KN Energies AB

Quarterly Report • Feb 28, 2011

BENDROVĖS 2010 METŲ TARPINĖS FINANSINĖS ATASKAITOS PARENGTOS PAGAL TARPTAUTINIUS FINANSINĖS ATSKAITOMYBĖS STANDARTUS PRIIMTUS TAIKYTI EUROPOS SĄJUNGOJE (NEAUDITUOTA)

Turinys

Puslapis

1. Atsakingų asmenų patvirtinimas	3
2. 2010 metų tarpinės finansinės ataskaitos:
2.1. Finansinės būklės ataskaita	4
2.2. Bendrųjų pajamų ataskaita	6
2.3. Nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita	7
2.4. Pinigų srautų ataskaita	8
2.5. Aiškinamasis raštas	10

ATSAKINGU ASMENU PATVIRTINIMAS

Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymo 22 straipsniu ir Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijos periodinės ir papildomos informacijos rengimo ir pateikimo taisyklėmis, mes, AB "Klaipėdos nafta" generalinis direktorius Rokas Masiulis ir finansų direktorius Mantas Bartuška, patvirtiname, kad mūsų žiniomis pateikiamos, auditorių netikrintos, AB "Klaipėdos nafta" tarpinės finansinės ataskaitos už laikotarpi, pasibaigusį 2010 m. gruodžio 31 d., parengtos pagal Europos Sąjungoje priimtus Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, atitinka tikrovę ir teisingai parodo AB "Klaipėdos nafta" turtą, įsipareigojimus, finansinę padėtį, pelną arba nuostolius.

Generalinis direktorius

Finansų direktorius

$K/Tanil$

Rokas Masiulis

Mantas Bartuška

Buriug. 19 $a/d.81$ 91003 Klaipėda-C

+370 46 311399 Faksas:

www.oil.lt

Telefonas: +370 46 391772 El. paštas: info@all.lt A/s: LT90 7044 0600 0076 4196 AB SEB bankas Banko kodas: 70440

PVM moketojo kodas: LT106488917 [monės kodas: 110648893

[registruota valstybinės įmonės registro centre. Registravimo Nr. BI 94-479

Finansinės būklės ataskaita

	Pastabos	2010 m. gruodžio 31 d.	2009 m. gruodžio 31 d.
TURTAS		(neaudituota)	(pertvarkyta)
Ilgalaikis turtas
Nematerialusis turtas	4	395	103
Materialusis turtas	4	387.590	410.113
Finansinis turtas	5	8.246	75
Ilgalaikio turto iš viso		396.231	410.291
Trumpalaikis turtas
Atsargos ir išankstiniai apmokėjimai
Atsargos	6	4.098	3.397
Išankstiniai apmokėjimai		192	495
Atsargų ir išankstinių mokėjimų iš viso		4.290	3.892
Per vienerius metus gautinos sumos
Iš pirkėjų gautinos sumos	7	5.677	4.955
Kitos gautinos sumos	8	821	2.168
Per vienerius metus gautinos sumos iš viso		6.498	7.123
Kitas trumpalaikis turtas	9	38.433	4.744
Pinigai ir pinigų ekvivalentai	10	29.501	41.188
Trumpalaikio turto iš viso		78.722	56.947
Turto iš viso		474.953	467.238

(tęsinys kitame puslapyje)

Aiškinamasis raštas, pateikiamas 10 – 22 puslapiuose, yra sudėtinė šios finansinės atskaitomybės dalis.

Finansinės būklės ataskaita (tęsinys)

	Pastabos	2010 m. gruodžio 31 d.	2009 m. gruodžio 31 d.
NUOSAVAS KAPITALAS IR ĮSIPAREIGOJIMAI		(neaudituota)	(pertvarkyta)
Nuosavas kapitalas
Istatinis kapitalas		342,000	342,000
Privalomasis rezervas	11	19,000	15,670
Kiti rezerval		68.043	50.170
Nepaskirstytasis pelnas	$\frac{11}{3}$	27.681	38,679
Nuosavo kapitalo lš viso		456.724	446.519
Po vienerių metų mokėtinos sumos ir įsipareigojimai
Atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimas	12	9.207	10.783
Išmokų darbuotojams įsipareigojimas		822
Po vlenerių metų mokėtinų sumų ir įsipareigojimų iš viso		10.029	10.783
Per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigolimai
Prekybos skolos	13	4,569	6.140
Su darbo santykiais susiję įsipareigojimai		1.358	1.218
Mokėtinas pelno mokestis		546	1.602
Gauti išankstiniai apmokėjimai		84	59
Moketini dividendai		48	103
Kitos trumpalaikės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai	14	1.595	814
Per vienerius metus mokėtinų sumų ir įsipareigojimų iš viso lå viso		8.200	9.936
Nuosavo kapitalo ir įsiparelgojimų iš viso		474.953	467.238

Aiškinamasis raštas, pateikiamas 10-22 puslapiuose, yra sudėtinė šios finansinės atskaitomybės dalis.

Generalinis direktorius

Rokas Masiulis

RMail

2011 m. vasario 23 d.

Finansų direktorius

Mantas Bartuška

2011 m. vasario 23 d.

AB "KLAIPĖDOS NAFTA" įmonės kodas 110648893, Burių g.19, Klaipėda
BENDROVĖS 2010 M. TARPINĖS FINANSINĖS ATASKAITOS
(tūkst. Iltų, jei nenurodyta kltaip)

Bendrųjų pajamų ataskaita

		2010 m.		2009 m.
	Pastabos	Sausio - pruodžio mėn.	4 ketvirtis. spallo-gruodžio mèn.	Sausio - gruodžio mėn.	4 ketvirtis. spallo-gruodžio mên.
		(neaudituota)	(neaudituota)	(pertvarkyta)	(pertvarkyta)
Pardavimo pajamos	15	124.571	34,697	116,211	32.611
Pardavimu savikalna	16	(77.609)	(23.589)	(69.934)	(19.138)
Bendrasis pelnas		46.962	11.108	46.277	13,373
Veiklos sanaudos	17	(17.081)	(10.612)	(5.502)	(2.764)
Kitos veiklos pajamos (sąnaudos) - grynasis rezultatas		39	7	20	10
Velklos pelnas		29.920	503	40,795	10,619
Finansinės veiklos pajamos	18	1.562	98	1.783	683
Finansinės veiklos sąnaudos	18	(34)	(25)	(87)	(3)
Pelnas (nuostoliai) prieš pelno mokesti		31.448	576	42.491	11,299
Pelno mokesčio sanaudos	19	(4.843)	(591)	(5.005)	1.417
Grynasis peinas (nuostolial)		26,605	(15)	37.486	12.716
Kitos bendrosios pajamos (sąnaudos)
Lalkotarplo bendroslos pajamos (nuostolial)/ Pelnas (nuostolial) priskirti akcininkams	20	26.605	(15)	37.486	12.716
Pagrindiniai ir surnažinti pelnas (nuostoliai), tenkantis vienai akcijai (litais)	20	0,08	x	0,11	x

Aiškinamasis raštas, pateikiamas 10 - 22 puslapiuose, yra sudėtinė šios finansinės atskaitomybės dalis.

6

Generalinis direktorius

Rokas Masiulis

2011 m. vasario 23 d.

Finansų direktorius

Mantas Bartuška

2011 m. vasario 23 d.

Nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita

	Pasta- bos	Istatinis kapitalas	Privalomasis rezervas	Kiti rezerval	Nepaskirsty- tasis pelnas	lš viso
2008 m. gruodžio 31 d. likutis		342.000	14.240	36.534	28,600	421.374
Apskaitos politikos keitimas 2008 m. gruodžio 31 d. likutis (po	$\mathfrak{I}% {A}=\mathfrak{I}{A}!\left( a,b\right) ,\ \mathfrak{I}{A}!\left( b,b\right) ,\ \mathfrak{I}{A}!\left( b,b\right) ,$				1.193	1.193
apskaitos politikos keltimo)		342.000	14.240	36,534	29.793	422,567
Grynasis metų pelnas (pataisyta)		$\blacksquare$			37.486	37.486
Pervesta į įstatymų numatytą rezervą		ü.	1.430		(1.430)
Paskelbti dividendaì	21				(13.534)	(13.534)
Pervedimai tarp rezervų				13.636	(13.636)
2009 m. gruodžio 31 d. likutis		342,000	15,670	50.170	38.679	446,519
Grynasis metu pelnas		$\blacksquare$	$\sim$ $\approx$		26.605	26.605
Pervesta į įstatymų numatytą rezervą			3.330	$\blacksquare$	(3.330)
Paskelbti dividendai	21				(16.400)	(16.400)
Pervedimai tarp rezervų				17.873	(17.873)
2010 m. gruodžio 31 d. likutis		342.000	19.000	68.043	27.681	456.724

Aiškinamasis raštas, pateikiamas 10-22 puslapiuose, yra sudėtinė šios finansinės atskaitomybės dalis.

Generallnis direktorius

Rokas Masiulis

2011 m. vasario 23 d.

Finansų direktorius

Mantas Bartuška

2011 m. vasario 23 d.

Pinigų srautų ataskaita

	2010 m.	2009 m.
	(neaudituota)	(pertvarkyta)
Pagrindinės veiklos pinigų srautai
Grynasis pelnas	26.605	37.486
Nepiniginių sąnaudų (pajamų) atstatymas:
Nusidėvėjimas ir amortizacija	22.616	20.248
ATL sukaupimas	1.205	-
Ilgalaikio materialiojo turto vertės sumažėjimas ir nurašymas	8.588	61
Sukauptos pajamos	634	138
Abejotinų iš pirkėjų gautinų sumų vertės sumažėjimas	570	(393)
Išmokų darbuotojams įsipareigojimų pasikeitimas	822	-
Atsargų vertės sumažėjimo pasikeitimas	368	(121)
Atostogų rezervo pasikeitimas	111	-
Kiti nepiniginiai sąnaudų (pajamų) atstatymai	(52)	-
Pelno mokesčio sąnaudos	4.843	5.005
Palūkanų pajamos	(1.498)	(1.687)
	64.812	60.737
Apyvartinio kapitalo pasikeitimai:
Atsargų (padidėjimas), sumažėjimas	(1.542)	265
Išankstinių apmokėjimų sumažėjimas (padidėjimas)	303	37
Iš pirkėjų ir kitų gautinų sumų sumažėjimas (padidėjimas)	(582)	(708)
Kito trumpalaikio turto sumažėjimas (padidėjimas)	3	348
Prekybos skolų ir kitų mokėtinų sumų padidėjimas (sumažėjimas)	(1.571)	(1.477)
Gautų išankstinių apmokėjimų padidėjimas (sumažėjimas)	25	-
Kitų trumpalaikių ir su darbo santykiais susijusių įsipareigojimų padidėjimas (sumažėjimas)	23	1.962
(Sumokėtas) pelno mokestis	(7.423)	(3.577)
Grynieji pagrindinės veiklos pinigų srautai	54.048	57.587
Investicinės veiklos pinigų srautai
Ilgalaikio turto (įsigijimas)	(8.973)	(12.679)
Investicijos į vertybinius popierius	(24.685)	-
Investicijos į terminuotus indėlius	(17.128)	15.103
Kitų investicijų įsigijimas	(47)	-
Gautos palūkanos	1.498	1.766
Grynieji investicinės veiklos pinigų srautai	(49.335)	4.190
		(tęsinys kitame puslapyje)

Aiškinamasis raštas, pateikiamas 10 – 22 puslapiuose, yra sudėtinė šios finansinės atskaitomybės dalis.

Pinigų srautų ataskaita (tęsinys)

	2010 m.	2009 m.
Finansinės veiklos pinigų srautai	(neaudituota)	(pertvarkyta)
Dividendų (išmokėjimas)	(16.400)	(13.499)
Paskolų (grąžinimas)		(15.605)
Palūkanos (sumokėtos)		(79)
Grynieji finansinės veiklos pinigų srautai	(16, 400)	(29.183)
Grynasis pinigų srautų padidėjimas (sumažėjimas)	(11.687)	32.594
Pinigal ir pinigų ekvivalentai laikotarpio pradžioje	41.188	8,594
Pinigai ir plnigų ekvivalentai laikotarpio pabaigoje	29,501	41.188

Aiškinamasis raštas, pateikiamas 10 - 22 puslapiuose, yra sudėtinė šios finansinės atskaitomybės dalis.

Generalinis direktorius

Rokas Masiulis

2011 m. vasario 23 d.

Finansų direktorius

Mantas Bartuška

$\overline{\phantom{a}}$

2011 m. vasario 23 d.

Finansinių ataskaitų aiškinamasis raštas

1 Bendroji informacija

AB "Klaipėdos nafta" (toliau – Bendrovė) yra Lietuvos Respublikoje registruota akcinė bendrovė. Jos buveinės adresas: Burių g. 19, 91003 Klaipėda, Lietuva.

Bendrovę įkūrė AB "Naftos terminalas" (Lietuva) ir Lancaster Steel Inc. (JAV), atitinkamai įsigydamos 51 proc. ir 49 proc. akcijų. Bendrovė buvo įregistruota 1994 m. rugsėjo 27 d.

2010 m. gruodžio mėn. 31 d. visos akcijos priklausė 1.569 akcininkams. Bendrovės įstatinis kapitalas – 342.000.000 (trys šimtai keturiasdešimt du milijonai) litų yra visiškai apmokėtas. Įstatinis kapitalas padalintas į 342.000.000 (tris šimtus keturiasdešimt du milijonus) paprastųjų vardinių akcijų, kurių kiekvienos nominali vertė vienas (1) litas. Valstybei, kurią atstovauja Energetikos ministerija, priklausė 70,63 % akcijų (241.544.426 vienetai).

Bendrovė savų akcijų nėra įsigijusi ir per 2010 m. jokių sandorių, susijusių su savų akcijų įsigijimu ar perleidimu, nesudarė. Bendrovės akcijos įtrauktos į vertybinių popierių biržos "NASDAQ OMX Vilnius" Baltijos Papildomąjį prekybos sąrašą.

2010 m. gruodžio 31 d. ir 2009 m. gruodžio 31 d. Bendrovės akcininkai buvo:

	2010 m. gruodžio 31 d.		2009 m. gruodžio 31 d.
	Turimų akcijų skaičius (tūkstančiais)	Nuosavybės dalis (%)	Turimų akcijų skaičius (tūkstančiais)	Nuosavybės dalis (%)
Lietuvos Respublikos valstybė, atstovaujama
Energetikos ministerijos	241.544	70.63	241.544	70.63
AB "Achema"	-	-	31.265	9.14
UAB koncernas "Achemos grupė"	32.766	9.58	-	-
Skandinavska Enskilda Banken fondai	14.254	4.17	10.539	3.08
Swedbank fondai	10.817	3.16	8.720	2.55
Kiti (mažiau nei 5 proc. kiekvienas)	42.619	12.46	49.932	14.60
Iš viso	342.000	100.00	342.000	100.00

2010 m. vidutinis sąrašinis Bendrovės darbuotojų skaičius buvo 306 (2009 m. – 301).

