Litgrid AB — Annual Report 2020

Mar 23, 2021

LITGRID AB Bendrovės finansinės ataskaitos, metinis pranešimas ir nepriklausomo auditoriaus išvada už metus, pasibaigusius 2020 m. gruodžio 31 d.

ATSAKINGŲ ASMENŲ PATVIRTINIMAS

2021 m. kovo 15 d., Vilnius

Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymu ir Lietuvos banko patvirtintomis Informacijos atskleidimo taisyklėmis, mes, LITGRID AB generalinis direktorius Rokas Masiulis, finansų departamento direktorius Vytautas Tauras ir apskaitos skyriaus vadovė Jurgita Kerpė, patvirtiname, kad mūsų žiniomis, pateikiamos LITGRID AB 2020 metų finansinės ataskaitos, parengtos pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, priimtus taikyti Europos Sąjungoje, atitinka tikrovę ir teisingai parodo Bendrovės turtą, įsipareigojimus, finansinę būklę, pelną ir pinigų srautus; 2020 metų metiniame pranešime yra teisingai parodyta verslo plėtros ir veiklos apžvalga, įmonės būklė kartu su pagrindinių rizikų ir neapibrėžtumų, su kuriais susiduriama, aprašymu.

Rokas Masiulis
Generalinis direktorius

Vytautas Tauras
Finansų departamento direktorius

Jurgita Kerpė
Apskaitos skyriaus vadovė

TURINYS

3 Nepriklausomo auditoriaus išvada
4 Metinis pranešimas
10 Bendrovės Finansinės būklės ataskaita
101 Bendrovės Bendrųjų pajamų ataskaita
102 Bendrovės Nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita
103 Bendrovės Pinigų srautų ataskaita
104 Bendrovės Finansinių ataskaitų aiškinamasis raštas
105

Finansinės ataskaitos patvirtintos 2021 m. kovo 15 d.

Rokas Masiulis
Generalinis direktorius

Vytautas Tauras
Finansų departamento direktorius

Jurgita Kerpė
Apskaitos skyriaus vadovė

UAB „PricewaterhouseCoopers“, J. Jasinskio g. 16B, LT-03163 Vilnius, Lietuva +370 (5) 239 2300, lt_vilnius@pwc.com, www.pwc.lt Įmonės kodas 111473315, įregistruota LR juridinių asmenų registre

Nepriklausomo auditoriaus išvada

LITGRID AB akcininkams

Išvada dėl finansinių ataskaitų audito

Mūsų nuomonė

Mūsų nuomonė, finansinės ataskaitos parodo tikrą ir teisingą LITGRID AB (toliau – Bendrovė) 2020 m. gruodžio 31 d. finansinės būklės ir tuomet pasibaigusių metų Bendrovės finansinių veiklos rezultatų ir pinigų srautų vaizdą pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, patvirtintus taikyti Europos Sąjungoje.

Mūsų nuomonė atitinka 2021 m. kovo 15 d. papildomą ataskaitą Audito komitetui.

Mūsų audito apimtis

Bendrovės finansines ataskaitas sudaro:
● 2020 m. gruodžio 31 d. finansinės būklės ataskaita;
● tuomet pasibaigusių metų bendrųjų pajamų ataskaita;
● tuomet pasibaigusių metų nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita;
● tuomet pasibaigusių metų pinigų srautų ataskaita; ir
● finansinių ataskaitų aiškinamasis raštas, apimantis reikšmingus apskaitos principus ir kitą aiškinamąją informaciją.

Pagrindas nuomonei pareikšti

Auditą atlikome pagal Tarptautinius audito standartus (TAS). Mūsų atsakomybė pagal TAS toliau aprašyta mūsų išvados pastraipoje „Auditoriaus atsakomybė už finansinių ataskaitų auditą“. Manome, kad gauti audito įrodymai suteikia pakankamą ir tinkamą pagrindą mūsų audito nuomonei.

Nepriklausomumas

Esame nepriklausomi nuo Bendrovės vadovaujantis Tarptautinių buhalterių etikos standartų valdybos parengtu Tarptautiniu buhalterių profesionalų etikos kodeksu (įskaitant Tarptautinius nepriklausomumo reikalavimus) (toliau – TBESV kodeksas) ir Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito įstatymu, kurie taikytini atliekant finansinių ataskaitų auditą Lietuvos Respublikoje. Taip pat laikomės kitų TBESV kodekse bei Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito įstatyme numatytų etikos reikalavimų.

Remdamiesi savo žiniomis ir įsitikinimu, pareiškiame, kad ne audito paslaugos, kurias suteikėme Bendrovei, atitinka Lietuvos Respublikoje taikomus įstatymus ir kitus teisės aktus. Taip pat pareiškiame, kad nesuteikėme ne audito paslaugų, kurios yra draudžiamos pagal Reglamento (ES) Nr. 537/2014 5 straipsnio 1 dalį, atsižvelgiant į Reglamento (ES) Nr. 537/2014 išimtis, patvirtintas Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito įstatyme. Ne audito paslaugos, kurias laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. suteikėme Bendrovei, atskleistos finansinių ataskaitų aiškinamojo rašto 39 pastaboje.

Mūsų audito metodika

Apžvalga

• Reikšmingumo lygis
  • Bendras reikšmingumo lygis yra 2 070 tūkst. Eur
• Pagrindiniai audito dalykai
  • Ilgalaikio materialiojo turto vertė

Planuodami auditą nustatėme reikšmingumo lygį ir įvertinome reikšmingo iškraipymo finansinėse ataskaitose rizikas. Būtent, atsižvelgėme į tas sritis, kuriose vadovybė priėmė subjektyvius sprendimus: pavyzdžiui, sprendimus dėl reikšmingų apskaitinių įvertinimų, kuriems nustatyti buvo remtasi prielaidomis ir atsižvelgta į būsimus įvykius, kurie savo prigimtimi yra neapibrėžti. Kaip ir visų kitų mūsų auditų metu, įvertinome vadovybės vidaus kontrolės procedūrų nesilaikymo riziką, taip pat, be kitų dalykų, įvertinome, ar buvo tam tikrą tendencingumą patvirtinančių įrodymų, kurie liudytų apie reikšmingo iškraipymo dėl apgaulės riziką. Audito apimtį pritaikėme taip, kad mūsų atlikti darbai būtų pakankami, kad galėtume pareikšti savo nuomonę apie finansines ataskaitas kaip visumą, atsižvelgiant į Bendrovės struktūrą, apskaitos procesus ir kontroles, taip pat į sektorių, kuriame Bendrovė vykdo savo veiklą.

Reikšmingumo lygis

Mūsų audito apimčiai įtakos turėjo mūsų taikomas reikšmingumo lygis. Audito paskirtis – gauti pakankamą užtikrinimą dėl to, ar finansinėse ataskaitose nėra reikšmingų iškraipymų. Iškraipymai gali atsirasti dėl apgaulės ar klaidos. Iškraipymai yra laikomi reikšmingais, jei galima pagrįstai numatyti, kad kiekvienas atskirai ar visi kartu jie turės įtakos finansinių ataskaitų naudotojų priimamiems ekonominiams sprendimams remiantis šiomis finansinėmis ataskaitomis. Remdamiesi savo profesiniu sprendimu nustatėme tam tikras kiekybines ribas reikšmingumo lygiui, įskaitant bendrą Bendrovės reikšmingumo lygį finansinėms ataskaitoms kaip visumai, kuris pateiktas lentelėje toliau. Šios kiekybinės ribos kartu su kokybiniais aspektais padėjo mums apibrėžti audito apimtį bei audito procedūrų pobūdį, atlikimo laiką ir aprėptį, taip pat įvertinti kiekvieno atskirai ir visų kartu iškraipymų, jei tokių buvo, poveikį finansinėms ataskaitoms kaip visumai.

	Bendras reikšmingumo lygis Bendrovei	Kaip mes jį nustatėme
	2 070 tūkst. Eur	1 % nuo pajamų

Taikyto reikšmingumo lygio išaiškinimas

Kaip kriterijų reikšmingumo lygiui nustatyti pasirinkome pajamas, nes tai yra rodiklis, kuriuo remiasi priežiūros institucijos, išorės kreditoriai ir kitos suinteresuotosios šalys, norėdami įvertinti Bendrovės veiklos rezultatus.# Bendrovės veiklos rezultatai priklauso nuo patvirtintų reguliuojamos veiklos tarifų, todėl Bendrovės pelnas prieš apmokestinimą kasmet itin svyruoja, o jos pajamos yra stabilesnis ir į augimą orientuotas rodiklis, kurį galima palyginti su kitais rinkos dalyviais.

Pasirinkome 1 %, kuris yra priimtinose kiekybinio reikšmingumo lygio ribose. Sutarėme su Audito komitetu, kad informuosime jį apie audito metu nustatytus iškraipymus, viršijančius 145 tūkst. Eur sumą, taip pat apie iškraipymus, nesiekiančius šios sumos, apie kuriuos, mūsų nuomone, būtina informuoti dėl kokybinių priežasčių.

Pagrindiniai audito dalykai

Pagrindiniai audito dalykai – tai dalykai, kurie mūsų profesiniu sprendimu buvo svarbiausi atliekant einamojo laikotarpio finansinių ataskaitų auditą. Šiuos dalykus nagrinėjome atlikdami finansinių ataskaitų kaip visumos auditą ir formuluodami apie jas savo nuomonę, todėl apie šiuos dalykus mes nepareiškiame jokios atskiros savo nuomonės.

Pagrindinis audito dalykas

Kaip audito metu nagrinėjome pagrindinį audito dalyką Ilgalaikio materialiojo turto vertė (žr. 2.4 ir 6 pastabas) Po pirminio pripažinimo Bendrovė ilgalaikiam materialiajam turtui taiko perkainojimo modelį. Ilgalaikio materialiojo turto balansinė vertė 2020 m. gruodžio 31 d. sudarė 331 709 tūkst. Eur, kuri yra jo tikroji vertė perkainojimo dieną, atėmus vėlesnį sukauptą nusidėvėjimą ir vėlesnius sukauptus vertės sumažėjimo nuostolius. Vadovybė įvertino, ar ilgalaikio materialiojo turto balansinė vertė reikšmingai nesiskiria nuo tos, kuri būtų nustatyta taikant tikrąją vertę ataskaitinio laikotarpio pabaigoje. Bendrovė naudojo pajamų metodą, taikant diskontuotų pinigų srautų skaičiavimo būdą ir padarė išvadą, kad ilgalaikio materialiojo turto balansinė vertė pagrįstai atitinka tikrąją vertę, todėl vertinimo koregavimai nebuvo pripažinti 2020 m. gruodžio 31 d. Pagrindinį dėmesį šiai sričiai skyrėme dėl ilgalaikio materialiojo turto likučio reikšmingumo finansinės būklės ataskaitai ir dėl to, kad vadovybės atliekamas ilgalaikio materialiojo turto verčių vertinimas yra sritis, kuri apima reikšmingus vadovybės sprendimus. Mes supratome ir įvertinome apskaitos principus, procesus ir kontrolės procedūras, kuriuos vadovybė taikė nustatydama ilgalaikio materialiojo turto tikrąją vertę. Mes išanalizavome vadovybės taikomą vertinimo metodologiją ir jos tarifų nustatymą reglamentuojančių teisės aktų numatomų pasikeitimų įvertinimą. Mes gavome pinigų srautų modelius, kuriuos vadovybė taiko turto vertei įvertinti. Mes patikrinome modelius ir įvertinome, ar matematiniai skaičiavimai juose yra tikslūs ir ar rezultatai yra tiksliai palyginami su turto balansinėmis vertėmis. Mes išanalizavome vadovybės taikytas prielaidas, kurios turi reikšmingos įtakos vertinimo rezultatams: reguliuojamo turto grąžos normą ir diskonto normą, tikėtinas investicijas į ilgalaikį materialųjį turtą, reguliuojamo turto vertes ir veiklos sąnaudas. Jas atitinkamai sutikrinome su Bendrovės vidiniais biudžetais ir investicijų planais arba rinkos informacija. Mes pasitelkėme mūsų vidaus vertinimo specialistus, kurie padėjo mums įvertinti diskonto normą ir tęstinę vertę bei atlikti bendrą modelio metodologijos vertinimą. Mes taip pat įvertinome pinigų srautų modelio jautrumą grąžos normos, diskonto normos ir sukaupto reguliuojamos veiklos perviršinio pelno pokyčiams. Mes apsvarstėme, ar bendras įvertinimas yra pagrįstas ir ar vadovybės sprendimas, kad vertinimo koregavimų atlikti nereikia, yra tinkamas atsižvelgiant į aplinkybes. Mes įvertinome 2.4 ir 6 pastabose atskleistos informacijos pakankamumą.

Išvada apie kitą informaciją, įskaitant metinį pranešimą

Už kitą informaciją yra atsakinga vadovybė. Kita informacija apima metinį pranešimą, įskaitant bendrovių valdymo ataskaitą ir atlygio ataskaitą (tačiau neapima finansinių ataskaitų ir mūsų auditoriaus išvados apie šias ataskaitas). Mūsų nuomonė apie finansines ataskaitas neapima kitos informacijos, įskaitant metinį pranešimą. Mums atliekant finansinių ataskaitų auditą mūsų atsakomybė – perskaityti pirmiau minėtą kitą informaciją ir įvertinti, ar yra reikšmingas nesuderinamumas tarp kitos informacijos ir finansinių ataskaitų ar per auditą mūsų įgytų žinių ir ar kitaip nepaaiškėja, kad šioje kitoje informacijoje yra reikšmingų iškraipymų. Metinio pranešimo atžvilgiu mes įvertinome, ar metiniame pranešime pateikta Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatyme numatyta informacija. Remiantis audito metu atliktu darbu, mūsų nuomone:

• finansinių metų, už kuriuos parengtos finansinės ataskaitos, metiniame pranešime pateikta informacija atitinka duomenis, pateiktus finansinėse ataskaitose; ir
• metinis pranešimas yra parengtas laikantis Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo reikalavimų.

Bendrovė pateikė socialinės atsakomybės ataskaitą, kuri yra sudėtinė konsoliduotojo metinio pranešimo dalis. Be to, privalome informuoti, ar, atsižvelgiant į audito metu gautą informaciją ir įgytą supratimą apie Bendrovę bei jos aplinką, nustatėme reikšmingų iškraipymų metiniame pranešime, kurį gavome iki šios auditoriaus išvados išleidimo dienos. Šiuo atžvilgiu nėra nieko, apie ką turėtume informuoti.

Vadovybės ir už valdymą atsakingų asmenų atsakomybė už finansines ataskaitas

Vadovybė yra atsakinga už finansinių ataskaitų, kurios parodo tikrą ir teisingą vaizdą pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, patvirtintus taikyti Europos Sąjungoje, parengimą bei už tokią vidaus kontrolės sistemą, kuri, vadovybės nuomone, yra būtina finansinių ataskaitų parengimui be reikšmingų iškraipymų, galinčių atsirasti dėl apgaulės ar klaidos. Rengdama finansines ataskaitas vadovybė privalo įvertinti Bendrovės gebėjimą toliau tęsti veiklą ir atitinkamai atskleisti dalykus, susijusius su veiklos tęstinumu ir veiklos tęstinumo apskaitos principo taikymu, išskyrus tuos atvejius, kai vadovybė ketina likviduoti Bendrovę ar nutraukti jos veiklą arba yra priversta tai padaryti, neturėdama jokios kitos realios alternatyvos. Už valdymą atsakingi asmenys privalo prižiūrėti Bendrovės finansinių ataskaitų rengimo procesą.

Auditoriaus atsakomybė už finansinių ataskaitų auditą

Mūsų tikslas – gauti pakankamą užtikrinimą dėl to, ar finansinės ataskaitos kaip visuma nėra reikšmingai iškraipytos dėl apgaulės ar klaidos, ir parengti auditoriaus išvadą, kurioje pateikiama mūsų nuomonė. Pakankamas užtikrinimas – tai aukšto lygio užtikrinimas, tačiau jis nėra garantija, kad auditas, atliktas pagal TAS, visada atskleis reikšmingą iškraipymą, jei toks yra. Iškraipymai, galintys atsirasti dėl apgaulės ar klaidos, laikomi reikšmingais, jei galima pagrįstai numatyti, kad kiekvienas atskirai ar visi kartu jie gali turėti įtakos finansinių ataskaitų naudotojų ekonominiams sprendimams, priimamiems remiantis šiomis finansinėmis ataskaitomis. Atlikdami auditą pagal TAS, viso audito metu priimame profesinius sprendimus ir vadovaujamės profesinio skepticizmo principu. Taip pat:

• nustatome ir įvertiname finansinių ataskaitų reikšmingo iškraipymo dėl apgaulės ar klaidos rizikas, suplanuojame ir atliekame procedūras kaip atsaką į tokias rizikas ir surenkame audito įrodymus, kurie suteikia pakankamą ir tinkamą pagrindą mūsų audito nuomonei. Reikšmingo iškraipymo dėl apgaulės neaptikimo rizika yra didesnė nei reikšmingo iškraipymo dėl klaidos neaptikimo rizika, nes apgaule gali būti sukčiavimas, klastojimas, tyčinis praleidimas, klaidingas aiškinimas arba vidaus kontrolių nepaisymas;
• išsiaiškiname su auditu susijusią vidaus kontrolę, kad galėtume parengti esant konkrečioms aplinkybėms tinkamas audito procedūras, tačiau ne tam, kad galėtume pareikšti nuomonę apie Bendrovės vidaus kontrolės efektyvumą;
• įvertiname taikomų apskaitos principų tinkamumą bei vadovybės naudojamų apskaitinių įvertinimų ir susijusių atskleidimų pagrįstumą;
• padarome išvadą dėl vadovybės taikomo veiklos tęstinumo apskaitos principo tinkamumo ir dėl to, ar, remiantis surinktais audito įrodymais, egzistuoja reikšmingas neapibrėžtumas, susijęs su įvykiais ar sąlygomis, dėl kurių gali kilti reikšmingų abejonių dėl Bendrovės gebėjimo tęsti veiklą. Jeigu padarome išvadą, kad toks reikšmingas neapibrėžtumas egzistuoja, auditoriaus išvadoje privalome atkreipti dėmesį į susijusius atskleidimus finansinėse ataskaitose arba, jei tokių atskleidimų nepakanka, privalome modifikuoti savo nuomonę. Mūsų išvados pagrįstos audito įrodymais, surinktais iki auditoriaus išvados išleidimo dienos. Tačiau būsimi įvykiai ar sąlygos gali lemti, kad Bendrovė negalės toliau tęsti savo veiklos;
• įvertiname bendrą finansinių ataskaitų pateikimą, struktūrą ir turinį, įskaitant atskleidimus, ir tai, ar finansinėse ataskaitose pagrindžiantys sandoriai bei įvykiai pateikti taip, kad atitiktų teisingo pateikimo koncepciją.

Mes, be kitų dalykų, informuojame už valdymą atsakingus asmenis apie planuojamą audito apimtį, audito atlikimo laiką ir reikšmingus pastebėjimus audito metu, įskaitant visus svarbius vidaus kontrolės trūkumus, kuriuos nustatome audito metu. Be to, už valdymą atsakingiems asmenims patvirtiname, kad laikėmės visų svarbių etikos reikalavimų dėl nepriklausomumo, taip pat informavome juos apie visus ryšius ir kitus dalykus, kurie galėtų būti pagrįstai vertinami kaip turintys įtakos mūsų nepriklausomumui ir, jei reikia, apie susijusias apsaugos priemones. Iš visų dalykų, apie kuriuos informavome už valdymą atsakingus asmenis, išskyrėme tuos, kurie buvo svarbiausi atliekant einamojo laikotarpio finansinių ataskaitų auditą ir kurie dėl to laikomi pagrindiniais audito dalykais. Šiuos dalykus aprašome savo auditoriaus išvadoje, nebent pagal įstatymą ar kitą teisės aktą būtų draudžiama juos viešai atskleisti arba, labai retomis aplinkybėmis, nustatome, kad dalykas neturėtų būti pateikiamas mūsų išvadoje dėl to, kad galime pagrįstai tikėtis, jog neigiamos tokio atskleidimo pasekmės nusvers visuomenės gaunamą naudą.# Išvada dėl kitų teisinių ir priežiūros reikalavimų

Paskyrimas

Bendrovės auditoriais pirmą kartą buvome paskirti 2015 m. balandžio 24 d. ir nenutrūkstamas užduoties vykdymo laikotarpis sudarė 3 metus. Po dviejų metų, buvome vėl paskirti auditoriais 2020 m. rugsėjo 18 d., ir viso užduoties vykdymo laikotarpis apima 4 metus. Audito, kurį atlikus išleidžiama ši nepriklausomo auditoriaus išvada, pagrindinė užduoties partnerė yra Rasa Radzevičienė.

UAB „PricewaterhouseCoopers“ vardu
Rasa Radzevičienė
Partnerė
Auditoriaus pažymėjimo Nr.000377
Vilnius, Lietuvos Respublika
2021 m. kovo 15 d.

Elektroniniu auditoriaus parašu pasirašoma tik Nepriklausomo auditoriaus išvada

METINIS PRANEŠIMAS

(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)

10 Valdybos pirmininko kreipimasis

Gerbiamieji,

Didžiuojuosi pristatydamas EPSO-G įmonių grupei priklausančio elektros energijos perdavimo sistemos operatoriaus LITGRID 2020 m. veiklos ataskaitą. 2020-ieji LITGRID tapo reikšmingų pasiekimų metais, nežiūrint dėl COVD 19 viruso reikšmingai pasikeitusių veiklos sąlygų. Dirbdami ranka rankon su Baltijos šalių ir Lenkijos partneriais, tęsėme sinchronizacijos kontinentine Europa darbus, užtikrinome patikimą elektros tiekimą šalies gyventojams ir atvėrėme geresnes galimybes verslui greičiau prisijungti prie perdavimo tinklo ar tapti balansavimo rinkos dalyviu. Itin didelės pagarbos verta greita ir efektyvi LITGRID vadovų ir atsakingų asmenų reakcija rūpinantis darbuotojais ir taikant veiksmingas veiklos tęstinumo užtikrinimo bei prevencines priemones šalyje įvedus karantiną dėl COVID 19 pandemijos.

Pajamų ir pelno uždirbome daugiau. Tai labiausiai lėmė perdavimo ir sisteminių paslaugų kainos, taip pat dėl mažesnių elektros energijos kainų ir efektyvaus tinklo valdymo sumažėję technologiniai nuostoliai. Bendrovės veikla yra reguliuojama, todėl didesnio pelno dalį šalies vartotojams jau šias metais grąžiname sumažinus teikiamų paslaugų tarifą.

Elektros energijos vartojimas Lietuvoje nežymiai sumažėjo ir atitiko šalies ūkio raidos tendencijas. Tam įtakos turėjo pandemija, pakeitusi gyventojų kasdienybę, darbą ir įpročius bei lėmusi pokyčius versle. Gyventojų vartojimas per visus metus, lyginant su 2019-aisiais, išaugo, tuo tarpu pramonės, paslaugų sektoriaus bei transporto srityje vartojimas mažėjo, ypač antrąjį ir trečiąjį metų ketvirtį. Visa tai lėmė, kad galutinis elektros energijos suvartojimas Lietuvoje pernai buvo 1,5 procento mažesnis.

Galime didžiuotis ir reikšminga pažanga įgyvendinat strateginius projektus – 2020 m. užbaigti dar du sinchronizacijai su kontinentinės Europos tinklais svarbūs projektai, atliktas dalinis technologinis Lietuvos izoliuoto darbo bandymas – šalies elektros tinklo dalyje atskirtoje nuo UPS/IPS sistemos, kurioje veikė visos didžiosios Lietuvos elektrinės ir vyko bandymas, LITGRID dispečeriai dažnį valdė savarankiškai. Kartu su partneriais Švedijoje atliktas jūrinės jungties „NordBalt“ bandymas. Jo metu išbandyta galimybė atstatyti sistemą po jos visiško atsijungimo pasinaudojant elektros jungtimi su Švedija.

2020 m. sinchronizacijos tikslų siekiantys Baltijos šalių elektros perdavimo sistemų operatoriai sutarė dėl regioninio bendradarbiavimo modelio, padėsiančio trims Baltijos šalims veikti drauge ir kartu įgyvendinti svarbius sinchronizacijos su Vakarų Europos elektros tinklais projektus greičiau, efektyviau ir mažesnėmis sąnaudomis. Parengta dažnio valdymo bloko ir bendros balansavimo pajėgumų rinkos koncepcija kaip po sinchronizacijos su kontinentinės Europos tinklais 2025 m. bus valdomas sistemos dažnis ir organizuojama balansavimo pajėgumų rinka.

Vilniuje oficialiai atidarytas naujasis LITGRID elektros sistemos valdymo ir duomenų saugos centras. Jis užtikrins stabilų ir saugų šalies energetikos sistemos darbą bei energijos perdavimo srautų valdymą, o taip pat aukštesnį fizinės ir kibernetinės saugos lygį.

Įgyvendindami Būtinųjų priemonių, skirtų apsisaugoti nuo trečiųjų šalių nesaugių branduolinių elektrinių keliamų grėsmių, įstatymą, LITGRID nustatė nulinį pralaidumą komerciniam elektros srautui iš Baltarusijos. Dabar, veikdami drauge, taip pat ir su regiono partneriais, turime imtis visų galimų priemonių, kad nesaugioje Baltarusijos atominėje elektrinėje pagaminta elektra nebūtų prekiaujama Lietuvos ir Europos Sąjungos rinkoje.

Siekdama užtikrinti šių svarbių darbų tęstinumą ir suteikti jiems naujos energijos LITGRID valdyba paskelbė naujo LITGRID vadovo atranką. Naujajam bendrovės vadovui keliamas tikslas - užtikrinti efektyvų ir savalaikį sinchroniniam darbui su Europos elektros perdavimo tinklais būtinų projektų įgyvendinimą, taip galutinai įtvirtinant šalies energetinį saugumą ir savarankiškumą įgyvendinant visas įmanomas priemones, kurios užkerta kelius nesaugioje Baltarusijos elektrinėje pagamintos elektros patekimui į Lietuvos rinką. Ne mažiau svarbu ruošti Lietuvos perdavimo tinklo infrastruktūrą naujomis technologijomis grįstų atsinaujinančių energijos šaltinių integracijai, taip kuriant vertę bendrovei ir visam šalies energetikos sektoriui.

Privalome matyti, kad šiandien energetikos sektoriuje vyksta paradigminiai pokyčiai – tai atsinaujinančioji energetika, tai lėtinančių klimato kaitą priemonių paieška, tai technologinė pažanga, tai socialiai atsakinga veikla, be kurios tvari įmonių plėtra šiandien ir ateityje tampa sunkiai įsivaizduojama. Strateginius pasirinkimus privalome daryti dabar, kad tinkamai pasiruoštume naujam veiklos etapui po šaliai svarbių strateginių projektų įgyvendinimo, taip prasmingai prisidėdami prie Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje keliamų tikslų įgyvendinimo.

Pasiekti rezultatai rodo vis didesnę brandą – ne tik norą, bet ir gebėjimą derinti interesus bei valdyti procesus. Esu tikras, kad, baigiantis 2021-iesiems metams, vėl galėsime didžiuotis veiklos rezultatais - toliau sėkmingai įgyvendinamais strateginiais

METINIS PRANEŠIMAS

(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)

11 projektais, naujomis veiklomis, stiprėjančia valdysena bei augančiu pasitikėjimu visuomenės, verslo bei visų kitų interesų turėtojų akyse. Todėl tariu nuoširdų ačiū kiekvienam LITGRID darbuotojui, akcininkui ir valdybos nariui Už profesionalumą. Už bendradarbiavimą. Už gebėjimą įžvelgti atsiveriančias galimybes. Už ryžtą ne tik siekti, bet ir viršyti keliamus tikslus kuriant šalies energetikos ateitį.

Pagarbiai
Algirdas Juozaponis
LITGRID valdybos pirmininkas

METINIS PRANEŠIMAS

(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)

12 Generalinio direktoriaus kreipimasis

Gerbiamieji,

Pristatau LITGRID 2020-ųjų metų ataskaitą. Praėjusieji dvylika mėnesių mūsų bendrovei buvo ypač dinamiški. Dėl COVID-19 pandemijos dirbdami nuotoliniu būdu pernai pasiekėme ambicingų tikslų – kartu su regiono partneriais užsitikrinome rekordinį 720 mln. eurų Europos Sąjungos finansavimą sinchronizacijos antrajam etapui, susitarėme su Lenkijos perdavimo tinklo operatoriumi PSE dėl sudėtingiausio sinchronizacijos projekto – jūrinės jungties „Harmony Link“ statybų, pasirašėme bendradarbiavimo sutartį ir pasidalinome atsakomybėmis. Taip pat atnaujinome Lietuvos elektros perdavimo tinklų 10 metų plėtros planą, atlikome dalinį Lietuvos izoliuoto darbo bandymą, kuris padėjo įsivertinti, kad mūsų sistema yra paruošta galimiems iššūkiams.

Metų pabaigoje dirbome budinčiu režimu ir atlikome įstatymu mums pavestą pareigą – per pusvalandį sustabdėme komercinį elektros energijos importą iš Baltarusijos, kai Astravo atominėje elektrinėje buvo pagaminta ir į perdavimo tinklą pirmą kartą paduota elektros energija. Taip pat įkūrėme Baltijos dažnio valdymo bloką, kuris dės pagrindus ruošiant šalių sistemas veikti vienu dažniu.

Visus metus išlaikėme aukštus perdavimo tinklo patikimumo rezultatus - vidutinė nutraukimų trukmė AIT siekė 0,21 min., o neperduotos energijos kiekis ENS – 6,21 MWh.

Finansinė veikla buvo tvari ir pelninga – įmonės pajamos augo 12,8 proc. iki 207,5 mln. eurų, grynasis pelnas padidėjo nuo 3 mln. eurų 2019 m. iki 26,6 mln. eurų 2020 metais.

Praėjusiais metais ypač daug dėmesio skyrėme darbuotojų saugumui ir gerovei. Metus pradėjome duris atverdami naujajame moderniame Lietuvos elektros perdavimo sistemos valdymo centre, Viršuliškėse, Vilniuje, iš kurio savarankiškai valdysime dažnį, kai sinchronizuosimės su kontinentinės Europos tinklais.

Metų pradžioje Covid-19 atnešė naujų iššūkių, kuriuos pasitikome pasiruošę – nuo sausio stebėjome Vakarų Europos perdavimo tinklo operatorių veiksmus, perėmėme gerąją patirtį - atsisakėme kelionių ir susitikimų, keisdami juos virtualiais, rengėmės įmonės veiklą bet kuriuo momentu perkelti į nuotolinę. Darbo iš namų modelį pradėjome taikyti dar 2019 m., tad šalyje įvesta nepaprastoji padėtis ir karantinas neturėjo įtakos LITGRID darbų tempui ir pobūdžiui – per pusdienį įmonės darbuotojai persikėlė dirbti iš namų, o sklandų perėjimą užtikrino trejus metus įmonėje taikoma „Lean“ veiklos efektyvinimo sistema.

Dirbdami naujoje realybėje daug dėmesio skyrėme darbuotojų ugdymui, įsitraukimo skatinimui, virtualumui reikalingų įgūdžių lavinimui bei darbuotojų sveikatinimui. Sustiprintas dėmesys darbuotojų saugumui padėjo atitolinti Covid-19 grėsmes – iki vėlyvo rudens bendrovėje nebuvo nė vieno Covid-19 atvejo, o pasirodžius pirmiesiems atvejams efektyviai juos valdėme.

Praėjusiais metais LITGRID veiklos fokusas buvo trys kryptys – sinchronizacija, atsinaujinančių elektros šaltinių integracija ir patikimumo užtikrinimas. Pernai įsibėgėjo visi sinchronizacijos projektai, o anksčiau laiko pabaigti du iš jų - Vakarų Lietuvoje esančios 110 kV linijos Pagėgiai-Bitėnai statyba ir elektros tiekimo sostinei patikimumą didinanti 330 kV linijos Lietuvos elektrinė-Vilnius rekonstrukcija. Taip pat pagreitį įgavo „Harmony Link“ projektas – įsigijome konsultacines ir jūros dugno tyrimo paslaugas, pasiruošėme projekto startui.# METINIS PRANEŠIMAS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 13

2020 metais pradėjome antro brangiausio sinchronizacijos projekto parengiamuosius veiksmus – paskelbėme tarptautinį pirkimą ir jau netrukus pasirašysime sutartį su rangovu dėl 3 sinchroninių kompensatorių įrengimo Lietuvos elektros energetikos sistemoje projektavimo, gamybos ir rangos darbų. Pernai tęsėme Šiaurės Rytų Lietuvos tinklų optimizavimą ir parengimą darbui sinchroniniu režimu su kontinentinės Europos tinklais. Šis projektas apima Utenos ir Ignalinos perdavimo tinklo mazgų sutvarkymą ir valdomo šuntinio reaktoriaus perkėlimą iš Ignalinos AE į Elektrėnus. Didžiąją projekto dalį LITGRID jau baigė – įjungtos atnaujintos Utenos ir Ignalinos transformatorių pastotės, sėkmingai veikia vienintelis tokio tipo valdomas šuntinis reaktorius šalyje, kurį pandemijos sąlygomis perkėlėme iš Ignalinos AE pastotės į šalia Elektrėnų komplekso esančią pastotę ir patys nuotoliniu būdu paleidome, nes retų kompetencijų specialistai COVID metu negalėjo atvykti iš užsienio ir konsultavo mus virtualiai. Taip pat oficialiai užbaigėme galingiausios 705-osios linijos su Baltarusija išardymo procedūras. Vis dėlto Covid-19 įtakos mums pavyko išvengti ne visuose projektuose. „LitPol Link“ jungties išplėtimo darbų vykdymas tapo kompleksiniu iššūkiu, nes dėl pandemijos sutriko užsienyje gaminamos įrangos – autotransformatorių - tiekimas. Todėl LITGRID ankstino parengiamuosius projekto darbus ir - 2020 metų gale visi pagrindiniai projekto darbai, kuriuos buvo galima atlikti be autotransformatorių, buvo baigti. Praėjusiais metais buvo vykdomi 400 kV ir 330 kV skirstyklos išplėtimo darbai, pastotė rengiama autotransformatoriams, pertvarkomos šiame mazge esančios elektros linijos. „LitPol Link“ projektas turi strateginę reikšmę šalies energetikai - iš Alytaus į Elką einanti jungtis su Lenkija yra Lietuvos vartai į Vakarus, per kuriuos bus sinchronizuojamos Baltijos šalių ir kontinentinės Europos sistemos. Baigtas „LitPol Link“ išplėtimo projektas leis iki galo įgyvendinti parengties avariniam sinchroniniam darbui su Lenkijos elektros perdavimo tinklais priemonių planą. Šiuo metu bendrovė deda visas pastangas, kad projektas būtų baigtas ir pradedami tolimesni su „Litpol Link“ susiję darbai.

Taip pat atlikome parengiamuosius žemėtvarkos, planavimo ir viešųjų pirkimų darbus, kad būtų padėti pagrindai netrukus prasidėsiantiems projektams, surengti naujų būsimų linijų vieši pristatymai suinteresuotoms bendruomenėms, kurių gyvenamoje aplinkoje netrukus prasidės statybos ar rekonstrukcijos darbai. Pernai LITGRID perdavimo tinklas, kurį sudaro daugiau nei 7000 km elektros linijų ir daugiau nei 200 pastočių buvo nuosekliai atnaujinamas. Taip pat atlikome du ambicingus atnaujinimo projektus, kurių metu gegužės mėnesį dviems paroms buvo atjungiamas Palangos miestas ir sezono piko metu liepą dienai atjungt Neringa. Abu atjungimus įgyvendinome be trikdžių ir greičiau nei planuota darbų grafike. Siekdami išvengti nelaimingų atsitikimų ir įvykių prie tinklo objektų, skyrėme daugiau dėmesio oro linijų ir tinklo įrenginių apsaugai bei visuomenės informavimui apie saugų elgesį tinklo apsaugos zonose. Mums pavyko pasiekti svarbų tikslą – nebuvo nė vieno nelaimingo atsitikimo tinkle, dėl kurio nukentėtų žmonės. Perdavimo tinklas pernai sėkmingai atlaikė ir gamtos siųstus išbandymus. Šiais metais LITGRID laukia nauji ambicingi tikslai – sklandus sinchronizacijos projektų įgyvendinimas, finansavimo paraiškos paskutiniajam sinchronizacijos etapui teikimas, elektros iš nesaugios Astravo atominės elektrinės patekimo į Lietuvą užkardymas, pilotinės 1 MW baterijos projekto užbaigimas, pamatų jūrinio vėjo jėgainių integracijai į perdavimo tinklą klojimas – paskelbsime pirkimus studijai, kuri padės atsakyti į kertinius projekto klausimus. Šiais metais pristatysime naująją LITGRID strategiją, kurioje daugiau dėmesio skirsime inovacijoms, elektros sistemos transformacijai ir tvarumui. Didžiuojuosi LITGRID komanda, su kuria kartu sieksime šių tikslų. Esu tikras, jog kitąmet pasidalinsime naujomis geromis žiniomis apie nuveiktus darbus ir pasiektus norimus rezultatus.

Pagarbiai
Rokas Masiulis
LITGRID generalinis direktorius

METINIS PRANEŠIMAS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 14

I. BENDROJI INFORMACIJA

Pranešimas parengtas už laikotarpį, pasibaigusį 2020 m. gruodžio 31 d.

Emitentas ir jo kontaktiniai duomenys:

• Pavadinimas: LITGRID AB (toliau – LITGRID arba Bendrovė)
• Teisinė forma: Akcinė bendrovė
• Įregistravimo data ir vieta: 2010-11-16, Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registras
• Įmonės kodas: 302564383
• Buveinės adresas: Viršuliškių skg. 99B, LT-05131, Vilnius
• Adresas korespondencijai: Viršuliškių skg.99B, LT-05131, Vilnius
• Telefonas: +370 707 02171
• El. paštas: info@litgrid.eu; www.litgrid.eu

LITGRID veikla

LITGRID, Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorius (toliau – PSO), palaiko stabilų šalies elektros energetikos sistemos darbą, valdo elektros energijos srautus ir sudaro sąlygas konkurencijai atviroje elektros rinkoje. LITGRID yra įgyvendinusi strateginius tarptautinių jungčių „NordBalt“ (Lietuva - Švedija) ir „LitPol Link“ (Lietuva - Lenkija) projektus. LITGRID atsako už sistemoje suvartojamos ir pagaminamos elektros energijos balanso palaikymą ir patikimą elektros energijos perdavimą, vykdo strateginius Lietuvos elektros energetikos projektus, grindžia savo viziją ir strategines veiklos gaires Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje (toliau - NENS) įtvirtintais ilgalaikiais tikslais.

Svarbiausios Lietuvos PSO veiklos sritys ir atsakomybės – šalies elektros energetikos infrastruktūros palaikymas ir integracija su Vakarų ir Šiaurės Europos elektros energetikos infrastruktūra; elektros rinkos vystymas ir dalyvavimas kuriant bendrą Baltijos šalių bei Europos elektros rinką; Lietuvos ir kontinentinės Europos elektros energetikos sistemų integracija darbui sinchroniniu režimu.

Įgyvendindama sinchronizacijos su žemyninės Europos tinklais programą, Bendrovė vykdo 14 Lietuvos Respublikos Vyriausybė patvirtintų strateginės svarbos projektų.

LITGRID yra EPSO-G grupės įmonių dalis:

EPSO-G GRUPĖ

EPSO-G yra valstybės valdoma energijos perdavimo ir mainų įmonių grupė. Valdymo bendrovės UAB „EPSO-G“ akcininko teises ir pareigas įgyvendina Lietuvos Respublikos energetikos ministerija. UAB „EPSO-G“ priklauso 97,5 proc. LITGRID akcijų.

METINIS PRANEŠIMAS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 15

LITGRID AB valdomos kitų įmonių akcijos ir 2020 m. įvykę pokyčiai:

Pavadinimas	„LitPol Link“ Sp.z.o.o	UAB „Duomenų logistikos centras“	TSO Holding AS (ankstesnis pavadinimas Nord Pool Holding AS)
Įmonės įsisteigimo šalis	Lenkijos Respublika	Lietuvos Respublika	Norvegijos karalystė
Buveinės adresas	Warszawska 165, 05-520, Konstancin-Jeziorna, Lenkija	Žvejų g. 14, LT-09310 Vilnius	PO Box 121, NO-1325 Lysaker, Norvegija
Įmonės veiklos šalis	Lietuva ir Lenkija	Lietuva	Norvegija, Švedija, Suomija, Danija, Lietuva, Latvija, Estija, Jungtinė Karalystė, Lenkija, Vokietija, Olandija
LITGRID valdoma akcijų dalis	50 proc. akcijų ir jų suteikiamų balsų.	20,36 proc. akcijų ir jų suteikiamų balsų	2 proc. akcijų ir jų suteikiamų balsų
2020 m. pokyčiai	Vyksta likvidavimo procesas	Nuo 2020 07 07 akcijos parduotos

II. BENDROVĖS STRATEGIJA

Savo įsipareigojimus Bendrovė įtvirtina misijoje – užtikrinti patikimą kokybiškos elektros perdavimą Europos rinkoje, kuriant vertę visuomenei. Vadovaudamasi šiuo tikslu, LITGRID intensyviai tęsia elektros rinkos plėtros darbus, gilindama integraciją į bendrą Europos rinką ir taikydama europietiškus standartus. Esamos taisyklės tobulinamos, siekiama atverti naujas rinkos galimybes ir paslaugas jos dalyviams, suteikti naujų galių vartotojams, kad būtų užtikrintos lygiavertės sąlygos ir užbaigta visapusė Lietuvos elektros rinkos integracija į bendrą Europos elektros rinką. Nuolatiniai pokyčiai elektros sistemoje skatina organizaciją tobulėti, efektyvinti savo veiklą ir priimti greitai ir smarkiai besikeičiančioje šiuolaikinėje aplinkoje vyraujančius iššūkius. Bendrovė siekia būti modernia ir pažangia įmone, kurios ilgalaikės plėtros vizija - tapti pažangiausiu elektros perdavimo sistemos operatoriumi Europoje.

LITGRID siekia įgyvendinti ilgalaikės plėtros viziją:

• Savarankiškai valdydama elektros dažnį po 80 metų pertraukos.
• Būdama tarp 5 daugiausiai saulės ir vėjo integruojančių Europos elektros perdavimo sistemos operatorių.
• Būdama tarp 10 Europos operatorių naudojančių bateriją elektros dažnio valdymui.
• Išlaikydama konkurencingą regione elektros perdavimo tarifą, nors į perdavimo tinklą santykinai investuoja bene daugiausiai tarp visų operatorių Europoje.
• Išlikdama tarp 5 Europos operatorių, geriausiai užtikrinančių aukštą elektros perdavimo patikimumą regione.
• Būdama viena iš patraukliausių Lietuvos darbdavių.
• Diegdama nulinę toleranciją nepagarbai žmogui ir gamtai.

UAB Duomenų logistikos centras
Litgrid AB

METINIS PRANEŠIMAS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 16

Misiją ir viziją Bendrovė įgyvendina per 4 strateginius prioritetus

Bendrovės prioritetai ir juos įgyvendinantys strateginiai tikslai pavaizduoti paveiksle. Daugiau apie Strateginių tikslų svarbą ir naudą žr. Bendrovės Strategija

Bendrovėje laikomasi šių vertybių: profesionalumas, bendradarbiavimas, pažanga.

Vertybės atsispindi mūsų elgsenoje:

• Profesionalumas
  • aš atlieku darbą geriau, nei iš manęs tikimasi;
  • aš sakau, ką darau, ir darau tai, ką sakau;
  • aš tęsiu duotus pažadus.
• Bendradarbiavimas
  • aš bendrauju aiškiai ir suprantamai;
  • aš parodau savo poziciją ir gerbiu kitus;
  • aš padedu kitiems pasiekti rezultatą.
• Pažanga
  • aš imuosi iniciatyvos ir mokausi iš klaidų;
  • aš ieškau naujų idėjų ir jas įgyvendinu;
  • aš nuolat stiprinu gebėjimus ir jais dalinuosi.

METINIS PRANEŠIMAS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 17

Veiklos vystymo aplinkos vertinimas

Bendrovė atlieka nuolatinę išorės veiksnių stebėseną ir vertinimą. Tai padeda laiku numatyti galimas rizikas ir taip išvengti kylančių grėsmių, pasinaudoti esamomis stiprybėmis.# METINIS PRANEŠIMAS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)

Padeda įgyvendinti viziją

Iššūkiai įgyvendinti viziją

| Vidinė aplinka (organizacijos bruožai) | Išorinė aplinka (supančios aplinkos bruožai) # METINIS PRANEŠIMAS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)

III. STRATEGINĖ VEIKLA IR PRIORITETAI

Elektros energetikos sistemos parengimas sinchroniniam darbui su kontinentinės Europos tinklais Lietuvos Respublikos Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos, priimtos Seimo sprendimu 2018 m. birželio 21 d., viena iš esminių įgyvendinimo krypčių yra Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemos sujungimas darbui sinchroniniu režimu su kontinentinės Europos tinklais (toliau - Sinchronizacija). Analogiškus tikslus kelia sau kitos Baltijos valstybės, palaikomos Europos Sąjungos institucinių ir regioninių partnerių: Lenkijos ir Šiaurės šalių. Lietuvai tapus Europos elektros sistemos visaverte ir pilnateise dalyve 2025 metais, elektros energetikos sektoriuje bus įdiegti europiniai sistemos valdymo standartai, užtikrintas rinkos principais grįstas elektros srautų valdymas ir dalyvavimas palaikant sistemos dažnį.

Vienas svarbiausių LITGRID tikslų – laiku ir ekonomiškai naudingiausiu būdu įgyvendinti Sinchronizacijos programą. Šio tikslo įgyvendinimui 2019 m. rugsėjo 4 d. nutarimu Nr. 918 Lietuvos Respublikos Vyriausybė patvirtino Elektros energetikos sistemos sinchronizacijos projekto veiksmų ir priemonių planą (toliau – Sinchronizacijos projekto veiksmų ir priemonių planas arba VPP) ir įpareigojo LITGRID AB kaip Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorių įgyvendinti šį planą glaudžiai bendradarbiaujant su Baltijos šalių bei Lenkijos operatoriais ir prižiūrint Lietuvos Respublikos Energetikos ministerijai. LITGRID įgyvendina sinchronizacijos projekto veiksmus ir priemonesnaudodama programinį valdymą. Visi VPP veiksmai ir priemonės, kurių įgyvendinimo terminai buvo numatyti 2020 m. yra įvykdyti (14 veiksmų), išskyrus vieną („LitPol Link“ jungties išplėtimas), kuriam LR Vyriausybė patvirtino atnaujintą baigimo terminą – 2021 m. II ketvirtis. Papildomai per 2020 metus yra užbaigtas 1 veiksmas, kurio įgyvendinimo terminas yra 2021 m. Sinchronizacijos programos progresas per 2020 metus buvo pristatytas Lietuvos Respublikos Vyriausybei du kartus (balandžio ir spalio mėnesį), aptariant pasiektus rezultatus, numatomus įgyvendinimo terminus ir svarbiausias spręstinas problemas. 2020 m. buvo įgyvendinti 2 projektai, įvykdyti 5 pirkimai ir į tinklą investuota daugiau nei 8 mln. eurų.

Europinis bendradarbiavimas, įgyvendinant programą

Sinchronizacijos programos įgyvendinimo sėkmei užtikrinti, tarptautinis bendradarbiavimas su regiono partnerėmis (ypač su Latvija, Estija ir Lenkija) yra būtina sąlyga. 2020 metais LITGRID aktyviai tęsė šį bendradarbiavimą trimis kryptimis:

• Sinchronizacijos programų koordinavimas 2020 m. vasario mėn. buvo pasirašytos Baltijos šalių perdavimo sistemų operatorių sinchronizacijos programų bendradarbiavimo sąlygos, reglamentuojančios bendrų veiklų sistemų valdymo ir komunikacijos srityse koordinavimą. Šiuo susitarimu sukurta bendra Baltijos programų valdymo grupė.
• Jungtinių projektų įgyvendinimas Įgyvendinant bendrą su Lenkijos Respublikos elektros perdavimo sistemos operatoriumi PSE „Harmony Link“ jungties statybos projektą, 2020 m. gegužės mėnesį sudaryta įgyvendinimo etapo bendradarbiavimo sutartis, nustatanti šalių atsakomybes ir bendradarbiavimo modelį statant jūrinę jungtį tarp Lenkijos ir Lietuvos. Kartu su Latvijos ir Estijos operatoriais, LITGRID dalyvauja Sinchronizacijos programos studijų paketo pirkime iš ENTSO-E Kontinentinės Europos regioninės grupės narių sudaryto konsorciumo. Pasirašyta bendroji rėminė sutartis dėl įsigijimų, o paslaugų pirkimo pabaiga numatoma 2021 m. I ketvirtį.

Bendras programos finansavimas

2020 m. gegužės mėnesį LITGRID kartu su kitų šalių elektros perdavimo sistemos operatoriais - PSE (Lenkija), AST (Latvija) ir Elering (Estija) pateikė paraišką Baltijos Sinchronizacijos projekto II etapo įgyvendinimo finansavimui iš Europos Infrastruktūros tinklų priemonės (EITP, CEF – Connecting Europe Facility) bendrai 720 mln. EUR sumai, kuri rudenį buvo patvirtinta. Lietuvai iš tos paramos sumos tenka 300,5 mln. 2020 m. spalio 2 d. Europos Sąjungos infrastruktūros tinklų fondo „Connecting Europe Facility“ (CEF) koordinacinis komitetas skyrė maksimalią galimą paramą kertiniams Baltijos šalių sinchronizacijos su kontinentinės Europos tinklais projektams. Pagal bendrą Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos perdavimo sistemų operatorių paraišką suteikta 719,7 mln. Eur parama skirta užtikrinti sklandų didžiausių infrastruktūros projektų įgyvendinimą ir leis jau 2025 m. Baltijos šalims pradėti veikti vienu dažniu su Lenkija ir kitomis kontinentinės Europos šalimis. Maksimalaus 75 proc. intensyvumo parama skirta svarbiausiems ir jau pradėtiems vykdyti sinchronizacijos projektams. Jūrinės Lietuvos ir Lenkijos jungties „Harmony Link“ statybai skirta 493 mln. Eur parama, sinchroninių kompensatorių įrengimui Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje – 166,5 mln. Eur, likusi dalis – tinklų modernizavimui bei plėtrai, kuri reikalinga „Harmony Link“ jungties integravimui. 2020 m. gruodžio 14 d. LITGRID AST, „Elering“ ir PSE pasirašė finansavimo sutartį su Europos Komisijos Inovacijų ir tinklų programų vykdomąja įstaiga (Innovation and Networks Executive Agency, INEA) dėl antrojo Baltijos šalių sinchronizacijos projekto etapo finansavimo. Bendra sinchronizacijos su KET projekto investicijų vertė trims Baltijos šalims - iki 1 650 mln. Eurų. Šis projektas yra įtrauktas į Europos Komisijos Bendrojo intereso projektų sąrašą. Projektas yra įgyvendinamas atskirais finansavimo etapais.

• Bendra trijų Baltijos šalių pirmojo finansavimo etapo investicijų vertė siekia 430,4 mln. eurų, iš jų 167 mln. eurų - Lietuvos elektros energetikos sistemos atnaujinimui ir sustiprinimui. 2019 m. pirmajam investicijų etapui ES Lietuvai skyrė 125 mln. eurų, arba 75 proc. reikiamos sumos iš Europos tinklų infrastruktūros priemonės.
• Bendra trijų Baltijos šalių antrojo finansavimo etapo investicijų vertė siekia 957 mln. eurų. Šio darbų etapo investicijų vertė yra didžiausia dėl numatomos jūrinės jungties „Harmony link“ statybos ir numatomų statyti sinchroninių kompensatorių Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje, kiekvienoje šalyje po tris.

2020 m. balandžio 27 d. Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos energetikos reguliuotojai pasirašė bendrą Baltijos šalių ir Lenkijos nacionalinių reguliavimo institucijų susitarimą dėl tarpvalstybinio kaštų pasidalijimo įgyvendinant bendro intereso projekto „Baltijos šalių elektros energijos sistemos integravimas į Europos tinklus ir sinchronizavimas su jais“ antrąjį etapą. Atsižvelgiant į tai, kad kiekviena šalis gauna teigiamą naudą, reguliuotojai priėmė bendrą sprendimą, jog kiekvienos šalies patiriami investicijų kaštai bus dengiami atitinkamo Baltijos šalių perdavimo sistemos operatoriaus (PSO). Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos energetikos reguliuotojų susitarimas – vienas iš reikalavimų elektros energijos perdavimo sistemos operatoriams teikiant bendrą paraišką Europos Komisijai, siekiant finansuoti dalį investicijų projekto kaštų.

Sinchronizacijos projektų Lietuvoje vykdymas

„LitPol Link“ jungties išplėtimas

„LitPol Link jungties išplėtimas“ yra vienas iš kertinių projektų Sinchronizacijos programai ir ypač – avarinio prisijungimo sinchroniniu režimu prie Lenkijos elektros tinklų galimybei užtikrinti. 2020 metais padaryta žymi pažanga vykdant numatytus statybos darbus: gauti statybą leidžiantys dokumentai projekte numatytiems objektams; pabaigtas elektrotechninių įrenginių montavimas 400 kV Keitiklio pastotėje (neskaitant trijų auto transformatorių) pabaigti 110 kV oro linijų Alytus-Igliauka, Alytus-Prienai, Alytus- Šeštokai rekonstrukcijos ir kabeliavimo darbai, linija įjungta; pabaigti 330 kV oro linijos Alytus-Keitiklis išplėtimo darbai; pabaigti 330 kV Alytaus transformatorinės pastotės rekonstrukcijos darbai.# METINIS PRANEŠIMAS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)

23 330 kV oro linijos „Lietuvos E-Vilnius“ statyba

2020 m. buvo galutinai įgyvendinta 43 km oro linijos, jungiančios Elektrėnus su Vilniumi, rekonstrukcija, kurios metu 330 kV elektros perdavimo oro linija Lietuvos elektrinė–Vilnius pertvarkyta iš vienos grandies į dviejų grandžių liniją. Šis pokytis reiškia, kad Lietuvos elektrinės transformatorių pastotę Elektrėnuose ir Vilniaus transformatorių pastotę Trakų Vokėje jungia nebe viena, o dvi linijos, kurias laiko tos pačios atramos. Abi linijos įjungtos per lapkritį, o metų pabaigoje gautas paskutinis statybos darbų užbaigimą patvirtinantis dokumentas. Projektas užbaigtas beveik 7 mėnesiais anksčiau, nei Vyriausybės patvirtintame sinchronizacijos veiksmų ir priemonių plane numatyta pabaiga 2021 m. birželio 30 dieną. Linijos Lietuvos elektrinė–Vilnius rekonstrukcijos projektas pradėtas 2016 m. vasarą, o rangos darbai – 2019 m. pradžioje. Iš viso investuota 19,2 mln. Eur.

110 kV oro linijos „Pagėgiai-Bitėnai“ statyba

Birželio mėnesį Bendrovė pabaigė 110 kV elektros perdavimo linijos Pagėgiai–Bitėnai statybą. Į 17,1 km ilgio liniją Vakarų Lietuvoje investuota daugiau nei 5 mln. Eur. Nauja linija padidino elektros energijos perdavimo patikimumą Pagėgių savivaldybės bei visos Vakarų Lietuvos elektros vartotojams. Tai buvo antrasis iš keturiolikos Vyriausybės patvirtintų ir jau įgyvendintų sinchronizacijos projektų. Linijos Pagėgiai–Bitėnai statyba priskiriama pirmajam sinchronizacijos projektų etapui, kurio metu stiprinamas ir modernizuojamas vidaus tinklas.

METINIS PRANEŠIMAS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)

24 Šiaurės rytų Lietuvos elektros perdavimo tinklo optimizavimas ir paruošimas sinchroniniam darbui su kontinentinės Europos energetikos sistema

2020 m. padaryta žymi pažanga įgyvendinant 2021 m. planuojamą pabaigti Šiaurės Rytų Lietuvos elektros perdavimo tinklo optimizavimo ir paruošimo sinchroniniam darbui su kontinentinės Europos energetikos sistema projektą. Birželio mėn. iš rekonstruojamos Ignalinos AE transformatorių pastotės į Lietuvos elektrinės transformatorių pastotę pervežtas valdomas šuntinis reaktorius. Jis buvo sumontuotas, išbandytas ir įjungtas pilnai eksploatacijai. Gruodžio mėnesį po rekonstrukcijos įjungtos Ignalinos AE ir Utenos 330 kV skirstyklos. 2021 metais numatoma įjungti autotransformatorius, atlikti senų įrenginių griovimo, 110 kV skirstyklų rekonstrukcijos darbus.

„Harmony Link“ jungties statyba ir 330 kV Darbėnų TP statyba

Bendradarbiaujant su Lenkijos elektros perdavimo sistemos operatoriumi, 2020 m. buvo tęsiami „Harmony Link“ jungties statybos parengiamojo etapo darbai. 2020 m. sausio mėnesį pabaigta kabelio trasos studija, kurios rezultatas yra numatomos kabelio trasos alternatyvos Baltijos jūroje bei pasiūlymai dėl išėjimo į krantą taškų. Pasinaudojant šia studija, gruodžio mėnesį pasirašyta sutartis su jūros dugno tyrimų paslaugų teikėju, Lenkijos įmonės „MeWo S.A.“ vadovaujamu konsorciumu, kurios pagrindu bus atlikti išsamūs geofiziniai, topografiniai bei kiti numatomos kabelio trasos tyrimai, pabaigti darbus planuojama 2021 m. rugsėjį. 2020 m. birželio mėnesį, pasirašius sutartį su įmonės „ILF Consulting Engineers Polska“ vadovaujama tiekėjų grupe, pradėtas techninių specifikacijų, įgyvendinimo studijos ir pirkimo dokumentų rengimas „Harmony Link“ jungties statybos projektui. Sklandžiai vyko teritorijų planavimo žemyninei kabelio daliai ir keitiklių stočiai darbai. 2020 m. gruodžio mėnesį sudarytas sandoris dėl 26 ha žemės sklypo įsigijimo būsimai 330 kV Darbėnų pastotei.

Sinchroninių kompensatorių įgyvendinimas Lietuvos elektros energetikos sistemoje

2020 metais buvo tęsiami pasirengimo trijų sinchroninių kompensatorių įsigijimui darbai. Gegužės mėnesį pabaigtas Italijos įmonės CESI vykdytas SK techninės specifikacijos rengimo konsultacinis projektas. Iš karto po to remiantis parengta technine specifikacija, įvykdyta rinkos konsultacija, ir 2020 m. rugsėjo 2 d. paskelbtas pirkimas sinchroninių kompensatorių Alytaus, Telšių ir Neries pastotėse projektavimo, gamybos ir įrengimo darbams. Numatoma, kad visas projektas bus pabaigtas 2024 metais. Lygiagrečiai pradėti darbai dėl pastočių rekonstrukcijos, kurios būtinos sinchroninių kompensatorių įrengimui. Kovo 10 d. sudarytos sutartys su UAB „Tetas“, kuris vykdys Alytaus ir Telšių pastočių rekonstrukcijos darbus. Projektuose vyksta techninių projektų derinimas.

Kiti Sinchronizacijos projektai

Dar keturiems Sinchronizacijos projektams 2020 m. buvo tęsiami teritorijų planavimo darbai. Projekte „330 kV oro linijos Vilnius-Neris statyba“ pabaigta vystymo plano viešinimo stadija ir gauti teigiami sprendimai iš projektavimo sąlygas išdavusių institucijų. Gauta teigiama Aplinkos apsaugos agentūros prie LR Aplinkos ministerijos išvada. Projektuose „330 kV oro linijos Darbėnai-Bitėnai statyba“ ir „330 kV oro linijos KHAE-Bitėnai statyba“ pabaigtos rengti bei suderintos vystymo plano koncepcijos ir pradėtas viešinimo etapas. Numatomiems rekonstruoti ruožams „Klaipėda-Grobinė“ ir „Jurbarkas-Bitėnai“ paskelbti projektavimo ir rangos darbų pirkimai. Parengtos strateginių pasekmių aplinkai vertinimo ataskaitos. Projekte „330 kV Mūšos TP statyba“ pabaigta rengti bei suderinta vystymo plano koncepcija ir pradėtas viešinimo etapas. Gautas Aplinkos apsaugos agentūros patvirtinimas, kad ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas nėra privalomas šiam projektui.

