KN Energies AB

Audit Report / Information • Apr 27, 2018

AKCINĖ BENDROVĖ "KLAIPĖDOS NAFTA"

2017

FINANSINĖS ATASKAITOS, PARENGTOS PAGAL TARPTAUTINIUS FINANSINĖS ATSKAITOMYBĖS STANDARTUS, PRIIMTUS TAIKYTI EUROPOS SĄJUNGOJE, NEPRIKLAUSOMO AUDITORIAUS IŠVADA IR METINIS PRANEŠIMAS

UŽ 2017 M. GRUODŽIO 31 D. PASIBAIGUSIUS FINANSINIUS METUS

NEPRIKLAUSOMO AUDITORIAUS IŠVADA 3 –	7
FINANSINĖS ATASKAITOS 8 –	59
Finansinės būklės ataskaita 8 –	9
Bendrųjų pajamų ataskaita 10
Nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita 11
Pinigų srautų ataskaita 12 –	13
Aiškinamasis raštas 14–	59
ATSAKINGŲ ASMENŲ PATVIRTINIMAS 60
2017 M. METINIS PRANEŠIMAS 61

FINANSINĖS BŪKLĖS ATASKAITA

	Pastabos	2017-12-31	2016-12-31
TURTAS
Ilgalaikis turtas
Nematerialusis turtas	3	490	399
Nekilnojamas turtas, įranga ir įrengimai	4	201.449	182.925
Ilgalaikės gautinos sumos ir sukauptos pajamos	8	2.628	3.160
Investicijos į dukterines įmones	6	200	200
Investicijos į asocijuotas įmones	7	210	211
Ilgalaikio turto iš viso		204.977	186.895
Trumpalaikis turtas
Atsargos	9	1.126	1.394
Išankstiniai apmokėjimai		246	723
Iš pirkėjų gautinos sumos	10	11.998	10.603
Avansinis pelno mokestis		384	156
Kitos trumpalaikės gautinos sumos ir sukauptos pajamos	11	767	604
Trumpalaikiai terminuoti indėliai	12	65.000	-
Pinigai ir pinigų ekvivalentai	13	16.747	42.056
Trumpalaikio turto iš viso		96.268	55.536
Turto iš viso		301.245	242.431

(tęsinys kitame puslapyje)

Aiškinamasis raštas, pateikiamas 14 – 59 puslapiuose, yra sudėtinė šių finansinių ataskaitų dalis.

FINANSINĖS BŪKLĖS ATASKAITA (TĘSINYS)

	Pastabos	2017-12-31	2016-12-31
NUOSAVAS KAPITALAS IR ĮSIPAREIGOJIMAI
Nuosavas kapitalas
Įstatinis kapitalas	1,14	110.376	110.376
Akcijų priedai		3.913	3.913
Privalomasis rezervas	14	9.899	9.209
Rezervas savoms akcijoms įsigyti	14	15.929	15.929
Kiti rezervai	14	43.196	39.748
Nepaskirstytasis pelnas		17.031	13.794
Nuosavo kapitalo iš viso		200.344	192.969
Po vienerių metų mokėtinos sumos ir įsipareigojimai
Atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimas	25	363	1.320
Ilgalaikių išmokų darbuotojams įsipareigojimas	15	291	277
Paskolos	16	76.105	29.693
Dotacijos susijusios su turtu	2.20	4.006	2.781
Po vienerių metų mokėtinų sumų ir įsipareigojimų iš viso		80.765	34.071
Per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai
Paskolos	16	246	-
Paskolos palūkanos	16	28	31
Prekybos skolos	17	13.641	10.141
Su darbo santykiais susiję įsipareigojimai	18	2.680	2.378
Gauti išankstiniai apmokėjimai	29	2.642	2.358
Kitos trumpalaikės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai	20	899	483
Per vienerius metus mokėtinų sumų ir įsipareigojimų iš viso		20.136	15.391
Nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų iš viso		301.245	242.431

Aiškinamasis raštas, pateikiamas 14 - 59 puslapiuose, yra sudėtinė šių finansinių ataskaitų dalis.

Generalinis direktorius	Mindaugas Jusius	2018 m. kovo 13 d.
Finansų direktorius	Marius Pulkauninkas	2018 m. kovo 13 d.
Apskaitos skyriaus vadovė	Rasa Tamaliūnaitė	2018 m. kovo 13 d.

BENDRŲJŲ PAJAMŲ ATASKAITA

	Pastabos	2017	2016
Pardavimo pajamos	21	106.484	103.839
Pardavimo savikaina	22	(82.739)	(83.042)
Bendrasis pelnas		23.745	20.797
Veiklos sąnaudos	23	(6.217)	(5.905)
Kitos pajamos		79	(8)
Veiklos pelnas		17.607	14.884
Finansinės veiklos pajamos	24	139	449
Finansinės veiklos (sąnaudos)	24	(285)	(305)
Asocijuotų įmonių grynojo pelno (nuostolių) dalis	7	52	67
Pelnas prieš apmokestinimą		17.513	15.095
Pelno mokesčio pajamos (sąnaudos)	25	(482)	(1.301)
Grynasis pelnas		17.031	13.794
Kitos bendrosios pajamos (sąnaudos)		-	-
Straipsniai, kurie niekada nebus pergrupuoti į pelną (nuostolius)		-	-
Straipsniai, kurie bus arba gali būti pergrupuoti į pelną (nuostolius)		-	-
Laikotarpio bendrosios pajamos iš viso		17.031	13.794
Pelnas ir sumažintas pelnas, tenkantis vienai akcijai (eurais)	26	0.04	0.04

Aiškinamasis raštas, pateikiamas 14 – 59 puslapiuose, yra sudėtinė šių finansinių ataskaitų dalis.

Generalinis direktorius	Mindaugas Jusius	2018 m. kovo 13 d.
Finansų direktorius	Marius Pulkauninkas	2018 m. kovo 13 d.
Apskaitos skyriaus vadovė	Rasa Tamaliūnaitė	2018 m. kovo 13 d.

NUOSAVO KAPITALO POKYČIŲ ATASKAITA

	Pasta bos	Įstatinis kapitalas	Akcijų priedai	Privalo masis rezervas	Rezervas savoms akcijoms įsigyti	Kiti rezervai	Nepaskir stytasis pelnas	Iš viso
2015 m. gruodžio 31 d. likutis		110.376	3.913	8.107	15.929	36.443	22.036	196.804
Grynasis metų pelnas		-	-	-		- -	13.794	13.794
Kitos bendrosios pajamos		-	-	-		- -	-	-
Bendrųjų pajamų iš viso		-	-	-		- -	13.794	13.794
Paskelbti dividendai	27	-	-	-		- -	(17.629)	(17.629)
Pervedimai tarp rezervų		-	-	1.102		- 3.305	(4.407)	-
2016 m. gruodžio 31 d. likutis		110.376	3.913	9.209	15.929	39.748	13.794	192.969
Grynasis metų pelnas		-	-	-		- -	17.031	17.031
Kitos bendrosios pajamos		-	-	-		- -	-	-
Bendrųjų pajamų iš viso		-	-	-		- -	17.031	17.031
Paskelbti dividendai	27	-	-	-		- -	(9.656)	(9.656)
Pervedimai tarp rezervų		-	-	690		- 3.448	(4.138)	-
2017 m. gruodžio 31 d. likutis		110.376	3.913	9.899	15.929	43.196	17.031	200.344

Aiškinamasis raštas, pateikiamas 14 – 59 puslapiuose, yra sudėtinė šių finansinių ataskaitų dalis.

Generalinis direktorius	Mindaugas Jusius	2018 m. kovo 13 d.
Finansų direktorius	Marius Pulkauninkas	2018 m. kovo 13 d.
Apskaitos skyriaus vadovė	Rasa Tamaliūnaitė	2018 m. kovo 13 d.

PINIGŲ SRAUTŲ ATASKAITA

	Pastabos	2017	2016
Pagrindinės veiklos pinigų srautai Grynasis pelnas	25	17.031	13.794
Nepiniginių sąnaudų (pajamų) atstatymas:
Nusidėvėjimas ir amortizacija	3, 4	13.644	13.197
Atostogų rezervo pasikeitimai	18	163	137
Ilgalaikio materialiojo turto sumažėjimas (atstatymas) ir nurašymas	3, 4	(277)	9
Ilgalaikių įsipareigojimų darbuotojams pasikeitimas	15	14	75
Atsargų vertės sumažėjimo pasikeitimas	9	(8)	28
Kitų nepiniginių sąnaudų (pajamų) atstatymai		226	(310)
Sukauptos pajamos	8, 11	466	(272)
Pelno mokesčio (pajamos) sąnaudos	25	482	1.301
Asocijuotų įmonių grynojo (pelno) nuostolių dalis	7	(52)	(67)
Abejotinų iš pirkėjų gautinų sumų vertės sumažėjimo pasikeitimas	10	769	(1)
Gauti dividendai	7	-	(9)
Palūkanų pajamos	24	(35)	(11)
Palūkanų sąnaudos	24	198	-
		32.621	27.871
Apyvartinio kapitalo pasikeitimai
Atsargų sumažėjimas (padidėjimas)	9	285	259
Išankstinių apmokėjimų sumažėjimas (padidėjimas)		476	(308)
Iš pirkėjų ir kitų gautinų sumų (padidėjimas) sumažėjimas	10	(2.140)	17.113
Kitų gautinų sumų sumažėjimas	11	(97)	(63)
Prekybos skolų ir kitų mokėtinų sumų (sumažėjimas) padidėjimas	17, 20	(100)	307
Gautų išankstinių apmokėjimų padidėjimas (sumažėjimas)		284	1.536
Kito trumpalaikio turto ir su darbo santykiais susijusių įsipareigojimų
padidėjimas (sumažėjimas)	18	(107)	124
		31.222	46.839
(Sumokėtas) pelno mokestis		(1.667)	(1.570)
Gautos palūkanos	24	35	11
Grynieji pagrindinės veiklos pinigų srautai		29.590	45.280
Investicinės veiklos pinigų srautai
Nekilnojamo turto, įrangos ir įrengimų bei nematerialiojo turto (įsigijimas)	3, 4	(27.978)	(16.314)
Padėti trumpalaikiai terminuoti indėliai	12	(65.000)	-
Kitų investicijų įsigijimas	7	(4)	-
Investicijų pardavimas		-	4.350
Gautos dotacijos	2.20	1.225	2.572
Gauti dividendai	7, 24	56	9
Grynieji investicinės veiklos pinigų srautai		(91.701)	(9.383)

Aiškinamasis raštas, pateikiamas 14 - 59 puslapiuose, yra sudėtinė šių finansinių ataskaitų dalis.

(tęsinys kitame puslapyje)

PINIGŲ SRAUTŲ ATASKAITA (TĘSINYS)

	Pastabos	2017	2016
Finansinės veiklos pinigų srautai
Dividendų (išmokėjimas)	27	(9.656)	(17.629)
(Sumokėtos) gautos paskolos palūkanos	16	46.700	-
(Sumokėtos) palūkanos ir su paskolomis susiję mokesčiai		(242)	-
Grynieji finansinės veiklos pinigų srautai		36.802	(17.629)
Grynasis pinigų srautų padidėjimas (sumažėjimas)		(25.309)	18.268
Pinigai ir pinigų ekvivalentai sausio 1 d.	13	42.056	23.788
Pinigai ir pinigų ekvivalentai gruodžio 31 d.	13	16.747	42.056
Kita nefinansinė informacija, susijusi su pinigų srautais:
Skola už ilgalaikį materialųjį turtą,
neapmokėta metų pabaigoje		3.673	2.841
Sukaupimas nebaigtai statybai		338	-
Aiškinamasis raštas, pateikiamas 14 - 59 puslapiuose, yra sudėtinė šių finansinių ataskaitų dalis.

Generalinis direktorius	Mindaugas Jusius	2018 m. kovo 13 d.
Finansų direktorius	Marius Pulkauninkas	2018 m. kovo 13 d.
Apskaitos skyriaus vadovė	Rasa Tamaliūnaitė	2018 m. kovo 13 d.

FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS

1 BENDROJI INFORMACIJA

Akcinė bendrovė "Klaipėdos nafta" (toliau – Bendrovė) yra Lietuvos Respublikoje registruota akcinė bendrovė. Jos buveinės adresas: Burių g. 19, 91003 Klaipėda, Lietuva.

Pagrindinės bendrovės veikla – naftos terminalas teikia naftos produktų perkrovimo bei kitas susijusias paslaugos ir suskystintų gamtinių dujų terminalas (toliau – SGD terminalas) teikia suskystintų gamtinių dujų krovos, suskystintų gamtinių dujų saugojimo, jų išdujinimo ir tiekimo į magistralinį vamzdyną paslaugas.

Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (toliau – VKEKK) 2014 m. lapkričio 27 d. išdavė Bendrovei gamtinių dujų skystinimo licenciją.

2017 m. gruodžio mėn. 31 d. visos akcijos priklausė 2.178 akcininkams (2016 m. gruodžio mėn. 31 d. visos akcijos priklausė 1.993 akcininkams). Bendrovės įstatinis kapitalas – 110.375.793.36 (vienas šimtas dešimt milijonų trys šimtai septyniasdešimt penki tūkstančiai septyni šimtai devyniasdešimt trys eurai ir 36 cnt) eurai yra visiškai apmokėtas. Įstatinis kapitalas padalintas į 380.606.184 (trys šimtai aštuoniasdešimt milijonų šeši šimtai šeši tūkstančiai vienas šimtas aštuoniasdešimt keturias) paprastąsias vardines akcijas, kurių kiekvienos nominali vertė dvidešimt devyni (0,29) euro centai. Valstybei, kurią atstovauja Energetikos ministerija, priklausė 72,32 % akcijų (275.241.290 vienetai).

Bendrovė nėra įsigijusi savų akcijų per 2017 m. bei 2016 m. Jokių sandorių, susijusių su savų akcijų įsigijimu ar perleidimu, nesudarė. Bendrovės akcijos įtrauktos į vertybinių popierių biržos "NASDAQ OMX Vilnius" Baltijos Pagrindinį prekybos sąrašą (ISIN kodas LT0000111650, trumpinys KNF1L).

2017 m. gruodžio 31 d. ir 2016 m. gruodžio 31 d. Bendrovės akcininkai buvo:

	2017 m. gruodžio 31 d. 2016 m. gruodžio 31 d.
	Turimų akcijų skaičius (tūkstančiais)	Nuosavybės dalis (%)	Turimų akcijų skaičius (tūkstančiais)	Nuosavybės dalis (%)
Lietuvos Respublikos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos (Gedimino pr. 38/2, Vilnius, 302308327)	275.241	72,32	275.241	72,32
UAB koncernas "Achemos grupė" (Jonalaukio km., Jonavos rajonas, 156673480)	39.113	10,28	38.975	10,24
Kiti (mažiau nei 5 proc. kiekvienas)	66.252	17,40	66.390	17,44
Iš viso	380.606	100,00	380.606	100,00

2017 m. vidutinis Bendrovės darbuotojų skaičius buvo 382 (2016 m. - 370).

Finansinių ataskaitų patvirtinimas

Bendrovės vadovybė patvirtino šias finansines ataskaitas 2018 m. kovo 13 d. Bendrovės akcininkai turi įstatyminę teisę patvirtinti šias finansines ataskaitas arba nepatvirtinti jų ir reikalauti vadovybės parengti naujas finansines ataskaitas.

2 APSKAITOS PRINCIPAI

Šiose finansinėse ataskaitose visos sumos yra pateiktos eurais, ir suapvalintos iki artimiausio tūkstančio (000 eurų), jei nenurodyta kitaip.

Finansinės ataskaitos yra parengtos remiantis istorine savikaina, nebent apskaitos politikoje numatyta kitaip.

Finansiniai Bendrovės metai sutampa su kalendoriniais metais.

Atsižvelgiant į tai, kad finansinėse ataskaitose pateikiamos sumos yra apskaičiuojamos tūkstančiais eurų, todėl tarp lentelių skaičiai gali nesutapti. Tokie nesutapimai finansinėse ataskaitose laikomi nereikšmingais.

Vadovaudamasi 2011 m. lapkričio 16 d. LR Įmonių grupių konsoliduotosios finansinės atskaitomybės įstatymo Nr. IX-576 3 skirsnio 6 straipsnio 2 punktu Bendrovės vadovybė įvertino, kad dukterinė įmonė UAB "SGD logistika" įmonių grupės požiūriu laikoma nereikšminga, kadangi jos turtas finansinių metų pabaigoje neviršijo 5 proc. Bendrovės turto, o pardavimo grynosios pajamos per ataskaitinius metus neviršija 5 proc. Bendrovės pardavimo grynųjų pajamų per atitinkamą laikotarpį. Remdamasi tuo ir bendru reikšmingumo vertinimu, Bendrovės vadovybė nusprendė konsoliduotųjų finansinių ataskaitų už 2017 metus ir konsoliduotojo metinio pranešimo nesudaryti.

2.1. Finansinių ataskaitų parengimo pagrindas

Atitikimo patvirtinimas

Šios Bendrovės metinės finansinės ataskaitos yra parengtos pagal Tarptautinius Finansinės Atskaitomybės Standartus (TFAS), priimtus taikyti Europos Sąjungoje (toliau – ES).

Naujų standartų ir jų pakeitimų bei naujų interpretacijų taikymo įtaka finansinėms ataskaitoms

Bendrovės apskaitos principai nesikeitė nuo praėjusių metų, išskyrus šiuos naujus TFAS ir (ar) jų pataisos, kurios buvo pritaikytos nuo 2017 m. sausio 1 d.:

12 TAS "Pelno mokesčiai: Atidėtojo pelno mokesčio turto iš nerealizuotų nuostolių pripažinimas" (pataisos)

Pataisos patikslina, kaip apskaityti atidėtojo pelno mokesčio turtą nerealizuotiems nuostoliams, kad būtų išvengta skirtingo 12 TAS "Pelno mokesčiai" taikymo praktikoje. Konkretūs klausimai, kuomet buvo jis taikomas skirtingai, apima įskaitomųjų laikinųjų skirtumų pripažinimą dėl tikrosios vertės sumažėjimo, dėl turto vertės atstatymo virš jo balansinės vertės, dėl tikėtino būsimo mokestinio pelno ir dėl konsoliduotų vertinimų palyginimo su atskirais vertinimais. Bendrovei šios pataisos neturėjo įtakos finansinėms ataskaitoms, nes Bendrovė neturi atidėtojo pelno mokesčio turto nerealizuotiems nuostoliams.

7 TAS "Pinigų srautų ataskaita": Atskleidimo iniciatyva (pataisos)

Pataisos pateikia atskleidimus, kurie leidžia finansinių ataskaitų naudotojams įvertinti įsipareigojimų pasikeitimus dėl finansinės veiklos, įskaitant pasikeitimus dėl pinigų srautų ir ne piniginius pokyčius. Pataisos sukonkretina, kad vienas iš atskleidimo būdų yra lentelės pateikimas, kurioje būtų pateikiamas suderinimas tarp laikotarpio pradžios ir pabaigos likučių finansinės būklės ataskaitoje įsipareigojimams kylantiems dėl finansinės veiklos, įskaitant pasikeitimus dėl finansinės veiklos pinigų srautų, tikrosios vertės ir kitus pasikeitimus. Bendrovė pritaikė pataisas ir pateikė privalomus atskleidimus finansinėse ataskaitose (16 pastaba).

Patvirtinti, bet dar neįsigalioję standartai

9 TFAS "Finansinės priemonės: klasifikacija ir vertinimas"

Standartas įsigalioja nuo ar po 2018 m. sausio 1 d. prasidedančiais finansiniais metais, nors ankstesnis taikymas yra leidžiamas. Galutinė 9 TFAS "Finansinės priemonės" versija apima visus finansinių instrumentų projekto aspektus ir pakeičia 39 TAS "Finansiniai instrumentai: Pripažinimas ir vertinimas" bei visas ankstesnes 9 TFAS versijas. Standartas pateikia naujus reikalavimus klasifikavimui ir vertinimui, vertės sumažėjimo ir apsidraudimo sandorių apskaitai. Bendrovės vadovybės preliminariu vertinimu, šio standarto taikymas turės ribotą arba iš viso neturės įtakos, kadangi Bendrovė turi tokio tipo finansinius instrumentus, kurių klasifikavimui ir nustatymui nenumatomi pasikeitimai, pagrinde iš pirkėjų gautinos ir mokėtinos sumos, trumpalaikiai terminuoti indėliai ir gautos banko paskolos. Kadangi dauguma sandorių yra vykdomi rinkos kainomis ir atsižvelgiant, kad istoriškai buvo tik keletas gautinų sumų vertės sumažėjimo atvejų pervedant iš patirto kredito nuostolio modelio į tikėtino kredito nuostolio modelį, manoma, kad standartas turės ribotą arba jokios įtakos neturės finansinėms ataskaitoms.

15 TFAS "Pajamos pagal sutartis su klientais"

Standartas įsigalioja nuo ar po 2018 m. sausio 1 d. prasidedančiais finansiniais metais. 15 TFAS nustato penkių pakopų modelį, kuris (su keliomis išimtimis) taikomas pagal sutartį su klientu uždirbtoms pajamoms pripažinti nepriklausomai nuo pajamas uždirbusio sandorio tipo ar ūkio šakos. Standarto reikalavimai taikomi pripažįstant ir įvertinant pajamas ar nuostolius iš tam tikro ne finansinio turto, kuris nėra priskiriamas bendrovės įprastinei veiklai, pardavimo (pavyzdžiui ilgalaikio materialiojo ir nematerialaus turto pardavimui). Reikės atskleisti išsamią informaciją, įskaitant bendros pajamų sumos paskirstymą į komponentus; informaciją apie veiklos įsipareigojimus; sutarties turto ir įsipareigojimų straipsnių likučių pokyčius tarp laikotarpių ir pagrindinius sprendimus bei apskaitinius įvertinimus. Bendrovės vadovybė atliko naujo pajamų standarto 15 TFAS įtakos finansinėms ataskaitoms vertinimą. Pagrindinės sritys, kuriose galėtų būti potenciali įtaka yra susijusios su nuolaidų sistema, Imk-ir-mokėk susitarimais ir krovos darbų neužbaigtumu metų pabaigoje. Remiantis atliktu vadovybės vertinimu 15 TFAS neturės reikšmingos įtakos finansinėms ataskaitoms 2018 m. sausio 1 d.

.

2.1. Finansinių ataskaitų parengimo pagrindas

Patvirtinti, bet dar neįsigalioję standartai (tęsinys)

15 TFAS "Pajamos pagal sutartis su klientais" (išaiškinimai)

Išaiškinimai įsigalioja nuo ar 2018 m. sausio 1 d. prasidedančiais finansiniais metais, nors ankstesnis jų taikymas yra leidžiamas. Išaiškinimų tikslas – išaiškinti Tarptautinės apskaitos standartų valdybos (TASV) ketinimus rengiant 15TFAS "Pajamos pagal sutartis su klientais" reikalavimus, konkrečiau pakeičiant "atskiro identifikavimo" principo apibūdinimą veiklos įsipareigojimų nustatymu, svarstant ir vertinant, ar įmonė veikia kaip pagrindinis asmuo ar agentas, taip pat papildant intelektinės nuosavybės ir honorarų apskaitos gaires kontrolės ir licencijavimo principu taikymu. Išaiškinimai taip pat pateikia papildomų praktinių pavyzdžių įmonėms, kurios taiko 15 TFAS pilnai retrospektyviai arba kurios nutaria taikyti modifikuotą retrospektyvų būdą.

16 TFAS "Nuoma"

Standartas įsigalioja nuo ar po 2019 m. sausio 1 d. prasidedančiais finansiniais metais. 16 TFAS nurodo, kaip pripažinti, vertinti, pateikti ir atskleisti nuomą abiems sutarties šalims, t.y. klientui (nuomininkui) ir tiekėjui (nuomotojui). Naujasis standartas reikalauja nuomininkams pripažinti daugelį nuomos sandorių finansinėse ataskaitose. Nuomininkai turės vienintelį nuomininko apskaitos modelį pagal visas nuomos sutartis su tam tikromis išimtimis. Nuomotojų apskaita iš esmės nesikeičia. Bendrovė TFAS 16 pradės taikyti nuo 2019 m. sausio 1 d. prasidedančių finansinių metų ir šiuo metu preliminariai įvertino jo taikymo įtaką finansinėms ataskaitoms (29 pastaba).

10 TFAS "Konsoliduotos finansinės ataskaitos" ir 28 TAS "Investicijos į asocijuotas bendroves ir bendras įmones: Turto pardavimas ar įnašai tarp investuotojo ir jo asocijuotos bendrovės ar bendros įmonės" (pataisos)

Pataisomis sprendžiama pripažinta neatitiktis tarp 10 TFAS ir 28 TAS reikalavimų, susijusių su turto pardavimu ar įnašais tarp investuotojo ir jo asocijuotos ar bendros įmonės. Pagrindinė pataisų pasekmė yra ta, kad pripažįstamos visos pajamos ar nuostoliai, kai sandoris apima verslo perleidimą (nepriklausomai nuo to ar jis vystomas dukterinėje įmonėje ar ne). Dalis pajamų ar nuostolių pripažįstama, kai sandoris apima turtą, kuris neatitinka verslo apibrėžimo, net jei šis turtas priklauso dukterinei įmonei. 2015 m. gruodžio mėn. TASV atidėjo įsigaliojimo datą neribotam laikui, priklausomai nuo nuosavybės apskaitos metodo tyrimo projekto rezultatų. ES dar nėra patvirtinusi šių pataisų. Bendrovė nemano, kad šios pataisos turės įtakos Bendrovės finansinėms ataskaitoms, nes Bendrovė neruošia konsoliduotųjų finansinių ataskaitų.

2 TFAS: Akcijomis išreikštų mokėjimo sandorių klasifikacija ir vertinimas (pataisos)

Pataisos įsigalioja nuo ar po 2018 m. sausio 1 d. prasidedančiais finansiniais metais, nors ankstesnis taikymas yra leidžiamas. Pataisos numato reikalavimus apskaitant nuosavybės teisės perdavimo ir neperdavimo sąlygų efektą, vertinant pinigais padengtus akcijomis išreikštus mokėjimus, akcijomis išreikštiems mokėjimo sandoriams su sudengimo galimybe dėl mokestinių įsipareigojimų ir dėl akcijomis išreikštų mokėjimų nuostatų ir sąlygų modifikavimo klasifikavimas yra keičiamas iš pinigais padengiamų į kapitalu padengiamas. ES dar nėra patvirtinusi šių pataisų. Bendrovė nemano, kad šios pataisos turės įtakos Bendrovės finansinėms ataskaitoms, nes Bendrovė neturi akcijomis išreikštų mokėjimo transakcijų.

40 TAS: Pervedimai į Investicinį turtą (pataisos)

Pataisos įsigalioja nuo ar po 2018 m. sausio 1 d. prasidedančiais finansiniais metais, nors ankstesnis taikymas yra leidžiamas. Pataisos išaiškina, kada subjektas turi perkelti turtą, įskaitant statomą ar vystomą turtą, į ar iš investicinio turto. Pataisos nustato, kad naudojimas pasikeičia, kai turtas atitinka, arba nustoja atitikti, investicinio turto apibrėžimą ir yra įrodymų, apie naudojimo pokyčius. Vien vadovybės ketinimų pasikeitimas dėl turto naudojimo nėra įrodymas, kad turto naudojimo pobūdis pasikeitė. ES dar nėra patvirtinusi šių pataisų. Bendrovė nemano, kad šios pataisos turės įtakos Bendrovės finansinėms ataskaitoms, nes Bendrovė neturi investicinio turto.

9 TFAS: "Išankstinio mokėjimo savybės su neigiama kompensacija" (pataisos)

Pataisos įsigalioja nuo ar po 2019 m. sausio 1 d., nors ankstesnis taikymas yra leidžiamas. Pataisomis leidžiama finansinį turtą su išankstinio mokėjimo galimybe, kai susitarimo šaliai leidžiama reikalauti ar reikalaujama, kad ji pati sumokėtų ar gautų pagrįstą kompensaciją už pirma laiko nutrauktą sutartį (tokiu būdu, žvelgiant iš turto turėtojo pozicijos, gali būti ir "neigiama kompensacija"), vertinti amortizuota savikaina arba tikrąja verte per kitas bendrąsias pajamas. ES dar nėra patvirtinusi šių pataisų. Vadovybė dar nėra įvertinus šio standarto taikymo įtakos.

28 TAS: Investicijos į asocijuotąsias ir bendrąsias įmones (pataisos)

Pataisos įsigalioja nuo ar po 2019 m. sausio 1 d. prasidedančiais finansiniais metais, nors ankstesnis taikymas yra leidžiamas. Pataisos apibrėžia, ar atliekant ilgalaikių investicijų asocijuotose ir bendrosiose įmonėse vertinimą, konkrečiai su vertės sumažėjimu susijusius reikalavimus, kurie, iš esmės, sudaro "grynųjų investicijų" dalį asocijuotose ar bendrose įmonėse, turėtų būti vadovaujamasi 9 TFAS, 28 TAS ar abiem kartu. Pataisos paaiškina, kad, prieš taikydamas 28 TAS, subjektas taiko 9 TFAS tokiems, kuriems netaikomas nuosavybės metodas. Taikydamas 9 TFAS subjektas neatsižvelgia į ilgalaikių interesų balansinės vertės pasikeitimus, atsirandančius dėl 28 TAS taikymo. ES dar nėra patvirtinusi šių pataisų. Bendrovė dar nėra įvertinus šio standarto taikymo įtakos.

2.1. Finansinių ataskaitų parengimo pagrindas

Patvirtinti, bet dar neįsigalioję standartai (tęsinys)

19 TAS: Plano pakeitimas, sumažinimas ar įvykdymas (pataisos)

Pataisos įsigalioja nuo ar po 2019 m. sausio 1 d. prasidedančiais finansiniais metais, nors ankstesnis taikymas yra leidžiamas. Pataisos numato, kad įmonės privalo naudoti atnaujintas aktuarines prielaidas siekiant įvertinti einamųjų paslaugų savikainą ir grynąsias palūkanas, susijusias su po plano pakeitimo, sumažinimo ar įvykdymo likusiu ataskaitiniu laikotarpiu. Pataisos taip pat paaiškina kaip plano pakeitimo, sumažinimo ar įvykdymo apskaita įtakoja reikalavimus, taikomus turto viršutinei ribai. ES dar nėra patvirtinusi šių pataisų. Bendrovė dar nėra įvertinus šių pataisų pritaikymo įtakos.

TFAKK 22-ASIS IŠAIŠKINIMAS: Sandoriai užsienio valiuta ir išankstiniai mokėjimai

Aiškinimas įsigalioja nuo ar po 2018 m. sausio 1 d. prasidedančiais finansiniais metais, nors ankstesnis taikymas yra leidžiamas. Aiškinime išaiškinama sandorių, kurie apima išankstinių mokėjimų užsienio valiuta gavimą ar mokėjimą, apskaita. Aiškinime reglamentuojami sandoriai užsienio valiuta, kai subjektas pripažįsta nepiniginį turtą ar nepiniginius įsipareigojimus, kylančius iš atlikto arba gauto išankstinio mokėjimo iki subjektui pripažįstant susijusį turtą, sąnaudas ar pajamas. Aiškinime teigiama, kad sandorio data, siekiant nustatyti valiutos keitimo kursą, laikoma nepiniginio išankstinio apmokėjimo arba būsimųjų laikotarpių pajamų įsipareigojimo pirminio pripažinimo data. Jeigu yra daugiau negu vienas išankstinis mokėjimas, subjektas turi nustatyti sandorio datą kiekvienam atliktam išankstiniam mokėjimui ar išankstiniam pinigų gavimui. Šis išaiškinimas dar nepriimtas ES. Bendrovė nemano, kad šios pataisos turės reikšmingos įtakos Bendrovės finansinėms ataskaitoms, nes Bendrovė šiuo metu neturi išankstinių mokėjimų užsienio valiuta gavimų ir mokėjimų transakcijų.

TVAS išleido 2014-2016 m. ciklo metinius TFAS patobulinimus, kurie apima TFAS pataisų rinkinį. 12 TFAS "Informacijos apie dalis kituose ūkio subjektuose atskleidimas" pataisos įsigalioja nuo ar po 2017 m. sausio 1 d. prasidedančiais finansiniais metais, o 1 TFAS "Tarptautinių finansinės atskaitomybės standartų taikymas pirmąjį karta" ir 28 TAS "Investicijos į asocijuotąsias ir bendrąsias įmones" pataisos įsigalioja nuo ar po 2018 m. sausio 1 d. prasidedančiais finansiniais metais. 28 TAS "Investicijos į asocijuotąsias bendroves ir bendrąsias įmones" pataisas leidžiama pradėti taikyti anksčiau. Bendrovė nemano, kad šios pataisos turės įtakos Bendrovės finansinėms ataskaitoms, nes Bendrovė neturi dukterinių įmonių ar bendrųjų įmonių, su tikslu parduoti ar asocijuotųjų įmonių, įvertintų tikrąja verte, ar nutraukiamos veiklos ir nėra pirmą kartą taikanti TFAS.

• 12 TFAS "Informacijos apie dalis kituose ūkio subjektuose atskleidimas": pataisos paaiškina, kad atskleidimo reikalavimai pagal 12 TFAS, kiti nei apibendrintos informacijos apie dukterines, bendras ir asocijuotas įmones pateikimas, taikomi ir įmonės investicijai į dukterinę, bendrą ar asocijuotą įmonę, kuri laikoma su tikslu parduoti, paskirstyti savininkams ar nutraukti veiklą pagal 5 TFAS.
• 1 TFAS "Tarptautinių finansinės atskaitomybės standartų taikymas pirmąjį kartą": šis patobulinimas panaikina finansinių instrumentų, darbuotojų išmokų ir investicinių bendrovių trumpalaikes atskleidimo išimtis, taikant tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus pirmą kartą.
• 28 TAS "Investicijos į asocijuotas ir bendras įmones": pataisos išaiškina, kad pirminio pripažinimo metu pasirinkimas tikrąja verte per pelną ar nuostolius vertinti investicijas į asocijuotą ar bendrą įmonę rizikos kapitalo organizacijai ar kitai tokius reikalavimus atitinkančiai įmonei gali būti taikomas vertinant kiekvieną investiciją į asocijuotą ar bendrą veiklos įmonę atskirai.

TFAKK 23-ASIS IŠAIŠKINIMAS: Neapibrėžtumas dėl pelno mokesčio apskaitos

Išaiškinimas įsigalioja nuo ar po 2019 m. sausio 1 d. prasidedančiais finansiniais metais, nors ankstesnis taikymas yra leidžiamas. Išaiškinimas skirtas pelno mokesčio apskaitai, esant mokestinio traktavimo neapibrėžtumams, įtakojantiems 12 TAS taikymą. Jame paaiškinama kaip atsižvelgti į mokestinio traktavimo neapibrėžtumus atskirai arba kartu, mokesčių institucijų vykdomus patikrinimus, pateikiamas tinkamas modelis kaip atspindėti neapibrėžtumus ir apskaityti faktų bei aplinkybių pasikeitimą. Šis išaiškinimas dar nepriimtas ES. Vadovybė dar nėra įvertinus šio išaiškinimo pritaikymo įtakos.

TVAS išleido 2015-2017 m. ciklo metinius TFAS patobulinimus, kurie apima TFAS pataisų rinkinį. Pataisos įsigalioja nuo ar po 2019 m. sausio 1 d. prasidedančiais finansiniais metais, nors ankstesnis taikymas yra leidžiamas. Šie metiniai patobulinimai dar nepriimti ES. Vadovybė dar nėra įvertinus šių patobulinimų pritaikymo.

• 3 TFAS "Verslo jungimai" ir 11 TFAS "Jungtinė veikla": 3 TFAS pataisos išaiškina, kad, kai subjektas įgyja verslo, kuris buvo jungtinė veikla, kontrolę, jis turi naujai atlikti anksčiau įgytame versle turėtų interesų vertinimą. 11 TFAS pataisos išaiškina, kad, kai subjektas įgyja verslo, kuris buvo jungtinė veikla, jungtinę kontrolę, subjektui nereikia iš naujo vertinti anksčiau šiame versle turėtų interesų.
• 12 TAS "Pelno mokesčiai": Pataisomis išaiškinama, kad mokėjimų už finansinius instrumentus, klasifikuojamų kaip nuosavybės instrumentai, pelno mokesčio sumos turėtų būti pripažintos pagal tai, kur buvo pripažinti paskirstytino pelno davę sandoriai ar įvykiai.

2.1. Finansinių ataskaitų parengimo pagrindas

Patvirtinti, bet dar neįsigalioję standartai (tęsinys)

23 TAS "Skolinimosi išlaidos": Pataisomis išaiškinamas standarto 14 punktas, t.y., kai ilgo parengimo turtas parengiamas jo numatytam naudojimui ar pardavimui ir tam momentui yra likusių negrąžintų tikslinių paskolų, susijusių su ilgo parengimo turtu, tokios paskolos turi būti įtrauktos į subjekto bendrųjų paskolų fondą.

Bendrovė planuoja pradėti taikyti aukščiau aprašytus standartus ir išaiškinimus jų įsigaliojimo datą, jei jie bus priimti taikyti Europos Sąjungoje.

2.2. Užsienio valiutos

Apskaitinė valiuta

Bendrovė apskaitą tvarko ir šiose finansinėse ataskaitose visos sumos yra apskaitytos ir pateiktos Lietuvos Respublikos nacionaline valiuta, eurais, kuri yra Bendrovės funkcinė valiuta.

Sandoriai ir likučiai

Sandoriai užsienio valiuta perskaičiuojami į apskaitinę valiutą naudojant valiutų kursus, galiojančius sandorių atlikimo dieną. Pelnas ir nuostoliai, atsirandantys vykdant atsiskaitymus, susijusius su šiais sandoriais, bei perskaičiuojant piniginius turto bei įsipareigojimų likučius, išreikštus užsienio valiuta ataskaitų sudarymo datai galiojančiu kursu, apskaitomai bendrųjų pajamų ataskaitoje kaip finansinės veiklos pajamos arba sąnaudos.

Nepiniginis turtas ir įsipareigojimai užsienio valiuta, kurie apskaitomi istorine savikaina, yra įvertinami eurais sandorio dieną galiojančiu oficialiu valiutos keitimo kursu.

2.3. Veiklos segmentai

Veiklos segmentas - išskirta verslo sudedamoji dalis, kurios verslo rizika ir pelningumas skiriasi nuo kitų verslo sudedamųjų dalių.

Pagrindinį sprendimus priimantį Bendrovės organą, kuris yra atsakingas už Bendrovės išteklių paskirstymą ir verslo segmentų veiklos rezultatų įvertinimą, sudaro Valdyba, kuri priima strateginius sprendimus.

Bendrovės vadovybė išskyrė šiuos verslo segmentus (5 pastaba):

• KNF naftos terminalas Klaipėdoje, teikiantis naftos produktų perkrovimo bei kitas susijusias paslaugas.
• SGD suskystintų gamtinių dujų terminalas Klaipėdoje, teikia suskystintų gamtinių dujų krovos, saugojimo, išdujinimo ir tiekimo į magistralinį vamzdyną paslaugas.
• SNT Subačiaus kuro bazė Kupiškio rajone, teikianti naftos produktų ilgalaikio saugojimo ir autocisternų užpylimo paslaugas.
• GDP –SGD susijusių verslų vystymas planuojama mažos apimties suskystintų gamtinių dujų perkrovos veikla ir kitų SGD projektų įgyvendinimas ir konsultavimas.

2.4. Investicijos į dukterines įmones

Bendrovė investicijas į dukterines įmones apskaito įsigijimo metodu įvertinus vertės sumažėjimą Bendrovė kiekvieno laikotarpio pabaigoje nustato, ar yra objektyvių priežasčių, kurios galėtų nulemti investicijos į dukterinę įmonę vertės sumažėjimą. Jeigu taip atsitinka, Bendrovė apskaičiuoja vertės sumažėjimo sumą kaip skirtumą tarp dukterinės įmonės atgautinos sumos ir jos atperkamosios vertės ir rezultatą apskaito pelne (nuostoliuose) bendrųjų pajamų ataskaitoje.

2.5. Investicijos į asocijuotas įmones

Bendrovė investicijas į asocijuotas įmones apskaito nuosavybės metodu. Asocijuota laikoma įmonė, kuriai Bendrovė gali daryti reikšmingą įtaką, bet nekontroliuoja finansinės ir veiklos politikos. Manoma, kad egzistuoja reikšminga įtaka, kai Bendrovė turi tarp 20 ir 50 proc. kitos bendrovės balsavimo teisės.

Taikant nuosavybės metodą, investicija į asocijuotą įmonę finansinės būklės ataskaitoje apskaitoma savikaina pakoreguota Bendrovei priklausančios asocijuotos įmonės grynojo turto pasikeitimo dalimi. Prestižas, susijęs su asocijuota įmone, yra įtrauktas investicijos apskaitinėje vertėje ir nėra nudėvimas ar individualiai tikrinamas nuvertėjimui.

Asocijuotos įmonės tenkantis veiklos rezultatas yra apskaitomas pelne (nuostoliuose).

Asocijuotos įmonės finansinės ataskaitos periodas sutampa su Bendrovės. Jeigu reikalinga, apskaitos politikos koregavimai atliekami, kad sutaptų su Bendrovės. Apskaičius nuosavybės metodu, Bendrovė vertina ar nereikalingas papildomas investicijos į asocijuotą įmonę vertės sumažėjimas. Bendrovė kiekvieno laikotarpio pabaigoje nustato, ar yra objektyvių priežasčių, kurios galėtų įtakoti investicijos į asocijuotas įmones vertės sumažėjimą. Jeigu taip atsitinka, Bendrovė apskaičiuoja vertės sumažėjimo sumą kaip skirtumą tarp asocijuotos įmonės atgautinos sumos ir jos apskaitinės vertės ir rezultatą apskaito "Asocijuotųjų įmonių grynojo pelno (nuostolių) dalis" bendrųjų pajamų ataskaitoje (7 pastaba).

Nerealizuotas pelnas, atsirandantis iš nuosavybės metodu apskaitytomis sandorių investicijomis yra eliminuojamas iš investicijos sumos, atitinkančia Bendrovės valdomos investicijos dalį. Nerealizuoti nuostoliai yra eliminuojami tokiu pat būdu, tačiau tokia apimtimi, kuri nerodo vertės sumažėjimo.

2.6. Ilgalaikis nematerialusis turtas

Atskirai įsigyjamas nematerialusis turtas pradinio pripažinimo metu apskaitomas įsigijimo savikaina. Vėliau nematerialusis turtas yra apskaitomas įsigijimo savikaina atėmus sukauptą amortizaciją ir sukauptą vertės sumažėjimą. Nematerialiojo turto naudingo tarnavimo laikas gali būti apibrėžtas arba ne. 2017 m. gruodžio 31 d. ir 2016 m. gruodžio 31 d. Bendrovė neturėjo nematerialaus turto su neapibrėžtu naudingo tarnavimo laiku. Nematerialusis turtas su apibrėžtu naudingo tarnavimo laiku yra amortizuojamas 3 m. laikotarpiu ir įvertinamas jo vertės sumažėjimas, kai tik atsiranda požymių, kad jis gali būti nuvertėjęs. Ilgalaikio nematerialiojo turto su riboto naudingo tarnavimo laikotarpiu amortizacijos normatyvai ir metodai yra peržiūrimi kiekvienų finansinių metų pabaigoje (3 pastaba).

Išlaidos susijusios su programinės įrangos palaikymu yra apskaitomos sąnaudose jų atsiradimo metu.

2.7. Nekilnojamas turtas, įranga ir įrengimai

Nekilnojamas materialus turtas, įranga ir įrengimai priskiriami ilgalaikiam materialiajam turtui, jei jų naudingo tarnavimo trukmė yra ilgesnė nei vieneri metai (4 pastaba).

Bendrovės ilgalaikis materialusis turtas apskaitomas įsigijimo verte atėmus sukauptą nusidėvėjimą ir įvertintus vertės sumažėjimo nuostolius.

Pradinę ilgalaikio materialiojo turto vertę sudaro įsigijimo kaina, įskaitant negrąžinamus įsigijimo mokesčius, kapitalizuotos skolinimosi išlaidos ir visos tiesiogiai priskirtinos išlaidos, susijusios su turto parengimu eksploatuoti arba perkėlimu į jo naudojimo vietą. Išlaidos, tokios kaip remonto ir eksploatacijos, patirtos ilgalaikiam materialiajam turtui pradėjus veikti, paprastai yra apskaitomos to laikotarpio, kai jos buvo patirtos, pelne (nuostoliuose).

Kai ilgalaikio materialaus turto dalys turi skirtingus naudingo tarnavimo laikotarpius, jie yra apskaitomi kaip atskiri nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų vienetai (pagrindiniai komponentai).

Ilgalaikio turto naudingo tarnavimo laikas, likvidacinės vertės ir nusidėvėjimo metodai yra reguliariai peržiūrimi užtikrinant, kad nusidėvėjimo terminai ir kiti įvertinimai atitinka numatomą ilgalaikio materialiojo turto naudingo tarnavimo laikotarpį. Atsiradus išoriniams ir (ar vidiniams) vertės sumažėjimo požymiams finansinių ataskaitų sudarymo datai, Bendrovė atlieka detalų vertės sumažėjimo testą su tikslu įsitikinti, ar ilgalaikis materialusis turtas yra apskaitytas ne aukštesne nei jo atsiperkamoji vertė.

Nebaigta statyba apskaitoma įsigijimo verte. Ją sudaro statybos, statinių ir įrenginių vertė bei kitos tiesiogiai priskirtinos išlaidos. Nebaigtos statybos nusidėvėjimas neskaičiuojamas tol, kol statyba nėra baigta, ir turtas neparuoštas naudoti.

2.7. Nekilnojamas turtas, įranga ir įrengimai (tęsinys)

Kai ilgalaikis materialusis turtas yra nurašomas arba kitaip perleidžiamas, jo įsigijimo vertė bei susijęs nusidėvėjimas toliau nebeapskaitomi finansinėse ataskaitose, o su tuo susijęs pelnas arba nuostoliai, apskaičiuojami kaip skirtumas tarp pajamų ir perleisto ilgalaikio materialiojo turto balansinės vertės, apskaitomi pelne (nuostoliuose).

Remonto išlaidos yra pridedamos prie apskaitinės ilgalaikio materialiojo turto vertės, jei yra tikėtina, kad Bendrovė gaus ateityje ekonominę naudą iš šių išlaidų, ir jei jas galima patikimai įvertinti. Pakeistos dalies apskaitinė vertė yra nurašoma. Visos kitos remonto ir priežiūros išlaidos yra pripažįstamos sąnaudomis bendrųjų pajamų ataskaitoje tuo metu, kai jos yra patiriamos.

Didelės vertės atsarginės dalys, kurias tikimasi naudoti ilgiau nei vienerius metus, yra apskaitomos ilgalaikiame materialiajame turte. Atsarginės detalės yra apskaitomos įsigijimo savikaina atėmus sukauptą nusidėvėjimą bei vertės sumažėjimą Nusidėvėjimas yra skaičiuojamas per įvertintus konkretaus ilgalaikio materialiojo turto, su kuriuo atsarginės dalys yra susijusios, naudingo tarnavimo laikotarpius, taikant tiesiogiai proporcingą metodą.

Nusidėvėjimas skaičiuojamas taikant tiesiogiai proporcingą metodą per tokius naudingo tarnavimo laikotarpius (metais):

Ilgalaikis nematerialus turtas	3
Programinė įranga	3
Ilgalaikis materialus turtas Žemė	-
Pastatai	38 – 60
Administracinės, gamybinės paskirties ir kiti pastatai Spec. paskirties pastatai	60 38
Statiniai	15 - 30
Siurblinės Operatorių nameliai, laikinieji ir kiti statiniai Kelio danga, aikštelės, tvoros, vartai ir ryšių tinklai	30 18 15
Technologiniai įrenginiai, įrengimai ir sistemos	5 – 55
Jungiamasis dujų vamzdynas Estakados, rezervuarai, talpyklos Naftos produktų filtrai Elektros tinklų sistema Vamzdynai ir gaisrinės saugos sistemos Kiti dujų sistemos technologiniai įrengimai, mašinos ir sklendės Kompresoriai, el. varikliai Orapūtės, šilumokaičiai, staklės ir naftos produktų vamzdynų sklendės Įpylimo/išpylimo, pakrovimo įrenginiai Kiti technologiniai įrenginiai, įrengimai ir sistemos	55 30 20 18 15 13 13 8 8 5
Inventorius	4 - 6
Biuro įranga Baldai	4 6
Matavimo, reguliavimo įtaisai, darbo įrankiai	4 - 10
Dujų sudėties nustatymo ir apskaitymo sistema Kiti matavimo prietaisai Reguliavimo įtaisai	9 4 10
Kompiuterinė ir ryšių įranga	4
Transporto priemonės ir kitas ilgalaikis materialusis turtas	6

2.8. Finansinis turtas – pirminis pripažinimas ir vertinimas

Finansinis turtas yra skirstomas į finansinį turtą, vertinamą tikrąja verte, vertės pokytį apskaitant per pelną (nuostolius), finansinį turtą, laikomą iki išpirkimo termino, suteiktas paskolas ir gautinas sumas bei finansinį turtą, skirtą parduoti. Bendrovė nustato finansinio turto klasifikavimą jo pirminio pripažinimo metu.

Finansinio turto pirkimas ir pardavimas pripažįstami sandorio sudarymo datą.

Iš pradžių investicijos yra apskaitomos įsigijimo verte, kuri yra lygi sumokėto atlyginimo tikrajai vertei, įtraukiant (išskyrus finansinį turtą, vertinamą tikrąja verte per pelną (nuostolius) sandorio sudarymo sąnaudas. Bendrovės finansinį turtą sudaro pinigai ir trumpalaikiai indėliai, pirkėjų skolos ir kitos gautinos sumos, suteiktos paskolos ir kitos gautinos sumos, investicijos, laikomos iki išpirkimo.

Finansinis turtas arba finansiniai įsipareigojimai, vertinami tikrąja verte per pelną (nuostolius)

Finansinis turtas ar finansiniai įsipareigojimai Bendrovės vadovybės sprendimu yra priskiriami šiai kategorijai pirminio pripažinimo metu, jeigu jie atitinka šiuos reikalavimus:

• toks priskyrimas panaikina ar reikšmingai sumažina skirtumus, kurie atsirastų taikant nevienodus turto ar įsipareigojimų vertinimo principus ir atitinkamai skirtingus pelno ar nuostolių pripažinimo principus;
• turtas ar įsipareigojimai priklauso finansinio turto, finansinių įsipareigojimų ar abiejų grupei, kurie yra vertinami tikrąja verte, remiantis dokumentais pagrįsta rizikos valdymo ar investavimo strategija;
• finansinė priemonė apima įterptinę išvestinę priemonę, nebent įterptinė išvestinė priemonė reikšmingai nepakeičia pinigų srautų ar akivaizdu, neatliekant detalaus vertinimo, kad atskirai ji nebūtų apskaityta.

Finansinis turtas ir finansiniai įsipareigojimai, kurie apskaitomi tikrąja verte per pelną (nuostolius), finansinės būklės ataskaitoje yra vertinami tikrąja verte. Su perkainojimu susijęs pelnas arba nuostoliai yra apskaitomi tiesiogiai pelne (nuostoliuose). Šių investicijų palūkanų pajamos ir išlaidos bei dividendai yra pripažįstami kaip atitinkamos palūkanų pajamos ir dividendų pajamos ar palūkanų sąnaudos.

2017 m. gruodžio 31 d. ir 2016 m. gruodžio 31 d. Bendrovė finansinio turto ir finansinių įsipareigojimų, kurie apskaitomi tikrąja verte per pelną (nuostolius), neturėjo.

Paskolos ir gautinos sumos

Paskolos ir gautinos sumos (kurios nėra išvestinė finansinė priemonė) yra finansinis turtas su fiksuotais arba nustatytu būdu apskaičiuojamais mokėjimais, kuriuo neprekiaujama aktyvioje rinkoje. Toks turtas yra apskaitomas amortizuota verte, naudojant efektyvios palūkanų normos metodą. Pelnas ir nuostoliai yra apskaitomi pelne (nuostoliuose) amortizuojant paskolas ir gautinas sumas, jas nurašant arba apskaitant jų vertės sumažėjimą (10, 11 pastabos).

2.9. Finansinio turto ir įsipareigojimų pripažinimo nutraukimas

Finansinis turtas

Finansinio turto (ar, kur tinkama, dalis finansinio turto ar dalies panašaus finansinio turto grupės) pripažinimas yra nutraukiamas, kai:

• baigiasi teisės į finansinio turto pinigų srautus galiojimo laikas;
• Bendrovė išlaikė teisę į pinigų srautus, bet prisiėmė įsipareigojimą sumokėti visą sumą trečiajai šaliai pagal perleidimo sutartį per trumpą laiką; ar
• Bendrovė perleido savo teisę gauti pinigines įplaukas iš turto arba (a) perleido iš esmės visą su finansinio turto nuosavybe susijusią riziką ir naudą, arba (b) nei perleido, nei išlaikė su finansiniu turtu susijusios rizikos ir naudos, bet perleido šio turto kontrolę.

Kai Bendrovė perleidžia teises į turto pinigų srautus, bet neperleidžia su turto nuosavybe susijusios rizikos, naudos ir turto kontrolės, turtas yra pripažįstamas tiek, kiek Bendrovė yra su juo susijusi.

2 APSKAITOS PRINCIPAI (TĘSINYS)

2.9. Finansinio turto ir įsipareigojimų pripažinimo nutraukimas

Finansiniai įsipareigojimai

Finansinio įsipareigojimo pripažinimas nutraukiamas, kai jis yra padengiamas, atšaukiamas ar baigiasi jo terminas.

2.10. Išmokos darbuotojams

Socialinio draudimo įmokos

Bendrovė už savo darbuotojus moka socialinio draudimo įmokas į Valstybinį socialinio draudimo fondą (toliau – Fondas) pagal nustatytų įmokų planą, vadovaujantis vietiniais teisiniais reikalavimais. Nustatytų įmokų planas – tai planas, pagal kurį Bendrovė moka fiksuoto dydžio įmokas į Fondą ir neturi teisinio ar konstruktyvaus įsipareigojimo toliau mokėti įmokas, jei Fondas neturi pakankamai turto, kad sumokėtų visas išmokas darbuotojams, susijusias su jų darbu dabartiniu ir ankstesniais laikotarpiais. Socialinio draudimo įmokos pripažįstamos sąnaudomis pagal kaupimo principą ir priskiriamos prie darbo užmokesčio sąnaudų.

Išeitinės kompensacijos

Praeities išlaidos pripažįstamos sąnaudomis tiesiniu būdu per vidutinį laikotarpį, kol išmokos bus suteiktos. Bet koks pelnas ar nuostoliai, atsirandantys dėl plano sumažinimo ir (arba) atsiskaitymo, pripažįstami bendrųjų pajamų ataskaitoje, kai jos patiriamos. Praeities išlaidos pripažįstamos pelno (nuostolių) ataskaitoje ir kitose bendrosiose pajamose, kai jos yra patirtos.

Išmokų įsipareigojimo dabartinė vertė nustatoma diskontuojant įvertintus būsimus pinigų srautus, remiantis ilgalaikių Lietuvos Vyriausybės vertybinių popierių, išreikštų ta pačia valiuta kaip išmokos, ir kurių išmokėjimo laikotarpis panašus į numatomą mokėjimų laikotarpį, palūkanų norma. Aktuarinis pelnas ar nuostoliai iš karto pripažįstami kitose bendrosiose pajamose.

2.11. Atsargos

Atsargos apskaitomos žemesniąja savikainos ir grynosios realizacinės vertės dalimi, įvertinus vertės sumažėjimą pasenusioms ir lėtai judančioms atsargoms. Grynoji realizacinė vertė yra įvertinta pardavimo kaina, esant įprastinėms verslo sąlygoms, atėmus užbaigimo, rinkodaros ir paskirstymo išlaidas. Atsargų savikainą sudaro įsigijimo kaina, transporto išlaidos bei kitos sąnaudos tiesiogiai susijusios su atsargų įsigijimu. Savikaina apskaičiuojama FIFO metodu. Atsargos, kurios nebegali būti realizuotos, yra nurašomos (9 pastaba).

2.12. Pinigai ir pinigų ekvivalentai

Pinigus sudaro pinigai banko sąskaitose. Pinigų ekvivalentai yra trumpalaikės, labai likvidžios investicijos, lengvai konvertuojamos į žinomą pinigų sumą. Tokių investicijų terminas neviršija trijų mėnesių, o vertės pokyčių rizika yra labai nežymi (13 pastaba).

Pinigų srautų ataskaitoje pinigus ir pinigų ekvivalentus sudaro pinigai, indėliai banko sąskaitose, kitos trumpalaikės labai likvidžios investicijos, kurių terminas yra mažiau nei trys mėnesiai.

2.13. Trumpalaikiai terminuoti indėliai

Trumpalaikius terminuotus indėlius sudaro trumpalaikiai terminuoti indėliai komerciniuose bankuose, kurių terminas daugiau kaip 3 mėn. Pirminio pripažinimo atveju terminuoti indėliai yra apskaitomi įsigijimo savikaina. Vėliau terminuoti indėliai apskaitomi įsigijimo savikaina, įvertinus vertės sumažėjimą.

2.14. Paskolos ir skolinimosi išlaidos

Paskolos

Gavimo momentu paskolos apskaitomos gautų lėšų suma, atsižvelgiant į patirtas sandorio sąnaudas. Vėliau paskolos apskaitomos amortizuota savikaina, taikant efektyvios palūkanų normos metodą; bet koks skirtumas tarp gautų lėšų (neįskaitant patirtų sandorio sąnaudų) ir išpirkimo vertės, pripažįstamas pelne (nuostoliuose) per skolinimosi laikotarpį, išskyrus kapitalizuotą dalį (4, 16 ir 24 pastabos).

2 APSKAITOS PRINCIPAI (TĘSINYS)

2.14. Paskolos (tęsinys)

Skolinimosi išlaidos

Skolinimosi išlaidos, susijusios su nekilnojamo turto, įrangos ir įrenginių įsigijimu, yra pripažįstamos kaip dalis įsigijimo išlaidų ir pridedamos prie to turto įsigijimo vertės.

Skolinimosi išlaidas, kurios sudaro ilgo parengimo turto savikainos dalį, įmonė turi pradėti kapitalizuoti nuo kapitalizavimo pradžios. Kapitalizavimo pradžia yra laikoma diena, kai įmonė pirmą kartą įvykdo visas šias sąlygas: patiria išlaidas tam turtui; patiria skolinimosi išlaidas; vykdo veiklą, reikalingą parengti turtą numatomam naudojimui ar pardavimui.

Bendrovė turi nutraukti skolinimosi išlaidų kapitalizavimą, kai iš esmės visa veikla, būtina ilgo parengimo turtui parengti numatomam naudojimui ar pardavimui, yra baigta. Paprastai turtas numatomam naudojimui ar pardavimui yra parengtas, kai baigiama fizinė jo statyba, net jei įprastas administravimo darbas dar tęsiamas. Nors ir lieka mažų pakeitimų, pavyzdžiui, turto apdaila pagal pirkėjo ar naudotojo nurodymus, tai rodo, kad iš esmės visa veikla jau yra baigta. 2017 m. ir 2016 m. Bendrovė nekapitalizavo skolinimosi išlaidų, nes Bendrovė neturėjo tikslinių paskolų, susijusių su ilgo parengimo turtu. Turimos tikslinės paskolos buvo skirtos turtui, kuris 2017 m. ir 2016 m. neatitiko ilgo parengimo turto kriterijų – tokios paskolos, vadovybės vertinimu, nepriskirtinos bendrosioms paskoloms, dėl ko ir nepaskirstomos tuo metu Bendrovėje esančiam ilgo parengimo turtui.

2.15. Lizingas (finansinė nuoma) ir veiklos nuoma

Sprendimas, ar sutartis yra nuomos sutartis, yra paremtas informacija sutarties pasirašymo datą. Yra vertinama, ar sutartis yra susijusi su specifiško turto naudojimu bei ar sutartis suteikia teisę naudoti turtą.

Finansinė nuoma

Finansinė nuoma, pagal kurią visa su nuosavybe susijusi rizika ir teikiama nauda perduodama Bendrovei kaip turto savininkui, yra kapitalizuojama lizingo sutarties pasirašymo metu lizinguojamo turto tikrąja verte ar, jei mažesnė, minimalių lizingo mokėjimų dabartine verte. Lizingo mokėjimai yra paskirstomi tarp finansinių sąnaudų ir lizingo įsipareigojimo dengimo taip, kad būtų palaikoma tolygi palūkanų norma, likusiai mokėjimų daliai. Finansinės sąnaudos yra apskaitomos pelne (nuostoliuose) bendrųjų pajamų ataskaitoje.

Lizinguojamas nuomojamas turtas yra nudėvimas per trumpesnį laikotarpį iš naudingo tarnavimo laiko ar nuomos laikotarpio, jei nėra reikšmingo įrodymo, kad Bendrovei finansinės nuomos laikotarpio pabaigoje pereis nuomojamo turto nuosavybė.

2017 m. gruodžio 31 d. ir 2016 m. gruodžio 31 d. Bendrovė neturėjo pasirašiusi jokių finansinės nuomos sutarčių.

Veiklos nuoma

Nuoma pripažįstama veiklos nuoma, jeigu iš esmės visa su turto nuosavybe susijusi rizika ir nauda neperduodama.

Bendrovė kaip nuomininkas

Veiklos nuomos mokėjimai yra pripažįstami sąnaudomis pelne (nuostoliuose) tiesiogiai proporcingu metodu per numatytą nuomos laikotarpį (29 pastaba).

Bendrovė kaip nuomotojas

Pagal veiklos nuomos sutartis išnuomotas turtas Bendrovės finansinės būklės ataskaitoje yra apskaitomas pagal turto pobūdį. Pajamos iš veiklos nuomos yra pripažįstamos kaip kitos veiklos pajamos pelne (nuostoliuose), naudojant tiesinį metodą per nuomos laikotarpį. Visos veiklos nuomos nuolaidos yra pripažįstamos naudojant tiesinį metodą per nuomos laikotarpį mažinant nuomos pajamas.

2.16. Pelno mokestis

Pelno mokesčio sąnaudas sudaro einamųjų metų pelno mokesčio ir atidėtojo pelno mokesčio sąnaudos. Pelno mokesčio apskaičiavimas remiasi metiniu pelnu. Pelno mokestis skaičiuojamas pagal Lietuvos mokesčių įstatymų reikalavimus.

2017 m. Lietuvos Respublikos įmonėms taikomas pelno mokesčio tarifas - 15 proc. (2016 m. – 15 proc.) (25 pastaba).

Nuo 2014 m. sausio 1 d. perkeliamų atskaitomų mokestinių nuostolių suma negali būti didesnė kaip 70 proc. ataskaitinių metų apmokestinamo pelno sumos. Mokestiniai nuostoliai gali būti keliami neribotą laikotarpį, išskyrus nuostolius, kurie susidarė dėl vertybinių popierių ir (arba) išvestinių finansinių priemonių perleidimo. Toks perkėlimas nutraukiamas, jei Bendrovė nebetęsia veiklos, dėl kurios šie nuostoliai susidarė, išskyrus atvejus, kai Bendrovė veiklos nebetęsia dėl nuo jos nepriklausančių priežasčių.

Nuostoliai iš vertybinių popierių ir (arba) išvestinių finansinių priemonių perleidimo gali būti keliami 5 metus ir padengiami tik iš tokio paties pobūdžio sandorių pelno.

Atidėtasis pelno mokestis pripažįstamas atsižvelgiant į laikinuosius skirtumus tarp turto ir įsipareigojimų apskaitinės vertės ir jų mokesčių bazės grynąją mokestinę įtaką.

Atidėtojo mokesčio turtas yra pripažįstamas finansinės būklės ataskaitoje tiek, kiek Bendrovės vadovybė tikisi, kad jis bus realizuotas artimiausioje ateityje atsižvelgiant į apmokestinamojo pelno prognozes. Jei tikėtina, kad dalis atidėtojo mokesčio nebus realizuota, ši atidėtojo mokesčio dalis nėra pripažįstama finansinėse ataskaitose.

Atidėtojo mokesčio turtas ir įsipareigojimai yra apskaičiuojami, taikant mokesčio tarifus, kurie, tikėtina, bus taikomi apmokestinamajam pelnui tais metais, kuriais šie laikinieji skirtumai bus realizuoti, atsižvelgiant į mokesčių tarifus, priimtus ar iš esmės priimtus ataskaitų sudarymo dieną.

Atidėtojo mokesčio turto yra pripažįstamas finansinės būklės ataskaitoje tiek, kiek tikėtina, kad jis bus realizuotas artimiausioje ateityje, remiantis apmokestinamojo pelno prognozėmis. Jei manoma, kad dalis atidėtojo mokesčio turto nebus realizuota, ši atidėtojo mokesčio turto dalis nėra pripažįstama finansinėse ataskaitose.

Atidėtojo pelno mokesčio turtas ir įsipareigojimai yra užskaitomi tarpusavyje, jei įstatymai leidžia užskaityti tarpusavyje pelno mokesčio sąnaudas su pajamomis bei atidėtieji mokesčiai yra tos pačios įmonės ir susiję su ta pačia mokesčių institucija.

2.17. Dividendai

Dividendai finansinėse ataskaitose apskaitomi tuo laikotarpiu, kai juos patvirtina metinis visuotinis akcininkų susirinkimas.

2.18. Pelnas ir sumažintas pelnas, tenkantis vienai akcijai

Vienai akcijai tenkantis pagrindinis pelnas apskaičiuojamas dalijant akcininkams tenkantį grynąjį pelną iš išleistų paprastųjų vardinių akcijų vidutinio svertinio vidurkio. Tuo atveju, kai akcijų skaičius pasikeičia, tačiau tai neįtakoja ekonominių resursų pasikeitimo, vidutinis svertinis išleistų paprastųjų vardinių akcijų vidurkis pakoreguojamas proporcingai akcijų skaičiaus pasikeitimui taip, lyg šis pasikeitimas įvyko ankstesniojo pateikiamo laikotarpio pradžioje. Kadangi nėra jokių pelno (nuostolių) vienai akcijai mažinančių instrumentų, vienai akcijai tenkantis pagrindinis ir sumažintas pelnas nesiskiria (26 pastaba).

2.19. Atidėjiniai

Bendrieji

Atidėjiniai pripažįstami tuomet, kai dėl praeities įvykių Bendrovė turi dabartinį teisinį arba konstruktyvų įsipareigojimą, ir kurių įvykdymui teks išmokėti lėšas bei tokių įsipareigojimų sumą galima patikimai įvertinti. Kai Bendrovė tikisi, kad atidėjinio suma bus atgauta, tokia atgautina suma pripažįstama kaip atskiras turtas, bet tik tada, kai dėl to nekyla abejonių. Atidėjinių sąnaudos sudengtos su atgautinais atidėjiniais yra apskaitomos pelne (nuostoliuose).

2.19. Atidėjiniai (tęsinys)

Šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos

Bendrovės gauti apyvartiniai taršos leidimai (toliau – ATL) yra apskaitomi taikant "grynojo įsipareigojimo" metodą. Pagal šį metodą Bendrovė ATL apskaito nominaliąja (nuline) verte, kaip tai leidžia TAS 20 "Valstybės dotacijų apskaita ir valstybės paramos pateikimas ataskaitose". Įsipareigojimai įsigyti papildomus ATL yra pripažįstami jiems atsiradus (pvz. įsipareigojimai yra neapskaitomi remiantis tikėtinu ateities taršos kiekiu) ir apskaitomi tik tada, kai Bendrovės faktiškai išmestas taršos kiekis viršija turimų ATL kiekį. ATL sąnaudos yra apskaitomos savikainos straipsnyje pelne (nuostoliuose) (22 pastaba).

2.20. Dotacijos

Dotacijos, susijusios su turtu

Vyriausybės ir Europos Sąjungos dotacijos bei trečiųjų šalių kompensacijos, susijusios su turtu, apima dotacijas, kurios yra gautos ilgalaikio turto forma arba skirtos ilgalaikiam turtui įsigyti. Dotacijos yra apskaitomos gauto turto tikrąja verte ir vėliau pripažįstamos bendrųjų pajamų ataskaitoje, mažinant turto nusidėvėjimo sąnaudas, per atitinkamo ilgalaikio turto naudingo tarnavimo laikotarpį.

Bendrovė 2017 m. gavo 1.226 tūkst. eurų dotacijų (2016 – 2.572 tūkst. eurų), skirtų ilgalaikiam turtui įsigyti.

2017 m. gruodžio 31 d. ir 2016 m. gruodžio 31 d. Bendrovė neturėjo neįvykdytų sąlygų arba neapibrėžtumų, susijusių su šiomis dotacijomis.

Dotacijos, susijusios su pajamomis

Vyriausybės ir Europos Sąjungos dotacijos, gaunamos ataskaitinio ar praėjusio laikotarpio išlaidoms ar negautoms pajamoms kompensuoti, taip pat visos kitos dotacijos, nepriskiriamos dotacijoms, susijusioms su turtu, yra laikomos dotacijomis, susijusiomis su pajamomis. Dotacijos, susijusios su pajamomis, suma pripažįstama panaudota dalimi tiek, kiek per ataskaitinį laikotarpį patiriama sąnaudų, arba kiek apskaičiuojama negautų pajamų, kurioms kompensuoti skirta dotacija. Šios dotacijos apskaitomos bendrųjų pajamų ataskaitoje atėmus susijusias išlaidas.

2.21. Pajamų pripažinimas

Pajamos pripažįstamos, kai tikėtina, jog Bendrovė gaus su sandoriu susijusią ekonominę naudą, ir kai galima patikimai įvertinti pajamų sumą. Pardavimai apskaitomi atėmus PVM ir suteiktas nuolaidas (21 pastaba).

Naftos produktų krovos pajamos

Bendrovė pajamas iš krovos pripažįsta, atsižvelgdama į paslaugos įvykdymo lygį. Paslaugų įvykdymo lygis yra apskaičiuojamas kaip procentinė išraiška patirtų krovos savikainos išlaidų nuo bendros paslaugų savikainos. Tuo atveju, kai negalima paslaugų sutarties patikimai įvertinti, pajamos yra pripažįstamos tik patirtų sąnaudų dalimi, kurios gali būti kompensuotos.

Talpyklų nuomos pajamos

Nuomos pajamos yra pripažįstamos naudojant tiesinį metodą per nuomos laikotarpį, t.y. nuomos pajamos yra skaičiuojamos vidutiniu viso nuomos laikotarpio tarifu.

2.21. Pajamų pripažinimas (tęsinys)

Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija reguliuojamos suskystintų gamtinių dujų terminalo veiklos pajamos

Pajamas iš SGDT veiklos, kurias reguliuoja VKEKK. Remiantis SGD terminalo įstatymo 5.2 straipsniu, visi gamtinių dujų perdavimo sistemos vartotojai, įskaitant ir galutinius vartotojus, turi mokėti papildomą saugumo dedamąją kartu su kitais mokėjimais už gamtinių dujų perdavimo paslaugas.

Bendrovės reguliuojamos veiklos pajamas sudaro: i) SGD išdujinimo paslauga; ii) SGD perkrovos paslauga; iii) Saugumo dedamoji prie gamtinių dujų perdavimo kainos (toliau – saugumo dedamoji). Išdujinimo ir perkrovos pajamos yra tiesiogiai surenkamos iš klientų pagal perduotus kiekius. Daugiau informacijos atskleista Metiniame pranešime.

Saugumo dedamoji yra surenkama Perdavimo sistemos operatoriaus (toliau – PSO) tiesiogiai iš vartotojų arba iš gamtinių dujų tiekėjų, jei vartotojai neturi tiesioginių sutarčių su PSO. VKEKK kas metus nustato Saugumo dedamosios dydį proporcingai pagal gamtinių dujų kiekius, kuriuos sunaudojo vartotojai (tiesioginis vartojimas arba perpardavimas).

Terminalo paslaugų kainos 2017 m. ir 2016 m.:

• SGD išdujinimo paslaugų kaina, nustatyta Bendrovės, remiantis SGD išdujinimo paslaugų kainos viršutine riba, kurią nustato VKEKK: - 2016 metams - 2015 m. gruodžio 23 d. nutarimu Nr. O3-683 bei buvo patikslintas 2016 m. kovo 25 d. nutarimu Nr. O3- 83laikotarpiui nuo 2016 m. balandžio 1. Iki 2016 m. gruodžio 31 d. - 2017 m. – 2016 m. lapkričio 17 d. nutarimu O3-369
• SGD išdujinimo paslaugų kainos viršutinė riba yra koreguojama kasmet
• SGD perkrovos paslaugų kaina buvo nustatyta VKEKK 2014 m. lapkričio 20 d. Nr. 03-896. SGD perkrovos veiklos kaina nustatyta 5 metams.

