Environmental & Social Information • May 2, 2016
Environmental & Social Information
Open in ViewerOpens in native device viewer
Klaipėda 2016 m. gegužė
| AB "KLAIPĖDOS NAFTA" VADOVO ŽODIS3 | |
|---|---|
| ATASKAITOS APIMTIS 4 | |
| PAGRINDINĖS VEIKLOS POBŪDIS BEI INFORMACIJA APIE BENDROVĘ5 | |
| FINANSINIAI ĮMONĖS RODIKLIAI 7 | |
| BENDROVĖS SOCIALINĖS ATSAKOMYBĖS STRATEGINIAI PRINCIPAI9 | |
| APLINKOS APSAUGA10 | |
| DARBO PRAKTIKA, SANTYKIAI SU DARBUOTOJAIS15 | |
| ŽMOGAUS TEISIŲ APSAUGA19 | |
| VIEŠIEJI PIRKIMAI20 | |
| VISUOMENĖ21 |
2015 metai mūsų AB "Klaipėdos nafta" buvo reikšmingi ir svarbūs – kupini atsakingų darbų, vainikuoti gerų rezultatų ir ambicingų ateities planų. Pasiekėme geriausius per visą Bendrovės gyvavimo laikotarpį finansinius rezultatus, reguliuojamos veiklos efektyvumą ir komercinės veiklos pelningumą, įrodėme, kad gebame profesionaliai integruoti naujas veiklas į Lietuvos energetinę sistemą, laiku reaguoti į rinkos pokyčius ir, konkuruodami laisvoje rinkoje, uždirbti pajamas bei didinti Bendrovės vertę. Savo veiklos rodikliais ir valdymo politika dar labiau priartėjome prie pažangiųjų Europos energetikos įmonių, tapome viena moderniausių Lietuvos energetikos bendrovių.
2015-ieji taip pat buvo ir svarbių socialinės atsakomybės pasiekimų bei įvertinimų metai. Bendrovės tvarus augimas neįsivaizduojamas be socialinės atsakomybės politikos vykdymo. Bendrovė savo veikloje vadovaujasi aukščiausio lygmens verslo etikos standartais ir socialinės atsakomybės principais. Prisidėdama sprendžiant aktualias visuomenės socialines problemas, Bendrovė siekia išsaugoti patikimo socialinio partnerio statusą Lietuvos uostamiestyje.
Praėjusiais metais buvo duotas impulsas naujo mokslo ir verslo bendradarbiavimo Klaipėdos regione pradžiai – pasirašytas suskystintųjų gamtinių dujų klasterio kūrimo ketinimų protokolas. Šis klasteris sieks glaudžiai bendradarbiauti, dar geriau išnaudojant SGD ekonominį potencialą. Klasterio kūrimo iniciatyvą palaiko LR Energetikos bei LR Švietimo ir mokslo ministerijos.
Džiugu, kad mūsų pastangos pernai įvertintos ir apdovanojimais. 2015 m. rudenį AB "Klaipėdos nafta" įteiktas Lietuvos policijos generalinio komisaro ženklas už aktyvią veiklą nusikalstamumo užkardymo srityje bei glaudų bendradarbiavimą įgyvendinant prevencinius projektus. Itin svarbus Bendrovei pelnytas pripažinimas gautas 2015 m. pradžioje - "Nasdaq" grupei priklausančių Baltijos biržų kasmetiniuose "Baltijos rinkos apdovanojimuose" AB "Klaipėdos nafta" pelnė pirmąją vietą kategorijoje "Didžiausią pažangą pasiekusi bendrovė".
2015 metais Bendrovė pagerbta ir už verslo tvarumą. AB "Klaipėdos nafta" įvertinta Gdanske vykusioje 5-ojoje didžiausioje transporto platformoje "Transport week", kaip Bendrovė, tendencijas regione brėžianti drąsa, pažangiomis idėjomis, sprendimais ir projektais bei turi įtakos rinkos standartams, palengvinantiems viso regiono augimą ir plėtrą transporto ir logistikos srityje. AB "Klaipėdos nafta" įteiktas sertifikatas, kuriuo Bendrovės įgyvendintas SGD terminalo projektas pripažintas vienu iš 8 svarbiausių transporto sektoriaus projektų Baltijos jūros regione.
Tikiu, jog 2015-ųjų metų nuveikti darbai yra tvirtas pamatas, leisiantis ir toliau kurti modernią, atvirą, tobulėjančią, bendruomenišką, skaidrią ir socialiai atsakingą Bendrovę.
AB "Klaipėdos nafta" Generalinis direktorius Mantas Bartuška
Bendrovės socialinė atsakomybė (BSA) grindžiama įmonių savanoryste siekiant ekonominių, socialinių ir aplinkosaugos tikslų, atsižvelgiant į visų suinteresuotųjų pusių (žr. pav.) interesus. Įmonės, veikdamos pagal BSA principus ir siekdamos veiklos tvarumo ir efektyvumo, ne tik laikosi nustatytų įstatymų, tarptautinių normų ir
etikos standartų, tačiau taip pat puoselėja pagarbą žmogui, visuomenei ir gamtai. Pagrindinis dokumentas – socialinės atsakomybės ataskaita rengiama visoms suinteresuotoms šalims. Siekiama pateikti skaidrią ir visapusišką informaciją apie Bendrovės pasiekimus taikant Pasaulinio susitarimo principus.
| Verslo partneriai; | |
|---|---|
| Suinteresuotos šalys: |
Investuotojai; |
| Darbuotojai ir profsąjungos; | |
| Žiniasklaidos atstovai; | |
| Socialiniai partneriai; | |
| Gyventojai ir vietinės bendruomenės; | |
| Kiti: politinių sprendimų priėmėjai, mokslinių tyrimų institucijos, savivaldybės. | |
Šioje socialinės atsakomybės ataskaitoje (toliau – ataskaitoje) pristatoma AB "Klaipėdos nafta" (toliau - Bendrovė) 2015 metų socialinės atsakomybės veikla, su aplinkosauga susijusi veikla, taip pat santykiai su darbuotojais bei visuomene. Ataskaitoje aprašomos Bendrovės 2015 m. socialinės atsakomybės strateginės kryptys, veiksmai ir pasiekimai.
Ataskaita parengta vadovaujantis "Pasaulinės ataskaitų rengimo iniciatyvos" ("Global Reporting Initiative" arba GRI) gairėmis, kurios padeda įvertinti veiklą pagal ekonominius, aplinkosaugos, darbuotojų, žmogaus teisių, su visuomene bei rinka susijusius rodiklius. Remiantis šiais kriterijais, ataskaitoje pateikiama informacija apie AB "Klaipėdos nafta" socialiai atsakingą bendrovės veiklą.
Tai yra pirmoji AB "Klaipėdos nafta" rengiama socialinės atsakomybės ataskaita, kuri, planuojama, bus rengiama kasmet. Ši ataskaita publikuojama bendrovės interneto tinklalapyje www.oil.lt, taip pat bus paskelbta Nasdaq Baltic internetinėje svetainėje. Darbuotojai taip pat turi galimybę susipažinti su ataskaita vidiniame Bendrovės tinklalapyje.
AB "Klaipėdos nafta" – Lietuvos energetikos sektoriaus Bendrovė, valdanti naftos bei SGD krovos terminalus Klaipėdoje, vystanti mažos apimties SGD veiklas bei teikianti ilgalaikio naftos produktų saugojimo paslaugas Subačiuje (Kupiškio raj.) esančioje kuro bazėje.
Bendrovės veiklos pradžia siejama su naftos terminalu Klaipėdoje. Dabartinėje KN naftos terminalo teritorijoje iki Bendrovės įsteigimo daugiau nei 50 metų veikė naftos eksporto ir perpylimo bazė, į kurią naftos produktai (daugiausia mazutas) buvo gabenami iš aplinkinių Rusijos ir kitų naftos perdirbimo gamyklų. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, nuspręsta, jog būtina tęsti naftos terminalo veiklą, tačiau terminalui buvo būtina rekonstrukcija. AB "Klaipėdos nafta" įsteigta 1994 m. Ką tik įsteigtai Bendrovei buvo patikėtos terminalo rekonstrukcijos rangovo, o vėliau – ir naujojo terminalo veiklos vykdytojo funkcijos. Šiandien AB "Klaipėdos nafta" naftos terminalas – vienas iš moderniausių naftos terminalų Europoje.
