Litgrid AB

Annual / Quarterly Financial Statement • Mar 31, 2015

LITGRID AB

KONSOLIDUOTOS IR BENDROVĖS 2014 M. FINANSINĖS ATASKAITOS, PARENGTOS PAGAL TARPTAUTINIUS FINANSINĖS ATSKAITOMYBĖS STANDARTUS, PRIIMTUS TAIKYTI EUROPOS SĄJUNGOJE, PATEIKIAMOS KARTU SU NEPRIKLAUSOMO AUDITORIAUS IŠVADA IR KONSOLIDUOTU METINIU PRANEŠIMU

NEPRIKLAUSOMO AUDITORIAUS IŠVADA
FINANSINES ATASKAITOS:
FINANSINĖS BŪKLĖS ATASKAITOS
BENDRUJU PAJAMU ATASKAITOS
NUOSAVO KAPITALO POKYČIŲ ATASKAITOS
PINIGU SRAUTU ATASKAITOS
FINANSINIŲ ATSKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS
KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS	47

FINANSINĖS BŪKLĖS ATASKAITOS

2014 M. GRUODŽIO 31 D. (visos sumos tūkstančiais litų, jei nenurodyta kitaip)

		Grupė 2014 m. gruodžio 31 d.	Bendrovė 2014 m. gruodžio 31 d.	Grupė 2013 m. gruodžio 31 d. (pakeista)	Bendrovė 2013 m. gruodžio 31 d. (pakeista)	Grupė 2012 m. gruodžio 31 d. (pakeista)	Bendrovė 2012 m. gruodžio 31 d. (pakeista)
TURTAS
Ilgalaikis turtas
Nematerialusis turtas	4	3 258	3 159	2 365	2 176	1 749	1 432
Materialusis turtas	5	1 258 203	1 254 853	1 834 398	1 831 395	1 871 954	1 868 357
Išankstiniai apmokėjimai už ilgalaikį materialųjį turtą		283 916	283 916	184 443	184 438	110 510	110 510
Investicijos į dukterines įmones	6	-	9 654	-	15 494	-	8 608
Investicijos į asocijuotas ir bendrai valdomas įmones	6	3 758	3 617	15 922	15 320	16 052	16 601
Atidėto pelno mokesčio turtas	21	314	-	324	-	218	-
Finansinis turtas, galimas parduoti	7	7 723	7 723	7 723	7 723	7 722	7 722
Ilgalaikio turto iš viso		1 557 172	1 562 922	2 045 175	2 056 546	2 008 205	2 013 230
Trumpalaikis turtas
Atsargos	8	7 800	3 469	8 844	3 522	14 003	2 438
Išankstiniai apmokėjimai		951	858	591	455	351	106
Prekybos gautinos sumos	9 10	49 913 177 073	37 086 73 359	65 447 123 707	53 296 29 162	72 156 97 034	51 646 95 844
Kitos gautinos sumos	11	11 265	6 045	21 262	4 835	63 490	62 312
Kitas finansinis turtas Iki išpirkimo termino laikomos investicijos	12	55 000	55 000	70 000	70 000	-	-
Pinigai ir pinigų ekvivalentai	13	87 332	86 330	81 562	80 751	127 387	126 097
Trumpalaikio turto iš viso		389 334	262 147	371 413	242 021	374 421	338 443
Ilgalaikis turtas, skirtas parduoti		-	-	-	-	5 620	4 731
TURTO IŠ VISO		1 946 506	1 825 069	2 416 588	2 298 567	2 388 246	2 356 404
NUOSAVAS KAPITALAS IR ĮSIPAREIGOJIMAI Nuosavas kapitalas
Įstatinis kapitalas	14	504 331	504 331	504 331	504 331	504 331	504 331
Akcijų priedai	14	29 621	29 621	29 621	29 621	29 621	29 621
Perkainojimo rezervas	15	23 618	23 270	226 173	225 811	246 582	246 339
Privalomasis rezervas	16	50 441	50 433	50 467	50 433	50 464	50 433
Kiti rezervai	16	591 654	591 654	654 654	654 654	654 738	654 654
Nepaskirstytasis pelnas (nuostoliai) Nuosavas kapitalas, tenkantis patronuojančios įmonės akcininkams		(372 665) 827 000	(369 575) 829 734	43 034 1 508 280	50 755 1 515 605	44 742 1 530 478	47 160 1 532 538
Nekontroliuojanti dalis		197	-	259	-	4 390	-
Nuosavo kapitalo iš viso		827 197	829 734	1 508 539	1 515 605	1 534 868	1 532 538
Įsipareigojimai
Ilgalaikiai įsipareigojimai Avansu gautos dotacijos	18	373 387	373 387	297 078	297 078	213 194	213 194
Ilgalaikės paskolos	19	305 918	305 918	165 044	165 044	138 112	138 112
Kitos ilgalaikės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai	20	10 212	10 038	717	602	6 291	6 100
Atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimas	21	40 289	40 289	150 828	150 828	166 775	166 775
Ilgalaikių įsipareigojimų iš viso		729 806	729 632	613 667	613 552	524 372	524 181
Trumpalaikiai įsipareigojimai
Ilgalaikių paskolų einamųjų metų dalis	19	104 275	104 275	49 030	49 030	41 434	41 434
Trumpalaikės paskolos	19	36 530	-	7 449	-	4 522	-
Prekybos skolos	22	120 836	119 951	72 024	68 830	102 618	83 931
Gauti išankstiniai apmokėjimai	23	10 080	4 813	4 227	3 454	2 740	1 914
Mokėtinas pelno mokestis		1 092	1 089	8 368	8 368	10 430	10 430
Kitos mokėtinos sumos	24	116 690	35 575	153 284	39 728	167 262	161 976
Trumpalaikių įsipareigojimų iš viso		389 503	265 703	294 382	169 410	329 006	299 685
Įsipareigojimų iš viso		1 119 309	995 335	908 049	782 962	853 378	823 866
NUOSAVO KAPITALO IŠ VISO		1 946 506	1 825 069	2 416 588	2 298 567	2 388 246	2 356 404

BENDRŲJŲ PAJAMŲ ATASKAITOS UŽ METUS, PASIBAIGUSIUS 2014 M. GRUODŽIO 31 D.

(visos sumos tūkstančiais litų, jei nenurodyta kitaip)

	Pasta- bos	Grupė 2014 m. sausis-gruodis	Bendrovė 2014 m. sausis-gruodis	Grupė 2013 m. sausis-gruodis	Bendrovė 2013 m. sausis-gruodis
Pajamos
Elektros ir susijusių paslaugų pajamos	25	360 734	359 913	540 587	540 066
Kitos pajamos	27	53 398	6 073	48 528	7 200
Pajamų iš viso		414 132	365 986	589 115	547 266
Veiklos sąnaudos
Elektros energijos ir susijusių paslaugų sąnaudos		(175 017)	(174 952)	(291 791)	(291 849)
Nusidėvėjimas ir amortizacija	4, 5	(133 868)	(132 560)	(129 816)	(128 407)
Darbo užmokestis ir susijusios sąnaudos		(40 481)	(21 244)	(37 833)	(20 347)
Remontų ir priežiūros sąnaudos		(16 029)	(21 695)	(14 435)	(22 701)
Telekomunikacijų ir IT sistemų sąnaudos		(13 531)	(12 831)	(13 545)	(12 886)
Ilgalaikio materialiojo turto nurašymo sąnaudos		(5 083)	(5 080)	(5 353)	(5 345)
Ilgalaikio materialiojo turto perkainojimas	5	(425 381)	(425 384)	-	-
Kitos sąnaudos		(56 144)	(27 839)	(70 075)	(36 523)
Veiklos sąnaudų iš viso		(865 534)	(821 585)	(562 848)	(518 058)
Veiklos pelnas (nuostoliai)	26	(451 402)	(455 599)	26 267	29 208
Finansinė veikla
Pelnas iš asocijuotos įmonės pardavimo		-	-	2 403	3 293
Finansinės pajamos		1 517	1 510	1 338	1 331
Finansinės sąnaudos		(2 448)	(2 254)	(1 340)	(1 216)
Finansinės veiklos iš viso		( 931)	( 744)	2 401	3 408
Asocijuotų ir bendrai valdomų įmonių
pelno/(nuostolių) dalis	6	312	-	1 151	-
Pelnas (nuostoliai) prieš apmokestinimą		(452 021)	(456 343)	29 819	32 616
Pelno mokestis
Ataskaitinių metų pelno mokesčio sąnaudos	21	(11 475)	(11 470)	(20 518)	(20 497)
Atidėtojo pelno mokesčio pajamos (sąnaudos)	21	78 165	78 172	16 056	15 948
Pelno mokesčio iš viso		66 690	66 702	(4 462)	(4 549)
Grynasis pelnas (nuostoliai)		(385 331)	(389 641)	25 357	28 067
Kitos bendrosios pajamos, kurios nebus perkeltos
į pelną (nuostolius) ateinančiais laikotarpiais
Ilgalaikio materialiojo turto perkainojimas	5	(215 754)	(215 779)	-	-
Atidėtojo pelno mokesčio įtaka		32 363	32 367	-	-
Kitos bendrosios pajamos, kurios nebus perkeltos į pelną (nuostolius), iš viso		(183 391)	(183 412)	-	-
Laikotarpio bendrosios pajamos (išlaidos), iš viso		(568 722)	(573 053)	25 357	28 067
Grynasis pelnas (nuostoliai) priskirtini:
Patronuojančios įmonės akcininkams		(385 071)	(389 641)	25 669	28 067
Nekontroliuojančiai daliai		( 260)	-	( 312)	-
		(385 331)	(389 641)	25 357	-
Bendrosios pajamos (išlaidos) priskirtinos:
Patronuojančios įmonės akcininkams		(568 462)	(573 053)	25 669	28 067
Nekontroliuojančiai daliai		( 260)	-	( 312)	-
		(568 722)	(573 053)	25 357	28 067
Pagrindinis ir sumažintas pelnas (nuostoliai) vienai akcijai (litais)	29	(0,76)		0,05

NUOSAVO KAPITALO POKYČIŲ ATASKAITOS UŽ METUS, PASIBAIGUSIUS 2014 M. GRUODŽIO 31 D. (visos sumos tūkstančiais litų, jei nenurodyta kitaip)

				Nuosavas kapitalas, priskirtinas Grupės akcininkams
Grupė		Kapita las	Akcijų priedai	Perkaino jimo rezervas	Privalo masis rezervas	Kiti rezervai	Nepaskir stytasis pelnas	Tarpinė suma	Nekontro liuojanti dalis	Iš viso
Likutis 2013 m. sausio 1 d.		504 331	29 621	246 582	50 464	654 738	44 742	1 530 478	4 390	1 534 868
Bendrosios pajamos Ataskaitinio laikotarpio bendrosios pajamos (sąnaudos)		-	-	-	-	-	25 669	25 669	(312)	25 357
Perkainojimo rezervo nusidėvėjimas ir nurašytos sumos	15	-	-	(20 563)	-	-	20 563	-	-	-
Laikotarpio bendrosios pajamos (sąnaudos) iš viso		-	-	(20 563)	-	-	46 232	25 669	(312)	25 357
Pervesta į nepaskirstytąjį pelną		-	-	-	-	(126)	126	-	-	-
Pervesta į rezervus		-	-	-	3	42	(45)	-	-	-
Dividendai	17	-	-	-	-	-	(45 000)	(45 000)	-	(45 000)
Dalies dukterinėje įmonėje pasikeitimas		-	-	154	-	-	(3 021)	(2 867)	(3 819)	(6 686)
Likutis 2013 m. gruodžio 31 d.		504 331	29 621	226 173	50 467	654 654	43 034	1 508 280	259	1 508 539
Likutis 2014 m. sausio 1 d.		504 331	29 621	226 173	50 467	654 654	43 034	1 508 280	259	1 508 539
Bendrosios pajamos Ataskaitinio laikotarpio bendrosios pajamos (sąnaudos) Perkainojimo rezervo nusidėvėjimas ir	15	- -	- -	(183 391) (19 164)	- -	- -	(385 071) 19 164	(568 462) -	(260) -	(568 722) -
nurašytos sumos Laikotarpio bendrosios pajamos (sąnaudos) iš viso		-	-	(202 555)	-	-	(365 907)	(568 462)	(260)	(568 722)
Pervesta į nepaskirstytąjį pelną	16	-	-	-	(26)	(63 000)	63 026	-	-	-
Dividendai	17	-	-	-	-	-	(112 818)	(112 818)	-	(112 818)
Dalies dukterinėje įmonėje pasikeitimas		-	-	-	-	-		-	198	198
Likutis 2014 m. gruodžio 31 d.		504 331	29 621	23 618	50 441	591 654	(372 665)	827 000	197	827 197

Bendrovė		Kapita las	Akcijų priedai	Perkaino jimo rezervas	Privalo masis rezervas	Kiti rezervai	Nepaskir stytasis pelnas	Iš viso
Likutis 2013 m. sausio 1 d.		504 331	29 621	246 339	50 433	654 654	47 160	1 532 538
Bendrosios pajamos
Ataskaitinio laikotarpio bendrosios pajamos (sąnaudos)		-	-	-	-	-	28 067	28 067
Perkainojimo rezervo nusidėvėjimas ir nurašytos sumos	15	-	-	(20 528)	-	-	20 528	-
Laikotarpio bendrosios pajamos (sąnaudos) iš viso		-	-	(20 528)	-	-	48 595	28 067
Dividendai	17	-	-	-	-	-	(45 000)	(45 000)
Likutis 2013 m. gruodžio 31 d.		504 331	29 621	225 811	50 433	654 654	50 755	1 515 605
Likutis 2014 m. sausio 1 d.		504 331	29 621	225 811	50 433	654 654	50 755	1 515 605
Bendrosios pajamos
Ataskaitinio laikotarpio bendrosios pajamos (sąnaudos)	15	-	-	(183 412)	-	-	(389 641)	(573 053)
Perkainojimo rezervo nusidėvėjimas ir nurašytos sumos	15	-	-	(19 129)	-	-	19 129	-
Laikotarpio bendrosios pajamos (sąnaudos) iš viso		-	-	(202 541)	-	-	(370 512)	(573 053)
Pervesta į nepaskirstytąjį pelną	16	-	-	-	-	(63 000)	63 000	-
Dividendai	17	-	-	-	-	-	(112 818)	(112 818)
Likutis 2014 m. gruodžio 31 d.		504 331	29 621	23 270	50 433	591 654	(369 575)	829 734

LITGRID AB Įmonės kodas 302564383 A. Juozapavičiaus g. 13, LT-09311 Vilnius

PINIGŲ SRAUTŲ ATASKAITOS UŽ METUS, PASIBAIGUSIUS 2014 M. GRUODŽIO 31 D. (visos sumos tūkstančiais litų, jei nenurodyta kitaip)

	Pasta -bos	Grupė 2014 m. sausis gruodis	Bendrovė 2014 m. sausis gruodis	Grupė 2013 m. sausis gruodis	Bendrovė 2013 m. sausis gruodis
Pagrindinės veiklos pinigų srautai
Grynasis pelnas (nuostoliai)		(385 331)	(389 641)	25 357	28 067
Nepiniginių sąnaudų (pajamų) atstatymas ir kiti koregavimai
Nusidėvėjimo ir amortizacijos sąnaudos	4, 5	133 868	132 560	129 816	128 407
Turto vertės sumažėjimas (sumažėjimo atstatymas)		9 855	15 924	22 445	22 445
Asocijuotų ir bendrai valdomų įmonių pelno dalis	6	( 312)	-	(1 151)	-
(Pelnas) iš asocijuotos įmonės pardavimo		-	-	(2 405)	(3 294)
Pelno mokesčio sąnaudos	21	(66 690)	(66 702)	4 462	4 549
Ilgalaikio materialiojo turto perkainojimas	5	425 381	425 384	-	-
(Pelnas) nuostoliai iš ilgalaikio materialiojo turto perleidimo/nurašymo	5	5 083	5 080	5 345	5 345
Finansinės ir investicinės veiklos rezultatų eliminavimas:
Palūkanų pajamos		( 752)	( 746)	(1 288)	(1 284)
Palūkanų sąnaudos		1 682	1 488	1 290	1 170
Apyvartinio kapitalo pasikeitimas
Pirkėjų įsiskolinimo ir kitų gautinų sumų (padidėjimas) sumažėjimas		(53 461)	(57 124)	(32 881)	35 032
Atsargų ir išankstinių apmokėjimų ir kito trumpalaikio turto (padidėjimas) sumažėjimas		944	( 89)	5 504	( 848)
Mokėtinų sumų, ateinančių laikotarpių pajamų ir gautų išankstinių apmokėjimų padidėjimas(sumažėjimas)		(45 165)	(1 462)	(53 594)	(129 445)
(Sumokėtas) pelno mokestis	30	(9 736)	(9 653)	(21 243)	(21 138)
Kitas finansinis turtas		9 997	(1 210)	42 228	57 477
Grynieji pagrindinės veiklos pinigų srautai		25 363	53 809	123 885	126 483
Investicinės veiklos pinigų srautai
Ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto (įsigijimas)		(273 898)	(272 438)	(213 976)	(213 084)
Ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto perleidimas		9	5	-	-
Gautos dotacijos	18	118 458	118 458	121 103	121 103
Iki išpirkimo termino Iaikomų investicijų įsigijimas	12	(55 000)	(55 000)	(70 000)	(70 000)
Iki išpirkimo termino Iaikomų investicijų išpirkimas		70 000	70 000
Papildomos investicijos į dukterines įmones	6	-	(1 002)	-	-
Dukterinių (asocijuotų) įmonių perleidimas/įmonių įstatinio kapitalo mažinimas	6	9 164	9 164	1 273	1 139
Gautos palūkanos		826	820	1 259	1 255
Gauti dividendai		517	517	110	110
Kiti investicinės veiklos pinigų srautai		389	201	( 59)	( 48)
Grynieji investicinės veiklos pinigų srautai		(129 535)	(129 275)	(160 290)	(159 525)
Finansinės veiklos pinigų srautai
Gautos paskolos		383 261	383 261	75 962	75 962
Sugrąžintos paskolos		(187 142)	(187 142)	(41 434)	(41 434)
Sąskaitų likučio perviršis (overdraft)		29 081	-	2 927	-
Sumokėtos palūkanos		(2 391)	(2 207)	(2 005)	(1 896)
Išmokėti dividendai		(112 867)	(112 867)	(44 870)	(44 936)
Grynieji finansinės veiklos pinigų srautai		109 942	81 045	(9 420)	(12 304)
Pinigų ir pinigų ekvivalentų padidėjimas (sumažėjimas)		5 770	5 579	(45 825)	(45 346)
Pinigai ir pinigų ekvivalentai laikotarpio pradžioje	13	81 562	80 751	127 387	126 097
Pinigai ir pinigų ekvivalentai laikotarpio pabaigoje	13	87 332	86 330	81 562	80 751

1. Bendroji informacija

LITGRID AB yra Lietuvos Respublikoje įregistruota akcinė bendrovė. Jos buveinės adresas : A. Juozapavičiaus g. 13, LT-09311, Vilnius, Lietuva. LITGRID AB (toliau - LITGRID arba Bendrovė, arba Įmonė) - ribotos civilinės atsakomybės pelno siekiantis ūkio subjektas, įsteigtas atskiriamos AB "Lietuvos energija" veiklos dalies pagrindu, įgyvendinant 2010 m. spalio 28 d. AB "Lietuvos energija" neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimą, kuriuo buvo patvirtintas AB "Lietuvos energija" atskyrimas. 2010 m. lapkričio 16 d. Bendrovė įregistruota Juridinių asmenų registre. Įmonės kodas 302564383, PVM mokėtojo kodas LT100005748413.

LITGRID – elektros energijos perdavimo sistemos operatorius, valdantis elektros energijos srautus Lietuvoje ir palaikantis stabilų visos elektros energetikos sistemos darbą. Bendrovė taip pat yra atsakinga už Lietuvos elektros rinkos integraciją ir vystymąsi bei elektros perdavimo tinklo eksploataciją ir jo plėtrą – strateginius elektros jungčių su Švedija ir Lenkija projektus, užtikrinsiančius šalies energetinę nepriklausomybę.

Bendrovės veiklos tikslai yra savo kompetencijos ribose užtikrinti elektros energetikos sistemos stabilumą ir patikimumą Lietuvos Respublikos teritorijoje, sudaryti objektyvias ir nediskriminuojančias naudojimosi perdavimo tinklais sąlygas, valdyti, naudoti ir disponuoti elektros energijos perdavimo sistemos turtą ir jo priklausinius, valdyti elektros rinkos operatoriaus funkcijas atliekančias ir veikla vykdančias įmones bei įmones, kurioms priklauso tarpsisteminės elektros jungtys su kitomis valstybėmis ar kurios jas vysto, valdo, naudoja ar jomis disponuoja.

2011 metų vasario 24 d. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės Komisija (toliau – Komisija) Bendrovei suteikė perdavimo sistemos operatoriaus licenciją, kuri įsigaliojo nuo 2011 m. kovo 1 d. Komisija 2013 m. rugpjūčio 27 d. nutarimu Nr. O3-325 konstatavo, kad Bendrovės perdavimo veiklos atskyrimas nuo elektros gamybos ir tiekimo įmonių atitinka Elektros energetikos įstatymo nuostatas ir Bendrovė gali būti paskirta perdavimo sistemos operatoriumi. Atsižvelgiant į tai, Komisija išdavė Bendrovei neterminuotą elektros energijos perdavimo veiklos licenciją.

LR Vyriausybė 2012 m. lapkričio 7 d. nutarimu Nr. 1338 paskyrė Grupės dukterinę bendrovę BALTPOOL UAB VIAP lėšų administratore. Vadovaujantis minėto nutarimo nuostatomis, Bendrovė nuo 2013 m. sausio 1 d. nėra VIAP lėšų administratorius, tačiau Bendrovė iš tinklų naudotojų, prijungtų prie elektros perdavimo tinklų, surenka VIAP lėšas ir jas perveda VIAP lėšų administratoriui BALTPOOL UAB, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. rugsėjo 19 d. nutarimu Nr. 1157 patvirtintu "Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų elektros energetikos sektoriuje lėšų administravimo tvarkos aprašu".

2014 m. gruodžio 31 d. ir 2013 m. gruodžio 31 d. Bendrovės įstatinis kapitalas buvo lygus 504 331 380 Lt ir padalintas į 504 331 380 vnt. paprastųjų vardinių akcijų, kurių kiekvienos nominali vertė 1 litas, visos akcijos pilnai apmokėtos.

2014 m. gruodžio 31 d. ir 2013 m. gruodžio 31 d. Bendrovės akcininkai buvo:

Įmonės akcininkai	Nuosavybės dalis (litais)	Turimų akcijų skaičius (proc.)
UAB "EPSO-G"	491 736 153	97,5
Kiti akcininkai	12 595 227	2,5
Iš viso:	504 331 380	100,0

Vienintelis UAB "EPSO-G" (įm. kodas 302826889, adresas A.Juozapavičiaus g. 13, Vilnius) kontroliuojantis akcininkas – Lietuvos Respublikos Energetikos ministerija.

Bendrovės akcijos įtrauktos į vertybinių popierių biržos NASDAQ OMX Vilnius Papildomąjį prekybos sąrašą, emisijos ISIN kodas LT0000128415.

Šių finansinių ataskaitų sudarymo dieną Grupę sudarė LITGRID bei šios tiesiogiai kontroliuojamos dukterinės įmonės:

Įmonės	Įmonės buveinės adresas	Valdomų akcijų dalis 2014 m. gruodžio 31 d.	Valdomų akcijų dalis 2013 m. gruodžio 31 d.	Pagrindinė veikla
BALTPOOL UAB	A. Juozapavičiaus g. 13, Vilnius, Lietuva	67 proc.	67 proc.	Energijos išteklių biržos operatorius ir gamtinių dujų, pagalbinių instrumentų bei biokuro rinkų operatorius, VIAP lėšų administratorius
UAB "TETAS"	Senamiesčio g. 102B, Panevėžys, Lietuva	100 proc.	100 proc.	Transformatorinių pastočių ir skirstymo punktų projektavimo, rekonstrukcijos, remonto ir techninės priežiūros paslaugos
UAB "Tinklo priežiūros centras"	A. Juozapavičiaus g. 13, Vilnius, Lietuva	100 proc.	-	Elektros jungčių valdymas ir eksploatavimas

Investicijos į dukterines įmones aprašytos 6-oje pastaboje.

2014 m. gruodžio 31 d. ir 2013 m. gruodžio 31 d. Grupės investicijos į asocijuotas įmones ir bendrai valdomą įmonę sudarė:

Įmonės	Įmonės buveinės adresas	Valdomų akcijų dalis 2014 m. gruodžio 31 d.	Valdomų akcijų dalis 2013 m. gruodžio 31 d.	Pagrindinė veikla
UAB Duomenų logistikos centras	Žvejų g. 14, Vilnius, Lietuva	20 proc.	20 proc.	Informacinių technologijų paslaugų teikimas
LitPol Link Sp.z.o.o	Wojciecha Gorskiego 900-033 Varšuva, Lenkijos Respublika	50 proc.	50 proc.	Elektros perdavimo jungčių projektavimas

Grupės darbuotojų skaičius 2014 m. gruodžio 31 d. buvo 707 (2013 m. gruodžio 31 d. – 670), Bendrovės darbuotojų skaičius 2014 m. gruodžio 31 d. buvo 226 (2013 m. gruodžio 31 d. - 222).

2. Pagrindinių apskaitos principų apibendrinimas

Pagrindiniai apskaitos principai, pritaikyti rengiant Bendrovės ir Grupės finansines ataskaitas už metus, pasibaigusius 2014 m. gruodžio 31 d.:

2.1 Rengimo pagrindas

Bendrovės ir Grupės finansinės ataskaitos už metus, pasibaigusius 2014 m. gruodžio 31 d. yra parengtos pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus (TFAS), priimtus taikyti Europos Sąjungoje.

Šios finansinės ataskaitos yra parengtos įsigijimo vertės pagrindu, išskyrus ilgalaikį materialųjį turtą, kuris yra pateikiamas perkainota verte, atėmus sukauptą nusidėvėjimą ir įvertintus vertės sumažėjimo nuostolius, bei galimą parduoti finansinį turtą, kuris apskaitomas tikrąja verte.

Finansiniai Bendrovės ir kitų Grupės įmonių metai sutampa su kalendoriniais metais.

Bendrovės vadovybė patvirtino šias finansines ataskaitas 2015 m. kovo 25 d. Bendrovės akcininkai turi įstatyminę teisę patvirtinti šias finansines ataskaitas arba nepatvirtinti jų ir reikalauti vadovybės parengti naujas finansines ataskaitas.

Naujų ir (ar) pakeistų TFAS ir Tarptautinės finansinės atskaitomybės aiškinimo komiteto (TFAAK) išaiškinimų taikymas

Šias ataskaitiniais metais Grupė ir Bendrovė pritaikė šiuos TFAS pakeitimus:

• 27 TAS "Atskiros finansinės ataskaitos" (pataisa);
• 28 TAS "Investicijos į asocijuotąsias ir bendras įmones" (pataisa);
• 32 TAS "Finansinės priemonės. Pateikimas" (pataisa) Finansinio turto ir finansinių įsipareigojimų įskaitymas;
• 36 TAS "Turto nuvertėjimas" (pataisa) Nefinansinio turto atsiperkamosios vertės atskleidimas;
• 39 TAS "Finansinės priemonės. Pripažinimas ir vertinimas" (pataisa) Finansinių priemonių novacija ir tolesnė apsidraudimo sandorių apskaita;
• 10 TFAS "Konsoliduotos finansinės ataskaitos";
• 11 TFAS "Jungtinė veikla";
• 12 TFAS "Dalyvavimo kitose įmonėse atskleidimai";
• 10 TFAS, 12 TFAS ir 27 TAS "Investicinės bendrovės" (pataisa).

Naujų ir (ar) pakeistų standartų išaiškinimų pritaikymas neturėjo reikšmingos įtakos Grupės ir Bendrovės finansinėms ataskaitoms arba veiklos rezultatams, ir atskleidimams.

Patvirtinti, bet dar neįsigalioję standartai

Grupė ir Bendrovė nepritaikė šių TFAS ir TFAAK išaiškinimų, kurie jau yra patvirtinti šių finansinių ataskaitų pasirašymo datą, bet dar neįsigalioję:

1 TAS "Finansinių ataskaitų pateikimas" pataisos: Atskleidimo iniciatyva (įsigalioja nuo ar po 2016 m. sausio 1 d. prasidedančiais finansiniais metais, bet ne anksčiau nei bus priimtas ES)

Šio pakeitimo tikslas yra išaiškinti 1 TAS, pašalinant tariamas kliūtis ataskaitų ruošėjams naudoti savo vertinimus, susijusius su finansinių ataskaitų pateikimu. Grupė ir Bendrovė dar nėra įvertinusi šio standarto taikymo įtakos.

16 TAS "Ilgalaikis materialusis turtas" ir 38 TAS "Nematerialusis turtas" pataisos: Priimtinų nusidėvėjimo ir amortizacijos metodų paaiškinimas (įsigalioja nuo ar po 2016 m. sausio 1 d. prasidedančiais finansiniais metais, bet ne anksčiau nei bus priimtas ES)

Pataisos pateikia papildomas gaires, kaip gali būti skaičiuojamas ilgalaikio materialiojo turto ir nematerialiojo turto nusidėvėjimas ir amortizacija. Paaiškinama, kad pajamomis pagrįstas metodas nėra laikomas tinkamu turto naudojimui atspindėti. Ši pataisa neturės įtakos Grupės ir Bendrovės finansinei būklei ar rezultatams, kadangi Grupė ir Bendrovė nenaudoja pajamomis pagrįstų nusidėvėjimo ir amortizacijos metodų.

19 TAS "Išmokos darbuotojams" pataisos (įsigalioja nuo ar po 2015 m. vasario 1 d. prasidedančiais finansiniais metais)

Šios pataisos nurodo, kaip apskaityti darbuotojų įnašus į nustatytų įmokų planus. Kadangi Grupės ir Bendrovės darbuotojai nedaro tokių įnašų, ši pataisa neturės įtakos Grupės ir Bendrovės finansinėms ataskaitoms.

27 TAS "Nuosavybės metodas atskirose finansinėse ataskaitose" pataisos (įsigalioja nuo ar po 2016 m. sausio 1 d. prasidedančiais finansiniais metais, bet ne anksčiau nei bus priimtas ES)

Pataisos sugrąžina nuosavybės metodą kaip galimą alternatyvą investicijų į dukterines, bendras įmones ir asocijuotas įmones apskaitai bendrovės atskirose finansinėse ataskaitose. Grupė ir Bendrovė dar nėra įvertinusi šio standarto taikymo įtakos.

9 TFAS "Finansinės priemonės" (įsigalioja nuo ar po 2018 m. sausio 1 d. prasidedančiais finansiniais metais, bet ne anksčiau nei bus priimtas ES)

9 TFAS ilgainiui pakeis 39 TAS. TASV išleido pirmąsias tris šio standarto dalis, kuriose nustatyta nauja finansinio turto klasifikavimo ir vertinimo tvarka, reikalavimai finansinių įsipareigojimų apskaitai bei rizikos mažinimo apskaitai. Grupė ir Bendrovė dar neįvertino šio standarto taikymo įtakos.

10 TFAS, 12 TFAS ir 28 TAS pataisos – Investicinės bendrovės: konsolidavimo išimtis (įsigalioja nuo ar po 2016 m. sausio 1 d. prasidedančiais finansiniais metais, bet ne anksčiau nei bus priimtas ES)

Pataisos yra skirtos spręsti problemas, kurios iškilo investicinėms bendrovėms taikant konsolidavimo reikalavimų išimtį. Ši pataisa neturės įtakos Grupės ir Bendrovės finansinėms ataskaitoms, kadangi Bendrovė nėra investicinė bendrovė.

10 TFAS ir 28 TAS pataisos – Turto pardavimas ar įnašai tarp investuotojo ir jo asocijuotos bendrovės ar bendros įmonės (įsigalioja nuo ar po 2016 m. sausio 1 d. prasidedančiais finansiniais metais, bet ne anksčiau nei bus priimtas ES)

Pataisomis sprendžiama pripažinta neatitiktis tarp 10 TFAS ir 28 TAS reikalavimų susijusių su turto pardavimu ar įnašais tarp investuotojo ir jo asocijuotos bendrovės ar bendros įmonės. Pagrindinė pataisų pasekmė yra ta, kad pripažįstamos visos pajamos ar nuostoliai, kai sandoris apima verslo perleidimą, ir pripažįstama dalis pajamų ar nuostolių, kai sandoris apima turtą, kuris neatitinka verslo apibrėžimo. Grupė ir Bendrovė dar neįvertino šio standarto taikymo įtakos.

11 TFAS "Jungtinė veikla": Jungtinės veiklos dalies įsigijimo apskaita (įsigalioja nuo ar po 2016 m. sausio 1 d. prasidedančiais finansiniais metais, bet ne anksčiau nei bus priimtas ES)

11 TFAS apibrėžia bendrų įmonių ir jungtinės veiklos dalies įsigijimo apskaitą. Pataisoje pateikiamos naujos gairės, kaip apskaityti jungtinės veiklos dalies, kuri atitinka verslo apibrėžimą pagal TFAS, įsigijimą ir nurodoma tinkama tokių įsigijimų apskaitos tvarka. Grupė ir Bendrovė dar neįvertino šio standarto taikymo įtakos.

14 TFAS "Reguliacinės atidėtos sąskaitos" (įsigalioja nuo ar po 2016 m. sausio 1 d. prasidedančiais finansiniais metais, bet ne anksčiau nei bus priimtas ES)

Tai yra tarpinis standartas, suteikiantis įmonėms, pirmą kartą taikančioms TFAS, galimybę palikti reguliacinį turta ir įsipareigojimus balanse kol TASV pabaigs išsamų tokio turto ir įsipareigojimų apskaitos projektą. Šio standarto taikymas neturės jokios įtakos Grupei ir Bendrovei.

15 TFAS "Pajamos iš sutarčių su klientais" (įsigalioja nuo ar po 2017 m. sausio 1 d. prasidedančiais finansiniais metais, bet ne anksčiau nei bus priimtas ES)

15 TFAS nustato penkių pakopų modelį, kuris taikomas iš sutarties su klientu uždirbtoms pajamoms pripažinti nepriklausomai nuo pajamas uždirbusio sandorio tipo ar ūkio šakos. Reikės atskleisti išsamią informaciją, įskaitant bendros pajamų sumos paskirstymą į komponentus; informaciją apie veiklos įsipareigojimus; sutarties turto ir įsipareigojimų straipsnio likučių pokyčius tarp laikotarpių ir pagrindinius sprendimus bei apskaitinius įvertinimus. Grupė ir Bendrovė dar neįvertino šio standarto taikymo įtakos.

TFAS patobulinimai

2013 m. gruodžio mėn. TASV išleido 2011–2013 m. ciklo metinius TFAS patobulinimus. Tai yra tokių TFAS pataisų rinkinys (įsigalioja nuo ar po 2015 m. sausio 1 d. prasidedančiais finansiniais metais):

• 1 TFAS "TFAS taikymas pirmą kartą";
• 3 TFAS "Verslo jungimai";
• 13 TFAS "Tikrosios vertės nustatymas";
• 40 TAS "Investicinis turtas".

2013 m. gruodžio mėn. TASV išleido 2010 – 2012 m. ciklo metinius TFAS patobulinimus (įsigalioja nuo ar po 2015 m. vasario 1 d. prasidedančiais finansiniais metais):

• 2 TFAS "Mokėjimas akcijomis";
• 3 TFAS "Verslo jungimai";
• 8 TFAS "Veiklos segmentai";
• 13 TFAS "Tikrosios vertės nustatymas";
• 16 TAS "Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai";
• 24 TAS "Susijusių šalių atskleidimas";
• 38 TAS "Nematerialusis turtas".

2014 m. rugsėjo mėn. TASV išleido 2012–2014 m. ciklo metinius TFAS patobulinimus (įsigalioja nuo ar po 2016 m. sausio 1 d. prasidedančiais finansiniais metais, bet ne anksčiau nei bus priimti ES):

• 5 TFAS "Ilgalaikis turtas skirtas parduoti ir nutraukta veikla";
• 7 TFAS "Finansinės priemonės. Atskleidimai";
• 19 TAS "Išmokos darbuotojams";
• 34 TAS "Tarpinė finansinė atskaitomybė".

Dėl šių pataisų gali atsirasti pasikeitimų Grupės ir Bendrovės apskaitos politikoje ar atskleidžiamoje informacijoje, tačiau jos neturės įtakos Grupės ir Bendrovės finansinei būklei ar rezultatams.

21 TFAAK išaiškinimas "Rinkliavos" (įsigalioja nuo ar po 2014 m. birželio 17 d. prasidedančiais finansiniais metais)

Šis išaiškinimas nurodo, kaip apskaityti vyriausybių nustatytas rinkliavas. Įsipareigojimas mokėti rinkliavą apskaitomas finansinėse ataskaitose, kai įmonė užsiima veikla, dėl kurios ji turi mokėti rinkliavą. Grupė ir Bendrovė dar neįvertino šio išaiškinimo taikymo įtakos.

Grupė ir Bendrovė planuoja pradėti taikyti aukščiau aprašytus standartus ir išaiškinimus jų įsigaliojimo datą, jei jie bus priimti taikyti Europos Sąjungoje.

2.2 Konsolidavimo principai

Dukterinė įmonė – tai tokia įmonė, kurią tiesiogiai ar netiesiogiai kontroliuoja Bendrovė. Bendrovė kontroliuoja ūkio subjektą, kai gali arba turi teisę gauti kintamą grąžą iš savo ryšio su ūkio subjektu, į kurį investuojama, ir gali paveikti šią grąžą naudodamasi savo galia valdyti ūkio subjektą, į kurį investuojama.

Grupės konsoliduotos finansinės ataskaitos apima LITGRID AB ir jos dukterines įmones. Dukterinių įmonių finansinės ataskaitos yra parengtos taikant tokias pačias apskaitos politikas ir apima tokį patį ataskaitinį laikotarpį kaip ir patronuojančios įmonės finansinės ataskaitos.

Dukterinės įmonės yra konsoliduojamos nuo datos, kai jų efektyvi tiesioginė ar netiesioginė kontrolė pereina Bendrovei ir nebekonsoliduojamos nuo datos, kai ši kontrolė prarandama. Visi tarpusavio sandoriai, likučiai ir nerealizuotas sandorių pelnas ar nuostoliai tarp Grupės įmonių yra eliminuojami.

2.3 Verslo jungimai tarp bendrai kontroliuojamų įmonių

Verslo jungimai tarp bendrai kontroliuojamų įmonių

Verslo jungimams, įvykusiems tarp bendrai kontroliuojamų įmonių, nėra taikomas 3 TFAS "Verslo jungimai". Tokie verslo jungimai apskaitomi taikant buvusių apskaitinių verčių metodą. Grupė nepripažįsta turto bei įsipareigojimų jų tikrosiomis vertėmis įsigijimo dieną, o apjungia įsigytą turtą bei įsipareigojimus balansinėmis vertėmis. Prestižas neatsiranda, o skirtumas tarp sumokėto atlygio ar perleisto grynojo turto apskaitinės vertės bei gauto atlygio ar įsigyto grynojo turto apskaitinės vertės finansinėse ataskaitose apskaitomas tiesiogiai nuosavame kapitale.

2.4 Investicijos į dukterines įmones Bendrovės atskirose finansinėse ataskaitose

Investicijos į dukterines įmones patronuojančios įmonės finansinėse ataskaitose yra apskaitomos įsigijimo savikaina atėmus vertės sumažėjimo nuostolius, kai investicijos apskaitinė vertė patronuojančios įmonės finansinės būklės ataskaitoje viršija tikėtiną atsiperkamąją vertę.

2.5 Investicijos į asocijuotas ir bendrai valdomas įmones

Asocijuota įmonė – tai tokia įmonė, kuriai Grupė ar Bendrovė daro reikšmingą įtaką, tačiau nekontroliuoja. Reikšminga įtaka – tai galimybė dalyvauti priimant ūkio subjekto, į kurį investuojama, finansinės ir veiklos politikos sprendimus, nekontroliuojant ar bendrai nekontroliuojant šios politikos. Ji paprastai susijusi su nuosavybės dalimi nuo 20 iki 50 proc. Bendrai valdoma įmonė yra jungtinės veiklos bendrovė, kurioje dalininkų susitarimu bendrai kontroliuojama vykdoma ekonominė veikla ir su veikla susijusiems strateginiams finansiniams ir veiklos sprendimams priimti būtinas vieningas šalių, kurios dalijasi kontrole, (dalininkų) sutikimas.

Asocijuotos ir bendrai valdomos įmonės Grupės konsoliduotose finansinėse ataskaitose apskaitomos taikant nuosavybės metodą. Taikant nuosavybės metodą investicija į asocijuotą ir bendrai valdomą įmonę pradžioje yra apskaitoma savikaina, o po to apskaitinė vertė yra padidinama arba sumažinama po įsigijimo datos įvykusiais Grupės grynojo turto asocijuotoje ir bendrai valdomoje įmonėje dalies pasikeitimais, atėmus bet kokį investicijų vertės sumažėjimą.

Grupei tenkanti įsigytos asocijuotos ir bendrai valdomos įmonės pelno ar nuostolių dalis po įsigijimo pripažįstama pelne (nuostoliuose) bendrųjų pajamų ataskaitoje, o Grupei tenkanti kitų bendrųjų pajamų pasikeitimų dalis po įsigijimo pripažįstama kitose bendrosiose pajamose. Šiomis sumomis yra koreguojama investicijų į asocijuotas įmones apskaitinė vertė.

Prestižas, susijęs su investicijomis į asocijuotas ir bendrai valdomas įmones, yra įtraukiamas į investicijos balansinę vertę ir vertinamas dėl vertės sumažėjimo kaip investicijos dalis.

Asocijuotos ar bendrai valdomos įmonės nuostoliai, viršijantys Grupės dalį joje, įskaitant bet kurias kitas gautinas sumas neužtikrintas turtu, nėra pripažįstami, išskyrus tuos atvejus, kai Grupė prisiima teisinius arba konstruktyvius įsipareigojimus arba padaro mokėjimus asocijuotos ar bendrai valdomos įmonės vardu.

Nerealizuotas pelnas iš sandorių tarp Grupės ir jos asocijuotų ir bendrai valdomų įmonių yra eliminuojamas iki Grupės turimos investicijos dalies asocijuotoje ir bendrai valdomoje įmonėje. Nerealizuotas nuostolis taip pat eliminuojamas, jeigu sandoris nėra perleisto turto vertės sumažėjimo įrodymas.

Jeigu Grupės dalis asocijuotoje ar bendrai valdomoje įmonėje sumažėja, tačiau reikšminga įtaka yra išlaikoma, tik proporcinga praradimui, dalis sumų, anksčiau pripažintų kitose bendrosiose pajamose, yra perklasifikuojama į pelną (nuostolius).

Pelnas ir nuostoliai, atsiradę iš dalies asocijuotoje įmonėje sumažėjimo, yra pripažįstami pelne (nuostoliuose).

Investicijos į asocijuotas ir bendrai valdomas įmones patronuojančios įmonės finansinėse ataskaitose yra apskaitomos įsigijimo savikaina atėmus vertės sumažėjimo nuostolius, kai investicijos apskaitinė vertė patronuojančios įmonės finansinės būklės ataskaitoje viršija tikėtiną atsiperkamąją vertę.

2.6 Ilgalaikis materialusis ir nematerialusis turtas

Turtas priskiriamas ilgalaikiam turtui, jeigu jo tarnavimo trukmė yra ilgesnė nei vieneri metai.

Visas ilgalaikis materialusis turtas yra apskaitomas perkainota verte, nustatyta remiantis periodiškais, ne rečiau kaip kartą per 5 metus, atliekamais turto vertinimais, sumažinta sukaupto nusidėvėjimo bei vertės sumažėjimo suma. Visas sukauptas nusidėvėjimas bei vertės sumažėjimas perkainojimo metu yra sudengiamas su bendrąja turto verte ir likusi suma koreguojama iki perkainotos turto vertės.

Pirmojo ilgalaikio materialiojo turto perkainojimo metu susidariusia apskaitinės vertės padidėjimo suma yra didinamas perkainojimo rezervas nuosavame kapitale, o vertės sumažėjimo suma yra apskaitoma per pelno (nuostolių) straipsnį. Dėl vėlesnio turto perkainojimo susidariusi apskaitinės turto vertės sumažėjimo suma, kuri padengia ankstesnius to paties turto vertės padidėjimus, tiesiogiai mažina perkainojimo rezervą nuosavame kapitale; visi kiti sumažėjimai apskaitomi per pelno (nuostolių) straipsnį. Vertės padidėjimas, kuris padengia ankstesnius vertės sumažėjimus, apskaitomas per pelno (nuostolių) straipsnį. Visi kiti turto vertės padidėjimai vėlesnių perkainojimų metu yra apskaitomi perkainojimo rezerve. Kiekvienais metais skirtumas tarp perkainoto turto nusidėvėjimo, parodyto bendrųjų pajamų ataskaitoje, bei nusidėvėjimo, apskaičiuoto remiantis turto pradine verte, perkeliamas iš perkainojimo rezervo į nepaskirstytąjį pelną, įvertinus atidėtojo pelno mokesčio poveikį. Taip pat pardavus arba nurašius turto vienetą bet koks su šiuo turtu susijęs perkainojimo rezervo likutis yra perkeliamas į nepaskirstytąjį pelną.

Nebaigtos statybos straipsnyje yra apskaitomas statomas ilgalaikis materialusis turtas. Tokio turto įsigijimo savikaina apima projektavimo, statybos darbus, montavimui perduotus įrengimus ir įrangą bei kitas tiesiogines išlaidas.

Ilgalaikis nematerialusis turtas

Ilgalaikis nematerialusis turtas yra pripažįstamas įsigijimo verte. Nematerialusis turtas yra pripažįstamas, jei yra tikėtina, kad Grupė ir Bendrovė gaus su šiuo turtu susijusią ekonominę naudą ateityje ir jei turto vertė gali būti patikimai įvertinta. Po pradinio pripažinimo nematerialusis turtas yra apskaitomas įsigijimo verte, atėmus sukauptą amortizaciją ir sukauptus vertės sumažėjimo nuostolius, jei tokių yra (Grupė ir Bendrovė neturi neriboto tarnavimo laikotarpio nematerialiojo turto).

Nusidėvėjimas ir amortizacija

Ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto, išskyrus žemę ir nebaigtą statybą, nusidėvėjimas (amortizacija) yra skaičiuojamas per įvertintus naudingo tarnavimo laikotarpius, taikant tiesiogiai proporcingą metodą. Kiekvienų metų pabaigoje Grupė ir Bendrovė peržiūri ilgalaikio turto naudingo tarnavimo laikotarpius, likvidacines vertes bei nusidėvėjimo (amortizacijos) metodą, užtikrinant, kad jie atitiktų numatomą ilgalaikio turto naudojimo pobūdį. Įvertinimo pakeitimo įtaka, jei tokia yra, pripažįstama perspektyviai. Ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto įvertinti naudingo tarnavimo laikotarpiai yra tokie:

Ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto grupės Naudingo tarnavimo laikotarpiai (metais)

Pastatai	20 - 75
Statiniai ir mašinos:
- Transformatorinių pastočių gamybiniai pastatai	30
- Statiniai, mašinos ir įrengimai, iš kurių:
- 330, 110, 35 kV elektros energijos perdavimo oro linijos	40 - 55
- 330, 110, 35, 6-10 kV skirstyklos elektros įrenginiai	30 - 35
- 330, 110, 35, 6-10 kV galios transformatoriai	35
- elektros ir ryšių įtaisai	20 - 25
- elektros įrenginiai, iš jų:	15 - 35
- relinės apsaugos ir automatikos įrenginiai	15 - 35
- technologinio ir dispečerinio valdymo įrenginiai	8
- kiti įrenginiai	5 - 20
Transporto priemonės	4 - 10
Kitas materialusis turtas:
- kompiuterinė technika ir ryšių priemonės	3 - 10
- inventorius, įrankiai	4 - 10
Nematerialusis turtas	3 - 4

Pelnas ar nuostolis, susidarantis dėl ilgalaikio turto pardavimo, apskaičiuojamas kaip skirtumas tarp pardavimo pajamų ir turto likutinės vertės ir yra pripažįstamas ataskaitinių metų Bendrųjų pajamų ataskaitoje.