Prekių pardavimai

Prekių pardavimo pajamos yra pripažįstamos perdavus produkciją ir perleidus riziką pirkėjui, paprastai prekių pristatymo metu.

Palūkanų pajamos

Palūkanų pajamos pripažįstamos kaupimo principu (taikant efektyvios palūkanų normos metodą). Palūkanų pajamos apskaitomos pelne (nuostoliuose) bendrųjų pajamų ataskaitoje.

Dividendų pajamos

Dividendų pajamos - tai dividendai iš investicijos ir pripažįstama, kai atsiranda akcininko teisė gauti dividendus.

Baudų ir delspinigių pajamos

Pajamos iš baudų ir delspinigių pripažįstamos tada, kai Bendrovė turi įrodymų, kad baudos ir delspinigiai bus gauti ir tikimybė jų negauti yra maža, arba pinigai jau gauti.

2.22. Sąnaudų pripažinimas

Sąnaudos apskaitoje pripažįstamos vadovaujantis kaupimo ir palyginimo principais tuo ataskaitiniu laikotarpiu, kai uždirbamos su jomis susijusios pajamos, neatsižvelgiant į pinigų išleidimo laiką. Tais atvejais, kai per ataskaitinį laikotarpį padarytų išlaidų neįmanoma tiesiogiai susieti su konkrečių pajamų uždirbimu, ir jos ateinančiais laikotarpiais neduos pajamų, šios išlaidos pripažįstamos sąnaudomis tą patį laikotarpį, kada buvo patirtos.

Sąnaudų dydis paprastai įvertinamas sumokėta arba mokėtina pinigų suma, neįskaitant PVM. Tais atvejais, kai numatytas ilgas atsiskaitymo laikotarpis ir palūkanos nėra išskirtos, sąnaudų dydis įvertinamas diskontuojant atsiskaitymo sumą rinkos palūkanų norma.

2.23. Turto vertės sumažėjimas

Finansinis turtas

Objektyviai pagrįstas finansinio turto vertės sumažėjimas vertinamas kiekvieną finansinės būklės ataskaitos datą. Finansinio turto vertė laikoma sumažėjusi, jei yra objektyvių įrodymų, kad po turto pirminio pripažinimo įvyko nuostolingas įvykis, neigiamai paveikęs iš to turto gautinus ateityje pinigų srautus, kurie gali būti patikimai įvertinti.

Kai paaiškėja, kad Bendrovė neatgaus visų suteiktų paskolų ir gautinų sumų pagal sutartus apmokėjimo terminus, finansinio turto, apskaityto amortizuota verte, vertės sumažėjimo ar blogų gautinų sumų nuostoliai yra pripažįstami pelne (nuostoliuose). Ankstesniais laikotarpiais pripažinto vertės sumažėjimo nuostolių atstatymas apskaitomas, kai šių nuostolių sumažėjimas gali būti objektyviai pagrįstas po vertės sumažėjimo apskaitymo atsitikusiais įvykiais. Toks atstatymas apskaitomas pelne (nuostoliuose). Tačiau padidėjusi apskaitinė vertė yra padidinama tik tiek, kad neviršytų amortizuotos vertės, kuri būtų buvusi, jei vertės sumažėjimas nebūtų buvęs apskaitytas.

Iš pirkėjų gautinų sumų vertės sumažėjimas yra apskaitomas tuomet, kai objektyvios aplinkybės (tokios kaip nemokumo tikimybė ar kliento dideli finansiniai nesklandumai) parodo, kad Bendrovė negalės susirinkti visų jai priklausančių gautinų sumų pagal sutartyse nurodytas sąlygas. Gautinų sumų vertės sumažėjimas yra apskaitomas naudojant vertės sumažėjimo sąskaitą. Gautinos sumos yra nurašomos, kai jos yra laikomos niekada nebeatgautinomis.

Finansinis turtas, nevertinamas tikrąja verte pelne arba nuostolyje, yra peržiūrimas kiekvieną balanso sudarymo dieną, siekiant nustatyti jo vertės sumažėjimą.

Ne finansinis turtas

Bendrovės nefinansinio turto, išskyrus atsargas ir atidėtojo pelno mokesčio turtą, likutinės vertės yra peržiūrimos kiekvieną ataskaitų datą, siekiant įvertinti ar yra vertės sumažėjimo požymių. Jei tokie požymiai egzistuoja, yra apskaičiuojama to turto atsiperkamoji vertė.

Ne finansinio turto vertės sumažėjimas yra įvertinamas tuomet, kai įvykiai ir aplinkybės parodo, kad turto vertė gali neatsipirkti. Kai apskaitinė vertė viršija turto atsipirkimo vertę, vertės sumažėjimas apskaitomas pelne (nuostoliuose). Vertės sumažėjimo, apskaityto ankstesniais laikotarpiais, atstatymas apskaitomas, kai yra požymių, kad pripažinti nuostoliai dėl turto vertės sumažėjimo nebeegzistuoja ar reikšmingai sumažėjo. Atstatymas yra apskaitomas pelne (nuostoliuose) tame pačiame straipsnyje, kuriame buvo apskaityti vertės sumažėjimo nuostoliai.

Turto ar įplaukas kuriančio vieneto atsiperkamoji vertė yra jo naudojimo vertė arba grynoji galimo pardavimo kaina, priklausomai nuo to, kuri yra didesnė. Įvertinant naudojimo vertę, apskaičiuoti būsimieji pinigų srautai yra diskontuojami iki jų dabartinės vertės, taikant iki mokestinę diskonto normą, atspindinčią dabartines rinkos prielaidas dėl pinigų vertės laike ir riziką susijusią su tuo turtu.

Vertės sumažėjimo testavimo tikslais, turtas, kurio neįmanoma vertinti atskirai, yra grupuojamas į mažiausią turto grupę, kuriančią pinigų įplaukas tą turtą nepertraukiamai naudojant ir kuri yra nepriklausoma nuo kito turto ar turto grupių kuriamų pinigų srautų ("įplaukas kuriantis vienetas, arba ĮKV").

Kai turto likutinė vertė viršija jo atsiperkamąją vertę, pelne (nuostoliuose) yra apskaitomas vertės sumažėjimo nuostolis. Su ĮKV susiję vertės sumažėjimo nuostoliai yra proporcingai priskiriami turto, priskirto vienetui (vienetų grupei), likutinei vertei sumažinti.

Praėjusiais laikotarpiais pripažintų vertės sumažėjimo nuostolių atstatymas apskaitomas tuomet, kai yra įrodymų, jog apskaityti turto vertės sumažėjimo nuostoliai nebeegzistuoja arba yra sumažėję. Vertės sumažėjimo nuostoliai atstatomi tiek, kad turto likutinė vertė neviršytų tos likutinės vertės, kuri būtų buvusi nustatyta atėmus nusidėvėjimą ar amortizaciją, jei vertės sumažėjimo nuostoliai nebūtų buvę apskaityti. Atstatymas yra apskaitomas pelne (nuostoliuose) tame pačiame straipsnyje, kuriame buvo apskaityti vertės sumažėjimo nuostoliai.

2.24. Įvertinimų naudojimas rengiant finansines ataskaitas

Rengdama finansinę atskaitomybę pagal TFAS, priimtus taikyti Europos Sąjungoje, vadovybė turi atlikti skaičiavimus ir įvertinimus prielaidoms, kurios įtakoja apskaitos principų taikymą bei su turtu ir įsipareigojimais, pajamomis ir išlaidomis susijusius skaičius. Įvertinimai ir su jais susijusios prielaidos yra pagrįsti istorine patirtimi ir kitais veiksniais, kurie atitinka esamas sąlygas, ir kurių rezultatų pagrindu yra daroma išvada dėl turto ir įsipareigojimų likutinių verčių, apie kurias negalima spręsti iš kitų šaltinių. Faktiniai rezultatai gali skirtis nuo apskaičiavimų.

2.24. Įvertinimų naudojimas rengiant finansines ataskaitas (tęsinys)

Įvertinimai ir susijusios prielaidos yra nuolat peržiūrimi ir remiasi istorine patirtimi bei kitais veiksniais, įskaitant ateities įvykių, kurie tikimasis yra pagrįsti esamomis aplinkybėmis, lūkesčiais.

Informacija apie svarbius įvertinimus ir prielaidas, žemiau aptarti išsamiau toliau:

Nematerialaus turto ir nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų naudingojo tarnavimo laikotarpiai

Turto naudingojo tarnavimo laikotarpiai yra peržiūrimi kiekvienais metais ir prireikus, koreguojami, kad atspindėtų likusio naudingojo laikotarpio dabartinį įvertinimą, atsižvelgiant į technologinius pokyčius, turto ekonominį panaudojimą ateityje ir jo fizinę būklę.

Nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų vertės sumažėjimo nuostoliai

Bendrovė kiekvieną finansinių ataskaitų dieną peržiūri nekilnojamo turto, įrangos ir įrengimų fizinę būklę ir įvertina technines savybes. Taip pat atsižvelgiama ir į kitus išorinius galimo turto vertės sumažėjimo indikatorius, tokius kaip technologiniai rinkos pokyčiai ir sąlygos. Jei peržiūros metu buvo nustatyta, kad nekilnojamo turto, įrangos ir įrengimų techninės būklė nėra tokia, kaip buvo tikimasi (ar atsiranda kiti požymiai, kad turto vienetas yra pasenęs ar sugadintas), Bendrovė įvertina jo atsiperkamąją vertę ir, jei nustatoma, kad ji yra mažesnė nei jo savikaina, pripažįstama vertės sumažėjimo sąnaudomis. Jei peržiūros metu padaroma išvada, kad anksčiau nuvertėjęs vienetas gali būti perklasifikuotas į kitą ilgalaikį turtą, arba jį galima naudoti kitose, nei anksčiau numatytose veiklos srityse, jo vertės sumažėjimas yra atstatomas iki sumos, kurią jo atsiperkamoji vertė viršijo nurašant į sąnaudas. Kaip galimos turto naudojimo pasikeitimo prielaidos galėtų būti, turto vertės įvertinimų neapibrėžtumas ir pokyčiai, atsirandantys per laiką, paaiškėjus naujos aplinkybėms bei gavus naujos informacijos.

Gautinų sumų vertės sumažėjimo nuostoliai

Bendrovė bent kartą per ketvirtį įvertina gautinų sumų sumažėjimą Bendrovė įvertina, ar yra požymių, rodančių ateities grynųjų pinigų srautų, susijusių su gautinų sumų portfeliu, pakankamą sumažėjimą iki bus nustatytas konkrečios gautinos sumos tame portfelyje sumažėjimas.

Įrodymu gali būti informacija, rodanti, kad neigiamai pasikeitė skolų mokėjimo būklė, šalies ar vietovės ekonominės sąlygos, įtakojančios Bendrovės gautinas sumas.

Vadovaudamasi istorine nuostolių patirtimi, susijusia su gautinų sumų ar panašia kredito rizika, vadovybė įvertina galimus grynųjų pinigų srautus iš debitorių. Metodai ir prielaidos, taikomi vertinant būsimų pinigų srautų tiek sumas, tiek laiką, yra reguliariai peržiūrimi tam, kad sumažinti skirtumus tarp apskaičiuotos ir faktinės nuostolio sumos (10 pastaba).

Sutarties patikrinimas, ar ji yra nuomos sutartis

Sutarties vykdymo pradžioje Bendrovė nustato, ar sutarties dalykas yra nuoma arba apima ją.

Nuoma pripažįstama finansine nuoma, jeigu perduodama iš esmės visa su turto nuosavybe susijusi rizika ir nauda. Nuoma pripažįstama veiklos nuoma, jeigu iš esmės visa su turto nuosavybe susijusi rizika ir nauda neperduodama.

Kriterijai, kuriuos taikant kartu arba atskirai, lemia, kad nuoma gali būti priskirta finansinei nuomai (TAS 17-10):

• iki nuomos laikotarpio pabaigos nuomininkui šia nuoma perleidžiama nuosavybės teisė;
• nuomininkas turi pasirinkimo teisę nusipirkti turtą už kainą, kuri, tikėtina, bus kur kas mažesnė už turto tikrąją vertę šios pasirinkimo teisės įsigaliojimo metu, o nuomos pradžioje pagrįstai žinoma, kad šia galimybe ir bus pasinaudota;
• nuomos laikotarpis apima didesnę turto ekonominio tarnavimo laiko dalį, net jeigu nuosavybės teisė neperduodama;
• nuomos pradžioje minimalių įmokų pagal nuomos sutartį dabartinė vertė bent apytiksliai prilygsta visai išnuomoto turto tikrajai vertei; ir
• nuomojamas turtas yra tokio specializuoto pobūdžio, kad, neatlikus didesnių pakeitimų, tik nuomininkas gali juo naudotis.

Sutarties vykdymo pradžioje arba atlikus jos pakartotiną įvertinimą, Bendrovė atskiria mokėjimo sumas ir kitas sumas, kurios nustatytos sutartyje, į įmokas už nuomą ir į kitus mokėjimus, remiantis jų santykine tikrąja verte. Finansinės nuomos atveju Bendrovei nusprendus, kad

2.24. Įvertinimų naudojimas rengiant finansines ataskaitas (tęsinys)

Sutarties patikrinimas, ar ji yra nuomos sutartis (tęsinys)

neįmanoma patikimai atskirti šių mokėjimų, tokiu atveju turtas ir įsipareigojimai yra pripažįstami tikrąja verte su ekonominio naudingo tarnavimo laikotarpiu 40 metų, nors FSRU laivo nuomos laikotarpis yra 10 metų.

2012 m. kovo 2 d. Bendrovė pasirašė sutartį su Hoegh LNG Ltd. dėl SGD plaukiojančiosios saugyklos su dujinimo įrenginiu (angl. FSRU) statybos, eksploatavimo ir perleidimo (angl. BOT) nuomos. SGD laivas-saugykla į Klaipėdą atvyko 2014 m. spalio 27 d., o laivo perėmimas įvyko 2014 m. lapkričio 27 d. Atsižvelgiant į SGD laivo-saugyklos nuomos sutartį, Bendrovė 2013 m. finansinėse ataskaitos atskleidė, jog laivo nuomos sutartis atitinka finansinio lizingo kriterijus, o 2013 m. gruodžio 31 d. bendra būsimųjų minimalių mokėjimų suma sudarė 263.978

tūkst. eurų. Suma nebuvo įtraukta į 2013 m. gruodžio 31 d. Bendrovės finansinės būklės ataskaitą. Tačiau nuo to laiko Bendrovė gavo papildomos naujos reikšmingos informacijos iš laivo nuomotojo Hoegh LNG Ltd. apie laivo FSRU tikrąją vertę, todėl Bendrovės nuomone, pagal TFAS FSRU laivo nuoma turėtų būti klasifikuojama kaip Hoegh LNG Ltd. teikiama veiklos nuoma AB "Klaipėdos nafta" pagal laivo nuomos sutartį (29 pastaba).

Vadovybės nuomone, remiantis TFAS kriterijais, FSRU nuoma turėtų būti klasifikuojama kaip veiklos nuoma dėl žemiau nurodytų pagrindinių priežasčių:

• Rizikos ir nauda būdingos nuosavybės teisei nėra perkeliamos. Hoegh LNG Ldt. prisiima visas pagrindines FSRU rizikas pagal nuomos sutartį;
• Nėra priimtas galutinis FSRU laivo išpirkimo sprendimas;
• FSRU laivo nuomos sutartis buvo pasirašyta tarp nepriklausomų trečiųjų šalių, todėl nuomos sutarties nuostatos atspindi FSRU rinkos kainą;
• Rinkoje nėra panašių palyginamųjų sutarčių;
• Bendrovė yra sudariusi reikalavimo teisių perleidimo sutartį bei maksimaliojo įkeitimo sutartį su UAB "Hoegh LNG Klaipėda", kurios maksimali užtikrinamos prievolės suma 2017 m. gruodžio 31 d. ir 2016 m. gruodžio 31 d. buvo 50.000 tūkst. JAV dolerių per Laivo nuomos sutarties vienerius metusŠiomis sutartimis užtikrinami Bendrovės įsipareigojimai UAB "Hoegh LNG Klaipėda" pagal 2012 m. kovo 2 d. sudarytą Plaukiojančios saugyklos su dujinimo įrenginiu nuomos kartu su aptarnavimo ir operavimo paslaugomis.
• Vadovybė įvertino, jog tokio laivo ekonominis gyvavimo ciklas yra 40 metų. Nuomos sutartis apima tik 10 metų.
• Remiantis Hoegh LNG Ltd. ir Bendrovės skaičiavimais, grynoji dabartinė SGD laivo nuomos mokėjimų vertė apytiksliai neprilygsta visai laivo tikrajai vertei;
• SGD laivas gali būti naudojamas kaip SGD tanklaivis, arba gali būti naudojamas kaip išdujinimo įrenginys kitoje vietoje;
• SGD laivo-saugyklos nuomos sutartis negali būti nutraukta iš Bendrovės pusės, tačiau standartinis sutarties nutraukimo rėžimas taikomas pagal sutartį;
• Hoegh LNG Ltd. prisiima visą likutinę laivo vertės riziką;
• Laivo nuomos sutartyje nėra numatyta išnuomoti laivą pasibaigus 10 m. nuomos laikotarpiui.

2015 m. kovo 9 d. Bendrovė sudarė suskystintų gamtinių dujų terminalo krantinės naudojimo sutartį (toliau – Krantinės nuoma) su VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija (toliau – KVJUD). Sutartis yra sudaryta vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. liepos 11 d. nutarimu Nr. 864 "Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. vasario 15 d. nutarimo Nr. 199 "Dėl suskystintų gamtinių dujų terminalo įrengimo" pakeitimo", kurio 6 punktas nustato, kad SGDT projekto įgyvendinimo bendrovė ir (arba) SGDT operatorius naudojasi krantine, skirta plaukiojančiai suskystintų gamtinių dujų saugyklai prisišvartuoti, ir moka metinį krantinės naudojimo mokestį, nustatytą vadovaujantis šio nutarimo ir kitų teisės aktų reikalavimais pagal sutartį su KVJUD (29 pastaba).

Vadovybės nuomone, remiantis TFAS kriterijais, Krantinės nuoma turėtų būti klasifikuojama kaip veiklos nuoma dėl žemiau nurodytų pagrindinių priežasčių:

• Rizikos ir premijos būdingos nuosavybės teisei nėra perkeliamos. KVJUD prisiima visas pagrindines Krantinės rizikas pagal nuomos sutartį;
• Krantinės nuomos sutartis buvo pasirašyta tarp nepriklausomų trečiųjų šalių, todėl nuomos sutartis atspindi nuomos rinkos kainas;
• KVJUD už užmokestį Bendrovei ar bet kuriems teisėtiems Bendrovės teisių perėmėjams leidžia naudotis SGDT krantine;
• Nuomininkas neturi pasirinkimo teisės nusipirkti turtą;
• Naudojimosi SGDT krantine terminas 50 (penkiasdešimt) metų SGDT krantinės naudojimas pagal tipines KVJUD sąlygas;
• Atsižvelgus į kitų uosto krantinių naudingą tarnavimo laiką ir Bendrovės vadovybės vertinimą, Krantinės nuomos laikotarpis (50 metų) neapima reikšmingos turto ekonominio tarnavimo laikotarpio dalies (naudingas tarnavimo laikotarpis gali siekti iki 70 metų ir daugiau);
• Šalys turi teisę nutraukti Sutartį tik tokiu atveju, jei yra pakeičiami (priimami nauji) Lietuvos Respublikos įstatymai ir / ar kiti teisės aktai, susiję su SGDT krantinės naudojimo teisinių santykių reguliavimu;

2.24. Įvertinimų naudojimas rengiant finansines ataskaitas (tęsinys)

Sutarties patikrinimas, ar ji yra nuomos sutartis (tęsinys)

• KVJUD prisiima visa likutinę krantinės vertės riziką;
• Nuomojamas turtas yra specializuoto pobūdžio, tačiau, neatlikus didesnių pakeitimų, gali juo naudotis ir kiti rinko dalyviai;
• Nuomininkas turi galimybę pratęsti nuomą antram laikotarpiui, kurios nuomos kaina būtų rinkos kaina;
• Bendrovės skaičiavimais, grynoji dabartinė Krantinės nuomos minimalių mokėjimų vertė apytiksliai neprilygsta visai Krantinės tikrajai vertei.

Atidėjiniai ir neapibrėžtieji įsipareigojimai

Bendrovė skiria:

• atidėjinius, kurie pripažįstami įsipareigojimais (darant prielaidą, kad galima patikimai juos įvertinti), kadangi tai yra dabartinės prievolės ir tikėtina, kad reikės ekonominę naudą teikiančių išteklių išmokų, norint jas įvykdyti; ir
• neapibrėžtuosius įsipareigojimus, kurie nepripažįstami įsipareigojimais, kadangi jie yra arba:
• galimos prievolės, dėl kurių dar turi būti patvirtinta, ar Bendrovė turi dabartinių prievolių, dėl kurių reikėtų ekonominę naudą teikiančių išteklių išmokų; arba
• dabartinės prievolės, kurios neatitinka nustatytų pripažinimo kriterijų (kadangi arba nesitikima, kad ekonominę naudą teikiančių išteklių išmokų reikės prievolėms įvykdyti, arba negalima pakankamai patikimai įvertinti prievolių sumos).

Bendrovės vadovybė nusprendžia pripažinti atidėjinius ar atskleisti neapibrėžtuosius įsipareigojimus, susijusius su teisiniais ginčais, remiantis kiekvieno teisinio ginčo neigiamo poveikio tikimybe, numatoma įsipareigojimų suma, sumos nustatymo patikimumu. Analizė yra atliekama kartu su vidaus ir (ar) išorės teisininkais (29 pastaba).

Einamųjų metų ir atidėtasis pelno mokestis

Nustatydama einamųjų metų pelno mokesčio ir atidėtojo pelno mokesčio dydį Bendrovė atsižvelgia į neapibrėžtų mokesčių poveikį ir į tai, ar nepriklausys papildomi mokesčiai ir palūkanos. Vienas iš svarbiausių straipsnių, dėl kurių Bendrovė pripažįsta atidėtojo pelno mokesčio turtą, yra investicinė lengvata. Bendrovė pripažįsta atidėtojo pelno mokesčio turtą tik tai investicinės lengvatos daliai, kuri lygi ateinančių metų biudžete nustatyto pelno prieš mokesčius sumai. Šis vertinimas pagrįstas sudėtinga prognoze patikimai įvertinti, ar Bendrovė ateityje uždirbs pakankamai apmokestinamojo pelno, kad galėtų pasinaudoti visa investicijos lengvatos suma (lengvata galima pasinaudoti, jei Bendrovė turi uždirbusi apmokestinamojo pelno). Viena iš pagrindinių priežasčių, dėl kurių nėra galimybės patikimai prognozuoti apmokestinamąjį pelną, tai yra reguliuojama SGD veikla, kurios pajamos nustatomos pagal tarifus, nustatytus reguliavimo institucijų. Jeigu faktinės SGD sąnaudos yra didesnės nei biudžetuota, tai neigiamai paveiks ir rezultatą prieš mokesčius. Dėl šių išvardintų priežasčių, vadovybė gali prognozuoti rezultatą prieš mokesčius atidėtojo pelno mokesčio tikslams tik vieneriems metams.

Bendrovė tiki, kad jos sukauptos lėšos mokestiniams įsipareigojimams yra pakankamos visiems mokestiniams metams, remiantis jos daugelio faktorių įvertinimu, įskaitant mokesčių įstatymo aiškinimus ir ankstesnę patirtį. Įvertinimas remiasi skaičiavimais ir prielaidomis, ir gali apimti eilę suvokimų apie įvykius ateityje. Gali pasirodyti nauja informacija, verčianti Bendrovę keisti savo sprendimą dėl esamų mokestinių įsipareigojimų atitikimo; tokie mokestinių įsipareigojimų pakeitimai darys poveikį mokestinėms išlaidoms tokio nutarimo priėmimo laikotarpiu (29 pastaba).

2.25. Neapibrėžtumai

Neapibrėžtas turtas finansinėse ataskaitose nėra pripažįstamas, tačiau jis yra aprašomas finansinėse ataskaitose tuomet, kai yra tikėtina, kad bus gauta ekonominė nauda.

2.26. Finansinių garantijų sutartys

Bendrovės išleistos finansinės garantijos sutartys yra sutartys, kurios įpareigoja suteikėją sumokėti nustatytas sumas kaip kompensaciją už nuostolius, kuriuos patiria skolos priemonės turėtojas dėl to, kad nurodytas skolininkas laiku nesumoka pinigų pagal skolos priemonės pradines arba pakeistas sąlygas. Finansinių garantijų sutartys, kaip ir įsipareigojimai, yra pripažįstamos tikrąją verte, įvertinus sandorių išlaidas,

2.26. Finansinių garantijų sutartys (tęsinys)

kurios yra tiesiogiai priskirtinos garantijos išdavimui. Vėliau įsipareigojimai yra įvertinami didesne dabartinei prievolei įvykdyti reikalingų išlaidų tinkamiausiai įvertinta suma, kurią ūkio subjektas protingai sumokėtų, kad įvykdytų savo prievolę ataskaitinio laikotarpio pabaigoje ir pripažįstama suma sumažinama sukaupta amortizacija.

2.27. Poataskaitiniai įvykiai

Poataskaitiniai įvykiai, kurie suteikia papildomos informacijos apie Bendrovės padėtį finansinės būklės ataskaitos dieną (koreguojantys įvykiai), finansinėse ataskaitose yra atspindimi. Poataskaitiniai įvykiai, kurie nėra koreguojantys įvykiai, yra aprašomi pastabose, kai tai yra reikšminga (31 pastaba).

2.28. Tarpusavio užskaitos

Sudarant finansines ataskaitas turtas ir įsipareigojimai bei pajamos ir sąnaudos nėra užskaitomos tarpusavyje, išskyrus atvejus, kai atskiras Tarptautinis finansinės atskaitomybės standartas reikalauja ar leidžia būtent tokį užskaitymą.

2.29. Tikroji vertė

Tikroji vertė yra apibrėžiama kaip suma, už kurią vertinimo dieną būtų parduotas turtas arba perleistas įsipareigojimas pagal tvarkingą sandorį tarp rinkos dalyvių (28 pastaba).

Nustatant tikrąją vertę abiem atvejais siekiama to paties tikslo – apskaičiuoti kainą, už kurią vertinimo dieną dabartinėmis rinkos sąlygomis būtų parduotas turtas arba perleistas įsipareigojimas pagal tvarkingą sandorį tarp rinkos dalyvių (t. y. galutinę kainą vertinimo dieną tam rinkos dalyviui, kuriam priklauso turtas arba įsipareigojimas).

Nustatant nefinansinio turto tikrąją vertę atsižvelgiama į rinkos dalyvio gebėjimą gauti ekonominės naudos naudojant šį turtą pirmuoju ir geriausiu jo naudojimo būdu arba parduodant šį turtą kitam rinkos dalyviui, kuris jį naudotų pirmuoju ir geriausiu būdu.

Nustatydamas tikrąją vertę, ūkio subjektas turi nustatyti visus šiuos dalykus:

• konkretų turtą arba įsipareigojimą, kurio tikroji vertė nustatoma (kartu su atitinkamu apskaitos vienetu);
• kai vertinamas nefinansinis turtas vertinimo prielaidą, kuria tinka remtis nustatant tikrąją vertę (kartu su atitinkamu pirmuoju ir geriausiu to nefinansinio turto naudojimo būdu);
• pagrindinę (arba palankiausią) turto arba įsipareigojimo rinką;
• tikrajai vertei nustatyti tinkamą (-as) vertinimo metodiką (-as) atsižvelgiant į prieinamus duomenis, pagal kuriuos būtų parengti vertinimo duomenys, atitinkantys prielaidas, kuriomis rinkos dalyviai remtųsi įkainodami tą turtą arba įsipareigojimą, taip pat tikrosios vertės hierarchijos lygį, kuriam priskiriami šie duomenys.

Vertinimo metodikos taikymo tikslas – nustatyti kainą, už kurią vertinimo dieną dabartinėmis rinkos sąlygomis būtų parduotas turtas arba perleistas įsipareigojimas pagal tvarkingą sandorį tarp rinkos dalyvių. Trys plačiai taikomos vertinimo metodikos yra rinkos metodas, išlaidų metodas ir pajamų metodas.

Rinkos metodas. Vertinimo metodika, pagal kurią naudojamos kainos ir kita svarbi informacija, gauta apie rinkos sandorius dėl tokio paties ar palyginamo (t. y. panašaus) turto, įsipareigojimų arba turto ir įsipareigojimų grupės (kaip antai verslo).

Išlaidų metodas. Vertinimo metodika, pagal kurią nustatoma suma, kurios šiuo metu reikėtų turto naudojimo pajėgumui pakeisti (dažnai vadinama dabartinėmis turto atkūrimo išlaidomis).

Pajamų metodas. Vertinimo metodikos, pagal kurias būsimos sumos (pavyzdžiui, pinigų srautai arba pajamos ir sąnaudos) perskaičiuojamos į vieną dabartinę (t. y. diskontuotą) sumą. Tikroji vertė nustatoma pagal vertę, atitinkančią dabartines rinkos prognozes dėl tų būsimų sumų.

Tikrosios vertės hierarchija. Siekiant, kad būtų nuosekliau ir palyginamiau nustatoma tikroji vertė ir atskleidžiama susijusi informacija, 13-ame TFAS nustatyta tikrosios vertės hierarchija, kurią taikant duomenys, naudojami pagal vertinimo metodikas tikrajai vertei nustatyti, skirstomi į tris lygius.

2.29. Tikroji vertė (tęsinys)

1-o lygio duomenys. Tokio paties turto arba tokių pačių įsipareigojimų kotiruojamos (nekoreguotos) kainos aktyviosiose rinkose, į kurias ūkio subjektas gali patekti vertinimo dieną.

2-o lygio duomenys. Tiesiogiai arba netiesiogiai stebimi turto arba įsipareigojimo duomenys, išskyrus 1 lygiui priskiriamas kotiruojamas kainas.

3-o lygio duomenys. Nestebimi turto arba įsipareigojimo duomenys.

Turtui ir įsipareigojimams, kurie pripažįstami finansinėse ataskaitose tikrąja verte pasikartojimo pagrindu, Bendrovė nustato, ar pervedimai įvyko tarp lygių hierarchiją iš naujo įvertindama skirstymą į kategorijas (pagal žemiausio lygio įėjimo, kuri yra visumoje svarbi tikrosios vertės nustatymui) kiekvieno ataskaitinio laikotarpio pabaigoje.

3 NEMATERIALUSIS TURTAS

	Programinė įranga
Įsigijimo vertė:
2015 m. gruodžio 31 d. likutis	1.406
Įsigijimai	116
Parduotas ir nurašytas turtas	(18)
2016 m. gruodžio 31 d. likutis	1.504
Įsigijimai	138
Parduotas ir nurašytas turtas	(13)
Perkelta iš nebaigtos statybos	223
2017 m. gruodžio 31 d. likutis	1.852
Sukauptas nusidėvėjimas ir vertės sumažėjimas:
2015 m. gruodžio 31 d. likutis	898
Amortizacija per metus	225
Parduotas ir nurašytas turtas	(18)
2016 m. gruodžio 31 d. likutis	1.105
Amortizacija per metus	270
Parduotas ir nurašytas turtas	(13)
2017 m. gruodžio 31 d. likutis	1.362
2015 m. gruodžio 31 d. likutinė vertė	508
2016 m. gruodžio 31 d. likutinė vertė	399
2017 m. gruodžio 31 d. likutinė vertė	490

2017 m. Bendrovės ilgalaikiam nematerialiajam turtui priskaičiuota 270 tūkst. eurų amortizacijos sąnaudų (2016 m. – 225 tūkst. eurų). 169 tūkst. eurų amortizacijos sąnaudų yra įtraukta į pardavimo savikainą (2016 m. – 140 tūkst. eurų), likusi suma – į veiklos sąnaudas bendrųjų pajamų ataskaitoje.

Dalis Bendrovės nematerialiojo turto, kurio įsigijimo savikaina 2017 m. gruodžio 31 d. lygi 604 tūkst. eurų, buvo visiškai amortizuota (531 tūkst. eurų 2016 m. gruodžio 31.), tačiau vis dar naudojama veikloje.

4 NEKILNOJAMAS TURTAS, ĮRANGA IR ĮRENGIMAI

	Žemė	Pastatai ir	Mašinos,	Kitas	Nebaigta	Iš viso
		statiniai	įrengimai	ilgalaikis	statyba
			ir	turtas
			įrenginiai
Įsigijimo vertė
2015 m. gruodžio 31 d. likutis	38	156.304	147.739	11.274	1.493	316.848
Įsigijimai	-	(56)	236	613	15.965	16.758
Avansiniai mokėjimai	-	-	21	-	2.260	2.281
Nurašytas ir parduotas turtas	-	(54)	(624)	(63)	-	(741)
Perklasifikavimas iš atsargų	-	-	-	-	73	73
Perkėlimai iš nebaigtos statybos	-	256	696	112	(1.064)	-
2016 m. gruodžio 31 d. likutis	38	156.450	148.068	11.936	18.727	335.219
Įsigijimai	-	133	551	545	29.556	30.785
Avansiniai mokėjimai	-	-	-	1	1.078	1.079
Nurašytas ir parduotas turtas	-	(12)	(1.529)	(23)	-	(1.564)
Perklasifikavimas iš atsargų	-	-	-	-	4	4
Perklasifikavimas į nebaigtą statybą	-	-	(62)	-	62	-
Perkėlimai iš nebaigtos statybos	-	493	2.751	1.902	(5.146)	-
Perkėlimas į nematerialųjį turtą	-	-	-	-	(223)	(223)
Perklasifikavimas į atsargas	-	-	-	-	(17)	(17)
2017 m. gruodžio 31 d. likutis	38	157.064	149.779	14.361	44.041	365.283
Sukauptas nusidėvėjimas ir vertės sumažėjimas:
2015 m. gruodžio 31 d. likutis	-	61.598	73.866	4.362	201	140.027
Nusidėvėjimas per metus	-	4.616	6.301	2.082	-	12.999
Parduotas ir nurašytas turtas	-	(23)	(615)	(61)	-	(699)
Vertės sumažėjimas (atstatymas)	-	(2)	(30)	(1)	-	(33)
2016 m. gruodžio 31 d. likutis	-	66.189	79.522	6.382	201	152.294
Nusidėvėjimas per metus	-	4.548	6.580	2.254	-	13.382
Parduotas ir nurašytas turtas	-	(11)	(1.371)	(19)	-	(1.401)
Vertės sumažėjimas (atstatymas)	-	(32)	(408)	(1)	-	(441)
2017 m. gruodžio 31 d. likutis	-	70.694	84.323	8.616	201	163.834
2015 m. gruodžio 31 d. likutinė vertė	38	94.706	73.873	6.912	1.292	176.821
2016 m. gruodžio 31 d. likutinė vertė	38	90.261	68.546	5.554	18.526	182.925
2017 m. gruodžio 31 d. likutinė vertė	38	86.370	65.456	5.745	43.840	201.449

2017 m. Bendrovė peržiūrėjo turimą nekilnojamą turtą, įrangą ir įrengimus ir atstatė 441 tūkst. eurų vertę turtui (2016 m. Bendrovė peržiūrėjo turimą nekilnojamą turtą, įrangą ir įrengimus ir atstatė 33 tūkst. eurų vertę), kuris, pasikeitus technologinėms sąlygoms buvo nenaudojamas ir kuriam buvo apskaitytas vertės sumažėjimas. Ataskaitinį laikotarpį turtas, kuriam anksčiau buvo apskaitytas vertės sumažėjimas, buvo pradėtas naudoti arba nurašytas. Tokio turto vertės sumažėjimo atstatymas buvo apskaitytas veiklos sąnaudų straipsnyje bendrųjų pajamų ataskaitoje už 2017 ir 2016 m.

Bendrovė ilgalaikiam turtui 2017 m. ir 2016 m. neapskaitė papildomo vertės sumažėjimo nekilnojamam turtui, įrangai ir įrengimams.

2017 m. Bendrovės nekilnojamam turtui, įrangai ir įrengimams priskaičiuota 13.382 tūkst. eurų nusidėvėjimo sąnaudų (2016 m. – 12.999 tūkst. eurų). 9 tūkst. eurų nusidėvėjimo sąnaudų buvo įtraukta į atsargų savikainą (2016 m. – 27 tūkst. eurų), 11 tūkst. eurų sąnaudų buvo kompensuota pagal paramos sutartį (2016 m. – 21 tūkst. eurų),13.164 tūkst. eurų nusidėvėjimo sąnaudų yra įtraukta į pardavimo savikainą (2016 m. – 12.785 tūkst. eurų), likusi suma 198 tūkst. eurų (2016 m. – 166 tūkst. eurų) apskaityta veiklos sąnaudose bendrųjų pajamų ataskaitoje.

Dalis Bendrovės nekilnojamo turto, įrangos ir įrengimų, kurio įsigijimo vertė 2017 m. gruodžio 31 d. lygi 30.613 tūkst. eurų, buvo visiškai nusidėvėjusi (30.299 tūkst. eurų 2016 m. gruodžio 31 d.), tačiau vis dar naudojama veikloje.

2017 m. gruodžio 31 d. Bendrovė yra įkeitusi Lietuvos Respublikos Finansų Ministerijai, už išduotą garantiją Europos investicijų bankui (toliau – EIB) ir Šiaurės investicijų bankui (toliau – ŠIB), Suskystintų gamtinių dujų terminalo turto už 55.116 tūkst. eurų. (2016 m. gruodžio 31 d. Bendrovė buvo įkeitusi 60.520 tūkst. eurų).

4 NEKILNOJAMAS TURTAS, ĮRANGA IR ĮRENGIMAI (TĘSINYS)

Bendrovė per 2017 metus tęsė darbus šiuose projektuose:

Suskystintų gamtinių dujų paskirstymo stoties projektas. Planuojama mažos apimties suskystintų gamtinių dujų perkrovos veikla, kuri planuojama, kad pradės veiklą bei paslaugų teikimą 2018 m. pradžioje. Šiuo metu šis verslo vienetas užsiima šiai veiklai reikalingos infrastruktūros statybos projektu ir verslo sąlygų sukūrimu. 2017 m. gruodžio 31 d. nebaigtos statybos vertė siekia 28.837 tūkst. eurų (2017 m. investicijų vertė siekia 17.223 tūkst. eurų). 2016 m. gruodžio 31 d. nebaigtos statybos vertė siekia 11.614 tūkst. eurų (2016 m. investicijų vertė siekė 11.184 tūkst. eurų).

SGD mėginių ėmimo sistema. Siekiant užtikrinti SGD kokybinius parametrus investuota į SGD mėginių ėmimo sistemą. 2017 m. gruodžio 31 d. ir 2016 m. gruodžio 31 d. SGD mėginių ėmimo sistemos nebaigtos statybos vertė siekia 474 tūkst. eurų (2017 ir 2016 m. investicijų nebuvo).

Autotransporto užpylimo aikštelės plėtra – šis projektas buvo užbaigtas 2017 m. 2016 m. gruodžio 31 d. autotransporto užpylimo aikštelės nebaigtos statybos vertė siekia 2.322 tūkst. eurų (2016 m. investicijų vertė siekė 2.322 tūkst. eurų).

Mazuto talpyklų (2 po 4400 m3) statyba. 2017 m. gruodžio 31 d. nebaigtos statybos vertė siekia 2.880 tūkst. eurų. 2016 m. gruodžio 31 d. nebaigtos statybos vertė siekė 943 tūkst. eurų.

Šviesių naftos produktų talpyklų parko plėtra. Investicijos skirtos papildomiems 7 šviesių naftos produktų rezervuarams statyti. 2017 m. gruodžio 31 d. nebaigtos statybos vertė siekia 6.685 tūkst. eurų. 2016 m. gruodžio 31 d. nebaigtos statybos vertė siekia 812 tūkst. eurų.

Mažų naftos produktų partijų krovos technologinių vamzdynų projektavimas, montavimas – projektas užbaigtas 2017 m. 2016 m. gruodžio 31 d. investicijų vertė siekė 987 tūkst. eurų.

ŠNP parko plėtros, II investicinis etapas. 2017 m. liepos mėn. pradėtas projektas, kurio nebaigtos statybos vertė, įskaitant išankstinius mokėjimus, 2017 m. gruodžio 31 d. siekia 2.694 tūkst. eurų.

Prietaisai ir įranga geležinkelio estakados plėtrai. 2017 m. gruodžio 31 d. nebaigtos statybos vertė siekia 1.626 tūkst. eurų. 2016 m. gruodžio 31 d. nebaigtos statybos vertė siekė 25 tūkst. eurų.

Kitos investicijos. 2017 m. gruodžio 31 d. nebaigtos statybos vertė siekia 645 tūkst. eurų (2016 m. investicijų vertė siekia 1.374 tūkst. eurų).

5 INFORMACIJA APIE SEGMENTUS

Valdymo tikslais Bendrovės vadovybė išskyrė šiuos verslo segmentus:

• KNF naftos terminalas Klaipėdoje, teikiantis naftos produktų perkrovimo bei kitas susijusios paslaugas.
• SGD suskystintų gamtinių dujų terminalas Klaipėdoje, teikiantis suskystintų gamtinių dujų krovos, saugojimo, išdujinimo ir tiekimo į magistralinį vamzdyną paslaugas.
• SNT Subačiaus kuro bazė Kupiškio rajone, teikianti naftos produktų ilgalaikio saugojimo ir autocisternų užpylimo paslaugas.
• GDP susijusių verslų vystymas planuojama mažos apimties suskystintų gamtinių dujų perkrovos veikla ir kitų SGD projektų konsultavimas ir įgyvendinimas.

2017 m. gruodžio 31 d. buvo trys pirkėjai, kurių kiekvienos atskirai gautos pardavimo pajamos viršijo 10 proc. visų Bendrovės pajamų ir iš viso sudarė 91.206 tūkst. eurų:

Pirkėjas A – 66.563 tūkst. eurų (SGD – 66.563 tūkst. eurų); Pirkėjas B – 17.416 tūkst. eurų (KNF – 17.069 tūkst. eurų ir SNT – 347 tūkst. eurų); Pirkėjas C – 7.227 tūkst. eurų (KNF – 7.227 tūkst. eurų).

5 INFORMACIJA APIE SEGMENTUS (TĘSINYS)

2016 m. gruodžio 31 d. buvo trys pirkėjai, kurių kiekvieno atskirai gautos pardavimo pajamos viršijo 10 proc. visų Bendrovės pajamų ir iš viso sudarė 95.453 tūkst. eurų:

Pirkėjas A – 65.467 tūkst. eurų (SGD – 65.467 tūkst. eurų);

Pirkėjas B – 17.628 tūkst. eurų (KNF – 17.495 tūkst. eurų ir SNT – 133 tūkst. eurų);

Pirkėjas C – 12.358 tūkst. eurų (KNF – 12.358 tūkst. eurų).

Bendrovės verslo segmentų pagrindiniai rodikliai, įtraukti į 2017 m. gruodžio 31 d. ir 2016 m. gruodžio 31 d. finansinių metų bendrųjų pajamų ataskaitą ir finansinės būklės ataskaitą, apibendrinti žemiau:

2017 m. gruodžio 31 d.	SGD	SNT	GDP	KNF	Iš viso
Pajamos iš išorinių klientų	68.201	2.432	380	35.471	106.484
Pelnas prieš apmokestinimą	6.700	498	(1.595)	11.910	17.513
Segmento grynasis pelnas (nuostoliai)	6.516	484	(1.551)	11.582	17.031
Palūkanų pajamos	34	-	-	1	35
Palūkanų sąnaudos	(177)	-	(14)	(7)	(198)
Nusidėvėjimas ir amortizacija	(5.652)	(903)	(1)	(7.087)	(13.643)
Ilgalaikio turto nurašymas	(1)			(162)	(163)
Ilgalaikio turto vertės sumažėjimas (atstatymas)		(30)		(411)	(441)
Grynojo pelno (nuostolių) dalis asocijuotose įmonėse	-	-	-	52	52
Įsigytas materialus ir nematerialus ilgalaikis turtas	388	208	17.341	12.986	30.923
Segmento turtas iš viso	66.481	12.645	29.822	192.297	301.245
Segmento paskolos ir susiję įsipareigojimai	76.440	-	(61)	-	76.379
Segmento įsipareigojimų iš viso	84.168	158	9.092	7.483	100.901
2016 m. gruodžio 31 d.	SGD	SNT	GDP	KNF	Iš viso
Pajamos iš išorinių klientų	66.966	2.798	-	34.075	103.839
Pelnas prieš apmokestinimą	3.850	927	(531)	10.849	15.095
Segmento grynasis pelnas (nuostoliai)	3.518	847	(485)	9.914	13.794
Palūkanų pajamos	9	-	-	2	11
Palūkanų sąnaudos	(177)	-	-		- (177)
Nusidėvėjimas ir amortizacija	(5.738)	(884)	-	(6.575)	(13.197)
Ilgalaikio turto vertės sumažėjimas ir nurašymas (atstatymas)	(3)	(7)	-	(740)	(750)
Grynojo pelno (nuostolių) dalis asocijuotose
	-	-	-	67	67
įmonėse
Įsigytas materialus ir nematerialus ilgalaikis turtas	(19)	301	9.308	7.284	16.874
Segmento turtas iš viso Segmento paskolos ir susiję įsipareigojimai	71.707 29.724	10.414 -	11.645 -	148.665	242.431 - 29.724

Bendrovės pirkėjai yra Lietuvos ir užsienio įmonės. Pardavimo pajamos pagal geografinius segmentus už 2017 m. pateikiamos sekančiai: iš Lietuvos pirkėjų – 90.968 tūkst. eurų, užsienio pirkėjų – 15.518 tūkst. eurų. (už 2016 m. atitinkamai 88.890 ir 14.949 tūkst. eurų).

Visas nekilnojamas turtas, įranga ir įrengimai yra Lietuvoje.

Bendrovė savo investicijas į dukterines ir asocijuotas įmones įtraukia į segmentus, kuriame segmente šie subjektai vykdo savo veiklą: UAB "SGD logistika" – GDP verslo segmente, UAB ,, Baltpool "ir" Sarmatia "Sp. z. o o – KNF verslo segmente .

6 INVESTICIJOS Į DUKTERINES ĮMONES

2015 m. lapkričio 20 d. buvo įsteigta ir įregistruota Bendrovės dukterinė bendrovė – uždaroji akcinė bendrovė – UAB "SGD logistika" (Burių g. 19, 91003 Klaipėda, 304139242). UAB "SGD logistika" veiklos tikslas - dalyvauti suskystintų gamtinių dujų bunkeriavimo laivo operatoriaus veikloje ir valdyme.

UAB "SGD logistika" įstatinis kapitalas, kuris sudaro 200 tūkst. eurų (200 tūkst. paprastųjų vardinių akcijų), buvo suformuotas Bendrovės piniginiu įnašu 2015 m. lapkričio 20 d.

2015 m. lapkričio 24 d. AB "Klaipėdos nafta" 100 proc. kontroliuojama dukterinė bendrovė UAB "SGD logistika" su partneriu Bomin Linde LNG GmbH & Co. KG (dabar - Nauticor GmbH & Co. KG) pasirašė jungtinės veiklos sutartį dėl bendro SGD bunkeriavimo dujovežio operavimo veiklos vykdymo. Vadovaujantis pasirašyta sutartimi UAB "SGD logistika" kartu su Nauticor GmbH & Co. KG įsteigs bendrą įmonę Vokietijoje, kurioje UAB "SGD logistika" priklausys 20 proc., o N,auticor GmbH & Co. KG – 80 proc. įstatinio kapitalo. Pagal šią jungtinę sutartį UAB "SGD logistika" ir Nauticor GmbH & Co. KG įkūrė dvi įmones Vokietijoje Blue LNG GmbH & Co. KG ir Blue LNG Beteiligungsgesellschaft mbH.

Ši bendra įmonė užsakė SGD bunkeriavimo dujovežio statybas. SGD bunkeriavimo dujovežis aprūpins SGD su Nauticor GmbH & Co. KG klientus jūroje ir Klaipėdos uoste, pasiūlys saugų ir lankstų SGD transportavimą iš Klaipėdos SGD terminalo į SGD paskirstymo stotį Klaipėdos uoste, transportuos SGD į terminalus Šiaurės ir Baltijos jūrose.

2016 m. rugsėjo 29 d. AB "Klaipėdos nafta" 100 proc. kontroliuojama dukterinė bendrovė UAB "SGD logistika" su partneriu su Nauticor GmbH & Co. KG pasirašė jungtinės veiklos sutarties dėl bendro SGD dujovežio operavimo veiklos vykdymo pakeitimus. Vadovaujantis pakeista sutartimi, Vokietijoje įsteigtoje bendroje įmonėje UAB "SGD logistika" priklausys 10 proc., o Nauticor GmbH & Co. KG – 90 proc. įstatinio kapitalo, o taip pat ir atitinkamai įmonėse Blue LNG GmbH & Co. KG ir Blue LNG Beteiligungsgesellschaft mbH.

2017 m. ir toliau vyko SGD bunkeriavimo dujovežio statybos, kurios dar neužbaigtos.

2017 m. gruodžio 31 d. Bendrovės vadovybei nėra žinomos jokios aplinkybės ar informacija, dėl kurios UAB "SGD logistika" gali būti atsakinga už reikšmingus įsipareigojimus, kylančius iš minėtos jungtinės veiklos sutarties, dėl kurios būtų patirti reikšmingi nuostoliai, ko pasekoje Bendrovė turėtų apskaityti vertės sumažėjimą investicijai į UAB "SGD logistika".

Žemiau pateiktoje lentelėje pateikiama UAB "SGD logistika" finansinė informacija 2017 m. gruodžio 31 d. ir 2016 m. gruodžio 31 d. datai:

Dukterinės įmonės finansinė būklė:			Dukterinės įmonės bendrosios pajamos:
	UAB "SGD logistika"			UAB "SGD logistika"
	2017	2016		2017	2016
Ilgalaikis turtas	46	3	Pajamos	-	-
Trumpalaikis turtas	192	195	(Nuostoliai)	(3)	(3)
Ilgalaikiai įsipareigojimai	-	-	Pelnas (nuostoliai)	(3)	(3)
Trumpalaikiai įsipareigojimai	43	-
Nuosavas kapitalas	195	198

UAB "SGD logistika"		UAB "SGD logistika"
2017	2016		2017	2016

7 INVESTICIJOS Į ASOCIJUOTAS ĮMONES

Sarmatia Sp. z o.o.

2017 m. gruodžio 31 d. ir 2016 m. gruodžio 31 d. Bendrovei priklauso 1 proc. tarptautinės vamzdynų bendrovės Sarmatia Sp. z o.o. akcijų. 2017 m. Bendrovė įsigijo 35 akcijas, kurių kiekvienos nominali vertė lygi 500 Lenkijos zlotų (4 tūkst. eurų).

Bendrovė turi teisę skirti vieną narį iš penkių valdybos narių Sarmatia Sp. z o.o. valdyme ir tokiu būdu gali daryti reikšmingą įtaką, todėl Bendrovė investiciją apskaitė akcininkų nuosavybės metodu. Sarmatia Sp. z o.o. yra privati įmonė, kuri nėra listinguojama biržoje.

7 INVESTICIJOS Į ASOCIJUOTAS ĮMONES (TĘSINYS)

UAB "Baltpool"

2017 m. gruodžio 31 d. ir 2016 m. gruodžio 31 d. Bendrovė valdo 33 proc. UAB "Baltpool" akcijų ir jų suteikiamų balsų UAB "Baltpool" visuotiniame akcininkų susirinkime. 2017 m. ir 2016 m. Bendrovė neįsigijo akcijų papildomų UAB "Baltpool" akcijų.

UAB "Baltpool" yra Lietuvos energijos išteklių biržos operatorius, turintis teisę organizuoti prekybą biokuro produktais. Taip pat Bendrovė yra viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (toliau – VIAP) lėšų administratorius, atliekantis VIAP lėšų surinkimo, išmokėjimo, ir administravimo funkcijas.

Žemiau pateiktoje lentelėje pateikiama Bendrovės investicijų į Sarmatia Sp. z o.o.,ir UAB "Baltpool" finansinė informacija 2017 m. gruodžio 31 d. ir 2016 m. gruodžio 31 d.:

Asocijuotųjų įmonių finansinė būklė:

	Sarmatia Sp. z o. o		UAB "Baltpool"			Iš viso
	2017	2016	2017	2016		2017	2016
Ilgalaikis turtas	-	-	37	27		37	27
Trumpalaikis turtas	597	1.704	51.540	48.401		52.137	50.105
Ilgalaikiai įsipareigojimai	-	(576)	-	-		-	(576)
Trumpalaikiai įsipareigojimai	(748)	-	(50.986)	(47.822)		(51.734)	(47.822)
Nuosavybė	(151)	1.128	591	606		440	1.734

Asocijuotųjų įmonių bendrosios pajamos:

	Sarmatia Sp. z o. o		UAB "Baltpool"		Iš viso
	2017	2016	2017	2016	2017	2016
Pajamos	23	-	736	726	759	726
(Nuostoliai)	(382)	-	(579)	(496)	(961)	(496)
Pelnas (nuostolis)	(359)	-	157	230	(202)	(230)

Bendrovės investicijų į asocijuotąsias įmones 2017 m. gruodžio 31 d. ir 2016 m. gruodžio 31 d. struktūra:

	Nuosavybės dalis (%)		Investicijos vertė		Bendrosios pajamos (nuostolis)
	2017	2016	2017	2016	2017	2016
Sarmatia Sp. z o.o.	1.00	1.00	14	-	-	-
UAB "Baltpool"	33.00	33.00	196	200	52	76
Iš viso	-	-	210	200	52	76

Investicijų į asocijuotąsias įmones grynoji vertė:

	Sarmatia Sp. z o. o		UAB "Baltpool"		Total
	2017	2016	2017	2016	2017	2016
Balansinė vertė metų
pradžioje	11	-	200	133	211	133
Įsigijimai per metus	3	9	-	-	3	9
Vertės pokytis	-	2	52	76	52	78
Dividendai	-	-	(56)	(9)	(56)	(9)
Balansinė vertė metų
pabaigoje	14	11	196	200	210	211

8 ILGALAIKĖS GAUTINOS SUMOS IR SUKAUPTOS PAJAMOS

	2017-12-31	2016-12-31
Ilgalaikės sukauptos pajamos	2.628	3.160

2012 m. su VĮ Lietuvos naftos produktų agentūra pasirašyta 10 metų terminui Subačiaus kuro bazės talpyklų nuomos sutartis, kuri yra veiklos nuomos sutartis. Nuomos tarifas pirmiems 5 metams ir likusiems penkiems metams yra skirtingas. Todėl nuomos pajamos yra pripažįstamos naudojant tiesinį metodą per nuomos laikotarpį, t.y. nuomos pajamos yra skaičiuojamos vidutiniu viso nuomos laikotarpio (10 metų) tarifu.

9 ATSARGOS

	2017-12-31	2016-12-31
Dyzelinis kuras terminalo poreikiams	770	918
Naftos produktai, skirti parduoti	-	197
Gamtinės dujos	221	50
Kuras transportui ir įrenginiams	34	39
Atsarginės dalys, statybinės medžiagos ir kitos atsargos	1.218	1.315
Iš viso atsargų	2.243	2.519
Atimti: vertės sumažėjimas	(1.117)	(1.125)
	1.126	1.394

2017 m. gruodžio 31 d. Bendrovė apskaitė 1.117 tūkst. eurų vertės sumažėjimą atsargoms (2016 m. gruodžio 31 d. – 1.125 tūkst. eurų), kurios buvo nurašytos iki grynos realizacines vertės. Bendrovė apskaito vertės sumažėjimą atsargoms iki grynosios realizacinės vertės kuomet atsargos yra nepanaudojamos ilgiau kaip 6 mėnesiai, taip pat ir kitais atvejais, jeigu yra aiškūs įrodymai, kad grynoji realizacijos vertė yra mažesnė.

Vertės sumažėjimas daugiausia apskaitytas statybinėms medžiagoms ir atsarginėms dalims, kurios nebuvo panaudotos (1996 – 2005 m.) rekonstrukcijos metu.

2017 m. gruodžio 31 d. atsargų vertės sumažėjimo iki grynosios realizacinės vertės atstatymas 8 tūkst. eurų (2016 m. atsargų vertės sumažėjimas iki grynosios realizacinės vertės 28 tūkst. eurų) apskaitytas veiklos sąnaudose bendrųjų pajamų ataskaitoje.

2017 m. gruodžio 31 d. Bendrovė turėjo 1,4 tūkst. MWh (2016 m. gruodžio 31 d. – 1,4 tūkst. MWh) (kiekiai neaudituoti) gamtinių dujų jungiamajame dujotiekyje veiklos vykdymui. 2017 m. gruodžio 31 d. Bendrovė taip pat turėjo 4,6 tūkst. MWh (neaudituoti kiekiai) suskystintų gamtinių dujų Paskirstymo stotyje, skirtų paleidimo ir derinimo darbams.

Naftos produktai, skirti parduoti, tai energetiniai produktai surinkti valymo įrenginiuose. 2017 m. gruodžio 31 d. Bendrovė tokių produktų neturėjo (2016 m. gruodžio 31 d. – 2,8 tūkst. tonų) (neaudituoti kiekiai).

2017 m. gruodžio 31 d. Bendrovė rezervuaruose turėjo 198 tūkst. tonų atvežtų perkrovai naftos produktų (2016 m. gruodžio 31 d. – 182 tūkst. tonų) (kiekiai neaudituoti). Šie naftos produktai nėra apskaityti Bendrovės finansinėse ataskaitose, jie apskaitomi nebalansinėse sąskaitose, nes Bendrovė neturi nuosavybės teisės į naftos produktus. Naftos produktai, priklausantys trečiosioms šalims, yra draudžiami Bendrovės su tikslu padengti patirtus nuostolius ar sugadinimus (jei tokių yra).

2017 m. gruodžio 31 d. Bendrovė suskystintų gamtinių dujų terminale turėjo 919 tūkst. MWh (2016 m. gruodžio 31 d. –1.094 tūkst. MWh) (kiekiai neaudituoti) gamtinių dujų, atvežtų išdujinimui ir (arba) perkrovai. Šios gamtinės dujos nėra apskaitytos Bendrovės finansinėse ataskaitose, jos apskaitomos nebalansinėse sąskaitose, nes Bendrovė neturi nuosavybės teisės į gamtines dujas. Bendrovė atsakinga už gamtinių dujų draudimą.

2017 m. gruodžio 31 d. Bendrovė suskystintų gamtinių dujų Paskirstymo stotyje turėjo 23 tūkst. MWh gamtinių dujų (kiekiai neaudituoti), priklausančių trečiosioms šalims. Šios gamtinės dujos nėra apskaitytos Bendrovės finansinėse ataskaitose, jos apskaitomos nebalansinėse sąskaitose, nes Bendrovė neturi nuosavybės teisės į gamtines dujas.

10 IŠ PIRKĖJŲ GAUTINOS SUMOS

	2017-12-31	2016-12-31
Sumos, gautinos už naftos produktų perkrovimą ir susijusias paslaugas	9.489	8.735
Sumos, gautinos už suskystintų gamtinių dujų saugumo dedamąją	3.271	1.884
Atimti: vertės sumažėjimas	(762)	(16)
	11.998	10.603

Iš pirkėjų gautinos sumos yra beprocentės ir paprastai jų terminas yra 6 – 15 dienų.

2017 m. gruodžio 31 d. ir 2016 m. gruodžio 31 d. Bendrovė neturi pirkėjų skolų kita valiuta išskyrus eurais.

Bendrovė apskaitė vertės sumažėjimą 762 tūkst. eurų 2017 m. gruodžio 31 d. (16 tūkst. eurų 2016 m. gruodžio 31 d.). Iš pirkėjų ir kitoms gautinoms sumos yra apskaitomi vertės sumažėjimai, kai Bendrovės vadovybė yra tikra, kad sumos nebus atgautos.

Vertės sumažėjimo pokytis 2017 m. ir 2016 m. apskaitytas veiklos sąnaudose bendrųjų pajamų ataskaitoje.

Iš pirkėjų gautinų sumų senėjimo analizė 2017 m. gruodžio 31 d. ir 2016 m. gruodžio 31 d. yra tokia:

Nepradelstos iš pirkėjų ir kitos gautinos sumos, kurioms neapskaitytas vertės		sumažėjimas	Pradelstos iš pirkėjų gautinos sumos, kurioms neapskaitytas vertės
sumažėjimas		mažiau nei 30		60 – 89	90 – 359	daugiau nei
		dienų	30 – 59 dienos	dienos	dienos	360 dienų
2017	8.766	2.935	70	180	47	-	11.998
2016	6.654	3.420	-	-	529	-	10.603

Iš pirkėjų gautinoms sumoms, kurių terminas yra nepradelstas bei joms nėra nustatytas vertės sumažėjimas, finansinių ataskaitų dieną nėra jokių požymių, jog skolininkai neįvykdys savo mokėjimų įsipareigojimų, nes Bendrovė prekiauja tik su stabilią finansinę padėtį turinčiomis trečiosiomis šalimis.

Visos gautinos sumos iš reguliuojamos gamtinių dujų skystinimo veiklos yra įkeistos UAB Hoegh LNG Klaipėda 10 metų (29 pastaba).

11 KITOS TRUMPALAIKĖS GAUTINOS SUMOS IR SUKAUPTOS PAJAMOS

	2017-12-31	2016-12-31
Trumpalaikės sukauptos pajamos už naftos produktų perkrovimą	597	530
Gautinas nekilnojamojo turto mokestis	33	-
Gautina dotacija	9	21
Gautinas pridėtinės vertės mokestis	4	32
Kitos gautinos sumos	124	21
	767	604

12 TRUMPALAIKIAI TERMINUOTI INDĖLIAI

	2017-12-31	2016-12-31
Trumpalaikiai terminuoti indėliai komerciniuose bankuose	65.000	-

2017 m. gruodžio 31 d. Bendrovė komerciniuose bankuose turėjo 2 trumpalaikius terminuotus indėlius, kurių terminas daugiau kaip 3 mėn. Metinės palūkanos svyruoja nuo 0 iki 0.02 proc.

13 PINIGAI IR PINIGŲ EKVIVALENTAI

	2017-12-31	2016-12-31
Pinigai banke	16.747	42.056

2017 m. gruodžio 31 d. ir 2016 m. gruodžio 31 d. Bendrovė neturėjo vienos nakties terminuotų indėlių.

Pinigų ir pinigų ekvivalentų apskaitinės vertės denominuotos šiomis valiutomis:

Valiuta	2017-12-31	2016-12-31
EUR	12.374	37.034
USD	4.373	5.022
	16.747	42.056

Pinigų ir pinigų ekvivalentų bei investicijų, laikomų iki išpirkimo, kokybė gali būti įvertinta remiantis "Fitch" ilgalaikio skolinimosi reitingais:

	2017-12-31	2016-12-31
A +	663	483
AA -	8.918	36.478
A	7.166	5.095
	16.747	42.056

Maksimali šių investicijų kredito rizika finansinių ataskaitų parengimo dieną buvo lygi pinigų, pinigų ekvivalentų, skolos vertybinių popierių ir investicijų, klasifikuojamų kaip iki išpirkimo laikomos investicijos, apskaitinei vertei.

14 ĮSTATINIS KAPITALAS

Per 2017 m. ir 2016 m. Bendrovės įstatinis kapitalas nepasikeitė (1 pastaba).

Privalomasis rezervas yra privalomas pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus. Į jį privaloma kasmet pervesti ne mažiau kaip 5 proc. grynojo pelno, apskaičiuojamo pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, kol rezervas pasieks 10 proc. įstatinio kapitalo.

Rezervas savoms akcijoms įsigyti yra sudaromas savų akcijų įsigijimui. Bendrovės rezervas savoms akcijoms įsigyti sudarytas numatant galimybę supirkti savas akcijas.

Kiti (paskirstytini) rezervai formuojami pagal visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimą dėl pelno paskirstymo. Šie rezervai gali būti naudojami tik visuotinio akcininkų susirinkimo patvirtintiems tikslams. Bendrovėje kiti rezervai daugiausiai formuojami investicijoms.

15 ILGALAIKIŲ IŠMOKŲ DARBUOTOJAMS ĮSIPAREIGOJIMAS

Bendrovės darbuotojui, išeinančiam iš darbo sulaukus pensinio amžiaus, pagal Lietuvos Respublikos įstatymus priklauso 2 mėnesių atlyginimų dydžio išmoka.

Bendrovė nemano, kad trumpalaikių įsipareigojimų dalis darbuotojams, išeinantiems iš darbo sulaukus pensinio amžiaus, turi reikšmingos įtakos finansinėms ataskaitoms, todėl neapskaitė trumpalaikių įsipareigojimų 2017 m. ir 2016 m.

2017 m. gruodžio 31 d. Bendrovės vienkartinių išmokų išeinantiems iš Bendrovės darbuotojams, sulaukusiems pensinio amžiaus, bei jubiliejų proga išmokų įsipareigojimas sudarė 291 tūkst. eurų (2016 m. –277 tūkst. eurų) kaip pateiktas žemiau:

	2017	2016
Laikotarpio pradžioje	277	202
Priskaityta per metus	67	241
Išmokėta per metus	(53)	(166)
Laikotarpio pabaigoje	291	277

Pagrindinės prielaidos, taikytos įvertinant Bendrovės ilgalaikių išmokų darbuotojams įsipareigojimą, yra pateiktos žemiau:

	2017-12-31	2016-12-31
Diskonto norma	1,43%	0,31%
Darbuotojų kaitos rodiklis	7,65%	7,65%
Metinis atlyginimų padidėjimas	2,1%	2,8 %

16 PASKOLOS

	2017-12-31	2016-12-31
Europos investicinio banko paskola	54.351	29.693
Šiaurės investicijų banko paskola	22.000	-
Mokėtinos paskolos palūkanos	28	31
	76.379	29.724

2013 m. liepos 9 d. Bendrovė sudarė kredito sutartį su Europos investiciniu banku (toliau – EIB) dėl iki 87.000 tūkst. eurų kredito suteikimo SGDT projekto įgyvendinimui. EIB sutartimi bus finansuojama iki 50 proc. projekto įgyvendinimui reikalingų lėšų. Pagal sutartį kredito terminas – iki 20 metų, palūkanos – kintamos arba fiksuotos, kurių norma bus pateikiama EIB išmokėjimo pasiūlymuose. Sutartimi taip pat numatyta, kad minimali išmokamo kredito dalis – 15.000 tūkst. eurų, o visa kredito suma turi būti išmokėta Bendrovei per ne daugiau kaip 6 mokėjimus. Bendrovės 100 proc. finansinių įsipareigojimų pagal sutartį vykdymas yra užtikrintas valstybės garantija (29 pastaba).

2013 m. gruodžio 20 d. Bendrovė gavo pirmąją 15.000 tūkst. eurų išmoką. Pirmajai 15.000 tūkst. eurų išmokai yra numatytas grąžinimo terminas nuo 2018 m. gruodžio 20 d. iki 2033 gruodžio 20 d., paskola turi būti grąžinta per 61 mokėjimą. EIB išmokėjimo pasiūlyme nustatyta fiksuota kintama palūkanų norma: 3 mėn. EURIBOR + marža. Palūkanos mokamos kas ketvirtį. Efektyvi palūkanų norma nedarė reikšmingos įtakos Bendrovės rezultatams, todėl nėra atskleidžiama.

2014 m. lapkričio 28 d. Bendrovė gavo antrąją 15.000 tūkst. eurų išmoką. Antrajai 15.000 tūkst. eurų išmokai yra numatytas grąžinimo terminas iki 2034 m. lapkričio 28 d., paskola turi būti grąžinta per 61 mokėjimą. EIB išmokėjimo pasiūlyme nustatyta fiksuota kintama palūkanų norma: 3 mėn. EURIBOR + marža. Palūkanos mokamos kas ketvirtį. Efektyvi palūkanų norma nedarė reikšmingos įtakos Bendrovės rezultatams, todėl nėra atskleidžiama.

2017 m. gruodžio 15 d. Bendrovė gavo paskutinę 24.700 tūkst. eurų išmoką. Trečiajai 24.700 tūkst. eurų išmokai yra numatytas grąžinimo terminas iki 2013 m. rugsėjo 20 d., paskola turi būti grąžinta per 57 mokėjimus. EIB nustatyta pastovi palūkanų norma 3 mėn. EURIBOR + marža. Palūkanų norma laikoma 0, jei 3 mėn. EURIBOR + marža yra lygi 0. Šios palūkanos mokamos kas ketvirtį. Efektyvi palūkanų norma nedarė reikšmingos įtakos Bendrovės rezultatams, todėl nėra atskleidžiama.

16 PASKOLOS (TĘSINYS)

Bendrovė privalo užtikrinti, kad dvylikos mėnesių periodo EBITDA ir palūkanų santykis, kuris skaičiuojamas paskutinę Bendrovės finansinių metų dieną, nebūtų mažesnis nei 4.0:1.0. 2017 m. gruodžio 31 d. ir 2016 m. gruodžio 31 d. Bendrovė vykdė nustatytus finansinius įsipareigojimus.

Paskolos mokėjimai:

	Pareikalavus	Iki 3 mėnesių	Nuo 3 iki 12 mėnesių	Nuo 1 iki 5 metų	Po 5 metų	Iš viso
Paskolos mokėjimai 2017 m. gruodžio 31 d.	-	-	246	16.709	59.745	76.700
Paskolos mokėjimai 2016 m. gruodžio 31 d.	-	-	-	5.410	24.590	30.000

2014 m. lapkričio 27 d. Bendrovė sudarė kredito sutartį su Šiaurės investicijų banku (toliau – ŠIB) dėl iki 34.754 tūkst. eurų kredito suteikimo SGDT projekto įgyvendinimui. 2015 m. lapkričio 10 d. ŠIB patvirtintas paskolos sumos sumažinimas iki 22 mln. eurų.

Pagal sutartį kredito terminas – iki 20 metų, palūkanos – kintamos, kurių norma bus pateikiama ŠIB išmokėjimo pasiūlymuose. Sutartimi taip pat numatyta, kad minimali išmokamo kredito dalis – 7.000 tūkst. eurų, o visa kredito suma turi būti išmokėta Bendrovei per ne daugiau kaip 5 mokėjimus. Bendrovės 100 proc. finansinių įsipareigojimų pagal sutartį vykdymas yra užtikrintas valstybės garantija (29 pastaba).

2017 m. rugpjūčio 31 d. Bendrovė gavo 22.000 tūkst. eurų išmoką. Grąžinimo terminas nuo 2019 m. birželio 19 d. iki 213 m. birželio 19 d.; paskola turi būti grąžinta per 31 mokėjimą. EIB nustatyta pastovi palūkanų norma 6 mėn. EURIBOR + pastovi marža. Palūkanos mokamos kas ketvirtį. Efektyvi palūkanų norma nedarė reikšmingos įtakos Bendrovės rezultatams, todėl nėra atskleidžiama.

2017 m. balandžio 28 d. Bendrovė sudarė Kredito sutartį su Šiaurės investicijų banku dėl 20.400 tūkst. eurų paskolos dėl SGD paskirstymo stoties projekto įgyvendinimo ir investicijų plėtros naftos terminale Klaipėdoje.

Pagal Paskolos sutartį, kredito laikotarpis iki 11.5 metų, palūkanos: kintamos, kurių tiksli norma bus nurodyta ŠIB išmokėjimo pasiūlyme. Paskolos sutartyje taip pat numatyta, kad minimali mokėtina paskolos suma yra 5.000 tūkst. eurų ir visa paskolos suma turi būti grąžinta ne daugiau kaip per 4 mokėjimus. Paskolos išėmimas galimas iki 2019 m. gruodžio 15 d.

Bendrovė nepanaudojo ŠIB paskolos per 2017 m.

2017 m. gruodžio 31 d. Bendrovė turėjo nepanaudotos ŠIB paskolų 20.400 tūkst. eurų sumai. 2016 m. gruodžio 31 d. Bendrovė turėjo nepanaudotų paskolų 67.100 tūkst. eurų sumai - ŠIB paskolos 22.000 tūkst. eurų ir 20.400 tūkst. eurų sumai bei EIB paskolos pagal mokėjimą Nr. 3 24.700 tūkst. eurų sumai.