METINIS PRANEŠIMAS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)

25

Taip pat 2020 m. pabaigoje Bendrovėje patvirtintas dviejų projektų: „Dažnio stabilumo vertinimo sistemos (FSAS) įrengimo“ ir „Automatinio generacijos valdymo (AGV) sistemos įrengimo“ – inicijavimas, tokiu būdu pradedant šių projektų planavimą ir būtinų studijų vykdymą, kurie numatomi atlikti 2021-2022 metais.

Visų Sinchronizacijos projektų statusas:

Kiti Bendrovės vykdyti projektai, atliktos studijos

Pajėgumų užtikrinimo mechanizmo įgyvendinimas Lietuvoje

Pajėgumų mechanizmo įgyvendinimas yra svarbus siekiant įgyvendinti Lietuvos energetinės nepriklausomybės strategijoje numatytus tikslus, susijusius su elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių plėtra, vietinės elektros energijos gamybos didinimu bei sklandžiu Lietuvos elektros energetikos sistemos sinchronizacijos su kontinentinės Europos energetikos sistema projekto įgyvendinimu. LITGRID parengė ir pateikė VERT tvirtinti Pajėgumų aukcionų nuostatus. Planuojama, kad sprendimai dėl Pajėgumų mechanizmo diegimo Lietuvoje perspektyvų bus priimti atlikus adekvatumo studiją pagal ES Energetikos reguliuotojų bendradarbiavimo agentūros 2020 m. spalio 2 d. patvirtintos Europos išteklių adekvatumo vertinimo reikalavimus. Numatoma, jog Lietuvoje Pajėgumų užtikrinimo mechanizmo įgyvendinamas bus vykdomas organizuojant technologiškai neutralius aukcionus. Tai reiškia, kad aukcionuose galės dalyvauti ne tik elektros energijos gamybos įrenginiai, bet ir kaupimo įrenginiai (pavyzdžiui, baterijos), nepriklausomų elektros energijos paklausos telkėjų valdomi įrenginiai. Aukcionuose galės dalyvauti ne tik esami elektros gamybos įrenginiai, bet ir būsimi elektros energijos generacijos šaltiniai, kurie turėtų būti įrengti iki 2025 m. Pajėgumų užtikrinimo mechanizme galės dalyvauti ir kitos ES valstybės narės, kurios elektros energetikos sistema yra sujungta su Lietuvos elektros energetikos sistema, fizinis asmuo arba juridinis asmuo, kita organizacija ar jų padalinys, valdantys esamus pajėgumų įrenginius toje valstybėje narėje.

METINIS PRANEŠIMAS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)

26 Esminės projekto nuostatos:

• reglamentuota elektros energetikos sistemos pajėgumų užtikrinimo mechanizmo aukcionų organizavimo tvarka;
• perdavimo sistemos operatorius vykdys trijų rūšių pajėgumų aukcionus: išankstinį, pagrindinį ir papildomą;
• numatyti techniniai reikalavimai esamiems ir planuojamiems pajėgumus užtikrinantiems įrenginiams;
• detalizuota pasiūlymų teikimo aukcionui tvarka ir reikalavimai, taip pat pajėgumų aukciono rezultatų tvirtinimo ir skelbimo tvarką.

Astravo veiksmų ribojimo plano vykdymas

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. rugsėjo 13 d. nutarimo Nr. 739 „Dėl Būtinųjų priemonių, skirtų apsisaugoti nuo nesaugios branduolinės elektrinės, kuri yra statoma Baltarusijos Respublikoje ir kuri kelia grėsmę Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui, aplinkai ir visuomenės sveikatai, įgyvendinimo veiksmų plano (toliau – Veiksmų planas) patvirtinimo“ 3 punktu, LITGRID dalyvauja įgyvendinant Veiksmų planą. Iki 2020 m. pabaigos 10 iš 11 Veiksmų plane nurodytų veiksmų, kurių įgyvendinime dalyvauja LITGRID, buvo sėkmingai vykdomi. Veiksmų plano veiksmas Nr. 3.2., kurio tikslas iki 2019 m. IV ketvirčio užtikrinti, kad būtų atlikta Baltijos šalių energetikos sistemos izoliuoto darbo galimybių studija ir bandymas, yra įvykdytas iš dalies, t. y. minėta studija ir nacionalinis energetikos sistemos izoliuoto darbo bandymas jau įvykdyti, tačiau bendras Baltijos šalių energetikos sistemos izoliuoto darbo bandymas regioniniu susitarimu buvo atidėtas. 2020 m. lapkričio 3 d., pradėjus veikti Astrave esančiai atominei elektrinei, LITGRID nedelsiant paskelbė UMM (Urgent Market Message) Norvegijos biržos operatoriaus Nord Pool EMCO AS platformoje apie nustatomą jungčių su Baltarusija nulinį komercinio elektros energijos srauto pralaidumą bei kreipėsi dėl prekybos ant Lietuvos-Baltarusijos importo zonos (LBI) stabdymo ir panaikinimo, įskaitant pašalinimą iš Europos prekybos algoritmo, inicijavimo. 2020 m. gruodžio 15 d. Lietuvos-Baltarusijos importo zona (LBI) buvo panaikinta bei pašalinta iš Europos prekybos algoritmo. Nord Pool biržoje prekyba baltarusiška elektra nebevyksta.# LITGRID plėtros ir tyrimų veikla, studijos

2020 metų balandžio 10 d. LITGRID pasirašė 120 tūkst. Eur vertės sutartį su tarptautinės konsultacinių paslaugų įmonės DNV GL Norvegijos padaliniu dėl Studijos parengimo, kurios pagrindinis siekis - nubrėžti energetikos kryptį Lietuvai, siekiant įgyvendinti Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijoje iškeltus tikslus. Studija baigta 2020 m. gruodžio 16 d. ir pilna apimtimi yra viešai prieinama LITGRID tinklapyje:(https://www.litgrid.eu/index.php/naujienos/naujienos/-litgrid-atveria-scenarijus- 2050-iesiems-zalioji-kryptis-lems-lietuvos-energetikos-ateiti/31371).

Studijoje numatyta, kad 2050 metais pagrindinis elektros gamybos šaltinis bus jūrinės vėjo elektrinės, kurios AEI generacijos struktūroje sudarys apie 40%. Apie 30% poreikio bus dengiama sausumos vėjo ir saulės energija. Tačiau su tokia generacijos struktūra, būtina numatyti ir papildomas priemones energijos kaupimui, kad visuomet būtų patenkinami vartotojų poreikiai, pvz. šaltais žiemos vakarais, kai nepučia vėjas, nešviečia saulė, o vartojimas kaip tik išauga. Studijos rengėjai pastebi, kad nieko nedarant sistema patirs didelių iššūkių, kurie pasireikš didmeninių elektros kainų šuoliais. Prognozuojama, kad mažų elektros energijos kainų periodas per visus metus galėtų sudaryti apie trečdalį laiko, tačiau elektros gamintojų nuostolius turėtų kompensuoti valstybė. AEI šaltinių ir nedidelių kaupimo priemonių plėtros subsidijos tokiu atveju siektų iki 180 mln. eurų per metus.

Lietuvai patariama skatinti ir diegti ne tik įvairias trumpalaikio kaupimo įrenginių ir vartotojų lankstumo priemones, bet ir išnaudoti vandenilio gamybos iš AEI technologijas. Jos užtikrintų „žalių“ vandenilio dujų gamybą pramonei ir transportui bei prisidėtų prie šių sektorių dekarbonizavimo. Ekspertai prognozuoja, kad vandenilio elektrolizės technologija taps itin perspektyvi po 2030 metų. Tačiau apie šiuos sprendimus siūloma pradėti galvoti ir jiems ruoštis dar iki tada, kad technologiją ištobulinus Lietuva jau būtų pasiruošusi.

Lietuvos elektros energetikos sistemos adekvatumo vertinimas

Atsižvelgiant į 2020 m. pradžioje atnaujintinas elektros energetikos sistemos galios adekvatumo vertinimo prielaidas bei poreikį, susijusį su pajėgumų mechanizmo metodikų (ribinių pajėgumų, jungiamosiomis linijomis patenkančių pajėgumų, skirstomųjų pajėgumų apskaičiavimo metodikas) parengimu, 2020 metais LITGRID užsakymu Kauno technologijos universiteto (toliau KTU) mokslininkai parengė Lietuvos elektros energetikos sistemos adekvatumo studiją,. Studijoje akcentuojama, kad labiausiai sistemos adekvatumo vertinimo rezultatus įtakoja maksimalus prognozuojamas suvartojimas ir tarpsisteminių jungčių prieinamumas kritinių situacijų visame regione atveju.Į generuojančių šaltinių raidos METINIS PRANEŠIMAS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 27 scenarijus buvo įtraukti tik patikimai prieinami generacijos šaltiniai, įskaitant ir AEI.

KTU atkreipė dėmesį, kad siekiant užtikrinti dažnio stabilumą avarinių įvykių atveju (N-1) bei atsinaujinančių energijos išteklių kintamo gamybos profilio subalansavimą, ir vertinant jų įtaką sistemos adekvatumui, būtina užtikrinti, kad būtų išpildomos rezervinių galių pakeičiamumo (RRP - Reserve Replacement Process) sąlygos. Todėl adekvatumo vertinime buvo naudojamas scenarijus, užtikrinantis ir pilną atstatymo rezervo galių prieinamumą šalies viduje.

Studijos rezultatai parodė, kad sistemos suvartojimui, atstatymo rezervo poreikiui ir balansavimo paslaugoms užtikrinti ateityje būtina įrengti kaupiklius ir naujus konkurencingus rinkoje, lanksčius ir patikimai prieinamus tradicinės generacijos šaltinius.

Bendra Baltijos šalių operatorių studija su Japonijos operatoriumi TEPCO Power Grid

Lietuvos, Latvijos ir Estijos elektros perdavimo sistemos operatoriai 2020 m. gegužės 25 d. pasirašė bendradarbiavimo susitarimą su Japonijos energetikos įmonių grupei priklausančia „TEPCO Power Grid“. Pagal susitarimą „TEPCO Power Grid“ iki 2021 m. kovo 31 d. atliks studiją – pritaikys Baltijos šalių elektros perdavimo sistemos modelį, kai 100 proc. elektros gaminama iš AEI (NENS tikslas – iki 2050 m. 100 proc. Lietuvoje suvartojamos elektros energijos gaminti iš AEI), išanalizuos AEI integracijos galimybes atliekant dažnio skaičiavimus bei pasiūlys techninius sprendimus, kurie leistų Baltijos elektros energetikos sistemoje integruoti 100 proc. AEI. Baltijos šalys gautus studijos rezultatus naudos reikiamų techninių priemonių infrastruktūrai vystyti ir investicijų planavimui.

Europos energetikos informacijos dalijimosi ir analizės centras (angl. European Energy Information Sharing & Analysis Centre)

2020 metais LITGRID įgyvendino projektą „Kritinės infrastruktūros duomenų tinklo stebėsenos sistemos įdiegimas“. Siekiant, įgytomis žiniomis dalintis ne tik organizacijos viduje, bet ir su tarptautiniais partneriais, projekto metu sukurti rezultatai bus viešinami Europos energetikos informacijos dalijimosi ir analizės centro formatuose. Tai prisidės prie Bendrovės strateginio siekio įgyvendinimo – būti pripažintais profesionalais Europoje – bei bendrovės specialistų kompetencijų augimo, bendradarbiavimo su užsienio partneriais vystymo.

Narystė organizacijose

ENTSO-E

Bendrovė aktyviai dalyvauja Europos elektros perdavimo sistemų operatorių asociacijos ENTSO-E veikloje, kuri vienija 42 elektros perdavimo sistemos operatorius iš 35 šalių. Daugiau kaip 40 bendrovės atstovų dalyvauja ENTSO-E komitetų ir darbo grupių veikloje, kuriose ekspertiniame lygmenyje rengiami ir nagrinėjami ES valstybėms narėms reikšmingi elektros energetikos sistemos veiklą reglamentuojantys teisės aktai, metodikos ir kiti dokumentai - nustatantys vienodas veiklos sąlygas ir taisykles Europos perdavimo tinklo operatoriams. Dalyvavimas ENTSO-E veikloje, stiprinant bendradarbiavimą su kitais Europos perdavimo tinklo operatoriais itin svarbus LITGRID siekiant įgyvendinti vieną iš Lietuvos energetikos sektoriaus prioritetinių uždavinių – integruotis į Kontinentinės Europos sinchroninę zoną.

2020 m. Bendrovėje buvo identifikuota ENTSO-E atstovavimo vizija - Profesionalūs ir pripažinti ekspertai ENTSO-E bendruomenėje Europoje. Taip pat, įgyvendintos naujos priemonės efektyviau dalintis įgytomis žiniomis tiek su darbuotojais Bendrovės viduje, tiek ir su išorinėmis susijusiomis šalimis, tokiu būdu netiesiogiai prisidedant prie strateginio bendrovės tikslo - Energetikos kompetencijų centro praktikos išvystymas – įgyvendinimo.

BEMIP

Baltijos jūros regiono valstybių elektros rinkų integracijos plano (Baltic Energy Market Interconnection Plan – BEMIP) tikslas – sukurti veikiančias ir integruotas elektros bei dujų rinkas, užtikrinti būtiną energetikos infrastruktūrą siekiant konkurencingos, tvarios, saugios energijos rinkos Baltijos jūros regione. Lietuvos įsipareigojimus BEMIP, susijusius su elektros energetika, įgyvendina LITGRID, vykdydama projektus, reikalingus integruotis į Kontinentinės Europos sinchroninę zoną bei įgyvendinant parengiamuosius darbus jūrinio vėjo plėtrai Lietuvoje.

2020 metais Bendrovė kartu su kitais šešiais Baltijos jūros regiono perdavimo sistemų operatoriais pasirašė Bendradarbiavimo memorandumą, skirtą jūrinio vėjo energetikos plėtrai regione. Bendradarbiavimo apimtyje siekiama sukurti bendrus Baltijos jūros tinklo planavimo principus, įtraukti aktualius regioninius projektus į dešimties metų ENTSO-E tinklo planavimo dokumentus bei atlikti studijas, padedančias formuoti bendrą jūrinio vėjo tinklo vystymo viziją regione. Šis pasirašytas dokumentas yra labai svarbus žingsnis, siekiant, kad Lietuvoje planuojamas jūrinio vėjo projektų įgyvendinimas būtų efektyvus, technologiškai pažangus, orientuotas į vartotojus bei išnaudotų regioninį potencialą.

Kitos asociacijos, kuriose atstovaujami Bendrovės interesai:

• Centrinės Europos energetikos partneriai (CEEP)
• Lenkijos ir Lietuvos prekybos rūmai
• Tarptautinė didelių elektros sistemų taryba (CIGRE)
• Nacionalinė Lietuvos energetikos asociacija (NLEA)

LITGRID, būdama minėtų asociacijų nare, palaiko glaudesnį bendradarbiavimą su regiono ir nacionaliniais partneriais, užsitikrina Bendrovės interesų atstovavimą, strateginių projektų sklandesnį įgyvendinimą ir komunikaciją Bendrovei aktualiais klausimais su susijusiomis šalimis.

Modernios organizacijos vystymas

Jau ketvirtus metus Bendrovėje diegiama Lean praktika, kurios tikslas – tobulinti kasdienę veiklą, gerinti problemų sprendimų greitį ir kokybę, komunikaciją, didinti darbuotojų įsitraukimą ir bendradarbiavimą. Visi šie aspektai būtini norint kurti didesnę vertę visuomenei bei valstybei. Lean veikla buvo pradėta įtraukiant visus įmonės darbuotojus, daug dėmesio skiriama jų ugdymui, nes LEAN metodikų taikymui reikia specifinių žinių bei išmanymo. Darbuotojai turi mokėti moderuoti susirinkimus, tinkamai atpažinti bei registruoti problemas, jas spręsti bei suprasti atliekamų veiksmų naudą bendrovei, veiklai, procesams.

Per 2020 metus įgyvendinti 723 mini Kaizen‘ai (maži patobulinimai). Didesni veiklos patobulinimai, kuriuos sprendžia komandos, renka istorinius duomenis, juos analizuoja, renka sprendimų alternatyvas ir paskui įgyvendina pasirinktąsias, vadinami PDCA Kaizen‘ais. 2020 metais Bendrovėje įgyvendinti 29 PDCA Kaizen‘ai. 2020 m. PDCA Kaizen metodu įgyvendintas vienas metinių Bendrovės tikslų – sutrumpintas gaminančių vartotojų prijungimo prie tinklo laikas.

IV. VEIKLOS APŽVALGA

Elektros perdavimo sistemos operatorius LITGRID teikiamos paslaugos:

• elektros energijos perdavimas aukštosios įtampos (110-400 kV) elektros įrenginiais;
• sisteminės paslaugos;
• prekyba disbalansu ir balansavimo elektros energija užtikrinant gamybos ir vartojimo balansą;
• viešuosius interesus atitinkančios paslaugos(toliau - VIAP);
• Kilmės garantijų išdavimas bei panaikinimas

Elektros energijos perdavimas

Elektros perdavimo paslauga – tai elektros energijos perdavimas aukštosios įtampos (330 ir 110 kV) elektros įrenginiais.# METINIS PRANEŠIMAS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)

Perdavimo sistemos operatorius persiunčia elektros energiją iš gamintojų vartotojams, prijungtiems prie perdavimo tinklo ir skirstomųjų tinklų operatoriams. Elektros energijos perdavimas yra valstybės reguliuojama veikla. Pagrindinė elektros energijos perdavimo sistemos operatoriaus veikla – valdyti aukštos įtampos elektros perdavimo tinklą ir užtikrinti patikimą, efektyvų, kokybišką, skaidrų ir saugų elektros energijos perdavimą.

Sisteminės paslaugos

Patikimam sistemos darbui palaikyti LITGRID iš energijos gamintojų perka galios rezervo užtikrinimo elektros energijos gamybos įrenginiuose, reaktyviosios galios ir įtamposvaldymo, avarijų, sutrikimų prevencijos ir jų likvidavimo paslaugas ir teikia vartotojams sistemines paslaugas. Galios rezervas reikalingas, kai staiga neplanuotai sumažėja elektros energijos gamyba arba išauga jos suvartojimas.

Prekyba disbalanso ir balansavimo elektros energija

LITGRID užtikrina šalies elektros energijos gamybos ir vartojimo balansą. Disbalanso elektros energija – tai elektra, kuri yra suvartojama ar pagaminama nesilaikant sudarytų elektros vartojimo ar gamybos grafikų. LITGRID organizuoja prekybą disbalanso elektros energija, perka ir parduoda disbalanso elektros energiją, reikalingą šalies elektros energijos gamybos ir vartojimo balansui užtikrinti. Balansavimo elektros energija – perdavimo sistemos operatoriaus nurodymu nupirkta ir/ar parduota elektros energija, reikalinga šalies elektros energijos suvartojimo ir gamybos balansavimo funkcijai atlikti. LITGRID organizuoja prekybą balansavimo elektros energija aukcione. Jame dalyvauja balansavimo energijos tiekėjai ir kitų šalių perdavimo sistemų operatoriai, turintys technines galimybes operatyviai keisti elektros energijos gamybos ir vartojimo režimus ir sudarę su LITGRID atitinkamą sutartį.

Viešuosius interesus atitinkančios paslaugos

Viešieji interesai elektros energetikos sektoriuje – tai paslaugos, užtikrinančios ir didinančios nacionalinį energetinį saugumą ir elektros energijos, gaminamos iš atsinaujinančių išteklių, integraciją ir panaudojimą. Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų sąrašą, teikėjus ir teikimo tvarką tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija, vadovaudamasi viešaisiais interesais elektros energetikos sektoriuje. VIAP lėšos – tai lėšos, sumokamos VIAP paslaugų teikėjams. LITGRID teikia šias VIAP paslaugas: elektros energijos gamybos įrenginių, naudojančių vėjo, biomasės, saulės energiją ar hidroenergiją, prijungimas prie perdavimo tinklo, perdavimo tinklo optimizavimas, plėtra ir (ar) rekonstrukcija, susijusi su atsinaujinančius energijos išteklius naudojančių gamintojų pagamintos elektros energijos priėmimu ir persiuntimu; elektros energijos, gaminamos naudojant atsinaujinančiuosius energijos išteklius, balansavimas.

Perdavimo sistemos operatoriaus klientai

LITGRID tiesioginiai klientai yra elektros perdavimo tinklo naudotojai ir disbalanso bei balansavimo elektros energijos tiekėjai. Perdavimo tinklo naudotojai: skirstomųjų tinklų operatoriai ESO ir UAB „Dainavos elektra“; elektros energijos vartotojai, kurių elektros įrenginiai yra prijungti prie elektros perdavimo tinklo ir kurie perka elektrą vartojimui; prie perdavimo tinklo prijungti elektros energijos gamintojai. Disbalanso ir balansavimo elektros energijos tiekėjai – tai elektros energijos gamintojai ir tiekėjai.

METINIS PRANEŠIMAS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)

Elektros perdavimo veiklos rodikliai ir tinklo patikimumas

Pagal VERT patvirtintus elektros energijos perdavimo patikimumo ir paslaugų kokybės reikalavimus, elektros energijos perdavimo patikimumo lygiui nustatyti naudojami rodikliai ENS (angl. energy not supplied) – dėl nutraukimų neperduotos elektros energijos kiekis, ir AIT (angl. average interruption time) – vidutinė elektros perdavimo nutrūkimo trukmė.

PSO veiklos rodikliai

	2020 m.	2019 m.	2018 m.
Perduotas elektros energijos kiekis, mln. kWh	10 089	10 277	10 491
Technologinės sąnaudos perdavimo tinkle (proc.)	2,88	2,98	2,94
ENS (neperduotos elektros energijos kiekis dėl atsijungimų), MWh	** 6,21	32,30	0,95
AIT (vidutinis nutraukimų laikas), min.	** 0,21	1,13	0,04

** Tik dėl operatoriaus atsakomybei priskiriamų ir dėl nenustatytų priežasčių.

2020 metų ENS ir AIT rodikliai, priskiriami operatoriaus atsakomybei, buvo geresni nei 2019 metais. Per 2020 m. perduota elektros energija šalies poreikiams siekė 10,1 TWh, 2 proc. mažiau nei 2019 m., kai buvo perduota 10,3 TWh.

Tarpsisteminės elektros jungtys

Patikimai veikiančios tarpsisteminės jungtys – itin svarbi sistemos dalis, suteikianti galimybę veikti kartu su kitų Vakarų ir Šiaurės Europos valstybių energetikos sistemomis ir plėtoti bendrą Europos rinką. „LitPol Link“ – dvigrandė jungtis nuo Alytaus Lietuvoje iki Elk Lenkijoje bei Alytaus nuolatinės srovės keitiklis. Per 2020 metus „LitPol Link“ jungties prieinamumas buvo 92,4 proc. Elektros jungtis „NordBalt“ - vienas ilgiausių jūrinių kabelių pasaulyje, gerokai padidinantis energijos tiekimo saugumą Lietuvai ir Baltijos šalims. 2020 metus „NordBalt“ jungties prieinamumas buvo 95,6 proc.

Elektros tinklo rekonstrukcija Lietuvoje

LITGRID darbuotojai prižiūri 7246,4, (6987,1 km oro linijų bei 259,3 kabelių) kilometrus aukštosios įtampos linijų bei 237 transformatorių pastotes ir skirstyklas. Siekiant palaikyti stabilų oro linijų tarnavimo amžių ir užtikrinti stabilų įrenginių darbą, per 2020 metus 27-iose 110-330 kV transformatorių pastotėse ir skirstyklose atliktas įrenginių remontas, suremontuota 1696,7 km 110 ir aukštesnės įtampos oro linijos, remonto metu pakeista 438 vnt. atramų bei 27,7 km žaibosaugos troso. Saugant oro linijas išvalyta 1 466 tūkst. hektarų oro linijų trasų, pašalinti 64 558 medžiai (bendras linijų ilgis, kuriose buvo valoma trasa ir pjaunami medžiai - 2519,4 km). Nuolatinis perdavimo tinklo objektų remontas bei priežiūros darbai tiesiogiai įtakoja elektros energetikos sistemos darbo bei elektros energijos persiuntimo patikimumą. Planiniai darbai perdavimo tinkle vykdomi Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytu periodiškumu, tačiau įvertinant darbų kiekius ir apimtis vadovaujamasi faktine įrenginių būkle ir poreikiu užtikrinti patikimą tinklo darbą bei efektyviai naudoti finansines lėšas. Efektyvinant elektros tinklo priežiūrą bei procesus, 2020 metų paskutinį ketvirtį sėkmingai užbaigtas 110-400 kV oro linijų aeroskenavimo projekto pirmas etapas: bepilotėmis skraidyklėmis ir pilotuojamais sraigtasparniais panaudojant Lidar ir fotokameras buvo nuskenuotos visos 330-400 kV oro linijos (1,79 tūkst. km). Iš surinktos informacijos IPC specialistai galės įvertinti oro linijų faktinius ir perskaičiuotus saugius atstumus nuo elektros perdavimo linijų laidų iki žemės, kelių, augmenijos ir vandens telkinių. Gauta informacija apie linijų atramų geografinę padėtį, atramų aukščius, tarpatramių ir kraštinių laidų atstumus iki linijos ašies bus patikslinta GISS duomenų bazė bei atnaujintos laidų ir atramų charakteristikos Bendrovės turto valdymo sistemoje (TVIS). Naudojantis gautomis atramų ir oro linijų trasų fotonuotraukomis linijų inžinieriai galės atlikti oro linijų defektavimą apžiūrint linijų įrenginius iš darbo vietos. Gautos augmenijos ataskaitos leis identifikuoti pavojingus medžius oro linijose, ir juos nedelsiant pašalinti. 2021 metais, tęsiant šį projektą, planuojama nuskenuoti visas 110 kV oro linijas (4,745 tūkst. km). 2020 m. sukurtas indukuotos įtampos elektros perdavimo oro linijose matematinio skaičiavimo modelis. Naudojantis modeliu paskaičiuotos elektros perdavimo oro linijų indukuotos įtampos vertės, esant tokioms sąlygoms: atjungta linija neįžeminta abejuose linijos galuose; atjungta linija įžeminta abejuose linijos galuose; atjungta linija įžeminta viename gale, o kitame ne. Remiantis šiuo modeliu, rengiamas indukuotos įtampos žemėlapis, kuris bus patalpintas Bendrovės tinklapyje ir prieinamas visiems rangovams. Dalindamiesi tokiais duomenimis ir žemėlapiais kursime saugesnę darbo elektros energetikos tinkluose aplinką.

METINIS PRANEŠIMAS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)

Inovacijos

Savo veiksmais inovacijų srityje Bendrovė siekia prisidėti prie efektyvaus LITGRID ir Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijų įgyvendinimo. Tai atliekama kuriant efektyvią inovacijų ekosistemą, kurioje išgirstamos geros idėjos, jų analizei ir testavimui skiriamas reikiamas laikas, jos įgyvendinamos ir įvedamos į kasdienę veiklą. Nuo 2019 kovo dvidešimtos Bendrovė inovacijų srityje veikia pagal UAB „EPSO-G” Valdybos patvirtintas, UAB „EPSO-G“ įmonių grupės Mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros bei inovacijų veiklos gaires (toliau – MTEPI veiklos gairės). MTEPI veiklos gairių tikslas - per tyrimus, inovacijas ir naujus sprendimus užtikrinti UAB „EPSO-G“ įmonių grupės bendrovių veiklos tęstinumą ir efektyvumą, konkurencingumą ar sąlygų konkurencijai užtikrinti sudarymą, svarų indėlį įgyvendinant Nacionalinę energetinės nepriklausomybės strategiją, pridėtinės vertės visuomenei kūrimą. MTEPI veiklos gairėmis nustatomos bendros visai Grupei mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros, inovacijų ir inovacinės veiklos sąvokos, bendros MTEPI veiklos kryptys ir prioritetai, klasifikavimo principai bei rekomendacijos perdavimo sistemos operatoriams dėl lėšų skyrimo MTEPI veiklai, kuri nepriskiriama reguliuojamai veiklai. MTEPI veiklos krypčių prioritetai (paveikslas žemiau) neprieštarauja Europos perdavimo sistemų operatorių asociacijos ENTSO- E apibrėžtoms tyrimų veiklos kryptims, todėl Bendrovė koncentruojasi į efektyvius elektros tinklo turto valdymo, pažangius elektros sistemos stebėsenos ir valdymo bei skaitmeninimo sprendinius.

MTEPI veiklos kryptys ir prioritetai

2019 metais Bendrovėje pritarta LITGRID Mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros bei inovacijų (MTEPI) sistemai.# METINIS PRANEŠIMAS

V. FINANSINĖ INFORMACIJA

Pagrindiniai Bendrovės finansiniai rodikliai

Finansiniai rodikliai (tūkst. eurų)	2020 m. Bendrovė	2019 m. Bendrovė	2018 m. Bendrovė
Su elektros energija susijusios pardavimo pajamos	206 399	183 297	169 758
Kitos veiklos pajamos	1 117	616	2 191
EBITDA*	51 789	22 342	31 992
Pelnas (nuostoliai) prieš apmokestinimą	30 881	3 146	(44 932)
Grynasis pelnas (nuostoliai)	26 603	2 959	(38 090)
Pinigų srautai iš pagrindinės veiklos	27 103	26 784	24 306
Santykiniai rodikliai
EBITDA marža (proc.)	25,0	12,1	18,6
Veiklos pelno marža (proc.)	14,5	1,0	-25,5
Nuosavo kapitalo metinė grąža (proc.)**	12,9	1,5	-17,2
Turto metinė grąža (proc.)**	6,7	0,8	-9,6
Akcininkų nuosavybė / turtas (proc.)	52,6	52,0	54,3
Finansiniai įsipareigojimai / nuosavas kapitalas (proc.)	36,6	48,1	61,7
Likvidumo rodiklis	0,59	0,46	0,45
Turto apyvartumas**	0,52	0,50	0,43

*EBITDA = veiklos pelnas + nusidėvėjimo ir amortizacijos sąnaudos + turto vertės sumažėjimo sąnaudos + turto nurašymo sąnaudos;
**skaičiuojama pagal metų pradžios ir pabaigos vidurkį.

Pajamos

LITGRID pajamos per 2020 m. buvo 207,5 mln. eurų ir, palyginus su 2019 m., padidėjo 12,8 proc. Pajamos už elektros perdavimą, palyginus su 2019 m., padidėjo 20,3 proc. iki 83,4 mln. eurų ir sudarė 40,2 proc. visų Bendrovės pajamų. Pajamų augimą lėmė 22,5 proc. didesnė vidutinė faktinė elektros energijos perdavimo kaina, o perduotos elektros energijos kiekis dėl aukštesnės žiemos sezono temperatūros nei daugiametis vidurkis bei dėl Covid-19 pandemijos įtakos sumažėjo 1,8 proc. ir sudarė 10 089 mln. kWh. Taryba buvo nustačiusi 23,7 proc. didesnę kainos viršutinę ribą. Pagrindinė priežastis - nustatant 2019 m. ribą leistinos pajamos buvo sumažintos Bendrovės ankstesnių metų investicijų grąža (pelnu), viršijančia Tarybos leistiną dydį, iš viso 17,7 mln. eurų (6,6 mln. eurų likutis už 2014-2015 m. ir 11,1 mln. eurų už 2016-2017 m.). 2020 m. pajamų korekcijos dėl ankstesnių metų investicijų grąžos viršijimo nebuvo, nes pagal Tarybos metodiką perdavimo paslaugos rezultatai pajamose įvertinami po pirmų dviejų reguliavimo periodo metų (reguliavimo periodas prasidėjo 2016 m.), ir pasibaigus reguliavimo periodui. Perdavimo paslaugos leistinos pajamos nustatomos kaip būtinų perdavimo paslaugos sąnaudų ir leistinos investicijų grąžos suma. Leistina investicijų grąža apskaičiuojama kaip reguliuojamo turto vertės metų pradžioje ir Tarybos nustatomos investicijų grąžos normos (2020 m. nustatyta 5,01 proc.) sandauga. Dėl mažesnių pardavimo kiekių (-5 proc.) ir vidutinės pardavimo kainos (-15,4 proc.) disbalanso ir balansavimo elektros energijos pajamos mažėjo 19,6 proc. iki 21,2 mln. eurų. Pajamų pokytis neįtakoja Bendrovės pelningumo, nes pagal reguliuojamą disbalanso kainodarą einamųjų metų pajamos kompensuoja sąnaudas, įskaitant ir vidines Bendrovės sąnaudas, pagal reguliavimo apskaitos aprašą priskirtinas šiai veiklai. Pajamos už sistemines paslaugas didėjo 22,5 proc. iki 86,7 mln. eurų ir sudarė 41,8 proc. visų bendrovės pajamų. Augimo priežastis – nuo 2020 m. sausio 1 d. dėl prognozuotų didesnių sąnaudų Tarybos nustatyta 27,7 proc. didesnė sisteminių paslaugų kaina, o sisteminių paslaugų pajamas mažino 1,9 proc. mažesnis apmokestinamas elektros energijos kiekis. Pagal reguliuojamą sisteminių paslaugų kainodarą pajamos turi kompensuoti sąnaudas, įskaitant ir vidines Bendrovės sąnaudas, pagal reguliavimo apskaitos aprašą priskirtinas šiai veiklai. N-metų skirtumas tarp pajamų ir sąnaudų įvertinamas nustatant n+2 metų sisteminių paslaugų kainą. 2020 m. pajamos, įvertinus į pajamas įtrauktą 2018 m. skirtumo kompensavimą, sąnaudas viršijo 5 mln. eurų. Kitas su perdavimo veikla susijusias pajamas sudaro:
➢ Mokestis už elektros energiją, importuotą ar eksportuotą iš Europos Sąjungai nepriklausančių šalių ir tranzito kompensavimo pajamos iš ITC fondo (ITC pajamos -dalyvavimo Europos perdavimo sistemos operatorių tranzito kompensavimo mechanizme pajamos, angl. Inter-Transmission System Operator Compensation) – 3,2 mln. eurų bei reaktyviosios energijos – 1,6 mln. eurų. Ši pajamų grupė įvertinama nustatant perdavimo paslaugos kainą ir skaičiuojant faktinę perdavimo paslaugos investicijų grąžą.
66,5 69,3 83,4
26,4 26,4 21,2
59,1 70,8 86,7
17,8 16,9 15,1
2,2 0,6 1,1
0
50
100
150
200
250
2018 M.
2019 M.
2020 M.
Bendrovės pajamų struktūra, mln. eurų
Nuomos ir kitos pajamos
Kitos su elektros energija susijusios pajamos
Sisteminių paslaugų pajamos
Balansavimo energijos pajamos
Perdavimo pajamos

➢ VIAP pajamos – 9,0 mln. eurų. Pajamų pokytis neįtakoja Bendrovės pelningumo, nes einamųjų metų pajamos kompensuoja sąnaudas, įskaitant ir vidines Bendrovės sąnaudas, pagal reguliavimo apskaitos aprašą priskirtinas šiai veiklai.
➢ Naujų gamintojų/vartotojų prijungimo ir elektros įrenginių pakeitimo pajamos – 0,2 mln. eurų. Turto (ar jo dalies), kurio įsigijimas finansuotas šiomis pajamomis, vertė neįtraukiama į reguliuojamo turto vertę, nuo kurios skaičiuojama leistina investicijų grąža.;
➢ Perkrovų valdymo pajamos - 1 mln. eurų. Pajamų pokytis neįtakoja Bendrovės pelningumo, nes pajamos kompensuoja paskirstyto tarpsisteminių jungčių pralaidumo užtikrinimo sąnaudas.
➢ Elektros energijos kilmės garantijų administravimo pajamos – 0,1 mln. eurų.
Kitos pajamos padidėjo 81,3 proc. iki 1,1 mln. eurų dėl priskaičiuotų 0,3 mln. eurų didesnių netesybų rangovams už vėluojančius darbus bei 0,2 mln. eurų pajamomis apskaitytų Europos Sąjungos dotacijų.

Sąnaudos

Bendrovės sąnaudos per 2020 m. buvo 177,4 mln. eurų, 2,5 proc. mažesnės lyginant su 2019 m. Elektros energijos ir susijusių paslaugų pirkimo sąnaudos sudarė didžiąją dalį grupės sąnaudų – 128,4 mln. eurų (72,3 proc. visų įmonės sąnaudų) ir lyginant su 2019 m. jos sumažėjo 4,9 proc. Sisteminių paslaugų sąnaudos išaugo 9,9 proc. iki 81,7 mln. eurų, o pagrindinė augimo priežastis – išaugusios izoliuoto Lietuvos energetikos sistemos darbo užtikrinimo sąnaudos. Disbalanso ir balansavimo elektros sąnaudos dėl mažesnių pardavimo kiekių ir vidutinės pirkimo kainos sumažėjo 19,6 proc. ir siekė 20,8 mln. eurų. Elektros energijos pirkimo technologinių nuostolių perdavimo tinkle kompensavimui sąnaudos sumažėjo 31,7 proc. iki 15,2 mln. eurų dėl 30,5 proc. mažesnės vidutinės elektros pirkimo kainos. Tranzito (ITC) sąnaudos buvo 0,8 mln. eurų, VIAP teikimo sąnaudos 8,9 mln. eurų, paskirstyto tarpsisteminių jungčių pralaidumo užtikrinimo sąnaudos – 1 mln. eurų. Nusidėvėjimo ir amortizacijos sąnaudos per metus beveik nesikeitė ir sudarė 20,4 mln. eurų.# Elektros tinklo remonto ir priežiūros sąnaudos didėjo 0,3 mln. eurų dėl didesnės apimties atliktų kasmetinių suplanuotų remonto ir priežiūros darbų. Darbo užmokesčio sąnaudų didėjimą 1,4 mln. eurų lyginant su 2019 m. ženkliai įtakojo darbuotojų skaičiaus augimas dėl sinchronizacijos projekto įgyvendinimo. Kitos sąnaudos padidėjo 0,3 mln. eurų.

Bendrovės sąnaudų struktūra, mln. eurų

Kitos sąnaudos be turto perkainojimo	Elektros tinklo remonto ir priežiūros sąnaudos	Darbo užmokesčio ir Sodros sąnaudos	Nusidėvėjimo sąnaudos	Kitos su elektros energija susijusios sąnaudos	Technologinių nuostolių kompensavimo sąnaudos	Sisteminių paslaugų sąnaudos	Balansavimo energijos sąnaudos
26,0	25,9	20,8	59,8	74,4	81,7	22,6	22,2
15,2	10,6	12,4	10,6	25,4	20,4	20,4	8,5
9,7	11,2	5,1	9,2	9,4	6,8	7,8	8,1
0	20	40	60	80	100	120	140
160	180	200
2018 M.	2019 M.	2020 M.

METINIS PRANEŠIMAS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 36

Pelnas ir grąžos rodikliai

2020 m. EBITDA buvo 51,8 mln. eurų ir lyginant su 2019 m. padidėjo 29,4 mln. eurų arba 131,8 proc. EBITDA marža padidėjo nuo 12,8 proc. iki 25,0 proc. Bendrovės grynasis pelnas padidėjo nuo 3,0 mln. eurų iki 26,6 mln. eurų.

Pagrindinės Bendrovės EBITDA padidėjimo priežastys:
* 14,0 mln. eurų didesnės perdavimo pajamos;
* 7,0 mln. eurų mažesnės technologinių nuostolių kompensavimo sąnaudos;
* 8,6 mln. eurų geresnis sisteminių paslaugų pajamų ir sąnaudų saldo (2020 m. +5 mln. eurų, 2019 m. -3,6 mln. eurų;
* 0,5 mln. eurų didesnės kitos veiklos pajamos.

EBITDA 0,7 mln. eurų mažino didesnės veiklos sąnaudos.

2020 m. kapitalo ir turto grąžos rodikliai lyginant su 2019 m. padidėjo atitinkamai nuo 1,5 proc. ir 0,8 proc. iki 12,9 proc. ir 6,7 proc.

Balansas ir pinigų srautai

Per metus Bendrovės turtas padidėjo 38,2 mln. eurų (10,1 proc.) ir 2020 m. gruodžio 31 d. buvo 414,4 mln. eurų. Ilgalaikis turtas, kuris sudarė 90,6 proc. viso Bendrovės turto, padidėjo 24,7 mln. eurų (7 proc.). Dėl atliktų investicijų į perdavimo tinklą ilgalaikis materialus ir nematerialus turtas padidėjo 11,9 mln. eurų, dėl gautų perkrovų įplaukų sukauptų lėšų likučio ilgalaikė dalis padidėjo 9,9 mln. eurų ir atidėto pelno mokesčio turtas padidėjo 5 mln. eurų. Trumpalaikis turtas padidėjo 13,5 mln.

	2018 M.	2019 M.	2020 M.
EBITDA	32,0	22,3	51,8
Grynasis pelnas	5,2	3,0	26,6

	2018 M.	2019 M.	2020 M.
ROE	2,4%	1,5%	12,9%
ROA	1,3%	0,8%	6,7%

eurų (52,8 proc.). Dėl didesnių gruodžio mėn. pajamų prekybos gautinos sumos padidėjo 8,4 mln. eurų, gautinos dotacijos iš ES struktūrinių fondų padidėjo 3,2 mln. eurų bei sukauptų perkrovų lėšų likučio trumpalaikė dalis padidėjo 2,4 mln. eurų. Akcininkų nuosavybė per metus padidėjo 11,5 proc. Ir 2020 m. pabaigoje sudarė 52,6 proc. viso turto. 2020 m. gruodžio 31 d. Bendrovės finansiniai įsipareigojimai kredito institucijoms siekė 79,9 mln. eurų (per metus sumažėjo 14,2 mln. eurų), jų santykis su nuosavybe sudarė 36,6 proc. Per vienerius metus grąžintinos finansinės skolos sudarė 17,8 proc. visų finansinių skolų. Kiti ilgalaikiai įsipareigojimai padidėjo 18,8 mln. eurų (41 proc.), iš jų sukauptų perkrovų lėšų ilgalaikė dalis 21 mln. eurų, o gauti išankstiniai apmokėjimai sumažėjo 3,8 mln. eurų. Trumpalaikiai įsipareigojimai padidėjo 11,1 mln. eurų (20,3 proc.), t. sk. mokėtinas pelno mokestis 5,5 mln. eurų, iš ilgalaikių įsipareigojimų perkelti gauti išankstiniai apmokėjimai 3,1 mln. eurų, sukauptų perkrovų lėšų trumpalaikė dalis 2,4 mln. eurų. Sukauptų perkrovų įplaukų likutis 2020 m. gruodžio 31 d. sudarė 62 mln. eurų, iš jų 37,1 mln. eurų buvo prijungtos prie EPSO- G Grupės sąskaitos (laikinai panaudotos LITGRID veiklos finansavimui), o pinigai ir pinigų ekvivalentai sudarė mažiau nei 0,1 mln. eurų. Bendrovės 2020 m. grynasis pinigų srautas be finansinės veiklos srautų ir be suteiktos paskolos grąžinimo siekė 18,5 mln. eurų

Investicijos į ilgalaikį turtą

Per 2020 m. perdavimo sistemos operatoriaus LITGRID investicijos (atlikti darbai ir įsigytas turtas neatsižvelgiant į apmokėjimo terminus) siekė 53,3 mln. eurų, iš jų 63 proc. strateginių ir valstybei svarbių elektros energetikos projektų įgyvendinimui ir 37 proc. perdavimo tinklo rekonstrukcijai ir plėtrai bei įmonės veiklos užtikrinimui.

METINIS PRANEŠIMAS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 38

VI. BENDROVĖS TIKSLAI IR JŲ ĮGYVENDINIMAS

Strategijos įgyvendinimas vertinamas per Bendrovės 3 metų veiklos plano ir Bendrovės metinių tikslų įgyvendinimą, kuriuose prioretizuotos priemonės, atsižvelgiant į Bendrovės Strategijoje identifikuotus prioritetus. Nepaisant 2020 m. kilusių iššūkių dėl pasaulinės COVID-19 pandemijos, Bendrovė sėkmingai įgyvendino ar iš dalies įgyvendino strateginius tikslus:
* Pasiruošti Lietuvos elektros energetikos sistemos sinchronizacijai;
* Energetikos kompetencijų centro praktikos išvystymas;
* IPM aukciono paslaugos sukūrimas ir pirmojo aukciono įvykdymas;
* Nuosavyės grąžos rodiklio augimas ir darbo užmokesčio sąnaudų pripažinimas;
* AIT ir ENS išlaikymas.

2020 metų tikslų įgyvendinimas ataskaitos rengimo metu nebuvo patvirtintas.

Veiklos plano įgyvendinimas

Bendrovės vidutinės trukmės 3 metų veiklos planą rengia pagal verslo pasaulyje žinomą Lean įrankį Hoshin Kanri. Šis strateginio planavimo organizavimo būdas padeda įmonės tikslus suderinti su konkretaus darbuotojo asmeniniais tikslais. Šio taikomo strateginio planavimo metodo dėka buvo išlaikytas aukštas strateginių tikslų ir priemonių įgyvendinimo faktas, kuris preliminariu vertinimu siekia daugiau nei 90%.

Pagrindiniai 3 m. veiklos plano priemonių įgyvendinimo rodikliai (rezultatai):
* Sinchronizacijos programos projektų (pagal patvirtintą LRV sinchronizacijos projektų sąrašą) vykdymas nustatytos tolerancijos ribose – įgyvendinta iš dalies;
* Pateikta paraiška ES paramos lėšoms gauti (II etapo įgyvendinimas) - įgyvendinta;
* Sukurtas procesas užtikrinantis prijungimą ne vėliau nei per 22 mėn. - įgyvendinta;
* Valstybinėms institucijoms priėmus savalaikius sprendimus įvyksta pirmasis IPM aukcionas ir paskelbiami laimėtojai - IPM neįvyko. Bendrovė įgyvendino nacionaliniame pajėgumų mechanizmo plane Bendrovei pavestas užduotis, IPM neįvyko, kadangi Lietuvai nepavyko suderinti ir kaip reikalaujama ES reglamentavimo gauti EK notifikavimą Lietuvos pajėgumų mechanizmo įgyvendinimui.
* Sudarytos galimybės vartotojams teikti lanksčiąsias balansavimo paslaugas – įgyvendinta;
* Suderintas baterijos techninis projektas – įgyvendinta;
* ENMIN pateikti pasiūlymai teisės aktų pakeitimams dėl sisteminių paslaugų įsigijimo po 2025 m. - įgyvendinta;
* Pasiektas ROE tikslas (nuosavo kapitalo grąžos rodiklis) - įgyvendinta;
* AIT (vidutinis nutraukimo laikas elektros perdavimo sistemoje dėl LITGRID AB kaltės ir/ar nenustačius nutraukimo priežasčių)≤ 0,29 min.- įgyvendinta;
* Darbuotojų įsitraukimas >= 65 proc. –įgyvendinta
* 0 sunkių ir mirtinų nelaimingų atsitikimų Litgrid objektuose 2020 m., eksploatuojant, rekonstruojant bei naujai statant elektros perdavimo tinklus – įgyvendinta;
* 0 pagrįstų pasikartojančių skundų dėl Litgrid, ar rangovų veiklos 2020 m., eksploatuojant, rekonstruojant bei naujai statant elektros perdavimo tinklus – įgyvendinta.

METINIS PRANEŠIMAS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 39

VII. ATLYGIO POLITIKOS ĮGYVENDINIMO ATASKAITA

Atlygio politikos formavimas ir stebėsena

Siekiant užtikrinti tinkamą atlygio politikos formavimą, stebėseną ir darbo užmokesčio fondo valdymą, EPSO-G įmonių grupėje yra įsteigtas ir veikia trijų narių Atlygio ir skyrimo komitetas, kuriame daugumą sudaro nepriklausomi nariai. Vykdydamas šią funkciją EPSO-G atlygio ir skyrimo komitetas:
* teikia rekomendacijas dėl valdybų narių ir (ar) vadovų sutarčių su jais sąlygų, įskaitant maksimalų atlygio dydį šiems asmenims, maksimalų metinį veiklos biudžetą jų atlygiui;
* rengia įmonių grupės bendrovių vadovų veiklos pagrindinius vertinimo kriterijus ir atlygio gaires, taikomas nustatant atlygį už veiklą Bendrovės ir Grupės patronuojamų bendrovių valdyboje, atlygio ir skyrimo komitete, audito komitete, kituose specializuotuose komitetuose, jei tokie sudaromi. Jų įgyvendinimą peržiūri ne rečiau kaip kartą per metus;
* teikia valdymo organams pasiūlymus dėl individualių atlyginimų vadovaujantiems darbuotojams ir organų nariams siekiant, kad jie atitiktų atlygio gaires ir šių asmenų veiklos įvertinimą;
* vykdydamas šią funkciją, atlygio ir skyrimo komitetas yra informuojamas apie bendrą atlygį, kurį vadovaujantys darbuotojai ir organų nariai gauna iš kitų susijusių bendrovių;
* užtikrina, kad individualūs atlyginimai vadovaujantiems darbuotojams ir/ar valdymo organo nariams būtų proporcingas kitų Bendrovės ir/ar Įmonių grupės vadovaujančių darbuotojų arba organų narių ir kitų Bendrovės ir/ar Įmonių grupės dukterinių bendrovių darbuotojų atlyginimui;
* teikia rekomendacijas dėl valdybos nustatomos Bendrovės patronuojamų bendrovių bei paskesnio lygio patronuojamų bendrovių vadovų, jų pavaduotojų ir kitų vadovaujančių darbuotojų darbo apmokėjimo politikos, ne rečiau kaip kartą per metus peržiūrėti ją bei jos įgyvendinimą;
* stebi ir teikia išvadas kaip Bendrovė irĮmonių grupės bendrovės laikosi galiojančių nuostatų dėl informacijos, susijusios su atlyginimais, skelbimo;
* teikia įmonių vadovaujantiems darbuotojams ir/ar organų nariams bendras rekomendacijas dėl šių darbuotojų ir/ar organų narių atlyginimų dydžio ir struktūros, taip pat stebėti jų atlyginimų dydį ir struktūrą, remiantis Bendrovės ir Įmonių grupės dukterinių bendrovių teikiama informacija;
* surenka ir susistemina visą jo kompetencijos srityse surinktą bei gautą informaciją ir jos pagrindu teikia rekomendacijas atitinkamam Įmonių grupės organui, o esant poreikiui – ir tiesiogiai stebėtojų tarybai;
* kartą per metus valdybai atlygio ir skyrimo# komitetas teikia rašytinę savo veiklos ataskaitą, apimančią vienerius kalendorinius metus.
• Valdyba ir kiti Bendrovės ir/ar Įmonių grupės patronuojamų bendrovių organai turi teisę kreiptis į atlygio ir skyrimo komitetą ir pateikti išvadas dėl konkrečių jų nurodytų klausimų, jeigu šie klausimai patenka į atlygio ir skyrimo komiteto kompetenciją.

Atlygio politika ir papildomos naudos

LITGRID galioja bendra EPSO-G įmonių grupės atlygio politika, taikoma visiems Bendrovės darbuotojams. Atlygio politika tvirtinama ir keičiama Bendrovės valdybos sprendimu, atsižvelgiant į EPSO-G Atlygio ir skyrimo komiteto rekomendacijas. EPSO- G Atlygio ir skyrimo komitetas periodiškai vertina atlygio politikos nuostatas, jos veiksmingumą, įgyvendinimą ir taikymą.

LITGRID veikia atsakomybės ir atskaitingumo principais pagrįsta atlygio politika. Jos tikslas - efektyviai valdyti darbo užmokesčio išlaidas ir kurti motyvacines paskatas, siekiant, kad atlygio dydis tiesiogiai priklausytų nuo bendrovei ir kiekvienam darbuotojui keliamų tikslų įgyvendinimo. Tai reiškia, kad nustatant atlygį, atsižvelgiama į darbuotojo veiklos įvertinimą.

LITGRID vadovų ir darbuotojų atlygį sudaro dvi dalys - fiksuota ir kintama. Fiksuota dalis priklauso nuo pareigybės atsakomybės lygio, kuris nustatomas pagal tarptautinėje praktikoje taikomą metodiką. Kintama atlygio dalis mokama tuomet, kai pasiekiami individualūs metinio vertinimo metu nustatyti tikslai, o įmonė atsiskaito akcininkui ir valdybai už metinių bendrovės tikslų pasiekimą.

LITGRID taikomi atlygio politikos principai:

• Atlygio politikos principai yra tapatūs vadovams ir darbuotojams.
• Atlygio fondą tvirtina įmonių valdybos. Atlygio ir skyrimo komitetas stebi, kad būtų subalansuota darbo užmokesčio išlaidų kontrolė su tinkamai pareigas atliekančių darbuotojų skatinimu.
• Vadovų ir darbuotojų atlygį sudaro dvi dalys - pastovioji ir kintama.
• Pastovioji dalis priklauso nuo pareigybės atsakomybės lygio. Jis nustatomas pagal tarptautinėje praktikoje pripažintą ir plačiai taikomą metodiką.
• Kintama atlygio dalis mokama tuomet, kai pasiekiami individualūs metinio vertinimo metu nustatyti tikslai, o įmonė valdybai atsiskaito už metinių bendrovės tikslų pasiekimą.
• Metiniai tikslai vadovams ir darbuotojams yra nustatomi vadovaujantis darbuotojų veiklos vertinimo politika.
• Kintama atlyginimo dalis darbuotojui nėra mokama tuo atveju, kai veiklos rezultatai neatitinka lūkesčių pagal nustatytus vertinimo kriterijus arba įmonės veiklos ir finansiniai rezultatai vertinami kaip nepatenkinami.
• Kintama atlygio dalis nėra premija. Ji negali viršyti 20-30 proc. pastoviosios atlygio dalies.
• Kintamo atlygio suma yra numatoma Bendrovės biudžete ir apskaitoma finansiniame rezultate, kuris yra audituojamas ir skelbiamas viešai.
• Bendrovės vadovo kintama atlygio dalis priklauso nuo bendrovės strategijoje keliamų tikslų, kurie skelbiami viešai bendrovės tinklapyje, įgyvendinimo.
• Kintama atlygio dalis nėra mokama kolegialių organų nariams.
• Vadovų ir darbuotojų išeitinės išmokos neviršija sumos, kitokios nei nustato LR teisės aktai.
• Numatyta, kad už ypatingos svarbos rezultatus, nenumatytus darbuotojo metiniuose tiksluose, išimtiniais atvejais gali būti skiriama neviršijanti politikoje nustatyto dydžio skatinamoji išmoka. Apie tai privalo būti informuojama bendrovės valdyba jos artimiausiame posėdyje.
• Išankstiniai susitarimai dėl išeitinių išmokų dydžių, išskyrus bendrovių vadovus, kurių darbo sąlygas nustato valdyba, nėra sudaromi.
• Darbuotojams išeitinės kompensacijos mokamos LR darbo kodekso bei darbo sutartyse nustatyta tvarka.
• Atlygio politikoje nėra numatytas joks atlygis suteikiantis vadovui, kolegialaus organo nariui ar darbuotojui teisę į akcijas, akcijų pasirinkimo sandorius arba teisę gauti atlygį, pagrįstą akcijų kainos pokyčiais ar kitomis finansinėmis priemonėmis.
• Darbuotojų įsitraukimo bei lojalumo skatinimui Bendrovė skiria emocinį nefinansinį atlygį. Netiesioginį atlygį sudaro renginiai darbuotojams, pripažinimas ir įvertinimas už itin gerus veiklos rezultatus.

Siekiant užtikrinti atlygio politikos veiksmingumą, laikantis skaidrumo politikos, kiekvieną ketvirtį bendrovės tinklapyje viešai skelbiami pastovaus ir kintamo atlygio dydžiai pagal pareigybių grupes.

LITGRID darbuotojams taikomas papildomų naudų paketas yra orientuotas į šias kryptis:

• Darbuotojo darbo sąlygų ir gerovės užtikrinimas;
• Dėmesys darbuotojo asmeniniams įvykiams, šeimai ir socialinei veiklai;
• Investicija į darbuotojo tobulėjimą.
• Sveikatos draudimas (galioja nuo 2020 liepos 15 d.).

LITGRID didžiuojasi galėdama darbuotojams užtikrinti emocinį atlygį, kuris susideda iš:

• Bendrovės prasmingos veiklos, stabilumo ir saugumo jausmo;
• Profesionalių kolektyvo ir efektyvumą skatinančios darbo aplinkos;
• Vertybėmis grįstos organizacinės kultūros;
• Įdomaus, pilno iššūkių darbo turinio, tarptautinių projektų ir unikalių patirčių;
• Pripažinimo ir augimo.

Darbuotojų veiklos vertinimas

Darbuotojų veiklos vertinimas yra viena svarbiausių valdymo ir efektyvaus vadovavimo sąlygų, padedanti siekti bendrovės tikslų ir kurti profesionalius santykius tarp darbuotojų ir vadovų, leidžianti planuoti darbuotojų karjerą, didinti jų motyvaciją ir įsitraukimą.

Veiklos vertinimo priemonė, užtikrinanti, kad darbuotojų asmeniniai tikslai būtų keliami atsižvelgiant į bendrovės tikslus yra metinis pokalbis, kuriame aptariami ir nustatomi išmatuojami, apibrėžti laike ir motyvuojantys tikslai darbuotojui. Metinis ir tarpinis pokalbis yra skirtas įvertinti darbuotojui iškeltų tikslų pasiekimą ir nustatyti naujus, formuoja grįžtamojo ryšio kultūrą tarp vadovo ir darbuotojo. Pokalbio metu yra taip pat aptariamos darbuotojo ugdymo, kompetencijų kėlimo poreikis ir tolimesnės profesinio augimo bei karjeros galimybės.

Individualūs tikslai su kiekvienu darbuotoju aptariami ir nustatomi kasmet. Jų įgyvendinimas daro tiesioginę įtaką kintamos atlygio dalies dydžiui, kuris taip pat priklauso nuo bendrų visos įmonės tikslų pasiekimo.

Covid-19 situacijos valdymas LITGRID

LITGRID dar prieš paskelbiant šalyje pirmąjį karantiną ėmėsi veiksmų, skirtų užtikrinti darbuotojų sveikatą ir saugumą. Ekstremalių situacijų operacijų komiteto sprendimu jau nuo 2020 m. vasario mėnesio buvo atšauktos visos darbuotojų komandiruotės, renginiai, nebeorganizuojamos ekskursijos į bendrovės biurus ir nepriimamos svečių delegacijos, įvestas nuotolinis darbas iš namų. Dėl darbo specifikos negalintys dirbti iš namų darbuotojai buvo aprūpinti apsaugos priemonėmis ir maksimaliai saugia darbo aplinka. Ekstremalių situacijų operacijų komitetas dirbo nuolat, parinkdamas sprendimus, kaip organizuoti Bendrovės darbą ir strateginių tikslų pasiekimą, atsižvelgiant į pandemijos dinamiką, nes darbuotojų saugumas ir sveikata – bendrovės prioritetas.

Personalo kvalifikacijos kėlimas ir tobulėjimas

Pažangi organizacija neįsivaizduojama be aukščiausio lygio profesionalų, kurių dėka LITGRID gali vadintis kompetencijų centru. Bendrovė siekia sudaryti darbuotojams sąlygas mokytis bei tobulėti, plėsti savo žinias ir akiratį ir kuo efektyviau dalyvauti LITGRID strateginių tikslų įgyvendinime.

Visiems darbuotojams suteikiama galimybė įgyti arba atnaujinti žinias bei įgūdžius, reikalingus tiesioginiam darbui atlikti. Tiek kiekvienas darbuotojas asmeniškai, tiek organizacija rūpinasi darbuotojo bei organizacijos veiklai svarbių kompetencijų ugdymu, o ugdymo sistema apima ne tik formalius mokymus, bet kitas tobulėjimo ir mokymosi formas.

2020 m. kilusi pandemija sutrukdė pilnai įgyvendinti visas pirmam pusmečiui suplanuotas mokymosi programas. Antroje metų pusėje didelę dalį programų pavyko perkelti į nuotolinio mokymosi formatą. Darbuotojai, kaip įprasta, galėjo dalyvauti konferencijose, seminaruose, paskaitose, kelti kvalifikaciją privalomuose, kvalifikaciniuose ir bendrųjų kompetencijų mokymuose. Atsižvelgiant į tai, kad dėl pandemijos dauguma darbuotojų dirbo per nuotolį ir tai, kad visiems tai buvo neįprastas ir emociškai sudėtingas metas, vadovams papildomai buvo suorganizuotas paskaitų ciklas „Kaip vadovauti nutolusioms komandoms“, darbuotojams – paskaitos asmeninio efektyvumo, sveikatos ir sveikatingumo temomis.