Remonto išlaidos yra pridedamos prie apskaitinės ilgalaikio materialiojo turto vertės, jei yra tikėtina, kad Grupė ar Bendrovė gaus ateityje ekonominę naudą iš šių išlaidų, ir jei jas galima patikimai įvertinti. Pakeistos dalies apskaitinė vertė yra nurašoma. Visos kitos remonto ir priežiūros išlaidos yra pripažįstamos sąnaudomis Bendrųjų pajamų ataskaitoje tuo metu, kai jos yra patiriamos.

2.7 Ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto vertės sumažėjimas

Kiekvieną metinių finansinių ataskaitų datą Grupė ir Bendrovė peržiūri ilgalaikį materialųjį ir nematerialųjį turtą, kad nustatytų, ar yra kokių nors požymių, kad šio turto vertė gali būti sumažėjusi. Jei tokių požymių yra, Grupė ir Bendrovė įvertina šio turto atsiperkamąją vertę tam, kad būtų galima įvertinti ilgalaikio turto vertės sumažėjimą (jei toks yra).

Atsiperkamoji vertė yra didesnioji iš tikrosios vertės, atėmus pardavimo sąnaudas, ir naudojimo vertės. Įvertinant naudojimo vertę, numatomi būsimieji pinigų srautai yra diskontuojami iki dabartinės vertės, naudojant diskonto normą, įvertintą pagal dabartines rinkos sąlygas, egzistuojančią pinigų laiko vertę bei su turtu susijusią riziką, į kurią nebuvo atsižvelgta įvertinant būsimuosius pinigų srautus.

Jei turto (ar pinigus kuriančio vieneto) įvertinta atsiperkamoji vertė yra mažesnė nei šio turto apskaitinė vertė, apskaitinė turto vertė sumažinama iki atsiperkamosios šio turto (ar pinigus kuriančio vieneto) vertės. Nuostoliai dėl vertės sumažėjimo pripažįstami iš karto pelno (nuostolių) straipsnyje, nebent šis turtas anksčiau buvo perkainotas. Tuo atveju, nuostoliai dėl vertės sumažėjimo yra apskaitomi kaip perkainojimo rezervo sumažėjimas.

Jei po nuostolių dėl vertės sumažėjimo pripažinimo turto vertė vėliau padidėja, apskaitinė turto (pinigus kuriančio vieneto) vertė padidinama iki naujai paskaičiuotos turto atsiperkamosios vertės, bet taip, kad padidėjimas neviršytų apskaitinės šio turto (pinigus kuriančio vieneto) vertės, jei nuostoliai dėl vertės sumažėjimo ankstesniais metais nebūtų buvę pripažinti. Turto vertės sumažėjimo atstatymas pripažįstamas per pelno (nuostolių) straipsnį iš karto, nebent šis turtas anksčiau buvo perkainotas. Pastaruoju atveju, jo vertės sumažėjimo panaikinimas yra apskaitomas kaip perkainojimo rezervo padidėjimas (neviršijant buvusio vertės sumažėjimo sumos dydžio).

2.8 Finansinis turtas

Finansinis turtas yra skirstomas į finansinį turtą, vertinamą tikrąja verte (vertės pokytis apskaitomas per pelną (nuostolius) bendrųjų pajamų ataskaitoje), galimą parduoti finansinį turtą, finansinį turtą, laikomą iki išpirkimo termino, suteiktas paskolas ir gautinas sumas. Finansinio turto priskyrimas yra nustatomas pirminio pripažinimo metu.

Finansinio turto įsigijimai ir pardavimai apskaitoje atvaizduojami sandorio sudarymo dieną – dieną, kuomet įsipareigojama pirkti ar parduoti turtą. Pirminio pripažinimo metu finansinis turtas yra įvertinamas tikrąja verte. Jei investicijos apskaitytos ne tikrąja verte, kurios pasikeitimas pripažįstamas per pelną (nuostolius), prie investicijų pridedamos tiesioginės išlaidos, susijusios su sandoriu.

Grupės ir Bendrovės finansinis turtas apima pinigus ir pinigų ekvivalentus, trumpalaikius indėlius bankuose, investicijas į vertybinius popierius, iš pirkėjų ir kitas gautinas sumas.

Finansinio turto apskaita po pirminio pripažinimo priklauso nuo to, kuriai grupei finansinis turtas yra priskirtas.

Galimas parduoti finansinis turtas

Galimas parduoti finansinis turtas yra neišvestinis finansinis turtas arba priskirtas šiai kategorijai arba nepriskirtas jokiai kitai kategorijai. Jis yra priskiriamas ilgalaikiam turtui, išskyrus tuos atvejus, kai sueina investicijos terminas ar vadovybė ketina jį parduoti per 12 mėnesių nuo finansinių ataskaitų sudarymo dienos.

Galimas parduoti finansinis turtas pradžioje apskaitomos tikrąja verte pridėjus sandorio išlaidas, o vėliau - tikrąja verte. Tikrosios vertės pasikeitimai yra apskaitomi kitose bendrosiose pajamose.

Kai investicijos klasifikuojamos kaip galimos parduoti yra parduodamos ar sumažėja jų vertė, sukauptas tikrosios vertės koregavimas yra pripažįstamas bendrųjų pajamų ataskaitoje kaip pelnas arba nuostolis.

Investicijų, kuriomis yra prekiaujama aktyviose finansų rinkose, tikroji vertė yra nustatoma pagal tuo metu kotiruojamą uždarymo rinkos kainą, artimiausią finansinių ataskaitų datai. Investicijoms, kurioms nėra aktyvios rinkos, tikroji vertė yra nustatoma naudojant vertinimo metodus. Šie metodai apima vertės nustatymą remiantis rinkos sąlygomis pastaruoju metu rinkoje įvykdytais sandoriais, kitų iš esmės panašių finansinių priemonių kaina, diskontuotų pinigų srautų analize ar kitais vertinimo modeliais.

Finansinis turtas, laikomas iki išpirkimo

Finansinis turtas, laikomas iki išpirkimo – neišvestinis finansinis turtas, kuriuo prekiaujama aktyvioje rinkoje, turintis nustatytą galiojimo terminą su fiksuotais arba galimais nustatyti mokėjimais, kurį ūkio subjektas neabejotinai ketina ir gali laikyti iki galiojimo pabaigos. Finansinis turtas, laikomas iki išpirkimo, apskaitomas amortizuota savikaina, naudojant efektyviosios palūkanų normos metodą.

Paskolos ir gautinos sumos

Paskolos ir gautinos sumos yra neišvestinis finansinis turtas, kuriam nustatyti fiksuoti ar kitaip nustatomi mokėjimai ir kuris nekotiruojamas aktyviojoje rinkoje. Po pirminio pripažinimo toks finansinis turtas yra apskaitomas amortizuota savikaina, naudojant efektyvios palūkanų normos metodą (išskyrus trumpalaikes gautinas sumas, kurių palūkanų pajamų pripažinimas būtų nereikšmingas), atėmus bet kokį pripažintą vertės sumažėjimo nuostolį, kuris atspindi neatgautinas sumas. Pelnas arba nuostoliai pripažįstami bendrųjų pajamų ataskaitoje tada, kai toks turtas yra nurašomas, sumažėja jo vertė ar jis yra amortizuojamas.

Pinigai ir pinigų ekvivalentai

Pinigus ir pinigų ekvivalentus sudaro grynieji pinigai kasoje ir pinigai bankų sąskaitose, indėliai iki pareikalavimo ir kitos trumpalaikės likvidžios investicijos (pradinis terminas iki 3 mėnesių), kurios gali būti lengvai iškeičiamos į aiškias pinigų sumas ir kurioms būdinga nereikšminga vertės pasikeitimo rizika.

Pinigų srautų ataskaitoje pinigus ir jų ekvivalentus sudaro grynieji pinigai bankų sąskaitose, indėliai einamosiose sąskaitose ir kitos trumpalaikės labai likvidžios investicijos, kurių pradinis terminas iki 3 mėnesių.

Efektyvios palūkanų normos metodas

Efektyvios palūkanų normos metodas – tai finansinio turto ir finansinių įsipareigojimų amortizuotos savikainos skaičiavimo ir palūkanų pajamų ir sąnaudų paskirstymo per atitinkamą laikotarpį metodas. Efektyvi palūkanų norma – tai palūkanų norma, tiksliai diskontuojanti numatomas būsimas grynųjų pinigų išmokas ar įplaukas iki finansinio turto ar finansinio įsipareigojimo grynosios balansinės vertės per numatytą finansinės priemonės galiojimo laikotarpį ar, jeigu būtina, per trumpesnį laikotarpį.

Finansinio turto vertės sumažėjimas

Kiekvieną finansinių ataskaitų datą Grupė ir Bendrovė įvertina finansinį turtą, kad nustatytų, ar yra kokių nors požymių, kad šio turto vertė sumažėjo. Finansinio turto vertė sumažėja tada, kai yra objektyvių požymių, tokių kaip vienas ar keli įvykiai, įvykę po finansinio turto pirminio pripažinimo, kurie turi įtakos įvertintiems finansinio turto busimiems pinigų srautams. Vertės sumažėjimo požymių pavyzdžiu gali būti požymiai, kai skolininkas ar grupė skolininkų susiduria su reikšmingais finansiniais sunkumais, nemoka ar vėluoja mokėti palūkanas ar pagrindinę skolos sumą; tikimybė, kad jie bankrutuos ar bus vykdoma kita

finansinė reorganizacija; akivaizdūs faktoriai, tokie kaip įsiskolinimų pokyčiai ar verslo sąlygų pokyčiai, sutampantys su finansinių įsipareigojimų nevykdymu, rodantys, jog egzistuoja įvertinamas būsimų pinigų srautų sumažėjimas. Finansinio turto, apskaitomo amortizuota savikaina, vertės sumažėjimo nuostolių suma yra skirtumas tarp finansinio turto apskaitinės vertės ir įvertintų būsimųjų pinigų srautų dabartinės vertės, apskaičiuotos naudojant pradinę efektyvią palūkanų normą.

Viso finansinio turto apskaitinė vertė yra tiesiogiai sumažinama įvertintais vertės sumažėjimo nuostoliais, išskyrus prekybos gautinas sumas, kurių apskaitinė vertė yra sumažinama naudojant abejotinų gautinų sumų sąskaitą. Nuvertėjusios gautinos sumos yra nurašomos, kai jos yra įvertinamos kaip nebeatgautinos.

Jei po finansinės būklės ataskaitos datos įvertintų vertės sumažėjimo nuostolių suma sumažėja ir šis sumažėjimas gali būti objektyviai susietas su įvykiais, kurie įvyko po įvertintų vertės sumažėjimo nuostolių pripažinimo, tuomet šie anksčiau pripažinti vertės sumažėjimo nuostoliai yra atstatomi per Bendrųjų pajamų ataskaitą, bet taip, kad vertės sumažėjimo nuostolių atstatymo dieną turto apskaitinė vertė neviršytų amortizuotos savikainos, kuri būtų buvusi, jei nuostoliai dėl vertės sumažėjimo ankstesniais laikotarpiais nebūtų buvę pripažinti.

Finansinio turto pripažinimo nutraukimas

Finansinio turto (ar, kur tinkama, dalies finansinio turto ar dalies panašaus finansinio turto grupės) pripažinimas yra nutraukiamas, kai:

• baigiasi teisės į finansinio turto pinigų srautus galiojimo laikas;

• išlaikoma teisė į pinigų srautus, bet prisiimamas įsipareigojimas sumokėti visą sumą trečiajai šaliai pagal perleidimo sutartį per trumpa laiką; arba

• perleidžiama teisė gauti pinigines įplaukas iš turto ir/arba (a) perleidžiama iš esmės visa su finansinio turto nuosavybe susijusi rizika ir nauda, arba (b) nei perleidžiama, nei išlaikoma su finansiniu turtu susijusi rizika ir nauda, bet perleidžiama šio turto kontrolė.

Kai Grupė ir Bendrovė perleidžia teises į turto pinigų srautus, bet nei perleidžia nei išlaiko su turto nuosavybe susijusios rizikos ir naudos ir neperleidžia turto kontrolės, turtas yra pripažįstamas ta dalimi, su kuria Grupė ir Bendrovė yra vis dar susijusi. Sąsaja su turtu, kuris buvo perleistas kaip garantija, apskaitoma mažesniąja suma iš apskaitinės turto vertės, ir didžiausios numanomos sumos, kurią Grupei ir Bendrovei gali tekti sumokėti.

2.9 Atsargos

Atsargos pirminio pripažinimo metu yra apskaitomos įsigijimo savikaina. Vėlesniais laikotarpiais atsargos yra apskaitomos grynąja galimo realizavimo verte arba įsigijimo savikaina – priklausomai nuo to, kuri yra mažesnė. Atsargų savikaina apima įsigijimo kainą ir susijusius mokesčius, kurie vėliau nėra atgaunami iš mokesčių institucijų, bei tas pridėtines išlaidas, kurios susidarė gabenant atsargas į dabartinę jų buvimo vietą ir suteikiant joms dabartinę būklę. Savikaina nustatoma naudojant FIFO metodą. Grynoji galimo realizavimo vertė – įvertinta pardavimo kaina, atėmus įvertintas gamybos užbaigimo išlaidas ir įvertintas pardavimo išlaidas.

2.10 Ilgalaikis turtas, skirtas parduoti

Ilgalaikis turtas klasifikuojamas kaip skirtas pardavimui tuomet, jeigu jo apskaitinė vertė bus atgauta jį pardavus ir kai turto pardavimas yra labai tikėtinas. Pardavimui skirtas turtas yra apskaitomas žemesne iš apskaitinės vertės ir tikrosios vertės, sumažintos numatomomis pardavimo išlaidomis.

2.11 Prekybos skolos ir kiti finansiniai įsipareigojimai, paskolos

Finansiniai įsipareigojimai, paskolos

Finansiniai įsipareigojimai, įskaitant paskolas, pradinio pripažinimo metu yra apskaitomi tikrąja verte, atėmus sandorio sudarymo išlaidas.

Vėlesniais laikotarpiais finansiniai įsipareigojimai yra apskaitomi amortizuota savikaina, apskaičiuota naudojant efektyvios palūkanų normos metodą. Palūkanų sąnaudos yra pripažįstamos, naudojant efektyvios palūkanų normos metodą, kaip tai yra aprašyta šio aiškinamojo rašto 2.8 punkte.

Finansiniai įsipareigojimai priskiriami ilgalaikiams, jei iki finansinės būklės ataskaitos datos sudaryta finansavimo sutartis įrodo, kad įsipareigojimas finansinės būklės ataskaitos sudarymo datai pagal pobūdį buvo ilgalaikis.

Finansinių įsipareigojimų pripažinimo nutraukimas

Finansinio įsipareigojimo pripažinimas nutraukiamas, kai jis yra padengiamas, atšaukiamas ar baigiasi jo terminas. Kai vienas esamas finansinis įsipareigojamas pakeičiamas kitu įsipareigojimu tam pačiam skolintojui, bet kitomis sąlygomis, arba kai esamo įsipareigojimo sąlygos iš esmės pakeičiamos, toks pokytis laikomas pirminio įsipareigojimo nutraukimu ir naujo įsipareigojimo atsiradimu. Skirtumas tarp atitinkamų finansinių įsipareigojimų verčių pripažįstamas Bendrųjų pajamų ataskaitoje.

Prekybos skolos

Prekybos skolos yra įsipareigojimas apmokėti už prekes ir paslaugas, įsigytas iš tiekėjų įprastinės veiklos metu.

Prekybos skolos yra klasifikuojamos kaip trumpalaikiai įsipareigojimai jeigu apmokėjimo terminas sueina per vienerius metus. Priešingu atveju jos yra parodomos kaip ilgalaikiai įsipareigojimai.

2.12 Dividendų paskirstymas

Dividendų paskirstymas Bendrovės akcininkams pripažįstamas įsipareigojimu Grupės ir Bendrovės finansinėse ataskaitose tuo laikotarpiu, kuomet dividendus patvirtina Bendrovės akcininkai.

2.13 Užsienio valiuta

Kiekvienos Grupės įmonės finansinės ataskaitos yra pateiktos pagrindine ekonominės aplinkos, kurioje įmonė veikia, valiuta (funkcine valiuta). Konsoliduotose finansinėse ataskaitose kiekvienos Grupės įmonės finansiniai veiklos rezultatai bei finansinė būklė yra pateikti litais, kurie yra Bendrovės funkcinė valiuta ir Grupės konsoliduotų finansinių ataskaitų pateikimo valiuta. Visa finansinė informacija, pateikta litais, yra suapvalinta iki artimiausio tūkstančio, jeigu nenurodyta kitaip. Kadangi šiose ataskaitose sumos yra suapvalintos iki tūkstančių litų, tai dėl apvalinimo sumos lentelėse gali nesutapti.

Sandoriai užsienio valiuta apskaitoje atvaizduojami litais pagal sandorio atlikimo dieną Lietuvos banko skelbiamą lito ir užsienio valiutos santykį. Piniginis turtas ir įsipareigojimai yra perskaičiuojami į litus finansinių ataskaitų sudarymo datos kursu. Pelnas ir nuostoliai, patirti dėl atsiskaitymų pagal šiuos sandorius bei dėl piniginio turto ar įsipareigojimų perskaičiavimo į litus, yra įtraukiami į ataskaitinio laikotarpio pelną (nuostolius).

Nuo 2002 m. vasario 2 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. litas buvo susietas su euru santykiu 3,4528 lito už 1 eurą, o lito kursą kitų valiutų atžvilgiu kasdien nustatinėdavo Lietuvos bankas.

2.14 Dotacijos

Dotacijos, susijusios su turtu

Jeigu Valstybės ir Europos Sąjungos dotacijos yra gautos ilgalaikio turto forma arba yra skirtos ilgalaikiam turtui įsigyti, jos yra laikomos dotacijomis, susijusiomis su turtu. Šios dotacijos yra apskaitomos mažinant susijusio ilgalaikio turto apskaitinę vertę. Dotacijos bendrųjų pajamų ataskaitoje yra pripažįstamos per turto gyvavimo laikotarpį mažinant nusidėvėjimo sąnaudas.

Strateginių projektų rengimui ir įgyvendinimui Bendrovei skirtos viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) lėšos apskaitomos kaip dotacijos, susijusios su turtu. Jos taip pat yra apskaitomos mažinant susijusio ilgalaikio turto apskaitinę vertę ir bendrųjų pajamų ataskaitoje yra pripažįstamos per turto gyvavimo laikotarpį mažinant nusidėvėjimo sąnaudas.

Avansu gautos dotacijos, susijusios su ilgalaikio turto įsigijimu, yra apskaitomos kaip ilgalaikiai įsipareigojimai iki tokio turto įsigijimo momento.

2.15 Atidėjiniai

Atidėjiniai apskaitomi tada, kai dėl įvykio praeityje Grupė ir Bendrovė turi teisinį įsipareigojimą ar neatšaukiamą pasižadėjimą, ir tikėtina, kad jam įvykdyti bus reikalingi ekonominę naudą teikiantys ištekliai, ir įsipareigojimo suma gali būti patikimai įvertinta. Jei pinigų laiko vertė yra reikšminga, atidėjiniai yra diskontuojami naudojant efektyvią laikotarpio palūkanų normą (prieš mokesčius), jei reikia, atsižvelgiant į konkrečią įsipareigojimui specifinę riziką. Kai naudojamas diskontavimo metodas, atidėjinio balansinė vertė didėja kiekvieną laikotarpį, siekiant atspindėti praėjusį laiką. Toks didėjimas pripažįstamas kaip skolinimosi išlaidos.

2.16 Išmokos darbuotojams

(a) Socialinio draudimo įmokos

Bendrovė ir Grupė moka socialinio draudimo įmokas į Valstybinį socialinio draudimo fondą (toliau - Fondas) už savo darbuotojus pagal nustatytų įmokų planą ir vadovaujantis šalies įstatymų reikalavimais. Nustatytų įmokų planas – tai planas, pagal kurį Bendrovė ir Grupė moka nustatyto dydžio įmokas ir ateityje neturės jokio teisinio ar konstruktyvaus įsipareigojimo ir toliau mokėti šias įmokas, jeigu Fondas neturės pakankamai turto, kad galėtų visiems darbuotojams sumokėti išmokas, susijusias su tarnyba dabartiniu ar ankstesniais laikotarpiais. Socialinio draudimo įmokos pripažįstamos sąnaudomis pagal kaupimo principą ir priskiriamos darbuotojų darbo užmokesčio sąnaudoms.

(b) Premijų planai

Bendrovė ir Grupė pripažįsta įsipareigojimą ir premijų sąnaudas, kuomet turi sutartinį įsipareigojimą arba praeityje buvo taikoma praktika, sukūrusi konstruktyvų įsipareigojimą.

(c) Išmokos darbuotojams išeinant į pensiją sulaukus pensinio amžiaus

Kiekvienam Grupės ir Bendrovės darbuotojui, išeinančiam iš darbo sulaukus pensinio amžiaus, pagal Lietuvos Respublikos įstatymus priklauso 2 mėnesių atlyginimų dydžio išmoka, o pagal Bendrovėje galiojančią kolektyvinę sutartį – 3 mėnesių atlyginimų dydžio išmoka. Išmokų darbuotojams įsipareigojimas pripažįstamas balanse ir atspindi tų išmokų dabartinę vertę finansinių ataskaitų sudarymo dieną. Aprašytas ilgalaikis išmokų darbuotojams įsipareigojimas finansinių ataskaitų sudarymo dieną yra apskaičiuojamas remiantis aktuariniais įvertinimais, taikant planuojamo sąlyginio vieneto metodą. Nustatytos ilgalaikės išmokos įsipareigojimo dabartinė vertė nustatoma diskontuojant įvertintus būsimus pinigų srautus, naudojant palūkanų normas, nustatytas vyriausybės obligacijoms, kurios išreikštos tokia valiuta, kuria bus sumokėtos išmokos darbuotojams ir kurių terminas panašus į susijusio įsipareigojimo terminą.

2.17 Nuomos apskaita

Nuoma yra pripažįstama išperkamąja, kai pagal nuomos sąlygas nuomininkui iš esmės perduodama visa rizika ir nauda, susijusi su turto nuosavybe. Veiklos nuoma – tai į išperkamosios nuomos sąvoką neįeinanti nuoma. Vertinimas ar sutartis atitinka išperkamosios veiklos nuomos sąlygas atliekamas pasirašant tokią sutartį.

Grupė ir Bendrovė kaip nuomotojas

Pajamos pagal veiklos nuomos sutartis yra pripažįstamos tiesiogiai proporcingu metodu per visą nuomos laikotarpį.

Grupė ir Bendrovė kaip nuomininkas

Veiklos nuomos mokėjimai yra pripažįstami sąnaudomis bendrųjų pajamų ataskaitoje tiesiogiai proporcingu metodu per visą nuomos laikotarpį.

2.18 Segmentų ataskaita

Informacija apie verslo segmentus atskleidžiama vadovaujantis tuo pačiu metodu, kuris naudojamas teikiant informaciją pagrindiniam sprendimus priimančiam asmeniui. Pagrindinis sprendimus priimantis asmuo, kuris yra atsakingas už išteklių paskirstymą ir verslo segmentų veiklos rezultatų įvertinimą, yra Valdyba, priimanti strateginius sprendimus.

2.19 Pajamų ir sąnaudų pripažinimas

Pajamos pripažįstamos, kai tikėtina, jog Grupė ir Bendrovė gaus su sandoriu susijusią ekonominę naudą, ir kai galima patikimai įvertinti pajamų sumą. Pajamos įvertinamos gauto ar gautino atlygio tikrąja verte, neįskaitant pridėtinės vertės mokesčio, atėmus nuolaidas. Pajamų pripažinimui taip pat taikomi šie kriterijai:

Pajamos iš elektros energijos perdavimo, galios rezervavimo ir prekyba reguliavimo bei balansavimo elektros energija Pajamos iš elektros energijos perdavimo, galios rezervavimo ir prekyba reguliavimo bei balansavimo elektros energija yra pripažįstamos suteikus paslaugą arba pardavus elektros energiją, t.y. kai pirkėjui perduodama rizika ir su sandoriu susijusi ekonominė nauda.

Kainų reguliavimas

Perdavimo paslaugų kainos reguliuojamos Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai (toliau – Komisija) nustatant perdavimo paslaugos viršutines kainų ribas. Konkrečias perdavimo kainas ir tarifus nustato paslaugos teikėjas, neviršydamas Komisijos patvirtintų ribų.

Gamintojų ir nepriklausomų tiekėjų parduodamos elektros energijos ir rezervinės galios kainos nereguliuojamos, išskyrus atvejus, kai gamintojas ar nepriklausomas tiekėjas užima daugiau kaip 25 procentus rinkos. Tokiu atveju kainų reguliavimo tvarką nustato Komisija.

Grupė perka galios rezervavimo paslaugą iš elektros energijos tiekėjų pagal galios rezervavimo sutartis, o vėliau teikia šią paslaugą skirstomojo tinklo operatoriams bei elektros energijos vartotojams pagal Komisijos nustatytą tarifą. Grupė apskaito pajamas bendrąja verte, nes teikdama šias paslaugas veikia kaip pagrindinis paslaugos teikėjas.

Naujų vartotojų ar gamintojų prijungimas prie elektros energijos perdavimo tinklo

Nuo 2010 m. (taikoma turtui, gautam iš klientų po 2009 m. liepos 1 d.) iki atskyrimo - AB "Lietuvos energija", o vėliau - Bendrovė gautus mokesčius už naujų vartotojų ar gamintojų prijungimą prie elektros tinklo pripažįsta pajamomis iš karto, kai naujas vartotojas ar gamintojas yra prijungiamas tais atvejais, kai naujo vartotojo ar gamintojo ateityje mokama elektros energijos kaina už Bendrovės/Grupės teikiamas paslaugas nesiskiria nuo kitų vartotojų ar gamintojų, kurie nėra sumokėję tokių prijungimo mokesčių.

Iki 2009 m. liepos 1 d. AB "Lietuvos energija" gauti mokesčiai už naujų vartotojų ar gamintojų prijungimą prie tinklo apskaitomi ilgalaikiame turte mažinant susijusio turto apskaitinę vertę. Šie mokesčiai bendrųjų pajamų ataskaitoje yra pripažįstami per susijusio turto gyvavimo laikotarpį mažinant nusidėvėjimo sąnaudas.

Remonto paslaugų pajamos

Individualių sutarčių/projektų su klientais, pvz. remonto paslaugų, pajamos pripažįstamos proporcingai atliktam darbui, kuris įvertinamas palyginant realiai patirtas projekto sąnaudas su bendromis numatytomis projekto sąnaudomis. Tikėtinas pelningumo pokytis apskaitomas bendrųjų pajamų ataskaitoje, kai tokie pokyčiai nustatomi. Projektai reguliariai peržiūrimi ir nustačius, kad sandoris bus nuostolingas, apskaitomi atitinkami atidėjiniai.

Kitos pajamos

Palūkanų pajamos pripažįstamos kaupimo principu, atsižvelgiant į skolos likutį ir taikomą palūkanų normą. Gautos palūkanų įplaukos pinigų srautų ataskaitoje pateiktos kaip investicinės veiklos pinigų srautai.

Pelną iš ilgalaikio materialiojo turto pardavimo bei nuomos pajamas Grupė ir Bendrovė apskaito kaip kitas pajamas.

Dividendų pajamos

Dividendų pajamos pripažįstamos, kuomet nustatoma teisė gauti jų išmokėjimą.

Sąnaudų pripažinimas

Sąnaudos pripažįstamos bendrųjų pajamų ataskaitoje kaupimo principu, kai patiriamos.

Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų pajamų ir sąnaudų pripažinimas

Pagal viešuosius interesus atitinkančių paslaugų teikimo tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. 1-283, Grupė yra Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (toliau – VIAP) lėšų administratorius, t.y. tik surenka ir išmoka VIAP lėšas.

VIAP lėšos – tai lėšos, sumokamos viešuosius interesus atitinkančių paslaugų teikėjams, kurių sąrašą nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Metines VIAP lėšas nustato Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (toliau – Komisija). VIAP lėšos surenkamos iš elektros energijos vartotojų, taikant Komisijos nustatytą VIAP kainą, kurią nustatant Komisija įvertina skirtumą tarp praėjusiais kalendoriniais metais Bendrovės/Grupės surinktų ir išmokėtų VIAP lėšų.

Bendrovė/Grupė VIAP pajamomis pripažįsta:

Komisijos Bendrovei/ Grupei skirtas VIAP lėšas už elektros energijos gamybos įrenginių, elektros energijos gamybai naudojančių vėjo, biomasės, saulės energiją ar hidroenergiją, prijungimą prie perdavimo tinklų, perdavimo tinklų optimizavimą, plėtrą ir (ar) rekonstrukciją, susijusią su atsinaujinančius energijos išteklius naudojančių gamintojų pagamintos elektros energijos priėmimu ir persiuntimu;

Komisijos Bendrovei/ Grupei skirtas VIAP lėšas už elektros energijos, gaminamos naudojant atsinaujinančius energijos išteklius, balansavimą;

Komisijos Bendrovei/ Grupei skirtas VIAP lėšas VIAP lėšų administravimo sąnaudoms padengti.

Visos kitos Bendrovės/Grupės surinktos/išmokėtos VIAP lėšos pajamomis/sąnaudomis nepripažįstamos.

2.20 Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų apskaita, kai Grupė veikia kaip lėšų administratorius

Grupė vykdydama VIAP veiklą veikia kaip lėšų administratorius Komisijos/valstybės vardu ir ši veikla Grupei nesukuria pajamų/pelno įmonės įprastinės veiklos metu. Taip pat yra priimtas atitinkamas LR Vyriausybės nutarimas, numatantis, kad Grupė veikia kaip administratorius ir Grupė bei Komisija turi atskiras sistemas šiems sandoriams apskaityti bei juos kontroliuoti.

Siekiant tiksliau pateikti Grupės finansinę būklę, finansinį rezultatą ir pinigų srautus bei atspindėti VIAP lėšų administravimo tikrąją ekonominę esmę Grupė pajamomis pripažįsta tik 2.19 pastaboje išvardintas pajamas, o skirtumą tarp gautų ir išmokėtų administruojamų VIAP lėšų atvaizduoja gautinose (mokėtinose) sumose.

Atsižvelgiant į tai, kad Grupė veikia kaip lėšų administratorius Komisijos/valstybės vardu, bendrųjų pajamų ataskaitoje lėšos, gautos iš vartotojų, sudengiamos su lėšomis, išmokėtomis elektros energijos gamintojams. Grupė pajamomis pripažįsta tik už suteiktas VIAP paslaugas ir VIAP administravimo paslaugas gautą VAIP lėšų dalį, kuri yra iš anksto nustatyta Vyriausybės. Nuo 2013 m. sausio 1 d. Bendrovė nebėra VIAP lėšų administratorius (kaip aprašyta 1-oje pastaboje), tačiau toliau veikia kaip tarpininkas surinkdama VIAP lėšas Grupės dukterinei įmonei UAB "Baltpool", dabartiniam VIAP lėšų administratoriui, todėl skirtumas tarp surinktų ir UAB "Baltpool" pervestų VIAP lėšų atvaizduojamas kitose gautinose/kitose mokėtinose sumose kaip "skirtumas tarp gautų ir išmokėtų VIAP lėšų".

2.21 Skolinimosi kaštai

Skolinimosi kaštai, tiesiogiai susiję su turto, kuriam pagaminti ar jį paruošti naudojimui ar pardavimui reikia pakankamai daug laiko, pasigaminimu ar paruošimu naudojimui ar pardavimui, yra pridedami prie šio turto įsigijimo vertės tol, kol šis turtas visiškai parengiamas naudojimui ar pardavimui. Palūkanų pajamos, susijusios su laikinu skolintų lėšų investavimu iki jos bus panaudotos turto įsigijimui, yra atimamos iš turto įsigijimo vertės.

Kiti skolinimosi kaštai yra pripažįstami sąnaudomis bendrųjų pajamų ataskaitoje kai patiriami.

2.22 Pelno mokestis

Pelno mokesčio sąnaudas sudaro einamųjų metų pelno mokesčio ir atidėtojo pelno mokesčio sąnaudos.

Pelno mokestis

Einamųjų metų pelno mokesčio sąnaudos yra apskaičiuotos nuo einamųjų metų pelno prieš apmokestinimą, pakoreguoto tam tikromis apmokestinamojo pelno nemažinančiomis/nedidinančiomis sąnaudomis/pajamomis. Pelno mokesčio sąnaudos apskaičiuojamos naudojant pelno mokesčio tarifą, galiojusį finansinių ataskaitų datą. 2014 metais ir 2013 metais pelno mokesčio tarifas buvo 15 proc.

Mokestiniai nuostoliai gali būti keliami neribotą laikotarpį išskyrus nuostolius, kurie susidarė dėl vertybinių popierių ir (arba) išvestinių finansinių priemonių perleidimo. Toks perkėlimas nutraukiamas, jeigu Bendrovė nebetęsia veiklos, dėl kurios šie nuostoliai susidarė, išskyrus atvejus, kai Bendrovė veiklos nebetęsia dėl nuo jos nepriklausančių priežasčių. Nuostoliai iš vertybinių popierių ir (arba) išvestinių finansinių priemonių perleidimo gali būti keliami 5 metus ir padengiami tik iš tokio paties pobūdžio sandorių pelno. Nuo 2014 m. sausio 1 d. perkeliamų atskaitomų mokestinių nuostolių suma negali būti didesnė kaip 70 proc. ataskaitinių metų apmokestinamo pelno sumos.

Atidėtasis pelno mokestis

Atidėtasis pelno mokestis apskaitomas balansinių įsipareigojimų metodu. Atidėtųjų mokesčių turtas ir įsipareigojimai yra pripažįstami būsimų mokesčių tikslais, pažymint skirtumus tarp turimo turto ir įsipareigojimų apskaitinės vertės finansinėse ataskaitose ir jų atitinkamos mokestinės bazės. Atidėtųjų mokesčių įsipareigojimai yra pripažįstami visiems laikiniems skirtumams, kurie vėliau didins apmokestinamąjį pelną, o atidėtųjų mokesčių turtas pripažįstamas tik ta dalimi, kuri tikėtinai ateityje sumažins apmokestinamąjį pelną. Toks turtas ir įsipareigojimai yra nepripažįstami, jei nesusijusio su verslo jungimu sandorio metu pripažintas turtas ar įsipareigojimai neįtakoja nei apmokestinamojo, nei finansinio pelno.

Atidėtojo pelno mokesčio turtas yra peržiūrimas finansinių ataskaitų sudarymo datai ir yra sumažinamas, jei nėra tikėtina, kad Grupė ir Bendrovė ateityje turės pakankamai apmokestinamojo pelno šiam turtui realizuoti, iki sumos, kuri tikėtinai ateityje sumažins apmokestinamąjį pelną. Atidėtojo pelno mokesčio turtas ir įsipareigojimai yra įvertinami naudojant mokesčio tarifą, kuris taikomas metų, kuriais šiuos laikinus skirtumus numatoma padengti arba apmokėti, pelno mokesčiui apskaičiuoti.

Atidėtojo pelno mokesčio turtas ir įsipareigojimai užskaitomi tarpusavyje, kai jie yra susiję su pelno mokesčiais, nustatytais tos pačios mokesčių institucijos ir kuomet egzistuoja pagal įstatymą įgyvendinama teisė užskaityti ataskaitinio laikotarpio mokesčių turtą su ataskaitinio laikotarpio mokesčių įsipareigojimu.

Pelno mokestis ir atidėtasis pelno mokestis už ataskaitinį laikotarpį

Ataskaitinio laikotarpio ir atidėtasis pelno mokestis pripažįstami pajamomis ar sąnaudomis ir įtraukiami į laikotarpio grynąjį pelną ar nuostolį, išskyrus atvejus, kai mokestis atsiranda iš sandorio ar įvykio, kuris pripažįstamas tiesiogiai nuosavame kapitale ar kitose bendrosiose pajamose. Tuomet mokesčiai taip pat apskaitomi, atitinkamai, nuosavame kapitale ar kitose bendrosiose pajamose.

2.23 Vienai akcijai tenkantis pelnas

Vienai akcijai tenkantis pelnas apskaičiuojamas dalijant akcininkams tenkantį grynąjį pelną iš išleistų paprastųjų vardinių akcijų svertinio vidurkio. Tuo atveju, kai akcijų skaičius pasikeičia, tačiau tai neįtakoja ekonominių resursų pasikeitimo, svertinis išleistų paprastųjų vardinių akcijų vidurkis pakoreguojamas proporcingai akcijų skaičiaus pasikeitimui taip, lyg šis pasikeitimas būtų įvykęs ankstesniojo laikotarpio pradžioje.

Bendrovė neturi jokių pelną vienai akcijai mažinančių akcijų pasirinkimo sandorių, todėl vienai akcijai tenkantis pagrindinis ir sumažintas pelnas nesiskiria.

2.24 Neapibrėžtumai

Neapibrėžti įsipareigojimai nėra pripažįstami finansinėse ataskaitose. Jie yra aprašomi finansinėse ataskaitose, išskyrus tuos atvejus, kai tikimybė, kad ištekliai, duodantys ekonominę naudą, bus prarasti, yra labai maža. Neapibrėžtas turtas finansinėse ataskaitose nėra pripažįstamas, tačiau jis yra aprašomas finansinėse ataskaitose tuomet, kai yra tikėtina, kad bus gautos pajamos arba ekonominė nauda.

2.25 Pobalansiniai įvykiai

Pobalansiniai įvykiai, kurie suteikia papildomos informacijos apie Grupės ir Bendrovės padėtį finansinių ataskaitų datą (koreguojantys įvykiai), atspindimi finansinėse ataskaitose. Pobalansiniai įvykiai, kurie nėra koreguojantys įvykiai, yra aprašomi pastabose, kai jų įtaka yra reikšminga.

2.26 Tarpusavio užskaitos

Sudarant finansines ataskaitas turtas ir įsipareigojimai bei pajamos ir sąnaudos nėra sudengiami, išskyrus atvejus, kai atskiras standartas specifiškai tokio sudengimo reikalauja.

2.27 Pagrindiniai apskaitiniai vertinimai ir prielaidos

Rengiant finansines ataskaitas pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, vadovybei reikia padaryti tam tikras prielaidas ir įvertinimus, kurie įtakoja taikomą apskaitos politiką bei pateiktas turto, įsipareigojimų, pajamų bei sąnaudų sumas bei neapibrėžtumų atskleidimus. Faktiniai rezultatai gali skirtis nuo tokių vertinimų. Rengiant šias finansines ataskaitas, reikšmingi vadovybės vertinimai ir prielaidos bei pagrindiniai neapibrėžtumų šaltiniai, dėl kurių kyla rizika, kad susijusio turto ir įsipareigojimų apskaitinė vertė ateinančiais finansiniais metais bus reikšmingai pasikeitusi, buvo tokie:

Ilgalaikio materialiojo turto perkainojimas

Kaip aprašyta 5 pastaboje Bendrovė atliko ilgalaikio materialiojo turto perkainojimą ir nustatė ilgalaikio materialiojo turto tikrąją vertę (3 tikrosios vertės nustatymo lygis). Pažymėtina, jog nustatant turto tikrąją vertę, pagrindinę įtaką daro naudojamos prielaidos vertinant būsimųjų laikotarpių perdavimo paslaugos tarifą. Ilgalaikio materialiojo turto tikrajai vertei nustatyti naudotos prielaidos plačiau atskleistos minėtoje pastaboje.

Investicijų vertės sumažėjimas

Dukterinių, asocijuotų ir bendrai valdomų įmonių akcijomis nėra prekiaujama viešai, todėl Bendrovės vadovybė galimą jų atsiperkamąją vertę įvertino naudodama diskontuotas būsimas pinigines įplaukas pagal kelerių metų finansines prognozes arba netiesiogiai rinkoje prieinamus duomenimis apie panašius sandorius.

Investicijos į UAB "Duomenų logistikos centras" atsiperkamoji vertė 2014 m. gruodžio 31 d. buvo apskaičiuota diskontuotų pinigų srautų metodu. Investicijai buvo apskaitytas vertės sumažėjimas, kuris 2014 m. gruodžio 31 d. sudarė 2 539 tūkst. Lt. Naudota diskonto norma prieš mokesčius sudarė 12,35 proc.

Investicijos į UAB "TETAS" atsiperkamoji vertė 2014 m. gruodžio 31 d. buvo apskaičiuota diskontuotų pinigų srautų metodu, atsižvelgus į numatomus pokyčius rinkoje ir planuojama UAB "TETAS" efektyvumo didinimą. Investicijai buvo apskaitytas vertės sumažėjimas, kuris 2014 m. gruodžio 31 d. sudarė 6 842 tūkst. Lt. Naudota diskonto prieš mokesčius norma sudarė 12,55 proc. Diskonto normos pokytis 10 proc. lemtų 1 693 tūkst. litų vertinimo rezultatų pokytį.

Kitų investicijų atsiperkamoji vertė buvo vertinama remiantis netiesiogiai rinkoje prieinamais duomenimis.

Vertinimas susijęs su pinigais ir pinigų ekvivalentais

Kaip atskleista 13 pastaboje, dalis Bendrovės ir Grupės lėšų, kurios yra skirtos atsiskaityti su "Nord Balt" projekto rangovais, atitinka pinigų ir pinigų ekvivalentų apibrėžimą pagal TFAS.

2.28 Tikrosios vertės vertinimas

Tikroji vertė – tai kaina, kuri būtų gauta pardavus turtą arba kuri būtų sumokėta perdavus įsipareigojimą įprasto tarp rinkos dalyvių įvykusio sandorio metu nustatymo dieną. Tikrosios vertės nustatymas paremtas prielaida, kad turto pardavimo ar įsipareigojimų perdavimo sandoris vyksta arba: pagrindinėje turto ar įsipareigojimų rinkoje, ar jei nėra pagrindinės rinkos – turtui ar įsipareigojimams pačioje palankiausioje rinkoje.

Pagrindinė ar pati palankiausia rinka turi būti Bendrovei/Grupei prieinama.

Turto ar įsipareigojimų tikroji vertė nustatoma naudojant tas prielaidas, kurias naudotų rinkos dalyviai norėdami nustatyti turto ar įsipareigojimų kainą, darant prielaidą, kad rinkos dalyviai turi geriausių ekonominių interesų.

Nefinansinio turto tikroji vertė nustatoma atsižvelgiant į rinkos dalyvio gebėjimą generuoti ekonominę naudą, naudojant turtą efektyviausiai ir geriausiai arba parduodant jį kitam rinkos dalyviui, kuris turtą naudotų efektyviausiai ir geriausiai.

Bendrovė/Grupė naudoja vertinimo metodikas, kurios esamomis aplinkybėmis yra tinkamos ir apie kurias turima pakankamai duomenų tikrajai vertei nustatyti, naudodama kuo daugiau svarbių rinkose stebimų duomenų ir kuo mažiau rinkose nestebimų duomenų.

Visas turtas ir įsipareigojimai, kurių tikroji vertė yra nustatoma ar atskleidžiama finansinėje ataskaitoje, yra suskirstomi pagal toliau aprašomą tikrosios vertės hierarchiją, kuri paremta tikrajai vertei nustatyti naudojamais reikšmingais žemiausio lygio duomenimis:

1 lygis – tokių pačių turto vienetų arba įsipareigojimų kotiruojamos (nekoreguotos) kainos aktyviosiose rinkose;

2 lygis – vertinimo metodikos, kuriose tiesiogiai ar netiesiogiai rinkose stebimi žemiausio lygio duomenys, kurie yra reikšmingi nustatant tikrąją vertę;

3 lygis – vertinimo metodikos, kuriose rinkose nestebimi žemiausio lygio duomenys, kurie yra reikšmingi nustatant tikrąją vertę.

Turtą ir įsipareigojimus, kurie finansinėse ataskaitose pripažįstami pakartotinai, Grupė ir Bendrovė pakartotinai vertindama skirstymą nusprendžia, ar perkeliamos sumos vyko tarp hierarchijos lygių (pagal žemiausio lygio duomenis, kurie yra reikšmingi nustatant tikrąją vertę apskritai) kiekvieno ataskaitinio laikotarpio pabaigoje.

Vertinimus atlieka vadovybė kiekvieną ataskaitinę dieną. Siekdama atskleisti informaciją apie tikrąją vertę Bendrovė/Grupė nustatė turto ir įsipareigojimų klases pagal turto ir įsipareigojimų pobūdį, ypatybes bei riziką ir anksčiau apibūdintą tikrosios vertės hierarchijos lygį.

2014 m. ir 2013 m. gruodžio 31 d. finansinėse ataskaitose Grupė ir Bendrovė neturėjo reikšmingo pakartotinai arba vieną kartą tikrąja verte įvertinto turto ar įsipareigojimų, išskyrus galimą parduoti finansinį turtą (2.8 ir 7 pastabos) ir ilgalaikį materialųjį turtą (2.6 ir 5 pastabos).

Turtą ir įsipareigojimus, kurių tikroji vertė atskleidžiama finansinėse ataskaitose sudaro pinigai ir pinigų ekvivalentai, iš pirkėjų ir kitos gautinos sumos, prekybos ir kitos skolos bei paskolos. Vadovybė įvertino, kad paskolų tikroji vertė 2014 m. ir 2013 m. gruodžio 31 d. buvo apytikriai lygi jų balansinei vertei, kadangi už jas buvo mokamos kintamos palūkanų normos, o kito minėto finansinio turto ir įsipareigojimų tikroji vertė apytiksliai prilygsta jų apskaitinei vertei daugiausiai dėl šių priemonių trumpalaikio termino 2014 m. ir 2013 m. gruodžio 31 d.

3. Palyginamųjų skaičių koregavimas

Apskaitos politikos keitimas

Grupė ir Bendrovė taikydama Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus gautas dotacijas ir naujų vartotojų ar gamintojų prijungimo įmokas praėjusiais finansiniais laikotarpiais apskaitė kaip ilgalaikius įsipareigojimus (naujų vartotojų įmokų einamųjų metų dalis – trumpalaikiuose įsipareigojimuose). Sudarant finansines ataskaitas už metus, pasibaigusius 2014 m. gruodžio 31 d., Bendrovės vadovybė priėmė sprendimą pakeisti apskaitos politiką, susijusią su dotacijų apskaita, siekdama išlaikyti atskleidimus apie neamortizuotų dotacijų, susijusių su ilgalaikiu turtu, likutį finansinių metų pabaigoje ir ateinančiais laikotarpiais, kadangi dėl reguliavimo aplinkos specifikos tokio turto įvertinta tikroji vertė artima nuliui.