2012 m. birželio 12 d. Seimas priėmė Suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymą, kuriame buvo numatyti pagrindiniai SGD terminalo įrengimo, veiklos ir eksploatavimo principai bei reikalavimai. Už projekto įgyvendinimą atsakinga paskirta AB "Klaipėdos nafta". Po dvejus metus trukusių projekto įgyvendinimo darbų, 2014 m. lapkričio 27 d. SGD terminalas pradėjo veiklą, o Bendrovė tapo šio terminalo operatoriumi.
2012 m. LR Valstybės nutarimu, siekiant efektyvinti valstybės turto valdymą, Subačiaus kuro bazė (SKB) buvo perduota iš Lietuvos naftos produktų agentūros į AB "Klaipėdos nafta" nuosavybę. SKB esančiame talpyklų parke vykdoma ilgalaikė naftos produktų saugojimo veikla, o didžioji dalis pajėgumų skirta privalomajam valstybės naftos produktų rezervui.
Bendrovė ne tik vykdo stabilų ir patikimą terminalų eksploatavimą, tačiau stengiasi prisitaikyti prie besikeičiančios rinkos ir nuolatos ieško naujų plėtros galimybių, naujų vertės didinimo projektų. Išnaudojant SGD terminalo teikiamą potencialą nuo 2017 m. bus pradėtos vykdyti mažos apimties SGD veiklos.
AB "Klaipėdos nafta" misija – užtikrinti patikimą ir efektyvų SGD tiekimą bei naftos produktų krovą.
Bendrovės vizija – patikimas naftos produktų ir SGD terminalų operatorius, kuriantis pridėtinę vertę per vystomus projektus ir subalansuotą plėtrą.
Bendrovės vertybės:
AB "Klaipėdos nafta" 72,32% akcijų priklauso Valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos, 10,24% UAB koncernui "Achema grupė", likę 17,44% - kitiems smulkiesiems akcininkams. Nuo 1996 m. AB "Klaipėdos nafta" listinguojama Nasdaq Baltijos akcijų biržoje.
Aukščiausias AB "Klaipėdos nafta" valdymo organas – visuotinis akcininkų susirinkimas (1 pav.). Jis atsakingas už Stebėtojų tarybos narių paskyrimą, kurie yra atsakingi už Bendrovės valdybos veiklos priežiūrą bei renka Audito komitetą, kaip patariamąjį veiklos priežiūros organą. Stebėtojų taryba taip pat renka ir tvirtina Bendrovės valdybą, kurią sudaro 5 nariai (2015 m. įgaliojimus vykdė 4 nariai, 2 iš jų - nepriklausomi).
Nepriklausomų specialistų ir ekspertų įtraukimas į Bendrovės valdymo ir priežiūros organus ne tik suteikia išorines ekspertines kompetencijas, bet ir užtikrina didesnį Bendrovės veiklos skaidrumą.
Žemiau pateikiamas Bendrovės kolegialių valdymo organų bei administracijos vadovų sąrašas:
Bendrovės Stebėtojų tarybos nariai:
Bendrovės Audito komiteto nariai:
Bendrovės Valdybos nariai:
Bendrovės administracijos vadovai:
1 pav. Bendrovės principinė valdymo schema.
Kaip minėta, AB "Klaipėdos nafta" veiklą sudaro keturios veiklos (finansine prasme – segmentai): Naftos produktų krova (arba naftos terminalas - KN), ilgalaikio naftos produktų saugojimo veikla (Subačiaus kuro bazė - SKB), Suskystintų gamtinių dujų terminalo veikla - SGDT bei vystoma SGD mažosios apimties veikla – GDP (gautinų dujų perkrova). Žemiau pateikiami Bendrovės pagrindiniai finansiniai rodikliai:
| Tūkst. Eur | Sausis-gruodis | Pokytis | |
|---|---|---|---|
| 2015 m. | 2014 m. | (%) | |
| Pardavimo pajamos iš viso | 109.702 | 39.775 | 175,8% |
| KNF | 37.259 | 31.815 | 17,1% |
| SKB | 2.561 | 2.167 | 18,2% |
| SGDT | 69.882 | 5.793 | 1.106,3% |
| GDP | - | - | - |
| Grynasis pelnas iš viso | 22.036 | 9.257 | 138,1% |
| KNF | 14.515 | 10.096 | 43,8% |
| SKB | 906 | 698 | 29,8% |
| SGDT | 6.982 | (1.519) | 559,6% |
| GDP | (367) | (18) | -1.938,9% |
| EBITDA iš viso | 37.136 | 16.628 | 123,3% |
| KNF | 22.533 | 16.557 | 36,1% |
| SKB | 1.839 | 1.497 | 22,8% |
| SGDT | 13.166 | (1.408) | 1.035,1% |
| GDP | (402) | (18) | -2133,3% |
Bendrovės pajamos per 2015 metus sudarė 109.702 tūkst. Eur. Lyginant su 2014 m. Bendrovės pajamos išaugo 2,8 karto. SGD terminalas pradėjo savo veiklą 2014 m. lapkričio 27 d., tad pagrindinę padidėjusių pajamų dalį sudarė suskystintųjų gamtinių dujų terminalo (SGDT) pajamos, t.y. reguliuojamos veiklos pajamos, kurios 2015 m. sudarė 69.882 tūkst. Eur, o 2014 m. – 5.793 mln. Eur. 2015 m. pajamos iš SGDT veiklos susidaro iš: i) faktinio priskaičiuoto saugumo dedamosios mokesčio už 2015 m.; ii) 2013 m. surinktų SGDT lėšų, teisės aktų nustatyta tvarka skirtų kompensuoti 2015 m. SGD terminalo pastoviąsias sąnaudas bei iii) dėl laiku nesumokėtų SGD saugumo dedamosios lėšų priskaičiuoti delspinigiai ir baudos. SGD veikla bei pelnas yra reguliuojami. Per praėjusius metus faktinis saugumo dedamosios tarifas buvo didesnis nei planuotas 3 mln. Eur (dėl didesnio nei prognozuoto gamtinių dujų vartojimo). Be to, pajamos didesnės nei planuotos ir dėl pajamomis pripažintų delspinigių bei baudų, kurios, remiantis teisės aktais, pripažįstamos reguliuojamos veiklos pajamomis.
Augo ir naftos produktų krovos pardavimo pajamos. Jos padidėjo 17,1 proc. arba 5.444 tūkst. Eur, lyginant su 2014 metais. Pajamas didino 15,6 proc. didesnė naftos produktų krova. Naftos produktų perkrovos pajamos išaugo 5.004 tūkst. Eur., o kitos, su krova susijusios, bei kitos pajamos išaugo 440 tūkst. Eur.
Per 2015 m. Bendrovė patyrė 85.402 tūkst. Eur sąnaudų, 2,8 karto daugiau negu 2014 metais. Didžiąją dalį padidėjusių Bendrovės sąnaudų (61.838 tūkst. Eur, arba 72 proc.) sudarė laivosaugyklos "Independence" nuomos bei su laivo operavimu susijusios išlaidos (viso 50.415 tūkst. Eur), darbo užmokesčio, nusidėvėjimo, krantinių nuomos sąnaudos. SGD terminalo turto nusidėvėjimas 2015 metais sudarė 5.270 tūkst. Eur. 2015 m. KN naftos produktų terminalo pagrindinės sąnaudų kategorijos liko tos pačios. Nusidėvėjimo sąnaudos kiek padidėjo, naftos terminalo darbo užmokesčio ir su tuo susijusios sąnaudos sumažėjo 4,9 proc. arba 323 tūkst. Eur. Bendrovė nuolat ieško galimybių optimizuoti Bendrovės veiklą, stengiasi optimizuoti procesus, užtikrinti efektyvią veiklą. Šių procesų rezultatas – mažėjančios išlaidos, susijusios su darbo užmokesčiu.