2020 m. 78 proc. kvalifikacijos kėlimo ir tobulėjimo iniciatyvų buvo nuotolinės. Investicijų į skirtingas kompetencijų sritis santykis išliko panašus kaip ir ankstesniais metais ir sudaro - 65 proc. profesinės kvalifikacijos profilio mokymams bei 35 proc. bendrųjų, vadovavimo ir vadybinių kompetencijų stiprinimui.

Darbuotojų įsitraukimo tyrimas

Kiekvienais metais LITGRID atlieka darbuotojų įsitraukimo tyrimą. Tyrimo rezultatai rodo, koks yra bendrovės darbuotojų Įsitraukimas (darbuotojų dalis, kurie yra atsidavę organizacijai ir yra linkę dėti papildomas pastangas atliekant savo darbą) irĮgalinimas (darbuotojų dalis, kurie dirba optimaliose pareigybėse ir juos supa skatinanti aplinka, leidžianti pasiekti didžiausią produktyvumo lygį). Išplėstiniai tyrimo rezultatai yra aptariami su darbuotojais ir tampa taiklių iniciatyvų, didinančių darbuotojų įsitraukimą, pagrindu.

2020 metų įsitraukimo tyrimo rezultatai parodė, kad 73 procentų darbuotojų yra įsitraukę. Tai itin aukštas rezultatas, 2019 metais įsitraukimas buvo 68 procentai. Tai itin aukštas rezultatas, kurį pasiekia tarptautinės įmonės, daug dėmesio skiriančios darbuotojų įsitraukimo didinimui.

Atrankos ir darbuotojų įvedimas

LITGRID galioja Atrankų politika, taikoma visoms Bendrovės atrankoms. LITGRID skiria didžiulį dėmesį profesionalioms darbuotojų atrankoms ir sklandžiai jų darbo pradžiai. Bendrovė nuolat kviečia prisijungti tiek patyrusius savo sričių ekspertus, tiek norinčius tobulėti ir augti pradedančiuosius specialistus.# METINIS PRANEŠIMAS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)

Svarbiausia, kad kandidatai turėtų teisingą vertybinį pagrindą, nes LITGRID labai svarbu ne tik tai, kas padaryta, bet ir kaip tai buvo daroma – profesionaliai, bendradarbiaujančiai, pažangiai. Siekiant pritraukti naujus elektros energetikos pakraipos komandos narius, ypatingai sustiprintas bendradarbiavimas su Kauno Technologijos Universitetu. Nepaisant pandemijos iškeltų iššūkių, atrankos sėkmingai vyko nuotoliniu būdu. 2020 m. prie Litgrid komandos prisijungė 51 darbuotojas (2019 m. – 56). Ypatingas dėmesys skirtas nuotoliniam naujų darbuotojų įvedimui. Daugiau dėmesio skiriama susipažinimui su kolegomis nuotoliniu vaizdo ryšiu, kuriant neformalią, draugišką ir tvarią padalinio atmosferą, stiprinant naujo darbuotojo įsitraukimą ir priklausymo jausmą.

LITGRID laukiami ir motyvuoti praktikantai, norintys semtis žinių ir mokytis iš savo srities profesionalų. 2020 m. Bendrovėje tokių jaunų specialistų buvo 8.

Lygios galimybės

Įgyvendinant Lietuvos Respublikos darbo kodekso reikalavimus lygių galimybių ir nediskriminavimo srityse, 2019 m. gruodžio 30 d. LITGRID patvirtino Lygių galimybių tvarkos aprašą ir lygių galimybių įgyvendinimo planą 2020 -2021 metams.

Savo veikloje LITGRID vadovaujasi nediskriminavimo principais visose srityse:
* Vykdant darbuotojų paiešką, atrankas ir atleidimo procedūras, nustatomi objektyvūs, stereotipais nepagrįsti kriterijai.
* Kuriant darbo aplinką ir sudarant visiems darbuotojams vienodas darbo sąlygas. Siekiama sukurti atvirą, lanksčią ir įtraukiančią darbo aplinką, tikintis, kad tai padės visiems LITGRID darbuotojams sėkmingai derinti darbo ir šeimyninius įsipareigojimus. Skatinama ir prisidedama prie darbuotojų sporto ir savanorystės iniciatyvų. Išklausomos kiekvieno darbuotojo idėjos ir skatinama jas įgyvendinti.
* Formuojant darbo užmokesčio politiką ir ją įgyvendinant, vadovaujamasi sąžiningumo ir lyčių lygybės ir nediskriminavimo principais.
* Patvirtinus lygių galimybių įgyvendinimo priemones, LITGRID įsipareigojo greitai ir veiksmingai reaguoti į kasdienes nepageidaujamo elgesio apraiškas bei užtikrinti vienodas sąlygas visiems darbuotojams ir dėl darbo besikreipiantiems kandidatams. Siekiama, kad lygios galimybės gyvuotų ne tik dokumentuose, o LITGRID bendruomenė būtų šiuolaikiška, rūpestinga, tolerantiška ir atvira.

Patvirtinus lygių galimybių įgyvendinimo priemones, LITGRID įsipareigojo greitai ir veiksmingai reaguoti į kasdienes nepageidaujamo elgesio apraiškas bei užtikrinti vienodas sąlygas visiems darbuotojams ir dėl darbo besikreipiantiems kandidatams. Siekiama, kad lygios galimybės gyvuotų ne tik dokumentuose, o LITGRID bendruomenė būtų šiuolaikiška, rūpestinga, tolerantiška ir atvira.

Profesinė sąjunga

Litgrid glaudžiai bendradarbiauja su bendrovėje veikiančia Elektros perdavimo tinklo darbuotojų profesine sąjunga. Abipusis bendradarbiavimas grindžiamas pagarbos ir socialinės partnerystės principais. 2018 m. vasario 20 d. buvo pasirašyta ir iki šiol galioja LITGRID AB kolektyvinė sutartis, kurios naudomis gali pasinaudoti visi bendrovės darbuotojai. 2020 m. gruodžio 31 d. elektros perdavimo tinklo darbuotojų profesinėje sąjungoje buvo 98 nariai.

Informacija apie darbo užmokestį

Sėkmingai siekti užsibrėžtų tikslų bendrovei padeda aukščiausios kompetencijos darbuotojų komanda. Ją sudaro 308 specialistai, iš kurių 95 proc. turi aukštąjį išsilavinimą. 75 proc. darbuotojų sudaro vyrai, 25 proc. – moterys, darbuotojų amžiaus vidurkis yra 42 metai. Trys ketvirtadaliai LITGRID komandos narių yra patyrę inžinieriai, nuo kurių veiklos priklauso sklandus elektros perdavimo sistemos operatoriaus darbas. Vidutinis darbuotojų stažas energetikos sistemoje siekia 10,6 metų. 2020 m. darbuotojų bendras kaitos rodiklis buvo 11,7 proc., lygiai toks pat, kaip ir 2019 m. Skirtingai nuo praėjusių metų, savanoriškos kaitos rodiklis sumažėjo nuo 11 iki 9 proc.. LITGRID AB 2020 m. gruodžio 31 d. dirbo 308 darbuotojai.

Bendrovės darbuotojų vidutinis darbo užmokestis 2016-2020 metais, Eur	2020 m.	2019 m.	2018 m.	2017 m.	2016 m.
Generalinis direktorius	13 729	12 980	12 291	12 149	10 010
Aukščiausio lygio vadovai	8 697	8 560	8 249	7 599	7 704
Vidurinio lygmens vadovai	4 482	4 326	4 041	4 331	4 371
Ekspertai - specialistai	2 792	2 556	2 403	2 175	2 057
Iš viso	3 167	2 972	2 818	2 564	2 434

Bendrovės grynasis pelnas/nuostolis, tūkst. Eur	2020	2019	2018	2017	2016
	26 603	2959	(38 090)	7 724	16 828

Informacija apie Atlygio politiką, Darbuotojų veiklos vertinimo politiką, mokamus atlyginimus bei Bendrovės tikslus skelbiama bendrovės interneto tinklapyje.

Kolegialių valdymo organų atlygis

UAB „EPSO-G“ įmonių grupėje valdymo organų narių atlygio principus nustato Atlygio už veiklą įmonių grupės bendrovių organuose nustatymo gairės, patvirtintos UAB „EPSO-G“ vienintelio akcininko sprendimu. 2019 m gruodžio mėnesio 17 d. neeiliniame visuotiniame LITGRID akcininkų susirinkime priimti sprendimai dėl metinio atlygio biudžeto nepriklausomų valdybos narių atlygiui ir su funkcijų valdyboje atlikimu susijusioms išlaidoms nustatymo bei dėl sutarties su nepriklausomais valdybos nariais dėl veiklos LITGRID valdyboje standartinių sąlygų. Bendrovė vadovaujasi 2020 m. balandžio 20 d. atnaujinta Vadovo ir valdybos atlygio politika (https://www.litgrid.eu/uploads/files/dir523/dir26/dir1/16_0.php)

Akcininko deleguotiems valdybos nariams joks atlygis nėra mokamas.

Atlygio ir skyrimo komitetas aptarė kolegialių organų įsivertinimo rezultatus ir identifikavo šias KO veiklos tobulintinas veiklos sritis/kryptis 2021 metams:
* turi būti skiriama daugiau dėmesio strateginių klausimų sprendimui, siekiant kolegialių organų darbo organizavimo optimizavimo;
* turi būti didinamas bendradarbiavimas su EPSO-G valdyba ir komitetais siekiant efektyviau atliepti konkretaus kolegialaus organo lūkestį ir poreikį.

LITGRID AB Valdybos narių atlygis, Eur	2020 m.	2019 m.	2018 m.	2017 m.	2016 m.
Rimvydas Štilinis (2016.07 – 2020.08)	-	-	-	-	-
Nemunas Biknius (2016.07 -2020.04)	-	-	-	-	-
Domas Sidaravičius (nuo 2016.07)	16 800	8 820	9025	8375	3800
Šarūnas Nedzinskas (2018.09-2020.04)	6 417	9 487	3200	-	-
Algirdas Juozaponis (nuo 2018.09)	-	-	-	-	-
Artūras Vilimas (nuo 2020.04)	14 197	-	-	-	-
Jūratė Marcinkonienė (nuo 2020.04)	-	-	-	-	-
Viso	37 414	18 307	12 225	8375	3800

Kitokios priemokos, tantjemos ar kitokios išmokos valdybos nariams mokamos nebuvo.

Per 2020 metus įvyko 22 valdybos posėdžiai.

LITGRID AB valdybos posėdžių lankomumas 2020 m.

Nr.	Posėdžio data	Algirdas Juozaponis	Domas Sidaravičius	Jūratė Marcinkonienė	Artūras Vilimas	Rimvydas Štilinis	Nemunas Biknius	Šarūnas Nedzinskas
1	2020-01-14	+	+	-	-	+	+	+
2	2020-01-24	+	+	-	-	+	+	+
3	2020-02-14	+	+	-	-	+	+	+
4	2020-02-24	+	+	-	-	+	+	+
5	2020-03-16	+	+	-	-	+	+	+
		Posėdyje dalyvavo, bet buvo nušalintas nuo sprendimo priėmimo dėl interesų konflikto
6	2020-03-27	+	+	-	-	+	+	+
7	2020-04-24	+	+	+	+	+	-	-
8	2020-05-04	+	+	+	+	+	-	-
9	2020-05-22	+	+	+	+	+	-	-
10	2020-06-06	+	+	+	+	+	-	-
11	2020-06-19	+	+	+	+	+	-	-
12	2020-07-24	+	+	+	+	+	-	-
13	2020-08-14	+	+	+	+	+	-	-
14	2020-08-18	+	+	+	+	+	-	-
15	2020-08-27	+	+	+	+	+	-	-
16	2020-09-24	+	+	+	+	-	-	-
17	2020-09-29	+	+	+	+	-	-	-
18	2020-10-12	+	+	+	+	-	-	-
19	2020-11-10	+	+	+	+	-	-	-
20	2020-11-20	+	+	+	+	-	-	-
21	2020-11-27	+	+	+	+	-	-	-
22	2020-12-18	+	+	+	+	-	-	-

LITGRID AB Valdybos 2020 m. esminiai sprendimai

Mėnuo	Posėdžio data	Sprendimai
Sausis	01-14	Patvirtinta Bendrovės 2019-2028 m. strategija.
	01-24	Įvertinti vadovo 2019 m. tikslų pasiekimo rezultatai.
Vasaris	02-14	Spręsta dėl balsavimo LitPol Link visuotiniame akcininkų susirinkime.
	02-24	Prisijungta prie UAB "EPSO-G" įmonių grupės atnaujintų atrankų, darbuotojų veiklos vertinimo, apskaitos, kolegialių organų narių, vadovų ir darbuotojų interesų valdymo politikų. Patvirtintas kontroliuojamų projektų sąrašas. Pritarti prisijungimui prie TSO Holding AS akcininkų sutarties.
Kovas	03-16	Pritarta sandorio sudarymo su susijusia šalimi Baltpool, UAB.
	03-27	Patvirtintas konsoliduotas metinis pranešimas, finansų ataskaitų rinkinys, pelno paskirstymo projektas. Sušauktas eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas. Pritarta esminėms sandorio sąlygoms dėl oro linijos Lietuvos E- Alytus rekonstravimo. Pritarta pradėti jūros dugno tyrimo pirkimą Harmony link projekte ir patvirtintos sutarties esminės sąlygos. Prisijungta prie UAB "EPSO-G" įmonių grupės atnaujintos dividendų politikos.
Balandis	04-24	Patvirtintas 2021 m. rizikų valdymo priemonių planas. Prisijungta prie rizikų valdymo metodikos. Paskirta kintamo atlygio dalis už 2019 m. rezultatus.
Gegužė	05-04	Pritarta Harmony Link bendradarbiavimo sutarties su PSE S.A. sudarymui ir sušauktas visuotinis akcininkų susirinkimas.
	05-22	Spręsta dėl balsavimo UAB "Duomenų logistikos centras" visuotiniame akcininkų susirinkime. Pritarta sandorių sudarymui su susijusiomis šalimis.
Birželis	06-06	Pritarta visų UAB „Duomenų logistikos centras“ akcijų pirkimo-pardavimo sutarčiai ir sušauktas visuotinis akcininkų susirinkimas.
	06-19	Spręsta dėl balsavimo UAB "Duomenų logistikos centras" visuotiniame akcininkų susirinkime. Pritarta sutarties su UAB „EPSO-G“ dėl 2019 m. mokestinių nuostolių perdavimo – perėmimo sudarymo. Patvirtintas Lietuvos elektros energetikos sistemos 400-110 kV tinklų plėtros planas 2020-2029 m. Prisijungta prie atitikties valdymo politikos. Atnaujintas 2020 m. rizikų valdymo priemonių planas.
Liepa	07-24	Aptarta regioninio valdymo centro koncepcija bei balanso ir sisteminių paslaugų valdymo informacinės sistemos plėtros strategija.
Rugpjūtis	08-14	Aptartas ilgalaikio pajėgumų mechanizmo įgyvendinimas ir kritinių pareigybių pamainumo planai.
	08-18	Iš valdybos pirmininko pareigų atšauktas R. Štilinis, nauju valdybos pirmininku paskirtas A. Juozaponis.
Rugsėjis
09-24 Spręsta dėl balsavimo „LitPol Link“ visuotiniame akcininkų susirinkime
09-29 Pritarta „NordBalt“ jungties nuolatinės srovės kabelio avarinio remonto paslaugų sutarties sudarymui. Sušauktas visuotinis akcininkų susirinkimas.
Spalis
10-12 Atšauktas D. Virbickas iš generalinio direktoriaus pareigų. Laikinai einančiu vadovo pareigas paskirtas V. Grušas.
10-23 Nustatyti reikalavimai kandidatams ir inicijuota vieša generalinio direktoriaus atranka. Nustatytos perdavimo paslaugų kainos ir jų taikymo tvarka.
Lapkritis
11-20 Patvirtintas 2020-2030 m. strategijos projektas. Patvirtinti aukščiausio ir vidurinio lygmens vadovų atlygio rėžių struktūra. Patvirtintas projektų valdymo vidaus audito rekomendacijų įgyvendinimo veiksmų planas. Patvirtintos standartinės balansavimo paslaugų ir disbalanso pirkimo-pardavimo sutarčių sąlygos.
Gruodis
12-18 Sušauktas neeilinis visuotinis akcininkų susirinkimas. Prisijungta prie atnaujintos UAB „EPSO-G“ įmonių grupės atitikties valdymo politikos, atitikties valdymo metodikos. Patvirtintas 2021 m. rizikų valdymo priemonių planas, biudžetas, veiklos plano prioritetai ir tikslai. Pritarta oro linijos Klaipėda-Grobinė rekonstravimo, tretinio aktyviosios galios rezervo, izoliuoto sistemos darbo paslaugos sandorių ir EITP Baltijos sinchronizacijos projekto II etapo įgyvendinimo bendradarbiavimo sutarties sudarymui.

METINIS PRANEŠIMAS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 46

Informacija apie darbuotojus

Bendrovės vadovo pastovų ir kintamąjį atlygį nustato Bendrovės valdyba, aukščiausio lygmens vadovams – Bendrovės vadovas, vadovaudamasis Bendrovės valdybos patvirtinta atlygio politika. Kintamoji atlygio dalis vadovui ir vadovybei mokama vieną kartą per metus, Bendrovės valdybai patvirtinus Bendrovės vadovo tikslų įgyvendinimą.

Pasitikėjimo linija

Skatiname savo darbuotojus, klientus, verslo partnerius ir kitas suinteresuotas šalis pranešti apie teisės aktų pažeidimus. Bendrovėje veikia pasitikėjimo linija, nurodytu telefonu galima skambinti ištisą parą. Numeris bei el. pašto adresas skelbiami bendrovės interneto svetainėje bei intranete.

Etikos komitetas

Bendrovėje įsteigtas Etikos komitetas, veikia Etikos ir elgesio kodeksas (skelbiamas bendrovės interneto puslapyje, www.litgrid.eu), kurio vertybinių pagrindų principingai laikomasi ne tik Bendrovės viduje, bet ir bendradarbiaujat su trečiosiomis šalimis.

Korupcijos prevencija

Vykdydama veiklą korupcijos prevencijos srityje Bendrovė vadovaujasi UAB „EPSO-G“ įmonių grupės korupcijos prevencijos politika (kuri yra skelbiama viešai, tinklapyje www.litgrid.eu) ir įgyvendina „Antikorupcijos vadovo verslui“ 1 rekomendacijas. Savo kasdienėje veikloje darbuotojai remiasi Etikos ir elgesio kodeksu. Šio kodekso reikalavimų LITGRID darbuotojai laikosi bendraudami vieni su kitais, taip pat su tiekėjais, rangovais, elektros energijos gamintojais, vartotojais, verslo partneriais, valstybės ir savivaldybių institucijomis ir visuomene. Bendrovėje įgyvendinti Lietuvos Respublikos pranešėjų apsaugos įstatymo principai – sukurti vidaus pranešimų kanalai, atnaujintas vidinis teisinis reglamentavimas ir įdiegtos techninės priemonės, visiškai užtikrinančios minėto įstatymo reikalavimų atitiktį. Ataskaita apie vidaus pranešimų kanalais gautą informaciją bei atliktus veiksmus pateikiama patronuojančiai įmonei UAB „EPSO-G“.

Bendrovėje ypač didelis dėmesys skiriamas interesų konfliktų valdymui. Įgyvendinant Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo (Interesų derinimo įstatymas) ir UAB „EPSO-G“ įmonių grupės kolegialių organų narių, vadovų ir darbuotojų interesų valdymo politiką, Bendrovėje įgyvendinamos interesų konfliktų prevencijos ir privačių interesų deklaravimo kontrolės priemonės: sukurta vidinė, elektroninė Interesų deklaravimo sistema, kuria 100 proc. Vadovaujantis Interesų derinimo įstatymo reikalavimais viešai interesus deklaravo visi Bendrovės darbuotojai, kuriems pagal įstatymą tai daryti privalu (140 darbuotojų); atlikta pateiktų interesų deklaracijų (vidinių ir VTEK) turinio analizė ir parengtos išankstinės rekomendacijos padalinių vadovams ir darbuotojams, kurie deklaravo galimus realius ar tikėtinus interesų konfliktus; atlikti prevenciniai patikrinimai siekiant įvertinti kaip įgyvendinamos Interesų derinimo įstatymo nuostatos (pažeidimų nenustatyta). Vykdomi darbuotojų mokymai, bei esant poreikiui teikiamos individualios konsultacijos.

Atliktas korupcijos pasireiškimo tikimybės nustatymas Bendrovės statinių statybos/rekonstrukcijos techninės priežiūros organizavimo srityje ir parengtos rekomendacijos dėl identifikuotų rizikos veiksnių mažinimo. Siekdami užtikrinti, kad LITGRID dirbtų tik nepriekaištingos reputacijos asmenys, darbuotojai motyvuojami elgtis sąžiningai ir pranešti apie pastebėtą korupciją, valdomos iš nepotizmo ir kronizmo kylančios rizikos. Bendrovėje nėra giminystės/svainystės ryšiais susijusių asmenų, kuriuos sietų tiesioginio pavaldumo ar kontrolės santykiai. Visus metus buvo vykdomi darbuotojų antikorupciniai mokymai. Elektroninius antikorupcinius mokymus pabaigė visi – ir ilgai dirbantys, ir naujai priimti į darbą Bendrovės darbuotojai.

2020 m. gruodžio mėn. atliktas „LITGRID AB darbuotojų korupcijos suvokimo tyrimas“. Tyrime dalyvavo 54 procentai darbuotojų. Remiantis tyrimo duomenimis: 95 % apklausos dalyvių neigiamai vertina korupciją (2019 m. - 93 %) ir 99 % - neigiamai vertina asmenis, kurie duoda kyšius (2019 m. – 99 %); 1 % apklaustųjų savo veikloje per pastaruosius 3 metus yra susidūrę su korupcijos apraiškoms (2019 m. - 9 %); susidūrę su korupcija apie tai praneštų 94 % apklaustųjų (2019 m. - 91 %). Apklausos rezultatai rodo, jog korupcijos suvokimas Bendrovėje auga ir išlieka labai aukštas.

1 https://www.stt.lt/korupcijos-prevencija/mokomoji-ir-metodine-medziaga/7452

METINIS PRANEŠIMAS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 47

VIII. VALDYMAS

Informacija apie akcinį kapitalą, akcininkus ir jų teises

Nuo 2010 m. gruodžio 22 d. LITGRID akcijos įtrauktos į vertybinių popierių biržos NASDAQ OMX Vilnius Papildomąjį prekybos sąrašą, emisijos ISIN kodas LT0000128415. LITGRID savo akcijų nėra įsigijusi, per ataskaitinį laikotarpį savo akcijų neįsigijo ir neperleido. LITGRID įstatinis kapitalas yra 146 256 100,2 eurų, padalintas į 504 331 380 PVA. Vienos akcijos nominali vertė - 0,29 euro. 97,5 proc. LITGRID akcijų valdo UAB EPSO-G (Gedimino per. 20, LT-01103 Vilnius, įmonės kodas 302826889), kurių 100 proc. akcijų priklauso LR Energetikos ministerijai. UAB EPSO-G turi lemiamą balsą priimant sprendimus visuotiniame akcininkų susirinkime. Bendrovė nėra informuota apie kokius nors akcininkų tarpusavio susitarimus, dėl kurių gali būti ribojamas vertybinių popierių perleidimas ir (arba) balsavimo teisės. Bendrovėje nėra balsavimo teisių apribojimų. Bendrovės dukterinių įmonių vertybiniais popieriais vertybinių popierių biržoje neprekiaujama. LITGRID vertybinių popierių apskaitos ir su vertybinių popierių apskaita susijusias paslaugas nuo 2017 m. rugsėjo 8 d. iki 2020 m. rugsėjo 7 d. teikė AB SEB bankas.

Duomenys apie prekybą LITGRID vertybiniais popieriais reguliuojamose rinkose:

Rodiklis	2018 m.	2019 m.	2020 m.
Atidarymo kaina, eurais	0,702	0,64	0,59
Didžiausia kaina, eurais	0,71	0,705	0,63
Mažiausia kaina, eurais	0,625	0,575	0,49
Paskutinė kaina, eurais	0,63	0,58	0,585
Apyvarta vnt.	383 524	187 620	680 371
Apyvarta mln. eurų	0,26	0,12	0,39
Kapitalizacija mln. eurų	317,73	292,51	295,03

METINIS PRANEŠIMAS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 48

LITGRID akcijų apyvarta ir kaina, eurais per ataskaitinį laikotarpį:

LITGRID (LGD1L) akcijų kainos palyginimas su OMX Baltic Benchmark GI (OMXBBGI) ir OMX Vilnius (OMXV) indeksais per ataskaitinį laikotarpį:

METINIS PRANEŠIMAS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 49

Dividendai

2017 m. rugpjūčio 18 d. LITGRID valdyba priėmė sprendimą UAB EPSO-G valdybos 2017 m. liepos 14 d. sprendimu patvirtintą UAB EPSO-G įmonių grupės dividendų politiką LITGRID taikyti pilna apimtimi. UAB „EPSO-G“ dividendų politika tiesiogiai susiejo mokėtinų dividendų dydį su įmonės nuosavo kapitalo naudojimo efektyvumu – kuo didesnę naudą Bendrovė sukuria akcininkams, tuo didesnę pelno dalį ji gali skirti tolimesnei plėtrai ar kitų svarbių projektų įgyvendinimui.

2020 m. balandžio 20 d. įvykusio LITGRID eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo metu buvo nutarta išmokėti po 0,0081 euro dividendų vienai akcijai.

2020 m. vasario 7 d. EPSO-G valdyba atnaujino Grupės dividendų politiką. Pakeitimai yra susiję su korporatyviniais valdymo struktūros pokyčiais, t. y. stebėtojų tarybos panaikinimu, taip pat atsižvelgiant į dividendų mokėjimą reglamentuojančių teisės aktų pasikeitimus. Kitos esminės politikos nuostatos nesikeitė. EPSO-G dividendų politika, kuri reglamentuoja dividendų dydžio nustatymo, jų išmokėjimo ir skelbimo tvarką visoms grupę sudarančioms bendrovėms, nustato aiškias tikėtinos nuosavybės ir investicijų grąžos gaires esamiems ir potencialiems akcininkams, tuo pat metu užtikrinant tvarų ilgalaikį įmonių vertės augimą, savalaikį šaliai svarbių strateginių projektų įgyvendinimą ir kryptingai stiprinant pasitikėjimą visa energijos perdavimo ir mainų įmonių grupe.

Bendrovės valdymo organai

Bendrovės valdymo organų sistema nustatyta įstatuose ir ją sudaro: visuotinis akcininkų susirinkimas, valdyba ir vienasmenis bendrovės vadovas - generalinis direktorius. Bendrovės įstatuose numatyta, kad atsižvelgiant į tai, kad Bendrovė priklausoĮmonių grupei ir Patronuojančios bendrovės valdybaĮmonių grupės mastu vykdo vidaus kontrolės sistemos funkcionavimo bei rizikų valdymo priežiūrą, Bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas ir valdyba gali atsižvelgti į Patronuojančios bendrovės valdybos pasiūlymus ir atsiliepimus, teikiamus atitinkamo Bendrovės organo kompetencijos klausimais.# Patronuojančioje bendrovėje sudaromas audito komitetas veikia kaip visos Įmonių grupės audito komitetas, be kita ko, atlikdamas ir Bendrovės audito komiteto funkcijas.

Bendrovės valdymo principai

Pagrindinius bendrovės valdymo principus nustato Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, Akcinių bendrovių įstatymas ir Bendrovės įstatai.

Bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas sprendžia Bendrovės įstatų ir įstatinio kapitalo keitimo, akcijų konvertavimo klausimus, renka valdybą ir auditorių, tvirtina metines finansines ataskaitas ir skirsto pelną, priima sprendimus dėl svarbiausių sandorių ir kitais klausimais.

Bendrovės valdyba nustato Bendrovės organizacinę struktūrą, renka generalinį direktorių, tvirtina veiklos strategiją, biudžetą, investicijas, priima sprendimus dėl svarbių sandorių sudarymo ir kitais svarbiais valdymo klausimais.

Generalinis direktorius yra vienasmenis Bendrovės valdymo organas, jis organizuoja Bendrovės veiklą ir sudaro Bendrovės sandorius.

Bendrovės organų kompetencija detaliai aprašyta Bendrovės įstatuose. Bendrovė laikosi listinguojamų bendrovių valdymo kodekso.

Įstatai

LITGRID įstatai keičiami LR akcinių bendrovių įstatymo nustatyta tvarka. Per ataskaitinį laikotarpį Bendrovės įstatai nesikeitė.

Visuotinis akcininkų susirinkimas

Visuotinis akcininkų susirinkimas yra aukščiausias Bendrovės valdymo organas. Visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencija, akcininkų teisės ir jų įgyvendinimas numatyti ABĮ ir Bendrovės įstatuose. Visuotinio akcininkų susirinkimo kompetenciją, sušaukimo ir sprendimų priėmimo tvarką nustato įstatymai, kiti teisės aktai ir įstatai.

METINIS PRANEŠIMAS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)
50

LITGRID AB valdyba 2020 m. gruodžio 31 d.

LITGRID AB valdybos nariai, generalinis direktorius ir finansų direktorius:

Valdybos narių ir Bendrovės vadovo gyvenimo aprašymai (informacija skelbiama ir www.litgrid.eu).

Pareigos	Vardas, pavardė	Pradžios data	Pabaigos data	Turimų emitento akcijų skaičius
Valdybos pirmininkas (nuo 2020 08 18)	Algirdas Juozaponis	2018 09 07	-
Nepriklausomas valdybos narys	Domas Sidaravičius	2016 07 29	-
Nepriklausomas valdybos narys	Artūras Vilimas	2020 04 20	-
Valdybos narys	Jūratė Marcinkonienė	2020 04 20	-
Valdybos pirmininkas (iki 2020 08 18)	Rimvydas Štilinis	2016 07 29	2020 08 31
Nepriklausomas valdybos narys	Šarūnas Nedzinskas	2018 09 07	2020 04 20
Valdybos narys	Nemunas Biknius	2016 07 29	2020 04 20
L.e.p. generalinis direktorius	Vidmantas Grušas	2020 10 17	-
Finansų direktorius	Vytautas Tauras	2019 03 01	-	76 akcijos

METINIS PRANEŠIMAS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)
51

Jūratė Marcinkonienė

Valdybos narė UAB „EPSO-G“, l.e. p. Strategijos ir plėtros departamento direktorė Kitos pareigos: UAB „GET Baltic“ (įm. kodas 302861178, Geležinio Vilko g. 18A, LT-1810, Vilnius) valdybos narė J. Marcinkonienė LITGRID akcijų neturi.

Algirdas Juozaponis

Valdybos pirmininkas (nuo 2020 08 31) UAB „EPSO-G“ finansų direktorius, valdybos narys (2016-2018 m.). Nuo 2020 rugpjūčio mėnesio tapo LITGRID valdybos pirmininku. Kitos pareigos: „Amber grId“ AB Valdybos pirmininkas (įm. kodas 303090867, Savanorių pr. 28, Vilnius LT-03116). A. Juozaponis LITGRID akcijų neturi.

Domas Sidaravičius

Nepriklausomas valdybos narys Kitos pareigos: UAB „Tuvlita“ (įm. kodas 1105840917, Lentvario g. 7A, LT- 02300, Vilnius), strategijos ir plėtros direktorius. D. Sidaravičius LITGRID akcijų neturi.

Artūras Vilimas

Nepriklausomas valdybos narys AB LITGRID AB valdybos narys, IPK narys prie EPSO-G Valdybos. A. Vilimas LITGRID akcijų neturi.

METINIS PRANEŠIMAS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)
52

Vidmantas Grušas

Nuo 2020 10 17 laikinai ėjo generalinio direktoriaus pareigas (generalinis direktorius iki 2020 spalio 16 d. buvo Daivis Virbickas).

Valdymas ir kontrolė

Bendrovės Valdyba

Valdyba, sudaryta iš penkių narių, renkama ketverių metų kadencijai. Valdybos kadencija prasideda pasibaigus valdybą išrinkusiam visuotiniam akcininkų susirinkimui ir baigiasi valdybos kadencijos pabaigos metais vyksiančio eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo dieną. Jeigu valdyba ar valdybos narys yra atšaukiamas, atsistatydina ar dėl kitų priežasčių nustoja eiti pareigas nepasibaigus kadencijai, nauja valdyba ar valdybos narys renkamas likusiam kadencijos laikotarpiui.

Pagal pakeistų naujos redakcijos įstatų reikalavimus, renkant valdybos narius užtikrinama, kad valdybos sudėtyje būtų ne mažiau kaip 2 (du) nepriklausomi nariai, jų nepriklausomumą nustatant atsižvelgiant į valdymo kodekse irĮmonių grupės kolegialių organų narių, vadovų ir darbuotojų interesų valdymo politikoje įtvirtintus kriterijus bei kitų taikytinų teisės aktų reikalavimus; užtikrinama, kad ne mažiau kaip 3 (trys) valdybos nariai būtų nesusiję darbo santykiais su Bendrove, o esant galimybei siekiama, jog į valdybą nebūtų skiriami Bendrovės darbuotojai.

Valdyba iš savo narių renka valdybos pirmininką. Valdyba savo veikloje vadovaujasi įstatymais, kitais teisės aktais, įstatais, visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimais bei valdybos darbo reglamentu. Valdyba yra kolegialus Bendrovės valdymo organas. Valdybos kompetenciją, sprendimų priėmimo bei narių rinkimo ir atšaukimo tvarką nustato įstatymai, kiti teisės aktai ir įstatai. Valdyba yra atskaitinga visuotiniam akcininkų susirinkimui.

Valdybos veiklos sritys

Valdyba svarsto bei tvirtina Bendrovės strategiją, trejų metų Bendrovės veiklos planą, dešimties metų perdavimo tinklų plėtros planą, Bendrovės biudžetą, paramos ir labdaros skyrimo tvarką, kitus Bendrovės strateginę veiklą reglamentuojančius dokumentus.

Valdyba priima sprendimą Bendrovei pradėti vykdyti naujo pobūdžio veiklą ar nutraukti konkrečią vykdomą veiklą, kai tai neprieštarauja Bendrovės veiklos tikslui. Taip pat sprendimus, susijusius su obligacijų išleidimu, Bendrovės turimų akcijų perleidimo kitiems asmenims, sprendimus dėl finansinių sandorių, kurių vertė yra didesnė kaip 3 mln. eurų. Valdyba sprendžia ir kitus Bendrovės įstatuose jai priskirtus klausimus.

Vadovo veiklos sritys

Generalinis direktorius yra vienasmenis Bendrovės valdymo organas. Generalinis direktorius organizuoja Bendrovės veiklą, jai vadovauja, veikia Bendrovės vardu ir turi teisę vienvaldiškai sudaryti sandorius. Generalinio direktoriaus kompetenciją, rinkimo ir atšaukimo tvarką nustato įstatymai, kiti teisės aktai ir įstatai.

METINIS PRANEŠIMAS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)
53

Valdymas ir kontrolė

Bendrovės valdymui reikalavimus nustato ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimai, skirti valstybės valdomų ar kontroliuojamų įmonių valdymui, ta apimtimi, kiek jie taikomi „EPSO-G“ įmonių grupei priklausančioms įmonėms, Valdymo kodekse, ta apimtimi, kiek Bendrovės įstatai nenumato kitaip.

Bendrovė, vadovaudamasi 2017 m. gegužės 19 d. Bendrovės valdybos posėdyje Nr. 12 patvirtinta UAB „EPSO-G“ įmonių grupės integruoto planavimo ir stebėsenos politika, kuri Bendrovėje taikoma tiesiogiai visa apimtimi, rengia Bendrovės strategiją 5-10 metų laikotarpiui, strategijos laikotarpis turi atitikti patronuojančios įmonės strategijos laikotarpį. Šiuo metu Bendrovės strategija parengta 10 metų laikotarpiui iki 2028 m.

Bendrovės strategijoje numatytų strateginių tikslų įgyvendinimą užtikrina Bendrovės veiklos vykdymo, kontrolės ir rizikų valdymo sistemos. Bendrovės strategiją tvirtina ir jos įgyvendinimą kontroliuoja valdyba. Bendrovės valdyba iki einamųjų metų pabaigos parengia (atnaujina) ir tvirtina veiklos planą 3 metų laikotarpiui. Bendrovėje įdiegta mėnesinė strategijos įgyvendinimo priežiūros sistema, kuri susieta su Bendrovės administracijos atlygio sistema. Bendrovės valdybos sudėtis atskleista Bendrovės interneto svetainėje.

Bendrovės perdavimo sistemos operatoriaus veiklą reguliuoja nacionalinė reguliavimo institucija – Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija. Komisija pagal kompetenciją Lietuvos Respublikoje atlieka veiklos elektros energetikos sektoriuje valstybinio reguliavimo funkcijas, be kita ko, užtikrindama reguliuojamosios energetikos veiklos vykdymo bei elektros energetikos įmonių ir vartotojų teisių ir pareigų tinkamo įgyvendinimo priežiūrą ir kontrolę.

Bendrovės strategiją ir veiklos planą įgyvendina bei Bendrovės administracijos veiklą organizuoja Bendrovės generalinis direktorius. Bendrovės administracijos vadovybę sudaro generalinis direktorius, Finansų departamento direktorius, Sistemos departamento direktorius, Perdavimo tinklo departamento direktorius, Strateginės infrastruktūros departamento direktorius, Strategijos departamento direktorius bei ITT ir administravimo departamento direktorius. Bendrovės vadovybės sudėtis atskleista Bendrovės interneto svetainėje.

Korporatyviniame valdyme diegiami gerosios valdymo praktikos principai, valstybės kontroliuojamų įmonių valdymo politika. Bendrovės valdyba tvirtina politikas, kurių įgyvendinimą turi užtikrinti Bendrovės administracija: korupcijos prevencijos, atlygio, atlygio už veiklą įmonių grupės bendrovių organuose, darbuotojų veiklos vertinimo, projektų valdymo, integruoto planavimo ir stebėsenos, korporatyvinio valdymo, apskaitos, paramos, dividendų, transporto, technologinio turto, skaidrumo ir komunikacijos, neskelbtinos informacijos apsaugos, kolegialių organų narių, vadovų ir darbuotojų interesų valdymo, iždo valdymo ir finansų rizikų, rizikų valdymo, socialinės atsakomybės ir kitas politikas, kurių turinys skelbiamas Bendrovės internetiniame tinklalapyje.

Bendrovės vidaus kontrolės sistemas palaiko organizacinė struktūra, valdymo kultūra ir įdiegtos gerosios valdymo praktikos, taip pat diegiamas procesų valdymas. Pažymėtina, kad priežiūrą atlieka UAB „EPSO-G“ valdyba, rekomendacijas, pasiūlymus ir išvadas dėl svarbių Bendrovės veiklos klausimų teikia atlygio ir skyrimo komitetas ir audito komitetas. Vidaus kontrolės sistemą inicijuoja Bendrovės valdyba, įgyvendina administracija, palaikoma UAB „EPSO-G“ audito komiteto, išorinio nepriklausomo audito ir pagrindinę veiklą aptarnaujančių padalinių.# METINIS PRANEŠIMAS

Bendrovėje veikiančios procedūros ir politikos užtikrina finansinės apskaitos ir ataskaitų patikimumą, Bendrovės veiklos atitikimą teisės aktams, veiklos efektyvumą ir veiklos tikslų pasiekimą. Lietuvos Respublikos energetikos ministras 2015 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. 1-212 patvirtino Valstybės valdomų energetikos sektoriaus įmonių grupės korporatyvinio valdymo gaires (toliau – Gairės). Šių Gairių nuostatos nustato bendrai visai „EPSO-G“ įmonių grupei vieningai taikomus korporatyvinio valdymo principus, reglamentuoja įmonių grupės paskirtį, veiklos tikslus, valdymo organizavimo modelį, valdymo struktūrą bei atskaitomybės ir veiklos priežiūros bei kontrolės sistemą. Šios korporatyvinio valdymo gairės nukreiptos palaikyti ir toliau tobulinti Bendrovės valdyme taikomas gerosios valdymo praktikos procedūras ir politikas.

„EPSO-G“ įmonių grupės geroji valdysenos praktika

Energetikos ministrui patvirtinus Gaires, „EPSO-G“ įmonių grupę kontroliuojanti bendrovė savo veikloje ir Įmonių grupėje tobulina valdymo praktiką, atsižvelgdama į Valdymo kodekso rekomendacijas, taip pat įgyvendindama tarptautinių organizacijų, tokių kaip EBPO, rekomendacijas, skirtas valstybių kontroliuojamų įmonių valdysenai tobulinti. Pagrindai šių Gairių praktiniam realizavimui yra sukurti 2015 m. gruodžio 17 d., Energetikos ministerijai, kaip UAB „EPSO-G“ akcijų valdytojui, patvirtinus UAB „EPSO-G“, kaip visą „EPSO-G“ grupę kontroliuojančią bendrovę ir jos naujos redakcijos įstatus (toliau – EPSO-G įstatai), kurie sukūrė prielaidą UAB „EPSO-G“ lygmenyje sudaryti naujus organus - valdybą, audito komitetą bei atlygio ir skyrimo komitetą, kurie savo ruožtu atlieka tam tikras priežiūros ir valdymo funkcijas visos Įmonių grupės mastu. Pažymėtina, kad UAB „EPSO-G“ įstatai reglamentuoja valdymo modelio pokytį Įmonių grupės lygmenyje.

Informacija apie sandorius su susijusiomis šalimis

Informacija apie susijusių šalių sandorius pateikta Bendrovės 2018 m. gruodžio 31 d. finansinių ataskaitų aiškinamajame rašte. Visi Bendrovės sandoriai su susijusiomis šalimis buvo vykdomi rinkos sąlygomis (laikantis ištiestos rankos principo), įskaitant sandorius, numatytus Akcinių bendrovių įstatymo 37(2) straipsnyje.

METINIS PRANEŠIMAS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 54

IX. RIZIKOS IR JŲ VALDYMAS

Bendrovėje taikomas rizikų valdymo modelis, parengtas pagal tarptautinėje praktikoje taikomus COSO ERM (angl. Committee of Sponsoring Organisations of the Treadway Commission Enterprise Risk Management) metodologiją ir standartus, apibrėžiančius rizikų identifikavimo, vertinimo ir valdymo principus bei atsakomybes.

Pagrindiniai rizikų valdymo proceso tikslai Bendrovėje:

• didinti Bendrovės veiklos tikslų pasiekimo tikimybę ir veiklos efektyvumą;
• kelti visuomenės ir valstybės pasitikėjimą Bendrovės atžvilgiu, saugoti Bendrovės reputaciją;
• iš anksto suplanuoti ir koordinuotai įgyvendinti veiksmus, kurie sumažintų galimų įvykių neigiamą poveikį ir (ar) jų pasireiškimo tikimybę;

Rizikų valdymo modelis pagal COSO ERM standartą

Rizikų identifikavimas, analizė ir vertinimas yra atliekami reguliariai kas ketvirtį, o išsamus rizikų vertinimas paprastai atliekamas kartą per metus (strategijos atnaujinimo ir veiklos tikslų proceso planavimo metu) rengiant naują rizikų valdymo priemonių planą. Taip pat yra vykdoma nuolatinė priemonių, suplanuotų rizikoms valdyti, vykdymo priežiūra.

2020 metų rizikos valdymo kryptys

Kaip ir kiekvienais metais, Bendrovėje 2019 metais atliekant 2020 metų rizikų vertinimą nustatytos rizikos, kuriose Bendrovė koncentruoja ir koordinuoja pagrindines rizikos valdymo priemones bei iniciatyvas. Žemiau pateikiamas svarbiausių 2020 metų rizikos veiksnių ir valdymo krypčių ir priemonių sąrašas.

| Rizika | Aprašymas # METINIS PRANEŠIMAS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 58

X. SOCIALINĖS ATSAKOMYBĖS ATASKAITA

EPSO-G grupės bendrovių socialinė atsakomybė yra suprantama kaip integrali ir neatskiriama tvaraus verslo dalis. Tvarią darnaus verslo plėtrą EPSO-G grupės įmonės supranta kaip kryptingų ekonominių, socialinių ir aplinkosauginių veiksmų visumą, savo profesinėje veikloje didinant bendrąją visuomenės gerovę ir mažinant leistinas poveikio aplinkai ribas. Socialinės atsakomybės principai įgyvendinami remiantis susijusiomis įmonių grupės politikomis ir kitais galiojančiai vidaus dokumentais.

• Socialinės atsakomybės politika. Jos tikslas yra remiantis su-kaupta gerąja šalies bei tarptautinių organizacijų patirtimi, tobulinti verslo praktiką, diegti šiuolaikišką žmogiškųjų išteklių vadybą, taikyti gamtos išteklius tausojančias technologijas, žmogaus sveikatai nekenksmingas medžiagas bei procesus.
• Skaidrumo ir komunikacijos politika. Jis tikslas yra padėti efektyviau bendrauti tarpusavyje ir su išorės interesų turėtojais: visuomene, akcininku, rinkos reguliatoriais, ir kt.
• Korupcijos prevencijos politika. Jos tikslas yra EPSO-G įmonių grupėje nustatyti pagrindinius korupcijos prevencijos principus ir reikalavimus bei jų laikymosi užtikrinimo gaires, kurių įgyvendinimas sudaro prielaidas bei sąlygas įgyvendinti aukščiausius skaidraus verslo vykdymo standartus.
• Atlygio politika. Jos tikslas yra tinkamai valdyti darbo užmokesčio išlaidas ir sukurti motyvacines paskatas, siekiant, kad atlygio dydis tiesiogiai priklausytų nuo įmonei ir kiekvienam darbuotojui keliamų tikslų įgyvendinimo.
• Apskaitos politika. Jos tikslas yra užtikrinti, kad interesų turėtojai galėtų įvertinti grupės įmonių veiklą, perspektyvą ir priimti atitinka-mus ekonominius sprendimus.
• Dividendų politika. Jos tikslas yra nustatyti aiškias tikėtinos nuo-savybės ir investicijų grąžos gaires esamiems ir potencialiems akcininkams, tuo pat metu užtikrinant tvarų ilgalaikį įmonių vertės augimą, savalaikį šaliai svarbių strateginių projektų įgyvendinimą, taip nuosekliai stiprinant pasitikėjimą visa energijos perdavimo ir mainų įmonių grupe.
• Interesų valdymo politika. Jos tikslas yra EPSO-G įmonių grupė-je sukurti vieningą ir gerąją praktiką atitinkančią interesų valdymo sistemą, kuri leistų užtikrinti, kad sprendimai grupės bendrovėse priimami objektyviai ir nešališkai, o taip pat formuotų korupcijai ne-palankią aplinką bei didintų pasitikėjimą grupės bendrovių veikla.
• Neskelbtinos informacijos apsaugos politika. Jos tikslas yra sukurti vienodą konfidencialios ir komercinę (gamybos) paslaptį sudarančios informacijos identifikavimo, naudojimo ir apsaugos sistemą ir padėti EPSO-G grupės bendrovių valdymo organų nariams ir darbuotojams apsaugoti jiems patikėtą konfidencialią informaciją nuo netinkamo ir žalingo atskleidimo.
• Technologinio turto vystymo ir eksploatavimo politika. Jos tikslas nuosekliai diegti kaštų ir naudos analize pagrįstus elektros ir gamtinių dujų infrastruktūros valdymo ir plėtros principus, diegti pažangias technologijas, valdyti ir plėtoti energijos perdavimo infrastruktūrą socialiai atsakingai atsižvelgiant į darbuotojų saugos ir aplinkosaugos reikalavimus.
• Paramos politika. Jos tikslas yra užtikrinti, kad teikiama parama būtų vieša ir nekeltų visuomenei abejonių dėl savo tikslingumo bei skyrimo proceso skaidrumo.
• Etikos kodeksas. Jo tikslas yra skirtas nustatyti vienodas bendrąsias elgesio gaires bendraujant ir bendradarbiaujant su vidaus ir išorės interesų turėtojais: paslaugų vartotojais, rangovais, verslo partneriais, akcininkais, valstybės ir savivaldybių institucijomis, visuomene ir kt.

LITGRID veikla grindžiama socialinės atsakomybės, darnios plėtros, skaidrumo bei pažangios aplinkosaugos principais. Įmonės veikla yra neatsiejama šalies ekonomikos sėkmingo funkcionavimo sąlyga, o ilgalaikiai strateginiai tikslai bei vykdomi strateginiai elektros energetikos projektai prisideda siekiant užtikrinti šalies energetinį savarankiškumą. Įgyvendinamų projektų apimtis ir svarba skatina įmonę ir jos darbuotojus bei vadovybę vadovautis aukščiausiais profesiniais ir etikos standartais, prisiimti atsakomybę puoselėjant ir ugdant visuomenės ir atskirų jos grupių sąmoningumą, atsakingumą ir norą aktyviai dalyvauti kuriant šalies gerovę.

Socialinės atsakomybės politikoje daugiausia dėmesio skiriame užtikrinti sąžiningas ir motyvuojančias darbo sąlygas, ugdyti atsakomybę ir pilietiškumą, padėti įvairiapusiškai augti ir stiprėti visuomenei, kurioje vykdome veiklą. Skiriame savo jėgas ir resursus, kad:

• Padėtume ekonomiškai augti visuomenei, kurioje veikiame skaidriai;
• Atliekami rekonstrukcijos ir statybų projektai darniai įsilietų į bendruomenių aplinką;
• Aktyviai bendradarbiautame su rangovais ir teikėjais užtikrinant veiklos darnumą su aplinka ir gyventojų lūkesčiais;
• Saugi darbo aplinka – vienas svarbiausių prioritetų;

METINIS PRANEŠIMAS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 59

• Užtikrintume motyvuojančias ir tobulėjimą skatinančias sąlygas žmonėms, kurie dirba su mumis,
• Išsaugotume gamtą, suteikiančią mums išteklių.

Įgyvendiname strateginius didelės vertės ir istorinės reikšmės projektus, todėl suprantame, kad dideli darbai atneša didelę atsakomybę. Kokybiško dialogo su visuomene, kuriai ir kurioje dirbame, palaikymas ir skatinimas –kasdienės veiklos prioritetas.

Tvarią darnaus verslo plėtrą UAB „EPSO-G“ grupės įmonės supranta kaip kryptingų ekonominių, socialinių ir aplinkosauginių veiksmų visumą, savo profesinėje veikloje didinant bendrąją visuomenės gerovę ir mažinant leistinas poveikio aplinkai ribas, kaip tai suprantama Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintoje Nacionalinėje darnaus vystymosi strategijoje.

Grupės bendrovių socialinės atsakomybės politika suprantama kaip integrali ir neatskiriama verslo dalis. Politika apima šias kryptis: Bendrovių verslo etiką rinkoje ir korupcijos prevenciją, aplinkos tausojimą, darbuotojų ugdymą, žmogaus teises, lygybę ir įvairovę, profesinę saugą ir sveikatą bei abipusį pasitikėjimą ugdančius santykius su Interesų turėtojais.

Skaidrus ir tvarus verslas

Korupcijos prevencija

Vykdydama veiklą korupcijos prevencijos srityje bendrovė vadovaujasi UAB „EPSO-G“ įmonių grupės korupcijos prevencijos politika (kuri yra skelbiama viešai) ir įgyvendina „Antikorupcijos vadovo verslui“ 2 rekomendacijas. Savo kasdienėje veikloje darbuotojai vadovaujasi LITGRID Etikos ir elgesio kodeksu. Šio kodekso reikalavimų LITGRID darbuotojai laikosi bendraudami vieni su kitais, taip pat su tiekėjais, rangovais, elektros energijos gamintojais, vartotojais, verslo partneriais, valstybės ir savivaldybių institucijomis ir visuomene.

Bendrovėje įgyvendinti Lietuvos Respublikos pranešėjų apsaugos įstatymo principai – sukurti vidaus pranešimų kanalai, atnaujintas vidinis teisinis reglamentavimas ir įdiegtos techninės priemonės, visiškai užtikrinančios minėto įstatymo reikalavimų atitiktį. Ataskaita apie vidaus pranešimų kanalais gautą informaciją bei atliktus veiksmus pateikta UAB „EPSO-G“.

Bendrovėje ypač didelis dėmesys skiriamas interesų konfliktų valdymui. Įgyvendinant Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo (Interesų derinimo įstatymas) ir UAB „EPSO-G“ įmonių grupės kolegialių organų narių, vadovų ir darbuotojų interesų valdymo politiką, Bendrovėje įgyvendinamos interesų konfliktų prevencijos ir privačių interesų deklaravimo kontrolės priemonės:

• sukurta vidinė, elektroninė Interesų deklaravimo sistema, kuria 100 proc. Bendrovės darbuotojų deklaravo privačius interesus ir vadovaujantis Interesų derinimo įstatymo reikalavimais viešai interesus deklaravo visi Bendrovės darbuotojai, kuriems pagal įstatymą tai daryti privalu (140 darbuotojų);
• atlikta pateiktų interesų deklaracijų (vidinių ir VTEK) turinio analizė ir parengtos išankstinės rekomendacijos padalinių vadovams ir darbuotojams, kurie deklaravo galimus realius ar tikėtinus interesų konfliktus;
• atlikti prevenciniai patikrinimai tikslu įvertinti kaip įgyvendinamos Interesų derinimo įstatymo nuostatos (pažeidimų nenustatyta).

Vykdomi darbuotojų mokymai bei esant poreikiu, teikiamos individualios konsultacijos.

2 https://www.stt.lt/korupcijos-prevencija/mokomoji-ir-metodine-medziaga/7452

Skaidrus ir tvarus verslas

Poveikis aplinkai ir visuomenei

Darbo santykiai

Žmogaus teisės

SOCIALINĖ ATSAKOMYBĖ

METINIS PRANEŠIMAS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 60

Atliktas korupcijos pasireiškimo tikimybės nustatymas Bendrovės statinių statybos/rekonstravimo techninės priežiūros organizavimo srityje ir parengtos rekomendacijos dėl identifikuotų rizikos veiksnių mažinimo. Siekdami užtikrinti, kad pas mus dirbtų tik nepriekaištingos reputacijos asmenys, tikriname savo darbuotojų patikimumą ir lojalumą, motyvuojame juos elgtis sąžiningai ir pranešti apie pastebėtą korupciją, valdome iš nepotizmo ir kronizmo kylančias rizikas. Bendrovėje nėra giminystės/svainystės ryšiais susijusių asmenų, kuriuos sietų tiesioginio pavaldumo ar kontrolės santykiai. 2020 m. vykdyti visų darbuotojų antikorupciniai mokymai. Elektroninius antikorupcinius mokymus pabaigė visi Bendrovės darbuotojai, visi naujai priimti darbuotojai dalyvauja antikorupciniuose mokymuose. 2020 m. gruodžio mėn.atliktas „LITGRID AB darbuotojų korupcijos suvokimo tyrimas“. Tyrime dalyvavo 54 procentai visų bendrovės darbuotojų. Remiantis tyrimo duomenimis: 95 % apklausos dalyvių neigiamai vertina korupciją (2019 m. - 93 %) ir 99 % - neigiamai vertina asmenis, kurie duoda kyšius (2019 m. – 99 %); 1 % apklaustųjų savo veikloje per pastaruosius 3 metus yra susidūrę su korupcijos apraiškoms (2019 m. - 9 %); susidūrę su korupcija apie tai praneštų 94 % apklaustųjų (2019 m. - 91 %). Apklausos rezultatai rodo, jog korupcijos suvokimas Bendrovėje auga ir išlieka labai aukštas.

Interesų turėtojų informavimas

Įgyvendindamos veiklos strategijoje numatytus tikslus, LITGRID vertina ir siekia atsižvelgti į interesų turėtojų socialinius ir ekonominius interesus bei lūkesčius. Kiekviena veiklos kryptis yra susijusi su vienu ar keliais Interesų turėtojais. Interesų turėtojams teikiama išsami su bendrovės veikla susijusi informacija (išskyrus atvejus, kurie yra reglamentuoti neskelbtinos informacijos politikoje). LITGRID išskiria tokias interesų turėtojų grupes: Klientai, darbuotojai, grupės įmonės, užsienio partneriai, valstybės atstovai, nacionalinis reguliuotojas, rangovai, tiekėjai, nevyriausybinės organizacijos, profesinės sąjungos, plačioji visuomenė ir žiniasklaida, vietinės bendruomenės. 2020 metais LITGRID surengė 26 nuotolinius susitikimus su vietos bendruomenėmis, išplatino 110 pranešimų žiniasklaidai, 88 socialinės medijos postus, paskelbė 110 pranešimų bendrovės tinklapio naujienų skiltyje, 100 procentų viešųjų pirkimų paskelbė Viešųjų pirkimų sistemoje, organizavo informacinę kampaniją saugiam darbui prie oro linijų kertant mišką 40 regioninių ir vietos laikraščių bei portalų.

Socialinė atsakomybė aplinkosaugos srityje

Vadovaujamės nuostata, kad harmonija su aplinka, kurioje dirbame ir gyvename, yra pagrindas sėkmingai bendrovės veiklai ir plėtrai. Mūsų aplinkos apsaugos politikos principai:

• Naujų elektros linijų maršrutus planuojame taip, kad kuo mažiau kenktume žmonių ūkinei veiklai ir gamtai.
• Projektuodami rekonstruojamus ar naujai statomus objektus numatome prevencines aplinkos apsaugos priemones.
• Naudojame aplinkai nekenkiančias technologijas, elektros energiją taupančius įrenginius.

Aplinkos tausojimas infrastruktūriniuose projektuose

Siekiant efektyviau naudoti atsinaujinančius energijos išteklius, 2019 m. pradėtos pirmosios transformatorių pastočių rekonstrukcijos, kuriose priimtas sprendimas savoms reikmėms panaudoti atsinaujinančius elektros išteklius – saulės jėgainės. Saulės elektrinės planuojama įrengti 13 pastočių. 2020 m. rugsėjo pradėta įrengti pirmoji saulės elektrinė. Numatomoms statyti elektros perdavimo linijoms visuomet atliekamos poveikio aplinkai vertinimo ar atrankos procedūros, kurių išvados įvertinamos rengiant techninius projektus. Rengiant projektavimo užduotis visoms naujai statomoms ar rekonstruojamoms transformatorių pastotėms ir skirstykloms nustatomi aplinkosaugos reikalavimai. Visais atvejais stengiamasi parinkti kuo mažiau kenksmingus aplinkai įrenginius, pavyzdžiui, rekonstruojant transformatorių pastotes iki šiol naudoti alyviniai jungtuvai keičiami modernesniais dujiniais. Taip mažinama aplinkos taršos rizika avarijos atveju, be to, mažėja įrenginių eksploatacijos kaštai. 330 kV įtampos transformatorių pastotėms pereinant prie nuotolinio valdymo be nuolat budinčio personalo, įrengiamos galimai užterštų lietaus nuotekų išvalymo sistemos su automatiniu alyva užteršto srauto uždarymu ir informacijos perdavimu į sistemos METINIS PRANEŠIMAS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 61 valdymo centrą. LITGRID rangovai įpareigojami ir raginami organizuoti darbus tvariai – t.y. taip, kad būtų išvengta galimo poveikio aplinkai arba poveikis sumažintas, sutvarkyti statybos metu susidarančias atliekas, apskaityti bei deklaruoti importuotas apmokestinamąsias pakuotes ir pateikti tai patvirtinančius dokumentus. Pradedant vykdyti viešuosius pirkimus, reikalaujama, kad būsimi rangovai turėtų įsidiegę Aplinkos vadybos sistemą pagal standartą LST EN ISO 14001. Priimant atliktus darbus patikrinama, ar rangovai įvykdė reikalavimus, ar tinkamai sutvarkė atliekas ir ar turi tai patvirtinančius dokumentus.

