FINANSINĖS ATASKAITOS, PARENGTOS PAGAL TARPTAUTINIUS FINANSINĖS ATSKAITOMYBĖS STANDARTUS, PRIIMTUS TAIKYTI EUROPOS SĄJUNGOJE, NEPRIKLAUSOMO AUDITORIAUS IŠVADA IR METINIS PRANEŠIMAS

UŽ 2013 M. GRUODŽIO 31 D. PASIBAIGUSIUS FINANSINIUS METUS

TURINYS

PUSLAPIS

NEPRIKLAUSOMO AUDITORIAUS IŠVADA ……………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………
FINANSINĖS ATASKAITOS
Finansinės būklės ataskaita
Bendrųjų pajamų ataskaita ………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………
Nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita
Pinigų srautų ataskaita ………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………
Aiškinamasis raštas ………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………
ATSKAITINGŲ ASMENŲ PATVIRTINIMAS ……………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………
2013 M. METINIS PRANEŠIMAS

"KPMG Baltics", UAB Nauioii Uosto q. 11 LT-92121 Klaipėda Lietuva

+370 46 48 00 12 Tel .: Faks · FI n.: Internetinis puslapis:

+370 46 48 00 13 [email protected]

www.koma.lt

Nepriklausomo auditoriaus išvada

AB "Klaipėdos nafta" akcininkams

Išvada apie finansines ataskaitas

Mes atlikome pridedamo AB "Klaipėdos nafta" (toliau - Bendrovė) finansinių ataskaitų rinkinio (toliau finansinės ataskaitos), kurį sudaro 2013 m. gruodžio 31 d. finansinės būklės ataskaita, tada pasibaigusių metų bendrųjų pajamų, nuosavo kapitalo pokyčių ir pinigų srautų ataskaitos bei pastabos, kurias sudaro reikšmingų apskaitos principų santrauka ir kita aiškinamoji informacija, pateikta 5-46 puslapiuose, auditą.

Vadovybės atsakomybė už finansines ataskaitas

Vadovybė yra atsakinga už šių finansinių ataskaitų parengimą ir teisingą pateikimą pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, priimtus taikyti Europos Sąjungoje ir už tokias vidaus kontroles, kurios, vadovybės manymu, yra būtinos užtikrinant finansinių ataskaitų parengimą be reikšmingų iškraipymų dėl apgaulės ar dėl klaidos.

Auditoriaus atsakomybė

Mūsų atsakomybė – remiantis atliktu auditu, pareikšti nuomonę apie šias finansines ataskaitas. Auditą atlikome pagal Tarptautinius audito standartai reikalauja, kad mes laikytumėmės etikos reikalavimų ir planuotume bei atliktume auditą taip, kad gautume pakankamą užtikrinimą, jog finansinėse nėra reikšmingų iškraipymų.

Audito metu yra atliekamos procedūros, skirtos gauti audito irodymus, pagrindžiančius finansinių ataskaitų sumas ir atskleidimus. Pasirinktos procedūros priklauso nuo mūsų profesinio sprendimo, įskaitant finansinių ataskaitų reikšmingo iškraipymo rizikos dėl apgaulės ar dėl klaidos įvertindami šią riziką, mes atsižvelgiame į įmonės vidaus kontroles, skirtas užtikrinti įmonės finansinių ataskaitų parengimą ir teisingą jų pateikimą, tam, kad galėtume parinkti tomis aplinkybėmis tinkamas audito procedūras, tačiau ne tam, kad pareikštume nuomonę apie įmonės vidaus kontrolių efektyvumą. Audito metu taip pat įvertinamas taikytos apskaitos politikos tinkamumas, vadovybės atliktų apskaitinių įvertinimų pagrįstumas bei bendras inių ataskaitų pateikimas.

Mes tikime, kad gauti audito įrodymai yra pakankami ir tinkami mūsų audito nuomonei pagristi.

Nuomonė

Mūsų nuomone, finansinės ataskaitos visais reikšmingais atžvilgiais teisingai pateikia AB "Klaipėdos nafta" finansinę būklę 2013 m. gruodžio 31 d. ir tada pasibaigusių metų finansinius veiklos rezultatus bei pinigų srautus pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, priimtus taikyti Europos Sąjungoje.

Išvada dėl kitų teisinių ir priežiūros reikalavimų

Be to, mes perskaitėme AB "Klaipėdos nafta" metinį pranešimą už 2013 m. gruodžio 31 d. pasibaigusius metus, pateiktą finansinių ataskaitų 48–89 puslapiuose, ir nepastebėjome jokių reikšmingų į jį įtrauktos finansinės informacijos neatitikimų AB "Klaipėdos nafta" 2013 m. gruodžio 31 d. finansinėms ataskaitoms.

"KPMG Baltics", UAB, vardu

Domantas Dabulis

Partneris pp Atestuotas auditorius

Klaipėda, Lietuvos Respublika 2014 m. balandžio 3 d.

·ó·

	ƒ•–ƒ"'•	ʹͲͳ͵-ͳʹ-͵ͳ	ʹͲͳʹ-ͳʹ-͵ͳ
TURTAS
Ilgalaikis turtas
‡ƒ–‡"‹ƒŽ—•‹•–—"–ƒ•	͵	ͳǤʹ͸͸	ͳǤ͵ͷͶ
‡‹Ž'Œƒƒ•–—"–ƒ•ǡƔƒ‰ƒ‹"Ɣ‡‰‹ƒ‹	4	ͷͳͺǤ6ͷͲ	ͶͶͶǤ͹ͳͳ
މƒŽƒ‹·•‰ƒ—–‹'••—'•	ͳͲ	ʹǤ͹͹͸	-
˜‡•–‹…‹ŒƒÆ†—–‡"‹‡•Ə'‡•	6	-	ͳǤͲͲͲ
˜‡•–‹…‹ŒƒÆƒ•'…‹Œ—'–ƒ•Ə'‡•	7	989	585
Ilgalaikio turto iš viso		523.681	447.650
Trumpalaikis turtas
–•ƒ"‰'•	8	ͳǤͳ55	ͳǤͳ͵Ͷ
惐•–‹‹ƒ‹ƒ''·Œ‹ƒ‹		558	Ͷ͵ͺ
æ'‹"·Œ÷‰ƒ—–‹'••—'•	9	ͳͳǤͲͷʹ	ͳ͵Ǥͷ͹ͻ
惐•–‹‹•'‡Ž''‡•«‹'ƒ''·Œ‹ƒ•		ͷǤ͸ͶͶ	-
‹–'•‰ƒ—–‹'••—'•	ͳͲ	ͳ͵Ǥ͹Ͳ͵	ͶǤͳͶͳ
‹–ƒ•ˆ‹ƒ•‹‹•–—"–ƒ•	ͳͳ	͵ͲǤͳͶ6	ͳ͵Ǥʹ͵Ͷ
‹‹‰ƒ‹‹"'‹‹‰÷‡˜‹˜ƒŽ‡–ƒ‹	ͳʹ	8ͻǤ895	7ͻǤͺ͵Ͷ
Trumpalaikio turto iš viso		152.153	112.360
Turto iš viso		675.834	560.010

ȋ¸Ȍ

ææǡͳͳ- ⁴⁶ǡ··æ÷÷÷Ǥ

·ó· ȋ¸Ȍ

	ƒ•–ƒ"'•	ʹͲͳ͵-ͳʹ-͵ͳ	ʹͲͳʹ-ͳʹ-͵ͳ
H
Nuosavas kapitalas
H•–ƒ–‹‹•ƒ'‹–ƒŽƒ•	ͳǡͳ͵	͵ͺͲǤ͸Ͳ͸	͵ͺͲǤ͸Ͳ͸
…‹Œ÷'"‹‡†ƒ‹	ͳ͵	ͳ͵Ǥͷͳʹ	ͳ͵Ǥͷͳʹ
"‹˜ƒŽ'ƒ•‹•"‡œ‡"˜ƒ•	ͳ͵	ʹ4Ǥ͸ͳͳ	ʹʹǤͷ͸ͳ
‡œ‡"˜ƒ••ƒ˜'•ƒ…‹Œ'•ƕ‹‰›–‹	ͳ͵	ͷͷǤͲͲͲ	ͷͷǤͲͲͲ
‹–‹"‡œ‡"˜ƒ‹	ͳ͵	͸ʹǤʹ͹͵	ʹ͵Ǥ͹ʹ͹
‡'ƒ•‹"•–›–ƒ•‹•'‡Žƒ•		͵ͷǤ649	ͶͳǤͲͲ͸
Nuosavo kapitalo iš viso	571.651		536.412
'˜‹‡‡"‹÷‡–÷'·–‹'••—'•‹"ƕ‹'ƒ"‡‹‰'Œ‹ƒ‹
–‹†·–'Œ''‡Ž''‡•«‹'ƕ‹'ƒ"‡‹‰'Œ‹ƒ•	ʹͶ	͸Ǥ9͵ͷ	͹ǤͳͻͶ
揑÷†ƒ""—'–'Œƒ•ƕ‹'ƒ"‡‹‰'Œ‹ƒ•	ͳͶ	ͺ͵͹	ͺͳ͸
ƒ•'Ž'•	ͳͷ	ͷͳǤʹͳʹ	-
P'˜‹‡‡"‹÷‡–÷'·–‹÷•—÷‹"ƕ‹'ƒ"‡‹‰'Œ‹÷‹æ˜‹•'	58.984		8.010
‡"˜‹‡‡"‹—•‡–—•'·–‹'••—'•‹"ƕ‹'ƒ"‡‹‰'Œ‹ƒ‹
ƒ•'Ž'•	ͳͷ	ͳ͵Ͷ	-
"‡›"'••'Ž'•	ͳ͸	ʹͷǤͳͺ9	͹Ǥͳͷ͹
—†ƒ""'•ƒ–›‹ƒ‹••—•‹Œ¸ƕ‹'ƒ"‡‹‰'Œ‹ƒ‹	ͳ͹	ͶǤ͹ͺʹ	͵Ǥͺ͸ͻ
–‹†·Œ‹‹ƒ‹	ͳͺ	-	ͳ͸Ͷ
'·–‹ƒ•'‡Ž''‡•–‹•		-	ʹǤͷʹͶ
ƒ—–‹‹æƒ•–‹‹ƒ‹ƒ''·Œ‹ƒ‹		ͶͲ	ͷ͵
'·–‹‹†‹˜‹†‡†ƒ‹		͵ͻ	͵ͻ
‹–'•–"—'ƒŽƒ‹·•'·–‹'••—'•‹"ƕ‹'ƒ"‡‹‰'Œ‹ƒ‹	ͳͻ	ͳ5ǤͲͳͷ	ͳǤ͹ͺʹ
‡"˜‹‡‡"‹—•‡–—•'·–‹÷•—÷‹"ƕ‹'ƒ"‡‹‰'Œ‹÷‹æ˜‹•'		45.199	15.588
—'•ƒ˜'ƒ'‹–ƒŽ'‹"ƕ‹'ƒ"‡‹‰'Œ‹÷‹æ˜‹•'		675.834	560.010

ææǡͳͳ- ⁴⁶ǡ··æ÷÷÷Ǥ

‡‡"ƒŽ‹‹•†‹"‡–'"‹—•	'ƒ•ƒ•‹—Ž‹•	ʹͲͳ4Ǥ'˜'ʹͳ†Ǥ
‹ƒ•÷‹"ƒ†‹‹•–"ƒ˜‹' †‡'ƒ"–ƒ‡–'†‹"‡–'"‹—•	ƒ–ƒ•ƒ"–—捃	ʹͲͳ4Ǥ'˜'ʹͳ†Ǥ
Ǥ‡Ǥƒ'•ƒ‹–'••›"‹ƒ—• ˜ƒ†'˜·•'ƒ"‡‹‰ƒ•	•–ƒ‡†Žƒ—•‹‡·	ʹͲͳ4Ǥ'˜'ʹͳ†Ǥ

Bendrųjų pajamų ataskaita

	Pastabos	2013 m.	2012 m.

Pardavimo pajamos	20	126.860	138.881
Pardavimo savikaina	21	(76.089)	(81.336)
Bendrasis pelnas		50.771	57.545
Veiklos sąnaudos	22	(12.606)	(10.734)
Kitos pajamos		244	108
Veiklos pelnas		38.409	46.919
Finansinės veiklos pajamos	23	695	1.847
Finansinės veiklos (sąnaudos)	23	(106)	(116)
Asocijuotų įmonių grynojo pelno (nuostolių) dalis	7	(669)	108
Pelnas prieš apmokestinimą		38.329	48.758
Pelno mokesčio sąnaudos	24	(2.680)	(7.321)
Grynasis pelnas		35.649	41.437
Kitos bendrosios pajamos (sąnaudos)
Straipsniai, kurie niekada nebus pergrupuoti į pelno (nuostolių) ataskaita
Straipsniai, kurie yra arba gali būti pergrupuoti į pelno (nuostolių) ataskaitą
Laikotarpio bendrosios pajamos (nuostoliai) iš viso		35.649	41.437
Pagrindiniai ir sumažinti pelnas (nuostoliai), tenkantis vienai akcijai (litais)	25	0,09	0,11

Aiškinamasis raštas, pateikiamas 11 - 46 puslapiuose, yra sudėtinė šių finansinių ataskaitų dalis.

Generalinis direktorius	Rokas Masiulis	2014 m. kovo 21 d.
Finansų ir administravimo departamento direktorius	Mantas Bartuška	2014 m. kovo 21 d.
L.e. apskaitos skyriaus vadovės pareigas	Asta Sedlauskienė	2014 m. kovo 21 d.

A. ..

Nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita

	Pasta- bos	ļstatinis kapitalas	Akciju priedai	Privalo- masis rezervas	Rezervas savoms akcijoms įsigyti	Kiti rezervai	Nepaskir- stytasis pelnas	lš viso
2011 m. gruodžio 31 d. likutis		342.000	-	19.000	-	68.043	70.795	499.838
Grynasis metų pelnas							41.437	41.437
Kitos bendrosios pajamos
Bendrųjų pajamų iš viso							41.437	41.437
Paskelbti dividendai	26						(56.981)	(56.981)
Pervedimai į rezervus				3.561	55.000	(44.316)	(14.245)
Įstatinio kapitalo didinimas		38.606	13.512					52.118
2012 m. gruodžio 31 d. likutis		380.606	13.512	22.561	55.000	23.727	41.006	536.412
Grynasis metų pelnas							35.649	35.649
Kitos bendrosios pajamos
Bendrųjų pajamų iš viso							35.649	35.649
Paskelbti dividendai	26						(410)	(410)
Pervedimai į rezervus				2.050		38.546	(40.596)
Įstatinio kapitalo didinimas
2013 m. gruodžio 31 d. likutis		380.606	13.512	24.611	55.000	62.273	35.649	571.651

Aiškinamasis raštas, pateikiamas 11 - 46 puslapiuose, yra sudėtinė šių finansinių ataskaitų dalis.

Generalinis direktorius	Rokas Masiulis	2014 m. kovo 21 d.
Finansų ir administravimo departamento direktorius	Mantas Bartuška	2014 m. kovo 21 d.
L.e. apskaitos skyriaus vadovės pareigas	Asta Sedlauskienė	2014 m. kovo 21 d.

Pinigų srautų ataskaita

	Pastabos	2013 m.	2012 m.

Įprastinė veikla
Grynasis pelnas	25	35.649	41.437
Nepiniginių sąnaudų (pajamų) atstatymas:
Nusidėvėjimas ir amortizacija	21,22	24.880	22.990
Atostogų rezervo pasikeitimai		205	438
Ilgalaikio materialiojo turto sumažėjimas ir nurašymai	4	421	1.029
Abejotinų iš pirkėjų gautinų sumų vertės sumažėjimas	9	112	(4)
Ilgalaikių įsipareigojimų darbuotojams pasikeitimas	14	21	30
Atsargų vertės sumažėjimas	8	(360)
ATL sukaupimas	18	(164)	(329)
Investicijų į asocijuotą įmonę nuosavybės atstatymas	7	669	(108)
Sukauptos pajamos		(1.439)	(926)
Kitų nepiniginių sąnaudų (pajamų) atstatymai		(7)
Pelno mokesčio sąnaudos	24	2.680	7.321
Palūkanų pajamos		(372)	(1.817)
		62.295	70.062
Apyvartinio kapitalo pasikeitimai:
Atsargų (padidėjimas), sumažėjimas		448	540
Išankstinių apmokėjimų (padidėjimas), sumažėjimas		(4)	(215)
Iš pirkėjų ir kitų gautinų sumų (padidėjimas), sumažėjimas		2.415	(9.244)
Kitų gautinų sumų (padidėjimas), sumažėjimas		(12.777)	(1.834)
Prekybos skolų ir kitų mokėtinų sumų padidėjimas, (sumažėjimas)		(2.909)	2.525
Gautų išankstinių apmokėjimų padidėjimas, (sumažėjimas)		(13)	4
Kito trumpalaikio turto ir su darbo santykiais susijusių įsipareigojimų		708	(125)
padidėjimas, (sumažėjimas)
		50.163	61.713
(Sumokėtas) pelno mokestis		(9.229)	(5.235)
Gautos palūkanos		372	931
Grynieji pagrindinės veiklos pinigų srautai		41.306	57.409

Investicinės veiklos pinigų srautai
Nekilnojamo turto, įrangos ir įrengimų bei nematerialiojo turto
(įsigijimas)		(65.069)	(39.948)
Investicijų laikomų iki išpirkimo (įsigijimas)		(208.121)	(429.257)
Investicijų laikomų iki išpirkimo pardavimas suėjus terminui		191.209	533.051
Kitų investicijų įsigijimas		(66)	(1.050)
Ilgalaikio turto pardavimas
Grynieji investicinės veiklos pinigų srautai		(82.047)	62.796

(tęsinys kitame puslapyje)

Aiškinamasis raštas, pateikiamas 11 - 46 puslapiuose, yra sudėtinė šių finansinių ataskaitų dalis.

÷÷ȋ¸Ȍ

	ƒ•–ƒ"'•	ʹͲͳ͵Ǥ	ʹͲͳʹǤ
‹ƒ•‹·•˜‡‹Ž'•'‹‹‰÷•"ƒ—–ƒ‹
…‹‹'ƒ'‹–ƒŽ'†‹†‹‹ƒ•		-	͸Ǥ͸ʹ͹
‹˜‹†‡†÷ȋ‹æ'·Œ‹ƒ•Ȍ	ͳ͵	ȋͶͳͲȌ	ȋͷ͸ǤͻͺͳȌ
ƒ—–ƒ'ƒ•'Žƒ	ͳͷ	ͷͳǤʹͳʹ	-
"›‹‡Œ‹ˆ‹ƒ•‹·•˜‡‹Ž'•'‹‹‰÷•"ƒ—–ƒ‹		50.802	ȋͷͲǤ͵ͷͶȌ
"›ƒ•‹•'‹‹‰÷•"ƒ—–÷'ƒ†‹†·Œ‹ƒ•ȋ•—ƒā·Œ‹ƒ•Ȍ		10.061	69.851
‹‹‰ƒ‹‹"'‹‹‰÷‡˜‹˜ƒŽ‡–ƒ‹•ƒ—•‹'ͳ†Ǥ	ͳʹ	79.834	9.983
‹‹‰ƒ‹‹"'‹‹‰÷‡˜‹˜ƒŽ‡–ƒ‹‰"—'†ā‹'͵ͳ†Ǥ	ͳʹ	89.895	79.834

ææǡͳͳ-46ǡ··æ÷÷÷Ǥ

‡‡"ƒŽ‹‹•†‹"‡–'"‹—•	'ƒ•ƒ•‹—Ž‹•	ʹͲͳͶǤ'˜'ʹͳ†Ǥ
‹ƒ•÷‹"ƒ†‹‹•–"ƒ˜‹' †‡'ƒ"–ƒ‡–'†‹"‡–'"‹—•	ƒ–ƒ•ƒ"–—捃	ʹͲͳͶǤ'˜'ʹͳ†Ǥ
Ǥ‡Ǥƒ'•ƒ‹–'••›"‹ƒ—• ˜ƒ†'˜·•'ƒ"‡‹‰ƒ•	•–ƒ‡†Žƒ—•‹‡·	ʹͲͳͶǤ'˜'ʹͳ†Ǥ

Finansinių ataskaitų aiškinamasis raštas

Bendroji informacija 1

Akcinė bendrovė "Klaipėdos nafta" (toliau – Bendrovė) yra Lietuvos Respublikoje registruota akcinė bendrovė. Jos buveinės adresas: Burių g. 19, 91003 Klaipėda, Lietuva.

Pagrindinė bendrovės veikla – naftos produktų perkrovimo bei kitos susijusios paslaugos.

Bendrovę įkūrė AB "Naftos terminalas" (Lietuva) ir Lancaster Steel Inc. (JAV), attinkamai įsigydamos 51 proc. ir 49 proc. akcijų. Bendrovė buvo įregistruota 1994 m. rugsėjo 27 d.

2013 m. gruodžio mėn. 31 d. visos akcijos priklausė 1.820 akcininkams. Bendrovės įstatinis kapitalas – 380.606.184 (trys šimtai aštuoniasdešimt milijonų šeši šimtai šeši tūkstančiai vienas šimtas aštuoniasdešimt keturi) litai yra visiškai apmokėtas. Įstatinis kapitalas padalintas į 380.606.184 (trys šimtai šeši šimtai šeši tūkstančiai vienas šimtas aštuoniasdešimt keturias) paprastąsias vardines akcijas, kurių kiekvienos nominali vertė vienas (1) litas. Valstybėj, kurią atstovauja Energetikos ministerija, priklausė 72,32 % akcijų (275.241.290 vienetai).

Bendrovė savų akcijų nėra įsigijusi ir per 2013 m. jokių su savų akcijų įsigijimu ar perleidimu, nesudarė. Bendrovės akcijos įtrauktos į vertybinių popierių biržos "NASDAQ OMX Vilnius" Baltijos Papildomąjį prekybos sąrašą.

2013 m. gruodžio 31 d. ir 2012 m. gruodžio 31 d. Bendrovės akcininkai buvo:

	2013 m. gruodžio 31 d.		2012 m. gruodžio 31 d.
	Turimų akcijų skaičius (tūkstančiais)	Nuosavybės dalis (%)	Turimų akcijų skaičius (tūkstančiais)	Nuosavybės dalis (%)
Lietuvos Respublikos valstybė, atstovaujama
Energetikos ministerijos	275.241	72,32	275.241	72,32
UAB koncernas "Achemos grupė"	38.975	10,24	38.975	10,24
Kiti (mažiau nei 5 proc. kiekvienas)	66.390	17,44	66.390	17,44
Iš viso	380.606	100,00	380.606	100,00

2013 m. vidutinis Bendrovės darbuotojų skaičius buvo 364 (2012 m. – 327).

Finansinių ataskaitų patvirtinimas

Bendrovės vadovybė patvirtino šias finansines ataskaitas 2014 m. kovo 21 d. Bendrovės akcininkai turi įstatyminę teisę patvirtinti šias finansines ataskaitas arba nepatvirtinti jų ir reikalauti vadovybės parengti naujas finansines ataskaitas.

2 Apskaitos principai

Šiose finansinėse ataskaitose visos sumos yra pateiktos ir suapvalintos iki artimiausio tūkstančio (000 litų), jei nenurodyta kitaip.

2.1. Finansinių ataskaitų parengimo pagrindas

Atitikimo patvirtinimas

Šios Bendrovės metinės finansinės ataskaitos yra parengtos pagal Tarptautinius Finansinės Standartus (TFAS), priimtus taikyti Europos Sąjungoje (toliau – ES).

Naujų standartų ir jų pakeitimų bei naujų interpretacijų taikymo įtaka finansinėms ataskaitoms

Taikomi apskaitos principai išdėstyti žemiau, buvo nuosekliai taikomi visiems šiose finansinėse ataskaitose, išskyrus tai, kad Bendrovė įdiegė tuos naujus/pakeistus standartus ir interpretacijas, kuriuos yra privaloma taikyti finansiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2013 m. sausio 1 d. ar vėliau:

▪ Dėl 1-ojo TAS pataisų Bendrovė pakoregavo straipsnių pateikimą kitų bendrųjų pajamų ataskaitoje tam, kad atskirtų straipsnius, kurie ateityje galėtų būti pelno (nuostolių) ataskaitą, nuo tų, kurie niekada nebus pergrupuojami. Atitinkamai pateikta ir lyginamoji informacija.

▪ 7-ojo TFAS "Atskleidimas" pataisos "Finansinių įsipareigojimų užskaita". (Galioja 2013 m. sausio 1 d. arba vėliau prasidedantiems metiniams laikotarpiams ir tų metinių ataskaitinių laikotarpių tarpiniams laikotarpiams. Taikoma retrospektyviai). Pataisose nustatyti nauji atskleidimo reikalavimai, susiję su finansiniu turtu ir įsipareigojimais: kurie finansinės būklės ataskaitoje užskaitomi taikoma bendroji tarpusavio užskaitos sutartis arba panašūs susitarimai. Bendrovė nemano, kad šios pataisos turės įtakos finansinėms ataskaitoms, nes į tarpusavyje neužskaito savo finansinio turto ir įsipareigojimų ir nėra sudaręs bendrųjų tarpusavio užskaitos sutarčių.

▪ 12-ojo TAS "Atidėtasis mokestis. Turto vertės atgavimas" pataisos. (Galioja 2013 m. sausio 1 d. arba vėliau prasidedantiems metiniams laikotarpiams. Taikoma retrospektyviai.). Šiomis pataisomis įvedama paneigiama prielaida, kad tikrąja verte įvertinto turto balansinė vertė būtų atgauta vien tik parduodant tą turtą. Vadovybės ketinimas nebūtų svarbus, išskyrus tuos atvejus, kai investicinis turtas yra nudėvimasis ir yra laikomas pagal verslo modelį, kurio tikslas – iš esmės sunaudoti visą su investicinių turtu susijusią ekonominę nauda per jo naudingojo tarnavimo laikotarpi. Tai yra vienintelis atvejis, kai minėta prielaida gali būti paneigiama. Bendrovė nemano, kad šios pataisos turės įtakos finansinėms ataskaitoms, kadangi Bendrovė neturi atidėtojo mokesčio turto ir įsijusių su investiciniu turtų, įvertintų tikrąja verte pagal 40-ąjį TAS.

13-asis TFAS "Tikrosios vertės nustatymas" (Taikomas perspektyviai 2013 m. sausio 1 d. arba vėliau prasidedantiems metiniams ataskaitiniams laikotarpiams.). 13-asis TFAS pateiktas tikrosios vertės nustatymo gaires vienu tikrosios vertės nustatymo gairių šaltiniu. Jame apibrėžiama tikrosios vertės nustatymo sistema ir išdėstomi informacijos apie tikrosios vertės nustatymą atskleidimo reikalavimai. 13-ajame TPAS paaiškinama, kaip nustatyti tikrąją vertę, kai to reikalaujama arba tai leidžiama pagal kitus TFAS. Standarte nepateikiama naujų turto ir įsipareigojimų vertinimo tikrąja verte reikalavimų; jame nepanaikinamos tam tikruose nustatytos vertinimo tikraja verte įvykdomumo išimtys. Standarte pateikiama išsami informacijos atsklėdimo sistemą, kurioje nustatyti papildomi reikalavimai atskleisti informaciją, kuri leistų finansinių ataskaitų vartotojams įvertinti metodus ir nustatant tikrąją vertę, ir, kai tikroji vertė pakartotina naudojant reikšmingus nestebimus duomenis – tų nustatymų poveikį pelnui arba nuostoliams ar kitoms bendrosioms pajamoms. Bendrovė nemano, kad 13-asis TFAS turi reikšmingos įtakos finansinėms ataskaitoms, nes vadovybė mano, kad metodai ir prielaidos, naudojami nustatant turto tikrąją vertę, atitinka 13-jo TFAS reikalavimus.

▪ 19-asis TAS (2011 m.) "Išmokos darbuotojams" (Galioja 2013 m. sausio 1 d. arba vėliau prasidedantiems metiniams ataskaitiniams laikotarpiams. Taikoma retrospektyviai.). Pagal pataisą reikalaujama, kad aktuarinis pelnas ir nuostoliai būtų iš karto pripažįstami kitose bendrose. Pagal pataisą panaikinamas aktuarinio pelno ir nuostolių pripažinimui anksčiau taikytas "koridoriaus" metodas ir elimino galimybė pripažinti visus nustatytų išmokų įsipareigojimų bei plano turto pokyčius pelno (nuostolių) ataskaitoje, kas šiuo metu yra lėidžiama pagal 19-ojo TAS reikalavimus. Pagal pataisą taip pat reikalaujama, kad pelno (nuostolių) ataskaitoje pripažinta tikėtina plano turto graža būtų apskaičiuojama remiantis nustatytų išmokų įsipareigojimui taikoma diskonto norma. Bendrovė nemano, kad 19-asis TAS turės reikšmingos įtakos ataskaitoms.

Naujų ir/ar pakeistų TAS, TFAS ir TFAIK išaiškinimų taikymas

Buvo išleista keletas naujų ir peržiūrėtų finansinės atskaitomybės standartų ir jų paaiškinimų, kurie bus privalomi ataskaitiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2014 m. sausio 1 d. ir vėliau. Bendrovė nusprendė ankščiau netaikyti naujų standartų ir paaiškinimų. Zemiau yra pateikiami Bendrovės įvertinimai dėl galimos naujų ir peržiūrėtų standartų įtakos juos pirmą kartą pritaikius:

▪ 10-asis TFAS "Konsoliduotosios finansinės ataskaitos" ir 27-asis TAS (2011 m.) "Atskiros finansinės ataskaitos" (Galioja 2014 m. sausio 1 d. arba vėliau prasidedantiems ataskaitiniams laikotarpiams. Leidžiama taikyti anksčiau, jei 11-asis TFAS, 12-asis TFAS, 27-asis TAS (2011 m.) ir 28-asis TAS (2011 m.) taip pat taikomi anksčiau.)

10-ajame TFAS pateiktas bendras modelis, kuris taikomas visų ūkio subjektų, į kuriuos investuojama, kontrolės analizėje, įskaitant ūkio subjektus, kurie šiuo metu laikomi specialiosios pagal SK 12-ąjį aiškinimą. 10-ajame TFAS pateikti nauji kontrolės vertinimo reikalavimai, kurie skiriasi nuo 27-ajame TAS ( 2008 m.) nustatytų reikalavimų. Pagal naują bendrą kontrolės modelį, investuotoja ūkio subjektą, į kurį investuojama, kai jis gali arba turi tėjsę gauti kintamą grąžą iš savo ryšio su ūkio subjektų, į kurį investuojama; jis gali paveikti šią gražą naudodamasis savo galia valdyti ikio subjektą, į kurį investuojama; ir yra galios valdyti ir grąžos ryšys. Į naująjį standartą taip pat įtraukti atskeidimai ir reikalavimai, susiję su konsoliduotųjų finansinių rengimu. Sie reikalavimai perkelti iš 27-ojo TAS (2008 m.). Bendrovė

Naujų ir/ar pakeistų TAS, TFAS ir TFAIK išaiškinimų taikymas (tęsinys)

nemano, kad naujasis standartas turės įtakos finansinėms, nes ūkio subjektų, į kuriuos įj investuoja, kontrolės vertinimas pagal naująjį standartą neturėtų keisti ankstesnių, į kuriuos ji investuoja, kontrolės.

11-asis TFAS "Jungtinė veikla" (Galioja 2014 m. sausio 1 d. arba vėliau prasidedantiems metiniams laikotarpiams. Taikoma retrospektyviai pagal pereinamojo laikotarpio nuostatas. Leidžiama taikyti anksčiau, jei 10-asis TFAS, 12asis TFAS, 27-asis TAS (2011 m.) ir 28-asis TAS (2011 m.) taip pat taikomi anksčiau.). 11-asis TFAS "Jungtinė veikla" panaikina ir pakeičia 31-ąjį TAS "Dalys bendrose įmonės". 11-ajame TFAS nepateikiama esminių "bendrai kontroliuojamos veiklos" apibrėžities pakeitimų, nors "kontrolės" apibrėžtis, o kartu netiesiogiai ir "bendros kontrolės" apibrėžtis, keitėsi dėl 10-ojo TFAS. Pagal naujajį standartą išskiriamos dvi jungtinės veiklos rūšys, ir kiekvienai iš jų taikomas skirtingas apskaitos modelis:

✔ bendra veikla kai bendrai kontroliuojančios šalys, vadinamieji bendros veiklos vykdytojai, turi teisių į tos veiklos turtą ir prievolių vykdyti su ta veikla susijusius įsipareigojimus;
✔ bendra įmonė kai bendrai kontroliuojančios šalys, vadinamieji bendros įmonės dalininkai, turi teisių į tos veiklos grynąjį turtą.

11-asis TFAS išskiria iš 31-ojo TAS "bendrai kontrolių" tuos atvejus, kuriais toks atskyrimas tam tikrais atvejais yra neveiksmingas, nors jungtinei veiklai ir numatyta tam tikra veikla vertinama panašiai kaip bendrai kontroliuojamas turtas ir (arba) veikla pagal 31-ąjį TAS, ir dabar vadinama bendra veikla. Likusios 31-ajame TAS nurodytos bendrai kontroliuojamos įmonės, dabar vadinamosios bendros įmonės, negali laisvai pasirinkti, kurį metodą taikyti: nuosavybės ar proporcingo konsolidavimo metoda; savo konsoliduotosiose finansinėse dabar jos visada privalo naudoti nuosavybės metodą. Bendrovė nemano, kad 11-asis TFAS turės reikšmingos įtakos finansinėms ataskaitoms, kadangi jį nėra jungtinės veiklos susitarimo šalis.

▪ 12-asis TFAS "Informacijos apie dalis kituose ūkio subjektuose atsklėdimas" (Galioja 2014 m. sausio 1 d. arba vėliau prasidedantiems metiniams laikotarpiams. Taikoma retrospektyviai.). 12-ajame TFAS reikalaujama atskleisti papildomą informaciją, susijusią su priimtais sprendimais ir prielaidomis, padarytomis nustatant turimų dalių pobūdį ūkio subjekte arba struktūroje, turimų dalių pobūdį dukterinėse įmonėse, jungtinėje veikloje ir asocijuotose įmonėse ir nekonsoliduojamuose struktūriniuose. Bendrovė nemano, kad naujasis standartas turės reikšmingos įtakos finansinėms ataskaitoms.

