Quarterly Report • Sep 3, 2013
Quarterly Report
Open in ViewerOpens in native device viewer
| FINANSINĖS ATASKAITOS 3 – 17 | |
|---|---|
| Finansinės būklės ataskaita 3 – 4 | |
| Bendrųjų pajamų ataskaita 5 | |
| Nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita 6 | |
| Pinigų srautų ataskaita 7 – 8 | |
| Aiškinamasis raštas 9 – 17 | |
| ATSKAITINGŲ ASMENŲ PATVIRTINIMAS 18 | |
| TARPINIS PRANEŠIMAS 19 - 43 | |
| Pastabos | 2013 m. birželio 30 d. |
2012 m. gruodžio 31 d. |
|
|---|---|---|---|
| TURTAS | (neaudituota) | (audituota) | |
| Ilgalaikis turtas | |||
| Nematerialusis turtas | 1.281 | 1.354 | |
| Nekilnojamas turtas, įranga ir įrengimai | 3 | 470.003 | 444.711 |
| Investicija į dukterines įmones | 1.000 | 1.000 | |
| Investicija į asocijuotas įmones | 585 | 585 | |
| Ilgalaikio turto iš viso | 472.869 | 447.650 | |
| Trumpalaikis turtas | |||
| Atsargos | 4 | 1.522 | 1.134 |
| Išankstiniai apmokėjimai | 496 | 438 | |
| Iš pirkėjų gautinos sumos | 5 | 7.683 | 13.579 |
| Kitos gautinos sumos | 6 | 7.224 | 4.141 |
| Kitas finansinis turtas | 7 | 16.171 | 13.234 |
| Pinigai ir pinigų ekvivalentai | 8 | 74.862 | 79.834 |
| Trumpalaikio turto iš viso | 107.958 | 112.360 | |
| Turto iš viso | 580.827 | 560.010 | |
(tęsinys kitame puslapyje)
| Pastabos | 2013 m. birželio 30 d. |
2012 m. gruodžio 31 d. |
|
|---|---|---|---|
| NUOSAVAS KAPITALAS IR ĮSIPAREIGOJIMAI | (neaudituota) | (audituota) | |
| Nuosavas kapitalas | |||
| Įstatinis kapitalas | 1 | 380.606 | 380.606 |
| Akcijų priedai | 13.512 | 13.512 | |
| Privalomasis rezervas | 24.611 | 22.561 | |
| Rezervas savoms akcijoms įsigyti | 55.000 | 55.000 | |
| Kiti rezervai | 62.273 | 23.727 | |
| Nepaskirstytasis pelnas | 21.423 | 41.006 | |
| Nuosavo kapitalo iš viso | 557.425 | 536.412 | |
| Po vienerių metų mokėtinos sumos ir įsipareigojimai | |||
| Atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimas | 7.152 | 7.194 | |
| Išmokų darbuotojams įsipareigojimas | 896 | 816 | |
| Po vienerių metų mokėtinų sumų ir įsipareigojimų iš viso | 8.048 | 8.010 | |
| Per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai | |||
| Prekybos skolos | 9 | 7.054 | 7.157 |
| Su darbo santykiais susiję įsipareigojimai | 10 | 4.864 | 3.869 |
| Atidėjiniai | 366 | 164 | |
| Mokėtinas pelno mokestis | 2.253 | 2.524 | |
| Gauti išankstiniai apmokėjimai | - | 53 | |
| Mokėtini dividendai | 39 | 39 | |
| Kitos trumpalaikės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai | 11 | 778 | 1.782 |
| Per vienerius metus mokėtinų sumų ir įsipareigojimų iš viso | 15.354 | 15.588 | |
| Nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų iš viso | 580.827 | 560.010 |
| Generalinis direktorius | Rokas Masiulis | 2013 m. rugpjūčio 29 d. |
|---|---|---|
| Finansų ir administravimo departamento direktorius |
Mantas Bartuška | 2013 m. rugpjūčio 29 d. |
| Apskaitos skyriaus vadovė | Rasa Gudė | 2013 m. rugpjūčio 29 d. |
| Šešių mėn. | Trijų mėn. | Šešių mėn. | Trijų mėn. | ||
|---|---|---|---|---|---|
| laikotarpis, | laikotarpis, | laikotarpis, | laikotarpis, | ||
| Pastabos | pasibaigęs | pasibaigęs | pasibaigęs | pasibaigęs | |
| 2013 m. | 2013 m. | 2012 m. | 2012 m. | ||
| birželio 30 d. | birželio 30 d. | birželio 30 d. | birželio 30 d. | ||
| (neaudituota) | (neaudituota) | (pertvarkyta) | (pertvarkyta) | ||
| Pardavimo pajamos | 12 | 72.070 | 29.917 | 68.105 | 30.695 |
| Pardavimo savikaina | 13 | (41.326) | (17.490) | (40.670) | (17.824) |
| Bendrasis pelnas | 30.744 | 12.427 | 27.435 | 12.871 | |
| Veiklos sąnaudos | (5.928) | (2.946) | (3.884) | (1.995) | |
| Kitos pajamos | 50 | 26 | 24 | 20 | |
| Veiklos pelnas | 24.866 | 9.507 | 23.575 | 10.896 | |
| Finansinės veiklos pajamos | 14 | 352 | 205 | 1264 | 516 |
| Finansinės veiklos (sąnaudos) | 14 | (47) | (28) | (27) | (25) |
| Pelnas prieš apmokestinimą | 25.171 | 9.684 | 24.812 | 11.387 | |
| Pelno mokesčio sąnaudos | (3.748) | (1.468) | (3.818) | (1.752) | |
| Grynasis pelnas | 21.423 | 8.216 | 20.994 | 9.635 | |
| Kitos bendrosios pajamos (sąnaudos) | - | - | - | - | |
| Laikotarpio bendrosios pajamos (nuostoliai) iš viso |
21.423 | 8.216 | 20.994 | 9.635 | |
| Pagrindiniai ir sumažinti pelnas (nuostoliai), tenkantis vienai akcijai (litais) |
15 | 0,06 | 0,02 | 0,06 | 0,03 |
| Generalinis direktorius | Rokas Masiulis | 2013 m. rugpjūčio 29 d. |
|---|---|---|
| Finansų ir administravimo departamento direktorius |
Mantas Bartuška | 2013 m. rugpjūčio 29 d. |
| Apskaitos skyriaus vadovė | Rasa Gudė | 2013 m. rugpjūčio 29 d. |
(tūkst. litų, jei nenurodyta kitaip)
| Pastabos | Įstatinis kapitalas |
Akcijų priedai |
Privalomasis rezervas |
Rezervas savoms akcijoms įsigyti |
Kiti rezervai | Nepaskirstytasis pelnas |
Iš viso | |
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 2011 m. gruodžio 31 d. likutis (po apskaitos politikos keitimo) |
342.000 | - | 19.000 | - | 68.043 | 70.795 | 499.838 | |
| Grynasis šešių mėnesių pelnas | - | - | - | - | - | 20.994 | 20.994 | |
| Kitos bendrosios pajamos | - | - | - | - | - | - | - | |
| Bendrųjų pajamų iš viso | - | - | - | - | - | 20.994 | 20.994 | |
| Paskelbti dividendai | - | - | - | - | - | (56.981) | (56.981) | |
| Pervedimai tarp rezervų | - | - | 3.561 | 55.000 | (44.316) | (14.245) | - | |
| Įstatinio kapitalo didinimas | 38.606 | 13.512 | - | - | - | - | 52.118 | |
| 2012 m. birželio 30 d. likutis (neaudituota) |
380.606 | 13.512 | 22.561 | 55.000 | 23.727 | 20.563 | 515.969 | |
| 2012 m. gruodžio 31 d. likutis (audituota) |
380.606 | 13.512 | 22.561 | 55.000 | 23.727 | 41.006 | 536.412 | |
| Grynasis šešių mėnesių pelnas | - | - | - | - | - | 21.423 | 21.423 | |
| Kitos bendrosios pajamos | - | - | - | - | - | - | - | |
| Bendrųjų pajamų iš viso | - | - | - | - | - | 21.423 | 21.423 | |
| Paskelbti dividendai | - | - | - | - | - | (410) | (410) | |
| Pervedimai tarp rezervų | - | - | 2.050 | - | 38.546 | (40.596) | - | |
| 2013 m. birželio 30 d. likutis (neaudituota) |
380.606 | 13.512 | 24.611 | 55.000 | 62.273 | 21.423 | 557.425 |
| Generalinis direktorius | Rokas Masiulis | 2013 m. rugpjūčio 29 d. |
|---|---|---|
| Finansų ir administravimo departamento direktorius |
Mantas Bartuška | 2013 m. rugpjūčio 29 d. |
| Apskaitos skyriaus vadovė | Rasa Gudė | 2013 m. rugpjūčio 29 d. |
| Šešių mėn. laikotarpis pasibaigęs birželio 30 d. (neaudituota) |
||||
|---|---|---|---|---|
| Pastabos | 2013 m. | 2012 m. | ||
| Įprastinė veikla | ||||
| Grynasis pelnas | 15 | 21.423 | 20.994 | |
| Nepiniginių sąnaudų (pajamų) atstatymas: | ||||
| Nusidėvėjimas ir amortizacija | 12.337 | 11.168 | ||
| Ilgalaikio materialiojo turto sumažėjimas ir nurašymai | - | 255 | ||
| Atostogų rezervo pasikeitimai | 296 | (185) | ||
| Išmokų darbuotojams įsipareigojimų pasikeitimas | 80 | 99 | ||
| Abejotinų iš pirkėjų gautinų sumų vertės sumažėjimas | (1) | (1) | ||
| ATL sukaupimas | 202 | 155 | ||
| Sukauptos pajamos | (474) | (71) | ||
| Pelno mokesčio sąnaudos | 3.748 | 3.907 | ||
| Palūkanų pajamos | 14 | (241) | (1.249) | |
| 37.370 | 35.072 | |||
| Apyvartinio kapitalo pasikeitimai: | ||||
| Atsargų (padidėjimas), sumažėjimas | (388) | (509) | ||
| Išankstinių apmokėjimų (padidėjimas), sumažėjimas | (58) | (189) | ||
| Iš pirkėjų ir kitų gautinų sumų (padidėjimas), sumažėjimas | 5.896 | 145 | ||
| Kitų gautinų sumų (padidėjimas), sumažėjimas | (1.877) | (1.506) | ||
| Prekybos skolų ir kitų mokėtinų sumų padidėjimas, (sumažėjimas) | (1.092) | (738) | ||
| Gautų išankstinių apmokėjimų padidėjimas, (sumažėjimas) | (53) | (49) | ||
| Kito trumpalaikio turto ir su darbo santykiais susijusių įsipareigojimų padidėjimas, (sumažėjimas) |
(580) | 599 | ||
| 39.218 | 32.825 | |||
| (Sumokėtas) pelno mokestis | (2.183) | (440) | ||
| Gautos palūkanos | 150 | 575 | ||
| Grynieji pagrindinės veiklos pinigų srautai | 37.185 | 32.960 | ||
| Investicinės veiklos pinigų srautai | ||||
| Nekilnojamo turto, įrangos ir įrengimų bei nematerialiojo turto | ||||
| (įsigijimas) | (37.556) | (12.839) | ||
| Investicijų laikomų iki išpirkimo (įsigijimas) | (131.969) | (243.212) | ||
| Investicijų laikomų iki išpirkimo pardavimas | 127.778 | 331.222 | ||
| Grynieji investicinės veiklos pinigų srautai | (41.747) | 75.171 | ||
(tęsinys kitame puslapyje)
| Pastabos | 2013 m. | 2012 m. | |
|---|---|---|---|
| Finansinės veiklos pinigų srautai | (pertvarkyta) | ||
| Akcinio kapitalo didinimas | - | 6.627 | |
| Dividendų (išmokėjimas) | (410) | (56.981) | |
| Grynieji finansinės veiklos pinigų srautai | (410) | (50.354) | |
| Grynasis pinigų srautų padidėjimas (sumažėjimas) | (4.972) | 57.777 | |
| Pinigai ir pinigų ekvivalentai sausio 1 d. | 79.834 | 9.983 | |
| Pinigai ir pinigų ekvivalentai birželio 30 d. | 74.862 | 67.760 |
| Generalinis direktorius | Rokas Masiulis | 2013 m. rugpjūčio 29 d. |
|---|---|---|
| Finansų ir administravimo departamento direktorius |
Mantas Bartuška | 2013 m. rugpjūčio 29 d. |
| Apskaitos skyriaus vadovė | Rasa Gudė | 2013 m. rugpjūčio 29 d. |
AB "Klaipėdos nafta" (toliau – Bendrovė) yra Lietuvos Respublikoje registruota akcinė bendrovė. Jos buveinės adresas: Burių g. 19, 91003 Klaipėda, Lietuva.
Pagrindinė bendrovės veikla – naftos produktų perkrovimo bei kitos susijusios paslaugos.
Bendrovę įkūrė AB "Naftos terminalas" (Lietuva) ir Lancaster Steel Inc. (JAV), atitinkamai įsigydamos 51 proc. ir 49 proc. akcijų. Bendrovė buvo įregistruota 1994 m. rugsėjo 27 d.
2013 m. birželio mėn. 25 d. visos akcijos priklausė 1.845 akcininkams. Bendrovės įstatinis kapitalas – 380.606.184 (trys šimtai aštuoniasdešimt milijonų šeši šimtai šeši tūkstančiai vienas šimtas aštuoniasdešimt keturi) litai yra visiškai apmokėtas. Įstatinis kapitalas padalintas į 380.606.184 (trys šimtai aštuoniasdešimt milijonų šeši šimtai šeši tūkstančiai vienas šimtas aštuoniasdešimt keturias) paprastąsias vardines akcijas, kurių kiekvienos nominali vertė vienas (1) litas. Valstybei, kurią atstovauja Energetikos ministerija, priklausė 72,32 % akcijų (275.241.290 vienetai).
Bendrovė savų akcijų nėra įsigijusi ir per 2013 m. šešis mėnesius jokių sandorių, susijusių su savų akcijų įsigijimu ar perleidimu, nesudarė. Bendrovės akcijos įtrauktos į vertybinių popierių biržos "NASDAQ OMX Vilnius" Baltijos Papildomąjį prekybos sąrašą.