Paukščių apsauga

Paukščių apsauga oro linijų zonose – visų šalių elektros perdavimo operatorių iššūkis. Nors 4 metus nuo 2016 metų vykdytas paukščių apsaugos projektas baigėsi, apsaugos priemonės toliau įgyvendinamos. 110 kV įtampos OL atramose įrengiamos specialios paukščių apsaugos – trukdantys paukščiams tūpti virš izoliatorių „šakutės“ tipo įtaisai, taip pat girliandose keičiami viršutiniai izoliatoriai į didesnio diametro. Šios priemonės mažina trumpo jungimo galimybes tupiant dideliems paukščiams (baltiesiems gandrams) ir taip mažinantys jų žūtį. Rekonstruojamose ir naujai statomose 110 kV ir 330 kV įtampos elektros perdavimo linijose yra didinamas laidų matomumas įrengiant specialias paukščiams labiau matomas („pakabuko“ ir „spiralės“ tipų, angl. bird-diverting) priemones tose vietose, kur paukščių migracija yra intensyviausia. Tokios priemonės (265 vnt.) įrengtos 2020 m. 330 kV oro linijoje Lietuvos elektrinė – Vilnius ties Elektrėnų mariomis, Pastrėviu ir Bartžuvės žuvininkystės ūkio tvenkiniais. Paukščių perėjimo metu bendrovė imasi priemonių, kad kuo mažiau būtų jiems trukdoma trasų valymo metu. Ornitologų rekomendavimu, dėl paukščių trikdymo jų perėjimo metu nuo gegužės 1 iki liepos 31 d. apribojamas darbų vykdymas, tai atsakingai įvertinama dar prieš sudarant projekto darbų vykdymo grafikus. 2020 m metais toliau tęsiamas 2019 m. pradėtas naujai pastatytos EPL „Kruonio HAE-Alytus“ poveikio aplinkai monitoringas. 2020 m. pavasarį ir rudenį buvo vykdomas paukščių, galimai žuvusių dėl susidūrimo su OL laidais apskaita, vabzdžių ir augalijos monitoringas monitoringo programoje nustatytose vietovėse. Monitoringo ataskaita pateikta suinteresuotoms valstybinėms institucijoms - Aplinkos apsaugos agentūrai, Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai. Parengta 330 kV oro linijos Lietuvos elektrinė – Vilnius poveikio aplinkai monitoringo programa 2021-2023 m.

Miškasodis

Užtikrinant patikimą elektros tiekimą, nuolat prižiūrimos ir valomos oro linijų apsaugos zonas, genimi medžiai. Suprasdami poveikį gamtai, atsirandantį oro linijų priežiūros metu, bendrovės darbuotojai puoselėja tradiciją: balandžio mėnesį, kuomet minima energetikų profesinė šventė, organizuoja miškasodį. Deja, dėl pandemijos ir karantino reikalavimų 2020 m. miškasodis neįvyko. LITGRID kolegos skaičiuoja, kad tokių miškasodžių metu Lietuvos miškus jie praturtino daugiau nei 16 tūkst. eglių, pušų ir beržų ir nekantrauja pratęsti šią tradiciją.

Socialinė atsakomybė santykiuose su darbuotojais

Lygios galimybės

Įgyvendinant Lietuvos Respublikos darbo kodekso reikalavimus lygių galimybių ir nediskriminavimo srityse, 2019 m. gruodžio 30 d. bendrovėje buvo patvirtintas Lygių galimybių tvarkos aprašas ir lygių galimybių įgyvendinimo planas 2020 -2021 metams. Savo veikloje vadovaujamės nediskriminavimo principais visose srityse:

• Vykdydami darbuotojų paiešką, atrankas ir atleidimo procedūras, nustatome objektyvius, stereotipais nepagrįstus kriterijus.
• Kurdami darbo aplinką ir sudarydami visiems darbuotojams vienodas darbo sąlygas.
• Siekiame sukurti atvirą, lanksčią ir įtraukiančią darbo aplinką, tikėdami, kad tai padės visiems LITGRID darbuotojams sėkmingai derinti darbo ir šeimyninius įsipareigojimus.
• Skatiname ir prisidedame prie darbuotojų sporto ir savanorystės iniciatyvų.
• Išklausome kiekvieno darbuotojo idėjas ir skatiname jas įgyvendinti.

METINIS PRANEŠIMAS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 62 Formuodami darbo užmokesčio politiką ir ją įgyvendindami, vadovaujamės sąžiningumo ir lyčių lygybės principais. Patvirtinę lygių galimybių įgyvendinimo priemones, įsipareigojome greitai ir veiksmingai reaguoti į kasdienes nepageidaujamo elgesio apraiškas bei užtikrinti vienodas sąlygas visiems darbuotojams ir dėl darbo besikreipiantiems kandidatams. Siekiame, kad lygios galimybės gyvuotų ne tik dokumentuose, o LITGRID bendruomenė būtų šiuolaikiška, rūpestinga, tolerantiška ir atvira. Tikimės, kad pagarba žmogui, žmogaus teisėms ir laisvėms taps mūsų visų kasdieninio elgesio dalimi. Todėl skatiname visus aktyviai domėtis lygių galimybių temomis bei prisidėti prie lygių galimybių įgyvendinimo ir užtikrinimo bendrovėje.

Darbuotojų ir rangovų darbuotųjų sauga

Bendrovė siekdama užtikrinti nepertraukiamą ir sklandžią elektros perdavimo sistemos veiklą nuolat vykdo esamų transformatorių pastočių, skirstyklų, oro ir kabelių linijų eksploatavimą, rekonstrukcijas ir naujų objektų statybas. Vykdant šiuos darbus yra padidinta rizika įvykti nelaimingiems atsitikimams rangos darbus vykdantiems darbuotojams, bei įmonės darbuotojams. Siekiant kiek įmanoma sumažinti ar panaikinti esamas rizikas įmonėje daug dėmesio skiriama darbuotojų saugos reikalavimų užtikrinimui darbo vietose.Įgyvendinamos tokios priemonės: rengiami saugaus darbo atlikimo reikalavimai, darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijos, vykdomas profesinės rizikos vertinimas, darbuotojai aprūpinami asmeninėmis apsaugos, įrengiamos saugios darbo vietos, vykdomi mokymai ir instruktavimai. Darbuotojams profilaktiškai tikrinama sveikata, dirbantys lauko sąlygomis skiepijami nuo erkinio encefalito, taip pat darbuotojams suteikiama galimybė prasidedant žiemos sezonui pasiskiepyti nuo gripo. Bendrovės vienas svarbiausių tikslų – 0 nelaimingų atsitikimų vykdant darbus ir priežiūrą LITGRID objektuose.Tam skiriamas itin didelis dėmesys.. 2020 m. metais kaip ir ankstesniais buvo tęsiama rangovinių įmonių nuolatinė darbuotojų saugos kontrolė ir priežiūra. Iki metų vidurio ši kontrolė buvo vykdoma LITGRID darbuotojų, o nuo II-jo pusmečio buvo papildomai pasitelkta ir išorinė nepriklausoma kompanija. Per metus patikrinta virš 280 darbo vietų ir nustatytas 41 darbuotojų saugos neatitikimas. Visais atvejais informuojamas rangovas ir nedelsiant sprendžiama, kad tokios situacijos nepasikartotų. 2020 m.nėra mirtinų, sunkių ar lengvų nelaimingų atsitikimų su bendrovės ir rangovinių įmonių darbuotojais. Atliekant rekonstrukcijas įvyko du incidentai, kurių metu tik atsitiktinumo dėka niekas nenukentėjo. Šie įvykiai buvo ištirti ir numatytos prevencinės priemonės panašiems įvykiams ateityje išvengti. 2020 metai dar buvo išskirtiniai tuo, kad gyvenome neįprastomis sąlygomis ir darbus organizavome ir vykdėme kitaip - prasidėjusi Covid -19 pandemija pakeitė įprastą veiklos organizavimą. Bendrovėje nuolat buvo stebima situacija ir analizuojama naujausia informacija. Bendrovėje veikiantis ESOC nustatė naujus darbo organizavimo principus, taisykles ir rekomendacijas siekiant apsaugoti darbuotojų, rangovų ir klientų sveikatą, o tuo pačiu užtikrinti ir veiklos tęstinumą. Didžioji dalis darbuotojų, kurie galėjo atlikti savo funkcijas nuotoliniu būdu, dirbo iš namų, kitiems buvo suteikiamos papildomos asmeninės apsaugos, dezinfekcinės priemonės. Esant poreikiui papildomai buvo dezinfekuojamos ir patalpos. Metų eigoje kintant situacijai tekdavo griežtinti ar švelninti nusistatytus reikalavimus, taip pat buvo ribojami nebūtini kontaktai su kitais asmenimis.

Profesinė sąjunga

Bendrovė glaudžiai bendradarbiauja su bendrovėje veikiančia Elektros perdavimo tinklo darbuotojų profesine sąjunga, kurioje 2020 m. buvo 96 nariai. Abipusis bendradarbiavimas grindžiamas pagarbos ir socialinės partnerystės principais.

Socialinė atsakomybė santykiuose su visuomene

Susitikimai su bendruomenėmis

LITGRID iš anksto informuoja vietos bendruomenes apie jų kaimynystėje vykdomus projektus, tad 2020 m. įvyko 6 viešinimo susitikimai su bendruomenėmis, kurių aplinkoje netrukus prasidės naujų infrastruktūros projektų įgyvendinimas ar rekonstrukcija. Bendrovė siekia, kad infrastruktūrinių projektų įgyvendinimo metu gyventojams būtų minimizuoti dėl vykdomų darbų kylantys nepatogumai, o naujos trasos planuojamos itin kruopščiai, kad kuo mažiau paveiktų gyvenamąją aplinką bei gamtą.

METINIS PRANEŠIMAS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 63

Susitikimų metu pristatytos būsimos trasos, išklausyti gyventojų lūkesčiai ir pageidavimai. Papildomai, 2020 m. bendrovė iniciavo neformalių susitikimų su bendruomenėmis ciklą. Dėl karantino reikalavimų renginiai vyko nuotoliniu būdu – iš viso 20 renginių, kurių metu visuomenėje žinomi veidai – Giedrius Savickas, Haroldas Mackevičius, Rafailas Karpis, Antanas Joniškis, Jazzu, Alfredas Bumblauskas - susitiko su bendruomenėmis, šalia kurių gyvenamųjų vietų iki 2025 m. yra ir bus vykdomi sinchronizacijos projektai. Gyventojams LITGRID pristatė, kas yra sinchronizacija, taip pat sudaryta galimybė turiningai praleisti laisvalaikį. Iš viso nuotoliniu būdu renginius stebėjo per 15 000 žmonių iš įvairiausių Lietuvos miestų ir miestelių.

Triukšmo mažinimo priemonės gyvenamojoje aplinkoje

2020 m. toliau aktyviai sprendžiama sklindančio nuo elektros įrenginių triukšmo mažinimo problema. Pagal anksčiau atliktą projektavimą Klaipėdos transformatorių pastotėje įrengtos sienos, slopinančios nuo įrenginių (autotransformatoriai ir šuntiniai reaktoriai) į aplinką sklindantį triukšmą, gerinantys šalia pastotės įsikūrusių gyventojų sąlygas. LITGRID aktyviai sprendė Alytaus rajono gyventojų pranešimus dėl įrenginių keliamo triukšmo. Su Alytaus rajono savivaldybe pasirašius memorandumą dėl Alytaus aukštosios įtampos nuolatinės srovės keitiklių stoties ir Alytaus transformatorių pastotės įrenginių skleidžiamo į aplinką triukšmo atlikti triukšmo lygio matavimai ir inicijuotas projektas „Triukšmą slopinančių priemonių įrengimas Alytaus aukštosios įtampos nuolatinės srovės keitiklių stotyje“. 2020 m. atliktas pirmasis šio sudėtingo ir kompleksinio projekto etapas - įrenginių skleidžiamo triukšmo modeliavimas ir triukšmą slopinančių priemonių parinkimas. 2021 m. bus vykdomas studijoje numatytų priemonių projektavimas.

Saugus elgesys prie elektros perdavimo linijų

2020 metų gruodžio mėnesį, prieš pat prasidedant miško kirtimo darbams, regioninėje ir vietinėje spaudoje – virš 40 laikraščių ir interneto portalų LITGRID inicijavo straipsnius apie saugų elgesį ir darbą šalia aukštos įtampos oro linijų. Šaltuoju metų laiku, kuomet suintensyvėja medžių kirtimai, paprastai padaugėja įvairių įvykių, sukeltų nesaugaus žmogaus elgesio. Tam, kad išvengtumėme nelaimingų atsitikimų, o tinklas veiktų patikimai, reikia žinoti, kokius darbus ir kokiu atstumu nuo aukštos įtampos linijos galima dirbti, bei ką daryti, pamačius pažeistą liniją. Tam buvo skirta išsami kampanija, patarianti kaip atlikti darbus, kokių atstumų privaloma laikytis kertant medžius, šakas, juos išvežant iš kirtaviečių, ir ką daryti, jei netyčia pažeidžiama linija.

Parama

Bendrovėje yra patvirtinta paramos politika, vis tik 2019 m. bendrovė pagal ją paramos neskyrė.

Savanorystė

Socialinė atsakomybė įgyvendinama darbuotojų iniciatyva, o savanoriška LITGRID darbuotojų veikla yra skatinama – tam pagal kolektyvinę yra skiriama 1 diena metuose. Dalis LITGRID darbuotojų šią dieną panaudojo savanorystei organizuojant veiklas vaikų dienos centro vaikams, darbui beglobiais gyvūnais besirūpinančioje organizacijoje, padėdami Maisto bankui.

Ekskursijos

2020 metais dėl COVID-119 keliamos rizikos LITGRID ekskursijų neorganizavo.

METINIS PRANEŠIMAS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 64

XI. SVARBIAUSI ATASKAITINIO LAIKOTARPIO ĮVYKIAI

Bendrovė, vykdydama savo prievoles pagal jai taikomus vertybinių popierių rinką reglamentuojančius teisės aktus, esminius įvykius bei kitą reglamentuojamą informaciją skelbia visos Europos Sąjungos mastu. Su šia skelbiama informacija galima susipažinti Bendrovės tinklalapyje (www.litgrid.eu) ir vertybinių popierių biržos NASDAQ Vilnius tinklalapyje (www.nasdaqbaltic.com).

Svarbiausių 2020 metų LITGRID veiklos ir pasiekimų santrauka

Sausis

2020 m. sausio 1 d. įsigaliojo Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) patvirtintos elektros energijos ir gamtinių dujų perdavimo kainos. Nuo 2020 m. sausio 1 d. patvirtinta vidutinė LITGRID elektros energijos perdavimo paslaugos kaina didėja beveik 24 proc. iki 0,814 ct/kWh. Šiam padidėjimui didžiausią įtaką turėjo tai, kad 2019 m. LITGRID leidžiamų pajamų dydis buvo mažinamas nustatytu investicijų grąžos pajamų viršijimo dydžiu už ankstesnius laikotarpius. LITGRID sisteminių paslaugų kaina nuo 2020 m. sausio 1 d. padidėjo beveik 28 proc. – iki 0,785 ct/kWh. Esminės priežastys, lėmusios šios kainos pokytį, yra sąnaudos, reikalingos užtikrinti elektros energetikos sistemos izoliuotą darbą visus metus, taip pat ankstesniu laikotarpiu LITGRID faktiškai patirtos sąnaudos, bet neįvertintos ankstesnio laikotarpio kainoje.

Vasaris

2020 m. vasario 17 d. LITGRID 2020 m. vasario 17 d. LITGRID pasirašė sutartį su italų konsultacijų ir inžinerijos bendrove CESI, pagal kurią CESI parengs sinchroninių kompensatorių pirkimo techninę specifikaciją, t. y. šiai įrangai keliamus reikalavimus bei pasiūlymų vertinimo metodiką. Sutarties vertė - 273 tūkst. eurų, 205 tūkst. Eurų finansuojama Europos infrastruktūros tinklų priemonės fondo lėšomis. Sinchroninių kompensatorių įrengimas yra numatytas ENTSO-E (Europos perdavimo sistemų operatorių asociacija) Lietuvai ir kitoms Baltijos šalims 2019 m. gegužę išduotose prisijungimo prie kontinentinės Europos tinklų sąlygose.

Kovas

2020 m. kovo 4 d. Vilniuje oficialiai atidarytas naujasis LITGRID elektros sistemos valdymo ir duomenų saugos centras, kuris užtikrins stabilų ir saugų šalies energetikos sistemos darbą bei energijos perdavimo srautų valdymą, o taip pat aukštesnį fizinės ir kibernetinės saugos lygį. 2020 m. kovo 16 d. paskelbus valstybės lygio ekstremalią situaciją Lietuvoje dėl koronaviruso (COVID-19) plitimo grėsmės, EPSO-G grupėje taikomos veiklos tęstinumo užtikrinimo bei prevencinės priemonės: paskirti atsakingi darbuotojai už situacijos stebėjimą bei informacijos teikimą Bendrovės vadovybei, identifikuoti kritines funkcijas atliekantys ir pagrindines sistemas administruojantys padaliniai ir darbuotojai, taikomos papildomos organizacinės priemonės sistemų valdymo centruose, suplanuotos techninės ir pavadavimo priemonės, esant viruso išplitimui. Grupės bendrovėse peržiūrėti ekstremalių situacijų valdymo planai, parengti papildomi dokumentai bei įgyvendinimo priemonės - kritinių veiklų sąrašai, priemonių, reikalingų, kad šios veiklos būtų nepertraukiamos, išteklių ir atsakingų asmenų sąrašai bei kiti dokumentai ir priemonės.

Balandžio mėn.

2020 m. balandžio 1 d. Baltijos šalių elektros perdavimo sistemų operatoriai – Lietuvos LITGRID Estijos Elering ir Latvijos AST – susitarė dėl regioninio bendradarbiavimo modelio, padėsiančio trims Baltijos šalims veikti drauge ir kartu įgyvendinti svarbius sinchronizacijos su Vakarų Europos elektros tinklais projektus greičiau, efektyviau ir mažesnėmis sąnaudomis. Regioninio bendradarbiavimo sąlygų dokumente numatyta, kad Baltijos šalių operatoriai drauge rengs, įgyvendins ir testuos izoliuoto darbo planus, apmokys visų trijų šalių elektros perdavimo sistemos operatorių darbuotojus veikti kartu, parengs Baltijos šalių elektros perdavimo sistemų avarinio prisijungimo prie KET planą, atliks Baltijos šalių elektros perdavimo sistemų stabilaus darbo užtikrinimo sąlygų nustatymo studijas. Taip pat kartu bus kuriama dažnio stabilumo vertinimo sistema (FSAS), Baltijos valdymo blokas, atliktas regioninis izoliuoto darbo bandymas, kuris padės pasitikrinti, kaip trys Baltijos šalys yra pasiruošusios savarankiškai valdyti sistemos dažnį.

2020 m. balandžio 6 d. LITGRID pasirašė sutartį su rangovu „Tetas“, kuris paruoš Alytaus (investicijų suma 1,496 mln. Eur) ir Telšių (1,456 mln. Eur) pastotes sinchroninių kompensatorių įrengimui. Investicijos apims jungtuvų, skyriklių ir kitos pirminės įrangos įrengimą, dalies esamos transformatorių infrastruktūros perkėlimą ir vietos sinchroninių kompensatorių prijungimui prie

METINIS PRANEŠIMAS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 65

perdavimo tinklo paruošimą. Planuojama, kad statybos darbai bus pabaigti 2022 m. rugsėjį.# LITGRID AB (LITGRID)

Item 7. Management's Discussion and Analysis of Financial Condition and Results of Operations

Section 1.2. Key Events in 2020

The investments are partially financed by the European Union's Connecting Europe Facility. On April 16, 2020, LITGRID completed the reconstruction works of the Parovėjos substation, and it began operating at full capacity. Within the project "Reconstruction of 110-35-10 kV Parovėjos TP 110 kV Switchgear," the public procurement winner performed design works and updated the substation equipment. The reconstruction ensures the reliability of electricity transmission in the region and reduces operating costs. The works were carried out under a public procurement contract signed in 2017 by AB Energetikos tinklų institutas. The project value was approximately EUR 1.313 million excluding VAT and was partially financed by EU funds.

On April 20, 2020, at the General Annual Meeting of Shareholders, the shareholders elected the LITGRID Board of Directors for a new four-year term. The five-member LITGRID Board includes two independent members – Domas Sidaravičius, Finance Director of UAB "GALIO GROUP," and Artūras Vilimas, a specialist in electrical engineering and applied electronics – as well as three representatives from the parent management company EPSO-G – Jūratė Marcinkonienė, Head of Regulation and Planning, Algirdas Juozaponis, Finance Director, and Rimvydas Štilinis, Infrastructure Director, who was elected Chairman of the Board at the first meeting of the new term.

On April 21, 2020, LITGRID signed a contract worth EUR 14.85 million (excluding VAT) with the group of economic entities that won the tender – AB „Kauno tiltai“ and UAB „Litenergoservis“ – for the reconstruction of the 330 kilovolt (kV) voltage electricity transmission line from the power plant in Elektrėnai to Alytus. The decision to conclude the contract with the contractor was approved at the LITGRID Ordinary General Meeting of Shareholders held on April 20. During the reconstruction, 207 overhead line supports will be replaced, cables will be installed, and a lightning protection cable and fiber optic cable will be installed. The works will be carried out in three stages, with completion scheduled for September 2023. The reconstruction works are partially financed by the European Union Structural Funds. The reconstruction of the overhead line will contribute to ensuring the reliable and stable operation of the electricity energy system's transmission network, and the uninterrupted supply of electricity to consumers in the municipalities of Elektrėnai, Kaišiadorių r., Prienų r., and Alytaus r.

On April 28, 2020, the electricity transmission system operators of Lithuania, Latvia, and Estonia – LITGRID, AS Augstsprieguma tīkls, and AS Elering – signed a memorandum and agreed that upon the countries' connection to the Western European electricity networks in 2025, they will jointly manage the power system frequency in the Baltic power and frequency control block. The memorandum also enshrined the parties' intention to create a common power reserve market. The agreement also provides for the creation of a common Baltic reserve market, which will promote competition among electricity producers providing reserve services.

May

On May 26, 2020, the Lithuanian and Polish electricity transmission network operators LITGRID and PSE S.A. signed a cooperation agreement for the implementation phase of the "Harmony Link" interconnection project. Under this agreement, the electricity transmission system operators of both countries undertake to contribute equally to the installation of the offshore interconnection "Harmony Link." It is planned that this interconnection will be built in 2025. The project value will be approximately EUR 680 million. LITGRID will be responsible for the procurement of turnkey works for the HVDC cable, contractor selection, and the signing and implementation of a bilateral turnkey contract. The Polish operator PSE will be responsible for the procurement of turnkey works for the HVDC converter stations in Lithuania and Poland, contractor selection, and the signing and implementation of a bilateral turnkey contract. LITGRID and PSE will approve the design solutions and technical parameters of the "Harmony Link" interconnection by mutual agreement. Each party will pay 100% of the costs of installing the land cable running through its territory and all costs of installing the converter station, and the costs of installing the offshore cable will be shared equally.

On May 26, 2020, on May 26, 2020, the transmission system operators of Lithuania, Latvia, Estonia, and Poland submitted a joint investment application of EUR 1.2 billion (Lithuanian share EUR 462 million) for the financing of the second stage of the Synchronization project (construction of the offshore cable "Harmony Link," strengthening of internal national networks, construction of synchronous compensators, and updating of IT management systems) from the Connecting Europe Facility. This is the largest part of the synchronization program's investment and the first time that all four countries have submitted a joint application.

June

On June 9, 2020, LITGRID commenced a feasibility study on noise reduction measures emitted by the equipment of the "LitPol Link" interconnection converter station and transformer substation in Alytus district. The study is being prepared by UAB „DGE Baltic Soil and Environment“. It is planned to be completed in early September 2020. This study will help answer questions about what additional measures will most effectively address the noise emitted by the "LitPol Link" interconnection converter station and transformer substation, a strategic Lithuanian object operating in Alytus. During the study, the causes of noise propagation are analyzed in detail, its spread towards residential areas is analyzed, resident surveys are conducted, equipment operating modes and meteorological conditions are assessed, and the impact of the equipment on the living environment is analyzed.

ANNUAL REPORT (in thousands of euros, unless otherwise stated) 66

On June 30, 2020, at an Extraordinary General Meeting of Shareholders, LITGRID shareholders approved the sale of LITGRID's one-fifth share in the Data Logistics Center company (DLC) to an infrastructure investment fund managed by the Swiss "Quaero Capital." Under the signed share purchase and sale agreement, LITGRID intends to sell 20.36% of shares, while "Ignitis grupė" sells another 79.64% of shares. The total transaction value is EUR 10.1 million. The shares of DLC are being sold by "Ignitis grupė" and LITGRID to focus on the core business activities of the companies.

On June 30, 2020, LITGRID updated and submitted its ten-year electricity transmission network development plan to VERT for assessment. It is planned that the majority of investments in the coming decade will be directed towards the synchronization project with continental Europe. The current estimate for the development of the electricity transmission network in 2020-2029 may require approximately EUR 1.3 billion. Slightly more than half of the planned investments will be allocated to the implementation of strategic state projects. The other half of the planned investments are intended for efficient network development and systematic renewal, physical and information security, development of information systems, as well as research and innovation. In preparation for the connection to Europe, the construction of the offshore electricity interconnection "Harmony Link" with Poland will be completed, the transmission network in Northeast Lithuania will be optimized, and three autotransformers will be installed at the Alytus transformer substation. Approximately 520 km of electricity transmission lines will be laid and reconstructed, and two new 330 kV substations will be installed. In addition to network development for connection to Europe, LITGRID plans to lay an additional 72 km of new lines to ensure the reliability of the electricity network. It is also planned to reconstruct 87 transformer substations.

July

On July 2, 2020, LITGRID completed the construction of the 110 kV electricity transmission line Pagėgiai–Bitėnai. The new 17.1 km long line, into which more than EUR 5 million was invested, increased the reliability of electricity energy transmission for consumers in the Pagėgiai municipality and Western Lithuania. This is the second of the fourteen synchronization projects approved by the Government and already implemented.

On July 3, 2020, LITGRID announced tenders for the design and construction works of the 330kV electricity transmission lines Klaipėda-Grobinė and Jurbarkas-Bitėnai reconstruction projects. The reconstruction of these lines is necessary to form new double-circuit 330kV electricity transmission lines Darbėnai-Bitėnai and Kruonio HAE-Bitėnai. These lines will strengthen the transmission network in Western Lithuania and ensure its reliable operation after the construction of the offshore interconnection with Poland "Harmony Link" and disconnection from the Kaliningrad electricity transmission system. Through the tenders, LITGRID will acquire services for the preparation of the technical project and construction works.

On July 7, 2020, the transaction for the sale of shares in the Data Logistics Center company, owned by LITGRID and "Ignitis grupė," to an infrastructure investment fund managed by the Swiss "Quaero Capital" took place.

On July 9, 2020, as Lithuania and Poland prepare to lay the "Harmony Link" electricity cable in the Baltic Sea, LITGRID announced a procurement of consulting services. Experts with experience in installing high-voltage direct current electricity cables and converter stations are to be engaged to ensure the smooth implementation of the project. Consultants will evaluate prepared documents, such as technical specifications and requirements, and provide targeted consultations on technical, commercial, and regulatory issues arising during the project implementation.

August

On August 2, 2020, LITGRID conducted a partial technological test of isolated operation of Lithuania – in a part of the country's electricity network separated from the UPS/IPS system, where all major Lithuanian power plants were operating, LITGRID dispatchers managed the frequency independently. Major electricity producers of the country and the "NordBalt" interconnection participated in the test. The interconnection with Poland "LitPol Link" was also tested, and its ability to help manage frequency during its changes was tested by utilizing its technological functionality.

On August 3, 2020, it was announced that the Lithuanian and Polish electricity transmission system operators LITGRID and PSE will engage the Austrian capital international group "ILF Consulting Engineers" for the implementation of the "Harmony Link" electricity interconnection project. ILF Consulting Engineers will prepare technical specifications for the procurement of the most important elements of the project – the underwater cable and converter stations – and will also assist with other project documentation. The contract value is EUR 1.367 million.# METINIS PRANEŠIMAS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)

Ji apima įgyvendinimo studijos darbus, leidimų tiesti kabelį Švedijos išskirtinėje ekonominėje zonoje gavimą, pirkimų dokumentacijos kabeliui ir keitiklių stotims parengimą, konsultavimą pirkimų klausimais, kabelio įgilinimo rizikos vertinimo studiją.

2020 m. rugpjūčio 7 d. LITGRID pradėjo įrenginėti saulės elektrines rekonstruojamose transformatorių pastotėse. Jų pagaminta energija bus naudojama pačiose transformatorių pastotėse. Iki 2023 m. planuojama saulės elektrines įrengti 21 rekonstruojamoje transformatorių pastotėje. Įrengtų saulės elektrinių pagamintos energijos, priklausomai nuo saulės spinduliuotės, visiškai ar iš dalies užteks transformatorių pastočių reikmėms, taip pat padidės energijos tiekimo patikimumas. Planuojama, kad saulės elektrinių įrengtoji galia kiekvienoje iš transformatorių pastočių sieks iki 15 kW. LITGRID visoje Lietuvoje valdo virš 200 transformatorių pastočių, kurios vidutiniškai suvartoja virš 3600 MWh išorinės elektros energijos per metus. Skaičiuojama, kad saulės elektrinės 21 pastotėje per metus pagamins apie 100 MhW elektros energijos ir taip leis sumažinti transformatorių pastočių suvartojamą išorinės elektros energijos poreikį 2,75 proc.

2020 m. rugpjūčio 11 d. LITGRID bendradarbiaudamas su elektros skirstymo operatoriumi ESO baigė 717 tūkst. eurų vertės Juodkrantės transformatorių pastotės rekonstrukcijos ir tinklo modernizavimo darbus. Modernizuojant Kuršių nerijos elektros energijos perdavimo ir skirstymo sistemą, Juodkrantės transformatorių pastotė buvo visiškai rekonstruota, visi seni įrenginiai pakeisti naujais ir įrengtas naujas antras 16 MVA galios autotransformatorius, o buvusi schema pakeista į žiedinę. Šie atnaujinimai padidins elektros perdavimo tinklo pajėgumą ir užtikrins, kad elektros tiekimas nenutrūks net vienoje iš atšakų įvykus gedimui.

2020 m. rugpjūčio 12 d. Parengta ir pateikta viešam svarstymui jūrinės jungties „Harmony Link“ ir Darbėnų skirstyklos vystymo plano koncepcija ir strateginio pasekmių aplinkai vertinimo (SPAV) ataskaita taip siekiant sudaryti sąlygas šios infrastruktūros darniai plėtrai.

2020 m. rugpjūčio 17 d. EPSO-G infrastruktūros direktorius Rimvydas Štilinis atsistatydinimo iš LITGRID valdybos nario pareigų nuo 2020 m. rugpjūčio 31 d.

2020 m. rugpjūčio 18 d. vykusio neeilinio valdybos posėdžio metu, LITGRID valdybos sprendimu valdybos pirmininku išrinktas valdybos narys, EPSO-G finansų direktorius Algirdas Juozaponis.

2020 m. rugpjūčio 18 d. Lietuvos ir Lenkijos perdavimo sistemos operatoriai LITGRID ir PSE pasirašė sutartį, kuria sudarytos galimybės Lietuvos pajėgumų teikėjams dalyvauti Lenkijos pajėgumų mechanizmo aukcionuose.

2020 m. rugpjūčio 25 d. LITGRID pasirašė sutartį su Plastmasių transformatorių pastotę Vilniuje rekonstruosiančiu rangovu - UAB „Elektromontuotojas“, pateikusiu ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą pavasarį skelbtame viešajame pirkime.Įgyvendinant projektą „110-6 kV Plastmasių TP 110 kV skirstyklos rekonstravimas“ viešąjį pirkimą laimėjęs rangovas turės parengti rekonstrukcijos projektą ir atnaujinti skirstyklos įrangą kartu keičiant ir transformatorių pastotės schemą. Planuojama, kad skirstyklos rekonstrukcija didins elektros perdavimo patikimumą Rytų regione ir mažins eksploatacines sąnaudas ateityje. Šio projekto vertė siekia 1,199 mln. Eur be PVM, iš kurių 665,9 tūkst. Eur finansuojama Europos Sąjungos fondų lėšomis. Skirstyklos rekonstrukciją planuojama užbaigti 2023 m. Rugsėjo mėn.

2020 m. rugsėjo 3 d. LITGRID paskelbė sinchroninių kompensatorių pirkimo konkursą. Šie tinklo inerciją užtikrinantys įrenginiai yra vienas svarbiausių elementų, reikalingų užtikrinti sėkmingą Baltijos šalių elektros sistemų veikimą po sinchronizacijos 2025 m. Pirkimas apima projektavimo, gamybos, įrengimo paslaugas, garantinį aptarnavimą ir atsargines dalis, būtinas sinchroninių kompensatorių prieinamumui ir patikimumui užtikrinti. Sutartį su pasirinktu tiekėju pasirašyti planuojama 2021 m. antrąjį ketvirtį.

2020 m. rugsėjo 3 d. LITGRID, kartu su partneriais Švedijoje atliko jūrinės jungties „NordBalt“ bandymą. Jo metu išbandyta galimybė atstatyti sistemą po jos visiško atsijungimo, pasinaudojant elektros jungtimi su Švedija.

2020 m. rugsėjo 8 d. LITGRID pradėjo parengiamuosius darbus vėjo elektros gamybos jūroje infrastruktūrai. Per ateinančius trejus metus numatoma atlikti studijas ir tyrimus, suplanuoti, kokie įrenginiai reikalingi, norint į Lietuvos elektros sistemą integruoti būsimus vėjo gamybos Baltijos jūroje pajėgumus. LR Vyriausybės Seimo svarstymui pateikti teisės aktai, kurie numato, kad, kaip ir kitose ES šalyse, perdavimo sistemos operatorius bus atsakingas už infrastruktūros, skirtos vėjo gamybos jūroje integravimui į Lietuvos elektros sistemą, paruošimą. Numatoma 2021 m. atlikti jūrinio vėjo integracijos įgyvendinimo studiją ir priimti sprendimą dėl teritorijų planavimo, 2022 m. – elektros perdavimo linijos trasos studiją, 2023 m. – jūros dugno tyrimą ir parengti technines specifikacijas rangos darbų pirkimui bei teritorijų planavimo dokumentus.

2020 m. rugsėjo 8 d. LITGRID užbaigė dviejų projektų – elektros perdavimo linijos Kruonio HAE – Bitėnai ir Mūšos skirstyklos – inžinerinės infrastruktūros vystymo planų strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ir koncepcijos stadiją. Tai du iš 14 strateginių valstybės projektų, būtinų Lietuvos elektros sistemos sinchronizacijai su kontinentinės Europos tinklais. 330 kV elektros perdavimo linijos Kruonio HAE–Bitėnai statybos projektas apima dalies dabar esančios linijos Jurbarkas-Bitėnai rekonstravimą iš vienos grandies į dviejų grandžių ir naujos atkarpos nuo linijos Jurbarkas – Bitėnai iki linijos Kruonio HAE – Sovetskas statybą. Mūšos skirstykla bus pastatyta Joniškio rajone, linijų tarp Jelgavos (Latvija), Šiaulių ir Telšių T formos sujungimo vietoje. Projektų inžinerinės infrastruktūros vystymo planų koncepcijos, kuriose numatytos principinės elektros perdavimo linijų trasos bei skirstyklos vieta, patvirtintos LR energetikos ministerijos įsakymu rugpjūčio 27 ir rugsėjo 3 d.

2020 m. rugsėjo 9 d. LITGRID pasirašė sutartį su elektros energijos paklausos telkėja Lietuvoje – Estijos įmone „FuseBox“. Atlikus balansavimo paslaugų testavimą Lietuvos perdavimo sistemoje, naujasis rinkos dalyvis galės dalyvauti Baltijos šalių balansavimo rinkoje ir prekiauti balansavimo energija su perdavimo operatoriais.

2020 m. rugsėjo 14 d. Stiprinant patikimą elektros tiekimą Rytų regione, LITGRID pradėjo 110 kV transformatorių pastotės Ąžuolynėje, Vilniaus rajone, skirstyklos rekonstrukcijos darbus. Rekonstrukcijos metu transformatorių pastotėje bus atliekami pakeitimai, kurie leis AB „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) prijungti papildomą galios transformatorių. Tai sudarys sąlygas didinti leistinąją galią stambiems vartotojams. Investicijos į šį projektą siekia 999 987,44 Eur be PVM. Darbus pagal viešųjų pirkimų sutartį atlieka rangovas UAB „Tetas“. Planuojama, kad projektas bus baigtas 2021 m.

2020 m. rugsėjo 18 d. LITGRID akcininkų susirinkime buvo priimtas sprendimas audito įmone, kuri atliks 2020 - 2021 m. bendrovės finansinių ataskaitų, parengtų pagal tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, priimtus taikyti Europos Sąjungoje, rinkinio bei metinio pranešimo auditą, išrinkti UAB „PricewaterhouseCoopers.“ Taip pat nuspręsta nustatyti ne didesnį kaip 197 472 eurų neįskaitant PVM atlyginimą už nurodytų audito paslaugų (neviršijant 98 736 eurų neįskaitant PVM už kiekvienų finansinių metų audito paslaugas) atlikimą.

2020 m. rugsėjo 22 d. LITGRID pasirašė susitarimą su Europos tinklų operatoriais dalyvauti Europos Sąjungos lėšomis finansuojamame projekte „One Network for Europe“ („OneNet“), kuriame bus bandomi lankstūs tinklo sprendimai, padėsiantys įgyvendinti jungtinio tinklo viziją. Projektas truks 3 metus, jis finansuojamas iš Europos Komisijos inovacijų programos „Horizontas 2020“. Bendras projekto biudžetas siekia 27,9 mln. Eur, LITGRID skirta finansavimo suma – 106,8 tūkst. Eur.

2020 m. rugsėjo 23 d. Paskelbta, kad elektros gamintojai ar didieji vartotojai prie LITGRID valdomo perdavimo tinklo prisijungs bent 8 mėnesiais greičiau. Naujieji gamintojai ar vartotojai gali rinktis, ar prisijungimui reikalingus statybos darbus įsigis ir atliks perdavimo sistemos operatorius, ar jie patys. Optimizuotas LITGRID valdomas gamintojų ir vartotojų prijungimo procesas vidutiniškai trumpėja nuo 30 iki 22 mėnesių. Be to, teisės aktų pakeitimai norintiems prisijungti numato pasirinkimą visą procesą sutrumpinti dar mažiausiai puse metų, jei statybos darbus įsigys ir organizuos patys, be viešųjų pirkimų procedūros.

Spalio mėn.

2020 m. spalio 1 d. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba LITGRID 2021-iems metams nustatė 0,721 ct/kWh elektros energijos perdavimo aukštos įtampos tinklais paslaugos kainos viršutinę ribą, t. y. 11,4 proc. mažesnę, palyginus su nustatyta 2020 metams (0,814 ct/kWh). Ji įsigalios nuo 2021 m. sausio 1 dienos. Nustatytas tarifas yra mažesnis dėl LITGRID sprendimo vieneriais metais anksčiau nei nustato reguliavimas gražinti 10 milijonų eurų dėl 2018-2019 m. gautos didesnės faktinės investicijų grąžos, nei nustatyta reguliatoriaus.

2020 m. spalio 2 d. Europos Sąjungos infrastruktūros tinklų fondo „Connecting Europe Facility“ (CEF) koordinacinis komitetas skyrė maksimalią galimą paramą kertiniams Baltijos šalių sinchronizacijos su kontinentinės Europos tinklais projektams. Pagal bendrą Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos perdavimo sistemų operatorių paraišką suteikta 719,7 mln. Eur parama užtikrins sklandų didžiausių infrastruktūros projektų įgyvendinimą ir leis jau 2025 m. Baltijos šalims pradėti veikti vienu dažniu su Lenkija ir kitomis kontinentinės Europos šalimis. Maksimalaus 75 proc. intensyvumo parama skirta svarbiausiems ir jau pradėtiems vykdyti sinchronizacijos projektams.Jūrinės Lietuvos ir Lenkijos jungties „Harmony Link“ statybai skirta 493 mln. Eur parama, sinchroninių kompensatorių įrengimui Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje – 166,5 mln. Eur, likusi dalis – tinklų modernizavimui bei plėtrai, kuri reikalinga „Harmony Link“ jungties integravimui. 2020 m. spalio 7 d. Baltijos šalių elektros perdavimo sistemų operatoriai LITGRID, „Augstprieguma tikls“ ir „Elering“ parengė Baltijos dažnio valdymo bloko ir bendros balansavimo pajėgumų rinkos koncepciją. Šiame dokumente numatyta, kaip po sinchronizacijos su kontinentinės Europos tinklais 2025 m. bus valdomas sistemos dažnis ir organizuojama balansavimo pajėgumų rinka. 2020 m. spalio 12 d. LITGRID valdyba priėmė sprendimą atšaukti Bendrovės generalinį direktorių Daivį Virbicką nuo spalio 16 d., šią dieną laikant paskutine vadovo darbo diena. Laikinai eiti Bendrovės generalinio direktoriaus pareigas paskirtas Perdavimo tinklo departamento direktorius Vidmantas Grušas, kol viešame konkurse bus atrinktas nuolatinis generalinis direktorius. 2020 m. spalio 15 d. Baltijos šalių elektros perdavimo sistemų operatoriai parengė naujas Baltijos balansavimo energijos rinkos taisykles, kuriose numatytas veikimas bendroje Europos balansavimo platformoje MARI. Prisijungimas prie šios platformos, numatomas 2023–2024 m., padidins sistemos patikimumą, operatorių ir rinkos dalyvių veiklos efektyvumą bei sukurs galimybes integruoti daugiau elektros gamybos iš atsinaujinančių išteklių. Prisijungimas prie bendrų Europos rinkos platformų ir dalyvavimas bendruose sistemos valdymo ir rinkos mechanizmuose yra būtina sąlyga Baltijos šalimų sinchronizacijai su kontinentinės Europos tinklais. Priklausomai nuo pasirinkto scenarijaus prisijungimas turėtų įvykti nuo 2023 m. trečiojo ketvirčio iki 2024 m. trečiojo ketvirčio. 2020 m. spalio 16 d. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba, įvertinusi LITGRID pateiktus duomenis apie sistemos stabiliam veikimui būtinų paslaugų pirkimo sąnaudas ir kiekį, nustatė elektros energijos sisteminių paslaugų kainą 2021 metams – 0,762 ct/kWh, t. y. 2,9 proc. mažesnę, palyginus su galiojančia 2020 m. –0,785 ct/kWh. Sisteminių paslaugų kainos mažėjimą lėmė mažesnės prognozuojamos tretinio aktyviosios galios rezervo sąnaudos bei reaktyviosios galios ir įtampos valdymo paslaugos poreikis 2021 metams. 2020 m. spalio 21 d. Neeiliniame visuotiniame LITGRID akcininkai pritarė 17 mln. Eur vertės (be PVM) sutarčiai su Švedijos „NKT HV Cables“, kuri prireikus remontuotų jūrinę jungtį „NordBalt“. Pagal sutartį kasmetinis mokestis rangovei sieks 300.000 Eur (be PVM), o vienkartinis įnašas – 250.000 Eur (be PVM). Apmokėjimas už užsakytus darbus bus atliekamas pagal sutarties „Paslaugų įkainiai“ sąlygas.

METINIS PRANEŠIMAS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 69

2020 m. spalio 22 d. Energetikos ministerija kartu su didžiausiomis energetikos įmonių grupėmis „Ignitis grupė“ ir EPSO-G pasirašė susitarimus, kuriais įmonės įsipareigoja iki 2030 m. sutaupyti ne mažiau nei 1,6 TWh galutinės energijos. Pagal Energetikos ministerijos sudarytus susitarimus, iki 2030 m. EPSO-G dukterinės įmonės „Amber Grid“ bei LITGRID įsipareigojo iki 2030 metų sutaupyti ne mažiau nei 4,19 GWh galutinės energijos. 2020 m. spalio 29 d. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba pritarė LITGRID valdybos 2020 m. spalio 23 d. sprendimu patvirtintas elektros energijos perdavimo paslaugų kainas ir jų taikymo tvarką Teisės aktų registre. Nuo 2021 m. sausio 1 d. patvirtinta vidutinė elektros energijos perdavimo paslaugos kaina – 0,721 ct / kWh, sisteminių paslaugų kaina – 0,762 ct / kWh. Elektros energijos perdavimo paslaugų kaina bus 11,4 proc. mažesnė nei 2020 m. nustatyta 0,814 ct / kWh dėl Bendrovės sprendimo vieneriais metais anksčiau nei nustato reguliavimas gražinti 10 milijonų eurų dėl 2018–2019 m. gautos didesnės faktinės investicijų grąžos, nei nustatyta reguliuotojo. Sisteminių paslaugų kaina bus 2,9 proc. mažesnė nei 2020 m. nustatyta 0,785 ct / kWh dėl mažesnių reaktyviosios galios ir įtampos valdymo sąnaudų perkėlus valdomą šuntinį reaktorių iš Ignalinos AE į Elektrėnų skirstyklą, taip pat dėl reguliavimo priežasčių: sumažėjusios dujų saugumo dedamosios kainos, kompensacijų paslaugų teikėjams už praėjusius laikotarpius. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba 2020 m. spalio 29 d. taip pat nustatė naudojimosi jungiamųjų linijų paslaugomis kainą – 5,76 Eur / MWh, kuri bus taikoma nuo 2021 m. sausio 1 d. Naudojimosi jungiamųjų linijų paslaugomis kaina bus 2,0 proc. mažesnė nei 2020 m. nustatyta 5,87 Eur / MWh. 2020 m. spalio 29 d. LITGRID vykdomam Odos transformatorių pastotės (TP) skirstyklos rekonstrukcijos projektui Plungės rajono savivaldybė išdavė statybą leidžiantį dokumentą.Įgyvendinant projektą „110/10 kV Odos TP 110 kV skirstyklos rekonstrukcija“ bus atnaujinama dar 1970 m. pradėtos eksploatuoti skirstyklos įranga. Skirstyklos rekonstrukcija užtikrins patikimumą ir ateityje mažins eksploatacines sąnaudas. Projektavimo ir rekonstrukcijos darbus pagal viešųjų pirkimų sutartį atlieka rangovas UAB „Tetas“. Planuojama, kad projektas bus baigtas 2021 m. Jo vertė – apie 900 tūkst. Eur. 2020 m. spalio 29 d. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba paskelbė LITGRID valdybos patvirtintas kainas 2021 metams. Elektros perdavimo paslaugos nuo 2021 m. pradžios kainuos 0,721 ct / kWh, arba 11,4 proc. mažiau nei 2020 metais, kai kaina siekė 0,814 ct / kWh. Sisteminių paslaugų kaina bus 0,762 ct / kWh, arba 2,9 proc. mažiau nei 2020 m. galiojantis 0,785 ct / kWh tarifas. VERT taip pat patvirtino 2 proc. nei pernai mažesnę naudojimosi jungiamosiomis linijomis paslaugos kainą, kuri nuo sausio 1 d. sieks 5,76 Eur/MWh. Naudojimosi jungiamosiomis linijomis paslaugą LITGRID teikia bendrovėms, eksportuojančioms elektrą į trečiąsias šalis.

2020 m. lapkričio 3 d. LITGRID įgyvendindamas Būtinųjų priemonių, skirtų apsisaugoti nuo trečiųjų šalių nesaugių branduolinių elektrinių keliamų grėsmių, įstatymą, nustatė nulinį pralaidumą komerciniam elektros srautui iš Baltarusijos. Apie pasikeitimus operatorius informavo elektros biržos „Nord Pool“ dalyvius. 2020 m. lapkričio 5 d. LITGRID užbaigė vieną iš „LitPol Link“ jungties išplėtimo projekto etapų – 110 kV oro linijų Alytus- Prienai, Alytus-Igliauka ir Alytus-Šeštokai rekonstrukciją. Rekonstrukcijos metu visų trijų linijų atkarpos, esančios prie pat Alytaus transformatorių pastotės, buvo keičiamos į požeminius kabelius. Šie darbai reikalingi tiesiant naują 330 kV liniją tarp Alytaus pastotės ir greta esančio „LitPol Link“ keitiklio. 2020 m. lapkričio 25 d. LITGRID pranešė apie pabaigtą svarbų teritorijų planavimo etapą dviejuose sinchronizacijos projektuose – linijose Darbėnai–Bitėnai ir Kruonio HAE–Bitėnai. Abiem joms yra parengti inžinerinės infrastruktūros vystymo planai ir planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos. 2020 m. lapkričio 26 d. Lietuvos ir Lenkijos elektros perdavimo sistemų operatoriai LITGRID ir PSE pasirašė sutartį su konsorciumu, kurį sudaro MEWO S.A., Gdynės jūrų universitetas ir UAB „Garant Diving“, dėl dugno tyrimo Baltijos jūros zonoje, kurioje planuojama tiesti „Harmony Link“ elektros jungtį, sujungsiančią Lenkiją ir Lietuvą. Pagal šią sutartį konsorciumas atliks jūros dugno geofizinius ir geotechninius tyrimus suplanuotoje kabelio trasoje tarp Lietuvai ir Lenkijai priklausančių Baltijos jūros pakrančių. Paruoštoje ataskaitoje bus aprašyta jūros dugno būklė kabelio trasos zonoje ir pateikta informacija, būtina kabelio tiesimo ir apsaugos strategijai. Ataskaita taip pat padės nustatyti tam tikrų objektų, pavyzdžiui, sudužusių laivų, nesprogusių sprogmenų ar kitų jūros dugne esančių pavojingų nuolaužų, buvimo vietą.

2020 m. gruodžio 2 d. LITGRID užbaigė 330 kV elektros perdavimo linijos Lietuvos elektrinė–Vilnius rekonstrukciją. Tai trečiasis įgyvendintas strateginis projektas, būtinas Lietuvos elektros sistemos sinchronizacijai su kontinentinės Europos tinklais. Rekonstruota linija reikšmingai sustiprins Vilniaus regiono elektros tinklą, užtikrins patikimą tiekimą gyventojams ir verslui. Rekonstrukcijos metu 330 kV elektros perdavimo oro linija Lietuvos elektrinė–Vilnius pertvarkyta iš vienos grandies į dviejų grandžių liniją. Šis pokytis reiškia, kad Lietuvos elektrinės transformatorių pastotę Elektrėnuose ir Vilniaus transformatorių pastotę Trakų Vokėje jungia nebe viena, o dvi linijos, kurias laiko tos pačios atramos. Linijos Lietuvos elektrinė–Vilnius rekonstrukcijos projektas pradėtas 2016 m. vasarą, o rangos darbai – 2019 m. pradžioje. Iš viso investuota 19,2 mln. Eur. 2020 m. gruodžio 3 d. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba patvirtino LITGRID parengtas naujas balansavimo paslaugų ir disbalanso sutarčių standartines sąlygas, kurios leidžia nuo 2021 m. veikti balansavimo pajėgumų rinkai ir paklausos telkimo paslaugoms. Sukurtas naujas balansavimo rinkos segmentas – balansavimo pajėgumų rinka, kurioje LITGRID kasdien vykdys aukcionus kiekvienai valandai ir balansavimo pajėgumai bus užsakomi iš rinkos dalyvių pagal realų poreikį tai valandai už mažiausią pasiūlytą pajėgumo kainą. Iki šiol balansavimo paslauga – vadinamasis antrinis rezervas – buvo perkamas visiems metams į priekį. Taip pat nuo 2021 m. balansavimo paslaugas gali teikti ne tik elektros gamintojai, bet ir nepriklausomi paklausos telkėjai, prireikus už tam tikrą kainą sumažinsiantys vartojimą. Keisdama standartines balansavimo ir disbalanso sutarčių sąlygas, LITGRID įgyvendina šių metų birželį priimtus Elektros energetikos įstatymo pakeitimus ir 2019 m. Europos Sąjungos reglamentą Nr. 2019/943 dėl elektros energijos vidaus rinkos. 2020 m. LITGRID yra sudariusi balansavimo sutartis su 5 elektros gamintojais ir vienu paklausos telkėju. 2020 m. gruodžio 10 d. Baltijos šalių elektros perdavimo sistemų operatoriai pasirašė sutartį su IT bendrove „Navitasoft“ dėl bendros duomenų skaidrumo platformos kūrimo.

METINIS PRANEŠIMAS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 70# METINIS PRANEŠIMAS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)

XII. SVARBIAUSI ĮVYKIAI PO ATASKAITINIO LAIKOTARPIO DATOS

2020 m. vasario 9 d. Bendrovės valdyba, įvertinusi viešos atrankos rezultatus ir kandidato kompetenciją bei patirtį, LITGRID AB generaliniu direktoriumi paskyrė Roką Masiulį, kuris darbą pradės nuo 2021 m. vasario 22 d.

XIII. ESMINIAI BENDROVĖS 2020 METŲ ĮVYKIAI (https://nasdaqbaltic.com/statistics/lt/news?num=100&page=1&issuer=LGD&filter=1 )

2020 DIENA	NAUJIENOS
18 Gruod.	Pranešimas apie LITGRID AB neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą
15 Gruod.	Dėl Audito komiteto nuomonės
3 Gruod.	LITGRID AB informacija dėl tarpinės informacijos skelbimo ir 2021 m. investuotojo kalendorius
4 Lapkr.	Skelbiami 2020 metų devynių mėnesių LITGRID AB rezultatai
29 Spal.	Dėl elektros energijos perdavimo paslaugų kainų 2021 metams
21 Spal.	Neeiliniame visuotiniame LITGRID AB akcininkų susirinkime priimti sprendimai
13 Spal.	Correction: Pranešimas apie LITGRID AB neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą
12 Spal.	Dėl LITGRID AB vadovo pasikeitimo
2 Spal.	Valstybinė energetikos reguliavimo taryba patvirtino elektros energijos perdavimo paslaugos kainos viršutinę ribą
30 Rugs.	Pranešimas apie LITGRID AB neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą
18 Rugs.	Neeiliniame visuotiniame LITGRID AB akcininkų susirinkime priimti sprendimai
27 Rugp.	Pranešimas apie LITGRID AB neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą
18 Rugp.	Dėl LITGRID AB valdybos pirmininko
17 Rugp.	Dėl LITGRID AB valdybos nario
5 Rugp.	LITGRID AB skelbia pirmojo 2020 metų pusmečio rezultatus
7 Liep.	Dėl LITGRID AB antrinės bendrovės UAB „Duomenų logistikos centras“ akcijų pardavimo sandorio užbaigimo
30 Birž.	Neeiliniame visuotiniame LITGRID AB akcininkų susirinkime priimti sprendimai
9 Birž.	Dėl sandorio su susijusia šalimi sudarymo
8 Birž.	Dėl LITGRID AB antrinės bendrovės UAB „Duomenų logistikos centras“ akcijų pardavimo
8 Birž.	Šaukiamas neeilinis visuotinis LITGRID AB akcininkų susirinkimas
25 Geg.	Neeiliniame visuotiniame LITGRID AB akcininkų susirinkime priimti sprendimai
18 Geg.	Dėl Audito komiteto nuomonės
6 Geg.	LITGRID AB 2020 m. I ketvirčio veiklos rezultatai
4 Geg.	Šaukiamas neeilinis visuotinis LITGRID AB akcininkų susirinkimas
4 Geg.	LITGRID AB 2019 m. dividendų mokėjimo tvarka
30 Bal.	LITGRID AB 2019 m. metinė informacija
28 Bal.	Dividendų ex-diena
20 Bal.	Eiliniame visuotiniame LITGRID AB akcininkų susirinkime priimti sprendimai
31 Kov.	Correction: Šaukiamas eilinis visuotinis LITGRID AB akcininkų susirinkimas
27 Kov.	Šaukiamas eilinis visuotinis LITGRID AB akcininkų susirinkimas
27 Kov.	LITGRID AB taikoma atnaujinta dividendų politika
10 Kov.	Dėl Audito komiteto nuomonės
6 Vas.	„Litgrid“ 2019 m. 12 mėnesių neaudituotos sutrumpintos konsoliduotosios ir Bendrovės finansinės ataskaitos
15 Saus.	Correction: Neeiliniame visuotiniame LITGRID AB akcininkų susirinkime priimti sprendimai

XIV. SKAIDRUMO GAIRIŲ LAIKYMASIS

Bendrovė LITGRID AB laikosi UAB „EPSO-G“ įmonių grupės veiklos skaidrumo ir komunikacijos politikos (patvirtinta LITGRID AB valdybos pilna apimtimi 2017 m. spalio 23 d.), kurioje detaliai atsižvelgiama į Skaidrumo gairėse keliamus reikalavimus ir nustatomas jų taikymas UAB „EPSO-G“ įmonių grupės bendrovėms. Skaidrumo gairių įgyvendinimas LITGRID AB yra iš esmės užtikrinamas per informaciją, atskleidžiamą metiniame pranešime bei informacijos atskleidimą Bendrovės interneto svetainėje bei pranešimus NASDAQ biržoje, siekiant pateikti informaciją interesų turėtojams prieinamu bei suprantamu formatu. 2010 m. liepos 14 d. Vyriausybės nutarimo Nr. 1052 „Dėl Valstybės valdomų įmonių veiklos skaidrumo užtikrinimo gairių aprašo patvirtinimo“ (toliau – Skaidrumo gairės) 3 straipsnyje nurodyta, kad VVĮ vadovaujasi AB Nasdaq Vilnius listinguojamų bendrovių valdymo kodekso1 nuostatomis, susijusiomis su viešu informacijos atskleidimu. Žemiau pateikiama struktūrizuota informacija dėl Skaidrumo gairių vykdymo:

LITGRID AB interneto tinklapyje www.litgrid.eu turi būti skelbiama informacija / vykdomi kiti reikalavimai:

Reikalavimas	Statusas
Bendrovės pavadinimas, kodas ir registras, kuriame kaupiami ir saugomi duomenys apie Bendrovę, buveinė (adresas)	Vykdoma
Teisinis statusas, jeigu LITGRID AB pertvarkoma, reorganizuojama (nurodomas reorganizavimo būdas), likviduojama, yra bankrutuojanti ar bankrutavusi	Neaktualu
Informacija apie valstybei atstovaujančią instituciją, t. y. Energetikos ministeriją ir nuoroda į jos interneto svetainę	Vykdoma
Veiklos tikslai, vizija ir misija	Vykdoma
Struktūra	Vykdoma
Vadovo duomenys*	Vykdoma
Valdybos pirmininko ir narių duomenys*	Vykdoma
Stebėtojų tarybos pirmininko ir narių duomenys*	Neaktualu
Komitetų pavadinimai, jų pirmininkų ir narių duomenys*	Neaktualu
Valstybei nuosavybės teise priklausančių akcijų nominalių verčių suma (eurais euro cento tikslumu) ir dalis (procentais) LITGRID AB įstatiniame kapitale	Vykdoma
Informacija apie socialinės atsakomybės iniciatyvas ir priemones, svarbius vykdomus ar planuojamus investicinius projektus	Vykdoma
Jei LITGRID AB yra kitų juridinių asmenų dalyvė (netaikoma dukterinėms ir paskesnio lygio dukterinėms bendrovėms), tokių juridinių asmenų pavadinimas, kodas ir registras, kuriame kaupiami ir saugomi duomenys apie Bendrovę, buveinė (adresas), interneto tinklalapių adresai	Vykdoma
LITGRID AB metinių finansinių ataskaitų rinkinys, LITGRID AB metinis pranešimas, taip pat LITGRID AB metinių finansinių ataskaitų auditoriaus išvada LITGRID AB interneto svetainėje turi būti paskelbti per 10 darbo dienų nuo metinių finansinių ataskaitų rinkinio patvirtinimo	Vykdoma
LITGRID AB tarpinių finansinių ataskaitų rinkiniai, LITGRID tarpiniai pranešimai interneto svetainėje turi būti paskelbti ne vėliau kaip per 2 mėnesius pasibaigus ataskaitiniam laikotarpiui	Vykdoma

LITGRID AB interneto tinklapyje www.litgrid.eu turi būti skelbiami šie dokumentai / vykdomi kiti reikalavimai:

Reikalavimas	Statusas
LITGRID AB įstatai	Vykdoma
Veiklos strategija arba jos santrauka tais atvejais, jei veiklos strategijoje yra konfidencialios informacijos ar informacijos, kuri laikoma komercine (gamybine) paslaptimi	Vykdoma
Atlyginimų politika, apimanti LITGRID AB vadovo darbo užmokesčio ir LITGRID AB sudaromų kolegialių organų bei komitetų narių atlygio nustatymą.	Vykdoma

---

2 Jeigu informacija laikoma VVĮ komercine (gamybine) paslaptimi ar konfidencialia informacija, VVĮ gali tokios informacijos neatskleisti, tačiau atitinkamai VVĮ metiniame pranešime turi būti nurodyta, kad ši informacija neatskleidžiama, ir nurodyta neatskleidimo priežastis.
* Skelbiami šie duomenys: vardas, pavardė, einamų pareigų pradžios data, kitos einamos vadovaujamosios pareigos kituose juridiniuose asmenyse, išsilavinimas, kvalifikacija, profesinė patirtis; nurodoma, ar kolegialaus organo narys yra išrinktas ar paskirtas kaip nepriklausomas narys.# METINIS PRANEŠIMAS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 74

XV. LITGRID PRANEŠIMAS APIE AB NASDAQ OMX LISTINGUOJAMŲ BENDROVIŲ VALDYMO KODEKSO LAIKYMASSI

Akcinė bendrovė LITGRID AB (toliau – Bendrovė), vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymo 23 straipsnio 3 dalimi ir AB Nasdaq Vilnius listingavimo taisyklių 24.5. punktu, atskleidžia, kaip ji laikosi Nasdaq Vilnius listinguojamų bendrovių valdysenos kodekso ir konkrečių jo nuostatų ar rekomendacijų. Jei šio kodekso ar kai kurių jo nuostatų ar rekomendacijų nesilaikoma, tai yra nurodoma, kurių konkrečių nuostatų ar rekomendacijų nesilaikoma ir dėl kokių priežasčių, taip pat pateikiama kita šioje formoje nurodyta paaiškinanti informacija.