27-asis TAS (2011 m.) "Atskiros finansinės ataskaitos" (Galioja 2014 m. sausio 1 d. arba vėliau prasidedantiems metiniams ataskaitiniams laikotarpiams. Leidžiama taikyti anksčiau, jei 10-asis TFAS, 12-asis TFAS ir 28-asis TAS (2011 m.) taip pat taikomi anksčiau.). 27-ajame TAS (2011 m.) su nedideliais pateikti 27-ojo TAS (2008 m.) apskaitos ir atskleidimo reikalavimai atskiroms finansinėms ataskaitoms. Be to, į 27-gįj TAS (2011 m.) įtraukti 28-ojo TAS (2008 m.) ir 31-ojo TAS reikalavimai atskiroms finansinėms nebenagrinėja kontrolės principo ir reikalavimų, susijusių su konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rengimų, kurie įtraukti į 10-ajį TFAS "Konsoliduotosios finansinės atoskaitos". Bendrovė nemano, kad 27-asis TAS (2011 m.) turės reikšmingos įtakos finansinėms ataskaitoms, kadangi dėl jo ūkio subjekto apskaitos politika nėra keičiama.

28-asis TAS (2011 m.) "Įnvesticijos į asocijuotąsias įmones" (Galioja 2014 m. sausio 1 d. arba vėliau prasidedantiems metiniams laikotarpiams. Taikoma retrospektyviai. Lėidžiama taikyti anksčiau, jei 10-asis TFAS, 11-asis TFAS, 12-asis TFAS ir 27-asis TAS (2011 m.) taip pat taikomi anksčiau.). Buvo padarytos nedidelės 28-ojo TAS (2008 m.) pataisos:

Asocijuotosios įmonės ir bendros įmonės, laikomos pardavimui. Įnvesticijai į asocijuotąją ar bendrą įmonę arba tokios investicijos daliai, kuri atitinka priskyrimo skirtam parduoti turto kriterijus, ūkio subjektas turi taikyti 5-ąjį TFAS "Ilgalaikis turtas skirtas parduoti, ir nutraukta veikla". Bet kuri išlaikyta investicijos dalis, neklasifikuojama kaip skirta parduoti, turi būti apskaitoma taikant nuosavybės metodą iki dalies, kuri klasifikuojama kaip skirta parduoti, perleidimo. Po perleidimo bet kokią išlaikytą dalį ūkio subjektas turi apskaityti nuosavybės metodų, jei ta išlaikyta dalis ir toliau yra asocijuotoji ar bendra įmonė.
✔ Nuosavybės dalies asocijuotoje įmonėje pokytis. Anksčiau 28-ajame TAS (2008 m.) ir 31-ajame TAS buvo aiškinama, kad dėl reikšmingos įtakos ar bendros kontrolės ntvejais būtina iš naujo įvertinti išlaikytą nuosavybės dalį, net jei reikšminga įtaka buvo pasiekta dėl bendros kontrolės. Dabar pagal 28-ąjį TAS (2011 m.) reikalaujama, kad esant tokioms aplinkybėms, išlaikytos investicijos dalies iš naujo vertinti nereikia.

Bendrovė nemano, kad standarto pataisos turės reikšmingos įtakos finansinėms ataskaitoms, kadangi ūkio subjektas neturi investicijų į asocijuotąsias ar bendras įmones, kurioms minėtos pataisos turėtų įtakos.

▪ 32-ojo TAS "Finansinio turto ir finansinių įsipareigojimų užskaita" pataisos (Galioja 2014 m. sausio 1 d. arba vėliau prasidedantiems metiniams laikotarpiams. Taikoma retrospektyviai. Lėidžiama taikyti anksčiau, tačiau būtina atskleisti papildomą informaciją pagal 7-ojo TFAS pataisas.). Pataisomos naujos finansinio turto ir finansinių įsipareigojimų užskaitos taisyklės, tačiau paaiškinami atsiradus jų taikymo neatitikimams. Pataisose aiškinama, kad ūkio subjektas šiuo metu turi teisiškai įgyvendinamą užskaitos teisę, jei ši tėsė: nepriklauso nuo ateities įvykio; ir teisiškai įgyvendinama ūkio subjekto ir visų sandorio šalių tiek įprastomis veiklos sąlygomis, tiek įsipareigojimų nevykdymo, nemokumo ar bankroto atveju. Bendrovė nemano, kad standarto pataisos finansinėms ataskaitoms, nes ūkio

subjektas neatlieka finansinio turto ir finansinių įsipareigojimų užskaitos ir neturi sudaręs bendrųjų tarpusavio užskaitos sutarčių.

10-ojo TFAS ir 27-ojo TAS pataisos "Investicinės įmonės" (galioja 2014 m. sausio 1 d. arba vėliau prasidedantiems metiniams ataskaitiniams). Pataisose pateikiama 10-ajame TFAS įtvirtinto reikalavimo konsoliduoti išimtis ir reikalaujama, kad investicinimi ūkio subjektai nekonsoliduotų savo investicijų į kontroliuojamus ūkio subjektus, investicijų į asocijuotąsias įmones, o vertintų jas tikrąja verte, tikrosios vertės pasikėtimą įtraukiant į pelno (nuostolių) ataskaitą. Ši konsolidavimo išimtis yra privaloma (t. y. nėra pasirenkamą), išskyrus dukterines įmones, kurių veikla yra laikoma investicinės veiklos tąsą, – tokios dukterinės įmonės vis tiekturi būti konsoliduojamos. Ukio subjektas priskiriamas investicinia visus esminius investicinės įmonės apibrėžties elementus. Grupė / Bendrovė nemano, kad naujasis standartas turės įtakos finansinėms ataskaitoms, nes Grupė / Bendrovė neatitinka investicinėms įmonėms taikomų reikalavimų.

36-ojo TAS pataisos "Informacijos apie nefinansinio turto atsiperkamąją vertę atsklėidimas" (galioja 2014 m. sausio 1 d. arba vėliau prasidedantiems metiniams laikotarpiams). Pataisose išaiškinama, kad ūkio subjektas turi atskleisti tik atskiro turto (įskaitant prestižą) arba pinigus kuriems per ataskaitinį laikotarpį buvo pripažinti arba panaikinti vertės sumažėjimo nuostoliai, atsiperkamąją vertę. Pataisose taip pat reikalaujama informaciją, susijusią su tikrosios vertės hierarchijos lygių, kai atskiro turto įjskaitant prestižą) arba pinigus kuriančių vienetų vertės sumažėjimas per ataskaitinį laikotarpį buvo pripažintas ir kai atsiperkamoji vertė pagrįsta tikrąja verte atėmus perlėdimo išlaidas. Grupė / Bendrovė nemano, kad naujasis standartas turės reikšmingos įtakos finansinėms ataskaitoms.

▪ 39-ojo TAS pataisos "Jšvestinių finansinių priemonių novacija ir tolesnė apsidraudimo sandorių apskaita" (galioja 2014 m. sausio 1 d. arba vėliau prasidedantiems ataskaitiniams laikotarpiams). Kai tenkinami tam tikri kriterijai, pataisose leidžiama toliau taikyti apsidraudimo sandorių apskaitą, kai dėl teisės aktų ir taisyklių apsidraudimo priemone laikoma išvestinė finansinė priemonė yra pakeičiama, kad pagrindinė salis galėtų atlikti tarpuskaitą. Grupė / Bendrovė nemano, kad naujasis standartas turės įtakos finansinėms ataskaitoms, nes Grupė / Bendrovė netaiko apsidraudimo sandorių ąpskaitos.

2.2. Užsienio valiutos

Apskaitinė valiuta

Bendrovė apskaitą tvarko ir šiose finansinėse ataskaitose visos sumos yra apskaitytos ir pateiktos Lietuvos Respublikos nacionaline valiuta, litais, kuris yra Bendrovės funkcinė valiuta.

Nuo 2002 m. vasario 2 d. lito ir euro keitimo kursas yra fiksuotas santykiu 3,4528 litai = 1 euras.

Sandoriai ir likučiai

Sandoriai užsienio valiuta perskaičiuojami į apskaitinę valiutų kursus, galiojančius sandorių atlikimo dieną. Pelnas ir nuostoliai, atsirandantys vykdant atsikaitymus, susijusius su šiais sandoriais, bei perskaičiuojant piniginius turto bei įsipareigojimų likučius, išreikštus valiuta ataskaitų sudarymo datai galiojančiu kursų, apskaitomai pelne (nuostoliuose) kaip finansinės veiklos pajamos arba sąnaudos.

Nepiniginis turtas ir įsipareigojimai užsienio valiuta, apskaičiuojami litais vertės nustatymo dieną esančiu valiutos keitimo kursu. Nepiniginis turtas ir įsipareigojimai užsienio valiuta, kurie apskaitomi istorine savikaina, yra įvertinami litais sandorio dieną galiojančiu oficialiu valiutos keitimo kursu.

2.3. Veiklos segmentai

Veiklos segmentas - išskirta verslo sudedamoji dalis, kurios verslo rizika ir pelningumas skiriasi nuo kitų verslo sudedamųjų dalių.

Pagrindinį sprendimus priimantį Bendrovės organą, kuris yra atsakingas už Bendrovės išteklių paskirstymą ir verslo segmentų veiklos rezultatų įvertinimą, sudaro Valdyba, kuri priima strateginius sprendimus.

Bendrovės vadovybė išskyrė šiuos verslo segmentus:

KN naftos terminalas Klaipėdoje, teikiantis naftos produktų perkrovimo bei kitas susijusias paslaugas.
SGDT Lietuvos Respublikos strateginis projektas, kurio įgyvendinimas sukurs alternatyvų šaltinį OAO Gazprom dujoms Lietuvoje. Projekto apimtyje yra laivo-talpyklos su dujinimo įrenginiu įsigijimas, krantinės statyba ir suprastruktūros įrengimas, krantinės prieigų išgilinimas, dujotiekio tiesimas, ir visos projekto vykdymo išlaidos.
SKB Subačiaus kuro bazė Kupiškio rajone, teikianti naftos produktų ilgalaikio saugojimo ir autocisternų užpylimo paslaugas.

2.4. Į Investicijos į duketerines įmones

Bendrovė investicijas į dukterines įmones apskaito įsigijimo verte. Dukterine įmonė, kurią Bendrovė kontroliuoja. Dukterinės įmonės finansinės ataskaitos periodas sutampa su Bendrovės. Jeigu reikalinga, apskaitos politikos koregavimai atliekami, kad sutaptų su Bendrovė kiekvieno laikotarpio pabaigoje vertina ar nereikalingas papildomas investicijos į dukterinę įmonę vertės sumažėjimas. Bendrovė kiekvieno laikotarpio pabaigoje nustato, ar yra objektyvių priežasčių, kurios galėtų įtakoti investicijos į dukterinę įmonę verės sumažėjimą. Jeigų taip atsitinka, Bendrovė apskaičiuoja vertės sumažėjimo sumą kaip skirtumą tarp dukterinės įmonės atgautinos sumos ir jos apskaitinės vertės ir rezultatą apskaito pelne (nuostoliuose).

2013 m. gruodžio 31 d. Bendorvė dukterinių įmonių neturėjo, todėl konsoliduotų ataskaitų nesudarinėjo.

2.5. Investicijos į asocijuotas įmones

Bendrovė investicijas į asocijuotas įmones apskaito nuosavybės metodu. Asocijuota laikoma įmonė, kuriai Bendrovė gali daryti reikšmingą įtaką, bet nekontroliuoja finansinės ir veikios. Manoma, kad egzistuoja reikšminga įtaką, kai Bendrovė turi tarp 20 ir 50 procentų kitos bendrovės balsavimo teisės.

Taikant nuosavybės metodą, investicija į asocijuotą įmonę finansinės būklės ataskaitoje apskaitoma savikaina pakoreguota Bendrovei priklausančios asocijuotos įmonės grynojo turto pasikėtimo dalimi. Prestižas, susijęs su asocijuotą įmone, yra įtrauktas investicijos apskaitinėje vertėje ir nėra nudėvimas ar individualiai tikrinamas nuvertėjimui.

Asocijuotos įmonės tenkantis veiklos rezultatas yra apskaitomas pelne (nuostoliuose). Rezultatas yra paskirstomas asocijuotos įmonės savininkams todėl apskaitomas po mokesčių..

Asocijuotos įmonės finansinės ataskaitos periodas sutampa su Bendrovės. Jeigu reikalinga, apskaitos politikos koregavimai atijekami, kad sutaptų su Bendrovės metodu, Bendrovė vertina ar nereikalingas papildomas investicijos į asocijuotą įmonę vertės sumažėjimas. Bendrovė kiekvieno pabaigoje nustato, ar yra objektyvių priežasčių, kurios galėtų įtakoti investicijos į asocijuotas įmones verės sumažėjimą. Jeigu taip atsitinka, Bendrovė apskaičiuoja verės sumažėjimo sumą kaip skirtumą tarp asocijuotos įmonės atgautinos vertės ir rezultatą apskaito "Asocijotų įmonių grynojo pelno (nuostolių) dalis" straipsnyje pelne (nuostoliuose).

Nerealizuotas pelnas atsirandantis iš nuosavybės metodu apskaitytomis yra eliminuojamas iš investicijos suma, atitinkančia Bendrovės valdomos investicijos dalį. Nerealizuoti nuostoliai yra eliminuojami tokių apimtimi, kuri nerodo vertės sumažėjimo.

2.6. Ilgalaikis nematerialusis turtas

Atskirai įsigyjamas nematerialusis turtas yra apskaitomas įsigijimo savikaina. Vėliau nematerialusis turtas yra apskaitomas įsigijimo savikaina atėmus sukauptą vertės sumažėjimą. Nematerialiojo turto naudingo tarnavimo laikas gali būti apibrėžtas arba ne (2013 m. gruodžio 31 d. Bendrovė tokio turto neturėjo). Nematerialusis turtas su apibrėžtu naudingo tarnavimo laiku yra amortizuojamas nuo 1 įvertinamas jo vertės sumažėjimas, kai tik atsiranda požymių, kad jis gali būti nuvertėjęs. Amortizavimo periodai ir metodika nematerialiajam turtui su apibrėžtu naudingo tarnavimo laiku yra peržiūrimi kiekvienų finansinių metų pabaigoje.

Išlaidos susijusios su programinės įrangos palaikymu yra apskaitomos sąnaudose jų atsiradimo metu.

2.7. Nekilnojamas turtas, įranga ir įrengimai

Nekilnojamas turtas, įranga ir įrengimai įgalaikiam materialiajam turtui, jei įų tarnavimo trukmė yra ilgesnė nei vieneri metai.

Bendrovės ilgalaikis materialusis turtas įsigijimo verte atėmus sukauptą nusidėvėjimą ir įvertintus vertės sumažėjimo nuostolius.

Pradinę ilgalaikio materialiojo turto vertę sudaro įsigijimo kaina, įsigijimo mokesčius, kapitalizuotos skolinimosi išlaidos ir visos tiesiogiai priskirtinos išlaidos su turto parengimu eksploatuoti arba perkėlimu į jo naudojimo vietą. Įšlaidos, tokios kaip remonto ir eksploatacijos, patirtos ilgalaikiam turtui pradėjus veikti, paprastai yra apskaitomos to laikotarpio, kai jos buvo patirtos, pelne (nuostoliuose).

Nusidėvėjimas skaičiuojamas taikant tiesiogiai proporcingą metodą per tokius naudingo tarnavimo laikotarpius (metais):

Pastatai ir statiniai:	7 - 70
Pastatai	40 - 51
Rezervuarai 5.000 m3	15 - 21
Rezervuarai 20.000 m3	43
Gelžbetoniniai tiltai	70
Geležinkelio estakada	55 - 65
Mašinos ir įrengimai:	3 - 40
Benzino garų deginimo įrenginiai, šilumokaičiai	11 - 39
Stenderiai	12
Kitas ilgalaikis materialusis turtas:	3 - 40
Technologiniai vamzdynai	40 - 41
Signaliniai kabeliai	12

Kai ilgalaikio materialaus turi skirtingus naudingo tarnavimo laikotarpius, jie yra apskaitomi kaip atskiri nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų vienetai (pagrindiniai komponentai).

Naudingo tarnavimo laikas, likvidacinės vertės ir nusidas yra reguliariai peržiūrimi užtikrinant, kad nusidėvėjimo terminas ir kiti įvertinimai atitinka numatomą įlgalaikio materialiojo turto naudingo tarnavimo laikotarpį.

Nebaigta statyba apskaitoma įsigijimo verte. Įą sudaro statinių ir įrenginių vertė bei kitos tiesiogiai priskirtinos išlaidos. Nebaigtos statybos nusidėvėjimas neskaičiuojamas tol, kol statyba nėra baigta, ir turtas neparuoštas naudoti.

Kai ilgalaikis materialusis turtas yra nurašomas, jo įsigijimo vertė bei susijęs nusidėvėjimas toliau nebeapskaitomi finansinėse ataskaitose, o su tuo susijiuojami kaip skirtumas tarp pajamų ir perleisto ilgalaikio materialiojo turto balansinės vertės, apskaitomi pelne (nuostoliuose).

2.8. Finansinis turtas - pirminis pripažinimas ir vėlesnis vertinimas

Pirminis pripažinimas ir vertinimas

Finansinis turtas yra skirstomas į finansinį turtą, vertės pokytį apskaitant per pelną (nuostolius), finansinį turtą, laikomą iki išpirkimo termino, suteiktas paskolas ir gautinas sumas bei finansinį turtą, skirtą parduoti. Bendrovė nustato finansinio turto klasifikavimą jo pirminio pripažinimo metu.

Iš pradžių investicijos yra apskaitonos įsigijimo verte, kuri yra lyginimo tikrajai vertė, įtraukiant (išskyrus finansinį turtą, vertinamą tikrąja verte per pelną (nuostolius)) sandorio sąnaudas. Bendrovės finansinį turtą sudaro pinigai ir trumpalaikiai indėliai, pirkėjų skolos ir kitos paskolos ir kitos gautinos sumos, investicijos, laikomos iki išpirkimo.

Vėlesnis vertinimas

Finansinis turtas arba finansiniai įsipareigojimai, vertinami tikrąja verte per pelną (nuostolius)

Finansinis turtas ar finansiniai įsipareigojimai Bendrovės sprendimu yra priskiriami šiai kategorijai pirminio pripažinimo metu, jeigu jie atitinka šiuos reikalavimus:

toks priskyrimas panaikina ar reikšmingai sumažina skirtumus, kurie atsirastų, taikant nevienodus turto ar įsipareigojimų vertinimo principus ir atitinkamai skirtingus pelno ar nuostolių pripažinimo principus;
turtas ar įsipareigojimai priklauso finansinių įsipareigojimų ar abiejų grupei, kurie yra vertinami tikrąja verte, remiantis dokumentais pagrįsta rizikos valdymo ar investavimo strategija;
finansinė priemonė apima įterptinę priemonę, nebent įterptinė įšvestinė priemonė reikšmingai nepakeičia pinigų srautų ar akivaizdu, neatliekant detalaus vertinimo, kad atskirai ji nebūtų apskaityta.

Finansinis turtas ir finansiniai įsipareigojimai, kurie apskaitomi tikrąja verte per pelną (nuostolius), finansinės būklės ataskaitoje yra vertinami tikrąja verte. Su perkainojimų susijęs pelnas arba nuostoliai yra apskaitomi tiesiogiai pelne (nuostoliuose). Šių investicijų palūkanų pajamos ir išlaidos bei dividendai yra pripažįstami kaip atitinkamos palūkanų pajamos ar palūkanų sąnaudos.

2013 m. gruodžio 31 d. ir 2012 m. gruodžio 31 d. Bendrovė finansinių įsipareigojimų, kurie apskaitomi tikrąja verte per pelną (nuostolius) neturėjo.

Iki išpirkimo dienos laikomos investicijos

Finansinis turtas (kuris nėra išvestinė priemonė) su fiksuotais arba nustatytu būdu apskaičiuojamais mokėjimais ir fiksuota trukme klasifikuojamas kaip laikomas iki išpirkimo termino, jeigu Bendrovė ketina ir įsį išpirkimo termino pabaigos. Iki išpirkimo termino laikomos investicijos yra apskaitomos amortizuota verte, naudojant efektyvios palūkanų normos metodą. Pradžioje apskaitomos įsigijimo savikaina (suteikto atlygio tikrąja verte), o vėliau -amortizuota verte, naudojant efektyvios palūkanų normos metodą. Pelnas ir nuostoliai yra apskaitomi pelne (nuostoliuose) amortizuojant iki išpirkimo termino laikomas investicijas, jas nurašant arba apskaitant jų vertės sumažėjimą.

Efektyvios palūkanų normos metodas, skirtas finansinio turto ar įsipareigojimo amortizuotai savikainai apskaičiuoti ir palūkanų pajamoms ar sąnaudoms paskirstyti per atitinkamą laikotarpį. Efektyvi palūkanų norma yra norma, kuri leidžia tiksliai diskontuoti būsimus grynaisiais pinigais per numatomą finansinio įsipareigojimo galiojimo laikotarpį arbą, kur galima, per trumpesnį laikotarpį

Paskolos ir gautinos sumos

Paskolos ir gautinos sumos (kurios nėra išvestinė finansinis turtas su fiksuotais arba nustatytu būdu apskaičiuojamais mokėjimais, kuriuo neprekiaujama aktyvioje rinkoje. Toks turtas yra apskaitomas amortizuota verte, naudojant efektyvios palūkanų normos metodą. Pelnas ir nuostoliuose) amortizuojant paskolas ir gautinas sumas, jas nurašant arba apskaitant jų vertės sumažėjimą.

Finansinis turtas, skirtas parduoti

Finansinis turtas, skirtas parduoti – tai finansinė turis nėra išvestinė finansinė priemonė), nepriskiriamas nė vienai iš trijų aukščiau paminėtų grupių. Po pirminio pripažinimo finansinis turtas, skirtas parduoti, finansinėse ataskaitose apskaitomas tikrąja verte. Pelnas ar nuostoliai, susiję su tikrosios verės pasikaitimų, yra apskaitomi atskirame nuosavo kapitalo straipsnyje tol, kol Bendrovė neparduos šio finansinio ar nepripažins jo vertės sumažėjimo. Tuomet sukauptas pelnas arba nuostoliai, anksčiau apskaityti nuosavame kapitale, pripažįstami pelne (nuostoliuose).

2013 m. gruodžio 31 d. ir 2012 m. gruodžio 31 d. Bendrovė finansinio turto, skirto parduoti, neturėjo.

2.9. Finansinio turto ir įsipareigojimų pripažinimo nutraukimas

Finansinis turtas

Finansinio turto (ar, kur tinkama, dalis finansinio turto ar dalies panašaus finansinio turto grupės) pripažinimas yra nutraukiamas, kai:

baigiasi teisės į finansinio turto pinigų srautus galiojimo laikas;
Bendrovė išlaikė teisę į pinigų srautus, bet prisiėmė įsipareigojimą sumą trečiajai šaliai pagal perleidimo sutartį per trumpą laiką; ar
Bendrovė perleido savo teisę gauti pinigines įplaukas iš turto arba (a) perleido iš esmės visą su finansinio turto nuosavybe susijusią riziką ir naudą, arba (b) nei perleido, nei išlaikė su finansinių turtu susijusios rizikos ir naudos, bet perleido šio turto kontrolę.

Kai Bendrovė perleidžia teises į turto pinigų srautus, bet neperleidžia su turto nuosavybe susijusios rizikos, naudos ir turto kontrolės, turtas yra pripažįstamas tiek, kiek Bendrovė yra su juo susijusi.

Finansiniai įsipareigojimai

Finansinio įsipareigojimo pripažinimas, kai jis yra padengiamas, atšaukiamas ar baigiasi jo terminas.

2.10. Išmokos darbuotojams

Socialinio draudimo įmokos

Bendrovė už savo darbuotojus moka socialinio įmokas į Valstybinį socialinio fondą (toliau – Fondas) paga nustatytų įmokų planą, vadovaujantis vietiniais reikalavimais. Nustatytų įmokų planas – tai planas, pagal kurį Bendrovė moka fiksuoto dydžio įmokas į Fondą ir neturi teisinio ar konstruktyvaus įsipareigojimo toliau mokėti įmokas, jei Fondas neturi pakankamai turto, kad sumokėtų visas išmokas darbuotojams, susijusias su jų darbu dabartiniu ir ankstesniais. Socialinio draudimo įmokos pripažįstamos sąnaudomis pagal kaupimo prie darbo užmokesčio sąnaudų.

Išeitinės kompensacijos

Išeitinės kompensacijos darbuotojams nutraukus darbo santykius su darbuotoju iki įprasto išėjimo į pensiją amžiaus arba darbuotojui priemus sprendimą savo noru išeiti iš darbo mainais į tokias išmokas. Bendrovė pripažįstaišėtines išmokas tada, kai ji yra akivaizdžiai įpareigota nutraukti darbuotojais pagal detalų oficialų darbo santykių nutraukimo planą be galimybės jo atsisakyti arba įpareigota mokėti išeitines išmokas po to, kai jos buvo pasiūlytos už išėjimą iš darbo savo noru. Išeitinės yra diskontuojamos iki dabartinės vertės, taikant rinkos palūkanų normą.

Išmokų įsipareigojimo dabartinė vertė nustatoma diskontuojant įvertintus pinigų srautus, remiantis ilgalaikių Lietuvos Vyriausybės vertybinių popierių, išreikštų ta pačia valiuta kaip išmokėjimo laikotarpis panašus į numatomą mokėjimų laikotarpį, palūkanų norma. Aktuarinis pelnas ar nuostoliai iš karto pripažįstami kitose bendrosiose pajamose.

2.11. Atsargos

Atsargos apskaitomos žemesniąja savikainės vertės dalimi. Grynoji realizacinė vertė yra įvertinta pardavimo kainą, esant įprastinėms verslo sąlygoms, atėmus užbaigimo, rinkodaros ir paskirstymo išlaidas. Atsargų savikainą sudaro įsigijimo kaina, transporto išlaidos bei kitos sąnaudos tiesigų įsigijimu. Savikaina apskaičiuojama FIFO metodu. Atsargos, kurios nebegali būti realizuotos, yra nurašomos.

2.12. Pinigai ir pinigų ekvivalentai

Pinigus sudaro pinigai banko sąskaitose. Pinigų ekvivalentai yra trumpalaikės, labai likvidžios investicijos, lengvai konvertuojamos į žinomą pinigų sumą. Tokių investicijų terminas neviršija trijų rizika yra labai nežymi.

Pinigų srautų ataskaitoje pinigų ekvivalentus sudaro pinigai, indėliai einamosiose sąskaitose, kitos trumpalaikės labai likvidžios investicijos, kurių terminas yra mažiau nei trys mėnesiai.

2.13. Paskolos

Skolinimosi sąnaudos, susijusios su paskolomis nekilnojamam ir įrangai įsigyti, pripažįstamos to turto įsigijimo sąnaudų dalimi ir yra atitinkamai pridedamos prie įsigijimo savikainos.

Skolinimosi išlaidas, kurios sudaro ilgo savikainos dalį, įmonė turi pradėti kapitalizuoti nuo kapitalizavimo pradžios. Kapitalizavimo pradžia yra laikoma dieną įvykdo visas šias sąlygas: patiria išlaidas tam turtu; patiria skolinimosi išlaidas; vykdo veiklą, reikalingą parengti turtą numatomam naudojimui ar pardavimui.

Bendrovė turi nutraukti skolinimosi išlaidų kapitalizavimą, kai iš esmės visa veikla, būtina ilgo parengti numatomam naudojimui ar pardavimui, yra baigta. Paprastai turtas numatomam naudojimui ar parengtas, kai baigiama fizinė jo statyba, net jei įprastas administravimo darbas dar tęsiamas. Nors ir lieka mažų pakeitimų, pavyzdžiui, turto apdaila pagal pirkėjo ar naudotojo nurodymus, tai rodo, kad iš esmės visa veikla jau yra baigta.

Gavimo momentų paskolos apskaitomos gautų lėšų suma, atsižvelgiant į patirtas sandorio sąnaudas. Vėliau paskaitomos amortizuota savikaina, taikanų normos metodą; bet koks skirtumas tarp gautų lėšų (neįskaitant patirtų sandorio sąnaudų) ir išpirkimo vertės, pripažįstamas pelne (nuostoliuose) per skolinimosi laikotarpį.

2.14. Lizingas (finansinė nuoma) ir veiklos nuoma

Sprendimas, ar sutartis yra nuomos sutartis, yra paremtas informacija sutarties pasirašymo datą. Yra vertinama, ar sutartis yra susijusi su specifiško turto naudojimu bei ar sutartis suteikia teisę naudoti turtą.

Finansinė nuoma

Finansinė nuomą, pagal kurią visa su nuosavybe susijusi rizika ir teikiama nauda perduodama Bendrovei kaip turto savininkui, yra kapitalizuojama lizingo sutarties pasirašymo metu tikrąja verte ar, jei mažesnė, minimalių lizingo mokėjimų dabartine verte. Lizingo mokėjimai yra paskirstomi tarp finansinių sąnaudų ir lizingo įsipareigojimo dengimo taip, kad būtų palaikoma tolygi palūkanų normą, likusiai mokėjimų daliai. Finansinės sąnaudos yra apskaitomos pelne (nuostoliuose).

Lizinguojamas nuomojamas turtas yra nudėvimas per trumpesnį laikotarpį iš naudingo tarnavimo laikotarpio, jei nėra reikšmingo įrodymo, kad Bendrovei finansinės nuomos laikotarpio pabaigoje pereis nuomojamo turto nuosavybė.

2013 m. gruodžio 31 d. ir 2012 m. gruodžio 31 d. Bendrovė neturėjo pasirašiusi jokių finansinės nuomos sutarčiu.

Veiklos nuoma - Bendrovė kaip nuomininkas

Veiklos nuomos mokėjimai yra pripažistami sąnaudomis pelne (nuostoliuose) tiesiogiai proporcingu metodu per numatytą nuomos laikotarpį.

Veiklos nuoma - Bendrovė kaip nuomotojas

Pągal veiklos nuomos sutartis išnuomotas turtas finansinės būklės ataskaitoje yra apskaitomas pagal turto pobūdį, Pajamos iš veiklos nuomos yra pripažistamos kaip kitos pajamos pelne (nuostoliuose), naudojant tiesinį metodą per nuomos laikotarpį. Visos veiklos nuomos nuolaidos yra pripažistamos naudojant tiesinį matinant nuomos pajamas.

2.15. Pelno mokestis

Ataskaitinių ir praėjusių metų pelno ir įsipareigojimai yra įvertinti suma, kuri tikimasi bus atgauta iš arba sumokėta mokesčius administruojai, tai pat patikslinimais, atsižvelgiant į ankstesnius metus. Skaičiuojant pelno mokestį yra naudojami tokie mokesčio tarifai, kurie galioja finansinės būklės ataskaitos sudarymo datą.

Pelno mokesčio sąnaudas sudaro einamųjų metų pelno mokesčio sąnaudos. Pelno mokesčio sąnaudos. Pelno mokesčio apskaičiavimas remiasi metiniu pelno mokestis skaičiuojamas pagal Lietuvos mokesčių įstatymų reikalavimus.

2013 m. Lietuvos Respublikos įmonėms taikomas pelno mokesčio tarifas - 15 proc. (2012 – 15 proc.).

Mokestiniai nuostoliai gali būti keliami nuostolius, kurie susidarė dėl vertybinių popierių ir (arba) išvestinių finansinių perleidimo. Nuostoliai iš vertybinių popierių ir (arba) išvestinių finansinių priemonių perlėidimo gali būti keliami 5 metus ir padengiami tik iš tokio paties pobūdžio sandorių pelno.

Atidėtasis pelno mokestis pripažįstamas atsižvelgiant į laikinuosius skirtumus tarp turto ir įsipareigojimų apskaitinės vertės ir įų mokesčių bazės grynąją mokesčių turtas ir įsipareigojimai yra vertinami mokesčių tarifų, kuris, kaip tikimasi, bus taikomas laikotarpiu, kuriame turtas ar padengiamas įsipareigojimas, atsižvelgiant į mokesčių tarifus, kurie buvo priimti ar iš esmės priimti ataskaitų sudarymo datai.

Atidėtojo mokesčio turtas yra pripažįstamas finansinės būklės ataskaitoje tiek, kiek Bendrovės vadovybė tikisi, kad jis bus realizuotas artimiausioje atsižvelgiant į apmokestinamojo pelno prognozes. Jei tikėtina, kad dalis atidėtojo mokesčio nebus realizuota, ši atidėtojo mokesčio dalis nėra pripažįstama finansinėse ataskaitose.

Atidėtojo pelno mokesčio turtas ir įsipareigojimai yra užskaitomi tarpusavyje, jei įstaityti tarpusavyje pelno mokesčio sąnaudas su pajamomis bei atidėtieji mokesčiai yra tos pačia mokesčių institucija.

2.16. Dividendai

Dividendai finansinėse ataskaitose apskaitomi tuo laikotarpių, kai juos patvirtina metinis visuotinis akcininkimas.

2.17. Pagrindinis ir sumažintas pelnas, tenkantis vienai akcijai

Vienai akcijai tenkantis pagrindinis pelnas apskaičiuojamas dalijant akcininkams tenkanti grynąjį pelną iš išleistų paprastųjų vardinių akcijų vidutinio svertinio vidurkio. Tuo atvejų, kai žiau tai neįtakoja ekonominų resursų pasikėtimo, vidutinis svertinių vardinių akcijų vidurkis pakoreguojamas proporcingai akcijų skačiaus pasikėtimui taip, lyg šis pasikeitimas įvyko anksterpio pradžioje. Kadangi nėra jokių pelno (nuostolių) vienai akcijai mažinančių instrumentų, vienai akcijai tenkantis pagrindinis ir sumažintas pelnas nesiskiria.

2.18. Atidėjiniai

Bendrieji

Atidėjiniai pripažįstami tuomet, kai dėl praeities įvykių Bendrovė turi dabartinį teisinį įsipareigojimą, ir kurių įvykdymui teks išmokėti lėšas bei tokių įsipareigojimų sumą galima patikimai įvertinti. Kai Bendrovė tikisi, kad atidėjinio suma bus atgauta, tokia atgautina suma pripažįstama kaip atskiras turtas, bet tik tada, kai dėl to nekyla abejonių. Atidėjinių sąnaudos sudengtos su atgautinais atidėjiniais yra apskaitomos pelne (nuostoliuose).

Šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos

Jungtinių tautų organizacijos iniciatyva, 55 šalys sudarė sutartį (Kioto protokolas) dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų taršos atmosferoje sumažinimo, sukuriant finansinės skirtas sumažinti gamtos taršą šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis.

Europos Sąjunga patvirtino Europos direktyvą 2003/87/EC, kuri nustato šiltnamio efektą sukeliančių dujų ATL prekybos sistemą Bendrijoje. Remiantis šia sistema, dalyvaujančių šalių vyriausybės yra atsakingos už riboto skaičiaus ATL vietos įmonėms, kurios išmeta šiltnamio efektą sukeliai teisę išmesti teisę išmesti atitinkamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. ATL yra prekiaujama atviroje (vadinamoje klimato biržoje).