Dėl apskaitos politikos pasikeitimo sudarant 2014 metų finansines ataskaitas palyginamieji skaičiais buvo pakoreguoti taip: finansinės būklės ataskaitoje 2013 m. gruodžio 31 d. ilgalaikio materialiojo turto balansinė vertė sumažėjo 140 813 tūkst. Lt (2012 m. gruodžio 31 d. – 106 424 tūkst. Lt), dotacijų vertė sumažėjo 126 877 tūkst. Lt (2012 m. gruodžio 31 d. – 91 777 tūkst. Lt), ateinančių laikotarpių pajamos sumažėjo 13 274 tūkst. Lt (2012 m. gruodžio 31 d. – 13 990 tūkst. Lt) ir gauti išankstiniai apmokėjimai sumažėjo 662 tūkst. Lt (2012 m. gruodžio 31 d. – 657 tūkst. Lt). Apskaitos politikos pasikeitimas neturėjo įtakos bendrųjų pajamų ir pinigų srautų ataskaitoms.

Kiti pakeitimai

Sudarant 2014 metų finansines ataskaitas Grupės vadovybė taipogi pakoregavo dėl netikslumų Bendrųjų pajamų atskaitoje eliminuojat grupės sandorius 2013 m. Grupės pajamas ir sąnaudas 24 076 tūkst. Lt. Šis koregavimas neįtakojo Grupės rezultato ir pinigų srautų ataskaitos.

4. Ilgalaikis nematerialusis turtas

Grupė	Patentai ir licencijos	Programinė įranga	Kitas nematerialusis turtas	Iš viso
Likutinė vertė 2012 m. gruodžio 31 d.	60	1 647	42	1 749
Įsigijimai	-	1 111	-	1 111
Nurašymai	-	(7)	-	(7)
Perklasifikavimas į (iš) ilgalaikio materialiojo turto (toliau – IMT)	28	-	-	28
Amortizacija	(28)	(469)	(19)	(516)
Likutinė vertė 2013 m. gruodžio 31 d.	60	2 282	23	2 365
2013 m. gruodžio 31 d.
Įsigijimo vertė	89	6 287	74	6 450
Sukaupta amortizacija ir vertės sumažėjimas	(29)	(4 005)	(51)	(4 085)
Likutinė vertė	60	2 282	23	2 365
Likutinė vertė 2013 m. gruodžio 31 d.	60	2 282	23	2 365
Įsigijimai	-	1 233	-	1 233
Perklasifikavimas į (iš) IMT	19	491	-	510
Amortizacija	(35)	(803)	(12)	(850)
Likutinė vertė 2014 m. gruodžio 31 d.	44	3 203	11	3 258
2014 m. gruodžio 31 d.
Įsigijimo vertė	108	8 011	74	8 193
Sukaupta amortizacija ir vertės sumažėjimas	(64)	(4 808)	(63)	(4 935)
Likutinė vertė	44	3 203	11	3 258
Bendrovė	Patentai ir licencijos	Programinė įranga	Kitas nematerialusis turtas	Iš viso
Likutinė vertė 2012 m. gruodžio 31 d.	60	1 351	21	1 432
Įsigijimai	-	1 085	-	1 085
Perklasifikavimas į (iš) IMT	28	-	-	28
Amortizacija	(28)	(329)	(12)	(369)
Likutinė vertė 2013 m. gruodžio 31 d.	60	2 107	9	2 176
2013 m. gruodžio 31 d.
Įsigijimo vertė	89	5 845	48	5 982
Sukaupta amortizacija	(29)	(3 738)	(39)	(3 806)
Likutinė vertė	60	2 107	9	2 176
Likutinė vertė 2013 m. gruodžio 31 d.	60	2 107	9	2 176
Įsigijimai	-	1 183	-	1 183
Perklasifikavimas į (iš) IMT	19	491	-	510
Amortizacija	(35)	(669)	(6)	(710)
Likutinė vertė 2014 m. gruodžio 31 d.	44	3 112	3	3 159

2014 m. gruodžio 31 d.
Įsigijimo vertė	108	7 519	48	7 675
Sukaupta amortizacija	(64)	(4 407)	(45)	(4 516)
Likutinė vertė	44	3 112	3	3 159

5. Ilgalaikis materialusis turtas

Grupė	Žemė	Pastatai	Statiniai ir mašinos	Transporto priemonės	Kitas materialus ilgalaikis turtas	Nebaigta statyba	Iš viso
2012 m. gruodžio 31 d. (koreguota)
Įsigijimo vertė Sukauptas nusidėvėjimas	1 961 -	41 285 (6 706)	2 062 402 (339 029)	2 437 (1 254)	98 594 (56 858)	70 486 6	2 277 165 (403 841)
Sukauptas vertės sumažėjimas	-	( 145)	(1 225)	-	-	-	(1 370)
Likutinė vertė	1 961	34 434	1 722 148	1 183	41 736	70 492	1 871 954
Likutinė vertė 2012 m. gruodžio 31 d. (koreguota)	1 961	34 434	1 722 148	1 183	41 736	70 492	1 871 954
Įsigijimai	-	-	3	22	784	134 421	135 230
Nurašymai	-	(39)	(5 883)	-	(9)	(370)	(6 301)
Perklasifikavimas į (iš) atsargas	-	-	-	-	(5)	84	79
Perklasifikavimas į (iš) ilgalaikio nematerialiojo turto (toliau – INT)	-	-	-	-	-	(28)	(28)
Perklasifikavimas tarp grupių	-	248	5 411	-	5 206	(10 865)	-
Dotacijų sudengimai su ilgalaikiu turtu	-	-	-	-	-	(37 219)	(37 219)
Nusidėvėjimas	-	(2 201)	(119 505)	(494)	(7 117)	-	(129 317)
Likutinė vertė 2013 m. gruodžio 31 d. (koreguota)	1 961	32 442	1 602 174	711	40 595	156 515	1 834 398
2013 m. gruodžio 31 d. (koreguota)
Įsigijimo vertė	1 961	41 428	2 053 681	2 456	102 870	156 515	2 358 911
Sukauptas nusidėvėjimas	-	(8 841)	(450 282)	(1 745)	(62 275)	-	(523 143)
Sukauptas vertės sumažėjimas	-	( 145)	(1 225)	-	-	-	(1 370)
Likutinė vertė	1 961	32 442	1 602 174	711	40 595	156 515	1 834 398
Likutinė vertė 2013 m. gruodžio 31 d. (koreguota)	1 961	32 442	1 602 174	711	40 595	156 515	1 834 398
Įsigijimai	-	-	480	180	2 947	245 663	249 270
Perkainojimas	(118)	(991)	(639 719)	-	(307)	-	(641 135)
Pardavimai	-	-	( 5)	( 4)	-	-	(9)
Nurašymai	-	(152)	(5 043)	-	(148)	-	(5 343)
Perklasifikavimas į (iš) atsargas	-	-	-	-	-	140	140
Perklasifikavimas į (iš) INT	-	-	-	-	(510)	-	(510)
Perklasifikavimas į (iš) negautas dotacijas	-	-	-	-	-	(5 786)	(5786)
Perklasifikavimas tarp grupių	-	4 089	144 353	-	(10 510)	(137 932)	-
Dotacijų sudengimai su ilgalaikiu turtu	-	-	-	-	-	(39 804)	(39 804)
Nusidėvėjimas	-	(2 774)	(123 261)	(438)	(6 545)	-	(133 018)
Likutinė vertė 2014 m. gruodžio 31 d.	1 843	32 614	978 979	449	25 522	218 796	1 258 203
2014 m. gruodžio 31 d.
Įsigijimo vertė	1 843	33 233	979 446	2 619	28 286	218 796	1 264 223
Sukauptas nusidėvėjimas	-	( 619)	( 467)	(2 170)	(2 764)	-	(6 020)
Sukauptas vertės sumažėjimas	-	-	-	-	-	-	-
Likutinė vertė	1 843	32 614	978 979	449	25 522	218 796	1 258 203

Bendrovė	Žemė	Pastatai	Statiniai ir mašinos	Kitas materialus ilgalaikis turtas	Nebaigta statyba	Iš viso
2012 m. gruodžio 31 d. (koreguota)
Įsigijimo vertė	1 961	39 683	2 061 579	95 313	71 421	2 269 957
Sukauptas nusidėvėjimas	-	(6 316)	(338 754)	(55 160)	-	(400 230)
Sukauptas vertės sumažėjimas	-	( 145)	(1 225)	-	-	(1 370)
Likutinė vertė	1 961	33 222	1 721 600	40 153	71 421	1 868 357
Likutinė vertė 2012 m. gruodžio 31 d. (koreguota)	1 961	33 222	1 721 600	40 153	71 421	1 868 357
Įsigijimai	-	-	-	644	133 900	134 544
Nurašymai	-	(39)	(5 883)	(8)	(370)	(6 300)
Perklasifikavimas į (iš) atsargas	-	-	-	(5)	84	79
Perklasifikavimas į (iš) INT	-	-	-	-	(28)	(28)
Perklasifikavimas tarp grupių	-	248	5 411	5 206	(10 865)	-
Dotacijų sudengimai su ilgalaikiu turtu	-	-	-	-	(37 219)	(37 219)
Nusidėvėjimas	-	(2 087)	(119 413)	(6 538)	-	(128 038)
Likutinė vertė 2013 m. gruodžio 31 d. (koreguota)	1 961	31 344	1 601 715	39 452	156 923	1 831 395
2013 m. gruodžio 31 d. (koreguota)
Įsigijimo vertė	1 961	39 825	2 052 855	99 464	156 923	2 351 028
Sukauptas nusidėvėjimas	-	(8 336)	(449 915)	(60 012)	-	(518 263)
Sukauptas vertės sumažėjimas	-	( 145)	(1 225)	-	-	(1 370)
Likutinė vertė	1 961	31 344	1 601 715	39 452	156 923	1 831 395
Likutinė vertė 2013 m. gruodžio 31 d. (koreguota)	1 961	31 344	1 601 715	39 452	156 923	1 831 395
Įsigijimai	-	-	-	2 522	245 255	247 777
Perkainojimas	(118)	(1 019)	(639 719)	(307)	-	(641 163)
Pardavimai	-	-	(5)	-	-	(5)
Nurašymai	-	(152)	(5 043)	(146)	-	(5 341)
Perklasifikavimas į (iš) atsargas	-	-	-	-	140	140
Perklasifikavimas į (iš) INT	-	-	-	(510)	-	( 510)
Perklasifikavimas į (iš) negautas dotacijas	-	-	-	-	(5 786)	(5 786)
Perklasifikavimas tarp grupių	-	4 089	144 353	(10 510)	(137 932)	-
Dotacijų sudengimai su ilgalaikiu turtu	-	-	-	-	(39 804)	(39 804)
Nusidėvėjimas	-	(2 660)	(123 161)	(6 029)	-	(131 850)
Likutinė vertė 2014 m. gruodžio 31 d.	1 843	31 602	978 140	24 472	218 796	1 254 853
2014 m. gruodžio 31 d.
Įsigijimo vertė	1 843	31 602	978 140	24 472	218 796	1 254 853
Sukauptas nusidėvėjimas	-	-	-	-	-	-
Sukauptas vertės sumažėjimas	-	-	-	-	-	-
Likutinė vertė	1 843	31 602	978 140	24 472	218 796	1 254 853

Nurašymus daugiausia sudaro turto dalių, kurios pakeičiamos turto rekonstrukcijos metu, nurašymai.

Bendrovėje kapitalizavimo kriterijus tenkinančių palūkanų sąnaudų suma už laikotarpį, pasibaigusį 2014 m. gruodžio 31 d. sudarė 2 909 tūkst. Lt (už laikotarpį, pasibaigusį 2013 m. gruodžio 31 d. – 848 tūkst. Lt). Ši suma buvo sumažinta palūkanų pajamų suma, kuri per atitinkamą laikotarpį sudarė 1 535 tūkst. Lt (už laikotarpį, pasibaigusį 2013 m. gruodžio 31 d.- 185 tūkst. Lt). Bendra kapitalizuotų palūkanų suma sudarė 1 374 tūkst. Lt. (už laikotarpį, pasibaigusį 2013 m. gruodžio 31 d.- 663 tūkst. Lt). Kapitalizavimui taikyta metinė palūkanų norma 0,3 proc. (už laikotarpį, pasibaigusį 2013 m. gruodžio 31 d.- 1,09 proc.).

Laikantis patvirtintos apskaitos politikos ir vykdydama Lietuvos banko priežiūros tarnybos direktoriaus 2013 m. gruodžio 17 d. sprendimą Nr. 241-235, kuriuo LITGRID buvo įpareigota ne vėliau nei rengiant 2014 m. finansines ataskaitas ilgalaikiam materialiajam turtui nustatyti tikrąją turto vertę, Bendrovė atliko ilgalaikio materialiojo turto vertinimą 2014 metų pabaigai. Bendrovė neįvertino ilgalaikio materialiojo turto naudojimo vertės ir galimo turto vertės sumažėjimo 2013 m. pabaigai, kadangi tuo metu egzistavo pernelyg dideli neapibrėžtumai dėl planuoto naujo LRAIC metodo diegimo.

Bendrovė turto tikrąją vertę 2014 m. gruodžio 31 d. įvertino pajamų metodu, taikant diskontuotų pinigų srautų skaičiavimo būdą. Apskaičiuojat grynųjų būsimųjų pinigų srautų dabartinę vertę buvo įtraukiami tik tiesiogiai su vertinamu turtu susiję pinigų srautai, o ne visi su Bendrovės verslu susiję pinigų srautai: reguliuojamo turto nusidėvėjimo sąnaudos + investicijų grąža – viršpelnio korekcija – pelno mokestis nuo investicijų grąžos ir viršpelnio korekcijos. Vertinimas atitinka trečią tikrosios vertės vertinimo hierarchijos lygį (pastaba 2.28).

Turto vertinime atsižvelgta į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 24 d. nutarimu Nr. 1026 patvirtintą "Valstybės reguliuojamų kainų elektros energetikos sektoriuje nustatymo principų aprašą" (toliau – Aprašas), Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės Komisijos 2015 m. sausio 15 d. nutarimu Nr. O3-3 patvirtintą "Elektros energijos perdavimo, skirstymo ir visuomeninio tiekimo paslaugų bei visuomeninės kainos viršutinės ribos nustatymo metodiką" (toliau - Metodika) bei Lietuvos Respublikos Finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1K-159 patvirtintą "Turto ir verslo vertinimo metodiką".

Komisija, tvirtindama Metodiką ir nustatydama Bendrovės 2015 m. pajamas neatsižvelgė į Aprašo principą, kad nustatant turto vertę nuo kurios skaičiuojama investicijų grąža "elektros perdavimo sistemos operatoriui 2015–2019 metų laikotarpiu kasmet

papildomai įtraukiant po 1/5 Įmonės balansinės turto vertės ir reguliuojamos turto bazės skirtumo, susidariusio 2014 m. birželio 30 d., taip, kad visas susidaręs skirtumas 2019 metais būtų įtrauktas į paslaugai ir (ar) produktui priskirtiną reguliuojamo turto vertę (RAB)". Bendrovė mano, kad LR Vyriausybės nutarimas yra aukštesnio lygio teisės aktas už Komisijos Metodiką ir Aprašo nuostata dėl Turto vertės nustatymo turės būti įgyvendinta (Bendrovė Komisijos sprendimą apskundė teismui, žr. 34 pastabą), todėl Bendrovė investicijų grąžą skaičiavo ne tik nuo istorinės reguliuojamo turto vertės, bet ir nuo skirtumo tarp balansinės ir reguliuojamo turto vertės kaip numato Aprašas.

Komisija, 2015 m. sausio mėn. nustatydama 2016 - 2020 m. perdavimo paslaugos kainos viršutinę ribą, šiam laikotarpiui patvirtino investicijų grąžos normą lygią 6,79 proc. Bendrovė mano, kad Komisijos sprendimas buvo priimtas pažeidžiant teisės aktus, todėl tiek 2016 - 2020 m. perdavimo paslaugos kainos viršutinė kainos riba, tiek investicijų grąžos norma turės būti perskaičiuota, ir turto vertinime Bendrovė darė prielaidą, kad investicijų grąžos norma nuo 2016 m. bus lygi Bendrovės suskaičiuotai vidutinei svertinei kapitalo kainai (WACC) prieš mokesčius, kuri lygi 7,2 proc.

Komisija, atlikusi Bendrovės 2011-2013 m. reguliuojamos veiklos sąnaudų auditą nustatė, kad Bendrovė turėjo viršpelnį (pelną, viršijantį Komisijos leidžiamą investicijų grąžos dydį) ir priėmė sprendimą Bendrovės viršpelnio suma sumažinti Bendrovės 2015 – 2017 m. pajamas 73 665 tūkst. Lt arba po 24 555 tūkst. Lt per metus. Į šį pajamų sumažinimą buvo atsižvelgta nustatant turto tikrąją vertę, nors Bendrovė ginčija šį komisijos sprendimą.

Turto generuojami grynieji pinigų srautai buvo diskontuoti Bendrovės suskaičiuota diskonto norma (WACC perskaičiuoti prieš mokesčius), kuri lygi 7,2 proc.

Atlikus ilgalaikio materialiojo turto tikrosios vertės vertinimą buvo apskaitytas 641 163 tūkst. Lt turto vertės sumažėjimas, kuriame įtrauktas 215 779 tūkst. Lt perkainavimo rezervo sumažėjimas, o likusi suma – 425 384 tūkst. Lt buvo pripažinta kaip vertės sumažėjimo sąnaudos. Turto vertės sumažėjimą didžiąja dalimi sąlygojo reguliacinės aplinkos pasikeitimai, įvykę po paskutinio turto vertinimo 2008 metais.

Įvertinta tikroji ilgalaikio materialiojo turto vertė priklauso nuo aukščiau aprašytų reikšmingų prielaidų, kurios yra susijusios su vertinimo neapibrėžtumu. Žemiau pateikta vertinimo rezultatų jautrumo analizė pagrindinėms vertę įtakojančioms prielaidoms.

Jeigu turto vertinime nebūtų įtraukta papildoma investicijų grąža nuo skirtumo tarp balansinės ir reguliuojamo turto vertės kaip numato Aprašas, tai lemtų 305 642 tūkst. Lt didesnį turto vertės sumažėjimą.

Jeigu turto vertinime nebūtų įtraukta minėta 2011-2013 m. viršpelnio korekcija, tai lemtų 57 344 tūkst. Lt mažesnį turto vertės sumažėjimą.

Turto vertinimo rezultato jautrumas diskonto normos (atitinkamai keičiantis ir investicijų grąžos normai) bei investicijų normos pokyčiui pateiktas lentelėse:

Įtaka nustatytai turto tikrajai vertei, tūkst. Lt
-62 370
-28 491
23 993
44 202

*Pagal esamą reguliacinę aplinką investicijų grąžos normą suskaičiuojama kaip vidutinė svertinė kapitalo kaina iki mokesčių.

Įtaka nustatytai turto tikrajai vertei, tūkst. Lt
-174 719
-87 360
43 680
174 720

Toliau pateikiama apibendrinta informacija apie 2014 metais atlikto perkainojimo rezultatus:

Grupė	Kitų bendrųjų pajamų ir perkainojimo rezervo nuosavame kapitale sumažėjimas	Sąnaudos, pripažintos pelno (nuostolių) dalyje	Visa perkainojimo įtaka
Likutinės vertės sumažėjimas 2014 m. gruodžio 31 d.	215 754	425 381	641 135
Bendrovė	Kitų bendrųjų pajamų ir perkainojimo rezervo nuosavame kapitale sumažėjimas	Sąnaudos, pripažintos pelno (nuostolių) dalyje	Visa perkainojimo įtaka
Likutinės vertės sumažėjimas 2014 m. gruodžio 31 d.	215 779	425 384	641 163

2014 m. gruodžio 31 d. ir 2013 m. gruodžio 31 d. Grupė ir Bendrovė turėjo reikšmingų ilgalaikio materialiojo turto pirkimo įsipareigojimų, kuriuos turės vykdyti ateinančiais laikotarpiais.

	2014 m. gruodžio 31 d.	2013 m. gruodžio 31 d.
Tarpsisteminė jungtis Lietuva-Švedija ("NordBalt")	439 503	539 785
Tarpsisteminė jungtis Lietuva-Lenkija (LitPol Link)	208 203	306 254
Transformatorinės	35 046	98 023
Kiti	2 496	16 380
Iš viso	685 248	960 442

Lentelėje žemiau pateiktos Bendrovės ir Grupės ilgalaikio materialiojo turto likutinės vertės, kurios būtų buvusios pripažintos, jei turtas būtų apskaitomas istorinės savikainos metodu 2014 m. gruodžio 31 d. ir 2013 m. gruodžio 31 d.:

Grupė	Žemė	Pastatai	Statiniai ir mašinos	Transporto priemonės	Kitas materialus ilgalaikis turtas	Nebaigta statyba	Iš viso
2014 m. gruodžio 31 d. 2013 m. gruodžio 31 d.	1 794 1 794	30 367 28 828	1 436 401 1 402 289	449 710	25 804 40 521	218 883 157 217	1 713 698 1 631 359
2012 m. gruodžio 31 d.	1 794	30 493	1 503 091	1 183	41 223	71 715	1 649 499
Bendrovė	Žemė	Pastatai	Statiniai ir mašinos	Transporto priemonės	Kitas materialus ilgalaikis turtas	Nebaigta statyba	Iš viso
2014 m. gruodžio 31 d. 2013 m. gruodžio 31 d.	1 794 1 794	29 764 28 151	1 435 562 1 401 830	- -	24 774 39 377	218 883 157 217	1 710 777 1 628 369
2012 m. gruodžio 31 d.	1 794	29 743	1 502 543	-	39 641	71 715	1 645 436

2014 m. gruodžio 31 d. nenudėvėtų dotacijų likutis buvo 164 379 tūkst. Lt (2013 m. gruodžio 31 d. – 126 877 tūkst. Lt, 2012 m. gruodžio 31 d. – 91 777 tūkst. Lt).

6. Investicijos į dukterines įmones (Bendrovės) ir asocijuotas bei bendrai valdomas įmones (Bendrovės ir Grupės)

Investicijos į dukterines įmones Bendrovės finansinėse ataskaitose

2014 m. gruodžio 31 d. Bendrovė tiesiogiai kontroliavo šias dukterines įmones:

Dukterinės įmonės	Įsigijimo vertė	Vertės sumažėjimas	Apskaitinė vertė	Dalies procentas
UAB "TETAS"	15 042	(6 842)	8 200	100
BALTPOOL UAB	854	-	854	67
UAB Tinklo priežiūros centras	600	-	600	100
	16 496	(6 842)	9 654

2014 m. buvo apskaitytas investicijos į UAB "TETAS" vertės sumažėjimas, lygus 6 842 tūkst. Lt, iki atsiperkamosios vertės, kuri buvo nustatyta diskontuotų pinigų srautų metodu. Naudota diskonto norma prieš mokesčius sudarė 12,55 proc. Investicijos į UAB "TETAS" vertės sumažėjimą lėmė pokyčiai rinkoje dėl kurių sumažėjo UAB "TETAS" generuojamų pinigų srautų prognozės.

2013 m. gruodžio 31 d. Bendrovė tiesiogiai kontroliavo šias dukterines įmones:

Dukterinės įmonės	Įsigijimo vertė	Vertės sumažėjimas	Apskaitinė vertė	Dalies procentas
UAB "TETAS"	15 042	-	15 042	100
BALTPOOL UAB	452	-	452	67
	15 494	-	15 494

Įgyvendinant elektros energetikos sektoriaus pertvarkymo planą ir vadovaujantis LITGRID valdybos 2012 m. spalio 17 d. sprendimu, LITGRID ir AB "LESTO" (toliau - LESTO) sudarė akcijų mainų sutartį. Šia akcijų mainų sutartimi 2013 m. sausio 7 d. LITGRID už 8 025 tūkst. Lt bendrovei LESTO perleido nuosavybės teise priklausančias UAB "Elektros tinklo paslaugos" akcijas, kurios sudarė 25,03 proc. šios įmonės įstatinio kapitalo, mainais įsigyjant LESTO perleidžiamas UAB "TETAS" akcijas už

6 752 tūkst. Lt, kurios sudarė 38,87 proc. šios įmonės įstatinio kapitalo. Skirtumą tarp nustatytų mainomų akcijų tikrųjų verčių, 1 273 tūkst. Lt, LESTO sumokėjo Bendrovei.

2013 m. gruodžio 2 d. BALTPOOL UAB visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu BALTPOOL UAB įstatinis kapitalas padidintas iki 634 627 Lt, išleidžiant naują 160.000 paprastųjų vardinių 1 Lt nominalios vertės nematerialiųjų akcijų emisiją po 5 Lt/vnt. Bendra naujos akcijų emisijos kaina – 800 000 Lt.

Pagal 2013 m. gruodžio 9 d. akcijų pasirašymo sutartį BALTPOOL UAB akcininkai pradinį piniginį įnašą (25 proc., Bendrovės dalis sudarė 134 tūkst. Lt) už pasirašytas akcijas sumokėjo 2013 m. gruodžio 16 d., o likusią sumą už pasirašytas akcijas Bendrovė sumokėjo dalimis iki 2014 m. gruodžio 2 d.

Įgyvendinant 2014 m. vasario 14 d. LITGRID AB valdybos sprendimą 2014 m. vasario 24 d. buvo įsteigtas UAB Tinklo priežiūros centras. UAB Tinklo priežiūros centro pagrindinis veiklos tikslas – pasirengti Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemos jungčių su Lenkijos Respublikos ir Švedijos Karalystės elektros energetikos sistemomis įrengimui, valdymui ir eksploatavimui, kaupti kompetenciją bei patirtį, susijusią su šių elektros tarpsisteminių jungčių valdymu ir eksploatavimu. 2014 m. gruodžio 31 d. Bendrovės įstatinis kapitalas buvo lygus 600 000 Lt ir padalintas į 600 000 vnt. paprastųjų vardinių akcijų, kurių kiekvienos nominali vertė 1 litas. Pagal 2014 m. vasario 14 d. UAB Tinklo priežiūros centro steigimo aktą LITGRID AB pradinį įnašą už pasirašytas akcijas sumokėjo 2014 m. vasario 17 d., o likusią sumą už pasirašytas akcijas sumokėjo dalimis iki 2014 m. gruodžio 31 d.

Investicijos į asocijuotas ir bendrai valdomas įmones Bendrovės ir Grupės finansinėse ataskaitose

Investicijų į asocijuotas ir bendrai kontroliuojamas įmones judėjimas pateikiamas žemiau:

	Grupė 2014 m.	Bendrovė 2014 m.	Grupė 2013 m.	Bendrovė 2013 m.
Laikotarpio pradžioje	15 922	15 320	16 052	16 601
Asocijuotų ir bendrai valdomų įmonių pelno (nuostolių) dalis	312	-	1 151	-
Anuliuotos akcijos	(9 164)	(9 164)	-	-
Investicijų vertės sumažėjimas	(3 312)	(2 539)	(1 281)	(1 281)
Laikotarpio pabaigoje	3 758	3 617	15 922	15 320

Bendrovėje 2014 m. buvo apskaitytas investicijos į UAB Duomenų logistikos centras vertės sumažėjimas, lygus 2 539 tūkst. Lt, iki atsiperkamosios vertės, kuri buvo nustatyta diskontuotų pinigų srautų metodu. Naudota diskonto norma prieš mokesčius sudarė 12,35 proc.

2013 m. buvo apskaitytas investicijos į UAB Duomenų logistikos centras vertės sumažėjimas, lygus 1 281 tūkst. Lt, iki tikrosios vertės, kuri buvo nustatyta remiantis nepriklausomo vertintojo vertinimu. Vertinimas buvo atliktas naudojant diskontuotų pinigų srautų metodą.

2014 m. liepos 17 d. buvo sumažintas UAB Duomenų logistikos centro įstatinis kapitalas, siekiant akcininkams išmokėti lėšas. Bendrovė iki akcinio kapitalo sumažinimo turėjo 11 995 748 akcijų. Anuliavus Bendrovės turimas 9 163 806 akcijas UAB Duomenų logistikos centras 2014 m. rugpjūčio 22 d. išmokėjo Bendrovei 9 163 806 Lt.

Asocijuotos įmonės ir bendrai valdomos įmonės finansinė padėtis 2014 m. gruodžio 31 d. ir finansiniai veiklos rezultatai už 2014 metus:

	Turtas	Įsipareigojimai	Pardavimo pajamos	Grynasis pelnas (nuostoliai)
UAB Duomenų logistikos centras	31 888	15 247	19 107	1 344
"LitPol Link" Sp.z.o.o.	1 508	363	2 699	86

Asocijuotos įmonės ir bendrai valdomos įmonės finansinė padėtis 2013 m. gruodžio 31 d. ir finansiniai veiklos rezultatai už 2013 metus:

	Turtas	Įsipareigojimai	Pardavimo pajamos	Grynasis pelnas (nuostoliai)
UAB Duomenų logistikos centras	74 552	12 321	65 602	5 335
"LitPol Link" Sp.z.o.o.	1 335	461	2 592	143

7. Finansinis turtas, galimas parduoti

Grupės ir Bendrovės finansinį turtą, kuris klasifikuojamas kaip galimas parduoti, sudaro šių įmonių akcijos:

	Grupė 2014 m. gruodžio 31 d.	Bendrovė 2014 m. gruodžio 31 d.	Grupė 2013 m. gruodžio 31 d.	Bendrovė 2013 m. gruodžio 31 d.
NT Valdos, UAB (0,35 proc.)	6 638	6 638	6 638	6 638
NordPool Spot (2 proc.)	1 084	1 084	1 084	1 084
UAB Technologijų ir inovacijų centras (0,01 proc)	1	1	1	1
	7 723	7 723	7 723	7 723

2013 m. Bendrovė įsigijo 2013 m. gruodžio 4 d. įsteigto UAB Technologijų ir inovacijų centras, kurio vienas pagrindinių veiklos tikslų – informacinių technologijų ir telekomunikacijų ir kitų paslaugų teikimas akcininkams, 1 000 akcijų.

Vadovybės vertinimu, tikroji vertė reikšmingai nepasikeitė nuo praeitų metų (3 hierarchijos lygio tikrosios vertės vertinimas).

8. Atsargos

Grupės ir Bendrovės atsargas sudaro:

	Grupė 2014 m. gruodžio 31 d.	Bendrovė 2014 m. gruodžio 31 d.	Grupė 2013 m. gruodžio 31 d.	Bendrovė 2013 m. gruodžio 31 d.
Medžiagos ir komplektavimo gaminiai	8 482	4 023	9 334	3 903
Atimti: vertės sumažėjimas	(682)	(554)	(490)	(381)
Apskaitinė vertė	7 800	3 469	8 844	3 522

Atsargų, apskaitytų grynąja galimo realizavimo verte, balansinė vertė 2014 m. gruodžio 31 d. Grupėje sudarė 778 tūkst. Lt (2013 m. gruodžio 31 d. – 885 tūkst. Lt) ir Bendrovėje 627 tūkst. Lt (2013 m. gruodžio 31 d. – 768 tūkst. Lt). Grupėje sąnaudose per metus pripažinta atsargų savikaina sudarė 15 475 tūkst. Lt (2013 m. gruodžio 31 d. – 5 867 tūkst. Lt), Bendrovėje – 370 tūkst. Lt (2013 m. gruodžio 31 d. – 386 tūkst. Lt).

Atsargų vertės sumažėjimo pasikeitimas 2014 ir 2013 metais:

	Grupė 2014 m.	Bendrovė 2014 m.	Grupė 2013 m.	Bendrovė 2013 m.
Apskaitinė vertė sausio 1 d.	490	381	524	381
Vertės sumažėjimo pasikeitimas	192	173	(34)	-
Apskaitinė vertė gruodžio 31 d.	682	554	490	381

Vertės sumažėjimo sąnaudos buvo įtrauktos į kitas sąnaudas bendrųjų pajamų ataskaitoje.

9. Prekybos gautinos sumos

Prekybos gautinas sumas sudaro:

	Grupė 2014 m. gruodžio 31 d.	Bendrovė 2014 m. gruodžio 31 d.	Grupė 2013 m. gruodžio 31 d.	Bendrovė 2013 m. gruodžio 31 d.
Gautinos sumos už elektros energijos pardavimą	64 792	64 792	71 377	71 377
Gautinos sumos už naujų vartotojų prijungimą	-	-	3 083	3 083
Gautinos sumos už rangos darbus ir kitas paslaugas Gautinos sumos už prekybą elektros ilgalaikių kontraktų	12 806	-	12 150	-
biržoje	21	-	1	-
Atimti: Vertės sumažėjimas	(27 706)	(27 706)	(21 164)	(21 164)
Apskaitinė vertė	49 913	37 086	65 447	53 296

Tikroji trumpalaikių prekybos gautinų sumų vertė yra apytikriai lygi jų apskaitinei vertei.

Grupė ir Bendrovė 2014 m. papildomai apskaitė 6 542 tūkst. Lt (2013 metais - 21 164 tūkst. Lt) vertės sumažėjimą individualiai įvertintoms abejotinoms skoloms, susijusioms su įsiskolinimais už įsigytą balansavimo elektros energiją , kuris buvo apskaitytas bendrųjų pajamų ataskaitos kitų sąnaudų straipsnyje.

Prekybos gautinų sumų, kurioms nėra apskaitytas vertės sumažėjimas, senėjimo analizė:

	Grupė 2014 m. gruodžio 31 d.	Bendrovė 2014 m. gruodžio 31 d.	Grupė 2013 m. gruodžio 31 d.	Bendrovė 2013 m. gruodžio 31 d.
Nepradelsta	46 942	36 185	48 583	45 296
Pradelsta iki 30 dienų	1 120	246	5 664	1 274
Pradelsta nuo 30 iki 60 dienų	384	178	2 980	2 190
Pradelsta nuo 60 iki 90 dienų	148	148	5 075	1 391
Pradelsta virš 90 dienų	1 319	329	3 145	3 145
Apskaitinė vertė	49 913	37 086	65 447	53 296

10. Kitos gautinos sumos

Kitas gautinas sumas sudaro:

	Grupė 2014 m. gruodžio 31 d.	Bendrovė 2014 m. gruodžio 31 d.	Grupė 2013 m. gruodžio 31 d.	Bendrovė 2013 m. gruodžio 31 d.
Gautinos administruojamos VIAP lėšos	116 714	57 325	115 428	42 057
Iš biudžeto gautinas PVM	28 939	28 939	2 688	-
Sukauptos pajamos už suteiktas VIAP	13 444	1	2 694	2 282
Gautinos dotacijos	14 815	14 815	-	-
Gautinos sumos už turto nuomą	601	601	618	618
Sukauptos gautinos palūkanos	281	281	355	355
Kitos sukauptos gautinos sumos	382	-	1 422	667
Kitos gautinos sumos	1 897	1 818	502	180
Atimti: Vertės sumažėjimas	-	(30 421)	-	(16 997)
Apskaitinė vertė	177 073	73 359	123 707	29 162

Kitų gautinų sumų tikroji vertė yra apytikriai lygi jų apskaitinei vertei.

2014 metais Bendrovė apskaitė gautinų VIAP lėšų iš AB "LIFOSA", AB "ORLEN" ir AB "Achema" 13 424 tūkst. Lt vertės sumažėjimą (33 pastaba), per 2013 metus buvo priskaityta 9 552 tūkst. Lt. 2014 m. gruodžio 31 d. vertės sumažėjimas sudarė 30 421 tūkst. Lt (2013 m. gruodžio 31 d. – 16 997 tūkst. Lt) ir Bendrovės bendrųjų pajamų ataskaitai neturėjo jokios įtakos, nes, kaip aprašyta 1 pastaboje, Bendrovė, vykdydama VIAP veiklą, nuo 2013 m. sausio 1 d. veikia tik kaip tarpininkas, todėl apskaitant VIAP gautinų lėšų vertės sumažėjimą yra atitinkamai mažinama VIAP mokėtina suma UAB "Baltpool".

Kaip aprašyta 1 ir 2.20 pastabose, Grupės įmonė UAB "Baltpool" yra VIAP lėšų administratorius, kuris vykdo VIAP lėšų perskirstymą. Be to, kaip nustatė Komisija, nesurinktos VIAP lėšos turi būti kompensuojamos ateityje. Dėl šios priežasties gautinoms Grupės ataskaitose VIAP lėšoms nėra apskaitomas vertės sumažėjimas ir VIAP mokėtinos sumos nėra mažinamos.

Kitų gautinų sumų, kurioms nėra apskaitytas vertės sumažėjimas, senėjimo analizė:

	Grupė 2014 m. gruodžio 31 d.	Bendrovė 2014 m. gruodžio 31 d.	Grupė 2013 m. gruodžio 31 d.	Bendrovė 2013 m. gruodžio 31 d.
Nepradelsta	134 940	61 647	101 064	23 516
Pradelsta iki 30 dienų	3 670	3 670	1 020	1 020
Pradelsta nuo 30 iki 60 dienų	1 947	1 947	935	935
Pradelsta nuo 60 iki 90 dienų	671	671	1 026	1 026
Pradelsta virš 90 dienų	35 845	5 424	19 662	2 665
Apskaitinė vertė	177 073	73 359	123 707	29 162

Grupė neapskaitė gautinų VIAP lėšų vertės sumažėjimo daugiau negu 90 dienų pradelstoms gautinoms sumoms, kadangi Bendrovės vadovybės vertinimu jas sudaro gautinos sumos, kurių neatgavimas neturėtų įtakos Grupės bendrųjų pajamų ataskaitai, kaip paaiškinta aukščiau 2.20 pastaboje.

11. Kitas finansinis turtas

	Grupė 2014 m. gruodžio 31 d.	Bendrovė 2014 m. gruodžio 31 d.		Bendrovė 2013 m. gruodžio 31 d.
Administruojamos VIAP lėšos	-	-	15 879	-
Deponuotos lėšos garantijoms ir depozitai	11 174	6 045	5 380	4 835
Biržos dalyvių pinigai	91	-	3	-
Apskaitinė vertė	11 265	6 045	21 262	4 835

Pagal Komisijos patvirtintą VIAP lėšų administravimo aprašą VIAP lėšų likutis turi būti atskirtas nuo kitų Grupės ir Bendrovės pinigų ir pinigų ekvivalentų ir gali būti naudojamas tik VIAP lėšų mokėjimams.

Kito finansinio turto tikroji vertė 2014 m. ir 2013 m. gruodžio 31 d. buvo artima apskaitinei vertei.

12. Iki išpirkimo termino laikomos investicijos

	Grupė 2014 m. gruodžio 31 d.	Bendrovė 2014 m. gruodžio 31 d.	Grupė 2013 m. gruodžio 31 d.	Bendrovė 2013 m. gruodžio 31 d.
"Swedbank" AB obligacijos litais, išpirkimas 2014 m. kovo 7 d.	-	-	70 000	70 000
"Swedbank" AB obligacijos litais, išpirkimas 2015 m. sausio 22 d.	55 000	55 000	-	-
Laikotarpio pabaigoje	55 000	55 000	70 000	70 000

Grupės ir Bendrovės iki išpirkimo termino laikomų investicijų metinė palūkanų norma 2014 m. gruodžio 31 d. buvo 0,61 proc. (2013 m. gruodžio 31 d. - 0,71 proc.).

2014 m. ir 2013 m. gruodžio 31 d. iki išpirkimo termino laikomos investicijos gali būti panaudojamos tik tarpsisteminės elektros jungties "NordBalt" įgyvendinimui.

Iki išpirkimo termino laikomų investicijų tikroji vertė 2014 m. ir 2013 m. gruodžio 31 d. buvo artima apskaitinei vertei.

13. Pinigai ir pinigų ekvivalentai

	Grupė 2014 m. gruodžio 31 d.	Bendrovė 2014 m. gruodžio 31 d.	Grupė 2013 m. gruodžio 31 d.	Bendrovė 2013 m. gruodžio 31 d.
Pinigai banke ir kasoje	87 332	86 330	81 562	80 751
Apskaitinė vertė	87 332	86 330	81 562	80 751

2014 m. gruodžio 31 d. 82,5 mln. Lt Grupės ir Bendrovės lėšų gali būti panaudojamos tik tarpsisteminės elektros jungties "NordBalt" įgyvendinimui (2013 m. gruodžio 31 d. - 57 mln. Lt).

Pinigų ir pinigų ekvivalentų tikroji vertė artima jų apskaitinei vertei.

14. Įstatinis kapitalas ir akcijų priedai

2014 m. gruodžio 31 d. ir 2013 m. gruodžio 31 d. Bendrovės įstatinis kapitalas buvo lygus 504 331 384 litams ir buvo padalintas į 504 331 384 vieno lito nominaliosios vertės paprastąsias vardines akcijas. Visos akcijos yra pilnai apmokėtos.

Akcijų priedai, kurie buvo suformuoti atskyrimo metu, sudaro 29 621 tūkst. Lt. Iki atskyrimo akcijų priedai susidarė didinant AB "Lietuvos energija" įstatinį kapitalą kaip skirtumas tarp akcijų nominalios ir apmokėjimo verčių.

Kapitalo valdymas

Kapitalą sudaro visas finansinės būklės ataskaitoje apskaitytas nuosavas kapitalas.

Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas reikalauja, kad Bendrovės nuosavas kapitalas sudarytų ne mažiau negu 1/2 jos įstatinio kapitalo. 2014 m. gruodžio 31 d. ir 2013 m. gruodžio 31 d. Bendrovė atitiko šį reikalavimą. Bendrovė neturi jokių kitų išorinių reikalavimų kapitalui.

Pagrindinis Bendrovės kapitalo valdymo tikslas yra valdyti kapitalą taip, kad būtų užtikrintas veiklos tęstinumas. Siekiant palaikyti ar pakeisti kapitalo struktūrą, Bendrovė gali pakoreguoti akcininkams mokamų dividendų sumą, gražinti kapitalą akcininkams ar išleisti naują akcijų emisiją. Pasikeitimų kapitalo valdymo tiksluose, lyginant su praėjusiais metais, nebuvo.

15. Perkainojimo rezervas

Perkainojimo rezervas − tai ilgalaikio materialiojo turto vertės padidėjimo suma, gauta perkainojus turtą. Pagal Lietuvos Respublikos įstatymus iš perkainojimo rezervo gali būti didinamas akcinis kapitalas. Tačiau rezervas negali būti naudojamas nuostoliams padengti.

Grupė	Perkainojimo rezervas	Atidėtasis pelno mokestis	Atėmus atidėtąjį pelno mokestį
Likutis 2012 m. gruodžio 31 d.	290 570	(43 988)	246 582
Perkainojimo rezervo nusidėvėjimas	(23 265)	3 490	(19 775)
Ilgalaikio materialiojo turto nurašymas	(927)	139	(788)
Dalies dukterinėje įmonėje pasikeitimas	181	(27)	154
Likutis 2013 m. gruodžio 31 d.	266 559	(40 386)	226 173
Ilgalaikio materialiojo turto perkainojimas (5 pastaba)	(215 754)	32 363	(183 391)
Perkainojimo rezervo nusidėvėjimas	(21 812)	3 272	(18 540)
Ilgalaikio materialiojo turto nurašymas	(734)	110	(624)
Likutis 2014 m. gruodžio 31 d.	28 259	(4 641)	23 618
Bendrovė	Perkainojimo rezervas	Atidėtasis pelno mokestis	Atėmus atidėtąjį pelno mokestį
Likutis 2012 m. gruodžio 31 d.	289 810	(43 471)	246 339
Perkainojimo rezervo nusidėvėjimas	(23 224)	3 484	(19 740)
Ilgalaikio materialiojo turto nurašymas	(927)	139	(788)
Dalies dukterinėje įmonėje pasikeitimas	-	-	-
Likutis 2013 m. gruodžio 30 d.	265 659	(39 848)	225 811
Ilgalaikio materialiojo turto perkainojimas (5 pastaba)	(215 779)	32 367	(183 412)
Perkainojimo rezervo nusidėvėjimas	(21 771)	3 266	(18 505)
Ilgalaikio materialiojo turto nurašymas	(734)	110	(624)
Likutis 2014 m. gruodžio 31 d.	27 375	(4 105)	23 270

16. Privalomasis ir kiti rezervai

Privalomasis rezervas

Privalomasis rezervas yra sudaromas pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus. Į jį privaloma kasmet pervesti ne mažiau kaip 5 proc. grynojo pelno, kol rezervas pasieks 10 proc. įstatinio kapitalo. Jis gali būti naudojamas tik būsimiems nuostoliams dengti. Bendrovės sukauptas privalomasis rezervas atitinka Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus ir sudaro 10 proc. įstatinio kapitalo.

Kiti rezervai

Kiti rezervai sudaromi akcininkų sprendimu ir gali būti perskirstomi skirstant kitų metų pelną.

2014 m. balandžio 7 d. įvykusio LITGRID AB eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo metu buvo nutarta patvirtinti pelno paskirstymo projektą ir perkelti 63 000 tūkst. Lt iš kitų rezervų į nepaskirstytąjį pelną.

17. Dividendai

2013 m. balandžio 24 d. įvykusio LITGRID AB eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo metu buvo nutarta išmokėti 45 000 tūkst. Lt dividendų. Dividendai, tenkantys vienai akcijai – 0,089 Lt.

2014 m. balandžio 7 d. įvykusio LITGRID AB eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo metu buvo nutarta išmokėti 112 818 tūkst. Lt dividendų. Dividendai, tenkantys vienai akcijai – 0,224 Lt.

18. Avansu gautos dotacijos

Avansu gautas dotacijas sudaro dotacijos, skirtos įsigyti ilgalaikį turtą. Per 2014 m. ir 2013 m. dotacijų judėjimą sudarė:

	Grupė	Bendrovė
Likutis 2012 m. gruodžio 31 d. (koreguota)	213 194	213 194
Gauta per laikotarpį	121 103	121 103
Perkelta į ilgalaikį materialųjį turtą	( 37 219)	( 37 219)
Likutis 2013 m. gruodžio 31 d. (koreguota)	297 078	297 078
Gauta per laikotarpį	118 458	118 458
Perkelta į ilgalaikį materialųjį turtą	( 39 804)	( 39 804)
Nurašytos dotacijos	( 2 345)	( 2 345)
Likutis 2014 m. gruodžio 31 d.	373 387	373 387

Avansu gautas dotacijas per 2014 metus sudarė:

ES fondų lėšos Bendrovės ilgalaikio materialiojo turto rekonstrukcijai – 30 049 tūkst. Lt (per 2013 m. – 34 411 tūkst.Lt);

ES fondų lėšos tarpsisteminės jungties Lietuva – Lenkija LitPol Link įgyvendinimui – 8 171 tūkst. Lt;

Tarptautinio Ignalinos eksploatavimo nutraukimo fondo lėšos tarpsisteminės jungties Lietuva – Lenkija LitPol Link įgyvendinimui – 238 tūkst. Lt (per 2013 m. – 1 692 tūkst. Lt);

VIAP lėšos tarpsisteminės jungties Lietuva – Švedija ("NordBalt") įgyvendinimui – 80 000 tūkst. Lt (per 2013 m.–85 000 tūkst. Lt).