Bendrovė daugiau neturi finansinių įsipareigojimų pagal kitas finansines sutartis.

Vadovaujantis TAS 7 "Atskleidimo Inciatyva" reikalavimais, žemiau pateiktoje lentelėje pateikiama informacija finansinių ataskaitų vartotojams apie įsipareigojimų pokyčius, kylančius iš finansinės veiklos (gautos paskolos), įskaitant pasikeitimus iš piniginių srautų ir nepiniginių pokyčių.

16 PASKOLOS (TĘSINYS)

Ilgalaikės paskolos, įskaitant mokėtinas palūkanas, 2016 m. sausio 1 d.	29.737
Paskolų gavimas (Pinigų srautai)	-
Palūkanų ir paskolų administravimo mokesčio
priskaičiavimas	164
Sumokėtos palūkanos ir paskolų administravimo
mokestis (Pinigų srautai)	(177)
Kiti mokėjimai / perklasifikavimai	-
Ilgalaikės paskolos, įskaitant mokėtinas
palūkanas, 2016 m. gruodžio 31 d.	29.724
Paskolų gavimas (Pinigų srautai)	46.700
Palūkanų ir paskolų administravimo mokesčio
priskaičiavimas	178
Sumokėtos palūkanos ir paskolų administravimo
mokestis (Pinigų srautai)	(242)
Kiti mokėjimai / perklasifikavimai	19
Ilgalaikės paskolos, įskaitant mokėtinas
palūkanas, 2017 m. gruodžio 31 d.	76.379

17 PREKYBOS SKOLOS IR KITOS MOKĖTINOS SUMOS

	2017-12-31	2016-12-31
Mokėtinos sumos už FSRU veiklos nuomą	3.994	4.527
Mokėtinos sumos rangovams	7.185	3.512
Kiti mokėjimai, susiję su FSRU	488	501
Mokėtinos sumos už žemės nuomą	393	227
Mokėtinos sumos už dujas	371	179
Mokėtinos sumos už geležinkelio paslaugas	291	120
Kitos prekybos mokėtinos sumos	919	1.075
	13.641	10.141

2017 m. gruodžio 31 d. Bendrovės 4.202 tūkst. eurų prekybos skolų buvo denominuotos JAV doleriais (2016 m. gruodžio 31 d. prekybos skolų denominuotų doleriais buvo 4.746 tūkst. eurų).

Prekybos skolos yra beprocentės ir paprastai joms yra nustatomas 30 dienų atsiskaitymo laikotarpis.

18 SU DARBO SANTYKIAIS SUSIJĘ ĮSIPAREIGOJIMAI

	2017-12-31	2016-12-31
Sukauptos metinės premijos	1.246	1.151
Sukauptas atostogų rezervas	1.052	888
Mokėtinas socialinio draudimo mokestis	11	5
Mokėtinas darbo užmokestis	368	325
Mokėtinas gyventojų pajamų mokestis	3	5
Mokėtinos garantinio fondo įmokos	-	2
Kiti išskaitymai	-	2
	2.680	2.378

19 ATIDĖJINIAI

Šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos apyvartiniai taršos leidimai iš anksto yra nemokamai paskirstomi laikotarpiams, apimantiems keletą ateinančių metų. Pirmasis laikotarpis prasidėjo 2005 m. ir baigėsi 2007 m., kitas laikotarpis prasidėjo 2008 m. ir baigėsi 2012 m., dabartinis laikotarpis prasidėjo 2013 m. ir baigiasi 2020 m. Nuo 2005 m. projekte dalyvaujančios įmonės yra įpareigotos pranešti kiekvienų kalendorinių metų tikrąjį taršos mastą. Jei suteiktų ATL nepakanka, už kiekvieną viršijančią anglies dioksido toną reikia mokėti baudą.

ATL įsipareigojimas yra apskaitomas, kai įvertinamas trūkumas tarp nacionaliniame paskirstymo plane paskirtų apyvartinių taršos leidimų bei faktinės konkrečių metų taršos. Panaudotų ATL kiekis kiekvienais metais yra audituojamas išorinių auditorių.

2017 m. gruodžio 31 d. Bendrovė apskaitė 148 tūkst. eurų ATL atidėjinių, viršijančių paskirtų apyvartinių taršos leidimams (2016 m. gruodžio 31 d. - nulis).

20 KITI TRUMPALAIKIAI ĮSIPAREIGOJIMAI

	2017-12-31	2016-12-31
Sukauptos mokesčių sąnaudos ir įsipareigojimai	289	140
Kitos sukauptos sąnaudos ir įsipareigojimai	519	176
Kita	91	167
	899	483

Kitos mokėtinos sumos yra beprocentės ir vidutiniškai joms yra nustatomas 1 mėnesio atsiskaitymo laikotarpis.

21 PARDAVIMO PAJAMOS

	2017	2016
Pajamos už SGD paslaugas reguliuojamas VKEKK	68.210	66.966
Pajamos už naftos produktų perkrovimo paslaugas	34.357	34.449
Kitos pajamos, susijusios naftos produktų perkrovimo paslaugomis	2.082	1.734
Pajamos už parduotas atsargas	1.835	690
	106.484	103.839

Bendrovė su BNK (UK) Limited, kuri priklauso didžiausiai Baltarusijos naftos produktų eksportuotojai – ZAT "Belaruskaja neftenaja kampanija", 2016 m. spalio 19 d. sudarė ilgalaikę paslaugų teikimo, susijusio su naftos produktų perpylimu AB "Klaipėdos nafta" terminale, sutartį (toliau – Sutartis). Sutartis sudaryta iki 2019 m. spalio 31 d. su galimybe ją pratęsti šalių sutarimu. Sutarties galiojimo laikotarpiu BNK (UK) Limited įsipareigoja per Bendrovės terminalą krauti mazutą, pagamintą Baltarusijos naftos perdirbimo gamyklose OAO "Mozyrskij NPZ" bei ОАО "Naftan".

2017 m. sausio 31 d. Bendrovė ir UAB "Viada LT" sudarė sutartį dėl naftos produktų krovos į autocisternas su įpareigojančiu pristatyti kiekiu 2017 m. Sutartis galioja iki 2017 m. gruodžio 31 d. su galimybe ją pratęsti 1-eriems metams.

2017 m. gruodžio 22 d. Bendrovė ir Neste Oyj sudarė sutartį dėl naftos produktų krovos į autocisternas su įpareigojančiu pristatyti kiekiu 2018 m. ir 2019 m. Sutartis galioja iki 2019 m. gruodžio 31 d. su galimybe ją pratęsti 2-iems metams.

Kitos pardavimo pajamos susijusios su pakrovimu, apima švartavimosi paslaugas, švaraus vandens pardavimus, įgulos pervežimus ir kitas pajamas, susijusias su pakrovimu.

Bendrovės reguliuojamos veiklos pajamas sudaro SGD išdujinimo paslauga, SGD perkrovos paslauga ir Saugumo dedamoji prie gamtinių dujų perdavimo kainos.

SGD išdujinimo paslaugos kainos viršutinė riba tikslinama kiekvienais metais. SGD perkrovos paslaugos kaina yra fiksuota 5 metams.

21 PARDAVIMO PAJAMOS (TĘSINYS)

Terminalo paslauga	Paslaugos kaina
SGD išdujinimo paslaugos kaina (nustatyta 2016-2017 m.)	0,10 Eur/MWh, be PVM
SGD perkrovos paslaugos kaina (nustatyta 2015-2019 m.)	1,14 Eur/MWh, be PVM
Saugumo dedamoji prie gamtinių dujų perdavimo kainos 2016 m. su nuolaida*	259,84 Eur/ MWh, be PVM
Saugumo dedamoji prie gamtinių dujų perdavimo kainos 2017 m.	361,84 Eur/ MWh, be PVM
Saugumo dedamoji prie gamtinių dujų perdavimo kainos 2018 m.	351,83 Eur/ MWh, be PVM

*Nuolaida taikoma dėl Bendrovės sutaupytų SGD terminalo investicijų. 2013-2014 m. laikotarpiu buvo renkamos saugumo dedamosios lėšos, skirtos Terminalo įrengimo sąnaudoms (jų daliai) kompensuoti. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr.1251 nuspręsta, kad SGD terminalo projekto įgyvendinimui surinktos nepanaudotos lėšos būtų kompensuojamos Lietuvos Respublikos SGD terminalo lėšų mokėtojams mažinant saugumo dedamąją, nuolaidą taikant 2015-2016 metais.

2017 m. SGD terminalo saugumo dedamosios tarifas taikomas Terminalo naudotojams, užsisakiusiems SGD terminalo išdujinimo paslaugą ir transportuojantiems s gamtines dujas gamtinių dujų perdavimo sistema. SGD terminalo saugumo dedamosios tarifą nustato VKEKK nutarimu kiekvienais metais ir jis yra skirtas padengti Terminalo, jo infrastruktūros ir jungties pastoviąsias eksploatavimo sąnaudas, nepriklausančias nuo pakartotinai dujinamų ir į perdavimo sistemą tiekiamų gamtinių dujų kiekio. Saugumo dedamoji skaičiuojama pagal VKEKK 2013 m. rugsėjo 13 d. nutarimu Nr. O3-367 ir vėlesniais jo pakeitimais patvirtintą metodiką.

2017 m. ir 2016 m. Bendrovė tęsė bendradarbiavimą su pagrindiniais SGD terminalo naudotojais UAB "Lietuvos dujų tiekimas", UAB "Achema" ir UAB "LITGAS".

22 PARDAVIMO SAVIKAINA

	2017	2016
FSRU nuoma ir kitos susijusios išlaidos	49.547	50.786
Nusidėvėjimas ir amortizacija	13.487	12.925
Darbo užmokestis ir socialinis draudimas	7.592	7.123
Geležinkelio paslaugos	2.526	3.043
Dujos	2.937	2.323
Žemės ir krantinių nuoma	2.300	2.341
Elektra	1.196	1.257
Turto draudimas	454	479
Taršos sąnaudos	165	206
Nekilnojamo turto mokestis	312	456
Ilgalaikio turto remontas ir priežiūra	713	617
Atsargų pardavimo sąnaudos	265	256
Transporto sąnaudos	274	241
Paslaugos laivams	187	178
Darbų saugos sąnaudos	105	105
Patalpų nuoma	70	63
Kita	609	643
	82.739	83.042

23 VEIKLOS SĄNAUDOS

	2017	2016
Darbo užmokestis socialinis draudimas	3.665	3.244
Konsultavimo ir teisinės sąnaudos	258	434
Nusidėvėjimas ir amortizacija (3, 4 pastabos)	299	251
Komandiruočių sąnaudos	168	251
Parama	135	130
Ryšių sąnaudos	167	152
Reklamos ir išorinės komunikacijos sąnaudos	247	403
Reprezentacija	89	99
Kvalifikacijos kėlimo sąnaudos	93	103
Ilgalaikio turto vertės sumažėjimas, (atstatymas)	(441)	(33)
Vertybinių popierių tvarkymo sąnaudos	51	39
Pirkėjų skolų vertės sumažėjimas, (atstatymas)	769	32
Ilgalaikio turto remontas ir priežiūra	13	14
Kita	704	786
	6.217	5.905

2017 m. didžiąja dalimi veiklos sąnaudas didino pirkėjų skolų vertės sumažėjimo sąnaudos (2016 m. papildomos SGDT administravimo išlaidos).

• Finansinių ataskaitų audito ir reguliacinės veiklos audito sąnaudos už metus, pasibaigusius 2017 m. gruodžio 31 d. – 24 tūkst. eurų iš viso (sukauptos sąnaudos).

• Nekilnojamojo turto peržiūros už laikotarpį 2009-2014 m. ir turto verčių mokestiniais tikslais, nurodytų Registrų centre vertinimas (920 eurų).

24 FINANSINĖS IR INVESTICINĖS VEIKLOS PAJAMOS (SĄNAUDOS) – GRYNASIS REZULTATAS

	2017	2016
Palūkanų pajamos	35	11
Gauti delspinigiai	104	119
Investicijų pardavimo pajamos	-	310
Gauti dividendai	-	9
Finansinės veiklos pajamos iš viso	139	449
Delspinigių (sąnaudos)	(8)	(23)
(Nuostoliai) dėl valiutos kurso pasikeitimo	(79)	(56)
Palūkanų (sąnaudos)	(198)	(177)
Kitos finansinės veiklos (sąnaudos)	-	(49)
Finansinės veiklos sąnaudos iš viso	(285)	(305)

25 PELNO MOKESTIS

	2017	2016
Ataskaitinių metų pelno mokestis	1.439	1.308
Atidėtojo mokesčio sąnaudos (pajamos)	(957)	(7)
Pelno mokesčio sąnaudos (pajamos), apskaitytos pelne (nuostoliuose)	482	1.301

2017 m. ir 2016 m. Bendrovės pelno mokesčio sąnaudų ir rezultato iš Bendrovės apmokestinamų pajamų padaugintų iš pelno mokesčio tarifo suderinimas yra pateikiamas žemiau:

	2017	2016
Apskaitytas pelnas prieš apmokestinimą	17.513	15.095
Taikant Bendrovės 15% pelno mokesčio tarifą	2.627	2.264
Pelno mokestį mažinančios sąnaudos (parama)	(40)	(39)
Investicinių projektų lengvata	(1.439)	(1.156)
Pelno mokestį didinančios sąnaudos (neleidžiami atskaitymai)	439	404
Neapmokestinamosios pajamos	(148)	(317)
Pelno mokestis nuo dividendų	-	152
Taikant 15% efektyvų pelno mokesčio tarifą	1.439	1.308
Efektyvi norma	8,22%	8,67%

Atidėtasis pelno mokestis susideda iš:

	Finansinės būklės ataskaita		Bendrųjų pajamų ataskaita
	2017	2016	2017	2016
Investicinių projektų lengvata	1.677	887	(790)	36
Pagreitintas nusidėvėjimas mokesčių tikslais	239	250	11	12
Atsargų nurašymas iki realizacinės vertės	168	169	1	(4)
Metinių premijų sukaupimas	187	173	(14)	(20)
Ilgalaikio turto vertės sumažėjimas	47	113	66	5
Ilgalaikių išmokų darbuotojams įsipareigojimas	44	42	(2)	(12)
Atostogų rezervas	38	32	(6)	(5)
Kiti laikinieji skirtumai	21	11	(10)	(11)
Asocijuotų įmonių nuosavybės metodas	6	5	(1)	10
Sukauptos pajamos	(394)	(474)	(80)	114
Ilgalaikio turto investicinė lengvata	(2.396)	(2.528)	(132)	(132)
Atidėtojo pelno mokesčio sąnaudos/ (pajamos) apskaitytas pelne (nuostoliuose) Atidėtas pelno mokesčio turtas/ (įsipareigojimai), grynąja	-	-	-	-
verte	(363)	(1.320)	(957)	(7)

2017 m. gruodžio 31 d. Bendrovės vadovybės vertinimu nepripažintas iki 4.399 tūkst. eurų atidėtojo pelno mokesčio turtas, susijęs su iki 29.329 tūkst. eurų investicinių projektų lengvata, kurią galima panaudoti iki 2021 m., iki 2.269 tūkst. eurų atidėtojo pelno mokesčio turtas, susijęs su iki 15.128 tūkst. eurų investicinių projektų lengvata, kurią galima panaudoti iki 2020 m. bei 74 tūkst. eurų atidėtojo pelno mokesčio turtas, susijęs su iki 492 tūkst. eurų investicinių projektų lengvata, kurią galima panaudoti iki 2019 m. (2016 m. gruodžio 31 d. Bendrovės vadovybės vertinimu nepripažintas iki 2.269 tūkst. eurų atidėtojo pelno mokesčio turtas, susijęs su iki 15.128 tūkst. eurų investicinių projektų lengvata, kurią galima panaudoti iki 2020 m. ir iki 114 tūkst. eurų atidėtojo pelno mokesčio turtas, susijęs su iki 761 tūkst. eurų investicinių projektų lengvata, kurią galima panaudoti iki 2019 m. ir iki 2.188 tūkst. eurų atidėtojo pelno mokesčio turtas, susijęs su iki 14.588 tūkst. eurų investicinių projektų lengvata, kurią galima panaudoti iki 2018 m.), nes Bendrovės vadovybė nesitiki pasinaudoti pelno mokestį mažinančia investicinių projektų lengvata ateityje.

Atidėtojo pelno mokesčio turtas Bendrovės finansinės būklės ataskaitoje yra užskaitytas tarpusavyje su atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimu, nes jie abu yra susiję su ta pačia mokesčių administravimo institucija.

2017 m. gruodžio 31 d. ir 2016 m. gruodžio 31 d. Bendrovė, įvertindama atidėtojo pelno mokesčio turto ir įsipareigojimo komponentus, naudojo 15 proc. pelno mokesčio tarifą.

26 PELNAS IR SUMAŽINTAS PELNAS VIENAI AKCIJAI

Pelnas vienai akcijai apskaičiuojamas dalijant Bendrovės grynąjį pelną iš esamo paprastųjų akcijų svertinio vidurkio. Sumažintas pelnas vienai akcijai yra lygus pelnui vienai akcijai, kadangi Bendrovė neturi potencialių finansinių priemonių, kurios galėtų sumažinti išleistas akcijas.

Pelno ir sumažinto pelno apskaičiavimai pateikiami žemiau:

	2017	2016
Akcininkams priskiriamas grynasis pelnas	17.031	13.794
Paprastųjų akcijų svertinis vidurkis (tūkst.)	380.606	380.606
Vienai akcijai tenkantis pelnas ir sumažintas pelnas (eurais)	0,04	0,04

27 DIVIDENDAI

	2017	2016
Paskelbti dividendai	(9.656)	(17.629)
Akcijų skaičiaus svertinis vidurkis (tūkst.)	380.606	380.606
Paskelbti dividendai vienai akcijai (išreikšti eurais vienai akcijai)	0,0254	0,0463

2017 m. balandžio 21 d. įvykęs eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas patvirtino 2016 m. pelno paskirstymą ir skyrė 9.656 tūkst. eurų dividendų akcininkams už 2016 metus. 2016 m. balandžio 26 d. įvykęs eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas patvirtino 2015 m. pelno paskirstymą ir skyrė 17.629 tūkst. eurų dividendų akcininkams už 2015 metus.

2017 m. gruodžio 31 d. finansinės būklės ataskaitos straipsnyje "Per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai" apskaitytos likusios neišmokėtos paskelbtų dividendų sumos akcininkams, kurių nepavyko rasti nurodytais adresais. 2017 m. gruodžio 31 d. likusi neišmokėta ankstesnių finansinių metų dividendų suma – 72 tūkst. eurų (2016 m. gruodžio 31 d. - 62 tūkst. eurų).

28 FINANSINIS TURTAS IR ĮSIPAREIGOJIMAI BEI RIZIKOS VALDYMAS

Kredito rizika

Bendrovės prekybos partnerių koncentracija yra pakankamai didelė. Gautinos sumos iš pagrindinių Bendrovės pirkėjų – AB "Amber Grid" – 2017 m. gruodžio 31 d. sudarė apie 74 proc. (2016 m. gruodžio 31 d. sudarė apie 82 proc.), AB "Orlen Lietuva" – 2017 m. gruodžio 31 d. sudarė apie 8 proc. (apie 9 proc. 2016 m. gruodžio 31 d.), Atlantis Commodites Trading Pte. Ltd – 2017 m. gruodžio 31 d. sudarė apie 3 proc. (2016 m. gruodžio 31 d. nebuvo gautinos sumos iš šio pirkėjo) visų Bendrovės iš pirkėjų gautinų sumų. Vidutinis mokėjimo terminas AB "Amber Grid" yra 15 kalendorinių dienų, AB "Orlen Lietuva" - 10 kalendorinių dienų, Atlantis Commodites Trading Pte. Ltd – 5 darbo dienos, VĮ Lietuvos naftos produktų agentūra – 20 kalendorinių dienų, UAB "LUKOIL BALTIJA" – 15 kalendorinių dienų, UAB "Neste Lietuva" – iki kito mėn. 15 dienos, kitiems klientams įprastas mokėjimo terminas yra 5 darbo dienos. Galima Bendrovės klientų kredito rizika kontroliuojama nuolat stebint jų likučius.

Bendrovė taiko priemones, kuriomis siekiama nuolat užtikrinti, kad paslaugos būtų teikiamos patikimiems klientams ir pardavimai neviršytų priimtino kredito rizikos limito.

2016 m. rugsėjo 29 d. AB "Klaipėdos nafta" 100 proc. kontroliuojama dukterinė bendrovė UAB "SGD logistika" su partneriu su Nauticor GmbH & Co. KG pasirašė jungtinės veiklos sutarties dėl bendro SGD dujovežio operavimo veiklos vykdymo pakeitimus. Vadovaujantis pakeista sutartimi, Vokietijoje įsteigtoje bendroje įmonėje UAB "SGD logistika" priklausys 10 proc., o Nauticor GmbH & Co. KG – 90 proc. įstatinio kapitalo, o taip pat ir atitinkamai įmonėse Blue LNG GmbH & Co. KG ir Blue LNG Beteiligungsgesellschaft mbH. Atsižvelgiant į jungtinės veiklos sutarties pakeitimą, Bendrovė: 1) besąlygiškai ir neatšaukiamai garantuoja, kad Nauticor GmbH & Co. KG tinkamai ir laiku įvykdys visus UAB "SGD Logistika" įsipareigojimus. Nustatyta Bendrovės maksimali įsipareigojimų garantijos suma sumažinta iki 4.000 tūkst. eurų dėl iš dalies pakeisti jungtinės veiklos sutarties ir dėl patikslintos nuomos kainos; 2) turi garantuoti pagal pirmo pareikalavimo garantiją už Blue LNG GmbH & Co. KG, kuri nuomotųsi ir operuotų suskystintų gamtinių dujų bunkeriavimo dujovežį, prievolę sumokėti laivo nuomos mokestį.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstyta, 2016 m. gruodžio 8 d. Bendrovė išleido garantiją, kuri negali viršyti maksimalios 4.000 tūkst. eurų sumos,

28 FINANSINIS TURTAS IR ĮSIPAREIGOJIMAI BEI RIZIKOS VALDYMAS (TĘSINYS)

Kredito rizika (tęsinys)

pagal pirmą pareikalavimą už Blue LNG GmbH & Co. KG prievolę sumokėti laivo nuomos mokestį pagal laivo nuomos sutartį.

Vadovybės nuomone, 2017 m. gruodžio 31 d. rizika, susijusi su garantijos įvykdymu yra žema, todėl sukaupimas garantijai finansinėse ataskaitose už finansinius metus, pasibaigusius 2017 m. gruodžio 31 d., nebuvo padarytas.

Didžiausią kredito riziką sudaro kiekvieno finansinio turto vieneto apskaitinė vertė, įskaitant išvestines finansines priemones finansinės būklės ataskaitoje, jeigu tokių yra. Todėl Bendrovės vadovybė mano, jog maksimali rizika yra lygi iš pirkėjų gautinų sumų sumai, atėmus pripažintus vertės sumažėjimo nuostolius bei pinigų ir iki išpirkimo laikomų investicijų sumai finansinės būklės ataskaitos sudarymo dieną. 2017 m. gruodžio 31 d. ir 2016 m. gruodžio 31 d. Bendrovės vadovybės vertinimu nebuvo aplinkybių, dėl kurių garantija sukeltų papildomų įsipareigojimų Bendrovei.

Palūkanų normos rizika

Bendrovės pajamos ir pinigų srautai iš įprastinės veiklos yra priklausomi nuo palūkanų normų pasikeitimų rinkoje, kurios susietos su EURIBOR.

Bendrovės rezultatus ir pinigų srautus įtakoja palūkanų normos svyravimai. Palūkanų normos rizikos didėjimui didžiausią įtaką daro ilgalaikės paskolos. Šiuo metu sudaryta EIB paskola, kuri yra su kintamomis palūkanų normomis, kuri yra susieta su EURIBOR. Palūkanų normos rizika, susijusi su EIB paskola yra minimali, kadangi Bendrovės 100% finansinių įsipareigojimų pagal sutartį vykdymas yra užtikrintas valstybės garantija.

Bendrovės investicijos laikomos iki išpirkimo yra su fiksuota palūkanų norma. Bendrovė laiko pinigus ir terminuotus indėlius didžiųjų Lietuvos bankų sąskaitose, kuriems pagal Fitch Ratings suteiktas A bei didesnis išorinis reitingas. Rizika, susijusi su lėšomis banke, yra ribota, nes Bendrovė atlieka operacijas su bankas, turinčiais aukštus užsienio reitingavimo agentų suteiktus kredito reitingus.

2017 m. gruodžio 31 d. pakilusi EURIBOR palūkanų norma 10 procentinių punktų, padidintų 76.7 tūkst. eurų metines palūkanų sąnaudas (2016 m. gruodžio 31. – 30 tūkst. eurų).

Valiutų kursų rizika

Bendrovė susiduria su užsienio valiutų svyravimo įtaka, daugiausia susijusia su JAV doleriu. Užsienio valiutų kursų svyravimo rizika kyla iš ateities komercinių sandorių ir pripažinto turto bei įsipareigojimų. Nuo 2014 m. lapkričio 27 d., kai FSRU buvo pristatytas į Klaipėdos uostą, Bendrovė moka mėnesinį mokestį, kuris skaičiuojamas naudojant dienos kainų dydžius. Laivo nuomos elementas, veiklos sąnaudų ir administravimo mokesčiai mokami JAV doleriais ir sudaro 146.050 JAV dolerių per dieną.

2017 m. gruodžio 31 d. ir 2016 m. gruodžio 31 d. JAV dolerio valiuotos kurso pasikeitimas reikšmingos įtakos pelnui prieš mokesčius neturėjo.

Kol kas Bendrovė nesinaudojo jokiomis finansinėmis priemonėmis, padedančiomis valdyti užsienio valiutos svyravimo riziką dėl neaiškaus VKEKK valiutų kurso rizikos reguliavimo.

Likvidumo rizika

Bendrovės politika yra palaikyti pakankamą grynųjų pinigų ir grynųjų pinigų ekvivalentų kiekį arba užsitikrinti finansavimą atitinkamų kredito instrumentų pagalba, siekiant įvykdyti savo strateginiuose planuose numatytus įsipareigojimus.

Bendrovės likvidumo (trumpalaikio turto iš viso / per vienerius metus mokėtinų sumų ir įsipareigojimų iš viso) ir skubaus padengimo ((trumpalaikio turto iš viso - atsargos) / per vienerius metus mokėtinų sumų ir įsipareigojimų iš viso) rodikliai 2017 m. gruodžio 31 d. atitinkamai buvo 4,78 ir 4,72 – atitinkamai (3,61 ir 3,52 2016 m. gruodžio 31 d).

Bendrovės tikslas palaikyti santykį tarp tęstinio finansavimo ir lankstumo. Bendrovės veikla generuoja pakankamą grynųjų pinigų sumą, todėl pagrindinė vadovybės atsakomybė yra prižiūrėti, kad Bendrovės likvidumo rodiklis būtų artimas arba aukštesnis nei 1. 2016 m. ir 2015 m. Bendrovės likvidumas yra aukštas, nes Bendrovė 2017 m. ir 2016 m. neįgijo finansinių įsipareigojimų, o pinigų lėšas kaupia numatytiems strateginiams tikslams įvykdyti.

28 FINANSINIS TURTAS IR ĮSIPAREIGOJIMAI BEI RIZIKOS VALDYMAS (TĘSINYS)

Likvidumo rizika (tęsinys)

Žemiau pateikta lentelė apibendrina finansinių įsipareigojimų grąžinimo terminus 2017 m. ir 2016 m. gruodžio 31 d. pagal nediskontuotus mokėjimus pagal sutartis:

	Likutinė	Parei	Iki 3	Nuo 3 iki	Nuo 1 iki 5	Po 5 metų	Iš viso
	vertė	kalavus	mėnesių	12	metų
				mėnesių
Prekybos ir kitos mokėtinos sumos	13.641	-	9.619	4.022	-	-	13.641
Kiti trumpalaikiai įsipareigojimai	607	-	254	353	-	-	607
Paskola ir palūkanos	76.700	-	25	378	17.268	60.439	78.110
2017 m. gruodžio 31 d. likutis	90.948	-	9.898	4.753	17.268	60.439	92.358
	Likutinė	Parei	Iki 3	Nuo 3 iki	Nuo 1 iki 5	Po 5 metų	Iš viso
	vertė	kalavus	mėnesių	12	metų
				mėnesių
Prekybos ir kitos mokėtinos sumos	10.141	-	8.740	1.401	-	-	10.141
Kiti trumpalaikiai įsipareigojimai	342	-	250	92	-	-	342
Paskola ir palūkanos	29.724	-	26	79	5.804	25.131	31.040
2016 m. gruodžio 31 d. likutis	40.207	-	9.016	1.572	5.804	25.131	41.523

2017 m. gruodžio 31 d. iš 4.021 tūkst. eurų sumos 13.641 tūkst. eurų (2016 m. gruodžio 31 d. iš 1.401 tūkst. eurų sumos 10.141 tūkst. eurų) yra sulaikymo sumos pagal sutartis, kurios yra apmokamos, įvykdžius visus sutartyje numatytus darbus, šių mokėjimo terminų nėra galimybės numatyti.

2017 m. gruodžio 31 d. iš 76.700 tūkst. eurų sumos 90.948 tūkst. eurų (2016 m. gruodžio 31 d. iš 29.724 tūkst. eurų sumos 40.207 tūkst. eurų) yra grąžintina EIB ir ŠIB paskolos.

2017 m. gruodžio 31 d. Bendrovės didžiausias mokėtinas sumas sudaro šioms įmonėms: PPS Pipeline System GmBH, UAB "Hoegh LNG Klaipėda", UAB "Arimetras", RAB SKH filialas Lietuvoje, VĮ Klaipėdos jūrų uosto direkcija. 2016 m. gruodžio 31 d. Bendrovės didžiausias mokėtinas sumas sudaro šioms įmonėms: PPS Pipeline System GmBH, UAB "Kauno dujotiekio statyba", UAB "ABB", VĮ Klaipėdos jūrų uosto direkcija , AB "Lietuvos dujų tiekimas", UAB "Hoegh LNG Klaipėda".

Finansinio turto ir įsipareigojimų tikroji vertė

Pagrindinis Bendrovės finansinis turtas ir įsipareigojimai, neatspindėti tikrąja verte, yra prekybos ir kitos gautinos sumos, prekybos ir kitos skolos, ilgalaikės ir trumpalaikės skolos bei investicijos iki išpirkimo.

Tikroji vertė yra apibrėžiama kaip suma, už kurią vertinimo dieną būtų parduotas turtas arba perleistas įsipareigojimas pagal tvarkingą sandorį tarp rinkos dalyvių.

Žemiau yra pateiktas visų Bendrovės finansinių instrumentų apskaitinės ir tikrosios vertės palyginimas pagal kategorijas, kurios yra pateiktos finansinėse ataskaitose:

	Apskaitinė vertė		Tikroji vertė
	2017	2016	2017	2016
Finansinis turtas
Iš pirkėjų gautinos sumos	11.998	10.603	11.998	10.603
Trumpalaikiai terminuoti indėliai	65.000	-	65.000	-
Pinigai	16.747	42.056	16.747	42.056
Trumpalaikės gautinos pajamos	774	550	774	550
Finansiniai įsipareigojimai
Paskola ir palūkanos	76.379	29.724	72.776	27.935
Prekybos skolos	13.641	10.141	13.641	10.141
Sukauptos sąnaudos	519	176	519	176

28 FINANSINIS TURTAS IR ĮSIPAREIGOJIMAI BEI RIZIKOS VALDYMAS (TĘSINYS)

Finansinio turto ir įsipareigojimų tikroji vertė (tęsinys)

Kiekvienos rūšies finansiniam turtui ir įsipareigojimams įvertinti yra naudojami tokie metodai ir prielaidos:

• Trumpalaikių iš pirkėjų gautinų sumų, trumpalaikių prekybos skolų apskaitinė vertė yra artima jų tikrajai vertei (3 lygis).
• Ilgalaikių paskolų tikroji vertė nustatoma vadovaujantis tokios pat ar panašios paskolos rinkos kaina arba palūkanų norma, kuri yra taikoma tuo metu tokio pat termino skoloms. Bendrovės gautoms paskoloms Valstybė yra suteikusi garantijas (3 lygis).
• Paskolos tikrosios vertės nustatymo tikslais Bendrovės vadovybė pritaikė palūkanų normos skirtumą dėl skirtumo rinkos ir sutartyje numatytos palūkanų norma (2 lygis).

Nebuvo perėjimo tarp hierarchijos lygių 2017 m. gruodžio 31 d. lyginant su 2016 m. gruodžio 31 d.

Kapitalo valdymas

Pagrindinis kapitalo valdymo tikslas yra garantuoti, kad Bendrovė atitiktų išorinius kapitalo reikalavimus. Kapitalas apima nuosavą kapitalą, priskirtiną akcininkams.

Bendrovė koreguoja ir valdo kapitalo struktūrą, atsižvelgiant į ekonominės padėties pasikeitimus ir pagal jos veiklos rizikos pobūdį. Siekiant palaikyti arba pakeisti kapitalo struktūrą, Bendrovė gali pakeisti dividendų išmokėjimą akcininkams, išmokėti kapitalą akcininkams arba išleisti naują akcijų emisiją.

2017 m. ir 2016 m. įstatinis kapitalas nebuvo didintas.

2017 m. gruodžio 31 d. ir 2016 m. gruodžio 31 d. Bendrovė palaikė ne mažesnį nei 50 proc. savo nuosavo kapitalo ir įstatinio kapitalo santykį, kaip to reikalauja LR akcinių bendrovių įstatymas.

Bendrovės veikla finansuojama naudojant akcininkų kapitalą ir skolintą kapitalą.

29 NEBALANSINIAI ĮSIPAREIGOJIMAI IR NEAPIBRĖŽTUMAI

Veiklos nuomos įsipareigojimai

2009 m. lapkričio 4 d. Bendrovė yra sudariusi Klaipėdos valstybinio jūrų uosto žemės nuomos sutartį su vėlesniais pakeitimais iki 2055 m. Nuomos sąlygose nėra numatyta apribojimų Bendrovės veiklai, susijusiai su dividendais, papildomomis skolomis ar papildoma ilgalaike nuoma.

2017 m. Bendrovės žemės nuomos sąnaudos sudarė 790 tūkst. eurų (2016 m. - 792 tūkst. eurų).

Bendra būsimų minimalių žemės nuomos mokėjimų suma:

	2017-12-31	2016-12-31
Per vienerius metus	790	792
Nuo vienerių iki penkerių metų	3.160	3.168
Po penkerių metų	25.280	26.136
	29.230	30.096

2015 m. kovo 9 d. Bendrovė sudarė suskystintų gamtinių dujų terminalo krantinės naudojimo sutartį su VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija 50 metams. Šalys turi teisę nutraukti Sutartį tik tokiu atveju, jei yra pakeičiami (priimami nauji) Lietuvos Respublikos įstatymai ir / ar kiti teisės aktai, susiję su SGDT krantinės naudojimo teisinių santykių reguliavimu. Sutartis yra sudaryta vadovaujantis, be kita ko, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. liepos 11 d. nutarimu Nr. 864 "Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. vasario 15 d. nutarimo Nr. 199 "Dėl suskystintų gamtinių dujų terminalo įrengimo" pakeitimo", kurio 6 punktas nustato, kad SGDT projekto įgyvendinimo bendrovė ir (arba) SGDT operatorius naudojasi krantine, skirta plaukiojančiai suskystintų gamtinių dujų saugyklai prisišvartuoti, ir moka metinį krantinės naudojimo mokestį, nustatytą vadovaujantis šio nutarimo ir kitų teisės aktų reikalavimais pagal sutartį su KVJUD.

Nuomos sąlygose nėra numatyta apribojimų Bendrovės veiklai, susijusiai su dividendais, papildomomis skolomis ar papildoma ilgalaike nuoma.

2017 m. ir 2016 m. Bendrovės krantinės nuomos sąnaudos sudarė 165 tūkst. eurų.

Veiklos nuomos įsipareigojimai (tęsinys)

Bendra būsimų minimalių krantinės nuomos mokėjimų suma:

	2017-12-31	2016-12-31
Per vienerius metus	165	165
Nuo vienerių iki penkerių metų	660	660
Po penkerių metų	6.927	7.092
	7.752	7.917

2012 m. kovo 2 d. Bendrovė pasirašė sutartį su Hoegh LNG Ltd. dėl SGD plaukiojančiosios saugyklos su dujinimo įrenginiu (angl. FSRU) statybos, eksploatavimo ir perleidimo (angl. BOT) nuomos su galimybe išpirkti. SGD laivas-saugykla Independence į Klaipėdą atvyko 2014 m. spalio 27 d., o laivo perėmimas įvyko 2014 m. lapkričio 27 d. 2017 m. ir 2016 m. pasikeitimų SGD plaukiojančiosios saugyklos su dujinimo įrenginiu (angl. FSRU) statybos, eksploatavimo ir perleidimo (angl. BOT) nuomos sutartyje su Hoegh LNG Ltd. nebuvo.

Sutarties sąlygos su visais vėlesniais papildymais nenumato jokių Bendrovės veiklos apribojimų, susijusių su dividendais, papildomomis paskolomis ar papildoma ilgalaike nuoma.

FSRU laivo nuomos sutartis apima šiuos elementus:

• FSRU nuoma;
• Veiklos sąnaudos (paslaugos, atsarginės dalys, medžiagos, draudimas, laivo radijas ir komunikacija);
• Valdymo sąnaudos;
• Įgulos nuoma.

FSRU laivo nuomos sąnaudos 2017 ir 2016 m.:

	2017	2016
FSRU nuoma	44.297	45.758
Veiklos sąnaudos	1.799	1.514
Valdymo sąnaudos	652	650
Įgulos nuoma	2.720	2.750
	49.468	50.672

2017 m. gruodžio 31 d. bendra būsimųjų minimalių mokėjimų suma už FSRU laivo veiklos nuomą sudarė 289.626 tūkst. eurų (2016 m. gruodžio 31 d. – 380.379 tūkst. eurų):

	31-12-2017	31-12-2016
Per vienerius metus	41.908	48.082
Nuo vienerių iki penkerių metų	167.748	192.461
Po penkerių metų	79.971	139.836
	289.627	380.379

Bendrovė 16 TFAS pradės taikyti 2019 m. sausio 1 d. prasidedančių finansinių metų, bet ne anksčiau nei bus priimtas ES ir šiuo metu vertina jo taikymo įtaką finansinėms ataskaitoms. Manoma, kad bus taikomas modifikuotas retrospektyvusis metodas.

2017 m. gruodžio 31 d. Bendrovės preliminariai įvertino standarto pasikeitimo nuo 2019 m. sausio 1 d. įtaką. Įvertinimui Bendrovė naudojo 2017 m. gruodžio 31 d. būsimuosius mokėjimus. Būsimieji mokėjimai nebuvo diskontuoti, kadangi Vadovybė negalėjo patikimai įvertinti diskonto normos, kuri bus tinkama 2019 m. sausio 1 d. Numatomos palūkanų normos ar skolinimosi kainos vertė bus nustatytos pereinamuoju laikotarpiu.

Bendrovės vadovybės preliminariu vertinimu, šio standarto taikymas reikšmingai padidins finansinės nuomos turtą ir finansinius įsipareigojimus. Numatoma įtaka (kol kas nediskontuota) Bendrovės finansinėms ataskaitoms 2019 m. sausio 1 d., nurodyta žemiau:

	Žemės nuoma	Krantinės nuoma	FSRU nuoma	Iš viso
Nekilnojamo turto, įrangos ir įrengimų 2019 m. sausio 1 d.	28.440	7.587	247.719	283.746
Ilgalaikiai finansiniai įsipareigojimai 2019 m. sausio 1 d.	27.650	7.422	205.811	240.883
Trumpalaikiai finansiniai įsipareigojimai 2019 m. sausio 1 d.	790	165	41.908	42.863

Veiklos nuomos įsipareigojimai (tęsinys)

Numatoma, kad Bendrovės EBITDA (ne TFAS rodiklis) padidės, kadangi nebalansinės nuomos išlaidos neįtraukiamos į jį. Bendrovė nuo 2019 m. sausio 1 d. ir vietoj nuomos sąnaudų pripažins nusidėvėjimo ir palūkanų sąnaudas. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, pagal preliminarius Bendrovės vertinimus, Bendrovė 2019 metais turės 42.863 tūkst. eurų nusidėvėjimo sąnaudų ir neturės palūkanų, kadangi nebuvo atliktas diskontavimas šiuo tikslu, kaip aprašyta aukščiau.

Sutarties sąlygos su visais vėlesniais papildymais nenumato jokių Bendrovės veiklos apribojimų, susijusių su dividendais, papildomomis paskolomis ar papildoma ilgalaike nuoma.

Vadovybės nuomone, 16 TFAS neturės reikšmingos įtakos Bendrovės banko reikalavimų vykdymui ir Bendrovė laikysis finansinių užtikrinimo priemonių reikalavimų.

Ilgalaikės statybų rangos sutartys

2016 m. vasario 12 d. AB "Klaipėdos nafta" ir Konsorciumas – PPS Pipeline Systems GmbH ir Chart Ferox, a.s. (toliau – Konsorciumas) sudarė suskystintų gamtinių dujų paskirstymo stoties projektavimo ir statybos darbų (toliau – EPC) sutartį, pagal kurią Konsorciumas įsipareigojo įvykdyti visus darbus pagal sutartį už fiksuotą 27.7 mln. eurų sumą be PVM ir AB "Klaipėdos nafta" valdyba pritarė EPC sutarties vykdymui. Gamtinių dujų stoties veiklos pradžia – 15 mėn. nuo Sutarties įsigaliojimo.

Teisiniai ginčai

Pagal 2014 m. birželio 17 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartį byloje pagal ieškovo UAB "Naftos grupė" ieškinį Bendrovei dėl ieškovo tariamai patirtų 5 mln. eurų nuostolių atlyginimo, ieškovui tariamai priklausančių ir Bendrovės saugomų naftos produktų pertekliaus grąžinimo UAB "Naftos grupė" ir 2004-12-22 paslaugų teikimo sutarties Nr. 12-12-2005 (toliau – Sutartis) pripažinimo nutraukta dėl tariamai Bendrovės kaltės.

Aukščiau nurodyta Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi 2013 m. gegužės 20 d. Vilniaus apygardos teismo, kuris šią bylą nagrinėjo 1-a instancija, sprendimas iš dalies pakeistas taip:

• Sutarties nuostata, suteikianti ieškovui UAB "Naftos grupė" išimtines teises vakuuminio gazolio perkrovimui, pagal Bendrovės reikalavimą Teismo pripažinta negaliojančia, kaip prieštaraujanti imperatyvioms Konkurencijos teisės normoms;
• iš atsakovo (Bendrovės) ieškovo naudai priteista 865 tūkst. eurų nuostolių, 6 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo dienos (2011 m. balandžio 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, t.y. tik apie pusę tos sumos,
• kurią iš Bendrovės UAB "Naftos grupė" naudai anksčiau buvo priteisęs 1-os instancijos teismas bei visiškai atmetant UAB "Naftos grupė" reikalavimų dalį dėl nuostolių, susijusių su verslo praradimu atlyginimo;
• taip pat proporcingai perskirstytos bylos šalių bylinėjimosi išlaidos.

2014 m. liepos 25 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartimi priėmė nagrinėti AB "Klaipėdos nafta", pateiktą kasacinį skundą dėl dalies Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 17 d. nutarties, byloje pagal ieškovo UAB "Naftos grupė" ieškinį Bendrovei kaip minėta aukščiau bei Bendrovės priešieškinį UAB "Naftos grupė" dėl Sutarties pripažinimo negaliojančia, nuostolių atlyginimo ir nepagrįsto praturtėjimo, peržiūrėjimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, jog Bendrovės pateiktas kasacinis skundas atitinka Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekse nustatytus reikalavimus, todėl priimtinas nagrinėti kasacine tvarka.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. gegužės 8 d. nutartimi pirmosios ir apeliacinės instancijos sprendimus panaikino ir bylą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. rugsėjo 11 d. nutartimi atnaujino bylos nagrinėjimą, į bylą įtraukė Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybą, kuri šiuo metu ruošia išvadą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo posėdis nepaskirtas.

Civilinėje byloje Konkurencijos taryba pateikė savo išvadą, jog negali pateikti išsamaus vertinimo dėl sutarties nuostatų atitikimo Konkurencijos įstatymui, nes trūksta įrodymų.

Civilinė byla sustabdyta iki bus išnagrinėta baudžiamoji.

Bendrovės vadovybės nuomone, Bendrovė nepatirs papildomų reikšmingų išlaidų, susijusių šia byla, todėl sudarant 2017 m. gruodžio 31 d. ir 2016 m. gruodžio 31 d. finansines ataskaitas jokie atidėjiniai dėl šios besitęsiančios bylos nebuvo formuojami.

Baudžiamojoje byloje dėl kaltinimų buvusiems AB "Klaipėdos nafta" ir bendrovėms UAB "Naftos grupė", UAB "Artilona". AB "Klaipėdos nafta" pripažinta civiliniu ieškovu 20.296 tūkst. dydžio sumai. Patikslinto ieškinio suma 20.884 tūkst. eurų.

Teisiniai ginčai (tęsinys)

2015 m. rugsėjo - spalio mėn. pradėtas bylos nagrinėjimas teisme – pagarsintas kaltinamasis aktas, pareikštas patikslintas ieškinys.

Byloje apklausti visi kaltinamajame akte nurodyti liudytojai, išklausyti visi telefoniniai pokalbiai. Atliktos kaltinamųjų apklausos.

2017 m. gruodžio 27 d. pirmosios instancijos Klaipėdos apygardos teismas priėmė nuosprendį baudžiamojoje byloje. Teismas nusprendė:

• priteisti iš Artūro Urbučio, Antano Urbučio, Svetlanos Popovos, Andrejaus Vaičiulio, Jurgio Aušros, Ričardo Milvydo, UAB "Naftos grupė" solidariai Bendrovei 20.884 tūkst. eurų ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą atlyginti žalą nuo apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki teismo sprendimo dėl žalos atlyginimo visiško įvykdymo;
• priteisti iš Artūro Urbučio, Antano Urbučio, Svetlanos Popovos, Andrejaus Vaičiulio, Jurgio Aušros, Ričardo Milvydo po 1.666,67 eurų Bendrovei atstovavimo išlaidų.

UAB "Naftos grupė" vadovai apskundė Klaipėdos apygardos teismo sprendimą, kuriuo jiems buvo paskirtos realios laisvės atėmimo bausmės, byla bus perduodama apeliacinei instancijai.

Bendrovė gavo Vilniaus apygardos administracinio teismo (toliau – Teismas) 2013 m. sausio 29 d. pranešimą dėl atsiliepimo pateikimo į AB "Achema" skundą dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nutarimų. Bendrovė byloje yra įtraukta trečiuoju suinteresuotu asmeniu.

"Achemos" skundu prašoma panaikinti:

• VKEKK 2012-10-19 nutarimo Nr. O3-317 "Dėl lėšų, skirtų suskystintų gamtinių dujų terminalo, jo infrastruktūros ir jungties įrengimo bei eksploatavimo sąnaudoms ar jų daliai kompensuoti, nustatymo 2013 metams" 3.1 ir 4 punktus. Šiais punktais VKEKK nustatė lėšas 2013 metams, skirtas suskystintų gamtinių dujų terminalo, jo infrastruktūros ir jungties įrengimo sąnaudoms ar jų daliai kompensuoti (32.958 tūkst. eurų) ir SGDT lėšų administravimo sąnaudoms padengti (87 tūkst. eurų) bei numatė, jog šias lėšų sumas VKEKK turi teisę koreguoti pasikeitus esminėms aplinkybėms, darančioms reikšmingą įtaką SGDT projekto finansavimui ir jo įgyvendinimui.
• VKEKK 2012-10-26 nutarimo Nr. O3-330 "Dėl akcinės bendrovės "Lietuvos dujos" gamtinių dujų perdavimo ir skirstymo kainų viršutinių ribų koregavimo bei papildomos ir neatsiejamos dedamosios prie gamtinių dujų perdavimo kainos viršutinės ribos (SGDT priedo) nustatymo 2013 metams" 2 punktą. Šiuo punktu VKEKK nustatė papildomą ir neatsiejamą dedamąją prie gamtinių dujų perdavimo kainos viršutinės ribos (SGDT priedą), skirtą SGDT, jo infrastruktūros ir jungties įrengimo sąnaudoms kompensuoti 2013 metais (11 eurų už tūkst. m3 (be pridėtinės vertės mokesčio)).

AB ,,Achema" 2015 m. birželio 11 d. pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 28 d. sprendimo administracinėje byloje.

2015 m. spalio 29 pateiktas AB "Achema" prašymas kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą dėl prejudicinio sprendimo priėmimo.

2016 m. rugsėjo 12 d. pateiktas AB "Achema" prašymas stabdyti bylą dėl to, kad AB "Achema" kreipėsi į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą (toliau – ESTT). Atitinkamai į abu šiuos prašymus buvo patikti AB "Klaipėdos nafta" atsikirtimai.

Administracinė byla sustabdyta iki bus išnagrinėtas AB "Achema" skundas ESTT. Šiuo metu ESTT nagrinėja Europos Komisijos pateiktus prieštaravimus dėl AB "Achema" skundo priimtinumo teisme. Lietuvos valstybės ir AB "Klaipėdos nafta" įstojimo klausimas nėra išspręstas. Numatomas bylos nagrinėjimo laikas, jeigu byla bus nagrinėjama, per abi instancijas –apie 4-5 metai.

2017 m. gruodžio 31 d. AB "Amber Grid" yra apskaičiavusi Achemai 2.611 tūkst. eurų palūkanų ir baudų (2016 m. gruodžio 31 d. – 2.339 tūkst. eurų) už pradelstus saugumo dedamosios prie gamtinių dujų perdavimo kainos viršutinės ribos mokėjimus. AB "Amber Grid" pagal sutartį ir įstatymus pirmiausia padengia baudas ir delspinigius, kai pinigai gaunami. Bendrovė tokių pervestų baudų ir delspinigių nepripažįsta pajamomis, kol teismo sprendimo nebus priimtas.

Bendrovės vadovybės nuomone, Bendrovė nepatirs papildomų reikšmingų išlaidų, susijusių šia byla, todėl sudarant 2017 m. gruodžio 31 d. ir 2016 m. gruodžio 31 d. finansines ataskaitas jokie atidėjiniai dėl šios besitęsiančios bylos nebuvo formuojami, kadangi Bendrovė byloje yra įtraukta trečiuoju suinteresuotu asmeniu.

2014 m. gegužės 23 d. Bendrovė gavo pranešimą iš Vilniaus apygardos teismo apie UAB "Rudesta" pateikto ieškinio Bendrovei dėl 315 tūkst. eurų kompensavimo už papildomus rangos darbus pagal sutartį ir 17 tūkst. eurų delspinigių. 2014m. birželio 20 d. Bendrovė pateikė Vilniaus apygardos teismui priešieškinį UAB "Rudesta", kuriuo prašoma priteisti 169 tūkst. eurų delspinigių už nesavalaikį darbų atlikimą pagal rangos darbų sutartį. 2015 m. gruodžio 31 d. byla vis dar sustabdyta ir persiųsta atlikti ekspertizę.

29 NEBALANSINIAI ĮSIPAREIGOJIMAI IR NEAPIBRĖŽTUMAI (TĘSINYS)

Teisiniai ginčai (tęsinys)

2016 m. gruodžio12 d. Lietuvos apeliacinis teismas priėmė sprendimą iš dalies tenkindamas Bendrovės ir UAB "Rudesta" ieškinius: UAB "Rudesta" naudai iš Bendrovės priteista 13 tūkst. eurų, 7 tūkst. eurų bylinėjimosi išlaidų ir 3 eurus palūkanos už kiekvieną dieną nuo 2014 m. birželio 25 iki teismo sprendimo įvykdymo dienos. Bendrovės naudai priteista 34 tūkst. eurų delspinigių, 13 tūkst. eurų bylinėjimosi išlaidų ir 8,08 eurų palūkanų už kiekvieną dieną nuo 2014 m. birželio 25 iki teismo sprendimo įvykdymo dienos. UAB "Rudesta" prašo panaikinti 2016 m. gruodžio 12 d. Lietuvos apeliacinio teismo sprendimą.

2017 m. sausio18 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartimi priėmė nagrinėti UAB "Rudesta" kasacinį skundą dėl 2016 m. gruodžio 12 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutarties peržiūrėjimo. UAB "Rudesta" prašo panaikinti 2016 m. gruodžio 12 d. Lietuvos apeliacinio teismo sprendimą UAB "Rudesta" skundžiamoje apimtyje.

2017 m. birželio 2 d. nutartimi LAT nutarė Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gruodžio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

2017 m. Bendrovė sumokėjo 23 tūkst. eurų UAB "Rudesta" pagal Lietuvos apeliacinio teismo sprendimą. 2017 m. gruodžio 31 d. Bendrovė apskaitė gautiną sumą 55 tūkst. eurų sumai gautiną sumą iš UAB "Rudesta".

2017 m. gruodžio 31 d. Bendrovė yra gavusi 4 skundus, kurių nuostolių kompensavimui dėl servitutų nustatymo ieškinių suma siekia 1.748 tūkst. eurų. 2017 m. gruodžio 31 d. 3 (trys) bylos yra nagrinėjamos apeliacinės instancijos teismuose, 1 (viena) byla – pirmoje instancijoje.

Bendrovės vadovybės nuomone, Bendrovė nepatirs papildomų reikšmingų išlaidų, susijusių su šia byla, todėl sudarant 2017 m. gruodžio 31 d. ir 2016 m. gruodžio 31 d. finansines ataskaitas jokie atidėjiniai dėl šios besitęsiančios bylos nebuvo formuojami.

2016 m. rugsėjo 19 d. AB "Klaipėdos nafta" gavo Stokholmo komercinio arbitražo pranešimą apie A/S BMGS inicijuotą arbitražo bylą. A/S BMGS prašo priteisti iš AB "Klaipėdos nafta" 1.661 tūkst. eurų (be PVM) patirtų išlaidų, atsiradusių dėl papildomų darbų. Papildomi darbai sąlygoti nenumatytų geologinių sąlygų statant SGDT krantinę, taip pat atlyginti visas bylinėjimosi išlaidas, kurios bus patikslintos vėliau. Šalys apmokėjo išankstines arbitražo išlaidas (105 tūkst. eurų). Arbitražo institucija sudarė arbitrų kolegiją.

2017 m. spalio 5 d. byla baigta nagrinėti. 2017 m. gruodžio 8 d. Stokholmo arbitražas savo sprendimu Nr. 2016/136 nutarė:

• Atmesti A/S BMGS ieškinį;
• Priteisti Bendrovei iš A/S BMGS visas bylinėjimosi išlaidas.

2016 m. lapkričio 30 d. AB "Klaipėdos nafta" gavo Vilniaus apygardos teismo (toliau – Teismas) pranešimą dėl UAB "KROVINIŲ TERMINALAS" (toliau - Ieškovas) Bendrovei ir AB "ORLEN Lietuva" pateikto ieškinio dėl žalos už konkurencijos teisės pažeidimus atlyginimo. Apie gautą UAB "KROVINIŲ TERMINALAS" ieškinį Bendrovė paskelbė 2016 m. gruodžio 1 d. pranešime apie esminį įvykį.

Ieškovas, be kita, ko Teismo prašo: (i) priteisti iš Bendrovės Ieškovo naudai 5.995 tūkst. eurų dydžio žalą; (ii) pripažinti niekine ir negaliojančia nuo jos sudarymo dienos 2011 m. lapkričio 17 d. Bendrovės ir AB "ORLEN Lietuva" sudarytą sutartį dėl terminalo (toliau - Sutartis) su vėlesniais jos papildymais ir pakeitimais; (iii) taikyti laikinąsias apsaugos priemones - sustabdyti dalies Sutarties nuostatų vykdymą.

Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo prašymą Teismas nagrinėjo 2016 m. gruodžio 9 d. Bendrovės vadovybės vertinimu ieškinys yra nepagrįstas. Bendrovė nustatytais terminais pateikė atsiliepimą į ieškinį. 2016 m. gruodžio 9 d. AB "Klaipėdos nafta" gavo Vilniaus apygardos teismo (toliau – Teismas) nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuria buvo atmestas UAB "KROVINIŲ TERMINALAS" prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones byloje dėl žalos už konkurencijos teisės pažeidimus atlyginimo. UAB "Krovinių terminalas" pateikė atskirąjį skundą. Lietuvos apeliacinis teismas paliko nepakeistą 2016 m. gruodžio 9 d. sprendimą.

2018 m. sausio 5 d. UAB "KROVINIŲ TERMINALAS" pateikė pareiškimą dėl ieškinio reikalavimo sumažinimo ir įrodymų prijungimo prie bylos. UAB "KROVINIŲ TERMINALAS" prašo:

• priteisti iš UAB "Klaipėdos nafta" 4.823 tūkst. eurų;
• priimti šiuos paaiškinimus ir prijungti pridedamus įrodymus;
• nesudaryti galimybės Atsakovams ir trečiajam asmeniui susipažinti su Ieškovo pateiktomis sutartimis ir jų apžvalga.

Teismas priėmė rezoliuciją patikslintus reikalavimus prijungti.

Bendrovės vadovybės nuomone, Bendrovė nepatirs papildomų reikšmingų išlaidų, susijusių šia byla, todėl sudarant 2017 m. gruodžio 31 d. ir 2016 m. gruodžio 31 d. finansines ataskaitas jokie atidėjiniai dėl šios besitęsiančios bylos nebuvo formuojami.

Garantijos

• 2017 m. gruodžio 31 d. Bendrovė su AB SEB bankas turi Sutartį dėl garantijos suteikimo 1.448 tūkst. eurų sumai (2016 m. gruodžio 31 d. 1.448 tūkst. eurų sumai) muitinės mokestinių prievolių tinkamo įvykdymo užtikrinimui muitinės sandėlyje. Garantija galioja iki 2017 m. gruodžio 31 d.
• 2017 m. gruodžio 31 d. Bendrovė su AB SEB bankas turi Sutartį dėl garantijos suteikimo 590 tūkst. eurų sumai (2016 m. gruodžio 31 d. 579 tūkst. eurų sumai) akcizų mokestinių prievolių tinkamo įvykdymo užtikrinimui akciziniame sandėlyje. Garantija galioja iki 2018 m. lapkričio 3 d.
• 2017 m. gruodžio 31 d. Bendrovė su AB SEB bankas turi Sutartį dėl garantijos suteikimo 498 tūkst. eurų sumai (2016 m. gruodžio 31 d. 498 tūkst. eurų sumai) tik Bendrovės atliekų tvarkymo veiklos nutraukimo plane numatytų priemonių įgyvendinimo užtikrinimui. Garantija galioja iki 2019 m. sausio 12 d.
• 2017 m. gruodžio 31 d. Bendrovė ir OP Corporate Bank plc filialas Lietuvoje turi Sutartį dėl garantijos suteikimo 36 tūkst. eurų sumai suskystintų gamtinių dujų perkrovos tranzito procedūros vykdymo užtikrinimui. Garantija galioja iki 2018 m. gruodžio 5 d.
• 2017 m. gruodžio 31 d. Bendrovė su LR finansų minsiterija turi valstybės garantijos sutartį, kuria užtikrinami Bendrovės įsipareigojimai EIB, įskaitant ir mokėtinas palūkanas, pagal 2013 m. liepos 9 d. sudarytą iki 20 metų kredito sutartį SGDT projekto daliniam finansavimui. (16 pastaba). Tokiu būdu EIB Sutartimi finansuos iki 50 proc. SGDT projekto įgyvendinimu susijusių investicijų.
• 2017 m. gruodžio 31 d. Bendrovė su LR finansų ministerija turi valstybės garantijos sutartį, kuria užtikrinami Bendrovės įsipareigojimai Šiaurės investicijų bankui, įskaitant ir mokėtinas palūkanas, pagal iki 20 metų kredito sutartį SGDT projekto daliniam finansavimui. (16 pastaba). Maksimalios hipotekos suma yra lygi 34.754 tūkst. eurų.
• Bendrovė yra sudariusi reikalavimo teisių perleidimo sutartį bei maksimaliojo įkeitimo sutartį su UAB "Hoegh LNG Klaipėda", kurios maksimali užtikrinamos prievolės suma 2017 m. gruodžio 31 d. ir 2016 m. gruodžio 31 d. buvo 50.000 tūkst. JAV dolerių per Laivo nuomos sutarties vienerius metus. Šiomis sutartimis užtikrinami Bendrovės įsipareigojimai UAB "Hoegh LNG Klaipėda" pagal 2012 m. kovo 2 d. sudarytą Plaukiojančios saugyklos su dujinimo įrenginiu nuomos kartu su aptarnavimo ir operavimo paslaugomis (angl. Time Charter Party) sutartį.
• Pagal galiojančius įstatymus mokesčių inspekcija gali bet kuriuo metu patikrinti Bendrovės apskaitos registrus ir įrašus už 5 metus, einančius prieš ataskaitinį mokestinį laikotarpį, bei gali apskaičiuoti papildomus mokesčius ir sankcijas. Bendrovės vadovybei nėra žinoma apie jokias aplinkybes, dėl kurių galėtų būti apskaičiuoti reikšmingi mokesčių įsipareigojimai papildomai.
• Reikšmingi sutartiniai įsipareigojimai (nekilnojamo turto, įrengimų ir įrenginių įsigijimas) sudarė 19.037 tūkst. eurų 2017 m. gruodžio 31 d. (32.018 tūkst. eurų – 2016 m. gruodžio 31 d.).

Reguliuojamas SGD terminalo veiklos pelnas

SGD terminalo, jo infrastruktūros ir jungties įrengimo bei eksploatavimo sąnaudos ar jų dalis VKEKK nustatyta tvarka ir sąlygomis yra įtraukiamos į gamtinių dujų perdavimo paslaugos kainą, vadovaujantis Energetikos įstatyme, Gamtinių dujų įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytais energijos kainų reguliavimo reikalavimais.

Visas SGD terminalo veiklos pajamų lygis tvirtinamas VKEKK remiantis nustatyta Valstybės reguliuojamų kainų gamtinių dujų sektoriuje nustatymo metodika (toliau – metodika). Pagal šią metodiką, SGD terminalo pajamų lygis apskaičiuojamas metams į priekį, sudedant 2 dedamąsias: i) Būtinosios prognozuojamos sąnaudos SGD terminalo veiklos užtikrinimui; ii) Prognozuojama SGD terminalo infrastruktūrinės dalies investicijų grąža.

Pajamas iš SGD terminalo veiklos sudaro iš 3 dedamųjų:

• - SGD (pakartotinio) išdujinimo paslaugos kainos fiksuota dalis, kuri kasmet tvirtinama Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos. Ši kainos dalis yra įskaičiuojama į gamtinių dujų tiekimo saugumo papildomą dedamąją prie perdavimo kainos;
• - SGD (pakartotinio) išdujinimo paslaugos kainos kintama dalis mokama klientų už išdujintą dujų kiekį, o tarifą kasmet tvirtinama VKEKK;
• - SGD perkrovos paslaugos kaina už išdujintą dujų kiekį.

Reguliuojamas SGD terminalo veiklos pelnas (tęsinys)

SGD (pakartotinio) išdujinimo paslaugos kintama dalis bei SGD perkrovos pajamos pripažįstamos SGD perkrovos ar išdujinimo momentu pagal VKEKK patvirtintus tarifus.

Tuo tarpu Saugumo dedamosios dydį kas metus nustato VKEKK atsižvelgiant į reikalingas surinkti sumas (apskaičiuotas SGD terminalo pajamas) ir proporcingai paskirstomos pagal planuojamus gamtinių dujų vartojimo pajėgumus. SGD saugumo dedamąją moka gamtinių dujų perdavimo sistemos vartotojai, įskaitant ir galutinius vartotojus, kartu su kitais mokėjimais už gamtinių dujų perdavimo paslaugas. Mokėjimai yra surenkami Perdavimo sistemos operatoriaus (toliau – PSO) tiesiogiai iš vartotojų arba iš gamtinių dujų tiekėjų, jei vartotojai neturi tiesioginių sutarčių su PSO.

Faktinės Saugumo Dedamosios įmokos galis skirtis nuo planuotų (apskaičiuotų tvirtinant Saugumo Dedamąją) dėl skirtingų vartojimo pajėgumų ar kitų skirtumų.

Kadangi finansinėje apskaitoje (pagal TFAS) SGD terminalo pajamos pripažįstamos pagal faktinius deklaruotus vartojimo pajėgumus už ataskaitinį laikotarpį ir atitinkamai apskaičiuotą faktinę SGD Saugumo Dedamąją, gali susidaryti skirtumai tarp finansinio SGD terminalo segmento pelno ir reguliuojamo pelno, apskaičiuojamo pagal VKEKK nustatytą metodiką.

SGD veiklos sąnaudos pripažįstamos atitinkamu laikotarpiu kada patiriamos.

Reguliuojamas pelnas apskaičiuojamas nustatytą SGD terminalo investicijų grąžą koreguojant reguliuojamai veiklai nepriskiriamomis pajamomis ir sąnaudomis (kurios turi įtakos finansiniams rezultatams).

Žemiau pateikiamas istorinis SGD terminalo reguliuojamo ir finansinio pelno palyginimas:

Tūkst. Eur	2014	2015	2016	2017 (VKEKK neaudituota)
Finansinis SGD terminalo pelnas	600	6.981	3.518	6.516
Reguliuojamas pelnas (pagal metodiką)	267	3.525	3.329	3.214
Skirtumas	333	3.456	189	3.301
Skirtumas (suminis)	333	3.789	3.978	7.280

Pagal nustatytą reguliavimą, papildomai surinkta suma bus skirta ateinančių finansinių laikotarpių SGD terminalo būtinosioms sąnaudoms padengti.

SGD terminalo normalizuoto pelno mažėjimas siejamas su mažėjančia reguliuojamo turto baze.

30 SUSIJUSIŲ ŠALIŲ SANDORIAI

Susijusiomis su Bendrove šalimis pripažįstami akcininkai (1 pastaba), darbuotojai, Valdybos nariai, jų artimi giminės ir įmonės, kurios tiesiogiai ar netiesiogiai (per tarpininką) kontroliuoja Bendrovę arba yra kontroliuojamos atskirai ar kartu su kita šalimi, kuri taip pat pripažįstama susijusia šalimi, galiojant sąlygai, kad šis ryšys suteikia galimybę vienai iš šalių kontroliuoti kitą šalį arba daryti reikšmingą įtaką kitai šaliai, priimant finansinius ir valdymo sprendimus.

Bendrovės susijusios šalys ir sandoriai su jomis 2017 m. ir 2016 m. buvo šie:

30 SUSIJUSIŲ ŠALIŲ SANDORIAI (TĘSINYS)

Sandoriai su Lietuvos Respublikos valstybės kontroliuojamomis įmonėmis ir institucijomis:

				Gautinos
		Pirkimai	Pardavimai	sumos	Mokėtinos sumos
VĮ Klaipėdos valstybinio Jūrų uosto direkcija, priklausanti LR	2017	2.317	-	-	393
valstybei, atstovaujamai LR susisiekimo ministerijos	2016	2.323	-	-	73
AB Lietuvos geležinkeliai, priklausanti LR valstybei, atstovaujamai	2017	3.138	-	-	291
LR susisiekimo ministerijos	2016	3.627	-	-	120
AB Lesto, priklausanti LR valstybei, atstovaujamai LR energetikos	2017	-	-	-	-
ministerijos	2016	-	-	-	-
AB Lietuvos dujos	2017
	2016	-	-	-	-
UAB Lietuvos dujų tiekimas	2017	2.847	575	37	371
	2016	2.386	331	13	179
AB Amber Grid	2017	-	66.563	9.396	-
	2016	-	65.467	8.735	-
VĮ Lietuvos naftos produktų agentūra	2017	-	2.654	268	-
	2016	-	1.364	-	-
UAB LITGAS	2017	90	438	55	109
	2016	-	402	90	-
Energijos skirstymo operatorius, AB	2017	575	-	-	79
	2016	611	-	-	70
Energijos tiekimas, UAB	2017	617	-	-	87
	2016	645	-	-	75
Kitos susijusio šalys	2017	-	9	-	-
	2016	5	5	-	-
Sandoriai su susijusiomis šalimis iš viso:	2017	9.584	70.239	9.756	1.330
	2016	9.597	67.569	8.838	372

Pirkimus iš VĮ Klaipėdos valstybinio Jūrų uosto direkcijos sudaro žemės nuoma, krantinės nuoma ir laivo-saugyklos rinkliava. Pirkimus iš AB "Lietuvos geležinkeliai" sudaro geležinkelio paslaugų pirkimai.

Pirkimus iš UAB "Lietuvos dujų tiekimas" sudaro gamtinių dujų pirkimai.

Pardavimus AB "Amber Grid" sudaro pajamos iš saugumo papildomos dedamosios prie gamtinių dujų perdavimo kainos. Pajamomis nepripažįstamos Achemai priskaičiuotos baudos ir delspinigiai už pradelstus saugumo dedamosios prie gamtinių dujų perdavimo kainos viršutinės ribos mokėjimus. Šios sumos yra pripažintos ir apskaitytos kaip gauti išanksiniai apmokėjimai (2017 gruodžio 31 d. likutis – 2,611 tūkst. eurų; 2016 gruodžio 31 d. likutis – 2,339 tūkst. eurų) (29 pastaba).

Pardavimus VĮ "Lietuvos naftos produktų agentūra" sudaro pajamas iš talpyklų nuomos.

Pardavimus UAB "LITGAS" sudaro pajamas iš išdujinimo paslaugų.

Pirkimus iš AB "Energijos skirstymo operatorius" ir UAB "Energijos tiekimas" sudaro elektros energijos pirkimai.

Vadovybės darbo užmokestis ir kitos išmokos

Vadovaujantiems darbuotojams priskiriamos pareigybės: generalinis direktorius, generalinio direktoriaus pavaduotojas (iki 2017 m. gegužės 29 d.), departamentų direktoriai ir jų pavaduotojai, skyrių vadovai.

	2017	2016
Priskaitymai, susiję su darbo santykiais	2.595	2.400
Vadovaujančių darbuotojų skaičius	37	37

Per 2017 m. ir 2016 m. Bendrovės vadovybei paskolų, garantijų nebuvo suteikta, nebuvo jokių kitų išmokėtų ar priskaičiuotų sumų ar turto perleidimo.

31 POATASKAITINIAI ĮVYKIAI

Po finansinių ataskaitų datos reikšmingų poataskaitinių įvykių nebuvo.

ATSAKINGŲ ASMENŲ PATVIRTINIMAS

Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymo 22 straipsniu ir Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijos periodinės ir papildomos informacijos rengimo ir pateikimo taisyklėmis, mes, Akcinės bendrovės "Klaipėdos nafta" generalinis direktorius Mindaugas Jusius, AB "Klaipėdos nafta" finansų direktorius Marius Pulkauninkas ir apskaitos skyriaus vadovė Rasa Tamaliūnaitė, patvirtiname, kad mūsų žiniomis aukščiau pateiktos Akcinės bendrovės "Klaipėdos nafta" 2017 m. finansinės ataskaitos, parengtos pagal Europos Sąjungoje priimtus Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, pateikia tikrą ir teisingą vaizdą apie Bendrovės turtą, įsipareigojimus, finansinę padėtį, pelną arba nuostolius ir pinigų srautus.

Generalinis direktorius Mindaugas Jusius

Finansų direktorius Marius Pulkauninkas

Apskaitos skyriaus vadovė Rasa Tamaliūnaitė

2017 AB "KLAIPĖDOS NAFTA" METINIS PRANEŠIMAS

UŽ DVYLIKOS MĖNESIŲ LAIKOTARPĮ, PASIBAIGUSĮ 2017 M. GRUODŽIO 31 D.

2018 m. kovo 13 d.