ATL iš anksto yra nemokamai paskirstomi laikotarpiams, apimantių metų. Pirmasis laikotarpis prasidėjo 2005 m. ir baigėsi 2007 m., kitas laikotarpis prasidėjo 2008 m. ir baigėsi 2012 m., dabartinis laikotarpis prasidėjo 2013 m. ir baigiasi 2020 m. Nuo 2005 m. projekte dalyvaujančios įmonės įra įpareigotos pranešti kiekvienų į tiršos mastą. Jei suteiktų ATL nepakanka, už kiekvieną viršijančią anglies dioksido toną reikia mokėti baudą.

Bendrovės gauti ATL yra apskaitomi taikant "grynojo įsipareigojimo" metodą Bendrovė ATL apskaito nominaliąja (nuline) verte, kaip tai leidžia TAS 20 "Valstybės dotacijų apskaita ir valstybės paramos pateikimas ataskaitose". Įsipareigojimai įsigrti papildomus ATL yra pripažįstami įiems atsiradus (pvz. įsipareigojimai yra neapskaitomi remiantis tikėtinu ateities taršos kiekių) ir apskaitomi tik tada, kai Bendrovės faktiškai išmestas taršos kiekis viršija turimų ATL kiekį. ATL sąnaudos yra apskaitomos savikainos straipsnyje pelne (nuostoliuose).

Nupirkti ATL iš trečiųjų šalių yra apskaitomi savikaip atgautinos teisės, pagal kurias jie yra sudengiami su ATL įsipareigojimu ir pervertinami tikrąja vertės pasikeitimų skirtumas yra apskaitomas pajamų ataskaitoje.

2.19. Pajamų pripažinimas

Pajamos pripažįstamos, kai tikėtina, jog Bendrovė gaus su sandoriu susijusią ekonominę naudą, ir kai galina patikimai įvertinti pajamų sumą. Pardavimai apskaitomi atėmus PVM ir suteiktas nuolaidas.

Naftos produktų krovos pajamos

Bendrovė pajamas iš krovos pripažįsta, atsižvelgdama į paslaugų įvykdymo lygis yra apskaičiuojamas kaip procentinė išraiška patirtų krovos savikainos išlaigų navikainos. Tuo atveju, kai negalima paslaugų sutarties patikimai įvertinti, pajamos yra pripažįstamos tik patirtų sąnaudų dalimi, kurios gali būti kompensuotos.

Prekių pardavimai

Prekių pardavimo pajamos yra pripažįstamos produkciją ir perleidus riziką pirkėjui, paprastai prekių pristatymo metu.

2.20. Sąnaudų pripažinimas

Sąnaudos apskaitoje pripažįstamos vadovaujantis kaupimo ir palyginimo principais tuo ataskaitinių laikotarpiu, kai uždirbamos su jomis susijusios pajamos, neatsižvelgiant į piniųų išleidimo laiką. Tais atvejais, kai per ataskaitinį laikotarpį padarytų išlaidų neįmanoma tiesiogiai susietių pajamų uždirbimų, ir jos ateinančiais laikotarpiais neduos pajamų, šios išlaidos pripažįstamos sąnaudomis tą patį laikotarpį, kada buvo patirtos.

Sąnaudų dydis paprastai įvertinamas sumokėtina pinigų suma, neįskaitant PVM. Tais atvejais, kai numatytas ilgas atsiskaitymo laikotarpis ir palūkanos nėra išskirtos, sąnaudų dydis įvertinamas diskontuojant atsiskaitymo sumą rinkos palūkanų norma.

2.21. Turto vertės sumažėjimas

Finansinis turtas

Objektyviai pagrįstas finansinio turto vertinamas kiekvieną finansinės būklės ataskaitos datą. Finansinio turto vertė laikoma sumažėjusi, įrodymų, kad po turto pirminio pripažinimo įvyko nuostolingas įvykis, neigiamai paveikęs iš to turto gautinus ateityje pinigų srautus, kurie gali būti patikimai įvertinti.

Kai paaiškėją, kad Bendrovė neatgaus visų suteikų sumų pagal sutartus apmokėjimo terminus, finansinio turto, apskaityto amortizuota vertės sumažėjimo ar blogų gautinų sumų nuostoliai yra pripažįstami pelne (nuostoliuose), Ankstesniais laikotarpiais pripažinto vertės sumažėjimo nuostolių atstatymas, kai šių nuostolių sumažėjimas gali būti objektyviai pagrįstas po vertės sumažėjimo atsitikusiais įvykiais. Toks atstatymas apskaitomas pelne (nuostoliuose). Tačiau padidėjusi apskaitinė vertė yra padidinama tik tiek, kad neviršytų amortizuotos vertės, kuri būtų buvusi, jei vertės sumažėjimas nebūtų buvęs apskaitytas.

Iš pirkėjų gautinų sumų vertės sumažėjimas yra apskaitomas tuomet, kai objektyvios aplinkybės (tokios kaip nemokumo tikimybė ar kliento dideli finansiniai parodo, kad Bendrovė negalės susirinkti visų jai priklausančių gautinų sumų pagal sutartyse nurodytas sąlygas. Gautinų sumų vertės sumažėjimas naudojant vertės sumažėjimo sąskaitą, Gautinos sumos yra nurašomos, kai jos yra laikomos niekada nebeatgautinomis.

Finansinis turtas, nevertinamas tikrąja verte pelne arba nuostolyje, yra peržiūrimas kiekvieną balanso sudarymo dieną, siekiant nustatyti jo vertės sumažėjimą. Finansinio turto vertė yra objektyvių įrodymų, kad po turto pirminio pripažinimo įvyko nuostolingas įvykis, neigiamai paveikęs iš to turto gautinus srautus, kurie gali būti patikimai įvertinti.

Ne finansinis turtas

Bendrovės nefinansinio turto, išskyrus atsargas ir atidėtojo pelno mokeščio turtą, likutinės vertės yra peržiūrimos kiekvieną ataskaitų sudarymo datą, siekiant įvertinti ar yra veikių. Įei tokie požymiai egzistuoja, yra apskaičiuojama to turto atsiperkamoji vertė.

Ne finansinio turto vertės sumažėjimas yra įvertinamas tuomėt, kai įvykiai ir aplinkybės parodo, kad turto vertė gali neatsipirkti. Kai apskaitinė vertė viršija turto atsipirkimo vertę, vertės sumažėjimas pelne (nuostoliuose). Vertės sumažėjimo, apskaityto ankstesniais laikotarpiais, atstatymas, kai yra požymių, kad pripažinti nuostoliai dėl turto vertės sumažėjimo nebeegzistuoja ar reikšmingai sumažėjo. Atstatymas yra apskaitomas pelnę (nuostoliuose) tame pačiame straipsnyje, kuriame buvo apskaityti vertės sumažėjimo nuostoliai.

Turto ar įplaukas kuriančio vieneto atsiperkamoji vertė arba grynoji galimo pardavimo kaina, priklausomai nuo to, kuri yra didesnė. Įvertinant naudojimo vertę, apskaičiuoti būsimieji pinigų srautai yra diskontuojami iki įų dabartinės vertės, taikant ikimokestinę diskonto normą, atspindinčią dabartines rinkos prielaidas dėl pinigų vertės laike ir riziką susijusią su tuo turtu.

Vertės sumažėjimo testavimo tikslais, turio neįmanoma vertinti atskirai, yra grupuojamas į mažiausią turto grupę, kuriančią pinigų įplaukas tą turtą nepertraukiamai naudojant ir kuri yra nepriklausoma nuo kito turto grupių kuriamų pinigų srautų ("įplaukas kuriantis vienetas, arba ĮKV").

Kai turto likutinė vertė viršija jo atsiperkamąją vertę, pelne (nuostoliuose) yra apskaitomas vertės sumažėjimo nuostolis. Su ĮKV susiję vertės sumažėjimo nuostoliai priskiriami turto, priskirto vienetui (vienetų grupei), likutinei vertei sumažinti.

Praėjusiais laikotarpiais pripažintų vertės sumažėjimo nuostolių atstatymas tuomet, kai yra įrodymų, jog apskaityti turto vertės sumažėjimo nuostoliai arba yra sumažėje. Vertės sumažėjimo nuostoliai atstatomi tiek, kad turto likutinė vertė neviršytų tos likutinės vertės, kuri būtų buvusi nusidėvėjimą ar amortizaciją, jei vertės sumažėjimo nuostoliai nebūtų buvę apskaitomas yra apskaitomas pelne (nuostoliuose) tame pačiame straipsnyje, kuriame buvo apskaityti vertės sumažėjimo nuostoliai.

2.22. Įvertinimų naudojimas rengiant finansines ataskaitas

Rengdama finansinę atskaitomybę pagal TFAS, priimtus taikyti Europos Sąjungoje, vadovybė turi atlikti skaičiavimus ir jvertinimus prielaidoms, kurios įtakoja apskaitos principų taikymą bei su turtu ir įsipareigojimais, pajamomis ir išlaidomis susijusius skaičius. Įvertinimai ir su jais susijusios prielaidos yra pagrįsti istorine patirtimi ir kitais veiksniais, kurie atitinka

esamas sąlygas, ir kurių rezultatų pagrindu yra daroma išvada dėl turto ir įsipareigojimų likutinių verčių, apie kurias negalima spręsti iš kitų šaltinių. Faktiniai rezultatai gali skirtis nuo apskaičiavimų.

Įvertinimai ir susijusios prielaidos yra nuolat peržiūrimi ir remiasi istorine patirtimi bei kitais veiksniais, įskaitant ateities įvykių, kurie tikimasis yra pagrįsti esamomis aplinkybėmis, lūkesčiais.

Informacija apie svarbius įvertinimus ir prielaidas, žemiau aptarti išsamiau toliau:

Nematerialaus turto ir nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų naudingojo tarnavimo laikotarpiai

Turto naudingojo tarnavimo laikotarpiai yra peržiūrimi kiekvienais metais ir prireikus, koreguojami, kad atspindėtų likusio naudingojo laikotarpio dabartinį įvertinimą, atsižvelgiais pokyčius, turto ekonominį panaudojimą ateityje ir jo fizinę būklę.

Nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų vertės sumažėjimo nuostoliai

Bendrovė peržiūri nekilnojamo turto, įrangos ir įrengimų likutinęs balanso datą tikslu nustatyti, ar yra turto vertės sumažėjimą rodančių požymių. Jei tokie požymiai yra, apskaičiuojama to turto atsiperkamoji vertė. Turto vertės sumažėjimo testavimo tikslais turtas, kuris nepertraukiamo naudojimo grynuosius pinigus ir didžiąją dalimi nepriklauso nuo kito turto grupių (grynuosius pinigus generuojamų grynųjų piniųų įplaukų, yra sugrupuojama į mažiausią grupę.

Atsiperkamoji vertė apskaičiuojama iš dviejų verčių: gynoji realizacinė ir turto naudojimo vertė. Turto naudojimo vertė apskaičiuojama diskontuojant būsimus pinigų srautus iki jų dabartinės vertės, taikant priešmokestinę diskonto normą, atspindinčią realias rielaidas dėl pinigų vertės laike ir riziką, susijusią su tuo turtu. Turto, kuris savarankiškai neuždirba piniginių įplaukų, atsiperkamoji vertė yra nustatoma pagal pinieneto, kuriam šis turtas priklauso, atsiperkamąją vertę.

Gautinų sumų vertės sumažėjimo nuostoliai

Bendrovė bent kartą per ketvirtį įvertina gautinų sumažėjimą Bendrovė įvertina, ar yra požymių, rodančių ateities grynųjų pinigų srautų, susijusių su gautinų sumų portfelių, pakankamą sumažėjimą iki bus nustatytas konkrečios gautinos sumos tame portfelyje sumažėjimas.

Įrodymu gali būti informacija, rodanti, kad neigimo būklė, šalies ar vietovės ekonominės sąlygos, įtakojančios Bendrovės gautinas sumas.

Vadovaudamasi istorine nuostolių patirtimi, susijusia su gautinų sumų ar panašia kredito rizika, vadovybė įvertina galimus grynųjų pinigų srautus iš debitorių. Metodai ir prielaidos, taikomi vertinant būsimų pinigų srautų tiek laiką, yra reguliariai peržiūrimi tam, kad sumažinti skirtumus tarp apskaičiuotos ir faktinės nuostolio sumos.

Sutarties patikrinimas, ar ji yra nuomos sutartis

Sutarties vykdymo pradžioje Bendrovė nustato, ar sutarties dalykas yra nuoma arba apima ją.

Nuoma nustatoma tuomet, kai tenkinami šie kriterijai:

sutarties įvykdymas priklauso nuo atitinkamo turto ar kelių turto vienetų,
sutartimi perduodama teisė naudotis turtu.

Sutarties vykdymo pradžioje arba atlikus jos pakartotiną įvertinimą, Bendrovė atskiria mokėjimo sumas ir kitas sumas, kurios nustatytos sutartyje, į įmokas už nuomą ir į kitus mokėjimus, remiantis įjų santykinė tikrąja verte. Įei dėl finansinės nuomos Bendrovė nusprendžia, kad mokėjimų nejmanoma patikimai atskirtį, tada turtas ir įsipareigojimas apskaitomi suma, lygia susijusio turto tikrajai vertei. Vėliau įsipareigojimo suma vira mažinama atliekant mokėjimus, o patirtos finansinės sąnaudos atitinkamai apskaitomos, taikant Bendrovės papildomą skolinimosi palūkanų normą.

Nustatydama einamųjų metų pelno mokesčio ir atidėtojo pelno mokesčio dydį Bendrovė atsižvelgia į neapibrėžtų mokesčių poveikį ir į tai, ar nepriklausys papildomi mokesčiai ir palūkanos. Bendrovė tiki, kad jos sukauptos lėšos mokestiniams įsipareigojimams yra pakankamos visiems metams, remiantis jos daugelio faktorių įvertinimų, įskaitant mokesčių įstatymo aiškinimus ir ankstesnę patirtį, Įvertinimas remiasi skaičiavimais ir gali apimti eilę suvokimų apie įvykius ateityje. Gali pasirodyti nauja informaciją, verčianti Bendrovę keisti savo sprendimą dėl esamų mokestinių įsipareigojimų atitikimo; tokie mokestinių įsipareigojimų pakeitinai išlaidoms tokio nutarimo priemimo laikotarpiu.

2.23. Neapibrėžtumai

Neapibrėžti įsipareigojimai nėra pripažįstami finansinėse ataskaitose. Jie yra aprašomi finansinėse ataskaitose, išskyrus tuos atvejus, kai tikimybė, kad ekonominę naudą duodantys ištekliai bus prarasti, yra labai maža.

Neapibrėžtas turtas finansinėse nėra pripažįstamas, tačiau jis yra aprašomas finansinėse ataskaitose tuomet, kai yra tikėtina, kad bus gautos pajamos arba ekonominė nauda.

2.24. Pobalansiniai įvykiai

Pobalansiniai įvykiai, kurie suteikia papildomos informacijos padėtį finansinės būklės ataskaitos sudarymo dieną (koreguojantys įvykiai), finansinėse yra atspindimi. Pobalansiniai įvykiai, kurie nėra koreguojantys įvykiai, yra aprašomi pastabose, kai tai yra reikšminga.

2.25. Tarpusavio užskaitos

Sudarant finansines ataskaitas turtas ir įsįpareigojimai bei pajamos ir sąnaudos nėra užskaitomos tarpusavyje, išskyrus atvejus, kai atskiras Tarptautinis finansinės standartas reikalauja ar leidžia būtent tokį užskaitymą.

2.26. Tikroji vertė

Tikroji vertė yra apibrėžiama kaip suma, už kurią gali būti apsikeista turtu gali būti užskaitytas tarpusavio įsipareigojimas tarp nesusijusių, kurios ketina pirkti (parduoti) turtą arba užskaityti tarpusavio įsipareigojimą.

Nustatant tikrąją vertę abiem atvejais siekiama to paties tikslo – apskaičiuoti kainą, už kurią vertinimo dieną dabartinėmis rinkos salygomis būtų parduotas turtas arba perleistas įsipareigojimas pagal tarp rinkos dalyvių (t. y. galutinę kaing vertinimo dieną tam rinkos dalyviui, kuriam priklauso turtas arba įsipareigojimas).

Nustatant nefinansinio turto tikrąją vertę atsižvelgiama į rinkos dalyvio gebėjimą gauti ekonominės naudojant šį turtą pirmuoju ir geriausiu jo naudojimo būdu arba parduodant šį turis jį naudotų pirmuoju ir geriausiu būdu.

Nustatydamas tikrąją vertę, ūkio subjektas turi nustatyti visus šiuos dalykus:

a) konkretų turtą arba įsipareigojimą, kurio tikroji vertė nustatoma (kartu su atitinkamu apskaitos vienetu);

b) kai vertinamas nefinansinis turtas - vertinimo prielaidą, kuria tinka remtis nustatant tikrąją vertę (kartu su atitinkamu pirmuoju ir geriausiu to nefinansinio turto naudojimo būdu);

c) pagrindinę (arba palankiausią) turto arba įsipareigojimo rinką;

d) tikrajai vertei nustatyti tinkamą (-as) vertinimo metodiką (-as) atsižvelgiant į prieinamus duomenis, pagal kuriuos būtų parengti vertinimo duomenys, atitinkantys prielaidas, kuriomis rinkos dalyviai remtųs įsipareigojimą, taip pat tikrosios vertės hierarchijos lygį, kuriam priskiriami šie duomenys.

Vertinimo metodikos taikymo tikslas – nustatyti kainą vertinimo dieną dabartinėmis rinkos sąlygomis būtų parduotas turtas arba perleistas įsipareigojimas pagal tvarkingą sandorį tarp rinkos dalyvių. Trys plačiai taikomos vertinimo metodikos yra rinkos metodas, išlaidų metodas ir pajamų metodas.

Rinkos metodos. Vertinimo metodika, pagal kurią naudojamos kainos ir kita svarbi informacija, gauta apie rinkos sandorius dėl tokio paties ar palyginamo (t. y. panašaus) turto, įsipareigojimų grupės (kaip antai verslo).

Išlaidų metodos. Vertinimo metodika, pagal kurios šiuo metu reikėtų turto naudojimo pajegumui pakeisti (dažnai vadinama dabartinėmis turto atkūrimo išlaidomis).

Pajamų metodas. Vertinimo metodikos, pagal kurias būsimos srautai arba pajamos ir sąnaudos) perskaičiuojamos į vieną dabartinę (t. y. diskontuotą) sumą. Tikroji vertė, atitinkančią dabartines rinkos prognozes dėl tų būsimų sumų.

Tikrosios vertės hierarchija. Siekiant, kad būtų nuosekliau ir palyginamiau nustatoma tikroji vertė ir atskleidžiama susijusi informacija, 13-ame TFAS nustatyta tikrosios vertės hierarchija, kurią taikant duomenys, naudojami pagal vertinimo metodikas tikrajai vertei nustatyti, skirstomi į tris lygius.

1-o lygio duomenys. Tokio paties turto arba tokių įsipareigojimų kotiruojamos (nekoreguotos) kainos aktyviosiose rinkose, į kurias ūkio subjektas gali patekti vertinimo dieną.

2-o lygio duomenys. Tiesiogiai stebimi turto arba įsipareigojimo duomenys, išskyrus 1 lygiui priskiriamas kotiruojamas kainas.

3-o lygio duomenys. Nestebimi turto arba įsipareigojimo duomenys.

3 Nematerialusis turtas

	Programinė įranga
Įsigijimo vertė:
2011 m. gruodžio 31 d. likutis	1.614
Įsigijimai	167
Perkėlimai iš nebaigtos statybos	1.300
Parduotas ir nurašytas turtas	(13)
2012 m. gruodžio 31 d. likutis	3.068
Įsigijimai	177
Perkėlimai iš ilgalaikio materialiojo turto	67
Parduotas ir nurašytas turtas	(41)
2013 m. gruodžio 31 d. likutis	3.271

Sukauptas nusidėvėjimas ir vertės sumažėjimas:
2011 m. gruodžio 31 d. likutis	1.149
Nusidėvėjimas per metus	239
Nusidėvėjimas perkeltas iš ilgalaikio materialiojo turto	(339)
Parduotas ir nurašytas turtas	(13)
Perklasifikavimas
2012 m. gruodžio 31 d. likutis	1.714
Nusidėvėjimas per metus	332
Nusidėvėjimas perkeltas iš ilgalaikio materialiojo turto
Parduotas ir nurašytas turtas	(41)
2013 m. gruodžio 31 d. likutis	2.005

2011 m. gruodžio 31 d. likutinė vertė	465
2012 m. gruodžio 31 d. likutinė vertė	1.354
2013 m. gruodžio 31 d. likutinė vertė	1.266

2013 m. Bendrovės ilgalaikiam nematerialiajam turtui priskaičiuota 332 tūkst. litų amortizacijos sąnaudų (2012 m. – 239 tūkst. litų). 186 tūkst. litų amortizacijos sąnaudų yra įtraukta į paslaugų savikainos sąnaudas (2012 m. – 173 tūkst. litų), likusi suma – į veiklos sąnaudas.

⁴ ǡÆÆ

	~‡·	ƒ•–ƒ–ƒ‹‹" •–ƒ–‹‹ƒ‹	ƒæ‹'•ǡ Ɣ‡‰‹ƒ‹‹" Ɣ‡‰‹‹ƒ‹	‹–ƒ• ‹Ž‰ƒŽƒ‹‹• –—"–ƒ•	‡"ƒ‹‰–ƒ •–ƒ–›"ƒ	昋•'
H•‹‰‹Œ‹'˜‡"–·ǣ
ʹͲͳͳǤ‰"—'†ā‹'͵ͳ†ǤŽ‹—–‹•	-	ͶͲͷǤ͸͹ʹ	͵͵͵Ǥʹ͹͸	ͳ͵Ǥʹ͵ͺ	ͳ͹Ǥʹ͸͵	͹͸ͻǤ449
H•‹‰‹Œ‹ƒ‹	-	͵ͺǤͺͺͶ	ͷǤ769	ͺͺ͵	4ͲǤͷͳ͹	86ǤͲͷ͵
—"ƒæ›–ƒ•‹"'ƒ"†—'–ƒ•–—"–ƒ•	-	ȋʹǤʹͺͲȌ	ȋʹǤͶͲͲȌ	ȋͶ͵ʹȌ	-	ȋͷǤͳͳʹȌ
‡"Žƒ•‹ˆ‹ƒ˜‹ƒ‹	-	-	-	-	-	-
‡"·Ž‹ƒ‹Æ‡ƒ–‡"‹ƒŽ÷ŒÆ–—"–¦	-	-	ȋͳǤͲͻ͸Ȍ	ȋʹͲͶȌ	-	ȋͳǤ͵ͲͲȌ
‡"·Ž‹ƒ‹‹æ‡"ƒ‹‰–¦•–ƒ–›"¦	-	͵ͳʹ	ͶǤ͸͹͹	-	(ͶǤͻͺͻȌ	-
ʹͲͳʹǤ‰"—'†ā‹'͵ͳ†ǤŽ‹—–‹•	-	ͶͶʹǤͷͺͺ	͵ͶͲǤʹʹ͸	ͳ͵ǤͶͺͷ	ͷʹǤ͹ͻͳ	ͺͶͻǤͲͻͲ
H•‹‰‹Œ‹ƒ‹	ͳ͵Ͳ	-	ͳͺͶ	576	͹ͶǤ͸ͷʹ	75ǤͷͶʹ
˜ƒ•‹‹ƒ‹'·Œ‹ƒ‹	-	-	-	-	ʹ͵Ǥʹ͵4	ʹ͵Ǥʹ͵4
—"ƒæ›–ƒ•‹"'ƒ"†—'–ƒ•–—"–ƒ•	-	-	ȋʹǤʹͷͲȌ	ȋ͵ͺ͵Ȍ	ȋ͹ͷȌ	(ʹǤ͹ͲͺȌ
‡"·Ž‹ƒ‹Æ‡ƒ–‡"‹ƒŽ÷ŒÆ–—"–¦	-	-	-	-	ȋ͸͹Ȍ	(67Ȍ
‡"Žƒ•‹ˆ‹ƒ˜‹ƒ•	-	-	-	-	-	-
‡"·Ž‹ƒ‹Æ‡"ƒ‹‰–¦•–ƒ–›"¦	-	-	(ͳǤͲͺͶȌ	-	ͳǤͲͺͶ	-
‡"·Ž‹ƒ‹‹æ‡"ƒ‹‰–'••–ƒ–›"'•	-	ͳǤ͸͸͵	ͳͶǤͳͳͶ	͵	ȋͳͷǤ͹ͺͲȌ	-
ʹͲͳ͵Ǥ‰"—'†ā‹'͵ͳ†ǤŽ‹—–‹•	ͳ͵Ͳ	444Ǥʹͷͳ	͵ͷͳǤͳͻͲ	ͳ͵Ǥ͸ͺͳ	ͳ͵ͷǤ8͵ͻ	945ǤͲͻͳ

···ā·ǣ

ʹͲͳͳǤ‰"—'†ā‹'͵ͳ†ǤŽ‹—–‹•	-	ͳ͸͹Ǥʹ͹Ͷ	ʹͲ͸ǤͺʹͲ	ͳͳǤ͸ͻ͹	ʹͷͻ	͵ͺ͸ǤͲͷͲ
—•‹†·˜·Œ‹ƒ•'‡"‡–—•	-	ͳͳǤͷͲͻ	ͳͲǤͷͳͷ	͹ʹ͹	-	ʹʹǤ͹ͷͳ
ƒ"†—'–ƒ•‹"—"ƒæ›–ƒ•–—"–ƒ•	-	ȋʹǤͲʹͻȌ	ȋʹǤ͵ͻͻȌ	(4͵ͳȌ	-	ȋͶǤͺͷͻȌ
‡"–·••—ƒā·Œ‹ƒ•'‡"‡–—•	-	ͳ͵ͳ	ͳͻͳ	ʹͲ	Ͷ͵Ͷ	776
‡"‡Ž–ƒ••—ƒ—'–ƒ•—•‹†·˜·Œ‹ƒ•Æ ‡ƒ–‡"‹ƒŽ÷ŒÆ–—"–¦	-	-	ȋʹͲʹȌ	ȋͳ͵͹Ȍ	-	ȋ͵͵ͻȌ
ʹͲͳʹǤ‰"—'†ā‹'͵ͳ†ǤŽ‹—–‹•	-	ͳ͹͸Ǥͺͺͷ	ʹͳͶǤͻʹͷ	ͳͳǤͺ͹͸	͸ͻ͵	ͶͲͶǤ͵͹ͻ
—•‹†·˜·Œ‹ƒ•'‡"‡–—•	-	ͳ͵ǤʹͺͶ	ͳͲǤ684	688	-	ʹ4Ǥ656
ƒ"†—'–ƒ•‹"—"ƒæ›–ƒ•–—"–ƒ•	-	-	ȋʹǤʹͶͻȌ	ȋ͵ͺʹȌ	-	(ʹǤ͸͵ͳȌ
‡"–·••—ƒā·Œ‹ƒ•'‡"‡–—•	-	-	͵͹	-	-	͵͹
‡"Žƒ•‹ˆ‹ƒ˜‹ƒ‹	-	-	-	-	-	-
ʹͲͳ͵Ǥ‰"—'†ā‹'͵ͳ†ǤŽ‹—–‹•	-	ͳͻͲǤͳ͸ͻ	ʹʹ͵Ǥ͵ͻ͹	ͳʹǤͳͺʹ	͸ͻ͵	4ʹ͸ǤͶͶͳ

ʹͲͳͳǤ‰"—'†ā‹'͵ͳ†ǤŽ‹—–‹·˜‡"–·	-	ʹ͵ͺǤ͵ͻͺ	ͳʹ͸ǤͶͷ͸	ͳǤͷͶͳ	ͳ͹Ǥͷͳʹ	͵ͺ͵Ǥ͵ͻͻ
ʹͲͳʹǤ‰"—'†ā‹'͵ͳ†ǤŽ‹—–‹·˜‡"–·	-	ʹ͸ͷǤ͹Ͳ͵	ͳʹͷǤ͵Ͳͳ	ͳǤ͸Ͳͻ	ͷʹǤͲͻ7	ͶͶͶǤ͹ͳͳ
ʹͲͳ͵Ǥ‰"—'†ā‹'͵ͳ†ǤŽ‹—–‹·˜‡"–·	ͳ͵Ͳ	ʹ54ǤͲͺʹ	ͳʹ7Ǥ͹ͻ͵	ͳǤ499	ͳ͵ͷǤͳ46	ͷͳͺǤ6ͷͲ

ʹͲͳ͵ Ǥ · āó· ¦ ¦ ¦ǡ Ʀ Æ ͵ óǤ ÷ · ǡ ǡ ·¦··ǡ渦ǡ··ā·¦Ǥ

·ʹͲͳ͵Ǥ·͵óǤ÷·ā·¦ǡʹͲͳʹǤ·· óǤ÷·ā·¦Ǥ

⁴ ȋ¸Ȍ

·ʹͲͳ͵¸·æǡʹͲͳ͵Ǥā͵ͳǤÆ÷÷÷¦ ǣ

÷ ÷ ÷ Ǥ ʹͲͳͳ Ǥ ā ͵Ͳ Ǥ · æ· Æ « ÷÷÷ȋ ȌÆ·ǡ– ǤǤʹͲͳͳǤʹǤƸ÷·æǤ ǡ·æÆ¦ǡ·æǡǡ ó ǡ ¸ ǡ Æ Ǥ ǡ ǡ – æ ǡ Æ ¦Ǥ·āó·ÆÆ¦¦¦– ʹͲͳͶ÷ǡǤ

ʹͲͳ͵ Ǥ ā ͵ͳ Ǥ ÷ ÷ ¦ ¦ – ⁹⁸Ǥͳʹ óǤ ÷ ȋʹͲͳʹ Ǥ ͵4Ǥͷͻͺ óǤ ÷Ȍǡ æ ÷ æ - ⁴⁶Ǥͻͺͳ óǤ ÷ · Æǡ · « Æ · · ÷ ǡ æ · ó÷ Ǥ ͵͵Ǥͻͺ óǤ æ÷ ͳͲǤͶͶ óǤ·Ǥ

ʹͲͳ͵ǤƦ͵ǤͲ4ͻóǤǤāʹͲͳ͵Ǥæǣ
- ÷÷æā÷Ǥ÷÷ ÆǤ ǡ ÷ Æ Æ · ā Æ ¦Ǥ ā ā ā æ¦ ÷ ÷ ¦ÆǤ÷÷·Ǥͷʹ͵óǤȋæ÷÷āͳǤͶͲóǤ ʹͲͳ͵ ȌǤ ʹͲͳͶ Ǥ Æ - - ÷ Æ ¦āǤ
- ÷ ÷ ÷ ǡ ÷÷ Ͷ ÷ ͷǤͲͲͲ ͵ ÷ ÷ ÷ ÷ǡ ÷ ͵ʹǤʹͷͲ ͵ǡ Ǥ e÷ ÷ – æ· · ··÷¦óÆȋ·ͶͶǤͷͲͲ͵ȌƦÆ · æ Ǥ ¦ǡ ÷ ÷ǡ ¦ ǡ ÷ÆǤ

ʹͲͳ͵ Ǥ ÷ ÷ · · ͵͵ǤʹͲͲ óǤ ȋæ ÷ǡ ʹͲͳ͵ ʹ4Ǥͷ͵ óǤȌǤʹͲͳͶǤ·Ǥ·÷÷÷æ·÷Ǥ

÷ ÷ ÷ ¦ e Ǥ ǡ · ʹͲͳ͵ ǡ ʹ ÷ ÷ ʹͲǤͲͲͲ ͵ ¦ e ȋ · ȌǤ e ÷ ǤʹͲͳ͵÷÷·–ͷǤͷͻʹóǤǤ
Ǥͷ÷÷æǤʹͲͳ͵Ǥ÷ ā ÷ æ æ Ǥ e · – æ æ ÷ ÷ǡ «÷ «¦ ¦ ā¦Ǥ · Æ ææÆǤʹͲͳ͵÷÷·– ⁷⁶⁸óǤǤʹͲͳ͵ ǤǤÆÆ¦Ǥ
æ· æ· ¸ ¸ Ǥ ʹͲͳ͵ Ǥ Æ · · Ǥ ǡǡʹͲͳͶǤʹͲͳ͵Ǥā͵ͳǤ÷÷ͳǤͻʹͻóǤȋæ÷–ͷͷ óǤʹͲͳ͵ȌǤ
÷ Æ÷ ÷ Ǥ Æ÷ ¦ æ¦ǡ ʹͲͳ͵ Ǥ ÷Æ÷÷ǡ÷·ͷͺͺóǤǤ
eó÷ǤʹͲͳ͵ǤͷʹͶóǤÆæó ÷¦ǡͻ͵ͲóǤǤ
ǤʹͲͳ͵ǤͳǤͲͻóǤǤ

·ǡÆÆ÷ǡÆ·ʹͲͳ͵Ǥā͵ͳǤͺʹǤ͵ͷóǤ÷ǡ æ··ȋͺǤͳͶʹóǤ÷ʹͲͳʹǤā͵ͳǤȌ«Ǥ

Bendrovės vadovybė išskyrė šiuos verslo segmentus:

SGDT Lietuvos Respublikos strateginis projektas, kurio įgyvendinimas sukurs alternatyvų šaltinį OAO Gazprom dujoms Lietuvoje. Projekto apimtyje yra laivo-talpyklos su dujinimo įrenginiu įsigijimas, krantinės statyba ir suprastruktūros įrengimas, krantinės prieigų išgilinimas, dujotiekio tiesimas, ir visos projekto vykdymo išlaidos.
SKB Subačiaus kuro bazė Kupiškio rajone, teikianti naftos produktų ilgalaikio saugojimo ir autocisternų užpylimo paslaugas.