2013 m. birželio 30 d. ir 2012 m. gruodžio 31 d. Bendrovės akcininkai buvo:
| 2013 m. birželio 30 d. |
2012 m. gruodžio 31 d. |
|||
|---|---|---|---|---|
| Turimų akcijų skaičius (tūkstančiais) |
Nuosavybės dalis (%) |
Turimų akcijų skaičius (tūkstančiais) |
Nuosavybės dalis (%) |
|
| Lietuvos Respublikos valstybė, atstovaujama | ||||
| Energetikos ministerijos | 275.241 | 72,32 | 275.241 | 72,32 |
| UAB koncernas "Achemos grupė" | 38.975 | 10,24 | 38.975 | 10,24 |
| Kiti (mažiau nei 5 proc. kiekvienas) | 66.390 | 17,44 | 66.390 | 17,44 |
| Iš viso | 380.606 | 100,00 | 380.606 | 100,00 |
2013 m. birželio 30 d. vidutinis sąrašinis Bendrovės darbuotojų skaičius buvo 361 (2012 m. birželio 30 d. – 312).
Finansinės ataskaitos yra parengtos remiantis istorine savikaina.
Šiose finansinės ataskaitose visos sumos yra pateiktos litais, ir suapvalintos iki artimiausio tūkstančio (000 litų), jei nenurodyta kitaip.
Šios Bendrovės metinės finansinės ataskaitos yra parengtos pagal Tarptautinius Finansinės Atskaitomybės Standartus (TFAS), priimtus taikyti Europos Sąjungoje (toliau – ES).
Bendrovės tarpinėms finansinėms ataskaitoms taikoma ta pati apskaitos politika ir tie patys skaičiavimo metodai kaip ir 2012 m. metinėse finansinėse ataskaitose. Plačiau finansinių ataskaitų parengimo pagrindai pateikti 2012 m. finansinių ataskaitų aiškinamajame rašte.
Bendrovė per 2013 m. pirmą pusmetį tęsė darbus šiuose projektuose:
Suskystintų gamtinių dujų terminalo projektas. 2011 m. birželio 30 d. Bendrovė pasirašė sutartį su vadovaujančiu suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo projekto parengimo ir įgyvendinimo patarėju, tarptautine kompanija – Fluor S.A. 2011 m. liepos 27 d. įvykęs neeilinis visuotinis akcininkų susirinkimas pritarė šios sutarties sudarymui. Sutartyje numatyta, jog patarėjas per ketverius metus paruoš projekto techninį planą, padės išsirinkti technologijas, atliks darbus, būtinus gauti privalomus leidimus, spręs projekto saugumo, navigacijos bei kitus su projekto techniniu įgyvendinimu susijusius klausimus. Be to, jis atliks darbus, susijusius su ekonomine dalimi – paruoš terminalo verslo, finansinį modelius bei sukurs terminalo veiklos strategiją. Patarėjas taip pat prižiūrės projekto techninį įgyvendinimą visą laiką – iki 2014 metų pabaigos, kai bus pastatytas terminalas.
2012 m. kovo 2 d. Bendrovė su "Höegh LNG Ltd." pasirašė suskystintųjų gamtinių dujų plaukiojančios saugyklos su dujinimo įrenginiu (toliau – FSRU) 10 metų nuomos, operavimo ir aptarnavimo (remonto) sutartį su FSRU išpirkimo teise, numatant, kad FSRU pristatymo į Klaipėdos uostą terminas 2014 m. rugsėjo 1 d. – 2014 m. gruodžio 1 d.
2013 m. kovo 18 d. Bendrovė sudarė Krantinės infrastruktūros ir suprastruktūros projektavimo, pirkimo ir statybos sutartį (toliau – Sutartis) su skelbiamų derybų būdu "Uosto infrastruktūros (krantinės (angl. jetty)) su suprastruktūra (įranga) projektavimo ir statybos darbai" laimėtoju Akciju sabiedriba (liet. k. – akcine bendrove) "BMGS" dėl suskystintų gamtinių dujų terminalo uosto infrastruktūros (krantinės (angl. jetty)) su suprastruktūra (įranga) projektavimo ir statybos darbų. Darbai turi būti atlikti iki 2014 m. spalio 1 d.
2013 m. gegužės 6 d. Bendrovė sudarė Gamtinių dujų dujotiekio sistemos projektavimo, pirkimo ir statybos (EPC) darbų sutartį (toliau – Sutartis) su "Gamtinių dujų dujotiekio sistemos projektavimo, pirkimo ir statybos (EPC) darbų pirkimas" laimėtoju Vokietijos koncernu PPS Pipeline Systems GmbH. Sutarties pagrindu bus atliekami gamtinių dujų dujotiekio sistemos projektavimo, pirkimo ir statybos darbai, reikalingi įrengiant jungtį tarp suskystintųjų gamtinių dujų terminalo krantinės Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatorijoje (ties šiaurine Kiaulės nugaros salos dalimi) ir Lietuvos gamtinių dujų perdavimo sistemos (dujotiekis Jurbarkas–Klaipėda (dalis Tauragė–Klaipėda) šalia Klaipėdos DSS-2, esančios ties Kiškėnų kaimu, Dovilų seniūnijoje, Klaipėdos rajono savivaldybėje). Darbai turi būti atlikti iki 2014 m. rugpjūčio 1 d.
2013 m. birželio 30 d. suskystintų dujų terminalo projekto nebaigtą statybą sudaro – 58.581 tūkst. litų, iš kurių pagrindines išlaidas – 31.383 tūkst. litų sudaro mokėjimai pagal sutartį, sumokėti vadovaujančiam SGD terminalo projekto parengimo ir įgyvendinimo patarėjui bei teisinės ir kitos tyrimų paslaugos.
Tamsių naftos produktų talpyklų parko rekonstrukcija, kuri apima 4 talpyklų po 5.000 m3 nugriovimą ir 2 talpyklų po 32.250 m3 statybą. Investicija didins Bendrovės krovos lankstumą, sudarydama prielaidą perkrauti papildomus naftos produktų srautus, bei didins terminalo patrauklumą sudarant klientui galimybę sukaupti didesnes (iki 90 tūkst. t) produktų partijas. Investicijos dydis – 29 mln. Lt. Bendrovė planuoja baigti statybas 2013 m. pabaigoje. Bendrai atlikta darbų už 13.557 tūkst. litų.
Greta naujai statomų universalių talpyklų Bendrovė numato esamų naftos produktų talpyklų vamzdynų modernizavimo darbus, kurie suteiks techninę galimybę dalį TNP talpyklų pritaikyti ŠNP krovai.
Per pirmą 2013 m. pusmetį Bendrovės nekilnojamam turtui, įrangai ir įrengimams priskaičiuota 12.165 tūkst. litų nusidėvėjimo sąnaudų (per 2012 m. pirmą pusmetį – 11.168 tūkst. litų). 12.014 tūkst. litų nusidėvėjimo sąnaudų yra įtraukta į pardavimo savikainą (per 2012 m. pirmą pusmetį – 10.985 tūkst. litų), 45 tūkst. litų nusidėvėjimo sąnaudų (per 2012 m. pirmą pusmetį – 34 tūkst. litų) perklasifikuota į atsargas, likusi suma apskaityta veiklos sąnaudose.
| 2013 m. birželio 30 d. |
2012 m. gruodžio 31 d. |
|
|---|---|---|
| Naftos produktai, skirti parduoti | 570 | 362 |
| Atsarginės dalys, statybinės medžiagos ir kitos atsargos | 952 | 772 |
| 1.522 | 1.134 |
2013 m. birželio 30 d. Bendrovė apskaitė 6.235 tūkst. litų vertės nurašymą atsargoms (2012 m. gruodžio 31 d. – 6.168 tūkst. litų), kurios buvo nurašytos iki grynos realizacines vertės. Bendrovė nurašo atsargas iki grynosios realizacinės vertės kuomet atsargos yra nepanaudojamos ilgiau kaip 6 mėnesiai.
Vertės nurašymas daugiausia apskaitytas statybinėms medžiagoms ir atsarginėms dalims, kurios nebuvo panaudotos (1996 – 2005 m.) rekonstrukcijos metu.
2013 m. birželio 30 d. Bendrovė rezervuaruose turėjo 145,1 tūkst. tonų atvežtų perkrovai naftos produktų (2012 m. gruodžio 31 d. - 148,2 tūkst. tonų). Šie naftos produktai nėra apskaityti Bendrovės finansinėse ataskaitose, jie apskaitomi nebalansinėse sąskaitose, nes Bendrovė neturi nuosavybės teisės į naftos produktus.
Naftos produktai, skirti parduoti, tai energetiniai produktai surinkti valymo įrenginiuose. 2013 m. birželio 30 d. Bendrovė turėjo 1.963 tonų iš valymo įrengimų surinktų naftos produktų (2012 m. gruodžio 31 d. – 1.162 tonų).
| 2013 m. | 2012 m. | |
|---|---|---|
| birželio 30 d. | gruodžio 31 d. | |
| Sumos, gautinos už naftos produktų perkrovimą ir susijusias paslaugas | 7.683 | 13.579 |
| 7.683 | 13.579 |
Iš pirkėjų gautinos sumos yra beprocentės ir paprastai jų terminas yra 6 – 15 dienų.
2013 m. birželio 30 d. Bendrovės 813 tūkst. litų pirkėjų skolų buvo denominuoti eurais (2012 m. gruodžio 31 d. – 3.012 tūkst. litų).
| 2013 m. | 2012 m. | |
|---|---|---|
| birželio 30 d. | gruodžio 31 d. | |
| Sukauptos pajamos | 2.789 | 2.315 |
| Gautinas pridėtinės vertės mokestis | 4.370 | 1.715 |
| Sukauptos palūkanos už terminuotus indėlius | 1 | 46 |
| Kitos gautinos sumos | 77 | 78 |
| 7.237 | 4.154 | |
| Atimti: vertės sumažėjimas | (13) | (13) |
| 7.224 | 4.141 |
Gautinų sumų vertės sumažėjimo pasikeitimas buvo įtrauktas į veiklos sąnaudas bendrųjų pajamų ataskaitoje.
| 2013 m. | 2012 m. | |
|---|---|---|
| birželio 30 d. | gruodžio 31 d. | |
| Paskolos ir gautinos sumos | ||
| Perimtos reikalavimo teises Vnesekonom banke | 100 | 100 |
| Paskola UAB "Žavesys" | 356 | 356 |
| Atimti: vertės sumažėjimas | (456) | (456) |
| Paskolos ir gautinos sumos iš viso | - | - |
| Investicijos laikomos iki išpirkimo | ||
| Trumpalaikiai terminuoti indėliai | 12.000 | - |
| Investicijos į Lietuvos Respublikos valstybės vertybinius popierius | 4.171 | 9.474 |
| Investicijos į Lietuvos bankų skolos vertybinius popierius | - | 3.760 |
| Investicijos laikomos iki išpirkimo iš viso | 16.171 | 13.234 |
| Kitas finansinis turtas iš viso | 16.171 | 13.234 |
| Trumpalaikė dalis | 16.171 | 13.234 |
| Ilgalaikė dalis | - | - |
| Kito finansinio turto apskaitinės vertės denominuotos šiomis valiutomis: | ||
| Valiuta | 2013 m. birželio 30 d. |
2012 m. gruodžio 31 d. |
| EUR | 16.171 | 10.648 |
| LTL | - | 2.586 |
| 16.171 | 13.234 |
2003 m. sausio 24 d. AB "Naftos terminalas" kaip dalį atsiskaitymo už įsigytas akcijas perdavė Bendrovei reikalavimo teisę į 95.266 tūkst. USD (arba 277.243 tūkst. litų) indėlį, esantį likviduotame Vnesekonom banke ir teisę į paskolą, suteiktą UAB "Žavesys". Teisės likviduotame Vnesekonom banke pirkimo savikaina sudaro 100 tūkst. litų. Bendrovės vadovybės manymu, gautinos sumos pagal perimtas reikalavimo teises yra abejotinos, todėl jos yra apskaitytos savikaina atėmus 100% vertės sumažėjimą.
Maksimali šių investicijų kredito rizika finansinių ataskaitų parengimo dieną buvo lygi skolos vertybinių popierių ir terminuotų indėlių, klasifikuojamų kaip iki išpirkimo laikomos investicijos, tikrajai vertei.
| 2013 m. | 2012 m. | |
|---|---|---|
| birželio 30 d. | gruodžio 31 d. | |
| Pinigai banke | 60.862 | 67.221 |
| Trumpalaikiai indėliai | 14.000 | 12.613 |
| 74.862 | 79.834 |
Pinigų ir pinigų ekvivalentų apskaitinės vertės denominuotos šiomis valiutomis:
| 2013 m. | 2012 m. | |
|---|---|---|
| Valiuta | birželio 30 d. | gruodžio 31 d. |
| EUR | 36.182 | 22.523 |
| LTL | 38.679 | 57.311 |
| 74.861 | 79.834 |
Maksimali šių investicijų kredito rizika finansinių ataskaitų parengimo dieną buvo lygi pinigų, pinigų ekvivalentų, skolos vertybinių popierių ir terminuotų indėlių, klasifikuojamų kaip iki išpirkimo laikomos investicijos, tikrajai vertei.
| 2013 m. birželio 30 d. |
2012 m. gruodžio 31 d. |
|
|---|---|---|
| Mokėtinos sumos rangovams | 3.438 | 1.985 |
| Mokėtinos sumos už žemės nuomą | 512 | 504 |
| Mokėtinos sumos už geležinkelio paslaugas | 212 | 594 |
| Kitos prekybos mokėtinos sumos | 2.892 | 4.074 |
| 7.054 | 7.157 |
Prekybos skolos yra beprocentės ir paprastai joms yra nustatomas 30 dienų atsiskaitymo laikotarpis. 2013 m. birželio 30 d. Bendrovės 608 tūkst. litų prekybos skolų buvo denominuoti eurais (2012 m. gruodžio 31 d. – 87 tūkst. litų).
