| Skolos už materialines vertybes | 2,467 | 73 | 3,796 | 250 |
| Skolos už elektros energijos tranzitą | 1,604 | 1,604 | 1,339 | - |
| Nordpool mokėtinas apyvartos mokestis | - | - | 211 | - |
| Iš viso | 106,253 | 98,078 | 134,330 | 22,548 |

Tikrosios prekybos mokėtinų sumų vertės yra apytikriai lygios jų apskaitinėms vertėms.

17. Išankstiniai apmokėjimai

Grupės ir Įmonės gautus išankstinius apmokėjimus 2011 kovo 31 d. ir 2010 m. gruodžio 31 d. sudarė:

| | Grupė
2011 m.
kovo 31 d. | Įmonė
2011 m.
kovo 31 d. | Grupė
2010 m.
gruodžio 31 d. | Įmonė
2010 m.
gruodžio 31 d. |
| --- | --- | --- | --- | --- |
| Įsipareigojimų įvykdymo garantija | 9,121 | - | 9,041 | - |
| Kitos avansu gautos sumos | 2,052 | 1,835 | 2,257 | 1,724 |
| Iš viso | 11,173 | 1,835 | 11,298 | 1,724 |

Pagai Lietuvos diena–prieš elektros rinkos reglamentą įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimo tikslais, elektros rinkos dalyviai ne vėliau kaip 10 (dešimt) darbo dienų iki prekybos pradžios turi pateikti BALTPOOL UAB savo įsipareigojimų įvykdymo banko garantiją ir / arba sumokėti piniginį užstatą. Piniginiai užstatai, gauti iš rinkos dalyvių 2011 kovo 31 d. sudarė 9,121 ir 2010 m. gruodžio 31 d. sudarė 9,041 tūkst. Lt.

18. Kitos mokėtinos sumos

2011 m. kovo 31 d. ir 2010 gruodžio 31 d. Grupės ir Įmonės kitos mokėtinas sumas sudaro:

| | Grupė
2011 m.
kovo 31 d. | Įmonė
2011 m.
kovo 31 d. | Grupė
2010 m.
gruodžio 31 d. | Įmonė
2010 m.
gruodžio 31 d. |
| --- | --- | --- | --- | --- |
| Avansu gautos sumos iš naujų vartotojų | 8,372 | 8,372 | 13,546 | 13,546 |
| Į bludžetą mokėtinas PVM | 4,772 | 4,483 | 4,869 | - |
| Su darbo santykiais susiję įsipareigojimai | 2,443 | 987 | 1,054 | 182 |
| Sukauptas atostogų rezervo sąnaudos | 879 | 842 | 1,404 | 461 |
| Sukauptos kitos sąnaudos | 574 | 491 | 1,153 | 344 |
| Mokėtinas nekilnojamojo turto mokestis | 160 | 160 | 199 | 197 |
| Kitos mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai | 280 | 24 | 147 | 18 |
| Iš viso | 17,480 | 15,359 | 22,372 | 14,748 |

Tikrosios kitų mokėtinų sumų vertės yra apytikriai lygios jų apskaitinėms vertėms.

Avansu gautos sumos iš naujų vartotojų, tai gauti avansai už naujų vartotojų prijungimą prie elektros tinklų. Šie avansai bus pripažinti pajamomis kuomet bus suteiktos prijungimo paslaugos.

19. Pardavimo pajamos

Grupės ir Įmonės pardavimo pajamas už laikotarpį pasibalgusį 2011 kovo 31 d., sudarė pardavimo pajamos už elektros energiją ir su ja susijusias paslaugas:

| | Grupė
2011 m. | Įmonė
2011 m. |
| --- | --- | --- |
| Elektros perdavimo paslauga | 55,233 | 55,233 |
| Elektros pardavimas vidaus rinkoje (išskyrus VIAP) | 23,785 | 23,785 |
| Galios rezervavimas | 15,264 | 15,264 |
| Kiti elektros ir susijusių paslaugų pardavimai | 4,284 | 4,272 |
| Pajamos iš naujų vartotojų prijungimo* | 1,831 | 1,831 |
| Viešuosius interesus atitinkanti paslauga (VIAP) | 1,154 | 1,154 |
| Iš viso: | 101,551 | 101,539 |

Įmonė ir Grupė apskaitė 15,236 tūkst. litų ateliančių laikotarpį pajamų, susijusių su naujų vartotojų prijungimu, bei susijusius 8,372 tūkst. litų gautus avansus iš naujų vartotojų už prijungimą prie elektros tinklų, kurie bus pripažinti pajamomis suteikus prijungimo paslaugą. Už laikotarpį, pasibalgusį 2011 kovo 31 d. Įmonė/Grupė pripažino 1,831 tūkst. litų pajamų iš naujų vartotojų prijungimo.