Bendrovės verslo segmentų pagrindiniai, įtraukti į 2013 m. gruodžio 31 d. finansinių pajamų ataskaitą ir 2013 m. gruodžio 31 d. finansinės būklės ataskaitą, apibendrinti žemiau:

2013 m. gruodžio 31 d.	SGDT	SKB	KN	Iš viso
Pajamos iš išorinių klientų		6.609	120.251	126.860
Pelnas prieš apmokestinimą	(3.634)	1.726	40.237	38.329
Segmento grynasis pelnas (nuostolis)	(3.634)	1.605	37.678	35.649
Palūkanų pajamos			320	320
Palūkanų sąnaudos
Nusidėvėjimas ir amortizacija	(୧୧)	(2.801)	(22.122)	(24.988)
Turto vertės sumažėjimas			(37)	(37)
Grynojo pelno (nuostolio) dalis asocijuotose įmonėse			(669)	(669)
Įsigytas ilgalaikis turtas	63.919	281	34.754	98.954
Segmento turtas iš viso	115.515	49.160	511.159	675.834
Segmento paskolos	51.212			51.212
Segmento įsipareigojimų iš viso	85.721	2.606	15.856	104.183

2012 m. gruodžio 31 d.	SGDT	SKB	KN	Iš viso
Pajamos iš išorinių klientų		2.620	136.261	138.881
Pelnas prieš apmokestinimą	(1.497)	521	49.734	48.758
Segmento grynasis pelnas (nuostolis)	(1.497)	443	42.491	41.437
Palūkanų pajamos			1.817	1.817
Palūkanų sąnaudos
Nusidėvėjimas ir amortizacija	(19)	(701)	(22.270)	(22.990)
Grynojo pelno (nuostolio) dalis asocijuotose įmonėse			108	108
Turto vertės sumažėjimas		(569)	(207)	(776)
Įsigytas ilgalaikis turtas	22.418	45.924	12.655	80.997
Segmento turtas iš viso	34.689	45.687	479.634	560.010
Segmento įsipareigojimų iš viso	772	540	22.286	23.598

6 Investicija į dukterines įmones

2012 m. gruodžio 17 d. buvo įsteigta ir įregistruota Bendrovė – uždaroji akcinė bendrovė - UAB LitGas, kuri, kaip numatoma, vykdys suskystintų gamtinių dujų prekybos ir arba Litūs įstatinis kapitalas, kuris sudaro 1 mln. litų, buvo suformuotas Bendrovės piniginiu įnašu 2012 m. gruodžio 13 d.

2013 m. spalio 8 d. "Lietuvos energija", UAB, vadovaudamasi 2013 m. spalio 1 d. tarp Bendrovės UAB LITGAS ir "Lietuvos energija", UAB sudaryta akcijų pasirašymo sutartimi, pilnai apmokėjo visas naujai išleistas UAB LITGAS paprastąsias vardines akcijas (2 mln. vienetų).

⁶ ÆÆȋ¸Ȍ

Æ·÷Æ Æ
÷÷Ǥ

ʹͲͳ͵Ǥ ͳͷ Ǥ
÷ ÷ Æ · · · ÆǤ æ ǡ Æ Ƿ Dzǡ ÆæǤÆͳȀ͵ǡǷDzǡ–ʹȀ͵÷÷÷ ÷ Ǥ ó · ·ǡ æ æ¦ Ʀ æ Æ·Ǥ

·ʹͲͳ͵Ǥā͵ͳǤ÷÷÷Æ÷Ǥ

⁷ ÆÆ

Sarmatia Sp. z o.o.

ʹͲͲǤāͳͻǤ·ÆͳǤ·÷·÷ͳͺͲ÷÷ǡ ÷·ͷͲͲ÷ȋͺóǤ÷ȌǤʹͲͳͲǤÆ· ÆͳͲͲ÷ǡ÷·ͷͲͲ÷ȋͶ͵óǤ÷ȌǤʹͲͳʹǤÆ · Æ ͳʹͲ ÷ǡ ÷ · ͷͲͲ ÷ ȋͷͲ óǤ÷ȌǤ

·¸¦Ææ÷÷󿦯¦ǡ· ·¦·÷·ǤÆ·ǡ·āǤ

UAB "Baltpool"

ʹͲͳͳ Ǥ ā ʹͲ Ǥ · Æ ͵͵ Ǥ Dzdz ÷Ǥ æ÷ ÷÷ ÷ ÷ · Æ ͳͷǤʹ ǡ ÷ · ͳ Ǥ æ÷ ÷ ǡ Æ ÷÷ǡʹͲǤͲͲͳȋææææ ó«÷ȌǤeǷ· Dz͵͵ǤDzdz÷÷÷÷Dzdz÷Ǥ

ʹͲͳ͵-ͳʹ-Ͳʹ·Æ÷÷Ǥæ÷÷÷÷÷·ÆͷʹǤͺͲͲǡ÷ ·ͳǤæ÷÷ǡÆ÷÷ǡ ʹͶǤͲͲͲ ȋ æ æææ ó«Ȍ ǡ æ ÷ · · óǤ ÷ǡ · ÷ ÷Ǥ e Ƿ· Dz ͵͵ Ǥ Dzdz ÷ ÷ ÷ ÷ Dzdz÷Ǥ

UAB "LitGas"

·ʹͲͳʹǤāͳǤÆ ͳǤ÷÷÷÷÷ǤʹͲͳ͵Ǥā͵ͳǤ ͳȀ͵ ȋͳǤ ÷ǡ ǷDzǡ–ʹȀ͵ ÷÷ ȋʹǤ ÷Ȍ ÷ ÷ȋāǤ¦ȌǤ

~ · · ÷ Æ ǡ · ʹͲͳ͵ Ǥ ā͵ͳǤǣ

	ƒ"ƒ–‹ƒ			ƒŽ–'''Ž				昋•'
	ʹͲͳ͵Ǥ	ʹͲͳʹǤ	ʹͲͳ͵Ǥ	ʹͲͳʹǤ	ʹͲͳ͵Ǥ	ʹͲͳʹǤ	ʹͲͳ͵Ǥ	ʹͲͳʹǤ
"‹Žƒ—•ƒ–‹ƒ•'…‹Œ—'–'•Ə'‡•
ˆ‹ƒ•‹·•"󍎷•†ƒŽ‹•ǣ
މƒŽƒ‹‹•–—"–ƒ•	-	-	͸ͳ	87	ͷ͵	-	ͳͳͶ	87
"—'ƒŽƒ‹‹•–—"–ƒ•	ͳͻ	78	͵͹ǤͶͳͳ	9ͳͲ	694	-	͵ͺǤͳʹ͵	988
މƒŽƒ‹‹ƒ‹ƕ‹'ƒ"‡‹‰'Œ‹ƒ‹	(9Ȍ	-	(͵Ȍ	(4Ȍ	-	-	(ͳͳȌ	(4Ȍ
"—'ƒŽƒ‹‹ƒ‹ƕ‹'ƒ"‡‹‰'Œ‹ƒ‹	-	-	(͵͹ǤʹͳͲȌ	(486Ȍ	(ʹ͹Ȍ	-	(͵͹Ǥʹ͵͹Ȍ	(486Ȍ
Grynasis turtas	10	78	259	507	720	-	989	585

⁷ ÆÆȋ¸Ȍ

	ƒ"ƒ–‹ƒ			ƒŽ–'''Ž			昋•'
	ʹͲͳ͵Ǥ	ʹͲͳʹǤ	ʹͲͳ͵Ǥ	ʹͲͳʹǤ	ʹͲͳ͵Ǥ	ʹͲͳʹǤ	ʹͲͳ͵Ǥ	ʹͲͳʹǤ
"‹Žƒ—•ƒ–‹ƒ•'…‹Œ—'–'•Ə'·• "‡†"÷Œ÷'ƒŒƒ÷†ƒŽ‹•ǣ
ƒŒƒ'•	ʹ	͵	ͳͻ͵	͵ͻͲ	-	-	ͳͻͷ	͵ͻ͵
ȋ—'•–'Ž‹ƒ‹Ȍ	(͵͵Ȍ	(͵ͳȌ	(ͷͲͷȌ	(͵Ͳ͸Ȍ	(ʹ͹ʹȌ	-	(ͺͳͲȌ	(͵͵͹Ȍ
˜‡•–‹…‹Œƒ‹–‡ƒ–‹'‡Ž' ȋ—'•–'Ž‹'Ȍ†ƒŽ‹•	ȋ31Ȍ	ȋ28Ȍ	ȋ312Ȍ	84	ȋ272Ȍ	-	ȋ615Ȍ	56
˜‡•–‹…‹Œ'•ƃ•'…‹Œ—'–ƒ•Ə'‡•‰"›¦Œƒ˜‡"–‡ǣ
		ƒ"ƒ–‹ƒ		ƒŽ–'''Ž				昋•'
	ʹͲͳ͵ Ǥ	ʹͲͳʹǤ	ʹͲͳ͵Ǥ	ʹͲͳʹǤ	ʹͲͳ͵Ǥ	ʹͲͳʹǤ	ʹͲͳ͵Ǥ	ʹͲͳʹǤ
ƒŽƒ•‹·˜‡"–·‡–÷'"Ǥ	78	5	507	422	-	-	585	427
H•‹‰‹Œ‹ƒ‹'‡"‡–—•	-	5Ͳ	66	-	ͳͲͲͲ	-	ͳǤͲ66	ͷͲ
ƒŽ‹—–'•—"•'Ɩƒƒ	7	-	-	-	-	-	7	-
‡"–·•'"‡‰ƒ˜‹ƒ•	(44Ȍ	ͷͲ	ȋʹȌ	ͳͷ	-	-	(46Ȍ	65
‡"–·•''›–‹•	(͵ͳȌ	(ʹ͹Ȍ	(͵ͳʹȌ	͹Ͳ	(ʹͺͲȌ	-	(͸ʹ͵Ȍ	Ͷ͵
ƒŽƒ•‹·˜‡"–·‡–÷'ƒ"Ǥ	10	78	259	507	720	-	989	585

⁸

	ʹͲͳ͵-ͳʹ-͵ͳ	ʹͲͳʹ-ͳʹ-͵ͳ
Nƒˆ–'•'"'†—–ƒ‹ǡ•‹"–‹'ƒ"†—'–‹	796	͵͸ʹ
–•ƒ"‰‹·•†ƒŽ›•ǡ•–ƒ–›"‹·•‡†ā‹ƒ‰'•‹"‹–'•ƒ–•ƒ"‰'•	͵ͷͻ	͹͹ʹ
	ͳǤͳͷͷ	ͳǤͳ͵Ͷ

ʹͲͳ͵Ǥā͵ͳǤ··ͷǤͺͲͺ óǤ÷·æ¦ ȋʹͲͳʹǤā͵ͳǤ–Ǥͳͺ óǤǤ ÷Ȍǡ æ ·Ǥ · æ · · ·Ǥ

· æ · ā · ǡ ȋͳͻͻ – ʹͲͲͷǤȌǤ

ʹͲͳ͵Ǥā͵ͳǤ÷·æ··͵ͲóǤ÷ȋʹͲͳʹǤā͵ͳǤ–ͳͺͺ óǤ÷Ȍ¦ȋȌǤ

ʹͲͳ͵Ǥā͵ͳǤ··ͳͳͷǡ7óǤ÷ā÷÷ȋʹͲͳʹǤā͵ͳ Ǥ - ͳͶͺǡʹ óǤ ÷ȌǤ e · · · ǡ · ¦ǡ···ÆǤ

ǡǡÆǤʹͲͳ͵Ǥā͵ͳǤ·· ͵Ǥͷʹʹ÷æÆ÷÷÷ȋʹͲͳʹǤā͵ͳǤ–ͳǤͳʹ÷ȌǤ

⁹ æ·÷

	ʹͲͳ͵-ͳʹ-͵ͳ	ʹͲͳʹ-ͳʹ-͵ͳ
—'•ǡ‰ƒ—–‹'•—āƒˆ–'•'"'†—–÷'‡""'˜‹¦‹"•—•‹Œ—•‹ƒ•'ƒ•Žƒ—‰ƒ•	ͳͳǤͳ͸ͺ	ͳ͵Ǥͷ͹ͻ
–‹–‹ǣ˜‡"–·••—ƒā·Œ‹ƒ•	ȋͳͳ͸Ȍ	-
	ͳͳǤͲͷʹ	ͳ͵Ǥͷ͹ͻ

æ·÷·÷–ͳͷ÷Ǥ

ʹͲͳ͵Ǥā͵ͳǤ·ͺǤͷͷóǤ÷·÷÷ȋʹͲͳʹǤā͵ͳǤ–͵ǤͲͳʹóǤ ÷ȌǤ

···ā·¦ͳͳóǤǡ«æ¦¦Ǥæ·÷ æǡ·ǡǤ

æ·÷÷÷Æ··ʹͲͳ͵ǤʹͲͳʹǤā͵ͳǤǣ

ͻæ·÷ȋ¸Ȍ

‡'"ƒ†‡Ž•–'•‹æ'‹"·Œ÷‹"‹–'•‰ƒ—–‹'• •—'•ǡ—"‹'•‡ƒ'•ƒ‹–›–ƒ•˜‡"–·•		"ƒ†‡Ž•–'•‹æ'‹"·Œ÷‰ƒ—–‹'••—'•ǡ—"‹'•‡ƒ'•ƒ‹–›–ƒ•˜‡"–·• •—ƒā·Œ‹ƒ•	昋•'
•—ƒā·Œ‹ƒ•		ƒā‹ƒ—‡‹͵Ͳ †‹‡÷	͵Ͳ–ͷͻ †‹‡'•	͸Ͳ–ͺͻ †‹‡'•	ͻͲ–͵ͷͻ †‹‡'•	†ƒ—‰‹ƒ—‡‹ ͵͸Ͳ†‹‡÷
ʹͲͳ͵Ǥ	ͳͳǤͲͳʹ	ͳʹ	ʹ͹	ͳ	-	-	ͳͳǤͲͷʹ
ʹͲͳʹǤ	ͳͳǤͲ͸͸	ʹǤͶͻͶ	ͳͻ -	-	-	- -	ͳ͵Ǥͷ͹ͻ
ʹͲͳͳǤ	ͶǤʹʹ͵	͹͵		-	͵ͻ		ͶǤ͵͵ͷ

ǡ· ··ā·ǡ·

æ·÷÷÷ǡ÷··ā·ǡ÷÷¦ ·÷ ā÷ǡ Æ ·÷Æ÷ǡ · ¦ ¸ ·Æ««æǤ

ͳͲ ··

	ʹͲͳ͵-ͳʹ-͵ͳ	ʹͲͳʹ-ͳʹ-͵ͳ
މƒŽƒ‹·••—ƒ—'–'•'ƒŒƒ'•	ʹǤ͹͹͸	-
މƒŽƒ‹·•‰ƒ—–‹'••—'•	ʹǤ͹͹͸	-

"—'ƒŽƒ‹·••—ƒ—'–'•'ƒŒƒ'•	978	ʹǤ͵ͳͷ
ƒ—–‹ƒ•'"‹†·–‹·•˜‡"–·•'‡•–‹•	ͳͳǤͳʹ7	ͳǤ͹ͳͷ
—ƒ—'–'•'ƒŽóƒ'•—ā–‡"‹—'–—•‹†·Ž‹—•	-	46
‹–'•‰ƒ—–‹'••—'•	ͳǤͷͻͺ	78
	ͳ͵Ǥ͹Ͳ͵	ͶǤͳͷͶ
–‹–‹ǣ˜‡"–·••—ƒā·Œ‹ƒ•	-	(ͳ͵Ȍ
"—'ƒŽƒ‹·•‰ƒ—–‹'••—'•	ͳ͵Ǥ͹Ͳ͵	ͶǤͳͶͳ

÷÷·ā·ʹͲͳ͵ǤʹͲͳʹǤÆÆ¦ȋȌǤ ···æʹͲͳʹǤ· ÷«÷Ǥ

ͳͳ

	ʹͲͳ͵-ͳʹ-͵ͳ	ʹͲͳʹ-ͳʹ-͵ͳ
‡"‹–'•"‡‹ƒŽƒ˜‹'–‡‹•‡•‡•‡''"ƒ‡	ͳͲͲ	ͳͲͲ
ƒ•'ŽƒǷ~ƒ˜‡•›•Dz	͵ͷͶ	͵ͷ͹
–‹–‹ǣ˜‡"–·••—ƒā·Œ‹ƒ•	(454Ȍ	ȋͶͷ͹Ȍ
ƒ•'Ž'•‹"‰ƒ—–‹'••—'•‹æ˜‹•'	-	-
"—'ƒŽƒ‹‹ƒ‹–‡"‹—'–‹‹†·Ž‹ƒ‹
˜‡•–‹…‹Œ'•Æ‹‡–—˜'•‡•'—"Ž‹'•˜ƒŽ•–›"·•˜‡"–›"‹‹—•'''‹‡"‹—•	-	ͻǤͶ͹Ͷ
˜‡•–‹…‹Œ'•Æ‹‡–—˜'•"ƒ÷•'Ž'•˜‡"–›"‹‹—•'''‹‡"‹—•	͵ͲǤͳͶ͸	͵Ǥ͹͸Ͳ
˜‡•–‹…‹Œ'•Žƒ‹''•‹‹‹æ'‹"‹'‹æ˜‹•'	͵ͲǤͳͶ͸	ͳ͵Ǥʹ͵Ͷ
"—'ƒŽƒ‹·†ƒŽ‹•	͵ͲǤͳͶ͸	ͳ͵Ǥʹ͵Ͷ
‹–ƒ•ˆ‹ƒ•‹‹•–—"–ƒ•‹æ˜‹•'	͵ͲǤͳͶ͸	ͳ͵Ǥʹ͵Ͷ
‹–'ˆ‹ƒ•‹‹'–—"–'ƒ'•ƒ‹–‹·•˜‡"–·•†‡'‹—'–'•拑‹•˜ƒŽ‹—–'‹•ǣ
Valiuta	ʹͲͳ͵-ͳʹ-͵ͳ	ʹͲͳʹ-ͳʹ-͵ͳ
	ͳ7Ǥ955	ͳͲǤ͸Ͷͺ

ͳʹǤͳͻͳ ʹǤͷͺ

͵ͲǤͳͶ ͳ͵Ǥʹ͵Ͷ

ͳͳȋ¸Ȍ

ʹͲͲ͵ Ǥ ʹͶ Ǥ Ƿ Dz Æ ā Æ · ¸ Æ ͻͷǤʹ óǤ ȋ ʹǤʹͶ͵ óǤ ÷Ȍ ·Æǡ Æ ¸ Æ ¦ǡ ¦ Ƿ~DzǤ · ͳͲͲ óǤ ÷Ǥ · · ǡ ǡ · · ͳͲͲΨ · ā·¦Ǥ

· Æ ÷ ·æ÷ ÷ ¦ǡ Æ ȋ -ǡæ·Ȍǡ āæǤ ÷·æ ǡā ·ǡ · Æ · Ǥ ÷ ¦ ·ʹͲͳ͵ǤÆ·÷÷ǡ÷æ·÷ ÷÷(ʹͲͳʹǤÆȌǤ

ʹͲͳ͵Ǥā͵ͳǤ··͵ͲǤͳͶóǤ÷ȋʹͲͳʹǤ–͵ǤͲóǤ÷Ȍ·÷÷ǡ÷æ æ·ͳʹͲ÷ȋʹͲͳʹǤ- ⁴⁵⁶Ȍǡ«·ó÷ͲǡͶͷǤ

æ÷÷÷÷¦÷÷÷ ·÷ǡ÷æǡǤ

ͳʹ ÷

	ʹͲͳ͵-ͳʹ-͵ͳ	ʹͲͳʹ-ͳʹ-͵ͳ

‹‹‰ƒ‹"ƒ‡	ͺͻǤͺͻͷ	͸͹Ǥʹʹͳ
"—'ƒŽƒ‹‹ƒ‹‹†·Ž‹ƒ‹	-	ͳʹǤ͸ͳ͵
	ͺͻǤͺͻͷ	͹ͻǤͺ͵Ͷ

āóǡ÷«ǤʹͲͳ͵Ǥā͵ͳǤ ··ǡʹͲͳʹǤ·ͳʹǤͳ͵óǤ÷··ǡ÷«ó÷ͲǡͻͷǤ ·ʹͲͳ͵Ǥā͵ͳǤ·ȋʹͲͳʹǤ·Ȍ÷Æā÷Ǥ

÷÷÷··æǣ

Valiuta	ʹͲͳ͵-ͳʹ-͵ͳ	ʹͲͳʹ-ͳʹ-͵ͳ
	ͺͳǤ͸ʹͲ	ʹʹǤͷʹ͵
	8Ǥʹ͹ͷ	ͷ͹Ǥ͵ͳͳ
	ͺͻǤͺͻͷ	͹ͻǤͺ͵Ͷ

÷÷÷÷ǡ÷æǡ·óÆǷ Dz ǣ

	ʹͲͳ͵-ͳʹ-͵ͳ	ʹͲͳʹ-ͳʹ-͵ͳ
-	͸͵Ǥ͸ͺʹ	͵
+	ͷ͸Ǥ͵ͷͻ	͸͹Ǥʹͳͺ
A	-	ͳʹǤ͸ͳ͵
Ϊ	-	͸ǤͲʹͻ
	-	͹ǤʹͲͷ
	ͳʹͲǤͲͶͳ	ͻ͵ǤͲ͸8

æ÷ ÷ ÷ ÷ ¦ ÷ǡ ÷ ÷ǡ ÷÷÷ǡ÷æǡǤ

ͳ͵ H

ʹͲͳ͵ Ǥ · Æ Ǥ ʹͲͳʹ Ǥ · Æ ͵ͺǤͲ óǤ÷÷÷÷÷ǡ÷·ͳǡͳǡ͵ͷǤ· Æ÷ÆæǤ

	H•–ƒ–‹‹•ƒ'‹–ƒŽƒ•	…‹Œ÷'"‹‡†ƒ‹
ʹͲͳͳǤ‰"—'†ā‹'͵ͳ†Ǥ	͵ͶʹǤͲͲͲ	-
‡'‹‹‰‹‹ƒ‹Ɛƒæƒ‹	͵͵Ǥ͸ͻ͹	ͳͳǤ͹ͻͶ
‹‹‰‹‹ƒ‹Ɛƒæƒ‹	ͶǤͻͲͻ	ͳǤ͹ͳͺ
ʹͲͳʹǤ‰"—'†ā‹'͵ͳ†Ǥ	͵ͺͲǤ͸Ͳ͸	ͳ͵Ǥͷͳʹ
‹‹‰‹‹ƒ‹‹"‡'‹‹‰‹‹ƒ‹Ɛƒæƒ‹	-	-
ʹͲͳ͵Ǥ‰"—'†ā‹'͵ͳ†Ǥ	͵ͺͲǤ͸Ͳ͸	ͳ͵Ǥͷͳʹ

Privalomasis rezervas

·Ǥ HÆāͷ Ǥ ǡ « · · ǡ ͳͲ Ǥ ÆǤ

ʹͲͳ͵ Ǥ ā ͵Ͳ Ǥ æ Ƿ· Dz ÷ · ¦Æ¦ǡæ·ͶͳǤͲͲ6óǤȋͳͳǤͺóǤȌǡǣ

	Ž‹–ƒ‹	‡—"ƒ‹
‡'ƒ•‹"•–›–ƒ•'‡Žƒ•ˆ‹ƒ•‹‹÷‡–÷'"ƒ†ā‹'Œ‡ʹͲͳʹǤͲͳǤͲͳ	͹ͲǤ͹ͻ5	ʹͲǤͷͲ4
ƒ•‡Ž"–‹†‹˜‹†‡†ƒ‹	ȋͷ͸ǤͻͺͳȌ	ȋͳ͸ǤͷͲ͵Ȍ
‡"˜‡†‹ƒ‹Æ"‡œ‡"˜—•	ȋͳͶǤʹͶͷȌ	ȋͶǤͳʹ6Ȍ
"›ƒ•‹•ˆ‹ƒ•‹‹•‡–‹·•˜‡‹Ž'•'‡Žƒ•	ͶͳǤͶ͵7	ͳʹǤͲͲͳ
Paskirstytinasis pelnas iš visoǣ	41.006	11.876
‡Ž''ƒ•‹"•–›ƒ•Æ'"‹˜ƒŽ'¦ŒÆ"‡œ‡"˜¦	ʹǤͲͷͲ	594
‡Žƒ•ǡ•‹"‹ƒƒ•†‹˜‹†‡†ƒ•'·–‹	ͶͳͲ	ͳͳ9
‡Ž''ƒ•‹"•–›ƒ•ƍ‹–—•"‡œ‡"˜—•	͵ͺǤͷͶ6	ͳͳǤͳ͸͵
‡'ƒ•‹"•–›–ƒ•‹•'‡Žƒ•ˆ‹ƒ•‹‹÷‡–÷'ƒ"ƒ‹‰'Œ‡ʹͲͳ͵ǤͳʹǤ͵ͳ	-	-

Rezervas sÆ

Æ ÷ ÷ ÆǤ · Æ ¸Ǥ

Kiti rezervai

ȋȌ÷¦·Ǥe ó ÷ Ǥ · Ǥ

14 Išmokų darbuotojams įsipareigojimas

2013 m. gruodžio 31 d. Bendrovės vienkartinių išeinantiems iš Bendrovės darbuotojams, sulaukusiems pensinio amžiaus, bei jubiliejų proga išmokų įsipareigojimas sudarė 837 tūkst. litų (2012 m. – 816 tūkst. litų) kaip pateiktas žemiau:

		Pensijinis įsipareigojimas
	2013 m.	2012 m.
Laikotarpio pr.	816	785
Priskaityta per metus	129	78
Išmokėta per metus	(108)	(47)
Laikotarpio pab.	837	816

Pagrindinės prielaidos, taikytos įvertinant Bendrovės ilgalaikių išmokų darbuotojams įsipareigojimą, yra pateiktos žemiau:

	2013-12-31	2012-12-31

Diskonto norma	3,69 %	4,00 %
Darbuotojų kaitos rodiklis	5%	4 %
Metinis atlyginimų padidėjimas	3 %	3 %

Paskolos
	2013-12-31	2012-12-31

Paskola Europos investiciniam bankui	51.212
Mokėtinos paskolos palūkanos	134	-
	51.346	-

2013 m. liepos 9 d. Bendrovė sudarė kredito sutartį su EIB dėl iki 87.000 tūkst. eurų kredito suteikimo SGDT projekto įgyvendinimui. ElB Sutartimi bus finansuojama iki 50% projekto įgyvendinimui reikalingų lėšų. Pagal sutartį kredito terminas – iki 20 metų, palūkanos – kintamos arba fiksuotos, kurių norma bus pateikiama EIB išmokėjimo pasiūlymuose. Sutartimi taip pat numatyta, kad minimali išmokamo kredito dalis – 15.000 tūkst. eurų, o visa kredito suma turi būti išmokėta Bendrovei per ne daugiau kaip 6 mokėjimus. Bendrovės 100% finansinių įsipareigojimų pagal sutartį vykdymas valstybės garantija.

2013 m. gruodžio 20 d. Bendrovė gavo pirmą 15.000 tūksteurų išmoką. Pirmai 15.000 tūksteurų išmokai yra numatytas grąžinimo terminas nuo 2018.12.20, paskola turi būti grąžinta per 61 mokėjimą. ElB išmokėjimo pasiūlyme nustatyta fiksuota kintama palūkanų norma: 3 mėn. EURIBOR + marža. Palūkanos mokamos kas ketvirtį. Efektyvi palūkanų norma nedarė reikšmingos įtakos Bendrovės rezultatams, todėl nėra atskleidžiama.

16 Prekybos skolos ir kitos mokėtinos sumos

	2013-12-31	2012-12-31

Mokėtinos sumos rangovams	20.140	1.985
Mokėtinos sumos už žemės nuomą	650	504
Mokėtinos sumos už geležinkelio paslaugas	190	594
Kitos prekybos mokėtinos sumos	4.207	4.074
	25.189	7.157

Prekybos skolos yra beprocentės ir paprastai įoms yra nustatomas 30 dienų atsiskaitymo laikotarpis. 2013 m. gruodžio 31 d. Bendrovės 14.785 tūkst. litų prekybos skolų buvo denominuoti eurais (2012 m. – 87 tūkst. litų).

ͳ ¸Æ

ʹͲͳ͵Ǥā͵ͳǤ·Æā¦·ͳǤ954óǤ÷÷ ǡ·āā·Æ9ͶͲ óǤ÷ͳǤͺʹ óǤ÷ā ȋʹͲͳʹǤ-·Æā¦·ͳǤͷͲóǤ÷ ÷ǡ·āā·Æͺͺ óǤ÷ͳǤʹͲͲ óǤ÷ā ȌǤ `

ͳͺ ·

ʹͲͳ͵÷ʹͳǤ͵ͺ÷æ÷ȋȌǡʹǤǡ ·«Ǥ

ÆǡÆó÷÷ æ÷·«÷÷æǤ÷æ÷÷Ǥ

	ƕ‹'ƒ"‡‹‰'Œ‹ƒ•
ʹͲͳͳǤ‰"—'†ā‹'͵ͳ†Ǥ	Ͷͻ͵
"‹•ƒ‹–›ƒ•'‡"‡–—•	ȋͷͶͶȌ
‹"–÷•—†‡‰‹ƒ•	ʹͳͷ
ʹͲͳʹǤ‰"—'†ā‹'͵ͳ†Ǥ	ͳ͸Ͷ
"‹•ƒ‹–›ƒ•'‡"‡–—•	-
‹"–÷•—†‡‰‹ƒ•	ͳ͸Ͷ
ʹͲͳ͵Ǥ‰"—'†ā‹'͵ͳ†Ǥ	-

÷æ÷ȋǤȌʹͲͳ͵Ǥ·ǣ

	ʹͲͳ͵	ʹͲͳͶ	ʹͲͳͷ	ʹͲͳ͸	ʹͲͳ͹	ʹͲͳͺ	ʹͲͳͻ	ʹͲʹͲ	昋•'
ƒ•‹"–‹ȗ	ʹͳǤ͵͸ͺ	ͳͻǤͳʹ͵	ͳ͸Ǥͻ͵ͻ	ͳͶǤͺʹͲ	ͳʹǤ͹͸͸	ͳͲǤ͹ͺͲ	ͺǤͺͷͺ	͹ǤͲͲ͹	ͳͳͳǤ͸͸ͳ
Žƒ—'Œƒ‹•—ƒ—†'–‹	(ͳͺǤʹ͵ͻȌ	(ͳͺǤͲͲͲȌ	(ͳͺǤͲͲͲȌ	(ͳͺǤͲͲͲȌ	(ͳͺǤͲͲͲȌ	(ͳͺǤͲͲͲȌ	(ͳͺǤͲͲͲȌ	(ͳͺǤͲͲͲȌ	ȋͳͶͶǤʹ͵ͻȌ

^A÷æ÷ȋǤȌʹͲͳʹǣ

	ʹͲͲͺ	ʹͲͲͻ	ʹͲͳͲ	ʹͲͳͳ	ʹͲͳʹ	昋•'
ƒ•‹"–‹ȗ	ͳͻǤ͸ͻͳ	ͳͻǤ͸ͻʹ	ͳͻǤ͸ͻʹ	ͳͻǤ͸ͻͳ	ͳͻǤ͸ͻͳ	ͻͺǤͶͷ͹
—ƒ—†'–‹	ȋʹͻǤʹͶͳȌ	ȋʹͷǤ͸ͳͻȌ	ȋʹͺǤ͵ʹͷȌ	ȋʹ͹Ǥ͹ͻ͵Ȍ	ȋʹ͵ǤͺͷͳȌ	ȋͳ͵ͶǤͺʹͻȌ
—'‹"–‹‹"•—ƒ—†'–‹	-	-	ͳͲǤͲͲͲ	-	ͷǤ͹ͷ͵	ͳͷǤ͹ͷ͵
—'‹"–‹	-	-	-	ͻǤͲͲͲ	-	ͻǤͲͲͲ

ȗæǤ

ʹͲͳͶǤʹͳǤʹͳǤ͵ͺǤāʹͲͳ͵Ǥ

ͳͻ Æ

	ʹͲͳ͵-ͳʹ-͵ͳ	ʹͲͳʹ-ͳʹ-͵ͳ

—ƒ—'–'••¦ƒ—†'•	ͳ͵Ǥ͸͸ͳ	ͳǤͳ͵ͳ
'·–‹ƒ•‡‹Ž'Œƒ'Œ'–—"–''‡•–‹•	͵ʹͳ	͵Ͳͻ
‹–ƒ	ͳǤͲ͵͵	͵Ͷʹ
	ͳ5ǤͲͳͷ	ͳǤ͹ͺʹ

··æͳ·Ǥ

ʹͲͳ͵ Ǥ ā ͵ͳ Ǥ ¦ æ · ÷ ÷ ÷ ÷Ǥ ÷ ÷÷÷¦ͳʹǤͻʹͺóǤǤǡ÷¦ǡææ ʹͲͳͶǤ·Æǡ«æʹͲͳ͵Ǥ

ʹͲ

	ʹͲͳ͵Ǥ	ʹͲͳʹǤ
ƒŒƒ'•—āƒˆ–'•'"'†—–÷'‡""'˜‹''ƒ•Žƒ—‰ƒ•	ͳʹ͵Ǥͻ͹ͳ	ͳ͵ͳǤͷͶ͵
ƒŒƒ'•ǡ'ƒ"†ƒ˜—•˜ƒŽ›'Ɣ‡‰‹‹—'•‡•—"‹–—•–ƒ•‹—•ƒˆ–'•'"'†—–—•	-	͵Ǥʹ͵͵
‹–'•'ƒŒƒ'•ǡ•—•‹Œ—•‹'•ƒˆ–'•'"'†—–÷'‡""'˜‹''ƒ•Žƒ—‰'‹•	ʹǤ787	ʹǤ͹ͺͷ
ƒŒƒ'•—ā'ƒ"†—'–ƒ•ƒ–•ƒ"‰ƒ•	ͳͲʹ	ͳǤ͵ʹͲ
	ͳʹ͸Ǥ8͸Ͳ	ͳ͵ͺǤͺͺͳ

ʹͲͳͶǤ·ǤǤāͶǤ÷÷÷÷¦ ¦ÆǤǡ·÷Ƿ·Dz¦÷ǡ · ā ǡ · ÷ ā«÷ ā·«÷ ÷÷ ÷ ÷Ǥ

ǡ æ ǡ æ ǡ Æ āǡǤ

ʹͳ

	ʹͲͳ͵Ǥ	ʹͲͳʹǤ
—•‹†·˜·Œ‹ƒ•‹"ƒ'"–‹œƒ…‹Œƒ	ʹͶǤͶʹʹ	ʹʹǤ͸Ͳͻ
—Œ'•	ͳͶǤͷͷͷ	ͳͻǤ͸ͶͲ
ƒ""'—ā'‡•–‹•‹"•'…‹ƒŽ‹‹•†"ƒ—†‹ƒ•	ͳͺǤͷͻͶ	ͳ͹ǤͺͶͷ
‡Ž‡ā‹‡Ž‹''ƒ•Žƒ—‰'•	ͶǤͷ͸ͺ	͸ǤͲ͵Ͷ
އ–"ƒ	ͷǤͷ͹͸	ͷǤ͵ͳ͸
~‡·•‹""ƒ–‹‹÷—'ƒ	ʹǤͳͲͲ	ʹǤͲͶ͸
ƒ"†—'–÷ƒ–•ƒ"‰÷•ƒ˜‹ƒ‹ƒ	-	ͳǤͶ͹Ͳ
މƒŽƒ‹‹'–—"–'"‡'–ƒ•‹"'"‹‡ā‹ó"ƒ	ͳǤͺʹͲ	ͳǤͺͶͺ
‡‹Ž'Œƒ'–—"–''‡•–‹•	ͳǤʹʹ͹	ͳǤʹͲͺ
—"–'†"ƒ—†‹ƒ•	ͳǤ͵ʹͳ	ͳǤͳͶͺ
ƒ•Žƒ—‰'•Žƒ‹˜ƒ•	ͷʹͶ	596
–•ƒ"‰'••‹"–'•'‡"'ƒ"†—'–‹	-	547
ƒ""÷•ƒ—‰'••¦ƒ—†'•	ͶͲ͵	͵ʹ͵
•¦ƒ—†'•	͹͵	ȋ͵ʹͻȌ
‹–ƒ	ͻͲ͸	ͳǤͲ͵ͷ
	͹͸ǤͲͺͻ	ͺͳǤ͵͵͸