2 Apskaitos principai

Finansinės ataskaitos yra parengtos remiantis istorine savikaina. Šiose finansinės ataskaitose visos sumos yra pateiktos litais, ir suapvalintos iki artimiausio tūkstančio (000 litų), jei nenurodyta kitaip.

2.1. Finansinių ataskaitų parengimo pagrindas

Atitikimo patvirtinimas

Šios Bendrovės tarpinės finansinės ataskaitos yra parengtos pagal Tarptautinius Finansinės Atskaitomybės Standartus (TFAS), priimtus taikyti Europos Sąjungoje (toliau – ES).

2.2. Užsienio valiutos

Apskaitinė valiuta

Bendrovė apskaitą tvarko ir šiose finansinėse ataskaitose visos sumos yra apskaitytos ir pateiktos Lietuvos Respublikos nacionaline valiuta, litais, kuris yra Bendrovės funkcinė valiuta.

Nuo 2002 m. vasario 2 d. lito ir euro keitimo kursas yra fiksuotas santykiu 3,4528 litas = 1 euras.

Sandoriai ir likučiai

Sandoriai užsienio valiuta perskaičiuojami į apskaitinę valiutą naudojant valiutų kursus, galiojančius sandorių atlikimo dieną. Pelnas ir nuostoliai, atsirandantys vykdant atsiskaitymus, susijusius su šiais sandoriais, bei perskaičiuojant piniginius turto bei įsipareigojimų likučius, išreikštus užsienio valiutomis, apskaitomas bendrųjų pajamų ataskaitoje finansinės veiklos pajamų arba sąnaudų straipsnyje.

2.3. Informacija pagal segmentus

Bendrovė veikia viename verslo ir geografiniame segmente.

2.4. Ilgalaikis nematerialusis turtas

Atskirai įsigyjamas nematerialusis turtas yra apskaitomas įsigijimo savikaina. Vėliau nematerialusis turtas yra apskaitomas įsigijimo savikaina atėmus sukauptą amortizaciją ir sukauptą vertės sumažėjimą. Nematerialiojo turto naudingo tarnavimo laikas gali būti apibrėžtas arba ne. Nematerialusis turtas su apibrėžtu naudingo tarnavimo laiku yra amortizuojamas nuo 1 iki 3 metų laikotarpiu ir įvertinamas jo vertės sumažėjimas, kai tik atsiranda požymių, kad jis gali būti nuvertėjęs. Amortizavimo periodai ir metodika nematerialiajam turtui su apibrėžtu naudingo tarnavimo laiku yra peržiūrimi kiekvienų finansinių metų pabaigoje.

Išlaidos susijusios su programinės įrangos palaikymu yra apskaitomos sąnaudose jų atsiradimo metu.

Turtas priskiriamas ilgalaikiam materialiajam turtui, jei jo tarnavimo trukmė yra ilgesnė nei vieneri metai. Bendrovės ilgalaikis materialusis turtas apskaitomas įsigijimo verte atėmus sukauptą nusidėvėjimą ir įvertintus vertės sumažėjimo nuostolius. Pradinę ilgalaikio materialiojo turto vertę sudaro įsigijimo kaina, įskaitant negrąžinamus įsigijimo mokesčius ir visas tiesiogiai priskirtinas išlaidas, susijusias su turto parengimu eksploatuoti arba perkėlimu į jo naudojimo vietą. Išlaidos, tokios kaip remonto ir eksploatacijos, patirtos ilgalaikiam materialiajam turtui pradėjus veikti, paprastai yra apskaitomos to laikotarpio, kai jos buvo patirtos, bendrųjų pajamų ataskaitoje.

Nusidėvėjimas skaičiuojamas taikant tiesiogiai proporcingą metodą per tokius naudingo tarnavimo laikotarpius metais:

Pastatai ir statiniai, iš jų:	7 - 70
Gaisrinės pastatas	40
Rezervuarai 5.000 m3	15 - 35
Rezervuarai 10.000 3 ir 20.000 m3	35
Valymo įrengimų pastatas	20
Gelžbetoniniai tiltai	70
Geležinkelio estakada	35
Mašinos ir įrengimai, iš jų:	3 - 35
Benzino garų deginimo įrenginiai, šilumokaičiai	10 - 35
Stenderiai	7
Kitas ilgalaikis materialusis turtas, iš jų:	3 - 35
Technologiniai vamzdynai	15 - 35
Signaliniai kabeliai	6 - 8

Naudingo tarnavimo laikas, likvidacinės vertės ir nusidėvėjimo metodas yra reguliariai peržiūrimi užtikrinant, kad nusidėvėjimo terminas ir kiti įvertinimai atitinka numatomą ilgalaikio materialiojo turto naudingo tarnavimo laikotarpį.

Nebaigta statyba apskaitoma įsigijimo verte. Ją sudaro statybos, statinių ir įrenginių vertė bei kitos tiesiogiai priskirtinos išlaidos. Nebaigtos statybos nusidėvėjimas neskaičiuojamas tol, kol statyba nėra baigta, ir turtas neparuoštas naudoti.

Kai ilgalaikis materialusis turtas yra nurašomas arba kitaip perleidžiamas, jo įsigijimo vertė bei susijęs nusidėvėjimas toliau nebeapskaitomi finansinėse ataskaitose, o su tuo susijęs pelnas arba nuostoliai, apskaičiuojami kaip skirtumas tarp pajamų ir perleisto ilgalaikio materialiojo turto balansinės vertės, apskaitomi bendrųjų pajamų ataskaitoje.

2.5. Investicijos ir kitas finansinis turtas

Vadovaujantis TAS 39 "Finansinės priemonės: pripažinimas ir vertinimas" finansinis turtas yra skirstomas į finansinį turtą, vertinamą tikrąja verte bendrųjų pajamų ataskaitoje, finansinį turtą, laikomą iki išpirkimo termino, suteiktas paskolas ir gautinas sumas bei finansinį turtą, skirtą parduoti. Visi investicijų įsigijimai ir pardavimai yra pripažįstami sandorio dieną. Iš pradžių investicijos yra apskaitomos įsigijimo verte, kuri yra lygi sumokėto atlyginimo tikrajai vertei, įtraukiant (išskyrus finansinį turtą, vertinamą tikrąja verte bendrųjų pajamų ataskaitoje) sandorio sudarymo sąnaudas.

Finansinis turtas arba finansiniai įsipareigojimai, vertinami tikrąja verte bendrųjų pajamų ataskaitoje

Finansinis turtas ar finansiniai įsipareigojimai Bendrovės vadovybės sprendimu yra priskiriami šiai kategorijai pirminio pripažinimo metu, jeigu jie atitinka šiuos reikalavimus:

• − toks priskyrimas panaikina ar reikšmingai sumažina skirtumus, kurie atsirastų taikant nevienodus turto ar įsipareigojimų vertinimo principus ir atitinkamai skirtingus pelno ar nuostolių pripažinimo principus;
• − turtas ar įsipareigojimai priklauso finansinio turto, finansinių įsipareigojimų ar abiejų grupei, kurie yra vertinami tikrąja verte, remiantis dokumentais pagrįsta rizikos valdymo ar investavimo strategija;
• − finansinė priemonė apima įterptinę išvestinę priemonę, nebent įterptinė išvestinė priemonė reikšmingai nepakeičia pinigų srautų ar akivaizdu, neatliekant detalaus vertinimo, kad atskirai ji nebūtų apskaityta.