Bendrovės valdysenos ataskaitos laisvos formos santrauka

LITGRID AB priklauso UAB „EPSO-G“ įmonių grupei (toliau – Grupė). Bendrovės valdymo struktūrą, valdysenos modelį nustato Bendrovės įstatai, patronuojančios bendrovės UAB „EPSO-G“ vienintelio akcininko – Energetikos ministerijos (EM) 2018-04-24 patvirtintos UAB „EPSO-G“ įmonių grupės korporatyvinio valdymo gairės bei UAB „EPSO-G“ įmonių grupės korporatyvinio valdymo politika. Visi paminėti dokumentai yra skelbiami viešai Bendrovės interneto puslapyje bei UAB „EPSO-G“ interneto puslapyje.

1 paveikslas. Principinė korporatyvinio valdymo Grupės mastu įgyvendinimo schema.

Nors Bendrovė priklauso Grupei, tačiau tai nepaneigia Bendrovės savarankiškumo - Bendrovė veikia savarankiškai, siekdama Bendrovės įstatuose nustatytų tikslų ir turi pareigą nepriklausomai vertinti, ar vadovavimasis Grupės korporatyvinio valdymo dokumentais nepažeidžia Bendrovės, jos kreditorių, akcininkų ar kitų suinteresuotų šalių interesų.

Bendrovės įstatuose įtvirtinta Bendrovės valdymo struktūra:

• Visuotinis akcininkų susirinkimas;
• Valdyba (5 nariai, iš kurių 2 nariai nepriklausomi, kiti 3 nariai nominuoti akcininko UAB „EPSO-G“);
• Grupės mastu veikiantys komitetai:
  • atlygio ir skyrimo komitetas (dauguma nepriklausomų narių);
  • audito komitetas (dauguma nepriklausomų narių);
• generalinis direktorius.

Grupėje veikia centralizuotas vidaus auditas. Siekiant užtikrinti vidaus audito nepriklausomumą, nustatyta, jog vidaus audito vadovą skiria ir atleidžia UAB „EPSO-G“ valdyba, kurioje daugumą sudaro nepriklausomi nariai. Vidaus auditas taip pat atskaitingas Audito komitetui, kurio sudėtyje taip pat dauguma nepriklausomų narių. Vidaus audito rekomendacijas analizuoja Bendrovės valdyba bei tvirtina audito pateiktų rekomendacijų įgyvendinimui priemonių planą.

UAB „EPSO-G“ įmonių grupės rizikos valdymo politikos pagrindu Bendrovėje yra diegiama vieninga Grupėje rizikos valdymo sistema pagal tarptautinėje praktikoje taikomus COSO ERM standartus, apibrėžiančius rizikų identifikavimo, vertinimo ir valdymo principus bei atsakomybes. Grupės mastu vykdomas rizikos valdymo koordinavimas. Grupės veiklos politikos yra skirtos įdiegti nuoseklią ir veiksmingą organizacijos valdymo sistemą, padedančią darbuotojams sėkmingai įgyvendinti svarbius strateginius projektus ir skaidriai bei efektyviai kurti naudą šalies žmonėms ir verslui. Siekiant užtikrinti veiklos politikų veiksmingumą, Bendrovė kasmet rengia veiklos politikų įgyvendinimo pažangos ataskaitą.

UAB „EPSO-G“ įmonių grupės atitikties valdymo politikos pagrindu Bendrovėje yra diegiama vieninga Grupėje atitikties valdymo sistema. Grupės mastu vykdomas atitikties valdymo koordinavimas. Šiuo metu Bendrovėje galiojančios veiklos politikos:

METINIS PRANEŠIMAS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 76

Valstybės valdomų įmonių valdysenos ataskaitoje konstatuota, kad Grupėje yra diegiama ir laikomasi gerosios valdysenos principų. Grupei suteiktas aukščiausias A įvertinimas. Taikomi skaidrumo standartai, strateginis planavimas ir įgyvendinimas įvertinti aukštu A įvertinimu, suformuoti kolegialūs organai įvertinti aukščiausiu A+ įvertinimu.

Struktūrizuota lentelė:

| PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS
| TAIP /NE /NEAKTUALU | KOMENTARAS
| PRINCIPALLISTINIS AKCININKAS | TAIP | Bendrovės įstatai ir UAB „EPSO-G“ įmonių grupės korporatyvinio valdymo gairės nustato Bendrovės valdymo struktūrą. # METINIS PRANEŠIMAS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)

1. principas: Visuotinis akcininkų susirinkimas

1.7. Akcininkams, turintiems teisę balsuoti, turėtų būti sudarytos galimybės balsuoti akcininkų susirinkime asmeniškai jame dalyvaujant arba nedalyvaujant. Akcininkams neturėtų būti daroma jokių kliūčių balsuoti iš anksto raštu, užpildant bendrąjį balsavimo biuletenį.
TAIP
Standartiniame pranešime apie visuotinio akcininkų susirinkimo šaukimą visuomet nurodoma galimybė akcininkams balsuoti raštu užpildant pridėtą balsavimo biuletenio formą.

1.8. Siekiant padidinti akcininkų galimybes dalyvauti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose, bendrovėms rekomenduojama plačiau taikyti modernias technologijas ir tokiu būdu sudaryti akcininkams galimybę dalyvauti ir balsuoti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose naudojantis elektroninių ryšių priemonėmis. Tokiais atvejais turi būti užtikrintas perduodamos informacijos saugumas ir galima nustatyti dalyvavusiojo ir balsavusiojo tapatybę.
NE
Standartiniame pranešime apie visuotinio akcininkų susirinkimo šaukimą visuomet nurodoma, jog nebus dalyvaujama ir balsuojama elektroninių ryšių priemonėmis. Kol kas poreikio balsuoti elektroninėmis ryšių priemonėmis nėra. Akcininkams paprašius, būtų svarstoma dėl tokios balsavimo galimybės įdiegimo.

1.9. Pranešime apie šaukiamo visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimų projektus rekomenduojama atskleisti naujas kolegialaus organo narių kandidatūras, siūlomą jiems atlygį, siūlomą išrinkti audito įmonę, jei šie klausimai yra įtraukti į visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkę. Kai siūloma išrinkti naują kolegialaus organo narį, rekomenduojama informuoti apie jo išsilavinimą, darbo patirtį ir kitas užimamas (ar siūlomas užimti) kitas vadovaujamas pareigas.
TAIP
Standartiniame pranešime apie visuotinio akcininkų susirinkimo šaukimą visuomet nurodomi sprendimo projektai su pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymą privaloma nurodyti informacija, tame tarpe naujų kolegialių organų kandidatūros, siūlomas jiems atlygis, siūloma išrinkti audito įmonė bei siūlomas jai skirti atlygis. Informacija apie siūlomą išrinkti kolegialaus organo narį viešai nėra skelbiama, tačiau standartiniame pranešime apie visuotinio akcininkų susirinkimo šaukimą visuomet nurodoma, jog papildomai su dokumentais, susijusiais su susirinkimo darbotvarke, sprendimų projektais, bendruoju balsavimo biuleteniu akcininkai gali susipažinti LITGRID AB patalpose, registruotu buveinės adresu, nurodytomis konkrečiomis valandomis.

1.10. Bendrovės kolegialaus organo nariai, administracijos vadovai 4 ar kiti su bendrove susiję kompetentingi asmenys, galintys pateikti informaciją, susijusią su visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarke, turėtų dalyvauti visuotiniame akcininkų susirinkime. Siūlomi kandidatai į kolegialaus organo narius taip pat turėtų dalyvauti visuotiniame akcininkų susirinkime, jeigu naujų narių rinkimai įtraukti į visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkę.
TAIP/NE
Susiję kompetentingi asmenys, galintys pateikti informaciją, susijusią su visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarke, visuomet dalyvauja visuotiniame akcininkų susirinkime. Tuo tarpu siūlomi kandidatai į kolegialius organo narius ne visada dalyvauja visuotiniuose akcininkų susirinkimuose.

4 Šio Kodekso prasme administracijos vadovai yra tie bendrovės darbuotojai, kurie užima aukščiausios grandies vadovaujančias pareigas.

2. principas: Stebėtojų taryba

2.1. Stebėtojų tarybos funkcijos ir atsakomybė

Bendrovės stebėtojų taryba turėtų užtikrinti bendrovės ir jos akcininkų interesų atstovavimą, šio organo atskaitomybę akcininkams ir objektyvią bei nešališką bendrovės veiklos bei jos valdymo organų priežiūrą, taip pat nuolat teikti rekomendacijas bendrovės valdymo organams. Stebėtojų taryba turėtų užtikrinti bendrovės finansinės apskaitos ir kontrolės sistemos vientisumą bei skaidrumą.

2.1.1. Stebėtojų tarybos nariai turėtų sąžiningai, rūpestingai ir atsakingai veikti bendrovės bei akcininkų naudai ir atstovauti jų interesams, atsižvelgdami į darbuotojų interesus ir visuomenės gerovę.

Neaktualu
Bendrovėje Stebėtojų taryba nesudaroma.

2.1.2. Kai stebėtojų tarybos sprendimai gali skirtingai paveikti bendrovės akcininkų interesus, stebėtojų taryba su visais akcininkais turėtų elgtis nešališkai. Ji turėtų užtikrinti, kad akcininkai būtų tinkamai informuojami apie bendrovės strategiją, rizikos valdymą ir kontrolę, interesų konfliktų sprendimą.

Neaktualu -

2.1.3. Stebėtojų taryba turėtų būti nešališka priimdama sprendimus, turinčius reikšmę bendrovės veiklai ir strategijai. Stebėtojų tarybos narių darbui ir sprendimams neturėtų daryti įtakos juos išrinkę asmenys.

Neaktualu -

2.1.4. Stebėtojų tarybos nariai turėtų aiškiai reikšti savo prieštaravimą tuo atveju, kai mano, kad stebėtojų tarybos sprendimas gali pakenkti bendrovei. Nepriklausomi 5 stebėtojų tarybos nariai turėtų: a) išlikti nepriklausomi atlikdami analizę, priimdami sprendimus; b) nesiekti ir nepriimti jokių nepagrįstų lengvatų, kurios gali kelti abejonių, kad stebėtojų tarybos nariai nėra nepriklausomi.

Neaktualu -

2.1.5. Stebėtojų taryba turėtų prižiūrėti, kad bendrovės mokesčių planavimo strategijos būtų sudaromos ir įgyvendinamos vadovaujantis teisės aktais, siekiant išvengti ydingos praktikos, nesusijusios su ilgalaikiais bendrovės ir jos akcininkų interesais, dėl ko gali atsirasti reputacijos, teisinė ar kita rizika.

Neaktualu -

2.1.6. Bendrovė turėtų užtikrinti, kad stebėtojų taryba būtų aprūpinta pakankamais ištekliais (tarp jų ir finansiniais), reikalingais pareigoms atlikti, įskaitant teisę gauti visą reikiamą informaciją ir teisę kreiptis nepriklausomo profesionalaus patarimo į išorinius teisės, apskaitos ar kitokius specialistus stebėtojų tarybos ir jos komitetų kompetencijai priklausančiais klausimais.

Neaktualu -

5 Šio Kodekso prasme stebėtojų tarybos narių nepriklausomumo kriterijai yra suprantami taip, kaip Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 31 straipsnio 7 ir 8 dalyse yra apibrėžti nesusijusių asmenų kriterijai.

2.2. Stebėtojų tarybos sudarymas

Stebėtojų tarybos sudarymo tvarka turėtų užtikrinti tinkamą interesų konfliktų sprendimą, efektyvią ir sąžiningą bendrovės valdyseną.

2.2.1. Visuotinio akcininkų susirinkimo išrinkti stebėtojų tarybos nariai turėtų kolektyviai užtikrinti kvalifikacijos, profesinės patirties ir kompetencijų įvairovę, taip pat siekti lyčių pusiausvyros. Siekiant išlaikyti tinkamą stebėtojų tarybos narių turimos kvalifikacijos pusiausvyrą, turėtų būti užtikrinta, kad stebėtojų tarybos nariai, kaip visuma, turėtų įvairiapusių žinių, nuomonių ir patirties savo užduotims tinkamai atlikti.

Neaktualu -

2.2.2. Stebėtojų tarybos nariai turėtų būti skiriami apibrėžtam laikotarpiui, su galimybe būti individualiai perrenkamiems naujai kadencijai tam, kad būtų užtikrintas būtinas profesinės patirties augimas.

Neaktualu -

2.2.3. Stebėtojų tarybos pirmininku turėtų būti toks asmuo, kurio esamos arba buvusios pareigos nebūtų kliūtis nešališkai veiklai vykdyti. Buvęs bendrovės vadovas ar valdybos narys tuoj pat neturėtų būti skiriamas į stebėtojų tarybos pirmininko pareigas. Kai bendrovė nusprendžia nesilaikyti šių rekomendacijų, turėtų būti pateikiama informacija apie priemones, kurių imtasi veiklos nešališkumui užtikrinti.

Neaktualu -

2.2.4. Stebėtojų tarybos nario pareigoms atlikti kiekvienas narys turėtų skirti pakankamai laiko ir dėmesio. Kiekvienas stebėtojų tarybos narys turėtų įsipareigoti taip apriboti kitus savo profesinius įsipareigojimus (ypač vadovaujančias pareigas kitose bendrovėse), kad jie netrukdytų tinkamai atlikti stebėtojų tarybos nario pareigas. Jeigu stebėtojų tarybos narys dalyvavo mažiau nei pusėje stebėtojų tarybos posėdžių per bendrovės finansinius metus, apie tai turėtų būti informuojami bendrovės akcininkai.

Neaktualu -

2.2.5. Kai siūloma paskirti stebėtojų tarybos narį, turėtų būti skelbiama, kurie stebėtojų tarybos nariai laikomi nepriklausomais. Stebėtojų taryba gali nuspręsti, kad tam tikras jos narys, nors ir atitinka nepriklausomumo kriterijus, vis dėlto negali būti laikomas nepriklausomu dėl ypatingų asmeninių ar su bendrove susijusių aplinkybių.

Neaktualu -

2.2.6. Stebėtojų tarybos nariams už jų veiklą ir dalyvavimą stebėtojų tarybos posėdžiuose atlygio dydį turėtų tvirtinti bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas.

Neaktualu -

2.2.7. Kiekvienais metais stebėtojų taryba turėtų atlikti savo veiklos įvertinimą. Jis turėtų apimti stebėtojų tarybos struktūros, darbo organizavimo ir gebėjimo veikti kaip grupė vertinimą, taip pat kiekvieno stebėtojų tarybos nario kompetencijos ir darbo efektyvumo vertinimą bei vertinimą, ar stebėtojų taryba pasiekė nustatytų veiklos tikslų. Stebėtojų taryba turėtų bent kartą per metus paskelbti atitinkamą informaciją apie savo vidinę struktūrą ir veiklos procedūras.

Neaktualu -

3. principas: Valdyba

3.1. Valdybos funkcijos ir atsakomybė

Valdyba turėtų užtikrinti bendrovės strategijos įgyvendinimą, taip pat tinkamą bendrovės valdyseną, atsižvelgiant į akcininkų, darbuotojų ir kitų interesų grupių interesus.

3.1.1. Valdyba turėtų užtikrinti bendrovės strategijos, kurią patvirtino stebėtojų taryba, jei ji sudaroma, įgyvendinimą. Tais atvejais, kai stebėtojų taryba nesudaroma, valdyba taip pat yra atsakinga už bendrovės strategijos patvirtinimą.

TAIP
Bendrovės įstatų 36 p. nurodyta, kad Bendrovės valdyba tvirtina Bendrovės strategiją. Taip pat, valdyba vykdydama priežiūros funkciją reguliariai svarsto ataskaitas apie jos vykdymą.# Valdyba

Valdyba, kaip kolegialus bendrovės valdymo organas, atlieka jai Įstatyme ir bendrovės įstatuose priskirtas funkcijas, o tais atvejais, kai bendrovėje nesudaroma stebėtojų taryba, be kita ko, atliekaĮstatyme nustatytas priežiūros funkcijas. Valdyba, vykdydama jai priskirtas funkcijas, turėtų atsižvelgti į bendrovės, akcininkų, darbuotojų ir kitų interesų grupių poreikius, atitinkamai siekiant tvaraus verslo kūrimo.

TAIP

Bendrovės įstatų 7.3. punkte nurodyta, jog Bendrovės valdyba atlieka priežiūros funkcijas.

3.1.3. Valdyba turėtų užtikrinti, kad bus laikomasi įstatymų ir bendrovės vidaus politikos nuostatų, taikomų bendrovei ar bendrovių grupei, kuriai priklauso ši bendrovė. Ji taip pat turėtų nustatyti atitinkamas rizikos valdymo ir kontrolės priemones užtikrinant reguliarią ir tiesioginę vadovų atskaitomybę.

TAIP

Bendrovės įstatų 36 (xi) p. numatyta, kad Bendrovės valdyba svarsto įmonių grupės dokumentus (gaires, politikas, tvarkas ir pan.) bei sprendžia dėl jų taikymo apimties Bendrovėje. Taip pat, atskirais sprendimais valdyba paveda generaliniam direktoriui teikti reguliarias ataskaitas apie valdybos sektinus rodiklius (pvz. Bendrovės strategiją, veiklos planą, biudžetą ir pan.).

METINIS PRANEŠIMAS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 82

3.1.4. Valdyba taip pat turėtų užtikrinti, kad bendrovėje būtų įdiegtos priemonės, kurios įtrauktos į EBPO geros praktikos rekomendacijas 6 dėl vidaus kontrolės, etikos ir atitikties, siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi galiojančių įstatymų, taisyklių ir standartų.

TAIP

Bendrovėje galioja įvairūs dokumentai, užtikrinantys aukščiausio lygio vidaus kontrolę, etikos bei atitikties valdymo priemones, pavyzdžiui:

• vidaus auditas atskaitingas valdybai, kuri formuojama iš išorinių narių (2 nariai nepriklausomi);
• audito komitetas formuojamas iš daugumos nepriklausomų narių, kam taip pat atskaitingas vidaus auditas;
• bendrovėje galioja Etikos ir elgesio kodeksas, UAB „EPSO-G“ įmonių grupės Korupcijos prevencijos politika, UAB „EPSO-G“ įmonių grupės paramos politika, UAB „EPSO-G“ įmonių grupės interesų valdymo politika, UAB „EPSO-G“ įmonių grupės rizikų valdymo politika, UAB „EPSO-G“ įmonių grupės skaidrumo ir komunikacijos politika, UAB „EPSO-G“ įmonių grupės atitikties valdymo politika ir kt.

3.1.5. Valdyba, skirdama bendrovės vadovą, turėtų atsižvelgti į tinkamą kandidato kvalifikacijos, patirties ir kompetencijos pusiausvyrą.

TAIP

Bendrovės įstatų 54 p. numatyta, kad Bendrovės generalinį direktorių skiria valdyba, atsižvelgdama į Atlygio ir skyrimo komiteto rekomendacijas. Bendrovės įstatų 56 p. numatyta, kad valdyba, vertindama kandidato į Generalinius direktorius tinkamumą eiti šias pareigas, įvertina jo atitiktį šiuoseĮstatuose ir teisės aktuose nustatytiems reikalavimas ir tuo tikslu gali pareikalauti iš kandidato pateikti šią atitiktį pagrindžiančius dokumentus ir (ar) kreiptis į kompetentingas institucijas dėl reikalingos informacijos apie kandidatą suteikimo.

6 Nuoroda į EBPO geros praktikos rekomendacijas dėl vidaus kontrolės, etikos ir atitikties: https://www.oecd.org/daf/anti-bribery/44884389.pdf

METINIS PRANEŠIMAS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 83

3.2. Valdybos sudarymas

3.2.1. Stebėtojų tarybos arba visuotinio akcininkų susirinkimo, jei stebėtojų taryba nesudaroma, išrinkti valdybos nariai turėtų kolektyviai užtikrinti kvalifikacijos, profesinės patirties ir kompetencijų įvairovę, taip pat siekti lyčių pusiausvyros. Siekiant išlaikyti tinkamą valdybos narių turimos kvalifikacijos pusiausvyrą, turėtų būti užtikrinta, kad valdybos nariai, kaip visuma, turėtų įvairiapusių žinių, nuomonių ir patirties savo užduotims tinkamai atlikti.

TAIP

Bendrovės valdybos narių atranka vykdoma pagal LR Vyriausybės nustatytą tvarką. Bendrovės įstatų 28 p. numatyta, kad renkant valdybos narius užtikrinama, kad Valdybos sudėtyje būtų ne mažiau kaip 2 (du) nepriklausomi nariai, jų nepriklausomumą nustatant atsižvelgiant į Valdymo kodekse irĮmonių grupės kolegialių organų narių, vadovų ir darbuotojų interesų valdymo politikoje (toliau – Interesų valdymo politika) įtvirtintus kriterijus bei kitų taikytinų teisės aktų reikalavimus; užtikrinama, kad ne mažiau kaip 3 (trys) Valdybos nariai būtų nesusiję darbo santykiais su Bendrove, o esant galimybei, siekiama, jog į Valdybą nebūtų skiriami Bendrovės darbuotojai; taip pat siekiama, jog Valdybos nariai turėtų kompetencijas, atsižvelgiant į Valdybos atsakomybės sritis ir funkcijas. Bendrovės valdybos narių atranką vykdo atlygio ir skyrimo komitetas pagal patvirtintą valdybos kompetencijų matricą. Kasmet valdybos nariai atlieka savo veiklos įsivertinimą. Taip pat kasmet valdybos veiklą įvertina atlygio ir skyrimo komitetas, kuris pateikia rekomendacijas dėl veiklos tobulinimo.

3.2.2. Kandidatų į valdybos narius vardai, pavardės, informacija apie jų išsilavinimą, kvalifikaciją, profesinę patirtį, einamas pareigas, kitus svarbius profesinius įsipareigojimus ir potencialius interesų konfliktus turėtų būti atskleisti nepažeidžiant asmens duomenų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų stebėtojų tarybos posėdyje, kuriame bus renkama valdyba ar atskiri jos nariai. Jeigu stebėtojų taryba nesudaroma, šiame punkte nustatyta informacija turėtų būti pateikiama visuotiniam akcininkų susirinkimui. Valdyba kiekvienais metais turėtų kaupti šiame punkte nurodytus duomenis apie savo narius ir pateikti juos bendrovės metiniame pranešime.

TAIP

Nurodyta informacija skelbiama ir atnaujinama Bendrovės internetiniame tinklalapyje. Metiniame pranešime papildomai ši informacija nėra kartojama, tačiau metiniame pranešime yra pateikiama informacija apie valdybos pirmininką, generalinį direktorių ir vyriausiąjį finansininką ir Vidaus audito padalinio vadovą.

3.2.3. Visi nauji valdybos nariai turėtų būti supažindinti su pareigomis, bendrovės struktūra bei veikla.

TAIP

Valdybos nariai supažindinami pirmo posėdžio metu pristatant Bendrovės struktūrą bei veiklą. Pasidalinama pagrindiniais Bendrovės korporatyviniais dokumentais.

METINIS PRANEŠIMAS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 84

3.2.4. Valdybos nariai turėtų būti skiriami apibrėžtam laikotarpiui, su galimybe būti individualiai perrenkamiems naujai kadencijai tam, kad būtų užtikrintas būtinas profesinės patirties augimas ir pakankamai dažnas jų statuso pakartotinas patvirtinimas.

TAIP

Bendrovės įstatų 27 p. numatyta, kad valdyba yra kolegialus Bendrovės valdymo organas, kurį sudaro 5 nariai. Valdybos narius 4 metų kadencijai, atsižvelgdamas į Atlygio ir skyrimo komiteto rekomendacijas, renka visuotinis akcininkų susirinkimas, kuriam valdyba yra atskaitinga. Valdybos nario nepertraukiamas kadencijos laikas yra ne ilgesnis kaip 2 pilnos kadencijos iš eilės, t. y. ne daugiau kaip 8 metai iš eilės.

3.2.5. Valdybos pirmininku turėtų būti toks asmuo, kurio esamos arba buvusios pareigos nebūtų kliūtis nešališkai veiklai vykdyti. Kai stebėtojų taryba nėra sudaroma, buvęs bendrovės vadovas tuoj pat neturėtų būti skiriamas į valdybos pirmininko postą. Kai bendrovė nusprendžia nesilaikyti šių rekomendacijų, turėtų būti pateikiama informacija apie priemones, kurių imtasi veiklos nešališkumui užtikrinti.

TAIP

Bendrovės įstatų 29 p. numatyti kriterijai, kuriems esant asmuo apskritai negali būti renkamas valdybos nariu. Vienas iš valdybos pirmininko nešališkumo užtikrinimo priemonių įtvirtinta Bendrovės įstatų 46 p. - valdybos pirmininkas negali būti renkamas iš Bendrovės darbuotojų, išrinktų į Bendrovės valdybą.

3.2.6. Valdybos nario pareigoms atlikti kiekvienas narys turėtų skirti pakankamai laiko ir dėmesio. Jeigu valdybos narys dalyvavo mažiau nei pusėje valdybos posėdžių per bendrovės finansinius metus, apie tai turėtų būti informuojama bendrovės stebėtojų taryba, jeigu stebėtojų taryba bendrovėje nėra sudaroma – visuotinis akcininkų susirinkimas.

TAIP

Bendrovės protokoluose yra fiksuojamas valdybos narių dalyvavimas bei balsavimas priimant sprendimus. Kaip nurodyta Bendrovės įstatų 52 p. kiekvienais metais Bendrovės valdybos nariai atlieka savo veiklos vertinimą, kurio rezultatus pateikia akcininkams bei Atlygio ir skyrimo komitetui. Valdybos dalyvavimas posėdžiuose nurodomas metiniame pranešime.

3.2.7. Jeigu Įstatyme nustatytais atvejais renkant valdybą, kai nesudaroma stebėtojų taryba, dalis jos narių bus nepriklausomi 7 , turėtų būti skelbiama, kurie valdybos nariai laikomi nepriklausomais. Valdyba gali nuspręsti, kad tam tikras jos narys, nors ir atitinka visusĮstatyme nustatytus nepriklausomumo kriterijus, vis dėlto negali būti laikomas nepriklausomu dėl ypatingų asmeninių ar su bendrove susijusių aplinkybių.

TAIP

Bendrovės interneto tinklalapyje, tiek metiniame pranešime yra pateikiama informacija apie Bendrovės valdybos narius, specifiškai nurodant nepriklausomus narius.

3.2.8. Valdybos nariams už jų veiklą ir dalyvavimą valdybos posėdžiuose atlygio dydį turėtų tvirtinti bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas.

TAIP

Bendrovės įstatų 34 p. numatyta, kad visuotinis akcininkų susirinkimas savo sprendimu gali nustatyti, kad valdybos nariams turi būti mokamas atlygis.

7 Šio Kodekso prasme valdybos narių nepriklausomumo kriterijai yra suprantami taip, kaip Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 33 straipsnio 7 dalyje yra apibrėžti nesusijusių asmenų kriterijai.

METINIS PRANEŠIMAS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 85

3.2.9. Valdybos nariai turėtų sąžiningai, rūpestingai ir atsakingai veikti bendrovės bei akcininkų naudai ir atstovauti jų interesams, atsižvelgdami ir į kitus interesų turėtojus. Priimdami sprendimus jie neturėtų siekti asmeninių interesų, jiems turėtų būti taikomi susitarimai dėl nekonkuravimo, taip pat jie neturėtų pažeidžiant bendrovės interesus pasinaudoti verslo informacija ir galimybėmis, kurios yra susijusios su bendrovės veikla.

TAIP

Atsižvelgiant į siekį stebėti Bendrovės valdybos narių interesų konfliktų nebuvimą, kiekvienais metais valdybos nariai atnaujina savo interesų deklaracijas. Taip pat, Bendrovės įstatų 33 p.# METINIS PRANEŠIMAS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 86

4. principas: Bendrovės stebėtojų tarybos ir valdybos darbo tvarka

Bendrovėje nustatyta stebėtojų tarybos, jeigu ji sudaroma, ir valdybos darbo tvarka turėtų užtikrinti efektyvų šių organų darbą ir sprendimų priėmimą, skatinti aktyvų bendrovės organų bendradarbiavimą.

4.1. Valdyba ir stebėtojų taryba, jei ji sudaroma, turėtų glaudžiai bendradarbiauti, siekdama naudos tiek bendrovei, tiek ir jos akcininkams.

Gera bendrovių valdysena reikalauja atviros diskusijos tarp valdybos ir stebėtojų tarybos. Valdyba turėtų reguliariai, o esant reikalui – nedelsiant informuoti stebėtojų tarybą apie visus svarbius bendrovei klausimus, susijusius su planavimu, verslo plėtra, rizikų valdymu ir kontrole, įsipareigojimų laikymusi bendrovėje. Valdyba turėtų informuoti stebėtojų tarybą apie faktinius verslo plėtros nukrypimus nuo anksčiau suformuluotų planų ir tikslų, nurodant to priežastis.

Neaktualu
Bendrovėje Stebėtojų taryba nesudaroma.

4.2. Bendrovės kolegialių organų posėdžius rekomenduojama rengti atitinkamu periodiškumu pagal iš anksto patvirtintą grafiką.

Kiekviena bendrovė pati sprendžia, kokiu periodiškumu šaukti kolegialių organų posėdžius, tačiau rekomenduojama juos rengti tokiu periodiškumu, kad būtų užtikrintas nepertraukiamas esminių bendrovės valdysenos klausimų sprendimas. Bendrovės kolegialių organų posėdžiai turėtų būti šaukiami bent kartą per metų ketvirtį.

TAIP
Bendrovės įstatų 45 p. numatyta, kad valdyba savo sprendimus priima valdybos posėdžiuose, kurių įprastai rengiama tiek, kiek reikalinga, kad valdyba galėtų tinkamai vykdyti savo funkcijas ir priimti jos kompetencijai priskirtus sprendimus, tačiau ne mažiau kaip 12 per kalendorinius metus. Bendrovės valdyba kiekvienų metų pradžioje pasitvirtina einamųjų metų posėdžių grafiką bei veiklos planą (preliminarius klausimus atitinkamam valdybos posėdžiui).

4.3. Kolegialaus organo nariai apie šaukiamą posėdį turėtų būti informuojami iš anksto, kad turėtų pakankamai laiko tinkamai pasirengti posėdyje nagrinėjamų klausimų svarstymui ir galėtų vykti diskusija, po kurios būtų priimami sprendimai.

Kartu su pranešimu apie šaukiamą posėdį kolegialaus organo nariams turėtų būti pateikta visa reikalinga su posėdžio darbotvarke susijusi medžiaga. Darbotvarkė posėdžio metu neturėtų būti keičiama ar papildoma, išskyrus atvejus, kai posėdyje dalyvauja visi kolegialaus organo nariai ir jie sutinka su tokiu darbotvarkės pakeitimu ar papildymu arba kai neatidėliotinai reikia spręsti svarbius bendrovei klausimus.

TAIP
Pagal Valdybos darbo reglamentą medžiaga valdybai turi būti pateikiama 5 d. d. iki eilinio posėdžio.

4.4. Siekiant koordinuoti bendrovės kolegialių organų darbą bei užtikrinti efektyvų sprendimų priėmimo procesą, bendrovės kolegialių priežiūros ir valdymo organų pirmininkai turėtų tarpusavyje derinti šaukiamų posėdžių datas, jų darbotvarkes, glaudžiai bendradarbiauti spręsdami kitus su bendrovės valdysena susijusius klausimus.

Bendrovės stebėtojų tarybos posėdžiai turėtų būti atviri bendrovės valdybos nariams, ypač tais atvejais, kai posėdyje svarstomi klausimai, susiję su valdybos narių atšaukimu, atsakomybe, atlygio nustatymu.

Neaktualu
Bendrovėje Stebėtojų taryba nesudaroma.

METINIS PRANEŠIMAS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 87

5. principas: Skyrimo, atlygio ir audito komitetai

5.1. Komitetų paskirtis ir sudarymas

Bendrovėje sudaryti komitetai turėtų didinti stebėtojų tarybos, o jei stebėtojų taryba nesudaroma, valdybos, kuri atlieka priežiūros funkcijas, darbo efektyvumą užtikrinant, kad sprendimai būtų priimami juos tinkamai apsvarsčius, ir padėti organizuoti darbą taip, kad sprendimams nedarytų įtakos esminiai interesų konfliktai. Komitetai turėtų veikti nepriklausomai bei principingai ir teikti rekomendacijas, susijusias su kolegialaus organo sprendimu, tačiau galutinį sprendimą priima pats kolegialus organas.

5.1.1. Atsižvelgiant į konkrečias su bendrove susijusias aplinkybes, pasirinktą bendrovės valdysenos struktūrą, bendrovės stebėtojų taryba, o tais atvejais, kai ji nesudaroma - valdyba, kuri atlieka priežiūros funkcijas, sudaro komitetus.

Kolegialiam organui rekomenduojama suformuoti skyrimo, atlygio ir audito komitetus 8.

TAIP
Bendrovėje veikia UAB „EPSO-G“ valdybos sudarytas įmonių grupės atlygio ir skyrimo komitetas, kuris veikia pagal jį formuojančio organo patvirtintus veiklos nuostatus, bei „EPSO-G“ vienintelio akcininko sudarytas grupės mastu veikiantis audito komitetas, kuris veikia pagal jį formuojančio organo patvirtintus veiklos nuostatus. Atsižvelgiant į tai, jog atlygio ir skyrimo klausimai yra glaudžiai susiję, šio klausimų sprendimui reikalingi tos pačios kvalifikacijos ekspertai, nuspręsta formuoti vieną atlygio ir skyrimo komitetą.

5.1.2. Bendrovės gali nuspręsti suformuoti mažiau nei tris komitetus.

Tokiu atveju bendrovės turėtų pateikti paaiškinimą, kodėl jos pasirinko alternatyvų požiūrį ir kaip pasirinktas požiūris atitinka trims atskiriems komitetams nustatytus tikslus.

TAIP
8 Teisės aktai gali numatyti pareigą sudaryti atitinkamą komitetą. Pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito įstatymas nustato, kad viešojo intereso įmonės (įskaitant, bet neapsiribojant, akcinėse bendrovėse, kurių vertybiniais popieriais prekiaujama Lietuvos Respublikos ir (arba) bet kurios kitos valstybės narės reguliuojamoje rinkoje), privalo sudaryti audito komitetą (teisės aktai numato išimčių, kada audito komiteto funkcijas gali atlikti priežiūros funkcijas atliekantis kolegialus organas).

METINIS PRANEŠIMAS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 88

5.1.3. Bendrovėse formuojamiems komitetams nustatytas funkcijas teisės aktų numatytais atvejais gali atlikti pats kolegialus organas.

Tokiu atveju šio Kodekso nuostatos, susijusios su komitetais (ypač dėl jų vaidmens, veiklos ir skaidrumo), kai tinka, turėtų būti taikomos visam kolegialiam organui.

Neaktualu
Žr. 5.1.1. p.

5.1.4. Kolegialaus organo sukurti komitetai paprastai turėtų susidėti bent iš trijų narių.

Atsižvelgiant į teisės aktų reikalavimus, komitetai gali būti sudaryti tik iš dviejų narių. Kiekvieno komiteto nariai turėtų būti parenkami pirmiausia atsižvelgiant į jų kompetenciją, pirmenybę teikiant nepriklausomiems kolegialaus organo nariams. Valdybos pirmininkas neturėtų būti komitetų pirmininku.

TAIP
UAB „EPSO-G“ įstatų 7.8 bei 7.9 skyriai reglamentuoja komitetų UAB „EPSO-G“ įmonių grupėje sudarymą bei kompetenciją. Minėtuose įstatuose nurodyta, kad Atlygio ir skyrimo bei Audito komitetai susideda iš ne mažiau kaip 3 narių. Atlygio ir skyrimo komitete užtikrinama, kad iš 3 narių sudėtyje būtų bent 1 nepriklausomas narys, o Audito komitete – bent 2 nepriklausomi nariai. Atlygio ir skyrimo komitete bei audito komitete ne visi nariai yra paskirti iš EPSO- G valdybos. Po vieną narį į kiekvieną iš komitetų yra paskirta, atsižvelgiant į kompetenciją, vykdant išorinę atranką į nepriklausomo komiteto nario vietą.

5.1.5. Kiekvieno suformuoto komiteto įgaliojimus turėtų nustatyti pats kolegialus organas.

Komitetai turėtų vykdyti savo pareigas laikydamiesi nustatytų įgaliojimų ir reguliariai informuoti kolegialų organą apie savo veiklą ir jos rezultatus. Kiekvieno komiteto įgaliojimai, apibrėžiantys jo vaidmenį ir nurodantys jo teises bei pareigas, turėtų būti paskelbti bent kartą per metus (kaip dalis informacijos, kurią bendrovė kasmet skelbia apie savo valdysenos struktūrą ir praktiką). Bendrovės taip pat kasmet savo metiniame pranešime, nepažeidžiant asmens duomenų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, turėtų skelbti esamų komitetų pranešimus apie jų sudėtį, posėdžių skaičių ir narių dalyvavimą posėdžiuose per praėjusius metus, taip pat apie pagrindines savo veiklos kryptis ir veiklos rezultatus.

TAIP
Komitetams įgaliojimai suformuoti UAB „EPSO-G“ įstatuose bei komitetą formuojančio organo sprendimu – atlygio ir skyrimo komiteto veiklos nuostatai patvirtinti UAB „EPSO-G“ valdybos sprendimu, o audito komiteto veiklos nuostatai patvirtinti UAB „EPSO-G“ vienintelio akcininko sprendimu, kaip tai leidžia Lietuvos banko patvirtinti Reikalavimai audito komiteto nariams (5 str.). Komitetų veiklos nuostatai skelbiami viešai EPSO-G interneto svetainėje. Komitetų sudėtis, veikla ir kt.# METINIS PRANEŠIMAS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 89

5.1.6.

Siekiant užtikrinti komitetų savarankiškumą ir objektyvumą, kolegialaus organo nariai, kurie nėra komiteto nariai, paprastai turėtų turėti teisę dalyvauti komiteto posėdžiuose tik komitetui pakvietus. Komitetas gali pakviesti arba reikalauti, kad posėdyje dalyvautų tam tikri bendrovės darbuotojai arba ekspertai. Kiekvieno komiteto pirmininkui turėtų būti sudarytos sąlygos tiesiogiai palaikyti ryšius su akcininkais. Atvejus, kuriems esant tai turėtų būti daroma, reikėtų nurodyti komiteto veiklą reglamentuojančiose taisyklėse.

TAIP

Komitetų veiklos nuostatuose numatyta teisė komitetų nariams savo nuožiūra kviesti į savo posėdžius UAB „EPSO-G“ įmonių grupės bendrovių organų narius, darbuotojus, įgaliotinius, kandidatus į tam tikras pozicijas ar kitus asmenis bei gauti iš jų reikiamus paaiškinimus savo kompetencijos ribose, taip pat tuo tikslu reikalauti, kad būtų atliekami būtini veiksmai, reikalingi komitetų funkcijoms atlikti.

METINIS PRANEŠIMAS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 90

5.2. Skyrimo komitetas.

5.2.1.

Pagrindinės skyrimo komiteto funkcijos turėtų būti šios:

1) parinkti kandidatus į laisvas priežiūros, valdymo organų narių ir administracijos vadovų vietas bei rekomenduoti kolegialiam organui juos svarstyti. Skyrimo komitetas turėtų įvertinti įgūdžių, žinių ir patirties pusiausvyrą valdymo organe, parengti funkcijų ir gebėjimų, kurių reikia konkrečiai pozicijai, aprašą ir įvertinti įpareigojimui atlikti reikalingą laiką;

2) reguliariai vertinti priežiūros ir valdymo organų struktūrą, dydį, sudėtį, narių įgūdžius, žinias ir veiklą, teikti kolegialiam organui rekomendacijas, kaip siekti reikiamų pokyčių;

3) reikiamą dėmesį skirti tęstinumo planavimui.

TAIP

UAB „EPSO-G“ Atlygio ir skyrimo komitetas veikia kaip UAB „EPSO-G“ valdybos bei Bendrovės valdybos patariamasis organas, kurio pagrindinės funkcijos yra:

• padeda atlikti kandidatų į organų narius atrankas visose įmonių grupės bendrovėse;
• teikia rekomendacijas įmonių grupės bendrovėms dėl valdymo organų narių skyrimo, sutarčių su jais sudarymo ir atlygio jiems nustatymo;
• teikia rekomendacijas dėl įmonių grupės politikų, reglamentuojanči ūsų atlygio politiką bei darbuotojų veiklos vertinimą;
• teikia rekomendacijas dėl kritinių pareigybių pamainumo planavimo sistemos.

5.2.2.

Sprendžiant klausimus, susijusius su kolegialaus organo nariais, kurie su bendrove yra susiję darbo santykiais, ir administracijos vadovais, turėtų būti konsultuojamasi su bendrovės vadovu, suteikiant jam teisę teikti pasiūlymus Skyrimo komitetui.

TAIP

Veiklos nuostatuose numatyta, kad Atlygio ir skyrimo komitetų šaukimo iniciatyvos teisę turi įmonių grupės valdybos arba vadovai, tuo pačiu pasiūlydami posėdžio darbotvarkę, pateikdami su klausimais susijusią medžiagą bei sprendimo projektus. Nuostata nėra praktiškai aktuali šiuo metu, nes valdyboje nėra Bendrovės darbuotojų.

METINIS PRANEŠIMAS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 91

5.3. Atlygio komitetas.

Pagrindinės atlygio komiteto funkcijos turėtų būti šios:

1) teikti kolegialiam organui svarstyti pasiūlymus dėl atlygio politikos, taikomos priežiūros ir valdymo organų nariams ir administracijos vadovams. Tokia politika turėtų apimti visas atlygio formas, įskaitant fiksuotą atlygį, nuo veiklos rezultatų priklausančio atlygio, skatinimo finansinėmis priemonėmis sistemas, pensijų modelius, išeitines išmokas, taip pat sąlygas, kurios leistų bendrovei susigrąžinti sumas arba sustabdyti mokėjimus, nurodant aplinkybes, dėl kurių būtų tikslinga tai padaryti;

2) teikti kolegialiam organui pasiūlymus dėl individualaus atlygio kolegialių organų nariams ir administracijos vadovams siekiant, kad jie atitiktų bendrovės atlygio politiką ir šių asmenų veiklos įvertinimą;

3) reguliariai peržiūrėti atlygio politiką bei jos įgyvendinimą.

TAIP

Žr. 5.2.1. punktą.

METINIS PRANEŠIMAS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 92

5.4. Audito komitetas.

TAIP

UAB „EPSO-G“ Audito komitetas veikia kaip UAB „EPSO-G“ valdybos bei Bendrovės valdybos patariamasis organas, kurio pagrindinės funkcijos yra:

• vykdo Grupės bendrovių finansinių ataskaitų rengimo bei audito atlikimo priežiūrą;
• atsakingas už Grupės bendrovių auditorių ir audito įmonių nepriklausomumo bei objektyvumo principų laikymosi užtikrinimą;
• atsakingas už Grupės bendrovių vidaus kontrolės, rizikos valdymo ir vidaus audito sistemų, veiklos procesų veiksmingumo priežiūrą;
• atsakingas už Grupės bendrovių auditoriaus ir (ar) audito įmonės ne audito paslaugų teikimo kontrolę;
• užtikrina sistemos dėl skundų teikimo veikimą, skundų nagrinėjimą;
• vertina sandorius su susijusiomis šalimis.

5.4.1.

Pagrindinės audito komiteto funkcijos yra apibrėžtos teisės aktuose, reglamentuojančiuose audito komiteto veiklą 9 .

5.4.2.

Visi komiteto nariai turėtų būti aprūpinti išsamia informacija, susijusia su specifiniais bendrovės apskaitos, finansiniais ir veiklos ypatumais. Bendrovės administracijos vadovai turėtų informuoti audito komitetą apie svarbių ir neįprastų sandorių apskaitos būdus, kai apskaita gali būti vykdoma skirtingais būdais.

9 Audito komitetų veiklos klausimus reglamentuoja 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas Nr. 537/2014 dėl konkrečių viešojo intereso įmonių teisės aktų nustatyto audito reikalavimų, Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito įstatymas, taip pat Lietuvos banko patvirtintos taisyklės, reglamentuojančios audito komitetų veiklą.

METINIS PRANEŠIMAS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 93

5.4.3.

Audito komitetas turėtų nuspręsti, ar jo posėdžiuose turi dalyvauti (jei taip, tai kada) valdybos pirmininkas, bendrovės vadovas, vyriausiasis finansininkas (arba viršesni darbuotojai, atsakingi už finansus bei apskaitą), vidaus auditorius ir išorės auditorius. Komitetas turėtų turėti galimybę prireikus susitikti su atitinkamais asmenimis, nedalyvaujant valdymo organų nariams.

TAIP

Audito komiteto veiklos nuostatuose numatyta, kad komiteto nariai savo nuožiūra gali kviesti į savo posėdžius įmonių grupės bendrovių organų narius, darbuotojus, įgaliotinius, kandidatus į tam tikras pozicijas ar kitus asmenis bei gauti iš jų reikiamus paaiškinimus savo kompetencijos ribose, taip pat tuo tikslu reikalauti, kad būtų atliekami būtini veiksmai, reikalingi komiteto funkcijoms atlikti.

5.4.4.

Audito komitetas turėtų būti informuotas apie vidaus auditorių darbo programą ir gauti vidaus audito ataskaitas arba periodinę santrauką. Audito komitetas taip pat turėtų būti informuotas apie išorės auditorių darbo programą ir turėtų iš audito įmonės gauti ataskaitą, kurioje būtų aprašomi visi ryšiai tarp nepriklausomos audito įmonės ir bendrovės bei jos grupės.

TAIP

Audito komitetas periodiškai, ne rečiau kaip kartą per ketvirtį yra supažindinamas su vidaus audito ataskaitomis bei ne rečiau kaip kartą per pusmetį - vidaus auditų planu ir dėl jų gali teikti rekomendacijas UAB „EPSO-G“ įmonių grupės valdyboms. Audito komitetas organizuoja susitikimus su išorės auditoriais, aptariant auditorių darbo programą bei audito metu kilusius neaiškumus, o atlikus išorės auditą, su išorės auditoriais aptariamos jų išvados ir rekomendacijas. Audito įmonė kiekvienais metais pradėdama metinius auditus Audito komitetui ir bendrovėms pateikia savo nepriklausomumo deklaraciją.

METINIS PRANEŠIMAS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 94

5.4.5.

Audito komitetas turėtų tikrinti, ar bendrovė laikosi galiojančių nuostatų, reglamentuojančių darbuotojų galimybę pateikti skundą arba anonimiškai pranešti apie įtarimus, kad bendrovėje daromi pažeidimai, ir turėtų užtikrinti, kad būtų nustatyta tvarka proporcingam ir nepriklausomam tokių klausimų tyrimui ir atitinkamiems tolesniems veiksmams.

TAIP

Audito komiteto veiklos nuostatuose numatyta, kad Audito komitetas užtikrina efektyvų sistemos dėl skundų teikimo veikimą bei proporcingą ir nepriklausomą pateiktų skundų tyrimą. Įgyvendinant šią funkciją, Audito komiteto pirmininkas nedelsiant informuojamas apie reikšmingus gautus skundus, taip pat Audito komitetui periodiškai teikiama ataskaita apie UAB „EPSO-G“ įmonių grupės bendrovėse gautus visus skundus, jų tyrimą bei atliktų tyrimų išvadų pagrindu priimtus sprendimus.

5.4.6.

Audito komitetas turėtų teikti stebėtojų tarybai, jei ji nesudaroma – valdybai, savo veiklos ataskaitas bent kartą per šešis mėnesius, tuo metu, kai tvirtinamos metinės ir pusės metų ataskaitos.

TAIP

Audito komiteto veiklos nuostatuose numatyta, kad Audito komitetas kas ketvirtį teikia veiklos ataskaitą valdybai. Tai pat teikia konsoliduotą ataskaitą UAB „EPSO-G“ eiliniam visuotiniam akcininkų susirinkimui bei valdybai.

6. principas: Interesų konfliktų vengimas ir atskleidimas

Bendrovės valdysenos sistema turėtų skatinti bendrovės priežiūros ir valdymo organų narius vengti interesų konfliktų bei užtikrinti skaidrų ir efektyvų bendrovės priežiūros ir valdymo organų narių interesų konfliktų atskleidimo mechanizmą. Bendrovės valdymo sistema turėtų pripažinti interesų turėtojų teises, įtvirtintas įstatymuose, ir skatinti aktyvų bendrovės ir interesų turėtojų bendradarbiavimą kuriant bendrovės gerovę, darbo vietas ir finansinį stabilumą. Šio principo kontekste sąvoka interesų turėtojai apima investuotojus, darbuotojus, kreditorius, tiekėjus, klientus, vietos bendruomenę ir kitus asmenis, turinčius interesų konkrečioje bendrovėje. Bendrovės priežiūros ir valdymo organo narys turėtų vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti bendrovės interesams. Jeigu tokia situacija vis dėlto atsirado, bendrovės priežiūros ar valdymo organo narys turėtų per protingą terminą pranešti kitiems to paties organo nariams arba jį išrinkusiam bendrovės organui, arba bendrovės akcininkams apie tokią interesų prieštaravimo situaciją, nurodyti interesų pobūdį ir, jeigu įmanoma, vertę.# METINIS PRANEŠIMAS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 95

7. principas: Bendrovės atlygio politika

Bendrovėje nustatyta atlygio politika, jos peržiūrėjimo ir paskelbimo tvarka turėtų užkirsti kelią galimiems interesų konfliktams ir piktnaudžiavimui nustatant kolegialių organų narių ir administracijos vadovų atlygį, taip pat užtikrinti bendrovės atlygio politikos viešumą, skaidrumą, taip pat ir ilgalaikę bendrovės strategiją.

7.1. Bendrovė turėtų patvirtinti ir paskelbti bendrovės interneto tinklalapyje atlygio politiką, kuri turėtų būti reguliariai peržiūrima ir atitiktų ilgalaikę bendrovės strategiją.

TAIP

Bendrovėje yra taikoma UAB „EPSO-G“ vienintelio akcininko patvirtintos atlygio už veiklą UAB „EPSO-G“ ir UAB „EPSO-G“ įmonių grupės bendrovių organuose nustatymo gairės, kurios yra skelbiamos viešai. Bendrovėje yra taikoma UAB „EPSO-G“ įmonių grupės Atlygio politika bei UAB „EPSO-G“ įmonių grupės darbuotojų veiklos vertinimo politika visa apimtimi. Atlygio politika yra skelbiama viešai.

7.2. Atlygio politika turėtų apimti visas atlygio formas, įskaitant fiksuotą atlygį, nuo veiklos rezultatų priklausančio atlygio, skatinimo finansinėmis priemonėmis sistemas, pensijų modelius, išeitines išmokas, taip pat sąlygas, kurios numatytų atvejus, kada bendrovė gali susigrąžinti išmokėtas sumas arba sustabdyti mokėjimus.

TAIP

Visos galimos kolegialių organų bei darbuotojų atlygio formos yra nustatytos Atlygio už veiklą UAB „EPSO-G“ ir UAB „EPSO-G“ įmonių grupės bendrovių organuose nustatymo gairėse bei UAB „EPSO-G“ įmonių grupės Atlygio politikoje. Abu dokumentai yra skelbiami viešai.

7.3. Siekiant vengti galimų interesų konfliktų, atlygio politika turėtų numatyti, kad kolegialių organų, kurie vykdo priežiūros funkcijas, nariai neturėtų gauti atlygio, kuris priklausytų nuo bendrovės veiklos rezultatų.

TAIP

Bendrovėje veikia Atlygio už veiklą UAB „EPSO-G“ ir UAB „EPSO-G“ įmonių grupės bendrovių organuose nustatymo gairės, kurios reglamentuoja fiksuotą atlygį kolegialių organų nariams. Valdybos nariams nėra mokamas atlygis, kuris priklausytų nuo Bendrovės rezultatų.

METINIS PRANEŠIMAS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 96

7.4. Atlygio politika turėtų pateikti pakankamai išsamią informaciją apie išeitinių išmokų politiką. Išeitinės išmokos neturėtų viršyti nustatytos sumos arba nustatyto metinių atlyginimų skaičiaus ir apskritai neturėtų būti didesnės negu dvejų metų fiksuoto atlygio dalis arba jos ekvivalento suma. Išeitinės išmokos neturėtų būti mokamos, jei sutartis nutraukiama dėl blogų veiklos rezultatų.

TAIP / NE

UAB „EPSO-G“ įmonių grupės Atlygio politikoje nustatyta, jog grupės bendrovėse nesudaromi išankstiniai susitarimai dėl išeitinių išmokų dydžių (išskyrus bendrovių vadovus, kurių darbo sąlygas nustato valdyba). Išmokų, susijusių su darbo santykių pasibaigimu, dydžiai nustatomi atsižvelgiant į darbo teisės normose įtvirtintus privalomai mokėtinus minimalius tokių išmokų dydžius, išskyrus išimtinius atvejus, kuriais dėl objektyvių priežasčių susitariama dėl didesnių išmokų. Apie tokių išmokų išmokėjimus ir jų išmokėjimo pagrindus turi būti informuojama atitinkama Grupės bendrovės valdyba jos artimiausiame posėdyje.

7.5. Jei bendrovėje taikoma skatinimo finansinėmis priemonėmis sistema, atlygio politikoje turėtų būti pateikta pakankamai išsami informacija apie akcijų išlaikymą po teisių suteikimo. Tuo atveju, kai atlygis yra pagrįstas akcijų skyrimu, teisė į akcijas neturėtų būti suteikiama mažiausiai trejus metus po jų skyrimo. Po teisių suteikimo kolegialių organų nariai ir administracijos vadovai turėtų išlaikyti tam tikrą skaičių akcijų iki jų kadencijos pabaigos, priklausomai nuo poreikio padengti kokias nors išlaidas, susijusias su akcijų įsigijimu.

Neaktualu

Įmonėje nėra taikomos tokios schemos.

7.6. Bendrovė turėtų paskelbti bendrovės interneto tinklalapyje informaciją apie atlygio politikos įgyvendinimą, kurioje daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama kolegialių organų ir vadovų atlygio politikai ateinančiais, o kur tinka – ir tolesniais finansiniais metais. Joje taip pat turėtų būti apžvelgiama, kaip atlygio politika buvo įgyvendinama praėjusiais finansiniais metais. Tokio pobūdžio informacijoje neturėtų būti komercinę vertę turinčios informacijos. Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas esminiams bendrovės atlygio politikos pokyčiams, lyginant su praėjusiais finansiniais metais.

TAIP

Bendra informacija apie Bendrovės atlyginimų politikos įgyvendinimą ir vidutiniai atskirų darbuotojų grupių atlyginimų dydžiai viešai skelbiami Bendrovės metiniame pranešime. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 25 straipsnio 5 dalimi, Bendrovė viešai skelbia Bendrovės valdymo organų nariams nustatytą užmokestį ir kitas su valdymo organų narių funkcijomis susijusias išmokas. Viešai skelbiama informacija apie darbuotojų atlygį kas ketvirtį Bendrovės interneto svetainėje.

METINIS PRANEŠIMAS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 97

7.7. Rekomenduojama, kad atlygio politika arba bet kuris esminis atlygio politikos pokytis turėtų būti įtraukiamas į visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkę. Schemoms, pagal kurias kolegialaus organo nariams ir darbuotojams yra atlyginama akcijomis arba akcijų opcionais, turėtų pritarti visuotinis akcininkų susirinkimas.

TAIP

Bendrovės valdybos nariams atlygį nustato Bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas. Įmonėje nėra taikomos tokios schemos.

8. principas: Interesų turėtojų vaidmuo bendrovės valdysenoje

Bendrovės valdysenos sistema turėtų pripažinti interesų turėtojų teises, įtvirtintas įstatymuose ar abipusiuose susitarimuose, ir skatinti aktyvų bendrovės ir interesų turėtojų bendradarbiavimą, kuriant bendrovės gerovę, darbo vietas ir finansinį stabilumą. Šio principo kontekste sąvoka interesų turėtojai apima investuotojus, darbuotojus, kreditorius, tiekėjus, klientus, vietos bendruomenę ir kitus asmenis, turinčius interesų konkrečioje bendrovėje.

8.1. Bendrovės valdysenos sistema turėtų užtikrinti, kad būtų gerbiamos interesų turėtojų teisės ir teisėti interesai.

TAIP

Bendrovėje veikia UAB „EPSO-G“ įmonių grupės skaidrumo ir komunikacijos politika, kurioje įtvirtinti tikslai didinti interesų turėtojų informuotumą ir supratimą apie UAB „EPSO-G“ įmonių grupės bei atskirų grupės bendrovių veiklas; užtikrinti darbuotojų įsitraukimą; kurti ir palaikyti tvarius ir pasitikėjimu grįstus santykius su interesų turėtojais.

8.2. Bendrovės valdysenos sistema turėtų sudaryti sąlygas interesų turėtojams dalyvauti bendrovės valdysenoje įstatymų nustatyta tvarka. Interesų turėtojų dalyvavimo bendrovės valdysenoje pavyzdžiai galėtų būti darbuotojų ar jų atstovų dalyvavimas priimant svarbius bendrovei sprendimus, konsultacijos su darbuotojais ar jų atstovais bendrovės valdysenos ir kitais svarbiais klausimais, darbuotojų dalyvavimas bendrovės akciniame kapitale, kreditorių įtraukimas į bendrovės valdyseną bendrovės nemokumo atvejais ir kita.

TAIP

Bendrovė su Bendrovės darbuotojų atstovais vykdo konsultacijos, derybas, pasitarimus dėl Bendrovėje vykdomų veiklos optimizavimo procesų. Pagal su Bendrovės darbuotojų atstovais pasirašytą Bendrovės kolektyvinę sutartį, Bendrovė informuoja profesinių sąjungų atstovus apie Bendrovėje numatomas permainas, Bendrovės finansinę padėtį ir kt. Interesų turėtojai gali dalyvauti Bendrovės valdyme tiek, kiek tai numato įstatymai.

8.3. Kai interesų turėtojai dalyvauja bendrovės valdysenos procese, jiems turėtų būti sudaromos sąlygos susipažinti su reikiama informacija.

TAIP

Žr. 8.1. ir 8.2. punktus.

8.4. Interesų turėtojams turėtų būti sudarytos sąlygos konfidencialiai pranešti apie neteisėtą ar neetišką praktiką priežiūros funkciją vykdantiems kolegialiems organams.

NE

Bendrovės internetiniame tinklalapyje skelbiamas Bendrovės Etikos ir elgesio kodeksas, kuriame numatyti pasitikėjimo linijos kontaktai. UAB „EPSO-G“ įmonių grupės mastu veikiantis audito komitetas užtikrina, sistemos dėl skundų teikimo veikimą, skundų nagrinėjimą. Planuojama artimiausiu metu sukurti sistemą, leidžiančią informaciją teikti grupės mastu veikiančiam audito komitetui.

