KN Energies AB

Audit Report / Information • Apr 7, 2015

FINANSINĖS ATASKAITOS, PARENGTOS PAGAL TARPTAUTINIUS FINANSINĖS ATSKAITOMYBĖS STANDARTUS, PRIIMTUS TAIKYTI EUROPOS SĄJUNGOJE, NEPRIKLAUSOMO AUDITORIAUS IŠVADA IR METINIS PRANEŠIMAS

UŽ 2014 M. GRUODŽIO 31 D. PASIBAIGUSIUS FINANSINIUS METUS

NEPRIKLAUSOMO AUDITORIAUS IŠVADA 3
FINANSINĖS ATASKAITOS 4	– 45
Finansinės būklės ataskaita 4 –	5
Bendrųjų pajamų ataskaita	6
Nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita	7
Pinigų srautų ataskaita 8	– 9
Aiškinamasis raštas 10	– 45
ATSKAITINGŲ ASMENŲ PATVIRTINIMAS 46
2014 M. METINIS PRANEŠIMAS 47

Finansinės būklės ataskaita

	Pastabos	2014-12-31	2013-12-31
TURTAS
Ilgalaikis turtas
Nematerialusis turtas	3	2.152	1.266
Nekilnojamas turtas, įranga ir įrengimai	4	631.276	518.650
Ilgalaikės gautinos sumos ir sukauptos pajamos	8	5.804	2.776
Investicijos į asocijuotas įmones	7	14.148	989
Ilgalaikio turto iš viso		653.380	523.681
Trumpalaikis turtas
Atsargos	9	5.524	1.155
Išankstiniai apmokėjimai		3.325	558
Iš pirkėjų gautinos sumos	10	6.517	11.052
Avansinis pelno mokestis		1.409	5.644
Kitos gautinos sumos ir sukauptos pajamos	11	29.841	13.703
Kitas finansinis turtas	12	28.602	30.146
Pinigai ir pinigų ekvivalentai	13	37.642	89.895
Trumpalaikio turto iš viso		112.860	152.153
Turto iš viso		766.240	675.834

(tęsinys kitame puslapyje)

Finansinės būklės ataskaita (tęsinys)

	Pastabos	2014-12-31	2013-12-31
NUOSAVAS KAPITALAS IR ĮSIPAREIGOJIMAI
Nuosavas kapitalas
Įstatinis kapitalas	1, 14	380.606	380.606
Akcijų priedai		13.512	13.512
Privalomasis rezervas	14	26.394	24.611
Rezervas savoms akcijoms įsigyti		55.000	55.000
Kiti rezervai	14	95.782	62.273
Nepaskirstytasis pelnas		31.963	35.649
Nuosavo kapitalo iš viso		603.257	571.651
Po vienerių metų mokėtinos sumos ir įsipareigojimai
Atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimas	25	3.880	6.935
Ilgalaikių išmokų darbuotojams įsipareigojimas	15	1.039	837
Paskolos	16	103.004	51.212
Po vienerių metų mokėtinų sumų ir įsipareigojimų iš viso		107.923	58.984
Per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai
Paskolos palūkanos	16	191	134
Prekybos skolos	17	43.782	25.189
Su darbo santykiais susiję įsipareigojimai	18	4.819	4.782
Gauti išankstiniai apmokėjimai		2	40
Mokėtini dividendai		39	39
Kitos trumpalaikės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai	20	6.227	15.015
Per vienerius metus mokėtinų sumų ir įsipareigojimų iš viso		55.060	45.199
Nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų iš viso		766.240	675.834

Generalinis direktorius	Mantas Bartuška	2015 m. kovo 26 d.
Finansų ir administravimo departamento direktorius	Marius Pulkauninkas	2015 m. kovo 26 d.
Apskaitos skyriaus vadovė	Asta Sedlauskienė	2015 m. kovo 26 d.

Bendrųjų pajamų ataskaita

	Pastabos	2014 m.	2013 m.
Pardavimo pajamos	21	137.334	126.860
Pardavimo savikaina	22	(91.931)	(76.089)
Bendrasis pelnas		45.403	50.771
Veiklos sąnaudos	23	(13.417)	(12.606)
Kitos pajamos		309	244
Veiklos pelnas		32.295	38.409
Finansinės veiklos pajamos	24	159	695
Finansinės veiklos (sąnaudos)	24	(103)	(106)
Asocijuotų įmonių grynojo pelno (nuostolių) dalis	7	(1.039)	(669)
Pelnas prieš apmokestinimą		31.312	38.329
Pelno mokesčio pajamos (sąnaudos)	25	651	(2.680)
Grynasis pelnas		31.963	35.649
Kitos bendrosios pajamos		-	-
Straipsniai, kurie niekada nebus pergrupuoti į pelną (nuostolius)		-	-
Straipsniai, kurie yra arba gali būti pergrupuoti į pelną (nuostolius)		-	-
Laikotarpio bendrosios pajamos iš viso		31.963	35.649
Pelnas ir sumažintas pelnas, tenkantis vienai akcijai (litais)	26	0,08	0,09

Aiškinamasis raštas, pateikiamas 10 - 45 puslapiuose, yra sudėtinė šių finansinių ataskaitų dalis.

Generalinis direktorius	Mantas Bartuška	2015 m. kovo 26 d.
Finansų ir administravimo departamento direktorius	Marius Pulkauninkas	2015 m. kovo 26 d.

Apskaitos skyriaus vadovė Asta Sedlauskienė 2015 m. kovo 26 d.

Nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita

	Pasta bos	Įstatinis kapitalas	Akcijų priedai	Privalo masis rezervas	Rezervas savoms akcijoms įsigyti	Kiti rezervai	Nepaskir stytasis pelnas	Iš viso
2012 m. gruodžio 31 d. likutis		380.606	13.512	22.561	55.000	23.727	41.006	536.412
Grynasis metų pelnas		-	-	-	-	-	35.649	35.649
Kitos bendrosios pajamos		-	-	-	-	-	-	-
Bendrųjų pajamų iš viso		-	-	-	-	-	35.649	35.649
Paskelbti dividendai Pervedimai tarp rezervų	27	- -	- -	- 2.050	- -	- 38.546	(410) (40.596)	(410) -
2013 m. gruodžio 31 d. likutis		380.606	13.512	24.611	55.000	62.273	35.649	571.651
Grynasis metų pelnas		-	-	-	-	-	31.963	31.963
Kitos bendrosios pajamos		-	-	-	-	-	-	-
Bendrųjų pajamų iš viso		-	-	-	-	-	31.963	31.963
Paskelbti dividendai Pervedimai tarp rezervų	27	- -	- -	- 1.783	- -	- 33.509	(357) (35.292)	(357) -
2014 m. gruodžio 31 d. likutis		380.606	13.512	26.394	55.000	95.782	31.963	603.257

Generalinis direktorius	Mantas Bartuška	2015 m. kovo 26 d.
Finansų ir administravimo departamento direktorius	Marius Pulkauninkas	2015 m. kovo 26 d.
Apskaitos skyriaus vadovė	Asta Sedlauskienė	2015 m. kovo 26 d.

Pinigų srautų ataskaita

	Pastabos	2014 m.	2013 m.
Pagrindinės veiklos pinigų srautai
Grynasis pelnas	26	31.963	35.649
Nepiniginių sąnaudų (pajamų) atstatymas:
Nusidėvėjimas ir amortizacija	3, 4, 22, 23	26.021	24.880
Atostogų rezervo pasikeitimai	18	536	205
Ilgalaikio materialiojo turto sumažėjimas (atstatymas) ir nurašymas	4	(1.101)	421
Abejotinų iš pirkėjų gautinų sumų vertės sumažėjimas	10	(120)	112
Ilgalaikių įsipareigojimų darbuotojams pasikeitimas	15	202	21
Atsargų vertės sumažėjimo pasikeitimas	9	(29)	(360)
ATL sukaupimas	19	-	(164)
Asocijuotų įmonių grynojo pelno (nuostolių) dalis	7	1.039	669
Sukauptos pajamos	8, 11	(23.996)	(1.439)
Kitų nepiniginių sąnaudų (pajamų) atstatymai		-	(7)
Pelno mokesčio (pajamos) sąnaudos	25	(651)	2.680
Palūkanų pajamos	24	(136)	(372)
		33.728	62.295
Apyvartinio kapitalo pasikeitimai
Atsargų (padidėjimas), sumažėjimas	9	(4.411)	448
Išankstinių apmokėjimų (padidėjimas), sumažėjimas		(2.767)	(4)
Iš pirkėjų ir kitų gautinų sumų (padidėjimas), sumažėjimas	10	4.651	2.415
Kitų gautinų sumų (padidėjimas), sumažėjimas		7.549	(12.777)
Prekybos skolų ir kitų mokėtinų sumų padidėjimas, (sumažėjimas)		8.624	(2.909)
Gautų išankstinių apmokėjimų padidėjimas, (sumažėjimas)		( 38)	(13)
Kito trumpalaikio turto ir su darbo santykiais susijusių įsipareigojimų
padidėjimas, (sumažėjimas)		( 500)	708
		46.836	50.163
(Sumokėtas) pelno mokestis		(884)	(9.229)
Gautos palūkanos	24	136	372
Grynieji pagrindinės veiklos pinigų srautai		46.088	41.306
Investicinės veiklos pinigų srautai
Nekilnojamo turto, įrangos ir įrengimų bei nematerialiojo turto	4
(įsigijimas)		(137.123)	(65.069)
Investicijų laikomų iki išpirkimo (įsigijimas)	12	(28.602)	(208.121)
Investicijų laikomų iki išpirkimo pardavimas	12	30.146	191.209
Kitų investicijų įsigijimas	7	(14.198)	(66)
Grynieji investicinės veiklos pinigų srautai		(149.777)	(82.047)

(tęsinys kitame puslapyje)

Pinigų srautų ataskaita (tęsinys)

	Pastabos	2014 m.	2013 m.
Finansinės veiklos pinigų srautai
Dividendų (išmokėjimas)		(357)	(410)
Gauta paskola	16	51.793	51.212
Grynieji finansinės veiklos pinigų srautai		51.436	50.802
Grynasis pinigų srautų padidėjimas (sumažėjimas)		(52.253)	10.061
Pinigai ir pinigų ekvivalentai sausio 1 d.	13	89.895	79.834
Pinigai ir pinigų ekvivalentai gruodžio 31 d.	13	37.642	89.895

Generalinis direktorius	Mantas Bartuška	2015 m. kovo 26 d.
Finansų ir administravimo departamento direktorius	Marius Pulkauninkas	2015 m. kovo 26 d.
Apskaitos skyriaus vadovė	Asta Sedlauskienė	2015 m. kovo 26 d.

Finansinių ataskaitų aiškinamasis raštas

1 Bendroji informacija

Akcinė bendrovė "Klaipėdos nafta" (toliau – Bendrovė) yra Lietuvos Respublikoje registruota akcinė bendrovė. Jos buveinės adresas: Burių g. 19, 91003 Klaipėda, Lietuva.

Pagrindinės bendrovės veikla – naftos terminalas teikia naftos produktų perkrovimo bei kitas susijusias paslaugos ir suskystintų gamtinių dujų terminalas (toliau – SGD terminalas) teikia suskystintų gamtinių dujų krovos, suskystintų gamtinių dujų saugojimo, jų išdujinimo ir tiekimo į magistralinį vamzdyną paslaugas.

Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (toliau – VKEKK) 2014 m. lapkričio 27 d. išdavė Bendrovei gamtinių dujų skystinimo licenciją.

Bendrovę įkūrė AB "Naftos terminalas" (Lietuva) ir Lancaster Steel Inc. (JAV), atitinkamai įsigydamos 51 proc. ir 49 proc. akcijų. Bendrovė buvo įregistruota 1994 m. rugsėjo 27 d.

2014 m. gruodžio mėn. 31 d. visos akcijos priklausė 1.871 akcininkams (2013 m. gruodžio mėn. 31 d. visos akcijos priklausė 1.820 akcininkams). Bendrovės įstatinis kapitalas – 380.606.184 (trys šimtai aštuoniasdešimt milijonų šeši šimtai šeši tūkstančiai vienas šimtas aštuoniasdešimt keturi) litai yra visiškai apmokėtas. Įstatinis kapitalas padalintas į 380.606.184 (trys šimtai aštuoniasdešimt milijonų šeši šimtai šeši tūkstančiai vienas šimtas aštuoniasdešimt keturias) paprastąsias vardines akcijas, kurių kiekvienos nominali vertė vienas (1) litas. Valstybei, kurią atstovauja Energetikos ministerija, priklausė 72,32 % akcijų (275.241.290 vienetai).

Bendrovė nėra įsigijusi savų akcijų per 2013 m. bei 2014 m. jokių sandorių, susijusių su savų akcijų įsigijimu ar perleidimu, nesudarė. Bendrovės akcijos įtrauktos į vertybinių popierių biržos "NASDAQ OMX Vilnius" Baltijos Papildomąjį prekybos sąrašą (ISIN kodas LT0000111650, trumpinys KNF1L).

2014 m. gruodžio 31 d. ir 2013 m. gruodžio 31 d. Bendrovės akcininkai buvo:

	2014 m. gruodžio 31 d.		2013 m. gruodžio 31 d.
	Turimų akcijų skaičius (tūkstančiais)	Nuosavybės dalis (%)	Turimų akcijų skaičius (tūkstančiais)	Nuosavybės dalis (%)
Lietuvos Respublikos valstybė, atstovaujama Lietuvos
Respublikos energetikos ministerijos (Gedimino pr. 38/2,
Vilnius, 302308327)	275.241	72,32	275.241	72,32
UAB koncernas "Achemos grupė" (Jonalaukio km., Jonavos
rajonas, 156673480)	38.975	10,24	38.975	10,24
Kiti (mažiau nei 5 proc. kiekvienas)	66.390	17,44	66.390	17,44
Iš viso	380.606	100,00	380.606	100,00

2014 m. vidutinis Bendrovės darbuotojų skaičius buvo 374 (2013 m. – 368).

Finansinių ataskaitų patvirtinimas

Bendrovės vadovybė patvirtino šias finansines ataskaitas 2015 m. kovo 26 d. Bendrovės akcininkai turi įstatyminę teisę patvirtinti šias finansines ataskaitas arba nepatvirtinti jų ir reikalauti vadovybės parengti naujas finansines ataskaitas.

2 Apskaitos principai

Šiose finansinėse ataskaitose visos sumos yra pateiktos litais, ir suapvalintos iki artimiausio tūkstančio (000 litų), jei nenurodyta kitaip.

Finansinės ataskaitos yra parengtos remiantis istorine savikaina.

Finansiniai Bendrovės metai sutampa su kalendoriniais metais.

Atsižvelgiant į tai, kad finansinėse ataskaitose pateikiamos sumos yra apskaičiuojamos tūkstančiais litų, todėl tarp lentelių skaičiai gali nesutapti. Tokie nesutapimai finansinėse ataskaitose laikomi nereikšmingais.

2.1. Finansinių ataskaitų parengimo pagrindas

Atitikimo patvirtinimas

Šios Bendrovės metinės finansinės ataskaitos yra parengtos pagal Tarptautinius Finansinės Atskaitomybės Standartus (TFAS), priimtus taikyti Europos Sąjungoje (toliau – ES).

Naujų standartų ir jų pakeitimų bei naujų interpretacijų taikymo įtaka finansinėms ataskaitoms

Taikomi apskaitos principai išdėstyti žemiau, buvo nuosekliai taikomi visiems periodams nurodytiems šiose finansinėse ataskaitose, išskyrus tai, kad Bendrovė įdiegė tuos naujus/pakeistus standartus ir interpretacijas, kuriuos yra privaloma taikyti finansiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2014 m. sausio 1 d. ar vėliau:

• 27 TAS "Atskiros finansinės ataskaitos" pataisa − Kaip naujai išleistų 10 TFAS, 11 TFAS ir 12 TFAS pasekmė, šis standartas buvo pakoreguotas taip, kad nustatytų apskaitos ir atskleidimų reikalavimus investicijoms į dukterines, bendrai valdomas įmones ir asocijuotas įmones, kai bendrovė rengia atskiras finansines ataskaitas. 27-asis neturi reikšmingos įtakos finansinėms ataskaitoms, kadangi Bendrovė rengia individualias finansines ataskaitas.
• 28 TAS "Investicijos į asocijuotąsias ir bendras įmones" pataisa − Kaip naujai išleistų 10 TFAS, 11 TFAS ir 12 TFAS pasekmė, buvo pakeistas šio standarto pavadinimas ir nuo šiol jis apima nuosavybės metodo taikymą ne tik asocijuotoms įmonėms, bet ir bendroms įmonėms. Standarto pataisos neturi reikšmingos įtakos finansinėms ataskaitoms, kadangi Bendrovė neturi investicijų į bendras įmones.
• 12 TFAS "Dalyvavimo kitose įmonėse atskleidimai" 12 TFAS, kaip vienas išsamus standartas, nustato atskleidimo reikalavimus įmonės investicijoms į dukterines įmones, bendros veiklos sutartis, investicijoms į asocijuotas įmones ir specialios paskirties įmones. Šis standartas reikalauja papildomų informacijos atskleidimų, tokių kaip padaryti įvertinimai, susiję su kontrolės nustatymu. Ši pataisa neturėjo įtakos Bendrovės finansinei būklei ar rezultatams, tačiau papildomai atskleista aiškinamajame rašte (7 pastaba).

Naujų ir/ar pakeistų TAS, TFAS ir TFAIK išaiškinimų taikymas

Buvo išleista keletas naujų ir peržiūrėtų Tarptautinių finansinės atskaitomybės standartų ir jų paaiškinimų, kurie bus privalomi ataskaitiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2015 m. sausio 1 d. ir vėliau. Bendrovė nusprendė ankščiau netaikyti naujų standartų ir paaiškinimų. Žemiau yra pateikiami Bendrovės vadovybės įvertinimai dėl galimos naujų ir peržiūrėtų standartų įtakos juos pirmą kartą pritaikius:

• 1 TAS "Finansinių ataskaitų pateikimas" pataisos: Atskleidimo iniciatyva (įsigalioja nuo ar po 2016 m. sausio 1 d. prasidedančiais finansiniais metais, bet ne anksčiau nei bus priimtas ES). Šio pakeitimo tikslas yra išaiškinti 1 TAS, pašalinant tariamas kliūtis ataskaitų ruošėjams naudoti savo vertinimus, susijusius su finansinių ataskaitų pateikimu. Bendrovė dar nėra įvertinusi šio standarto taikymo įtakos.
• 16 TAS "Ilgalaikis materialusis turtas" ir 38 TAS "Nematerialusis turtas" pataisos: Priimtinų nusidėvėjimo ir amortizacijos metodų paaiškinimas (įsigalioja nuo ar po 2016 m. sausio 1 d. prasidedančiais finansiniais metais, bet ne anksčiau nei bus priimtas ES). Pataisos pateikia papildomas gaires, kaip gali būti skaičiuojamas ilgalaikio materialiojo turto ir nematerialiojo turto nusidėvėjimas ir amortizacija. Paaiškinama, kad pajamomis pagrįstas metodas nėra laikomas tinkamu turto naudojimui atspindėti. Ši pataisa neturės įtakos Bendrovės finansinei būklei ar rezultatams, kadangi Bendrovė nenaudoja pajamomis pagrįstų nusidėvėjimo ir amortizacijos metodų.
• 19 TAS "Išmokos darbuotojams" pataisos (įsigalioja nuo ar po 2015 m. vasario 1 d. prasidedančiais finansiniais metais). Šios pataisos nurodo, kaip apskaityti darbuotojų įnašus į nustatytų įmokų planus. Kadangi Bendrovės darbuotojai nedaro tokių įnašų, šios 19 TAS pataisos taikymas neturės įtakos Bendrovės finansinėms ataskaitoms.
• 27 TAS "Nuosavybės metodas atskirose finansinėse ataskaitose" pataisos (įsigalioja nuo ar po 2016 m. sausio 1 d. prasidedančiais finansiniais metais, bet ne anksčiau nei bus priimtas ES). Pataisos sugrąžina nuosavybės metodą kaip galimą alternatyvą investicijų į dukterines, bendras įmones ir asocijuotas įmones apskaitai bendrovės atskirose finansinėse ataskaitose. Bendrovė mano, jog 27-asis TAS pataisa neturės įtakos finansinėms ataskaitoms.
• 9 TFAS "Finansinės priemonės" (įsigalioja nuo ar po 2018 m. sausio 1 d. prasidedančiais finansiniais metais, bet ne anksčiau nei bus priimtas ES). 9 TFAS pakeis 39 TAS, kuriose nustatyta nauja finansinio turto klasifikavimo ir vertinimo tvarka, finansinio turto apskaitai bei rizikos mažinimo apskaitai. Bendrovė dar neįvertino šio standarto taikymo įtakos.
• 10 TFAS, 12 TFAS ir 28 TAS pataisos Investicinės bendrovės: konsolidavimo išimtis (įsigalioja nuo/po 2016 m. sausio 1 d.

2.1. Finansinių ataskaitų parengimo pagrindas (tęsinys)

Naujų ir/ar pakeistų TAS, TFAS ir TFAIK išaiškinimų taikymas (tęsinys)

prasidedančiais finansiniais metais, bet ne anksčiau nei bus priimtas ES). Pataisos yra skirtos spręsti problemas, kurios iškilo investicinėms bendrovėms taikant konsolidavimo reikalavimų išimtį. Bendrovė nemano, kad šios pataisos turės reikšmingos įtakos finansinėms ataskaitoms, nes Bendrovė neatitinka investicinės bendrovės kriterijų.

• 10 TFAS ir 28 TAS pataisos Turto pardavimas ar įnašai tarp investuotojo ir jo asocijuotos bendrovės ar bendros įmonės (įsigalioja nuo ar po 2016 m. sausio 1 d. prasidedančiais finansiniais metais, bet ne anksčiau nei bus priimtas ES). Pataisomis sprendžiama pripažinta neatitiktis tarp 10 TFAS ir 28 TAS reikalavimų susijusių su turto pardavimu ar įnašais tarp investuotojo ir jo asocijuotos bendrovės ar bendros įmonės. Pagrindinė pataisų pasekmė yra ta, kad pripažįstamos visos pajamos ar nuostoliai, kai sandoris apima verslo perleidimą, ir pripažįstama dalis pajamų ar nuostolių, kai sandoris apima turtą, kuris neatitinka verslo apibrėžimo. Bendrovė nemano, kad šios pataisos turės reikšmingos įtakos finansinėms ataskaitoms.
• 11 TFAS "Jungtinė veikla": Jungtinės veiklos dalies įsigijimo apskaita (įsigalioja nuo ar po 2016 m. sausio 1 d. prasidedančiais finansiniais metais, bet ne anksčiau nei bus priimtas ES). 11 TFAS apibrėžia bendrų įmonių ir jungtinės veiklos dalies įsigijimo apskaitą. Pataisoje pateikiamos naujos gairės, kaip apskaityti jungtinės veiklos dalies, kuri atitinka verslo apibrėžimą pagal TFAS, įsigijimą ir nurodoma tinkama tokių įsigijimų apskaitos tvarka. Bendrovė nemano, kad pataisa turės reikšmingos įtakos finansinėms ataskaitoms, kadangi ji nėra jungtinės veiklos susitarimo šalis.
• 14 TFAS "Reguliacinės atidėtos sąskaitos" (įsigalioja nuo ar po 2016 m. sausio 1 d. prasidedančiais finansiniais metais, bet ne anksčiau nei bus priimtas ES). Tai yra tarpinis standartas, suteikiantis įmonėms, pirmą kartą taikančioms TFAS, galimybę palikti reguliacinį turta ir įsipareigojimus balanse kol TASV pabaigs išsamų tokio turto ir įsipareigojimų apskaitos projektą. Ši pataisa neturės įtakos Bendrovės finansinei būklei ar rezultatams, kadangi Bendrovė nėra pirmą kartą taikanti TFAS.
• 15 TFAS "Pajamos iš sutarčių su klientais" (įsigalioja nuo ar po 2017 m. sausio 1 d. prasidedančiais finansiniais metais, bet ne anksčiau nei bus priimtas ES). 15 TFAS nustato penkių pakopų modelį, kuris taikomas iš sutarties su klientu uždirbtoms pajamoms pripažinti nepriklausomai nuo pajamas uždirbusio sandorio tipo ar ūkio šakos. Reikės atskleisti išsamią informaciją, įskaitant bendros pajamų sumos paskirstymą į komponentus; informaciją apie veiklos įsipareigojimus; sutarties turto ir įsipareigojimų straipsnio likučių pokyčius tarp laikotarpių ir pagrindinius sprendimus bei apskaitinius įvertinimus. Bendrovė dar neįvertino šio standarto taikymo įtakos.

TFAS patobulinimai

2013 m. gruodžio mėn. TASV išleido 2011–2013 m. ciklo metinius TFAS patobulinimus. Tai yra tokių TFAS pataisų rinkinys (įsigalioja nuo ar po 2015 m. sausio 1 d. prasidedančiais finansiniais metais): 1 TFAS "TFAS taikymas pirmą kartą"; 3 TFAS "Verslo jungimai"; 13 TFAS "Tikrosios vertės nustatymas"; 40 TAS "Investicinis turtas".

'2013 m. gruodžio mėn. TASV išleido 2010 – 2012 m. ciklo metinius TFAS patobulinimus (įsigalioja nuo ar po 2015 m. vasario 1 d. prasidedančiais finansiniais metais): 2 TFAS "Mokėjimas akcijomis"; 3 TFAS "Verslo jungimai"; 8 TFAS "Veiklos segmentai"; 13 TFAS "Tikrosios vertės nustatymas"; 16 TAS "Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai"; 24 TAS "Susijusių šalių atskleidimas"; 38 TAS "Nematerialusis turtas".

'2014 m. rugsėjo mėn. TASV išleido 2012–2014 m. ciklo metinius TFAS patobulinimus (įsigalioja nuo ar po 2016 m. sausio 1 d. prasidedančiais finansiniais metais, bet ne anksčiau nei bus priimti ES): 5 TFAS "Ilgalaikis turtas skirtas parduoti ir nutraukta veikla"; 7 TFAS "Finansinės priemonės. Atskleidimai"; 19 TAS "Išmokos darbuotojams"; 34 TAS "Tarpinė finansinė atskaitomybė".

Dėl šių pataisų gali atsirasti pasikeitimų Bendrovės apskaitos politikoje ar atskleidžiamoje informacijoje, tačiau jos neturės įtakos Bendrovės finansinei būklei ar rezultatams.

21 TFAAK išaiškinimas "Rinkliavos" (įsigalioja nuo ar po 2014 m. birželio 17 d. prasidedančiais finansiniais metais). Šis išaiškinimas nurodo, kaip apskaityti vyriausybių nustatytas rinkliavas. Įsipareigojimas mokėti rinkliavą apskaitomas finansinėse ataskaitose, kai įmonė užsiima veikla, dėl kurios ji turi mokėti rinkliavą. Bendrovė dar neįvertino šio išaiškinimo taikymo įtakos.

Bendrovė planuoja pradėti taikyti aukščiau aprašytus standartus ir išaiškinimus jų įsigaliojimo datą, jei jie bus priimti taikyti Europos Sąjungoje

2.2. Užsienio valiutos

Apskaitinė valiuta

Bendrovė apskaitą tvarko ir šiose finansinėse ataskaitose visos sumos yra apskaitytos ir pateiktos Lietuvos Respublikos nacionaline valiuta, litais, kuris yra Bendrovės funkcinė valiuta.

Nuo 2002 m. vasario 2 d. lito ir euro keitimo kursas yra fiksuotas santykiu 3,4528 litai = 1 euras.

Sandoriai ir likučiai

Sandoriai užsienio valiuta perskaičiuojami į apskaitinę valiutą naudojant valiutų kursus, galiojančius sandorių atlikimo dieną. Pelnas ir nuostoliai, atsirandantys vykdant atsiskaitymus, susijusius su šiais sandoriais, bei perskaičiuojant piniginius turto bei įsipareigojimų likučius, išreikštus užsienio valiuta ataskaitų sudarymo datai galiojančiu kursu, apskaitomai bendrųjų pajamų ataskaitoje kaip finansinės veiklos pajamos arba sąnaudos.

Nepiniginis turtas ir įsipareigojimai užsienio valiuta, kurie apskaitomi istorine savikaina, yra įvertinami litais sandorio dieną galiojančiu oficialiu valiutos keitimo kursu.

2.3. Veiklos segmentai

Veiklos segmentas - išskirta verslo sudedamoji dalis, kurios verslo rizika ir pelningumas skiriasi nuo kitų verslo sudedamųjų dalių.

Pagrindinį sprendimus priimantį Bendrovės organą, kuris yra atsakingas už Bendrovės išteklių paskirstymą ir verslo segmentų veiklos rezultatų įvertinimą, sudaro Valdyba, kuri priima strateginius sprendimus.

Bendrovės vadovybė išskyrė šiuos verslo segmentus (5 pastaba):

• KNF naftos terminalas Klaipėdoje, teikiantis naftos produktų perkrovimo bei kitas susijusias paslaugas.
• SGD suskystintų gamtinių dujų terminalas Klaipėdoje, teikia suskystintų gamtinių dujų krovos, saugojimo, išdujinimo ir tiekimo į magistralinį vamzdyną paslaugas.
• SKB Subačiaus kuro bazė Kupiškio rajone, teikianti naftos produktų ilgalaikio saugojimo ir autocisternų užpylimo paslaugas.

2.4. Investicijos į duketerines įmones

Bendrovė investicijas į dukterines įmones apskaito įsigijimo verte. Dukterine laikoma įmonė, kurią Bendrovė kontroliuoja. Dukterinės įmonės finansinės ataskaitos periodas sutampa su Bendrovės. Jeigu reikalinga, apskaitos politikos koregavimai atliekami, kad sutaptų su Bendrovės. Bendrovė kiekvieno laikotarpio pabaigoje vertina ar nereikalingas papildomas investicijos į dukterinę įmonę vertės sumažėjimas. Bendrovė kiekvieno laikotarpio pabaigoje nustato, ar yra objektyvių priežasčių, kurios galėtų įtakoti investicijos į dukterinę įmonę vertės sumažėjimą. Jeigu taip atsitinka, Bendrovė apskaičiuoja vertės sumažėjimo sumą kaip skirtumą tarp dukterinės įmonės atgautinos sumos ir jos apskaitinės vertės ir rezultatą apskaito pelne (nuostoliuose) bendrųjų pajamų ataskaitoje.

2014 m. gruodžio 31 d. ir 2013 m. gruodžio 31 d. Bendrovė dukterinių įmonių neturėjo, todėl konsoliduotų ataskaitų nesudarinėjo (6 pastaba).

2.5. Investicijos į asocijuotas įmones

Bendrovė investicijas į asocijuotas įmones apskaito nuosavybės metodu. Asocijuota laikoma įmonė, kuriai Bendrovė gali daryti reikšmingą įtaką, bet nekontroliuoja finansinės ir veiklos politikos. Manoma, kad egzistuoja reikšminga įtaka, kai Bendrovė turi tarp 20 ir 50 procentų kitos bendrovės balsavimo teisės.

Taikant nuosavybės metodą, investicija į asocijuotą įmonę finansinės būklės ataskaitoje apskaitoma savikaina pakoreguota Bendrovei priklausančios asocijuotos įmonės grynojo turto pasikeitimo dalimi. Prestižas, susijęs su asocijuota įmone, yra įtrauktas investicijos apskaitinėje vertėje ir nėra nudėvimas ar individualiai tikrinamas nuvertėjimui.

Asocijuotos įmonės tenkantis veiklos rezultatas yra apskaitomas pelne (nuostoliuose).

2.5. Investicijos į asocijuotas įmones (tęsinys)

Asocijuotos įmonės finansinės ataskaitos periodas sutampa su Bendrovės. Jeigu reikalinga, apskaitos politikos koregavimai atliekami, kad sutaptų su Bendrovės. Apskaičius nuosavybės metodu, Bendrovė vertina ar nereikalingas papildomas investicijos į asocijuotą įmonę vertės sumažėjimas. Bendrovė kiekvieno laikotarpio pabaigoje nustato, ar yra objektyvių priežasčių, kurios galėtų įtakoti investicijos į asocijuotas įmones vertės sumažėjimą. Jeigu taip atsitinka, Bendrovė apskaičiuoja vertės sumažėjimo sumą kaip skirtumą tarp asocijuotos įmonės atgautinos sumos ir jos apskaitinės vertės ir rezult

atą apskaito "Asocijuotų įmonių grynojo pelno (nuostolių) dalis" bendrųjų pajamų ataskaitoje (7 pastaba).

Nerealizuotas pelnas atsirandantis iš nuosavybės metodu apskaitytomis investicijomis yra eliminuojamas iš investicijos suma, atitinkančia Bendrovės valdomos investicijos dalį. Nerealizuoti nuostoliai yra eliminuojami tokiu pat būdu, tačiau tokia apimtimi, kuri nerodo vertės sumažėjimo.

2.6. Ilgalaikis nematerialusis turtas

Atskirai įsigyjamas nematerialusis turtas yra apskaitomas įsigijimo savikaina. Vėliau nematerialusis turtas yra apskaitomas įsigijimo savikaina atėmus sukauptą amortizaciją ir sukauptą vertės sumažėjimą. Nematerialiojo turto naudingo tarnavimo laikas gali būti apibrėžtas arba ne. 2014 m. gruodžio 31 d. ir 2013 m. gruodžio 31 d. Bendrovė neturėjo nematerialaus turto su neapibrėžtu naudingo tarnavimo laiku. Nematerialusis turtas su apibrėžtu naudingo tarnavimo laiku yra amortizuojamas nuo 1 iki 5 metų laikotarpiu ir įvertinamas jo vertės sumažėjimas, kai tik atsiranda požymių, kad jis gali būti nuvertėjęs. Amortizavimo periodai ir metodika nematerialiajam turtui su apibrėžtu naudingo tarnavimo laiku yra peržiūrimi kiekvienų finansinių metų pabaigoje (3 pastaba).

Išlaidos susijusios su programinės įrangos palaikymu yra apskaitomos sąnaudose jų atsiradimo metu.

2.7. Nekilnojamas turtas, įranga ir įrengimai

Nekilnojamas materialus turtas, įranga ir įrengimai priskiriami ilgalaikiam materialiajam turtui, jei jų tarnavimo trukmė yra ilgesnė nei vieneri metai (4 pastaba).

Bendrovės ilgalaikis materialusis turtas apskaitomas įsigijimo verte atėmus sukauptą nusidėvėjimą ir įvertintus vertės sumažėjimo nuostolius.

Pradinę ilgalaikio materialiojo turto vertę sudaro įsigijimo kaina, įskaitant negrąžinamus įsigijimo mokesčius, kapitalizuotos skolinimosi išlaidos ir visos tiesiogiai priskirtinos išlaidos, susijusios su turto parengimu eksploatuoti arba perkėlimu į jo naudojimo vietą. Išlaidos, tokios kaip remonto ir eksploatacijos, patirtos ilgalaikiam materialiajam turtui pradėjus veikti, paprastai yra apskaitomos to laikotarpio, kai jos buvo patirtos, pelne (nuostoliuose).

Kai ilgalaikio materialaus turto dalys turi skirtingus naudingo tarnavimo laikotarpius, jie yra apskaitomi kaip atskiri nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų vienetai (pagrindiniai komponentai).

Ilgalaikio turto naudingo tarnavimo laikas, likvidacinės vertės ir nusidėvėjimo metodas yra reguliariai peržiūrimi užtikrinant, kad nusidėvėjimo terminas ir kiti įvertinimai atitinka numatomą ilgalaikio materialiojo turto naudingo tarnavimo laikotarpį.

Nebaigta statyba apskaitoma įsigijimo verte. Ją sudaro statybos, statinių ir įrenginių vertė bei kitos tiesiogiai priskirtinos išlaidos. Nebaigtos statybos nusidėvėjimas neskaičiuojamas tol, kol statyba nėra baigta, ir turtas neparuoštas naudoti.

Kai ilgalaikis materialusis turtas yra nurašomas arba kitaip perleidžiamas, jo įsigijimo vertė bei susijęs nusidėvėjimas toliau nebeapskaitomi finansinėse ataskaitose, o su tuo susijęs pelnas arba nuostoliai, apskaičiuojami kaip skirtumas tarp pajamų ir perleisto ilgalaikio materialiojo turto balansinės vertės, apskaitomi pelne (nuostoliuose).

Remonto išlaidos yra pridedamos prie apskaitinės ilgalaikio materialiojo turto vertės, jei yra tikėtina, kad Bendrovė gaus ateityje ekonominę naudą iš šių išlaidų, ir jei jas galima patikimai įvertinti. Pakeistos dalies apskaitinė vertė yra nurašoma. Visos kitos remonto ir priežiūros išlaidos yra pripažįstamos sąnaudomis bendrųjų pajamų ataskaitoje tuo metu, kai jos yra patiriamos.

Didelės vertės atsarginės dalys, kurias tikimasi naudoti ilgiau nei vienerius metus, yra apskaitomos ilgalaikiame materialiajame turte. Atsarginės detalės yra apskaitomos įsigijimo savikaina atėmus sukauptą nusidėvėjimą bei vertės sumažėjimą Nusidėvėjimas yra skaičiuojamas per įvertintus konkretaus ilgalaikio materialiojo turto, su kuriuo atsarginės dalys yra susijusios, naudingo tarnavimo laikotarpius, taikant tiesiogiai proporcingą metodą.

2.7. Nekilnojamas turtas, įranga ir įrengimai (tęsinys)

Nusidėvėjimas skaičiuojamas taikant tiesiogiai proporcingą metodą per tokius naudingo tarnavimo laikotarpius (metais):

Ilgalaikis nematerialus turtas	3 – 4
Programinė įranga	3
Kitas nematerialusis turtas	4
Ilgalaikis materialus turtas Žemė	-
Pastatai	38 – 60
Administracinės, gamybinės paskirties ir kiti pastatai	60
Spec. paskirties pastatai	38
Statiniai	15 - 30
Siurblinės	30
Operatorių nameliai, laikinieji ir kiti statiniai	18
Kelio danga, aikštelės, tvoros, vartai ir ryšių tinklai	15
Technologiniai įrenginiai, įrengimai ir sistemos	5 – 55
Jungiamasis dujų vamzdynas	55
Estakados, rezervuarai, talpyklos	30
Naftos produktų filtrai	20
Elektros tinklų sistema	18
Vamzdynai ir gaisrinės saugos sistemos	15
Kiti dujų sistemos technologiniai įrengimai, mašinos ir sklendės	13
Kompresoriai, el.varikliai	13
Orapūtės, šilumokaičiai, staklės ir naftos produktų vamzdynų sklendės	8
Įpylimo/išpylimo, pakrovimo įrenginiai	8
Kiti technologiniai įrenginiai, įrengimai ir sistemos	5
Inventorius	4 - 6
Biuro įranga	4
Baldai	6
Matavimo, reguliavimo įtaisai, darbo įrankiai	4 - 10
Dujų sudėties nustatymo ir apskaitymo sistema	9
Kiti matavimo prietaisai	4
Reguliavimo įtaisai	10
Kompiuterinė ir ryšių įranga	4
Transporto priemonės ir kitas ilgalaikis materialusis turtas	6

2.8. Finansinis turtas – pirminis pripažinimas ir vertinimas

Pirminis pripažinimas ir vertinimas

Finansinis turtas yra skirstomas į finansinį turtą, vertinamą tikrąja verte, vertės pokytį apskaitant per pelną (nuostolius), finansinį turtą, laikomą iki išpirkimo termino, suteiktas paskolas ir gautinas sumas bei finansinį turtą, skirtą parduoti. Bendrovė nustato finansinio turto klasifikavimą jo pirminio pripažinimo metu.

Iš pradžių investicijos yra apskaitomos įsigijimo verte, kuri yra lygi sumokėto atlyginimo tikrajai vertei, įtraukiant (išskyrus finansinį turtą, vertinamą tikrąja verte per pelną (nuostolius) sandorio sudarymo sąnaudas. Bendrovės finansinį turtą sudaro pinigai ir trumpalaikiai indėliai, pirkėjų skolos ir kitos gautinos sumos, suteiktos paskolos ir kitos gautinos sumos, investicijos, laikomos iki išpirkimo.

Finansinis turtas arba finansiniai įsipareigojimai, vertinami tikrąja verte per pelną (nuostolius)

Finansinis turtas ar finansiniai įsipareigojimai Bendrovės vadovybės sprendimu yra priskiriami šiai kategorijai pirminio pripažinimo metu, jeigu jie atitinka šiuos reikalavimus:

2.8. Finansinis turtas – pirminis pripažinimas ir vertinimas (tęsinys)

Pirminis pripažinimas ir vertinimas (tęsinys)

Finansinis turtas arba finansiniai įsipareigojimai, vertinami tikrąja verte per pelną (nuostolius) (tęsinys)

• toks priskyrimas panaikina ar reikšmingai sumažina skirtumus, kurie atsirastų taikant nevienodus turto ar įsipareigojimų vertinimo principus ir atitinkamai skirtingus pelno ar nuostolių pripažinimo principus;
• turtas ar įsipareigojimai priklauso finansinio turto, finansinių įsipareigojimų ar abiejų grupei, kurie yra vertinami tikrąja verte, remiantis dokumentais pagrįsta rizikos valdymo ar investavimo strategija;
• finansinė priemonė apima įterptinę išvestinę priemonę, nebent įterptinė išvestinė priemonė reikšmingai nepakeičia pinigų srautų ar akivaizdu, neatliekant detalaus vertinimo, kad atskirai ji nebūtų apskaityta.

Finansinis turtas ir finansiniai įsipareigojimai, kurie apskaitomi tikrąja verte per pelną (nuostolius), finansinės būklės ataskaitoje yra vertinami tikrąja verte. Su perkainojimu susijęs pelnas arba nuostoliai yra apskaitomi tiesiogiai pelne (nuostoliuose). Šių investicijų palūkanų pajamos ir išlaidos bei dividendai yra pripažįstami kaip atitinkamos palūkanų pajamos ir dividendų pajamos ar palūkanų sąnaudos.

2014 m. gruodžio 31 d. ir 2013 m. gruodžio 31 d. Bendrovė finansinio turto ir finansinių įsipareigojimų, kurie apskaitomi tikrąja verte per pelną (nuostolius), neturėjo.

Iki išpirkimo dienos laikomos investicijos

Finansinis turtas (kuris nėra išvestinė finansinė priemonė) su fiksuotais arba nustatytu būdu apskaičiuojamais mokėjimais ir fiksuota trukme klasifikuojamas kaip laikomas iki išpirkimo termino, jeigu Bendrovė ketina ir gali jį laikyti iki išpirkimo termino pabaigos. Iki išpirkimo termino laikomos investicijos yra apskaitomos amortizuota verte, naudojant efektyvios palūkanų normos metodą. Pradžioje apskaitomos įsigijimo savikaina (suteikto atlygio tikrąja verte), o vėliau - amortizuota verte, naudojant efektyvios palūkanų normos metodą. Pelnas ir nuostoliai yra apskaitomi pelne (nuostoliuose) amortizuojant iki išpirkimo termino laikomas investicijas, jas nurašant arba apskaitant jų vertės sumažėjimą.

Efektyvios palūkanų normos metodas yra metodas, skirtas finansinio turto ar įsipareigojimo amortizuotai savikainai apskaičiuoti ir palūkanų pajamoms ar sąnaudoms paskirstyti per atitinkamą laikotarpį. Efektyvi palūkanų norma yra norma, kuri leidžia tiksliai diskontuoti būsimus mokėjimus grynaisiais pinigais per numatomą finansinio įsipareigojimo galiojimo laikotarpį arba, kur galima, per trumpesnį laikotarpį.

Paskolos ir gautinos sumos

Paskolos ir gautinos sumos (kurios nėra išvestinė finansinė priemonė) yra finansinis turtas su fiksuotais arba nustatytu būdu apskaičiuojamais mokėjimais, kuriuo neprekiaujama aktyvioje rinkoje. Toks turtas yra apskaitomas amortizuota verte, naudojant efektyvios palūkanų normos metodą. Pelnas ir nuostoliai yra apskaitomi pelne (nuostoliuose) amortizuojant paskolas ir gautinas sumas, jas nurašant arba apskaitant jų vertės sumažėjimą (16 pastaba).

Galimas parduoti finansinis turtas

Galimas parduoti finansinis turtas – tai finansinis turtas (kuris nėra išvestinė finansinė priemonė), nepriskiriamas nė vienai iš trijų aukščiau paminėtų grupių. Po pirminio pripažinimo finansinis turtas, skirtas parduoti, finansinėse ataskaitose apskaitomas tikrąja verte. Pelnas ar nuostoliai, susiję su tikrosios vertės pasikeitimu, yra apskaitomi atskirame nuosavo kapitalo straipsnyje tol, kol Bendrovė neparduos šio finansinio turto ar nepripažins jo vertės sumažėjimo. Tuomet sukauptas pelnas arba nuostoliai, anksčiau apskaityti nuosavame kapitale, pripažįstami pelne (nuostoliuose).

2014 m. gruodžio 31 d. ir 2013 m. gruodžio 31 d. Bendrovė galimo parduoti finansinio turto neturėjo.

2.9. Finansinio turto ir įsipareigojimų pripažinimo nutraukimas

Finansinis turtas

Finansinio turto (ar, kur tinkama, dalis finansinio turto ar dalies panašaus finansinio turto grupės) pripažinimas yra nutraukiamas, kai:

• baigiasi teisės į finansinio turto pinigų srautus galiojimo laikas;
• Bendrovė išlaikė teisę į pinigų srautus, bet prisiėmė įsipareigojimą sumokėti visą sumą trečiajai šaliai pagal perleidimo sutartį per trumpą laiką; ar

2.9. Finansinio turto ir įsipareigojimų pripažinimo nutraukimas (tęsinys)

Finansinis turtas (tęsinys)

Bendrovė perleido savo teisę gauti pinigines įplaukas iš turto arba (a) perleido iš esmės visą su finansinio turto nuosavybe susijusią riziką ir naudą, arba (b) nei perleido, nei išlaikė su finansiniu turtu susijusios rizikos ir naudos, bet perleido šio turto kontrolę.

Kai Bendrovė perleidžia teises į turto pinigų srautus, bet neperleidžia su turto nuosavybe susijusios rizikos, naudos ir turto kontrolės, turtas yra pripažįstamas tiek, kiek Bendrovė yra su juo susijusi.

Finansiniai įsipareigojimai

Finansinio įsipareigojimo pripažinimas nutraukiamas, kai jis yra padengiamas, atšaukiamas ar baigiasi jo terminas.

2.10. Išmokos darbuotojams

Socialinio draudimo įmokos

Bendrovė už savo darbuotojus moka socialinio draudimo įmokas į Valstybinį socialinio draudimo fondą (toliau – Fondas) pagal nustatytų įmokų planą, vadovaujantis vietiniais teisiniais reikalavimais. Nustatytų įmokų planas – tai planas, pagal kurį Bendrovė moka fiksuoto dydžio įmokas į Fondą ir neturi teisinio ar konstruktyvaus įsipareigojimo toliau mokėti įmokas, jei Fondas neturi pakankamai turto, kad sumokėtų visas išmokas darbuotojams, susijusias su jų darbu dabartiniu ir ankstesniais laikotarpiais. Socialinio draudimo įmokos pripažįstamos sąnaudomis pagal kaupimo principą ir priskiriamos prie darbo užmokesčio sąnaudų.

Išeitinės kompensacijos

Išeitinės kompensacijos darbuotojams mokamos nutraukus darbo santykius su darbuotoju iki įprasto išėjimo į pensiją amžiaus arba darbuotojui priėmus sprendimą savo noru išeiti iš darbo mainais į tokias išmokas. Bendrovė pripažįsta išeitines išmokas tada, kai ji yra akivaizdžiai įpareigota nutraukti darbo santykius su esamais darbuotojais pagal detalų oficialų darbo santykių nutraukimo planą be galimybės jo atsisakyti arba įpareigota mokėti išeitines išmokas po to, kai jos buvo pasiūlytos už išėjimą iš darbo savo noru. Išeitinės yra diskontuojamos iki dabartinės vertės, taikant rinkos palūkanų normą.

Išmokų įsipareigojimo dabartinė vertė nustatoma diskontuojant įvertintus būsimus pinigų srautus, remiantis ilgalaikių Lietuvos Vyriausybės vertybinių popierių, išreikštų ta pačia valiuta kaip išmokos, ir kurių išmokėjimo laikotarpis panašus į numatomą mokėjimų laikotarpį, palūkanų norma. Aktuarinis pelnas ar nuostoliai iš karto pripažįstami kitose bendrosiose pajamose (15 pastaba).

2.11. Atsargos

Atsargos apskaitomos žemesniąja savikainos ir grynosios realizacinės vertės dalimi. Grynoji realizacinė vertė yra įvertinta pardavimo kaina, esant įprastinėms verslo sąlygoms, atėmus užbaigimo, rinkodaros ir paskirstymo išlaidas. Atsargų savikainą sudaro įsigijimo kaina, transporto išlaidos bei kitos sąnaudos tiesiogiai susijusios su atsargų įsigijimu. Savikaina apskaičiuojama FIFO metodu. Atsargos, kurios nebegali būti realizuotos, yra nurašomos (9 pastaba).

2.12. Pinigai ir pinigų ekvivalentai

Pinigus sudaro pinigai banko sąskaitose. Pinigų ekvivalentai yra trumpalaikės, labai likvidžios investicijos, lengvai konvertuojamos į žinomą pinigų sumą. Tokių investicijų terminas neviršija trijų mėnesių, o vertės pokyčių rizika yra labai nežymi (13 pastaba).

Pinigų srautų ataskaitoje pinigus ir pinigų ekvivalentus sudaro pinigai, indėliai banko sąskaitose, kitos trumpalaikės labai likvidžios investicijos, kurių terminas yra mažiau nei trys mėnesiai.

2.13. Paskolos

Skolinimosi sąnaudos, susijusios su paskolomis nekilnojamam turtui, įrengimams ir įrangai įsigyti, pripažįstamos to turto įsigijimo sąnaudų dalimi ir yra atitinkamai pridedamos prie įsigijimo savikainos.

2.13. Paskolos (tęsinys)

Gavimo momentu paskolos apskaitomos gautų lėšų suma, atsižvelgiant į patirtas sandorio sąnaudas. Vėliau paskolos apskaitomos amortizuota savikaina, taikant efektyvios palūkanų normos metodą; bet koks skirtumas tarp gautų lėšų (neįskaitant patirtų sandorio sąnaudų) ir išpirkimo vertės, pripažįstamas pelne (nuostoliuose) per skolinimosi laikotarpį, išskyrus kapitalizuotą dalį (4 ir 24 pastabos).

Skolinimosi išlaidas, kurios sudaro ilgo parengimo turto savikainos dalį, įmonė turi pradėti kapitalizuoti nuo kapitalizavimo pradžios. Kapitalizavimo pradžia yra laikoma diena, kai įmonė pirmą kartą įvykdo visas šias sąlygas: patiria išlaidas tam turtui; patiria skolinimosi išlaidas; vykdo veiklą, reikalingą parengti turtą numatomam naudojimui ar pardavimui.

Bendrovė turi nutraukti skolinimosi išlaidų kapitalizavimą, kai iš esmės visa veikla, būtina ilgo parengimo turtui parengti numatomam naudojimui ar pardavimui, yra baigta. Paprastai turtas numatomam naudojimui ar pardavimui yra parengtas, kai baigiama fizinė jo statyba, net jei įprastas administravimo darbas dar tęsiamas. Nors ir lieka mažų pakeitimų, pavyzdžiui, turto apdaila pagal pirkėjo ar naudotojo nurodymus, tai rodo, kad iš esmės visa veikla jau yra baigta.

2.14. Lizingas (finansinė nuoma) ir veiklos nuoma

Sprendimas, ar sutartis yra nuomos sutartis, yra paremtas informacija sutarties pasirašymo datą. Yra vertinama, ar sutartis yra susijusi su specifiško turto naudojimu bei ar sutartis suteikia teisę naudoti turtą.

Finansinė nuoma

Finansinė nuoma, pagal kurią visa su nuosavybe susijusi rizika ir teikiama nauda perduodama Bendrovei kaip turto savininkui, yra kapitalizuojama lizingo sutarties pasirašymo metu lizinguojamo turto tikrąja verte ar, jei mažesnė, minimalių lizingo mokėjimų dabartine verte. Lizingo mokėjimai yra paskirstomi tarp finansinių sąnaudų ir lizingo įsipareigojimo dengimo taip, kad būtų palaikoma tolygi palūkanų norma, likusiai mokėjimų daliai. Finansinės sąnaudos yra apskaitomos pelne (nuostoliuose).

Lizinguojamas nuomojamas turtas yra nudėvimas per trumpesnį laikotarpį iš naudingo tarnavimo laiko ar nuomos laikotarpio, jei nėra reikšmingo įrodymo, kad Bendrovei finansinės nuomos laikotarpio pabaigoje pereis nuomojamo turto nuosavybė.

2014 m. gruodžio 31 d. ir 2013 m. gruodžio 31 d. Bendrovė neturėjo pasirašiusi jokių finansinės nuomos sutarčių.

Veiklos nuoma

Nuoma pripažįstama veiklos nuoma, jeigu iš esmės visa su turto nuosavybe susijusi rizika ir nauda neperduodama.

Bendrovė kaip nuomininkas

Veiklos nuomos mokėjimai yra pripažįstami sąnaudomis pelne (nuostoliuose) tiesiogiai proporcingu metodu per numatytą nuomos laikotarpį (29 pastaba).

Bendrovė kaip nuomotojas

Pagal veiklos nuomos sutartis išnuomotas turtas Bendrovės finansinės būklės ataskaitoje yra apskaitomas pagal turto pobūdį. Pajamos iš veiklos nuomos yra pripažįstamos kaip kitos veiklos pajamos pelne (nuostoliuose), naudojant tiesinį metodą per nuomos laikotarpį. Visos veiklos nuomos nuolaidos yra pripažįstamos naudojant tiesinį metodą per nuomos laikotarpį mažinant nuomos pajamas.

2.15. Pelno mokestis

Ataskaitinių ir praėjusių metų pelno mokesčio turtas ir įsipareigojimai yra įvertinti suma, kuri tikimasi bus atgauta iš arba sumokėta mokesčius administruojančiai institucijai, tai pat patikslinimais, atsižvelgiant į ankstesnius metus. Skaičiuojant pelno mokestį yra naudojami tokie mokesčio tarifai, kurie galioja finansinės būklės ataskaitos sudarymo datą.

Pelno mokesčio sąnaudas sudaro einamųjų metų pelno mokesčio ir atidėtojo pelno mokesčio sąnaudos. Pelno mokesčio apskaičiavimas remiasi metiniu pelnu. Pelno mokestis skaičiuojamas pagal Lietuvos mokesčių įstatymų reikalavimus.

2014 m. Lietuvos Respublikos įmonėms taikomas pelno mokesčio tarifas - 15 proc. (2013 – 15 proc.) (25 pastaba).

Nuo 2014 m. sausio 1 d. perkeliamų atskaitomų mokestinių nuostolių suma negali būti didesnė kaip 70 proc. ataskaitinių metų apmokestinamo pelno sumos. Mokestiniai nuostoliai gali būti keliami neribotą laikotarpį, išskyrus nuostolius, kurie susidarė dėl vertybinių popierių ir (arba) išvestinių finansinių priemonių perleidimo. Toks perkėlimas nutraukiamas, jei Bendrovė nebetęsia

2.15. Pelno mokestis (tęsinys)

veiklos, dėl kurios šie nuostoliai susidarė, išskyrus atvejus, kai Bendrovė veiklos nebetęsia dėl nuo jos nepriklausančių priežasčių. Nuostoliai iš vertybinių popierių ir (arba) išvestinių finansinių priemonių perleidimo gali būti keliami 5 metus ir padengiami tik iš tokio paties pobūdžio sandorių pelno.

Atidėtasis pelno mokestis pripažįstamas atsižvelgiant į laikinuosius skirtumus tarp turto ir įsipareigojimų apskaitinės vertės ir jų mokesčių bazės grynąją mokestinę įtaką. Atidėtųjų mokesčių turtas ir įsipareigojimai yra vertinami mokesčių tarifu, kuris, kaip tikimasi, bus taikomas laikotarpiu, kuriame bus realizuojamas turtas ar padengiamas įsipareigojimas, atsižvelgiant į mokesčių tarifus, kurie buvo priimti ar iš esmės priimti ataskaitų sudarymo datai.

Atidėtojo mokesčio turtas yra pripažįstamas finansinės būklės ataskaitoje tiek, kiek Bendrovės vadovybė tikisi, kad jis bus realizuotas artimiausioje ateityje atsižvelgiant į apmokestinamojo pelno prognozes. Jei tikėtina, kad dalis atidėtojo mokesčio nebus realizuota, ši atidėtojo mokesčio dalis nėra pripažįstama finansinėse ataskaitose.

Atidėtojo pelno mokesčio turtas ir įsipareigojimai yra užskaitomi tarpusavyje, jei įstatymai leidžia užskaityti tarpusavyje pelno mokesčio sąnaudas su pajamomis bei atidėtieji mokesčiai yra tos pačios įmonės ir susiję su ta pačia mokesčių institucija.

2.16. Dividendai

Dividendai finansinėse ataskaitose apskaitomi tuo laikotarpiu, kai juos patvirtina metinis visuotinis akcininkų susirinkimas.

2.17. Pelnas ir sumažintas pelnas, tenkantis vienai akcijai

Vienai akcijai tenkantis pagrindinis pelnas apskaičiuojamas dalijant akcininkams tenkantį grynąjį pelną iš išleistų paprastųjų vardinių akcijų vidutinio svertinio vidurkio. Tuo atveju, kai akcijų skaičius pasikeičia, tačiau tai neįtakoja ekonominių resursų pasikeitimo, vidutinis svertinis išleistų paprastųjų vardinių akcijų vidurkis pakoreguojamas proporcingai akcijų skaičiaus pasikeitimui taip, lyg šis pasikeitimas įvyko ankstesniojo pateikiamo laikotarpio pradžioje. Kadangi nėra jokių pelno (nuostolių) vienai akcijai mažinančių instrumentų, vienai akcijai tenkantis pagrindinis ir sumažintas pelnas nesiskiria (26 pastaba).

2.18. Atidėjiniai

Bendrieji

Atidėjiniai pripažįstami tuomet, kai dėl praeities įvykių Bendrovė turi dabartinį teisinį arba konstruktyvų įsipareigojimą, ir kurių įvykdymui teks išmokėti lėšas bei tokių įsipareigojimų sumą galima patikimai įvertinti. Kai Bendrovė tikisi, kad atidėjinio suma bus atgauta, tokia atgautina suma pripažįstama kaip atskiras turtas, bet tik tada, kai dėl to nekyla abejonių. Atidėjinių sąnaudos sudengtos su atgautinais atidėjiniais yra apskaitomos pelne (nuostoliuose).

Šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos

Bendrovės gauti apyvartiniai taršos leidimai (toliau – ATL) yra apskaitomi taikant "grynojo įsipareigojimo" metodą. Pagal šį metodą Bendrovė ATL apskaito nominaliąja (nuline) verte, kaip tai leidžia TAS 20 "Valstybės dotacijų apskaita ir valstybės paramos pateikimas ataskaitose". Įsipareigojimai įsigyti papildomus ATL yra pripažįstami jiems atsiradus (pvz. įsipareigojimai yra neapskaitomi remiantis tikėtinu ateities taršos kiekiu) ir apskaitomi tik tada, kai Bendrovės faktiškai išmestas taršos kiekis viršija turimų ATL kiekį. ATL sąnaudos yra apskaitomos savikainos straipsnyje pelne (nuostoliuose) (19 pastaba).

2.19. Pajamų pripažinimas

Pajamos pripažįstamos, kai tikėtina, jog Bendrovė gaus su sandoriu susijusią ekonominę naudą, ir kai galima patikimai įvertinti pajamų sumą. Pardavimai apskaitomi atėmus PVM ir suteiktas nuolaidas (21 pastaba).

Naftos produktų krovos pajamos

Bendrovė pajamas iš krovos pripažįsta, atsižvelgdama į paslaugos įvykdymo lygį. Paslaugų įvykdymo lygis yra apskaičiuojamas kaip procentinė išraiška patirtų krovos savikainos išlaidų nuo bendros paslaugų savikainos. Tuo atveju, kai negalima paslaugų sutarties patikimai įvertinti, pajamos yra pripažįstamos tik patirtų sąnaudų dalimi, kurios gali būti kompensuotos.

VKEKK reguliuojamos SGDT veiklos pajamos

Pajamas iš SGDT veiklos, kurias reguliuoja VKEKK, sudaro pajamos iš SGD išdujinimo veiklos, SGD perkrovos veiklos ir saugumo dedamosios, kurios pripažįstamos, kai paslaugos yra suteiktos.