19. Paskolos

Grupės ir Bendrovės paskolas sudaro:

	Grupė 2014 m. gruodžio 31 d.	Bendrovė 2014 m. gruodžio 31 d.	Grupė 2013 m. gruodžio 31 d.	Bendrovė 2013 m. gruodžio 31 d.
Ilgalaikės
Banko paskolos	305 918	305 918	165 044	165 044
Trumpalaikės
Ilgalaikių paskolų einamųjų metų dalis	104 275	104 275	49 030	49 030
Banko sąskaitos perviršis	36 530	-	7 449	-
Iš viso paskolų	446 723	410 193	221 523	214 074

Ilgalaikių paskolų grąžinimo terminai

	Grupė 2014 m. gruodžio 31 d.	Bendrovė 2014 m. gruodžio 31 d.	Grupė 2013 m. gruodžio 31 d.	Bendrovė 2013 m. gruodžio 31 d.
Tarp 1 ir 2 metų	100 416	100 416	104 275	104 275
Nuo 2 iki 5 metų	83 720	83 720	22 788	22 788
Po 5 metų	121 782	121 782	37 981	37 981
Iš viso	305 918	305 918	165 044	165 044

Grupė ir Bendrovė 2014 m. ir 2013 m. gruodžio 31 d. neturėjo reikšmingų įkeitimų.

Bendrovė pagal paskolos sutartį su Nordic Investment Bank yra įsipareigojusi neviršyti grynojo skolos rodiklio ir EBITDA santykio už metus, pasibaigusius 2014 m. gruodžio 31 d. Skolos ir EBITDA santykis turėtų būti ne didesnis nei 4,5. Bendrovė įvykdė šį reikalavimą.

Grupės ir Bendrovės paskolų palūkanų normos svertinis vidurkis 2014 m. gruodžio 31 d. sudarė 1,02 proc. (2013 m. gruodžio 31 d. – 1,11 proc.)

2014 m. gruodžio 31 d. Grupės nepanaudoto faktoringo finansavimo likutis sudarė 3 754 tūkst. Lt (2013 m. gruodžio 31 d. – 2 104 tūkst. Lt). Bendrovė faktoringo neturi.

2014 m. gruodžio 31 d. Grupės nepanaudotų paskolų ir overdraftų likutis buvo 298 505 tūkst. Lt (2013 m. gruodžio 31 d. – 25 551 tūkst. Lt), Bendrovės – 290 035 tūkst. Lt (2013 m. gruodžio 31 d. – 0 Lt).

20. Kitos ilgalaikės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai

	Grupė 2014 m. gruodžio 31 d.	Bendrovė 2014 m. gruodžio 31 d.	Grupė 2013 m. gruodžio 31 d.	Bendrovė 2013 m. gruodžio 31 d.
Avansu gautos sumos iš naujų vartotojų prijungimo	9 390	9 390	-	-
Atidėjiniai darbuotojų pensijų išmokoms	822	648	717	602
Apskaitinė vertė	10 212	10 038	717	602

Atidėjinius pensijų išmokoms sudaro apskaičiuotos pagal Lietuvos Respublikos įstatymus ir Bendrovės kolektyvinę sutartį mokėtinos sumos (2.16 pastaba)

21. Ataskaitinių metų pelno mokestis ir atidėtasis pelno mokestis

Pelno mokesčio sąnaudas sudaro:

	Grupė	Bendrovė	Grupė	Bendrovė
	2014 m.	2014 m.	2013 m.	2013 m.
	gruodžio 31 d.	gruodžio 31 d.	gruodžio 31 d.	gruodžio 31 d.
Ataskaitinio laikotarpio pelno mokestis	11 475	11 470	20 518	20 497
Atidėtojo pelno mokesčio (pajamos)	(78 165)	(78 172)	(16 056)	(15 948)
Ataskaitinio laikotarpio pelno mokesčio sąnaudos (pajamos)	(66 690)	(66 702)	4 462	4 549

Atidėtojo pelno mokesčio turto ir įsipareigojimų judėjimas prieš sudengiant su ta pačia mokesčių institucija susijusias sumas, yra pateikiamas žemiau:

Grupė
Atidėtojo pelno mokesčio turtas	IMT perkainojimas (vertės sumažėjimas)	Turto vertės sumažėjimas	Sukauptos sąnaudos/ pajamos	Kita	Viso
2012 m. gruodžio 31 d.	1 862	10 165	398	180	12 605
Pripažinta pelno (nuostolių) straipsnyje Pripažinta kitų bendrųjų pajamų straipsnyje	( 151) -	2 708 -	( 5) -	134 -	2 686 -
2013 m. gruodžio 31 d.	1 711	12 873	393	314	15 291
Pripažinta pelno (nuostolių) straipsnyje Pripažinta kitų bendrųjų pajamų straipsnyje	63 648 -	661 -	22 -	( 24) -	64 307 -
2014 m. gruodžio 31 d.	65 359	13 534	415	290	79 598
Atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimai	IMT perkainojimas (vertės padidėjimas)	Nusidėvėjimo normų skirtumai	Mokesčių lengvata įsigyjant IMT	Palūkanų kapitalizavimo įtaka	Viso
2012 m. gruodžio 31 d. Pripažinta pelno (nuostolių) straipsnyje Pripažinta kitų bendrųjų pajamų straipsnyje	(169 571) 13 015 -	( 373) ( 111) -	(9 143) 564 -	( 75) ( 99) -	(179 162) 13 369 -
2013 m. gruodžio 31 d.	(156 556)	( 484)	(8 579)	( 174)	(165 793)
Pripažinta pelno (nuostolių) straipsnyje	13 363	125	576	( 207)	13 857
Pripažinta kitų bendrųjų pajamų straipsnyje	32 363	-	-	-	32 363

Atidėtojo pelno mokesčio turtas grynąja verte 2013 m. gruodžio 31 d. 324 Atidėtojo pelno mokesčio turtas grynąja verte 2014 m. gruodžio 31 d. 314 Atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimas grynąja verte 2013 m. gruodžio 31 d. (150 828) Atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimas grynąja verte 2014 m. gruodžio 31 d. (40 289)

Bendrovė
Atidėtojo pelno mokesčio turtas	IMT perkainojimas (vertės sumažėjimas)	Turto vertės sumažėjimas	Sukauptos sąnaudos/ pajamos	Kita	Viso
2012 m. gruodžio 31 d.	1 853	10 148	256	-	12 257
Pripažinta pelno (nuostolių) straipsnyje Pripažinta kitų bendrųjų pajamų straipsnyje	( 152) -	2 713 -	32 -	- -	2 593 -
2013 m. gruodžio 31 d.	1 701	12 861	288	-	14 850
Pripažinta pelno (nuostolių) straipsnyje Pripažinta kitų bendrųjų pajamų straipsnyje	63 648 -	655 -	19 -	- -	64 322 -
2014 m. gruodžio 31 d.	65 349	13 516	307	-	79 172
Atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimai	IMT perkainojimas (vertės padidėjimas)	Nusidėvėjimo normų skirtumai	Mokesčių lengvata įsigyjant IMT	Palūkanų kapitalizavimo įtaka	Viso
2012 m. gruodžio 31 d.	(169 503)	( 310)	(9 144)	( 75)	(179 032)
Pripažinta pelno (nuostolių) straipsnyje Pripažinta kitų bendrųjų pajamų straipsnyje	13 008 -	( 120) -	565 -	( 98) -	13 355 -
2013 m. gruodžio 31 d.	(156 495)	( 430)	(8 579)	( 173)	(165 677)
Pripažinta pelno (nuostolių) straipsnyje	13 357	123	576	( 207)	13 849
Pripažinta kitų bendrųjų pajamų straipsnyje	32 367	-	-	-	32 367
2014 m. gruodžio 31 d.	(110 771)	( 307)	(8 003)	( 380)	(119 461)

Atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimas grynąja verte 2013 m. gruodžio 31 d. (150 828) Atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimas grynąja verte 2014 m. gruodžio 31 d. (40 289)

Bendrųjų pajamų ataskaitoje pateikta pelno mokesčio sąnaudų suma gali būti suderinta su pelno mokesčio sąnaudomis, apskaičiuotomis taikant įstatyme numatytą pelno mokesčio tarifą pelnui prieš pelno mokestį:

	Grupė 2014 m. gruodžio 31 d.	Bendrovė 2014 m. gruodžio 31 d.	Grupė 2013 m. gruodžio 31 d.	Bendrovė 2013 m. gruodžio 31 d.
Pelnas (nuostoliai) prieš apmokestinimą	(452 021)	(456 343)	29 819	32 616
Pelno mokestis, apskaičiuotas taikant 15 proc. tarifą Nepripažintas pelno mokesčio turtas/panaudoti	(67 803) 118	(68 451) -	4 473 -	4 892 -
mokestiniai nuostoliai Investicijų lengvatos įtaka	( 432)	( 432)	( 543)	( 543)
Išlaidų, nemažinančių/pajamų, nedidinančių apmokestinamojo pelno, mokestinis efektas	1 427	2 181	532	200
Ataskaitinio laikotarpio pelno mokesčio sąnaudos (pajamos)	(66 690)	(66 702)	4 462	4 549

22. Prekybos skolos

	Grupė 2014 m. gruodžio 31 d.	Bendrovė 2014 m. gruodžio 31 d.	Grupė 2013 m. gruodžio 31 d.	Bendrovė 2013 m. gruodžio 31 d.
Skolos už rangos darbus, kitas paslaugas	100 393	106 205	51 564	52 862
Skolos už elektros energiją	10 510	10 510	15 111	15 111
Skolos už ilgalaikį materialųjį turtą ir atsargas	6 860	163	4 508	16
Skolos už elektros energijos tranzitą	3 073	3 073	841	841
Apskaitinė vertė	120 836	119 951	72 024	68 830

Tikrosios prekybos mokėtinų sumų vertės yra apytikriai lygios jų apskaitinėms vertėms.

23. Gauti išankstiniai apmokėjimai

	Grupė 2014 m. gruodžio 31 d.	Bendrovė 2014 m. gruodžio 31 d.	Grupė 2013 m. gruodžio 31 d.	Bendrovė 2013 m. gruodžio 31 d.
Įsipareigojimų įvykdymo garantija	4 671	4 664	3 461	3 454
Kitos avansu gautos sumos	5 409	149	766	-
Apskaitinė vertė	10 080	4 813	4 227	3 454

Grupės ir Bendrovės įsipareigojimų įvykdymo garantijas sudaro gauti depozitai, tame tarpe ir už prekybą biržoje.

24. Kitos mokėtinos sumos

	Grupė 2014 m. gruodžio 31 d.	Bendrovė 2014 m. gruodžio 31 d.	Grupė 2013 m. gruodžio 31 d.	Bendrovė 2013 m. gruodžio 31 d.
Mokėtinos administruojamos VIAP lėšos	49 969	8 281	102 730	10 416
Skirtumas tarp gautų ir išmokėtų VIAP lėšų	35 682	5 261	22 258	5 261
Avansu gautos sumos iš naujų vartotojų *	2 970	2 970	6 238	6 238
Į biudžetą mokėtinas PVM	5 659	-	3 500	2 964
Su darbo santykiais susiję įsipareigojimai	1 086	498	1 997	507
Mokėtini dividendai	1 476	1 476	1 526	1 526
Sukauptas atostogų rezervo sąnaudos	3 014	1 399	2 523	1 320
Sukaupti įsipareigojimai už elektros energiją	7 814	7 814	6 592	6 592
Sukauptos kitos sąnaudos	4 753	3 623	3 844	2 842
Mokėtinas nekilnojamojo turto mokestis	1 634	1 627	1 118	1 117
Kitos mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai	2 633	2 626	958	945
Apskaitinė vertė	116 690	35 575	153 284	39 728

*Avansu gautos sumos iš naujų vartotojų – tai gauti avansai už naujų vartotojų prijungimą prie elektros tinklų. Šie avansai bus pripažinti pajamomis kuomet bus suteiktos prijungimo paslaugos.

Trumpalaikių kitų mokėtinų sumų tikroji vertė yra apytikriai lygi jų apskaitinei vertei.

25. Elektros ir susijusių paslaugų pajamos

	Grupė 2014 m.	Bendrovė 2014 m.	Grupė 2013 m.	Bendrovė 2013 m.
Elektros perdavimo paslauga	209 313	209 313	227 200	227 200
Prekyba balansavimo/reguliavimo energija	77 477	77 477	186 849	186 849
Galios rezervavimas	43 011	43 011	93 813	93 813
Kiti elektros ir susijusių paslaugų pardavimai	14 075	14 075	16 193	16 193
Viešuosius interesus atitinkanti paslauga (VIAP)	10 678	10 178	11 257	10 757
Pajamos iš naujų vartotojų prijungimo	5 859	5 859	5 254	5 254
Kitos pajamos	321	-	21	-
Apskaitinė vertė	360 734	359 913	540 587	540 066

Pajamos už elektros energijos perdavimą, palyginus su 2013 metais, sumažėjo 7,9 proc. iki 209,3 mln. litų, tai sudarė 58 proc. visų Grupės pajamų. 2014 metais Bendrovė aukštos įtampos elektros perdavimo tinklais šalies poreikiams perdavė 9 334 mln. kilovatvalandžių (kWh) elektros energijos arba 0,4 proc. daugiau nei buvo perduota 2013 metais.

Balansavimo – reguliavimo elektros energijos pardavimo pajamos sumažėjo 58,5 proc. iki 77,5 mln. litų, Sumažėjimą lėmė tai, kad 2014 metais balansavimo energijos tiekėjai didesnę savo vartotojų poreikio dalį užtikrino iš kitų šaltinių, o ne PSO tiekiama balansavimo energija. Pajamos už sistemines paslaugas sumažėjo 54,2 proc. iki 43 mln. litų, sumažėjimą lėmė mažesnė sisteminių paslaugų kaina.

26. Segmentų ataskaita

Grupė yra išskyrusi šiuos 6 segmentus:

• elektros energijos perdavimas;
• prekyba balansavimo/reguliavimo elektros energija;
• sisteminių paslaugų teikimas;
• viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) teikimas;
• rinkos operatoriaus veikla;
• remonto ir techninės priežiūros veiklos.

Bendrovės segmentai sutampa su Grupės pateiktais elektros energijos perdavimo, balansavimo/reguliavimo elektros energijos prekybos, sisteminių (galios rezervavimo) paslaugų ir viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) teikimo segmentais. Grupės ir Bendrovės veiklos segmentai nėra jungiami.

Elektros energijos perdavimas – elektros energijos persiuntimas aukštos įtampos (330 - 110 kV) įrenginiais iš gamintojų vartotojams arba tiekėjams iki sutartyje nustatytos ribos. Pagrindinis šios veiklos tikslas – užtikrinti patikimą, efektyvų, kokybišką, skaidrų ir saugų elektros energijos perdavimą skirstomiesiems tinklams, stambiesiems tinklų naudotojams iš elektrinių ir kaimyninių energetikos sistemų.

Prekyba balansavimo –reguliavimo elektros energija yra paslauga, užtikrinanti elektros gamybos/importo ir poreikio/eksporto subalansavimą.

Sisteminių (galios rezervavimo) paslaugų teikimas. Bendrovė, užtikrindama patikimą sistemos darbą, perka iš elektros energijos gamintojų galios rezervo užtikrinimo elektros energijos gamybos įrenginiuose, reaktyviosios galios ir įtampos valdymo ir avarijų, sutrikimų prevencijos ir jų likvidavimo paslaugas ir teikia vartotojams sistemines (galios rezervavimo) paslaugas. Galios rezervas reikalingas, kai nenumatytais atvejais sumažėja elektros energijos gamyba arba išauga jos suvartojimas.

Bendrovės/Grupės teikiamas VIAP sudaro:

strateginių elektros energetikos sektoriaus projektų, susijusių su energetinio saugumo didinimu įrengiant jungiamąsias linijas su kitų valstybių elektros energetikos sistemomis ir (ar) sujungiant Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemas su kitų valstybių narių elektros energetikos sistemomis (tarptautinės elektros jungtys Lietuva-Švedija ir Lietuva-Lenkija, Lietuvos elektros energetikos sistemos integracija į kontinentinės Europos tinklus) įgyvendinimas;

atsinaujinančių energijos išteklių elektrinių prijungimas prie perdavimo tinklo, perdavimo tinklo optimizavimas, plėtra ir (ar) rekonstravimas, užtikrinantys gamybos naudojant atsinaujinančius energijos išteklius plėtrą;

elektros energijos, gaminamos naudojant atsinaujinančiuosius energijos išteklius, balansavimas.

VIAP lėšų administratoriaus ir prekybos biokuru administratoriaus veiklą vykdo Bendrovės dukterinė įmonė BALTPOOL UAB.

Remonto ir techninės priežiūros veiklą vykdo Bendrovės dukterinė įmonė UAB "TETAS". Jos pagrindinė veikla – vidutinės įtampos transformatorinių pastočių ir skirstymo punktų rekonstrukcijos, remonto ir techninės priežiūros paslaugų teikimas.

UAB Tinklo priežiūros centras teikia technologinio valdymo ir telekomunikacijų, elektros energijos apskaitų, aukštos įtampos nuolatinės srovės jungčių statybos specialiųjų darbų techninės priežiūros paslaugas.

Grupės informacija apie segmentus už 2014 m. gruodžio 31 d. pasibaigusį laikotarpį yra pateikta žemiau:

2014 m.				Verslo segmentai
	Perdavimo veikla	Prekyba balansavimo/ reguliavimo elektros energija	Sisteminių paslaugų pardavimas	VIAP teikimas	Rinkos operatoriaus veikla	Remonto ir techninės priežiūros veikla	Kiti eliminavimai tarp segmentų	Iš viso
Pajamos	235 318	77 477	43 011	10 178	821	83 647	-	450 452
Pajamos tarps segmentų	-	-	-	-	-	(36 320)		(36 320)
Pajamos, eliminavus pajamas tarp Grupės įmonių	235 318	77 477	43 011	10 178	821	47 327	-	414 132
Sąnaudos	696 071	64 630	50 706	10 178	1 615	84 819	-	908 019
Sąnaudos tarp segmentų					-	(42 486)		(42 486)
Sąnaudos, eliminavus sąnaudas tarp Grupės įmonių	696 072	64 630	50 706	10 178	1 615	42 333	-	865 534
Veiklos pelnas (nuostoliai)	(460 754)	12 847	(7 695)	-	(794)	4 994	-	(451 402)
Finansinės pajamos (sąnaudos), grynąją verte* Asocijuotų ir bendrai valdomų įmonių	( 744)	-	-	-	7	(194)	-	( 931)
rezultato dalis Pelnas (nuostoliai) prieš apmokestinimą	312 (461 186)	- 12 847	- (7 695)	- -	- (787)	- 4 800	- -	312 (452 021)
Pelno mokestis*	66 713	-	-	-	-	(23)	-	66 690
Grynasis pelnas (nuostoliai)	(394 473)	12 847	(7 695)	-	(787)	4 777	-	(385 331)
Nusidėvėjimo ir amortizacijos sąnaudos	132 560	-	-	-	123	1 185	-	133 868
Ilgalaikio materialiojo turto nurašymai	5 083	-	-	-	-	-	-	5 083
Ilgalaikio turto įsigijimai	272 855	-	-	-	-	1 043	-	273 898
Ilgalaikio materialiojo turto vertės sumažėjimas	425 384	-	-	-	-	(3)	-	425 381
Investicijų vertės sumažėjimas	3 312	-	-	-	-	-	-	3 312
Gautinų sumų vertės sumažėjimas	-	6 543	-	-	-	-	-	6 543

*Pelno mokestis ir finansinės pajamos ir sąnaudos neskaidomi tarp Bendrovės veiklų ir priskiriami perdavimo veiklai.

Grupės informacija apie segmentus už 2013 m. gruodžio 31 d. pasibaigusį laikotarpį yra pateikta žemiau:

2013 m.				Verslo segmentai
	Perdavimo veikla	Prekyba balansavimo/ reguliavimo elektros energija	Sisteminių paslaugų pardavimas	VIAP teikimas	Rinkos operatoriaus veikla	Remonto ir techninės priežiūros veikla	Kiti eliminavimai tarp segmentų	Iš viso
Pajamos	255 751	186 849	93 813	10 757	675	73 633	-	621 478
Pajamos tarps segmentų	-	-	-	-	( 58)	(32 809)	504	(32 363)
Pajamos, eleminavus pajamas tarp Grupės įmonių	255 751	186 849	93 813	10 757	617	40 824	504	589 115
Sąnaudos	265 361	177 644	64 237	10 757	1 589	76 143	-	595 731
Sąnaudos tarp segmentų					(58)	(32 809)	( 17)	(32 884)
Sąnaudos, eliminavus sąnaudas tarp Grupės įmonių	265 362	177 644	64 237	10 757	1 531	43 334	( 17)	562 848
Veiklos pelnas (nuostoliai)**	(9 611)	9 205	29 576	-	(914)	(2 510)	521	26 267
Finansinės pajamos (sąnaudos), grynąją verte* Asocijuotų ir bendrai valdomų įmonių	2 518	-	-	-	4	(121)	-	2 401
rezultato dalis	1 151	-	-	-	-	-	-	1 151
Pelnas (nuostoliai) prieš apmokestinimą	(5 942)	9 205	29 576	-	(910)	(2 631)	521	29 819
Pelno mokestis*	(4 549)	-	-	-	2	85	-	(4 462)
Grynasis pelnas (nuostoliai)	(10 491)	9 205	29 576	-	(908)	(2 546)	521	25 357
Nusidėvėjimo ir amortizacijos sąnaudos	128 407	-	-	-	115	1 311	(17)	129 816
Ilgalaikio materialiojo turto nurašymai	5 353	-	-	-	-	-	-	5 353
Ilgalaikio turto įsigijimai	213 747	-	-	-	-	892	-	214 639

*Pelno mokestis ir finansinės pajamos ir sąnaudos neskaidomi tarp Bendrovės veiklų ir priskiriami perdavimo veiklai.

**Vadovaujantis 2012 m. liepos 27 d. Komisijos nutarimu Nr. O3-200 patvirtinta elektros energijos sisteminių paslaugų kainos nustatymo metodika Komisija nustatant ateinančių metų sisteminių paslaugų kainą įvertina praėjusių metų skirtumą tarp prognozuotų ir faktinių sisteminių paslaugų teikimo sąnaudų ir pajamų. Per 2013 m. šis skirtumas (pelnas) sudarė 21 032 tūkst. Lt. 2013 m. gautas sisteminių paslaugų teikimo pelnas mažins Grupės / Bendrovės 2015 metų veiklos pelną 5 258 tūkst. Lt., ir 2016 metų veiklos pelną 15 774 tūkst. Lt.

Grupė veikia Lietuvoje ir jos pajamos iš Lietuvos klientų sudaro 99 proc. visų pajamų.

Bendrovė Latvijos ir Estijos perdavimo sistemos operatoriams parduoda reguliavimo elektros energiją bei teikia elektros energijos tranzito paslaugą Rusijos perdavimo sistemos operatoriui.

Grupės ir Bendrovės pajamos pagal geografinę kliento lokaciją 2014 m. ir 2013 m. sudarė:

	Grupė 2014 m.	Bendrovė 2014 m.	Grupė 2013 m.	Bendrovė 2013 m.
Lietuva	409 664	361 518	578 673	536 824
Rusija	958	958	2 088	2 088
Estija	1 568	1 568	1 648	1 648
Latvija	1 687	1 687	6 679	6 679
Norvegija	255	255	-	-
Didžioji Britanija	-	-	27	27
Iš viso:	414 132	365 986	589 115	547 266

Visas Grupės ir Bendrovės turtas yra Lietuvoje.

Grupės / Bendrovės pajamos 2014 metais iš didžiausių klientų, kuriems pardavimų dalis Grupės segmentuose viršijo 10 proc.:

Įmonės pavadinimas	Perdavimo veikla	Prekyba balansavimo/reguliavimo elektros energija	Sisteminių paslaugų pardavimas
INTER RAO Lietuva	8 989	13 804	-
AB LESTO	190 525	-	37 785
"Lietuvos energijos gamyba", AB	686	35 310	123

Grupės pajamos 2013 m. iš didžiausių klientų, kuriems pardavimų dalis Grupės segmentuose viršijo 10 proc.:

Įmonės pavadinimas	Perdavimo veikla	Prekyba balansavimo/reguliavimo elektros energija	Sisteminių paslaugų pardavimas
INTER RAO Lietuva AB	9 708	74 866	-
LESTO AB	213 115	-	79 568
Lietuvos energijos gamyba AB	655	58 588	260
SKY ENERGY GRUOP UAB	99	16 887	-

27. Kitos pajamos

	Grupė 2014 m.	Bendrovė 2014 m.	Grupė 2013 m.	Bendrovė 2013 m.
Remonto ir kitos paslaugos	44 610	-	40 073	-
Pajamos iš turto nuomos	5 916	5 941	5 987	6 037
Projektavimo darbai	2 899	-	1 537	-
Kitos pajamos	( 27)	132	931	1 163
Apskaitinė vertė	53 398	6 073	48 528	7 200

28. Sandoriai tarp susijusių šalių

Bendrovės ir Grupės susijusios šalys 2014 m. ir 2013 m. buvo:

• Bendrovės patronuojanti įmonė "EPSO-G", kurios 100 proc. akcijų priklauso Lietuvos Respublikos Energetikos ministerijai;
• Bendrovės dukterinės įmonės;
• Bendrovės asocijuotos ir bendrai valdomos įmonės;
• AB Amber Grid ("EPSO-G" dukterinė įmonė);
• Bendrovės vadovai.

Sandoriai su susijusiomis šalimis vykdomi pagal rinkos sąlygas, pagal teisės aktais patvirtintus tarifus arba laikantis viešųjų pirkimo įstatymo reikalavimus.

2014 m. Grupės sandoriai su susijusiomis šalimis ir likučiai 2014 m. gruodžio 31 d. sudarė:

Susijusios šalys	Mokėtinos sumos	Gautinos sumos	Pirkimai	Pardavimai
Grupės patronuojanti įmonė (UAB "EPSO-G")	-	10	-	31
Grupės asocijuotos ir bendro pavaldumo įmonės	264 264	546 556	1 634 1 634	5 396 5 427

2014 m. Bendrovės sandoriai su susijusiomis šalimis ir likučiai 2014 m. gruodžio 31 d. sudarė:

Susijusios šalys	Mokėtinos sumos	Gautinos sumos	Pirkimai	Pardavimai
Bendrovės dukterinės įmonės	19 065	8 115	100 771	92 865
Grupės patronuojanti įmonė (UAB "EPSO-G")	-	10	-	31
Grupės asocijuotos ir bendro pavaldumo įmonės	264	546	1 634	5 394
	19 329	8 671	102 405*	98 290**

*Iš to skaičiaus 66 703 tūkst. Lt VIAP lėšų, pervestų susijusioms šalims (VIAP lėšų administratoriui). Šiame sandoryje Bendrovė veikia kaip tarpininkas Komisijos/valstybės vardu, todėl pajamomis ir sąnaudomis nepripažįsta iš tinklų naudotojų, prijungtų prie elektros perdavimo tinklo, surinktų ir VIAP lėšų administratoriui pervestų VIAP lėšų.

**Iš to skaičiaus 92 459 tūkst. Lt VIAP lėšų, gautų iš susijusių šalių (VIAP lėšų administratoriaus). Iš jų - 2 281 tūkst. Lt pagal sandorį, kuriame Bendrovė veikia kaip tarpininkas Komisijos/valstybės vardu. Bendrovė pajamomis ir sąnaudomis nepripažįsta iš tinklų naudotojų, prijungtų prie elektros perdavimo tinklo, surinktų ir VIAP lėšų administratoriui pervestų VIAP lėšų.

2013 m. Grupės sandoriai su susijusiomis šalimis ir likučiai 2013 m. gruodžio 31 d. sudarė:

Susijusios šalys	Mokėtinos sumos	Gautinos sumos	Pirkimai	Pardavimai
Grupės patronuojanti įmonė (UAB "EPSO-G") Grupės asocijuotos ir bendro pavaldumo įmonės	12 2 533	- 616	10 15 141	- 6 140
	2 545	616	15 151	6 140

2013 m. Bendrovės sandoriai su susijusiomis šalimis ir likučiai 2013 m. gruodžio 31 d. sudarė:

Susijusios šalys	Mokėtinos sumos	Gautinos sumos	Pirkimai	Pardavimai
Bendrovės dukterinės įmonės	17 477	9 245	130 064	100 465
Grupės patronuojanti įmonė (UAB "EPSO-G")	12	-	10	-
Grupės asocijuotos ir bendro pavaldumo įmonės	2 405	616	14 465	6 126
	19 894	9 861	144 539*	106 591**

*Iš to skaičiaus 97 533 tūkst. Lt VIAP lėšų, pervestų susijusioms šalims (VIAP lėšų administratoriui). Šiame sandoryje Bendrovė veikia kaip tarpininkas Komisijos/valstybės vardu, todėl pajamomis ir sąnaudomis nepripažįsta iš tinklų naudotojų, prijungtų prie elektros perdavimo tinklo, surinktų ir VIAP lėšų administratoriui pervestų VIAP lėšų.

**Iš to skaičiaus 100 186 tūkst. Lt VIAP lėšų, gautų iš susijusių šalių (VIAP lėšų administratoriaus). Iš jų - 4 429 tūkst. Lt pagal sandorį, kuriame Bendrovė veikia kaip tarpininkas Komisijos/valstybės vardu. Bendrovė pajamomis ir sąnaudomis nepripažįsta iš tinklų naudotojų, prijungtų prie elektros perdavimo tinklo, surinktų ir VIAP lėšų administratoriui pervestų VIAP lėšų.

Sandorius su kitomis Valstybės valdomomis įmonėmis sudarė verslo sandoriai, kurie yra reguliuojami teisės aktais, todėl šie sandoriai nėra atskleidžiami.

Išmokos vadovybei

	Grupė 2014 m. gruodžio 31 d.	Bendrovė Grupė 2014 m. 2013 m. gruodžio 31 d. gruodžio 31 d. 1 191 2 684		Bendrovė 2013 m. gruodžio 31 d.
Išmokos, susijusios su darbo santykiais	2 119			1 772
Iš jų: Išeitinės kompensacijos	-	-	258	258
Vadovų skaičius (vidutinis metinis)	14	6	16	8

Vadovybe yra laikomi administracijos vadovai bei jų pavaduotojai/departamentų direktoriai ir vyr. finansininkai.

29. Pagrindinis ir sumažintas pelnas (nuostolis) vienai akcijai

2014 m. ir 2013 m. laikotarpio Grupės pagrindinis ir sumažintas pelnas (nuostolis), tenkantis vienai akcijai, buvo toks:

	2014 m.	2013 m.
Grynasis pelnas (nuostoliai), priskirtinas Bendrovės akcininkams (tūkst. Lt)	(385 071)	25 669
Akcijų skaičiaus svertinis vidurkis (vienetais)	504 331 380	504 331 380
Pagrindinis ir sumažintas pelnas (nuostolis) vienai akcijai (litais)	(0,764)	0,051

30. Papildoma pinigų srautų informacija

2014 m. skaičiuojant investicinės veiklos pinigų srautus buvo įvertintas Bendrovės mokėtinų sumų už ilgalaikį turtą pokytis 44 663 tūkst. Lt (2013 m. – 5 425 tūkst. Lt) ir kapitalizuotos palūkanos 1 374 tūkst. Lt (2013 m. – 663 tūkst. Lt), taip pat pridėtinės vertės mokestis sudengtas su mokėtinu pelno mokesčiu 9 097 tūkst. Lt (2013 m. – 1 420 tūkst. Lt).

31. Finansinės rizikos faktoriai

Grupė ir bendrovė, vykdydama veiklą, patiria finansinę riziką. Valdydamos šią riziką, Grupė ir Bendrovė siekia sumažinti veiksnių, galinčių neigiamai paveikti Grupės ir Bendrovės finansinius rezultatus, įtaką. Rizikos valdymą atlieka Bendrovės Finansų planavimo ir analizės skyrius, vadovaudamasis LITGRID valdybos patvirtintu LITGRID grupės iždo valdymo tvarkos aprašu.

Finansinės priemonės pagal grupes (kaip pateikta finansinės būklės ataskaitoje)

Finansinis turtas	Grupė 2014 m. gruodžio 31 d.	Bendrovė 2014 m. gruodžio 31 d.		Bendrovė 2013 m. gruodžio 31 d.
Prekybos gautinos sumos	49 913	37 086	65 447	53 296
Kitos gautinos sumos	148 134	44 420	121 019	29 162
Kitas finansinis turtas	11 265	6 045	21 262	4 835
Pinigai ir pinigų ekvivalentai	87 332	86 330	81 562	80 751
Paskolos ir gautinos sumos	296 644	173 881	289 290	168 044
Kitas finansinis turtas
Iki išpirkimo termino laikomos investicijos	55 000	55 000	70 000	70 000
Finansinis turtas, galimas parduoti	7 723	7 723	7 723	7 723
Finansinis turtas iš viso:	359 367	236 604	367 013	245 767
Finansiniai įsipareigojimai	Grupė 2014 m. gruodžio 31 d.	Bendrovė 2014 m. gruodžio 31 d.	Grupė 2013 m. gruodžio 31 d.	Bendrovė 2013 m. gruodžio 31 d.
Paskolos	446 723	410 193	221 523	214 074
Prekybos skolos	120 836	119 951	72 024	68 830
Kitos mokėtinos sumos ir įsipareigojimai	94 894	20 040	132 881	21 365
Iš viso	662 453	550 184	426 428	304 269

Kredito rizika

2014 m. gruodžio 31 d. ir 2013 m. gruodžio 31 d. kredito rizika buvo susijusi su:

	Grupė	Bendrovė	Grupė	Bendrovė
	2014 m.	2014 m.	2013 m.	2013 m.
	gruodžio 31 d.	gruodžio 31 d.	gruodžio 31 d.	gruodžio 31 d.
Finansinis turtas, išskyrus turtą, galimą parduoti	351 644	228 881	359 290	238 044

Grupė ir Bendrovė turi reikšmingą kredito rizikos koncentraciją, nes kredito rizika pasiskirsčiusi tarp 10 pagrindinių pirkėjų, iš kurių gautinos sumos 2014 m. gruodžio 31 d. sudarė apie 93 proc. (2013 m. gruodžio 31 d.- 93 proc.) visų Grupės ir 93 proc. (2013 m. gruodžio 31 d. – 86 proc.) visų Bendrovės prekybos ir kitų gautinų sumų. Didžiausio pirkėjo - skirstomųjų tinklų operatoriaus AB LESTO – mokėtinos sumos 2014 m. gruodžio 31 d. sudarė 41 proc. (2013 m. gruodžio 31 d. – 60 proc.) visų Grupės ir 24 proc. (2013 m. gruodžio 31 d. – 37 proc.) visų Bendrovės gautinų sumų.

LITGRID, sudarydama sutartis su pirkėjais – balansavimo energijos tiekėjais, reikalauja sumokėti nustatyto dydžio depozitą arba pateikti banko garantiją, remiantis Bendrovės generalinio direktoriaus patvirtinta "LITGRID AB balansavimo energijos tiekėjų prievolių įvykdymo užtikrinimo tvarkos apraše" numatyta tvarka ir sąlygomis. Kitais atvejais, kai pirkėjai yra patikimi klientai – AB LESTO, kuri yra "Lietuvos energija", UAB grupės įmonė, kitos stambios pramonės įmonės, Grupė ir Bendrovė iš pirkėjų užstato nereikalauja.

Grupė ir Bendrovė laisvas lėšas investuoja tik į mažai rizikingas pinigų rinkos ir skolos vertybinių popierių priemones, t. y. terminuotus indėlius, patikimų finansinių institucijų obligacijas, vyriausybių vertybinius popierius. Prioritetinis investavimo tikslas yra lėšų saugumo užtikrinimas ir, laikantis šio tikslo, investicijų grąžos maksimizavimas. Lėšos investuojamos tik į finansinių institucijų ir valstybių, turinčių ne žemesnį nei AA- pagal Fitch Ratings agentūrą (arba kitų reitingo agentūrų atitikmenį) ilgalaikio skolinimosi kredito reitingą, skolos finansines priemones. Žemiau pateiktoje lentelėje nurodyti bankų, kuriuose Grupė ir Bendrovė laiko pinigus ir pinigų ekvivalentus (13 pastaba) ir iki išpirkimo termino laikomas investicijas (12 pastaba), motininių bankų reitingai:

Nordea	AA
Danske bank	A
Swedbank	A+
SEB	A+
Pohjola Bank plc	A+
DNB Bank	A+

Prekybos ir kitos gautinos sumos yra daugiausia gautinos iš valstybės valdomų įmonių bei didelių gamintojų be reikšmingų istorinių apmokėjimų sutrikimų.

Bendrovės ir Grupės prekybos ir kitų gautinų sumų senėjimo analizė pateikta 9 ir 10 pastabose.

Likvidumo rizika

Grupės politika yra veiklos finansavimo užtikrinimas, t.y., kad Grupės įmonės visada turėtų pakankamai lėšų ir/ar pasirašytų kreditavimo sutarčių bei overdraftų (sąskaitų likučių perviršių) sutartiniams įsipareigojimams įvykdyti. Likvidumo rizika valdoma sudarant Grupės įmonių grynųjų pinigų srautų prognozes.

Grupės pinigų srautai iš veiklos 2014 metais yra teigiami, dėl to likvidumo rizika yra nedidelė. Grupės likvidumo (trumpalaikis turtas / trumpalaikiai įsipareigojimai) ir skubaus padengimo ((trumpalaikis turtas – atsargos) / trumpalaikiai įsipareigojimai)) rodikliai 2014 m. gruodžio 31 d. atitinkamai buvo 1,00 ir 0,98 (2013 m. gruodžio 31 d. - 1,27 ir 1,24). Bendrovės likvidumo ir skubaus padengimo rodikliai 2014 m. gruodžio 31 d. atitinkamai buvo 0,99 ir 0,97 (2013 m. gruodžio 31 d. – 1,41 ir 1,39).

Žemiau lentelėje yra pateikta informacija apie Grupės ir Bendrovės finansinių įsipareigojimų sutartines padengimo datas. Ši informacija buvo paruošta, remiantis finansinių įsipareigojimų nediskontuotais pinigų srautais atsižvelgiant į anksčiausias datas, kada Grupė ir Bendrovė turės padengti šiuos įsipareigojimus. Įsipareigojimų likučiai, kurių padengimo terminas yra iki 12 mėnesių, atitinka jų apskaitines vertes, kadangi diskontavimo įtaka yra nereikšminga.

Grupė		Nuo 4 mėn. iki vienerių	Per antrus	Per trečius - penktus
	iki 3 mėn.	metų	metus	metus	Po penkių metų
2014 m. gruodžio 31 d.
Prekybos ir kitos mokėtinos sumos	215 730	-	-	-	-
Paskolos	4 837	139 918	103 104	89 400	124 951
2013 m. gruodžio 31 d.
Prekybos ir kitos mokėtinos sumos	201 945	-	-	-	-
Paskolos	8 253	51 186	43 399	87 880	39 968
Bendrovė		Nuo 4 mėn. iki vienerių	Per antrus	Per trečius - penktus
	iki 3 mėn.	metų	metus	metus	Po penkių metų
2014 m. gruodžio 31 d.
Prekybos ir kitos mokėtinos sumos	139 991	-	-	-	-
Paskolos	4 837	103 388	103 104	89 400	124 951
2013 m. gruodžio 31 d.
Prekybos ir kitos mokėtinos sumos	104 232	-	-	-	-
Paskolos	804	51 186	43 399	87 880	39 968

Rinkos rizika

a) Palūkanų normos rizika

Grupės ir Bendrovės pajamos, sąnaudos ir pinigų srautai iš pagrindinės veiklos iš esmės yra nepriklausomi nuo palūkanų normų pasikeitimų rinkoje. Grupė turi ilgalaikių ir trumpalaikių paskolų bei overdraftą, kurių palūkanos susijusios su VILIBOR ir EURIBOR. Jeigu palūkanų norma padidėtų/sumažėtų 0,1 proc. 2014 m. gruodžio 31 d. Grupės paskolų palūkanų įtaka pelnui prieš mokesčius būtų 229 tūkst. litų (2013 m. – 181 tūkst. litų).

b) Užsienio valiutos rizika

Grupė ir Bendrovė, valdydama užsienio valiutos riziką, pirkimo/pardavimo sutartis sudaro tik litais arba eurais. Nuo 2002 m. vasario 2 d. lito kursas susietas su euru fiksuotu kursu, dėl to užsienio valiutų rizikos iš esmės nėra.

32. Finansinio turto ir įsipareigojimų tikroji vertė

Pagrindinis Grupės ir Bendrovės finansinis turtas ir įsipareigojimai, neatspindėti tikrąja verte, yra prekybos ir kitos gautinos sumos, terminuoti indėliai, pinigai ir pinigų ekvivalentai, paskolos, prekybos ir kitos skolos, iki išpirkimo laikomos investicijos ir kitas finansinis turtas.

Kiekvienos rūšies finansiniam turtui ir įsipareigojimams, neatspindėtiems tikrąja verte, įvertinti buvo naudojami tokie metodai ir prielaidos:

Trumpalaikių prekybos ir kitų gautinų sumų, terminuotų indėlių, kito finansinio turto, pinigų ir pinigų ekvivalentų, trumpalaikių paskolų, trumpalaikių prekybos skolų ir kitų mokėtinų sumų apskaitinė vertė yra artima jų tikrajai vertei (3 lygis).

Ilgalaikių skolų tikroji vertė nustatoma remiantis tokios pat ar panašios paskolos rinkos kaina arba palūkanų norma, kuri yra taikoma tuo metu tokio pat termino skoloms. Ilgalaikių paskolų, už kurias mokamos kintamos palūkanos, apskaitinė vertė yra artima jų tikrajai vertei (3 lygis).

Finansinio turto, laikomo iki išpirkimo, tikroji vertė nustatoma remiantis obligacijų, į kurias investuota, vertės nustatymu. (3 lygis).

33. Neapibrėžtieji įsipareigojimai

Teisminiai nagrinėjimai

Civilinė byla pagal Bendrovės ieškinį AB Achema dėl skolos ir palūkanų priteisimo. Bendrovė pateikė ieškinį AB Achema dėl 2 271 108,65 Lt skolos ir 20 918,25 Lt palūkanų priteisimo pagal 2010 m. liepos 1 d. Bendrovės su AB Achema sudarytą Elektros energijos perdavimo paslaugos sutartį (toliau – Sutartis) dėl VIAP mokesčio už 2011 m. balandžio – birželio mėn. priteisimo. Ši byla Kauno apygardos teismo 2012 m. birželio 14 d. nutartimi yra sustabdyta iki Vilniaus apygardos teisme bus išnagrinėta civilinė byla pagal AB Achema ieškinį Bendrovei dėl Sutarties nuostatų, kuriomis iš dalies grindžiami Bendrovės reikalavimai, pripažinimo negaliojančiomis ir restitucijos taikymo (priteisti iš LITGRID AB 3 071 678,40 Lt gauto gamintojo VIAP mokesčio už 2011 m. sausio – kovo. mėn). Civilinės bylos pagal AB Achema ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo nagrinėjimas 2013 m. vasario 27 d. nutartimi taip pat buvo sustabdytas, tačiau 2015 m. kovo 9 d. nutartimi atnaujintas ir artimiausiu metu bus nagrinėjamas ieškovo AB "Achema" prašymas dėl pakartotinio bylos stabdymo ryšium su kreipimusi į Konstitucinį teismą ir Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl gamintojo VIAP mokestį reglamentuojančių teisės aktų atitikimo aukštesnės galios teisės aktams. 2014 m. gruodžio 31 d. AB "Achema" pradelstas įsiskolinimas sudarė 10 247 tūkst. litų. Bylų baigtis neturės įtakos ilgalaikiams Bendrovės ar Grupės finansiniams rezultatams, nes Bendrovė ir Grupė veikia kaip tarpininkas ir VIAP lėšos apskaitomos tik gautinų ir mokėtinų sumų straipsnyje.

Civilinė byla pagal AB "Achema" ieškinį Bendrovei dėl Sutarties nuostatų, kuriomis iš dalies grindžiami Bendrovės reikalavimai dėl VIAP mokesčio už paties ieškovo pasigamintą elektros energiją, pripažinimo negaliojančiomis ir restitucijos taikymo (priteisti iš LITGRID AB 3 071 678,40 Lt (889 619,56 Eur) gauto gamintojo VIAP mokesčio už 2011 m. sausio – kovo mėn.). Šios civilinės bylos nagrinėjimas 2013 m. vasario 27 d. nutartimi buvo sustabdytas iki bus išnagrinėta Lietuvos vyriausiame administraciniame teisme (toliau – LVAT) nagrinėjama administracinė byla pagal Lietuvos Respublikos Seimo narių grupės 2011 m. kovo 2 d. skundą (prašymą) dėl poįstatyminių aktų neatitikimo Elektros energetikos įstatymui (toliau – byla pagal Seimo narių skundą). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. sausio 8 d. nutartimi minėta norminė administracinė byla nutraukta, todėl civilinė byla pagal AB Achema ieškinį Bendrovei dėl Sutarties nuostatų, kuriomis iš dalies grindžiami Bendrovės reikalavimai, pripažinimo negaliojančiomis ir restitucijos taikymo, artimiausiu metu turėtų būti atnaujinta.

Administracinė byla pagal pareiškėjo AB "Achema" skundą atsakovui Lietuvos valstybei (Bendrovė byloje dalyvauja trečiuoju suinteresuotuoju asmeniu) dėl žalos, padarytos neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais, atlyginimo. AB Achema skundas grindžiamas tuo, jog valstybės valdžios institucijos, veikdamos neteisėtai bei viršydamos savo kompetenciją, priėmė Elektros energetikos įstatymą, prieštaraujantį Konstitucijai bei Europos Sąjungos teisės aktams, bei poįstatyminį reguliavimą, kuris prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams. Dėl tariamai neteisėtų valstybės valdžios institucijos veiksmų AB "Achema" teigia patyrusi 9 332 614,54 Lt žalą. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. gruodžio 7 d. nutartimi ši byla buvo sustabdyta, tačiau 2015 m. sausio 20 d. nutartimi atnaujinta ir šiuo metu numatytas teismo posėdis 2015 m. kovo 26 d. (2015 m. vasario 10 d. pareiškėjas pateikė prašymą kreiptis dėl teisinio reguliavimo atitikties išaiškinimų į Konstitucinį teismą bei Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, o bylą vėl stabdyti iki šių teismų sprendimų priėmimo). Bylos baigtis neturės jokios įtakos Bendrovės grynajam pelnui (nuostoliui), nes byloje dalyvauja tik trečiuoju asmeniu. Be to, VIAP lėšų surinkime/paskirstyme Bendrovė veikia kaip tarpininkas ir VIAP lėšos apskaitomos tik gautinų (mokėtinų) sumų straipsnyje.

Civilinės bylos pagal Bendrovės ieškinius AB LIFOSA, AB ORLEN Lietuva ir AB "Achema" dėl skolų ir palūkanų priteisimo už 2013 m. sausio mėn. bei įpareigojimo sudaryti VIAP lėšų surinkimo sutartis. Bendrovė šioms įmonėms pareiškė reikalavimus dėl atitinkamai 362 517,60 Lt, 366 856,42 Lt ir 1 304 306,51 Lt, įskaitant palūkanas, nesumokėtų VIAP lėšų už 2013 m. sausio mėn. priteisimo. Teismai bylas sustabdė iki bus priimti ir įsiteisės sprendimai Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėjamose administracinėse bylose dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2012 m. spalio 16 d. nutarimo dėl VIAP lėšų ir kainų 2013 m. nustatymo, o taip pat Konstituciniame teisme bus išnagrinėtas Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymas ištirti VIAP teikimo tvarkos aprašo atitikimo Konstitucijos nuostatoms konstitucingumą. Pažymėtina, kad Bendrovė nuo 2013 metų atlieka tik VIAP lėšų surinkėjo funkciją. Pagal sutartį su VIAP lėšų administratoriumi Grupės įmone BALTPOOL UAB, jei Bendrovės vartotojai nemoka VIAP lėšų 3 mėnesius iš eilės, Bendrovė turi teisę mažinti BALTPOOL UAB (kuri veikia kaip tarpininkas ir VIAP lėšos apskaitomos tik gautinų (mokėtinų) sumų straipsnyje) pervedamas lėšų sumas suma, kurios vartotojai nesumoka Bendrovei. Atsižvelgiant į išdėstytą, Teismų priimti palankūs ar nepalankūs sprendimai Bendrovės atžvilgiu neturės įtakos Grupės/Bendrovės grynajam pelnui (nuostoliui).

