KN Energies AB

Audit Report / Information • Apr 26, 2016

FINANSINĖS ATASKAITOS, PARENGTOS PAGAL TARPTAUTINIUS FINANSINĖS ATSKAITOMYBĖS STANDARTUS, PRIIMTUS TAIKYTI EUROPOS SĄJUNGOJE, NEPRIKLAUSOMO AUDITORIAUS IŠVADA IR METINIS PRANEŠIMAS

UŽ 2015 M. GRUODŽIO 31 D. PASIBAIGUSIUS FINANSINIUS METUS

NEPRIKLAUSOMO AUDITORIAUS IŠVADA 3
FINANSINĖS ATASKAITOS 4	– 47
Finansinės būklės ataskaita 4 –	5
Bendrųjų pajamų ataskaita	6
Nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita	7
Pinigų srautų ataskaita 8	– 9
Aiškinamasis raštas 10	– 47
ATSKAITINGŲ ASMENŲ PATVIRTINIMAS 48
2015 M. METINIS PRANEŠIMAS 49

Finansinės būklės ataskaita

	Pastabos	2015-12-31	2014-12-31
TURTAS
Ilgalaikis turtas
Nematerialusis turtas	3	508	623
Nekilnojamas turtas, įranga ir įrengimai	4	176.821	182.830
Ilgalaikės gautinos sumos ir sukauptos pajamos	8	2.401	1.681
Investicijos į dukterines įmones	6	200	-
Investicijos į asocijuotas įmones	7	144	4.097
Ilgalaikio turto iš viso		180.074	189.231
Trumpalaikis turtas
Atsargos	9	1.727	1.600
Išankstiniai apmokėjimai		415	963
Iš pirkėjų gautinos sumos	10	27.716	1.887
Avansinis pelno mokestis		-	408
Kitos trumpalaikės gautinos sumos ir sukauptos pajamos	11	1.027	8.643
Turtas skirtas parduoti	12	4.040	-
Kitas finansinis turtas	13	-	8.284
Pinigai ir pinigų ekvivalentai	14	23.788	10.902
Trumpalaikio turto iš viso		58.713	32.687
Turto iš viso		238.787	221.918

(tęsinys kitame puslapyje)

Finansinės būklės ataskaita (tęsinys)

Pastabos	2015-12-31	2014-12-31
1, 15		110.231
		3.913
15		7.644
15		15.929
15		27.741
		9.257
	196.804	174.715
		1.124
		301
		29.832
		-
	31.431	31.257
17		55
18		12.680
19		1.396
		-
		1
		11
21	498	1.803
	10.552	15.946
	26 16 17 Per vienerius metus mokėtinų sumų ir įsipareigojimų iš viso	110.376 3.913 8.107 15.929 36.443 22.036 1.327 202 29.693 209 44 6.965 2.116 106 823 -

Nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų iš viso 238.787 221.918

Generalinis direktorius	Mantas Bartuška	2016 m. kovo 9 d.
Finansų ir administravimo departamento direktorius	Marius Pulkauninkas	2016 m. kovo 9 d.
Apskaitos skyriaus vadovė	Asta Sedlauskienė	2016 m. kovo 9 d.

Bendrųjų pajamų ataskaita

	Pastabos	2015 m.	2014 m.
Pardavimo pajamos	22	109.702	39.775
Pardavimo savikaina	23	(80.579)	(26.625)
Bendrasis pelnas		29.123	13.150
Veiklos sąnaudos	24	(4.823)	(3.886)
Kitos pajamos		286	89
Veiklos pelnas		24.586	9.353
Finansinės veiklos pajamos	25	31	45
Finansinės veiklos (sąnaudos)	25	(553)	(29)
Asocijuotų įmonių grynojo pelno (nuostolių) dalis	7	40	(301)
Pelnas prieš apmokestinimą		24.104	9.068
Pelno mokesčio pajamos (sąnaudos)	26	(2.068)	189
Grynasis pelnas		22.036	9.257
Kitos bendrosios pajamos		-	-
Straipsniai, kurie niekada nebus pergrupuoti į pelną (nuostolius)		-	-
Straipsniai, kurie bus arba gali būti pergrupuoti į pelną (nuostolius)		-	-
Laikotarpio bendrosios pajamos iš viso		22.036	9.257
Pelnas ir sumažintas pelnas, tenkantis vienai akcijai (eurais)	27	0,06	0,02

Aiškinamasis raštas, pateikiamas 10 - 47 puslapiuose, yra sudėtinė šių finansinių ataskaitų dalis.

Generalinis direktorius	Mantas Bartuška	2016 m. kovo 9 d.
Finansų ir administravimo departamento direktorius	Marius Pulkauninkas	2016 m. kovo 9 d.

Apskaitos skyriaus vadovė Asta Sedlauskienė 2016 m. kovo 9 d.

Nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita

	Pasta bos	Įstatinis kapitalas	Akcijų priedai	Privalo masis rezervas	Rezervas savoms akcijoms įsigyti	Kiti rezervai	Nepaskir stytasis pelnas	Iš viso
2013 m. gruodžio 31 d. likutis		110.231	3.913	7.128	15.929	18.036	10.324	165.561
Grynasis metų pelnas		-	-	-	-	-	9.257	9.257
Kitos bendrosios pajamos		-	-	-	-	-	-	-
Bendrųjų pajamų iš viso		-	-	-	-	-	9.257	9.257
Paskelbti dividendai	28	-	-	-	-	-	(103)	(103)
Pervedimai tarp rezervų		-	-	516	-	9.705	(10.221)	-
2014 m. gruodžio 31 d. likutis		110.231	3.913	7.644	15.929	27.741	9.257	174.715
Grynasis metų pelnas		-	-	-	-	-	22.036	22.036
Kitos bendrosios pajamos		-	-	-	-	-	-	-
Bendrųjų pajamų iš viso		-	-	-	-	-	22.036	22.036
Paskelbti dividendai	28	-	-	-	-	-	(92)	(92)
Pervedimai tarp rezervų		-	-	463	-	8.702	(9.165)	-
Valiutos konvertavimo skirtumas	15	145	-	-	-	-	-	145
2015 m. gruodžio 31 d. likutis		110.376	3.913	8.107	15.929	36.443	22.036	196.804

Generalinis direktorius	Mantas Bartuška	2016 m. kovo 9 d.
Finansų ir administravimo departamento direktorius	Marius Pulkauninkas	2016 m. kovo 9 d.
Apskaitos skyriaus vadovė	Asta Sedlauskienė	2016 m. kovo 9 d.

Pinigų srautų ataskaita

	Pastabos	2015 m.	2014 m.
Pagrindinės veiklos pinigų srautai
Grynasis pelnas	27	22.036	9.257
Nepiniginių sąnaudų (pajamų) atstatymas:
Nusidėvėjimas ir amortizacija	3, 4, 23, 24	12.773	7.536
Atostogų rezervo pasikeitimai	19	31	155
Ilgalaikio materialiojo turto sumažėjimas (atstatymas) ir nurašymas		139	(319)
Abejotinų iš pirkėjų gautinų sumų vertės sumažėjimo pasikeitimas	10	(17)	(35)
Ilgalaikių įsipareigojimų darbuotojams pasikeitimas	16	(99)	59
Atsargų vertės sumažėjimo pasikeitimas	9	(577)	(8)
Asocijuotų įmonių grynojo (pelno) nuostolių dalis	7	(40)	301
Sukauptos pajamos	8, 11	5.430	(6.950)
Kitų nepiniginių sąnaudų (pajamų) atstatymai		145	-
Pelno mokesčio (pajamos) sąnaudos	26	2.068	(189)
Palūkanų pajamos	25	(22)	(39)
		41.867	9.768
Apyvartinio kapitalo pasikeitimai
Atsargų sumažėjimas, (padidėjimas)	9	472	(1.278)
Išankstinių apmokėjimų sumažėjimas, (padidėjimas)		548	(801)
Iš pirkėjų ir kitų gautinų sumų (padidėjimas), sumažėjimas	10	(25.813)	1.347
Kitų gautinų sumų sumažėjimas		1.467	2.186
Prekybos skolų ir kitų mokėtinų sumų (sumažėjimas), padidėjimas		(1.523)	2.498
Gautų išankstinių apmokėjimų padidėjimas, (sumažėjimas)		823	(11)
Kito trumpalaikio turto ir su darbo santykiais susijusių įsipareigojimų
padidėjimas, (sumažėjimas)		688	(145)
		18.529	13.564
(Sumokėtas) pelno mokestis		(1.350)	(256)
Gautos palūkanos	25	22	39
Grynieji pagrindinės veiklos pinigų srautai		17.201	13.347
Investicinės veiklos pinigų srautai
Nekilnojamo turto, įrangos ir įrengimų bei nematerialiojo turto
(įsigijimas)	4	(12.331)	(39.714)
Investicijų laikomų iki išpirkimo (įsigijimas)	13	-	(8.284)
Investicijų laikomų iki išpirkimo pardavimas	13	8.284	8.731
Kitų investicijų įsigijimas	6, 7	(247)	(4.112)
Gautos dotacijos		209	-
Grynieji investicinės veiklos pinigų srautai		(4.085)	(43.379)

(tęsinys kitame puslapyje)

Pinigų srautų ataskaita (tęsinys)

	Pastabos	2015 m.	2014 m.
Finansinės veiklos pinigų srautai
Dividendų (išmokėjimas)		(92)	(103)
(Sumokėta) gauta paskola	17	(138)	15.000
Grynieji finansinės veiklos pinigų srautai		(230)	14.897
Grynasis pinigų srautų padidėjimas (sumažėjimas)		12.886	(15.135)
Pinigai ir pinigų ekvivalentai sausio 1 d.	14	10.902	26.035
Pinigai ir pinigų ekvivalentai gruodžio 31 d.	14	23.788	10.902

Generalinis direktorius	Mantas Bartuška	2016 m. kovo 9 d.
Finansų ir administravimo departamento direktorius	Marius Pulkauninkas	2016 m. kovo 9 d.
Apskaitos skyriaus vadovė	Asta Sedlauskienė	2016 m. kovo 9 d.

Finansinių ataskaitų aiškinamasis raštas

1 Bendroji informacija

Akcinė bendrovė "Klaipėdos nafta" (toliau – Bendrovė) yra Lietuvos Respublikoje registruota akcinė bendrovė. Jos buveinės adresas: Burių g. 19, 91003 Klaipėda, Lietuva.

Pagrindinės bendrovės veikla – naftos terminalas teikia naftos produktų perkrovimo bei kitas susijusias paslaugos ir suskystintų gamtinių dujų terminalas (toliau – SGD terminalas) teikia suskystintų gamtinių dujų krovos, suskystintų gamtinių dujų saugojimo, jų išdujinimo ir tiekimo į magistralinį vamzdyną paslaugas.

Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (toliau – VKEKK) 2014 m. lapkričio 27 d. išdavė Bendrovei gamtinių dujų skystinimo licenciją.

Bendrovę įkūrė AB "Naftos terminalas" (Lietuva) ir Lancaster Steel Inc. (JAV), atitinkamai įsigydamos 51 proc. ir 49 proc. akcijų. Bendrovė buvo įregistruota 1994 m. rugsėjo 27 d.

2015 m. gruodžio mėn. 31 d. visos akcijos priklausė 1.847 akcininkams (2014 m. gruodžio mėn. 31 d. visos akcijos priklausė 1.871 akcininkams). Bendrovės įstatinis kapitalas – 110.375.793 (vienas šimtas dešimt milijonų trys šimtai septyniasdešimt penki tūkstančiai septyni šimtai devyniasdešimt trys) eurai yra visiškai apmokėtas. Įstatinis kapitalas padalintas į 380.606.184 (trys šimtai aštuoniasdešimt milijonų šeši šimtai šeši tūkstančiai vienas šimtas aštuoniasdešimt keturias) paprastąsias vardines akcijas, kurių kiekvienos nominali vertė dvidešimt devyni (0,29) euro centai. Valstybei, kurią atstovauja Energetikos ministerija, priklausė 72,32 % akcijų (275.241.290 vienetai).

Bendrovė nėra įsigijusi savų akcijų per 2015 m. bei 2014 m. Jokių sandorių, susijusių su savų akcijų įsigijimu ar perleidimu, nesudarė. Bendrovės akcijos įtrauktos į vertybinių popierių biržos "NASDAQ OMX Vilnius" Baltijos Papildomąjį prekybos sąrašą (ISIN kodas LT0000111650, trumpinys KNF1L).

2015 m. gruodžio 31 d. ir 2014 m. gruodžio 31 d. Bendrovės akcininkai buvo:

	2015 m. gruodžio 31 d.		2014 m. gruodžio 31 d.
	Turimų akcijų skaičius (tūkstančiais)	Nuosavybės dalis (%)	Turimų akcijų skaičius (tūkstančiais)	Nuosavybės dalis (%)
Lietuvos Respublikos valstybė, atstovaujama Lietuvos
Respublikos energetikos ministerijos (Gedimino pr. 38/2,
Vilnius, 302308327)	275.241	72,32	275.241	72,32
UAB koncernas "Achemos grupė" (Jonalaukio km., Jonavos
rajonas, 156673480)	38.975	10,24	38.975	10,24
Kiti (mažiau nei 5 proc. kiekvienas)	66.390	17,44	66.390	17,44
Iš viso	380.606	100,00	380.606	100,00

2015 m. vidutinis Bendrovės darbuotojų skaičius buvo 367 (2014 m. – 374).

Finansinių ataskaitų patvirtinimas

Bendrovės vadovybė patvirtino šias finansines ataskaitas 2016 m. kovo 9 d. Bendrovės akcininkai turi įstatyminę teisę patvirtinti šias finansines ataskaitas arba nepatvirtinti jų ir reikalauti vadovybės parengti naujas finansines ataskaitas.

2 Apskaitos principai

Šiose finansinėse ataskaitose visos sumos yra pateiktos eurais, ir suapvalintos iki artimiausio tūkstančio (000 eurų), jei nenurodyta kitaip.

Finansinės ataskaitos yra parengtos remiantis istorine savikaina.

Finansiniai Bendrovės metai sutampa su kalendoriniais metais.

Atsižvelgiant į tai, kad finansinėse ataskaitose pateikiamos sumos yra apskaičiuojamos tūkstančiais eurų, todėl tarp lentelių skaičiai gali nesutapti. Tokie nesutapimai finansinėse ataskaitose laikomi nereikšmingais.

Vadovaudamasi 2011 m. lapkričio 16 d. LR Įmonių grupių konsoliduotosios finansinės atskaitomybės įstatymo Nr. IX-576 3 skirsnio 6 straipsnio 2 punktu Bendrovės vadovybė įvertino, kad dukterinė įmonė UAB "SGD logistika" įmonių grupės požiūriu laikoma nereikšminga, kadangi jos turtas finansinių metų pabaigoje neviršijo 5 proc. Bendrovės turto, o pardavimo grynosios pajamos per ataskaitinius metus neviršija 5 proc. Bendrovės pardavimo grynųjų pajamų per atitinkamą laikotarpį. Remdamasi tuo, Bendrovės vadovybė nusprendė konsoliduotųjų finansinių ataskaitų už 2015 metus ir konsoliduotojo metinio pranešimo už 2015 m. nesudaryti.

2.1. Finansinių ataskaitų parengimo pagrindas

Atitikimo patvirtinimas

Šios Bendrovės metinės finansinės ataskaitos yra parengtos pagal Tarptautinius Finansinės Atskaitomybės Standartus (TFAS), priimtus taikyti Europos Sąjungoje (toliau – ES).

Naujų standartų ir jų pakeitimų bei naujų interpretacijų taikymo įtaka finansinėms ataskaitoms

Taikomi apskaitos principai išdėstyti žemiau, buvo nuosekliai taikomi visiems periodams nurodytiems šiose finansinėse ataskaitose, išskyrus tai, kad Bendrovė įdiegė tuos naujus/pakeistus standartus ir interpretacijas, kuriuos yra privaloma taikyti finansiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2015 m. sausio 1 d. ar vėliau:

• 3 TFAS "Verslo jungimai". Šis patobulinimas paaiškina, kad į 3 TFAS taikymo sritį nepatenka jungtinės veiklos sutarčių apskaita paties jungtinės veiklos vieneto finansinėse ataskaitose. Standarto pataisos neturi reikšmingos įtakos finansinėms ataskaitoms, kadangi Bendrovė nėra jungtinės veiklos susitarimo šalis.
• 13 TFAS "Tikrosios vertės nustatymas". Šis patobulinimas paaiškina, kad į 13 TFAS 52 dalyje apibrėžtos portfelio išimties taikymo sritį patenka visos sutartys apskaitomos pagal 39 TFAS "Finansinės priemonės: Pripažinimas ir vertinimas" arba 9 TFAS "Finansinės priemonės" nepriklausomai nuo to, ar jos atitinka finansinio turto ar finansinių įsipareigojimų apibrėžimą pateikiamą 32 TAS "Finansinės priemonės: Pateikimas". Standarto pataisos neturi reikšmingos įtakos finansinėms ataskaitoms.
• 40 TAS "Investicinis turtas". Šis patobulinimas paaiškina, kad siekiant nustatyti, ar tam tikras sandoris atitinka ir verslo jungimo apibrėžimą pagal 3 TFAS "Verslo jungimai", ir investicinio turto apibrėžimą pagal 40 TAS "Investicinis turtas", abu standartai turi būti taikomi nepriklausomai vienas nuo kito. Ši pataisa neturėjo įtakos Bendrovės finansinei būklei ar rezultatams.
• 21 TFAAK išaiškinimas "Rinkliavos". Šis išaiškinimas nurodo, kaip apskaityti vyriausybių nustatytas rinkliavas. Įsipareigojimas mokėti rinkliavą apskaitomas finansinėse ataskaitose, kai įmonė užsiima veikla, dėl kurios ji turi mokėti rinkliavą. Standarto pataisos neturi reikšmingos įtakos finansinėms ataskaitoms.

Naujų ir/ar pakeistų TAS, TFAS ir TFAIK išaiškinimų taikymas

Buvo išleista keletas naujų ir peržiūrėtų Tarptautinių finansinės atskaitomybės standartų ir jų paaiškinimų, kurie bus privalomi ataskaitiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2016 m. sausio 1 d. ir vėliau. Bendrovė nusprendė ankščiau netaikyti naujų standartų ir paaiškinimų. Žemiau yra pateikiami Bendrovės vadovybės įvertinimai dėl galimos naujų ir peržiūrėtų standartų įtakos juos pirmą kartą pritaikius:

• 1 TAS "Finansinių ataskaitų pateikimas" pataisos: Atskleidimo iniciatyva (įsigalioja nuo ar po 2016 m. sausio 1 d. prasidedančiais finansiniais metais, bet ne anksčiau nei bus priimtas ES). Šio pakeitimo tikslas yra išaiškinti 1 TAS, pašalinant tariamas kliūtis ataskaitų ruošėjams naudoti savo vertinimus, susijusius su finansinių ataskaitų pateikimu. Bendrovė dar nėra įvertinusi šio standarto taikymo įtakos.
• 16 TAS "Ilgalaikis materialusis turtas" ir 38 TAS "Nematerialusis turtas" pataisos: Priimtinų nusidėvėjimo ir amortizacijos metodų paaiškinimas (įsigalioja nuo ar po 2016 m. sausio 1 d. prasidedančiais finansiniais metais, bet ne anksčiau nei bus priimtas ES). Pataisos pateikia papildomas gaires, kaip gali būti skaičiuojamas ilgalaikio materialiojo turto ir nematerialiojo turto nusidėvėjimas ir amortizacija. Paaiškinama, kad pajamomis pagrįstas metodas nėra laikomas tinkamu turto naudojimui atspindėti. Ši pataisa neturės įtakos Bendrovės finansinei būklei ar rezultatams, kadangi Bendrovė nenaudoja pajamomis pagrįstų nusidėvėjimo ir amortizacijos metodų.
• 19 TAS "Išmokos darbuotojams" pataisos (įsigalioja nuo ar po 2015 m. vasario 1 d. prasidedančiais finansiniais metais). Šios pataisos nurodo, kaip apskaityti darbuotojų įnašus į nustatytų įmokų planus. Kadangi Bendrovės darbuotojai nedaro tokių įnašų, šios 19 TAS pataisos taikymas neturės įtakos Bendrovės finansinėms ataskaitoms.
• 27 TAS "Nuosavybės metodas atskirose finansinėse ataskaitose" pataisos (įsigalioja nuo ar po 2016 m. sausio 1 d. prasidedančiais finansiniais metais, bet ne anksčiau nei bus priimtas ES). Pataisos sugrąžina nuosavybės metodą kaip galimą alternatyvą investicijų į dukterines, bendras įmones ir asocijuotas įmones apskaitai bendrovės atskirose finansinėse ataskaitose. Bendrovė mano, jog 27-asis TAS pataisa neturės įtakos finansinėms ataskaitoms.
• 9 TFAS "Finansinės priemonės" (įsigalioja nuo ar po 2018 m. sausio 1 d. prasidedančiais finansiniais metais, bet ne anksčiau nei bus priimtas ES). 9 TFAS pakeis 39 TAS, kuriose nustatyta nauja finansinio turto klasifikavimo ir vertinimo tvarka, finansinio turto apskaitai bei rizikos mažinimo apskaitai. Bendrovė dar neįvertino šio standarto taikymo įtakos.

2.1. Finansinių ataskaitų parengimo pagrindas (tęsinys)

Naujų ir/ar pakeistų TAS, TFAS ir TFAIK išaiškinimų taikymas (tęsinys)

• 10 TFAS, 12 TFAS ir 28 TAS pataisos Investicinės bendrovės: konsolidavimo išimtis (įsigalioja nuo/po 2016 m. sausio 1 d. prasidedančiais finansiniais metais, bet ne anksčiau nei bus priimtas ES). Pataisos yra skirtos spręsti problemas, kurios iškilo investicinėms bendrovėms taikant konsolidavimo reikalavimų išimtį. Bendrovė nemano, kad šios pataisos turės reikšmingos įtakos finansinėms ataskaitoms, nes Bendrovė neatitinka investicinės bendrovės kriterijų.
• 10 TFAS ir 28 TAS pataisos Turto pardavimas ar įnašai tarp investuotojo ir jo asocijuotos bendrovės ar bendros įmonės (patvirtinimas atidėtas neribotam laikui). Pataisomis sprendžiama pripažinta neatitiktis tarp 10 TFAS ir 28 TAS reikalavimų susijusių su turto pardavimu ar įnašais tarp investuotojo ir jo asocijuotos bendrovės ar bendros įmonės. Pagrindinė pataisų pasekmė yra ta, kad pripažįstamos visos pajamos ar nuostoliai, kai sandoris apima verslo perleidimą, ir pripažįstama dalis pajamų ar nuostolių, kai sandoris apima turtą, kuris neatitinka verslo apibrėžimo. Bendrovė nemano, kad šios pataisos turės reikšmingos įtakos finansinėms ataskaitoms.
• 11 TFAS "Jungtinė veikla": Jungtinės veiklos dalies įsigijimo apskaita (įsigalioja nuo ar po 2016 m. sausio 1 d. prasidedančiais finansiniais metais, bet ne anksčiau nei bus priimtas ES). 11 TFAS apibrėžia bendrų įmonių ir jungtinės veiklos dalies įsigijimo apskaitą. Pataisoje pateikiamos naujos gairės, kaip apskaityti jungtinės veiklos dalies, kuri atitinka verslo apibrėžimą pagal TFAS, įsigijimą ir nurodoma tinkama tokių įsigijimų apskaitos tvarka. Bendrovė nemano, kad pataisa turės reikšmingos įtakos finansinėms ataskaitoms, kadangi ji nėra jungtinės veiklos susitarimo šalis.
• 14 TFAS "Reguliacinės atidėtos sąskaitos" (įsigalioja nuo ar po 2016 m. sausio 1 d. prasidedančiais finansiniais metais, bet ne anksčiau nei bus priimtas ES). 14 TFAS leidžia pirmą kartą IFRS taikančioms bendrovėms nenutraukti reguliuojamo tarifo turto ir įsipareigojimų pripažinimo. Tačiau siekiant palyginamumo su bendrovėmis, kurios jau taiko TFAS ir nepripažįsta tokių sumų, pagal standartą reikalaujama, kad tarifo reguliavimo poveikis būtų pateikiamas atskirai nuo kitų sumų. Ši pataisa neturės įtakos Bendrovės finansinei būklei ar rezultatams, kadangi Bendrovė nėra pirmą kartą taikanti TFAS.
• 15 TFAS "Pajamos iš sutarčių su klientais" (įsigalioja nuo ar po 2018 m. sausio 1 d. prasidedančiais finansiniais metais, bet ne anksčiau nei bus priimtas ES). 15 TFAS nustato penkių pakopų modelį, kuris taikomas iš sutarties su klientu uždirbtoms pajamoms pripažinti nepriklausomai nuo pajamas uždirbusio sandorio tipo ar ūkio šakos. Reikės atskleisti išsamią informaciją, įskaitant bendros pajamų sumos paskirstymą į komponentus; informaciją apie veiklos įsipareigojimus; sutarties turto ir įsipareigojimų straipsnio likučių pokyčius tarp laikotarpių ir pagrindinius sprendimus bei apskaitinius įvertinimus. Bendrovė dar neįvertino šio standarto taikymo įtakos.
• 16 TFAS "Nuoma" (įsigalioja nuo ar po 2019 m. sausio 1 d. prasidedančiais finansiniais metais, bet ne anksčiau nei bus priimtas ES).16 TFAS pakeičia 17 TAS ir nurodo, kaip pripažinti, vertinti ir atskleisti nuomą. Standarte pateikiamas vienintelis nuomininko apskaitos modelis, pagal kurį reikalaujama, kad nuomininkai pripažintų turtą ir įsipareigojimus pagal visas nuomos sutartis, nebent nuomos terminas yra 12 mėnesių ar trumpesnis, arba turtas yra mažavertis. Nuomotojų apskaita iš esmės nesikeičia. Bendrovė dar neįvertino šio standarto taikymo įtakos.

TFAS patobulinimai

• 2013 m. gruodžio mėn. TASV išleido 2010 2012 m. ciklo metinius TFAS patobulinimus (įsigalioja nuo ar po 2015 m. vasario 1 d. prasidedančiais finansiniais metais): 2 TFAS "Mokėjimas akcijomis"; 3 TFAS "Verslo jungimai"; 8 TFAS "Veiklos segmentai"; 13 TFAS "Tikrosios vertės nustatymas"; 16 TAS "Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai"; 24 TAS "Susijusių šalių atskleidimas"; 38 TAS "Nematerialusis turtas".
• '2014 m. rugsėjo mėn. TASV išleido 2012–2014 m. ciklo metinius TFAS patobulinimus (įsigalioja nuo ar po 2016 m. sausio 1 d. prasidedančiais finansiniais metais, bet ne anksčiau nei bus priimti ES): 5 TFAS "Ilgalaikis turtas skirtas parduoti ir nutraukta veikla"; 7 TFAS "Finansinės priemonės. Atskleidimai"; 19 TAS "Išmokos darbuotojams"; 34 TAS "Tarpinė finansinė atskaitomybė".

Dėl šių pataisų gali atsirasti pasikeitimų Bendrovės apskaitos politikoje ar atskleidžiamoje informacijoje, tačiau jos neturės įtakos Bendrovės finansinei būklei ar rezultatams.

Bendrovė planuoja pradėti taikyti aukščiau aprašytus standartus ir išaiškinimus jų įsigaliojimo datą, jei jie bus priimti taikyti Europos Sąjungoje.

2.2. Užsienio valiutos

Apskaitinė valiuta

Bendrovė apskaitą tvarko ir šiose finansinėse ataskaitose visos sumos yra apskaitytos ir pateiktos Lietuvos Respublikos nacionaline valiuta, eurais, kuri yra Bendrovės funkcinė valiuta.

Sandoriai ir likučiai

Sandoriai užsienio valiuta perskaičiuojami į apskaitinę valiutą naudojant valiutų kursus, galiojančius sandorių atlikimo dieną. Pelnas ir nuostoliai, atsirandantys vykdant atsiskaitymus, susijusius su šiais sandoriais, bei perskaičiuojant piniginius turto bei įsipareigojimų likučius, išreikštus užsienio valiuta ataskaitų sudarymo datai galiojančiu kursu, apskaitomai bendrųjų pajamų ataskaitoje kaip finansinės veiklos pajamos arba sąnaudos.

Nepiniginis turtas ir įsipareigojimai užsienio valiuta, kurie apskaitomi istorine savikaina, yra įvertinami eurais sandorio dieną galiojančiu oficialiu valiutos keitimo kursu.

2.3. Veiklos segmentai

Veiklos segmentas - išskirta verslo sudedamoji dalis, kurios verslo rizika ir pelningumas skiriasi nuo kitų verslo sudedamųjų dalių.

Pagrindinį sprendimus priimantį Bendrovės organą, kuris yra atsakingas už Bendrovės išteklių paskirstymą ir verslo segmentų veiklos rezultatų įvertinimą, sudaro Valdyba, kuri priima strateginius sprendimus.

Bendrovės vadovybė išskyrė šiuos verslo segmentus (5 pastaba):

• KNF naftos terminalas Klaipėdoje, teikiantis naftos produktų perkrovimo bei kitas susijusias paslaugas.
• SGD suskystintų gamtinių dujų terminalas Klaipėdoje, teikia suskystintų gamtinių dujų krovos, saugojimo, išdujinimo ir tiekimo į magistralinį vamzdyną paslaugas.
• SKB Subačiaus kuro bazė Kupiškio rajone, teikianti naftos produktų ilgalaikio saugojimo ir autocisternų užpylimo paslaugas.
• GDP planuojama mažos apimties suskystintų gamtinių dujų perkrovos veikla, kuri planuojama pradės veiklą bei paslaugų teikimą nuo 2017 m. Šiuo metu šis verslo vienetas užsiima šiai veiklai reikalingos infrastruktūros statybos projektu ir verslo sąlygų sukūrimu.

2.4. Investicijos į dukterines įmones

Bendrovė investicijas į dukterines įmones apskaito įsigijimo metodu. Dukterine laikoma įmonė, kurią Bendrovė kontroliuoja. Dukterinės įmonės finansinės ataskaitos periodas sutampa su Bendrovės. Jeigu reikalinga, apskaitos politikos koregavimai atliekami, kad sutaptų su Bendrovės. Bendrovė kiekvieno laikotarpio pabaigoje vertina ar nereikalingas papildomas investicijos į dukterinę įmonę vertės sumažėjimas. Bendrovė kiekvieno laikotarpio pabaigoje nustato, ar yra objektyvių priežasčių, kurios galėtų įtakoti investicijos į dukterinę įmonę vertės sumažėjimą. Jeigu taip atsitinka, Bendrovė apskaičiuoja vertės sumažėjimo sumą kaip skirtumą tarp dukterinės įmonės atgautinos sumos ir jos apskaitinės vertės ir rezultatą apskaito pelne (nuostoliuose) bendrųjų pajamų ataskaitoje.

2.5. Investicijos į asocijuotas įmones

Bendrovė investicijas į asocijuotas įmones apskaito nuosavybės metodu. Asocijuota laikoma įmonė, kuriai Bendrovė gali daryti reikšmingą įtaką, bet nekontroliuoja finansinės ir veiklos politikos. Manoma, kad egzistuoja reikšminga įtaka, kai Bendrovė turi tarp 20 ir 50 proc. kitos bendrovės balsavimo teisės.

Taikant nuosavybės metodą, investicija į asocijuotą įmonę finansinės būklės ataskaitoje apskaitoma savikaina pakoreguota Bendrovei priklausančios asocijuotos įmonės grynojo turto pasikeitimo dalimi. Prestižas, susijęs su asocijuota įmone, yra įtrauktas investicijos apskaitinėje vertėje ir nėra nudėvimas ar individualiai tikrinamas nuvertėjimui.

Asocijuotos įmonės tenkantis veiklos rezultatas yra apskaitomas pelne (nuostoliuose).

2.5. Investicijos į asocijuotas įmones (tęsinys)

Asocijuotos įmonės finansinės ataskaitos periodas sutampa su Bendrovės. Jeigu reikalinga, apskaitos politikos koregavimai atliekami, kad sutaptų su Bendrovės. Apskaičius nuosavybės metodu, Bendrovė vertina ar nereikalingas papildomas investicijos į asocijuotą įmonę vertės sumažėjimas. Bendrovė kiekvieno laikotarpio pabaigoje nustato, ar yra objektyvių priežasčių, kurios galėtų įtakoti investicijos į asocijuotas įmones vertės sumažėjimą. Jeigu taip atsitinka, Bendrovė apskaičiuoja vertės sumažėjimo sumą kaip skirtumą tarp asocijuotos įmonės atgautinos sumos ir jos apskaitinės vertės ir rezultatą apskaito "Asocijuotų įmonių grynojo pelno (nuostolių) dalis" bendrųjų pajamų ataskaitoje (7 pastaba).

Nerealizuotas pelnas atsirandantis iš nuosavybės metodu apskaitytomis sandorių investicijomis yra eliminuojamas iš investicijos suma, atitinkančia Bendrovės valdomos investicijos dalį. Nerealizuoti nuostoliai yra eliminuojami tokiu pat būdu, tačiau tokia apimtimi, kuri nerodo vertės sumažėjimo.

2.6. Ilgalaikis nematerialusis turtas

Atskirai įsigyjamas nematerialusis turtas pradinio pripažinimo metu apskaitomas įsigijimo savikaina. Vėliau nematerialusis turtas yra apskaitomas įsigijimo savikaina atėmus sukauptą amortizaciją ir sukauptą vertės sumažėjimą. Nematerialiojo turto naudingo tarnavimo laikas gali būti apibrėžtas arba ne. 2015 m. gruodžio 31 d. ir 2014 m. gruodžio 31 d. Bendrovė neturėjo nematerialaus turto su neapibrėžtu naudingo tarnavimo laiku. Nematerialusis turtas su apibrėžtu naudingo tarnavimo laiku yra amortizuojamas nuo 3 iki 4 metų laikotarpiu ir įvertinamas jo vertės sumažėjimas, kai tik atsiranda požymių, kad jis gali būti nuvertėjęs. Amortizavimo periodai ir metodika nematerialiajam turtui su apibrėžtu naudingo tarnavimo laiku yra peržiūrimi kiekvienų finansinių metų pabaigoje (3 pastaba).

Išlaidos susijusios su programinės įrangos palaikymu yra apskaitomos sąnaudose jų atsiradimo metu.

2.7. Nekilnojamas turtas, įranga ir įrengimai

Nekilnojamas materialus turtas, įranga ir įrengimai priskiriami ilgalaikiam materialiajam turtui, jei jų tarnavimo trukmė yra ilgesnė nei vieneri metai (4 pastaba).

Bendrovės ilgalaikis materialusis turtas apskaitomas įsigijimo verte atėmus sukauptą nusidėvėjimą ir įvertintus vertės sumažėjimo nuostolius.

Pradinę ilgalaikio materialiojo turto vertę sudaro įsigijimo kaina, įskaitant negrąžinamus įsigijimo mokesčius, kapitalizuotos skolinimosi išlaidos ir visos tiesiogiai priskirtinos išlaidos, susijusios su turto parengimu eksploatuoti arba perkėlimu į jo naudojimo vietą. Išlaidos, tokios kaip remonto ir eksploatacijos, patirtos ilgalaikiam materialiajam turtui pradėjus veikti, paprastai yra apskaitomos to laikotarpio, kai jos buvo patirtos, pelne (nuostoliuose).

Kai ilgalaikio materialaus turto dalys turi skirtingus naudingo tarnavimo laikotarpius, jie yra apskaitomi kaip atskiri nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų vienetai (pagrindiniai komponentai).

Ilgalaikio turto naudingo tarnavimo laikas, likvidacinės vertės ir nusidėvėjimo metodas yra reguliariai peržiūrimi užtikrinant, kad nusidėvėjimo terminas ir kiti įvertinimai atitinka numatomą ilgalaikio materialiojo turto naudingo tarnavimo laikotarpį.

Nebaigta statyba apskaitoma įsigijimo verte. Ją sudaro statybos, statinių ir įrenginių vertė bei kitos tiesiogiai priskirtinos išlaidos. Nebaigtos statybos nusidėvėjimas neskaičiuojamas tol, kol statyba nėra baigta, ir turtas neparuoštas naudoti.

Kai ilgalaikis materialusis turtas yra nurašomas arba kitaip perleidžiamas, jo įsigijimo vertė bei susijęs nusidėvėjimas toliau nebeapskaitomi finansinėse ataskaitose, o su tuo susijęs pelnas arba nuostoliai, apskaičiuojami kaip skirtumas tarp pajamų ir perleisto ilgalaikio materialiojo turto balansinės vertės, apskaitomi pelne (nuostoliuose).

Remonto išlaidos yra pridedamos prie apskaitinės ilgalaikio materialiojo turto vertės, jei yra tikėtina, kad Bendrovė gaus ateityje ekonominę naudą iš šių išlaidų, ir jei jas galima patikimai įvertinti. Pakeistos dalies apskaitinė vertė yra nurašoma. Visos kitos remonto ir priežiūros išlaidos yra pripažįstamos sąnaudomis bendrųjų pajamų ataskaitoje tuo metu, kai jos yra patiriamos.

Didelės vertės atsarginės dalys, kurias tikimasi naudoti ilgiau nei vienerius metus, yra apskaitomos ilgalaikiame materialiajame turte. Atsarginės detalės yra apskaitomos įsigijimo savikaina atėmus sukauptą nusidėvėjimą bei vertės sumažėjimą Nusidėvėjimas yra skaičiuojamas per įvertintus konkretaus ilgalaikio materialiojo turto, su kuriuo atsarginės dalys yra susijusios, naudingo tarnavimo laikotarpius, taikant tiesiogiai proporcingą metodą.

2.7. Nekilnojamas turtas, įranga ir įrengimai (tęsinys)

Nusidėvėjimas skaičiuojamas taikant tiesiogiai proporcingą metodą per tokius naudingo tarnavimo laikotarpius (metais):

Ilgalaikis nematerialus turtas	3 – 4
Programinė įranga	3
Kitas nematerialusis turtas	4
Ilgalaikis materialus turtas Žemė	-
Pastatai	38 – 60
Administracinės, gamybinės paskirties ir kiti pastatai Spec. paskirties pastatai	60 38
Statiniai	15 - 30
Siurblinės Operatorių nameliai, laikinieji ir kiti statiniai Kelio danga, aikštelės, tvoros, vartai ir ryšių tinklai	30 18 15
Technologiniai įrenginiai, įrengimai ir sistemos	5 – 55
Jungiamasis dujų vamzdynas	55
Estakados, rezervuarai, talpyklos Naftos produktų filtrai	30 20
Elektros tinklų sistema	18
Vamzdynai ir gaisrinės saugos sistemos	15
Kiti dujų sistemos technologiniai įrengimai, mašinos ir sklendės	13
Kompresoriai, el. varikliai	13
Orapūtės, šilumokaičiai, staklės ir naftos produktų vamzdynų sklendės	8
Įpylimo/išpylimo, pakrovimo įrenginiai	8
Kiti technologiniai įrenginiai, įrengimai ir sistemos	5
Inventorius	4 - 6
Biuro įranga	4
Baldai	6
Matavimo, reguliavimo įtaisai, darbo įrankiai	4 - 10
Dujų sudėties nustatymo ir apskaitymo sistema	9
Kiti matavimo prietaisai	4
Reguliavimo įtaisai	10
Kompiuterinė ir ryšių įranga	4
Transporto priemonės ir kitas ilgalaikis materialusis turtas	6

2.8. Finansinis turtas – pirminis pripažinimas ir vertinimas

Finansinis turtas yra skirstomas į finansinį turtą, vertinamą tikrąja verte, vertės pokytį apskaitant per pelną (nuostolius), finansinį turtą, laikomą iki išpirkimo termino, suteiktas paskolas ir gautinas sumas bei finansinį turtą, skirtą parduoti. Bendrovė nustato finansinio turto klasifikavimą jo pirminio pripažinimo metu.

Iš pradžių investicijos yra apskaitomos įsigijimo verte, kuri yra lygi sumokėto atlyginimo tikrajai vertei, įtraukiant (išskyrus finansinį turtą, vertinamą tikrąja verte per pelną (nuostolius) sandorio sudarymo sąnaudas. Bendrovės finansinį turtą sudaro pinigai ir trumpalaikiai indėliai, pirkėjų skolos ir kitos gautinos sumos, suteiktos paskolos ir kitos gautinos sumos, investicijos, laikomos iki išpirkimo.

Finansinis turtas arba finansiniai įsipareigojimai, vertinami tikrąja verte per pelną (nuostolius)

Finansinis turtas ar finansiniai įsipareigojimai Bendrovės vadovybės sprendimu yra priskiriami šiai kategorijai pirminio pripažinimo metu, jeigu jie atitinka šiuos reikalavimus:

• toks priskyrimas panaikina ar reikšmingai sumažina skirtumus, kurie atsirastų taikant nevienodus turto ar įsipareigojimų vertinimo principus ir atitinkamai skirtingus pelno ar nuostolių pripažinimo principus;
• turtas ar įsipareigojimai priklauso finansinio turto, finansinių įsipareigojimų ar abiejų grupei, kurie yra vertinami tikrąja verte, remiantis dokumentais pagrįsta rizikos valdymo ar investavimo strategija;
• finansinė priemonė apima įterptinę išvestinę priemonę, nebent įterptinė išvestinė priemonė reikšmingai nepakeičia pinigų srautų ar akivaizdu, neatliekant detalaus vertinimo, kad atskirai ji nebūtų apskaityta.

Finansinis turtas ir finansiniai įsipareigojimai, kurie apskaitomi tikrąja verte per pelną (nuostolius), finansinės būklės ataskaitoje yra vertinami tikrąja verte. Su perkainojimu susijęs pelnas arba nuostoliai yra apskaitomi tiesiogiai pelne (nuostoliuose). Šių investicijų palūkanų pajamos ir išlaidos bei dividendai yra pripažįstami kaip atitinkamos palūkanų pajamos ir dividendų pajamos ar palūkanų sąnaudos.

2.8. Finansinis turtas – pirminis pripažinimas ir vertinimas (tęsinys)

2015 m. gruodžio 31 d. ir 2014 m. gruodžio 31 d. Bendrovė finansinio turto ir finansinių įsipareigojimų, kurie apskaitomi tikrąja verte per pelną (nuostolius), neturėjo.

Iki išpirkimo dienos laikomos investicijos

Finansinis turtas (kuris nėra išvestinė finansinė priemonė) su fiksuotais arba nustatytu būdu apskaičiuojamais mokėjimais ir fiksuota trukme klasifikuojamas kaip laikomas iki išpirkimo termino, jeigu Bendrovė ketina ir gali jį laikyti iki išpirkimo termino pabaigos. Iki išpirkimo termino laikomos investicijos yra apskaitomos amortizuota verte, naudojant efektyvios palūkanų normos metodą. Pradžioje apskaitomos įsigijimo savikaina (suteikto atlygio tikrąja verte), o vėliau - amortizuota verte, naudojant efektyvios palūkanų normos metodą. Pelnas ir nuostoliai yra apskaitomi pelne (nuostoliuose) amortizuojant iki išpirkimo termino laikomas investicijas, jas nurašant arba apskaitant jų vertės sumažėjimą.

Efektyvios palūkanų normos metodas yra metodas, skirtas finansinio turto ar įsipareigojimo amortizuotai savikainai apskaičiuoti ir palūkanų pajamoms ar sąnaudoms paskirstyti per atitinkamą laikotarpį. Efektyvi palūkanų norma yra norma, kuri leidžia tiksliai diskontuoti būsimus mokėjimus grynaisiais pinigais per numatomą finansinio įsipareigojimo galiojimo laikotarpį arba, kur galima, per trumpesnį laikotarpį.

Paskolos ir gautinos sumos

Paskolos ir gautinos sumos (kurios nėra išvestinė finansinė priemonė) yra finansinis turtas su fiksuotais arba nustatytu būdu apskaičiuojamais mokėjimais, kuriuo neprekiaujama aktyvioje rinkoje. Toks turtas yra apskaitomas amortizuota verte, naudojant efektyvios palūkanų normos metodą. Pelnas ir nuostoliai yra apskaitomi pelne (nuostoliuose) amortizuojant paskolas ir gautinas sumas, jas nurašant arba apskaitant jų vertės sumažėjimą (10, 11 ir 17 pastaba).

Galimas parduoti finansinis turtas

Galimas parduoti finansinis turtas – tai finansinis turtas (kuris nėra išvestinė finansinė priemonė), nepriskiriamas nė vienai iš trijų aukščiau paminėtų grupių. Po pirminio pripažinimo finansinis turtas, skirtas parduoti, finansinėse ataskaitose apskaitomas tikrąja verte. Pelnas ar nuostoliai, susiję su tikrosios vertės pasikeitimu, yra apskaitomi atskirame nuosavo kapitalo straipsnyje tol, kol Bendrovė neparduos šio finansinio turto ar nepripažins jo vertės sumažėjimo. Tuomet sukauptas pelnas arba nuostoliai, anksčiau apskaityti nuosavame kapitale, pripažįstami pelne (nuostoliuose) (12 pastaba).

2.9. Parduoti laikomas turtas

Ilgalaikį turtą ir perleidžiamo turto grupes Bendrovė klasifikuoja kaip skirtas parduoti, jei jų balansinė vertė bus atgaunama daugiausiai iš pardavimo, o ne toliau jį naudojant. Toks ilgalaikis turtas ir perleidžiamo turto grupės, klasifikuojamos kaip laikomos parduoti, yra įvertinamos mažesne iš jų balansinės vertės ir tikrosios vertės atėmus pardavimo išlaidas. Pardavimo išlaidos yra sąnaudos, tiesiogiai priskiriamos pardavimui, išskyrus finansines ir pelno mokesčio sąnaudas.

Klasifikavimo į skirtą parduoti turtą kriterijai laikomi įgyvendintais tik tada, kai labai tikėtina, kad pardavimas įvyks, o turtas ar perleidžiamo turto grupė gali būti nedelsiant parduota esamos būklės. Pardavimui įvykdyti reikalingi veiksmai turėtų parodyti, kad nėra tikėtina, jog pardavimas gali būti nutrauktas. Vadovybė turi būti įsipareigojusi atlikti tikėtiną pardavimą per vienerius metus nuo perkėlimo datos.

Turtas ir įsipareigojimai, klasifikuojami kaip skirti parduoti, pateikiami finansinės būklės ataskaitoje atskirai kaip trumpalaikiai straipsniai.

2.10. Finansinio turto ir įsipareigojimų pripažinimo nutraukimas

Finansinis turtas

Finansinio turto (ar, kur tinkama, dalis finansinio turto ar dalies panašaus finansinio turto grupės) pripažinimas yra nutraukiamas, kai:

• baigiasi teisės į finansinio turto pinigų srautus galiojimo laikas;
• Bendrovė išlaikė teisę į pinigų srautus, bet prisiėmė įsipareigojimą sumokėti visą sumą trečiajai šaliai pagal perleidimo sutartį per trumpą laiką; ar
• Bendrovė perleido savo teisę gauti pinigines įplaukas iš turto arba (a) perleido iš esmės visą su finansinio turto nuosavybe susijusią riziką ir naudą, arba (b) nei perleido, nei išlaikė su finansiniu turtu susijusios rizikos ir naudos, bet perleido šio turto kontrolę.

2.10. Finansinio turto ir įsipareigojimų pripažinimo nutraukimas (tęsinys)

Finansinis turtas (tęsinys)

Kai Bendrovė perleidžia teises į turto pinigų srautus, bet neperleidžia su turto nuosavybe susijusios rizikos, naudos ir turto kontrolės, turtas yra pripažįstamas tiek, kiek Bendrovė yra su juo susijusi.

Finansiniai įsipareigojimai

Finansinio įsipareigojimo pripažinimas nutraukiamas, kai jis yra padengiamas, atšaukiamas ar baigiasi jo terminas.

2.11. Išmokos darbuotojams

Socialinio draudimo įmokos

Bendrovė už savo darbuotojus moka socialinio draudimo įmokas į Valstybinį socialinio draudimo fondą (toliau – Fondas) pagal nustatytų įmokų planą, vadovaujantis vietiniais teisiniais reikalavimais. Nustatytų įmokų planas – tai planas, pagal kurį Bendrovė moka fiksuoto dydžio įmokas į Fondą ir neturi teisinio ar konstruktyvaus įsipareigojimo toliau mokėti įmokas, jei Fondas neturi pakankamai turto, kad sumokėtų visas išmokas darbuotojams, susijusias su jų darbu dabartiniu ir ankstesniais laikotarpiais. Socialinio draudimo įmokos pripažįstamos sąnaudomis pagal kaupimo principą ir priskiriamos prie darbo užmokesčio sąnaudų.

Išeitinės kompensacijos

Išeitinės kompensacijos darbuotojams mokamos nutraukus darbo santykius su darbuotoju iki įprasto išėjimo į pensiją amžiaus arba darbuotojui priėmus sprendimą savo noru išeiti iš darbo mainais į tokias išmokas. Bendrovė pripažįsta išeitines išmokas tada, kai ji yra akivaizdžiai įpareigota nutraukti darbo santykius su esamais darbuotojais pagal detalų oficialų darbo santykių nutraukimo planą be galimybės jo atsisakyti arba įpareigota mokėti išeitines išmokas po to, kai jos buvo pasiūlytos už išėjimą iš darbo savo noru. Išeitinės yra diskontuojamos iki dabartinės vertės, taikant rinkos palūkanų normą.

Išmokų įsipareigojimo dabartinė vertė nustatoma diskontuojant įvertintus būsimus pinigų srautus, remiantis ilgalaikių Lietuvos Vyriausybės vertybinių popierių, išreikštų ta pačia valiuta kaip išmokos, ir kurių išmokėjimo laikotarpis panašus į numatomą mokėjimų laikotarpį, palūkanų norma. Aktuarinis pelnas ar nuostoliai iš karto pripažįstami kitose bendrosiose pajamose (16 pastaba).

2.12. Atsargos

Atsargos apskaitomos žemesniąja savikainos ir grynosios realizacinės vertės dalimi. Grynoji realizacinė vertė yra įvertinta pardavimo kaina, esant įprastinėms verslo sąlygoms, atėmus užbaigimo, rinkodaros ir paskirstymo išlaidas. Atsargų savikainą sudaro įsigijimo kaina, transporto išlaidos bei kitos sąnaudos tiesiogiai susijusios su atsargų įsigijimu. Savikaina apskaičiuojama FIFO metodu. Atsargos, kurios nebegali būti realizuotos, yra nurašomos (9 pastaba).

2.13. Pinigai ir pinigų ekvivalentai

Pinigus sudaro pinigai banko sąskaitose. Pinigų ekvivalentai yra trumpalaikės, labai likvidžios investicijos, lengvai konvertuojamos į žinomą pinigų sumą. Tokių investicijų terminas neviršija trijų mėnesių, o vertės pokyčių rizika yra labai nežymi (14 pastaba).

Pinigų srautų ataskaitoje pinigus ir pinigų ekvivalentus sudaro pinigai, indėliai banko sąskaitose, kitos trumpalaikės labai likvidžios investicijos, kurių terminas yra mažiau nei trys mėnesiai.

2.14. Paskolos

Skolinimosi sąnaudos, susijusios su paskolomis nekilnojamam turtui, įrengimams ir įrangai įsigyti, pripažįstamos to turto įsigijimo sąnaudų dalimi ir yra atitinkamai pridedamos prie įsigijimo savikainos.

Gavimo momentu paskolos apskaitomos gautų lėšų suma, atsižvelgiant į patirtas sandorio sąnaudas. Vėliau paskolos apskaitomos amortizuota savikaina, taikant efektyvios palūkanų normos metodą; bet koks skirtumas tarp gautų lėšų (neįskaitant patirtų sandorio sąnaudų) ir išpirkimo vertės, pripažįstamas pelne (nuostoliuose) per skolinimosi laikotarpį, išskyrus kapitalizuotą dalį (4, 17 ir 25 pastabos).

Skolinimosi išlaidas, kurios sudaro ilgo parengimo turto savikainos dalį, įmonė turi pradėti kapitalizuoti nuo kapitalizavimo pradžios. Kapitalizavimo pradžia yra laikoma diena, kai įmonė pirmą kartą įvykdo visas šias sąlygas: patiria išlaidas tam turtui; patiria skolinimosi išlaidas; vykdo veiklą, reikalingą parengti turtą numatomam naudojimui ar pardavimui.

2.14. Paskolos (tęsinys)

Bendrovė turi nutraukti skolinimosi išlaidų kapitalizavimą, kai iš esmės visa veikla, būtina ilgo parengimo turtui parengti numatomam naudojimui ar pardavimui, yra baigta. Paprastai turtas numatomam naudojimui ar pardavimui yra parengtas, kai baigiama fizinė jo statyba, net jei įprastas administravimo darbas dar tęsiamas. Nors ir lieka mažų pakeitimų, pavyzdžiui, turto apdaila pagal pirkėjo ar naudotojo nurodymus, tai rodo, kad iš esmės visa veikla jau yra baigta.

2.15. Lizingas (finansinė nuoma) ir veiklos nuoma

Sprendimas, ar sutartis yra nuomos sutartis, yra paremtas informacija sutarties pasirašymo datą. Yra vertinama, ar sutartis yra susijusi su specifiško turto naudojimu bei ar sutartis suteikia teisę naudoti turtą.

Finansinė nuoma

Finansinė nuoma, pagal kurią visa su nuosavybe susijusi rizika ir teikiama nauda perduodama Bendrovei kaip turto savininkui, yra kapitalizuojama lizingo sutarties pasirašymo metu lizinguojamo turto tikrąja verte ar, jei mažesnė, minimalių lizingo mokėjimų dabartine verte. Lizingo mokėjimai yra paskirstomi tarp finansinių sąnaudų ir lizingo įsipareigojimo dengimo taip, kad būtų palaikoma tolygi palūkanų norma, likusiai mokėjimų daliai. Finansinės sąnaudos yra apskaitomos pelne (nuostoliuose).

Lizinguojamas nuomojamas turtas yra nudėvimas per trumpesnį laikotarpį iš naudingo tarnavimo laiko ar nuomos laikotarpio, jei nėra reikšmingo įrodymo, kad Bendrovei finansinės nuomos laikotarpio pabaigoje pereis nuomojamo turto nuosavybė.

2015 m. gruodžio 31 d. ir 2014 m. gruodžio 31 d. Bendrovė neturėjo pasirašiusi jokių finansinės nuomos sutarčių.

Veiklos nuoma

Nuoma pripažįstama veiklos nuoma, jeigu iš esmės visa su turto nuosavybe susijusi rizika ir nauda neperduodama.

Bendrovė kaip nuomininkas

Veiklos nuomos mokėjimai yra pripažįstami sąnaudomis pelne (nuostoliuose) tiesiogiai proporcingu metodu per numatytą nuomos laikotarpį (30 pastaba).

Bendrovė kaip nuomotojas

Pagal veiklos nuomos sutartis išnuomotas turtas Bendrovės finansinės būklės ataskaitoje yra apskaitomas pagal turto pobūdį. Pajamos iš veiklos nuomos yra pripažįstamos kaip kitos veiklos pajamos pelne (nuostoliuose), naudojant tiesinį metodą per nuomos laikotarpį. Visos veiklos nuomos nuolaidos yra pripažįstamos naudojant tiesinį metodą per nuomos laikotarpį mažinant nuomos pajamas.

2.16. Pelno mokestis

Ataskaitinių ir praėjusių metų pelno mokesčio turtas ir įsipareigojimai yra įvertinti suma, kuri tikimasi bus atgauta iš arba sumokėta mokesčius administruojančiai institucijai, tai pat patikslinimais, atsižvelgiant į ankstesnius metus. Skaičiuojant pelno mokestį yra naudojami tokie mokesčio tarifai, kurie galioja finansinės būklės ataskaitos sudarymo datą.

Pelno mokesčio sąnaudas sudaro einamųjų metų pelno mokesčio ir atidėtojo pelno mokesčio sąnaudos. Pelno mokesčio apskaičiavimas remiasi metiniu pelnu. Pelno mokestis skaičiuojamas pagal Lietuvos mokesčių įstatymų reikalavimus.

2015 m. Lietuvos Respublikos įmonėms taikomas pelno mokesčio tarifas - 15 proc. (2014 m. – 15 proc.) (26 pastaba).

Nuo 2014 m. sausio 1 d. perkeliamų atskaitomų mokestinių nuostolių suma negali būti didesnė kaip 70 proc. ataskaitinių metų apmokestinamo pelno sumos. Mokestiniai nuostoliai gali būti keliami neribotą laikotarpį, išskyrus nuostolius, kurie susidarė dėl vertybinių popierių ir (arba) išvestinių finansinių priemonių perleidimo. Toks perkėlimas nutraukiamas, jei Bendrovė nebetęsia veiklos, dėl kurios šie nuostoliai susidarė, išskyrus atvejus, kai Bendrovė veiklos nebetęsia dėl nuo jos nepriklausančių priežasčių. Nuostoliai iš vertybinių popierių ir (arba) išvestinių finansinių priemonių perleidimo gali būti keliami 5 metus ir padengiami tik iš tokio paties pobūdžio sandorių pelno.

Atidėtasis pelno mokestis pripažįstamas atsižvelgiant į laikinuosius skirtumus tarp turto ir įsipareigojimų apskaitinės vertės ir jų mokesčių bazės grynąją mokestinę įtaką. Atidėtųjų mokesčių turtas ir įsipareigojimai yra vertinami mokesčių tarifu, kuris, kaip tikimasi, bus taikomas laikotarpiu, kuriame bus realizuojamas turtas ar padengiamas įsipareigojimas, atsižvelgiant į mokesčių tarifus, kurie buvo priimti ar iš esmės priimti ataskaitų sudarymo datai.

2.16. Pelno mokestis (tęsinys)

Atidėtojo mokesčio turtas yra pripažįstamas finansinės būklės ataskaitoje tiek, kiek Bendrovės vadovybė tikisi, kad jis bus realizuotas artimiausioje ateityje atsižvelgiant į apmokestinamojo pelno prognozes. Jei tikėtina, kad dalis atidėtojo mokesčio nebus realizuota, ši atidėtojo mokesčio dalis nėra pripažįstama finansinėse ataskaitose.

Atidėtojo pelno mokesčio turtas ir įsipareigojimai yra užskaitomi tarpusavyje, jei įstatymai leidžia užskaityti tarpusavyje pelno mokesčio sąnaudas su pajamomis bei atidėtieji mokesčiai yra tos pačios įmonės ir susiję su ta pačia mokesčių institucija.

2.17. Dividendai

Dividendai finansinėse ataskaitose apskaitomi tuo laikotarpiu, kai juos patvirtina metinis visuotinis akcininkų susirinkimas.

2.18. Pelnas ir sumažintas pelnas, tenkantis vienai akcijai

Vienai akcijai tenkantis pagrindinis pelnas apskaičiuojamas dalijant akcininkams tenkantį grynąjį pelną iš išleistų paprastųjų vardinių akcijų vidutinio svertinio vidurkio. Tuo atveju, kai akcijų skaičius pasikeičia, tačiau tai neįtakoja ekonominių resursų pasikeitimo, vidutinis svertinis išleistų paprastųjų vardinių akcijų vidurkis pakoreguojamas proporcingai akcijų skaičiaus pasikeitimui taip, lyg šis pasikeitimas įvyko ankstesniojo pateikiamo laikotarpio pradžioje. Kadangi nėra jokių pelno (nuostolių) vienai akcijai mažinančių instrumentų, vienai akcijai tenkantis pagrindinis ir sumažintas pelnas nesiskiria (27 pastaba).

2.19. Atidėjiniai

Bendrieji

Atidėjiniai pripažįstami tuomet, kai dėl praeities įvykių Bendrovė turi dabartinį teisinį arba konstruktyvų įsipareigojimą, ir kurių įvykdymui teks išmokėti lėšas bei tokių įsipareigojimų sumą galima patikimai įvertinti. Kai Bendrovė tikisi, kad atidėjinio suma bus atgauta, tokia atgautina suma pripažįstama kaip atskiras turtas, bet tik tada, kai dėl to nekyla abejonių. Atidėjinių sąnaudos sudengtos su atgautinais atidėjiniais yra apskaitomos pelne (nuostoliuose).

Šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos

Bendrovės gauti apyvartiniai taršos leidimai (toliau – ATL) yra apskaitomi taikant "grynojo įsipareigojimo" metodą. Pagal šį metodą Bendrovė ATL apskaito nominaliąja (nuline) verte, kaip tai leidžia TAS 20 "Valstybės dotacijų apskaita ir valstybės paramos pateikimas ataskaitose". Įsipareigojimai įsigyti papildomus ATL yra pripažįstami jiems atsiradus (pvz. įsipareigojimai yra neapskaitomi remiantis tikėtinu ateities taršos kiekiu) ir apskaitomi tik tada, kai Bendrovės faktiškai išmestas taršos kiekis viršija turimų ATL kiekį. ATL sąnaudos yra apskaitomos savikainos straipsnyje pelne (nuostoliuose) (20 pastaba).

2.20. Pajamų pripažinimas

Pajamos pripažįstamos, kai tikėtina, jog Bendrovė gaus su sandoriu susijusią ekonominę naudą, ir kai galima patikimai įvertinti pajamų sumą. Pardavimai apskaitomi atėmus PVM ir suteiktas nuolaidas (22 pastaba).

Naftos produktų krovos pajamos

Bendrovė pajamas iš krovos pripažįsta, atsižvelgdama į paslaugos įvykdymo lygį. Paslaugų įvykdymo lygis yra apskaičiuojamas kaip procentinė išraiška patirtų krovos savikainos išlaidų nuo bendros paslaugų savikainos. Tuo atveju, kai negalima paslaugų sutarties patikimai įvertinti, pajamos yra pripažįstamos tik patirtų sąnaudų dalimi, kurios gali būti kompensuotos.

Talpyklų nuomos pajamos

Nuomos pajamos yra pripažįstamos naudojant tiesinį metodą per nuomos laikotarpį, t.y. nuomos pajamos yra skaičiuojamos vidutiniu viso nuomos laikotarpio tarifu.

Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija reguliuojamos suskystintų gamtinių dujų terminalo veiklos pajamos

Pajamas iš SGDT veiklos, kurias reguliuoja VKEKK, sudaro pajamos iš SGD išdujinimo veiklos, SGD perkrovos veiklos ir saugumo dedamosios, kurios pripažįstamos, kai paslaugos yra suteiktos.

Remiantis SGD terminalo įstatymo 5.2 straipsniu, visi gamtinių dujų perdavimo sistemos vartotojai, įskaitant ir galutinius vartotojus, turi mokėti papildomą saugumo dedamąją kartu su kitais mokėjimais už gamtinių dujų perdavimo paslaugas. Mokėjimai yra surenkami Perdavimo sistemos operatoriaus (toliau – PSO) tiesiogiai iš vartotojų arba iš gamtinių dujų tiekėjų, jei

2.20. Pajamų pripažinimas (tęsinys)

Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija reguliuojamos suskystintų gamtinių dujų terminalo veiklos pajamos (tęsinys)

vartotojai neturi tiesioginių sutarčių su PSO. VKEKK kas metus nustato Saugumo dedamosios dydį proporcingai pagal gamtinių dujų kiekius, kuriuos sunaudojo vartotojai (tiesioginis vartojimas arba perpardavimas). Pagal VKEKK nutarimą, PSO surinktos lėšos yra pervedamos Bendrovei.

Terminalo paslaugų kainos 2014 m. ir 2015 m.:

• SGD išdujinimo paslaugų kaina, nustatyta Bendrovės, remiantis SGD išdujinimo paslaugų kainos viršutine riba, kurią nustatė VKEKK 2015 metams 2014 m. lapkričio 20 d. nutarimu Nr. 03-895 ir 2016 m. 2015 m. gruodžio 23 d. nutarimu Nr. 03-684 bei O3-683.
• SGD perkrovos paslaugų kaina buvo nustatyta VKEKK 2014 m. lapkričio 20 d. Nr. 03-896.