2013 m. birželio 30 d. Bendrovės su darbo santykiais susijusius įsipareigojimus didžiąja dalimi sudarė 2.046 tūkst. litų atostogų rezervas, mokėtinas socialinio draudimo mokestis 829 tūkst. litų, mokėtini atlyginimai už birželio mėnesį 946 tūkst. litų bei 742 tūkst. litų premijos už metinius rezultatus sukaupimas. 2012 m. gruodžio 31 d. - Bendrovės su darbo santykiais susijusius įsipareigojimus didžiąja dalimi sudarė 1.750 tūkst. litų atostogų rezervas, mokėtinas socialinio draudimo mokestis už gruodžio mėnesį 878 tūkst. litų bei 1.200 tūkst. litų premijos už metinius rezultatus sukaupimas.
| 2013 m. birželio 30 d. |
2012 m. gruodžio 31 d. |
|
|---|---|---|
| Sukauptos sąnaudos | 429 | 1.131 |
| Mokėtinas nekilnojamojo turto mokestis | 302 | 309 |
| Kita | 47 | 342 |
| 778 | 1.782 |
Kitos mokėtinos sumos yra beprocentės ir vidutiniškai joms yra nustatomas 1 mėnesio atsiskaitymo laikotarpis.
| Šešių mėn. laikotarpis pasibaigęs birželio 30 d. (neaudituota) |
||
|---|---|---|
| 2013 m. | 2012 m. | |
| Pajamos už naftos produktų perkrovimo paslaugas | 68.100 | 57.715 |
| Pajamos už naftos produktų likučių tvarkymą | 2.256 | 8.391 |
| Kitos pajamos, susijusios naftos produktų perkrovimo paslaugomis | 1.659 | 1.443 |
| Pajamos už parduotas atsargas | 55 | 556 |
| 72.070 | 68.105 |
Kitos pardavimo pajamos susijusios su pakrovimu, apima švartavimosi paslaugas, švaraus vandens pardavimus, įgulos pervežimus ir kitas pajamas, susijusias su pakrovimu.
| Šešių mėn. laikotarpis pasibaigęs birželio 30 d. (neaudituota) |
|||
|---|---|---|---|
| 2013 m. | 2012 m. | ||
| (pertvarkyta) | |||
| Nusidėvėjimas ir amortizacija | 12.073 | 11.056 | |
| Dujos | 10.021 | 11.654 | |
| Darbo užmokestis ir socialinis draudimas | 9.384 | 7.928 | |
| Geležinkelio paslaugos | 2.663 | 3.158 | |
| Elektra | 3.164 | 2.889 | |
| Žemės ir krantinių nuoma | 1.025 | 1.028 | |
| Ilgalaikio turto remontas ir priežiūra | 725 | 655 | |
| Nekilnojamo turto mokestis | 604 | 592 | |
| Turto draudimas | 641 | 498 | |
| Paslaugos laivams | 298 | 301 | |
| Darbų saugos sąnaudos | 182 | 195 | |
| ATL sąnaudos | 82 | 155 | |
| Kita | 464 | 561 | |
| 41.326 | 40.670 |
| Šešių mėn. laikotarpis pasibaigęs birželio 30 d. (neaudituota) |
||
|---|---|---|
| 2013 m. | 2012 m. | |
| Palūkanų pajamos | 241 | 1.249 |
| Pelnas iš valiutos kurso pasikeitimo | 2 | 15 |
| Gauti delspinigiai | 109 | - |
| Finansinės veiklos pajamos iš viso | 352 | 1.264 |
| (Nuostoliai) dėl valiutos kurso pasikeitimo | (47) | (27) |
| Finansinės veiklos rezultatas iš viso | 305 | 1.237 |
Pelnas vienai akcijai apskaičiuojamas dalijant Bendrovės grynąjį pelną iš esamo akcijų skaičiaus. Sumažintas pelnas vienai akcijai yra lygus pelnui vienai akcijai, kadangi Bendrovė neturi potencialių finansinių priemonių, kurios galėtų sumažinti išleistas akcijas. Pelno ir sumažinto pelno apskaičiavimai pateikiami žemiau:
| Šešių mėn. laikotarpis pasibaigęs birželio 30 d. (neaudituota) |
|||
|---|---|---|---|
| 2013 m. | 2012 m. | ||
| Akcininkams priskiriamas grynasis pelnas | 21.423 | 20.994 | |
| Paprastųjų akcijų svertinis vidurkis (tūkst.) | 380.606 | 342.000 | |
| Vienai akcijai tenkantis pelnas (litais) | 0,06 | 0,06 |
Šalys yra laikomos susijusiomis, kai viena šalis turi galimybę kontroliuoti kitą arba gali daryti reikšmingą įtaką kitai šaliai priimant finansinius ir veiklos sprendimus. Bendrovės susijusios šalys ir sandoriai su jomis 2013 m., 2012 m. ir 2011 m. pirmą pusmetį buvo šie:
| Pirkimai iš | Pardavimai | Gautinos | Mokėtinos sumos | ||
|---|---|---|---|---|---|
| susijusių | susijusioms | sumos iš | susijusioms | ||
| šalių | šalims | susijusių šalių | šalims | ||
| Valstybinė mokesčių inspekcija | 2013 m. birželio 30 d. | 48.034 | - | - | 7.562 |
| prie Lietuvos Respublikos finansų | 2012 m. birželio 30 d. | 50.649 | - | - | 7.690 |
| ministerijos | 2011 m. birželio 30 d. | 52.926 | - | - | 4.410 |
| Valstybinio socialinio draudimo | 2013 m. birželio 30 d. | 4.240 | - | - | 829 |
| fondo valdyba prie socialinės | 2012 m. birželio 30 d. | 3.632 | - | - | 645 |
| apsaugos ir darbo ministerijos | 2011 m. birželio 30 d. | 2.358 | - | - | - |
| VĮ Klaipėdos valstybinio Jūrų | 2013 m. birželio 30 d. | 1.025 | - | - | 512 |
| uosto direkcija priklausanti | 2012 m. birželio 30 d. | 1.028 | - | - | 514 |
| Lietuvos Respublikos valstybei atstovaujamai susisiekimo ministerijos |
2011 m. birželio 30 d. | 1.028 | - | - | 514 |
| AB Lietuvos geležinkeliai, | 2013 m. birželio 30 d. | 3.922 | - | - | 212 |
| priklausanti Lietuvos | 2012 m. birželio 30 d. | 3.184 | - | - | 359 |
| Respublikos valstybei atstovaujamai susisiekimo ministerijos |
2011 m. birželio 30 d. | 4.773 | - | - | 234 |
| AB "Lesto", priklausanti Lietuvos | 2013 m. birželio 30 d. | 1.657 | - | - | 216 |
| Respublikos valstybei | 2012 m. birželio 30 d. | 1.323 | - | - | 161 |
| atstovaujamai energetikos ministerijos |
2011 m. birželio 30 d. | 3.025 | - | - | 384 |
| Kitos susijusio šalys | 2013 m. birželio 30 d. | - | 21 | 2 | - |
| 2012 m. birželio 30 d. | - | 15 | 1 | - | |
| 2011 m. birželio 30 d. | - | 17 | 2 | - | |
| Sandoriai su susijusiomis | 2013 m. birželio 30 d. | 58.878 | 21 | 2 | 9.331 |
| šalimis iš viso: | 2012 m. birželio 30 d. | 59.819 | 15 | 1 | 8.724 |
| 2011 m. birželio 30 d. | 64.110 | 17 | 2 | 5.542 |
Vadovaujantiems darbuotojams priskiriamos pareigybės: generalinis direktorius, generalinio direktoriaus pavaduotojas, departamentų direktoriai ir jų pavaduotojai, skyrių vadovai.
| Šešių mėn. laikotarpis pasibaigęs birželio 30 d. (neaudituota) |
||
|---|---|---|
| 2013 m. | 2012 m. | |
| Priskaitymai, susiję su darbo santykiais | 2.190 | 1.771 |
| Vadovančių darbuotojų skaičius | 31 | 25 |
Per 2013 m. ir 2012 m. pirmą pusmetį Bendrovės vadovaujantiems darbuotojams paskolų, garantijų nebuvo suteikta, nebuvo jokių kitų išmokėtų ar priskaičiuotų sumų ar turto perleidimo.
Suteikti valstybės garantiją Europos investicijų bankui (toliau – EIB) dėl Bendrovei teikiamos iki 20 metų laikotarpiui 81.093 tūkst. eurų paskolos už EIB nustatytą palūkanų normą investicijų projektui "Suskystintų gamtinių dujų terminalas" (toliau – SGDT) finansuoti, valstybei prisiimant garantinius įsipareigojimus dėl 81.093 tūkst. eurų paskolos ir palūkanų mokėjimo.
Nustatyti, kad valstybės garantija dėl aukščiau nurodytos paskolos galioja ir tuo atveju, kai:
Nustatyti, kad valstybės garantija gali būti pasirašoma, kai:
Pagal kredito sutartį kredito terminas – iki 20 metų, palūkanos – kintamos arba fiksuotos, kurių norma bus pateikiama EIB išmokėjimo pasiūlymuose. Kredito sutartimi taip pat numatyta, kad minimali išmokamo kredito dalis – 15 mln. eurų, o visa kredito suma turi būti išmokėta Bendrovei per ne daugiau kaip 6 mokėjimus. Bendrovės 100% finansinių įsipareigojimų pagal kredito sutartį vykdymas bus užtikrintas valstybės garantija.
Bendrovės vadovybės nuomone, skundas yra nepagrįstas ir Bendrovė teismo nustatytais terminais pateiks atsiliepimą į jį.
Daugiau po balanso sudarymo datos reikšmingų pobalansinių įvykių nebuvo.
Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymo 22 straipsniu ir Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijos periodinės ir papildomos informacijos rengimo ir pateikimo taisyklėmis, mes, AB "Klaipėdos nafta" generalinis direktorius Rokas Masiulis, finansų ir administravimo departamento direktorius Mantas Bartuška ir apskaitos skyriaus vadovė Rasa Gudė, patvirtiname, kad mūsų žiniomis aukščiau pateiktos AB "Klaipėdos nafta" šešių mėnesių, pasibaigusių 2013 m. birželio 30 d., sutrumpintos tarpinės finansinės ataskaitos, parengtos pagal Europos Sąjungoje priimtus Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, atitinka tikrovę ir teisingai parodo Bendrovės turtą, įsipareigojimus, finansinę padėtį, pelną arba nuostolius ir pinigų srautus.
Generalinis direktorius Rokas Masiulis
Finansų ir administravimo departamento direktorius Mantas Bartuška
Apskaitos skyriaus vadovė Rasa Gudė
Klaipėda 2013 m. rugpjūtis
| ATASKAITINIS LAIKOTARPIS, UŽ KURĮ PARENGTAS PRANEŠIMAS21 | |
|---|---|
| PAGRINDINIAI DUOMENYS APIE BENDROVĘ (EMITENTĄ)21 | |
| PAGRINDINĖS VEIKLOS POBŪDIS 21 | |
| SVARBIAUSI ATASKAITINIO LAIKOTARPIO ĮVYKIAI21 | |
| SVARBIAUSI ĮVYKIAI, ĮVYKĘ PO ATASKAITINIO LAIKOTARPIO PABAIGOS 27 | |
| VERSLO APLINKA29 | |
| RIZIKOS VEIKSNIAI 31 | |
| APLINKOS APSAUGA34 | |
| VEIKLOS REZULTATAI34 | |
| VEIKLOS PLANAI IR PROGNOZĖS 36 | |
| INFORMACIJA APIE BENDROVĖS AKCININKUS IR AKCIJAS37 | |
| BENDROVĖS VALDYMAS 39 | |
| DARBUOTOJAI41 | |
| NUORODOS IR PAPILDOMI PAAIŠKINIMAI APIE FINANSINĘ ATSKAITOMYBĘ42 | |
| SUSIJUSIŲ ŠALIŲ SANDORIAI42 | |
| KITA INFORMACIJA (ĮSTATŲ PAKEITIMO TVARKA) 42 | |
Šis 2013 m. šešių mėn. tarpinis pranešimas parengtas už laikotarpį nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. birželio 30 d. Toliau šiame pranešime akcinė bendrovė "Klaipėdos nafta" vadinama Bendrove.
| Bendrovės pavadinimas: | Akcinė bendrovė "Klaipėdos nafta" |
|---|---|
| Teisinė forma: | Akcinė bendrovė |
| Įstatinis kapitalas: | 380.606.184 litų |
| Įregistravimo data ir vieta: | 1994 m. rugsėjo 27 d., Valstybės įmonė Registrų centras |
| Bendrovės kodas: | 110648893 |
| Buveinės adresas: | Burių g. 19, 91003 Klaipėda |
| Bendrovės registras: | Valstybės įmonė Registrų centras |
| Telefonų numeriai: | +370 46 391772 |
| Fakso numeriai: | +370 46 311399 |
| Elektroninio pašto adresas: | [email protected] |
| Interneto adresas: | www.oil.lt |
Bendrovė yra vienas didžiausių naftos ir naftos produktų terminalų Baltijos šalių naftos krovinių tranzito paslaugų rinkoje. Terminalo paskirtis yra perpilti iš geležinkelio cisternų į laivus eksportuojamus naftos produktus, kurie yra tiekiami iš Lietuvos, Rusijos, Baltarusijos ir kitų šalių. Bendrovė gali aprūpinti Lietuvą importuojamais naftos produktais, kurie į Klaipėdos uostą atgabenami tanklaiviais. Taip pat nuo 2012 metų Bendrovė teikia ilgalaikio naftos produktų saugojimo paslaugą.
Bendrovė teikia šias paslaugas:
Bendrovė taip pat įgyvendina SGDT projektą, kuris apima SGD laivo-saugyklos statybą, prieplaukos ir susijusios infrastruktūros sukūrimą, vamzdžių sistemos, jungiančios terminalą su dujų magistraliniu vamzdynu, tiesimą ir dujų tiekimo organizavimą. SGDT – kritiškai svarbus Lietuvos Respublikos energetinio saugumo projektas gamtinių dujų kainoms sumažinti ir gamtinių dujų rinkai sukurti.
Bendrovės misija - būti patikimu Lietuvos ir kaimyninių šalių naftos produktų importo ir eksporto terminalu ir sudaryti galimybę regiono naftos perdirbimo gamykloms nenutrūkstamai eksportuoti savo produkciją tanklaiviais į Vakarų Europą bei tolimesnes rinkas per Bendrovės terminalą.
Bendrovės vizija – būti finansiškai tvariu naftos krovos terminalu ir laiku vystyti projektus bei investuoti į iniciatyvas, didinsiančias ekonominę grąžą investuotojams.
Bendrovė yra strateginė Lietuvos energetikos sektoriaus įmonė. Esant poreikiui, Bendrovė garantuoja galimybę į Lietuvą importuoti naftos produktus. Bendrovei patikėta saugoti Lietuvos Respublikos privalomąjį naftos produktų rezervą. 2012 m. vasario mėn. Lietuvos Respublikos Vyriausybė pavedė Bendrovei iki 2014 m. pabaigos įgyvendinti Lietuvos energetikai reikšmingą strateginį SGDT projektą.