METINIS PRANEŠIMAS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 98

9. principas: Informacijos atskleidimas

Bendrovės valdysenos sistema turėtų užtikrinti, kad informacija apie visus esminius bendrovės klausimus, įskaitant finansinę situaciją, veiklą ir bendrovės valdyseną, būtų atskleidžiama laiku ir tiksliai.

9.1. Nepažeidžiant bendrovės konfidencialios informacijos ir komercinių paslapčių tvarkos, taip pat asmens duomenų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, bendrovės viešai atskleidžiama informacija turėtų apimti, įskaitant, bet neapsiribojant:

TAIP

Bendrovėje veikia UAB „EPSO-G“ įmonių grupės skaidrumo ir komunikacijos politika, kurioje nurodyta informacija atskleidžiama Bendrovės metiniame pranešime ir interneto svetainėje.# Metinis pranešimas (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)

9.2. Atskleidžiant 9.1 rekomendacijos 9.1.1 punkte nurodytą informaciją, rekomenduojama bendrovei, kuri yra patronuojanti kitų bendrovių atžvilgiu, atskleisti informaciją apie visos įmonių grupės konsoliduotus rezultatus.

TAIP

UAB „EPSO-G“ kaip patronuojanti bendrovė atskleidžia konsoliduotą informaciją konsoliduotame metiniame pranešime.

9.3. Atskleidžiant 9.1 rekomendacijos 9.1.4 punkte nurodytą informaciją, rekomenduojama pateikti informaciją apie bendrovės priežiūros ir valdymo organų narių, bendrovės vadovo profesinę patirtį, kvalifikaciją ir potencialius interesų konfliktus, kurie galėtų paveikti jų sprendimus. Taip pat rekomenduojama atskleisti bendrovės priežiūros ir valdymo organų narių, bendrovės vadovo iš bendrovės gaunamą atlygį ar kitokias pajamas, kaip tai detaliau reglamentuojama 7 principe.

TAIP

Bendrovės metiniame pranešime ir interneto svetainėje atskleidžiama ši informacija.

9.4. Informacija turėtų būti atskleidžiama tokiu būdu, kad jokie akcininkai ar investuotojai nebūtų diskriminuojami informacijos gavimo būdo ir apimties atžvilgiu. Informacija turėtų būti atskleidžiama visiems ir vienu metu.

TAIP

Bendrovė informaciją per Vilniaus vertybinių popierių biržos naudojamą informacijos atskleidimo sistemą pateikia lietuvių ir anglų kalbomis vienu metu. Bendrovė skelbia informaciją prieš Vilniaus vertybinių popierių biržos prekybos sesiją arba po jos ir vienu metu pateikia visoms rinkoms, kuriose prekiaujama Bendrovės vertybiniais popieriais. Informacijos, galinčios turėti įtakos jos išleistų vertybinių popierių kainai, Bendrovė neatskleidžia komentaruose, interviu ar kitais būdais tol, kol tokia informacija viešai paskelbiama per biržos informacijos sistemą.

10. principas: Bendrovės audito įmonės parinkimas

Bendrovės audito įmonės parinkimo mechanizmas turėtų užtikrinti audito įmonės išvados ir nuomonės nepriklausomumą.

10.1. Siekiant gauti objektyvią nuomonę dėl bendrovės finansinės padėties ir finansinių veiklos rezultatų, bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio ir metiniame pranešime pateikiamos finansinės informacijos patikrinimą turėtų atlikti nepriklausoma audito įmonė.

TAIP

Nepriklausomą auditorių skiria visuotinis akcininkų susirinkimas.

10.2. Rekomenduojama, kad audito įmonės kandidatūrą visuotiniam akcininkų susirinkimui siūlytų bendrovės stebėtojų taryba, o jeigu ji bendrovėje nesudaroma - bendrovės valdyba.

TAIP

Auditoriaus atrankos procese aktyviai dalyvauja grupės mastu veikiantis audito komitetas. Audito komitetas teikia rekomendaciją Bendrovės valdybai dėl auditoriaus kandidatūros. Galutinį sprendimą priima visuotinis akcininkų susirinkimas, kurį šaukia bei sprendimų projektus teikia valdyba.

10.3. Jei audito įmonė yra gavusi iš bendrovės užmokestį už suteiktas ne audito paslaugas, bendrovė turėtų tai atskleisti viešai. Šia informacija taip pat turėtų disponuoti bendrovės stebėtojų taryba, o jeigu ji bendrovėje nesudaroma – bendrovės valdyba, svarstydama, kurią audito įmonės kandidatūrą pasiūlyti visuotiniam akcininkų susirinkimui.

TAIP

Audito įmonė ne audito paslaugas teikia vadovaujantis UAB „EPSO- G“ Audito komiteto patvirtinta UAB „EPSO-G“ įmonių grupės ne audito paslaugų pirkimo iš audito įmonės ar iš bet kurios tinklui, kuriam priklauso auditą atliekanti įmonė, politika. Ne audito paslaugų teikimą prižiūri grupės mastu veikiantis audito komitetas, kuris, kaip minėta 10.2 p., aktyviai dalyvauja auditoriaus atrankos procedūroje. Taigi audito komitetas teikdamas valdybai rekomendaciją dėl auditoriaus, turi visą reikalingą informaciją apie auditorius.

BENDROVĖS FINANSINĖS BŪKLĖS ATASKAITA (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)

Pastabos	2020-12-31	2019-12-31 (pakeista)
TURTAS
Ilgalaikis turtas
Nematerialusis turtas	5	6 248
Materialusis turtas	6	331 709
Naudojimosi teise valdomas turtas	7	4 795
Atidėtojo pelno mokesčio turtas	25	13 506
Suteiktos paskolos	8	-
Finansinis turtas	9	1 089
Perkrovų valdymo įplaukų nepanaudotų lėšų likučio ilgalaikė dalis	22	18 041
Ilgalaikio turto iš viso		375 388
Trumpalaikis turtas
Atsargos	10	26
Išankstiniai apmokėjimai		988
Prekybos gautinos sumos pagal sutartis su klientais	11	22 944
Prekybos gautinos sumos	12	2 211
Kitos gautinos sumos	13	3 284
Suteiktos paskolos	8	1 000
Perkrovų valdymo įplaukų nepanaudotų lėšų likučio trumpalaikė dalis	22	6 860
Kitas finansinis turtas	14	1 619
Pinigai ir pinigų ekvivalentai	15	33
Trumpalaikio turto iš viso		38 965
TURTO IŠ VISO		414 353
NUOSAVAS KAPITALAS IR ĮSIPAREIGOJIMAI
Nuosavas kapitalas
Įstatinis kapitalas	16	146 256
Akcijų priedai	16	8 579
Finansinio turto tikrosios vertės pasikeitimo rezervas	17	-
Privalomasis rezervas	17	14 626
Kiti rezervai	17	23 144
Nepaskirstytasis pelnas (nuostoliai)	25	432
Nuosavo kapitalo iš viso		218 037
Įsipareigojimai
Ilgalaikiai įsipareigojimai
Ilgalaikės paskolos	20	65 677
Nuomos įsipareigojimai	21	4 590
Perkrovų valdymo įplaukos	22	55 659
Atidėjiniai	23	2 597
Kitos ilgalaikės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai	24	1 677
Ilgalaikių įsipareigojimų iš viso		130 200
Trumpalaikiai įsipareigojimai
Ilgalaikių paskolų einamųjų metų dalis	20	14 225
Nuomos įsipareigojimų einamųjų metų dalis	21	267
Prekybos skolos	26	25 234
Perkrovų valdymo įplaukų einamųjų metų dalis	22	6 860
Gauti išankstiniai apmokėjimai	27	5 399
Mokėtinas pelno mokestis		5 938
Atidėjiniai	23	795
Kitos trumpalaikės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai	28	7 398
Trumpalaikių įsipareigojimų iš viso		66 116
Įsipareigojimų iš viso		196 316
NUOSAVYBĖS IR ĮSIPAREIGOJIMŲ IŠ VISO		414 353

Toliau pateiktas aiškinamasis raštas yra neatskiriama šių finansinių ataskaitų dalis.

BENDROVĖS BENDRŲJŲ PAJAMŲ ATASKAITA (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)

	Pastabos	2020	2019 (pakeista)
Pajamos
Elektros perdavimo ir susijusių paslaugų pajamos	29	206 399	183 297
Kitos pajamos	30	1 117	616
Pajamų iš viso		207 516	183 913
Veiklos sąnaudos
Elektros energijos ir susijusių paslaugų sąnaudos	31	(128 391)	(134 948)
Nusidėvėjimas ir amortizacija	5,6,7	(20 354)	(20 418)
Darbo užmokestis ir susijusios sąnaudos		(11 151)	(9 717)
Remontų ir priežiūros sąnaudos		(9 449)	(9 176)
Telekomunikacijų ir IT sistemų sąnaudos		(1 703)	(1 644)
Ilgalaikio materialiojo turto nurašymo sąnaudos		(590)	(187)
Ilgalaikio materialiojo turto vertės sumažėjimas	6	(233)	(239)
Atsargų ir gautinų sumų vertės sumažėjimo atstatymas	227	356
Investicijų vertės sumažėjimas		(719)	-
Kitos sąnaudos		(5 097)	(6 086)
Veiklos sąnaudų iš viso		(177 460)	(182 059)
Veiklos pelnas (nuostoliai)		30 056	1 854
Finansinės veiklos pajamos		63	85
Finansinės veiklos sąnaudos		(964)	(1 117)
Dividendų pajamos		895	174
Dukterinių ir asocijuotų įmonių perleidimas		1 831	2 150
Pelnas (nuostoliai) prieš apmokestinimą		30 881	3 146
Pelno mokestis
Ataskaitinių metų pelno mokesčio sąnaudos	25	(9 313)	(4 074)
Atidėtojo pelno mokesčio pajamos (sąnaudos)	25	5 035	3 887
Pelno mokesčio iš viso		(4 278)	(187)
Grynasis pelnas (nuostoliai)		26 603	2 959
Kitos bendrosios pajamos, kurios nebus perkeltos į pelno (nuostolių) ataskaitą
Finansinio turto tikrosios vertės pasikeitimas		(61)	(709)
Atidėtojo pelno mokesčio įtaka		9	106
Kitos bendrosios pajamos, kurios nebus perkeltos į pelno (nuostolių) ataskaitą, iš viso		(52)	(603)
Laikotarpio bendrosios pajamos (išlaidos), iš viso		26 551	2 356
Pagrindinis ir sumažintas pelnas (nuostoliai) vienai akcijai (eurais)		0.053	0.006

Toliau pateiktas aiškinamasis raštas yra neatskiriama šių finansinių ataskaitų dalis.

BENDROVĖS NUOSAVO KAPITALO POKYČIŲ ATASKAITA (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)

	Kapitalas	Akcijų priedai	Finansinio turto tikrosios vertės pasikeitimo rezervas	Privalomasis rezervas	Kiti rezervai	Nepaskirstytasis pelnas	Iš viso
Likutis 2019 m. sausio 1 d.	146 256	8 579	655	14 626	63 309	(37 588)	195 837
Ataskaitinio laikotarpio bendrosios pajamos (sąnaudos) (pakeista)	-	-	(603)	-	-	2 959	2 356
Pervesta į nepaskirstytąjį pelną	17	-	-	-	-	(40 210)	-
Dividendai	18	-	-	-	-	(2 622)	(2 622)
Likutis 2019 m. gruodžio 31 d.

	2020	2019 (pakeista)
Pagrindinės veiklos pinigų srautai
Grynasis pelnas (nuostoliai)	26 603	2 959
Nepiniginių sąnaudų (pajamų) atstatymas:
Nusidėvėjimo ir amortizacijos sąnaudos 5,6,7	20 354	20 418
Finansinio turto vertės sumažėjimas	719	-
Turto vertės sumažėjimas (sumažėjimo atstatymas)	( 227)	(3 176)
Beviltiškos skolos	-	2 820
IMT vertės sumažėjimas	6 233	239
Pelno mokesčio sąnaudos	25 4	278 187
(Pelnas) nuostoliai iš ilgalaikio materialiojo turto perleidimo/nurašymo	590	187
Finansinės ir investicinės veiklos rezultatų eliminavimas:
Palūkanų pajamos	( 42)	( 47)
Palūkanų sąnaudos	945	1 076
Dukterinių ir asocijuotos įmonės perleidimas	1 ( 831)	(2 150)
Dividendų pajamos	( 895)	( 174)
Kitos finansinės veiklos sąnaudos (pajamos)	( 2)	3
Apyvartinio kapitalo pasikeitimai:
Pirkėjų įsiskolinimo ir kitų gautinų sumų (padidėjimas) sumažėjimas	(7 627)	( 221)
Atsargų ir išankstinių apmokėjimų ir kito trumpalaikio turto (padidėjimas) sumažėjimas	( 348)	( 30)
Mokėtinų sumų, dotacijų, ateinančių laikotarpių pajamų ir gautų išankstinių apmokėjimų padidėjimas(sumažėjimas)	( 592)	5 239
Kito finansinio turto pasikeitimas	(12 253)	2 663
(Sumokėtas) pelno mokestis	( 3 802)	(3 209)
Grynieji pagrindinės veiklos pinigų srautai	27 103	26 784
Investicinės veiklos pinigų srautai
Ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto (įsigijimas)	(51 776)	(41 957)
Gautos dotacijos	9 788	14 848
Susigrąžintos paskolos	1 203	-
Gautos perkrovų valdymo įplaukos	30 748	27 318
Dukterinių ir asocijuotos įmonės perleidimas	1 1 652	3 315
Gautos palūkanos	47	47
Gauti dividendai	895	174
Kiti investicinės veiklos pinigų srautai	46	-
Grynieji investicinės veiklos pinigų srautai	(7 397)	3 745
Finansinės veiklos pinigų srautai
Sugrąžintos paskolos	(14 225)	(14 225)
Paskolos iš susijusių šalių	-	(12 517)
Nuomos įsipareigojimų apmokėjimas	21 ( 344)	( 338)
Sumokėtos palūkanos	(1 019)	(1 197)
Išmokėti dividendai	(4 115)	(2 619)
Grynieji finansinės veiklos pinigų srautai	(19 703)	(30 896)
Pinigų ir pinigų ekvivalentų padidėjimas (sumažėjimas)	3 ( 367)
Pinigai ir pinigų ekvivalentai laikotarpio pradžioje	15 30	397
Pinigai ir pinigų ekvivalentai laikotarpio pabaigoje	15 33	30

Toliau pateiktas aiškinamasis raštas yra neatskiriama šių finansinių ataskaitų dalis.

BENDROVĖS FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)

1. Bendroji informacija

LITGRID AB (toliau – Bendrovė) yra Lietuvos Respublikoje įregistruota akcinė bendrovė. Jos buveinės adresas yra Viršuliškių skg. 99B LT-05131, Vilnius, Lietuva. Bendrovė įsteigta AB „Lietuvos energija“ atskiriamos veiklos dalies pagrindu, 2010 m. lapkričio 16 d. įregistruota Juridinių asmenų registre, įmonės kodas 302564383. LITGRID AB – elektros energijos perdavimo sistemos operatorius, valdantis elektros energijos srautus Lietuvoje ir palaikantis stabilų visos elektros energetikos sistemos darbą. Bendrovė taip pat atsako už Lietuvos elektros energetikos sistemos integraciją į Europos elektros infrastruktūrą ir bendrą elektros rinką. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija 2013 m. rugpjūčio 27 d. neterminuotai išdavė Bendrovei Elektros energetikos perdavimo veiklos licenciją. Bendrovės veiklos tikslai yra savo kompetencijos ribose užtikrinti elektros energetikos sistemos stabilumą ir patikimumą Lietuvos Respublikos teritorijoje, sudaryti objektyvias ir nediskriminuojančias naudojimosi perdavimo tinklais sąlygas, valdyti, naudoti ir disponuoti elektros energijos perdavimo sistemos turtą ir jo priklausinius.

2020 m. gruodžio 31 d. Bendrovės įstatinis kapitalas buvo lygus 146 256 100,20 eurų. Jį sudaro 504 331 380 vnt. paprastųjų vardinių akcijų, kurių kiekvienos nominali vertė 0,29 Eur, visos akcijos pilnai apmokėtos.

2020 m. gruodžio 31 d. ir 2019 m. gruodžio 31 d. Bendrovės akcininkai buvo:

Įmonės akcininkai	Turimų akcijų skaičius	Turimų akcijų skaičius (proc.)
UAB „EPSO-G“	491 736 153	97,5
Kiti akcininkai	12 595 227	2,5
Iš viso:	504 331 380	100,0

Vienintelis UAB „EPSO-G“ (įm. kodas 302826889, adresas Gedimino pr. 20, Vilnius) kontroliuojantis akcininkas – Lietuvos Respublikos Energetikos ministerija. Bendrovės akcijos nuo 2010 m. gruodžio 22 d. įtrauktos į vertybinių popierių biržos NASDAQ OMX Vilnius Papildomąjį prekybos sąrašą, emisijos ISIN kodas LT0000128415.

2020 m. gruodžio 31 d. ir 2019 m. gruodžio 31 d. Bendrovės investicijas į asocijuotą ir bendrai valdomą įmonę sudarė:

Įmonės	Įmonės buveinės adresas	Valdomų akcijų dalis 2020 m. gruodžio 31 d.	Valdomų akcijų dalis 2019 m. gruodžio 31 d.	Pagrindinė veikla
UAB Duomenų logistikos centras	Žvejų g. 14, Vilnius, Lietuva	-	20 proc.	Informacinių technologijų paslaugų teikimas
LitPol Link Sp.z.o.o	Warszawska 165, 05-520, Konstancin-Jeziorna, Lenkijos Respublika	50 proc.	50 proc.	Likviduojama

UAB „Litgrid Power Link Service“ likvidavimas

2019 m. balandžio 26 d. vienintelio akcininko sprendimu nuspręsta nutraukti UAB „Litgrid Power Link Service“ veiklą ir likviduoti įmonę. 2019 m. spalio 14 d. UAB „Litgrid Power Link Service“ įstatinis kapitalas (174 tūkst. Eur) buvo anuliuotas, dalinai sudengus jį su nepaskirstyto nuostolio suma (9 tūkst. Eur). Piniginės lėšos, kurių likutis sudarė 165 tūkst. Eur, buvo išmokėtos Bendrovei. 2019 m. gruodžio 19 d. UAB „Litgrid Power Link Service“ buvo likviduota ir išregistruota iš Juridinių asmenų registro.

UAB „TETAS“ akcijų pardavimas

2019 m. lapkričio 29 d. įvykusiame LITGRID AB neeiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime buvo priimtas sprendimas pritarti 2019 m. lapkričio 7 d. Bendrovės valdybos sprendimui sudaryti UAB „TETAS“ 100 proc. akcijų pirkimo – pardavimo sutartį su UAB „EPSO-G“. UAB „TETAS“ akcijos (400 000 vnt.) buvo parduotos už nepriklausomo turto vertintojo nustatytą kainą - 3,15 mln. Eur, kuriuos 2019 m. lapkričio 29 d. UAB „EPSO-G“ sumokėjo Bendrovei. UAB „TETAS“ pardavimo pelnas 2,15 mln. Eur apskaitytas Bendrovės bendrųjų pajamų ataskaitoje.

UAB „Duomenų logistikos centras“ akcijų pardavimas

2020 m. liepos 7 d. Bendrovė kartu su „UAB „Ignitis grupė“ užbaigė sandorį pagal akcijų pirkimo-pardavimo sutartį dėl UAB „Duomenų logistikos centras“ akcijų pardavimo. Pagal sutartį, LITGRID pardavė 20,36 proc., o Ignitis grupė – 79,64 proc. DLC akcijų. Pardavusi turimas akcijas, Bendrovė 2020 m. liepos 7 d. gavo 1 652 tūkst. Eur. Akcijų pardavimo pelnas 831 tūkst. Eur apskaityta Bendrųjų pajamų ataskaitoje.

"LitPol Link" Sp.z.o.o. uždarymas

2019 m. birželio 19 d. Lenkijos ir Lietuvos perdavimo sistemos operatoriai „Polskie Sieci Elektroenergetyczne“ ir „Litgrid“, vieninteliai dukterinės įmonės „LitPol Link“ akcininkai, kuriems priklauso po 50 proc. įmonės akcijų, priėmė sprendimą likviduoti įmonę. 2020 m. gruodžio 31 d. investicijos į "LitPol Link" Sp.z.o.o. įsigijimo vertė sudarė – 250 tūkst. Eur (2019 m. gruodžio 31 d. sudarė – 295 tūkst. Eur), kuriai 100% buvo apskaitytas vertės sumažėjimas. 2020 m. spalio 15 d. buvo gauta Bendrovei priklausanti piniginių lėšų dalis, kuri sudarė 45,6 tūkst. Eur. 2021 metais planuojama užbaigti bendrai valdomos įmonės likvidavimo procesą.

Bendrovės darbuotojų skaičius 2020 m. gruodžio 31 d. buvo 308 (2019 m. gruodžio 31 d. - 290).

2. Pagrindinių apskaitos principų apibendrinimas

Pagrindiniai apskaitos principai, pritaikyti rengiant Bendrovės finansines ataskaitas už metus, pasibaigusius 2020 m. gruodžio 31 d.:

2.1 Rengimo pagrindas

Bendrovės finansinės ataskaitos už metus, pasibaigusius 2020 m. gruodžio 31 d. yra parengtos pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus (TFAS), priimtus taikyti Europos Sąjungoje. Šios finansinės ataskaitos yra parengtos įsigijimo vertės pagrindu, išskyrus ilgalaikį materialųjį turtą, kuris yra pateikiamas perkainota verte, atėmus sukauptą nusidėvėjimą ir įvertintus vertės sumažėjimo nuostolius, bei finansinį turtą, kuris apskaitomas tikrąja verte, tikrosios vertės pasikeitimą pripažįstant kitomis bendrosiomis pajamomis. Finansinės ataskaitos yra pateiktos tūkstančiais eurų, jei nenurodyta kitaip. Finansiniai Bendrovės metai sutampa su kalendoriniais metais. Šiose finansinėse ataskaitose yra pateikiamos tik Bendrovės finansinės ataskaitos, kadangi 2020 metais Bendrovė neturėjo dukterinių įmonių. Bendrovės vadovybė patvirtino šias finansines ataskaitas 2021 m. kovo 15 d. Bendrovės akcininkai turi įstatyminę teisę patvirtinti šias finansines ataskaitas arba nepatvirtinti jų ir reikalauti vadovybės parengti naujas finansines ataskaitas.

Apskaitos principai, taikyti rengiant finansines ataskaitas, yra tokie patys kaip ir taikyti ankstesniais finansiniais metais, išskyrus:

a) Naujų ir/ar pakeistų TFAS ir Tarptautinės finansinės atskaitomybės aiškinimo komiteto (TFAAK) išaiškinimų taikymas

2020 m. gruodžio 31 d. pasibaigusiais finansiniais metais Bendrovė pirmą kartą pritaikė šiuos TFAS, jų pakeitimus ir TFAAK: Konceptualiųjų finansinės atskaitomybės pagrindų pataisos (paskelbtos 2018 m. kovo 29 d. ir taikomos metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2020 m. sausio 1 d. arba vėliau).Į persvarstytus Konceptualiuosius pagrindus įtrauktas naujas skyrius apie vertinimą; pateiktos finansinių veiklos rezultatų teikimo gairės; patikslintos sąvokų apibrėžtys ir gairės, ypač įsipareigojimo apibrėžtis, bei pateikta paaiškinimų dėl svarbių sričių, kaip antai išteklių tvarkymo, atsargumo ir vertinimo neapibrėžtumo vaidmens rengiant finansines ataskaitas.# Šios pataisos neturėjo reikšmingos įtakos Bendrovės finansinėms ataskaitoms.
„Verslo apibrėžimas“ – 3-iojo TFAS pataisos (paskelbtos 2018 m. spalio 22 d. ir taikomos įsigijimams, įvykusiems nuo metinio ataskaitinio laikotarpio, prasidedančio 2020 m. sausio 1 d. arba vėliau, pradžios). Pataisomis patikslinamas verslo apibrėžimas. Ši pataisa neturėjo įtakos Bendrovės finansinėms ataskaitoms.
„Reikšmingumo apibrėžimas“ – 1-ojo TAS ir 8-ojo TAS pataisos (paskelbtos 2018 m. spalio 31 d. ir taikomos metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2020 m. sausio 1 d. arba vėliau). Pataisomis patikslinamas reikšmingumo apibrėžimas ir nurodoma, kaip jį reikėtų taikyti – į apibrėžimą įtrauktos gairės, kurios iki šiol atsispindėjo kituose TFAS. Be to, patikslinti prie apibrėžimo pateikti paaiškinimai. Galiausiai pataisomis užtikrinama, kad reikšmingumo apibrėžimas būtų nuosekliai vartojamas visuose TFAS. Informacija laikytina reikšminga, jeigu galima pagrįstai tikėtis, kad jos nepateikimas, iškraipymas ar užgožimas nesvarbia informacija turės poveikį bendrosios paskirties finansinių ataskaitų pagrindinių naudotojų sprendimams, priimamiems tų finansinių ataskaitų, kuriose pateikiama konkretaus ataskaitas teikiančio ūkio subjekto finansinė informacija, pagrindu. Šios pataisos neturėjo reikšmingos įtakos Bendrovės finansinėms ataskaitoms.
„Palūkanų normų lyginamojo indekso reforma“ – 9-ojo TFAS, 39-ojo TAS ir 7-ojo TFAS pataisos (paskelbtos 2019 m. rugsėjo 26 d. ir taikomos metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2020 m. sausio 1 d. arba vėliau). Šias pataisas paskatino palūkanų normų lyginamųjų indeksų, tokių kaip LIBOR ir kitų tarpbankinių palūkanų normų (toliau – TPN), pakeitimas alternatyvia lyginamąja norma. Ši pataisa neturėjo įtakos Bendrovės finansinėms ataskaitoms.
„Su COVID-19 susijusios nuomos nuolaidos“ – 16-ojo TFAS pataisos (paskelbtos 2020 m. gegužės 28 d. ir taikomos metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2020 m. sausio 1 d. arba vėliau). Pataisomis nuomininkams (tačiau ne nuomotojams) suteikiama lengvata, numatanti neprivalomą išimtį, leidžiančią nevertinti, ar su COVID-19 susijusi nuomos nuolaida yra nuomos pakeitimas. Ši pataisa neturėjo įtakos Bendrovės finansinėms ataskaitoms.

b) Standartai, pataisos ir aiškinimai, patvirtinti Europos Sąjungoje, tačiau dar neįsigalioję, kurių Bendrovė nepradėjo taikyti anksčiau laiko:
Tokių pataisų nebuvo.

c) Standartai, aiškinimai ir jų pataisos, kurie dar nėra patvirtinti Europos Sąjungoje ir kurių Bendrovė nepradėjo taikyti anksčiau laiko:
„Įsipareigojimų priskyrimas trumpalaikiams arba ilgalaikiams“ – 1-ojo TAS pataisos (paskelbtos 2020 m. sausio 23 d. ir taikomos metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2022 m. sausio 1 d. arba vėliau). Šiomis siauros apimties pataisomis patikslinama, kad įsipareigojimai skirstomi į trumpalaikius arba ilgalaikius, atsižvelgiant į teises, kurios egzistuoja ataskaitinio laikotarpio pabaigoje. Šiuo metu Bendrovė vertina, kokios įtakos šios pataisos turės jos finansinėms ataskaitoms.
„Įplaukos iki naudojimo pagal numatytą paskirtį“, „Nuostolingos sutartys – sutarties įvykdymo išlaidos“, „Nuoroda į Konceptualiuosius pagrindus“ – siauros apimties 16-ojo TAS, 37-ojo TAS ir 3-ojo TFAS pataisos ir 2018–2020 m. ciklo Tarptautinių finansinės atskaitomybės standartų metiniai patobulinimai – 1-ojo TFAS, 9-ojo TFAS, 16-ojo TAS ir 41-ojo TAS pataisos (paskelbtos 2020 m. gegužės 14 d. ir taikomos metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2020 m. sausio 1 d. arba vėliau).
Pagal 16-ojo TAS pataisą ūkio subjektui draudžiama iš ilgalaikio materialiojo turto savikainos atimti įplaukas, gautas pardavus pagamintą turtą tol, kol ūkio subjektas rengia turtą jo naudojimui pagal numatytą paskirtį. Tokio turto pardavimo įplaukos, taip pat jo pagaminimo išlaidos, dabar pripažįstamos pelne arba nuostoliuose. Ūkio subjektas taikys 2-ąjį TAS tokio turto savikainai nustatyti. Savikaina neapims testuojamo turto nusidėvėjimo, nes jis dar nėra parengtas naudojimui pagal numatytą paskirtį. 16-ojo TAS pataisa taip pat patikslinama, kad ūkio subjektas „testuoja, ar turtas tinkamai veikia“, kai jis vertina turto techninius ir fizinius rodiklius. Su turtu susiję finansiniai rodikliai nėra svarbūs šiam vertinimui. Todėl turtas gali veikti pagal vadovybės numatytą paskirtį ir jam skaičiuojamas nusidėvėjimas dar jam nepasiekus vadovybės numatytų veiklos rodiklių.
37-ąja pataisa patikslinama „sutarties vykdymo išlaidų“ reikšmė. Pataisa paaiškinama, kad tiesiogiai su sutarties vykdymu susijusios išlaidos apima papildomas sutarties vykdymo išlaidas; ir kaip yra priskiriamos kitos išlaidos, tiesiogiai susijusios su sutarties vykdymu. Pataisa taip pat patikslinama, kad prieš suformuodamas atskirą atidėjinį nuostolingai sutarčiai, ūkio subjektas pripažįsta bet kokį vykdant sutartį panaudoto turto, o ne tai sutarčiai priskirto turto, vertės sumažėjimo nuostolį.
3-iasis TFAS buvo pakeistas taip, kad jame būtų daroma nuoroda į 2018 m. Konceptualiuosius finansinės atskaitomybės pagrindus, siekiant nustatyti, kas sudaro turtą ar įsipareigojimą verslo jungimo metu. Prieš priimant pataisą, 3-iajame TFAS buvo pateikta nuoroda į 2001 m. Konceptualiuosius finansinės atskaitomybės pagrindus. Be to, 3-iajame TFAS numatyta nauja išimtis, taikoma įsipareigojimams ir neapibrėžtiesiems įsipareigojimams. Išimtimi numatoma, kad kai kurių įsipareigojimų ir neapibrėžtųjų įsipareigojimų tipų atžvilgiu ūkio subjektas, taikydamas 3-iąjį TFAS, turėtų vadovautis 37-uoju TAS arba TFAAK 21-uoju aiškinimu, o ne 2018 m. Konceptualiaisiais pagrindais. Nepriėmus šios naujos išimties, ūkio subjektas verslo jungimo metu būtų turėjęs pripažinti kai kuriuos įsipareigojimus, kurių jis nebūtų pripažinęs pagal 37-ąjį TAS. Todėl nedelsiant po įsigijimo ūkio subjektas būtų turėjęs nutraukti tokių įsipareigojimų pripažinimą ir pripažinti pelną, kuris neatspindėjo ekonominės naudos. Taip pat buvo patikslinta, kad įsigyjantis ūkio subjektas įsigijimo dieną neturėtų pripažinti neapibrėžtojo turto, kaip apibrėžta 37-ajame TAS.
9-ojo TFAS pataisa nustatoma, kokie mokesčiai turėtų būti įtraukti į 10 % testą dėl finansinių įsipareigojimų pripažinimo nutraukimo. Išlaidos arba mokesčiai galėtų būti mokami trečiosioms šalims arba skolintojui. Remiantis pataisa išlaidos arba mokesčiai trečiosioms šalims nebus įtraukiami į 10 % testą.
Prie 16-ojo TFAS pateiktas 13 pavyzdys buvo pakeistas, kad būtų panaikintas pavyzdys dėl nuomotojo atliekamų mokėjimų, susijusių su nuomojamo turto pagerinimais. Pataisos tikslas – panaikinti bet kokį galimą neaiškumą, susijusį su nuomos paskatų apskaita.
1-ajame TFAS numatyta išimtis, kurią leidžiama taikyti, jeigu patronuojamoji įmonė pradeda taikyti TFAS vėliau nei jos patronuojančioji įmonė. Patronuojamoji įmonė gali vertinti savo turtą ir įsipareigojimus balansinėmis vertėmis, kurios būtų įtraukiamos į patronuojančiosios įmonės konsoliduotąsias finansines ataskaitas, remiantis patronuojančiosios įmonės TFAS taikymo pradžios data, jei nebuvo atlikta jokių koregavimų dėl konsolidavimo procedūrų ir dėl verslo jungimo, kurio metu patronuojančioji įmonė įsigijo patronuojamąją įmonę, poveikio. 1-ojo TFAS pataisa taip pat leidžiama ūkio subjektams, kurie pasirinko taikyti šią 1-jame TFAS numatytą išimtį, vertinti sukauptus valiutos perskaičiavimo skirtumus naudojant patronuojančiosios įmonės apskaitytas sumas, remiantis patronuojančiosios įmonės TFAS taikymo pradžios data. 1-ojo TFAS pataisa leidžiama taikyti pirmiau minėtą išimtį ir sukauptiems valiutos perskaičiavimo skirtumams tam, kad būtų sumažintos sąnaudos, patiriamos ūkio subjektų, pirmą kartą rengiančių finansines ataskaitas pagal TFAS. Ši pataisa taip pat taikoma ir asocijuotosioms įmonės, ir bendrosioms įmonėms, kurios pasirinko taikyti tą pačią 1-ajame TFAS numatytą išmintį.
Panaikintas reikalavimas ūkio subjektams atliekant tikrosios vertės vertinimą neįtraukti pinigų srautų mokesčiams mokėti pagal 41-ąjį TAS. Ši pataisa priimta siekiant suderinamumo su standarto reikalavimu diskontuoti pinigų srautus po apmokestinimo. Šiuo metu Bendrovė vertina, kokios įtakos šios pataisos turės jos finansinėms ataskaitoms.

2.2 Parduoti laikomas turtas ir nutraukta veikla

Ilgalaikį turtą ir perleidžiamo turto grupes Bendrovė klasifikuoja kaip skirtas parduoti, jei jų balansinė vertė bus atgaunama daugiausiai iš pardavimo, o ne toliau jį naudojant. Toks ilgalaikis turtas ir perleidžiamo turto grupės, klasifikuojamos kaip laikomos parduoti, yra įvertinamos mažesne iš jų balansinės vertės ir tikrosios vertės atėmus pardavimo išlaidas. Klasifikavimo į skirtą parduoti turtą kriterijai laikomi įgyvendintais tik tada, kai labai tikėtina, kad pardavimas įvyks, o turtas ar perleidžiamo turto grupė gali būti nedelsiant parduota esamos būklės. Pardavimui įvykdyti reikalingi veiksmai turėtų parodyti, kad nėra tikėtina, jog pardavimas gali būti nutrauktas. Vadovybė turi būti įsipareigojusi atlikti tikėtiną pardavimą per vienerius metus nuo perkėlimo datos. Turtas ir įsipareigojimai, klasifikuojami kaip skirti parduoti, pateikiami finansinės būklės ataskaitoje atskirai kaip trumpalaikiai straipsniai.

2.3 Investicijos į asocijuotas ir bendrai valdomas įmones

Asocijuota įmonė – tai tokia įmonė, kuriai Bendrovė daro reikšmingą įtaką, tačiau nekontroliuoja. Reikšminga įtaka – tai galimybė dalyvauti priimant ūkio subjekto, į kurį investuojama, finansinės ir veiklos politikos sprendimus, nekontroliuojant ar bendrai nekontroliuojant šios politikos. Ji paprastai susijusi su nuosavybės dalimi nuo 20 iki 50 proc. Bendrai valdoma įmonė yra jungtinės veiklos bendrovė, kurioje dalininkų susitarimu bendrai kontroliuojama vykdoma ekonominė veikla ir su veikla susijusiems strateginiams finansiniams ir veiklos sprendimams priimti būtinas vieningas šalių, kurios dalijasi kontrole, (dalininkų) sutikimas.Investicijos į asocijuotą įmonę Bendrovės finansinėse ataskaitose yra apskaitomos nuosavybės metodu.

2.4 Ilgalaikis materialusis ir nematerialusis turtas

Turtas priskiriamas ilgalaikiam turtui, jeigu jo tarnavimo trukmė yra ilgesnė nei vieneri metai. Visas ilgalaikis materialusis turtas yra apskaitomas perkainota verte, nustatyta remiantis periodiškais, ne rečiau kaip kartą per 5 metus, atliekamais turto vertinimais, sumažinta sukaupto nusidėvėjimo bei vertės sumažėjimo suma. Visas sukauptas nusidėvėjimas bei vertės sumažėjimas perkainojimo metu yra sudengiamas su bendrąja turto verte ir likusi suma koreguojama iki perkainotos turto vertės. Pirmojo ilgalaikio materialiojo turto perkainojimo metu susidariusia apskaitinės vertės padidėjimo suma yra didinamas perkainojimo rezervas nuosavame kapitale, o vertės sumažėjimo suma yra apskaitoma per pelno (nuostolių) straipsnį. Dėl vėlesnio turto perkainojimo susidariusi apskaitinės turto vertės sumažėjimo suma, kuri padengia ankstesnius to paties turto vertės padidėjimus, tiesiogiai mažina perkainojimo rezervą nuosavame kapitale; visi kiti sumažėjimai apskaitomi per pelno (nuostolių) straipsnį. Vertės padidėjimas, kuris padengia ankstesnius vertės sumažėjimus, apskaitomas per pelno (nuostolių) straipsnį. Visi kiti turto vertės padidėjimai vėlesnių perkainojimų metu yra apskaitomi perkainojimo rezerve. Kiekvienais metais skirtumas tarp perkainoto turto nusidėvėjimo, parodyto bendrųjų pajamų ataskaitoje, bei nusidėvėjimo, apskaičiuoto remiantis turto pradine verte, perkeliamas iš perkainojimo rezervo į nepaskirstytąjį pelną, įvertinus atidėtojo pelno mokesčio poveikį. Taip pat pardavus arba nurašius turto vienetą bet koks su šiuo turtu susijęs perkainojimo rezervo likutis yra perkeliamas į nepaskirstytąjį pelną. Nebaigtos statybos straipsnyje yra apskaitomas statomas ilgalaikis materialusis turtas. Tokio turto įsigijimo savikaina apima projektavimo, statybos darbus, montavimui perduotus įrengimus ir įrangą bei kitas tiesiogines išlaidas. Ilgalaikis materialusis turtas apskaitomas turto įsigijimo vertę mažinant tam turtui įsigyti gautomis/gautinomis dotacijomis. Dotacijoms priskiriama ES struktūrinių fondų lėšos ir perkrovų valdymo įplaukų dalis, skirta investicijoms finansuoti.

Ilgalaikis nematerialusis turtas

Ilgalaikis nematerialusis turtas yra pripažįstamas įsigijimo verte. Nematerialusis turtas yra pripažįstamas, jei yra tikėtina, kad Bendrovė gaus su šiuo turtu susijusią ekonominę naudą ateityje ir jei turto vertė gali būti patikimai įvertinta. Po pradinio pripažinimo nematerialusis turtas yra apskaitomas įsigijimo verte, atėmus sukauptą amortizaciją ir sukauptus vertės sumažėjimo nuostolius, jei tokių yra. Prestižas pirminio pripažinimo metu įvertinamas kaip teigiamas skirtumas tarp įsigijimo savikainos ir įsigyto grynojo turto vertės bei po pradinio pripažinimo apskaitomas įsigijimo verte, atėmus sukauptą vertės sumažėjimą, jei toks yra.

BENDROVĖS FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 109

Nusidėvėjimas ir amortizacija

Ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto, išskyrus žemę, nebaigtą statybą ir įstatyminius servitutus nusidėvėjimas (amortizacija) yra skaičiuojamas per įvertintus naudingo tarnavimo laikotarpius, taikant tiesiogiai proporcingą metodą. Kiekvienų metų pabaigoje Bendrovė peržiūri ilgalaikio turto naudingo tarnavimo laikotarpius, likvidacines vertes bei nusidėvėjimo (amortizacijos) metodą, užtikrinant, kad jie atitiktų numatomą ilgalaikio turto naudojimo pobūdį.Įvertinimo pakeitimo įtaka, jei tokia yra, pripažįstama perspektyviai.

Ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto įvertinti naudingo tarnavimo laikotarpiai yra tokie:

Ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto grupės	Naudingo tarnavimo laikotarpiai (metais)
Pastatai	20 – 75
Statiniai ir mašinos:
- Transformatorinių pastočių gamybiniai pastatai	30 -
Statiniai, mašinos ir įrengimai, iš kurių:
- 400, 330, 110, 35 kV elektros energijos perdavimo oro linijos	40 – 55
- 400, 330, 110, 35, 6-10 kV skirstyklos elektros įrenginiai	30 – 35
- 400, 330, 110, 35, 6-10 kV galios transformatoriai	35
- elektros ir ryšių įtaisai	20 – 25
- elektros įrenginiai, iš jų:	15 – 35
-- relinės apsaugos ir automatikos įrenginiai	15 – 35
-- technologinio ir dispečerinio valdymo įrenginiai	8
- kiti įrenginiai	5 – 20
Kitas materialusis turtas:
- kompiuterinė technika ir ryšių priemonės	3 – 10
- inventorius, įrankiai	4 – 10
Nematerialusis turtas, iš kurio	3 – 4
-Įstatyminiai servitutai	Neamortizuojama

Įstatyminių servitutų ir apsaugos zonų naudingas tarnavimo laikotarpis neribotas, nes teisė naudotis apsaugos zonomis servitutiniais pagrindais nėra apribota laike.

Pelnas ar nuostolis, susidarantis dėl ilgalaikio turto pardavimo, apskaičiuojamas kaip skirtumas tarp pardavimo pajamų ir turto likutinės vertės ir yra pripažįstamas ataskaitinių metų Bendrųjų pajamų ataskaitoje.

Remonto išlaidos, patirtos atliekant esminio pagerinimo darbus, yra pridedamos prie apskaitinės ilgalaikio materialiojo turto vertės, jei yra tikėtina, kad Bendrovė gaus ateityje ekonominę naudą iš šių išlaidų, ir jei jas galima patikimai įvertinti. Oro ir kabelinių linijų turto grupių remonto išlaidos apskaitomos kaip turto vieneto komponentė, nustatant jai naujo turto naudingo tarnavimo laikotarpį. Pakeistos dalies apskaitinė vertė yra nurašoma. Visos kitos remonto ir priežiūros išlaidos yra pripažįstamos sąnaudomis Bendrųjų pajamų ataskaitoje tuo metu, kai jos yra patiriamos.

2.5 Ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto vertės sumažėjimas

Kiekvieną metinių finansinių ataskaitų datą Bendrovė peržiūri ilgalaikį materialųjį (įskaitant naudojimo teise valdomą turtą) ir nematerialųjį turtą, kad nustatytų, ar yra kokių nors požymių, kad šio turto vertė gali būti sumažėjusi. Jei tokių požymių yra, Bendrovė įvertina šio turto atsiperkamąją vertę tam, kad būtų galima įvertinti ilgalaikio turto vertės sumažėjimą (jei toks yra). Atsiperkamoji vertė yra didesnioji iš tikrosios vertės, atėmus pardavimo sąnaudas, ir naudojimo vertės.Įvertinant naudojimo vertę, numatomi būsimieji pinigų srautai yra diskontuojami iki dabartinės vertės, naudojant diskonto normą, įvertintą pagal dabartines rinkos sąlygas, egzistuojančią pinigų laiko vertę bei su turtu susijusią riziką, į kurią nebuvo atsižvelgta įvertinant būsimuosius pinigų srautus. Jei turto (ar pinigus kuriančio vieneto) įvertinta atsiperkamoji vertė yra mažesnė nei šio turto apskaitinė vertė, apskaitinė turto vertė sumažinama iki atsiperkamosios šio turto (ar pinigus kuriančio vieneto) vertės. Nuostoliai dėl vertės sumažėjimo pripažįstami iš karto pelno (nuostolių) straipsnyje, nebent šis turtas anksčiau buvo perkainotas. Tuo atveju, nuostoliai dėl vertės sumažėjimo yra apskaitomi kaip perkainojimo rezervo sumažėjimas. Jei po nuostolių dėl vertės sumažėjimo pripažinimo turto vertė vėliau padidėja, apskaitinė turto (pinigus kuriančio vieneto) vertė padidinama iki naujai paskaičiuotos turto atsiperkamosios vertės, bet taip, kad padidėjimas neviršytų apskaitinės šio turto (pinigus kuriančio vieneto) vertės, jei nuostoliai dėl vertės sumažėjimo ankstesniais metais nebūtų buvę pripažinti. Turto vertės sumažėjimo atstatymas pripažįstamas per pelno (nuostolių) straipsnį iš karto, nebent šis turtas anksčiau buvo perkainotas. Pastaruoju atveju, jo vertės sumažėjimo panaikinimas yra apskaitomas kaip perkainojimo rezervo padidėjimas (neviršijant buvusio vertės sumažėjimo sumos dydžio).

BENDROVĖS FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 110

Nematerialiam turtui, kurio naudingas tarnavimo laikas yra neapibrėžtas, Bendrovė kasmet įvertina atsiperkamąją vertę, kad būtų galima įvertinti šio turto vertės sumažėjimą (jei toks yra).

2.6 Finansinis turtas

Taikant 9 TFAS „Finansinės priemonės“ Bendrovė finansinį turtą skirsto į žemiau nurodytas 3 naujas kategorijas:
- finansinį turtą, kuris vėlesniais laikotarpiais vertinamas amortizuota savikaina;
- finansinį turtą, kuris vėlesniais laikotarpiais vertinamas tikrąja verte, tikrosios vertės pasikeitimą pripažįstant kitomis bendrosiomis pajamomis; ir
- finansinį turtą, kuris vėlesniais laikotarpiais vertinamas tikrąja verte, tikrosios vertės pasikeitimą pripažįstant pelnu ar nuostoliais.

Finansinio turto skirstymas po pirminio pripažinimo į aukščiau aprašytas kategorijas remiasi verslo modeliu, kurį Bendrovė taiko valdant finansinį turtą. Finansinio turto grupei taikomas verslo modelis nustatomas lygmeniu, kuriuo matyti, kaip visos finansinio turto grupės kartu valdomos siekiant konkrečių Bendrovės verslo tikslų. Taikomajam verslo modeliui neturi įtakos Bendrovės vadovybės ketinimai pavienių priemonių atžvilgiu. Bendrovė gali taikyti daugiau nei vieną verslo modelį savo finansiniam turtui valdyti. Finansiniam turtui valdyti taikomas verslo modelis grindžiamas ne vien tvirtinimu, bet faktais, kuriuos galima matyti iš veiklos, kurią Bendrovė vykdo siekdama verslo modelio tikslų.

Bendrovė pripažįsta finansinį turtą finansinės būklės ataskaitoje tik tada, kai tampa finansinės priemonės sutarties nuostatų šalimi, finansinio turto pirkimas arba pardavimas pripažįstamas arba jo pripažinimas nutraukiamas, taikant apskaitą pagal prekybos datą. Pirminio pripažinimo metu Bendrovė finansinį turtą vertina tikrąja verte, išskyrus gautinas prekybos sumas, į kurias neįtrauktas reikšmingas finansavimo komponentas. Kai finansinis turtas vertinamas ne tikrąja verte, kurios pasikeitimas pripažįstamas pelnu arba nuostoliais, pirminis finansinio turto įvertinimas apima priemonės tikrąją vertę bei sandorio išlaidas, tiesiogiai priskirtinas prie finansinio turto įsigijimo. Sandorio išlaidos apima visus mokesčius ir komisinius, kurių Bendrovė nebūtų mokėjusi, jei nebūtų sudariusi finansinės priemonės sutarties. Jeigu pirminio pripažinimo metu finansinio turto tikroji vertė skiriasi nuo sandorio kainos, tuomet skirtumas pripažįstamas pelnu arba nuostoliais.# BENDROVĖS FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)

Atsižvelgiant į verslo modelį, taikomą valdant finansinio turto grupę, finansinio turto apskaita yra tokia:

Finansinis turtas, vertinamas amortizuota verte

Pinigai ir jų ekvivalentai – Bendrovės sąskaitose bankuose esantys pinigai ir jų ekvivalentai įvairia valiuta, kuriais Bendrovė gali disponuoti be apribojimų. Pinigų ekvivalentams priskiriamos trumpalaikės (iki trijų mėnesių) likvidžios investicijos, kurios yra lengvai iškeičiamos į žinomas pinigų sumas ir kurių vertės pasikeitimo rizika yra nereikšminga.

Bendrovės išduotos paskolos ir gautinos sumos apskaitomos atsižvelgiant į verslo modelį, kurio tikslas – laikyti finansinį turtą siekiant surinkti sutartyje numatytus pinigų srautus, kuriuos gali sudaryti pinigų srautai susiję su pagrindinės skolos dengimu bei palūkanų įplaukomis. Paskolos ir gautinos sumos yra neišvestinis finansinis turtas, kuriam nustatyti fiksuoti ar kitaip nustatomi mokėjimai ir kuris nekotiruojamas aktyvioje rinkoje. Jos pripažįstamos trumpalaikiu turtu, išskyrus tas paskolas ir gautinas sumas, kurių grąžinimo terminas yra ilgesnis nei 12 mėnesių po finansinės padėties ataskaitos parengimo dienos; tokiu atveju - paskolos ir gautinos sumos pripažįstamos ilgalaikiu turtu. Paskolos ir gautinos sumos pradžioje apskaitomos įsigijimo savikaina (gautino atlygio tikrąja verte), o vėliau - amortizuota savikaina, naudojant faktinių palūkanų metodą. Pelnas arba nuostolis pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje tada, kai toks turtas yra nurašomas, sumažėja jo vertė ar jis yra amortizuojamas.

Finansinis turtas, vertinamas tikrąja verte per pelną (nuostolius)

Bendrovė apskaito finansinį turtą, kuris vėlesniais laikotarpiais vertinamas tikrąja verte, tikrosios vertės pasikeitimą pripažįstant pelnu ar nuostoliais, taikant verslo modelį, kurio tikslas pasiekiamas renkant sutartyje numatytus pinigų srautus ir parduodant finansinį turtą. Bendrovė neturi finansinio turto, laikomo prekybai, kuris įsigyjamas siekiant artimiausiu laiku jį parduoti, ir šiai kategorijai priskiria tik finansinį turtą, kuris atsiranda iš verslo ar investicijų perleidimo ir yra ne nuosavybės neapibrėžtasis atlygis.

Finansinis turtas, vertinamas tikrąja verte per kitas bendrąsias pajamas

Bendrovė turėjo nuosavybės vertybinių popierių finansinio turto, kurį pasirinko klasifikuoti tikrosios vertės per bendrąsias pajamas kategorijoje.

Faktinių palūkanų metodas

Faktinių palūkanų metodas taikomas apskaičiuojant finansinio turto amortizuotą savikainą, taip pat atitinkamu laikotarpiu pelno (nuostolių) ataskaitoje paskirstant palūkanų pajamas. Faktinių palūkanų norma – norma, kurią taikant apskaičiuotos būsimos pinigų įplaukos tikėtinu finansinio turto galiojimo laikotarpiu, tiksliai diskontuojamos iki finansinio turto bendrosios balansinės vertės, kuri rodo finansinio turto amortizuotą savikainą prieš koregavimą dėl bet kokių atidėjinių nuostoliams. Skaičiuojant faktinių palūkanų normą, Bendrovė vertina tikėtinus pinigų srautus, atsižvelgdama į visas finansinės priemonės sutarties sąlygas (pvz., išankstinį mokėjimą, pratęsimą, pasirinkimo pirkti ir panašius pasirinkimo sandorius), bet neatsižvelgdama į tikėtinus kredito nuostolius. Skaičiuojant įtraukiami visi atlygiai ir kitos sumos, kuriuos sutarties šalys sumokėjo arba gavo viena iš kitos ir, kurie yra neatskiriama faktinių palūkanų normos dalis, sandorių sąnaudos, taip pat visos kitos premijos arba nuolaidos. Skaičiuojant faktinių palūkanų normą daroma prielaida, kad pinigų srautus ir tikėtiną panašių finansinių priemonių grupės galiojimo laikotarpį galima patikimai įvertinti. Kai pinigų srautų arba finansinės priemonės (arba finansinių priemonių grupės) tikėtino galiojimo laikotarpio patikimai įvertinti neįmanoma, Bendrovė naudoja sutartyje numatytus pinigų srautus per visą sutartyje numatytą finansinės priemonės (arba finansinių priemonių grupės) galiojimo laikotarpį.

Tikėtini kredito nuostoliai

Bendrovės patiriami kredito nuostoliai apskaičiuojami, kaip visų sutartyje numatytų pinigų srautų, kuriuos Bendrovė turi gauti pagal sutartį, ir visų pinigų srautų, kuriuos Bendrovė tikisi gauti, skirtumas (t. y. visas pinigų trūkumas), diskontuotas taikant pirminę faktinių palūkanų normą. Pinigų srautus Bendrovė apskaičiuoja atsižvelgdama į visas finansinės priemonės sutarties sąlygas per tikėtiną tos finansinės priemonės galiojimo laikotarpį, įskaitant turimo užstato arba kitokio kredito vertės didinimo, kuris yra neatskiriamas nuo sutarties sąlygų, pinigų srautus. Tikėtini kredito nuostoliai rodo svertinį kredito nuostolių vidurkį, nustatytą atsižvelgiant į atitinkamą įsipareigojimų neįvykdymo riziką (tikimybę).

Tikėtini galiojimo laikotarpio kredito nuostoliai - tai tikėtini kredito nuostoliai, susidarantys dėl visų galimų įsipareigojimų neįvykdymo įvykių per laikotarpį nuo finansinio turto pirminio pripažinimo iki vėlesnės, finansinio turto padengimo, arba finansinio turto galutinio nurašymo, datos. Bendrovė siekia, kad tikėtini galiojimo laikotarpio kredito nuostoliai būtų pripažįstami prieš tai, kai finansinė priemonė tampa laiku neapmokėta. Paprastai kredito rizika reikšmingai padidėja prieš tai, kai finansinė priemonė tampa laiku neapmokėta arba pastebima kitų su skolininku susijusių pradelsimo veiksnių (pvz., pakeitimas arba restruktūrizacija). Todėl, jei nepatiriant daug išlaidų ar pastangų galima gauti pagrįstos ir patikimos informacijos, kuri yra labiau orientuota į ateitį nei į pradelstus mokėjimus, ja būtina remtis vertinant kredito rizikos pasikeitimus. Tikėtini kredito nuostoliai pripažįstami atsižvelgiant į individualiai arba bendrai įvertinta išduotų paskolų ir prekybos gautinų sumų kredito riziką, kurios vertinimas remiasi visa pagrįsta bei patvirtinta informaciją, įskaitant į ateitį orientuotą informaciją. Prekybos gautinų sumų viso galiojimo laikotarpio tikėtini kredito nuostoliai vertinami taikant individualųjį vertinimą. Bendrovės vadovybės sprendimas dėl individualaus vertinimo priimamas atsižvelgiant į galimybę gauti informaciją apie konkretaus skolininko kredito istoriją, finansinę būklę vertinimo datai, įskaitant į ateitį orientuotą informaciją, kuri leistų laiku nustatyti konkretaus skolininko reikšmingą kredito rizikos padidėjimą, tokiu būdu įgalinant priimti sprendimą dėl viso galiojimo laikotarpio kredito nuostolių pripažinimo konkretaus skolininko atžvilgiu. Prekybos gautinų sumų viso galiojimo laikotarpio tikėtina kredito nuostolių suma pripažįstama gautinų sumų pripažinimo momentu. Bendrovė išduodant paskolą įvertina ir apskaito 12 mėnesių tikėtinus kredito nuostolius. Vėlesniais ataskaitiniais laikotarpiais, nesant reikšmingo kredito rizikos padidėjimo, susijusio su paskolos gavėju, Bendrovė koreguoja 12 mėnesių tikėtinų kredito nuostolių likutį atsižvelgdama į vertinimo datai likusią nepadengtą paskolos sumą. Nustačius, kad paskolos gavėjo finansinė būklė reikšmingai pablogėjo, lyginant su būkle, buvusia paskolos išdavimo metu, Bendrovė apskaito visus paskolos galiojimo laikotarpio tikėtinus kredito nuostolius. Vėliausias momentas, kai Bendrovė pripažįsta visus išduotai paskolai tenkančius tikėtinus galiojimo laikotarpio kredito nuostolius, identifikuojamas, kai skolininkas vėluoja apmokėti eilinę įmoką, arba visą skolą ilgiau negu 30 dienų. Esant kitų įrodymų, Bendrovė apskaito visus išduotai paskolai tenkančius tikėtinus galiojimo laikotarpio kredito nuostolius, neatsižvelgdama į įmokų vėlavimo apmokėti ilgiau negu 30 dienų prielaidą. Paskolos, kurioms apskaičiuojami viso galiojimo laikotarpio kredito nuostoliai, laikomos dėl kredito rizikos sumažėjusios vertės (credit-impaired) finansiniu turtu.

Dėl kredito rizikos sumažėjusios vertės (angl. – credit-impaired) finansinis turtas

Finansinio turto vertė yra sumažėjusi dėl kredito rizikos įvykus vienam arba daugiau įvykių, kurie neigiamai paveikia apskaičiuojamus būsimus to finansinio turto pinigų srautus. Finansinio turto vertės sumažėjimo dėl kredito rizikos įrodymai yra stebėjimais grindžiami duomenys apie šiuos įvykius: a) dideli skolininko finansiniai sunkumai; b) sutarties pažeidimai, pavyzdžiui, laiku neapmokėta skola arba eilinė įmoka; c) skolininkui suteikta nuolaida, kurios skolintojas kitu atveju nebūtų suteikęs dėl ekonominių ar sutartyje nurodytų priežasčių, siejamų su skolininko finansiniais sunkumais; d) išaugusi tikimybė, kad skolininkas bankrutuos arba bus atliktas kitoks finansinis reorganizavimas; e) dėl finansinių sunkumų išnyksta finansinio turto aktyvioji rinka; f) finansinis turtas perkamas arba suteikiamas su didele nuolaida, iš ko matyti patirti kredito nuostoliai. Finansinio turto vertės sumažėjimą dėl kredito rizikos gali kartu lemti keli įvykiai, kurie gali įvykti vienu metu arba vienas po kito per finansinio turto sutarties galiojimo laikotarpį.

Gautinų paskolų ir prekybos gautinų sumų viso galiojimo tikėtinų kredito nuostolių suma apskaitoma per pelną (nuostolius), naudojant kontrarinę abejotinų gautinų sumų sąskaitą. Bendrovė nurašo gautinas paskolas ir prekybos gautinas sumas, kai netenka teisės į sutartyje numatytus finansinio turto pinigų srautus.# FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS

(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)

2.6 Finansinio turto pripažinimo nutraukimas

Bendrovė nutraukia finansinio turto pripažinimą kai:
- baigiasi teisės į finansinio turto pinigų srautus galiojimo laikas;
- Bendrovė išlaiko teisę į pinigų srautus, bet prisiima įsipareigojimą sumokėti visą sumą trečiajai šaliai pagal perleidimo sutartį per trumpą laiką; arba
- Bendrovė perleidžia savo teisę gauti pinigines įplaukas iš turto ir/arba (a) perleidžia iš esmės visą su finansinio turto nuosavybe susijusią riziką ir naudą, arba (b) nei perleidžia, nei išlaiko su finansiniu turtu susijusios rizikos ir naudos, bet perleidžia šio turto kontrolę:
- jei Bendrovė neišlaikė kontrolės, ji nutraukia finansinio turto pripažinimą, o visos perduodant sukurtos arba išlaikytos teisės ir prievolės pripažįstamos atskirai turtu arba įsipareigojimais;
- jei Bendrovė išlaikė kontrolę, ji toliau pripažįsta finansinį turtą tiek, kiek toliau kontroliuoja finansinį turtą.
Vertinant ar Bendrovė išlaikė perduoto turto kontrolę, atsižvelgiama į gavėjo gebėjimą parduoti šį turtą. Jei gavėjas praktiškai geba parduoti visą turtą nesusijusiai trečiajai šaliai ir atlikti tai vienašališkai, netaikydamas perdavimui papildomų apribojimų, laikoma, kad Bendrovė kontrolės neišlaikė. Visais kitais atvejais Bendrovė kontrolę išlaikė.