Civilinė byla pagal A. Žilinskio ir Ko UAB ieškinį dėl priešpriešinio vienarūšio reikalavimo įskaitymo pripažinimo negaliojančiu, atsiskaitymo už rangos darbus bei delspinigių priteisimo. A. Žilinskio ir Ko UAB pagal 2010 m. liepos 2 d. Rangos sutartį iki 2011 m. lapkričio 18 d. turėjo atlikti 110 kV kabelių linijos Nemunas-Murava statybos darbus, tačiau šie darbai buvo pabaigti tik 2013 m. sausio 30 d. LITGRID AB už pradelstą laikotarpį rangovui priskaičiavo 880 187,45 Lt netesybų, kurias įskaitė iš rangovui mokėtinų sumų kaip vienarūšį priešpriešinį reikalavimą ir 2012 m. pripažino 880 187,45 Lt delspinigių pajamas (paaiškėjus naujoms

aplinkybėms vėliau ši suma sumažinta iki 861 738,84 Lt, rangovui grąžinus 18 448,61 Lt ). Rangovas kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą pripažinti įskaitymą negaliojančiu, grąžinti išskaičiuotą netesybų sumą ir priteisti delspinigius už laiku neatliktą mokėjimą. 2013 m. spalio 16 d. teismas priėmė sprendimą atmesti ieškovo A. Žilinskio ir Ko UAB ieškinį visiškai. 2013 m. lapkričio 14 d. Ieškovas teismo sprendimą apskundė apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui. 2014 m. birželio 30 d. Lietuvos apeliacinis teismas priėmė sprendimą, pripažindamas pagrįstai įskaitytais tik 50 000 Lt netesybų, o likusią sumą, delspinigius, 6% metines palūkanas nuo bylos iškėlimo ir bylinėjimosi išlaidas priteisė rangovui, trečiajam asmeniui UAB Energetikos tinklų institutas ir valstybei. LITGRID AB teismo sprendimą apskundė kasaciniam teismui. Bendrovė 2014 m. gruodžio 31 d. padarė 862 tūkst. Lt atidėjinį galimai grąžintinai netesybų ir priteistinai delspinigių sumai.

Byla Vilniaus apygardos administraciniame teisme dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisija (toliau – Komisija) 2014 m. rugsėjo 30 d. nutarimo Nr.O3-817 "Dėl LITGRID AB perdavimo paslaugos aukštos įtampos tinklais kainos viršutinės ribos reguliavimo laikotarpio pakeitimo" ir 2014 m. rugsėjo 30 d. nutarimo Nr.O3-822 "Dėl LITGRID AB perdavimo paslaugos kainos viršutinės ribos 2015 metams perskaičiavimo", kuriais reglamentuojama LITGRID AB teikiamų elektros energijos perdavimo paslaugų kainodarą 2015 metams, panaikinimo. Komisija 2014 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr.O3-817"Dėl LITGRID AB perdavimo paslaugos aukštos įtampos tinklais kainos viršutinės ribos reguliavimo laikotarpio pakeitimo" nusprendė pratęsti LITGRID AB elektros perdavimo paslaugos reguliavimo periodą 2015 metams. Įsigaliojus šiam Komisijos sprendimui, dabartinis elektros energijos perdavimo paslaugos reguliavimo periodas apima 2011 – 2015 m. laikotarpį, o Komisijos 2014 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr.O3-822 "Dėl LITGRID AB perdavimo paslaugos kainos viršutinės ribos 2015 metams perskaičiavimo" nustatyta 1,858 ct/kWh LITGRID AB teikiamos elektros energijos perdavimo paslaugos kainos viršutinė riba. LITGRID AB nesutinka su Komisijos nustatyta elektros perdavimo paslaugos kainos viršutine riba 2015 metams, todėl 2014 m. spalio 24 d. pateikė skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui, prašydama panaikinti minėtus Komisijos sprendimus. Kartu su šiuo skundu LITGRID AB pateikė prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones ir laikinai sustabdyti skundžiamų Komisijos sprendimų galiojimą. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. spalio 30 d. nutartimi skundą priėmė, tačiau reikalavimo užtikrinimo priemonių netaikė. LITGRID AB 2014 m. lapkričio 6 d. pateikė atskirąjį skundą dėl teismo nutarties dalies, kuria buvo atsisakyta taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones. LITGRID AB 2014 m. spalio 24 d. skundas bus nagrinėjamas 2015 m. kovo 31 d. posėdyje.

Administracinė byla pagal Bendrovės skundą dėl Komisijos 2014 m. spalio 30 d. nutarimo Nr. O3-879 "Dėl elektros energijos perdavimo paslaugų kainų ir jų taikymo tvarkos paskelbimo" Bendrovė 2014 m. lapkričio 28 d. pateikė skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui prašydama panaikinti Komisijos 2014 m. spalio 30 d. nutarimo Nr. O3-879 "Dėl elektros energijos perdavimo paslaugų kainų ir jų taikymo tvarkos paskelbimo" 2.3 ir 3 punktus, taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – iki teismo galutinio sprendimo byloje priėmimo dienos laikinai sustabdyti šio nutarimo 2.3 ir 3 punktų galiojimą, o prašomų reikalavimo užtikrinimo priemonių netaikymo atveju – įpareigoti Komisiją pašalinti padarytą pažeidimą – nustatant Bendrovės viršutines perdavimo pasaugos kainos ribas kitam reguliavimo laikotarpiui, į kainos ribų skaičiavimams naudojamą pajamų lygį įtraukti už 2015 metus susidariusį pajamų skirtumą – iš viso 34 mln. Lt. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. gruodžio 3 d. nutartimi Bendrovės skundo dalį dėl reikalavimo panaikinti Komisijos 2014 m. spalio 30 d. nutarimo Nr. O3-879 "Dėl Elektros energijos perdavimo paslaugų kainų ir jų taikymo tvarkos paskelbimo" 2.3 punktą ir 3 punktą priėmė, kitą skundo dalį atsisakė priimti, o prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę atmetė. Dėl atsisakymo priimti skundo dalį ir prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, Bendrovė pateikė atskirąjį skundą. Atskirojo skundo nagrinėjimo data nėra paskirta. Tikėtina, kad teismui visiškai patenkinus Bendrovės skundą, Komisija ateities reguliavimo laikotarpiu padidintų elektros energijos perdavimo paslaugos tarifą suma, lygia 2015 m. susidariusiam pajamų skirtumui.

Administracinė byla pagal Bendrovės skundą dėl Komisijos 2014 m. rugsėjo 26 d. nutarimo Nr. O3-815 "Dėl LITGRID AB planinio patikrinimo" panaikinimo. Bendrovės nuomone, Komisijos nutarimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl Bendrovė pateikė skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui dėl minimo nutarimo 1, 2 ir 3 punktų, kuriuose rašoma apie planinio patikrinimo akto patvirtinimą ir perdavimo kainos ateinančiais laikotarpiais mažinimą, panaikinimo. Atsižvelgdama į tai, kad egzistuoja pagrindas atnaujinti praleistą skundo pateikimo terminą, Bendrovė prašė teismo atstatyti praleistą terminą. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. sausio 19 d. nutartimi netenkino Bendrovės prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti ir skundą atsisakė priimti. Bendrovė pateikė atskirąjį skundą, kuriame apskundė teismo sprendimą nepriimti Bendrovės skundo. Atskirojo skundo nagrinėjimo data nėra paskirta.

Civilinė byla pagal UAB "Energijos kodas" ieškinį dėl 5 621 835 Lt nuostolių priteisimo ir kitų nepriklausomų elektros energijos tiekėjų grupės LITGRID AB pateiktos pretenzijos, susijusios su galimais nepriklausomų tiekėjų nuostoliais dėl LITGRID AB susitarimo su Latvijos ir Estijos elektros energijos perdavimo sistemos operatoriais, tariamai nulėmusio didmeninių elektros energijos kainų padidėjimą rinkoje. UAB "Energijos kodas" ir kitų nepriklausomų tiekėjų grupė teigia, kad patyrė nuostolių dėl neteisėto (konkurencijos teisę pažeidžiančio) LITGRID AB susitarimo su Latvijos ir Estijos elektros energijos perdavimo sistemos operatoriais. Jų nuomone, šis susitarimas nulėmė konkurencijos apribojimą didmeninėje elektros energijos tiekimo rinkoje ir to išdavoje padidėjo didmeninės elektros energijos kainos rinkoje. Nepaisant didmeninių elektros energijos kainų padidėjimo, UAB "Energijos kodas" ir kiti pretenzijas pateikę nepriklausomi tiekėjai, elektros energiją pirko rinkoje tuo metu galiojusiomis kainomis, o galutiniams vartotojams tiekė fiksuotomis mažesnėmis kainomis. Dėl šio kainų skirtumo, UAB "Energijos kodas" teigia patyrusi 5 621 835 Lt nuostolių ir pateikė ieškinį dėl šių nuostolių kompensavimo. LITGRID AB nesutinka su ieškiniu ir jame išdėstytais argumentais. Šiuo metu byloje vyksta apsikeitimas procesiniais dokumentais. Teismo posėdžio data nėra paskirta. LITGRID AB pretenzijas pateikę nepriklausomi elektros energijos tiekėjai taip pat nurodė, kad yra patyrę 4 630 706,07 Lt. nuostolių ir ketina kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo. Pateikdama atsakymus į šias pretenzijas, LITGRID AB informavo nepriklausomus tiekėjus, kad nesutinka su pateiktomis pretenzijomis ir jose nurodytais argumentais dėl tariamų nuostolių. Bendrovės vadovybės nuomone, įvertinus visų esamų aplinkybių ir faktų visumą, šios pretenzijos nepagrįstos, pateikti reikalavimai

nėra paremti svariais įrodomais ir argumentais bei nėra objektyvių galimybių pakankamai tiksliai įvertinti bendros dėl šio neapibrėžtumo galinčių atsirasti pretenzijų sumos. Tai patvirtino Komisijos atlikto tyrimo rezultatai. Todėl šiose finansinėse ataskaitose nebuvo apskaityti jokie atidėjimai, susiję su šiuo neapibrėžtumu.

2014 m. kovo 6 d. Bendrovė gavo detalizuotą ABB AB pretenziją dėl papildomo apmokėjimo už padidintą šuntinių reaktorių galią vykdant 2013-02-15 Alytaus aukštos įtampos nuolatinės srovės intarpo su 400kV skirstykla projektavimo ir statybos darbų sutartį Nr. SUT-40-13 (darbai yra vienas iš Lit-Pol link jungties į Lenkiją įgyvendinimo etapų). ABB AB teigimu, toks šuntinių reaktorių galios padidinimas nebuvo numatytas sudarytoje sutartyje, todėl ABB AB skaičiavimais LITGRID AB už darbus turėtų papildomai sumokėti 3 005 tūkst. Lt. LITGRID AB nuomone, pretenzija yra nepagrįsta, reikalingas galios padidinimas įėjo į sutarties apimtis ir rangovas tai turėjo įvertinti pirkimo procedūrų metu, todėl Bendrovės vadovybė ABB AB pretenziją ginčys ir todėl šiose finansinėse ataskaitose nebuvo apskaityti jokie atidėjimai, susiję su šiuo neapibrėžtumu.

Administracinė byla Nr. I-3775-142/2014 pagal pareiškėjų AB "ORLEN Lietuva", AB "Achema" ir AB "LIFOSA" skundą dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2013-10-11 nutarimo Nr. O3-442 (Dėl viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšų ir kainų 2014 metams nustatymo) atitinkamų punktų panaikinimo. Atsakovas byloje – Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija. BALTPOOL UAB į bylą įtraukta trečiuoju asmeniu kaip VIAP lėšų administratoriaus funkcijas vykdantis asmuo. BALTPOOL UAB byloje nėra pareikšti jokie turtiniai ir (ar) kitokio pobūdžio reikalavimai. Teismui išsprendus bylą ir tokiam teismo sprendimui įsiteisėjus, BALTPOOL UAB, kaip VIAP lėšų administratoriaus funkcijas vykdantis asmuo, tiesiog turėtų atsižvelgti į priimtą teismo sprendimą administruodama VIAP lėšas, t. y. atitinkamai pakoreguoti surenkamas ir (ar) išmokamas VIAP lėšas teismo sprendime nurodytiems asmenims nustatyta apimtimi. BALTPOOL UAB finansinei būklei teismo sprendimas įtakos neturės.

Administracinė byla Nr. I-5418-142/2015 pagal pareiškėjų AB "ORLEN Lietuva", AB "Achema" ir AB "LIFOSA" skundą dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2014-10-17 nutarimo Nr. O3-840 (Dėl viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšų ir kainos 2015 metams nustatymo) atitinkamų punktų panaikinimo. Atsakovas byloje – Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija. BALTPOOL UAB į bylą įtraukta trečiuoju asmeniu kaip VIAP lėšų administratoriaus funkcijas vykdantis asmuo. BALTPOOL UAB byloje nėra pareikšti jokie turtiniai ir (ar) kitokio pobūdžio reikalavimai. Teismui išsprendus bylą ir tokiam teismo sprendimui įsiteisėjus, BALTPOOL UAB, kaip VIAP lėšų administratoriaus funkcijas vykdantis asmuo, tiesiog turėtų atsižvelgti į priimtą teismo sprendimą administruodama VIAP lėšas, t. y. atitinkamai pakoreguoti surenkamas ir (ar) išmokamas VIAP lėšas teismo sprendime nurodytiems asmenims nustatyta apimtimi. BALTPOOL UAB finansinei būklei teismo sprendimas įtakos neturės.

Administracinė byla Nr. I-3842-629/2015 pagal pareiškėjų UAB "Vėjų gama" ir UAB "Pabalnotas vėjas" skundą dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2014-03-24 nutarimo Nr. O3-91, 2014-05-26 nutarimo Nr. O3-136 ir 2014-06-04 nutarimo Nr. O3-172 panaikinimo. Atsakovas byloje - Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija. BALTPOOL UAB į bylą įtraukta trečiuoju asmeniu kaip VIAP lėšų administratoriaus funkcijas vykdantis asmuo. BALTPOOL UAB byloje nėra pareikšti jokie turtiniai ir (ar) kitokio pobūdžio reikalavimai. Teismui išsprendus bylą ir tokiam teismo sprendimui įsiteisėjus, BALTPOOL UAB, kaip VIAP lėšų administratoriaus funkcijas vykdantis asmuo, tiesiog turėtų atsižvelgti į priimtą teismo sprendimą administruodama VIAP lėšas, t. y. atitinkamai pakoreguoti surenkamas ir (ar) išmokamas VIAP lėšas teismo sprendime nurodytiems asmenims nustatyta apimtimi. BALTPOOL UAB finansinei būklei teismo sprendimas įtakos neturės.

Civilinė byla Nr. e2-2160-545/2015 pagal ieškovo UAB "Vilniaus energija" ieškinį BALTPOOL UAB dėl VIAP lėšų išmokėjimo sutarties nuostatų pripažinimo niekinėmis ir negaliojančiomis nuo sudarymo momento (ab initio) ir įpareigojimo išmokėti VIAP lėšas, užtikrinančias minimalų būtinųjų sąnaudų padengimą. Ieškinio suma nenurodyta. Ieškinio reikalavimas tiesiogiai prieštarauja šiuo metu galiojančių teisės aktų reikalavimams, todėl BALTPOOL UAB su jais nesutinka. Atsižvelgdamas į tai, ieškovas prašo teismo bylą stabdyti ir kreiptis į Konstitucinį teismą dėl VIAP lėšų administravimą reglamentuojančių teisės aktų atitikimo Konstitucijai patikrinimo. Šiuo metu sprendžiamas klausimas dėl BALTPOOL UAB prašymo ieškinį palikti nenagrinėtu, kadangi nesilaikyta Elektros energetikos įstatyme nustatytos privalomos išankstinės ginčų nagrinėjimo ne teisme procedūros. Bylos baigtis bet kuriuo atveju nesukels nepalankių pasekmių BALTPOOL UAB, nes net jeigu teismas pripažintų, kad VIAP lėšų administravimą reglamentuojantys teisės aktai prieštarauja Konstitucijai, tokie teisės aktai turėtų būti pakeisti, o ieškovui priteistos sumos išmokėtos iš VIAP lėšų biudžeto.

34. Pobalansiniai įvykiai

2015 metų sausio 1 d. – euro įvedimo Lietuvos Respublikoje diena, todėl šią dieną atitinkamai keitėsi ir Grupės funkcinė valiuta. Perskaičiuojant litus į eurus bus taikomas euro ir lito perskaičiavimo kursas lygus 3,45280 lito už 1 eurą, kurį neatšaukiamai nustatė ES taryba.

2015 m. sausio 19 d. valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos posėdyje buvo svarstomas klausimas dėl LITGRID AB reguliuojamos veiklos sąlygų pažeidimo ir 0,5 mln. EUR (1,7 mln litų ekvivalentas) baudos skyrimo. Bendrovė yra įsitikinusi, kad baudos skyrimas yra nepagrįstas ir Komisijai pateikė savo argumentus. Šiose finansinėse ataskaitose jokie atidėjiniai ginčijamai baudai nepadaryti. Komisija sprendimą atidėjo.

Administracinė byla pagal Bendrovės skundą dėl Komisijos 2015 m. sausio 19 d. nutarimo Nr.O3-10 "Dėl LITGRID AB perdavimo paslaugos aukštos įtampos tinklais kainos viršutinės ribos 2016-2020 metams nustatymo" dalies punktų panaikinimo. Bendrovė pateikė skundą dėl Komisijos 2015 01 19 nutarimo Nr. O3-10 "Dėl LITGRID AB perdavimo paslaugos aukštos įtampos tinklais kainos viršutinės ribos 2016-2020 metams nustatymo", kuriuo patvirtintos Bendrovės elektros energijos perdavimo veiklos reguliavimo

laikotarpį nuo 2016 iki 2020 metų, taip pat, nustatytos Pareiškėjui 2016 metams taikytinas leistinas galutinis elektros energijos perdavimo paslaugos pajamų lygis ir Pareiškėjo teikiamos elektros energijos perdavimo paslaugos aukštos įtampos tinklais kainos viršutinė riba 2016 metams. Bendrovės nuomone, Komisija, nustatydama elektros energijos perdavimo paslaugos kainos viršutines ribas 2016 m. laikotarpiui, neteisingai suskaičiavo leistiną investicijų grąžą, todėl Bendrovės leistinas elektros energijos perdavimo veiklos pajamas nepagrįstai sumažino 36 mln. litų. Bendrovė pateikė skundą dėl šio Komisijos nutarimo dalinio panaikinimo. Teismas 2015 m. vasario 19 d. nutartimi priėmė Bendrovės pateiktą skundą, tačiau atsisakė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones - iki teismo galutinio sprendimo byloje priėmimo dienos laikinai sustabdyti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2015-01-19 nutarimo Nr. O3-10 "Dėl AB "LITGRID" perdavimo paslaugos aukštos įtampos tinklais kainos viršutinės ribos 2016-2020 metams nustatymo" atskirų punktų galiojimą. Bendrovė 2015 m. vasario 26 d. pateikė teismui atskirąjį skundą dėl teismo 2015 m. vasario 19 d. nutarties dalies, kuria buvo atsisakyta taikyti Bendrovės prašomas reikalavimo užtikrinimo priemones.

2015 m. vasario 12 d. UAB "Tetas" pasirašė overdrafto sutarties pakeitimą Nr. 9. Sąskaitos kredito perviršiui taikoma kintama palūkanų norma nustatoma remiantis vieno mėnesio EURIBOR pridedant 1,7 procento metų palūkanų dydžio banko skolinimo rizikos ir pelno maržą. Pagal šios sutarties specialiąsias sąlygas, UAB "Tetas" privalo vykdyti nustatytas tris finansines sąlygas, t.y. apyvartinio kapitalo finansavimo rodiklio reikšmė kiekvieną ataskaitinį mėnesį turi būti ne didesnė kaip 60 proc., antra sąlyga – kredito aptarnavimo rodiklis ne mažesnis kaip 1,1 nuo 2015 m. III ketvirčio ir trečia sąlyga – kapitalo rodiklis ne mažesnis kaip 20 proc. nuo 2015 m. II ketvirčio ir ne mažesnis kaip 25 proc. nuo 2015 m. III ketvirčio.

*****

2014 METŲ LITGRID AB IR JOS DUKTERINIŲ ĮMONIŲ KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS

I. Bendroji informacija apie įmonių grupę

Konsoliduotas metinis pranešimas parengtas už 2014 metus.

Emitentas ir jo kontaktiniai duomenys:

Pavadinimas	LITGRID AB (toliau – "Litgrid" arba Bendrovė)
Teisinė forma	Akcinė bendrovė
Įregistravimo data ir vieta	2010-11-16, Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registras
Įmonės kodas	302564383
Buveinės adresas	A. Juozapavičiaus g. 13, LT-09311, Vilnius
Telefonas	+370 5 278 2777
Faksas	+370 5 272 3986
El. paštas	info@litgrid.eu; www.litgrid.eu

"Litgrid" veikla

"Litgrid", Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorius (toliau – PSO), palaiko stabilų šalies elektros energetikos sistemos darbą, valdo elektros energijos srautus ir sudaro sąlygas konkurencijai atviroje elektros rinkoje. "Litgrid" atsako už Lietuvos elektros energetikos sistemos integraciją į Europos elektros infrastruktūrą ir bendrą elektros rinką. Mes įgyvendiname strateginius tarptautinių jungčių "NordBalt" (Lietuva - Švedija) ir "LitPol Link" (Lietuva - Lenkija) projektus. Siekdami įtvirtinti šalies energetinį savarankiškumą, puoselėjame atsakomybės, racionalios kūrybos ir dialogo kultūrą.

"Litgrid" misija – užtikrinti patikimą elektros energijos persiuntimą ir sudaryti sąlygas konkurencijai atviroje elektros rinkoje.

"Litgrid" vizija – visavertė Lietuvos elektros energetikos sistemos integracija į Europos elektros infrastruktūrą ir bendrą elektros rinką, kuriant galimybes konkurencingai ekonomikai.

"Litgrid" vertybės – bendradarbiavimas, pagarba, atsakomybė, profesionalumas, iniciatyvumas.

"Litgrid" strategija – atsakomybė valdyti šalies elektros sistemą.

"Litgrid", būdama Lietuvos elektros energetikos sektoriaus stuburu, ne tik atsako už sistemoje suvartojamos ir pagaminamos elektros energijos balanso palaikymą ir patikimą elektros energijos perdavimą, bet ir vykdo strateginius Lietuvos elektros energetikos projektus, grindžia savo viziją ir strategines veiklos gaires Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje įtvirtintais ilgalaikiais tikslais. Svarbiausios Lietuvos PSO veiklos sritys ir atsakomybės – šalies elektros energetikos infrastruktūros palaikymas ir integracija su Vakarų ir Šiaurės Europos elektros energetikos infrastruktūra; elektros rinkos vystymas ir dalyvavimas kuriant bendrą Baltijos šalių bei Europos elektros rinką; Lietuvos ir kontinentinės Europos elektros energetikos sistemų integracija darbui sinchroniniu režimu.

"Litgrid" veiklos planai ir prognozės

"Litgrid" aktyviai ir atsakingai veikia šiomis pagrindinėmis kryptimis:

Šalies elektros energetikos sistemos integracija į Europą

Lietuvai tapus Europos elektros sistemos visaverte ir pilnateise dalyve, elektros energetikos sektoriuje bus įdiegti europiniai sistemos valdymo standartai, užtikrintas rinkos principais grįstas elektros srautų valdymas ir dalyvavimas palaikant sistemos dažnį. Siekiamas rezultatas yra Baltijos šalių sinchroninis sistemos darbas kontinentinės Europos tinkluose.

Bendra Europos elektros rinka

Lietuvos elektros rinkos integravimas į Baltijos šalių ir Skandinavijos elektros rinką, o vėliau – ir į bendrą Europos elektros rinką užtikrins skaidrią didmeninės elektros kainą, konkurenciją ir pasirinkimo laisvę visiems rinkos dalyviams bei lygiateisę prekybą elektra su kaimyninėmis Europos valstybėmis. Esant didelės elektros rinkos dalimi bus efektyviausiai panaudojama tinklų ir generacijos infrastruktūra bei užtikrinamas elektros tiekimo saugumas.

Elektros perdavimo tinklo integracija į Europos elektros infrastruktūrą

Lietuvos elektros perdavimo tinklas yra stiprus ir gerai sujungtas su rytinių kaimyninių valstybių elektros perdavimo infrastruktūra, o iki 2015 metų pabaigos nutiesus elektros jungtis su Švedija ("NordBalt") ir Lenkija ("LitPol Link"), bus sujungtas su Šiaurės ir Vakarų Europos elektros tinklais. Tarpsisteminių jungčių vystymas sudarys galimybes prekiauti elektra tarp skirtingų energetikos sistemų, optimalios investicijos į šalies tinklą užtikrins naujų elektros generatorių integraciją, saugų elektros energijos perdavimą ir patikimą sistemos veikimą. Kartu su Latvija ir Estija tapsime puikiai išvystytu ir patikimai sujungtu regionu.

Šiuolaikinė organizacija racionaliai išnaudojanti technologijų ir vadybos naujoves

"Litgrid" veikla grindžiama šiuolaikinės vadybos ir socialinės atsakomybės principais. Įgyvendindama strateginės reikšmės ir visam šalies ūkiui svarbius didelio masto energetikos projektus, įmonė plėtoja šias esmines kompetencijas: sistemos valdymo ir patikimo elektros perdavimo, šalies elektros balanso palaikymo, infrastruktūros palaikymo, HVDC (aukštos įtampos nuolatinės srovės) jungčių eksploatacijos ir valdymo, projektų vadybos. "Litgrid" žmonės – aukščiausios kompetencijos specialistai ir vadovai – planuodami perdavimo tinklo, elektros rinkos ir energetikos sistemos plėtrą orientuojasi į išmaniųjų tinklų vystymą palaikančias inovacijas, formuoja perdavimo tinklo techninę politiką, bendradarbiauja su Lietuvos aukštojo mokslo įstaigomis, dalyvauja tarptautinių organizacijų, atsakingų už elektros infrastruktūros, rinkų ir sistemos planavimą, veikloje.

Vykdydama šalies energetinį savarankiškumą padedančius užtikrinti strateginius projektus ir dirbdama griežtoje reguliacinėje aplinkoje, "Litgrid" deda visas pastangas racionaliai ir efektyviai naudoti turimus finansinius išteklius ir Europos Sąjungos paramą, prisidėdama prie šalies ūkio konkurencingumo didinimo ir vartotojų gerovės kilimo. Aštuoniolikai elektros perdavimo tinklo investicinių projektų, vykdomų perdavimo sistemos operatoriaus "Litgrid", buvo skirta 103 mln. litų iš Lietuvai skirtų Europos Sąjungos 2007-2013 m. struktūrinių fondų lėšų, iš jų iki 2014 m. gruodžio 31 d. Bendrovė jau gavo 77,5 mln. litų. Be to iš Europos energetikos programos ekonomikai gaivinti "NordBalt" projekto įgyvendinimui skirta 226 mln. Lt parama, iš jos iki 2014 m. gruodžio 31 d. bendrovė gavo 42 mln. litų.

Svarbiausi 2014 metų darbai, įgyvendinant strateginius ir kitus elektros energetikos sektoriaus projektus

Tarpsisteminės elektros jungties "LitPol Link" projekto įgyvendinimo darbai

2014 m. kovą prasidėjo 400 kV elektros perdavimo oro linijos nuo Alytaus transformatorių pastotės iki Lietuvos – Lenkijos valstybių sienos statybos darbai: įrengti pamatai metalinėms atramos, pastatyti du trečdaliai iš visų 150 šių atramų, pradėti tiesti pirmieji elektros laidai. Oro linijos statybos darbus planuojama baigti 2015 m. liepą.

2014 m. gegužę pradėtos Alytaus nuolatinės srovės keitiklių stoties su 400 kV skirstykla statybos. Taip pat buvo pagaminti ir gamykloje sėkmingai išbandyti vieni svarbiausių nuolatinės srovės keitiklių stoties technologinių įrenginių – keitiklio vožtuvai bei transformatoriai.

2014 m. toliau vyko 330/110/10 kV Alytaus transformatorių pastotės 330 kV skirstyklos rekonstrukcijos darbai: pastatytas valdymo pastatas, sumontuoti visi I-ojo etapo atvirosios skirstyklos įrenginiai. Darbus numatoma baigti 2015 m. liepą.

Tarpsisteminės elektros jungties "NordBalt" projekto įgyvendinimo darbai

Iki 2014 m. gruodžio pabaigos pagaminta daugiau kaip 95 proc. "NordBalt" jungties jūrinio kabelio. 2014 m. balandžio 11 d. specialus laivas "Topaz Installer" priartėjo prie Kuršių nerijos Baltijos jūroje ir pradėjo kabelio tiesimo darbus. Iki rugpjūčio pabaigos jūroje nutiesta 250 km jungties kabelio (visos jungties ilgis 400 km). Jūrinio kabelio tiesimo darbus planuojama užbaigti iki 2015 m. rugsėjo. 2014 m. gegužę-spalį atlikti sausumos kabelio tiesimo darbai Klaipėdos miesto ir Klaipėdos raj. savivaldybių teritorijose – iš viso nutiesta 13 km sausumos kabelio.

2014 m. gegužę pradėtos "NordBalt" nuolatinės srovės keitiklio stoties statybos šalia Klaipėdos transformatorių pastotės. Gruodį į "NordBalt" nuolatinės srovės keitiklio pastato statybų aikštelę atgabenti pirmieji du iš keturių "NordBalt" transformatoriai, kurie įrengti ant specialių pamatų. Iki gruodžio pabaigos pastatytas keitiklio vožtuvų pastatas.

2014 m. gruodį baigta 330/110/10 kV Klaipėdos transformatorių pastotės rekonstrukcija. Vykdant rekonstrukciją buvo demontuotos senos 330 ir 110 kV pastotės dalys, rekonstruota daugiau nei dešimt 110 kV oro ir kabelinių elektros linijų, o pastotės teritorijoje iškilo nauji 10 kV, 110 kV ir 330 kV moduliniai pastatai.

2014 m. spalio viduryje baigta statyti ir įjungta pirmoji per Lietuvos atkurtos nepriklausomybės metus 330 kV aukštos įtampos elektros oro perdavimo linija Klaipėda-Telšiai. Ji prijungta prie rekonstruotos Klaipėdos transformatorių pastotės ir pradėjus veikti "NordBalt" jungčiai ją bus galima išnaudoti perduodant elektrą iš Skandinavijos į likusią Lietuvos dalį. 89 kilometrų ilgio elektros perdavimo linijos galia siekia 900 megavatų.

Perdavimo tinklo plėtros ir rekonstrukcijos projektai

2014 metais buvo baigti vykdyti 17 tinklo atstatymo ir perdavimo tinklo plėtros projektai, skirti tinklo darbo patikimumui užtikrinti ir sistemos valdymo lankstumui padidinti. Rekonstruojant perdavimo tinklą pernai 8 projektai buvo susiję su transformatorių pastočių, o 9 – su oro linijų atnaujinimo darbais.

Ypač svarbūs didžiųjų elektros perdavimo mazgų atnaujinimai: 2014 metais užbaigtos trijų 330/110/10 kV transformatorių pastočių Šiauliuose, Klaipėdoje ir Panevėžyje rekonstrukcijos. Šiose aukštos įtampos transformatorių pastotėse įdiegtos modernios valdymo technologijos, sumontuoti šiuolaikiški įrenginiai. Vilniaus regione atnaujinta 330 kV oro linija, Utenos rajone – 110 kV oro linija. Atramos keistos Šiaurės Lietuvoje, 110 kV oro linijose, einančiose nuo Pasvalio iki Biržų ir nuo Biržų – iki Latvijos.

2014 metais taip pat pradėti projektai, susiję su 110 kV Trakų ir 110 kV Kauno hidroelektrinės skirstyklų rekonstravimu, paskelbtas konkursas 330 kV Šyšos skirstyklos statybos rangos darbams.

Lietuvos elektros rinkos plėtros darbai

2014 m. vidutinė elektros kaina Lietuvos elektros biržoje buvo 2 proc. didesnė nei 2013 m., ir 25 proc. didesnė nei Estijoje. Tuo tarpu 2014 m. kaina Estijos elektros biržoje buvo 15 proc. mažesnė nei 2013 m. 2014 m. aukštesne kaina biržoje išsiskyrė vasaros mėnesiai. Tai lėmė sumažėjusi Šiaurės šalių elektros pasiūla dėl planinių elektrinių remontų ir Estijos-Suomijos jungčių "Estlink" remontų, taip pat mažesnė nei įprastai Latvijos hidroelektrinių generacija, maži ir brangūs vietiniai gamybos pajėgumai, nedidelė ir brangesnė importo iš trečiųjų šalių pasiūla. Statomų elektros jungčių su Švedija ir Lenkija eksploatacija didins Lietuvos elektros rinkos integraciją į Skandinavijos elektros rinką ir ateityje artins kainas prie skandinaviškųjų.

Didelę įtaką Baltijos šalių elektros rinkai daro 2013 m. gruodžio mėnesį pradėta eksploatuoti, o 2014 m. vasarį oficialiai atidaryta Estijos ir Suomijos elektros jungtis "Estlink-2". Padidėję elektros mainai tarp Suomijos ir Estijos paprastai mažina kainas "Nord Pool Spot" elektros rinkos Estijos prekybos zonoje. Tačiau dėl ribotų jungčių pralaidumų tarp Estijos ir Latvijos pigesnė elektros energija ne visada pasiekia Lietuvos elektros rinką.

2014 m. prekybos apimtys 2013 m. pabaigoje Lietuvos prekybos zonoje pradėjusioje veikti "Nord Pool Spot" dienos eigos rinka "Elbas", sudarė iki 1 proc. lyginant su dienos-prieš biržos prekybos apimtimis. "Elbas" prekybos apimtys Lietuvoje atitinka Šiaurės šalių elektros rinkų praktiką. Dienos eigos rinka leidžia rinkos dalyviams efektyviau valdyti didmeninės elektros prekybos verslo riziką, subalansuoti elektros, pagaminamos iš atsinaujinančių šaltinių, prekybą. Lietuvos elektros rinkos dalyviai aktyviai naudojasi šia priemone – parduodami "Elbas" rinkoje 2014 m. aktyviausi dalyviai buvo Lietuvoje.

Nuo 2014 m. sausio "Litgrid" rinkos dalyviams pradėjo kasdien teikti vėjo jėgainių gaminamos elektros apimčių prognozes prekybai elektros biržoje. Pagal šią prognozę teikiami elektros energijos pardavimo pasiūlymai "Nord Pool Spot" elektros biržos Lietuvos prekybos zonoje.

2014 m. lapkritį trys Baltijos šalių elektros perdavimo sistemos operatoriai pasirašė memorandumą, kuriuo įtvirtinti nuo 2015 m. sausio 1 d. galiojantys tarptautinių jungčių pralaidumo skaičiavimo ir paskirstymo principai. Šiuo memorandumu Baltijos šalių elektros perdavimo sistemos operatoriai sutarė išlaikyti tą pačią pralaidumų skaičiavimo ir paskirstymo metodiką, kuri buvo taikyta nuo 2014 metų pradžios.

2014 m. lapkritį "NASDAQ OMX Commodities" išvestinių finansinių priemonių rinkoje Lietuvos elektros rinkos dalyviams pristatė su Latvijos ir Lietuvos kainų zonos indeksais susietus finansinius produktus – apsidraudimą nuo kainos skirtumo tarp Lietuvos-Latvijos ir "Nord Pool Spot" sistemos kainos "EPAD RIGA" ir apsidraudimą nuo "Nord Pool Spot" sistemos kainos svyravimo. Šios finansinės priemonės sudaro galimybę elektros rinkos dalyviams apsisaugoti nuo elektros energijos kainų svyravimo biržoje ir geriau valdyti rizikas, atsirandančias dėl prekybos tarp skirtingų kainų zonų.

Nuo 2014 m. balandžio savo veiklą pradėjo Elektros rinkos plėtros komitetas Lietuvoje, kurio pirmininku paskirtas "Litgrid" valdybos pirmininkas ir generalinis direktorius. Komiteto nariai - Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos, Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos, asocijuoto verslo atstovai, elektros gamybos ir skirstymo įmonių, elektros rinkos dalyvių – biržos operatoriaus ir nepriklausomų elektros tiekimo įmonių atstovai. Bent kartą per ketvirtį susitinkantys komiteto nariai teikia siūlymus dėl Lietuvos elektros rinkos veikimo, elektros rinkos plėtros klausimų, teisinio reguliavimo tobulinimo. Kaip ir buvo numatyta, 2014 m. elektros rinkos plėtros ekspertai susitiko keturis kartus.

"Litgrid" narystė tarptautinėse organizacijose

"Litgrid" įgyvendinamų projektų žinomumas ir palaikymas tarptautiniu mastu užtikrinamas dalyvaujant tarptautinėse asociacijose – Europos elektros perdavimo sistemų operatorių asociacijoje (ENTSO-E) ir Centrinės Europos energetikos partnerių asociacijoje (CEEP).

ENTSO-E (European Network of Transmission System Operators for Electricity) vienija 41 elektros perdavimo sistemos operatorių iš 34 šalių, pagrindinės jos funkcijos – spręsti europinio masto perdavimo tinklų valdymo, plėtros, elektros rinkos klausimus, skatinti regioninį PSO bendradarbiavimą, teikti pasiūlymus Europos Komisijos rengiamiems teisės aktų projektams, rengti dešimties metų Europos perdavimo tinklo plėtros planą (TYNDP) ir tinklų kodeksus. "Litgrid" atstovai dalyvauja Sistemos valdymo, Sistemos plėtros, Rinkos, Tyrimų ir plėtros komitetuose bei juose suformuotose darbo grupėse. Veikla ENTSO-E siekiama atstovauti nacionalinius ir "Litgrid" interesus priimant europinius ar regioninius sprendimus, susijusius su sistemos valdymu, Lietuvos elektros infrastruktūros plėtros projektų planais ir įgyvendinimu, elektros rinkų sujungimo ir elektros perdavimo sistemų integracijos planais.

CEEP (Central Europe Energy Partners) nariai yra 26 organizacijos iš penkių Vidurio ir rytų Europos valstybių. Pagrindinis CEEP tikslas – remti naujųjų Europos Sąjungos valstybių narių energetikos sektoriaus integraciją bendros ES energetikos ir energetinio saugumo politikos kontekste. Savo narystę CEEP "Litgrid" išnaudoja rengiant regionines pozicijas ES energetikos politikos klausimais, dalyvaujant partnerių rengiamuose energetikos ir pramonės forumuose, pristatant ir ieškant palaikymo svarbiausiems projektams.

"Litgrid" dukterinės įmonės ir jų veiklos pobūdis

2014 m. gruodžio 31 d. "Litgrid" įmonių grupę sudarė "Litgrid" AB, BALTPOOL UAB (toliau – "Baltpool"), UAB "Tetas" ir UAB Tinklo priežiūros centras.

Pavadinimas	BALTPOOL UAB
Teisinė forma	Uždaroji akcinė bendrovė
Įregistravimo data ir vieta	2009-12-11, Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registras
Įmonės kodas	302464881
Buveinės adresas	A.Juozapavičiaus g.9, LT-09311, Vilnius
Telefonas	+370 5 278 2260
Faksas	+370 5 278 2707
El. paštas	info@baltpool.lt; www.baltpool.lt
Veiklos pobūdis	Energijos išteklių rinkos operatorius
"Litgrid" valdoma akcijų dalis	67 proc.
Pavadinimas	UAB "Tetas"
Teisinė forma	Uždaroji akcinė bendrovė
Įregistravimo data ir vieta	2005-12-08, Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registras
Įmonės kodas	300513148
Buveinės adresas	Senamiesčio g. 102B, LT-35116, Panevėžys
Telefonas	+370 45 504 618
Faksas	+370 45 504 684
Veiklos pobūdis	Specializuotos transformatorinių pastočių, skirstomųjų punktų techninės priežiūros, remonto ir įrengimo paslaugos, testavimo ir bandymo darbai, energetikos objektų projektavimas
"Litgrid" valdoma akcijų dalis	100 proc.
Pavadinimas	UAB Tinklo priežiūros centras
Teisinė forma	Uždaroji akcinė bendrovė
Įregistravimo data ir vieta	2014 02 24, Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registras
Įmonės kodas	303249180
Buveinės adresas	A. Juozapavičiaus g.13, LT-09311, Vilnius
Telefonas	+370 5 278 2777
Faksas	+370 5 272 3986
Veiklos pobūdis	Pasirengimas aukštos įtampos nuolatinės srovės elektros energetikos sistemos jungčių su Lenkijos ir Švedijos elektros energetikos sistemomis įrengimui, valdymui ir eksploatavimui
"Litgrid" valdoma akcijų dalis	100 proc.

"Litgrid" grupė 2014 m. gruodžio 31 d. taip pat valdė šių įmonių akcijas:

50 proc. akcijų ir jų suteikiamų balsų
20,36 proc. akcijų ir jų suteikiamų balsų
0,01 proc. akcijų ir jų suteikiamų balsų
0,35 proc. akcijų ir jų suteikiamų balsų
2 proc. akcijų ir jų suteikiamų balsų bei rotuojantis valdybos narys

"Litgrid" įmonių grupės teikiamos paslaugos

Elektros perdavimo sistemos operatorius "Litgrid" teikia šias paslaugas:

• elektros energijos perdavimo;
• sisteminių paslaugų (galios rezervavimo);
• prekybos balansavimo ir reguliavimo elektros energija;
• viešuosius interesus atitinkančias paslaugas (toliau VIAP);
• elektros tinklo techninė priežiūra ir remontas;
• HVDC jungčių techninė priežiūra, eksploatacija ir valdymas.

Elektros energijos perdavimas

Elektros perdavimo paslauga – tai elektros energijos perdavimas aukštos įtampos (330–110 kV) elektros įrenginiais. Perdavimo sistemos operatorius persiunčia elektros energiją iš gamintojų vartotojams, prijungtiems prie perdavimo tinklo ir skirstomųjų tinklų operatoriams. Elektros energijos perdavimas yra reguliuojama veikla.

Pagrindinė PSO veikla – valdyti aukštos įtampos elektros perdavimo tinklą ir užtikrinti patikimą, efektyvų, kokybišką, skaidrų ir saugų elektros energijos perdavimą.

Sisteminės paslaugos

Patikimam sistemos darbui palaikyti "Litgrid" iš energijos gamintojų perka galios rezervo užtikrinimo elektros energijos gamybos įrenginiuose, reaktyviosios galios ir įtampos valdymo, avarijų, sutrikimų prevencijos ir jų likvidavimo paslaugas ir teikia vartotojams sistemines (galios rezervavimo) paslaugas. Galios rezervas reikalingas, kai staiga neplanuotai sumažėja elektros energijos gamyba arba išauga jos suvartojimas.

Prekyba balansavimo ir reguliavimo elektros energija

"Litgrid" užtikrina šalies elektros energijos gamybos ir vartojimo balansą. Balansavimo elektros energija – tai elektra, kuri yra suvartojama ar pagaminama nesilaikant sudarytų elektros vartojimo ar gamybos grafikų. "Litgrid" organizuoja prekybą balansavimo elektros energija, perka ir parduoda balansavimo elektros energiją, reikalingą šalies elektros energijos gamybos ir vartojimo balansui užtikrinti.

Reguliavimo elektros energija – PSO nurodymu nupirkta ir/ar parduota elektros energija, reikalinga šalies elektros energijos suvartojimo ir gamybos balansavimo funkcijai atlikti. "Litgrid" organizuoja prekybą reguliavimo elektros energija aukcione. Jame dalyvauja reguliavimo energijos tiekėjai ir kitų šalių perdavimo sistemų operatoriai, turintys technines galimybes operatyviai keisti elektros energijos gamybos ir vartojimo režimus ir sudarę su "Litgrid" atitinkamą sutartį.

Viešuosius interesus atitinkančios paslaugos

Viešieji interesai elektros energetikos sektoriuje – tai paslaugos, užtikrinančios ir didinančios nacionalinį energetinį saugumą ir elektros energijos, gaminamos iš atsinaujinančių išteklių, integraciją ir panaudojimą. Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų sąrašą, teikėjus ir teikimo tvarką tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija, vadovaudamasi viešaisiais interesais elektros energetikos sektoriuje. VIAP lėšos – tai lėšos, sumokamos VIAP paslaugų teikėjams.

"Litgrid" teikia šias VIAP paslaugas:

• strateginių projektų, susijusių su energetinio saugumo didinimu (tarptautinės elektros jungtys Lietuva–Švedija ir Lietuva–Lenkija, Lietuvos elektros energetikos sistemos integracija į kontinentinės Europos tinklus) rengimas ir įgyvendinimas;
• elektros energijos gamybos įrenginių, naudojančių vėjo, biomasės, saulės energiją ar hidroenergiją, prijungimas prie perdavimo tinklo, perdavimo tinklo optimizavimas, plėtra ir (ar) rekonstrukcija, susijusi su atsinaujinančius energijos išteklius naudojančių gamintojų pagamintos elektros energijos priėmimu ir persiuntimu;
• elektros energijos, gaminamos naudojant atsinaujinančiuosius energijos išteklius, balansavimas.

2012 m. lapkričio 7 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1338 VIAP lėšų administratoriumi nuo 2013 m. sausio 1 d. paskirta UAB "Baltpool".

VIAP teikimo tvarką nustato "Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų teikimo tvarkos aprašas", patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. liepos 18 d. nutarimu Nr. 916. VIAP lėšų administravimo tvarką nustato "Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšų administravimo tvarkos aprašas", patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. rugsėjo 19 d. nutarimu Nr. 1157. VIAP teikimo apraše nurodyta, kad Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšos surenkamos ir pervedamos viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšų administratoriui Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšų administravimo tvarkos apraše nustatyta tvarka ir sąlygomis. "Litgrid", kaip perdavimo sistemos operatorius surenka VIAP lėšas, iš tinklų naudotojų, kurių elektros energijos gamybos ir (ar) vartojimo įrenginiai prijungti prie elektros perdavimo tinklo ir jas perveda viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšų administratoriui.

Elektros tinklo techninė priežiūra ir remontas

"Litgrid" dukterinė įmonė UAB "Tetas" teikia šias elektros tinklo įrenginių techninės priežiūros ir remonto paslaugas:

• vykdo elektros tinklų elektros įrenginių techninę priežiūrą ir remontą;
• teikia naujų energetikos objektų statybos ir esamų energetikos objektų rekonstravimo paslaugas;
• teikia elektros įrenginių projektavimo paslaugas.

UAB "Tetas" veikla atitinka ISO 9001:2008, ISO 14001:2004 reikalavimus. Kokybės vadybos ir aplinkos apsaugos vadybos sistema, įdiegta 2007 metais, taikoma eksploatuojant elektros įrenginius iki 400 kilovoltų ir atliekant ypatingų statinių projektavimo ir statybos darbus.