SGD išdujinimo paslaugų kainos viršutinė riba yra koreguojama kasmet, o SGD perkrovos veiklos kaina nustatyta 5 metams.

Prekių pardavimai

Prekių pardavimo pajamos yra pripažįstamos perdavus produkciją ir perleidus riziką pirkėjui, paprastai prekių pristatymo metu.

Palūkanų pajamos

Palūkanų pajamos pripažįstamos kaupimo principu (taikant efektyvios palūkanų normos metodą). Palūkanų pajamos apskaitomos pelne (nuostoliuose).

2.21. Sąnaudų pripažinimas

Sąnaudos apskaitoje pripažįstamos vadovaujantis kaupimo ir palyginimo principais tuo ataskaitiniu laikotarpiu, kai uždirbamos su jomis susijusios pajamos, neatsižvelgiant į pinigų išleidimo laiką. Tais atvejais, kai per ataskaitinį laikotarpį padarytų išlaidų neįmanoma tiesiogiai susieti su konkrečių pajamų uždirbimu, ir jos ateinančiais laikotarpiais neduos pajamų, šios išlaidos pripažįstamos sąnaudomis tą patį laikotarpį, kada buvo patirtos.

Sąnaudų dydis paprastai įvertinamas sumokėta arba mokėtina pinigų suma, neįskaitant PVM. Tais atvejais, kai numatytas ilgas atsiskaitymo laikotarpis ir palūkanos nėra išskirtos, sąnaudų dydis įvertinamas diskontuojant atsiskaitymo sumą rinkos palūkanų norma.

2.22. Turto vertės sumažėjimas

Finansinis turtas

Objektyviai pagrįstas finansinio turto vertės sumažėjimas vertinamas kiekvieną finansinės būklės ataskaitos datą. Finansinio turto vertė laikoma sumažėjusi, jei yra objektyvių įrodymų, kad po turto pirminio pripažinimo įvyko nuostolingas įvykis, neigiamai paveikęs iš to turto gautinus ateityje pinigų srautus, kurie gali būti patikimai įvertinti.

Kai paaiškėja, kad Bendrovė neatgaus visų suteiktų paskolų ir gautinų sumų pagal sutartus apmokėjimo terminus, finansinio turto, apskaityto amortizuota verte, vertės sumažėjimo ar blogų gautinų sumų nuostoliai yra pripažįstami pelne (nuostoliuose).

Ankstesniais laikotarpiais pripažinto vertės sumažėjimo nuostolių atstatymas apskaitomas, kai šių nuostolių sumažėjimas gali būti objektyviai pagrįstas po vertės sumažėjimo apskaitymo atsitikusiais įvykiais. Toks atstatymas apskaitomas pelne (nuostoliuose). Tačiau padidėjusi apskaitinė vertė yra padidinama tik tiek, kad neviršytų amortizuotos vertės, kuri būtų buvusi, jei vertės sumažėjimas nebūtų buvęs apskaitytas.

Iš pirkėjų gautinų sumų vertės sumažėjimas yra apskaitomas tuomet, kai objektyvios aplinkybės (tokios kaip nemokumo tikimybė ar kliento dideli finansiniai nesklandumai) parodo, kad Bendrovė negalės susirinkti visų jai priklausančių gautinų sumų pagal sutartyse nurodytas sąlygas. Gautinų sumų vertės sumažėjimas yra apskaitomas naudojant vertės sumažėjimo sąskaitą. Gautinos sumos yra nurašomos, kai jos yra laikomos niekada nebeatgautinomis.

Finansinis turtas, nevertinamas tikrąja verte pelne arba nuostolyje, yra peržiūrimas kiekvieną balanso sudarymo dieną, siekiant nustatyti jo vertės sumažėjimą.

2.22. Turto vertės sumažėjimas (tęsinys)

Ne finansinis turtas

Bendrovės nefinansinio turto, išskyrus atsargas ir atidėtojo pelno mokesčio turtą, likutinės vertės yra peržiūrimos kiekvieną ataskaitų sudarymo datą, siekiant įvertinti ar yra vertės sumažėjimo požymių. Jei tokie požymiai egzistuoja, yra apskaičiuojama to turto atsiperkamoji vertė.

Ne finansinio turto vertės sumažėjimas yra įvertinamas tuomet, kai įvykiai ir aplinkybės parodo, kad turto vertė gali neatsipirkti. Kai apskaitinė vertė viršija turto atsipirkimo vertę, vertės sumažėjimas apskaitomas pelne (nuostoliuose). Vertės sumažėjimo, apskaityto ankstesniais laikotarpiais, atstatymas apskaitomas, kai yra požymių, kad pripažinti nuostoliai dėl turto vertės sumažėjimo nebeegzistuoja ar reikšmingai sumažėjo. Atstatymas yra apskaitomas pelne (nuostoliuose) tame pačiame straipsnyje, kuriame buvo apskaityti vertės sumažėjimo nuostoliai.

Turto ar įplaukas kuriančio vieneto atsiperkamoji vertė yra jo naudojimo vertė arba grynoji galimo pardavimo kaina, priklausomai nuo to, kuri yra didesnė. Įvertinant naudojimo vertę, apskaičiuoti būsimieji pinigų srautai yra diskontuojami iki jų dabartinės vertės, taikant iki mokestinę diskonto normą, atspindinčią dabartines rinkos prielaidas dėl pinigų vertės laike ir riziką susijusią su tuo turtu.

Vertės sumažėjimo testavimo tikslais, turtas, kurio neįmanoma vertinti atskirai, yra grupuojamas į mažiausią turto grupę, kuriančią pinigų įplaukas tą turtą nepertraukiamai naudojant ir kuri yra nepriklausoma nuo kito turto ar turto grupių kuriamų pinigų srautų ("įplaukas kuriantis vienetas, arba ĮKV").

Kai turto likutinė vertė viršija jo atsiperkamąją vertę, pelne (nuostoliuose) yra apskaitomas vertės sumažėjimo nuostolis. Su ĮKV susiję vertės sumažėjimo nuostoliai yra proporcingai priskiriami turto, priskirto vienetui (vienetų grupei), likutinei vertei sumažinti.

Praėjusiais laikotarpiais pripažintų vertės sumažėjimo nuostolių atstatymas apskaitomas tuomet, kai yra įrodymų, jog apskaityti turto vertės sumažėjimo nuostoliai nebeegzistuoja arba yra sumažėję. Vertės sumažėjimo nuostoliai atstatomi tiek, kad turto likutinė vertė neviršytų tos likutinės vertės, kuri būtų buvusi nustatyta atėmus nusidėvėjimą ar amortizaciją, jei vertės sumažėjimo nuostoliai nebūtų buvę apskaityti. Atstatymas yra apskaitomas pelne (nuostoliuose) tame pačiame straipsnyje, kuriame buvo apskaityti vertės sumažėjimo nuostoliai.

2.23. Įvertinimų naudojimas rengiant finansines ataskaitas

Rengdama finansinę atskaitomybę pagal TFAS, priimtus taikyti Europos Sąjungoje, vadovybė turi atlikti skaičiavimus ir įvertinimus prielaidoms, kurios įtakoja apskaitos principų taikymą bei su turtu ir įsipareigojimais, pajamomis ir išlaidomis susijusius skaičius. Įvertinimai ir su jais susijusios prielaidos yra pagrįsti istorine patirtimi ir kitais veiksniais, kurie atitinka esamas sąlygas, ir kurių rezultatų pagrindu yra daroma išvada dėl turto ir įsipareigojimų likutinių verčių, apie kurias negalima spręsti iš kitų šaltinių. Faktiniai rezultatai gali skirtis nuo apskaičiavimų.

Įvertinimai ir susijusios prielaidos yra nuolat peržiūrimi ir remiasi istorine patirtimi bei kitais veiksniais, įskaitant ateities įvykių, kurie tikimasis yra pagrįsti esamomis aplinkybėmis, lūkesčiais.

Informacija apie svarbius įvertinimus ir prielaidas, žemiau aptarti išsamiau toliau:

Turtas skirtas parduoti

2015 m. balandžio 30 d. Bendrovės valdyba priėmė sprendimą dėl Bendrovės valdomos UAB LITGAS akcijų dalies, sudarančios 1/3 UAB LITGAS įstatinio kapitalo, pardavimo. Bendrovės vadovybės vertinimu 2015 m. balandžio 30 d. yra laikoma šio turto perklasifikavimo į turtą skirtą parduoti data, nes šią datą buvo įgyvendinto visos sąlygos numatytos TFAS 5. Taip pat Bendrovės vadovybės vertinimu, UAB LITGAS akcijų nominali vertė yra artima šio turto, skirto parduoti, tikrajai vertei, atėmus pardavimo išlaidas.

Nematerialaus turto ir nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų naudingojo tarnavimo laikotarpiai

Turto naudingojo tarnavimo laikotarpiai yra peržiūrimi kiekvienais metais ir prireikus, koreguojami, kad atspindėtų likusio naudingojo laikotarpio dabartinį įvertinimą, atsižvelgiant į technologinius pokyčius, turto ekonominį panaudojimą ateityje ir jo fizinę būklę.

2.23. Įvertinimų naudojimas rengiant finansines ataskaitas (tęsinys)

Nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų vertės sumažėjimo nuostoliai

Bendrovė peržiūri nekilnojamo turto, įrangos ir įrengimų likutines vertes kiekvieną balanso datą tikslu nustatyti, ar yra turto vertės sumažėjimą rodančių požymių. Jei tokie požymiai yra, apskaičiuojama to turto atsiperkamoji vertė. Turto vertės testavimo tikslais turtas, kuris nepertraukiamo naudojimo procese uždirba grynuosius pinigus ir didžiąją dalimi nepriklauso nuo kito turto ar turto grupių (įplaukas kuriantis vienetas) generuojamų grynųjų pinigų įplaukų, yra sugrupuojama į mažiausią grupę.

Atsiperkamoji vertė apskaičiuojama kaip didesnė viena iš dviejų verčių: grynoji realizacinė ir turto naudojimo vertė. Turto naudojimo vertė apskaičiuojama diskontuojant būsimus pinigų srautus iki jų dabartinės vertės, taikant prieš mokestinę diskonto normą, atspindinčią realias rinkos prielaidas dėl pinigų vertės laike ir riziką, susijusią su tuo turtu. Turto, kuris savarankiškai neuždirba piniginių įplaukų, atsiperkamoji vertė yra nustatoma pagal pinigus kuriančio vieneto, kuriam šis turtas priklauso, atsiperkamąją vertę (4 pastaba).

Gautinų sumų vertės sumažėjimo nuostoliai

Bendrovė bent kartą per ketvirtį įvertina gautinų sumų sumažėjimą Bendrovė įvertina, ar yra požymių, rodančių ateities grynųjų pinigų srautų, susijusių su gautinų sumų portfeliu, pakankamą sumažėjimą iki bus nustatytas konkrečios gautinos sumos tame portfelyje sumažėjimas.

Įrodymu gali būti informacija, rodanti, kad neigiamai pasikeitė skolų mokėjimo būklė, šalies ar vietovės ekonominės sąlygos, įtakojančios Bendrovės gautinas sumas.

Vadovaudamasi istorine nuostolių patirtimi, susijusia su gautinų sumų ar panašia kredito rizika, vadovybė įvertina galimus grynųjų pinigų srautus iš debitorių. Metodai ir prielaidos, taikomi vertinant būsimų pinigų srautų tiek sumas, tiek laiką, yra reguliariai peržiūrimi tam, kad sumažinti skirtumus tarp apskaičiuotos ir faktinės nuostolio sumos (10 pastaba).

Sutarties patikrinimas, ar ji yra nuomos sutartis

Sutarties vykdymo pradžioje Bendrovė nustato, ar sutarties dalykas yra nuoma arba apima ją.

Nuoma pripažįstama finansine nuoma, jeigu perduodama iš esmės visa su turto nuosavybe susijusi rizika ir nauda. Nuoma pripažįstama veiklos nuoma, jeigu iš esmės visa su turto nuosavybe susijusi rizika ir nauda neperduodama.

Kriterijai, kuriuos taikant kartu arba atskirai, lemia, kad nuoma gali būti priskirta finansinei nuomai (IAS 17-10):

• iki nuomos laikotarpio pabaigos nuomininkui šia nuoma perleidžiama nuosavybės teisė;
• nuomininkas turi pasirinkimo teisę nusipirkti turtą už kainą, kuri, tikėtina, bus kur kas mažesnė už turto tikrąją vertę šios pasirinkimo teisės įsigaliojimo metu, o nuomos pradžioje pagrįstai žinoma, kad šia galimybe ir bus pasinaudota;
• nuomos laikotarpis apima didesnę turto ekonominio tarnavimo laiko dalį, net jeigu nuosavybės teisė neperduodama;
• nuomos pradžioje minimalių įmokų pagal nuomos sutartį dabartinė vertė bent apytiksliai prilygsta visai išnuomoto turto tikrajai vertei; ir
• nuomojamas turtas yra tokio specializuoto pobūdžio, kad, neatlikus didesnių pakeitimų, tik nuomininkas gali juo naudotis.

Sutarties vykdymo pradžioje arba atlikus jos pakartotiną įvertinimą, Bendrovė atskiria mokėjimo sumas ir kitas sumas, kurios nustatytos sutartyje, į įmokas už nuomą ir į kitus mokėjimus, remiantis jų santykine tikrąja verte. Jei dėl finansinės nuomos Bendrovė nusprendžia, kad mokėjimų neįmanoma patikimai atskirti, tada turtas ir įsipareigojimas apskaitomi suma, lygia susijusio turto tikrajai vertei. Vėliau įsipareigojimo suma yra mažinama atliekant mokėjimus, o patirtos finansinės sąnaudos atitinkamai apskaitomos, taikant Bendrovės papildomą skolinimosi palūkanų normą.

2012 m. kovo 2 d. Bendrovė pasirašė sutartį su Hoegh LNG Ltd. dėl SGD plaukiojančiosios saugyklos su dujinimo įrenginiu (angl. FSRU) statybos, eksploatavimo ir perleidimo (angl. BOT) nuomos. SGD laivas-saugykla į Klaipėdą atvyko 2014 m. spalio 27 d., o laivo perėmimas įvyko 2014 m. lapkričio 27 d. Atsižvelgiant į SGD laivo-saugyklos nuomos sutartį, Bendrovė 2013 m. finansinėse ataskaitos atskleidė, jog laivo nuomos sutartis atitinka finansinio lizingo kriterijus, o 2013 m. gruodžio 31 d. bendra būsimųjų minimalių mokėjimų suma sudarė 263.978 tūkst. eurų. Suma nebuvo įtraukta į 2013 m. gruodžio 31 d. Bendrovės finansinės būklės ataskaitą. Tačiau nuo to laiko Bendrovė gavo papildomos naujos reikšmingos informacijos iš laivo nuomotojo Hoegh LNG Ltd. apie laivo FSRU tikrąją vertę, todėl Bendrovės nuomone, pagal TFAS FSRU laivo nuoma turėtų būti klasifikuojama kaip Hoegh LNG Ltd. teikiama veiklos nuoma AB "Klaipėdos nafta" pagal laivo nuomos sutartį (30 pastaba).

2.23. Įvertinimų naudojimas rengiant finansines ataskaitas (tęsinys)

Sutarties patikrinimas, ar ji yra nuomos sutartis (tęsinys)

Vadovybės nuomone, remiantis TFAS kriterijais, FSRU nuoma turėtų būti klasifikuojama kaip veiklos nuoma dėl žemiau nurodytų pagrindinių priežasčių:

• Rizikos ir nauda būdingos nuosavybės teisei nėra perkeliamos. Hoegh LNG Ldt. prisiima visas pagrindines FSRU rizikas pagal nuomos sutartį;
• Nėra priimtas galutinis FSRU laivo išpirkimo sprendimas;
• FSRU laivo nuomos sutartis buvo pasirašyta tarp nepriklausomų trečiųjų šalių, todėl nuomos sutarties nuostatos atspindi FSRU rinkos kainą;
• Rinkoje nėra panašių palyginamųjų sutarčių;
• Vadovybė įvertino, jog tokio laivo ekonominis gyvavimo ciklas yra 40 metų. Nuomos sutartis apima tik 10 metų.
• Remiantis Hoegh LNG Ltd. ir Bendrovės skaičiavimais, grynoji dabartinė SGD laivo nuomos mokėjimų vertė apytiksliai neprilygsta visai laivo tikrajai vertei;
• SGD laivas gali būti naudojamas kaip SGD tanklaivis, arba gali būti naudojamas kaip išdujinimo įrenginys kitoje vietoje;
• SGD laivo-saugyklos nuomos sutartis negali būti nutraukta iš Bendrovės pusės, tačiau standartinis sutarties nutraukimo rėžimas taikomas pagal sutartį;
• Hoegh LNG Ltd. prisiima visą likutinę laivo vertės riziką;
• Laivo nuomos sutartyje nėra numatyta išnuomoti laivą pasibaigus 10 m. nuomos laikotarpiui.

2015 m. kovo 9 d. Bendrovė sudarė suskystintų gamtinių dujų terminalo krantinės naudojimo sutartį (toliau – Krantinės nuoma) su VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija (toliau – KVJUD). Sutartis yra sudaryta vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. liepos 11 d. nutarimu Nr. 864 "Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. vasario 15 d. nutarimo Nr. 199 "Dėl suskystintų gamtinių dujų terminalo įrengimo" pakeitimo", kurio 6 punktas nustato, kad SGDT projekto įgyvendinimo bendrovė ir (arba) SGDT operatorius naudojasi krantine, skirta plaukiojančiai suskystintų gamtinių dujų saugyklai prisišvartuoti, ir moka metinį krantinės naudojimo mokestį, nustatytą vadovaujantis šio nutarimo ir kitų teisės aktų reikalavimais pagal sutartį su KVJUD (29 pastaba).

Vadovybės nuomone, remiantis TFAS kriterijais, Krantinės nuoma turėtų būti klasifikuojama kaip veiklos nuoma dėl žemiau nurodytų pagrindinių priežasčių:

• Rizikos ir premijos būdingos nuosavybės teisei nėra perkeliamos. KVJUD prisiima visas pagrindines Krantinės rizikas pagal nuomos sutartį;
• Krantinės nuomos sutartis buvo pasirašyta tarp nepriklausomų trečiųjų šalių, todėl nuomos sutartis atspindi nuomos rinkos kainas;
• KVJUD už užmokestį Bendrovei ar bet kuriems teisėtiems Bendrovės teisių perėmėjams leidžia naudotis SGDT krantine;
• Nuomininkas neturi pasirinkimo teisės nusipirkti turtą;
• Naudojimosi SGDT krantine terminas 50 (penkiasdešimt) metų SGDT krantinės naudojimas pagal tipines KVJUD sąlygas;
• Atsižvelgus į kitų uosto krantinių naudingą tarnavimo laiką ir Bendrovės vadovybės vertinimą, Krantinės nuomos laikotarpis (50 metų) neapima reikšmingos turto ekonominio tarnavimo laikotarpio dalies (naudingas tarnavimo laikotarpis gali siekti iki 70 metų ir daugiau);
• Šalys turi teisę nutraukti Sutartį tik tokiu atveju, jei yra pakeičiami (priimami nauji) Lietuvos Respublikos įstatymai ir / ar kiti teisės aktai, susiję su SGDT krantinės naudojimo teisinių santykių reguliavimu;
• KVJUD prisiima visa likutinę krantinės vertės riziką;
• Nuomojamas turtas yra specializuoto pobūdžio, tačiau, neatlikus didesnių pakeitimų, gali juo naudotis ir kiti rinko dalyviai;
• Nuomininkas turi galimybę pratęsti nuomą antram laikotarpiui, kurios nuomos kaina būtų rinkos kaina;
• Bendrovės skaičiavimais, grynoji dabartinė Krantinės nuomos minimalių mokėjimų vertė apytiksliai neprilygsta visai Krantinės tikrajai vertei.

Einamųjų metų ir atidėtasis pelno mokestis

Nustatydama einamųjų metų pelno mokesčio ir atidėtojo pelno mokesčio dydį Bendrovė atsižvelgia į neapibrėžtų mokesčių poveikį ir į tai, ar nepriklausys papildomi mokesčiai ir palūkanos. Bendrovė tiki, kad jos sukauptos lėšos mokestiniams įsipareigojimams yra pakankamos visiems mokestiniams metams, remiantis jos daugelio faktorių įvertinimu, įskaitant mokesčių įstatymo aiškinimus ir ankstesnę patirtį. Įvertinimas remiasi skaičiavimais ir prielaidomis, ir gali apimti eilę suvokimų apie įvykius ateityje. Gali pasirodyti nauja informacija, verčianti Bendrovę keisti savo sprendimą dėl esamų mokestinių įsipareigojimų atitikimo; tokie mokestinių įsipareigojimų pakeitimai darys poveikį mokestinėms išlaidoms tokio nutarimo priėmimo laikotarpiu (26 pastaba).

2.24. Neapibrėžtumai

Neapibrėžtas turtas finansinėse ataskaitose nėra pripažįstamas, tačiau jis yra aprašomas finansinėse ataskaitose tuomet, kai yra tikėtina, kad bus gautos pajamos arba ekonominė nauda. Neapibrėžti įsipareigojimai nėra pripažįstami finansinėse ataskaitose. Jie yra aprašomi finansinėse ataskaitose, išskyrus tuos atvejus, kai tikimybė, kad ekonominę naudą duodantys ištekliai bus prarasti, yra labai maža (30 pastaba).

2.25. Pobalansiniai įvykiai

Pobalansiniai įvykiai, kurie suteikia papildomos informacijos apie Bendrovės padėtį finansinės būklės ataskaitos dieną (koreguojantys įvykiai), finansinėse ataskaitose yra atspindimi. Pobalansiniai įvykiai, kurie nėra koreguojantys įvykiai, yra aprašomi pastabose, kai tai yra reikšminga (32 pastaba).

2.26. Tarpusavio užskaitos

Sudarant finansines ataskaitas turtas ir įsipareigojimai bei pajamos ir sąnaudos nėra užskaitomos tarpusavyje, išskyrus atvejus, kai atskiras Tarptautinis finansinės atskaitomybės standartas reikalauja ar leidžia būtent tokį užskaitymą.

2.27. Tikroji vertė

Tikroji vertė yra apibrėžiama kaip suma, už kurią vertinimo dieną būtų parduotas turtas arba perleistas įsipareigojimas pagal tvarkingą sandorį tarp rinkos dalyvių (29 pastaba).

Nustatant tikrąją vertę abiem atvejais siekiama to paties tikslo – apskaičiuoti kainą, už kurią vertinimo dieną dabartinėmis rinkos sąlygomis būtų parduotas turtas arba perleistas įsipareigojimas pagal tvarkingą sandorį tarp rinkos dalyvių (t. y. galutinę kainą vertinimo dieną tam rinkos dalyviui, kuriam priklauso turtas arba įsipareigojimas).

Nustatant nefinansinio turto tikrąją vertę atsižvelgiama į rinkos dalyvio gebėjimą gauti ekonominės naudos naudojant šį turtą pirmuoju ir geriausiu jo naudojimo būdu arba parduodant šį turtą kitam rinkos dalyviui, kuris jį naudotų pirmuoju ir geriausiu būdu.

Nustatydamas tikrąją vertę, ūkio subjektas turi nustatyti visus šiuos dalykus:

• konkretų turtą arba įsipareigojimą, kurio tikroji vertė nustatoma (kartu su atitinkamu apskaitos vienetu);
• kai vertinamas nefinansinis turtas vertinimo prielaidą, kuria tinka remtis nustatant tikrąją vertę (kartu su atitinkamu pirmuoju ir geriausiu to nefinansinio turto naudojimo būdu);
• pagrindinę (arba palankiausią) turto arba įsipareigojimo rinką;
• tikrajai vertei nustatyti tinkamą (-as) vertinimo metodiką (-as) atsižvelgiant į prieinamus duomenis, pagal kuriuos būtų parengti vertinimo duomenys, atitinkantys prielaidas, kuriomis rinkos dalyviai remtųsi įkainodami tą turtą arba įsipareigojimą, taip pat tikrosios vertės hierarchijos lygį, kuriam priskiriami šie duomenys.

Vertinimo metodikos taikymo tikslas – nustatyti kainą, už kurią vertinimo dieną dabartinėmis rinkos sąlygomis būtų parduotas turtas arba perleistas įsipareigojimas pagal tvarkingą sandorį tarp rinkos dalyvių. Trys plačiai taikomos vertinimo metodikos yra rinkos metodas, išlaidų metodas ir pajamų metodas.

Rinkos metodas. Vertinimo metodika, pagal kurią naudojamos kainos ir kita svarbi informacija, gauta apie rinkos sandorius dėl tokio paties ar palyginamo (t. y. panašaus) turto, įsipareigojimų arba turto ir įsipareigojimų grupės (kaip antai verslo).

Išlaidų metodas. Vertinimo metodika, pagal kurią nustatoma suma, kurios šiuo metu reikėtų turto naudojimo pajėgumui pakeisti (dažnai vadinama dabartinėmis turto atkūrimo išlaidomis).

Pajamų metodas. Vertinimo metodikos, pagal kurias būsimos sumos (pavyzdžiui, pinigų srautai arba pajamos ir sąnaudos) perskaičiuojamos į vieną dabartinę (t. y. diskontuotą) sumą. Tikroji vertė nustatoma pagal vertę, atitinkančią dabartines rinkos prognozes dėl tų būsimų sumų.

Tikrosios vertės hierarchija. Siekiant, kad būtų nuosekliau ir palyginamiau nustatoma tikroji vertė ir atskleidžiama susijusi informacija, 13-ame TFAS nustatyta tikrosios vertės hierarchija, kurią taikant duomenys, naudojami pagal vertinimo metodikas tikrajai vertei nustatyti, skirstomi į tris lygius.

1-o lygio duomenys. Tokio paties turto arba tokių pačių įsipareigojimų kotiruojamos (nekoreguotos) kainos aktyviosiose rinkose, į kurias ūkio subjektas gali patekti vertinimo dieną.

2-o lygio duomenys. Tiesiogiai arba netiesiogiai stebimi turto arba įsipareigojimo duomenys, išskyrus 1 lygiui priskiriamas kotiruojamas kainas.

3-o lygio duomenys. Nestebimi turto arba įsipareigojimo duomenys.

3 Nematerialusis turtas

	Programinė įranga
Įsigijimo vertė:
2013 m. gruodžio 31 d. likutis	947
Įsigijimai	231
Perkėlimai iš ilgalaikio materialaus turto	144
Perklasifikavimas	(3)
Parduotas ir nurašytas turtas	(1)
2014 m. gruodžio 31 d. likutis	1.318
Įsigijimai	94
Parduotas ir nurašytas turtas	(6)
2015 m. gruodžio 31 d. likutis	1.406
Sukauptas nusidėvėjimas ir vertės sumažėjimas:
2013 m. gruodžio 31 d. likutis	580
Amortizacija per metus	119
Perklasifikavimas	(3)
Parduotas ir nurašytas turtas	(1)
2014 m. gruodžio 31 d. likutis	695
Amortizacija per metus	209
Parduotas ir nurašytas turtas	(6)
2015 m. gruodžio 31 d. likutis	898
2013 m. gruodžio 31 d. likutinė vertė	367
2014 m. gruodžio 31 d. likutinė vertė	623
2015 m. gruodžio 31 d. likutinė vertė	508

2015 m. Bendrovės ilgalaikiam nematerialiajam turtui priskaičiuota 209 tūkst. eurų amortizacijos sąnaudų (2014 m. – 119 tūkst. eurų). 121 tūkst. eurų amortizacijos sąnaudų yra įtraukta į paslaugų savikainą (2014 m. – 62 tūkst. eurų), likusi suma – į veiklos sąnaudas bendrųjų pajamų ataskaitoje.

4 Nekilnojamas turtas, įranga ir įrengimai

	Žemė	Pastatai ir	Mašinos,	Kitas	Nebaigta	Iš viso
		statiniai	įrengimai ir	ilgalaikis	statyba
			įrenginiai	turtas
2013 m. gruodžio 31 d. likutinė vertė	38	128.664	102.779	2.895	39.342	273.718
Įsigijimai	-	13	174	605	38.935	39.727
Nurašytas ir parduotas turtas	-	-	(90)	(242)	-	(332)
Perklasifikavimas iš atsargų	-	-	12	1	158	171
Perkėlimai į nematerialųjį turtą	-	-	-	-	(144)	(144)
Perkėlimai iš nematerialiojo turto	-	-	-	3	-	3
Perkėlimai iš nebaigtos statybos	-	10.270	44.738	7.713	(62.721)	-
2014 m. gruodžio 31 d. likutis	38	138.947	147.613	10.975	15.570	313.143
Įsigijimai	-	4	183	229	6.669	7.085
Avansiniai mokėjimai	-	-	-	-	(479)	(479)
Nurašytas ir parduotas turtas	-	(1.829)	(1.144)	(39)	-	(3.012)
Perklasifikavimas iš atsargų	-	-	-	1	62	63
Perkėlimai į nebaigtą statybą	-	-	-	-	48	48
Perkėlimai iš nebaigtos statybos	-	19.182	1.087	108	(20.377)	-
2015 m. gruodžio 31 d. likutis	38	156.304	147.739	11.274	1.493	316.848
Sukauptas nusidėvėjimas ir vertės sumažėjimas:
2013 m. gruodžio 31 d. likutis	-	55.077	65.767	2.462	201	123.507
Nusidėvėjimas per metus	-	3.995	3.283	184	-	7.462
Parduotas ir nurašytas turtas	-	-	(89)	(240)	-	(329)
Vertės sumažėjimas (atstatymas)	-	-	(330)	-	-	(330)
Perkėlimai iš nematerialiojo turto	-	-	-	3	-	3
2014 m. gruodžio 31 d. likutis	-	59.072	68.631	2.409	201	130.313
Nusidėvėjimas per metus	-	4.308	6.288	1.991	-	12.587
Parduotas ir nurašytas turtas	-	(765)	(779)	(38)	-	(1.582)
Vertės sumažėjimas (atstatymas)	-	(1.017)	(274)	-	-	(1.291)
2015 m. gruodžio 31 d. likutis	-	61.598	73.866	4.362	201	140.027
2013 m. gruodžio 31 d. likutinė vertė	38	73.587	37.012	433	39.141	150.211
2014 m. gruodžio 31 d. likutinė vertė	38	79.875	78.982	8.566	15.369	182.830
2015 m. gruodžio 31 d. likutinė vertė	38	94.706	73.873	6.912	1.292	176.821

4 Nekilnojamas turtas, įranga ir įrengimai (tęsinys)

2015 m. Bendrovė peržiūrėjo turimą nekilnojamą turtą, įrangą ir įrengimus ir atstatė 1.291 tūkst. eurų vertę turtui (2014 m. Bendrovė peržiūrėjo turimą nekilnojamą turtą, įrangą ir įrengimus ir atstatė 330 tūkst. eurų vertę), kuris, pasikeitus technologinėms sąlygoms buvo nenaudojamas ir kuriam buvo apskaitytas vertės sumažėjimas, bet šiais ataskaitiniais metais buvo nurašytas.

Bendrovė ilgalaikiam turtui 2015 m. ir 2014 m. neapskaitė papildomo vertės sumažėjimo.

2015 m. Bendrovės nekilnojamam turtui, įrangai ir įrengimams priskaičiuota 12.587 tūkst. eurų nusidėvėjimo sąnaudų (2014 m. – 7.462 tūkst. eurų). 22 tūkst. eurų nusidėvėjimo sąnaudų buvo įtraukta į atsargų savikainą (2014 m. – 46 tūkst. eurų), 12.431 tūkst. eurų nusidėvėjimo sąnaudų yra įtraukta į pardavimo savikainą (2013 m. – 7.302 tūkst. eurų), likusi suma 134 tūkst. eurų (2014 m. – 114 tūkst. eurų) apskaityta veiklos sąnaudose bendrųjų pajamų ataskaitoje.

Dalis Bendrovės nekilnojamo turto, įrangos ir įrengimų, kurio įsigijimo vertė 2015 m. gruodžio 31 d. lygi 29.880 tūkst. eurų, buvo visiškai nusidėvėjusi (24.360 tūkst. eurų 2014 m. gruodžio 31 d.), tačiau vis dar naudojama veikloje.

Suskystintų gamtinių dujų terminalo projektas 2015 m. gruodžio 31 d. pilnai baigtas ir įvesta likusi dalis, kurios vertė 19.205 tūkst. eurų, į eksploataciją (2014 m. gruodžio 1 d. buvo dalinai baigtas ir 52.209 tūkst. eurų vertės turtas buvo įvestas į eksploataciją).

2015 m. gruodžio 31 d. Bendrovė yra įkeitusi Lietuvos Respublikos Finansų Ministerijai, už išduotą garantiją Europos investicijų bankui (toliau – EIB) ir Šiaurės investicijų bankui (toliau – NIB), Suskystintų gamtinių dujų terminalo turto už 66.738 tūkst. eurų. (2014 m. gruodžio 31 d. Bendrovė buvo įkeitusi 66.465 tūkst. eurų).

2015 metais paskolos palūkanų suma buvo nereikšminga, todėl nebuvo kapitalizuota paskolos palūkanų (158 tūkst. eurų paskolos palūkanų buvo kapitalizuota 2014 metais) į Suskystintų gamtinių dujų terminalo turto vertę 2015 metais 259 tūkst. eurų (2014 metais - 24 tūkst. eurų) paskolos palūkanų įtraukta į finansinės veiklos sąnaudas bendrųjų pajamų ataskaitoje.

Bendrovė per 2015 metus tęsė darbus šiuose projektuose:

• Suskystintų gamtinių dujų terminalo projektas. Projekto apimtyje yra laivo-saugyklos su dujinimo įrenginiu įsigijimas, krantinės statyba ir suprastruktūros įrengimas, krantinės prieigų išgilinimas, dujotiekio tiesimas, ir visos projekto vykdymo išlaidos. 2015 m. gruodžio 31 d. pilnai įvestas į eksploataciją. Projekto bendra vertė siekia 72.130 tūkst. eurų (2015 m. investicijų vertė siekia 4.711 tūkst. eurų).
• Suskystintų gamtinių dujų paskirstymo stoties projektas. Planuojama mažos apimties suskystintų gamtinių dujų perkrovos veikla, kuri planuojama, kad pradės veiklą bei paslaugų teikimą nuo 2017 m. Šiuo metu šis verslo vienetas užsiima šiai veiklai reikalingos infrastruktūros statybos projektu ir verslo sąlygų sukūrimu. 2015 m. gruodžio 31 d. nebaigtos statybos vertė siekia 429 tūkst. eurų (2015 m. investicijų vertė siekia 429 tūkst. eurų).
• Priešgaisrinės sistemos modernizavimo darbai investicijos skirtos atnaujinti priešgaisrinės sistemos mechaninę bei automatinę dalis. 2015 m. gruodžio 31 d. nebaigtos statybos vertė siekia 32 tūkst. eurų (2015 m. investicijų vertė siekia 132 tūkst. eurų).
• SGD mėginių ėmimo sistema. Siekiant užtikrinti SGD kokybinius parametrus investuota į SGD mėginių ėmimo sistemą. 2015 m. gruodžio 31 d. SGD mėginių ėmimo sistemos nebaigtos statybos vertė siekia 474 tūkst. eurų (2015 m. investicijų vertė siekia 474 tūkst. eurų).
• Kitos investicijos. 2015 m. gruodžio 31 d. nebaigtos statybos vertė siekia 358 tūkst. eurų (2015 m. investicijų vertė siekia 554 tūkst. eurų).

5 Informacija apie segmentus

Valdymo tikslais Bendrovės vadovybė išskyrė šiuos verslo segmentus:

• KNF naftos terminalas Klaipėdoje, teikiantis naftos produktų perkrovimo bei kitas susijusios paslaugas.
• SGD suskystintų gamtinių dujų terminalas Klaipėdoje, teikiantis suskystintų gamtinių dujų krovos, saugojimo, išdujinimo ir tiekimo į magistralinį vamzdyną paslaugas.
• SKB Subačiaus kuro bazė Kupiškio rajone, teikianti naftos produktų ilgalaikio saugojimo ir autocisternų užpylimo paslaugas.
• GDP planuojama mažos apimties suskystintų gamtinių dujų perkrovos veikla, kuri planuojama pradės veiklą bei paslaugų teikimą nuo 2017 m. Šiuo metu šis verslo vienetas užsiima šiai veiklai reikalingos infrastruktūros statybos projektu ir verslo sąlygų sukūrimu.

5 Informacija apie segmentus (tęsinys)

2015 m. gruodžio 31 d. buvo trys pirkėjai, kurių kiekvienos atskirai gautos pardavimo pajamos viršijo 10 proc. visų Bendrovės pajamų ir iš viso sudarė 96.581 tūkst. eurų:

Pirkėjas A – 69.882 tūkst. eurų (SGD - 69.882 tūkst. eurų); Pirkėjas B – 15.204 tūkst. eurų (KNF – 14.899 tūkst. eurų ir SKB – 305 tūkst. eurų); Pirkėjas C – 11.495 tūkst. eurų (KNF – 11.495 tūkst. eurų).

2014 m. gruodžio 31 d. buvo trys pirkėjai, kurių kiekvienos atskirai gautos pardavimo pajamos viršijo 10 proc. visų Bendrovės pajamų ir iš viso sudarė 35.623 tūkst. eurų:

Pirkėjas A – 17.118 tūkst. eurų (KNF – 17.118 tūkst. eurų); Pirkėjas B – 12.712 tūkst. eurų (KNF – 12.625 tūkst. eurų ir SKB – 87 tūkst. eurų); Pirkėjas C – 5.793 tūkst. eurų (SGD – 5.793 tūkst. eurų).

Bendrovės verslo segmentų pagrindiniai rodikliai, įtraukti į 2015 m. gruodžio 31 d. ir 2014 m. gruodžio 31 d. finansinių metų bendrųjų pajamų ataskaitą ir finansinės būklės ataskaitą, apibendrinti žemiau:

Per dvylikos mėnesių laikotarpį, pasibaigusį 2015 m.	SGD	SKB	GDP	KNF	Iš viso
gruodžio 31 d.
Pajamos iš išorinių klientų	69.882	2.561	-	37.259	109.702
Pelnas prieš apmokestinimą	7.637	991	(402)	15.878	24.104
Segmento grynasis pelnas (nuostoliai)	6.982	906	(367)	14.515	22.036
Palūkanų pajamos	4	-	-	18	22
Palūkanų sąnaudos	(259)	-	-	-	(259)
Nusidėvėjimas ir amortizacija	(5.240)	(847)	-	(6.686)	(12.773)
Ilgalaikio turto vertės sumažėjimas ir nurašymas
(atstatymas)	-	-	-	1.291	1.291
Grynojo pelno (nuostolių) dalis asocijuotose įmonėse	-	-	-	40	40
Įsigytas materialus ir nematerialus ilgalaikis turtas	5.429	142	429	809	6.809
Segmento turtas iš viso	94.271	13.622	636	130.258	238.787
Segmento paskolos ir susiję įsipareigojimai	29.737	-	-	-	29.737
Segmento įsipareigojimų iš viso	37.209	206	267	4.301	41.983
Per dvylikos mėnesių laikotarpį, pasibaigusį 2014 m.	SGD	SKB	GDP	KNF	Iš viso
gruodžio 31 d.
Pajamos iš išorinių klientų	5.793	2.167	-	31.815	39.775
Pelnas prieš apmokestinimą	(1.488)	684	(18)	9.890	9.068
Segmento grynasis pelnas (nuostoliai)	(1.519)	698	(18)	10.096	9.257
Palūkanų pajamos	-	-	-	39	39
Palūkanų sąnaudos	(24)	-	-	-	(24)
Nusidėvėjimas ir amortizacija	(56)	(813)	-	(6.667)	(7.536)
Ilgalaikio turto vertės sumažėjimas ir nurašymas	-	-	-	330	330
Grynojo pelno (nuostolių) dalis asocijuotose įmonėse	-	-	-	(301)	(301)
Įsigytas materialus ir nematerialus ilgalaikis turtas	38.572	375	-	1.183	40.130
Segmento turtas iš viso	66.312	15.451	-	140.155	221.918
Segmento paskolos ir susiję įsipareigojimai	29.887	-	-	-	29.887
Segmento įsipareigojimų iš viso	43.173	171	-	3.859	47.203

6 Investicijos į dukterines įmones

Bendrovė 2014 m. gruodžio 31 d. dukterinių įmonių neturėjo.

2015 m. lapkričio 20 d. buvo įsteigta ir įregistruota Bendrovės dukterinė bendrovė – uždaroji akcinė bendrovė – UAB "SGD logistika" (Gedimino pr. 33/17-2, LT-01109, 304139242), kuri, kaip manoma, dalyvaus suskystintų gamtinių dujų bunkeriavimo laivo operatoriaus veikloje ir valdyme. UAB "SGD logistika" įstatinis kapitalas, kuris sudaro 200 tūkst. eurų (200 tūkst. paprastųjų vardinių akcijų), buvo suformuotas Bendrovės piniginiu įnašu 2015 m. lapkričio 20 d.

2015 m. lapkričio 24 d. AB "Klaipėdos nafta" 100 proc. kontroliuojama dukterinė bendrovė UAB "SGD logistika" su parneriu Bomin Linde LNG GmbH & Co. KG (Dornbusch 2 – 20095 Hamburg, Germany, DE286438609) pasirašė jungtinės veiklos sutartį dėl bendro SGD bunkeriavimo dujovežio operavimo veiklos vykdymo. Vadovaujantis pasirašyta sutartimi UAB "SGD logistika" kartu su Bomin Linde LNG GmbH & Co. KG įsteigs bendrą įmonę Vokietijoje, kurioje UAB "SGD logistika" priklausys 20 proc., o Bomin Linde LNG GmbH & Co. KG – 80 proc. įstatinio kapitalo. Ši įmonė užsakys SGD bunkeriavimo dujovežio statybas. SGD bunkeriavimo dujovežis aprūpins SGD degalais Bomin Linde LNG GmbH & Co. KG klientus jūroje ir Klaipėdos uoste, pasiūlys

6 Investicijos į dukterines įmones (tęsinys)

saugų ir lankstų SGD transportavimą iš Klaipėdos SGD terminalo į SGD paskirstymo stotį Klaipėdos uoste, transportuos SGD į terminalus Šiaurės ir Baltijos jūrose.

Per 2015 m. UAB "SGD logistika" veiklos nevykdė. Planuojama, kad suskystintų gamtinių dujų bunkeriavimo laivo operatoriaus veikloje ir valdyme UAB "SGD logistika" pradės dalyvauti, kai bus pastatytas SGD bunkeriavimo dujovežis.

Žemiau pateikiama UAB "SGD logistika" finansinė informacija 2015 m. gruodžio 31 d.:

Dukterinės įmonės finansinė būklė:		Dukterinės įmonės bendrosios pajamos:
	UAB "SGD logistika"		UAB "SGD logistika"
	2015 m.		2015 m.
Ilgalaikis turtas	-	Pajamos	-
Trumpalaikis turtas	200	(Nuostoliai)	-
Ilgalaikiai įsipareigojimai	-	Pelnas (nuostolis)	-
Trumpalaikiai įsipareigojimai	-
Nuosavybė	200

7 Investicijos į asocijuotas įmones

Sarmatia Sp. z o.o.

2007 m. gruodžio 19 d. Bendrovė įsigijo 1 proc. tarptautinės vamzdynų bendrovės Sarmatia Sp. z o.o. akcijų ir nupirko 180 vienetų akcijų, kurių kiekvienos nominali vertė 500 Lenkijos zlotų (25 tūkst. eurų). 2010 m. Sarmatia Sp. z o.o. įstatinio kapitalo didinimo metu Bendrovė papildomai įsigijo 100 akcijų, kurių kiekvienos nominali vertė lygi 500 Lenkijos zlotų (12 tūkst. eurų). 2012 m. Sarmatia Sp. z o.o. įstatinio kapitalo didinimo metu Bendrovė papildomai įsigijo 120 akcijų, kurių kiekvienos nominali vertė lygi 500 Lenkijos zlotų (14 tūkst. eurų). 2015 m. Sarmatia Sp. z o.o. įstatinio kapitalo didinimo metu Bendrovė papildomai įsigijo 73 akcijas, kurių kiekvienos nominali vertė lygi 500 Lenkijos zlotų (9 tūkst. eurų).

Bendrovė turi teisę skirti vieną narį iš penkių valdybos narių Sarmatia Sp. z o.o. valdyme ir tokiu būdu gali daryti reikšmingą įtaką, todėl Bendrovė investiciją apskaitė akcininkų nuosavybės metodu. Sarmatia Sp. z o.o. yra privati įmonė, kuri nėra listinguojama biržoje.

UAB "Baltpool"

2011 m. balandžio 20 d. Bendrovė įsigijo 33 proc. UAB "Baltpool" (A.Juozapavičiaus g. 9, LT-09311, Vilnius, 302464881) akcijų. Naujai išleistų paprastųjų vardinių akcijų Bendrovė įsigijo 156.627 vienetus, kurių kiekvienos nominali vertė lygi 0,29 euro centų. Bendra naujai išleistų akcijų emisijos kaina, įvertinta nepriklausomų vertintojų, buvo lygi 75.301 (septyniasdešimt penkiems tūkstančiams trims šimtams ir vienam) eurui.

2013 m. gruodžio 2 d. Bendrovė įsigijo papildomų akcijų. Naujai išleistų paprastųjų vardinių akcijų Bendrovė įsigijo 52.800 vienetus, kurių kiekvienos nominali vertė lygi 0,29 euro centų. Bendra naujai išleistų akcijų emisijos kaina, įvertinta nepriklausomų vertintojų, buvo lygi 76.460 (septyniasdešimt šešiems tūkstančiams keturiems šimtams šešiasdešimčiai) eurų, iš kurių Bendrovė sumokėjo 19 tūkst. eurų, likusi dalis sumokėta kitų investuotojų.

2014 m. Bendrovė įsigijo 198.000 vienetus naujai išleistų paprastųjų vardinių akcijų, kurių kiekvienos nominali vertė lygi 0,29 euro centų.

2015 m. Bendrovė įsigijo 26.400 vienetus naujai išleistų paprastųjų vardinių akcijų, kurių kiekvienos nominali vertė lygi 0,29 euro centų, emisijos kaina 1,45 eurų už vieną naujos emisijos akciją.

2015 m. ir 2014 m. gruodžio 31 d. Bendrovė valdo 33 proc. UAB "Baltpool" akcijų ir jų suteikiamų balsų UAB "Baltpool" visuotiniame akcininkų susirinkime.

UAB LITGAS

2014 m. gruodžio 31 d. Bendrovei priklauso 1/3 (15 mln. vienetų), o UAB "Lietuvos energija" – 2/3 visų akcijų (30 mln. vienetų) ir balsų UAB LITGAS visuotiniame akcininkų susirinkime.

2015 m. balandžio 10 d. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija nutarė išduoti AB "Amber Grid" neterminuotą perdavimo sistemos operatoriaus licenciją su sąlyga, kad Lietuvos Respublikos energetikos ministerija per ne ilgesnį nei 12 mėnesių terminą nuo šio nutarimo įsigaliojimo dienos atliks veiksmus dėl AB "Klaipėdos nafta" turimų UAB LITGAS akcijų

7 Investicijos į asocijuotas įmones (tęsinys)

perleidimo ūkio subjektui, kuris tiesiogiai ar netiesiogiai nėra valdomas Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos, kaip nurodyta Europos Komisijos Nuomonėje.

2015 m. balandžio 30 d. Bendrovės valdyba priėmė sprendimą dėl Bendrovės valdomos UAB LITGAS akcijų dalies, sudarančios 1/3 UAB LITGAS įstatinio kapitalo, pardavimo iniciavimo viešos procedūros būdu. Atitinkamai UAB LITGAS akcijos buvo perklasifikuotos į turtą skirtą parduoti, kaip detaliau aprašyta 12-oje pastaboje.

Žemiau pateiktoje lentelėje pateikiama Bendrovės investicijų į Sarmatia Sp. z o.o., UAB "Baltpool" ir UAB LITGAS finansinė informacija 2015 m. gruodžio 31 d. ir 2014 m. gruodžio 31 d.:

	Sarmatia Sp. z o.o.		UAB "Baltpool"				UAB LITGAS		Iš viso
	2015 m.	2014 m.	2015 m.	2014 m.		2015 m.	2014 m.		2015 m.	2014 m.
Ilgalaikis turtas	-	-	33	32		-	196		33	227
Trumpalaikis turtas	1.704	333	43.842	27.537		-	48.982		45.546	76.853
Ilgalaikiai įsipareigojimai	(576)	(311)	(2)	(2)		-	-		(578)	(313)
Trumpalaikiai įsipareigojimai	-	-	(43.469)	(27.394)		-	(37.058)		(43.469)	(64.452)
Nuosavybė	1.128	22	404	173		-	12.120		1.532	12.315

Asocijuotos įmonės finansinė būklė:

Asocijuotos įmonės bendrosios pajamos:

	Sarmatia Sp. z o.o.		UAB "Baltpool"		UAB LITGAS			Iš viso
	2015 m.	2014 m.	2015 m.	2014 m.	2015 m.	2014 m.	2015 m.	2014 m.
Pajamos	82	43	533	219	-	31.654	615	31.916
(Nuostoliai)	(519)	(304)	(419)	(447)	-	(32.329)	(938)	(33.080)
Pelnas (nuostolis)	(437)	(261)	114	(228)	-	(675)	(323)	(1.164)

Bendrovės investicijų į asocijuotas įmones 2015 m. gruodžio 31 d. ir 2014 m. gruodžio 31 d. struktūra:

	Nuosavybės dalis (%)			Investicijos vertė		Bendrosios pajamos (nuostolis)
	2015 m.	2014 m.		2015 m.	2014 m.	2015 m.	2014 m.
Sarmatia Sp. z o.o.	1,00	1,00		11	-	2	(3)
UAB "Baltpool"	33,00	33,00		133	57	38	(75)
UAB LITGAS	-	33,33		-	4.040	-	(223)
Iš viso	-	-		144	4.097	40	(301)

Investicijos į asocijuotas įmones grynąja verte:

	Sarmatia Sp. z o.o.		UAB "Baltpool"		UAB LITGAS		Iš viso
	2015 m.	2014 m.	2015 m.	2014 m.		2015 m.	2014 m.	2015 m.	2014 m.
Balansinė vertė metų pradžioje	-	3	57	75		4.040	210	4.097	286
Įsigijimai per metus	9	-	38	57		-	4.055	47	4.112
Vertės pokytis	2	(3)	38	(75)		-	(223)	40	(301)
Perklasifikavimas į turtas skirtas parduoti	-	-	-	-		(4.040)	-	(4.040)	-
Balansinė vertė metų pabaigoje	11	-	133	57		-	4.040	144	4.097

8 Ilgalaikės gautinos sumos ir sukauptos pajamos

	2015-12-31	2014-12-31
Ilgalaikės sukauptos pajamos	2.401	1.681

2012 m. su VĮ Lietuvos naftos produktų agentūra pasirašyta 10 metų terminui Subačiaus kuro bazės talpyklų nuomos sutartis, kuri yra veiklos nuomos sutartis. Nuomos tarifas pirmiems 5 metams ir likusiems penkiems metams yra skirtingas. Todėl nuomos pajamos yra pripažįstamos naudojant tiesinį metodą per nuomos laikotarpį, t.y. nuomos pajamos yra skaičiuojamos vidutiniu viso nuomos laikotarpio (10 metų) tarifu.

9 Atsargos

	2015-12-31	2014-12-31
Dyzelinis kuras terminalo poreikiams	1.071	733
Naftos produktai, skirti parduoti	331	422
Gamtinės dujos jungiamajame dujotiekyje	50	63
Kuras transportui ir įrenginiams	35	43
Atsarginės dalys, statybinės medžiagos ir kitos atsargos	1.337	2.013
Atimti: vertės sumažėjimas	(1.097)	(1.674)
	1.727	1.600

2015 m. gruodžio 31 d. Bendrovė apskaitė 1.097 tūkst. eurų vertės sumažėjimą atsargoms (2014 m. gruodžio 31 d. – 1.674 tūkst. eurų), kurios buvo nurašytos iki grynos realizacines vertės. Vertės sumažėjimas daugiausia apskaitytas statybinėms medžiagoms ir atsarginėms dalims, kurios nebuvo panaudotos (1996 – 2005 m.) rekonstrukcijos metu.

Bendrovė apskaito vertės sumažėjimą atsargoms iki grynosios realizacinės vertės kuomet atsargos yra nepanaudojamos ilgiau kaip 6 mėnesiai, taip pat ir kitais atvejais, jeigu yra aiškūs įrodymai, kad grynoji realizacijos vertė yra mažesnė.

2015 m. gruodžio 31 d. atsargų vertės sumažėjimo iki grynosios realizacinės vertės atstatymas 577 tūkst. eurų (2014 m. gruodžio 31 d. atsargų vertės sumažėjimo atstatymas iki grynosios realizacinės vertės 8 tūkst. eurų) apskaitytas veiklos sąnaudose bendrųjų pajamų ataskaitoje.

Naftos produktai, skirti parduoti, tai energetiniai produktai surinkti valymo įrenginiuose. 2015 m. gruodžio 31 d. Bendrovė turėjo 4.394 tonų iš valymo įrengimų surinktų naftos produktų (2014 m. gruodžio 31 d. – 4.865 tonų).

2015 m. gruodžio 31 d. Bendrovė turėjo 1,5 tūkst. MWh (2014 m. gruodžio 31 d. - 1,8 tūkst. MWh) gamtinių dujų jungiamajame dujotiekyje veiklos vykdymui.

2015 m. gruodžio 31 d. Bendrovė rezervuaruose turėjo 159,4 tūkst. tonų atvežtų perkrovai naftos produktų (2014 m. gruodžio 31 d. - 196,6 tūkst. tonų). Šie naftos produktai nėra apskaityti Bendrovės finansinėse ataskaitose, jie apskaitomi nebalansinėse sąskaitose, nes Bendrovė neturi nuosavybės teisės į naftos produktus.

2015 m. gruodžio 31 d. Bendrovė suskystintų gamtinių dujų terminale turėjo 955 tūkst. MWh gamtinių dujų, atvežtų išdujinimui ir (arba) perkrovai (2014 m. gruodžio 31 d. - 1,087 tūkst. MWh). Šios gamtinės dujos nėra apskaitytos Bendrovės finansinėse ataskaitose, jos apskaitomos nebalansinėse sąskaitose, nes Bendrovė neturi nuosavybės teisės į gamtines dujas.

10 Iš pirkėjų gautinos sumos

	2015-12-31	2014-12-31
Sumos, gautinos už naftos produktų perkrovimą ir susijusias paslaugas	2.940	1.887
Sumos, gautinos už suskystintų gamtinių dujų saugumo dedamąją	24.792	-
Atimti: vertės sumažėjimas	(16)	-
	27.716	1.887
Iš pirkėjų gautinos sumos yra beprocentės ir paprastai jų terminas yra 6 – 15 dienų.

2015 m. gruodžio 31 d. ir 2014 m. gruodžio 31 d. Bendrovė neturi pirkėjų skolų kita valiuta išskyrus eurais.

2015 m. gruodžio 31 d. Bendrovė apskaitė vertės sumažėjimą 16 tūkst. eurų. Iš pirkėjų ir kitoms gautinoms sumos yra apskaitomi vertės sumažėjimai, kai Bendrovės vadovybė yra tikra, kad sumos nebus atgautos.

Vertės sumažėjimo pokytis 2015 m. ir 2014 m. apskaitytas veiklos sąnaudose bendrųjų pajamų ataskaitoje.

Iš pirkėjų gautinų sumų senėjimo analizė 2015 m. gruodžio 31 d. ir 2014 m. gruodžio 31 d. yra tokia:

Nepradelstos iš pirkėjų ir kitos gautinos sumos, kurioms neapskaitytas vertės		Pradelstos iš pirkėjų gautinos sumos, kurioms neapskaitytas vertės sumažėjimas					Iš viso
sumažėjimas		mažiau nei 30 dienų	30 – 59 dienos	60 – 89 dienos	90 – 359 dienos	daugiau nei 360 dienų
2015 m.	9.699	31	12.052	4.886	1.048	-	27.716
2014 m.	1.711	166	-	-	10	-	1.887

10 Iš pirkėjų gautinos sumos (tęsinys)

Iš pirkėjų gautinoms sumoms, kurių terminas yra nepradelstas bei joms nėra nustatytas vertės sumažėjimas, finansinių ataskaitų dieną nėra jokių požymių, jog skolininkai neįvykdys savo mokėjimų įsipareigojimų, nes Bendrovė prekiauja tik su stabilią finansinę padėtį turinčiomis trečiosiomis šalimis.

11 Kitos trumpalaikės gautinos sumos ir sukauptos pajamos

	2015-12-31	2014-12-31
Sukauptos pajamos iš UAB Hoegh LNG Klaipėda (išlaidų sumažinimas)	720	-
Trumpalaikės sukauptos pajamos už naftos produktų perkrovimą	289	562
Gautinas pridėtinės vertės mokestis	9	1.468
Sukauptos pajamos už gamtinių dujų išdujinimo paslaugas	-	5.793
Gautinos kompensacijos už suskystintų gamtinių dujų terminalo projektą	-	766
Kitos gautinos sumos	9	54
	1.027	8.643

Trumpalaikės sukauptos pajamos per 2015 m. sumažėjo lyginant su 2014 m. dėl faktiškai išrašytų reguliuojamos gamtinių dujų skystinimo veiklos pajamų.

Visos gautinos sumos iš reguliuojamos gamtinių dujų skystinimo veiklos yra įkeistos UAB Hoegh LNG Klaipėda 10 metų (30 pastaba).

12 Turtas skirtas parduoti

	2015-12-31	2014-12-31
UAB LITGAS akcijos	4.040	-

Iki perklasifikavimo į turtą, skirtą parduoti, UAB LITGAS buvo apskaitoma kaip asocijuota įmonė ir buvo taikomas nuosavybės metodas. 2015 m. balandžio 30 d. UAB LITGAS akcijos buvo apskaitytos tikrąja verte, atėmus pardavimo išlaidas. Tikroji vertė buvo nustatyta nepriklausomo vertintojo UAB "Resolution valuation" 2015 m. liepos 24 d. Bendrovės vadovybės vertinimu pardavimo išlaidos nesudaro reikšmingos dalies turto tikrojoje vertėje.

13 Kitas finansinis turtas

	2015-12-31	2014-12-31
Perimtos reikalavimo teises Vnesekonom banke	29	29
Paskola UAB "Žavesys"	100	101
Atimti: vertės sumažėjimas	(129)	(130)
Paskolos ir gautinos sumos iš viso	-	-
	2015-12-31	2014-12-31
Terminuoti indėliai	-	8.284
Kito finansinio turto apskaitinės vertės denominuotos šiomis valiutomis:

Valiuta 2015-12-31 2014-12-31 EUR - 8.284

2003 m. sausio 24 d. AB "Naftos terminalas" kaip dalį atsiskaitymo už įsigytas akcijas perdavė Bendrovei reikalavimo teisę į 95.266 tūkst. JAV dolerių (arba 80.295 tūkst. eurų) indėlį, esantį likviduotame Vnesekonom banke ir teisę į paskolą, suteiktą UAB "Žavesys". Teisės likviduotame Vnesekonom banke pirkimo savikaina sudaro 29 tūkst. eurų. Bendrovės vadovybės manymu, gautinos sumos pagal perimtas reikalavimo teises yra abejotinos, todėl jos yra apskaitytos savikaina atėmus 100% vertės sumažėjimą.

Bendrovė įgyvendina laisvų lėšų investicijų politiką, kurioje orientuojamasi į investavimo sandorius su patikimais bankiniais instrumentais ne tik Lietuvoje, bet ir užsienio šalyse. Investicijų politikoje numatyta prioriteto tvarka lėšas investuoti Lietuvoje. Bendrovė per 2015 m. ir 2014 m. neįsigijo Lietuvos Vyriausybės vertybinių popierių, kurių išpirkimo terminas sueina vėliau nei po vienerių finansinių metų.

13 Kitas finansinis turtas (tęsinys)

2015 m. gruodžio 31 d. Bendrovė neturėjo terminuotų indėlių, 2014 m. Bendrovė turėjo – 8.284 tūkst. eurų vertės terminuotą indėlį, kurio išpirkimo terminas vidutiniškai sudaro 120 ir apskaičiuota vidutinė palūkanų norma 0,17 proc.

Maksimali šių investicijų kredito rizika finansinių ataskaitų parengimo dieną buvo lygi skolos vertybinių popierių ir terminuotų indėlių, klasifikuojamų kaip iki išpirkimo laikomos investicijos, tikrajai vertei.

14 Pinigai ir pinigų ekvivalentai

	2015-12-31	2014-12-31
Pinigai banke	23.788	1.955
Pinigai kelyje		- 8.947
	23.788	10.902

Pinigai banke uždirba kintamas palūkanas, kurios priklauso nuo kiekvienos dienos pinigų likučio sumos. 2015 m. gruodžio 31 d. Bendrovė turėjo 45 tūkst. eurų (2014 m. – 1.827 tūkst. eurų) vienos nakties terminuotą indėlį.

2014 m. gruodžio 31 d. Bendrovė 1.819 tūkst. eurų yra pervestus į depozitinę banko sąskaitą už Fluor S.A. (Ribera del Loira 16- 18, Madridas, Ispanija, A-78174315) teikiamas inžinerijos, technines, rizikos valdymo, saugos ir aplinkosaugos konsultavimo paslaugas. Depozitinė sąskaita galioja, kol bus pasirašytas galutinis darbų priėmimo-perdavimo aktas tarp Bendrovės ir Fluor S.A., bet ne ilgiau kaip iki 2015 m. gruodžio 31 d. 2015 m. rugpjūčio 28 d. buvo visiškai atsiskaityta su Fluor S.A.

Pinigų ir pinigų ekvivalentų apskaitinės vertės denominuotos šiomis valiutomis:

Valiuta	2015-12-31	2014-12-31
EUR	18.995	10.902
USD	4.793	-
	23.788	10.902

Pinigų ir pinigų ekvivalentų bei investicijų, laikomų iki išpirkimo, kokybė gali būti įvertinta remiantis "Fitch" ilgalaikio skolinimosi reitingais:

	2015-12-31	2014-12-31
A +	12.347	96
A	10.989	17.261
AA -	452	1.829
	23.788	19.186

Maksimali šių investicijų kredito rizika finansinių ataskaitų parengimo dieną buvo lygi pinigų, pinigų ekvivalentų, skolos vertybinių popierių ir investicijų, klasifikuojamų kaip iki išpirkimo laikomos investicijos, tikrajai vertei.

15 Įstatinis kapitalas

Per 2015 m. ir 2014 m. Bendrovės įstatinis kapitalas nepasikeitė (1 pastaba).

2015 m. sausio 1 d. – euro įvedimo Lietuvos Respublikoje diena, todėl šią dieną atitinkamai keitėsi ir Bendrovės funkcinė valiuta. Perskaičiuojant akcijų nominalią vertę iš litų į eurus buvo taikomas euro ir lito perskaičiavimo kursas lygus 3,45280 lito už 1 eurą, kurį neatšaukiamai nustatė ES taryba, ir suapvalinta iki dešimtųjų. Susidaręs pokytis dėl nominalios vertės, pripažintas 2015 m. Bendrovės sąnaudomis.

Privalomasis rezervas yra privalomas pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus. Į jį privaloma kasmet pervesti ne mažiau kaip 5 proc. grynojo pelno, apskaičiuojamo pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, kol rezervas pasieks 10 proc. įstatinio kapitalo.

Rezervas savoms akcijoms įsigyti yra sudaromas savų akcijų įsigijimui. Bendrovės rezervas savoms akcijoms įsigyti sudarytas numatant galimybę supirkti savas akcijas.

Kiti (paskirstytini) rezervai formuojami pagal visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimą dėl pelno paskirstymo. Šie rezervai gali būti naudojami tik visuotinio akcininkų susirinkimo patvirtintiems tikslams. Bendrovėje kiti rezervai daugiausiai formuojami investicijoms.