Finansinis turtas ir finansiniai įsipareigojimai, kurie apskaitomi tikrąja verte bendrųjų pajamų ataskaitoje, finansinės būklės ataskaitoje yra parodomi tikrąja verte. Su perkainojimu susijęs pelnas arba nuostoliai yra apskaitomi tiesiogiai bendrųjų pajamų ataskaitoje. Šių investicijų palūkanų pajamos ir išlaidos bei dividendai yra pripažįstami kaip atitinkamos palūkanų pajamos ir dividendų pajamos ar palūkanų sąnaudos.

Iki išpirkimo dienos laikomos investicijos

Finansinis turtas (kuris nėra išvestinė finansinė priemonė) su fiksuotais arba nustatytu būdu apskaičiuojamais mokėjimais ir fiksuota trukme klasifikuojamas kaip laikomas iki išpirkimo termino, jeigu Bendrovė ketina ir gali jį laikyti iki išpirkimo termino pabaigos. Iki išpirkimo termino laikomos investicijos yra apskaitomos amortizuota verte, naudojant efektyvios palūkanų normos metodą. Pelnas ir nuostoliai yra apskaitomi bendrųjų pajamų ataskaitoje amortizuojant iki išpirkimo termino laikomas investicijas, jas nurašant arba apskaitant jų vertės sumažėjimą.

Finansinis turtas, skirtas parduoti

Finansinis turtas, skirtas parduoti – tai finansinis turtas (kuris nėra išvestinė finansinė priemonė), nepriskiriamas nė vienai iš trijų aukščiau paminėtų grupių. Po pirminio pripažinimo finansinis turtas, skirtas parduoti, finansinėse ataskaitose apskaitomas tikrąja verte. Pelnas ar nuostoliai, susiję su tikrosios vertės pasikeitimu, yra apskaitomi atskirame nuosavo kapitalo straipsnyje tol, kol Bendrovė neparduos šio finansinio turto ar nepripažins jo vertės sumažėjimo. Tuomet sukauptas pelnas arba nuostoliai, anksčiau apskaityti nuosavame kapitale, pripažįstami bendrųjų pajamų ataskaitoje.

Tikroji vertė

Investicijų, kuriomis yra prekiaujama aktyviose finansų rinkose, tikroji vertė yra nustatoma pagal tuo metu kotiruojamą uždarymo pirkimo rinkos kainą, artimiausią finansinės būklės ataskaitos sudarymo datai. Investicijoms, kurioms nėra aktyvios rinkos, tikroji vertė yra nustatoma naudojant vertinimo metodus. Šie metodai apima vertės nustatymą remiantis rinkos sąlygomis pastaruoju metu rinkoje įvykdytais sandoriais, kitų iš esmės panašių instrumentų kaina, diskontuotų pinigų srautų analize ar kitais vertimo modeliais.

2.6. Išmokos darbuotojams

Socialinio draudimo įmokos

Bendrovė už savo darbuotojus moka socialinio draudimo įmokas į Valstybinį socialinio draudimo fondą (toliau – Fondas) pagal nustatytų įmokų planą, vadovaujantis vietiniais teisiniais reikalavimais. Nustatytų įmokų planas – tai planas, pagal kurį Bendrovė moka fiksuoto dydžio įmokas į Fondą ir neturi teisinio ar konstruktyvaus įsipareigojimo toliau mokėti įmokas, jei Fondas neturi pakankamai turto, kad sumokėtų visas išmokas darbuotojams, susijusias su jų darbu dabartiniu ir ankstesniais laikotarpiais. Socialinio draudimo įmokos pripažįstamos sąnaudomis pagal kaupimo principą ir priskiriamos prie darbo užmokesčio sąnaudų.

2 Apskaitos principai (tęsinys)

Išeitinės kompensacijos

Išeitinės kompensacijos darbuotojams mokamos nutraukus darbo santykius su darbuotoju iki įprasto išėjimo į pensiją amžiaus arba darbuotojui priėmus sprendimą savo noru išeiti iš darbo mainais į tokias išmokas.

Kiekvienam Bendrovės darbuotojui, išeinančiam iš darbo sulaukus pensinio amžiaus, pagal Lietuvos Respublikos įstatymus priklauso 2 - 6 mėnesių atlyginimų dydžio išmoka. Bendrovėje išmokų darbuotojams įsipareigojimas pripažįstamas finansinės būklės ataskaitoje ir atspindi tų išmokų dabartinę vertę finansinės būklės ataskaitos sudarymo datą.

2.7. Atsargos

Atsargos apskaitomos žemesniąja iš savikainos ir grynosios realizacinės vertės, atėmus apskaitytą pasenusių ir lėtai judančių atsargų vertės sumažėjimą. Grynoji realizacinė vertė yra pardavimo kaina, esant įprastinėms verslo sąlygoms, atėmus užbaigimo, rinkodaros ir paskirstymo išlaidas. Atsargų savikainą sudaro įsigijimo kaina, transporto išlaidos bei kitos sąnaudos tiesiogiai susijusios su atsargų įsigijimu. Savikaina apskaičiuojama FIFO metodu. Atsargos, kurios nebegali būti realizuotos, yra nurašomos.

2.8. Pinigai ir pinigų ekvivalentai

Pinigus sudaro pinigai kasoje ir banko sąskaitose. Pinigų ekvivalentai yra trumpalaikės, labai likvidžios investicijos, lengvai konvertuojamos į žinomą pinigų sumą. Tokių investicijų terminas neviršija trijų mėnesių, o vertės pokyčių rizika yra labai nežymi.

Pinigų srautų ataskaitoje pinigus ir pinigų ekvivalentus sudaro pinigai banko sąskaitose, terminuoti indėliai, kitos trumpalaikės labai likvidžios investicijos.

2.9. Pelno mokestis

Ataskaitinių ir praėjusių metų pelno mokesčio turtas ir įsipareigojimai yra apskaityti suma, kuri tikimasi bus atgauta iš arba sumokėta mokesčius administruojančiai institucijai. Skaičiuojant pelno mokestį yra naudojami tokie mokesčio tarifai, kurie galioja finansinės būklės ataskaitos sudarymo datą.

Pelno mokesčio apskaičiavimas remiasi metiniu pelnu, įvertinus atidėtąjį pelno mokestį. Pelno mokestis skaičiuojamas pagal Lietuvos mokesčių įstatymų reikalavimus.

2010 m. Lietuvos Respublikos įmonėms taikomas pelno mokesčio tarifas buvo 15 proc. (2009 – 15 proc).

Mokestiniai nuostoliai gali būti keliami neribotą laiką, išskyrus nuostolius, kurie susidarė dėl vertybinių popierių ir (arba) išvestinių finansinių priemonių perleidimo. Nuostoliai iš vertybinių popierių ir (arba) išvestinių finansinių priemonių perleidimo gali būti keliami 5 metus ir padengiami tik iš tokio paties pobūdžio sandorių pelno.