2.19. Pajamų pripažinimas (tęsinys)

VKEKK reguliuojamos SGDT veiklos pajamos (tęsinys)

Remiantis SGD terminalo įstatymo 5.2 straipsniu, visi gamtinių dujų perdavimo sistemos vartotojai, įskaitant ir galutinius vartotojus, turi mokėti papildomą saugumo dedamąją kartu su kitais mokėjimais už gamtinių dujų perdavimo paslaugas. Mokėjimai yra surenkami Perdavimo sistemos operatoriaus (toliau – PSO) tiesiogiai iš vartotojų arba iš gamtinių dujų tiekėjų, jei vartotojai neturi tiesioginių sutarčių su PSO. VKEKK kas metus nustato Saugumo dedamosios dydį proporcingai pagal gamtinių dujų kiekius, kuriuos sunaudojo vartotojai (tiesioginis vartojimas arba perpardavimas). Pagal VKEKK nutarimą, PSO surinktos lėšos yra pervedamos Bendrovei.

Terminalo paslaugų kainos:

• SGD išdujinimo paslaugų kaina, nustatyta Bendrovės, remiantis SGD išdujinimo paslaugų kainos viršutine riba, kurią 2014 m. lapkričio 20 d. nutarimu Nr. 03-895 nustatė VKEKK.
• SGD perkrovos paslaugų kaina buvo nustatyta VKEKK 2014 m. lapkričio 20 d. Nr. 03-896.

SGD išdujinimo paslaugų kainos viršutinė riba yra koreguojama kasmet, o SGD perkrovos veiklos kaina nustatyta 5 metams.

Prekių pardavimai

Prekių pardavimo pajamos yra pripažįstamos perdavus produkciją ir perleidus riziką pirkėjui, paprastai prekių pristatymo metu.

Palūkanų pajamos

Palūkanų pajamos pripažįstamos kaupimo principu (taikant efektyvios palūkanų normos metodą). Palūkanų pajamos apskaitomos pelne (nuostoliuose).

2.20. Sąnaudų pripažinimas

Sąnaudos apskaitoje pripažįstamos vadovaujantis kaupimo ir palyginimo principais tuo ataskaitiniu laikotarpiu, kai uždirbamos su jomis susijusios pajamos, neatsižvelgiant į pinigų išleidimo laiką. Tais atvejais, kai per ataskaitinį laikotarpį padarytų išlaidų neįmanoma tiesiogiai susieti su konkrečių pajamų uždirbimu, ir jos ateinančiais laikotarpiais neduos pajamų, šios išlaidos pripažįstamos sąnaudomis tą patį laikotarpį, kada buvo patirtos.

Sąnaudų dydis paprastai įvertinamas sumokėta arba mokėtina pinigų suma, neįskaitant PVM. Tais atvejais, kai numatytas ilgas atsiskaitymo laikotarpis ir palūkanos nėra išskirtos, sąnaudų dydis įvertinamas diskontuojant atsiskaitymo sumą rinkos palūkanų norma.

2.21. Turto vertės sumažėjimas

Finansinis turtas

Objektyviai pagrįstas finansinio turto vertės sumažėjimas vertinamas kiekvieną finansinės būklės ataskaitos datą. Finansinio turto vertė laikoma sumažėjusi, jei yra objektyvių įrodymų, kad po turto pirminio pripažinimo įvyko nuostolingas įvykis, neigiamai paveikęs iš to turto gautinus ateityje pinigų srautus, kurie gali būti patikimai įvertinti.

Kai paaiškėja, kad Bendrovė neatgaus visų suteiktų paskolų ir gautinų sumų pagal sutartus apmokėjimo terminus, finansinio turto, apskaityto amortizuota verte, vertės sumažėjimo ar blogų gautinų sumų nuostoliai yra pripažįstami pelne (nuostoliuose). Ankstesniais laikotarpiais pripažinto vertės sumažėjimo nuostolių atstatymas apskaitomas, kai šių nuostolių sumažėjimas gali būti objektyviai pagrįstas po vertės sumažėjimo apskaitymo atsitikusiais įvykiais. Toks atstatymas apskaitomas pelne (nuostoliuose). Tačiau padidėjusi apskaitinė vertė yra padidinama tik tiek, kad neviršytų amortizuotos vertės, kuri būtų buvusi, jei vertės sumažėjimas nebūtų buvęs apskaitytas.

Iš pirkėjų gautinų sumų vertės sumažėjimas yra apskaitomas tuomet, kai objektyvios aplinkybės (tokios kaip nemokumo tikimybė ar kliento dideli finansiniai nesklandumai) parodo, kad Bendrovė negalės susirinkti visų jai priklausančių gautinų sumų pagal sutartyse nurodytas sąlygas. Gautinų sumų vertės sumažėjimas yra apskaitomas naudojant vertės sumažėjimo sąskaitą. Gautinos sumos yra nurašomos, kai jos yra laikomos niekada nebeatgautinomis.

Finansinis turtas, nevertinamas tikrąja verte pelne arba nuostolyje, yra peržiūrimas kiekvieną balanso sudarymo dieną, siekiant nustatyti jo vertės sumažėjimą.

2.21. Turto vertės sumažėjimas (tęsinys)

Ne finansinis turtas

Bendrovės nefinansinio turto, išskyrus atsargas ir atidėtojo pelno mokesčio turtą, likutinės vertės yra peržiūrimos kiekvieną ataskaitų sudarymo datą, siekiant įvertinti ar yra vertės sumažėjimo požymių. Jei tokie požymiai egzistuoja, yra apskaičiuojama to turto atsiperkamoji vertė.

Ne finansinio turto vertės sumažėjimas yra įvertinamas tuomet, kai įvykiai ir aplinkybės parodo, kad turto vertė gali neatsipirkti. Kai apskaitinė vertė viršija turto atsipirkimo vertę, vertės sumažėjimas apskaitomas pelne (nuostoliuose). Vertės sumažėjimo, apskaityto ankstesniais laikotarpiais, atstatymas apskaitomas, kai yra požymių, kad pripažinti nuostoliai dėl turto vertės sumažėjimo nebeegzistuoja ar reikšmingai sumažėjo. Atstatymas yra apskaitomas pelne (nuostoliuose) tame pačiame straipsnyje, kuriame buvo apskaityti vertės sumažėjimo nuostoliai.

Turto ar įplaukas kuriančio vieneto atsiperkamoji vertė yra jo naudojimo vertė arba grynoji galimo pardavimo kaina, priklausomai nuo to, kuri yra didesnė. Įvertinant naudojimo vertę, apskaičiuoti būsimieji pinigų srautai yra diskontuojami iki jų dabartinės vertės, taikant ikimokestinę diskonto normą, atspindinčią dabartines rinkos prielaidas dėl pinigų vertės laike ir riziką susijusią su tuo turtu.

Vertės sumažėjimo testavimo tikslais, turtas, kurio neįmanoma vertinti atskirai, yra grupuojamas į mažiausią turto grupę, kuriančią pinigų įplaukas tą turtą nepertraukiamai naudojant ir kuri yra nepriklausoma nuo kito turto ar turto grupių kuriamų pinigų srautų ("įplaukas kuriantis vienetas, arba ĮKV").

Kai turto likutinė vertė viršija jo atsiperkamąją vertę, pelne (nuostoliuose) yra apskaitomas vertės sumažėjimo nuostolis. Su ĮKV susiję vertės sumažėjimo nuostoliai yra proporcingai priskiriami turto, priskirto vienetui (vienetų grupei), likutinei vertei sumažinti.

Praėjusiais laikotarpiais pripažintų vertės sumažėjimo nuostolių atstatymas apskaitomas tuomet, kai yra įrodymų, jog apskaityti turto vertės sumažėjimo nuostoliai nebeegzistuoja arba yra sumažėję. Vertės sumažėjimo nuostoliai atstatomi tiek, kad turto likutinė vertė neviršytų tos likutinės vertės, kuri būtų buvusi nustatyta atėmus nusidėvėjimą ar amortizaciją, jei vertės sumažėjimo nuostoliai nebūtų buvę apskaityti. Atstatymas yra apskaitomas pelne (nuostoliuose) tame pačiame straipsnyje, kuriame buvo apskaityti vertės sumažėjimo nuostoliai.

2.22. Įvertinimų naudojimas rengiant finansines ataskaitas

Rengdama finansinę atskaitomybę pagal TFAS, priimtus taikyti Europos Sąjungoje, vadovybė turi atlikti skaičiavimus ir įvertinimus prielaidoms, kurios įtakoja apskaitos principų taikymą bei su turtu ir įsipareigojimais, pajamomis ir išlaidomis susijusius skaičius. Įvertinimai ir su jais susijusios prielaidos yra pagrįsti istorine patirtimi ir kitais veiksniais, kurie atitinka esamas sąlygas, ir kurių rezultatų pagrindu yra daroma išvada dėl turto ir įsipareigojimų likutinių verčių, apie kurias negalima spręsti iš kitų šaltinių. Faktiniai rezultatai gali skirtis nuo apskaičiavimų.

Įvertinimai ir susijusios prielaidos yra nuolat peržiūrimi ir remiasi istorine patirtimi bei kitais veiksniais, įskaitant ateities įvykių, kurie tikimasis yra pagrįsti esamomis aplinkybėmis, lūkesčiais.

Informacija apie svarbius įvertinimus ir prielaidas, žemiau aptarti išsamiau toliau:

Nematerialaus turto ir nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų naudingojo tarnavimo laikotarpiai

Turto naudingojo tarnavimo laikotarpiai yra peržiūrimi kiekvienais metais ir prireikus, koreguojami, kad atspindėtų likusio naudingojo laikotarpio dabartinį įvertinimą, atsižvelgiant į technologinius pokyčius, turto ekonominį panaudojimą ateityje ir jo fizinę būklę.

Nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų vertės sumažėjimo nuostoliai

Bendrovė peržiūri nekilnojamo turto, įrangos ir įrengimų likutines vertes kiekvieną balanso datą tikslu nustatyti, ar yra turto vertės sumažėjimą rodančių požymių. Jei tokie požymiai yra, apskaičiuojama to turto atsiperkamoji vertė. Turto vertės testavimo tikslais turtas, kuris nepertraukiamo naudojimo procese uždirba grynuosius pinigus ir didžiąją dalimi nepriklauso nuo kito turto ar turto grupių (įplaukas kuriantis vienetas) generuojamų grynųjų pinigų įplaukų, yra sugrupuojama į mažiausią grupę.

Atsiperkamoji vertė apskaičiuojama kaip didesnė viena iš dviejų verčių: grynoji realizacinė ir turto naudojimo vertė. Turto naudojimo vertė apskaičiuojama diskontuojant būsimus pinigų srautus iki jų dabartinės vertės, taikant priešmokestinę diskonto normą, atspindinčią realias rinkos prielaidas dėl pinigų vertės laike ir riziką, susijusią su tuo turtu. Turto, kuris savarankiškai

2.22. Įvertinimų naudojimas rengiant finansines ataskaitas (tęsinys)

Nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų vertės sumažėjimo nuostoliai (tęsinys)

neuždirba piniginių įplaukų, atsiperkamoji vertė yra nustatoma pagal pinigus kuriančio vieneto, kuriam šis turtas priklauso, atsiperkamąją vertę (4 pastaba).

Gautinų sumų vertės sumažėjimo nuostoliai

Bendrovė bent kartą per ketvirtį įvertina gautinų sumų sumažėjimą Bendrovė įvertina, ar yra požymių, rodančių ateities grynųjų pinigų srautų, susijusių su gautinų sumų portfeliu, pakankamą sumažėjimą iki bus nustatytas konkrečios gautinos sumos tame portfelyje sumažėjimas.

Įrodymu gali būti informacija, rodanti, kad neigiamai pasikeitė skolų mokėjimo būklė, šalies ar vietovės ekonominės sąlygos, įtakojančios Bendrovės gautinas sumas.

Vadovaudamasi istorine nuostolių patirtimi, susijusia su gautinų sumų ar panašia kredito rizika, vadovybė įvertina galimus grynųjų pinigų srautus iš debitorių. Metodai ir prielaidos, taikomi vertinant būsimų pinigų srautų tiek sumas, tiek laiką, yra reguliariai peržiūrimi tam, kad sumažinti skirtumus tarp apskaičiuotos ir faktinės nuostolio sumos (10 pastaba).

Sutarties patikrinimas, ar ji yra nuomos sutartis

Sutarties vykdymo pradžioje Bendrovė nustato, ar sutarties dalykas yra nuoma arba apima ją.

Nuoma pripažįstama finansine nuoma, jeigu perduodama iš esmės visa su turto nuosavybe susijusi rizika ir nauda. Nuoma pripažįstama veiklos nuoma, jeigu iš esmės visa su turto nuosavybe susijusi rizika ir nauda neperduodama.

Kriterijai, kuriuos taikant kartu arba atskirai, lemia, kad nuoma gali būti priskirta finansinei nuomai (IAS 17-10):

• iki nuomos laikotarpio pabaigos nuomininkui šia nuoma perleidžiama nuosavybės teisė;
• nuomininkas turi pasirinkimo teisę nusipirkti turtą už kainą, kuri, tikėtina, bus kur kas mažesnė už turto tikrąją vertę šios pasirinkimo teisės įsigaliojimo metu, o nuomos pradžioje pagrįstai žinoma, kad šia galimybe ir bus pasinaudota;
• nuomos laikotarpis apima didesnę turto ekonominio tarnavimo laiko dalį, net jeigu nuosavybės teisė neperduodama;
• nuomos pradžioje minimalių įmokų pagal nuomos sutartį dabartinė vertė bent apytiksliai prilygsta visai išnuomoto turto tikrajai vertei; ir
• nuomojamas turtas yra tokio specializuoto pobūdžio, kad, neatlikus didesnių pakeitimų, tik nuomininkas gali juo naudotis.

Sutarties vykdymo pradžioje arba atlikus jos pakartotiną įvertinimą, Bendrovė atskiria mokėjimo sumas ir kitas sumas, kurios nustatytos sutartyje, į įmokas už nuomą ir į kitus mokėjimus, remiantis jų santykine tikrąja verte. Jei dėl finansinės nuomos Bendrovė nusprendžia, kad mokėjimų neįmanoma patikimai atskirti, tada turtas ir įsipareigojimas apskaitomi suma, lygia susijusio turto tikrajai vertei. Vėliau įsipareigojimo suma yra mažinama atliekant mokėjimus, o patirtos finansinės sąnaudos atitinkamai apskaitomos, taikant Bendrovės papildomą skolinimosi palūkanų normą.

2012 m. kovo 2 d. Bendrovė pasirašė sutartį su Hoegh LNG Ltd. dėl SGD plaukiojančiosios saugyklos su dujinimo įrenginiu (angl. FSRU) statybos, eksploatavimo ir perleidimo (angl. BOT) nuomos. SGD laivas-saugykla į Klaipėdą atvyko 2014 m. spalio 27 d., o laivo perėmimas įvyko 2014 m. lapkričio 27 d. Atsižvelgiant į SGD laivo-saugyklos nuomos sutartį, Bendrovė 2013 m. finansinėse ataskaitos atskleidė, jog laivo nuomos sutartis atitinka finansinio lizingo kriterijus, o 2013 m. gruodžio 31 d. bendra būsimųjų minimalių mokėjimų suma sudarė 911.464 tūkst. litų. Suma nebuvo įtraukta į 2013 m. gruodžio 31 d. Bendrovės finansinės būklės ataskaitą. Tačiau nuo to laiko Bendrovė gavo papildomos naujos reikšmingos informacijos iš laivo nuomotojo Hoegh LNG Ltd. apie laivo FSRU tikrąją vertę, todėl Bendrovės nuomone, pagal TFAS FSRU laivo nuoma turėtų būti klasifikuojama kaip Hoegh LNG Ltd. teikiama veiklos nuoma AB "Klaipėdos nafta" pagal laivo nuomos sutartį (29 pastaba).

Vadovybės nuomone, remiantis TFAS kriterijais, FSRU nuoma turėtų būti klasifikuojama kaip veiklos nuoma dėl žemiau nurodytų pagrindinių priežasčių:

• a) Rizikos ir nauda būdingos nuosavybės teisei nėra perkeliamos. Hoegh LNG Ldt. prisiima visas pagrindines FSRU rizikas pagal nuomos sutartį;
• b) Nėra priimtas galutinis FSRU laivo išpirkimo sprendimas;
• c) FSRU laivo nuomos sutartis buvo pasirašyta tarp nepriklausomų trečiųjų šalių, todėl nuomos sutarties nuostatos atspindi FSRU rinkos kainą;
• d) Rinkoje nėra panašių palyginamųjų sutarčių;
• e) Vadovybė įvertino, jog tokio laiko ekonominis gyvavimo ciklas yra 40 metų. Nuomos sutartis apima tik 10 metų.
• f) Remiantis Hoegh LNG Ltd. ir Bendrovės skaičiavimais, grynoji dabartinė SGD laivo nuomos mokėjimų vertė apytiksliai

2.22. Įvertinimų naudojimas rengiant finansines ataskaitas (tęsinys)

Sutarties patikrinimas, ar ji yra nuomos sutartis (tęsinys)

neprilygsta visai laivo tikrajai vertei;

• g) SGD laivas gali būti naudojamas kaip SGD tanklaivis, arba gali būti naudojamas kaip išdujinimo įrengininys kitoje vietoje;
• h) SGD laivo-saugyklos nuomos sutartis negali būti nutraukta iš Bendrovės pusės, tačiau standartinis sutarties nutraukimo rėžimas taikomas pagal sutartį;
• i) Hoegh LNG Ltd. prisiima visą likutinę laivo vertės riziką;
• j) Laivo nuomos sutartyje nėra numatyta išnuomoti laivą pasibaigus 10 m. nuomos laikotarpiui.

Einamųjų metų ir atidėtasis pelno mokestis

Nustatydama einamųjų metų pelno mokesčio ir atidėtojo pelno mokesčio dydį Bendrovė atsižvelgia į neapibrėžtų mokesčių poveikį ir į tai, ar nepriklausys papildomi mokesčiai ir palūkanos. Bendrovė tiki, kad jos sukauptos lėšos mokestiniams įsipareigojimams yra pakankamos visiems mokestiniams metams, remiantis jos daugelio faktorių įvertinimu, įskaitant mokesčių įstatymo aiškinimus ir ankstesnę patirtį. Įvertinimas remiasi skaičiavimais ir prielaidomis, ir gali apimti eilę suvokimų apie įvykius ateityje. Gali pasirodyti nauja informacija, verčianti Bendrovę keisti savo sprendimą dėl esamų mokestinių įsipareigojimų atitikimo; tokie mokestinių įsipareigojimų pakeitimai darys poveikį mokestinėms išlaidoms tokio nutarimo priėmimo laikotarpiu (25 pastaba).

2.23. Neapibrėžtumai

Neapibrėžtas turtas finansinėse ataskaitose nėra pripažįstamas, tačiau jis yra aprašomas finansinėse ataskaitose tuomet, kai yra tikėtina, kad bus gautos pajamos arba ekonominė nauda. Neapibrėžti įsipareigojimai nėra pripažįstami finansinėse ataskaitose. Jie yra aprašomi finansinėse ataskaitose, išskyrus tuos atvejus, kai tikimybė, kad ekonominę naudą duodantys ištekliai bus prarasti, yra labai maža (29 pastaba).

2.24. Pobalansiniai įvykiai

Pobalansiniai įvykiai, kurie suteikia papildomos informacijos apie Bendrovės padėtį finansinės būklės ataskaitos dieną (koreguojantys įvykiai), finansinėse ataskaitose yra atspindimi. Pobalansiniai įvykiai, kurie nėra koreguojantys įvykiai, yra aprašomi pastabose, kai tai yra reikšminga (31 pastaba).

2.25. Tarpusavio užskaitos

Sudarant finansines ataskaitas turtas ir įsipareigojimai bei pajamos ir sąnaudos nėra užskaitomos tarpusavyje, išskyrus atvejus, kai atskiras Tarptautinis finansinės atskaitomybės standartas reikalauja ar leidžia būtent tokį užskaitymą.

2.26. Tikroji vertė

Tikroji vertė yra apibrėžiama kaip suma, už kurią vertinimo dieną būtų parduotas turtas arba perleistas įsipareigojimas pagal tvarkingą sandorį tarp rinkos dalyvių (28 pastaba).

Nustatant tikrąją vertę abiem atvejais siekiama to paties tikslo – apskaičiuoti kainą, už kurią vertinimo dieną dabartinėmis rinkos sąlygomis būtų parduotas turtas arba perleistas įsipareigojimas pagal tvarkingą sandorį tarp rinkos dalyvių (t. y. galutinę kainą vertinimo dieną tam rinkos dalyviui, kuriam priklauso turtas arba įsipareigojimas).

Nustatant nefinansinio turto tikrąją vertę atsižvelgiama į rinkos dalyvio gebėjimą gauti ekonominės naudos naudojant šį turtą pirmuoju ir geriausiu jo naudojimo būdu arba parduodant šį turtą kitam rinkos dalyviui, kuris jį naudotų pirmuoju ir geriausiu būdu.

Nustatydamas tikrąją vertę, ūkio subjektas turi nustatyti visus šiuos dalykus:

• a) konkretų turtą arba įsipareigojimą, kurio tikroji vertė nustatoma (kartu su atitinkamu apskaitos vienetu);
• b) kai vertinamas nefinansinis turtas vertinimo prielaidą, kuria tinka remtis nustatant tikrąją vertę (kartu su atitinkamu pirmuoju ir geriausiu to nefinansinio turto naudojimo būdu);
• c) pagrindinę (arba palankiausią) turto arba įsipareigojimo rinką;
• d) tikrajai vertei nustatyti tinkamą (-as) vertinimo metodiką (-as) atsižvelgiant į prieinamus duomenis, pagal kuriuos būtų parengti vertinimo duomenys, atitinkantys prielaidas, kuriomis rinkos dalyviai remtųsi įkainodami tą turtą arba įsipareigojimą, taip pat tikrosios vertės hierarchijos lygį, kuriam priskiriami šie duomenys.

2.26. Tikroji vertė (tęsinys)

Vertinimo metodikos taikymo tikslas – nustatyti kainą, už kurią vertinimo dieną dabartinėmis rinkos sąlygomis būtų parduotas turtas arba perleistas įsipareigojimas pagal tvarkingą sandorį tarp rinkos dalyvių. Trys plačiai taikomos vertinimo metodikos yra rinkos metodas, išlaidų metodas ir pajamų metodas.

Rinkos metodas. Vertinimo metodika, pagal kurią naudojamos kainos ir kita svarbi informacija, gauta apie rinkos sandorius dėl tokio paties ar palyginamo (t. y. panašaus) turto, įsipareigojimų arba turto ir įsipareigojimų grupės (kaip antai verslo).

Išlaidų metodas. Vertinimo metodika, pagal kurią nustatoma suma, kurios šiuo metu reikėtų turto naudojimo pajėgumui pakeisti (dažnai vadinama dabartinėmis turto atkūrimo išlaidomis).

Pajamų metodas. Vertinimo metodikos, pagal kurias būsimos sumos (pavyzdžiui, pinigų srautai arba pajamos ir sąnaudos) perskaičiuojamos į vieną dabartinę (t. y. diskontuotą) sumą. Tikroji vertė nustatoma pagal vertę, atitinkančią dabartines rinkos prognozes dėl tų būsimų sumų.

Tikrosios vertės hierarchija. Siekiant, kad būtų nuosekliau ir palyginamiau nustatoma tikroji vertė ir atskleidžiama susijusi informacija, 13-ame TFAS nustatyta tikrosios vertės hierarchija, kurią taikant duomenys, naudojami pagal vertinimo metodikas tikrajai vertei nustatyti, skirstomi į tris lygius.

1-o lygio duomenys. Tokio paties turto arba tokių pačių įsipareigojimų kotiruojamos (nekoreguotos) kainos aktyviosiose rinkose, į kurias ūkio subjektas gali patekti vertinimo dieną.

2-o lygio duomenys. Tiesiogiai arba netiesiogiai stebimi turto arba įsipareigojimo duomenys, išskyrus 1 lygiui priskiriamas kotiruojamas kainas.

3-o lygio duomenys. Nestebimi turto arba įsipareigojimo duomenys.

3 Nematerialusis turtas

	Programinė įranga
Įsigijimo vertė:
2012 m. gruodžio 31 d. likutis	3.068
Įsigijimai	177
Perkėlimai iš nebaigtos statybos	67
Parduotas ir nurašytas turtas	(41)
2013 m. gruodžio 31 d. likutis	3.271
Įsigijimai	799
Perkėlimai iš ilgalaikio materialaus turto	498
Perklasifikavimas	(13)
Parduotas ir nurašytas turtas	(2)
2014 m. gruodžio 31 d. likutis	4.553
Sukauptas nusidėvėjimas ir vertės sumažėjimas:
2012 m. gruodžio 31 d. likutis	1.714
Nusidėvėjimas per metus	332
Parduotas ir nurašytas turtas	(41)
2013 m. gruodžio 31 d. likutis	2.005
Nusidėvėjimas per metus	411
Perklasifikavimas	(13)
Parduotas ir nurašytas turtas	(2)
2014 m. gruodžio 31 d. likutis	2.401
2012 m. gruodžio 31 d. likutinė vertė	1.354
2013 m. gruodžio 31 d. likutinė vertė	1.266
2014 m. gruodžio 31 d. likutinė vertė	2.152

2014 m. Bendrovės ilgalaikiam nematerialiajam turtui priskaičiuota 411 tūkst. litų amortizacijos sąnaudų (2013 m. – 332 tūkst. litų). 213 tūkst. litų amortizacijos sąnaudų yra įtraukta į paslaugų savikainą (2013 m. – 186 tūkst. litų), likusi suma – į veiklos sąnaudas bendrųjų pajamų ataskaitoje.

4 Nekilnojamas turtas, įranga ir įrengimai

	Žemė	Pastatai ir statiniai	Mašinos, įrengimai ir įrenginiai	Kitas ilgalaikis turtas	Nebaigta statyba	Iš viso
2012 m. gruodžio 31 d. likutinė vertė	-	442.588	340.226	13.485	52.791	849.090
Įsigijimai	130	-	184	576	74.652	75.542
Avansiniai mokėjimai	-	-	-	-	23.234	23.234
Nurašytas ir parduotas turtas	-	-	(2.250)	(383)	(75)	(2.708)
Perkėlimai į nematerialųjį turtą	-	-	-	-	(67)	(67)
Perkėlimai į nebaigtą statybą	-	-	(1.084)	-	1.084	-
Perkėlimai iš nebaigtą statybą	-	1.663	14.114	3	(15.780)	-
2013 m. gruodžio 31 d. likutis	130	444.251	351.190	13.681	135.839	945.091
Įsigijimai	-	46	602	2.090	134.434	137.172
Nurašytas ir parduotas turtas	-	-	(310)	(837)	-	(1.147)
Perklasifikavimas iš atsargų	-	-	42	2	546	590
Perkėlimai į nematerialiųjį turtą	-	-	-	-	(498)	(498)
Perkėlimai iš nematerialaus turto	-	-	-	13	-	13
Perkėlimai iš nebaigtos statybos	-	35.459	154.471	26.630	(216.560)	-
2014 m. gruodžio 31 d. likutis	130	479.756	505.995	41.579	53.761	1.081.221

Sukauptas nusidėvėjimas ir vertės sumažėjimas:

2012 m. gruodžio 31 d. likutis	-	176.885	214.925	11.876	693	404.379
Nusidėvėjimas per metus	-	13.284	10.684	688	-	24.656
Parduotas ir nurašytas turtas	-	-	(2.249)	(382)	-	(2.631)
Vertės sumažėjimas per metus	-	-	37	-	-	37
2013 m. gruodžio 31 d. likutis	-	190.169	223.397	12.182	693	426.441
Nusidėvėjimas per metus	-	13.793	11.336	636	-	25.765
Parduotas ir nurašytas turtas	-	-	(306)	(829)	-	(1.135)
Vertės sumažėjimas (atstatymas)	-	-	(1.139)	-	-	(1.139)
Perkėlimai iš nematerialaus turto	-	-	-	13	-	13
2014 m. gruodžio 31 d. likutis	-	203.962	233.288	12.002	693	449.945
2012 m. gruodžio 31 d. likutinė vertė	-	265.703	125.301	1.609	52.098	444.711
2013 m. gruodžio 31 d. likutinė vertė	130	254.082	127.793	1.499	135.146	518.650
2014 m. gruodžio 31 d. likutinė vertė	130	275.794	272.707	29.577	53.068	631.276

2014 m. Bendrovė peržiūrėjo turimą nekilnojamą turtą, įrangą ir įrengimus ir atstatė 1.139 tūkst. litų vertę turtui, kuris, pasikeitus technologinėms sąlygoms buvo nenaudojamas ir kuriam buvo apskaitytas vertės sumažėjimas, bet šiais ataskaitiniais metais buvo panaudotas naujo turto sukūrimui.

Bendrovė ilgalaikiam turtui 2014 m. neapskaitė vertės sumažėjimo, o 2013 m. Bendrovė ilgalaikiam turtui apskaitė 37 tūkst. litų vertės sumažėjimą.

2014 m. Bendrovės nekilnojamam turtui, įrangai ir įrengimams priskaičiuota 25.765 tūkst. litų nusidėvėjimo sąnaudų (2013 m. – 24.657 tūkst. litų). 155 tūkst. litų nusidėvėjimo sąnaudų buvo įtraukta į atsargų savikainą (2013 m. – 108 tūkst. litų), 25.213 tūkst. litų nusidėvėjimo sąnaudų yra įtraukta į pardavimo savikainą (2013 m. – 24.090 tūkst. litų), likusi suma 397 tūkst. litų (2013 m. – 458 tūkst. litų) apskaityta veiklos sąnaudose bendrųjų pajamų ataskaitoje.

Dalis Bendrovės nekilnojamo turto, įrangos ir įrengimų, kurio įsigijimo vertė 2014 m. gruodžio 31 d. lygi 84.110 tūkst. litų, buvo visiškai nusidėvėjusi (82.356 tūkst. litų 2013 m. gruodžio 31 d.) tačiau vis dar naudojama veikloje.

4 Ilgalaikis materialusis turtas (tęsinys)

Suskystintų gamtinių dujų terminalo projektas 2014 m. gruodžio 1 d. buvo dalinai baigtas ir 180.267 tūkst. litų vertės turtas buvo įvestas į eksploataciją. Turtas bus pradėtas nudėvėti nuo 2015 m. sausio 1 d., todėl 2014 m. nusidėvėjimas šiam turtui nebuvo skaičiuotas.

2014 m. gruodžio 31 d. Bendrovė yra įkeitusi Lietuvos Respublikos Finansų Ministerijai, už išduotą garantiją Europos investicijų bankui (toliau – EIB) ir Šiaurės investicijų bankui (toliau – NIB), Suskystintų gamtinių dujų terminalo turto už 229.489 tūkst. litų. (2013 m. gruodžio 31 d. Bendrovė buvo įkeitusi 98.162 tūkst. litų).

546 tūkst. litų paskolos palūkanų buvo kapitalizuota 2014 metais (178 tūkst. litų – 2013 m.) į Suskystintų gamtinių dujų terminalo turto vertę ir 82 tūkst. litų paskolos palūkanų įtraukta į finansinės veiklos sąnaudas bendrųjų pajamų ataskaitoje.

Bendrovė per 2014 metus tęsė darbus šiuose projektuose:

• Suskystintų gamtinių dujų terminalo projektas. Lietuvos Respublikos strateginis projektas, kurio įgyvendinimas sukurs alternatyvų šaltinį OAO Gazprom dujoms Lietuvoje. Projekto apimtyje yra laivo-talpyklos su dujinimo įrenginiu įsigijimas, krantinės statyba ir suprastruktūros įrengimas, krantinės prieigų išgilinimas, dujotiekio tiesimas, ir visos projekto vykdymo išlaidos. 2014 m. gruodžio mėnesį terminalas įvestas į eksploataciją, išskyrus HDD jungtį, kurią planuojama užbaigti 2015 m. Investuota į terminalo statybą iš viso 229.489 tūkst. litų. Bendra 2014 m. atliktų darbų vertė –131.327 tūkst. litų.
• Agliavandenilių garų iš geležinkelio estakadų utilizavimas. Sumontuotas ir paleistas angliavandenilių garų rekuperavimo įrenginys. Tai aplinkosauginis projektas, kurios paskirtis surinkti angliavandenilių garus ir juos paversti į skystį ir saugiai sandėliuoti neleidžiant garams sklisti į aplinką. Tai leidžia ženkliai sumažinti oro taršą bei nemalonių kvapų sklidimą į aplinkinius regionus. 2014 m. baigti įrenginio II-ojo etapo darbai - garų rekuperavimo įrenginio pritaikymas tamsių naftos produktų (toliau – TNP) krovai geležinkelio estakadose. Bendra 2014 m. atliktų darbų vertė – 1 tūkst. litų.
• Tamsių naftos produktų talpyklų parko rekonstrukcija, tai senųjų 4 talpyklų po 5.000 m³ nugriovimas ir dviejų naujų universalių talpyklų, kurių talpa po 32.250 m3, statyba. Šių investicijų tikslas – išplėsti Bendrovės technologinius pajėgumus didinant Bendrovės talpyklų bendrą tūrį (viso padidėjimas 44.500 m3) bei technologinį lankstumą įgalinant naujose talpyklose sandėliuoti tiek šviesiuosius tiek ir tamsiuosius naftos produktus. Tai didina terminalo lankstumą, nes galima krauti daugiau skirtingų naftos produktų, bei patrauklumą klientams, kadangi galima sukaupti didesnes produktų partijas pakrovimui į tanklaivius. 2014 m. liepos mėnesį pradėta eksploatuoti. Bendra 2014 m. atliktų darbų vertė – 1.110 tūkst. litų.
• Tamsių naftos produktų talpyklų pritaikymą šviesių naftos produktų (toliau – ŠNP) krovai. Greta TNP parko rekonstrukcijos projekto, Bendrovė 2014 metais atliko papildomas investicijas, skirtas 2 eksploatuojamų talpyklų po 20.000 m3 pritaikymą ŠNP krovai (iki tol buvo galimybė krauti tik TNP produktus). Šios investicijos taip pat susijusios su talpyklų parko technologinio universalumo didinimu. Bendra per 2014 m. atliktų darbų vertė – 31 tūkst. litų.
• Dyzelino pakrovimo posto į autocisternas papildomos vietos įrengimas . Šio projekto tikslas užtikrinti spartesnę krova į autocisternas. Bendra 2014 m. atliktų darbų vertė –452 tūkst. litų.
• Priešgaisrinės sistemos modernizavimo darbai investicijos skirtos atnaujinti priešgaisrinės sistemos mechaninę bei automatinę dalis. 2013 m. atnaujinta gesinimo įranga estakadoje bei pradėta automatinės dalies rekonstrukcija. Bendra atliktų darbų vertė siekia 3.117 tūkst. litų. Bendra atliktų darbų vertė per 2014 m. dvyliką mėnesių siekia 1.188 tūkst. litų.
• Subačiaus kuro bazės valymo įrenginių rekonstrukcija. Siekiant atnaujinti valymo įrengimų darbą bei našumą, 2014 m. į valymo įrenginių rekonstrukciją investuota 444 tūkst. litų.
• Šilumos gamybos ūkio garo katilų seperacijos atnaujinimas. 2014 m. 67 tūkst. litų investuota į šilumos gamybos ūkio garo katilų seperacijos atnaujinimą.
• Kitos investicijos. Per 2014 m. kitos investicijos sudarė 360 tūkst. litų.

5 Informacija apie segmentus

Valdymo tikslais Bendrovės vadovybė išskyrė šiuos verslo segmentus:

• KNF naftos terminalas Klaipėdoje, teikiantis naftos produktų perkrovimo bei kitas susijusios paslaugas.
• SGD suskystintų gamtinių dujų terminalas Klaipėdoje, teikiantis suskystintų gamtinių dujų krovos, saugojimo, išdujinimo ir tiekimo į magistralinį vamzdyną paslaugas.
• SKB Subačiaus kuro bazė Kupiškio rajone, teikianti naftos produktų ilgalaikio saugojimo ir autocisternų užpylimo paslaugas.

5 Informacija apie segmentus (tęsinys)

2014 m. gruodžio 31 d. buvo trys pirkėjai, kurių kiekvienos atskirai gautos pardavimo pajamos viršijo 10 proc. visų Bendrovės pajamų ir iš viso sudarė 115.848 tūkst. litų:

Pirkėjas A – 59.106 tūkst. litų (KNF - 59.106 tūkst. litų); Pirkėjas B – 43.892 tūkst. litų (KNF – 43.593 tūkst. litų ir SKB – 299 tūkst. litų); Pirkėjas C – 20.003 tūkst. litų (SGD – 20.003 tūkst. litų).

Bendrovės verslo segmentų pagrindiniai rodikliai, įtraukti į 2014 m. gruodžio 31 d. finansinių metų bendrųjų pajamų ataskaitą ir 2014 m. gruodžio 31 d. finansinės būklės ataskaitą, apibendrinti žemiau:

Per dvylikos mėnesių laikotarpį, pasibaigusį 2014 m.	SGD	SKB	KNF	Iš viso
gruodžio 31 d.
Pajamos iš išorinių klientų	20.003	7.483	109.848	137.334
Pelnas prieš apmokestinimą	(5.138)	2.363	34.087	31.312
Segmento grynasis pelnas (nuostolis)	(5.245)	2.412	34.796	31.963
Palūkanų pajamos	-	-	136	136
Palūkanų sąnaudos	(82)	-	-	(82)
Nusidėvėjimas ir amortizacija	(192)	(2.808)	(23.021)	(26.021)
Ilgalaikio turto vertės sumažėjimas ir nurašymas	-	-	1.139	1.139
Grynojo pelno (nuostolio) dalis asocijuotose įmonėse	-	-	(1.039)	(1.039)
Įsigytas materialus ir nematerialus ilgalaikis turtas	133.181	1.294	4.086	138.561
Segmento turtas iš viso	228.963	53.351	483.926	766.240
Segmento paskolos ir susiję įsipareigojimai	103.195	-	-	103.195
Segmento įsipareigojimų iš viso	149.068	591	13.324	162.983
Per dvylikos mėnesių laikotarpį, pasibaigusį 2013 m. gruodžio 31 d.	SGD	SKB	KNF	Iš viso
Pajamos iš išorinių klientų	-	6.609	120.251	126.860
Pelnas prieš apmokestinimą*	(5.276)	1.726	41.879	38.329
Segmento grynasis pelnas (nuostolis)*	(4.907)	1.605	38.951	35.649
Palūkanų pajamos	-	-	320	320
Nusidėvėjimas ir amortizacija	(65)	(2.801)	(22.122)	(24.988)
Ilgalaikio turto vertės sumažėjimas ir nurašymas	-	-	(37)	(37)
Grynojo pelno (nuostolio) dalis asocijuotose įmonėse	-	-	(669)	(669)
Įsigytas materialus ir nematerialus ilgalaikis turtas	63.919	281	34.754	98.954
Segmento turtas iš viso	115.515	49.160	511.159	675.834
Segmento paskolos ir susiję įsipareigojimai	51.212	-	-	51.212
Segmento įsipareigojimų iš viso	85.721	2.606	15.856	104.183

* Bendrovės vadovybė, siekdama tiksliai atspindėti Bendrovės segmentų informaciją, nusprendė 2013 m. gruodžio 31 d. perklasifikuoti darbo užmokesčio ir susijusias išlaidas tarp segmentų.

6 Investicijos į dukterines įmones

2012 m. gruodžio 17 d. buvo įsteigta ir įregistruota Bendrovės dukterinė bendrovė – uždaroji akcinė bendrovė - UAB LITGAS (Žvejų g. 14, LT-09310 Vilnius, 302937277), kuri, kaip numatoma, vykdys suskystintų gamtinių dujų prekybos ir/arba tiekimo veiklą. UAB LITGAS įstatinis kapitalas, kuris sudaro 1 mln. litų (1 mln. paprastųjų vardinių akcijų), buvo suformuotas Bendrovės piniginiu įnašu 2012 m. gruodžio 13 d.

2013 m. spalio 8 d. UAB "Lietuvos energija" (Žvejų g. 14, LT-09310 Vilnius, 301844044), vadovaudamasi 2013 m. spalio 1 d. tarp Bendrovės dukterinės bendrovės UAB LITGAS ir UAB "Lietuvos energija" sudaryta akcijų pasirašymo sutartimi, pilnai apmokėjo visas naujai išleistas UAB LITGAS paprastąsias vardines akcijas (2 mln. vienetų).

UAB LITGAS įstatinis kapitalas laikomas padidintu Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka įregistravus pakeistus UAB LITGAS įstatus Juridinių asmenų registre.

2013 m. spalio 15 d. Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų registre įregistruoti Bendrovė dukterinės bendrovės UAB LITGAS pakeisti įstatai. Nuo šios dienos laikoma, kad UAB LITGAS įstatinis kapitalas yra padidintas UAB "Lietuvos energija" piniginiu įnašu. Po įstatinio kapitalo padidinimo Bendrovei priklauso 1/3, o UAB "Lietuvos energija" – 2/3 visų akcijų ir balsų UAB LITGAS visuotiniame akcininkų susirinkime. Tokiu būdu Bendrovė neteko UAB LITGAS kontrolės, bet išlaiko reikšmingą įtaką šioje asocijuotoje įmonėje.

6 Investicijos į dukterines įmones (tęsinys)

Bendrovė 2014 m. gruodžio 31 d. ir 2013 m. gruodžio 31 d. dukterinių įmonių neturėjo.

7 Investicijos į asocijuotas įmones

Sarmatia Sp. z o.o.

2007 m. gruodžio 19 d. Bendrovė įsigijo 1 proc. tarptautinės vamzdynų bendrovės Sarmatia akcijų ir nupirko 180 vienetų akcijų, kurių kiekvienos nominali vertė 500 Lenkijos zlotų (86 tūkst. litų). 2010 m. Sarmatia įstatinio kapitalo didinimo metu Bendrovė papildomai įsigijo 100 akcijų, kurių kiekvienos nominali vertė lygi 500 Lenkijos zlotų (43 tūkst. litų). 2012 m. Sarmatia įstatinio kapitalo didinimo metu Bendrovė papildomai įsigijo 120 akcijų, kurių kiekvienos nominali vertė lygi 500 Lenkijos zlotų (50 tūkst. litų).

Bendrovė turi teisę skirti vieną narį iš penkių valdybos narių Sarmatia valdyme ir tokiu būdu gali daryti reikšmingą įtaką, todėl Bendrovė investiciją apskaitė akcininkų nuosavybės metodu. Sarmatia yra privati įmonė, kuri nėra listinguojama biržoje.

UAB "Baltpool"

2011 m. balandžio 20 d. Bendrovė įsigijo 33 proc. UAB "Baltpool" (A.Juozapavičiaus g. 9, LT-09311, Vilnius, 302464881) akcijų. Naujai išleistų paprastųjų vardinių akcijų Bendrovė įsigijo 156.627 vienetus, kurių kiekvienos nominali vertė lygi 1 litui. Bendra naujai išleistų akcijų emisijos kaina, įvertinta nepriklausomų vertintojų, buvo lygi 260.001 (dviem šimtams šešiasdešimt tūkstančių ir vienam) litui.

2013 m. gruodžio 2 d. Bendrovė įsigijo papildomų akcijų. Naujai išleistų paprastųjų vardinių akcijų Bendrovė įsigijo 52.800 vienetus, kurių kiekvienos nominali vertė lygi 1 litui. Bendra naujai išleistų akcijų emisijos kaina, įvertinta nepriklausomų vertintojų, buvo lygi 264.000 (dviem šimtams šešiasdešimt keturiems tūkstančiams) litui, iš kurių Bendrovė sumokėjo 66 tūkst. litų, likusi dalis sumokėta kitų investuotojų.

2014 m. Bendrovė įsigijo 198.000 vienetus naujai išleistų paprastųjų vardinių akcijų, kurių kiekvienos nominali vertė lygi 1 litui.

Šiuo metu Bendrovė valdo 33 proc. UAB "Baltpool" akcijų ir jų suteikiamų balsų UAB "Baltpool" visuotiniame akcininkų susirinkime.

UAB "LITGAS"

Bendrovė 2012 m. gruodžio 17 d.įsigijo UAB LITGAS 1 mln. vienetų paprasųjų vardinių akcijų. 2014 m. papildomai įsigijo naujai išleistų 14.000 tūkst. vienetų, kurių kiekvienos nominali vertė lygi 1 litui, akcijų.

2014 m. gruodžio 31 d. Bendrovei priklauso 1/3 (15 mln. vienetų), o UAB "Lietuvos energija" – 2/3 visų akcijų (30 mln. vienetų) ir balsų UAB LITGAS visuotiniame akcininkų susirinkime.

Žemiau pateiktoje lentelėje pateikiama Bendrovės investicijų į Sarmatia, Baltpool ir LITGAS finansinė informacija 2014 m. gruodžio 31 d. ir 2013 m. gruodžio 31 d.:

Asocijuotos įmonės finansinė būklė:

	Sarmatia			Baltpool		LITGAS	Iš viso
		2014 m. 2013 m.	2014 m.	2013 m.	2014 m.	2013 m.	2014 m.	2013 m.
Ilgalaikis turtas	-	-	110	186	676	160	786	346
Trumpalaikis turtas	1.151	1.877	95.080	113.365	169.125	2.098	265.356	117.340
Ilgalaikiai įsipareigojimai	(1.074)	(860)	(8)	(8)	-	-	(1.082)	(868)
Trumpalaikiai įsipareigojimai	-	-	(94.585)	(112.758)	(127.953)	(80)	(222.538)	(112.838)
Nuosavybė	77	1.017	597	785	41.848	2.178	42.522	3.980

Asocijuotos įmonės bendrosios pajamos:

	Sarmatia			Baltpool		LITGAS		Iš viso
		2014 m. 2013 m.	2014 m.	2013 m.		2014 m.	2013 m.	2014 m.	2013 m.
Pajamos	149	175	756	585		109.296	-	110.201	754
(Nuostoliai)	(1.051)	(3.250)	(1.545)	(1.531)		(111.626)	(823)	(114.222)	(5.598)
Pelnas (nuostolis)	(902)	(3.075)	(789)	(946)		(2.330)	(823)	(4.021)	(4.844)

7 Investicijos į asocijuotas įmones (tęsinys)

	Nuosavybės dalis (%)		Investicijos vertė			Bendrosios pajamos (nuostolis)
	2014 m.	2013 m.	2014 m.	2013 m.	2014 m.	2013 m.
Sarmatia	1,00	1,00	1	10	(9)	(75)
Baltpool	33,00	33,00	197	259	(260)	(314)
LITGAS	33,33	33,33	13.950	720	(770)	(280)
Iš viso	-	-	14.148	989	(1.039)	(669)

Bendrovės investicijų į asocijuotas įmones 2014 m. gruodžio 31 d. ir 2013 m. gruodžio 31 d. struktūra:

Investicijos į asocijuotas įmones grynąja verte:

	Sarmatia		Baltpool		LITGAS			Iš viso
	2014 m.	2013 m.	2014 m.	2013 m.	2014 m.	2013m.	2014 m.	2013 m.
Balansinė vertė metų pradžioje	10	78	259	507	720	-	989	585
Įsigijimai per metus	-	-	198	66	14.000	-	14.198	66
Perklasifikavimas iš dukterinių	-	7	-	-	-	1.000	-	1.007
Vertės pokytis	(9)	(75)	(260)	(314)	(770)	(280)	(1.039)	(669)
Balansinė vertė metų pabaigoje	1	10	197	259	13.950	720	14.148	989

8 Ilgalaikės gautinos sumos ir sukauptos pajamos

	2014-12-31	2013-12-31
Ilgalaikės sukauptos pajamos	5.804	2.776

2012 m. su VĮ Lietuvos naftos produktų agentūra pasirašyta 10 metų terminui Subačiaus kuro bazės talpyklų nuomos sutartis, kuri yra veiklos nuomos sutartis. Nuomos tarifas pirmiems 5 metams ir likusiems penkiems metams yra skirtingas. Todėl nuomos pajamos yra pripažįstamos naudojant tiesinį metodą per nuomos laikotarpį, t.y. nuomos pajamos yra skaičiuojamos vidutiniu viso nuomos laikotarpio (10 metų) tarifu.

9 Atsargos

	2014-12-31	2013-12-31
Naftos produktai, skirti parduoti	1.458	796
Gamtinės dujos jungiamajame dujotiekyje	217	-
Dyzelinis kuras terminalo poreikiams	2.530	154
Kuras transportui ir įrenginiams	149	83
Atsarginės dalys, statybinės medžiagos ir kitos atsargos	6.951	5.930
Atimti: vertės sumažėjimas	(5.781)	(5.808)
	5.524	1.155

2014 m. gruodžio 31 d. Bendrovė apskaitė 5.781 tūkst. litų vertės sumažėjimą atsargoms (2013 m. gruodžio 31 d. – 5.808 tūkst. litų), kurios buvo nurašytos iki grynos realizacines vertės. Vertės sumažėjimas daugiausia apskaitytas statybinėms medžiagoms ir atsarginėms dalims, kurios nebuvo panaudotos (1996 – 2005 m.) rekonstrukcijos metu.

Bendrovė apskaito vertės sumažėjimą atsargoms iki grynosios realizacinės vertės kuomet atsargos yra nepanaudojamos ilgiau kaip 6 mėnesiai, taip pat ir kitais atvejais, jeigu yra aiškūs įrodymai, kad grynoji realizacijos vertė yra mažesnė.

2014 m. gruodžio 31 d. atsargų vertės sumažėjimo atstatymas iki grynosios realizacinės vertės 29 tūkst. litų (2013 m. gruodžio 31 d. – 360 tūkst. litų) apskaitytas veiklos sąnaudose bendrųjų pajamų ataskaitoje.

Naftos produktai, skirti parduoti, tai energetiniai produktai surinkti valymo įrenginiuose. 2014 m. gruodžio 31 d. Bendrovė turėjo 4.865 tonų iš valymo įrengimų surinktų naftos produktų (2013 m. gruodžio 31 d. – 3.522 tonų).

2014 m. gruodžio 31 d. Bendrovė turėjo 1,8 tūkst. MWh gamtinių dujų jungiamajame dujotiekyje veiklos vykdymui.

2014 m. gruodžio 31 d. Bendrovė rezervuaruose turėjo 196,6 tūkst. tonų atvežtų perkrovai naftos produktų (2013 m. gruodžio 31 d. - 115,7 tūkst. tonų). Šie naftos produktai nėra apskaityti Bendrovės finansinėse ataskaitose, jie apskaitomi nebalansinėse sąskaitose, nes Bendrovė neturi nuosavybės teisės į naftos produktus.

9 Atsargos (tęsinys)

2014 m. gruodžio 31 d. Bendrovė suskystintų gamtinių dujų terminale turėjo 1,087 tūkst. MWh gamtinių dujų, atvežtų išdujinimui ir (arba) perkrovai. Šios gamtinės dujos nėra apskaitytos Bendrovės finansinėse ataskaitose, jos apskaitomos nebalansinėse sąskaitose, nes Bendrovė neturi nuosavybės teisės į gamtines dujas.

10 Iš pirkėjų gautinos sumos

	2014-12-31	2013-12-31
Sumos, gautinos už naftos produktų perkrovimą ir susijusias paslaugas	6.517	11.168
Atimti: vertės sumažėjimas	-	(116)
	6.517	11.052

Iš pirkėjų gautinos sumos yra beprocentės ir paprastai jų terminas yra 6 – 15 dienų.

2014 m. gruodžio 31 d. Bendrovės 3.809 tūkst. litų pirkėjų skolų buvo denominuotos eurais (2013 m. gruodžio 31 d. – 8.575 tūkst. litų).

2013 m. gruodžio 31 d. Bendrovė apskaitė vertės sumažėjimą 116 tūkst. litų. Kadangi nebuvo galimybių atgauti šią sumą, todėl ši gautina suma buvo nurašyta 2014 metais. Iš pirkėjų ir kitoms gautinoms sumos yra apskaitomi vertės sumažėjimai, kai vadovybė yra tikra, kad sumos nebus atgautos.

Vertės sumažėjimo pokytis 2014 m. ir 2013 m. apskaitytas veiklos sąnaudose bendrųjų pajamų ataskaitoje.

Iš pirkėjų gautinų sumų senėjimo analizė 2014 m. gruodžio 31 d. ir 2013 m. gruodžio 31 d. yra tokia:

Nepradelstos iš pirkėjų ir kitos gautinos sumos, kurioms neapskaitytas vertės		Pradelstos iš pirkėjų gautinos sumos, kurioms neapskaitytas vertės sumažėjimas					Iš viso
sumažėjimas		mažiau nei 30 dienų	30 – 59 dienos	60 – 89 dienos	90 – 359 dienos	daugiau nei 360 dienų
2014 m.	5.907	575	-	-	35	-	6.517
2013 m.	11.012	12	27	1	-	-	11.052

Iš pirkėjų gautinų sumų, kurių terminas yra nepradelstas bei joms nėra nustatytas vertės sumažėjimas, finansinių ataskaitų dieną nėra jokių požymių, jog skolininkai neįvykdys savo mokėjimų įsipareigojimų, nes Bendrovė prekiauja tik su stabilią finansinę padėtį turinčiomis trečiosiomis šalimis.

11 Kitos trumpalaikės gautinos sumos ir sukauptos pajamos

	2014-12-31	2013-12-31
Trumpalaikės sukauptos pajamos už naftos produktų perkrovimą	1.942	978
Sukauptos pajamos už gamtinių dujų išdujinimo paslaugas, už kurias dar neišrašytos
sąskaitos	20.003	-
Gautinos kompensacijos už suskystintų gamtinių dujų terminalo projektą	2.647	1.294
Gautinas pridėtinės vertės mokestis	5.070	11.127
Kitos gautinos sumos	179	304
	29.841	13.703

Trumpalaikės sukauptos pajamos per 2014 m. padidėjo lyginant su 2013 m. dėl sukauptų reguliuojamos gamtinių dujų skystinimo veiklos pajamų.

Visos gautinos sumos iš reguliuojamos gamtinių dujų skystinimo veiklos yra įkeistos UAB Hoegh LNG Klaipėda 10 metų (29 pastaba).

12 Kitas finansinis turtas

	2014-12-31	2013-12-31
Perimtos reikalavimo teises Vnesekonom banke	100	100
Paskola UAB "Žavesys"	351	354
Atimti: vertės sumažėjimas	(451)	(454)
Paskolos ir gautinos sumos iš viso	-	-

12 Kitas finansinis turtas (tęsinys)

	2014-12-31	2013-12-31
Terminuoti indėliai	28.602	30.146
Kitas finansinis turtas iš viso	28.602	30.146

Kito finansinio turto apskaitinės vertės denominuotos šiomis valiutomis:

Valiuta	2014-12-31	2013-12-31
EUR	28.602	17.955
LTL	-	12.191
	28.602	30.146

2003 m. sausio 24 d. AB "Naftos terminalas" kaip dalį atsiskaitymo už įsigytas akcijas perdavė Bendrovei reikalavimo teisę į 95.266 tūkst. JAV dolerių (arba 277.243 tūkst. litų) indėlį, esantį likviduotame Vnesekonom banke ir teisę į paskolą, suteiktą UAB "Žavesys". Teisės likviduotame Vnesekonom banke pirkimo savikaina sudaro 100 tūkst. litų. Bendrovės vadovybės manymu, gautinos sumos pagal perimtas reikalavimo teises yra abejotinos, todėl jos yra apskaitytos savikaina atėmus 100% vertės sumažėjimą.

Bendrovė įgyvendina laisvų lėšų investicijų politiką, kurioje orientuojamasi į investavimo sandorius su patikimais bankiniais instrumentais ne tik Lietuvoje, bet ir užsienio šalyse. Investicijų politikoje numatyta prioriteto tvarka lėšas investuoti Lietuvoje. Bendrovė per 2014 m. ir 2013 m. neįsigijo Lietuvos Vyriausybės vertybinių popierių, kurių išpirkimo terminas sueina vėliau nei po vienerių finansinių metų.

2014 m. gruodžio 31 d. Bendrovė turėjo 28.602 tūkst. litų (2013 m. – 30.146 tūkst. litų) vertės terminuotą indėlį, kurio išpirkimo terminas vidutiniškai sudaro 120 dienų (2013 m. – 120 dienos), apskaičiuota vidutinė palūkanų norma 0,17 proc. (2013 m. - 0,45 proc.).

Maksimali šių investicijų kredito rizika finansinių ataskaitų parengimo dieną buvo lygi skolos vertybinių popierių ir terminuotų indėlių, klasifikuojamų kaip iki išpirkimo laikomos investicijos, tikrajai vertei.

13 Pinigai ir pinigų ekvivalentai

	2014-12-31	2013-12-31
Pinigai banke	6.750	89.895
Pinigai kelyje	30.892	-
	37.642	89.895

Pinigai banke uždirba kintamas palūkanas, kurios priklauso nuo kiekvienos dienos pinigų likučio sumos. 2014 m. gruodžio 31 d. Bendrovė turėjo 6.307 tūkst. litų (2013 m. - 8.005 tūkst. litų) vienos nakties terminuotą indėlį.

Bendrovė 6.281 tūkst. litų (1.819 tūkst. eurų) yra pervetus į depozitinę banko sąskaitą už Fluor S.A. (Ribera del Loira 16-18, Madridas, Ispanija, A-78174315) teikiamas inžinerijos, technines, rizikos valdymo, saugos ir aplinkosaugos konsultavimo paslaugas. Depozitinė sąskaita galioja, kol bus pasirašytas galutinis darbų priėmimo-perdavimo aktas tarp Bendrovės ir Fluor S.A., bet ne ilgiau kaip iki 2015 m. gruodžio 31 d.

Pinigų ir pinigų ekvivalentų apskaitinės vertės denominuotos šiomis valiutomis:

Valiuta	2014-12-31	2013-12-31
EUR	31.082	81.620
LTL	6.560	8.275
	37.642	89.895

Pinigų ir pinigų ekvivalentų bei investicijų, laikomų iki išpirkimo, kokybė gali būti įvertinta remiantis "Fitch" ilgalaikio skolinimosi reitingais:

	2014-12-31	2013-12-31
AA -	6.316	63.682
A +	330	56.359
A	59.598	-
	66.244	120.041

Maksimali šių investicijų kredito rizika finansinių ataskaitų parengimo dieną buvo lygi pinigų, pinigų ekvivalentų, skolos vertybinių popierių ir investicijų, klasifikuojamų kaip iki išpirkimo laikomos investicijos, tikrajai vertei.

14 Įstatinis kapitalas

Per 2014 m. ir 2013 m. Bendrovės įstatinis kapitalas nepasikeitė (1 pastaba).

Privalomasis rezervas yra privalomas pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus. Į jį privaloma kasmet pervesti ne mažiau kaip 5 proc. grynojo pelno, apskaičiuojamo pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, kol rezervas pasieks 10 proc. įstatinio kapitalo.

Kiti (paskirstytini) rezervai formuojami pagal visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimą dėl pelno paskirstymo. Šie rezervai gali būti naudojami tik visuotinio akcininkų susirinkimo patvirtintiems tikslams. Bendrovėje kiti rezervai daugiausiai formuojami investicijoms.

15 Išmokų darbuotojams įsipareigojimas

Bendrovės darbuotojui, išeinančiam iš darbo sulaukus pensinio amžiaus, pagal Lietuvos Respublikos įstatymus priklauso 2 mėnesių atlyginimų dydžio išmoka.

Bendrovė nemano, kad trumpalaikių įsipareigojimaų dalis darbuotojams, išeinantiems iš darbo sulaukus pensinio amžiaus, turi reikšmingos įtakos finansinėms ataskaitoms, todėl neapskaitė trumpalaikių įsipareigojimų 2014 m. ir 2013 m.