HVDC jungčių techninė priežiūra, eksploatacija ir valdymas

2014 m. vasario 14 d. "Litgrid" valdyba priėmė sprendimą steigti dukterinę įmonę Tinklo priežiūros centras, kurios paskirtis – aukštos kvalifikacijos ir specifinių inžinerinių sričių kompetencijų centro sukūrimas HVDC (High Voltage Direct Current, arba aukštos įtampos nuolatinės srovės technologija reikalinga perduoti elektrą didele galia tarp skirtingų elektros energetikos sistemų) jungčių valdymui ir eksploatacijai. Įmonė įregistruota 2014 m. vasario 24 d., ji valdoma kaip vidinis "Litgrid" padalinys.

Aplinkos apsauga

Numatomoms statyti elektros perdavimo linijoms atliekamos poveikio aplinkai vertinimo ar atrankos procedūros, kurių išvados įvertinamos rengiant techninius projektus. Rengiant projektavimo užduotis visoms naujai statomoms ar rekonstruojamoms transformatorių pastotėms ir skirstykloms nustatomi aplinkosaugos reikalavimai. Visais atvejais stengiamasi parinkti mažiau kenksmingus aplinkai įrenginius, rangovai įpareigojami organizuoti darbus taip, kad būtų išvengta galimo poveikio aplinkai arba poveikis sumažintas, sutvarkyti statybos metu susidarančias atliekas ir pateikti tai patvirtinančius dokumentus. Perkant paslaugas, reikalaujama, kad rangovai turėtų įsidiegę Aplinkos vadybos sistemas pagal standartą LST EN ISO 14001. Priimant atliktus darbus patikrinama, ar rangovai įvykdė reikalavimus, ar tinkamai sutvarkė atliekas ir ar turi tai patvirtinančius dokumentus.

2014 metais "Litgrid" specialistai matavo elektrinio ir magnetinių laukų stiprumą 50 įvairių vietovių prie 110 ir 330 kV įtampos elektros perdavimo linijų. Buvo vertinamas elektros perdavimo oro linijų skleidžiamo elektrinio ir magnetinio lauko stiprumas skirtingu atstumu nuo jų. Rezultatai parodė, kad Lietuvos elektros perdavimo tinkle susidarantys elektromagnetiniai laukai visais atvejais atitinka Lietuvos higienos normoje įtvirtintus reikalavimus, neviršija nustatytų normos ribų ir dažnai yra žymiai mažesni nei nustatyta normose. Atlikti matavimai vaizdžiai pateikiami "Litgrid" interneto svetainėje esančiame matavimų žemėlapyje http://www.litgrid.eu/index.php/zemes-savininkams/elektromagnetiniailaukai/elektromagnetiniu-lauku-matavimai/2413. Informacija nuolat papildoma apie atliktus papildomus ir naujai pastatytų linijų elektromagnetinių laukų matavimus.

Bendradarbiaudama su "Litgrid", Lietuvos ornitologų draugija atliko studiją "Paukščių apsauga 110-330 kV elektros perdavimo linijose". Remiantis studijos rezultatais 2014 m. pradėtas įgyvendinti projektas "Paukščių apsaugos priemonių įdiegimas Lietuvos aukštos įtampos elektros energijos perdavimo tinkluose", kurio 75 proc. vertės finansuojama Europos komisijos ir LR Aplinkos ministerijos. Projekto metu elektros perdavimo oro linijose bus žymimi laidai, kad taptų labiau matomi paukščiams; remontuojamose oro linijose planuojama įrengti specialias apsaugas, neleidžiančias gandrams tūpti atramose virš izoliatorių ir apsaugančias juos nuo galimo elektros poveikio; metalinėse atramose bus įrengta apie 500 inkilų, skirtų saugomiems paukščiams (pelėsakaliams) perėti. Iki 2018 m. liepos mėn. "Litgrid" planuoja atlikti darbų už 800 000 EUR. Šio projekto darbai įtraukti į bendrus oro linijų remonto darbus atskiruose regionuose. Sutartys su rangovais pasirašytos atlikus viešųjų pirkimų procedūras.

2014 m. vasarą būsimosios elektros jungties su Lenkija "LitPol Link" trasoje Lietuvos gamtos fondo specialistai vykdė ekologinės priežiūros darbus. Aplinkosaugininkai aptiko į Lietuvos raudonąją knygą įrašytą augalą - raudonąją gegūnę. Tam, kad retas augalas statybos metu nenukentėtų, "Litgrid" darbuotojai kartu su aplinkosaugos specialistais jo kerus iškėlė iš "LitPol Link" trasos ir persodino saugiu atstumu nuo statybų aikštelės. Ši "Litgrid" iniciatyva buvo paminėta Europos energetikos tinklų konferencijoje, kur pateko tarp dešimties ryškiausių aplinkosaugos, inovacijų ir visuomeninių iniciatyvų.

Perdavimo sistemos operatoriaus klientai

"Litgrid" tiesioginiai klientai yra elektros perdavimo tinklo naudotojai ir balansavimo bei reguliavimo elektros energijos tiekėjai.

Perdavimo tinklo naudotojai:

• skirstomųjų tinklų operatorius "Lesto";
• elektros energijos vartotojai, kurių elektros įrenginiai yra prijungti prie elektros perdavimo tinklo ir kurie perka elektrą vartojimui;
• elektros energijos gamintojai.

Balansavimo ir reguliavimo elektros energijos tiekėjai – tai elektros energijos gamintojai ir tiekėjai.

Darbuotojai

"Litgrid" grupėje 2014 m. gruodžio 31 d. dirbo 707 darbuotojai: "Litgrid" – 226 darbuotojų, "Tetas" – 449 darbuotojų, "Baltpool" – 12 darbuotojų, "Tinklo priežiūros centras" – 20 darbuotojų. 2014 metais darbuotojų kaita "Litgrid" buvo 7,87 proc.

"Litgrid" darbo užmokesčio fondas ataskaitiniais metais buvo 15 649 tūkst. litų.

	Darbuotojų skaičius 2014 m. gruodžio 31 d.	Vidutinis darbo užmokestis, Lt
Specialistai	220	5 426
Vadovaujantis personalas	6	16 547
Iš viso	226	5 722

"Litgrid" grupės darbo užmokesčio fondas ataskaitiniais metais buvo 31 999 tūkst. litų.

	Darbuotojų skaičius 2014 m. gruodžio 31 d.	Vidutinis darbo užmokestis, Lt
Darbininkai	266	2 297
Specialistai	426	4 621
Vadovaujantis personalas	15	12 802
Iš viso	707	3 937

"Litgrid" grupės darbuotojai pagal išsilavinimą laikotarpio pabaigoje

	2014 m. gruodžio 31 d.
Darbuotojų skaičius	707
Darbuotojai, turintys aukštąjį išsilavinimą	417
Darbuotojai, turintys aukštesnįjį išsilavinimą	113
Darbuotojai, turintys vidurinį ir specialųjį vidurinį išsilavinimą	177

"Litgrid" dirba aukščiausio lygio energetikos profesionalai. Trys ketvirtadaliai darbuotojų turi aukštąjį inžinerinį išsilavinimą, vidutinis jų darbo stažas – 14 metų. Išnaudodami turimas teorines ir praktines žinias darbuotojai realizuoja savo siekius ir dalyvauja įgyvendindami ambicingus strateginius valstybės siekius kuriant energetinį šalies savarankiškumą. Dirbdami įmonėje, atsakingoje už Lietuvos energetinės sistemos saugumą, patikimumą, ir atsakingą plėtrą, "Litgrid" specialistai yra vedliai ir mokytojai jauniems specialistams, norintiems įsilieti į energetikos pasaulį. "Litgrid" įsidarbinti turi galimybę ne tik patyrę profesionalai, bei ir jauni, neturintis darbo patirties, bet degantys noru daug ir prasmingai dirbti bei tobulėti būsimi specialistai. Siekiant pritraukti į energetiką gabius, išsilavinusius, ambicingus ir siekiančius prisiimti atsakomybę žmones, "Litgrid" bendradarbiauja su mokymo institucijomis, jaunimo organizacijomis, vykdo jaunųjų specialistų programą.

Atlygio politika ir veiklos vertinimas

"Litgrid" atlygio politikos tikslas yra prisidėti įgyvendinant šiuolaikiškai ir efektyviai valdomos organizacijos misiją ir viziją, telkti bendram darbui ir motyvuoti įgyvendinant strategijos prioritetus, formuoti ir įtvirtinti požiūrį į darbuotojus, kaip į svarbiausią bendrovės turtą, puoselėti Bendrovės vertybes – profesionalumą, bendradarbiavimą, atsakomybę, iniciatyvumą ir pagarbą. Darbuotojų atlygis Bendrovėje priklauso nuo užimamos pareigybės, darbo atlikimo kokybės, individualių metinių tikslų pasiekimo, kompetencijų lygio ir atitikimo organizacijos vertybėms. Atlygio politika orientuota į tai, kad didesnį atlygį turi gauti vertę organizacijai kuriantys ir organizacijos vertybėmis kasdieninėje veikloje besivadovaujantys darbuotojai.

Darbuotojų atlygio paketą sudaro finansiniai ir nefinansiniai elementai: bazinis atlyginimas, kintamoji atlyginimo dalis, papildomos naudos, emocinis atlygis.

"Litgrid" nepertraukiamai vyksta darbuotojų veiklos vertinimo procesas, kuris yra vienas svarbiausių Bendrovės efektyvaus valdymo būdų, padedantis susieti organizacijos ir asmeninius tikslus, parodantis kiekvieno darbuotojo darbo svarbą bendrų tikslų pasiekimui, leidžiantis planuoti darbuotojų karjerą bei didinti jų motyvaciją, užtikrinti objektyvų pagrindą darbuotojų skatinimui.

Mokymai

Vienas iš "Litgrid" strateginių tikslų yra tapti energetikos techninių ir vadybinių kompetencijų centru Baltijos šalyse. Siekiant šio tikslo, atitinkamas dėmesys yra skiriamas kiekvieno darbuotojo kompetencijoms. Tikėdama, kad visi darbuotojai nori būti ekspertais savo srityje ir dirbti tarp tokių kaip jie, "Litgrid" darbuotojams sudaro galimybes kelti kvalifikaciją bei tobulinti kompetencijas šiais būdais:

• Organizuojant vidinius mokymus;
• "Praturtinant" darbo turinį naujais projektais;
• Sudarant galimybes dalyvauti unikaliuose, neeiliniuose projektuose;
• Dalyvaujant išoriniuose mokymuose, konferencijos;
• Aktyviai dalyvaujant profesinių organizacijų veikloje.

2014 m. personalo vystymo sąnaudos buvo paskirstytos taip:

• Darbuotojų bendrosioms kompetencijoms tobulinti 17 proc.;
• Vadovų bendrosioms ir vadovavimo kompetencijoms tobulinti 22 proc.;
• Inžinerinio-techninio personalo kvalifikacijai kelti 29 proc.;
• Palaikomųjų funkcijų personalo kvalifikacijai kelti 32 proc.

Kolektyvinė sutartis

Įmonėje galioja Kolektyvinė sutartis, pasirašyta "Litgrid" ir įmonės darbuotojų profesinės sąjungos 2013 m. Kolektyvinė sutartis apibrėžia ir užtikrina sąžiningą darbo apmokėjimo politiką, darbo ir poilsio balansą, reglamentuoja socialinius ir ekonominius santykius tarp darbdavio ir darbuotojo. Taip pat remia darbuotojus, atsitikus svarbiems ar skaudiems gyvenimo įvykiams.

"Litgrid" socialinės atsakomybės veikla

"Litgrid" veikla grindžiama socialinės atsakomybės, darnios plėtros, skaidrumo bei pažangios aplinkosaugos principais. Įmonės veikla yra neatsiejama šalies ekonomikos sėkmingo funkcionavimo sąlyga, o ilgalaikiai strateginiai tikslai bei vykdomi strateginiai elektros energetikos projektai prisideda siekiant užtikrinti šalies energetinį savarankiškumą.

Įgyvendinamų projektų svarba skatina įmonę ir jos darbuotojus bei vadovybę remtis aukščiausiais profesiniais ir etikos standartais, prisiimti atsakomybę puoselėjant ir ugdant visuomenės ir atskirų jos grupių sąmoningumą, atsakingumą ir norą aktyviai dalyvauti kuriant šalies gerovę. Socialinės atsakomybės politikoje daugiausia dėmesio skiriame užtikrinti sąžiningas ir motyvuojančias darbo sąlygas, ugdyti atsakomybę ir pilietiškumą, padėti įvairiapusiškai augti ir stiprėti visuomenei, kurioje vykdome veiklą.

Bendradarbiavimui tarp atskirų "Litgrid" padalinių skatinti ir darbuotojų įsitraukimui į įmonėje vykstančius "horizontalius", kelis padalinius apimančius procesus ugdyti inicijuojami įvairūs projektai, kurių tikslas – ne tik tiesiogiai su darbo funkcijomis susijusių užduočių atlikimas, bet ir darbuotojų įtraukimas į nesusijusias su darbu veiklas. Tokios veiklos ugdo organizacines vertybes, plečia žmonių akiratį, skatina profesinį ir asmeninį tobulėjimą, norą prisidėti prie organizacijos rezultatų siekimo, energetinių ir inžinerinių profesijų prestižo didinimo, pasididžiavimo įmone ir jos vykdomais didelės reikšmės ir svarbos projektais.

"Litgrid" bendradarbiauja su aukštojo mokslo įstaigomis, siekdami paskatinti jaunimą ir vyresniųjų klasių moksleivius studijuoti inžinerinėse specialybėse, įmonės specialistai periodiškai lankosi ir skaito paskaitas mokyklose ir gimnazijose, priima moksleivių ir kitų grupių ekskursija įmonėje.

Skiriame savo jėgas ir resursus, kad padėtume ekonomiškai augti visuomenei, kurioje veikiame, remtume bendruomenes, su kuriomis dirbame, užtikrintume motyvuojančias ir tobulėjimą skatinančias sąlygas žmonėms, kurie dirba su mumis, išsaugotume gamtą, suteikiančią mums išteklių. Įgyvendiname strateginius didelės vertės ir istorinės reikšmės projektus, todėl suprantame, kad dideli darbai atneša didelę atsakomybę. Kokybiško dialogo su visuomene, kuriai ir kurioje dirbame, palaikymas ir skatinimas – kertinis kasdienės "Litgrid" veiklos prioritetas.

2014 m. aukštos įtampos elektros linijas "Litgrid" tiesia arba planuoja tiesti Alytaus, Lazdijų, Klaipėdos, Kretingos, Plungės, Telšių, Neringos, Prienų ir Kaišiadorių rajonuose. Susitikimuose su "Litgrid" specialistais ir visuomenėje pripažintais žmonėmis siekiama maksimaliai informuoti vietos gyventojus apie jų aplinkoje vykdomus projektus, skatinama kurti dialogo kultūrą. Susitikimų temos varijuoja nuo viešojo ir privataus intereso diskusijų, politikos aktualijų iki neformalios veiklos, padėjusios pasiektų reikšmingų rezultatų ir garsinti Lietuvą pasaulyje. Tokia veikla bendruomenių narius skatina suprasti, gyvenimo ir darbo Lietuvoje vertę, patriotiškumo ugdymo reikšmę ir Lietuvos visapusiškos nepriklausomybės palaikymo naudą.

Informacija apie įmonių grupės plėtros ir tyrimų veiklą

"Litgrid" kasmet rengia elektros energetikos sistemos plėtros ir tyrimų programas sistemai plėtoti, perdavimo tinklo darbo efektyvumui didinti. Energetikos objektai rekonstruojami keičiant įrenginius moderniais ir diegiant šiuolaikines relinės apsaugos, sisteminės automatikos, valdymo, informacijos surinkimo ir perdavimo sistemas. Objektų statybos ir rekonstrukcijos planai, remiantis moksliniais tyrimais ir studijomis, sudaromi dešimčiai metų ir kasmet atnaujinami.

Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatoriaus "Litgrid" užsakymu Kauno technologijos universitetas atliko Atsinaujinančius energijos išteklius naudojančių elektrinių prijungimo prie aukštos įtampos elektros perdavimo tinklo iki 2030 m. galimybių studiją. Studijos tikslas – nustatyti, kiek ir kur daugiausiai atsinaujinančius energijos išteklius naudojančių elektrinių galima prijungti prie esamo elektros perdavimo tinklo. Studijos autoriai sudarė kelis atsinaujinančių generacijos šaltinių plėtros scenarijus, įvertino energetikos sistemos rezervų adekvatumą, nustatė elektros perdavimo tinklo būklę įvairiomis darbo sąlygomis. Nors didžiausias potencialas prognozuojamas biokuro elektrinių vystymui, didžiausias dėmesys studijoje skirtas vėjo elektrinių plėtros analizei įvertinant, kad vėjo elektrinių generacija yra sunkiausiai prognozuojama ir labiausiai priklausoma nuo oro sąlygų.

Vidaus kontrolės ir rizikos valdymo sistemų, susijusių su konsoliduotųjų finansinių ataskaitų sudarymu, pagrindiniai požymiai

"Litgrid" įmonių grupės konsoliduotos finansinės ataskaitos rengiamos pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, priimtus taikyti Europos Sąjungoje. "Litgrid" vidinių kontrolių procesas apima su paslaugų teikimu susijusių verslo procesų, informacinių sistemų darbo ir finansinių ataskaitų parengimo procesų kontrolę.

Konsoliduotų finansinių ataskaitų parengimą reglamentuoja "Litgrid" Apskaitos politika ir tvarkų aprašai, užtikrinantys buhalterinės apskaitos vykdymą pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, priimtus taikyti Europos Sąjungoje ir Lietuvos Respublikos įstatymus. "Litgrid" tvarkų aprašuose numatytos galimos su buhalterine apskaita ir finansinės atskaitomybės rengimu susijusios rizikos, jų valdymo principai ir metodai, už rizikų kontrolę atsakingi darbuotojai.

ITT kompetencijos vystymas bendrovėje

Efektyvūs ITT sprendimai yra kritiškai svarbūs perdavimo sistemos operatoriaus sklandžios ir nepertraukiamos veiklos užtikrinimui: elektros sistemos planavimo, valdymo, įrenginių kontrolės bei aptarnavimo srityse informacinės technologijos tapo neatsiejama dalimi. Įgyvendinant Europos Sąjungos trečiojo dokumentų paketo reikalavimus atskirti elektros gamybos, perdavimo ir skirstymo veiklas, "Litgrid" įvertino poreikį savarankiškai valdyti informacinių technologijų ir telekomunikacijų veiklą.

Iki 2013 m. birželio visas IT paslaugas "Litgrid" teikė UAB "Technologijų ir inovacijų centras". 2013 m. įmonėje suformuotas IT padalinys, kuris perėmė dalies pagrindinių ITT sistemų – dispečerinio valdymo, pastočių teleinformacijos surinkimo ir perdavimo, remontų ir eksploatacijos valdymo priežiūrą, pradėtas ITT pagalbinių paslaugų įsigijimas rinkoje, užtikrinant verslo padalinių poreikį.

2014 m. pradžioje įmonėje suformuotas padalinys – Informacinių technologijų ir telekomunikacijų centras (ITT centras), kurio veikla sukoncentruota į šias sritis:

• Elektros energetikos ūkio valdymo informacinių sistemų vystymą, priežiūrą, saugos užtikrinimą;
• Elektros perdavimo tinklo, įskaitant strateginius įmonės projektus automatizaciją;
• Verslo IT sistemų vystymą, priežiūrą, saugos bei veiklos tęstinumo užtikrinimą;
• Kokybišką ITT paslaugų vidiniams padaliniams teikimą bei skaidrų pagalbinių paslaugų įsigijimą rinkoje užtikrinant nepertraukiamą ITT sistemų veikimą kritiškai svarbiuose įmonei procesuose.

"Litgrid" ITT centre dirba 21 specialistas. Be ITT kompetencijų padalinyje taip pat sutelktos energetinės sistemos valdymo automatikos ekspertinės žinios. Tai užtikrins "Litgrid" IT sprendimų veiklos tęstinumo bei saugos kontrolę ir veiklos skaidrumą.

II. Finansinė informacija

Lentelėje pateikti Grupės ir Bendrovės veiklos rezultatai.

		2014 m.		2013 m. (pakeista)	2012 m. (pakeista)		2011 m. (pakeista)
	Grupė	Bendrovė	Grupė	Bendrovė	Grupė	Bendrovė	Grupė	Bendrovė
Finansiniai rodikliai (tūkst. litų)
Su elektros energija susijusios pardavimo pajamos	360 734	359 913	540 587	540 066	430 527	430 114	383 193	383 052
Kitos veiklos pajamos	53 398	6 073	48 528	7 200	77 840	8 188	51 613	5 892
EBITDA*	130 068	124 240	166 324	167 598	155 296	153 424	111 338	106 605
Pelnas (nuostoliai) prieš apmokestinimą	(452 021)	(456 343)	29 819	32 616	31 035	30 176	(19 714)	(23 512)
Grynasis pelnas (nuostoliai)	(385 331)	(389 641)	25 357	28 067	26 114	25 445	(16 779)	(20 324)
Pinigų srautai iš pagrindinės veiklos	25 363	53 809	123 885	126 483	124 998	135 691	101 832	104 256
Santykiniai rodikliai
EBITDA marža (proc.)	31,4	34,0	28,2	30,6	30,5	35,0	25,6	27,4
Veiklos pelno marža (proc.)	(109,0)	(124,5)	4,5	5,3	5,6	6,5	(5,6)	(6,7)
Nuosavo kapitalo grąža (proc.)	(33,0)	(33,2)	1,7	1,9	1,5	1,5	(0,9)	(1,1)
Turto grąža (proc.)	(17,1)	(18,2)	1,0	1,1	1,0	1,0	(0,7)	(0,9)
Akcininkų nuosavybė / turtas (proc.)	42,5	45,5	59,2	61,9	64,3	65,0	75,9	76,5
Įsipareigojimai / nuosavas kapitalas (proc.)**	90,2	75,0	40,5	32,1	41,7	39,8	22,2	21,1
Finansiniai įsipareigojimai / nuosavas kapitalas (proc.)	54,0	49,4	14,7	14,1	12,0	11,7	0,0	0,0
Laisvi pinigų srautai (FCF) / apyvarta (proc.)***	(28,8)	(24,7)	5,7	6,8	27,2	34,1	19,5	22,4
Likvidumo rodiklis	1,00	0,99	1,27	1,41	1,14	1,13	1,82	1,88
Kainos ir pelno vienai akcijai santykis P/E	-	-	40,88	-	36,12	-	-	-
PSO veiklos rodikliai
Perduotas elektros energijos kiekis, mln. kWh		9 334		9 300		9 239		9 279
Technologinės sąnaudos perdavimo tinkle (proc.)		1,92		2,11		2,11		2,17
END (neperduotos elektros energijos kiekis dėl atsijungimų), MWh ****		5,35		6,70		7,01		7,55
AIT (vidutinis nutraukimų laikas), min. ****		0,25		0,31		0,32		0,35

* Skaičiuojant EBITDA yra neįtraukiami investicijų, ilgalaikio turto, atsargų ir ankstesniais metais susidariusių gautinų sumų vertės sumažėjimai bei ilgalaikio turto nurašymo ir perkainojimo sąnaudos;

** Skaičiuojant šį rodiklį nebuvo įtrauktos avansų gautos dotacijos;

*** Skaičiuojant šį rodiklį neįtrauktos iki išpirkimo termino laikomos investicijos;

**** Tik dėl operatoriaus atsakomybei priskiriamų ir dėl nenustatytų priežasčių.

Pajamos

2014 m. "Litgrid" Grupės pajamos buvo 414 mln. litų ir, palyginus su 2013 m., sumažėjo 29,7 proc.

Pajamos už elektros energijos perdavimą, palyginus su 2013 m., sumažėjo 7,9 proc. iki 209,3 mln. litų, tai sudarė 51 proc. visų Grupės pajamų. 2014 m. "Litgrid" aukštos įtampos elektros perdavimo tinklais šalies poreikiams perdavė 9 334 mln. kilovatvalandžių (kWh) elektros energijos arba 0,4 proc. daugiau nei buvo perduota 2013 m.

Skirstomųjų tinklų operatoriui "Lesto" perduota 8 405 mln. kWh – 1,8 proc. daugiau nei pernai, kitiems vartotojams – 928 mln. kWh – 10,7 proc. mažiau nei 2013 m. Tai lėmė stambių pramonės įmonių mažesnis elektros energijos poreikis iš perdavimo tinklo dėl didesnės nuosavos elektros energijos gamybos.

Balansavimo – reguliavimo elektros energijos pardavimo pajamos sumažėjo 58,5 proc. iki 77,5 mln. litų, Sumažėjimą lėmė tai, kad 2014 m. balansavimo energijos tiekėjai didesnę savo vartotojų poreikio dalį užtikrino iš kitų šaltinių, o ne PSO tiekiama balansavimo energija. Pajamos už sistemines paslaugas sumažėjo 54,2 proc. iki 43 mln. litų, sumažėjimą lėmė mažesnė sisteminių paslaugų kaina. Mokestis už elektros energiją, importuotą ar eksportuotą iš Europos Sąjungai nepriklausančių šalių (ITC pajamos - dalyvavimo Europos perdavimo sistemos operatorių tranzito kompensavimo mechanizme pajamos) buvo 9,1 mln. litų. VIAP pajamos buvo 10,1 mln. litų. Kitos su elektros energija susijusios pajamos: reaktyviosios energijos, tranzito, naujų vartotojų prijungimo pajamos buvo 11,7 mln. litų.

Projektavimo, techninės priežiūros, remonto darbų ir investicinių projektų pajamos padidėjo 14,4 proc. iki 47,3 mln. litų, kitos pajamos sumažėjo 14,9 proc. iki 6,1 mln. litų.

Pajamų struktūra

Sąnaudos

Grupės sąnaudos 2014 m., neskaičiuojant ilgalaikio materialiojo turto perkainavimo, buvo 440,1 mln. litų ir, palyginus su 2013, sumažėjo 21,8 proc.

Elektros energijos ir susijusių paslaugų pirkimo sąnaudos sudarė didžiąją dalį grupės sąnaudų – 175 mln. litų arba 39,8 proc. ir, lyginant su 2013 m. sumažėjo 40 proc. Iš jų balansavimo – reguliavimo elektros energijos sąnaudos sumažėjo 62,9 proc. iki 58,1 mln. litų, sisteminių paslaugų sąnaudos sumažėjo 21,1 proc. iki 50,7 mln. litų, elektros energijos pirkimų technologinių nuostolių perdavimo tinkle kompensavimui sąnaudos

sumažėjo 12,7 proc. iki 40,8 mln. litų. Tranzito (ITC - dalyvavimo Europos perdavimo sistemos operatorių tranzito kompensavimo mechanizme) sąnaudos buvo 15,1 mln. litų, VIAP teikimo sąnaudos - 10,2 mln. litų.

Nusidėvėjimo ir amortizacijos sąnaudos padidėjo 3,1 proc. iki 133,9 mln. litų, darbo užmokesčio ir susijusios sąnaudos padidėjo 7 proc. iki 40,5 mln. litų, remontų ir priežiūros sąnaudos padidėjo 11 proc. iki 16 mln. litų, telekomunikacijų ir IT sistemų sąnaudos liko 13,5 mln. litų, ilgalaikio materialiojo turto nurašymo sąnaudos sumažėjo 5 proc. iki 5,1 mln. litų, kitos sąnaudos sumažėjo 19,9 proc. iki 56,1 mln. litų.

Sąnaudų struktūra (be IMT perkainavimo)

Ilgalaikio materialiojo turto perkainavimo sąnaudos siekė 425,4 mln. Lt, informacija apie turto vertinimą yra pateikta LITGRID AB konsoliduotos ir Bendrovės 2014 metų finansinių ataskaitų 5-oje pastaboje.

Pelnas

2014 m. grupės nuostoliai iki apmokestinimo sudarė (452,0) mln. litų, grupės nuostoliai neįskaitant Ilgalaikio materialiojo turto perkainavimo rezultato (26,6) mln. litų. 2013 m. pelnas iki apmokestinimo siekė 29,8 mln. litų.

2014 m. grupės nuostolius be ilgalaikio materialiojo turto perkainavimo rezultato sudarė: perdavimo veiklos segmento nuostolis (35,4) mln. litų (2013 m. (9,6) mln. litų), sisteminių paslaugų veiklos segmento (7,7) mln. litų nuostolis, (2013 m. buvo 29,6 mln. litų pelnas), balansavimo-reguliavimo energijos segmento pelnas 12,8 mln. litų (2013 m. 9,2 mln. litų), kitų veiklų, įskaitant finansinę veiklą pelnas 3,6 mln. litų (2013 m. 0,6 mln. litų).

Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai nustatant ateinančių metų "Litgrid" planuojamas pajamas iš sisteminių paslaugų bus įvertintas 2013 m. skirtumas tarp prognozuotų ir faktinių sisteminių paslaugų teikimo sąnaudų ir pajamų. Per 2013 m. šis skirtumas (pelnas) sudarė 21,0 mln. litų, kuris mažins Bendrovės 2015 metų sisteminių paslaugų veiklos pajamas ir pelną 5,2 mln. litų ir mažins 2016 metų sisteminių paslaugų veiklos pajamas ir pelną 15,8 mln. litų.

2014 m. grupės EBITDA buvo 130,1 mln. litų ir palyginus su 2013 m. sumažėjo 21,8 proc., tačiau dėl sumažėjusių pajamų EBITDA marža padidėjo iki 31,4 proc. (2013 m. – 28,2 proc.).

Balansas ir pinigų srautai

2014 m. gruodžio 31 d. Grupės turtas buvo 1 947 mln. litų. Grupės ilgalaikis turtas sudarė 80,0 proc. viso Grupės turto. Akcininkų nuosavybės dalis Grupės turte sudarė 42,5 proc.

2014 m. gruodžio 31 d. Grupės finansiniai įsipareigojimai kredito institucijoms sudarė 446,7 mln. litų, jų santykis su nuosavybe sudarė 54,0 proc. Ilgalaikių finansinių skolų po vienerių metų gražintina suma sudarė 68,5 proc. visų finansinių skolų. Pinigai ir pinigų ekvivalentai sudarė 87,3 mln. litų, iš jų rezervuoti tarpsisteminės elektros jungties "NordBalt" projekto įgyvendinimui (gautos VIAP lėšos ir ES parama) sudarė 82,5 mln. litų. Be to Bendrovė 55 mln. litų, rezervuotų tarpsisteminės elektros jungties "NordBalt" projekto įgyvendinimui, buvo investavusi į iki išpirkimo termino laikomas obligacijas, kurių išpirkimo terminas 2015 m. sausio mėn.

Grupės 2014 m. grynieji pagrindinės veiklos pinigų srautai siekė 25,4 mln. litų (2013 m. – 124 mln. litų), mokėjimai už ilgalaikį materialųjį ir nematerialųjį turtą buvo 273,9 mln. litų (2013 m. – 214,0 mln. litų). 2014 m. išmokėti 112,9 mln. litų dividendai.

Grupės 2014 m. grynasis pinigų srautas be finansinės veiklos srautų ir pinigų srauto į terminuotus indėlius bei iki išpirkimo laikomas investicijas sudarė -119,2 mln. litų (2013 m. – 33,6 mln. litų).

PSO veiklos rodikliai

Pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos patvirtintus elektros energijos perdavimo patikimumo ir paslaugų kokybės reikalavimus, elektros energijos perdavimo patikimumo lygiui nustatyti naudojami rodikliai END – dėl nutraukimų neperduotos elektros energijos kiekis ir AIT – vidutinė nutraukimo trukmė. 2014 metams nustatyti elektros perdavimo patikimumo lygio rodikliai buvo: END – 10,06 MWh, AIT – 0,37 min. "Litgrid" 2014 m. pasiekti faktiniai rodikliai – END 5,4 MWh, AIT – 0,25 min.

Investicijos į ilgalaikį turtą

Daugiausia investuota į strateginių projektų įgyvendinimą – 270,3 mln. litų (gautos sąskaitos neatsižvelgus į jų apmokėjimo faktą). Tai sudarė 78 proc. visų investicijų. Investicijos į perdavimo tinklo rekonstrukciją ir plėtrą siekė 77,6 mln. litų (gautos sąskaitos neatsižvelgus į jų apmokėjimo faktą) ir sudarė 22 proc. visų investicijų.

Rizikos veiksniai

Politiniai rizikos veiksniai

Elektros energetikos sektorius yra ypač svarbi ūkio sritis, turinti didelės įtakos nacionaliniams politiniams ir ekonominiams interesams. Elektros energetikos sektoriaus sandarą, valdymą, sektoriaus įmonių veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos Elektros energetikos įstatymas ir jį įgyvendinantieji teisės aktai. Bet kokie nacionaliniai ar Europos Sąjungos energetikos sektorių reguliuojančių teisės aktų pakeitimai gali turėti įtakos "Litgrid" grupės veiklos rezultatams.

Elektros energijos paslaugų kainos yra reguliuojamos, kainų viršutines ribas nustato Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija. "Litgrid" veiklos rezultatai tiesiogiai priklauso nuo šių sprendimų.

Finansinės rizikos valdymas

"Litgrid" grupės įmonės, vykdydamos veiklą, patiria finansinę riziką: kredito riziką, likvidumo riziką ir rinkos riziką (užsienio valiutos kurso riziką ir palūkanų normų riziką). Valdydamos šią riziką, Grupės įmonės siekia sumažinti veiksnių, galinčių neigiamai paveikti Grupės finansinius rezultatus, įtaką. Rizikos valdymą atlieka Bendrovės finansų planavimo ir analizės skyrius, vadovaudamasis "Litgrid" valdybos patvirtintu "Litgrid" grupės iždo valdymo tvarkos aprašu.

Informacija apie Bendrovės finansinę riziką ir jos valdymą yra pateikta "Litgrid", AB konsoliduotos ir Bendrovės 2014 metų finansinių ataskaitų 31-ioje pastaboje.

Techniniai rizikos veiksniai

Lietuvos energetikos sistema turi daug jungiamųjų linijų su kaimyninėmis energetikos sistemomis. Turimos galių ir energijos balansų valdymo priemonės yra ribotos, galios ir energijos balanso valdymas yra sudėtingas.

Apie 50 proc. visų PSO transformatorių pastočių įrenginių yra senesni nei 25 metų. 35 proc. visų 110 kV oro linijų ir 24 proc. visų 330 kV oro linijų yra senesnės nei 45 metų. Svarbiausių veikloje naudojamų technologinių įrenginių sutrikimai ar gedimai gali turėti neigiamos įtakos "Litgrid" veiklai ir finansiniams rezultatams.

Ekologiniai rizikos veiksniai

Grupės įmonės vadovaujasi aplinkosaugos taisyklėmis, numatančiomis naudojamų pavojingų medžiagų tinkamą žymėjimą, naudojimą ir saugojimą, užtikrina, kad eksploatuojami įrenginiai atitiktų jų naudojimui keliamus reikalavimus. Eksploatuojamuose objektuose, kuriuose yra didesnė žalos aplinkai rizika dėl teršalų ar atliekų, dirbama pagal Regioninių aplinkos apsaugos departamentų išduodamus taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimus.

Nuorodos ir papildomi paaiškinimai apie konsoliduotose finansinėse ataskaitose pateiktus duomenis

2014 metų finansinių ataskaitų aiškinamajame rašte pateikiami išsamesni finansinės informacijos paaiškinimai.

Dividendų politika

Lietuvos Respublikos Vyriausybė, kuri netiesiogiai per UAB "EPSO-G" valdo 97,5 proc. "Litgrid" akcijų, 1997 m. sausio 14 d. nutarimu Nr. 20 (2012 m. balandžio 4 d. nutarimo Nr. 359 redakcija) yra nustačiusi dividendų už valstybei priklausančias akcijas skyrimo principus.

2014 m. balandžio 7 d. įvykusio "Litgrid" eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo metu buvo nutarta išmokėti 112 818 930 Lt dividendus arba po 0,2237 lito už vieną akciją. 2013 m. balandžio 24 d. įvykusio "Litgrid" eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo metu buvo nutarta išmokėti 45 mln. Lt dividendus arba po 0,089 lito už vieną akciją. 2012 m. balandžio 30 d. įvykusio "Litgrid" eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo metu buvo nutarta išmokėti 390,9 mln. Lt dividendus arba po 0,775 lito vienai akcijai.

III. Informacija apie akcinį kapitalą ir akcininkus

"Litgrid" savo akcijų nėra įsigijusi, per ataskaitinį laikotarpį savo akcijų neįsigijo ir neperleido. Bendrovės dukterinės įmonės taip pat nėra įsigijusios Bendrovės akcijų.

2010 m. lapkričio 16 d. juridinių asmenų registre buvo įregistruotas 504 331 380 litų dydžio įstatinis kapitalas. Jis padalytas į 504 331 380 vieno lito nominalios vertės vienos klasės paprastųjų vardinių akcijų. Visos akcijos yra visiškai apmokėtos, suteikiančios akcininkams vienodas teises. Nuo 2010 m. gruodžio 22 d. "Litgrid" akcijos įtrauktos į vertybinių popierių biržos NASDAQ OMX Vilnius Papildomąjį prekybos sąrašą, emisijos ISIN kodas LT0000128415.

Bendrovės akcininkų skaičius 2014 m. gruodžio 31 d. buvo apie 5 700 (penki tūkstančiai septyni šimtai). 2012 m. rugsėjo 28 d., įgyvendinant III Europos Sąjungos energetikos paketą, perdavimo sistemos operatorius "Litgrid" buvo atskirtas nuo kitų elektros energetikos sektoriaus įmonių. Iki tol UAB "Visagino atominė elektrinė" valdytos "Litgrid" akcijos perduotos valstybės valdomai bendrovei UAB "EPSO-G", kurios 100 proc. akcijų valdo Energetikos ministerija. 2013 m. gruodžio 31 d. UAB "EPSO-G" (A. Juozapavičiaus g. 13, LT-09310 Vilnius, įmonės kodas 302826889) priklausė 491 736 153 paprastosios vardinės Bendrovės akcijos, t.y. 97,5 proc. "Litgrid" įstatinio kapitalo.

2012 m. gruodžio 28 d. "Litgrid" pasirašė sutartį su "Swedbank", AB dėl Bendrovės vertybinių popierių apskaitos ir su vertybinių popierių apskaita susijusių paslaugų teikimo nuo 2013 m. vasario 1 d. iki 2016 m. sausio 31 d.

Bendrovės dukterinių įmonių vertybiniais popieriais vertybinių popierių biržoje neprekiaujama.

Prekyba "Litgrid" vertybiniais popieriais reguliuojamose rinkose:

Rodiklis	2012m.	2013m.	2014m.
Atidarymo kaina, Lt.	1,392	1,806	2,048
Didžiausia kaina, Lt.	2,365	2,099	2,590
Mažiausia kaina, Lt.	1,329	1,795	2,010
Paskutinė kaina, Lt.	1,806	2,044	2,293
Vidutinė kaina, Lt.	1,948	1,977	2,3619
Apyvarta, vnt.	1 306 805	726 551	1 176 548
Apyvarta, mln.Lt.	2,55	1,44	2,76
Kapitalizacija, mln.Lt.	910,73	1 030,88	1 156,27

Litgrid" akcijų apyvarta ir kaina per laikotarpį nuo prekybos akcijomis pradžios, 2010 m. gruodžio 22 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d.

"Litgrid" (LGD1L) akcijų kainos palyginimas su OMX Baltic Benchmark GI (OMXBBGI) ir OMX Vilnius (OMXV) indeksais per laikotarpį nuo prekybos akcijomis pradžios, 2010 m. gruodžio 22 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d.:

Baltijos rinkos indeksai

"Litgrid" įstatai keičiami LR akcinių bendrovių įstatymo nustatyta tvarka. Sprendimas priimamas ne mažesne nei 2/3 visų visuotiniame akcininkų susirinkime dalyvaujančių akcininkų akcijų suteikiamų balsų dauguma.

Visuotinis akcininkų susirinkimas

Visuotinis akcininkų susirinkimas yra aukščiausias Bendrovės valdymo organas.

Visuotinio akcininkų susirinkimo kompetenciją, sušaukimo ir sprendimų priėmimo tvarką nustato įstatymai, kiti teisės aktai ir įstatai.

Bendrovės stebėtojų taryba

Stebėtojų taryba yra nuolat veikiantis kolegialus Bendrovės veiklos priežiūrą atliekantis organas.

Stebėtojų taryba yra atskaitinga Visuotiniam akcininkų susirinkimui.

Stebėtojų tarybai vadovauja jos pirmininkas, kuris renkamas pačios stebėtojų tarybos iš stebėtojų tarybos narių.

Stebėtojų tarybą sudaro trys nariai, įskaitant stebėtojų tarybos pirmininką. Į stebėtojų tarybą gali būti renkami ir nepriklausomi nariai¹ . Stebėtojų taryba renkama ketverių metų kadencijai. Stebėtojų taryba ar jos nariai savo veiklą pradeda pasibaigus stebėtojų tarybą ar jos narius išrinkusiam visuotiniam akcininkų susirinkimui.

Teikiant stebėtojų tarybos narių kandidatūras, jas teikiantis Bendrovės akcininkas (akcininko atstovas) privalo visuotiniam akcininkų susirinkimui pateikti paaiškinimus raštu dėl kiekvieno siūlomo stebėtojų tarybos nario kvalifikacijos, patirties einant vadovaujančias pareigas bei tinkamumo užimti stebėtojų tarybos nario pareigas, įskaitant paaiškinimus dėl atitikties Bendrovės įstatuose nustatytiems reikalavimams, kartu pateikiant kompetentingų valstybės institucijų išvadas ir (ar) kitus šią atitiktį pagrindžiančius dokumentus.

Stebėtojų tarybos veiklos sritys

Stebėtojų taryba turi kompetenciją prižiūrėti Bendrovės strategijos ir perdavimo tinklų plėtros plano įgyvendinimą; pateikti visuotiniam akcininkų susirinkimui atsiliepimus ir pasiūlymus dėl Bendrovės perdavimo tinklų plėtros plano įgyvendinimo; pateikti Bendrovės valdybai ir visuotiniam akcininkų susirinkimui (jeigu atitinkami klausimai svarstomi visuotiniame akcininkų susirinkime) atsiliepimus ir pasiūlymus dėl šių įstatuose nurodytų Bendrovės valdybos sprendimų; priimti sprendimus dėl šių įstatuose numatytų sutarčių su Bendrovės valdybos nariais ir valdybos pirmininku dėl veiklos valdyboje, standartinių tokių sutarčių sąlygų nustatymo bei asmens, įgalioto Bendrovės vardu pasirašyti šias sutartis, paskyrimo; priimti sprendimus dėl valdybos nariams mokėtino atlygio dydžio (jeigu tokį atlygį būtų nuspręsta mokėti); užtikrinti, kad Bendrovėje būtų veiksminga vidaus kontrolės sistema.

Audito komitetas

2014 m. vasario 24 d. "Litgrid" AB stebėtojų taryba priėmė sprendimą į Bendrovės audito komitetą išrinkti tris narius, du iš jų nepriklausomus: nepriklausoma narė Aušra Pranckaitytė, nepriklausoma narė – Rima Kvietkauskaitė ir "Litgrid" finansų analitikė Ana Tursienė.

2014 metais audito komitetas surengė 7 posėdžius. Visuose posėdžiuose kvorumas buvo užtikrintas. Audito komitetas nagrinėjo bendrovės rizikų valdymą, vidaus auditų planus, IT saugos padėtį, atliekamo 2014 m. finansinių ataskaitų audito procesą.

¹ Stebėtojų tarybos (ar jos komiteto) nario nepriklausomumas nustatomas Bendrovei taikytinų teisės aktų nustatyta tvarka, o jei tokia tvarka nenustatyta, dėl stebėtojų tarybos (ar jos komiteto) nario nepriklausomumo sprendžia Bendrovės stebėtojų taryba.

Audito komiteto kadencijos laikotarpis yra toks pat kaip ir Bendrovės stebėtojų tarybos, patvirtinusios Audito komiteto sudėtį, kadencija.

Bendrovės Valdyba

Valdyba, sudaryta iš penkių narių, renkama ketverių metų kadencijai. Valdybos kadencija prasideda pasibaigus valdybą išrinkusiam visuotiniam akcininkų susirinkimui ir baigiasi valdybos kadencijos pabaigos metais vyksiančio eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo dieną.

Jeigu valdyba ar valdybos narys yra atšaukiamas, atsistatydina ar dėl kitų priežasčių nustoja eiti pareigas nepasibaigus kadencijai, nauja valdyba ar valdybos narys renkamas likusiam kadencijos laikotarpiui. Teikiant valdybos narių kandidatūras, jas teikiantis asmuo privalo Bendrovės stebėtojų tarybai pateikti paaiškinimus raštu dėl kiekvieno siūlomo valdybos nario kvalifikacijos, patirties einant vadovaujančias pareigas bei tinkamumo užimti Bendrovės valdybos nario pareigas, įskaitant paaiškinimus dėl atitikties šių įstatuose nustatytiems reikalavimams, kartu pateikiant kompetentingų valstybės institucijų išvadas ir (ar) kitus šią atitiktį pagrindžiančius dokumentus.

Valdyba iš savo narių renka valdybos pirmininką.

Valdyba savo veikloje vadovaujasi įstatymais, kitais teisės aktais, įstatais, visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimais bei valdybos darbo reglamentu.

Valdyba yra kolegialus Bendrovės valdymo organas. Valdybos kompetenciją, sprendimų priėmimo bei narių rinkimo ir atšaukimo tvarką nustato įstatymai, kiti teisės aktai ir įstatai.

Valdyba yra atskaitinga stebėtojų tarybai ir visuotiniam akcininkų susirinkimui.

Valdybos veiklos sritys

Valdyba svarsto bei tvirtina Bendrovės trejų metų Bendrovės strategijos įgyvendinimo veiksmų planą, dešimties metų Bendrovės perdavimo tinklų plėtros planą, Bendrovės biudžetą, paramos ir labdaros skyrimo tvarką, kitus Bendrovės strateginę veiklą reglamentuojančius dokumentus. Valdyba priima sprendimą Bendrovei pradėti vykdyti naujo pobūdžio veiklą ar nutraukti konkrečią vykdomą veiklą, kai tai neprieštarauja Bendrovės veiklos tikslui. Taip pat sprendimus, susijusius su obligacijų išleidimu, Bendrovės restruktūrizacija, Bendrovės turimų akcijų perleidimo kitiems asmenims, sprendimus dėl finansinių sandorių, kurių vertė yra didesnė kaip 10 mln. Lt. Valdyba sprendžia ir kitus Bendrovės įstatuose jai priskirtus klausimus.

Vadovo veiklos sritys

Generalinis direktorius yra vienasmenis Bendrovės valdymo organas. Generalinis direktorius organizuoja Bendrovės veiklą, jai vadovauja, veikia Bendrovės vardu ir vienvaldiškai sudaro sandorius.

Generalinio direktoriaus kompetenciją, rinkimo ir atšaukimo tvarką nustato įstatymai, kiti teisės aktai ir įstatai.