Atidėtieji mokesčiai apskaičiuojami finansinės būklės ataskaitos įsipareigojimų metodu. Atidėtasis mokestis atspindi laikinųjų skirtumų tarp turto ir įsipareigojimų apskaitinės vertės ir jų mokesčių bazės grynąją mokestinę įtaką. Atidėtųjų mokesčių turtas ir įsipareigojimai yra vertinami mokesčių tarifu, kuris, kaip tikimasi, bus taikomas laikotarpiu, kuriame bus realizuojamas turtas ar padengiamas įsipareigojimas, atsižvelgiant į mokesčių tarifus, kurie buvo priimti ar iš esmės priimti finansinės būklės ataskaitos datą.

Atidėtojo mokesčio turtas yra pripažįstamas finansinės būklės ataskaitoje tiek, kiek Bendrovės vadovybė tikisi, kad jis bus realizuotas artimiausioje ateityje atsižvelgiant į apmokestinamojo pelno prognozes. Jei tikėtina, kad dalis atidėtojo mokesčio nebus realizuota, ši atidėtojo mokesčio dalis nėra pripažįstama finansinėse ataskaitose.

Atidėtojo pelno mokesčio turtas ir įsipareigojimai yra užskaitomi tarpusavyje, jei įstatymai leidžia užskaityti tarpusavyje pelno mokesčio sąnaudas su pajamomis bei atidėtieji mokesčiai yra tos pačios įmonės ir susiję su ta pačia mokesčių institucija.

2.10. Dividendai

Dividendai finansinėse ataskaitose apskaitomi tuo laikotarpiu, kai juos patvirtina metinis visuotinis akcininkų susirinkimas.

2.11. Pagrindinis ir sumažintas pelnas, tenkantis vienai akcijai

Vienai akcijai tenkantis pagrindinis pelnas apskaičiuojamas dalijant akcininkams tenkantį grynąjį pelną iš išleistų paprastųjų vardinių akcijų vidutinio svertinio vidurkio. Tuo atveju, kai akcijų skaičius pasikeičia, tačiau tai neįtakoja ekonominių resursų pasikeitimo, vidutinis svertinis išleistų paprastųjų vardinių akcijų vidurkis pakoreguojamas proporcingai akcijų skaičiaus pasikeitimui taip, lyg šis pasikeitimas įvyko ankstesniojo pateikiamo laikotarpio pradžioje. Kadangi nėra jokių pelno (nuostolių) vienai akcijai mažinančių instrumentų, vienai akcijai tenkantis pagrindinis ir sumažintas pelnas nesiskiria.

2.12. Pajamų pripažinimas

Pajamos pripažįstamos, kai tikėtina, jog Bendrovė gaus su sandoriu susijusią ekonominę naudą, ir kai galima patikimai įvertinti pajamų sumą. Pardavimai apskaitomi atėmus PVM ir suteiktas nuolaidas. Krovos ir susijusių paslaugų pajamos pripažįstamos, kai krovinys yra pakraunamas arba iškraunamas iš laivo.

Palūkanų, nuomos ir kitos pajamos pripažįstamos kaupimo principu. Kitos pajamos pripažįstamos perdavus produkciją ir perleidus riziką ar suteikus paslaugas bei, kai tai yra taikytina, jas priėmus pirkėjui.

2.13. Sąnaudų pripažinimas

Sąnaudos apskaitoje pripažįstamos vadovaujantis kaupimo ir palyginimo principais tuo ataskaitiniu laikotarpiu, kai uždirbamos su jomis susijusios pajamos, neatsižvelgiant į pinigų išleidimo laiką. Tais atvejais, kai per ataskaitinį laikotarpį padarytų išlaidų neįmanoma tiesiogiai susieti su konkrečių pajamų uždirbimu, ir jos ateinančiais laikotarpiais neduos pajamų, šios išlaidos pripažįstamos sąnaudomis tą patį laikotarpį, kada buvo patirtos.

Sąnaudų dydis paprastai įvertinamas sumokėta arba mokėtina pinigų suma, neįskaitant PVM. Tais atvejais, kai numatytas ilgas atsiskaitymo laikotarpis ir palūkanos nėra išskirtos, sąnaudų dydis įvertinamas diskontuojant atsiskaitymo sumą rinkos palūkanų norma.

2.14. Turto vertės sumažėjimas

Finansinis turtas

Finansinio turto vertės sumažėjimas vertinamas kiekvieną finansinės būklės ataskaitos datą.

Kai paaiškėja, kad Bendrovė neatgaus visų suteiktų paskolų ir gautinų sumų pagal sutartus apmokėjimo terminus, finansinio turto, apskaityto amortizuota verte, vertės sumažėjimo ar blogų gautinų sumų nuostoliai yra pripažįstami bendrųjų pajamų ataskaitoje. Ankstesniais laikotarpiais pripažinto vertės sumažėjimo nuostolių atstatymas apskaitomas, kai šių nuostolių sumažėjimas gali būti objektyviai pagrįstas po vertės sumažėjimo apskaitymo atsitikusiais įvykiais. Toks atstatymas apskaitomas bendrųjų pajamų ataskaitoje. Tačiau padidėjusi apskaitinė vertė yra padidinama tik tiek, kad neviršytų amortizuotos vertės, kuri būtų buvusi, jei vertės sumažėjimas nebūtų buvęs apskaitytas.

Iš pirkėjų gautinų sumų vertės sumažėjimas yra apskaitomas tuomet, kai objektyvios aplinkybės (tokios kaip nemokumo tikimybė ar kliento dideli finansiniai nesklandumai) parodo, kad Bendrovė negalės susirinkti visų jai priklausančių gautinų sumų pagal sąskaitose nurodytas sąlygas. Gautinų sumų vertės sumažėjimas yra apskaitomas naudojant vertės sumažėjimo sąskaitą. Gautinos sumos yra nurašomos, kai jos yra laikomos niekada nebeatgautinomis.

Kitas turtas

Kito turto vertės sumažėjimas yra įvertinamas tuomet, kai įvykiai ir aplinkybės parodo, kad turto vertė gali neatsipirkti. Kai apskaitinė vertė viršija turto atsipirkimo vertę, vertės sumažėjimas apskaitomas bendrųjų pajamų ataskaitoje. Vertės sumažėjimo, apskaityto ankstesniais laikotarpiais, atstatymas apskaitomas, kai yra požymių, kad pripažinti nuostoliai dėl turto vertės sumažėjimo nebeegzistuoja ar reikšmingai sumažėjo. Atstatymas yra apskaitomas bendrųjų pajamų ataskaitoje tame pačiame straipsnyje, kuriame buvo apskaityti vertės sumažėjimo nuostoliai.

3 Apskaitos politikos keitimas

2010 m. gruodžio 31 d. Bendrovė pakeitė pajamų pripažinimo apskaitos politiką apskaitydama sukauptas pajamas pagal nebaigtas ilgalaikes naftos produktų perkrovimo sutartis, įvertinant patirtų sanaudų lygį.