2013 m. sausio 17 d. Bendrovė vykdyto viešojo pirkimo skelbiamų derybų būdu "Sąskaitos kreditavimo (overdrafto) paslaugos pirkimas" laimėtoju pripažintas Nordea Bank Finland Plc. Bendrovės vykdomame Pirkime buvo gauti 3 galutiniai pasiūlymai, iš kurių vienas buvo atmestas kaip neatitinkantis Pirkimo dokumentų reikalavimų. Įvertinus galutinius pasiūlymus pagal mažiausios kainos kriterijų, laimėtoju buvo pripažintas Nordea Bank Finland Plc.
2013 m. sausio 25 d. įvykęs Bendrovės visuotinis neeilinis akcininkų susirinkimas pritarė 2012 m. gruodžio 21 d. valdybos sprendimui sudaryti sutartį su "Gamtinių dujų dujotiekio sistemos projektavimo, pirkimo ir statybos (EPC) darbų pirkimas" laimėtoju, pasiūliusiu mažiausią kainą – konsorciumu – AB "Kauno dujotiekio statyba" ir UAB "Šiaulių dujotiekio statyba" už 137.999 tūkst. Lt be PVM. Fiksuota Sutarties kaina gali didėti tik išimtiniais Sutartyje aptartais atvejais. Bendrovė fiksuotą Sutarties kainą moka tik už faktiškai atliktus Darbus. Visi Darbai turi būti atlikti iki 2014 m. spalio 1 d. Darbų atlikimo terminas gali būti pratęstas tik išimtiniais Sutartyje aptartais atvejais.
Minėtu raštu Viešųjų pirkimų tarnyba, be kita ko, Bendrovę įpareigojo panaikinti jos pirkimo komisijos priimtus šiuos žemiau nurodytus sprendimus:
Bendrovės akcininkai pritarė valdybos sprendimui su Banku sudaryti sutartį dėl reikalavimo teisių į gautinas SGDT, jo infrastruktūros ir jungties įrengimo sąnaudų ar jų dalies padengimui skirtas lėšas perleidimo Bankui, šia reikalavimo teisių perleidimo sutartimi užtikrinant Bendrovės ir Banko sudaromą Overdrafto sutartį, pagal kurią:
Be to, kaip viena iš sąskaitos kreditavimo (overdrafto) sutarties sąlygų numatyta be išankstinio Banko sutikimo nemokėti dividendų Bendrovės akcininkams iki SGDT statybos užbaigimo akto pateikimo Bankui.
Taip pat buvo nustatyta, kad pastarasis apribojimas dėl dividendų nemokėjimo taikomas ir bet kokių sumų išmokėjimas Bendrovei pagal Overdrafto sutartį galimas, su sąlyga jeigu bus priimtas ir įsigalios atitinkamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas, kuriuo, vadovaujantis LRV 1997 m. sausio 14 d. nutarimo Nr. 20 "Dėl dividendų už valstybei nuosavybės teise priklausančias bendrovių akcijas ir valstybės įmonių pelno įmokų" (su vėlesniais pakeitimais) būtų nustatyta, kad Lietuvos Respublikai priklausančių Bendrovės akcijų valdytojas turi teisę priimti (arba yra įgaliojamas priimti) sprendimus Bendrovei nemokėti dividendų iki SGDT projekto statybos užbaigimo akto gavimo.
2013 m. vasario 11 d. įvykusiame Bendrovės neeiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime:
Vadovaujantis tarp Bendrovės ir KVJUD dvišale sutartimi dėl bendrosios Klaipėdos valstybinio jūrų uosto infrastruktūros / suprastruktūros pagerinimo ar sukūrimo dalį Bendrovės pagal sutartį patirtų išlaidų (visas Klaipėdos valstybinio jūrų uosto infrastruktūros ir dalį Bendrųjų Darbų atlikimo išlaidų) kompensuos KVJUD. KVJUD kompensuojamų Bendrovei išlaidų dalis sudarys 14.196 tūkst. eurų (49.015 tūkst. litų) be PVM. Bendrovei teksianti išlaidų dalis sudarys 12.994 tūkst. eurų (44.866 tūkst. Lt) be PVM.
Ieškiniu ieškovai, be kita ko, teismo prašė:
Atskiruoju skundu prašoma panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. kovo 8 d. nutartį, kuria buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Tuo atveju, jeigu pirmosios instancijos teismas pats panaikintų nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo prašoma leisti vykdyti skubiai.
2013 m. kovo 15 d. Bendrovė gavo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 13 d. pranešimą dėl atsiliepimo pateikimo į AB "Kauno dujotiekio statyba" ir UAB "Šiaulių dujotiekio statyba" skundą, kuriuo Pareiškėjai prašo panaikinti Viešųjų pirkimų tarnybos (toliau – VPT) 2013 m. vasario 8 d. priimtą sprendimą Nr. 4S-619, kuriuo Bendrovė buvo įpareigota panaikinti pirkimo Nr. 124121 rezultatus ir sprendimus dėl ūkio subjektų grupės, kurią sudaro AB "Kauno dujotiekio statyba" ir UAB "Šiaulių dujotiekio statyba", pasiūlymo pripažinimo laimėjusiu. Bendrovė byloje yra įtraukta suinteresuotu asmeniu.
Stebėtojų taryba pirmajame posėdyje taip pat atšaukė Bendrovės Audito komitetą in corpore bei 4 metų kadencijai išrinko naują Audito komitetą. Nepriklausomais audito komiteto nariais naujai kadencijai išrinkti Linas Sasnauskas ir Simonas Rimašauskas. Į Audito komitetą dar vienai kadencijai taip pat išrinktas ir Eimantas Kiudulas.
bendra pagal Sutartį atliekamų Darbų fiksuota kaina turi būti ne didesnė kaip 27.190 tūkst. EUR be PVM. Fiksuota Sutarties kaina gali didėti tik išimtiniais Sutartyje aptartais atvejais. Bendrovė fiksuotą Sutarties kainą moka tik už faktiškai atliktus Darbus;
visi Darbai turi būti atlikti iki 2014 m. spalio 1 d. Darbų atlikimo terminas gali būti pratęstas tik išimtiniais Sutartyje aptartais atvejais;
Bendrovės vadovybė papildomai įpareigojama, jei bendra Sutarties kaina didėtų daugiau kaip 10 proc. arba Sutarties įvykdymo galutinis terminas (2014 m. spalio 1 d.) būtų pratęsiamas daugiau kaip 30 dienų, siekiant užtikrinti tinkamą Sutarties keitimo kontrolę, atitinkamai Sutarties kainos didinimui ir (ar) Sutarties vykdymo termino pratęsimui turi būti gautas Bendrovės valdybos pritarimas."
Taip pat 2013 m. balandžio 5 d. Bendrovės neeilinis visuotinis akcininkų susirinkimas pritarė Bendrovės Stebėtojų tarybos konfidencialumo sutarties pagrindinėms sąlygoms.
2012 m. gruodžio 21 d. valdybos sprendimai pakeisti, nes po minėtų valdybos sprendimų priėmimo buvo pakartota dalis Pirkimo procedūrų, pateikti nauji pasiūlymai, pasikeitė pirkimo rezultatai, t.y. laimėtoju buvo pripažintas Vokietijos koncernas PPS Pipeline Systems GmbH, ir anksčiau priimti valdybos sprendimai nebegalėjo būti įgyvendinti.
2013 m. balandžio 22 d. Bendrovės valdyba, be kita ko, priėmė šiuos sprendimus:
Pakeisti Bendrovės 2012 m. gruodžio 21 d. valdybos posėdyje priimtus sprendimus, susijusius su sutarties (toliau – Sutartis) dėl gamtinių dujų dujotiekio sistemos projektavimo, pirkimo ir statybos (EPC) darbų, reikalingų įrengiant jungtį tarp SGDT krantinės Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatorijoje (ties šiaurine Kiaulės nugaros salos dalimi) ir Lietuvos gamtinių dujų perdavimo sistemos (dujotiekis Jurbarkas–Klaipėda (dalis Tauragė–Klaipėda) šalia Klaipėdos DSS-2, esančios ties Kiškėnų kaimu, Dovilų seniūnijoje, Klaipėdos rajono savivaldybėje) sudarymu, juos išdėstant taip:
1.1. Su Bendrovės vykdyto viešojo pirkimo skelbiamų derybų būdu "Gamtinių dujų dujotiekio sistemos projektavimo, pirkimo ir statybos (EPC) darbų pirkimas" laimėtoju, pateikusiu ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą (toliau – Rangovas) – PPS Pipeline Systems GmbH, sudaryti Sutartį.
1.2. Bendra pagal Sutartį atliekamų Darbų fiksuota kaina yra 94.840 tūkst. Lt be PVM ir 114.756 tūkst. su PVM, kurio dydis Sutarties sudarymo dieną yra 21 proc. Fiksuota Sutarties kaina gali didėti tik išimtiniais Sutartyje aptartais atvejais. Bendrovė fiksuotą Sutarties kainą moka tik už faktiškai atliktus Darbus.
1.3. Visi Darbai turi būti atlikti iki 2014 m. rugpjūčio 1 d. Darbų atlikimo terminas gali būti pratęstas tik išimtiniais Sutartyje aptartais atvejais.
2013 m. balandžio 24 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, siekdama užtikrinti AB "Klaipėdos nafta" galimybes finansuoti suskystintų dujų terminalo projektą iš nuosavų ir skolintų lėšų, 2013 m. balandžio 23 d. priėmė nutarimą pavesti Lietuvos Respublikos energetikos ministerijai, Bendrovės akcijų valdytojai, užtikrinti, kad jos įgaliotas atstovas visuotiniame akcininkų susirinkime siūlytų dividendams skirti 1 proc. Bendrovės 2012 m. paskirstytino pelno ir už tai balsuotų.
Siūlomas skirti dividendų dydis vienai akcijai yra 0,00107737777 lito (arba 0,00031203017 euro). Atitinkamai, bendra Bendrovės akcininkams numatyta skirti dividendų suma siektų 410.056,65 litų (arba 118.760,61 eurų).
Pagrindinės Sutarties sąlygos, be kita ko, apima šias:
Teismas, be kita ko, nusprendė:
Bendrovės priešieškinį UAB "Naftos grupė" dėl Sutarties pripažinimo negaliojančia, nuostolių atlyginimo ir nepagrįsto praturtėjimo atmesti.
Bendrovės vadovybės nuomone, šis Vilniaus apygardos teismo sprendimas dalyje dėl priešieškinio atmetimo ir dėl dalies ieškinio reikalavimų tenkinimo yra neteisėtas ir nepagrįstas, be kita ko, dėl to, kad juo teismas neatsižvelgė į valstybės institucijų (Valstybės kontrolės ir Konkurencijos tarybos) išvadas dėl atskirų Sutarties nuostatų ir galimo taikytinų teisės aktų pažeidimo, taip pat į tai, kad UAB "Naftos grupė" nepagrindė dėl Sutarties nutraukimo tariamai buvusių negautų pajamų dydžio. Bendrovė šią akivaizdžiai ekonomiškai nenaudingą sutartį nutraukė siekdama apsaugoti bendrovės akcininkų interesus.
Aukščiau nurodytas Vilniaus apygardos teismo sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo galėjo būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, ir Bendrovė pateikė apeliacinį skundą nustatytu terminu.
2013 m. gegužės 24 d. Bendrovės neeilinis visuotinis akcininkų susirinkimas pritarė Bendrovės valdybos sprendimui:
Pakeisti Bendrovės 2012 m. gruodžio 21 d. valdybos posėdyje priimtus sprendimus, susijusius su sutarties (toliau – Sutartis) dėl gamtinių dujų dujotiekio sistemos projektavimo, pirkimo ir statybos (EPC) darbų (toliau – Darbai), reikalingų įrengiant jungtį tarp SGDT krantinės Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatorijoje (ties šiaurine Kiaulės nugaros salos dalimi) ir Lietuvos gamtinių dujų perdavimo sistemos (dujotiekis Jurbarkas–Klaipėda (dalis Tauragė–Klaipėda) šalia Klaipėdos DSS-2, esančios ties Kiškėnų kaimu, Dovilų seniūnijoje, Klaipėdos rajono savivaldybėje) sudarymu, juos išdėstant taip:
Priimta nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties paskelbimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu, skundą paduodant Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Valstybės garantijos suteikimas yra viena iš išankstinių sąlygų EIB išmokėti pirmąją kredito dalį Bendrovei pagal kredito sutartį.
Apeliaciniu skundu Bendrovė, be kita ko, prašo Lietuvos apeliacinio teismo:
Pažymima, kad apskundus 2013 m. gegužės 20 d. Vilniaus apygardos teismo sprendimą, jis neįsiteisėja, ir įsiteisėtų bei realiais pasekmes Bendrovei galėtų sukelti tik tuo atveju, jei nebūtų panaikintas apeliacine tvarka išnagrinėjus šią bylą.
Įstatymu, be kita ko, keičiamas prekybos gamtinėmis dujomis, įvežamomis per SGDT, reguliavimas:
Įstatymu taip pat patikslintos SGDT projekto finansavimo nuostatos, įsigaliosiančios nuo 2014 m. sausio 1 d. Jos nustato, kad į gamtinių dujų tiekimo saugumo papildomą dedamąją prie gamtinių dujų perdavimo kainos įtraukiamos SGDT, jo infrastruktūros ir jungties visos pastoviosios eksploatavimo sąnaudos, reikalingos SGD terminalo veiklai užtikrinti, bei tik tos SGDT, jo infrastruktūros ir jungties įrengimo sąnaudos, kurių nėra galimybės finansuoti iš kitų bendrovei prieinamų šaltinių.
Įsigaliojus Įstatymui Europos Komisija turėtų priimti sprendimą dėl tolimesnės šiuo metu sustabdyto tyrimo dėl galimo Europos teisės pažeidimo eigos.
Suteikti valstybės garantiją Europos investicijų bankui (toliau – EIB) dėl Bendrovei teikiamos iki 20 metų laikotarpiui 81.093 tūkst. eurų paskolos už EIB nustatytą palūkanų normą investicijų projektui "Suskystintų gamtinių dujų terminalas" (toliau – SGDT) finansuoti, valstybei prisiimant garantinius įsipareigojimus dėl 81.093 tūkst. eurų paskolos ir palūkanų mokėjimo.