16 Išmokų darbuotojams įsipareigojimas

Bendrovės darbuotojui, išeinančiam iš darbo sulaukus pensinio amžiaus, pagal Lietuvos Respublikos įstatymus priklauso 2 mėnesių atlyginimų dydžio išmoka.

Bendrovė nemano, kad trumpalaikių įsipareigojimų dalis darbuotojams, išeinantiems iš darbo sulaukus pensinio amžiaus, turi reikšmingos įtakos finansinėms ataskaitoms, todėl neapskaitė trumpalaikių įsipareigojimų 2015 m. ir 2014 m.

2015 m. gruodžio 31 d. Bendrovės vienkartinių išmokų išeinantiems iš Bendrovės darbuotojams, sulaukusiems pensinio amžiaus, bei jubiliejų proga išmokų įsipareigojimas sudarė 202 tūkst. eurų (2014 m. –301 tūkst. eurų) kaip pateiktas žemiau:

		Pensijinis įsipareigojimas
	2015 m.	2014 m.
Laikotarpio pradžioje	301	242
Priskaityta per metus	46	117
Išmokėta per metus	(145)	(58)
Laikotarpio pabaigoje	202	301

Pagrindinės prielaidos, taikytos įvertinant Bendrovės ilgalaikių išmokų darbuotojams įsipareigojimą, yra pateiktos žemiau:

	2015-12-31	2014-12-31
Diskonto norma	1,49 %	2,17 %
Darbuotojų kaitos rodiklis	8,43%	5,75%
Metinis atlyginimų padidėjimas	3,1 %	3 %

17 Paskolos

	2015-12-31	2014-12-31
Paskolos	29.693	29.832
Mokėtinos paskolos palūkanos	44	55
	29.737	29.887

2013 m. liepos 9 d. Bendrovė sudarė kredito sutartį su EIB dėl iki 87.000 tūkst. eurų kredito suteikimo SGDT projekto įgyvendinimui. EIB sutartimi bus finansuojama iki 50 proc. projekto įgyvendinimui reikalingų lėšų. Pagal sutartį kredito terminas – iki 20 metų, palūkanos – kintamos arba fiksuotos, kurių norma bus pateikiama EIB išmokėjimo pasiūlymuose. Sutartimi taip pat numatyta, kad minimali išmokamo kredito dalis – 15.000 tūkst. eurų, o visa kredito suma turi būti išmokėta Bendrovei per ne daugiau kaip 6 mokėjimus. Bendrovės 100 proc. finansinių įsipareigojimų pagal sutartį, siekiančių iki 81.094 tūkst. eurų, vykdymas yra užtikrintas valstybės garantija (30 pastaba).

2013 m. gruodžio 20 d. Bendrovė gavo pirmąją 15.000 tūkst. eurų išmoką. Pirmajai 15.000 tūkst. eurų išmokai yra numatytas grąžinimo terminas nuo 2018 m. gruodžio 20 d. iki 2033 gruodžio 20 d., paskola turi būti grąžinta per 61 mokėjimą. EIB išmokėjimo pasiūlyme nustatyta fiksuota kintama palūkanų norma: 3 mėn. EURIBOR + marža. Palūkanos mokamos kas ketvirtį. Efektyvi palūkanų norma nedarė reikšmingos įtakos Bendrovės rezultatams, todėl nėra atskleidžiama.

2014 m. lapkričio 28 d. Bendrovė gavo antrąją 15.000 tūkst. eurų išmoką. Antrajai 15.000 tūkst. eurų išmokai yra numatytas grąžinimo terminas iki 2034 m. lapkričio 28 d., paskola turi būti grąžinta per 61 mokėjimą. EIB išmokėjimo pasiūlyme nustatyta fiksuota kintama palūkanų norma: 3 mėn. EURIBOR + marža. Palūkanos mokamos kas ketvirtį. Efektyvi palūkanų norma nedarė reikšmingos įtakos Bendrovės rezultatams, todėl nėra atskleidžiama.

2015 m. gruodžio 31 d. ir 2014 m. gruodžio 31 d. Bendrovė turi 57.000 tūkst. eurų neišmokėtos EIB paskolos dalį.

2015 m. gruodžio 31 d. ir 2014 m. gruodžio 31 d. paskolos vertėje įskaičiuotas 168 tūkst. EIB eurų administracinis mokestis.

Bendrovė privalo užtikrinti, kad dvylikos mėnesių periodo EBITDA ir palūkanų santykis, kuris skaičiuojamas paskutinę Bendrovės finansinių metų dieną, nebūtų mažesnis nei 4.0:1.0. 2015 gruodžio 31 d. ir 2014 gruodžio 31d. Bendrovė vykdė nustatytus finansinius įsipareigojimus.

EIB paskolos palūkanų norma yra artima rinkos paskolų palūkanų normai.

17 Paskolos (tęsinys)

Paskolos mokėjimai:

	Parei	Iki 3	Nuo 3 iki 12	Nuo 1 iki	Po 5	Iš viso
	kalavus	mėnesių	mėnesių	5 metų	metų
Paskolos mokėjimai 2015 m. gruodžio 31 d.	-	-	-	3.443	26.557	30.000
Paskolos mokėjimai 2014 m. gruodžio 31 d.	-	-	-	1.475	28.525	30.000

2013 m. vasario 6 d. Bendrovė pasirašė 34.754 tūkst. eurų banko sąskaitos (overdrafto) sutartį su Nordea Bank Finland Plc. 2014 m. spalio 16 d. abipusiu sutarimu Bendrovė nutraukė minėtą banko sąskaitos (overdrafto) sutartį.

Per 2014 metus Bendrovė nebuvo panaudojusi lėšų pagal banko sąskaitos (overdrafto) sutartį.

2014 m. lapkričio 27 d. Bendrovė sudarė kredito sutartį su Šiaurės investicijų banku (toliau – ŠIB) dėl iki 34.754 tūkst. eurų kredito suteikimo SGDT projekto įgyvendinimui. 2015 m. lapkričio 10 d. ŠIB patvirtintas paskolos sumos sumažinimas iki 22 mln. eurų.

Pagal sutartį kredito terminas – iki 20 metų, palūkanos – kintamos, kurių norma bus pateikiama ŠIB išmokėjimo pasiūlymuose. Sutartimi taip pat numatyta, kad minimali išmokamo kredito dalis – 7.000 tūkst. eurų, o visa kredito suma turi būti išmokėta Bendrovei per ne daugiau kaip 5 mokėjimus. Bendrovės 100 proc. finansinių įsipareigojimų pagal sutartį vykdymas yra užtikrintas valstybės garantija.

2015 m. gruodžio 31 d. paskolos vertėje papildomai įskaičiuotas 139 tūkst. eurų ŠIB administracinis mokestis.

Bendrovė 2015 m. ir 2014 m. nepanaudojo ŠIB paskolos.

Bendrovė daugiau neturi finansinių įsipareigojimų pagal kitas finansines sutartis.

18 Prekybos skolos ir kitos mokėtinos sumos

	2015-12-31	2014-12-31
Mokėtinos sumos už FSRU veiklos nuomą	5.237	4.374
Mokėtinos sumos rangovams	671	6.191
Kitos prekybos mokėtinos sumos	417	809
Mokėtinos sumos už dujas	301	563
Mokėtinos sumos už geležinkelio paslaugas	170	136
Kiti mokėjimai, susiję su FSRU	169	418
Mokėtinos sumos už žemės nuomą	-	189
	6.965	12.680

Prekybos skolos yra beprocentės ir paprastai joms yra nustatomas 30 dienų atsiskaitymo laikotarpis.

2015 m. gruodžio 31 d. Bendrovės 4.972 tūkst. eurų prekybos skolų buvo denominuotos JAV doleriais (2014 m. gruodžio 31 d. prekybos skolų denominuotų doleriais buvo 4.488 tūkst. eurų).

19 Su darbo santykiais susiję įsipareigojimai

	2015-12-31	2014-12-31
Sukauptos metinės premijos	1.026	668
Sukauptas atostogų rezervas	752	721
Mokėtinas socialinio draudimo mokestis	327	2
Mokėtinas darbo užmokestis	6	3
Mokėtinas gyventojų pajamų mokestis	2	2
Mokėtinos garantinio fondo įmokos	2	-
Kiti išskaitymai	1	-
	2.116	1.396

20 Atidėjiniai

Šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos apyvartiniai taršos leidimai iš anksto yra nemokamai paskirstomi laikotarpiams, apimantiems keletą ateinančių metų. Pirmasis laikotarpis prasidėjo 2005 m. ir baigėsi 2007 m., kitas laikotarpis prasidėjo 2008 m. ir baigėsi 2012 m., dabartinis laikotarpis prasidėjo 2013 m. ir baigiasi 2020 m. Nuo 2005 m. projekte dalyvaujančios įmonės yra įpareigotos pranešti kiekvienų kalendorinių metų tikrąjį taršos mastą. Jei suteiktų ATL nepakanka, už kiekvieną viršijančią anglies dioksido toną reikia mokėti baudą.

ATL įsipareigojimas yra apskaitomas, kai įvertinamas trūkumas tarp nacionaliniame paskirstymo plane paskirtų apyvartinių taršos leidimų bei faktinės konkrečių metų taršos. Panaudotų ATL kiekis kiekvienais metais yra audituojamas išorinių auditorių.

Numatomas apyvartinių taršos leidimų paskyrimas ir sunaudojimas (vnt.) 2014 m., 2015 m. ir vėlesniais laikotarpiais:

	2013	2014	2015	2016	2017	2018	2019	2020	Iš viso
Paskirti*	21.368	19.123	16.939	14.820	12.766	10.780	8.858	7.007	111.661
ATL sunaudojimas ATL planuojama	(18.239)	(16.582)	(15.787**)	-	-	-	-	-	(50.608)
sunaudoti	-	-	-	(18.000)	(18.000)	(18.000)	(18.000)	(18.000)	(90.000)
Gauta	-	21.368	33.521	-	-	-	-	-	54.889

* Nacionaliniame paskirstymo plane planuojami paskirti apyvartiniai taršos leidimai.

** neaudituota

2015 m. gruodžio 31 d. ir 2014 m. gruodžio 31 d. Bendrovė neapskaitė apyvartinių taršos leidimų įsipareigojimų.

21 Kiti trumpalaikiai įsipareigojimai

	2015-12-31	2014-12-31
Sukauptos mokesčių sąnaudos ir įsipareigojimai	428	162
Kitos sukauptos sąnaudos ir įsipareigojimai	66	1.574
Kita	4	67
	498	1.803

Kitos mokėtinos sumos yra beprocentės ir vidutiniškai joms yra nustatomas 1 mėnesio atsiskaitymo laikotarpis.

22 Pardavimo pajamos

	2015 m.	2014 m.
Pajamos už SGD paslaugas reguliuojamas VKEKK	69.882	5.793
Pajamos už naftos produktų perkrovimo paslaugas	37.896	33.202
Kitos pajamos, susijusios naftos produktų perkrovimo paslaugomis	1.263	750
Pajamos už parduotas atsargas	661	30
	109.702	39.775

Bendrovė sutartyje su Litasco S.A nustatyta tvarka 2014 metais gavo Litasco S.A, kuri priklauso Lukoil įmonių grupei, pranešimą, kad Litasco S.A, pasinaudoja teise, dar metams pratęsti 2012 m. rugpjūčio 30 d. paslaugų teikimo sutartį dėl tamsiųjų naftos produktų krovos. Pratęsta paslaugų teikimo sutartis dėl tamsiųjų naftos produktų krovos su Litasco S.A galios iki 2015 metų antros pusės. Pagal minėtą sutartį Litasco S.A Bendrovei turėtų patiekti perkrovai iki 2,7 mln. tonų tamsiųjų naftos produktų per metus. 2015 m. sutartis su Litasco S.A. nebuvo pratęsta.

Bendrovė su BNK (UK) Limited, kuri priklauso didžiausiai Baltarusijos naftos produktų eksportuotojai – ZAT "Belaruskaja neftenaja kampanija", sudarė ilgalaikę paslaugų teikimo, susijusio su naftos produktų perpylimu AB "Klaipėdos nafta" terminale, sutartį (toliau – Sutartis). Sutartis sudaryta iki 2016 m. spalio 31 d., su galimybe ją pratęsti dar vieneriems metams. Per laikotarpį iki 2016 m. spalio 31 d. per Bendrovės terminalą įsipareigojama perkrauti ne mažiau nei 1 mln. tonų mazuto.

Kitos pardavimo pajamos susijusios su pakrovimu, apima švartavimosi paslaugas, švaraus vandens pardavimus, įgulos pervežimus ir kitas pajamas, susijusias su pakrovimu.

Bendrovės reguliuojamos veiklos pajamas sudaro SGD išdujinimo paslauga, SGD perkrovos paslauga ir Saugumo dedamoji prie gamtinių dujų perdavimo kainos.

SGD išdujinimo paslaugos kainos viršutinė riba tikslinama kiekvienais metais. SGD perkrovos paslaugos kaina yra fiksuota 5 metams.

22 Pardavimo pajamos (tęsinys)

Terminalo paslauga	Paslaugos kaina
SGD išdujinimo paslaugos kaina (nustatyta 2015 m.)	0,00 Eur/MWh be PVM
SGD perkrovos paslaugos kaina (nustatyta 2015-2019 m.)	1,14 Eur/MWh be PVM
Saugumo dedamoji prie gamtinių dujų perdavimo kainos 2015 m.	2,73 Eur/MWh, be PVM
Saugumo dedamoji prie gamtinių dujų perdavimo kainos 2015 m. su nuolaida*	2,15 Eur/MWh, be PVM
*Nuolaida taikoma dėl Bendrovės sutaupytų SGD terminalo investicijų. 2013-2014 m. laikotarpiu buvo renkamos saugumo dedamosios lėšos, skirtos Terminalo įrengimo sąnaudoms (jų daliai) kompensuoti. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr.1251 nuspręsta, kad SGD terminalo projekto įgyvendinimui surinktos nepanaudotos lėšos būtų kompensuojamos Lietuvos Respublikos SGD terminalo lėšų mokėtojams mažinant saugumo dedamąją, nuolaidą taikant 2015-2016 metais.
Saugumo dedamoji taikoma nurodytam išleidimo taškui D, išskyrus tuo atveju, jeigu gamtinių dujų tiekimo saugumo papildoma dedamoji buvo sumokėta įleidimo taške A.	-

Terminalo naudotojai, užsisakę SGD terminalo išdujinimo paslaugą ir transportuojantys gamtines dujas gamtinių dujų perdavimo sistema, taip pat sumoka gamtinių dujų tiekimo saugumo papildomą dedamąją, nustatomą VKEKK nutarimu kiekvienais metais. Ši saugumo dedamoji yra skirta padengti Terminalo, jo infrastruktūros ir jungties pastoviąsias eksploatavimo sąnaudas, nepriklausančias nuo pakartotinai dujinamų ir į perdavimo sistemą tiekiamų gamtinių dujų kiekio ir reikalingas Terminalo veiklai užtikrinti. Saugumo dedamoji skaičiuojama pagal VKEKK 2013 m. rugsėjo 13 d. nutarimu Nr. O3-367 ir vėlesniais jo pakeitimais patvirtintą metodiką. VKEKK taip pat nustatė Bendrovei investicijų grąžą - diskonto normą 6,86 % 2015-2019 metų laikotarpiui.

Bendrovė 2014 m. rugpjūčio 1 d. pasirašė SGD terminalo paslaugų sutartį su UAB LITGAS. 2015 m. UAB LITGAS buvo vienintelis terminalo naudotojas.

23 Pardavimo savikaina

	2015 m.	2014 m.
FSRU nuoma ir kitos susijusios išlaidos	50.198	4.375
Nusidėvėjimas ir amortizacija	12.552	7.364
Darbo užmokestis ir socialinis draudimas	6.700	5.972
Dujos	2.224	3.306
Žemės ir krantinių nuoma	2.132	915
Geležinkelio paslaugos	1.818	1.377
Elektra	1.293	1.415
Turto draudimas	1.237	486
Ilgalaikio turto remontas ir priežiūra	528	327
Nekilnojamo turto mokestis	421	426
Transporto sąnaudos	231	60
FSRU susijusios paslaugos	217	82
Paslaugos laivams	170	133
Darbų saugos sąnaudos	128	69
Patalpų nuoma	45	28
Kita	685	290
	80.579	26.625

24 Veiklos sąnaudos 2015 m. 2014 m. Darbo užmokestis socialinis draudimas 2.840 2.671 Konsultavimo ir teisinės sąnaudos 516 275 Nusidėvėjimas ir amortizacija (3, 4 pastaba) 221 172 Komandiruočių sąnaudos 155 120 Parama 140 115 Ryšių sąnaudos 133 75 Komunikacija 126 148 Reprezentacija, reklama 74 119 Kvalifikacijos kėlimo sąnaudos 42 44 Ilgalaikio turto vertės sumažėjimas, (atstatymas) 40 (330) Vertybinių popierių tvarkymo sąnaudos 32 28 Pirkėjų skolų vertės sumažėjimas, (atstatymas) 16 (33) Ilgalaikio turto remontas ir priežiūra 14 37 Kita 474 445 4.823 3.886

2015 m. ir 2014 m. didžiąja dalimi veiklos sąnaudas didino papildomos SGDT administravimo išlaidos.

25 Finansinės ir investicinės veiklos pajamos (sąnaudos) – grynasis rezultatas

	2015 m.	2014 m.
Palūkanų pajamos	22	39
Gauti delspinigiai	9	6
Finansinės veiklos pajamos iš viso	31	45
Delspinigių (sąnaudos)	(1)	-
(Nuostoliai) dėl valiutos kurso pasikeitimo	(147)	(5)
Palūkanų (sąnaudos)	(259)	(24)
Kitos finansinės veiklos (sąnaudos)	(146)	-
Finansinės veiklos sąnaudos iš viso	(553)	(29)
Finansinės veiklos rezultatas iš viso	(522)	16

26 Pelno mokestis

	2015 m.	2014 m.
Ataskaitinių metų pelno mokestis	1.865	696
Atidėtojo mokesčio sąnaudos	203	(885)
Pelno mokesčio sąnaudos (pajamos), apskaitytos pelne (nuostoliuose)	2.068	(189)

2015 m. ir 2014 m. Bendrovės pelno mokesčio sąnaudų ir rezultato iš Bendrovės apmokestinamų pajamų padaugintų iš pelno mokesčio tarifo suderinimas yra pateikiamas žemiau:

	2015 m.	2014 m.
Apskaitytas pelnas prieš apmokestinimą	24.104	9.068
Taikant Bendrovės 15% pelno mokesčio tarifą	3.616	1.360
Pelno mokestį mažinančios sąnaudos (parama)	(42)	(39)
Investicinių projektų lengvata	(1.865)	(696)
Pelno mokestį didinančios sąnaudos	393	439
Neapmokestinamosios pajamos	(237)	(368)
Taikant 15% efektyvų pelno mokesčio tarifą	1.865	696
Efektyvi norma	7,74%	7,67%

Atidėtasis pelno mokestis susideda iš:

	Finansinės būklės ataskaita		Bendrųjų pajamų ataskaita
	2015 m.	2014 m.	2015 m.	2014 m.
Pagreitintas nusidėvėjimas mokesčių tikslais	262	277	15	(5)
Atsargų nurašymas iki realizacinės vertės	165	251	86	1
Metinių premijų sukaupimas	153	92	(61)	(11)
Ilgalaikio turto vertės sumažėjimas	118	327	209	26
Ilgalaikių išmokų darbuotojams įsipareigojimas	30	45	15	(8)
Atostogų rezervas	27	26	(1)	(6)
Kiti laikinieji skirtumai	-	-	-	5
Asocijuotų įmonių nuosavybės metodas	15	67	51	(45)
Sukauptos pajamos	(360)	(252)	108	131
Ilgalaikio turto investicinė lengvata	(2.660)	(2.795)	(135)	(135)
Investicinių projektų lengvata	923	838	(84)	(838)
Atidėtojo pelno mokesčio sąnaudos/ (pajamos) apskaitytas pelne (nuostoliuose)	-	-	203	(885)
Atidėtas pelno mokesčio turtas/ (įsipareigojimai), grynąja verte	(1.327)	(1.124)	-	-

26 Pelno mokestis (tęsinys)

2015 m. gruodžio 31 d. Bendrovė nepripažino 19 tūkst. eurų (2014 m. – 20 tūkst. eurų) atidėtojo pelno mokesčio turto, susijusio su gautinų sumų vertės sumažėjimu (Paskola UAB "Žavesys" ir Perimtos reikalavimo teises Vnesekonom banke), nes Bendrovės vadovybė nesitiki pripažinti pelno mokestį mažinančiomis sąnaudomis ateityje.

2015 m. gruodžio 31 d. Bendrovės vadovybės vertinimu nepripažintas iki 78 tūkst. eurų atidėtojo pelno mokesčio turtas, susijęs su iki 523 tūkst. eurų investicinių projektų lengvata, kurią galima panaudoti iki 2019 m. ir iki 2.838 tūkst. eurų atidėtojo pelno mokesčio turtas, susijęs su iki 18.922 tūkst. eurų investicinių projektų lengvata, kurią galima panaudoti iki 2018 m. (2014 m. gruodžio 31 d. – iki 4.703 tūkst. eurų atidėtojo pelno mokesčio turto nuo iki 31.354 tūkst. eurų investicinių projektų lengvata, kurią galima panaudoti iki 2018 m.), nes Bendrovės vadovybė nesitiki pripažinti atidėtojo pelno mokestį mažinančia investicinių projektų lengvata ateityje.

Atidėtojo pelno mokesčio turtas Bendrovės finansinės būklės ataskaitoje yra užskaitytas tarpusavyje su atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimu, nes jie abu yra susiję su ta pačia mokesčių administravimo institucija.

2015 m. gruodžio 31 d. ir 2014 m. gruodžio 31 d. Bendrovė, įvertindama atidėtojo pelno mokesčio turto ir įsipareigojimo komponentus, naudojo 15 proc. pelno mokesčio tarifą.

27 Pelnas ir sumažintas pelnas vienai akcijai

Pelnas vienai akcijai apskaičiuojamas dalijant Bendrovės grynąjį pelną iš esamo akcijų skaičiaus. Sumažintas pelnas vienai akcijai yra lygus pelnui vienai akcijai, kadangi Bendrovė neturi potencialių finansinių priemonių, kurios galėtų sumažinti išleistas akcijas. Pelno ir sumažinto pelno apskaičiavimai pateikiami žemiau:

		2015 m.	2014 m.
	Akcininkams priskiriamas grynasis pelnas	22.036	9.257
	Paprastųjų akcijų svertinis vidurkis (tūkst.)	380.606	380.606
	Vienai akcijai tenkantis pelnas ir sumažintas pelnas (eurais)	0,06	0,02
28	Dividendai
		2015 m.	2014 m.
	Paskelbti dividendai	(92)	(103)
	Akcijų skaičiaus svertinis vidurkis (tūkst.)	380.606	380.606

2015 m. balandžio 30 d. įvykęs eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas patvirtino 2014 m. pelno paskirstymą ir skyrė 92 tūkst. eurų dividendų akcininkams už 2014 metus. 2014 m. balandžio 30 d. įvykęs eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas patvirtino 2013 m. pelno paskirstymą ir skyrė 103 tūkst. eurų dividendų akcininkams už 2013 metus.

Paskelbti dividendai vienai akcijai (išreikšti eurais vienai akcijai) 0,0002 0,0003

2015 m. gruodžio 31 d. finansinės būklės ataskaitos straipsnio "Per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai" eilutėje "Mokėtini dividendai" apskaitytos likusios neišmokėtos paskelbtų dividendų sumos akcininkams, kurių nepavyko rasti nurodytais adresais. 2015 m. gruodžio 31 d. likusi neišmokėta ankstesnių finansinių metų dividendų suma – 34 tūkst. eurų (2014 m. - 45 tūkst. eurų).

29 Finansinis turtas ir įsipareigojimai bei rizikos valdymas

Kredito rizika

Bendrovės prekybos partnerių koncentracija yra pakankamai didelė. Gautinos sumos iš pagrindinių Bendrovės pirkėjų – AB "Amber Grid" – 2015 m. gruodžio 31 d. sudarė apie 89 proc., AB "Orlen Lietuva" – 2015 m. gruodžio 31 d. sudarė apie 5 proc. (apie 30 proc. 2014 m. gruodžio 31 d.), "Litasco S.A." – 2015 m. gruodžio 31 d. nebuvo gautinų sumų (apie 57 proc. 2014 m. gruodžio 31 d.) visų Bendrovės iš pirkėjų gautinų sumų. Vidutinis mokėjimo terminas AB Amber Grid" yra 15 kalendorinių dienų, AB "Orlen Lietuva" - 10 kalendorinių dienų, "Litasco S.A." – 7 kalendorinės dienos, VĮ Lietuvos naftos produktų agentūra – 20 kalendorinių dienų, UAB "LUKOIL BALTIJA", UAB "Neste Lietuva" – iki kito mėn. 15 dienos, kitiems klientams įprastas mokėjimo terminas yra 5 darbo dienos. Galima Bendrovės klientų kredito rizika kontroliuojama nuolat stebint jų likučius.

Bendrovė taiko priemones, kuriomis siekiama nuolat užtikrinti, kad paslaugos būtų teikiamos patikimiems klientams ir pardavimai neviršytų priimtino kredito rizikos limito.

Bendrovės neeilinis visuotinis akcininkų susirinkimas 2015 m. gruodžio 14 d. nusprendė : 1) garantuoti už Bendrovės 100 proc. kontroliuojamos bendrovės UAB "SGD logistika" prievolių vykdymą pagal UAB "SGD logistika" ir Bomin Linde LNG GmbH & Co. KG sudarytą jungtinės veiklos sutartį ir kitus su šia sutartimi susijusius susitarimus visam jungtinės veiklos sutarties galiojimo laikotarpiui, iki 14.000 tūkst. USD. Laikoma, kad šią garantiją Bendrovė yra išdavusi; 2) garantuoti pagal pirmo pareikalavimo

29 Finansinis turtas ir įsipareigojimai bei rizikos valdymas (tęsinys)

Kredito rizika (tęsinys)

garantiją už Bendrovės 100 proc. kontroliuojamos bendrovės UAB "SGD logistika" ir Bomin Linde LNG GmbH & Co. KG steigiamos bendros įmonės, kuri nuomotųsi ir operuotų suskystintų gamtinių dujų bunkeriavimo dujovežį, prievolę sumokėti laivo nuomos mokestį, ta dalimi, kokia įsipareigoja sumokėti UAB "SGD logistika", iki 13.000 tūkst. USD. Šios garantijos Bendrovė nėra išdavusi.

Pažymėtina, kad, nepaisant dviejų išduotinų garantijų, prievolės, kurių vykdymas garantuojamas 13.000 tūkst. USD garantija, patenka į prievolių, kurių vykdymas garantuojamas 14.000 tūkst. USD garantija, apimtį, todėl tuo atveju, jei Bendrovės būtų pareikalauta vykdyti įsipareigojimus pagal vieną iš šių garantijų, nebūtų reikalaujama jų vykdyti pagal antrąją. Dėl šios priežasties Bendrovės bendra įsipareigojimų pagal abi aukščiau nurodytas garantijas suma yra 14.000 tūkst. USD.

2014 m. gruodžio 31 d. Bendrovė nebuvo suteikusi garantijų už kitų šalių prievoles. Didžiausią kredito riziką sudaro kiekvieno finansinio turto vieneto apskaitinė vertė, įskaitant išvestines finansines priemones finansinės būklės ataskaitoje, jeigu tokių yra. Todėl Bendrovės vadovybė mano, jog maksimali rizika yra lygi iš pirkėjų gautinų sumų sumai, atėmus pripažintus vertės sumažėjimo nuostolius bei pinigų ir iki išpirkimo laikomų investicijų sumai finansinės būklės ataskaitos sudarymo dieną. 2015 m. gruodžio 31 d. Bendrovės vadovybės vertinimu nebuvo aplinkybių, dėl kurių garantija sukeltų papildomų įsipareigojimų Bendrovei.

Palūkanų normos rizika

Bendrovės pajamos ir pinigų srautai iš įprastinės veiklos yra priklausomi nuo palūkanų normų pasikeitimų rinkoje, kurios susietos su EURIBOR.

Bendrovės rezultatus ir pinigų srautus įtakoja palūkanų normos svyravimai. Palūkanų normos rizikos didėjimui didžiausią įtaką daro ilgalaikės paskolos. Šiuo metu sudaryta EIB paskola, kuri yra su kintamomis palūkanų normomis, kuri yra susieta su EURIBOR. Palūkanų normos rizika, susijusi su EIB paskola yra minimali, kadangi Bendrovės 100% finansinių įsipareigojimų pagal sutartį vykdymas yra užtikrintas valstybės garantija.

Bendrovės investicijos laikomos iki išpirkimo yra su fiksuota palūkanų norma. Bendrovė laiko pinigus ir terminuotus indėlius didžiųjų Lietuvos bankų sąskaitose, kuriems pagal Fitch Ratings suteiktas A bei didesnis išorinis reitingas. Rizika, susijusi su lėšomis banke, yra ribota, nes Bendrovė atlieka operacijas su bankas, turinčiais aukštus užsienio reitingavimo agentų suteiktus kredito reitingus.

2015 m. gruodžio 31 d. ir 2014 m. gruodžio 31 d. pakilusi EURIBOR palūkanų norma 10 procentinių punktų, padidintų 30 tūkst. eurų metines palūkanų sąnaudas.

Valiutų kursų rizika

Bendrovė susiduria su užsienio valiutų svyravimo įtaka, daugiausia susijusia su JAV doleriu. Užsienio valiutų kursų svyravimo rizika kyla iš ateities komercinių sandorių ir pripažinto turto bei įsipareigojimų. Nuo 2014 m. lapkričio 27 d., kai FSRU buvo pristatytas į Klaipėdos uostą, Bendrovė moka mėnesinį mokestį, kuris skaičiuojamas naudojant dienos kainų dydžius. Laivo nuomos elementas, veiklos sąnaudų ir administravimo mokesčiai mokami JAV doleriais ir sudaro 146.050 JAV dolerių per dieną.

2014 m. gruodžio 31 d. Bendrovės pelną prieš mokesčius įtakotų piniginio turto ir įsipareigojimų pasikeitimas dėl JAV dolerio valiutos kurso pasikeitimo: padidėjus/sumažėjus JAV dolerio valiutos kursui 10%, sumažėtų/padidėtų 449 tūkst. eurų pelnas prieš mokesčius. 2015 metais JAV dolerio valiuotos kurso pasikeitimas reikšmingos įtakos pelnui prieš mokesčius neturėjo.

Kol kas Bendrovė nesinaudojo jokiomis finansinėmis priemonėmis, padedančiomis valdyti užsienio valiutos svyravimo riziką dėl neaiškaus VKEKK valiutų kurso rizikos reguliavimo.

Likvidumo rizika

Bendrovės politika yra palaikyti pakankamą grynųjų pinigų ir grynųjų pinigų ekvivalentų kiekį arba užsitikrinti finansavimą atitinkamų kredito instrumentų pagalba, siekiant įvykdyti savo strateginiuose planuose numatytus įsipareigojimus.

Bendrovės likvidumo (trumpalaikio turto iš viso / per vienerius metus mokėtinų sumų ir įsipareigojimų iš viso) ir skubaus padengimo ((trumpalaikio turto iš viso - atsargos) / per vienerius metus mokėtinų sumų ir įsipareigojimų iš viso) rodikliai 2015 m. gruodžio 31 d. atitinkamai buvo 5,56 ir 5,40 – atitinkamai (2,05 ir 1,95 2014 m. gruodžio 31 d).

Bendrovės tikslas palaikyti santykį tarp tęstinio finansavimo ir lankstumo. Bendrovės veikla generuoja pakankamą grynųjų pinigų sumą, todėl pagrindinė vadovybės atsakomybė yra prižiūrėti, kad Bendrovės likvidumo rodiklis būtų artimas arba aukštesnis nei 1. 2015 m. ir 2014 m. Bendrovės likvidumas yra aukštas, nes Bendrovė tik 2013 m. pabaigoje įgijo finansinių įsipareigojimų, o pinigų lėšas kaupia numatytiems strateginiams tikslams įvykdyti.

29 Finansinis turtas ir įsipareigojimai bei rizikos valdymas (tęsinys)

Likvidumo rizika (tęsinys)

Žemiau pateikta lentelė apibendrina finansinių įsipareigojimų grąžinimo terminus 2015 m. ir 2014 m. gruodžio 31 d. pagal nediskontuotus mokėjimus pagal sutartis:

	Likutinė	Parei	Iki 3	Nuo 3 iki 12	Nuo 1 iki	Po 5 metų	Iš viso
	vertė	kalavus	mėnesių	mėnesių	5 metų
Prekybos ir kitos mokėtinos sumos	6.965	-	6.424	541	-	-	6.965
Kiti trumpalaikiai įsipareigojimai	94	-	94	-	-	-	94
Paskola ir palūkanos	29.737	-	21	141	4.076	27.537	31.775
2015 m. gruodžio 31 d. likutis	36.796	-	6.539	682	4.076	27.537	38.834
Prekybos ir kitos mokėtinos sumos	12.680	-	12.680	-	-	-	12.680
Kiti trumpalaikiai įsipareigojimai	1.641	-	1.641	-	-	-	1.641
Paskola ir palūkanos	29.887	-	43	170	2.377	30.106	32.697
2014 m. gruodžio 31 d. likutis	44.208	-	14.364	170	2.377	30.106	47.018

2015 m. gruodžio 31 d. iš 6.965 tūkst. eurų sumos 541 tūkst. eurų (2014 m. gruodžio 31 d. iš 12.680 tūkst. eurų sumos 1.269 tūkst. eurų) yra sulaikymo sumos pagal sutartis, kurios yra apmokamos, įvykdžius visus sutartyje numatytus darbus, šių mokėjimo terminų nėra galimybės numatyti.

2015 m. gruodžio 31 d. iš 36.769 tūkst. eurų sumos 29.737 tūkst. eurų (2014 m. gruodžio 31 d. iš 44.208 tūkst. eurų sumos 29.887 tūkst. eurų) yra grąžintina EIB ir NIB paskolos.

2015 m. gruodžio 31 d. Bendrovės didžiausias mokėtinas sumas sudaro šioms įmonėms PPS Pipeline System GmBH, AB "Lietuvos dujos", AB "Inter RAO Lietuva", UAB "Hoegh LNG Klaipėda". 2014 m. gruodžio 31 d. Bendrovės didžiausias mokėtinas sumas sudaro šioms įmonėms UAB LITGAS, PPS Pipeline System GmBH, AB "BMGS" Klaipėdos filialas, UAB "Hoegh LNG Klaipėda" ir UAB "Lietuvos dujų tiekimas".

Finansinio turto ir įsipareigojimų tikroji vertė

Pagrindinis Bendrovės finansinis turtas ir įsipareigojimai, neatspindėti tikrąja verte, yra prekybos ir kitos gautinos sumos, prekybos ir kitos skolos, ilgalaikės ir trumpalaikės skolos bei investicijos iki išpirkimo.

Tikroji vertė yra apibrėžiama kaip suma, už kurią vertinimo dieną būtų parduotas turtas arba perleistas įsipareigojimas pagal tvarkingą sandorį tarp rinkos dalyvių.

Žemiau yra pateiktas visų Bendrovės finansinių instrumentų apskaitinės ir tikrosios vertės palyginimas pagal kategorijas, kurios yra pateiktos finansinėse ataskaitose:

	Apskaitinė vertė		Tikroji vertė
	2015 m.	2014 m.	2015 m.	2014 m.
Finansinis turtas
Iš pirkėjų gautinos sumos	27.716	1.887	27.716	1.887
Pinigai	23.788	10.902	23.788	10.902
Trumpalaikės gautinos pajamos	1.019	6.356	1.019	6.356
Kitas finansinis turtas	-	8.284	-	8.284
Finansiniai įsipareigojimai
Paskola ir palūkanos	29.737	29.887	27.778	27.628
Prekybos skolos	6.965	12.680	6.965	12.680
Sukauptos sąnaudos	66	1.641	66	1.641

Kiekvienos rūšies finansiniam turtui ir įsipareigojimams įvertinti yra naudojami tokie metodai ir prielaidos:

• Trumpalaikių iš pirkėjų gautinų sumų, trumpalaikių prekybos skolų apskaitinė vertė yra artima jų tikrajai vertei.
• Ilgalaikių paskolų tikroji vertė nustatoma vadovaujantis tokios pat ar panašios paskolos rinkos kaina arba palūkanų norma, kuri yra taikoma tuo metu tokio pat termino skoloms. Bendrovės gautoms paskoloms Valstybė yra suteikusi garantijas.
• Paskolos tikrosios vertės nustatymo tikslais Bendrovės vadovybė pritaikė palūkanų normos skirtumą dėl skirtumo rinkos ir sutartyje numatytos palūkanų norma (2 lygis).

29 Finansinis turtas ir įsipareigojimai bei rizikos valdymas (tęsinys)

Kapitalo valdymas

Pagrindinis kapitalo valdymo tikslas yra garantuoti, kad Bendrovė atitiktų išorinius kapitalo reikalavimus. Kapitalas apima nuosavą kapitalą, priskirtiną akcininkams.

Bendrovė koreguoja ir valdo kapitalo struktūrą, atsižvelgiant į ekonominės padėties pasikeitimus ir pagal jos veiklos rizikos pobūdį. Siekiant palaikyti arba pakeisti kapitalo struktūrą, Bendrovė gali pakeisti dividendų išmokėjimą akcininkams, išmokėti kapitalą akcininkams arba išleisti naują akcijų emisiją.

2012 m. liepos 3 d. juridinių asmenų registre įregistruoti pakeisti Bendrovės įstatai su iki 110.376 tūkst. eurų padidintu įstatiniu kapitalu. Bendrovės įstatinis kapitalas padidintas išplatinus naują 110.376 tūkst. eurų nominalios vertės Bendrovės akcijų emisiją esamiems Bendrovės akcininkams. 2015 m. ir 2014 m. įstatinis kapitalas nebuvo didintas.

2015 m. gruodžio 31 d. ir 2014 m. gruodžio 31 d. Bendrovė palaikė ne mažesnį nei 50 proc. savo nuosavo kapitalo ir įstatinio kapitalo santykį, kaip to reikalauja LR akcinių bendrovių įstatymas.

Bendrovės veikla finansuojama naudojant akcininkų kapitalą ir skolintą kapitalą.

30 Nebalansiniai įsipareigojimai ir neapibrėžtumai

Veiklos nuomos įsipareigojimai

2009 m. lapkričio 4 d. Bendrovė yra sudariusi Klaipėdos valstybinio jūrų uosto žemės nuomos sutartį su vėlesniais pakeitimais iki 2055 m. Nuomos sąlygose nėra numatyta apribojimų Bendrovės veiklai, susijusiai su dividendais, papildomomis skolomis ar papildoma ilgalaike nuoma.

2015 m. Bendrovės žemės nuomos sąnaudos sudarė 624 tūkst. eurų (2014 m. - 625 tūkst. eurų).

Bendra būsimų minimalių žemės nuomos mokėjimų suma:

	2015-12-31	2014-12-31
Per vienerius metus	624	626
Nuo vienerių iki penkerių metų	2.496	2.504
Po penkerių metų	21.216	21.916
	24.336	25.046

2015 m. kovo 9 d. Bendrovė sudarė suskystintų gamtinių dujų terminalo krantinės naudojimo sutartį su VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija 50 metams. Šalys turi teisę nutraukti Sutartį tik tokiu atveju, jei yra pakeičiami (priimami nauji) Lietuvos Respublikos įstatymai ir / ar kiti teisės aktai, susiję su SGDT krantinės naudojimo teisinių santykių reguliavimu. Sutartis yra sudaryta vadovaujantis, be kita ko, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. liepos 11 d. nutarimu Nr. 864 "Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. vasario 15 d. nutarimo Nr. 199 "Dėl suskystintų gamtinių dujų terminalo įrengimo" pakeitimo", kurio 6 punktas nustato, kad SGDT projekto įgyvendinimo bendrovė ir (arba) SGDT operatorius naudojasi krantine, skirta plaukiojančiai suskystintų gamtinių dujų saugyklai prisišvartuoti, ir moka metinį krantinės naudojimo mokestį, nustatytą vadovaujantis šio nutarimo ir kitų teisės aktų reikalavimais pagal sutartį su KVJUD.

2015 metais Bendrovės krantinės nuomos sąnaudos sudarė 158 tūkst. eurų.

Bendra būsimų minimalių krantinės nuomos mokėjimų suma:

	2015-12-31
Per vienerius metus	165
Nuo vienerių iki penkerių metų	660
Po penkerių metų	7.256
	8.081

2012 m. kovo 2 d. Bendrovė pasirašė sutartį su Hoegh LNG Ltd. dėl SGD plaukiojančiosios saugyklos su dujinimo įrenginiu (angl. FSRU) statybos, eksploatavimo ir perleidimo (angl. BOT) nuomos. SGD laivas-saugykla Independence į Klaipėdą atvyko 2014 m. spalio 27 d., o laivo perėmimas įvyko 2014 m. lapkričio 27 d.

Veiklos nuomos įsipareigojimai (tęsinys)

FSRU laivo nuomos sutartis apima šiuos elementus:

• FSRU nuoma;
• Veiklos sąnaudos (paslaugos, atsarginės dalys, medžiagos, draudimas, laivo radijas ir komunikacija);
• Valdymo sąnaudos;
• Įgulos nuoma.

FSRU laivo nuomos sąnaudos 2015 ir 2014 m.:

	2015 m.	2014 m.
FSRU nuoma	45.583	3.894
Veiklos sąnaudos	1.235	167
Valdymo sąnaudos	636	54
Įgulos nuoma	2.744	260
	50.198	4.375

2015 m. gruodžio 31 d. bendra būsimųjų minimalių mokėjimų suma už FSRU laivo veiklos nuomą sudarė 411.508 tūkst. eurų (2014 m. gruodžio 31 d. - 409.649 tūkst. eurų):

	2015-12-31	2014-12-31
Per vienerius metus	46.292	41.321
Nuo vienerių iki penkerių metų	184.789	165.399
Po penkerių metų	180.427	202.929
	411.508	409.649

Ilgalaikės statybų rangos sutartys

2013 m. gegužės 6 d. Bendrovė sudarė Gamtinių dujų dujotiekio sistemos projektavimo, pirkimo ir statybos (EPC) darbų sutartį su "Gamtinių dujų dujotiekio sistemos projektavimo, pirkimo ir statybos (EPC) darbų pirkimas" laimėtoju Vokietijos koncernu PPS Pipeline Systems GmbH. Sutarties pagrindu bus atliekami gamtinių dujų dujotiekio sistemos projektavimo, pirkimo ir statybos darbai, reikalingi įrengiant jungtį tarp SGDT krantinės Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatorijoje (ties šiaurine Kiaulės nugaros salos dalimi) ir Lietuvos gamtinių dujų perdavimo sistemos (dujotiekis Jurbarkas–Klaipėda (dalis Tauragė–Klaipėda) šalia Klaipėdos DSS-2, esančios ties Kiškėnų kaimu, Dovilų seniūnijoje, Klaipėdos rajono savivaldybėje).

Pagrindinės sutarties sąlygos, be kita ko, apima šias:

• bendra pagal sutartį atliekamų darbų fiksuota kaina yra 27.468 tūkst. eurų be PVM ir 33.236 tūkst. eurų su PVM, kurio dydis sutarties sudarymo dieną yra 21 proc. Fiksuota sutarties kaina gali didėti tik išimtiniais sutartyje aptartais atvejais. Bendrovė fiksuotą sutarties kainą moka tik už faktiškai atliktus darbus;
• visi darbai turi būti atlikti iki 2014 m. rugpjūčio 1 d. Darbų atlikimo terminas gali būti pratęstas tik išimtiniais sutartyje aptartais atvejais;
• sutartis įsigalios, kai jai pritars Bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas, kaip tai numatyta Bendrovės įstatų 16.10 straipsnyje. Bendrovės valdyba 2013 m. balandžio 22 d. yra pritarusi šios sutarties sudarymui.

2014 m. pabaigoje sutartis su koncernu PPS Pipeline Systems GmbH pratęsta, kol koncernas PPS Pipeline Systems GmbH pabaigs su HDD jungtimi susijusius darbus, kurių vertė 4.481 tūkst. eurų. 2015 m. baigti rangos darbai, tačiau sulaikyta 541 tūkst. eurų suma iki 2016 m. rugsėjo mėn.

Teisiniai ginčai

Pagal 2014 m. birželio 17 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartį byloje pagal ieškovo UAB "Naftos grupė" ieškinį Bendrovei dėl ieškovo tariamai patirtų 5 mln. eurų nuostolių atlyginimo, ieškovui tariamai priklausančių ir Bendrovės saugomų naftos produktų pertekliaus grąžinimo UAB "Naftos grupė" ir 2004-12-22 paslaugų teikimo sutarties Nr. 12-12-2005 (toliau – Sutartis) pripažinimo nutraukta dėl tariamai Bendrovės kaltės.

Aukščiau nurodyta Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi 2013 m. gegužės 20 d. Vilniaus apygardos teismo, kuris šią bylą nagrinėjo I-ma instancija, sprendimas iš dalies pakeistas taip:

• Sutarties nuostata, suteikianti ieškovui UAB "Naftos grupė" išimtines teises vakuuminio gazolio perkrovimui, pagal Bendrovės reikalavimą Teismo pripažinta negaliojančia, kaip prieštaraujanti imperatyvioms Konkurencijos teisės normoms;
• iš atsakovo (Bendrovės) ieškovo naudai priteista 865 tūkst. eurų nuostolių, 6 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo dienos (2011 m. balandžio 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, t.y. tik

Teisiniai ginčai (tęsinys)

apie trečdalį tos sumos, kurią iš Bendrovės UAB "Naftos grupė" naudai anksčiau buvo priteisęs I-os instancijos teismas bei visiškai atmetant UAB "Naftos grupė" reikalavimų dalį dėl nuostolių, susijusių su verslo praradimu atlyginimo, taip pat proporcingai perskirstytos bylos šalių bylinėjimosi išlaidos.

2014 m. liepos 25 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartimi priėmė nagrinėti AB "Klaipėdos nafta", pateiktą kasacinį skundą dėl dalies Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 17 d. nutarties, byloje pagal ieškovo UAB "Naftos grupė" ieškinį Bendrovei kaip minėta aukščiau bei Bendrovės priešieškinį UAB "Naftos grupė" dėl Sutarties pripažinimo negaliojančia, nuostolių atlyginimo ir nepagrįsto praturtėjimo, peržiūrėjimo.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, jog Bendrovės pateiktas kasacinis skundas atitinka Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekse nustatytus reikalavimus, todėl priimtinas nagrinėti kasacine tvarka.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. gegužės 8 d. nutartimi pirmosios ir apeliacinės instancijos sprendimus panaikino ir bylą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. rugsėjo 11 d. nutartimi atnaujino bylos nagrinėjimą, į bylą įtraukė Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybą, kuri šiuo metu ruošia išvadą. Teismo posėdis nepaskirtas.

Bendrovės vadovybės nuomone, Bendrovė nepatirs papildomų išlaidų, susijusių šia byla, todėl sudarant 2015 m. gruodžio 31 d. ir 2014 m. gruodžio 31 d. finansines ataskaitas jokie atidėjiniai dėl šios besitęsiančios bylos nebuvo formuojami.

Bendrovė gavo Vilniaus apygardos administracinio teismo (toliau – Teismas) 2013 m. sausio 29 d. pranešimą dėl atsiliepimo pateikimo į AB "Achema" (toliau – Achema) skundą dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nutarimų. Bendrovė byloje yra įtraukta trečiuoju suinteresuotu asmeniu.

Achemos skundu prašoma panaikinti:

• VKEKK 2012 m. spalio 19 d. nutarimo Nr. O3-317 "Dėl lėšų, skirtų suskystintų gamtinių dujų terminalo, jo infrastruktūros ir jungties įrengimo bei eksploatavimo sąnaudoms ar jų daliai kompensuoti, nustatymo 2013 metams" 3.1 ir 4 punktus. Šiais punktais VKEKK nustatė lėšas 2013 metams, skirtas suskystintų gamtinių dujų terminalo, jo infrastruktūros ir jungties įrengimo sąnaudoms ar jų daliai kompensuoti (32.958 tūkst. eurų) ir SGDT lėšų administravimo sąnaudoms padengti (87 tūkst. eurų) bei numatė, jog šias lėšų sumas VKEKK turi teisę koreguoti pasikeitus esminėms aplinkybėms, darančioms reikšmingą įtaką SGDT projekto finansavimui ir jo įgyvendinimui.
• VKEKK 2012 m. spalio 26 d. nutarimo Nr. O3-330 "Dėl akcinės bendrovės "Lietuvos dujos" gamtinių dujų perdavimo ir skirstymo kainų viršutinių ribų koregavimo bei papildomos ir neatsiejamos dedamosios prie gamtinių dujų perdavimo kainos viršutinės ribos (SGDT priedo) nustatymo 2013 metams" 2 punktą. Šiuo punktu VKEKK nustatė papildomą ir neatsiejamą dedamąją prie gamtinių dujų perdavimo kainos viršutinės ribos (SGDT priedą), skirtą SGDT, jo infrastruktūros ir jungties įrengimo sąnaudoms kompensuoti 2013 metais (11 eurų už tūkst. m3 (be pridėtinės vertės mokesčio).

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. spalio 13 d. nutartimi sustabdė administracinę bylą, ir kreipėsi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį teismą su prašymu ištirti, ar Lietuvos Respublikos suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatyme įtvirtintas reglamentavimas neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

AB ,,Achema" 2015 m. birželio 11 d. pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015-05-28 sprendimo administracinėje byloje Nr. I-25 1 -629 1201 5. Bylos posėdžio data nepaskirta.

Bendrovės vadovybės nuomone, Bendrovė nepatirs papildomų išlaidų, susijusių šia byla, todėl sudarant 2015 m. gruodžio 31 d. ir 2014 m. gruodžio 31 d. finansines ataskaitas jokie atidėjiniai dėl šios besitęsiančios bylos nebuvo formuojami, kadangi Bendrovė byloje yra įtraukta trečiuoju suinteresuotu asmeniu.

2014 m. gegužės 23 d. Bendrovė gavo pranešimą iš Vilniaus apygardos teismo apie UAB "Rudesta" pateikto ieškinio Bendrovei dėl 315 tūkst. eurų kompensavimo už papildomus rangos darbus pagal sutartį ir 17 tūkst. eurų delspinigių.

2014 m. birželio 20 d. Bendrovė pateikė Vilniaus apygardos teismui priešieškinį UAB "Rudestai", kuriuo prašoma priteisti 169 tūkst. eurų delspinigių už nesavalaikį darbų atlikimą pagal rangos darbų sutartį.

2015 m. gruodžio 31 d. byla vis dar sustabdyta ir persiųsta atlikti ekspertizę.

Bendrovės vadovybės nuomone, Bendrovė nepatirs papildomų išlaidų, susijusių su šia byla, todėl sudarant 2015 m. gruodžio 31 d. ir 2014 m. gruodžio 31 d. finansines ataskaitas jokie atidėjiniai dėl šios besitęsiančios bylos nebuvo formuojami.

Teisiniai ginčai (tęsinys)

Atstovavimas administracinėje byloje, kurioje yra ginčijamas UAB "Krovinių terminalas" išduotas statybos leidimas. 2015 m. rugsėjo 2 d. įvyko pirmasis teismo posėdis. Teismas nustatė papildomą terminą šalims pabandyti ginčą išspręsti taikiai. Posėdis atidėtas šalims derantis dėl taikos sutarties sudarymo.

Bendrovės vadovybės nuomone, Bendrovė nepatirs papildomų išlaidų, susijusių šia byla, todėl sudarant 2015 m. gruodžio 31 d. ir 2014 m. gruodžio 31 d. finansines ataskaitas jokie atidėjiniai dėl šios besitęsiančios bylos nebuvo formuojami.

Garantijos

Bendrovė, kaip prekių saugojimo vietos turėtoja mokestinių prievolių tinkamo įvykdymo užtikrinimui, pagal 2015 m. gruodžio 28 d. su AB SEB bankas pasirašytą Sutartį dėl garantijos suteikimo 1.448 tūkst. eurų sumai yra pateikusi mokėjimo laidavimo raštą Klaipėdos teritorinei muitinei. Laidavimo rašto paskutinė galiojimo diena yra 2016 m. gruodžio 31 d.

Bendrovė, kaip prekių saugojimo vietos turėtoja mokestinių prievolių tinkamo įvykdymo užtikrinimui, pagal 2014 m. gruodžio 18 d. su AB SEB bankas pasirašytą Sutartį dėl garantijos suteikimo 1.448 tūkst. eurų sumai yra pateikusi mokėjimo laidavimo raštą Klaipėdos teritorinei muitinei. Laidavimo rašto paskutinė galiojimo diena yra 2015 m. gruodžio 31 d.

Bendrovė, kaip akcizais apmokestinamų prekių sandėlio savininkas, mokestinių prievolių tinkamo įvykdymo užtikrinimui pagal 2015 m. spalio 21 d. su AB SEB bankas pasirašytą Sutartį dėl garantijos suteikimo 579 tūkst. eurų sumai yra pateikusi mokėjimo laidavimo raštą Valstybinei mokesčių inspekcijai. Laidavimo rašto paskutinė galiojimo diena yra 2016 m. lapkričio 4 d.

Bendrovė, kaip akcizais apmokestinamų prekių sandėlio savininkas, mokestinių prievolių tinkamo įvykdymo užtikrinimui pagal 2015 m. gruodžio 1 d. su AB SEB bankas pasirašytą Sutartį dėl garantijos suteikimo 29 tūkst. eurų sumai yra pateikusi mokėjimo laidavimo raštą Valstybinei mokesčių inspekcijai. Laidavimo rašto paskutinė galiojimo diena yra 2016 m. lapkričio 27 d.

Bendrovė, kaip akcizais apmokestinamų prekių sandėlio savininkas, mokestinių prievolių tinkamo įvykdymo užtikrinimui pagal 2014 m. lapkričio 5 d. su Nordea Bank Finland Plc pasirašytą Sutartį dėl garantijos suteikimo 579 tūkst. eurų sumai yra pateikusi mokėjimo laidavimo raštą Valstybinei mokesčių inspekcijai. Laidavimo rašto paskutinė galiojimo diena yra 2015 m. lapkričio 11 d.

• Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. 469 patvirtintą "Atliekų tvarkymo veiklos nutraukimo plano rengimo, derinimo ir įgyvendinimo tvarka" reikalavimus Bendrovė iš AB SEB banko turi garantiją Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentui. Garantija suteikta tik Bendrovės atliekų tvarkymo veiklos nutraukimo plane numatytų priemonių įgyvendinimo užtikrinimui, garantijos suma 498 tūkst. eurų, galioja iki 2017 m. sausio 12 d.
• 2013 m. gruodžio 13 d. LR finansų ministerija pasirašė valstybės garantijos sutartį su EIB dėl 81 mln. eurų EIB teikiamos paskolos Bendrovei. Valstybės garantijos sutartimi užtikrinami Bendrovės įsipareigojimai EIB pagal 2014 m. liepos 9 d. sudarytą iki 20 metų kredito sutartį SGDT projekto daliniam finansavimui. Iš viso pagal sutartį Bendrovė galės skolintis iki 87 mln. eurų suteikus valstybės garantiją likusiai kredito daliai. Tokiu būdu EIB Sutartimi finansuos iki 50 proc. SGDT projekto įgyvendinimu susijusių investicijų.

Valstybės garantija suteikta įvykdžius visas sąlygas, nurodytas 2014 m. liepos 2 d. priimtame LR Seimo nutarime Nr. XII-479 "Dėl valstybės garantijos suteikimo Europos investicijų bankui": Bendrovei įkeitus Finansų ministerijos (valstybės) naudai (be kita ko) visą būsimą turtą, kuris bus sukurtas SGDT projekto metu, ir kurį Bendrovė įgis nuosavybėn vystydama ir užbaigusi SGDT projektą, sumokėjus 81 tūkst. eurų garantinę įmoką bei gavus Europos Komisijos patvirtinimą, kad suteikiama valstybės garantija yra su vidaus rinka suderinama valstybės pagalba.

2013 m. gruodžio 5 d. Bendrovė ir LR finansų ministerija pasirašė Susitarimą dėl garantinės įmokos ir turto įkeitimo bei Maksimaliosios sąlyginės ir paprastosios hipotekos sutarčių. Sutarčių pagrindu Bendrovė įsipareigojo sumokėti Finansų ministerijai 81 tūkst. eurų dydžio garantinę įmoką bei jos (valstybės) naudai be kita ko įkeisti visą būsimą turtą, kuris bus sukurtas SGDT projekto metu, ir kurį Bendrovė įgis nuosavybėn vystydama ir užbaigusi SGDT projektą (maksimaliosios hipotekos suma – 81 mln. eurų).

Garantijos (tęsinys)

• 2014 m. gruodžio 29 d. Bendrovė ir LR finansų ministerija pasirašė Susitarimą dėl garantinės įmokos ir turto įkeitimo bei Maksimaliosios sąlyginės ir paprastosios hipotekos sutartį (toliau kartu – Sutartys). Sutarčių pagrindu Bendrovė įsipareigojo sumokėti LR finansų ministerijai 35 tūkst. eurų dydžio garantinę įmoką bei valstybės naudai, be kita ko, antrine hipoteka įkeisti visą suskystintųjų gamtinių dujų terminalo projekto įgyvendinimo metu sukurtą ar nuosavybėn įgytą turtą (maksimaliosios hipotekos suma – 35 tūkst. eurų). Maksimaliosios sąlyginės ir paprastosios hipotekos sutarties pasirašymas yra išankstinė sąlyga tam, kad Šiaurės investicijų bankui būtų suteikta garantija, kuria bus garantuojami Bendrovės įsipareigojimai pagal 2014 m. lapkričio 27 d. su Šiaurės investicijų banku sudarytą kredito sutartį.
• 2014 m. gruodžio 11 d., Bendrovė, vykdydama Bendrovės valdybos 2014 m. rugsėjo 19 d. sprendimą, kuriam pritarta 2014 m. spalio 15 d. Bendrovės neeiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime, sudarė reikalavimo teisių perleidimo sutartį bei maksimaliojo įkeitimo sutartį su Hoegh LNG Klaipėda, UAB.

Šiomis sutartimis užtikrinami Bendrovės įsipareigojimai Hoegh LNG Klaipėda, UAB pagal 2012 m. kovo 2 d. sudarytą Plaukiojančios saugyklos su dujinimo įrenginiu nuomos kartu su aptarnavimo ir operavimo paslaugomis (angl. Time Charter Party) sutartį:

• (i) Reikalavimo teisės (Perleidimo sutarties ir Įkeitimo sutarties objektas): suskystintų gamtinių dujų terminalo lėšos (skirtos kompensuoti visas ar dalį SGDT, jo infrastruktūros ir jungties įrengimo ir eksploatavimo kaštų), mokėtinos AB "Klaipėdos nafta" pagal Suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymą (Žin., 2012, Nr. 68-3466) ir 2013 m. rugpjūčio 29 d. Sutartį dėl suskystintų gamtinių dujų terminalo lėšų išmokėjimo Nr. 14-177-2013, kurių suma patvirtinama atitinkamu Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau - VKEKK) sprendimu bei VKEKK 2012 m. spalio 9 d. nutarimu Dėl Suskystintų gamtinių dujų terminalo, jo infrastruktūros ir jungties įrengimo bei eksploatavimo sąnaudoms ar jų daliai kompensuoti skirtų lėšų administravimo tvarkos aprašo patvirtinimo (Žin., 2012, Nr. 118-5973).
• (ii) Reikalavimo teisių perleidimo momentas: reikalavimo teisės pereina AB "Klaipėdos nafta" pažeidus 2012 m. kovo 2 d. su Höegh LNG LIMITED (kurio teisės perleistos Hoegh LNG Klaipėda) sudarytą Laivo nuomos sutartį dėl plaukiojančios saugyklos su pakartotinio dujinimo įrenginiu nuomos (toliau – Laivo nuomos sutartis) ar įvykus kitam "Įvykiui, dėl kurio Savininkas gali nutraukti Sutartį, esant Frachtuotojo kaltei", kaip tai apibrėžta Laivo nuomos sutartyje, ir apie tai informavus AB "Amber Grid"; atlikti informavimą bus išduodamas neatšaukiamas AB "Klaipėdos nafta" įgaliojimas Hoegh LNG Klaipėda naudai.
• iii) Užtikrinama prievolė: visos ir bet kokios AB "Klaipėdos nafta" prievolės, kylančios iš Laivo nuomos sutarties, kuri gali būti pakeista ar išdėstyta nauja redakcija, tiek pagrindinė suma, ir kitokios prievolės ar susiję nuostoliai ir išlaidos pagal Laivo nuomos sutartį.
• (iv) Maksimali užtikrinamos prievolės suma: 50.000.000 JAV dolerių (penkiasdešimt milijonų JAV dolerių) per Laivo nuomos sutarties vienerius metus. Suma, kurią galima reikalauti, kad AB "Amber Grid" pervestų Hoegh LNG Klaipėda, mažinama bet kokia suma, gauta pagal kitas Laivo nuomininko prievolių užtikrinimo priemones (įkeitimą ir banko garantiją, jei ji buvo pateikta) per atitinkamus Laivo nuomos sutarties vienerius metus. Užtikrinimas suteikiamas visam Laivo nuomos sutarties galiojimo laikotarpiui.

Bendrovė pagal 2015 m. gruodžio 28 d. su AB SEB bankas pasirašyta Sutartį dėl garantijos suteikimo 875 tūkst. eurų sumai yra pateikusi mokėjimo laidavimo raštą LNG Hrvatska d.o.o. Laidavimo rašto paskutinė galiojimo diena yra 2016 m. gruodžio 27 d.

• Bendrovė garantuos Bomin Linde LNG GmbH & Co. KG už AB "Klaipėdos nafta" 100 proc. kontroliuojamos bendrovės, kurios numatomas pavadinimas UAB "SGD logistika", prievolių vykdymą pagal jungtinės veiklos sutartį ir kitus su šia sutartimi susijusius susitarimus visam jungtinės veiklos sutarties galiojimo laikotarpiui, iki 14.000.000 USD.
• Pagal galiojančius įstatymus mokesčių inspekcija gali bet kuriuo metu patikrinti Bendrovės apskaitos registrus ir įrašus už 5 metus, einančius prieš ataskaitinį mokestinį laikotarpį, bei gali apskaičiuoti papildomus mokesčius ir sankcijas. Bendrovės vadovybei nėra žinoma apie jokias aplinkybes, dėl kurių Bendrovei galėtų būti apskaičiuoti reikšmingi mokesčių įsipareigojimai papildomai.
• Bendrovės vadovybės nuomone 2015 ir 2014 m. gruodžio 31 d. nebuvo sąlygų, dėl kurių suteiktomis garantijomis galėtų būti pasinaudota.

Reguliuojamas VKEKK pelnas (nuostolis)

2015 m. Bendrovės apskaičiuotas SGD terminalo veiklos segmento grynasis finansinis pelnas siekia 6.981 tūkst. eurų. Pagal VKEKK nustatytą metodiką, reguliuojamas Bendrovės 2015 m. neaudituotas pelnas apytiksliai sudaro 1.787 tūkst. eurų. Dėl didesnio dujų vartojimo bei papildomai surinktų procesinių palūkanų bei delspinigių, per 2015 m. surinkta neaudituotais duomenimis 5.194 tūkst. eurų daugiau, nei numatyta pagal VKEKK reguliavimą. Pagal nustatytą reguliavimą, papildomai surinkta suma būtų skirta ateinančių finansinių laikotarpių SGD terminalo būtinosioms sąnaudoms padengti.