"Litgrid" stebėtojų tarybos nariai, valdybos nariai, generalinis direktorius ir vyriausiasis finansininkas:

Pareigos	Vardas, pavardė	Pradžios data	Pabaigos data	Turimų emitento
				akcijų sk.*
Stebėtojų taryba
Tarybos pirmininkas	Aleksandras Spruogis	2013-04-24		-
Tarybos narys	Audrius Misevičius	2013-04-24		-
Tarybos narė	Violeta Greičiuvienė	2013-04-24	2014-04-07	-
Nepriklausomas	Mindaugas Vaičiulis	2014-04-07		-
tarybos narys
Audito komitetas
Komiteto narė	Aušra Pranckaitytė	2014-02-24		-
Komiteto narė	Rima Kvietkauskaitė	2014-02-24		-
Komiteto narė	Ana Tursienė	2014-02-24		-
Valdyba
Valdybos pirmininkas	Daivis Virbickas	2013-09-10		-
Valdybos narys	Karolis Sankovski	2013-09-10		-
Valdybos narys	Vidmantas Grušas	2013-09-10		-
Valdybos narys	Rimantas Busila	2013-09-10		1421
Valdybos narys	Rolandas Masilevičius	2013-12-18		-
Generalinis direktorius	Daivis Virbickas	2013-09-10		-
Vyr. finansininkė	Svetlana Sokolskytė	2012-07-02		-

*Apie turimą emitento akcijų skaičių pateikiami 2014-12-31 dienos duomenys.

"Litgrid" Stebėtojų tarybos nariai

Aleksandras Spruogis, stebėtojų tarybos pirmininkas

Gimė 1963 metais, 1980–1985 m. studijavo Vilniaus inžinerinio statybos instituto Statybos fakultete, įgijo inžinieriaus-statybininko kvalifikaciją (diplomas su pagyrimu). 1991–1992 m. studijavo Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aplinkos inžinerijos fakultete, įgijo aplinkos inžinerijos magistro laipsnį. 1996 m. Vilniaus Gedimino technikos universitete įgijo aplinkos inžinerijos krypties technikos mokslų daktaro laipsnį. 1990–1997 m. dirbo, Vilniaus inžineriniame statybos institute (Vilniaus Gedimino technikos universitetas), aplinkos ir darbo sąlygų mokslinių tyrimų laboratorijos mokslinis bendradarbiu, aplinkos apsaugos katedros asistentu, 1997–2003 m. Seimo Aplinkos apsaugos komiteto vyr. patarėju, Seimo patarėjų kolegijos pirmininku, 2003–2009 m. Aplinkos ministerijos sekretoriumi, 2009–2009 m. Aplinkos ministerijos vyr. patarėju, 2009–2012 m. aplinkos viceministru.

Audrius Misevičius, stebėtojų tarybos narys

Gimė 1959 metais. 1982 m. Vilniaus Universiteto pripažinta Ekonomisto kvalifikacija, Peterburgo finansųekonomikos institute apginta disertacija įgyjant socialinių mokslų daktaro laipsnį. 1993 m. suteiktas Vilniaus universiteto docento vardas. Darbinė veikla: 1982–2005 m. Vilniaus universiteto finansų katedros stažuotojas, vėliau – asistentas, vėliau – docentas, 1990–1992 m. Socialinės apsaugos ministerijos, ministro pavaduotojas, 1992 m. Finansų ministerijos, ministras; 1993 m. Lietuvos Respublikos Seimo, Seimo nario A. Rudžio padėjėjas-sekretorius; 1993–1995 m. UAB "Stern von Litauen AG", finansininkas; 1996 m. TŪB J. Kabašinskas ir partneriai mokesčių departamento vadovas; 1996–2013 m. Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas, vėliau – valdybos narys; nuo 2013 m. Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko Tarnybos Ministro Pirmininko patarėjas; 1998–2013 m. VĮ Indėlių ir investicijų draudimas, Tarybos narys bei UAB Lietuvos monetų kalykla kuratorius.

Mindaugas Vaičiulis, nepriklausomas stebėtojų tarybos narys

Gimė 1974 metais. 1996 m. Vilniaus universitete įgijo bankininkystės bakalauro diplomą, 1998 m. Vilniaus universitete įgijo bankininkystės magistro diplomą, 2004 įgijo sertifikuoto finansų analitiko (Chartered Financial Analyst, CFA) vardą, 2013 m. įgijo IFID (International Fixed Income and Derivatives) sertifikatą. Darbinė veikla: stebėtojų tarybos narys turi sukaupęs ilgametę darbo patirtį komerciniuose bankuose ir finansų institucijose, nuo 2012 m. - Lietuvos Banko bankininkystės tarnybos vadovas ir valdybos pirmininko pavaduotojas, nuo 2013 m. UAB "Lietuvos monetų kalykla" valdybos narys. Profesinė veikla: nuo 2003 m. finansų analitikų asociacijos valdybos narys, 2011-2013 ir 2004-2007 finansų analitikų asociacijos prezidentas,

"Litgrid" Valdybos nariai

Daivis Virbickas, valdybos pirmininkas

Gimė 1980 metais. Daivis Virbickas atsakingas už strateginį valdymą ir elektros sistemos valdymo sritį. D. Virbickas yra sukaupęs ilgalaikės elektros perdavimo sistemos vystymo strategijų kūrimo ir valdymo, elektros rinkų analizės ir įmonių valdymo patirties. Iki 2013 m. rugsėjo dirbo Šveicarijos holdingo Alpiq AG atstovo Baltijos šalyse "Alpiq Energija Lietuva" komercijos direktoriumi, iki 2011 m. dirbo Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatoriaus "Litgrid" Technikos direktoriumi.

Karolis Sankovski, valdybos narys

Gimė 1985 metais. Karolis Sankovski atsakingas už strateginių tinklo projektų įgyvendinimą. K. Sankovski turi ilgalaikės darbo elektros energetikos įmonėse ir darbo su strateginiais ir tarptautiniais jungčių projektais patirties.

Vidmantas Grušas, valdybos narys

Gimė 1962 metais. Vidmantas Grušas atsakingas už elektros perdavimo tinklo valdymą. V. Grušas yra sukaupęs didelę aukštos įtampos elektros perdavimo tinklo įrenginių eksploatavimo, tinklo objektų plėtros, dispečerinio valdymo patirtį.

Rimantas Busila, valdybos narys

Gimė 1958 metais. Rimantas Busila atsakingas už finansų valdymą. R. Busila turi finansų, investicijų ir vertybinių popierių valdymo patirties.

Rolandas Masilevičius, valdybos narys

Gimė 1972 metais. Rolandas Masilevičius atsakingas už ITT politiką ir administravimą. R. Masilevičius turi ilgalaikę administracinio vadovavimo bei IT projektų įgyvendinimo patirtį.

Bendrovės vadovui ir valdybos nariams išmokos už darbą Bendrovės valdyboje nebuvo mokamos. Nepriklausomam stebėtojų tarybos nariui už darbą stebėtojų taryboje buvo priskaičiuota 12 675 litų per metus suma. Kitiems stebėtojų tarybos nariams išmokos už darbą Bendrovės stebėtojų taryboje nebuvo mokamos. Audito komiteto narėms už darbą Audito komitete buvo priskaičiuota 10 830 litų suma. Per ataskaitinį laikotarpį Bendrovės generaliniam direktoriui ir vyr. finansininkui priskaičiuotų atlyginimų bendra suma sudarė 361 862 litų, priskaičiuotų atlyginimų vidutinis dydis, tenkantis vienam asmeniui (generaliniam direktoriui ir vyr. finansininkui) buvo 180 931 litai.

Informacija apie didesnius susijusių šalių sandorius, jų sumas, susijusių asmenų santykių pobūdį ir kitą informaciją apie sandorius, kuri yra būtina norint suprasti Bendrovės finansinę padėtį, pateikta finansinių ataskaitų aiškinamajame rašte, 28 pastaboje.

Informacija apie tai, kaip laikomasi bendrovių valdymo kodekso pateikta šio pranešimo priede.

Skaidrumas

Bendrovė laikosi iš esmės visų Skaidrumo gairių IV-VIII skyrių nuostatų, išskyrus:

• viešai neskelbiamas vadovų ir darbuotojų darbo užmokestis;
• Bendrovėje nebuvo taikoma praktika metiniame pranešime nurodyti vidutinę mėnesinę algą pagal padalinius.

				Per 2014 metus ir po finansinių metų pabaigos "Litgrid" skelbė šiuos pranešimus apie esminius įvykius:

Data	Naujienos
2015.03.04	Informacija apie Stebėtojų tarybos nario atsistatydinimą
2015.02.27	Skelbiami "Litgrid" grupės 2014 m. finansiniai rezultatai
2015.01.20	Kainų komisija patvirtino didesnę elektros perdavimo tarifo viršutinę ribą
2014.12.19	"Litgrid" pasirašė paskolos sutartį su Europos investicijų banku
2014.10.30	Kainų komisija nurodė sumažinti perdavimo tarifą, "Litgrid" nesutinka su sprendimu
2014.10.10	LITGRID AB 2014 m. spalio 10 d. neeiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime priimti sprendimai
2014.09.29	Nustatyta mažesnė elektros perdavimo tarifo viršutinė riba
2014.09.18	Šaukiamas neeilinis visuotinis LITGRID AB akcininkų susirinkimas
2014.08.07	Dalį "LitPol Link" finansavimui reikiamų lėšų "Litgrid" skolinsis iš Šiaurės investicijų banko
2014.06.13	"Litgrid" 2014 m. birželio 12 d. neeiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime priimti sprendimai
2014.05.30	Skelbiami "Litgrid" grupės 2014 m. pirmojo ketvirčio finansiniai rezultatai
2014.05.23	Šaukiamas neeilinis visuotinis "Litgrid" akcininkų susirinkimas
2014.04.15	Skelbiama "Litgrid" 2013 m. dividendų mokėjimo tvarka
2014.04.08	Pasirašyta kredito linijos sutartis
2014.04.07	"Litgrid" 2013 m. konsoliduota metinė ataskaita
2014.04.07	"Litgrid" 2014 m. balandžio 7 d. eiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime priimti sprendimai
2014.03.21	Pranešimas apie "Litgrid" stebėtojų tarybos nario atsistatydinimą ir eilinio akcininkų susirinkimo darbotvarkės papildymą
2014.03.14	Šaukiamas eilinis visuotinis LITGRID AB akcininkų susirinkimas
2014.02.28	Paskelbti 2013 metų tarpiniai "Litgrid" grupės finansiniai rezultatai
2014.02.24	Išrinktas "Litgrid" Audito komitetas
2014.02.14	"Litgrid" steigs įmonę naujųjų tarptautinių elektros jungčių valdymui
2014.02.07	Dėl viešai paskelbtos informacijos
2014.01.13	Dėl ketinimo skolintis

Su visa informacija apie 2014 metais viešai skelbtus esminius įvykius galima susipažinti Vilniaus vertybinių popierių biržos tinklapyje

http://www.nasdaqomxbaltic.com/market/?pg=news&issuer=LGD&start\_d=1&start\_m=1&start\_y=1996 ir "Litgrid" interneto svetainėje http://www.litgrid.eu/index.php/apie-litgrid/investuotojams/esminiaiivykiai-/478.

LITGRID AB pranešimas apie AB NASDAQ OMX Vilnius listinguojamų bendrovių valdymo kodekso laikymąsi

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vertybinių popierių įstatymo 21 straipsnio 3 dalimi ir akcinės bendrovės "Vilniaus vertybinių popierių birža" prekybos taisyklių 20.5. punktu, LITGRID šiame pranešime atskleidžia, kaip ji laikosi AB NASDAQ OMX Vilnius patvirtinto bendrovių, kurių vertybiniais popieriais prekiaujama reguliuojamoje rinkoje, valdymo kodekso ir konkrečių nuostatų. Jei šio kodekso ar kai kurių nuostatų nesilaikoma, tai yra nurodoma, kurių konkrečiai nuostatų nesilaikoma ir dėl kokių priežasčių.

PRINCIPAI/REKOMENDACIJOS	TAIP/NE	KOMENTARAS
I principas: Pagrindinės nuostatos Pagrindinis bendrovės tikslas turėtų būti visų akcininkų interesų tenkinimas, užtikrinant nuolatinį akcininkų nuosavybės vertės didinimą.
1.1. Bendrovė turėtų rengti ir viešai skelbti bendrovės plėtros strategiją ir tikslus, aiškiai deklaruodama, kaip ji planuoja veikti akcininkų interesais ir didinti akcininkų nuosavybę.	TAIP	Pagrindinės Bendrovės plėtros kryptys ir strategija viešai skelbiamos Bendrovės tinklalapyje www.litgrid.eu, Bendrovės metiniame ir tarpiniame pranešimuose.
1.2. Visų bendrovės organų veikla turėtų būti sukoncentruota į strateginių tikslų įgyvendinimą, atsižvelgiant į poreikį didinti akcininkų nuosavybę.	TAIP	Bendrovės valdyboje priimami svarbiausi strateginiai sprendimai, lemiantys akcininkų nuosavybės didinimą (Bendrovės veiklos funkcijų ir struktūros optimizavimas, kiti veiksmai, didinantys Bendrovės veiklos efektyvumą ir mažinantys sąnaudas). Bendrovės vadovas organizuoja ir vykdo Bendrovės ekonominę, ūkinę ir finansinę veiklą.
1.3. Bendrovės priežiūros ir valdymo organai turėtų glaudžiai bendradarbiauti, siekdami kuo didesnės naudos bendrovei ir akcininkams.	TAIP	Bendrovėje sudaromas kolegialus priežiūros organas – stebėtojų taryba ir kolegialus valdymo organas – valdyba. Bendrovėje periodiškai rengiami posėdžiai, kurių metu dalyvauja abejų valdymo organų nariai.
1.4. Bendrovės priežiūros ir valdymo organai turėtų užtikrinti, kad būtų gerbiamos ne tik bendrovės akcininkų, bet ir kitų bendrovės veikloje dalyvaujančių ar su ta veikla susijusių asmenų (darbuotojų, kreditorių, tiekėjų, klientų, vietos bendruomenės) teisės ir interesai.	TAIP	1. Nuo Bendrovės įsteigimo Bendrovė bendradarbiauja ir vykdo socialinę partnerystę su Bendrovės darbuotojų atstovais (Bendrovėje sudaryta kolektyvinė sutartis). 2. Bendrovė vykdo prisiimtus finansinius ir kitus įsipareigojimus kreditoriams. 3. Bendrovė organizuoja socialinius projektus, įtraukdama vaikus, jaunimą, vietos bendruomenes ir kitas socialines grupes. Išsamesnė informacija apie Bendrovės vykdomas iniciatyvas pateikiama Bendrovės tinklalapyje.
II principas: Bendrovės valdymo sistema

organų priežiūrą, tinkamą pusiausvyrą ir funkcijų pasiskirstymą tarp bendrovės organų, akcininkų interesų apsaugą. 2.1. Be Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme numatytų privalomų organų – visuotinio akcininkų susirinkimo ir bendrovės vadovo, rekomenduojama bendrovėje sudaryti tiek kolegialų priežiūros organą, tiek kolegialų valdymo organą. Kolegialių priežiūros ir valdymo organų sudarymas užtikrina valdymo ir priežiūros funkcijų aiškų atskyrimą bendrovėje, bendrovės vadovo atskaitomybę bei kontrolę, o tai savo ruožtu sąlygoja efektyvesnį ir skaidresnį bendrovės valdymo procesą. TAIP Bendrovėje veikia kolegialus priežiūros organas – stebėtojų taryba, kolegialus valdymo organas - valdyba ir Bendrovės vadovas. 2.2. Kolegialus valdymo organas yra atsakingas už strateginį vadovavimą bendrovei bei vykdo kitas esmines bendrovės valdymo funkcijas. Kolegialus priežiūros organas yra atsakingas už efektyvią bendrovės valdymo organų veiklos priežiūrą. TAIP TAIP Įstatų 64 – 75 straipsniai. Įstatų 25 straipsnis. Aktuali įstatų redakcija skelbiama Bendrovės tinklapyje: http://www.litgrid.eu/index.php/ap ie-litgrid/veiklosreglamentavimas/pagrindiniaidokumentai/465 2.3. Jeigu bendrovė nusprendžia sudaryti tik vieną kolegialų organą, rekomenduojama, kad tai būtų priežiūros organas, t.y. stebėtojų taryba. Tokiu atveju stebėtojų taryba yra atsakinga už efektyvią bendrovės vadovo vykdomų funkcijų priežiūrą. TAIP/ NE Bendrovėje veikia du kolegialūs organai: stebėtojų taryba ir valdyba. 2.4. Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus priežiūros organas turėtų būti sudaromas ir turėtų veikti III ir IV principuose išdėstyta tvarka. Jeigu bendrovė nuspręstų nesudaryti kolegialaus priežiūros organo, tačiau sudarytų kolegialų valdymo organą – valdybą, III ir IV principai turėtų būti taikomi valdybai, kiek tai neprieštarauja šio organo esmei ir paskirčiai. TAIP Bendrovėje sudarytas kolegialus priežiūros organas – stebėtojų taryba. Pažymėtina, kad Bendrovė vykdo elektros energijos perdavimo veiklą, todėl jos veikla griežtai reglamentuojama teisės aktais ir prižiūrima atitinkamų valstybės institucijų (Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos ir kt.). Taip užtikrinamas šių sprendimų priėmimo skaidrumas ir operatyvumas, įgyvendinami Bendrovės vartotojų nediskriminavimo, Bendrovės sąnaudų mažinimo ir kiti principai. 2.5. Bendrovės valdymo ir priežiūros organus turėtų sudaryti toks valdybos narių (vykdomųjų direktorių) ir stebėtojų tarybos narių (direktorių konsultantų) skaičius, kad atskiras asmuo arba nedidelė asmenų grupė negalėtų dominuoti šiems organams priimant sprendimus. TAIP Bendrovės stebėtojų tarybą sudaro 3 (trys) nariai, o Bendrovės valdybą sudaro 5 (penki) nariai. Stebėtojų tarybos posėdis laikomas įvykusiu, kai posėdyje dalyvauja ne mažiau kaip 2 (du) stebėtojų tarybos nariai. Valdybos posėdis laikomas įvykusiu ir valdyba gali priimti sprendimus, kai posėdyje dalyvauja ne mažiau kaip 4 (keturi) nariai. 2.6. Direktoriai konsultantai arba stebėtojų tarybos nariai turėtų būti skiriami apibrėžtam laikotarpiui, su galimybe būti individualiai perrenkamiems maksimaliais Lietuvos Respublikos teisės aktų leidžiamais intervalais, tam, kad būtų užtikrintas būtinas profesinės patirties augimas ir pakankamai dažnas jų statuso pakartotinas patvirtinimas. Taip pat turėtų būti numatyta galimybė juos atleisti, tačiau ta procedūra neturėtų būti lengvesnė už vykdomojo direktoriaus arba valdybos nario atleidimo procedūrą. TAIP Bendrovėje stebėtojų taryba renkama maksimaliam Lietuvos Respublikos įstatymų leidžiamam terminui – 4 metams. Bendrovės valdyba renkama 4 (ketveriems) metams. Bendrovės valdybos narių kadencijos trukmė yra didžiausia leidžiama pagal

Bendrovės valdymo sistema turėtų užtikrinti strateginį vadovavimą bendrovei, efektyvią bendrovės valdymo

		Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymą. Stebėtojų taryba, valdyba ir pavieniai jos nariai gali būti atšaukiami Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.
2.7. Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo pirmininku gali būti toks asmuo, kurio esamos arba buvusios pareigos nebūtų kliūtis nepriklausomai ir nešališkai priežiūrai vykdyti. Kai bendrovėje nesudaroma stebėtojų taryba, bet sudaroma valdyba, rekomenduojama, kad bendrovės valdybos pirmininkas ir bendrovės vadovas nebūtų tas pats asmuo. Buvęs bendrovės vadovas neturėtų būti tuoj pat skiriamas į visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo pirmininko postą. Kai bendrovė nusprendžia nesilaikyti šių rekomendacijų, turėtų būti pateikiama informacija apie priemones, kurių imtasi priežiūros nešališkumui užtikrinti.	NE	Bendrovės stebėtojų tarybos pirmininkas nėra nepriklausomas narys, nors įstatuose tokia galimybė yra numatyta.
III principas: Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo sudarymo tvarka Bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo sudarymo tvarka turėtų užtikrinti bendrovės smulkiųjų akcininkų interesų atstovavimą, šio organo atskaitomybę akcininkams ir objektyvią bendrovės veiklos bei jos valdymo organų priežiūrą.
3.1. Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo (toliau šiame principe – kolegialus organas) sudarymo mechanizmas turėtų užtikrinti, kad bus vykdoma objektyvi ir nešališka bendrovės valdymo organų priežiūra, taip pat tinkamai atstovaujami smulkiųjų akcininkų interesai.	TAIP	Bendrovės stebėtojų taryba renkama Bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo, laikantis Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme nustatytų reikalavimų.
		Prieš išrenkant stebėtojų tarybos narį, pagal Bendrovės įstatus jis privalo pateikti detalią savo interesų deklaraciją, pagal kurią visuotinis akcininkų susirinkimas gali tinkamai įvertinti to nario objektyvumą ir nešališkumą.
3.2. Kandidatų į kolegialaus organo narius vardai, pavardės, informacija apie jų išsilavinimą, kvalifikaciją, profesinę patirtį, einamas pareigas, kitus svarbius profesinius įsipareigojimus ir potencialius interesų konfliktus turėtų būti atskleista bendrovės akcininkams dar prieš visuotinį akcininkų susirinkimą, paliekant akcininkams pakankamai laiko apsispręsti, už kurį kandidatą balsuoti. Taip pat turėtų būti atskleistos visos aplinkybės, galinčios paveikti kandidato nepriklausomumą (pavyzdinis jų sąrašas pateiktas 3.7 rekomendacijoje). Kolegialus organas turėtų būti informuojamas apie vėlesnius šiame punkte nurodytos informacijos pokyčius. Kolegialus organas kiekvienais metais turėtų kaupti šiame punkte nurodytus duomenis apie savo narius ir pateikti juos bendrovės metiniame pranešime.	TAIP/ NE	Informacija apie kandidatus į Bendrovės stebėtojų tarybos narius (įskaitant informaciją nurodytą šios lentelės 3.7. punkte) akcininkams pateikiama Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo nustatyta tvarka visuotiniame akcininkų susirinkime, kurio darbotvarkėje numatytas svarstyti klausimas dėl stebėtojų tarybos narių rinkimo, ir iš anksto nėra skelbiama. Pagal Bendrovės įstatus, kiekvienas kandidatas į stebėtojų tarybos narius privalo visuotiniam akcininkų susirinkimui pateikti kandidato interesų deklaraciją, joje nurodydamas visas aplinkybes, dėl kurių galėtų kilti kandidato ir Bendrovės interesų konfliktas. Atsiradus naujoms aplinkybėms, dėl kurių galėtų kilti stebėtojų tarybos nario ir Bendrovės interesų konfliktas, stebėtojų tarybos narys apie tokias naujas aplinkybes privalo nedelsdamas raštu informuoti stebėtojų tarybą. Informacija apie stebėtojų tarybos narių einamas pareigas ar dalyvavimą kitų įmonių veikloje

		nuolat renkama, kaupiama ir pateikiama metiniame pranešime ir Bendrovės tinklalapyje.
3.3. Kai siūloma paskirti kolegialaus organo narį, turėtų būti nurodyta konkreti jo kompetencija, tiesiogiai susijusi su darbu kolegialiame organe. Kad akcininkai ir investuotojai galėtų įvertinti, ar ši kompetencija ir toliau yra tinkama, kolegialus organas kiekviename bendrovės metiniame pranešime turėtų skelbti informaciją apie savo sudėtį ir apie konkrečią atskirų savo narių kompetenciją, tiesiogiai susijusią su jų darbu kolegialiame organe.	TAIP	Informacija apie kandidatus į Bendrovės stebėtojų tarybos narius visuotiniam akcininkų susirinkimui pateikiama Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo nustatyta tvarka visuotiniame akcininkų susirinkime (žr. 3.2 punkto komentarą). Visuotiniame akcininkų susirinkime pateikiama informacija apie kandidatų į stebėtojų tarybos narius darbo patirtį ir užimamas pareigas bei kita kandidato kompetenciją apibūdinanti informacija. Informacija apie stebėtojų tarybos narių einamas pareigas ar dalyvavimą kitų įmonių veikloje nuolat renkama, kaupiama ir
		pateikiama metiniame pranešime ir Bendrovės tinklalapyje.
3.4. Siekiant išlaikyti tinkamą kolegialaus organo narių turimos kvalifikacijos pusiausvyrą, kolegialaus organo sudėtis turėtų būti nustatyta atsižvelgiant į bendrovės struktūrą ir veiklos pobūdį ir periodiškai vertinama. Kolegialus organas turėtų užtikrinti, kad jo nariai, kaip visuma, turėtų įvairiapusių žinių, nuomonių ir patirties savo užduotims tinkamai atlikti.	NE	Stebėtojų taryba renkama ir narių kvalifikacija vertinama visuotiniame akcininkų susirinkime. Stebėtojų taryba negali nusistatyti savo sudėties.
Audito komiteto nariai, kaip visuma, turėtų turėti naujausių žinių ir atitinkamą patirtį listinguojamų bendrovių finansų ir apskaitos ir (arba) audito srityse.	TAIP
Bent vienas iš atlyginimo komiteto narių turėtų turėti žinių ir patirties atlyginimų nustatymo politikos srityje.	NE	Atlyginimų komitetas Bendrovėje nesudarytas.
3.5. Visiems naujiems kolegialaus organo nariams turėtų būti siūloma individuali programa, skirta supažindinti su pareigomis, bendrovės organizacija bei veikla. Kolegialus organas turėtų atlikti metinį patikrinimą, kad būtų nustatytos sritys, kuriose jo nariams reikia atnaujinti savo įgūdžius ir žinias.	TAIP/ NE	Naujai išrinktiems Bendrovės stebėtojų tarybos nariams sudaroma galimybė susitikti su valdybos nariais ir Bendrovės struktūrinių padalinių vadovais, susipažinti su Bendrovės veikla. Pažymėtina, kad stebėtojų tarybos nariai reguliariai informuojami apie Bendrovės veiklą stebėtojų tarybos posėdžiuose ir individualiai, pagal narių pageidavimą. Metiniai stebėtojų tarybos narių patikrinimai neatliekami.
3.6. Siekiant užtikrinti, kad visi su kolegialaus organo nariu susiję esminiai interesų konfliktai būtų sprendžiami tinkamai, į bendrovės kolegialų organą turėtų būti išrinktas pakankamas nepriklausomų narių skaičius.	TAIP	Į Bendrovės stebėtojų tarybą išrinktas vienas nepriklausomas narys.
3.7. Kolegialaus organo narys turėtų būti laikomas nepriklausomu tik tais atvejais, kai jo nesaisto jokie verslo, giminystės arba kitokie ryšiai su bendrove, ją kontroliuojančiu akcininku arba jų administracija, dėl kurių kyla ar gali kilti interesų konfliktas ir kurie gali paveikti nario nuomonę. Kadangi visų atvejų, kada kolegialaus organo narys gali tapti priklausomas, išvardyti neįmanoma, be to, skirtingose bendrovėse santykiai arba aplinkybės, susijusios su nepriklausomumo nustatymu, gali skirtis, o geriausia šios problemos sprendimo praktika susiklostys laikui bėgant, tai kolegialaus organo nario nepriklausomumo įvertinimas turėtų būti grindžiamas santykių ir aplinkybių turiniu, o ne	TAIP	Į Bendrovės stebėtojų tarybą išrinktas vienas nepriklausomas narys, atitinkantis visus šiame punkte nurodytus kriterijus. Nustatant nario nepriklausomumą taip pat vertinami ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinti Valstybės turtinių ir neturtinių teisių įgyvendinimo valstybės valdomose

forma. Pagrindiniai kriterijai nustatant, ar kolegialaus organo narys gali būti laikomas nepriklausomu, turėtų būti šie:		įmonėse tvarkos aprašo 64 punkte nurodyti nepriklausomumo kriterijai.
1) jis negali būti bendrovės arba susijusios bendrovės vykdomasis direktorius arba valdybos narys (jei visuotinio akcininkų susirinkimo
renkamas kolegialus organas – stebėtojų taryba) ir paskutinius
penkerius metus neturi būti ėjęs tokių pareigų; 2) jis negali būti bendrovės arba susijusios bendrovės darbuotojas ir
paskutinius trejus metus neturi būti ėjęs tokių pareigų, išskyrus atvejus,
kai kolegialaus organo narys nepriklauso vyresniajai vadovybei ir buvo išrinktas į kolegialų organą kaip darbuotojų atstovas;
3) jis neturi gauti arba nebūti gavęs reikšmingo papildomo atlyginimo
iš bendrovės arba susijusios bendrovės, išskyrus užmokestį, gautą už kolegialaus organo nario pareigas. Tokiam papildomam atlyginimui
priskiriamas ir dalyvavimas akcijų pasirinkimo sandoriuose arba
kitokiose nuo veiklos rezultatų priklausančiose užmokesčio sistemose; jam nepriskiriamos pagal pensijų planą nustatytų kompensacijų
išmokos (įskaitant atidėtas kompensacijas) už ankstesnį darbą
bendrovėje (su sąlyga, kad tokia išmoka niekaip nesusijusi su
vėlesnėmis pareigomis); 4) jis neturi būti kontroliuojantysis akcininkas arba neturi atstovauti
tokiam akcininkui (kontrolė nustatoma pagal Tarybos direktyvos
83/349/EEB 1 straipsnio 1 dalį); 5) jis negali turėti ir per praėjusius metus neturi būti turėjęs svarbių
verslo ryšių su bendrove arba susijusia bendrove nei tiesiogiai, nei kaip
turinčio tokius ryšius subjekto partneris, akcininkas, direktorius arba viršesnis darbuotojas. Turinčiu verslo ryšių laikytinas subjektas, kuris
yra svarbus prekių tiekėjas arba paslaugų teikėjas (įskaitant
finansines, teisines, patariamąsias ir konsultacines paslaugas), reikšmingas klientas ar organizacija, kuri gauna reikšmingas įmokas iš
bendrovės arba jos grupės;
6) jis negali būti ir per paskutinius trejus metus neturi būti buvęs bendrovės arba susijusios bendrovės dabartinės arba ankstesnės
išorės audito įmonės partneriu arba darbuotoju;
7) jis neturi būti vykdomuoju direktoriumi arba valdybos nariu kitoje bendrovėje, kurioje bendrovės vykdomasis direktorius arba valdybos
narys (jei visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus
organas – stebėtojų taryba) yra direktorius konsultantas arba stebėtojų
tarybos narys, taip pat jis negali turėti kitų reikšmingų ryšių su bendrovės vykdomaisiais direktoriais, kurie atsiranda jiems
dalyvaujant kitų bendrovių arba organų veikloje;
8) jis neturi būti ėjęs kolegialaus organo nario pareigų ilgiau kaip 12 metų;
9) jis neturi būti vykdomojo direktoriaus arba valdybos nario (jei visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas –
stebėtojų taryba), arba 1–8 punkte nurodytų asmenų artimas šeimos
narys. Artimu šeimos nariu laikytinas sutuoktinis (sugyventinis), vaikai ir tėvai.
3.8. Nepriklausomumo sąvokos turinį iš esmės nustato pats kolegialus organas. Kolegialus organas gali nuspręsti, kad tam tikras jo narys,	TAIP	Į Bendrovės stebėtojų tarybą išrinktas nepriklausomas narys
nors ir atitinka visus šiame kodekse nustatytus nepriklausomumo		atitinka visus nepriklausomumo
kriterijus, vis dėlto negali būti laikomas nepriklausomu dėl ypatingų asmeninių ar su bendrove susijusių aplinkybių.		kriterijus.
3.9. Turėtų būti atskleidžiama reikiama informacija apie išvadas, prie kurių priėjo kolegialus organas aiškindamasis, ar tam tikras jo narys	TAIP	Į Bendrovės stebėtojų tarybą išrinktas nepriklausomas narys
gali būti laikomas nepriklausomu. Kai siūloma paskirti kolegialaus		atitinka visus nepriklausomumo
organo narį, bendrovė turėtų paskelbti, ar laiko jį nepriklausomu. Kai konkretus kolegialaus organo narys neatitinka vieno ar kelių šiame		kriterijus. Nepriklausomo stebėtojų tarybos nario statusas nurodomas
kodekse nustatytų nepriklausomumo vertinimo kriterijų, bendrovė		metiniame pranešime.
turėtų paskelbti priežastis, kodėl tą narį ji vis dėlto laiko nepriklausomu.
Be to, bendrovė kiekviename savo metiniame pranešime turėtų paskelbti, kuriuos kolegialaus organo narius laiko nepriklausomais.
3.10. Kai vienas arba keli šiame kodekse nustatyti nepriklausomumo vertinimo kriterijai nebuvo tenkinami ištisus metus, bendrovė turėtų	TAIP	Į Bendrovės stebėtojų tarybą išrinktas nepriklausomas narys
paskelbti priežastis, kodėl konkretų kolegialaus organo narį laiko nepriklausomu. Kad būtų užtikrintas informacijos, pateikiamos dėl		atitinka visus nepriklausomumo kriterijus.

kolegialaus organo narių nepriklausomumo, tikslumas, bendrovė turėtų reikalauti, kad nepriklausomi nariai reguliariai patvirtintų savo nepriklausomumą.
3.11. Nepriklausomiems kolegialaus organo nariams už jų darbą ir dalyvavimą kolegialaus organo posėdžiuose gali būti atlyginama iš bendrovės lėšų. Tokio atlyginimo dydį turėtų tvirtinti bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas.	TAIP	Išrinktam nepriklausomam stebėtojų tarybos nariui mokamas valandinis atlygis, kurio dydį patvirtino visuotinis akcininkų susirinkimas.
priežiūrą ir visų bendrovės akcininkų interesų apsaugą.	IV principas: Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo pareigos ir atsakomybė Bendrovės valdymo sistema turėtų užtikrinti, kad visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas tinkamai ir efektyviai funkcionuotų, o jam suteiktos teisės turėtų užtikrinti efektyvią bendrovės valdymo organų
4.1. Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas (toliau šiame principe – kolegialus organas) turėtų užtikrinti bendrovės finansinės apskaitos ir kontrolės sistemos vientisumą bei skaidrumą. Kolegialus organas turėtų nuolat teikti rekomendacijas bendrovės valdymo organams ir prižiūrėti bei kontroliuoti jų veiklą valdant bendrovę.	TAIP	Bendrovėje renkama stebėtojų taryba pateikia visuotiniam akcininkų susirinkimui atsiliepimus ir pasiūlymus dėl Bendrovės veiklos strategijos, metinių finansinių ataskaitų rinkinio, pelno (nuostolių) paskirstymo projekto, Bendrovės metinio pranešimo, taip pat valdybos bei Bendrovės vadovo veiklos, pasiūlymus sprendimo dėl dividendų už trumpesnį negu finansiniai metai laikotarpį skyrimo projektui ir jam priimti sudarytam tarpinių finansinių ataskaitų rinkiniui ir parengtam tarpiniam pranešimui.
4.2. Kolegialaus organo nariai turėtų sąžiningai, rūpestingai ir atsakingai veikti bendrovės bei akcininkų naudai ir jų interesais, atsižvelgdami į darbuotojų interesus ir visuomenės gerovę. Nepriklausomi kolegialaus organo nariai turėtų: a) bet kokiomis sąlygomis išlaikyti savo analizės, sprendimų priėmimo ir veiksmų nepriklausomumą; b) nesiekti ir nepriimti jokių nepagrįstų lengvatų, kurios gali kompromituoti jų nepriklausomumą; c) aiškiai reikšti savo prieštaravimą tuo atveju, kai mano, kad kolegialaus organo sprendimas gali pakenkti bendrovei. Kai kolegialus organas yra priėmęs sprendimų, dėl kurių nepriklausomas narys turi rimtų abejonių, tokiu atveju šis narys turėtų padaryti atitinkamas išvadas. Jeigu nepriklausomas narys atsistatydintų, priežastis jis turėtų paaiškinti laiške kolegialiam organui arba audito komitetui ir, jei reikia, atitinkamam bendrovei nepriklausančiam organui (institucijai).	TAIP	Nepriklausomas stebėtojų tarybos narys tarybos posėdžiuose aktyviai išreiškia savo nuomonę ir prieštaravimus. Per ataskaitinį laikotarpį iš stebėtojų tarybos neatsistatydino nei vienas stebėtojų tarybos narys.
4.3. Kolegialaus organo nario pareigoms atlikti kiekvienas narys turėtų skirti pakankamai laiko ir dėmesio. Kiekvienas kolegialaus organo narys turėtų įsipareigoti taip apriboti kitus savo profesinius įsipareigojimus (ypač direktoriaus pareigas kitose bendrovėse), kad jie netrukdytų tinkamai atlikti kolegialaus organo nario pareigas. Jeigu kolegialaus organo narys dalyvavo mažiau nei pusėje kolegialaus organo posėdžių per bendrovės finansinius metus, apie tai turėtų būti informuojami bendrovės akcininkai.	TAIP	Bendrovės stebėtojų tarybos nariai aktyviai dalyvauja kolegialaus organo posėdžiuose ir skiria pakankamai savo, kaip kolegialaus organo nario, laiko pareigoms vykdyti. Posėdyje dalyvaujantys stebėtojų tarybos nariai nurodomi posėdžio protokole.
4.4. Kai kolegialaus organo sprendimai gali skirtingai paveikti bendrovės akcininkus, kolegialus organas su visais akcininkais turėtų elgtis sąžiningai ir nešališkai. Jis turėtų užtikrinti, kad akcininkai būtų tinkamai informuojami apie bendrovės reikalus, jos strategiją, rizikos valdymą ir interesų konfliktų sprendimą. Bendrovėje turėtų būti aiškiai nustatytas kolegialaus organo narių vaidmuo jiems bendraujant su akcininkais ir įsipareigojant akcininkams.	TAIP	Akcininkai apie Bendrovės strategiją, rizikos valdymą ir interesų konfliktų sprendimą informuojami teisės aktais nustatyta tvarka. Stebėtojų tarybos narių bendravimas su akcininkais ir įsipareigojimai jiems nustatomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme ir įstatuose nurodytais reikalavimais.
4.5. Rekomenduojama, kad sandoriai (išskyrus mažareikšmius dėl nedidelės jų vertės arba sudarytus standartinėmis sąlygomis vykdant	TAIP/ NE	Bendrovės valdymo organai sandorius sudaro ir tvirtina

įprastinę bendrovės veiklą), sudaromi tarp bendrovės ir jos akcininkų, priežiūros ar valdymo organų narių, ar kitų bendrovės valdymui įtaką darančių ar galinčių daryti fizinių ar juridinių asmenų, būtų tvirtinami kolegialaus organo. Sprendimas dėl tokių sandorių tvirtinimo turėtų būti laikomas priimtu tik tuo atveju, kai už tokį sprendimą balsuoja dauguma nepriklausomų kolegialaus organo narių.		vadovaudamiesi teisės aktų ir Bendrovės įstatų reikalavimais. Bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas nustato standartines sutarčių sudarymų su stebėtojų tarybos nariais sąlygas, taip pat priima sprendimus dėl atlyginimo mokėjimo stebėtojų tarybos nariams. Bendrovės stebėtojų taryba nustato standartines sutarčių sudarymų su valdybos nariais sąlygas, taip pat priima sprendimus dėl atlyginimo mokėjimo valdybos nariams. Kitus nurodytus sandorius nepriklausomai su kuo jie sudaromi, tvirtina Bendrovės vadovas,
4.6. Kolegialus organas turėtų būti nepriklausomas priimdamas sprendimus, turinčius reikšmės bendrovės veiklai ir strategijai. Be kita ko, kolegialus organas turėtų būti nepriklausomas nuo bendrovės valdymo organų. Kolegialaus organo narių darbui ir sprendimams neturėtų daryti įtakos juos išrinkę asmenys.	TAIP/ NE	Nurodytus kriterijus atitinka nepriklausomas stebėtojų tarybos narys.
Bendrovė turėtų užtikrinti, kad kolegialus organas ir jo komitetai būtų aprūpinti pakankamais ištekliais (tarp jų ir finansiniais), reikalingais pareigoms atlikti, įskaitant teisę gauti – ypač iš bendrovės darbuotojų – visą reikiamą informaciją ir teisę kreiptis nepriklausomo profesionalaus patarimo į išorinius teisės, apskaitos ar kitokius specialistus kolegialaus organo ir jo komitetų kompetencijai priklausančiais klausimais.	TAIP	Bendrovė užtikrina stebėtojų tarybos ir jos narių darbo stebėtojų taryboje sąlygas, suteikia darbui būtinas organizacines priemones. Bendrovės vadovas paskiria stebėtojų tarybos sekretorių, kuris vykdo stebėtojų tarybos posėdžių aptarnavimo funkcijas.
Naudodamasis minėtų konsultantų ar specialistų paslaugomis informacijai apie atlyginimų nustatymo sistemų rinkos standartus gauti, atlyginimo komitetas turėtų užtikrinti, kad tas konsultantas tuo pačiu metu neteiktų konsultacijų susijusios bendrovės žmogiškųjų išteklių skyriui arba vykdomajam, arba valdymo organų nariams.	NE	Atlyginimo komitetas Bendrovėje nėra įsteigtas.
4.7. Kolegialaus organo veikla turėtų būti organizuota taip, kad nepriklausomi kolegialaus organo nariai galėtų turėti didelę įtaką itin svarbiose srityse, kuriose interesų konfliktų galimybė yra ypač didelė. Tokiomis sritimis laikytini klausimai, susiję su bendrovės direktorių skyrimu, atlyginimo bendrovės direktoriams nustatymu ir bendrovės audito kontrole bei įvertinimu.	TAIP / NE	Į Bendrovės stebėtojų tarybą išrinktas tik vienas nepriklausomas narys.
Todėl tuo atveju, kai kolegialaus organo kompetencijai yra priskirti minėti klausimai, šiam organui rekomenduojama suformuoti skyrimo, atlyginimų ir audito komitetus. Bendrovės turėtų užtikrinti, kad skyrimo, atlyginimų ir audito komitetams priskirtos funkcijos būtų vykdomos, tačiau jos gali tas funkcijas sujungti ir sukurti mažiau nei tris komitetus. Tokiu atveju bendrovės turėtų išsamiai paaiškinti, kodėl jos pasirinko alternatyvų požiūrį ir kaip pasirinktas požiūris atitinka trims atskiriems komitetams nustatytus tikslus. Bendrovėse, kurių kolegialus organas turi nedaug narių, trims komitetams skirtas funkcijas gali atlikti pats kolegialus organas, jeigu jis atitinka komitetams keliamus sudėties reikalavimus ir jeigu šiuo klausimu atskleidžia atitinkamą informaciją. Tokiu atveju šio kodekso nuostatos, susijusios su kolegialaus organo komitetais (ypač dėl jų vaidmens, veiklos ir skaidrumo), turėtų būti taikomos, kai tinka, visam kolegialiam organui.	TAIP/ NE	Bendrovėje Skyrimo ir atlyginimų komitetai nesudaryti. Bendrovės nuomone, stebėtojų tarybos darbas pakankamai efektyvus ir gerai organizuotas, todėl stebėtojų taryba gali pati tinkamai atlikti visas funkcijas, priskirtas skyrimo ir atlyginimų komitetams.
4.8. Pagrindinis komitetų tikslas – didinti kolegialaus organo darbo efektyvumą užtikrinant, kad sprendimai būtų priimami juos tinkamai apsvarsčius, ir padėti organizuoti darbą taip, kad kolegialaus organo sprendimams nedarytų įtakos esminiai interesų konfliktai. Komitetai turėtų veikti nepriklausomai bei principingai ir teikti kolegialiam organui	TAIP / NE	Bendrovėje sudarytas tik Audito komitetas. Skyrimo ir atlyginimų komitetai nesudaryti.

Audito komitetą sudaro trys nariai, du iš jų yra nepriklausomi.
Audito komiteto įgaliojimus nustatė Bendrovės stebėtojų taryba patvirtindama jo sudarymo ir veiklos vykdymo taisykles, kuriose nurodomos audito komiteto ir jo narių teisės bei pareigos.
Bendrovėje nėra įsteigtas Skyrimo komitetas.