Nustatyti, kad valstybės garantija dėl aukščiau nurodytos paskolos galioja ir tuo atveju, kai:
Nustatyti, kad valstybės garantija gali būti pasirašoma, kai:
Bankui privalo būti pateikti įrodymai, kad Kredito sutarties su Banku sudarymui Bendrovė yra gavusi visus reikiamus įgalinimus ir Kredito sutartį su Banku pasirašo tinkamai tam įgaliotas asmuo/įgalioti asmenys bei pateikiami patvirtinti tokių asmenų parašų (-o) pavyzdžiai (--ys);
Bankui privalo būti pateikti įrodymai, kad Kredito sutarties su Banku sudarymui bei paties SGDT projekto (toliau – Projektas) įgyvendinimui Bendrovė yra gavusi visus reikiamus savo valdymo organų ir akcininkų sprendimus bei leidimus;
Bankui turi būti pateikti įrodymai, jog Europos Komisija yra davusi savo sutikimą (neprieštarauja) valstybės garantijos pagal Garantijos sutartį, kuria būtų užtikrinamas Bendrovės finansinių įsipareigojimų pagal Kredito sutartį Bankui vykdymas (toliau – Garantijos sutartis), išdavimui;
Bankui turi būti pateikta tinkamai sudaryta ir patvirtinta Garantijos sutartis, kurios forma ir turinys yra priimtini Bankui;
Bankui turi būti pateikta teisinė išvada dėl to, jog Kredito sutarties sudarymui yra tinkamai įvykdytos visos nurodytos sąlygos bei pateikti reikiami dokumentai iš Bendrovės pusės. Teisinė išvada turi būti pateikta tokia forma ir tokio turinio, kuris būtų priimtinas Bankui. Ji privalo būti pateikta Bankui iki Kredito sutarties pasirašymo;
Bankui turi būti pateikti įrodymai, kad visos su Projektu susijusios projektavimo, pirkimo ir statybos sutartys (EPC sutartys) tarp Bendrovės ir atitinkamų tokių sutarčių šalių yra tinkamai sudarytos, įsigaliojusios bei, kad jose numatytos išankstinės tokių sutarčių įsigaliojimo sąlygos yra tinkamai įvykdytos arba jų taikymo yra atsisakyta;
Bendrovės ir (ar) jos dukterinių bendrovių įsipareigojimai, be kita ko, būtų:
negrąžinti prieš terminą jokių paskolų, gautų iš kitų finansuotojų, išskyrus, kai grąžinimui prieš terminą gautas rašytinis išankstinis EIB sutikimas; arba refinansuojama paskola, suteikta pagal atsinaujinančio kredito sutartis (overdraftas); arba refinansuojama paskola iš paskolos, kurios terminas yra toks pat kaip ir refinansuojama paskola arba ilgesnis, lėšų;
EIB reikalavimu grąžinti išmokėtą kreditą ar jo dalį, jei Lietuvos Respublika kaip akcininkas nustoja kontroliuoti Bendrovę;
išlaikyti nuosavybėje 100% akcijų dukterinių bendrovių, kurioms nuosavybės teise priklauso ar jos valdo bet kokį turtą, kuris yra SGDT dalis, įstatiniuose kapitaluose;
be išankstinio EIB rašytinio sutikimo, neperleisti (t.y. neparduoti, neperduoti, nenuomoti, neperleisti kitais būdais) jokio Bendrovės ar jos dukterinių bendrovių turto, išskyrus, jei:
turtas perleidžiamas mainais į kitą panašios arba geresnės rūšies, vertės ir kokybės turtą; arba
gavus išankstinį rašytinį EIB sutikimą, kiekvienu atveju išskyrus turtą, kuris sudaro dalį SGDT projekto turto, ir kontrolinį Bendrovės dukterinių įmonių, kurioms priklauso SGDT sudarantis turtas, kontrolinį akcijų paketą, kurio perleisti negalima;
Bendrovei vykdant įprastinę veiklą ar atliekant įprastinius kasdienius prekybos sandorius vykdant naftos ir (ar) naftos produktų terminalo veiklą ir (ar) dėl apyvartinio kapitalo, su sąlyga, kad užtikrinimo priemonė yra panaikinama per 12 mėn. ir susitarimas ar sandoris nėra sudaromas visų pirma kaip kredito gavimo ar turto įsigijimo finansavimo metodas;
informuoti EIB apie kitiems kreditoriams suteiktas palankesnes sąlygas ar prisiimtus prieš kitus kreditorius griežtesnius įsipareigojimus ir EIB turi teisę reikalauti papildyti Kredito sutartį EIB palankesniais ar Bendrovės atžvilgiu griežtesniais įsipareigojimais, jei tokius įsipareigojimus prisiima Bendrovė prieš kitus finansuotojus.
2013 m. liepos 2 d. įvykęs neeilinis visuotinis akcininkų susirinkimas taip pat:
Įgaliojo Bendrovės generalinį direktorių nuspręsti dėl skolinimosi sąlygų, kurios bus pateikiamos EIB išmokėjimo pasiūlymuose, įskaitant, bet neapsiribojant:
Įgalioti Bendrovės generalinį direktorių pasirašyti su EIB Kredito sutartį Valdybos patvirtintomis esminėmis Kredito sutarties sąlygomis, kurioms taip pat yra gautas Bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimas, kaip tai numatyta Bendrovės įstatų 16.10 straipsnyje."
Bendrovės vadovybės nuomone, skundas yra nepagrįstas ir Bendrovė teismo nustatytais terminais pateiks atsiliepimą į jį.
Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka visi su Bendrovės veikla susiję esminiai įvykiai ir informacija apie visuotinio akcininkų susirinkimo laiką ir vietą skelbiama Bendrovės internetiniame puslapyje www.oil.lt bei informuojama per vertybinių popierių biržą AB NASDAQ OMX Vilnius.
Per pirmus 2013 m. šešis mėnesius Bendrovė vertybinių popierių biržoje AB NASDAQ OMX Vilnius (www.nasdaqomxbaltic.com) paskelbė 72 oficialius pranešimus apie esminius įvykius ir kitą reglamentuojamą informaciją.
Per 2013 m. šešis mėn. Bendrovė perpylė 3.569 tūkst. tonų naftos produktų. 63 proc. (2012 m. – 65 proc.) bendros krovos sudarė TNP, kurių takumas priklauso nuo produkto temperatūros ir yra sąlygojamas aplinkos temperatūrų, dėl ko perpylimo metu yra energetiškai imlesni. TNP priskiriami: mazutai ir jo pakaitalai, vakuuminis gazolis, orimulsija ir kt. ŠNP - tai produktai, kurių takumui produkto temperatūra ir aplinkos temperatūra nedaro poveikio. Šiems produktams priskiriami: benzinai, dyzelinai, reaktyvinis kuras ir kt.
2013 m. šešių mėn. baltarusiškų ir rusiškų naftos produktų srautai (1.368 tūkst. tonų) lyginant su 2012 m. šešiais mėn. (1.569 tūkst. tonų) sumažėjo 13 proc., lyginant su 2011 m. šešiais mėn. (1.967 tūkst. tonų) – perkrauta 30 proc. mažiau. Bendrovė prognozavo TNP mažėjimo iš Baltarusijos ir Rusijos tendencijas dėl planuojamo ir vykdomo naftos perdirbimo gamyklų modernizavimo, didinančio naftos produktų perdirbimo gilumą bei mažinančių TNP, kurie yra pagrindiniai iš Rytų gamyklų Bendrovės perkraunami produktai, srautus.
Siekiant užtikrinti Bendrovės pajamas pokyčio laikotarpiu, 2012 m. sudaryta 2 metų mazuto tiekimo per Bendrovės talpas sutartis su Šveicarijos įmone "Litasco S.A" (OAO "Lukoil" koncerno įmonė) su "krauk-arba-mokėk" sąlygomis, užtikrinančiomis Bendrovės pajamas ne mažesniame kaip 2012 metų lygyje, nepriklausomai nuo produkto fizinių srautų kitimo, bei tokio pat pobūdžio sutartis sudaryta su įmone "Somitekno Ltd" dėl vakuuminio gazolio krovos. Bendrovė, atsižvelgdama į rinkos pokyčius, orientuojasi ir planuoja tęsti "krauk-arba-mokėk" sutarčių sudarymą su klientais, nes tai net ir esant nestabiliam produktų srautui, užtikrina Bendrovei stabilias pajamas iš pagrindinės veiklos.
Ilgalaikė sutartis (iki 2024 m. pabaigos), užtikrinanti pagrindinius mazuto, benzino ir dyzelino krovos srautus, sudaryta su AB "Orlen Lietuva". Per 2013 m. šešis mėn. AB "Orlen Lietuva" produktų krova sudarė 61 proc. bendros terminalo naftos produktų krovos. Per ataskaitinį laikotarpį AB "Orlen Lietuva" perkrovė 25 proc. arba 431 tūkst. t naftos produktų daugiau, lyginant su analogišku 2012 m. laikotarpiu. Krova galėjo būti dar didesnė, tačiau dėl nepalankių naftos produktų gamybos maržų svyravimų, gamyba Mažeikių NPG ir krova sumažėjo nuo antro ketvirčio pradžios.
Nuo 2012 m. birželio 11 d. patvirtinus akcijų pasirašymo su Lietuvos Respublika sutartį Bendrovei buvo perduota valdyti SKB, esančią Kunčių km. Kupiškio raj. SKB infrastruktūrą sudaro (1) 338.000 m3 talpyklų, pritaikytų laikyti ŠNP, parkas, (2) 2007 m. modernizuota geležinkelio estakada, kurioje vienu metu galima aptarnauti 14 vagonų cisternų, (3) moderni autocisternų užpylimo aikštelė; (4) renovuota laboratorija, galinti nustatyti pagrindinius naftos produktų kokybės parametrus (5) ir transporto priemonės ir kiti ūkio aptarnavimo statiniai ir įrengimai.
Pagrindinės SKB veiklos: naftos produktų ilgalaikio saugojimo paslauga (šiuo metu didžioji dalis talpyklų užpildytos privalomuoju Lietuvos Respublikos naftos produktų rezervu), ir autocisternų, aptarnaujančių ūkio subjektus Aukštaitijos regione, užpylimo paslauga. Be to, Bendrovė vykdydama socialinę veiklą suteikia galimybę palankiomis sąlygomis Subačiaus apylinkių gyventojams ir socialinį statusą turintiems juridiniams asmenims gauti asenizavimo, žmonių pervežimo, sniego valymo ir kt. sunkiojo transporto paslaugas.
Pagrindiniai Bendrovės konkurentai yra Klaipėdos ir kitų Baltijos jūros uostų terminalai, perkraunantys iš Rusijos, Baltarusijos, Lietuvos eksportuojamus tamsiuosius bei šviesiuosius naftos produktus: Krovinių terminalas (Lietuva), Ventspils Nafta (Latvija), Ventbunkers (Latvija), BLB (Latvija), Naftimpex (Latvija), Alexela (Estija), Vopak EOS (Estija), Vesta (Estija), Odesos, Sevastopolio, Feodosijos terminalai (Ukraina), Peterburg Oil Terminal (Rusija) bei naujai pastatytas Ust-Luga terminalas (Rusija). Svarbiausi veiksniai, lemiantys Bendrovės konkurencingumą rinkoje: techninės uosto ir terminalo charakteristikos (prieplaukų gylis ir skaičius, maksimalios leistinos laivų grimzlės, terminalo saugyklų talpos, krovimo įrenginių našumas ir kt.) bei terminalą aptarnaujančios infrastruktūros (kelių linijos, geležinkelio tinklai ir kt.) logistikos kaštai.
Rusijos Federacijos Vyriausybė siekia, kad visas Rusijos Federacijos naftos perdirbimo gamyklose pagamintas ir eksportuojamas naftos produktų kiekis būtų gabenamas per Rusijos uostus, todėl Rusijos Federacija sudaro palankesnes sąlygas naftos perdirbėjams, vežantiems krovinius į nacionalinius uostus, taip skatindama stiprinti nacionalinį uostų konkurencingumą užsienio uostų atžvilgiu.
Bendrovės turima reputacija, užimama rinkos dalis, sudaromos ilgalaikės sutartys su krovinių savininkais bei aplinkybė, kad Klaipėdos uostas yra neužšąlantis uostas, leidžia tikėtis, kad Bendrovė šaltuoju periodu išlaikys Rusijos Federacijos ir Baltarusijos krovinių srautus.
Pagrindinis Bendrovės klientas yra AB "ORLEN Lietuva", kurio krovinių apimtys sudaro virš 60 proc. viso metinio Bendrovės terminalo krovos kiekio. Bendrovė su AB "ORLEN Lietuva" yra sudariusi ilgalaikę krovos sutartį iki 2024 m., kurios sudarymas Bendrovei leidžia tikėtis pastovaus naftos produktų krovos srauto.
Metinės Baltarusijos naftos perdirbimo gamyklų krovinių apimtys sudaro iki 30 proc. viso Bendrovės terminalo krovos kiekio. Kadangi Baltarusija neturi tiesioginio išėjimo į jūrą, eksportuodama naftos produktus į Vakarų valstybes, ji privalo naudotis tranzitu per kaimynines šalis ir jų uostus. Dėl šios priežasties Bendrovei yra labai svarbus bendradarbiavimas su Baltarusijos įmonėmis bei institucijomis, siekiant jų naftos produktų krovą nukreipti per Klaipėdos uostą.
Dėl reikšmingos Bendrovės veikloje Baltarusijos naftos perdirbėjų užsakymų dalies, egzistuoja rizika, kad ateityje dėl bet kokių priežasčių (įskaitant, bet neapsiribojant, politines, ekonomines ir kt.) Baltarusijos naftos perdirbėjams nusprendus eksportuoti naftos produktus naudojantis ne Lietuvos, o kitų valstybių uostais (Latvijos, Estijos ar Ukrainos), Bendrovei gali nepavykti per trumpą laikotarpį surasti naujų klientų, kurie naudotųsi Bendrovės teikiamomis krovos paslaugomis, ir atitinkamai išlaikyti ankstesnių metų naftos produktų krovos lygį.
Bendrovės apkrovimas, o kartu ir pajamos bei pelningumas didžiąja dalimi priklauso nuo situacijos naftos produktų rinkoje. Esant žemoms naftos perdirbimo maržoms, naftos perdirbėjai mažina naftos perdirbimą, t.y. gamina mažiau naftos produktų, kurie gali būti eksportuojami per Bendrovę ar su ja konkuruojančias įmones. Todėl esant mažai pelningam naftos perdirbimui bei santykinai mažėjant eksportuojamų naftos produktų srautams, aštrėja konkurencinė kova dėl šių srautų krovos, kas daro įtaką Bendrovės krovos apimtims bei krovos tarifams. Esant aukštoms naftos perdirbimo maržoms, vyksta atvirkštiniai procesai.