Finansinės būklės ataskaita

	2009 m. gruodžio 31 d.	Apskaitos politikos keitimas	2009 m. gruodžio 31 d.
			(pertvarkyta)
TURTAS
Kitos gautinos sumos	902	1.266	2.168
Kiti turto straipsniai	465.070	-	465.070
Turto iš viso	465.972	1.266	467.238
NUOSAVAS KAPITALAS IR ĮSIPAREIGOJIMAI
Nepaskirstytasis pelnas	37.603	1.076	38.679
Pelno mokesčio įsipareigojimai	1.412	190	1.602
Kiti įsipareigojimų ir nuosavo kapitalo straipsniai	426.957	-	426.957
Nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų iš viso	465.972	1.266	467.238

Bendrųjų pajamų ataskaita

	2009 m. gruodžio 31 d.	Apskaitos politikos keitimas	2009 m. gruodžio 31 d.
			(pertvarkyta)
Pardavimų pajamos	116.349	(138)	116.211
Kiti bendrųjų pajamų ataskaitos straipsniai	(73.720)	-	(73.720)
Pelno mokestis	(5.026)	21	(5.005)
Grynasis pelnas	37.603	(117)	37.486

4 Ilgalaikis nematerialusis ir materialusis turtas

Per 2010 m. Bendrovės ilgalaikiam nematerialiajam ir materialiajam turtui priskaičiuota 22.616 tūkst. litų nusidėvėjimo sąnaudų (per 2009 m. – 20.248 tūkst. litų). 22.481 tūkst. litų nusidėvėjimo sąnaudų Bendrovės bendrųjų pajamų ataskaitoje yra įtrauktos į pardavimo savikainą (2009 m. – 20.131 tūkst. litų), likusi suma – į veiklos sąnaudas.

Bendrovė 2010 m. vasario 18 d. pradėjo naudoti šviesių naftos produktų pakrovimo į mobiliąsias talpyklas sistemą (bendra objekto vertė - 10.940 tūkst. litų) bei baigė modernizuoti geležinkelio estakados Nr.1 pirmo kelio mazuto išpylimo sistemą (bendra objekto vertė - 3.813 tūkst. Lt). 2010 m. liepos mėn. 15 d. Bendrovė baigė valymo įrenginių talpyklos T-34-7101 bei technologinių linijų rekonstrukciją, kurių vertė 3.427 tūkst. litų.

2010 m. Bendrovė investavo lėšas į šiuos objektus: geležinkelio estakados antro kelio mazuto išpylimo sistemos rekonstrukcija – 4.743 tūkst. litų; priešgaisrinės sistemos automatinės dalies rekonstrukcija – 1.929 tūkst. litų; šviesių naftos produktų talpyklų rekonstrukcija – 818 tūkst. litų; valymo irenginių talpyklos ir technologinių linijų rekonstrukcija – 335 tūkst. litų, apskaitos sistemos modernizavimas – 216 tūkst. litų. Visus šiuos projektus numatyta baigti 2011 metais.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2010 m. liepos 21 d. nutarimu Nr.1097 "Dėl gamtinių dujų terminalo plėtros" pritarė, kad Bendrovė pradėtų rengti suskystintų dujų terminalo projektą. Bendrovės valdyba 2010 m. liepos 23 d. nusprendė gavus Bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimą, atlikti parengiamuosius darbus ir įgyvendinti investicinį projektą dėl suskystintų dujų terminalo (SGD) statybos. Bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas 2010 m. rugpjūčio 26 d. pritarė Bendrovės valdybos sprendimui pradėti rengti SGD projektą. Pagal Energetikos ministro įsakymu sudarytos Tarpžinybinės darbo grupės dėl suskystintų gamtinių dujų terminalo statybos Lietuvoje 2010 m. lapkričio 2 d. ataskaitą ir jos išvadas, buvo nustatyti projektui keliami tikslai ir esminės įgyvendinimo sąlygos:

• sukurti gamtinių dujų tiekimo alternatyvų šaltinį, panaikinantį Lietuvos priklausomybę nuo vienintelio išorinio dujų tiekėjo; sukurti prielaidas Lietuvai savarankiškai apsirūpinti gamtinėmis dujomis, reikalingomis pirmojo būtinumo paklausai patenkinti; sukurti prielaidas susiformuoti šalies ir regioninei dujų rinkoms, su galimybe perspektyvoje tiekti gamtines dujas kaimyninėms valstybėms; sukurti galimybę Lietuvai dalyvauti tarptautinėse dujų rinkose;

• SGD terminalą pradėti eksploatuoti kuo anksčiau, tačiau bet kuriuo atveju ne vėliau kaip 2014 m.;

• atsižvelgiant į tokio pobūdžio projektams keliamus kokybės, saugumo, vystymo profesionalumo reikalavimus, Projektą įgyvendinti mažiausiais įmanomais vystymo, statybos ir eksploatavimo kaštais bei Projektui panaudoti kuo mažiau Bendrovės ir jos akcininkų lėšų bei skolintų lėšų;
• jeigu tikslinga, sukurti galimybes be neproporcingai didelių papildomų kaštų SGD terminalo pajėgumus išplėsti tiek, kad SGD terminalas komerciniais tikslais galėtų vykdyti regioninio terminalo funkcijas.

Bendrovė 2010 m. gruodžio 29 d. paskelbė tarptautinį viešąjį pirkimą dėl suskystintų gamtinių dujų terminalo projekto parengimo ir įgyvendinimo vadovaujančio patarėjo paslaugų pirkimo.

2010 m. gruodžio 31 d. į suskystintų dujų terminalo projektą investuota – 364 tūkst. litų, iš kurių pagrindines išlaidas sudaro konsultavimo paslaugos.

5 Ilgalaikis finansinis turtas

2007 m. gruodžio 19 d. Bendrovė įsigijo 1 % tarptautinės vamzdynų bendrovės "Sarmatia" akcijų ir nupirko 180 vienetų akcijų, kurių kiekvienos nominali vertė 500 Lenkijos zlotų. 2010 m. Bendrovė papildomai įsigijo 100 vienetų ribotos atsakomybės tarptautinės vamzdynų bendrovės "Sarmatia" akcijų, kurių kiekvienos nominali vertė lygi 500 Lenkijos zlotų. Bendrovė investiciją apskaitė įsigijimo savikaina, kurios ekvivalentas litais 2010 m. gruodžio 31 d. – 122 tūkst. litų (2009 m. gruodžio 31 d. – 75 tūkst. litų).

2010 m. liepos 23 d. Bendrovės valdyba pritarė naujai parengtai Bendrovės laisvų lėšų investicijų politikai, kurioje orientuojamasi į investavimo sandorius su patikimais (ilgalaikio skolinimosi reitingais – A) bankiniais instrumentais ne tik Lietuvoje, bet ir užsienio šalyse. Investicijų politikoje numatyta prioriteto tvarka lėšas investuoti Lietuvoje ir tik nesant alternatyvos, užsienio valstybėse, taip pat numatyta galimybė investuoti į Lietuvos Vyriausybės vertybinius popierius. Pagal investicijų politiką Bendrovė už 4.420 tūkst. litų įsigijo Lietuvos Vyriausybės vertybinių popierių ir už 3.704 tūkst. litų užsienio valstybių vertybinių popierių, kurių išpirkimo terminas sueis vėliau nei po vienerių finansinių metų, todėl vertybiniai popieriai priskirti ilgalaikiam finansiniam turtui.

6 Atsargos

2010 m. gruodžio 31 d.	2009 m. gruodžio 31 d.
	2.641
3.782	2.470
6.180	5.111
(2.082)	(1.714)
4.098	3.397
	2.398

Vertės sumažėjimas daugiausia apskaitytas statybinėms medžiagoms ir atsarginėms dalims, kurios nebuvo panaudotos (1996 – 2005 m.) rekonstrukcijos metu.

Naftos produktai tai energetiniai produktai surinkti valymo įrenginiuose. 2010 m. naftos produktai padidėjo, nes Bendrovė per 2007 – 2010 m. surinktų tamsių naftos produktų nepardavė.