4.13. Atlyginimų komitetas. 4.13.1. Pagrindinės atlyginimų komiteto funkcijos turėtų būti šios: 1) teikti kolegialiam organui svarstyti pasiūlymus dėl valdymo organų narių ir vykdomųjų direktorių atlyginimų politikos. Tokia politika turėtų apimti visas atlyginimo formas, įskaitant fiksuotą atlyginimą, nuo veiklos rezultatų priklausančio atlyginimo sistemas, pensijų modelius ir išeitines išmokas. Pasiūlymai, susiję su nuo veiklos rezultatų priklausančio atlyginimo sistemomis, turėtų būti pateikiami kartu su rekomendacijomis dėl su tuo susijusių tikslų ir įvertinimo kriterijų, kurių tikslas – tinkamai suderinti vykdomųjų direktorių ir valdymo organų narių atlyginimą su bendrovės kolegialaus organo nustatytais ilgalaikiais akcininkų interesais ir tikslais; 2) teikti kolegialiam organui pasiūlymus dėl individualių atlyginimų vykdomiesiems direktoriams ir valdymo organų nariams siekiant, kad jie atitiktų bendrovės atlyginimų politiką ir šių asmenų veiklos įvertinimą. Vykdydamas šią funkciją, komitetas turėtų būti gerai informuotas apie bendrą atlygį, kurį vykdomieji direktoriai ir valdymo organų nariai gauna iš kitų susijusių bendrovių; 3) turėtų užtikrinti, kad individualus atlyginimas vykdomajam direktoriui ir valdymo organo nariui būtų proporcingas kitų bendrovės vykdomųjų direktorių arba valdymo organų narių ir kitų bendrovės darbuotojų atlyginimui; 4) reguliariai peržiūrėti vykdomųjų direktorių ar valdymo organų narių atlyginimų nustatymo politiką (taip pat ir akcijomis pagrįsto atlyginimo politiką) bei jos įgyvendinimą; 5) teikti kolegialiam organui pasiūlymus dėl tinkamų sutarčių su vykdomaisiais direktoriais ir valdymo organų nariais formų; 6) padėti kolegialiam organui prižiūrėti, kaip bendrovė laikosi galiojančių nuostatų dėl informacijos, susijusios su atlyginimais, skelbimo (ypač dėl galiojančios atlyginimų politikos ir direktoriams skiriamo individualus atlyginimo); 7) teikti vykdomiesiems direktoriams ir valdymo organų nariams bendras rekomendacijas dėl vyresniosios vadovybės (kaip apibrėžta paties kolegialaus organo) atlyginimų dydžio ir struktūros, taip pat stebėti vyresniosios vadovybės atlyginimų dydį ir struktūrą, remiantis	NE	Bendrovėje nėra įsteigtas Atlyginimų komitetas.
atitinkama informacija, kurią pateikia vykdomieji direktoriai ir valdymo organų nariai. 4.13.2. Tuo atveju, kai reikia spręsti skatinimo klausimą, susijusį su akcijų pasirinkimo sandoriais ar kitomis su akcijomis susijusiomis skatinimo priemonėmis, kurios gali būti taikomos direktoriams arba
kitiems darbuotojams, komitetas turėtų: 1) apsvarstyti bendrą tokių skatinimo sistemų taikymo politiką, ypatingą dėmesį skirdamas skatinimui, susijusiam su akcijų pasirinkimo sandoriais, ir pateikti kolegialiam organui su tuo susijusius pasiūlymus; 2) išnagrinėti informaciją, kuri pateikta šiuo klausimu bendrovės metiniame pranešime ir dokumentuose, skirtuose akcininkų susirinkimui; 3) pateikti kolegialiam organui pasiūlymus dėl pasirinkimo sandorių pasirašant akcijas arba pasirinkimo sandorių perkant akcijas alternatyvos apibrėžiant tokios alternatyvos suteikimo priežastis ir pasekmes.
4.13.3. Atlyginimų komitetas, spręsdamas jo kompetencijai priskirtus klausimus, turėtų pasidomėti bent kolegialaus valdymo organo pirmininko ir (arba) bendrovės vadovo nuomone dėl kitų vykdomųjų direktorių ir valdymo organų narių atlyginimų. 4.13.4. Atlyginimo komitetas turėtų informuoti akcininkus apie savo funkcijų vykdymą ir tuo tikslu dalyvauti metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime.
4.14. Audito komitetas. 4.14.1. Pagrindinės audito komiteto funkcijos turėtų būti šios: 1) stebėti bendrovės teikiamos finansinės informacijos vientisumą, ypatingą dėmesį skiriant bendrovės ir jos grupės naudojamų apskaitos	TAIP	Dauguma nurodytų audito komiteto funkcijų yra įtrauktos į Bendrovės stebėtojų tarybos patvirtintas audito komiteto sudarymo ir veiklos vykdymo taisykles.

metodų tinkamumui ir nuoseklumui (įskaitant bendrovių grupės
finansinių ataskaitų rinkinių konsolidavimo kriterijus);
2) mažiausiai kartą per metus peržiūrėti vidaus kontrolės ir rizikos
valdymo sistemas, siekiant užtikrinti, kad pagrindinės rizikos (įskaitant
riziką, susijusią su galiojančių įstatymų ir taisyklių laikymusi) yra
tinkamai nustatytos, valdomos ir apie jas atskleidžiama informacija;
3) užtikrinti vidaus audito funkcijų veiksmingumą, be kita ko, teikiant
rekomendacijas dėl vidaus audito padalinio vadovo parinkimo,
skyrimo, pakartotinio skyrimo bei atleidimo ir dėl šio padalinio biudžeto,
taip pat stebint, kaip bendrovės administracija reaguoja į šio padalinio
išvadas ir rekomendacijas. Jei bendrovėje nėra vidaus audito
funkcijos, komitetas poreikį turėti šią funkciją turėtų įvertinti bent kartą
per metus;
4) teikti kolegialiam organui rekomendacijas, susijusias su išorės
audito įmonės parinkimu, skyrimu, pakartotiniu skyrimu ir atleidimu (tai
atlieka bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas) bei sutarties su
audito įmone sąlygomis. Komitetas turėtų ištirti situacijas, dėl kurių
audito įmonei ar auditoriui atsiranda pagrindas atsistatydinti, ir pateikti
rekomendacijas dėl tokiu atveju būtinų veiksmų;
5) stebėti išorės audito įmonės nepriklausomumą ir objektyvumą, ypač
svarbu patikrinti, ar audito įmonė atsižvelgia į reikalavimus, susijusius
su audito partnerių rotacija, taip pat būtina patikrinti atlyginimo, kurį
bendrovė moka audito įmonei, dydį ir panašius dalykus. Siekiant
užkirsti kelią esminiams interesų konfliktams, komitetas, remdamasis
inter alia išorės audito įmonės skelbiamais duomenimis apie visus
atlyginimus, kuriuos audito įmonei bei jos tinklui moka bendrovė ir jos
grupė, turėtų nuolat prižiūrėti ne audito paslaugų pobūdį ir mastą.
Komitetas, vadovaudamasis 2002 m. gegužės 16 d. Komisijos
rekomendacijoje 2002/590/EB įtvirtintais principais ir gairėmis, turėtų
nustatyti ir taikyti formalią politiką, apibrėžiančią ne audito paslaugų
rūšis, kurių pirkimas iš audito įmonės yra: a) neleidžiamas; b)
leidžiamas komitetui išnagrinėjus ir c) leidžiamas be kreipimosi į
komitetą; 6) tikrinti išorės audito proceso veiksmingumą ir
administracijos reakciją į rekomendacijas, kurias audito įmonė pateikia
laiške vadovybei.
4.14.2. Visi komiteto nariai turėtų būti aprūpinti išsamia informacija,
susijusia su specifiniais bendrovės apskaitos, finansiniais ir veiklos
ypatumais. Bendrovės administracija turėtų informuoti audito komitetą
apie svarbių ir neįprastų sandorių apskaitos būdus, kai apskaita gali
būti vykdoma skirtingais būdais. Šiuo atveju ypatingas dėmesys turėtų
būti skiriamas bendrovės veiklai ofšoriniuose centruose ir (ar) per
specialios paskirties įmones (organizacijas) vykdomai veiklai bei tokios
veiklos pateisinimui.
4.14.3. Audito komitetas turėtų nuspręsti, ar jo posėdžiuose turi
dalyvauti (jei taip, tai kada) kolegialaus valdymo organo pirmininkas,
bendrovės vadovas, vyriausiasis finansininkas (arba viršesni
darbuotojai, atsakingi už finansus bei apskaitą), vidaus auditorius ir
išorės auditorius. Komitetas turėtų turėti galimybę prireikus susitikti su
atitinkamais asmenimis, nedalyvaujant vykdomiesiems direktoriams ir
valdymo organų nariams.
4.14.4. Vidaus ir išorės auditoriams turėtų būti užtikrinti ne tik
veiksmingi darbiniai santykiai su administracija, bet ir neribotos
galimybės susisiekti su kolegialiu organu. Šiuo tikslu audito komitetas
turėtų veikti kaip pagrindinė instancija ryšiams su vidaus ir išorės
auditoriais palaikyti.
4.14.5. Audito komitetas turėtų būti informuotas apie vidaus auditorių
darbo programą ir gauti vidaus audito ataskaitas arba periodinę
santrauką. Audito komitetas taip pat turėtų būti informuotas apie išorės
auditorių darbo programą ir turėtų iš audito įmonės gauti ataskaitą,
kurioje būtų aprašomi visi ryšiai tarp nepriklausomos audito įmonės ir
bendrovės bei jos grupės. Komitetas turėtų laiku gauti informaciją apie
visus su bendrovės auditu susijusius klausimus.
4.14.6. Audito komitetas turėtų tikrinti, ar bendrovė laikosi galiojančių
nuostatų, reglamentuojančių darbuotojų galimybę pateikti skundą arba
anonimiškai pranešti apie įtarimus, kad bendrovėje daromi svarbūs
pažeidimai (dažniausiai pranešama nepriklausomam kolegialaus
organo nariui), ir turėtų užtikrinti, kad būtų nustatyta tvarka
proporcingam ir nepriklausomam tokių klausimų tyrimui ir

4.14.7. Audito komitetas turėtų teikti kolegialiam organui savo veiklos ataskaitas bent kartą per šešis mėnesius, tuo metu, kai tvirtinamos metinės ir pusės metų ataskaitos.
4.15. Kiekvienais metais kolegialus organas turėtų atlikti savo veiklos įvertinimą. Jis turėtų apimti kolegialaus organo struktūros, darbo organizavimo ir gebėjimo veikti kaip grupė vertinimą, taip pat kiekvieno kolegialaus organo nario ir komiteto kompetencijos ir darbo efektyvumo vertinimą bei vertinimą, ar kolegialus organas pasiekė nustatytų veiklos tikslų. Kolegialus organas turėtų bent kartą per metus paskelbti (kaip dalį informacijos, kurią bendrovė kasmet skelbia apie savo valdymo struktūras ir praktiką) atitinkamą informaciją apie savo vidinę organizaciją ir veiklos procedūras, taip pat nurodyti, kokius esminius pokyčius nulėmė kolegialaus organo atliktas savo veiklos įvertinimas.	NE	Bendrovėje nėra atliekamas kolegialaus organo veiklos vertinimas ir nėra praktikos skelbti atitinkamą informaciją.
V principas: Bendrovės kolegialių organų darbo tvarka Bendrovėje nustatyta kolegialių priežiūros ir valdymo organų darbo tvarka turėtų užtikrinti efektyvų šių organų darbą ir sprendimų priėmimą, skatinti aktyvų bendrovės organų bendradarbiavimą.
5.1. Bendrovės kolegialiems priežiūros ir valdymo organams (šiame principe sąvoka kolegialūs organai apima tiek kolegialius priežiūros, tiek valdymo organus) vadovauja šių organų pirmininkai. Kolegialaus organo pirmininkas yra atsakingas už kolegialaus organo posėdžių tinkamą sušaukimą. Pirmininkas turėtų užtikrinti tinkamą visų kolegialaus organo narių informavimą apie šaukiamą posėdį ir posėdžio darbotvarkę. Jis taip pat turėtų užtikrinti tinkamą vadovavimą kolegialaus organo posėdžiams bei tvarką ir darbingą atmosferą posėdžio metu.	TAIP	Atitinkami reikalavimai numatyti visų Bendrovės kolegialių organų darbo reglamentuose.
5.2. Bendrovės kolegialių organų posėdžius rekomenduojama rengti atitinkamu periodiškumu, pagal iš anksto patvirtintą grafiką. Kiekviena bendrovė pati sprendžia, kokiu periodiškumu šaukti kolegialių organų posėdžius, tačiau rekomenduojama juos rengti tokiu periodiškumu, kad būtų užtikrintas nepertraukiamas esminių bendrovės valdymo klausimų sprendimas. Bendrovės stebėtojų tarybos posėdžiai turėtų būti šaukiami bent kartą per metų ketvirtį, o bendrovės valdybos posėdžiai – bent kartą per mėnesį.	TAIP	Bendrovėje stebėtojų tarybos posėdžiai pagal Bendrovės įstatų 45.3 straipsnį vyksta ne rečiau kaip vieną kartą per ketvirtį. Vadovaudamasi stebėtojų tarybos darbo reglamentu, stebėtojų taryba kalendorinių metų pradžioje sudaro eilinių stebėtojų tarybos posėdžių grafiką. Bendrovėje Valdybos posėdžiai pagal Bendrovės įstatų 84.4 straipsnį vyksta ne rečiau kaip vieną kartą per dvi savaites. Vadovaudamasi Valdybos darbo reglamentu, Valdyba kalendorinių metų pradžioje sudaro eilinių valdybos posėdžių grafiką.
5.3. Kolegialaus organo nariai apie šaukiamą posėdį turėtų būti informuojami iš anksto, kad turėtų pakankamai laiko tinkamai pasirengti posėdyje nagrinėjamų klausimų svarstymui ir galėtų vykti naudinga diskusija, po kurios būtų priimami tinkami sprendimai. Kartu su pranešimu apie šaukiamą posėdį kolegialaus organo nariams turėtų būti pateikta visa reikalinga, su posėdžio darbotvarke susijusi medžiaga. Darbotvarkė posėdžio metu neturėtų būti keičiama ar papildoma, išskyrus atvejus, kai posėdyje dalyvauja visi kolegialaus organo nariai arba kai neatidėliotinai reikia spręsti svarbius bendrovei klausimus.	TAIP	Vadovaujantis stebėtojų tarybos darbo reglamentu, apie šaukiamą posėdį stebėtojų tarybos nariai ir į posėdį kviečiami asmenys informuojami prieš 6 (šešias) darbo dienas, tai pat jiems pateikiama visa reikalinga su posėdžio darbotvarkėje numatytais svarstyti klausimais susijusi medžiaga.
		Vadovaujantis Valdybos darbo reglamentu, apie šaukiamą posėdį Valdybos nariai ir į posėdį kviečiami asmenys informuojami prieš 5 (penkias) darbo dienas, tai pat jiems pateikiama visa reikalinga su posėdžio darbotvarkėje numatytais svarstyti klausimais susijusi medžiaga.

5.4. Siekiant koordinuoti bendrovės kolegialių organų darbą bei užtikrinti efektyvų sprendimų priėmimo procesą, bendrovės kolegialių priežiūros ir valdymo organų pirmininkai turėtų tarpusavyje derinti šaukiamų posėdžių datas, jų darbotvarkes, glaudžiai bendradarbiauti spręsdami kitus su bendrovės valdymu susijusius klausimus. Bendrovės stebėtojų tarybos posėdžiai turėtų būti atviri bendrovės valdybos nariams, ypač tais atvejais, kai posėdyje svarstomi klausimai, susiję su valdybos narių atšaukimu, atsakomybe, atlyginimo nustatymu.	TAIP
VI principas: Nešališkas akcininkų traktavimas ir akcininkų teisės Bendrovės valdymo sistema turėtų užtikrinti nešališką visų akcininkų, įskaitant smulkiuosius bei užsieniečius, traktavimą. Bendrovės valdymo sistema turėtų apsaugoti akcininkų teises.
6.1. Rekomenduojama, kad bendrovės kapitalą sudarytų tik tokios akcijos, kurios jų turėtojams suteikia vienodas balsavimo, nuosavybės, dividendų ir kitas teises.	TAIP	Bendrovėje visą įstatinį kapitalą sudaro 1 lito nominalo paprastosios vardinės akcijos, kurios visiems jų turėtojams suteikia vienodas turtines ir neturtines teises.
6.2. Rekomenduojama sudaryti investuotojams sąlygas iš anksto, t.y. prieš perkant akcijas, susipažinti su išleidžiamų naujų ar jau išleistų akcijų suteikiamomis teisėmis.	TAIP	Bendroves įstatuose, kurie viešai skelbiami Bendrovės tinklalapyje internete, yra nurodomos akcijų suteikiamos teisės.
6.3. Bendrovei ir jos akcininkams svarbūs sandoriai, tokie kaip bendrovės turto perleidimas, investavimas, įkeitimas ar kitoks apsunkinimas, turėtų gauti visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimą. Visiems akcininkams turėtų būti sudarytos vienodos galimybės susipažinti ir dalyvauti priimant bendrovei svarbius sprendimus, įskaitant paminėtų sandorių tvirtinimą.	TAIP	Bendrovės įstatų 70.1 ir 72 punktuose nustatyti svarbių sandorių kriterijai, pagal kuriuos nustatomi sandoriai, kuriems reikia visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimo.
6.4. Visuotinių akcininkų susirinkimų sušaukimo ir vedimo procedūros turėtų sudaryti akcininkams lygias galimybes dalyvauti susirinkime ir neturėtų pažeisti akcininkų teisių bei interesų. Pasirinkta visuotinio akcininkų susirinkimo vieta, data ir laikas neturėtų užkirsti kelio aktyviam akcininkų dalyvavimui susirinkime.	TAIP	Bendrovė visuotinį akcininkų susirinkimą šaukia ir kitas susirinkimo procedūras įgyvendina Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo nustatyta tvarka.
6.5. Siekiant užtikrinti užsienyje gyvenančių akcininkų teisę susipažinti su informacija, esant galimybei, rekomenduojama visuotiniam akcininkų susirinkimui parengtus dokumentus iš anksto paskelbti viešai prieinamai bendrovės interneto tinklalapyje ne tik lietuvių kalba, bet ir anglų kalba ir (ar) kitomis užsienio kalbomis. Visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą po jo pasirašymo ir (ar) priimtus sprendimus taip pat rekomenduojama paskelbti viešai prieinamai bendrovės interneto tinklalapyje lietuvių ir anglų kalba ir (ar) kitomis užsienio kalbomis. Bendrovės interneto tinklalapyje viešai prieinamai gali būti skelbiama	TAIP	Vadovaujantis Akcinių bendrovių įstatymu, Bendrovė iš anksto skelbia viešai prieinamame Bendrovės interneto tinklalapyje parengtus visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimų projektus, lietuvių ir anglų kalba.
ne visa dokumentų apimtis, jei jų viešas paskelbimas galėtų pakenkti bendrovei arba būtų atskleistos bendrovės komercinės paslaptys.		Apie priimtus visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimus skelbiama Bendrovės interneto tinklalapyje lietuvių ir anglų kalba.
		Ši informacija, vadovaujantis Bendrovės įstatais ir kitais teisės aktais, taip pat skelbiama NASDAQ OMX Vilnius biržoje bei Registrų centro platinamame elektroniniame leidinyje.
6.6. Akcininkams turėtų būti sudarytos galimybės balsuoti akcininkų susirinkime asmeniškai jame dalyvaujant arba nedalyvaujant. Akcininkams neturėtų būti daroma jokių kliūčių balsuoti iš anksto raštu, užpildant bendrąjį balsavimo biuletenį.	TAIP	Bendrovės akcininkai gali įgyvendinti savo teisę dalyvauti visuotiniame akcininkų susirinkime tiek asmeniškai, tiek per atstovą, jeigu asmuo turi tinkamą įgaliojimą arba su juo sudaryta balsavimo

6.7. Siekiant padidinti akcininkų galimybes dalyvauti akcininkų susirinkimuose, bendrovėms rekomenduojama plačiau taikyti modernias technologijas ir tokiu būdu sudaryti akcininkams galimybę dalyvauti ir balsuoti akcininkų susirinkimuose naudojantis elektroninių ryšių priemonėmis. Tokiais atvejais turi būti užtikrintas perduodamos informacijos saugumas ir galima nustatyti dalyvavusiojo ir balsavusiojo tapatybę. Be to, bendrovės galėtų sudaryti sąlygas akcininkams, ypač užsienyje gyvenantiems akcininkams, akcininkų susirinkimus stebėti pasinaudojant modernių technologijų priemonėmis.	NE	teisės perleidimo sutartis teisės aktų nustatyta tvarka. Bendrovė sudaro sąlygas akcininkams balsuoti užpildant bendrąjį balsavimo biuletenį, kaip numatyta Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo. Nėra praktikos balsuoti elektroninių ryšių priemonių pagalba.
VII principas: Interesų konfliktų vengimas ir atskleidimas Bendrovės valdymo sistema turėtų skatinti bendrovės organų narius vengti interesų konfliktų bei užtikrinti skaidrų ir efektyvų bendrovės organų narių interesų konfliktų atskleidimo mechanizmą.
7.1. Bendrovės priežiūros ir valdymo organo narys turėtų vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti bendrovės interesams. Jeigu tokia situacija vis dėlto atsirado, bendrovės priežiūros ar valdymo organo narys turėtų per protingą terminą pranešti kitiems to paties organo nariams arba jį išrinkusiam bendrovės organui, arba bendrovės akcininkams apie tokią interesų prieštaravimo situaciją, nurodyti interesų pobūdį ir, jeigu įmanoma, vertę.	TAIP	Visi priežiūros ir valdymo organo nariai yra raštiškai įsipareigoję laikytis nurodyto reikalavimo.
7.2. Bendrovės priežiūros ir valdymo organo narys negali painioti bendrovės turto, kurio naudojimas specialiai su juo nėra aptartas, su savo turtu arba naudoti jį arba informaciją, kurią jis gauna būdamas bendrovės organo nariu, asmeninei naudai ar trečiojo asmens naudai gauti be bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo ar jo įgalioto kito bendrovės organo sutikimo.	TAIP
7.3. Bendrovės priežiūros ir valdymo organo narys gali sudaryti sandorį su bendrove, kurios organo narys jis yra. Apie tokį sandorį (išskyrus mažareikšmius dėl nedidelės jų vertės arba sudarytus vykdant įprastinę bendrovės veiklą bei standartinėmis sąlygomis) jis privalo nedelsdamas raštu arba žodžiu, įrašant tai į posėdžio protokolą, pranešti kitiems to paties organo nariams arba jį išrinkusiam bendrovės organui, arba bendrovės akcininkams. Šioje rekomendacijoje įvardytų sandorių sudarymui taip pat taikoma 4.5 rekomendacija.	TAIP
7.4. Bendrovės priežiūros ir valdymo organo narys turėtų susilaikyti nuo balsavimo, kai priimami sprendimai dėl sandorių ar kitokių klausimų, su kuriais jis susijęs asmeniniu ar dalykiniu interesu.	TAIP	Vadovaujantis Bendrovės įstatų 45.9 straipsniu, Bendrovės stebėtojų tarybos narys neturi teisės balsuoti, kai tarp stebėtojų tarybos nario ir Bendrovės kyla interesų konfliktas.
		Vadovaujantis Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 35 straipsnio 6 dalimi, Bendrovės Valdybos narys neturi teisės balsuoti, kai Valdybos posėdyje sprendžiamas su jo veikla Valdyboje susijęs ar jo atsakomybės klausimas.
		Be to, pagal teisės aktus, Bendrovės valdymo organų nariai privalo vengti situacijos, kai jų asmeniniai interesai prieštarauja ar

		gali prieštarauti Bendrovės interesams.
VIII principas: Bendrovės atlyginimų politika Bendrovėje nustatyta atlyginimų politikos bei direktorių atlyginimų tvirtinimo, peržiūrėjimo ir paskelbimo tvarka turėtų užkirsti kelią galimiems interesų konfliktams ir piktnaudžiavimui nustatant direktorių atlyginimus, taip pat užtikrinti bendrovės atlyginimų politikos bei direktorių atlyginimų viešumą ir skaidrumą.
8.1. Bendrovė turėtų paskelbti savo atlyginimų politikos ataskaitą (toliau – atlyginimų ataskaita), kuri turėtų būti aiški ir lengvai suprantama. Ši atlyginimų ataskaita turėtų būti paskelbta ne tik kaip bendrovės metinio pranešimo dalis, bet turėtų būti skelbiama ir bendrovės interneto tinklalapyje.	NE	Bendrovėje atlyginimų politikos ir direktorių atlyginimų tvirtinimo, peržiūrėjimo ir paskelbimo tvarka bei Bendrovės atlyginimų politikos ataskaita pagal susiklosčiusią praktiką nėra rengiama. Tokio reikalavimo nenustato teisės aktai. Bendra informacija apie Bendrovės atlyginimų politiką ir vidutiniai atskirų darbuotojų grupių atlyginimų dydžiai viešai skelbiami Bendrovės metiniame pranešime. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 25 straipsnio 5 dalimi, Bendrovė viešai skelbia Bendrovės valdymo organų nariams nustatytą darbo užmokestį ir kitas su valdymo organų narių funkcijomis susijusias išmokas.
8.2. Atlyginimų ataskaitoje daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama bendrovės direktorių atlyginimų politikai ateinančiais, o kur tinka – ir tolesniais, finansiniais metais. Joje taip pat turėtų būti apžvelgiama, kaip atlyginimų politika buvo įgyvendinama praėjusiais finansiniais metais. Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas esminiams bendrovės atlyginimų politikos pokyčiams, lyginant su praėjusiais finansiniais metais.	NE	Metiniame pranešime nėra pateikiama Bendrovės direktorių atlyginimų politika ateinantiems ir tolesniems metams. Metiniame pranešime pateikiama informacija apie Bendrovės valdymo organų nariams priskaičiuotas pinigų sumas (atlyginimus, kitas išmokas, tantjemas, kitas išmokas iš pelno).
8.3. Atlyginimų ataskaitoje turėtų būti pateikta bent ši informacija: 1) direktorių atlyginimų kintamų ir nekintamų sudedamųjų dalių santykis ir jo paaiškinimas; 2) pakankama informacija apie veiklos rezultatų vertinimo kriterijus, kuriais grindžiama teisė dalyvauti akcijų pasirinkimo sandoriuose, teisė į akcijas arba kintamas sudedamąsias atlyginimo dalis; 3) paaiškinimas, kuo pasirinkti veiklos rezultatų vertinimo kriterijai naudingi ilgalaikiams bendrovės interesams; 4) metodų, taikomų siekiant nustatyti, ar tenkinami veiklos rezultatų vertinimo kriterijai, paaiškinimas; 5) pakankamai išsami informacija apie kintamos sudedamosios atlyginimo dalies mokėjimo atidėjimo laikotarpius; 6) pakankama informacija apie atlyginimo ir veiklos rezultatų ryšį; 7) pagrindiniai metinių premijų sistemos ir bet kurios kitos ne pinigais gaunamos naudos kriterijai ir jų pagrindimas; 8) pakankamai išsami informacija apie išeitinių išmokų politiką; 9) pakankamai išsami informacija apie akcijomis pagrįsto atlyginimo teisių suteikimo laikotarpį, kaip nurodyta 8.13 punkte; 10) pakankamai išsami informacija apie akcijų išlaikymą po teisių suteikimo, kaip nurodyta 8.15 punkte; 11) pakankamai išsami informacija apie panašių bendrovių grupių, kurių atlyginimo nustatymo politika buvo analizuojama siekiant nustatyti susijusios bendrovės atlyginimų nustatymo politiką, sudėtį. 12) direktoriams skirtos papildomos pensijos arba ankstyvo išėjimo į pensiją schemos pagrindinių savybių aprašymas;	NE	Metiniame pranešime pateikiama informacija apie Bendrovės valdymo organų nariams priskaičiuotas pinigų sumas (atlyginimus, kitas išmokas, tantjemas, kitas išmokas iš pelno), informacija apie perleistą turtą ir suteiktas garantijas Bendrovės valdymo organų nariams, taip pat kita informacija, susijusi su atlygiu Bendrovės valdymo organų nariams. Žr. 8.1 punkto komentarą.

13) atlyginimų ataskaitoje neturėtų būti komerciniu požiūriu neskelbtinos informacijos.
8.4. Atlyginimų ataskaitoje taip pat turėtų būti apibendrinama ir paaiškinama bendrovės politika, susijusi su sutarčių, sudaromų su vykdomaisiais direktoriais ir valdymo organų nariais, sąlygomis. Tai turėtų apimti, inter alia, informaciją apie sutarčių su vykdomaisiais direktoriais ir valdymo organų nariais trukmę, taikomus pranešimo apie išėjimą iš darbo terminus ir išsamią informaciją apie išeitines ir kitas išmokas, susijusias su sutarčių su vykdomaisiais direktoriais ir valdymo organų nariais nutraukimu pirma laiko.	NE	Nėra praktikos skelbti atitinkamą informaciją
8.5. Visa atlyginimo suma ir kita nauda, skiriama atskiriems direktoriams atitinkamais finansiniais metais, turėtų būti išsamiai paskelbiama atlyginimų ataskaitoje. Šiame dokumente turėtų būti pateikta bent 8.5.1–8.5.4 punktuose nurodyta informacija apie kiekvieną asmenį, kuris bendrovėje ėjo direktoriaus pareigas bet kuriuo atitinkamų finansinių metų laikotarpiu. 8.5.1. Turėtų būti pateikta tokia su atlyginimais ir (arba) tarnybinėmis pajamomis susijusi informacija:	NE	Nėra praktikos skelbti atitinkamą informaciją
1) bendra atlyginimo suma, sumokėta arba mokėtina direktoriui už
paslaugas, suteiktas praėjusiais finansiniais metais, įskaitant, jei
taikoma, dalyvavimo mokesčius, nustatytus metiniame visuotiniame
akcininkų susirinkime;
2) atlyginimas ir privilegijos, gautos iš bet kurios įmonės, priklausančios
tai pačiai grupei;
3) atlyginimas, mokamas kaip pelno dalis ir (arba) premijos, bei
priežastys, dėl kurių tokios premijos ir (arba) pelno dalis buvo paskirtos;
4) jei tai leidžiama pagal įstatymus, kiekvienas esminis papildomas
atlyginimas, mokamas direktoriams už specialias paslaugas, kurios
nepriklauso įprastinėms direktoriaus funkcijoms;
5) kompensacija, gautina arba sumokėta kiekvienam vykdomajam
direktoriui ar valdymo organų nariui, pasitraukusiam iš savo pareigų praėjusiais finansiniais metais;
6) bendra apskaičiuota naudos, kuri laikoma atlyginimu ir suteikiama
ne pinigais, vertė, jeigu tokia nauda neturi būti nurodyta pagal 1–5
punktus.
8.5.2. Turėtų būti pateikiama ši informacija, susijusi su akcijomis ir
(arba) teisėmis dalyvauti akcijų pasirinkimo sandoriuose, ir (arba) su visomis kitomis darbuotojų skatinimo akcijomis sistemomis:
1) praėjusiais finansiniais metais bendrovės pasiūlytų akcijų
pasirinkimo sandorių arba suteiktų
akcijų skaičius ir taikymo sąlygos;
2) akcijų pasirinkimo sandorių skaičius, realizuotas per praėjusius
finansinius metus, nurodant kiekvieno sandorio akcijų skaičių bei
realizavimo kainą, arba dalyvavimo darbuotojų skatinimo akcijomis sistemoje vertė finansinių metų pabaigoje;
3) finansinių metų pabaigoje nerealizuotas akcijų pasirinkimo sandorių
skaičius, jų realizavimo kaina, realizavimo data ir pagrindinės teisių
įgyvendinimo sąlygos;
4) visi esamų akcijų pasirinkimo sandorių sąlygų pokyčiai ateinančiais
finansiniais metais.
8.5.3. Turėtų būti pateikiama ši su papildomų pensijų schemomis susijusi informacija:
1) kai pensijų schema yra apibrėžtų išmokų, pagal ją direktorių
sukauptų išmokų pokyčiai atitinkamais finansiniais metais;
2) kai pensijų schema yra apibrėžtų įmokų, išsami informacija apie
įmokas, kurias už direktorių
sumokėjo arba turėtų sumokėti bendrovė atitinkamais finansiniais
metais. 8.5.4. Turėtų būti nurodytos sumos, kurias bendrovė arba bet kuri
dukterinė bendrovė ar įmonė, įtraukta į bendrovės konsoliduotųjų
finansinių ataskaitų rinkinį, išmokėjo kaip paskolas, išankstines
išmokas ir garantijas kiekvienam asmeniui, kuris ėjo direktoriaus
pareigas bet kuriuo atitinkamų finansinių metų laikotarpiu, įskaitant
nesumokėtas sumas ir palūkanų normą.

8.6. Kai atlyginimų nustatymo politikoje numatomos kintamos sudedamosios atlyginimo dalys, bendrovės turėtų nustatyti kintamos sudedamosios atlyginimo dalies dydžio ribas. Nekintama atlyginimo dalis turėtų būti pakankama, kad bendrovė galėtų nemokėti kintamos sudedamosios atlyginimo dalies tuo atveju, kai veiklos rezultatų vertinimo kriterijai netenkinami.	NE	Nėra praktikos skelbti atitinkamą informaciją
8.7. Kintamų sudedamųjų atlyginimo dalių skyrimas turėtų priklausyti nuo iš anksto nustatytų ir išmatuojamų veiklos rezultatų vertinimo kriterijų.	NE	Nėra praktikos skelbti atitinkamą informaciją
8.8. Kai yra skiriama kintama sudedamoji atlyginimo dalis, didžiosios šios kintamos sudedamosios atlyginimo dalies mokėjimas turėtų būti atidėtas tam tikram protingumo kriterijus atitinkančiam laikotarpiui. Kintamos sudedamosios atlyginimo dalies, kurios mokėjimas atidedamas, dydis turėtų būti nustatytas pagal santykinę kintamos sudedamosios atlyginimo dalies vertę, lyginat ją su nekintama atlyginimo dalimi.	NE	Nėra praktikos skelbti atitinkamą informaciją
8.9. Į susitarimus su vykdomaisiais direktoriais arba valdymo organų nariais turėtų būti įtraukta nuostata, leidžianti bendrovei susigrąžinti kintamą sudedamąją atlyginimo dalį, kuri buvo išmokėta remiantis duomenimis, kurie vėliau pasirodė akivaizdžiai neteisingi.	NE	Nėra praktikos skelbti atitinkamą informaciją
8.10. Išeitinės išmokos neturėtų viršyti nustatytos sumos arba nustatyto metinių atlyginimų skaičiaus ir apskritai neturėtų būti didesnės negu dvejų metų nekintamos atlyginimo dalies arba jos ekvivalento suma.	TAIP
8.11. Išeitinės išmokos neturėtų būti mokamos, jei darbo sutartis nutraukiama dėl blogų veiklos rezultatų.	TAIP
8.12. Be to, turėtų būti atskleidžiama informacija, susijusi su parengiamuoju ir sprendimų priėmimo procesu, kurio metu nustatoma bendrovės direktorių atlyginimų politika. Informacija turėtų apimti duomenis, jei taikoma, apie atlyginimo komiteto įgaliojimus ir sudėtį, su bendrove nesusijusių konsultantų, kurių paslaugomis naudotasi nustatant atlyginimų politiką, vardus ir pavardes bei metinio visuotinio akcininkų susirinkimo vaidmenį.	NE	Nėra praktikos skelbti atitinkamą informaciją
8.13. Tuo atveju, kai atlyginimas yra pagrįstas akcijų skyrimu, teisė į akcijas neturėtų būti suteikiama mažiausiai trejus metus po jų skyrimo.	TAIP	Netaikytina
8.14. Akcijų pasirinkimo sandoriais ar kitomis teisėmis įsigyti akcijų arba gauti atlygį, pagrįstą akcijų kainos pokyčiais, neturėtų būti naudojamasi mažiausiai trejus metus po jų skyrimo. Teisės į akcijas suteikimas ir teisė pasinaudoti akcijų pasirinkimo sandoriais arba kitomis teisėmis įsigyti akcijų arba gauti atlygį, pagrįstą akcijų kainos pokyčiais, turėtų priklausyti nuo iš anksto nustatytų ir išmatuojamų veiklos rezultatų vertinimo kriterijų.	TAIP	Netaikytina
8.15. Po teisių suteikimo direktoriai turėtų išlaikyti tam tikrą skaičių akcijų iki jų kadencijos pabaigos, priklausomai nuo poreikio padengti kokias nors išlaidas, susijusias su akcijų įsigijimu. Akcijų, kurias reikia išlaikyti, skaičius turi būti nustatytas, pavyzdžiui, dviguba bendro metinio atlyginimo (nekintamoji plius kintamoji dalis) vertė.	TAIP	Netaikytina
8.16. Į direktorių konsultantų arba stebėtojų tarybos narių atlyginimą neturėtų būti įtraukiami akcijų pasirinkimo sandoriai.	TAIP
8.17. Akcininkai, visų pirma instituciniai akcininkai, turėtų būti skatinami dalyvauti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose ir balsuoti direktorių atlyginimų nustatymo klausimais.	TAIP
8.18. Nemenkinant organų, atsakingų už direktorių atlyginimų nustatymą, vaidmens, atlyginimų politika arba bet kuris esminis atlyginimų politikos pokytis turėtų būti įtraukiamas į metinio visuotinio	TAIP

akcininkų susirinkimo darbotvarkę. Atlyginimų ataskaita turėtų būti pateikiama akcininkų balsavimui metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime. Balsavimas gali būti privalomojo arba patariamojo pobūdžio.
8.19. Schemoms, pagal kurias direktoriams atlyginama akcijomis, akcijų pasirinkimo sandoriais ar kitomis teisėmis įsigyti akcijų arba būti atlyginamam remiantis akcijų kainų pokyčiais, iki jų taikymo pradžios turėtų pritarti akcininkai metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime priimdami atitinkamą sprendimą. Pritarimas turėtų būti susijęs su pačia schema ir akcininkai neturėtų spręsti dėl atskiriems direktoriams pagal tą schemą suteikiamos akcijomis pagrįstos naudos. Visiems esminiams schemų sąlygų pakeitimams iki jų taikymo pradžios taip pat turėtų pritarti akcininkai, priimdami sprendimą metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime. Tokiais atvejais akcininkai turėtų būti informuoti apie visas siūlomų pakeitimų sąlygas ir gauti paaiškinimą apie siūlomų pakeitimų poveikį.	NE	Įmonėje nėra taikomos tokios schemos ir nėra praktikos skelbti atitinkamą informaciją
8.20. Metinio visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimas turėtų būti gaunamas šiais klausimais:	NE	Įmonėje nėra taikomos tokios schemos ir nėra praktikos skelbti atitinkamą informaciją
1) atlyginimo direktoriams skyrimas remiantis akcijomis pagrįstomis schemomis, įskaitant akcijų pasirinkimo sandorius; 2) maksimalaus akcijų skaičiaus nustatymas ir pagrindinės akcijų suteikimo tvarkos sąlygos; 3) laikotarpis, per kurį pasirinkimo sandoriai gali būti realizuoti; 4) kiekvieno tolesnio pasirinkimo sandorių realizavimo kainos pokyčio nustatymo sąlygos, jeigu įstatymai tai leidžia; 5) visos kitos ilgalaikės direktorių skatinimo schemos, kurios panašiomis sąlygomis nėra siūlomos visiems kitiems bendrovės darbuotojams. Metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime taip pat turėtų būti nustatytas galutinis terminas, per kurį už direktorių atlyginimą atsakingas organas gali paskirti šiame punkte išvardytų tipų kompensacijas atskiriems direktoriams.
8.21. Jeigu leidžia nacionalinė teisė arba bendrovės įstatai, kiekvienam pasirinkimo sandorių su nuolaida modeliui, pagal kurį yra suteikiamos teisės pasirašyti akcijas žemesne nei rinkos kaina, galiojančia tą dieną, kai nustatoma kaina, arba vidutine rinkos kaina, nustatyta per keletą dienų prieš realizavimo kainos nustatymą, taip pat turėtų pritarti akcininkai.	NE	Įmonėje nėra taikomos tokios schemos ir nėra praktikos skelbti atitinkamą informaciją
8.22. 8.19 ir 8.20 punktai neturėtų būti taikomi schemoms, kuriose dalyvavimas panašiomis sąlygomis siūlomas bendrovės darbuotojams arba bet kurios dukterinės įmonės darbuotojams, kurie turi teisę dalyvauti schemoje, ir kuri buvo patvirtinta metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime.	NE	Įmonėje nėra taikomos tokios schemos ir nėra praktikos skelbti atitinkamą informaciją
8.23. Prieš metinį visuotinį akcininkų susirinkimą, kuriame ketinama svarstyti 8.19 punkte nurodytą sprendimą, akcininkams turėtų būti suteikta galimybė susipažinti su sprendimo projektu ir su juo susijusiu informaciniu pranešimu (šie dokumentai turėtų būti paskelbti bendrovės tinklalapyje). Šiame pranešime turėtų būti pateiktas visas akcijomis pagrįsto atlyginimo schemas reglamentuojantis tekstas arba šių schemų pagrindinių sąlygų aprašymas, taip pat schemų dalyvių vardai ir pavardės. Pranešime taip pat turėtų būti nurodytas schemų ir bendros direktorių atlyginimų politikos ryšys. Sprendimo projekte turėtų būti aiški nuoroda į pačią schemą arba pateikta pagrindinių jos sąlygų santrauka. Akcininkams taip pat turėtų būti pateikta informacija apie tai, kaip bendrovė ketina apsirūpinti akcijomis, kurios reikalingos įsipareigojimams pagal skatinimo schemas įgyvendinti: turėtų būti aiškiai nurodyta, ar bendrovė ketina pirkti reikalingas akcijas rinkoje, laikyti jas atsargoje ar išleisti naujų akcijų. Taip pat turėtų būti pateikta schemos išlaidų, kurias patirs bendrovė dėl numatomo schemos taikymo, apžvalga. Šiame punkte nurodyta informacija turėtų būti paskelbta bendrovės interneto tinklalapyje.	NE	Įmonėje nėra taikomos tokios schemos ir nėra praktikos skelbti atitinkamą informaciją

IX principas: Interesų turėtojų vaidmuo bendrovės valdyme

Bendrovės valdymo sistema turėtų pripažinti interesų turėtojų teises, įtvirtintas įstatymuose, ir skatinti aktyvų bendrovės ir interesų turėtojų bendradarbiavimą kuriant bendrovės gerovę, darbo vietas ir finansinį stabilumą. Šio principo kontekste sąvoka interesų turėtojai apima investuotojus, darbuotojus, kreditorius, tiekėjus, klientus, vietos bendruomenę ir kitus asmenis, turinčius interesų konkrečioje bendrovėje.

9.1. Bendrovės valdymo sistema turėtų užtikrinti, kad būtų gerbiamos tos interesų turėtojų teisės, kurias gina įstatymai.	TAIP
9.2. Bendrovės valdymo sistema turėtų sudaryti sąlygas interesų turėtojams dalyvauti bendrovės valdyme įstatymų nustatyta tvarka. Interesų turėtojų dalyvavimo bendrovės valdyme pavyzdžiai galėtų būti darbuotojų kolektyvo dalyvavimas priimant svarbius bendrovei sprendimus, konsultacijos su darbuotojų kolektyvu bendrovės valdymo ir kitais svarbiais klausimais, darbuotojų dalyvavimas bendrovės akciniame kapitale, kreditorių įtraukimas į bendrovės valdymą bendrovės nemokumo atvejais ir kt.	TAIP	Bendrovė laikosi šių rekomendacijų. Pavyzdžiui, su Bendrovės darbuotojų atstovais vykdomos konsultacijos, derybos, pasitarimai dėl Bendrovėje vykdomų veiklos optimizavimo procesų. Pagal su Bendrovės darbuotojų atstovais pasirašytą Bendrovės kolektyvinę sutartį, Bendrovė informuoja profesinių sąjungų atstovus apie Bendrovėje numatomas permainas, Bendrovės finansinę padėtį ir kt. Interesų turėtojai gali dalyvauti Bendrovės valdyme tiek, kiek tai numato įstatymai.
9.3. Kai interesų turėtojai dalyvauja bendrovės valdymo procese, jiems turėtų būti sudaromos sąlygos susipažinti su reikiama informacija.	TAIP
X principas: Informacijos atskleidimas Bendrovės valdymo sistema turėtų užtikrinti, kad informacija apie visus esminius bendrovės klausimus, įskaitant finansinę situaciją, veiklą ir bendrovės valdymą, būtų atskleidžiama laiku ir tiksliai
10.1. Bendrovė turėtų atskleisti informaciją apie: 1) bendrovės veiklą ir finansinius rezultatus; 2) bendrovės tikslus; 3) asmenis nuosavybės teise turinčius bendrovės akcijų paketą ar jį valdančius; 4) bendrovės priežiūros ir valdymo organų narius, bendrovės vadovą bei jų atlyginimą; 5) galimus numatyti esminius rizikos veiksnius; 6) bendrovės ir susijusių asmenų sandorius, taip pat sandorius, kurie sudaryti ne įprastinės bendrovės veiklos eigoje; 7) pagrindinius klausimus, susijusius su darbuotojais ir kitais interesų turėtojais; 8) bendrovės valdymo struktūrą ir strategiją. Šis sąrašas laikytinas minimaliu, ir bendrovės yra skatinamos neapsiriboti tik informacijos, nurodytos šiame sąraše, atskleidimu. 10.2. Atskleidžiant 10.1 rekomendacijos 1 punkte nurodytą informaciją, rekomenduojama bendrovei, kuri yra patronuojanti kitų bendrovių atžvilgiu, atskleisti informaciją apie visos įmonių grupės konsoliduotus rezultatus.	TAIP, išsky rus pun ktus (4) ir (7) TAIP
10.3. Atskleidžiant 10.1 rekomendacijos 4 punkte nurodytą informaciją, rekomenduojama pateikti informaciją apie bendrovės priežiūros ir valdymo organų narių, bendrovės vadovo profesinę patirtį, kvalifikaciją ir potencialius interesų konfliktus, kurie galėtų paveikti jų sprendimus. Taip pat rekomenduojama atskleisti bendrovės priežiūros ir valdymo	NE	Nėra praktikos skelbti atitinkamą informaciją

organų narių, bendrovės vadovo iš bendrovės gaunamą atlyginimą ar
kitokias pajamas, kaip tai detaliau reglamentuojama VIII principe.
10.4. Atskleidžiant 10.1 rekomendacijos 7 punkte nurodytą informaciją,	NE	Nėra praktikos skelbti atitinkamą
rekomenduojama atskleisti informaciją apie bendrovės ir interesų		informaciją
turėtojų, tokių kaip darbuotojai, kreditoriai, tiekėjai, vietos
bendruomenė, santykius, įskaitant bendrovės politiką žmoniškųjų
išteklių atžvilgiu, darbuotojų dalyvavimo bendrovės akciniame kapitale
programas ir pan.
10.5. Informacija turėtų būti atskleidžiama tokiu būdu, kad jokie	TAIP	Bendrovė informaciją per Vilniaus
akcininkai ar investuotojai nebūtų diskriminuojami informacijos gavimo		vertybinių popierių biržos
būdo ir apimties atžvilgiu. Informacija turėtų būti atskleidžiama visiems		naudojamą informacijos atskleidimo

ir vienu metu. Rekomenduojama, kad pranešimai apie esminius įvykius būtų skelbiami prieš arba po NASDAQ OMX Vilnius prekybos sesijos, kad visi bendrovės akcininkai ir investuotojai turėtų vienodas galimybes susipažinti su informacija bei priimti atitinkamus investicinius sprendimus.		sistemą pateikia lietuvių ir anglų kalbomis vienu metu. Bendrovė skelbia informaciją prieš Vilniaus vertybinių popierių biržos prekybos sesiją arba po jos ir vienu metu pateikia visoms rinkoms, kuriose prekiaujama Bendrovės vertybiniais popieriais. Informacijos, galinčios turėti įtakos jos išleistų vertybinių popierių kainai, Bendrovė neatskleidžia komentaruose, interviu ar kitais būdais tol, kol tokia informacija viešai paskelbiama per biržos informacijos sistemą.
10.6. Informacijos skleidimo būdai turėtų užtikrinti informacijos naudotojams nešališką, savalaikį ir nebrangų, o teisės aktų nustatytais atvejais neatlygintiną priėjimą prie informacijos. Rekomenduojama informacijos skleidimui didesniu mastu naudoti informacines technologijas, pavyzdžiui, skelbti informaciją bendrovės interneto tinklalapyje. Rekomenduojama informaciją skelbti ir dėti į bendrovės interneto tinklalapį ne tik lietuvių, bet ir anglų kalba, o esant galimybei ir poreikiui, ir kitomis kalbomis.	TAIP	Be 10.5 punkto komentare nurodyto informacijos atskleidimo būdo, Bendrovė naudojasi įvairiomis priemonėmis (VĮ Registrų centras leidžiamu elektroniniu leidiniu viešiems pranešimams skelbti, naujienų agentūromis, viešai prieinamu Bendrovės interneto tinklalapiu), siekdama užtikrinti, kad skleidžiama informacija pasiektų kuo daugiau suinteresuotų asmenų. Bendrovės interneto tinklalapyje informacija skelbiama lietuvių ir anglų kalbomis.
10.7. Rekomenduojama bendrovės interneto tinklalapyje skelbti bendrovės metinį pranešimą, finansinių ataskaitų rinkinį bei kitas bendrovės rengiamas periodines ataskaitas, taip pat siūloma į tinklalapį dėti bendrovės pranešimus apie esminius įvykius bei bendrovės akcijų kainų kitimą vertybinių popierių biržoje.	TAIP
XI principas: Bendrovės audito įmonės parinkimas Bendrovės audito įmonės parinkimo mechanizmas turėtų užtikrinti audito įmonės išvados ir nuomonės nepriklausomumą.
11.1. Siekiant gauti objektyvią nuomonę dėl bendrovės tarpinių finansinių ataskaitų rinkinio, bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio ir metinio pranešimo patikrinimą turėtų atlikti nepriklausoma audito įmonė.	TAIP
11.2. Rekomenduojama, kad audito įmonės kandidatūrą visuotiniam akcininkų susirinkimui siūlytų bendrovės stebėtojų taryba, o jeigu ji bendrovėje nesudaroma, - bendrovės valdyba.	NE	Audito įmonė Bendrovėje parenkama atliekant viešą pirkimą.
11.3. Jei audito įmonė yra gavusi iš bendrovės užmokestį už suteiktas ne audito paslaugas, bendrovė turėtų tai atskleisti akcininkams. Šia informacija taip pat turėtų disponuoti bendrovės stebėtojų taryba, o jeigu ji bendrovėje nesudaroma, – bendrovės valdyba, svarstydama, kurią audito įmonės kandidatūrą pasiūlyti visuotiniam akcininkų susirinkimui.	TAIP/ NE	Iš audito bendrovių Bendrovė ne audito paslaugas perka tik išimtiniais atvejais ir paprastai tai būna mažareikšmiai sandoriai, todėl nėra praktikos atskleisti tokią informaciją akcininkams ar kitiems valdymo organams, išskyrus audito komitetą, kuris prižiūri audito atlikimo eigą.