Pateikiamas visų Bendrovės sąnaudų detalizavimas pagal svarbiausias kategorijas:
| 2015 m. | 2014 m. | Pokytis, % | |
|---|---|---|---|
| KN nusidėvėjimo sąnaudos | 6.686 | 6.667 | 0,3% |
| KN su darbuotojais susijusios sąnaudos | 6.281 | 6.604 | -4,9% |
| KN kintamos (dujos, elektra, geležinkeliai) sąnaudos | 5.662 | 6.184 | -8,4% |
| Kitos KN gamybinės ir veiklos sąnaudos | 2.978 | 2.308 | 29,0% |
| SKB sąnaudos | 1.585 | 1.496 | 5,9% |
| SGD Laivo-saugyklos nuomos ir kitų susijusių mokėjimų sąnaudos | 50.415 | 4.457 | 1.031,1% |
| SGDT nusidėvėjimo sąnaudos | 5.240 | 56 | 9.257,1% |
| SGDT su darbuotojais susijusios sąnaudos | 2.503 | 1.642 | 52,4% |
| Kitos SGDT sąnaudos | 3.650 | 1.098 | 232,4% |
| GDP sąnaudos | 402 | - | - |
| Viso sąnaudų | 85.402 | 30.511 | 179,9% |
Bendrovės pelningumo rodikliai taip pat paaugo. Grynasis pelnas siekė 22.036 tūkst. Eur, kuris 2,4 karto didesnis, lyginant su 2014 m. Bendrovės EBITDA siekia 37.136 tūkst. Eur, kuri 2,2 karto didesnė lyginant su 2014 metais. Bendrovės grynojo pelno marža 2015 m., palyginti su 2014 m. tuo pačiu laikotarpiu, sumažėjo nuo 23,3 proc. (2014 m.) iki 20,1 proc. (2015 m.). Bendrovės EBITDA marža 2015 m. siekė 33,9 proc. (2014 m. – 41,8 proc.).
10,3 9,3 22,0 28,1% 23,3% 20,1% 0,0% 10,0% 20,0% 30,0% 0,0 10,0 20,0 30,0 2013 2014 2015 Grynasis pelnas, mln. Eur Grynasis pelnas Grynojo pelno marža
Bendrovė savo veikloje vadovaujasi aukščiausio lygmens verslo etikos standartais ir socialinės atsakomybės principais. Bendrovė siekia išsaugoti patikimo socialinio partnerio statusą ne tik Lietuvos uostamiestyje, prisidėdama sprendžiant aktualias mūsų visuomenės socialines problemas.
Bendrovės socialinė atsakomybė išskiriama į šias atskiras sritis:
Pilietinės visuomenės ugdymas (per edukacines kampanijas), kuriai rūpi Lietuvos energetinė ateitis ir darni plėtra (per SGD, kaip švaraus kuro, vartojimą).
Socialinės atsakomybės ir rėmimo priemonės yra svarbios, siekiant palaikyti geros partnerystės ryšius su vietinėmis bendruomenėmis ir visuomene nacionaliniu lygiu. Valstybės valdomoms įmonėms itin svarbu akcentuoti socialinę įmonių svarbą, šis siekis įvardinamas kaip "bendroji gerovė". Be to, valstybės valdomoms įmonėms formuluojama užduotis tapti pavyzdžiu, puoselėjant esmines šalies vertybes
Aplinkos apsauga – viena prioritetinių Bendrovės socialinės atsakomybės veiklos sričių. Lėšos skiriamos gamtos apsaugos priemonių diegimui, glaudžiai bendradarbiaujama su Lietuvos ir tarptautinėmis kompanijomis, siekiant įgyvendinti visus aplinkos apsaugos reikalavimus, keliamus tiek naftos terminalui, tiek suskystintųjų gamtinių dujų terminalui.
Bendrovė savo veiklą vykdo vadovaudamasi aplinkosauginiais, priešgaisrinės saugos, darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančiais teisės aktais bei reikalavimais nustatytais Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento išduotame Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (toliau – TIPK) leidime, kad išvengtų neigiamo poveikio aplinkai bei užtikrintų, kad Bendrovės naudojami įrenginiai atitinka jų naudojimui keliamus reikalavimus.
Bendrovė tiek planuodama naują veiklą, tiek eksploatuodama esamus naftos produktų ir suskystintų gamtinių dujų terminalus bei Subačiaus kuro bazę vadovaujasi Nacionalinėje aplinkos apsaugos strategijoje nustatytais esminiais aplinkos apsaugos principais (2015-04- 16 LR Seimo nutarimas Nr. XII-1626 "Dėl Nacionalinės aplinkos apsaugos strategijos patvirtinimo").
Bendrovės aplinkosaugos projektų kryptys:
Kalbant apie Bendrovės vykdomą aplinkos apsaugą, galima struktūrizuoti šias veiklas pagal tam tikrus principus.
Bendrovė vadovaujasi principu – kuo anksčiau informuoti valstybės institucijas bei visuomenę apie planuojamus įgyvendinti projektus, tam, kad suinteresuoti asmenys galėtų ankstyvoje projekto vystymo stadijoje susipažinti su planuojama veikla bei priemonėmis, kurios bus įdiegtos siekiant užtikrinti aplinkos ir visuomenės sveikatos apsaugą. Suinteresuotiems asmenims yra sudaromos galimybės teikti pastabas ir pasiūlymus dėl planuojamų projektų. Pavyzdžiui, pradinėje SGD paskirstymo stoties projekto įgyvendinimo stadijoje – ne kartą valstybės institucijoms atsakingoms už aplinkos apsaugą, visuomenės sveikatos apsaugą, priešgaisrinę apsaugą bei vykdomajai savivaldos institucijai buvo pristatyti SGD paskirstymo stoties projektiniai sprendiniai, diskutuota apie galimai neigiamą poveikį aplinkai ir visuomenės sveikatai mažinančias ir kompensacines priemones, kurios bus įgyvendintos objekto statybos ir eksploatacijos etapuose. Bendrovė nuo pat SGD paskirstymo stoties projekto įgyvendinimo pradžios sudarė galimybę visuomenei susipažinti su planuojama ūkine veikla, bei teikti pastabas ir pasiūlymus dėl planuojamos veiklos. Visuomenė su planuojama ūkine veikla buvo supažindinta pasitelkiant žiniasklaidą – Klaipėdos miesto laikraščiuose, respublikiniuose laikraščiuose spausdinti straipsniai apie SGD paskirstymo stotį, straipsniai publikuoti įvairiose internetinėse svetainėse. Parengti reportažai apie SGD panaudojimo galimybes bei infrastruktūrą, kurie buvo transliuoti per televizijos kanalus. 2015 m. liepos 24-26 dienomis vieno iš didžiausių renginių Klaipėdoje - "Jūros šventės" metu, Klaipėdoje Bendrovės įrengtoje informacinėje palapinėje visuomenei buvo pristatytas SGD paskirstymo stoties projektas – specialiai šiam projektui buvo sukurtas video filmas – SGD švarus kuras, išleisti specialūs lankstinukai apie SGD paskirstymo stotį ir išdalinti visuomenei.
Bendrovė priima ir įgyvendina valstybės institucijų pateiktus konstruktyvius pasiūlymus dėl planuojamų įgyvendinti projektų, bendrauja ir bendradarbiauja su valstybės institucijomis ir visuomene.
Šiuo principu siekiama, kad tam pačiam skaičiui paslaugų būtų sunaudota vis mažiau energijos ir kitų gamtos išteklių. Per 2015 m. Bendrovė atnaujino dalį šilumokaičio sistemos. Atnaujinus dalį šilumokaičio sistemos, geležinkelio vagonų sąstato iškrovimo laikas vidutiniškai sutrumpės apie 1 val., taip bus sutaupoma 9 t garo ir 5,9 MWh šiluminės energijos. Atnaujinus šilumokaičio sistemą, bus įgyvendintas ir taršos prevencijos principas, nes, sumažėjus garo poreikiui katilinėje, bus sudeginama mažiau dujų ir į atmosferą išmetama mažiau azoto oksidų ir anglies monoksido. Sutrumpėjus geležinkelio vagonų sąstato iškrovimo laikui, sumažės ir aplinkos oro tarša lakiaisiais junginiais (toliau – LOJ).