Pagal leistiną grimzlę (13,0 m) prie Bendrovės naudojamų Klaipėdos jūrų uosto krantinių Nr.1 ir Nr.2 Bendrovė pralaimi Ventspilio ir Talino terminalams, prie kurių krantinių leistinas gylis viršija 14 m ir leidžia pilnai pakrauti Aframax tipo tanklaivius (iki 100 tūkst. t), kai Bendrovė dėl leistinos grimzlės ribojimo iki 13,0 m gali tokio tipo tanklaivius pakrauti iki 82 - 87 tūkst. t. Todėl Bendrovė dėl sąlyginai aukštesnių didelių, pervežančių naftą ir mazutą, Aframax tipo tanklaivių, jūrinės logistikos kaštų pralaimi konkurencinėje kovoje su kaimyniniais uostais.
Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Vyriausybės visuomet griežtai reguliavo naftos ir jos produktų išvežimą iš šalies, nustatydamos eksporto kvotas ir geležinkeliu transportuojamų naftos produktų transporto tarifus, suteikiant preferencijas vienam ar kitam uostui. Yra tikimybė, kad tiek Rusijos Federacijoje, tiek Baltarusijoje sprendimai dėl kvotų suteikimo ir eksportavimo per konkrečios valstybės uostus, kaip ir geležinkelio tarifų preferencijų taikymas, gali būti priimti remiantis ne tik ekonominiais, bet ir politiniais motyvais.
Dėl šios priežasties egzistuoja rizika, kad nepaisant strategiškai patrauklios Bendrovės geografinės padėties, Rusijos Federacijoje ir Baltarusijoje gali būti priimami politiniai sprendimai, susiję su naftos produktų eksporto kvotų konkretiems užsienio valstybių uostams suteikimu arba tokių kvotų Klaipėdos uostui sumažinimu, kas galėtų sukelti Bendrovės krovos apimčių mažėjimą.
Taip pat egzistuoja papildoma rizika, kad ES dėl politinių priežasčių, susijusių su Baltarusijos prezidento A. Lukašenkos režimu, gali taikyti ekonomines sankcijas Baltarusijai. Tokios ekonominės sankcijos gali lemti tiek tam tikrų Baltarusijoje pagamintų prekių ir produktų importo į ES apribojimą ar sustabdymą, tiek ir absoliutų prekybos santykių tarp ES ir Baltarusijos nutraukimą. Manytina, kad net ir tuo atveju, jeigu ES nustatytos ekonominės sankcijos Baltarusijai nebūtų taikomos naftos produktų eksporto ir importo sektoriui, Baltarusija gali taikyti atsakomąsias ekonomines priemones ir riboti valstybės viduje pagamintų naftos produktų eksportą per ES terminalus. Dėl šios priežasties egzistuoja rizika, kad bet kokios ES taikomos ekonominės sankcijos Baltarusijai sumažintų Bendrovės kraunamų Baltarusijoje pagamintų naftos produktų apimtis.
Atstumas nuo Bendrovės terminalo iki pagrindinių gamyklų, kuriose pagaminti naftos produktai yra perkraunami Bendrovėje, yra mažesnis negu nuo Latvijos ar Estijos naftos terminalų, todėl tokioms gamykloms ekonomiškai yra naudingiau krauti naftos produktus per Bendrovės terminalą ir Klaipėdos uostą nei per gretimus Baltijos jūros uostų terminalus. Vis dėlto, Latvijos Respublikos Vyriausybei ar Latvijos Geležinkeliams nutarus ženkliai sumažinti geležinkelio tarifus, gali kilti rizika, jog atitinkamoms naftos produktų gamykloms taps ekonomiškai naudinga krauti naftos produktus ne tik per Bendrovę, bet ir per Latvijos uostų terminalus (ar net naftos produktus transportuoti geležinkeliais iki Estijos uostų terminalų). Patraukli Bendrovės geografinė padėtis nemaža dalimi padeda atsverti šias rizikas.
Technologinės terminalo charakteristikos lemia, kaip Bendrovė sugebės greitai ir efektyviai patenkinti potencialių klientų poreikius, o tuo pačiu generuoti papildomas pajamas.
Bendrovės vykdomi investiciniai planai siekiant padidinti kranto talpyklų parką dar 10 proc., sudarant galimybes per šias talpyklas krauti tiek šviesiuosius, tiek tamsiuosius naftos produktus, ateityje leis pakrauti didesnio tonažo laivus bei išplėsti perkraunamų produktų asortimentą. Terminalo komplekso įranga, išsidėsčiusi 35,7 ha plote, per metus gali apdoroti iki 9.000 tūkst. t eksportuojamų ir importuojamų naftos produktų bei naftos. Bendra naftos ir naftos produktų saugyklų Klaipėdoje apimtis - 405 tūkst. m³. Kiekviena krovinio partija iš skirtingos naftos perdirbimo įmonės talpyklose laikoma atskirai, t.y. nemaišoma su kita. Tai leidžia išsaugoti atgabentų produktų kiekį ir kokybę. Kokybės parametrus kontroliuoja terminalo laboratorija.
Dviejose prieplaukose, ties kuriomis Klaipėdos uosto įplauka išgilinta iki 14 metrų, pakraunami iki 100 tūkst. t talpos tanklaiviai, kurių leistina grimzlė iki 12,5 metrų. Terminale yra įrengta autocisternų pripylimo aikštelė, kurioje vienu metu galima aptarnauti keturias autocisternas. Nuotekų valymui panaudota unikali biologinio valymo technologija garantuoja į atvirus vandens telkinius išleidžiamo vandens kokybę, atitinkančią Europos Sąjungos normatyvinius reikalavimus. Bendras valymo įrenginių našumas - 160 m³/ val. Per metus surenkama ir išvaloma - iki 400 tūkst. m³ vandens.
Bendrovės įranga pagaminta Vakarų Europos bei JAV kompanijose - "KANON", "BORNEMANN", "INGERSOLL DRESSER", "ROTORK", "ENRAF", "ROSSMARK", "AEG" ir kt. Įdiegtos gaisrų aptikimo ir gesinimo automatinė "AJAX-HEKATRON", avarinio stabdymo "HONEYWELL" ir technologinio proceso valdymo "BAILEY" sistemos.
| Rizika | Aprašymas | Komentarai/ rizikos suvaldymas |
|---|---|---|
| Reguliacinė /politinė |
Reikalingi teisės aktai gali būti nepriimti arba priimti teisės aktai gali būti keičiami |
SGDT projektas jau yra pasiekęs nemažą progresą ir reikšmingas projekto teisinės ar reguliacinės aplinkos keitimas galėtų sukelti didelių nuostolių dėl jau prisiimtų finansinių ir/ar teisinių įsipareigojimų. Po 2012 m. spalio mėn. vykusių Seimo rinkimų buvo išrinkta naujoji šalies Vyriausybė, kuri vieną iš prioritetinių veiklos sričių įvardino energetiką. Naujasis Lietuvos premjeras, A. Butkevičius bei paskirtasis Energetikos ministras, J. Neverovič savo pasisakymuose ne kartą minėjo, kad naujoji valdžia remia SGDT projektą ir sieks greito jo įgyvendinimo. Energetikos Ministras išreiškė projektui paramą pasirašydamas Paramos laišką finansų institucijoms. 2013 m. birželio 27 d. LR Seimas priėmė Suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymą nustatantį SGDT įrengimo Lietuvos Respublikos teritorijoje, jo veiklos ir eksploatavimo bendruosius principus bei reikalavimus, taip pat sudarantį teisines, finansines ir organizacines sąlygas |
| Statybų | Krantinės ir dujotiekio statybų darbai gali užtrukti ilgiau ir kainuoti brangiau nei numatyta |
Krantinės ir dujotiekio statybų darbai buvo perkami pasirašant projektavimo, tiekimo ir statybos darbų (angl. EPC) tipo sutartis. Darbų atlikimo grafikas ir darbų kaina yra nurodoma pasirašant sutartį su rangovais. Visa rizika susijusi su šių darbų neatlikimu laiku ir darbų kainos išaugimu yra perkeliama rangovui. Sutarties įvykdymui užtikrinti numatomos įvairios priemonės (pvz. išankstinio mokėjimo garantija, sutarties vykdymo garantija, defektų koregavimo garantija, mokėjimo sulaikymai defektų koregavimui ir t.t.). SGDT projekto grafikas ir darbų kainos įverčiai buvo suplanuoti atsižvelgiant į pagrindinio projekto konsultanto Fluor siūlymus. Fluor turi ilgametę patirtį tokių projektų vystyme ir sėkmingame jų įgyvendinime visame pasaulyje. Siekiant išvengti statybos darbų vėlavimo, Bendrovė vykdo griežtą statybos darbų monitoringą ir kontrolę, prižiūri rangovų tarpusavio komunikaciją. |
| Finansavi mo |
Įmonė gali negauti reikiamo finansavimo SGDT infrastruktūros sukūrimui |
VKEKK patvirtinusi SGDT investicinį planą (452.965 tūkst. Lt). Bendrovė pasirašė sutartį su Nordea Bank Finland Plc dėl 120.000 tūkst. Lt sąskaitos kreditavimo (overdrafto). Bendrovė pasirašė sutartį su EIB dėl iki 300.000 tūkst. litų (iki 87.000 tūkst. eurų) kredito suteikimo SGDT projekto įgyvendinimui. EIB Sutartimi finansuos iki 50% Projekto įgyvendinimui reikalingų lėšų. Lietuvos Respublikos Seimas ir Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutarė suteikti valstybės garantiją EIB dėl Bendrovei teikiamos paskolos, vykdoma valstybės pagalbos notifikavimo procedūra su Europos Komisija. |
| Trečiųjų šalių |
Laivo-saugyklos pristatymas į Klaipėdos uostą gali vėluoti |
Höegh LNG yra viena pirmaujančių laivybos kompanijų tiekiančių SGD transportavimo ir išdujinimo technologijas. Įmonė yra gavusi 250.000 tūkst. EUR paskolą Bendrovės SGDT laivo-saugyklos statyboms. Laivo-saugyklos statybų darbai Pietų Korėjoje Hyundai laivų statykloje yra prižiūrimi pagal griežtą grafiką tiek Höegh LNG, tiek Bendrovės specialistų. Statybos darbai yra vykdomi pagal grafiką. |
| Dujotiekis Jurbarkas – Klaipėda gali būti nenutiestas laiku |
Magistralinio dujotiekio Jurbarkas – Klaipėda tiesimo darbai jau yra pradėti ir turėtų būti baigti 2013 m., t.y. metais anksčiau nei SGDT paleidimas. |
|
| Force majeure |
Gaisras, sprogimas, ir kt. |
Bendrovė turi visapusišką force majeure rizikų draudimą. |
| Aplinko sauginės |
Teritorijų planavimo ir statybų leidimų gavimas gali užtrukti dėl aplinkosauginių ar politinių priežasčių |
Poveikio aplinkai vertinimo (PAV) ataskaita buvo priimta ir patvirtinta visų suinteresuotų valdžios institucijų. Specialusis planas buvo suderintas ir patvirtintas Lietuvos Respublikos Energetikos ministro įsakymu. Visi aplinkosauginiai klausimai yra sprendžiami Vyriausybės lygyje, deleguojant užduotis atitinkamoms tarnyboms. |
Bendrovė, vykdydama savo veiklą, privalo vadovautis aplinkos apsaugos teisės aktais, numatančiais įvairių medžiagų naudojimą, žymėjimą, saugojimą, taip pat užtikrinti, kad jos naudojami įrenginiai atitiktų jų naudojimui keliamus reikalavimus. Bendrovės eksploatuojamuose objektuose, kuriuose yra didesnė žalos aplinkai rizika dėl išleidžiamo teršalų ar susidariusių atliekų kiekio, dirbama pagal regioninių aplinkos apsaugos departamentų išduodamus taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (TIPK) leidimus ir geriausiai prieinamus gamybos būdus. Visos šios taisyklės Bendrovę įpareigoja įdiegti procedūras ir technologijas, leidžiančias tinkamai tvarkyti bet kokias kenksmingas medžiagas, numato Bendrovės atsakomybę tvarkant ir panaikinant bet kokią aplinkos taršą bei įpareigoja palaikyti atitinkamą įrenginių būklę.
Ekologinei rizikai mažinti Bendrovėje yra įdiegtos automatinės gaisrų aptikimo ir gesinimo bei kompiuterinės krovos proceso valdymo sistemos, ES standartus atitinkančios oro, grunto bei vandens apsaugos nuo užteršimo technologijos. Ekstremalių situacijų valdymas, gaisrinės saugos ir teritorijos apsaugos sistemos atitinka Lietuvos Respublikos gaisrinės saugos, darbų saugos, civilinės saugos, aplinkos apsaugos, uosto valdymo institucijų reikalavimus. Terminalo saugumą teigiamai įvertino "British Petroleum" bei "SHELL" inspektoriai, kurie atliko Bendrovės pavojaus ir rizikos analizę bei įvertinimą.
Bendrovė, siekdama dar labiau sumažinti aplinkos taršą angliavandenilių garais, baiginėja ŠNP bei naftos garų rekuperatoriaus statybos projektą.
2013 m. Bendrovė dirbo be avarijų ir sutrikimų, kurie neigiamai galėtų paveikti aplinką. Nuolat vykdomi šie aplinkos apsaugos monitoringo darbai:
požeminio vandens (nustatyta, kad per senojo terminalo veiklos periodą susiformavusi požeminė tarša naftos produktais nyksta);
išleidžiamo į marias išvalyto vandens (biologiniai vandenvalos įrenginiai garantuoja mažesnę atvirų vandens telkinių taršą nei nustatyta aplinkosaugos Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidime);
2013 m. šešių mėn. Bendrovės einamosios vidaus išlaidos aplinkos apsaugai siekė 1.526 tūkst. Lt (per 2012 m. šešis mėn. – 1.407 tūkst. Lt). Papildomai per 2013 m. šešis mėn. įvairiems aplinkosaugos tyrimams (teršiančių medžiagų tyrimams ir kt.) skirta 28 tūkst. Lt (per 2012 m. šešis mėn. - 61 tūkst. Lt), 8 tūkst. Lt sumokėta mokesčio už gamtos teršimą (per 2012 m. šešis mėn. – 11 tūkst. Lt).
2013 m. šešių mėn. pardavimo pajamos – 72.070 tūkst. Lt, lyginant su 2012 m. šešiais mėn. (68.105 tūkst. Lt), išaugo 3.965 tūkst. Lt. Pajamų augimui įtakos turėjo 2012 m. naujai pradėtos valdyti Subačiaus kuro bazės veiklos pajamos (3.174 tūkst. Lt) bei išaugusios AB "Orlen Lietuva" krovos pajamos (per 2013 m. šešis mėn. AB "Orlen Lietuva", lyginant su 2012 m. šešiais mėn., perkrovė 25 proc. arba 431 tūkst. t naftos produktų daugiau).