BENDROJI INFORMACIJA 63
2017 m. AB "KLAIPĖDOS NAFTA" PAGRINDINIAI VEIKLOS IR FINANSINIAI RODIKLIAI 64
VADOVO KOMENTARAS65
INFORMACIJA APIE BENDROVĘ BEI JOS VEIKLĄ66
BENDROVĖS STRATEGIJA73
SVARBIAUSI ATASKAITINIO LAIKOTARPIO ĮVYKIAI75
SVARBIAUSI ĮVYKIAI, ĮVYKĘ PO ATASKAITINIO LAIKOTARPIO PABAIGOS 76
VERSLO APLINKA BEI RINKA77
FINANSINIAI VEIKLOS REZULTATAI 82
INVESTICIJOS89
VEIKLOS PLANAI IR PROGNOZĖS 89
INFORMACIJA APIE BENDROVĖS AKCININKUS IR AKCIJAS 92
INFORMACIJA APIE BENDROVĖS DARBUOTOJUS96
KITA INFORMACIJA99
2017 m. AB "KLAIPĖDOS NAFTA" SOCIALINĖS ATSAKOMYBĖS ATASKAITA 100
2017 m. AB "KLAIPĖDOS NAFTA" VALDYMO ATASKAITA 126

BENDROJI INFORMACIJA

Pagrindiniai duomenys apie Bendrovę (emitentą)
Bendrovės pavadinimas:	AB "Klaipėdos nafta"
Teisinė forma:	Akcinė bendrovė
Įstatinis kapitalas:	110.375.793 Eur
Įregistravimo data ir vieta:	1994 m. rugsėjo 27 d., Valstybės įmonė Registrų centras
Bendrovės įmonės kodas:	110648893
Buveinės adresas:	Burių g. 19, 91003 Klaipėda
Bendrovės registras:	Valstybės įmonė Registrų centras
Telefonų numeris:	+370 46 391772
Fakso numeriai:	+370 46 311399
Elektroninio pašto adresas:	info@kn.lt
Interneto svetainės adresas:	www.kn.lt

Ataskaitinis laikotarpis, už kurį parengtas metinis pranešimas

AB "Klaipėdos nafta" 2017 m. metinis pranešimas parengtas už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. 2017 m. metinis pranešimas, be kita ko, taip pat apima:

• 2017 m. Socialinės atsakomybės ataskaitą;
• 2017 m. Valdymo ataskaitą.

Atsakingų asmenų patvirtinimas

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymo 22 straipsniu ir Lietuvos banko periodinės ir papildomos informacijos rengimo ir pateikimo taisyklėmis, mes, AB "Klaipėdos nafta" generalinis direktorius Mindaugas Jusius, AB "Klaipėdos nafta" finansų direktorius Marius Pulkauninkas ir AB "Klaipėdos nafta" apskaitos skyriaus vadovė Rasa Tamaliūnaitė patvirtiname, kad mūsų žiniomis pateiktame Bendrovės 2017 m. metiniame pranešime yra teisingai nurodyta verslo plėtros ir veiklos apžvalga, Bendrovės būklė kartu su pagrindinių rizikų ir neapibrėžtumų, su kuriais susiduriama, aprašymu.

Asmenys, atsakingi už tarpiniame pranešime pateiktą informaciją

Pareigos	Vardas, pavardė	Telefono numeris
AB "Klaipėdos nafta" generalinis direktorius	Mindaugas Jusius	+370 52 127 733
AB "Klaipėdos nafta" finansų direktorius	Marius Pulkauninkas	+370 52 502 879
AB "Klaipėdos nafta" apskaitos skyriaus vadovė	Rasa Tamaliūnaitė	+370 46 391 636

AB "KLAIPĖDOS NAFTA" PAGRINDINIAI VEIKLOS IR FINANSINIAI RODIKLIAI

				Pokytis
		2017 m.	2016 m.	+/-	%
PAGRINDINIAI VEIKLOS RODIKLIAI
Naftos produktų krova	tūkst. tonų	7.177	7.338	-161	-2,2%
SGD išdujinimas ir perkrova	tūkst. MWh	12.646	14.611	-1.965	-13,5%
PAGRINDINIAI FINANSINIAI RODIKLIAI
Pardavimo pajamos	tūkst. eurų	106.484	103.839	2.645	2,5%
Bendrasis pelnas	tūkst. eurų	23.745	20.797	2.948	14,2%
EBITDA1)	tūkst. eurų	31.339	28.446	2.893	10,2%
Grynasis pelnas	tūkst. eurų	17.031	13.794	3.237	23,5%
EBITDA marža	%	29,4%	27,4%	2,0 p. p.	-
Grynojo pelno marža	%	16,0%	13,3%	2,7 p. p.	-
				Pokytis
		2017-12-31	2016-12-31	+/-	%
Visas turtas	tūkst. eurų	301.245	242.431	58.814	24, 3%
Nuosavas kapitalas	tūkst. eurų	200.344	192.969	7.375	3,8%
Finansinės skolos	tūkst. eurų	76.379	29.724	46.655	157.0%
Kitos skolos	tūkst. eurų	24.522	19.738	4.784	24,2%
Nuosavo kapitalo grąža (ROE) 2)	%	8,7%	7,1%	1,6 p. p.	-
Turto grąža (ROA) 3)
	%	6,3%	5,7%	0,6 p. p.	-
Įsipareigojimų ir nuosavo kapitalo santykis 4)	-	0,50	0,26	0,24 p. p.	-
Nuosavo kapitalo ir turto santykis	-	0,67	0,80	-0,13 p. p.	-
Bendras likvidumo koeficientas 5)	-	4,78	3,61	1,17 p. p.	-

1 EBITDA = pelnas prieš mokesčius, palūkanas, nusidėvėjimą ir amortizaciją.

² Nuosavo kapitalo grąža (ROE) = paskutinių 12 mėnesių grynasis pelnas (nuostolis)/ (nuosavas kapitalas laikotarpio pabaigoje + nuosavas kapitalas laikotarpio pradžioje)/2.

3 Turto grąža (ROA) = paskutinių 12 mėnesių grynasis pelnas (nuostolis)/ (turtas laikotarpio pabaigoje + turtas laikotarpio pradžioje)/2.

4 Įsipareigojimų ir nuosavo kapitalo santykis = įsipareigojimai iš viso laikotarpio pabaigoje / nuosavas kapitalas iš viso laikotarpio pabaigoje.

5 Bendras likvidumo koeficientas = trumpalaikis turtas laikotarpio pabaigoje / trumpalaikiai įsipareigojimai laikotarpio pabaigoje.

6 Kritinio likvidumo koeficientas = (trumpalaikis turtas laikotarpio pabaigoje – atsargos laikotarpio pabaigoje) / trumpalaikiai įsipareigojimai laikotarpio pabaigoje.

VADOVO KOMENTARAS

Gerbiamieji,

Džiaugiamės pristatydami 2017 m. AB "Klaipėdos nafta" veiklos rezultatus. Nepaisant stiprių išorinių aplinkybių, pavyko stabilizuoti 2017 metų krovinių srautus ir užsitikrinti gerus metinius rodiklius. Tuo pačiu Bendrovėje atlikome aibę darbų, kurių rezultatai Bendrovei suteikė ir dar suteiks ateityje konkurencinio pranašumo, efektyvesnio veiklos valdymo bei didesnio darbuotojų įsitraukimo.

KN, kaip naftos produktų ir SGD terminalų operatorė, savo veiklos apimtis vertina per šiuos pagrindinius rodiklius: naftos produktų krova, kuri per 2017-uosius metus sudarė 7,2 mln. Tonų, bei SGD terminalo gamtinių dujų dujinimas ir perkrova, - 2017 m. 12,6 mln. MWh.

Didžiausi iššūkiai 2017-aisiais metais buvo susiję su naftos produktų krova, ypač pirmąjį metų pusmetį, kai, dėl geopolitinės situacijos, buvo jaučiama įtampa ir stagnacija naftos bei jos produktų logistikoje tarp kaimyninių valstybių. Tačiau Bendrovė iš dalies atstatė krovos apimtis (daugiausia antrajame 2017-ųjų pusmetyje) pritaikydama turimą ir įvesdama į eksploataciją naują infrastruktūrą skirtingiems kroviniams. Teigiamą efektą davė ir geopolitinės aplinkos pagerėjimas.

SGD terminalo veikla pernai ženkliai prisidėjo prie aukštų KN rezultatų – per šiuos metus terminalo pajėgumas kai kuriais laikotarpiais siekė net apie 90 procentų ir buvo kone aukščiausias rezultatas tarp visų SGD terminalų Europoje. Pernai iš SGD terminalo dujos pasiekė 7 valstybes, o į terminalą SGD buvo atplukdytos iš keturių kontinentų: Europos, Pietų ir Šiaurės Amerikos bei Afrikos. Lietuvai atsivėrė galimybės pirkti dujas iš ten, kur yra pigiau.

Per metus subalansuota krovinių apyvarta bendrovei bei jos akcininkams atnešė gerų finansinių rezultatų. Iš viso KN 2017 m. pardavimo pajamos siekė 106,5 mln. eurų ir buvo 2,5 proc. didesnės nei 2016 metais. Naftos terminalai Klaipėdoje ir Subačiuje uždirbo 37,9 mln. eurų, 2,7 proc. daugiau nei 2016-aisiais (36,9 mln. eurų). 2017 metų SGD terminalo pajamos siekė 68,2 mln. eurų – panašios kaip ir 2016-aisiais metais (67 mln. eurų). 2017 m. grynasis bendrovės pelnas siekė 17,0 mln. eurų ir, lyginant su 2016 m., yra 23,5 proc. didesnis. EBITDA sudarė 31,3 mln. eurų, tai yra 10,2 proc. daugiau nei 2016 m. (28,4 mln. eurų).

Pasiekti rezultatai 2017-aisiais metais tik dar kartą įrodo, kad komandinis darbas ir susitelkimas gali atnešti realių naudų tiek bendrovei, tiek jos akcininkams, visuomenei ir valstybei. Ataskaitiniu periodu nuosavo kapitalo grąža sudarė 8,7 proc. (2016 m. – 7,1 proc.), EBITDA marža – 29,4 proc. (2016 m. – 27,4 proc.).

2017 metais bendrovė demonstravo ne tik finansinį augimą, bet buvo susikoncentravusi į žmogiškuosius išteklius, vidinius procesus ir į investicinių projektų įgyvendinimą. Pernai didžioji dalis bendrovės investicijų buvo nukreipta į SGD mažos apimties terminalo (paskirstymo stoties) statybas bei Klaipėdos naftos terminalo plėtrą – naujų talpyklų statybą. Iš viso per 2017-uosius investuota 32,9 mln. eurų, iš esmės įgyvendintas pirmasis, bendrovės strategijoje numatytas, investicijų etapas ir pradėti antrojo etapo darbai.

Žvelgiant į 2018 metus, Bendrovė Klaipėdos naftos terminale planuoja perkrauti ne mažesnį naftos produktų kiekį nei 2017 metais – 7,2 mln. tonų, o SGD terminale planuojama išdujinti apie 10,6 mln. MWh gamtinių dujų. Išlaikyti aukštą naftos terminalo pelningumą bus didelis iššūkis dėl rinkoje esančios įtemptos geopolitinės situacijos ir aštrios konkurencijos su kitais Baltijos šalių bei Ukrainos terminalais. Taip pat Bendrovė numato toliau plėtoti naujas, ateityje papildomą pelną generuosiančias, veiklas – mažos apimties SGD krovą ir tarptautinius projektus, kurie šiuo metu yra ankstyvose vystymosi stadijose, reikalauja papildomų resursų.

Būdama socialiai atsakinga bendrove, KN gaunamu pelnu dalijasi su aplink Bendrovę įsikūrusiomis organizacijomis, siekdama suvaldyti galimas taršos rizikas, nuolat ieško ir investuoja į aplinkosauginius procesus.

Ilgalaikė bendrovės sėkmė priklauso nuo darbuotojų įsitraukimo, profesionalumo, kompetencijos. Tad 2018 aisiais metais KN daugiau dėmesio skirs organizacinei kultūrai stiprinti: diegs naują vertybių projektą, sieks palaikyti dar glaudesnį ryšį su Bendrovę supančiomis bendruomenėmis, ieškos sprendimų, gerinančių aplinkos kokybę.

Mindaugas Jusius, Generalinis direktorius

INFORMACIJA APIE BENDROVĘ BEI JOS VEIKLĄ

AB "Klaipėdos nafta" - Lietuvos ir aplinkinio regiono energetiniam saugumui strategiškai reikšminga bendrovė, užtikrinanti suskystintų gamtinių dujų importo į Lietuvą ir kaimynines šalis galimybę bei LR valstybės privalomo naftos produktų rezervo saugojimą, taip pat patikimai ir efektyviai vykdanti naftos produktų perkrovą Klaipėdos uoste. Greta minėtų vykdomų veiklų, Bendrovė pradeda SGD mažos apimties veiklas.

Šiuo metu AB "Klaipėdos nafta" veikla išskiriama į dvi veiklos kryptis (naftos terminalų ir SGD terminalų) bei keturias atskiras veiklos sritis: naftos produktų krovą (Klaipėdos naftos terminale), ilgalaikio naftos produktų saugojimą (Subačiaus naftos terminale), SGD terminalo operavimą, su SGD susijusių veiklų plėtojimą. Vadovybė vertina kiekvienos veiklos finansinius rezultatus ir nustato kiekvienai iš jų strateginius tikslus.

Informacija apie investicijas į kitas įmones:

Bendrovė 2017 m. gruodžio 31 d. yra investavusi į šių įmonių kapitalą:

Įmonės pavadinimas	Adresas	Valdoma akcijų dalis, %	Veikla
UAB "SGD logistika"	Gedimino pr. 33-2, LT-01109 Vilnius	100	SGD transportavimo jūra veikla.
BALTPOOL, UAB	A. Juozapavičiaus g. 9, LT-09311, Vilnius	33	Lietuvos energijos išteklių biržos operatorius, turintis teisę organizuoti prekybą biokuro produktais, Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) lėšų administratorius.
Sarmatia Sp. z o.o.	ul. Nowogrodzka 68, Prima court, 02-014 Warszawa, Lenkija	1	Naftotiekio tarp Azijos valstybių bei Baltijos jūros tiesimo galimybių analizavimas ir projektavimas.

KLAIPĖDOS NAFTOS TERMINALAS

Bendrovės Klaipėdos naftos terminalas yra vienas didžiausių Baltijos šalių naftos krovinių tranzito paslaugų rinkoje. Bendrovės naftos terminalo infrastruktūra skirta perpilti iš geležinkelio cisternų į laivus eksportuojamus naftos produktus, kurie yra tiekiami iš naftos perdirbimo gamyklų.

Bendrovė naftos terminale perkrauna šiuos naftos produktus:

Šviesiuosius naftos produktus (toliau – ŠNP):

• - Įvairių rūšių dyzelinį kurą;
• - Įvairių rūšių benziną;
• - Reaktyvinį kurą.

Tamsiuosius naftos produktus (toliau – TNP):

• - Įvairių rūšių mazutą;
• - Technologinį kurą;
• - Vakuuminį gazolį (VGO);
• - Žaliavinę naftą

Klaipėdos naftos terminalo charakteristika
Lokacija		Klaipėdos naftos terminalo teritorija, adresas: Burių g. 19, Klaipėda
Naftos produktų talpyklos		Iš viso 30 talpyklų (+7 talpyklos nuo 2018 m. pradžios)
Naftos produktų talpų tūris		475 tūkst. m3 talpyklų parkas (+20,6 tūkst. m3 nuo 2018 m. pradžios)
Terminalo pajėgumas		Iki 800 tūkst. t/mėn.
Krantinės		2
Krantinės ilgis		Po 274 metrų
Įplaukimo į uostą gylis		14,5 metrų
Priimami laivai		Iki 100,000 tonų su iki 12,5 m grimzle
Geležinkelio estakados		2 geležinkelio estakadas, turinčias po 2 kelius:
		2 keliai naftos produktams, kuriems nereikalingas temperatūrinis režimas (vienu metu apdorojama iki 2 x 30 geležinkelio cisternų);
		2 keliai naftos produktams, kuriems reikalingas pašildymas ir temperatūrinis režimas (vienu metu apdorojama iki 2 x 32 geležinkelio cisternų);
		vienas iš kelių pritaikytas visų tipų naftos produktams;
		vienu metu galima krauti 124 geležinkelio cisternas.
Autocisternų pildymas		Vienu metu gali būti pildomos 4 autocisternos
Moderni laboratorija		Nustato pagrindinius naftos produktų kokybės parametrus
Biologinių vandens valymo įrenginių metinis išvalomo vandens kiekis		iki 400 tūkst. m3 arba 160 m3 /val .
Nuosavos katilinės bendras trijų katilų galingumas		100 MWh

Bendrovės naftos terminale naftos produktų krovos paslaugų procesai pagrinde susidaro iš šių terminalo operacijų: i) naftos produktų priėmimo iš geležinkelio vagonų cisternų, ii) laikino naftos produktų saugojimo terminalo talpyklose, iii) naftos produktų pakrovimo į tanklaivius.

Taip pat Bendrovė gali aprūpinti Lietuvą importuojamais naftos produktais, kurie į Klaipėdos uostą atgabenami tanklaiviais. Terminale įrengta autocisternų pripylimo aikštelė, skirta išvežti importuotiems šviesiesiems naftos produktams.

AB "KLAIPĖDOS NAFTA" METINIS PRANEŠIMAS Už dvylikos mėn. laikotarpį, pasibaigusį 2017 m. gruodžio 31 d.

Klaipėdos naftos terminalas teikia šias paslaugas:

• - perpila naftą ir naftos produktus iš geležinkelio cisternų į tanklaivius;
• - priima naftą ir naftos produktus iš tanklaivių į geležinkelio cisternas;
• - perpila naftos produktus į autocisternas;
• - laikinai saugo (kaupia) naftą ir naftos produktus; - priima naftos produktais užterštą vandenį iš
• laivų;

Naftos terminalų infrastruktūra

• - švartuoja laivus;
• - nustato naftos produktų kokybės parametrus;
• - parūpina techniką, skirtą įvesti cheminius priedus į naftos produktus;
• - maišo tamsiuosius ir šviesiuosius naftos produktus (angl. blending);
• - aprūpina laivus kuru ir vandeniu.

SUBAČIAUS NAFTOS TERMINALAS

AB "Klaipėdos nafta" 2012 m. birželio 11 d., patvirtinus akcijų pasirašymo su Lietuvos Respublika sutartį, buvo perduota valdyti Subačiaus naftos terminalą (toliau - SNT). Perėmus Subačiaus naftos terminalo infrastruktūrą, buvo išplėsta ir labiau diversifikuota Bendrovės veikla bei paslaugos, kurios pasipildė ilgalaike naftos produktų saugojimo paslauga.

Subačiaus naftos terminalo charakteristika
Lokacija	Kunčių km., Kupiškio raj.
Naftos produktų talpyklos	Iš viso 66 talpyklos
Naftos produktų talpų tūris	Apie 338 tūkst. m3 talpyklų parkas
Geležinkelio estakados	Vienu metu galima aptarnauti 14 vagonų cisternų
Autocisternų pildymas	Moderni autocisternų užpylimo aikštelė
Moderni laboratorija	Gali nustatyti pagrindinius naftos produktų kokybės parametrus

Subačiaus naftos terminalas teikia šias paslaugas:

• - Valstybės naftos produktų (degalų) atsargų saugojimas, užtikrinant valstybės energetinio saugumo tikslų vykdymą pagal numatytus teisės aktus.
• - Naftos produktų (degalų) ilgalaikis saugojimas.
• - Naftos produktų (benzino ir dyzelino) trumpalaikio saugojimo ir krovos paslaugos privatiems klientams ir įmonėms.

SUSKYSTINTŲJŲ GAMTINIŲ DUJŲ TERMINALAS

2012 m. birželio 12 d. Seimas priėmė Suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymą (Nr. XI-2053), kuriame numatyta aukščiausiu teisiniu lygiu nustatyti SGDT įrengimo Lietuvos Respublikos teritorijoje, jo veiklos ir eksploatavimo bendrieji principai bei reikalavimai, taip pat sudarytos teisinės, finansinės ir organizacinės sąlygos SGDT projektui įgyvendinti. Už projekto įgyvendinimą atsakinga paskirta AB "Klaipėdos nafta". Po dvejus su puse metų trukusių projekto įgyvendinimo darbų, 2014 m. lapkričio 27 d., SGD terminalas pradėjo veiklą, o Bendrovė tapo šio terminalo operatoriumi. SGDT veikla pradėta

SGD terminalo infrastruktūra

AB "Klaipėdos nafta" SGD terminalas paremtas plaukiojančios SGD saugyklos su dujinimo įrenginiu technologija. SGD laivą-saugyklą (angl. FSRU) nuomojanti bendrovė yra Höegh LNG Ltd. 450 metrų ilgio krantinė, prie kurios SGD laivas-saugykla yra nuolatos prišvartuotas, yra pastatyta Kuršių mariose, pietinėje

Klaipėdos uosto dalyje. Terminalas yra sujungtas su gamtinių dujų perdavimo sistemos operatoriaus AB "Amber Grid" dujų perdavimo tinklu 18 kilometrų ilgio jungiamuoju dujotiekiu. SGD terminalo pagrindinė funkcija - priimti ir saugoti suskystintas gamtines dujas, jas dujinti bei tiekti į magistralinį tinklą.

SGD terminalų infrastruktūra

- Biologinių priedų ir žymėjimo medžiagų įmaišymas į naftos produktus. 2017 m. Subačiaus naftos terminalo veiklos rezultatai

pateikti Bendrovės 2017 m. finansinių ataskaitų rinkinio aiškinamajame rašte "Informacija apie segmentus".

Subačiaus naftos terminalo infrastruktūra bei priemonės nuolat atnaujinamos, siekiant užtikrinti tinkamą, kokybišką paslaugų teikimą klientams bei saugios ir patikimos kuro bazės eksploatacijos užtikrinimą.

vykdyti 2014 m. lapkričio 27 d. Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai išdavus gamtinių dujų skystinimo licenciją.

SGD terminalas papildo ir praplečia esamą šalies gamtinių dujų tiekimo infrastruktūrą, sukuria galimybes tiekimo diversifikavimui, panaikina priklausomybę nuo vienintelio išorinio gamtinių dujų tiekėjo, užtikrina gamtinių dujų tiekimo saugumą ir įvykdo ES direktyvinį N-1 infrastruktūros standartą, t.y. sudaro prielaidas Lietuvai savarankiškai apsirūpinti gamtinėmis dujomis, reikalingomis pirmojo būtinumo paklausai patenkinti.

AB "KLAIPĖDOS NAFTA" METINIS PRANEŠIMAS Už dvylikos mėn. laikotarpį, pasibaigusį 2017 m. gruodžio 31 d.

SGD laivas–saugykla su dujinimo įrenginiu:

SGD laivas-saugykla yra SGD tanklaivis ("Independence"), kuris Klaipėdos jūrų uoste priima suskystintąsias gamtines dujas iš jūrų laivų transporterių – dujovežių, kurie švartuojasi prie SGD laivo. SGD yra kaupiamos ir, pagal klientų grafikus, leidžiamos pro specialius įrenginius, siekiant SGD sugrąžinti į dujinį būvį ir tiekiant jas į dujų perdavimo sistemą. 2012 m. pasirašyta laivo-saugyklos 10-ies metų nuomos (su išpirkimo galimybe) sutartis su Norvegijos kompanija "Höegh LNG Ltd.". Šio laivo gamintojas – Pietų Korėjos laivų statykla "Hyundai Heavy Industries Co., Ltd".

SGD terminalo ir laivo–saugyklos ("Independence") techninės charakteristikos*
Technologija	Plaukiojanti talpykla su dujinimo įrenginiu (FSRU)
Vieta	Pietinė Klaipėdos jūrų uosto dalis, šalia Kiaulės nugaros salos
Laivo – saugyklos savininkas, nuomotojas	Norvegijos kompanija Höegh LNG Ltd.
Talpykla	170.000 m³
Krovos pajėgumai/greitis	9.000 m³/h SGD. Krovimas iš laivo į laivą, naudojant lanksčiąsias žarnas
FSRU pajėgumai	3,76 mlrd. m³ GD per metus (10,24 mln. m³ per dieną)
Maksimalus SGD pripildymo lygis	98 %, esant 70kPag
Minimalus operatyvinis SGD likutis	3.500 m3 SGD
Dujų srautas į dujų vamzdyną	10,24 mln. m³ per dieną
FSRU pagaminimo data	2014 m.
FSRU ilgis	294 m
FSRU plotis	46 m
FSRU grimzlė	12,6 m

*Terminalo techninės sąlygos nurodytos dabar galiojančiomis norminėms sąlygomis: degimo/matavimo temperatūra – 25/0 °C, slėgis – 1,01325 bar.

Krantinė ir jos įrenginiai:

Prie krantinės nuolatos yra prišvartuotas SGD laivassaugykla, kuris priima SGD iš jas atgabenančių dujovežių. Specialią krantinėje sumontuotą įrangą sudaro: aukšto slėgio platforma, serviso platforma, švartavimosi ir tvirtinimo aikštelės, susisiekimo tilteliai, stebėjimo bokštai, valdymo patalpa, priešgaisrinės apsaugos įranga, techninio aptarnavimo kranai ir aukšto slėgio dujų perdavimo rankovės, bei kita reikalinga įranga ir sistemos.

SGD terminalo jungiamasis dujotiekis:

Terminalas yra sujungtas su gamtinių dujų perdavimo sistemos operatoriaus AB "Amber Grid" dujų perdavimo tinklu -18 kilometrų ilgio, 700 mm skersmens jungiamuoju

SGD terminalo paslaugos

Terminalo paskirtis teikti i) SGD išdujinimo (skystinimo), ii) SGD perkrovos paslaugas. SGD dujinimo paslaugą sudaro viena su kita susijusios paslaugos:

• - SGD perkrova Terminalo naudotojo grafike nustatytais perkrovos kiekiais (žr. žemiau);
• - SGD išdujinimas Terminalo naudotojo grafike nustatytu dujinimo režimu.

SGD perkrovos paslaugą sudaro tarpusavyje susijusios paslaugos:

dujotiekiu. Pasijungimo į perdavimo tinklą vietoje yra pastatyta dujų apskaitos stotis.

• - SGD priėmimas galimybė atvežti SGD krovinį 65.000-160.000 m³ dydžio (jei nesusitarta kitaip) dujovežiu, prišvartuoti dujovežį prie krantinės ir iškrauti per ne ilgesnį nei 48 valandų krovos terminą.
• - SGD laikymas Terminale iki SGD perkrovos, bet ne ilgiau nei 60 kalendorinių dienų.
• - SGD perkrova (re-eksportas) Terminalo naudotojo grafike nustatyto SGD kiekio perkrova į ne mažesnius nei 5.000 m³ ir ne didesnius nei

65.000 m³ dujovežius per ne ilgesnį nei 48 valandų terminą.

Terminalo teikiamoms paslaugoms taikomos šios kainos:

• - SGD (pakartotinio) dujinimo paslaugos kainos fiksuota dalis yra kasmet tvirtinama Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau - VKEKK). Ši kainos dalis yra įskaičiuojama į gamtinių dujų tiekimo saugumo papildomą dedamąją prie perdavimo kainos;
• - SGD (pakartotinio) dujinimo paslaugos kainos kintama dalis mokama klientų už išdujintą dujų kiekį ir kasmet tvirtinama VKEKK;
• - SGD perkrovos paslaugos kaina, nustatyta VKEKK 2014 m. lapkričio 20 d. nutarimu Nr. O3-896 ir yra fiksuota 5 metams.

Terminalo paslaugos	Paslaugos kaina
SGD dujinimo paslaugos* kintama kaina (galioja 2016-2018 m.)	0,10 Eur/MWh be PVM
SGD perkrovos paslaugos kaina (nustatyta 2015-2019 m.)	1,14 Eur/MWh be PVM

*Terminalo naudotojai, transportuojantys gamtines dujas per vidinį gamtinių dujų perdavimo sistemos išleidimo tašką, taip pat sumoka VKEKK nustatytą gamtinių dujų tiekimo saugumo papildomą dedamąją prie gamtinių dujų perdavimo kainos (toliau – saugumo dedamoji).

SGD terminale yra pilnai užtikrinti Trečiųjų šalių prieigos reikalavimai pagal ES teisę ir SGD terminalo veikla organizuojama vadovaujantis Naudojimosi suskystintų gamtinių dujų terminalu taisyklėmis (toliau – Terminalo taisyklės), priimtomis po viešų konsultacijų su rinkos dalyviais ir suderintomis VKEKK nutarimu. SGD terminalo pajėgumai potencialiems naudotojams suteikiami vienodomis sąlygomis, kasmetinės viešos ir skaidrios pajėgumų skirstymo procedūros metu arba einamaisiais dujų metais, jei SGD terminale yra laisvų pajėgumų.

KLAIPĖDOS MAŽOS APIMTIES SGD TERMINALAS

2017 m. rudenį Bendrovė simboliškai atidarė SGD paskirstymo stotį, nors paleidimo-derinimo darbai dar bus vykdomi 2018 m. pradžioje.

SGD paskirstymo stoties projekto tikslas - vystyti mažos apimties SGD infrastruktūrą Baltijos šalyse ir Lenkijoje, kas ne tik didina energetinį saugumą nuo dujotiekio nutolusioms vietovėms, bet kartu teikia ir alternatyvios bei švarios energijos privalumus svariam vartotojų skaičiui. Ši infrastruktūra taip pat sukuria sąlygas naudoti švarų kurą laivybos bei sunkiojo kelių transporto industrijose.

Paskirstymo stotis suprojektuota priimti krovinius iš mažos apimties SGD dujovežių, saugoti SGD, krauti SGD į autocisternas arba bunkeriuoti SGD varomus laivus. Ji susideda iš penkių "kulkos" tipo talpų po 1.000 m³ , su galimybe praplėsti infrastruktūrą iki dešimties talpų ateityje.

Šiame terminale veikia trečiųjų šalių prieiga.

2017 m. paleidimo-derinimo darbams buvo pristatyti du SGD kroviniai mažaisiais dujovežiais. Dalis SGD testavimo tikslais buvo perkrauta į sunkvežimius ir paskirstyta dviejų klientų vartotojams Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje bei Lenkijoje. Likusi SGD dalis sunaudota Bendrovės vidinėms reikmėms.

Statybos prasidėjo 2016 m. Tai yra komercinis Bendrovės projektas, finansuojamas pačios Bendrovės bei ES programos "Motorways of the Seas (MoS)".

SGD paskirstymo stoties techninė charakteristika

Komercinis veiklos principas	Atviras trečių šalių prieigos terminalas: SGD saugojimas, krova į autocisternas, laivų bunkeriavimas
Lokacija	Šiaurinė Klaipėdos uosto dalis, Klaipėdos naftos terminalo teritorija
Technologija	Penkios antžeminės "kulkos" tipo talpyklos
Talpų tūris	5 x 1.000 m3
Metinis perkrovos pajėgumas	250.000 m3 per metus
SGD priėmimo greitis (iš laivo)	Iki 1.250 m3 /val.
Dienos autocisternų krovos pajėgumas	24 autocisternos
Talpos užpildymas	Iki 90%
Minimalus SGD kiekis	Iki 100 m3 vienoje talpoje
Autocisternų krova	2 autocisternų krovos aikštelės (įmanoma krova vienu metu)
Autocisternų krovos greitis	60 – 100 m3 /val.
Bunkeravimo greitis	250 – 500 m3 /val.
Nugaravusios dujos	Iki 0,07%/dieną nuo bendros SGD talpų tūrio
Nugaravusių dujų panaudojimas	Dujų vamzdžio jungtis su Bendrovės katiline
Krantinė	Ilgis: 250 metrų

Planuojama veikla:

• - SGD priėmimas iš dujovežių ir laikinas saugojimas;
• - Perkrovimas į autodujovežius;
• - Tiesioginis SGD bunkeravimas į laivus.

SGD panaudojimas:

Suskystintosios gamtinės dujos – švariausias iškastinis kuras Klaipėdos SGD paskirstymo stotyje į autodujovežius bus perpilamos tos pačios gamtinės dujos, kurias naudojame buityje ar pramonėje, tačiau skysto pavidalo, atšaldytos iki -161 laipsnio ir užimančios 600 kartų mažiau vietos nei dujų pavidalo. SGD yra bekvapės, bespalvės, nesprogios, netoksiškos ir nekorozinės.

Energija

SGD pradedamos naudoti tose vietovėse, kurių nesiekia dujotiekiai. Klaipėdos SGD paskirstymo stotis geografiškai patraukli aprūpinti SGD ne tik Lietuvos, bet ir Šiaurės rytų Lenkijos vartotojus, Baltijos šalių klientus. Įrengus išdujinimo stoteles, SGD būtų naudojamos šilumos bei elektros gamybai. Taip pat SGD, kurių temperatūra siekia - 161 laipsnį, yra tinkamos pramonės objektuose.

Laivybai

Pasaulinė laivyba eina švaresnio ir efektyvesnio kuro keliu, šiuo atveju SGD yra alternatyvus kuras taršiems naftos produktams. Augant švaraus kuro poreikiui, pasaulyje sparčiai didėja SGD varomų laivų flotilė.

Transportui

Kaip ir laivyboje, taip ir kito transporto srityje, ieškoma alternatyvų kurui. Nemažai šalių, tokių kaip Nyderlandai, jau turi išplėtotus SGD degalinių tinklus. Šiuo kuru varomas viešasis bei krovininis transportas.

BENDROVĖS STRATEGIJA

AB "Klaipėdos nafta" Valdyba 2016 m. patvirtino 2016 – 2020 metų veiklos strategiją (toliau – Strategija), kurioje išanalizavo Bendrovės aplinkos veiksnius, iš naujo suformulavo Bendrovės misiją bei viziją, nustatė bendruosius strateginius tikslus visai Bendrovei ir kiekvienai Bendrovės vykdomai veiklai, įvertino istorinę finansinę Bendrovės informaciją ir numatė siektinus strateginio laikotarpio rodiklius.

Strategijoje numatoma, kad Bendrovė sieks tapti viena efektyviausių Bendrovių Europoje, sieks pokyčių, veiklos diversifikacijos, naujų paslaugų ir projektų, sudarančių Bendrovės vertės pagrindą, tvariam augimui. Tikima, kad Bendrovės pasiekimai bus matomi bei vertinami Lietuvos Valstybės mastu.

Sėkmingas SGD projekto įgyvendinimas ir įgyta patirtis suteikia Bendrovei unikalią galimybę išnaudoti šią patirtį tarptautiniu mastu ir praplėsti Bendrovės veiklos geografiją. Mažos apimties SGD projekto įgyvendinimas bus svarbus visam Baltijos jūros regionui. Įgyvendindama savo strategiją, Bendrovė nori tapti patrauklia investuotojams, užtikrinančia konkurencingą investicijų grąžą mokamais dividendais bei Bendrovės vertės augimu, gerinant komercinių veiklų finansinius rodiklius.

Strategijoje numatoma, kad didelis Bendrovės vadovų dėmesys skiriamas socialinei atsakomybei, darbuotojų ugdymui, aplinkosaugai bei bendradarbiavimui su Lietuvos mokslo institucijomis.

Bendri įmonės strateginiai tikslai
Saugios, patikimos ir efektyvios Bendrovės vertės didinimas veiklos užtikrinimas		Veiklos augimas ir diversifikavimas	Vidaus procesų gerinimas	Kompetencijų ugdymas
Atskirų veiklų strateginiai tikslai
Naftos krovos terminalas	SGD terminalas	SGD Mažos apimties veiklos	Subačiaus naftos terminalas
•Patrauklumo ir žinomumo NP savininkams didinimas	•Užtikrinti alternatyvų GD	•Sukurti mažos apimties SGD •	Tinkamo valstybės NP rezervo
•Krovos lankstumo ir pajėgumo didinimas	tiekimo šaltinį Lietuvai	veiklos infrastruktūrą	saugojimo užtikrinimas
•Veiklos apimčių ir teikiamų paslaugų plėtra	•Minimalūs eksploatavimo kaštai GD vartotojams	•Vystyti regioninę SGD rinką •	Ilgalaikio NP saugojimo veiklos
•Saugaus eksploatavimo užtikrinimas	•Vykdyti su SGD terminalo veikla susijusių paslaugų plėtrą		apimčių didinimas bei plėtra

Žemiau pateikiami bendri AB "Klaipėdos nafta" ir atskirų veiklų strateginiai tikslai 2016 – 2020 m.

Vykdydama veiklas strategijos laikotarpiu Bendrovė siekia:

Naftos krovos terminalas - saugiai, patikimai ir konkurencingai vykdyti naftos produktų perkrovą Klaipėdos uoste, didinant naftos terminalo patrauklumą, lankstumą, technologinį pajėgumą ir taip siekti pritraukti naujų klientų ir didinti krovos apimtis.

SGD terminalas (SGDT) - užtikrinti nepertraukiamą dujų importo į Lietuvą galimybę ir didinti Lietuvos valstybei ir dujų vartotojams kuriamą naudą. Tikslai bus įgyvendinami užtikrinant SGD terminalo saugią ir nenutrūkstamą, efektyvią terminalo veiklą. Tuo pačiu strategijoje

Bendrovė tiek savo kasdienėje veikloje, tiek įgyvendindama savo strateginius tikslus, vadovaujasi šiomis vertybėmis:

• - Iniciatyvumas. Bendrovė siekia identifikuoti rinkos poreikius bei verslo plėtros galimybes ir, atitinkamai, prisitaikyti kuriant naujas, ar modifikuojant teikiamas, paslaugas.
• - Profesionalumas ir patikimumas. AB "Klaipėdos nafta" toliau sieks vykdyti naftos produktų greitą, kokybišką ir efektyvią krovą bei SGD perkrovą ir išdujinimą. Tobulinami NP krovos ir SGD išdujinimo procesai bei kruopščiai prižiūrima perkraunamų produktų kokybė.

Skaidrumas. Bendrovė siekia atitikti NASDAQ Vilnius akcijų rinkoje listinguojamų bendrovių numatoma mažinti SGD terminalo išlaikymo kaštus gamtinių dujų vartotojams.

SGD mažos apimties veiklos – pastatyti SGD antžeminio paskirstymo stotį, pradėti vykdyti SGD mažos apimties veiklas, aktyviai ieškoti kitų SGD paskirstymo stočių investicinių projektų Baltijos jūros regione galimybių.

Ilgalaikio naftos produktų saugojimo veikla (Subačiaus naftos terminalas) - užtikrinti efektyvų valstybės privalomo naftos produktų rezervo saugojimą, plėsti ilgalaikio NP saugojimo apimtis

valdymo kodekso principus, vadovautis geriausias korporatyviniais valdymo principais bei išsamiai ir laiku viešinti investuotojams ir visuomenei svarbiausią informaciją apie Bendrovės veiklą.

- Socialinė atsakomybė. Vykdydama savo veiklą, Bendrovė vadovaujasi tvaraus verslo plėtros principais, kurie apima socialinę atsakomybę ir aplinkosaugines iniciatyvas. Todėl, Bendrovė investuoja į papildomas veiklas, didinančias ne tik ekonominę grąžą investuotojams, bet ir orientuojasi į aplinką tausojančias technologijas, remia įvairiausius socialinius projektus.

SVARBIAUSI ATASKAITINIO LAIKOTARPIO ĮVYKIAI

2017 m. sausio 24 d. Stebėtojų taryba nuo 2017 m. sausio 24 d. iki veikiančios AB "Klaipėdos nafta" valdybos kadencijos

pabaigos (2018 m. balandžio 29 d.) išrinko Bjarke Pålsson nepriklausomu Bendrovės valdybos nariu.

2017 m. kovo 2 d. Azoto trąšų bei chemijos prekių gamintoja AB "Achema" pasirašė susitarimus su Bendrove dėl SGD terminalo pajėgumų užsakymo (5.839,9 tūkst. MWh) periodu 2017-04-01 – 2017-09-30.

2017 m. kovo 29 d. Bendrovės nepriklausomas valdybos narys Mindaugas Jusius informavo apie pasitraukimą iš Bendrovės valdybos nario pareigų, kadangi nuo 2017 m. balandžio 11 d., po viešo ir atviro generalinio direktoriaus atrankos konkurso, pradėjo eiti AB "Klaipėdos nafta" vadovo pareigas.

2017 m. balandžio 21 d. sušauktas Bendrovės eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas:

• - Patvirtintas Bendrovės 2016 m. audituotų finansinių ataskaitų rinkinys;
• - Paskirstytas Bendrovės paskirstytasis pelnas (13.794 tūkst. Eur), dividendams skiriant dalį pelno – 9.656 tūkst. Eur arba 0,025 Eur dividendų vienai akcijai.

2017 m. balandžio 21 d. įvykus AB "Klaipėdos nafta" visuotiniam akcininkų susirinkimui pasibaigė stebėtojų tarybos kadencija, kaip tai numato LR akcinių bendrovių įstatymo 31 str. 4 d. Audito komiteto narių kadencija pasibaigė kartu su stebėtojų tarybos kadencija.

2017 m. balandžio 28 d. AB "Klaipėdos nafta" sudarė kredito sutartį su NIB dėl iki 20.400 tūkst. Eur kredito suteikimo SGD paskirstymo stoties ir naftos terminalo parko plėtros (I etapo) projektų įgyvendinimui. Palūkanos kintamos, susideda iš 6 mėn. Euribor bei maržos.

2017 m. birželio 8 d. AB "Klaipėdos nafta" pasirašė sutartis su trimis SGD terminalo naudotojais. Pajėgumus iš anksto 2017 m. spalio 1d. – 2018 m. rugsėjo 30 d. dujų metams rezervavo UAB "LITGAS", ir AB "Achema", bei 2017 m. spalio 1d. – 2018 m. rugpjūčio 31 d. -UAB "Lietuvos dujų tiekimas".

2017 m. birželio 27 d. Laikotarpiui nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2017 m. rugsėjo 30 d. UAB "Lietuvos dujų tiekimas" suteikti papildomi SGD terminalo pajėgumai, siekiantys 960 tūkst. MWh.

2017 m. liepos 4 d. sušauktas Bendrovės neeilinis visuotinis akcininkų susirinkimas pritarė dviejų šviesiųjų naftos produktų sutarčių sudarymui su viešųjų pirkimų laimėtojais dėl rezervuarų projektavimo, įsigijimo ir statybos darbų:

• - Sutartis dėl 2x10.000 m³ , 4x5.000 m³ rezervuarų pasirašyta 2017 m. gegužės 22 d. Sutarties suma: 7.473 tūkst. Eur. Numatoma darbų pabaiga - 18 mėnesių nuo darbų pradžios
• - Sutartis dėl 6x20.000 m³ rezervuarų pasirašyta 2017 m. birželio 12 d. Sutarties suma: 11.453 tūkst. Eur. Numatoma visų darbų pabaiga – 21 mėnesis nuo darbų pradžios.

2017 m. liepos 12 d. Laikotarpiui nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d. iki 2017 m. spalio 31 d. UAB "Lietuvos dujų tiekimas" suteikti papildomi suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalo pajėgumai, siekiantys 960 tūkst. MWh.

2017 m. spalio 17 d. SGD paskirstymo stotyje, vykdant stoties paleidimo-derinimo darbus, pirmą kartą suskystinos gamtinės dujos perkrautos į autodujovežį. Priimtas ir užpildytas pirmasis Lenkijos kompanijos DOUN SGD autodujovežis.

2017 m. spalio 25 d. Bendrovė paskelbė apie vykdomą kandidatų į Bendrovės nepriklausomus stebėtojų tarybos narius atranką - vieno nepriklausomo finansų srities stebėtojų tarybos nario ir vieno nepriklausomo strateginio planavimo ir valdymo srities stebėtojų tarybos nario.

2017 m. gruodžio 6 d. sušauktas Bendrovės neeilinis visuotinis akcininkų susirinkimas pritarė naftos terminalo krantinių Nr. 1 ir Nr. 2 rekonstrukcijos investiciniam projektui už bendrą, ne didesnę nei 16,5 mln. EUR (be PVM), sumą.

2017 m. gruodžio 27 d. pirmosios instancijos Klaipėdos apygardos teismas priėmė nuosprendį baudžiamojoje byloje, kurioje baudžiamojon atsakomybėn buvo traukiami kaltinamieji Artūras Urbutis, Antanas Urbutis, Svetlana Popova, Andrejus Vaičiulis (UAB "Naftos grupė"), taip pat buvęs AB "Klaipėdos nafta" generalinis direktorius Jurgis Aušra bei buvęs AB "Klaipėdos nafta" komercijos direktorius Ričardas Milvydas, kurioje Bendrovė kaip civilinis ieškovas buvo pareiškusi ieškinį dėl bendros 20.883.558,16 Eur sumos žalos atlyginimo dėl neteisėtų kaltinamųjų veiksmų. Pirmos instancijos Klaipėdos apygardos teismas baudžiamojoje byloje patenkino civilinį ieškinį, tačiau sprendimas vėliau buvo apskųstas.

SVARBIAUSI ĮVYKIAI, ĮVYKĘ PO ATASKAITINIO LAIKOTARPIO PABAIGOS

Duomenys apie viešai skelbiamą informaciją

Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka visi, su Bendrovės veikla susiję, esminiai įvykiai ir informacija apie visuotinio akcininkų susirinkimo laiką bei vietą skelbiama Bendrovės internetiniame puslapyje www.kn.lt ir vertybinių popierių biržoje AB NASDAQ Vilnius (www.nasdaqomxbaltic.com).

VERSLO APLINKA BEI RINKA

Naftos produktų krovos rinka ir aplinka

Bendrovės naftos produktų krovos veiklai didžiausią įtaką daro:

a) naftos produktų perkrovimo ir saugojimo infrastruktūra bei Bendrovės pasirengimo išnaudoti turimą infrastruktūrą lygis,

b) ekonominis patrauklumas logistiniu požiūriu (tiek perkrovos tarifų, tiek ir visos logistinės grandinės kaštų suma);

c) makroekonominė ir geopolitinė aplinka regioninėse ir pasaulinėse naftos perdirbimo ir prekybos rinkose.

Naftos perdirbimo gamyklos (toliau – NPG), iš kurių naftos produktai potencialiai tiekiami į Bendrovės naftos terminalus, išsidėsčiusios rytų ir pietryčių kryptimis: Mažeikių NPG Lietuvoje (valdoma AB "ORLEN Lietuva"), Mozyrio OJSC "Mozyr" ir Novopolotsko OJSC "Naftan" NPG Baltarusijoje bei artimiausios Rusijoje esančios NPG.

Pagrindiniai Bendrovės konkurentai laikytini visi Baltijos jūros rytinės pakrantės uostuose bei Odesos uoste (Ukraina) veikiantys naftos produktų krovos terminalai.

Pažymėtina, jog regiono konkurencinė aplinka naftos produktų perkrovimo rinkoje kasmet intensyvėja, ypač tai pasakytina apie baltarusiškų tranzitinių naftos produktų srautą. Pagrindiniai tiesioginiai Bendrovės konkurentai baltarusiškiems krovinių srautams yra Baltijos šalių – Ventspilio, Rygos bei Klaipėdos, o taip pat ir Odesos uostuose veikiantys naftos produktų krovos terminalai.

Naftos produktų perkrovos rinkoje pastaruosius keletą metų pastebimas Rusijos suinteresuotumas į savus uostus nukreipti ne tik rusiškos, tačiau kartu ir baltarusiškos kilmės naftos produktus.

Pagrindiniai Rusijos NPG pagaminti eksportiniai naftos produktų srautai nukreipiami per Rusijos uostus, esančius Suomijos įlankoje (Sankt Peterburgas, Primorskas, Ust-Luga). Be kita ko, pastaruoju metu akcentuojamas Rusijos siekis kuo daugiau rusiškos kilmės naftos produktų krauti tik per savus uostus. Atkreipiamas dėmesys, kad Estijos

Latvijos uostams prarandant pagrindinius Rusijos NP srautus, jie tampa reikšmingu konkurentu Bendrovės srautams.

2017 m. pirmame pusmetį Bendrovė susidūrė su iššūkiais, kuomet dėl geopolitinių priežasčių buvo sumažintas rusiškos žaliavinės naftos tiekimas į pagrindines Baltarusijos NPG, kas savo ruožtu turėjo neigiamos įtakos tranzitinių krovinių srautams. Verta atkreipti dėmesį, jog nepaisant nepalankios rinkos konjunktūros bei intensyvios konkurencinės aplinkos, Bendrovei pavyko išlaikyti beveik tokį patį krovos lygį kaip ir praėjusiais, 2016 m., diversifikuojant teikiamų paslaugų portfelį ir plečiant klientų bei perkaunamų NP portfelį.

Remiantis statistiniais duomenimis, rytinės Baltijos jūros pakrantės uostai 2017 m. perkrovė apytikriai 94,6 mln. t. naftos produktų, lyginant su 2016 m. perkrautomis 99,7 mln. t. arba 5,2 proc. mažiau.

Nepaisant to, 2017 m. metais Klaipėdos uostas buvo vienas iš tų Baltijos jūros uostų, kuriame naftos produktų krova didėjo:lyginant su 2016 m. Klaipėdos uosto naftos produktų krova išaugo 0,25 mln. t. arba 2,8%.

AB "KLAIPĖDOS NAFTA" METINIS PRANEŠIMAS Už dvylikos mėn. laikotarpį, pasibaigusį 2017 m. gruodžio 31 d.

Naftos produktų krovos palyginimas Baltijos jūros rytinės pakrantės uostuose 2016 – 2017 m., mln. t.:

Parengta remiantis VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos informacija

Naftos produktų krovos apimtys

2017 m. Bendrovės naftos terminaluose perkrauta 7.177 tūkst. t. naftos produktų. Per Klaipėdos naftos terminalą perkrauta 7.078 tūkst. t., tuo tarpu Subačiaus naftos terminale – 98 tūkst. t. naftos produktų. Lyginant su praėjusiais 2016 m. naftos terminalų krova išliko beveik tokiame pačiame lygyje – perkrauta tik 2,2 proc. mažiau. Krovos sumažėjimui daugiausia įtakos turėjo kiek mažesnis pagrindinio kliento – AB ORLEN Lietuva naftos produktų krovos kiekio pokytis.

Nepaisant minėtų nepalankių geopolitinių aplinkybių, tranzitiniai srautai 2017 m. liko panašiame lygyje, o tamsių naftos produktų tranzitas ūgtelėjo 5 proc.

Pagrindinis tranzitinių krovinių klientas 2017 m. buvo BNK (UK) Limited, priklausanti didžiausiai Baltarusijos naftos produktų eksportuotojai – ZAT "Belaruskaja neftenaja kampanija" (Baltarusijos naftos bendrovė – BNK). Siekiant užtikrinti nenutrūkstamą tranzitinių krovinių srautą per Bendrovės Klaipėdos naftos terminalą, su šia kompanija sudaryta ilgalaikė, iki 2019 m. spalio 31 d. galiojanti,

paslaugų teikimo, susijusio su naftos produktų perpylimu, sutartis.

AB "ORLEN Lietuva" 2017 m., lyginant su 2016 m., vežė 6 proc. mažiau naftos produktų. Tikėtina, kad pagrindinė priežastis, lėmusi šio kliento srautų sumažėjimą – dėl palankių rinkos sąlygų dalies NP realizavimas kitose rinkose bei planinis Mažeikių NPG remontas metų pradžioje. Su AB "ORLEN Lietuva" sudaryta ilgalaikė naftos produktų perkrovos sutartis, galiojanti iki 2024 m. pabaigos.

2017 m. Bendrovė ir toliau sėkmingai vykdė bendradarbiavimą su Lietuvoje plačiai žinomais naftos produktus (benziną bei dyzeliną) importuojančiais didmenininkais, kas užtikrino beveik 4 kartus išaugusią NP krovą per Bendrovės Klaipėdos naftos terminalo auto užpylimo aikštelę per pastaruosius 4 metus. 2017 m. per KN auto aikštelę perkrauta apie 18% viso Lietuvoje suvartojamo kuro (benzino ir dyzelino).

2017 m. Bendrovės Subačiaus naftos terminalo krova siekė 98,9 tūkst., o 2016 m. – 93,9 tūkst. t. Nepaisant intensyvios konkurencinės aplinkos, Subačiaus naftos terminalo krova atitinkamu laikotarpiu išaugo 5,3 tūkst. t.

KN, siekdama didinti naftos terminalų veiklos apimtis bei diversifikuoti krovos srautus, nuolat bendradarbiauja ir SGD terminalo veiklos aplinkos apžvalga

SGD terminalo veikla yra reguliuojama, todėl jo veiklos reguliacinė aplinka apibrėžia šios veiklos pajamingumą bei pelningumą, veiklos gaires bei veiklos apimtis.

2017 m. gruodžio 11 d. KN generalinio direktoriaus įsakymu buvo patvirtinta nauja Terminalo taisyklių redakcija (įsigaliojusi 2017 m. gruodžio 28 d.), kurioje numatytas papildomas lankstumas dėl SGD išdujinimo užsakymų koregavimo, pakoreguotos nuostatos, susijusios su išdujintų kiekio ir leistinų netekčių skirstymo tvarka, panaikintas reikalavimas mažos apimties dujovežiams (iki 160 metrų) užsisakyti vilkiką su priešgaisrine įranga bei atlikti kiti pakeitimai, atspindintys technines ir komercines SGD terminalo eksploatavimo eigoje paaiškėjusias veiklos sąlygas.

Iš SGD terminalo veiklos reguliavimui reikšmingų teisės aktų pakeitimų paminėtinas 2017 m. lapkričio 7 d. priimtas Gamtinių dujų įstatymo Nr. VIII-1973 pakeitimo įstatymas, kuriuo:

2017 m. paskirstyti SGD terminalo pajėgumai:

plėtoja verslo ryšius su įvairiomis tarptautinėmis ir regioninėmis, naftos produktų prekybą vykdančiomis, kompanijomis dėl naftos produktų perkrovos bendrovei priklausančiuose terminaluose.

• - Įstatymas papildytas mažos apimties SGD veiklų reguliavimu (išdujinimo stotelių veikla gali būti priskiriama skirstymo sistemai, priklausomai nuo to, kokiems ir kokiam skaičiui vartotojų tiekiamos išdujintos gamtinės dujos);
• - Patobulintas garantinio gamtinių dujų tiekimo mechanizmas;
• - Panaikintas gamtinių dujų tiekimo veiklos licencijavimas;
• - Patobulintos ir patikslintos įstatyme ir kituose teisės aktuose naudojamos sąvokos.

Taip pat paminėtinas 2017 m. lapkričio 7 d. priimtas LR Suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymo Nr. XI-2053 2, 4 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymas, kuriuo numatyti SGD skystinimo veiklos ir SGD skystinimo licencijos sąvokos pakeitimai į SGD pakartotinio dujinimo veiklą ir SGD pakartotinio dujinimo licenciją.

Paskirstyti pajėgumai	Terminalo naudotojas	Paskirstytų pajėgumų kiekis, kWh*	Laikotarpis
	UAB "Lietuvos dujų tiekimas"	960.000.000	Nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2017 m. rugsėjo 30 d.
SGD išdujinimo	UAB "Lietuvos dujų tiekimas"	1.531.000.000	Nuo 2017 m. spalio 1 d. iki 2018 m. rugpjūčio 31 d.
pajėgumai**	UAB "LITGAS"	3.529.728.894	Nuo 2017 m. spalio 1 d. iki 2018 m. rugsėjo 30 d.
	AB "Achema"	5.611.730.000	Nuo 2018 m. balandžio 1 d. iki 2018 m. rugsėjo 30 d.

* Pastaba: Degimo/matavimo temperatūra - 25/0 °C, slėgis - 1,01325 bar, gamtinių dujų viršutinė šilumingumo vertė 11,90 kWh/nm³ , plėtimosi koeficientas 1:578 m³ SGD/nm³ dujų).

** Dujų metų eigoje išdujinimo pajėgumai gali būti keičiami į SGD perkrovos pajėgumus.

Per 2017 m. SGD terminale:

• - priimta 15 dujovežių (2016 m. 16 dujovežių);
• - atgabenta 839,8 tūkst. t SGD (2016 m. 1.000,6 tūkst. t);
• - išdujinta ir į gamtinių dujų perdavimo sistemą patiekta 1,053 mlrd. nm³ gamtinių dujų;
• - į mažos apimties dujovežius perkrauta (viso 6 dujovežiai) – 42,5 tūkst. m³ SGD.

SGD terminalo pajamos per 2017 m. siekia 68.201 tūkst. Eur (2016 m. – 66.966 tūkst. Eur).

Pagal patvirtintą bendrą Terminalo metinį grafiką 2018 Dujų metams (spalis – spalis) yra numatyta priimti 12 dujovežių, kurie bendrai atgabens apie 1,65 mln. m³ SGD (apie 743 tūkst. t.) bei bus išdujinta ir į gamtinių dujų perdavimo sistemą patiekta apie 960 mln. nm³ gamtinių dujų.

2017 m. SGD terminalu naudojosi 3 naudotojai – paskirtasis gamtinių dujų tiekėjas UAB "LITGAS", AB "Achema" ir UAB "Lietuvos dujų tiekimas".

2017 m. į SGD terminalą SGD tiekė 4 tiekėjai (Statoil, Cheniere, Koch ir Gas Natural Fenosa), tuo tarpu 2016 m. SGD tiekėjas buvo tik Statoil.

SGD terminalo pajėgumų poreikis priklauso nuo kelių pagrindinių kriterijų:

• - Bendro Lietuvos ir kitų Baltijos šalių dujų poreikio;
• - Konkuruojančių gamtinių dujų tiekimo šaltinių (dujos, tiekiamos vamzdynu) siūlomos kainodaros ir tiekiamo dujų kiekio;
• - Lietuvos gamtinių dujų infrastruktūros (magistralinių dujotiekių pajėgumų) apribojimų;
• - SGD pasiūlos pasaulinėje rinkoje;
• - SGD kainos regione bei pasaulyje;
• - Dujų tiekimo sutarčių trukmės ir sąlygų;
• - Dujovežių pasiūlos ir frachtavimo kaštų.

Bendras SGD Terminalo 2015-2017 m. išdujinimo ir perkrovos kiekių palyginimas atvaizduojamas žemiau:

Į SGD terminalą atplaukiančių dujovežių grafikas:

Baltijos šalių gamtinių dujų rinka

Esant poreikiui, SGD terminalas yra pajėgus gamtinėmis dujomis aprūpinti visas 3 Baltijos šalis. Bendras Lietuvos gamtinių dujų poreikis sudaro apie 2 – 2,2 mlrd. m 3 /metus. 2017 m. Lietuvoje buvo suvartota apie 2,15 mlrd. m³ (24,44 TWh) arba 2,3 proc. daugiau nei 2016 metais (23,88 TWh) dujų. Latvijos ir Estijos dujų rinkos yra žymiai mažesnės ir 2016 m. jose atitinkamai buvo užfiksuotas 1,4 ir 0,518 mlrd. m³ dujų suvartojimas. Sudarydamas sąlygas patrauklioms dujų kainoms, SGD terminalas gali tapti realia alternatyva dabartiniams gamtinių dujų tiekėjams Baltijos šalyse.

Nutiesus planuojamą dujotiekių jungtį tarp Lietuvos ir Lenkijos (toliau - GIPL), atsivertų galimybė tiekti SGD ir į Lenkijos rinką. Lenkijos rinkoje matomas ryškus potencialas dėl žymiai didesnio dujų vartojimo, tačiau

Dujotiekių projektai Baltijos šalyse

Baltijos šalių regione vykdomi energetikos projektai, sudarytų sąlygas vystyti SGD rinką ir efektyviau išnaudoti turimus SGD terminalo pajėgumus. Galima išskirti šiuos, su dujų tiekimu susijusius, energetikos projektus, kurie yra strategiškai svarbūs Bendrovei:

- Dujotiekių jungtis tarp Lenkijos ir Lietuvos (toliau - GIPL);

šalyje taip pat egzistuoja didesnė konkurencija tarp Lenkijos ir kitų valstybių dujų tiekėjų. 2016 m. priimtas sprendimas nukelti GIPL projekto Lietuvos Respublikos teritorijoje pabaigos datą iki 2021 m. 2016 m. Lenkijoje buvo suvartoja apie 17,3 mlrd. m2 dujų. Lenkija 2017 metais daugiausia dujų importavo per Svinjouscie SGD terminalą.

Rytų Baltijos regione numatomas dar vienas dujotiekio projektas, sujungsiantis gamtinių dujų tiekimą tarp Estijos ir Suomijos (toliau– Baltic Connector). Planuojamas projekto užbaigimas 2020 m. Tai leis Bendrovės SGD terminalui praplėsti dujų tiekimo rinką į Suomiją. Pastarosios suvartojimas siekia apie 2,7 mlrd. m³ per metus.

• - Dujotiekių jungties tarp Latvijos ir Lietuvos pajėgumų didinimas;
• - Latvijos ir Estijos dujotiekių jungties pajėgumų didinimas;
• - Baltic Connector dujotiekių jungtis tarp Suomijos ir Estijos;
• - Inčukalnio požeminės dujų saugyklos išplėtimas ir modernizavimas.

FINANSINIAI VEIKLOS REZULTATAI

Pardavimo pajamos, mln. Eur

Turtas, mln. Eur

2013 m. 2014 m. 2015 m. 2016 m. 2017 m. Ilgalaikis turtas Trumpalaikis turtas Iš viso

EBITDA = pelnas prieš mokesčius, palūkanas, nusidėvėjimą ir amortizaciją; EBIT = pelnas prieš mokesčius ir palūkanas.

_________________________________________________________________________________________________

AB "KLAIPĖDOS NAFTA" METINIS PRANEŠIMAS Už dvylikos mėn. laikotarpį, pasibaigusį 2017 m. gruodžio 31 d.

	2017 m.	2016 m.	2015 m.	2014 m.	2013 m.
Naftos produktų krova (tūkst. t)	7.177	7.338	6.461	5.587	5.834
Išdujinta SGD (tūkst. MWh)	12.646	14.611	4.559	494	-
Investicijos, ilgalaikio turto įsigijimai:	32.858	16.874	6.809	40.130	28.577
Klaipėdos naftos terminalas	13.089	7.284	809	1.183	10.065
SGD terminalas	335	-19*	5.429	38.572	18.512
SGD paskirstymo stotis	19.230	9.308	429	-	-
Subačiaus naftos terminalas	204	301	142	375	81
Finansiniai rodikliai
Pardavimo pajamos	106.484	103.839	109.702	39.775	36.741
Bendrasis pelnas	23.745	20.797	29.123	13.150	14.704
EBITDA 1)	31.339	28.446	37.136	16.628	18.307
EBIT 2)	17.711	15.270	24.362	9.091	11.101
Finansinė ir investicinė veikla	-94	211	-482	-285	-23
Pelnas prieš apmokestinimą (EBT)	17.513	15.095	24.104	9.069	11.101
Grynasis pelnas	17.031	13.794	22.036	9.257	10.325
Trumpalaikis turtas	96.268	55.536	58.713	32.687	44.067
Ilgalaikis turtas	204.977	186.895	180.074	189.231	151.669
Iš viso turto	301.245	242.431	238.787	221.918	195.735
Nuosavas kapitalas	200.344	192.969	196.804	174.715	165.562
Pelningumas
Turto grąža (ROA) 4)	6,3%	5,7%	9,6%	4,4%	5,8%
Kapitalo grąža (ROE) 3)	8,7%	7,1%	11,9%	5,4%	6,4%
Bendrojo pelno marža	22,3%	20,0%	26,5%	33,1%	40,0%
EBITDA marža	29,4%	27,4%	33,9%	41,8%	49,8%
EBIT marža	16,6%	14,7%	22,2%	22,9%	30,3%
EBT marža	16,4%	14,5%	22,0%	22,8%	30,2%
Grynojo pelno marža	16,0%	13,3%	20,1%	23,3%	28,1%
Apyvartumas
Gautinos sumos, dienos	41	37	92	17	32
Mokėtinos sumos, dienos	44	36	30	75	78
Finansų struktūra
Įsipareigojimų ir nuosavo kapitalo santykis	0,50	0,26	0,21	0,27	0,18
Nuosavo kapitalo ir turto santykis	0,67	0,80	0,82	0,79	0,85
Bendras likvidumo koeficientas 5)	4,78	3,61	5,56	2,05	3,37
Kritinio likvidumo koeficientas 6)	4,73	3,52	5,40	1,95	3,34
Rinkos vertės rodikliai
Akcijos kainos ir pelno vienai akcijai santykis (P/E )	11,2	14,8	6,4	12,8	10,8
Grynasis pelnas, tenkantis vienai akcijai	0,045	0,036	0,058	0,024	0,027

Pagrindiniai finansiniai veiklos rodikliai (sumos lentelėje pateiktos tūkst. Eur, jei nenurodyta kitaip)

* SGD terminalo ilgalaikio turto įsigijimo pajamos yra neigiamos, kadangi įsigijimo vertė koreguota 2016 m. gauta draudimo išmoka (119 tūkst. Eur), susijusi su SGD turto statyba.

1 EBITDA = pelnas prieš mokesčius, palūkanas, nusidėvėjimą ir amortizaciją.

2 EBIT = pelnas prieš mokesčius ir palūkanas;

³ Nuosavo kapitalo grąža (ROE) = paskutinių 12 mėnesių grynasis pelnas (nuostolis)/ (nuosavas kapitalas laikotarpio pabaigoje + nuosavas kapitalas laikotarpio pradžioje)/2.

⁴Turto grąža (ROA) = paskutinių 12 mėnesių grynasis pelnas (nuostolis)/ (turtas laikotarpio pabaigoje + turtas laikotarpio pradžioje)/2.

⁵Bendras likvidumo koeficientas = trumpalaikis turtas laikotarpio pabaigoje / trumpalaikiai įsipareigojimai laikotarpio pabaigoje.

6 Kritinio likvidumo koeficientas = (trumpalaikis turtas laikotarpio pabaigoje – atsargos laikotarpio pabaigoje) / trumpalaikiai įsipareigojimai laikotarpio pabaigoje;

P/E = Rodiklis nusakantis įmonės akcijos kainos ir pelno vienai akcijai santykį.

Pajamos

2017 m. Bendrovės pardavimo pajamos – 106.484 tūkst. Eur, lyginant su 2016 m. (103.839 tūkst. Eur), padidėjo 2.645 tūkst. Eur, arba 2,5 proc. Padidėjimas susijęs su SGD terminalo bei naftos terminalo pajamų didėjimu.

SGD terminalo pajamos 2017 metais iš viso sudaro 68.201 tūkst. Eur, ir, lyginant su 2016 m., padidėjo 1.235 tūkst. Eur arba 1,8 proc. Praėjusiais metais Bendrovė gavo papildomų (neplanuotų) pajamų (Saugumo dedamosios) 2.182 tūkst. Eur po 2016 m. dujų vartotojų pajėgumų perskaičiavimo. Tačiau SGD terminalo veikla yra reguliuojama, nustatant viršutinę kainų ribą, todėl jos pajamos bei pelnas nepriklauso nuo išdujinimo veiklos apimčių. Plačiau apie reguliuojamos veiklos principus ir rezultatus žr. žemiau.

Klaipėdos naftos terminalo (naftos produktų krovos) pardavimo pajamos už 2017 m. sudarė 35.471 tūkst. Eur ir padidėjo 1.666 tūkst. Eur arba 4,1 proc., lyginant su 2016 m. Pajamos didžiąja dalimi padidėjo dėl vienkartinio naftos produktų likučių, kurie terminale susikaupė per ilgą laiką, realizavimo (įtaka apie 1.292 tūkst. Eur). Taip pat daugiau pajamų uždirbta už naftos produktų saugojimą (394 tūkst. Eur).

Subačiaus naftos terminalo 2017 m. pardavimo pajamos sumažėjo 13,1 proc. (arba 366 tūkst. Eur) dėl sumažėjusių komercinių ilgalaikio saugojimo kiekių.

Žemiau pateikiamas pardavimo pajamų išskaidymas pagal geografiją. Užsienio klientai - registruoti ne Lietuvoje klientai.

Sąnaudos

2017 m. pardavimo savikaina sudaro 82.739 tūkst. Eur, lyginant su 2016 m. (83.042 tūkst. Eur), sumažėjo 0,4 proc. arba 303 tūkst. Eur. Sumažėjimui daugiausia reikšmės turėjo SGD laivo-saugyklos nuomos ir susijusių mokesčių sumažėjimas dėl valiutos kurso (USD) pasikeitimo.

Bendrovės veiklos sąnaudos padidėjo 312 tūkst. Eur (5,3 proc.) ir periodo pabaigai sudarė 6.217 tūkst. Eur. Šių išlaidų padidėjimas susijęs su naujų veiklų bei projektų plėtra.

Pateikiamas visų Bendrovės sąnaudų detalizavimas pagal svarbiausias kategorijas:

	2017 m.			2016 m.				Pokytis,
Tūkst. Eur	KNF	SGD	SNT	GDP	Iš viso	KNF	SGD	SNT	GDP	Iš viso	%
Plaukiojančios laivo-saugyklos nuoma ir susijusios išlaidos	-	49.547	-		- 49.547	-	50.786	-	-	50.786	-2,4
Nusidėvėjimas ir amortizacija	7.087	5.652	903		1 13.643	6.575	5.738	884	0	13.197	3,4
Darbo užmokestis ir susijusios sąnaudos	6.461	2.745	801	1.264	11.271	6.315	2.846	713	567	10.441	7,9
Kintamos (dujos, elektra, geležinkeliai) sąnaudos	7.071	14	39	1	7.125	7.010	14	45	0	7.069	0,8
Uosto žemės ir krantinių nuoma	623	1.677	-	-	2.300	619	1.722	-	-	2.341	-1,8
Kitos gamybinės ir veiklos sąnaudos	2.657	1.553	204	671	5.085	2.447	1.732	265	692	5.136	-0,9
Sąnaudos iš viso		23.899 61.188 1.947 1.937			88.971	22.966	62.838	1907	1.259	88.970	0,0

2017 m. visų SGD terminalui priskiriamų sąnaudų suma sudaro 61.282 tūkst. Eur, iš jų didžiąją dalį sudaro laivosaugyklos "Independence" nuomos bei su laivo operavimu susijusios išlaidos (viso 49.547 tūkst. Eur). Likusios sąnaudos (darbo užmokesčio, nusidėvėjimo, krantinių nuomos sąnaudos, kitos) 2017 m. viso sudarė 11.735 tūkst. Eur bei sumažėjo 2,6 proc., lyginant su 2016 m.

2017 m. Klaipėdos naftos terminalui priskiriamų sąnaudų suma sudaro 23.764 tūkst. Eur (2016 m. – 22.961 tūkst. Eur), padidėjo 803 tūkst. Eur. Naftos terminalo kintamų sąnaudų (dujų, elektros bei geležinkelių) liko panašiame lygyje (0,9 proc. padidėjimas). Mažesnės krovos įtaka buvo eliminuota dėl didesnės vidutinės dujų pirkimo kainos 2017 m.

Naftos terminalo darbo užmokesčio ir su tuo susijusios sąnaudos padidėjo 2,3 proc. arba 146 tūkst. Eur. Nusidėvėjimo ir amortizacijos sąnaudos padidėjo 382 tūkst. Eur. Pokytis susijęs su naftos terminalo lankstumo didinimo investicijomis.

Subačiaus naftos terminalo 2017 m. bendra sąnaudų suma padidėjo 3,1 proc. arba 59 tūkst. Eur. Sąnaudų padėjimas susijęs su išaugusiu nusidėvėjimo ir amortizacijos sąnaudomis bei darbo užmokesčio padidėjimu.

Darbo užmokesčio bei susijusios sąnaudos padidėjo 7,9 proc. Padidėjimas susijęs tiek su vidutinio atlyginimo, tiek su darbuotojų skaičiaus padidėjimu. Vidutinis darbo užmokestis padidėjo 3,8 proc. bei atspindėjo darbo rinkos pokyčius. Darbuotojų skaičiaus padidėjimas daugiausia susijęs su Bendrovės veiklų plėtra, visų pirma dėl SGD paskirstymo stoties bei SGD projektų.

Veiklos rezultatai

2017 m. Bendrovės grynasis pelnas – 17.031 tūkst. Eur, lyginant su 2016 m. grynuoju pelnu (13.794 tūkst. Eur), padidėjo 23,5 proc. arba 3.237 tūkst. Eur. 2017 m. grynojo pelno marža . siekia 16,0 proc., bendrojo pelno marža siekia 22,3 proc. (2016 m. atitinkamai: 13,3 proc. ir 20,0 proc.). Pelnas tenkantis vienai akcijai sudarė 0,045 Eur/akcijai (2016 m. – 0,036 Eur/akcijai).