Siekiant mažinti sunaudojamo popieriaus kiekį ir dokumentų valdymo kaštus, Bendrovėje įdiegta ir veikia elektroninė dokumentų valdymo sistema (DocLogix), kurioje visi dokumentai yra valdomi ir archyvuojami elektroniniu būdu. Ši priemonė leidžia Bendrovei žymiai sumažinti popieriaus suvartojimą.
Siekiant mažinti aplinkos taršą, Bendrovėje yra įdiegtos aplinkosauginės priemonės.
Eksploatuojami nuotekų valymo įrenginiai, kuriuose iki nustatytų normatyvų yra išvalomos naftos produktų terminalo gamybinės, paviršinės nuotekos bei išleidžiamos į gamtinę aplinką – Kuršių marias. Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste Bendrovės nuotekų valymo įrenginiai tarnauja kaip uosto priėmimo įrenginys – kuris priima laivuose susidariusius lijalinius vandenis, t.y. vandenis užterštus naftos produktais. Per 2015 m. apie 50 laivų/tanklaivių į Bendrovės nuotekų valymo įrenginius pristatė lijalinius vandenis, o tai sudarė 51,5 proc. visų Bendrovėje priimtų ir sutvarkytų pavojingų atliekų. Dalį pavojingų atliekų regeneravo, t.y. atliekas, užterštas naftos produktais, pavertė produktu - skysto kuro mišiniu. Plačiau apie nuotekų valymo įrenginius aprašyta poskyryje Valymo įrenginiai.
saugomi/kraunami naftos produktai yra su pontonais, kurie mažina LOJ patekimą į aplinkos orą.
Šis principas įgyvendinamas kiekvienais metais į valstybės biudžetą sumokant mokestį už aplinkos teršimą iš stacionarių ir mobilių taršos šaltinių. Bendrovė kiekvienais metais sumoka apie 7 tūkst. Eur mokestį už aplinkos teršimą į valstybės biudžetą, o nuo 2015 m. patiriamos SGD laivo-saugyklos aplinkos teršimo mokesčio sąnaudos, kurias tiesiogiai į biudžetą moka laivo savininkas Hoegh LNG, o Bendrovė šias išlaidas kompensuoja. Dalis į valstybės biudžetą sumokėtos sumos yra skiriama finansuoti savivaldybių, kuriose Bendrovė vykdo veiklą, vykdomoms aplinkos apsaugos priemonėms. 2015 m. 137,6 tūkst. Eur sumokėta mokesčio už aplinkos teršimą.
Bendrovė savo veiklą vykdo vadovaudamasi Aplinkos apsaugos agentūros naftos produktų terminalui ir Subačiaus kuro bazei išduotose aplinkosauginiuose leidimuose nustatytais reikalavimais. Bendrovėje yra patvirtinta saugos valdymo politika, kurios vienas iš tikslų užtikrinti racionalų gamtos išteklių naudojimą, vykdyti išduotuose aplinkosauginiuose leidimuose nustatytas aplinkos taršos mažinimo priemones.
Siekiant išvengti avarijų/incidentų, kurių metu būtų užteršta aplinka, Bendrovėje yra įdiegtos automatinės gaisrų aptikimo ir gesinimo bei kompiuterinės krovos proceso valdymo sistemos, ES standartus atitinkančios oro, grunto bei vandens apsaugos nuo užteršimo technologijos. Gaisrų aptikimui technologiniuose terminalo objektuose yra sumontuoti temperatūriniai, liepsnos, dūmų signalizatoriai bei pranešimo apie gaisrą gaisro pavojaus mygtukai. Visi signalai iš stacionarios gesinimo sistemos įrengimų surenkami į centrinėje operatorinėje esantį valdymo pultą, kuriame naftos produktų krovos vadovas, nustatęs gaisro židinio vietą, organizuoja gaisro likvidavimo darbus bei įjungia stacionarius gaisrų gesinimo įrengimus.
Taip pat gaisrų bei avarijų likvidavimui naftos terminale yra įsteigtos žinybinės priešgaisrinės pajėgos – pamainos metu nuolatos dirba po du ugniagesius-krantinės operatorius, kurie savo pareigų atlikimui turi sukomplektuotus du gaisrinius automobilius. Jų pagrindinės funkcijos yra kartu su dirbančia pamaina bei vadovaujant naftos produktų krovos vadovui atlikti gaisro gesinimą su stacionaria gesinimo sistema iki atvyks valstybinės priešgaisrinės pajėgos ir perims gaisro gesinimo vadovavimą.
2014-2015 m. AB "Klaipėdos nafta" investavo į Subačiaus kuro bazės mobilios gaisro gesinimo įrangos modernizavimą bei atnaujinimą. Investicijos susijusios su SKB priešgaisrinių žinybinių pajėgų techninio aprūpinimo priemonių įgyvendinimu, užtikrinant Lietuvos priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento reikalavimus. Šiuo metu SKB priešgaisrine sauga rūpinasi bendrovės įsteigtos žinybinės priešgaisrinės pajėgos. Iš viso investicijos į SKB gaisro gesinimo įrangą sieks apie 377 tūkst. eurų (dalis investicijų numatytos 2016 m.).
Ekstremalių situacijų valdymas, gaisrinės saugos ir teritorijos apsaugos sistemos atitinka Lietuvos
Respublikos priešgaisrinės saugos, darbų saugos, civilinės saugos, aplinkos apsaugos, uosto valdymo institucijų reikalavimus. Praktiškai kasmet Bendrovės terminalų bei SKB saugumo rizikų vertinimą atlieka kompetentingi specialistai. Bendrovės vadovai atsakingai vertina pateikiamas rekomendacijas bei sudaro rizikos priemonių mažinimo planus į įtraukia į investicijų planus.
Bendrovę, kaip II lygio pavojingumo objektą, kasmet tikrina komisija, vadovaujama Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie LR VRM pareigūnų.
1996-1998 metais atliekant AB "Klaipėdos nafta" rekonstrukciją, buvo naujai pastatyti nuotekų valymo įrenginiai. Juos sudarė pirminiai valymo įrenginiai (PVĮ), į kuriuos patenka labiausiai užterštos nuotekos (tai nuotekos iš naftos produktų išpylimo estakadų), ir mechaniniai valymo įrenginiai (MVĮ). Visos bendrovės lietaus nuotekos, gamybiniai ir drenažiniai vandenys Neišvengiamai nuotekose padidėjo šviesių naftos produktų, kurių išvalyti tik mechaniniu būdu tapo nebeįmanoma. Ieškota tobulesnių nuotekų valymo būdų ir buvo parinkti biologinio vandens valymo įrenginiai su biosorbcine valymo sistema. 2005 m. spalio mėnesį buvo pastatyti biologiniai valymo įrenginiai (BVĮ). BVĮ sudaro 4 biosorberiai, bendras sistemos našumas 160 m3/h.
Pradėjus eksploatuoti BVĮ išvalytų nuotekų kokybė žymiai pagerėjo. Tai matosi žemiau pateiktuose grafikuose. Matome, kad į biosorberius paduodamų nuotekų užterštumas bendraisiais naftos produktais laipsniškai mažėja nors išvalomo nuotekų vandens kiekis nuolat auga, biosorbcinė sistema užtikrina pakankamai aukštą ir stabilią į gamtinę aplinką išleidžiamų nuotekų kokybę. Nuo 2006 metų išvalyto vandens užterštumo rodiklis pagerėjo dvigubai. Išvalytos ir išleidžiamos nuotekos atitiko LR AM Nuotekų tvarkymo reglamento reikalavimus, tačiau dar buvo kur gerinti rodiklius.
siurblinių pagalba yra supumpuojami į buferines talpas, kuriose nuotekos nusistovi, naftos produktai susirenka viršuje, vanduo nusistovi apačioje. Nusistovėjusios nuotekos valomos mechaniniuose valymo įrenginiuose, naudojant flotaciją. Taip pat į valymo įrenginius yra priimami tanklaivių lijaliniai ir balastiniai vandenys. Jie valomi kartu su Bendrovės nuotekomis.