31 Susijusių šalių sandoriai

Šalys yra laikomos susijusiomis, kai viena šalis turi galimybę kontroliuoti kitą arba gali daryti reikšmingą įtaką kitai šaliai priimant finansinius ir veiklos sprendimus. Bendrovės susijusios šalys ir sandoriai su jomis 2015 m. ir 2014 m. buvo šie:

Sandoriai su Lietuvos Respublikos valstybės kontroliuojamomis įmonėmis ir institucijomis:

		Pirkimai		Gautinos	Mokėtinos
		iš	Pardavimai	sumos iš	sumos
		susijusių	susijusioms	susijusių	susijusioms
		šalių	šalims	šalių	šalims
VĮ Klaipėdos valstybinio Jūrų uosto direkcija, priklausanti	2015	782	22	-	-
LR valstybei, atstovaujamai LR susisiekimo ministerijos	2014	928	16.338	746	189
AB Lietuvos geležinkeliai, priklausanti LR valstybei,	2015	1.905	-	-	170
atstovaujamai LR susisiekimo ministerijos	2014	1.412	-	-	136
AB Lesto, priklausanti LR valstybei, atstovaujamai LR	2015	546	-	-	70
energetikos ministerijos	2014	676	-	-	87
AB Lietuvos dujos	2015	429	-	-	66
	2014	2.636	-	-	69
UAB Lietuvos dujų tiekimas	2015	1.441	-	-	164
	2014	675	-	-	451
AB Amber Grid	2015	430	73.750	24.792	71
	2014	191			42
VĮ Lietuvos naftos produktų agentūra	2015	-	1.260	132	-
	2014	-	1.456	121	-
UAB LITGAS	2015	-	-	-	-
	2014	7.430	-	-	4.177
Kitos susijusios šalys (Lietuvos energetikos institutas,	2015	97	5	-	1
Klaipėdos teritorinė muitinė, BĮ Klaipėdos miesto sporto
centras)	2014	6	8	-	-
	2015	5.630	75.038	24.924	542
Susijusios šalys viso:	2014	13.954	17.802	867	5.151

Vadovybės darbo užmokestis ir kitos išmokos

Vadovaujantiems darbuotojams priskiriamos pareigybės: generalinis direktorius, generalinio direktoriaus pavaduotojas, departamentų direktoriai ir jų pavaduotojai, skyrių vadovai.

	2015 m.	2014 m.
Priskaitymai, susiję su darbo santykiais	2.157	1.958
Vadovaujančių darbuotojų skaičius	36	34

Per 2015 m. ir 2014 m. Bendrovės vadovybei paskolų, garantijų nebuvo suteikta, nebuvo jokių kitų išmokėtų ar priskaičiuotų sumų ar turto perleidimo.

32 Pobalansiniai įvykiai

• 2016 m. sausio 5 d. Bendrovė su Šveicarijoje registruota bendrove "Verum Plus" AG sudarė ilgalaikę paslaugų dėl tamsių naftos produktų perkrovimo AB "Klaipėdos nafta" terminale sutartį. Sutartis sudaryta iki 2016 m. gruodžio 31 d., su galimybe ją pratęsti dar vieneriems metams. Sutarties sudarymas su "Verum Plus" AG užtikrins papildomą tamsių naftos produktų srautą iš Baltarusijos Respublikos naftos perdirbimo gamyklų.
• 2016 m. sausio 25 d. Bendrovės valdyba patvirtino Bendrovės 2016 2020 m. veiklos strategiją (toliau Strategija). Taip pat siekiant apibrėžti Bendrovės dividendų apskaičiavimo, mokėjimo bei skelbimo procedūrą, Bendrovės Strategijos pagrindu,

Bendrovės valdyba patvirtino Dividendų politiką. Dividendų politika numato, kad Bendrovės valdyba, remdamasi praėjusių metų Bendrovės grynuoju pelnu bei įvertinus Bendrovės vadovo siūlymus dėl pelno paskirstymo projekto, teiktų Bendrovės akcininkams tvirtinti dividendų skyrimo sprendimo projektą, kuriame dividendai sudarytų 50 proc. Bendrovės metinio grynojo pelno.

2016 m. vasario 4 d. ir vasario 5 d. pasirašė sutartis dėl naudojimosi Terminalu su UAB "Lietuvos dujų tiekimas" (toliau – Sutartis Nr.1) ir akcine bendrove "Achema" (toliau – Sutartis Nr. 2).

32 Pobalansiniai įvykiai (tęsinys)

Sutarties Nr. 1 pagrindu Terminalo naudotojui UAB "Lietuvos dujų tiekimas" suteikiami Terminalo pajėgumai žemiau išdėstytomis sąlygomis:

• 1. SGD išdujinimo pajėgumai: SGD išdujinimo pajėgumai 2,383,478,060 kWh prie norminių sąlygų: gamtinių dujų viršutinė šilumingumo vertė 11,90 kWh/m3, SGD plėtimosi koeficientas – 1:578 (m3 SGD / Nm3 dujų), degimo/matavimo temperatūra – 25/0 °C, slėgis – 1,01325 bar.
• 1. Terminalo pajėgumų panaudojimo laikotarpis: nuo 2016 m. vasario mėn. 5 d. iki 2016 m. rugsėjo mėn. 30 d.

Sutarties Nr. 2 pagrindu Terminalo naudotojui akcinei bendrovei "Achema" suteikiami Terminalo pajėgumai žemiau išdėstytomis sąlygomis:

• 1. SGD išdujinimo pajėgumai: SGD išdujinimo pajėgumai 7,238,034,070 kWh prie norminių sąlygų: gamtinių dujų viršutinė šilumingumo vertė 11,90 kWh/m3, SGD plėtimosi koeficientas – 1:578 (m3 SGD / Nm3 dujų), degimo/matavimo temperatūra – 25/0 °C, slėgis – 1,01325 bar.
• 1. Terminalo pajėgumų panaudojimo laikotarpis: nuo 2016 m. vasario mėn. 15 d. iki 2016 m. rugsėjo mėn. 30 d.
• 2016 m. vasario 12 d. Bendrovė sudarė Gamtinių dujų paskirstymo stoties projektavimo, pirkimo ir statybos (EPC) sutartį su Vokietijos koncernu PPS Pipeline Systems GmbH (toliau – Konsorciumas). Pagal šią sutartį Konsorciumas įsipareigojo įvykdyti visus darbus pagal sutartį už fiksuotą 27,7 mln. EUR sumą be PVM.
• 2016 m. vasario 12 d. Bendrovės valdyba, įgyvendindama Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2015 m. gruodžio 30 d. priimtą nutarimą Nr. O3-700 "Dėl gamtinių dujų suskystinimo kainos 2016 metams nustatymo", patvirtino naują suskystintų gamtinių dujų terminalo gamtinių dujų skystinimo (išdujinimo) paslaugos kainą – 0,10 Eur/MWh (be pridėtinės vertės mokesčio). Ši kaina taikoma įskaitytinai nuo 2016 m. sausio 1 d.

• 2016 m. kovo 8 d. 13.00 val. buvo sušauktas Bendrovės neeilinis visuotinis akcininkų susirinkimas, kuriame priimti sprendimai:

• Dėl pritarimo AB "Klaipėdos nafta" valdybos sprendimui sudaryti Klaipėdos SGD paskirstymo stoties projektavimo ir statybos (EPC) darbų sutartį su neskelbiamų derybų būdu vykdyto viešojo pirkimo "Suskystintų gamtinių dujų paskirstymo stoties projektavimo ir statybos darbų (EPC) pirkimas" laimėtoju.

"Pritarti AB "Klaipėdos nafta" valdybos sprendimui:

1. Sudaryti su AB "Klaipėdos nafta" neskelbiamų derybų būdu vykdyto viešojo pirkimo "Suskystintų gamtinių dujų paskirstymo stoties projektavimo ir statybos darbų (EPC) pirkimas" laimėtoju, pasiūliusiu mažiausią kainą, konsorciumu – PPS Pipeline Systems GmbH ir Chart Ferox, a.s. (toliau – Rangovas), sutartį (toliau – Sutartis) dėl Klaipėdos SGD paskirstymo stoties projektavimo ir statybos (EPC) darbų (toliau – Darbai) atlikimo, šiomis esminėmis sąlygomis:

1.1. Rangovas atliks Darbus, kurie reikalingi mažos apimties suskystintų gamtinių dujų (SGD) paskirstymo ir bunkeriavimo stoties projektavimui ir statyboms, įskaitant su Darbais susijusių prekių ir paslaugų pirkimą, kaip apibrėžta Sutartyje.

1.2. Bendra pagal Sutartį atliekamų Darbų fiksuota kaina yra 27.700 tūkst. eurų (dvidešimt septyni milijonai septyni šimtai tūkstančių eurų) be PVM ir 33.517 tūkst. eurų (trisdešimt trys milijonai penki šimtai septyniolika tūkstančių eurų) su PVM (kurio dydis sutarties sudarymo dienai yra 21 proc.)

1.3. Gamtinių dujų paskirstymo stoties veiklos pradžia - 15 mėnesių nuo Sutarties įsigaliojimo.

1.4. Fiksuota Sutarties kaina gali didėti ir Darbų atlikimo terminas gali būti pratęstas tik išimtiniais Sutartyje aptartais atvejais. AB "Klaipėdos nafta" fiksuotą Sutarties kainą moka tik už faktiškai atliktus Darbus.

1. AB "Klaipėdos nafta" vadovybė įpareigojama, jei bendra Sutarties kaina didėtų daugiau kaip 10 proc. arba Sutarties įvykdymo galutinis terminas būtų pratęsiamas daugiau kaip 60 dienų, siekiant užtikrinti tinkamą Sutarties keitimo kontrolę, atitinkamai Sutarties kainos didinimui ir (ar) Sutarties vykdymo termino pratęsimui turi būti gautas AB "Klaipėdos nafta" valdybos pritarimas.

2. Įgalioti AB "Klaipėdos nafta" generalinį direktorių šiuo AB "Klaipėdos nafta" valdybos sprendimu patvirtintomis esminėmis sąlygomis pasirašyti su konsorciumu – PPS Pipeline Systems GmbH ir Chart Ferox, a.s. sutartį dėl Klaipėdos SGD paskirstymo stoties projektavimo ir statybos (EPC) darbų atlikimo."

3. Dėl 2015 m. rugpjūčio 25 d. sprendimo "Dėl pritarimo AB "Klaipėdos nafta" valdybos sprendimui vykdyti suskystintų gamtinių dujų paskirstymo stoties investicinį projektą" punkto Nr. 1 patikslinimo.

"1. Pritarti AB "Klaipėdos nafta" valdybos sprendimui AB "Klaipėdos nafta" vykdyti suskystintų gamtinių dujų paskirstymo stoties investicinį projektą už bendrą kainą, ne didesnę, nei 27.700 tūkst. eurų (be PVM) ir 10 proc. rezervą, kuris gali būti panaudotas tik išimtiniais atvejais".

1. Patikslinti 2015 m. rugpjūčio 25 d. sprendimo "Dėl pritarimo AB "Klaipėdos nafta" valdybos sprendimui vykdyti suskystintų gamtinių dujų paskirstymo stoties investicinį projektą" punktą Nr. 1 ir jį išdėstyti taip:

"1. AB "Klaipėdos nafta" vykdyti suskystintų gamtinių dujų paskirstymo stoties investicinį projektą už bendrą kainą, ne didesnę, nei 27.700 tūkst. eurų (be PVM) ir 10 proc. rezervą, kuris gali būti panaudotas tik išimtiniais atvejais".

2016 m. kovo 9 d. Bendrovė nebuvo parengusi pelno paskirstymo projekto.

Po balanso sudarymo datos daugiau reikšmingų pobalansinių įvykių nebuvo.

Atsakingų asmenų patvirtinimas

Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymo 22 straipsniu ir Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijos periodinės ir papildomos informacijos rengimo ir pateikimo taisyklėmis, mes, Akcinės bendrovės "Klaipėdos nafta" generalinis direktorius Mantas Bartuška, finansų ir administravimo departamento direktorius Marius Pulkauninkas ir apskaitos skyriaus vadovė Asta Sedlauskienė, patvirtiname, kad mūsų žiniomis aukščiau pateiktos Akcinės bendrovės "Klaipėdos nafta" 2015 m. finansinės ataskaitos, parengtos pagal Europos Sąjungoje priimtus Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, atitinka tikrovę ir teisingai parodo Bendrovės turtą, įsipareigojimus, finansinę padėtį, pelną arba nuostolius ir pinigų srautus.

Generalinis direktorius Mantas Bartuška

Finansų ir administravimo departamento direktorius Marius Pulkauninkas

Apskaitos skyriaus vadovė Asta Sedlauskienė Asta Sedlauskienė

2015 M. METINIS PRANEŠIMAS

Klaipėda 2016 m. kovo 9 d.

TURINYS

AB "KLAIPĖDOS NAFTA" VADOVO KOMENTARAS 51
INFORMACIJA APIE BENDROVĘ BEI JOS VEIKLĄ 52
BENDROVĖS STRATEGIJA 53
BENDROVĖS VEIKLŲ VERSLO VIENETAI 55
SVARBIAUSI ATASKAITINIO LAIKOTARPIO ĮVYKIAI 60
SVARBIAUSI ĮVYKIAI, ĮVYKĘ PO ATASKAITINIO LAIKOTARPIO PABAIGOS 62
RIZIKOS VEIKSNIAI IR RIZIKOS VALDYMAS 64
VERSLO APLINKA BEI RINKA 66
FINANSINIAI VEIKLOS REZULTATAI 71
VEIKLOS PLANAI IR PROGNOZĖS 76
SGD PASKIRSTYMO STOTIES PROJEKTO ĮGYVENDINIMAS 77
INFORMACIJA APIE BENDROVĖS AKCININKUS IR AKCIJAS 78
BENDROVĖS VALDYMAS 82
INFORMACIJA APIE BENDROVĖS DARBUOTOJUS 87
BENDROVĖS SOCIALINĖ ATSAKOMYBĖ 90
KITA INFORMACIJA 93
AB "KLAIPĖDOS NAFTA" VALDYSENOS ATASKAITA 94

Santrumpos:

KNF – Naftos produktų terminalas Klaipėdoje

SGDT - Suskystintųjų gamtinių dujų terminalas;

SGD – suskystintos gamtinės dujos;

NP – naftos produktai;

TNP – tamsūs naftos produktai;

ŠNP – šviesūs naftos produktai;

SKB - Subačiaus kuro bazė;

GDP – SGD mažos apimties terminalas;

NPG – naftos perdirbimo gamykla;

VKEKK - Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija;

NIB - Šiaurės investicijų bankas;

EIB – Europos investicijų bankas.

AB "KLAIPĖDOS NAFTA" VADOVO KOMENTARAS

2015-ieji metai mūsų Bendrovei buvo labai reikšmingi ir svarbūs – kupini atsakingų darbų, vainikuoti gerų rezultatų ir ambicingų ateities planų.

2014 metų pabaigoje minėjome reikšmingą įvykį tiek Bendrovei, tiek ir visos Lietuvos energetinei nepriklausomybei, - SGD terminalo laivo – saugyklos "Independence" atplaukimą bei SGD terminalo eksploatacijos pradžią. 2015-ieji metai buvo pirmieji SGD terminalo gyvavimo metai, todėl pagrindinis keliamas uždavinys buvo užtikrinti saugų terminalo darbą bei ieškoti efektyvių terminalo veiklos sprendimų. Siekiant efektyvumo, atlikome testavimus, eksperimentavome, bandėme įvarius darbo rėžimus. Iš viso per 2015 kalendorinius metus SGD terminale priėmėme 5 dujovežius, išdujinta ir Lietuvos vartojimui pateikta daugiau kaip 4,5 mln. MWh. Po daugiau nei vienerių terminalo darbo metų esame įsitikinę, kad galime dirbti su daugiau klientų, priimti bei išdujinti žymiai didesnius dujų kiekius, o šie kiekiai tikrai didės, kadangi 2016 m. pradžioje jau sudarytos dvi naujos terminalo pajėgumų naudojimo sutartys.

Bendrovės naftos produktų krovos veikla praėjusiais metais buvo taip pat išskirtinai gera. Itin palankios makroekonominės sąlygos leido mūsų naftos produktų krovą didinti antrus metus iš eilės. Palankios naftos perdirbimo maržos sudarė sąlygas pagrindiniam mūsų klientui AB "ORLEN Lietuva" didinti naftos perdirbimą bei atitinkamai naftos produktų eksportą per mūsų terminalą. Kita vertus, patys ėmėmės ryžtingų veiksmų, siekiant pritraukti papildomų klientų bei naftos produktų srautų. Po ilgos pertraukos atnaujinome šviesiųjų naftos produktų, pagamintų Baltarusijoje, krovą, sudarėme naujas ilgalaikio mazuto krovos sutartis su Baltarusijos naftos produktų valdytojais. Pastangos sukurti klientams kuo palankesnes sąlygas krauti naftos produktus per mūsų terminalą davė rezultatų. Praėjusiais metais pavyko dar šiek tiek padidinti tranzitinių krovinių eksporto bei importo srautus, o bendra krova vien naftos terminale sudarė 6,3 mln. t. Šis kiekis didesnis nei pastaruosius porą metų, atitinkamai 9 ir 13 proc.

Tikėdami naftos produktų krovos perspektyvomis, bei siekdami didinti naftos terminalo lankstumą ir patrauklumą, priėmėme sprendimą investuoti į terminalo pajėgumų plėtrą, didindami šviesiųjų naftos produktų rezervuarų parką, importo infrastruktūros pajėgumus. Tikime, kad nuoseklus tolimesnis darbas bei stabilių santykių su klientais išlaikymas padės didinti naftos terminalo konkurencingumą bei krovos srautus.

Bendrovės valdomoje Subačiaus kuro bazėje, kur vykdoma LR valstybės rezervo saugojimo veikla, pirmą kartą pradėjome teikti komercines naftos produktų saugojimo paslaugas. Todėl, tiek perkrovos, tiek saugojimo apimtys šioje bazėje priartėjo prie maksimalių.

2015 metais pasiekėme geriausius pajamų bei pelno rezultatus per visą Bendrovės istoriją. Užtikrindami procesų ir sąnaudų kontrolę, reguliuojamos veiklos efektyvumą ir komercinės veiklos pelningumą, įrodėme, kad gebame profesionaliai integruoti naujas veiklas į Lietuvos energetinę sistemą, laiku reaguoti į rinkos pokyčius ir, konkuruodami laisvoje rinkoje, generuoti pelną bei didinti Bendrovės vertę.

2015 m. Bendrovės grynasis pelnas siekia 22 mln. Eur, EBITDA – 37 mln. Eur. Lyginant su 2014 m., grynasis pelnas padidėjo 2,4 karto, EBITDA išaugo 2,2 karto. Šį reikšmingą pokytį nulėmė pradėta vykdyti SGD terminalo veikla bei itin pelninga praėjusių metų naftos produktų krovos veikla. Iš viso Bendrovės pajamos pasiekė 109,7 mln. Eur, iš kurių SGD terminalo pripažintos pajamos sudaro beveik 70 mln. Eur. Dalis šių pajamų buvo neplanuotos, kadangi gamtinių dujų vartojimas Lietuvoje buvo didesnis nei planuotas, taip pat papildomai Bendrovei buvo pervesti delspinigiai bei palūkanos už vėluojančius atsiskaitymus. Šios neplanuotos sumos mažins surenkamas saugumo dedamosios sumas ateinančiais periodais. Taip pat džiaugiamės, kad anksčiau rūpesčių kėlęs saugumo dedamosios mokesčio (SGD terminalo pajamų) surinkimo klausimas išsisprendė ir visos Bendrovei priklausančios lėšos bus surinktos tinkamai.

Nesenai patvirtintoje 2016 – 2020 m. Bendrovės strategijoje esame numatę aiškius ilgalaikius planus, kurių ketiname siekti. Tikiu, jog 2015 metais nuveikti darbai yra tvirtas pamatas, leisiantis ir toliau kurti modernią, atvirą, tobulėjančią, patikimą, skaidrią ir socialiai atsakingą Bendrovę.

2016 m. didelis dėmesys bus skiriamas patikimos SGD ir naftos terminalų veiklos užtikrinimui, veiklos apimčių plėtrai, SGD paskirstymo stoties statybų projektui bei šių veiklų plėtojimui, naftos terminalo pajėgumų plėtrai.

Taip pat ir toliau sieksime, kad Bendrovės veikla būtų efektyvi ir skaidri - tai padės mums dar labiau priartėti prie pažangių vakarų Europos įmonių.

AB "Klaipėdos nafta"

Generalinis direktorius Mantas Bartuška

INFORMACIJA APIE BENDROVĘ BEI JOS VEIKLĄ

Ataskaitinis laikotarpis, už kurį parengtas metinis pranešimas

Šis 2015 m. metinis pranešimas parengtas už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. Toliau šiame pranešime akcinė bendrovė "Klaipėdos nafta" vadinama Bendrove.

Pagrindiniai duomenys apie Bendrovę (emitentą)

Bendrovės pavadinimas:	Akcinė bendrovė "Klaipėdos nafta"
Teisinė forma:	Akcinė bendrovė
Įstatinis kapitalas:	110.375.793 Eur
Įregistravimo data ir vieta:	1994 m. rugsėjo 27 d., Valstybės įmonė Registrų centras
Bendrovės įmonės kodas:	110648893
Buveinės adresas:	Burių g. 19, 91003 Klaipėda
Bendrovės registras:	Valstybės įmonė Registrų centras
Telefonų numeris:	+370 46 391772
Fakso numeriai:	+370 46 311399
Elektroninio pašto adresas:	info@oil.lt
Interneto svetainės adresas:	www.oil.lt, www.sgd.lt

Bendrovės istorija ir veikla

Akcinė bendrovė "Klaipėdos nafta" - Lietuvos ir aplinkinio regiono energetiniam saugumui strategiškai reikšminga bendrovė, užtikrinanti suskystintų gamtinių dujų importo į Lietuvą ir kaimynines šalis galimybę bei LR valstybės privalomo naftos produktų rezervo saugojimą, taip pat patikimai ir efektyviai vykdyti naftos produktų perkrovą Klaipėdos uoste. Greta minėtų vykdomų veiklų, Bendrovė vysto SGD mažos apimties veiklas.

Bendrovės veiklos pradžia siejama su naftos terminalu Klaipėdoje. Dabartinėje Bendrovės naftos terminalo teritorijoje iki Bendrovės įsteigimo daugiau nei 50 metų veikė naftos eksporto ir perpylimo bazė, į kurią naftos produktai (daugiausia mazutas) buvo gabenami iš aplinkinių Rusijos ir kitų naftos perdirbimo gamyklų. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, nuspręsta, jog būtina tęsti naftos terminalo veiklą, tačiau terminalui buvo būtina rekonstrukcija. Akcinė bendrovė "Klaipėdos nafta" įsteigta 1994 m. Tik įsteigtai Bendrovei buvo patikėtos terminalo rekonstrukcijos rangovo, o vėliau – ir naujojo terminalo veiklos vykdytojo funkcijos. Šiandien akcinės bendrovės "Klaipėdos nafta" naftos terminalas – vienas iš moderniausių naftos terminalų Europoje.

2012 m. birželio 12 d. Seimas priėmė Suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymą, kuriame buvo numatyti pagrindiniai SGD terminalo įrengimo, veiklos ir eksploatavimo principai bei reikalavimai. Už projekto įgyvendinimą atsakinga paskirta AB "Klaipėdos nafta". Po dvejus su puse metų trukusių projekto įgyvendinimo darbų, 2014 m. lapkričio 27 d. SGD terminalas pradėjo veiklą, o Bendrovė tapo šio terminalo operatoriumi.

2012 m. LR Valstybės nutarimu, siekiant efektyvinti valstybės turto valdymą, Subačiaus kuro bazė (SKB) buvo perduota iš Lietuvos naftos produktų agentūros į AB "Klaipėdos nafta" nuosavybę. SKB esančiame talpyklų parke vykdoma ilgalaikė naftos produktų saugojimo veikla, o didžioji dalis pajėgumų skirta privalomajam valstybės naftos produktų rezervui.

Šiuo metu, AB "Klaipėdos nafta" veikla išskiriama į keturias atskiras veiklos sritis: naftos produktų krovą (naftos terminalas), SGD terminalo operavimą, SGD mažos apimties veiklų vykdymą (šiuo metu veiklos vystymo stadijoje) bei ilgalaikio naftos produktų saugojimą (Subačiaus kuro bazėje). Kiekviena iš veiklų veikia savarankiškai. Vadovybė vertina kiekvienos veiklos finansinius rezultatus ir nustato kiekvienai iš jų strateginius tikslus.

Informacija apie investicijas į kitas įmones:

Įmonės pavadinimas	Adresas	Valdoma akcijų dalis, %	Veikla
UAB "SGD logistika"	Gedimino pr. 33-2, LT-01109 Vilnius	100	SGD transportavimo jūra veikla.
UAB LITGAS	Žvejų g. 14, LT-92101 Vilnius	33,33	Gamtinių dujų tiekimo ir prekybos įmonė, paskirtasis SGD tiekėjas per SGD terminalą.
BALTPOOL, UAB	A. Juozapavičiaus g. 9, LT-09311, Vilnius	33	Lietuvos energijos išteklių biržos operatorius, turintis teisę organizuoti prekybą biokuro produktais, Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) lėšų administratorius.
Sarmatia Sp. z o.o.	ul. Nowogrodzka 68, Prima court, 02-014 Warszawa, Lenkija	1	Naftotiekio tarp Azijos valstybių bei Baltijos jūros tiesimo galimybių analizavimas bei projektavimas.

Bendrovė 2015 m. gruodžio 31 d. yra investavusi į šių įmonių kapitalą:

Priklausymas asociacijoms

Bendrovė praėjusių metų pabaigoje priklausė šioms asociacijoms:

• Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijai, www.ljkka.lt;
• Lietuvos pramoninkų konfederacija, www.lpk.lt;
• Gas Infrastructure Europe (GIE) asociacijos Gas LNG Europe (GLE) grupė, www.gie.eu.com.

BENDROVĖS STRATEGIJA

AB "Klaipėdos nafta" Valdyba 2016 metų pradžioje patvirtino 2016 – 2020 metų veiklos strategiją (toliau – Strategija), kurioje išanalizavo Bendrovės aplinkos veiksnius, iš naujo suformulavo Bendrovės misiją bei viziją, nustatė bendruosius strateginius tikslus visai Bendrovei ir tikslus kiekvienai Bendrovės vykdomai veiklai, įvertino istorinę finansinę Bendrovės informaciją ir numatė siektinus strateginio laikotarpio rodiklius.

Žemiau	pateikiami	bendri	AB	"Klaipėdos	nafta"	ir	atskirų	veiklų	strateginiai	tikslai	2016	–	2020	m.
	Bendri Bendrovės strateginiai tikslai
	Bendrovės vertės didinimas			Saugios, patikimos ir efektyvios veiklos užtikrinimas			Veiklos augimas ir diversifikavimas		Vidaus procesų gerinimas			ugdymas	Kompetencijų

Strategijoje numatoma, kad Bendrovė sieks tapti viena efektyviausių Bendrovių Europoje, sieks pokyčių, veiklos diversifikacijos, naujų paslaugų ir projektų, sudarančių pagrindą Bendrovės vertės tvariam augimui. Tikima, kad Bendrovės pasiekimai bus matomi ir vertinami Lietuvos Valstybės mastu.

Sėkmingas SGD projekto įgyvendinimas ir įgyta patirtis suteikia Bendrovei unikalią galimybę išnaudoti šią patirtį tarptautiniu mastu ir praplėsti Bendrovės veiklos geografiją. Mažos apimties SGD projekto įgyvendinimas bus svarbus visam Baltijos jūros regionui. Įgyvendindama savo strategiją, Bendrovė nori tapti patrauklia investuotojams, užtikrinančia konkurencingą investicijų grąžą mokamais dividendais bei Bendrovės vertės augimu, gerinant komercinių veiklų finansinius rodiklius.

Strategijoje numatoma, kad didelis Bendrovės vadovų dėmesys skiriamas socialinei atsakomybei, darbuotojų ugdymui, aplinkosaugai bei bendradarbiavimui su Lietuvos mokslo institucijomis.

Atskirų veiklų strateginiai tikslai
Naftos produktų krovos terminalas	SGD Terminalas	SGD Mažos apimties veiklos	Subačiau kuro bazė
Patrauklumo ir žinomumo NP savininkams didinimas	Alternatyvaus GD tiekimo šaltinio Lietuvai užtikrinimas	Mažos apimties SGD veiklos infrastruktūros	Tinkamo valstybės NP rezervo saugojimo
Krovos lankstumo ir pajėgumų didinimas	Eksploatavimo kaštų GD	sukūrimas	užtikrinimas
	vartotojams sumažinimas
Veiklos apimčių ir teikiamų paslaugų plėtra	Su SGD terminalo veikla	Regioninės SGD rinkos vystymas	Ilgalaikio NP saugojimo veiklos apimčių didinimas bei plėtra
Saugaus eksploatavimo užtikrinimas	susijusių paslaugų plėtra

Vykdydama veiklas strategijos laikotarpiu Bendrovė siekia:

Naftos krovos terminalas - saugiai, patikimai ir konkurencingai vykdyti naftos produktų perkrovą Klaipėdos uoste, didinant naftos terminalo patrauklumą, lankstumą, technologinius pajėgumus ir taip siekti pritraukti naujų klientų ir didinti krovos apimtis.

SGD terminalas (SGDT) - užtikrinti nepertraukiamą dujų importo į Lietuvą galimybę ir didinti Lietuvos valstybei ir dujų vartotojams kuriamą naudą. Tikslai bus įgyvendinami užtikrinant SGD terminalo saugią ir nenutrūkstamą bei efektyvią terminalo veiklą. Tuo pačiu strategijoje numatoma mažinti SGD terminalo išlaikymo kaštus gamtinių dujų vartotojams.

SGD mažos apimties veiklos – pastatyti SGD antžeminio paskirstymo stotį, pradėti vykdyti SGD mažos apimties veiklas, aktyviai ieškoti kitų SGD paskirstymo stočių investicinių projektų Baltijos jūros regione galimybių.

Ilgalaikio naftos produktų saugojimo veikla (Subačiaus kuro bazė) - užtikrinti efektyvų valstybės privalomo naftos produktų rezervo saugojimą, plėsti ilgalaikio NP saugojimo apimtis.

Bendrovė tiek savo kasdienėje veikloje, tiek įgyvendindama savo strateginius tikslus, vadovaujasi šiomis vertybėmis:

• Iniciatyvumas. Bendrovė siekia identifikuoti rinkos poreikius bei verslo plėtros galimybes ir atitinkamai prisitaikyti, kuriant naujas ar modifikuojant teikiamas paslaugas.
• Profesionalumas ir patikimumas. AB "Klaipėdos nafta" ir toliau sieks vykdyti naftos produktų krovą bei SGD perkrovą bei išdujinimą greitai, kokybiškai ir efektyviai. Tobulinami NP krovos ir SGD išdujinimo procesai bei kruopščiai prižiūrima perkraunamų produktų kokybė.
• Skaidrumas. Bendrovė siekia atitikti NASDAQ Vilnius akcijų rinkoje listinguojamų bendrovių valdymo kodekso principus, vadovautis geriausias korporatyviniais valdymo principais bei išsamiai ir laiku viešinti investuotojams ir visuomenei svarbiausią informaciją apie Bendrovės veiklą.
• Socialinė atsakomybė. Vykdydama savo veiklą Bendrovė vadovaujasi tvaraus verslo plėtros principais, kurie apima socialinę atsakomybę ir aplinkosaugines iniciatyvas. Todėl Bendrovė investuoja į papildomas veiklas, didinančias ne tik ekonominę grąžą investuotojams, bet ir orientuojasi į aplinką tausojančias technologijas, remia įvairiausius socialinius projektus.

BENDROVĖS VEIKLŲ VERSLO VIENETAI

Naftos ir naftos produktų terminalas

Bendrovės naftos ir naftos produktų terminalas yra vienas didžiausių terminalų Baltijos šalių naftos krovinių tranzito paslaugų rinkoje. Bendrovės naftos terminalo infrastruktūra skirta perpilti iš geležinkelio cisternų į laivus eksportuojamus naftos produktus, kurie yra tiekiami iš naftos perdirbimo gamyklų.

Bendrovė naftos terminale perkrauna šiuos naftos produktus:

• Šviesiuosius naftos produktus (toliau ŠNP):
• įvairių rūšių dyzelinį kurą;
• įvairių rūšių benziną;
• reaktyvinį kurą.
• Tamsiuosius naftos produktus (toliau TNP):
• įvairių rūšių mazutą;
• technologinį kurą;
• vakuuminį gazolį (VGO);
• žaliavinę naftą.

Bendrovės naftos terminalo optimalus pajėgumas siekia apie 7 milijonų tonų naftos produktų krovinių per metus. Bendrovės naftos terminale naftos produktų krovos paslaugų procesai daugiausiai susidaro iš šių terminalo operacijų: i) naftos produktų priėmimo iš geležinkelio vagonų cisternų, ii) laikino naftos produktų saugojimo terminalo talpyklose bei iii) naftos produktų pakrovimo į tanklaivius. Naftos produktai išpilami iš geležinkelių vagonų-cisternų estakadose ir siurbliais perpumpuojami į terminalo talpyklas laikinam saugojimui. Šis saugojimas skirtas tam, kad naftos terminalo talpyklose būtų sukaupiamas pakankamas produkto kiekis tanklaiviui pakrauti. Tanklaivių partijų sukaupimo periodas priklauso nuo produktų rūšies, siuntimo intensyvumo bei tanklaivio partijos dydžio ir trunka nuo kelių dienų iki kelių savaičių. Prie Bendrovės teritorijos krantinių švartuojami tanklaiviai naftos produktų pakrovimui pagal, iš anksto su klientais suderintą, grafiką. Krova vykdoma iš rezervuarų, pumpuojant naftos produktus per Bendrovės vamzdynus, kurie per stenderius sujungiami su laivais.

Krovinių partijos kaupiamos kranto talpyklose, kurių bendras tūris siekia apie 450 tūkst. m3. Krova į tanklaivius vykdoma per dvi Klaipėdos uosto krantines, kurių ilgis siekia po 270 m, o maksimali grimzlė – 13,4 m.

Klaipėdos naftos terminalas nuo seno yra žinomas kaip vienas geriausių tamsiųjų naftos produktų (mazuto ir VGO) krovos terminalas, efektyviai dirbantis esant žemoms oro temperatūroms dėl išvystytos technologijos bei didelės patirties. Bendrovė turi nuosavą katilinę, kurios bendras trijų katilų galingumas – 100 MW. Bendrovės naftos terminalas buvo rekonstruotas 1996-2002 metais, tačiau technologinė įranga yra nuolatos atnaujinama bei tinkamai prižiūrima, vykdomos investicijos ir toliau tobulinamas bei efektyvinamas naftos produktų krovos procesas.

Taip pat Bendrovė gali aprūpinti Lietuvą importuojamais naftos produktais, kurie į Klaipėdos uostą atgabenami tanklaiviais. Terminale įrengta autocisternų pripylimo aikštelė, skirta išvežti importuotiems šviesiesiems naftos produktams.

AB "Klaipėdos nafta" šiuo metu naftos ir naftos produktų terminale teikia šias paslaugas:

• perpila naftą ir naftos produktus iš geležinkelio cisternų į tanklaivius;
• priima naftą ir naftos produktus iš tanklaivių į geležinkelio cisternas;
• perpila naftos produktus į autocisternas;
• laikinai saugo (kaupia) naftą ir naftos produktus;
• priima naftos produktais užterštą vandenį iš laivų;
• švartuoja laivus;
• nustato naftos produktų kokybės parametrus;
• parūpina techniką, skirtą įvesti cheminius priedus į naftos produktus;
• maišo tamsiuosius ir šviesiuosius naftos produktus (ang. blending);
• aprūpina laivus kuru ir vandeniu.

2015 m. naftos terminale investicijos sudarė 809 tūkst. Eur. Didžiausias dėmesys buvo skirtas efektyvumo ir pajėgumų didinimui, vamzdynų plėtrai, priešgaisrinės sistemos komponentų plėtrai, įsigytas naujas šilumokaitis (jo montavimas pabaigtas 2016 m.).

Subačiaus kuro bazė

AB "Klaipėdos nafta" 2012 m. birželio 11 d., patvirtinus akcijų pasirašymo su Lietuvos Respublika sutartį, buvo perduota valdyti Subačiaus kuro bazę (toliau - SKB), esančią Kunčių km. Kupiškio raj. Šios bazės infrastruktūrą sudaro:

• 338 tūkst. m³ talpyklų (66 vnt.), pritaikytų laikyti šviesiuosius naftos produktus, parkas,
• geležinkelio estakada, kurioje vienu metu galima aptarnauti 14 vagonų cisternų,
• moderni autocisternų užpylimo aikštelė,
• laboratorija, galinti nustatyti pagrindinius naftos produktų kokybės parametrus,
• ir transporto priemonės bei kiti ūkio aptarnavimo statiniai ir įrengimai.

Perėmus Subačiaus kuro bazės infrastruktūrą, buvo išplėsta ir labiau diversifikuota Bendrovės veikla ir paslaugos, kurios pasipildė ilgalaike naftos produktų saugojimo paslauga. Subačiaus kuro bazė buvo sėkmingai įtraukta į AB "Klaipėdos nafta" sudėtį bei valdymo struktūrą ir tapo vienu iš verslo segmentų. 2015 m. Subačiaus kuro bazės veiklos rezultatai pateikti Bendrovės 2015 m. finansinių ataskaitų rinkinio aiškinamajame rašte "Informacija apie segmentus".

Didžioji dalis talpyklų užpildytos privalomuoju Lietuvos Respublikos naftos produktų rezervu, o 2015 m. pirmą kartą ši paslauga buvo pradėta teikti ir kitiems klientams. Taip pat SKB teikiama ir naftos produktų į autocisternas užpylimo paslauga.

Subačiaus kuro bazės infrastruktūra bei priemonės nuolat atnaujinamos, siekiant užtikrinti tinkamą ir kokybišką paslaugų teikimą klientams bei saugios ir patikimos kuro bazės eksploatacijos užtikrinimą.

2014 – 2015 m. AB "Klaipėdos nafta" investavo į Subačiaus kuro bazės mobilios gaisro gesinimo įrangos modernizavimą bei atnaujinimą. Investicijos susijusios su SKB priešgaisrinių žinybinių pajėgų techninio aprūpinimo priemonių įgyvendinimu, užtikrinant Lietuvos priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento reikalavimus. Šiuo metu SKB priešgaisrine sauga rūpinasi Bendrovės įsteigtos žinybinės priešgaisrinės pajėgos.

Iš viso investicijos į SKB gaisro gesinimo įrangą sieks apie 377 tūkst. eurų (dalis investicijų numatytos 2016 m.). Didžioji jų dalis skirta mobiliajai gesinimo technikai: siurblinei stočiai, žarnų bei putų automobilių modernizavimui. Vanduo gaisro atveju būtų tiekiamas iš visų teritorijoje esamų vandens šaltinių. Bendrovė taip pat modernizuoja vandens tiekimo iš Lėvens upės įrangą. Tai leis sutrumpinti pasiruošimo gaisro gesinimui laiką bei patiekti reikiamą vandens kiekį gaisro gesinimo atveju.

• 2014 m. antroje pusėje pradėta ir 2015 m. pabaigta nuotekų valymo įrenginių rekonstrukcija: pastatyti nauji, našesni bei efektyvūs valymo įrenginiai, pajungti reikalavimus atitinkantys nuotekų apskaitos prietaisai, įrengti reikalingi nauji vamzdynai. Ši investicija užtikrins, kad į aplinką išleidžiamas vanduo bus išvalytas tinkamai nuo naftos produktų ir kitų teršalų. Šiai investicijai Bendrovei patvirtinta parama iš Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo pagal vandenų apsaugos finansavimo kryptį. Viso projekto vertė apie 130 tūkst. Eur.
• Kasmet pagal patvirtintą ilgalaikį planą atnaujinamos SKB esančios naftos produktų talpyklos, kurioms atliekamas dugnų bei sienelių atnaujinimas bei perdažymas. 2015 m. į šiuos atnaujinimus Bendrovė investavo 111 tūkst. Eur.

Suskystintųjų gamtinių dujų terminalas

2012 m. birželio 12 d. Seimas priėmė Suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymą (Nr. XI-2053), kuriame numatyta aukščiausiu teisiniu lygiu nustatyti SGDT įrengimo Lietuvos Respublikos teritorijoje, jo veiklos ir eksploatavimo bendrieji principai bei reikalavimai, taip pat sudarytos teisinės, finansinės ir organizacinės sąlygos SGDT projektui įgyvendinti. Už projekto įgyvendinimą atsakinga paskirta AB "Klaipėdos nafta". Po dvejus su puse metų trukusių projekto įgyvendinimo darbų, 2014 m. lapkričio 27 d. SGD terminalas pradėjo veiklą, o Bendrovė tapo šio terminalo operatoriumi. SGDT veikla pradėta vykdyti 2014 m. lapkričio 27 d. Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai išdavus gamtinių dujų skystinimo licenciją.

SGD terminalas papildo ir praplečia esamą šalies gamtinių dujų tiekimo infrastruktūrą, sukuria galimybes tiekimo diversifikavimui, panaikina priklausomybę nuo vienintelio išorinio gamtinių dujų tiekėjo, užtikrina gamtinių dujų tiekimo

saugumą ir įvykdo ES direktyvinį N-1 infrastruktūros standartą, t.y. sudaro prielaidas Lietuvai savarankiškai apsirūpinti gamtinėmis dujomis, reikalingomis pirmojo būtinumo paklausai patenkinti.

SGD terminalo infrastruktūra

AB "Klaipėdos nafta" SGD terminalas paremtas plaukiojančios SGD saugyklos su dujinimo įrenginiu technologija. SGD laivąsaugyklą (angl. FSRU) nuomojanti bendrovė yra Höegh LNG Ltd. 450 metrų ilgio krantinė, prie kurios SGD laivas-saugykla yra nuolatos prišvartuotas, yra pastatyta Kuršių mariose, pietinėje Klaipėdos uosto dalyje. Terminalas yra sujungtas su gamtinių dujų perdavimo sistemos operatoriaus AB "Amber Grid" dujų perdavimo tinklu 18 kilometrų ilgio jungiamuoju dujotiekiu. SGD terminalo pagrindinė funkcija - priimti ir saugoti suskystintas gamtines dujas, jas dujinti ir tiekti į magistralinį tinklą.

Svarbiausios SGD terminalo sudėtinės dalys pavaizduotos šioje schemoje:

SGD laivas–saugykla su dujinimo įrenginiu:

SGD laivas-saugykla yra SGD tanklaivis ("Independence"), kuris Klaipėdos jūrų uoste priima suskystintąsias gamtines dujas iš jūrų laivų transporterių – dujovežių, kurie švartuojasi prie SGD laivo. SGD yra kaupiamos ir leidžiamos pro specialius įrenginius, siekiant SGD sugrąžinti į dujinį būvį. 2012 m. pasirašyta laivo-saugyklos 10 metų nuomos su išpirkimo galimybe sutartis su Norvegijos kompanija "Höegh LNG Ltd.". Šio laivo gamintojas – Pietų Korėjos laivų statykla "Hyundai Heavy Industries Co., Ltd".

SGD terminalo ir laivo–saugyklos ("Independence") techninės charakteristikos*
Technologija	Plaukiojanti talpykla su dujinimo įrenginiu (FSRU)
Vieta	Pietinė Klaipėdos jūrų uosto dalis, šalia Kiaulės nugaros salos
Laivo – saugyklos savininkas, nuomotojas	Norvegijos kompanija Höegh LNG Ltd.
Talpykla	170.000 m³
Krovos pajėgumai/greitis	9.000 m³/h SGD. Krovimas iš laivo į laivą naudojant lanksčiąsias žarnas
FSRU pajėgumai	3,76 mlrd. m³ GD per metus (10,24 mln. m³ per dieną)
Maksimalus SGD pripildymo lygis	98 %, esant 70kPag
Minimalus operatyvinis SGD likutis	3.500 m3 SGD
Dujų srautas į dujų vamzdyną	10,24 mln. m³ per dieną
FSRU pagaminimo data	2014 m.
FSRU ilgis	294 m
FSRU plotis	46 m
FSRU grimzlė	12,6 m

*Terminalo techninės sąlygos nurodytos dabar galiojančiomis norminėms sąlygomis: degimo/matavimo temperatūra – 25/0 °C, slėgis – 1,01325 bar.

Krantinė ir jos įrenginiai:

Prie krantinės nuolatos yra prišvartuotas SGD laivas-saugykla, kuris priima SGD iš jas atgabenančių dujovežių. Saugiam SGD laivų įvedimui į Klaipėdos uostą iki Kiaulės nugaros salos buvo atlikti uosto kanalo gilinimo darbai, už kuriuos atsakinga Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija. Taip pat buvo pastatyta speciali krantinės įranga: aukšto slėgio platforma, serviso platforma, švartavimosi ir tvirtinimo aikštelės, susisiekimo tilteliai, stebėjimo bokštai, valdymo patalpa, priešgaisrinės apsaugos įranga, techninio aptarnavimo kranai ir

aukšto slėgio dujų perdavimo rankovės bei kita reikalinga įranga ir sistemos.

SGD terminalo jungiamasis dujotiekis:

Terminalas yra sujungtas su gamtinių dujų perdavimo sistemos operatoriaus AB "Amber Grid" dujų perdavimo tinklu 18 kilometrų ilgio 700 mm skersmens jungiamuoju dujotiekiu. Pasijungimo į perdavimo tinklą vietoje yra pastatyta dujų apskaitos stotis.

SGD terminalo investicijos 2015 m.

2015 m. pradžioje buvo baiginėjamos SGD terminalo infrastruktūros statybos. Viso išlaidų suma galutiniams projekto darbams sudarė 4,7 mln. Eur. Pagrindinis dėmesys buvo skirtas tinkamai pabaigti dujotiekio atkarpos po Kuršių marių dugnu tiesimo darbus, atsisakant iki tol naudoto laikino vamzdyno. Šie darbai sėkmingai pabaigti dar pirmoje metų pusėje.

474 tūkst. Eur buvo skirti SGD mėginių ėmimo sistemos įsigijimui. Sistema montuojama į SGD laivą-saugyklą, kad būtų galima nuolat stebėti SGD kokybę ir užkirsti kelią nekokybiškų dujų patekimui į FSRU. Sistema sumontuota, tačiau reikalingi papildomi pritaikymai, kurie bus atliekami 2016 m.

SGD terminalo paslaugos

Terminalo paskirtis teikti SGD išdujinimo bei SGD perkrovos paslaugas. SGD dujinimo paslaugą sudaro viena su kita susijusios paslaugos:

• SGD perkrova Terminalo naudotojo grafike nustatytais perkrovos kiekiais (žr. žemiau);
• SGD išdujinimas Terminalo naudotojo grafike nustatytu dujinimo režimu.

SGD perkrovos paslaugą sudaro tarpusavyje susijusios paslaugos:

• SGD krova galimybė atvežti SGD krovinį 65.000-160.000 m³ dydžio (jei nesusitarta kitaip) dujovežiu, prišvartuoti dujovežį prie krantinės ir iškrauti per ne ilgesnį nei 48 valandų krovos terminą.
• SGD laikymas Terminale iki SGD perkrovos, bet ne ilgiau nei 60 kalendorinių dienų.
• SGD perkrova Terminalo naudotojo grafike nustatyto SGD kiekio perkrova į ne mažesnius nei 5.000 m³ ir ne didesnius nei 65.000 m3 dujovežius per ne ilgesnį nei 48 valandų terminą.

Terminalo teikiamoms paslaugoms taikomos šios kainos:

• gamtinių dujų skystinimo paslaugos (toliau vadinama SGD išdujinimo paslauga) kaina yra kasmet tvirtinama Bendrovės valdybos, atsižvelgiant į Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau - VKEKK) sprendimu nustatytą konkrečią šios paslaugos kainą.
• SGD perkrovos paslaugos kaina, nustatyta VKEKK 2014 m. lapkričio 20 d. nutarimu Nr. O3-896.

SGD išdujinimo paslaugos kainos viršutinė riba ir atitinkamai konkreti SGD išdujinimo kaina yra tikslinama kiekvienais metais. SGD perkrovos paslaugos kaina yra fiksuota 5 metams.

Terminalo paslaugos	Paslaugos kaina
SGD išdujinimo paslaugos* kaina (nustatyta 2016 m.)	0,10 Eur/MWh be PVM
SGD perkrovos paslaugos kaina (nustatyta 2015-2019 m.)	1,14 Eur/MWh be PVM

*Terminalo naudotojai, transportuojantys gamtines dujas per vidinį gamtinių dujų perdavimo sistemos išleidimo tašką, taip pat sumoka VKEKK nustatytą gamtinių dujų tiekimo saugumo papildomą dedamąją prie gamtinių dujų perdavimo kainos (toliau – saugumo dedamoji).

SGD terminalo eksploatavimo kaštai įtraukiami į dujų perdavimo tarifą kaip saugumo dedamoji, kuri nuo 2016 m. be kita ko apima ne tik Bendrovės SGD terminalo patiriamus kaštus, bet ir paskirtojo gamtinių dujų tiekėjo paslaugų sąnaudas bei prognozuojamus paskirtojo tiekėjo patiriamus nuostolius dėl SGD realizavimo ir įsigijimo kainų skirtumo. Nuo 2016 m. šie kaštai paskirstomi gamtinių dujų vartotojams pagal jų turimus gamtinių dujų vartojimo pajėgumus. 2015 m. gruodžio 23 d. VKEKK patvirtinto saugumo dedamąją Lietuvos vartotojams, kuri skaičiuojama vartojimo pajėgumų vienetui ir 2016 m. sudarys 510,16 Eur/(MWh/parą/metus). Šios dedamosios dalis vien dėl Bendrovės SGD terminalo 2016 m. sudarys 259,84 Eur/(MWh/parą/metus).

SGD terminale yra pilnai užtikrinti Trečiųjų šalių prieigos reikalavimai pagal ES teisę ir SGD terminalo veikla organizuojama vadovaujantis Naudojimosi suskystintų gamtinių dujų terminalu taisyklėmis (toliau – Terminalo taisyklės), priimtomis po viešų konsultacijų su rinkos dalyviais ir suderintomis VKEKK nutarimu. SGD terminalo pajėgumai potencialiems naudotojams suteikiami vienodomis sąlygomis, kasmetinės viešos ir skaidrios pajėgumų skirstymo procedūros metu arba einamaisiais dujų metais, jei SGD terminale yra laisvų pajėgumų.

2016 m. vasario mėn. 12 d. paskirstyti SGD terminalo pajėgumai pirminėje rinkoje:

Paskirstyti pajėgumai	Paskirstytų pajėgumų kiekis	Laikotarpis
Išdujinimo pajėgumai	12.889.995.076 kWh*	Nuo 2015 m. spalio 1 d. iki 2016 m. spalio 1 d.

* Pastaba: Degimo/matavimo temperatūra - 25/0 °C, slėgis - 1,01325 bar, gamtinių dujų viršutinė šilumingumo vertė 11,90 kWh/nm3, plėtimosi koeficientas 1:578 m3 SGD/nm³ dujų).

Bendras SGD Terminalo išdujinimo metinis grafikas 2016 dujų metams atvaizduojamas žemiau:

2015 m. SGDT rezultatai pateikti Bendrovės 2015 m. finansinių ataskaitų rinkinio aiškinamajame rašte "Informacija apie segmentus".

SVARBIAUSI ATASKAITINIO LAIKOTARPIO ĮVYKIAI

2015 m. sausio 12 d. Lietuvos Respublikos finansų ministerija pasirašė valstybės garantijos sutartį su NIB dėl 34.754 tūkst. Eur paskolos Bendrovei. Valstybės garantijos sutartimi užtikrinami Bendrovės įsipareigojimai NIB pagal 2014 m. lapkričio 27 d. sudarytą iki 20 metų kredito sutartį SGDT projekto daliniam finansavimui. Iš viso pagal Sutartį Bendrovė galės skolintis iki 34.754 tūkst. Eur.

Valstybės garantija suteikta įvykdžius visas sąlygas, nurodytas 2014 m. liepos 8 d. priimtame LR Seimo nutarime Nr. XIIP-1935 "Dėl valstybės garantijos suteikimo Šiaurės investicijų bankui": Bendrovei įkeitus Finansų ministerijos (valstybės) naudai (be kita ko) visą būsimą turtą, kuris bus sukurtas SGDT projekto metu, ir kurį Bendrovė įgis nuosavybėn vystydama ir užbaigusi SGDT projektą bei sumokėjus 35 tūkst. Eur garantinę įmoką.

2015 m. sausio 26 d. Stebėtojų taryba patvirtino nepriklausomo Audito komiteto nario bei Audito komiteto pirmininko Simono Rimašausko atsistatydinimą iš Bendrovės Audito komiteto nuo 2015 m. sausio 31 d. dėl kitų einamų pareigų.

2015 m. kovo 9 d. Bendrovė sudarė suskystintų gamtinių dujų terminalo krantinės naudojimo sutartį su VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija ir sutarė dėl pagrindinių krantinės nuomos sąlygų.

2015 m. balandžio 10 d. VKEKK nutarė išduoti AB "Amber Grid" neterminuotą dujų perdavimo sistemos operatoriaus licenciją su sąlyga, kad Lietuvos Respublikos energetikos ministerija per ne ilgesnį nei 12 mėnesių terminą nuo šio Komisijos nutarimo įsigaliojimo dienos atliks veiksmus dėl AB "Klaipėdos nafta" turimų UAB LITGAS akcijų perleidimo ūkio subjektui, kuris tiesiogiai ar netiesiogiai nėra valdomas Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos, kaip nurodyta Europos Komisijos nuomonėje.

2015 m. balandžio 24 d. Bendrovė paskelbė kasmetinę SGDT pajėgumų skirstymo procedūrą ir kvietimą potencialiems SGDT naudotojams teikti prašymus suteikti SGDT pajėgumus ateinantiems dujų metams, truksiantiems nuo 2015 m. spalio 1 d. iki 2016 metų spalio 1 d. bendras skirstomų SGDT pajėgumų dydis siekia 1,45 mlrd. nm³ per metus, o tai sudaro 2,5 mln. m³ SGD per metus, esant norminėms sąlygoms: degimo/matavimo temperatūra – 25/0 °C, slėgis – 1,01325 bar. Numatoma, kad pradėjus veikti magistralinio dujotiekio naujajai jungčiai Klaipėda – Kuršėnai bus panaikinti SGD terminalo išdujinimo pajėgumų apribojimai.

2015 m. balandžio 30 d. Bendrovės valdyba priėmė sprendimą dėl Bendrovės valdomos UAB LITGAS akcijų dalies, sudarančios 1/3 UAB LITGAS įstatinio kapitalo, pardavimo iniciavimo viešos procedūros būdu.

2015 m. balandžio 30 d. įvykęs Bendrovės eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas:

• Patvirtino Bendrovės 2014 m. audituotų finansinių ataskaitų rinkinį;
• Paskirstė Bendrovės paskirstytinąjį pelną (9.257,1 tūkst. Eur), dividendams skirdamas dalį pelno 92,6 tūkst. Eur arba 0,000243221 Eur dividendų vienai akcijai;
• Paskyrė audito įmonę UAB "Ernst & Young Baltic" Bendrovės 2015 ir 2016 m. finansinių ataskaitų auditui, metinio pranešimo įvertinimui atlikti bei audito ataskaitai pateikti.

2015 m. birželio 12 d. Bendrovės valdyba priėmė sprendimą ir pritarė naujo pobūdžio veiklos vykdymui – konsultacinių paslaugų teikimui SGDT projektų vykdymo klausimais. Bendrovės valdyba, priimdama sprendimą, atsižvelgė į tai, kad Bendrovė sėkmingai įgyvendino Klaipėdos SGDT projektą ir sukaupė vertingos patirties, žinių ir įgūdžių, kurie gali būti sėkmingai panaudoti naujų SGD terminalų vystymo projektuose.

2015 m. birželio 12 d. Bendrovės valdyba priėmė sprendimą patvirtinti VKEKK suderintų (VKEKK 2015-06-08 Nutarimo Nr. O3-358) naujos redakcijos Naudojimosi suskystintų gamtinių dujų terminalu taisyklių pagrindines sąlygas. 2015 m. birželio 15 d. naują Taisyklių redakciją patvirtino ir Bendrovės generalinis direktorius.

2015 m. birželio 23 d. Bendrovė su BNK (UK) Limited, kuri priklauso didžiausiai Baltarusijos naftos produktų eksportuotojai – ZAT "Belaruskaja neftenaja kampanija", sudarė ilgalaikę paslaugų, susijusių su naftos produktų perpylimu terminale, teikimo sutartį. Sutartis sudaryta iki 2016 m. spalio 31 d., su galimybe ją pratęsti dar vieneriems metams. Per laikotarpį iki 2016 m. spalio 31 d. per Bendrovės terminalą įsipareigojama perkrauti ne mažiau nei 1 mln. tonų mazuto.

2015 m. liepos 10 d. Connecting Europe Facility (Europos Sąjungos finansinės programos dalis) koordinavimo komisija patvirtino 6 mln. eurų finansinę paramą Bendrovei SGD antžeminės paskirstymo stoties statybai. Parama bus skirta bendram Helsingborgo uosto ir "Klaipėdos nafta" (HEKLA) projektui, kurie kartu teikė finansavimo paraišką per Baltijos uostų organizaciją (BPO), kuri aktyviai skatina ir remia SGD veiklų plėtrą Baltijos jūros regione. Bendrovė dar yra gavusi Europos Sąjungos paramą SGD antžeminės paskirstymo stoties priešprojektiniams sprendiniams ir kitiems paruošiamiesiems darbams.

2015 m. rugpjūčio 5 d. Bendrovės valdyba pritarė, kad Bendrovė atliktų reikalingus parengiamuosius veiksmus, susijusius su galimu sprendimu išpirkti SGD laivą-saugyklą, siekiant sumažinti metinius SGD terminalo eksploatavimo kaštus.

Atsižvelgdama į tai, Bendrovės valdyba pritarė viešojo pirkimo procedūros dėl finansinių paslaugų (kredito) iki 300 mln. Eur pirkimo inicijavimui. 2015 m. rugpjūčio 6 d. Bendrovė paskelbė techninės specifikacijos projektą bei pagrindinių pirkimo sutarties sąlygų sąvado projektą. Kreditą numatoma skirti Bendrovės įsipareigojimų, kylančių iš 2012 m. kovo 2 d. tarp Bendrovės ir Höegh LNG Limited sudarytos SGD plaukiojančios saugyklos su dujinimo įrenginiu nuomos, operavimo ir aptarnavimo (remonto) sutarties (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais), vykdymui.

2015 m. rugpjūčio 25 d. įvykęs Bendrovės neeilinis visuotinis akcininkų susirinkimas pritarė Bendrovės valdybos sprendimams:

• Vykdyti SGD paskirstymo stoties investicinį projektą už bendrą kainą, ne didesnę, nei 27,17 mln. Eur (be PVM).
• Vykdyti naftos terminalo plėtros (autocisternų aikštelės pajėgumų plėtros, apvandeninto mazuto talpyklų statybos ir šviesiųjų naftos produktų parko plėtros) investicinį projektą už bendrą kainą, ne didesnę, nei 9,55 mln. Eur (be PVM).

2015 m. rugpjūčio 28 d. Bendrovė paskelbė finansinių paslaugų (ilgalaikės paskolos) iki 300 mln. Eur, skirtų planuojamo suskystintų gamtinių dujų (SGD) laivo-saugyklos išpirkimo siekiant sumažinti metinius SGD terminalo eksploatavimo kaštus finansavimui, pirkimą (derybų sąlygas). Ilgalaikę paskolą numatoma skirti Bendrovės įsipareigojimų, kylančių iš 2012 m. kovo 2 d. tarp Bendrovės ir Höegh LNG Limited sudarytos SGD plaukiojančios saugyklos su dujinimo įrenginiu nuomos, operavimo ir aptarnavimo (remonto) sutarties, vykdymui.

2015 m. rugsėjo 4 d. Bendrovė patikslino 2015 m. rugpjūčio 28 d. paskelbto finansinių paslaugų pirkimo derybų sąlygas. Derybų sąlygų pakeitimai pagrinde yra susiję su derybų tvarkos patikslinimais dėl Bendrovės siekio paskolos sumą finansuoti tarptautinių finansų institucijų (tokių kaip Europos Investicijų Bankas, Šiaurės Investicijų Bankas, Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas) lėšomis. Jeigu derybų procedūros metu paaiškės, kad Bendrovė užsitikrins dalį ar visą finansavimą iš šio alternatyvaus šaltinio, komercinių bankų lėšomis finansuotina paskolos suma bus atitinkamai sumažinta arba jos atsisakyta.

2015 m. rugsėjo 14 d. Bendrovės Stebėtojų taryba priėmė sprendimą iki veikiančio Bendrovės Audito komiteto kadencijos pabaigos išrinkti naują Audito komiteto narį - Kasparą Žebrauską. Naujai išrinktas nepriklausomas Bendrovės Audito komiteto narys Kasparas Žebrauskas pakeitė anksčiau atsistatydinusį Bendrovės Audito komiteto narį Simoną Rimašauską.

2015 m. lapkričio 18 d. Bendrovė ir Helsingborgo uostas pasirašė partnerystės sutartį dėl bendradarbiavimo projekte "HEKLA – Helsingborg & Klaipeda LNG Infrastructure Facility Deployment", pagal kurią Bendrovė įgyja teisę pasinaudoti 2015 m. liepos 10 d. Connecting Europe Facility (Europos Sąjungos finansinės programos dalies) koordinavimo komisijos patvirtinta 6 mln. Eur finansine parama Bendrovės suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) antžeminės paskirstymo stoties statybai.

2015 m. lapkričio 20 d. Bendrovės valdyba priėmė sprendimą vykdyti suskystintų gamtinių dujų bunkeriavimo dujovežio operavimo veiklą ir šios veiklos vykdymui steigti AB "Klaipėdos nafta" 100 proc. kontroliuojamą dukterinę bendrovę UAB "SGD logistika". SGD transportavimo paslaugos bus siūlomos klientams Baltijos jūroje, taip pat šiuo metu statomos SGD paskirstymo stoties Klaipėdoje klientams. Planuojama, jog UAB "SGD logistika" kartu su partneriu Bomin Linde LNG GmbH & Co. KG įsteigs bendrą įmonę Vokietijoje ir užsakys SGD bunkeriavimo dujovežio statybas. AB "Klaipėdos nafta" su partneriu planuoja teikti SGD bunkeriavimo paslaugas Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste, Baltijos ir Šiaurės jūroje. Bendrovės valdyba taip pat nusprendė, kad bendrovė išduos garantijas (i) dėl UAB "SGD logistika" prievolių vykdymo pagal jungtinės veiklos sutartį su Bomin Linde LNG GmbH & Co. KG, taip pat (ii) dėl dalies dujovežio nuomos mokesčio mokėjimo. AB "Klaipėdos nafta" vertinimu, galima bendra AB "Klaipėdos nafta" atsakomybė pagal šias garantijas neturėtų viršyti 14 mln. USD sumos.

2015 m. lapkričio 24 d. Bendrovės 100 proc. kontroliuojama dukterinė bendrovė UAB "SGD logistika" su parneriu Bomin Linde LNG GmbH & Co. KG pasirašė jungtinės veiklos sutartį dėl bendro SGD bunkeriavimo dujovežio operavimo veiklos vykdymo. Vadovaujantis pasirašyta sutartimi UAB "SGD logistika" kartu su Bomin Linde LNG GmbH & Co. KG įsteigs bendrą įmonę Vokietijoje, kurioje UAB "SGD logistika" priklausys 20 proc., o Bomin Linde LNG GmbH & Co. KG – 80 proc. įstatinio kapitalo. Jungtinės veiklos sutartyje numatyta, kad ji įsigalios po to, kai bendrovės visuotiniame akcininkų susirinkime, vyksiančiame 2015 m. gruodžio 14 d., bus pritarta bendrovės valdybos sprendimams dėl garantijų išdavimo.