Bendrovės grynojo pelno pokyčiai didžiąja dalimi atspindi pajamų pasikeitimas paminėtas aukščiau:

• - Naftos terminalo pelnas padidėjo 1.668 tūkst. Eur iki 11.582 tūkst. Eur; padidėjimas susijęs su pajamų padidėjimu dėl naftos produkto pardavimo ir saugojimo paslaugų (žr. aukščiau);
• - SGD terminalo pelnas paaugo iki 6.516 tūkst. Eur tiek dėl didesnių pajamų, tiek ir dėl sąnaudų sumažėjimo;
• - Subačiaus naftos terminalo pelnas sumažėjo 363 tūkst. Eur arba 57 proc. iki 484 tūkst. Eur dėl reikšmingai sumažėjusių pajamų iš NP saugojimo veiklos;
• - Su SGD susijusių veiklos rezultatai neigiami 1.551 tūkst Eur nuostolis.

2017 m. finansinės veiklos rezultatas neigiamas – 146 tūkst. Eur (2016 m.: 144 tūkst. Eur pelnas). Pokytis pagrinde susijęs su tuo, kad 2016 m. buvo užregistruotas UAB LITGAS akcijų pardavimo pelnas (310 tūkst. Eur). Finansinės veiklos pajamas sudarė delspinigių pajamos 104 tūkst. Eur, palūkanos už sąskaitas bankuose 35 tūkst. Eur. Finansinės veiklos sąnaudas sudarė paskolų palūkanos 198 tūkst. Eur, valiutos kurso svyravimo nuostoliai 79 tūkst. Eur.

Reikšmingą teigiamą reikšmę grynajam pelnui 2017 m. davė dėl pelno mokesčio įstatymo pasikeitimų apskaitytas atidėtojo pelno mokesčio teigiamas pokytis (950 tūkst. Eur).

2017 m. EBITDA siekia 31.339 tūkst. Eur, lyginant su 2016 m. (28.446 tūkst. Eur), padidėjo 10,2 proc. arba 2.893 tūkst. Eur. EBITDA marža sudarė 29,4 proc., 2016 m. – 27,4 proc.

Metinė Bendrovės kapitalo grąža (ROE) 2017 m. sudarė 8,7 proc. (2016 m. – 7,1 proc.), turto grąža (ROA) – 6,3 proc. (2016 m. – 5,7 proc.).

Reguliuojamas SGD terminalo veiklos pelnas

SGD terminalo, jo infrastruktūros ir jungties įrengimo bei eksploatavimo sąnaudos, ar jų dalis VKEKK nustatyta tvarka ir sąlygomis yra įtraukiamos į gamtinių dujų perdavimo paslaugos kainą, vadovaujantis Energetikos įstatyme, Gamtinių dujų įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytais energijos kainų reguliavimo reikalavimais.

Visas SGD terminalo veiklos pajamų lygis tvirtinamas VKEKK remiantis nustatyta Valstybės reguliuojamų kainų gamtinių dujų sektoriuje nustatymo metodika (toliau – metodika). Pagal šią metodiką, SGD terminalo pajamų lygis apskaičiuojamas metams į priekį, sudedant 2 dedamąsias: i) Būtinosios prognozuojamos sąnaudos SGD terminalo veiklos užtikrinimui; ii) Prognozuojama SGD terminalo infrastruktūrinės dalies investicijų grąža.

Pajamas iš SGD terminalo veiklos sudaro 3 dedamosios:

• - SGD (pakartotinio) išdujinimo paslaugos kainos fiksuota dalis, kuri kasmet tvirtinama Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos. Ši kainos dalis yra įskaičiuojama į gamtinių dujų tiekimo saugumo papildomą dedamąją prie perdavimo kainos;
• - SGD (pakartotinio) išdujinimo paslaugos kainos kintama dalis mokama klientų už išdujintą dujų kiekį, o tarifą kasmet tvirtinama VKEKK;
• - SGD perkrovos paslaugos kaina už išdujintą dujų kiekį.

SGD (pakartotinio) išdujinimo paslaugos kintama dalis bei SGD perkrovos pajamos pripažįstamos SGD perkrovos ar išdujinimo momentu pagal VKEKK patvirtintus tarifus.

Tuo tarpu Saugumo dedamosios dydį kas metus nustato VKEKK atsižvelgiant į reikalingas surinkti sumas (apskaičiuotas SGD terminalo pajamas) ir proporcingai paskirstomos pagal planuojamus gamtinių dujų vartojimo pajėgumus. SGD saugumo dedamąją moka gamtinių dujų perdavimo sistemos vartotojai, įskaitant ir galutinius vartotojus, kartu su kitais mokėjimais už gamtinių dujų perdavimo paslaugas. Mokėjimai yra surenkami Perdavimo sistemos operatoriaus (toliau – PSO) tiesiogiai iš vartotojų arba iš gamtinių dujų tiekėjų, jei vartotojai neturi tiesioginių sutarčių su PSO.

Faktinės Saugumo Dedamosios įmokos galis skirtis nuo planuotų (apskaičiuotų tvirtinant Saugumo Dedamąją) dėl skirtingų vartojimo pajėgumų ar kitų skirtumų.

Kadangi finansinėje apskaitoje (pagal TAS) SGD terminalo pajamos pripažįstamos pagal faktinius deklaruotus vartojimo pajėgumus už ataskaitinį laikotarpį ir atitinkamai apskaičiuotą faktinę SGD Saugumo Dedamąją, gali susidaryti skirtumai tarp finansinio SGD terminalo segmento pelno ir reguliuojamo pelno, apskaičiuojamo pagal VKEKK nustatytą metodiką.

SGD veiklos sąnaudos pripažįstamos atitinkamu laikotarpiu kada patiriamos.

Reguliuojamas pelnas apskaičiuojamas nustatytą SGD terminalo investicijų grąžą koreguojant reguliuojamai veiklai nepriskiriamomis pajamomis ir sąnaudomis (kurios turi įtakos finansiniams rezultatams).

Tūkst. Eur	2014	2015	2016	2017 (VKEKK neaudituota)
Finansinis SGD terminalo pelnas	600	6.981	3.518	6.516
Reguliuojamas pelnas (pagal metodiką)	267	3.525	3.329	3.214
Skirtumas	333	3.456	189	3.301
Skirtumas (suminis)	333	3.789	3.978	7.280

Žemiau pateikiamas istorinis SGD terminalo reguliuojamo ir finansinio pelno palyginimas:

Pagal nustatytą reguliavimą, papildomai surinkta suma bus skirta ateinančių finansinių laikotarpių SGD terminalo būtinosioms sąnaudoms padengti.

SGD terminalo normalizuoto pelno mažėjimas siejamas su mažėjančia reguliuojamo turto baze.

Balanso straipsniai

Bendrovės ilgalaikis turtas 2017 m. padidėjo 9,7 proc. iki 204.977 tūkst. Eur. Ilgalaikio turto padidėjimas susijęs su investicijomis į ilgalaikio turto įsigijimą, po kurių ilgalaikio materialaus turto vertė sudaro 201.449 tūkst. Eur (2016- 12-31 d.182.925 tūkst. Eur). Bendra 2017 m. vykdomų investicijų ir ilgalaikio turto įsigijimų suma siekia 32.858 tūkst. Eur. Iš jų 2017 m. Klaipėdos naftos terminalo investicijos 13.089 tūkst. Eur, SGD paskirstymo stoties investicijai skirta 19.230 tūkst. Eur, mažesnės investicijos atliktos Subačiaus naftos ir SGD terminaluose, atitinkamai 204 tūkst. Eur ir 335 tūkst. Eur.

Trumpalaikis turtas 2017 m. padidėjo 40.732 tūkst. Eur ir metų pabaigoje sudarė 96.268 tūkst. Eur (2016-12-31 d. 55.536 tūkst. Eur). Didžiausią trumpalaikio turto dalį sudaro finansinis turtas – 65.000 tūkst. Eur (terminuoti indėliai banke) bei pinigai ir pinigų ekvivalentai – 16.747 tūkst. Eur. Iš pirkėjų gautinos sumos išaugo 13,2 proc. iki 11.998 tūkst. Eur (nuo 10.603 tūkst. Eur).

Išaugus trumpalaikio turto vertei bendrasis likvidumo koeficientas padidėjo iki 4,78, t.y. beveik 5 kartus viršija trumpalaikius įsipareigojimus (2016 m. – 3,61). Trumpalaikis turtas sudarė 32,0 proc. (2016-12-31 d.: 22,9 proc.), o pinigai ir finansinis turtas kartu – 27,1 proc. viso turto 2017 m. gruodžio 31 d..

Nuosavo kapitalo pokyčiai 2017 m. susiję su ataskaitinių metų pelno suma, dividendų išmokėjimu už praėjusius metus (9.656 tūkst. Eur), rezervų perkėlimu (4.138 Eur). Nuosavas kapitalas 2017 m. pabaigoje sudaro 66,5 proc. viso Bendrovės turto (2016 m. gruodžio 31 d. – 79,6 proc.). Plačiau apie įstatinį kapitalą skaitykite skyriuje apie Bendrovės akcijas ir akcininkus.

Ilgalaikiai Bendrovės įsipareigojimai 2017 m. pabaigoje sudarė 80.765 tūkst. Eur (2016 m. 34.071 tūkst. Eur); jų pokytis daugiausia susijęs su paskolų likučių padidėjimu: Šiaurės investicijų banko paskola 22.000 tūkst. Eur ir Europos investicinio banko paskola 24.700 tūkst. Eur. Taip pat gautos dotacijos SGD perkrovos stoties statybai, kurių suma metų pabaigai sudaro 4.006 tūkst. Eur. Iš viso 2017 m. gruodžio 31 d. paskolų likučiai (nominalia verte) sudaro 76.700 tūkst. Eur: viso EIB 54.700 tūkst. Eur (2016 m. pabaigoje sudarė 29.693 tūkst. Eur), NIB - 22.000 tūkst. Eur (2016 m. pabaigoje nebuvo). Numatoma per 2018 m. grąžinti paskolų dalis 246 tūkst. Eur apskaityta trumpalaikių įsipareigojimų dalyje.

Trumpalaikių įsipareigojimų pokytis susijęs su skolų tiekėjams bei kitų mokėtinų sumų didėjimu ir metų pabaigoje iš viso sudaro 20.136 tūkst. Eur (2016 m. pabaigoje – 15.391 tūkst. Eur).

INVESTICIJOS

Žemiau pateikiamas 2017 m. reikšmingiausių vykdytų investicijų sąrašas:

Eil. Nr.	Projekto pavadinimas	Per 2017 m. investicijų suma su išankstiniais mokėjimais	Trumpas projekto aprašymas
			2017 m. AB "Klaipėdos nafta" tęsia SGD paskirstymo stoties statybos projektą. SGD paskirstymo stotis statoma Bendrovės naftos terminalo teritorijoje. Planuojama SGD paskirstymo stoties maksimali talpa – 5000 3 m . 2017 m. svarbiausi darbai:
			Užbaigta SGD paskirstymo stoties valdymo pastato statyba; -
1.	SGD paskirstymo stoties statyba	17,2 mln. EUR	Baigiamos mechaninio užbaigimo procedūros (įrengtų sistemų ir - statinių inspekcija);
			Testuojama pagrindinė SGD srauto matavimo, elektros ir - automatikos bei priešgaisrinė įranga;
			- Vykdomi bandomieji SGD paskirstymo stoties paleidimo – derinimo darbai.
2.	ŠNP talpyklų parko plėtra	5,9 mln. Eur	Naftos terminalo I-ojo plėtros etapo dalis, kurio esmė – išplėsti Bendrovės naftos terminalo šiaurinės teritorijos – ŠNP rezervuarų – parką statant naujus naftos produktų rezervuarus: 3 po 5.000 m3 ir 4 po 1.400 m3 . 2017 m. atlikti pagrindiniai plėtros darbai. Viso bendras papildomas talpyklų tūris 20,6 tūkst. m3
3.	Apvandeninto mazuto talpyklų statyba	1,9 mln. Eur	Naftos terminalo I-ojo plėtros etapo dalis, kurio investiciją sudaro 2 talpyklų po 4.200 m3 projektavimas ir statyba. Naujose talpyklose bus priimta daugiau apvandeninto mazuto ir atlaisvintos esamos talpyklos naftos produktų krovai. 2017 m. atlikti pagrindiniai statybos darbai.
4.	Klaipėdos naftos terminalo šviesių naftos produktų parko II-as plėtros etapas	4,3 mln. Eur	2017 m. pasirašytos dvi sutartys dėl šviesiųjų naftos produktų rezervuarų statybos darbų. Sutartyse numatyta 12 naujų talpyklų, kurių bendras tūris 160 tūkst. m3 . Bendra sutarčių suma 18.926 tūkst. Eur. II-asis plėtros etapas taip pat apima naujos geležinkelio vėžės bei iškrovimo estakados projektą, skirtą ŠNP krovai.
4.1	6x20.000 m3 talpyklų statyba	1,4 mln. Eur	2017 m. liepos mėn. pradėti paruošiamieji darbai 6 po 20.000 m3 šviesiųjų naftos produktų rezervuarų statybai. Numatoma visų darbų pabaiga – 2019 m. II-asis ketvirtis.
4.2	4x5.000 m3 ir 2x10.000 m3 talpyklų statyba	1,3 mln. Eur	3 2017 m. liepos mėn. pradėti paruošiamieji darbai 2 po 10.000m ir 4 po 5.000m3 šviesiųjų naftos produktų rezervuarų statybai, tiesiamas laikinas privažiavimo kelias prie statybvietės. Numatoma visų darbų pabaiga – 2019 m. II-asis ketvirtis.
4.3	Prietaisai ir įranga geležinkelio estakados plėtrai	1,6 mln. Eur	Projektas įgyvendinamas siekiant didinti krovos lankstumą bei perkrauti didesnius NP kiekius, dėl plečiamo ŠNP rezervuarų parko. Planuojama papildoma estakada su dvejais naujais geležinkelio keliais bei atnaujinta NP iškrovimo technologinė įranga.

VEIKLOS PLANAI IR PROGNOZĖS

Akcinės bendrovės "Klaipėdos nafta" 2018 metų veiklos planai ir tikslai yra glaudžiai susiję su Bendrovės strategijos įgyvendinimu, projektų tęstinumu ir veiklos plėtra.

Ilguoju laikotarpiu AB "Klaipėdos nafta" siekia toliau išlaikyti savo, kaip Lietuvos ir aplinkinio regiono energetiniam saugumui strategiškai reikšmingos įmonės statusą - užtikrinti suskystintųjų gamtinių dujų importo į Lietuvą ir kaimynines šalis galimybę bei valstybės privalomojo naftos produktų rezervo saugojimą, patikimai ir efektyviai vykdyti naftos produktų perkrovą Klaipėdos uoste, didinant Klaipėdos naftos terminalo patrauklumą ir konkurencingumą, tuo pačiu diversifikuoti veiklą plėtojant Bendrovės kuriamą SGD logistinę grandinę ir įdarbinant sukauptas SGD žinias tarptautinėje rinkoje.

2018 metais AB "Klaipėdos nafta" planuoja:

• - Užtikrinti sklandžią, patikimą ir saugią operuojamų naftos terminalų veiklą;
• - Patikimai ir efektyviai vykdyti SGD terminalo veiklą ir eksploatavimą, bei užtikrinti suskystintųjų gamtinių dujų importo į Lietuvą ir kaimynines šalis galimybę;
• - Pradėti SGD paskirstymo stoties veiklą ir sėkmingai išnaudoti mažos apimties SGD veiklos infrastruktūrą;
• - Užtikrinti efektyvų valstybės privalomojo naftos produktų rezervo saugojimą;
• - Vykdyti naftos terminalo II-ojo investicinio plėtros etapo projektų įgyvendinimą;
• - Skatinti aukštą darbuotojų įsitraukimo lygį ir plėsti Bendrovės darbuotojų kompetencijas.

Viena pagrindinių AB "Klaipėdos nafta" veiklų išlieka naftos produktų krova, tad 2018 metais Bendrovė ir toliau sieks užtikrinti sklandų naftos produktų srautą, panašiame kaip ir 2017 metų lygyje. Pagrindinės naftos produktų krovos sutartys ateinantiems metams jau yra sudarytos arba pratęstos, todėl minimalus 2018 m. krovos kiekis yra užtikrintas. Tačiau, ateinančių metų įmonės veiklos planas paremtas konservatyvesnėmis veiklos prielaidomis, turinčiomis esminės įtakos naftos terminalo veiklai - planas buvo rengiamas atsižvelgiant į dinamišką tarptautinę geopolitinę padėtį, galinčią lemti naftos produktų perkrovimo kiekių svyravimą ir nuolat reikšmingai kintančias žaliavinės naftos rinkos kainas. Nepaisant sutartimis patvirtinto užtikrinto minimalaus naftos produktų krovos kiekio 2018-iems metams, Bendrovė toliau dės pastangas į strateginių partnerių, galinčių užtikrinti didesnį naftos produktų tranzitinį srautą, paiešką ir Klaipėdos naftos terminalo žinomumo rinkoje didinimą.

Dar vienas iš naftos terminalo veiklos tikslų, kuriuos AB "Klaipėdos nafta" sieks įgyvendinti tiek ilguoju laikotarpiu, tiek 2018 metais - terminalo veiklos efektyvinimas ir galimybė lanksčiai prisitaikyti prie rinkos pokyčių plečiant importuojamų NP rūšių sąrašą bei krovos apimtis.

Šiam tikslui įgyvendinti būtina plėsti ir atnaujinti šiuo metu Bendrovės naudojamos technologinius pajėgumus. 2018 metais bus pradėti pirmieji naftos terminalo plėtros II-ojo etapo projektai, kurių pagalba terminalas bus plečiamas pažangiomis technologijomis, didelį dėmesį skiriant procesų automatizavimui.

Bendrovės valdomas Klaipėdos SGD terminalas sukūrė visas prielaidas Lietuvai ir kitų Baltijos valstybių dujų vartotojams įsigyti gamtinių dujų iš priimtiniausią kainą galinčių pasiūlyti dujų tiekimo šaltinių. 2018 m. kol kas paskirstyti mažesni terminalo pajėgumai, tačiau Bendrovė yra pasirengusi, pagal poreikį, priimti ir išdujinti dar didesnius gamtinių dujų kiekius.

Vienas pagrindinių Bendrovės reguliuojamos SGD veiklos tikslų - užtikrinti, kad SGD terminalo veikloje būtų patiriamos tik būtinos sąnaudos ir už labiausiai priimtiną kainą, efektyviai vykdant viešuosius pirkimus, vykdant griežtą sąnaudų kontrolę, efektyviai panaudojant Bendrovės žmogiškuosius resursus bei turtą.

Gamtinių dujų tiekimo infrastruktūros išlaikymo sąnaudas vartotojams siekiama mažinti vystant dujų perkrovos veiklą, iš kurios gaunamos perkrovos tarifo pajamos padengs dalį SGD terminalo kaštų. 2018 metais bus užbaigta ir pilnai funkcionuoti pradės AB "Klaipėdos nafta" antžeminė SGD paskirstymo stotis. Per 2018 m. Bendrovė sieks sudaryti SGD perkrovos sutartis ir tokiu būdu užtikrinti efektyvų plėtojamos SGD logistinės grandinės išnaudojimą.

2018 m. didelis dėmesys bus skirtas SGD terminalo laivosaugyklos (FSRU) nuomos išlaidų optimizavimo sprendimui, kas leistų reikšmingai sumažinti išlaidas dujų vartotojams. Numatoma 2018 m. Lietuvos Respublikos Vyriausybei pasiūlyti sprendimą dėl laivo-saugyklos nuomos išlaidų mažinimo priemonių.

Ilgalaikė Bendrovės vizija yra paremta veiklos efektyvumo didinimu bei diversifikacija. Žengiant į kitos veiklos rinkas itin svarbu didinti veiklos efektyvumą išnaudojant sukauptas specifines žinias. Praėjusiais metais KN uždirbo papildomas pajamas konsultuojant dujų terminalų

AB "KLAIPĖDOS NAFTA" METINIS PRANEŠIMAS Už dvylikos mėn. laikotarpį, pasibaigusį 2017 m. gruodžio 31 d.

vystytojus kitose Europos, Pietų Amerikoje bei Azijos rinkose. Būtent tarptautinių SGD projektų vykdymas iš esmės ir lems Bendrovės 2018 metų veiklos sėkmę – tarptautiniai SGD projektai turėtų sudaryti tarp trečdalio ir ketvirtadalio visų AB "Klaipėdos nafta" tikslų svorio.

Norint išlaikyti stiprias rinkos pozicijas, AB "Klaipėdos nafta" yra pasirengusi ir toliau stabiliai investuoti į technologinę plėtrą ir įrengimų atnaujinimą.

2018 m. infrastruktūros investicijoms Bendrovė numato skirti beveik 34 mln. Eur, iš jų:

- apie 23,7 mln. Eur į naftos terminalo ŠNP parko plėtros II-ąjį investicinį etapą;

• - apie 6,6 mln. Eur įrangos, įrenginių įsigijimui ir atnaujinimui naftos terminale (įskaitant su krantinėmis susijusios įrangos modernizaciją);
• - apie 3,7 mln. Eur kitoms terminalų bei administracinėms investicijoms.

Itin svarbus Bendrovės 2018 m. ir ilgalaikės veiklos strategijos tikslas – aplinkosauga. AB "Klaipėdos nafta" sieks užtikrinti tvarią verslo plėtrą, todėl aplinkosauginiai bei socialiniai aspektai išliks vieni svarbiausių darbų tarp užsibrėžtų Bendrovės tikslų. Vienas iš esminių tikslų aplinkosaugos, darbo saugos bei priešgaisrinės saugos reikalavimų užtikrinimas ir maksimaliai efektyvi Bendrovės, jos darbuotojų bei aplinkinių rajonų apsauga nuo oro bei gamtos taršos ar nelaimingų atsitikimų.

INFORMACIJA APIE BENDROVĖS AKCININKUS IR AKCIJAS

Bendrovės akcininkai ir akcijos

Pagrindiniai duomenys apie Bendrovės akcijas:
ISIN kodas	LT0000111650
Trumpinys	KNF1L
Emisijos dydis (vnt.)	380.606.184

Bendrovės akcininkai

2017 m. gruodžio 31 d. Bendrovės akcijas valdė 2.178 akcininkai (2016 m. gruodžio 31 d. – 1.993). Visos Bendrovės akcijos yra paprastosios vardinės akcijos, suteikiančios jų savininkams (akcininkams) vienodas teises. Viena paprastoji vardinė Bendrovės akcija suteikia vieną balsą visuotiniame akcininkų susirinkime.

Bendrovės paprastoji vardinė akcija suteikia jos savininkui (akcininkui) tokias turtines teises:

• 1. Gauti Bendrovės pelno dalį (dividendus);
• 1. Gauti Bendrovės lėšų, kai Bendrovės įstatinis kapitalas mažinamas, siekiant išmokėti Bendrovės lėšas akcininkams;
• 1. Gauti likviduojamos Bendrovės turto dalį;
• 1. Nemokamai gauti akcijų, kai Bendrovės įstatinis kapitalas didinamas iš Bendrovės lėšų (išskyrus galiojančių įstatymų imperatyvių normų nustatytas išimtis);
• 1. Pirmumo teise įsigyti Bendrovės išleidžiamų akcijų ar konvertuojamų obligacijų, išskyrus atvejį, kai visuotinis akcininkų susirinkimas kvalifikuota balsų dauguma, kuri negali būti mažesnė ¾ visų visuotiniame susirinkime dalyvaujančių ir turinčių balsavimo teisę sprendžiant šį klausimą akcininkų akcijų suteikiamų balsų, priimamas sprendimas atšaukti visiems akcininkams pirmumo teise įsigyti Bendrovės išleidžiamų konkrečios emisijos akcijų ar Bendrovės išleidžiamų konkrečios emisijos konvertuojamų obligacijų;
• 1. Įstatymų nustatytais būdais skolinti Bendrovei, tačiau Bendrovė, skolindamasi iš savo akcininkų,

Bendrovės akcijomis yra prekiaujama reguliuojamoje rinkoje, jos yra listinguojamos vertybinių popierių biržos NASDAQ Vilnius Baltijos Pagrindiniame prekybos sąraše.

neturi teisės įkeisti akcininkams savo turto. Bendrovei skolinantis iš akcininko, palūkanos negali viršyti paskolos davėjo gyvenamojo ar verslo vietoje esančių komercinių bankų vidutinės palūkanų normos, galiojusios paskolos sutarties sudarymo momentu. Tokiu atveju Bendrovei ir akcininkams draudžiama susitarti dėl didesnių palūkanų dydžio;

1. Kitas įstatymuose nustatytas turtines teises.

Bendrovės paprastoji vardinė akcija suteikia jos savininkui (akcininkui) tokias neturtines teises:

• 1. Dalyvauti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose ir balsuoti pagal turimų akcijų suteikiamas teises (išskyrus įstatymų nustatytas išimtis);
• 1. Gauti įstatymų nustatytos apimties informaciją apie Bendrovę;
• 1. Kreiptis į teismą su ieškiniu, prašant atlyginti Bendrovei žalą, kuri susidarė dėl Bendrovės vadovo ir valdybos narių pareigų, nustatytų įstatymuose, taip pat Bendrovės įstatymuose, nevykdymo ar netinkamo vykdymo, taip pat kitais įstatymų numatytais atvejais;
• 1. Teisė balsuoti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose gali būti uždrausta ar apribota įstatymų numatytais atvejais, taip pat, kai ginčijama nuosavybės teisė į akciją;
• 1. Kitas įstatymuose ir Bendrovės įstatuose nustatytas neturtines teises.

Bendrovė nėra informuota apie kokius nors akcininkų tarpusavio susitarimus, dėl kurių gali būti ribojamas vertybinių popierių perleidimas ir (arba) balsavimo teisės.

AB "KLAIPĖDOS NAFTA" METINIS PRANEŠIMAS Už dvylikos mėn. laikotarpį, pasibaigusį 2017 m. gruodžio 31 d.

	2017 m. gruodžio 31 d.		2016 m. gruodžio 31 d.
Akcininkas (įmonės pavadinimas, rūšis, buveinės adresas, įmonės kodas)	Turimų akcijų skaičius (vnt.)	Turima įstatinio kapitalo dalis (proc.)	Turimų akcijų skaičius (vnt.)	Turima įstatinio kapitalo dalis (proc.)
Lietuvos Respublikos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos (Gedimino pr. 38/2, Vilnius, 302308327)	275.241.290	72,32	275.241.290	72,32
UAB koncernas "Achemos grupė" (Vykinto g. 14, Vilnius, 156673480)	39.113.150	10,28	38.975.150	10,24
Kiti (mažiau nei 5 proc. kiekvienas)	66.251.744	17,40	66.389.744	17,44
Iš viso	380.606.184	100,00	380.606.184	100,00

2017 m. ir 2016 m. gruodžio 31 d. Bendrovės didžiausi akcininkai, turintys po daugiau nei po 5 proc. akcijų:

Bendrovės akcininkų struktūra pagal kategorijas bei regionus:

Akcininkų struktūra pagal kategorijas:

AB "KLAIPĖDOS NAFTA" METINIS PRANEŠIMAS Už dvylikos mėn. laikotarpį, pasibaigusį 2017 m. gruodžio 31 d.

	2017 m.	2016 m.	2015 m.	2014 m.	2013 m.
Didžiausia akcijos kaina, Eur	0,572	0,705	0,419	0,325	0,381
Mažiausia akcijos kaina, Eur	0,428	0,360	0,315	0,280	0,289
Akcijos kaina laikotarpio pabaigai, Eur	0,508	0,538	0,369	0,311	0,296
Vidutinė akcijos kaina, Eur	0,490	0,505	0,373	0,295	0,344
Apyvarta, vnt.	10.501.664	17.879.294	5.257.607	14.454.031	3.644.550
Apyvarta, tūkst. Eur	5.081	8.730	1.955	4.320	1.249
Kapitalizacija, tūkst. Eur	193.348	204.766	140.444	118.369	111.137

KNF akcijos kainos dinamika NASDAQ Vilnius biržoje 2013 – 2017 m.

Bendrovės įstatinis kapitalas

Bendrovės įregistruotas įstatinis kapitalas 2017 m. gruodžio 31 d. buvo 110.375.793 Eur (2016 m. gruodžio 31 d. buvo 110.375.793 Eur) ir yra visiškai apmokėtas. Įstatinis kapitalas padalintas į 380.606.184 (trys šimtai

Dividendai

2017 m. balandžio 21 d. vyko eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas, kuris patvirtino 2016 m. audituotą finansinių ataskaitų rinkinį ir pelno paskirstymą. Iš 2017 m. pelno dividendams skirta 9.656 tūkst. Eur arba 0,0254 Eur vienai akcijai (iš 2016 m. pelno dividendams buvo skirta – 17.629 aštuoniasdešimt milijonų šeši šimtai šeši tūkstančiai vienas šimtas aštuoniasdešimt keturias) paprastąsias vardines akcijas, kurių kiekvienos nominali vertė dvidešimt devyni (0,29) Euro centai. Bendrovė neturi savų akcijų.

tūkst. Eur arba 0,0463 Eur vienai akcijai). Dividendai visiems akcininkams buvo išmokėti pinigais.

Žemiau pateikiami istoriniai duomenys apie išmokėtus dividendus per praėjusius laikotarpius už prieš tai ėjusius finansinius metus:

	2017 m.	2016 m.	2015 m.	2014 m.	2013 m.
Dividendai, tūkst. Eur	9.656	17.629	92,6	103,2	118,8
Vienai akcijai tenkantys dividendai, Eur	0,0254	0,0463	0,0002	0,0003	0,0003
Paskirstytinas pelnas 1 akcijai, Eur	0,04	0,06	0,02	0,03	0,03
Dividendai, tenkantys (praėjusių metų) pelnui, %	70%	80%	1%	1%	1%

AB "Klaipėdos nafta" valdyba 2016 m. sausio 25 d. patvirtino Dividendų politiką. Ši politika numato, kad Bendrovės valdyba, remdamasi praėjusių metų Bendrovės grynuoju pelnu bei įvertinus Bendrovės vadovo siūlymus dėl pelno paskirstymo projekto, teiktų Bendrovės akcininkams tvirtinti dividendų skyrimo sprendimo projektą, kuriame dividendai sudarytų 50 proc. Bendrovės metinio grynojo pelno.

2016-2020 m. Bendrovė užsibrėžia tikslą didinti akcininkams sukuriamą vertę ir mokėti pastovius dividendus. Naujai sudarytai dividendų politikai keliami šie tikslai:

• - Turėti skaidrų dividendų apskaičiavimo mechanizmą;
• - Užtikrinti Bendrovės patrauklumą investicijoms;
• - Subalansuoti trumpalaikius ir ilgalaikius akcininkų tikslus, t.y. rasti balansą tarp

trumpalaikio pelno siekimo ir ilgalaikio Bendrovės vystymo, vertės didinimo.

2016 – 2020 metų strategijoje Bendrovė numato, kad vadovybė teiktų akcininkams tvirtinti dividendų mokėjimą, sudarantį ne mažiau 50 proc. nuo grynojo pelno, jei ši dividendų suma nesudarys kliūčių Bendrovei tinkamai įgyvendinti strategijoje numatytus projektus bei užtikrins priimtinus finansinius rodiklius.

Mokėtinas dividendų dydis gali būti koreguojamas jei:

• - Reikšmingai pasikeistų Bendrovės finansinė būklė bei prognozuojami rodikliai;
• - Bendrovei atsirastų kliūčių surinkti uždirbtas lėšas SGD terminalo išpirkimo sąnaudų kompensavimui;
• - Pasikeistų planai dėl strateginių, investicinių projektų įgyvendinimo, jų apimties ar jų finansavimo plano.

Sutartys su vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininkais

Bendrovė ir AB SEB banko Finansų rinkų departamentas yra pasirašę sutartį dėl Bendrovės vertybinių popierių apskaitos ir su vertybinių popierių apskaita susijusių paslaugų.

AB SEB bankas Finansų rinkų departamento rekvizitai:
Įmonės kodas	112021238
Buveinės adresas	J.Balčikonio g. 7, LT-08247 Vilnius, Lietuva
Telefonas	1528
El. paštas	info@seb.lt
Interneto tinklapis	www.seb.lt

INFORMACIJA APIE BENDROVĖS DARBUOTOJUS

Personalas

Pagrindinis Bendrovės turtas – jos darbuotojai, svarbiausia grandis siekiant Bendrovės tikslų. Bendrovės personalo politika orientuota į komandinio darbo formavimą, nuolatinį procesų ir profesinį tobulėjimą, optimalaus darbo išteklių panaudojimą, kompetentingų darbuotojų ugdymą bei Bendrovės kultūrą, kuriančios didesnę pridėtinę vertę, formavimą ir vidinės komunikacijos gerinimą.

2017 m. gruodžio 31 d. Bendrovėje iš viso dirbo 389 darbuotojai (2016 m. gruodžio 31 d. – 374 darbuotojai)

2017 m. vidutinis darbuotojų skaičius – 382, lyginant su 2016 m. (370), jis išaugo 3,2 proc. arba 12 darbuotojų.

2017 m. darbininkai sudarė 43 proc. (2016 m. – 47 proc.) visų Bendrovės darbuotojų; specialistai - 47 proc. (2016 m. 10 proc.).

– 43 proc.), vadovaujantysis personalas 10 proc. (2016 m. -

Bendrovės darbuotojai pagal kategorijas
	Vidutinis darbuotojų skaičius
Darbuotojų grupė	2017 m.	2016 m.	Pokytis, proc.
Vadovaujantys darbuotojai 1)	37	37	-
Specialistai	181	160	13,1
Darbininkai	164	173	-5,2
Iš viso	382	370	3,2

1) Bendrovės vadovaujantiems darbuotojams priskiriamos pareigybės: generalinis direktorius, tarnybų direktoriai, funkciniai ir skyrių vadovai.

2017 m. gruodžio 31 d. Bendrovėje dirbo 75 proc. vyrų ir 25 proc. moterų (2016 m. gruodžio 31 d. atitinkamai 74 ir 26 proc.). Vidutinis Bendrovės darbuotojų amžius – 45-eri metai. Detalūs personalo amžiaus, stažo ir išsilavinimo duomenys pateikti grafikuose žemiau.

Darbo apmokėjimo sistema ir atlyginimo politika

Bendrovė siekia sukurti motyvuojančią, teisingą, skaidrią ir visiems suprantamą atlygio sistemą, kurios tikslas – pritraukti, išlaikyti ir motyvuoti darbuotojus, kurių kvalifikacija ir darbo rezultatai padeda Bendrovei sėkmingai įgyvendinti savo misiją ir pasiekti užsibrėžtus strateginius tikslus. Tuo tikslu 2016 metų rugsėjo mėnesį buvo suformuota ir patvirtinta Atlygio politika, 2017 metų rugsėjo mėnesį – Atlygio sistemos formavimo procedūra, o nuo 2018 metų sausio mėnesio pakeista ir atlygio struktūra, siekiant didinti darbuotojų įsitraukimą, tiesiogiai susiejant jų metinių tikslų pasiekimą su bendrovės metiniais tikslais.

Vidutinis mėnesinis darbo užmokestis pagal darbuotojų grupes

Darbuotojų grupė	Vidutinis mėnesinis darbo užmokestis (bruto), Eur	Pokytis, proc.
	2017 m.	2016 m.
Vadovaujantys darbuotojai 1)	4.051	3.918	3,4
Specialistai	1.812	1.755	3,2
Darbininkai	1.248	1.235	1,1
Bendrovės vidurkis 2)	1.782	1.717	3,8

1) Bendrovės vadovaujantiems darbuotojams priskiriamos pareigybės: generalinis direktorius, tarnybų direktoriai, funkciniai ir skyrių vadovai. Per 2017 m. vadovaujantiems darbuotojams priskaičiuotos sumos - 2.595 tūkst. Eur (iš jų 616 tūkst. Eur darbdavio mokami mokesčiai), 2016 m. atitinkamai – 2.400 tūkst. Eur, iš kurių 570 tūkst. Eur darbdavio mokesčiai, arba vidutiniškai po 70 tūkst. Eur kiekvienam vadovaujančiam darbuotojui per metus (2017 m. vid. po 65 tūkst. Eur kiekvienam).

2) Vidutinis mėnesinis darbo užmokestis skaičiuojamas vadovaujantis Valstybės įmonių darbuotojų vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašu, patvirtintu 2002 m. rugpjūčio 23 d. LR Vyriausybės nutarimu Nr. 1341 ir jo pakeitimais.

2016 m. rugsėjo 9 d. Bendrovės Valdyba patvirtino "Darbuotojų atlygio mokėjimo politiką". Ši atlygio mokėjimo politika (toliau – Atlygio politika) apibrėžia Bendrovės darbuotojų atlygio nustatymo, mokėjimo ir skatinimo principus; sprendimų, susijusių su atlygiu, priėmimo principus ir tvarką. Atlygio politika taikoma visiems Bendrovės darbuotojams.

Atlygio politikos tikslai:

• - Užtikrinti aiškiai suprantamą, teisingą ir skaidrią darbuotojų atlygio nustatymo, mokėjimo ir skatinimo tvarką, Bendrovės konkurencingumą darbo rinkoje;
• - Skatinti darbuotojus įgyvendinti Bendrovės strategijoje numatytus tikslus ir, vadovaujantis Bendrovės vertybėmis, kurti pridėtinę vertę bei didinti grąžą akcininkui.

Darbuotojo atlygio galimi elementai: fiksuota atlyginimo dalis – mėnesinė alga (arba ir vienetinis atlygis); kintamoji atlyginimo dalis, kuri gali būti mokama: už trumpalaikius darbuotojo rezultatus; už metinius Bendrovės ir darbuotojo veiklos rezultatus.

Atlygio sistema formuojama pareigybių suskirstymo į lygius Hay Group metodikos pagrindu, nustatant kiekvienos pareigybės svorį (teisingo atlygio už darbą užtikrinimui Bendrovės viduje). Mėnesinio atlygio dydis pareigybei nustatomas įvertinus kiekvienos pareigybės funkcijoms atlikti reikalingą žinių lygį ir darbo patirtį, funkcijų sudėtingumą, atsakomybės prisiėmimo laipsnį ir vadovavimo lygį, darbo įtaką / riziką Bendrovės veiklos rezultatams, darbo sąlygas. Siekiant užtikrinti Bendrovės darbuotojų atlygio konkurencingumą ir skatinti siekti rezultatų, nustatant atlygį (fiksuota ir kintamoji atlyginimo dalys), orientuojamasi į Lietuvoje veikiančių užsienio kapitalo bendrovių atlygio rinkos 50-osios ir 75-osios procentilių intervalą. Atskiriems tos pačios pareigybės darbuotojams mėnesinis atlygis gali būti skirtingas, priklausomai nuo darbuotojo kvalifikacijos ir turimos patirties, gebėjimų, deleguotų funkcijų ir atsakomybių. Kintamoji atlyginimo dalis formuojama Atlygio politikoje nustatyta tvarka.

Atlyginimas peržiūrimas kartą metuose atsižvelgiant į: Lietuvos darbo rinkos tendencijas; Bendrovės veiklos rezultatus; Bendrovės darbuotojų veiklos vertinimo rezultatus; Bendrovei svarbių pareigybių darbo rinkoje paklausos – pasiūlos situaciją.

Išsami informacija apie Bendrovės vadovybės darbo apmokėjimo sistemą yra pateikta AB "Klaipėdos nafta" 2017 m. Valdymo ataskaitoje.

AB "KLAIPĖDOS NAFTA" METINIS PRANEŠIMAS Už dvylikos mėn. laikotarpį, pasibaigusį 2017 m. gruodžio 31 d.

Darbuotojų veiklos vertinimo ir premijavimo tvarka

Bendrovėje įdiegta darbuotojų veiklos vertinimo ir premijavimo tvarka. Priklausomai nuo Bendrovės įgyvendintų užsibrėžtų tikslų įgyvendinimo darbuotojams mokamos metinės premijos, kurių dydis, remiantis vidaus tvarkomis, priklauso nuo Bendrovės ir asmeninių tikslų įgyvendinimo lygio. Darbuotojų veiklos vertinimas, kartu su nuolatiniais tiesioginio vadovo ir darbuotojo periodiniais pokalbiais metų eigoje, yra vienas iš efektyviausių vadovavimo ir darbuotojų įsitraukimą didinančių būdų, padedantis siekti organizacijos tikslų ir kurti bendradarbiaujančius, pozityvius santykius tarp vadovų ir jų pavaldinių, leidžiantis susitarti su darbuotojais ir kartu planuoti jų karjerą, didinti jų motyvaciją bei skatinti nuolat tobulėti savo profesinėje srityje. Metinis pokalbis Bendrovėje ir periodiniai susitikimai su tiesioginiu vadovu yra viena iš personalo valdymo ir ugdymo priemonių, užtikrinanti, kad darbuotojų asmeniniai tikslai būtų keliami atsižvelgiant į Bendrovės tikslus ir vertybes. Metinis pokalbis padeda įvertinti darbuotojo išsikeltų tikslų pasiekimą ir nustatyti naujus, formuoja grįžtamojo ryšio kultūrą tarp vadovo ir pavaldinio, stiprina bendradarbiavimą ir vieningumą. Pokalbio metu aptariamos ir darbuotojų kompetencijos kėlimo, mokymosi ir karjeros galimybės.

Penktus metus iš eilės Bendrovė atlieka darbuotojų apklausą, siekdama nustatyti darbuotojų pasitenkinimą darbo aplinka ir Bendrove bei įsitraukimo lygį, tobulinti aktualias sritis bei gerinti darbuotojų darbo sąlygas. 2017 m. darbuotojų nuomonės tyrimas atskleidė, kad 67,9 proc. darbuotojų yra patenkinti savo darbo aplinka ir pačia Bendrove bei jos kultūra. 2017 m. įsitraukusių ir iš dalies įsitraukusių darbuotojų Bendrovėje sudarė 91,23 proc.

Bendrovė matuoja įsitraukimą, nes tiki, kad įsitraukę ir pasitenkinimą darbu jaučiantys kolegos, lengviau atlieka darbą ir yra laimingesni, bei kuria didesnę grąžą bendrovės akcininkui efektyviau įgyvendindami strategiją ir pasiekdami užsibrėžtus tikslus.

KITA INFORMACIJA

Savo veikloje Bendrovė vadovaujasi Įstatais, Civiliniu kodeksu ir kitais Lietuvos Respublikos įstatymais,

Susijusių šalių sandoriai

Sandorių su Bendrovės Stebėtojų tarybos ar Valdybos nariais sudaryta nebuvo. Sandoriai su kitomis susijusiomis šalimis yra pateikiami Bendrovės 2017 m. finansinių ataskaitų aiškinamajame rašte. Susijusių šalių sandorių pasikeitimų, kurie galėtų daryti poveikį finansinei

poįstatyminiais teisės aktais. Įstatus keičia visuotinis akcininkų susirinkimas.

Priklausymas asociacijoms

Bendrovė praėjusių metų pabaigoje priklausė šioms asociacijoms ar organizacijoms:

- Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmai, http://www.kcci.lt/;

Bendrovės veiklai, 2017 metais nebuvo. Visi sandoriai su susijusiomis šalimis buvo vykdomi rinkos sąlygomis (laikantis ištiestos rankos principo).

• - Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacija, www.ljkka.lt;
• - Lietuvos pramoninkų konfederacija, www.lpk.lt;
• - Gas Infrastructure Europe (GIE) asociacijoms Gas LNG Europe (GLE) grupė, www.gie.eu.com;
• - SGD klasterio narys, http://www.lngcluster.eu

Informacija apie auditą

2017 m. balandžio 21 d. įvykusiame visuotiniame Bendrovės akcininkų susirinkime akcininkai paskyrė UAB "Ernst & Young Baltic" atlikti 2017, 2018 metų Bendrovės metinių finansinių ataskaitų bei reguliuojamos veiklos ataskaitų auditus, metinių pranešimų įvertinimą bei audito ataskaitų parengimą. Akcininkai įgaliojo Bendrovės generalinį direktorių sudaryti sutartį dėl dvejų metų audito paslaugų teikimo (finansinio audito ir reguliavimo veiklos audito) už 48 tūkst. Eur be PVM sumą. UAB "Ernst & Young Baltic" taip pat atliko 2014-2016 metų finansinių ataskaitų auditą, metinio pranešimo įvertinimą. 2008 – 2013 metų auditą atliko KPMG Baltics, UAB.

Siūlymus valdybai dėl audito bendrovės tvirtinimo teikia Bendrovės vadovybė atlikus viešojo pirkimo procedūras. Dalyvauti pirkime kviečiamos 4 didžiausios tarptautinės audito bendrovės (UAB "Ernst & Young Baltic", UAB "PricewaterhouseCoopers", UAB "KPMG Baltics" UAB "Deloitte Lietuva"), laimėtojas atrenkamas pagal mažiausios kainos kriterijų.

2017

AB "KLAIPĖDOS NAFTA" SOCIALINĖS ATSAKOMYBĖS ATASKAITA

UŽ DVYLIKOS MĖNESIŲ LAIKOTARPĮ, PASIBAIGUSĮ 2017 M. GRUODŽIO 31 D.

ATASKAITOS APIMTIS 102
BENDROVĖS SOCIALINĖS ATSAKOMYBĖS STRATEGINIAI PRINCIPAI 103
PAGRINDINĖ VEIKLA 103
TIEKIMO GRANDINĖS APRAŠAS 104
EKONOMINĖ ATSAKOMYBĖ 105
BENDROVĖS STRATEGIJA 105
BENDROVĖS VALDYMO STRUKTŪRA 106
VEIKLOS FINANSINIAI REZULTATAI 107
INFORMACIJOS VIEŠINIMAS - ATSKAITINGUMAS 108
KOVA SU KORUPCIJA IR KYŠININKAVIMU 109
SĄŽININGI MOKESČIAI 110
ANTI-MONOPOLIJA 111
APLINKOSAUGINĖ ATSAKOMYBĖ 112
VISUOMENĖS ĮTRAUKIMAS Į APLINKOSAUGĄ 112
APLINKOS APSAUGOS KRYPTYS 112
SOCIALINĖ ATSAKOMYBĖ PRIEŠ DARBUOTOJUS 116
PERSONALO POLITIKOS PRINCIPAI 116
PROFESINĖS SĄJUNGOS 116
KOLEKTYVINĖ SUTARTIS 116
KOMPETENCIJŲ UGDYMAS 117
NAUJŲ DARBUOTOJŲ INTEGRAVIMAS 118
KITOS GEROSIOS INICIATYVOS 118
DARBUOTOJŲ SVEIKATA 118
DARBO SAUGA 119
ŽMOGAUS TEISIŲ APSAUGA 119
LYČIŲ LYGYBĖ 120
SOCIALINĖ ATSAKOMYBĖ PRIEŠ VISUOMENĘ 120
RĖMIMAS 120
BENDRADARBIAVIMAS SU MOKSLO INSTITUCIJOMIS IR TECHNOLOGIJŲ PARKAIS 124

ATASKAITOS APIMTIS

AB "Klaipėdos nafta" (toliau - Bendrovė) socialinė atsakomybė (toliau - BSA) grindžiama įmonių savanoryste siekiant ekonominių, socialinių ir aplinkosaugos tikslų, atsižvelgiant į visų suinteresuotųjų šalių interesus. Įmonės, veikdamos pagal BSA principus ir siekdamos veiklos tvarumo bei efektyvumo, ne tik laikosi nustatytų įstatymų, tarptautinių normų ir etikos standartų, tačiau taip pat puoselėja pagarbą žmogui, visuomenei ir gamtai. Pagrindinis dokumentas – socialinės atsakomybės ataskaita – rengiama visoms suinteresuotoms šalims: verslo partneriams, investuotojams, darbuotojams ir jų profsąjungoms, žiniasklaidos atstovams, socialiniams partneriams, gyventojams ir vietinėms bendruomenėms, kitoms susijusioms organizacijoms. Daugiau Bendrovės veikla suinteresuotų šalių pateikta žemiau esančiame paveiksle. Šios ataskaitos tikslas pateikti skaidrią ir visapusišką informaciją apie Bendrovės pasiekimus taikant geriausius socialinės atsakomybės principus.

2016 metais pirmą kartą buvo pristatyta įmonės socialinės atsakomybės ataskaita už 2015 metus. Bendrovė siekia tapti atvira visuomenei, atskleisti informaciją apie įmonės tikslus, rezultatus, komercinę ir socialinę veiklą. Šioje socialinės atsakomybės pažangos ataskaitoje (toliau – ataskaitoje) pristatoma AB "Klaipėdos nafta" 2017 metų darbai ir pasiekimai socialinės atsakomybės veikloje, susijusioje su aplinkosauga ir santykiais su darbuotojais bei visuomene. Ataskaitoje aprašomos Bendrovės 2017 m. socialinės atsakomybės kryptys, veiksmai ir pasiekimai.

Ataskaita apie AB "Klaipėdos nafta" veiklą parengta vadovaujantis "Pasaulinės ataskaitų rengimo iniciatyvos" ("Global Reporting Initiative" arba GRI) gairėmis, kurios padeda įvertinti veiklą pagal ekonominius, aplinkosaugos, darbuotojų, žmogaus teisių, su visuomene bei rinka susijusius rodiklius.

Ataskaita rengiama lietuvių ir anglų kalbomis, publikuojama bendrovės interneto tinklalapyje www.kn.lt, taip pat skelbiama "Nasdaq Baltic" internetinėje svetainėje kartą metuose. Darbuotojai taip pat turi galimybę susipažinti su ataskaita vidiniame Bendrovės tinklalapyje.

Bendrovė savo atsakomybę vertina per šių suinteresuotų šalių prizmę:

BENDROVĖS SOCIALINĖS ATSAKOMYBĖS STRATEGINIAI PRINCIPAI

Bendrovė savo veikloje vadovaujasi aukščiausio lygmens verslo etikos standartais ir socialinės atsakomybės principais. Bendrovė siekia išsaugoti patikimo socialinio partnerio statusą ne tik Lietuvos uostamiestyje, bet ir nacionaliniu mastu prisidėdama sprendžiant aktualias mūsų visuomenės socialines problemas.

Bendrovės atsakomybė plačiąja prasme nukreipta į šias pagrindines sritis:

• - Ekonominė atsakomybė: įmonės skaidrumas bei atsakingumas prieš suinteresuotas šalis, kova su korupcija ir kyšininkavimu, konkurencingumo užtikrinimas, sąžiningai mokami mokesčiai;
• - Aplinkosauginė atsakomybė: visuomenės įtraukimas į aplinkosaugą, Bendrovės aplinkos apsauga apimanti kelias pagrindines kryptis;

PAGRINDINĖ VEIKLA

AB "Klaipėdos nafta" yra viena iš didžiausių energetinių resursų logistikos bendrovių Baltijos šalyse, kuri specializuojasi naftos ir dujų pramonėje.

AB "Klaipėdos nafta" veikla išskiriama į 2 veiklos kryptis (naftos terminalų ir SGD terminalų) ir keturias atskiras - Socialinė atsakomybė: atsakomybė prieš darbuotojus, rūpinimasis savo darbuotojų sveikata, saugumu ir lygiomis teisėmis, įvairių socialinių iniciatyvų bei projektų plėtojimas vietos bendruomenėms ir nacionaliniu mastu, bendradarbiavimas su mokslo institucijomis bei technologijų parkais.

Socialinės atsakomybės ir rėmimo priemonės yra svarbios siekiant palaikyti geros partnerystės ryšius su vietinėmis bendruomenėmis ir visuomene nacionaliniu lygiu. Valstybės valdomoms įmonėms itin svarbu akcentuoti socialinę svarbą, šis siekis įvardijamas kaip "bendroji gerovė". Be to, valstybės valdomoms įmonėms formuluojama užduotis tapti pavyzdžiu puoselėjant esmines šalies vertybes.

veiklos sritis: naftos produktų krovą (Klaipėdos naftos terminale), ilgalaikio naftos produktų saugojimą (Subačiaus naftos terminale), SGD terminalo valdymą ir su SGD susijusių veiklų plėtojimą.

TIEKIMO GRANDINĖS APRAŠAS

AB "Klaipėdos nafta" naftos terminalo paskirtis – teikti klientams naftos produktų, tiekiamų iš naftos perdirbimo gamyklų ir į jas, krovos (iš geležinkelio cisternų į tanklaivius ir atvirkščiai) ir sandėliavimo terminalo talpyklų parke paslaugas. Per KN terminalą naftos produktai taip pat importuojami, teikiant naftos produktų krovos iš tanklaivių į klientų transportavimo priemones (autocisternas ir (arba) vagonus) paslaugas.

Naftos produktų tiekimo grandinė

SGD terminalas – tai vienas iš svarbiausių nacionalinių energetinį saugumą užtikrinančių objektų, kuris suteikė sąlygas atsirasti gamtinių dujų rinkai Lietuvoje, o valstybei bei jos piliečiams atvėrė galimybę importuoti gamtinių dujų iš viso pasaulio.

SGD saugykla su išdujinimo įrenginiu yra SGD tanklaivis, kuris Klaipėdos jūrų uoste priima SGD iš jas atgabenančių dujovežių bei gali perkrauti SGD į atplaukusius dujovežius. SGD į dujinę fazę yra paverčiamos naudojant SGD laivosaugyklos su išdujimo įrenginiu šilumokaičius.

2017 m. pabaigoje pradėti SGD paskirstymo stoties bandomieji paleidimo - derinimo darbai. 2018 m. pradžioje planuojama terminalo veiklos pradžia, kurią apims: SGD priėmimas iš dujovežių ir laikinas saugojimas, SGD perkrovimas į autodujovežius, tiesioginis SGD bunkeriavimas į laivus.

SGD tiekimo grandinė

Plačiau apie KN veiklas ir infrastruktūrą žr. metinio pranešimo dalį – Informacija apie bendrovę ir jos veiklas.

EKONOMINĖ ATSAKOMYBĖ

BENDROVĖS STRATEGIJA

Siekiant, kad visi Bendrovės valdymo ir priežiūros organų nariai tiksliai ir aiškiai suprastų Bendrovės tikslus, kryptis bei siekius, rengiama Bendrovės strategija, numatanti ilgalaikius strateginius tikslus bei uždavinius. Už Bendrovės strategijos tvirtinimą atsakinga Bendrovės valdyba.

Patvirtintoje 2016-2020 metų veiklos strategijoje numatoma, kad Bendrovė:

• - Sieks tapti viena iš efektyviausių Bendrovių Europoje;
• - Sieks pokyčių, veiklos diversifikacijos, naujų paslaugų ir projektų, sudarančių pagrindą Bendrovės vertės tvariam augimui;

- Didelį vadovų dėmesį skirs socialinei atsakomybei, darbuotojų ugdymui, aplinkosaugai bei bendradarbiavimui su Lietuvos mokslo institucijomis.

Tikima, kad Bendrovės pasiekimai bus matomi ir vertinami Lietuvos Valstybės mastu.

Bendrovės strategijos tikslai bei siekiai plačiau pateikiami metiniame pranešime, - skyriuje "Bendrovės strategija" Socialinės atsakomybės ataskaitoje išryškinamos tik pagrindinės, su socialine atsakomybe susijusios, strateginės kryptys, uždaviniai ir tikslai.

Strateginiai tikslai

Bendri įmonės strateginiai tikslai
Bendrovės vertės didinimas	Saugios, patikimos ir efektyvios veiklos užtikrinimas	Veiklos augimas ir diversifikavimas	Vidaus procesų gerinimas	Kompetencijų ugdymas

Ilgalaikė Bendrovės 2016-2020 metų veiklos strategija pagrįsta veiklos augimu ir diversifikacija, bendrovės vertės didinimu, saugios darbo aplinkos užtikrinimu, bei nuolatiniu darbuotojų tobulėjimu. Strategijoje numatoma, kad Bendrovės veiklos efektyvumas ir toliau bus didinamas. Iki 2020 metų grynasis pelningumas planuojama, jog sieks 10-15 proc., dividendai - 50 proc. nuo grynojo pelno, kapitalo grąža – ne mažiau 5-8 proc. Šiam tikslui įgyvendinti įmonė kasmet investuoja į terminalų plėtrą bei teikiamų paslaugų kokybės užtikrinimą, atsižvelgiant į terminalams iškeltus strateginius tikslus.

Bendrovės misija, vizija, vertybės

Mūsų misija

• Užtikrinti patikimą ir efektyvų SGD tiekimą bei naftos produktų krovą

Mūsų vizija

• Patikimas naftos produktų ir SGD terminalų operatorius, kuriantis pridėtinę vertę per vystomus projektus ir subalansuotą plėtrą

Mūsų vertybės

• Iniciatyvumas, profesionalumas ir patikimumas, skaidrumas, socialinė atsakomybė

Bendrovė tiek savo kasdienėje veikloje, tiek įgyvendindama savo strateginius tikslus, vadovaujasi šiomis vertybėmis:

• Iniciatyvumas. Bendrovė siekia identifikuoti rinkos poreikius bei verslo plėtros galimybes ir atitinkamai prisitaikyti, kuriant naujas ar modifikuojant teikiamas paslaugas.
• Profesionalumas ir patikimumas. AB "Klaipėdos nafta" ir toliau sieks vykdyti naftos produktų krovą bei SGD perkrovą bei išdujinimą greitai, kokybiškai ir efektyviai. Tobulinami NP krovos ir SGD išdujinimo procesai bei kruopščiai prižiūrima perkraunamų produktų kokybė.
• Skaidrumas. Bendrovė siekia atitikti NASDAQ Vilnius akcijų rinkoje listinguojamų bendrovių valdymo

BENDROVĖS VALDYMO STRUKTŪRA

AB "Klaipėdos nafta" siekia, kad jos valdymo struktūra bei vidiniai procesai užtikrintų skaidrią, efektyvią bei pelningą veiklą. Bendrovėje sukurtos ir įdiegtos vidinės kontrolės sistemos bei valdymo praktika iš esmės atitinka geriausių valdymo praktikų principus.

Bendrovė savo veikloje vadovaujasi Akcinių bendrovių įstatymu, Vertybinių popierių įstatymu, Bendrovės įstatais, NASDAQ Vilnius patvirtintu listinguojamų bendrovių valdymo kodeksu ir kitais Lietuvos Respublikos teisės aktais bei Bendrovės veiklos dokumentais. Žiūrėti plačiau – 2017 m. metinis pranešimas, skyr. "Bendrovės valdymas".

Bendrovės valdymo bei organizacinė struktūra

kodekso principus, vadovautis geriausias korporatyviniais valdymo principais bei išsamiai ir laiku viešinti investuotojams ir visuomenei svarbiausią informaciją apie Bendrovės veiklą.

Socialinė atsakomybė. Vykdydama savo veiklą Bendrovė vadovaujasi tvaraus verslo plėtros principais, kurie apima socialinę atsakomybę ir aplinkosaugines iniciatyvas. Todėl Bendrovė investuoja į papildomas veiklas, didinančias ne tik ekonominę grąžą investuotojams, bet ir orientuojasi į aplinką tausojančias technologijas, remia įvairiausius socialinius projektus.

Žiūrėti plačiau – 2017 m. metinis pranešimas, skyr. Bendrovės strategija.

2017 m. rugsėjo 7 d. Bendrovės valdybos sprendimu atnaujinta AB ,,Klaipėdos nafta" valdymo struktūra. Pagal naują struktūrą tarnyba yra didžiausias esantis Bendrovėje organizacinis vienetas, kurį gali sudaryti skyriai ir pareigybės. Toks organizacinis vienetas įsteigtas siekiant apjungti kelių susijusių ar nesusijusių veiklų valdymą, užtikrinti Bendrovės valdymo struktūros skaidrumą, veiklos efektyvumą bei įgyvendinti Bendrovės strateginius tikslus.

VEIKLOS FINANSINIAI REZULTATAI

Šiuo metu AB "Klaipėdos nafta" veiklos rezultatai skiriami į keturis veiklos segmentus: Naftos produktų krova (Klaipėdos naftos terminalas – KNT), ilgalaikio naftos produktų saugojimo veikla (Subačiaus naftos terminalas – SNT), Suskystintųjų gamtinių dujų terminalo veikla (SGD

Bendrovės pardavimo pajamos

2017 m. Bendrovės pardavimo pajamos siekia 106.484 tūkst. Eur, lyginant su 2016 m. (103.839 tūkst. Eur), padidėjo 2.645 tūkst. Eur, arba 2,5 proc. Padidėjimas susijęs su SGD terminalo bei naftos terminalų pajamų padidėjimu.

terminalas – SGD) bei SGD paskirstymo stoties projekto įgyvendinimas ir veikla (GDP). Žemiau pateikiama informacija apie kiekvieno iš veiklos segmentų įtaką Bendrovės finansiniams veiklos rezultatams:

Bendrovės pajamos skirstomos į reguliuojamas (SGD terminalo veiklos) ir nereguliuojamas. Reguliuojamos veiklos pajamos sudarė 64,0 proc. visų Bendrovės gautų pajamų.

Pardavimo pajamos, tūkst. Eur

Bendrovės sąnaudos

2017 m. pardavimo savikaina sudarė 82.739 tūkst. Eur ir, lyginant su 2016 m. (83.042 tūkst. Eur), sumažėjo 0,4 proc. arba 303 tūkst. Eur. Sumažėjimui daugiausia reikšmės turėjo SGD laivo-saugyklos nuomos ir susijusių mokesčių sumažėjimas dėl teigiamo valiutos kurso (USD) pasikeitimo.

Bendrovės veiklos sąnaudos 2017 m. padidėjo 312 tūkst. Eur (5,3 proc.) ir periodo pabaigoje sudarė 6.217 tūkst. Eur. (2016 m. – 5.905 Eur). Šių išlaidų padidėjimas susijęs su naujų veiklų bei projektų plėtra.

Bendrovės pelningumo rodikliai

2017 m. EBITDA siekė 31.339 tūkst. Eur ir, lyginant su 2016 m. (28.446 tūkst. Eur), padidėjo 10,2 proc. arba 2.893 tūkst. Eur. EBITDA marža sudarė 29,4 proc., 2016 m. – 27,4 proc.

2017 m. Bendrovės grynasis pelnas – 17.031 tūkst. Eur, kuris, lyginant su 2016 m. grynuoju pelnu (13.794 tūkst. Eur), padidėjo 23,5 proc. arba 3.237 tūkst. Eur. Daugiausiai grynojo pelno didėjimą lėmė:

• - Naftos terminalo pelnas padidėjimas 1.668 tūkst. Eur iki 11.582 tūkst. Eur; padidėjimas susijęs su pajamų padidėjimu dėl naftos produktų pardavimo ir saugojimo paslaugų;
• - SGD terminalo pelnas paaugo iki 6.516 tūkst. Eur tiek dėl didesnių pajamų, tiek ir dėl sąnaudų sumažėjimo.

Grynojo pelno marža 2017 m. siekė 16,0 proc., bendrojo pelno marža siekė 22,3 proc. (2016 m. atitinkamai: 13,3 proc. ir 20,0 proc.).

Siekiant užtikrinti Bendrovės atskaitingumą prieš suinteresuotas šalis įmonė:

Viešina:

• - Metines bei ketvirtines finansines ataskaitas, parengtas pagal tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, priimtus taikyti Europos Sąjungoje;
• - Metinius ir pusmetinius pranešimus;
• - Kiekvieno mėnesio krovą bei preliminarias pajamas;

Pristato:

- Finansinius rezultatus kiekvieną ketvirtį internetiniame seminare, kurie yra gyvai pristatomi ir atsakoma į suinteresuotų šalių klausimus.

Informuoja:

• - Apie esminius įvykius Bendrovėje: akcininkų susirinkimus, valdymo struktūros pokyčius, valdymo organų pasikeitimus;
• - Apie reikšmingas paslaugų teikimo bei pirkimo sutartis;
• - Apie patvirtintus investicinius projektus, jų sąmatas;
• - Kitą reikalingą informaciją

KOVA SU KORUPCIJA IR KYŠININKAVIMU

Korupcijos prevencija

Bendrovė netoleruoja jokio pobūdžio korupcijos ar jos apraiškų ir siekia atviros konkurencijos, etiškų verslo sąlygų bei tinkamai užtikrinti savo veiklos skaidrumą ir viešumą.

Bendrovėje galioja generalinio direktoriaus patvirtinta Korupcijos netoleravimo politika (toliau - Politika). Ja aiškiai ir viešai deklaruojamas neigiamas požiūris į kyšininkavimą, sukčiavimą, turto prievartavimą neoficialios apskaitos kūrimą, neoficialių ir netinkamai įformintų sandorių vykdymą, fiktyvių išlaidų apskaitą, suklastotų dokumentų naudojimą ir kitas korupcijos apraiškas, minimas Jungtinių Tautų konvencijoje prieš korupciją. Korupcijos netoleravimo politikos nuostatos taikomos visiems Bendrovės darbuotojams, valdymo ir priežiūros organų nariams, trečiosioms šalims, kurios veikia Bendrovės vardu. Politika nuolat tobulinama, atnaujinama ir pildoma atsižvelgiant į teisinio reguliavimo pasikeitimus. Visi bendrovės darbuotojai yra supažindinti su Politika ir įsipareigoję laikytis jos nuostatų.

Bendrovė yra politiškai neutrali ir neteikia jokios finansinės paramos politinėms partijoms, grupėms ar politikams.

Bendrovėje aiškiai apibrėžtos dovanų teikimo ir priėmimo taisyklės. Yra nurodytos aplinkybės, kurioms esant galima teikti arba priimti dovanas, dalyvauti trečiųjų šalių organizuojamuose renginiuose.

Taip pat galioja patvirtinta ir viešai internetiniame puslapyje skelbiama Bendrovės paramos teikimo tvarka, kuri reglamentuoja Bendrovės paramos lėšų skyrimą ir teikimą visuomenei naudingiems tikslams, nustatyti pagrindiniai paramos teikimo principai ir kryptys, paramos skyrimo kriterijai ir prioritetai.

Bendrovėje yra patvirtintas Darbuotojų privačių interesų deklaracijų pildymo tvarkos aprašas, skirtas nustatyti darbuotojų elgesio reikalavimus jiems atliekant darbines funkcijas, privačių ir Bendrovės interesų deklaravimo tvarką ir darbuotojų veiksmus kilus interesų konfliktui. Pagal galiojančio Tvarkos aprašo nuostatas, privačius interesus privalo deklaruoti visi vadovaujančias pareigas užimantys darbuotojai.

Bendrovėje yra įdiegti kontrolės mechanizmai, kurie yra skirti nustatyti, įvertinti ir stebėti galimus korupcijos rizikos veiksnius. Nuolat peržiūrima ir tobulinama vidaus kontrolės sistema.

Darbuotojas turi teisę, o Bendrovė sukuria jam galimybes, anonimiškai pranešti apie įtariamus kyšininkavimo ir korupcijos veiksmus ar bandymus juos atlikti, arba apie įtariamus ar faktinius šios Politikos pažeidimus, taip pat apie Bendrovės vidaus tvarkose ir Elgesio kodekse nustatytų reikalavimų pažeidimus.

Apie galimus korupcijos atvejus ar korupcijos apraiškas skatinama informuoti el. paštu manrupi@kn.lt. Šiuo kontaktu gali naudotis tiek Bendrovės darbuotojai, tiek visi kiti suinteresuoti asmenys.

AB "Klaipėdos nafta", siekdama mažinti korupcijos apraiškų tikimybę taip pat, taiko "Stropaus patikrinimo" procedūras ne tik savo darbuotojų, bet ir veiklos partnerių atžvilgiu.

KN, prieš paskirdama darbuotojus į pareigas, atsižvelgdama į būsimo darbuotojo funkcijas ir atitinkamą korupcijos riziką, imasi visų įmanomų priemonių, siekiant užtikrinti, kad KN dirbtų nepriekaištingos reputacijos ir patikimi asmenys. KN turi patvirtintą pareigybių sąrašą, kuriuo vadovaujantis vykdoma Specialiųjų tyrimų tarnybos patikra.

KN siekiant įsitikinti partnerio veiklos skaidrumu ir teisėtumu, prieš pradedant bendradarbiavimą ar bendradarbiavimo eigoje, gali taikyti įvairias "Stropaus patikrinimo" patikros procedūras.

Viešieji pirkimai

Reguliavimas

Planuodama ir vykdydama pirkimus bei pirkimo sutartis, Bendrovė vadovaujasi Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų

Vidiniai procesai

Bendrovėje pirkimų planavimas, vykdymas ir pabaiga yra reglamentuoti specialiai pirkimų reguliavimui sukurtais dokumentais: Pirkimo organizavimo procedūra, Pirkimo komisijų reglamentu bei Mažos vertės pirkimų tvarkos aprašu.

Bendrovėje pirkimai planuojami, o pirkimų suvestinė skelbiama Įstatymo nustatyta tvarka. Įprastai Bendrovėje

Skaidrumas

Visi Bendrovės pirkimuose dalyvaujantys, taip pat jiems tiesioginę ar netiesioginę įtaką galintys daryti asmenys yra pasirašę nešališkumo deklaracijas ir konfidencialumo pasižadėjimus.

Bendrovė viešina jos sudarytas pirkimo sutartis Įstatymo nustatyta tvarka.

subjektų įstatymo (toliau – Įstatymas), kitų teisės aktų reglamentuojančių pirkimus ir taikomų Bendrovei nuostatomis arba gerąja komercine praktika, kai tam tikriems pirkimams Įstatymas nėra taikomas.

pirkimus vykdo Pirkimų organizatorius (mažos vertės pirkimų atvejais) arba Pirkimo komisija (ne mažos vertės pirkimų atvejais). Visi pirkimo metu atliekami veiksmai yra dokumentuojami, o priimant sprendimus užtikrinamos kelių lygių kontrolės priemonės.

Bendrovė taip pat rengia ir LR viešųjų pirkimų tarnybai teikia:

• - Pirkimo ir pirkimo procedūrų ataskaitą už kiekvieną įvykdytą pirkimą;
• - Pirkimo sutarčių ataskaitą už visas per kalendorinius metus sudarytas pirkimo sutartis.

SĄŽININGI MOKESČIAI

AB "Klaipėdos nafta" įgyvendina sąžiningo verslo principus atsakingai ir teisingai deklaruodama ir sumokėdama visus priklausančius veiklos mokesčius. Greta įprastinių pelno, gyventojų pajamų, PVM, Sodros mokamų mokesčių, Bendrovė, veikdama kaip akcizinio sandėlio savininkė, užtikrina teisingą akcizo bei muito mokesčių deklaravimą ir mokėjimą už klientų saugomus naftos produktus bei gamtines dujas. Per pastaruosius 5 metus Bendrovei nebuvo pateikta priekaištų dėl netinkamų mokesčių deklaravimo bei mokėjimo. Tuo pačiu KN neieško ir netaiko specialių mokesčių optimizavimo ar dirbtinio mokesčių sumažinimo schemų.

ANTI-MONOPOLIJA

Naftos terminalo konkurencinė aplinka

AB "Klaipėdos nafta" naftos terminalas atlieką veiklą konkurencinėje aplinkoje. Pagrindiniai Bendrovės konkurentai laikytini visi Baltijos jūros rytinės pakrantės uostuose bei Odesos uoste (Ukraina) veikiantys naftos produktų krovos terminalai.

Pažymėtina, jog regiono konkurencinė aplinka naftos produktų perkrovimo rinkoje kasmet intensyvėja, ypač tai pasakytina apie baltarusiškų tranzitinių naftos produktų srautą.

Nepaisant konkurencinės aplinkos, 2017 m. naftos produktai į terminalą atgabenti iš aštuonių skirtingų šalių: Lietuvos, Baltarusijos, Rusijos, Estijos, Suomijos, Uzbekistano, Irano bei Nyderlandų.

Bendrovės naftos terminalų verslo aplinka

SGD terminalo reguliuojama veikla

SGD terminalas laikytinas valstybinės svarbos energetikos objektu, o terminalo įgyvendinimas priklauso nuo patvirtinto Plėtros plano, kurį įgyvendinti yra paskirta AB ,,Klaipėdos nafta". Bendrovė vykdydama veiklą vadovaujasi Lietuvos Respublikos suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymu, kuriame nurodoma, kad SGD terminalas ir SGD terminalo jungtis pripažįstami strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčiais įrenginiais, taip pat SGD terminalo operatorius pripažįstamas strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčia įmone, kaip nurodyta Lietuvos Respublikos strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatyme. SGD terminalo veikla yra reguliuojama, todėl jo veiklos reguliacinė aplinka apibrėžia šios veiklos pajamingumą bei pelningumą, veiklos gaires bei veiklos apimtis ir kainodarą. Užtikrinant laisvos rinkos veikimą. SGD terminale yra pilnai užtikrinti Trečiųjų šalių prieigos reikalavimai pagal ES teisę ir SGD terminalo veikla organizuojama vadovaujantis Naudojimosi suskystintų gamtinių dujų terminalu taisyklėmis (toliau – Terminalo taisyklės), priimtomis po viešų konsultacijų su rinkos dalyviais ir suderintomis VKEKK nutarimu. SGD terminalo pajėgumai potencialiems naudotojams suteikiami vienodomis sąlygomis, kasmetinės viešos ir skaidrios pajėgumų skirstymo procedūros metu arba einamaisiais dujų metais, jei SGD terminale yra laisvų pajėgumų.