2.7 Atsargos

Atsargos pirminio pripažinimo metu yra apskaitomos įsigijimo savikaina. Vėlesniais laikotarpiais atsargos yra apskaitomos grynąja galimo realizavimo verte arba įsigijimo savikaina – priklausomai nuo to, kuri yra mažesnė. Atsargų savikaina apima įsigijimo kainą ir susijusius mokesčius, kurie vėliau nėra atgaunami iš mokesčių institucijų, bei tas pridėtines išlaidas, kurios susidarė gabenant atsargas į dabartinę jų buvimo vietą ir suteikiant joms dabartinę būklę. Savikaina nustatoma naudojant FIFO metodą. Grynoji galimo realizavimo vertė – įvertinta pardavimo kaina, atėmus įvertintas gamybos užbaigimo išlaidas ir įvertintas pardavimo išlaidas.

2.8 Prekybos skolos ir kiti finansiniai įsipareigojimai, paskolos

Finansiniai įsipareigojimai, paskolos

Finansiniai įsipareigojimai, įskaitant paskolas, pradinio pripažinimo metu yra apskaitomi tikrąja verte, atėmus sandorio sudarymo išlaidas. Vėlesniais laikotarpiais finansiniai įsipareigojimai yra apskaitomi amortizuota savikaina, apskaičiuota naudojant efektyvios palūkanų normos metodą. Palūkanų sąnaudos yra pripažįstamos, naudojant efektyvios palūkanų normos metodą, kaip tai yra aprašyta šio aiškinamojo rašto 2.6 punkte. Finansiniai įsipareigojimai priskiriami ilgalaikiams, jei iki finansinės būklės ataskaitos datos sudaryta finansavimo sutartis įrodo, kad įsipareigojimas finansinės būklės ataskaitos sudarymo datai pagal pobūdį buvo ilgalaikis.

Finansinių įsipareigojimų pripažinimo nutraukimas

Finansinio įsipareigojimo pripažinimas nutraukiamas, kai jis yra padengiamas, atšaukiamas ar baigiasi jo terminas. Kai vienas esamas finansinis įsipareigojamas pakeičiamas kitu įsipareigojimu tam pačiam skolintojui, bet kitomis sąlygomis, arba kai esamo įsipareigojimo sąlygos iš esmės pakeičiamos, toks pokytis laikomas pirminio įsipareigojimo nutraukimu ir naujo įsipareigojimo atsiradimu. Skirtumas tarp atitinkamų finansinių įsipareigojimų verčių pripažįstamas Bendrųjų pajamų ataskaitoje.

Prekybos skolos

Prekybos skolos yra įsipareigojimas apmokėti už prekes ir paslaugas, įsigytas iš tiekėjų įprastinės veiklos metu. Prekybos skolos yra klasifikuojamos kaip trumpalaikiai įsipareigojimai jeigu apmokėjimo terminas sueina per vienerius metus. Priešingu atveju jos yra parodomos kaip ilgalaikiai įsipareigojimai.

2.9 Dividendų paskirstymas

Dividendų paskirstymas Bendrovės akcininkams pripažįstamas įsipareigojimu Bendrovės finansinėse ataskaitose tuo laikotarpiu, kuomet dividendus patvirtina Bendrovės akcininkai.

2.10 Užsienio valiuta

Bendrovės finansinės ataskaitos yra pateiktos pagrindine ekonominės aplinkos, kurioje įmonė veikia, valiuta (funkcine valiuta) - eurais. Visa finansinė informacija, pateikta eurais, yra suapvalinta iki artimiausio tūkstančio, jeigu nenurodyta kitaip. Kadangi šiose ataskaitose sumos yra suapvalintos iki tūkstančių eurų, tai dėl apvalinimo sumos lentelėse gali nesutapti. Sandoriai užsienio valiuta apskaitoje atvaizduojami eurais pagal sandorio atlikimo dieną Europos Centrinio Banko ir Lietuvos banko skelbiamus euro ir užsienio valiutų santykius. Piniginis turtas ir įsipareigojimai yra perskaičiuojami į eurus finansinių ataskaitų sudarymo datos kursu. Pelnas ir nuostoliai, patirti dėl atsiskaitymų pagal šiuos sandorius bei dėl piniginio turto ar įsipareigojimų perskaičiavimo į eurus, yra įtraukiami į ataskaitinio laikotarpio pelną (nuostolius).

2.11 Dotacijos

Dotacijos, susijusios su turtu

Jeigu Valstybės ir Europos Sąjungos dotacijos yra gautos ilgalaikio turto forma arba yra skirtos ilgalaikiam turtui įsigyti, jos yra laikomos dotacijomis, susijusiomis su turtu. Strateginių projektų rengimui ir įgyvendinimui Bendrovei skirtos viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) lėšos ir perkrovų valdymo įplaukų dalis, skirta investicijoms finansuoti, apskaitomos kaip dotacijos, susijusios su turtu. Dotacijos, susijusios su turtu yra apskaitomos mažinant susijusio ilgalaikio turto apskaitinę vertę. Dotacijos bendrųjų pajamų ataskaitoje yra pripažįstamos per turto naudingo tarnavimo laikotarpį mažinant nusidėvėjimo sąnaudas. Avansu gautos dotacijos, susijusios su ilgalaikio turto įsigijimu, yra apskaitomos kaip ilgalaikiai įsipareigojimai iki tokio turto įsigijimo momento. Gautinos dotacijos yra apskaitomos kitose gautinose sumose kai, vadovaujantis sutartimi, kuria Europos Komisija įsipareigoja finansuoti strateginius projektus, yra gauti tvirti įrodymai, kad finansavimas bus gautas.

Dotacijos, susijusios su pajamomis

Dotacijos, gaunamos ataskaitinio ar praėjusio laikotarpio išlaidoms ar negautoms pajamoms kompensuoti, taip pat visos kitos dotacijos, nepriskiriamos dotacijoms, susijusioms su turtu, yra laikomos dotacijomis, susijusiomis su pajamomis. Dotacijų, susijusių su pajamomis, suma pripažįstama panaudota dalimis tiek, kiek per ataskaitinį laikotarpį patiriama sąnaudų, arba kiek apskaičiuojama negautų pajamų, kurioms kompensuoti skirta dotacija. Dotacijos, susijusios su pajamomis, pripažįstamos pelne (nuostoliuose) didinant kitas pajamas tuo laikotarpiu, kuriuo gaunamos arba yra pakankamas užtikrinimas, kad tokia dotacija bus gauta ir Bendrovė atitinka dotacijų sutartyje nustatytas dotacijų skyrimo sąlygas.

2.12 Nuomos įsipareigojimai

Nuomos įsipareigojimo pirminis vertinimas

Nuomos įsipareigojimo pirminio vertinimo suma apskaičiuojama kaip pradžios datai nesumokėtų nuomos mokesčių dabartinė vertė. Nuomos mokėjimai diskontuojami, naudojant papildomo skolinimosi palūkanų normą, kuri taikoma, jeigu nėra žinoma sutarties palūkanų norma. Papildomo skolinimosi palūkanų norma nustatoma, įvertinant už kokias palūkanas Bendrovė galėtų pasiskolinti lėšas atitinkamam laikotarpiui tam tikro turto įsigijimui. Pradžios datą nuomos mokesčiai, įtraukti į nuomos įsipareigojimo vertinimą, apima:
- fiksuotuosius mokesčius, atėmus bet kokias gautinas nuomos paskatas;
- kintamuosius nuomos mokesčius, kurie priklauso nuo indekso ar normos;
- sumas, kurias Bendrovė turėtų mokėti pagal likvidacinės vertės garantijas;
- pasirinkimo pirkti sandorio vykdymo kainą, jei yra pagrįstai žinoma, kad Bendrovė ta pasirinkimo teise pasinaudos;
- baudas už nuomos nutraukimą, jeigu daroma prielaida, kad per nuomos laikotarpį Bendrovė pasinaudos pasirinkimo teise nutraukti nuomą.

Nuomos įsipareigojimo vėlesnis vertinimas

Po pirminio pripažinimo Bendrovė nuomos įsipareigojimo vertės pokytis atliekamas:
- padidinus įsipareigojimo vertę apskaičiuotomis palūkanomis;
- sumažinus balansinę vertę atliktais nuomos mokėjimais;
- pakartotinai atlikus įsipareigojimo vertinimą dėl nuomos pakeitimų, ar peržiūrėtų mokesčių

Nuomos įsipareigojimo pakartotinis vertinimas

Po pirminio pripažinimo, pakartotinai įvertinamas nuomos įsipareigojimas, kad būtų atsižvelgta į nuomos mokesčių pakeitimus. Bendrovė dėl nuomos įsipareigojimo pakartotinio įvertinimo taip pat koreguoja naudojimo teise valdomo turto vertę. Jeigu naudojimo teise valdomo turto balansinė vertė sumažinama iki nulio ir dar sumažinamas nuomos įsipareigojimas, bet kokią likusią pakartotinio įvertinimo sumą Bendrovė pripažįsta pelnu arba nuostoliais.

Peržiūrėta diskonto norma

Bendrovė pakartotinai įvertina nuomos įsipareigojimą diskontuodama peržiūrėtus nuomos mokesčius, naudodama peržiūrėtą diskonto normą, jeigu pasikeičia nuomos laikotarpis. Bendrovė apskaičiuoja peržiūrėtus nuomos mokesčius remdamasi peržiūrėtu nuomos laikotarpiu arba kai pasikeičia pasirinkimo teisės pirkti nuomojamą turtą vertinimas, atsižvelgiant į įvykius ir aplinkybes, pasirinkimo teisės pirkti kontekste. Pasikeitus nuomos laikotarpiui ar pasikeitus pasirinkimo teisės pirkti vertinimui, Bendrovė nustato peržiūrėtą diskonto normą kaip nuomininko papildomo skolinimosi palūkanų normą pakartotinio įvertinimo datą.

Nepakeista diskonto norma

Bendrovė nustato peržiūrėtus nuomos mokesčius likusiam nuomos laikotarpiui remdamasi peržiūrėtais sutartyje numatytais mokėjimais. Diskontuodama peržiūrėtus nuomos mokesčius, Bendrovė naudoja nepakeistą diskonto normą, nebent nuomos mokesčiai pasikeičia dėl kintamųjų palūkanų normų pasikeitimo. Tokiu atveju Bendrovė naudoja peržiūrėtą diskonto normą, kuri parodo palūkanų normos pokyčius.

Nuomos pakeitimai

Bendrovė nuomos pakeitimą apskaito kaip atskirą nuomą, jeigu įvykdomos abi šios sąlygos:
- dėl pakeitimo padidėja nuomos apimtis, nes papildomai suteikiama teisė naudoti vieną ar daugiau nuomojamo turto objektų; ir
- atlygis už nuomą padidėja suma, kuri atitinka atskirą apimties padidėjimo kainą ir bet kokius tos atskiros kainos koregavimus siekiant atsižvelgti į konkrečios sutarties aplinkybes.# Kai nuomos pakeitimas neapskaitomas kaip atskira nuoma, pakeitimo įsigaliojimo datą Bendrovė:
* paskirsto atlygį pakeistoje sutartyje;
* nustato pakeistos nuomos terminą; ir
* pakartotinai įvertina nuomos įsipareigojimą diskontuodama peržiūrėtus nuomos mokesčius, naudodama peržiūrėtą diskonto normą.

Kai nuomos pakeitimas neapskaitomas kaip atskira nuoma, Bendrovė apskaito nuomos įsipareigojimo koregavimą:
* sumažindama naudojimo teise valdomo turto balansinę vertę, kad būtų atsižvelgta į visišką ar dalinį nuomos nutraukimą dėl nuomos pakeitimų, kuriais sumažinama nuomos apimtis. Bet kokį pelną arba nuostolius, susijusius su visišku ar daliniu nuomos nutraukimu, Bendrovė pripažįsta pelnu arba nuostoliais;
* atitinkamai koreguojamas naudojimo teise valdomas turtas dėl visų kitų nuomos pakeitimų.

Bendrovė nuomos įsipareigojimus pateikia atskirai nuo kitų įsipareigojimų finansinės būklės ataskaitoje. Nuomos įsipareigojimo palūkanų sąnaudos pateikiamos atskirai nuo naudojimo teise valdomo turto nusidėvėjimo. Nuomos įsipareigojimo palūkanų sąnaudos yra finansinių sąnaudų komponentas, pateikiamas bendrųjų pajamų ataskaitoje.

2.13 Atidėjiniai

Atidėjiniai apskaitomi tada, kai dėl įvykio praeityje Bendrovė turi teisinį įsipareigojimą ar neatšaukiamą pasižadėjimą, ir tikėtina, kad jam įvykdyti bus reikalingi ekonominę naudą teikiantys ištekliai, ir įsipareigojimo suma gali būti patikimai įvertinta. Jei pinigų laiko vertė yra reikšminga, atidėjiniai yra diskontuojami naudojant efektyvią laikotarpio palūkanų normą BENDROVĖS FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 115 (prieš mokesčius), jei reikia, atsižvelgiant į konkrečią įsipareigojimui specifinę riziką. Kai naudojamas diskontavimo metodas, atidėjinio balansinė vertė didėja kiekvieną laikotarpį, siekiant atspindėti praėjusį laiką. Toks didėjimas pripažįstamas kaip skolinimosi išlaidos.

2.14 Išmokos darbuotojams

(a) Socialinio draudimo įmokos

Bendrovė moka socialinio draudimo įmokas į Valstybinį socialinio draudimo fondą (toliau - Fondas) už savo darbuotojus pagal nustatytų įmokų planą ir vadovaujantis šalies įstatymų reikalavimais. Nustatytų įmokų planas – tai planas, pagal kurį Bendrovė moka nustatyto dydžio įmokas ir ateityje neturės jokio teisinio ar konstruktyvaus įsipareigojimo ir toliau mokėti šias įmokas, jeigu Fondas neturės pakankamai turto, kad galėtų visiems darbuotojams sumokėti išmokas, susijusias su tarnyba dabartiniu ar ankstesniais laikotarpiais. Socialinio draudimo įmokos pripažįstamos sąnaudomis pagal kaupimo principą ir priskiriamos darbuotojų darbo užmokesčio sąnaudoms.

(b) Premijų planai

Bendrovė pripažįsta įsipareigojimą ir premijų sąnaudas, kuomet turi sutartinį įsipareigojimą arba praeityje buvo taikoma praktika, sukūrusi konstruktyvų įsipareigojimą.

(c) Išmokos darbuotojams išeinant į pensiją sulaukus pensinio amžiaus

Kiekvienam Bendrovės darbuotojui, išeinančiam iš darbo sulaukus pensinio amžiaus, pagal Lietuvos Respublikos įstatymus priklauso 2 mėnesių atlyginimų dydžio išmoka. Išmokų darbuotojams įsipareigojimas pripažįstamas balanse ir atspindi tų išmokų dabartinę vertę finansinių ataskaitų sudarymo dieną. Aprašytas ilgalaikis išmokų darbuotojams įsipareigojimas finansinių ataskaitų sudarymo dieną yra apskaičiuojamas remiantis aktuariniais įvertinimais, taikant planuojamo sąlyginio vieneto metodą. Nustatytos ilgalaikės išmokos įsipareigojimo dabartinė vertė nustatoma diskontuojant įvertintus būsimus pinigų srautus, naudojant palūkanų normas, nustatytas vyriausybės obligacijoms, kurios išreikštos tokia valiuta, kuria bus sumokėtos išmokos darbuotojams ir kurių terminas panašus į susijusio įsipareigojimo terminą.

2.15 Perkrovų valdymo įplaukos

Bendrovė įgyja teisę į perkrovų valdymo įplaukas, kai dėl nepakankamo elektros linijų pralaidumo formuojantis skirtingoms elektros rinkos kainoms Lietuvoje, Švedijoje, Lenkijoje ir Latvijoje. Biržos operatorius (Nord Pool AS) dėl kainų skirtumų skirtingose prekybos zonose gautas įplaukas lygiomis dalimis paskirsto tarpsistemines jungtis eksploatuojančių šalių perdavimo sistemų operatoriams. 2019 m. birželio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 2019/943 „Dėl prieigos prie tarpvalstybinių elektros energijos mainų tinklo sąlygų, nustato, kad perkrovų valdymo įplaukos gali būti naudojamos:
a) užtikrinti, kad paskirstytuoju jungčių pralaidumu iš tikrųjų būtų galima pasinaudoti;
b) išlaikyti ar išplėsti tinklų pralaidumą investicijomis į tinklą, visų pirma investicijomis į naujas jungiamąsias linijas;
c) jeigu pajamų negalima veiksmingai panaudoti a) ir (arba) b) punktuose nustatytiems tikslams, pritarus atitinkamų valstybių narių reguliavimo institucijoms jas galima panaudoti neviršijant didžiausios sumos, kurią turi nustatyti tos reguliavimo institucijos, kaip pajamas, į kurias turi atsižvelgti reguliavimo institucijos, tvirtindamos tinklo tarifų apskaičiavimo ir (arba) tinklo tarifų nustatymo metodiką.

Vadovaujantis ES Reglamento nuostatomis, perkrovų valdymo įplaukos pripažįstamos šia prioriteto tvarka:
a) užtikrinti, kad paskirstytuoju jungčių pralaidumu būtų galima pasinaudoti - pajamomis tuo laikotarpiu, kuriuo patiriamos susijusios sąnaudos. Kai tarpsisteminė jungtis neplanuotai atsijungia, o jungties pajėgumai jau yra suprekiauti elektros biržoje (t.y. jie jau yra paskirstyti), liniją valdantys operatoriai užtikrina, kad rinkos dalyviai pasinaudotų suprekiautais pajėgumais. Tokiu atveju, operatoriai patiria kaštus, kurie susidaro dėl kainų skirtumo tarp operatorių suprekiautos elektros energijos kainos ir Bendrovės pirktos/parduotos reguliavimo ir/ar balansavimo elektros energijos kainos.
b) išlaikyti ar išplėsti jungčių pralaidumą - finansinėse ataskaitose perkrovų valdymo įplaukos apskaitomos remiantis dotacijų apskaitos principais - t. y. pradžioje perkrovų valdymo įplaukos pripažįstamos kaip įsipareigojimai , tuomet apskaitomos mažinant atitinkamo turto vertę, o vėliau mažina susijusio turto nusidėvėjimo sąnaudas per turto naudingo tarnavimo laikotarpį.
c) sumažinti tarifą – pripažįstama pajamomis tuo laikotarpiu, kurį Bendrovė gauna mažiau pajamų dėl nustatytų mažesnių tarifų.

Nuo 2019 m. gegužės mėn. sukauptų perkrovų valdymo lėšų sąskaita prijungta prie UAB „EPSO-G“ grupės sąskaitos ir naudojama Bendrovės veiklos finansavimui, kol nėra poreikio finansuoti investicijas. Šios sąskaitos balansinis likutis Bendrovės finansinės būklės ataskaitoje atvaizduojamas kaip perkrovų valdymo įplaukų nepanaudotų lėšų likutis, išskiriant ilgalaikę ir trumpalaikę dalis (kiek per 12 mėn. numatoma panaudoti investicijoms į IMT). Finansinės padėties ataskaitoje nepanaudotas perkrovų valdymo įplaukas Bendrovė fiksuoja kaip ilgalaikius ir trumpalaikius įsipareigojimus (per 12 mėnesių numatomų panaudoti perkrovų valdymo įplaukų dalį investicijoms į ilgalaikį materialųjį turtą). BENDROVĖS FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 116

2.16 Naudojimo teise valdomas turtas

Naudojimo teise valdomas turtas yra turtas, kurį Bendrovė turi teisę valdyti nuomos laikotarpiu. Nuo 2019 m. sausio 1 d. Bendrovė pripažįsta naudojimo teise valdomą turtą visų rūšių turto nuomai, įskaitant naudojimo teise valdomo turto nuomai subnuomos atveju, bet išskyrus nematerialiojo turto nuomą, trumpalaikę nuomą ir mažos vertės turto nuomą.

Naudojimo teise valdomo turto pirminis vertinimas

Nuomos pradžios datą Bendrovė naudojimo teise valdomą turtą vertina įsigijimo savikaina, kurią sudaro: nuomos įsipareigojimų pirminio vertinimo dabartinė vertė, patirtos pirminės tiesioginės su nuomojamu turtu susijusios išlaidos, bet kokie nuomos mokesčiai pradžios datą, atėmus bet kokias nuomos paskatas.

Naudojimo teise valdomo turto vėlesnis vertinimas

Po pirminio pripažinimo Bendrovė naudojimo teise valdomam turtui taiko savikainos metodą: turto vertė atitinkamai datai apskaičiuojama kaip skirtumas tarp įsigijimo savikainos ir sukaupto nusidėvėjimo, bei pakoregavus sumomis dėl nuomos įsipareigojimo pakartotinio vertinimo.

Naudojimo teise valdomo turto nusidėvėjimas pradedamas skaičiuoti nuo turto perdavimo naudoti datos (pradžios datos) iki ankstesnės iš šių datų: nuomos laikotarpio pabaigos arba naudingo tarnavimo laikotarpio pabaigos.

Naudojimo teise valdomo turto nusidėvėjimui apskaičiuoti Bendrovė taikė šiuos normatyvus:

Turtas	Nusidėvėjimo normatyvas
Žemė	99 metai
Transporto priemonės	nuo 2 iki 3 metų
Pastatai	nuo 2 iki 3 metų
Kitas ilgalaikis turtas	nuo 2 iki 3 metų

Naudojimo teise valdomo su žemės nuoma susijusio turto naudingas tarnavimo laikotarpis nustatomas atsižvelgiant į standartinius žemės nuomos sutarčių terminus.

2.17 Nuomos apskaita

Bendrovė kaip nuomotojas

Pajamos pagal veiklos nuomos sutartis yra pripažįstamos tiesiogiai proporcingu metodu per visą nuomos laikotarpį.

2.18 Segmentų ataskaita

Informacija apie verslo segmentus atskleidžiama vadovaujantis tuo pačiu metodu, kuris naudojamas teikiant informaciją pagrindiniam sprendimus priimančiam asmeniui. Pagrindinis sprendimus priimantis asmuo, kuris yra atsakingas už išteklių paskirstymą ir verslo segmentų veiklos rezultatų įvertinimą, yra Valdyba, priimanti strateginius sprendimus.

2.19 Pajamų ir sąnaudų pripažinimas

Bendrovės pajamas sudaro:
* Elektros energijos perdavimo ir susijusių paslaugų pajamos;
* Kitos pajamos.

Pajamos pripažįstamos, kai tikėtina, jog Bendrovė gaus su sandoriu susijusią ekonominę naudą, ir kai galima patikimai įvertinti pajamų sumą. Pajamos įvertinamos gauto ar gautino atlygio tikrąja verte, neįskaitant pridėtinės vertės mokesčio, atėmus nuolaidas.

Pajamos elektros energijos perdavimo ir susijusių paslaugų

Šias bendrovės pajamas sudaro pajamos iš elektros energijos perdavimo, sisteminių paslaugų teikimo, prekybos disbalanso bei balansavimo elektros energija, perkrovų, naujų vartotojų prijungimo, VIAP ir kitos su elektros energijos perdavimu ir sisteminėmis paslaugomis susijusios pajamos.# BENDROVĖS FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)

Pajamos pagal sutartis su klientais sudaro pajamos iš elektros energijos perdavimo, sisteminių paslaugų, prekybos disbalanso bei balansavimo elektros energija bei pajamos iš naujų vartotojų prijungimo. Pajamos pagal sutartis su klientais Bendrovėje pripažįstamos ataskaitiniu laikotarpiu, kuriuo įvykdomas veiklos įsipareigojimas, t.y. perduodama prekės kontrolė ar suteikiama paslauga, išskyrus pajamas iš naujų vartotojų prijungimo, kurias Bendrovė pripažįsta per sukurto turto naudingo tarnavimo laikotarpį (apskaitos politikos pasikeitimas aprašytas 4-oje pastaboje).

Pripažindama pajamas Bendrovė atsižvelgia į sutarčių su klientais sąlygas ir į visus svarbius faktus bei aplinkybes, įskaitant pinigų srautų, atsirandančių dėl sutarties su klientu, pobūdį, sumą, laiką ir neapibrėžtumą. Pagrindinės pardavimų sutartys sudaromos vieneriems metams ir sutampa su ataskaitiniu laikotarpiu, vėlesniais laikotarpiais vertės koregavimai už praeitus laikotarpius neatliekami, sutarčių pakeitimai yra reti.

Perdavimo paslaugų kainos reguliuojamos Valstybinės energetikos reguliavimo Tarybos (toliau – Taryba) nustatant perdavimo paslaugos viršutines kainų ribas. Konkrečias perdavimo kainas ir tarifus nustato Bendrovės valdyba, neviršydama Tarybos patvirtintų ribų. Nustatant sekančių metų kainas, vertinami einamųjų (nepasibaigusių) metų nuokrypiai ir praeitų (jau pasibaigusių) metų nuokrypiai bei įvairios prognozės ateinantiems metams – t. y., jie didina arba mažina sekančių metų kainas. t.y. kainos nekoreguojamos retrospektyviai.

Visos galimos kainos korekcijos ateities laikotarpiuose dėl praeityje / einamuosiuose metuose uždirbto pelno perviršio / patirto didesnio nuostolio nėra vertinamos, kaip kintama kainos dalis pagal 15 TFAS. Toks ateities pajamų sumažėjimas (dėl uždirbto pelno perviršio) ar padidėjimas (dėl patirtų didesnių sąnaudų) neatitinka bendrųjų įsipareigojimų ar turto apskaitos pripažinimo kriterijų, nes priklauso nuo Bendrovės veiklos ateityje ir yra laikomas reguliaciniu turtu arba įsipareigojimais (angl. regulatory assets and liabilities) ir dėl to Bendrovės vadovybės vertinimu nepatenka į 15 TFAS taikymo apimtį.

Bendrovė perka sistemines paslaugas iš gamintojų, o vėliau teikia šią paslaugą skirstomojo tinklo operatoriams bei elektros energijos vartotojams pagal Tarybos nustatytą tarifą. Bendrovė apskaito pajamas bendrąja verte, nes teikdama šias paslaugas veikia kaip pagrindinis sisteminių paslaugų teikėjas.

Viešuosius interesus atitinkančios paslaugų (VIAP) lėšos – tai lėšos, sumokamos viešuosius interesus atitinkančių paslaugų teikėjams, kurių sąrašą nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Metines VIAP lėšas nustato Taryba. Bendrovė Tarybos skirtas VIAP lėšas apskaito kaip dotacijas, susijusias su pajamomis, nes jos skiriamos elektros gamintojų, naudojančius atsinaujinančius energijos išteklius, suteiktų paslaugų negautoms pajamoms kompensuoti. Minėtos dotacijos pripažįstamos pajamomis:
* Tarybos Bendrovei skirtas VIAP lėšas už elektros energijos, gaminamos naudojant atsinaujinančius energijos išteklius, balansavimą.
* Tarybos Bendrovei paskyrus VIAP lėšas už elektros energijos gamybos įrenginių, elektros energijos gamybainaudojančių vėjo, biomasės, saulės energiją ar hidroenergiją, pajungimą prie perdavimo tinklų, perdavimo tinklų optimizavimą, plėtrą ir (ar) rekonstrukciją, susijusią su atsinaujinančius energijos išteklius naudojančių gamintojų pagamintos elektros energijos priėmimu ir persiuntimu.

Kitos pajamos

Palūkanų pajamos pripažįstamos kaupimo principu, atsižvelgiant į skolos likutį ir taikomą palūkanų normą. Gautos palūkanų įplaukos pinigų srautų ataskaitoje pateiktos kaip investicinės veiklos pinigų srautai. Pelną iš ilgalaikio materialiojo turto pardavimo bei nuomos pajamas Bendrovė apskaito kaip kitas pajamas. Dividendų pajamos pripažįstamos, kuomet nustatoma teisė gauti jų išmokėjimą.

Sąnaudų pripažinimas

Sąnaudos pripažįstamos bendrųjų pajamų ataskaitoje kaupimo principu, kai patiriamos.

2.20 Skolinimosi kaštai

Skolinimosi kaštai, tiesiogiai susiję su turto, kuriam pagaminti ar jį paruošti naudojimui ar pardavimui reikia pakankamai daug laiko, pasigaminimu ar paruošimu naudojimui ar pardavimui, yra pridedami prie šio turto įsigijimo vertės tol, kol šis turtas visiškai parengiamas naudojimui ar pardavimui. Palūkanų pajamos, susijusios su laikinu skolintų lėšų investavimu iki jos bus panaudotos turto įsigijimui, yra atimamos iš turto įsigijimo vertės. Kiti skolinimosi kaštai yra pripažįstami sąnaudomis bendrųjų pajamų ataskaitoje kai patiriami.

2.21 Pelno mokestis

Pelno mokesčio sąnaudas sudaro einamųjų metų pelno mokesčio ir atidėtojo pelno mokesčio sąnaudos.

Einamųjų metų pelno mokestis

Einamųjų metų pelno mokesčio sąnaudos yra apskaičiuotos nuo einamųjų metų pelno prieš apmokestinimą, pakoreguoto tam tikromis apmokestinamojo pelno nemažinančiomis/nedidinančiomis sąnaudomis/pajamomis. Pelno mokesčio sąnaudos apskaičiuojamos naudojant pelno mokesčio tarifą, galiojusį finansinių ataskaitų datą. 2020 ir 2019 metais pelno mokesčio tarifas buvo 15 proc.

Mokestiniai nuostoliai gali būti keliami neribotą laikotarpį išskyrus nuostolius, kurie susidarė dėl vertybinių popierių ir (arba) išvestinių finansinių priemonių perleidimo. Toks perkėlimas nutraukiamas, jeigu Bendrovė nebetęsia veiklos, dėl kurios šie nuostoliai susidarė, išskyrus atvejus, kai Bendrovė veiklos nebetęsia dėl nuo jos nepriklausančių priežasčių. Nuostoliai iš vertybinių popierių ir (arba) išvestinių finansinių priemonių perleidimo gali būti keliami 5 metus ir padengiami tik iš tokio paties pobūdžio sandorių pelno. Perkeliamų atskaitomų mokestinių nuostolių suma negali būti didesnė kaip 70 proc. ataskaitinių metų apmokestinamo pelno sumos. Bendrovė taip pat gali perimti grupės įmonių mokestinius nuostolius, jei tenkinami Pelno mokesčio įstatyme nustatyti reikalavimai.

Atidėtasis pelno mokestis

Atidėtasis pelno mokestis apskaitomas balansinių įsipareigojimų metodu. Atidėtųjų mokesčių turtas ir įsipareigojimai yra pripažįstami būsimų mokesčių tikslais, pažymint skirtumus tarp turimo turto ir įsipareigojimų apskaitinės vertės finansinėse ataskaitose ir jų atitinkamos mokestinės bazės. Atidėtųjų mokesčių įsipareigojimai yra pripažįstami visiems laikiniems skirtumams, kurie vėliau didins apmokestinamąjį pelną, o atidėtųjų mokesčių turtas pripažįstamas tik ta dalimi, kuri tikėtinai ateityje sumažins apmokestinamąjį pelną. Toks turtas ir įsipareigojimai yra nepripažįstami, jei nesusijusio su verslo jungimu sandorio metu pripažintas turtas ar įsipareigojimai neįtakoja nei apmokestinamojo, nei finansinio pelno.

Atidėtojo pelno mokesčio turtas yra peržiūrimas finansinių ataskaitų sudarymo datai ir yra sumažinamas, jei nėra tikėtina, kad Bendrovė ateityje turės pakankamai apmokestinamojo pelno šiam turtui realizuoti, iki sumos, kuri tikėtinai ateityje sumažins apmokestinamąjį pelną. Atidėtojo pelno mokesčio turtas ir įsipareigojimai yra įvertinami naudojant mokesčio tarifą, kuris taikomas metų, kuriais šiuos laikinus skirtumus numatoma padengti arba apmokėti, pelno mokesčiui apskaičiuoti. Atidėtojo pelno mokesčio turtas ir įsipareigojimai užskaitomi tarpusavyje, kai jie yra susiję su pelno mokesčiais, nustatytais tos pačios mokesčių institucijos ir kuomet egzistuoja pagal įstatymą įgyvendinama teisė užskaityti ataskaitinio laikotarpio mokesčių turtą su ataskaitinio laikotarpio mokesčių įsipareigojimu.

Pelno mokestis ir atidėtasis pelno mokestis už ataskaitinį laikotarpį

Ataskaitinio laikotarpio ir atidėtasis pelno mokestis pripažįstami pajamomis ar sąnaudomis ir įtraukiami į laikotarpio grynąjį pelną ar nuostolį, išskyrus atvejus, kai mokestis atsiranda iš sandorio ar įvykio, kuris pripažįstamas tiesiogiai nuosavame kapitale ar kitose bendrosiose pajamose. Tuomet mokesčiai taip pat apskaitomi, atitinkamai, nuosavame kapitale ar kitose bendrosiose pajamose.

2.22 Vienai akcijai tenkantis pelnas

Vienai akcijai tenkantis pelnas apskaičiuojamas dalijant akcininkams tenkantį grynąjį pelną iš išleistų paprastųjų vardinių akcijų svertinio vidurkio. Tuo atveju, kai akcijų skaičius pasikeičia, tačiau tai neįtakoja ekonominių resursų pasikeitimo, svertinis išleistų paprastųjų vardinių akcijų vidurkis pakoreguojamas proporcingai akcijų skaičiaus pasikeitimui taip, lyg šis pasikeitimas būtų įvykęs ankstesniojo laikotarpio pradžioje. Bendrovė neturi jokių pelną vienai akcijai mažinančių akcijų pasirinkimo sandorių, todėl vienai akcijai tenkantis pagrindinis ir sumažintas pelnas nesiskiria.

2.23 Susijusios šalys

Šalis yra susijusi, jeigu ji:
a) Asmuo arba artimas to asmens šeimos narys yra susijęs su ataskaitas teikiančiu ūkio subjektu, jei tas asmuo:
1) kontroliuoja arba bendrai kontroliuoja ataskaitas teikiantį ūkio subjektą;
2) turi reikšmingos įtakos ataskaitas teikiančiam ūkio subjektui; arba
3) yra vienas iš ataskaitas teikiančio ūkio subjekto arba jį patronuojančios įmonės pagrindinių vadovaujančių darbuotojų.b) Ūkio subjektas yra susijęs su ataskaitas teikiančiu ūkio subjektu, jei tenkinama bet kuri iš šių sąlygų: 1) ūkio subjektas ir ataskaitas teikiantis ūkio subjektas priklauso tai pačiai grupei (tai reiškia, kad kiekviena patronuojanti įmonė, dukterinė įmonė ir bendra dukterinė įmonė yra susijusi su kitomis); 2) vienas ūkio subjektas yra kito ūkio subjekto asocijuotoji įmonė arba bendra įmonė (arba grupės, kuriai priklauso kitas ūkio subjektas, asocijuotoji įmonė arba bendra įmonė); 3) abu ūkio subjektai yra tos pačios trečiosios šalies bendros įmonės; 4) vienas ūkio subjektas yra trečiosios šalies bendra įmonė, o kitas ūkio subjektas yra trečiosios šalies asocijuotoji įmonė; 5) ūkio subjektą kontroliuoja arba bendrai kontroliuoja a punkte nurodytas asmuo; 6) a punkto 1) papunktyje nurodytas asmuo turi reikšmingos įtakos ūkio subjektui arba yra vienas iš ūkio subjekto (arba ūkio subjekto patronuojančios įmonės) pagrindinių vadovaujančių darbuotojų 7) Ūkio subjektas arba bet kuris grupės, kuriai jis priklauso, narys teikia pagrindinių vadovaujančių darbuotojų paslaugas ataskaitas teikiančiam ūkio subjektui arba ataskaitas teikiančio ūkio subjekto patronuojančiajai įmonei.
2.24 Neapibrėžtumai
Neapibrėžti įsipareigojimai nėra pripažįstami finansinėse ataskaitose. Jie yra aprašomi finansinėse ataskaitose, išskyrus tuos atvejus, kai tikimybė, kad ištekliai, duodantys ekonominę naudą, bus prarasti, yra labai maža. Neapibrėžtas turtas finansinėse ataskaitose nėra pripažįstamas, tačiau jis yra aprašomas finansinėse ataskaitose tuomet, kai yra tikėtina, kad bus gautos pajamos arba ekonominė nauda.
BENDROVĖS FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 119
2.25 Pobalansiniai įvykiai
Pobalansiniai įvykiai, kurie suteikia papildomos informacijos apie Bendrovės padėtį finansinių ataskaitų datą (koreguojantys įvykiai), atspindimi finansinėse ataskaitose. Pobalansiniai įvykiai, kurie nėra koreguojantys įvykiai, yra aprašomi pastabose, kai jų įtaka yra reikšminga.
2.26 Tarpusavio užskaitos
Sudarant finansines ataskaitas turtas ir įsipareigojimai bei pajamos ir sąnaudos nėra sudengiami, išskyrus atvejus, kai atskiras standartas specifiškai tokio sudengimo reikalauja.
2.27 Tikrosios vertės vertinimas
Tikroji vertė – tai kaina, kuri būtų gauta pardavus turtą arba kuri būtų sumokėta perdavus įsipareigojimą įprasto tarp rinkos dalyvių įvykusio sandorio metu nustatymo dieną. Tikrosios vertės nustatymas paremtas prielaida, kad turto pardavimo ar įsipareigojimų perdavimo sandoris vyksta arba: pagrindinėje turto ar įsipareigojimų rinkoje, ar jei nėra pagrindinės rinkos – turtui ar įsipareigojimams pačioje palankiausioje rinkoje. Pagrindinė ar pati palankiausia rinka turi būti Bendrovei prieinama. Turto ar įsipareigojimų tikroji vertė nustatoma naudojant tas prielaidas, kurias naudotų rinkos dalyviai norėdami nustatyti turto ar įsipareigojimų kainą, darant prielaidą, kad rinkos dalyviai turi geriausių ekonominių interesų. Nefinansinio turto tikroji vertė nustatoma atsižvelgiant į rinkos dalyvio gebėjimą generuoti ekonominę naudą, naudojant turtą efektyviausiai ir geriausiai arba parduodant jį kitam rinkos dalyviui, kuris turtą naudotų efektyviausiai ir geriausiai. Bendrovė naudoja vertinimo metodikas, kurios esamomis aplinkybėmis yra tinkamos ir apie kurias turima pakankamai duomenų tikrajai vertei nustatyti, naudodama kuo daugiau svarbių rinkose stebimų duomenų ir kuo mažiau rinkose nestebimų duomenų. Visas turtas ir įsipareigojimai, kurių tikroji vertė yra nustatoma ar atskleidžiama finansinėje ataskaitoje, yra suskirstomi pagal toliau aprašomą tikrosios vertės hierarchiją, kuri paremta tikrajai vertei nustatyti naudojamais reikšmingais žemiausio lygio duomenimis: 1 lygis – tokių pačių turto vienetų arba įsipareigojimų kotiruojamos (nekoreguotos) kainos aktyviosiose rinkose; 2 lygis – vertinimo metodikos, kuriose tiesiogiai ar netiesiogiai rinkose stebimi žemiausio lygio duomenys, kurie yra reikšmingi nustatant tikrąją vertę; 3 lygis – vertinimo metodikos, kuriose rinkose nestebimi žemiausio lygio duomenys, kurie yra reikšmingi nustatant tikrąją vertę. Turtą ir įsipareigojimus, kurie finansinėse ataskaitose pripažįstami pakartotinai, Bendrovė pakartotinai vertindama skirstymą nusprendžia, ar perkeliamos sumos vyko tarp hierarchijos lygių (pagal žemiausio lygio duomenis, kurie yra reikšmingi nustatant tikrąją vertę apskritai) kiekvieno ataskaitinio laikotarpio pabaigoje. Vertinimus atlieka vadovybė kiekvieną ataskaitinę dieną. Siekdama atskleisti informaciją apie tikrąją vertę Bendrovė nustatė turto ir įsipareigojimų klases pagal turto ir įsipareigojimų pobūdį, ypatybes bei riziką ir anksčiau apibūdintą tikrosios vertės hierarchijos lygį. 2020 m. ir 2019 m. gruodžio 31 d. finansinėse ataskaitose Bendrovė neturėjo reikšmingo pakartotinai arba vieną kartą tikrąja verte įvertinto turto ar įsipareigojimų, išskyrus finansinį turtą. vertinamo tikrąja verte per kitas bendrąsias pajamas (2.6 ir 9 pastabos) ir ilgalaikį materialųjį turtą (2.4 ir 6 pastabos). Bendrovės pagrindinis finansinis turtas, neatspindėtas tikrąja verte, yra pinigai ir pinigų ekvivalentai, iš pirkėjų ir kitos gautinos sumos, prekybos ir kitos skolos bei paskolos. Tikroji vertė yra apibrėžiama kaip kaina, už kurią vertinimo dieną būtų parduodamas turtas pagal tvarkingą sandorį tarp rinkos dalyvių. Tikroji finansinio turto vertė yra ne mažesnė už sumą, diskontuotą nuo pirmos dienos, kurią gali būti pareikalauta ją sumokėti.
3. Apskaitiniai vertinimai ir prielaidos
3.1 Reikšmingi apskaitiniai vertinimai ir prielaidos
Rengiant finansines ataskaitas pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, vadovybei reikia padaryti tam tikras prielaidas ir įvertinimus, kurie įtakoja taikomą apskaitos politiką bei pateiktas turto, įsipareigojimų, pajamų bei sąnaudų sumas bei neapibrėžtumų atskleidimus. Faktiniai rezultatai gali skirtis nuo tokių vertinimų. Rengiant šias finansines ataskaitas, reikšmingi vadovybės vertinimai ir prielaidos bei pagrindiniai neapibrėžtumų šaltiniai, dėl kurių kyla rizika, kad susijusio turto ir įsipareigojimų apskaitinė vertė ateinančiais finansiniais metais bus reikšmingai pasikeitusi, aprašyti žemiau.
Ilgalaikio materialiojo turto vertinimas
Kaip aprašyta 6 pastaboje Bendrovė atliko ilgalaikio materialiojo turto vertės atitikimo tikrajai vertei patikrinimą. Nustatant turto tikrąją vertę, pagrindinę įtaką daro naudojamos prielaidos vertinant būsimųjų laikotarpių perdavimo paslaugos pajamas. Ilgalaikio materialiojo turto tikrajai vertei nustatyti naudotos prielaidos plačiau atskleistos minėtoje pastaboje.
BENDROVĖS FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 120
Ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimo normatyvai
Ilgalaikio materialiojo turto naudingo tarnavimo laikas yra nustatomas atskirai kiekvienam turto vienetui (komponentui), įvertinant būsimą ekonominę naudą, atsižvelgiant į planuojamą naudojimo Grupės įmonės veikloje laikotarpį, naudojimo intensyvumą, turto naudojimo aplinką, naudingųjų turto savybių kitimą per visą jo naudingo tarnavimo laiką, technologijų bei ekonominę pažangą, morališkai sendinančią turtą, teisinius ir kitokius veiksnius, ribojančius ilgalaikio materialaus turto naudingo tarnavimo laiką. Naudingas tarnavimo laikotarpis yra kiekvienais metais peržiūrimas užtikrinant, kad nusidėvėjimo terminas atitinka numatomą ilgalaikio materialaus turto naudingo tarnavimo laikotarpį.Įvertinimo pakeitimo įtaka, jei tokia yra, pripažįstama perspektyviai.
Perkrovų valdymo įplaukos
Vadovaujantis apskaitos principais, aprašytais 2.15 pastaboje, perkrovų valdymo įplaukų pripažinimas priklauso nuo įplaukų panaudojimo paskirties. Šios paskirtys aprašytos 2019 m. birželio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamente (ES) 2019/943 „Dėl elektros energijos vidaus rinkos“. Remiantis Bendrovės vertinimu, perkrovų įplaukų likutis 2020 m. gruodžio 31 d. esmine dalimi bus panaudotas investicijoms su Taryba suderintiems projektams, įskaitant Sinchronizacijos projektus, finansuoti iki 2025 m. Tik 0,2 – 1 mln. Eur perkrovų valdymo įplaukų kasmet bus panaudota kompensuoti nuostoliams, atsiradusiems dėl tarpsisteminių jungčių atsijungimo ir užtikrinimo pasinaudojimą suprekiautais pajėgumais. Dėl perkrovų lėšų susiformavęs atidėtojo pelno mokesčio turtas bus realizuotas perkrovų lėšomis įsigyto turto naudingo tarnavimo laikotarpiu. Ilgalaikiu laikotarpiu reguliavimas užtikrina Bendrovės pelningumą, todėl vadovybės manymu atidėtojo pelno mokesčio turtas bus realizuotas ateityje sumažinat pelno mokestį.
3.2 COVID-19 įtaka pagrindiniams apskaitiniams vertinimams ir prielaidoms
Toliau aptariamos pagrindinės sritys, į kurias atsižvelgė Bendrovės vadovybė vertindama koronaviruso (COVID-19) įtaką:
Veiklos tęstinumas
Atsižvelgiant į tai, kad buvo paskelbta valstybės lygio ekstremali situacija Lietuvoje dėl COVID-19 plitimo grėsmės, LITGRID AB jau pirmosios COVID-19 bangos metu buvo peržiūrėtos ir įdiegtos papildomos veiklos tęstinumo užtikrinimo bei prevencinės priemonės: paskirti darbuotojai, atsakingi už situacijos stebėjimą bei informacijos teikimą Bendrovės vadovybei, identifikuoti kritines funkcijas atliekantys ir pagrindines sistemas administruojantys padaliniai ir darbuotojai, taikomos papildomos organizacinės priemonės sistemų valdymo centruose, suplanuotos techninės ir pavadavimo priemonės. Bendrovė taip pat peržiūrėjo ekstremalių situacijų valdymo planus, parengė papildomus dokumentus bei įgyvendinimo priemones - kritinių veiklų sąrašus, priemonių, reikalingų, kad šios veiklos būtų nepertraukiamos, išteklių ir atsakingų asmenų sąrašus bei kitus dokumentus ir priemones. Pirmoji COVID-19 banga reikšmingos įtakos Bendrovės veiklai ir rezultatams neturėjo. Antrojo karantinu metu (lapkričio ir gruodžio mėnesiais) perduotos elektros energijos kiekis buvo 2,2 proc. didesnis nei atitinkamu laikotarpiu 2019 m.# BENDROVĖS FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS

4. Apskaitos politikos keitimas, klaidos taisymas ir palyginamųjų duomenų koregavimas

2020 m. Bendrovės vadovybė priėmė sprendimą nuo 2020 m. sausio 1 d. pakeisti apskaitos politiką susijusią su vartotojų ir gamintojų prijungimo prie perdavimo tinklo bei paslaugomis susijusiomis su infrastruktūros perkėlimu, taip siekdama geriau atvaizduoti šių paslaugų esmę. Pajamas gautas iš naujų vartotojų prijungimo Bendrovė pagal naujai patvirtintą apskaitos politiką apskaitys per sukurto turto naudingo tarnavimo laikotarpį, nes naujo vartotojo prijungimas susijęs su tolimesniu vartojimu ir su tuo susijusiomis pajamomis (iki 2020 m. sausio 1 d. pajamos buvo pripažįstamos paslaugų suteikimo momentu). Šis politikos pakeitimas reikšmingos įtakos praėjusiems laikotarpiams neturėjo.

Bendrovė peržiūrėjo ir nusprendė pakeisti gamintojų prijungimo ir perdavimo tinklo infrastruktūros perkėlimo darbų apskaitos politiką taip siekiant tiksliau atvaizduoti šių paslaugų esmę. Bendrovės vertinimu, šios paslaugos nepatenka į TFAS 15 apimtį, nes tokių paslaugų užsakovai nėra Bendrovės klientai kaip tai apibrėžta TFAS 15. Gamintojų prijungimas nuo 2020 m. sausio 1 d. apskaitomas analogiškai dotacijų principui sudengiant gamintojo prijungimui sukurto turto įsigijimo savikainą su kompensacija, gaunama iš prijungto gamintojo. Elektros perdavimo tinklo perkėlimo darbų atveju esant esminiam pagerinimui ir kai turtas sukuriamas Bendrovės – taikomas dotacijų principas ir sukurto turto savikaina sudengiama su iš užsakovo gautina kompensacijų suma, kai turtas sukuriamas užsakovo ir nemokamai perduodamas Bendrovei – sudengiant iš trečiųjų šalių gautą turtą su turto verte. Jeigu perkėlimo metu esminis pagerinimas nebuvo atliktas ir turtas sukurtas Bendrovės, toks turtas nepripažįstamas – apskaitomos kompensacijos pajamos iš užsakovo ir tokio turto sukūrimo sąnaudos. Kai nėra esminio pagerinimo, o turtas sukurtas užsakovo – iš užsakovo dykai gautas turtas nepripažįstamas ir apskaitomas nebalansinėse sąskaitose.

Dėl šio apskaitos politikos pasikeitimo buvo retrospektyviai koreguoti palyginamieji 2019 m. skaičiai atitinkamai sumažinant turtą ir pajamas:

	2019-12-31 (pakeista)	Korekcija	2019-12-31
Ilgalaikis turtas
Materialusis turtas	321 201	(1 378)	322 579
Atidėtojo pelno mokesčio turtas	8 462	207	8 255
Nuosavas kapitalas
Nepaskirstytasis pelnas nuostoliai	2 959	1 171	4 130

Kadangi 2018 m. gruodžio 31 d. Bendrovė atliko ilgalaikio materialiojo turto perkainojimą, apskaitos politikos keitimai, susiję su ilgalaikio materialiojo turto vertės nustatymu, neturi reikšmingos įtakos 2018 m. gruodžio 31 d. reikšmėms.

Bendrovė taip pat nusprendė atskira eilute atvaizduoti Prekybos gautinas sumas pagal sutartis su klientais vadovaujantis TFAS 15 „sutarčių turto“ apibrėžimu, atitinkamai pakoreguojant palyginamuosius skaičius:

	2019-12-31 (pakeista)	Korekcija	2019-12-31
Trumpalaikis turtas
Prekybos gautinos sumos pagal sutartis su klientais	14 940		14 940
Prekybos gautinos sumos	1 824	(14 940)	16 764

Dėl padidėjusios vertės ir reikšmingumo Bendrovė nusprendė atskira eilute Bendrovės finansinės būklės ataskaitoje atvaizduoti atidėjinių vertę atitinkamai pakoreguojant palyginamuosius skaičius:

	2019-12-31 (pakeista)	Korekcija	2019-12-31
Ilgalaikiai įsipareigojimai
Atidėjiniai	823		823
Kitos ilgalaikės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai	5 487	(823)	6 310
Trumpalaikiai įsipareigojimai
Atidėjiniai	1 147		1 147
Kitos trumpalaikės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai	6 506	(1 147)	7 653

Minėti retrospektyvūs koregavimai neturėjo reikšmingos įtakos Finansinės būklės palyginamųjų skaičių laikotarpio pradžiai, todėl vadovaujantis TAS 1, trečias balansas nebuvo atvaizduotas.

2019 m. Bendrovės Pinigų srautų ataskaitoje valdymo įplaukų likučio sumažėjimas buvo klaidingai atvaizduotas prie investicinės veiklos pinigų srautų, nors tai nėra grynieji pinigų srautai, todėl 2019 m. Bendrovės pinigų srautų ataskaita buvo atitinkamai pakoreguota:

	2019 m. (pakeista)	Korekcija	2019 m.
Apyvartinio kapitalo pasikeitimai:
Kito finansinio turto pasikeitimas	2 663	2 713	(50)
Investicinės veiklos pinigų srautai
Perkrovų valdymo įplaukų likučio sumažėjimas (padidėjimas)	-	(2 713)	2 713

5. Ilgalaikis nematerialusis turtas

	2018 m. gruodžio 31 d.	Įsigijimo vertė	Sukaupta amortizacija	Likutinė vertė	Likutinė vertė 2018 m. gruodžio 31 d.	Įsigijimai	Perklasifikavimas tarp grupių	Vertės koregavimas dėl pasikeitusių prielaidų*	Amortizacija	Likutinė vertė 2019 m. gruodžio 31 d.	2019 m. gruodžio 31 d.	Įsigijimo vertė	Sukaupta amortizacija	Likutinė vertė	Likutinė vertė 2019 m. gruodžio 31 d.	Įsigijimai	Perklasifikavimas tarp grupių	Vertės koregavimas dėl pasikeitusių prielaidų*	Amortizacija	Likutinė vertė 2020 m. gruodžio 31 d.	2020 m. gruodžio 31 d.	Įsigijimo vertė	Sukaupta amortizacija	Likutinė vertė
Patentai ir licencijos	469	7 282	(239)	230	230	-	38	-	(157)	111	111	507	(396)	111	111	11	82	-	(93)	111	111	600	(489)	111
Programinė įranga		2 2	(3 283)	3 999	3 999	249	(146)	-	(1 055)	3 047	3 047	6 763	(3 716)	3 047	3 047	-	(99)	-	(1 007)	2 374	2 374	7 087	(4 713)	2 374
Kitas nematerialusis turtas		300	(2)	-	-	-	108	-	(9)	99	99	110	(11)	99	99	-	17	-	(27)	89	89	127	(38)	89
Įstatyminiai servitutai		10 053	(3 524)	6 529	6 529	249	-	(700)	(1 221)	4 857	4 857	8 980	(4 123)	4 857	4 857	1 909	-	165	(1 127)	3 674	3 674	3 674	-	3 674
Iš viso	230	10 053	(3 524)	6 529	6 529	249	-	(700)	(1 221)	4 857	4 857	8 980	(4 123)	4 857	4 857	1 909	-	165	(1 127)	6 248	6 248	11 488	(5 240)	6 248

• Bendrovė 2018 metais nematerialiame turte apskaitė teisę naudoti trečiųjų asmenų žemės sklypus servitutų pagrindais, kuriuose įrengti elektros tinklai ir įrenginiai (Įstatyminiai servitutai). 2018 m. gruodžio 31 d. Bendrovė pripažino 2 300 tūkst. Eur nematerialųjį turtą ir atidėjinius, kurie įvertinti remiantis turima informacija apie naudojamus servitutus ir tikėtiną kompensacijų dydį ir taikant 0,1 koeficientą. Kompensacijų dydis buvo apskaitytas diskontuota verte, pritaikyta diskonto norma – 2,24%. 2019 m. gruodžio 31 d. Bendrovė, remdamasi turima informacija apie išmokėtas kompensacijas už servitutus per 2019 metus, perskaičiavo atidėjinį ir atitinkamai atliko nematerialaus turto ir susijusio atidėjinio koregavimą 700 tūkst. Eur. 2020 m. liepos 8 d. Konstitucinis Teismas paskelbė nutarimą, kuriuo pripažino servitutų išmokėjimo metodikos nuostatas, susijusias su koeficiento ir žemės sklypo vertės nustatymo principais prieštaraujančiomis Konstitucijai ir įstatymams. Nutarimas galioja tik į ateitį ir anksčiau išmokėtų kompensacijų perskaičiuoti nereikia. Bendrovė, atsižvelgdama į Konstitucinio Teismo nutarimą, perskaičiavo įstatyminių servitutų kompensacijoms skirtą atidėjinį atsižvelgiant į vidutinę faktiškai išmokėtų kompensacijų dydį ir pritaikant 0,5 koeficientą 1/3 sklypų su elektros linijomis pastatytomis nuo 1990 kovo 11 d. iki 2004 liepos 10 d. Bendrovė taip pat peržiūrėjo taikomą diskonto normą ir pritaikė 0,62% diskonto normą. Diskonto normos pasikeitimas neturėjo reikšmingos įtakos atidėjinio dabartinei vertei. Atlikusi perskaičiavimą Bendrovė padidino nematerialųjį turtą ir susijusį atidėjinį 165 tūkst. Eur.

2020 m. sausio 1 d. įsigaliojo specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo nuostatai ir 2020 m. gruodžio 31 d. Bendrovė pripažino 1 909 tūkst. Eur atidėjinį ir su tuo susijusį nematerialųjį turtą specialiųjų žemės naudojimo sąlygų (apsaugos zonų) formavimui. Atidėjinys suformuotas remiantis 2020 m. turto kadastro nuostatų pakeitimais, kurie yra būtini LR specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo numatytai prievolei suformuoti apsaugos zonų registrui iki 2023 m., bei atsižvelgiant į LR energetikos ministro 2020 m. spalio 13 d. įsakymu Nr. 1-339 patvirtintą apsaugos zonų rengimo ir tvirtinimo tvarkos aprašą. Atidėjinys apskaičiuotas įvertinant apaugos zonų formavimo išlaidas ir žymų registravimo įkainius dauginant juos iš apsaugos zonų skaičiaus. Atidėjinio diskontavimui pritaikyta 0,62% diskonto norma.# BENDROVĖS FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 124

6. Ilgalaikis materialusis turtas

	Žemė	Pastatai	Statiniai ir mašinos	Kitas ilgalaikis materialusis turtas	Nebaigta statyba	Iš viso
2018 m. gruodžio 31 d.
Įsigijimo vertė	520	10 039	280 719	8 091	7 678	307 047
Sukaupta amortizacija	-	-	-	-	-	-
Likutinė vertė	520	10 039	280 719	8 091	7 678	307 047
Likutinė vertė 2018 m. gruodžio 31 d.	520	10 039	280 719	8 091	7 678	307 047
Įsigijimai	-	-	18 371	46 866	47 255	-
Išankstiniai apmokėjimai už IMT	-	-	-	-	(227)	(227)
Nurašymai	-	-	(246)	(2)	-	(248)
Vertės sumažėjimas	-	-	-	-	(239)	(239)
Perklasifikavimas iš atsargų	-	-	-	126	5	131
Perklasifikavimas tarp grupių	-	8 060	16 708	2 343	(27 111)	-
Prijungimo pajamų sudengimas su ilgalaikiu turtu	-	(45)	(1 236)	(97)	-	(1 378)
Dotacijų sudengimai su ilgalaikiu turtu	-	-	-	-	(12 251)	(12 251)
Nusidėvėjimas	-	(460)	(16 630)	(1 799)	-	(18 889)
Likutinė vertė 2019 m. gruodžio 31 d.	520	17 594	279 333	9 033	14 721	321 201
2019 m. gruodžio 31 d.
Įsigijimo vertė	520	18 054	295 944	10 828	14 960	340 306
Sukaupta amortizacija	-	(460)	(16 611)	(1 795)	-	(18 866)
Sukauptas vertės sumažėjimas	-	-	-	-	(239)	(239)
Likutinė vertė	520	17 594	279 333	9 033	14 721	321 201
Likutinė vertė 2019 m. gruodžio 31 d.	520	17 594	279 333	9 033	14 721	321 201
Įsigijimai	-	-	173	1 501	51 172	52 846
Išankstiniai apmokėjimai už IMT	-	-	-	-	(1 160)	(1 160)
Nurašymai	-	-	(811)	(2)	-	(813)
Vertės sumažėjimas	-	-	(233)	-	250	17
Perklasifikavimas į (iš) atsargas(ų)	-	-	-	(12)	-	(12)
Perklasifikavimas tarp grupių	388	853	17 740	1 279	(20 260)	-
Prijungimo pajamų sudengimas su ilgalaikiu turtu	-	-	(733)	-	-	(733)
Dotacijų sudengimai su ilgalaikiu turtu	-	-	-	-	(20 714)	(20 714)
Nusidėvėjimas	-	(560)	(16 458)	(1 905)	-	(18 923)
Likutinė vertė 2020 m. gruodžio 31 d.	908	17 887	279 011	9 894	24 009	331 709
2020 m. gruodžio 31 d.
Įsigijimo vertė	908	18 907	312 238	13 594	24 009	369 656
Sukaupta amortizacija	-	(1 020)	(32 994)	(3 700)	-	(37 714)
Sukauptas vertės sumažėjimas	-	-	(233)	-	-	(233)
Likutinė vertė	908	17 887	279 011	9 894	24 009	331 709

Nurašymus daugiausia sudaro turto dalių, kurios pakeičiamos turto rekonstrukcijos metu, nurašymai. Bendrovėje kapitalizuotų palūkanų suma per laikotarpį, pasibaigusį 2020 m. gruodžio 31 d. sudarė 49 tūkst. Eur (per laikotarpį, pasibaigusį 2019 m. gruodžio 31 d.- 91 tūkst. Eur). Kapitalizavimui taikyta metinė palūkanų norma 1,15 proc. (per laikotarpį, pasibaigusį 2019 m. gruodžio 31 d.- 0,96 proc.). Bendrovė paskutinį kartą perkainojo ilgalaikį materialųjį turtą pagal atliktą ilgalaikio materialiojo turto vertinimą 2018 gruodžio 31 d. būklei. Per 2020 m. reguliavimo sprendimų, galinčių reikšmingai įtakoti turto vertę, priimta nebuvo. Bendrovė 2020 m gruodžio 31 d. ir 2019 m gruodžio 31 d. atliko ilgalaikio materialiojo turto (įskaitant nebaigtą statybą) vertinimą ir nustatė, kad turto balansinė vertė reikšmingumo ribose atitinka jo tikrąją vertę. Vertinimas atitiko trečią tikrosios vertės vertinimo hierarchijos lygį (pastaba 2.8), atliktas Bendrovės vidiniais resursais ir nesinaudojant nepriklausomo išorės vertintojo paslaugomis. Bendrovė turto tikrąją vertę 2020 m. gruodžio 31 d. ir 2019 m gruodžio 31 d. įvertina pajamų metodu, taikant diskontuotų pinigų srautų skaičiavimo būdą. Turto vertė apskaičiuota kaip grynųjų būsimųjų pinigų srautų dabartinė vertė.