2015 m. lapkričio 30 d. Bendrovė informavo, kad VKEKK 2015 m. lapkričio 30 d. posėdyje priėmė sprendimus dėl SGD terminalo gamtinių dujų tiekimo saugumo papildomos dedamosios prie gamtinių dujų perdavimo kainos 2016-iems metams. Saugumo dedamoji yra apskaičiuota įvertinus lėšas, reikalingas SGD terminalo, jo infrastruktūros ir jungties pastoviosioms eksploatavimo sąnaudoms padengti. Vėlesniu sprendimu, 2015 m. gruodžio 30 d., įgyvendinat SGD terminalo įstatymo pasikeitimus, tarifas buvo perskaičiuotas. Numatyta, kad nuo 2016 m. SGD terminalo išlaikymo kaštai paskirstomi gamtinių dujų vartotojams pagal jų turimus gamtinių dujų vartojimo pajėgumus. VKEKK patvirtintas SGD terminalo saugumo dedamosios tarifas Lietuvos vartotojams, kuris skaičiuojamas vartojimo pajėgumų vienetui ir 2016 m. sudarys 510,16 Eur/(MWh/parą/metus). Minėto tarifo dalis vien dėl Bendrovės SGD terminalo 2016 m. sudarys 259,84 Eur/(MWh/parą/metus).

2015 m. gruodžio 9 d. Bendrovė sumažino 2014 m. lapkričio 27 d. sudarytos kredito sutarties su Šiaurės investicijų banku (NIB) sumą nuo 34.754 tūkst. Eur iki 22.000 tūkst. Eur bei pratęsė lėšų pagal Kredito sutartį išmokėjimo terminą iki 2016 m. gruodžio 31 d. Suma sumažinama atsižvelgiant į sumažėjusias investicijas į suskystintųjų gamtinių dujų terminalo projektą lyginant su prognozuota investicijų suma.

2015 m. gruodžio 14 d. įvykęs Bendrovės neeilinis visuotinis akcininkų susirinkimas pritarė Bendrovės valdybos sprendimams:

Kartu AB "Klaipėdos nafta" 100 proc. kontroliuojama bendrove, UAB "SGD logistika", sudaryti jungtinės veiklos sutartį su Bomin Linde LNG GmbH & Co. KG, komanditine ūkine bendrija, įsteigta ir veikiančia pagal Vokietijos įstatymus. Bendradarbiaus steigiant bendrą įmonę, kuri nuomotųsi ir operuotų suskystintų gamtinių dujų bunkeriavimo dujovežį. UAB "SGD logistika" turės galimybę naudotis dalimi suskystintų gamtinių dujų bunkeriavimo dujovežio pajėgumų ir dengs dalį bendros įmonės kaštų. Bendrovė garantuos Bomin Linde LNG GmbH & Co. KG už UAB "SGD logistika" prievolių vykdymą pagal jungtinės veiklos sutartį ir kitus su šia sutartimi susijusius susitarimus visam jungtinės veiklos sutarties galiojimo laikotarpiui, iki 14 mln. USD.

AB "Klaipėdos nafta" garantuoja pagal pirmo pareikalavimo garantiją už UAB "SGD logistika", ir Bomin Linde LNG GmbH & Co. KG steigiamos bendros įmonės, kuri nuomotųsi ir operuotų suskystintų gamtinių dujų bunkeriavimo dujovežį, prievolę sumokėti laivo nuomos mokestį, ta dalimi, kokia įsipareigoja sumokėti UAB "SGD logistika" iki 13 mln. USD.

SVARBIAUSI ĮVYKIAI, ĮVYKĘ PO ATASKAITINIO LAIKOTARPIO PABAIGOS

2016 m. sausio 5 d. Bendrovė su Šveicarijoje registruota bendrove "Verum Plus" AG sudarė ilgalaikę paslaugų sutartį dėl tamsių naftos produktų perkrovimo AB "Klaipėdos nafta" terminale. Sutartis sudaryta iki 2016 m. gruodžio 31 d., su galimybe ją pratęsti dar vieneriems metams. Sutarties sudarymas su "Verum Plus" AG užtikrins papildomą tamsių naftos produktų srautą iš Baltarusijos Respublikos naftos perdirbimo gamyklų.

2016 m. sausio 25 d. Bendrovės valdyba patvirtino Bendrovės 2016 – 2020 m. veiklos strategiją bei Dividendų politiką, kuri numato galimybę, jog dividendai sudarytų 50 proc. Bendrovės metinio grynojo pelno.

2016 m. vasario 4 ir vasario 5 d. Bendrovė pasirašė sutartis dėl naudojimosi Terminalu su UAB "Lietuvos dujų tiekimas" ir AB "Achema". Abi sutartys galioja iki 2016 m. rugsėjo 30 d. Bendrovė su UAB "Lietuvos dujų tiekimas" susitarė iki minėto laikotarpio išdujinti 2.383 tūkst. MWh gamtinių dujų, o su AB "Achema" – 7.238 tūkst. MWh gamtinių dujų.

2016 m. vasario 12 d. Bendrovės tarptautinio pirkimo "Suskystintų gamtinių dujų paskirstymo stoties projektavimo ir statybos darbų (EPC) pirkimas", vykusio derybų būdu laimėtoju buvo išrinktas PPS Pipeline Systems GmbH ir Chart Ferox, a. s. konsorciumas (toliau – Konsorciumas). Atitinkamai, 2016 m. vasario 12 d. AB "Klaipėdos nafta" ir Konsorciumas sudarė EPC sutartį pagal kurią Konsorciumas įsipareigojo įvykdyti visus darbus pagal sutartį už fiksuotą 27,7 mln. EUR sumą be PVM ir AB "Klaipėdos nafta" valdyba pritarė EPC sutarties sudarymui. EPC sutartis tarp AB "Klaipėdos nafta" ir Konsorciumo įsigalios tik po to, kai jos sudarymui pritars AB "Klaipėdos nafta" visuotinis akcininkų susirinkimas.

2016 m. vasario 12 d. Bendrovės valdyba, įgyvendindama Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2015 m. gruodžio 30 d. priimtą nutarimą Nr. O3-700 "Dėl gamtinių dujų suskystinimo kainos 2016 metams nustatymo", patvirtino naują suskystintų gamtinių dujų terminalo gamtinių dujų skystinimo (išdujinimo) paslaugos kainą – 0,10 Eur/MWh (be pridėtinės vertės mokesčio). Ši kaina taikoma įskaitytinai nuo 2016 m. sausio 1 d.

2016 m. kovo 8 d. Buvo sušauktas Bendrovės neeilinis visuotinis akcininkų susirinkimas, kuriame priimti sprendimai:

1. "Pritarti AB "Klaipėdos nafta" valdybos sprendimui:

2. Sudaryti su AB "Klaipėdos nafta" neskelbiamų derybų būdu vykdyto viešojo pirkimo "Suskystintų gamtinių dujų paskirstymo stoties projektavimo ir statybos darbų (EPC) pirkimas" laimėtoju, pasiūliusiu mažiausią kainą, konsorciumu – PPS Pipeline Systems GmbH ir Chart Ferox, a.s. (toliau – Rangovas), sutartį (toliau – Sutartis) dėl Klaipėdos SGD paskirstymo stoties projektavimo ir statybos (EPC) darbų (toliau – Darbai) atlikimo, šiomis esminėmis sąlygomis:

1.1. Rangovas atliks Darbus, kurie reikalingi mažos apimties suskystintų gamtinių dujų (SGD) paskirstymo ir bunkeriavimo stoties projektavimui ir statyboms, įskaitant su Darbais susijusių prekių ir paslaugų pirkimą, kaip apibrėžta Sutartyje.

1.2. Bendra pagal Sutartį atliekamų Darbų fiksuota kaina yra 27.700 tūkst. Eur (dvidešimt septyni milijonai septyni šimtai tūkstančių eurų nulis centų) be PVM ir 33.517 tūkst. Eur (trisdešimt trys milijonai penki šimtai septyniolika tūkstančių eurų nulis centų) su PVM (kurio dydis sutarties sudarymo dienai yra 21 proc.)

1.3. Gamtinių dujų paskirstymo stoties veiklos pradžia - 15 mėnesių nuo Sutarties įsigaliojimo.

1.4. Fiksuota Sutarties kaina gali didėti ir Darbų atlikimo terminas gali būti pratęstas tik išimtiniais Sutartyje aptartais atvejais. AB "Klaipėdos nafta" fiksuotą Sutarties kainą moka tik už faktiškai atliktus Darbus.

1. AB "Klaipėdos nafta" vadovybė įpareigojama, jei bendra Sutarties kaina didėtų daugiau kaip 10 proc. arba Sutarties įvykdymo galutinis terminas būtų pratęsiamas daugiau kaip 60 dienų, siekiant užtikrinti tinkamą Sutarties keitimo kontrolę, atitinkamai Sutarties kainos didinimui ir (ar) Sutarties vykdymo termino pratęsimui turi būti gautas AB "Klaipėdos nafta" valdybos pritarimas.

2. Įgalioti AB "Klaipėdos nafta" generalinį direktorių šiuo AB "Klaipėdos nafta" valdybos sprendimu patvirtintomis esminėmis sąlygomis pasirašyti su konsorciumu – PPS Pipeline Systems GmbH ir Chart Ferox, a.s. sutartį dėl Klaipėdos SGD paskirstymo stoties projektavimo ir statybos (EPC) darbų atlikimo."

3. Dėl 2015 m. rugpjūčio 25 d. sprendimo "Dėl pritarimo AB "Klaipėdos nafta" valdybos sprendimui vykdyti suskystintų gamtinių dujų paskirstymo stoties investicinį projektą" punkto Nr. 1 patikslinimo.

"1. Pritarti AB "Klaipėdos nafta" valdybos sprendimui AB "Klaipėdos nafta" vykdyti suskystintų gamtinių dujų paskirstymo stoties investicinį projektą už bendrą kainą, ne didesnę, nei 27.700 tūkst. EUR (be PVM) ir 10 % rezervą, kuris gali būti panaudotas tik išimtiniais atvejais".

1. Patikslinti 2015 m. rugpjūčio 25 d. sprendimo "Dėl pritarimo AB "Klaipėdos nafta" valdybos sprendimui vykdyti suskystintų gamtinių dujų paskirstymo stoties investicinį projektą" punktą Nr. 1 ir jį išdėstyti taip:

"1. AB "Klaipėdos nafta" vykdyti suskystintų gamtinių dujų paskirstymo stoties investicinį projektą už bendrą kainą, ne didesnę, nei 27.700 tūkst. EUR (be PVM) ir 10 % rezervą, kuris gali būti panaudotas tik išimtiniais atvejais".

Duomenys apie viešai skelbiamą informaciją

Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka visi su Bendrovės veikla susiję esminiai įvykiai ir informacija apie visuotinio akcininkų susirinkimo laiką ir vietą skelbiama Bendrovės internetiniame puslapyje www.oil.lt, www.sgd.lt bei vertybinių popierių biržoje AB NASDAQ Vilnius.

Per 2015 m. Bendrovė vertybinių popierių biržoje AB NASDAQ Vilnius (www.nasdaqomxbaltic.com) paskelbė 52 oficialius pranešimus apie esminius įvykius ir kitą reglamentuojamą informaciją.

RIZIKOS VEIKSNIAI IR RIZIKOS VALDYMAS

Pagrindiniai rizikos veiksniai susiję su Bendrovės veikla:

• kitų naftos produktų krovos rinkos dalyvių konkurencija;
• su SGD veikla susijusios veiklos teisinio reguliavimo pokyčiai;
• pagrindinių Bendrovės klientų ekonominis gyvybingumas;
• politinė ir ekonominė aplinka Baltarusijoje;
• gebėjimas prisitaikyti prie besikeičiančių rinkos poreikių;
• vidinių procesų ir vykdomų veiklos operacijų saugumas ir patikimumas.

Bendrovėje veikiančios rizikos valdymo sistemos pagrindus ir principus apibrėžia rizikos valdymo politika, kurios pagrindiniai principai ir nuostatos suderinti su Bendrovės Valdyba. Rizikos valdymo sistema kuriama atsižvelgiant į ISO 31000 standarto reikalavimus. Pagrindinių rizikų sąrašas ir jų valdymo priemonių planas kas ketvirtį pristatomi ir tvirtinami Bendrovės Valdyboje. Valdyba aktyviai dalyvauja pagrindinių rizikų valdymo procese, nuolatos stebėdama rizikų lygio pokyčius ir rizikos valdymo priemonių veiksmų planų būklę. Aukščiausio lygio Bendrovės vadovai yra atsakingi už darbuotojų požiūrio į rizikos valdymą formavimą, kuruojamos srities rizikos valdymo tikslų nustatymą, kontrolės priemonių diegimą, rizikos valdymo priemonių įgyvendinimą, jų efektyvumo ir veiksmingumo stebėseną. Vidurinės grandies vadovai yra atsakingi už rizikos vertinimo proceso atlikimą ir rezultatų pateikimą, informacijos patikimumą, teisingumą ir objektyvumą.

Žemiau pateikiamas trumpas pagrindinių Bendrovės rizikos veiksnių aprašymas.

Naftos terminalo rizikos veiksniai:

Konkurencinės aplinkos rizikos veiksniai

Pagrindiniai Bendrovės konkurentai yra Klaipėdos, kitų Baltijos ir Juodosios jūrų uostų terminalai, perkraunantys iš Rusijos, Baltarusijos, Lietuvos eksportuojamus tamsiuosius bei šviesiuosius naftos produktus: Krovinių terminalas (Lietuva), Ventspils Nafta Terminals (Latvija), Ventbunkers (Latvija), BLB (Latvija), Naftimpex (Latvija), Alexela (Estija), Vopak EOS (Estija), Vesta (Estija), Odesos, Sevastopolio, Feodosijos terminalai (Ukraina), Peterburg Oil Terminal (Rusija) bei Ust-Luga terminalas (Rusija). Svarbiausi veiksniai, lemiantys Bendrovės konkurencingumą rinkoje: techninės uosto ir terminalo charakteristikos (prieplaukų gylis ir skaičius, maksimalios leistinos laivų grimzlės, terminalo saugyklų talpos, krovimo įrenginių našumas ir kt.) bei terminalą aptarnaujančios infrastruktūros (kelių linijos, geležinkelio tinklai ir kt.) logistikos kaštai.

Bendrovės turima reputacija, technologiniai pranašumai (ypač tai susiję su TNP perkrova žiemos sąlygomis), užimama rinkos dalis, sudaromos ilgalaikės sutartys su krovinių savininkais bei aplinkybės, kad Klaipėdos uostas yra neužšąlantis uostas, leidžia Bendrovei išlaikyti ir didinti krovinių srautus.

Komerciniai rizikos veiksniai

Pagrindinis Bendrovės klientas yra AB "ORLEN Lietuva", kurio krovinių apimtis per 2015 m. sudarė 64 proc. (2014 m. – 63 proc.) Bendrovės terminalo krovos kiekio. Bendrovė su AB "ORLEN Lietuva" yra sudariusi ilgalaikę krovos sutartį iki 2024 m., kurios sudarymas Bendrovei leidžia tikėtis pastovaus naftos produktų krovos srauto. Nepaisant to, viešai pasirodanti galimo AB "ORLEN Lietuva" uždarymo arba veiklos sustabdymo tema verčia Bendrovę ieškoti kitų potencialių klientų, krovinių srautų, alternatyvių veiklų. Taip pat Bendrovė peržiūri esamus kaštus ir nuolatos ieško jų optimizavimo galimybių.

2015 m. Baltarusijos ir Rusijos naftos perdirbimo gamyklų krovinių apimtys sudarė 31 proc. viso Bendrovės naftos produktų terminalo krovos kiekio (2014 m. – 35 proc.). Kadangi Baltarusija neturi tiesioginio išėjimo į jūrą, eksportuodama naftos produktus į Vakarų valstybes, ji privalo naudotis tranzitu per kaimynines šalis ir jų uostus. Dėl šios priežasties Bendrovei yra labai svarbus bendradarbiavimas su Baltarusijos įmonėmis bei institucijomis, siekiant jų naftos produktų krovą nukreipti per Klaipėdos uostą. Dėl reikšmingos Bendrovės veikloje Baltarusijos naftos perdirbėjų užsakymų dalies, egzistuoja rizika, kad ateityje dėl bet kokių priežasčių (įskaitant, bet neapsiribojant, politines, ekonomines ir kt.) Baltarusijos naftos perdirbėjams nusprendus eksportuoti naftos produktus naudojantis ne Lietuvos, o kitų valstybių uostais (Latvijos, Estijos ar Ukrainos), Bendrovei gali nepavykti per trumpą laikotarpį surasti naujų klientų, kurie naudotųsi Bendrovės teikiamomis krovos paslaugomis, ir atitinkamai išlaikyti ankstesnių metų naftos produktų krovos lygį.

Bendrovės apkrovimas, o kartu ir pajamos bei pelningumas didžiąja dalimi priklauso nuo situacijos naftos produktų rinkoje. Esant žemoms naftos perdirbimo maržoms, naftos perdirbėjai mažina naftos perdirbimą, t.y. gamina mažiau naftos produktų, kurie gali būti eksportuojami per Bendrovę ar su ja konkuruojančias įmones. Todėl esant mažai pelningam naftos perdirbimui bei santykinai mažėjant eksportuojamų naftos produktų srautams, aštrėja konkurencinė kova dėl šių srautų krovos, tai daro įtaką Bendrovės krovos apimtims bei krovos tarifams. Esant aukštoms naftos perdirbimo maržoms, vyksta atvirkštiniai procesai. Todėl Bendrovė stengiasi sudaryti ilgalaikes krovos sutartis, kurios garantuotų minimalias pajamas.

Technologiniai veiksniai

Technologinės terminalo charakteristikos lemia, kaip Bendrovė sugebės greitai ir efektyviai patenkinti potencialių klientų poreikius, kartu generuoti papildomas pajamas.

Terminalo komplekso įranga, išsidėsčiusi 35,7 ha plote, per metus gali apdoroti apie 7 mln. t eksportuojamų ir importuojamų naftos produktų bei naftos. Bendra naftos ir naftos produktų saugyklų Klaipėdoje apimtis - 450 tūkst. m³. Kiekviena krovinio partija iš skirtingos naftos perdirbimo įmonės talpyklose laikoma atskirai, t.y. nemaišoma su kita. Tai leidžia išsaugoti atgabentų produktų kiekį ir kokybę. Kokybės parametrus kontroliuoja terminalo laboratorija.

Suskystintųjų gamtinių dujų terminalo rizikos veiksniai:

Reguliacinė rizika

2012 m. birželio 12 d. LR Seimo priimtas Suskystintųjų gamtinių dujų terminalo įstatymas nustato SGDT įrengimą Lietuvos Respublikos teritorijoje, jo veiklos ir eksploatavimo bendruosius principus bei reikalavimus, taip pat sudaro teisines, finansines ir organizacines sąlygas SGDT projektui veikti. Minėto įstatymo ar kitų, jau priimtų ir SGDT įrengimą, veiklą ir eksploatavimą reglamentuojančių teisės aktų (reguliacinės aplinkos) nesavalaikis keitimas galėtų sukelti didelių nuostolių dėl jau prisiimtų finansinių ir/ar teisinių įsipareigojimų.

Teisinės atitikties rizika

Teisinės atitikties rizika yra nuostolių padidėjimo ir (ar) prestižo praradimo, ir (ar) pasitikėjimo sumažėjimo rizika, kurią gali lemti išoriniai aplinkos veiksniai (pavyzdžiui, išorės teisės aktų pažeidimai, priežiūros institucijų reikalavimų nevykdymas ir pan.) arba vidaus veiksniai (pavyzdžiui, vidaus teisės aktų bei etikos standartų pažeidimai, darbuotojų piktnaudžiavimo atvejai ir pan.). Siekiant minimizuoti teisinės atitikties riziką, Bendrovės teisininkai dalyvauja Bendrovės vadovybės sprendimų priėmimo, vidaus teisės aktų bei sutarčių rengimo procesuose.

Operacinė/ veiklos rizika

Operacinė / veiklos rizika yra nuostolių padidėjimo ir (ar) prestižo praradimo, ir (ar) pasitikėjimo sumažėjimo rizika, kurią gali lemti išoriniai aplinkos veiksniai (pavyzdžiui, stichinės nelaimės, pagrindinių tiekėjų veiklos sutrikimai, nusikalstami trečiųjų asmenų veiksmai ir pan.) arba vidaus veiksniai (pavyzdžiui, neefektyvi veikla ir valdymas, netinkamas ir neefektyvus lėšų naudojimas, vidaus kontrolės trūkumai, neefektyvios procedūros, informacinių sistemų sutrikimai, netinkamas funkcijų ar atsakomybių paskirstymas ir pan.). Atsižvelgiant į tai, kad Suskystintų gamtinių dujų terminalo veikla yra nauja (pradėta vykdyti 2014 m. gruodžio 3 d.), minėta rizika šiuo metu yra svarbi Bendrovei. Valdydama šią riziką, Bendrovė siekia, kad būtų įgyvendintos tinkamos organizacinės priemonės, procedūros ir verslo procesus palaikančios informacinės sistemos, kurių visuma turi užtikrinti tinkamos vidaus kontrolės sistemos funkcionavimą ir tinkamą bendradarbiavimą su susijusiomis trečiosiomis šalimis. Bendrovė taiko šiuos pagrindinius vidaus kontrolės elementus: verslo sprendimus priimančių bei kontroliuojančių funkcijų atskyrimas, operacijų atlikimo ir apskaitos kontrolės procedūros, įgaliojimų priimti sprendimus limitai ir jų kontrolė, kolegialių sprendimų priėmimas esminiuose verslo procesuose ir pan.

Bendrovės Suskystintųjų gamtinių dujų terminale lankęsi potencialių klientų atstovai teigiamai įvertino esamos infrastruktūros būklę, pagrindinių veiklos ir saugos procesų organizavimą, bendradarbiavimą su suinteresuotomis trečiosioms šalimis bei sukurtą kontrolės sistemą.

VERSLO APLINKA BEI RINKA

Naftos produktų krovos rinka ir aplinka

Bendrovės naftos produktų krovos veiklai bei naftos terminalo apkrovimui didžiausią įtaką daro: a) naftos produktų perkrovimo ir saugojimo infrastruktūra bei Bendrovės pasirengimo išnaudoti turimą infrastruktūrą lygis (pranašumas konkurentų atžvilgiu), b) ekonominis patrauklumas logistiniu požiūriu (tiek perkrovos tarifų, tiek ir visos logistinės grandinės kaštų suma) ir c) makroekonominė aplinka regioninėse ir pasaulinėse naftos perdirbimo ir prekybos rinkose.

Pagrindiniai (tiesioginiai) Bendrovės konkurentai tamsių naftos produktų krovos segmente laikytini Ventspilio (mazutas, VGO), Rygos (mazutas, VGO) ir Odesos (mazutas) uoste veikiantys naftos produktų krovos terminalai. Netiesioginiai TNP segmento konkurentai (dėl itin didelio geležinkelio tarifų skirtumo iš potencialių Rusijos NPG) yra Talino ir Rusijos uostuose, esančiuose Suomijos įlankoje įsikūrę terminalai (Ust-Luga, Sankt Peterburg) terminalai. ŠNP segmento pagrindiniai tiesioginiai konkurentai yra Klaipėdos uoste veikiantis UAB "Krovinių terminalas", Ventspilio ir Rygos uostuose veikiantys ŠNP terminalai. Netiesioginiai konkurentai rusiškuose Suomijos įlankos uostuose Vysock, Primorsk, Ust Luga esantys terminalai bei Estijos Talino ir Paldiski uostuose veikiantys ŠNP terminalai.

Pagrindinės naftos perdirbimo gamyklos (NPG), iš kurių potencialiai tiekiami NP srautai krovai per naftos produktų terminalą, yra išsidėsčiusios rytų ir pietryčių kryptimis: Mažeikių gamykla Lietuvoje; Novopolotsko ir Mozyrio gamyklos Baltarusijoje; Maskvos, Nižnekamsko, Ufos ir Saratovo gamyklos Rusijoje.

Baltarusijos gamykloms, iš kurių krova sudaro apie 2 mln. t ir sudarė apie 35 proc. AB "Klaipėdos nafta" naftos produktų krovos apyvartos, Klaipėdos ir Latvijos uostai regione yra geografiškai artimiausi, todėl Baltarusijos gamykloms produktų transportavimo kaštai šiomis kryptimis yra mažiausi.

Taip pat tamsiųjų naftos produktų tranzito krovai didelę įtaką turi kitų uostų konkurencija. Per pastaruosius kelerius metus Rusijos Federacijoje pagamintų naftos produktų eksportas nuslūgo visuose Baltijos šalių uostose, kadangi Rusija suinteresuota kuo daugiau naftos produktų perkrauti per savo uostus, ypatingai aktyviai tai daroma pirmiausia per Ust Lugos uosto terminalą, kurio metinis pajėgumas jau siekia 30 mln. t per metus ir jis vis dar palaipsniui didinamas, bei kitus Rusijos terminalus.

Rusijos gamyklose pagamintus produktus stengiamasi transportuoti per Rusijos ar Estijos uostus, kadangi, dėl trumpesnių atstumų ir taikomų transportavimo geležinkeliu nuolaidų, logistinės grandinės kaštai yra mažiausi. AB "Klaipėdos nafta" daugiausia Rusijoje pagamintų produktų krovos pasiūlymų sulaukia šaltuoju metų periodu, kuomet tamsiųjų naftos produktų išpylimas konkurentų terminaluose iš geležinkelio vagonų-cisternų tampa sunkus dėl žemos aplinkos temperatūros.

Nors Bendrovės terminalas savo dydžiu ir krovos apimtimis nėra priskiriamas prie didžiausių Baltijos jūros regione esančių naftos produktų krovos terminalų, terminale pastebimas reikšmingas krovos apimčių augimas. 2015 m. metais Klaipėdos uoste užfiksuotas vienas didžiausių NP krovos augimų tarp rytinių Baltijos jūros uostų, t.y. lyginant su 2014 m. NP krova išaugo 29,5%, o 0,7 mln. t padidėjo dėl AB "Klaipėdos nafta" naftos produktų krovos padidėjimo.

Naftos produktų krovos palyginimas Baltijos jūros rytinės pakrantės uostuose 2014 – 2015 m., tūkst. t.:

AB "Klaipėdos nafta" naftos produktų terminalo apkrovimas, taip pat ir pajamos bei pelningumas daugiausiai priklauso nuo makroekonominės situacijos naftos produktų rinkoje. Esant žemoms naftos perdirbimo maržoms, naftos perdirbėjai mažina naftos perdirbimą, t.y. gamina mažiau naftos produktų, ir atitinkamai mažiau produktų eksportuojama per Bendrovės ar kitus konkuruojančius naftos terminalus. Todėl, esant mažam naftos perdirbimo pelningumui bei santykinai mažėjant eksportuojamų naftos produktų srautams, aštrėja konkurencinė kova dėl naftos produktų krovos, o tai savo ruožtu daro įtaką Bendrovės krovos apimtims bei krovos tarifams. Esant aukštoms naftos perdirbimo maržoms, vyksta atvirkštiniai procesai. 2014 m. prasidėjęs naftos produktų naftos kainų kritimas tęsėsi ir 2015 m. Per 2015 m. Brent rūšies naftos kaina sumažėjo 33,9 proc., arba 65,1 proc. per pastaruosius dvejus metus. Šis naftos kainų kritimas padidino naftos produktų paklausą, o svarbiausia padidino naftos produktų perdirbimo maržas. Iki 2015 m. III ketv. naftos perdirbimo maržų indeksai laikėsi itin aukštame lygyje, 2015 m. III ketv. vid. Europos perdirbimo maržos indeksai buvo beveik dvigubai didesni, lyginant su 2014 m. IV ketv. Pvz. PKN ORLEN Grupės skaičiuojamas naftos perdirbimo maržų indeksas 2015 III ketv. išaugo 2 kartus lygint su 2014 III ketv. (atitinkamai 9,9 \$/t ir 4,8 \$/t). 2015 m. IV ketv. perdirbimo maržos sumažėjo, apie 44 proc., lyginant su 2015 m. II ketv.

Šis palankus naftos perdirbimo maržų pasikeitimas sudarė palankias makroekonomines sąlygas naftos perdirbėjams didinti gamybos apimtis bei atitinkamai naftos produktų pardavimus.

Naftos produktų krovos apimtys

Bendrovės naftos produktų terminalo didžiausi klientai yra AB "Orlen Lietuva" (eksporto krova) bei Baltarusijoje ir Rusijoje pagamintų naftos produktų savininkai, kurių perkraunami NP vadinami tranzitiniais kroviniais. Šių tranzitinių krovinių didžiausi klientai 2015 m. buvo: vienas didžiausių naftos bei jos produktų prekybininkų regione Litasco S.A., BNK (UK) Limited, priklausanti didžiausiai Baltarusijos naftos produktų eksportuotojai – ZAT "Belaruskaja neftenaja kampanija" (Baltarusijos naftos bendrovė – BNK) bei Šveicarijoje registruota bendrovė "Verum Plus" AG.

2015 m. birželio mėn. sudaryta ilgalaikė mazuto perpylimo sutartis su BNK (UK) Limited leidžia Bendrovei užsitikrinti tamsių tranzitinių naftos produktų krovos srautą 2015 – 2016 m. bei diversifikuoti NP krovos klientus. Bendrovė nuolat bendrauja su visais potencialiais terminalo klientais. 2016 m. sausio mėn. sudaryta ilgalaikė tamsiųjų naftos produktų krovos sutartis su Šveicarijoje registruota bendrove "Verum Plus" AG, su kuria buvo sudaromos trumpalaikės perkrovos sutartys nuo 2015 m. vidurio (nauja ilgalaikė sutartis sudaryta iki 2016 m. gruodžio 31 d., su galimybe ją pratęsti dar vieneriems metams).

Pastaba dėl naftos produktų krovos: nuo 2015 m. metiniame pranešime krovos apimtys atspindi naftos produktų kiekius, perkrautus į Bendrovės talpyklas. Ankstesniuose metiniuose pranešimuose buvo atvaizduojami naftos produktų krovos kiekiai, pakrauti į tanklaivius (ir į talpas, kai krova neapima tanklaivių krovos).

Bendra 2015 m. naftos produktų krova sudarė 6.461 tūkst. t., o tai yra 15,6 proc. daugiau lyginant su 2014 m. kai bendra krova siekė 5.587 tūkst. t. Esminis NP krovos padidėjimas susijęs su AB "ORLEN Lietuva" krovos srautų padidėjimu. Žemiau pateikiama naftos produktų krova pastaraisiais metais pagal kilmę.

2015 m. AB "ORLEN Lietuva" naftos produktų krova Bendrovės naftos terminale išaugo 17,9 proc., lyginant su 2014 m. Pagrindinė priežastis lėmusi šio kliento srautų padidėjimą – palanki makroekonominė aplinka (palankios naftos perdirbimo maržos, kaip minėta kiek aukščiau), dėl kurių ši įmonė gerokai padidino naftos perdirbimo apimtis ir naftos produktų eksportą per Bendrovės terminalą. Iš AB "ORLEN Lietuva" kraunamų naftos produktų 2015 m. reikšmingiausiai padidėjo benzino perkrova.

Tranzitinių naftos produktų krova 2015 m. padidėjo 3,9 proc. (lyginant su 2014 m. atitinkamu periodu) ir viso sudarė 2.028 tūkst. t. 2015 m. po ilgo laiko Bendrovei pavyko pritraukti šviesių naftos produktų krovos srautus iš Baltarusijos. Mažos apimties krovos sutartys (konkrečioms tanklaivių partijoms) buvo sudaromos su minėtos Baltarusijos BNK Grupės įmone. Iš viso per 2015 m. perkrauta 320 tūkst. t benzino ir dyzelino iš Baltarusijos NPG. Papildomos ŠNP krovos sutartys su rinkoje gerai žinomais vardais bei šalies kaimynais padeda diversifikuoti Bendrovės krovos portfelį. Tai leidžia greičiau pajusti bei reaguoti į rinkoje vykstančius pokyčius bei pritraukti didesnius naftos produktų srautus į Klaipėdos uostą.

	2015 m.			2014 m.		2013 m.
	Tūkst. t	proc. dalis	Tūkst. t	proc. dalis	Tūkst. t	proc. dalis
TNP	3.175	49,1%	3.335	59,7%	3.671	62,9%
ŠNP	3.114	48,2%	2.215	39,6%	2.115	36,3%
Naftos produktų terminalo krova	6.289	97,3%	5.550	99,3%	5.786	99,2%
viso
Subačiaus kuro bazė ŠNP	172	2,7%	37	0,7%	48	0,8%
Naftos produktų krova iš viso	6.461	100,0%	5.587	100,0%	5.834	100,0%

Naftos produktų krovos struktūra:

Bendrovės naftos terminalas nuo įkūrimo pradžios nuolat garsėjo kaip TNP perkrovos terminalas, dėl palankių techninių uosto ir terminalo charakteristikų (neužšąlantis uostas, galinga nuosava katilinė, krovimo įrenginių našumas, terminalo rezervuarai, patirtis ir kt.), todėl terminale dominuoja TNP krova, kuri 2015 m. sudarė viso 49,1 proc. (2014 m. – 59,7 proc.) visos krovos. Tačiau naftos produktų rinka keičiasi. Baltarusijos ir Rusijos NPG modernizuojamos, didinamas naftos perdirbimo gylis. Numatant šias tendencijas, Bendrovė nuo 2011 m. atliko investicijų, skirtų modernizuoti naftos produktų terminalą. Siekiant toliau didinti terminalo techninius pajėgumus, universalumą bei lankstumą, planuojamos tolimesnės investicijos. Kaip matoma lentelėje aukščiau, ŠNP srautai naftos produktų terminale didėja ir praėjusiais metais siekė beveik pusė visos naftos terminalo krovos, viso 3.114 tūkst. t.

SGD terminalo veiklos aplinkos apžvalga

Visų pirma, SGD terminalo veikla yra reguliuojama, todėl jo veiklos terminalo reguliacinė aplinka apibrėžia šios SGD terminalo veiklos pajamingumą bei pelningumą, veiklos gaires bei veiklos apimtis. 2015 m. birželio 15 d. buvo patvirtinta nauja Terminalo taisyklių redakcija, kurioje atlikti iš esmės neesminiai pakeitimai, labiau atspindintys praktinius Terminalo eksploatavimo eigoje paaiškėjusius aspektus bei atsiradę dėl teisės aktų pasikeitimo.

Iš SGD terminalo veiklos reguliavimui reikšmingų teisės aktų pakeitimų paminėtinas 2015 m. lapkričio 17 d. Lietuvos Respublikos suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymo Nr. XI-2053 2, 5 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymas Nr. XII-2036 ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. vasario 25 d. nutarimas Nr. 214 "Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. lapkričio 7 d. nutarimo Nr. 1354 "Dėl gamtinių dujų tiekimo diversifikavimo tvarkos aprašo patvirtinimo" pakeitimo, kuriais, be ko, buvo optimizuotas SGD terminalo vykdomas SGD terminalo būtinojo kiekio dujinimo procesas, įtvirtinant lankstesnį SGD terminalo būtinojo kiekio paskirstymą ir tiekimą reguliuojamiems energijos gamintojams atsižvelgiant į jų poreikius, taip pat numatant galimybę realizuoti perteklinę SGD terminalo būtinojo kiekio dalį kitais rinkoje prieinamais ekonomiškai naudingiausiais būdais Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Be to, 2015 m. gruodžio 2 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1224 "Dėl gamtinių dujų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. lapkričio 7 d. nutarimo Nr. 1354 "Dėl Gamtinių dujų tiekimo diversifikavimo tvarkos aprašo patvirtinimo" pakeitimo" buvo priimti keitimai, kuriais paskirtajam tiekėjui (UAB "LITGAS") numatyta galimybė, suderinus su SGD terminalo operatoriumi, nedujinti SGD terminalo būtinojo kiekio, jeigu yra techninių galimybių laikinai neatliekant dujinimo užtikrinti SGD terminalo techninę būklę, leidžiančią prireikus pradėti dujinimą nedelsiant po to, kai SGD terminale dujinimas laikinai nebuvo atliekamas ir tiekti energetikos ministro patvirtintus gamtinių dujų kokybės reikalavimus atitinkančios kokybės gamtines dujas į gamtinių dujų perdavimo sistemą.

Taip pat paminėtini gamtinių dujų kokybės parametrų, taikomų SGD terminale išdujintų gamtinių dujų kokybei, pakeitimai. 2015 m. liepos 16 d. Lietuvos Respublikos Energetikos ministro įsakymu Nr. 1-185 ir 2015 m. gruodžio 16 d. Lietuvos Respublikos Energetikos ministro įsakymu Nr. 1-290 "Dėl Lietuvos Respublikos Energetikos ministro 2013 m. spalio 4 d. įsakymo Nr. 1-194 "Dėl gamtinių dujų kokybės reikalavimų patvirtinimo" pakeitimo" buvo atsisakyta reikalavimų etano, etano ir propano sumos koncentracijai bei atsisakyta reguliuoti propano bei butano ir aukštesniųjų angliavandenilių sumos ribines vertes. Priimti pakeitimai turėtų sudaryti praktines sąlygas skatinti tarpvalstybinius gamtinių dujų mainus ir kurti bendrą regioninę dujų rinką.

Per 2015 m. Suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminale priimti penki dujovežiai (2014 m. – du dujovežiai), bendrai atgabenę 318,6 tūkst. t SGD (2014 m. - 109 tūkst. t) bei išdujinta ir į gamtinių dujų perdavimo sistemą patiekta 382,8 mln. nm³ gamtinių dujų (2014 m. - 45 mln. nm3). SGD terminalo pajamos per 2015 m. siekia 69.882 tūkst. Eur (2014 m. veikla vykdyta tik daugiau nei 1 mėn. ir pajamos siekė 5.793 tūkst. Eur), kurios susideda iš: i) faktinio priskaičiuoto saugumo dedamosios mokesčio už 2015 m.; ii) 2013 m. surinktų SGDT lėšų, teisės aktų nustatyta tvarka skirtų kompensuoti 2015 m. SGD terminalo pastoviąsias sąnaudas; iii) palūkanų bei delspinigių už laiku nesumokėtas SGD terminalo saugumo dedamosios sumas bei laiku neapmokėtas 2013 m. priskaičiuotas SGDT lėšas.

2015 m. SGD terminale veikė 1 naudotojas – paskirtasis gamtinių dujų tiekėjas (UAB LITGAS). Nuo 2016 m. vasario mėn. SGD terminale veikia 3 naudotojai - paskirtasis gamtinių dujų tiekėjas (UAB "LITGAS"), UAB "Lietuvos dujų tiekimas" bei AB "Achema", iki Dujų metų pabaigos (2016 m. spalio 1 d.) planuojama priimti trylika dujovežių, kurie bendrai atgabens apie 1.820 tūkst. t SGD bei bus išdujinta ir į gamtinių dujų perdavimo sistemą patiekta apie 1 mlrd. nm³ gamtinių dujų.

SGD terminalo pajėgumų poreikis priklauso nuo kelių pagrindinių kriterijų:

• Bendro šalies dujų poreikio;
• Konkuruojančių gamtinių dujų tiekimo šaltinių (dujos, tiekiamos vamzdynu) siūlomos kainodaros ir tiekiamo dujų kiekio;
• Lietuvos gamtinių dujų infrastruktūros (magistralinių dujotiekių pajėgumų) apribojimų;
• SGD pasiūlos pasaulinėje rinkoje;
• SGD kainos regione bei pasaulyje;
• Dujų tiekimo sutarčių trukmės ir sąlygų;
• Dujovežių pasiūlos ir frachtavimo kaštų.

Gamtinių dujų rinkos apžvalga

Lietuvoje yra keletas pagrindinių dujas vartojančių sektorių: namų ūkiai, energetika, pramonė, dujas naudojanti kaip žaliavą, ir kita pramonė. Didžioji dalis gamtinių dujų sunaudojama šiluminėje energetikoje (nuo 0,5 iki 1,3 mlrd. m³ per metus) bei pramonėje, naudojančiai gamtines dujas kaip žaliavą, kuriai tenka nuolatinis, mažai sezoniškas gamtinių dujų srautas (apie 0,7-1,5 mlrd. m³ per metus).

Bendras Lietuvos gamtinių dujų poreikis sudaro apie 2,4 – 2,5 mlrd. m3/metus. Iki SGD terminalo veiklos pradžios Lietuvos dujų vartotojai dujas importavo iš vienintelio tiekėjo – Rusijos dujų koncerno OAO "Gazprom", todėl SGD terminalas pagal projektinius pajėgumus ateityje galėtų patenkinti metinį Lietuvoje suvartojamų gamtinių dujų kiekį ir iš dalies aprūpinti gamtinėmis dujomis kaimynines rinkas. Lietuvoje stambus ir vienintelis vartotojas gamtines dujas naudojantis žaliavinėms reikmėms yra AB "Achema", suvartojantis beveik puse bendro Lietuvos kiekio.

Baltijos šalių gamtinių dujų rinka

Esant poreikiui, SGD terminalas yra pajėgus gamtinėmis dujomis aprūpinti visas 3 Baltijos šalis. 2015 m. Lietuvoje buvo suvartota apie 2,5 mlrd. m³ (26 mln. MWh) dujų per metus. Latvijos ir Estijos dujų rinkos yra žymiai mažesnės ir 2014 m. jose atitinkamai buvo užfiksuotas 1,3 ir 0,5 mlrd. m³ dujų suvartojimas. Sudarydamas sąlygas patrauklioms dujų kainoms, SGD terminalas gali tapti realia alternatyva dabartiniams gamtinių dujų tiekėjams Baltijos šalyse.

Nutiesus planuojamą dujotiekių jungtį tarp Lietuvos ir Lenkijos (toliau - GIPL), atsivertų galimybė tiekti SGD ir į Lenkijos rinką. Lenkijos rinkoje matomas ryškus potencialas dėl žymiai didesnio dujų vartojimo, tačiau šalyje taip pat egzistuoja didesnė konkurencija tarp Lenkijos ir kitų valstybių dujų tiekėjų.

Rytų Baltijos regione numatomas dar vienas dujotiekio projektas, sujungsiantis gamtinių dujų tiekimą tarp Estijos ir Suomijos (toliau – Baltic Connector). Galimas projekto užbaigimas 2019 m. Jei Suomijos įlankoje nebūtų statomas naujas SGD terminalas (kuris irgi yra potencialiuose planuose), tai leistų Bendrovės SGD terminalui praplėsti dujų tiekimo rinką į Suomiją. Pastarosios suvartojimas siekia apie 3 bcm per metus.

Žemiau pateiktas dujų suvartojimas Baltijos šalyse:

Viena iš pagrindinių rizikų, kurią būtina įvertinti planuojant SGD terminalo veiklą yra gamtinių dujų vartojimo mažėjimas. Laikotarpiu nuo 2011 m. iki 2015 m. gamtinių dujų vartojimas Lietuvoje sumažėjo 39%. Prie vartojimo mažėjimo prisidėjo augančios gamtinių dujų kainos bei didėjantis alternatyvių šaltinių prieinamumas. Nepaisant to, prognozuojama, jog netolimoje ateityje gamtinių dujų suvartojimas turėtų stabilizuotis.

Dujotiekių projektai Baltijos šalyse

Baltijos šalių regione vykdomi energetikos projektai, sudarytų sąlygas vystyti SGD rinką ir efektyviau išnaudoti turimus SGD terminalo pajėgumus. Galima išskirti šiuos, su dujų tiekimu susijusius, energetikos projektus, kurie yra strategiškai svarbūs Bendrovei:

• Dujotiekio Klaipėda Kiemėnai (toliau KKP) pajėgumų didinimas;
• Dujotiekių jungtis tarp Lenkijos ir Lietuvos (toliau GIPL);
• Dujotiekių jungties tarp Latvijos ir Lietuvos pajėgumų didinimas;
• Latvijos ir Estijos dujotiekių jungties pajėgumų didinimas;
• Baltic Connector dujotiekių jungtis tarp Suomijos ir Estijos

Dujotiekių projektai Baltijos šalyse:

FINANSINIAI VEIKLOS REZULTATAI

Akcinei bendrovei "Klaipėdos nafta" 2015 finansiniai metai buvo istoriniai: Bendrovės pajamos bei grynasis pelnas tapo rekordiniais Bendrovės istorijoje:

• Pardavimo pajamos 109.702 tūkst. Eur, kurios 2,8 karto didesnės lyginant su 2014 m.;
• 22.036 tūkst. Eur grynasis pelnas, kuris 2,4 karto didesnis, lyginant su 2014 m., grynojo pelno marža 20,1 proc. (2014 m. – 23,3 proc.)
• Pasiekta 37.136 tūkst. Eur EBITDA, didesnė 2,2 karto, lyginant su 2014 m., EBITDA marža 33,9 proc. (2014 m. 41,8 proc.).

Didžiausią reikšmę šiam finansinių rezultatų padidėjimui turėjo:

• Suskystintųjų gamtinių dujų terminalo veiklos pradžia prasidėjusi 2014 m. pabaigoje, lapkričio 27 d. (papildomos pardavimo pajamos 64.089 tūkst. Eur, grynojo pelno pokyčio įtaka 8.501 tūkst. Eur).
• Naftos produktų terminalo sėkminga bei išaugusi veikla (pardavimo pajamų augimas 5.444 tūkst. Eur, grynojo pelno augimo įtaka 4.437 tūkst. Eur);

Kaip minėta, AB "Klaipėdos nafta" veiklą sudaro keturios veiklos (finansine prasme – segmentai): Naftos produktų krova (arba naftos terminalas - KNF), ilgalaikio naftos produktų saugojimo veikla (Subačiaus kuro bazė - SKB), Suskystintų gamtinių dujų terminalo veikla - SGDT bei vystoma SGD mažosios apimties veikla - GDP. Žemiau pateikiama informacija apie kiekvieno iš veiklos segmentų įtaką Bendrovės finansiniams veiklos rezultatams:

Tūkst. Eur	Sausis-gruodis	Pokytis
	2015 m.	2014 m.	(%)
Pardavimo pajamos iš viso	109.702	39.775	175,8%
KNF	37.259	31.815	17,1%
SKB	2.561	2.167	18,2%
SGDT	69.882	5.793	1.106,3%
GDP	-	-	-
Grynasis pelnas iš viso	22.036	9.257	138,0%
KNF	14.515	10.096	43,8%
SKB	906	698	29,8%
SGDT	6.982	(1.519)	-559,6%
GDP	(367)	(18)	1.938,9%
EBITDA iš viso	37.136	16.628	123,3%
KNF	22.533	16.557	36,1%
SKB	1.839	1.497	22,8%
SGDT	13.166	(1.408)	- 1.035,1%,
GDP	(402)	(18)	2.133,3%

	2015 m.	2014 m.	2013 m.	2012 m.	2011 m.
Naftos produktų krova (tūkst. t)	6.461	5.587	5.834	6.912	7.739
Išdujinta SGD (tūkst. MWh)	4.559	494	-	-	-
Investicijos, ilgalaikio turto įsigijimai:	6.809	40.130	28.659	10.158	4.676
Naftos produktų terminalas	809	1.183	10.065	3.665	1.149
Suskystintųjų gamtinių dujų terminalas	5.429	38.572	18.512	6.493	3.528
SGD mažos apimties veikla	429	-	-	-	-
Subačiaus kuro bazė	142	375	81	-	-
Finansiniai rodikliai
Pardavimo pajamos	109.702	39.775	36.741	40.223	40.916
Bendrasis pelnas	29.123	13.150	14.704	16.666	16.903
EBITDA	37.136	16.628	18.307	20.753	21.845
EBIT	24.362	9.091	11.101	14.121	15.284
Finansinė ir investicinė veikla	(482)	(259)	(23)	533	608
Pelnas prieš apmokestinimą (EBT)	24.104	9.069	11.101	14.121	15.284
Grynasis pelnas	22.036	9.257	10.325	12.001	12.990
Ilgalaikis turtas	180.074	189.231	151.669	129.648	112.848
Trumpalaikis turtas	58.713	32.687	44.067	32.542	37.421
Iš viso turto	238.787	221.918	195.735	162.190	150.269
Nuosavas kapitalas	196.804	174.715	165.562	155.356	144.763
Pelningumas
Turto grąža (ROA)	9,6%	4,4%	5,8%	7,7%	9,0%
Kapitalo grąža (ROE)	11,9%	5,4%	6,4%	8,0%	9,4%
Bendrojo pelno marža	26,5%	33,1%	40,0%	41,4%	41,3%
EBITDA marža	33,9%	41,8%	49,8%	51,6%	53,4%
EBIT marža	22,2%	22,9%	30,2%	35,1%	37,4%
EBT marža	22,0%	22.8%	30,2%	35,1%	37,4%
	20,1%	23,3%	28,1%	29,8%	31,7%
Grynojo pelno marža
Apyvartumas
Gautinos sumos, dienos	92	17	32	36	11
Mokėtinos sumos, dienos	30	75	78	26	19
Finansų struktūra
Įsipareigojimų ir nuosavo kapitalo santykis	0,21	0,27	0,18	0,04	0,04
Nuosavo kapitalo ir turto santykis	0,82	0,79	0,85	0,96	0,96
Bendras likvidumo koeficientas	5,56	2,05	3,37	7,21	12,28
Rinkos vertės rodikliai
Akcijos kainos ir pelno vienai akcijai	6,4	12,8	10,8	11,1	10,3
santykis (P/E rodiklis)
Grynasis pelnas, tenkantis vienai akcijai	0,058	0,024	0,027	0,033	0,038

Pagrindiniai finansiniai veiklos rodikliai (sumos lentelėje pateiktos tūkst. Eur, jei nenurodyta kitaip)

Pajamos

2015 m. Bendrovės pardavimo pajamos – 109.702 tūkst. Eur, lyginant su 2014 m. (39.775 tūkst. Eur), išaugo 69.927 tūkst. Eur (arba 2,8 karto).

SGD terminalo 2015 m. pajamos iš viso sudaro 69.882 tūkst. Eur, jos, lyginant su 2014 m. padidėjo 64.089 Eur. 2015 m. pajamas iš šios veiklos susidaro iš: i) faktinio priskaičiuoto saugumo dedamosios mokesčio už 2015 m.; ii) 2013 m. surinktų SGDT lėšų, teisės aktų nustatyta tvarka skirtų kompensuoti 2015 m. SGD terminalo pastoviąsias sąnaudas bei iii) dėl laiku nesumokėtų SGD saugumo dedamosios lėšų priskaičiuoti delspinigiai ir baudos. Kaip minėta, SGD veikla bei pelnas yra reguliuojami. Per praėjusius metus faktinis saugumo dedamosios tarifas buvo didesnis nei planuotas 3 mln. Eur (dėl didesnio nei prognozuoto gamtinių dujų vartojimo). Be to, pajamos didesnės nei planuotos ir dėl pajamomis pripažintų delspinigių bei baudų, kurios, remiantis teisės aktais, pripažįstamos reguliuojamos veiklos pajamomis.

Naftos terminalo (naftos produktų krovos) pardavimo pajamos už 2015 m. pasiekė 37.259 tūkst. Eur ir padidėjo 17,1 proc., lyginant su 2014 m. Pajamas natūraliai didino 15,6 proc. didesnė naftos produktų krova. Naftos produktų perkrovos pajamos išaugo 5.004 tūkst. Eur., o kitos, su krova susijusios, bei kitos pajamos išaugo 440 tūkst. Eur.

Kaip pateikta lentelėje paragrafe "Verslo aplinka ir rinka" daugiausiai praėjusiais metais išaugo šviesiųjų naftos produktų krova – 40,6 proc. iki 3.114 tūkst. t. Kaip minėta, šis padidėjimas susijęs AB "ORLEN Lietuva" krovos didėjimu bei ŠNP kroviniais iš Baltarusijos.

Subačiaus kuro bazės 2015 m. pardavimo pajamos padidėjo 18,2 proc. (arba 394 tūkst. Eur) dėl naujų papildomų komercinių naftos produktų saugojimo paslaugų bei su tuo susijusios didesnės NP perkrovos (viso SKB perkrauta 135 tūkst. t daugiau NP).

Žemiau pateikiamas pardavimo pajamų išskaidymas pagal geografiją ir pagal struktūrą. Užsienio klientų pajamos – tai Bendrovės klientai, terminale kraunantys naftos produktus, pagamintus Baltarusijos ir Rusijos NPG bei NP saugojimo talpose pajamos.

Pajamos pagal veiklos pobūdį:

Sąnaudos

2015 m. pardavimo savikaina sudaro 80.579 tūkst. Eur, lyginant su 2014 m. (26.625 tūkst. Eur), išaugo trigubai arba 53.954 tūkst. Eur, dėl nuo 2014 m. lapkričio 27 d. pradėto eksploatuoti SGD terminalo sąnaudų (54.555 tūkst. Eur šios veiklos sąnaudų padidėjimas).

Bendrovės veiklos sąnaudos padidėjo 937 tūkst. Eur (24,1 proc.) ir periodo pabaigai sudarė 4.823 tūkst. Eur. SGD mažos apimties veiklos administravimo sąnaudos šias sąnaudas padidino 317 tūkst. Eur, 610 tūkst. Eur veiklos sąnaudas didino naftos terminalo turto vertės sumažėjimo pokytis.

Pateikiamas visų Bendrovės sąnaudų detalizavimas pagal svarbiausias kategorijas:

	2015 m.	2014 m.	Pokytis, %
KNF nusidėvėjimo sąnaudos	6.686	6.667	0,3%
KNF su darbuotojais susijusios sąnaudos	6.281	6.604	-4,9%
KNF kintamos (dujos, elektra, geležinkeliai) sąnaudos	5.662	6.184	-8,4%
Kitos KNF gamybinės ir veiklos sąnaudos	2.978	2.308	29,0%
SKB sąnaudos	1.585	1.496	5,9%
SGD Laivo-saugyklos nuomos ir kitų susijusių mokėjimų sąnaudos	50.415	4.457	1.031,1%
SGDT nusidėvėjimo sąnaudos	5.240	56	9.257,1%
SGDT su darbuotojais susijusios sąnaudos	2.503	1.642	52,4%
Kitos SGDT sąnaudos	3.650	1.098	232,4%
GDP sąnaudos	402	-	-
Viso savikainos ir veiklos sąnaudų	85.402	30.511	179,9%

2015 m. visų SGD terminalui priskiriamų sąnaudų suma sudaro 61.838 tūkst. Eur, iš jų didžiąją dalį sudaro laivo-saugyklos "Independence" nuomos bei su laivo operavimu susijusios išlaidos (viso 50.415 tūkst. Eur), darbo užmokesčio, nusidėvėjimo, krantinių nuomos sąnaudos. SGD terminalo turto nusidėvėjimas praėjusiais metais sudarė 5.240 tūkst. Eur. Su darbuotojais susijusios išlaidos padidėjo 1,5 karto iki 2.503 tūkst. Eur, kadangi 2014 m. personalas dirbo ne pilnus metus.

2015 m. naftos terminalo nusidėvėjimo sąnaudos pagrindinės sąnaudų kategorijos liko tos pačios. Nusidėvėjimo sąnaudos kiek padidėjo (19 tūkst. Eur) iki 6.686 tūkst. Eur. Naftos terminalo darbo užmokesčio ir su tuo susijusios sąnaudos sumažėjo 4,9 proc. arba 323 tūkst. Eur. Bendrovė nuolat ieško galimybių optimizuoti Bendrovės veiklą, stengiasi optimizuoti procesus, užtikrinti efektyvią veiklą. Šių procesų rezultatas – mažėjančios išlaidos, susijusios su darbo užmokesčiu 2015 m. bendras vidutinis darbuotojų skaičius sumažėjo 7 darbuotojais.

Naftos terminalo dujų, elektros bei geležinkelių sąnaudos (pagrindinės kintamos KNF sąnaudos) bendrai sumažėjo 522 tūkst. Eur arba 8,2 proc. (nepaisant fakto, kad krova išaugo 15,6 proc.). Šios sąnaudų kategorijos mažėjimui didžiausią reikšmę turėjo dujų sąnaudų sumažėjimas. Jas sumažino reikšmingai sumažėjusi gamtinių dujų kaina, bei bendras elektros ir dujų vartojimas, kadangi keitėsi kraunamų NP struktūra (didesnę dalį užimanti šviesių naftos produktų krova, kurios perkrovai sunaudojama mažiau energetinių resursų). Kitos 2015 m. naftos produktų terminalo gamybinės ir veiklos sąnaudos padidėjo 671 tūkst. Eur, dėl didesnio 610 tūkst. Eur ilgalaikio turto ir atsargų vertės sumažėjimo pokyčio (2014 m. – -373 tūkst. Eur).

Subačiaus kuro bazės 2015 m. bendra sąnaudų suma padidėjo 5,9 proc. arba 89 tūkst. Eur. Sąnaudų padėjimas susijęs su veiklos apimčių padidėjimu.

2015 m. laivo-saugyklos "Independence" nuomos ir kitų susijusių mokėjimų sąnaudos išaugo 45.958 tūkst. Eur, lyginant su 2014 m. Reikšmingą sąnaudų didėjimą lėmė tai, kad laivas-saugykla "Independence" pradėtas eksploatuoti nuo 2014 m. lapkričio 27 d. 2014 m. pabaigoje naujai pradėta veikla lėmė reikšmingą SGDT nusidėvėjimo sąnaudų didėjimą (5.184 tūkst. Eur), bei kitų būtinųjų terminalo eksploatavimo, darbo užmokesčio, krantinių nuomos, draudimų sąnaudų didėjimą 3.413 tūkst. Eur.

Veiklos rezultatai

2015 m. EBITDA siekia 37.136 tūkst. Eur, lyginant su 2014 m. (16.628 tūkst. Eur), išaugo 123,3 proc. arba 20.508 tūkst. Eur. EBITDA marža nors sumažėjo 7,9 procentinio punkto, tačiau išlieka aukštame lygyje – 33,9 proc. (2014 m. – 41,8 proc.). Maržos sumažėjimas susijęs SGD terminalo veiklos pradžia, kuri žymiai padidino pardavimo pajamas, o pelningumas šios veiklos mažesnis nei iki šiol vykdytos naftos produktų krovos veiklos.

2015 m. finansinės veiklos rezultatas grynąja verte yra neigiamas ir sudaro -482 tūkst. Eur. Neigiamam rezultatui įtakos turėjo 259 tūkst. Eur ilgalaikių paskolų palūkanų sąnaudos, 147 tūkst. Eur valiutos kurso svyravimo neigiamas rezultatas, 145 tūkst. Eur nuostoliai dėl Bendrovės įstatinio kapitalo konversijos į eurus.

2015 m. Bendrovės grynasis pelnas – 22.036 tūkst. Eur, lyginant su 2014 m. grynuoju pelnu (9.257 tūkst. Eur), jis išaugo 138,1 proc. arba 12.779 tūkst. Eur. Grynojo pelno augimui didžiausią įtaka turėjo išaugęs naftos terminalo segmento grynasis pelnas 4.070 tūkst. Eur bei SGDT pelninga veikla (SGDT grynasis pelnas išaugo 8.501 tūkst. Eur, vietoj 2014 m. registruotų nuostolių 1.519 tūkst. Eur). 2015 m. Subačiaus kuro bazės grynasis pelnas (906 tūkst. Eur), lyginant su 2014 m. (698 tūkst. Eur), išaugo 129,8 proc. (208 tūkst. Eur).

Atkreipiame dėmesį, kad pagal teisinį reguliavimą, SGD terminalo pelną sudaro reguliuojamo turto grąža, sumažinta nekompensuojamomis sąnaudomis, todėl skirtumu, tarp apskaičiuotos reguliuojamos turto grąžos ir finansinio Bendrovės SGD terminalo rezultato už einamuosius metus, bus koreguojamas ateinančių periodų saugumo dedamosios tarifas. Bendrovės preliminariu vertinimu, 2015 m. priskirtinas Bendrovės SGD terminalo pelnas siekia apie 1,9 mln. EUR.

Grynojo pelno marža už 2015 m. siekia 20,1 proc., bendrojo pelno marža siekia 26,5 proc. (2014 m. atitinkamai: 23,3 proc. ir 40,0 proc.). Pelnas tenkantis vienai akcijai sudarė 0,058 Eur/akcijai (2014 m. – 0,024 Eur/akcijai).

Metinė Bendrovės kapitalo grąža (ROE) 2015 m. sudarė 11,9 proc. (2014 m. – 5,4 proc.), turto grąža (ROA) – 9,6 proc. (2014 m. – 4,4 proc.). Turto grąžą didino reikšmingos SGD terminalo pajamos.

Reguliuojamas SGD terminalo pelnas

2015 m. Bendrovės apskaičiuotas SGD terminalo veiklos segmento grynasis finansinis pelnas siekia 6.981 tūkst. Eur. Pagal VKEKK nustatytą metodiką, reguliuojamas Bendrovės 2015 m. neaudituotas pelnas apytiksliai sudaro 1.787 tūkst. Eur. Dėl didesnio dujų vartojimo bei papildomai surinktų procesinių palūkanų bei delspinigių, per 2015 m. surinkta neaudituotais duomenimis 5.194 tūkst. Eur daugiau, nei numatyta pagal VKEKK reguliavimą. Pagal nustatytą reguliavimą, papildomai surinkta suma būtų skirta ateinančių finansinių laikotarpių SGD terminalo būtinosioms sąnaudoms padengti.

Balanso straipsniai

Bendrovės ilgalaikis turtas 2015 m. nežymiai sumažėjo (4,8 proc.) iki 180.074 tūkst. Eur. Ilgalaikio turto sumažėjimas susijęs su turto nusidėvėjimu bei investicijos perkėlimu į finansinį turtą, skirtą pardavimui (investicija į UAB LITGAS 4.040 tūkst. Eur). Bendra 2015 m. vykdomų investicijų ir ilgalaikio turto įsigijimų suma siekia 6.809 tūkst. Eur. Iš jų 2015 m. SGD terminalo baigiamosioms investicijoms skirta 5.429 tūkst. Eur, naftos terminalo investicijos 809 tūkst. Eur, mažesnės investicijos teko SKB ir SGD paskirstymo stoties projektui, atitinkamai 142 tūkst. Eur ir 429 tūkst. Eur.

Trumpalaikis turtas 2015 m. padidėjo 26.026 tūkst. Eur ir metų pabaigoje sudarė 58.713 tūkst. Eur. Didžiausią trumpalaikio turto dalį sudaro pinigai ir pinigų ekvivalentai - 23.788 tūkst. Eur (12.886 tūkst. Eur arba dvigubai daugiau lyginant su 2014 m.). Iš pirkėjų gautinos sumos padidėjo iki 27.716 tūkst. Eur (25.829 tūkst. Eur daugiau). Šioje sumoje 24.793 tūkst. Eur sudaro SGD veiklos saugumo dedamosios gautinos sumos (2014 m. su SGD veikla susijusios gautinos sumos buvo atvaizduotos kitų gautinų sumų ir sukauptų pajamų straipsnyje).

Išaugus trumpalaikio turto vertei, bendrasis likvidumo koeficientas išaugo iki 5,56, t.y. daugiau nei 5 kartus viršija trumpalaikius įsipareigojimus. Trumpalaikis turtas sudarė 24,6 proc., o pinigai – 10,0 proc. viso turto 2015 m. gruodžio 31 dienai.

Gautinų sumų apskaičiuotas apyvartumas metų pabaigoje - 92 dienos ir yra didesnis nei 2014 m. pabaigoje (17 dienos), kadangi skaičiuojant šį rodiklį prie gautinų sumų priskiriamos uždelstos saugumo dedamosios gautinos sumos (viso apie 24.793 tūkst. Eur). Šios sumos buvo sumokėtos 2016 m. pradžioje.

Nuosavo kapitalo pokyčiai 2015 m. susiję su dividendų išmokėjimu už praėjusius metus (93 tūkst. Eur), rezervų paskirstymo bei metinio rezultato perkėlimu į nepaskirstytąjį pelną. 2014 m. nepaskirstytas pelnas buvo paskirstytas į dividendus (103 tūkst. Eur) ir privalomąjį bei kitus rezervus. Nuosavas kapitalas 2015 m. pabaigoje sudaro 82,4 proc. viso Bendrovės turto (2014 m. pab. – 78,7 proc.). Plačiau apie įstatinį kapitalą skaitykite skyriuje apie Bendrovės akcijas ir akcininkus.