2014 m. gruodžio 31 d. Bendrovės vienkartinių išmokų išeinantiems iš Bendrovės darbuotojams, sulaukusiems pensinio amžiaus, bei jubiliejų proga išmokų įsipareigojimas sudarė 1.039 tūkst. litų (2013 m. – 837 tūkst. litų) kaip pateiktas žemiau:

		Pensijinis įsipareigojimas
	2014 m.	2013 m.
Laikotarpio pradžioje	837	816
Priskaityta per metus	404	129
Išmokėta per metus	(202)	(108)
Laikotarpio pabaigoje	1.039	837

Pagrindinės prielaidos, taikytos įvertinant Bendrovės ilgalaikių išmokų darbuotojams įsipareigojimą, yra pateiktos žemiau:

		2014-12-31	2013-12-31
	Diskonto norma	2,17 %	3,69 %
	Darbuotojų kaitos rodiklis	5,75%	5%
	Metinis atlyginimų padidėjimas	3 %	3 %
16	Paskolos
		2014-12-31	2013-12-31
	Paskola iš Europos investicino banko (EIB)	103.004	51.212
	Mokėtinos paskolos palūkanos	191	134

2013 m. liepos 9 d. Bendrovė sudarė kredito sutartį su EIB dėl iki 87.000 tūkst. eurų kredito suteikimo SGDT projekto įgyvendinimui. EIB sutartimi bus finansuojama iki 50% projekto įgyvendinimui reikalingų lėšų. Pagal sutartį kredito terminas – iki 20 metų, palūkanos – kintamos arba fiksuotos, kurių norma bus pateikiama EIB išmokėjimo pasiūlymuose. Sutartimi taip pat numatyta, kad minimali išmokamo kredito dalis – 15.000 tūkst. eurų, o visa kredito suma turi būti išmokėta Bendrovei per ne daugiau kaip 6 mokėjimus. Bendrovės 100% finansinių įsipareigojimų pagal sutartį, siekiančių iki 81.094 tūkst. eurų, vykdymas yra užtikrintas valstybės garantija (29 pastaba).

2013 m. gruodžio 20 d. Bendrovė gavo pirmąją 15.000 tūkst. eurų išmoką. Pirmajai 15.000 tūkst. eurų išmokai yra numatytas grąžinimo terminas nuo 2018 m. gruodžio 20 d. iki 2033 gruodžio 20 d., paskola turi būti grąžinta per 61 mokėjimą. EIB išmokėjimo pasiūlyme nustatyta fiksuota kintama palūkanų norma: 3 mėn. EURIBOR + marža. Palūkanos mokamos kas ketvirtį. Efektyvi palūkanų norma nedarė reikšmingos įtakos Bendrovės rezultatams, todėl nėra atskleidžiama.

2014 m. lapkričio 28 d. Bendrovė gavo antrąją 15.000 tūkst. eurų išmoką. Antrajai 15.000 tūkst. eurų išmokai yra numatytas grąžinimo terminas iki 2034 m. lapkričio 28 d., paskola turi būti grąžinta per 61 mokėjimą. EIB išmokėjimo pasiūlyme nustatyta fiksuota kintama palūkanų norma: 3 mėn. EURIBOR + marža. Palūkanos mokamos kas ketvirtį. Efektyvi palūkanų norma nedarė reikšmingos įtakos Bendrovės rezultatams, todėl nėra atskleidžiama.

103.195 51.346

16 Paskolos (tęsinys)

Bendrovė turi 57.000 tūkst. eurų neišmokėtos EIB paskolos dalį.

EIB paskolos vertėje įskaičiuotas 580 tūkst. litų administracinis mokestis.

Bendrovė privalo užtikrinti, kad dvylikos mėnesių periodo EBITDA ir palūkanų santykis, kuris skaičiuojamas paskutinę Bendrovės finansinių metų dieną, nebūtų mažesnis nei 4.0:1.0. 2014 gruodžio 31 d. ir 2013 gruodžio 31d. Bendrovė vykdė nustatytus finansinius įsipareigojimus.

Paskolos mokėjimai:

	Parei	Iki 3	Nuo 3 iki 12	Nuo 1 iki	Po 5	Iš viso
	kalavus	mėnesių	mėnesių	5 metų	metų
Paskolos mokėjimai 2014 m. gruodžio 31 d.	-	-	-	5.094	98.490	103.584

2013 m. vasario 6 d. Bendrovė pasirašė 120 mln. litų banko sąskaitos (overdrafto) sutartį su Nordea Bank Finland Plc. 2014 m. spalio 16 d. abipusiu sutarimu Bendrovė nutraukė minėtą banko sąskaitos (overdrafto) sutartį.

Per 2014 ir 2013 metus Bendrovė nebuvo panaudojusi lėšų pagal banko sąskaitos (overdrafto) sutartį.

2014 m. lapkričio 27 d. Bendrovė sudarė kredito sutartį su Šiaurės investicijų banku (toliau – ŠIB) dėl iki 34.754 tūkst. eurų kredito suteikimo SGDT projekto įgyvendinimui.

Pagal sutartį kredito terminas – iki 20 metų, palūkanos – kintamos, kurių norma bus pateikiama ŠIB išmokėjimo pasiūlymuose. Sutartimi taip pat numatyta, kad minimali išmokamo kredito dalis – 7.000 tūkst. eurų, o visa kredito suma turi būti išmokėta Bendrovei per ne daugiau kaip 5 mokėjimus. Bendrovės 100% finansinių įsipareigojimų pagal sutartį vykdymas bus užtikrintas valstybės garantija. Bendrovė 2014 m. nepanaudojo ŠIB paskolos.

EIB paskolos palūkanų norma yra artima rinkos paskolų palūkanų normai.

Bendrovė daugiau neturi finansinių įsipareigojimų pagal kitas finansines sutartis.

17 Prekybos skolos ir kitos mokėtinos sumos

	2014-12-31	2013-12-31
Mokėtinos sumos rangovams	21.378	20.140
Mokėtinos sumos už FSRU veiklos nuomą	15.105	-
Kitos prekybos mokėtinos sumos	2.792	2.343
Mokėtinos sumos už dujas	1.943	1.866
Kiti mokėjimai, susiję su FSRU	1.442	-
Mokėtinos sumos už žemės nuomą	654	650
Mokėtinos sumos už geležinkelio paslaugas	468	190
	43.782	25.189

Prekybos skolos yra beprocentės ir paprastai joms yra nustatomas 30 dienų atsiskaitymo laikotarpis.

2014 m. gruodžio 31 d. Bendrovės 7.844 tūkst. litų prekybos skolų buvo denominuotos eurais (2013 m. – 14.785 tūkst. litų) ir 15.496 tūkst. litų prekybos skolų buvo denominuotos JAV doleriais (2013 m. gruodžio 31 d. nebuvo prekybos skolų denominuotų doleriais).

18 Su darbo santykiais susiję įsipareigojimai

	2014-12-31	2013-12-31
Sukauptas atostogų rezervas	2.490	1.954
Sukauptos metinės premijos	2.308	1.862
Mokėtinas darbo užmokestis	9	15
Mokėtinas gyventojų pajamų mokestis	7	6
Mokėtinas socialinio draudimo mokestis	5	940
Mokėtinos garantinio fondo įmokos	-	5
	4.819	4.782

19 Atidėjiniai

Šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos apyvartiniai taršos leidimai iš anksto yra nemokamai paskirstomi laikotarpiams, apimantiems keletą ateinančių metų. Pirmasis laikotarpis prasidėjo 2005 m. ir baigėsi 2007 m., kitas laikotarpis prasidėjo 2008 m. ir baigėsi 2012 m., dabartinis laikotarpis prasidėjo 2013 m. ir baigiasi 2020 m. Nuo 2005 m. projekte dalyvaujančios įmonės yra įpareigotos pranešti kiekvienų kalendorinių metų tikrąjį taršos mastą. Jei suteiktų ATL nepakanka, už kiekvieną viršijančią anglies dioksido toną reikia mokėti baudą.

2013 metų laikotarpiui Bendrovei nacionaliniame paskirstymo plane paskirta 21.368 ATL, CO2 t., kurie nėra keičiami pasikeitus poreikiams. 2014 m. vasario 21 d. Bendrovė gavo paskirtuosius 21.368 vnt. ATL už 2013 m.

ATL įsipareigojimas yra apskaitomas, kai įvertinamas trūkumas tarp nacionaliniame paskirstymo plane paskirtų apyvartinių taršos leidimų bei faktinės konkrečių metų taršos. Panaudotų ATL kiekis kiekvienais metais yra audituojamas išorinių auditorių.

Numatomas apyvartinių taršos leidimų paskyrimas ir sunaudojimas (vnt.) 2013 m., 2014 m. ir vėlesniais laikotarpiais:

	2013	2014	2015	2016	2017	2018	2019	2020	Total
Paskirti*	21.368	19.123	16.939	14.820	12.766	10.780	8.858	7.007	111.661
ATL sunaudojimas ATL planuojama	(18.239)	(16.548**)							(34.787)
sunaudoti	-	-	(18.000)	(18.000)	(18.000)	(18.000)	(18.000)	(18.000)	(108.000)

* Nacionaliniame paskirstymo plane planuojami paskirti apyvartiniai taršos leidimai.

** neaudituota

2014 m. gruodžio 31 d. ir 2013 m. gruodžio 31 d. Bendrovė neapskaitė apyvartinių taršos leidimų įsipareigojimų.

20 Kiti trumpalaikiai įsipareigojimai

	2014-12-31	2013-12-31
Sukauptos mokesčių sąnaudos ir įsipareigojimai	562	345
Kitos sukauptos sąnaudos ir įsipareigojimai	5.434	13.661
Kita	231	1.009
	6.227	15.015

Kitos mokėtinos sumos yra beprocentės ir vidutiniškai joms yra nustatomas 1 mėnesio atsiskaitymo laikotarpis.

21 Pardavimo pajamos

	2014 m.	2013 m.
Pajamos už naftos produktų perkrovimo paslaugas	114.640	123.846
Pajamos už SGD paslaugas reguliuojamas VKEKK	20.003	-
Kitos pajamos, susijusios naftos produktų perkrovimo paslaugomis	2.691	2.912
Pajamos už parduotas atsargas	-	102
	137.334	126.860

Bendrovė sutartyje su Litasco S.A nustatyta tvarka gavo Litasco S.A, kuri priklauso Lukoil įmonių grupei, pranešimą, kad Litasco S.A, pasinaudoja teise, dar metams pratęsti 2012 m. rugpjūčio 30 d. paslaugų teikimo sutartį dėl tamsiųjų naftos produktų krovos. Pratęsta paslaugų teikimo sutartis dėl tamsiųjų naftos produktų krovos galios iki 2015 metų antros pusės. Pagal minėtą sutartį Litasco S.A Bendrovei turėtų patiekti perkrovai iki 2,7 mln. tonų tamsiųjų naftos produktų per metus.

Kitos pardavimo pajamos susijusios su pakrovimu, apima švartavimosi paslaugas, švaraus vandens pardavimus, įgulos pervežimus ir kitas pajamas, susijusias su pakrovimu.

Bendrovės reguliuojamos veiklos pajamas sudaro SGD išdujinimo paslauga, SGD perkrovos paslauga ir Saugumo dedamoji prie gamtinių dujų perdavimo kainos.

21 Pardavimo pajamos (tęsinys)

SGD išdjujinimo paslaugos kainos viršutinė riba tikslinama kiekvienais metais. SGD perkrovos paslaugos kaina yra fiksuota 5 metams.

Terminalo paslauga	Paslaugos kaina
SGD išdujinimo paslaugos kaina (nustatyta 2015 m.)	0,00 Eur/MWh be PVM
SGD perkrovos paslaugos kaina (nustatyta 2015-2019 m.)	1,14 Eur/MWh be PVM
Saugumo dedamoji prie gamtinių dujų perdavimo kainos	2,73 Eur/MWh, be PVM
Saugumo dedamoji prie gamtinių dujų perdavimo kainos su nuolaida*	2,15 Eur/MWh, be PVM
*Nuolaida taikoma dėl Bendrovės sutaupytų SGD terminalo investicijų. 2013-2014 m. laikotarpiu buvo renkamos saugumo dedamosios lėšos, skirtos Terminalo įrengimo sąnaudoms (jų daliai) kompensuoti. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr.1251 nuspręsta, kad SGD terminalo projekto įgyvendinimui surinktos nepanaudotos lėšos būtų kompensuojamos Lietuvos Respublikos SGD terminalo lėšų mokėtojams mažinant saugumo dedamąją, nuolaidą taikant 2015-2016 metais.
Saugumo dedamoji taikoma nurodytam išleidimo taškui D, išskyrus tuo atveju, jeigu gamtinių dujų tiekimo saugumo papildoma dedamoji buvo sumokėta įleidimo taške A.	-

Terminalo naudotojai, užsisakę SGD terminalo išdujinimo paslaugą ir transportuojantys gamtines dujas gamtinių dujų perdavimo sistema, taip pat sumoka gamtinių dujų tiekimo saugumo papildomą dedamąją, nustatytą VKEKK 2014 m. lapkričio 20 d. nutarimu Nr. O3-895. Ši dedamoji yra skirta padengti Terminalo, jo infrastruktūros ir jungties pastoviąsias eksploatavimo sąnaudas, nepriklausančias nuo pakartotinai dujinamų ir į perdavimo sistemą tiekiamų gamtinių dujų kiekio ir reikalingas Terminalo veiklai užtikrinti. Saugumo dedamoji skaičiuojama pagal formules, nurodytas VKEKK 2013 m. rugsėjo 13 d. patvirtintoje metodikoje Nr. O3-367. VKEKK taip pat nustatė diskonto normą 6,86% 2015-2019 metų laikotarpiui. 2014 m. spalio 17 d. VKEKK nutarimu Nr. Nr. O3-859 patvirtino preliminarią SGD terminalo turto bazę 301 mln. litų (87.2 mln. eurų).

Bendrovė 2014 m. rugpjūčio 1 d. pasirašė SGD terminalo paslaugų sutartį su UAB LITGAS (toliau – terminalo naudotojas) ir baigė 2014 m. balandžio 30 d. paskelbtą suskystintų gamtinių dujų terminalo pajėgumų skirstymo procedūrą. Bendrovė pirmiesiems pereinamiesiems gamtinių dujų metams nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. rugsėjo 30 d. suteikė Terminalo naudotojui 401.638 tūkst. nm3.

22 Pardavimo savikaina

	2014 m.	2013 m.
Nusidėvėjimas ir amortizacija	25.426	24.422
Darbo užmokestis ir socialinis draudimas	20.621	18.594
FSRU nuoma ir kitos susijusios išlaidos	15.105	-
Dujos	11.413	14.555
Elektra	4.885	5.576
Geležinkelio paslaugos	4.755	4.568
Žemės ir krantinių nuoma	3.159	2.100
Turto draudimas	1.680	1.321
Nekilnojamo turto mokestis	1.472	1.227
Ilgalaikio turto remontas ir priežiūra	1.128	1.820
Paslaugos laivams	458	524
FSRU susijusios paslaugos	284	-
Darbų saugos sąnaudos	239	403
Patalpų nuoma	98	-
ATL sąnaudos	-	73
Kita	1.208	906
	91.9311	76.089

23 Veiklos sąnaudos

	2014 m.	2013 m.
Darbo užmokestis socialinis draudimas	9.222	7.391
Konsultavimo ir teisinės sąnaudos	948	1.170
Nusidėvėjimas ir amortizacija	595	458
Komunikacija	512	463
Komandiruočių sąnaudos	413	274
Reprezentacija, reklama	411	181
Parama	396	785
Ryšių sąnaudos	259	165
Kvalifikacijos kėlimos sąnaudos	153	239
Ilgalaikio turto remontas ir priežiūra	129	163
Vertybinių popierių tvarkymo sąnaudos	96	126
Pirkėjų skolų vertės sumažėjimas, (atstatymas)	(116)	116
Turto vertės sumažėjimas, (atstatymas)	(1.139)	37
Kita	1.538	1.038
	13.417	12.606

Didžiąja dalimi veiklos sąnaudas didino papildomos SGDT administravimo išlaidos.

24 Finansinės ir investicinės veiklos pajamos (sąnaudos) – grynasis rezultatas

	2014 m.	2013 m.
Palūkanų pajamos	136	321
Gauti delspinigiai	19	354
Pajamos dėl valiutos kurso pasikeitimo	4	20
Finansinės veiklos pajamos iš viso	159	695
(Nuostoliai) dėl valiutos kurso pasikeitimo	(21)	(99)
Palūkanų (sąnaudos)	(82)	-
Kitos finansinės veiklos (sąnaudos)	-	(7)
Finansinės veiklos sąnaudos iš viso	(103)	(106)
Finansinės veiklos rezultatas iš viso	56	589

25 Pelno mokestis

	2014 m.	2013 m.
Ataskaitinių metų pelno mokestis	2.404	2.940
Atidėtojo mokesčio sąnaudos	(3.055)	(260)
Pelno mokesčio (pajamos) sąnaudos, apskaitytos pelne (nuostoliuose)	(651)	2.680

2014 m. ir 2013 m. Bendrovės pelno mokesčio sąnaudų ir rezultato iš Bendrovės apmokestinamų pajamų padaugintų iš pelno mokesčio tarifo suderinimas yra pateikiamas žemiau:

	2014 m.	2013 m.
Apskaitytas pelnas prieš apmokestinimą	31.312	38.329
Taikant Bendrovės 15% pelno mokesčio tarifą	4.697	5.749
Pelno mokestį mažinančios sąnaudos (parama)	(134)	(118)
Investicinių projektų lengvata	(2.404)	(2.939)
Pelno mokestį didinančios sąnaudos	1.515	924
Neapmokestinamosios pajamos	(1.270)	(676)
Taikant 15% efektyvų pelno mokesčio tarifą	2.404	2.940
Efektyvi norma	7,68%	7,67%

25 Pelno mokestis (tęsinys)

Atidėtasis pelno mokestis susideda iš:

	Finansinės būklės ataskaita		Bendrųjų pajamų ataskaita
	2014 m.	2013 m.	2014 m.	2013 m.
Ilgalaikio turto vertės sumažėjimas	1.130	1.220	90	(5)
Pagreitintas nusidėvėjimas mokesčių tikslais	955	937	(18)	36
Atsargų nurašymas iki realizacinės vertės	867	871	4	54
Metinių premijų sukaupimas	316	279	(37)	(106)
ATL sukaupimas	-	-	-	43
Ilgalaikių išmokų darbuotojams įsipareigojimas	156	126	(29)	(4)
Atostogų rezervas	89	70	(19)	(9)
Kiti laikinieji skirtumai	-	18	18	(15)
Asocijuotų įmonių nuosavybės metodas	231	75	(156)	(100)
Sukauptos pajamos	(871)	(416)	454	311
Ilgalaikio turto investicinė lengvata	(9.649)	(10.115)	(466)	(465)
Investicinių projektų lengvata	2.896	-	(2.896)	-
Atidėtojo pelno mokesčio sąnaudos/ (pajamos)
apskaitytas pelne (nuostoliuose)			(3.055)	(260)
Atidėtas pelno mokesčio turtas/ (įsipareigojimai),
grynąja verte	(3.880)	(6.935)

2014 m. gruodžio 31 d. Bendrovė nepripažino 68 tūkst. litų (2013 m. – 69 tūkst. litų) atidėtojo pelno mokesčio turto, susijusio su gautinų sumų vertės sumažėjimu (Paskola UAB "Žavesys" ir Perimtos reikalavimo teises Vnesekonom banke), nes Bendrovės vadovybė nesitiki pripažinti pelno mokestį mažinančiomis sąnaudomis ateityje.

2014 m. gruodžio 31 d. Bendrovės vadovybės vertinimu nepripažintas iki 16.240 tūkst. litų atidėtojo pelno mokesčio turtas, susijęs su iki 108.260 tūkst. litų investicinių projektų lengvata (2013 m. gruodžio 31 d. – iki 6.856 tūkst. litų atidėtojo pelno mokesčio turto nuo iki 45.706 tūkst. litų investicinių projektų lengvata), nes Bendrovės vadovybė nesitiki pripažinti atidėtojo pelno mokestį mažinančia investicinių projektų lengvata ateityje. Investicinę lengvatą galima panaudoti iki 2018 m.

Atidėtojo pelno mokesčio turtas Bendrovės finansinės būklės ataskaitoje yra užskaitytas tarpusavyje su atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimu, nes jie abu yra susiję su ta pačia mokesčių administravimo institucija.

2014 m. gruodžio 31 d. ir 2013 m. gruodžio 31 d. Bendrovė, įvertindama atidėtojo pelno mokesčio turto ir įsipareigojimo komponentus, naudojo 15 proc. pelno mokesčio tarifą.

26 Pelnas ir sumažintas pelnas vienai akcijai

Pelnas vienai akcijai apskaičiuojamas dalijant Bendrovės grynąjį pelną iš esamo akcijų skaičiaus. Sumažintas pelnas vienai akcijai yra lygus pelnui vienai akcijai, kadangi Bendrovė neturi potencialių finansinių priemonių, kurios galėtų sumažinti išleistas akcijas. Pelno ir sumažinto pelno apskaičiavimai pateikiami žemiau:

		2014 m.	2013 m.
	Akcininkams priskiriamas grynasis pelnas	31.963	35.649
	Paprastųjų akcijų svertinis vidurkis (tūkst.)	380.606	380.606
	Vienai akcijai tenkantis pelnas ir sumažintas pelnas (litais)	0,08	0,09
27	Dividendai
		2014 m.	2013 m.
	Paskelbti dividendai	(357)	(410)
	Akcijų skaičiaus svertinis vidurkis (tūkst.)	380.606	380.606
	Paskelbti dividendai vienai akcijai (išreikšti litais vienai akcijai)	0,001	0,001

2014 m. balandžio 30 d. įvykęs eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas patvirtino 2013 m. pelno paskirstymą ir skyrė 357 tūkst. litų dividendų akcininkams už 2013 metus.

27 Dividendai (tęsinys)

2014 m. gruodžio 31 d. finansinės būklės ataskaitos straipsnio "Per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai" eilutėje "Mokėtini dividendai" apskaitytos likusios neišmokėtos paskelbtų dividendų sumos akcininkams, kurių nepavyko rasti nurodytais adresais. 2014 m. gruodžio 31 d. likusi neišmokėta ankstesnių finansinių metų dividendų suma – 157 tūkst. litų (2013 m. - 172 tūkst. litų).

28 Finansinis turtas ir įsipareigojimai bei rizikos valdymas

Kredito rizika

Bendrovės prekybos partnerių koncentracija yra pakankamai didelė. Gautinos sumos iš pagrindinių Bendrovės pirkėjų – AB "Orlen Lietuva" – 2014 m. gruodžio 31 d. sudarė apie 30 proc. (apie 17 proc. 2013 m. gruodžio 31 d.), "Litasco S.A." – 2014 m. gruodžio 31 d. sudarė apie 57 proc. (apie 77 proc. 2013 m. gruodžio 31 d.)visų Bendrovės iš pirkėjų gautinų sumų. Vidutinis mokėjimo terminas AB "Orlen Lietuva" yra 10 kalendorinių dienų, "Litasco S.A." – 7 kalendorinės dienos, VĮ Lietuvos naftos produktų agentūra – 20 kalendorinių dienų, UAB "LUKOIL BALTIJA", UAB "Neste Lietuva" – iki kito mėn. 15 dienos, tuo tarpu visiems kitiems klientams įprastas mokėjimo terminas yra 5 darbo dienos. Galima Bendrovės klientų kredito rizika kontroliuojama nuolat stebint jų likučius.

Bendrovė taiko priemones, kuriomis siekiama nuolat užtikrinti, kad paslaugos būtų teikiamos patikimiems klientams ir pardavimai neviršytų priimtino kredito rizikos limito.

Bendrovė nesuteikia garantijų už kitų šalių prievoles. Didžiausią kredito riziką sudaro kiekvieno finansinio turto vieneto apskaitinė vertė, įskaitant išvestines finansines priemones finansinės būklės ataskaitoje, jeigu tokių yra. Todėl Bendrovės vadovybė mano, jog maksimali rizika yra lygi iš pirkėjų gautinų sumų sumai, atėmus pripažintus vertės sumažėjimo nuostolius bei pinigų ir iki išpirkimo laikomų investicijų sumai finansinės būklės ataskaitos sudarymo dieną.

Palūkanų normos rizika

Bendrovės pajamos ir pinigų srautai iš įprastinės veiklos yra priklausomi nuo palūkanų normų pasikeitimų rinkoje, kurios susietos su EURIBOR.

Bendrovės pajamas ir pinigų srautus įtakoja palūkanų normos svyravimai. Palūkanų normos rizikos didėjimui didžiausią įtaką daro ilgalaikės paskolos. Šiuo metu sudaryta EIB paskola, kuri yra su kintamomis palūkanų normomis, kuri yra susieta su EURIBOR. Palūkanų normos rizika, susijusi su EIB paskola yra minimali, kadangi Bendrovės 100% finansinių įsipareigojimų pagal sutartį vykdymas yra užtikrintas valstybės garantija.

Bendrovės investicijos laikomos iki išpirkimo yra su fiksuota palūkanų norma. Bendrovė laiko pinigus ir terminuotus indėlius didžiųjų Lietuvos bankų sąskaitose, kuriems pagal Fitch Ratings suteiktas A bei didesnis išorinis reitingas. Rizika, susijusi su lėšomis banke, yra ribota, nes Bendrovė atlieka operacijas su bankasi, turinčiais aukštus užsienio reitingavimo agentų suteiktus kredito reitingus.

Pakilusi EURIBOR palūkanų norma 10 procentinių punktų, padidintų 104 tūkst. litų metines palūkanų sąnaudas.

Valiutų kursų rizika

Bendrovė susiduria su užsienio valiutų svyravimo įtaka, daugiausia susijusia su euru ir JAV doleriu. Užsienio valiutų kursų svyravimo rizika kyla iš ateities komercinių sandorių ir pripažinto turto bei įsipareigojimų. Nuo 2014 m. lapkričio 27 d., kai FSRU buvo pristatytas į Klaipėdos uostą, Klaipėdos nafta moka mėnesinį mokestį, kuris skaičiuojamas naudojant dienos kainų dydžius. Laivo nuomos elementas, veiklos sąnaudų ir administravimo mokesčiai yra mokami JAV doleriais ir sudaro 146.050 JAV dolerių per dieną

Bendrovės pelną prieš mokesčius įtakotų piniginio turto ir įsipareigojimų pasikeitimas dėl JAV dolerio valiutos kurso pasikeitimo: padidėjus/sumažėjus JAV dolerio valiutos kursui 10%, sumažėtų/padidėtų 1.550 tūkst. litų pelnas prieš mokesčius.

Kol kas Bendrovė nesinaudojo jokiomis finansinėmis priemonėmis, padedančiomis valdyti užsienio valiutos svyravimo riziką dėl neiaškaus VKEKK valiutų kursos rizikos reguliavimo.

28 Finansinis turtas ir įsipareigojimai bei rizikos valdymas (tęsinys)

Likvidumo rizika

Bendrovės politika yra palaikyti pakankamą grynųjų pinigų ir grynųjų pinigų ekvivalentų kiekį arba užsitikrinti finansavimą atitinkamų kredito instrumentų pagalba, siekiant įvykdyti savo strateginiuose planuose numatytus įsipareigojimus.

Bendrovės likvidumo (trumpalaikio turto iš viso / per vienerius metus mokėtinų sumų ir įsipareigojimų iš viso) ir skubaus padengimo ((trumpalaikio turto iš viso - atsargos) / per vienerius metus mokėtinų sumų ir įsipareigojimų iš viso) rodikliai 2014 m. gruodžio 31 d. atitinkamai buvo 2,05 ir 1,95 – atitinkamai (3,43 ir 3,40 2013 m. gruodžio 31 d).

Bendrovės tikslas palaikyti santykį tarp tęstinio finansavimo ir lankstumo. Bendrovės veikla generuoja pakankamą grynųjų pinigų sumą, todėl pagrindinė vadovybės atsakomybė yra prižiūrėti, kad Bendrovės likvidumo rodiklis būtų artimas arba aukštesnis nei 1. 2014 m. ir 2013 m. Bendrovės likvidumas yra aukštas, nes Bendrovė tik 2013 m. pabaigoje įgijo finansinių įsipareigojimų, o pinigų lėšas kaupia numatytiems strateginiams tikslams įvykdyti.

Žemiau pateikta lentelė apibendrina finansinių įsipareigojimų grąžinimo terminus 2014 m. ir 2013 m. gruodžio 31d. pagal nediskontuotus mokėjimus pagal sutartis.

	Likutinė	Parei	Iki 3	Nuo 3 iki 12	Nuo 1 iki	Po 5 metų	Iš viso
	vertė	kalavus	mėnesių	mėnesių	5 metų
Prekybos ir kitos mokėtinos sumos	25.189	-	25.012	177	-	-	25.189
Kiti trumpalaikiai įsipareigojimai	14.670	-	14.670	-	-	-	14.670
Paskola ir palūkanos	51.926	-	134	402	2.680	55.544	58.760
2013 m. gruodžio 31 d. likutis	91.785	-	39.816	579	2.680	55.544	98.619
Prekybos ir kitos mokėtinos sumos	43.782	-	43.782	-	-	-	43.782
Kiti trumpalaikiai įsipareigojimai	5.665	-	5.665	-	-	-	5.665
Paskola ir palūkanos	103.195	-	150	588	8.209	103.951	112.897
2014 m. gruodžio 31 d. likutis	152.642	-	49.597	588	8.209	103.951	162.344

2014 m. gruodžio 31 d. iš 43.782 tūkst. litų sumos 4.383 tūkst. litų (2013 m. gruodžio 31 d. iš 25.012 tūkst. litų sumos 1.635 tūkst. litų) yra sulaikymo sumos pagal sutartis, kurios yra apmokamos, įvykdžius visus sutartyje numatytus darbus, šių mokėjimo terminų nėra galimybės numatyti.

2014 m. gruodžio 31 d. iš 152.642 tūkst. litų sumos 103.195 tūkst. litų (2013 m. gruodžio 31 d. iš 91.785 tūkst. litų sumos 51.926 tūkst. litų) yra grąžintina EIB paskola.

2014 m. gruodžio 31 d. Bendrovės didžiausias mokėtinas sumas sudaro šioms įmonėms UAB LITGAS, PPS Pipeline System GmBH, AB "BMGS" Klaipėdos filialas, UAB Hoegh LNG Klaipėda ir UAB "Lietuvos dujų tiekimas".

Finansinio turto ir įsipareigojimų tikroji vertė

Pagrindinis Bendrovės finansinis turtas ir įsipareigojimai, neatspindėti tikrąja verte, yra prekybos ir kitos gautinos sumos, prekybos ir kitos skolos, ilgalaikės ir trumpalaikės skolos bei investicijos iki išpirkimo.

Tikroji vertė yra apibrėžiama kaip suma, už kurią vertinimo dieną būtų parduotas turtas arba perleistas įsipareigojimas pagal tvarkingą sandorį tarp rinkos dalyvių.

Žemiau yra pateiktas visų Bendrovės finansinių instrumentų apskaitinės ir tikrosios vertės palyginimas pagal kategorijas, kurios yra pateiktos finansinėse ataskaitose:

	Apskaitinė vertė		Tikroji vertė
	2014 m.	2013 m.		2014 m.	2013 m.
Finansinis turtas
Pinigai	37.642	89.895		37.642	89.895
Iš pirkėjų gautinos sumos	6.517	11.052		6.517	11.052
Trumpalaikės gautinos pajamos	21.945	978		21.945	978
Kitas finansinis turtas	28.602	30.146		28.602	30.146
Finansiniai įsipareigojimai
Būsimųjų laikotarpių sąnaudos	5.665	14.670		5.665	14.670
Paskola ir palūkanos	103.195	51.926		95.395	51.212
Prekybos skolos	43.782	25.189		43.782	25.189

28 Finansinis turtas ir įsipareigojimai bei rizikos valdymas (tęsinys)

skirtumo rinkos ir sutartyje numatytos palūkanų norma (2 lygis).

Finansinio turto ir įsipareigojimų tikroji vertė (tęsinys)

Kiekvienos rūšies finansiniam turtui ir įsipareigojimams įvertinti yra naudojami tokie metodai ir prielaidos:

Trumpalaikių iš pirkėjų gautinų sumų, trumpalaikių prekybos skolų apskaitinė vertė yra artima jų tikrajai vertei. Ilgalaikių paskolų tikroji vertė nustatoma vadovaujantis tokios pat ar panašios paskolos rinkos kaina arba palūkanų norma, kuri yra taikoma tuo metu tokio pat termino skoloms. Bendrovės gautoms paskoloms Valstybė yra suteikusi garantijas. Paskolos tikrosios vertės nustatymo tikslais Bendrovės vadovybė pritaikė palūkanų normos skirtumą dėl

2014 m. gruodžio 31 d. ir 2013 m. gruodžio 31 d. Bendrovė neturi finansinio turto ir įsipareigojimų, apskaitomų tikrąja verte.

Kapitalo valdymas

Pagrindinis kapitalo valdymo tikslas yra garantuoti, kad Bendrovė atitiktų išorinius kapitalo reikalavimus. Kapitalas apima nuosavą kapitalą, priskirtiną akcininkams.

Bendrovė koreguoja ir valdo kapitalo struktūrą, atsižvelgiant į ekonominės padėties pasikeitimus ir pagal jos veiklos rizikos pobūdį. Siekiant palaikyti arba pakeisti kapitalo struktūrą, Bendrovė gali pakeisti dividendų išmokėjimą akcininkams, išmokėti kapitalą akcininkams arba išleisti naują akcijų emisiją.

2012 m. liepos 3 d. juridinių asmenų registre įregistruoti pakeisti Bendrovės įstatai su iki 380.606 tūkst. litų padidintu įstatiniu kapitalu. Bendrovės įstatinis kapitalas padidintas išplatinus naują 380.606 tūkst. litų nominalios vertės Bendrovės akcijų emisiją esamiems Bendrovės akcininkams. 2014 m. įstatinis kapitalas nebuvo didintas.

2014 m. gruodžio 31 d. ir 2013 m. gruodžio 31 d. Bendrovė palaikė ne mažesnį nei 50 proc. savo nuosavo kapitalo ir įstatinio kapitalo santykį, kaip to reikalauja LR akcinių bendrovių įstatymas.

Bendrovės veikla finansuojama naudojant akcininkų kapitalą ir skolintą kapitalą.

29 Nebalansiniai įsipareigojimai ir neapibrėžtumai

Veiklos nuomos įsipareigojimai

2009 m. lapkričio 4 d. Bendrovė yra sudariusi Klaipėdos valstybinio jūrų uosto žemės nuomos sutartį su vėlesniais pakeitimais iki 2055 m. Nuomos sąlygose nėra numatyta apribojimų Bendrovės veiklai, susijusiai su dividendais, papildomomis skolomis ar papildoma ilgalaike nuoma.

2014 m. Bendrovės žemės nuomos sąnaudos sudarė 2.159 tūkst. litų (2013 m. - 2.100 tūkst. litų).

Bendra būsimų minimalių žemės nuomos mokėjimų suma:

	2014-12-31	2013-12-31
Per vienerius metus	2.162	2.154
Nuo vienerių iki penkerių metų	8.648	8.616
Po penkerių metų	75.670	77.544
	86.480	88.314

2012 m. kovo 2 d. Bendrovė pasirasė sutartį su Hoegh LNG Ltd. dėl SGD plaukiojančiosios saugyklos su dujinimo įrenginiu (angl. FSRU) statybos, eksploatavimo ir perleidimo (angl. BOT) nuomos. SGD laivas-saugykla Independence į Klaipėdą atvyko 2014 m. spalio 27 d., o laivo perėmimas įvyko 2014 m. lapkričio 27 d. Atsižvelgiant į SGD laivo-saugyklos nuomos sutartį, Bendrovė 2013 m. finansinėse ataskaitos atskleidė, jog laivo nuomos sutartis atitinka finansinio lizingo kriterijus, o 2013 m. gruodžio 31 d. bendra būsimųjų minimalių mokėjimų suma sudarė 911.464 tūkst. litų. Suma nebuvo įtraukta į 2013 m. gruodžio 31 d. Bendrovės finansinės būklės ataskaitą. Tačiau nuo to laiko Bendrovė gavo papildomos naujos reikšmingos informacijos iš laivo nuomotojo Hoegh LNG Ltd. apie laivo FSRU tikrąją vertę, todėl Bendrovės nuomone, vadovaujantis TFAS FSRU laivo nuoma turėtų būti klasifikuojama kaip Hoegh LNG teikiama veiklos nuoma AB "Klaipėdos nafta" pagal laivo nuomos sutartį.

FSRU laivo nuomos sutartis apima šiuos elementus:

• 1. FSRU nuoma;
• 1. Veiklos sąnaudos (paslaugos, atsarginės dalys, medžiagos, draudimas, laivo radijas ir komunikacija);
• 1. Valdymo sąnaudos;
• 1. Įgulos nuoma.

Veiklos nuomos (tęsinys)

FSRU laivo nuomos sąnaudos 2014 m.:

	2014 m.
FSRU nuoma	13.445
Veiklos sąnaudos	577
Valdymo sąnaudos	187
Įgulos nuoma	896
	15.105

2014 m. gruodžio 31 d. bendra būsimųjų minimalių mokėjimų suma už FSRU laivo veiklos nuomą sudarė 1.414.436 tūkst. litų:

	2014-12-31
Per vienerius metus	142.674
Nuo vienerių iki penkerių metų	571.089
Po penkerių metų	700.673
	1.414.436

Ilgalaikės statybų rangos sutartys

2013 m. gegužės 6 d. Bendrovė sudarė Gamtinių dujų dujotiekio sistemos projektavimo, pirkimo ir statybos (EPC) darbų sutartį su "Gamtinių dujų dujotiekio sistemos projektavimo, pirkimo ir statybos (EPC) darbų pirkimas" laimėtoju Vokietijos koncernu PPS Pipeline Systems GmbH. Sutarties pagrindu bus atliekami gamtinių dujų dujotiekio sistemos projektavimo, pirkimo ir statybos darbai, reikalingi įrengiant jungtį tarp SGDT krantinės Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatorijoje (ties šiaurine Kiaulės nugaros salos dalimi) ir Lietuvos gamtinių dujų perdavimo sistemos (dujotiekis Jurbarkas–Klaipėda (dalis Tauragė–Klaipėda) šalia Klaipėdos DSS-2, esančios ties Kiškėnų kaimu, Dovilų seniūnijoje, Klaipėdos rajono savivaldybėje).

Pagrindinės sutarties sąlygos, be kita ko, apima šias:

• bendra pagal sutartį atliekamų darbų fiksuota kaina yra 94.840 tūkst. litų be PVM ir 114.756 tūkst. litų su PVM, kurio dydis sutarties sudarymo dieną yra 21 proc. Fiksuota sutarties kaina gali didėti tik išimtiniais sutartyje aptartais atvejais. Bendrovė fiksuotą sutarties kainą moka tik už faktiškai atliktus darbus;
• visi darbai turi būti atlikti iki 2014 m. rugpjūčio 1 d. Darbų atlikimo terminas gali būti pratęstas tik išimtiniais sutartyje aptartais atvejais;
• sutartis įsigalios, kai jai pritars Bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas, kaip tai numatyta Bendrovės įstatų 16.10 straipsnyje. Bendrovės valdyba 2013 m. balandžio 22 d. yra pritarusi šios sutarties sudarymui.

2014 m. pabaigoje sutartis su koncernu PPS Pipeline Systems GmbH pratęsta, kol koncernas PPS Pipeline Systems GmbH pabaigs su HDD jungtimi susijusius darbus, kurių vertė 15.471 tūkst. litų.

Teisiniai ginčai

2014 m. birželio 17 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartį byloje pagal ieškovo UAB "Naftos grupė" ieškinį Bendrovei dėl ieškovo tariamai patirtų 17 mln. litų nuostolių atlyginimo, ieškovui tariamai priklausančių ir Bendrovės saugomų naftos produktų pertekliaus grąžinimo UAB "Naftos grupė" ir 2004-12-22 paslaugų teikimo sutarties Nr. 12-12-2005 (toliau – Sutartis) pripažinimo nutraukta dėl tariamai Bendrovės kaltės.

Aukščiau nurodyta Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi 2013 m. gegužės 20 d. Vilniaus apygardos teismo, kuris šią bylą nagrinėjo I-ma instancija, sprendimas iš dalies pakeistas taip:

• (i) Sutarties nuostata, suteikianti ieškovui UAB "Naftos grupė" išimtines teises vakuuminio gazolio perkrovimui, pagal Bendrovės reikalavimą Teismo pripažinta negaliojančia, kaip prieštaraujanti imperatyvioms Konkurencijos teisės normoms;
• (ii) iš atsakovo (Bendrovės) ieškovo naudai priteista 2.988.341,14 litų nuostolių, 6 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo dienos (2011 m. balandžio 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, t.y. tik apie trečdalį tos sumos, kurią iš Bendrovės UAB "Naftos grupė" naudai anksčiau buvo priteisęs I-os instancijos teismas bei visiškai atmetant UAB "Naftos grupė" reikalavimų dalį dėl nuostolių, susijusių su verslo praradimu atlyginimo, taip pat
• (iii) proporcingai perskirstytos bylos šalių bylinėjimosi išlaidos.

Teisiniai ginčai (tęsinys)

2014 m. liepos 25 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartimi priėmė nagrinėti AB "Klaipėdos nafta", kodas 110648893, kurios registruota buveinė yra adresu Burių g. 19, Klaipėda (toliau – Bendrovė), pateiktą kasacinį skundą dėl dalies Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 17 d. nutarties, byloje pagal ieškovo UAB "Naftos grupė" ieškinį Bendrovei dėl ieškovo tariamai patirtų 17 mln. litų nuostolių atlyginimo, ieškovui tariamai priklausančių ir Bendrovės saugomų naftos produktų pertekliaus grąžinimo UAB "Naftos grupė" ir 2004-12-22 paslaugų teikimo sutarties Nr. 12-12-2005 (toliau – Sutartis) pripažinimo nutraukta dėl tariamai Bendrovės kaltės, bei Bendrovės priešieškinį UAB "Naftos grupė" dėl Sutarties pripažinimo negaliojančia, nuostolių atlyginimo ir nepagrįsto praturtėjimo, peržiūrėjimo.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, jog Bendrovės pateiktas kasacinis skundas atitinka Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekse nustatytus reikalavimus, todėl priimtinas nagrinėti kasacine tvarka. Kitas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo posėdis numatytas 2015 m. balandžio 25 d.

Bendrovės vadovybės nuomone, Bendrovė nepatirs papildomų išlaidų, susijusių šia byla, ir yra didesnė tikimybė, kad Bendrovės kasacinis skundas turėtų būti patenkintas ir Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis pakeista, todėl sudarant 2014 m. gruodžio 31 d. finansines ataskaitas jokie atidėjiniai dėl šios besitęsiančios bylos nebuvo formuojami.

Bendrovė gavo Vilniaus apygardos administracinio teismo (toliau – Teismas) 2013 m. sausio 29 d. pranešimą dėl atsiliepimo pateikimo į AB "Achema" (toliau – Achema) skundą dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nutarimų. Bendrovė byloje yra įtraukta trečiuoju suinteresuotu asmeniu.

Achemos skundu prašoma panaikinti:

• VKEKK 2012 m. spalio 19 d. nutarimo Nr. O3-317 "Dėl lėšų, skirtų suskystintų gamtinių dujų terminalo, jo infrastruktūros ir jungties įrengimo bei eksploatavimo sąnaudoms ar jų daliai kompensuoti, nustatymo 2013 metams" 3.1 ir 4 punktus. Šiais punktais VKEKK nustatė lėšas 2013 metams, skirtas suskystintų gamtinių dujų terminalo, jo infrastruktūros ir jungties įrengimo sąnaudoms ar jų daliai kompensuoti (113.798 tūkst. litų) ir SGDT lėšų administravimo sąnaudoms padengti (302 tūkst. litų) bei numatė, jog šias lėšų sumas VKEKK turi teisę koreguoti pasikeitus esminėms aplinkybėms, darančioms reikšmingą įtaką SGDT projekto finansavimui ir jo įgyvendinimui.
• VKEKK 2012 m. spalio 26 d. nutarimo Nr. O3-330 "Dėl akcinės bendrovės "Lietuvos dujos" gamtinių dujų perdavimo ir skirstymo kainų viršutinių ribų koregavimo bei papildomos ir neatsiejamos dedamosios prie gamtinių dujų perdavimo kainos viršutinės ribos (SGDT priedo) nustatymo 2013 metams" 2 punktą. Šiuo punktu VKEKK nustatė papildomą ir neatsiejamą dedamąją prie gamtinių dujų perdavimo kainos viršutinės ribos (SGDT priedą), skirtą SGDT, jo infrastruktūros ir jungties įrengimo sąnaudoms kompensuoti 2013 metais (37,53 litų už tūkst. m3 (be pridėtinės vertės mokesčio).

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. spalio 13 d. nutartimi sustabdė administracinę bylą, ir kreipėsi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį teismą su prašymu ištirti, ar Lietuvos Respublikos suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatyme įtvirtintas reglamentavimas neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

2014 m. gegužės 23 d. Bendrovė gavo pranešimą iš Vilniaus apygardos teismo apie UAB "Rudesta" pateikto ieškinio Bendrovei dėl 1.089 tūkst. litų kompensavimo už papildomus rangos darbus pagal sutartį ir 59 tūkst. litų delspinigių. 2014 m. birželio 20 d. Bendrovė pateikė Vilniaus apygardos teismui priešieškinį UAB "Rudestai", kuriuo prašoma priteisti 582 tūkst. litų delspinigių už nesavalaikį darbų atlikimą pagal rangos darbų sutartį.

Kitas teismo posėdis numatytas 2015 m. balandžio 7 d. Bendrovės vadovybės nuomone, Bendrovė nepatirs papildomų išlaidų, susijusių šia byla, todėl sudarant 2014 m. gruodžio 31 d. finansines ataskaitas jokie atidėjiniai dėl šios besitęsiančios bylos nebuvo formuojami.

Garantijos

• Bendrovė, kaip prekių saugojimo vietos turėtoja mokestinių prievolių tinkamo įvykdymo užtikrinimui, pagal 2014 m. gruodžio 18 d. su AB SEB bankas pasirašytą Sutartį dėl garantijos suteikimo 5.000 tūkst. litų sumai yra pateikusi mokėjimo laidavimo raštą Klaipėdos teritorinei muitinei. Laidavimo rašto paskutinė galiojimo diena yra 2015 m. gruodžio 31 d.
• Bendrovė, kaip akcizais apmokestinamų prekių sandėlio savininkas, mokestinių prievolių tinkamo įvykdymo užtikrinimui pagal 2014 m. lapkričio 5 d. su Nordea Bank Finland Plc pasirašytą Sutartį dėl garantijos suteikimo 2.000 tūkst. litų sumai yra pateikusi mokėjimo laidavimo raštą Valstybinei mokesčių inspekcijai. Laidavimo rašto paskutinė galiojimo diena yra 2015 m. lapkričio 11 d.

Garantijos (tęsinys)

• Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. 469 patvirtintą "Atliekų tvarkymo veiklos nutraukimo plano rengimo, derinimo ir įgyvendinimo tvarka" reikalavimus Bendrovė iš AB SEB banko turi garantiją Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentui. Garantija suteikta tik Bendrovės atliekų tvarkymo veiklos nutraukimo plane numatytų priemonių įgyvendinimo užtikrinimui, garantijos suma 1.720 tūkst. litų, galioja iki 2016 m. sausio 12 d.
• 2013 m. gruodžio 13 d. LR finansų ministerija pasirašė valstybės garantijos sutartį su EIB dėl 81 mln. eurų (280 mln. litų) EIB teikiamos paskolos Bendrovei. Valstybės garantijos sutartimi užtikrinami Bendrovės įsipareigojimai EIB pagal 2014 m. liepos 9 d. sudarytą iki 20 metų kredito sutartį SGDT projekto daliniam finansavimui. Iš viso pagal sutartį Bendrovė galės skolintis iki 87 mln. eurų (300 mln. litų) suteikus valstybės garantiją likusiai kredito daliai. Tokiu būdu EIB Sutartimi finansuos iki 50% SGDT projekto įgyvendinimu susijusių investicijų.

Valstybės garantija suteikta įvykdžius visas sąlygas, nurodytas 2014 m. liepos 2 d. priimtame LR Seimo nutarime Nr. XII-479 "Dėl valstybės garantijos suteikimo Europos investicijų bankui": Bendrovei įkeitus Finansų ministerijos (valstybės) naudai (be kita ko) visą būsimą turtą, kuris bus sukurtas SGDT projekto metu, ir kurį Bendrovė įgis nuosavybėn vystydama ir užbaigusi SGDT projektą, sumokėjus 81 tūkst. eurų garantinę įmoką bei gavus Europos Komisijos patvirtinimą, kad suteikiama valstybės garantija yra su vidaus rinka suderinama valstybės pagalba.

2013 m. gruodžio 5 d. Bendrovė ir LR finansų ministerija pasirašė Susitarimą dėl garantinės įmokos ir turto įkeitimo bei Maksimaliosios sąlyginės ir paprastosios hipotekos sutartį. Sutarčių pagrindu Bendrovė įsipareigojo sumokėti Finansų ministerijai 81 tūkst. eurų dydžio garantinę įmoką bei jos (valstybės) naudai be kita ko įkeisti visą būsimą turtą, kuris bus sukurtas SGDT projekto metu, ir kurį Bendrovė įgis nuosavybėn vystydama ir užbaigusi SGDT projektą (maksimaliosios hipotekos suma – 81 mln. eurų).

• 2014 m. gruodžio 29 d. Bendrovė ir LR finansų ministerija pasirašė Susitarimą dėl garantinės įmokos ir turto įkeitimo bei Maksimaliosios sąlyginės ir paprastosios hipotekos sutartį (toliau kartu – Sutartys). Sutarčių pagrindu Bendrovė įsipareigojo sumokėti LR finansų ministerijai 34,754 tūkst. eurų dydžio garantinę įmoką bei valstybės naudai, be kita ko, antrine hipoteka įkeisti visą suskystintųjų gamtinių dujų terminalo projekto įgyvendinimo metu sukurtą ar nuosavybėn įgytą turtą (maksimaliosios hipotekos suma – 34.754 tūkst. eurų). Maksimaliosios sąlyginės ir paprastosios hipotekos sutarties pasirašymas yra išankstinė sąlyga tam, kad Šiaurės investicijų bankui būtų suteikta garantija, kuria bus garantuojami Bendrovės įsipareigojimai pagal 2014 m. lapkričio 27 d. su Šiaurės investicijų banku sudarytą kredito sutartį.
• 2014 m. gruodžio 11 d., Bendrovė, vykdydama Bendrovės valdybos 2014 m. rugsėjo 19 d. sprendimą, kuriam pritarta 2014 m. spalio 15 d. Bendrovės neeiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime, sudarė reikalavimo teisių perleidimo sutartį bei maksimaliojo įkeitimo sutartį su Hoegh LNG Klaipėda, UAB.

Šiomis sutartimis užtikrinami Bendrovės įsipareigojimai Hoegh LNG Klaipėda, UAB pagal 2012 m. kovo 2 d. sudarytą Plaukiojančios saugyklos su dujinimo įrenginiu nuomos kartu su aptarnavimo ir operavimo paslaugomis (angl. Time Charter Party) sutartį.

• (i) Reikalavimo teisės (Perleidimo sutarties ir Įkeitimo sutarties objektas): suskystintų gamtinių dujų terminalo lėšos (skirtos kompensuoti visas ar dalį SGDT, jo infrastruktūros ir jungties įrengimo ir eksploatavimo kaštų), mokėtinos AB "Klaipėdos nafta" pagal Suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymą (Žin., 2012, Nr. 68-3466) ir 2013 m. rugpjūčio 29 d. Sutartį dėl suskystintų gamtinių dujų terminalo lėšų išmokėjimo Nr. 14-177-2013, kurių suma patvirtinama atitinkamu Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau - VKEKK) sprendimu bei VKEKK 2012 m. spalio 9 d. nutarimu Dėl Suskystintų gamtinių dujų terminalo, jo infrastruktūros ir jungties įrengimo bei eksploatavimo sąnaudoms ar jų daliai kompensuoti skirtų lėšų administravimo tvarkos aprašo patvirtinimo (Žin., 2012, Nr. 118-5973).
• (ii) Reikalavimo teisių perleidimo momentas: reikalavimo teisės pereina AB "Klaipėdos nafta" pažeidus 2012 m. kovo 2 d. su Höegh LNG LIMITED (kurio teisės perleistos Hoegh LNG Klaipėda) sudarytą Laivo nuomos sutartį dėl plaukiojančios saugyklos su pakartotinio dujinimo įrenginiu nuomos (toliau – Laivo nuomos sutartis) ar įvykus kitam "Įvykiui, dėl kurio Savininkas gali nutraukti Sutartį, esant Frachtuotojo kaltei", kaip tai apibrėžta Laivo nuomos sutartyje, ir apie tai informavus AB "Amber Grid"; atlikti informavimą bus išduodamas neatšaukiamas AB "Klaipėdos nafta" įgaliojimas Hoegh LNG Klaipėda naudai.
• iii) Užtikrinama prievolė: visos ir bet kokios AB "Klaipėdos nafta" prievolės, kylančios iš Laivo nuomos sutarties, kuri gali būti pakeista ar išdėstyta nauja redakcija, tiek pagrindinė suma, ir kitokios prievolės ar susiję nuostoliai ir išlaidos pagal Laivo nuomos sutartį.
• (iv) Maksimali užtikrinamos prievolės suma: 50.000.000 JAV dolerių (penkiasdešimt milijonų JAV dolerių) per Laivo nuomos sutarties vienerius metus. Suma, kurią galima reikalauti, kad AB "Amber Grid" pervestų Hoegh LNG Klaipėda,

Garantijos (tęsinys)

mažinama bet kokia suma, gauta pagal kitas Laivo nuomininko prievolių užtikrinimo priemones (įkeitimą ir banko garantiją, jei ji buvo pateikta) per atitinkamus Laivo nuomos sutarties vienerius metus. Užtikrinimas suteikiamas visam Laivo nuomos sutarties galiojimo laikotarpiui.

Pagal galiojančius įstatymus mokesčių inspekcija gali bet kuriuo metu patikrinti Bendrovės apskaitos registrus ir įrašus už 5 metus, einančius prieš ataskaitinį mokestinį laikotarpį, bei gali apskaičiuoti papildomus mokesčius ir sankcijas. Bendrovės vadovybei nėra žinoma apie jokias aplinkybes, dėl kurių Bendrovei galėtų būti apskaičiuoti reikšmingi mokesčių įsipareigojimai papildomai.

Draudimo sutartys

2013 m. rugsėjo 2 d. Bendrovė pasirašė Bendrovės rizikos, susijusios su SGDT infrastruktūros (gamtinių dujų dujotiekio ir krantinės) statybos darbais, draudimo sutartį su UAB DK "PZU Lietuva".

Sutarties pagrindinės sąlygos:

Apdraustas turtas – krantinės infrastruktūra ir įranga, detalizuoti 2013 m. kovo 18 d. SGDT infrastruktūros projektavimo, pirkimo ir statybos (EPC) darbų sutartyje, sudarytoje tarp Bendrovės ir AS BMGS (toliau – Krantinės EPC sutartis), ir dujotiekio vamzdynas bei dujų apskaitos stotis, detalizuoti 2013 m. gegužės 6 d. gamtinių dujų dujotiekio sistemos projektavimo, pirkimo ir statybos (EPC) darbų sutartyje, sudarytoje tarp Bendrovės ir PPS Pipeline Systems GmbH (toliau – Dujotiekio EPC sutartis);

Apdrausti darbai – Apdrausto turto sukūrimui atliekami statybos, montavimo, bandymų darbai, vykdomi pagal Krantinės ir Dujotiekio EPC sutartis;

Apdrausta veikla – su gamtinėmis dujomis ir (arba) SGD susijusi veikla;

30 Susijusių šalių sandoriai

Šalys yra laikomos susijusiomis, kai viena šalis turi galimybę kontroliuoti kitą arba gali daryti reikšmingą įtaką kitai šaliai priimant finansinius ir veiklos sprendimus. Bendrovės susijusios šalys ir sandoriai su jomis 2014 m. ir 2013 m. buvo šie:

Sandoriai su Lietuvos Respublikos valstybės kontroliuojamomis įmonėmis ir institucijomis:

		Pirkimai		Gautinos	Mokėtinos
		iš	Pardavimai	sumos iš	sumos
		susijusių	susijusioms	susijusių	susijusioms
		šalių	šalims	šalių	šalims
Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų	2014	140.509	-	6.479	4.657
ministerijos	2013	85.382	-	14.332	171
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie LR	2014	9.744	-	1	5
socialinės ir darbo ministerijos	2013	8.340	-	-	940
VĮ Klaipėdos valstybinio Jūrų uosto direkcija, priklausanti	2014	3.203	56.412	2.577	654
LR valstybei, atstovaujamai LR susisiekimo ministerijos	2013	2.106	-	-	650
AB Lietuvos geležinkeliai, priklausanti LR valstybei,	2014	4.874	-	-	469
atstovaujamai LR susisiekimo ministerijos	2013	5.827	-	-	190
AB Lesto, priklausanti LR valstybei, atstovaujamai LR	2014	2.334	-	-	301
energetikos ministerijos	2013	3.085	-	-	516
AB Lietuvos dujos	2014	9.100	-	-	238
	2013	14.487	-	-	544
UAB Lietuvos dujų tiekimas	2014	2.331	-	-	1.559
	2013	-	-	-	-
AB Amber Grid	2014	660	-	-	146
	2013	678	-	-	524
VĮ Lietuvos naftos produktų agentūra	2014	-	5.029	419	-
	2013	-	-	-	-
UAB LITGAS	2014	25.653	-	-	14.424
	2013	-	-	-	-
Kitos susijusios šalys (Lietuvos energetikos institutas,	2014	19	28	-	1
Klaipėdos teritorinė muitinė, BĮ Klaipėdos miesto sporto		7	34	-	1
centras)	2013
	2014	198.427	61.469	9.476	22.454
Susijusios šalys viso:	2013	119.912	34	14.332	3.536

30 Susijusių šalių sandoriai (tęsinys)

Vadovybės darbo užmokestis ir kitos išmokos

Vadovaujantiems darbuotojams priskiriamos pareigybės: generalinis direktorius, generalinio direktoriaus pavaduotojas, departamentų direktoriai ir jų pavaduotojai, skyrių vadovai.

	2014 m.	2013 m.
Priskaitymai, susiję su darbo santykiais	6.759	5.667
Vadovančių darbuotojų skaičius	34	32

Per 2014 m. ir 2013 m. Bendrovės vadovybei paskolų, garantijų nebuvo suteikta, nebuvo jokių kitų išmokėtų ar priskaičiuotų sumų ar turto perleidimo.

31 Pobalansiniai įvykiai

• 2015 m. sausio 1 d. euro įvedimo Lietuvos Respublikoje diena, todėl šią dieną atitinkamai keitėsi ir Bendrovės funkcinė valiuta. Perskaičiuojant litus į eurus buvo taikomas euro ir lito perskaičiavimo kursas lygus 3,45280 lito už 1 eurą, kurį neatšaukiamai nustatė ES taryba.
• 2015 m. sausio 12 d. LR finansų ministerija pasirašė valstybės garantijos sutartį su Šiaurės investicijų banku dėl 34.754 tūkst. eurų teikiamos paskolos Bendrovei. Valstybės garantijos sutartimi užtikrinami Bendrovės įsipareigojimai ŠIB pagal 2014 m. lapkričio 27 d. sudarytą iki 20 metų kredito sutartį suskystintųjų gamtinių dujų terminalo projekto daliniam finansavimui. Iš viso pagal sutartį Bendrovė galės skolintis iki 34.754 tūkst. eurų.

Valstybės garantija suteikta įvykdžius visas sąlygas, nurodytas 2014 m. liepos 8 d. priimtame LR Seimo nutarime Nr. XIIP-1935 "Dėl valstybės garantijos suteikimo Šiaurės investicijų bankui": Bendrovei įkeitus Finansų ministerijos (valstybės) naudai (be kita ko) visą būsimą turtą, kuris bus sukurtas SGDT projekto metu, ir kurį Bendrovė įgis nuosavybėn vystydama ir užbaigusi SGDT projektą bei sumokėjus 35 tūkst. eurų garantinę įmoką.

• 2015 m. sausio 26 d. Stebėtojų tarybos sprendimu patvirtino nepriklausomo Audito komiteto nario bei Audito komiteto pirmininko Simono Rimašausko atsistatydinimą iš Bendrovės Audito komiteto nuo 2015 m. sausio 31 d. dėl kitų einamų pareigų. Simonas Rimašauskas Bendrovės Audito komiteto nariu dirbo nuo pat šio komiteto įsteigimo Bendrovėje 2011 metais, nuo 2014 m. birželio 16 d. jis taip pat ėjo Audito komiteto pirmininko pareigas.
• 2014 m. kovo 9 d. AB "Klaipėdos nafta" sudarė suskystintų gamtinių dujų terminalo krantinės naudojimo sutartį su VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija (toliau – KVJUD).

Sutartis yra sudaryta vadovaujantis, be kita ko, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. liepos 11 d. nutarimu Nr. 864 "Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. vasario 15 d. nutarimo Nr. 199 "Dėl suskystintų gamtinių dujų terminalo įrengimo" pakeitimo", kurio 6 punktas nustato, kad SGDT projekto įgyvendinimo bendrovė ir (arba) SGDT operatorius naudojasi krantine, skirta plaukiojančiai suskystintų gamtinių dujų saugyklai prisišvartuoti, ir moka metinį krantinės naudojimo mokestį, nustatytą vadovaujantis šio nutarimo ir kitų teisės aktų reikalavimais pagal sutartį su KVJUD.