2010 m. gruodžio 31 d. Bendrovė rezervuaruose turėjo 79,1 tūkst. tonų atvežtų perkrovai naftos produktų (143,1 tūkst. tonų 2009 m. gruodžio 31 d). Šie naftos produktai nėra apskaityti Bendrovės finansinėse ataskaitose, jie apskaitomi nebalansinėse sąskaitose.

Atsargų vertės sumažėjimo pasikeitimas 2010 m. ir 2009 m. gruodžio 31 d. yra į veiklos sąnaudas bendrųjų pajamų ataskaitoje.

7 Iš pirkėjų gautinos sumos

	2010 m. gruodžio 31 d.	2009 m. gruodžio 31 d.
		(pertvarkyta)
Sumos, gautinos už naftos produktų perkrovimą ir susijusias paslaugas	6.250	4.955
Atimti: abejotinų iš pirkėjų gautinų sumų vertės sumažėjimas	(573)	-
	5.677	4.955

Vertės sumažėjimo abejotinoms gautinoms sumoms pasikeitimas 2010 m. yra įtrauktas į veiklos sąnaudas bendrųjų pajamų ataskaitoje. Iš pirkėjų gautinoms sumoms 2010 m. gruodžio 31 d. apskaitytas 573 tūkst. litų vertės sumažėjimas (2009 m gruodžio 31 d. nebuvo).

Iš pirkėjų ir kitos gautinos sumos yra beprocentės ir paprastai jų terminas yra 6 – 15 dienų.

8 Kitos gautinos sumos

	2010 m. gruodžio 31 d.	2009 m. gruodžio 31 d.
		(pertvarkyta)
Sukauptos pajamos	633	1.266
Gautinas pridėtinės vertės mokestis	76	737
Kiti gautini mokesčiai	54	105
Kitos gautinos sumos	71	73
	834	2.181
Atimti: gautinų sumų vertės sumažėjimas	(13)	(13)
	821	2.168

. Gautinų sumų vertės sumažėjimo pasikeitimas 2010 m. ir 2009 m. buvo įtrauktas į veiklos sąnaudas bendrųjų pajamų ataskaitoje.

9 Kitas trumpalaikis turtas

	2010 m. gruodžio 31 d.	2009 m. gruodžio 31 d.
		(pertvarkyta)
Perimtos reikalavimo teises	465	468
Trumpalaikiai terminuoti indėliai	21.872	4.744
Investicijos į Lietuvos Respublikos valstybės vertybinius popierius	12.971	-
Investicijos į užsienio valstybių vertybinius popierius	3.590	-
	38.898	5.212
Atimti: kito trumpalaikio turto vertės sumažėjimas	(465)	(468)
	38.433	4.744

Kito trumpalaiko turto vertės sumažėjimo pasikeitimas 2010 m. ir 2009 m. buvo įtrauktas į veiklos sąnaudas bendrųjų pajamų ataskaitoje.

2010 m. gruodžio 31 d. Bendrovė turėjo 21.872 tūkst. litų (2009 m. gruodžio 31 d. - 4.744 tūkst. litų) vertės terminuotus indėlius, kurių terminai buvo 182 – 365 dienos (2009 m. gruodžio 31 d. - 120 – 122 dienos), palūkanų norma 1,65 – 2,28 proc. (2009 m. gruodžio 31 d. Bendrovė turėjo 4.744 tūkst. litų vertės du terminuotus indėlius, indėlių terminai buvo 120 – 122 dienos, metinė palūkanų norma 6,6 – 6,9 proc.

Pagal investicijų politiką Bendrovė 2010 m. gruodžio mėn. įsigijo vertybinių popierių, kurių išpirkimo terminas ilgesnis nei 3 mėnesiai: už 12.971 tūkst. litų Lietuvos Vyriausybės vertybinių popierių; už 3.590 tūkst. litų užsienio valstybių vertybinių popierių.

10 Pinigai ir pinigų ekvivalentai

	2010 m. gruodžio 31 d.	2009 m. gruodžio 31 d.
Pinigai banke	4.067	8.142
Indėliai	14.453	32.922
Investicijos į vertybinius popierius	10.981	-
Pinigai kasoje	-	124
	29.501	41.188

2010 m. gruodžio 31 d. Bendrovė turėjo 14.453 tūkst. litų vertės keturis terminuotus indėlius. Indėlių terminai 89 – 90 dienų, o metinė palūkanų norma 1,15 – 1,45 proc. 2009 m. gruodžio 31 d. Bendrovė turėjo 32.922 tūkst. litų vertės trylika terminuotų indėlių, kurių terminas iki 94 dienų, todėl jie buvo apskaityti pinigų ir pinigų ekvivalentų straipsnyje. Kitus terminuotus indėlius, kurių terminas ilgesnis nei 3 mėn., Bendrovė apskaitė kito trumpalaikio turto straipsnyje (9 pastaba).

Pagal investicijų politiką Bendrovė už 10.981 tūkst. litų 2010 m. gruodžio mėn. įsigijo Lietuvos bankų ir Lietuvos Vyriausybės vertybinių popierių, kurių trukmė mažesnė nei 3 mėnesiai.

11 Rezervai

Privalomasis rezervas

Privalomasis rezervas yra privalomas pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus. Į jį privaloma kasmet pervesti ne mažiau kaip 5 proc. grynojo pelno, apskaičiuojamo pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, kol rezervas pasieks 10 proc. įstatinio kapitalo. 2010 m. balandžio mėn. 27 dieną įvykęs visuotinas akcininkų susirinkimas patvirtino 2009 m. pelno paskirstymą ir į privalomąjį rezervą paskyrė 3.330 tūkst. litų.

Kiti rezervai

Kiti (paskirstytini) rezervai formuojami pagal visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimą dėl pelno paskirstymo. Šie rezervai gali būti naudojami tik visuotinio akcininkų susirinkimo patvirtintiems tikslams. Bendrovėje kiti rezervai daugiausiai formuojami investicijoms, darbuotojų premijoms bei paramai.

12 Atidėtas pelno mokestis

	2010 m. gruodžio 31 d.	2009 m. gruodžio 31 d.
Atidėtojo mokesčio turtas
Ilgalaikio materialaus turto nusidėvėjimo skirtumai	1.001	1.072
Ilgalaikio materialaus turto vertės sumažėjimas	1.089	198
Atsargų vertės sumažėjimas	312	257
Atostogų rezervo sukaupimas	196	180
ATL sukaupimas	181	-
Išmokos darbuotojams	123	-
Kiti laikinieji skirtumai	3	-
Atidėtojo mokesčio turtas	2.905	1.707
Atidėtojo mokesčio įsipareigojimas
Ilgalaikis materialusis turtas (investicijų lengvata)	(11.546)	(12.490)
Naftos produktai	(566)	-
Atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimas	(12.112)	(12.490)
Atidėtasis pelno mokestis, grynąja verte	(9.207)	(10.783)

13 Prekybos skolos ir kitos mokėtinos sumos

	2010 m. gruodžio 31 d.	2009 m. gruodžio 31 d.
Mokėtinos sumos už geležinkelio paslaugas	1.425	539
Mokėtinos sumos paslaugų tiekėjams, rangovams	2.556	4.237
Kitos prekybos mokėtinos sumos	588	1.364
	4.569	6.140

Prekybos skolos yra beprocentės ir paprastai joms yra nustatomas 30 dienų atsiskaitymo laikotarpis.