APLINKOSAUGINĖ ATSAKOMYBĖ

Aplinkos apsauga – viena iš prioritetinių Bendrovės socialinės atsakomybės veiklos sričių. Lėšos skiriamos gamtos apsaugos priemonėms diegti, glaudžiai bendradarbiaujama su Lietuvos ir tarptautinėmis kompanijomis, siekiant įgyvendinti visus aplinkos apsaugos reikalavimus, keliamus tiek naftos, tiek SGD terminalams.

Bendrovės aplinkosaugos projektų kryptys:

- Bendrovė nuolat diegia aplinkosaugines priemones, aplinkos taršos prevencijos ir kontrolės, priešgaisrines ir kitas sistemas.

VISUOMENĖS ĮTRAUKIMAS Į APLINKOSAUGĄ

Bendrovė, planuodama naujas ūkines veiklas, esamų terminalų plėtrą ar modernizavimą, vadovaujasi Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo, Teritorijų planavimo įstatymo nuostatomis. Vykdant poveikio aplinkai vertinimo procedūras bei teritorijų planavimo procedūras visuomenei sudaromos sąlygos kuo anksčiau susipažinti su planuojamomis ūkinėmis veiklomis bei teikti pastabas ir pasiūlymus.

2017 m. buvo atlikta atranka dėl planuojamos ūkinės veiklos: šviesiųjų naftos produktų parko II-ojo plėtros etapo poveikio aplinkai vertinimo (toliau – PAV) privalomumo. Paminėtina, kad PAV atrankos apimtimi buvo atlikta planuojamos ūkinės veiklos rizikos analizė, kurios metu buvo įvertinta individuali ir socialinė rizika ir nustatyta, kad gretimų bendrovių darbuotojai ir arčiausiai

APLINKOS APSAUGOS KRYPTYS

Aplinkos oro apsauga

Bendrovės Klaipėdos naftos terminale stacionarūs aplinkos oro taršos šaltiniai (naftos produktų talpyklos, katilinė) eksploatuojami pagal atsakingos institucijos išduotą aplinkosauginį leidimą. Per 2017 m. į aplinkos orą patekęs metinis teršalų kiekis neviršijo nustatyto metinio leidžiamo išmesti teršalų normatyvo. Siekiant mažinti ūkinės veiklos poveikį aplinkos orui, naftos produktų krovos ir saugojimo metu yra taikomos šios aplinkosauginės priemonės:

• - Šviesieji naftos produktai (benzinas, dyzelinas) kraunami ir saugomi tik talpyklose su pontonais (vidiniais plūdriaisiais ekranais), taip pat daugiau kaip 50 proc. talpyklų, į kurias kraunami tamsieji naftos produktai (mazutas), yra su pontonais, o tai mažina lakiųjų organinių junginių (toliau – LOJ) patekimą į aplinkos orą;

• - Geležinkelio estakadoje iš geležinkelio cisternų iškraunant benziną į talpyklas LOJ patekimui į aplinkos orą mažinti naudojamas LOJ garų rekuperavimo įrenginys, o kraunant į laivus

• - Rūpinasi gamtos išteklių tausojimu.

• - Prisideda prie SGD, kaip švaraus ir saugaus kuro, rinkos plėtros Lietuvoje ir Baltijos jūros regione.

Bendrovė, tiek planuodama naują veiklą, tiek eksploatuodama esamus naftos ir SGD terminalus, vadovaujasi Nacionalinėje aplinkos apsaugos strategijoje nustatytais esminiais aplinkos apsaugos principais. Bendrovė aktyviai dalyvauja ES paramos projektuose, kurie skatina aplinkosaugos krypčių plėtojimą regione. Viena iš šiuo metu įgyvendinamų prioritetinių sričių – SGD, kaip švaraus kuro, sklaida Baltijos regione.

prie Klaipėdos naftos terminalo gyvenantys miestiečiai patenka į visuotinai priimtinos rizikos zoną. Atsakinga institucija, įvertinusi pateiktą PAV atrankos medžiagą, pateikė atrankos išvadą, kuria teigiama, šviesių naftos produktų parko II-ajam plėtros etapui PAV neprivalomas. Su priimta atrankos išvada dėl PAV privalomumo buvo supažindinta visuomenė. Visos neigiamą poveikį aplinkai mažinančios priemonės, kurios buvo numatytos PAV atrankos dokumente, bus įgyvendintos statant naujus objektus ir juos eksploatuojant.

Bendrovė, informuodama visuomenę apie planuojamus įgyvendinti projektus, užtikrina visuomenės teisę žinoti, teisę dalyvauti priimant sprendimus, susijusius su aplinka, kaip tai numato Orhuso konvencija.

benziną, susidarę LOJ garai nukreipiami į LOJ garų deginimo įrenginį. Šių aplinkosauginių priemonių efektyvumas siekia net iki 95 proc.

- Per 2017 m. pastatytos 7 talpyklos naftos produktų saugojimui įrengtos su pontonais (vidiniais plūdriaisiais ekranais),. kurie yra efektyvi priemonė mažinti tiek LOJ, tiek kvapų pateikimą į aplinką.

Šios aplinkosauginės priemonės ženkliai sumažina teršalų patekimą į aplinkos orą bei kvapų intensyvumą aplinkoje

Bendrovė nuomojasi lengvuosius automobilius ūkinei komercinei veiklai vykdyti. Šie automobiliai turi įrengtas ir veikiančias išmetamųjų dujų neutralizavimo sistemas, atitinkančias EURO VI standarto reikalavimus, o tai mažina aplinkos oro taršą.

Bendrovė vykdo iš naftos terminalo stacionarių aplinkos oro taršos šaltinių patenkančių į aplinką teršalų stebėseną, kurios tikslas yra įvertinti, ar vykdant ūkinę veiklą nėra viršijami nustatyti vienkartiniai leistinos taršos normatyvai. Taip pat vykdomas poveikio oro kokybei monitoringas, kurio tikslas yra nustatyti, ar vykdant ūkinę veiklą aplinkoje (už bendrovės teritorijos ribų) nėra viršytos nustatytos ribinės LOJ užterštumo vertės aplinkos ore. LOJ pusės valandos ribinė aplinkos oro užterštumo vertė yra 5 mg/Nm³ . 2017 m. vykdyto poveikio oro kokybei monitoringo duomenys rodo, kad per ataskaitinius metus aplinkos ore nė karto nebuvo viršyta nustatyta LOJ pusės valandos ribinė aplinkos oro užterštumo vertė. LOJ koncentracija aplinkos ore kito šiose ribose nuo 1,06 iki 1,39 mg/m³ .

Paviršinio vandens apsauga

Bendrovės Klaipėdos naftos terminale eksploatuojami biologiniai nuotekų valymo įrenginiai, kurių paskirtis yra surinkti ir išvalyti ūkinės veiklos metu susidariusias gamybines, buitines ir paviršines nuotekas. Nuotekų valymo nuo teršalų efektyvumas yra labai aukštas, palyginti, išvalymo efektyvumas nuo bendro azoto siekia apie 58 proc., nuo bendro fosforo - apie 57 proc., nuo biologiškai degraduojančių organinių medžiagų – apie 96 proc., o nuo naftos produktų – net iki 100 proc. Bendrovė, siekdama išlaikyti aukštą nuotekų valymo įrenginių efektyvumą, per 2017 m. mechaninių ir biologinių

Požeminio vandens, dirvožemio, grunto apsauga

Nuo 1996 m. Klaipėdos naftos terminale vykdomas poveikio požeminiam vandeniui monitoringas, kurio tikslas – stebėti požeminio vandens kokybės pokyčius. Daugiamečiai požeminio vandens stebėjimai rodo, kad per eilę metų susiformavusi požeminio vandens tarša objekte blėsta. Daugiamečio poveikio požeminiam vandeniui monitoringo duomenys leidžia daryti išvadą,

Atliekų tvarkymas

Bendrovės nuotekų valymo įrenginiai Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste veikia kaip uosto priėmimo įrenginys, į priimamos laivuose susidarančios atliekos (lijaliniai vandenys) ir krovinių likučiai. Bendrovė turi teisę atlikti tam tikrų pavojingų atliekų tvarkymą, t.y. priimti iš kitų ūkio subjektų bei laivų naftos produktais užterštus vandenis, skysto kuro mišinius, lijalinius vandenis bei užsiimti Bendrovės veikloje susidariusio, biologiniuose nuotekų valymo įrenginiuose, dumblo tvarkymu. 2017 m. Bendrovė priėmė ir sutvarkė 4,86 tūkst. t. pavojingų atliekų (2016 m. – 13,88 tūkst. t.). Dalį pavojingų atliekų Bendrovės atlikti ūkinės veiklos kvapų sklaidos aplinkos ore modeliavimo rezultatai rodo, jog kvapų koncentracija vienos valandos vidurkio intervale gyvenamoje aplinkoje siekia iki 1 OEU /m³ (kvapo vienetas) ir nesiekia nustatytos ribinės 8 OUE/m³ vertės gyvenamojoje aplinkoje. Paminėtina, kad naftos produktų (angliavandenilių) kvapą žmogus pradeda jausti, kai jų koncentracija ore yra vos 0,3 mg/Nm³ .

nuotekų valymo įrenginių remontui/atnaujinimui skyrė 75.140 Eur. Vykdomas išleidžiamų nuotekų monitoringas ir poveikio paviršinio vandens kokybei monitoringas, kurio metu stebima Kuršių marių (Klaipėdos sąsiaurio) būklė žemiau ir aukščiau nuotekų išleidimo įrenginio.

Subačiaus naftos terminale susidariusios paviršinės nuotekos nuo potencialiai taršios teritorijos (apie 33 ha) yra surenkamos, paviršinių nuotekų valymo įrenginiuose išvalomos iki normatyvų ir išleidžiamos į paviršinį vandens telkinį.

kad "istorinė" tarša grunto ir požeminio vandens naftos produktais Klaipėdos naftos terminalo teritorijoje mažėja.

Per 2017 m. Bendrovė parengė ir su atsakinga institucija suderino naftos produktais užterštos teritorijos sutvarkymo planą. Naujos estakados statybos metu vadovaujantis tvarkymo planu bus išvalyta naftos produktais užteršta teritorija.

regeneravo, t.y. atliekas, užterštas naftos produktais, pavertė produktu – skysto kuro mišiniu. Biologiniuose nuotekų valymo įrenginiuose susidariusio 3,1 t (2016 m – 2,6 t) dumblo buvo panaudota naftos terminalo teritorijoje dirvožemio būklei gerinti.

Bendrovės Klaipėdos naftos terminale veiklos metu 2017 metais susidarė 264,7 t atliekų (2016 m. – 576,1 t). Iš šių atliekų buitinės atliekos sudarė 45,7 t (2016 m. tiek pat), antrinės žaliavos t.y., popierius, kartonas – 4,4 t (2016 m. – 5,4 t), metalo atliekos – 32,8 t (2016 m. – 279,7 t).

Klaipėdos naftos terminalo atliekų pokyčiai

Subačiaus naftos terminale susidarė 85,0 t atliekų (2016 m. – 56,9 t). Bendrovės veiklos metu visos susidariusios atliekos perduodamos atliekų tvarkytojams, turintiems teisę užsiimti atliekų tvarkymu. Bendrovės siekis yra, kad iš susidariusių atliekų būtų galima kuo daugiau atskirti antrinių žaliavų, tinkamų perdirbimui. Perdirbant (regeneruojant) atliekas, panaudojant atliekas aplinkos būklei gerinti, atskiriant iš atliekų antrines žaliavas įgyvendinami atliekų prevencijos principai.

Gamtos išteklių ir žaliavų naudojimas

Siekiant mažinti naudojamo popieriaus kiekį, efektyvinti dokumentų valdymo procesus bei kaštus, Bendrovėje įdiegta ir veikia elektroninė dokumentų valdymo sistema, kurioje visi dokumentai yra valdomi ir archyvuojami elektroniniu būdu. Ši priemonė leidžia Bendrovei ženkliai sumažinti popieriaus vartojimą.

Bendrovė, siekdama taupyti iškastinį kurą bei mažinti aplinkos oro taršą išmetamosiomis automobilių dujomis, pasitarimus tarp Bendrovės padalinių, klientų, paslaugų teikėjų, statybos rangovų ir pan. organizuoja naudojant telekonferencijos ir videokonferencijos ryšius.

Siekiant taupyti gamtos išteklius ir kuo daugiau iš komunalinių atliekų srauto atskirti antrines žaliavas (popierių, plastiką ir stiklą) Bendrovės patalpose buvo įdiegta pirminio atliekų rūšiavimo sistema – rūšiavimo dėžutės.

Bendrovė savo teritorijoje įrengė elektromobilių įkrovimo stotelę, tuo skatindama darbuotojus naudotis aplinkai draugiškesniais elektromobiliais.

Nuotekų valymas

Siekiant įgyvendinti visus aplinkos apsaugos reikalavimus, AB "Klaipėdos nafta" įsipareigoja iš tanklaivių ir kitų išorės tiekėjų priimtą vandenį išvalyti Bendrovei priklausančiuose valymo įrenginiuose. Išvalyto vandens kokybė turi atitikti šių teisės aktų reikalavimus:

• - "Nuotekų tvarkymo reglamentas" (2006 Nr. 59- 2103);
• - LR Aplinkos ministro įsakymas "Dėl ūkio veiklos subjektų aplinkos monitoringo nuostatų patvirtinimo" ( 2009 Nr. 113-4831).

Išvalytas užterštų nuotekų kiekis 2016 – 2017 m., tūkst. m³

Išvalyto vandens mėginius kokybei nustatyti paima AB ,,Klaipėdos nafta", o analizę atlieka AB "Klaipėdos vanduo" nuotekų laboratorija. Tik gavus patvirtinimą jog teršalų kiekis neviršija leistinų normų, nuotekos išleidžiamos į Kuršių Marias.

Bendrovė taip pat įsipareigoja Aplinkos apsaugos agentūrai kiekvieną ketvirtį teikti ataskaitą apie Kuršių Marių užterštumą Bendrovės nuotekų išleidimo vietoje prieš ir po nuotekų išleidimo, bei teikia išleidžiamų teršalų monitoringo ataskaitą.

Iš išvalytų nuotekų surinktas TNP kiekis 2016 – 2017 m., t

SOCIALINĖ ATSAKOMYBĖ PRIEŠ DARBUOTOJUS

PERSONALO POLITIKOS PRINCIPAI

Pagrindinis Bendrovės turtas – jos darbuotojai, kurie yra svarbiausia grandis siekiant Bendrovės tikslų. Bendrovės personalo politika orientuota į komandinio darbo formavimą, vieningumą, nuolatinį tobulėjimą, optimalaus darbo išteklių naudojimą, kompetentingų darbuotojų ugdymą, Bendrovės kultūros, kuriančios didesnę pridėtinę vertę, formavimą.

Bendrovė bei jos darbuotojai, būdami atsakingi vieni kitiems, kolegoms bei visuomenei, vadovaujasi sudaryta kolektyvine sutartimi, darbo tvarkos taisyklėmis ir:

• - Personalo politika;
• - Etikos kodeksu;
• - Darbuotojų veiklos vertinimo ir premijavimo tvarka;
• - Atlygio politika;
• - Atlygio sistemos formavimo procedūra;
• PROFESINĖS SĄJUNGOS

Bendrovėje veikia viena profesinė sąjunga, kuri vienija 34 proc. visų Bendrovės darbuotojų. Periodiškai organizuojami profesinės sąjungos atstovų ir Bendrovės

KOLEKTYVINĖ SUTARTIS

Tarp darbdavio (Bendrovės) ir darbuotojų kolektyvo yra sudaryta Kolektyvinė sutartis. Joje sutarta dėl darbo, darbo apmokėjimo, darbo ir poilsio laiko, darbuotojų kvalifikacijos kėlimo, saugos ir sveikatos, kitų socialinių bei ekonominių sąlygų. Sutarties tikslas - sudaryti sąlygas darniai ūkinei-ekonominei veiklai ir verslui plėtoti bei garantuoti aukštesnį darbo sąlygų lygį nei numatyta LR teisės aktais.

Taip pat atnaujintoje Kolektyvinėje sutartyje, kuri įsigalios nuo 2018 m., numatytos šios papildomos socialinės garantijos darbuotojams:

• - Darbuotojui, auginančiam 3 ir daugiau vaikų iki 18 m. amžiaus, mokama 2,5 MMA dydžio materialinė pašalpa vieną kartą per metus prieš rugsėjo 1-ąją.

• - Mirus bendrovės darbuotojo šeimos nariui (sutuoktiniui, tėvams, vaikui, įvaikiui), bendrovė išmoka 1,5 MMA dydžio išmoką laidotuvių išlaidoms padengti.

• - Naujų darbuotojų adaptacijos organizavimo tvarka;

• - Kvalifikacijos tobulinimo gairėmis;
• - Vidaus mokymų organizavimo tvarka;
• - Žmogiškųjų išteklių rezervo politika.

vadovybės susitikimai, kuriuose aptariami aktualūs kolektyvinės sutarties keitimo klausimai. Paprastai tokie susitikimai vyksta du kartus per metus.

• - Mirus Bendrovės darbuotojui, jo šeimai suteikiama vienkartinė 2000 Eur laidojimo pašalpa.
• - Gimus vaikui, darbuotojui suteikiama kūdikio gimimo dieną galiojanti vienkartinė 2 MMA dydžio išmoka.
• - Administracijos sprendimu mokamos kitos pašalpos: esant darbuotojo sunkiai materialinei padėčiai, darbuotojui patyrus nuostolių dėl stichinių nelaimių, gaisro, potvynio ir kt.
• - Darbuotojams, sulaukusiems pensinio amžiaus ir išeinantiems į pensiją, mokama papildoma, didesnė nei LR darbo kodekse numatyta, išeitinė kompensacija.

Per 2017 m. šiomis socialinėmis garantijomis pasinaudojo 56 darbuotojai (2016 m. – 43 darbuotojai).

KOMPETENCIJŲ UGDYMAS

Bendrovė nuolat organizuoja savo darbuotojų instruktavimus, kvalifikacinius bei kitus mokymus:

• - Bendrovės darbuotojų saugos ir sveikatos skyriaus bei priešgaisrinės ir aplinkos saugos skyriaus specialistai instruktuoja naujai priimamus darbuotojus įvadinėmis darbuotojų saugos ir sveikatos, priešgaisrinės saugos ir civilinės saugos temomis. Bendrovės skyrių vadovai ne rečiau kaip kartą per metus instruktuoja visus pavaldžius darbuotojus darbo vietoje.
• - Kitų įmonių darbuotojai, pagal užsakymus atliekantys darbus Bendrovės teritorijoje, supažindinami (instruktuojami) su terminaluose nustatytais darbuotojų saugos, priešgaisrinės saugos ir civilinės saugos reikalavimais. 2017 m. iš viso buvo instruktuoti 1.503 kitų įmonių darbuotojai (2016 m. – 1.214 darbuotojai).
• - Darbuotojai, dirbantys pavojingus darbus ir darbus su potencialiai pavojingais įrenginiais bei prižiūrintys šiuos įrenginius, mokomi saugių darbo metodų vadovaujantis Bendrovės generalinio direktoriaus patvirtintu Darbuotojų mokymo ir žinių darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais tikrinimo ir vertinimo tvarkos aprašu. Energetikos įrenginius eksploatuojantys darbuotojai periodiškai atestuojami LR energetikos ministro įsakymu nustatyta tvarka. 2017 m. buvo apmokyti ir/arba atestuoti 412 darbuotojai privalomų darbuotojų mokymų saugos ir sveikatos, energetikos srities.
• - 2015 metais buvo patvirtinta gamybinių padalinių darbuotojų vidaus mokymų tvarka, kurioje numatyta reikalingų mokymo programų kūrimas, darbuotojų mokymas ir periodinis atestavimas. 2015 – 2017 metais patvirtintos 35 vidaus mokymų programos, pagal jas mokomi ir/arba atestuojami naftos bei SGD verslo

padaliniuose dirbantys darbuotojai. Vidaus mokymai bei periodiniai atestavimai organizuojami siekiant padėti įgyti ar atnaujinti profesines žinias, įgyti ar patikrinti įgūdžius apie specifinius Bendrovės gamybinius technologinius procesus ir įrenginius bei nuolat palaikyti aukštą darbuotojų profesinį lygį.

• - Bendrieji darbuotojų kompetencijų ugdymui skirti mokymai organizuojami siunčiant darbuotojus į išorinių tiekėjų organizuojamus seminarus ir konferencijas bei organizuojant vidinius mokymus. Sudaromi metiniai darbuotojų mokymo planai, atsižvelgiant į Bendrovės strategiją ir strateginius projektus, tobulintinas darbuotojų kompetencijas, siekiant ilgalaikių planų įgyvendinimo, darbuotojų rezervo ugdymo uždavinius, Bendrovės padalinių poreikius, darbuotojų metinio vertinimo pokalbiuose bei naujų darbuotojų adaptacijos laikotarpio pabaigos vertinimo dokumentuose užfiksuotus poreikius.
• - Kiekvienais metais, siekiant gerinti Bendrovės vidinę komunikaciją ir komandos vieningumą, organizuojami komandiniai mokymai. 2017 m. tokiuose mokymuose dalyvavo 94 specialistai ir vadovai. Šių mokymų tikslas buvo pabrėžti bei atskleisti komunikacijos ir bendradarbiavimo įtaką, siekiant bendrų tikslų įgyvendinimo, pamatyti kaip gera vidinė komunikacija ir stiprus bendradarbiavimas padeda lengviau ir efektyviau pasiekti norimų rezultatų. Su tikslu dar stipriau suvienyti ir sustiprinti komandas efektyvesniam darbui, kiekvienas skyrius turi vidinės komunikacijos fondą, skyriaus kartu praleistos socialinės veiklos išlaidoms padengti.
• - Bendrovės darbuotojai per 2017 metus mokėsi/kėlė kvalifikaciją iš viso 9.096 darbo valandų (arba vidutiniškai vienas darbuotojas mokymams skyrė po 3 dienas):

Darbuotojų grupė	Metinės mokymosi valandos, val.		Vidutiniškai vienas darbuotojas mokymams skyrė dienas
	2017 m.	2016 m.	2017 m.	2016 m.
Vadovaujantys darbuotojai	2.346	1.928	7,9	6,5
Specialistai	5.330	5.392	3,7	4,3
Darbininkai	1.420	1.602	1,1	1,1
Iš viso	9.096	8.922	3,0	3,0

Siekiant skaidrumo, vidinio teisingumo ir aiškumo kvalifikacijos tobulinimo srityje, 2017 m. parengtos Kvalifikacijos tobulinimo gairės. Bendrovė investuoja į kompetencijų stiprinimą bei profesinį augimą, tų darbuotojų, kurie sieja savo karjerą su organizacija ir padeda efektyviai įgyvendinti jos strateginius tikslus

Kiekvienais metais yra ruošiami rezervo ugdymo planai Bendrovės svarbioms ir sudėtingoms pareigybėms. Tai yra svarbu sklandžiam Bendrovės veiklos tęstinumui užtikrinti bei pagalbinis įrankis planuojant darbuotojų karjerą.

NAUJŲ DARBUOTOJŲ INTEGRAVIMAS

Siekiant tinkamai įgyvendinti naujų darbuotojų adaptacijos procesą, naujiems darbuotojams parengiama adaptacijos programa, kurios metu susipažįstama su bendrovės veiklomis, naftos bei SGD terminalais, aktualių padalinių ir jų darbuotojų funkcijomis; praeina naujokams skirtą mokymų programą. Programos tikslas yra padėti naujokams greičiau prisitaikyti prie Bendrovės organizacinės kultūros, integruotis į kolektyvą, suprasti

KITOS GEROSIOS INICIATYVOS

Bendrovė skatina sveiką darbuotojų gyvenseną, sportinę veiklą ir rūpinimąsi fizine sveikata. 2017 m. Bendrovė, rūpindamasi darbuotojų sveikata, skyrė privatų sveikatos draudimą. Darbuotojai galėjo pasirinkti sau tinkamą sveikatos draudimo variantą iš trijų siūlomų, užtikrinant, kad kiekvienas maksimaliai pasirūpintų savo sveikata ir jos stiprinimu. Bendrovė taipogi sudarė palankias sąlygas sportuoti: darbuotojai pasirinktinai galėjo žaisti krepšinį arba futbolą. Bendrovė rėmė iš įmonės darbuotojų suburtą krepšinio komandą, kuri dalyvavo Klaipėdos miesto mėgėjų lygoje. Taip pat organizuojamos įvairios tradicinės šventės

darbo principus bei kuo greičiau pradėti kurti vertę Bendrovei.

Padalinio vadovai priskiria naujiems darbuotojams kuratorius, kurie yra jau patyrę darbuotojai, sugeba perteikti turimas žinias tiek savo srityje, tiek apie Bendrovę, jos tradicijas ir kultūrą. Jie yra atsakingi už mokymus adaptacijos metu ir informacijos perdavimą apie pasiekimus savo padalinio vadovui.

Bendrovės darbuotojams ir jų vaikams, bei į pensiją išėjusiems darbuotojams Kalėdiniai renginiai, organizuojamas Klaipėdos miesto Jūros šventės šventimas kartu su Bendrovės darbuotojų šeimomis.

DARBUOTOJŲ SVEIKATA

Bendrovė yra viena iš nedaugelio bendrovių Lietuvoje, kuri turi licencijuotą medicinos punktą. Jame teikiama neatidėliotina pirmoji medicininė pagalba bei pirmoji profilaktinė sveikatos praktinė ir teorinė pagalba, įrengtos 35 pirmosios pagalbos teikimo ir mobilūs punktai, (raudonieji krepšiai), skyriuose, kur darbuotojai patys gali susiteikti pagalbą.

Įruoštuose 4 mobiliuose punktuose galima pasimatuoti temperatūrą ir arterinį kraujo spaudimą, nudegus ar susižeidus susitvarstyti sužalotą kūno vietą.

Medicinos punkte vykdoma profilaktinė darbuotojų sveikatos priežiūra, infekcijų kontrolė, kenksmingų sveikatai rizikos veiksnių kontrolė, pirmosios pagalbos bei higienos įgūdžių mokymai, pagal pareigybes organizuojamas sveikatos tikrinimas prieš priimant į darbą ir dirbant.

Sveikatos klausimais konsultuojami darbdaviai ir darbuotojai:

• - 2017 m. profilaktiškai sveikata patikrinta 176 darbuotojams .
• - Pirmosios pagalbos ir higienos įgūdžių mokymuose dalyvavo 95 darbuotojai.
• - Ambulatoriškai medicinos punkte, aptarnauti 270 darbuotojai.

- Reabilitacinių, sveikatą palaikančių, procedūrų atlikta – 500 vnt.

- Sveikatos klausimais konsultuoti 122 darbuotojai. Bendrovės medicinos punkte yra įkurtas fizinės medicinos ir reabilitacijos kabinetas su šiuolaikine mokslo patvirtinta ir medicinos praktikoje efektyvia įranga. Turint gydytojo siuntimą yra atliekamos įvairios fizioterapijos procedūros. Per 2017 m. šiomis paslaugomis pasinaudojo 45 darbuotojai.

Bendrovė savo lėšomis reabilitacijos centre organizuoja profilaktinį-reabilitacinį gydymą padidintos taršos sąlygomis dirbantiems darbuotojams.

Kiekvienas darbuotojas gali pasinaudoti profilaktiniais sveikatos patikrinimais, optikos, odontologijos paslaugomis, sveikatingumo paslaugomis, naudojant reabilitacinį – profilaktinį gydymą sanatorijoje. Gali įsigyti vitaminų ar kitų medicinos pagalbos priemonių.

Bendrovės darbuotojai nemokamai skiepijami nuo erkinio encefalito, vidurių šiltinės, gripo ir kitų susirgimų; 2017 m. panaudota iš viso 275 vakcinų vienetų (2016 m. – 212).

2017 m. bendrovė savo lėšomis visus darbuotojus apdraudė sveikatos draudimu.

DARBO SAUGA

Bendrovė, siekdama sukurti saugią ir sveiką darbo aplinką, darbuotojų saugai teikia didelę reikšmę. Prieš leidžiant darbuotojams dirbti naujoje darbo vietoje, yra įvertinamos šios darbo vietos rizikos ir nustatomi jų dydžiai. Jei darbo vietos rizika yra nepriimtina arba netoleruotina, numatomos ir įdiegiamos priemonės, eliminuojančios šią riziką arba sumažinančios ją iki priimtinų dydžių.

Nelaimingų atsitikimų prevencija

AB "Klaipėdos nafta" pripažįsta, kad Bendrovė dėl savo veiklos pobūdžio turi potencialą sukelti dideles avarijas ir įsipareigoja jas valdyti taip, kad būtų išvengta didelių avarijų bei būtų užtikrintas savo darbuotojų, rangovų, lankytojų, kaimynų ir aplinkos aukštas apsaugos lygis.

AB "Klaipėdos nafta" užtikrina aukščiausių saugos standartų laikymąsi ir politikos įgyvendinimą sistemingai kuriant bendrą Saugos valdymo sistemą (SVS). Siekiant išvengti didelių avarijų ar incidentų ir sumažinti tokių incidentų pasekmes Bendrovė taip pat įsipareigoja:

• - Kurti ir palaikyti aukštą saugos ir aplinkosaugos kultūrą, įtraukiant visų lygių darbuotojus į SVS kūrimo ir jos stebėsenos procesus.
• - Suteikti darbuotojams ir rangovams reikalingą informaciją, vykdyti mokymus, įskaitant pasirengimą reaguoti galimų avarijų atvejais, instruktavimus ir priežiūrą.
• - Vykdyti įvykusių avarijų, avarinių situacijų ar incidentų tyrimus ir nustatyti priežastis bei koregavimo veiksmus, atsižvelgiant į padarytas išvadas bei siekiant išvengti tokių avarijų, avarinių situacijų ar incidentų ateityje ar sušvelninti jų pasekmes.

ŽMOGAUS TEISIŲ APSAUGA

Bendrovė, vykdydama savo veiklą, laikosi žmogaus teisių apsaugos principų, užtikrina, jog pati neprisideda prie žmogaus teisių pažeidimų. Bendrovė yra už sąžiningą bei skaidrią darbo užmokesčio politiką, laikosi viršvalandinį darbą ir darbo laiko trukmę reglamentuojančių įstatymų, gerbia darbuotojų teisę į poilsį ir netoleruoja bet kokios rūšies priekabiavimo ar smurto.

Bendrovė pasisako prieš bet kokią diskriminaciją ir priverstinį darbą. Įmonės darbuotojai, nepriklausomai nuo lyties, tautybės, religijos, socialinės ar šeiminės padėties, priklausomybės visuomeninei ar politinei organizacijai ar asmens savybių, turi lygias galimybes užimti vadovaujančias pareigas, dalyvauti priimant sprendimus, kelti profesinę kvalifikaciją.

Darbuotojams nemokamai išduodamos asmeninės apsaugos priemonės, apsaugančios nuo darbo vietose egzistuojančių rizikos veiksnių. Nemokamai išduodamų darbuotojams asmeninių apsaugos priemonių sąrašas yra suderintas su darbuotojų profesine sąjunga ir patvirtintas Bendrovės kolektyvinėje sutartyje.

- Atlikti nuolatinę saugos ir aplinkosaugos stebėseną.

2017 m. įmonėje įsigaliojo nauja "Nelaimingų atsitikimų, profesinių ligų bei incidentų pranešimo tvarka", pagal kurią numatoma pareiga visiems darbuotojams pranešti Darbuotojų saugos ir sveikatos skyriui apie vos neįvykusius nelaimingus atsitikimus ar galimus saugos ir sveikatos incidentus. Šia tvarka tikimasi nustatyti galimus pavojus darbe ir imtis atitinkamų priemonių jų mažinimui.

Vadovaujantis Pramoninių avarijų prevencijos, likvidavimo ir tyrimo nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 17 d. nutarimu Nr. 966, Bendrovė sistemingai analizuoja terminalų vidaus avarinį planą ir jo veiksmingumą, įskaitant apsaugos priemones, perspėjimą, informacijos pasikeitimą ir įsitraukimą į procesus, kuriais siekiama sumažinti didelių avarijų poveikį bei riboti jo padarinius. 2017 m. siekiant užtikrinti saugų technologinių procesų ir įrenginių eksploataciją, buvo atlikti rizikos vertinimai naujai planuojamoms veikloms bei vykdomiems plėtros etapams, atlikus rizikos vertinimus buvo atnaujintos Klaipėdos naftos terminalo bei SGD terminalo esamos saugos ataskaitos ir vidaus avariniai planai.

2017 m. Bendrovėje nebuvo užfiksuotas nei vienas žmogaus teisių pažeidimo atvejis ar su tuo susijęs nusiskundimas. Sieksime ir toliau užtikrinti žmogaus teisių apsaugą Bendrovėje.

LYČIŲ LYGYBĖ

Bendrovė pasisako už visų darbuotojų lygias galimybes nepriklausomai nuo darbuotojo lyties. Bendrovės darbuotojų daugumą sudaro vyrai. Tam didelės įtakos turi atliekamos veiklos specifika, t.y. moterys rečiau renkasi techninio inžinerinio profilio ir lauko sąlygomis atliekamus technologinius darbus bei su šiais darbais tiesiogiai susijusias specialybes.

Per 2017 m. vadovaujančių moterų skaičius nepakito (7 skyrių vadovės) lyginant su 2016 m.

2017 m. Bendrovėje specialisto pareigas užėmė 78 moterys ir 115 vyrų. Lyginant su 2016 m. dirbančiųjų specialistų skaičius atitinkamai padidėjo 18,2% ir 11,7 %.

Specialistų pasiskirstymas pagal lytį 2016 – 2017 m.

Darbuotojų pasiskirstymas pagal lytį 2016 – 2017 m.

SOCIALINĖ ATSAKOMYBĖ PRIEŠ VISUOMENĘ

RĖMIMAS

Bendrovė savo veikloje vadovaujasi aukščiausio lygmens verslo etikos standartais ir socialinės atsakomybės principais. Bendrovė siekia išsaugoti patikimo socialinio partnerio statusą Lietuvos uostamiestyje, prisidėdama sprendžiant aktualias mūsų visuomenės socialines problemas.

Paramos lėšos yra nukreipiamos Klaipėdos regiono, kuriame veikia Bendrovė, kultūros, infrastruktūros, sveikatos bei socialinės apsaugos projektams remti. Bendrovė 2017-aisiais, priimdama Paramos skyrimo sprendimus, vadovavosi tuomet galiojusia Paramos lėšų teikimo tvarka, reglamentavusia Bendrovės paramos lėšų skyrimą ir teikimą visuomenei naudingiems tikslams. Bendrovė teikė paramą šioms pagrindinėms visuomenei naudingoms veiklos kryptims:

• - Aplinkos apsaugai;
• - Sveikatos apsaugai;
• - Švietimui;
• - Socialinei apsaugai ir darbui;
• - Kultūros, religinių ir etinių vertybių puoselėjimui;
• - Neformaliam ir pilietiniam ugdymui;
• - Sportui;

- Kitoms visuomenei naudingoms ir nesavanaudiškomis pripažįstamoms veikloms, kurias Bendrovės Valdyba gali nustatyti kiekvienais metais.

Atsižvelgus į vieną iš pagrindinių siekių, jog Bendrovė turi užtikrinti aukščiausius skaidrumo standartus, vykdydama Paramos projektų atranką, 2017-ųjų pabaigoje Bendrovės Valdyba patvirtino naują Paramos teikimo tvarką.

Bendrovė, skirdama paramą, koncentruojasi į paramos tikslus, kurie padėtų išspręsti ar sukurti vertę bei naudą Klaipėdos regione; paramos projektas sukuria aiškią ir realią vertę visuomenei, tikslinei grupei, kurios aplinkoje vykdomas projektas; paramos projekto veikla atitinka KN strateginius tikslus ir vertybes; parama teikiama vadovaujantis skaidrumo, viešumo, socialinės atsakomybės, tvarumo ir tarpusavio pasitikėjimo, visuomeninės naudos, efektyvumo bei racionalumo principais, įvertinus Paramos gavėjų pateiktus Paramos prašymus.

Susipažinti su 2018 - ųjų KN Paramos teikimo taisyklėmis galite čia.

2017-ųjų paramos projektų apžvalga

Pagal naudingas visuomenei veiklas ir kryptis Bendrovė 2017 m. iš viso paramai skyrė 135 tūkst. Eur (2016 m. – 130 tūkst. Eur).

Švietimo kryptis

2017 m. Klaipėdos universiteto Prof. habil. dr. Vytautas Paulauskas drauge su KN išleido unikalią knygą "Suskystintųjų gamtinių dujų transportavimas ir saugojimas". Knyga skirta SGD terminalų inžinerijos, transporto inžinerijos, laivavedybos, uosto ir transporto planavimo, projektavimo bei valdymo studijas pasirinkusiems studentams, šiose srityse dirbantiems specialistams ar tuo besidomintiems asmenims. Tai pirmoji Lietuvoje išleista knyga, kurioje vaizdžiai, detaliai ir glaudžiai susisteminta informacija apie SGD – jų savybes, transportavimą ir kt. Tai ypač naudinga esamiems ir būsimiems SGD terminalų inžinerijos specialybės studentams ir visiems, kuriuos domina SGD mokslas ir praktika. Skatindama SGD žinių sklaidą šalyje bei SGD rinkos plėtrą, Bendrovė jautė būtinybę prisidėti prie tokios svarbios mokslinės knygos atsiradimo, nes SGD kompetencijų ruošimas ir ugdymas Bendrovei yra vienas iš prioritetų.

SGD rinka ir technologija Lietuvoje yra pakankamai jauna ir inovatyvi, todėl vienas iš KN užsibrėžtų tikslų yra efektyvus bendradarbiavimas švietimo ir mokslo srityje. KN, bendradarbiaujant su Klaipėdos universitetu, dar 2015-ųjų rudenį įsteigė studijų programa "Suskystintųjų gamtinių dujų terminalų inžinerija". Perspektyvi pasaulyje inžinerinė specialybė, kurios poreikį nulėmė besiplečianti SGD rinka tiek Lietuvoje, atsiradus SGD terminalui, tiek ir visame pasaulyje, nulėmė ir bendradarbiavimą siekiant motyvuoti studijuojančius šią specialybę geriausiais akademiniais rezultatais asmenis.

AB "KLAIPĖDOS NAFTA" SOCIALINĖS ATSAKOMYBĖS ATASKAITA Už dvylikos mėn. laikotarpį, pasibaigusį 2017 m. gruodžio 31 d.

Sveikatos apsaugos kryptis

AB "Klaipėdos nafta" remia prieš devynerius metus gimusį solidarumo renginį "Vilties bėgimas". Bendrovės parama padėjo šiam renginiui išaugti į didelį "Vilties miesto" renginių ciklą, kuris kasmet populiarėja ir pritraukia didelius dalyvių srautus. "Vilties miesto" dvylikos renginių ciklą sudaro pagrindinis solidarumo renginys "Vilties bėgimas", o augantis bendraminčių ratas kiekvienais metais kuria naujas iniciatyvas, tokias kaip: "Vilties šokis", "Vilties tenisas", "Vilties gimnastika", "Vilties baidarių maratonas", "Vilties yriai" (akademinio irklavimo regata), "Vilties plaukimas", "1000 Vilties kilometrų" (motociklininkai), "Vilties dokumentiniai filmai", "Vilties laipiojimas", "Vilties treniruočių diena", "Vilties žygis" ir kt..

Brolis Benediktas, "Vilties bėgimo" organizatorius. pabrėžia socialinių partnerių reikšmę solidarumo renginiui, kuris sujungia visuomenę, suburia bendram tikslui. Bendrovės skiriama finansinė parama yra šio solidarumo išraiška, kuri padeda ne tik bendruomenės nariams, bet kartu skatina sveiką gyvenseną bei onkologinių ligų prevenciją.

Socialinės apsaugos kryptis

Klaipėdos sutrikusio vystymosi kūdikių namuose auga tėvų netekę bei jų palikti ankstyvojo amžiaus vaikai nuo gimimo iki septynerių metų. Vienas iš įstaigos tikslų – kurti kuo jaukesnę ir saugesnę aplinką vaikams, augantiems be tėvų ir jų globos. Kūdikių namai yra įsikūrę netoli Bendrovės teritorijos.

2017 m. buvo įgyvendintas projektas, kurio tikslas – pagerinti higieninių patalpų, skirtų vaikams su negalia, būklę. AB "Klaipėdos nafta" bendradarbiavimas su šia įstaiga atveria galimybes gerinti sveikatos priežiūros, socialinių, ugdymo paslaugų kokybę ir prieinamumą labiausiai to stokojantiems.

Bendradarbiavimu su AB "Klaipėdos nafta" džiaugiasi ir aklųjų ir silpnaregių socialinė įmonė "Regseda". Gautos paramos dėka 2017 m. buvo pagerinta darbo aplinka

Sporto kryptis

AB "Klaipėdos nafta" yra biudžetinės įstaigos Klaipėdos futbolo sporto mokykla partnerė. Klaipėdoje organizuojamas jau tradiciniu tapęs tarptautinis jaunių futbolo turnyras Klaipėdos mero taurei laimėti. Tik rėmėjų dėka pastaruosius kelerius metus tarptautinis futbolo turnyras sulaukė didelio užsienio šalių dalyvių susidomėjimo, o Klaipėdai galėjo atstovauti šio klubo auklėtiniai. Turnyro rengėjų keliamas tikslas – užtikrinti deramą tarptautinio turnyro organizavimą bei užsienio šalių komandų priėmimą bei populiarinti Klaipėdos vardą už Lietuvos ribų. Bendrovė siekia prisidėti prie Klaipėdos miesto jaunimo sporto ugdymo ir skyrė finansinę paramą įstaigai, organizuojančiai šį turnyrą.

KN tęsia bendradarbiavimą su VšĮ Klaipėdos vaikų ligonine, kuriai bendrovės skiriama parama leidžia iš dalies atnaujinti turimą vaikų ligų diagnostikai ir gydymui skirtą įrangą. Vaikų sveikatos stiprinimas ir išsaugojimas yra viena iš svarbiausių valstybės sveikatos politikos krypčių. Matydami nuolatinį Klaipėdos vaikų ligoninės indėlį į šį procesą, jaučiame poreikį prisidėti ir mes. Be to, daug dėmesio skirdami savo darbuotojų sveikatos priežiūrai bei ligų prevencijai, puikiai suprantame, jog sveikata yra neįkainojamas turtas, kurį reikia tausoti nuo mažens.

ceche. Darbo aplinkos atnaujinimas reiškia, kad net dvidešimčiai regos negalią turinčių asmenų darbo aplinka bus atitinkanti aukščiausius standartus. 85 proc. "Regsedos" dirbančiųjų yra žmonės su negalia (daugiausia jų – nematantys ar turintys regos negalią).

VŠĮ Vilniaus universiteto teisės klinikos misija – sujungti teisės studentų, dėstytojų ir kitų teisės profesionalų darbą visuomenės gerovei. Nuo 1998 m. VU teisės klinika teikia nemokamą teisinę pagalbą jos neišgalintiems įsigyti asmenims. Per 19 veiklos metų Teisės klinikos pagalbos sulaukė daugiau kaip 50 000 asmenų. 2017-aisias Teisės klinika ėmėsi aktyvios integracijos Lietuvos regionuose ir vienas jų buvo – Klaipėda, todėl bendradarbiaujant su KN jau 2018-ųjų pradžioje planuojamas atviros prieigos taškų atidarymas teikiant nemokamas teisines konsultacijas.

Viešoji įstaiga "BC Klaipėda", kitaip žinoma kaip "Neptūnas-Akvaservis" vyrų krepšinio komanda, jau daugelį metų yra NKL lygos pirmaujančių komandų gretose. Jos sudėtis išimtinai formuojama iš Klaipėdos miesto ar rajone kilusių jaunųjų žaidėjų. Praėjusiais metais klubas kėlė kelis tikslus – tinkamai reprezentuoti Klaipėdos miestą bei užsitikrinti galimybę komandai dalyvauti "Lietuvos nacionalinės lygos" čempionate. Bendrovės teikiama finansinė parama klubo veiklai sudaro sąlygas sėkmingai plėtoti komandos tolimesnę veiklą ir siekti aukštų rezultatų.

Pilietinio ugdymo kryptis

Klaipėdos vaikų laisvalaikio centras (KVLC) yra įsikūręs Melnragėje, šalia Bendrovės. Jis vienija šešis laisvalaikio vaikų klubus, kuriuose vaikams užtikrinamas popamokinis užimtumas bei neformalusis ugdymas. Šių klubų veikloje kasmet dalyvauja apie 1300 vaikų iš visos

Kultūros kryptis

Bendrovė prisideda prie miesto kultūrinio gyvenimo puoselėjimo ir remia tiek viešus tradicinius miesto renginius, tiek uždarus renginius-spektaklius miesto teatruose. Kultūra yra neatsiejama visuomenės augimo ir tobulėjimo sričių, itin svarbi bendrovei. Pagal AB "Klaipėdos nafta" paramos skyrimo taisykles, kultūra yra viena iš krypčių, į kurią yra orientuotas finansavimas, tad Bendrovė siekia ir toliau prisidėti prie kultūros puoselėjimo uostamiestyje.

Bendrovė toliau sėkmingai rėmė Klaipėdos valstybinį muzikinį teatrą, prisidėjo prie populiarių premjerų gimimo. Valstybės finansavimo kūrybinei veiklai neužtenka, todėl Bendrovė remia naujų projektų, spektaklių kūrimą. Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras kasmet žiūrovus džiugina naujomis premjeromis, koncertinėmis programomis, renginiais tiek vaikams, tiek suaugusiesiems. 2017 metais Bendrovė finansiškai Klaipėdos. Atsižvelgiant į tai, kad AB "Klaipėdos nafta" viena iš veiklos gairių yra stiprinti santykius su vietos bendruomene, Bendrovė prisidėjo prie KVLC organizuojamos tradicinės rudens šventės "Šeimos pramogų uostas" Melnragėje.

prisidėjo prie Dramos teatro naujų spektaklių Klaipėdos žiūrovams pristatymų.

AB "Klaipėdos nafta" yra viena iš ištikimiausių Jūros šventės partnerių, kuri nuo pat 2000-ųjų remia gražiausias renginio idėjas. 2017 metais Bendrovė padovanojo miestui kūrybingą ir inovatyvią šokančių fontanų programą Jono kalnelio užutekyje. Programą taip pat papildė "Klaipėdos – Lietuvos kultūros sostinės" metų simbolis – smilgininkai. Bendrovės siekis globoti inovatyvias kūrėjų idėjas pasitvirtino su kaupu - muzikiniai fontanai tapo šventės sensacija bei paskatino diskusijas apie primiršto bastionų komplekso atgaivinimą.

Finansinė bendrovės parama Jūros šventei atveria galimybes kurti ir realizuoti ambicingus sumanymus. Ne mažiau svarbus ir reikšmingas Bendrovės kolektyvo dalyvavimas miesto kultūriniame gyvenime, jos atvirumas ir nuoširdus noras būti visuomenės dalimi.

BENDRADARBIAVIMAS SU MOKSLO INSTITUCIJOMIS IR TECHNOLOGIJŲ PARKAIS

SGD klasteris

Pradėjus veikti SGD terminalui ir planuojant nuo 2018 metų pradžios eksploatuoti SGD paskirstymo stotį, kurią KN stato savo teritorijoje, Klaipėdoje, atsiveria plačios mokslo ir verslo partnerystės galimybės, leidžiančios plėtoti regioninį jūrinį SGD verslą.

Siekiant geriau išnaudoti SGD ekonominį potencialą 2016 m. kartu su partneriais sukurtas SGD klasteris, kurį šiuo metu vienija 14 partnerių. Klasterio sukūrimas tampa "varikliu" teikti žinias apie technologinius ir finansinius resursus kuriant inovatyvius projektus, įgalinančius mažinti CO2, sieros, azoto oksidų, kietųjų dalelių emisijas tokiu būdu tausojant aplinką, prisidedant prie efektyvesnio gamtos išteklių panaudojimo, atliepiant visuomenės interesus. SGD klasterio veikla taip pat pasitarnaus Lietuvos inžinerinei pramonei ir mokslui kuriant, plėtojant bei komercializuojant naujus produktus bei technologijas, steigiant aukštą pridėtinę vertę kuriančias darbo vietas, rengiant naujas studijų programas bei specialistus.

Po sutarties pasirašymo 2016 m. SGD klasteris pasirašė bendradarbiavimo sutartį su vienu iš didžiausiu Kroatijos – Rijekos universitetu. Ši sutartis užtikrina glaudų bendradarbiavimą skatinant SGD studijų plėtrą bei mainus Lietuvoje. Išskirtiniais ir gilias SGD mokslo bei specialistų rengimo tradicijas turinčio Rijekos universiteto indėlis į bendradarbiavimą su KU bus svarus žingsnis kuriant, vystant ir atveriant SGD terminalų inžinerijos studijų perspektyvas Klaipėdoje.

Klasterio idėją remia Energetikos bei Švietimo ir mokslo ministerijos. Bendru susitarimu įsipareigota bendradarbiauti vienijant studijų ir verslo potencialą, kas lėmė naujos specialybės uostamiestyje kūrimą. Rūpindamasi socialine gerove uostamiestyje, AB "Klaipėdos nafta" finansuoja aštuonias tikslinių Klaipėdos universitete (KU) įsteigtos studijų programos – SGD terminalų inžinerijos – vietas.

2017 m. daug dėmesio buvo skiriama inovatyvių technologinių projektų vystymui, mokslo bei verslo partnerysčių stiprinimui. 2017 m. balandžio 26 d. Vilniuje pasirašyti susitarimai dėl Baltijos jūros regiono šalių SGD klasterio ir Baltijos jūros regiono šalių SGD kompetencijų centro steigimo. Baltijos jūros regiono šalių SGD klasterį šiuo metu sudaro Lietuvos, Švedijos, Norvegijos, Danijos, Vokietijos ir Lenkijos nacionaliniai klasteriai, susijungę tam, kad minėto regiono SGD srityje paspartintų inovacijų, technologijų bei infrastruktūros plėtrą.

2017 m. lapkričio 15 d. Lietuvos SGD klasterio iniciatyva Klaipėdoje įvyko pirmasis Baltijos jūros regiono šalių SGD klasterio susitikimas. Nacionalinių klasterių koordinatoriai bei verslo organizacijų delegatai iš aštuonių šalių aptarė SGD pritaikymo galimybes įvairiuose transporto sektoriuose, stiprino bendradarbiavimo ryšius.

Technologiniai projektai

2017 m. balandžio 30 d. Klaipėdoje pasirašytas susitarimas dėl hibridinio SGD geležinkelio lokomotyvo sukūrimo. Inovatyvus projektas atvers galimybes naudoti švaresnį kurą bei sumažinti kuro sąnaudas. Sujungdami savo patirtį SGD lokomotyvo prototipą kuria SGD klasterio nariai ir partneriai: AB "Lietuvos geležinkeliai", Klaipėdos jūrų krovinių kompanija "BEGA", AB "Klaipėdos nafta", Vilniaus Gedimino technikos universitetas ir Klaipėdos universitetas.

Taip pat 2017 m. klasteris inicijavo į geresnių SGD distribucijos sąlygų kūrimą nukreiptą projektą dėl išmanaus SGD transportavimo konteinerio gamybos. Reikšmingą impulsą jo imtis suteikė AB "Klaipėdos nafta" – SGD paskirstymo stoties statybos. Išmanieji konteineriai,

Praktikos galimybės

Bendrovė bendradarbiauja su švietimo įstaigomis ir sudaro sąlygas universitetų bei kolegijų studentams pritaikyti teorines žinias bei įgyti praktinių įgūdžių. Priimami praktikai studentai yra tiek atvykstantys pagal mokymo įstaigų numatytas praktikos programas, tiek pageidaujantys atlikti savanorišką praktiką. 2016 m. praktiką Bendrovėje atliko 15 studentų, o 2017m. – 24 studentai, kurie mokėsi Klaipėdos universitete, Kauno technologijos universitete, Vilniaus universitete, Loughburough universitete (JK), Aberdeen universitete (Škotija), Klaipėdos valstybinėje kolegijoje, Lietuvos aukštojoje jūreivystės mokykloje, Vilniaus kolegijoje. Dalis studentų – su geriausiais akademiniais rezultatais ir labiausiai motyvuoti praktikai, ateinantys su tikslu ne tik kuriuos planuojama pradėti gaminti Lietuvoje, bus skirti SGD laikymui, o taip pat tarnaus kuro gabenimui. Klientus Baltijos jūros regiono šalyse ir už jų ribų šios talpos galės pasiekti tiek keliais, tiek geležinkeliu arba jūriniu transportu.

Lietuvos SGD klasterio iniciatyva 2017 m. suburtas tarptautinis konsorciumas Klaipėdoje kuria suskystintosiomis biodujomis (SBD) ir elektros baterija varomos hibridinės baržos prototipą. Jį pristatyti tikimasi 2018 m. vasario pabaigoje. Kol kas tokios vidaus vandenų transporto priemonės analogų pasaulyje nėra. Savo žinias ir turimus resursus įgyvendinant inovatyvų technologinį projektą sujungė partneriai iš Lietuvos, Švedijos ir Vokietijos.

susipažinti su Bendrove, bet ir įgyti sudėtingesnės veiklos praktinių įgūdžių – gali būti įdarbinti.

Taip pat suteikiama galimybė atlikti praktines mokymo užduotis pagal formaliąsias ir neformaliąsias kitų mokymo kompanijų darbų saugos programas, pagal kurias siunčiami mokytis Bendrovės darbuotojai.

Bendrovė nuo 2017 m. priima praktikantus į SGD laivąsaugyklą "Independence" ir kitus SGD verslo tarnybos skyrius, kur įvairių sričių studentai gali pritaikyti turimas akademines žinias.

2017m. buvo pasiūlyta ir realizuota pažintinė praktika visiems Klaipėdos universiteto SGD inžinerijos specialybės I-o kurso studentams.

2017

AB "KLAIPĖDOS NAFTA" VALDYMO ATASKAITA

INFORMACIJA APIE BENDROVIŲ VALDYMO ATASKAITĄ 128
PAGRINDINIAI RIZIKOS VEIKSNIAI IR RIZIKOS VALDYMAS 129
BENDROVĖS VALDYMAS 131
KITA VALDYSENOS INFORMACIJA 137
BENDROVĖS VALDYMO KODEKSO LAIKYMASIS 138

INFORMACIJA APIE BENDROVIŲ VALDYMO ATASKAITĄ

AB "Klaipėdos nafta" siekia, kad jos valdymo struktūra bei vidiniai procesai užtikrintų skaidrią, efektyvią bei pelningą veiklą bei jos veikla užtikrintų susijusių šalių pasitikėjimą. Bendrovėje sukurtos ir įdiegtos vidinės kontrolės sistemos bei valdymo praktika iš esmės atitinka geriausių valdymo praktikų principus. Šioje ataskaitoje pateikiama pagrindinė informacija apie valdymo ir susijusius principus ir procesus.

Ataskaitos skyriuje "Rizikos veiksniai ir rizikos valdymas" aprašomos pagrindinės rizikos, su kuriomis Bendrovės susiduria savo veikloje bei trumpas rizikų identifikavimo ir jų mažinimo priemonių proceso aprašymas.

Bendrovės valdymo struktūra bei galiojančių valdymo ir priežiūros organų nariai detaliai aprašomi valdymo ataskaitos skyriuje "Bendrovės valdymas". Šiame skyriuje pateikta valdymo bei organizacinė struktūros schema, ryšiai su kitais valdymo organais bei trumpai aprašytos kiekvieno iš priežiūros bei valdymo organų funkcijos. Taip pat šiame skyriuje pateikiama informacija apie apmokėjimo už darbą valdymo organuose sistemą bei per praėjusius metus priskaičiuotas sumas.

Siekiant, kad visi Bendrovės valdymo ir priežiūros organų nariai tiksliai ir aiškiai suprastų Bendrovės tikslus, kryptis bei siekius, rengiama Bendrovės strategija, numatanti ilgalaikius strateginius tikslus bei uždavinius. Už Bendrovės strategijos tvirtinimą atsakinga Bendrovės valdyba. Bendrovės strategijos tikslai bei siekiai pateikiami Metinio pranešimo skyriuje "Bendrovės strategija"

Bendrovė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymo 21 straipsnio 3 dalimi ir AB NASDAQ Vilnius listingavimo taisyklių 24.5. punktu, atskleidžia, kaip ji laikosi NASDAQ Vilnius listinguojamų bendrovių valdymo kodekso ir konkrečių jo nuostatų ar rekomendacijų.

2017 m. Metinis pranešimas kartu su Bendrovės valdymo ataskaita ir Bendrovės 2017 m. finansinių ataskaitų aiškinamuoju raštu skelbiamas Bendrovės internetiniame puslapyje www.kn.lt bei vertybinių popierių biržoje AB NASDAQ Vilnius (www.nasdaqomxbaltic.com).

PAGRINDINIAI RIZIKOS VEIKSNIAI IR RIZIKOS VALDYMAS

Bendrovės valdybos patvirtintoje Rizikos valdymo politikoje reglamentuotas Bendrovės rizikos valdymas, apibrėžti rizikos valdymo principai ir atsakomybės, rizikų valdymo vadovo funkcijos ir atsakomybės bei nustatyti Bendrovės rizikos apetitas ir tolerancijos ribos. Rizikos valdymo sistema kuriama atsižvelgiant į ISO 31000 standarto rekomendacijas. Pagrindinių rizikų sąrašas ir jų valdymo priemonių planas kas ketvirtį pristatomi ir tvirtinami Bendrovės Valdyboje. Valdyba aktyviai dalyvauja pagrindinių rizikų valdymo procese, nuolatos stebėdama rizikų lygio pokyčius ir rizikos valdymo priemonių veiksmų planų būklę. Aukščiausio lygio Bendrovės vadovai yra atsakingi už darbuotojų požiūrio į rizikos valdymą formavimą, kuruojamos srities rizikos valdymo tikslų nustatymą, kontrolės priemonių diegimą, rizikos valdymo priemonių įgyvendinimą, jų efektyvumo ir veiksmingumo stebėseną. Vidurinės grandies vadovai yra atsakingi už rizikos vertinimo proceso atlikimą ir rezultatų pateikimą, informacijos patikimumą, teisingumą ir objektyvumą.

Pagrindinės rizikos grupės su kuriomis Bendrovė susiduria savo veikloje:

• - Verslo rizika. Tai yra rizikų grupė labiau susijusi su aplinka, kurioje Bendrovė vykdo veiklą ir daro įtaką Bendrovės finansiniams rezultatams: Bendrovės konkurencingumas lyginant su kitais naftos produktų krovos rinkos dalyviais, pagrindinių Bendrovės klientų ekonominis gyvybingumas, politinė ir ekonominė aplinka Baltarusijoje, su SGD veikla susijusio teisinio reguliavimo pokyčiai ir pan.;
• - Operacinė rizika. Tai bene plačiausia rizikų grupė apimanti rizikas susijusias su veikla Bendrovės viduje, tai ir vidinių procesų bei vykdomų veiklos operacijų saugumas ir patikimumas, ir teisinė atitiktis, ir darbuotojų, fizinė bei kibernetinė sauga, ir pan.
• - Reputacijos rizika. Tai rizika didžiąja dalimi susijusi su Bendrovės priimamais sprendimais bei darbuotojų elgesiu.
• - Projektų rizika. Bendrovė vykdo nemažai stambių investicinių projektų, todėl projektų tikslų pasiekimo rizikų, ypač biudžeto ir įgyvendinimo terminų laikymosi, išskyrimas ir tinkamas valdymas padeda Bendrovei pasiekti išsikeltus strateginius tikslus.

Žemiau pateikiami platesni komentarai apie pagrindines Bendrovės rizikų grupes:

- Verslo rizika

Naftos produktų krovoje Bendrovė dirba su keletu stambių klientų. Pagrindinis Bendrovės klientas yra AB "ORLEN Lietuva", kurio krovinių apimtis per 2017 m. sudarė apie 2/3 Bendrovės naftos terminalo krovos kiekio. Bendrovė su AB "ORLEN Lietuva" yra sudariusi ilgalaikę krovos sutartį iki 2024 m., o tai Bendrovei leidžia tikėtis pastovaus naftos produktų krovos srauto. Nepaisant to, viešai pasirodanti galimo AB "ORLEN Lietuva" uždarymo arba veiklos sustabdymo tema verčia Bendrovę ieškoti kitų potencialių klientų, krovinių srautų, alternatyvių veiklų. Taip pat Bendrovė peržiūri esamus kaštus ir nuolatos ieško jų optimizavimo galimybių.

2017 m. Baltarusijos ir Rusijos naftos perdirbimo gamyklų krovinių apimtys sudarė apie 1/3 viso Bendrovės naftos produktų terminalo krovos kiekio. Kadangi Baltarusija neturi tiesioginio išėjimo į jūrą, eksportuodama naftos produktus į Vakarų valstybes, ji privalo naudotis tranzitu per kaimynines šalis ir jų uostus. Dėl šios priežasties Bendrovei yra labai svarbus bendradarbiavimas su Baltarusijos įmonėmis bei institucijomis, siekiant jų naftos produktų krovą nukreipti per Klaipėdos uostą. Dėl reikšmingos Bendrovės veikloje Baltarusijos naftos perdirbėjų užsakymų dalies, egzistuoja rizika, kad ateityje dėl bet kokių priežasčių (įskaitant, bet neapsiribojant, politines, ekonomines ir kt.) Baltarusijos naftos perdirbėjai gali nuspręsti eksportuoti naftos produktus naudojantis ne Lietuvos, o kitų valstybių uostais (Latvijos, Estijos ar Ukrainos). Antra vertus, Baltarusijos naftos perdirbėjai yra stipriai priklausomi nuo žaliavinės naftos tiekimo iš Rusijos. Bet koks žaliavinės naftos tiekimo sutrikimas reikštų mažesnius naftos produktų srautus dėl sumažėjusios gamybos apimties, o tai darytų neigiamą įtaką Bendrovės perkraunamų naftos produktų kiekiams. Susiklosčius tokioms aplinkybėms, Bendrovei gali nepavykti per trumpą laikotarpį surasti naujų klientų, kurie naudotųsi Bendrovės teikiamomis krovos paslaugomis ir, atitinkamai, išlaikyti ankstesnių metų naftos produktų krovos lygį.

Pagrindiniai Bendrovės konkurentai yra Klaipėdos, kitų Baltijos ir Juodosios jūrų uostų terminalai, perkraunantys iš Rusijos, Baltarusijos, Lietuvos eksportuojamus tamsiuosius bei šviesiuosius naftos produktus: Krovinių terminalas (Lietuva), Ventspils Nafta Terminals (Latvija), Ventbunkers (Latvija), BLB (Latvija), Naftimpex (Latvija), Alexela (Estija), Vopak EOS (Estija), Vesta (Estija), Odesos, Sevastopolio, Feodosijos terminalai (Ukraina), Peterburg Oil Terminal (Rusija) bei Ust-Luga terminalas (Rusija). Svarbiausi veiksniai, lemiantys Bendrovės konkurencingumą rinkoje: techninės uosto ir terminalo charakteristikos (prieplaukų gylis ir skaičius, maksimalios leistinos laivų grimzlės, terminalo saugyklų talpos, krovimo įrenginių našumas ir kt.) bei terminalą aptarnaujančios infrastruktūros (kelių linijos, geležinkelio tinklai ir kt.) logistikos kaštai.

Bendrovės apkrovimas, o kartu ir pajamos bei pelningumas didžiąja dalimi priklauso nuo situacijos naftos produktų rinkoje. Esant žemoms naftos perdirbimo maržoms, naftos perdirbėjai mažina naftos perdirbimą, t.y. gamina mažiau naftos produktų, kurie gali būti eksportuojami per Bendrovę ar su ja konkuruojančias įmones. Todėl esant mažai pelningam naftos perdirbimui bei santykinai mažėjant eksportuojamų naftos produktų srautams, aštrėja konkurencinė kova dėl šių srautų krovos, tai daro įtaką Bendrovės krovos apimtims bei krovos tarifams. Esant aukštoms naftos perdirbimo maržoms, vyksta atvirkštiniai procesai. Todėl Bendrovė stengiasi sudaryti ilgalaikes krovos sutartis, kurios garantuotų minimalias pajamas, plečia produktų talpyklų parką, kas ne tik leidžia padidinti krovos apimtis, bet ir įgalina aptarnauti didesnį naftos produktų asortimentą.

Tikėtina, kad Bendrovės turima reputacija, technologiniai pranašumai (tai ypač susiję su tamsių naftos produktų perkrova žiemos sąlygomis), investicijos į naftos produktų talpyklų parką, užimama rinkos dalis, sudaromos ilgalaikės sutartys su krovinių savininkais bei aplinkybės, kad Klaipėdos uostas yra neužšąlantis uostas, leis Bendrovei išlaikyti krovinių srautus.

Bendrovė, siekdama tinkamai valdyti verslo rizikas, diversifikuoja savo pajamų šaltinius ir didina teikiamų paslaugų spektrą: valdo suskystintų gamtinių dujų terminalą, konsultuoja ir kitaip dalyvauja tarptautiniuose projektuose susijusiuose su suskystintų gamtinių dujų terminalų vystymu, o 2017 metais užbaigė suskystintų gamtinių dujų paskirstymo stoties statybos projektą ir pradėjo teikti klientams visiškai naujas paslaugas.

2012 m. birželio 12 d. LR Seimo priimtas Suskystintųjų gamtinių dujų terminalo įstatymas nustato SGDT įrengimą Lietuvos Respublikos teritorijoje, jo veiklos ir eksploatavimo bendruosius principus bei reikalavimus, taip pat sudaro teisines, finansines ir organizacines sąlygas SGDT veikti. Minėto įstatymo ar kitų, jau priimtų ir SGDT veiklą ir eksploatavimą reglamentuojančių teisės aktų (reguliacinės aplinkos) netinkamas keitimas galėtų sukelti didelių nuostolių dėl jau prisiimtų finansinių ir/ar teisinių įsipareigojimų, todėl Bendrovės specialistai aktyviai dalyvauja įvairiuose valdžios institucijų pasitarimuose ir siekia išaiškinti galimų sprendimų pasekmes.

- Operacinė rizika

Operacinė rizika yra nuostolių padidėjimo, prestižo praradimo, pasitikėjimo sumažėjimo rizika, kurią gali lemti išoriniai aplinkos veiksniai (pavyzdžiui, stichinės nelaimės, nusikalstami trečiųjų asmenų veiksmai ir pan.) arba vidaus veiksniai (pavyzdžiui, neefektyvi veikla ir valdymas, netinkamas ir neefektyvus lėšų naudojimas, vidaus kontrolės trūkumai, neefektyvios procedūros, informacinių sistemų sutrikimai, netinkamas funkcijų ar atsakomybių paskirstymas ir pan.).

Siekdama valdyti operacinę riziką, Bendrovė įgyvendina atitinkamas organizacines priemones, diegia procedūras ir verslo procesus palaikančias informacines sistemas, kurių visuma turi užtikrinti tinkamos vidaus kontrolės sistemos funkcionavimą ir tinkamą bendradarbiavimą su susijusiomis trečiosiomis šalimis. Bendrovė taiko šiuos pagrindinius vidaus kontrolės elementus: verslo sprendimus priimančių bei kontroliuojančių funkcijų atskyrimas, operacijų atlikimo ir apskaitos kontrolės procedūros, įgaliojimų priimti sprendimus limitai ir jų kontrolė, kolegialių sprendimų priėmimas esminiuose verslo procesuose ir pan.

Bendrovė siekia minimizuoti teisinės atitikties riziką ir užtikrinti, kad vykdoma veikla atitiktų taikomus teisinius reikalavimus ir standartus. Tuo tikslu Bendrovės teisininkai dalyvauja Bendrovės vadovybės sprendimų priėmimo, vidaus teisės aktų bei sutarčių rengimo procesuose.

Bendrovėje lankęsi potencialių klientų atstovai atliko nepriklausomus auditus ir teigiamai įvertino esamos infrastruktūros būklę, pagrindinių veiklos ir saugos procesų organizavimą, bendradarbiavimą su suinteresuotomis trečiosioms šalimis bei sukurtą kontrolės sistemą.

- Reputacijos rizika

Bendrovė vertina savo reputaciją bei gerą vardą ir imasi reputacijos rizikos mažinimo priemonių. 2017 metais buvo pradėtas Bendrovės vertybių peržiūrėjimo projektas į kurį buvo įtraukti visi Bendrovės darbuotojai. Šiuo projektu siekiama išgryninti Bendrovės vertybes ir pasiekti kuo didesnį darbuotojų įsitraukimą, kas savo ruožtu padės užtikrinti darbuotojų elgesį laikantis Bendrovės vertybių ir etikos kodekso. Taip pat Bendrovė skiria daug dėmesio korupcijos rizikos mažinimui ir diegia atitinkamus vidinius procesus.

- Projektų rizika

Svarbi Bendrovės veiklos dalis yra investicinių projektų valdymas. Bendrovė investuoja į šviesiųjų naftos produktų rezervuarų parko plėtrą, atitinkamų jungiamųjų vamzdynų ir siurblinių įrengimą, apvandeninto mazuto talpyklų statybą, krantinių rekonstravimą, suskystintų gamtinių dujų paskirstymo stoties statybą ir pan. Siekiant, kad daromos investicijos atneštų planuotą ekonominę naudą, yra svarbu užtikrinti atitinkamų projektų įgyvendinimą nustatyto biudžeto ir laiko rėmuose. Bendrovės valdyba yra nustačiusi 10% nuokrypio tolerancijos ribą, todėl Bendrovės vadovybė nuolat kontroliuoja reikšmingų Bendrovei projektų įgyvendinimo eigą bei susijusių rizikų ir jų mažinimo priemonių būklę.

BENDROVĖS VALDYMAS

Bendrovės valdymo bei priežiūros organai

Bendrovė savo veikloje vadovaujasi Akcinių bendrovių įstatymu, Vertybinių popierių įstatymu, Bendrovės įstatais ir kitais Lietuvos Respublikoje galiojančiais teisės aktais bei Bendrovės veiklos dokumentais.

Juridinių asmenų registre įregistruotuose Bendrovės įstatuose numatyti šie Bendrovės organai:

• - Visuotinis akcininkų susirinkimas,
• - Stebėtojų taryba,
• - Valdyba,
• - Bendrovės vadovas generalinis direktorius.

Bendrovės valdymo bei organizacinė struktūra:

Visuotinis akcininkų susirinkimas yra aukščiausias Bendrovės organas, sprendžiantis akcinių bendrovių įstatymo bei Bendrovės įstatų jo išimtinei nedeleguotinai kompetencijai priskirtus veiklos klausimus. Bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencija, akcininkų teisės, jų įgyvendinimas yra apibrėžtos Akcinių bendrovių įstatyme ir Bendrovės įstatuose.

Akcininkų susirinkimuose dažniausiai dalyvauja Bendrovės vadovas, kuris nuo 2017 m. balandžio 11 d. nebėra valdybos narys, arba jo įgaliotas kitas Bendrovės departamento (tarnybos) direktorius, o finansininkas ir stebėtojų tarybos narys dalyvauja pagal poreikį, atsižvelgiant į svarstomus klausimus.

Paskutiniame eiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime dalyvavo Bendrovės generalinis direktorius, Finansų ir administravimo departamento direktorius, Teisės skyriaus vadovas, valdybos narys: Giedrius Dusevičius bei nepriklausomos audito įmonės atsakingas auditorius.

Stebėtojų taryba yra kolegialus Bendrovės veiklos priežiūros organas, kurį sudaro 3 (trys) nariai, visuotinio akcininkų susirinkimo renkami 4 (ketverių) metų laikotarpiui Akcinių bendrovių įstatymo numatyta tvarka. Stebėtojų tarybos nario kadencijų skaičius neribojamas. Stebėtojų tarybos nariu negali būti Bendrovės vadovas, Bendrovės valdybos narys ir asmuo, kuris pagal teisės aktus neturi teisės eiti šių pareigų. Stebėtojų taryba yra kolegialus, Bendrovės veiklos priežiūrą atliekantis organas. Jo statusas, kompetencija ir funkcijos apibrėžtos Akcinių bendrovių įstatyme ir Bendrovės įstatuose. Stebėtojų tarybos funkcijos, teisės ir pareigos detalizuojamos Stebėtojų tarybos darbo reglamente.