Sutartis įsigalios, kai jai pritars Bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas, kaip tai numatyta Bendrovės įstatų 16.10 straipsnyje. Bendrovės valdyba 2015 m. vasario 17 d. yra pritarusi šios Sutarties sudarymui.

2015 m. kovo 26 d. Bendrovė nebuvo parengusi pelno paskirstymo projekto.

Po balanso sudarymo datos daugiau reikšmingų pobalansinių įvykių nebuvo.

Atsakingų asmenų patvirtinimas

Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymo 22 straipsniu ir Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijos periodinės ir papildomos informacijos rengimo ir pateikimo taisyklėmis, mes, AB "Klaipėdos nafta" generalinis direktorius Mantas Bartuška, finansų ir administravimo departamento direktorius Marius Pulkauninkas ir apskaitos skyriaus vadovė Asta Sedlauskienė, patvirtiname, kad mūsų žiniomis aukščiau pateiktos Akcinės bendrovės "Klaipėdos nafta" 2014 m. finansinės ataskaitos, parengtos pagal Europos Sąjungoje priimtus Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, atitinka tikrovę ir teisingai parodo Bendrovės turtą, įsipareigojimus, finansinę padėtį, pelną arba nuostolius ir pinigų srautus.

Generalinis direktorius Mantas Bartuška

Finansų ir administravimo departamento direktorius Marius Pulkauninkas

Apskaitos skyriaus vadovė Asta Sedlauskienė Asta Sedlauskienė

2014 M. METINIS PRANEŠIMAS

Klaipėda 2015 m. kovo 26 d.

AB "KLAIPĖDOS NAFTA" VADOVO PRATARMĖ49
ATASKAITINIS LAIKOTARPIS, UŽ KURĮ PARENGTAS PRANEŠIMAS50
PAGRINDINIAI DUOMENYS APIE BENDROVĘ (EMITENTĄ) 50
PAGRINDINĖS VEIKLOS POBŪDIS BEI INFORMACIJA APIE BENDROVĘ50
SVARBIAUSI ATASKAITINIO LAIKOTARPIO ĮVYKIAI58
SVARBIAUSI ĮVYKIAI, ĮVYKĘ PO ATASKAITINIO LAIKOTARPIO PABAIGOS 62
RIZIKOS VEIKSNIAI 64
FINANSINIAI VEIKLOS REZULTATAI66
VEIKLOS PLANAI IR PROGNOZĖS 71
INFORMACIJA APIE BENDROVĖS AKCININKUS IR AKCIJAS78
BENDROVĖS VALDYMAS81
INFORMACIJAAPIE BENDROVĖS DARBUOTOJUS 85
BENDROVĖS SOCIALINĖ ATSAKOMYBĖ88
PASIEKIMAI IR APDOVANOJIMAI89
APLINKOS APSAUGA90
SUSIJUSIŲ ŠALIŲ SANDORIAI91
KITA INFORMACIJA (ĮSTATŲ PAKEITIMO TVARKA)91
INFORMACIJA APIE AUDITĄ91
ATSAKINGŲ ASMENŲ PATVIRTINIMAS91

AB "KLAIPĖDOS NAFTA" VADOVO PRATARMĖ

2014 metai akcinei bendrovei "Klaipėdos nafta" buvo ypatingi. Bendrovės istorijoje šie metai pažymėti kaip sėkmingai į eksploataciją įvesto suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalo ir sėkmingo viso šio projekto įgyvendinimo metai. SGD terminalo svarba didelė ne tik Bendrovei, bet ir visai Lietuvai. Praėjusių metų spalio 27 d. į Klaipėdos uostą atplaukęs SGD terminalo laivas–saugykla "Independence" (liet. "Nepriklausomybė") Lietuvai tapo alternatyviu dujų tiekimo šaltiniu bei Lietuvos energetinės nepriklausomybės simboliu.

2010 m. liepos 21 d. AB "Klaipėdos naftai" patikėtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės strateginis energetinis uždavinys - SGD terminalo statybos, kurios buvo sudėtinga užduotis ir misija tiek projektą įgyvendinančiai bendrovei, tiek šalims bendradarbiavusioms šiame projekte. Tačiau svarbu tai, jog SGD terminalo funkcionavimui reikalinga infrastruktūra buvo pastatyta bei parengta laiku ir sėkmingai pradėta šio terminalo eksploatacija. Svarbu tai, kad visa SGD terminalo infrastruktūra veikia kokybiškai ir atitinka aukščiausius saugumo reikalavimus patvirtino SGD terminalo

technologinius bandymus atlikę ir prižiūrėję nacionaliniai bei tarptautiniai specialistai.

Į Suskystintųjų gamtinių dujų terminalo (SGDT) projekto įgyvendinimą įdėjome daug darbo, pastangų, ryžto bei užsispyrimo. Džiaugiamės, jog mūsų įdėtas triūsas pastebėtas. SGD terminalas sulaukė itin didelio dėmesio tiek iš nacionalinės, tiek iš tarptautinės žiniasklaidos priemonių, verslo organizacijų, mokslo bendruomenių, taip pat politinio susidomėjimo aukščiausiu lygiu ir kitose valstybėse. Tačiau visą sunkų darbą vainikavo 2015 metų sausio 28 d. Vienoje "Europos dujų konferencijoje 2015" Bendrovės gautas apdovanojimas už "Metų projektą" – SGD terminalo projekto įgyvendinimą. Šis apdovanojimas – tai dar vienas

įrašas tiek mūsų bendrovės, tiek Lietuvos sėkmės istorijoje. Didžiuojamės, jog SGD projektas buvo taip palankiai įvertintas pasaulinės dujų rinkos atstovų, kas įrodo, kad turime labai profesionalią komandą ir galime įgyvendinti strateginius projektus ambicingais terminais.

2014 m. lapkričio 27 d. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK) priėmė sprendimą suteikti AB "Klaipėdos nafta" skystinimo licenciją, kuri patvirtina, jog Bendrovė tinkamai pasirengė SGD terminalo eksploatacijos pradžiai. Nuo šios datos Bendrovė taip pat tapo SGD terminalo operatoriumi ir tapo dviejų Klaipėdos uoste esančių terminalų (naftos bei SGD) valdytoja. Atitinkamai nuo 2014 m. Bendrovės padidėjo veiklos spektras ir apimtys: greta naftos produktų krovos ir saugojimo prisidėjo SGD perkrovos bei išdujinimo veikla. 2014 m. SGD terminale buvo priimti pirmieji ir SGD kroviniai: bandomasis ir komercinis. Atitinkamai pripažintos ir pirmosios SGD terminalo pajamos – kurios 2014 m. viso sudarė 20.003 tūkst. Lt.

2014 metais Bendrovės naftos terminalo veiklai tiesioginę įtaką turėjo globalūs pokyčiai naftos rinkoje bei Rytų Europoje. Nepalankios makroekonominės sąlygos naftos rinkoje, kurios ypatingai dominavo pirmoje praėjusių metų pusėje, neigiamai paveikė ir mūsų klientų gamybos bei perkrovos apimtis. Ši sudėtinga rinkos situacija privertė Bendrovę peržiūrėti savo veiklos procesus ir priimti keletą sudėtingų sprendimų, kurie, tikimasi, leis dirbti dar efektyviau ateityje. Antroje metų pusėje padėtis ėmė gerėti, krovos srautai atsigavo, pavyko pritraukti naujų šviesių naftos produktų bei kitų papildomų srautų iš Rusijos naftos perdirbimo gamyklų. 2014 metus baigėme naftos terminale perkrovę 5,5 mln. t naftos produktų, 6 proc. mažiau nei 2013 m. (5,86 mln. t).

Įvertinant minėtas aplinkybes, 2014 m. Bendrovei pavyko išlaikyti aukštą pelningumo lygį: grynasis pelnas siekė 31.963 tūkst. Lt, EBITDA - 58.314 tūkst. Lt, nors rezultatai kiek ir sumažėjo lyginant su 2013 m.

2015 metais Bendrovė ir toliau sieks užtikrinti sėkmingą naftos produktų krovą bei efektyvią naftos terminalo veiklą. Mūsų tikslas - bendradarbiavimas su visais galimais verslo partneriais ir galimybių paieška didinti naftos produktų krovos srautus. Subačiaus kuro bazėje didesnių pasikeitimų neplanuojama, bus tęsiama esama veikla.

SGD terminale iki 2015 m. rugsėjo 30 d. planuojame priimti ir išdujinti 4 SGD tanklaivius arba beveik 374 mln. m³ dujų. Vykdydama SGD terminalo operatoriaus veiklą bendrovė įžvelgia ir atsiveriančias naujas su SGD susijusias verslo galimybes, kurias suteikia SGD terminalas. Planuojama SGD tiekimo paslaugų plėtra Baltijos regione, o artimiausiu metu didžiausias dėmesys bus skiriamas SGD mažos apimties perkrovos veiklos vystymui ir šiais metais sieksime pradėti šios veiklos vykdymui reikalingos infrastruktūros statybas.

AB "Klaipėdos nafta"

GENERALINIS DIREKTORIUS MANTAS BARTUŠKA

ATASKAITINIS LAIKOTARPIS, UŽ KURĮ PARENGTAS PRANEŠIMAS

Šis 2014 m. metinis pranešimas parengtas už laikotarpį nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. Toliau šiame pranešime akcinė bendrovė "Klaipėdos nafta" vadinama Bendrove.

PAGRINDINIAI DUOMENYS APIE BENDROVĘ (EMITENTĄ)

Bendrovės pavadinimas:	Akcinė bendrovė "Klaipėdos nafta"
Teisinė forma:	Akcinė bendrovė
Įstatinis kapitalas:	380.606.184 litų
Įregistravimo data ir vieta:	1994 m. rugsėjo 27 d., Valstybės įmonė Registrų centras
Bendrovės kodas:	110648893
Buveinės adresas:	Burių g. 19, 91003 Klaipėda
Bendrovės registras:	Valstybės įmonė Registrų centras
Telefonų numeriai:	+370 46 391772
Fakso numeriai:	+370 46 311399
Elektroninio pašto adresas:	info@oil.lt
Interneto adresas:	www.oil.lt, www.sgd.lt

PAGRINDINĖS VEIKLOS POBŪDIS BEI INFORMACIJA APIE BENDROVĘ

AB "Klaipėdos nafta" veiklą sudaro pagrindinės trys kryptys:

• Naftos ir naftos produktų terminalo (KN) veikla;
• Suskystintųjų gamtinių dujų terminalo (SGDT) veikla;
• Subačiaus kuro bazės (SKB) veikla.

SGD terminalo veikla pradėta vykdyti nuo 2014 m. lapkričio 27 d., Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai (VKEKK) išdavus Bendrovei gamtinių dujų skystinimo licenciją.

Bendrovės misija - būti patikimu Lietuvos ir aplinkinių šalių naftos produktų importo ir eksporto bei SGD importo terminalu, taip pat sudaryti galimybę regiono naftos perdirbimo gamykloms nenutrūkstamai eksportuoti savo produkciją tanklaiviais į Vakarų Europą bei tolimesnes rinkas per KN terminalą ir užtikrinti alternatyvų gamtinių dujų tiekimą Lietuvos ir kaimyninių šalių vartotojams.

Bendrovės vizija – būti finansiškai tvariu naftos ir SGD krovos terminalu, taip pat laiku investuoti į iniciatyvas, didinančias ekonominę grąžą investuotojams.

AB "Klaipėdos nafta" strateginiai tikslai:

• Bendrovės efektyvumo didinimas;
• Vidaus procesų gerinimas;
• Saugos standartų užtikrinimas;
• Bendrovės veiklos diversifikavimas;
• Tapimas pagrindiniu Lietuvos naftos ir dujų centru.

Bendrovė yra strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui bei didelę reikšmę Lietuvos energetikos sektoriui turinti įmonė:

2002 m. spalio 10 d. patvirtintu Lietuvos Respublikos strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymu, AB "Klaipėdos nafta" bei SGD terminalo operatorius pripažinti turintys strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui objektai.

2012 m. vasario mėn. Lietuvos Respublikos Vyriausybė pavedė Bendrovei iki 2014 m. pabaigos įgyvendinti ypatingos valstybinės svarbos ekonominį SGDT projektą, kurio įgyvendinimas sėkmingai vainikuotas praėjusių metų pabaigoje, pradėjus SGD terminalo eksploatavimą.

• Bendrovė garantuoja galimybę į Lietuvą importuoti naftą bei naftos produktus.
• Bendrovei patikėta saugoti Lietuvos Respublikos privalomąjį naftos produktų rezervą.

Bendrovė 2014 m. gruodžio 31 d. buvo investavusi į šias bendroves:
Įmonės pavadinimas	Adresas	Valdoma akcijų dalis, %	Veikla
UAB LITGAS	Žvejų g. 14, 33,33 LT-92101 Vilnius		Nuo 2014 m. vasario 10 d. patvirtintas paskirtasis SGD tiekėjas per SGDT terminalą.
BALTPOOL, UAB	A. Juozapavičiaus g. 9, LT-09311, Vilnius	33	Energetikos išteklių (biokuro, dujų) biržų veiklos vystymas, VIAP lėšų administravimas
Sarmatia Sp. z o.o.	ul. Nowogrodzka 68, Prima court, 02-014 Warszawa, Lenkija	1	Naftotiekio tarp Azijos valstybių bei Baltijos jūros tiesimo galimybių analizavimas bei projektavimas

Informacija apie investicijas į kitas įmones:

Priklausymas asociacijoms

Bendrovė praėjusių metų pabaigai priklausė šioms asociacijoms:

• Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijai www.ljkka.lt;
• Gas Infrastructure Europe (GIE) asociacijos Gas LNG Europe (GLE) grupė, www.gie.eu.com.

Naftos ir naftos produktų terminalas

Bendrovės naftos ir naftos produktų terminalas yra vienas didžiausių terminalų Baltijos šalių naftos krovinių tranzito paslaugų rinkoje. Terminalo paskirtis yra perpilti iš geležinkelio cisternų į laivus eksportuojamus naftos produktus, kurie yra tiekiami iš Lietuvos, Baltarusijos, Rusijos ir kitų šalių. Dažniausiai perpilami naftos produktai: mazutas, vakuuminis gazolis (TNP), benzinas, dyzelinis kuras, aviacinis kuras (ŠNP). Terminalo pajėgumas siekia iki 9 milijonų tonų naftos produktų krovinių per metus. Krovinių partijos kaupiamos kranto talpyklose, kurių bendras tūris siekia 450 tūkst. m3. Krova į tanklaivius vykdoma per dvi krantines, kurių ilgis siekia po 270 m.

Klaipėdos naftos terminalas nuo seno yra žinomas kaip vienas geriausių tamsiųjų naftos produktų (mazuto ir VGO) krovos terminalas, efektyviai dirbantis esant žemoms oro temperatūroms. KN yra gerai technologiškai pasirengusi krauti tamsiuosius naftos produktus šaltuoju metų periodu. Bendrovė turi nuosavą katilinę, kurios bendras trijų katilų galingumas – 100 MW.

Taip pat Bendrovė gali aprūpinti Lietuvą importuojamais naftos produktais, kurie į Klaipėdos uostą atgabenami tanklaiviais. Terminale įrengta autocisternų pripylimo aikštelė, skirta išvežti importuotiems šviesiesiems naftos produktams autokeliais.

Klaipėdos nafta šiuo metu naftos ir naftos produktų terminale teikia šias paslaugas:

• perpila žaliavinę naftą ir naftos produktus iš geležinkelio cisternų į tanklaivius,
• priima žaliavinę naftą ir naftos produktus iš tanklaivių perkraudama juos į geležinkelio cisternas arba autocisternas,
• kaupia žaliavinę naftą ir naftos produktus,
• priima naftos produktais užterštą vandenį iš laivų,
• maišo tamsiuosius ir šviesiuosius naftos produktus (angl. blending),
• švartuoja laivus,
• nustato naftos produktų kokybės parametrus,
• aprūpina laivus kuru ir vandeniu.

Subačiaus kuro bazė

Nuo 2012 m. birželio 11 d. patvirtinus akcijų pasirašymo su Lietuvos Respublika sutartį Bendrovei buvo perduota valdyti Subačiaus kuro bazę (SKB), esančią Kunčių km. Kupiškio raj. Subačiaus kuro bazės infrastruktūrą sudaro: (1) 338 tūkst. m³ talpyklų, pritaikytų laikyti šviesiuosius naftos produktus, parkas, (2) geležinkelio estakada, kurioje vienu metu galima aptarnauti 14 vagonų cisternų, (3) moderni autocisternų užpylimo aikštelė, (4) renovuota laboratorija, galinti nustatyti pagrindinius naftos produktų kokybės parametrus (5) ir transporto priemonės bei kiti ūkio aptarnavimo statiniai ir įrengimai.

Subačiaus kuro bazė buvo sėkmingai įtraukta į AB "Klaipėdos nafta" sudėtį bei valdymo struktūrą ir tapo vienu iš verslo segmentų. Perėmus Subačiaus kuro bazės infrastruktūrą, buvo išplėsta ir labiau diversifikuota Bendrovės veikla ir paslaugos, kurios pasipildė ilgalaike naftos produktų saugojimo paslauga. 2014 m. Subačiaus kuro bazės veiklos rezultatai pateikti Bendrovės 2014 m. finansinių ataskaitų rinkinio aiškinamajame rašte "Informacija apie segmentus".

Pagrindinės Subačiaus kuro bazės veiklos: naftos produktų ilgalaikio saugojimo paslauga (šiuo metu didžioji dalis talpyklų užpildytos privalomuoju Lietuvos Respublikos naftos produktų rezervu), ir autocisternų, aptarnaujančių ūkio subjektus Aukštaitijos regione, užpylimo paslauga.

Suskystintųjų gamtinių dujų terminalas

Nacionalinėje energetikos strategijoje, patvirtintoje LR Seimo 2012 m. birželio 26 d. nutarimu Nr. XI-2133 ir 2007 m. sausio 18 d. nutarimu Nr. X-1046, apibrėžiančioje pagrindines valstybės strategines nuostatas ir jų įgyvendinimo kryptis iki 2025 m., pagrindinis dėmesys skiriamas energetinio saugumo užtikrinimui ir ypač gamtinių dujų ilgalaikio tiekimo patikimumui užtikrinti. Siekiant panaikinti energetinę izoliaciją dujų sektoriuje bei įgyvendinti 2010 m. spalio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 994/2010 dėl dujų tiekimo saugumo užtikrinimo priemonių, Europos Sąjungos valstybės narės buvo įpareigotos įvykdyti direktyvinį N-1 infrastruktūros standartą užsitikrinant alternatyvų dujų tiekimo šaltinį.

2012 m. birželio 12 d. Seimas priėmė Suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymą (Nr. XI-2053), kuriame numatyta aukščiausiu teisiniu lygiu nustatyti SGDT įrengimo Lietuvos Respublikos teritorijoje, jo veiklos ir eksploatavimo bendrieji principai bei reikalavimai, taip pat sudarytos teisinės, finansinės ir organizacinės sąlygos SGDT projektui įgyvendinti.

SGDT veikla pradėta vykdyti 2014 m. lapkričio 27 d. Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai išdavus gamtinių dujų skystinimo licenciją.

Įgyvendinant SGD terminalo projektą buvo sukurtos dvi savarankiškos veiklos:

• SGD terminalas dujų tiekimo infrastruktūros sistemos dalis, vykdoma Bendrovės;
• SGD importas ir prekyba dujų prekybos, tiekimo rinkos dalis, vykdoma valstybės kontroliuojamo tiekėjo UAB LITGAS.

SGD terminalo pagrindinės funkcijos:

• SGD saugojimas, dujinimas ir dujų perdavimas į šalies magistralinius dujų tinklus;
• SGD perkrova.

SGD terminalas papildo ir praplečia esamą šalies

gamtinių dujų tiekimo infrastruktūrą, sukuria galimybes tiekimo diversifikavimui, panaikina priklausomybę nuo iki 2015 m. vienintelio išorinio gamtinių dujų tiekėjo, užtikrina gamtinių dujų tiekimo saugumą ir įvykdo ES direktyvinį N-1 infrastruktūros standartą, t.y. sudaro prielaidas Lietuvai savarankiškai apsirūpinti gamtinėmis dujomis, reikalingomis pirmojo būtinumo paklausai patenkinti.

Per pilnus 2015 m. planuojama išdujinti daugiau nei 0,5 mlrd. kubinių metrų dujų, o terminalo pajėgumas ateityje realiai galėtų siekti iki 3 mlrd. kubinių metrų per metus (maksimalūs iki 4 mlrd. kubinių metrų per metus). 2013 m. Lietuva suvartojo beveik 2,7 mlrd. kubinių metrų dujų, kurias importavo iš vienintelio tiekėjo – Rusijos dujų koncerno OAO "Gazprom", todėl SGD terminalas pagal projektinius pajėgumus ateityje galėtų patenkinti metinį Lietuvoje suvartojamų gamtinių dujų kiekį ir iš dalies aprūpinti gamtinėmis dujomis Latvijos ir Estijos rinkas.

2014 m. SGDT rezultatai pateikti Bendrovės 2014 m. finansinių ataskaitų rinkinio aiškinamajame rašte "Informacija apie segmentus".

Suskystintųjų gamtinių dujų terminalo infrastruktūra

Terminalas paremtas plaukiojančios SGD saugyklos su dujinimo įrenginiu technologija. SGD laivą-saugyklą (angl. FSRU) nuomojanti bendrovė yra Höegh LNG. 450 metrų ilgio krantinė, prie kurios SGD laivas-saugykla yra nuolatos prišvartuotas, yra pastatyta Kuršių mariose, pietinėje Klaipėdos uosto dalyje. Terminalas yra sujungtas su gamtinių dujų perdavimo sistemos operatoriaus AB "Amber Grid" dujų perdavimo tinklu 18 kilometrų ilgio jungiamuoju dujotiekiu. SGD terminalo pagrindinė funkcija - priimti ir saugoti suskystintas gamtines dujas, jas dujinti ir tiekti į magistralinį tinklą.

SGD terminalo ir laivo–saugyklos charakteristikos*
TECHNOLOGIJA	Plaukiojanti talpykla su dujinimo įrenginiu (FSRU)
VIETA	Pietinė Klaipėdos jūrų uosto dalis, šalia Kiaulės nugaros salos
FSRU TIEKĖJAS	Norvegijos kompanija Höegh LNG
TALPYKLA	170.000 m³
KROVOS PAJĖGUMAI/GREITIS	9.000 m³/h SGD. Krovimas iš laivo į laivą naudojant lanksčiąsias žarnas
FSRU PAJĖGUMAI	2-3 mlrd. m³ GD per metus (1,5 - 11 mln. m³ per dieną)
MAKSIMALUS SGD PRIPILDYMO LYGIS	98 %, esant 70kPag
MINIMALUS OPERATYVINIS SGD LIKUTIS	3.500 m3 SGD
DUJŲ SRAUTAS Į DUJŲ VAMZDYNĄ	6 mln. m³ per dieną planuojant padidinti srautą ateityje
FSRU PAGAMINIMO DATA	2014 m.
FSRU ILGIS	294 m
FSRU PLOTIS	46 m
FSRU GRIMZLĖ	12,6 m

*Terminalo techninės sąlygos nurodytos dabar galiojančiomis norminėms sąlygomis: degimo/matavimo temperatūra – 25/0 °C, slėgis – 1,01325 bar.

Svarbiausios SGD terminalo sudėtinės dalys pavaizduotos šioje schemoje:

SGD laivas–saugykla su dujinimo įrenginiu:

Šis laivas-saugykla yra SGD tanklaivis, kuris Klaipėdos jūrų uoste priima suskystintąsias gamtines dujas iš jūrų laivų transporterių – dujovežių, kurie švartuojasi prie SGD laivo. SGD yra kaupiamos ir leidžiamos pro specialius įrenginius, siekiant SGD sugrąžinti į dujinį būvį. 2012 m. pasirašyta laivo-saugyklos 10 metų nuomos su išpirkimo galimybe sutartis su Norvegijos kompanija "Höegh LNG". Šio laivo gamintojas – Pietų Korėjos laivų statykla "Hyundai Heavy Industries Co., Ltd". Pastatytas laivas į Klaipėdos uostą atplaukė 2014 m. spalio 27 d.

Krantinė ir jos įrenginiai:

Prie krantinės nuolatos yra prišvartuotas SGD laivas-saugykla, kuris priima SGD iš jas atgabenančių dujovežių. Saugiam SGD laivų įvedimui į Klaipėdos uostą iki Kiaulės nugaros salos buvo atlikti uosto kanalo gilinimo darbai, už kuriuos atsakinga Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija. Taip pat buvo pastatyta speciali krantinės įranga: aukšto slėgio platforma, serviso platforma, švartavimosi ir tvirtinimo aikštelės, susisiekimo tilteliai, stebėjimo bokštai, valdymo patalpa, priešgaisrinės apsaugos įranga, techninio aptarnavimo kranai ir aukšto slėgio dujų perdavimo rankovės bei kita reikalinga įranga ir sistemos.

SGD terminalo jungiamasis dujotiekis:

Terminalas yra sujungtas su gamtinių dujų perdavimo sistemos operatoriaus AB "Amber Grid" dujų perdavimo tinklu 18 kilometrų ilgio 700 mm skersmens jungiamuoju dujotiekiu. Pasijungimo į perdavimo tinklą vietoje yra pastatyta dujų apskaitos stotis.

Terminalo privalumai ir apribojimai

Privalumai:

• Pirmasis didelis SGD terminalas Baltijos bei Šiaurės Europos šalyse;
• Patrauklūs SGD išdujinimo veiklos tarifai skatins dujų rinkos vystymąsi šalyje, o SGD perkrovos tarifai sukurs konkurencingas sąlygas mažos apimties SGD veiklai vystyti;
• Klaipėdos uostas yra neužšąlantis uostas, garantuojantis sklandžią laivybą ir nenutrūkstamus krovos darbus ištisus metus;
• Sunaudotos technologinėms reikmėms SGD yra priskiriamos Terminalo naudotojui pagal faktą;
• Planuojama, jog paskirtasis tiekėjas UAB LITGAS importuos minimalų dujų kiekį, reikalingą Terminalo veiklai palaikyti, todėl Terminalas visada bus paruoštas eksploatacijai;
• Infrastruktūra mažos apimties SGD perkrovos veiklai;
• Terminalas suteikia galimybę rezervuoti momentinius SGD išdujinimo ir SGD perkrovos pajėgumus dujų metų eigoje pagal poreikį ir Terminalo technines galimybes.

Apribojimai:

• SGD išdujinimo režimų ribos nuo 57.089 nm3/val. iki 428.398 nm3/val.;
• Terminalas bus pritaikytas priimti konkrečius dujovežius SGD perkrovos veiklai vykdyti per 7 mėnesius išreiškus poreikį ir pateikus techninę informaciją apie planuojančius atvykti dujovežius SGD perkrovos veiklai vykdyti;
• Terminalo SGD išdujinimo pajėgumai negali būti didesni nei gamtinių dujų perdavimo sistemos operatoriaus nustatyti maksimalūs gamtinių dujų perdavimo pajėgumai Terminalo prijungimo prie Perdavimo sistemos taške:
• o 2015 m. planuojami 165.771 nm3/val.,
• o nuo 2016 m. pastačius Klaipėda-Kuršėnai jungtį 428.398 nm3/val.

SGD terminalo paslaugos

Terminalo paskirtis teikti SGD išdujinimo bei SGD perkrovos paslaugas. SGD dujinimo paslaugą sudaro viena su kita susijusios paslaugos:

• SGD perkrova (žr. žemiau);
• SGD išdujinimas Terminalo naudotojo grafike nustatytu dujinimo režimu.

SGD perkrovos paslaugą sudaro tarpusavyje susijusios paslaugos:

• SGD krova galimybė atvežti SGD krovinį 65.000-160.000 m³ dydžio dujovežiu. Prišvartuoti dujovežį prie krantinės ir iškrauti per ne ilgesnį nei 48 valandų terminą.
• SGD laikymas Terminale iki SGD perkrovos, bet ne ilgiau nei 60 kalendorinių dienų.
• SGD perkrova Terminalo naudotojo grafike nustatyto SGD kiekio perkrova į ne mažesnius nei 5.000 m³ dujovežius per ne ilgesnį nei 48 valandų terminą.

Terminalo teikiamoms paslaugoms taikomos šios kainos:

• gamtinių dujų skystinimo paslaugos (toliau vadinama SGD išdujinimo paslauga) kaina, kurią Bendrovė patvirtino atsižvelgiant į Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK) 2014 m. lapkričio 20 d. nutarimu Nr. O3- 895 nustatytą viršutinę ribą;
• SGD perkrovos paslaugos kaina, nustatyta VKEKK 2014 m. lapkričio 20 d. nutarimu Nr. O3-896.

SGD išdujinimo paslaugos kainos viršutinė riba tikslinama kiekvienais metais. SGD perkrovos paslaugos kaina yra fiksuota 5 metams.

Terminalo paslaugos	Paslaugos kaina
SGD išdujinimo paslaugos* kaina (nustatyta 2015 m.)	0,00 Eur/MWh be PVM
SGD perkrovos paslaugos kaina (nustatyta 2015-2019 m.)	1,14 Eur/MWh be PVM

*Terminalo naudotojai, transportuojantys gamtines dujas gamtinių dujų perdavimo sistema, taip pat sumoka gamtinių dujų tiekimo saugumo papildomą dedamąją, nustatytą VKEKK 2014 m. lapkričio 20 d. nutarimu Nr. O3-895. Ši dedamoji yra skirta padengti Terminalo, jo infrastruktūros ir jungties pastoviąsias eksploatavimo sąnaudas, nepriklausančias nuo pakartotinai dujinamų ir į perdavimo sistemą tiekiamų gamtinių dujų kiekio ir reikalingas Terminalo veiklai užtikrinti.

2014 gruodžio mėn. 31 d. paskirstyti SGD terminalo pajėgumai:

Terminalo naudotojas	Paskirstyti pajėgumai	Paskirstytų pajėgumų kiekis	Laikotarpis
UAB LITGAS	Pagrindiniai išdujinimo pajėgumai	373.990.039 nm3*	Nuo 2015 sausio 1 d. iki 2015 rugsėjo 30 d.

PASTABA: Degimo/matavimo temperatūra - 25/0 °C, slėgis - 1,01325 bar. Prie 25/0 °C degimo/matavimo temperatūros kiekis sudaro 401.637.600 nm3.

Įvertinant gamtinių dujų perdavimo sistemos operatoriaus technines galimybes priimti dujas iš SGD terminalo, AB "Klaipėdos nafta" nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. rugsėjo 30 d. periodu turi apie 0,71 mlrd. nm³ laisvų pajėgumų.

SGD rinkos apžvalga ir ateities tendencijos

Pastaruosius kelerius metus auganti SGD paklausa ir toliau išlaiko augimo tendenciją bei planuojama iki 2035 m. augs apie 1,9 proc. per metus bei pasieks apie 490 Bscf/d (milijardas standartinių kubinių pėdų (angl. billion standard cubic feet) per dieną). Pastaruosius kelerius metus pastebimas minimalus SGD pasiūlos augimas 2014 m. pradėjo šviežia SGD pasiūlos augimo banga. SGD pasiūla, lyginant su 2013 m., išaugo apie 5 mln. tonų per metus ir pasiekė 246 mln. tonų per metus. Ženkliai išaugo Papua Naujosios Gvinėjos bei Nigerijos SGD gamyba, tačiau Egipto ir Angolos SGD eksporto terminai sumažino SGD gamybą.

Iki 2014 m. spalio buvo stebimas pastovus SGD kainos smukimas, kuris prasidėjo 2014 m. pirmąjį ketvirtį Šiaurės Amerikoje ir antrajame persimetė į kitas rinkas. Ženkliausias jis buvo Šiaurės Amerikoje ir Kanadoje. Viena iš pagrindinių to priežasčių - didelė skalūninių dujų pasiūla, taip pat naftos krizė, su kurios kaina yra susietos ilgalaikės SGD sutartys. Šiaurės Rytų Azijos rinka, dėl didžiausios paklausos nustatanti SGD kainos lubas, taip pat demonstravo ženklų kainos kritimą. Nuo 2014 m. kovo iki rugsėjo mėnesio kaina nukrito 48 proc. (iki 10,4 \$/ MMBtu). Tokios kainos rinkoje anksčiau yra buvę tik prieš Fukušimos katastrofą. 2014 m. pabaigoje kaina pakilo iki 11,9 \$/ MMBtu. Prie pasaulinių SGD kainų kritimo faktorių prisidėjo ir sumažėjusi SGD paklausa dėl gana šiltos žiemos Šiaurės Rytų Azijoje.

Šaltinis: FERC

2014 m. gruodį, lyginant su praeitų metų tuo pačiu laikotarpiu, stipriai išaugo SGD importas į Didžiąją Britaniją. Kritus kainoms Azijos rinkose, tikėtina, kad daugiau pasiūlos bus nukreipta į Europą bei kitas Atlanto šalis. SGD prekyba dar labiau globalizavosi, nes transportavimo kaštai tiek iš Atlanto, tiek iš Ramiojo vandenyno šalių į Šiaurės Rytų Aziją tapo vienodi. Atlanto baseino SGD tiekėjams tapo patrauklesnės Europos ir Pietų Amerikos rinkos. Pietų Korėjos SGD paklausa susitraukė 9% dėl padidėjusio anglies ir atominės energijos vartojimo, Kinijos paklausa augo 14%, kai 2013 m. augimas buvo 23%. Japonijos paklausos augimas buvo nežymus.

2014 m. patvirtinta nemažai SGD eksporto terminalų investicinių projektų, dauguma iš jų JAV, kuriuos pastačius bendra SGD pasiūla išaugs apie 30 mln. tonų per metus. 2014 m. užsakytas rekordinis dujovežių skaičius net 67 nauji dujovežiai. Išaugusį dujovežių užsakymų skaičių daugiausia lėmė planuojamas dujų eksportas iš JAV.

Gamtinių dujų importo kainų apžvalga Europoje

2014 m. ES gamtinių dujų kaina buvo vidutiniškai dvigubai didesnė nei JAV Henry hub (HH) kaina, kai ankstesniais metais skirtumas siekė tris - keturis kartus, tai daugiausia lėmė naftos kainų kritimas.

Žemiau grafike pateiktas gamtinių dujų importo iš pagrindinių eksporto šalių, tokių kaip Norvegija, Alžyras ir Rusija kainų palyginimas rodo akivaizdų gamtinių dujų importo kainų lygių išsiskyrimą bei kainų svyravimus. Jei gamtinių dujų importo kainų dinamika daugiau mažiau koreliuoja, tai išlieka kainų lygių dispersija, ypač tai akivaizdu lyginant Alžyro dujų tiekimo į Ispanija kainą, kuri yra apie 5,6 Eur/MWh, ir rusiškų dujų tiekimo Lietuvai kainą, kuri yra apie 14 Eur/MWh.

ES gamtinių dujų kainų palyginimas 2010-2014 m.

Lietuvoje pasiekus susitarimą su gamtinių dujų tiekėja iš Rusijos kompanija OAO "Gazprom" gamtinių dujų importo VKEKK duomenimis kainos nuo 2014 m. vidurio sumažėjo apie 20 proc.

Į Lietuvos gamtinių dujų tiekimo rinką patiekiamų gamtinių dujų vidutinė svertinė importo kaina, tūkst.. Lt/tūkst.m³

Šaltinis: VKEKK (http://www.regula.lt/dujos/Puslapiai/duju-kainos/importo-kainos.aspx)

SVARBIAUSI ATASKAITINIO LAIKOTARPIO ĮVYKIAI

2014 m. vasario 19 d. Pietų Korėjos Ulsano uoste esančioje "Hyundai Heavy Industries Co., Ltd" laivų statykloje įvyko oficiali

Lietuvai skirto SGD laivo-saugyklos vardo suteikimo ceremonija. Laivo krikštynų iškilmėse dalyvavo LR Prezidentė Dalia Grybauskaitė. SGD laivui – saugyklai suteiktas "Independence" (liet. – "Nepriklausomybė") vardas, simbolizuojantis šalies energetinę nepriklausomybę ir saugumą.

2014 m. vasario 25 d. Vilniaus apygardos administracinis teismas priimtu sprendimu atmetė dalies žemės sklypų, per kuriuos ketinama nutiesti SGDT jungiamojo magistralinio dujotiekio trasą, savininkų skundą. Savininkai Vilniaus apygardos administracinio teismo prašė panaikinti Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2013 m. birželio 13 d. įsakymą Nr. 1-130, kuriuo buvo patvirtintas SGDT, susijusios infrastruktūros ir dujotiekio statybos specialusis planas, be kita ko, numatantis galimybę tiesti minėtą dujotiekio trasą per minėtų savininkų valdomus žemės sklypus.

Vilniaus apygardos administracinis teismas sprendime konstatavo, kad

Įsakymas, kuriuo patvirtintas Specialusis planas, priimtas laikantis teisės aktų reikalavimų, todėl yra teisėtas.

2014 m. kovo 28 d. neeilinis visuotinis akcininkų susirinkimas pritarė dalį "Höegh LNG Ltd." teisių ir pareigų pagal Suskystintų gamtinių dujų plaukiojančios saugyklos su dujinimo įrenginiu (FSRU) nuomos, operavimo ir aptarnavimo (remonto) sutartį su FSRU išpirkimo teise perleisti Höegh LNG Klaipėda, UAB. Novacijos sutartis buvo pasirašyta 2014 m. balandžio 11 d.

2014 m. balandžio 11 d. VKEKK priėmė sprendimą suderinti naudojimosi SGDT taisykles, kurios nustato naudojimosi SGDT tvarką ir sąlygas, reikalavimus asmenims, ketinantiems naudotis SGDT, jų teises, pareigas ir atsakomybę, taip pat kitus specialiuosius reikalavimus, susijusius su SGDT veikla ir jo naudojimu SGD atgabenti ir iškrauti į SGDT, jas išdujinti ir patiekti į gamtinių dujų perdavimo sistemą ar perkrauti į dujovežius.

Bendrovė, siekdama pritraukti SGD terminalo naudotojus ir patenkinti rinkos vartotojų lūkesčius, apskaičiavo ir paskelbė preliminarias SGDT paslaugų kainas. Jos buvo paskaičiuotos taikant VKEKK 2013 m. rugsėjo 13 d. nutarimu Nr. O3-367 (su naujausiais 2014 m. balandžio 11 d. VKEKK posėdyje priimtais pakeitimais) patvirtintą Valstybės reguliuojamų kainų gamtinių dujų sektoriuje nustatymo metodiką. SGDT paslaugų kainų viršutines ribas bei konkrečias kainas nustato ir skelbia VKEKK.

Remiantis nustatyta Valstybės reguliuojamų kainų gamtinių dujų sektoriuje metodika, buvo paskelbti tokie preliminarūs SGD terminalo paslaugų tarifai:

• Skystinimo (SGD išdujinimo) paslaugos kaina (nustatoma kiekvienais metais ir koreguojama kasmet) 0 Lt/MWh (be PVM), paslauga apima atplaukiančio dujovežio švartavimą, SGD krovą į SGD terminalą, laikiną saugojimą ir išdujinimą;
• SGD perkrovos paslaugos kaina (nustatoma penkeriems metams) 3,45 5,6 Lt/MWh (be PVM), paslauga apima atplaukiančio dujovežio švartavimą, SGD krovą į SGD terminalą, laikiną saugojimą ir SGD perkrovą į išplaukiantį dujovežį.

2014 m. balandžio 18 d. Bendrovės valdyba priėmė sprendimą patvirtinti su VKEKK suderintų naudojimosi SGDT taisyklių pagrindines sąlygas, kuriomis vadovaujantis tą pačią dieną Taisykles patvirtino ir Bendrovės generalinis direktorius.

2014 m. balandžio 29 d. įvykęs Bendrovės eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas:

• Patvirtino Bendrovės 2013 m. audituotų finansinių ataskaitų rinkinį;
• Paskirstė Bendrovės paskirstytinąjį pelną, dividendams skirdamas dalį pelno 357 tūkst. Lt arba 0,0009366255 Lt dividendų vienai akcijai;
• Paskyrė audito įmonę UAB "Ernst & Young Baltic" Bendrovės 2014 metų finansinių ataskaitų auditui, metinio pranešimo įvertinimui atlikti bei audito ataskaitai pateikti.

2014 m. balandžio 29 d. pratęsti valdybos, kurią sudaro šie asmenys - Valdas Lastauskas, Rokas Masiulis, Rytis Ambrazevičius ir Mindaugas Jusius, įgaliojimai laikotarpiui, numatytam Bendrovės įstatuose (4 metams) arba iki bus išrinkta ir pradės dirbti nauja valdyba.

2014 m. balandžio 30 d. Bendrovė paskelbė pirmąją SGDT pajėgumų skirstymo procedūrą ir kvietimą potencialiems SGDT naudotojams teikti prašymus suteikti SGDT pajėgumus pagal kvietime nurodytas sąlygas.

2014 m. birželio 11 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė pritarė Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo "Dėl valstybės garantijos suteikimo Šiaurės investicijų bankui" projektui ir pateikti jį Lietuvos Respublikos Seimui. Pagal nutarimo projektą numatyta išduoti iki 20 metų laikotarpiui 34.754 tūkst. eurų (120.000 tūkst. Lt) valstybės garantiją už Bendrovės imamą paskolą iš Šiaurės investicijų banko (NIB), kadangi Bendrovė 2014 m. siekia iš NIB skolintis nurodytą sumą SGDT projektui finansuoti.

2014 m. birželio 13 d. NIB valdyba priėmė sprendimą suteikti Bendrovei iki 34.754 tūkst. eurų (iki 120.000 tūkst. Lt) kreditą SGDT projekto įgyvendinimui. Kredito terminas iki 20 metų. Numatyta išankstinė sąlyga NIB išmokėti kreditą Bendrovei – pareiga pateikti valstybės garantiją, užtikrinančią Bendrovės pinigines prievoles pagal kredito sutartį.

2014 m. birželio 17 d. Bendrovė gavo Lietuvos apeliacinio teismo nutartį byloje pagal ieškovo UAB "Naftos grupė" ieškinį Bendrovei dėl ieškovo tariamai patirtų 17 mln. Lt nuostolių atlyginimo, ieškovui tariamai priklausančių ir Bendrovės saugomų naftos produktų pertekliaus grąžinimo UAB "Naftos grupė" ir 2004-12-22 paslaugų teikimo sutarties Nr. 12-12-2005 pripažinimo nutraukta dėl tariamai Bendrovės kaltės.

Aukščiau nurodyta Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi 2013 m. gegužės 20 d. Vilniaus apygardos teismo, kuris šią bylą nagrinėjo I-ma instancija, sprendimas iš dalies pakeistas taip:

• Sutarties nuostata, suteikianti ieškovui UAB "Naftos grupė" išimtines teises vakuuminio gazolio perkrovimui, pagal Bendrovės reikalavimą Teismo pripažinta negaliojančia, kaip prieštaraujanti imperatyvioms Konkurencijos teisės normoms;
• iš atsakovo (Bendrovės) ieškovo naudai priteista 2.988 tūkst. Lt nuostolių, 6 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo dienos (2011 m. balandžio 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, t.y. tik apie trečdalį tos sumos, kurią iš Bendrovės UAB "Naftos grupė" naudai anksčiau buvo priteisęs I-os instancijos teismas bei visiškai atmetant UAB "Naftos grupė" reikalavimų dalį dėl nuostolių, susijusių su verslo praradimu atlyginimo, taip pat
• proporcingai perskirstytos bylos šalių bylinėjimosi išlaidos.

Bendrovės vadovybės vertinimu, teismo nutarties dalis, kuria atmetamas Bendrovės UAB "Naftos grupė" pareikštas priešieškinys byloje (dėl Sutarties vykdymo metu Bendrovės patirtų 42.627 tūkst. Lt nuostolių atlyginimo) ir iš Bendrovės UAB "Naftos grupės" naudai priteisiama aukščiau nurodyta nuostolių suma, yra nepagrista. Todėl Bendrovė pateikė kasacinį skundą Lietuvos Aukščiausiajam Teismui. Atitinkamai 2014 m. liepos 25 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartimi priėmė nagrinėti Bendrovės pateiktą kasacinį skundą dėl aukščiau minimo dalies Lietuvos apeliacinio teismo sprendimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, jog Bendrovės pateiktas kasacinis skundas atitinka Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekse nustatytus reikalavimus, todėl priimtinas nagrinėti kasacine tvarka.

2014 m. birželio 26 d. įvykęs Bendrovės neeilinis visuotinis akcininkų susirinkimas pritarė Bendrovės valdybos sprendimams:

• Pakeisti 2013 m. sausio 22 d. ir 2013 m. vasario 6 d. Valdybos sprendimų pagrindu sudarytą 2013 m. vasario 15 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutartį Nr. J4-17-2013, sudarytą su Nordea Bank Finland Plc., numatant, kad šioje sutartyje sutarties šalis, Bankas, yra keičiama į Banko teisių ir pareigų perėmėją - Patronuojantį banką.
• Kartu su kitu, pagrindiniu UAB LITGAS (kodas 302937277) akcininku "Lietuvos energija", UAB (kodas 301844044) dalyvauti UAB LITGAS įstatinio kapitalo didinime, kurio metu bus išleidžiama nauja ne didesnė kaip 97.000.002 paprastųjų vardinių 1 lito nominalios vertės akcijų emisija, nustatant, kad vienos akcijos emisijos kaina lygi 1 litui ir apmokama pinigais:
• - Bendrovės vardu pasirašyti ne daugiau kaip 32.333.334 vienetus naujai išleidžiamų UAB LITGAS paprastųjų vardinių 1 Lt nominalios vertės akcijų, kurių bendra emisijos kaina ne didesnė kaip 32.333.334 litai.
• - Nustatyti, kad aukščiau nurodytos naujai išleidžiamos UAB LITGAS akcijos gali būti pasirašomos tiek vienu kartu vieno įstatinio kapitalo didinimo metu, tiek ir atskirai, per kelis kartus - kelių, vienas paskui kitą vykdomų UAB LITGAS įstatinio kapitalo didinimo etapų metu;
• - Nustatyti, kad šio UAB LITGAS įstatinio kapitalo didinimo metu Bendrovė gali pasirašyti bet kokį mažesnį akcijų skaičių, tačiau visais atvejais privalo būti užtikrinta, kad Bendrovės turimų akcijų UAB LITGAS įstatiniame kapitale dalis nebus mažesnė kaip 1/3.
• - Nustatyti, kad Bendrovė naujai išleidžiamas UAB LITGAS akcijas pasirašys po to, kai UAB LITGAS visuotinis akcininkų susirinkimas priims atitinkamus sprendimus dėl UAB LITGAS įstatinio kapitalo padidinimo. Atitinkamai, jei UAB LITGAS įstatinis kapitalas būtų didinamas per kelis kartus - kelių, vienas paskui kitą vykdomų UAB LITGAS įstatinio kapitalo didinimo etapų metu, Bendrovė naujai išleidžiamas atskirame įstatinio kapitalo didinimo etape UAB LITGAS akcijas pasirašys po to, kai UAB LITGAS visuotinis akcininkų susirinkimas priims atitinkamus sprendimus dėl atitinkamo UAB LITGAS įstatinio kapitalo padidinimo etapo.

2014 m. birželio 30 d. Bendrovės klientė, Lukoil įmonių grupei priklausanti įmonė "Litasco S.A", pranešė, kad pasinaudos teise dar metams pratęsti 2012 m. rugpjūčio 30 d. paslaugų teikimo sutartį dėl TNP krovos su Bendrove. Pratęsta paslaugų teikimo sutartis dėl TNP krovos galioja iki 2015 m. antros pusės. Pagal minėtą sutartį "Litasco S.A" Bendrovei turėtų patiekti perkrovai iki 2,7 mln. tonų TNP per metus.

2014 m. liepos 8 d. Lietuvos Respublikos Seimas nutarė:

• Suteikti valstybės garantiją Šiaurės investicijų bankui dėl Bendrovės teikiamos iki 20 metų laikotarpiui 34.754 tūkst. eurų paskolos už NIB nustatytą palūkanų normą investicijų projektui "Suskystintųjų gamtinių dujų terminalas" finansuoti, valstybei prisiimant garantinius įsipareigojimus dėl 34.754 tūkst. eurų paskolos ir palūkanų mokėjimo.
• Nustatyti, kad valstybės garantija dėl aukščiau nurodytos paskolos galioja ir tuo atveju, kai:
• - teisės aktų nustatyta tvarka Bendrovės įgyvendinamas SGDT projektas ir (ar) jį sudarantys darbai, ir (ar) turtas perduodami ir (ar) Bendrovės vykdoma SGDT veikla perkeliama į Bendrovės 100 procentų tiesiogiai valdomą dukterinę įmonę;
• - aukščiau nurodytai dukterinei įmonei perduodamos visos Bendrovės teisės ir pareigos, susijusios su SGDT projekto įgyvendinimu ir (ar) projektą sudarančiais darbais, ir (ar) turtu ir (ar) SGDT veikla, t. y. visas turtas, įskaitant šio pranešimo 3.1 punkte nurodytą hipoteką, visi įsipareigojimai, įskaitant teises ir pareigas pagal šio pranešimo 1 punkte nurodytą paskolą ir visos teisės į SGDT lėšas;
• - Lietuvos Respublika tiesiogiai kontroliuodama išlaiko ne mažiau kaip 67 procentus Bendrovės akcijų ir Bendrovė išlaiko 100 procentų 2.1 punkte nurodytos dukterinės įmonės akcijų visą 1 punkte nurodytos paskolos galiojimo laikotarpį.
• Nustatyti, kad valstybės garantija gali būti pasirašoma, kai:

- Bendrovė sąlygine hipoteka (antriniu įkeitimu) įkeičia Lietuvos Respublikos finansų ministerijai SGDT būsimus nekilnojamuosius daiktus ir su jais neatsiejamai susijusius daiktus, t.y. SGDT jungtį ir jos technologinius priklausinius, kurie bus sukurti ateityje ir (arba) kurių savininke Bendrovė arba 2.1 punkte nurodyta dukterinė įmonė taps ateityje, įgyvendinusios SGDT projektą, už ne mažesnę negu 100 procentų 1 punkte nurodytą paskolos sumą, sutartinių įsipareigojimų įvykdymui užtikrinti;

2014 m. liepos 10 d. neeilinis visuotinis akcininkų susirinkimas pritarė Bendrovės valdybos sprendimui:

• Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. lapkričio 7 d. nutarimu Nr. 1354 "Dėl gamtinių dujų tiekimo diversifikavimo tvarkos aprašo patvirtinimo", VKEKK 2014 m. balandžio 14 d. nutarimu Nr. O3-104 "Dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2013 m. rugsėjo 13 d. nutarimo Nr. O3-367 ,,Dėl Valstybės reguliuojamų kainų gamtinių dujų sektoriuje nustatymo metodikos patvirtinimo" pakeitimo" bei atsižvelgiant į Bendrovės valdybos 2014 m. birželio 2 d. priimtą sprendimą, patvirtinti SGD, kurių reikia SGDT paleidimo derinimo darbams atlikti, tiekimo sutarties pagrindines specialiąsias sąlygas:
• - SGD, kurių reikia SGDT paleidimo derinimo darbams atlikti, kiekis iki 170 tūkst. m3.
• - SGD, kurių reikia SGDT paleidimo derinimo darbams atlikti, tiekimo sąnaudos su tiesiogiai susijusiomis pagrįstomis sąnaudomis – ne daugiau kaip 112.428 tūkst. Lt.

2014 m. liepos 28 d. Bendrovė su UAB LITGAS pasirašė SGD, kurių reikia SGDT paleidimo derinimo darbams atlikti, tiekimo sutarties specialiąsias sąlygas. Sutartis pasirašyta vadovaujantis Bendrovės valdybos ir visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimais.

2014 m. rugpjūčio 1 d. Bendrovė pasirašė SGDT paslaugų sutartį su UAB LITGAS ir baigė 2014 m. balandžio 30 d. paskelbtą SGDT pajėgumų skirstymo procedūrą. Bendrovė pirmiesiems pereinamiesiems gamtinių dujų metams nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. rugsėjo 30 d. suteikė Terminalo naudotojui 401.637.600 nm³ pagrindinius išdujinimo pajėgumus. Įvertinant gamtinių dujų perdavimo sistemos operatoriaus technines galimybes priimti dujas iš SGDT, Bendrovė nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. rugsėjo 30 d. periodu turi apie 0,76 mlrd. nm³ laisvų pajėgumų.

2014 m. rugpjūčio 25 d. stebėtojų taryba priėmė šiuos sprendimus:

• atšaukti iš Bendrovės valdybos narių Valdą Lastauską (Bendrovės valdybos narys nuo 2013 m. gegužės 24 d.);
• išrinkti nauju Bendrovės valdybos nariu Dainių Bražiūną iki veikiančios Bendrovės valdybos kadencijos pabaigos.

2014 m. rugsėjo 24 d. stebėtojų taryba tame tarpe priėmė šiuos sprendimus:

• atšaukti iš Bendrovės valdybos narių Roką Masiulį nuo 2014 m. rugsėjo 24 d. (AB "Klaipėdos nafta" valdybos narys nuo 2010 m. rugsėjo 17 d.);
• išrinkti nauju Bendrovės valdybos nariu Mantą Bartušką nuo 2014 m. rugsėjo 25 d. iki veikiančios AB "Klaipėdos nafta" valdybos kadencijos pabaigos. Naujai paskirtas Bendrovės valdybos narys Mantas Bartuška nuo 2014 m. rugsėjo 25 d. buvo paskirtas AB "'Klaipėdos nafta" generaliniu direktoriumi.

2014 m. rugsėjo 29 d. Bendrovės valdyba patvirtino naujos redakcijos Naudojimosi suskystintų gamtinių dujų terminalu taisyklių pagrindines sąlygas, suderintas su VKEKK. 2014 m. rugsėjo 30 d. naują Taisyklių redakciją patvirtino ir Bendrovės generalinis direktorius. Naujos redakcijos Taisyklės patvirtintos po VKEKK paskelbtos viešosios konsultacijos, trukusios nuo 2014 m. liepos 30 d. iki 2014 m. rugpjūčio 12 d., Bendrovei įvertinus jos metu suinteresuotų asmenų pateiktas pastabas bei pasiūlymus.

2014 m. spalio 15 d. įvyko neeilinis visuotinis akcininkų susirinkimas. Susirinkimas pritarė Bendrovės valdybos sprendimui:

• Su Höegh LNG Klaipėda, UAB sudaryti sutartį dėl reikalavimo teisių perleidimo (toliau Perleidimo sutartis) ir maksimaliojo įkeitimo sutartį (toliau - Įkeitimo sutartis) šiomis esminėmis sąlygomis:
• - Reikalavimo teisės (Perleidimo sutarties ir Įkeitimo sutarties objektas): SGDT lėšos (skirtos kompensuoti visas ar dalį SGDT, jo infrastruktūros ir jungties įrengimo ir eksploatavimo kaštų), mokėtinos Bendrovės pagal Suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymą ir 2013 m. rugpjūčio 29 d. Sutartį dėl suskystintų gamtinių dujų terminalo lėšų išmokėjimo Nr. 14-177-2013, kurių suma patvirtinama atitinkamu VKEKK sprendimu bei VKEKK 2012 m. spalio 9 d. nutarimu Dėl Suskystintų gamtinių dujų terminalo, jo infrastruktūros ir jungties įrengimo bei eksploatavimo sąnaudoms ar jų daliai kompensuoti skirtų lėšų administravimo tvarkos aprašo patvirtinimo.
• - Reikalavimo teisių perleidimo momentas: reikalavimo teisės pereina Bendrovei pažeidus 2012 m. kovo 2 d. su Höegh LNG LIMITED (kurio teisės perleistos Höegh LNG Klaipėda) sudarytą Laivo nuomos sutartį (angl. Time Charter Party) dėl plaukiojančios saugyklos su pakartotinio dujinimo įrenginiu nuomos ar įvykus kitam "Įvykiui, dėl kurio Savininkas gali nutraukti Sutartį, esant Frachtuotojo kaltei", kaip tai apibrėžta Laivo nuomos sutartyje, ir apie tai informavus AB "Amber Grid"; atlikti informavimą bus išduodamas neatšaukiamas Bendrovės įgaliojimas Höegh LNG Klaipėda naudai.
• - Užtikrinama prievolė: visos ir bet kokios Bendrovės prievolės, kylančios iš Laivo nuomos sutarties, kuri gali būti pakeista ar išdėstyta nauja redakcija, tiek pagrindinė suma, ir kitokios prievolės ar susiję nuostoliai ir išlaidos pagal Laivo nuomos sutartį.
• - Maksimali užtikrinamos prievolės suma: 50.000 tūkst. USD per Laivo nuomos sutarties vienerius metus. Suma, kurią galima reikalauti, kad AB "Amber Grid" pervestų Höegh LNG Klaipėda, mažinama bet kokia suma, gauta pagal kitas Laivo nuomininko prievolių užtikrinimo priemones (įkeitimą ir banko garantiją, jei ji buvo pateikta) per atitinkamus Laivo nuomos sutarties vienerius metus. Užtikrinimas suteikiamas visam Laivo nuomos sutarties galiojimo laikotarpiui.

2014 m spalio 16 d. Bendrovė nutraukė 2013 m. vasario 6 d. banko sąskaitos kredito (overdrafto) sutartį, sudarytą su Nordea Bank Finland Plc ir ją užtikrinančią sutartį (dėl reikalavimo teisių perleidimo). Alternatyviai Bendrovė yra užsitikrinusi ilgalaikį minėto projekto finansavimą pagal kredito sutartis, sudarytas su Europos investicijų banku bei Šiaurės investicijų banku.

2014 m. spalio 17 d. VKEKK priėmė sprendimą, kuriuo:

• suderino Bendrovės pateiktą SGDT projektą, nustatant preliminarią projekto vertę 301.000 tūkst. Lt;
• nustatė, kad aukščiau nurodyta projekto vertė bus naudojama skaičiuojant gamtinių dujų tiekimo saugumo papildomą dedamąją prie gamtinių dujų perdavimo kainos viršutinės ribos 2015 metams;
• įpareigojo Bendrovę, įgyvendinus SGDT projektą ir atsiskaičius su visais rangovais bei tiekėjais, per 30 kalendorinių dienų pateikti VKEKK informaciją apie visas projekto įgyvendinimo sąnaudas ir sudaryti sąlygas susipažinti su dokumentais projekto sąnaudų auditui, kurio pagrindu bus patikslinta aukščiau nurodyta projekto vertė, atlikti.

Bendrovė atkreipė dėmesį, kad minėta projekto vertė yra preliminari, tačiau ne galutinė, ir įgyvendinant projektą ji gali kisti. Bendrovė privalės patikslinti projekto vertę.

Gamtinių dujų tiekimo saugumo papildoma dedamoji prie gamtinių dujų perdavimo kainos viršutinės ribos, kuri bus skaičiuojama naudojant VKEKK nustatytą projekto vertę yra skirta SGDT pastoviosioms eksploatavimo sąnaudoms, reikalingoms SGDT veiklai užtikrinti, kompensuoti ir kurią prie gamtinių dujų perdavimo kainos viršutinės ribos mokės sistemos naudotojai, kurie transportuoja gamtines dujas perdavimo sistema, atsiskaitydami už gamtinių dujų perdavimo paslaugas.

2014 m. spalio 27 d. SGD terminalo laivas-saugykla "Independence" sėkmingai pasiekė Klaipėdos uostą ir buvo prišvartuotas prie jam skirtos krantinės. Šiuo įvykiu bei specialiai jam skirta oficialia ceremonija simboliškai pažymėtas Lietuvos SGD terminalo atidarymas.

2014 m. spalio 28 d. atvyko pirmasis SGD krovinys, kuris buvo perpumpuotas į SGDT laivą-saugyklą "Independence", šio krovinio dalis buvo skirta terminalo bandymams. Iš nupirktų 60 mln. kub. m., apie 50 mln. kub. m. bandymų metu buvo patiekti į dujų perdavimo sistemą, o likęs kiekis sunaudotas terminalo techninėms reikmėms. Specialistai konstatavo, jog "Independence" sistemos veikia nepriekaištingai ir pirmieji procesai įvyko sklandžiai.