ʹʹ ¦

	ʹͲͳ͵Ǥ	ʹͲͳʹǤ
ƒ""'—ā'‡•–‹••'…‹ƒŽ‹‹•†"ƒ—†‹ƒ•	͹Ǥ͵ͻͳ	ͷǤʹ͹ʹ
'•—Ž–ƒ˜‹'‹"–‡‹•‹·••¦ƒ—†'•	ͳǤͳ͹Ͳ	ͳǤʹͳ͸
—"–'˜‡"–·••—ƒā·Œ‹ƒ•	͵͹	776
'—‹ƒ…‹Œƒ	Ͷ͸͵	ͷͲ͸
ƒ"ƒƒ	785	596
—•‹†·˜·Œ‹ƒ•‹"ƒ'"–‹œƒ…‹Œƒ	458	ʹͺͻ
'ƒ†‹"—'«‹÷•¦ƒ—†'•	ʹ͹Ͷ	ʹͷ͵
˜ƒŽ‹ˆ‹ƒ…‹Œ'•·Ž‹'••¦ƒ—†'•	ʹ͵ͻ	ʹʹʹ
‡"–›"‹‹÷'''‹‡"‹÷–˜ƒ"›'•¦ƒ—†'•	ͳʹ͸	ʹͲ͹
މƒŽƒ‹‹'–—"–'"‡'–ƒ•‹"'"‹‡ā‹ó"ƒ	ͳ͸͵	ͳ͹Ͷ
‡'"‡œ‡–ƒ…‹Œƒǡ"‡Žƒƒ	ͳͺͳ	ͳͷʹ
›æ‹÷•¦ƒ—†'•	ͳ͸ͷ	ͳͲͻ
‹"·Œ÷•'Ž÷•—ƒā·Œ‹ƒ•	ͳͳ͸	-
‹–ƒ	ͳǤͲͳͻ	ͻ͸ʹ
	ͳʹǤ͸Ͳ͸	ͳͲǤ͹͵Ͷ

⦦ æǤ

ʹ͵ ··ȋ¦Ȍ–

	ʹͲͳ͵Ǥ	ʹͲͳʹǤ
ƒŽóƒ÷'ƒŒƒ'•	͵ʹͳ	ͳǤͺͳ͹
ƒ—–‹†‡Ž•'‹‹‰‹ƒ‹	͵74	͵Ͳ
‹ƒ•‹·•˜‡‹Ž'•'ƒŒƒ'•‹æ˜‹•'	695	ͳǤͺͶ͹
ȋ—'•–'Ž‹ƒ‹Ȍ†·Ž˜ƒŽ‹—–'•—"•''ƒ•‹‡‹–‹'	(99Ȍ	(ͳͳͷȌ
‹–'•ˆ‹ƒ•‹·•˜‡‹Ž'•ȋ•¦ƒ—†'•Ȍ	ȋ͹Ȍ	ȋͳȌ
‹ƒ•‹·•˜‡‹Ž'••¦ƒ—†'•‹æ˜‹•'	ȋͳͲ͸Ȍ	ȋͳͳ͸Ȍ
‹ƒ•‹·•˜‡‹Ž'•"‡œ—Ž–ƒ–ƒ•‹æ˜‹•'	589	ͳǤ͹͵ͳ

ʹͶ

	ʹͲͳ͵Ǥ	ʹͲͳʹǤ
–ƒ•ƒ‹–‹‹÷‡–÷'‡Ž''‡•–‹•	ʹǤͻͶͲ	͹Ǥͺ͵͸
"ƒ·Œ—•‹÷‡–÷‡‹ƒ'Œ''‡Ž''‡•«‹''"‡‰ƒ˜‹ƒ•	-	-
'·–‹''‡Ž''‡•«‹'•¦ƒ—†'•	ʹǤͻͶͲ	͹Ǥͺ͵͸
–‹†·–'Œ''‡•«‹'•¦ƒ—†'•	(ʹ͸ͲȌ	ȋͷͳͷȌ
‡Ž''‡•«‹'•¦ƒ—†'•ǡƒ'•ƒ‹–›–'•'‡Ž‡ȋ—'•–'Ž‹—'•‡Ȍ	ʹǤ͸ͺͲ	͹Ǥ͵ʹͳ

ʹͲͳ͵ǤʹͲͳʹǤ·«¦÷æ·÷÷÷æ «āǣ

	ʹͲͳ͵Ǥ	ʹͲͳʹǤ

'•ƒ‹–›–ƒ•'‡Žƒ•'"‹‡æƒ''‡•–‹‹¦	͵8Ǥ͵ʹͻ	ͶͺǤ͹ͷͺ
ƒ‹ƒ–‡†"'˜·•ͳͷΨ'‡Ž''‡•«‹'–ƒ"‹ˆ¦	5Ǥ749	͹Ǥ͵ͳͶ
‡Ž''‡•–Əƒā‹ƒ«‹'••¦ƒ—†'•ȋƒ"ƒƒȌ	(ͳͳͺȌ	ȋͺͻȌ
˜‡•–‹…‹‹÷'"'Œ‡–÷އ‰˜ƒ–ƒ	(ʹǤͻ͵ͻȌ	-
‡Ž''‡•–Əƒā‹ƒ«‹'•‹–'•'ƒŒƒ'•‹"•¦ƒ—†'•	(676Ȍ	-
‡Ž''‡•–Ɔ‹†‹ƒ«‹'••¦ƒ—†'•ȋ‹–'•Ȍ	ͻʹͶ	96
ƒ‹ƒ–ͳͷΨ‡ˆ‡–›˜÷'‡Ž''‡•«‹'–ƒ"‹ˆ¦	ʹǤͻͶͲ	͹Ǥ͵ʹͳ
ˆ‡–›˜‹'"ƒ	͹ǡ͹Ψ	ͳͷǡͲͳΨ

·æǣ

	‹ƒ•‹·•"󍎷•ƒ–ƒ•ƒ‹–ƒ		‡†"÷Œ÷'ƒŒƒ÷ƒ–ƒ•ƒ‹–ƒ
	ʹͲͳ͵Ǥ	ʹͲͳʹǤ	ʹͲͳ͵Ǥ	ʹͲͳʹǤ
މƒŽƒ‹‹'–—"–'˜‡"–·••—ƒā·Œ‹ƒ•	ͳǤʹʹͲ	ͳǤʹͳͷ	(5Ȍ	ȋͳͳ͹Ȍ
ƒ‰"‡‹–‹–ƒ•—•‹†·˜·Œ‹ƒ•'‡•«‹÷–‹•Žƒ‹•	9͵͹	ͻ͹͵	͵͸	Ͷ͵
–•ƒ"‰÷—"ƒæ›ƒ•‹‹"‡ƒŽ‹œƒ…‹·•˜‡"–·•	ͺ͹ͳ	ͻʹͷ	54	ȋʹͺȌ
‡–‹‹÷'"‡‹Œ÷•—ƒ—'‹ƒ•	ʹ͹ͻ	ͳ͹͵	(ͳͲ͸Ȍ	7
•—ƒ—'‹ƒ•	-	Ͷ͵	Ͷ͵	ͺͳ
މƒŽƒ‹‹÷‹æ'÷†ƒ""—'–'Œƒ•ƕ‹'ƒ"‡‹‰'Œ‹ƒ•	ͳʹ6	ͳʹʹ	ȋͶȌ	ȋͷȌ
–'•–'‰÷"‡œ‡"˜ƒ•	͹Ͳ	͸ͳ	(9Ȍ	ȋͳ͸Ȍ
‹–‹Žƒ‹‹‹‡Œ‹•‹"–—ƒ‹	ͳͺ	͵	ȋͳͷȌ	-
•'…‹Œ—'–÷Ə'‹÷—'•ƒ˜›"·•‡–'†ƒ•	75	ȋʹͷȌ	(ͳͲͲȌ	ͳ͸
ƒˆ–'•'"'†—–ƒ‹	-	-	-	ȋͳʹ͵Ȍ
ƒ—–‹÷•—÷˜‡"–·••—ƒā·Œ‹ƒ•	455	458	ȋ͸ͺȌ	(͸ͻȌ
—ƒ—'–'•'ƒŒƒ'•	(Ͷͳ͸Ȍ	ȋͳͲͷȌ	͵ͳͳ	ͳͲͷ
މƒŽƒ‹‹'–—"–'‹˜‡•–‹…‹·އ‰˜ƒ–ƒ	ȋͳͲǤͳͳ5Ȍ	ȋͳͲǤͷ͹ͻȌ	(465Ȍ	ȋͶ͹ͺȌ
‡'"‹'ƒā‹–ƒ•ƒ–‹†·–'Œ''‡Ž''‡•«‹'–—"–'	ȋͶͷͷȌ	ȋͶͷͺȌ	68	69
–‹†·–'Œ''‡Ž''‡•«‹'•¦ƒ—†'•Ȁ ȋ'ƒŒƒ'•Ȍƒ'•ƒ‹–›–ƒ•'‡Ž‡ȋ—'•–'Ž‹—'•‡Ȍ –‹†·–ƒ•'‡Ž''‡•«‹'–—"–ƒ•Ȁȋƕ‹'ƒ"‡‹‰'Œ‹ƒ‹Ȍǡ			(ʹ͸ͲȌ	ȋͷͳͷȌ
‰"›¦Œƒ˜‡"–‡	(6Ǥ9͵ͷȌ	ȋ͹ǤͳͻͶȌ

24 Pelno mokestis (tęsinys)

2013 m. gruodžio 31 d. Bendrovė nepripažino 455 tūkst. litų (2012 m. – 458 tūkst. litų) atidėtojo pelno mokesčio turto, susijusio su gautinų sumų vertės sumažėjimų, nes Bendrovės nesitiki pripažinti pelno mokestį mažinančiomis sąnaudomis ateityje.

Atidėtojo pelno mokesčio turtas Bendrovės būklės ataskaitoje yra užskaitytas tarpusavyje su atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimu, nes jie abu yra susiję su ta pačia mokesčių administravimo institucija.

2013 m. ir 2012 m. gruodžio 31 d. Bendrovė, įvertindama atidėtojo pelno mokesčio turto ir įsipareigojimo komponentus, naudojo 15 proc. pelno mokesčio tarifą.

25 Pagrindiniai ir sumažinti pelnas (nuostoliai) vienai akcijai

Pelnas vienai akcijai apskaičiuojamas dalijant Bendrovės grynąjį pelną iš esamo akcijų skaičiaus. Sumažintas vienai akcijai yra lygus pelnui vienai akcijai, kadangi Bendrovė neturi potenonių, kurios galėtų sumažinti išleistas akcijas. Pelno ir sumažinto pelno apskaičiavimai pateikiami žemiau:

	2013 m.	2012 m.

Akcininkams priskiriamas grynasis pelnas	35.649	41.437
Paprastųjų akcijų svertinis vidurkis (tūkst.)	380.606	361.198
Vienai akcijai tenkantis pelnas ir sumažintas pelnas (litais)	0,09	0,11
Dividendai
	2013 m.	2012 m.

Paskelbti dividendai	(410)	(56.981)
Akcijų skaičiaus svertinis vidurkis (tūkst.)	380.606	361.198
Paskelbti dividendai vienai akcijai (išreikšti litais vienai akcijai)	0,001	0,16

2013 m. balandžio 30 d. įvykęs eilinis visuotinis akcininkų susirintimas patvirtino 2012 m. pelno paskirstymą ir skyrė 410 tūkst. litų dividendų akcininkams už 2012 metus.

2013 m. gruodžio 31 d. finansinės būkės ataskaitos straipsnio "Per vienerius mokėtinos sumos ir įsipareigojimai" eilutėje "Mokėtini dividendai" apskaitytos ikusios paskelbtų dividendų sumos akcininkams, kurių nepavyko rasti nurodytais adresais. 2013 m. gruodžio 31 d. likusi neišmokėta ankstesnių finansinių suma – 172 tūkst. litų (2012 m. – 39 tūkst. litų).

27 Finansinis turtas ir įsipareigojimai bei rizikos valdymas

Kredito rizika

Bendrovės prekybos partnerių koncentracija yra pakankamai didelė. Gautinos sumos iš pagrindinių Bendrovės pirkėjų – AB "ORLEN Lietuva" – 2013 m. gruodžio 31 d. sudarė apie 17 proc. (apie 36 proc. 2012 m. gruodžio 31 d.), "LITASCO S.A." – 2013 m. gruodžio 31 d. sudarė apie 77 proc. 2012 m. gruodžio 31 d.)visų Bendrovės iš pirkėjų gautinų sumų. Vidutinis mokėjimo terminas AB "ORLEN Lietuva" yra 10 kalendorinių dienų, "LITASCO S.A." – 7 kalendorinės dienos, VĮ Lietuvos naftos produktų agentūra – 20 kalendorinių dienų, UAB "Jukoil Baltija", UAB "Neste Lietuva" – iki kito mėn. 15 dienos, tuo tarpu visiems kitiems klientams įprastas mokėjimo terminas yra 5 darbo dienos. Galima Bendrovės klientų kredito rizika kontroliuojama nuolat stebint jų likučius.

Bendrovė taiko priemones, kuriomis siekiama nuolat užtikrinti, kad paslaugos būtų teikiamos ir pardavimai neviršytų priimtino kredito rizikos limito.

Bendrovė nesuteikia garantijų už kitų šalių prievoles. Didžiausią kredito riziką sudaro kiekvieno finansinio turto vieneto apskaitinė vertė, įskaitant išvestines priemones finansinės būklės ataskaitoje, jėjgų tokių yra. Todėl Bendrovės vadorybė mano, jog maksimali rizika yra lygi iš pirkėjų gautinų sumų sumai, atėmus pripažintus vertės sumažėjimo nuostolius bei pinigų ir iki išpirkimo laikomų investicijų sumai finansinės būklės ataskaitos sudarymo dieną. Pastabos 10,11,12.

Bendrovė prekiauja tik su pripažintomis trečiosiomis šalimis, todėl užstatas nėra reikalaujamas.

27 Finansinis turtas ir įsipareigojimai bei rizikos valdymas (tęsinys)

Palūkanų normos rizika

Bendrovės pajamos ir pinigų srautai iš įprastinės vai nepriklausomi nuo palūkanų normų pasikeitimų rinkoje.

Bendrovės pajamas ir pinigų srautus įtakoja palūkanų normos rizikos didėjimui didžiausią įtaką daro ilgalaikės paskolos. Šiuo metu sudaryta ElB paskola, kuri yra su kintamom palūkanų normom, kuri yra susieta su EURBOR. Palūkanu normos rizika, susijusi su ElB paskola yra minimali, kadangi Bendrovės 100% finansinių įsipareigojimų pagal sutarti vykdymas yra užtikrintas valstybės garantija.

Bendrovės investicijos laikomos iki išpirkimo yra su fiksanų norma. Bendrovė laiko pinigus ir terminuotus indėlius didžiųjų Lietuvos bankų sąskaitose, kuriems pagal Fitch Ratings suteiktas A bei didesnis išorinis reitingas. Rizika, susijusi su lėšomis banke, yra ribotą, nes Bendrovė atlieka operacijas su bankasi, turinčiais aukštus užsienio reitingavimo agentų suteiktus kredito reitingus.

Valiutų kursų rizika

Bendrovė susiduria su užsienio valiutų svyravimo įtaka, daugiausia su euru ir JAV doleriu. Užsienio valiutų kursų svyravimo rizika kyla iš ateities komercinių sandorių ir pripažinto turto bei įsipareigojimų. Kol kas Bendrovė nesinaudojo jokiomis finansinėmis, padedančiomis valdyti užsienio valiutos svyravimo riziką, kadangi pajamos ir sąnaudos užsienio valiutomis sudaro nežymią dalį, palyginus su Lietuvos litais denominuotomis pajamomis ir sąnaudomis.

Likvidumo rizika

Bendrovės politika yra palaikyti pakankamą grynųjų pinigų ekvivalentų kiekį arba užsitikrinti finansavimą atitinkamų kredito instrumentų pagalba, siekiant įvykdyti savo strateginiuose numatytus įsipareigojimus.

Bendrovės likvidumo (trumpalaikio turto iš viso / per vienerius metus ir įsipareigojimų iš viso) ir skubaus padengimo ((trumpalaikio turto iš viso - atsargos) / per vienerius mokėtinų sumų ir įsipareigojimų iš viso) rodikliai 2013 m. gruodžio 31 d. atitinkamai buvo 3,43 ir 3,40 – atitinkamai (7,21 ir 7,13 2012 m. gruodžio 31 d),

Bendrovės tikslas palaikyti santykį tarp tęstinio ir lankstumo. Bendrovės veikla generuoja pakankamą gyvųjų pinigų sumą, todėl pagrindinė vadovybė yra prižiūrėti, kad Bendrovės likvidumo rodiklis būtų artimas arba aukštesnis nei 1. 2013 m. ir 2012 m. Bendrovės likvidumas yra aukštas, nes Bendrovė tik 2013 m. pabaigoje įgijo finansinių įsipareigojimų (2012 m. neturėjo finansinių įsipareigojimų), o pinigų lėšas kaupia numatytiems strateginiams tikslams įvykdyti.

Zemiau pateikta lentelė apibendrinį įsipareigojimų grąžinimo terminus 2013 m. ir 2012 m. gruodžio 31d. pagal nediskontuotus mokėjimus pagal sutartis.

	Likutinė	Pareikalavus	Iki 3	Nuo 3 iki 12	Nuo 1 iki	Po 5	lš viso
	vertė		mēnesiu	mėnesių	5 metų	metų
Prekybos ir kitos mokėtinos
sumos	7.157		6.831	326			7.157
2012 m. gruodžio 31 d. likutis	7.157		6.831	326			7.157

Prekybos ir kitos mokėtinos
sumos	25.189		25.012	177			25.189
Paskola	51.926		134	402	2.680	55.544	58.760
2013 m. gruodžio 31 d. likutis	77.115	-	25.146	579	2.680	55.544	83.949

Iš 25.012 tūkst. Lt sumos 1.635 tūkst. Lt yra sulaikymo sumos pagal sutartis, kurios yra apmokamos, įvykdžius visus sutartyje numatytus darbus, šių mokėjimo terminų nėra galimybės numatyti. Iš 76.981 tūkst.Lt sumos 51.792 tūkst.Lt yra grąžintina EIB paskola.

Finansinio turto ir įsipareigojimų tikroji vertė

Pagrindinis Bendrovės finansinis turtas ir įsipareigojimai, neatspindėti tikraja verte, yra prekybos ir kitos gautinos sumos, prekybos ir kitos skolos, ilgalaikės ir trumpalaikės skolos bei investicijos iki išpirkimo.

Tikroji vertė yra apibrėžiama kaip suma, už kurią gali būti apsikeista turtu gali būti užskaitytas tarpusavio įsipareigojimas tarp nesusijusių šalių, kurios ketina pirkti (parduoti) turtą arba užskaityti tarpusavio įsipareigojimą.

27 Finansinis turtas ir įsipareigojimai bei rizikos valdymas (tęsinys)

yra pateiktos finansinėse ataskaitose:
	Apskaitinė vertė				Tikroji vertė
	2013 m.	2012 m.	2011 m.	2013 m.	2012 m.	2011 m.
Finansinis turtas
Pinigai	89.895	79.834	8.180	89.895	79.834	8.180
Iš pirkėjų gautinos sumos	11.052	13.579	4.335	11.052	13.579	4.335
Kitas finansinis turtas	30.146	13.234	117.582	30.146	13.234	117.582
Finansiniai įsipareigojimai
Paskolos	51.792			51.212
Prekybos skolos	25.189	7.157	4.671	25.189	7.157	4.671

Žemiau yra pateiktas visų Bendrovės finansinių apskaitinės ir tikrosios vertės palyginimas pagal kategorijas, kurios

Finansinio turto didžiąją dalį sudaro pinigai banko sąskaitoje ir išpirkimo (12 pastaba).

Tarptautinės vamzdynų bendrovės "Sarmatia", Lietuvos energijų išteklių biržos "Baltpoo" ir UAB LITGAS akcijų rinkos kainos negalima patikimai įvertinti, todėl ši investicija yra apskaitoma balansine verte (7 pastaba).

Tikrosios vertės taip pat nebuvo įmanoma nustatyti naudojant panašių sandrovė nenustatinėjo tikrosios investicijos vertės diskontuojant būsimus pinigų srautus iš investicijos, nes būsimieji pinigų srautai nėra patikimai įvertinami.

Kiekvienos rūšies finansiniam turtui ir įsipareigojimams įvertinti yra naudojami tokie metodai ir prielaidos:

▪ Trumpalaikių iš pirkėjų gautinų sumų, trumpalaikių prekybos skolų apskaitinė vertė yra artima jų tikrajai vertei.

▪ Ilgalaikių skolų tikroji vertė nustatoma vadovaujantis tokios paskolos rinkos kaina arba palūkanų norma, kuri yra taikoma tuo metu tokio pat termino skoloms.

Finansiniai įsipareigojimai įvertinti amortizuota verte.

Nustatydama finansinių priemonių tikrąją vertę, Bendrovė naudoja tokius metodus ir prielaidas:

Grynieji pinigai

Tai piniginės lėšos, kurių vertė yra jų tikroji vertė.

Gautinos sumos

Prekybos ir kitų gautinų sumų tikroji vertė yra apskaičiuota būsimųjų pinigų srautų, diskontuotų taikanų rinkos normą, esančią ataskaitų parengimo dieną, dabartinė vertė. Trumpesnio neikotarpio prekybos ir kitų gautinų sumų, kurioms nenustatyta palūkanų normą, tikriai lygia jų nominaliai vertė pirminio pripažinimo metu, o vėliau – balansinei vertei, nes diskontavimo poveikis yra nerėikšmingas. Tikroji vertė nustatoma atskleidimo tikslais.

Finansiniai įsipareigojimai

Tikroji vertė, nustatoma atskeidimo tikslais, skaičiuojama remiantis dalies ir palūkanų normų pinigų srautų, diskontuotų taikanų rinkos normą ataskaitų parengimo dieną, dabartine verte. Finansinės nuomos rinkos palūkanų norma nustatoma pagal panašias nuomos sutartis. Trumpesnio finansinių įsipareigojimų, kuriems nenustatyta palūkanų normą, tikroji vertė laikoma apytikriai vertė pirminio pripažinimo metų, o vėliau – balansinei vertei, nes diskontavimo poveikis yra nereikšmingas.

Tikroji vertė skirstoma pagal hierarchiją, kuri atskleidžia naudotų pradinių įvertinimo duomenų reikšmingumą. Tikrosios vertės hierarchijoje yra šie lygiai:

1 lygis – aktyviose tokio paties turto arba įsipareigojimų rinkose nustatytos kainos (nepakoreguotos);

2 lygis – kiti pradiniai duomenys, išskyrus į 1 lygį įtrauktas nustatytas turto arba įsipareigojimų kainas tiesiogiai (t. y. kaip kainos) arba netiesiogiai (t. y. išvestos iš kainų);

3 lygis – turto ir įsipareigojimų pradiniai duomenys, nepagrįsti stebimais rinkos duomenimis (nestebimi pradiniai duomenys).

Bendrovė neturi finansinio turto ir įsipareigojimų, apskaitomų tikrąja verte.

27 Finansinis turtas ir įsipareigojimai bei rizikos valdymas (tęsinys)

Finansinės priemonės, neapskaitomos tikrąja verte

Pagrindiniai Bendrovės finansiniai, neapskaityti tikrąja verte, yra prekybos ir kitos gautinos sumos, prekybos ir kitos mokėtinos sumos, ilgalaikės ir trumpalaikės skolinimosi lėšos. Bendrovės nuomone, šių finansinių instrumentų likutinės vertės yra artimos jų tikrosioms nes skolinimosi sąnaudos yra susietos su tarpbankine skolinimosi palūkanų norma EURIBOR, o kitas finansinis ir įsipareigojimai yra trumpalaikiai, todėl jų tikrosios verės svyravimas nėra reikšmingas.

Kapitalo valdymas

Pagrindinis kapitalo valdymo tikslas yra garantuoti, kad Bendrovė atitiktų išorinius kapitalo reikalavimus. Kapitalas apima nuosavą kapitalą, priskirtiną akcininkams.

Bendrovė koreguoja ir valdo kapitalo struktūrą, atsižvelgiant į ekonominės pagal jos veikos rizikos pobūdį. Siekiant palaikyti arba pakeisti kapitalo struktūri dividendų išmokėjimą akcininkams, išmokėti kapitalą akcininkams arba išleisti naują akcijų emisiją.

2012 m. liepos 3 d. juridinių asmenų registruoti pakeisti Bendrovės įstatai su iki 380.606 tūkst. litų padidintų įstatiniu kapitalu. Bendrovės įstatinis kapitalas išplatinus naują 38.606 tūkst. litų nominalios vertės Bendrovės akcijų emisiją esamiems Bendrovės akcininkams.

Bendrovė privalo palaikyti ne mažesnį nei 50 proc. savo nuosavo kapitalo santykį, kaip to reikalauja LR akcinių bendrovių įstatymas.

Bendrovės veikla finansuojama naudojant akcininkų kapitalą ir skolintą kapitalą.

28 Nebalansiniai įsipareigojimai ir neapibrėžtumai

Paskolų sutartys

2013 m. vasario 7 d. Bendrovė pasirašė 120 mln. Lt banko sąskaitos kredito (overdrafto) sutartį su Nordea Bank Finland Plc, kurio kol kas nėra panaudojusi.
2013 m. liepos 9 d. Bendrovė sudartį su EIB dėl iki 87.000 tūkst. eurų kredito suteikimo SGDT projekto įgyvendinimui. EIB Sutartimi finansuos iki 50% projekto įgyvendinimui reikalingų lėšų. Pagal sutarti kredito terminas – iki 20 metų, palūkanos – kintamos arba fiksuotos, kurių norma bus pateikiama EIB išmokėjimo pasiūlymuose. Sutartimi taip pat numatyta, kad minimali išmokamo kredito dalis – 15.000 tūkst. eurų, o visa kredito suma turi būti išmokėta Bendrovei per ne daugiau kaip 6 mokėjimus. Bendrovės 100% finansinių įsipareigojimų pagal sutartį vykdymas valstybės garantija.

Veiklos nuomos

• Bendrovė yra sudariusi Klaipėdos valstybinio įūrų uosto žemės nuomos sutartį iki 2055 m. Nuomos sąlygose nėra numatyta apribojimų Bendrovės veiklai, susijusiais, papildomomis skolomis ar papildoma ilgalaike nuoma. 2013 m. Bendrovės žemės nuomos sąnaudos sudarė 2.100 tūkst. litų (21 pastaba) (2012 m. - 2.046 tūkst. litų).

Bendra būsimų minimalių nuomos mokėjimų suma:

	2013-12-31	2012-12-31

Per vienerius metus	2.100	2.050
Nuo vienerių iki penkerių metų	8.400	8.223
Po penkerių metų	75.835	76.062
	86.335	86.335

Finansinė nuoma

. 2012 m. kovo 2 d. Bendrovė su "Höegh LNG Ltd." pasirašė suskystintųjų gamtinių dujų plaukiojančios saugyklos su dujinimo įrenginių (toliau – FSRU) 10 metų nuomos, operavimo įremonto) sutartį su FSRU išpirkimo teise, numatant, kad FSRU pristatymo į Klaipėdos uostą terminas 2014 m. rugsėjo 1 d. Ši sutartis atitinka finansinės nuomos kriterijus. 2013 m. gruodžio 31 d. bendra būsimųjų mokėjimų suma sudarė 911.464 tūkst. litų.

28 Nebalansiniai įsipareigojimai ir neapibrėžtumai (tęsinys)

Ilgalaikės statybų rangos sutartys

• 2013 m. balandžio 5 d. įvyko Bendrovės neeilinis visuotinis akcininkimas. Susirinkime priimta Bendrovės valdybos sprendimu sudarytai Krantinės ir suprastruktūros projėktavimo, pirkimo ir statybos sutarčiai su skelbiamų derybų būdu "Josto infrastruktūros (angl. jetty)) su suprastruktūra (įranga) projektavimo ir statybos darbai" laimėtoju - Akciju sabiedriba (liet. k. - akcine bendrove) "BMGS".

Pagrindinės sutarties sąlygos, be kita ko, apima šias:

✔ Bendra pagal sutarų atliekamų darbų fiksuota kaina turi būti ne didesnė kaip 27.190 tūkst. eurų be PVM. Fiksuota sutarties kaina gali didėti tik išimtiniais sutartais atvejais. Bendrovė fiksuotą sutarties kainą moka tik už faktiškai atliktus darbus;
✔ Visi darbai turi būti atlikti iki 2014 m. spalio 1 d. Darbų atlikimo terminas gali būti pratęstas tik išimtiniais sutartyje aptartais atvejais;
Bendrovės vadovybė papildomai įpareigojama, jei bendra sutarties kaina didėtų daugiau kaip 10 proc. arba sutarties įvykdymo galutinis terminas (2014 m. spalio 1 d.) būtų pratęsiamas daugiau kaip 30 dienų, siekiant užtikrinti tinkamą sutarties keitimo kontrolę, atitinkamai sutarties kainos didinimui ir (ar) sutarties vykdymo termino pratęsimui turi būti gautas Bendrovės valdybos pritarimas.

Taip pat 2013 m. balandžio 5 d. Bendrovės neeilinis akcininkų susirinkimas pritarė Bendrovės Stebėtojų tarybos konfidencialumo sutarties pagrindinėms sąlygoms.

▪ 2013 m. gegužės 6 d. Bendrovė sudarė Gamtinių dujų dujotiekio sistemos projektavimo, pirkimo ir statybos (EPC) darby sutartį su "Gamtinių dujų dujotiekio sistemos projektavimo, pirkimo ir statybos (EPC) darbų pirkimas" laimėtoju Vokietijos koncernu PPS Pipeline Systems GmbH. Sutarties pagrinių dujų dujotiekio sistemos projektavimo, pirkimo ir statybos darbai, reikalingi įrengiant jungtį tarp SGDT krantinės Klaipėdos valstybinio įties šiaurine Kiaulės nugaros salos dalimi) ir Lietuvos gamtinių dujotiekis Jurbarkas–Klaipėda (dalis Tauragė–Klaipėda) šalia Klaipėdos DSS-2, esančios ties Kiškėnų kaimų, Dovilų seniūnijoje, Klaipėdos rajono savivaldybėje).

Pagrindinės sutarties sąlygos, be kita ko, apima šias:

✔ bendra pagal sutartį atliekamų darbų fiksuota kaina yra 94.840 tūkst. Lt be PVM ir 114.756 tūkst. Lt su PVM, kurio dydis sutarties sudarymo dieną yra 21 proc. Fiksuota sutarties kaina gali didėti tik išimtiniais sutartais atvejais. Bendrovė fiksuotą sutarties kainą moka tik už faktiškai atliktus darbus;
✔ visi darbai turi būti atlikti iki 2014 m. rugpjūčio 1 d. Darbų atlikimo terminas gali būti pratęstas tik išimtiniais sutartyje aptartais atvejais;
sutartis įsigalios, kai jai pritars Bendrovės visuotinis akcininkimas, kaip tai numatyta Bendrovės įstatų 16.10 straipsnyje. Bendrovės valdyba 2013 m. balandžio 22 d. yra pritarusi šios sutarties sudarymui.

Teisiniai ginčai

• 2011 m. balandžio 18 d. Bendrovė iš Klaipėdos apygardos teismo gavo pranešimą apie UAB "Naftos grupė" pateiktą ieškinį prieš Bendrovę dėl tariamai patirtų 17.091 tūkst. litų nuostolių atlyginimo, tariamai UAB "Naftos grupė" priklausančių ir Bendrovės saugomų naftos produktų perteklių grąžinimo UAB "Naftos grupė" ir 2004-12-22 Paslaugų teikimo sutarties Nr.12-12-2005 pripažinimo nutraukta dėl tariamai Bendrovės kaltės.

Atlikus 2004-12-22 d. tarp Bendrovės ir UAB "Naftos grupė" ne rinkos sąlygomis sudarytos paslaugų teikimo sutarties bei jos įtakos Bendrovės veiklos laikotarpiu nuo 2005 m. sausio mėn. rezultatams, įvertinimą, nustatyta, kad dėl šios sutarties Bendrovė galėjo patirti daugiau nei 40 mln. Lt nuostolių.

2011 m. liepos 5 d. Bendrovė, siekdama išsireikalauti dalį patirtų nuostolių, pateikė priešieškinį UAB "Naftos grupė". Bendra ieškinio reikalavimo suma – 42,6 mln. Lt.

2013 m. gegužės 20 d. Vilniaus apygardos teismas priemė sprendimą byloje pagal ieškovo UAB "Naftos grupė" ieškinį Bendrovei. Teismas, be kita ko, nusprendė pripažinti, kad Sutartis nutraukta dėl Bendrovės UAB "Maftos grupė" 9 744 590,67 Lt nuostolių, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme (2011-04-18) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 17 235 Lt žyminio mokesčio ir 25 000 Lt advokato teisinės pagalbos išlaidų; Bendrovės priešieškių UAB "Naftos grupė" dėl Sutarties pripažinimo negalių atlyginimo ir nepagrįsto praturtėjimo atmesti. Bendrovės nuomone, šis Vilniaus apygardos teismo sprendimas dalyje dėl priešieškinio atmetimo ir dėl dalies ieškinimo yra neteisėtas ir nepagrįstas, be kita ko, dėl to, kad juo teismas neatsižvelgė į valstybės institucijų (Valstybės kontrolės tarybos) išvadas dėl atskirų Sutarties nuostatų ir galimo taikytinų teisės aktų pažeidimo, taip pat į tai, kad UAB "Naftos grupė" nepagrindė dėl Sutarties nutraukimo

28 Nebalansiniai įsipareigojimai ir neapibrėžtumai (tęsinys)

tariamai buvusių negautų pajamų dydžio. Bendrovė šią akivaizdžiai ekonomiškai nenaudingą sutartį nutraukė siekdama apsaugoti bendrovės akcininkų interesus.