Bendrovė iš naftos produktų perkrovimo paslaugų (naftos produktų perkrovimas, naftos produktų likučių tvarkymas) gauna virš 90 proc. visų Bendrovės pardavimo pajamų (2012 m. – 85 proc.).
Per 2013 m. šešis mėn. Bendrovė uždirbo 21.423 tūkst. Lt grynojo pelno, tai 429 tūkst. Lt arba 2 proc. daugiau, lyginant su 2012 m. šešiais mėn. (20.994 tūkst. Lt). 2013 m. Bendrovė tęsia sėkmingą veiklą, išlaikydama aukštus veiklos pelningumo rodiklius (ne mažesnius nei 2012 metais) bei vystydama Lietuvos Respublikai strategiškai svarbaus SGDT statybos projekto įgyvendinimo darbus.
Per ataskaitinį laikotarpį naujų finansinių įsipareigojimų Bendrovė neprisiėmė. Sutartis su EIB buvo pasirašyta 2013 m. liepos 9 d. dėl iki 300.000 tūkst. litų (iki 87.000 tūkst. eurų) kredito suteikimo SGDT projekto įgyvendinimui.
| Veiklos rodikliai | 2013 06 30 | 2012 06 30 | 2011 06 30 | |
|---|---|---|---|---|
| Naftos produktų krova (neto tūkst. t) | 3.569 | 3.329 | 3.992 | |
| Investicijos (ilgalaikio turto įsigijimai) | 37.556 | 12.839 | 2.529 | |
| Finansiniai rodikliai | ||||
| Pardavimo pajamos | 72.070 | 68.105 | 79.772 | |
| Bendrasis pelnas | 30.744 | 27.435 | 34.932 | |
| EBITDA | 37.157 | 34.742 | 42.945 | |
| EBIT | 24.866 | 23.575 | 31.337 | |
| Pelnas prieš apmokestinimą | 25.171 | 24.812 | 32.074 | |
| Grynasis pelnas | 21.423 | 20.994 | 27.901 | |
| Ilgalaikis turtas | 472.869 | 433.757 | 387.044 | |
| Trumpalaikis turtas | 107.958 | 103.243 | 113.934 | |
| Iš viso turto | 580.827 | 537.000 | 500.978 | |
| Nuosavas kapitalas | 557.425 | 516.905 | 482.917 | |
| Pelningumas | ||||
| Kapitalo grąža (ROE) | 8,0% | 8,4% | 12,0% | |
| Turto grąža (ROA) | 8,9% | 9,1% | 13,0% | |
| Bendrojo pelno marža | 43% | 40% | 44% | |
| EBITDA marža | 52% | 51% | 54% | |
| EBIT marža | 35% | 35% | 39% | |
| Grynojo pelno marža | 30% | 31% | 35% | |
| Apyvartumas | ||||
| Prekybos gautinos sumos, dienomis | 19 | 11 | 16 | |
| Prekybos mokėtinos sumos, dienomis | 18 | 9 | 6 | |
| Finansų struktūra | ||||
| Skolos koeficientas | 0,04 | 0,04 | 0,04 | |
| Kapitalo ir turto santykis | 0,96 | 0,96 | 0,96 | |
| Bendras likvidumo koeficientas | 7,03 | 12,28 | 8,09 | |
| Rinkos vertės rodikliai | ||||
| Akcijos kainos ir pelno vienai akcijai | ||||
| santykis (P/E), kartai | 11 | 12 | 14 | |
| Grynasis pelnas, tenkantis vienai akcijai, Lt | 0,06 | 0,06 | 0,08 |
Pateikiame Bendrovės finansinės padėties pagrindinius rodiklius tūkstančiais litų, jei nenurodyta kitaip:
EBITDA = pelnas prieš apmokestinimą, iki palūkanų, nusidėvėjimo ir amortizacijos.
EBIT = pelnas prieš apmokestinimą, iki finansinės veiklos rezultato.
Kapitalo grąža (ROE) = grynasis ataskaitinio laikotarpio pelnas/ vidutinis nuosavas kapitalas iš viso per ataskaitinį laikotarpį.
Turto grąža (ROA) = EBIT / vidutinis turtas iš viso per ataskaitinį laikotarpį.
Skolos koeficientas = trumpalaikiai ir ilgalaikiai įsipareigojimai iš viso ataskaitinio laikotarpio pabaigoje / turtas iš viso ataskaitinio laikotarpio pabaigoje.
Bendras likvidumo koeficientas = trumpalaikis turtas iš viso ataskaitinio laikotarpio pabaigoje / trumpalaikiai įsipareigojimai iš viso ataskaitinio laikotarpio pabaigoje.
Bendrovės 2013 m. veiklos tikslai siejami su Bendrovės 2012-2016 m. strategija ir lieka nepakitę nuo metų pradžios. Šioje strategijoje numatyti veiklos tikslai:
išlaikyti aukštą naftos produktų krovos bei pelningumo lygį;
didinti terminalo konkurencingumą, aptarnaujant didėsiančius šviesiųjų naftos produktų srautus, investuojant į naujų talpyklų statymą bei senų rekonstrukciją;
Per 2013 m. šešis mėn. Bendrovė perkrovė 51 proc. 2013 m. planuotos metinės krovos.
Per 2013 m. 2-ą pusmetį Bendrovė planuoja toliau tęsti sėkmingą naftos produktų krovą ir susijusią veiklą bei įgyvendinti SGDT projekto darbus pagal numatytą darbų grafiką. Tiek naftos terminalo investicijoms tiek ir SGDT darbams 2013 m. skiriamas didelis dėmesys ir pastangos.
Naftos terminalo investicijos yra skiriamos didinti terminalo lankstumą, priimant daugiau skirtingų rūšių naftos produktų, siekiant ateityje išlaikyti aukštą Bendrovės pagrindinės veiklos – naftos produktų perkrovos - pelningumo lygį.
Universalių talpyklų parko plėtimas
Šiuo metu Bendrovėje krovinių partijos kaupiamos kranto talpyklose, kurių bendras tūris siekia 405 tūkst. m3.
2013 m. Bendrovė tęsia dviejų universalių talpyklų po 32,25 tūkst. m3 statybą. Minėtos talpyklos statomos vietoje keturių po 5 tūkst. m3 talpyklų, neatitinkančių saugos ir taršos reikalavimų dėl susidėvėjimo. Įvykdžius šią investiciją, talpyklų parkas išaugs 45 tūkst. t, lakiųjų organinių junginių (LOJ) išmetimai iš naujai įrengtų talpyklų bus 10 kartų mažesni. Investicija didins Bendrovės krovos lankstumą, sudarydama prielaidą perkrauti papildomus naftos produktų srautus, bei didins terminalo patrauklumą sudarant klientui galimybę sukaupti didesnes (iki 90 tūkst. t) produktų partijas. Investicijos dydis – 29.000 tūkst. Lt. Bendrovė planuoja baigti statybas 2013 m. pabaigoje. Talpyklų statybų darbai 2013 m. vyksta pagal sutartyje numatytą grafiką.
Greta naujai statomų universalių talpyklų Bendrovė numato esamų naftos produktų talpyklų vamzdynų modernizavimo darbus, kurie suteiks techninę galimybę dalį TNP talpyklų pritaikyti ŠNP krovai.
2013 m. Bendrovė baiginėja angliavandenilių garų iš geležinkelio estakadų utilizavimo sistemos įrengimą. Šios investicijos paskirtis - modernizuoti naftos produktų iškrovimo (pakrovimo) iš (į) geležinkelio cisternų (-as) metu išsiskiriančių garų surinkimo ir utilizavimo technologiją ir įrangą. Investicijos dydis – 7.000 tūkst. Lt. Pasibaigus 2013 m. šešiems mėn., vyksta įrenginio paleidimo bei derinimo darbai (anglies įsodrinimas) iki bus pasiekti numatyti pajėgumai.
Bendrovė planuoja investuoti iki 1.000 tūkst. Lt į valymo įrengimų modernizavimą, kad išleidžiamas į Baltijos jūrą išvalytas vanduo atitiktų maksimalius nustatytus aplinkosaugos inspekcijų reikalavimus.
Kiti Bendrovės terminalo technologinio proceso palaikymo projektai
Priešgaisrinės sistemos automatinės dalies rekonstrukcija, geležinkelio cisternų išpylimo sistemos modernizavimas, garo katilų seperavimo sistemos modernizavimas, šilumokaičių atnaujinimas ir kt.
Planuojami SGDT projekto įgyvendinimo darbai 2013-2014 m.:
Bendrovės akcijomis yra prekiaujama reguliuojamoje rinkoje, jos yra listinguojamos vertybinių popierių biržos NASDAQ OMX Vilnius Baltijos Papildomajame prekybos sąraše.
| Pagrindiniai duomenys apie Bendrovės akcijas: | |
|---|---|
| ISIN kodas | LT0000111650 |
| Trumpinys | KNF1L |
| Emisijos dydis (vnt.) | 380.606.184 |
2013 m. birželio 25 d. Bendrovės akcijas valdė 1.845 akcininkai (2012 m. birželio 30 d. – 1.732). Visos Bendrovės akcijos yra paprastosios vardinės akcijos, suteikiančios jų savininkams (akcininkams) vienodas teises. Viena paprastoji vardinė Bendrovės akcija suteikia vieną balsą visuotiniame akcininkų susirinkime.
Bendrovė nėra informuota apie kokius nors akcininkų tarpusavio susitarimus, dėl kurių gali būti ribojamas vertybinių popierių perleidimas ir (arba) balsavimo teisės.
| Akcininkas (įmonės pavadinimas, rūšis, buveinės adresas, įmonių rejestro kodas) |
Nuosavybės teise priklausančių akcijų skaičius (vnt.) |
Turima įstatinio kapitalo dalis (proc.) |
|---|---|---|
| Lietuvos Respublikos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos (Gedimino pr. 38/2, Vilnius, 302308327) |
275.241.290 | 72,32 |
| UAB koncernas "Achemos grupė" (Jonalaukio km., Jonavos rajonas, 156673480) |
38.975.150 | 10,24 |
Akcininkai, 2013 m. birželio 25 d. turintys daugiau kaip 5 proc. Bendrovės įstatinio kapitalo:
Likusios 66.389.744 vnt. Bendrovės akcijų (17,44 proc. įstatinio kapitalo) priklauso 1.843 smulkiesiems akcininkams.
| Didžiausia akcijos kaina |
Mažiausia akcijos kaina |
Akcijos kaina laikotarpio pabaigai |
Vidutinė akcijos kaina |
Apyvarta, vnt. |
Apyvarta | |
|---|---|---|---|---|---|---|
| litais | 1,30 | 1,18 | 1,18 | 1,25 | 2.167.718 | 2.660.997 |
eurais 0,38 0,34 0,34 0,36 2.167.718 770.678
2013 m. birželio 30 d. Bendrovės rinkos kapitalizacija buvo 449.442 tūkst. Lt (130.167 tūkst. eurų).
Bendrovės įregistruotas įstatinis kapitalas 2013 m. birželio 30 d. buvo 380.606 tūkst. Lt. Visos Bendrovės akcijos yra apmokėtos ir joms netaikomi jokie vertybinių popierių perleidimo apribojimai. Įstatinis kapitalas padalintas į 380.606.184 (tris šimtus aštuoniasdešimt milijonų šešis šimtus šešis tūkstančius šimtą aštuoniasdešimt keturias) paprastųjų vardinių akcijų, kurių kiekvienos nominali vertė vienas (1) litas.
2012 m. vasario 15 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutarimu Nr. 204 "Dėl valstybės turto investavimo ir AB "Klaipėdos nafta" įstatinio kapitalo didinimo" pritarė, kad į Bendrovę būtų investuotas 45.491 tūkst. Lt vertės turtas didinant Bendrovės įstatinį kapitalą.
Lietuvos Respublika, kuriai priklauso 72,32 proc. Bendrovės paprastųjų vardinių akcijų, investavo į Bendrovę Lietuvos naftos produktų agentūros patikėjimo teise valdomą turtą – Subačiaus kuro bazę, didinant Bendrovės įstatinį kapitalą papildomu įnašu, su sąlyga, kad Bendrovė prisiims įsipareigojimą išnuomoti valstybės įmonei Lietuvos naftos produktų agentūrai turto dalį, reikalingą užtikrinti naftos produktų ir naftos valstybės atsargų kaupimą ir tvarkymą pagal teisės aktų reikalavimus, ne trumpesniam kaip 10 metų terminui. Bendrovės akcininkai apskaitos 2012 m. gegužės 14 d. turėję akcijų, galėjo pasirašyti naujai išleidžiamas akcijas proporcingai turimam akcijų kiekiui. Per akcijų platinimo laikotarpį (nuo 2012 m. gegužės 29 d. iki 2012 m. birželio 11 d.) buvo pasirašytos 38.606.184 išleidžiamos naujos paprastosios vardinės akcijos, kurių kiekviena – 1 lito nominaliosios vertės.
SKB prijungimas prie Bendrovės ir ilgalaikės (10 metų) sutarties su valstybės įmone Lietuvos naftos produktų agentūra dėl naftos produktų saugojimo sudarymas Bendrovei leidžia diversifikuoti veiklos rizikas, nes Bendrovės veikla priklausoma vos nuo kelių naftos produktų rinkos dalyvių Mažeikių gamyklos bei Baltarusijoje esančių Mozyrio ir Novopolocko naftos perdirbimo gamyklų. Pradėjusi naują veiklą – kuro atsargų saugojimą Bendrovė užsitikrino papildomas garantuotas ilgalaikes pajamas.
Bendrovė savų akcijų neturi.
2013 m. balandžio 30 d. vyko eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas, kuris patvirtino 2012 m. finansines ataskaitas ir pelno paskirstymo projektą. Akcininkams iš 2012 m. pelno skyrė 410 tūkst. litų (119 tūkst. eurų) (iš 2011 m. pelno akcininkai skyrė 56.981 tūkst. Lt arba 16.503 tūkst. eurų).