2014 m. lapkričio 11 d. įvyko Bendrovės neeilinis visuotinis akcininkų susirinkimas. Susirinkimas pritarė Bendrovės valdybos sprendimui:

• Sudaryti kredito sutartį su Šiaurės investicijų banku, kurios:
• - kredito suma ne daugiau kaip 34.754 tūkst. eurai (120.000 tūkst. litų);
• - galutinis kredito grąžinimo terminas iki 2034 m. pirmojo pusmečio;
• - palūkanos: kintamos;
• - numatyta Bendrovės pareiga, pateikti valstybės garantiją, užtikrinančią Bendrovės pinigines prievoles pagal Kredito sutartį.
• Pavesti bei įgalioti AB "Klaipėdos nafta" generalinį direktorių nuspręsti dėl skolinimosi sąlygų, įskaitant, bet neapsiribojant:
• - nuspręsti dėl NIB maržos dydžio;
• - nuspręsti dėl prašomos išmokėti kredito dalies dydžio ir jo grąžinimo sąlygų.

2014 m. lapkričio 12 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė priėmė nutarimą "Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. vasario 15 d. nutarimo Nr. 199 "Dėl Lietuvos Respublikos suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymo įgyvendinimo" pakeitimo", kuriuo be kita ko nustatė, kad:

• Lietuvos Respublikos suskystintų gamtinių dujų terminalo lėšų mokėtojų sumokėtos ir mokėtinos (surinktinos) lėšos, skirtos SGDT, jo infrastruktūros ir jungties įrengimo sąnaudoms, jų nepanaudojus, turi būti kompensuojamos suskystintų gamtinių dujų terminalo lėšų mokėtojams;
• Nurodytos lėšos (be PVM) kompensuojamos tikslinant (mažinant) gamtinių dujų tiekimo saugumo papildomos dedamosios prie gamtinių dujų perdavimo kainos 2015 m. ir 2016 m. dydį (be PVM), taikomą visiems Lietuvos Respublikos SGDT lėšų mokėtojams;
• Nurodytos lėšos kompensuojamos proporcingai SGDT lėšų mokėtojų perdavimo sistema transportuojamų gamtinių dujų kiekiams 2015 ir 2016 metais lygiomis dalimis;
• SGDT administravimo sąnaudos SGDT lėšų mokėtojams nekompensuojamos;
• Aukščiau nurodyti reikalavimai nepanaikina pirmiau nurodytų SGDT lėšų mokėtojų pareigos atsiskaityti už pradelstus įsiskolinimus už nesumokėtas lėšas.

2014 m. lapkričio 20 d. VKEKK priėmė sprendimus dėl SGD terminalo teikiamų paslaugų kainų 2015-2019 metams nustatymo. Priimti sprendimai yra svarbūs SGD terminalo infrastruktūros eksploatavimo ir veiklos sąnaudų padengimui užtikrinti.

Aukščiau minėtais sprendimais bei atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1251 nustatytą nepanaudotų lėšų, skirtų SGD terminalo, jo infrastruktūros ir jungties įrengimo sąnaudoms padengti, kompensavimo lėšų mokėtojams tvarką, VKEKK nustatė gamtinių dujų tiekimo saugumo papildomą dedamąją prie gamtinių dujų perdavimo kainos 2015 metams – 7,41 Lt/MWh (2,15 Eur/MWh) taikomą Lietuvos Respublikos SGDT lėšų mokėtojams. VKEKK taip pat nustatė gamtinių dujų tiekimo saugumo papildomą dedamąją, taikomą Klaipėdos terminalo įleidimo taške – 9,43 Lt/MWh (2,73 Eur/MWh). Gamtinių dujų tiekimo saugumo papildoma dedamoji yra apskaičiuota įvertinus lėšas, reikalingas SGD terminalo, jo infrastruktūros ir jungties pastoviosioms eksploatavimo sąnaudoms padengti.

2015-2019 metų laikotarpiui VKEKK nustatė gamtinių dujų skystinimo paslaugos kainos viršutinės ribos kintamąją dalį (be PVM) – 0 Lt/MWh (0 Eur/MWh), ir suskystintų gamtinių dujų perkrovos paslaugos kainą (be PVM) – 3,94 Lt/MWh (1,14 Eur/MWh), įsigaliojančias nuo 2015 m. sausio 1 d.

2014 m. lapkričio 20 d. Komisijos posėdyje buvo suderinti Bendrovės ilgalaikio turto, naudojamo gamtinių dujų skystinimo veikloje, nusidėvėjimo normatyvai. VKEKK nustatė turto metines nusidėvėjimo normas pagal Komisijos nutarime nurodytas ilgalaikio turto grupes.

2014 m. lapkričio 27 d. Bendrovė sudarė kredito sutartį su Šiaurės investicijų banku dėl iki 34.754 tūkst. eurų kredito suteikimo SGDT projekto įgyvendinimui. Pagal Kredito sutartį, kredito terminas – iki 20 metų, palūkanos – kintamos, kurių norma bus pateikiama NIB išmokėjimo pasiūlymuose. Kredito sutartimi taip pat numatyta, kad minimali išmokamo kredito dalis – 7 mln. eurų, o visa kredito suma turi būti išmokėta Bendrovei per ne daugiau kaip 5 mokėjimus. Bendrovės 100% finansinių įsipareigojimų pagal Kredito sutartį vykdymas bus užtikrintas valstybės garantija.

2014 m. lapkričio 27 d. VKEKK priėmė sprendimą išduoti Bendrovei gamtinių dujų skystinimo licenciją. VKEKK, įvertinusi Bendrovės technologinį, finansinį ir vadybinį pajėgumą, nustatė, kad Bendrovė turi pakankamus pajėgumus teisės aktų numatyta tvarka vykdyti gamtinių dujų skystinimo veiklą. Gamtinių dujų skystinimo licencija yra paskutinysis ir pagrindinis dokumentas, būtinas SGD terminalo eksploatacijos pradžiai.

2014 m. gruodžio 11 d. Bendrovė, vykdydama Bendrovės valdybos 2014 m. rugsėjo 19 d. sprendimą, kuriam pritarta 2014 m. spalio 15 d. Bendrovės neeiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime, sudarė reikalavimo teisių perleidimo sutartį bei maksimaliojo įkeitimo sutartį su Höegh LNG Klaipėda, UAB.

Šiomis sutartimis užtikrinami Bendrovės įsipareigojimai Höegh LNG Klaipėda, UAB pagal 2012 m. kovo 2 d. sudarytą Plaukiojančios saugyklos su dujinimo įrenginiu nuomos kartu su aptarnavimo ir operavimo paslaugomis (angl. Time Charter Party) sutartį.

Detalesnė informacija apie maksimaliojo įkeitimo ir reikalavimo teisių perleidimo sutarčių sąlygas pateikiama Bendrovės 2014 m. spalio 15 d. pranešime apie įvykusio neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo priimtą sprendimą.

• 2014 m. gruodžio 15 d. įvyko Bendrovės neeilinis visuotinis akcininkų susirinkimas. Susirinkimas pritarė valdybos sprendimui: Su LR finansų ministerija sudaryti Susitarimą dėl garantinės įmokos ir turto įkeitimo, įskaitant visus jo pakeitimus, papildymus ir kitas modifikacijas (toliau – Susitarimas dėl garantinės įmokos), kuris susijęs su būsima valstybės garantija, kurią išduos LR finansų ministerija NIB ir kuria bus garantuojami iki 34.754 tūkst. eurų dydžio Bendrovės įsipareigojimai NIB pagal su NIB sudarytą kredito sutartį dėl kredito iki 34.754 tūkst. eurų suteikimo SGDT projekto daliniam finansavimui, jį pasirašyti bei prisiimti ir vykdyti visus įsipareigojimus pagal Susitarimą dėl garantinės įmokos. Taip pat pasirašyti, prisiimti įsipareigojimus ir vykdyti visus kitus susitarimus ir dokumentus, kurie būtų reikalingi ar pageidautini siekiant gauti minėtą valstybės garantiją ir (ar) užtikrinti jos galiojimą, bei atlikti visus kitus su tuo susijusius veiksmus, įskaitant sumokėti 34 tūkst. eurų dydžio garantinę įmoką, kaip numatyta Susitarime dėl garantinės įmokos.
• Užtikrinant Bendrovės būsimą pareigą grąžinti Lietuvos Respublikai (LR finansų ministerijai) pastarosios NIB pagal valstybės garantiją (įskaitant jos pakeitimus, papildymus ir kitas modifikacijas) išmokėtas sumas, sudaryti su LR finansų ministerija hipotekos sutartį, įskaitant visus jos pakeitimus, papildymus ir kitas modifikacijas (toliau – Hipotekos sutartis), prisiimti ir vykdyti visus įsipareigojimus (įskaitant turto draudimą ir vertinimą, kaip numatyta Hipotekos sutartyje), pasirašyti visus su tuo susijusius dokumentus bei atlikti kitus reikalingus veiksmus, ir antrine maksimaliąja hipoteka LR finansų ministerijos (valstybės) naudai įkeisti SGDT turtą.
• Bendrovė vadovas ar kitas jo tinkamai įgaliotas asmuo įgaliojamas (su teise perįgalioti) ir jam pavedama Bendrovė vardu savo nuožiūra derėtis ir susitarti dėl šio sprendimo 1 ir 2 punktuose nurodytų dokumentų ir bet kokių su jais susijusių dokumentų sąlygų, juos sudaryti, pasirašyti, registruoti bei atlikti visus veiksmus, reikalingus ar rekomenduotinus šiame sprendime numatytiems sandoriams tinkamai sudaryti, pasirašyti, registruoti (jei būtina) bei vykdyti (įskaitant tokių dokumentų pakeitimus, papildymus ir kitas modifikacijas).

2014 m. gruodžio 29 d. Bendrovė ir LR finansų ministerija pasirašė Susitarimą dėl garantinės įmokos ir turto įkeitimo bei Maksimaliosios sąlyginės ir paprastosios hipotekos sutartį (toliau kartu – Sutartys).

Sutarčių pagrindu Bendrovė įsipareigojo sumokėti LR finansų ministerijai 34 tūkst. eurų dydžio garantinę įmoką bei valstybės naudai, be kita ko, antrine hipoteka įkeisti visą SGDT projekto įgyvendinimo metu sukurtą ar nuosavybėn įgytą turtą (maksimaliosios hipotekos suma – 34.754 tūkst. eurai).

Kaip buvo skelbta 2014 m. liepos 8 d. Bendrovės pranešime apie esminį įvykį, Maksimaliosios sąlyginės ir paprastosios hipotekos sutarties pasirašymas yra išankstinė sąlyga tam, kad NIB būtų suteikta garantija, kuria bus garantuojami Bendrovės įsipareigojimai pagal 2014 m. lapkričio 27 d. su NIB sudarytą kredito sutartį (žr. 2014 m. lapkričio 27 d. pranešimą apie esminį įvykį).

SVARBIAUSI ĮVYKIAI, ĮVYKĘ PO ATASKAITINIO LAIKOTARPIO PABAIGOS

2015 m. sausio 12 d. LR finansų ministerija pasirašė valstybės garantijos sutartį su NIB dėl 34.754 tūkst. eurų paskolos Bendrovei. Valstybės garantijos sutartimi užtikrinami Bendrovės įsipareigojimai NIB pagal 2014 m. lapkričio 27 d. sudarytą iki 20 metų kredito sutartį SGDT projekto daliniam finansavimui. Iš viso pagal Sutartį Bendrovė galės skolintis iki 34.754 tūkst. eurų.

Valstybės garantija suteikta įvykdžius visas sąlygas, nurodytas 2014 m. liepos 8 d. priimtame LR Seimo nutarime Nr. XIIP-1935 "Dėl valstybės garantijos suteikimo Šiaurės investicijų bankui": Bendrovei įkeitus Finansų ministerijos (valstybės) naudai (be kita ko) visą būsimą turtą, kuris bus sukurtas SGDT projekto metu, ir kurį Bendrovė įgis nuosavybėn vystydama ir užbaigusi SGDT projektą bei sumokėjus 35 tūkst. eurų garantinę įmoką.

2015 m. sausio 26 d. Stebėtojų taryba patvirtino nepriklausomo Audito komiteto nario bei Audito komiteto pirmininko Simono Rimašausko atsistatydinimą iš Bendrovės Audito komiteto nuo 2015 m. sausio 31 d. dėl kitų einamų pareigų.

Simonas Rimašauskas Bendrovės Audito komiteto nariu dirbo nuo pat šio komiteto įsteigimo Bendrovėje 2011 metais, nuo 2014 m. birželio 16 d. jis taip pat ėjo Audito komiteto pirmininko pareigas. Naujas audito komiteto narys ataskaitų pasirašymo dienai dar nebuvo paskirtas.

2015 m. kovo 9 d. Bendrovė sudarė suskystintų gamtinių dujų terminalo krantinės naudojimo sutartį su VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija ir taip sutarė dėl pagrindinių krantinės nuomos sąlygų.

Duomenys apie viešai skelbiamą informaciją

Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka visi su Bendrovės veikla susiję esminiai įvykiai ir informacija apie visuotinio akcininkų susirinkimo laiką ir vietą skelbiama Bendrovės internetiniame puslapyje www.oil.lt, www.sgd.lt bei vertybinių popierių biržoje AB NASDAQ OMX Vilnius.

Per 2014 m. Bendrovė vertybinių popierių biržoje AB NASDAQ OMX Vilnius (www.nasdaqomxbaltic.com) paskelbė 64 oficialius pranešimus apie esminius įvykius ir kitą reglamentuojamą informaciją.

RIZIKOS VEIKSNIAI

Naftos terminalo rizikos veiksniai:

Konkurencinės aplinkos rizikos veiksniai

Pagrindiniai Bendrovės konkurentai yra Klaipėdos, kitų Baltijos ir Juodosios jūrų uostų terminalai, perkraunantys iš Rusijos, Baltarusijos, Lietuvos eksportuojamus tamsiuosius bei šviesiuosius naftos produktus: Krovinių terminalas (Lietuva), Ventspils Nafta Terminals (Latvija), Ventbunkers (Latvija), BLB (Latvija), Naftimpex (Latvija), Alexela (Estija), Vopak EOS (Estija), Vesta (Estija), Odesos, Sevastopolio, Feodosijos terminalai (Ukraina), Peterburg Oil Terminal (Rusija) bei Ust-Luga terminalas (Rusija). Svarbiausi veiksniai, lemiantys Bendrovės konkurencingumą rinkoje: techninės uosto ir terminalo charakteristikos (prieplaukų gylis ir skaičius, maksimalios leistinos laivų grimzlės, terminalo saugyklų talpos, krovimo įrenginių našumas ir kt.) bei terminalą aptarnaujančios infrastruktūros (kelių linijos, geležinkelio tinklai ir kt.) logistikos kaštai.

Bendrovės turima reputacija, technologiniai pranašumai, užimama rinkos dalis, sudaromos ilgalaikės sutartys su krovinių savininkais bei aplinkybė, kad Klaipėdos uostas yra neužšąlantis uostas, leidžia tikėtis, kad Bendrovė išlaikys esamus krovinių srautus.

Komerciniai rizikos veiksniai

Pagrindinis Bendrovės klientas yra AB "ORLEN Lietuva", kurio krovinių apimtys per 2014 m. sudarė 63 proc. (2013 m. – 64 proc.) Bendrovės terminalo krovos kiekio. Bendrovė su AB "ORLEN Lietuva" yra sudariusi ilgalaikę krovos sutartį iki 2024 m., kurios sudarymas Bendrovei leidžia tikėtis pastovaus naftos produktų krovos srauto. Nepaisant to, pastaruoju metu stipriai eskaluojama galimo AB "ORLEN Lietuva" uždarymo arba veiklos sustabdymo tema verčia Bendrovę ieškoti kitų potencialių klientų, krovinių srautų, alternatyvių veiklų. Taip pat Bendrovė peržiūri esamus kaštus ir nuolatos ieško jų optimizavimo galimybių.

Metinės Baltarusijos naftos perdirbimo gamyklų krovinių apimtys sudaro apie trečdalį viso Bendrovės naftos terminalo krovos kiekio. Kadangi Baltarusija neturi tiesioginio išėjimo į jūrą, eksportuodama naftos produktus į Vakarų valstybes, ji privalo naudotis tranzitu per kaimynines šalis ir jų uostus. Dėl šios priežasties Bendrovei yra labai svarbus bendradarbiavimas su Baltarusijos įmonėmis bei institucijomis, siekiant jų naftos produktų krovą nukreipti per Klaipėdos uostą.

Dėl reikšmingos Bendrovės veikloje Baltarusijos naftos perdirbėjų užsakymų dalies, egzistuoja rizika, kad ateityje dėl bet kokių priežasčių (įskaitant, bet neapsiribojant, politines, ekonomines ir kt.) Baltarusijos naftos perdirbėjams nusprendus eksportuoti naftos produktus naudojantis ne Lietuvos, o kitų valstybių uostais (Latvijos, Estijos ar Ukrainos), Bendrovei gali nepavykti per trumpą laikotarpį surasti naujų klientų, kurie naudotųsi Bendrovės teikiamomis krovos paslaugomis, ir atitinkamai išlaikyti ankstesnių metų naftos produktų krovos lygį.

Bendrovės apkrovimas, o kartu ir pajamos bei pelningumas didžiąja dalimi priklauso nuo situacijos naftos produktų rinkoje. Esant žemoms naftos perdirbimo maržoms, naftos perdirbėjai mažina naftos perdirbimą, t.y. gamina mažiau naftos produktų, kurie gali būti eksportuojami per Bendrovę ar su ja konkuruojančias įmones. Todėl esant mažai pelningam naftos perdirbimui bei santykinai mažėjant eksportuojamų naftos produktų srautams, aštrėja konkurencinė kova dėl šių srautų krovos, kas daro įtaką Bendrovės krovos apimtims bei krovos tarifams. Esant aukštoms naftos perdirbimo maržoms, vyksta atvirkštiniai procesai.

Technologiniai veiksniai

Technologinės terminalo charakteristikos lemia, kaip Bendrovė sugebės greitai ir efektyviai patenkinti potencialių klientų poreikius, kartu generuoti papildomas pajamas.

Terminalo komplekso įranga, išsidėsčiusi 35,7 ha plote, per metus gali apdoroti iki 9.000 tūkst. t eksportuojamų ir importuojamų naftos produktų bei naftos. Bendra naftos ir naftos produktų saugyklų Klaipėdoje apimtis - 450 tūkst. m³. Kiekviena krovinio partija iš skirtingos naftos perdirbimo įmonės talpyklose laikoma atskirai, t.y. nemaišoma su kita. Tai leidžia išsaugoti atgabentų produktų kiekį ir kokybę. Kokybės parametrus kontroliuoja terminalo laboratorija.

Bendrovės įranga pagaminta Vakarų Europos bei JAV kompanijose - "KANON", "BORNEMANN", "INGERSOLL DRESSER", "ROTORK", "ENRAF", "ROSSMARK", "AEG" ir kt.

Nuolat investuodama, atnaujindama bei tinkamai prižiūrėdama savo technologinę įrangą Bendrovė siekia eliminuoti technologinius rizikos veiksnius. Bendrovėje įdiegtos gaisrų aptikimo ir gesinimo automatinė "AJAX-HEKATRON", avarinio stabdymo "HONEYWELL" ir technologinio proceso valdymo "BAILEY" sistemos.

Suskystintųjų gamtinių dujų terminalo rizikos veiksniai:

Reguliacinė rizika

2013 m. birželio 27 d. LR Seimo priimtas Suskystintųjų gamtinių dujų terminalo įstatymas nustato SGDT įrengimą Lietuvos Respublikos teritorijoje, jo veiklos ir eksploatavimo bendruosius principus bei reikalavimus, taip pat sudaro teisines, finansines ir organizacines sąlygas SGDT projektui veikti. Iki SGD terminalo eksploatavimo pradžios buvo sukurta SGDT operatoriaus veiklą reglamentuojanti teisinė bazė, gauti visi reikiami leidimai ir licencijos, numatytos veiklos procedūros. Minėto įstatymo ar kitų, jau priimtų ir SGDT įrengimą, veiklą ir eksploatavimą reglamentuojančių, teisės aktų (reguliacinės aplinkos) nesavalaikis keitimas galėtų sukelti didelių nuostolių dėl jau prisiimtų finansinių ir/ar teisinių įsipareigojimų.

Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija nustato ir kontroliuoja galimas Suskystintųjų gamtinių dujų terminalo veiklos sąnaudas. Bendrovės veiklos rezultatai priklauso nuo šio reguliavimo. Siekdama mažinti minėtos rizikos įtaką veiklos rezultatams, Bendrovė analizuoja tarptautinę reguliuojamų įmonių reguliavimo praktiką bei, esant poreikiui, aktyviai dalyvauja ir bendradarbiauja su atitinkamomis valstybės institucijomis, teikia pasiūlymus kuriant teisinę / reguliacinę aplinką, tame tarpe SGDT operatoriaus veiklą reglamentuojančią teisinę bazę.

Bendrovė taip pat operatyviai atsako į visų institucijų bei visuomenės klausimus, susirūpinimus dėl Suskystintųjų gamtinių dujų terminalo veiklos. Siekiama, kad susijusios institucijos bei visuomenė suprastų šio terminalo naudą bei reikšmę Lietuvos dujų vartotojams.

2013 m. Europos Komisija patvirtino, kad SGDT projektas, jo reguliacinė aplinka, verslo modelis, technologinis pasirinkimas yra tinkamas ir atitinka Europos Sąjungos pamatinius principus.

Teisinės atitikties rizika

Teisinės atitikties rizika yra nuostolių padidėjimo ir (ar) prestižo praradimo, ir (ar) pasitikėjimo sumažėjimo rizika, kurią gali lemti išoriniai aplinkos veiksniai (pavyzdžiui, išorės teisės aktų pažeidimai, priežiūros institucijų reikalavimų nevykdymas ir pan.) arba vidaus veiksniai (pavyzdžiui, vidaus teisės aktų bei etikos standartų pažeidimai, darbuotojų piktnaudžiavimo atvejai ir pan.). Siekiant minimizuoti teisinės atitikties riziką, Bendrovės teisininkai dalyvauja Bendrovės vadovybės sprendimų priėmimo, vidaus teisės aktų bei sutarčių rengimo procesuose.

Operacinė/ veiklos rizika

Operacinė / veiklos rizika yra nuostolių padidėjimo ir (ar) prestižo praradimo, ir (ar) pasitikėjimo sumažėjimo rizika, kurią gali lemti išoriniai aplinkos veiksniai (pavyzdžiui, stichinės nelaimės, pagrindinių tiekėjų veiklos sutrikimai, nusikalstami trečiųjų asmenų veiksmai ir pan.) arba vidaus veiksniai (pavyzdžiui, neefektyvi veikla ir valdymas, netinkamas ir neefektyvus lėšų naudojimas, vidaus kontrolės trūkumai, neefektyvios procedūros, informacinių sistemų sutrikimai, netinkamas funkcijų ar atsakomybių paskirstymas ir pan.). Atsižvelgiant į tai, kad Suskystintų gamtinių dujų terminalo veikla yra nauja (pradėta vykdyti 2014 m. gruodžio 3 d.), minėta rizika šiuo metu yra svarbi Bendrovei. Valdydama šią riziką Bendrovė siekia, kad būtų įgyvendintos tinkamos organizacinės priemonės, procedūros ir verslo procesus palaikančios informacinės sistemos, kurių visuma turi užtikrinti tinkamos vidaus kontrolės sistemos funkcionavimą ir tinkamą bendradarbiavimą su susijusiomis trečiosiomis šalimis. Bendrovė taiko šiuos pagrindinius vidaus kontrolės elementus: verslo sprendimus priimančių bei kontroliuojančių funkcijų atskyrimas, operacijų atlikimo ir apskaitos kontrolės procedūros, įgaliojimų priimti sprendimus limitai ir jų kontrolė, kolegialių sprendimų priėmimas esminiuose verslo procesuose ir pan.

Bendrovės Suskystintųjų gamtinių dujų terminale lankęsi potencialių klientų atstovai teigiamai įvertino esamos infrastruktūros būklę, pagrindinių veiklos ir saugos procesų organizavimą, bendradarbiavimą su susiinteresuotomis trečiosioms šalimis bei sukurtą kontrolės sistemą.

FINANSINIAI VEIKLOS REZULTATAI

Bendrovė sėkmingai įvykdė pagrindinį veiklos 2014 m. tikslą – laiku pastatė SGD terminalo funkcionavimui reikalingą infrastruktūrą bei laiku ir sėkmingai pradėjo šio terminalo eksploataciją. SGD terminalo veikla pradėta vykdyti numatytu laiku - 2014 m. lapkričio 27 d. Ryšium su šio terminalo veiklos pradžia, Bendrovė pirmą kartą istorijoje uždirbto SGD terminalo pajamas, kurios už 2014 m. sudarė 20.003 tūkst. Lt. Greta visai Lietuvai svarbaus projekto įgyvendinimo, 2014 m. Bendrovė siekė įveikti naftos produktų krovos rinkos spaudimą, užtikrinant pelningą naftos terminalo veiklą. Nepaisant sudėtingos situacijos rinkoje, 2014 m. Bendrovė sugebėjo išlaikyti aukštą pelningumo lygį: grynasis pelnas 31.963 tūkst. Lt, o grynojo pelno marža 23 proc., EBITDA marža – 42 proc.

Didžiausią reikšmę bei įtaką Bendrovės finansiniams rezultatams 2014 m. turėjo Naftos terminalo veikla Klaipėdoje. Naftos produktų krovos Bendrovės didžiausi klientai yra AB "Orlen Lietuva" bei vienas didžiausių naftos bei jos produktų prekybininkų regione "Litasco S.A.", kontroliuojantis Baltarusijos bei Rusijos naftos perdirbimo gamyklų srautus.

Bendrovės naftos terminalo apkrovimas, o kartu ir pajamos bei pelningumas didžiąja dalimi priklauso nuo situacijos naftos produktų rinkoje. Esant žemoms naftos perdirbimo maržoms, naftos perdirbėjai mažina naftos perdirbimą, t.y. gamina mažiau naftos produktų, ir atitinkamai mažiau produktų eksportuojama per Bendrovės ar kitus konkuruojančius naftos terminalus. Todėl esant mažam naftos perdirbimo pelningumui bei santykinai mažėjant eksportuojamų naftos produktų srautams, aštrėja konkurencinė kova dėl naftos produktų krovos, o tai savo ruožtu daro įtaką Bendrovės krovos apimtims bei krovos tarifams. Esant aukštoms naftos perdirbimo maržoms, vyksta atvirkštiniai procesai. Teigiamą postūmį naftos terminalo veiklai 2014 metų pabaigoje turėjo sparčiai kritusios naftos kainos ir padidėjusios naftos perdirbimo maržos. Šie globalūs veiksniai antroje 2014 m. pusėje suintensyvino AB "Orlen Lietuva" produktų perkrovą, o naftos produktų srautas iš Baltarusijos NPG išaugo beveik dvigubai (lyginant su 2013 m. atitinkamu periodu).

Dėl minėtų pokyčių naftos produktų rinkoje, AB "Orlen Lietuva" 2014 m., lyginant su 2013 m., perkrovė 7 proc. arba 269 tūkst. t naftos produktų mažiau (nors per 2014 m. pirmą pusmetį AB "Orlen Lietuva" srautus buvo sumažinusi 27 proc. arba 584 tūkst. t lyginant su 2013 m. atitinkamu periodu). Galima pastebėti, kad šviesių naftos produktų srautai 2014 m. padidėjo, kadangi praplėtus talpyklų parką, buvo sukurtos techninės galimybės krauti didesnius skirtingų ŠNP srautus.

Dėl palankių techninių uosto ir terminalo charakteristikų (neužšąlantis uostas, galinga nuosava katilinė, krovimo įrenginių našumas, terminalo saugyklų talpos ir kt.) naftos terminale dominuoja TNP krova, kuri praėjusiais metais sudarė viso 59,6 proc. (2013 m. – 63,3 proc.) visos krovos:

Pastaruosius kelerius metus pastebimas tamsių naftos produktų krovos mažėjimas dėl itin didelės kitų uostų konkurencijos. Rusijos Federacijoje pagamintų naftos produktų eksportas nuslūgo visuose Baltijos šalių uostose, nes Rusija suinteresuota kuo daugiau naftos produktų krauti per savo uostus, ypatingai aktyviai tai daroma per Ust Lugos uosto terminalą, kurio projektinis metinis našumas palaipsniui didinamas iki 25-30 mln. t per metus.

Bendrovės terminale Baltarusijos ir Rusijos naftos perdirbimo gamyklose pagamintų naftos produktų srautai (1.872 tūkst. t), lyginant su 2013 m. (1.998 tūkst. t), sumažėjo 6 proc. (2014 m. pirmajame pusmetyje minėti srautai buvo sumenkę 43 proc.). 2014 m. Bendrovė pratęsė paslaugų teikimo sutartį su įmone "Litasco" S.A. iki 2015 m. rugsėjo 30 d. Sutarties krovos apimtis - 2,7 mln. tonų TNP perkrovos per metus su "krauk-arba-mokėk" sąlygomis. Esant nestabiliai naftos produktų rinkai, Bendrovė, krovos sutartyse taikydama "krauk-arba-mokėk" sąlygas, užtikrina stabilias pajamas iš pagrindinės veiklos, net jeigu krova nėra vykdoma ar talpyklos neužpildomos naftos produktais. Taikant šį principą siekiama pasirašyti krovos sutartis kuo didesniems kiekiams bei numatant garantijas, kad neįvykdžius numatytų krovos kiekių, terminalui būtų sumokama ir už neatgabentą kiekį krovai.

2014 m. pabaigoje taip pat pavyko susiderėti su šiuo klientu dėl papildomo TNP produkto (vakuuminio gazolio) krovos per Bendrovės terminalą, kuris gabenamas iš Rusijos Federacijos NPG ir paskutinį kart buvo krautas praėjusių metų pradžioje. Viso per 2014 m. vakuuminio gazolio į laivus perkrauta 62 tūkst. t.

2014 m. Bendrovės pardavimo pajamos – 137.334 tūkst. Lt, lyginant su 2013 m. (126.860 tūkst. Lt), padidėjo 10.474 tūkst. Lt (arba 8 proc.) dėl SGDT veiklos pajamų. Nevertinant SGDT pajamų, 2014 m. pajamų sumažėjimas (dėl mažesnės NP krovos) 7,5 proc. arba 9.529 tūkst. Lt.

Naftos terminalo pajamos 2014 m. sumažėjo 10.403 tūkst. Lt, tame tarpe 10.132 tūkst. Lt sumažėjo dėl mažesnių naftos produktų krovos pajamų, kurios už 2014 m. sudarė 107.230 tūkst. Lt (2013 m. – 117.362 tūkst. Lt,). Kitos naftos terminalo su krova susijusios pajamos susitraukė 273 tūkst. Lt (dėl mažesnio laivų kiekio sumažėjusių švartavimo ir kt. pajamų).

Per laikotarpį iki 2014 m. gruodžio mėn. pabaigos Suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminale priimti du dujovežiai, bendrai

atgabenę 109 tūkst. t (241 tūkst. m3) SGD bei išdujinta ir į gamtinių dujų perdavimo sistemą patiekta 45 mln. nm³ gamtinių dujų. SGD terminalo pajamas sudaro 20.003 tūkst. Lt, kurios apima būtinąsias SGD terminalo eksploatavimo sąnaudas bei SGD terminalo infrastruktūrinės dalies investicijų grąžą.

Kaip minėta anksčiau, AB "Klaipėdos nafta" veikla sudaryta iš triejų segmentų: Naftos terminalo (KN), Subačiaus kuro bazės (SKB) ir Suskystintų gamtinių dujų terminalo (SGDT). Žemiau pateikiama informacija apie kiekvieno iš veiklos segmentų įtaką Bendrovės finansiniams veiklos rezultatams:

SKB veiklos pajamos 2014 m. padidėjo 13 proc. (arba 874 tūkst. Lt) dėl sukauptų pajamų padidėjimo, nors pačios bazės veikla nepakito. 2014 m. pastebimas šio segmento sąnaudų padidėjimas dėl reorganizacinių pasikeitimų, susijusių su priešgaisrinės saugos funkcijų vykdymo perėmimu; papildomos išlaidos buvo reikalingos personalui, remontui, kitoms reikmėms.

Nors SGD terminalas jau gavo pirmąsias pajamas už jo eksploatavimą, bendras rezultatas išlieka neigiamas. Pagrindinė to priežastis tai, kad SGDT eksploatacija truko tik kiek daugiau nei mėnesį, už kurį gautos pajamos, tačiau pasiruošimo eksploatacijai metu buvo patiriamos sąnaudos, o jo metu pajamų negauta. Plačiau apie SGD terminalo operatoriaus pajamas rasite skyrelyje apie SGDT terminalą.

2014 m. AB "Klaipėdos nafta" grynasis pelnas – 31.963 tūkst. Lt, lyginant su 2013 m. grynuoju pelnu (35.649 tūkst. Lt), jis sumažėjo 10 proc. arba 3.686 tūkst. Lt. 2014 m. grynojo pelno sumažėjimą iš esmės nulėmė sumažėjusi naftos produktų krova ir atitinkamai mažesnės naftos produktų krovos pajamos. Viso naftos terminalo Klaipėdoje naftos produktų krovos ir saugojimo pajamos sumažėjo 10.130 tūkst. Lt.

2014 m. pelnas iki mokesčių, palūkanų, nusidėvėjimo ir amortizacijos (EBITDA) siekia 58.314 tūkst. Lt, lyginant su 2013 m. (63.289 tūkst. Lt), sumažėjo 8 proc. arba 4.975 tūkst. Lt. Tačiau net ir padidėjus pajamoms EBITDA marža išliko labai aukštame lygyje – 42,5 proc. (2013 m. – 50 proc.)

2014 m. pardavimo savikaina (91.931 tūkst. Lt), lyginant su 2013 m. (76.089 tūkst. Lt), išaugo 21 proc. arba 15.842 tūkst. Lt, dėl 2014 m. pabaigoje pradėto eksploatuoti SGDT sąnaudų.

Pagrinde 2014 m. SGDT sąnaudas sudarė laivo-saugyklos "Independence" nuomos mokėjimai, darbo užmokesčio, žemės ir krantinių nuomos sąnaudos, o visos SGDT sąnaudos 2014 m. padidėjo iki 25.089 tūkst. Lt. Žemiau pateikiamas visų Bendrovės sąnaudų pokyčio detalizavimas.

2014 m. kiek padidėjo naftos terminalo nusidėvėjimo sąnaudos (1.004 tūkst. Lt. arba 4,6 proc.) iki 23.019 tūkst. Lt dėl 2013-2014 m. įvykdytų investicijų. Dujų, elektros bei geležinkelių sąnaudos (pagrindinės kintamos KN sąnaudos) bendrai sumažėjo 3.565 tūkst. Lt ir tai sudaro 14,6 proc. (kai krova mažėjo 6 proc.). Šiam didesniam sumažėjimui įtakos turėjo faktas, kad 2014 m. mažėjo TNP krova, kuri reikalauja didesnių energetinių resursų, taip pat prisidėjo sumažėjusi dujų kaina ir, be abejo, sąnaudų kontrolė bei kitos priežastys. Nors 2014 m. KN sąnaudos darbo užmokesčiui ir kitoms personalo išlaidoms padidėjo 5,5 proc. arba 1.218 tūkst. Lt, ateityje tikimasi šių sąnaudų mažėjimo. Praėjusiais metais stebint naftos produktų srautų mažėjimą, Bendrovės vadovybė ėmėsi terminalo veiklos efektyvinimo priemonių, kurios leidžia sumažinti naftos terminalo sąnaudas. Atitinkamai, 2014 m. sumažėjo ir kitos KN savikainos ir administracinės sąnaudos.

Bendrai visos Bendrovės visų trijų segmentų veiklos sąnaudos padidėjo 811 tūkst. Lt (6 proc.) ir sudarė 13.417 tūkst. Lt.

Finansinės ir investicinės veiklos rezultatas (nuostolis) pasiekė -983 tūkst. Lt, t.y. finansinės ir investicinės veiklos rezultatas 2014 m. suprastėjo 903 tūkst. Lt (lyginant su 2013 m.) dėl asocijuotų įmonių neigiamo rezultato apskaityto nuosavybės metodu. Paskolų palūkanų sąnaudos buvo kapitalizuojamos į statomo turto vertę.

Apibendrinant finansinius Bendrovės rezultatus, galima pasakyti, kad jie yra labai geri, nors kiek ir prastesni nei 2013 m. Tačiau būtina įvertinti tai, kad Bendrovė nuo 2014 m. pradėjo naują veiklą (SGD terminalo operatoriaus) ir ši veikla suteiks didesnę ekonominę naudą nuo 2015 m. Grynojo pelno marža, nors ir padidėjus pajamoms, siekė 23 proc., bendrojo pelno marža siekė 33 proc. (2013 m.: 40 proc.), pelno prieš palūkanas ir mokesčius marža siekia 24 proc. (2013 m.: 30 proc.). Pelnas tenkantis vienai akcijai sudarė 0,08 Lt/akcijai (2013 m. – 0,09 Lt/akcijai).

2014 m. dėl atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimo sumažėjimo pelno mokesčio bendros sąnaudos tapo teigiamomis ir sudarė 651 tūkst. Lt (2013 m.: sąnaudos buvo 2.680 tūkst. Lt). Vien tik einamųjų metų pelno mokestis sudarė 2.828 tūkst. Lt.

Bendrovės kapitalo grąža 2014 m. sudarė 5,4 proc., turto grąža – 4,4 proc. Turto grąža sumažėjo dėl reikšmingų SGD terminalo investicijų.

Bendrovės ilgalaikis turtas 2014 m. išaugo iki 653.380 tūkst. Lt, o padidėjimas sudaro 129.699 tūkst. Lt arba 24,8 proc. Žinoma, didžiausią pokytį sudaro ilgalaikio turto (nekilnojamas turtas, įranga ir įrengimai) padidėjimas dėl SGDT projekto. Nekilnojamo turto, įrangos ir įrengimų vertė 2014 m. paaugo 112.626 tūkst. Lt iki 631.276 tūkst. Lt. Viso į SGD terminalo ilgalaikį turtą investuota 132.636 tūkst. Lt., kiek mažesnės investicijos buvo vykdomos naftos terminale ir SKB, atitinkamai 4.050 ir 1.874 tūkst. Lt.

Per 2014 m. investicijos į asocijuotas įmones padidėjo 13.159 tūkst. Lt iki 14.148 tūkst. Lt dėl investicijos į paskirtąjį SGD tiekėją - UAB LITGAS.

Trumpalaikis turtas 2014 m. sumažėjo 39.293 tūkst. Lt dėl pinigų likučio sumažėjimo ir metų pabaigai sudarė 112.860 tūkst. Lt (25,8 proc. mažiau). Iš visų trumpalaikio turto kategorijų išsiskiria kitos gautinos sumos, kurias daugiausia sudaro sukauptos gautinos SGD terminalo pajamos už 2014 m. gruodžio mėn. Nors trumpalaikis turtas ir sumažėjo, tačiau bendrasis likvidumo koeficientas sudaro 2,05, t.y. daugiau nei 2 kartus viršija trumpalaikius įsipareigojimus. Trumpalaikis turtas sudarė 14,7 proc., o pinigai – 4,9 proc. viso turto 2014 m. gruodžio 31 dienai.

Gautinų sumų apskaičiuotas apyvartumas metų pabaigoje - 17 dienų ir yra mažesnis nei 2013 m. pabaigoje (32 dienos), kadangi prie gautinų sumų, skaičiuojant šį rodiklį nepriskiriamos SGDT pajamos (20.003 tūkst. Lt), kurios priskaičiuotos tik metų pabaigoje už vieną mėnesį.

Nuosavo kapitalo pokyčiai 2014 m. susiję su dividendų išmokėjimu už praėjusius metus, rezervų paskirstymo bei metinio rezultato perkėlimu į nepaskirstytąjį pelną. 2013 m. pabaigoje buvęs nepaskirstytas pelnas buvo paskirstytas į dividendus (357 tūkst. Lt) ir privalomąjį bei kitus rezervus. Nuosavas kapitalas 2014 m. pabaigai sudaro 78,7 proc. viso Bendrovės turto (2013 m. pab. - 85 proc.). Plačiau apie įstatinį kapitalą skaitykite skyriuje INFORMACIJA APIE BENDROVĖS AKCININKUS IR AKCIJAS.

Ilgalaikiai Bendrovės įsipareigojimai praėjusių metų pabaigoje padidėjo iki 107.923 tūkst. Lt (2013 m. 58.984 tūkst. Lt) dėl padidintos paskolos sumos gautos iš Europos Investicijų Banko. Paskolą metų pabaigoje sudaro 103.004 tūkst. Lt (2013 m. pab. – 51.212 tūkst. Lt).

Trumpalaikių įsipareigojimų pokytis susijęs su skolų tiekėjams padidėjimu ir metų pabaigai sudaro 55.060 tūkst. Lt (2013 m. pabaigai – 45.199 tūkst. Lt). Prekybos skolos ir kitos trumpalaikės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai (kas iš esmės yra skolos už paslaugas, kurioms dar nėra gautos sąskaitos) 2014 m. gruodžio 31d. bendrai sudaro 50.009 tūkst. Lt ir padidėjo 9.805 tūkst. Lt. Šios skolos daugiausia susijusios su SGD terminalo bandomojo krovinio pirkimu bei FSRU nuomos mokėjimų skolomis.

Pagrindiniai finansiniai veiklos rodikliai

Pagrindiniai Bendrovės finansinės padėties rodikliai pateikiami tūkst. Lt, jei nenurodyta kitaip:

Veiklos rodikliai	2014 12 31	2013 12 31	2012 12 31
Naftos produktų krova (neto tūkst. t)	5.501	5.863	6.905
Investicijos, ilgalaikio turto įsigijimai (kartu su perkėlimu	138.561	98.954	35.073
iš atsargų)
Naftos produktų terminalas Suskystintųjų gamtinių dujų terminalas	4.086 131.181	34.754 63.919	12.655 22.418
Subačiaus kuro bazė	1.294	281	-
Finansiniai rodikliai
Pardavimo pajamos	137.334	126.860	138.881
Bendrasis pelnas	45.403	50.771	57.545
EBITDA	58.314	63.289	69.818
EBIT	32.295	38.409	46.919
Finansinė ir investicinė veikla	(983)	(80)	1.839
Pelnas prieš apmokestinimą	31.312	38.329	48.758
Grynasis pelnas	31.963	35.649	41.437
Ilgalaikis turtas	653.380 112.860	523.681 152.153	447.650 112.360
Trumpalaikis turtas	766.240	675.834	560.010
Iš viso turto
Nuosavas kapitalas	603.257	571.651	536.412
Pelningumas
Turto grąža (ROA)	4,4%	5,8%	7,7%
Kapitalo grąža (ROE)	5,4%	6,4%	15,3%
Bendrojo pelno marža	33%	40%	41%
EBITDA marža	42%	50%	50%
EBIT marža	24%	30%	34%
Grynojo pelno marža	23%	28%	30%
Apyvartumas
Gautinos sumos, dienos	17	32	36
Mokėtinos sumos, dienos	66	49	20
Finansų struktūra
Įsipareigojimų ir nuosavo kapitalo santykis	0,27	0,18	0,04
Nuosavo kapitalo ir turto santykis	0,79	0,85	0,96
Bendras likvidumo koeficientas	2,05	3,37	11,69
Rinkos vertės rodikliai
Akcijos kainos ir pelno vienai akcijai santykis (P/E), kartai	12,7	10,8	11,7
Grynasis pelnas, tenkantis vienai akcijai, Lt	0,08	0,09	0,11

EBITDA = pelnas prieš mokesčius, palūkanas, nusidėvėjimą ir amortizaciją.

EBIT = pelnas prieš mokesčius ir palūkanas.

Nuosavo kapitalo grąža (ROE) = paskutinių 12 mėnesių grynasis pelnas (nuostolis)/ (nuosavas kapitalas laikotarpio pabaigoje + nuosavas kapitalas laikotarpio pradžioje)/2.

Turto grąža (ROA) = paskutinių 12 mėnesių grynasis pelnas (nuostolis)/ (turtas laikotarpio pabaigoje + turtas laikotarpio pradžioje)/2.

Įsipareigojimų ir nuosavo kapitalo santykis = įsipareigojimai iš viso laikotarpio pabaigoje / nuosavas kapitalas iš viso laikotarpio pabaigoje.

Bendras likvidumo koeficientas = trumpalaikis turtas laikotarpio pabaigoje / trumpalaikiai įsipareigojimai laikotarpio pabaigoje.

Pagrindiniai 5 m. istoriniai rodikliai:

Veiklos rodikliai	2014 12 31	2013 12 31	2012 12 31	2011 12 31	2010 12 31
Naftos produktų krova (neto tūkst. t)	5.501	5.863	6.905	7.667	7.922
Pardavimo pajamos	137.334	126.860	138.881	141.276	121.720
Grynasis pelnas	31.963	35.649	41.437	44.852	26.067

VEIKLOS PLANAI IR PROGNOZĖS

AB "Klaipėdos nafta" 2015 m. veiklos tikslai siejami su įgyvendinama Bendrovės strategija. Ateinančiais metais toliau numatoma:

• Vykdyti saugią, efektyvią SGD terminalo operatoriaus veiklą,
• Planuojama 2015 m. išlaikyti aukštą naftos produktų krovos bei pelningumo lygį;
• Ir toliau bus siekiama dirbti saugiai bei užtikrintai, užtikrinant maksimalų terminalams iškeltų aplinkosaugos reikalavimų atitikimą;
• 2015 m. planuojama įsibėgėti SGD mažos apimties paskirstymo stoties projektą įgyvendinime (žr. žemiau SGD paskirstymo stoties projekto įgyvendinimo aprašymą).
• Taip pat ir ateinančiais metais bus investuojama į Bendrovės lankstumą, efektyvumą bei terminalo saugumą.

2014 m. pabaigoje pradėta pirmojo Baltijos šalyse suskystintųjų gamtinių dujų terminalo veikla, o AB "Klaipėdos nafta" pradėjo SGD terminalo operatoriaus veiklą. Nuo šiol Lietuva bei kaimyninės šalys per SGD terminalą turi galimybę apsirūpinti gamtinėmis dujomis, o dujų rinkos dalyviai gali naudotis SGD perkrovos ir išdujinimo paslaugomis. Pagrindinis Bendrovei keliamas tikslas SGD terminalo operatoriaus veikloje yra užtikrinti saugų ir sklandų bei efektyvų paskirtojo gamtinių dujų tiekėjo numatytą minimalaus SGD kiekio perkrovą bei išdujinimą (2015 m. sausio – rugsėjo mėnesiais suplanuotas kiekis 373.990.039 nm3). Taip pat Bendrovė pasirengusi perkrauti bei išdujinti visų kitų suinteresuotų klientų SGD, kiek tai leidžia terminalo techniniai pajėgumai.

2015 m. Bendrovė taip pat ir toliau sieks būti aktyvia naftos produktų rinkos dalyve, vykdys techniškai ir ekonomiškai pagrįstą investicijų politiką. Esant nestabiliai padėčiai tarptautinėje naftos produktų rinkoje Bendrovė 2015 m. dės pastangas išlaikyti naftos produktų krovą 2014 m. krovos lygyje. Pagrindines naftos produktų krovos pajamas užtikrins ilgalaikė sutartis su AB "Orlen Lietuva" (iki 2024 m.) ir didele dalimi rezultatai priklausys nuo šios įmonės gamybos apimčių. Taip pat iki 2015 m. rugsėjo 30 d. pratęsta sutartis su įmone "Litasco S.A", kuri garantuoja minimalias pajamas. Dvejiems metams (iki 2016 m. pabaigos) pratęstas bendradarbiavimas su UAB "Neste Lietuva", atstovaujančia Suomijos korporaciją "Neste Oil", dėl benzino ir dyzelino krovos.

Siekiant išlaikyti naftos produktų krovos srautus bus ieškoma galimybių išlaikyti stabilias, aukšto lygio pajamas. Numatoma 2015 m. derėtis su naujais potencialiais klientais dėl naftos produktų krovos srautų, ypač orientuojantis į ŠNP. Taip pat bus siūlomas paslaugos ir vienkartiniams kroviniams pagal trumpalaikes sutartis. Didžiausias dėmesys bus skiriamas Baltarusijos NPG pagamintus produktus valdančioms įmonėms. Iš kitos pusės - ir toliau bus ieškoma galimybių efektyvinti terminalo veiklą siekiant kuo lanksčiau prisitaikyti prie krovos srautų bei išlaikyti aukštą pelningumo lygį.

Ne mažiau svarbu užtikrinti aplinkosaugos, darbo saugos bei priešgaisrinės saugos reikalavimus, kiek įmanoma efektyviau apsaugoti Bendrovę, jos darbuotojus bei aplinkinius rajonus nuo oro bei gamtos taršos bei nelaimingų įvykių.

2015 m. investicijoms Bendrovė numato skirti apie 30 mln. Lt, iš jų:

• apie 16 mln. Lt investuoti į SGD mažos apimties veiklos infrastruktūros statybos pradžią;
• apie 5 mln. Lt į SGDT papildomų techninių bei eksploatacijos įrenginių įsigijimą (apsaugos, dokumentų valdymo, gamybos valdymo sistemų įsigijimą);
• apie 8 mln. Lt į naftos terminalo įrangos, įrenginių įsigijimą (TNP šilumokaitis, priešgaisrinės sistemos angliavandenilių detektorių įrengimas, papildomų vamzdyno jungčių įrengimas, IT sistemų/programų įsigijimas bei atnaujinimas ir kt.);
• apie 1 mln. Lt į Subačiaus kuro bazės priešgaisrinės saugos technikos ir priemonių atnaujinimą bei valymo įrenginių rekonstrukciją.

SGD paskirstymo stoties projekto įgyvendinimas

Sulaukusi rinkos dalyvių susidomėjimo galimybėmis krauti SGD iš Klaipėdos SGD terminalo į SGD auto-dujovežius, AB "Klaipėdos nafta" pradėjo vystyti naują infrastruktūros projektą – SGD paskirstymo stotį. SGD paskirstymo stotį planuojama pastatyti iki 2016 m. pabaigos ties 1 ir 2 naftos terminalo krantine. Planuojama SGD paskirstymo stoties maksimali talpa – 5000 m3.

Autodujovežiais gabenamos SGD gali būti naudojamos kaip:

• energijos šaltinis prie gamtinių dujų skirstymo tinklo neprijungtiems vartotojams;
• sunkiojo antžeminio transporto (sunkvežimiai, autobusai ir pan.) kuras;
• laivų kuras.

Atlikti darbai

2014 m. liepos mėn. AB "Klaipėdos nafta" gavo Europos Sąjungos paramą pagal TEN-T "Motorways of the Sea" finansavimo programą pasirengiamiesiems SGD paskirstymo stoties darbams atlikti, kurie apima:

• technologinės koncepciją, įskaitant koncepcinės rizikos analizės parengimo darbus;
• rangos darbų techninę specifikaciją, įskaitant priešprojektinių sprendinių parengimo ir kiekybinės rizikos analizės parengimo darbus;
• poveikio aplinkai atrankos dokumentacijos parengimą ir detalaus plano koregavimo parengimo darbus.

2014 m. rugpjūčio mėn. AB "Klaipėdos nafta" inicijavo viešą rinkos konsultaciją dėl SGD paskirstymo stoties pajėgumų poreikio. Į rinkos konsultaciją atsiliepė 11 įmonių iš Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos, Vokietijos. 7 įmonės pateikė preliminarius prognozuojamus perkraunamus kiekius. Rinkos konsultacijos duomenimis, SGD paskirstymo stotis per pirmuosius ketverius veiklos metus galėtų perkrauti iki 270.000 m³ SGD.

2014 m. gruodžio 8 d. AB "Klaipėdos nafta" pasirašė sutartį su "Sofregaz" S.A. ir UAB "Baltic Engineers" dėl pasirengiamųjų darbų atlikimo.

2015 m. Planuojami darbai

• 2015 m. birželio mėn. planuojama baigti SGD paskirstymo stoties priešprojektiniai sprendiniai.
• 2015 m. birželio-liepos mėn. tikimasi gauti Europos Sąjungos paramą pagal TEN-T "Motorways of the Sea" finansavimo programą SGD paskirstymo stoties infrastruktūrai.
• 2015 m. rugpjūčio-spalio mėn. planuojama pasirašyti sutartį su statybos darbų rangovu.

2014 M. INVESTICIJOS

Naftos terminalo ir Subačiaus kuro bazės investicijos

2014 metais naftos produktų terminale didžiausias dėmesys buvo skiriamas vykdytų projektų užbaigimui. Viso ataskaitiniais metais investuotos lėšos naftos produktų terminalui sudarė 4.086 tūkst. Lt, didžiausi projektai.:

2014 m. pradžioje galutinai pabaigtas TNP parko rekonstrukcijos projektas - dviejų naujų talpyklų po 32.250 m³ statyba vietoj 4 senų talpyklų. Ši investicija leido išplėsti Bendrovės technologinius pajėgumus didinant Bendrovės talpyklų bendrą tūrį (viso padidėjimas 44.500 m3) bei didinant technologinį lankstumą kadangi naujose talpyklose galima sandėliuoti tiek šviesiuosius tiek ir tamsiuosius naftos produktus. Be to, naujos talpyklos mažiau teršia aplinką ir reikalauja mažiau energetinių išteklių. Viso investicijos suma 2014 m. sudarė 1.110 tūkst. Lt.

• Priešgaisrinės sistemos modernizavimo automatikos darbams tęsti panaudota 1.188 tūkst. Lt. Šis projektas skirtas atnaujinti bei modernizuoti priešgaisrinės sistemos mechaninę bei automatinę dalis siekiant didesnio priešgaisrinės sistemos veikimo patikimumo.
• 2014 m. Bendrovė įgyvendino svarbų degalų tiekimo autotransportu efektyvinimo projektą pastatė naują degalų užpildymo į autotransporto priemones technologinį mazgą. Šio įrengimo dėka galima greičiau užpildyti autocisternas degalais bei esant reikalui – padidinti per Klaipėdos terminalą importuojamų degalų tiekimą į Lietuvos rinką. Šios investicijos vertė – 452 tūkst. Lt. Nuo šiol Bendrovės terminalas gali užpildyti 3 degalus pervežančias autocisternas vienu metu, o per parą yra galima į autotransportą perkrauti daugiau kaip 2.000 t degalų.
• Kitos pagrindinės investicijos susijusios su gamybinės ir kitos technikos atnaujinimu ir įsigijimu (įsigyta/atnaujinta kompiuterinė įranga, programinė įranga, asenizacinis automobilis, siurblių, kita gamybinė technika), viso 1.336 tūkst. Lt.

Subačiaus kuro bazėje 2014 metais svarbiausios investicijos nukreiptos priešgaisrinės apsaugos priemonių bei technikos įsigijimui ir aplinkosaugos gerinimo projektams. Viso SKB investicijos per 2014 m. sudarė 1.294 tūkst. Lt.

• 2014 m. antroje pusėje pradėta nuotekų valymo įrenginių rekonstrukcija: statomi nauji, našesni bei efektyvūs valymo įrenginiai, pajungiami nuotekų apskaitos prietaisai, montuojami nauji vamzdynai. Ši investicija užtikrins, kad į aplinką išleidžiamas vanduo bus išvalytas tinkamai nuo naftos produktų ir kitų teršalų. Šiai investicijai Bendrovė yra pateikusi paraišką subsidijai Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondui pagal vandenų apsaugos finansavimo kryptį. Viso 2014 m. investuota 444 tūkst. Lt, o viso projekto vertė sieks apie 500 tūkst. Lt.
• Remiantis LR teisės aktais Bendrovė buvo įpareigota 2014 m. savo lėšomis įsteigti priešgaisrinį gelbėjimo padalinį bazės teritorijoje SKB priešgaisrinės saugos funkcijoms vykdyti. Prieš tai šias funkcijas įgyvendino Panevėžio apskrities Priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Kupiškio priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos Subačiaus komanda. Todėl būtina techniškai apsirūpinti. 2014 m. įsigyti bei visiškai modernizuoti priešgaisriniai žarnų bei putų automobiliai bei kita susijusi priešgaisrinė įranga, išlaidos viso sudarė 478 tūkst. Lt.

Kitos SKB investicijos apima rezervuarų-talpyklų atnaujinimą, apsaugos sistemų remontą, naftos produktų priedų dozavimo įrangą, kurios viso sudaro 372 tūkst. Lt.

SGDT projekto įgyvendinimo darbai

2014 m. 12 mėn. investicijos į SGDT ilgalaikio turto įsigijimą sudarė 133.181 tūkst. Lt (iš viso iki 2014 m. gruodžio 31 d. investuota suma 229.489 tūkst. Lt). Statybų darbai buvo baigti terminalo krantinėje ir keturiuose iš penkių dujotiekio ruožų. Statybų darbai yra tęsiami antrajame dujotiekio ruože, kuris apima dujotiekio atkarpą po Kuršių marių dugnu nuo terminalo krantinės iki Kuršių marių kranto. Ši dujotiekio atkarpa yra statoma naudojant horizontalaus kryptinio gręžimo technologiją, o statybų darbų pabaiga yra 2015 m. Kol šiame ruože yra atliekami statybos darbai, terminalo funkcionalumą užtikrina laikina dujotiekio atkarpa, įrengta tranšėjiniu būdu. Per 2015 m. į dujotiekio antro ruožo statybos darbų užbaigimą planuojama investuoti iki 20 mln. Lt.