2000 m. pastačius ŠNP (šviesių naftos produktų) parką, pradėta krauti daugiau šviesių naftos produktų: benzino, dyzelino, aviacinio kuro. Priimamų valymui ir išvalytų nuotekų pastovią kontrolę atlieka nuotekų valymo skyriaus laboratorija. Laboratorija turi 2013 03 13 Aplinkos apsaugos agentūros išduotą leidimą Nr. 1012423 atlikti taršos šaltinių išmetamų į aplinką teršalų ir teršalų aplinkos elementuose matavimus ir tyrimus. Leidimas leidžia laboratorijai atlikti 16 parametrų matavimus ir tyrimus nuotekose ir paviršiniame vandenyje ir 5 parametrų matavimus ir tyrimus dumble, grunte ir dugno nuosėdose. Dėl to nuo leidimo gavimo datos
pagerėjo išvalyto vandens, kuris išleidžiamas į Kuršių marias, rodikliai. Iš tanklaivių ir kitų klientų priimtų naftos produktais užterštų nuotekų yra surenkami naftos produktai, jie nuvandeninami ir parduodami tolimesniam jų panaudojimui. Per 2015 metus yra surinkta 1.709 t naftos produktų.
14
Pagrindinis Bendrovės turtas – jos darbuotojai, svarbiausia grandis, siekiant Bendrovės tikslų. Bendrovės personalo politika orientuota į komandinio darbo formavimą, optimalaus darbo išteklių panaudojimą, kompetentingų darbuotojų ugdymą, Bendrovės kultūros, kuriančios didesnę pridėtinę vertę, formavimą.
Bendrovė bei jos darbuotojai būdami atsakingi vieni prieš kitus, prieš kolegas bei visuomenę, be sudarytos kolektyvinės sutarties ir darbo tvarkos taisyklių, dar vadovaujasi:
2015 m. pabaigoje Bendrovėje dirbo 371 asmenys.
AB "Klaipėdos nafta" darbuotojai pagal kategorijas pateikti lentelėje:
| Darbuotojų grupė | Vidutinis darbuotojų skaičius |
||
|---|---|---|---|
| 2015 m. | |||
| Vadovaujantys darbuotojai 1) | 36 | ||
| Specialistai | 140 | ||
| Darbininkai | 191 | ||
| Iš viso | 367 |
1) Bendrovės vadovaujantiems darbuotojams priskiriami: generalinis direktorius, jo pavaduotojas, departamentų direktoriai ir jų pavaduotojai, skyrių vadovai.
2015 m. vidutinis darbuotojų skaičius – 367, lyginant su 2014 m. (374), jis sumažėjo 1,9 proc. arba 7 darbuotojais. Darbuotojų skaičiaus sumažėjimas susijęs su Bendrovėje vykstančiais reorganizaciniais pasikeitimais, siekiant optimizuoti sąnaudas.
2015 m. gruodžio 31 d. Bendrovėje dirbo 75 proc. vyrų ir 25 proc. moterų. Vidutinis Bendrovės darbuotojų amžius – 45-eri metai. Pagal išsilavinimą Bendrovės darbuotojų struktūra buvo tokia: 45 proc. darbuotojų turėjo aukštąjį išsilavinimą, 26 proc. turėjo aukštesnįjį išsilavinimą, 27 proc. – vidurinį ar spec. vidurinį išsilavinimą. Detalūs personalo amžiaus, stažo ir išsilavinimo duomenys pateikti grafikuose žemiau.
Ketvirtus metus iš eilės Bendrovė atlieka darbuotojų apklausą, siekiant nustatyti darbuotojų pasitenkinimo darbo aplinka ir Bendrove bei įsitraukimo lygį, tobulinti aktualias sritis bei gerinti darbuotojų darbo sąlygas. 2015 m. darbuotojų nuomonės tyrimas atskleidė, kad 70,64 proc. darbuotojų yra patenkinti savo darbo aplinka ir pačia Bendrove bei jos kultūra. Bendras darbuotojų pasitenkinimo rodiklio vidurkis Lietuvos gamybinėse įmonėse yra apie 50-55 proc. Tyrimo rezultatai parodė, jog darbuotojai labiausiai patenkinti vadovavimu bei Bendrove ir jos kultūra. 2015 m. įsitraukusių darbuotoju Bendrovėje buvo 59,80 proc.
Bendrovė siekia sukurti efektyvią ir teisingą atlygio sistemą, kurios tikslas – pritraukti, išlaikyti ir motyvuoti darbuotojus, kurių kvalifikacija ir darbo rezultatai padės Bendrovei sėkmingai vystyti savo misiją ir siekti verslo tikslų įgyvendinimo mažiausiomis sąnaudomis.
Bendrovėje įdiegta darbuotojų veiklos vertinimo ir premijavimo tvarka. Darbuotojų veiklos vertinimas yra vienas svarbiausių valdymo ir efektyvaus vadovavimo būdų, padedantis siekti organizacijos tikslų ir kurti pozityvius santykius tarp vadovų ir jų pavaldinių, leidžiantis planuoti darbuotojų karjerą, didinti jų motyvaciją. Be išimties visi Bendrovės darbuotojai yra įvertinami pagal sudarytą klausimyną.
Metinis pokalbis padeda įvertinti darbuotojo išsikeltų tikslų pasiekimą ir nusistatyti naujus, formuoja grįžtamojo ryšio kultūrą tarp vadovo ir pavaldinio. Pokalbio metu aptariamos ir darbuotojų kompetencijos kėlimo, mokymosi ir karjeros galimybės. 2015 metais metinio pokalbio procese dalyvavo 48 proc. AB "Klaipėdos nafta" darbuotojų (vadovai ir specialistai).
Bendrovė siekia mokėti sąžiningą atlyginimą, atitinkantį rinkos sąlygas, kiekvieno darbuotojo kompetencijas bei kuriamą naudą Bendrovei. Kadangi Bendrovės veikla susijusi su padidėjusiais rizikos veiksniais, be to, veiklos specifika reikalauja patyrusių, aukštos kvalifikacijos darbuotojų, orientuojamasi į šiek tiek aukštesnį nei vidutinis rinkos atlyginimas, darbo užmokesčio mokėjimą. Tam, kad darbuotojai būtų motyvuoti ir aktyviai padėtų siekti Bendrovės tikslų, darbuotojams mokama kintama darbo užmokesčio dalis, kuri priklauso tiek nuo asmeninių, tiek ir nuo visos Bendrovės tikslų vykdymo.
Bendrovėje veikia viena profesinė sąjunga, kuri vienija 27 proc. visų Bendrovės darbuotojų. Periodiškai organizuojami profesinės sąjungos atstovų ir Bendrovės vadovybės susitikimai, kuriuose aptariami aktualūs kolektyvinės sutarties keitimo klausimai. Paprastai tokie susitikimai vyksta du kartus metuose.
Tarp darbdavio (Bendrovės) ir darbuotojų kolektyvo yra sudaryta Kolektyvinė sutartis. Joje sutarta dėl darbo, darbo apmokėjimo, darbo ir poilsio laiko, darbuotojų kvalifikacijos kėlimo, saugos ir sveikatos, kitų socialinių bei ekonominių sąlygų. Sutarties tikslas sudaryti sąlygas darniai ūkinei-ekonominei veiklai ir verslui plėtoti ir tuo pačiu garantuoti aukštesnį darbo sąlygų lygį nei numatyta LR teisės aktais.
Taip pat Kolektyvinėje sutartyje numatytos šios papildomos socialinės garantijos darbuotojams:
AB "Klaipėdos nafta" remia darbuotojų kolektyvo kultūrinę, sportinę ir turistinę veiklą, įvairius šventinius renginius bei kitą socialinę veiklą, kurioje be diskriminacijos ir apribojimų turi teisę dalyvauti visi Bendrovės darbuotojai. Per 2015 m. šiomis socialinėmis garantijomis pasinaudojo 68 darbuotojai.