Bendrovė ir AB SEB banko Finansų rinkų departamentas yra pasirašę sutartį dėl Bendrovės vertybinių popierių apskaitos ir su vertybinių popierių apskaita susijusių paslaugų.
| AB SEB bankas Finansų rinkų departamento rekvizitai: | |||
|---|---|---|---|
| Įmonės kodas | 112021238 | ||
| Buveinės adresas | Gedimino 12, 01103 Vilnius | ||
| Telefonas | +370 5 2681190 | ||
| El. paštas | [email protected] | ||
| Interneto tinklapis | www.seb.lt |
Bendrovė iš esmės vadovaujasi NASDAQ OMX Vilnius listinguojamų bendrovių valdymo kodeksu. Nauja valdymo kodekso redakcija patvirtinta AB NASDAQ OMX Vilnius valdybos posėdyje 2009 m. gruodžio 14 d. (protokolas Nr.09-106) (2012 m. Metinio pranešimo priedas).
Bendrovė savo veikloje vadovaujasi Akcinių bendrovių įstatymu, Vertybinių popierių įstatymu, Bendrovės įstatais ir kitais Lietuvos Respublikos teisės aktais. Visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencija, akcininkų teisės, jų įgyvendinimas yra apibrėžtos Akcinių bendrovių įstatyme ir Bendrovės įstatuose.
Juridinių asmenų registre įregistruotuose Bendrovės įstatuose nurodyti šie organai:
Stebėtojų taryba yra Bendrovės veiklos priežiūros organas, kurį sudaro 3 (trys) nariai, visuotinio akcininkų susirinkimo renkami 4 (ketverių) metų laikotarpiui Akcinių bendrovių įstatymo numatyta tvarka. Stebėtojų tarybos nario kadencijų skaičius neribojamas. Stebėtojų tarybos nariu negali būti Bendrovės vadovas, Bendrovės valdybos narys ir asmuo, kuris pagal teisės aktus neturi teisės eiti šių pareigų. Stebėtojų taryba yra kolegialus Bendrovės veiklos priežiūrą atliekantis organas, jo statusas, kompetencija ir funkcijos apibrėžtos Akcinių bendrovių įstatyme ir Bendrovės įstatuose. Bendrovės Stebėtojų taryba patariamuoju organu sudarė Audito komitetą. Audito komitetą sudaro 3 (trys) nariai, išrinkti Bendrovės Stebėtojų tarybos kadencijos laikotarpiui. Audito komiteto funkcijos, teisės ir pareigos reglamentuojamos Stebėtojų tarybos patvirtintose "AB "Klaipėdos nafta" Audito komiteto sudarymo ir veiklos taisyklėse". Pagrindinės Audito komiteto funkcijos – stebėti Bendrovės finansinių ataskaitų rengimo procesą, stebėti audito atlikimo procesą, vidaus audito bei rizikos valdymo sistemų veiksmingumo analizė.
Valdyba yra Bendrovės valdymo organas, kurį sudaro 5 (penki) nariai, Stebėtojų tarybos renkami 4 (keturių) metų laikotarpiui. Valdybos nariai renka Valdybos pirmininką. Valdybos nario kadencijų skaičius neribojamas. Valdybos nariu negali būti renkamas asmuo, kuris: yra Bendrovės Stebėtojų tarybos narys; kuris, vadovaujantis galiojančių įstatymų imperatyviomis normomis, neturi teisės eiti pareigų Valdyboje. Valdybos narių įgaliojimai bei vadovo veiklos sritys yra apibrėžtos Akcinių bendrovių įstatyme ir Bendrovės įstatuose.
| Vardas, Pavardė | Pareigos | Kadencija | ||
|---|---|---|---|---|
| Agnė Amelija Petravičienė | Stebėtojų tarybos pirmininkė | 2013 m. vasaris – 2017 m. vasaris | ||
| Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos teisės skyriaus vedėjo pavaduotoja. UAB "Visagino atominė elektrinė" valdybos narė, UAB "Kauno energetikos remontas" valdybos narė, VĮ "Ignalinos atominė elektrinė" valdybos narė. Bendrovės akcijų neturi. |
||||
| Romas Švedas | Stebėtojų tarybos narys | 2013 m. vasaris – 2017 m. vasaris | ||
| Nepriklausomas ekspertas. Vilniaus universiteto tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto lektorius. Bendrovės akcijų neturi. |
||||
| Eimantas Kiudulas | Stebėtojų tarybos narys | 2013 m. vasaris – 2017 m. vasaris | ||
| UAB Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos valdymo bendrovės vadovas, valdybos narys. UAB "LEZ projektų valdymas" valdybos narys, UAB "PO7" direktorius, UAB "Quantum capital" valdybos narys. Bendrovės akcijų neturi. |
Neeilinis visuotinis akcininkų susirinkimas stebėtojų tarybos narius išrinko 2013 m. vasario 11 d. Per 2013 m. šešis mėn. Bendrovės Stebėtojų tarybos nariams nebuvo priskaičiuota pinigų sumų, nebuvo suteikta paskolų, neišduota garantijų, neperleista turto.
| Vardas, Pavardė | Pareigos | Kadencija | ||
|---|---|---|---|---|
| Eimantas Kiudulas Audito komiteto narys Stebėtojų tarybos kadencijos laikui UAB Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos valdymo bendrovės vadovas, valdybos narys. UAB "LEZ projektų valdymas" valdybos narys, UAB "PO7" direktorius, UAB "Quantum capital" valdybos narys. Bendrovės akcijų neturi. |
||||
| Simonas Rimašauskas Audito komiteto narys Stebėtojų tarybos kadencijos laikui UAB "ERPRO" vadovas. Bendrovės akcijų neturi. |
||||
| Linas Sasnauskas Nepriklausomas konsultantas. Bendrovės akcijų neturi. |
Audito komiteto narys | Stebėtojų tarybos kadencijos laikui |
Per 2013 m. šešis mėn. audito komiteto nariams S.Rimašauskui ir L.Sasnauskui priskaičiuota bendra suma – 25 tūkst. Lt. Audito komiteto nariams nebuvo suteikta paskolų, neišduota garantijų, neperleista turto.
| Vardas, Pavardė | Pareigos | Kadencija | ||
|---|---|---|---|---|
| Rytis Ambrazevičius | Valdybos narys | 2011 m. spalis – 2014 m. balandis | ||
| Nepriklausomas ekspertas. UAB "LitGas" valdybos narys. Bendrovės akcijų neturi. | ||||
| Mindaugas Jusius Valdybos narys 2011 m. spalis – 2014 m. balandis Swedbank Life Insurance SE Lietuvos filialo užsienio juridinio asmens valdymo organo narys, UAB "LitGas" valdybos narys. Bendrovės akcijų neturi. |
||||
| Rokas Masiulis | Valdybos narys | 2010 m. rugsėjis – 2014 m. balandis | ||
| AB "Klaipėdos nafta" generalinis direktorius. Yra Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos tarybos narys, UAB "LitGas" valdybos narys, generalinis direktorius. Bendrovės akcijų neturi. |
||||
| Valdas Lastauskas | Valdybos narys | 2013 m. gegužė - 2014 m. balandis | ||
| Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos kancleris. Bendrovės akcijų neturi. |
Per 2013 m. šešis mėn. valdybos nariams M.Jusiui bei R.Ambrazevičiui priskaičiuota bendra atlygio suma – 34.4 tūkst. Lt. Valdybos nariui R.Masiuliui priskaičiuotas sumas sudaro tik su darbo santykiais Bendrovėje susijusios sumos. Bendrovės valdybos nariams nebuvo suteikta paskolų, neišduota garantijų, neperleista turto.
Bendrovei vadovauja generalinis direktorius. Generalinis direktorius yra vienasmenis Bendrovės valdymo organas. Generalinis direktorius yra pagrindinis Bendrovei vadovaujantis ir Bendrovę reprezentuojantis asmuo.
| Vardas, Pavardė | Pareigos | Dirba nuo | |||
|---|---|---|---|---|---|
| Rokas Masiulis | Generalinis direktorius | 2010 m. gegužės | |||
| direktorius. Bendrovės akcijų neturi. | Bendrovės valdybos narys. Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos tarybos narys. UAB "LitGas" valdybos narys , generalinis | ||||
| Vytautas Kazimieras Aranauskas | Generalinio direktoriaus pavaduotojas | 2010 m. gegužės | |||
| VĮ "Naftos produktų agentūros" l.e. generalinio direktoriaus pareigas. Bendrovės akcijų neturi. | |||||
| Mantas Bartuška | Finansų ir administravimo departamento direktorius | 2010 m. gegužės | |||
| UAB "Baltpool" valdybos pirmininkas . Bendrovės akcijų neturi. | |||||
| Gediminas Vitkauskas | Gamybos ir technikos departamento direktorius | 1995 m. spalio | |||
| Turi 0,00002 proc. įstatinio kapitalo dalies akcijų. Kitų įmonių valdyme nedalyvauja. | |||||
| Sigitas Zakalskis | Komercijos direktorius | 2010 m. rugpjūčio | |||
| Bendrovės akcijų neturi. Kitų įmonių valdyme nedalyvauja. | |||||
| Rolandas Zukas | SGDT direktorius | 2010 m. gruodžio | |||
| Bendrovės akcijų neturi. Kitų įmonių valdyme nedalyvauja. |
2013 m. šešių mėn. vidutinis sąrašinis darbuotojų skaičius (viso 361), lyginant su 2012 m. šešių mėn. periodu (viso 312), išaugo 49 darbuotojais. Darbuotojų skaičių augimui įtakos turi nuo 2012 m. perimta SKB veikla (30 darbuotojų) bei išaugęs SGDT personalo skaičius, siekiant laiku (t.y. iki 2014 m. pabaigos) įgyvendinti Lietuvos energetikai reikšmingą strateginį SGDT projektą.
| Vidutinis sąrašinis darbuotojų skaičius | Vidutinis mėnesinis darbo užmokestis, Lt | |||
|---|---|---|---|---|
| Darbuotojų grupė | 2013 m. | 2012 m. | 2013 m. | 2012 m. |
| šeši mėn. | šeši mėn. | šeši mėn.2) | šeši mėn.2) | |
| Vadovaujantys darbuotojai 1) | 31 | 25 | 10.668 | 10.897 |
| Specialistai | 99 | 81 | 4.928 | 4.920 |
| Darbininkai | 231 | 206 | 3.544 | 3.652 |
| Iš viso | 361 | 312 | 3.978 | 4.028 |
Pastabos:
1) Bendrovės vadovaujantiems darbuotojams priskiriamos pareigybės: generalinis direktorius, jo pavaduotojas, departamentų direktoriai ir jų pavaduotojai, skyrių vadovai. Per 2013 m. šešis mėn. vadovaujantiems darbuotojams priskaityta 2.190 tūkst. Lt.
2) – Į vidutinį mėnesinį darbo užmokestį yra įtrauktos sukauptos metinės premijos už atitinkamą laikotarpį.
Bendrovėje veikia Kolektyvinė sutartis. Šioje sutartyje susitarta dėl pagrindinių visiems Bendrovės darbuotojams galiojančių darbo, darbo apmokėjimo, darbo ir poilsio laiko, darbuotojų kvalifikacijos kėlimo, saugos ir sveikatos, kitų socialinių bei ekonominių sąlygų.
Bendrovės darbo apmokėjimo nuostatai nustato Bendrovės darbuotojų darbo apmokėjimo už darbą principus bei darbo apmokėjimo sistemą Bendrovėje. Pagal juos, darbuotojo darbo užmokestį sudaro dvi dalys: (1) pastovioji dalis – sutartas vienetinis atlygis ar mėnesinė alga (mėnesinė alga tai – bazinis atlyginimas, kuriuo atlyginama už darbo sutartimi sutarto darbo atlikimą bei tam darbui atlikti įdėtas pastangas); šią darbo užmokesčio dalį nustato Bendrovės generalinis direktorius; (2) kintamoji dalis – kintamoji dalis išmokama už pasiektus mėnesio darbuotojo veiklos rodiklius bei už Bendrovės ketvirčio rezultatus.
Bendrovės generaliniam direktoriui, jo pavaduotojui ir departamentų direktoriams darbo apmokėjimo tvarką tvirtina valdyba, nustatydama mėnesinius atlyginimus ir priedų mokėjimo tvarką. Priedai prie atlyginimo šiems darbuotojams mokami kas ketvirtį už pasiektus pelno ir pajamų rodiklius.
Bendrovės visiems darbuotojams yra skiriamos metinės premijos už pasiektus Bendrovės finansinius ir asmeninius rezultatus pagal premijų mokėjimo tvarką.
Bendrovė nuolat instruktuoja ir apmoko visus savo darbuotojus saugių darbo principų. Darbuotojai, dirbantys pavojingus darbus ir dirbantys su potencialiai pavojingais įrenginiais, mokomi licencijuotose mokymo įstaigose, kas penkerius metus personalas perlaiko atestacijas. Taip pat periodiškai vykdomi mokymai ir pratybos, kurių metu ugdomi praktiniai darbuotojų įgūdžiai avarijų likvidavimo atveju.
Per 2013 m. šešis mėn. įvyko 2 (du) lengvi nelaimingi atsitikimai susijęs su darbu.
Visi šiame tarpiniame pranešime pateikti finansiniai duomenys neaudituoti ir apskaityti pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus.
Sandorių su Bendrovės Stebėtojų tarybos ar Valdybos nariais sudaryta nebuvo. Sandoriai su kitomis susijusiomis šalimis yra pateikiami Bendrovės 2013 m. šešių mėnesių tarpinių finansinių ataskaitų aiškinamajame rašte. Susijusių šalių sandorių pasikeitimų, kurie galėtų daryti poveikį finansinei Bendrovės veiklai, nuo 2012 metų nebuvo.
Savo veikloje Bendrovė vadovaujasi Įstatais, Civiliniu kodeksu ir kitais Lietuvos Respublikos įstatymais, poįstatyminiais teisės aktais. Įstatus keičia visuotinis akcininkų susirinkimas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymo 22 straipsniu ir Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijos periodinės ir papildomos informacijos rengimo ir pateikimo taisyklėmis, mes, AB "Klaipėdos nafta" generalinis direktorius Rokas Masiulis, finansų ir administravimo departamento direktorius Mantas Bartuška ir apskaitos skyriaus vadovė Rasa Gudė patvirtiname, kad mūsų žiniomis aukščiau pateiktame AB "Klaipėdos nafta" šešių mėnesių, pasibaigusių 2013 m. birželio 30 d., tarpiniame pranešime yra teisingai nurodyta verslo plėtros ir veiklos apžvalga, Bendrovės aprašymas.
Generalinis direktorius Rokas Masiulis
Finansų ir administravimo departamento direktorius Mantas Bartuška
Apskaitos skyriaus vadovė Rasa Gudė
Building tools?
Free accounts include 100 API calls/year for testing.
Have a question? We'll get back to you promptly.