2017 m. balandžio 21 d. įvykus Bendrovės visuotiniam akcininkų susirinkimui pasibaigė Bendrovės stebėtojų tarybos kadencija, kaip tai numato Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 31 str. 4 d. Audito komiteto narių kadencija pasibaigė kartu su stebėtojų tarybos kadencija. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. birželio 17 d. nutarimu Nr. 631 "Dėl Kandidatų į valstybės įmonės ar savivaldybės įmonės valdybą ir kandidatų į valstybės ar savivaldybės valdomos bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo renkamą kolegialų priežiūros ar valdymo organą atrankos aprašo patvirtinimo" yra vykdoma kandidatų į Bendrovės stebėtojų tarybą atranka. Dėl stebėtojų tarybos narių išrinkimo spręs Bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas. Išrinkus stebėtojų tarybą, ji priims sprendimą

dėl audito komiteto narių atrankos. Stebėtojų tarybos bei audito komiteto įgaliojimų pasibaigimas neturėjo įtakos kolegialaus valdymo organo veiklai – ataskaitiniu laikotarpiu Bendrovėje valdybos nario įgaliojimus vykdė sprendimų priėmimui būtinas valdybos narių skaičius. Tiek valdybos, tiek Bendrovės vadovo priimami sprendimus buvo grindžiami Bendrovės ir jos akcininkų nauda, įstatymų bei kitų teisės aktų laikymusi ir Bendrovės įstatais.

Bendrovės Stebėtojų taryba savo sprendimu, kaip patariamąjį Stebėtojų tarybos organą, sudaro Audito komitetą. Kaip numato Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 31 str. 4 d., Audito komiteto narių kadencija pasibaigė kartu su stebėtojų tarybos kadencija.

Audito komitetą sudaro 3 (trys) nariai. Audito komiteto funkcijos, teisės ir pareigos reglamentuojamos Stebėtojų tarybos patvirtintose AB "Klaipėdos nafta" Audito komiteto sudarymo ir veiklos taisyklėse" bei kituose, Audito komiteto veiklą reglamentuojančiuose dokumentuose. Pagrindinės Audito komiteto funkcijos – stebėti Bendrovės finansinių ataskaitų rengimo procesą, stebėti audito atlikimo procesą, atlikti vidaus audito bei rizikos valdymo sistemų veiksmingumo analizę.

Bendrovės Stebėtojų taryba 2016 m. rugsėjo 19 d. sprendimu kaip patariamąjį Stebėtojų tarybos organą sudarė Kandidatų į AB "Klaipėdos nafta" nepriklausomus valdybos narius Atrankos komitetą. Atrankos komitetas buvo sudarytas iš 4 (keturių) narių – Agnės Amelijos Kairytės, Romo Švedo, Eimanto Kiudulo, Audriaus Misevičiaus bei ekspertų – Šarūno Dyburio, Pauliaus Martinkaus. Atrankos komiteto funkcijos, teisės ir pareigos buvo reglamentuotos Stebėtojų tarybos patvirtintame AB "Klaipėdos nafta" kandidatų į nepriklausomus valdybos narius atrankos komiteto darbo reglamente, Stebėtojų tarybos bei Atrankos komiteto veiklos dokumentuose. Pagrindinės Atrankos komiteto funkcijos – skelbti bei vykdyti viešą kandidatų į nepriklausomus valdybos narius atranką, vertinti kandidatų dokumentus bei teikti atrinktas kandidatūras Stebėtojų tarybai. 2016 m. rugsėjo 19 d. sudarytas Atrankos komitetas turėjo įgaliojimus veikti iki bus išrinkti nepriklausomi bendrovės valdybos nariai, bet ne ilgiau nei iki Bendrovės Stebėtojų tarybos kadencijos pabaigos.

Atrankos komitetui įvykdžius atranką ir 2016 m. gruodžio 30 d. bei 2017 m. sausio 24 d. Stebėtojų tarybai išrinkus du nepriklausomus Bendrovės valdybos narius, Atrankos komitetas neteko savo įgaliojimų.

Valdyba yra kolegialus Bendrovės valdymo organas, kurį sudaro 5 (penki) nariai, Stebėtojų tarybos renkami 4 (ketverių) metų laikotarpiui (Pastaba: nuo 2017 m. sausio 1 d. Bendrovėje valdybos nario įgaliojimus vykdė 4 iš 5 valdybos narių. Stebėtojų tarybai valdybos nariu išrinkus Bjarke Pålsson, nuo 2017 m. sausio 24 d. iki 2017 m. balandžio 10 d. veikė įstatuose nustatyta – 5 narių Bendrovės valdyba, nuo 2017 m. balandžio 11 d., iš valdybos narių atsistatydinus Mindaugui Jusiui, valdybos nario įgaliojimus vykdo 4 iš 5 valdybos narių).

Valdybos nariai renka Valdybos pirmininką (Pastaba: nuo 2014 m. balandžio 29 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. įskaitytinai, Bendrovėje nebuvo išrinktas Valdybos pirmininkas, todėl kiekviename Valdybos posėdyje ad hoc principu Valdybos posėdžio pirmininku buvo renkamas vienas iš Valdybos narių). Valdybos nario kadencijų skaičius neribojamas. Valdybos nariu negali būti renkamas asmuo, kuris: yra Bendrovės Stebėtojų tarybos narys; kuris, vadovaujantis galiojančių įstatymų imperatyviomis normomis, neturi teisės eiti pareigų Valdyboje. Valdybos narių įgaliojimai bei vadovo veiklos sritys yra apibrėžtos Akcinių bendrovių įstatyme ir Bendrovės įstatuose.

Bendrovei vadovauja Bendrovės vadovas - generalinis direktorius. Generalinis direktorius yra vienasmenis Bendrovės valdymo organas. Generalinis direktorius yra pagrindinis Bendrovei vadovaujantis ir Bendrovę reprezentuojantis asmuo. Generalinio direktoriaus pareigos ir kompetencija yra apibrėžtos Akcinių bendrovių įstatyme ir Bendrovės įstatuose.

Renkant Bendrovės vadovą, Valdybos bei Stebėtojų tarybos narius taikoma įvairovės politika, susijusi su

Bendrovės Stebėtojų taryba

2017 m. balandžio 21 d. įvykus AB "Klaipėdos nafta" (toliau – Bendrovė) visuotiniam akcininkų susirinkimui pasibaigė AB "Klaipėdos nafta" stebėtojų tarybos kadencija, kaip tai numato Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 31 str. 4 d. Audito komiteto narių kadencija pasibaigė kartu su stebėtojų tarybos kadencija. Nauji nariai iki 2017 m. gruodžio 31 d. nebuvo išrinkti.

2017 m. spalio 25 d. Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos sprendimu buvo paskelbta kandidatų į Bendrovės nepriklausomus stebėtojų tarybos narius atranka.

Atranka vykdoma Kandidatų į valstybės įmonės ar savivaldybės įmonės valdybą ir kandidatų į valstybės ar savivaldybės valdomos bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo renkamą kolegialų priežiūros ar valdymo organą atrankos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. birželio 17 d. nutarimu Nr. 631 "Dėl Kandidatų į valstybės įmonės ar savivaldybės įmonės valdybą ir kandidatų į valstybės ar savivaldybės valdomos bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo renkamą kolegialų priežiūros ar valdymo organą atrankos aprašo patvirtinimo" nustatyta tvarka.

Iki 2017 m. balandžio 21 d. įvyko 3 stebėtojų tarybos posėdžiai, kuriuose dalyvavo visi Stebėtojų tarybos nariai:

Vardas, Pavardė	Pareigos Bendrovėje	Nepriklausomu mo kriterijus	Kadencijos pradžios/pabaigos datos
Agnė Amelija Kairytė	Stebėtojų tarybos pirmininkė	-	Nuo 2013 m. vasario 11 d. iki 2017 m. balandžio 21 d.
Romas Švedas	Stebėtojų tarybos narys	Nepriklausomas	Nuo 2013 m. vasario 11 d. iki 2017 m. balandžio 21 d.
Eimantas Kiudulas	Stebėtojų tarybos narys	Nepriklausomas	Nuo 2013 m. vasario 11 d. iki 2017 m. balandžio 21 d.

Per 2017 m. Bendrovės Stebėtojų tarybos nariams nebuvo priskaičiuota atlyginimų ar kitų piniginių sumų, susijusių su stebėtojų tarybos nario pareigomis, nebuvo suteikta paskolų, neišduota garantijų, neperleista turto. E. Kiudului 2017 m. priskaičiuotos sumos kaip audito komiteto nariui, žr. žemiau.

Bendrovės Audito komitetas

2017 m. balandžio 21 d. įvykus AB "Klaipėdos nafta" (toliau – Bendrovė) visuotiniam akcininkų susirinkimui, pasibaigė AB "Klaipėdos nafta" stebėtojų tarybos kadencija, kaip tai numato Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 31 str. 4 d. Audito komiteto narių kadencija pasibaigė kartu su stebėtojų tarybos kadencija. Iki 2017 m. gruodžio 31 d. neišrinkus Stebėtojų tarybos, nebuvo paskirti ir Stebėtojų tarybos sudaromo audito komiteto nariai.

Per 2017 m. įvyko 2 Audito komiteto posėdžiai, kuriuose dalyvavo visi nariai:

Vardas, Pavardė	Pareigos Bendrovėje	Nepriklausomumo kriterijus	Priskaičiuotas atlygis su mokesčiais, tūkst. Eur	Kadencijos pradžios/pabaigos data
Linas Sasnauskas	Audito komiteto pirmininkas (nuo 2015 m. rugsėjo 21 d.)	Nepriklausomas	3,5	Nuo 2015 m. rugsėjo 21 d. (prieš tai - Audito komiteto narys) iki 2017 m. balandžio 21 d.
Eimantas Kiudulas	Audito komiteto narys	Nepriklausomas	3,5	Nuo 2013 m. kovo 18 d. iki 2017 m. balandžio 21 d.
Kasparas Žebrauskas	Audito komiteto narys	Nepriklausomas	3,5	Nuo 2015 m. rugsėjo 14 d. iki 2017 m. balandžio 21 d.

Per 2017 m. audito komiteto nariams priskaičiuota bendra atlygio už darbą Audito komitete suma sudaro 10,5 tūkst. Eur (2016 m. – 21,7 tūkst. Eur).

Audito komiteto nariams nebuvo suteikta paskolų, neišduota garantijų, neperleista turto, nemokėtos premijos, priemokos, tantjemos ir kitokios išmokos. Audito komiteto nariams buvo mokama pagal Stebėtojų tarybos patvirtintą Bendrovė atlygio už nepriklausomų audito komiteto narių veiklą mokėjimo tvarką.

Bendrovės Valdybos nariai 2017 m. gruodžio 31 d.

Mantas Bartuška

(g. 1984 m.) - Bendrovės valdybos narys nuo 2014 m. rugsėjo 25 d., valdybos nariu išrinktas iki veikiančios Bendrovės valdybos kadencijos pabaigos. Iki 2017 m. sausio 2 d. ėjo AB "Klaipėdos nafta" generalinio direktoriaus pareigas. Išsilavinimas: Vilniaus universiteto Ekonomikos fakultetas, vadybos ir verslo administravimo diplomas (2007). Darbovietė: akcinės bendrovės "Lietuvos geležinkeliai" (teisinė forma – akcinė bendrovė, kodas 110053842, Mindaugo g. 12, Vilnius) generalinis direktorius. Dalyvavimas kitų įmonių valdyme: akcinės bendrovės "Lietuvos geležinkeliai" (teisinė forma – akcinė bendrovė, kodas 110053842, Mindaugo g. 12, Vilnius) valdybos narys, generalinis direktorius, Lietuvos pramonininkų konfederacijos (teisinė forma – asociacija, kodas 110058241, buveinė A. Vienuolio g. 8) prezidiumo narys. Bendrovės akcijų neturi, Bendrovės susijusių įmonių akcijų (daugiau nei 5 proc.) neturi.

Giedrius Dusevičius

(g. 1971 m.) - nepriklausomas Bendrovės valdybos narys nuo 2016 m. gruodžio 30 d. ,valdybos nariu išrinktas iki veikiančios Bendrovės valdybos kadencijos pabaigos. Išsilavinimas: Vilniaus universitetas, (1989 m.), Vilniaus universitetas, Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutas (1994 m.), INSEAD, vadybos programa (AMP, 2006). Dalyvavimas kitų įmonių valdyme – UAB "ACC Distribution" teisinė forma – uždaroji akcinė bendrovė, kodas 135150085, Jonavos g. 196, Kaunas), valdybos narys, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto Alumni draugijos (teisinė forma – asociacija, kodas 304042658, Vokiečių g. 10-27, Vilnius) tarybos narys, tarybos pirmininkas. Bendrovės akcijų neturi, Bendrovės susijusių įmonių akcijų (daugiau nei 5 proc.) neturi.

Bjarke Pålsson

(g. 1968 m.) – nepriklausomas Bendrovės valdybos narys nuo 2017 m. sausio 24 d. Valdybos nariu išrinktas iki veikiančios Bendrovės valdybos kadencijos pabaigos. Išsilavinimas: St. Gallen universitetas (HSG) Šveicarijoje, CEMS kiekybinės ekonomikos ir finansų magistrantūros studijų programa. Kopenhagos verslo mokykla Danijoje, finansų magistrantūros studijų programa (be baigiamojo darbo) (1992). Kopenhagos verslo mokykla, ekonomikos bakalauro studijų programa. Darbovietė - iki 2017 m. rugpjūčio mėn. - Finansų strategijos ir organizavimo vykdantysis direktorius bendrovėje "Nykredit" (Kalvebod Brygge 1-3 1780 København , Danija). Bendrovės akcijų neturi, Bendrovės susijusių įmonių akcijų (daugiau nei 5 proc.) neturi.

Vardas, Pavardė	Pareigos Bendrovėje	Nepriklausomumo kriterijus	Priskaičiuotas atlyginimas su mokesčiais, tūkst. Eur	Valdybos narys nuo, iki
Dainius Bražiūnas	Valdybos narys	-	-	Nuo 2014 m. rugpjūčio 25 d.
Mantas Bartuška	Valdybos narys, iki 2016 m. gruodžio 16 d. Bendrovės generalinis direktorius	-	-	Nuo 2014 m. rugsėjo 25 d.
Giedrius Dusevičius	Valdybos narys	Nepriklausomas	20,9	Nuo 2016 m. gruodžio 30 d.
Bjarke Pålsson	Valdybos narys	Nepriklausomas	20,3	Nuo 2017 m. sausio 24 d.
Mindaugas Jusius	Valdybos narys (iki 2017 m. balandžio 10 d.)	Nepriklausomas iki 2017 m. kovo 29 d.	5,4	Nuo 2011 m. spalio 24 d. iki 2017 m. balandžio 10 d.

Per 2017 m. įvyko 17 Bendrovės valdybos posėdžių, kuriuose dalyvavo visi Bendrovės valdybos nariai:

Nepriklausomi valdybos nariai atlygį gauna pagal su Bendrove sudaromos sutarties nuostatas, kurias tvirtina Stebėtojų taryba. M. Jusiui kaip nepriklausomam Valdybos nariui iki jo paskyrimo bendrovės vadovu už darbą Valdyboje atlygis buvo mokamas Stebėtojų tarybos nustatyta tvarka. M. Jusius 2017 m. pradėjęs dirbti generaliniu direktoriumi gavo atlyginimą už darbą pagal darbo sutartį ir nustatytą darbo apmokėjimo tvarką. Per 2017 m. nepriklausomiems valdybos nariams priskaičiuota

bendra atlygio už darbą Bendrovės valdyboje suma sudaro 46,6 tūkst. Eur (2016 – 21,1 tūkst. Eur).

Bendrovės valdybos nariams 2017 m. nebuvo suteikta paskolų, neišduota garantijų, neperleista turto, nemokėtos premijos, priemokos, tantjemos ir kitokios išmokos už darbą valdyboje. Valdybos nariui M. Bartuškai 2017 m. buvo išmokėtos sumos tik susijusios su darbo užmokesčiu, dirbant Bendrovės generaliniu direktoriumi.

Bendrovės administracijos vadovai 2017 m. gruodžio 31 d.

Mindaugas Jusius

(g. 1979 m.) – generalinis direktorius nuo 2017 m. balandžio 11 d., nuo 2011 m. spalio 24 d. iki 2017 m. balandžio 10 d. Bendrovės valdybos narys (iki 2017 m. kovo 29 d. nepriklausomas valdybos narys). Išsilavinimas: Vilniaus universitetas, bankininkystės bakalauro ir magistro diplomai (2003), ISM vadybos ir ekonomikos universitetas, verslo ir administravimo magistras (2008). London Business School, vadovams skirta mokymosi programa (2008), Baltic Institute of Corporate Governance, studijų programos: valdybos pirmininko vaidmuo (2013) ir įmonių valdymas (2010). Dalyvavimas kitų įmonių valdyme: iki 2017 m. vasario 28 d. Swedbank Life Insurance SE, užsienio juridinio asmens valdymo organo narys. Bendrovės akcijų neturi, Bendrovės susijusių įmonių akcijų (daugiau nei 5 proc.) neturi.

Marius Pulkauninkas

(g. 1978 m.) - finansų direktorius, nuo 2017 m. sausio 3 d. iki 2017 m. balandžio 10 d. laikinai ėjo bendrovės generalinio direktoriaus pareigas. Bendrovėje dirba nuo 2014 m. spalio 20 d. Išsilavinimas: Vilniaus universiteto ekonomikos fakultetas, verslo administravimo ir vadybos bakalauras (2000) bei magistras (2002). Marius Pulkauninkas Bendrovės akcijų neturi, Bendrovės susijusių įmonių akcijų (daugiau nei 5 proc.) neturi.

Tadas Matulionis

(g. 1977 m.) - suskystintųjų gamtinių dujų verslo direktorius. Bendrovėje dirba nuo 2013 m. balandžio 2 d. Išsilavinimas: Kauno technologijos universitetas, telekomunikacijų bakalauras (2000 m.), Vytauto Didžiojo universitetas, vadybos magistras (2004 m.), Baltic Management Institute, vadovų tarptautinio verslo vadybos magistras (EMBA) (2004 m.), Project Management Institute, projektų valdymo specialisto (Project Management Professional – PMP) diplomas (2007 m.), Prince2 Practitioner diplomas (2012 m.), Baltic Institute of Corporate Governance, studijų programa "Profesionalūs valdybos nariai" (2014 m.). Kitų įmonių valdyme nedalyvauja. Bendrovės akcijų neturi, Bendrovės susijusių įmonių akcijų (daugiau nei 5 proc.) neturi.

Genadijus Andrejevas

(g. 1974 m.) - technikos direktorius (nuo 2015 m. spalio 1 d.). Bendrovėje dirba nuo 2011 m. gegužės 4 d. Išsilavinimas: Vilniaus Gedimino technikos universitetas, inžinerinės informatikos mokslo magistras (1999), Kauno technologijos universitetas, termoinžinerijos bakalauras (1996). Kitų įmonių valdyme nedalyvauja. Genadijus Andrejevas Bendrovės akcijų neturi, Bendrovės, Bendrovės susijusių įmonių akcijų (daugiau nei 5 proc.) neturi.

Darius Šilenskis

(g. 1981 m.) – Naftos verslo direktorius, nuo 2015 m. rugsėjo 28 d. Išsilavinimas: Baltic Management Institute, vadovų tarptautinio verslo vadybos magistras (EMBA), (2013), Vytauto Didžiojo universitetas, verslo vadybos magistras (2013), Mykolo Romerio universitetas, teisės magistras (2006, teisės ir valdymo studijų programa), teisės bakalauras (2004, tarptautinės jūrų teisės studijų programa). Kitų įmonių valdyme nedalyvauja. Darius Šilenskis Bendrovės akcijų neturi, Bendrovės susijusių įmonių akcijų (daugiau nei 5 proc.) neturi.

Rytis Valūnas

(g. 1985 m.) - Teisės ir administravimo direktorius. Bendrovėje dirba nuo 2012 m. spalio 15 d. Išsilavinimas: Baltic Institute of Corporate Governance, studijų programa "Profesionalūs valdybos nariai" (2015 m.); The Fletcher School of Law and Diplomacy/Harvard Law School, tarptautinės teisės ir energetikos studijų programa, teisės magistras (2011 m.); Mykolo Romerio universitetas/Ghent University, tarptautinės teisės studijų programa, teisės magistras (2009 m.); Mykolo Romerio universitetas, teisės bakalauras (2007 m.). Rytis Valūnas Bendrovės akcijų neturi, Bendrovės susijusių įmonių akcijų (daugiau nei 5 proc.) neturi.

Bendrovės valdymo ir priežiūros organų nariai bei administracijos vadovai nėra ir nebuvo teisti už nusikaltimus nuosavybei, ūkininkavimo tvarkai, finansams. Informacija apie vadovams priskaičiuotas darbo užmokesčio sumas pateikiama 2017 m. Metinio pranešimo skyriuje "Personalas". Iki 2017 m. balandžio 10 d. Bendrovės generalinio direktoriaus pareigas laikinai ėjo tuo metu Finansų ir administravimo departamento direktoriaus pareigas ėjęs Marius Pulkauninkas.

Bendrovės vadovybės darbo apmokėjimo sistema

Bendrovės Valdyba nustato: generaliniam direktoriui – atlygį; darbuotojams tiesiogiai pavaldiems generaliniam direktoriui atlygio maksimalią ribą; vadovaujančių darbuotojų skatinimo tvarką už trumpalaikius ir metinius rezultatus.

Vadovaujančių darbuotojų skatinimui Bendrovės valdyba yra patvirtinusi "AB "Klaipėdos nafta" vadovaujančių darbuotojų premijavimo tvarką", pagal kurią vadovai yra skatinami ne tik pasiekti Bendrovės metinius tikslus, bet ir juos viršyti. Metinės premijos fondas Bendrovės vadovams nustatomas priklausomai nuo to: i) kokia dalimi viršijamas grynasis pelnas bei ii) kokiu dydžiu įgyvendinami Bendrovės metiniai tikslai. Tačiau, bet kokiu atveju, maksimali visų vadovaujančių darbuotojų metinės premijos fondo suma negali viršyti jų trijų mėnesinių algų sumos.

Bendrovės generaliniam direktoriui, jo pavaduotojui bei departamentų direktoriams nėra numatytos jokios

KITA VALDYSENOS INFORMACIJA

Informacija apie reikšmingus tiesiogiai arba netiesiogiai valdomus akcijų paketus

Išsami informacija apie akcijas pateikta Metinio pranešimo skyriuje "Informacija apie investicijas į kitas įmones".

Informacija apie sandorius su susijusiomis šalimis

Sandorių su susijusiomis šalimis, kaip numatyta Akcinių bendrovių įstatymo 37(2) straipsnyje 2017 m., nebuvo.

Informacija apie akcininkus, turinčius specialias kontrolės teises

Bendrovės akcijos yra paprastosios vardinės akcijos, suteikiančios jų savininkams (akcininkams) vienodas teises. Išsami informacija apie akcijas pateikta Metinio pranešimo skyriuje "Informacija apie Bendrovės akcininkus ir akcijas".

Informacija apie įmonės įstatų pakeitimus

2017 m. Bendrovės įstatai nebuvo keisti.

Informacija apie visus akcininkų tarpusavio susitarimus

Bendrovė neturi informacijos apie akcininkų tarpusavio susitarimus.

kompensacijos, jei šie atsistatydintų arba būtų atstatydinti iš savo pareigų. Taip pat nėra numatyta jokių papildomų išmokų akcijomis ar kito pobūdžio papildomų kompensacijų už darbo atlikimą Bendrovėje ar išeinant iš jos.

Įmonės vadovui - generaliniam direktoriui mokama 6.500 Eur mėnesinė alga, kurią nustato Bendrovės Valdyba. Pagal Bendrovės Valdybos patvirtintą "Darbuotojų atlygio mokėjimo politiką" ir "AB "Klaipėdos nafta" vadovaujančių darbuotojų premijavimo tvarką" yra numatyta generaliniam direktoriui kintama atlygio dalis – metinė premija, kuri priklauso nuo bendrovės rezultatų, bendrovės metinių tikslų pasiekimo. Maksimaliai galima metinė premija, įvykdžius visus nustatytus rodiklius 100 procentų, yra 3 mėnesinės algos. Taip pat yra numatyta galimybė valdybos sprendimu premijuoti generalinį direktorių iki 1 mėnesinės algos už ypatingus pasiekimus per vienus kalendorinius metus.

Informacija apie įmonės vadovo, valdymo ir priežiūros organų narių išrinkimui taikomą įvairovės politiką

Bendrovė neturi vadovo ir valdymo ir priežiūros organų išrinkimui taikomos įvairovės politikos. Vykdant kandidatų į Bendrovės valdybos, valdymo ir priežiūros organų narius atrankas kandidatams nustatomi reikalavimai nediskriminuoja kandidatų dėl amžiaus, lyties, išsilavinimo ar profesinės patirties. Bendrovė vykdomose atrankose nenustato jokių ribojimų asmenims kandidatuoti dėl lyties ar amžiaus. Atsižvelgiant į bendrovės veiklos specifiką bei valstybės kontroliuojamos bendrovės statusą, kandidatų atrankose nustatomi objektyvūs, išimtinai su valdymo ar priežiūros organo narių funkcijomis bei kompetencijomis susiję ir jiems proporcingi profesinės patirties ir išsilavinimo reikalavimai.

Bendruosius ir nepriklausomumo reikalavimus kandidatams į Bendrovės stebėtojų tarybą nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. birželio 17 d. nutarimu Nr. 631 patvirtintas Kandidatų į valstybės įmonės ar savivaldybės įmonės valdybą ir kandidatų į valstybės ar savivaldybės valdomos bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo renkamą kolegialų priežiūros ar valdymo organą atrankos aprašas, specialiuosius reikalavimus - Energetikos ministerija.

BENDROVĖS VALDYMO KODEKSO LAIKYMASIS

AB Klaipėdos nafta (toliau – Bendrovė), vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymo 21 straipsnio 3 dalimi ir AB NASDAQ Vilnius listingavimo taisyklių 24.5. punktu, atskleidžia, kaip ji laikosi NASDAQ Vilnius listinguojamų bendrovių valdymo kodekso ir konkrečių jo nuostatų ar rekomendacijų. Jei šio kodekso ar kai kurių jo nuostatų ar rekomendacijų nesilaikoma, tai yra nurodoma, kurių konkrečių nuostatų ar rekomendacijų nesilaikoma ir dėl kokių priežasčių, taip pat pateikiama kita šioje formoje nurodyta paaiškinanti informacija.

Bendrovių valdymo ataskaitos forma:
PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS	Taip ir NE	KOMENTARAS
	Neaktualu
I principas: Pagrindinės nuostatos
		Pagrindinis bendrovės tikslas turėtų būti visų akcininkų interesų tenkinimas, užtikrinant nuolatinį akcininkų
nuosavybės vertės didinimą.
1.1. Bendrovė turėtų rengti ir viešai skelbti bendrovės plėtros strategiją ir tikslus, aiškiai deklaruodama, kaip ji planuoja veikti akcininkų interesais ir didinti akcininkų nuosavybę.	Taip	Bendrovės plėtros strategija ir tikslai yra apibrėžti Bendrovės dokumentuose (metiniame pranešime, kuris viešai skelbiamas AB NASDAQ Vilnius vertybinių popierių biržos tinklapyje) pagal atskiras veiklos kryptis ir tikslus. Bendrovė atnaujina plėtros planus priklausomai nuo situacijos rinkoje bei reguliavimo aplinkos pokyčių, deklaruodama, kaip ji planuoja veikti akcininkų interesais ir didinti akcininkų nuosavybę. Bendrovės įstatai viešai skelbiami AB NASDAQ Vilnius vertybinių popierių biržos bei Bendrovės internetiniame puslapyje, biržoje listinguojamoms įmonėms nustatyta tvarka.
1.2. Visų Bendrovės organų veikla turėtų būti sukoncentruota į strateginių tikslų įgyvendinimą, atsižvelgiant į poreikį didinti akcininkų nuosavybę.	Taip	Bendrovės visuotiniame akcininkų susirinkime ir valdyboje priimami svarbiausi strateginiai sprendimai, darantys įtaką akcininkų nuosavybės didinimui (bendrovės veiklos funkcijų atskyrimas, dukterinių bendrovių įsteigimas, kiti veiksmai, didinantys Bendrovės veiklos efektyvumą bei pelną). Ataskaitiniais metais Bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas bei valdyba priėmė sprendimus, susijusius su strateginių Bendrovės projektų įgyvendinimu, esminių Bendrovės veiklos sprendimų priėmimu. Bendrovės Stebėtojų taryba ir jos patariamasis organas - Audito komitetas, užtikrina aktyvią Bendrovės veiklos stebėseną bei priežiūrą.
1.3. Bendrovės priežiūros ir valdymo organai turėtų glaudžiai bendradarbiauti, siekdami kuo didesnės naudos bendrovei ir akcininkams.	Taip	Šią rekomendaciją įgyvendina Bendrovės stebėtojų taryba, jos patariamasis organas – Audito komitetas, Bendrovės valdyba ir Bendrovės generalinis direktorius. Patvirtinti valdymo ir priežiūros organų veiklą reglamentuojantys dokumentai nustato bendradarbiavimo tarp Bendrovės valdymo ir priežiūros organų principus bei tvarką, priežiūros organų reguliariai vykdoma priežiūra bei kontrolė

PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS	Taip ir NE Neaktualu	KOMENTARAS
		papildomai užtikrina, kad Bendrovės valdymo organai tinkamai veiktų siekdami kuo didesnės naudos Bendrovei ir jos akcininkams. Esant poreikiui, organizuojami bendri posėdžiai, į kuriuos kviečiami Bendrovės valdybos, Stebėtojų tarybos, Audito komiteto nariai.
1.4. Bendrovės priežiūros ir valdymo organai turėtų užtikrinti, kad būtų gerbiamos ne tik bendrovės akcininkų, bet ir kitų bendrovės veikloje dalyvaujančių ar su ta veikla susijusių asmenų (darbuotojų, kreditorių, tiekėjų, klientų, vietos bendruomenės) teisės ir interesai.	Taip	Bendrovės organai gerbia Bendrovės veikloje dalyvaujančių, su Bendrovės veikla susijusių asmenų teises ir interesus: 1. Darbuotojai – nuo Bendrovės įsteigimo Bendrovė bendradarbiauja ir vykdo socialinę partnerystę su Bendrovės darbuotojų atstovais per kolektyvinės sutarties institutą bei reguliarų kolektyvinės sutarties vykdymo Bendrovėje patikrinimą. Bendrovės valdyba savo sprendimais taip pat skiria papildomas lėšas kolektyvinės sutarties vykdymui bei darbuotojų papildomam skatinimui ir pan.; 2. Kreditoriai – Bendrovė prisiima ir vykdo savo finansinius bei kitus įsipareigojimus pagal Bendrovės valdybos patvirtintą biudžetą bei komercinius susitarimus; 3. Tiekėjai – Bendrovės valdyba įstatų nustatytais atvejais priima sprendimus dėl sutarčių su tiekėjais sudarymo, taip pat tokių sutarčių pagrindinių sąlygų tvirtinimo bei jų pakeitimo; 4. Klientai – Bendrovės valdyba įstatų nustatytais atvejais priima sprendimus dėl sutarčių su klientais pagrindinių sąlygų tvirtinimo, taip pat tvirtina minimalias naftos produktų krovos paslaugų kainas ir tarifus; 5. Kiti asmenys (vietos bendruomenė) - Bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu dalis Bendrovės pelno kasmet yra skiriama paramai (visuomenei naudingai meno, kultūros, sporto veiklai ir kt. srityse). Bendrovės valdyba tvirtina metinį bendrovės paramos biudžetą, kurį skirstant vadovaujamasi prioritetiniu paramos skyrimo Klaipėdos regionui principu, orientuojantis, kad kasmet parama būtų skiriama taip pat ir vietos bendruomenei bei šalia Bendrovės įsikūrusioms įstaigoms bei organizacijoms.

II principas: Bendrovės valdymo sistema

Bendrovės valdymo sistema turėtų užtikrinti strateginį vadovavimą bendrovei, efektyvią bendrovės valdymo organų priežiūrą, tinkamą pusiausvyrą ir funkcijų pasiskirstymą tarp bendrovės organų, akcininkų interesų apsaugą.

2.1. Be Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių	Taip	Bendrovėje sudaromas kolegialus priežiūros organas –
įstatyme numatytų privalomų organų – visuotinio		stebėtojų taryba ir kolegialus valdymo organas –
akcininkų susirinkimo ir bendrovės vadovo,		valdyba. Stebėtojų tarybos sprendimu Bendrovėje taip

PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS	Taip ir NE Neaktualu	KOMENTARAS
rekomenduojama bendrovėje sudaryti tiek		pat formuojamas patariamasis Stebėtojų tarybos
kolegialų priežiūros organą, tiek kolegialų valdymo		organas – Audito komitetas.
organą. Kolegialių priežiūros ir valdymo organų
sudarymas užtikrina valdymo ir priežiūros funkcijų
aiškų atskyrimą bendrovėje, bendrovės vadovo
atskaitomybę bei kontrolę, o tai savo ruožtu
sąlygoja efektyvesnį ir skaidresnį bendrovės
valdymo procesą.
2.2. Kolegialus valdymo organas yra atsakingas už	Taip	Bendrovės stebėtojų taryba yra atsakinga už efektyvią
strateginį vadovavimą bendrovei bei vykdo kitas		Bendrovės valdymo organų veiklos priežiūrą (renka
esmines bendrovės valdymo funkcijas. Kolegialus		valdybos narius ir atšaukia juos iš pareigų; jei Bendrovė
priežiūros organas yra atsakingas už efektyvią		dirba nuostolingai, privalo svarstyti, ar valdybos nariai
bendrovės valdymo organų veiklos priežiūrą.		tinka eiti pareigas; prižiūri valdybos ir vadovo veiklą;
		pateikia visuotiniam akcininkų susirinkimui pasiūlymus
		ir atsiliepimus dėl Bendrovės veiklos strategijos1 ,
		valdybos ir vadovo veiklos; vykdo kitą įstatymuose bei
		kituose teisės aktuose jai priskirtą veiklą).
		Bendrovės valdyba atsako už tinkamą strateginį
		Bendrovės valdymą (tvirtina Bendrovės veiklos strategiją2 , tvirtina metinį biudžetą bei metinį veiklos
		planą ir veiklos tikslus, lėšų investavimo tvarką, priima
		svarbiausius teisės aktuose numatytus sprendimus dėl
		bendrovės organizacinės valdymo struktūros,
		reikšmingų sandorių, juridinių asmenų dalyvio teisių
		realizavimo kontroliuojamose bendrovėse, įvairių
		įsipareigojimų prisiėmimo ir pan.).
		Bendrovės Audito komitetas atlieka Stebėtojų tarybos
		jam pavestas atskiras Bendrovės veiklos priežiūros
		funkcijas (stebi bei prižiūri Bendrovės finansinių
		ataskaitų rengimo, audito atlikimo procesus, atlieka
		vidaus kontrolės ir rizikos valdymo sistemų poreikio
		Bendrovėje analizę, užtikrina jau egzistuojančių vidaus
		kontrolės ir rizikos valdymo sistemų priežiūrą).
2.3. Jeigu bendrovė nusprendžia sudaryti tik vieną	Taip	Bendrovėje sudaromas kolegialus priežiūros organas –
kolegialų organą, rekomenduojama, kad tai būtų		stebėtojų taryba ir kolegialus valdymo organas –
priežiūros organas, t.y. stebėtojų taryba. Tokiu		valdyba.
atveju stebėtojų taryba yra atsakinga už efektyvią
bendrovės vadovo vykdomų funkcijų priežiūrą.
2.4. Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas	Taip	Bendrovėje sudarytas kolegialus priežiūros organas –
kolegialus priežiūros organas turėtų būti		stebėtojų taryba. Bendrovės visuotinio akcininkų
sudaromas ir turėtų veikti III ir IV principuose		susirinkimo renkamo kolegialaus organo sudarymo

¹ Bendrovės įstatuose nurodyta stebėtojų tarybos kompetencija. Pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymą nuo 2017-11-28 stebėtojų taryba svarsto ir tvirtina bendrovės veiklos strategiją, analizuoja ir vertina informaciją apie bendrovės veiklos strategijos įgyvendinimą, šią informaciją teikia eiliniam visuotiniam akcininkų susirinkimui.

² Bendrovės įstatuose nurodyta valdybos kompetencija. Pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymą nuo 2017- 11-28 įmonėse, kuriose sudaroma stebėtojų taryba, valdyba analizuoja, vertina bendrovės vadovo pateiktą veiklos strategijos projektą ir informaciją apie bendrovės veiklos strategijos įgyvendinimą ir juos kartu su atsiliepimais ir pasiūlymais dėl jų teikia stebėtojų tarybai.

PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS	Taip ir NE Neaktualu	KOMENTARAS
išdėstyta tvarka. Jeigu bendrovė nuspręstų nesudaryti kolegialaus priežiūros organo, tačiau sudarytų kolegialų valdymo organą – valdybą, III ir IV principai turėtų būti taikomi valdybai, kiek tai neprieštarauja šio organo esmei ir paskirčiai.		tvarka užtikrina bendrovės smulkiųjų akcininkų interesų atstovavimą, šio organo atskaitomybę akcininkams ir objektyvią bendrovės veiklos bei jos valdymo organų priežiūrą. Bendrovės valdymo sistema užtikrina, kad visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas tinkamai ir efektyviai funkcionuotų, o jam suteiktos teisės turėtų užtikrinti efektyvią bendrovės valdymo organų priežiūrą ir visų bendrovės akcininkų interesų apsaugą.
2.5. Bendrovės valdymo ir priežiūros organus turėtų sudaryti toks valdybos narių (vykdomųjų direktorių) ir stebėtojų tarybos narių (direktorių konsultantų) skaičius, kad atskiras asmuo arba nedidelė asmenų grupė negalėtų dominuoti šiems organams priimant sprendimus.	Taip	Bendrovės valdyba sudaroma iš penkių narių, kuriuos renka Stebėtojų taryba3 Bendrovės stebėtojų taryba renkama iš trijų narių, kuriuos renka Bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas.4 Bendrovės Audito komitetas sudaromas iš trijų narių, kuriuos renka Stebėtojų taryba. Nė viename iš Bendrovės valdymo ar priežiūros organų nesudaromas toks narių skaičius, kad atskiras asmuo ar asmenų grupė galėtų dominuoti šiems priimant sprendimus.
2.6. Direktoriai konsultantai arba stebėtojų tarybos nariai turėtų būti skiriami apibrėžtam laikotarpiui, su galimybe būti individualiai perrenkamiems maksimaliais Lietuvos Respublikos teisės aktų leidžiamais intervalais tam, kad būtų užtikrintas būtinas profesinės patirties augimas ir pakankamai dažnas jų statuso pakartotinas patvirtinimas. Taip pat turėtų būti numatyta galimybė juos atleisti, tačiau ta procedūra neturėtų būti lengvesnė už vykdomojo direktoriaus arba valdybos nario atleidimo procedūrą.	Taip	Valdymo ir priežiūros organų veiklą reglamentuojančiuose dokumentuose bei Bendrovės įstatuose yra numatyta galimybė atšaukti tiek atskirus kolegialių organų narius, tiek visą kolegialų organą in corpore, nesibaigus tokio organo kadencijai. Valdybos narius (pavienius arba visus) turi teisę atšaukti stebėtojų taryba, o stebėtojų tarybos narius (pavienius arba visus) – visuotinis akcininkų susirinkimas. Bendrovės stebėtojų tarybos nariai renkami Lietuvos Respublikos Akcinių bendrovių įstatyme numatytam maksimaliam laikotarpiui – 4 metų kadencijai. Jokių apribojimų narių perrinkimui nėra, tačiau yra taikomi galiojančiuose teisės aktuose nustatyti apribojimai patiems kandidatams į stebėtojų tarybos narius, kurie užtikrina tinkamą šių organų narių rotaciją, būtiną jų profesinės patirties augimą ir pakankamai dažną jų statuso pakartotinį patvirtinimą. Audito komiteto kadencija sutampa su jį paskyrusios stebėtojų tarybos kadencija, kuri taip pat gali Audito komiteto narius atšaukti nesibaigus kadencijai.

3nuo 2017 m. sausio 1 d. Bendrovėje valdybos nario įgaliojimus vykdė 4 iš 5 valdybos narių, Nuo 2017 m. sausio 24 d. iki 2017 m. balandžio 10 d. veikė bendrovės įstatuose nustatyta – 5 narių Bendrovės valdyba. Nuo 2017 m. balandžio 11 d, valdybos nario įgaliojimus vykdo 4 iš 5 valdybos narių).

4 2017 m. balandžio 21 d. įvykus AB "Klaipėdos nafta" (toliau – Bendrovė) visuotiniam akcininkų susirinkimui, pasibaigė AB "Klaipėdos nafta" stebėtojų tarybos kadencija, kaip tai numato Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 31 str. 4 d. Audito komiteto narių kadencija pasibaigė kartu su stebėtojų tarybos kadencija.

.

PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS	Taip ir NE Neaktualu	KOMENTARAS
		Atitinkamai, Bendrovės priežiūros organų narių atšaukimo procedūra nėra lengvesnė už Bendrovės vykdomojo direktoriaus (generalinio direktoriaus) arba valdybos nario atleidimo procedūrą.
2.7. Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo pirmininku gali būti toks asmuo, kurio esamos arba buvusios pareigos nebūtų kliūtis nepriklausomai ir nešališkai priežiūrai vykdyti. Kai bendrovėje nesudaroma stebėtojų taryba, bet sudaroma valdyba, rekomenduojama, kad bendrovės valdybos pirmininkas ir bendrovės vadovas nebūtų tas pats asmuo. Buvęs bendrovės vadovas neturėtų būti tuoj pat skiriamas į visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo pirmininko postą. Kai bendrovė nusprendžia nesilaikyti šių rekomendacijų, turėtų būti pateikiama informacija apie priemones, kurių imtasi priežiūros nešališkumui užtikrinti.	Taip	Tas pats asmuo nebuvo Bendrovės vadovu ir valdybos nariu, tačiau Bendrovės vadovas yra buvęs Bendrovės valdybos nariu iki jo išrinkimo bendrovės vadovu (iki 2017 m. balandžio 11 d.) Bendrovės stebėtojų tarybos pirmininkas ir nariai nėra buvę valdybos nariu ar Bendrovės vadovu.
III principas: Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo sudarymo tvarka bendrovės veiklos bei jos valdymo organų priežiūrą. 3.1. Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo	Taip	Bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo sudarymo tvarka turėtų užtikrinti bendrovės smulkiųjų akcininkų interesų atstovavimą, šio organo atskaitomybę akcininkams ir objektyvią Bendrovės kolegialus organas renkamas vadovaujantis
kolegialaus organo (toliau šiame principe – kolegialus organas) sudarymo mechanizmas turėtų užtikrinti, kad bus vykdoma objektyvi ir nešališka bendrovės valdymo organų priežiūra, taip pat tinkamai atstovaujami smulkiųjų akcininkų interesai.		Lietuvos Respublikos Akcinių bendrovių įstatymo ir Bendrovės įstatų nustatyta tvarka. Kandidatų į bendrovės kolegialaus organo atranka vykdoma Kandidatų į valstybės įmonės ar savivaldybės įmonės valdybą ir kandidatų į valstybės ar savivaldybės valdomos bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo renkamą kolegialų priežiūros ar valdymo organą atrankos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. birželio 17 d. nutarimu Nr. 631 "Dėl Kandidatų į valstybės įmonės ar savivaldybės įmonės valdybą ir kandidatų į valstybės ar savivaldybės valdomos bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo renkamą kolegialų priežiūros ar valdymo organą atrankos aprašo patvirtinimo" nustatyta tvarka. Papildomus kandidatus į visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo narius nustatyta tvarka turi teisę siūlyti visi Bendrovės akcininkai, kuriems priklausančios akcijos suteikia jiems ne mažiau kaip 1/20 visų balsų.
3.2. Kandidatų į kolegialaus organo narius vardai,	Taip	Informacija apie kandidatus į kolegialaus organo narius
pavardės, informacija apie jų išsilavinimą,		pateikiama iš anksto, skelbiant šią informaciją AB
kvalifikaciją, profesinę patirtį, einamas pareigas,		Nasdaq Vilnius vertybinių popierių biržos

PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS	Taip ir NE Neaktualu	KOMENTARAS
kitus svarbius profesinius įsipareigojimus ir potencialius interesų konfliktus turėtų būti atskleista bendrovės akcininkams dar prieš visuotinį akcininkų susirinkimą, paliekant akcininkams pakankamai laiko apsispręsti, už kurį kandidatą balsuoti. Taip pat turėtų būti atskleistos visos aplinkybės, galinčios paveikti kandidato nepriklausomumą (pavyzdinis jų sąrašas pateiktas 3.7 rekomendacijoje). Kolegialus organas turėtų būti informuojamas apie vėlesnius šiame punkte nurodytos informacijos pokyčius. Kolegialus organas kiekvienais metais turėtų kaupti šiame punkte nurodytus duomenis apie savo narius ir pateikti juos bendrovės metiniame pranešime.		internetiniame puslapyje iki visuotinio akcininkų susirinkimo ar viešai paskelbiant ją visuotiniam akcininkų susirinkime dalyvaujantiems akcininkams susirinkimo metu, jei akcininkai, kuriems priklausančios akcijos suteikia jiems ne mažiau kaip 1/20 visų balsų, papildomą kandidatą į Bendrovės organų narius, pasiūlo susirinkimo metu. Visi kolegialių organų nariai privalo nedelsiant informuoti jį paskyrusį (išrinkusį) organą apie bet kokias naujas aplinkybes, kurios gali sukelti interesų konfliktą, ir tuo tikslu teikia deklaracijas apie interesų konflikto nebuvimą bei turi prievolę nedelsiant informuoti jį išrinkusi organą apie bet kokias naujas aplinkybes, kurios gali kelti interesų konfliktą. Apie kolegialaus organo užimamas pareigas Bendrovė viešai informuoja savo metiniame bei šešių mėnesių tarpiniame pranešime, kad Bendrovės akcininkai ir suinteresuoti asmenys būtų informuojami apie svarbius Bendrovės organų narių pasikeitimus.
3.3. Kai siūloma paskirti kolegialaus organo narį, turėtų būti nurodyta konkreti jo kompetencija, tiesiogiai susijusi su darbu kolegialiame organe. Kad akcininkai ir investuotojai galėtų įvertinti, ar ši kompetencija ir toliau yra tinkama, kolegialus organas kiekviename bendrovės metiniame pranešime turėtų skelbti informaciją apie savo sudėtį ir apie konkrečią atskirų savo narių kompetenciją, tiesiogiai susijusią su jų darbu kolegialiame organe.	Taip	Visi kandidatai į Bendrovės kolegialaus organo narius iš anksto pateikia jį renkančiam Bendrovės organui savo gyvenimo aprašymus bei kandidato interesų deklaracijas. Siekiama, kad konkretaus kandidato kompetencija, būtų tiesiogiai susijusi su darbu atitinkamame kolegialiame organe. Informacija apie Bendrovės kolegialių organų sudėtį ir konkrečią atskirų jų narių kompetenciją yra viešai atskleidžiama akcininkams AB Nasdaq Vilnius vertybinių popierių biržos internetiniame puslapyje (2017 m. kolegialaus priežiūros organo ir jo sudaromo Audito komiteto įgaliojimų laikotarpiu narių pasikeitimų nebuvo), AB "Klaipėdos nafta" interneto svetainėje (www.kn.lt) bei 2017 metų Bendrovės metiniame pranešime. Investuotojų informavimo priemones šiuo klausimu Bendrovė toliau papildomai numato tobulinti ateityje.

PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS	Taip ir NE Neaktualu	KOMENTARAS
3.4. Siekiant išlaikyti tinkamą kolegialaus organo narių turimos kvalifikacijos pusiausvyrą, kolegialaus organo sudėtis turėtų būti nustatyta atsižvelgiant į bendrovės struktūrą ir veiklos pobūdį ir periodiškai vertinama Kolegialus organas turėtų užtikrinti, kad jo nariai, kaip visuma, turėtų įvairiapusių žinių, nuomonių ir patirties savo užduotims tinkamai atlikti. Audito komiteto nariai, kaip visuma, turėtų turėti naujausių žinių ir atitinkamą patirtį listinguojamų bendrovių finansų ir apskaitos ir (arba) audito srityse. Bent vienas iš atlyginimo komiteto narių turėtų turėti žinių ir patirties atlyginimų nustatymo politikos srityje.	Taip	Kolegialus organas užtikrina, kad jo nariai būtų kompetentingi. 2017 m. kolegialus organas atliko savo veikos vertinimą ir patvirtino kolegialaus priežiūros organo veiklos tobulinimo planą. Įvairiapusių žinių, nuomonių ir patirties savo užduotims tinkamai atlikti turėjimą Bendrovė užtikrina į kolegialių priežiūros organų sudėti įtraukiant nepriklausomus narius su atitinkamomis žiniomis bei patirtimi. Bendrovėje sudaromo Audito komiteto nariai skiriami orientuojantis, kad kolegialiai veikdamas Audito komitetas turėtų naujausių žinių ir atitinkamą patirtį listinguojamų bendrovių finansų ir apskaitos ir (arba) audito srityse.
3.5. Visiems naujiems kolegialaus organo nariams turėtų būti siūloma individuali programa, skirta supažindinti su pareigomis, bendrovės organizacija bei veikla. Kolegialus organas turėtų atlikti metinį patikrinimą, kad būtų nustatytos sritys, kuriose jo nariams reikia atnaujinti savo įgūdžius ir žinias.	Neaktualu	Kolegialaus organo nariai apie Bendrovės veiklą ir jos pokyčius, esminius Bendrovės veiklą reguliuojančių teisės aktų ir kitų Bendrovės veiklai įtakos turinčių aplinkybių pasikeitimus reguliariai informuojami kolegialaus organo posėdžiuose ir individualiai, esant poreikiui. Iki šiol Bendrovėje nebuvo poreikio bei praktikos naujai paskirtiems Stebėtojų tarybos nariams siūlyti specialią individualią programą, skirtą supažindinti su pareigomis, Bendrovės organizacija bei veikla bei organizuoti metinius patikrinimus. Tačiau Bendrovės vadovai asmeniškai informuoja ir supažindina naujus kolegialaus organo narius su Bendrovės organizacija bei veikla.
3.6. Siekiant užtikrinti, kad visi su kolegialaus organo nariu susiję esminiai interesų konfliktai būtų sprendžiami tinkamai, į bendrovės kolegialų organą turėtų būti išrinktas pakankamas nepriklausomų narių skaičius.	Taip	Kadangi daugiau nei 70 procentų bendrovės akcijų nuosavybės teise priklauso Valstybei, kurią atstovauja Lietuvos Respublikos energetikos ministerija, didžioji dalis stebėtojų tarybos narių visuotinio akcininkų susirinkimo yra renkami atsižvelgiant į kontroliuojančio akcininko interesus (Bendrovės įstatai numato, kad ne mažiau kaip 2 stebėtojų tarybos nariai būtų nepriklausomi, taip pat ne mažiau kaip 1 Audito komiteto narys privalo būti nepriklausomas.) Ataskaitiniais metais Bendrovės valdyboje buvo 2 nepriklausomi nariai (iš 4 veikiančių narių); Audito komitete – 3 nepriklausomi nariai (iš 3 narių); stebėtojų taryboje – 2 (nepriklausomi nariai (iš 3 narių).)

PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS	Taip ir NE
	Neaktualu	KOMENTARAS
3.7. Kolegialaus organo narys turėtų būti laikomas	Taip	Bendrovės kolegialių organų veiklos dokumentuose
nepriklausomu tik tais atvejais, kai jo nesaisto jokie		kolegialių organų nepriklausomumo kriterijai tiesiogiai
verslo, giminystės arba kitokie ryšiai su bendrove,		nėra apibrėžti, tačiau skiriant nepriklausomus narius į
ją kontroliuojančiu akcininku arba jų		kolegialius organus vadovaujamasi galiojančių teisės
administracija, dėl kurių kyla ar gali kilti interesų		aktų reikalavimais, tarp jų ir AB Nasdaq Vilnius
konfliktas ir kurie gali paveikti nario nuomonę.		listinguojamų bendrovių valdymo kodekso
Kadangi visų atvejų, kada kolegialaus organo narys		reikalavimais. Nustatant, ar audito komiteto narys gali
gali tapti priklausomas, išvardyti neįmanoma, be		būti nepriklausomu, taip pat yra taikomi pagrindiniai
to, skirtingose bendrovėse santykiai arba		kriterijai, įtvirtinti Lietuvos banko valdybos 2017 m.
aplinkybės, susijusios su nepriklausomumo		sausio 24 d. nutarimu Nr. 03-14 patvirtintuose
nustatymu, gali skirtis, o geriausia šios problemos		Reikalavimų audito komitetams apraše. Skiriant
sprendimo praktika susiklostys laikui bėgant, tai		(renkant) nepriklausomus narius į bendrovės kolegialius
kolegialaus organo nario nepriklausomumo		priežiūros organus taip pat atsižvelgiama į Kandidatų į
įvertinimas turėtų būti grindžiamas santykių ir		valstybės įmonės ar savivaldybės įmonės valdybą ir
aplinkybių turiniu, o ne forma. Pagrindiniai		kandidatų į valstybės ar savivaldybės valdomos
kriterijai nustatant, ar kolegialaus organo narys		bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo renkamą
gali būti laikomas nepriklausomu, turėtų būti šie:		kolegialų priežiūros ar valdymo organą atrankos
1) Jis negali būti bendrovės arba susijusios		aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės
bendrovės vykdomasis direktorius arba valdybos		2015 m. birželio 17 d. nutarimu Nr. 631 "Dėl Kandidatų
narys (jei visuotinio akcininkų susirinkimo		į valstybės įmonės ar savivaldybės įmonės valdybą ir
renkamas kolegialus organas – stebėtojų taryba) ir		kandidatų į valstybės ar savivaldybės valdomos
paskutinius penkerius metus neturi būti ėjęs tokių		bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo renkamą
pareigų;		kolegialų priežiūros ar valdymo organą atrankos aprašo
2) Jis negali būti bendrovės arba susijusios		patvirtinimo" 9 punkto nuostatas.
bendrovės darbuotojas ir paskutinius trejus metus		Siekiant įvertinti kandidatų į Bendrovės kolegialius
neturi būti ėjęs tokių pareigų, išskyrus atvejus, kai		organus nepriklausomumą, visi kandidatai pateikia jį
kolegialaus organo narys nepriklauso vyresniajai		skiriančiam (renkančiam) organui savo interesų
vadovybei ir buvo išrinktas į kolegialų organą kaip		deklaracijas, taip pat privalo nedelsiant informuoti jį
darbuotojų atstovas;		paskyrusį (išrinkusį) organą apie bet kokias naujas
3) Jis neturi gauti arba nebūti gavęs		aplinkybes, kurios gali kelti kolegialaus organo nario ir
reikšmingo papildomo atlyginimo iš bendrovės		Bendrovės interesų konfliktą.
arba susijusios bendrovės, išskyrus užmokestį,		Bendrovės valdybos ir Audito komiteto nepriklausomi
gautą už kolegialaus organo nario pareigas.		nariai atitinka visus nurodytus kriterijus, taip pat,
Tokiam papildomam atlyginimui priskiriamas ir		atsižvelgiant į pateiktus kriterijus, galima teigti, kad
dalyvavimas akcijų pasirinkimo sandoriuose arba		bendrovės stebėtojų tarybos nepriklausomi nariai
kitokiose nuo veiklos rezultatų priklausančiose		tenkina visus nepriklausomumo kriterijus, tokio
užmokesčio sistemose; jam nepriskiriamos pagal		nepriklausomumo įvertinimą grindžiant santykių ir
pensijų planą nustatytų kompensacijų išmokos		aplinkybių turiniu, o ne forma.
(įskaitant atidėtas kompensacijas) už ankstesnį
darbą bendrovėje (su sąlyga, kad tokia išmoka
niekaip nesusijusi su vėlesnėmis pareigomis);
4) Jis neturi būti kontroliuojantysis
akcininkas arba neturi atstovauti tokiam akcininkui
(kontrolė nustatoma pagal Tarybos direktyvos
83/349/EEB 1 straipsnio 1 dalį);
5) Jis negali turėti ir per praėjusius metus
neturi būti turėjęs svarbių verslo ryšių su bendrove
arba susijusia bendrove nei tiesiogiai, nei kaip

PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS	Taip ir NE Neaktualu	KOMENTARAS
turinčio tokius ryšius subjekto partneris,
akcininkas, direktorius arba viršesnis darbuotojas.
Turinčiu verslo ryšių laikytinas subjektas, kuris yra
svarbus prekių tiekėjas arba paslaugų teikėjas
(įskaitant finansines, teisines, patariamąsias ir
konsultacines paslaugas), reikšmingas klientas ar
organizacija, kuri gauna reikšmingas įmokas iš
bendrovės arba jos grupės;
6) Jis negali būti ir per paskutinius trejus
metus neturi būti buvęs bendrovės arba susijusios
bendrovės dabartinės arba ankstesnės išorės
audito įmonės partneriu arba darbuotoju;
7) Jis neturi būti vykdomuoju direktoriumi
arba valdybos nariu kitoje bendrovėje, kurioje
bendrovės vykdomasis direktorius arba valdybos
narys (jei visuotinio akcininkų susirinkimo
renkamas kolegialus organas – stebėtojų taryba)
yra direktorius konsultantas arba stebėtojų tarybos
narys, taip pat jis negali turėti kitų reikšmingų ryšių
su bendrovės vykdomaisiais direktoriais, kurie
atsiranda jiems dalyvaujant kitų bendrovių arba
organų veikloje;
8) Jis neturi būti ėjęs kolegialaus organo
nario pareigų ilgiau kaip 12 metų;
9) Jis neturi būti vykdomojo direktoriaus
arba valdybos nario (jei visuotinio akcininkų
susirinkimo renkamas kolegialus organas –
stebėtojų taryba), arba 1–8 punkte nurodytų
asmenų artimas šeimos narys. Artimu šeimos nariu
laikytinas sutuoktinis (sugyventinis), vaikai ir tėvai.
3.8. Nepriklausomumo sąvokos turinį iš esmės	Taip	Žr. komentarą dėl 3.7 punkto.
nustato pats kolegialus organas. Kolegialus		Bendrovės kolegialaus organo nario nepriklausomumo
organas gali nuspręsti, kad tam tikras jo narys,		sąvokos turinys taip pat yra apibrėžtas Bendrovės
nors ir atitinka visus šiame kodekse nustatytus nepriklausomumo kriterijus, vis dėlto negali būti		kolegialių organų veiklą reglamentuojančiuose dokumentuose bei Bendrovės įstatuose.
laikomas nepriklausomu dėl ypatingų asmeninių ar
su bendrove susijusių aplinkybių.
3.9. Turėtų būti atskleidžiama reikiama informacija	Neaktualu	Žr. komentarą, pateiktą dėl 3.6 punkto.
apie išvadas, prie kurių priėjo kolegialus organas		Bendrovė iki šiol Kodekse nurodyto viešinimo apie
aiškindamasis, ar tam tikras jo narys gali būti		kolegialių organų narių nepriklausomumą arba
laikomas nepriklausomu. Kai siūloma paskirti		priklausomumą praktikoje netaikė.
kolegialaus organo narį, bendrovė turėtų paskelbti,		Vykdant kandidatų į visuotinio akcininkų susirinkimo
ar laiko jį nepriklausomu. Kai konkretus kolegialaus		renkamo kolegialaus priežiūros organo narius atranką,
organo narys neatitinka vieno ar kelių šiame		pagal Kandidatų į valstybės įmonės ar savivaldybės
kodekse nustatytų nepriklausomumo vertinimo		įmonės valdybą ir kandidatų į valstybės ar savivaldybės
kriterijų, bendrovė turėtų paskelbti priežastis,		valdomos bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo
kodėl tą narį ji vis dėlto laiko nepriklausomu. Be to,		renkamą kolegialų priežiūros ar valdymo organą
bendrovė kiekviename savo metiniame pranešime		atrankos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos

PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS	Taip ir NE Neaktualu	KOMENTARAS
turėtų paskelbti, kuriuos kolegialaus organo narius laiko nepriklausomais.		Vyriausybės 2015 m. birželio 17 d. nutarimu Nr. 631 "Dėl Kandidatų į valstybės įmonės ar savivaldybės įmonės valdybą ir kandidatų į valstybės ar savivaldybės valdomos bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo renkamą kolegialų priežiūros ar valdymo organą atrankos aprašo patvirtinimo", kandidatai privalo atitikti nurodytu aprašu nustatytus nepriklausomumo kriterijus.
3.10. Kai vienas arba keli šiame kodekse nustatyti nepriklausomumo vertinimo kriterijai nebuvo tenkinami ištisus metus, bendrovė turėtų paskelbti priežastis, kodėl konkretų kolegialaus organo narį laiko nepriklausomu. Kad būtų užtikrintas informacijos, pateikiamos dėl kolegialaus organo narių nepriklausomumo, tikslumas, bendrovė turėtų reikalauti, kad nepriklausomi nariai reguliariai patvirtintų savo nepriklausomumą.	Taip	Bendrovėje iki šiol nebuvo tokių atvejų, kada būtų atsiradęs poreikis taikyti numatytą kolegialaus organo narių nepriklausomumo vertinimo ir tokio vertinimo rezultatų viešinimo praktiką. Bendrovė reguliariai savo viešai skelbiamose periodinėse ataskaitose nurodo Bendrovės kolegialių organų narių ryšį su Bendrove bei informaciją apie Bendrovės akcijų turėjimą (neturėjimą). Bendrovės kolegialių organų veiklą reglamentuojantys dokumentai įpareigoja visus kolegialių organų narius nedelsiant raštu informuoti jį išrinkusį organą bei Bendrovę apie bet kokias naujas aplinkybes, dėl kurių galėtų kilti jų ir Bendrovės interesų konfliktas.
3.11. Nepriklausomiems kolegialaus organo nariams už jų darbą ir dalyvavimą kolegialaus organo posėdžiuose gali būti atlyginama iš bendrovės lėšų. Tokio atlyginimo dydį turėtų tvirtinti bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas.	Taip	Kai kurių Bendrovės kolegialių organų nepriklausomiems nariams už jų darbą ir dalyvavimą posėdžiuose atlyginimas iš Bendrovės lėšų mokamas nustatyto dydžio fiksuotas mėnesinis atlygis. Atlygio nepriklausomiems valdybos ir audito komiteto nariams dydis bei tvarka yra nustatyta atitinkamais Stebėtojų tarybos sprendimais. Nepriklausomiems stebėtojų tarybos nariams už jų darbą ir dalyvavimą stebėtojų tarybos posėdžiuose visuotinis akcininkų susirinkimas turi teisę atlyginti (mokėti tantjemas) tik iš grynojo pelno, vadovaujantis galiojančiuose teisės aktuose bei Bendrovės įstatuose nustatyta tvarka, tačiau šios praktikos ataskaitiniais metais Bendrovė netaikė.
IV principas: Visuotinio akcininkų susirinkimo, renkamo kolegialaus organo, pareigos ir atsakomybė priežiūrą ir visų bendrovės akcininkų interesų apsaugą.		Bendrovės valdymo sistema turėtų užtikrinti, kad visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas tinkamai ir efektyviai funkcionuotų, o jam suteiktos teisės turėtų užtikrinti efektyvią bendrovės valdymo organų
4.1. Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas (toliau šiame principe – kolegialus organas) turėtų užtikrinti bendrovės finansinės apskaitos ir kontrolės sistemos vientisumą bei skaidrumą. Kolegialus organas turėtų nuolat teikti rekomendacijas bendrovės valdymo organams ir prižiūrėti bei kontroliuoti jų	Taip	Bendrovės valdyba tvirtina Bendrovės veiklos strategiją5 , metinį biudžetą ir veiklos planą, metinį pranešimą, Bendrovės lėšų investavimo tvarką bei šių išvardintų dokumentų korekcijas. Bendrovės valdyba taip pat analizuoja ir vertina Bendrovės veiklos strategijos įgyvendinimą, veiklos organizavimą, Bendrovės finansinę būklę, ūkinės veiklos rezultatus,

5 Žr. 4 išnašą

PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS	Taip ir NE Neaktualu	KOMENTARAS
veiklą valdant bendrovę.		kitą reikšmingą informaciją. Be to, valdyba analizuoja ir vertina Bendrovės finansinių ataskaitų rinkinį bei pelno (nuostolių) ataskaitų projektą ir, valdybai pritarus šiems projektams, priima sprendimą dėl šių projektų bei Bendrovės metinio pranešimo teikimo stebėtojų tarybai ir visuotiniam akcininkų susirinkimui. Valdyba reguliariai analizuoja ir vertina Bendrovės finansinę būklę bei periodinius finansinius rezultatus, teikia rekomendacijas Bendrovės valdymo organams dėl tinkamo Bendrovės valdymo, priima kitus Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme numatytus sprendimus.
4.2. Kolegialaus organo nariai turėtų sąžiningai, rūpestingai ir atsakingai veikti bendrovės bei akcininkų naudai ir jų interesais, atsižvelgdami į darbuotojų interesus ir visuomenės gerovę. Nepriklausomi kolegialaus organo nariai turėtų: a) bet kokiomis sąlygomis išlaikyti savo analizės, sprendimų priėmimo ir veiksmų nepriklausomumą; b) nesiekti ir nepriimti jokių nepagrįstų lengvatų, kurios gali kompromituoti jų nepriklausomumą; c) aiškiai reikšti savo prieštaravimą tuo atveju, kai mano, kad kolegialaus organo sprendimas gali pakenkti bendrovei. Kai kolegialus organas yra priėmęs sprendimų, dėl kurių nepriklausomas narys turi rimtų abejonių, tokiu atveju šis narys turėtų padaryti atitinkamas išvadas. Jeigu nepriklausomas narys atsistatydintų, priežastis jis turėtų paaiškinti laiške kolegialiam organui arba audito komitetui ir, jei reikia, atitinkamam bendrovei nepriklausančiam organui (institucijai).	Taip	Bendrovės turimais duomenimis, visi kolegialaus organo nariai, įskaitant nepriklausomus narius, veikia gera valia, sąžiningai, rūpestingai bei atsakingai Bendrovės atžvilgiu, vadovaujasi Bendrovės bei jos akcininkų, o ne savo ar trečiųjų asmenų interesais, išlaikydami savo nepriklausomumą priimant sprendimus, taip pat atsižvelgdami į darbuotojų interesus ir visuomenės gerovę. Nepriklausomi nariai išlaiko savo analizės, sprendimų priėmimo ir veiksmų nepriklausomumą.

PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS	Taip ir NE	KOMENTARAS
	Neaktualu
4.3. Kolegialaus organo nario pareigoms atlikti kiekvienas narys turėtų skirti pakankamai laiko ir dėmesio. Kiekvienas kolegialaus organo narys turėtų įsipareigoti taip apriboti kitus savo profesinius įsipareigojimus (ypač direktoriaus pareigas kitose bendrovėse), kad jie netrukdytų tinkamai atlikti kolegialaus organo nario pareigas. Jeigu kolegialaus organo narys dalyvavo mažiau nei pusėje kolegialaus organo posėdžių per bendrovės finansinius metus, apie tai turėtų būti informuojami bendrovės akcininkai.	Taip	Kolegialaus organo nariai jiems skirtas funkcijas vykdo tinkamai: aktyviai dalyvauja posėdžiuose ir skiria pakankamai laiko bei dėmesio savo, kaip kolegialaus organo nario, pareigų vykdymui. Kolegialių organų nariai aktyviai dalyvauja vykstančiuose posėdžiuose tiek tiesiogiai, tiek iš anksto balsuodami raštu arba telekomunikacinio ryšio priemonėmis. Per ataskaitinius metus nei vienas Bendrovės kolegialaus organo narys nėra praleidęs tiek posėdžių, kad rezultate būtų dalyvavęs mažiau nei pusėje atitinkamo kolegialaus organo posėdžių.
4.4. Kai kolegialaus organo sprendimai gali skirtingai paveikti bendrovės akcininkus, kolegialus organas su visais akcininkais turėtų elgtis sąžiningai ir nešališkai. Jis turėtų užtikrinti, kad akcininkai būtų tinkamai informuojami apie bendrovės reikalus, jos strategiją, rizikos valdymą ir interesų konfliktų sprendimą. Bendrovėje turėtų būti aiškiai nustatytas kolegialaus organo narių vaidmuo jiems bendraujant su akcininkais ir įsipareigojant akcininkams.	Taip	Bendrovės kolegialūs organai laikosi nurodytų rekomendacijų. Kolegialių organų nariai prieš priimdami tam tikrus svarbius sprendimus, kurie apibrėžti Bendrovės įstatuose, apsvarsto jų įtaką visiems Bendrovės akcininkams. Bendrovės įstatai įpareigoja bendrovės kolegialius organus ir kiekvieną jų narį veikti Bendrovės akcininkų naudai. Valdyba yra atskaitinga stebėtojų tarybai ir visuotiniam akcininkų susirinkimui - Bendrovės įstatuose apibrėžtais atvejais svarbiausi sprendimai dėl Bendrovės veiklos priimami tik gavus visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimą valdybos sprendimui. Visi pranešimai apie viešai neatskleistą informaciją, susijusią su Bendrove tiesės aktų nustatyta tvarka yra viešai skelbiami Bendrovės akcininkams AB Nasdaq Vilnius Vertybinių popierių biržos tinklapyje ir Bendrovės tinklapyje Papildomas, negu numatytas teisės aktuose, akcininkų informavimas nevykdomas.
4.5. Rekomenduojama, kad sandoriai (išskyrus mažareikšmius dėl nedidelės jų vertės arba sudarytus standartinėmis sąlygomis vykdant įprastinę bendrovės veiklą), sudaromi tarp bendrovės ir jos akcininkų, priežiūros ar valdymo organų narių ar kitų bendrovės valdymui įtaką darančių ar galinčių daryti fizinių ar juridinių asmenų, būtų tvirtinami kolegialaus organo. Sprendimas dėl tokių sandorių tvirtinimo turėtų būti laikomas priimtu tik tuo atveju, kai už tokį sprendimą balsuoja dauguma nepriklausomų kolegialaus organo narių.	Taip	Pagal Bendrovėje susiklosčiusią praktiką, už atitinkamų sandorių sudarymą balsuoja dauguma nepriklausomų kolegialaus organo narių.

PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS	Taip ir NE	KOMENTARAS
	Neaktualu
4.6. Kolegialus organas turėtų būti nepriklausomas priimdamas sprendimus, turinčius reikšmės bendrovės veiklai ir strategijai. Be kita ko, kolegialus organas turėtų būti nepriklausomas nuo bendrovės valdymo organų. Kolegialaus organo narių darbui ir sprendimams neturėtų daryti įtakos juos išrinkę asmenys. Bendrovė turėtų užtikrinti, kad kolegialus organas ir jo komitetai būtų aprūpinti pakankamais ištekliais (tarp jų ir finansiniais), reikalingais pareigoms atlikti, įskaitant teisę gauti – ypač iš bendrovės darbuotojų – visą reikiamą informaciją ir teisę kreiptis nepriklausomo profesionalaus patarimo į išorinius teisės, apskaitos ar kitokius specialistus kolegialaus organo ir jo komitetų kompetencijai priklausančiais klausimais.	Taip	Bendrovė kolegialūs organai yra nepriklausomi nuo bendrovės valdymo organų, ir bendrovės turimais duomenimis, išlieka nepriklausomi, priimdami sprendimus, turinčius reikšmės Bendrovės veiklai ir strategijai. Bendrovės kolegialūs organai taip pat yra tinkamai aprūpinti visais jų darbui reikalingais ištekliais, įskaitant teisę, prireikus kreiptis ir gauti išorines konsultacijas kolegialaus organo ar (ir) jo komitetų kompetencijai priklausančiais klausimais.
4.7. Kolegialaus organo veikla turėtų būti organizuota taip, kad nepriklausomi kolegialaus organo nariai galėtų turėti didelę įtaką itin svarbiose srityse, kuriose interesų konfliktų galimybė yra ypač didelė. Tokiomis sritimis laikytini klausimai, susiję su bendrovės direktorių skyrimu, atlyginimo bendrovės direktoriams nustatymu ir bendrovės audito kontrole bei įvertinimu. Todėl tuo atveju, kai kolegialaus organo kompetencijai yra priskirti minėti klausimai, šiam organui rekomenduojama suformuoti skyrimo, atlyginimų ir audito komitetus. Bendrovės turėtų užtikrinti, kad skyrimo, atlyginimų ir audito komitetams priskirtos funkcijos būtų vykdomos, tačiau jos gali tas funkcijas sujungti ir sukurti mažiau nei tris komitetus. Tokiu atveju bendrovės turėtų išsamiai paaiškinti, kodėl jos pasirinko alternatyvų požiūrį ir kaip pasirinktas požiūris atitinka trims atskiriems komitetams nustatytus tikslus. Bendrovėse, kurių kolegialus organas turi nedaug narių, trims komitetams skirtas funkcijas gali atlikti pats kolegialus organas, jeigu jis atitinka komitetams keliamus sudėties reikalavimus ir jeigu šiuo klausimu atskleidžia atitinkamą informaciją. Tokiu atveju šio kodekso nuostatos, susijusios su kolegialaus organo komitetais (ypač dėl jų vaidmens, veiklos ir skaidrumo), turėtų būti taikomos, kai tinka, visam kolegialiam organui.	Taip	Bendrovėje sudaromas Stebėtojų tarybos renkamas patariamasis organas - Audito komitetas, kurio funkcijas, teises, pareigas bei atlygio tvarką yra nustačiusi Stebėtojų taryba. Bendrovės Audito komitetui yra pavestos patariamosios funkcijos, susijusios su audito kontrole bei įvertinimu, ir apimančios finansinių ataskaitų rengimo ir audito atlikimo proceso stebėjimą, jo veiksmingumo bei rekomendacijų įgyvendinimo tikrinimą, vidaus audito funkcijų poreikio analizę ir kt. kt. funkcijas, numatytas Lietuvos banko valdybos 2017 m. sausio 24 d. nutarimu Nr. 03-14 patvirtintame Reikalavimų audito komitetams apraše., orientuojantis į Bendrovės teikiamos finansinės informacijos vientisumą bei ypatingą dėmesį skiriant Bendrovės ir jos grupės naudojamų apskaitos metodų tinkamumui ir skaidrumui. Kiti specializuoti komitetai Bendrovėje nėra sudaryti, tačiau už klausimus, susijusius su Bendrovės direktorių skyrimu, atlyginimo Bendrovės direktoriams nustatymu Bendrovėje yra atsakingas kolegialus valdymo organas - Bendrovės valdyba. Valdyba skiria ir atleidžia Bendrovės vadovą, reguliariai vertina kitų Bendrovės direktorių įgūdžius, žinias bei patirtį; svarsto visos Bendrovės atlyginimų (įskaitant skatinimo) sistemų taikymo politiką; nustato visų Bendrovės aukščiausiųjų vadovaujančiųjų darbuotojų, kaip tai apibrėžiama valdybos tvirtinamoje Bendrovės valdymo struktūros apraše (arba darbuotojų pareigybių sąraše), darbo užmokestį, jų premijavimo tvarką. Pagal Bendrovėje susiklosčiusią praktiką, už sprendimų

PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS	Taip ir NE Neaktualu	KOMENTARAS
		atitinkamais klausimais priėmimą balsuoja dauguma nepriklausomų Valdybos narių.
4.8. Pagrindinis komitetų tikslas – didinti kolegialaus organo darbo efektyvumą užtikrinant, kad sprendimai būtų priimami juos tinkamai apsvarsčius, ir padėti organizuoti darbą taip, kad kolegialaus organo sprendimams nedarytų įtakos esminiai interesų konfliktai. Komitetai turėtų teikti kolegialiam organui rekomendacijas, susijusias su kolegialaus organo sprendimu, tačiau galutinį sprendimą priima pats kolegialus organas. Rekomendacija steigti komitetus nesiekiama susiaurinti kolegialaus organo kompetencijos ar perkelti ją komitetams. Kolegialus organas išlieka visiškai atsakingas už savo kompetencijos ribose priimamus sprendimus.	Taip	Stebėtojų tarybos sudaromas patariamasis organas – Audito komitetas, susideda iš trijų narių.
4.9. Kolegialaus organo sukurti komitetai turėtų susidėti bent iš trijų narių. Bendrovėse, kuriose kolegialaus organo narių yra nedaug, išimties tvarka komitetai gali būti sudaryti tik iš dviejų narių. Kiekvieno komiteto narių daugumą turėtų sudaryti nepriklausomi kolegialaus organo nariai. Tuo atveju, kai bendrovėje stebėtojų taryba nesudaroma, atlyginimų ir audito komitetai turėtų būti sudaryti išimtinai iš direktorių konsultantų.	Taip	Žr. komentarą, pateiktą dėl 4.7 punkto. Stebėtojų tarybos sudaromas patariamasis organas – Audito komitetas, susideda iš trijų narių. Visi veikusio Audito komiteto nariai buvo nepriklausomi.

PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS	Taip ir NE Neaktualu	KOMENTARAS
4.10. Kiekvieno įkurto komiteto įgaliojimus turėtų nustatyti pats kolegialus organas. Komitetai turėtų vykdyti savo pareigas laikydamiesi nustatytų įgaliojimų ir reguliariai informuoti kolegialų organą apie savo veiklą ir jos rezultatus. Kiekvieno komiteto įgaliojimai, apibrėžiantys jo vaidmenį ir nurodantys jo teises bei pareigas, turėtų būti paskelbti bent kartą per metus (kaip dalis informacijos, kurią bendrovė kasmet skelbia apie savo valdymo struktūrą ir praktiką). Bendrovės taip pat kasmet savo metiniame pranešime turėtų skelbti esamų komitetų pranešimus apie jų sudėtį, posėdžių skaičių ir narių dalyvavimą posėdžiuose per praėjusius metus, taip pat apie pagrindines savo veiklos kryptis. Audito komitetas turėtų patvirtinti, kad jį tenkina audito proceso nepriklausomumas, ir trumpai aprašyti veiksmus, kurių buvo imtasi tam, kad prieiti tokios išvados.	Taip	Žr. komentarą, pateiktą dėl 4.7 punkto. Bendrovės veiklos dokumentai nustato, kad Audito komitetas turi reguliariai (ne rečiau kaip du kartu per metus) apie savo veiklą informuoti Stebėtojų tarybą, o kartą per metus pateikti Stebėtojų tarybai savo veiklos ataskaitą. Pagrindinė informacija apie Bendrovė audito komitetą bei jo sudėtį yra skelbiama Bendrovės metiniame pranešime (valdymo ataskaitoje).
4.11. Siekiant užtikrinti komitetų savarankiškumą ir objektyvumą, kolegialaus organo nariai, kurie nėra komiteto nariai, paprastai turėtų turėti teisę dalyvauti komiteto posėdžiuose tik komitetui pakvietus. Komitetas gali pakviesti arba reikalauti, kad posėdyje dalyvautų tam tikri darbuotojai arba ekspertai. Kiekvieno komiteto pirmininkui turėtų būti sudarytos sąlygos tiesiogiai palaikyti ryšius su akcininkais. Atvejus, kuriems esant tai turėtų būti daroma, reikėtų nurodyti komiteto veiklą reglamentuojančiose taisyklėse.	Taip	Žr. komentarą, pateiktą dėl 4.7 punkto. Bendrovės veiklos dokumentai numato teisę Audito komiteto nariams pagal poreikį savo nuožiūra kviesti į savo posėdžius Bendrovės atsakingus asmenis bei gauti iš jų reikiamus paaiškinimus. Taip pat Bendrovėje numatyta bei įdiegta anoniminių pranešimų apie Bendrovėje daromus pažeidimus sistema.

PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS	Taip ir NE	KOMENTARAS
4.12. Skyrimo komitetas. 4.12.1. Pagrindinės skyrimo komiteto funkcijos turėtų būti šios: 1) parinkti kandidatus į laisvas valdymo organų narių vietas ir rekomenduoti kolegialiam organui juos svarstyti. Skyrimo komitetas turėtų įvertinti įgūdžių, žinių ir patirties pusiausvyrą valdymo organe, parengti funkcijų ir sugebėjimų, kurių reikia konkrečiam postui, aprašą ir įvertinti įpareigojimui atlikti reikalingą laiką. Skyrimo komitetas taip pat gali vertinti bendrovės akcininkų pasiūlytus kandidatus į kolegialaus organo narius; 2) reguliariai vertinti priežiūros ir valdymo organų struktūrą, dydį, sudėtį ir veiklą, teikti kolegialiam organui rekomendacijas, kaip siekti reikiamų pokyčių; 3) reguliariai vertinti atskirų direktorių įgūdžius, žinias bei patirtį ir apie tai pranešti kolegialiam organui; 4) reikiamą dėmesį skirti tęstinumo planavimui; 5) peržiūrėti valdymo organų politiką dėl vyresniosios vadovybės rinkimo ir skyrimo. 4.12.2. Skyrimo komitetas turėtų apsvarstyti kitų asmenų, įskaitant administraciją ir akcininkus, pateiktus pasiūlymus. Kai sprendžiami klausimai, susiję su vykdomaisiais direktoriais arba valdybos nariais (jei visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas – stebėtojų taryba) ir vyresniąja vadovybe, turėtų būti konsultuojamasi su bendrovės vadovu, suteikiant jam teisę teikti pasiūlymus Skyrimo komitetui.	Neaktualu Taip	Bendrovės veiklos dokumentai numato galimybę valdybos narių atrankos tikslais sudaryti Atrankos komitetą. Vienkartinei kandidatų į bendrovės nepriklausomus valdybos narius atrankai komitetas sudarytas 2016-09- 16 Stebėtojų tarybos sprendimu. Atrankos komiteto funkcijas nustatė Stebėtojų tarybos patvirtintas Atrankos komiteto darbo reglamentas. Atrankos komiteto narius ir ekspertus skiria Stebėtojų taryba. Remdamasis Stebėtojų tarybos patvirtintais kompetencijų reikalavimais, keliamais kandidatams, Atrankos komitetas parengia ir patvirtina kandidatų į Bendrovės nepriklausomus valdybos narius atrankos aprašą, skelbia ir vykdo viešą kandidatų atranką, analizuoja, vertina ir svarsto gautas kandidatų paraiškas bei pateiktus dokumentus, organizuoja ir vykdo pokalbius su kandidatais bei atrenka kandidatus į nepriklausomus valdybos narius, teikiamus Bendrovės Stebėtojų tarybai.
4.13. Atlyginimų komitetas. 4.13.1. Pagrindinės atlyginimų komiteto funkcijos turėtų būti šios: 1) teikti kolegialiam organui svarstyti pasiūlymus dėl valdymo organų narių ir vykdomųjų direktorių atlyginimų politikos. Tokia politika turėtų apimti visas atlyginimo formas, įskaitant fiksuotą atlyginimą, nuo veiklos rezultatų priklausančio atlyginimo sistemas, pensijų modelius ir išeitines išmokas. Pasiūlymai, susiję su nuo veiklos rezultatų priklausančio atlyginimo sistemomis, turėtų būti	Neaktualu	Žr. komentarą, pateiktą dėl 4.7 punkto.

PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS	Taip ir NE	KOMENTARAS
	Neaktualu
pateikiami kartu su rekomendacijomis dėl su tuo
susijusių tikslų ir įvertinimo kriterijų, kurių tikslas –
tinkamai suderinti vykdomųjų direktorių ir
valdymo organų narių atlyginimą su bendrovės
kolegialaus organo nustatytais ilgalaikiais
akcininkų interesais ir tikslais;
2) teikti kolegialiam organui pasiūlymus dėl
individualių atlyginimų vykdomiesiems
direktoriams ir valdymo organų nariams siekiant,
kad jie atitiktų bendrovės atlyginimų politiką ir šių
asmenų veiklos įvertinimą. Vykdydamas šią
funkciją, komitetas turėtų būti gerai informuotas
apie bendrą atlyginimą, kurį vykdomieji direktoriai
ir valdymo organų nariai gauna iš kitų susijusių
bendrovių;
3) turėtų užtikrinti, kad individualus atlyginimas
vykdomajam direktoriui ir valdymo organo nariui
būtų proporcingas kitų bendrovės vykdomųjų
direktorių arba valdymo organų narių ir kitų
bendrovės darbuotojų atlyginimui;
4) reguliariai peržiūrėti vykdomųjų direktorių ar
valdymo organų narių atlyginimų nustatymo
politiką (taip pat ir akcijomis pagrįsto atlyginimo
politiką) bei jos įgyvendinimą;
5) teikti kolegialiam organui pasiūlymus dėl
tinkamų sutarčių su vykdomaisiais direktoriais ir
valdymo organų nariais formų;
6) padėti kolegialiam organui prižiūrėti, kaip
bendrovė laikosi galiojančių nuostatų dėl
informacijos, susijusios su atlyginimais, skelbimo
(ypač dėl galiojančios atlyginimų politikos ir
direktoriams skiriamo individualus atlyginimo);
7) teikti vykdomiesiems direktoriams ir valdymo
organų nariams bendras rekomendacijas dėl
vyresniosios vadovybės (kaip apibrėžta paties
kolegialaus organo) atlyginimų dydžio ir
struktūros, taip pat stebėti vyresniosios vadovybės
atlyginimų dydį ir struktūrą, remiantis atitinkama
informacija, kurią pateikia vykdomieji direktoriai ir
valdymo organų nariai.
4.13.2. Tuo atveju, kai reikia spręsti skatinimo
klausimą, susijusį su akcijų pasirinkimo sandoriais
ar kitomis su akcijomis susijusiomis skatinimo
priemonėmis, kurios gali būti taikomos
direktoriams arba kitiems darbuotojams, komitetas
turėtų:
1) apsvarstyti bendrą tokių skatinimo sistemų
taikymo politiką, ypatingą dėmesį skirdamas

PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS	Taip ir NE Neaktualu	KOMENTARAS
skatinimui, susijusiam su akcijų pasirinkimo sandoriais, ir pateikti kolegialiam organui su tuo susijusius pasiūlymus; 2) išnagrinėti informaciją, kuri pateikta šiuo klausimu bendrovės metiniame pranešime ir dokumentuose, skirtuose akcininkų susirinkimui; 3) pateikti kolegialiam organui pasiūlymus dėl pasirinkimo sandorių pasirašant akcijas arba pasirinkimo sandorių perkant akcijas alternatyvos apibrėžiant tokios alternatyvos suteikimo priežastis ir pasekmes. 4.13.3. Atlyginimų komitetas, spręsdamas jo kompetencijai priskirtus klausimus, turėtų pasidomėti bent kolegialaus valdymo organo pirmininko ir (arba) bendrovės vadovo nuomone dėl kitų vykdomųjų direktorių ir valdymo organų narių atlyginimų. 4.13.4. Atlyginimo komitetas turėtų informuoti akcininkus apie savo funkcijų vykdymą ir tuo tikslu dalyvauti metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime.
4.14. Audito komitetas. 4.14.1. Pagrindinės audito komiteto funkcijos turėtų būti šios: 1) stebėti bendrovės teikiamos finansinės informacijos vientisumą, ypatingą dėmesį skiriant bendrovės ir jos grupės naudojamų apskaitos metodų tinkamumui ir nuoseklumui (įskaitant bendrovių grupės finansinių ataskaitų rinkinio konsolidavimo kriterijus); 2) mažiausiai kartą per metus peržiūrėti vidaus kontrolės ir rizikos valdymo sistemas, siekiant užtikrinti, kad pagrindinės rizikos (įskaitant riziką, susijusią su galiojančių įstatymų ir taisyklių laikymusi) yra tinkamai nustatytos, valdomos ir apie jas atskleidžiama informacija; 3) užtikrinti vidaus audito funkcijų veiksmingumą, be kita ko, teikiant rekomendacijas dėl vidaus audito padalinio vadovo parinkimo, skyrimo, pakartotinio skyrimo bei atleidimo ir dėl šio padalinio biudžeto, taip pat stebint, kaip bendrovės administracija reaguoja į šio padalinio išvadas ir rekomendacijas. Jei bendrovėje nėra vidaus audito funkcijos, komitetas poreikį turėti šią funkciją turėtų įvertinti bent kartą per metus; 4) teikti kolegialiam organui rekomendacijas, susijusias su išorės audito įmonės parinkimu,	Taip	Žr. komentarą, pateiktą dėl 4.7 - 4.10 punktų.

PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS	Taip ir NE Neaktualu	KOMENTARAS
skyrimu, pakartotiniu skyrimu ir atleidimu (tai
atlieka bendrovės visuotinis akcininkų
susirinkimas) bei sutarties su audito įmone
sąlygomis. Komitetas turėtų ištirti situacijas, dėl
kurių audito įmonei ar auditoriui atsiranda
pagrindas atsistatydinti, ir pateikti rekomendacijas
dėl tokiu atveju būtinų veiksmų;
5) stebėti išorės audito įmonės nepriklausomumą
ir objektyvumą, ypač svarbu patikrinti, ar audito
įmonė atsižvelgia į reikalavimus, susijusius su
audito partnerių rotacija, taip pat būtina patikrinti
atlyginimo, kurį bendrovė moka audito įmonei,
dydį ir panašius dalykus. Siekiant užkirsti kelią
esminiams interesų konfliktams, komitetas,
remdamasis tarptautinės išorės audito įmonės
skelbiamais duomenimis apie visus atlyginimus,
kuriuos audito įmonei bei jos tinklui moka
bendrovė ir jos grupė, turėtų nuolat prižiūrėti ne
audito paslaugų pobūdį ir mastą. Komitetas,
vadovaudamasis 2002 m. gegužės 16 d. Komisijos
rekomendacijoje 2002/590/EB įtvirtintais principais
ir gairėmis, turėtų nustatyti ir taikyti formalią
politiką, apibrėžiančią ne audito paslaugų rūšis,
kurių pirkimas iš audito įmonės yra: a)
neleidžiamas; b) leidžiamas komitetui išnagrinėjus
ir c) leidžiamas be kreipimosi į komitetą;
6) tikrinti išorės audito proceso veiksmingumą ir
administracijos reakciją į rekomendacijas, kurias
audito įmonė pateikia laiške vadovybei.
4.14.2. Visi komiteto nariai turėtų būti aprūpinti
išsamia informacija, susijusia su specifiniais
bendrovės apskaitos, finansiniais ir veiklos
ypatumais. Bendrovės administracija turėtų
informuoti audito komitetą apie svarbių ir
neįprastų sandorių apskaitos būdus, kai apskaita
gali būti vykdoma skirtingais būdais. Šiuo atveju
ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas
bendrovės veiklai ofšoriniuose centruose ir (ar) per
specialios paskirties įmones (organizacijas)
vykdomai veiklai bei tokios veiklos pateisinimui.
4.14.3. Audito komitetas turėtų nuspręsti, ar jo
posėdžiuose turi dalyvauti (jei taip, tai kada)
kolegialaus valdymo organo pirmininkas,
bendrovės vadovas, vyriausiasis finansininkas (arba
viršesni darbuotojai, atsakingi už finansus bei
apskaitą), vidaus auditorius ir išorės auditorius.
Komitetas turėtų turėti galimybę prireikus susitikti
su atitinkamais asmenimis, nedalyvaujant

PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS	Taip ir NE Neaktualu	KOMENTARAS
vykdomiesiems direktoriams ir valdymo organų
nariams.
4.14.4. Vidaus ir išorės auditoriams turėtų būti
užtikrinti ne tik veiksmingi darbiniai santykiai su
administracija, bet ir neribotos galimybės susisiekti
su kolegialiu organu. Šiuo tikslu audito komitetas
turėtų veikti kaip pagrindinė instancija ryšiams su
vidaus ir išorės auditoriais palaikyti.
4.14.5. Audito komitetas turėtų būti informuotas
apie vidaus auditorių darbo programą ir gauti
vidaus audito ataskaitas arba periodinę santrauką.
Audito komitetas taip pat turėtų būti informuotas
apie išorės auditorių darbo programą ir turėtų iš
audito įmonės gauti ataskaitą, kurioje būtų
aprašomi visi ryšiai tarp nepriklausomos audito
įmonės ir bendrovės bei jos grupės. Komitetas
turėtų laiku gauti informaciją apie visus su
bendrovės auditu susijusius klausimus.
4.14.6. Audito komitetas turėtų tikrinti, ar
bendrovė laikosi galiojančių nuostatų,
reglamentuojančių darbuotojų galimybę pateikti
skundą arba anonimiškai pranešti apie įtarimus,
kad bendrovėje daromi svarbūs pažeidimai
(dažniausiai pranešama nepriklausomam
kolegialaus organo nariui), ir turėtų užtikrinti, kad
būtų nustatyta tvarka proporcingam ir
nepriklausomam tokių klausimų tyrimui ir
atitinkamiems tolesniems veiksmams.
4.14.7. Audito komitetas turėtų teikti kolegialiam
organui savo veiklos ataskaitas bent kartą per šešis
mėnesius, tuo metu, kai tvirtinamos metinės ir
pusės metų ataskaitos.
4.15. Kiekvienais metais kolegialus organas turėtų	Taip	Žr. komentarą, pateiktą 3.4 p.
atlikti savo veiklos įvertinimą. Jis turėtų apimti		Bendrovės vidaus dokumentuose tiesiogiai nėra
kolegialaus organo struktūros, darbo		numatytas atskiras priežiūros funkcijas vykdančių
organizavimo ir gebėjimo veikti kaip grupė		kolegialių organų veiklos vertinimas.
vertinimą, taip pat kiekvieno kolegialaus organo		2017 m. kolegialus organas atliko savo veikos vertinimą
nario ir komiteto kompetencijos ir darbo		ir patvirtino kolegialaus priežiūros organo veiklos
efektyvumo vertinimą bei vertinimą, ar kolegialus		tobulinimo planą.
organas pasiekė nustatytų veiklos tikslų. Kolegialus		Nuo 2015-06-12 valdyba kasmet atlieka savo veiklos
organas turėtų bent kartą per metus paskelbti		vertinimą. Jame atsižvelgiama į darbo organizavimo ir
(kaip dalį informacijos, kurią bendrovė kasmet		gebėjimo veikti kaip grupei, kiekvieno valdybos nario
skelbia apie savo valdymo struktūras ir praktiką)		kompetencijos ir darbo efektyvumo aspektus, bei
atitinkamą informaciją apie savo vidinę		vertinimą, ar valdyba pasiekė nustatytų veiklos tikslų.
organizaciją ir veiklos procedūras, taip pat nurodyti, kokius esminius pokyčius nulėmė		Informacija apie Bendrovės kolegialių organų vidinę
kolegialaus organo atliktas savo veiklos		organizaciją ir veiklos procedūras kiekvienais metais
įvertinimas.		paskelbiama Bendrovės metiniame pranešime

PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS	Taip ir NE Neaktualu	KOMENTARAS
		(valdymo ataskaitoje). Bendrovė kelia tikslą 2018 m. dar labiau gerinti informacijos paskelbimą apie Bendrovės vidinę organizaciją ir veiklos procedūras, nurodant, kokius esminius pokyčius nulėmė kolegialių organų atlikti savo veiklos įvertinimai.
V principas: Bendrovės kolegialių organų darbo tvarka darbą ir sprendimų priėmimą, skatinti aktyvų bendrovės organų bendradarbiavimą.		Bendrovėje nustatyta kolegialių priežiūros ir valdymo organų darbo tvarka turėtų užtikrinti efektyvų šių organų
5.1. Bendrovės kolegialiems priežiūros ir valdymo organams (šiame principe sąvoka kolegialūs organai apima tiek kolegialius priežiūros, tiek valdymo organus) vadovauja šių organų pirmininkai. Kolegialaus organo pirmininkas yra atsakingas už kolegialaus organo posėdžių tinkamą sušaukimą. Pirmininkas turėtų užtikrinti tinkamą visų kolegialaus organo narių informavimą apie šaukiamą posėdį ir posėdžio darbotvarkę. Jis taip pat turėtų užtikrinti tinkamą vadovavimą kolegialaus organo posėdžiams bei tvarką ir darbingą atmosferą posėdžio metu.	Taip	Bendrovėje šią nuostatą įgyvendina kolegialaus priežiūros organo – Stebėtojų tarybos pirmininkas, ir valdymo organo – Valdybos pirmininkas. 2017 m. Bendrovėje nesant išrinkto nuolatinio Valdybos pirmininko, kiekvieną kartą ad hoc principu Valdybos posėdžio pirmininku renkant vieną iš Valdybos narių, Bendrovės įstatų nustatyta tvarka Valdybos posėdžiais buvo šaukiami kelių valdybos narių iniciatyva.
5.2. Bendrovės kolegialių organų posėdžius rekomenduojama rengti atitinkamu periodiškumu, pagal iš anksto patvirtintą grafiką. Kiekviena bendrovė pati sprendžia, kokiu periodiškumu šaukti kolegialių organų posėdžius, tačiau rekomenduojama juos rengti tokiu periodiškumu, kad būtų užtikrintas nepertraukiamas esminių bendrovės valdymo klausimų sprendimas. Bendrovės stebėtojų tarybos posėdžiai turėtų būti šaukiami bent kartą per metų ketvirtį, o bendrovės valdybos posėdžiai – bent kartą per mėnesį.	Taip	Bendrovės veiklos dokumentai numato, kad Bendrovės stebėtojų tarybos posėdžiai šaukiami ne rečiau kaip kartą per ketvirtį, pagal poreikį, o eiliniai valdybos posėdžiai organizuojami pagal valdybos patvirtintą planą, kuris ataskaitiniu laikotarpiu numatė Valdybos posėdžių dažnumą – vieną kartą per kalendorinį mėnesį arba dažniau, tuo būdu užtikrinant nepertraukiamą esminių Bendrovės valdymo klausimų sprendimą.

PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS	Taip ir NE Neaktualu	KOMENTARAS
5.3. Kolegialaus organo nariai apie šaukiamą posėdį turėtų būti informuojami iš anksto, kad turėtų pakankamai laiko tinkamai pasirengti posėdyje nagrinėjamų klausimų svarstymui ir galėtų vykti naudinga diskusija, po kurios būtų priimami tinkami sprendimai. Kartu su pranešimu apie šaukiamą posėdį kolegialaus organo nariams turėtų būti pateikta visa reikalinga, su posėdžio darbotvarke susijusi medžiaga. Darbotvarkė posėdžio metu neturėtų būti keičiama ar papildoma, išskyrus atvejus, kai posėdyje dalyvauja visi kolegialaus organo nariai arba kai neatidėliotinai reikia spręsti svarbius bendrovei klausimus.	Taip	Bendrovė laikosi šioje rekomendacijoje išvardintų nuostatų. Kolegialaus organo nariai kartu su šaukimu į posėdį gauna ir pranešimą apie šaukiamo posėdžio darbotvarkę. Bendrovės veiklos dokumentuose nustatyta tvarka ir terminais, Bendrovės kolegialiems organams, kai yra priimamas sprendimas, nustatyta forma yra teikiama rašytinė informacija apie svarstomą klausimą, o kai informacija teikiama tik kolegialaus organo žiniai – pagal poreikį. Bendrovės praktikoje, posėdžio darbotvarkė posėdžio metu keičiama ar pildoma tik tais atvejais, kai posėdyje dalyvaujant visiems kolegialaus organo nariams, neatidėliotinai reikia spręsti svarbius Bendrovei klausimus arba visi kolegialaus organo nariai yra išreiškę savo sutikimą su tokiu darbotvarkės pakeitimu ar papildymu.
5.4. Siekiant koordinuoti bendrovės kolegialių organų darbą bei užtikrinti efektyvų sprendimų priėmimo procesą, bendrovės kolegialių priežiūros ir valdymo organų pirmininkai turėtų tarpusavyje derinti šaukiamų posėdžių datas, jų darbotvarkes, glaudžiai bendradarbiauti spręsdami kitus su bendrovės valdymu susijusius klausimus. Bendrovės stebėtojų tarybos posėdžiai turėtų būti atviri bendrovės valdybos nariams, ypač tais atvejais, kai posėdyje svarstomi klausimai, susiję su valdybos narių atšaukimu, atsakomybe, atlyginimo nustatymu.	Taip	Bendrovė laikosi šioje rekomendacijoje išvardintų nuostatų. Esant poreikiui, susiklosčiusioje Bendrovės praktikoje taip pat yra šaukiami bendri Bendrovės valdymo ir priežiūros organų posėdžiai.
VI principas: Nešališkas akcininkų traktavimas ir akcininkų teisės traktavimą. Bendrovės valdymo sistema turėtų apsaugoti akcininkų teises.		Bendrovės valdymo sistema turėtų užtikrinti nešališką visų akcininkų, įskaitant smulkiuosius bei užsieniečius,
6.1. Rekomenduojama, kad bendrovės kapitalą sudarytų tik tokios akcijos, kurios jų turėtojams suteikia vienodas balsavimo, nuosavybės, dividendų ir kitas teises.	Taip	Bendrovės kapitalą sudaro paprastosios vardinės akcijos, visiems Bendrovės akcijų savininkams suteikiančios vienodas teises.
6.2. Rekomenduojama sudaryti investuotojams sąlygas iš anksto, t.y. prieš perkant akcijas, susipažinti su išleidžiamų naujų ar jau išleistų akcijų suteikiamomis teisėmis.	Taip	Bendrovė laikosi šioje rekomendacijoje išvardintų nuostatų.
6.3. Bendrovei ir jos akcininkams svarbūs sandoriai, tokie kaip bendrovės turto perleidimas, investavimas, įkeitimas ar kitoks apsunkinimas, turėtų gauti visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimą. Visiems akcininkams turėtų būti sudarytos vienodos galimybės susipažinti ir dalyvauti priimant bendrovei svarbius sprendimus, įskaitant paminėtų sandorių tvirtinimą.	Taip	Pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymą ir Bendrovės įstatus visi svarbūs sandoriai, o nustatytais atvejais ir šių sandorių pagrindinės sąlygos, yra tvirtinami Valdybos - Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo nustatytais atvejais tokiems Valdybos sprendimams papildomai gaunamas ir visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimas.

PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS	Taip ir NE Neaktualu	KOMENTARAS
6.4. Visuotinių akcininkų susirinkimų sušaukimo ir vedimo procedūros turėtų sudaryti akcininkams lygias galimybes dalyvauti susirinkime ir neturėtų pažeisti akcininkų teisių bei interesų. Pasirinkta visuotinio akcininkų susirinkimo vieta, data ir laikas neturėtų užkirsti kelio aktyviam akcininkų dalyvavimui susirinkime. Visiems bendrovės akcininkams dar iki visuotinio akcininkų susirinkimo turėtų būti suteikta galimybė užduoti bendrovės priežiūros ir valdymo organų nariams klausimus, susijusius su visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarke, ir gauti atsakymus į juos.	Taip	Visi bendrovės akcininkai yra informuojami apie visuotinio akcininkų susirinkimo datą, vietą ir laiką, nustatyta tvarka viešai iš anksto, teisės aktų nustatytais terminais, paskelbiant apie šaukiamą visuotinį akcininkų susirinkimą, jo darbotvarkę AB Nasdaq Vilnius vertybinių popierių biržos informacijos atskleidimo sistemoje bei Bendrovės tinklapyje (www.kn.lt). Visiems bendrovės akcininkams iki visuotinio akcininkų susirinkimo sudaroma galimybė gauti informaciją, susijusią su visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarke, užduoti klausimus, susijusius su visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarke, gauti atsakymus į juos.
6.5. Rekomenduojama visuotiniam akcininkų susirinkimui parengtus dokumentus, įskaitant susirinkimo sprendimų projektus, iš anksto paskelbti viešai prieinamai bendrovės interneto tinklapyje. Visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą po jo pasirašymo ir (ar) priimtus sprendimus taip pat rekomenduojama paskelbti viešai prieinamai bendrovės interneto tinklapyje. Siekiant užtikrinti užsieniečių teisę susipažinti su informacija, esant galimybei, šioje rekomendacijoje paminėti dokumentai turėtų būti skelbiami ir anglų kalba ir (ar) kitomis užsienio kalbomis. Bendrovės interneto tinklapyje viešai prieinamai gali būti skelbiama ne visa dokumentų apimtis, jei jų viešas paskelbimas galėtų pakenkti bendrovei arba būtų atskleistos bendrovės komercinės paslaptys.	Taip	Visuotiniam akcininkų susirinkimui parengtus dokumentus, įskaitant susirinkimo sprendimų projektus, bendrovė iš anksto, teisės aktų nustatytais terminais viešai atskleidžia per AB Nasdaq Vilnius vertybinių popierių biržos informacijos atskleidimo sistemą bei skelbia Bendrovės tinklapyje (www.kn.lt). Visuotinio akcininkų susirinkimo priimti sprendimai taip pat atskleidžiami per AB Nasdaq Vilnius vertybinių popierių biržos informacijos atskleidimo sistemą bei skelbiami Bendrovės tinklapyje (www.kn.lt). Nurodyta informacija bei dokumentai AB Nasdaq Vilnius vertybinių popierių biržos informacijos atskleidimo sistemoje yra skelbiami lietuvių ir anglų kalbomis.
6.6. Akcininkams turėtų būti sudarytos galimybės balsuoti akcininkų susirinkime asmeniškai jame dalyvaujant arba nedalyvaujant. Akcininkams neturėtų būti daroma jokių kliūčių balsuoti iš anksto raštu, užpildant bendrąjį balsavimo biuletenį.	Taip	Bendrovės akcininkai gali įgyvendinti teisę dalyvauti akcininkų susirinkime tiek asmeniškai, tiek per atstovą, jeigu asmuo turi tinkamai teisės aktų nustatyta tvarka įformintą įgaliojimą. Bendrovė taip pat sudaro visas sąlygas akcininkams iš anksto balsuoti raštu, užpildant ir pateikiant Bendrovei bendrąjį balsavimo biuletenį.
6.7. Siekiant padidinti akcininkų galimybes dalyvauti akcininkų susirinkimuose, bendrovėms rekomenduojama balsavimo procese plačiau taikyti modernias technologijas ir tokiu būdu sudaryti akcininkams galimybę balsuoti akcininkų susirinkimuose naudojantis telekomunikacijų galiniais įrenginiais. Tokiais atvejais turi būti užtikrintas telekomunikacijų įrenginių saugumas, teksto apsauga, galimybė identifikuoti	Neaktualu	Atsižvelgiant į akcininkų struktūrą (kontrolinis akcijų paketas priklauso valstybei) bei galiojančias akcininkų susirinkimo organizavimo taisykles, kurios užtikrina pilna visuotinio akcininkų susirinkimo medžiagos išankstinį paskelbimą bei akcininkų priimtų sprendimų viešumą (skelbiant visą šią informaciją AB Nasdaq Vilnius vertybinių popierių biržos tinklapyje) bei galimybę iš anksto balsuoti raštu, nėra būtinybės diegti atskiros papildomai brangiai kainuojančios IT sistemos,

PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS	Taip ir NE Neaktualu	KOMENTARAS
balsuojančio asmens parašą. Be to, bendrovės galėtų sudaryti sąlygas akcininkams, ypač užsieniečiams, akcininkų susirinkimus stebėti pasinaudojant modernių technologijų priemonėmis.		kuri sudarytų akcininkams galimybę balsuoti akcininkų susirinkimuose naudojantis telekomunikacijų galiniais įrenginiais.
VII principas: Interesų konfliktų vengimas ir atskleidimas skaidrų ir efektyvų bendrovės organų narių interesų konfliktų atskleidimo mechanizmą.		Bendrovės valdymo sistema turėtų skatinti bendrovės organų narius vengti interesų konfliktų bei užtikrinti
7.1. Bendrovės priežiūros ir valdymo organo narys turėtų vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti bendrovės interesams. Jeigu tokia situacija vis dėlto atsirado, bendrovės priežiūros ar valdymo organo narys turėtų per protingą terminą pranešti kitiems to paties organo nariams arba jį išrinkusiam bendrovės organui, arba bendrovės akcininkams apie tokią interesų prieštaravimo situaciją, nurodyti interesų pobūdį ir, jeigu įmanoma, vertę.	Taip	Bendrovės priežiūros ir valdymo organų narių pareiga, elgtis taip, kad nekiltų interesų konfliktas su Bendrove, yra įtvirtinta Bendrovės įstatuose bei kituose Bendrovės veiklos dokumentuose. Tuo tikslu, Bendrovės priežiūros ir valdymo organų nariai teikia juos išrinkusiam Bendrovės organui bei pačiai Bendrovei deklaracijas apie interesų konflikto nebuvimą bei privalo nedelsiant informuoti apie bet kokį šiose deklaracijose atskleistų aplinkybių pasikeitimą. Ataskaitiniu laikotarpiu nėra žinoma nei vieno interesų konflikto tarp Bendrovės ir jos priežiūros ar valdymo organo nario atvejo. Bendrovės valdybos narys M. Jusius po sprendimo paskirti jį Bendrovės generaliniu direktoriumi iki generalinio direktoriaus įgaliojimų vykdymo pradžios dalyvaudamas valdybos posėdyje nusišalino nuo balsavimo klausimais, kuriais valdyba atitinkamame posėdyje (2017-03-29) priėmė sprendimus. Bendrovės valdybos narys M. Bartuška nuo jo paskyrimo akcinės bendrovės "Lietuvos geležinkeliai" valdymo organų nariu nusišalina nuo balsavimo, Bendrovės valdybos posėdžiuose svarstant krovos ir kitus klausimus, susijusius su naftos terminalo veikla.
7.2. Bendrovės priežiūros ir valdymo organo narys negali painioti bendrovės turto, kurio naudojimas specialiai su juo nėra aptartas, su savo turtu arba naudoti jį arba informaciją, kurią jis gauna būdamas bendrovės organo nariu, asmeninei naudai ar trečiojo asmens naudai gauti be bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo ar jo įgalioto kito bendrovės organo sutikimo.	Taip	Žr. komentarą, pateiktą dėl 7.1 punkto.

PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS	Taip ir NE	KOMENTARAS
	Neaktualu
7.3. Bendrovės priežiūros ir valdymo organo narys gali sudaryti sandorį su bendrove, kurios organo narys jis yra. Apie tokį sandorį (išskyrus mažareikšmius dėl nedidelės jų vertės arba sudarytus vykdant įprastinę bendrovės veiklą bei standartinėmis sąlygomis) jis privalo nedelsdamas raštu arba žodžiu, įrašant tai į posėdžio protokolą, pranešti kitiems to paties organo nariams arba jį išrinkusiam bendrovės organui, arba bendrovės akcininkams. Šioje rekomendacijoje įvardytų sandorių sudarymui taip pat taikoma 4.5 rekomendacija.	Taip	Ataskaitiniu laikotarpiu Bendrovės priežiūros ir valdymo organų nariai buvo sudarę su Bendrove tik šiuos sandorius – konfidencialumo sutartis (įsipareigojimus), o nepriklausomi kolegialių organų nariai – ir dėl atlygio už veiklą Bendrovės kolegialiame organe pagal juos išrinkusio organo nustatytas sąlygas. Bendrovės generalinis direktorius taip pat yra su Bendrove sudaręs darbo sutartį Bendrovės valdybos patvirtintomis sąlygomis. Jokių kitokių sandorių tarp Bendrovės ir jos kolegialių organų narių ataskaitiniais metais nebuvo.
7.4. Bendrovės priežiūros ir valdymo organo narys turėtų susilaikyti nuo balsavimo, kai priimami sprendimai dėl sandorių ar kitokių klausimų, su kuriais jis susijęs asmeniniu ar dalykiniu interesu.	Taip	Bendrovės valdybos nariai yra supažindinti su šiomis nuostatomis ir turi pareigą laikytis šių rekomendacijų. Pagal Bendrovėje susiklosčiusią praktiką Bendrovės valdymo ir priežiūros organų nariai nusišalina, tiek, kai priimami sprendimai, tiek ir tais atvejais, kai kolegialiame organe, svarstomi (kaip informacija žiniai) sandoriai ir (ar) klausimai, su kuriais kolegialaus organo narys susijęs asmeniniu arba dalykiniu interesu. Plačiau žr. komentarą, pateiktą 7.1 p. klausimu,
VIII principas: Bendrovės atlyginimų politika
		Bendrovėje nustatyta atlyginimų politikos bei direktorių atlyginimų tvirtinimo, peržiūrėjimo ir paskelbimo tvarka

turėtų užkirsti kelią galimiems interesų konfliktams ir piktnaudžiavimui nustatant direktorių atlyginimus, taip pat užtikrinti bendrovės atlyginimų politikos bei direktorių atlyginimų viešumą ir skaidrumą.

8.1. Bendrovė turėtų paskelbti savo atlyginimų	Taip	Bendrovėje yra patvirtinta darbuotojų atlygio mokėjimo
politikos ataskaitą (toliau – atlyginimų ataskaita). Ši		politika, kuri nustato atlygio visiems darbuotojams,
ataskaita turėtų būti paskelbta kaip bendrovės		įskaitant aukščiausio lygio vadovaujančius darbuotojus,
metinio pranešimo dalis. Atlyginimų ataskaita taip		nustatymo, mokėjimo ir skatinimo principus bei
pat turėtų būti skelbiama bendrovės interneto		sprendimų, susijusių su atlygiu, priėmimo principus ir
tinklapyje.		tvarką. Darbuotojų atlygio mokėjimo politika yra
		skelbiama Bendrovės darbuotojams Kolektyvinėje
		sutartyje. Taip pat yra darbo apmokėjimo nuostatai,
		kurių esminiai principai pateikiami metiniame
		pranešime, skirsnyje apie darbuotojus.
		Informacija apie Bendrovės direktorių pagrindinius
		atlygio mokėjimo principus, atlyginimų nustatymo bei
		skatinimo ir premijavimo tvarkas atskleidžiama
		ataskaitinių metų metiniame pranešime (valdymo
		ataskaitoje).
		Informacija apie Bendrovėje per ataskaitinius metus
		priskaičiuotą vidutinį mėnesinį darbo užmokestį
		(įskaitant pagal atskiras darbuotojų kategorijas)
		skelbiama interneto puslapyje www.kn.lt .
8.2. Atlyginimų ataskaitoje daugiausia dėmesio	Taip	Žiūrėti 8.1. punkto komentarą.
turėtų būti skiriama bendrovės direktorių		Metiniame pranešime (valdymo ataskaitoje) yra
atlyginimų politikai ateinančiais, o kur tinka – ir		pateikiama Bendrovės direktorių atlyginimų politika

PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS	Taip ir NE Neaktualu	KOMENTARAS
tolesniais, finansiniais metais. Joje taip pat turėtų būti apžvelgiama, kaip atlyginimų politika buvo įgyvendinama praėjusiais finansiniais metais. Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas esminiams bendrovės atlyginimų politikos pokyčiams, lyginant su praėjusiais finansiniais metais.		ateinantiems ir tolesniems metams. Metiniame pranešime (valdymo ataskaitoje) pateikiama informacija apie Bendrovės organų nariams ir vadovams priskaičiuotas pinigų sumas ar kitas kompensacijas (jei tokių yra) bei atlyginimų mokėjimo nuostatas, skatinimo bei premijavimo tvarkas.
8.3. Atlyginimų ataskaitoje turėtų būti pateikta bent ši informacija: 1) direktorių atlyginimų kintamų ir nekintamų sudedamųjų dalių santykis ir jo paaiškinimas; 2) pakankama informacija apie veiklos rezultatų vertinimo kriterijus, kuriais grindžiama teisė dalyvauti akcijų pasirinkimo sandoriuose, teisė į akcijas arba kintamas sudedamąsias atlyginimo dalis; 3) paaiškinimas, kuo pasirinkti veiklos rezultatų vertinimo kriterijai naudingi ilgalaikiams bendrovės interesams; 4) metodų, taikomų siekiant nustatyti, ar tenkinami veiklos rezultatų vertinimo kriterijai, paaiškinimas; 5) pakankamai išsami informacija apie kintamos sudedamosios atlyginimo dalies mokėjimo	Taip	Informacija pateikiama Bendrovės metiniame pranešime (valdymo ataskaitoje).
atidėjimo laikotarpius; 6) pakankama informacija apie atlyginimo ir veiklos rezultatų ryšį; 7) pagrindiniai metinių premijų sistemos ir bet kurios kitos ne pinigais gaunamos naudos kriterijai ir jų pagrindimas; 8) pakankamai išsami informacija apie išeitinių išmokų politiką;
9) pakankamai išsami informacija apie akcijomis pagrįsto atlyginimo teisių suteikimo laikotarpį, kaip nurodyta 8.13 punkte; 10) pakankamai išsami informacija apie akcijų išlaikymą po teisių suteikimo, kaip nurodyta 8.15 punkte;
11) pakankamai išsami informacija apie panašių bendrovių grupių, kurių atlyginimo nustatymo politika buvo analizuojama siekiant nustatyti susijusios bendrovės atlyginimų nustatymo politiką, sudėtį. 12) direktoriams skirtos papildomos pensijos arba ankstyvo išėjimo į pensiją schemos pagrindinių savybių aprašymas; 13) atlyginimų ataskaitoje neturėtų būti komerciniu požiūriu neskelbtinos informacijos.

PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS	Taip ir NE	KOMENTARAS
	Neaktualu
8.4. Atlyginimų ataskaitoje taip pat turėtų būti apibendrinama ir paaiškinama bendrovės politika, susijusi su sutarčių, sudaromų su vykdomaisiais direktoriais ir valdymo organų nariais, sąlygomis. Tai turėtų apimti, inter alia, informaciją apie sutarčių su vykdomaisiais direktoriais ir valdymo organų nariais trukmę, taikomus pranešimo apie išėjimą iš darbo terminus ir išsamią informaciją apie išeitines ir kitas išmokas, susijusias su sutarčių su vykdomaisiais direktoriais ir valdymo organų nariais nutraukimu pirma laiko.	Taip	Informacija pateikiama Bendrovės metinio pranešimo valdymo ataskaitoje (papildomos išmokos, jei tokios buvo).
8.5. Visa atlyginimo suma ir kita nauda, skiriama atskiriems direktoriams atitinkamais finansiniais metais, turėtų būti išsamiai paskelbiama atlyginimų ataskaitoje. Šiame dokumente turėtų būti pateikta bent 8.5.1–8.5.4 punktuose nurodyta informacija apie kiekvieną asmenį, kuris bendrovėje ėjo direktoriaus pareigas bet kuriuo atitinkamų finansinių metų laikotarpiu. 8.5.1. Turėtų būti pateikta tokia su atlyginimais ir (arba) tarnybinėmis pajamomis susijusi informacija: 1) bendra atlyginimo suma, sumokėta arba mokėtina direktoriui už paslaugas, suteiktas praėjusiais finansiniais metais, įskaitant, jei taikoma, dalyvavimo mokesčius, nustatytus metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime; 2) atlyginimas ir privilegijos, gautos iš bet kurios įmonės, priklausančios tai pačiai grupei; 3) atlyginimas, mokamas kaip pelno dalis ir (arba) premijos, bei priežastys, dėl kurių tokios premijos ir (arba) pelno dalis buvo paskirtos; 4) jei tai leidžiama pagal įstatymus, kiekvienas esminis papildomas atlyginimas, mokamas direktoriams už specialias paslaugas, kurios nepriklauso įprastinėms direktoriaus funkcijoms; 5) kompensacija, gautina arba sumokėta kiekvienam vykdomajam direktoriui ar valdymo organų nariui, pasitraukusiam iš savo pareigų praėjusiais finansiniais metais; 6) bendra apskaičiuota naudos, kuri laikoma atlyginimu ir suteikiama ne pinigais, vertė, jeigu tokia nauda neturi būti nurodyta pagal 1–5 punktus.	Taip	Informacija pateikiama Bendrovės metiniame pranešime (valdymo ataskaitoje). Informacija apie atlyginimą kiekvienam direktoriui atskirai nėra pateikiama, tačiau pateikiamas visų vadovaujančių darbuotojų vidutinis atlyginimas.

PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS	Taip ir NE Neaktualu	KOMENTARAS
8.5.2. Turėtų būti pateikiama ši informacija, susijusi su akcijomis ir (arba) teisėmis dalyvauti akcijų pasirinkimo sandoriuose, ir (arba) su visomis	Taip
kitomis darbuotojų skatinimo akcijomis sistemomis:
1) praėjusiais finansiniais metais bendrovės pasiūlytų akcijų pasirinkimo sandorių arba suteiktų akcijų skaičius ir taikymo sąlygos;
2) akcijų pasirinkimo sandorių skaičius, realizuotas per praėjusius finansinius metus, nurodant
kiekvieno sandorio akcijų skaičių bei realizavimo kainą, arba dalyvavimo darbuotojų skatinimo akcijomis sistemoje vertė finansinių metų
pabaigoje; 3) finansinių metų pabaigoje nerealizuotas akcijų
pasirinkimo sandorių skaičius, jų realizavimo kaina, realizavimo data ir pagrindinės teisių įgyvendinimo sąlygos;
4) visi esamų akcijų pasirinkimo sandorių sąlygų pokyčiai ateinančiais finansiniais metais. 8.5.3. Turėtų būti pateikiama ši su papildomų
pensijų schemomis susijusi informacija: 1) kai pensijų schema yra apibrėžtų išmokų, pagal
ją direktorių sukauptų išmokų pokyčiai atitinkamais finansiniais metais; 2) kai pensijų schema yra apibrėžtų įmokų, išsami
informacija apie įmokas, kurias už direktorių sumokėjo arba turėtų sumokėti bendrovė atitinkamais finansiniais metais.
8.5.4. Turėtų būti nurodytos sumos, kurias bendrovė arba bet kuri dukterinė bendrovė ar
įmonė, įtraukta į bendrovės konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinį, išmokėjo kaip paskolas,
išankstines išmokas ir garantijas kiekvienam asmeniui, kuris ėjo direktoriaus pareigas bet kuriuo
atitinkamų finansinių metų laikotarpiu, įskaitant nesumokėtas sumas ir palūkanų normą.
8.6. Nemenkinant organų, atsakingų už direktorių atlyginimų nustatymą, vaidmens, atlyginimų	Neaktualu	Žiūrėti 8.1. punkto komentarą.
politika arba bet kuris esminis atlyginimų politikos pokytis turėtų būti įtraukiamas į metinio visuotinio
akcininkų susirinkimo darbotvarkę. Atlyginimų ataskaita turėtų būti pateikiama akcininkų
balsavimui metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime. Balsavimas gali būti privalomojo arba
patariamojo pobūdžio.
8.7. Kintamų sudedamųjų atlyginimo dalių	Taip	Metinės premijos dydis priklauso nuo iš anksto
skyrimas turėtų priklausyti nuo iš anksto nustatytų		numatytų ir išmatuojamų veiklos rezultatų, t.y. nuo
ir išmatuojamų veiklos rezultatų vertinimo kriterijų.		planuoto grynojo pelno viršijimo ir nuo iškeltų metinių tikslų įgyvendinimo laipsnio.

PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS	Taip ir NE
	Neaktualu	KOMENTARAS
8.8. Schemoms, pagal kurias direktoriams	Neaktualu	Bendrovė ataskaitiniais metais netaikė schemų, pagal
atlyginama akcijomis, akcijų pasirinkimo sandoriais		kurias Bendrovės direktoriams būtų atlyginama
ar kitomis teisėmis įsigyti akcijų arba būti		akcijomis, akcijų pasirinkimo sandoriais ar kitomis
atlyginamam remiantis akcijų kainų pokyčiais, iki jų		teisėmis įsigyti akcijų, taip pat nebuvo atlyginama
taikymo pradžios turėtų pritarti akcininkai		remiantis akcijų kainų pokyčiais. To nenumato nei
metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime		esama vadovaujančiu darbuotojų darbo apmokėjimo
priimdami atitinkamą sprendimą. Pritarimas turėtų		tvarka, nei darbo sutartys su direktoriais ir kitais
būti susijęs su pačia schema ir akcininkai neturėtų		Bendrovės darbuotojais.
spręsti dėl atskiriems direktoriams pagal tą
schemą suteikiamos akcijomis pagrįstos naudos.
Visiems esminiams schemų sąlygų pakeitimams iki
jų taikymo pradžios taip pat turėtų pritarti
akcininkai, priimdami sprendimą metiniame
visuotiniame akcininkų susirinkime. Tokiais atvejais
akcininkai turėtų būti informuoti apie visas
siūlomų pakeitimų sąlygas ir gauti paaiškinimą
apie siūlomų pakeitimų poveikį.
8.9. Į susitarimus su vykdomaisiais direktoriais arba	Neaktualu	Žr. komentarą, pateiktą dėl 8.8 punkto.
valdymo organų nariais turėtų būti įtraukta
nuostata, leidžianti bendrovei susigrąžinti kintamą
sudedamąją atlyginimo dalį, kuri buvo išmokėta
remiantis duomenimis, kurie vėliau pasirodė
akivaizdžiai neteisingi.
8.10. Išeitinės išmokos neturėtų viršyti nustatytos
sumos arba nustatyto metinių atlyginimų skaičiaus
ir apskritai neturėtų būti didesnės negu dvejų
metų nekintamos atlyginimo dalies arba jos
ekvivalento suma.
8.11. Išeitinės išmokos neturėtų būti mokamos, jei
darbo sutartis nutraukiama dėl blogų veiklos
rezultatų.
8.12. Be to, turėtų būti atskleidžiama informacija,
susijusi su parengiamuoju ir sprendimų priėmimo
procesu, kurio metu nustatoma bendrovės
direktorių atlyginimų politika. Informacija turėtų
apimti duomenis, jei taikoma, apie atlyginimo
komiteto įgaliojimus ir sudėtį, su bendrove
nesusijusių konsultantų, kurių paslaugomis
naudotasi nustatant atlyginimų politiką, vardus ir
pavardes bei metinio visuotinio akcininkų
susirinkimo vaidmenį.
8.13. Tuo atveju, kai atlyginimas yra pagrįstas	Neaktualu	Žr. komentarą, pateiktą dėl 8.8 punkto.
akcijų skyrimu, teisė į akcijas neturėtų būti
suteikiama mažiausiai trejus metus po jų skyrimo.

PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS	Taip ir NE	KOMENTARAS
	Neaktualu
8.14. Akcijų pasirinkimo sandoriais ar kitomis	Neaktualu	Žr. komentarą, pateiktą dėl 8.8 punkto.
teisėmis įsigyti akcijų arba gauti atlygį, pagrįstą
akcijų kainos pokyčiais, neturėtų būti naudojamasi
mažiausiai trejus metus po jų skyrimo. Teisės į
akcijas suteikimas ir teisė pasinaudoti akcijų
pasirinkimo sandoriais arba kitomis teisėmis įsigyti
akcijų arba gauti atlygį, pagrįstą akcijų kainos
pokyčiais, turėtų priklausyti nuo iš anksto
nustatytų ir išmatuojamų veiklos rezultatų
vertinimo kriterijų.
8.15. Po teisių suteikimo direktoriai turėtų išlaikyti	Neaktualu	Žr. komentarą, pateiktą dėl 8.8 punkto.
tam tikrą skaičių akcijų iki jų kadencijos pabaigos,
priklausomai nuo poreikio padengti kokias nors
išlaidas, susijusias su akcijų įsigijimu. Akcijų, kurias
reikia išlaikyti, skaičius turi būti nustatytas,
pavyzdžiui, dviguba bendro metinio atlyginimo
(nekintamoji plius kintamoji dalis) vertė.
8.16. Į direktorių konsultantų arba stebėtojų	Neaktualu	Žr. komentarą, pateiktą dėl 8.8 punkto.
tarybos narių atlyginimą neturėtų būti įtraukiami
akcijų pasirinkimo sandoriai.
8.17. Akcininkai, visų pirma instituciniai akcininkai,	Neaktualu	Direktorių atlyginimų nustatymo funkciją atlieka
turėtų būti skatinami dalyvauti visuotiniuose		Bendrovės valdyba. Akcininkai kviečiami į visus
akcininkų susirinkimuose ir balsuoti direktorių		akcininkų susirinkimus, kur jie gali siūlyti klausimus dėl
atlyginimų nustatymo klausimais.		direktorių atlyginimų nustatymo.
8.18. Nemenkinant organų, atsakingų už direktorių	Neaktualu	Bendrieji darbo apmokėjimo nuostatai atskleidžiami
atlyginimų nustatymą, vaidmens, atlyginimų		Bendrovės metiniame pranešime.
politika arba bet kuris esminis atlyginimų politikos
pokytis turėtų būti įtraukiamas į metinio visuotinio
akcininkų susirinkimo darbotvarkę. Atlyginimų
ataskaita turėtų būti pateikiama akcininkų
balsavimui metiniame visuotiniame akcininkų
susirinkime. Balsavimas gali būti privalomojo arba
patariamojo pobūdžio.

PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS	Taip ir NE Neaktualu	KOMENTARAS
8.19. Schemoms, pagal kurias direktoriams	Neaktualu	Žr. komentarą, pateiktą dėl 8.8 punkto.
atlyginama akcijomis, akcijų pasirinkimo sandoriais
ar kitomis teisėmis įsigyti akcijų arba būti
atlyginamam remiantis akcijų kainų pokyčiais, iki jų
taikymo pradžios turėtų pritarti akcininkai
metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime
priimdami atitinkamą sprendimą. Pritarimas turėtų
būti susijęs su pačia schema ir akcininkai neturėtų
spręsti dėl atskiriems direktoriams pagal tą
schemą suteikiamos akcijomis pagrįstos naudos.
Visiems esminiams schemų sąlygų pakeitimams iki
jų taikymo pradžios taip pat turėtų pritarti
akcininkai, priimdami sprendimą metiniame
visuotiniame akcininkų susirinkime. Tokiais atvejais
akcininkai turėtų būti informuoti apie visas
siūlomų pakeitimų sąlygas ir gauti paaiškinimą
apie siūlomų pakeitimų poveikį
8.20. Metinio visuotinio akcininkų susirinkimo	Neaktualu	Žr. komentarą, pateiktą dėl 8.8 punkto.
pritarimas turėtų būti gaunamas šiais klausimais:
1) atlyginimo direktoriams skyrimas remiantis
akcijomis pagrįstomis schemomis, įskaitant akcijų
pasirinkimo sandorius;
2) maksimalaus akcijų skaičiaus nustatymas ir
pagrindinės akcijų suteikimo tvarkos sąlygos;
3) laikotarpis, per kurį pasirinkimo sandoriai gali
būti realizuoti;
4) kiekvieno tolesnio pasirinkimo sandorių
realizavimo kainos pokyčio nustatymo sąlygos,
jeigu įstatymai tai leidžia;
5) visos kitos ilgalaikės direktorių skatinimo
schemos, kurios panašiomis sąlygomis nėra
siūlomos visiems kitiems bendrovės darbuotojams.
Metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime taip
pat turėtų būti nustatytas galutinis terminas, per kurį už direktorių atlyginimą atsakingas organas gali paskirti šiame punkte išvardytų tipų kompensacijas atskiriems direktoriams. 8.21. Jeigu leidžia nacionalinė teisė arba bendrovės įstatai, kiekvienam pasirinkimo sandorių su nuolaida modeliui, pagal kurį yra suteikiamos teisės pasirašyti akcijas žemesne nei rinkos kaina, galiojančia tą dieną, kai nustatoma kaina, arba vidutine rinkos kaina, nustatyta per keletą dienų prieš realizavimo kainos nustatymą, taip pat turėtų pritarti akcininkai.	Neaktualu	Žr. komentarą, pateiktą dėl 8.8 punkto.

PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS	Taip ir NE Neaktualu	KOMENTARAS
8.22. 8.19 ir 8.20 punktai neturėtų būti taikomi	Neaktualu	Žr. komentarą, pateiktą dėl 8.8 punkto.
schemoms, kuriose dalyvavimas panašiomis
sąlygomis siūlomas bendrovės darbuotojams arba
bet kurios dukterinės įmonės darbuotojams, kurie
turi teisę dalyvauti schemoje, ir kuri buvo
patvirtinta metiniame visuotiniame akcininkų
susirinkime.
8.23. Prieš metinį visuotinį akcininkų susirinkimą,	Neaktualu	Žr. komentarą, pateiktą dėl 8.8 punkto.
kuriame ketinama svarstyti 8.19 punkte nurodytą
sprendimą, akcininkams turėtų būti suteikta
galimybė susipažinti su sprendimo projektu ir su
juo susijusiu informaciniu pranešimu (šie
dokumentai turėtų būti paskelbti bendrovės
tinklalapyje). Šiame pranešime turėtų būti
pateiktas visas akcijomis pagrįsto atlyginimo
schemas reglamentuojantis tekstas arba šių
schemų pagrindinių sąlygų aprašymas, taip pat
schemų dalyvių vardai ir pavardės. Pranešime taip
pat turėtų būti nurodytas schemų ir bendros
direktorių atlyginimų politikos ryšys. Sprendimo
projekte turėtų būti aiški nuoroda į pačią schemą
arba pateikta pagrindinių jos sąlygų santrauka.
Akcininkams taip pat turėtų būti pateikta
informacija apie tai, kaip bendrovė ketina
apsirūpinti akcijomis, kurios reikalingos
įsipareigojimams pagal skatinimo schemas
įgyvendinti: turėtų būti aiškiai nurodyta, ar
bendrovė ketina pirkti reikalingas akcijas rinkoje,
laikyti jas atsargoje ar išleisti naujų akcijų. Taip pat
turėtų būti pateikta schemos išlaidų, kurias patirs
bendrovė dėl numatomo schemos taikymo,
apžvalga. Šiame punkte nurodyta informacija
turėtų būti paskelbta bendrovės interneto
tinklalapyje.
IX principas: Interesų turėtojų vaidmuo bendrovės valdyme
		Bendrovės valdymo sistema turėtų pripažinti interesų turėtojų teises, įtvirtintas įstatymuose, ir skatinti aktyvų
		bendrovės ir interesų turėtojų bendradarbiavimą kuriant bendrovės gerovę, darbo vietas ir finansinį stabilumą. Šio
		principo kontekste sąvoka interesų turėtojai apima investuotojus, darbuotojus, kreditorius, tiekėjus, klientus,
vietos bendruomenę ir kitus asmenis, turinčius interesų konkrečioje bendrovėje.

9.1. Bendrovės valdymo sistema turėtų užtikrinti,	Taip	Šios rekomendacijos vykdymą užtikrina preciziška
kad būtų gerbiamos tos interesų turėtojų teisės,		Bendrovės veiklą reguliuojančių bei kontroliuojančių
kurias gina įstatymai.		valstybės institucijų bei organizacijų priežiūra bei

PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS	Taip ir NE	KOMENTARAS
	Neaktualu
9.2. Bendrovės valdymo sistema turėtų sudaryti sąlygas interesų turėtojams dalyvauti bendrovės		kontrolė. Valdymo organai konsultuojasi su darbuotojų
valdyme įstatymų nustatyta tvarka. Interesų		kolektyvu Bendrovės valdymo ir kitais svarbiais
turėtojų dalyvavimo bendrovės valdyme		klausimais, darbuotojų dalyvavimas Bendrovės
pavyzdžiai galėtų būti darbuotojų kolektyvo dalyvavimas priimant svarbius bendrovei		akciniame kapitale nėra ribojamas. Esminės informacijos apie Bendrovės veiklą viešumas
sprendimus, konsultacijos su darbuotojų kolektyvu		sudaro sąlygas interesų turėtojams dalyvauti Bendrovės
bendrovės valdymo ir kitais svarbiais klausimais,		valdyme įstatymų nustatyta tvarka bei pagal įstatus, o
darbuotojų dalyvavimas bendrovės akciniame		Bendrovės darbuotojams taip pat ir pagal Bendrovės
kapitale, kreditorių įtraukimas į bendrovės valdymą		Kolektyvinę sutartį.
bendrovės nemokumo atvejais ir kt.
9.3. Kai interesų turėtojai dalyvauja bendrovės
valdymo procese, jiems turėtų būti sudaromos
sąlygos susipažinti su reikiama informacija.
X principas: Informacijos atskleidimas
		Bendrovės valdymo sistema turėtų užtikrinti, kad informacija apie visus esminius bendrovės klausimus, įskaitant
finansinę situaciją, veiklą ir bendrovės valdymą, būtų atskleidžiama laiku ir tiksliai
10.1. Bendrovė turėtų atskleisti informaciją apie:	Taip	Visa informacija apie Bendrovės finansinę situaciją,
bendrovės veiklą ir finansinius rezultatus;		veiklą ir Bendrovės valdymą yra reguliariai
bendrovės tikslus;		atskleidžiama platinant pranešimus apie viešai
asmenis nuosavybės teise turinčius bendrovės		neatskleistą informaciją, susijusią su bendrove AB
akcijų paketą ar jį valdančius;		Nasdaq Vilniaus vertybinių popierių biržos tinklapyje,
bendrovės priežiūros ir valdymo organų narius,		taip pat biržoje viešai skelbiamuose Bendrovės
bendrovės vadovą bei jų atlyginimą;		metiniuose pranešimuose bei finansinių ataskaitų
galimus numatyti esminius rizikos veiksnius;		rinkinyje, pranešimuose spaudai, kituose viešuose
bendrovės ir susijusių asmenų sandorius, taip pat		Bendrovės veiklos pristatymuose.
sandorius, kurie sudaryti ne įprastinės bendrovės		Bendrovė neapsiriboja tik minimalios privalomai viešai
veiklos eigoje;		skelbiamos informacijos atskleidimu ir viešai taip pat
pagrindinius klausimus, susijusius su darbuotojais		skelbia kitą svarbią informaciją apie Bendrovės veiklą.
ir kitais interesų turėtojais;		Dokumentai, kuriuose yra nurodyta atitinkama
bendrovės valdymo struktūrą ir strategiją.		informacija, viešai skelbiami AB Nasdaq Vilniaus
Šis sąrašas laikytinas minimaliu, ir bendrovės yra		vertybinių popierių biržos tinklapyje lietuvių ir anglų
skatinamos neapsiriboti tik informacijos, nurodytos		kalbomis.
šiame sąraše, atskleidimu.
10.2. Atskleidžiant 10.1 rekomendacijos 1 punkte
nurodytą informaciją, rekomenduojama atskleisti
informaciją apie visos įmonių grupės, kuriai
priklauso bendrovė, konsoliduotus rezultatus.
10.3. Atskleidžiant 10.1 rekomendacijos 4 punkte
nurodytą informaciją, rekomenduojama pateikti
informaciją apie bendrovės priežiūros ir valdymo
organų narių, bendrovės vadovo profesinę patirtį,
kvalifikaciją ir potencialius interesų konfliktus,
kurie galėtų paveikti jų sprendimus. Taip pat
rekomenduojama atskleisti bendrovės priežiūros ir
valdymo organų narių, bendrovės vadovo iš
bendrovės gaunamą atlyginimą ar kitokias
pajamas, kaip tai detaliau reglamentuojama VIII

PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS	Taip ir NE Neaktualu	KOMENTARAS
principe. 10.4. Atskleidžiant 10.1 rekomendacijos 7 punkte nurodytą informaciją, rekomenduojama atskleisti informaciją apie bendrovės ir interesų turėtojų, tokių kaip darbuotojai, kreditoriai, tiekėjai, vietos bendruomenė, santykius, įskaitant bendrovės politiką žmoniškųjų išteklių atžvilgiu, darbuotojų dalyvavimo bendrovės akciniame kapitale programas ir pan.
10.5. Informacija turėtų būti atskleidžiama tokiu būdu, kad jokie akcininkai ar investuotojai nebūtų diskriminuojami informacijos gavimo būdo ir apimties atžvilgiu. Informacija turėtų būti atskleidžiama visiems ir vienu metu. Rekomenduojama, kad pranešimai apie esminius įvykius būtų skelbiami prieš arba po Vilniaus vertybinių popierių biržos prekybos sesijos, kad visi bendrovės akcininkai ir investuotojai turėtų vienodas galimybes susipažinti su informacija bei priimti atitinkamus investicinius sprendimus.	Taip	Bendrovė informaciją per AB Nasdaq Vilnius vertybinių popierių biržos naudojamą informacijos atskleidimo sistemą pateikia vienu metu lietuvių ir anglų kalbomis, kad identiška informacija abejomis kalbomis būtų paskelbta vienu metu, tokiu būdu užtikrinant vienalaikį informacijos pateikimą visiems Bendrovės akcininkams, kad visi Bendrovės akcininkai ir investuotojai turėtų vienodas galimybes susipažinti su informacija bei priimti atitinkamus investicinius sprendimus. Bendrovė savo praktikoje orientuojasi, kad pranešimai apie viešai neatskleistą informaciją, susijusią su bendrove būtų skelbiami prieš arba po AB Nasdaq Vilnius vertybinių popierių biržos prekybos sesijos.
10.6. Informacijos skleidimo būdai turėtų užtikrinti informacijos naudotojams nešališką, savalaikį ir nebrangų priėjimą prie informacijos. Rekomenduojama informacijos skleidimui didesniu mastu naudoti informacines technologijas, pavyzdžiui, skelbti informaciją bendrovės interneto tinklapyje. Rekomenduojama informaciją skelbti ir dėti į bendrovės interneto tinklalapį ne tik lietuvių, bet ir anglų kalba, o esant galimybei ir poreikiui, ir kitomis kalbomis.	Taip	Žr. 10.5 punkto komentarą. Analogiška skelbiamai AB Nasdaq Vilniaus vertybinių popierių biržos sistemoje informacijai, informacija skelbiama ir Bendrovės tinklapyje. Priėjimas prie informacijos AB Nasdaq Vilniaus vertybinių popierių biržos sistemoje ir Bendrovės tinklapyje akcininkams yra nemokamas.
10.7. Rekomenduojama bendrovės interneto tinklapyje skelbti bendrovės metinį pranešimą, metų prospektą-ataskaitą bei kitas bendrovės rengiamas periodines ataskaitas, taip pat siūloma į tinklalapį dėti bendrovės pranešimus apie esminius įvykius bei bendrovės akcijų kainų kitimą vertybinių popierių biržoje.	Taip	Bendrovė savo internetiniame tinklapyje skelbia ataskaitas, metinį pranešimą bei kitas bendrovės rengiamas periodines ataskaitas, taip pat bendrovės pranešimus apie viešai neatskleistą informaciją, susijusią su bendrove.

AB "KLAIPĖDOS NAFTA" VALDYMO ATASKAITA

Už dvylikos mėn. laikotarpį, pasibaigusį 2017 m. gruodžio 31 d.

PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS	Taip ir NE Neaktualu	KOMENTARAS
XI principas: Bendrovės audito įmonės parinkimas Bendrovės audito įmonės parinkimo mechanizmas turėtų užtikrinti audito įmonės išvados ir nuomonės nepriklausomumą.
11.1. Siekiant gauti objektyvią nuomonę dėl tarpinių finansinių ataskaitų rinkinio, bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio ir metinio pranešimo patikrinimą turėtų atlikti nepriklausoma audito įmonė.	Taip	Bendrovė laikosi šios rekomendacijos, kasmet nepriklausoma audito įmonė atlieka Bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio ir metinio pranešimo patikrinimą pagal Tarptautinius verslo apskaitos standartus ir teikia nepriklausomo auditoriaus išvadą dėl finansinių ataskaitų rinkinio.
11.2. Rekomenduojama, kad audito įmonės kandidatūrą visuotiniam akcininkų susirinkimui siūlytų bendrovės stebėtojų taryba, o jeigu ji bendrovėje nesudaroma - bendrovės valdyba.	Taip	Audito įmonės kandidatūrą visuotiniam akcininkų susirinkimui siūlo kolegialus valdymo organas - Bendrovės valdyba, atsižvelgdama į viešai vykdomo pirkimo audito paslaugoms įsigyti rezultatus. Pagal Bendrovėje susiklosčiusią praktiką Bendrovės Stebėtojų taryba yra informuojama apie siūlomą audito įmonės kandidatūrą iki visuotiniam akcininkų susirinkimui priimant sprendimą dėl audito įmonės metinių finansinių ataskaitų auditui atlikti išrinkimo ir audito paslaugų apmokėjimo sąlygų nustatymo. Stebėtojų taryba pagal Bendrovės įstatus gali pareikšti savo atsiliepimus ir pasiūlymus dėl Bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio, pelno paskirstymo projekto ir Bendrovės metinio pranešimo.
11.3. Jei audito įmonė yra gavusi iš bendrovės užmokestį už suteiktas ne audito paslaugas, bendrovė turėtų tai atskleisti akcininkams. Šia informacija taip pat turėtų disponuoti bendrovės stebėtojų taryba, o jeigu ji bendrovėje nesudaroma – bendrovės valdyba, svarstydama, kurią audito įmonės kandidatūrą pasiūlyti visuotiniam akcininkų susirinkimui.	Taip	Informacija apie audito įmonės gaunamas pajamas yra pateikiama Bendrovės audito komitetui, kuris savo ruožtu kiek tai aktualu, pateikia informaciją Stebėtojų tarybai.