2013 m. birželio 19 d. Bendrovė pateikė apeliacinį skundą dėl 2013 m. gegužės 20 d. Vilniaus apygardos teismo sprendimo byloje pagal ieškovo UAB "Naftos grupė" ieškinį Bendrovei dėl ieškovo tariamai patirtų 17.000 tūkst. Lt nuostolių atlyginimo, ieškovui tariamai priklausančių ir Bendrovės saugomų naftos produktų pertekliaus gražinimo UAB "Naftos grupė" ir 2004 m. gruodžio 22 d. paslaugų teikimo sutarties Nr. 12-12-2005 pripažinimo nutraukta dėl tariamai Bendrovės kaltės. Apeliaciniu skundu Bendrovė, be kita ko, prašo Lietuvos apeliacinio teismo:

✔ Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 20 d. sprendimą dalyse dėl pripažinimo, kad sutartis buvo nutraukta dėl Bendrovės kaltės; dėl 9.745 tūkst. Lt nuostolių, 6 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymosi išlaidų priteisimo iš Bendrovės UAB "Naftos grupė" naudai; dėl Bendrovės priešieškinio UAB "Naftos grupė" atmetimo panaikinti ir šiose dalyse priimti naują sprendimą: ieškinio reikalavimus dėl pripažinimo, kad sutartis buvo nutraukta dėl Bendrovės kaltės; dėl 9.745 tūkst. Lt nuostolių, 6 proc. dydžio metinių palūkanų nuo už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi iš Bendrovės UAB "Naftos grupė" naudai atmesti, o Bendrovės priešieškinį tenkinti pilna apimtimi;
v kitose dalyse Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Pažymima, kad apskundus 2013 m. gegužės 20 d. Vilniaus apygardos teismo sprendimą, jis neįsiteisėja, ir įsiteisėtų bei realiais pasekmes Bendrovei galėtų suketų jei nebūtų panaikintas apeliacine tvarka išnagrinėjus šią bylą. Lietuvos apeliacinio teismo posėdis paskirtas 2014 m. balandžio 7 d.

Bendrovės vadovybės nuomone ir atsinių teisininkų vertinimą yra didesnė tikimybė, kad Bendrovės apeliacinis skundas turėtų būti patenkintas ir 2013 m. gegužės 20 d. Vilniaus apygardos teismo sprendimas pakeistas. Sudarant 2013 m. gruodžio 31 d. finansines ataskaitas jokie atidėjiniai dėl šios besitęsiančios bylos nebuvo formuojami.

• 2012-12-21 AB "Klaipėdos nafta" tarptautinio "Gamtinių dujų dujotiekio sistemos projektavimo, pirkimo ir statybos (EPC) darbų pirkimas" laimėtoju pripažintas AB "Kauno dujotiekio statyba" ir UAB "Šiaulių dujotiekio statyba" konsorciumas

2013 m. sausio 22 d. Bendrovė gavo Viešųjų pirkimų tarnybos raštą dėl derybų būdu vykdomo "Gamtinių dujų dujotiekio sistemos projektavimo, pirkimo ir statybos (EPC) darbų" tarptautinio pirkimo ivertinti, kuriuo, be kita ko, Bendrovė įpareigota sustabdyti Pirkimo sutarties sudarymo procedūrą, kol Viešųjų pirkimų tarnyba nepateiks Bendrovės (perkančiosios organizacijos) pateiktų dokumentų ir sprendimų įvertinimo.

2013 m. sausio 28 d. Bendrovė iš Klaipėdos apygardos teismo gavo dokumentus dėl Vokietijos koncerno PPS Pipeline Systems GmbH pateikto ieškinio dėl derybų būdu vykdomo "Gamtinių dujų dujotiekio sistemos projektavimo, pirkimo ir statybos (EPC) darbų" tarptautinio pirkimo (toliau – Pirkimas) komisijos sprendimų panaikinimo.

Ieškiniu ieškovas, be kita ko, teismo prašė:

v pripažinti, kad dalyvaudamas Pirkime AB "Kauno dujotiekio statyba" ir UAB "Šiaulių dujotiekio statyba" konsorciumas turėjo neleistiną konkurencinį pranašumą, dėl kurio jo pasiūlymas turėjo būti atmestas;
v panaikinti Bendrovės viešųjų pirkimų komisijos sprendimą, kuriuo patvirtinta pasiūlymų pasiūlymu pripažintas konsorciumo pasiūlymas;
v įpareigoti Bendrovę patvirtinti naują pasiūlymų eilę.

2013 m. vasario 8 d. Bendrovė gavo Viešųjų pirkimų tarnybos raštą dėl derybų būdu vykdomo "Gamtinių dujų dujotiekio sistemos projektavimo, pirkimo ir statybos (EPC) darbų" tarptautinio vertinimo. Minėtu raštu Viešųjų pirkimų tarnyba, be kita ko, Bendrovę įpareigojo panaikinti jos pirkimo komisijos priimtus šiuos žemiau nurodytus sprendimus:

2012 m. gruodžio 3 d. ir 5 d. sprendimus dėl galutinių Pirkimo pasiūlymų vertinimo kriterijų ir tvarkos pakeitimo;
✔ 2012 m. gruodžio 20 d. sprendimą dėl vokų su tiekėjų galutiniais pasiūlymais dėl Pirkimo atplėšimo;

✔ 2012 m. gruodžio 20 d. sprendimą dėl Pirkimo dalyvių galutinių pasiūlymų eilės sudarymo, laimėtojo pripažinimo ir Pirkimo sutarties pasirašymo bei su tuo susijusius pranešimus Pirkimo dalyviams.

2013 m. kovo 8 d. Bendrovė iš Klaipėdos apygardos teismo gavo dokumentus dėl AB "Kauno dujotiekio statyba" ir UAB "Šiaulių dujotiekio statyba" pateikto iėškinio dėl derybų būdu vykdomo "Gamtinių dujų dujotiekio sistemos projektavimo, pirkimo ir statybos (EPC) darbų" tarptautinio pirkimo.

Ieškiniu ieškovai, be kita ko, teismo prašo:

✔ panaikinti Bendrovės 2013 m. vasario 8 d. sprendimą Pirkime, kuriuo panaikinti sprendimai dėl pasiūlymų vertinimo kriterijų, dėl vokų su tiekėjų galutiniais atplėšimo ir dėl galutinių pasiūlymų vertinimo, pasiūlymų eilės sudarymo, laimėtojo pripažinimo ir Pirkimo sutarties pasirašymo;

28 Nebalansiniai įsipareigojimai ir neapibrėžtumai (tęsinys)

v panaikinti Bendrovės 2013 m. vasario 13 d. skelbimu atliktą Pirkimo sąlygų pakeitimą, kuriuo pasiūlymų vertinimo kriterijumi nustatytas ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijus;

v grąžinti šalis į pradinę padėtį, t. y. į prieš tariamą pažeidimą buvusią stadiją – įpareigoti Bendrovę tęsti Pirkimą pagal 2012 m. gruodžio 20 d. paskelbtus Pirkimo rezultatus.

Klaipėdos apygardos teismas 2013 m. kovo 8 d. nutartimi tenkino ieškovų AB "Kauno dujotiekio statyba" ir UAB "Šiaulių dujotiekio statyba" pateiktą prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir iki teismo sprendimo įsiteisėjimo sustabdė Pirkimo procedūras.

2013 m. balandžio 16 d. Lietuvos apeliacinis teismas panaikino Bendrovei pritaikytas apsaugos priemones, kuriomis buvo sustabdytos skelbiamų derybų būdų vykdomo "Gamtinių dujų dujotiekio sistemos projektavimo, pirkimo ir statybos (EPC) darbų" tarptautinio pirkimo procedūros. Bendrovės vykdomame Pirkime buvo gauti 2 galutiniai. Galutinius pasiūlymus įvertinus pagal ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijų, laimėtoju 2013 m balandžio 18 d. buvo pripažintas Vokietijos koncernas PPS Pipeline Systems GmbH. Antroje pasiūlymų eilės vietoje liko AB "Kauno dujotiekio statyba" ir UAB "Šiaulių dujotiekio statyba" konsorciumas.

2013 m. liepos 1 d. Bendrovė iš Lietuvos apeliacinio teismo gavo nutartį, kuria AB "Kauno dujotiekio statyba" ir UAB "Šiaulių dujotiekio statyba", taip pat ir PPS Pipeline Systems GmbH apeliaciniai dėl Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. balandžio 16 d. sprendimo buvo atmesti. Lietuvos apeliacinis teismas pripažino, kad Bendrovė, skelbiamų derybų būdu vykdyto "Gamtinių dujų dujotiekio sistemos projektavimo, pirkimo ir statybos (EPC) darbų" tarptautinio pirkimo laimėtoju pripažinusi Vokietijos koncerną PPS Pipeline Systems GmbH, nepažeidė tėisės aktų reikalavimų. Minėta Lietuvos apeliacinio teismo nutartis įsiteisėjo nuo jos priėmimo dienos (2013 m. birželio 28 d.), tačiau proceso dalyviai turi teisę per vieną mėnesį nuo įsiteisėjimo dienos pateikti kasacinį skundą Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.

2013 m. rugpjūčio 5 d. Bendrovė iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo gavo nutartį, kuria atsisakyta priimti AB "Kauno dujotiekio statyba" kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. birželio 28 d. nutarties. Minėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama. Šia nutartimi baigtas ginčas, susijęs su Bendrovės skelbiamų derybų būdu vykdytų "Gamtinių dujų dujotiekio sistemos projektavimo, pirkimo ir statybos (EPC) darbų, tarptautinių pirkimų, o Bendrovė, pirkimo laimėtoju pripažinusi Vokietijos koncerną PPS Pipeline Systems GmbH, nepažeidė teisės aktų reikalavimų.

• Bendrovė gavo Vilniaus apygardos administracinio teismo (toliau – Teismas) 2013 m. sausio 29 d. pranešimą dėl atsiliepimo pateikimo į AB "Achema" (toliau – Achema) skundą dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau – VKEKK) nutarimų. Bendrovė byloje yra įtraukta trečiuoju suinteresuotu asmeniu.

Achemos skundu prašoma panaikinti:

VKEKK 2012 m. spalio 19 d. nutarimo Nr. 03-317 "Dėl lėšų, skirtų suskystintų gamtinių dujų terminalo, jo infrastruktūros ir jungties įrengimo bei eksploatavimo sąnaudoms ar jų daliai kompensuoti, nustatymo 2013 metams" 3.1 ir 4 punktus. Siais punktais VKEKK nustatė lėšas 2013 metams, skirtas suskystintų gamtinių dujų terminalo (toliau – SGDT), jo infrastruktūros ir jungties įrengimo sąnaudoms ar jų daliai kompensuoti (113.798 tūkst. litų) ir SGDT lėšų administravimo
sąnaudoms padengti (302 tūkst. litų) bei numatė, jog šias lėšų sumas VKEKK turi teisę koreguoti pasikeitus esminėms aplinkybėms, darančioms reikšmingą įtaką SGDT projekto finansavimui ir jo įgyvendinimui.
✔ VKEKK 2012 m. spalio 26 d. nutarimo Nr. 03-330 "Dėl akcinės bendrovės "Lietuvos dujos" gamtinių dujų perdavimo ir skirstymo kainų viršutinių ribų koregavimo bei papildomos ir neatsiejamos prie gamtinių dujų perdavimo kainos viršutinės ribos (SGDT priedo) nustatymo 2013 metams" 2 punktų VKEKK nustatė papildomą ir neatsiejamą dedamąją prie gamtinių dujų perdavimo kainos viršutinės ribos (SGDT priedą), skirtą SGDT, jo infrastruktūros ir jungties įrengimo sąnaudoms kompensuoti 2013 metais (37,53 litų už tūkst. m3 (be pridėtinės vertės mokesčio).

Garantijos

Bendrovė kaip prekių saugojimo vietos turėtoja mokestinių prievolių tinkamo įvykdymo užtikrinimui pagal 2013 m. gruodžio 17 d. su AB SEB bankas pasirašytą Sutartį dėl garantijos suteikimo Nr.B41B00017724 5.000 tūkst. litų sumai yra pateikusi mokėjimo laidavimo raštą Klaipėdos teritorinėi. Laidavimo rašto paskutinė galiojimo diena yra 2014 m. gruodžio 31 d.
Bendrovė kaip akcizais apmokestinamų prekių savininkas, mokestinių prievolių tinkamo įvykdymo užtikrinimui pagal 2013 m. lapkričio 06 d. su Nordea Bank Finland Plcpasirašytą Sutartįjos suteikimo 2.500 tūkst. litų sumai yra pateikusi mokėjimo laidavimo raštą Valstybinei mokesčių inspekcijai. Laidavimo rašto paskutinė galiojimo diena yra 2014 m. lapkričio 7 d.

ʹͺÆ·āȋ¸Ȍ

x Æ ǤͶͻ ¦ Ƿ÷ ǡ Æ Dz · æ ¦ ·Ǥ ·÷ ÷÷ÆāǡͳǤʹͲóǤ÷ǡʹͲͳ⁵ ǤͳʹǤ
ʹͲͳ͵ Ǥ « ʹʹ Ǥ · æ ÷ ÷ ÷ ó Ƿ ÷ ÷ ȋ Ȍ Dz · ā ÷Ǥ ÷÷÷÷«Æǡ·Ú ǤʹͲͳʹǤʹǤǡāǤ
- ·¦ǡǡæǣ
- ⁹ –ͷͲǤͲͲͲóǤ
  ÷Ǣ
- ⁹ –ʹͲͳͶ-Ͳͳ-ͳͷʹͲͳͶ-ͳʹ-͵ͳǢ
- ⁹ ÷–ͲǡʹͷͷΨȋͳʹͺóǤ
  ÷ȌǤ

÷·Æ÷÷ʹͲͳ͵ ǤͻǤ·÷æǤ

ʹͲͳ͵Ǥāͳ͵Ǥ÷æ··Æ·ͺͳǤ÷ȋʹͺͲǤ÷Ȍ Ǥ·ā·ÆʹͲͳ͵Ǥ ͻǤ¦ʹͲ÷Æ ǤæÆ·· ͺǤ÷ȋ͵ͲͲǤ÷Ȍ·¦Ǥó ͷͲΨ Æ÷÷Ǥ

·Æā¦ǡʹͲͳ͵ǤʹǤǤ-Ͷͻ Ƿ··÷DzǣÆ ÷ȋ·Ȍȋ Ȍ¦ó¦¦ǡ ǡÆ·Æ·ā ¦ǡ·ͺͳóǤ÷¸Æ¦¦ǡ· ·Ǥ

ʹͲͳ͵ Ǥ ā ͷ Ǥ · ÷ æ· ¦ · · Æ Æ ¦· ÆǤ «÷ · Æ · ÷ ͺͳ óǤ÷ ⏯¦ ȋ·Ȍ Æ ¦ ó¦ ¦ǡ ǡ Æ · Æ · ā ¦ ȋ –ͺͳǤȌǤ

^x āÆʹͲͲ9ǤͲͳǤͲͳʹͲͳ͵ǤͳʹǤ͵ͳ«÷··Ǥ «Æ«÷·Ææāͷǡ «æÆÆÆǡ««Ǥ· · ā ǡ · ÷ ·÷ ó « æ «÷ Æ Ǥ

Draudimo sutartys

ʹͲͳ͵Ǥ · ʹǤ· æ·· ǡ ó ȋ÷ ÷ ·ȌǡÆǷDzǤ

·¦ǣ

· ó Æǡ ʹͲͳ͵ Ǥ ͳͺǤ ó ǡȋȌ÷ǡ· ȋ–· Ȍǡ÷ǡʹͲͳ͵Ǥā·Ǥ÷÷ ǡ ȋȌ÷ǡ · ȋ–ȌǢ
ó ǡ ǡ ÷ ǡ ·Ǣ
–·ȋȌ Ǣ

29 Susijusių šalių sandoriai

Šalys yra laikomos susijusiomis, kai viena šalis turi galimybę kontroliuoti kitą arba gali daryti reikšmingą įtaką kitai šaliai priimant finansinius ir veiklos sprendimus. Bendrovės susijusios šalys ir sandoriai su jomis 2013 m., 2011 m. buvo šie:

Sandoriai su Lietuvos Respublikos valstybės kontroliuojamomis įmonėmis ir institucijomis

		Pirkimai iš susijusių šalių	susijusioms šalims	Pardavimai Gautinos sumos iš susijusių šalių	Mokėtinos sumos susijusioms šalims
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos	2013 m.	85.382		14.332	1.710
	2012 m.	11.823		16	2.851
	2011 m.	8.832			1.704
Valstybinio socialinio draudimo	2013 m.	8.340			940
fondo valdyba prie socialinės	2012 m.	7.350			878
apsaugos ir darbo ministerijos	2011 m.	4.762			11
VĮ Klaipėdos valstybinio Jūrų uosto	2013 m.	2.100			650
direkcija priklausanti Lietuvos	2012 m.	2.046			504
Respublikos valstybei atstovaujamai susisiekimo ministerijos	2011 m.	2.056			514
AB Lietuvos geležinkeliai, priklausanti Lietuvos Respublikos valstybei atstovaujamai susisiekimo ministerijos AB "Lesto", priklausanti Lietuvos	2013 m.	5.827			190
	2012 m.	6.061			594
	2011 m.	8.396			336
	2013 m.	3.085			516
Respublikos valstybei	2012 m.	2.448			350
atstovaujamai energetikos ministerijos	2011 m.	2.419			296
Kitos susijusio šalys	2013 m.		34
	2012 m.		17	3
	2011 m.		28	3
Sandoriai su susijusiomis šalimis iš	2013 m.	104.734	34	14.332	4.006
viso:	2012 m.	125.305	17	19	5.178
	2011 m.	120.637	28	3	6.023

Vadovybės darbo užmokestis ir kitos išmokos

Vadovaujantiems darbuotojams priskiriamos pareigybės: generalinio direktorius, generalinio direktoriaus pavaduotojas, departamentų direktoriai ir jų pavaduotojai, skyrių vadovai.

	2013 m.	2012 m.

Priskaitymai, susiję su darbo santykiais	4.176	3.511
Vadovančių darbuotojų skaičius	32	27

Per 2013 m. ir 2012 m. Bendrovės vadovybei paskolų, garantijų nebuvo jokių kitų išmokėtų ar priskaičiuotų sumų ar turto perleidimo.

30 Pobalansiniai įvykiai

▪ 2014 m. vasario 25 d. Vilniaus apygardos administracinis teismas priimtu sprendimu atmetė dalies žemės sklypų, per kuriuos ketinama nutiesti suskystintų gamtinių dujų (toliau – SGD) terminalo jungiamojo magistralinio dujotiekio trasą, savininkų (toliau – Pareiškėjai) skundą.

Pareiškėjai Vilniaus apygardos administracinio teismo prašė panaikinti Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2013 m. birželio 13 d. įsakymą Nr. 1-130 (toliau – Įsakymas), kuriuo buvo patvirtintas SGD terminalo, susijusios ir dujotiekio statybos specialusis planas (toliau – Specialusis planas), be kita ko, numatantis galinybę tiesti minėtą dujotiekio trasą per Pareiškėjų valdomus žemės skypus (apie Pareiškėjų pateiktą skundą Bendrovė informavo 2013 m. rugpjūčio 8 d. pranešimu apie esminį įvykį). Bendrovė į bylą buvo įtraukta trečiuoju suinteresuotu asmeniu.

Vilniaus apygardos administracinis teismas sprendime konstatavo, kad Įsakymas, kuriuo patvirtintas Specialusis planas, priimtas laikantis teisės aktų reikalavimų, todėl yra teisėtas.

▪ Bendrovės valdybos iniciatyva ir sprendimu 2014 m. kovo sušauktas Bendrovės neeilinis visuotinis akcininkų susirinkimas dėl pritarimo AB "Klaipėdos sprendimui pritarti novacijos sutarties sudarymui, kuria dalis "Höegh LNG Ltd." teisių ir pareigų pagal Suskystintų gamtinių dujų plaukiojančios su dujinimo įrenginiu (toliau – FSRU) nuomos, operavimo (remonto) sutartį su FSRU išpirkimo teise yra perleidžiamos Hoegh LNG Klaipėda, UAB. Priimtas sprendimas: pritarti novacijos sutarties sudarymui.

Po balanso sudarymo datos daugiau reikšmingų pobalansinių įvykių nebuvo.

Atsakingų asmenų patvirtinimas

Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymo 22 straipsnių ir Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijos periodinės ir papildomos informacijos rengimo ir pateikimo taisyklėmis, mes, "Klaipėdos nafta" generalinis direktorius Rokas Masiulis, finansų ir administravimo direktorius Mantas Bartuška ir Leapskaitos skyriaus vadovės pareigas Asta Sedlauskienė, kad mūsų žiniomis aukščiau pateiktos AB "Klaipėdos nafta" 2013 m. finansinės ataskaitos, parengtos pagal Europos priimtus Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, atitinka tikrovę ir teisingai parodo Bendrovės turtą, įsipareigojimus, finansinę padėtį, pelną arba nuostolius ir pinigų srautus.

Generalinis direktorius

Finansų ir administravimo departamento direktorius

Rokas Masiulis

Mantas Bartuška

Asta Sedlauskienė

L.e.apskaitos skyriaus vadovės pareigas

2013 M. METINIS PRANEŠIMAS

Klaipėda 2014 m. kovo 21 d.

Turinys

ATASKAITINIS LAIKOTARPIS
PAGRINDINIAI DUOMENYS APIE BENDROVĘ……………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………
SVARBŪS ATASKAITINIO LAIKOTARPIO ĮVYKIAI…………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………
SVARBIAUSI ĮVYKIAI, JVYKĘ PO ATASKAITINIO LAIKOTARPIO PABAIGOS
RIZIKOS VEIKSNIAI…………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………
APLINKOS APSAUGA……………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………
FINANSINIAI VEIKLOS REZULTATAI ……………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………
VEIKLOS PLANAI IR PROGNOZĖS
BENDROVĖS ĮSTATINIS KAPITALAS
BENDROVĖS VALDYMAS
INFORMACIJA APIE BENDROVĖS DARBUOTOJUS
BENDROVĖS SOCIALINĖ ATSAKOMYBĖ
NUORODOS IR PAPILDOMI PAAIŠKINIMAI APIE FINANSINĘ ATSKAITOMYBĘ, …………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………
KITA INFORMACIJA
ATSAKINGŲ ASMENŲ PATVIRTINIMAS
AB "KLAIPĖDOS NAFTA", KURIOS VERTYBINIAIS POPIERIAIS PREKIAUJAMA REGULIUOJAMOJE
RINKOJE, VALDYMO KODEKSO LAIKYMOSI ATSKLEIDIMAS

Santrumpos:

Klaipėdos nafta, Bendrovė – AB "Klaipėdos nafta"; SGDT - Suskystintųjų gamtinių dujų terminalas; SGD – suskystintos gamtinės dujos; SKB - Subačiaus kuro bazė; KVJUD – VĮ "Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija"; VKEKK - Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija; EIB - Europos Investicijų Bankas

AB "Klaipėdos nafta" vadovo pratarmė

AB "Klaipėdos nafta" 2013 metai buvo išbandymų laikotarpis. Bendrovei teko ne tik įveikti pagrindinės veiklos - naftos produktų krovos - rinkos iššūkius, bet ir sudėtingoje aplinkoje užtikrinti sklandų Suskystintųjų Gamtinių Dujų (SGD) terminalo projekto plėtojimą.

2013-ieji įtvirtino nuogąstavimą, kad naftos rinkoje ir globaliai, ir Rytų Europoje, vyksta esminiai pokyčiai. Tai atsispindi ir mūsų terminalo veikloje. 2013 m. pirmą ketvirtį džiaugėmės 10 procentų išaugusiais krovos rodikliais ir 9 procentais padidėjusiomis pajamomis, o antroje metų pusėje susidūrėme su ne nuo mūsų priklausančiais veiksniais. Bendrovės didžiausi klientai - AB "Orlen Lietuva" ir Baltarusijos Mozyrio naftos produktų gamyklos, o Rusijai ėmus mažiau tiekti naftos Mozyrio gamyklai, ši savo ruožtu ženkliai sumažino gamybos apimtis, todėl sumažėjo mazuto krova per AB "Klaipėdos nafta" terminalą. Taip pat sumažėjo "Orlen Lietuva" krovos apimtys, kadangi

uždarius Ukrainos Lisičansko gamyklą, Mažeikių koncernas didino savo eksportą į Ukrainą, Baltarusiją, ir tuo pačiu mažindama eksportą jūra per Bendrovės terminalą. Negana to, pasaulinėje naftos produktų rinkoje krito naftos perdirbimo pelningumas. Tai taip pat 2013 m. AB "Orlen Lietuva" sumažino perdirbamos naftos apimtis, kartu eksportą per AB "Klaipėdos naftą". Dėl minėtų priežasčių, 15 proc. mažiau perkrauta naftos produktų (krova sumažėjo nuo 6,90 mln. t. iki 5,86 mln. t), o gynasis pelnas sumažėjo beveik 14 proc. - iki 35,8 mln. Lt (2012 m. grynais pelnas siekė 41,5 mln. Lt).

Bendrovei patikėta įgyvendinti valstybinės reikšnės projektą - pastatyti alternatyvų dujų tiekimui skirtą terminalą, tapsiantį šalies energetinės nepriklausomybės įrankiu. Įgyvendinant SGD terminalo projektą turime būti susitelkę, neskirti laiko politikavimui. Nors dėl 2013 m. kilusio spaudimo SGD projektui teko atsakinėjant į įvairių komisijų ir institucijų klausimus, vis dėlto galime patvirtinti, jog vadovaujantis Lietuvos teisine baze ir procedūromis, šio projekto įgyvendinimas vyksta sklandžiai. Pažymėtina, jog 2013 m. lapkričio mėnesį Europos Komisijos Generalinis konkurencijos direktoratas įvertino ir nustatė, kad Klaipėdos SGD importo terminalo projekto finansavimo būdas, terminalo verslo modelis ir numatoma valstybės pagalba atitinka ES Sutarties pamatinius atliktas tyrimas parodė, jog investicijos į SGD terminalą padės užtikrinti dujų tiekimo saugumą, pagalba yra būtina bei proporcinga šioms investicijoms. Europos Komisija ne tik suteikė mandatą tęsti pasirinktos strategijos įgyvendinimą, bet ir pripažino, kad SGD terminalo projektas yra skaidrus, ekonomiškai pagrįstas ir perspektyvus. Šis Europos Komisijos įvertinimas atvėrė kelią gauti Europos Investicijų Banko (EIB) finansavimą ir toliau vystyti projektą numatyta linkme. 2013 metų pabaigoje paimta pirmoji EIB paskolos dalis.

Pažymėtina, SGD laivo – saugyklos statyba yra finišo tiesiojoje – 2014 metų pradžioje įvyko laivo krikštynų iškilmės. Laivo krikštynų iškilmėse dalyvavo LR Prezidentė. SGD laivui-saugyklai suteiktas "Independence" (lietuviškai -"Nepriklausomybė") vardas, simbolizuojantis šalies energetinę nepriklausomybę ir saugumą.

Greta sėkmingai įgyvendinamo SGD terminalo projekto, tęsiama investicijų programa naftos produktų terminale, kuri apima Bendrovės technologinių procesų bei įrenginių prie besikeičiančios naftos produktų rinkos, taip pat aplinkosaugos projektų vystymą: (1) iš esmės užbaigta dviejų naujų 32,25 tūkst. m³ universalių talpyklų statyba, kurių dėka atsiveria naujos galimybės priimti papildomus šviesiųjų naftos produktų srautus; (2) investuota į aplinkosauginį projektą garų rekuperatorių, kuris neleidžia į aplinką patekti naftos produktų garams; (3) modernizuotas vienas iš geležinkelio estakados kelių, atnaujinti valymo įrengimai bei priešgaisrinė sistema.

2014 metais Bendrovės laukia taip pat nemažai iššūkių.

Pasikeitusioje naftos produktų rinkoje Bendrovė sieks išlaikyti 2013 m. lygio veiklos pelningumo rodiklius, siekiant įgyvendinti vieną pagrindinių Bendrovės veiklos tikslų – užtikrinti akcininkų investuoto kapitalo grąžą. 2014 m. gruodžio 3 d. planuojama baigti SGD terminalo statybos darbus. Šis projektas vykdomas milžiniškomis įvairių institucijų ir Bendrovės darbuotojų pastangomis. Tikiu, kad susitelkę pasieksime išsikeltus tikslus – laiku ir tinkamai pasiruošime SGD terminalo eksploatacijos pradžiai sudarydami galimybę, išsivaduoti iš energetinės monopolijos. Taip pat išliksime tvariu naftos produktų krovos terminalu. ( nuotr. HoeghLNG)

AB "Klaipėdos nafta"

GENERALINIS DIREKTORIUS

ROKAS MASIULIS

ATASKAITINIS LAIKOTARPIS

Šis 2013 m. metinis pranešimas parengtas už laikotarpį nuo 2013 m. gruodžio 31 d. Pranešime akcinė bendrovė "Klaipėdos nafta" vadinama Bendrove.

PAGRINDINIAI DUOMENYS APIE BENDROVĘ

Bendrovės pavadinimas:	Akcinė bendrovė "Klaipėdos nafta"
Teisinė forma:	Akcinė bendrovė
Įstatinis kapitalas:	380.606.184 litu
Įregistravimo data ir vieta:	1994 m. rugsėjo 27 d., Valstybės įmonė Registrų centras
Bendrovės kodas:	110648893
Buveinės adresas:	Burių g. 19, 91003 Klaipėda
Bendrovės registras:	Valstybės įmonė Registrų centras
Telefonų numeriai:	+370 46 391772
Fakso numeriai:	+370 46 311399
Elektroninio pašto adresas:	[email protected]
Internetinis puslapis:	www.oil.lt, www.sgd.lt

AB "Klaipėdos nafta" veiklą sudaro pagrindinės trys kryptys:

1) Naftos ir naftos produktų terminalo (KN) veikla;
2) Suskystintųjų gamtinių dujų terminalo (SGDT) projekto įgyvendinimas ir veikla;
3) Subačiaus kuro bazės (SKB) veikla.

2013 metais ekonominė veikla buvo vykdoma Naftos ir naftos produktų terminale bei Subačiaus kuro bazėje. SGDT veiklos pradžia numatoma po terminalo paleidimo momento – 2014 m. IV ketv.

Bendrovės misija - būti patikimu Lietuvos ir kaimyninių šalių naftos produktų importo ir eksporto terminalu ir sudaryti galimybe regiono naftos perdirbimo nenutrūkstamai eksportuoti savo produkcija tanklaiviais į Vakarų Europa bei tolimesnes rinkas per Bendrovės terminalą.

Bendrovės vizija – būti finansiškai tvariu naftos krovos terminalu ir laiku vystyti projektus bei investuoti į iniciatyvas, didinsiančias ekonominę grąžą investuotojams.

AB "Klaipėdos nafta" strateginiai tikslai:

Nacionalinės svarbos objekto statuso išlaikymas ir bendrovės veiklos diversifikavimas,
Bendrovės efektyvumo didinimas,
. Terminalo operatyvumo ir lankstumo didinimas,
Naftos produktų terminalo patrauklumo naftos perdirbimo gamykloms didinimas,
Vidaus procesų gerinimas,
Aplinkosaugos reikalavimų užtikrinimas.

Bendrovė yra strateginė Lietuvos energetikos sektoriaus įmonė:

2012 m. vasario mėn. Lietuvos Respublikos Vyriausybė pavedė Bendrovei iki 2014 m. pabaigos įgyvendinti Lietuvos energetikai reikšmingą strateginį SGDT projektą;
Bendrovė garantuoja galimybę esant poreikiui į Lietuvą importuoti naftą bei naftos produktus;
Bendrovo gatikėta saugoti Lietuvos Respublikos privalomajį natos produktų rezervy.
2002 m. spalio 10 d. patvirtintu Lietuvos Respublikos strateginę reikšmą nacionaliniai
2002 m. spalio 10 d. patvirtintu Lietuvos Respublikos strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui ižtikrinti svarbių įmonių įstatymų, Bendrovė numatyta kaip strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinti įmonė.

Informacija apie asocijuotas įmones

Bendrovė 2013 m. gruodžio 31 d. yra investavusi į sekančias įmones:

ļmonēs pavadinimas	Adresas	Valdoma akcijų dalis, %	Veikla
UAB LITGAS	Gedimino pr. 33-2, LT- 01104 Vilnius	33,33	SGD tiekimas per statomą SGD terminalą bei prekyba gamtinėmis dujomis (2014 m. vasario 10 d. patvirtintas paskirtuoju SGD tiekėju)
UAB "Baltpool"	A. Juozapavičiaus g. 9, LT-09311, Vilnius	33,33	Energetikos išteklių (biokuras, dujos) biržų veiklos vystymas, VIAP lėšų administravimas
Sarmatia Sp. z o.o.	ul. Nowogrodzka 68, Prima court, 02-014 Warszawa, Lenkija	1	Naftotiekio tarp Azijos valstybių bei Baltijos jūros tiesimo galimybių analizavimas bei projektavimas

Naftos ir naftos produktų terminalas

Bendrovės naftos ir naftos produktų terminalų Baltijos šalių naftos krovinių tranzito paslaugų rinkoje. Terminalo paskirtis yra perpilti iš geležinkelio cisterų į laivus eksportuojamus naftos produktus, kurie yra tiekiami iš Lietuvos, Rusijos ir kitų šalių. Dažniausiai perpilami naftos produktai: mazutas, vakuuminis gazolis (TNP), benzinas, dyzelinis kuras (ŠNP). Terminalo pajėgumas siekia iki 9 milijonų tonų naftos produktų krovinių per metus. Krovinių partijos kaupiamos kranto talpyklose, kurių bendras tūris siekia 405 tūkst. m³ (nuo 2014 m. sausio pabaigos – beveik 450 tūkst. m³). Krova į tanklaivius vykdoma per dvi krantines, kurių ilgis siekia po 270 m.

Klaipėdos naftos terminalas nuo seno yra žinomas geriausių tamsiųjų naftos produktų (mazuto ir VGO) krovos terminalas, efektyviai dirbantis esant žemperatūroms. KN yra gerai technologiškai pasirengusi krauti tamsiuosius naftos produktus šaltuoju metų periodu. Bendrovė turi nuosavą katilinę, kurios bendras trijų katilų galingumas – 100 MW.

Taip pat Bendrovė gali aprūpinti Lietuvą importuojamais naftos produktais, kurie į Klaipėdos uostą atgabenami tanklaiviais. Terminale įrengta autocisternų pripylimo aikštelė, skirta išvežti importuotiems naftos produktams auto keliais.