Bendrovė nuolat organizuoja savo darbuotojų instruktavimus, kvalifikacinius bei kitus mokymus:
gamybinius technologinius procesus ir įrenginius bei nuolat palaikyti aukštą darbuotojų profesinį lygį. Bendrieji darbuotojų kompetencijų ugdymui skirti mokymai organizuojami siunčiant darbuotojus į išorinių tiekėjų organizuojamus seminarus ir konferencijas bei organizuojant vidinius mokymus. Sudaromi metiniai darbuotojų mokymo planai, atsižvelgiant į Bendrovės strategiją, darbuotojų rezervo ugdymo uždavinius, išreikštus padalinių poreikius, darbuotojų metinio vertinimo pokalbiuose bei naujų darbuotojų adaptacijos laikotarpio pabaigos vertinimo dokumentuose užfiksuotus poreikius. 2015 m. organizuoti dveji komandiniai mokymai. Vienam jų iškeltas tikslas pabrėžti bei atskleisti Bendrovės procesų ir asmeninio dalyvavimo juose reikšmę, sustiprinti bendradarbiavimą; kitas – orientuotas į Bendrovės ir darbuotojų socialinę atsakomybę. Iš viso šiuose komandiniuose mokymuose dalyvavo per 130 vadovų ir specialistų. Bendrovės darbuotojai per 2015 metus mokėsi/kėlė kvalifikaciją viso 7.538 darbo valandų (arba vidutiniškai vienas darbuotojas mokymams skyrė po 2,6 dienos) iš kurių:
Kiekvienais metais yra ruošiami Bendrovės svarbioms ir sudėtingoms pareigybėms rezervo ugdymo planai, tai yra svarbu Bendrovės veiklos
tęstinumo užtikrinimui, ir darbuotojų mokymų planai, tikslu užtikrinti darbuotojų reikiamą kvalifikaciją.
Bendrovė yra viena iš nedaugelio bendrovių Lietuvoje, kuri turi licencijuotą medicinos punktą. Jame teikiama neatidėliotina pirmoji medicininė pagalba bei pirmoji profilaktinė sveikatos praktinė ir teorinė pagalba. Vykdoma profilaktinė darbuotojų sveikatos priežiūra, infekcijų kontrolė, kenksmingų sveikatai rizikos veiksnių kontrolė. Organizuojamas sveikatos tikrinimas prieš priimant į darbą ir dirbant. Sveikatos klausimais konsultuojami darbdaviai ir darbuotojai. Profilaktiškai sveikata patikrinta 120 darbuotojų. Pirmos pagalbos ir higienos įgūdžių mokymuose dalyvavo 60 darbuotojų.
Medicinos punkte yra įkurtas fizinės medicinos ir reabilitacijos kabinetas su šiuolaikine mokslo patvirtinta ir praktikoje pasiteisinusia įranga. Turint gydytojo siuntimą, yra atliekamos įvairios fizioterapijos procedūros. Darbuotojai nemokamai skiepijami nuo erkinio encefalito, vidurių šiltinės, gripo ir kitų susirgimų – 2015 m. panaudota 195 vakcinos dozių. Ambulatorinė pagalba suteikta 406 darbuotojams. Organizuojamas kasmetinis profilaktinis regėjimo, vidaus organų echoskopinis patikrinimas. 2015 metais - regėjimas patikrintas 84 darbuotojams, echoskopijų atlikta 19 darbuotojų. Bendrovė savo lėšomis siunčia darbuotojus, kurie dirba padidintos taršos sąlygomis, į sanatoriją atlikti profilaktinį – reabilitacinį gydymą. Per 2015 m. šiomis paslaugomis pasinaudojo 95 darbuotojai.
Bendrovėje darbuotojams profesinio susirgimo nenustatyta. 2015 m. įvyko 1 (vienas) lengvas nelaimingas atsitikimas darbe, dėl kurio darbuotojas darbingumo neprarado.
Bendrovė skatina sveiką darbuotojų gyvenseną, sportinę veiklą ir rūpinimąsi fizine sveikata. 2015 m. sudarė palankias sąlygas sportuoti darbuotojai pasirinktinai galėjo lankyti aerobikos treniruotes, žaisti krepšinį arba futbolą nuomojamoje salėje. Bendrovė rėmė iš įmonės darbuotojų suburtą komandą, kuri dalyvavo miesto krepšinio lygoje.
Pasaulinės gyvūnų dienos proga AB "Klaipėdos nafta" bendrovės teritorijoje surengta atvirų durų diena darbuotojų augintiniams. Socialinę atsakomybę puoselėjanti bendrovė taip siekė paskatinti savo darbuotojus atkreipti dėmesį į atsakingą gyvūnų auginimą, sudarė galimybę daugiau laiko praleisti su savo keturkojais bei įgyti naudingų žinių.
Socialiai atsakinga bendrovė pritaikė užsienio šalyse populiarėjančią praktiką – į darbovietę visai dienai leista atsivesti augintinius. Remiantis JAV atliktais tyrimais, gyvūno buvimas kartu su šeimininku jo darbo vietoje padeda mažinti stresą ir įtampą, turi teigiamo poveikio kraujospūdžiui, didina produktyvumą ir kūrybiškumą.
Organizuojamos įvairios tradicinės ir vienkartinės šventės Bendrovės darbuotojams: vasaros šventė "Spartakiada", Bendrovės Kalėdos.
Siekiant užtikrinti tinkamą naujų darbuotojų adaptacijos procesą, nauji darbuotojai turi praeiti adaptacijos programą, kurios metu susipažįsta su bendrovės skyrių darbuotojais ir padalinių veiklomis. Programos tikslas yra padėti naujokams greičiau sužinoti ir prisitaikyti prie Bendrovės organizacinės kultūros, integruotis į kolektyvą, suprasti darbo principus bei kuo greičiau pradėti kurti vertę Bendrovei.
Padalinio vadovai priskiria naujiems darbuotojams kuratorius, kurie yra jau patyrę darbuotojai, sugeba perteikti turimas žinias tiek savo srityje, tiek apie Bendrovę, jos tradicijas ir kultūrą. Jie yra atsakingi už mokymus adaptacijos metu ir informacijos perdavimą apie pasiekimus savo padalinio vadovui.
Bendrovė bendradarbiauja su mokymo įstaigomis ir sudaro sąlygas universitetų bei kolegijų studentams pritaikyti teorines žinias bei įgyti praktinių įgūdžių. 2015 m. praktiką Bendrovėje atliko 7 studentai, kurie mokėsi Klaipėdos
universitete, Klaipėdos valstybinėje kolegijoje ar Klaipėdos turizmo mokykloje.
Praktiką Bendrovėje atliko ne tik studentai, kuriems yra organizuojama privaloma praktika, bet ir atsirado du žmonės, kurie norėjo Bendrovėje darbuotis pagal savanoriškos praktikos sutartį, kuri patvirtinta 2015 m. sausio 13 d. socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu Nr. A1-13 patvirtintas Savanoriškos praktikos atlikimo tvarkos apraše. Atliekant savanorišką praktiką atlyginimas nemokamas, tačiau praktikos metu asmenys draudžiami sveikatos draudimu ir nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu valstybės lėšomis, o praktikantai įgyja naudingos darbinės patirties pasirinktoje srityje.
Bendrovė, vykdydama savo veiklą, laikosi žmogaus teisių apsaugos principų, užtikrina, jog pati neprisideda prie žmogaus teisių pažeidimų. Bendrovė yra už sąžiningą bei skaidrią darbo užmokesčio politiką, laikosi viršvalandinį darbą ir darbo laiko trukmę reglamentuojančių įstatymų, gerbia darbuotojų teisę į poilsį ir netoleruoja bet kokios rūšies priekabiavimo ar smurto.