Ilgalaikiai Bendrovės įsipareigojimai praėjusių metų pabaigoje sudarė 31.431 tūkst. Eur (2014 m. 31.257 tūkst. Eur); jų pokytis susijęs su gauta dotacija SGD mažos apimties stoties statybai. 2015 m. gruodžio 31 d. paskolos suma, gauta iš Europos Investicijų Banko, sumažėjo 139 tūkst. Eur ir 2015 m. pabaigoje sudarė 29.693 tūkst. Eur (2014 m. pab. – 29.832 tūkst. Eur).

Trumpalaikių įsipareigojimų pokytis susijęs su skolų tiekėjams mažėjimu ir metų pabaigoje viso sudaro 10.552 tūkst. Eur (2014 m. pabaigai – 15.946 tūkst. Eur).

VEIKLOS PLANAI IR PROGNOZĖS

AB "Klaipėdos nafta" 2016 m. veiklos planai ir tikslai siejami su vykdomų veiklų tęstinumu ir Bendrovės strategijos įgyvendinimu. Ateinančiais metais toliau numatoma:

• Vykdyti saugią, efektyvią SGD terminalo veiklą;
• Planuojama 2016 m. išlaikyti pelningą naftos produktų krovą, nemažinant krovos apimčių;
• Ir toliau bus siekiama dirbti saugiai bei užtikrintai, kad terminalai atitiktų visus iškeltus aplinkosaugos reikalavimus;
• 2016 m. planuojama įgyvendinti didžiąją dalį SGD mažos apimties paskirstymo stoties statybos darbų;
• 2016 m. bus įgyvendinta didelė ŠNP terminalo plėtros projektų dalis;
• Planuojama vertinti ir ieškoti galimybių dalyvauti kitų SGD terminalų projektuose, siekiant abipusiai naudingo bendradarbiavimo su projektų savininkais;
• Taip pat ateinančiais metais ir toliau bus investuojama į Bendrovės lankstumą, efektyvumą bei terminalo saugumą.

2014 m. pabaigoje pradėta pirmojo Baltijos šalyse suskystintųjų gamtinių dujų terminalo veikla įgauna pagreitį. 2016 m. pradžioje sudarytos dvi naujos SGD terminalo naudotojų sutartys su didžiausiais dujų rinkos dalyviais – AB "Achema ir UAB "Lietuvos dujų tiekimas". Šios sutartys sudarytos iki 2016 m. rugsėjo 30 d., o pagal sudarytas sutartis bus atgabenta 12 dujovežių.

Bendrovės SGD terminalas sukūrė visas prielaidas nepriklausomai dujų rinkai atsirasti su galimybe dujų vartotojams rinktis sau patraukliausią bei priimtiniausią dujų tiekimo šaltinį. To įrodymas yra du nauji terminalo pajėgumų naudotojai. Šios sutartys dar kartą parodo ne tik Lietuvai, bet ir visoms Baltijos šalių rinkoms, jog SGD terminalas užtikrina efektyvią logistikos grandinę bei sukuria prielaidas importuoti gamtines dujas konkurencingomis sąlygomis. Tuo tarpu Bendrovė yra tinkamai pasirengusi priimti ir išdujinti dar didesnius gamtinių dujų kiekius.

Siekiant mažinti SGD terminalo kaštus gamtinių dujų vartotojams toliau bus dirbama, kad terminalo sąnaudos būtų minimalios. Bus dirbama ties SGD laivo-saugyklos išpirkimo finansavimo klausimu, siekiant sumažinti laivo nuomos metines išlaidas.

2016 m. Bendrovė taip pat ir toliau sieks užsitikrinti pakankamą naftos produktų srautą perkrovai, tikimasi išlaikyti naftos produktų srautą panašiame lygyje kaip ir 2015 m. Nors šiuo metu pagrindinės sutartys 2016 m. jau yra sudarytos, tačiau ir toliau bus dirbama dėl tolimesnio krovos srautų užtikrinimo tiek ilgalaikėmis, tiek ir trumpalaikėmis sutartimis. Siekiant išlaikyti naftos produktų krovos srautus, bus ieškoma galimybių išlaikyti stabilias, aukšto lygio pajamas. Ir toliau bus ieškoma galimybių efektyvinti terminalo veiklą, siekiant kuo lanksčiau prisitaikyti prie krovos srautų bei išlaikyti aukštą pelningumo lygį.

Siekiant didinti Bendrovės naftos terminalo lankstumą bei techninį pajėgumą, priimtas sprendimas investuoti į ŠNP parko plėtrą, apimančią naujų terminalo rezervuarų statybą bei autocisternų užpylimo aikštelės technologinę plėtrą. Bendras papildomas talpyklų tūris sieks apie 20,6 tūkst. m³ bei leis Bendrovei sustiprinti naftos terminalo konkurencinį pranašumą.

Siekiant dar labiau diversifikuoti Bendrovės veiklą bei SGD terminalo potencialo išnaudojimą, priimtas sprendimas investuoti į antžeminės SGD paskirstymo stoties statybas Klaipėdos uoste, kur bus teikiamos SGD bunkeriavimo paslaugos, SGD krovos į sunkvežimius paslaugos, ir taip patenkinti didėjančią SGD paklausą Baltijos šalyse bei Lenkijoje. Investuodama Bendrovė siekia tapti SGD paskirstymo centru Baltijos regione. Dalis projekto investicijų bus finansuojama Europos Sąjungos parama.

Ne mažiau svarbu užtikrinti aplinkosaugos, darbo saugos bei priešgaisrinės saugos reikalavimus, kiek įmanoma efektyviau apsaugoti Bendrovę, jos darbuotojus bei aplinkinius rajonus nuo oro bei gamtos taršos bei nelaimingų įvykių.

2016 m. investicijoms Bendrovė numato skirti apie 30 mln. Eur, iš jų:

• apie 16,5 mln. Eur investuoti į SGD mažos apimties veiklos infrastruktūros statybas;
• apie 9,5 mln. Eur į naftos terminalo ŠNP parko plėtrą;
• apie 2 mln. Eur į naftos terminalo įrangos, įrenginių įsigijimą (TNP šilumokaitis, angliavandenilių garų deginimo įrenginio modernizavimas, papildomų vamzdynų bei jungčių įrengimas);
• apie 2 mln. Eur kitoms investicijoms.

SGD PASKIRSTYMO STOTIES PROJEKTO ĮGYVENDINIMAS

Įvertinus rinkos pokyčius, susijusius su SGD vartojimo galimybėmis bei siekiant išnaudoti SGD terminalo potencialą, AB "Klaipėdos nafta" pradėjo vystyti naują infrastruktūros projektą – SGD paskirstymo stotį. SGD paskirstymo stotį planuojama pastatyti Bendrovės naftos terminalo teritorijoje. Planuojama SGD paskirstymo stoties maksimali talpa – 5000 m3.

SGD gali būti naudojamos kaip:

• energijos šaltinis prie gamtinių dujų skirstymo tinklo neprijungtiems vartotojams;
• sunkiojo antžeminio transporto (sunkvežimiai, autobusai ir pan.) kuras;
• laivų kuras.

Reikšmingi SGD paskirstymo stoties įvykiai

• 2014 m. gruodžio 8 d. pasirašyta paslaugų sutartis su projektavimo įmone SOFREGAZ (Prancūzija) ir UAB BALTIC ENGINEERS (toliau – Konsultantas). Sutarties objektas – priešprojektinių sprendinių (angl. FEED), kiekybinio rizikos vertinimo (angl. QRA), poveikio aplinkai vertinimo atrankos ir teritorijų planavimo dokumentacijos parengimas.
• 2015 m. kovo mėn. parengta technologinė projekto koncepcija (teritorijos ir technologinės alternatyvos) ir gauta projekto rekomendacinė ataskaita.
• 2015 m. kovo 27 d. paskirstymo stoties projektas, įskaitant jo finansinę dalį, buvo pristatytas AB "Klaipėdos nafta" valdybai susipažinti.
• 2015 m. gegužės 7 dieną UAB SWECO Hidroprojektas pradėjo inžinerinius geologinius ir geotechninius statybvietės grunto tyrimus, kurie buvo pabaigti 2015 m. liepos mėn.
• 2015 m. rugpjūčio mėn. pradėti kiti infrastruktūros parengiamieji darbai (požeminio technologinio vamzdyno demontavimas, esamų statinių griovimo darbai).
• 2015 m. birželio mėnesį pradėtas Klaipėdos SGD paskirstymo stoties projektavimo ir statybos darbų (angl. EPC) rangovo parinkimo konkursas.
• 2015 m. liepos 1 d. Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje paviešintas Klaipėdos SGD paskirstymo stoties projektavimo ir statybos darbų konkurso techninės specifikacijos projektas.
• 2015 m. liepos 10 d. Europos Komisija (toliau Komisija) patvirtino gautą paramą projektui finansuoti. Remiantis teikta paraiška, Komisija suteikia Bendrovei 6 mln. Eur finansinę paramą.
• 2015 m. liepos mėn. priimtas Valdybos sprendimas investuoti. Taip pat buvo pradėtas EPC pirkimas ir paskelbti EPC pirkimo dokumentai. 2015 m. rugpjūčio 26 d. įvyko Bendrovės akcininkų susirinkimas, kuriame patvirtintas projektas ir lėšos investicijoms.
• 2015 m. rugsėjo mėn. patvirtinti Konsultanto parengti priešprojektiniai sprendiniai ir kiekybinio rizikos vertinimo ataskaita.
• 2015 m. lapkričio 10 d. gauti pirminiai EPC pasiūlymai.
• 2015 m. lapkričio 24 d. Aplinkos apsaugos agentūra priėmė galutinę atrankos išvadą, kad SGD paskirstymo stoties statybai ir eksploatacijai poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas.
• 2015 m. lapkričio 2016 m. vasario mėn. vyko derybos su EPC konkurso dalyviais dėl pasiūlymų kainos bei konsultacijos techniniais projekto įgyvendinimo klausimais. Derybų metu pavyko iš esmės sumažinti pasiūlymų kainą iki Bendrovės planuotos biudžetinės kainos.
• 2016 m. vasario 12 d. pasirašyta EPC sutartis su konsorciumu, susidedančiu iš Lietuvos ir Vokietijos įmonės PPS Pipeline Systems GmbH ir Čekijos bendrovės Chart Ferox, a.s. EPC sutartis įsigalios, kai jai pritars Bendrovės valdyba ir visuotinis akcininkų susirinkimas.

Numatoma, kad Paskirstymo stotis dalinai pradės funkcionuoti po 15 mėn. nuo sutarties įsigaliojimo, o visi darbai bus užbaigti 2017 m. rudenį. Sutartyje numatyta galimybė pratęsti sutartį iki 14 mėn. (iki 12 mėn. dėl galimai užsitęsiančių teritorijų planavimo procedūrų ir 2 mėn. – dėl kitų priežasčių).

INFORMACIJA APIE BENDROVĖS AKCININKUS IR AKCIJAS

Bendrovės akcininkai ir akcijos

Bendrovės akcijomis yra prekiaujama reguliuojamoje rinkoje, jos yra listinguojamos vertybinių popierių biržos NASDAQ Vilnius Papildomajame prekybos sąraše.

Pagrindiniai duomenys apie Bendrovės akcijas:
ISIN kodas	LT0000111650
Trumpinys	KNF1L
Emisijos dydis (vnt.)	380.606.184

Bendrovės akcininkai

2015 m. gruodžio 31 d. Bendrovės akcijas valdė 1.847 akcininkai (2014 m. gruodžio 31 d. – 1.871). Visos Bendrovės akcijos yra paprastosios vardinės akcijos, suteikiančios jų savininkams (akcininkams) vienodas teises. Viena paprastoji vardinė Bendrovės akcija suteikia vieną balsą visuotiniame akcininkų susirinkime.

Bendrovės paprastoji vardinė akcija suteikia jos savininkui (akcininkui) tokias turtines teises:

• 1. gauti Bendrovės pelno dalį (dividendus);
• 1. gauti Bendrovės lėšų, kai Bendrovės įstatinis kapitalas mažinamas, siekiant išmokėti Bendrovės lėšas akcininkams;
• 1. gauti likviduojamos Bendrovės turto dalį;
• 1. nemokamai gauti akcijų, kai Bendrovės įstatinis kapitalas didinamas iš Bendrovės lėšų (išskyrus galiojančių įstatymų imperatyvių normų nustatytas išimtis);
• 1. pirmumo teise įsigyti Bendrovės išleidžiamų akcijų ar konvertuojamų obligacijų, išskyrus atvejį, kai visuotinis akcininkų susirinkimas kvalifikuota balsų dauguma, kuri negali būti mažesnė ¾ visų visuotiniame susirinkime dalyvaujančių ir turinčių balsavimo teisę sprendžiant šį klausimą akcininkų akcijų suteikiamų balsų, priimamas sprendimas atšaukti visiems akcininkams pirmumo teise įsigyti Bendrovės išleidžiamų konkrečios emisijos akcijų ar Bendrovės išleidžiamų konkrečios emisijos konvertuojamų obligacijų;
• 1. įstatymų nustatytais būdais skolinti Bendrovei, tačiau Bendrovė, skolindamasi iš savo akcininkų, neturi teisės įkeisti akcininkams savo turto. Bendrovei skolinantis iš akcininko, palūkanos negali viršyti paskolos davėjo gyvenamojo ar verslo vietoje esančių komercinių bankų vidutinės palūkanų normos, galiojusios paskolos sutarties sudarymo momentu. Tokiu atveju Bendrovei ir akcininkams draudžiama susitarti dėl didesnių palūkanų dydžio;
• 1. kitas įstatymuose nustatytas turtines teises.

Bendrovės paprastoji vardinė akcija suteikia jos savininkui (akcininkui) tokias neturtines teises:

• 1. dalyvauti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose ir balsuoti pagal turimų akcijų suteikiamas teises (išskyrus įstatymų nustatytas išimtis);
• 1. gauti įstatymų nustatytos apimties informaciją apie Bendrovę;
• 1. kreiptis į teismą su ieškiniu, prašant atlyginti Bendrovei žalą, kuri susidarė dėl Bendrovės vadovo ir valdybos narių pareigų, nustatytų įstatymuose, taip pat Bendrovės įstatymuose, nevykdymo ar netinkamo vykdymo, taip pat kitais įstatymų numatytais atvejais;
• 1. teisė balsuoti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose gali būti uždrausta ar apribota įstatymų numatytais atvejais, taip pat, kai ginčijama nuosavybės teisė į akciją;
• 1. kitas įstatymuose ir Bendrovės įstatuose nustatytas neturtines teises.

Bendrovė nėra informuota apie kokius nors akcininkų tarpusavio susitarimus, dėl kurių gali būti ribojamas vertybinių popierių perleidimas ir (arba) balsavimo teisės.

2015 m. ir 2014 m. gruodžio 31 d. Bendrovės didžiausi akcininkai, turintys po daugiau nei 5 proc. akcijų:

	2015 m. gruodžio 31 d.		2014 m. gruodžio 31 d.
Akcininkas (įmonės pavadinimas, rūšis, buveinės adresas, įmonės kodas)	Turimų akcijų skaičius (vnt.)	Turima įstatinio kapitalo dalis (proc.)	Turimų akcijų skaičius (vnt.)	Turima įstatinio kapitalo dalis (proc.)
Lietuvos Respublikos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos (Gedimino pr. 38/2, Vilnius, 302308327)	275.241.290	72,32	275.241.290	72,32
UAB koncernas "Achemos grupė" (Jonalaukio km., Jonavos rajonas, 156673480)	38.975.150	10,24	38.975.150	10,24
Kiti (mažiau nei 5 proc. kiekvienas)	66.389.744	17,44	66.389.744	17,44
Iš viso	380.606.184	100,00	380.606.184	100,00

Bendrovės akcininkų struktūra pagal kategorijas bei regionus:

Akcijos kainos dinamika NASDAQ Vilnius biržoje 2011 – 2015 m.

	2015 m.	2014 m.	2013 m.	2012 m.	2011 m.
Didžiausia akcijos kaina, Eur	0,419	0,325	0,381	0,430	0,537
Mažiausia akcijos kaina, Eur	0,315	0,280	0,289	0,359	0,360
Akcijos kaina laikotarpio pabaigai, Eur	0,369	0,311	0,292	0,369	0,39
Vidutinė akcijos kaina, Eur	0,373	0,295	0,344	0,387	0,449
Apyvarta, vnt.	5.257.607	14.454.031	3.644.550	4.061.889	5.022.637
Apyvarta, tūkst. Eur	1.955	4.320	1.249	1.588	2.242
Kapitalizacija, tūkst. Eur	140.444	118.369	111.137	133.282	133.380

Bendrovės įstatinis kapitalas

Bendrovės įregistruotas įstatinis kapitalas 2015 m. gruodžio 31 d. buvo 110.375.793 Eur (2014 m. gruodžio 31 d. buvo 110.231.170,06 Eur) ir yra visiškai apmokėtas. Pasikeitimas 145 tūkst. Eur susidarė dėl akcijų nominalios vertės konvertavimo į eurus. Įstatinis kapitalas padalintas į 380.606.184 (trys šimtai aštuoniasdešimt milijonų šeši šimtai šeši tūkstančiai vienas šimtas aštuoniasdešimt keturias) paprastąsias vardines akcijas, kurių kiekvienos nominali vertė dvidešimt devyni (0,29) Euro centai. Bendrovė neturi savų akcijų.

Dividendai

2015 m. balandžio 30 d. vyko eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas, kuris patvirtino 2014 m. audituotą finansinių ataskaitų rinkinį ir pelno paskirstymą. Iš 2015 m. pelno dividendams skirta 92,6 tūkst. Eur arba 0,0002 Eur vienai akcijai (iš 2014 m. pelno dividendams buvo skirta – 103,6 tūkst. Eur arba 0,0003 Eur vienai akcijai). Dividendai visiems akcininkams buvo išmokėti pinigais. Žemiau pateikiami istoriniai duomenys apie išmokėtus dividendus per praėjusius laikotarpius už prieš tai ėjusius finansinius metus:

	2015 m.	2014 m.	2013 m.	2012 m.
Dividendai, tūkst. Eur	92,6	103,2	118,8	16.503,0
Vienai akcijai tenkantys dividendai, Eur	0,0002	0,0003	0,0003	0,0457
Paskirstytinas pelnas 1 akcijai, Eur	0,02	0,03	0,03	0,09
Dividendai, tenkantys pelnui, Eur	0,01	0,01	0,01	0,49

AB "Klaipėdos nafta" valdyba 2016 m. sausio 25 d. patvirtino Bendrovės 2016 – 2020 m. veiklos strategiją ir tuo pačiu siekiant apibrėžti Bendrovės dividendų apskaičiavimo, mokėjimo bei skelbimo procedūrą, Bendrovės Strategijos pagrindu, Bendrovės valdyba patvirtino Dividendų politiką šiam laikotarpiui. Dividendų politika numato, kad Bendrovės valdyba, remdamasi praėjusių metų Bendrovės grynuoju pelnu bei įvertinus Bendrovės vadovo siūlymus dėl pelno paskirstymo projekto, teiktų Bendrovės akcininkams tvirtinti dividendų skyrimo sprendimo projektą, kuriame dividendai sudarytų 50 proc. Bendrovės metinio grynojo pelno.

2016-2020 m. Bendrovė užsibrėžia tikslą didinti akcininkams sukuriamą vertę ir mokėti pastovius dividendus. Naujai sudarytai dividendų politikai keliami šie tikslai:

• turėti skaidrų dividendų apskaičiavimo mechanizmą;
• užtikrinti Bendrovės patrauklumą investicijoms;
• subalansuoti trumpalaikius ir ilgalaikius akcininkų tikslus, t.y. rasti balansą tarp trumpalaikio pelno siekimo ir ilgalaikio Bendrovės vystymo, vertės didinimo.

2016 – 2020 metų strategijoje Bendrovė numato, kad vadovybė teiktų akcininkams tvirtinti dividendų mokėjimą, sudarantį 50 proc. nuo grynojo pelno, atsižvelgiant į tai, ar ši dividendų suma nesudarys kliūčių Bendrovei tinkamai įgyvendinti strategijoje numatytus projektus bei užtikrins priimtinus finansinius rodiklius.

Mokėtinas dividendų dydis gali būti koreguojamas jei:

• reikšmingai pasikeistų Bendrovės finansinė būklė bei prognozuojami rodikliai;
• Bendrovei atsirastų kliūčių surinkti uždirbtas lėšas SGD terminalo išpirkimo sąnaudų kompensavimui;
• Pasikeistų planai dėl strateginių, investicinių projektų įgyvendinimo, jų apimties ar jų finansavimo plano.

Sutartys su vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininkais

Bendrovė ir AB SEB banko Finansų rinkų departamentas yra pasirašę sutartį dėl Bendrovės vertybinių popierių apskaitos ir su vertybinių popierių apskaita susijusių paslaugų.

AB SEB bankas Finansų rinkų departamento rekvizitai:
Įmonės kodas	112021238
Buveinės adresas	J.Balčikonio g. 7, LT-08247 Vilnius, Lietuva
Telefonas	1528
El. paštas	info@seb.lt
Interneto tinklapis	www.seb.lt

BENDROVĖS VALDYMAS

Informacija apie bendrovių valdysenos ataskaitą

Bendrovė iš esmės vadovaujasi NASDAQ Vilnius patvirtintu listinguojamų bendrovių valdymo kodeksu. Informacija apie valdymo kodekso laikymąsi pateikiama metinio pranešimo priede Nr. 1.

Bendrovės valdymo bei priežiūros organai

Bendrovė savo veikloje vadovaujasi Akcinių bendrovių įstatymu, Vertybinių popierių įstatymu, Bendrovės įstatais ir kitais Lietuvos Respublikos teisės aktais bei Bendrovės veiklos dokumentais.

Juridinių asmenų registre įregistruotuose Bendrovės įstatuose numatyti šie Bendrovės organai:

• Visuotinis akcininkų susirinkimas,
• Stebėtojų taryba,
• Valdyba,
• Bendrovės vadovas generalinis direktorius.

Bendrovės valdymo bei organizacinė struktūra:

Visuotinis akcininkų susirinkimas yra aukščiausias Bendrovės organas, sprendžiantis akcinių bendrovių įstatymo bei Bendrovės įstatų jo išimtinei nedeleguotinai kompetencijai priskirtus veiklos klausimus. Bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencija, akcininkų teisės, jų įgyvendinimas yra apibrėžtos Akcinių bendrovių įstatyme ir Bendrovės įstatuose.

Akcininkų susirinkimuose dažniausiai dalyvauja Bendrovės vadovas, kuris taip pat yra ir valdybos narys arba jo įgaliotas kitas Bendrovės departamento direktorius, o finansininkas ir stebėtojų tarybos narys dalyvauja pagal poreikį, atsižvelgiant į svarstomus klausimus.

Paskutiniame eiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime dalyvavo Bendrovės generalinis direktorius, finansų ir administravimo departamento direktorius, teisės skyriaus vadovas bei nepriklausomos audito įmonės atsakingas auditorius.

Stebėtojų taryba yra kolegialus Bendrovės veiklos priežiūros organas, kurį sudaro 3 (trys) nariai, visuotinio akcininkų susirinkimo renkami 4 (ketverių) metų laikotarpiui Akcinių bendrovių įstatymo numatyta tvarka. Stebėtojų tarybos nario kadencijų skaičius neribojamas. Stebėtojų tarybos nariu negali būti Bendrovės vadovas, Bendrovės valdybos narys ir asmuo, kuris pagal teisės aktus neturi teisės eiti šių pareigų. Stebėtojų taryba yra kolegialus Bendrovės veiklos priežiūrą atliekantis organas, jo statusas, kompetencija ir funkcijos apibrėžtos Akcinių bendrovių įstatyme ir Bendrovės įstatuose. Stebėtojų tarybos funkcijos, teisės ir pareigos detalizuojamos Stebėtojų tarybos darbo reglamente.

Bendrovės Stebėtojų taryba savo sprendimu, kaip patariamąjį Stebėtojų tarybos organą, yra sudariusi Audito komitetą. Audito komitetą sudaro 3 (trys) nariai, išrinkti Bendrovės Stebėtojų tarybos kadencijos laikotarpiui. Audito komiteto funkcijos, teisės ir pareigos reglamentuojamos Stebėtojų tarybos patvirtintose Akcinės bendrovės "Klaipėdos nafta" Audito komiteto sudarymo ir veiklos taisyklėse" bei kituose Audito komiteto veiklos dokumentuose. Pagrindinės Audito komiteto funkcijos – stebėti Bendrovės finansinių ataskaitų rengimo procesą, stebėti audito atlikimo procesą, atlikti vidaus audito bei rizikos valdymo sistemų veiksmingumo analizę.

Valdyba yra kolegialus Bendrovės valdymo organas, kurį sudaro 5 (penki) nariai, Stebėtojų tarybos renkami 4 (ketverių) metų laikotarpiui (Pastaba: nuo 2013 m. kovo 20 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. įskaitytinai, Bendrovėje valdybos nario įgaliojimus vykdė 4 iš 5 Valdybos narių). Valdybos nariai renka Valdybos pirmininką (Pastaba: nuo 2013 m. kovo 20 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. įskaitytinai, Bendrovėje nebuvo išrinktas Valdybos pirmininkas, todėl, kiekviename Valdybos posėdyje ad hoc principu Valdybos posėdžio pirmininku buvo renkamas vienas iš Valdybos narių). Valdybos nario kadencijų skaičius neribojamas. Valdybos nariu negali būti renkamas asmuo, kuris: yra Bendrovės Stebėtojų tarybos narys; kuris, vadovaujantis galiojančių įstatymų imperatyviomis normomis, neturi teisės eiti pareigų Valdyboje. Valdybos narių įgaliojimai bei vadovo veiklos sritys yra apibrėžtos Akcinių bendrovių įstatyme ir Bendrovės įstatuose.

Bendrovei vadovauja Bendrovės vadovas - generalinis direktorius. Generalinis direktorius yra vienasmenis Bendrovės valdymo organas. Generalinis direktorius yra pagrindinis Bendrovei vadovaujantis ir Bendrovę reprezentuojantis asmuo. Generalinio direktoriaus pareigos ir kompetencija yra apibrėžtos Akcinių bendrovių įstatyme ir Bendrovės įstatuose.

Bendrovės Stebėtojų tarybos nariai 2015 m. gruodžio 31 d.

(g. 1982 m.) – Bendrovės stebėtojų tarybos narė, pirmininkė, išrinkta 2013 m. vasario 11 d. neeiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime ketverių metų kadencijai. Išsilavinimas: Lietuvos Teisės Universitetas, teisės ir valdymo studijų programa, teisės bakalauras (2004), Mykolo Romerio Universitetas, teisės magistras (2009). Darbovietė – Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos teisės skyriaus vedėja. Dalyvavimas kitų įmonių valdyme: nuo 2014 m. birželio 30 d. AB "Amber Grid" valdybos narė, VĮ "Ignalinos atominė elektrinė" valdybos narė. Bendrovės akcijų neturi, Bendrovės susijusių įmonių akcijų (daugiau nei 5 proc.) neturi.

Romas Švedas

(g. 1970 m.) – Bendrovės stebėtojų tarybos narys, išrinktas 2013 m. vasario 11 d. neeiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime ketverių metų kadencijai. Išsilavinimas: Vilniaus universiteto Teisės fakultetas, teisininko kvalifikacija (1993), "Politinė demokratija", Umea Universitetas, Švedija (1991), "Užsienio prekybos politika", Pasaulio prekybos organizacija, Ženeva, Šveicarija (1993), "Derybos dėl tarptautinių prekybos sutarčių", Tarptautinės teisės institutas, Vašingtonas D.C., JAV (1994), "Baltijos korporatyvinio valdymo institutas", įmonių valdymo studijų programa (2010). Darbovietė: Vilniaus universiteto tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto lektorius, nepriklausomas konsultantas, MB "Romas Švedas ir partneriai" vadovas, Jungtinių Tautų ESPOO konvencijos Vykdomojo komiteto narys, Europos Sąjungos Energetikos reguliatorių bendradarbiavimo agentūros Administracinės tarybos pakaitinis narys. Bendrovės akcijų neturi, Bendrovės susijusių įmonių akcijų (daugiau nei 5 proc.) neturi.

Eimantas Kiudulas

(g. 1970 m.) - Bendrovės stebėtojų tarybos narys, išrinktas 2013 m. vasario 11 d. neeiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime ketverių metų kadencijai, Bendrovės audito komiteto narys. Išsilavinimas: Vilniaus universitetas, ekonomikos fakultetas (1994), ISM vadybos ir ekonomikos universitetas, modulis - valdymo apskaita: vertės analizės (2010). Darbovietė - UAB KLAIPĖDOS LAISVOSIOS EKONOMINĖS ZONOS VALDYMO BENDROVĖ – vadovas, valdybos narys. Dalyvavimas kitų įmonių valdyme - Eimanto Kiudulo individualios įmonės savininkas, UAB "LEZ projektų valdymas" valdybos narys, UAB "PO7" direktorius, UAB "Quantum capital" valdybos narys, nuo 2014 m. sausio 6 d. UAB "Metalo valdymo projektai" vadovas, nuo 2014 m. rugsėjo 15 d. UAB "Pro BioSanus" valdybos narys. Bendrovės akcijų neturi, Bendrovės susijusių įmonių akcijų (daugiau nei 5 proc.) neturi.

Per 2015 m. Bendrovės Stebėtojų tarybos nariams nebuvo priskaičiuota atlyginimų at kitų piniginių sumų, nebuvo suteikta paskolų, neišduota garantijų, neperleista turto.

Bendrovės stebėtojų tarybos posėdžiuose, kurie buvo sušaukti 2015 m., dalyvavo visi nariai.

Vardas, Pavardė	Pareigos Bendrovėje	Nepriklausomumo kriterijus	Kadencijos pradžios data
Agnė Amelija Petravičienė	Stebėtojų tarybos pirmininkė	-	Nuo 2013 m. vasario 11 d.
Romas Švedas	Stebėtojų tarybos narys	Nepriklausomas	Nuo 2013 m. vasario 11 d.
Eimantas Kiudulas	Stebėtojų tarybos narys	Nepriklausomas	Nuo 2013 m. vasario 11 d.

Bendrovės Audito komiteto nariai 2015 m. gruodžio 31 d.

Linas Sasnauskas

(g. 1971 m.) - Bendrovės Audito komiteto pirmininkas, 2013 m. kovo 18 d. stebėtojų tarybos išrinktas ketverių metų kadencijai (pirmininku išrinktas nuo 2015 m. rugsėjo 21 d.). Išsilavinimas: Vilniaus universitetas, Ekonomikos bakalauras (1994), "Baltic Management Institute", verslo vadybos magistras (2000). Baltic Institute of Corporate Governance, įmonių valdymo studijų programa (2015). Darbovietė – UAB "Carlsen Baltic" generalinis direktorius, UAB "Adventum" valdybos pirmininkas, AB "Lietuvos paštas" valdybos narys. Bendrovės akcijų neturi, Bendrovės susijusių įmonių akcijų (daugiau nei 5 proc.) neturi.

Eimantas Kiudulas

(g. 1970 m.) – Bendrovės stebėtojų tarybos narys, audito komiteto narys, 2013 m. kovo 18 d. Stebėtojų tarybos perrinktas ketverių metų kadencijai. Plačiau – stebėtojų tarybos narių grafoje.

Kasparas Žebrauskas

(g. 1974 m.) - Bendrovės audito komiteto narys, 2015 m. rugsėjo 14 d. stebėtojų tarybos išrinktas iki veikiančio audito komiteto kadencijos pabaigos. Išsilavinimas: Vilniaus universitetas, Ekonomikos magistras (1996); ACCA narys. Darbovietė – BDO auditas ir apskaita UAB, kokybės ir rizikos valdymo vadovas; UAB BTH Vilnius, direktorius. Bendrovės akcijų neturi, Bendrovės susijusių įmonių akcijų (daugiau nei 5 proc.) neturi.

2015 m. sausio 26 d. Stebėtojų taryba patvirtino nepriklausomo Audito komiteto nario bei Audito komiteto pirmininko Simono Rimašausko atsistatydinimą iš Bendrovės Audito komiteto nuo 2015 m. sausio 31 d. dėl kitų einamų pareigų.

Per 2015 m. audito komiteto nariams priskaičiuota bendra atlygio už darbą Audito komitete suma sudaro 15,2 tūkst. Eur. Audito komiteto nariams nebuvo suteikta paskolų, neišduota garantijų, neperleista turto. Audito komiteto nariams mokama pagal Stebėtojų tarybos patvirtintą Bendrovė atlygio už nepriklausomų audito komiteto narių veiklą mokėjimo tvarką.

Bendrovės audito komiteto posėdžiuose, kurie buvo sušaukti 2015 m., dalyvavo visi nariai.

Vardas, Pavardė	Pareigos Bendrovėje	Nepriklausomumo kriterijus	Kadencijos pradžios data
Simonas Rimašauskas	Audito komiteto pirmininkas	Nepriklausomas	Nuo 2013 m. kovo 18 d. iki 2015 m. sausio 31 d.
Linas Sasnauskas	Audito komiteto pirmininkas (nuo 2015 m. rugsėjo 21 d.)	Nepriklausomas	Nuo 2013 m. kovo 18 d.
Eimantas Kiudulas	Audito komiteto narys	Nepriklausomas	Nuo 2013 m. kovo 18 d.
Kasparas Žebrauskas	Audito komiteto narys	Nepriklausomas	Nuo 2015 m. rugsėjo 14 d.

Bendrovės Valdybos nariai 2015 m. gruodžio 31 d.

Rytis Ambrazevičius

(g. 1967 m.) - Bendrovės valdybos narys nuo 2011 m. spalio 24 d. Išsilavinimas: Kauno technologijos universiteto mechanikos fakultetas, inžinieriaus diplomas (1989), Vilniaus universiteto Tarptautinio verslo mokykla - vadybos ir verslo administravimo magistras (2003), Baltic Institute of Corporate Governance, studijų programos: valdybos pirmininko vaidmuo (2013) ir įmonių valdymas (2012). Dalyvavimas kitų įmonių valdyme - UAB "Vadeksa" akcininkas ir generalinis direktorius. Nuo 2015 birželio - Asociacijos Baltic Institute of Corporate Governance viceprezidentas. Bendrovės akcijų neturi, Bendrovės susijusių įmonių akcijų (daugiau nei 5 proc.) neturi.

Mindaugas Jusius

(g. 1979 m.) - Bendrovės valdybos narys nuo 2011 m. spalio 24 d. Išsilavinimas: Vilniaus universitetas, bankininkystės bakalauro ir magistro diplomai (2003), ISM vadybos ir ekonomikos universitetas, verslo ir administravimo magistras (2008). London Business School, vadovams skirta mokymosi programa (2008), Baltic Institute of Corporate Governance, studijų programos: valdybos pirmininko vaidmuo (2013) ir įmonių valdymas (2010). Darbovietė: Swedbank Life Insurance SE, vadovas. Dalyvavimas kitų įmonių valdyme: Swedbank Life Insurance SE, užsienio juridinio asmens valdymo organo narys. Bendrovės akcijų neturi, Bendrovės susijusių įmonių akcijų (daugiau nei 5 proc.) neturi.

Dainius Bražiūnas

(g. 1983 m.) – Bendrovės valdybos narys nuo 2014 m. rugpjūčio 25 d. Išsilavinimas: Vilniaus Gedimino technikos universitetas, energetikos bakalauras (2005). Darbovietė – Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos Naftos ir dujų skyriaus vedėjas. Dalyvavimas kitų įmonių valdyme – AB "Amber Grid" valdybos narys, BALTPOOL UAB valdybos narys. Bendrovės susijusių įmonių akcijų (daugiau nei 5 proc.) neturi.

Mantas Bartuška

(g. 1984 m.) - Bendrovės valdybos narys bei Bendrovės generalinis direktorius nuo 2014 m. rugsėjo 25 d. Valdybos nariu išrinktas iki veikiančios Bendrovės valdybos kadencijos pabaigos. Prieš tai Bendrovėje ėjo finansų ir administravimo departamento direktoriaus pareigas (nuo 2010 m. gegužės 18 d.). Išsilavinimas: Vilniaus universiteto Ekonomikos fakultetas, vadybos ir verslo administravimo diplomas (2007). Dalyvavimas kitų įmonių valdyme - BALTPOOL UAB valdybos pirmininkas. Bendrovės akcijų neturi, Bendrovės susijusių įmonių akcijų (daugiau nei 5 proc.) neturi.

Nepriklausomi valdybos nariai atlygį gauna pagal su Bendrove sudaromos sutarties nuostatas, kurias tvirtina Stebėtojų taryba. Valdybos nariui M. Bartuškai priskaičiuota atlygio suma sudaro tik su darbo santykiais Bendrovėje susijusios sumos, atskirai už darbą Valdyboje atlygio jam nemokama. Per 2015 m. nepriklausomiems valdybos nariams priskaičiuota bendra atlygio už darbą Bendrovės valdyboje suma sudaro 23,6 tūkst. Eur.

Bendrovės valdybos nariams 2015 m. nebuvo suteikta paskolų, neišduota garantijų, neperleista turto.

Vardas, Pavardė	Pareigos Bendrovėje	Nepriklausomumo kriterijus	Valdybos narys nuo
Rytis Ambrazevičius	Valdybos narys	Nepriklausomas	Nuo 2011 m. spalio 24 d.
Mindaugas Jusius	Valdybos narys	Nepriklausomas	Nuo 2011 m. spalio 24 d.
Dainius Bražiūnas	Valdybos narys	-	Nuo 2014 m. rugpjūčio 25 d.
Mantas Bartuška	Valdybos narys, Bendrovės generalinis direktorius	-	Nuo 2014 m. rugsėjo 25 d.

Bendrovės Valdybos posėdžiuose, vykusiuose per 2015 m., dalyvavo visi Bendrovės valdybos nariai.

Bendrovės administracijos vadovai 2015 m. gruodžio 31 d.

Mantas Bartuška

(g. 1984 m.) – valdybos narys, generalinis direktorius, Bendrovėje generaliniu direktoriumi ir valdybos nariu paskirtas nuo 2014 m. rugsėjo 25 d., prieš tai ėjo finansų ir administravimo departamento direktoriaus pareigas (nuo 2010 m. gegužės 18 d.). Plačiau – valdybos narių grafoje.

Osvaldas Sabaliauskas

(g. 1968 m.) – generalinio direktoriaus pavaduotojas, šias pareigas eina nuo 2014 m. sausio 27 d. Išsilavinimas: Aleksandro Stulginskio universitetas (buv. Kauno žemės ūkio akademija), inžinieriaus elektriko diplomas (1993). Kitų įmonių valdyme nedalyvauja. Osvaldas Sabaliauskas Bendrovės akcijų neturi, Bendrovės susijusių įmonių akcijų (daugiau nei 5 proc.) neturi.

Marius Pulkauninkas

(g. 1978 m.) - finansų ir administravimo departamento direktorius. Bendrovėje dirba nuo 2014 m. spalio 20 d. Išsilavinimas: Vilniaus universiteto ekonomikos fakultetas, verslo administravimo ir vadybos bakalauras (2000) bei magistras (2002). Marius Pulkauninkas Bendrovės akcijų neturi, Bendrovės susijusių įmonių akcijų (daugiau nei 5 proc.) neturi.

Gediminas Vitkauskas

(g. 1957 m.) – naftos terminalo departamento direktorius, Bendrovėje dirba nuo 1995 m. spalio 16 d. Išsilavinimas: Kauno technologijos universitetas, inžinieriaus mechaniko diplomas (1980), Vilniaus universitetas, filologo, anglų kalbos dėstytojo diplomas (1987). Kitų įmonių valdyme nedalyvauja. Gediminas Vitkauskas turi 3.600 Bendrovės akcijų, tai sudaro 0,00001 proc. akcinio kapitalo ir balsų. Bendrovės susijusių įmonių akcijų (daugiau nei 5 proc.) neturi.

Tadas Matulionis

(g. 1977 m.) - suskystintųjų gamtinių dujų terminalo departamento direktorius (iki 2015 m. vasario 16 d. šias pareigas ėjo Rolandas Zukas). Bendrovėje dirba nuo 2013 m. balandžio 2 d. Išsilavinimas: Kauno technologijos universitetas, telekomunikacijų inžinerijos mokslo bakalauras (2001); Vytauto Didžiojo universitetas, verslo administravimo magistras (2004). Kitų įmonių valdyme nedalyvauja. Bendrovės akcijų neturi, Bendrovės susijusių įmonių akcijų (daugiau nei 5 proc.) neturi.

Genadijus Andrejevas

(g. 1974 m.) - technikos departamento direktorius (nuo 2015 m. spalio 1 d.). Bendrovėje dirba nuo 2011 m. gegužės 4 d. Išsilavinimas: Vilniaus Gedimino technikos universitetas, inžinerinės informatikos mokslo magistras (1999), Kauno technologijos universitetas, termoinžinerijos bakalauras (1996). Kitų įmonių valdyme nedalyvauja. Genadijus Andrejevas Bendrovės akcijų neturi, Bendrovės susijusių įmonių akcijų (daugiau nei 5 proc.) neturi.

Darius Šilenskis

(g. 1981 m.) – Naftos komercijos departamento direktorius, nuo 2015 m. rugsėjo 28 d. Išsilavinimas: Baltic Management Institute, vadovų tarptautinio verslo vadybos magistras (EMBA), (2013), Vytauto Didžiojo universitetas, verslo vadybos magistras (2013), Mykolo Romerio universitetas, teisės magistras (2006, teisės ir valdymo studijų programa), teisės bakalauras (2004, tarptautinės jūrų teisės studijų programa). Kitų įmonių valdyme nedalyvauja. Darius Šilenskis Bendrovės akcijų neturi, Bendrovės susijusių įmonių akcijų (daugiau nei 5 proc.) neturi.

Bendrovės valdymo ir priežiūros organų nariai bei administracijos vadovai nėra ir nebuvo teisti už nusikaltimus nuosavybei, ūkininkavimo tvarkai, finansams. Informacija apie vadovams priskaičiuotas darbo užmokesčio sumas pateikiama skyriuje "Personalas".

INFORMACIJA APIE BENDROVĖS DARBUOTOJUS

Personalas

Pagrindinis Bendrovės turtas – jos darbuotojai, svarbiausia grandis siekiant Bendrovės tikslų. Bendrovės personalo politika orientuota į komandinio darbo formavimą, optimalaus darbo išteklių panaudojimą, kompetentingų darbuotojų ugdymą, Bendrovės kultūros, kuriančios didesnę pridėtinę vertę, formavimą.

2015 m. vidutinis darbuotojų skaičius – 367, lyginant su 2014 m. (374), jis sumažėjo 1,9 proc. arba 7 darbuotojais. Darbuotojų skaičiaus sumažėjimas susijęs su Bendrovėje vykstančiais reorganizaciniais pasikeitimais, siekiant optimizuoti sąnaudas.

2015 m. darbininkai sudarė 52 proc. (2014 m. – 56 proc.) tarp visų Bendrovės darbuotojų; specialistai - 38 proc. (2014 m. – 35 proc.), vadovaujantysis personalas 10 proc. (2014 m. - 9 proc.).

Bendrovės darbuotojai pagal kategorijas

	Vidutinis darbuotojų skaičius	Pokytis, proc.
Darbuotojų grupė	2015 m.	2014 m.
Vadovaujantys darbuotojai 1)	36	34	5,9
Specialistai	140	130	7,7
Darbininkai	191	210	-9,1
Iš viso	367	374	-1,9

1) Bendrovės vadovaujantiems darbuotojams priskiriamos pareigybės: generalinis direktorius, jo pavaduotojas, departamentų direktoriai ir jų pavaduotojai, skyrių vadovai.

2015 m. gruodžio 31 d. Bendrovėje dirbo 75 proc. vyrų ir 25 proc. moterų (2014 m. gruodžio 31 d. atitinkamai 73 ir 27 proc.). Vidutinis Bendrovės darbuotojų amžius – 45-eri metai. Detalūs personalo amžiaus, stažo ir išsilavinimo duomenys pateikti grafikuose žemiau.

Darbo apmokėjimo sistema

Bendrovė siekia sukurti efektyvią ir teisingą atlygio sistemą, kurios tikslas – pritraukti, išlaikyti ir motyvuoti darbuotojus, kurių kvalifikacija ir darbo rezultatai padeda Bendrovei sėkmingai vystyti savo misiją ir siekti užsibrėžtų tikslų.

	Vidutinis mėnesinis darbo užmokestis (bruto), Eur	Pokytis,
Darbuotojų grupė	2015 m.	2014 m.	proc.
Vadovaujantys darbuotojai 1)	3.513	3.423	2,6
Specialistai	1.611	1.587	1,5
Darbininkai	1.127	1.041	8,3
Bendrovės vidurkis	1.332	1.250	6,6

Vidutinis mėnesinis darbo užmokestis pagal darbuotojų grupes

Pastabos:

1) Bendrovės vadovaujantiems darbuotojams priskiriamos pareigybės: generalinis direktorius, jo pavaduotojas, departamentų direktoriai ir jų pavaduotojai, skyrių vadovai. Per 2015 m. vadovaujantiems darbuotojams priskaičiuotos sumos - 2.157 tūkst. Eur (iš jų 512 tūkst. Eur darbdavio mokami mokesčiai), 2014 m. atitinkamai – 1.958 tūkst. Eur, iš kurių 465 tūkst. Eur darbdavio mokesčiai, arba vidutiniškai po 60 tūkst. Eur kiekvienam vadovaujančiam darbuotojui per metus (2014 m. vid. po 58 tūkst. Eur kiekvienam).

2) Vidutinis mėnesinis darbo užmokestis skaičiuojamas vadovaujantis Valstybės įmonių darbuotojų vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašu, patvirtintu 2002 m. rugpjūčio 23 d. LR Vyriausybės nutarimu Nr. 1341.

AB "Klaipėdos nafta" darbuotojams mokamas darbo užmokestis susideda iš: i) gaunamo fiksuoto atlyginimo už atliktą sutartą darbą – mėnesinės algos; ii) vienetinio atlygio – papildomo atlyginimo tam tikrai darbuotojų grupei už faktinį darbų kiekį; iii) kintamosios atlygio dalies, pagal kolektyvinės sutarties darbo apmokėjimo nuostatuose numatytą tvarką. Bendrovės darbuotojų kintama darbo užmokesčio dalis susideda iš dviejų dedamųjų: dalis, priklausanti nuo darbuotojo asmeninių rezultatų ir dalis, priklausanti nuo visos Bendrovės veiklos/finansinių rezultatų. Bendra kintamoji dalis negali viršyti 30 proc. fiksuoto mėnesinio atlyginimo dalies. Taip pat darbuotojams gali būti mokamos metinės (pagal darbuotojų veiklos vertinimo ir premijavimo tvarką) ar vienkartinės premijos siekiant paskatinti, taip pat kitokio pobūdžio piniginės ir nepiniginės kompensacijos.

Bendrovėje įdiegta darbuotojų veiklos vertinimo ir premijavimo tvarka. Priklausomai nuo Bendrovės įgyvendintų užsibrėžtų tikslų įgyvendinimo darbuotojams mokamos metinės premijos, kurių dydis remiantis vidaus tvarkomis priklauso nuo Bendrovės ir asmeninių tikslų įgyvendinimo lygio. Darbuotojų veiklos vertinimas yra vienas svarbiausių valdymo ir efektyvaus vadovavimo būdų, padedantis siekti organizacijos tikslų ir kurti pozityvius santykius tarp vadovų ir jų pavaldinių, leidžiantis planuoti darbuotojų karjerą, didinti jų motyvaciją. Metinis pokalbis Bendrovėje yra darbuotojų veiklos valdymo priemonė, užtikrinanti, kad darbuotojų asmeniniai tikslai būtų keliami atsižvelgiant į Bendrovės tikslus. Metinis pokalbis padeda įvertinti darbuotojo išsikeltų tikslų pasiekimą ir nustatyti naujus, formuoja grįžtamojo ryšio kultūrą tarp vadovo ir pavaldinio. Pokalbio metu aptariamos ir darbuotojų kompetencijos kėlimo, mokymosi ir karjeros galimybės.

Ketvirtus metus iš eilės Bendrovė atlieka darbuotojų apklausą, siekdama nustatyti darbuotojų pasitenkinimą darbo aplinka ir Bendrove bei įsitraukimo lygį, tobulinti aktualias sritis bei gerinti darbuotojų darbo sąlygas. 2015 m. darbuotojų nuomonės tyrimas atskleidė, kad 70,64 proc. darbuotojų yra patenkinti savo darbo aplinka ir pačia Bendrove bei jos kultūra (2,21 procentiniais punktais mažiau nei 2014 m., tačiau 0,16 procentiniais punktais daugiau nei 2013 m. ir 3,97 procentiniais punktais daugiau nei 2012 m.). Bendras darbuotojų pasitenkinimo rodiklio vidurkis Lietuvos gamybinėse įmonėse siekia apie 50-55 proc. Tyrimo rezultatai parodė, jog darbuotojai labiausiai patenkinti vadovavimu bei pačia Bendrove ir jos kultūra. 2015 m. įsitraukusių darbuotoju Bendrovėje sudarė 59,80 proc. ir, lyginant su 2014 m., sumažėjo 2,2 procentinio punkto, tačiau sumažėjo neįsitraukusių darbuotojų dalis 1,2 procentinio punkto lyginant su 2014 metai (kai jų buvo 9,10 proc.).

Bendrovės vadovybės darbo apmokėjimo sistema

Visos darbo sutartys su Bendrovės darbuotojais, tarp jų – ir administracijos vadovais, yra sudarytos pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso reikalavimus. Darbuotojai priimami į darbą ir atleidžiami iš jo laikantis Darbo kodekso reikalavimų.

Generaliniam direktoriui, jo pavaduotojui ir departamentų direktoriams darbo apmokėjimo bei premijavimo nuostatas bei tvarkas tvirtina Bendrovės Valdyba. Pagal šiuo metu galiojančias tvarkas, direktoriams kiekvieną mėnesį mokama fiksuoto dydžio mėnesinė alga, kurią nustato Bendrovės Valdyba, atsižvelgdama į darbo rinkos atlygius, siekdama sudaryti galimybę samdyti aukštos kompetencijos darbuotojus šioms pareigybėms, kurių kvalifikacijos dėka yra pasiekiami Bendrovės tikslai. Direktorių skatinimui Bendrovės valdyba yra patvirtinusi "AB "Klaipėdos nafta" vadovaujančių darbuotojų premijavimo tvarką", pagal kurią direktoriai yra skatinami ne tik pasiekti Bendrovės metinius tikslus, bet ir juos viršyti. Metinės premijos fondas Bendrovės vadovams nustatomas priklausomai nuo to: i) kokia dalimi viršijamas grynasis pelnas bei ii) kokiu dydžiu įgyvendinami Bendrovės metiniai tikslai. Tačiau, bet kokiu atveju, maksimali visų direktorių metinės premijos fondo suma negali viršyti jų trijų mėnesinių algų sumos.

Bendrovės generaliniam direktoriui, jo pavaduotojui bei departamentų direktoriams nėra numatytos jokios kompensacijos, jei šie atsistatydintų arba būtų atstatydinti iš savo pareigų. Taip pat nėra numatyta jokių papildomų išmokų akcijomis ar kito pobūdžio papildomų kompensacijų už darbo atlikimą Bendrovėje ar išeinant iš jos. Bendrovėje nėra numatytas vadovybės atlyginimų keitimo periodiškumas. Paskutinį kartą direktorių atlyginimai bei jų apmokėjimo sistema buvo pakeista nuo 2015 m. balandžio 1 d.

Kolektyvinė sutartis

Bendrovėje sudaryta Kolektyvinė sutartis tarp darbdavio (Bendrovės) ir darbuotojų kolektyvo ir joje sutarta dėl darbo, darbo apmokėjimo, darbo ir poilsio laiko, darbuotojų kvalifikacijos kėlimo, saugos ir sveikatos, kitų socialinių bei ekonominių sąlygų. Kolektyvinės sutarties tikslas - sudaryti sąlygas darniai ūkinei-ekonominei veiklai ir verslui plėtoti ir tuo pačiu garantuoti aukštesnį darbo sąlygų lygį nei numatyta LR teisės aktais.

Taip pat Kolektyvinėje sutartyje numatytos šios papildomos socialinės garantijos darbuotojams:

• darbuotojams, auginantiems 3 ir daugiau vaikų iki 18 m. amžiaus, mokama vieną kartą per metus 2,5 MMA dydžio materialinė pašalpa, prieš rugsėjo pirmą;
• Bendrovės darbuotojams, mirus šeimos nariui (sutuoktiniui, tėvams, vaikui, įvaikiui), mokama laidojimo pašalpa;
• Bendrovės darbuotojui mirus, jo šeimai suteikiama vienkartinė laidojimo pašalpa;
• gimus vaikui, darbuotojui suteikiama kūdikio gimimo dieną galiojanti vienkartinė 2 MMA dydžio materialinė pašalpa;
• jubiliejinių sukakčių progomis (50-ečio, 60-ečio, 70-ečio) Bendrovės darbuotojams mokamos 1 MMA dydžio išmokos;
• administracijos sprendimu mokamos kitos pašalpos: esant darbuotojo sunkiai materialiniai padėčiai, darbuotojui patyrus nuostolius dėl stichinių nelaimių, gaisro, potvynio ir kt.
• darbuotojams, sulaukusiems pensijinio amžiaus ir išeinantiems į pensiją mokama papildoma, priklausomai nuo darbo stažo Bendrovėje, didesnė nei LR darbo kodekse numatyta išeitinė kompensacija.
• AB "Klaipėdos nafta" remia darbuotojų kolektyvo kultūrinę, sportinę ir turistinę veiklą, įvairius šventinius renginius bei kitą socialinę veiklą, kurioje be diskriminacijos ir apribojimų turi teisę dalyvauti visi Bendrovės darbuotojai.
• Per 2015 m. šiomis socialinėmis garantijomis pasinaudojo 68 darbuotojai (2014 m. 56).

Kompetencijų ugdymas

Bendrovė nuolat organizuoja savo darbuotojų instruktavimus, kvalifikacinius bei kitus mokymus:

Bendrovės darbuotojų saugos ir sveikatos skyriaus bei priešgaisrinės ir aplinkos saugos skyriaus specialistai instruktuoja naujai priimamus darbuotojus įvadiniais darbuotojų saugos ir sveikatos, priešgaisrinės saugos ir civilinės saugos instruktavimais. Bendrovės skyrių vadovai ne rečiau kaip kartą per metus instruktuoja visus pavaldžius darbuotojus instruktavimais darbo vietoje.

Kitų įmonių darbuotojai, pagal užsakymus atliekantys darbus Bendrovės teritorijoje, supažindinami (instruktuojami) su terminaluose nustatytais darbuotojų saugos, priešgaisrinės saugos ir civilinės saugos reikalavimais. 2015 m. iš viso buvo instruktuoti 765 kitų įmonių darbuotojai.

Bendrovė, vadovaudamasi LR norminių aktų reikalavimais, sudaro privalomų įgyti pažymėjimų pagal kiekvieną pareigybę sąrašus su numatytais periodinio peratestavimo terminais ir atitinkamai organizuoja savalaikį savo darbuotojų mokymą ir atestavimą saugiai atlikti darbus. Bendrovėje periodiškai vykdomi praktiniai mokymai (pratybos), kurių metu ugdomi praktiniai darbuotojų įgūdžiai avarijų likvidavimo tema. 2015 metais buvo organizuotos 22 tokio pobūdžio pratybos. Iš viso buvo apmokyti ir/arba atestuoti 223 darbuotojai.

2015 metais buvo patvirtinta gamybinių padalinių darbuotojų vidaus mokymų tvarka, vadovaujantis kuria vyksta reikalingų programų kūrimas, darbuotojų apmokymas ir periodinis atestavimas. 2015 metais patvirtinta 14 vidaus mokymų programų, pagal jas apmokyta ir/arba atestuota 30 darbuotojų. 2016 metais bus patvirtintos likusios reikalingos vidaus mokymų programos. Vidaus mokymai bei periodiniai atestavimai organizuojami siekiant padėti įgyti ar atnaujinti profesines žinias, įgyti ar patikrinti įgūdžius apie specifinius Bendrovės gamybinius technologinius procesus ir įrenginius bei nuolat palaikyti aukštą darbuotojų profesinį lygį. Bendrieji darbuotojų kompetencijų ugdymui skirti mokymai organizuojami siunčiant darbuotojus į išorinių tiekėjų organizuojamus seminarus ir konferencijas bei organizuojant vidinius mokymus. Sudaromi metiniai darbuotojų mokymo planai, atsižvelgiant į Bendrovės strategiją, darbuotojų rezervo ugdymo uždavinius, išreikštus padalinių poreikius, darbuotojų metinio vertinimo pokalbiuose bei naujų darbuotojų adaptacijos laikotarpio pabaigos vertinimo dokumentuose užfiksuotus poreikius. 2015 m. organizuoti dveji komandiniai mokymai. Vienam jų iškeltas tikslas pabrėžti bei atskleisti Bendrovės procesų ir asmeninio dalyvavimo juose reikšmę, sustiprinti bendradarbiavimą; kitas – orientuotas į Bendrovės ir darbuotojų socialinę atsakomybę. Iš viso šiuose komandiniuose mokymuose dalyvavo apie 130 vadovų ir specialistų. Bendrovės darbuotojai per 2015 metus mokėsi/kėlė kvalifikaciją viso 7.538 darbo valandų (arba vidutiniškai vienas darbuotojas mokymams skyrė po 2,6 dienos) iš kurių:

• Vadovaujantys darbuotojai 1.261 valandą (arba vidutiniškai po 4,5 dienos kiekvienas darbuotojas);
• Specialistai 4.336 valandas (arba vidutiniškai po 3,9 dienos kiekvienas darbuotojas);
• Darbininkai 1.941 valandą (arba vidutiniškai po 1,3 dienos kiekvienas darbuotojas).

Kiekvienais metais yra ruošiami rezervo ugdymo planai svarbioms ir sudėtingoms Bendrovės pareigybėms, tai yra svarbu Bendrovės veiklos tęstinumo užtikrinimu. Taip pat kiekvienais metais yra rengiami darbuotojų mokymo planai dėl darbuotojų kvalifikacijos kėlimo.

BENDROVĖS SOCIALINĖ ATSAKOMYBĖ

Bendrovė savo veikloje vadovaujasi aukščiausio lygmens verslo etikos standartais ir socialinės atsakomybės principais. Bendrovė siekia išsaugoti patikimo socialinio partnerio statusą Lietuvos uostamiestyje ir ne tik, prisidėdama sprendžiant aktualias mūsų visuomenės socialines problemas.

Visų pirma, Bendrovė yra vienas didžiausių regiono rėmėjų. Paramos lėšos pirmiausiai nukreipiamos Klaipėdos regiono, kuriame veikia Bendrovė, kultūros, infrastruktūros, sveikatos bei socialinės apsaugos projektams remti. Skirdama paramą, Bendrovė vadovaujasi paramos lėšų teikimo tvarka, reglamentuojančia Bendrovės paramos lėšų skyrimą ir teikimą visuomenei naudingiems tikslams. Bendrovė teikia paramą šioms pagrindinėms visuomenei naudingos veiklos kryptims:

• aplinkos apsaugai;
• sveikatos apsaugai;
• socialinei apsaugai ir darbui;
• kultūros, religinių ir etinių vertybių puoselėjimui;
• neformaliam ir pilietiniam ugdymui;
• sportui;
• viešajai tvarkai gerinti;
• kitoms visuomenei naudingoms ir nesavanaudiškomis pripažįstamoms veikloms, kurias Bendrovės Valdyba gali nustatyti kiekvienais metais.

2015 m. Bendrovė iš viso paramai skyrė 140 tūkst. Eur (2014 m. – 129 tūkst. Eur). 2015 m. Bendrovė parėmė Klaipėdos regiono kultūros centrus – biblioteką, dramos bei muzikinį teatrus. AB "Klaipėdos nafta" - ilgametė pagrindinių Klaipėdos miesto švenčių - Jūros šventės, Klaipėdos džiazo festivalio - rėmėja. Ypatingas dėmesys skiriamas toms organizacijoms, kurios yra įsikūrusios netoli Bendrovės teritorijos. Taip pat Bendrovė palaiko uostamiesčio sportininkus, skatina ir motyvuoja neįgaliųjų sportininkų veiklą bei remia daug kitų kultūros, sporto, švietimo organizacijų, religinių bendruomenių.

Bendrovė bei jos darbuotojai būdami atsakingi vieni prieš kitus, prieš kolegas bei visuomenę be sudarytos kolektyvinės sutarties ir darbo tvarkos taisyklėmis dar vadovaujasi:

• Personalo politika;
• Etikos kodeksu;
• Darbuotojų veiklos vertinimo ir premijavimo tvarka;
• Naujų darbuotojų adaptacijos organizavimo tvarka;
• Vidaus mokymų organizavimo tvarka;
• Žmogiškųjų išteklių rezervo politika ir kt.

Aplinkos apsauga – viena prioritetinių Bendrovės sričių. Piniginės lėšos bei iniciatyvos nukreiptos gamtos apsaugos priemonių diegimui, glaudžiai bendradarbiaujama su Lietuvos ir tarptautinėmis kompanijomis, siekiant įgyvendinti visus aplinkos apsaugos reikalavimus, keliamus naftos terminalui. Žr. pastraipą "Aplinkos apsauga" plačiau apie aplinkosauginę veiklą.

Darbuotojų sauga

Bendrovė, siekdama sukurti saugią ir sveiką darbo aplinką, darbuotojų saugai teikia didelę reikšmę. Prieš leidžiant darbuotojams dirbti naujoje darbo vietoje, yra įvertinamos šios darbo vietos rizikos ir nustatomi jų dydžiai. Jei darbo vietos rizika yra nepriimtina arba toleruotina, numatomos ir įdiegiamos priemonės, eliminuojančios šią riziką arba sumažinančios ją iki priimtinų dydžių. Darbuotojams nemokamai išduodamos asmeninės apsaugos priemonės, apsaugančios nuo darbo vietose egzistuojančių rizikos veiksnių. Minimalios asmeninės apsaugos priemonės yra numatytos ir Bendrovės kolektyvinėje sutartyje.

Darbuotojai, dirbantys pavojingus darbus ir darbus su potencialiai pavojingais įrenginiais bei prižiūrintys šiuos įrenginius, mokomi saugių darbo metodų, vadovaujantis Bendrovės generalinio direktoriaus patvirtintu Darbuotojų mokymo ir žinių darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais tikrinimo ir vertinimo tvarkos aprašu. Visi Bendrovės darbuotojai ne rečiau kaip kartą metuose instruktuojami saugiai dirbti darbo vietose, vadovaujantis Bendrovės generalinio direktoriaus patvirtintu Darbuotojų instruktavimo tvarkos aprašu. Energetikos įrenginius eksploatuojantys darbuotojai periodiškai atestuojami LR energetikos ministro įsakymu nustatyta tvarka.

Darbuotojų sveikata

Bendrovė yra viena iš nedaugelio bendrovių Lietuvoje, kuri turi licencijuotą medicinos punktą. Jame teikiama neatidėliotina pirmoji medicininė pagalba bei pirmoji profilaktinė sveikatos praktinė ir teorinė pagalba, vykdoma profilaktinė darbuotojų sveikatos priežiūra, infekcijų kontrolė, kenksmingų sveikatai rizikos veiksnių kontrolė, organizuojamas sveikatos tikrinimas prieš priimant į darbą ir dirbant. Sveikatos klausimais konsultuojami darbdaviai ir darbuotojai. 2015 m. profilaktiškai sveikata patikrinta 120 darbuotojų, pirmos pagalbos ir higienos įgūdžių mokymuose dalyvavo 60 darbuotojų.