Klaipėdos nafta šiuo metu naftos ir naftos produktų terminale teikia šias paslaugas:

perpila žaliavinę naftą ir naftos produktus iš geležinkelio cisternų į tanklaivius
priima žaliavinę naftą ir naftos produktus iš tanklaivių perkraudama juos į geležinkelio cisternas
kaupia žaliavinę naftą ir naftos produktus
priima naftos produktais užterštą vandenį iš laivų
švartuoja laivus
nustato naftos produktų kokybės parametrus
į naftos produktus įveda cheminius priedus
aprūpina laivus kuru ir vandeniu.

Subačiaus kuro bazė

Nuo 2012 m. birželio 11 d. patvirtinus akcijų pasirašymo su Lietuvos Respublika sutartį Bendrovei buvo perduota valdyti Subačiaus kuro bazė, esanti Kunčių km. Kupiškio raj. Subačiaus kuro bažės infrastruktūrą sudaro (1) 338.000 m³ talpyklų, pritaikytų laikyti šviesiuosius natos produktus, parkas, (2) 2007 m. modernizuota geležinkelio estakada, kurioje vienu metu galima aptarnauti 14 vagonų cisternų, (3) moderni autocisternų užpylimo aikštelė; (4) renovuota laboratorija, galinti nustatyti pagrindinius naftos produktų kokybės parametrus (5) ir transporto priemonės ir kiti ūkio aptarnavimo statiniai ir įrengimai.

Pągrindinės Subačiaus kuro bazės veiklos: naftos produktų išuo metu didžioji dalis talpykly užpildytos privalomuoju Lietuvos Respublikų rezervų), ir autocisternų, aptarnaujančių ūkio subjektus Aukštaitijos regione, užpylimo paslauga.

Perimdama Subačiaus kuro bazės infrastruktūrą Bendrovė išplėtė teikiamas paslaugas, papildant ilgalaike naftos produktų saugojimo paslauga. 2012 -2013 m. Subačiaus kuro bazės veikti Bendrovės 2013 m. finansinių ataskaitų rinkinio aiškinamajame rašte "Informacija apie segmentus".

SVARBŪS ATASKAITINIO LAIKOTARPIO ĮVYKIAI

2013 m. sausio 17 d. Bendrovė vykdyto viešojo pirkimo skelbiamų derybų būdų "Sąskaitos kreditavimo (overdrafto) paslaugos pirkimas" laimėtoju pripažintas Nordea Bank Finland Plc. Bendrovės vykdomame Pirkime buvo gauti 3 galutiniai pasiūlymai, iš kurių vienas buvo atmestas kaip neatitinkantis Pirkimo dokumentų reikalavimų. Įvertinus galutinius pasiūlymus pagal mažiausios kainos kriterijų, laimėtoju buvo pripažintas Nordea Bank Finland Plc. Sąskaitos kredito (overdrafto) sutartis su šiuo banku buvo pasirašyta 2013 m. vasario 6 d.
2013 m. sausio 25 d. įvykęs Bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas pritarė 2012 m. gruodžio 21 d. valdybos sprendimui sudarti su "Gamtinių duių duiotiekio sistemos projektavimo, pirkimo ir statybos (EPC) darbu pirkimas" laimėtojų, pasiūliusiu mažiausią kainą – konsorciumu – AB "Kauno dujotiekio statyba" ir UAB "Šiaulių dujotiekio statyba" už 137.999 tūkst. Lt be PVM. Fiksuota sutarties kaina gali didėti tik išimtiniais sutartyje aptartais atvejais. Bendrovė fiksuotą sutarties kainą moka tik už faktiškai atliktus darbus. Visi atlikti iki 2014 m. spalio 1 d. Darbų atlikimo terminas gali būti pratęstas tik išimtiniais sutartyje aptartais atvejais.

2013 m. sausio 28 d. Bendrovė iš Klaipėdos apygardos teismo gavo pranešimą dėl Vokietijos koncerno PPS Pipeline Systems GmbH pateikto ieškinio dėl derybų būdu vykdomo "Gamtinių dujų dujotiekio sistemos projektavimo, pirkimo ir statybos (EPC) darbų" tarptautinio pirkimo komisijos sprendimų panaikinimo.
2013 m. vasario 8 d. Bendrovė gavo Viešųjų pirkimų tarnybos raštą dėl derybų būdu vykdomo "Gamtinių dujų dujotiekio sistemos projektavimo, pirkimo ir statybos (EPC) darbų" tarptautinio pirkimo vertinimo.

Minėtu raštu Viešųjų pirkimų tarnyba, be kita ko, Bendrovę įpareigojo panaikinti jos pirkimo komisijos priimtus šiuos žemiau nurodytus sprendimus:

✔ 2012 m. gruodžio 3 d. ir 5 d. sprendimus dėl galutinių Pirkimo pasiūlymų vertinimo kriterijų ir tvarkos pakeitimo;
✔ 2012 m. gruodžio 20 d. sprendimą dėl vokų su tiekėjų galutiniais pasiūlymais dėl Pirkimo atplėšimo;
2012 m. gruodžio 20 d. sprendimą dėl Pirkimo dalyvių galutinių pasiūlymų eilės sudarymo, laimėtojo pripažinimo ir Pirkimo sutarties pasirašymo bei su tuo susijusius pranešimus Pirkimo dalyviams.
2013 m. vasario 11d. Bendrovės neeilinis visuotinis akcininkų susirinkimas pritarti valdybos sprendimui sudaryti Reikalavimo teisių perleidimo sutartį su viešojo pirkimo skelbiamų derybų būdu "Sąskaitos kreditavimo (overdrafto) paslaugos pirkimas" laimėtoju – Nordea Bank Finland Plc, Lietuvoje veikiančiu per Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrių.

Bendrovės akcininkai pritarė valdybos sprendimui su Banku sudaryti sutartį dėl reikalavimo teisių į gautinas SGDT, jo infrastruktūros ir jungties įrengimo sąnaudų ar jų dalies padengimui skirtas lėšas perleidimo Bankui, šia reikalavimo teisių perleidimo sutartimi užtikrinant Bendrovės ir Banko sudaromą Overdrafto sutartį, pagal kurią:

✔
✔ Overdrafto laikotarpis nuo sutarties sudarymo datos iki 2015 m. birželio 30 d., su galimybe pratęsti sutartį iki 12 mėnesių laikotarpiui ne prastesnėmis sąlygomis;
✔ Overdrafto suma gali būti padidinta 30%, t. y. iki 156.000 tūkst. Lt. Už overdrafto sumos padidinimą neturi būti taikomas administracinis mokestis;
✔ būti keičiama per visą sutarties galiojimo laikotarpį.

Be to, kaip viena iš sąskaitos kreditavimo (overdrafto) sutarties sąlygų numatyta be išankstinio nemokėti dividendų Bendrovės akcininkams iki SGDT statybos užbaigimo akto pateikimo Bankui.

Taip pat buvo nustatyta, kad pastarasis apribojimas dėl dividendų ir bet kokių sumų išmokėjimas Bendrovei pagal Overdrafto sutartį galimas, su sąlyga jeigu bus priimtas ir įsigalios atitinkamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas, kuriuo, vadovaujantis LRV 1997 m. sausio 14 d. nutarimo Nr. 20 "Dėl dividendų už valstybėi nuosavybės teise priklausančias bendrovių akcijas įmonių pelno įmokų" (su vėlesniais pakeitinais) būtų nustatyta, kad Lietuvos Respublikai priklausančių Bendrovės akcijų valdytojas turi teisę priimti (arba yra įgaliojamas priimti) sprendimus Bendrovei nemokėti dividendų iki SGDT projekto statybos užbaigimo akto gavimo.

2013 m. vasario 11 d. įvykusiame Bendrovės neeiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime:
- ✔ akcininkai taip pat atšaukė visą Bendrovės stebėtojų tarybą in corpore nesibaigus kadencijai ir išrinko naujai 4 metų kadencijai 3 daugiausiai balsų surinkusius kandidatus: Eimantą Kiudulą, Romą Švedą ir Agnę Ameliją Kairytę;
- ✔ taip pat siekiant užtikrinti tinkamą 2012 m. birželio 6 d. Vyriausybės nutarimo Nr. 665 dėl valstybės turtinių ir neturtinių teisių įgyvendinimo valstybės valdomose įmonėse tvarkos reikalavimų įgyvendinimą Bendrovėje, buvo patvirtinta nauja Bendrovės įstatų redakcija, kurioje taip pat buvo papildyta valdybos kompetencija, atsižvelgta į 2012 metais valdybos Bendrovės administracijai pateiktas rekomendacijas.
2013 m. vasario 18 d. Bendrovė, vykdydama 2013 m. vasario 8 d. gautame Viešųjų pirkimų tarnybos rašte dėl skelbiamų derybų būdu vykdomo "Gamtinių dujų dujotiekio sistemos projektavimo, pirkimo ir statybos (EPC) darbų" pirkimo (toliau – Pirkimas) vertinimo numatytus įpareigojimus, atnaujino Pirkimo procedūrą ir išsiuntė kvietimus Pirkimo dalyviams pateikti galutinius pasiūlymai buvo vertinami pagal ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijų.
2013 m. kovo 1 d. Bendrovė "Suskystintųjų gamtinių dujų terminalo uosto infrastruktūros (krantinės (angl. jetty)) su suprastruktūra (įranga) projektavimo ir ir statybos, darbų pirkimas" tarptautinio pirkimo laimėtoja pripažino Akciju sabiedriba (akcinė bendrovė) "BMGS", kuris įsipareigojo atlikti visus darbus už 27.190 tūkst. eurų (93.880 tūkst. litų) be PVM.

Vadovaujantis tarp Bendrovės ir KVJUD dvišale sutartimi dėl bendrosios Klaipėdos valstybinio jūrų uosto infrastruktūros / suprastruktūros pagerinimo ar sukūrimo dalį Bendrovės pagal sutartį patirtų išlaidų (visas Klaipėdos valstybinio jūrų uosto infrastruktūros ir dalį Bendrųjų darbų atlikimo išlaidų) kompensuos KVJUD. KVJUD kompensuojamų Bendrovei išlaidų dalis sudarys 14.196 tūkst. eurų (49.015 tūkst. litų) be PVM. Bendrovei teksianti išlaidų dalis sudarys 12.994 tūkst. eurų (44.866 tūkst. Lt) be PVM.

2013 m. kovo 8 d. Bendrovė su AB "Lietuvos dujos" pasirašė SGDT prijungimo prie veikiančios gamtinių dujų perdavimo sistemos paslaugos sutartį, kurioje sutarta, kad Bendrovė galės prijungti SGDT prie gamtinių dujų perdavimo sistemos ir nuo 2014 m. gruodžio 3 d. naudotis gamtinių dujų perdavimo sistema.
2013 m. kovo 8 d. Bendrovė iš Klaipėdos apygardos teismą dėl AB "Kauno dujotiekio statyba" ir UAB "Šiaulių dujotiekio statyba" (Ieškovai) pateikto ieškinio dėl derybų būdu vykdomo "Gamtinių dujų dujotiekio sistemos projektavimo, pirkimo ir statybos (EPC) darbų" tarptautinio pirkimo.

Ieškiniu ieškovai, be kita ko, teismo prašė:

✔ panaikinti Bendrovės 2013 m. vasario 8 d. sprendimą Pirkime, kuriuo panaikinti sprendimai dėl pasiūlymų vertinimo kriterijų, dėl vokų su tiekėjų galutiniais atplėšimo ir dėl galutinių pasiūlymų vertinimo, pasiūlymų eilės sudarymo, laimėtojo pripažinimo ir Pirkimo sutarties pasirašymo;
✔ panaikinti Bendrovės 2013 m. vasario 13 d. skelbimu atliktą Pirkimo sąlygų pakeitimą, kuriuo pasiūlymų vertinimo kriterijumi nustatytas ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijus;
✔ grąžinti šalis į pradinę padėtį, t. y. į prieš tariamą pažeidimą buvusią stadiją įpareigoti Bendrovę tęsti Pirkimą pagal 2012 m. gruodžio 20 d. paskelbtus Pirkimo rezultatus.
2013 m. kovo 12 d. Bendrovė pateikė atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. kovo 8 d. nutarties, kuria teismas tenkino ieškovų AB "Kauno dujotiekio statyba" ir UAB "Šiaulių dujotiekio statyba" prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir iki teismo sprendimo sustabdė derybų būdu vykdomo "Gamtinių dujų dujotiekio sistemos projektavimo, pirkimo ir statybos (EPC) darbų" tarptautinio pirkimo procedūras.

Atskiruoju skundu prašoma panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. kovo 8 d. nutartį, kuria buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Tuo atveju, jeigu pirmosios instancijos teismas pats panaikintų nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo prašoma leisti vykdyti skubiai.

2013 m. kovo 15 d. Bendrovė gavo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 13 d. pranešimą dėl atsiliepimo pateikimo į AB "Kauno dujotiekio statyba" ir UAB "Šiaulių dujotiekio statyba" skundą, kuriuo Pareiškėjai prašo panaikinti Viešųjų pirkimų tarnybos (toliau – VPT) 2013 m. vasario 8 d. priimtą sprendimą Nr. 45-619, kuriuo Bendrovė buvo įpareigota panaikinti pirkimo Nr. 124121 rezultatus ir sprendimus dėl ūkio subjektų grupės, kurią sudaro AB "Kauno dujotiekio statyba" ir UAB "Siaulių dujotiekio statyba", pasiūlymo pripažinimo laimėjusiu. Bendrovė byloje yra įtraukta suinteresuotu asmeniu.
2013 m. kovo 18 d. Bendrovė sudarė Krantinės infrastruktūros projektavimo, pirkimo ir statybos sutartį su skelbiamų derybų būdu "Josto infrastruktūra (įrantinės) su suprastruktūra (įranga) projektavimo ir statybos

Dz · ȋǤ k. – Ȍ Ƿ Dz · ó ȋ·Ȍ óȋÆȌ÷Ǥ·¦ǡǡæǣ

9 Æ÷ ÷ ó · ʹǤͳͻͲ óǤ ÷ ȋͻ͵Ǥͺͺʹ óǤ ȌǤ ^s · æ Ǥ · ¦ ^s¦āæarbus.
9 óʹͲͳͶǤͳǤ÷ó¸æ Ǥ
ʹͲͳ͵ Ǥ ͳͺ Ǥ Æ · ·÷ Ǥ
·÷ æǡÆ«·– ǡ · «÷ ʹǡ͵ʹ Ǥ ÷ · ÷ǡ ǡ · – ··ǡ··Ǥ

·÷·æ·· ¦ Ͷ÷æ ¦ ¦Ǥ æ æǤH¦æǤ

ʹͲͳ͵ǤʹͲǤ ···÷¦ǡ¦ ¸ǡ æ · ÷ Æ· æ¦Ǥ ÷÷Æ͵͵ͳͲ· Æ·ʹͲͳ͵ǤāͶǤ
ʹͲͳ͵ Ǥ ā ͷ Ǥ Æ · ÷ Ǥ · ·óóǡ« ÷÷óǷó ȋ·ȋǤȌȌóȋÆȌ Dz·- ȋǤǤ- ȌǷ dzǤ

·¦ǡǡæǣ

9 ^BÆ÷÷ ó·ʹǤͳͻͲ óǤ ÷ Ǥ ^s· æǤ· ¦¦ ā æǢ
9 Visi ó2014 m. spalio 1 Ǥ÷ó¸æis s Ǣ
9 ··Æǡs·÷ͳͲǤs Æ ȋʹͲ14 m. spalio 1 ǤȌ ó÷ ¸ ͵Ͳ ÷ǡ ā ¦ ^s ¸ǡ ^s ȋȌ ^s ¸ó ·Ǥ

Taip pat ʹͲͳ͵ǤāͷǤ·÷···÷ ·¦Ǥ

ʹͲͳ͵ Ǥ ā ͳ Ǥ · ǡ æ·¸ ¸ ¦ Ǥ ʹ-925-ʹͷȀʹͲͳ͵ǡ Ƿ Dz Ƿe÷ Dz– ææǡ÷¦ʹͲͳ͵ǤʹͻǤ²⁰¹³ Ǥ ͺ Ǥ æ Æǡ ·· ¦ Ƿ Dz Ƿe÷ Dz æ æǤ ¦ ǡ · ʹͲͳ͵ǤͺǤǡÆ·Ǥ
2013 ǤāͳǤǡæ·¸· ··ʹͲͳ͵ǤͺǤǡæ÷Ƿ Dz Ƿe÷ Dz æ¦ · ÷÷ ÷ Æ· · ÷ ÷ ó Ƿ ÷ ÷ ǡ ȋȌ÷Dz óǡ·ʹͲͳ͵ǤͺǤ· Ææ÷ǷDzǷe÷Dzæ¦ Ǥ
ʹͲͳ͵ ā ͳͺ Ǥ· Ƿ ÷ ÷ ǡ ȋȌ ÷Dz · ā ǡ ó¸āͻͶǤͺͶͲóǤ Ǥó÷·ǷDz Ƿe÷Dzóͳͳ͵ǤͶͺͳ óǤ Ǥ· ·¦ æÆǤ
ʹͲͳ͵ǤāʹʹǤ··ʹͲͳʹ m. ā ²¹ Ǥ· · æ Ƿ ÷ ÷ ǡ ȋȌ ÷ Dz· ǷDzǷe÷DzǤ

2012 m. ā ²¹ Ǥǡ·÷÷· ó÷ǡ óǡ · ǡ ǤǤ · ā ǡ«·óÆǤ

ʹͲͳ͵ǤāʹʹǤ·ǡǡ··æǣ

9 · ʹͲͳʹ m. ā ²¹ Ǥ · ǡ sius · ÷ ÷ ǡ ȋȌ ÷ǡ ÷ Æ Æ ··ó÷ ȋæ·Ȍ gamtinių dujų perdavimo sistemos (dujotiekis Jurbarkas–Klaipėda (dalis Tauragė–Klaipėdos DSS-2, esančios ties Kiškėnų kaimų, Dovilų seniūnijoje, Klaipėdos rajono savivaldybėje) sudarymu, juos išdėstant taip:

1.1. Su Bendrovės vykdyto viešojo pirkimo skelbiamų derybų būdu "Gamtinių dujų dujotiekio sistemos projektavimo, pirkimo ir statybos (EPC) darbų pirkimas" laimėtojų, pateikusiu ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą (toliau – Rangovas) – PPS Pipeline Systems GmbH, sudaryti sutartį.

1.2. Bendra pagal sutartį atliekamų darbų fiksuota kaina yra 94.840 tūkst. Lt be PVM ir 114.756 tūkst. su PVM, kurio dydis sutarties sudarymo dieną yra 21 proc. Fiksuota sutarties kaina gali didėti tik išimtiniais sutartyje aptartais atvejais. Bendrovė fiksuotą sutarties kainą moka tik už faktiškai atliktus darbus.

1.3. Visi darbai turi būti atlikti iki 2014 m. rugpjūčio 1 d. Darbų atlikimo terminas gali būti pratęstas tik išimtiniais sutartyje aptartais atvejais.

▪ 2013 m. balandžio 24 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, siekdama užtikrinti AB "Klaipėdos nafta" galimybes finansuoti SGDT projektą iš nuosavų ir skolintų lėšų, 2013 m. balandžio 23 d. priėmė nutarimą pavesti Lietuvos Respublikos energetikos ministerijai, Bendrovės akcijų valdytojai, užtikrinti, kad jos įgaliotas atstovas visuotiniame akcininkų susirinkime siūlytų dividendams skirti 1 proc. Bendrovės 2012 m. paskirstytino pelno ir už tai balsuotų.

Siūlomas skirti dividendų dydis vienai akcijai yra 0,00107737777 lito (arba 0,00031203017 euro). Atitinkamai, bendra Bendrovės akcininkams numatyta skirti dividendų suma siektų 410.056,65 litų (arba 118.760,61 eurų).

. 2013 m. balandžio 30 d. įvykęs Bendrovės eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas:
- √ patvirtino Bendrovės 2012 m. audituotų finansinių ataskaitų rinkinį;
- paskirstė Bendrovės paskirstytinąjį pelną, dividendams skirdamas dalį pelno 410 tūkst. Lt arba 0,00107737779 Lt vienai akcijai;
- ✔ paskyrė audito įmonę "KPMG Baltics" Bendrovės 2013 metų finansinių ataskaitų auditui, metinio pranešimo įvertinimui bei audito ataskaitai atlikti.
2013 m. gegužės 2 d. Bendrovė gavo Klaipėdos apygardos teismo pranešimus dėl
- v ieškovų AB "Kauno dujotiekio statyba" ir UAB "Šiaulių dujotiekio statyba" pateikto apeliacinio skundo dėl 2013 m. balandžio 16 d. Teismo sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-925-265/2013 (toliau – Sprendimas), o taip pat
- ✔ dėl ieškovo PPS Pipeline Systems GmbH apeliacinio skundo, pateikto dėl to paties Sprendimo. Teismo pranešimais Bendrovė, kuri byloje įtraukta atsakovu, įpareigota per 14 d. pateikti atsiliepimus į apeliacinius skundus.
2013 m. gegužės 6 d. Bendrovė sudarė Gamtinių dujų dujotiekio sistemos projektavimo, pirkimo ir statybos (EPC) darby sutartį su "Gamtinių dujų dujotiekio sistemos projektavimo, pirkimo ir statybos (EPC) darbų pirkimas" laimėtoju Vokietijos koncernu PPS Pipeline Systems GmbH. Sutarties pagrinių dujų dujotiekio sistemos projektavimo, pirkimo ir statybos darbai, reikalingi įrengiant jungtį tarp SGDT krantinės Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatorijoje (ties šiaurine Kiaulės nugaros salos dalimi) ir Lietuvos gamtinių dujų perdavimo sistemos (dujotiekis Jurbarkas–Klaipėda (dalis Tauragė–Klaipėda) šalia Klaipėdos DSS-2, esančios ties Kiškėnų kaimų, Dovilų seniūnijoje, Klaipėdos rajono savivaldybėje).

Pagrindinės sutarties sąlygos, be kita ko, apima šias:

✔ bendra pagal sutartį atliekamų darbų fiksuota kaina yra 94.840 tūkst. Lt be PVM ir 114.756 tūkst. Lt su PVM, kurio dydis sutarties sudarymo dieną yra 21 proc. Fiksuota sutarties kaina gali didėti tik išimtiniais sutartyje aptartais atvejais. Bendrovė fiksuotą sutarties kainą moka tik už faktiškai atliktus darbus;
✔ visi darbai turi būti atlikti iki 2014 m. rugpjūčio 1 d. Darbų atlikimo terminas gali būti pratęstas tik išimtiniais sutartyje aptartais atvejais;
✔ sutartis įsigalios, kai jai pritars Bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas, kaip tai numatyta Bendrovės įstatų 16.10 straipsnyje. Bendrovės valdyba 2013 m. balandžio 22 d. yra pritarusi šios sutarties sudarymui.
2013 m. gegužės 20 d. Vilniaus apygardos teismas priemė sprendimą byloje pagal ieškovo UAB "Naftos grupė" ieškinį AB Bendrovei dėl ieškovo tariamai patirtų 17.000 tūkst. Lt nuostolių atlyginimo, ieškovui tariamai priklausančių ir Bendrovės saugomų naftos produktų pertekliaus grąžinimo UAB "Naftos grupė" ir 2004 m. gruodžio 22 d. paslaugų teikimo sutarties Nr. 12-12-2005 pripažinimo nutraukta dėl tariamai Bendrovės kaltės (apie ieškinio gavimą ir priešieškinio byloje pateikimą Bendrovė pranešė atitinkamai 2011 m. balandžio 20 d. ir 2011 m. liepos 5 d. paskelbdama pranėšimus apie esminį įvykį).

Teismas, be kita ko, nusprendė:

pripažinti, kad sutartis nutraukta dėl Bendrovės kaltės;
priteisti iš Bendrovės UAB "Naftos grupė" 9.745 tūkst. Lt nuostolių, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme (2011 m. balandžio 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 17 tūkst. Lt žyminio mokesčio ir 25 tūkst. Lt advokato teisinės pagalbos išlaidų;
✔ Bendrovės priešieškinį UAB "Naftos grupė" dėl sutarties pripažinimo negaliojančią, nuostolių atlyginimo ir nepagrįsto praturtėjimo atmesti.

Bendrovės vadovybės nuomone, šis Vilniaus apygardos teismo sprendimas dalyje dėl priešieškinio atmetimo ir dėl dalies iėškinio reikalavimų tenkinimo yra neteisėtas ir nepagrįstas, be kita ko, dėl to, kad juo teismas neatsižvelgė į valstybės institucijų (Valstybės kontrolės ir Konkurencijos tarybos) išvadas dėl atskirų sutarties nuostatų ir galimo taikytinų teisės aktų pažeidimo, taip pat į tai, kad UAB "Naftos grupė" nepagrindė dėl sutarties nutraukimo tariamai buvusių negautų

æ« ͵Ͳ ÷ · ó ā ǡ··Æ¦Ǥ

ʹͲͳ͵Ǥā·ʹͶǤ·÷ ··ǣ

· ʹͲͳʹ m. ā ²¹ Ǥ · ǡ · ÷ ÷ ǡ ȋȌ ÷ ȋ – Ȍǡ ÷ Æ Æ · · ó÷ ȋ æ · Ȍ ÷ ÷ ȋ –· ȋ ·– ·Ȍ æ · -ʹǡ « æ·÷ ǡ ÷ óǡ··Ȍǡæ·ǣ

9 ·æ÷÷óǷ ÷ ÷ ǡ ȋȌ ÷ Dz ·ǡ æ ¦ ó¦ ȋ– Ȍ– ǡÆǢ
9 Æ÷÷ ͻͶǤͺͶͲóǤ ȋææææó«÷ ÷Ȍ ͳͳͶǤͷ óǤ ȋ æ ÷ æ æ ó« æ ÷Ȍ ǡ¦ʹͳǤ kai · æ ^s Ǥ · ¦¦āæǢ

9 ó ʹͲͳͶ Ǥ ó« ͳ Ǥ ÷ ó ¸ æ sutaǤ
ʹͲͳ͵Ǥ ā· ʹͶ Ǥ· ·÷ æ· æ · ÷¦ ,ǡ · ·ʹͲͳͳǤʹͶǤǡ榷Ʀ¦Ǥirtas · ʹͲͳ͵ Ǥ ā ͵ Ǥ ā Ǥ
ʹͲͳ͵Ǥā·ʹǤǡæ·¸¸¦Ǥ-2655-͵ͷȀʹͲͳ͵ Ƿ Dz Ƿe÷ Dz ȋ– æ·Ȍ ¦ǡ æ· æ· æ÷÷ ÷ ʹͲͳ͵ Ǥ ͺ Ǥ ¦ ¦ Ǥ Ͷ-ͳͻǡ · Æ Ǥ ͳʹͶͳʹͳ · ó ÷ ·ǡ ¦ Ƿ DzǷe÷Dzǡóā·ǡ¦ atitinkamai 2013 m. kovo 15 ǤæÆÆÆǡ··Æ¸¦æ·÷¦ nutraukti.

ȋȌóāǡ¦ ƦǤ

2013 Ǥ ā·͵ͳ Ǥ · ·· ¦ Æ ǡ ¦Æ¦ ¦ǡ¦ǣ
- 9 óͺǤͲͲͲóǤ ÷ȋ͵ͲͲǤͲͲͲóǤ÷ȌǢ
- 9 óʹͲȋæȌ÷Ǣ
- 9 óǣǡ÷ó÷æ·óǢ
- 9 æ· ¦ æ· ¦ · ¦ǡ ⫦ · ÆǤ
2013 ǤāͶ Ǥ ··¦ͺǤͲͲͲ óǤ÷ȋ͵ͲͲǤͲͲͲ óǤ÷Ȍ ¦ ÆǤ – ʹͲ÷Ǥ ÷ ͷͲΨ ÷ ÷Ǥ æ· ¦ æ· ¦ – ·¦ǡ⫦·ÆǤ
²⁰¹³ Ǥ ā ͳ͵ Ǥ Æ Ǥ ͳ-ͳ͵Ͳ ǡ ó Ǥ · Æ ÷ȋƸǡƦǡÆ÷ÆȌǤ
2013 Ǥ ā ͳͶ Ǥ · ÷ ·· ¦ · ¦ǡ ⫦ · ȋ ͵ͲͲǤͲͲͲ óǤ÷ ȋ ͺǤͲͲͲ óǤ ÷ȌȌ Æ ÆǤ ó · ʹͺͲǤͲͲͲ óǤ ÷ ȋͺͳǤͲͻͶ óǤ ÷ȌǤ ··¦ó¦Æó¦¦Æ ¦ ȋǤǤ Ȍǡ ÷ · ā· ͳͲͲ ÷ ÆǤeÆó÷ā·榷¦.

Valstybės garantijos suteikimas yra viena iš išankstinių sąlygų ElB išmokėti pirmąją kredito dalį Bendrovei pagal kredito sutartį.

▪ 2013 m. birželio 19 d. Bendrovė pateikė apeliacinį skundą dėl 2013 m. gegužės 20 d. Vilniaus apygardos teismo sprendimo byloje pagal ieškovo UAB "Naftos grupė" ieškovo tariamai patirtų 17.000 tūkst. Lt nuostolių atlyginimo, ieškovui tariamai priklausančių ir Bendrovės saugomų naftos produktų pertekliaus gražinimo UAB "Naftos grupė" ir 2004 m. gruodžio 22 d. paslaugų teikimo sutarties Nr. 12-12-2005 pripažinimo nutraukta dėl tariamai Bendrovės kaltės.

Apeliaciniu skundu Bendrovė, be kita ko, prašo Lietuvos apeliacinio teismo:

V Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 20 d. sprendimą dalyse dėl pripažinimo, kad sutartis buvo nutraukta dėl Bendrovės kaltės; dėl 9.745 tūkst. Lt nuostolių, 6 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš Bendrovės UAB "Naftos grupė" naudai; dėl Bendrovės priešieškinio UAB "Naftos grupė" atmetimo panaikinti ir šiose dalyse priimti naują sprendimą: ieškinio reikalavimus dėl pripažinimo, kad sutartis buvo nutraukta dėl Bendrovės kaltės: dėl 9.745 tūkst. Lt nuostolių, 6 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos už

laikotarpį nuo bylos iškėlimo teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš Bendrovės UAB "Naftos grupė" naudai atmesti, o Bendrovės priešieškinį tenkinti pilna apimtimi;

v kitose dalyse Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Pažymima, kad apskundus 2013 m. gegužės 20 d. Vilniaus apygardos teismo sprendimą, jis nejsiteisėtų bei realiais pasekmes Bendrovei galėtų sukelti tik tuo atveju, jei nebūtų panaikintas apeliacine tvarka išnagrinėjus šią bylą.

2013 m. birželio 20 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutarė pritarti Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo "Dėl valstybės garantijos suteikimo Europos investicijų bankui" projektui ir pateikti įį Lietuvos Respublikos Seimui. Pagal nutarimo projektą ketinama išduoti 81.094 tūkst. litų) valstybės garantiją už Bendrovės imamą paskolą iš ElB, kadangi Bendrovė 2013 m. siekia iš ElB skolintis nurodytą sumą. 2013 m. birželio 4 d. ElB yra patvirtinęs, kad Bendrovei suteiks iki 87.000 tūkst. eurų (300.000 tūkst. litų) paskolą.
2013 m. birželio 27 d. Lietuvos Respublikos Seimas pritarė LR SGDT įstatymo 5, 10 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymui.

Įstatymu, be kita ko, keičiamas prekybos gamtinėmis dujomis, įvežamomis per SGDT, reguliavimas:

✔ panaikinamas reikalavimas gamtinių dujų įmonėms, jungiamaisiais ir kitais perdavimo sistemos gamtinių dujų vamzdynais importuojančioms gamtines dujas į Lietuvos Respubliką, per SGDT įsigyti ne mažiau kaip 25 proc. bendro gamtinių dujų kiekio, kurį tokia įmonė per metus patiekia į gamtinių dujų sistemą;
✔ nustatomą, kad valstybės reguliuojamai elektros energijos ir (ar) šilumos energijos gamybai užtikrinti pirmumo tvarka privalo būti tiekiamos per SGDT įvežtos gamtinės dujos. Jų kiekis, atitinkantis SGDT būtinajai vėlkai užtikrinti reikalingą Vyriausybės tvirtinamą gamtinių dujų kiekį, paskirstomas pagal poreikį kiekvienais metais gamintojams, vykdantiems valstybės reguliuojamą energijos gamybos veiklą, pagal 5 metų ar, šalių susitarimų, ilgesniam laikotarpiui sudarytas sutartis su paskirtuoju tiekėju;
✔ Vyriausybei suteikiama kompetencija nustatyti minėto įpareigojimo taikymo laikotarpį, kuris negali būti ilgesnis nei 10 metų nuo SGDT eksploatavimo pražios, ir gali būti sustabdytas ar nutrauktas, kuomet užtikrinamas diversifikuotas gamtinių dujų tiekimas ir vartojimas, energijos tiekimo saugumas ir patikimumas bei vartotojų interesų apsauga.

Įstatymu taip pat patikslintos SGD terminalo projekto finansavimo nuostatos, įsigaliosiančios nuo 2014 m. sausio 1 d. Jos nustato, kad į gamtinių dujų tiekimo saugumo papildomą dedamąją prie gamtinių dujų perdavimo kainos SGD terminalo, jo infrastruktūros ir jungties visos pastoviosios sąnaudos, reikalingos SGD terminalo veiklai užtikrinti, bei tik tos SGD terminalo, jo infrastruktūros ir jungties įrengimo sąnaudos, kurių nėra galimybės finansuoti iš kitų bendrovei prieinamų šaltinių.

2013 m. liepos 1 d. Bendrovė iš Lietuvos apeliacinio teismo gavo nutarti, kuria AB "Kauno dujotiekio statyba" ir UAB "Šiaulių dujotiekio statyba", taip pat ir PPS Pipeline Systems GmbH apeliaciniai dėl Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. balandžio 16 d. sprendimo buvo atmesti. Priimdamas nutartį, Lietuvos apeliacinis teismas pripažino, kad Bendrovė, skelbiamų derybų būdu vykdyto "Gamtinių dujų dujotiekio sistemos pirkimo ir statybos (EPC) darbų" tarptautinio pirkimo laimėtoju pripažinusi Vokietijos koncerną PPS Pipeline Systems GmbH, nepažeidė teisės aktų reikalavimų.
= 2013 m. liepos 2 d. Lietuvos Respublikos Seimas nutarė:

Suteikti valstybės garantiją Europos investicijų bankui (toliau – EIB) dėl Bendrovei teikiamos iki 20 metų laikotarpiui 81.094 tūkst. eurų paskolos už ElB nustatytą palūkanų normą investicijų projektui "Suskystintųjų gamtinių dujų terminalas" finansuoti, valstybei prisiimant garantinius įsipareigojimus dėl 81.094 tūkst. eurų paskolos ir palūkanų mokėjimo.