20. Sandoriai tarp susijusių šalių

2011 m. Grupės sandoriai su susijusiomis šalimis ir likučiai 2011 m. kovo 31 d. sudarė:

Susijusios šalys	Prekybos ir kitos mokėtinos sumos ir išankstiniai apmokėjimai	Prekybos ir kitos gautinos sumos	Pirkimai	Pardavimai
LR Energetikos ministerijos valdomos bendrovės	46,315	91,198	148,032	336,402
Grupės asocijuotos įmonės	78	2,833	6,870	257
Grupės motininė įmonė (UAB „Visagino atominė elektrinė“)	-	-	-	-
Iš viso	46,393	94,031	154,902	336,659

20. Sandoriai tarp susijusių šalių (tęsinys)

2011 m. Įmonės sandoriai su susijusiomis šalimis ir likučiai 2011 m. kovo 31 d. sudarė:

Susijusios šalys	Prekybos ir kitos mokėtinos sumos ir išankstiniai apmokėjimai	Prekybos ir kitos gautinos sumos	Pirkimai	Pardavimai
LR Energetikos ministerijos valdomos bendrovės	38,723	81,621	99,617	215,301
Bendrovės dukterinės įmonės	2,102	3,042	12,375	34
Įmonės asocijuotos įmonės	72	2,795	6,862	227
Grupės motininė įmonė (UAB „Visagino atominė elektrinė“)	-	-	-	-
Iš viso	40,897	87,458	118,854	215,562

Didžiausi pirkimai ir pardavimai susijusių šalių grupėje 2011 m. buvo tarp LR Energetikos ministerijų valdomų bendrovių AB LESTO bei AB „Lietuvos elektrinė“. Iš jų Grupė daugiausia pirko elektros energiją, elektros energijos galios rezervavimo paslaugas, VIAP paslaugas. Parduodama buvo elektros energija, elektros energijos galios rezervavimo paslaugos, perdavimo paslauga, VIAP paslaugos.

Išmokos vadovybei

| | Grupė
2011 m.
kovo 31 d. | Įmonė
2011 m.
kovo 31 d. |
| --- | --- | --- |
| Išmokos, susijusios su darbo santykiais | 474 | 136 |
| Išeitinės kompensacijos
Kitos reikšmingos sumos, priskaičiuotos vadovams | | |
| Vadovų skalčius | 15 | 3 |

Vadovybe yra laikomi administracijos vadovai bei jų pavaduotojai, vyr. finansininkas.

21. Pagrindinis ir sumažintas pelnas vienai akcijai

2011 m. pagrindinis ir sumažintas pelnas, tenkantis vienai akcijai, buvo toks:

| | 2011 m.
Kovo 31 d. |
| --- | --- |
| Grynasis pelnas (nuostolis), tenkantis Grupės akcininkams (tūkst. Lt) | (5,033) |
| Akcijų skalčiaus svertinis vidurkis (vienetais) | 504,331,380 |
| Pagrindinis ir sumažintas pelnas (nuostolis) vienai akcijai (litais) | (0.01) |

22. Verslo jungimai

Remiantis 2011 m. sausio 24 d. LITGRID AB ir LITGRID turtas AB neellinių visuotinių akcininkų susirinkimų sprendimais patvirtintomis LITGRID AB ir LITGRID turtas AB reorganizavimo sąlygomis, 2011 m. kovo 1 d. buvo pasirašytas perdavimo priėmimo aktas tarp LITGRID AB ir LITGRID turtas AB. Šio perdavimo priėmimo akto pagrindu, LITGRID turtas AB perėmė visą LITGRID AB turtą, teises ir įsipareigojimus, taip, kaip apibrėžta LITGRID AB ir LITGRID turtas AB reorganizavimo sąlygose.

Prijungtos dukterinės įmonės LITGRID AB galutinį balansą sudarė:

| LITGRID AB
2011 m.
kovo 31 d. | |
| --- | --- |
| TURTAS | |
| Ilgalaikis turtas: | |
| Nematerialusis turtas | 1,095 |
| Materialusis turtas | 6,356 |
| Investicijos į dukterines įmones | 318 |
| Atidėtojo pelno mokesčio turtas | 79 |
| Kitas finansinis turtas | 2,474 |
| Ilgalaikio turto iš viso | 10,322 |
| Trumpalaikis turtas | |
| Išankstiniai apmokėjimai | 534 |
| Prekybos gautinos sumos | 106,906 |
| Kitos gautinos sumos | 3,192 |
| Terminuoti indėliai | 73,000 |
| Pinigai ir pinigų ekvivalentai | 17,700 |
| Trumpalaikio turto iš viso | 201,332 |
| TURTO IŠ VISO | 211,654 |
| NUOSAVYBĖ IR ĮSIPAREIGOJIMAI | |
| Kapitalas ir rezervai: | |
| Įstatinis kapitalas | 9,748 |
| Nepaskirstytasis peinas (nuostoliai) | 73,679 |
| Nuosavybės iš viso | 83,427 |
| Ilgalaikiai įsipareigojimai: | |
| Dotacijos | 15,338 |
| Kitos ilgalaikės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai | 204 |
| Ilgalaikiai įsipareigojimai iš viso | 15,542 |
| Trumpalaikiai įsipareigojimai: | |
| Prekybos skolos | 89,276 |
| Gauti išankstiniai apmokėjimai | 32 |
| Mokėtinas pelno mokestis | 16,302 |
| Kitos mokėtinos sumos | 7,075 |
| Trumpalaikių įsipareigojimų iš viso | 112,685 |
| Įsipareigojimų iš viso | 128,227 |
| NUOSAVYBĖS IR ĮSIPAREIGOJIMŲ IŠ VISO | 211,654 |

23. VIAP apskaitos politikos pakeitimai

Žemiau pateiktos Įmonės ir Grupės pajamos, veiklos sąnaudos bei veiklos pelnas (nuostollai). Veiklant, kaip VIAP lėšų administratorius, Bendrovė surinko 139,748 tūkst. Lt ir išmokėjo 128,176 tūkst. Lt. Skirtumas tarp surinktų iš išmokėtų VIAP lėšų sudarė 11,572 tūkst. Lt ir yra pripažintas Bendrovės mokėtinos sumose.

| | Prieš pakeitimą | | Korega-
vimai
dėl VIAP'ų | Po pakeitimo | |
| --- | --- | --- | --- | --- | --- |
| | Grupė
2011 m.
kovo 31 d. | Įmonė
2011 m.
kovo 31 d. | | Grupė
2011 m.
kovo 31 d. | Įmonė
2011 m.
kovo 31 d. |
| Pajamos | | | | | |
| Pardavimo pajamos | 241,299 | 241,287 | (139,748) | 101,551 | 101,539 |
| Kitos veiklos pajamos | 6,930 | 831 | - | 6,930 | 831 |
| | 248,229 | 242,118 | (139,748) | 108,481 | 102,370 |
| Veiklos sąnaudos | | | | | |
| Elektros ar susijusių paslaugų pirkimai | (162,238) | (162,844) | 128,176 | (34,062) | (34,668) |
| Nusidėvėjimas ir amortizacija | (33,482) | (33,199) | - | (33,482) | (33,199) |
| Galios rezervų pirkimai | (15,577) | (15,577) | - | (15,577) | (15,577) |
| Darbo užmokestis ir susijusios sąnaudos | (7,842) | (3,766) | - | (7,842) | (3,766) |
| Remontų ir priežiūros sąnaudos | (6,190) | (6,535) | - | (6,190) | (6,535) |
| Tranzito sąnaudos | (2,994) | (2,994) | - | (2,994) | (2,994) |
| Ilgalaikio turto nurašymo sąnaudos | (484) | (484) | - | (484) | (484) |
| Kitos sąnaudos | (8,721) | (6,256) | - | (8,721) | (6,256) |
| Veiklos sąnaudų iš viso | (237,528) | (231,655) | 128,176 | (109,352) | (103,479) |
| VEIKLOS PELNAS (NUOSTOLIAI) | 10,701 | 10,463 | (11,572) | (871) | (1,109) |

24. Esminiai įvykiai po balanso sudarymo datos

2011 m. gegužės 18 d. buvo įregistruoti po įstatinio kapitalo padidinimo pakeisti LITGRID AB dukterinės bendrovės BALTPOOL UAB įstatai. Įregistravus BALTPOOL UAB įstatus buvo užbaigtas AB „Klaipėdos nafta“ investavimas į BALTPOOL UAB, įsigyjant 156 627 (vieną šimtą penkiasdešimt šešis tūkstančius šešis šimtus dvidešimt septynias) paprastasias vardines 1 Lt (vieno lito) nominalios vertės BALTPOOL UAB akcijas. Šiuo metu AB „Klaipėdos nafta“ valdo 33 proc. BALTPOOL UAB akcijų ir jų suteikiamų baisų BALTPOOL UAB visuotiniamė akcininkų susirinkime.