2014 m. vasario 25 d.	Išduotas SGDT vamzdyno statybos leidimas statybai nuo SGD laivo - saugyklos iki aukšto slėgio rankovių.
2014 m. vasario 28 d.	Pragręžta HDD būdu nuo krantinės iki Kiaulės nugaros ir įtraukta 600 m dujotiekio styga.
2014 m. kovo 27 d.	Instaliuoti 178 poliai dujų apskaitos stoties statybai.
2014 m. kovo 28 d.	Į statybų aikštelę pristatytos švartavimo sistemos pagrindinės dalys (greito atkabinimo kabliai, displėjus ir automatikos sistemos komponentai).
2014 m. balandžio mėn.	Baigtas krantinės aptarnavimo platformos fasadinių plokščių montavimas.
2014 m. balandžio 10 d.	Baigti 600m HDD darbai po Vilhelmo kanalu optinio kabelio instaliavimui.
2014 m. balandžio 10 d.	Į statybų aikštelę pristatytas tiltinis kranas.
2014 m. balandžio 11 d.	Pasirašyta SGD laivo - saugyklos novacijos sutartis su Höegh LNG.
2014 m. balandžio 12 d.	Baigus visus testavimo laivų statykloje ir trūkumų šalinimo darbus gegužės 12 d. Höegh LNG formaliai perėmė FSRU laivą iš Hyundai Heavy Industries laivų statyklos.
2014 m. balandžio 18 d.	Patvirtintos Terminalo naudojimosi taisyklės.
2014 m. balandžio 30 d.	Pajėgumų skirstymo procedūros pradžia.
2014m. gegužės 13d.	Užbaigtas HDD pilotinis gręžimas (600 m atkarpos po Vilhelmo kanalu) Dujotiekio gręžskylei.
2014m. gegužės 15 d.	Pragręžta 2032 m HDD (2300 m atkarpos) optinio kabelio įrengimui.
2014m. gegužės 15 d.	Suvirinta bei įleista į tranšėją 16,7 km iš 18 km jungiamojo dujotiekio vamzdžio.
2014m. gegužės 21 d.	Įrengta pagrindinio denginio gelžbetonio konstrukcija Aptarnavimo platformoje.
2014m. gegužės 24 d.	Į statybų aikštelę pristatytos Aukšto slėgio dujų krovimo rankovės.
2014 m. birželio 4 d.	Užbaigti Čiaupų aikštelių (Nr.1 ir Nr.2) įvirinimo į dujotiekį darbai.
2014 m. birželio 9 d.	Užbaigtas apsauginės gilzių (19 vnt.) po keliais įrengimas betranšėjiniu būdu.
2014 m. birželio 10 d.	Įtraukta gilzė 2270 m HDD (2300 m atkarpos) optinio kabelio įrengimui.
2014 m. birželio 19 d.	Į statybų aikštelę pristatyti du dyzeliniai elektros generatoriai.
2014 m. birželio 26 d.	Į statybų aikštelę pristatyti atmosferinės ir putų gaminimo talpos bei laivas – krantas jungtis.
2014m. birželio 27 d.	Aukšto slėgio rankovės paruoštos transportavimui į montavimo vietą Aukšto slėgio dujų platformoje.
2014 m. liepos 1 d.	Įrengta pagrindinio denginio gelžbetonio konstrukcija Aukšto slėgio dujų platformoje.
2014 m. liepos 14 d.	Sumontuotos dvi aukšto slėgio dujų rankovės Aukšto slėgio dujų platformoje.
2014 m. liepos 17 d.	Užbaigtas HDD (2400 m atkarpos jungiamojo dujotiekio) pilotinis gręžimas.
2014 m. liepos 19 d.	Užbaigtas HDD gręžskylės tarpinis 28" platinimas (600 m atkarpos jungiamojo dujotiekio po Vilhelmo kanalu).
2014 m. liepos 22 d.	Užbaigti švartavimo aikštelės MD – 4 pagrindinio denginio betonavimo darbai.
2014 m. liepos 23 d.	Užbaigti pastato grindų betonavimo darbai Aukšto slėgio dujų platformoje.
2014 m. liepos 28 d.	Bendrovė pasirašė su UAB LITGAS SGD tiekimo sutarties specialiąsias sąlygas.
2014 m. rugpjūčio 1 d.	Bendrovė pasirašė SGDT paslaugų sutartį su UAB LITGAS ir baigė SGDT pajėgumų skirstymo procedūrą.
2014 m. rugpjūčio 13 d.	Užbaigti Sklendžių stočių Nr.1 ir Nr.2 infrastruktūros įrengimo darbai

2014 m. atlikti pagrindiniai darbai, susiję su SGDT projekto įgyvendinimu:

2014 m. rugpjūčio 13 d.	Užbaigti galutinio etapo gręžskylės platinimo darbai HDD (600 m atkarpos po Vilhelmo kanalu) dujų vamzdynui (42" skersmens). Atliekami gręžskylės kalibravimo darbai.
2014 m. rugpjūčio 16 d.	Įrengtas priešgaisrinis bokštas su teleskopiniu tilteliu (trapu).
2014 m. rugpjūčio 19 d.	Įtraukta 600m ilgio dujotiekio styga per HDD gręžskylę po Karaliaus Vilhelmo kanalu.
2014 m. rugpjūčio 20 d.	Užbaigti švartavimo aikštelių MD – 5 ir MD – 6 pagrindinio denginio betonavimo darbai.
2014 m. rugpjūčio 22 d.	Pastatyti priešgaisriniai siurblių varikliai ir tiltinis kranas.
2014 m. rugpjūčio 26 d.	Užbaigtas HDD gręžskylės tarpinis 30" platinimas (2300 m atkarpos jungiamojo dujotiekio)
2014 m. rugpjūčio 29 d.	Užbaigti tvirtinimo aikštelių BD – 1, BD - 2 ir BD – 3 pagrindinio denginio betonavimo darbai.
2014 m. rugsėjo 16 d.	Pastatyti priešgaisrinės sistemos putų talpyklos bei navigacinis ženklas Krantinėje.
2014 m. rugsėjo 21 d.	Užbaigti švartavimo aikštelių MD – 1 ir MD – 2 pagrindinio denginio betonavimo darbai.
2014 m. rugsėjo 22 d.	Gamybinio personalo komanda (20 žmonių) sėkmingai pabaigė mokymus ir buvo atestuota pagal Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos patvirtintą energetikos darbuotojų kategorijų sertifikavimo schemą
2014 m. rugsėjo 24 d. – 25 d.	Lietuvos aukštojoje jūreivystės mokykloje vyko praktiniai SGD laivų vedimo Klaipėdos uoste mokymai su realaus laiko simuliatoriumi.
2014 m. rugsėjo 25 d.	VKEKK suderinta nauja Naudojimosi SGD terminalu taisyklėmis versija.
2014 m. rugsėjo 27 d.	Sujungta flanšinė jungtis jungianti povandeninę ir HDD dujotiekio dalis.
2014 m. rugsėjo 28 d.	Sumontuoti perėjimo tiltai tarp visų hidrotechninės dalies statinių.
2014 m. rugsėjo 30 d.	Pastatyti švartavimo sistemos greito atkabinimo kabliai švartavimo ir tvirtinimo aikštelėse
2014 m. rugsėjo 30 d.	Vyko Ekstremalių situacijų valdymo ir gelbėjimo veiksmų AB "Klaipėdos nafta" SGD terminale stalo pratybos.
2014 m. spalio 1 d.	Sumontuota pagrindinė įranga Krantinėje.
2014 m. spalio 6 d.	Pritarta Ūkio ministerijos suburtos darbo grupės pateiktiems pasiūlymams dėl importuojamų suskystintų gamtinių dujų apskaitos.
2014 m. spalio 10 d.	Atliktas mechaninis greito atkabinimo kablių tvirtinimas.
2014 m. spalio 10 d.	Suderintas ir patvirtintas Paslaugų Metinis grafikas išsiųstas UAB LITGAS pasirašymui.
2014 m. spalio 14 d.	Interneto tinklapyje www.sgd.lt paskelbtas patvirtintas išdujinimo grafikas 2015 Dujų metams ir laisvi momentiniai Terminalo pajėgumai 2015 Dujų metams.
2014 m. spalio 14 d.	Valstybinė energetikos inspekcija bendrovei AB "Klaipėdos nafta" išdavė atestatą, kurio suteikiama teisė verstis gamtinių dujų įrenginių eksploatavimu.
2014 m. spalio 16 d.	Prisijungta prie magistralinių dujotiekio tinklų (prie AB "Amber Grid").
2014 m. spalio 20 d.	Atlikti dalies įrangos mechaniniai bandymai Krantinėje.
2014 m. spalio 21 d.	Gautas Krantinės statybos užbaigimo aktas.
2014 m. spalio 27 d.	Atplaukė ir prišvartuotas prie SGD krantinės FSRU "Independence".
2014 m. spalio 27 d.	Suorganizuota tarptautinė konferencija SGD terminalo atidarymo proga, skatinanti SGD terminalo žinomumą bei svarbą šalies ir regiono mastu.
2014 m. spalio 28 d.	Pristatytas SGD krovinys "Golar Seal" dujovežiu.
2014 m. spalio 28 d.	Įsigaliojo Gamtinių dujų apskaitos tvarkos aprašo nauja redakcija, kuria 2014 m. spalio 14 d. buvo patvirtinta Energetikos ministro įsakymu Nr. 1–255.
2014 m. spalio 31 d.	Gautas UAB LITGAS Mėnesio grafiko projektas ir pradedamas jo derinimas.
2014 m. spalio 31 d.	Baigti SGD krovos darbai. Į SGD terminalą pakrauta 100.000 m3 SGD.
2014 m. lapkričio 12 d.	Gautas SGD terminalo naudotojo UAB LITGAS pakoreguotas mėnesio grafikas.
2014 m. lapkričio 24 d.	Atliktas galutinis testavimas užpildant iš FSRU.
2014 m. lapkričio 25 d.	Krantinė įvesta į eksploataciją.
2014 m. lapkričio 25 d.	Gauti KTP 1 ir KTP 3 statybos užbaigimo aktai.
2014 m. gruodžio 3 d.	Atlikti smulkių defektų šalinimo bei sistemų derinimo darbai atskiruose dujotiekio dalyse KTP 1, KTP 3, KTP 4 ir – KTP 5.
2014 m. gruodžio 4 d.	Gauti KTP 4 ir KTP 5 statybos užbaigimo aktai.

Priimti SGDT projekto įgyvendinimui reikalingi teisės aktai 2014 m.:

Data	Teisės aktas	Poveikis SGDT projektui
2014 m. sausio 31 d.	VKEKK nutarimas Nr. O3 - 35 "Dėl Naudojimosi AB "Amber Grid" gamtinių dujų perdavimo sistema taisyklių derinimo"	Numatytos SGD sistemos operatoriaus bendradarbiavimo su PSO gairės ir informacijos keitimosi nuostatos.
2014 m. vasario 10 d.	Energetikos ministro įsakymas dėl UAB LITGAS paskyrimo paskirtuoju tiekėju.	UAB LITGAS patvirtinta paskirtuoju tiekėju, turėsiančiu užtikrinti nepertraukiamą SGDT veiklą. UAB LITGAS turės SGDT tiekti minimalų būtinąjį gamtinių dujų – 540 mln. kubinių metrų per metus – kiekį, kuris yra reikalingas palaikyti nepertraukiamą SGDT veiklą.
2014 m. vasario 17 d.	Susisiekimo ministro įsakymas Nr. 3 – 70 -(E) "Dėl Klaipėdos valstybinio jūrų uosto naudojimo taisyklių patvirtinimo"	Nustatyti reikalavimai SGDT.
2014 m. balandžio 7 d.	Įsakymas dėl Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministro 2008 m. birželio 30 d. įsakymo Nr.3 - 246 "Dėl Klaipėdos valstybinio jūrų uosto rinkliavų taikymo taisyklių" pakeitimo"	Įtrauktas plaukiojančiosios SGD saugyklos stovėjimo prie krantinės, trunkančio ilgiau kaip mėnesį rinkliava, ir plaukiojančiosios SGD saugyklos tonažo rinkliava, mokama kas mėnesį.
2014 m. balandžio 8 d.	LRV nutarimo Nr. 534 "Dėl nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo" pakeitimas (Teisės aktų registras, 2014 – 04 - 07, Nr. 2014 - 04139)	Pakeitus Nekilnojamojo turto kadastro nuostatus tapo paprasčiau registruoti specialiąsias žemės naudojimo sąlygas į Nekilnojamojo turto registrą
2014 m. balandžio 14 d.	VKEKK nutarimas Nr. O3 - 103 "Dėl Naudojimosi suskystintų gamtinių dujų terminalu taisyklių derinimo" (Teisės aktų registras, 2014 - 04 - 15, Nr. 2014 - 04458)	Taisyklės nustato naudojimosi SGDT tvarką ir sąlygas, reikalavimus asmenims, ketinantiems naudotis SGDT, jų teises, pareigas ir atsakomybę, taip pat kitus specialiuosius reikalavimus, susijusius su SGDT veikla ir jo naudojimu SGD atgabenti ir iškrauti į SGDT, jas išdujinti ir patiekti į gamtinių dujų perdavimo sistemą ar perkrauti į dujovežius.
2014 m. balandžio 14 d.	VKEKK nutarimas Nr. O3 - 104 "Dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2013 m. rugsėjo 13 d. nutarimo Nr. O3-367 ,,Dėl Valstybės reguliuojamų kainų gamtinių dujų sektoriuje nustatymo metodikos patvirtinimo" pakeitimo" (Teisės aktų registras, 2014-04-15, Nr. 2014-04457)	Metodikoje patikslinti gamtinių dujų skystinimo kainos viršutinės ribos nustatymo principai ir tvarka. Be to, Metodika papildyta suskystintų gamtinių dujų terminalo perkrovos paslaugos kainos skaičiavimo tvarka bei nuostatomis, reglamentuojančiomis paskirtojo tiekėjo gamtinių dujų kainos skaičiavimo tvarką.
2014 m. balandžio 23 d.	Vyriausybės nutarimas Nr. 372 "Dėl akcinės bendrovės "Klaipėdos nafta" dividendų (Teisės aktų registras, 2014 – 04 - 29, Nr. 2014 - 04922)	Lietuvos Respublikos energetikos ministerijai, kaip Bendrovės akcijų valdytojai pavesta užtikrinti, kad jos įgaliotas atstovas visuotiniame akcininkų susirinkime siūlytų mažinti dividendams skiriamą bendrovės 2013 metų paskirstytinojo pelno dalį iki 1 proc. ir už tai balsuotų.
2014 m. balandžio 23 d.	Energetikos ministro įsakymas Nr. 1-94 "Dėl Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2013 m. gruodžio 27 d. įsakymo Nr. 1-245 "Dėl Gamtinių dujų apskaitos tvarkos aprašo patvirtinimo" pakeitimo (Teisės aktų registras, 2014-04-28, Nr. 2014 – 04852)	Įsakymu patikslintos nuostatos dėl gamtinių dujų apskaitos, susijusios su SGDT veikla.
2014 m. balandžio 29 d.	VKEKK nutarimas Nr. O3 - 111 "Dėl Energijos gamintojų ir paskirtojo tiekėjo standartinių sutarčių sąlygų derinimo" (Teisės aktų registras, 2014 – 04 - 30, Nr. 2014 - 04937)	Nutarimu suderintos energijos gamintojų ir paskirtojo tiekėjo Gamtinių dujų pirkimo pardavimo sutarties sąlygas, kurių pagrindu energijos gamintojai pirmiausia perka per SGDT įvežtą gamtinių dujų kiekį, atitinkantį SGDT būtinąjį kiekį. Nutarimu nustatomos šalių teisės ir pareigos, SGDT būtinojo kiekio paskirstymo energijos gamintojams tvarka ir sąlygos, kainos nustatymo ir atsiskaitymo už patiektas dujas tvarka.
2014 m. gegužės 22 d.	LRV nutarimas Nr. 463 "Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. gegužės 11 d. nutarimo Nr.	Nutarimu pakeista Suskystintų gamtinių dujų terminalo projekto įgyvendinimo komisijos

Data	Teisės aktas	Poveikis SGDT projektui
	543 "Dėl Suskystintų gamtinių dujų terminalo projekto įgyvendinimo komisijos sudarymo" pakeitimo" (Teisės aktų registras, 2014-05-26, Nr. 2014-05653)	sudėtis ir patikslintos komisijos funkcijos.
2014 m. gegužės 26 d.	Energetikos ministro įsakymas Nr. 1-138 "Dėl Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2013 m. spalio 4 d. įsakymo Nr. 1-194 "Dėl gamtinių dujų kokybės reikalavimų patvirtinimo" pakeitimo" (Teisės aktų registras, 2014-05-29, Nr. 2014-05832)	Įsakymu pakeistos kai kurios nuostatos dėl gamtinių dujų kokybės reikalavimų.
2014 m. birželio 18 d.	Energetikos ministro įsakymas Nr. 1-160 "Dėl Leistinos netekties apskaičiavimo suskystintų gamtinių dujų terminale aprašo patvirtinimo" (Teisės aktų registras, 2014-06-23, Nr. 2014-09063)	Įsakymu nustatytos leistinos gamtinių dujų netekties normos SGDT apskaičiavimo ir priskyrimo bendrosios sąlygos.
2014 m. liepos 7 d.	Susisiekimo ministro įsakymas Nr. 3-274-(E) "Dėl Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2008 m. rugsėjo 10 d. įsakymo Nr. 3-327 "Dėl Klaipėdos valstybinio jūrų uosto laivybos taisyklių patvirtinimo" pakeitimo" (Teisės aktų registras: 2014-07-07 Nr. 2014-09869)	Nustatytas reikalingas reguliavimas dėl SGDT ir SGD dujovežiams taikomų nuostatų Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste.
2014 m. liepos 22 d.	Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas "Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. vasario 15 d. nutarimo Nr. 199 "Dėl Lietuvos Respublikos suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymo įgyvendinimo" pakeitimo" (Teisės aktų registras: 2014-07-28 Nr. 2014-10564)	Konstatuota, kad visi su SGDT projekto įgyvendinimu susiję klausimai turi skubos statusą bei siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikos suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymo tikslų įgyvendinimą bei suskystintų gamtinių dujų terminalo projekto įgyvendinimo tęstinumą ir nenutrūkstamumą, priimtos organizacinės sąlygos, kad SGD terminalas efektyviai veiktų nuo eksploatavimo pradžios.
2014 m. liepos 22 d.	Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 724 "Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimo Nr. 534 "Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo" pakeitimo" (Teisės aktų registras: 2014-07-25 Nr. 2014-10536)	Pakeitus Nekilnojamojo turto kadastro nuostatus tapo paprasčiau atlikti nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų procedūras ir registraciją Nekilnojamojo turto registre.
2014 m. liepos 28 d.	VKEKK nutarimas Nr. O3-353 "Dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2012 m. spalio 9 d. nutarimo Nr. O3-294 "Dėl Suskystintų gamtinių dujų terminalo, jo infrastruktūros ir jungties įrengimo bei pastoviosioms eksploatavimo sąnaudoms kompensuoti skirtų lėšų administravimo tvarkos aprašo patvirtinimo" pakeitimo" (Teisės aktų registras, 2014-07-29, Nr. 2014-10562)	Nutarimu lėšų suma litais pakeista į sumą eurais.
2014 m. liepos 28 d.	VKEKK nutarimas Nr. O3-226 "Dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2013 m. liepos 18 d. nutarimo Nr. O3-316 "Dėl Gamtinių dujų įmonių apskaitos atskyrimo, sąnaudų paskirstymo ir su apskaitos atskyrimu susijusių reikalavimų aprašo patvirtinimo" pakeitimo" (Teisės aktų registras, 2014-07-28, Nr. 2014-10569)	Gamtinių dujų įmonių apskaitos atskyrimo, sąnaudų paskirstymo ir su apskaitos atskyrimu susijusių reikalavimų aprašas papildytas nuostatomis, susijusiomis su Gamtinių dujų tiekimo diversifikavimo tvarkos aprašo įgyvendinimu.
2014 m. liepos 28 d.	VKEKK nutarimas Nr. O3-349 "Dėl valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2013 m. rugsėjo 13 d. nutarimo Nr. O3-367 "Dėl Valstybės reguliuojamų kainų gamtinių dujų sektoriuje nustatymo metodikos patvirtinimo" pakeitimo" (Teisės aktų registras, 2014-07-29, Nr. 2014-10626)	Metodika papildyta nuostatomis, reglamentuojančiomis paskirtojo tiekėjo gamtinių dujų, kurios parduodamos energijos gamintojams, kainos skaičiavimo tvarką, suskystintų gamtinių dujų terminalo perkrovos paslaugos kainos skaičiavimo tvarka, taip pat patikslinti gamtinių dujų skystinimo kainos viršutinės ribos nustatymo principai ir tvarka.
2014 m. liepos 28 d.	VKEKK nutarimas Nr. O3-440 "Dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2013 m. spalio 11 d. nutarimo Nr. O3-445 "Dėl gamtinių dujų tiekimo saugumo papildomos dedamosios prie gamtinių	Nutarimu saugumo dedamoji yra išreikšta eurais.

Data	Teisės aktas	Poveikis SGDT projektui
	dujų perdavimo kainos 2014 metams" pakeitimo"
2014 m. rugsėjo 26 d.	VKEKK nutarimas Nr. O3-810 "Dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2014 m. balandžio 14 d. nutarimo Nr.03-103 "Dėl naudojimosi suskystintų gamtinių dujų terminalu taisyklių derinimo" pakeitimo"	Suderinta nauja Naudojimosi suskystintų gamtinių dujų terminalu taisyklių redakcija.
2014 m. spalio 17 d.	VKEKK nutarimas Nr. O3-859 "Dėl suskystintų gamtinių dujų terminalo projekto derinimo"	Suderintas Bendrovės pateiktas Suskystintų gamtinių dujų terminalo projektas, nustatantis preliminarią projekto vertę 301 mln. Lt, kuri bus naudojama skaičiuojant gamtinių dujų tiekimo saugumo papildomą dedamąją prie gamtinių dujų perdavimo kainos viršutinės ribos 2015 metams.
2014 m. lapkričio 12 d.	Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas "Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. vasario 15 d. nutarimo Nr. 199 "Dėl Lietuvos Respublikos suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymo įgyvendinimo" pakeitimo"	Nustatyta, kad SGDT lėšų mokėtojų lėšos, skirtos SGDT infrastruktūros ir jungties įrengimo sąnaudoms, jų nepanaudojus, turi būti kompensuojamos SGDT lėšų mokėtojams.
2014 m. lapkričio 20 d.	VKEKK nutarimas Nr. O3-895 "Dėl gamtinių dujų skystinimo kainos viršutinės ribos (gamtinių dujų tiekimo saugumo papildomos dedamosios prie gamtinių dujų perdavimo kainos) nustatymo 2015- 2019 metams"	2015-2019 metų laikotarpiui VKEKK nustatė gamtinių dujų skystinimo paslaugos kainos viršutinės ribos kintamąją dalį (be PVM) – 0 Lt/MWh (0 Eur/MWh), įsigaliojančias nuo 2015 m. sausio 1 d.
2014 m. lapkričio 20 d.	VKEKK nutarimas Nr. O3-896 "Dėl suskystintų gamtinių dujų perkrovos paslaugos kainos 2015- 2019 metams)	2015-2019 metų laikotarpiui VKEKK nustatė suskystintų gamtinių dujų perkrovos paslaugos kainą (be PVM) – 3,94 Lt/MWh (1,14 Eur/MWh), įsigaliojančias nuo 2015 m. sausio 1 d.
2014 m. lapkričio 20 d.	VKEKK nutarimas Nr. O3-897 "Dėl AB "Klaipėdos nafta" ilgalaikio turto, naudojamo gamtinių dujų skystinimo veikloje, nusidėvėjimo normatyvų derinimo"	Suderinti Bendrovės ilgalaikio turto, naudojamo gamtinių dujų skystinimo veikloje, nusidėvėjimo normatyvai. VKEKK nustatė turto metines nusidėvėjimo normas pagal ilgalaikio turto grupes.
2014 m. lapkričio 27 d.	VKEKK nutarimas Nr. O3-907 "Dėl gamtinių dujų skystinimo licencijos akcinei bendrovei "Klaipėdos nafta" išdavimo"	VKEKK nustatė, kad Bendrovė turi pakankamus pajėgumus teisės aktų numatyta tvarka vykdyti gamtinių dujų skystinimo veiklą. Gamtinių dujų skystinimo licencija yra paskutinysis ir pagrindinis dokumentas, būtinas SGD terminalo eksploatacijos pradžiai.

INFORMACIJA APIE BENDROVĖS AKCININKUS IR AKCIJAS

Bendrovės akcininkai ir akcijos

Bendrovės akcijomis yra prekiaujama reguliuojamoje rinkoje, jos yra listinguojamos vertybinių popierių biržos NASDAQ OMX Vilnius Papildomajame prekybos sąraše.

Pagrindiniai duomenys apie Bendrovės akcijas:
ISIN kodas	LT0000111650
Trumpinys	KNF1L
Emisijos dydis (vnt.)	380.606.184

Bendrovės akcininkai

2014 m. gruodžio 31 d. Bendrovės akcijas valdė 1.871 akcininkai (2013 m. gruodžio 31 d. – 1.820). Visos Bendrovės akcijos yra paprastosios vardinės akcijos, suteikiančios jų savininkams (akcininkams) vienodas teises. Viena paprastoji vardinė Bendrovės akcija suteikia vieną balsą visuotiniame akcininkų susirinkime.

Bendrovės paprastoji vardinė akcija suteikia jos savininkui (akcininkui) tokias turtines teises:

• 1. gauti Bendrovės pelno dalį (dividendus);
• 1. gauti Bendrovės lėšų, kai Bendrovės įstatinis kapitalas mažinamas, siekiant išmokėti Bendrovės lėšas akcininkams;
• 1. gauti likviduojamos Bendrovės turto dalį;
• 1. nemokamai gauti akcijų, kai Bendrovės įstatinis kapitalas didinamas iš Bendrovės lėšų (išskyrus galiojančių įstatymų imperatyvių normų nustatytas išimtis);
• 1. pirmumo teise įsigyti Bendrovės išleidžiamų akcijų ar konvertuojamų obligacijų, išskyrus atvejį, kai visuotinis akcininkų susirinkimas kvalifikuota balsų dauguma, kuri negali būti mažesnė ¾ visų visuotiniame susirinkime dalyvaujančių ir turinčių balsavimo teisę sprendžiant šį klausimą akcininkų akcijų suteikiamų balsų, priimamas sprendimas atšaukti visiems akcininkams pirmumo teise įsigyti Bendrovės išleidžiamų konkrečios emisijos akcijų ar Bendrovės išleidžiamų konkrečios emisijos konvertuojamų obligacijų;
• 1. įstatymų nustatytais būdais skolinti Bendrovei, tačiau Bendrovė, skolindamasi iš savo akcininkų, neturi teisės įkeisti akcininkams savo turto. Bendrovei skolinantis iš akcininko, palūkanos negali viršyti paskolos davėjo gyvenamojo ar verslo vietoje esančių komercinių bankų vidutinės palūkanų normos, galiojusios paskolos sutarties sudarymo momentu. Tokiu atveju Bendrovei ir akcininkams draudžiama susitarti dėl didesnių palūkanų dydžio;
• 1. kitas įstatymuose nustatytas turtines teises.

Bendrovės paprastoji vardinė akcija suteikia jos savininkui (akcininkui) tokias neturtines teises:

• 1. dalyvauti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose ir balsuoti pagal turimų akcijų suteikiamas teises (išskyrus įstatymų nustatytas išimtis);
• 1. gauti įstatymų nustatytos apimties informaciją apie Bendrovę;
• 1. kreiptis į teismą su ieškiniu, prašant atlyginti Bendrovei žalą, kuri susidarė dėl Bendrovės vadovo ir valdybos narių pareigų, nustatytų įstatymuose, taip pat Bendrovės įstatymuose, nevykdymo ar netinkamo vykdymo, taip pat kitais įstatymų numatytais atvejais;
• 1. teisė balsuoti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose gali būti uždrausta ar apribota įstatymų numatytais atvejais, taip pat kai ginčijama nuosavybės teisė į akciją;
• 1. kitas įstatymuose ir Bendrovės įstatuose nustatytas neturtines teises.

Bendrovė nėra informuota apie kokius nors akcininkų tarpusavio susitarimus, dėl kurių gali būti ribojamas vertybinių popierių perleidimas ir (arba) balsavimo teisės.

2014 m. ir 2013 m. gruodžio 31 d. Bendrovės didžiausi akcininkai, turintys po daugiau nei 5 proc. akcijų:

	2014 m. gruodžio 31 d.			2013 m. gruodžio 31 d.
Akcininkas (įmonės pavadinimas, rūšis, buveinės adresas, įmonės kodas)	Turimų akcijų skaičius (vnt.)	Turima įstatinio kapitalo dalis (proc.)	Turimų akcijų skaičius (vnt.)	Turima įstatinio kapitalo dalis (proc.)
Lietuvos Respublikos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos (Gedimino pr. 38/2, Vilnius, 302308327)	275.241.290	72,32	275.241.290	72,32
UAB koncernas "Achemos grupė" (Jonalaukio km., Jonavos rajonas, 156673480)	38.975.150	10,24	38.975.150	10,24
Kiti (mažiau nei 5 proc. kiekvienas)	66.389.744	17,44	66.389.744	17,44
Iš viso	380.606.184	100,00	380.606.184	100,00

Akcijos kainos dinamika NASDAQ OMX Vilnius 2012 – 2014 m.

	2014 m.	2013 m.	2012 m.
Didžiausia akcijos kaina, Lt	1,12	1,32	1,47
Mažiausia akcijos kaina, Lt	0,97	1,00	1,24
Akcijos kaina laikotarpio pabaigai, Lt	1,07	1,01	1,27
Vidutinė akcijos kaina, Lt	1,02	1,19	1,33
Apyvarta, vnt.	14.454.031	3.644.550	4.061.889
Apyvarta, tūkst. Lt	14.916	4.314	5.482
Kapitalizacija, tūkst. Lt	408.695	383.727	484.924

Bendrovės įstatinis kapitalas

Bendrovės įregistruotas įstatinis kapitalas 2014 m. gruodžio 31 d. buvo 380.606 tūkst. Lt (2013 m. gruodžio 31 d. taip pat 380.606 tūkst. Lt). Bendrovė vadovaujantis akcininkų sprendimais per 2012 m. išleido 38.606.184 paprastąsias vardines akcijas, kurių nominali vertė vienas litas ir 2012 m. metų pabaigai įstatinis kapitalas pasiekė 380.606 tūkst. Lt. Visos Bendrovės akcijos yra apmokėtos ir joms netaikomi jokie vertybinių popierių perleidimo apribojimai. Įstatinis kapitalas padalintas į 380.606.184 (tris šimtus aštuoniasdešimt milijonų šešis šimtus šešis tūkstančius šimtą aštuoniasdešimt keturias) paprastųjų vardinių akcijų, kurių kiekvienos nominali vertė vienas (1) litas. Įstatinis kapitalas per ataskaitinį laikotarpį nekito. Akcijų nominali vertė per ataskaitinį laikotarpį nekito. Bendrovė neturi savų akcijų.

Dividendai

2014 m. balandžio 29 d. vyko eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas, kuris patvirtino 2013 m. audituotą finansinių ataskaitų rinkinį ir pelno paskirstymą. Iš 2013 m. pelno dividendams skirta 357 tūkst. litų arba 0,001 Lt vienai akcijai (iš 2012 m. pelno dividendams buvo skirta - 410 tūkst. Lt arba 0,001 Lt vienai akcijai). Dividendai visiems akcininkams buvo išmokėti pinigais.

Dividendai už finansinius rezultatus Bendrovėje skiriami priklausomai nuo Bendrovės finansinės būklės, perspektyvų užtikrintai tęsti veiklą ateityje ir pinigų poreikio įgyvendinamiems strateginiams projektams. Todėl akcininkai, siekdami užtikrinti sklandų SGDT projekto įgyvendinimą, bei išlaikant galimybę SGDT projektą finansuoti ir iš dalies nuosavų lėšų, už 2012 – 2013 m. finansinius rezultatus dividendams skyrė minimalią pelno dalį.

	2009 m.	2010 m.	2011 m.	2012 m.	2013 m.
Dividendai, tūkst. Lt	16.400	-	56.981	410	356
Vienai akcijai tenkantys dividendai, Lt	0,050	-	0,170	0,001	0,001
Grynasis pelnas 1 akcijai, Lt	0,11	0,08	0,13	0,11	0,10
Dividendai, tenkantys grynajam pelnui, Lt	0,45	0,00	1,26	0,01	0,01

Sutartys su vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininkais

Bendrovė ir AB SEB banko Finansų rinkų departamentas yra pasirašę sutartį dėl Bendrovės vertybinių popierių apskaitos ir su vertybinių popierių apskaita susijusių paslaugų.

AB SEB bankas Finansų rinkų departamento rekvizitai:
Įmonės kodas	112021238
Buveinės adresas	J.Balčikonio g. 7, LT-08247 Vilnius, Lietuva
Telefonas	1528
El. paštas	info@seb.lt
Interneto tinklapis	www.seb.lt

BENDROVĖS VALDYMAS

Informacija apie bendrovių valdymo kodekso laikymąsi

Bendrovė iš esmės vadovaujasi NASDAQ OMX Vilnius listinguojamų bendrovių valdymo kodeksu. Informacija apie valdymo kodekso laikymąsi pateikiama metinio pranešimo priede Nr. 1.

Bendrovės valdymo bei priežiūros organai

Bendrovė savo veikloje vadovaujasi Akcinių bendrovių įstatymu, Vertybinių popierių įstatymu, Bendrovės įstatais ir kitais Lietuvos Respublikos teisės aktais bei Bendrovės veiklos dokumentais.

Juridinių asmenų registre įregistruotuose Bendrovės įstatuose numatyti šie Bendrovės organai:

• Visuotinis akcininkų susirinkimas,
• Stebėtojų taryba,
• Valdyba,
• Bendrovės vadovas generalinis direktorius.

Visuotinis akcininkų susirinkimas yra aukščiausias Bendrovės organas, sprendžiantis akcinių bendrovių įstatymo bei Bendrovės įstatų jo išimtinei nedeleguotinai kompetencijai priskirtus veiklos klausimus. Bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencija, akcininkų teisės, jų įgyvendinimas yra apibrėžtos Akcinių bendrovių įstatyme ir Bendrovės įstatuose.

Akcininkų susirinkimuose dažniausiai dalyvauja Bendrovės vadovas, kuris taip pat yra ir valdybos narys arba jo įgaliotas kitas bendrovės departamento direktorius, o finansininkas ir stebėtojų tarybos narys dalyvauja pagal poreikį, atsižvelgiant į svarstomus klausimus.

Stebėtojų taryba yra kolegialus Bendrovės veiklos priežiūros organas, kurį sudaro 3 (trys) nariai, visuotinio akcininkų susirinkimo renkami 4 (ketverių) metų laikotarpiui Akcinių bendrovių įstatymo numatyta tvarka. Stebėtojų tarybos nario kadencijų skaičius neribojamas. Stebėtojų tarybos nariu negali būti Bendrovės vadovas, Bendrovės valdybos narys ir asmuo, kuris pagal teisės aktus neturi teisės eiti šių pareigų. Stebėtojų taryba yra kolegialus Bendrovės veiklos priežiūrą atliekantis organas, jo statusas, kompetencija ir funkcijos apibrėžtos Akcinių bendrovių įstatyme ir Bendrovės įstatuose. Stebėtojų tarybos funkcijos, teisės ir pareigos detalizuojamos Stebėtojų tarybos darbo reglamente.

Bendrovės Stebėtojų taryba savo sprendimu, kaip patariamąjį Stebėtojų tarybos organą, yra sudariusi Audito komitetą. Audito komitetą sudaro 3 (trys) nariai, išrinkti Bendrovės Stebėtojų tarybos kadencijos laikotarpiui. Audito komiteto funkcijos, teisės ir pareigos reglamentuojamos Stebėtojų tarybos patvirtintose "Akcinės bendrovės "Klaipėdos nafta" Audito komiteto sudarymo ir veiklos taisyklėse" bei kituose Audito komiteto veiklos dokumentuose. Pagrindinės Audito komiteto funkcijos – stebėti Bendrovės finansinių ataskaitų rengimo procesą, stebėti audito atlikimo procesą, atlikti vidaus audito bei rizikos valdymo sistemų veiksmingumo analizę.

Valdyba yra kolegialus Bendrovės valdymo organas, kurį sudaro 5 (penki) nariai, Stebėtojų tarybos renkami 4 (ketverių) metų laikotarpiui (Pastaba: nuo 2013 m. kovo 20 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. įskaitytinai, Bendrovėje valdybos nario įgaliojimus vykdė 4 iš 5 Valdybos narių). Valdybos nariai renka Valdybos pirmininką (Pastaba: nuo 2013 m. kovo 20 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. įskaitytinai, Bendrovėje nebuvo išrinktas Valdybos pirmininkas, todėl, kiekviename Valdybos posėdyje ad hoc principu Valdybos posėdžio pirmininku buvo renkamas vienas iš Valdybos narių). Valdybos nario kadencijų skaičius neribojamas. Valdybos nariu negali būti renkamas asmuo, kuris: yra Bendrovės Stebėtojų tarybos narys; kuris, vadovaujantis galiojančių įstatymų imperatyviomis normomis, neturi teisės eiti pareigų Valdyboje. Valdybos narių įgaliojimai bei vadovo veiklos sritys yra apibrėžtos Akcinių bendrovių įstatyme ir Bendrovės įstatuose.

Bendrovei vadovauja Bendrovės vadovas - generalinis direktorius. Generalinis direktorius yra vienasmenis Bendrovės valdymo organas. Generalinis direktorius yra pagrindinis Bendrovei vadovaujantis ir Bendrovę reprezentuojantis asmuo. Generalinio direktoriaus pareigos ir kompetencija yra apibrėžtos Akcinių bendrovių įstatyme ir Bendrovės įstatuose.

Bendrovės principinė organų struktūra:

Stebėtojų tarybos nariai 2014 m. gruodžio 31 d.

Agnė Amelija Petravičienė

(g. 1982 m.) – Bendrovės stebėtojų tarybos narė, pirmininkė, išrinkta 2013 m. vasario 11 d. neeiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime ketverių metų kadencijai. Išsilavinimas: Lietuvos Teisės Universitetas, teisės ir valdymo studijų programa, teisės bakalauras (2004), Mykolo Romerio Universitetas, teisės magistras (2009). Darbovietė – Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos teisės skyriaus vedėja. Dalyvavimas kitų įmonių valdyme: nuo 2014 m. birželio 30 d. AB "Amber Grid" valdybos narė, VĮ "Ignalinos atominė elektrinė" valdybos narė. Bendrovės akcijų neturi.

Romas Švedas

(g. 1970 m.) – Bendrovės stebėtojų tarybos narys, išrinktas 2013 m. vasario 11 d. neeiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime ketverių metų kadencijai. Išsilavinimas: Vilniaus universiteto Teisės fakultetas, teisininko kvalifikacija (1993), "Politinė demokratija", Umea Universitetas, Švedija (1991), "Užsienio prekybos politika", Pasaulio prekybos organizacija, Ženeva, Šveicarija (1993), "Derybos dėl tarptautinių prekybos sutarčių", Tarptautinės teisės institutas, Vašingtonas D.C., JAV (1994), "Baltijos korporatyvinio valdymo institutas", įmonių valdymo studijų programa (2010). Darbovietė: Vilniaus universiteto tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto lektorius, nepriklausomas konsultantas, MB "Romas Švedas ir partneriai" vadovas, Jungtinių Tautų ESPOO konvencijos Vykdomojo komiteto narys, Europos Sąjungos Energetikos reguliatorių bendradarbiavimo agentūros Administracinės tarybos pakaitinis narys. Bendrovės akcijų neturi.

Eimantas Kiudulas

(g. 1970 m.) - Bendrovės stebėtojų tarybos narys, išrinktas 2013 m. vasario 11 d. neeiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime ketverių metų kadencijai, Bendrovės audito komiteto narys. Išsilavinimas: Vilniaus universitetas, ekonomikos fakultetas (1994), ISM vadybos ir ekonomikos universitetas, modulis - valdymo apskaita: vertės analizės (2010). Darbovietė - UAB KLAIPĖDOS LAISVOSIOS EKONOMINĖS ZONOS VALDYMO BENDROVĖ – vadovas, valdybos narys. Dalyvavimas kitų įmonių valdyme - Eimanto Kiudulo individualios įmonės savininkas, UAB "LEZ projektų valdymas" valdybos narys, UAB "PO7" direktorius, UAB "Quantum capital" valdybos narys, nuo 2014 m. sausio 6 d. UAB "Metalo valdymo projektai" vadovas, nuo 2014 m. rugsėjo 15 d. UAB "Pro BioSanus" valdybos narys. Bendrovės akcijų neturi.

Per 2014 m. Bendrovės Stebėtojų tarybos nariams nebuvo priskaičiuota pinigų sumų, nebuvo suteikta paskolų, neišduota garantijų, neperleista turto.

Audito komiteto nariai 2014 m. gruodžio 31 d.

Eimantas Kiudulas

(g. 1970 m.) – Bendrovės stebėtojų tarybos narys, audito komiteto narys (audito komiteto pirmininkas iki 2014 m. birželio 13 d.), 2013 m. kovo 18 d. Stebėtojų tarybos perrinktas ketverių metų kadencijai. Plačiau – stebėtojų tarybos narių grafoje.

Simonas Rimašauskas

(g. 1979 m.) - Bendrovės audito komiteto narys bei audito komiteto pirmininkas (nuo 2014 m. birželio 16 d.), 2013 m. kovo 18 d. stebėtojų tarybos išrinktas ketverių metų kadencijai. Išsilavinimas: Vilniaus universitetas, Ekonomikos magistras (2003); Baltic Institute of Corporate Governance, įmonių valdymo studijų programa (2013). Darbovietė – UAB BAIP, finansų direktorius; UAB ERPRO 100% akcininkas. Bendrovės akcijų neturi. 2015 m. sausio 26 d. buvo patvirtinas Simono Rimašausko atsistatydinimas iš Bendrovės Audito komiteto nuo 2015 m. sausio 31 d.

Linas Sasnauskas

(g. 1971 m.) - Bendrovės Audito komiteto narys, 2013 m. kovo 18 d. stebėtojų tarybos išrinktas ketverių metų kadencijai. Išsilavinimas: Vilniaus universitetas, Ekonomikos bakalauras (1994), "Baltic Management Institute", verslo vadybos magistras (2000). Baltic Institute of Corporate Governance, įmonių valdymo studijų programa (2014). Darbovietė – UAB "Ad ventum" valdybos pirmininkas, AB "Lietuvos paštas" valdybos narys. Bendrovės akcijų neturi.

2015 m. sausio 26 d. Stebėtojų taryba patvirtino nepriklausomo Audito komiteto nario bei Audito komiteto pirmininko Simono Rimašausko atsistatydinimą iš Bendrovės Audito komiteto nuo 2015 m. sausio 31 d. dėl kitų einamų pareigų.

Per 2014 m. audito komiteto nariams S. Rimašauskui ir L. Sasnauskui priskaičiuota bendra atlygio už darbą Audito komitete suma sudaro 50 tūkst. Lt. Audito komiteto nariams nebuvo suteikta paskolų, neišduota garantijų, neperleista turto. Audito komiteto nariams mokama pagal Stebėtojų tarybos patvirtintą Bendrovė atlygio už nepriklausomų audito komiteto narių veiklą mokėjimo tvarką.

Bendrovės Valdybos nariai 2014 m. gruodžio 31 d.

Rytis Ambrazevičius

(g. 1967 m.) - Bendrovės valdybos narys nuo 2011 m. spalio 24 d. Išsilavinimas: Kauno technologijos universiteto mechanikos fakultetas, inžinieriaus diplomas (1989), Vilniaus universiteto Tarptautinio verslo mokykla - vadybos ir verslo administravimo magistras (2003), Baltic Institute of Corporate Governance, studijų programos: valdybos pirmininko vaidmuo (2013) ir įmonių valdymas (2012). Dalyvavimas kitų įmonių valdyme - nuo 2014 m. sausio 28 d. UAB "Vadeksa" vadovas, akcininkas, iki 2014 m. vasario 28 d. UAB "Baltik vairas" valdybos narys. Bendrovės akcijų neturi.

Mindaugas Jusius

(g. 1979 m.) - Bendrovės valdybos narys nuo 2011 m. spalio 24 d. Išsilavinimas: Vilniaus universitetas, bankininkystės bakalauro ir magistro diplomai (2003), ISM vadybos ir ekonomikos universitetas, verslo ir administravimo magistras (2008). London Business School, vadovams skirta mokymosi programa (2008), Baltic Institute of Corporate Governance, studijų programos: valdybos pirmininko vaidmuo (2013) ir įmonių valdymas (2010). Darbovietė: Swedbank Life Insurance SE, vadovas. Dalyvavimas kitų įmonių valdyme: Swedbank Life Insurance SE, užsienio juridinio asmens valdymo organo narys. Bendrovės akcijų neturi.

Dainius Bražiūnas

(g. 1983 m.) – Bendrovės valdybos narys nuo 2014 m. rugpjūčio 25 d. Išsilavinimas: Vilniaus Gedimino technikos universitetas, energetikos bakalauras (2005). Darbovietė – Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos Naftos ir dujų skyriaus vedėjas. Dalyvavimas kitų įmonių valdyme – nuo 2014 m. birželio 30 d. AB "Amber Grid" valdybos narys, BALTPOOL UAB valdybos narys. Bendrovės akcijų neturi.

Mantas Bartuška

(g. 1984 m.) - Bendrovės valdybos narys bei Bendrovės generalinis direktorius nuo 2014 m. rugsėjo 25 d. Valdybos nariu išrinktas iki veikiančios Bendrovės valdybos kadencijos pabaigos. Prieš tai ėjo finansų ir administravimo departamento direktoriaus pareigas (nuo 2010 m. gegužės 18 d.). Išsilavinimas: Vilniaus universiteto Ekonomikos fakultetas, vadybos ir verslo administravimo diplomas (2007). Dalyvavimas kitų įmonių valdyme - BALTPOOL UAB valdybos pirmininkas. Bendrovės akcijų neturi.

2014 m. rugpjūčio 25 d. stebėtojų taryba atšaukė iš Bendrovės valdybos narių Valdą Lastauską ir išrinko naują Bendrovės valdybos narį Dainių Bražiūną iki veikiančios Bendrovės valdybos kadencijos pabaigos.

2014 m. rugsėjo 24 d. Stebėtojų taryba atšaukė iš Bendrovės valdybos narių Roką Masiulį ir nuo 2014 m. rugsėjo 25 d. išrinko naują Bendrovės valdybos narį Mantą Bartušką iki veikiančios Bendrovės valdybos kadencijos pabaigos.

Bendrovėje sudaromų organų nariams atlyginama pagal pačių valdymo organų ar juos renkančių organų patvirtintas tvarkas ar su organų nariais sudaromų sutarčių nuostatas. Remiantis Bendrovės įstatų nuostatomis, akcininkų susirinkimo sprendimu su Stebėtojų tarybos nariais gali būti sudaromos sutartys dėl veiklos Stebėtojų taryboje ir nustatoma Stebėtojų tarybos narių skatinimo politika, atsižvelgiant į Bendrovės veiklos rezultatus ir perspektyvas.

Nepriklausomi valdybos nariai atlygį gauna pagal su Bendrove sudaromos sutarties nuostatas, kurias tvirtina Stebėtojų taryba. Per 2014 m. nepriklausomiems valdybos nariams M. Jusiui bei R. Ambrazevičiui priskaičiuota bendra atlygio už darbą Bendrovės valdyboje suma – 85 tūkst. Lt. Valdybos nariui M. Bartuškai bei iki 2014 m. rugsėjo 24 d. buvusiam valdybos nariui R.Masiuliui priskaičiuotas sumas sudaro tik su darbo santykiais Bendrovėje susijusios sumos, atskirai už darbą Valdyboje atlygio jiems nebuvo mokama. Bendrovės valdybos nariams nebuvo suteikta paskolų, neišduota garantijų, neperleista turto.

Bendrovės administracijos vadovai 2014 m. gruodžio 31 d.

Mantas Bartuška

(g. 1984 m.) – valdybos narys, generalinis direktorius, Bendrovėje generaliniu direktoriumi ir valdybos nariu paskirtas nuo 2014 m. rugsėjo 25 d., prieš tai ėjo finansų ir administravimo departamento direktoriaus pareigas (nuo 2010 m. gegužės 18 d.). Plačiau – valdybos narių grafoje.

Osvaldas Sabaliauskas

(g. 1968 m.) – generalinio direktoriaus pavaduotojas, šias pareigas eina nuo 2014 m. sausio 27 d. Išsilavinimas: Aleksandro Stulginskio universitetas (buv. Kauno žemės ūkio akademija), inžinieriaus elektriko diplomas (1993). Kitų įmonių valdyme nedalyvauja. Osvaldas Sabaliauskas Bendrovės akcijų neturi.

Marius Pulkauninkas

(g. 1978 m.) - finansų ir administravimo departamento direktorius (iki 2014 m. rugsėjo 24 d. šias pareigas ėjo Mantas Bartuška). Bendrovėje dirba nuo 2014 m. spalio 20 d. Išsilavinimas: Vilniaus universiteto ekonomikos fakultetas, verslo administravimo ir vadybos bakalauras (2000) bei magistras (2002). Marius Pulkauninkas Bendrovės akcijų neturi.

Gediminas Vitkauskas

(g. 1957 m.) – naftos terminalo departamento direktorius, Bendrovėje dirba nuo 1995 m. spalio 16 d. Išsilavinimas: Kauno technologijos universitetas, inžinieriaus mechaniko diplomas (1980), Vilniaus universitetas, filologo, anglų kalbos dėstytojo diplomas (1987). Kitų įmonių valdyme nedalyvauja. Gediminas Vitkauskas turi 3.600 Bendrovės akcijų, tai sudaro 0,00001 proc. akcinio kapitalo ir balsų.

Rolandas Zukas

(g. 1974 m.) - suskystintųjų gamtinių dujų terminalo departamento direktorius. Bendrovėje dirba nuo 2010 m. gruodžio 23 d. Išsilavinimas: Vilniaus Gedimino Technikos universitetas, transporto inžinierinės ekonomikos ir vadybos bakalauras (1996), ISM vadybos ir ekonomikos universitetas, vadybos magistrantūros studijos vadovams (2005). Kitų įmonių valdyme nedalyvauja. Rolandas Zukas Bendrovės akcijų neturi.

Pastaba: nuo 2015 m. vasario 17 d. SGDT departamento direktoriaus pareigas eina Tadas Matulionis (prieš tai ėjęs SGDT direktoriaus pavaduotojo pareigas).

Darius Turčinskis

(g. 1977 m.) – l. e. komercijos departamento direktoriaus pareigas (iki 2014 m. rugsėjo 12 d. šias pareigas ėjo Sigitas Zakalskis). Bendrovėje dirba nuo 2013 m. gruodžio 16 d. Išsilavinimas: Klaipėdos universitetas, chemijos inžinerijos (naftos technologinių procesų) bakalauras (1999) bei magistras (2001). Kitų įmonių valdyme nedalyvauja. Darius Turčinskis Bendrovės akcijų neturi.

Bendrovės valdymo ir priežiūros organų nariai bei administracijos vadovai nėra ir nebuvo teisti už nusikaltimus nuosavybei, ūkininkavimo tvarkai, finansams.

INFORMACIJAAPIE BENDROVĖS DARBUOTOJUS

Personalas

Pagrindinis Bendrovės turtas – jos darbuotojai, svarbiausia grandis siekiant Bendrovės tikslų. Bendrovės personalo politika orientuota į komandinio darbo formavimą, optimalaus darbo išteklių panaudojimą, kompetentingų darbuotojų ugdymą, Bendrovės kultūros, kuriančios didesnę pridėtinę vertę, formavimą.

2014 m. vidutinis darbuotojų skaičius – 374, lyginant su 2013 m. (368), išaugo 1,6 proc. arba 6 darbuotojais. Darbuotojų skaičių augimui įtakos turi formuojamas SGDT personalas.

PASTABA: Schemoje pateiktas darbuotojų skaičius metų pabaigai atsižvelgiant į darbuotojų atliekamas darbo funkcijas tiek naftos terminalo, tiek SGD terminalo veiklose.

Pagal 2014 m. vidutinį sąrašinį darbuotojų skaičių (lentelė žemiau) darbininkai sudarė 56 proc. (2013 m. – 61 proc.), specialistai 35 proc. (2013 m. – 30 proc.), vadovaujantysis personalas 9 proc. (2013 m. - 9 proc.) visų Bendrovės darbuotojų skaičiaus. Darbuotojų skaičiaus padidėjimas susijęs su Bendrovės veiklos plėtra ir SGD terminalo eksploatacijos pradžia.

Vidutinis sąrašinis darbuotojų skaičius			Pokytis, proc.
Darbuotojų grupė	2014 m.	2013 m.
Vadovaujantys darbuotojai 1)	34	32	6,3
Specialistai	130	108	20,4
Darbininkai	210	228	-7,9
Iš viso	374	368	1,6

Bendrovės darbuotojai pagal kategorijas

1) Bendrovės vadovaujantiems darbuotojams priskiriamos pareigybės: generalinis direktorius, jo pavaduotojas, departamentų direktoriai ir jų pavaduotojai, skyrių vadovai.

2014 m. gruodžio 31 d. Bendrovėje dirbo 73 proc. vyrų ir 27 proc. moterų (2013 m. gruodžio 31 d. atitinkamai 71 ir 29 proc.). Vidutinis bendrovės darbuotojų amžius – 44-eri metai (2013 m. – 45-eri metai), pastebimas vidutinis darbuotojų amžiaus mažėjimas. Detalūs personalo amžiaus, stažo ir išsilavinimo duomenys pateikti grafikuose žemiau.

Darbo apmokėjimo sistema

Bendrovės siekia sukurti efektyvią ir teisingą atlygio sistemą, kurios tikslas – pritraukti, išlaikyti ir motyvuoti darbuotojus, kurių kvalifikacija ir darbo rezultatai padės bendrovei sėkmingai vystyti savo misiją ir siekti verslo tikslų mažiausiomis sąnaudomis.

Darbuotojų grupė	Vidutinis mėnesinis darbo užmokestis (bruto), Lt
	2014 m.	2013 m.
Vadovaujantys darbuotojai 1)	11.819	11.402
Specialistai	5.478	5.207
Darbininkai	3.595	3.528
Visos įmonės vidurkis	4.316	4.084

Vidutinis mėnesinis darbo užmokestis pagal darbuotojų grupes
--------------------------------------------------------------	--	--	--

Pastabos:

1) Bendrovės vadovaujantiems darbuotojams priskiriamos pareigybės: generalinis direktorius, jo pavaduotojas, departamentų direktoriai ir jų pavaduotojai, skyrių vadovai. Per 2014 m. vadovaujantiems darbuotojams priskaičiuotos sumos - 6.759 tūkst. Lt (iš jų 1.604 tūkst. Lt darbdavio mokami mokesčiai), kai 2013 m. – 5.667 tūkst. Lt, iš kurių 1.345 tūkst. Lt darbdavio mokesčiai, arba vidutiniškai po 199 tūkst. Lt kiekvienam vadovaujančiam darbuotojui per metus (2013 m. vid. po 177 tūkst. Lt kiekvienam).

2) Į vidutinį mėnesinį darbo užmokestį yra įtrauktos metinės premijos.

Darbuotojams mokamas darbo užmokestis susideda iš: i) gaunamo fiksuoto atlyginimo už atliktą sutartą darbą – mėnesinės algos; ii) vienetinio atlygio – atlyginimo tam tikriems darbuotojams už papildomus darbus arba atliktą tam tikrą darbų kiekį; iii) kintamosios atlygio dalies, pagal kolektyvinės sutarties darbo apmokėjimo nuostatuose numatytą tvarką. Bendrovės darbuotojų kintama darbo užmokesčio dalis susideda iš dviejų dedamųjų: dalis, priklausanti nuo darbuotojo asmeninių rezultatų ir dalis, priklausanti nuo visos Bendrovės veiklos/finansinių rezultatų. Bendra kintamoji dalis negali viršyti 30 proc. fiksuoto mėnesinio atlyginimo dalies. Taip pat darbuotojams gali būti mokamos metinės ar vienkartinės premijos siekiant paskatinti, taip pat kitokio pobūdžio piniginės ir nepiniginės kompensacijos.

Bendrovėje įdiegta darbuotojų veiklos vertinimo ir premijavimo tvarka. Darbuotojų veiklos vertinimas yra vienas svarbiausių valdymo ir efektyvaus vadovavimo būdų, padedantis siekti organizacijos tikslų ir kurti pozityvius santykius tarp vadovų ir jų pavaldinių, leidžiantis planuoti darbuotojų karjerą, didinti jų motyvaciją. Metinis pokalbis Bendrovėje yra darbuotojų veiklos valdymo priemonė, užtikrinanti, kad darbuotojų asmeniniai tikslai būtų keliami atsižvelgiant į bendrovės tikslus. Metinis pokalbis padeda įvertinti darbuotojo išsikeltų tikslų pasiekimą ir nustatyti naujus, formuoja grįžtamojo ryšio kultūrą tarp vadovo ir pavaldinio. Pokalbio metu aptariamos ir darbuotojų kompetencijos kėlimo, mokymosi ir karjeros galimybės.

Trečius metus iš eilės Bendrovės atlieka darbuotojų apklausą, siekiant nustatyti darbuotojų pasitenkinimo darbo aplinka ir Bendrove bei įsitraukimo lygį, tobulinti aktualias sritis bei gerinti darbuotojų darbo sąlygas. 2014 m. darbuotojų nuomonės tyrimas atskleidė, kad 72,85 proc. darbuotojų yra patenkinti savo darbo aplinka ir pačia Bendrove bei jos kultūra (2,37 procentiniais punktais daugiau nei 2013 m. ir 6,18 procentiniais punktais daugiau nei 2012 m.). Bendras darbuotojų pasitenkinimo rodiklio vidurkis Lietuvos gamybinėse įmonėse yra apie 50-55 proc. Tyrimo rezultatais parodė, jog darbuotojai itin aukštai vertina santykius su bendradarbiais ir tiesioginiais vadovais, gerą darbo atmosferą. Per pastaruosius trejus metus įsitraukusių darbuotojų dalis Bendrovėje didėjo.

Bendrovės vadovybės darbo apmokėjimo sistema

Visos darbo sutartys su Bendrovės darbuotojais, tarp jų – ir administracijos vadovais, yra sudarytos pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso reikalavimus. Darbuotojai priimami į darbą ir atleidžiami iš jo laikantis Darbo kodekso reikalavimų.

Generaliniam direktoriui, jo pavaduotojui ir departamentų direktoriams darbo apmokėjimo bei premijavimo nuostatas bei tvarkas tvirtina Bendrovės valdyba. Bendrovės valdyba taip pat tvirtina kiekvieno iš vadovų pastoviąsias bei kintamas atlyginimų dalis. Pagal šiuo metu galiojančias tvarkas, kintama darbo užmokesčio dalis yra mokama ketvirčiui pasibaigus ir tik tais atvejais jei yra pasiekti Bendrovės valdybos patvirtinti Bendrovės biudžeto ketvirčio rezultatai (krovos pajamos bei pelnas). Direktoriai, kurie atsakingi už projektų įgyvendinimą (pvz. SGD departamento) kintama darbo užmokesčio dalis dalijama į finansinių rezultatų siekimą bei projekto įgyvendinimą (kaštų kontrolę bei įvykdytus projekto darbus). Bendra kintama darbo užmokesčio vadovams dalis negali būti didesnė nei 50 proc. nustatytos pastoviosios atlyginimo dalies.

Metinės premijos už pasiektus rezultatus Bendrovės generaliniam direktoriui, jo pavaduotojui ir departamentų direktoriams skaičiuojamos vadovaujantis valdybos patvirtinta vadovaujančių darbuotojų premijavimo tvarka. Remiantis šia tvarka metinės premijos dydis šiems darbuotojams priklauso tiek nuo Bendrovės pasiektų finansinių tiek ir nuo asmeninių rezultatų. O metinės premijos fondas Bendrovės vadovams nustatomas priklausomai nuo to kiek kokia dalimi viršijami metiniai finansiniai rezultatai (grynasis pelnas bei EBITDA), tačiau bet kokiu atveju, maksimali visų direktorių metinės premijos fondo suma negali viršyti jų dviejų vidutinių mėnesinių atlyginimų sumos.

Bendrovės generaliniam direktoriui, jo pavaduotojui bei departamentų direktoriams nėra numatytos kompensacijos, jei šie atsistatydintų arba būtų atstatydinti iš savo pareigų. Taip pat nėra numatyta jokių papildomų išmokų akcijomis ar kito pobūdžio papildomų kompensacijų už darbo atlikimą Bendrovėje ar išeinant iš jos. Bendrovėje nėra numatytas vadovybės atlyginimų keitimo periodiškumas.

Kolektyvinė sutartis

Bendrovėje 2014 m. rugsėjo 23 d. pasirašyta naujos redakcijos Kolektyvinė sutartis. Kolektyvinė sutartis sudaryta tarp darbdavio (Bendrovės) ir darbuotojų kolektyvo ir joje sutarta dėl darbo, darbo apmokėjimo, darbo ir poilsio laiko, darbuotojų kvalifikacijos kėlimo, saugos ir sveikatos, kitų socialinių bei ekonominių sąlygų. Sutarties tikslas sudaryti sąlygas darniai ūkinei-ekonominei veiklai ir verslui plėtoti ir tuo pačiu garantuoti aukštesnį darbo sąlygų lygį nei numatyta LR teisės aktais.

Taip pat Kolektyvinėje sutartyje numatytos šios papildomos socialinės garantijos:

darbuotojui, auginančiam 3 ir daugiau vaikų iki 18 m. amžiaus, mokama vieną kartą per metus 2,5 MMA dydžio materialinė pašalpa, prieš rugsėjo pirmą einantiems į mokyklą vaikams.

• Bendrovės darbuotojams, mirus šeimos nariui (sutuoktiniui, tėvams, vaikui, įvaikiui), mokama laidojimo pašalpa;
• Bendrovės darbuotojui mirus, jo šeimai suteikiama vienkartinė laidojimo pašalpa;
• gimus vaikui, darbuotojui suteikiama kūdikio gimimo dieną galiojanti vienkartinė 2 MMA dydžio materialinė pašalpa;
• jubiliejinių sukačių progomis (50-ečio, 60-ečio, 70-ečio) Bendrovės darbuotojams mokamos 1 MMA dydžio išmokos;

administracijos sprendimu mokamos kitos pašalpos: esant darbuotojo sunkiai materialiniai padėčiai, darbuotojui patyrus nuostolius dėl stichinių nelaimių, gaisro, potvynio ir kt.

darbuotojams, sulaukusiems pensijinio amžiaus ir išeinantiems į pensiją mokama papildoma, didesnė nei LR darbo kodekse numatyta išeitinė kompensacija.

AB "Klaipėdos nafta" remia darbuotojų kolektyvo kultūrinę, sportinę ir turistinę veiklą, įvairius šventinius renginius bei kitą socialinę veiklą, kurioje be diskriminacijos ir apribojimų turi teisę dalyvauti visi Bendrovės darbuotojai.

Per 2014 m. šiomis socialinėmis garantijomis pasinaudojo 56 darbuotojai.

Kompetencijų ugdymas

Bendrovė organizuoja savo darbuotojų instruktavimus ir mokymus:

• Bendrovės darbuotojų saugos ir sveikatos skyriaus bei priešgaisrinės ir aplinkos saugos skyriaus specialistai instruktuoja naujai priimamus darbuotojus įvadiniais darbuotojų saugos ir sveikatos, priešgaisrinės saugos ir civilinės saugos instruktavimais. Bendrovės skyrių vadovai ne rečiau kaip kartą per metus instruktuoja visus pavaldžius darbuotojus instruktavimais darbo vietoje.
• Kitų įmonių darbuotojai, pagal užsakymus atliekantys darbus Bendrovės teritorijoje, supažindinami (instruktuojami) su terminaluose nustatytais darbuotojų saugos, priešgaisrinės saugos ir civilinės saugos reikalavimais. 2014 m. buvo instruktuoti 233 kitų įmonių darbuotojai.
• Bendrovė reguliariai organizuoja savo darbuotojų mokymą ir atestavimą saugiai atlikti darbus. 2014 metais buvo apmokyti ir/arba atestuoti 191 darbuotojas.
• Bendrovėje periodiškai vykdomi praktiniai mokymai (pratybos), kurių metu ugdomi praktiniai darbuotojų įgūdžiai avarijų likvidavimo tema. 2014 metais buvo organizuotos 22 tokio pobūdžio pratybos.
• Bendrieji darbuotojų kompetencijų ugdymui skirti mokymai organizuojami siunčiant darbuotojus į išorinių tiekėjų organizuojamus seminarus ir konferencijas.