14 Kiti trumpalaikiai įsipareigojimai

	2010 m. gruodžio 31 d.	2009 m. gruodžio 31 d.
ATL įsipareigojimas	732	-
Mokėtinas nekilnojamojo turto mokestis	649	638
Sukauptos sąnaudos	181	162
Kita	33	14
	1.595	814

Kitos mokėtinos sumos yra beprocentės ir vidutiniškai joms yra nustatomas 1 mėnesio atsiskaitymo laikotarpis.

15 Pardavimo pajamos

	2010 m.	2009 m.
		(pertvarkyta)
Pajamos už naftos produktų perkrovimo paslaugas	121.148	110.118
Pajamos už naftos produktų saugojimą	-	3.200
Kitos pajamos, susijusios su pakrovimu	4.057	3.031
Sukauptos pajamos	(634)	(138)
	124.571	116.211

Kitos pardavimo pajamos susijusios su pakrovimu, apima švartavimosi paslaugas, švaraus vandens pardavimus, įgulos pervežimus ir kitas pajamas, susijusias su pakrovimu.

16 Pardavimo savikaina

	2010 m.	2009 m.
		(pertvarkyta)
Nusidėvėjimas ir amortizacija	22.481	20.131
Darbo užmokestis ir socialinis draudimas	16.538	16.043
Šiluma ir garas	15.502	13.116
Geležinkelio paslaugos	7.495	5.172
Elektra	5.143	3.749
Nekilnojamo turto mokestis	2.564	2.608
Žemės ir krantinių nuoma	2.350	2.350
Ilgalaikio turto remontas ir priežiūra	1.341	3.731
ATL sąnaudos	1.205	-
Turto draudimas	779	1.006
Kita	2.211	2.028
	77.609	69.934

17 Veiklos sąnaudos

	2010 m.	2009 m.
		(pertvarkyta)
Darbo užmokestis, premijos ir socialinis draudimas	4.198	3.149
Turto vertės sumažėjimas, atidėjimai	10.459	(401)
Konsultavimo ir teisinės sąnaudos	728	392
Parama	319	262
Nusidėvėjimas ir amortizacija	136	117
Reklamos sąnaudos	130	209
Kita	1.111	1.774
	17.081	5.502

2010 m. Bendrovė peržiūrėjo turimą ilgalaikį turtą ir 8.587 tūkst. litų turto, kuris, pasikeitus technologinėms sąlygoms, nenaudojamas, apskaitė vertės sumažėjimą. Darbo užmokesčio išaugimui įtakos turėjo akcininkų sprendimu skirta 1.200 tūkst. Lt premija už 2009 m. veiklos rezultatus bei priskaičiuotos išmokos dėl vadovų kaitos.

18 Finansinės veiklos pajamos (sąnaudos) – grynasis rezultatas

	2010 m.	2009 m.
Palūkanų pajamos	1.498	1.766
Gauti delspinigiai	64	17
Finansinės veiklos pajamos iš viso	1.562	1.783
Palūkanų (sąnaudos)	-	(79)
(Nuostoliai) dėl valiutos kurso pasikeitimo	(12)	(6)
Kitos finansinės veiklos (sąnaudos)	(22)	(2)
Finansinės veiklos (sąnaudos) iš viso	(34)	(87)
	1.528	1.696

19 Pelno mokestis

2009 m. pelnas apmokestinamas 20 proc. pelno mokesčio tarifu pagal Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymus. Nuo 2010 m. sausio 1 d. pelno mokesčio tarifas 15 proc.

	2010 m.	2009 m.
Pelno mokesčio sąnaudų (pajamų) komponentai
Ataskaitinių metų pelno mokestis	6.715	9.142
Ankstesnių metų pelno mokesčio koregavimas	(296)	(91)
Einamųjų metų pelno mokesčio sąnaudos	6.419	9.051
Atidėtojo pelno mokesčio sąnaudos (pajamos)	(1.576)	(4.046)
Pelno mokesčio sąnaudos, apskaitytos bendrųjų pajamų ataskaitoje	4.843	5.005

20 Pelnas ir sumažintas pelnas vienai akcijai

Pelnas vienai akcijai apskaičiuojamas dalijant Bendrovės grynąjį pelną iš esamo akcijų skaičiaus. Sumažintas pelnas vienai akcijai yra lygus pelnui vienai akcijai, kadangi Bendrovė neturi potencialių akcijų. Pelno ir sumažinto pelno apskaičiavimai pateikiami žemiau:

	2010 m.	2009 m.
Akcininkams priskiriamas grynasis pelnas	26.605	37.486
Paprastųjų akcijų svertinis vidurkis (tūkst.)	342.000	342.000
Vienai akcijai tenkantis pelnas (litais)	0,08	0,11

21 Dividendai

	2010 m.	2009 m.
Paskelbti dividendai	16.400	13.532
Akcijų skaičiaus svertinis vidurkis (tūkst.)	342.000	342.000
Paskelbti dividendai vienai akcijai (išreikšti litais vienai akcijai)	0,048	0,040
21

2010 m. balandžio mėn. 27 d. Bendrovės akcininkai paskelbė 16.400 tūkst. litų mokėtinų dividendų už 2009 m. (13.532 tūkst. litų 2009 m. balandžio mėn. 23 d. už 2008 m.). Straipsnio "Per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai" eilutėje "Mokėtini dividendai" apskaitytos likusios neišmokėtos paskelbtų dividendų sumos akcininkams, kurių nepavyko rasti nurodytais adresais.

2010 m. gruodžio mėn. 31 d. likusi neišmokėta ankstesnių finansinių metų dividendų suma – 48 tūkst. litų (103 tūkst. litų 2009 m. gruodžio mėn. 31 d).

22 Susijusių šalių sandoriai

Šalys yra laikomos susijusiomis, kai viena šalis turi galimybę kontroliuoti kitą arba gali daryti reikšmingą įtaką kitai šaliai priimant finansinius ir veiklos sprendimus.

Sandoriai su valstybinėmis institucijomis

Mokėtini mokesčiai	2010 m. gruodžio 31 d.	2009 m. gruodžio 31 d.
		(pertvarkyta)
Nekilnojamo turto mokestis	648	638
Pelno mokestis	546	1.602
Kiti veiklos mokesčiai	33	14
Garantinio draudimo įmokos	-	2
	1.227	2.256

Vadovybės darbo užmokestis ir kitos išmokos

Per 2010 m. dvylika mėn. Bendrovės vadovybei, kurią 2010 m. guodžio 31 d. sudaro generalinis direktorius, generalinio direktoriaus pavaduotojas, gamybos direktorius, technikos direktorius, finansų direktorius, komercijos direktorius ir suskystintų gamtinių dujų terminalo direktorius, iš viso priskaičiuota darbo užmokesčio ir išmokų 1.928 tūkst. litų (2009 m. dvylika mėn. – 1.143 tūkst. litų). Priskaičiuotos sumos išaugo dėl nuo 2010 m. gegužės mėnesį įvykusios vadovų kaitos bei struktūros pasikeitimų, pradedant ruošti suskystintų gamtinių dujų terminalo projektą.

Per 2010 m. ir 2009 m. dvylika mėn. Bendrovės vadovybei paskolų, garantijų nebuvo suteikta, nebuvo jokių kitų išmokėtų ar priskaičiuotų sumų ar turto perleidimo.

____________

23 Pobalansiniai įvykiai

Po balanso sudarymo datos reikšmingų pobalansinių įvykių nebuvo.