Bendrovės Medicinos punkte yra įkurtas fizinės medicinos ir reabilitacijos kabinetas su šiuolaikine mokslo patvirtinta ir praktikoje pasiteisinusia įranga. Turint gydytojo siuntimą, yra atliekamos įvairios fizioterapijos procedūros. Bendrovės darbuotojai nemokamai skiepijami nuo erkinio encefalito, vidurių šiltinės, gripo ir kitų susirgimų; 2015 m. panaudota 195 vakcinos dozių.

Bendrovė savo lėšomis reabilitacijos centre organizuoja profilaktinį – reabilitacinį gydymą padidintos taršos sąlygomis dirbantiems darbuotojams. Per 2015 m. šiomis paslaugomis pasinaudojo 95 darbuotojai.

Aplinkos apsauga

Bendrovė, tiek planuodama naują veiklą, tiek eksploatuodama esamus naftos produktų ir suskystintų gamtinių dujų terminalus bei Subačiaus kuro bazę, vadovaujasi Nacionalinėje aplinkos apsaugos strategijoje nustatytais esminiais aplinkos apsaugos principais (2015-04-16 LR Seimo nutarimas Nr. XII-1626 "Dėl Nacionalinės aplinkos apsaugos strategijos patvirtinimo").

Partnerystės ir atsakomybės pasidalijimas bei visuomenės dalyvavimo ir informavimo principas. Bendrovė vadovaujasi principu – kuo anksčiau informuoti valstybės institucijas bei visuomenę apie planuojamus įgyvendinti projektus, tam, kad suinteresuoti asmenys galėtų ankstyvoje projekto vystymo stadijoje susipažinti su planuojama veikla bei priemonėmis, kurios bus įdiegtos, siekiant užtikrinti aplinkos ir visuomenės sveikatos apsaugą. Suinteresuotiems asmenims yra sudaromos galimybės teikti pastabas ir pasiūlymus dėl planuojamų projektų. Pavyzdžiui, pradinėje SGD paskirstymo stoties projekto įgyvendinimo stadijoje – ne kartą valstybės institucijoms atsakingoms už aplinkos apsaugą, visuomenės sveikatos apsaugą, priešgaisrinę apsaugą bei vykdomajai savivaldos institucijai buvo pristatyti SGD paskirstymo stoties projektiniai sprendiniai, diskutuota apie galimai neigiamą poveikį aplinkai ir visuomenės sveikatai mažinančias ir kompensacines priemones, kurios bus įgyvendintos objekto statybos ir eksploatacijos etapuose. Bendrovė priima ir įgyvendina valstybės institucijų pateiktus konstruktyvūs pasiūlymus.

Bendrovė nuo pat SGD paskirstymo stoties projekto įgyvendinimo pradžios sudarė galimybę visuomenei susipažinti su planuojama ūkine veikla bei teikti pastabas ir pasiūlymus dėl planuojamos veiklos. Visuomenė su planuojama ūkinė veikla buvo supažindinta pasitelkiant žiniasklaidą – Klaipėdos miesto laikraščiuose, Respublikiniuose laikraščiuose išspausdinti straipsniai apie SGD paskirstymo stotį, straipsniai publikuoti įvairiose internetinėse svetainėse. Buvo parengti keli reportažai apie SGD panaudojimo galimybę bei infrastruktūrą ir parodyti per LRT televiziją, specialiai šiam projektui buvo sukurtas filmas – SGD švarus kuras (nuorodos https://www.youtube.com/watch?v=1DktwAivkOk; https://www.youtube.com/watch?v=rKv9\_4D2tAU), išleisti specialūs lankstinukai apie SGD paskirstymo stotį ir išdalinti visuomenei.

Pabrėžtina, kad Bendrovė priima ir įgyvendina valstybės institucijų pateiktus konstruktyvius pasiūlymus dėl planuojamų įgyvendinti projektų, bendrauja ir bendradarbiauja su valstybės institucijomis ir visuomene.

Ekologinio efektyvumo principas. Šiuo principu siekiama, kad tam pačiam skaičiui paslaugų būtų sunaudota vis mažiau energijos ir kitų gamtos išteklių. Per 2015 m. Bendrovė atnaujino dalį šilumokaičių sistemos. Atnaujinus dalį šilumokaičio sistemos, geležinkelio vagonų sąstato iškrovimo laikas vidutiniškai sutrumpės ir bus sutaupoma šiluminė energija. Atnaujinus šilumokaičio sistemą bus įgyvendintas ir taršos prevencijos principas, nes, sumažėjus garo poreikiui katilinėje, bus sudeginama mažiau dujų ir į atmosferą išmetama mažiau azoto oksidų ir anglies monoksido. Sutrumpėjus geležinkelio vagonų sąstato iškrovimo laikui, sumažės ir aplinkos oro tarša lakiaisiais junginiais (toliau – LOJ).

Siekiant mažinti sunaudojamo popieriaus kiekį, efektyvinti dokumentų valdymo procesus bei kaštus, Bendrovėje įdiegta ir veikia elektroninė dokumentų valdymo sistema (DocLogix), kurioje visi dokumentai yra valdomi ir archyvuojami elektroniniu būdu. Ši priemonė leidžia Bendrovei žymiai sumažinti popieriaus suvartojimą.

Taršos prevencijos principas. Siekiant mažinti aplinkos taršą, Bendrovėje yra įdiegtos šios aplinkosauginės priemonės:

Bendrovėje eksploatuojami nuosavi nuotekų valymo įrenginiai, kuriuose iki nustatytų normatyvų yra išvalomos naftos produktų terminalo gamybinės, paviršinės nuotekos, išvalytas vanduo išleidžiamos į gamtinę aplinką – Kuršių marias. Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste Bendrovės nuotekų valymo įrenginiai tarnauja kaip uosto priėmimo įrenginys – kuris priima laivuose susidariusius lijalinius vandenis (vandenis užterštus naftos produktais). Per 2015 m. apie 50 laivų/tanklaivių į Bendrovės nuotekų valymo įrenginius pristatė lijalinius vandenis, o tai sudarė 51,5 proc. visų Bendrovėje priimtų ir sutvarkytų pavojingų atliekų. Iš viso per metus Bendrovė sutvarkė apie 17,1 tūkst. t. pavojingų atliekų, užterštų naftos produktais. Dalį pavojingų atliekų regeneravo, t.y. atliekas, užterštas naftos produktais, pavertė produktu - skysto kuro mišiniu.

• Bendrovėje yra vykdoma atliekų susidarymo prevencija atskirai surenkamos atliekos ir tinkamos perdirbti antrinės žaliavos. 2015 m. naftos produktų terminalas, kaip atliekų tvarkytojas, sutvarkė 11,96 t (2014 m. – 14.690 t) pavojingų atliekų (lijaliniai vandenys, naftos produktais užterštas vanduo), ir 2,1 t biologinio nuotekų valymo dumblo. Vykdant veiklą naftos produktų ir suskystintų gamtinių dujų terminaluose susidariusias 173 t (2014 m. – 260 t) rūšiuotas atliekas ir 344,4 t (2014 m. – 26 t) antrines žaliavas (340 t metalo laužo ir 4,4 t popieriaus) atidavė atliekų tvarkytojams. 2015 m. Subačiaus kuro bazėje susidarė 6,6 t (2014 m. – 33 t) atliekų, kurios buvo atiduotos atliekų tvarkytojams.
• Naftos produktų terminale šviesių naftos produktų iš geležinkelio vagonų į talpyklas krovos metu veikia LOJ rekuperavimo įrenginys, kurio efektyvumas siekia apie 95 proc. Kraunant benziną iš talpyklų į tanklaivį veikia LOJ garų sudeginimo įrenginys, kurio efektyvumas siekia apie 95 proc. Dėl Bendrovėje įdiegtų aplinkos oro taršą mažinančių priemonių kasmet į aplinkos orą neišmetama apie 125 t. LOJ. Daugiau kaip 70 proc. naftos produktų terminalo eksploatuojamų talpyklų, kuriose saugomi/kraunami naftos produktai yra su pontonais, kurie mažina LOJ patekimą į aplinkos orą.
• Bendrovė vykdo iš stacionarių taršos šaltinių išmetamų/išleidžiamų nuotekų į aplinką monitoringą, taip pat poveikio aplinkos kokybei monitoringą, kuris apima požeminio vandens, aplinkos oro ir paviršinio vandens (Kuršių marių) stebėjimus. Poveikio aplinkos oro kokybei ir poveikio paviršiniam vandeniui monitoringo duomenų analizė rodo, kad nėra viršijamos nustatytos ribinės užterštumo vertės, o poveikio požeminiam vandeniui monitoringo duomenys rodo, kad "istorinė" tarša grunto ir požeminio vandens naftos produktais Bendrovės teritorijoje mažėja.
• 2015 m. Bendrovės einamosios Bendrovės išlaidos aplinkos apsaugai (įskaitant valymo įrenginių išlaikymą) siekė 828,3 tūkst. Eur (2014 m. – 953,2 tūkst. Eur). Papildomai per 2015 m. įvairiems aplinkosaugos tyrimams (teršiančių medžiagų tyrimams ir kt.) skirta 29,3 tūkst. Eur (2014 m. – 31,3 tūkst. Eur).

Atsakomybės ("teršėjas moka") principas. Šis principas įgyvendinamas kiekvienais metais į valstybės biudžetą sumokant mokestį už aplinkos teršimą iš stacionarių ir mobilių taršos šaltinių. Bendrovė kiekvienais metais sumoka apie 7 tūkst. Eur mokestį už naftos terminalo aplinkos teršimą į valstybės biudžetą, o nuo 2015 m. patiriamos SGD laivo-saugyklos aplinkos teršimo mokesčio sąnaudos, kurias tiesiogiai į biudžetą moka laivo savininkas Hoegh LNG, o Bendrovė šias išlaidas kompensuoja. 2015 m. sumokėta 137,6 tūkst. Eur šio mokesčio už aplinkos teršimą (praėjusiais metais šiam objektui nebuvo skirti nemokami aplinkos taršos leidimai). Dalis į valstybė biudžetą sumokėtos sumos yra skiriama finansuoti savivaldybių, kuriose Bendrovė vykdo veiklą, vykdomoms aplinkos apsaugos priemonėms.

Bendrovė savo veiklą vykdo vadovaudamasi Aplinkos apsaugos agentūros naftos produktų terminalui ir Subačiaus kuro bazei išduotose aplinkosauginiuose leidimuose nustatytais reikalavimais. Bendrovėje yra patvirtinta saugos valdymo politika, kurios vienas iš tikslų užtikrinti racionalų gamtos išteklių naudojimą, vykdyti išduotuose aplinkosauginiuose leidimuose nustatytas aplinkos taršos mažinimo priemones.

Siekiant išvengti avarijų/incidentų, kurių metu būtų užteršta aplinka, Bendrovėje yra įdiegtos automatinės gaisrų aptikimo ir gesinimo bei kompiuterinės krovos proceso valdymo sistemos, ES standartus atitinkančios oro, grunto bei vandens apsaugos nuo užteršimo technologijos. Ekstremalių situacijų valdymas, gaisrinės saugos ir teritorijos apsaugos sistemos atitinka Lietuvos Respublikos gaisrinės saugos, darbų saugos, civilinės saugos, aplinkos apsaugos, uosto valdymo institucijų reikalavimus. Praktiškai kasmet Bendrovės terminalų bei SKB saugumo rizikų vertinimą atlieka kompetentingi specialistai. Bendrovės vadovai atsakingai vertina pateikiamas rekomendacijas bei sudaro rizikos priemonių mažinimo planus į įtraukia į investicijų planus.

Bendrovę, kaip II lygio pavojingumo objektą, kasmet tikrina komisija, vadovaujama Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie LR VRM pareigūnų.

KITA INFORMACIJA

Savo veikloje Bendrovė vadovaujasi Įstatais, Civiliniu kodeksu ir kitais Lietuvos Respublikos įstatymais, poįstatyminiais teisės aktais. Įstatus keičia visuotinis akcininkų susirinkimas.

Susijusių šalių sandoriai

Sandorių su Bendrovės Stebėtojų tarybos ar Valdybos nariais sudaryta nebuvo. Sandoriai su kitomis susijusiomis šalimis yra pateikiami Bendrovės 2015 m. finansinių ataskaitų aiškinamajame rašte. Susijusių šalių sandorių pasikeitimų, kurie galėtų daryti poveikį finansinei Bendrovės veiklai, 2015 metais nebuvo. Visi sandoriai su susijusiomis šalimis buvo vykdomi rinkos sąlygomis (laikantis ištiestos rankos principo).

Informacija apie auditą

2015 m. balandžio 30 d. įvykusiame visuotiniame Bendrovės akcininkų susirinkime akcininkai paskyrė UAB "Ernst & Young Baltic" atlikti 2015 ir 2016 metų Bendrovės metinių finansinių ataskaitų auditus bei metinių pranešimų įvertinimą bei audito ataskaitų parengimą. Akcininkai už audito paslaugas nustatė kasmet mokėti po 14,5 tūkst. Eur be PVM sumą (toliau – Atlygis). UAB "Ernst & Young Baltic" taip pat atliko 2014 metų finansinių ataskaitų auditą, metinio pranešimo įvertinimą. Už 2008 – 2013 metus finansinės būklės ataskaitų ir su jais susijusių tuomet pasibaigusių metų bendrųjų pajamų, nuosavo kapitalo pokyčių ir pinigų srautų ataskaitų bei apibendrintų reikšmingų apskaitos principų ir kitų aiškinamojo rašto pastabų auditą atliko KPMG Baltics, UAB.

Atsakingų asmenų patvirtinimas

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymo 22 straipsniu ir Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijos periodinės ir papildomos informacijos rengimo ir pateikimo taisyklėmis, mes, Akcinės bendrovės "Klaipėdos nafta" generalinis direktorius Mantas Bartuška, finansų ir administravimo departamento direktorius Marius Pulkauninkas ir apskaitos skyriaus vadovė Asta Sedlauskienė patvirtiname, kad mūsų žiniomis aukščiau pateiktame Bendrovės 2015 m. metiniame pranešime yra teisingai nurodyta verslo plėtros ir veiklos apžvalga, Bendrovės aprašymas.

Generalinis direktorius Mantas Bartuška

Finansų ir administravimo departamento direktorius Marius Pulkauninkas

Apskaitos skyriaus vadovė Asta Sedlauskienė Asta Sedlauskienė

Priedas prie metinio pranešimo

AB "KLAIPĖDOS NAFTA" VALDYSENOS ATASKAITA

Akcinė bendrovė Klaipėdos nafta (toliau – Bendrovė), vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymo 21 straipsnio 3 dalimi ir AB NASDAQ Vilnius listingavimo taisyklių 24.5. punktu, atskleidžia, kaip ji laikosi NASDAQ Vilnius listinguojamų bendrovių valdymo kodekso ir konkrečių jo nuostatų ar rekomendacijų. Jei šio kodekso ar kai kurių jo nuostatų ar rekomendacijų nesilaikoma, tai yra nurodoma, kurių konkrečių nuostatų ar rekomendacijų nesilaikoma ir dėl kokių priežasčių, taip pat pateikiama kita šioje formoje nurodyta paaiškinanti informacija.

Bendrovės valdysenos ataskaitos santrauka:

Akcinė bendrovė "Klaipėdos nafta" siekia, kad jos valdymo struktūra bei vidiniai procesai užtikrintų skaidrią, efektyvią bei pelningą veiklą. Bendrovėje sukurtos ir įdiegtos vidinės kontrolės sistemos bei valdymo praktika iš esmės atitinka geriausių valdymo praktikų principus.

Bendrovės valdymo struktūra bei galiojančių valdymo organų nariai detaliai aprašomi metinio pranešimo skyriuje "Bendrovės valdymas". Šiame skyriuje pateikta valdymo struktūros schema, ryšiai su kitas valdymo organais bei trumpai aprašytos kiekvieno iš priežiūros bei valdymo organų funkcijos. Taip pat šiame skyriuje pateikiama informacija apie apmokėjimo už darbą valdymo organuose sistemą bei per praėjusius metus priskaičiuotas sumas.

Siekiant, kad visi Bendrovės valdymo ir priežiūros organų nariai tiksliai ir aiškiai suprastų Bendrovės tikslus, kryptis bei siekius, rengiama Bendrovės strategija, numatanti ilgalaikius strateginius tikslus bei uždavinius. Už Bendrovės strategijos tvirtinimą atsakinga Bendrovės valdyba. Bendrovės strategijos tikslai bei siekiai pateikiami skyriuje "Bendrovės strategija"

Skyriuje "Rizikos veiksniai ir rizikos valdymas" aprašomos pagrindinės rizikos, su kuriomis Bendrovės susiduria savo veikloje bei trumpas rizikų identifikavimo ir jų mažinimo priemonių proceso aprašymas.

PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS/	Taip ir NE	KOMENTARAS
	Neaktualu
I principas: Pagrindinės nuostatos
		Pagrindinis bendrovės tikslas turėtų būti visų akcininkų interesų tenkinimas, užtikrinant nuolatinį akcininkų
nuosavybės vertės didinimą.
1.1. Bendrovė turėtų rengti ir viešai skelbti bendrovės plėtros strategiją ir tikslus, aiškiai deklaruodama, kaip ji planuoja veikti akcininkų interesais ir didinti akcininkų nuosavybę.	Taip	Bendrovės plėtros strategija ir tikslai yra apibrėžti Bendrovės dokumentuose (metiniame pranešime, kuris viešai skelbiamas AB NASDAQ Vilnius Vertybinių popierių biržos tinklapyje) pagal atskiras veiklos kryptis ir tikslus. Bendrovė atnaujina plėtros planus priklausomai nuo situacijos rinkoje bei reguliavimo aplinkos pokyčių, deklaruodama, kaip ji planuoja veikti akcininkų interesais ir didinti akcininkų nuosavybę. Bendrovės įstatai viešai skelbiami AB NASDAQ Vilnius vertybinių popierių biržos bei Bendrovės internetiniame
		puslapyje, biržoje listinguojamoms įmonėms nustatyta tvarka.
1.2. Visų Bendrovės organų veikla turėtų būti sukoncentruota į strateginių tikslų įgyvendinimą, atsižvelgiant į poreikį didinti akcininkų nuosavybę.	Taip	Bendrovės visuotiniame akcininkų susirinkime ir valdyboje priimami svarbiausi strateginiai sprendimai, darantys įtaką akcininkų nuosavybės didinimui (bendrovės veiklos funkcijų atskyrimas, dukterinių bendrovių įsteigimas, kiti veiksmai, didinantys Bendrovės veiklos efektyvumą bei pelną). Ataskaitiniais metais Bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas bei valdyba priėmė sprendimus, susijusius su strateginių Bendrovės projektų įgyvendinimu, esminių Bendrovės veiklos sprendimų priėmimu. Bendrovės Stebėtojų taryba ir jos patariamasis organas - Audito komitetas, užtikrino aktyvią Bendrovės veiklos stebėseną bei priežiūrą.
1.3. Bendrovės priežiūros ir valdymo organai turėtų glaudžiai bendradarbiauti, siekdami kuo didesnės naudos bendrovei ir akcininkams.	Taip	Šią rekomendaciją įgyvendina Bendrovės stebėtojų taryba, jos patariamasis organas – Audito komitetas, Bendrovės valdyba ir Bendrovės generalinis direktorius. Patvirtinti valdymo ir priežiūros organų veiklą reglamentuojantys

Bendrovių valdysenos ataskaitos forma:

PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS/	Taip ir NE Neaktualu	KOMENTARAS
		dokumentai nustato bendradarbiavimo tarp Bendrovės valdymo ir priežiūros organų principus bei tvarką, priežiūros organų reguliariai vykdoma priežiūra bei kontrolė papildomai užtikrina, kad Bendrovės valdymo organai tinkamai veiktų siekdami kuo didesnės naudos Bendrovei ir jos akcininkams. Esant poreikiui organizuojami bendri posėdžiai, į kuriuos kviečiami Bendrovės valdybos, Stebėtojų tarybos, Audito komiteto nariai.
1.4. Bendrovės priežiūros ir valdymo organai turėtų užtikrinti, kad būtų gerbiamos ne tik bendrovės akcininkų, bet ir kitų bendrovės veikloje dalyvaujančių ar su ta veikla susijusių asmenų (darbuotojų, kreditorių, tiekėjų, klientų, vietos bendruomenės) teisės ir interesai.	Taip	Bendrovės organai gerbia Bendrovės veikloje dalyvaujančių, su Bendrovės veikla susijusių asmenų teises ir interesus: 1. darbuotojai – nuo Bendrovės įsteigimo Bendrovė bendradarbiauja ir vykdo socialinę partnerystę su Bendrovės darbuotojų atstovais per kolektyvinės sutarties institutą bei reguliarų kolektyvinės sutarties vykdymo Bendrovėje patikrinimą. Bendrovės valdyba savo sprendimais taip pat skiria papildomas lėšas kolektyvinės sutarties vykdymui bei darbuotojų papildomam skatinimui ir pan.; 2. kreditoriai – Bendrovė prisiima ir vykdo savo finansinius bei kitus įsipareigojimus pagal Bendrovės valdybos patvirtintą biudžetą ir jame numatytą SGD terminalo projekto investicijų finansavimo planą; 3. tiekėjai – Bendrovės valdyba įstatų nustatytais atvejais priima sprendimus dėl sutarčių su tiekėjais sudarymo, taip pat tokių sutarčių pagrindinių sąlygų tvirtinimo bei jų pakeitimo; 4. klientai – Bendrovės valdyba įstatų nustatytais atvejais priima sprendimus dėl sutarčių su klientais pagrindinių sąlygų tvirtinimo, taip pat tvirtina minimalias naftos produktų krovos paslaugų kainas ir tarifus; 5. kiti asmenys (vietos bendruomenė) - Bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu dalis Bendrovės pelno kasmet yra skiriama paramai (visuomeninei meno, kultūros, sporto veiklai ir pan.). Bendrovės valdyba tvirtina metinį bendrovės paramos projektų planą, kurį sudarant bei įgyvendinant vadovaujamasi prioritetiniu paramos skyrimo Klaipėdos regionui principu, orientuojantis, kad kasmet parama būtų skiriama taip pat ir vietos bendruomenei bei šalia Bendrovės įsikūrusioms įstaigoms bei organizacijoms.
II principas: Bendrovės valdymo sistema Bendrovės valdymo sistema turėtų užtikrinti strateginį vadovavimą bendrovei, efektyvią bendrovės valdymo organų priežiūrą, tinkamą pusiausvyrą ir funkcijų pasiskirstymą tarp bendrovės organų, akcininkų interesų apsaugą.
2.1. Be Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme numatytų privalomų organų – visuotinio akcininkų susirinkimo ir bendrovės vadovo, rekomenduojama bendrovėje sudaryti tiek kolegialų priežiūros organą, tiek kolegialų valdymo organą. Kolegialių priežiūros ir valdymo organų sudarymas užtikrina valdymo ir priežiūros funkcijų aiškų atskyrimą bendrovėje, bendrovės vadovo atskaitomybę bei kontrolę, o tai savo ruožtu sąlygoja efektyvesnį ir skaidresnį bendrovės valdymo	Taip	Bendrovėje sudaromas kolegialus priežiūros organas – stebėtojų taryba ir kolegialus valdymo organas – valdyba. Stebėtojų tarybos sprendimu Bendrovėje taip pat suformuotas patariamasis Stebėtojų tarybos organas – Audito komitetas.

procesą. 2.2. Kolegialus valdymo organas yra atsakingas už strateginį vadovavimą bendrovei bei vykdo kitas Taip Bendrovės stebėtojų taryba yra atsakinga už efektyvią Bendrovės valdymo organų veiklos priežiūrą (renka

PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS/	Taip ir NE Neaktualu	KOMENTARAS
esmines bendrovės valdymo funkcijas. Kolegialus priežiūros organas yra atsakingas už efektyvią bendrovės valdymo organų veiklos priežiūrą.		valdybos narius ir atšaukia juos iš pareigų; jei Bendrovė dirba nuostolingai, privalo svarstyti, ar valdybos nariai tinka eiti pareigas; prižiūri valdybos ir vadovo veiklą; pateikia visuotiniam akcininkų susirinkimui pasiūlymus ir atsiliepimus dėl Bendrovės veiklos strategijos, valdybos ir vadovo veiklos; vykdo kitą įstatymuose bei kituose teisės aktuose jai priskirtą veiklą). Bendrovės valdyba atsako už tinkamą strateginį Bendrovės valdymą (tvirtina Bendrovės veiklos strategiją, tvirtina metinį biudžetą bei metinį veiklos planą ir veiklos tikslus, lėšų investavimo tvarką, priima svarbiausius teisės aktuose numatytus sprendimus dėl bendrovės organizacinės valdymo struktūros, reikšmingų sandorių, juridinių asmenų dalyvio teisių realizavimo kontroliuojamose bendrovėse, įvairių įsipareigojimų prisiėmimo ir pan.). Bendrovės Audito komitetas atlieka Stebėtojų tarybos jam pavestas atskiras Bendrovės veiklos priežiūros funkcijas (stebi bei prižiūri Bendrovės finansinių ataskaitų rengimo, audito atlikimo procesus, atlieka vidaus kontrolės ir rizikos valdymo sistemų poreikio Bendrovėje analizę, užtikrina jau egzistuojančių vidaus kontrolės ir rizikos valdymo sistemų priežiūrą).
2.3. Jeigu bendrovė nusprendžia sudaryti tik vieną kolegialų organą, rekomenduojama, kad tai būtų priežiūros organas, t.y. stebėtojų taryba. Tokiu atveju stebėtojų taryba yra atsakinga už efektyvią bendrovės vadovo vykdomų funkcijų priežiūrą.	Taip	Bendrovėje sudaromas kolegialus priežiūros organas – stebėtojų taryba ir kolegialus valdymo organas – valdyba.
2.4. Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus priežiūros organas turėtų būti sudaromas ir turėtų veikti III ir IV principuose išdėstyta tvarka. Jeigu bendrovė nuspręstų nesudaryti kolegialaus priežiūros organo, tačiau sudarytų kolegialų valdymo organą – valdybą, III ir IV principai turėtų būti taikomi valdybai, kiek tai neprieštarauja šio organo esmei ir paskirčiai.	Taip	Bendrovėje sudarytas kolegialus priežiūros organas – stebėtojų taryba. Bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo sudarymo tvarka užtikrina bendrovės smulkiųjų akcininkų interesų atstovavimą, šio organo atskaitomybę akcininkams ir objektyvią bendrovės veiklos bei jos valdymo organų priežiūrą. Bendrovės valdymo sistema užtikrina, kad visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas tinkamai ir efektyviai funkcionuotų, o jam suteiktos teisės turėtų užtikrinti efektyvią bendrovės valdymo organų priežiūrą ir visų bendrovės akcininkų interesų apsaugą.
2.5. Bendrovės valdymo ir priežiūros organus turėtų sudaryti toks valdybos narių (vykdomųjų direktorių) ir stebėtojų tarybos narių (direktorių konsultantų) skaičius, kad atskiras asmuo arba nedidelė asmenų grupė negalėtų dominuoti šiems organams priimant sprendimus.	Taip	Bendrovės valdyba sudaroma iš penkių narių, kuriuos renka Stebėtojų taryba1. Bendrovės stebėtojų taryba renkama iš trijų narių, kuriuos renka Bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas. Bendrovės Audito komitetas sudaromas iš trijų narių, kuriuos renka Stebėtojų taryba. Nuo 2015-02-01 iki 2015- 09-14, atsistatydinus vienam Audito komiteto nariui, veikė dviejų narių Audito komitetas. Nė viename iš Bendrovės valdymo ar priežiūros organų nesudaromas toks narių skaičius, kad atskiras asmuo ar asmenų grupė galėtų dominuoti šiems priimant sprendimus.
2.6. Direktoriai konsultantai arba stebėtojų tarybos nariai turėtų būti skiriami apibrėžtam laikotarpiui, su galimybe būti individualiai perrenkamiems maksimaliais Lietuvos Respublikos teisės aktų	Taip	Valdymo ir priežiūros organų veiklą reglamentuojančiuose dokumentuose bei Bendrovės įstatuose yra numatyta galimybė atšaukti tiek atskirus kolegialių organų narius,

PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS/	Taip ir NE Neaktualu	KOMENTARAS
leidžiamais intervalais tam, kad būtų užtikrintas būtinas profesinės patirties augimas ir pakankamai dažnas jų statuso pakartotinas patvirtinimas. Taip pat turėtų būti numatyta galimybė juos atleisti, tačiau ta procedūra neturėtų būti lengvesnė už vykdomojo direktoriaus arba valdybos nario atleidimo procedūrą.		tiek visą kolegialų organą in corpore, nesibaigus tokio organo kadencijai. Valdybos narius (pavienius arba visus) turi teisę atšaukti stebėtojų taryba, o stebėtojų tarybos narius (pavienius arba visus) – visuotinis akcininkų susirinkimas. Bendrovės stebėtojų tarybos nariai renkami Lietuvos Respublikos Akcinių bendrovių įstatyme numatytam maksimaliam laikotarpiui – 4 metų kadencijai. Jokių apribojimų narių perrinkimui nėra, tačiau yra taikomi galiojančiuose teisės aktuose nustatyti apribojimai patiems kandidatams į stebėtojų tarybos narius, kurie užtikrina tinkamą šių organų narių rotaciją, būtiną jų profesinės patirties augimą ir pakankamai dažną jų statuso pakartotinį patvirtinimą. Audito komiteto kadencija sutampa su jį paskyrusios stebėtojų tarybos kadencija, kuri taip pat gali Audito komiteto narius atšaukti nesibaigus kadencijai. Atitinkamai, Bendrovės priežiūros organų narių atšaukimo procedūra nėra lengvesnė už Bendrovės vykdomojo direktoriaus (generalinio direktoriaus) arba valdybos nario atleidimo procedūrą.
2.7. Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo pirmininku gali būti toks asmuo, kurio esamos arba buvusios pareigos nebūtų kliūtis nepriklausomai ir nešališkai priežiūrai vykdyti. Kai bendrovėje nesudaroma stebėtojų taryba, bet sudaroma valdyba, rekomenduojama, kad bendrovės valdybos pirmininkas ir bendrovės vadovas nebūtų tas pats asmuo. Buvęs bendrovės vadovas neturėtų būti tuoj pat skiriamas į visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo pirmininko postą. Kai bendrovė nusprendžia nesilaikyti šių rekomendacijų, turėtų būti pateikiama informacija apie priemones, kurių imtasi priežiūros nešališkumui užtikrinti.	Taip	Bendrovės vadovas yra ir valdybos narys, tačiau Bendrovės valdybos pirmininkas ir Bendrovės vadovas nėra tas pats asmuo2. Bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo pirmininku nėra buvęs Bendrovės vadovas. Bendrovės stebėtojų tarybos pirmininkas ir nariai nėra buvę valdybos nariu ar Bendrovės vadovu.
III principas: Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo sudarymo tvarka jos valdymo organų priežiūrą.		Bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo sudarymo tvarka turėtų užtikrinti bendrovės smulkiųjų akcininkų interesų atstovavimą, šio organo atskaitomybę akcininkams ir objektyvią bendrovės veiklos bei
3.1. Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo (toliau šiame principe – kolegialus organas) sudarymo mechanizmas turėtų užtikrinti, kad bus vykdoma objektyvi ir nešališka bendrovės valdymo organų priežiūra, taip pat tinkamai atstovaujami smulkiųjų akcininkų interesai.	Taip	Bendrovės kolegialus organas renkamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Akcinių bendrovių įstatymo ir Bendrovės įstatų nustatyta tvarka. Papildomus kandidatus į visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo narius nustatyta tvarka turi teisę siūlyti visi Bendrovės akcininkai, kuriems priklausančios akcijos suteikia jiems ne mažiau kaip 1/20 visų balsų.
3.2. Kandidatų į kolegialaus organo narius vardai, pavardės, informacija apie jų išsilavinimą, kvalifikaciją, profesinę patirtį, einamas pareigas, kitus svarbius profesinius įsipareigojimus ir potencialius interesų konfliktus turėtų būti atskleista bendrovės akcininkams dar prieš visuotinį akcininkų susirinkimą, paliekant akcininkams pakankamai	Taip	Informacija apie kandidatus į kolegialaus organo narius pateikiama iš anksto, skelbiant šią informaciją AB Nasdaq Vilnius vertybinių popierių biržos internetiniame puslapyje iki visuotinio akcininkų susirinkimo ar viešai paskelbiant ją visuotiniam akcininkų susirinkime dalyvaujantiems akcininkams susirinkimo metu, jei akcininkai, kuriems priklausančios akcijos suteikia jiems

² 2015 m. Bendrovėje nesant išrinkto nuolatinio Valdybos pirmininko, ir todėl, kiekvieną kartą ad hoc principu Valdybos pirmininku renkant vieną iš Valdybos narių, Bendrovės vadovas ad hoc valdybos posėdžio pirmininku buvo išrinktas keturis kartus.

PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS/	Taip ir NE Neaktualu	KOMENTARAS
laiko apsispręsti, už kurį kandidatą balsuoti. Taip pat turėtų būti atskleistos visos aplinkybės, galinčios paveikti kandidato nepriklausomumą (pavyzdinis jų sąrašas pateiktas 3.7 rekomendacijoje). Kolegialus organas turėtų būti informuojamas apie vėlesnius šiame punkte nurodytos informacijos pokyčius. Kolegialus organas kiekvienais metais turėtų kaupti šiame punkte nurodytus duomenis apie savo narius ir pateikti juos bendrovės metiniame pranešime.		ne mažiau kaip 1/20 visų balsų, papildomą kandidatą į Bendrovės organų narius, pasiūlo susirinkimo metu. Visi kolegialių organų nariai privalo nedelsiant informuoti jį paskyrusį (išrinkusį) organą apie bet kokias naujas aplinkybes, kurios gali sukelti interesų konfliktą, ir tuo tikslu teikia deklaracijas apie interesų konflikto nebuvimą bei turi prievolę nedelsiant informuoti jį išrinkusi organą apie bet kokias naujas aplinkybes, kurios gali kelti interesų konfliktą. Apie kolegialaus organo užimamas pareigas Bendrovė viešai informuoja savo metiniame bei šešių mėnesių tarpiniame pranešime, kad Bendrovės akcininkai ir suinteresuoti asmenys būtų informuojami apie svarbius Bendrovės organų narių pasikeitimus.
3.3. Kai siūloma paskirti kolegialaus organo narį, turėtų būti nurodyta konkreti jo kompetencija, tiesiogiai susijusi su darbu kolegialiame organe. Kad akcininkai ir investuotojai galėtų įvertinti, ar ši kompetencija ir toliau yra tinkama, kolegialus organas kiekviename bendrovės metiniame pranešime turėtų skelbti informaciją apie savo sudėtį ir apie konkrečią atskirų savo narių kompetenciją, tiesiogiai susijusią su jų darbu kolegialiame organe.	Taip	Visi kandidatai į Bendrovės kolegialaus organo narius iš anksto pateikia jį renkančiam Bendrovės organui savo gyvenimo aprašymus bei kandidato interesų deklaracijas. Siekiama, kad konkretaus kandidato kompetencija, būtų tiesiogiai susijusi su darbu atitinkamame kolegialiame organe. Informacija apie Bendrovės kolegialių organų sudėtį ir konkrečią atskirų jų narių kompetenciją yra viešai atskleidžiama akcininkams AB Nasdaq Vilnius vertybinių popierių biržos internetiniame puslapyje (2015 metais kolegialaus valdymo organo sudėties pasikeitimų nebuvo, 2015 m. pasikeitė vienas kolegialaus priežiūros organo sudaromo Audito komiteto narys) ), AB "Klaipėdos nafta" interneto svetainėje (www.oil.lt) bei 2015 metų Bendrovės metiniame pranešime. Investuotojų informavimo priemones šiuo klausimu Bendrovė toliau papildomai numato tobulinti ateityje.
3.4. Siekiant išlaikyti tinkamą kolegialaus organo narių turimos kvalifikacijos pusiausvyrą, kolegialaus organo sudėtis turėtų būti nustatyta atsižvelgiant į bendrovės struktūrą ir veiklos pobūdį ir periodiškai vertinama Kolegialus organas turėtų užtikrinti, kad jo nariai, kaip visuma, turėtų įvairiapusių žinių, nuomonių ir patirties savo užduotims tinkamai atlikti. Audito komiteto nariai, kaip visuma, turėtų turėti naujausių žinių ir atitinkamą patirtį listinguojamų bendrovių finansų ir apskaitos ir (arba) audito srityse. Bent vienas iš atlyginimo komiteto narių turėtų turėti žinių ir patirties atlyginimų nustatymo politikos srityje.	Taip	Kolegialus organas užtikrina, kad jo nariai būtų kompetentingi, tačiau periodinis vertinimas neatliekamas. Įvairiapusių žinių, nuomonių ir patirties savo užduotims tinkamai atlikti turėjimą Bendrovė užtikrina į kolegialių organų sudėti įtraukiant nepriklausomus narius su atitinkamomis žiniomis bei patirtimi. Bendrovėje veikiančio Audito komiteto nariai paskirti orientuojantis, kad kolegialiai veikdamas Audito komitetas turėtų naujausių žinių ir atitinkamą patirtį listinguojamų bendrovių finansų ir apskaitos ir (arba) audito srityse.
3.5. Visiems naujiems kolegialaus organo nariams turėtų būti siūloma individuali programa, skirta supažindinti su pareigomis, bendrovės organizacija bei veikla. Kolegialus organas turėtų atlikti metinį patikrinimą, kad būtų nustatytos sritys, kuriose jo nariams reikia atnaujinti savo įgūdžius ir žinias.	Neaktualu	Kolegialaus organo nariai apie Bendrovės veiklą ir jos pokyčius, esminius Bendrovės veiklą reguliuojančių teisės aktų ir kitų Bendrovės veiklai įtakos turinčių aplinkybių pasikeitimus reguliariai informuojami kolegialaus organo posėdžiuose ir individualiai, esant poreikiui. Iki šiol Bendrovėje nebuvo poreikio bei praktikos naujai paskirtiems Stebėtojų tarybos nariams siūlyti specialią individualią programą, skirtą supažindinti su pareigomis, Bendrovės organizacija bei veikla bei organizuoti metinius patikrinimus. Tačiau Bendrovės vadovai asmeniškai informuoja ir supažindina naujus kolegialaus organo narius su Bendrovės organizacija bei veikla.

PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS/	Taip ir NE Neaktualu	KOMENTARAS
3.6. Siekiant užtikrinti, kad visi su kolegialaus organo nariu susiję esminiai interesų konfliktai būtų sprendžiami tinkamai, į bendrovės kolegialų organą turėtų būti išrinktas pakankamas nepriklausomų narių skaičius.	Taip	Kadangi virš 70 procentų bendrovės akcijų nuosavybės teise priklauso Valstybei, kurią atstovauja Lietuvos Respublikos energetikos ministerija, didžioji dalis stebėtojų tarybos narių visuotinio akcininkų susirinkimo yra renkami atsižvelgiant į kontroliuojančio akcininko interesus. Bendrovės įstatai numato, kad esant galimybei, renkant stebėtojų tarybą būtų siekiama, kad ne mažiau kaip 1/3 stebėtojų tarybos narių būtų nepriklausomi, taip pat ne mažiau kaip 1 Audito komiteto narys privalo būti nepriklausomas. Ataskaitiniais metais Bendrovės valdyboje buvo 2 nepriklausomi nariai (iš 4 narių); Audito komitete – 3 nepriklausomi nariai (iš 3 narių); stebėtojų taryboje – 1 nepriklausomas narys (iš 3 narių).
3.7. Kolegialaus organo narys turėtų būti laikomas nepriklausomu tik tais atvejais, kai jo nesaisto jokie verslo, giminystės arba kitokie ryšiai su bendrove, ją kontroliuojančiu akcininku arba jų administracija, dėl kurių kyla ar gali kilti interesų konfliktas ir kurie gali paveikti nario nuomonę. Kadangi visų atvejų, kada kolegialaus organo narys gali tapti priklausomas, išvardyti neįmanoma, be to, skirtingose bendrovėse santykiai arba aplinkybės, susijusios su nepriklausomumo nustatymu, gali skirtis, o geriausia šios problemos sprendimo praktika susiklostys laikui bėgant, tai kolegialaus organo nario nepriklausomumo įvertinimas turėtų būti grindžiamas santykių ir aplinkybių turiniu, o ne forma. Pagrindiniai kriterijai nustatant, ar kolegialaus organo narys gali būti laikomas nepriklausomu, turėtų būti šie: 1) jis negali būti bendrovės arba susijusios bendrovės vykdomasis direktorius arba valdybos narys (jei visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas – stebėtojų taryba) ir paskutinius penkerius metus neturi būti ėjęs tokių pareigų; 2) jis negali būti bendrovės arba susijusios bendrovės darbuotojas ir paskutinius trejus metus neturi būti ėjęs tokių pareigų, išskyrus atvejus, kai kolegialaus organo narys nepriklauso vyresniajai vadovybei ir buvo išrinktas į kolegialų organą kaip darbuotojų atstovas; 3) jis neturi gauti arba nebūti gavęs reikšmingo papildomo atlyginimo iš bendrovės arba susijusios bendrovės, išskyrus užmokestį, gautą už kolegialaus organo nario pareigas. Tokiam papildomam atlyginimui priskiriamas ir dalyvavimas akcijų pasirinkimo sandoriuose arba kitokiose nuo veiklos rezultatų priklausančiose užmokesčio sistemose; jam nepriskiriamos pagal pensijų planą nustatytų kompensacijų išmokos (įskaitant atidėtas kompensacijas) už ankstesnį darbą bendrovėje (su sąlyga, kad tokia išmoka niekaip nesusijusi su vėlesnėmis pareigomis); 4) jis neturi būti kontroliuojantysis akcininkas arba neturi atstovauti tokiam akcininkui (kontrolė nustatoma pagal Tarybos direktyvos 83/349/EEB 1 straipsnio 1 dalį);	Taip	Bendrovės kolegialių organų veiklos dokumentuose kolegialių organų nepriklausomumo kriterijai tiesiogiai nėra apibrėžti, tačiau skiriant nepriklausomus narius į kolegialius organus vadovaujamasi galiojančių teisės aktų reikalavimais, tarp jų ir AB Nasdaq Vilnius listinguojamų bendrovių valdymo kodekso reikalavimais. Nustatant ar audito komiteto narys gali būti nepriklausomu, taip pat yra taikomi pagrindiniai kriterijai, įtvirtinti Lietuvos vertybinių popierių komisijos 2008 m. rugpjūčio 21 d. nutarimu Nr. 1K-18 (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) patvirtintuose Reikalavimuose audito komitetams nurodytais nepriklausomumo kriterijais. Skiriant (renkant) nepriklausomus narius į bendrovės kolegialius organus taip pat atsižvelgta į Valstybės turtinių ir neturtinių teisių įgyvendinimo valstybės valdomose įmonėse tvarkos aprašo (patvirtintas 2012-06-06 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 665) 64 punkto nuostatas. Siekiant įvertinti kandidatų į Bendrovės kolegialius organus nepriklausomumą, visi kandidatai pateikia jį skiriančiam (renkančiam) organui savo interesų deklaracijas, taip pat privalo nedelsiant informuoti jį paskyrusį (išrinkusį) organą apie bet kokias naujas aplinkybes, kurios gali kelti kolegialaus organo nario ir Bendrovės interesų konfliktą. Bendrovės valdybos ir Audito komiteto nepriklausomi nariai atitinka visus nurodytus kriterijus, taip pat, atsižvelgiant į pateiktus kriterijus, galima teigti, kad bendrovės stebėtojų tarybos nepriklausomas narys tenkina visus nepriklausomumo kriterijus, tokio nepriklausomumo įvertinimą grindžiant santykių ir aplinkybių turiniu, o ne forma.

PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS/	Taip ir NE Neaktualu	KOMENTARAS
5) jis negali turėti ir per praėjusius metus neturi būti turėjęs svarbių verslo ryšių su bendrove arba susijusia bendrove nei tiesiogiai, nei kaip turinčio tokius ryšius subjekto partneris, akcininkas, direktorius arba viršesnis darbuotojas. Turinčiu verslo ryšių laikytinas subjektas, kuris yra svarbus prekių tiekėjas arba paslaugų teikėjas (įskaitant finansines, teisines, patariamąsias ir konsultacines paslaugas), reikšmingas klientas ar organizacija, kuri gauna reikšmingas įmokas iš bendrovės arba jos grupės; 6) jis negali būti ir per paskutinius trejus metus neturi būti buvęs bendrovės arba susijusios bendrovės dabartinės arba ankstesnės išorės audito įmonės partneriu arba darbuotoju; 7) jis neturi būti vykdomuoju direktoriumi arba valdybos nariu kitoje bendrovėje, kurioje bendrovės vykdomasis direktorius arba valdybos narys (jei visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas – stebėtojų taryba) yra direktorius konsultantas arba stebėtojų tarybos narys, taip pat jis negali turėti kitų reikšmingų ryšių su bendrovės vykdomaisiais direktoriais, kurie atsiranda jiems dalyvaujant kitų bendrovių arba organų veikloje; 8) jis neturi būti ėjęs kolegialaus organo nario pareigų ilgiau kaip 12 metų; 9) jis neturi būti vykdomojo direktoriaus arba valdybos nario (jei visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas – stebėtojų taryba), arba 1–8 punkte nurodytų asmenų artimas šeimos narys. Artimu šeimos nariu laikytinas sutuoktinis
(sugyventinis), vaikai ir tėvai. 3.8. Nepriklausomumo sąvokos turinį iš esmės nustato pats kolegialus organas. Kolegialus organas gali nuspręsti, kad tam tikras jo narys, nors ir atitinka visus šiame kodekse nustatytus nepriklausomumo kriterijus, vis dėlto negali būti laikomas nepriklausomu dėl ypatingų asmeninių ar su bendrove susijusių aplinkybių. 3.9. Turėtų būti atskleidžiama reikiama informacija apie išvadas, prie kurių priėjo kolegialus organas	Taip Neaktualu	Žr. komentarą dėl 3.7 punkto. Bendrovės kolegialaus organo nario nepriklausomumo sąvokos turinys taip pat yra apibrėžtas Bendrovės kolegialių organų veiklą reglamentuojančiuose dokumentuose bei Bendrovės įstatuose. Žr. komentarą, pateiktą dėl 3.6 punkto. Bendrovė iki šiol Kodekse nurodyto viešinimo apie
aiškindamasis, ar tam tikras jo narys gali būti laikomas nepriklausomu. Kai siūloma paskirti kolegialaus organo narį, bendrovė turėtų paskelbti, ar laiko jį nepriklausomu. Kai konkretus kolegialaus organo narys neatitinka vieno ar kelių šiame kodekse nustatytų nepriklausomumo vertinimo kriterijų, bendrovė turėtų paskelbti priežastis, kodėl tą narį ji vis dėlto laiko nepriklausomu. Be to, bendrovė kiekviename savo metiniame pranešime turėtų paskelbti, kuriuos kolegialaus organo narius laiko nepriklausomais.		kolegialių organų narių nepriklausomumą arba priklausomumą praktikoje netaikė.

PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS/	Taip ir NE Neaktualu	KOMENTARAS
3.10. Kai vienas arba keli šiame kodekse nustatyti nepriklausomumo vertinimo kriterijai nebuvo	Taip	Bendrovėje iki šiol nebuvo tokių atvejų, kada būtų atsiradęs poreikis, taikyti numatytą kolegialaus organo
tenkinami ištisus metus, bendrovė turėtų paskelbti		narių nepriklausomumo vertinimo ir tokio vertinimo
priežastis, kodėl konkretų kolegialaus organo narį		rezultatų viešinimo praktiką.
laiko nepriklausomu. Kad būtų užtikrintas		Bendrovė reguliariai savo viešai skelbiamose periodinėse
informacijos, pateikiamos dėl kolegialaus organo narių nepriklausomumo, tikslumas, bendrovė turėtų		ataskaitose nurodo Bendrovės kolegialių organų narių ryšį su Bendrove bei informaciją apie Bendrovės akcijų
reikalauti, kad nepriklausomi nariai reguliariai		turėjimą (neturėjimą).
patvirtintų savo nepriklausomumą.		Bendrovės kolegialių organų veiklą reglamentuojantys
		dokumentai įpareigoja visus kolegialių organų narius, nedelsiant raštu informuoti jį išrinkusį organą bei Bendrovę apie bet kokias naujas aplinkybes, dėl kurių
		galėtų kilti jų ir Bendrovės interesų konfliktas.
3.11. Nepriklausomiems kolegialaus organo nariams	Taip	Kai kurių Bendrovės kolegialių organų nepriklausomiems
už jų darbą ir dalyvavimą kolegialaus organo posėdžiuose gali būti atlyginama iš bendrovės lėšų.		nariams už jų darbą ir dalyvavimą posėdžiuose atlyginimas iš Bendrovės lėšų mokamas nustatyto dydžio
Tokio atlyginimo dydį turėtų tvirtinti bendrovės		mėnesinis atlygis, kuris priklauso nuo jų faktiškai sugaišto
visuotinis akcininkų susirinkimas.		laiko, tačiau yra apribotas maksimalia mokėtina suma.
		Atlygio nepriklausomiems valdybos ir audito komiteto
		nariams dydis bei tvarka yra nustatyta atitinkamais Stebėtojų tarybos sprendimais.
		Nepriklausomiems stebėtojų tarybos nariams už jų darbą
		ir dalyvavimą stebėtojų tarybos posėdžiuose visuotinis
		akcininkų susirinkimas turi teisę atlyginti (mokėti tantjemas) tik iš grynojo pelno, vadovaujantis
		galiojančiuose teisės aktuose bei Bendrovės įstatuose
		nustatyta tvarka, tačiau šios praktikos ataskaitiniais
		metais Bendrovė netaikė.
IV principas: Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo pareigos ir atsakomybė		Bendrovės valdymo sistema turėtų užtikrinti, kad visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas
		tinkamai ir efektyviai funkcionuotų, o jam suteiktos teisės turėtų užtikrinti efektyvią bendrovės valdymo organų
priežiūrą ir visų bendrovės akcininkų interesų apsaugą.
4.1. Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas (toliau šiame principe –	Taip	Bendrovės valdyba tvirtina Bendrovės veiklos strategiją, metinį biudžetą ir veiklos planą, metinį pranešimą,
kolegialus organas) turėtų užtikrinti bendrovės		Bendrovės lėšų investavimo tvarką bei šių išvardintų
finansinės apskaitos ir kontrolės sistemos		dokumentų korekcijas. Bendrovės valdyba taip pat
vientisumą bei skaidrumą. Kolegialus organas turėtų		analizuoja ir vertina Bendrovės veiklos strategijos
nuolat teikti rekomendacijas bendrovės valdymo		įgyvendinimą, veiklos organizavimą, Bendrovės finansinę
organams ir prižiūrėti bei kontroliuoti jų veiklą valdant bendrovę.		būklę, ūkinės veiklos rezultatus, kitą reikšmingą informaciją.
		Be to, valdyba analizuoja ir vertina Bendrovės finansinių
		ataskaitų rinkinį bei pelno (nuostolių) ataskaitų projektą
		ir, valdybai pritarus šiems projektams, priima sprendimą dėl šių projektų bei Bendrovės metinio pranešimo teikimo
		stebėtojų tarybai ir visuotiniam akcininkų susirinkimui.
		Valdyba reguliariai analizuoja ir vertina Bendrovės
		finansinę būklę bei periodinius finansinius rezultatus,
		teikia rekomendacijas Bendrovės valdymo organams dėl tinkamo Bendrovės valdymo.
4.2. Kolegialaus organo nariai turėtų sąžiningai,	Taip	Bendrovės turimais duomenimis, visi kolegialaus organo
rūpestingai ir atsakingai veikti bendrovės bei		nariai, įskaitant nepriklausomus narius, veikia gera valia,
akcininkų naudai ir jų interesais, atsižvelgdami į		sąžiningai, rūpestingai bei atsakingai Bendrovės atžvilgiu,
darbuotojų interesus ir visuomenės gerovę. Nepriklausomi kolegialaus organo nariai turėtų: a)		vadovaujasi Bendrovės bei jos akcininkų, o ne savo ar trečiųjų asmenų interesais, išlaikydami savo
bet kokiomis sąlygomis išlaikyti savo analizės,		nepriklausomumą priimant sprendimus, taip pat
sprendimų priėmimo ir veiksmų nepriklausomumą;		atsižvelgdami į darbuotojų interesus ir visuomenės
b) nesiekti ir nepriimti jokių nepagrįstų lengvatų,		gerovę. Nepriklausomi nariai išlaiko savo analizės,
kurios gali kompromituoti jų nepriklausomumą; c) aiškiai reikšti savo prieštaravimą tuo atveju, kai		sprendimų priėmimo ir veiksmų nepriklausomumą.

PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS/	Taip ir NE Neaktualu	KOMENTARAS
mano, kad kolegialaus organo sprendimas gali pakenkti bendrovei. Kai kolegialus organas yra priėmęs sprendimų, dėl kurių nepriklausomas narys turi rimtų abejonių, tokiu atveju šis narys turėtų padaryti atitinkamas išvadas. Jeigu nepriklausomas narys atsistatydintų, priežastis jis turėtų paaiškinti laiške kolegialiam organui arba audito komitetui ir, jei reikia, atitinkamam bendrovei nepriklausančiam organui (institucijai).
4.3. Kolegialaus organo nario pareigoms atlikti kiekvienas narys turėtų skirti pakankamai laiko ir dėmesio. Kiekvienas kolegialaus organo narys turėtų įsipareigoti taip apriboti kitus savo profesinius įsipareigojimus (ypač direktoriaus pareigas kitose bendrovėse), kad jie netrukdytų tinkamai atlikti kolegialaus organo nario pareigas. Jeigu kolegialaus organo narys dalyvavo mažiau nei pusėje kolegialaus organo posėdžių per bendrovės finansinius metus, apie tai turėtų būti informuojami bendrovės akcininkai.	Taip	Kolegialaus organo nariai jiems skirtas funkcijas vykdo tinkamai: aktyviai dalyvauja posėdžiuose ir skiria pakankamai laiko bei dėmesio savo, kaip kolegialaus organo nario, pareigų vykdymui. Kolegialių organų nariai aktyviai dalyvauja vykstančiuose posėdžiuose tiek tiesiogiai, tiek iš anksto balsuodami raštu arba telekomunikacinio ryšio priemonėmis. Per ataskaitinius metus nei vienas Bendrovės kolegialaus organo narys nėra praleidęs tiek posėdžių, kad rezultate būtų dalyvavęs mažiau nei pusėje atitinkamo kolegialaus organo posėdžių.
4.4. Kai kolegialaus organo sprendimai gali skirtingai paveikti bendrovės akcininkus, kolegialus organas su visais akcininkais turėtų elgtis sąžiningai ir nešališkai. Jis turėtų užtikrinti, kad akcininkai būtų tinkamai informuojami apie bendrovės reikalus, jos strategiją, rizikos valdymą ir interesų konfliktų sprendimą. Bendrovėje turėtų būti aiškiai nustatytas kolegialaus organo narių vaidmuo jiems bendraujant su akcininkais ir įsipareigojant akcininkams.	Taip	Bendrovės kolegialūs organai laikosi nurodytų rekomendacijų. Kolegialių organų nariai prieš priimdami tam tikrus svarbius sprendimus, kurie apibrėžti Bendrovės įstatuose, apsvarsto jų įtaką visiems Bendrovės akcininkams. Bendrovės įstatai įpareigoja bendrovės kolegialius organus ir kiekvieną jų narį veikti Bendrovės akcininkų naudai. Valdyba yra atskaitinga stebėtojų tarybai ir visuotiniam akcininkų susirinkimui. Bendrovės įstatuose apibrėžtais atvejais svarbiausi sprendimai dėl Bendrovės veiklos priimami tik gavus visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimą. Visi esminiai Bendrovės įvykiai tiesės aktų nustatyta tvarka yra viešai skelbiami Bendrovės akcininkams AB Nasdaq Vilnius Vertybinių popierių biržos tinklapyje. Papildomas, negu numatytas teisės aktuose, akcininkų informavimas nevykdomas.
4.5. Rekomenduojama, kad sandoriai (išskyrus mažareikšmius dėl nedidelės jų vertės arba sudarytus standartinėmis sąlygomis vykdant įprastinę bendrovės veiklą), sudaromi tarp bendrovės ir jos akcininkų, priežiūros ar valdymo organų narių ar kitų bendrovės valdymui įtaką darančių ar galinčių daryti fizinių ar juridinių asmenų, būtų tvirtinami kolegialaus organo. Sprendimas dėl tokių sandorių tvirtinimo turėtų būti laikomas priimtu tik tuo atveju, kai už tokį sprendimą balsuoja dauguma nepriklausomų kolegialaus organo narių.	Taip	Pagal Bendrovėje susiklosčiusią praktiką už atitinkamų sandorių sudarymą balsuoja dauguma nepriklausomų kolegialaus organo narių.
4.6. Kolegialus organas turėtų būti nepriklausomas priimdamas sprendimus, turinčius reikšmės bendrovės veiklai ir strategijai. Be kita ko, kolegialus organas turėtų būti nepriklausomas nuo bendrovės valdymo organų. Kolegialaus organo narių darbui ir sprendimams neturėtų daryti įtakos juos išrinkę asmenys. Bendrovė turėtų užtikrinti, kad kolegialus organas ir jo komitetai būtų aprūpinti pakankamais ištekliais (tarp jų ir finansiniais), reikalingais pareigoms atlikti, įskaitant teisę gauti – ypač iš bendrovės darbuotojų – visą reikiamą informaciją ir	Taip	Bendrovė kolegialūs organai yra nepriklausomi nuo bendrovės valdymo organų, ir bendrovės turimais duomenimis, išlieka nepriklausomi, priimdami sprendimus, turinčius reikšmės Bendrovės veiklai ir strategijai. Bendrovės kolegialūs organai taip pat yra tinkamai aprūpinti visais jų darbui reikalingais ištekliais, įskaitant teisę, prireikus kreiptis ir gauti išorines konsultacijas kolegialaus organo ar (ir) jo komitetų kompetencijai priklausančiais klausimais.

PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS/	Taip ir NE Neaktualu	KOMENTARAS
teisę kreiptis nepriklausomo profesionalaus patarimo į išorinius teisės, apskaitos ar kitokius specialistus kolegialaus organo ir jo komitetų kompetencijai priklausančiais klausimais.
4.7. Kolegialaus organo veikla turėtų būti organizuota taip, kad nepriklausomi kolegialaus organo nariai galėtų turėti didelę įtaką itin svarbiose srityse, kuriose interesų konfliktų galimybė yra ypač didelė. Tokiomis sritimis laikytini klausimai, susiję su bendrovės direktorių skyrimu, atlyginimo bendrovės direktoriams nustatymu ir bendrovės audito kontrole bei įvertinimu. Todėl tuo atveju, kai kolegialaus organo kompetencijai yra priskirti minėti klausimai, šiam organui rekomenduojama suformuoti skyrimo, atlyginimų ir audito komitetus. Bendrovės turėtų užtikrinti, kad skyrimo, atlyginimų ir audito komitetams priskirtos funkcijos būtų vykdomos, tačiau jos gali tas funkcijas sujungti ir sukurti mažiau nei tris komitetus. Tokiu atveju bendrovės turėtų išsamiai paaiškinti, kodėl jos pasirinko alternatyvų požiūrį ir kaip pasirinktas požiūris atitinka trims atskiriems komitetams nustatytus tikslus. Bendrovėse, kurių kolegialus organas turi nedaug narių, trims komitetams skirtas funkcijas gali atlikti pats kolegialus organas, jeigu jis atitinka komitetams keliamus sudėties reikalavimus ir jeigu šiuo klausimu atskleidžia atitinkamą informaciją. Tokiu atveju šio kodekso nuostatos, susijusios su kolegialaus organo komitetais (ypač dėl jų vaidmens, veiklos ir skaidrumo), turėtų būti taikomos, kai tinka, visam kolegialiam organui. 4.8. Pagrindinis komitetų tikslas – didinti kolegialaus organo darbo efektyvumą užtikrinant, kad sprendimai būtų priimami juos tinkamai apsvarsčius, ir padėti organizuoti darbą taip, kad kolegialaus organo sprendimams nedarytų įtakos esminiai interesų konfliktai. Komitetai turėtų teikti kolegialiam organui rekomendacijas, susijusias su kolegialaus organo sprendimu, tačiau galutinį sprendimą priima pats kolegialus organas. Rekomendacija steigti komitetus nesiekiama susiaurinti kolegialaus organo kompetencijos ar perkelti ją komitetams. Kolegialus organas išlieka visiškai atsakingas už savo kompetencijos ribose priimamus sprendimus.	Taip Taip (Audito komiteto atveju)	Bendrovėje veikia Stebėtojų tarybos sudarytas patariamasis organas - Audito komitetas kurio funkcijas, teises, pareigas bei atlygio tvarką yra nustačiusi Stebėtojų taryba. Bendrovės Audito komitetui yra pavestos patariamosios funkcijos, susijusios su audito kontrole bei įvertinimu, ir apimančios finansinių ataskaitų rengimo ir audito atlikimo proceso stebėjimą, jo veiksmingumo bei rekomendacijų įgyvendinimo tikrinimą, vidaus audito funkcijų poreikio analizę ir pan., orientuojantis į Bendrovės teikiamos finansinės informacijos vientisumą bei ypatingą dėmesį skiriant Bendrovės ir jos grupės naudojamų apskaitos metodų tinkamumui ir skaidrumui. Kiti specializuoti komitetai Bendrovėje nėra sudaryti, tačiau už klausimus, susijusius su Bendrovės direktorių skyrimu, atlyginimo Bendrovės direktoriams nustatymu Bendrovėje yra atsakingas kolegialus valdymo organas - Bendrovės valdyba. Valdyba skiria ir atleidžia Bendrovės vadovą, reguliariai vertina kitų Bendrovės direktorių įgūdžius, žinias bei patirtį; svarsto visos Bendrovės atlyginimų (įskaitant skatinimo) sistemų taikymo politiką; nustato visų Bendrovės vadovaujančiųjų darbuotojų, kaip tai apibrėžiama valdybos tvirtinamoje Bendrovės valdymo struktūros apraše (arba darbuotojų pareigybių sąraše), darbo užmokestį, jų premijavimo tvarką. Pagal Bendrovėje susiklosčiusią praktiką, už sprendimų atitinkamais klausimais priėmimą balsuoja dauguma nepriklausomų Valdybos narių. Stebėtojų tarybos sudarytas patariamasis organas – Audito komitetas, susideda iš trijų narių.
4.9. Kolegialaus organo sukurti komitetai turėtų susidėti bent iš trijų narių. Bendrovėse, kuriose kolegialaus organo narių yra nedaug, išimties tvarka komitetai gali būti sudaryti tik iš dviejų narių. Kiekvieno komiteto narių daugumą turėtų sudaryti nepriklausomi kolegialaus organo nariai. Tuo atveju, kai bendrovėje stebėtojų taryba nesudaroma, atlyginimų ir audito komitetai turėtų būti sudaryti išimtinai iš direktorių konsultantų.	Taip (Audito komiteto atveju)	Žr. komentarą, pateiktą dėl 4.7 punkto. Stebėtojų tarybos sudarytas patariamasis organas – Audito komitetas, susideda iš trijų narių. Nuo 2015-02-01 iki 2015-09-14, atsistatydinus vienam Audito komiteto nariui, iki naujo Audito komiteto nario išrinkimo du Audito komiteto nariai buvo nepriklausomi, nuo 2015-09-14 visi Audito komiteto nariai yra nepriklausomi. Apie Audito komiteto sudėties pasikeitimą Bendrovė pranešė akcininkams paskelbdama pranešimus apie esminiu įvykius.

PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS/	Taip ir NE Neaktualu	KOMENTARAS
4.10. Kiekvieno įkurto komiteto įgaliojimus turėtų nustatyti pats kolegialus organas. Komitetai turėtų vykdyti savo pareigas laikydamiesi nustatytų įgaliojimų ir reguliariai informuoti kolegialų organą apie savo veiklą ir jos rezultatus. Kiekvieno komiteto įgaliojimai, apibrėžiantys jo vaidmenį ir nurodantys jo teises bei pareigas, turėtų būti paskelbti bent kartą per metus (kaip dalis informacijos, kurią bendrovė kasmet skelbia apie savo valdymo struktūrą ir praktiką). Bendrovės taip pat kasmet savo metiniame pranešime turėtų skelbti esamų komitetų pranešimus apie jų sudėtį, posėdžių skaičių ir narių dalyvavimą posėdžiuose per praėjusius metus, taip pat apie pagrindines savo veiklos kryptis. Audito komitetas turėtų patvirtinti, kad jį tenkina audito proceso nepriklausomumas, ir trumpai aprašyti veiksmus, kurių buvo imtasi tam, kad prieiti tokios išvados.	Taip	Žr. komentarą, pateiktą dėl 4.7 punkto. Bendrovės veiklos dokumentai nustato, kad Audito komitetas turi reguliariai (ne rečiau kaip du kartu per metus) apie savo veiklą informuoti Stebėtojų tarybą, o kartą per metus pateikti Stebėtojų tarybai savo veiklos ataskaitą. Pagrindinė informacija apie Bendrovė audito komitetą bei jo sudėtį yra skelbiama Bendrovės metiniame pranešime.
4.11. Siekiant užtikrinti komitetų savarankiškumą ir objektyvumą, kolegialaus organo nariai, kurie nėra komiteto nariai, paprastai turėtų turėti teisę dalyvauti komiteto posėdžiuose tik komitetui pakvietus. Komitetas gali pakviesti arba reikalauti, kad posėdyje dalyvautų tam tikri darbuotojai arba ekspertai. Kiekvieno komiteto pirmininkui turėtų būti sudarytos sąlygos tiesiogiai palaikyti ryšius su akcininkais. Atvejus, kuriems esant tai turėtų būti daroma, reikėtų nurodyti komiteto veiklą	Taip	Žr. komentarą, pateiktą dėl 4.7 punkto. Bendrovės veiklos dokumentai numato teisę Audito komiteto nariams pagal poreikį savo nuožiūra kviesti į savo posėdžius Bendrovės atsakingus asmenis bei gauti iš jų reikiamus paaiškinimus. Taip pat Bendrovėje numatyta bei įdiegta anoniminių pranešimų apie Bendrovėje daromus pažeidimus sistema.
reglamentuojančiose taisyklėse. 4.12. Skyrimo komitetas.	Neaktualu
4.12.1. Pagrindinės skyrimo komiteto funkcijos turėtų būti šios: 1) parinkti kandidatus į laisvas valdymo organų narių vietas ir rekomenduoti kolegialiam organui juos svarstyti. Skyrimo komitetas turėtų įvertinti įgūdžių, žinių ir patirties pusiausvyrą valdymo organe, parengti funkcijų ir sugebėjimų, kurių reikia konkrečiam postui, aprašą ir įvertinti įpareigojimui atlikti reikalingą laiką. Skyrimo komitetas taip pat gali vertinti bendrovės akcininkų pasiūlytus kandidatus į kolegialaus organo narius; 2) reguliariai vertinti priežiūros ir valdymo organų struktūrą, dydį, sudėtį ir veiklą, teikti kolegialiam organui rekomendacijas, kaip siekti reikiamų pokyčių; 3) reguliariai vertinti atskirų direktorių įgūdžius, žinias bei patirtį ir apie tai pranešti kolegialiam organui; 4) reikiamą dėmesį skirti tęstinumo planavimui; 5) peržiūrėti valdymo organų politiką dėl vyresniosios vadovybės rinkimo ir skyrimo. 4.12.2. Skyrimo komitetas turėtų apsvarstyti kitų asmenų, įskaitant administraciją ir akcininkus, pateiktus pasiūlymus. Kai sprendžiami klausimai, susiję su vykdomaisiais direktoriais arba valdybos nariais (jei visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas – stebėtojų taryba) ir vyresniąja vadovybe, turėtų būti konsultuojamasi su

PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS/	Taip ir NE Neaktualu	KOMENTARAS
bendrovės vadovu, suteikiant jam teisę teikti pasiūlymus Skyrimo komitetui.
4.13. Atlyginimų komitetas. 4.13.1. Pagrindinės atlyginimų komiteto funkcijos turėtų būti šios: 1) teikti kolegialiam organui svarstyti pasiūlymus dėl	Neaktualu	Žr. komentarą, pateiktą dėl 4.7 punkto.
valdymo organų narių ir vykdomųjų direktorių atlyginimų politikos. Tokia politika turėtų apimti visas atlyginimo formas, įskaitant fiksuotą atlyginimą, nuo veiklos rezultatų priklausančio
atlyginimo sistemas, pensijų modelius ir išeitines išmokas. Pasiūlymai, susiję su nuo veiklos rezultatų priklausančio atlyginimo sistemomis, turėtų būti
pateikiami kartu su rekomendacijomis dėl su tuo susijusių tikslų ir įvertinimo kriterijų, kurių tikslas – tinkamai suderinti vykdomųjų direktorių ir valdymo organų narių atlyginimą su bendrovės kolegialaus organo nustatytais ilgalaikiais akcininkų interesais ir
tikslais; 2) teikti kolegialiam organui pasiūlymus dėl individualių atlyginimų vykdomiesiems
direktoriams ir valdymo organų nariams siekiant, kad jie atitiktų bendrovės atlyginimų politiką ir šių asmenų veiklos įvertinimą. Vykdydamas šią funkciją, komitetas turėtų būti gerai informuotas apie bendrą
atlyginimą, kurį vykdomieji direktoriai ir valdymo organų nariai gauna iš kitų susijusių bendrovių; 3) turėtų užtikrinti, kad individualus atlyginimas vykdomajam direktoriui ir valdymo organo nariui
būtų proporcingas kitų bendrovės vykdomųjų direktorių arba valdymo organų narių ir kitų bendrovės darbuotojų atlyginimui; 4) reguliariai peržiūrėti vykdomųjų direktorių ar
valdymo organų narių atlyginimų nustatymo politiką (taip pat ir akcijomis pagrįsto atlyginimo politiką) bei jos įgyvendinimą;
5) teikti kolegialiam organui pasiūlymus dėl tinkamų sutarčių su vykdomaisiais direktoriais ir valdymo organų nariais formų;
6) padėti kolegialiam organui prižiūrėti, kaip bendrovė laikosi galiojančių nuostatų dėl informacijos, susijusios su atlyginimais, skelbimo (ypač dėl galiojančios atlyginimų politikos ir
direktoriams skiriamo individualus atlyginimo); 7) teikti vykdomiesiems direktoriams ir valdymo organų nariams bendras rekomendacijas dėl
vyresniosios vadovybės (kaip apibrėžta paties kolegialaus organo) atlyginimų dydžio ir struktūros, taip pat stebėti vyresniosios vadovybės atlyginimų dydį ir struktūrą, remiantis atitinkama informacija,
kurią pateikia vykdomieji direktoriai ir valdymo organų nariai. 4.13.2. Tuo atveju, kai reikia spręsti skatinimo klausimą, susijusį su akcijų pasirinkimo sandoriais ar
kitomis su akcijomis susijusiomis skatinimo priemonėmis, kurios gali būti taikomos direktoriams arba kitiems darbuotojams, komitetas turėtų:
1) apsvarstyti bendrą tokių skatinimo sistemų taikymo politiką, ypatingą dėmesį skirdamas

PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS/	Taip ir NE	KOMENTARAS
	Neaktualu
skatinimui, susijusiam su akcijų pasirinkimo
sandoriais, ir pateikti kolegialiam organui su tuo
susijusius pasiūlymus;
2) išnagrinėti informaciją, kuri pateikta šiuo
klausimu bendrovės metiniame pranešime ir
dokumentuose, skirtuose akcininkų susirinkimui;
3) pateikti kolegialiam organui pasiūlymus dėl
pasirinkimo sandorių pasirašant akcijas arba
pasirinkimo sandorių perkant akcijas alternatyvos
apibrėžiant tokios alternatyvos suteikimo priežastis
ir pasekmes.
4.13.3. Atlyginimų komitetas, spręsdamas jo
kompetencijai priskirtus klausimus, turėtų
pasidomėti bent kolegialaus valdymo organo
pirmininko ir (arba) bendrovės vadovo nuomone dėl
kitų vykdomųjų direktorių ir valdymo organų narių atlyginimų.
4.13.4. Atlyginimo komitetas turėtų informuoti
akcininkus apie savo funkcijų vykdymą ir tuo tikslu
dalyvauti metiniame visuotiniame akcininkų
susirinkime.
4.14. Audito komitetas.	Taip	Žr. komentarą, pateiktą dėl 4.7 - 4.10 punktų.
4.14.1. Pagrindinės audito komiteto funkcijos turėtų
būti šios:
1) stebėti bendrovės teikiamos finansinės
informacijos vientisumą, ypatingą dėmesį skiriant
bendrovės ir jos grupės naudojamų apskaitos
metodų tinkamumui ir nuoseklumui (įskaitant
bendrovių grupės finansinių ataskaitų rinkinio
konsolidavimo kriterijus);
2) mažiausiai kartą per metus peržiūrėti vidaus
kontrolės ir rizikos valdymo sistemas, siekiant
užtikrinti, kad pagrindinės rizikos (įskaitant riziką,
susijusią su galiojančių įstatymų ir taisyklių
laikymusi) yra tinkamai nustatytos, valdomos ir apie
jas atskleidžiama informacija;
3) užtikrinti vidaus audito funkcijų veiksmingumą,
be kita ko, teikiant rekomendacijas dėl vidaus audito
padalinio vadovo parinkimo, skyrimo, pakartotinio
skyrimo bei atleidimo ir dėl šio padalinio biudžeto,
taip pat stebint, kaip bendrovės administracija
reaguoja į šio padalinio išvadas ir rekomendacijas. Jei
bendrovėje nėra vidaus audito funkcijos, komitetas
poreikį turėti šią funkciją turėtų įvertinti bent kartą
per metus;
4) teikti kolegialiam organui rekomendacijas,
susijusias su išorės audito įmonės parinkimu,
skyrimu, pakartotiniu skyrimu ir atleidimu (tai atlieka bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas)
bei sutarties su audito įmone sąlygomis. Komitetas
turėtų ištirti situacijas, dėl kurių audito įmonei ar
auditoriui atsiranda pagrindas atsistatydinti, ir
pateikti rekomendacijas dėl tokiu atveju būtinų
veiksmų;
5) stebėti išorės audito įmonės nepriklausomumą ir
objektyvumą, ypač svarbu patikrinti, ar audito įmonė
atsižvelgia į reikalavimus, susijusius su audito
partnerių rotacija, taip pat būtina patikrinti
atlyginimo, kurį bendrovė moka audito įmonei, dydį

PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS/	Taip ir NE
	Neaktualu	KOMENTARAS
ir panašius dalykus. Siekiant užkirsti kelią esminiams
interesų konfliktams, komitetas, remdamasis inter
alia išorės audito įmonės skelbiamais duomenimis
apie visus atlyginimus, kuriuos audito įmonei bei jos
tinklui moka bendrovė ir jos grupė, turėtų nuolat
prižiūrėti ne audito paslaugų pobūdį ir mastą.
Komitetas, vadovaudamasis 2002 m. gegužės 16 d.
Komisijos rekomendacijoje 2002/590/EB įtvirtintais principais ir gairėmis, turėtų nustatyti ir taikyti
formalią politiką, apibrėžiančią ne audito paslaugų
rūšis, kurių pirkimas iš audito įmonės yra: a)
neleidžiamas; b) leidžiamas komitetui išnagrinėjus ir
c) leidžiamas be kreipimosi į komitetą;
6) tikrinti išorės audito proceso veiksmingumą ir
administracijos reakciją į rekomendacijas, kurias
audito įmonė pateikia laiške vadovybei.
4.14.2. Visi komiteto nariai turėtų būti aprūpinti
išsamia informacija, susijusia su specifiniais
bendrovės apskaitos, finansiniais ir veiklos
ypatumais. Bendrovės administracija turėtų
informuoti audito komitetą apie svarbių ir neįprastų
sandorių apskaitos būdus, kai apskaita gali būti
vykdoma skirtingais būdais. Šiuo atveju ypatingas
dėmesys turėtų būti skiriamas bendrovės veiklai ofšoriniuose centruose ir (ar) per specialios
paskirties įmones (organizacijas) vykdomai veiklai
bei tokios veiklos pateisinimui.
4.14.3. Audito komitetas turėtų nuspręsti, ar jo
posėdžiuose turi dalyvauti (jei taip, tai kada)
kolegialaus valdymo organo pirmininkas, bendrovės
vadovas, vyriausiasis finansininkas (arba viršesni
darbuotojai, atsakingi už finansus bei apskaitą),
vidaus auditorius ir išorės auditorius. Komitetas
turėtų turėti galimybę prireikus susitikti su
atitinkamais asmenimis, nedalyvaujant
vykdomiesiems direktoriams ir valdymo organų
nariams.
4.14.4. Vidaus ir išorės auditoriams turėtų būti
užtikrinti ne tik veiksmingi darbiniai santykiai su
administracija, bet ir neribotos galimybės susisiekti su kolegialiu organu. Šiuo tikslu audito komitetas
turėtų veikti kaip pagrindinė instancija ryšiams su
vidaus ir išorės auditoriais palaikyti.
4.14.5. Audito komitetas turėtų būti informuotas apie
vidaus auditorių darbo programą ir gauti vidaus
audito ataskaitas arba periodinę santrauką. Audito
komitetas taip pat turėtų būti informuotas apie
išorės auditorių darbo programą ir turėtų iš audito
įmonės gauti ataskaitą, kurioje būtų aprašomi visi
ryšiai tarp nepriklausomos audito įmonės ir
bendrovės bei jos grupės. Komitetas turėtų laiku
gauti informaciją apie visus su bendrovės auditu
susijusius klausimus.
4.14.6. Audito komitetas turėtų tikrinti, ar bendrovė laikosi galiojančių nuostatų, reglamentuojančių
darbuotojų galimybę pateikti skundą arba
anonimiškai pranešti apie įtarimus, kad bendrovėje
daromi svarbūs pažeidimai (dažniausiai pranešama
nepriklausomam kolegialaus organo nariui), ir

PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS/	Taip ir NE Neaktualu	KOMENTARAS
turėtų užtikrinti, kad būtų nustatyta tvarka proporcingam ir nepriklausomam tokių klausimų tyrimui ir atitinkamiems tolesniems veiksmams. 4.14.7. Audito komitetas turėtų teikti kolegialiam organui savo veiklos ataskaitas bent kartą per šešis mėnesius, tuo metu, kai tvirtinamos metinės ir pusės metų ataskaitos.
4.15. Kiekvienais metais kolegialus organas turėtų atlikti savo veiklos įvertinimą. Jis turėtų apimti kolegialaus organo struktūros, darbo organizavimo ir gebėjimo veikti kaip grupė vertinimą, taip pat kiekvieno kolegialaus organo nario ir komiteto kompetencijos ir darbo efektyvumo vertinimą bei vertinimą, ar kolegialus organas pasiekė nustatytų veiklos tikslų. Kolegialus organas turėtų bent kartą per metus paskelbti (kaip dalį informacijos, kurią bendrovė kasmet skelbia apie savo valdymo struktūras ir praktiką) atitinkamą informaciją apie savo vidinę organizaciją ir veiklos procedūras, taip pat nurodyti, kokius esminius pokyčius nulėmė kolegialaus organo atliktas savo veiklos įvertinimas.	Taip	Bendrovės vidaus dokumentuose tiesiogiai nėra numatytas atskiras priežiūros funkcijas vykdančių kolegialių organų veiklos vertinimas, kadangi to nereikalauja LR teisės aktai, tačiau nuo 2015-06-12 Bendrovės valdyba nusprendė kiekvienais metais atlikti savo veiklos vertinimą ir 2015-06-12 pirmasis vertinimas buvo atliktas, remiantis Valstybės koordinavimo centro parengtomis Valdybos savo veiklos vertinimo gairėmis, vertinime atsižvelgiant į darbo organizavimo ir gebėjimo veikti kaip grupei, kiekvieno valdybos nario kompetencijos ir darbo efektyvumo aspektus, bei vertinimą, ar valdyba pasiekė nustatytų veiklos tikslų. Informacija apie Bendrovės kolegialių organų vidinę organizaciją ir veiklos procedūras kiekvienais metais paskelbiama Bendrovės metiniame pranešime. Bendrovė kelia tikslą 2016 m. gerinti informacijos paskelbimą apie Bendrovės vidinę organizaciją ir veiklos
		procedūras, nurodant, kokius esminius pokyčius nulėmė kolegialių organų atlikti savo veiklos įvertinimai.
V principas: Bendrovės kolegialių organų darbo tvarka ir sprendimų priėmimą, skatinti aktyvų bendrovės organų bendradarbiavimą.		Bendrovėje nustatyta kolegialių priežiūros ir valdymo organų darbo tvarka turėtų užtikrinti efektyvų šių organų darbą
5.1. Bendrovės kolegialiems priežiūros ir valdymo organams (šiame principe sąvoka kolegialūs organai apima tiek kolegialius priežiūros, tiek valdymo organus) vadovauja šių organų pirmininkai. Kolegialaus organo pirmininkas yra atsakingas už	Taip	Bendrovėje šią nuostatą įgyvendina kolegialaus priežiūros organo – Stebėtojų tarybos pirmininkas, ir valdymo organo – Valdybos pirmininkas. 2015 m. Bendrovėje nesant išrinkto nuolatinio Valdybos
kolegialaus organo posėdžių tinkamą sušaukimą. Pirmininkas turėtų užtikrinti tinkamą visų kolegialaus organo narių informavimą apie šaukiamą posėdį ir posėdžio darbotvarkę. Jis taip pat turėtų užtikrinti tinkamą vadovavimą kolegialaus organo posėdžiams bei tvarką ir darbingą atmosferą posėdžio metu.		pirmininko, ir todėl, kiekvieną kartą ad hoc principu Valdybos posėdžio pirmininku renkant vieną iš Valdybos narių, Bendrovės įstatų nustatyta tvarka Valdybos posėdis buvo šaukiami kelių valdybos narių iniciatyva.
5.2. Bendrovės kolegialių organų posėdžius rekomenduojama rengti atitinkamu periodiškumu, pagal iš anksto patvirtintą grafiką. Kiekviena bendrovė pati sprendžia, kokiu periodiškumu šaukti kolegialių organų posėdžius, tačiau rekomenduojama juos rengti tokiu periodiškumu, kad būtų užtikrintas nepertraukiamas esminių bendrovės valdymo klausimų sprendimas. Bendrovės stebėtojų tarybos posėdžiai turėtų būti šaukiami bent kartą per metų ketvirtį, o bendrovės valdybos posėdžiai – bent kartą per mėnesį.	Taip	Bendrovės veiklos dokumentai numato, kad Bendrovės stebėtojų tarybos posėdžiai šaukiami ne rečiau kaip kartą per ketvirtį, pagal poreikį, o eiliniai valdybos posėdžiai organizuojami pagal valdybos patvirtintą planą, kuris ataskaitiniu laikotarpiu numatė Valdybos posėdžių dažnumą – vieną kartą per kalendorinį mėnesį arba dažniau, tuo būdu užtikrinant nepertraukiamą esminių Bendrovės valdymo klausimų sprendimą.

PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS/	Taip ir NE Neaktualu	KOMENTARAS
5.3. Kolegialaus organo nariai apie šaukiamą posėdį turėtų būti informuojami iš anksto, kad turėtų pakankamai laiko tinkamai pasirengti posėdyje nagrinėjamų klausimų svarstymui ir galėtų vykti naudinga diskusija, po kurios būtų priimami tinkami sprendimai. Kartu su pranešimu apie šaukiamą posėdį kolegialaus organo nariams turėtų būti pateikta visa reikalinga, su posėdžio darbotvarke susijusi medžiaga. Darbotvarkė posėdžio metu neturėtų būti keičiama ar papildoma, išskyrus atvejus, kai posėdyje dalyvauja visi kolegialaus organo nariai arba kai neatidėliotinai reikia spręsti svarbius bendrovei klausimus.	Taip	Bendrovė laikosi šioje rekomendacijoje išvardintų nuostatų. Kolegialaus organo nariai kartu su šaukimu į posėdį gauna ir pranešimą apie šaukiamo posėdžio darbotvarkę. Bendrovės veiklos dokumentuose nustatyta tvarka ir terminais, Bendrovės kolegialiems organams, kai yra priimamas sprendimas, nustatyta forma yra teikiama rašytinė informacija apie svarstomą klausimą, o kai informacija teikiama tik kolegialaus organo žiniai – pagal poreikį. Bendrovės praktikoje, posėdžio darbotvarkė posėdžio metu keičiama ar pildoma tik tais atvejais, kai posėdyje dalyvaujant visiems kolegialaus organo nariams, neatidėliotinai reikia spręsti svarbius Bendrovei klausimus arba visi kolegialaus organo nariai yra išreiškę savo sutikimą su tokiu darbotvarkės pakeitimu ar papildymu.
5.4. Siekiant koordinuoti bendrovės kolegialių organų darbą bei užtikrinti efektyvų sprendimų priėmimo procesą, bendrovės kolegialių priežiūros ir valdymo organų pirmininkai turėtų tarpusavyje derinti šaukiamų posėdžių datas, jų darbotvarkes, glaudžiai bendradarbiauti spręsdami kitus su bendrovės valdymu susijusius klausimus. Bendrovės stebėtojų tarybos posėdžiai turėtų būti atviri bendrovės valdybos nariams, ypač tais atvejais, kai posėdyje svarstomi klausimai, susiję su valdybos narių atšaukimu, atsakomybe, atlyginimo nustatymu.	Taip	Bendrovė laikosi šioje rekomendacijoje išvardintų nuostatų. Esant poreikiui, susiklosčiusioje Bendrovės praktikoje taip pat yra šaukiami bendri Bendrovės valdymo ir priežiūros organų posėdžiai.
VI principas: Nešališkas akcininkų traktavimas ir akcininkų teisės traktavimą. Bendrovės valdymo sistema turėtų apsaugoti akcininkų teises.		Bendrovės valdymo sistema turėtų užtikrinti nešališką visų akcininkų, įskaitant smulkiuosius bei užsieniečius,
6.1. Rekomenduojama, kad bendrovės kapitalą sudarytų tik tokios akcijos, kurios jų turėtojams suteikia vienodas balsavimo, nuosavybės, dividendų ir kitas teises.	Taip	Bendrovės kapitalą sudaro paprastosios vardinės akcijos, visiems bendrovės akcijų savininkams suteikiančios vienodas teises.
6.2. Rekomenduojama sudaryti investuotojams sąlygas iš anksto, t.y. prieš perkant akcijas, susipažinti su išleidžiamų naujų ar jau išleistų akcijų suteikiamomis teisėmis.	Taip	Bendrovė laikosi šioje rekomendacijoje išvardintų nuostatų.
6.3. Bendrovei ir jos akcininkams svarbūs sandoriai, tokie kaip bendrovės turto perleidimas, investavimas, įkeitimas ar kitoks apsunkinimas, turėtų gauti visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimą. Visiems akcininkams turėtų būti sudarytos vienodos galimybės susipažinti ir dalyvauti priimant bendrovei svarbius sprendimus, įskaitant paminėtų sandorių tvirtinimą.	Taip	Pagal LR Akcinių bendrovių įstatymą ir Bendrovės įstatus visi svarbūs sandoriai, o nustatytais atvejais ir šių sandorių pagrindinės sąlygos, yra tvirtinami Valdybos, o Akcinių bendrovių įstatymo nustatytais atvejais tokiems Valdybos sprendimams papildomai gaunamas ir visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimas.
6.4. Visuotinių akcininkų susirinkimų sušaukimo ir vedimo procedūros turėtų sudaryti akcininkams lygias galimybes dalyvauti susirinkime ir neturėtų pažeisti akcininkų teisių bei interesų. Pasirinkta visuotinio akcininkų susirinkimo vieta, data ir laikas neturėtų užkirsti kelio aktyviam akcininkų dalyvavimui susirinkime. Visiems bendrovės akcininkams dar iki visuotinio akcininkų susirinkimo turėtų būti suteikta galimybė užduoti bendrovės priežiūros ir valdymo organų nariams klausimus, susijusius su visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarke, ir gauti atsakymus į juos.	Taip	Visi bendrovės akcininkai yra informuojami apie visuotinio akcininkų susirinkimo datą, vietą ir laiką, nustatyta tvarka viešai iš anksto, teisės aktų nustatytais terminais, paskelbiant apie šaukiamą visuotinį akcininkų susirinkimą, jo darbotvarkę AB Nasdaq Vilnius vertybinių popierių biržos informacijos atskleidimo sistemoje bei Bendrovės tinklapyje (www.oil.lt). Visiems bendrovės akcininkams iki visuotinio akcininkų susirinkimo sudaroma galimybė gauti informaciją, susijusią su visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarke, užduoti klausimus, susijusius su visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarke, gauti atsakymus į juos.

PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS/	Taip ir NE Neaktualu	KOMENTARAS
6.5. Rekomenduojama visuotiniam akcininkų susirinkimui parengtus dokumentus, įskaitant susirinkimo sprendimų projektus, iš anksto paskelbti viešai prieinamai bendrovės interneto tinklapyje. Visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą po jo pasirašymo ir (ar) priimtus sprendimus taip pat rekomenduojama paskelbti viešai prieinamai bendrovės interneto tinklapyje. Siekiant užtikrinti užsieniečių teisę susipažinti su informacija, esant galimybei, šioje rekomendacijoje paminėti dokumentai turėtų būti skelbiami ir anglų kalba ir (ar) kitomis užsienio kalbomis. Bendrovės interneto tinklapyje viešai prieinamai gali būti skelbiama ne visa dokumentų apimtis, jei jų viešas paskelbimas galėtų pakenkti bendrovei arba būtų atskleistos bendrovės komercinės paslaptys.	Taip	Visuotiniam akcininkų susirinkimui parengtus dokumentus, įskaitant susirinkimo sprendimų projektus, bendrovė iš anksto, teisės aktų nustatytais terminais viešai atskleidžia per AB Nasdaq Vilnius vertybinių popierių biržos informacijos atskleidimo sistemą bei skelbia Bendrovės tinklapyje (www.oil.lt). Visuotinio akcininkų susirinkimo priimti sprendimai taip pat atskleidžia per AB Nasdaq Vilnius vertybinių popierių biržos informacijos atskleidimo sistemą bei skelbia Bendrovės tinklapyje (www.oil.lt). Nurodyta informacija bei dokumentai AB Nasdaq Vilnius vertybinių popierių biržos informacijos atskleidimo sistemoje yra skelbiami lietuvių ir anglų kalbomis.
6.6. Akcininkams turėtų būti sudarytos galimybės balsuoti akcininkų susirinkime asmeniškai jame dalyvaujant arba nedalyvaujant. Akcininkams neturėtų būti daroma jokių kliūčių balsuoti iš anksto raštu, užpildant bendrąjį balsavimo biuletenį.	Taip	Bendrovės akcininkai gali įgyvendinti teisę dalyvauti akcininkų susirinkime tiek asmeniškai, tiek per atstovą, jeigu asmuo turi tinkamai teisės aktų nustatyta tvarka įformintą įgaliojimą. Bendrovė taip pat sudaro visas sąlygas akcininkams iš anksto balsuoti raštu, užpildant ir pateikiant Bendrovei bendrąjį balsavimo biuletenį.
6.7. Siekiant padidinti akcininkų galimybes dalyvauti akcininkų susirinkimuose, bendrovėms rekomenduojama balsavimo procese plačiau taikyti modernias technologijas ir tokiu būdu sudaryti akcininkams galimybę balsuoti akcininkų susirinkimuose naudojantis telekomunikacijų galiniais įrenginiais. Tokiais atvejais turi būti užtikrintas telekomunikacijų įrenginių saugumas, teksto apsauga, galimybė identifikuoti balsuojančio asmens parašą. Be to, bendrovės galėtų sudaryti sąlygas akcininkams, ypač užsieniečiams, akcininkų susirinkimus stebėti pasinaudojant modernių technologijų priemonėmis.	Neaktualu	Atsižvelgiant į akcininkų struktūrą (kontrolinis akcijų paketas priklauso LR valstybei) bei galiojančias akcininkų susirinkimo organizavimo taisykles, kurios užtikrina pilna visuotinio akcininkų susirinkimo medžiagos išankstinį paskelbimą bei akcininkų priimtų sprendimų viešumą (skelbiant visą šią informaciją AB Nasdaq Vilnius vertybinių popierių biržos tinklapyje) bei galimybę iš anksto balsuoti raštu, nėra būtinybės diegti atskiros papildomai brangiai kainuojančios IT sistemos, kuri sudarytų akcininkams galimybę balsuoti akcininkų susirinkimuose naudojantis telekomunikacijų galiniais įrenginiais.
VII principas: Interesų konfliktų vengimas ir atskleidimas
		Bendrovės valdymo sistema turėtų skatinti bendrovės organų narius vengti interesų konfliktų bei užtikrinti skaidrų ir
efektyvų bendrovės organų narių interesų konfliktų atskleidimo mechanizmą.
7.1. Bendrovės priežiūros ir valdymo organo narys turėtų vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti bendrovės interesams. Jeigu tokia situacija vis dėlto atsirado, bendrovės priežiūros ar valdymo organo narys turėtų per protingą terminą pranešti kitiems to paties organo nariams arba jį išrinkusiam bendrovės organui, arba bendrovės akcininkams apie tokią interesų prieštaravimo situaciją, nurodyti interesų pobūdį ir, jeigu įmanoma, vertę.	Taip	Bendrovės priežiūros ir valdymo organų narių pareiga, elgtis taip, kad nekiltų interesų konfliktas su Bendrove, yra įtvirtinta Bendrovės įstatuose bei kituose Bendrovės veiklos dokumentuose. Tuo tikslu, Bendrovės priežiūros ir valdymo organų nariai teikia juos išrinkusiam Bendrovės organui bei pačiai Bendrovei deklaracijas apie interesų konflikto nebuvimą bei privalo nedelsiant informuoti apie bet kokį šiose deklaracijose atskleistų aplinkybių pasikeitimą. Ataskaitiniu laikotarpiu nėra žinoma nei vieno interesų konflikto tarp Bendrovės ir jos priežiūros ar valdymo organo nario atvejo.
7.2. Bendrovės priežiūros ir valdymo organo narys negali painioti bendrovės turto, kurio naudojimas	Taip	Žr. komentarą, pateiktą dėl 7.1 punkto.
specialiai su juo nėra aptartas, su savo turtu arba naudoti jį arba informaciją, kurią jis gauna būdamas bendrovės organo nariu, asmeninei naudai ar trečiojo asmens naudai gauti be bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo ar jo įgalioto kito bendrovės organo sutikimo.

PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS/	Taip ir NE Neaktualu	KOMENTARAS
7.3. Bendrovės priežiūros ir valdymo organo narys gali sudaryti sandorį su bendrove, kurios organo narys jis yra. Apie tokį sandorį (išskyrus mažareikšmius dėl nedidelės jų vertės arba sudarytus vykdant įprastinę bendrovės veiklą bei standartinėmis sąlygomis) jis privalo nedelsdamas raštu arba žodžiu, įrašant tai į posėdžio protokolą, pranešti kitiems to paties organo nariams arba jį išrinkusiam bendrovės organui, arba bendrovės akcininkams. Šioje rekomendacijoje įvardytų sandorių sudarymui taip pat taikoma 4.5 rekomendacija.	Taip	Ataskaitiniu laikotarpiu Bendrovės priežiūros ir valdymo organų nariai buvo sudarę su Bendrove tik šiuos sandorius – konfidencialumo sutartis (įsipareigojimus), o nepriklausomi kolegialių organų nariai – ir dėl atlygio už veiklą Bendrovės kolegialiame organe pagal juos išrinkusio organo nustatytas sąlygas. Bendrovės generalinis direktorius taip pat yra su Bendrove sudaręs darbo sutartį Bendrovės valdybos patvirtintomis sąlygomis. Jokių kitokių sandorių tarp Bendrovės ir jos kolegialių organų narių ataskaitiniais metais nebuvo.
7.4. Bendrovės priežiūros ir valdymo organo narys turėtų susilaikyti nuo balsavimo, kai priimami sprendimai dėl sandorių ar kitokių klausimų, su kuriais jis susijęs asmeniniu ar dalykiniu interesu.	Taip	Bendrovės valdybos nariai yra supažindinti su šiomis nuostatomis ir turi pareigą laikytis šių rekomendacijų. Pagal Bendrovėje susiklosčiusią praktiką Bendrovės valdymo ir priežiūros organų nariai nusišalina, tiek, kai priimami sprendimai, tiek ir tais atvejais, kai kolegialiame organe, svarstomi (kaip informacija žiniai) sandoriai ir (ar) klausimai, su kuriais kolegialaus organo narys susijęs asmeniniu arba dalykiniu interesu.
VIII principas: Bendrovės atlyginimų politika užtikrinti bendrovės atlyginimų politikos bei direktorių atlyginimų viešumą ir skaidrumą.		Bendrovėje nustatyta atlyginimų politikos bei direktorių atlyginimų tvirtinimo, peržiūrėjimo ir paskelbimo tvarka turėtų užkirsti kelią galimiems interesų konfliktams ir piktnaudžiavimui nustatant direktorių atlyginimus, taip pat
8.1. Bendrovė turėtų paskelbti savo atlyginimų politikos ataskaitą (toliau – atlyginimų ataskaita). Ši ataskaita turėtų būti paskelbta kaip bendrovės metinio pranešimo dalis. Atlyginimų ataskaita taip pat turėtų būti skelbiama bendrovės interneto tinklapyje.	Taip	Bendrovė neturi patvirtintos formalios atlyginimų politikos, tačiau Kolektyvinės sutarties apimtyje yra patvirtinti darbo apmokėjimo nuostatai, kurių esminiai principai pateikiami metiniame pranešime, skirsnyje apie darbuotojus. Taip pat informacija apie Bendrovės direktorių pagrindinius atlygio mokėjimo principus, atlyginimų nustatymo bei skatinimo ir premijavimo tvarkas atskleidžiama ataskaitinių metų metiniame pranešime. Informacija apie Bendrovėje per ataskaitinius metus priskaičiuotą vidutinį mėnesinį darbo užmokestį (įskaitant pagal atskiras darbuotojų kategorijas) skelbiama interneto puslapyje www.oil.lt .
8.2. Atlyginimų ataskaitoje daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama bendrovės direktorių atlyginimų politikai ateinančiais, o kur tinka – ir tolesniais, finansiniais metais. Joje taip pat turėtų būti apžvelgiama, kaip atlyginimų politika buvo įgyvendinama praėjusiais finansiniais metais. Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas esminiams bendrovės atlyginimų politikos pokyčiams, lyginant su praėjusiais finansiniais metais.	Neaktualu	Žiūrėti 8.1. punkto komentarą. Metiniame pranešime nėra pateikiama Bendrovės direktorių atlyginimų politika ateinantiems ir tolesniems metams. Metiniame pranešime pateikiama informacija apie Bendrovės organų nariams ir vadovams priskaičiuotas pinigų sumas ar kitas kompensacijas (jei tokių yra) bei atlyginimų mokėjimo nuostatas, skatinimo bei premijavimo tvarkas.
8.3. Atlyginimų ataskaitoje turėtų būti pateikta bent ši informacija: 1) direktorių atlyginimų kintamų ir nekintamų sudedamųjų dalių santykis ir jo paaiškinimas; 2) pakankama informacija apie veiklos rezultatų vertinimo kriterijus, kuriais grindžiama teisė dalyvauti akcijų pasirinkimo sandoriuose, teisė į akcijas arba kintamas sudedamąsias atlyginimo dalis; 3) paaiškinimas, kuo pasirinkti veiklos rezultatų vertinimo kriterijai naudingi ilgalaikiams bendrovės interesams; 4) metodų, taikomų siekiant nustatyti, ar tenkinami veiklos rezultatų vertinimo kriterijai, paaiškinimas;	Taip	Informacija pateikiama Bendrovės metiniame pranešime.

PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS/	Taip ir NE Neaktualu	KOMENTARAS
5) pakankamai išsami informacija apie kintamos sudedamosios atlyginimo dalies mokėjimo atidėjimo laikotarpius; 6) pakankama informacija apie atlyginimo ir veiklos rezultatų ryšį; 7) pagrindiniai metinių premijų sistemos ir bet kurios kitos ne pinigais gaunamos naudos kriterijai ir jų pagrindimas;
8) pakankamai išsami informacija apie išeitinių išmokų politiką;
9) pakankamai išsami informacija apie akcijomis pagrįsto atlyginimo teisių suteikimo laikotarpį, kaip nurodyta 8.13 punkte;
10) pakankamai išsami informacija apie akcijų išlaikymą po teisių suteikimo, kaip nurodyta 8.15 punkte;
11) pakankamai išsami informacija apie panašių bendrovių grupių, kurių atlyginimo nustatymo politika buvo analizuojama siekiant nustatyti susijusios bendrovės atlyginimų nustatymo politiką, sudėtį. 12) direktoriams skirtos papildomos pensijos arba ankstyvo išėjimo į pensiją schemos pagrindinių
savybių aprašymas; 13) atlyginimų ataskaitoje neturėtų būti komerciniu
požiūriu neskelbtinos informacijos.
8.4. Atlyginimų ataskaitoje taip pat turėtų būti apibendrinama ir paaiškinama bendrovės politika, susijusi su sutarčių, sudaromų su vykdomaisiais direktoriais ir valdymo organų nariais, sąlygomis. Tai turėtų apimti, inter alia, informaciją apie sutarčių su vykdomaisiais direktoriais ir valdymo organų nariais trukmę, taikomus pranešimo apie išėjimą iš darbo terminus ir išsamią informaciją apie išeitines ir kitas išmokas, susijusias su sutarčių su vykdomaisiais direktoriais ir valdymo organų nariais nutraukimu pirma laiko.	Taip	Informacija pateikiama Bendrovės metiniame pranešime (papildomos išmokos jei tokios buvo).
8.5. Visa atlyginimo suma ir kita nauda, skiriama atskiriems direktoriams atitinkamais finansiniais metais, turėtų būti išsamiai paskelbiama atlyginimų ataskaitoje. Šiame dokumente turėtų būti pateikta bent 8.5.1–8.5.4 punktuose nurodyta informacija apie kiekvieną asmenį, kuris bendrovėje ėjo direktoriaus pareigas bet kuriuo atitinkamų finansinių metų laikotarpiu. 8.5.1. Turėtų būti pateikta tokia su atlyginimais ir (arba) tarnybinėmis pajamomis susijusi informacija: 1) bendra atlyginimo suma, sumokėta arba mokėtina direktoriui už paslaugas, suteiktas praėjusiais finansiniais metais, įskaitant, jei taikoma, dalyvavimo mokesčius, nustatytus metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime; 2) atlyginimas ir privilegijos, gautos iš bet kurios įmonės, priklausančios tai pačiai grupei;	Taip

PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS/	Taip ir NE Neaktualu	KOMENTARAS
3) atlyginimas, mokamas kaip pelno dalis ir (arba)	Taip
premijos, bei priežastys, dėl kurių tokios premijos ir
(arba) pelno dalis buvo paskirtos;
4) jei tai leidžiama pagal įstatymus, kiekvienas esminis papildomas atlyginimas, mokamas
direktoriams už specialias paslaugas, kurios
nepriklauso įprastinėms direktoriaus funkcijoms;
5) kompensacija, gautina arba sumokėta kiekvienam
vykdomajam direktoriui ar valdymo organų nariui,
pasitraukusiam iš savo pareigų praėjusiais finansiniais metais;
6) bendra apskaičiuota naudos, kuri laikoma
atlyginimu ir suteikiama ne pinigais, vertė, jeigu tokia
nauda neturi būti nurodyta pagal 1–5 punktus.
8.5.2. Turėtų būti pateikiama ši informacija, susijusi su akcijomis ir (arba) teisėmis dalyvauti akcijų
pasirinkimo sandoriuose, ir (arba) su visomis
kitomis darbuotojų skatinimo akcijomis sistemomis:
1) praėjusiais finansiniais metais bendrovės
pasiūlytų akcijų pasirinkimo sandorių arba suteiktų
akcijų skaičius ir taikymo sąlygos; 2) akcijų pasirinkimo sandorių skaičius, realizuotas
per praėjusius finansinius metus, nurodant
kiekvieno sandorio akcijų skaičių bei realizavimo
kainą, arba dalyvavimo darbuotojų skatinimo
akcijomis sistemoje vertė finansinių metų pabaigoje; 3) finansinių metų pabaigoje nerealizuotas akcijų
pasirinkimo sandorių skaičius, jų realizavimo kaina,
realizavimo data ir pagrindinės teisių įgyvendinimo
sąlygos;
4) visi esamų akcijų pasirinkimo sandorių sąlygų
pokyčiai ateinančiais finansiniais metais. 8.5.3. Turėtų būti pateikiama ši su papildomų pensijų
schemomis susijusi informacija:
1) kai pensijų schema yra apibrėžtų išmokų, pagal ją
direktorių sukauptų išmokų pokyčiai atitinkamais
finansiniais metais; 2) kai pensijų schema yra apibrėžtų įmokų, išsami
informacija apie įmokas, kurias už direktorių
sumokėjo arba turėtų sumokėti bendrovė
atitinkamais finansiniais metais.
8.5.4. Turėtų būti nurodytos sumos, kurias bendrovė
arba bet kuri dukterinė bendrovė ar įmonė, įtraukta
į bendrovės konsoliduotųjų finansinių ataskaitų
rinkinį, išmokėjo kaip paskolas, išankstines išmokas
ir garantijas kiekvienam asmeniui, kuris ėjo direktoriaus pareigas bet kuriuo atitinkamų
finansinių metų laikotarpiu, įskaitant nesumokėtas
sumas ir palūkanų normą.
8.6. Nemenkinant organų, atsakingų už direktorių	Neaktualu	Žiūrėti 8.1. punkto komentarą.
atlyginimų nustatymą, vaidmens, atlyginimų politika
arba bet kuris esminis atlyginimų politikos pokytis
turėtų būti įtraukiamas į metinio visuotinio
akcininkų susirinkimo darbotvarkę. Atlyginimų
ataskaita turėtų būti pateikiama akcininkų
balsavimui metiniame visuotiniame akcininkų
susirinkime. Balsavimas gali būti privalomojo arba
patariamojo pobūdžio.
8.7. Kintamų sudedamųjų atlyginimo dalių skyrimas	Taip	Metinės premijos dydis priklauso nuo iš anksto numatytų
turėtų priklausyti nuo iš anksto nustatytų ir		ir išmatuojamų veiklos rezultatų, t.y. nuo planuoto grynojo
išmatuojamų veiklos rezultatų vertinimo kriterijų.		pelno viršijimo ir nuo iškeltų metinių tikslų įgyvendinimo
		laipsnio.

PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS/	Taip ir NE	KOMENTARAS
	Neaktualu
8.8. Schemoms, pagal kurias direktoriams	Neaktualu	Bendrovė ataskaitiniais metais netaikė schemų, pagal
atlyginama akcijomis, akcijų pasirinkimo sandoriais		kurias Bendrovės direktoriams būtų atlyginama akcijomis,
ar kitomis teisėmis įsigyti akcijų arba būti		akcijų pasirinkimo sandoriais ar kitomis teisėmis įsigyti
atlyginamam remiantis akcijų kainų pokyčiais, iki jų		akcijų, taip pat nebuvo atlyginama remiantis akcijų kainų
taikymo pradžios turėtų pritarti akcininkai		pokyčiais. To nenumato nei esama vadovaujančiu
metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime		darbuotojų darbo apmokėjimo tvarka, nei darbo sutartys
priimdami atitinkamą sprendimą. Pritarimas turėtų		su direktoriais ir kitais Bendrovės darbuotojais.
būti susijęs su pačia schema ir akcininkai neturėtų
spręsti dėl atskiriems direktoriams pagal tą schemą
suteikiamos akcijomis pagrįstos naudos. Visiems
esminiams schemų sąlygų pakeitimams iki jų taikymo pradžios taip pat turėtų pritarti akcininkai,
priimdami sprendimą metiniame visuotiniame
akcininkų susirinkime. Tokiais atvejais akcininkai
turėtų būti informuoti apie visas siūlomų pakeitimų
sąlygas ir gauti paaiškinimą apie siūlomų pakeitimų
poveikį.
8.9. Į susitarimus su vykdomaisiais direktoriais arba	Neaktualu	Žr. komentarą, pateiktą dėl 8.8 punkto.
valdymo organų nariais turėtų būti įtraukta nuostata,
leidžianti bendrovei susigrąžinti kintamą
sudedamąją atlyginimo dalį, kuri buvo išmokėta
remiantis duomenimis, kurie vėliau pasirodė
akivaizdžiai neteisingi.
8.10. Išeitinės išmokos neturėtų viršyti nustatytos
sumos arba nustatyto metinių atlyginimų skaičiaus ir
apskritai neturėtų būti didesnės negu dvejų metų
nekintamos atlyginimo dalies arba jos ekvivalento
suma.
8.11. Išeitinės išmokos neturėtų būti mokamos, jei
darbo sutartis nutraukiama dėl blogų veiklos
rezultatų.
8.12. Be to, turėtų būti atskleidžiama informacija,
susijusi su parengiamuoju ir sprendimų priėmimo
procesu, kurio metu nustatoma bendrovės direktorių
atlyginimų politika. Informacija turėtų apimti
duomenis, jei taikoma, apie atlyginimo komiteto
įgaliojimus ir sudėtį, su bendrove nesusijusių
konsultantų, kurių paslaugomis naudotasi nustatant
atlyginimų politiką, vardus ir pavardes bei metinio
visuotinio akcininkų susirinkimo vaidmenį.
8.13. Tuo atveju, kai atlyginimas yra pagrįstas akcijų	Neaktualu	Žr. komentarą, pateiktą dėl 8.8 punkto.
skyrimu, teisė į akcijas neturėtų būti suteikiama
mažiausiai trejus metus po jų skyrimo.
8.14. Akcijų pasirinkimo sandoriais ar kitomis	Neaktualu	Žr. komentarą, pateiktą dėl 8.8 punkto.
teisėmis įsigyti akcijų arba gauti atlygį, pagrįstą
akcijų kainos pokyčiais, neturėtų būti naudojamasi
mažiausiai trejus metus po jų skyrimo. Teisės į
akcijas suteikimas ir teisė pasinaudoti akcijų
pasirinkimo sandoriais arba kitomis teisėmis įsigyti
akcijų arba gauti atlygį, pagrįstą akcijų kainos
pokyčiais, turėtų priklausyti nuo iš anksto nustatytų
ir išmatuojamų veiklos rezultatų vertinimo kriterijų.
8.15. Po teisių suteikimo direktoriai turėtų išlaikyti	Neaktualu	Žr. komentarą, pateiktą dėl 8.8 punkto.
tam tikrą skaičių akcijų iki jų kadencijos pabaigos,
priklausomai nuo poreikio padengti kokias nors
išlaidas, susijusias su akcijų įsigijimu. Akcijų, kurias
reikia išlaikyti, skaičius turi būti nustatytas, pavyzdžiui, dviguba bendro metinio atlyginimo
(nekintamoji plius kintamoji dalis) vertė.

PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS/	Taip ir NE Neaktualu	KOMENTARAS
8.16. Į direktorių konsultantų arba stebėtojų tarybos narių atlyginimą neturėtų būti įtraukiami akcijų pasirinkimo sandoriai.	Neaktualu	Žr. komentarą, pateiktą dėl 8.8 punkto.
8.17. Akcininkai, visų pirma instituciniai akcininkai, turėtų būti skatinami dalyvauti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose ir balsuoti direktorių atlyginimų nustatymo klausimais.	Neaktualu	Direktorių atlyginimų nustatymo funkciją atlieką Bendrovės valdyba. Akcininkai kviečiami į visus akcininkų susirinkimus, kur jie gali siūlyti klausimus dėl direktorių atlyginimų nustatymo.
8.18. Nemenkinant organų, atsakingų už direktorių atlyginimų nustatymą, vaidmens, atlyginimų politika arba bet kuris esminis atlyginimų politikos pokytis turėtų būti įtraukiamas į metinio visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkę. Atlyginimų ataskaita turėtų būti pateikiama akcininkų balsavimui metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime. Balsavimas gali būti privalomojo arba patariamojo pobūdžio.	Neaktualu	Bendrovėje neįdiegta atlyginimų politika. Bendrieji darbo apmokėjimo nuostatai atskleidžiami Bendrovės metiniame pranešime.
8.19. Schemoms, pagal kurias direktoriams atlyginama akcijomis, akcijų pasirinkimo sandoriais ar kitomis teisėmis įsigyti akcijų arba būti atlyginamam remiantis akcijų kainų pokyčiais, iki jų taikymo pradžios turėtų pritarti akcininkai metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime priimdami atitinkamą sprendimą. Pritarimas turėtų būti susijęs su pačia schema ir akcininkai neturėtų spręsti dėl atskiriems direktoriams pagal tą schemą suteikiamos akcijomis pagrįstos naudos. Visiems esminiams schemų sąlygų pakeitimams iki jų taikymo pradžios taip pat turėtų pritarti akcininkai, priimdami sprendimą metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime. Tokiais atvejais akcininkai turėtų būti informuoti apie visas siūlomų pakeitimų sąlygas ir gauti paaiškinimą apie siūlomų pakeitimų poveikį	Neaktualu	Žr. komentarą, pateiktą dėl 8.8 punkto.
8.20. Metinio visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimas turėtų būti gaunamas šiais klausimais: 1) atlyginimo direktoriams skyrimas remiantis akcijomis pagrįstomis schemomis, įskaitant akcijų pasirinkimo sandorius; 2) maksimalaus akcijų skaičiaus nustatymas ir pagrindinės akcijų suteikimo tvarkos sąlygos; 3) laikotarpis, per kurį pasirinkimo sandoriai gali būti realizuoti; 4) kiekvieno tolesnio pasirinkimo sandorių realizavimo kainos pokyčio nustatymo sąlygos, jeigu įstatymai tai leidžia; 5) visos kitos ilgalaikės direktorių skatinimo schemos, kurios panašiomis sąlygomis nėra siūlomos visiems kitiems bendrovės darbuotojams. Metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime taip pat turėtų būti nustatytas galutinis terminas, per kurį už direktorių atlyginimą atsakingas organas gali paskirti šiame punkte išvardytų tipų kompensacijas atskiriems direktoriams.	Neaktualu	Žr. komentarą, pateiktą dėl 8.8 punkto.

PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS/	Taip ir NE Neaktualu	KOMENTARAS
8.21. Jeigu leidžia nacionalinė teisė arba bendrovės	Neaktualu	Žr. komentarą, pateiktą dėl 8.8 punkto.
įstatai, kiekvienam pasirinkimo sandorių su nuolaida
modeliui, pagal kurį yra suteikiamos teisės pasirašyti
akcijas žemesne nei rinkos kaina, galiojančia tą dieną,
kai nustatoma kaina, arba vidutine rinkos kaina,
nustatyta per keletą dienų prieš realizavimo kainos
nustatymą, taip pat turėtų pritarti akcininkai.
8.22. 8.19 ir 8.20 punktai neturėtų būti taikomi	Neaktualu	Žr. komentarą, pateiktą dėl 8.8 punkto.
schemoms, kuriose dalyvavimas panašiomis
sąlygomis siūlomas bendrovės darbuotojams arba
bet kurios dukterinės įmonės darbuotojams, kurie
turi teisę dalyvauti schemoje, ir kuri buvo patvirtinta
metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime.
8.23. Prieš metinį visuotinį akcininkų susirinkimą,	Neaktualu	Žr. komentarą, pateiktą dėl 8.8 punkto.
kuriame ketinama svarstyti 8.19 punkte nurodytą
sprendimą, akcininkams turėtų būti suteikta
galimybė susipažinti su sprendimo projektu ir su juo
susijusiu informaciniu pranešimu (šie dokumentai
turėtų būti paskelbti bendrovės tinklalapyje). Šiame
pranešime turėtų būti pateiktas visas akcijomis
pagrįsto atlyginimo schemas reglamentuojantis
tekstas arba šių schemų pagrindinių sąlygų
aprašymas, taip pat schemų dalyvių vardai ir
pavardės. Pranešime taip pat turėtų būti nurodytas
schemų ir bendros direktorių atlyginimų politikos
ryšys. Sprendimo projekte turėtų būti aiški nuoroda
į pačią schemą arba pateikta pagrindinių jos sąlygų
santrauka. Akcininkams taip pat turėtų būti pateikta informacija apie tai, kaip bendrovė ketina apsirūpinti
akcijomis, kurios reikalingos įsipareigojimams pagal
skatinimo schemas įgyvendinti: turėtų būti aiškiai
nurodyta, ar bendrovė ketina pirkti reikalingas
akcijas rinkoje, laikyti jas atsargoje ar išleisti naujų
akcijų. Taip pat turėtų būti pateikta schemos išlaidų,
kurias patirs bendrovė dėl numatomo schemos
taikymo, apžvalga. Šiame punkte nurodyta
informacija turėtų būti paskelbta bendrovės
interneto tinklalapyje.
IX principas: Interesų turėtojų vaidmuo bendrovės valdyme
		Bendrovės valdymo sistema turėtų pripažinti interesų turėtojų teises, įtvirtintas įstatymuose, ir skatinti aktyvų
		bendrovės ir interesų turėtojų bendradarbiavimą kuriant bendrovės gerovę, darbo vietas ir finansinį stabilumą. Šio
		principo kontekste sąvoka interesų turėtojai apima investuotojus, darbuotojus, kreditorius, tiekėjus, klientus, vietos
bendruomenę ir kitus asmenis, turinčius interesų konkrečioje bendrovėje.
9.1. Bendrovės valdymo sistema turėtų užtikrinti,	Taip	Šios rekomendacijos vykdymą užtikrina preciziška
kad būtų gerbiamos tos interesų turėtojų teisės,		Bendrovės veiklą reguliuojančių bei kontroliuojančių
kurias gina įstatymai.		valstybės institucijų bei organizacijų priežiūra bei
9.2. Bendrovės valdymo sistema turėtų sudaryti		kontrolė.
sąlygas interesų turėtojams dalyvauti bendrovės
valdyme įstatymų nustatyta tvarka. Interesų turėtojų		Valdymo organai konsultuojasi su darbuotojų kolektyvu
dalyvavimo bendrovės valdyme pavyzdžiai galėtų		Bendrovės valdymo ir kitais svarbiais klausimais,
būti darbuotojų kolektyvo dalyvavimas priimant		darbuotojų dalyvavimas Bendrovės akciniame kapitale
svarbius bendrovei sprendimus, konsultacijos su		nėra ribojamas.
darbuotojų kolektyvu bendrovės valdymo ir kitais		Esminės informacijos apie Bendrovės veikla viešumas
svarbiais klausimais, darbuotojų dalyvavimas		sudaro sąlygas interesų turėtojams dalyvauti Bendrovės
bendrovės akciniame kapitale, kreditorių įtraukimas		valdyme įstatymų nustatyta tvarka bei pagal įstatus, o
į bendrovės valdymą bendrovės nemokumo atvejais		Bendrovės darbuotojams taip pat ir pagal Bendrovės
ir kt.		Kolektyvinę sutartį.

PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS/	Taip ir NE Neaktualu	KOMENTARAS
9.3. Kai interesų turėtojai dalyvauja bendrovės valdymo procese, jiems turėtų būti sudaromos sąlygos susipažinti su reikiama informacija.
X principas: Informacijos atskleidimas
		Bendrovės valdymo sistema turėtų užtikrinti, kad informacija apie visus esminius bendrovės klausimus, įskaitant
finansinę situaciją, veiklą ir bendrovės valdymą, būtų atskleidžiama laiku ir tiksliai
10.1. Bendrovė turėtų atskleisti informaciją apie: bendrovės veiklą ir finansinius rezultatus; bendrovės tikslus; asmenis nuosavybės teise turinčius bendrovės akcijų paketą ar jį valdančius; bendrovės priežiūros ir valdymo organų narius, bendrovės vadovą bei jų atlyginimą; galimus numatyti esminius rizikos veiksnius; bendrovės ir susijusių asmenų sandorius, taip pat sandorius, kurie sudaryti ne įprastinės bendrovės veiklos eigoje; pagrindinius klausimus, susijusius su darbuotojais ir kitais interesų turėtojais; bendrovės valdymo struktūrą ir strategiją. Šis sąrašas laikytinas minimaliu, ir bendrovės yra skatinamos neapsiriboti tik informacijos, nurodytos šiame sąraše, atskleidimu. 10.2. Atskleidžiant 10.1 rekomendacijos 1 punkte nurodytą informaciją, rekomenduojama atskleisti informaciją apie visos įmonių grupės, kuriai priklauso bendrovė, konsoliduotus rezultatus. 10.3. Atskleidžiant 10.1 rekomendacijos 4 punkte nurodytą informaciją, rekomenduojama pateikti informaciją apie bendrovės priežiūros ir valdymo organų narių, bendrovės vadovo profesinę patirtį, kvalifikaciją ir potencialius interesų konfliktus, kurie galėtų paveikti jų sprendimus. Taip pat rekomenduojama atskleisti bendrovės priežiūros ir valdymo organų narių, bendrovės vadovo iš bendrovės gaunamą atlyginimą ar kitokias pajamas, kaip tai detaliau reglamentuojama VIII principe. 10.4. Atskleidžiant 10.1 rekomendacijos 7 punkte nurodytą informaciją, rekomenduojama atskleisti informaciją apie bendrovės ir interesų turėtojų, tokių kaip darbuotojai, kreditoriai, tiekėjai, vietos bendruomenė, santykius, įskaitant bendrovės politiką žmoniškųjų išteklių atžvilgiu, darbuotojų dalyvavimo bendrovės akciniame kapitale programas ir pan.	Taip	Visa informacija apie Bendrovės finansinę situaciją, veiklą ir Bendrovės valdymą yra reguliariai atskleidžiama platinant pranešimus apie esminius įvykius AB Nasdaq Vilniaus vertybinių popierių biržos tinklapyje, taip pat biržoje viešai skelbiamuose Bendrovės metiniuose pranešimuose bei finansinių ataskaitų rinkinyje, pranešimuose spaudai kituose viešuose Bendrovės veiklos pristatymuose. Bendrovė neapsiriboja tik minimalios privalomai viešai skelbiamos informacijos atskleidimu ir taip pat viešai skelbia kitą svarbią informaciją apie Bendrovės veiklą. Dokumentai, kuriuose yra nurodyta atitinkama informacija, viešai skelbiami AB Nasdaq Vilniaus vertybinių popierių biržos tinklapyje lietuvių ir anglų kalbomis.
10.5. Informacija turėtų būti atskleidžiama tokiu būdu, kad jokie akcininkai ar investuotojai nebūtų diskriminuojami informacijos gavimo būdo ir apimties atžvilgiu. Informacija turėtų būti	Taip	Bendrovė informaciją per AB Nasdaq Vilnius vertybinių popierių biržos naudojamą informacijos atskleidimo sistemą pateikia vienu metu lietuvių ir anglų kalbomis, kad identiška informacija abejomis kalbomis būtų paskelbta
atskleidžiama visiems ir vienu metu. Rekomenduojama, kad pranešimai apie esminius įvykius būtų skelbiami prieš arba po Vilniaus		vienu metu, tokiu būdu užtikrinant vienalaikį informacijos pateikimą visiems Bendrovės akcininkams, kad visi Bendrovės akcininkai ir investuotojai turėtų vienodas
vertybinių popierių biržos prekybos sesijos, kad visi bendrovės akcininkai ir investuotojai turėtų vienodas galimybes susipažinti su informacija bei priimti atitinkamus investicinius sprendimus.		galimybes susipažinti su informacija bei priimti atitinkamus investicinius sprendimus. Bendrovė savo praktikoje orientuojasi, kad pranešimai apie esminius įvykius būtų skelbiami prieš arba po AB Nasdaq Vilnius vertybinių popierių biržos prekybos sesijos.

PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS/	Taip ir NE Neaktualu	KOMENTARAS
10.6. Informacijos skleidimo būdai turėtų užtikrinti informacijos naudotojams nešališką, savalaikį ir nebrangų priėjimą prie informacijos. Rekomenduojama informacijos skleidimui didesniu mastu naudoti informacines technologijas, pavyzdžiui, skelbti informaciją bendrovės interneto tinklapyje. Rekomenduojama informaciją skelbti ir dėti į bendrovės interneto tinklalapį ne tik lietuvių, bet ir anglų kalba, o esant galimybei ir poreikiui, ir kitomis kalbomis.	Taip	Žr. 10.5 punkto komentarą. Analogiška skelbiamai AB Nasdaq Vilniaus vertybinių popierių biržos sistemoje informacijai, informacija skelbiama ir Bendrovės tinklapyje. Priėjimas prie informacijos AB Nasdaq Vilniaus vertybinių popierių biržos sistemoje ir Bendrovės tinklapyje akcininkams yra nemokamas.
10.7. Rekomenduojama bendrovės interneto tinklapyje skelbti bendrovės metinį pranešimą, metų prospektą-ataskaitą bei kitas bendrovės rengiamas periodines ataskaitas, taip pat siūloma į tinklalapį dėti bendrovės pranešimus apie esminius įvykius bei bendrovės akcijų kainų kitimą vertybinių popierių biržoje.	Taip	Bendrovė atsižvelgia į šią rekomendaciją ir nurodyta informacija yra skelbiama Bendrovės tinklapyje.
XI principas: Bendrovės audito įmonės parinkimas Bendrovės audito įmonės parinkimo mechanizmas turėtų užtikrinti audito įmonės išvados ir nuomonės nepriklausomumą.
11.1. Siekiant gauti objektyvią nuomonę dėl tarpinių finansinių ataskaitų rinkinio, bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio ir metinio pranešimo patikrinimą turėtų atlikti nepriklausoma audito įmonė.	Taip	Bendrovė laikosi šios rekomendacijos, kasmet nepriklausoma audito įmonė atlieka Bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio ir metinio pranešimo patikrinimą pagal Tarptautinius verslo apskaitos standartus ir teikia nepriklausomo auditoriaus išvadą dėl finansinių ataskaitų rinkinio.
11.2. Rekomenduojama, kad audito įmonės kandidatūrą visuotiniam akcininkų susirinkimui siūlytų bendrovės stebėtojų taryba, o jeigu ji bendrovėje nesudaroma- bendrovės valdyba.	Taip	Audito įmonės kandidatūrą visuotiniam akcininkų susirinkimui siūlo kolegialus valdymo organas - Bendrovės valdyba, atsižvelgdama į viešojo pirkimo audito paslaugoms įsigyti rezultatus. Pagal Bendrovėje susiklosčiusią praktiką Bendrovės Stebėtojų taryba yra informuojama apie siūlomą audito įmonės kandidatūrą iki visuotiniam akcininkų susirinkimui priimant sprendimą dėl audito įmonės metinių finansinių ataskaitų auditui atlikti išrinkimo ir audito paslaugų apmokėjimo sąlygų nustatymo. Stebėtojų taryba pagal Bendrovės įstatus gali pareikšti savo atsiliepimus ir pasiūlymus dėl Bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio, pelno paskirstymo projekto ir Bendrovės metinio pranešimo.
11.3. Jei audito įmonė yra gavusi iš bendrovės užmokestį už suteiktas ne audito paslaugas, bendrovė turėtų tai atskleisti akcininkams. Šia informacija taip pat turėtų disponuoti bendrovės stebėtojų taryba, o jeigu ji bendrovėje nesudaroma, – bendrovės valdyba, svarstydama, kurią audito įmonės kandidatūrą pasiūlyti visuotiniam akcininkų susirinkimui.	Taip	Informacija apie audito įmonės gaunamas pajamas yra pateikiama Bendrovės audito komitetui, kuris savo ruožtu kiek tai aktualu, pateikia informaciją Stebėtojų tarybai.