BENDROVĖS SOCIALINĖ ATSAKOMYBĖ

Bendrovė savo veikloje vadovaujasi aukščiausio lygmens verslo etikos standartais ir socialinės atsakomybės principais. Bendrovė siekia išsaugoti patikimo socialinio partnerio statusą Lietuvos uostamiestyje ir ne tik, prisidėdama sprendžiant aktualias mūsų visuomenės socialines problemas.

Visų pirma, Bendrovė yra vienas didžiausių regiono rėmėjų. Paramos lėšos pirmiausiai nukreipiamos Klaipėdos regiono, kuriame veikia Bendrovė, kultūros, infrastruktūros, sveikatos bei socialinės apsaugos projektams remti. Skiriant paramą Bendrovė vadovaujasi paramos lėšų teikimo tvarka, reglamentuojančia Bendrovės paramos lėšų skyrimą ir teikimą visuomenei naudingiems tikslams. Bendrovė teikia paramą šioms pagrindinėms visuomenei naudingos veiklos kryptims:

• 1. aplinkos apsaugai;
• 1. sveikatos apsaugai;
• 1. socialinei apsaugai ir darbui;
• 1. kultūros, religinių ir etinių vertybių puoselėjimui;
• 1. neformaliam ir pilietiniam ugdymui;
• 1. sportui;
• 1. viešajai tvarkai gerinti;
• 1. kitoms visuomenei naudingoms ir nesavanaudiškomis pripažįstamoms veikloms, kurias Bendrovės Valdyba

gali nustatyti kiekvienais metais.

2014 m. Bendrovė iš viso paramai skyrė 446 tūkst. Lt (2013 m. – 785 tūkst. Lt). 2014 m. Bendrovė parėmė Klaipėdos regiono kultūros centrus – biblioteką, dramos bei muzikinį teatrus. Yra ilgametė pagrindinių Klaipėdos miesto švenčių - Jūros šventės, Klaipėdos džiazo festivalio - rėmėja. Ypatingas dėmesys skiriamas toms organizacijoms, kurios yra įsikūrusios netoli Bendrovės teritorijos – lopšeliui - darželiui "Giliukas", sutrikusio vystymosi kūdikių namams, Klaipėdos vaikų užimtumo centrui, Klaipėdos m. vaikų ligoninei, Jūrininkų ligoninei. Taip pat Bendrovė palaiko uostamiesčio sportininkus, skatina ir motyvuoja neįgaliųjų sportininkų veiklą bei čempionatų organizavimą bei remia daug kitų kultūros, sporto, švietimo organizacijų, religinių bendruomenių.

2013 m. Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas įteikė Kalėdų žvaigždę Bendrovės generaliniam direktoriui Rokui Masiuliui kaip apdovanojimą išrinkus Bendrovę socialiai atsakingiausia įmone 2013 m. Klaipėdos regione.

Aplinkos apsauga – viena prioritetinių Bendrovės sričių. Lėšos skiriamos gamtos apsaugos priemonių diegimui, glaudžiai bendradarbiaujama su Lietuvos ir tarptautinėmis kompanijomis, siekiant įgyvendinti visus aplinkos apsaugos reikalavimus, keliamus naftos terminalui. Žr. pastraipą "Aplinkos apsauga" plačiau apie aplinkosauginę veiklą.

Bendrovė bei jos darbuotojai būdami atsakingi vieni prieš kitus, prieš kolegas bei visuomenę be sudarytos kolektyvinės sutarties dar vadovaujasi:

• Personalo politika
• Etikos kodeksu
• Darbuotojų veiklos vertinimo ir premijavimo tvarka
• Naujų darbuotojų adaptacijos organizavimo tvarka
• Vidaus mokymų organizavimo tvarka
• Žmogiškųjų išteklių rezervo politika.

Nuo 2011 m. Bendrovės darbuotojai vadovaujasi patvirtintu Etikos kodeksu, kuris nustato pagrindinius darbuotojų veiklos ir elgesio principus, kuriant geranorišką darbo aplinką, bendradarbiavimą bei atsakomybę prieš visuomenę.

Bendrovė saugai darbe teikia didelę reikšmę. Modernizuojamos darbo vietos, papildomai lėšų skiriama asmeninėms apsaugos priemonėms, kurios numatytos Kolektyvinėje sutartyje. Organizuojami saugos darbe mokymai, vykdoma nelaimingų atsitikimų prevencija ir atliekamų darbų kontrolė. Bendrovė siekia sukurti saugią ir sveiką darbo aplinką.

Darbuotojų sveikata

Bendrovė yra viena iš nedaugelio bendrovių Lietuvoje, kuri turi licencijuotą medicinos punktą. Jame teikiama neatidėliotina pirmoji medicininė pagalba bei pirmoji profilaktinė sveikatos praktinė ir teorinė pagalba. Turint gydytojo siuntimą, yra atliekamos įvairios fizioterapijos procedūros. Medicinos punkte yra įkurtas fizinės medicinos ir reabilitacijos kabinetas su šiuolaikine mokslo patvirtinta ir praktikoje pasiteisinusia įranga. Darbuotojai nemokamai skiepijami nuo erkinio encefalito, vidurių šiltinės, gripo ir kitų susirgimų – 2014 m. panaudota 111 vakcinos dozių. Bendrovė savo lėšomis reabilitacijos centre organizuoja profilaktinį – reabilitacinį gydymą padidintos taršos sąlygomis dirbantiems darbuotojams. Per 2014 m. šiomis paslaugomis pasinaudojo 69 darbuotojai.

Statistikos departamento duomenimis Klaipėdos mieste iš viso nustatyta 40 profesinių susirgimų. Bendrovėje darbuotojams profesinio susirgimo nenustatyta. 2014 m. įvyko 1 (vienas) lengvas nelaimingas atsitikimas darbe, dėl kurio darbuotojas neteko darbingumo 50 kalendorinių dienų.

PASIEKIMAI IR APDOVANOJIMAI

2014 m. gegužės 6 d. dienraščio "Verslo žinios" ir Finansų analitikų asociacijos organizuotame renginyje AB "Klaipėdos nafta" tuometinis finansų ir administravimo departamento direktoriui Mantas Bartuška (dabartinis generalinis direktorius) buvo apdovanotas "Metų finansų vadovo 2014" titulu.

Renkant geriausią metų finansų vadovą daug dėmesio buvo skiriama finansų vadovo strateginiam mąstymui, priskirtoms atsakomybėms, įgyvendintiems projektams, visuomeniškumui.

2015 m. sausio 22 d. "Nasdaq" grupei priklausančių Baltijos biržų kasmetiniuose "Baltijos rinkos apdovanojimuose" AB "Klaipėdos nafta" pelnė pirmąją vietą kategorijoje "Didžiausią pažangą pasiekusi bendrovė".

2015 m. sausio 28 d. Vienoje (Austrija) surengtoje 8-ojoje kasmetinėje "Europos dujų konferencijoje 2015" Bendrovė nuskynė laurus ir atsiėmė pirmos vietos apdovanojimą - Europos dujų rinkos "Metų projekto" titulą. Bendrovė buvo viena iš 4 nominuotų pretendentų, tarp kurių – pasaulyje garsios kompanijos, tokios kaip "Shell", "Total Gas & Power".

2015 m. vasario 16 d. LR Valstybės atkūrimo dienos proga už nuopelnus Lietuvos Respublikai ir už Lietuvos vardo garsinimą pasaulyje Prezidentė Dalia Grybauskaitė Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino medaliais apdovanojo sėkmingo suskystintųjų gamtinių dujų terminalo projekto vykdytojus Mantą Bartušką, akcinės bendrovės "Klaipėdos nafta" generalinį direktorių, ir Rolandą Zuką, akcinės bendrovės "Klaipėdos nafta" tuometinį Suskystintųjų gamtinių dujų terminalo departamento direktorių. Pasak Prezidentės, įtvirtintos partnerystės pavyzdys – Suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalas, svarbus strateginis projektas Lietuvai ir visam Baltijos regionui. Laivas "Independence" tapo mūsų energetinės laisvės ledlaužiu.

APLINKOS APSAUGA

Bendrovė savo veiklą vykdo vadovaudamasi aplinkosauginiais, gaisrinės saugos, darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančiais teisės aktais bei reikalavimais nustatytais Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento išduotame Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (toliau – TIPK) leidime, kad išvengti neigiamo poveikio aplinkai bei užtikrinti, kad bendrovės naudojami įrenginiai atitiktų jų naudojimui keliamus reikalavimus.

Ekologinei rizikai mažinti Bendrovėje yra įdiegtos automatinės gaisrų aptikimo ir gesinimo bei kompiuterinės krovos proceso valdymo sistemos, ES standartus atitinkančios oro, grunto bei vandens apsaugos nuo užteršimo technologijos. Ekstremalių situacijų valdymas, gaisrinės saugos ir teritorijos apsaugos sistemos atitinka Lietuvos Respublikos gaisrinės saugos, darbų saugos, civilinės saugos, aplinkos apsaugos, uosto valdymo institucijų reikalavimus. Praktiškai kasmet Bendrovės terminalų bei SKB saugumo rizikų vertinimą atlieka kompetentingi specialistai. Bendrovės vadovai atsakingai vertina pateikiamas rekomendacijas bei sudaro rizikos priemonių mažinimo planus į įtraukia į investicijų planus.

Bendrovę, kaip II lygio pavojingumo objektą, kasmet tikrina komisija, vadovaujama Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie LR VRM pareigūnų.

Bendrovė yra patvirtinta saugos valdymo politika, kurios vienas iš tikslų užtikrinti racionalų gamtos išteklių naudojimą, vykdyti Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidime numatytas aplinkos taršos mažinimo priemones.

2014 m. Bendrovė, įgyvendindama aplinkos taršos mažinimo priemones, baigė TNP parko rekonstrukcijos įgyvendinimo projektą. Vietoj 4 po 5.000 m³ mazuto rezervuarų be pontonų, pastatyti du po 32.250 m³ rezervuarai su pontonais. Pontonų dėka sumažėja Lakiųjų organinių junginių (toliau - LOJ) emisiją į aplinkos orą. 2014 m. atliktas bendrovės biologinių valymo įrenginių A ir B biosorberių paruošimas remontui bei C ir D biosorberių einamasis remontas. 2014 m. pradėtas SKB nuotekų valymo įrenginių rekonstrukcijos projektas.

2014 m. Bendrovė dirbo be avarijų ir sutrikimų, kurie neigiamai galėtų paveikti aplinkai.

Aplinkos apsaugos užtikrinimui bendrovė vykdo aplinkos monitoringą, pagal su Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentu suderintą aplinkos monitoringo programą. Nuolat vykdomi šie aplinkos apsaugos monitoringo darbai:

Išleidžiamų teršalų tyrimai, t.y. bendrovė vykdo bendrovės buitinių gamybinių, paviršinių nuotekų, drenažinių vandenų bei priimamų iš laivų lijalinių ir balastinių vandenų valymą iki ribinių verčių nustatytų nuotekų išleidimui į Kuršių marias.

Išmetamų teršalų iš stacionarių taršos šaltinių tyrimai. 2014 metais tyrimų rezultatus palyginus su Bendrovės TIPK duotais normatyvais, leidžiamų išmesti į aplinkos orą teršalų normatyvų viršijimų nenustatyta.

• Poveikio oro kokybei monitoringas. 2014 metais vykdant poveikio aplinkos oro kokybei monitoringo programą, lakiųjų organinių junginių koncentracijų viršijimų aplinkos ore nenustatyta, gautos koncentracijos mažesnės už aplinkos oro užterštumo ribinę vertę nustatytą LR AM 2007-06-01 įsakymu Nr. D1-329/V-469 "Dėl kai kurių teršalų, kurių kiekį aplinkos ore ribojamas pagal Europos Sąjungos kriterijus, sąrašo ir teršalų, kurių kiekis aplinkos ore ribojamas pagal nacionaliniu kriterijus, sąrašo ir ribinių aplinkos užterštumo verčių patvirtinimo".
• Poveikio vandens kokybei monitoringas. Šiais tyrimais bendrovė prisideda prie Kuršių marių būklės stebėjimo.
• Požeminio vandens monitoringas (nustatyta, kad per senojo terminalo veiklos periodą susiformavusi požeminė tarša naftos produktais mažėja).

2014 m. naftos terminalas surinko ir sutvarkė 14.690 t (2013 m. – 10.850 t) pavojingų atliekų (lijaliniai vandenys, naftos produktais užterštas vanduo), 1.430 t biologinio nuotekų valymo dumblo. Kitoms įmonėms perdavė 260 t (2013 m. – 292 t) rūšiuotų atliekų, surinko 26 t (2013 m. – 88 t) antrinių žaliavų (metalo, popieriaus). 2014 m. SKB 33 t (2013 m. – 11 t) susidariusių atliekų pridavė atliekų tvarkytojams, iš jų 27 t priduotos sutvarkymui Bendrovės naftos terminalui.

Siekiant mažinti sunaudojamo popieriaus kiekį ir dokumentų valdymo kaštus, Bendrovėje įdiegta ir veikia elektroninė dokumentų valdymo sistema (DocLogix), kurioje visi dokumentai yra valdomi ir archyvuojami elektroniniu būdu. Ši priemonė leido Bendrovei nuo 2014 m. ženkliai sumažinti popieriaus suvartojimą.

2014 m. Bendrovės einamosios vidaus išlaidos aplinkos apsaugai siekė 3.291 tūkst. Lt (2013 m.– 3.127 tūkst. Lt). Papildomai per 2014 m. įvairiems aplinkosaugos tyrimams (teršiančių medžiagų tyrimams ir kt.) skirta 108 tūkst. Lt (2013 m. - 85 tūkst. Lt), 24 tūkst. Lt sumokėta mokesčio už gamtos teršimą (2013 m.– 24 tūkst. Lt).

SUSIJUSIŲ ŠALIŲ SANDORIAI

Sandorių su Bendrovės Stebėtojų tarybos ar Valdybos nariais sudaryta nebuvo. Sandoriai su kitomis susijusiomis šalimis yra pateikiami Bendrovės 2014 m. finansinių ataskaitų aiškinamajame rašte. Susijusių šalių sandorių pasikeitimų, kurie galėtų daryti poveikį finansinei Bendrovės veiklai, 2014 metais nebuvo. Visi sandoriai su susijusiomis šalimis buvo vykdomi rinkos sąlygomis (laikantis ištiestos rankos principo).

KITA INFORMACIJA (ĮSTATŲ PAKEITIMO TVARKA)

Savo veikloje Bendrovė vadovaujasi Įstatais, Civiliniu kodeksu ir kitais Lietuvos Respublikos įstatymais, poįstatyminiais teisės aktais. Įstatus keičia visuotinis akcininkų susirinkimas.

INFORMACIJA APIE AUDITĄ

2014 m. balandžio 29 d. įvykusiame visuotiniame Bendrovės akcininkų susirinkime akcininkai paskyrė UAB "Ernst & Young Baltic" atlikti 2014 metų Bendrovės finansinių ataskaitų auditą, metinio pranešimo įvertinimą bei parengti audito ataskaitą. Akcininkai taip pat įgaliojo Bendrovės generalinį direktorių sudaryti audito paslaugų sutartį, pagal kurią už paslaugas būtų mokama 54.000 (penkiasdešimt keturi tūkstančiai) litų be PVM neskaitant auditoriaus patirtų kelionės ir apgyvendinimo išlaidų. Audito kompanija 2014 m. (kaip ir ankstesnių metų) finansinių ataskaitų auditui buvo pasiūlyta akcininkams tvirtinimui atsižvelgiant į viešojo konkurso rezultatus. Atrankos kriterijus – mažiausia kaina, o dalyvauti kviečiamos nepriklausomos pripažintos tarptautinės audito kompanijos. Už 2008 – 2013 finansinius metus finansinės būklės ataskaitų ir su jais susijusių tuomet pasibaigusių metų bendrųjų pajamų, nuosavo kapitalo pokyčių ir pinigų srautų ataskaitų bei apibendrintų reikšmingų apskaitos principų ir kitų aiškinamojo rašto pastabų auditą atliko KPMG Baltics, UAB.

ATSAKINGŲ ASMENŲ PATVIRTINIMAS

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymo 22 straipsniu ir Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijos periodinės ir papildomos informacijos rengimo ir pateikimo taisyklėmis, mes, AB "Klaipėdos nafta" generalinis direktorius Mantas Bartuška, finansų ir administravimo departamento direktorius Marius Pulkauninkas ir apskaitos skyriaus vadovė Asta Sedlauskienė patvirtiname, kad mūsų žiniomis aukščiau pateiktame Bendrovės 2014 m. metiniame pranešime yra teisingai nurodyta verslo plėtros ir veiklos apžvalga, Bendrovės aprašymas.

Generalinis direktorius Mantas Bartuška

Finansų ir administravimo departamento direktorius Marius Pulkauninkas

Apskaitos skyriaus vadovė Asta Sedlauskienė

Priedas prie metinio pranešimo

AB "KLAIPĖDOS NAFTA" VALDYMO KODEKSO LAIKYMOSI ATSKLEIDIMAS

Bendrovė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymo 21 straipsnio 3 dalimi ir vertybinių popierių biržos AB NASDAQ OMX Vilnius listingavimo taisyklių (patvirtintų 2012 m. gegužės 25 d. AB NASDAQ OMX Vilnius valdybos posėdyje, Protokolo Nr.12-51) 24.5 punktu, atskleidžia, kaip ji laikosi VVPB patvirtinto bendrovių, kurių vertybiniais popieriais prekiaujama reguliuojamoje rinkoje, valdymo kodekso (toliau – Valdymo kodeksas) ir konkrečių jo nuostatų.

PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS/	Taip ir NE Neaktualu	KOMENTARAS
I principas: Pagrindinės nuostatos nuosavybės vertės didinimą.		Pagrindinis bendrovės tikslas turėtų būti visų akcininkų interesų tenkinimas, užtikrinant nuolatinį akcininkų
1.1. Bendrovė turėtų rengti ir viešai skelbti bendrovės plėtros strategiją ir tikslus, aiškiai deklaruodama, kaip ji planuoja veikti akcininkų interesais ir didinti akcininkų nuosavybę.	Taip	Bendrovės plėtros strategija ir tikslai yra apibrėžti Bendrovės dokumentuose (metiniame pranešime, kuris viešai skelbiamas AB NASDAQ OMX Vilnius Vertybinių popierių biržos tinklapyje) pagal atskiras veiklos kryptis ir tikslus. Bendrovė atnaujina plėtros planus priklausomai nuo situacijos rinkoje bei reguliavimo aplinkos pokyčių, deklaruodama, kaip ji planuoja veikti akcininkų interesais ir didinti akcininkų nuosavybę. Vadovaujantis 2012-06-06 Vyriausybės nutarimo Nr. 655 reikalavimais, Bendrovės įstatai papildyti, numatant, kurie Bendrovės veiklos tikslai yra ilgalaikiai (strateginiai), kurie trumpalaikiai (taktiniai), bei įtvirtinant, kad vienas pagrindinių Bendrovės veiklos tikslų – tinkama akcininkų investuoto kapitalo grąža. Bendrovės įstatai viešai skelbiami AB NASDAQ OMX Vilnius vertybinių popierių biržos internetiniame puslapyje, biržoje listinguojamoms įmonėms nustatyta tvarka.
1.2. Visų Bendrovės organų veikla turėtų būti sukoncentruota į strateginių tikslų įgyvendinimą, atsižvelgiant į poreikį didinti akcininkų nuosavybę.	Taip	Bendrovės visuotiniame akcininkų susirinkime ir valdyboje priimami svarbiausi strateginiai sprendimai, įtakojantys akcininkų nuosavybės didinimą (bendrovės veiklos funkcijų atskyrimas, dukterinių bendrovių įsteigimas, kiti veiksmai, didinantys Bendrovės veiklos efektyvumą bei pelną). Ataskaitiniais metais Bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas bei valdyba priėmė eilę sprendimų, užtikrinančių tinkamą svarbiausio Bendrovės įgyvendinamo strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčio projekto – SGDT įrengimo ir parengimo eksploatavimui, įgyvendinimą. Šis projektas taip pat orientuotas į pridėtinės akcininkų nuosavybės vertės kūrimą. Bendrovės valdyba ataskaitiniais metais taip pat priėmė sprendimus, papildomai investuoti į BALTPOOL UAB įstatinio kapitalo didinimą. Bendrovės Stebėtojų taryba ir jos patariamasis organas - Audito komitetas, užtikrino aktyvią Bendrovės veiklos stebėseną bei priežiūrą.
1.3. Bendrovės priežiūros ir valdymo organai turėtų glaudžiai bendradarbiauti, siekdami kuo didesnės naudos bendrovei ir akcininkams.	Taip	Šią rekomendaciją įgyvendina Bendrovės stebėtojų taryba, jos patariamasis organas – Audito komitetas, Bendrovės valdyba ir Bendrovės generalinis direktorius. Patvirtinti valdymo ir priežiūros organų veiklą reglamentuojantys dokumentai nustato bendradarbiavimo tarp Bendrovės valdymo ir priežiūros organų principus bei tvarką, priežiūros organų reguliariai vykdoma priežiūra bei kontrolė papildomai užtikrina, kad Bendrovės valdymo organai tinkamai veiktų siekdami kuo didesnės naudos Bendrovei ir jos akcininkams. Esant poreikiui organizuojami bendri posėdžiai, į kuriuos kviečiami Bendrovės valdybos, Stebėtojų tarybos, Audito komiteto nariai.

PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS/	Taip ir NE Neaktualu	KOMENTARAS
1.4. Bendrovės priežiūros ir valdymo organai turėtų užtikrinti, kad būtų gerbiamos ne tik bendrovės akcininkų, bet ir kitų bendrovės veikloje dalyvaujančių ar su ta veikla susijusių asmenų (darbuotojų, kreditorių, tiekėjų, klientų, vietos bendruomenės) teisės ir interesai.	Taip	Bendrovės organai gerbia Bendrovės veikloje dalyvaujančių, su Bendrovės veikla susijusių asmenų teises ir interesus: 1. darbuotojai - nuo Bendrovės įsteigimo Bendrovė bendradarbiauja ir vykdo socialinę partnerystę su Bendrovės darbuotojų atstovais per kolektyvinės sutarties institutą bei reguliarų kolektyvinės sutarties vykdymo Bendrovėje patikrinimą. Bendrovės valdyba savo sprendimais taip pat skiria papildomas lėšas kolektyvinės sutarties vykdymui bei darbuotojų papildomam skatinimui ir pan.; 2. kreditoriai – Bendrovė prisiima ir vykdo savo finansinius bei kitus įsipareigojimus pagal Bendrovės valdybos patvirtintą biudžetą ir jame numatytą SGD terminalo projekto investicijų finansavimo planą; 3. tiekėjai – Bendrovės valdyba įstatų nustatytais atvejais priima sprendimus dėl sutarčių su tiekėjais sudarymo, taip pat tokių sutarčių pagrindinių sąlygų tvirtinimo bei jų pakeitimo; 4. klientai – Bendrovės valdyba įstatų nustatytais atvejais priima sprendimus dėl sutarčių su klientais pagrindinių sąlygų tvirtinimo, taip pat tvirtina minimalias naftos produktų krovos paslaugų kainas ir tarifus; 5. kiti asmenys (vietos bendruomenė) - Bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu dalis Bendrovės pelno kasmet yra skiriama paramai (visuomeninei meno, kultūros, sporto veiklai ir pan.). Bendrovės valdyba tvirtina metinį bendrovės paramos projektų planą, kurį sudarant bei įgyvendinant vadovaujaamasi prioritetiniu paramos skyrimo Klaipėdos regionui principu, orientuojantis kad kasmet parama būtų skiriama taip pat ir vietos bendruomenei bei šalia Bendrovės įsikūrusioms įstaigoms bei organizacijoms.
II principas: Bendrovės valdymo sistema priežiūrą, tinkamą pusiausvyrą ir funkcijų pasiskirstymą tarp bendrovės organų, akcininkų interesų apsaugą.		Bendrovės valdymo sistema turėtų užtikrinti strateginį vadovavimą bendrovei, efektyvią bendrovės valdymo organų
2.1. Be Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme numatytų privalomų organų – visuotinio akcininkų susirinkimo ir bendrovės vadovo, rekomenduojama bendrovėje sudaryti tiek kolegialų priežiūros organą, tiek kolegialų valdymo organą. Kolegialių priežiūros ir valdymo organų sudarymas užtikrina valdymo ir priežiūros funkcijų aiškų atskyrimą bendrovėje, bendrovės vadovo atskaitomybę bei kontrolę, o tai savo ruožtu sąlygoja efektyvesnį ir skaidresnį bendrovės valdymo procesą.	Taip	Bendrovėje sudaromas kolegialus priežiūros organas – stebėtojų taryba ir kolegialus valdymo organas – valdyba. Stebėtojų tarybos sprendimu Bendrovėje taip pat suformuotas patariamasis Stebėtojų tarybos organas - Audito komitetas.
2.2. Kolegialus valdymo organas yra atsakingas už strateginį vadovavimą bendrovei bei vykdo kitas esmines bendrovės valdymo funkcijas. Kolegialus priežiūros organas yra atsakingas už efektyvią bendrovės valdymo organų veiklos priežiūrą.	Taip	Bendrovės stebėtojų taryba yra atsakinga už efektyvią Bendrovės valdymo organų veiklos priežiūrą (renka valdybos narius ir atšaukia juos iš pareigų; jei Bendrovė dirba nuostolingai, privalo svarstyti, ar valdybos nariai tinka eiti pareigas; prižiūri valdybos ir vadovo veiklą; pateikia visuotiniam akcininkų susirinkimui pasiūlymus ir atsiliepimus dėl Bendrovės veiklos strategijos, valdybos ir vadovo veiklos; vykdo kitą įstatymuose bei kituose teisės aktuose jai priskirtą veiklą). Bendrovės valdyba atsako už tinkamą strateginį Bendrovės valdymą (tvirtina Bendrovės veiklos strategiją, tvirtina metinį biudžetą bei metinį veiklos planą ir veiklos

tikslus, lėšų investavimo tvarką, priima svarbiausius teisės aktuose numatytus sprendimus dėl bendrovės

PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS/	Taip ir NE Neaktualu	KOMENTARAS
		organizacinės valdymo struktūros, reikšmingų sandorių, juridinių asmenų dalyvio teisių realizavimo kontroliuojamose bendrovėse, įvairių įsipareigojimų prisiėmimo ir pan.). Bendrovės audito komitetas atlieka Stebėtojų tarybos jam pavestas atskiras Bendrovės veiklos priežiūros funkcijas (stebi bei prižiūri Bendrovės finansinių ataskaitų rengimo, audito atlikimo procesus, atlieka vidaus kontrolės ir rizikos valdymo sistemų poreikio Bendrovėje analizę, užtikrina jau egzistuojančių vidaus kontrolės ir rizikos valdymo sistemų priežiūrą).
2.3. Jeigu bendrovė nusprendžia sudaryti tik vieną kolegialų organą, rekomenduojama, kad tai būtų priežiūros organas, t.y. stebėtojų taryba. Tokiu atveju stebėtojų taryba yra atsakinga už efektyvią bendrovės vadovo vykdomų funkcijų priežiūrą.	Neaktualu	Bendrovėje sudaromas kolegialus priežiūros organas – stebėtojų taryba ir kolegialus valdymo organas – valdyba.
2.4. Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus priežiūros organas turėtų būti sudaromas ir turėtų veikti III ir IV principuose išdėstyta tvarka. Jeigu bendrovė nuspręstų nesudaryti kolegialaus priežiūros organo, tačiau sudarytų kolegialų valdymo organą – valdybą, III ir IV principai turėtų būti taikomi valdybai, kiek tai neprieštarauja šio organo esmei ir paskirčiai.	Taip	Bendrovėje sudarytas kolegialus priežiūros organas – stebėtojų taryba. Bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo sudarymo tvarka užtikrina bendrovės smulkiųjų akcininkų interesų atstovavimą, šio organo atskaitomybę akcininkams ir objektyvią bendrovės veiklos bei jos valdymo organų priežiūrą. Bendrovės valdymo sistema užtikrina, kad visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas tinkamai ir efektyviai funkcionuotų, o jam suteiktos teisės turėtų užtikrinti efektyvią bendrovės valdymo organų priežiūrą ir visų bendrovės akcininkų interesų apsaugą.
2.5. Bendrovės valdymo ir priežiūros organus turėtų sudaryti toks valdybos narių (vykdomųjų direktorių) ir stebėtojų tarybos narių (direktorių konsultantų) skaičius, kad atskiras asmuo arba nedidelė asmenų grupė negalėtų dominuoti šiems organams priimant sprendimus.	Taip	Bendrovės valdyba sudaroma iš penkių narių, kuriuos renka Stebėtojų taryba1. Bendrovės stebėtojų taryba renkama iš trijų narių, kuriuos renka Bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas. Bendrovės audito komitetas sudaromas iš trijų narių, kuriuos renka Stebėtojų taryba. Nė viename iš Bendrovės valdymo ar priežiūros organų nesudaromas toks narių skaičius, kad atskiras asmuo ar asmenų grupė galėtų dominuoti šiems priimant sprendimus.
2.6. Direktoriai konsultantai arba stebėtojų tarybos nariai turėtų būti skiriami apibrėžtam laikotarpiui, su galimybe būti individualiai perrenkamiems maksimaliais Lietuvos Respublikos teisės aktų leidžiamais intervalais tam, kad būtų užtikrintas būtinas profesinės patirties augimas ir pakankamai dažnas jų statuso pakartotinas patvirtinimas. Taip pat turėtų būti numatyta galimybė juos atleisti, tačiau ta procedūra neturėtų būti lengvesnė už vykdomojo direktoriaus arba valdybos nario atleidimo procedūrą.	Taip	Valdymo ir priežiūros organų veiklą reglamentuojančiuose dokumentuose bei Bendrovės įstatuose yra numatyta galimybė atšaukti tiek atskirus kolegialių organų narius, tiek visą kolegialų organą in corpore, nesibaigus tokio organo kadencijai. Valdybos narius (pavienius arba visus) turi teisę atšaukti stebėtojų taryba, o stebėtojų tarybos narius (pavienius arba visus) – visuotinis akcininkų susirinkimas. Bendrovės stebėtojų tarybos nariai renkami Lietuvos Respublikos Akcinių bendrovių įstatyme numatytam maksimaliam laikotarpiui – 4 metų kadencijai. Jokių apribojimų narių perrinkimui nėra, tačiau yra taikomi galiojančiuose teisės aktuose nustatyti apribojimai patiems kandidatams į stebėtojų tarybos narius, kurie užtikrina tinkamą šių organų narių rotaciją, būtiną jų profesinės patirties augimą ir pakankamai dažną jų statuso pakartotinį patvirtinimą. Audito komiteto kadencija sutampa su jį paskyrusios stebėtojų tarybos kadencija, kuri taip pat gali audito komiteto narius atšaukti nesibaigus kadencijai. Atitinkamai, Bendrovės priežiūros organų narių

¹ Pastaba: Per 2014 m. Bendrovėje buvo išrinkti ir veikė 4 iš 5 Valdybos narių.

PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS/	Taip ir NE Neaktualu	KOMENTARAS
		atšaukimo procedūra nėra lengvesnė už Bendrovės vykdomojo direktoriaus (generalinio direktoriaus) arba valdybos nario atleidimo procedūrą.
2.7. Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo pirmininku gali būti toks asmuo, kurio esamos arba buvusios pareigos nebūtų kliūtis nepriklausomai ir nešališkai priežiūrai vykdyti. Kai bendrovėje nesudaroma stebėtojų taryba, bet sudaroma valdyba, rekomenduojama, kad bendrovės valdybos pirmininkas ir bendrovės vadovas nebūtų tas pats asmuo. Buvęs bendrovės vadovas neturėtų būti tuoj pat skiriamas į visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo pirmininko postą. Kai bendrovė nusprendžia nesilaikyti šių rekomendacijų, turėtų būti pateikiama informacija apie priemones, kurių imtasi priežiūros nešališkumui užtikrinti.	Taip	Bendrovės vadovas yra ir valdybos narys, tačiau Bendrovės valdybos pirmininkas ir Bendrovės vadovas nėra tas pats asmuo2. Bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo pirmininku nėra buvęs Bendrovės vadovas. Bendrovės stebėtojų tarybos pirmininkas ir nariai nėra buvę valdybos nariu ar Bendrovės vadovu. Vienas Stebėtojų tarybos narys iki 2014-06-13 ėjo Audito komiteto pirmininko pareigas.
III principas: Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo sudarymo tvarka veiklos bei jos valdymo organų priežiūrą.		Bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo sudarymo tvarka turėtų užtikrinti bendrovės smulkiųjų akcininkų interesų atstovavimą, šio organo atskaitomybę akcininkams ir objektyvią bendrovės
3.1. Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo (toliau šiame principe – kolegialus organas) sudarymo mechanizmas turėtų užtikrinti, kad bus vykdoma objektyvi ir nešališka bendrovės valdymo organų priežiūra, taip pat tinkamai atstovaujami smulkiųjų akcininkų interesai. 3.2. Kandidatų į kolegialaus organo narius vardai, pavardės, informacija apie jų išsilavinimą, kvalifikaciją, profesinę patirtį, einamas pareigas, kitus svarbius profesinius įsipareigojimus ir	Taip Taip	Bendrovės kolegialus organas renkamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Akcinių bendrovių įstatymo ir Bendrovės įstatų nustatyta tvarka. Papildomus kandidatus į visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo narius nustatyta tvarka turi teisę siūlyti visi Bendrovės akcininkai, kuriems priklausančios akcijos suteikia jiems ne mažiau kaip 1/20 visų balsų. Informacija apie kandidatus į kolegialaus organo narius pateikiama iš anksto, skelbiant šią informaciją AB NASDAQ OMX Vilnius vertybinių popierių biržos internetiniame puslapyje iki visuotinio akcininkų
potencialius interesų konfliktus turėtų būti atskleista bendrovės akcininkams dar prieš visuotinį akcininkų susirinkimą, paliekant akcininkams pakankamai laiko apsispręsti, už kurį kandidatą balsuoti. Taip pat turėtų būti atskleistos visos aplinkybės, galinčios paveikti kandidato nepriklausomumą (pavyzdinis jų sąrašas pateiktas 3.7 rekomendacijoje). Kolegialus organas turėtų būti informuojamas apie vėlesnius šiame punkte nurodytos informacijos pokyčius. Kolegialus organas kiekvienais metais turėtų kaupti šiame punkte nurodytus duomenis apie savo narius ir pateikti juos bendrovės metiniame pranešime.		susirinkimo ar viešai paskelbiant ją visuotiniam akcininkų susirinkime dalyvaujantiems akcininkams susirinkimo metu, jei akcininkai, kuriems priklausančios akcijos suteikia jiems ne mažiau kaip 1/20 visų balsų, papildomą kandidatą į Bendrovės organų narius, pasiūlo susirinkimo metu. Visi kolegialių organų nariai privalo nedelsiant informuoti jį paskyrusį (išrinkusį) organą apie bet kokias naujas aplinkybes, kurios gali sukelti interesų konfliktą, ir tuo tikslu teikia deklaracijas apie interesų konflikto nebuvimą bei turi prievolę nedelsiant informuoti jį išrinkusi organą apie bet kokias naujas aplinkybes, kurios gali kelti interesų konfliktą. Apie kolegialaus organo užimamas pareigas Bendrovė viešai informuoja savo metiniame bei šešių mėnesių tarpiniame pranešime, kad Bendrovės akcininkai ir suinteresuoti asmenys būtų informuojami apie svarbius Bendrovės organų narių pasikeitimus.
3.3. Kai siūloma paskirti kolegialaus organo narį, turėtų būti nurodyta konkreti jo kompetencija, tiesiogiai susijusi su darbu kolegialiame organe. Kad akcininkai ir investuotojai galėtų įvertinti, ar ši kompetencija ir toliau yra tinkama, kolegialus organas kiekviename bendrovės metiniame pranešime turėtų skelbti informaciją apie savo sudėtį ir apie konkrečią atskirų savo narių	Taip	Visi kandidatai į Bendrovės kolegialaus organo narius iš anksto pateikia jį renkančiam Bendrovės organui savo gyvenimo aprašymus bei kandidato interesų deklaracijas. Siekiama, kad konkretaus kandidato kompetencija, būtų tiesiogiai susijusi su darbu atitinkamame kolegialiame organe. Informacija apie Bendrovės kolegialių organų sudėti, konkrečią atskirų jų narių kompetenciją, tiesiogiai

² 2014 m. Bendrovėje nesant išrinkto nuolatinio Valdybos pirmininko, ir todėl, kiekvieną kartą ad hoc principu Valdybos pirmininku renkant vieną iš Valdybos narių, Bendrovės vadovas ad hoc valdybos posėdžio pirmininku buvo išrinktas keturis kartus.

PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS/	Taip ir NE Neaktualu	KOMENTARAS
kompetenciją, tiesiogiai susijusią su jų darbu kolegialiame organe.		susijusią su jų darbu kolegialiame organe buvo viešai atskleista akcininkams, 2012-05-24 NASDAQ OMX Vilnius vertybinių popierių biržos internetiniame puslapyje, išplatinant AB "Klaipėdos nafta" papildomų akcijų prospektą, kuriame buvo pateikta nurodyta informacija bei 2012 metų Bendrovės metiniame pranešime. Investuotojų informavimo priemones šiuo klausimu Bendrovė papildomai numato tobulinti ateityje.
3.4. Siekiant išlaikyti tinkamą kolegialaus organo narių turimos kvalifikacijos pusiausvyrą, kolegialus organas savo norimą sudėtį turėtų nustatyti atsižvelgdamas į bendrovės struktūrą ir veiklos pobūdį ir periodiškai tai vertinti. Kolegialus organas turėtų užtikrinti, kad jo nariai, kaip visuma, turėtų įvairiapusių žinių, nuomonių ir patirties savo užduotims tinkamai atlikti. Audito komiteto nariai, kaip visuma, turėtų turėti naujausių žinių ir atitinkamą patirtį listinguojamų bendrovių finansų ir apskaitos ir (arba) audito srityse.	Taip	Kolegialus organas užtikrina, kad jo nariai būtų kompetentingi, tačiau periodinis vertinimas neatliekamas. Įvairiapusių žinių, nuomonių ir patirties savo užduotims tinkamai atlikti turėjimą Bendrovė užtikrina į kolegialių organų sudėti įtraukiant nepriklausomus narius su atitinkamomis žiniomis bei patirtimi. Bendrovėje veikiančio Audito komiteto nariai paskirti orientuojantis, kad kolegialiai veikdamas Audito komitetas turėtų naujausių žinių ir atitinkamą patirtį listinguojamų bendrovių finansų ir apskaitos ir (arba) audito srityse.
3.5. Visiems naujiems kolegialaus organo nariams turėtų būti siūloma individuali programa, skirta supažindinti su pareigomis, bendrovės organizacija bei veikla. Kolegialus organas turėtų atlikti metinį patikrinimą, kad būtų nustatytos sritys, kuriose jo nariams reikia atnaujinti savo įgūdžius ir žinias.	Neaktualu	Kolegialaus organo nariai apie Bendrovės veiklą ir jos pokyčius, esminius Bendrovės veiklą reguliuojančių teisės aktų ir kitų Bendrovės veiklai įtakos turinčių aplinkybių pasikeitimus reguliariai informuojami kolegialaus organo posėdžiuose ir individualiai, esant poreikiui. Iki šiol Bendrovėje nebuvo poreikio bei praktikos naujai paskirtiems Stebėtojų tarybos nariams siūlyti specialią individualią programą, skirtą supažindinti su pareigomis, Bendrovės organizacija bei veikla bei organizuoti metinius patikrinimus. Tačiau Bendrovės vadovai asmeniškai informuoja ir supažindina naujus kolegialaus organo narius su Bendrovės organizacija bei veikla.
3.6. Siekiant užtikrinti, kad visi su kolegialaus organo nariu susiję esminiai interesų konfliktai būtų sprendžiami tinkamai, į bendrovės kolegialų organą turėtų būti išrinktas pakankamas nepriklausomų narių skaičius.	Taip	Kadangi virš 70 procentų bendrovės akcijų nuosavybės teise priklauso Valstybei, kurią atstovauja Lietuvos Respublikos energetikos ministerija, didžioji dalis stebėtojų tarybos narių visuotinio akcininkų susirinkimo yra renkami atsižvelgiant į kontroliuojančio akcininko interesus. Bendrovės įstatai numato, kad esant galimybei, renkant stebėtojų tarybą būtų siekiama, kad ne mažiau kaip 1/3 stebėtojų tarybos narių būtų nepriklausomi, taip pat ne mažiau kaip 1 audito komiteto narys privalo būti nepriklausomas. Ataskaitiniais metais Bendrovės valdyboje buvo 2 nepriklausomi nariai (iš 4 narių); audito komitete – 2 nepriklausomi nariai (iš 3 narių); stebėtojų taryboje – 1 nepriklausomas narys (iš 3 narių).
3.7. Kolegialaus organo narys turėtų būti laikomas nepriklausomu tik tais atvejais, kai jo nesaisto jokie verslo, giminystės arba kitokie ryšiai su bendrove, ją kontroliuojančiu akcininku arba jų administracija, dėl kurių kyla ar gali kilti interesų konfliktas ir kurie gali paveikti nario nuomonę. Kadangi visų atvejų, kada kolegialaus organo narys gali tapti priklausomas, išvardyti neįmanoma, be to, skirtingose bendrovėse santykiai arba aplinkybės, susijusios su nepriklausomumo nustatymu, gali skirtis, o geriausia šios problemos sprendimo praktika susiklostys laikui bėgant, tai kolegialaus organo nario nepriklausomumo įvertinimas turėtų būti grindžiamas santykių ir aplinkybių turiniu, o ne forma. Pagrindiniai kriterijai nustatant, ar kolegialaus organo narys gali būti laikomas nepriklausomu, turėtų būti šie:	Taip	Bendrovės kolegialių organų veiklos dokumentuose kolegialių organų nepriklausomumo kriterijai tiesiogiai nėra apibrėžti, tačiau skiriant nepriklausomus narius į kolegialius organus vadovaujamasi galiojančių teisės aktų reikalavimais, tame tarpe ir NASDAQ OMX Vilnius listinguojamų bendrovių valdymo kodekso reikalavimais. Nustatant ar audito komiteto narys gali būti nepriklausomu, taip pat yra taikomi pagrindiniai kriterijai, įtvirtinti Lietuvos vertybinių popierių komisijos 2008 m. rugpjūčio 21 d. nutarimu Nr. 1K-18 (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) patvirtintuose Reikalavimuose audito komitetams nurodytais nepriklausomumo kriterijais. Skiriant (renkant) nepriklausomus narius į bendrovės kolegialius organus taip pat atsižvelgta į Valstybės turtinių ir neturtinių teisių įgyvendinimo valstybės valdomose įmonėse tvarkos aprašo (patvirtintas 2012-06-06 LR Vyriausybės

PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS/	Taip ir NE Neaktualu	KOMENTARAS
1) jis negali būti bendrovės arba susijusios bendrovės vykdomasis direktorius arba valdybos narys (jei visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas – stebėtojų taryba) ir paskutinius penkerius metus neturi būti ėjęs tokių pareigų; 2) jis negali būti bendrovės arba susijusios bendrovės darbuotojas ir paskutinius trejus metus neturi būti ėjęs tokių pareigų, išskyrus atvejus, kai kolegialaus organo narys nepriklauso vyresniajai vadovybei ir buvo išrinktas į kolegialų organą kaip darbuotojų atstovas; 3) jis neturi gauti arba nebūti gavęs reikšmingo papildomo atlyginimo iš bendrovės arba susijusios bendrovės, išskyrus užmokestį, gautą už kolegialaus organo nario pareigas. Tokiam papildomam atlyginimui priskiriamas ir dalyvavimas akcijų pasirinkimo sandoriuose arba kitokiose nuo veiklos rezultatų priklausančiose užmokesčio sistemose; jam nepriskiriamos pagal pensijų planą nustatytų kompensacijų išmokos		nutarimu Nr. 665) 64 punkto nuostatas. Siekiant įvertinti kandidatų į Bendrovės kolegialius organus nepriklausomumą, visi kandidatai pateikia jį skiriančiam (renkančiam) organui savo interesų deklaracijas, taip pat privalo nedelsiant informuoti jį paskyrusį (išrinkusį) organą apie bet kokias naujas aplinkybes, kurios gali kelti kolegialaus organo nario ir Bendrovės interesų konfliktą. Bendrovės valdybos ir audito komiteto nepriklausomi nariai atitinka visus nurodytus kriterijus, taip pat, atsižvelgiant į pateiktus kriterijus, galima teigti, kad bendrovės stebėtojų tarybos nepriklausomas narys tenkina visus nepriklausomumo kriterijus, tokio nepriklausomumo įvertinimą grindžiant santykių ir aplinkybių turiniu, o ne forma.
(įskaitant atidėtas kompensacijas) už ankstesnį darbą bendrovėje (su sąlyga, kad tokia išmoka niekaip nesusijusi su vėlesnėmis pareigomis); 4) jis neturi būti kontroliuojantysis akcininkas arba neturi atstovauti tokiam akcininkui (kontrolė nustatoma pagal Tarybos direktyvos
83/349/EEB 1 straipsnio 1 dalį); 5) jis negali turėti ir per praėjusius metus neturi būti turėjęs svarbių verslo ryšių su bendrove arba susijusia bendrove nei tiesiogiai, nei kaip turinčio tokius ryšius subjekto partneris, akcininkas, direktorius arba viršesnis darbuotojas. Turinčiu verslo ryšių laikytinas subjektas, kuris yra svarbus
prekių tiekėjas arba paslaugų teikėjas (įskaitant finansines, teisines, patariamąsias ir konsultacines paslaugas), reikšmingas klientas ar organizacija, kuri gauna reikšmingas įmokas iš bendrovės arba jos grupės; 6) jis negali būti ir per paskutinius trejus metus neturi būti buvęs bendrovės arba susijusios
bendrovės dabartinės arba ankstesnės išorės audito įmonės partneriu arba darbuotoju; 7) jis neturi būti vykdomuoju direktoriumi arba valdybos nariu kitoje bendrovėje, kurioje bendrovės vykdomasis direktorius arba valdybos narys (jei visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas – stebėtojų taryba) yra
direktorius konsultantas arba stebėtojų tarybos narys, taip pat jis negali turėti kitų reikšmingų ryšių su bendrovės vykdomaisiais direktoriais, kurie atsiranda jiems dalyvaujant kitų bendrovių arba organų veikloje; 8) jis neturi būti ėjęs kolegialaus organo nario
pareigų ilgiau kaip 12 metų; 9) jis neturi būti vykdomojo direktoriaus arba valdybos nario (jei visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas – stebėtojų taryba), arba 1–8 punkte nurodytų asmenų artimas šeimos narys. Artimu šeimos nariu laikytinas sutuoktinis (sugyventinis), vaikai ir tėvai.

PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS/	Taip ir NE Neaktualu	KOMENTARAS
3.8. Nepriklausomumo sąvokos turinį iš esmės nustato pats kolegialus organas. Kolegialus organas gali nuspręsti, kad tam tikras jo narys, nors ir atitinka visus šiame kodekse nustatytus nepriklausomumo kriterijus, vis dėlto negali būti laikomas nepriklausomu dėl ypatingų asmeninių ar su bendrove susijusių aplinkybių.	Taip	Žr. komentarą dėl 3.7 punkto. Bendrovės kolegialaus organo nario nepriklausomumo sąvokos turinys taip pat yra apibrėžtas Bendrovės kolegialių organų veiklą reglamentuojančiuose dokumentuose bei Bendrovės įstatuose.
3.9. Turėtų būti atskleidžiama reikiama informacija apie išvadas, prie kurių priėjo kolegialus organas aiškindamasis, ar tam tikras jo narys gali būti laikomas nepriklausomu. Kai siūloma paskirti kolegialaus organo narį, bendrovė turėtų paskelbti, ar laiko jį nepriklausomu. Kai konkretus kolegialaus organo narys neatitinka vieno ar kelių šiame kodekse nustatytų nepriklausomumo vertinimo kriterijų, bendrovė turėtų paskelbti priežastis, kodėl tą narį ji vis dėlto laiko nepriklausomu. Be to, bendrovė kiekviename savo metiniame pranešime turėtų paskelbti, kuriuos kolegialaus organo narius laiko nepriklausomais.	Neaktualu	Žr. komentarą, patiektą dėl 3.6 punkto. Bendrovė iki šiol Kodekse nurodyto viešinimo apie kolegialių organų narių nepriklausomumą arba priklausomumą praktikoje netaikė.
3.10. Kai vienas arba keli šiame kodekse nustatyti nepriklausomumo vertinimo kriterijai nebuvo tenkinami ištisus metus, bendrovė turėtų paskelbti priežastis, kodėl konkretų kolegialaus organo narį laiko nepriklausomu. Kad būtų užtikrintas informacijos, pateikiamos dėl kolegialaus organo narių nepriklausomumo, tikslumas, bendrovė turėtų reikalauti, kad nepriklausomi nariai reguliariai patvirtintų savo nepriklausomumą.	Taip	Bendrovėje iki šiol nebuvo tokių atvejų, kada būtų atsiradęs poreikis, taikyti numatytą kolegialaus organo narių nepriklausomumo vertinimo ir tokio vertinimo rezultatų viešinimo praktiką. Bendrovė reguliariai savo viešai skelbiamose periodinėse ataskaitose nurodo Bendrovės kolegialių organų narių ryšį su Bendrove bei informaciją apie Bendrovės akcijų turėjimą (neturėjimą). Bendrovės kolegialių organų veiklą reglamentuojantys dokumentai įpareigoja visus kolegialių organų narius, nedelsiant raštu informuoti jį išrinkusį organą bei Bendrovę apie bet kokias naujas aplinkybes, dėl kurių galėtų kilti jų ir Bendrovės interesų konfliktas.
3.11. Nepriklausomiems kolegialaus organo nariams už jų darbą ir dalyvavimą kolegialaus organo posėdžiuose gali būti atlyginama iš bendrovės lėšų. Tokio atlyginimo dydį turėtų tvirtinti bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas.	Taip	Kai kurių Bendrovės kolegialių organų nepriklausomiems nariams už jų darbą ir dalyvavimą posėdžiuose atlyginimas iš Bendrovės lėšų mokamas nustatyto dydžio mėnesinis atlygis, kuris priklauso nuo jų faktiškai sugaišto laiko, tačiau yra apribotas maksimalia mokėtina suma. Atlygio nepriklausomiems valdybos ir audito komiteto nariams dydis bei tvarka yra nustatyta atitinkamais Stebėtojų tarybos sprendimais. Nepriklausomiems stebėtojų tarybos nariams už jų darbą ir dalyvavimą stebėtojų tarybos posėdžiuose visuotinis akcininkų susirinkimas turi teisę atlyginti (mokėti tantjemas) tik iš grynojo pelno, vadovaujantis galiojančiuose teisės aktuose bei Bendrovės įstatuose nustatyta tvarka, tačiau šios praktikos ataskaitiniais metais Bendrovė netaikė.
priežiūrą ir visų bendrovės akcininkų interesų apsaugą.	IV principas: Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo pareigos ir atsakomybė Bendrovės valdymo sistema turėtų užtikrinti, kad visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas tinkamai ir efektyviai funkcionuotų, o jam suteiktos teisės turėtų užtikrinti efektyvią bendrovės valdymo organų
4.1. Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas (toliau šiame principe – kolegialus organas) turėtų užtikrinti bendrovės finansinės apskaitos ir kontrolės sistemos vientisumą bei skaidrumą. Kolegialus organas turėtų nuolat teikti rekomendacijas bendrovės valdymo organams ir prižiūrėti bei kontroliuoti jų veiklą valdant bendrovę.	Taip	Bendrovės valdyba tvirtina Bendrovės veiklos strategiją, metinį biudžetą ir veiklos planą, metinį pranešimą, Bendrovės lėšų investavimo tvarką bei šių išvardintų dokumentų korekcijas. Bendrovės valdyba taip pat analizuoja ir vertina Bendrovės veiklos strategijos įgyvendinimą, veiklos organizavimą, Bendrovės finansinę būklę, ūkinės veiklos rezultatus, kitą reikšmingą informaciją. Be to, valdyba analizuoja ir vertina Bendrovės finansinių

PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS/	Taip ir NE Neaktualu	KOMENTARAS
		ataskaitų rinkinį bei pelno (nuostolių) ataskaitų projektą ir, valdybai pritarus šiems projektams, priima sprendimą dėl šių projektų bei Bendrovės metinio pranešimo teikimo stebėtojų tarybai ir visuotiniam akcininkų susirinkimui. Valdyba reguliariai analizuoja ir vertina Bendrovės finansinę būklę bei periodinius finansinius rezultatus, teikia rekomendacijas Bendrovės valdymo organams dėl tinkamo Bendrovės valdymo.
4.2. Kolegialaus organo nariai turėtų sąžiningai, rūpestingai ir atsakingai veikti bendrovės bei akcininkų naudai ir jų interesais, atsižvelgdami į darbuotojų interesus ir visuomenės gerovę. Nepriklausomi kolegialaus organo nariai turėtų: a) bet kokiomis sąlygomis išlaikyti savo analizės, sprendimų priėmimo ir veiksmų nepriklausomumą; b) nesiekti ir nepriimti jokių nepagrįstų lengvatų, kurios gali kompromituoti jų nepriklausomumą; c) aiškiai reikšti savo prieštaravimą tuo atveju, kai mano, kad kolegialaus organo sprendimas gali pakenkti bendrovei. Kai kolegialus organas yra priėmęs sprendimų, dėl kurių nepriklausomas narys turi rimtų abejonių, tokiu atveju šis narys turėtų padaryti atitinkamas išvadas. Jeigu nepriklausomas narys atsistatydintų, priežastis jis turėtų paaiškinti laiške kolegialiam organui arba audito komitetui ir, jei reikia, atitinkamam bendrovei nepriklausančiam organui (institucijai).	Taip	Bendrovės turimais duomenimis, visi kolegialaus organo nariai, įskaitant nepriklausomus narius, veikia gera valia, sąžiningai, rūpestingai bei atsakingai Bendrovės atžvilgiu, vadovaujasi Bendrovės bei jos akcininkų, o ne savo ar trečiųjų asmenų interesais, išlaikydami savo nepriklausomumą priimant sprendimus, taip pat atsižvelgdami į darbuotojų interesus ir visuomenės gerovę. Nepriklausomi nariai išlaiko savo analizės, sprendimų priėmimo ir veiksmų nepriklausomumą.
4.3. Kolegialaus organo nario pareigoms atlikti kiekvienas narys turėtų skirti pakankamai laiko ir dėmesio. Kiekvienas kolegialaus organo narys turėtų įsipareigoti taip apriboti kitus savo profesinius įsipareigojimus (ypač direktoriaus pareigas kitose bendrovėse), kad jie netrukdytų tinkamai atlikti kolegialaus organo nario pareigas. Jeigu kolegialaus organo narys dalyvavo mažiau nei pusėje kolegialaus organo posėdžių per bendrovės finansinius metus, apie tai turėtų būti informuojami bendrovės akcininkai.	Taip	Kolegialaus organo nariai jiems skirtas funkcijas vykdo tinkamai: aktyviai dalyvauja posėdžiuose ir skiria pakankamai laiko bei dėmesio savo, kaip kolegialaus organo nario, pareigų vykdymui. Kolegialių organų nariai aktyviai dalyvauja vykstančiuose posėdžiuose tiek tiesiogiai, tiek iš anksto balsuodami raštu arba telekomunikacinio ryšio priemonėmis. Per ataskaitinius metus nei vienas Bendrovės kolegialaus organo narys nėra praleidęs tiek posėdžių, kad rezultate būtų dalyvavęs mažiau nei pusėje atitinkamo kolegialaus organo posėdžių.
4.4. Kai kolegialaus organo sprendimai gali skirtingai paveikti bendrovės akcininkus, kolegialus organas su visais akcininkais turėtų elgtis sąžiningai ir nešališkai. Jis turėtų užtikrinti, kad akcininkai būtų tinkamai informuojami apie bendrovės reikalus, jos strategiją, rizikos valdymą ir interesų konfliktų sprendimą. Bendrovėje turėtų būti aiškiai nustatytas kolegialaus organo narių vaidmuo jiems bendraujant su akcininkais ir įsipareigojant akcininkams.	Taip	Bendrovės kolegialūs organai laikosi nurodytų rekomendacijų. Kolegialių organų nariai prieš priimdami tam tikrus svarbius sprendimus, kurie apibrėžti Bendrovės įstatuose, apsvarsto jų įtaką visiems Bendrovės akcininkams. Bendrovės įstatai įpareigoja bendrovės kolegialius organus ir kiekvieną jų narį veikti Bendrovės akcininkų naudai. Valdyba yra atskaitinga stebėtojų tarybai ir visuotiniam akcininkų susirinkimui. Bendrovės įstatuose apibrėžtais atvejais svarbiausi sprendimai dėl Bendrovės veiklos priimami tik gavus visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimą. Visi esminiai Bendrovės įvykiai tiesės aktų nustatyta tvarka yra viešai skelbiami Bendrovės akcininkams AB NASDAQ OMX Vilnius Vertybinių popierių biržos tinklapyje. Papildomas, negu numatytas teisės aktuose, akcininkų informavimas nevykdomas.
4.5. Rekomenduojama, kad sandoriai (išskyrus mažareikšmius dėl nedidelės jų vertės arba sudarytus standartinėmis sąlygomis vykdant įprastinę bendrovės veiklą), sudaromi tarp bendrovės ir jos akcininkų, priežiūros ar valdymo organų narių ar kitų bendrovės valdymui įtaką darančių ar galinčių daryti fizinių ar juridinių	Taip	Pagal Bendrovėje susiklosčiusią praktiką už atitinkamų sandorių sudarymą balsuoja dauguma nepriklausomų kolegialaus organo narių.

PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS/	Taip ir NE Neaktualu	KOMENTARAS
asmenų, būtų tvirtinami kolegialaus organo. Sprendimas dėl tokių sandorių tvirtinimo turėtų būti laikomas priimtu tik tuo atveju, kai už tokį sprendimą balsuoja dauguma nepriklausomų kolegialaus organo narių.
4.6. Kolegialus organas turėtų būti nepriklausomas priimdamas sprendimus, turinčius reikšmės bendrovės veiklai ir strategijai. Be kita ko, kolegialus organas turėtų būti nepriklausomas nuo bendrovės valdymo organų. Kolegialaus organo narių darbui ir sprendimams neturėtų daryti įtakos juos išrinkę asmenys. Bendrovė turėtų užtikrinti, kad kolegialus organas ir jo komitetai būtų aprūpinti pakankamais ištekliais (tarp jų ir finansiniais), reikalingais pareigoms atlikti, įskaitant teisę gauti – ypač iš bendrovės darbuotojų – visą reikiamą informaciją ir teisę kreiptis nepriklausomo profesionalaus patarimo į išorinius teisės, apskaitos ar kitokius specialistus kolegialaus organo ir jo komitetų kompetencijai priklausančiais klausimais.	Taip	Bendrovė kolegialūs organai yra nepriklausomi nuo bendrovės valdymo organų, ir bendrovės turimais duomenimis, išlieka nepriklausomi, priimdami sprendimus, turinčius reikšmės Bendrovės veiklai ir strategijai. Bendrovės kolegialūs organai taip pat yra tinkamai aprūpinti visais jų darbui reikalingais ištekliais, įskaitant teisę, prireikus kreiptis ir gauti išorines konsultacijas kolegialaus organo ar (ir) jo komitetų kompetencijai priklausančiais klausimais.
4.7. Kolegialaus organo veikla turėtų būti organizuota taip, kad nepriklausomi kolegialaus organo nariai galėtų turėti didelę įtaką itin svarbiose srityse, kuriose interesų konfliktų galimybė yra ypač didelė. Tokiomis sritimis laikytini klausimai, susiję su bendrovės direktorių skyrimu, atlyginimo bendrovės direktoriams nustatymu ir bendrovės audito kontrole bei įvertinimu. Todėl tuo atveju, kai kolegialaus organo kompetencijai yra priskirti minėti klausimai, šiam organui rekomenduojama suformuoti skyrimo, atlyginimų ir audito komitetus. Bendrovės turėtų užtikrinti, kad skyrimo, atlyginimų ir audito komitetams priskirtos funkcijos būtų vykdomos, tačiau jos gali tas funkcijas sujungti ir sukurti mažiau nei tris komitetus. Tokiu atveju bendrovės turėtų išsamiai paaiškinti, kodėl jos pasirinko alternatyvų požiūrį ir kaip pasirinktas požiūris atitinka trims atskiriems komitetams nustatytus tikslus. Bendrovėse, kurių kolegialus organas turi nedaug narių, trims komitetams skirtas funkcijas gali atlikti pats kolegialus organas, jeigu jis atitinka komitetams keliamus sudėties reikalavimus ir jeigu šiuo klausimu atskleidžia atitinkamą informaciją. Tokiu atveju šio kodekso nuostatos, susijusios su kolegialaus organo komitetais (ypač dėl jų vaidmens, veiklos ir skaidrumo), turėtų būti taikomos, kai tinka, visam kolegialiam organui.	Taip	Bendrovėje veikia Stebėtojų tarybos sudarytas patariamasis organas - Audito komitetas kurio funkcijas, teises, pareigas bei atlygio tvarką yra nustačiusi Stebėtojų taryba. Bendrovės Audito komitetui yra pavestos patariamosios funkcijos, susijusios su audito kontrole bei įvertinimu, ir apimančios finansinių ataskaitų rengimo ir audito atlikimo proceso stebėjimą, jo veiksmingumo bei rekomendacijų įgyvendinimo tikrinimą, vidaus audito funkcijų poreikio analizę ir pan., orientuojantis į Bendrovės teikiamos finansinės informacijos vientisumą bei ypatingą dėmesį skiriant Bendrovės ir jos grupės naudojamų apskaitos metodų tinkamumui ir skaidrumui. Kiti specializuoti komitetai Bendrovėje nėra sudaryti, tačiau už klausimus, susijusius su Bendrovės direktorių skyrimu, atlyginimo Bendrovės direktoriams nustatymu Bendrovėje yra atsakingas kolegialus valdymo organas - Bendrovės valdyba. Valdyba skiria ir atleidžia Bendrovės vadovą, reguliariai vertina kitų Bendrovės direktorių įgūdžius, žinias bei patirtį; svarsto visos Bendrovės atlyginimų (įskaitant skatinimo) sistemų taikymo politiką; nustato visų Bendrovės vadovaujančiųjų darbuotojų, kaip tai apibrėžiama valdybos tvirtinamoje Bendrovės valdymo struktūros apraše (arba darbuotojų pareigybių sąraše), darbo užmokestį, jų premijavimo tvarką. Pagal Bendrovėje susiklosčiusią praktiką, už sprendimų atitinkamais klausimais priėmimą balsuoja dauguma nepriklausomų Valdybos narių.
4.8. Pagrindinis komitetų tikslas – didinti kolegialaus organo darbo efektyvumą užtikrinant, kad sprendimai būtų priimami juos tinkamai apsvarsčius, ir padėti organizuoti darbą taip, kad kolegialaus organo sprendimams nedarytų įtakos esminiai interesų konfliktai. Komitetai turėtų teikti kolegialiam organui rekomendacijas, susijusias su kolegialaus organo sprendimu, tačiau galutinį sprendimą priima pats kolegialus organas. Rekomendacija steigti komitetus nesiekiama susiaurinti kolegialaus organo kompetencijos ar perkelti ją komitetams. Kolegialus organas išlieka visiškai atsakingas už savo kompetencijos ribose priimamus sprendimus.	Taip (audito komiteto atveju)	Stebėtojų tarybos sudarytas patariamasis organas – Audito komitetas, susideda iš trijų narių

PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS/	Taip ir NE Neaktualu	KOMENTARAS
4.9. Kolegialaus organo sukurti komitetai turėtų susidėti bent iš trijų narių. Bendrovėse, kuriose kolegialaus organo narių yra nedaug, išimties tvarka komitetai gali būti sudaryti tik iš dviejų narių. Kiekvieno komiteto narių daugumą turėtų sudaryti nepriklausomi kolegialaus organo nariai. Tuo atveju, kai bendrovėje stebėtojų taryba nesudaroma, atlyginimų ir audito komitetai turėtų būti sudaryti išimtinai iš direktorių konsultantų.	Taip (audito komiteto atveju)	Žr. komentarą, pateiktą dėl 4.7 punkto. Stebėtojų tarybos sudarytas patariamasis organas – Audito komitetas, susideda iš trijų narių. Du iš šio organo narių yra nepriklausomi, o iš Stebėtojų tarybos narių išrinktas Audito komiteto narys iki 2014-06-15 taip pat buvo ir Audito komiteto pirmininkas.
4.10. Kiekvieno įkurto komiteto įgaliojimus turėtų nustatyti pats kolegialus organas. Komitetai turėtų vykdyti savo pareigas laikydamiesi nustatytų įgaliojimų ir reguliariai informuoti kolegialų organą apie savo veiklą ir jos rezultatus. Kiekvieno komiteto įgaliojimai, apibrėžiantys jo vaidmenį ir nurodantys jo teises bei pareigas, turėtų būti paskelbti bent kartą per metus (kaip dalis informacijos, kurią bendrovė kasmet skelbia apie savo valdymo struktūrą ir praktiką). Bendrovės taip pat kasmet savo metiniame pranešime turėtų skelbti esamų komitetų pranešimus apie jų sudėtį, posėdžių skaičių ir narių dalyvavimą posėdžiuose per praėjusius metus, taip pat apie pagrindines savo veiklos kryptis. Audito komitetas turėtų patvirtinti, kad jį tenkina audito proceso nepriklausomumas, ir trumpai aprašyti veiksmus, kurių buvo imtasi tam, kad prieiti tokios išvados.	Taip	Žr. komentarą, pateiktą dėl 4.7 punkto. Bendrovės veiklos dokumentai nustato, kad Audito komitetas turi reguliariai (ne rečiau kaip du kartu per metus) apie savo veiklą informuoti Stebėtojų tarybą, o kartą per metus pateikti Stebėtojų tarybai savo veiklos ataskaitą. Pagrindinė informacija apie Bendrovė audito komitetą bei jo sudėtį yra skelbiama Bendrovės metiniame pranešime.
4.11. Siekiant užtikrinti komitetų savarankiškumą ir objektyvumą, kolegialaus organo nariai, kurie nėra komiteto nariai, paprastai turėtų turėti teisę dalyvauti komiteto posėdžiuose tik komitetui pakvietus. Komitetas gali pakviesti arba reikalauti, kad posėdyje dalyvautų tam tikri darbuotojai arba ekspertai. Kiekvieno komiteto pirmininkui turėtų būti sudarytos sąlygos tiesiogiai palaikyti ryšius su akcininkais. Atvejus, kuriems esant tai turėtų būti daroma, reikėtų nurodyti komiteto veiklą reglamentuojančiose taisyklėse.	Taip	Žr. komentarą, pateiktą dėl 4.7 punkto. Bendrovės veiklos dokumentai numato teisę Audito komiteto nariams pagal poreikį savo nuožiūra kviesti į savo posėdžius Bendrovės atsakingus asmenis bei gauti iš jų reikiamus paaiškinimus. Taip pat Bendrovėje numatyta bei įdiegta anoniminių pranešimų apie Bendrovėje daromus pažeidimus sistema.
4.12. Skyrimo komitetas. 4.12.1. Pagrindinės skyrimo komiteto funkcijos turėtų būti šios: 1) parinkti kandidatus į laisvas valdymo organų narių vietas ir rekomenduoti kolegialiam organui juos svarstyti. Skyrimo komitetas turėtų įvertinti įgūdžių, žinių ir patirties pusiausvyrą valdymo organe, parengti funkcijų ir sugebėjimų, kurių reikia konkrečiam postui, aprašą ir įvertinti įpareigojimui atlikti reikalingą laiką. Skyrimo komitetas taip pat gali vertinti bendrovės akcininkų pasiūlytus kandidatus į kolegialaus organo narius; 2) reguliariai vertinti priežiūros ir valdymo organų struktūrą, dydį, sudėtį ir veiklą, teikti kolegialiam organui rekomendacijas, kaip siekti reikiamų pokyčių; 3) reguliariai vertinti atskirų direktorių įgūdžius, žinias bei patirtį ir apie tai pranešti kolegialiam organui; 4) reikiamą dėmesį skirti tęstinumo planavimui; 5) peržiūrėti valdymo organų politiką dėl vyresniosios vadovybės rinkimo ir skyrimo. 4.12.2. Skyrimo komitetas turėtų apsvarstyti kitų	Neaktualu

PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS/	Taip ir NE Neaktualu	KOMENTARAS
asmenų, įskaitant administraciją ir akcininkus, pateiktus pasiūlymus. Kai sprendžiami klausimai, susiję su vykdomaisiais direktoriais arba valdybos nariais (jei visuotinio akcininkų susirinkimo
renkamas kolegialus organas – stebėtojų taryba) ir vyresniąja vadovybe, turėtų būti konsultuojamasi su bendrovės vadovu, suteikiant jam teisę teikti pasiūlymus Skyrimo komitetui.
4.13. Atlyginimų komitetas. 4.13.1. Pagrindinės atlyginimų komiteto funkcijos turėtų būti šios:	Neaktualu	Žr. komentarą, pateiktą dėl 4.7 punkto.
1) teikti kolegialiam organui svarstyti pasiūlymus dėl valdymo organų narių ir vykdomųjų direktorių atlyginimų politikos. Tokia politika turėtų apimti visas atlyginimo formas, įskaitant fiksuotą
atlyginimą, nuo veiklos rezultatų priklausančio atlyginimo sistemas, pensijų modelius ir išeitines išmokas. Pasiūlymai, susiję su nuo veiklos rezultatų priklausančio atlyginimo sistemomis, turėtų būti
pateikiami kartu su rekomendacijomis dėl su tuo susijusių tikslų ir įvertinimo kriterijų, kurių tikslas – tinkamai suderinti vykdomųjų direktorių ir valdymo organų narių atlyginimą su bendrovės kolegialaus
organo nustatytais ilgalaikiais akcininkų interesais ir tikslais; 2) teikti kolegialiam organui pasiūlymus dėl
individualių atlyginimų vykdomiesiems direktoriams ir valdymo organų nariams siekiant, kad jie atitiktų bendrovės atlyginimų politiką ir šių asmenų veiklos įvertinimą. Vykdydamas šią
funkciją, komitetas turėtų būti gerai informuotas apie bendrą atlyginimą, kurį vykdomieji direktoriai ir valdymo organų nariai gauna iš kitų susijusių bendrovių;
3) teikti kolegialiam organui pasiūlymus dėl tinkamų sutarčių su vykdomaisiais direktoriais ir valdymo organų nariais formų;
4) padėti kolegialiam organui prižiūrėti, kaip bendrovė laikosi galiojančių nuostatų dėl informacijos, susijusios su atlyginimais, skelbimo (ypač dėl galiojančios atlyginimų politikos ir
direktoriams skiriamo individualus atlyginimo); 5) teikti vykdomiesiems direktoriams ir valdymo organų nariams bendras rekomendacijas dėl vyresniosios vadovybės (kaip apibrėžta paties
kolegialaus organo) atlyginimų dydžio ir struktūros, taip pat stebėti vyresniosios vadovybės atlyginimų dydį ir struktūrą, remiantis atitinkama informacija, kurią pateikia vykdomieji direktoriai ir valdymo organų nariai.
4.13.2. Tuo atveju, kai reikia spręsti skatinimo klausimą, susijusį su akcijų pasirinkimo sandoriais ar kitomis su akcijomis susijusiomis skatinimo priemonėmis, kurios gali būti taikomos direktoriams arba kitiems darbuotojams, komitetas
turėtų: 1) apsvarstyti bendrą tokių skatinimo sistemų taikymo politiką, ypatingą dėmesį skirdamas skatinimui, susijusiam su akcijų pasirinkimo sandoriais, ir pateikti kolegialiam organui su tuo susijusius pasiūlymus;
2) išnagrinėti informaciją, kuri pateikta šiuo

PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS/	Taip ir NE Neaktualu	KOMENTARAS
klausimu bendrovės metiniame pranešime ir dokumentuose, skirtuose akcininkų susirinkimui; 3) pateikti kolegialiam organui pasiūlymus dėl pasirinkimo sandorių pasirašant akcijas arba pasirinkimo sandorių perkant akcijas alternatyvos apibrėžiant tokios alternatyvos suteikimo priežastis ir pasekmes.
4.13.3. Atlyginimų komitetas, spręsdamas jo kompetencijai priskirtus klausimus, turėtų pasidomėti bent kolegialaus valdymo organo pirmininko ir (arba) bendrovės vadovo nuomone dėl kitų vykdomųjų direktorių ir valdymo organų narių atlyginimų.
4.14. Audito komitetas. 4.14.1. Pagrindinės audito komiteto funkcijos turėtų būti šios: 1) stebėti bendrovės teikiamos finansinės informacijos vientisumą, ypatingą dėmesį skiriant bendrovės ir jos grupės naudojamų apskaitos metodų tinkamumui ir nuoseklumui (įskaitant bendrovių grupės finansinių ataskaitų rinkinio konsolidavimo kriterijus); 2) mažiausiai kartą per metus peržiūrėti vidaus kontrolės ir rizikos valdymo sistemas, siekiant užtikrinti, kad pagrindinės rizikos (įskaitant riziką, susijusią su galiojančių įstatymų ir taisyklių laikymusi) yra tinkamai nustatytos, valdomos ir apie jas atskleidžiama informacija; 3) užtikrinti vidaus audito funkcijų veiksmingumą, be kita ko, teikiant rekomendacijas dėl vidaus audito padalinio vadovo parinkimo, skyrimo, pakartotinio skyrimo bei atleidimo ir dėl šio padalinio biudžeto, taip pat stebint, kaip bendrovės administracija reaguoja į šio padalinio išvadas ir rekomendacijas. Jei bendrovėje nėra vidaus audito funkcijos, komitetas poreikį turėti šią funkciją turėtų įvertinti bent kartą per metus; 4) teikti kolegialiam organui rekomendacijas, susijusias su išorės audito įmonės parinkimu, skyrimu, pakartotiniu skyrimu ir atleidimu (tai atlieka bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas) bei sutarties su audito įmone sąlygomis. Komitetas turėtų ištirti situacijas, dėl kurių audito įmonei ar auditoriui atsiranda pagrindas atsistatydinti, ir pateikti rekomendacijas	Taip	Žr. komentarą, pateiktą dėl 4.7 - 4.10 punktų.
dėl tokiu atveju būtinų veiksmų; 5) stebėti išorės audito įmonės nepriklausomumą ir objektyvumą, ypač svarbu patikrinti, ar audito įmonė atsižvelgia į reikalavimus, susijusius su audito partnerių rotacija, taip pat būtina patikrinti atlyginimo, kurį bendrovė moka audito įmonei, dydį ir panašius dalykus. Siekiant užkirsti kelią esminiams interesų konfliktams, komitetas,
remdamasis inter alia išorės audito įmonės skelbiamais duomenimis apie visus atlyginimus, kuriuos audito įmonei bei jos tinklui moka bendrovė ir jos grupė, turėtų nuolat prižiūrėti ne audito paslaugų pobūdį ir mastą. Komitetas, vadovaudamasis 2002 m. gegužės 16 d. Komisijos rekomendacijoje 2002/590/EB įtvirtintais principais ir gairėmis, turėtų nustatyti ir taikyti formalią politiką, apibrėžiančią ne audito paslaugų

PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS/	Taip ir NE Neaktualu	KOMENTARAS
rūšis, kurių pirkimas iš audito įmonės yra: a) neleidžiamas; b) leidžiamas komitetui išnagrinėjus ir c) leidžiamas be kreipimosi į komitetą; 6) tikrinti išorės audito proceso veiksmingumą ir administracijos reakciją į rekomendacijas, kurias
audito įmonė pateikia laiške vadovybei. 4.14.2. Visi komiteto nariai turėtų būti aprūpinti išsamia informacija, susijusia su specifiniais
bendrovės apskaitos, finansiniais ir veiklos ypatumais. Bendrovės administracija turėtų
informuoti audito komitetą apie svarbių ir neįprastų sandorių apskaitos būdus, kai apskaita gali būti vykdoma skirtingais būdais. Šiuo atveju ypatingas
dėmesys turėtų būti skiriamas bendrovės veiklai ofšoriniuose centruose ir (ar) per specialios paskirties įmones (organizacijas) vykdomai veiklai bei tokios veiklos pateisinimui.
4.14.3. Audito komitetas turėtų nuspręsti, ar jo posėdžiuose turi dalyvauti (jei taip, tai kada) kolegialaus valdymo organo pirmininkas, bendrovės
vadovas, vyriausiasis finansininkas (arba viršesni darbuotojai, atsakingi už finansus bei apskaitą), vidaus auditorius ir išorės auditorius. Komitetas
turėtų turėti galimybę prireikus susitikti su atitinkamais asmenimis, nedalyvaujant vykdomiesiems direktoriams ir valdymo organų nariams.
4.14.4. Vidaus ir išorės auditoriams turėtų būti užtikrinti ne tik veiksmingi darbiniai santykiai su administracija, bet ir neribotos galimybės susisiekti su kolegialiu organu. Šiuo tikslu audito komitetas
turėtų veikti kaip pagrindinė instancija ryšiams su vidaus ir išorės auditoriais palaikyti. 4.14.5. Audito komitetas turėtų būti informuotas
apie vidaus auditorių darbo programą ir gauti vidaus audito ataskaitas arba periodinę santrauką. Audito komitetas taip pat turėtų būti informuotas
apie išorės auditorių darbo programą ir turėtų iš audito įmonės gauti ataskaitą, kurioje būtų aprašomi visi ryšiai tarp nepriklausomos audito
įmonės ir bendrovės bei jos grupės. Komitetas turėtų laiku gauti informaciją apie visus su bendrovės auditu susijusius klausimus.
4.14.6. Audito komitetas turėtų tikrinti, ar bendrovė laikosi galiojančių nuostatų, reglamentuojančių darbuotojų galimybę pateikti skundą arba
anonimiškai pranešti apie įtarimus, kad bendrovėje daromi svarbūs pažeidimai (dažniausiai pranešama nepriklausomam kolegialaus organo nariui), ir
turėtų užtikrinti, kad būtų nustatyta tvarka proporcingam ir nepriklausomam tokių klausimų tyrimui ir atitinkamiems tolesniems veiksmams.
4.14.7. Audito komitetas turėtų teikti kolegialiam organui savo veiklos ataskaitas bent kartą per šešis mėnesius, tuo metu, kai tvirtinamos metinės ir
pusės metų ataskaitos.

PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS/	Taip ir NE Neaktualu	KOMENTARAS
4.15. Kiekvienais metais kolegialus organas turėtų atlikti savo veiklos įvertinimą. Jis turėtų apimti kolegialaus organo struktūros, darbo organizavimo ir gebėjimo veikti kaip grupė vertinimą, taip pat kiekvieno kolegialaus organo nario ir komiteto kompetencijos ir darbo efektyvumo vertinimą bei vertinimą, ar kolegialus organas pasiekė nustatytų veiklos tikslų. Kolegialus organas turėtų bent kartą per metus paskelbti (kaip dalį informacijos, kurią bendrovė kasmet skelbia apie savo valdymo struktūras ir praktiką) atitinkamą informaciją apie savo vidinę organizaciją ir veiklos procedūras, taip pat nurodyti, kokius esminius pokyčius nulėmė kolegialaus organo atliktas savo veiklos įvertinimas.	Ne	Bendrovės vidaus dokumentuose nėra numatytas atskiras priežiūros funkcijas vykdančių kolegialių organų veiklos vertinimas, nes to privalomai nereikalauja LR teisės aktai. Ataskaitiniais metais Bendrovė taip pat nepraktikavo nurodytos informacijos apie kolegialių organų vidinę organizaciją ir veiklos procedūras viešinimo. Sprendimus dėl Bendrovės veiklos priima Bendrovės valdyba, kuri atsiskaito Stebėtojų tarybai ir Bendrovės visuotiniam akcininkų susirinkimui.
V principas: Bendrovės kolegialių organų darbo tvarka
		Bendrovėje nustatyta kolegialių priežiūros ir valdymo organų darbo tvarka turėtų užtikrinti efektyvų šių organų
darbą ir sprendimų priėmimą, skatinti aktyvų bendrovės organų bendradarbiavimą. 5.1. Bendrovės kolegialiems priežiūros ir valdymo organams (šiame principe sąvoka kolegialūs organai apima tiek kolegialius priežiūros, tiek valdymo organus) vadovauja šių organų pirmininkai. Kolegialaus organo pirmininkas yra atsakingas už kolegialaus organo posėdžių tinkamą sušaukimą. Pirmininkas turėtų užtikrinti tinkamą visų kolegialaus organo narių informavimą apie šaukiamą posėdį ir posėdžio darbotvarkę. Jis taip pat turėtų užtikrinti tinkamą vadovavimą kolegialaus organo posėdžiams bei tvarką ir darbingą atmosferą posėdžio metu.	Taip	Bendrovėje šią nuostatą įgyvendina kolegialaus priežiūros organo – Stebėtojų tarybos pirmininkas, ir valdymo organo – Valdybos pirmininkas3.
5.2. Bendrovės kolegialių organų posėdžius rekomenduojama rengti atitinkamu periodiškumu, pagal iš anksto patvirtintą grafiką. Kiekviena bendrovė pati sprendžia, kokiu periodiškumu šaukti kolegialių organų posėdžius, tačiau rekomenduojama juos rengti tokiu periodiškumu, kad būtų užtikrintas nepertraukiamas esminių bendrovės valdymo klausimų sprendimas. Bendrovės stebėtojų tarybos posėdžiai turėtų būti šaukiami bent kartą per metų ketvirtį, o bendrovės valdybos posėdžiai – bent kartą per mėnesį.	Taip	Bendrovės veiklos dokumentai numato, kad Bendrovės stebėtojų tarybos posėdžiai šaukiami ne rečiau kaip kartą per ketvirtį, pagal poreikį, o eiliniai valdybos posėdžiai organizuojami pagal valdybos patvirtintą planą, kuris ataskaitiniu laikotarpiu numatė Valdybos posėdžių dažnumą – vieną kartą per kalendorinį mėnesį arba dažniau, tuo būdu užtikrinant nepertraukiamą esminių Bendrovės valdymo klausimų sprendimą.
5.3. Kolegialaus organo nariai apie šaukiamą posėdį turėtų būti informuojami iš anksto, kad turėtų pakankamai laiko tinkamai pasirengti posėdyje nagrinėjamų klausimų svarstymui ir galėtų vykti naudinga diskusija, po kurios būtų priimami tinkami sprendimai. Kartu su pranešimu apie šaukiamą posėdį kolegialaus organo nariams turėtų būti pateikta visa reikalinga, su posėdžio darbotvarke susijusi medžiaga. Darbotvarkė posėdžio metu neturėtų būti keičiama ar papildoma, išskyrus atvejus, kai posėdyje dalyvauja visi kolegialaus organo nariai arba kai neatidėliotinai reikia spręsti svarbius bendrovei klausimus.	Taip	Bendrovė laikosi šioje rekomendacijoje išvardintų nuostatų. Kolegialaus organo nariai kartu su šaukimu į posėdį gauna ir pranešimą apie šaukiamo posėdžio darbotvarkę. Bendrovės veiklos dokumentuose nustatyta tvarka ir terminais, Bendrovės kolegialiems organams, kai yra priimamas sprendimas, nustatyta forma yra teikiama rašytinė informacija apie svarstomą klausimą, o kai informacija teikiama tik kolegialaus organo žiniai – pagal poreikį. Bendrovės praktikoje, posėdžio darbotvarkė posėdžio metu keičiama ar pildoma tik tais atvejais, kai posėdyje dalyvaujant visiems kolegialaus organo nariams, neatidėliotinai reikia spręsti svarbius Bendrovei klausimus arba visi kolegialaus organo nariai yra išreiškę savo sutikimą su tokiu darbotvarkės pakeitimu ar papildymu.

³ 2014 m. Bendrovėje nesant išrinkto nuolatinio Valdybos pirmininko, ir todėl, kiekvieną kartą ad hoc principu Valdybos posėdžio pirmininku renkant vieną iš Valdybos narių, Bendrovės įstatų nustatyta tvarka Valdybos posėdis buvo šaukiami kelių valdybos narių iniciatyva.

PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS/	Taip ir NE Neaktualu	KOMENTARAS
5.4. Siekiant koordinuoti bendrovės kolegialių organų darbą bei užtikrinti efektyvų sprendimų priėmimo procesą, bendrovės kolegialių priežiūros ir valdymo organų pirmininkai turėtų tarpusavyje derinti šaukiamų posėdžių datas, jų darbotvarkes, glaudžiai bendradarbiauti spręsdami kitus su bendrovės valdymu susijusius klausimus. Bendrovės stebėtojų tarybos posėdžiai turėtų būti atviri bendrovės valdybos nariams, ypač tais atvejais, kai posėdyje svarstomi klausimai, susiję su valdybos narių atšaukimu, atsakomybe, atlyginimo nustatymu.	Taip	Bendrovė laikosi šioje rekomendacijoje išvardintų nuostatų. Esant poreikiui, susiklosčiusioje Bendrovės praktikoje taip pat yra šaukiami bendri Bendrovės valdymo ir priežiūros organų posėdžiai.
VI principas: Nešališkas akcininkų traktavimas ir akcininkų teisės traktavimą. Bendrovės valdymo sistema turėtų apsaugoti akcininkų teises.		Bendrovės valdymo sistema turėtų užtikrinti nešališką visų akcininkų, įskaitant smulkiuosius bei užsieniečius,
6.1. Rekomenduojama, kad bendrovės kapitalą sudarytų tik tokios akcijos, kurios jų turėtojams suteikia vienodas balsavimo, nuosavybės, dividendų ir kitas teises.	Taip	Bendrovės kapitalą sudaro paprastosios vardinės akcijos, visiems bendrovės akcijų savininkams suteikiančios vienodas teises.
6.2. Rekomenduojama sudaryti investuotojams sąlygas iš anksto, t.y. prieš perkant akcijas, susipažinti su išleidžiamų naujų ar jau išleistų akcijų suteikiamomis teisėmis.	Taip	Bendrovė laikosi šioje rekomendacijoje išvardintų nuostatų.
6.3. Bendrovei ir jos akcininkams svarbūs sandoriai, tokie kaip bendrovės turto perleidimas, investavimas, įkeitimas ar kitoks apsunkinimas, turėtų gauti visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimą. Visiems akcininkams turėtų būti sudarytos vienodos galimybės susipažinti ir dalyvauti priimant bendrovei svarbius sprendimus, įskaitant paminėtų sandorių tvirtinimą.	Taip	Pagal LR Akcinių bendrovių įstatymą ir Bendrovės įstatus visi svarbūs sandoriai, o nustatytais atvejais ir šių sandorių pagrindinės sąlygos, yra tvirtinami Valdybos, o Akcinių bendrovių įstatymo nustatytais atvejais tokiems Valdybos sprendimams papildomai gaunamas ir visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimas.
6.4. Visuotinių akcininkų susirinkimų sušaukimo ir vedimo procedūros turėtų sudaryti akcininkams lygias galimybes dalyvauti susirinkime ir neturėtų pažeisti akcininkų teisių bei interesų. Pasirinkta visuotinio akcininkų susirinkimo vieta, data ir laikas neturėtų užkirsti kelio aktyviam akcininkų dalyvavimui susirinkime. Visiems bendrovės akcininkams dar iki visuotinio akcininkų susirinkimo turėtų būti suteikta galimybė užduoti bendrovės priežiūros ir valdymo organų nariams klausimus, susijusius su visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarke, ir gauti atsakymus į juos.	Taip	Visi bendrovės akcininkai yra informuojami apie visuotinio akcininkų susirinkimo datą, vietą ir laiką, nustatyta tvarka viešai iš anksto, teisės aktų nustatytais terminais, paskelbiant apie šaukiamą visuotinį akcininkų susirinkimą, jo darbotvarkę AB NASDAQ OMX Vilnius vertybinių popierių biržos informacijos atskleidimo sistemoje bei Bendrovės tinklapyje (www.oil.lt). Visiems bendrovės akcininkams iki visuotinio akcininkų susirinkimo sudaroma galimybė gauti informaciją, susijusią su visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarke, užduoti klausimus, susijusius su visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarke, gauti atsakymus į juos.
6.5. Rekomenduojama visuotiniam akcininkų susirinkimui parengtus dokumentus, įskaitant susirinkimo sprendimų projektus, iš anksto paskelbti viešai prieinamai bendrovės interneto tinklapyje. Visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą po jo pasirašymo ir (ar) priimtus sprendimus taip pat rekomenduojama paskelbti viešai prieinamai bendrovės interneto tinklapyje. Siekiant užtikrinti užsieniečių teisę susipažinti su informacija, esant galimybei, šioje rekomendacijoje paminėti dokumentai turėtų būti skelbiami ir anglų kalba ir (ar) kitomis užsienio kalbomis. Bendrovės interneto tinklapyje viešai prieinamai gali būti skelbiama ne visa dokumentų apimtis, jei jų viešas paskelbimas galėtų pakenkti bendrovei arba būtų atskleistos bendrovės komercinės paslaptys.	Taip	Visuotiniam akcininkų susirinkimui parengtus dokumentus, įskaitant susirinkimo sprendimų projektus, bendrovė iš anksto, teisės aktų nustatytais terminais viešai atskleidžia per AB NASDAQ OMX Vilnius vertybinių popierių biržos informacijos atskleidimo sistemą bei skelbia Bendrovės tinklapyje (www.oil.lt). Visuotinio akcininkų susirinkimo priimti sprendimai taip pat atskleidžia per AB NASDAQ OMX Vilnius vertybinių popierių biržos informacijos atskleidimo sistemą bei skelbia Bendrovės tinklapyje (www.oil.lt). Nurodyta informacija bei dokumentai AB NASDAQ OMX Vilnius vertybinių popierių biržos informacijos atskleidimo sistemoje yra skelbiami lietuvių ir anglų kalbomis.

PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS/	Taip ir NE Neaktualu	KOMENTARAS
6.6. Akcininkams turėtų būti sudarytos galimybės balsuoti akcininkų susirinkime asmeniškai jame dalyvaujant arba nedalyvaujant. Akcininkams neturėtų būti daroma jokių kliūčių balsuoti iš anksto raštu, užpildant bendrąjį balsavimo biuletenį.	Taip	Bendrovės akcininkai gali įgyvendinti teisę dalyvauti akcininkų susirinkime tiek asmeniškai, tiek per atstovą, jeigu asmuo turi tinkamai teisės aktų nustatyta tvarka įformintą įgaliojimą. Bendrovė taip pat sudaro visas sąlygas akcininkams iš anksto balsuoti raštu, užpildant ir pateikiant Bendrovei bendrąjį balsavimo biuletenį.
6.7. Siekiant padidinti akcininkų galimybes dalyvauti akcininkų susirinkimuose, bendrovėms rekomenduojama balsavimo procese plačiau taikyti modernias technologijas ir tokiu būdu sudaryti akcininkams galimybę balsuoti akcininkų susirinkimuose naudojantis telekomunikacijų galiniais įrenginiais. Tokiais atvejais turi būti užtikrintas telekomunikacijų įrenginių saugumas, teksto apsauga, galimybė identifikuoti balsuojančio asmens parašą. Be to, bendrovės galėtų sudaryti sąlygas akcininkams, ypač užsieniečiams, akcininkų susirinkimus stebėti pasinaudojant modernių technologijų priemonėmis.	Neaktualu	Atsižvelgiant į akcininkų struktūrą (kontrolinis akcijų paketas priklauso LR valstybei) bei galiojančias akcininkų susirinkimo organizavimo taisykles, kurios užtikrina pilna visuotinio akcininkų susirinkimo medžiagos išankstinį paskelbimą bei akcininkų priimtų sprendimų viešumą (skelbiant visą šią informaciją AB NASDAQ OMX Vilnius vertybinių popierių biržos tinklapyje) bei galimybę iš anksto balsuoti raštu, nėra būtinybės diegti atskiros papildomai brangiai kainuojančios IT sistemos, kuri sudarytų akcininkams galimybę balsuoti akcininkų susirinkimuose naudojantis telekomunikacijų galiniais įrenginiais.
VII principas: Interesų konfliktų vengimas ir atskleidimas		Bendrovės valdymo sistema turėtų skatinti bendrovės organų narius vengti interesų konfliktų bei užtikrinti skaidrų
ir efektyvų bendrovės organų narių interesų konfliktų atskleidimo mechanizmą.
7.1. Bendrovės priežiūros ir valdymo organo narys turėtų vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti bendrovės interesams. Jeigu tokia situacija vis dėlto atsirado, bendrovės priežiūros ar valdymo organo narys turėtų per protingą terminą pranešti kitiems to paties organo nariams arba jį išrinkusiam bendrovės organui, arba bendrovės akcininkams apie tokią interesų prieštaravimo situaciją, nurodyti interesų pobūdį ir, jeigu įmanoma, vertę. 7.2. Bendrovės priežiūros ir valdymo organo narys	Taip Taip	Bendrovės priežiūros ir valdymo organų narių pareiga, elgtis taip, kad nekiltų interesų konfliktas su Bendrove, yra įtvirtinta Bendrovės įstatuose bei kituose Bendrovės veiklos dokumentuose. Tuo tikslu, Bendrovės priežiūros ir valdymo organų nariai teikia juos išrinkusiam Bendrovės organui bei pačiai Bendrovei deklaracijas apie interesų konflikto nebuvimą bei privalo nedelsiant informuoti apie bet kokį šiose deklaracijose atskleistų aplinkybių pasikeitimą. Ataskaitiniu laikotarpiu nėra žinoma nei vieno interesų konflikto tarp Bendrovės ir jos priežiūros ar valdymo organo nario atvejo. Žr. komentarą, pateiktą dėl 7.1 punkto.
negali painioti bendrovės turto, kurio naudojimas specialiai su juo nėra aptartas, su savo turtu arba naudoti jį arba informaciją, kurią jis gauna būdamas bendrovės organo nariu, asmeninei naudai ar trečiojo asmens naudai gauti be bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo ar jo įgalioto kito bendrovės organo sutikimo.
7.3. Bendrovės priežiūros ir valdymo organo narys gali sudaryti sandorį su bendrove, kurios organo narys jis yra. Apie tokį sandorį (išskyrus mažareikšmius dėl nedidelės jų vertės arba sudarytus vykdant įprastinę bendrovės veiklą bei standartinėmis sąlygomis) jis privalo nedelsdamas raštu arba žodžiu, įrašant tai į posėdžio protokolą, pranešti kitiems to paties organo nariams arba jį išrinkusiam bendrovės organui, arba bendrovės akcininkams. Šioje rekomendacijoje įvardytų sandorių sudarymui taip pat taikoma 4.5 rekomendacija.	Taip	Ataskaitiniu laikotarpiu Bendrovės priežiūros ir valdymo organų nariai buvo sudarę su Bendrove tik šiuos sandorius – konfidencialumo sutartis (įsipareigojimus), o nepriklausomi kolegialių organų nariai – ir dėl atlygio už veiklą Bendrovės kolegialiame organe pagal juos išrinkusio organo nustatytas sąlygas. Bendrovės generalinis direktorius taip pat yra su Bendrove sudaręs darbo sutartį Bendrovės valdybos patvirtintomis sąlygomis. Jokių kitokių sandorių tarp Bendrovės ir jos kolegialių organų narių ataskaitiniais metais nebuvo.
7.4. Bendrovės priežiūros ir valdymo organo narys turėtų susilaikyti nuo balsavimo, kai priimami sprendimai dėl sandorių ar kitokių klausimų, su kuriais jis susijęs asmeniniu ar dalykiniu interesu.	Taip	Bendrovės valdybos nariai yra supažindinti su šiomis nuostatomis ir turi pareigą laikytis šių rekomendacijų. Pagal Bendrovėje susiklosčiusią praktiką Bendrovės valdymo ir priežiūros organų nariai nusišalina, tiek, kai priimami sprendimai, tiek ir tais atvejais, kai kolegialiame organe, svarstomi (kaip informacija žiniai) sandoriai ir (ar) klausimai, su kuriais kolegialaus organo narys susijęs

PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS/	Taip ir NE Neaktualu	KOMENTARAS
		asmeniniu arba dalykiniu interesu.
VIII principas: Bendrovės atlyginimų politika užtikrinti bendrovės atlyginimų politikos bei direktorių atlyginimų viešumą ir skaidrumą.		Bendrovėje nustatyta atlyginimų politikos bei direktorių atlyginimų tvirtinimo, peržiūrėjimo ir paskelbimo tvarka turėtų užkirsti kelią galimiems interesų konfliktams ir piktnaudžiavimui nustatant direktorių atlyginimus, taip pat
8.1. Bendrovė turėtų paskelbti savo atlyginimų politikos ataskaitą (toliau – atlyginimų ataskaita). Ši ataskaita turėtų būti paskelbta kaip bendrovės metinio pranešimo dalis. Atlyginimų ataskaita taip pat turėtų būti skelbiama bendrovės interneto tinklapyje.	Taip	Bendrovė neturi patvirtintos formalios atlyginimų politikos, kadangi to nenumato teisės aktai, tačiau yra Kolektyvinės sutarties apimtyje yra patvirtinti darbo apmokėjimo nuostatai, kurių esminiai principai pateikiame metiniame pranešime, skirsnyje apie darbuotojus. Taip pat informacija apie Bendrovės direktorių pagrindinius atlygio mokėjimo principus, atlyginimų nustatymo bei skatinimo ir premijavimo tvarkas atskleidžiama ataskaitinių metų metiniame pranešime. Informacija apie Bendrovėje per ataskaitinius metus priskaičiuotą vidutinį mėnesinį darbo užmokestį (įskaitant pagal atskiras darbuotojų kategorijas) skelbiama interneto puslapyje www.oil.lt .
8.2. Atlyginimų ataskaitoje daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama bendrovės direktorių atlyginimų politikai ateinančiais, o kur tinka – ir tolesniais, finansiniais metais. Joje taip pat turėtų būti apžvelgiama, kaip atlyginimų politika buvo įgyvendinama praėjusiais finansiniais metais. Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas esminiams bendrovės atlyginimų politikos pokyčiams, lyginant su praėjusiais finansiniais metais.	Neaktualu	Žiūrėti 8.1. punkto komentarą. Metiniame pranešime nėra pateikiama Bendrovės direktorių atlyginimų politika ateinantiems ir tolesniems metams. Metiniame pranešime pateikiama informacija apie Bendrovės organų nariams ir vadovams priskaičiuotas pinigų sumas ar kitas kompensacijas (jei tokių yra) bei atlyginimų mokėjimo nuostatas, skatinimo bei premijavimo tvarkas.
8.3. Atlyginimų ataskaitoje turėtų būti pateikta bent ši informacija: 1) direktorių atlyginimų kintamų ir nekintamų sudedamųjų dalių santykis ir jo paaiškinimas; 2) pakankama informacija apie veiklos rezultatų kriterijus, kuriais grindžiama teisė dalyvauti akcijų pasirinkimo sandoriuose, teisė į akcijas arba kintamas sudedamąsias atlyginimo dalis; 3) pakankama informacija apie atlyginimo ir veiklos rezultatų ryšį; 4) pagrindiniai metinių premijų sistemos ir bet kurios kitos ne pinigais gaunamos naudos kriterijai ir jų pagrindimas; 5) direktoriams skirtos papildomos pensijos arba ankstyvo išėjimo į pensiją schemos pagrindinių savybių aprašymas; tačiau atlyginimų ataskaitoje neturėtų būti komerciniu požiūriu neskelbtinos informacijos.	Taip	Informacija pateikiama Bendrovės metiniame pranešime.
8.4. Atlyginimų ataskaitoje taip pat turėtų būti apibendrinama ir paaiškinama bendrovės politika, susijusi su sutarčių, sudaromų su vykdomaisiais direktoriais ir valdymo organų nariais, sąlygomis. Tai turėtų apimti, inter alia, informaciją apie sutarčių su vykdomaisiais direktoriais ir valdymo organų nariais trukmę, taikomus pranešimo apie išėjimą iš darbo terminus ir išsamią informaciją apie išeitines ir kitas išmokas, susijusias su sutarčių su vykdomaisiais direktoriais ir valdymo organų nariais nutraukimu pirma laiko.	Taip	Informacija pateikiama Bendrovės metiniame pranešime (papildomos išmokos jei tokios buvo).

PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS/	Taip ir NE Neaktualu	KOMENTARAS
8.5. Be to, turėtų būti atskleidžiama informacija, susijusi su parengiamuoju ir sprendimų priėmimo procesu, kurio metu nustatoma bendrovės	Neaktualu
direktorių atlyginimų politika. Informacija turėtų
apimti duomenis, jei taikoma, apie atlyginimo
komiteto įgaliojimus ir sudėtį, su bendrove
nesusijusių konsultantų, kurių paslaugomis naudotasi nustatant atlyginimų politiką, vardus ir
pavardes bei metinio visuotinio akcininkų
susirinkimo vaidmenį.
8.6. Nemenkinant organų, atsakingų už direktorių atlyginimų nustatymą, vaidmens, atlyginimų politika	Neaktualu
arba bet kuris esminis atlyginimų politikos pokytis
turėtų būti įtraukiamas į metinio visuotinio
akcininkų susirinkimo darbotvarkę. Atlyginimų
ataskaita turėtų būti pateikiama akcininkų balsavimui metiniame visuotiniame akcininkų
susirinkime. Balsavimas gali būti privalomojo arba
patariamojo pobūdžio.
8.7. Visa atlyginimo suma ir kita nauda, skiriama	Ne	Žiūrėti 8.1. ir 8.2 punktų komentarus.
atskiriems direktoriams atitinkamais finansiniais metais, turėtų būti išsamiai paskelbiama atlyginimų
ataskaitoje. Šiame dokumente turėtų būti pateikta
bent 8.7.1–8.7.4 punktuose nurodyta informacija
apie kiekvieną asmenį, kuris bendrovėje ėjo
direktoriaus pareigas bet kuriuo atitinkamų finansinių metų laikotarpiu.
8.7.1. Turėtų būti pateikta tokia su atlyginimais ir
(arba) tarnybinėmis pajamomis susijusi informacija:
1) bendra atlyginimo suma, sumokėta arba
mokėtina direktoriui už paslaugas, suteiktas praėjusiais finansiniais metais, įskaitant, jei taikoma,
dalyvavimo mokesčius, nustatytus metiniame
visuotiniame akcininkų susirinkime;
2) atlyginimas ir privilegijos, gautos iš bet kurios
įmonės, priklausančios tai pačiai grupei; 3) atlyginimas, mokamas kaip pelno dalis ir (arba)
premijos, bei priežastys, dėl kurių tokios premijos ir
(arba) pelno dalis buvo paskirtos;
4) jei tai leidžiama pagal įstatymus, kiekvienas esminis papildomas atlyginimas, mokamas
direktoriams už specialias paslaugas, kurios
nepriklauso įprastinėms direktoriaus funkcijoms;
5) kompensacija, gautina arba sumokėta kiekvienam
vykdomajam direktoriui ar valdymo organų nariui, pasitraukusiam iš savo pareigų praėjusiais
finansiniais metais;
6) bendra apskaičiuota naudos, kuri laikoma
atlyginimu ir suteikiama ne pinigais, vertė, jeigu
tokia nauda neturi būti nurodyta pagal 1–5 punktus. 8.7.2. Turėtų būti pateikiama ši informacija, susijusi
su akcijomis ir (arba) teisėmis dalyvauti akcijų
pasirinkimo sandoriuose, ir (arba) su visomis
kitomis darbuotojų skatinimo akcijomis sistemomis: 1) praėjusiais finansiniais metais bendrovės
pasiūlytų akcijų pasirinkimo sandorių arba suteiktų
akcijų skaičius ir taikymo sąlygos;
2) akcijų pasirinkimo sandorių skaičius, realizuotas
per praėjusius finansinius metus, nurodant kiekvieno sandorio akcijų skaičių bei realizavimo
kainą, arba dalyvavimo darbuotojų skatinimo
akcijomis sistemoje vertė finansinių metų pabaigoje;

PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS/	Taip ir NE Neaktualu	KOMENTARAS
3) finansinių metų pabaigoje nerealizuotas akcijų pasirinkimo sandorių skaičius, jų realizavimo kaina, realizavimo data ir pagrindinės teisių įgyvendinimo sąlygos; 4) visi esamų akcijų pasirinkimo sandorių sąlygų pokyčiai ateinančiais finansiniais metais. 8.7.3. Turėtų būti pateikiama ši su papildomų pensijų schemomis susijusi informacija: 1) kai pensijų schema yra apibrėžtų išmokų, pagal ją direktorių sukauptų išmokų pokyčiai atitinkamais finansiniais metais; 2) kai pensijų schema yra apibrėžtų įmokų, išsami informacija apie įmokas, kurias už direktorių sumokėjo arba turėtų sumokėti bendrovė atitinkamais finansiniais metais. 8.7.4. Turėtų būti nurodytos sumos, kurias bendrovė arba bet kuri dukterinė bendrovė ar įmonė, įtraukta į bendrovės konsoliduotą metinę finansinę atskaitomybę, išmokėjo kaip paskolas, išankstines išmokas ir garantijas kiekvienam asmeniui, kuris ėjo direktoriaus pareigas bet kuriuo atitinkamų finansinių metų laikotarpiu, įskaitant nesumokėtas sumas ir palūkanų normą.
8.8. Schemoms, pagal kurias direktoriams atlyginama akcijomis, akcijų pasirinkimo sandoriais ar kitomis teisėmis įsigyti akcijų arba būti atlyginamam remiantis akcijų kainų pokyčiais, iki jų taikymo pradžios turėtų pritarti akcininkai metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime priimdami atitinkamą sprendimą. Pritarimas turėtų būti susijęs su pačia schema ir akcininkai neturėtų spręsti dėl atskiriems direktoriams pagal tą schemą suteikiamos akcijomis pagrįstos naudos. Visiems esminiams schemų sąlygų pakeitimams iki jų taikymo pradžios taip pat turėtų pritarti akcininkai, priimdami sprendimą metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime. Tokiais atvejais akcininkai turėtų būti informuoti apie visas siūlomų pakeitimų sąlygas ir gauti paaiškinimą apie siūlomų pakeitimų poveikį.	Neaktualu	Bendrovė ataskaitiniais metais netaikė schemų, pagal kurias Bendrovės direktoriams būtų atlyginama akcijomis, akcijų pasirinkimo sandoriais ar kitomis teisėmis įsigyti akcijų, taip pat nebuvo atlyginama remiantis akcijų kainų pokyčiais. To nenumato nei esama vadovaujančiu darbuotojų darbo apmokėjimo tvarka, nei darbo sutartys su direktoriais ir kitais Bendrovės darbuotojais.
8.9. Metinio visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimas turėtų būti gaunamas šiais klausimais: 1) atlyginimo direktoriams skyrimas remiantis akcijomis pagrįstomis schemomis, įskaitant akcijų pasirinkimo sandorius; 2) maksimalaus akcijų skaičiaus nustatymas ir pagrindinės akcijų suteikimo tvarkos sąlygos; 3) laikotarpis, per kurį pasirinkimo sandoriai gali būti realizuoti; 4) kiekvieno tolesnio pasirinkimo sandorių realizavimo kainos pokyčio nustatymo sąlygos, jeigu įstatymai tai leidžia; 5) visos kitos ilgalaikės direktorių skatinimo schemos, kurios panašiomis sąlygomis nėra siūlomos visiems kitiems bendrovės darbuotojams. Metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime taip pat turėtų būti nustatytas galutinis terminas, per kurį už direktorių atlyginimą atsakingas organas gali paskirti šiame punkte išvardytų tipų kompensacijas atskiriems direktoriams.	Neaktualu	Žr. komentarą, pateiktą dėl 8.8 punkto.

PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS/	Taip ir NE Neaktualu	KOMENTARAS
8.10. Jeigu leidžia nacionalinė teisė arba bendrovės įstatai, kiekvienam pasirinkimo sandorių su nuolaida modeliui, pagal kurį yra suteikiamos teisės pasirašyti akcijas žemesne nei rinkos kaina, galiojančia tą dieną, kai nustatoma kaina, arba vidutine rinkos kaina, nustatyta per keletą dienų prieš realizavimo kainos nustatymą, taip pat turėtų pritarti akcininkai. 8.11. 8.8 ir 8.9 punktai neturėtų būti taikomi schemoms, kuriose dalyvavimas panašiomis sąlygomis siūlomas bendrovės darbuotojams arba bet kurios dukterinės įmonės darbuotojams, kurie turi teisę dalyvauti schemoje, ir kuri buvo patvirtinta metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime. 8.12. Prieš metinį visuotinį akcininkų susirinkimą, kuriame ketinama svarstyti 8.8 punkte nurodytą sprendimą, akcininkams turėtų būti suteikta galimybė susipažinti su sprendimo projektu ir su juo susijusiu informaciniu pranešimu (šie dokumentai turėtų būti paskelbti bendrovės tinklapyje). Šiame pranešime turėtų būti pateiktas visas akcijomis pagrįsto atlyginimo schemas reglamentuojantis tekstas arba šių schemų pagrindinių sąlygų aprašymas, taip pat schemų dalyvių vardai ir pavardės. Pranešime taip pat turėtų būti nurodytas schemų ir bendros direktorių atlyginimų politikos ryšys. Sprendimo projekte turėtų būti aiški nuoroda į pačią schemą arba pateikta pagrindinių jos sąlygų santrauka. Akcininkams taip pat turėtų būti pateikta informacija apie tai, kaip bendrovė ketina apsirūpinti akcijomis, kurios reikalingos įsipareigojimams pagal skatinimo schemas įgyvendinti: turėtų būti aiškiai nurodyta, ar bendrovė ketina pirkti reikalingas akcijas rinkoje, laikyti jas atsargoje ar išleisti naujų akcijų. Taip pat turėtų būti pateikta schemos išlaidų, kurias patirs bendrovė dėl numatomo schemos taikymo,
apžvalga. Šiame punkte nurodyta informacija turėtų
būti paskelbta bendrovės interneto tinklapyje. IX principas: Interesų turėtojų vaidmuo bendrovės valdyme bendruomenę ir kitus asmenis, turinčius interesų konkrečioje bendrovėje.		Bendrovės valdymo sistema turėtų pripažinti interesų turėtojų teises, įtvirtintas įstatymuose, ir skatinti aktyvų bendrovės ir interesų turėtojų bendradarbiavimą kuriant bendrovės gerovę, darbo vietas ir finansinį stabilumą. Šio principo kontekste sąvoka interesų turėtojai apima investuotojus, darbuotojus, kreditorius, tiekėjus, klientus, vietos
9.1. Bendrovės valdymo sistema turėtų užtikrinti, kad būtų gerbiamos tos interesų turėtojų teisės, kurias gina įstatymai. 9.2. Bendrovės valdymo sistema turėtų sudaryti	Taip	Šios rekomendacijos vykdymą užtikrina preciziška Bendrovės veiklą reguliuojančių bei kontroliuojančių valstybės institucijų bei organizacijų priežiūra bei kontrolė.
sąlygas interesų turėtojams dalyvauti bendrovės valdyme įstatymų nustatyta tvarka. Interesų turėtojų dalyvavimo bendrovės valdyme pavyzdžiai galėtų būti darbuotojų kolektyvo dalyvavimas priimant svarbius bendrovei sprendimus, konsultacijos su darbuotojų kolektyvu bendrovės valdymo ir kitais svarbiais klausimais, darbuotojų dalyvavimas bendrovės akciniame kapitale, kreditorių įtraukimas į bendrovės valdymą bendrovės nemokumo atvejais ir kt. 9.3. Kai interesų turėtojai dalyvauja bendrovės valdymo procese, jiems turėtų būti sudaromos sąlygos susipažinti su reikiama informacija.		Valdymo organai konsultuojasi su darbuotojų kolektyvu Bendrovės valdymo ir kitais svarbiais klausimais, darbuotojų dalyvavimas Bendrovės akciniame kapitale nėra ribojamas. Esminės informacijos apie Bendrovės veikla viešumas sudaro sąlygas interesų turėtojams dalyvauti Bendrovės valdyme įstatymų nustatyta tvarka bei pagal įstatus, o Bendrovės darbuotojams taip pat ir pagal Bendrovės Kolektyvinę sutartį.

PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS/	Taip ir NE Neaktualu	KOMENTARAS
X principas: Informacijos atskleidimas
finansinę situaciją, veiklą ir bendrovės valdymą, būtų atskleidžiama laiku ir tiksliai		Bendrovės valdymo sistema turėtų užtikrinti, kad informacija apie visus esminius bendrovės klausimus, įskaitant
10.1. Bendrovė turėtų atskleisti informaciją apie:	Taip	Visa informacija apie Bendrovės finansinę situaciją, veiklą
bendrovės veiklą ir finansinius rezultatus;		ir Bendrovės valdymą yra reguliariai atskleidžiama
bendrovės tikslus;		platinant pranešimus apie esminius įvykius AB NASDAQ
asmenis nuosavybės teise turinčius bendrovės		OMX Vilniaus vertybinių popierių biržos tinklapyje, taip
akcijų paketą ar jį valdančius; bendrovės priežiūros ir valdymo organų narius,		pat biržoje viešai skelbiamuose Bendrovės metiniuose pranešimuose bei finansinių ataskaitų rinkinyje,
bendrovės vadovą bei jų atlyginimą;		pranešimuose spaudai kituose viešuose Bendrovės
galimus numatyti esminius rizikos veiksnius;		veiklos pristatymuose.
bendrovės ir susijusių asmenų sandorius, taip pat		Bendrovė neapsiriboja tik minimalios privalomai viešai
sandorius, kurie sudaryti ne įprastinės bendrovės		skelbiamos informacijos atskleidimu ir taip pat viešai
veiklos eigoje;		skelbia kitą svarbią informaciją apie Bendrovės veiklą.
pagrindinius klausimus, susijusius su darbuotojais ir kitais interesų turėtojais;		Dokumentai, kuriuose yra nurodyta atitinkama informacija, viešai skelbiami AB NASDAQ OMX Vilniaus
bendrovės valdymo struktūrą ir strategiją.		vertybinių popierių biržos tinklapyje lietuvių ir anglų
Šis sąrašas laikytinas minimaliu, ir bendrovės yra		kalbomis.
skatinamos neapsiriboti tik informacijos, nurodytos
šiame sąraše, atskleidimu.
10.2. Atskleidžiant 10.1 rekomendacijos 1 punkte nurodytą informaciją, rekomenduojama atskleisti
informaciją apie visos įmonių grupės, kuriai
priklauso bendrovė, konsoliduotus rezultatus.
10.3. Atskleidžiant 10.1 rekomendacijos 4 punkte
nurodytą informaciją, rekomenduojama pateikti
informaciją apie bendrovės priežiūros ir valdymo organų narių, bendrovės vadovo profesinę patirtį,
kvalifikaciją ir potencialius interesų konfliktus,
kurie galėtų paveikti jų sprendimus. Taip pat
rekomenduojama atskleisti bendrovės priežiūros ir
valdymo organų narių, bendrovės vadovo iš
bendrovės gaunamą atlyginimą ar kitokias pajamas,
kaip tai detaliau reglamentuojama VIII principe. 10.4. Atskleidžiant 10.1 rekomendacijos 7 punkte
nurodytą informaciją, rekomenduojama atskleisti
informaciją apie bendrovės ir interesų turėtojų,
tokių kaip darbuotojai, kreditoriai, tiekėjai, vietos
bendruomenė, santykius, įskaitant bendrovės
politiką žmoniškųjų išteklių atžvilgiu, darbuotojų dalyvavimo bendrovės akciniame kapitale
programas ir pan.
10.5. Informacija turėtų būti atskleidžiama tokiu	Taip	Bendrovė informaciją per AB NASDAQ OMX Vilnius
būdu, kad jokie akcininkai ar investuotojai nebūtų		vertybinių popierių biržos naudojamą informacijos
diskriminuojami informacijos gavimo būdo ir		atskleidimo sistemą pateikia vienu metu lietuvių ir anglų
apimties atžvilgiu. Informacija turėtų būti atskleidžiama visiems ir vienu metu.		kalbomis, kad identiška informacija abejomis kalbomis būtų paskelbta vienu metu, tokiu būdu užtikrinant
Rekomenduojama, kad pranešimai apie esminius		vienalaikį informacijos pateikimą visiems Bendrovės
įvykius būtų skelbiami prieš arba po Vilniaus		akcininkams, kad visi Bendrovės akcininkai ir
vertybinių popierių biržos prekybos sesijos, kad visi		investuotojai turėtų vienodas galimybes susipažinti su
bendrovės akcininkai ir investuotojai turėtų		informacija bei priimti atitinkamus investicinius
vienodas galimybes susipažinti su informacija bei		sprendimus.
priimti atitinkamus investicinius sprendimus.		Bendrovė savo praktikoje orientuojasi, kad pranešimai apie esminius įvykius būtų skelbiami prieš arba po
		Vilniaus vertybinių popierių biržos prekybos sesijos.
10.6. Informacijos skleidimo būdai turėtų užtikrinti	Taip	Žr. 10.5 punkto komentarą.
informacijos naudotojams nešališką, savalaikį ir		Analogiška skelbiamai AB NASDAQ OMX Vilniaus
nebrangų priėjimą prie informacijos.		vertybinių popierių biržos sistemoje informacijai,
Rekomenduojama informacijos skleidimui didesniu mastu naudoti informacines technologijas,		informacija skelbiama ir Bendrovės tinklapyje. Priėjimas prie informacijos AB NASDAQ OMX Vilniaus
pavyzdžiui, skelbti informaciją bendrovės interneto		vertybinių popierių biržos sistemoje ir Bendrovės
tinklapyje. Rekomenduojama informaciją skelbti ir		tinklapyje akcininkams yra nemokamas.

PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS/	Taip ir NE Neaktualu	KOMENTARAS
dėti į bendrovės interneto tinklalapį ne tik lietuvių, bet ir anglų kalba, o esant galimybei ir poreikiui, ir kitomis kalbomis.
10.7. Rekomenduojama bendrovės interneto tinklapyje skelbti bendrovės metinį pranešimą, metų prospektą-ataskaitą bei kitas bendrovės rengiamas periodines ataskaitas, taip pat siūloma į tinklalapį dėti bendrovės pranešimus apie esminius įvykius bei bendrovės akcijų kainų kitimą vertybinių popierių biržoje.	Taip	Bendrovė atsižvelgia į šią rekomendaciją ir nurodyta informacija yra skelbiama Bendrovės tinklapyje.
XI principas: Bendrovės audito įmonės parinkimas		Bendrovės audito įmonės parinkimo mechanizmas turėtų užtikrinti audito įmonės išvados ir nuomonės
nepriklausomumą.
11.1. Siekiant gauti objektyvią nuomonę dėl bendrovės tarpinės finansinės atskaitomybės, bendrovės metinės finansinės atskaitomybės ir metinio pranešimo patikrinimą turėtų atlikti nepriklausoma audito įmonė. 11.2. Rekomenduojama, kad audito įmonės kandidatūrą visuotiniam akcininkų susirinkimui siūlytų bendrovės stebėtojų taryba, o jeigu ji bendrovėje nesudaroma, - bendrovės valdyba.	Taip Ne	Bendrovė laikosi šios rekomendacijos, kasmet nepriklausoma audito įmonė atlieka Bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio ir metinio pranešimo patikrinimą pagal Tarptautinius verslo apskaitos standartus ir teikia nepriklausomo auditoriaus išvadą dėl finansinių ataskaitų rinkinio. Audito įmonės kandidatūrą visuotiniam akcininkų susirinkimui siūlo Bendrovės valdyba, atsižvelgdama į viešojo pirkimo audito paslaugoms įsigyti rezultatus. Pagal Bendrovėje susiklosčiusią praktiką Bendrovės Stebėtojų taryba yra informuojama apie siūlomą audito įmonės kandidatūrą iki visuotiniam akcininkų susirinkimui priimant sprendimą dėl audito įmonės metinių finansinių ataskaitų auditui atlikti išrinkimo ir audito paslaugų apmokėjimo sąlygų nustatymo.
11.3. Jei audito įmonė yra gavusi iš bendrovės užmokestį už suteiktas ne audito paslaugas, bendrovė turėtų tai atskleisti akcininkams. Šia informacija taip pat turėtų disponuoti bendrovės stebėtojų taryba, o jeigu ji bendrovėje nesudaroma, – bendrovės valdyba, svarstydama, kurią audito įmonės kandidatūrą pasiūlyti visuotiniam akcininkų susirinkimui.	Taip	Informacija apie audito įmonės gaunamas pajamas yra pateikiama Bendrovės audito komitetui, kuris savo ruožtu kiek tai aktualu, pateikia informaciją Stebėtojų tarybai.