2011 m. balandžio 01 d. UAB „Energetikos pajėgos“ buvo prijungtos prie UAB „TETAS“, kaip ir buvo numatyta UAB „TETAS“ ir UAB „Energetikos pajėgos“ reorganizavimo sąlygose.

AI assistant

Litgrid AB — Interim / Quarterly Report 2011

2262_rns_2011-05-31_a7737909-13fb-4213-8bd9-5cfa92229160.pdf

LITGRID AB

1. Bendroji informacija

2. Finansinės informacijos rengimo pagrindas

3. Apskaitos principai

3.1 Naujų ir/ar pakeistų TFAS ir Tarptautinės finansinės atskaitomybės aiškinimo komiteto (TFAAK) išaiškinimų pritaikymas

3. Apskaitos principai (tęsinys)

3.2 Nauji ar persvarstyti standartai, galiojantys 2010, tačiau neaktualūs Grupei ir Bendrovei

3. Apskaitos principai (tęsinys)

3.3 Nauji arba persvarstyti standartai ir aiškinimai, kuriuos privaloma taikyti Grupės ir Bendrovės ataskaitiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2011 m. sausio 1 d. arba vėliau ar vėlesniems laikotarpiams, tačiau kurių Grupė Bendrovė dar nėra pritaikiusi anksčiau laiko

3. Apskaitos principal (tęsinys)

3.4 Konsolidacijos principal

3.5 Verslo jungimai

3.6 Investicijos į dukterines įmones (Įmonė)

3.7 Investicijos į asocijuotas ir bendrai valdomas įmones

3. Apskaitos principai (tęsinys)

3.7. Investicijos į asocijuotas ir bendrai valdomas įmones (tęsinys)

3.8 Ilgalaikis materialusis ir nematerialusis turtas

Ilgalaikis materialusis turtas

Ilgalaikis nematerialusis turtas

Nusidėvėjimas ir amortizacija

3. Apskaitos principai (tęsinys)

3.8. Ilgalaikis materialusis ir nematerialusis turtas (tęsinys)

Vidutiniai naudingo tarnavimo laikotarpiai (metais)

3.9 Ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto vertės sumažėjimas

3. Apskaitos principai (tęsinys)

3.9. Ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto vertės sumažėjimas (tęsinys)

3.10 Investicinis turtas

3.11 Ilgalaikis turtas, laikomas pardavimui

3.12 Finansinis turtas

Finansinės investicijos, skirtos parduoti

3. Apskaitos principai (tęsinys)

3.12. Finansinis turtas (tęsinys)

Paskolos ir gautinos sumos

Efektyvios palūkanų normos metodas

Finansinio turto vertės sumažėjimas

Finansinio turto pripažinimo nutraukimas

3.13 Atsargos

3. Apskaitos principai (tėsinys)

3.14 Pinigai ir pinigų ekvivalentai

3.15 Finansiniai įsipareigojimai bei Grupės ir Įmonės išleisti nuosavybės instrumentai

Instrumentu priskyrimas skolos ar nuosavybės instrumentams

Nuosavybės instrumentai

Finansiniai įsipareigojimai

Kiti finansiniai įsipareigojimai

Finansinių įsipareigojimų pripažinimo nutraukimas

3.16 Užsienio valiuta

3. Apskaitos principai (tęsinys)

3.16. Užsienio valiuta (tęsinys)

3.17 Dotacijos

Dotacijos, susijusios su turtu

Dotacijos, susijusios su pajamomis

3.18 Atidėjiniai

Atidėjiniai pensijų išmokoms

3.19 Išmokos darbuotojams

(a) Socialinio draudimo įmokos

3. Apskaitos principai (tęsinys)

3.19. Išmokos darbuotojams (tęsinys)

3.20 Nuomos apskaita

3.21 Segmentų ataskaita

3.22 Pajamų ir sąnaudų pripažinimas

3. Apskaitos principai (tęsinys)

3.22. Pajamų ir sąnaudų pripažinimas (tęsinys)

Naujų vartotojų/tiekėjų prijungimas

Remonto paslaugų pajamos

Kitos pajamos

Sąnaudų pripažinimas

3. Apskaitos principai (tęsinys)

3.23 Skolinimosi kaštai

3.24 Pelno mokestis

Pelno mokestis

Atidėtasis pelno mokestis

Pelno mokestis ir atidėtas pelno mokestis už ataskaitini laikotarpį

3.25 Vienai akcijai tenkantis pelnas (nuostolis)

3.26 Neapibrėžtumai

3. Apskaitos principai (tęsinys)

3.27 Pobalansiniai įvykial

3.28 Susijusios šalys

Litgrid AB Interim / Quarterly Report 2011