Bendrovė pasisako prieš bet kokią diskriminaciją ir priverstinį darbą. Įmonės darbuotojai, nepriklausomai nuo lyties, tautybės, socialinės ar šeimyninės padėties, priklausomybės visuomeninei ar politinei organizacijai ar asmens savybių, turi lygias galimybes užimti vadovaujančias pareigas, dalyvauti priimant sprendimus, kelti profesinę kvalifikaciją.
Iki 2015 m. Bendrovėje nebuvo užfiksuotas nei vienas žmogaus teisių pažeidimo atvejis ar su tuo susijęs nusiskundimas. Sieksime ir toliau užtikrinti žmogaus teisių apsaugą Bendrovėje.
Planuodama ir atlikdama pirkimus, vykdydama pirkimo sutartis ir nustatydama pirkimų kontrolės priemones, Bendrovė vadovaujasi Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymu, jo įgyvendinamaisiais teisės aktais, kitais teisės aktais ir Bendrovės lokaliniais aktais. Bendrovėje parengtos viešųjų pirkimų organizavimo ir vidaus kontrolės taisyklės, kurios nustato Bendrovės pirkimų organizavimo ir vidaus kontrolės tvarką nuo pirkimo planavimo iki pirkimo sutarties įvykdymo bei jos rezultatų įvertinimo, atsakingus asmenis. Organizuojant ir kontroliuojant pirkimus Bendrovėje, turi būti racionaliai naudojamos Bendrovės lėšos ir Bendrovės darbuotojų darbo laikas, laikomasi konfidencialumo ir nešališkumo reikalavimų.
Bendrovėje pirkimus vykdo Viešųjų pirkimų komisija (toliau – Komisija), sudaryta vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymo 16 straipsniu. Mažos vertės pirkimus vykdo Komisija arba pirkimų organizatorius. Atsižvelgiant į pirkimų apimtį ir pobūdį, gali būti sudaroma Komisija vienam ar keliems pirkimams arba nuolatinė Komisija, sudaryta Bendrovės generalinio direktoriaus įsakymu nustatytam laikotarpiui.
Atlikus pirkimo procedūras ir priėmus sprendimą sudaryti pirkimo sutartį, kai sudaryta Komisija, Komisijos sekretorius ar kitas paskirtas Komisijos narys informuoja Bendrovės tinklalapyje bei leidinio "Valstybės žinios" priede "Informaciniai pranešimai" (mažos vertės pirkimų atveju – tik savo tinklalapyje) apie nustatytą laimėtoją ir ketinamą sudaryti sutartį – pirkimo objektą, numatomą sutarties kainą, laimėjusio dalyvio pavadinimą, jo pasirinkimo priežastis ir, jeigu žinoma, pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties įsipareigojimų dalį, kuriai laimėtojas ketina pasitelkti trečiuosius asmenis kaip subrangovus.
Bendrovė užtikrina jos organizuojamų pirkimų skaidrumą. Laikydamasi viešų pirkimų procedūros Bendrovė siekia ekonominio efektyvumo.
20
Bendrovė savo veikloje vadovaujasi aukščiausio lygmens verslo etikos standartais ir socialinės atsakomybės principais. Bendrovė siekia išsaugoti patikimo socialinio partnerio statusą Lietuvos uostamiestyje, prisidėdama sprendžiant aktualias mūsų visuomenės socialines problemas.
Visų pirma, Bendrovė yra vienas didžiausių regiono rėmėjų. Paramos lėšos pirmiausiai nukreipiamos Klaipėdos regiono, kuriame veikia Bendrovė, kultūros, infrastruktūros, sveikatos bei socialinės apsaugos projektams remti. Bendrovė vadovaujasi Paramos lėšų teikimo tvarka, reglamentuojančia Bendrovės paramos lėšų skyrimą ir teikimą visuomenei naudingiems tikslams. Bendrovė teikia paramą šioms pagrindinėms visuomenei naudingos veiklos kryptims:
Pagal naudingas visuomenei veiklas ir kryptis Bendrovė 2015 m. iš viso paramai skyrė 140 tūkst. Eur.
2015 metais AB "Klaipėdos nafta" su Klaipėdos jūrininkų ligonine pasirašė paramos sutartį, pagal kurią skyrė finansinę paramą medicininės įrangos neurologijos ligų ankstyvajai diagnostikai, įsigijimui. Ši įranga skirta ligoninėje įkurtam Insultų centrui, kuriame gydomi ūmaus insulto ištikti pacientai iš viso Vakarų Lietuvos regiono. Tęsdami Bendrovės užsibrėžtą socialinę kryptį ir bendradarbiaudami su Klaipėdos jūrininkų ligonine, tikime, jog pacientų gydymui medikai galės taikyti naujausią, pažangiausią medicinos technologiją.
2015 metais Bendrovė pasirašė paramos sutartį su viešąją įstaiga Klaipėdos vaikų ligonine, kuri organizuoja ir teikia specializuotą ambulatorinę konsultacinę bei stacionarinę asmens sveikatos priežiūrą vakarų Lietuvos krašto vaikams (pradedant nuo ką tik gimusių kūdikių iki paauglių). Ši ligoninė yra vienintelė daugiaprofilinė vaikų ligoninė Lietuvoje. Bendrovė skyrė paramą naujai medicininei aparatūrai, t.y. ultragarsinio širdies kraujagyslių sistemos diagnostikos aparatui įsigyti, kas leis užtikrinti kokybiškesnį vaikų gydymą.
Klaipėda šiandien nebeįsivaizduojama be tradicinio "Vilties bėgimo" renginio, kurio iniciatorius Mažesniųjų Brolių Ordino Lietuvos Šv. Kazimiero Provincijos Klaipėdos Šv. Pranciškaus asyžiečio Vienuolynas. Renginio metu skatinama solidarizuotis su sunkiai onkologinėmis ligomis sergančiais žmonėmis, paremti juos tiek morališkai, tiek dvasiškai. Bendrovės skiriama finansinė parama yra šio solidarumo išraiška, kuri padeda ne tik bendruomenės nariams, bet kartu skatina sveiką gyvenseną bei prevenciją, siekiant užkirsti kelią šioms ligoms.
Nuotr. Vytautas Petrikas
2015 m. gruodžio 11 d. Klaipėdos universitete pasirašytas suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) klasterio kūrimo ketinimų protokolas. Jį pasirašė Klaipėdos Universiteto, Klaipėdos mokslo ir technologijų parko, AB "Klaipėdos nafta" ir AB "Vakarų laivų gamykla" vadovai. Šis klasteris sieks glaudžiai bendradarbiauti dar geriau išnaudojant SGD ekonominį potencialą bei drauge vystant su SGD susijusius mokslinius tyrimus, rengiant mokymų programas bei SGD specialistus Klaipėdos universitete. AB "Klaipėdos nafta" finansuos bemaž dešimt tikslinių Klaipėdos universitete atsirasiančios studijų programos – Suskystintųjų gamtinių dujų terminalų inžinerijos – vietų. SGD rinka ir technologijos Lietuvoje yra inovatyvi sritis, todėl vienas iš Bendrovės užsibrėžtų tikslų – veiksmingas bendradarbiavimas švietimo ir mokslo srityje.
Bendrovė bendradarbiauja su valstybine biudžetine įstaiga Ievos Simonaitytės Klaipėdos apskrities viešąja biblioteka. Šios bibliotekos keliami tikslai – prisidėti prie žinių visuomenės skatinimo, augančios kartos formavimo bei spausdintinės knygos puoselėjimo. Todėl Bendrovė siekdama saugoti šias vertybes ir prisidėjo prie kultūrinio visuomenės ugdymo suteikdama paramą bibliotekai įsigyti bei papildyti fondą naujais leidiniais (iki 300 vnt.).