BENDROVĖS FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 125

Bendrovė turtą vertina kaip verslą, tačiau vertinime eliminuoja visą veiklą, susijusią su perdavimo tinklo plėtra (ir nesusijusią su vertinamu dabartiniu turtu) - investicijas į plėtros projektus, naujų gamintojų/vartotojų prijungimą, dotacijas plėtros projektams. 2020 m gruodžio 31 d. turto vertės skaičiavimuose buvo taikomos šios pagrindinės prielaidos:

• Dabartiniame reguliavimo periode (iki 2021 m.) nustatant perdavimo kainos viršutinę ribą kapitalo kaštai skaičiuojami LRAIC modelio verte, tačiau skaičiuojant faktinę grąžą - istorine verte. Nuo 2022 m. reguliacinėje kainodaroje taikomas LRAIC modelis - kapitalo kaštai nustatomi LRAIC modeliu ir nustatant kainos viršutinę ribą ir skaičiuojant faktinę grąžą, jei investicijos į optimizuotą turtą per ilgesnį laikotarpį (Modelio prielaida iki 2036 m.) "pasiveja" LRAIC modeliu suskaičiuotą turto vertę, t. y. 2036 m. pabaigoje turto vertė yra vienoda skaičiuojant tiek LRAIC, tiek istorine verte.
• Investicijų dydžiai iki 2032 m. iš pagal faktinius duomenis pakoreguoto dešimtmečio investicijų plano, iš kurio eliminuotos visos plėtros investicijos, 2033-2036 m. taikomas 2021-2032 m. investicijų metinis vidurkis.
• Per perdavimo pajamas kompensuojamos visos reguliuojamai veiklai priskirtinos veiklos sąnaudos, išskyrus darbo užmokesčio sąnaudų kompensavimą 2022-2026 m., kurių kompensavimo prielaida 90 proc.
• 2021-2022 m. pinigų srautuose įvertintas 2018-2020 m. investicijų grąžos dydžio, viršijančio VERT leistiną dydį (viršpelnio), įvertinus ir efektyvų veiklos sąnaudų taupymą, kuriuo didinama leistina investicijų grąža, grąžinimas tinklų naudotojams (mažesnė perdavimo kaina ir pajamos).
• Investicijų grąžos norma (WACC iki mokesčių) 2022-2026 m. - 3,92 proc. (atitinka 3,34 proc. WACC po mokesčių), nuo 2027 m. prilyginta diskonto normai - 4,17 proc. (=WACC po mokesčių 3,55 proc.). 2019 m. gruodžio 31 d. turto vertės skaičiavimuose - investicijų grąžos norma (WACC iki mokesčių) 2022-2026 m. - 3,41 proc. (atitinka 2,9 proc. WACC po mokesčių), nuo 2027 m. prilyginta diskonto normai - 4,46 proc. (=WACC po mokesčių 3,79 proc.).
• Turto generuojami grynieji pinigų srautai buvo diskontuoti Bendrovės suskaičiuota diskonto norma (WACC po mokesčių), kuri lygi 3,55 proc. (2019 m gruodžio 31 d. Turto generuojami grynieji pinigų srautai buvo diskontuoti Bendrovės suskaičiuota diskonto norma (WACC po mokesčių), kuri lygi 3,79 proc.)

2020 m. gruodžio 31 d. Bendrovė turėjo 35 093 tūkst. Eur (2019 m. gruodžio 31 d. - 76 189 tūkst. Eur) ilgalaikio materialiojo turto pirkimo įsipareigojimų, kuriuos turės vykdyti ateinančiais laikotarpiais. Lentelėje žemiau pateiktos Bendrovės ilgalaikio materialiojo turto likutinės vertės, kurios būtų buvusios pripažintos, jei turtas būtų apskaitomas istorinės savikainos metodu 2020 m. gruodžio 31 d. ir 2019 m. gruodžio 31 d.:

	Žemė	Pastatai	Statiniai ir mašinos	Kitas ilgalaikis materialusis turtas	Nebaigta statyba	Iš viso
2020 m. gruodžio 31 d.	908	18 190	405 553	10 000	23 102	457 753
2019 m. gruodžio 31 d.	520	17 911	418 467	9 182	12 666	458 746

Ilgalaikis materialusis turtas apskaitomas turto įsigijimo vertę mažinant tam turtui įsigyti gautomis/gautinomis dotacijomis. Dotacijoms priskiriama ES struktūrinių fondų lėšos ir perkrovų valdymo įplaukų dalis, skirta investicijoms finansuoti. Jei ilgalaikio materialiojo turto vertė nebūtų mažinama dotacijomis, jo balansinė vertė 2020 m. gruodžio 31 d. būtų didesnė 313 067 tūkst. Eur (2019 m. gruodžio 31 d. – 300 876 tūkst. Eur). Informacija apie ilgalaikį materialųjį turtą, kurio vertė sumažinta gautomis/gautinomis dotacijomis:

	2020-12-31	2019-12-31
Apskaitinė vertė laikotarpio pradžioje	300 876	296 763
Įsigijimai	20 714	12 251
Nusidėvėjimas	(8 451)	(8 118)
Nurašymas	(72)	(20)
Apskaitinė vertė laikotarpio pabaigoje	313 067	300 876

BENDROVĖS FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 126

7. Naudojimosi teise valdomas turtas

Kaip nurodyta žemiau, Bendrovė nuomojasi žemę, ofiso patalpas, transporto priemones, kitą ilgalaikį materialųjį turtą. Nuomos sutarčių (išskyrus žemės nuomos) terminai – 3 metai. Žemės nuomos sutarčių terminai – 99 metai. Bendrovė, pripažindama naudojimo teise valdomą turtą ir nuomos įsipareigojimus, nustatydama nuomos terminus vertino sutarčių pratęsimo, nutraukimo anksčiau termino tikimybę. Bendrovės naudojimo teise valdomą turtą sudaro:

	Žemė	Pastatai	Transporto priemonės	Kitas ilgalaikis materialusis turtas	Viso
Pripažinto turto pradinė vertė 2019 m. sausio 1 d.	4 465	25 684	138	5 312	-
Nusidėvėjimas	(45)	(12)	(202)	(49)	(308)
Likutinė vertė 2019 m. gruodžio 31 d.	4 420	13 482	89	5 004	-
2019 m. gruodžio 31 d.
Įsigijimo vertė	4 465	25 684	138	5 312	-
Sukauptas nusidėvėjimas	(45)	(12)	(202)	(49)	(308)
Likutinė vertė	4 420	13 482	89	5 004	-
Likutinė vertė 2019 m. gruodžio 31 d.	4 420	13 482	89	5 004	-
Įsigijimai	-	47	59	-	106
Nurašymas	-	-	-	(11)	(11)
Nusidėvėjimas	(45)	(13)	(197)	(49)	(304)
Likutinė vertė 2020 m. gruodžio 31 d.	4 375	47 344	29	4 795	-
2020 m. gruodžio 31 d.
Įsigijimo vertė	4 465	47 714	127	5 353	-
Sukauptas nusidėvėjimas	(90)	-	(370)	(98)	(558)
Likutinė vertė	4 375	47 344	29	4 795	-

8. Suteiktos paskolos

Bendrovė 2018 m. birželio 25 d. yra suteikusi paskolą UAB „TETAS“, suma 1 mln. Eur (metinis palūkanų dydis – 2,2 proc., paskolos grąžinimo terminas 2021 m. birželio 25 d.). Paskolą, suteiktą 2017 m. spalio 25 d., suma 1 203 tūkst. Eur (metinis palūkanų dydis – 2,09 proc.) 2020 m. spalio 23 d. UAB „TETAS“ grąžino. Suteiktų UAB „TETAS“ paskolų suma 2020 m. gruodžio 31 d. sudarė 1 000 tūkst. Eur (2019 m. gruodžio 31 d. – 2 203 tūkst. Eur).

9. Finansinis turtas

Bendrovės finansinį turtą, vertinamą tikrąja verte per bendrąsias pajamas, sudaro TSO Holding AS akcijos:

	2020-12-31	2019-12-31
TSO HOLDING AS (2 proc.)	1 089	1 984
Iš viso	1 089	1 984

2020 m. sausio 15 d. Bendrovė kartu su kitais Nord Pool Holding AS akcininkais - Šiaurės ir Baltijos šalių perdavimo sistemos operatoriais (PSO) per bendrą kontroliuojamą bendrovę TSO HOLDING AS (Bendrovė turi 2 proc. akcijų) pardavė 66 proc. Nord Pool Holding AS akcijų Euronext. Remiantis Akcijų pirkimo – pardavimo sutartyje nustatyta kaina, Bendrovė 2019 m. gruodžio 31 d.# BENDROVĖS FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 127

Vertinimas atitiko antrą tikrosios vertės vertinimo hierarchijos lygį (2.27 pastaba), kai vertė nustatyta įvykusio sandorio pagrindu.

10. Atsargos

Bendrovės atsargas sudaro:

	2020-12-31	2019-12-31
Medžiagos,atsarginės dalys ir kitos atsargos	186	314
Atimti: vertės sumažėjimas	( 160)	( 278)
Apskaitinė vertė	26	36

Atsargų vertės sumažėjimo pasikeitimas 2020 ir 2019 metais:

	2020-12-31	2019-12-31
Apskaitinė vertė sausio 1 d.	278	306
Vertės sumažėjimo atstatymas	( 118)	( 28)
Apskaitinė vertė gruodžio 31 d.	160	278

Bendrovė 2020 ir 2019 metais suformavo sandėlyje esančioms ir nejudančioms ar lėtai judančioms atsargoms papildomus nukainojimus iki galimo realizavimo vertės bei apskaitė veiklos sąnaudose bendrųjų pajamų ataskaitoje. Bendrovės atsargos pripažintos sąnaudomis per 2020 metus sudarė 218 tūkst. Eur (per 2019 metus – 75 tūkst. Eur).

11. Prekybos gautinos sumos pagal sutartis su klientais

Prekybos gautinas sumas sudaro:

	2020-12-31	2019-12-31
Gautinos sumos už elektros energijos perdavimą	22 766	14 831
Sukauptos gautinos sumos už elektros energijos paslaugas	333	372
Atimti: prekybos gautinų sumų vertės sumažėjimas	( 155)	( 263)
Apskaitinė vertė	22 944	14 940

Tikroji prekybos gautinų sumų pagal sutartis su klientais vertė yra apytikriai lygi jų apskaitinei vertei. Bendrovė 2020 metais apskaitė 108 tūkst. Eur vertės sumažėjimo atstatymą dėl apmokėtų sumų. 2019 m. gruodžio 31 d. buvo pripažinta 263 tūkst. Eur abejotinų skolų, taikant individualų vertinimą.

12. Prekybos gautinos sumos

Prekybos gautinas sumas sudaro:

	2020-12-31	2019-12-31
Gautinos sumos už elektros energijos perdavimą	388	848
Kitos prekybos gautinos sumos	1 823	976
Apskaitinė vertė	2 211	1 824

Tikroji prekybos gautinų sumų vertė yra apytikriai lygi jų apskaitinei vertei.

BENDROVĖS FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 128

13. Kitos gautinos sumos

Kitas gautinas sumas sudaro:

	2020-12-31	2019-12-31
Gautinos dotacijos	3 191	-
Kitos gautinos sumos	116	134
Atimti: kitų gautinų sumų vertės sumažėjimas	( 23)	( 23)
Apskaitinė vertė	3 284	111

Kitų gautinų sumų tikroji vertė yra apytikriai lygi jų apskaitinei vertei.

14. Kitas finansinis turtas

	2020-12-31	2019-12-31
Deponuotos lėšos garantijoms ir depozitai	1 619	1 619
Finansinis turtas, laikomas pardavimui	-	752
Apskaitinė vertė	1 619	2 371

Finansinį turtą, laikomą pardavimui 2019 m. gruodžio 31 d. sudarė UAB „Duomenų logistikos centras“ 20,36 proc. akcijų vertė. Kito finansinio turto tikroji vertė 2020 m. ir 2019 m. gruodžio 31 d. buvo artima apskaitinei vertei.

15. Pinigai ir pinigų ekvivalentai

	2020-12-31	2019-12-31
Pinigai banke	33	30
Apskaitinė vertė	33	30

Pinigų ir pinigų ekvivalentų tikroji vertė artima jų apskaitinei vertei.

16. Įstatinis kapitalas ir akcijų priedai

2020 m. gruodžio 31 d. ir 2019 m. gruodžio 31 d. Bendrovės įstatinis kapitalas buvo lygus 146 256 100,20 eurų ir buvo padalintas į 504 331 380 0,29 euro nominaliosios vertės paprastąsias vardines akcijas. Visos akcijos yra pilnai apmokėtos. Akcijų priedai, kurie buvo suformuoti 2010 metais atskyrimo metu, sudaro 8 579 tūkst. Eur. Iki atskyrimo akcijų priedai susidarė didinant AB „Lietuvos energija“ įstatinį kapitalą kaip skirtumas tarp akcijų nominalios ir apmokėjimo verčių.

Kapitalo valdymas

Kapitalą sudaro visas finansinės padėties ataskaitoje apskaitytas nuosavas kapitalas. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas reikalauja, kad Bendrovės nuosavas kapitalas sudarytų ne mažiau negu 1/2 jos įstatinio kapitalo. 2020 m. gruodžio 31 d. ir 2019 m. gruodžio 31 d. Bendrovė atitiko šį reikalavimą. Bendrovė neturi jokių kitų išorinių reikalavimų kapitalui. Dividendai skiriami vadovaujantis patvirtinta dividendų politika. Pagrindinis Bendrovės kapitalo valdymo tikslas yra valdyti kapitalą taip, kad būtų užtikrintas veiklos tęstinumas. Siekiant palaikyti ar pakeisti kapitalo struktūrą, gali būti pakoreguota akcininkams mokamų dividendų suma, gražinamas kapitalas akcininkams ar išleista nauja akcijų emisija.

BENDROVĖS FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 129

17. Privalomasis, finansinio turto tikrosios vertės pasikeitimo ir kiti rezervai

Privalomasis rezervas

Privalomasis rezervas yra sudaromas pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus. Privalomasis rezervas turi būti ne mažesnis kaip 10 proc. įstatinio kapitalo dydžio ir gali būti naudojamas tik bendrovės nuostoliams padengti. Bendrovės sukauptas privalomasis rezervas atitinka Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus ir sudaro 10 proc. įstatinio kapitalo.

Finansinio turto tikrosios vertės pasikeitimo rezervas

Finansinio turto tikrosios vertės pasikeitimo rezervas - tai finansinio turto vertės padidėjimo suma, gauta perkainojus finansinį turtą. Pagal Lietuvos Respublikos įstatymus iš šio rezervo gali būti didinamas akcinis kapitalas ir negali būti mažinami nuotoliai.

Kiti rezervai

Kiti rezervai sudaromi akcininkų sprendimu ir gali būti perskirstomi skirstant kitų metų pelną. 2020 m. balandžio 20 d. įvykusio LITGRID AB eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo metu buvo nutarta patvirtinti pelno paskirstymo projektą ir 45 tūkst. Eur iš paskirstytino pelno perkelti į kitus rezervus. 2019 m. balandžio 23 d. įvykusio LITGRID AB eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo metu buvo nutarta patvirtinti pelno paskirstymo projektą ir perkelti 40 210 tūkst. Eur iš kitų rezervų į nepaskirstytąjį pelną.

18. Dividendai

2020 m. balandžio 20 d. įvykusio „Litgrid“ eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo metu buvo nutarta išmokėti 4 085 084 eurų dividendų. Dividendai, tenkantys vienai akcijai – 0,0081 Eur. 2019 m. balandžio 23 d. įvykusio „Litgrid“ eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo metu buvo nutarta išmokėti 2 622 523 eurų dividendų. Dividendai, tenkantys vienai akcijai – 0,0052 Eur.

19. Dotacijos

Bendrovėje didžioji dalis dotacijų yra skirtos įsigyti ilgalaikį turtą. Per 2020 m. ir 2019 m. dotacijų judėjimą sudarė:

	2020	2019
Apskaitinė vertė sausio 1 d.	-	-
Gautos dotacijos	9 708	8 464
Gautinos dotacijos (13 pastaba)	3 191	-
Avansu gautos dotacijos	80	6 384
Perkrovų įplaukos (22 pastaba)	8 005	3 787
Perkelta į ilgalaikį materialųjį turtą (6 pastaba)	(20 714)	(12 251)
Panaudotos dotacijos sąnaudų kompensavimui	( 190)	-
Perkelta į gautus avansus (24 ir 27 pastabos)	( 80)	(6 384)
Apskaitinė vertė gruodžio 31 d.	-	-

20. Paskolos

Bendrovės paskolas sudaro:

	2020-12-31	2019-12-31
Ilgalaikės paskolos
Banko paskolos	65 677	79 903
Trumpalaikės paskolos
Ilgalaikių paskolų einamųjų metų dalis	14 225	14 225
Iš viso paskolų	79 902	94 128

BENDROVĖS FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 130

Ilgalaikių paskolų grąžinimo terminai:

	2020-12-31	2019-12-31
Tarp 1 ir 2 metų	14 225	14 225
Nuo 2 iki 5 metų	29 452	37 535
Po 5 metų	22 000	28 143
Iš viso	65 677	79 903

Bendrovė 2020 m. ir 2019 m. gruodžio 31 d. neturėjo įkeitimų. Bendrovės paskolų palūkanų normos svertinis vidurkis 2020 m. gruodžio 31 d. sudarė 0,97 proc. (2019 m. gruodžio 31 d. – 1 proc.). Bendrovės paskolų likutis su fiksuota palūkanų norma 2020 m. gruodžio 31 d. sudarė 52,71 mln. Eur (2019 m. gruodžio 31 d. – 58,86 mln. Eur). Bendrovė 2020 m. ir 2019 m. gruodžio 31 d. neturėjo nepanaudotų paskolų ar overdraftų.

Bendrovė pagal paskolos sutartis su Nordic Investment Bank ir su European Investment Bank yra įsipareigojusi neviršyti grynosios skolos ir EBITDA santykio rodiklio: 2020 metais - 6,5, 2019 metais - 6,5. Ilgalaikių paskolų, kurioms galioja šis reikalavimas, iš Nordic Investment Bank likutis 2020 m. gruodžio 31 d. yra 27 188 tūkst. EUR (2019 m. gruodžio 31 d. – 35 271 tūkst. EUR) ir iš European Investment Bank likutis 2020 m. gruodžio 31 d. yra 52 714 tūkst. EUR (2019 m. gruodžio 31 d. – 58 857 tūkst. EUR). Bendrovė 2020 m. gruodžio 31 d. ir 2019 m. gruodžio 31 d. paskolos sutartyse numatytą reikalavimą vykdė. Taip pat Bendrovė pagal šias paskolų sutartis abiems bankams yra įsipareigojusi, kad palūkanų padengimo rodiklis bus didesnis už 3. Šį reikalavimą Bendrovė vykdė.

Grynosios skolos likučių ir finansinės veiklos pinigų srautų 2020 m. ir 2019 m. suderinimas:

	2020-12-31	2019-12-31
Pinigai ir pinigų ekvivalentai	33	30
Ilgalaikės paskolos	( 65 677)	( 79 903)
Nuomos įsipareigojimai	( 4 590)	( 4 771)
Ilgalaikių paskolų einamųjų metų dalis	( 14 225)	( 14 225)
Nuomos įsipareigojimų einamųjų metų dalis	( 267)	( 270)
Grynoji skola	(84 726)	(99 139)

	2020-12-31	2019-12-31
Pinigai ir pinigų ekvivalentai	33	30
Grynoji skola su fiksuota palūkanų norma	( 52 714)	( 58 857)
Grynoji skola su kintama palūkanų norma	( 32 045)	( 40 312)
Grynoji skola	(84 726)	(99 139)

	Pinigai	Paskolos	Nuoma	Iš viso
Grynoji skola 2018 m. gruodžio 31 d.	397	( 120 870)	-	( 120 473)
Nuomos įsigijimas	-	-	( 5 312)	( 5 312)
Pinigų ir pinigų ekvivalentų (sumažėjimas)	( 367)	-	271	( 96)
Overdraft'o grąžinimas	-	12 517	-	12 517
Grąžinta paskola	-	14 225	-	14 225
Grynoji skola 2019 m. gruodžio 31 d.	30	( 94 128)	( 5 041)	( 99 139)
Nuomos įsigijimas	-	-	( 106)	( 106)
Pinigų ir pinigų ekvivalentų padidėjimas (sumažėjimas)	3	-	290	293
Grąžinta paskola	-	14 226	-	14 226
Grynoji skola 2020 m. gruodžio 31 d.	33	( 79 902)	( 4 857)	( 84 726)

BENDROVĖS FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 131

21.# BENDROVĖS FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)

22. Perkrovų valdymo įplaukos

Bendrovės nuomos įsipareigojimai ir jų judėjimas:

	2020	2019
Apskaitinė vertė laikotarpio pradžioje	5 041	-
Nuomos įsipareigojimų pripažinimas taikant 16 TFAS	-	5 312
Sudarytos nuomos sutartys	106	-
Perskaičiavimas	(12)	-
Priskaičiuotos palūkanų sąnaudos	66	67
Nuomos mokėjimai (pagrindinė suma ir palūkanos)	(344)	(338)
Apskaitinė vertė laikotarpio pabaigoje	4 857	5 041
Ilgalaikiai nuomos įsipareigojimai	4590	4771
Trumpalaikiai nuomos įsipareigojimai	267	270

Bendrovės nuomos įsipareigojimus sudaro:

	2020-12-31	2019-12-31
Einamųjų metų dalis	267	270
Ilgalaikiai įsipareigojimai, kurių padengimo terminai:
Tarp 1 ir 2 metų	177	240
Tarp 2 ir 3 metų	44	140
Tarp 3 ir 5 metų	45	66
Virš 5 metų	4 324	4 325
Viso	4 857	5 041

Bendrovės palūkanos, apskaičiuotos nuo nuomos įsipareigojimų, atspindėtos finansinės veiklos sąnaudose 2020 m. sudarė 66 tūkst. Eur (2019 m. - 67 tūkst. Eur).

Bendrovės trumpalaikės nuomos (iki 12 mėnesių) ir mažos vertės (iki 4 000 Eur) turto nuomos sąnaudos, 2020 m. sudarė 166 tūkst. Eur (2019 m. – 568 tūkst. Eur), apskaityta sąnaudose.

Bendrovė neturėjo nuomos sutarčių su kintamaisiais mokėjimais, neįtrauktais į nuomos įsipareigojimų vertę.

Bendrovė 2020 m. atliko 344 tūkst. Eur (2019 m. - 338 tūkst. Eur) nuomos mokėjimų (vertės dengimas).

	2020-12-31	2019-12-31
Perkrovų valdymo įplėimų įsipareigojimų ilgalaikė dalis	55 659	34 672
Perkrovų valdymo įplėimų įsipareigojimų trumpalaikė dalis	6 860	4 463
Viso perkrovų valdymo įplėimų	62 519	39 135

	2020	2019
Perkrovų valdymo pajamos laikotarpio pradžioje	39 135	15 754
Gautos perkrovų valdymo pajamos per periodą	32 381	27 366
Perkelta į ilgalaikį materialųjį turtą	(8 005)	(3 787)
Perkrovų valdymo pajamos pripažintos pajamomis per periodą	(992)	(198)
Perkrovų valdymo pajamos laikotarpio pabaigoje	62 519	39 135

Perkrovų valdymo įplėimų gavimo ir panaudojimo principai aprašyti 2.15 pastaboje.

2020 m. gruodžio 31 d. nepanaudotas perkrovų valdymo įplėimų likutis įsipareigojimuose sudarė 62 519 tūkst. Eur, numatomas panaudojimas nurodytas šio aiškinamojo rašto 3 pastaboje.

Trumpalaikė įsipareigojimo dalis numatoma padengti (panaudoti) per 12 mėnesių.

Perkrovų valdymo įplėimų nepanaudotų lėšų likučio ilgalaikė dalis 2020 m. gruodžio 31 d. sudarė 18 041 tūkst. Eur (2019 m. gruodžio 31 d. – 8 185 tūkst. Eur), trumpalaikė – 6 860 tūkst. Eur (2019 m. gruodžio 31 d. – 4 463 tūkst. Eur).

Kaip nurodyta, šio aiškinamojo rašto 2.15 pastaboje, skirtumas tarp perkrovų įplėimų likučio įsipareigojimuose ir turte susidarė dėl lėšų laikino panaudojimo Bendrovės veiklai finansuoti.

23. Atidėjiniai

	2020-12-31	2019-12-31
Atidėjiniai darbuotojų pensijų išmokoms*	218	173
Atidėjiniai servitutų įsipareigojimams **	1 250	1 161
Atidėjiniai apsaugos zonų registravimui***	1 909	-
Atidėjiniai trumpalaikiams įsipareigojimams vykdyti	15 636
Apskaitinė vertė	3 392	1 970
Ilgalaikiai atidėjiniai	2597	823
Trumpalaikiai atidėjiniai	795	1147

*Atidėjinius pensijų išmokoms sudaro apskaičiuotos pagal Lietuvos Respublikos įstatymus ir Bendrovės kolektyvinę sutartį mokėtinos sumos (2.14 pastaba).
**Kaip aprašyta 5-oje pastaboje 2018 m. gruodžio 31 d. Bendrovė pripažino 2 300 tūkst. Eur nematerialųjį turtą ir atidėjinius. Atidėjiniai servitutų įsipareigojimams 2019 metais buvo sumažinti 700 tūkst. Eur. 2020 metais atidėjiniai servitutų įsipareigojimams buvo padidinti 165 tūkst. Eur.
***2020 m. gruodžio 31 d. Bendrovė taip pat pripažino 1 909 tūkst. Eur atidėjinį ir su tuo susijusį nematerialųjį turtą specialiųjų žemės naudojimo sąlygų (apsaugos zonų) formavimui. Atidėjinys suformuotas remiantis 2020 m. turto kadastro nuostatų pakeitimais, kurie yra būtini LR specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo numatytai prievolei suformuoti apsaugos zonų registrui iki 2023 m., bei atsižvelgiant į LR energetikos ministro 2020 m. spalio 13 d. įsakymu Nr. 1 -339 patvirtintą apsaugos zonų rengimo ir tvirtinimo tvarkos aprašą. Atidėjinio diskontavimui pritaikyta 0,62% diskonto norma.

Atidėjinių judėjimą sudarė:

	Atidėjiniai darbuotojų pensijų išmokoms	Atidėjiniai servitutų įsipareigojimams	Atidėjiniai apsaugos zonų registravimui	Atidėjiniai trumpalaikiams įsipareigojimams vykdyti	Viso
Apskaitinė vertė 2018 m. gruodžio 31 d.	169	2 300	-	602	3 071
Patikslintas įvertinimas	4	(700)	-	(34)	(662)
Išmokėta	-	(439)	-	-	(439)
Apskaitinė vertė 2019 m. gruodžio 31 d.	173	1 161	-	636	1 970
Priskaičiuota	-	-	1 909	-	1 909
Patikslintas įvertinimas	45	165	-	(621)	(411)
Išmokėta	-	(76)	-	-	(76)
Apskaitinė vertė gruodžio 31 d.	218	1 250	1 909	15	3 392

24. Kitos ilgalaikės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai

	2020-12-31	2019-12-31
Avansu gautos sumos iš naujų vartotojų prijungimo	-	801
Avansu gautos dotacijos*	1 677	4 686
Apskaitinė vertė	1 677	5 487

*Avansu gautas dotacijas didžiąja dalimi sudaro piniginės lėšos gautos Sinchronizacijos programai įgyvendinti iš CEF (Connecting Europe Facility) fondo. Išlaidas, kurioms finansuoti buvo gauta dotacija, planuojama patirti 2023 metais.

25. Ataskaitinių metų pelno mokestis ir atidėtasis pelno mokestis

Pelno mokesčio sąnaudas sudaro:

	2020	2019
Ataskaitinių metų pelno mokesčio sąnaudos	9 313	4 074
Atidėtojo pelno mokesčio pajamos (nauda)	(5 035)	(3 887)
Ataskaitinio laikotarpio pelno mokesčio sąnaudos (nauda)	4 278	187

2020 m. birželio 5 d. Bendrovės valdyba priėmė sprendimą sudaryti sutartį tarp patronuojančios bendrovės UAB „EPSO-G“ ir „LITGRID“ AB dėl mokestinių nuostolių (2 567 tūkst. Eur) perėmimo už atlygį. Pagal šią sutartį Bendrovė 2020 metais sumokėjo UAB „EPSO-G“ 15 proc. Eur nuo perimtos mokestinio nuostolio sumos, t.y. 385 tūkst. Eur. VMI mokėtinas pelno mokestis buvo sumažintas perimtų nuostolių suma.

Atidėtojo pelno mokesčio turto ir įsipareigojimų judėjimas prieš sudengiant su ta pačia mokesčių institucija susijusias sumas, yra pateikiamas žemiau:

Atidėtojo pelno mokesčio turtas

	IMT ir finansinio turto perkainojimas (vertės sumažėjimas)	Turto vertės sumažėjimas	Perkrovų įplėnos	Įstatyminiai servitutai ir apsaugos zonos	Kita	Iš viso
2018 m. gruodžio 31 d.	1 260	485	4 379	-	146	6 270
Pripažinta pelno (nuostolių) straipsnyje	32	(465)	4 033	174	224	3 998
Pripažinta kitų bendrųjų pajamų straipsnyje	106	-	-	-	-	106
2019 m. gruodžio 31 d.	1 398	20	8 412	174	370	10 374
Pripažinta pelno (nuostolių) straipsnyje	(26)	127	4 667	300	127	5 195
Pripažinta kitų bendrųjų pajamų straipsnyje	9	-	-	-	-	9
2020 m. gruodžio 31 d.	1 381	147	13 079	474	497	15 578

Atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimai

	IMT ir finansinio turto perkainojimas (vertės padidėjimas)	Nusidėvėjimo normų skirtumai	Mokesčių lengvata įsigyjant IMT	Įstatyminiai servitutai ir apsaugos zonos	Palūkanų kapitalizavimo įtaka	Iš viso
2018 m. gruodžio 31 d.	-	158	(1 682)	-	(277)	(1 801)
Pripažinta pelno (nuostolių) straipsnyje	-	(3)	137	(240)	(5)	(111)
2019 m. gruodžio 31 d.	-	155	(1 545)	(240)	(282)	(1 912)
Pripažinta pelno (nuostolių) straipsnyje	-	31	119	(311)	1	(160)
2020 m. gruodžio 31 d.	-	186	(1 426)	(551)	(281)	(2 072)

Atidėtojo pelno mokesčio turtas grynąja verte 2019 m. gruodžio 31 d. 10 374
Atidėtojo pelno mokesčio turtas grynąja verte 2020 m. gruodžio 31 d. 15 578
Atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimas grynąja verte 2019 m. gruodžio 31 d. (1 912)
Atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimas grynąja verte 2020 m. gruodžio 31 d. (2 072)
Atidėtasis pelno mokestis grynąja verte 2019 m. gruodžio 31 d. 8 462
Atidėtasis pelno mokestis grynąja verte 2020 m. gruodžio 31 d. 13 506

Atidėtojo pelno mokesčio turto ir įsipareigojimų pokyčių analizė laike pateikta žemiau:

	2020-12-31	2019-12-31
Atidėtojo pelno mokesčio turtas:
Atidėtojo pelno mokesčio turtas, kuris bus realizuotas vėliau kaip po 12 mėn.	15 453	10 357
Atidėtojo pelno mokesčio turtas, kuris bus realizuotas per 12 mėn.	125	17
Iš viso:	15 578	10 374
Atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimai:
Atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimai, kurie bus realizuoti vėliau kaip po 12 mėn.	(1 909)	(1 858)
Atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimai, kurie bus realizuoti per 12 mėn.	(163)	(54)
Iš viso:	(2 072)	(1 912)

Bendrųjų pajamų ataskaitoje pateikta pelno mokesčio sąnaudų suma gali būti suderinta su pelno mokesčio sąnaudomis, apskaičiuotomis taikant įstatyme numatytą pelno mokesčio tarifą pelnui prieš pelno mokestį:

	2020-12-31	2019-12-31
Pelnas (nuostoliai) prieš apmokestinimą	30 881	3 146
Pelno mokestis taikant 15 proc. tarifą	4 632	472
Praėjusių metų pelno mokesčio sąnaudos (nauda)	15	(3)
Neleidžiamų atskaitymų ir neapmokestinamųjų pajamų įtaka	(369)	(282)
Pelno mokesčio sąnaudos (pajamos), apskaitytos per pelną (nuostolį)	4 278	187

26. Prekybos skolos

	2020-12-31	2019-12-31
Skolos už elektros energiją	13 123	11 837
Skolos už rangos darbus, paslaugas	1 714	3 857
Skolos už ilgalaikį materialųjį turtą ir atsargas	10 397	9 902
Apskaitinė vertė	25 234	25 596

Tikrosios prekybos mokėtinų sumų vertės yra apytikriai lygios jų apskaitinėms vertėms.

27. Gauti išankstiniai apmokėjimai

	2020-12-31	2019-12-31
Gauti išankstiniai apmokėjimai iš naujų vartotojų*	611	628
Avansu gautos dotacijos	4 787	1 698
Kitos avansu gautos sumos	1	12
Apskaitinė vertė	5 399	2 338

*Avansu gautos sumos iš naujų vartotojų – tai gauti avansai už naujų vartotojų prijungimą prie elektros tinklų ir elektros infrastruktūros perkėlimo paslaugas.## Kitos mokėtinos sumos

	2020-12-31	2019-12-31
Su darbo santykiais susiję įsipareigojimai	196	167
Sukauptos atostogų rezervo sąnaudos	988	918
Mokėtinas PVM	1 946	1 035
Mokėtinas nekilnojamojo turto mokestis	467	532
Mokėtini dividendai	470	500
Sukauptos kitos sąnaudos ir ateinančių laikotarpių pajamos	2 062	2 057
Įsipareigojimų įvykdymo garantija*	919	919
Kitos mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai	350	378
Apskaitinė vertė	7 398	6 506

• Bendrovės įsipareigojimų įvykdymo garantijas sudaro gauti depozitai. Trumpalaikių kitų mokėtinų sumų tikroji vertė yra apytikriai lygi jų apskaitinei vertei.

29. Elektros energijos perdavimo ir susijusių paslaugų pajamos

	2020	2019
Elektros energijos perdavimo paslauga	83 363	69 315
Prekyba balansavimo/disbalanso energija	21 217	26 376
Sisteminės paslaugos	86 702	70 750
Kiti elektros energijos ir susijusių paslaugų pardavimai	4 863	7 195
Viešuosius interesus atitinkanti paslauga	8 959	9 274
Pajamos iš naujų vartotojų prijungimo	184	105
Perkrovų įplaukos	991	198
Pajamos už kilmės garantijų administravimą	120	84
Iš viso	206 399	183 297

Elektros energijos perdavimo ir susijusių paslaugų pajamos pagal sutartis su klientais 2020 metais sudarė 195 626 tūkst. Eur (2019 metais – 173 636 tūkst. Eur). Pajamos už elektros perdavimą, palyginus su 2019 m., padidėjo 20,3 proc. iki 83,4 mln. eurų ir sudarė 40,2 proc. visų Bendrovės pajamų. Pajamų augimą lėmė 22,5 proc. didesnė vidutinė faktinė elektros energijos perdavimo kaina, o perduotos elektros energijos kiekis sumažėjo 1,8 proc. iki 10 089 mln. kWh. Disbalanso ir balansavimo elektros energijos pardavimo pajamos, palyginus su 2019 m., sumažėjo 19,6 proc. Pajamų sumažėjimą lėmė 5 proc. mažesnis parduotas kiekis ir 15,4 proc. mažesnė vidutinė pardavimo kaina. Pajamos už sistemines paslaugas augo 22,5 proc. iki 86,7 mln. eurų. Pagrindinė augimo priežastis – nuo 2020 m. sausio 1 d. Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos nustatyta 27,7 proc. didesnė sisteminių paslaugų kaina.

30. Kitos pajamos

	2020	2019
Pajamos iš turto nuomos	488	498
Kitos pajamos	629	118
Iš viso	1 117	616

2020 metais Bendrovės didžiąją dalį kitų pajamų - 417 tūkst. Eur sudarė delspinigiai ir netesybos už rangovų pavėluotai atliktus darbus (2019 metais – 77 tūkst. Eur).

BENDROVĖS FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 136

31. Elektros energijos perdavimo ir susijusių paslaugų sąnaudos

	2020-12-31	2019-12-31
Technologinių nuostolių kompensavimo elektros sąnaudos	15 190	22 226
Sisteminių paslaugų sąnaudos	81 740	74 398
VIAP sąnaudos (gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių balansavimas)	8 855	9 166
Balansavimo ir reguliavimo energijos sąnaudos	20 833	25 917
Dalyvavimo ENTSO-e ITC mechanizme sąnaudos	781	3 043
Jungčių paskirstytų pajėgumų pasinaudojimo užtikrinimo sąnaudos	992	198
Iš viso	128 391	134 948

Elektros energijos ir susijusių paslaugų pirkimo sąnaudos sudarė didžiąją dalį grupės sąnaudų – 128,4 mln. Eur (72,3 proc. visų įmonės sąnaudų) ir lyginant su 2019 m. jos sumažėjo 4,9 proc. Sisteminių paslaugų sąnaudos išaugo 9,9 proc. iki 81,7 mln. Eur, o pagrindinė augimo priežastis – išaugusios izoliuoto Lietuvos energetikos sistemos darbo užtikrinimo sąnaudos. Disbalanso ir balansavimo elektros sąnaudos dėl mažesnių pardavimo kiekių ir vidutinės pirkimo kainos sumažėjo 19,6 proc. ir siekė 20,8 mln. Eur. Elektros energijos pirkimo technologinių nuostolių perdavimo tinkle kompensavimui sąnaudos sumažėjo 31,7 proc. iki 15,2 mln. Eur dėl 30,5 proc. mažesnės vidutinės elektros pirkimo kainos.

32. Informacija apie segmentus

Bendrovė vykdo elektros energijos perdavimo ir susijusių paslaugų veiklą ir veikia kaip vienas segmentas. Pagrindinis segmento pelno ar nuostolio matas yra grynasis pelnas. Visas Bendrovės ilgalaikis turtas yra Lietuvoje kur Bendrovė vykdo savo veiklą. Pajamos iš Lietuvos klientų per 2020 metus sudarė 95 proc. visų pajamų (per 2019 metus – 93 proc.).

Bendrovės pajamos pagal geografinę kliento lokaciją 2020 ir 2019 metais sudarė:

	2020	2019
Lietuva	196 673	171 404
Estija	4 915	6 949
Švedija	3 151	3 521
Norvegija	1 057	234
Lenkija	1 157	876
Latvija	226	604
Kroatija	197	2
Kitos šalys	140	323
Iš viso:	207 516	183 913

Visas Bendrovės turtas yra Lietuvoje.

Bendrovės pajamos 2020 metais iš didžiausių klientų:

Įmonės pavadinimas	2020
AB Energijos skirstymo operatorius	154 900
AB ORLEN Lietuva	7 753
AB Ignitis gamyba	6 002

Bendrovės pajamos 2019 metais iš didžiausių klientų:

Įmonės pavadinimas	2019
AB Energijos skirstymo operatorius	125 238
ELERING AS	6 949
AB Ignitis gamyba	6 852

BENDROVĖS FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 137

33. Sandoriai tarp susijusių šalių

2020 m. ir 2019 m. gruodžio 31 d. patronuojanti bendrovė buvo UAB „EPSO-G“. Šios bendrovės patronuojanti šalis buvo Lietuvos Respublika, atstovaujama LR energetikos ministerijos. Susijusių šalių atskleidimo tikslais Lietuvos Respublika neapima centrinių ir vietinių valdžios institucijų. Atskleidimas apima sandorius ir likučius su UAB „EPSO-G“ grupės įmonėmis, asocijuotomis įmonėmis, visomis valstybės kontroliuojamomis ar reikšmingai įtakojamomis įmonėmis (sandoriai su tokiomis įmonėmis atskleidžiami atskirai tik tada, jei sandorių suma per kalendorinius metus viršija 100 tūkst. Eur) bei vadovybe. Valstybės kontroliuojamų ar reikšmingai įtakojamų įmonių, sandoriai su kuriomis atskleidžiami, sąrašas pateiktas https://vkc.sipa.lt/apie-imones/vvi-sarasas/.

Bendrovės susijusios šalys 2020 m. ir 2019 m. buvo:

• Bendrovės patronuojanti įmonė EPSO-G, kurios 100 proc. akcijų priklauso Lietuvos Respublikos Energetikos ministerijai;
• UAB „Epso-G“ s įmonės:
  • AB „Amber Grid“ (bendri akcininkai);
  • UAB „Tetas“ ( iki 2019 m. lapkričio 29 d. dukterinė įmonė, vėliau bendri akcininkai);
  • UAB „Baltpool“ (bendri akcininkai).
• AB „Ignitis grupė “ įmonės:
  • UAB Duomenų logistikos centras (iki 2020 m. liepos 7 d. asocijuota įmonė);
  • AB „Energijos skirstymo operatorius“;
  • UAB „Ignitis“;
  • UAB „Ignitis gamyba“.
• UAB „Energetikos paslaugų ir rangos organizacija“
• Kitos valstybė kontroliuojamos įmonės:
  • VĮ Ignalinos atominė;
  • Kitos valstybės kontroliuojamos, ar reikšmingai įtakojamos įmonės.
• Vadovybė.

Sandoriai su susijusiomis šalimis vykdomi pagal viešųjų pirkimų reikalavimus arba pagal teisės aktais patvirtintus tarifus.

2020 m. Bendrovės sandoriai su susijusiomis šalimis ir likučiai 2020 m. gruodžio 31 d sudarė:

Susijusios šalys	Gautinos sumos ir sukauptos pajamos	Mokėtinos sumos ir sukauptos sąnaudos	Suteiktos paskolos	Pirkimai	Pardavimai	Finansinės veiklos pajamos
UAB "EPSO-G" grupės įmonės
UAB „EPSO-G“	-	27	-	136	-	-
UAB „TETAS“	155	825	1 000	11 994	191	42
BALTPOOL UAB	516	-	-	203	5 070	-
Valstybės valdomos įmonės
AB „Energijos skirstymo operatorius“	18 050	379	-	857	154 900	-
AB „Ignitis gamyba“	777	8 548	-	80	6 002	-
UAB Duomenų logistikos centras	25	-	-	8 240	-	-
UAB „Ignitis grupės paslaugų centras“	27	-	-	-	261	-
UAB "Ignitis"	721	-	-	2 137	4 867	-
UAB Vilniaus kogeneracinė jėgainė	-	100	-	-	32	-
UAB Kauno kogeneracinė jėgainė	28	-	-	192	282	-
UAB Energetikos paslaugų ir rangos organizacija	-	-	-	712	-	-
UAB Transporto valdymas	-	18	-	181	-	-
VĮ Ignalinos atominė elektrinė	107	23	-	177	1 058	-
AB "LTG Infra"	52	-	-	-	492	-
Iš viso	20 458	9 920	1 000	97 481	173 395	42

Bendrovės sandorius su valstybės valdomomis įmonėmis pagrinde sudaro elektros energijos perdavimo, balansavimo, disbalanso ir sisteminių paslaugų pardavimai, elektros energijos įsigijimas. UAB EPSO-G teikia valdymo paslaugas, UAB „TETAS“ teikia paslaugas pagal rangos sutartis, UAB Baltpool perveda Bendrovei skirtas VIAP lėšas.

BENDROVĖS FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 138

2019 m. Bendrovės sandoriai su susijusiomis šalimis ir likučiai 2019 m. gruodžio 31 d sudarė:

Susijusios šalys	Gautinos sumos ir sukauptos pajamos	Mokėtinos sumos ir sukauptos sąnaudos	Suteiktos paskolos	Pirkimai	Pardavimai	Finansinės veiklos pajamos	Finansinės veiklos sąnaudos
UAB "EPSO-G" grupės įmonės
UAB „EPSO-G“	-	16	-	113	3 150	-	17
UAB „TETAS“	246	254	2 203	4 856	16	47	5
BALTPOOL UAB	415	-	-	-	4 800	-	-
Valstybės valdomos įmonės
AB „Energijos skirstymo operatorius“	13 835	2 661	-	2 269	125 340	-	-
AB „Ignitis gamyba“	580	7 308	-	72	6 852	-	-
Energijos tiekimas UAB	-	-	-	1 065	1 991	-	-
UAB "Ignitis"	15	-	-	1 312	2 762	-	-
UAB Duomenų logistikos centras	21	34	-	178	253	81	-
UAB „Ignitis grupės paslaugų centras“	26	-	-	-	263	-	-
UAB Vilniaus kogeneracinė jėgainė	-	35	-	-	264	-	-
UAB „Transporto valdymas“	-	18	-	183	-	-	-
UAB Energetikos paslaugų ir rangos organizacija	-	240	-	989	-	-	-
UAB Kauno kogeneracinė jėgainė	281	-	-	-	279	-	-
AB „Lietuvos geležinkeliai“	-	-	-	-	396	-	-
VĮ Ignalinos atominė elektrinė	94	41	-	178	908	-	-
Iš viso	15 513	10 607	2 203	84 092	147 274	128	22

Išmokos vadovybei

	2020	2019
Išmokos, susijusios su darbo santykiais	879	764
Iš jų: Išeitinės kompensacijos	90	-
Vadovų skaičius (vidutinis metinis)	7	7

Per 2020 ir 2019 metus Bendrovės vadovybei paskolų, garantijų nebuvo suteikta, nebuvo jokių kitų išmokėtų ar priskaičiuotų sumų ar turto perleidimo. Vadovybei priskiriami Bendrovės administracijos vadovai ir departamentų direktoriai bei kolegialių valdymo organų nariai. 2020 metais kolegialių valdymo organų nariams išmokos sudarė 37 tūkst. Eur (2019 m. – 18 tūkst. Eur).

34. Pagrindinis ir sumažintas pelnas (nuostolis) vienai akcijai

2020 m. ir 2019 m. laikotarpio Bendrovės pagrindinis ir sumažintas pelnas (nuostolis), tenkantis vienai akcijai, buvo toks:

	2020	2019
Grynasis pelnas (nuostoliai), priskirtinas Bendrovės akcininkams (tūkst. Eur)	26 603	2 959
Akcijų skaičiaus svertinis vidurkis (vienetais)	504 331 380	504 331 380
Pagrindinis ir sumažintas pelnas (nuostolis) vienai akcijai (eurais)	0.053	0.006

35. Papildoma pinigų srautų informacija

2020 m.skaičiuojant investicinės veiklos pinigų srautus buvo įvertintas Bendrovės mokėtinų sumų už ilgalaikį turtą pokytis 305 tūkst. Eur (2019 m. – 5 229 tūkst. Eur) ir kapitalizuotos palūkanos 49 tūkst. Eur (2019 m. – 91 tūkst. Eur).

BENDROVĖS FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 139

36. Finansinės rizikos faktoriai

Bendrovė, vykdydama veiklą, patiria finansinę riziką. Valdydamos šią riziką, Bendrovė siekia sumažinti veiksnių, galinčių neigiamai paveikti Bendrovės finansinius rezultatus, įtaką. Rizikos valdymą atlieka Bendrovės Finansų planavimo ir analizės skyrius, vadovaudamasis LITGRID valdybos patvirtinta UAB „EPSO-G“ įmonių grupės iždo ir finansinių rizikų valdymo politika.

Finansinės priemonės pagal grupes (kaip pateikta finansinės padėties ataskaitoje)

Finansinis turtas

	2020-12-31	2019-12-31
Prekybos gautinos sumos pagal sutartis su klientais	22 944	14 940
Prekybos gautinos sumos	2 211	1 824
Kitos gautinos sumos	93	111
Suteiktos paskolos	1 000	2 203
Perkrovų valdymo įplaukų nepanaudotų lėšų likučio dalis	24 901	12 648
Kitas finansinis turtas	1 619	2 371
Pinigai ir pinigų ekvivalentai	33	30
Finansinis turtas, vertinamas amortizuota savikaina	52 801	34 127
Kitas finansinis turtas
Finansinis turtas, vertinamas tikrąja verte per kitas bendrąsias pajamas	1 089	1 984
Finansinis turtas iš viso:	53 890	36 111

Finansiniai įsipareigojimai

	2020-12-31	2019-12-31
Paskolos	79 902	94 128
Nuomos įsipareigojimai	4 857	5 041
Prekybos skolos	25 234	25 596
Kitos mokėtinos sumos ir įsipareigojimai	3 451	3 476
Iš viso	113 444	128 241

Kredito rizika

2020 m. gruodžio 31 d. ir 2019 m. gruodžio 31 d. kredito rizika buvo susijusi su:

	2020-12-31	2019-12-31
Finansinis turtas, išskyrus turtą, vertinamą tikrąja verte per kitas bendrąsias pajamas	52 801	34 127

Bendrovė turi reikšmingą kredito rizikos koncentraciją, nes kredito rizika pasiskirsčiusi tarp 10 pagrindinių pirkėjų, iš kurių gautinos sumos 2020 m. gruodžio 31 d. sudarė apie 97 proc. (2019 m. gruodžio 31 d. - 92 proc.) visų Bendrovės prekybos ir kitų gautinų sumų. Gautinos sumos iš didžiausio pirkėjo - skirstomųjų tinklų operatoriaus AB „Energijos skirstymo operatorius“ 2020 m. gruodžio 31 d. sudarė 74 proc. (2019 m. gruodžio 31 d. – 68 proc.) visų Bendrovės gautinų sumų.

Bendrovė, sudarydama disbalanso sutartis su elektros rinkos dalyviais, reikalauja sumokėti nustatyto dydžio depozitą arba pateikti banko garantiją, remiantis disbalanso sutartyje nustatytomis sąlygomis. Pagal elektros energijos perdavimo paslaugų sutartis su Valstybės valdoma įmone – AB „Energijos skirstymo operatorius“ ar kitomis stambiomis pramonės įmonėmis, taip pat pagal sutartis kai teikiamų paslaugų įkainiai nėra aukšti, Bendrovė iš pirkėjų užstato nereikalauja.

Bendrovė perkrovų lėšas bei pinigus ir jų ekvivalentus laiko bankų, turinčių nežemesnį nei AA- reitingą, sąskaitose. Žemiau pateiktoje lentelėje nurodyti bankų, kuriuose Bendrovė laiko pinigus ir pinigų ekvivalentus (15 pastaba), motininių bankų reitingai:

• Swedbank AA-
• SEB AA-
• OP Corporate Bank AA-

Prekybos ir kitos gautinos sumos yra daugiausia gautinos iš valstybės valdomų įmonių bei didelių gamintojų be reikšmingų istorinių apmokėjimų sutrikimų.

BENDROVĖS FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 140

Likvidumo rizika

Bendrovės likvidumo politikos pagrindinis tikslas yra užtikrinti veiklos finansavimą, t.y., kad Bendrovė visada turėtų pakankamai lėšų ir/ar pasirašytų kreditavimo sutarčių bei overdraftų (sąskaitų likučių perviršių) sutartiniams įsipareigojimams įvykdyti. Likvidumo rizika valdoma sudarant Bendrovės grynųjų pinigų srautų prognozes. Bendrovės pinigų srautai iš veiklos 2020 metais yra teigiami, dėl to likvidumo rizika yra nedidelė.

Bendrovės likvidumo (trumpalaikis turtas / trumpalaikiai įsipareigojimai) ir skubaus padengimo ((trumpalaikis turtas – atsargos) / trumpalaikiai įsipareigojimai)) rodikliai 2020 m. gruodžio 31 d. buvo 0,59 (2019 m. gruodžio 31 d. - 0,46).

Kaip aprašyta 2.15 įmonė, esant poreikiui gali naudoti perkrovų valdymo įplaukų lėšas. Bendrovė šį poreikį kasmet įvertina ir perkelia ateinantiems metams reikalingą sumą į perkrovų valdymo įplaukų lėšų einamąją dalį. Ateinančių metų likvidumas bus užtikrinamas iš ateinančių metų veiklos pelno bei gaunamų perkrovų lėšų, kurios esant poreikiui bus panaudojamas veiklos finansavimui.

Žemiau lentelėje yra pateikta informacija apie Bendrovės finansinių įsipareigojimų sutartines padengimo datas. Ši informacija buvo paruošta, remiantis finansinių įsipareigojimų nediskontuotais pinigų srautais atsižvelgiant į anksčiausias datas, kada Bendrovė turės padengti šiuos įsipareigojimus. Prekybos ir kitų mokėtinų sumų įsipareigojimų likučiai, kurių padengimo terminas yra iki 12 mėnesių, atitinka jų apskaitines vertes, kadangi diskontavimo įtaka yra nereikšminga.

	iki 3 mėn.	Nuo 4 mėn. iki vienerių metų	Per antrus metus	Per trečius - penktus metus	Po penkių metų
2020 m. gruodžio 31 d.
Prekybos ir kitos mokėtinos sumos	28 685	-	-	-	-
Paskolos	1 299	13 669	14 822	30 467	22 612
Nuomos įsipareigojimai	87	254	240	275	7 755
2019 m. gruodžio 31 d.
Prekybos ir kitos mokėtinos sumos	29 071	-	-	-	-
Paskolos	1 336	13 780	14 969	38 899	29 002
Nuomos įsipareigojimai	87	245	305	373	7 840

Rinkos rizika

a) Palūkanų normos rizika

Bendrovės pajamos, sąnaudos ir pinigų srautai iš pagrindinės veiklos iš esmės yra nepriklausomi nuo palūkanų normų pasikeitimų rinkoje. Bendrovė turi ilgalaikes paskolas, kurių palūkanos susijusios su EURIBOR, kurių perfiksuojamos kas 3 mėnesius. Jeigu palūkanų norma padidėtų/sumažėtų 0,1 proc. 2020 m. gruodžio 31 d. Bendrovės paskolų palūkanų įtaka pelnui prieš mokesčius būtų 32 tūkst. Eur (2019 m. gruodžio 31 d. – 44 tūkst. Eur).

b) Užsienio valiutos rizika

Bendrovė, valdydama užsienio valiutos riziką, pirkimo/pardavimo sutartis sudaro tik eurais.

37. Finansinio turto ir įsipareigojimų tikroji vertė

Pagrindinis Bendrovės finansinis turtas ir įsipareigojimai, neatspindėti tikrąja verte, yra prekybos ir kitos gautinos sumos, pinigai ir pinigų ekvivalentai, paskolos, prekybos ir kitos skolos ir kitas finansinis turtas. Kiekvienos rūšies finansiniam turtui ir įsipareigojimams, neatspindėtiems tikrąja verte, įvertinti buvo naudojami tokie metodai ir prielaidos:

• Trumpalaikių prekybos ir kitų gautinų sumų, terminuotų indėlių, kito finansinio turto, pinigų ir pinigų ekvivalentų, trumpalaikių paskolų, trumpalaikių prekybos skolų ir kitų mokėtinų sumų apskaitinė vertė yra artima jų tikrajai vertei (3 lygis).
• Ilgalaikių skolų tikroji vertė nustatoma remiantis tokios pat ar panašios paskolos rinkos kaina arba palūkanų norma, kuri yra taikoma tuo metu tokio pat termino skoloms. Ilgalaikių paskolų, už kurias mokamos kintamos palūkanos, apskaitinė vertė yra artima jų tikrajai vertei (3 lygis).

2020 m. gruodžio 31 d. Bendrovės Ilgalaikių paskolų, už kurias mokamos fiksuotos palūkanos, tikroji vertė buvo apytiksliai 384 tūkst. Eur mažesnė nei apskaitinė vertė (2019 m. gruodžio 31 d. - 483 tūkst. Eur).

BENDROVĖS FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 141

38. Neapibrėžtieji įsipareigojimai

Teisminiai nagrinėjimai

2020 m. balandžio 30 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas fizinio asmens ieškinys dėl kompensacijos už įstatymu nustatytą servitutą elektros oro linijų apsaugos zonų ribose. Ieškiniu prašoma priteisti Ieškovui iš Atsakovo AB Litgrid 15401,25 Eur kompensaciją už žemės sklype, įstatymų nustatytą servitutą bei 5 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei visas bylinėjimosi išlaidas. Šiuo metu vyksta procesinis etapas, po kurio byla pereis į bylos nagrinėjimą iš esmės. Bendrovė suformavo atidėjinį visai ieškinio sumai.

2020 m. kovo 12 d. ieškovas AB “Šiaulių energija” pateikė ieškinį AB “Energijos skirstymo operatorius” dėl nuostolių atlyginimo. Ginčas kilo dėl 2019 m. kovo mėn. ieškovo AB “Šiaulių energija” valdomoje Šiaulių termofikacinėje elektrinėje įvykusios avarijos, kurios metu, kaip nurodoma ieškovo ieškinyje, sugedo elektrinėje sumontuotas trifazis sinchroninis generatorius. Remiantis Energetikos įrenginių avarijų ir sutrikimų tyrimo ir apskaitos nuostatais 2019 m. rugsėjo 4 d. Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos pirmininko įsakymu buvo sudaryta avarijos tyrimo komisija. Komisija, išanalizavusi avarijos priežastis, ieškovo veiklos atitiktį norminių aktų reikalavimams, techninių sprendinių atitiktį elektrinės įrengimo projektui, sudarė avarijos tyrimo aktą, kuriame konstatuota, kad priežastis, dėl kurios įvyko avarija, yra tai, jog ieškovo įrengtos generatoriaus apsaugos neapsaugojo generatoriaus įrenginių nuo išorinio trumpojo jungimo, atsiradusio išoriniame tinkle, taip, kaip nurodyta elektrinės relinės apsaugos ir automatikos dalies projekte ir elektros relinės apsaugos ir automatikos įrengimo taisyklėse. Byloje LITGDID AB dalyvauja kaip trečiasis asmuo, tačiau 2020 gruodžio 28d. pateiktas ieškovo pareiškimas dėl ieškinio dalyko patikslinimo, dėl LITGRID AB statuso byloje pakeitimo į atsakovo bei prašoma priteisti solidariai iš atsakovų AB „Energijos skirstymo operatorius“ ir AB „Litgrid“ ieškovo AB „Šiaulių energija“ naudai 1 272 075,59 Eur nuostolių atlyginimo. Ieškovo pareiškimas rezoliucija priimtas. Įvertinus ieškinio argumentus ir pateiktus įrodymus, atidėjinys nebuvo suformuotas.

2020 m gegužės 7d. atmetus AB “Achema” apeliacinį skundą, baigta AB „Achema“ byla dėl nuostolių, atsiradusių dėl elektros energijos pertrūkio AB „Achema“ amoniako ceche ir atstatytas su šia byla susijęs 567 tūkst. Eur atidėjinys.

39. Audito įmonės suteiktos paslaugos

2020 metais audito įmonė Bendrovei suteikė 5 148 Eur vertės ne audito paslaugas.

40. Pobalansiniai įvykiai

Gavus VERT leidimą, 2021 m. vasario 26 d. buvo sudaryta Bendrovės ir EPSO-G tarpusavio skolinimosi sutartis, kuria numatoma galimybė panaudoti laisvas perkrovų valdymo lėšas grupės tarpusavio skolinimo tikslais.