Klaipėdos sutrikusio vystymosi kūdikių namuose auga ankstyvojo amžiaus tėvų netekę bei jų palikti vaikai nuo gimimo iki septynerių metų. Vienas iš įstaigos tikslų – kurti kuo jaukesnę ir saugesnę aplinką vaikams, augantiems be tėvų ir jų globos. Kūdikių namai yra įsikūrę netoli Bendrovės teritorijos ir patenka į Bendrovės globojamų įstaigų sąrašą. Jau ne vienerius metus Bendrovė padeda šiems kūdikių namams, teikdama finansinę paramą ir prisidėdama prie įstaigoje gyvenančių vaikų gyvenimo ir ugdymo sąlygų gerinimo. Praėjusiais metais parama skirta įrengti įstaigoje jutiminį (sensorikos) kambarį. Finansinės pagalbos dėka nupirkta reikalinga įranga jutiminiam kambariui (vandens keitimo pompa, burbulų vamzdis, šviečiantis pluoštas šviesos terapijai ir kt.).
Jau kelis metus iš eilės Bendrovė yra Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos rėmėja. Dėl Bendrovės skirtos finansinės paramos ši sąjunga turėjo galimybę įsigyti naujas dvejas technologines stakles bei įdarbinti 15 naujų darbuotojų, turinčių regos negalią. Praėjusiais metais už Bendrovės skirtą paramą atnaujintas gamybos cechas ir dėl to sukurtos dar kelios papildomos naujos darbo vietos regos negalią turintiems asmenims.
Klaipėdos lopšelis - darželis "Giliukas" Bendrovės skiriamomis paramos lėšomis kiekvienais metais gerina jį lankančių vaikų buvimo sąlygas darželyje. Lopšelio - darželio misija - išugdyti vaikus sveikus, pasitikinčius savimi, pasiruošusius eiti į mokyklą. Praėjusiais metais darželio tikslas buvo įrengti naują tvorą su vartais ir varteliais, ir tinkamai užtikrinti vaikučių saugumą. Atsižvelgiant į tai, kad AB "Klaipėdos nafta" viena iš pagrindinių veiklos gairių yra stiprinti santykius su vietos bendruomene ir prioritetiniais laikyti projektus, kuriais parama būtų skiriama arčiausiai Bendrovės teritorijos išsidėsčiusiems projektams, tęsėme šios įstaigos rėmimą, finansuojant lauko aikštelėje galimų kūrybinių įrenginių įsigijimą. Taip padedame kurti socialinę gerovę šį darželį lankantiems vaikams.
Agentūra "Visos Lietuvos vaikai Klaipėdos fondas" yra įsikūręs netoli AB "Klaipėdos nafta" teritorijos, Melnragėje. Ši agentūra, dar žinoma ankstesniu pavadinimu "SOS vaikai", priima ir globoja vaikus, pabėgusius iš namų, vaikus iš prieglaudų bei vaikus, susidūrusius su kitais sunkumais. Tai yra agentūra, kuri visais turimais - tiek finansiniais, tiek nematerialiais ištekliais padeda likimo nuskriaustiems vaikams. Už anksčiau Bendrovės skirtą paramą Agentūros būstinėje buvo atlikta katilinės rekonstrukcija ir į miesto nuotekų tinklą integruotos nuotekų sistemos bei apšiltintos patalpos, taip vis labiau gerinant vaikų gyvenimo sąlygas. Praėjusiais metais Agentūra tikslingai nukreipė savo vykdomą veiklą į vaikų užimtumo skatinimą ir organizavo vasaros dienos stovyklas: "Vaikystės pasaka čia ir dabar socialiai remtinų šeimų vaikams". Stovyklos tikslas buvo sudaryti galimybę 60-iai vaikų dalyvauti kultūrinėje, kūrybinėje poilsinėje programoje prie jūros. Tokiai stovyklai organizuoti finansinę paramą skyrė AB "Klaipėdos nafta".
Klaipėdos vaikų laisvalaikio centras (KVLC) yra įsikūręs Melnragėje, šalia Bendrovės. Jis vienija šešis laisvalaikio vaikų klubus, kuriuose vaikams užtikrinamas popamokinis užimtumas bei neformalusis ugdymas. Šių klubų veikloje kasmet dalyvauja apie 1300 vaikų iš visos Klaipėdos. Atsižvelgiant į tai, kad AB "Klaipėdos nafta" viena iš veiklos gairių yra stiprinti santykius su vietos bendruomene, prisidėjome prie KVLC organizuojamos tradicinės rudens šventės "Šeimos pramogų uostas" Melnragėje.
Bendrovė prisideda prie miesto kultūrinio gyvenimo puoselėjimo ir remia tiek viešus tradicinius miesto renginius, tiek uždarus renginius-spektaklius miesto teatrų arenose.
Bendrovė toliau sėkmingai rėmė Klaipėdos valstybinį muzikinį teatrą, prisidėjo prie populiarių premjerų gimimo. Valstybės finansavimo kūrybinei veikla neužtenka, todėl Bendrovė remia naujų projektų, spektaklių kūrimą. 2015 metais Bendrovė finansiškai prisidėjo ir prie ilgai rekonstruoto Dramos teatro naujų spektaklių Klaipėdos žiūrovams pristatymo.
Klaipėdos Pilies Džiazo festivalio renginys, kurį tradiciškai rengia ir organizuoja Asociacija "Klaipėdos džiazo festivalis". Festivalio tikslas – puoselėti profesionalųjį, pramoginį, klasikinį muzikavimą, tokiu būdu lavinant visuomenės estetinius ir muzikinius sugebėjimus bei suvokimą. Tradiciškai miesto gyventojams ir jo svečiams festivalį dovanoja bendraminčiai, uostamiesčio verslo įmonės ir kiti. Taip pat ir "Klaipėdos nafta" jau ne vienerius metus remia šį renginį.
Bendrovė taip pat yra partnerė vienos didžiausių švenčių uostamiestyje – Jūros šventė. Tai labiausiai žinomas Klaipėdos miesto renginys, kuriame dalyvauja daugiau nei 0,5 mln. žmonių iš Lietuvos bei užsienio. Jau daugelį metų šios šventės partnerė yra AB "Klaipėdos nafta", todėl tapo neatsiejama šventės dalimi. Bendrovei šis paramos projektas svarbus dėl to, jog šventė yra tikslingai rengiama ir siejama su jūrine tematika, uostu bei jame dirbančiais žmonėmis.
Biudžetinės įstaigos Klaipėdos futbolo sporto mokykla partnerė yra AB "Klaipėdos nafta". Klaipėdoje organizuojamas jau tradiciniu tapęs tarptautinis jaunių futbolo turnyras Klaipėdos mero taurei laimėti. Bendrovė siekia prisidėti prie Klaipėdos miesto jaunimo sporto ugdymo ir skyrė finansinę paramą įstaigai organizuojančiai šį turnyrą.
Jau daugelį metų Klaipėdos miesto vyrų krepšinio komanda "Nafta-Uni-Akvaservis" (ankst. pavad. – "Nafta-Uni-Laivitė") yra NKL lygos pirmaujančių komandų gretose. Praėjusiais metais klubas kėlė kelis tikslus – tinkamai reprezentuoti Klaipėdos miestą bei užsitikrinti galimybę komandai dalyvauti "Lietuvos nacionalinės lygos" čempionate. Bendrovės suteikiama finansinė parama klubo veiklai sudaro sąlygas sėkmingai plėtoti komandos tolimesnę veiklą ir siekti aukštų rezultatų.
2015 m. AB "Klaipėdos nafta" skyrė finansinę paramą viešajam saugumui užtikrinti: pasirašyta paramos sutartis, pagal kurią Melnragės ir Girulių gyventojų saugumui skiriamas didesnis dėmesys. Parama skirta intensyvesniam pareigūnų patruliavimui, naujai informacinei palapinei įsigyti, informaciniams stendams įrengti bei įvairioms kitoms priemonėms. Tai antroji paramos sutartis tarp AB "Klaipėdos nafta" ir uostamiesčio policijos. Lapkričio 6 d. AB "Klaipėdos naftai" įteiktas Lietuvos policijos generalinio komisaro ženklas už aktyvią veiklą nusikalstamumo užkardymo srityje bei glaudų bendradarbiavimą įgyvendinant prevencinius projektus.
23
Building tools?
Free accounts include 100 API calls/year for testing.
Have a question? We'll get back to you promptly.