2013 m. liepos 2 d. įvykusiame neeiliniame visuotiniame pritarta Sudaryti Kredito sutartį su ElB, pagal EIB taikomą įprastą praktiką, pagal kurią:
- √
- √ kredito terminas turi būti iki 20 (dvidešimties) metų;
- ✔ palūkanos: kintamos arba fiksuotos, kurių norma būtų pateikiama EIB išmokėjimo pasiūlyme;
- ✔ numatytos tam tikros išankstinės kredito išmokėjimo sąlygos (plačiau 2013 m. liepos 2 d. Bendrovės pranešime apie esminį įvykį).
2013 m. liepos 2 d. įvykęs neeilinis visuotinis akcininkų susirinkimas taip pat:
- ✔ Įgaliojo Bendrovės generalinį direktorių nuspręsti dėl skolinimosi sąlygų, kurios bus pateikiamos EIB išmokėjimo pasiūlymuose, įskaitant, bet neapsiribojant:
  - ✔ nuspręsti skolintis fiksuotomis ar kintamomis palūkanomis;
  - √ nuspręsti dėl prašomos išmokėti kredito dalies dydžio.
- ✔ Įgaliojo Bendrovės generalinį direktorių pasirašyti su EIB Kredito sutartį Valdybos patvirtintomis esminėmis Kredito sutarties sąlygomis, kurioms taip pat yra gautas Bendrovės visuotinio akcininkimo pritarimas, kaip tai numatyta Bendrovės įstatų 16.10 straipsnyje.
2013 m. liepos 9 d. Bendrovė sudartį su EIB dėl iki 87.000 tūkst. eurų kredito suteikimo SGDT projekto įgyvendinimui. EIB Sutartimi finansuos iki 50% projekto įgyvendinimui reikalingų lėšų. Pagal sutartį kredito terminas – iki 20 metų, palūkanos – kintamos arba fiksuotos, kurių norma bus pateikiama ElB išmokėjimo pasiūlymuose. Sutartimi taip pat numatyta, kad minimali išmokamo kredito dalis – 15.000 tūkst. eurų, o visa kredito suma turi būti išmokėta Bendrovei per ne daugiau kaip 6 mokėjimus. Bendrovės 100% finansinių įsipareigojimų pagal sutartį vykdymas bus užtikrintas valstybės garantija. Kitos esminės sąlygos ir Bendrovės sutartimi prisiimami įsipareigojimai nurodyti 2013 m. liepos 2 d. Bendrovės pranešime apie esminį įvykį.
2013 m. rugpjūčio 5 d. Bendrovė iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo gavo nutartį, kuria atsisakyta priimti AB "Kauno dujotiekio statyba" kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. birželio 28 d. nutarties. Minėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama. Šia nutartimi baigtas ginčas, susijes su Bendrovės skelbiamų derybų būdu vykdytų "Gamtinių dujų dujotiekio sistemos projektavimo, pirkimo ir statybos (EPC) darbų" tarptautiniu pirkimu, o Bendrovė, pirkimo laimėtoju pripažinusi Vokietijos koncerną PPS Pipeline Systems GmbH, nepažeidė teisės aktų reikalavimų.
2013 m. rugpjūčio 8 d. Bendrovė gavo Vilniaus apygardos administracinio teismo pranešimą dėl atsiliepimo pateikimo į dalies žemės sklypų, per kuriuos pagal šiuo metu rengiamus statybos techninius projektus ketinama nutiesti SGDT jungiamojo magistralinio dujotiekio trasą, savininkų (toliau – Pareiškėjai) skundą. Šiuo skundu Pareiškėjai prašo panaikinti Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2013 m. birželio 13 d. įsakymą Nr. 1-130 (toliau – Įsakymas), kuriuo buvo patvirtintas SGD terminalo, susijusios infrastruktūros ir dujotiekio statybos specialusis planas, be kita ko, numatantis galimybę tiesti minėtą dujotiekio trasą per Pareiškėjų valdomus žemės sklypus. Bendrovė byloje yra itraukta trečiuoju suinteresuotu asmeniu.
2013 m. rugpjūčio 29 d. Bendrovė ir AB "Amber Grid" (toliau Amber Grid) pasirašė sutartį dėl SGDT lėšų išmokėjimo.

Amber Grid, vykdanti Lietuvos Respublikos gamtinių dujų perdavimo sistemos operatoriaus veiklą, teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis veikia kaip lėšų, skirtų SGDT, jo infrastruktūros ir jungties įrengimo bei eksploatavimo sąnaudoms ar jų daliai kompensuoti (toliau – SGDT lėšos) administratorius. Tuo tarpu Bendrovė, šiuo metu atliekanti SGDT projekto įgyvendinimo bendrovės funkcijas, teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis veikia kaip SGDT lėšų gavėjas, turintis teisę gauti SGDT lėšų administratoriaus surinktas ir administruojamas SGDT lėšas ir jas panaudoti teisės aktų nustatyta tvarka.

Minėta Sutartimi Bendrovė ir Amber Grid nustatė bei detalizavo Amber Grid surinktų SGDT lėšų išmokėjimo Bendrovei tvarką ir sąlygas. Pagal sutartį Amber Grid kas mėnesį išmokės Bendrovei 1/12 VKEKK ataskaitiniams metams patvirtintų SGDT lėšų, skirtų kompensuoti SGDT, jo infrastruktūros ir jungties eksploatavimo sąnaudas ar jų dalį.

Vadovaujantis 2012 m. spalio 19 d. VKEKK nutarimu Nr. 03-317, 2013 metams nustatyta 113.798 tūkst. Lt, skirtų kompensuoti SGDT, jo infrastruktūros ir jungties įrengimo sąnaudas ar jų dalį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos suskystintų gamtinių dujų terminalo 5, 10 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo 1 straipsniu, nuo 2014 m. sausio 1 d. SGDT lėšos bus skiriamos SGDT, jo infrastruktūros ir jungties įrengimo sąnaudoms, kurių nėra galimybės finansuoti iš kitų SGDT projekto įgyvendinimo bendrovei prieinamų šaltinių, taip pat SGDT, jo infrastruktūros ir jungties visoms pastoviosioms eksploatavimo sąnaudoms, reikalingoms SGDT veiktinti, kompensuoti.

▪ 2013 m. rugsėjo 2 d. Bendrovė pasirašė Bendrovės rizikos, susijusios su SGDT infrastruktūros (gamtinių dujų dujotiekio ir krantinės) statybos darbais, draudimo sutartį su UAB DK "PZU Lietuva".

Sutarties pagrindinės sąlygos:

– · ó Æǡ ʹͲͳ͵ Ǥ ͳͺ Ǥ ó ǡȋȌ÷ǡ · ȋ– · Ȍǡ ÷ ǡ ʹͲͳ͵ Ǥ ā· Ǥ ÷ ÷ ǡ ȋȌ ÷ ǡ · ȋ– ȌǢ

– ó ǡǡ ÷ ǡ ·Ǣ

·ȋȌ Ǣ
2013 Ǥ · ͳͲ Ǥ · æ· ¦ · -·ǡ · æ · ǡ ǡ ÷÷Ǥ ǡ·Æ ÷ ÷ǡ¸ ¦ǡ ÆǤ¦ ǡÆ·æ·ʹͲͳʹǤ·Æǡææ·ͳ÷Ǥ
ʹͲͳ͵ Ǥ · ͳʹ Ǥ · ÷ ÷ ÷ ÷ ¦ ȋ– ȌǤ

ǡ ǡ Æ Æ ͷ ȋǡ Æ« ʹͲͳͶ Ǥ ͳ ǤȌ ͳͳ ǡ Æ ÷ ÷ ÷ ǡ ÷ ÷ ÷ ÷ æ· ȋ – Ȍ «¦÷ ÷ æ· «¦Ǥ

Æ·æ÷ǡāÆ ÷Æóæ ÆǡÆ«ǡ ¦Æ·· æ ·ǡ « ā ¦Ǥ «ǡÆ·æǡ ǡóƦ÷ ¦¦ǡ ǡólai āǤ

÷÷ȋ– Ȍæ·« Ʀ¦Ǥ

· ¦¦ ¦ Ǥ

2013 Ǥ · ͳͻ Ǥ ·
÷ ÷ Æ æ¦ǡ Æ ·¦ ·· ÆÆ¦Ǥ

·ǡ ǡ ÆʹǤǡͳ Ǥ͵ǤǡæāʹǤ÷÷÷ ÷ ¸æÆ ǷDzǡ ȋā ǡ ͵ͲͳͺͶͶͲͶͶǡ · ~÷Ǥ ͳͶǡ ȌǤÆͳȀ͵ǡ ǷDzǡ– ʹȀ͵÷÷÷ ÷Ǥ

·āǷDzǡƦ« ·¦÷÷÷Æ · ʹͲͳ͵ Ǥ ó« ʹͳ Ǥ nutarimu Nr. 730.

ʹͲͳ͵ǤͺǤUAB "Dzǡ ʹͲͳ͵Ǥ ͳ Ǥ · · · UAB LITGAS ir ǷDz ÷ æ ǡ · æ ¦ȋʹǤ÷ȌǤ

Æ ͳȀ͵ǡǷDzǡ– ʹȀ͵÷÷÷ ÷ Ǥ Æ Æ
÷ ÷ ʹͲͳ͵ǤͳͷǤ

ʹͲͳ͵ǤͳͳǤ·÷·ȋ– VKEKKȌ··÷÷ ¦¦¦÷÷ȋ– Ȍ– ͵ͻǡ͵ȀóǤ m3. VKEKK ʹͲͳͶǤā͵ǤʹͲͳͶǤā͵ͳǤǡ ¦ǡ · ʹͲͳͶ Ǥ ā ͵ Ǥǡ · æ · æ¦ ¦Ǥ

« Æ ͷǡ ͳͲ ͳͳ ÷ Æ ͳ ǡÆ·æǡ ǡóƦ÷ ¦ ¦ǡ ǡ ó ā ·Ǥ

¦¦VKEKK ǡ æ÷÷ Ƿ DzǤ H ¦ ¦¦ Æ« VKEKK patvirtintas ¦÷ʹͲͳͶ– ͵ʹǡó. Lt.

▪ 2013 m. spalio 30 d. Bendrovė ir AB "Orlen Lietuva" pasirašė ketinimų protokolą dėl produktotiekio tiesimo iš Mažeikių rajone esančios naftos perdirbimo įmonės į Bendrovės valdomą naftos produktų terminalą Klaipėdoje.

Memorandumas įgalino abi oficialias bendroves pradėti bendrovių derybas dėl produktotiekio projekto įgyvendinimo galimybių, terminų, krovos apimties, technologinių, logistikos ir ekonominių sąlygų.

2013 m. lapkričio 11 d. Bendrovės valdyba, vykdant išankstines sąlygas tam, kad LR finansų pasirašytų valstybės garantijos (81.094 tūkst. eurų sumai) sutartį su EIB, kuria bus garantuojami Bendrovės įsipareigojimai EIB pagal su juo 2013 m. liepos 9 d. sudarytą kredito sutartį (Kredito sutartis) SGDT projekto daliniam finansavimui, priėmė sprendimus, be kita ko:
- Finansų Su ministeriia sudaryti dėl garantinės įmokos ir turto įkeitimo, sumokant 81 tūkst. eurų dydžio garantinę įmoką.

✔ Finansų ministerijos (valstybės) naudai be kita ko įkeisti visą būsimą turtą, kuris bus sukurtas SGDT projekto metu, ir kurį Bendrovė įgis nuosavybėn vystydama ir užbaigusi SGDT projektą. Taip pat tuo tikslu sudaryti su Finansų ministerija maksimaliosios sąlyginės ir paprastosios hipotekos sutartį (maksimaliosios hipotekos suma – 81 tūkst. eurų).
✔ Nustatyti, kad Bendrovė gali sudaryti aukščiau nurodytuose nurodytus dokumentus ir atlikti kitus reikalingus veiksmus bei sumokėti garantinę įmoką tik po to, kai bus gautas Europos Komisijos patvirtinimas, kad suteikiama valstybės garantija EIB nėra laikoma sutartyje dėl Europos veikimo numatyta valstybės pagalba arba yra laikoma su vidaus rinka pagal šią sutartį suderinama valstybės pagalba.
✔ Nustatyti, kad aukščiau numatyti valdybos sprendimai įsigalioja po to, kai jiems pritaria Bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas, kaip tai numatyta Bendrovės įstatų 16.10 punkte.
2013 m. lapkričio 13 d. LR Vyriausybė priėmė nutarimą "Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. vasario 15 d. nutarimo Nr. 199 "Dėl Lietuvos Respublikos suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymo įgyvendinimo" papildymo" (toliau – Nutarimas), kuriuo pritarta, kad Bendrovė vykdytų tam tikras funkcijas, kurių atlikimas teisės aktuose susietas su SGDT operatoriaus teisiniu statusu, iki teisės aktų nustatyta tvarka bendrovei bus išduota gamtinių dujų skystinimo licencija.

Įsigaliojus Nutarimui Bendrovė įgijo teisę atlikti SGDT pajėgumų paskirstymą, kreiptis į Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės komisiją dėl LR gamtinių dujų įstatyme numatytų paslaugų kainų ribų nustatymo, taip pat parengti, suderinti ir paskelbti naudojimosi SGDT taisykles bei parengti ir suderinti sutartis dėl naudojimosi SGDT. Sutartys įsigalios ir SGDT operatorius jas įgyvendins, kai teisės aktų nustatyta tvarka bus išduota gamtinių dujų skystinimo licencija.

▪ 2013 m. lapkričio 20 d. Europos Komisija paskelbė nustačiusi, kad valstybės pagalba SGDT projektui, kurį įgyvendina Bendrovė, yra su vidaus rinka suderinama valstybės paramos SGDT projektui priemonių (įskaitant valstybės garantijas bei SGDT priedą) dabartinė vertė yra apie 448 mln. eurų (apie 1,5 mlrd. litų).

Europos Komisija padarė išvadą, jog investicijos į SGDT padės užtikrinti dujų tiekimo saugumą, o valstybės pagalba yra būtina bei proporcinga šioms investicijoms realizuoti. Be to, SGDT nediskrimis sąlygomis galės naudotis trečiosios šalys, užtikrinant, kad konkurencija nebūtų pernelyg iškreipta.

Europos Komisija taip pat nustatė, kad SGDT eksploatavimas atitinka Europos Sąjungos nuostatas dėl visuotinės ekonominės svarbos paslaugų.

Šis Europos Komisijos pritarimas yra viena iš pagrindinių sąlygų, numatytų 2013 m. liepos 2 d. LR Seimo nutarime Nr. XII-479 "Dėl valstybės garantijos suteikimo Europos investicijų bankui", tam, kad tarp EIB ir LR finansų ministerijos (valstybės vardu) galėtų būti pasirašoma 81.094 tūkst. litų) valstybės garantijos sutartis dėl Bendrovei ElB teikiamos iki 87 mln. eurų (iki 300.000 tūkst. litų) paskolos. Ja bus finansuojama iki 50 proc. SGDT projekto įgyvendinimui reikalingų lėšų.

▪ 2013 m. lapkričio 22 d. Bendrovė vykdomo viešojo pirkimo skelbiamų supaprastintų derybų būdų "Finansinių paslaugų (banko garantijos) pirkimas" laimėtojų pripažino Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrių. Banko garantija skirta suskystintųjų gamtinių dujų plaukiojančios su dujinimo įrenginiu nuomos sutarties, Bendrovės su Höegh LNG Ltd. 2012 m. kovo 2 d., vykdymo užtikrinimui.

·¦ǡǡæǣ

⁹ ͷͲǤͲͲͲóǤ
÷Ǣ
⁹ nuo 2014-01-15 iki 2014-12-͵ͳǢ
⁹ ÷– ͲǡʹͷͷΨȋͳʹͺóǤ
÷ȌǤ

÷ · Æ÷ ÷ ʹͲͳ͵ǤͻǤ·÷æǤ

ʹͲͳ͵ǤāͶǤ·÷··ǣ

÷ ¦ · · Æ Æǡ Æ ǡ ȋ– ··ÆȌǡ¸ó· ȋ– ·Ȍǡ¦÷ ͺͳǤ÷ā·ÆʹͲͳ͵ǤͻǤ¦Æ FI Nr. 82.631 Ǥ 2012-ͲͶͻͲ ǡÆæÆ ¦ · · ÆǤ ǡ æǡ Æ us ǡó÷·¦·¦ȋȌā ¦ǡ ǡÆ·ͺͳ óǤ÷⏯¦ǡ ka··ÆǤ
ā ó¦ · Æ · ÷ ó ¦ā ǡ ÷· Æ · ǡ ¦ÆÆ¦ǡ÷ȋ·ȌÆāææ¦¦ǣ
⁹ ͵ǤʹͲā·¦ǡÆ·ǤǤ÷Ǥæ·÷ǤǡǤͶͶͲͲ-2382-ʹͺʹͲǡstro ǤͶͶȀͳͷʹͶͶʹͶǢ
9 ¦ ā æ¦ ó¦ ¦ǡ ǡ Æ Ƿ· Dz Æ ·ā ¦ǡǤǤǣ
- ⁹ ¦Æ ¦ ȋ Ȁ«· · æ · ÷ Ǣ · ÷ · Ǣ ā – Ǣ÷· ȋ-÷ȌǢ÷ ÷Ǣāǡ÷·æ·ǢȌ
  - ir
- ⁹ Æ ¦ ·ǡ ÷ ȋ Ȍ Ȁ æ ÷ ó« ÆȀÆ ȋÆȀƦȌǡ ȋÆȀƦȌǡ ¸ ȋÆ ÆȌ ÆȀ ȋÆÆȌæǡóāǡ· ÷ ǡ Æǡ ǡ « æ ¦ ȋÆ æ ǡ · ¦ǡ · ¦ǡ æ ¦ȌǢ ʹ æ · ÷ ÷ æ ó ǡ ǡ ÷ ÷ ÷ Ǣ ÷ ¦Ǣ ʹ ó · Æ·Ǣ¦ȋÆæȌǢ¦ȋ¦ǡ ǡ Æ ȌǢ ¦ ȋÆ ¦ȌǢ æ Æ æ Æ ¦Ǣ · ¦Ǣ æ¸ ¦Ǣ ¦Ǣ ǡ « ÷ ¦ ȋÆ ǡ «Æ÷ ¦Ȍǡ ÷ ¦ ǯ ȋÆ ǡ Æ ÷ ··÷ǡǡ«÷¦ǡǡ «÷¦Ȍǡ¸Æ¦Ǥ

·ʹ¦Ææ ǡ · ͳ ¦ ¸ Ʀ ǡ ǡ·÷··¦ ·æ¦Æ·Ǥe æͳʹÆǡæ ǡ ǡ ææǤ

ʹͲͳ͵ǤāͷǤ·÷æ·¦··ÆÆ ¦·ÆǤ

«÷ · Æ · ÷ ͺͳ óǤ ÷ ā ¸ Ʀ ȋ·Ȍ Æ ¦ ó¦ ¦ǡ ǡ Æ · Æ ·ā ¦ȋ– ͺͳǤȌǤ

ʹͲͳ͵ǤāͳͳǤ···¦Ƿ··ʹͲͳʹ Ǥ«ǤǤͳ͵ͷͶǷ·÷÷æDz Dz ⁿ ¦– ÷ ÷ æ¦ ȋ– æȌǡ æ· Ǥe ·Æ ÆͷǡͳͲ ͳͳ÷Æ Æͳͳǡ·Ǥ

Nutarimu nustatytas minimalus metinių dujų kiekis, reikalingas stabiliam SGDT dujinimo technologijos procesui minimaliu nepertraukiamu režimu palaikyti – po 540 milijonų kubinių metrų dujų per metus 5 metų reguliuojamam periodui nuo SGDT operatoriaus viešai paskirstytų SGDT pajėgumų panaudojimo pirmojo laikotarpio pradžios.

Aprašas nustato gamtinių dujų tiekimo diversifikavimo reikalavimus ir jų įgyvendinimo tvarką, paskirtojo tiekėjo paskyrimo tvarką ir sąlygas, gamtines dujas vartojančių energetikos įmonių teises ir pareigas, susijusias su gantinių dujų tiekimo diversifikavimu, informavimo apie gamtinių dujų diversifikavimų nesilaikymo tvarką.

▪ 2013 m. gruodžio 13 d. LR finansų ministerija pasirašė valstybės garantijos sutartį su EIB dėl 81 mln. litų) EIB teikiamos paskolos Bendrovei. Valstybės garantijos sutartimi užtikrinami Bendrovės įsipareigojimai ElB pagal 2013 m. liepos 9 d. sudarytą iki 20 metų kredito sutartį SGDT projekto daliniam finansavimui. Iš viso pagal sutartį Bendrovė galės skolintis iki 87 mln. eurų (300 mln. litų) suteikus varantiją likusiai kredito daliai. Tokiu būdu EIB Sutartimi finansuos iki 50% SGDT projekto įgyvendinimu susijusių investicijų.

Valstybės garantija suteikta įvykdžius visas sąlygas, nurodytas 2013 m. liepos 2 d. priimtame LR Seimo nutarime Nr. XII-479 "Dėl valstybės garantijos suteikimo Europos investicijų bankui": Bendrovei įkeitus Finansų ministerijos (valstybės) naudai (be kita ko) visą būsimą turtą, kuris bus sukurtas SGDT projekto metu, ir kurį Bendrovė įgis nuosavybėn vystydama ir užbaigusi SGDT projektą, sumokėjus 81 tūkst. eurų garantinę įmoką bei gavus Komisijos patvirtinimą, kad suteikiama valstybės garantija yra su vidaus rinka suderinama valstybės pagalba.

SVARBIAUSI ĮVYKIAI, ĮVYKĘ PO ATASKAITINIO LAIKOTARPIO PABAIGOS

▪ 2014 m. vasario 25 d. Vilniaus apygardos administracinis teismas priimtu sprendimu atmetė dalies žemės skypų, per kuriuos ketinama nutiesti suskystintų gamtinių dujų terminalo jungiamojo magistralinio dujotiekio trasą, savininkų skundą. Savininkai Vilniaus apygardos administracinio teismo prašė panaikinti Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2013 m. birželio 13 d. įsakymą Nr. 1-130, kuriuo buvo patvirtintas SGD terminalo, susijusios ir dujotiekio statybos specialusis planas, be kita ko, numatantis galinybę tiesti minėtų savininkų valdomus žemės sklypus.

Vilniaus apygardos administracinis teismas sprendime konstatavo, kad Įsakymas, kuriuo patvirtintas Specialusis planas, priimtas laikantis teisės aktų reikalavimų, todėl yra teisėtas.

Lietuvos Respublikos istatymų nustatyta visi su Bendrovės veikla susije esminiai įvykiai ir informacija apie visuotinio akcininkų susirinkimo laiką ir vietą skelbiama Bendrovės internetiniame puslapyje www.oil.lt, www.sgd.lt, vertybinių popierių biržai AB NASDAQ OMX Vilnius.

2013 metais Bendrovė vertybinių popierių biržoje AB NASDAQ OMX Vilnius (www.nasdagomxbaltic.com) paskelbė 109 oficialius pranešimus apie esminius įvykius ir kitą reglamentuojamą informaciją.

Naftos terminalo rizikos veiksniai

Konkurencinės aplinkos rizikos veiksniai

Pagrindiniai Bendrovės konkurentai yra Klaipėdos ir kitų Baltijos jūros uostų terminalai, perkraunantys iš Rusijos, Baltarusijos, Lietuvos eksportuojamus tamsiuosius naftos produktus: Krovinių terminalas (Lietuva), Ventspils Nafta Terminals (Latvija), Ventbunkers (Latvija), BLB (Latvija), Alexela (Estija), Vopak EOS (Estija), Vesta (Estija), Odesos, Sevastopolio, Feodosijos terminalai (Ukraina), Peterburg Oil Terminal (Rusija) bei naujai pastatytas Ust-Luga terminalas (Rusija). Svarbiausi veiksniai, lemiantys konkurencingumą rinkoje: techninės uosto ir terminalo charakteristikos (prieplaukų gylis ir skaičius, maksimalios leistinos laivų grimzios saugyklų talpos, krovimo įrenginių našumas ir kt.) bei terminalą aptarnaujančios (kelių linijos, geležinkelio tinklai ir kt.) logistikos kaštai.

Rusijos Federacijos Vyriausybė siekia, kad visas Rusijos naftos perdirbimo gamyklose pagamintas ir eksportuojamas naftos produktų kiekis būtų gabenamas per Rusijos Federacija sudaro palankesnes sąlygas naftos perdirbėjams, vežantiems į nacionalinius uostus, taip skatindama stiprinti nacionalinį uostų konkurencingumą užsienio uostų atžvilgiu.

Bendrovės turima reputacija, technologiniai pranašumai, užimama rinkos dalis, sudaromos ilgalaikės sutartys su krovinių savininkais bei aplinkybė, kad Klaipėdos uostas yra neužšąlantis uostas, leidžia tikėtis, kad Bendrovė išlaikys Rusijos Federacijos ir Baltarusijos krovinių srautus.

Komerciniai rizikos veiksniai

Pagrindinis Bendrovės klientas yra AB "ORLEN Lietuva", kurio krovinių apimtys sudaro virš 60 proc. viso metinio Bendrovės terminalo krovos kiekio. Bendrovė su AB "ORLEN Lietuva" yra sudarių iki 2024 m., kurios sudarymas Bendrovei leidžia tikėtis pastovaus naftos produktų krovos srauto.

Metinės Baltarusijos naftos perdirbimo gamyklų krovinių apimtys sudaro iki 40 proc. viso Bendrovės naftos terminalo krovos kiekio. Kadangi Baltarusija neturi tiesioginio išėjimo į jūrą, eksportuodama naftos produktus į Vakarų valstybes, į privalo naudotis tranzitu per kaimynines šalis ir jų uostus. Dėl šios priežasties Bendrovei vra labai svarbus bendradarbiavimas su Baltarusijos įmonėmis bei institucijomis, siekiant jų naftos produktų krovą nukreipti per Klaipėdos uostą.

Dėl reikšmingos Bendrovės veikloje Baltarusijos naftos perdirbėjų užsakymų dalies, egzistuoja rizika, kad ateityje dėl bet kokių priežasčių (įskaitant, bet neapsiribojant, politines ir kt.) Baltarusijos naftos perdirbėjams nusprendus eksportuoti naftos produktus naudojantis ne Lietuvos, o kitų valstybių uostais (Latvijos, Bendrovei gali nepavykti per trumpą laikotarpį surasti naujų klientų, kurie naudotųsi Bendrovės teikiamomis krovos paslaugomis, ir atitinkamai išlaikyti ankstesnių metų naftos produktų krovos lygį.

Bendrovės apkrovimas, o kartu ir pajamos bei pelningumas didžiąja dalimi priklauso nuo situacijos naftos produktų rinkoje. Esant žemoms naftos perdirbimo maržoms, nattos perdirbimą, ty. gamina mažiau naftos produktų, kurie gali būti eksportuojami per Bendrovę ar su ja konkuruojančias įmones (šis procesas kaip tik ir vyksta pastaruoju metų). Todėl esant mažai pelningam naftos perdirbinai mažėjant eksportuojamų naftos produktų srautams, aštrėja konkurencinė kova dėl šių srautų krovos, kas daro įtaką Bendrovės krovos tarifams. Esant aukštoms naftos perdirbimo maržoms, vyksta atvirkštiniai procesai.

Pagal leistiną grimzlę (13,0 m) prie Bendrovės naudojamų Klaipėdos įūrų Nr.1 ir Nr.2 Bendrovė pralaimi Ventspilio ir Talino terminalams, prie kurių krantinių leistinas gylis viršija pilnai pakrauti Aframax tipo tanklaivius (iki 100 tūkst. t), kai Bendrovė dėl leistinos grimzlės ribojimo iki 13,0 m gali tokio tipo tanklaivius pakrauti iki 82 -87 tūkst. t. Todėl Bendrovė dėl sąlyginai aukštesnių didelių, pervežančių naftą ir mazutą, Aframax tipo tanklaivių, jūrinės logistikos kaštų pralaimi konkurencinėje kovoje su kaimyniniais uostais.

Pagrindinės rizikos mažino priemonės susijusios su komerciniais rizikos veiksniais yra (1) Bendrovės siekis sudaryti ilgalaikes krovos sutartis su "krauk arba mokėk" sąlygomis, kad dėl globalių rinkoje reikšmingai nesumažėtų Bendrovės pajamos; bei (2) siekis ir raginimas investuoti į Klaipėdos Uosto patrauklumą bei plėtrą.

Technologiniai veiksniai

Technologinės terminalo charakteristikos lemia, kaip Bendrovė sugebės greitai ir efektyviai patenkinti potencialių klientų poreikius, o tuo pačiu generuoti papildomas pajamas.

Bendrovės vykdomi investiciniai planai siekiant padidinti kranto talpyklų parką dar 10 proc, sudarant galimybes per šias talpyklas krauti tiek šviesiuosius naftos produktus, ateityje leis pakrauti didesnio tonažo laivus bėi išplėsti perkraunamų produktų asortimentą.

Terminalo komplekso įranga, išsidėsčiusi 35,7 ha plote, per metus gali apdoroti iki 9.000 tūkst. t eksportuojamų ir importuojamų naftos produktų bei naftos ir naftos produktų saugyklų Klaipėdoje apimtis - 450 tūkst. m² (nuo 2014 m. sausio mėn.). Kiekviena krovinio partija iš skirtingos naftos perdirbimo įmonės talpyklose laikoma atskirai, ty. nemaišoma su kita. Tai leidžia išsaugoti atgabentų produktų kiekį ir kokybės parametrus kontroliuoja terminalo laboratorija.

Bendrovės įranga pagaminta Vakarų Europos bei JAV kompanijose - "KANON", "INGERSOLL DRESSER", "ROTORK", "ENRAF", "ROSSMARK", "AEG" ir kt.

Nuolat investuodama, atnaujindama prižiūrėdama savo technologinę įrangą Bendrovė siekia eliminuoti technologinius rizikos veiksnius. Bendrovėje įdiegtos gaisrų aptikimo automatinė "AJAX-HEKATRON", avarinio stabdymo "HONEYWELL" ir technologinio proceso valdymo "BAILEY" sistemos.

SGDT projekto rizikos veiksniai

Teisinė/ reguliacinė rizika

2013 m. birželio 27 d. LR Seimo priimtas Suskystintųjų gamtinių dujų terminalo įstatymas nustato SGDT įrengimą Lietuvos Respublikos teritorijoje, jo veiklos ir eksploatavimo principus bei reikalavimus, taip pat sudaro teisines, finansines ir organizacines sąlygas SGDT projektui įgyvendinti. Iki SGD terminalo eksploatavimo pradžios turi būti sukurta SGDT operatoriaus veiklą reglamentuojanti teisinė bazė, gauti visi reikiami ir licencijos, numatytos veiklos procedūros. Minėto įstatymo ar kitų, jau priimų ir SGDT įrengimą, veiklą ir eksploatavimą reglamentuojančių, teisės aktų (reguliacinės aplinkos) keitimas galėtų sukelti didelių nuostolių ir (ar teisinių ir/ar teisinių įsipareigojimų.

Bendrovė siekdama tinkamai įgyvendinti SGD projektą bei užtikrinti sklandžią įo veikos pradžią aktyviai ir bendradarbiauja su atitinkamomis valstybės institucijomis kuriant teisinę aplinką, tame tarpe SGDT Operatoriaus veiklą reglamentuojančią teisinę bazę. Bendrovė, rengdama SGDT naudojimosi taisykles, kurios yra viena iš pagrindinių nepatvirtintų reguliavimo aplinkos dokumentų šiuo metu, konsultuojasi ir glaudžiai bendradama su VKEKK, kitomis skystinimo veiką reguliuojančiomis, kitomis suinteresuotomis šalimis, pasitelkia išorinius konsultantus, praktikos semiasi iš pasaulyje egzistuojančių geriausių pavyzdžių.

Bendrovė taip pat operatyviai atsako į visų institucijų bei visuomenės klausimus, susirūpinimus dėl SGDT veiklos. Siekiama, kad projekto įgyvendinimas būtų kuo skaidresnis, o susijusios institucijos bei visuomenė suprastų šio terminalo naudą bei reikšmę Lietuvos dujų vartotojams.

2013 m. Europos Komisija patvirtino, kad SGDT projektas, jo reguliacinė aplinka, verslo modelis, technologinis pasirinkimas yra tinkamas ir atitinka Europos Sąjungos pamatinius principus.

Projekto baigimo laiku ir eksploatacijos pradžios rizika

SGDT eksploatavimo pradžia numatoma 2014 m. gruodžio 3 d., todėl iki šios datos turi būti baigi: laivosaugyklos statyba ir pristatymas, krantinės (ir suprastruktūros) statyba ir dujų apskaitos stoties) statyba. Šiuos darbus vykdo skirtingi rangovai, ir šių trijų pagrindinių etapų koordinavimas, valdymas ir priežiūra yra ypatingai svarbi projekto sėkmingai baigčiai. Bent vieno vėlavimas gali turėti neigiamų pasekmių viso projekto įgyvendinimų. Siekiant suvaldyti šią riziką, krantinės ir dujotiekio statybų darbai pasirašant projektavimo, tiekimo ir statybos darbų (angl. EPC) tipo sutartis. Darbų atlikimo grafikas ir darbų kaina yra nurodoma pasirašant sutartį su rangovais. Visa rizika susijusi su šių darbų neatlikimu laiku ir darbų kainos išaugimu yra perkeliama rangovui.

Pasaulinėje praktikoje nėra daug pavyzdžių, kuomet SGD terminalas būtų statomas panašaus klimato valstybėse kaip Lietuva. Dėl pasaulinės patirties stokos paleidžiant, derinant analogiškus SGT terminalus, viena iš pagrindinių SGDT statybų rizikų yra SGD terminalo sėkmingas. Valdydama šią riziką, Bendrovė, pasitelkdama išorinius konsultantus ir bendradarbiaudama su laivo – saugyklos statytojų, iš anksto rengia atskirą paleidimo, derinimo ir bandymo procedūra, vykdo SGD laivo - saugyklos bandymų programą.

Trečiųjų šalių rizika

Sėkminga projekto pabaiga priklauso ne tik nuo Bendrovės ir jos rangovų darbo, bet taip pat ir nuo trečiųjų šalių (pvz. Klaipėdos valstybinio jūsų uosto direkcijos, AB "Amber Grid", LR Finansų ministerijos, valstybinių priežiūros ir kontrolės institucijų). Siekdama suvaldyti šią riziką, Bendrovė siekia formalizuoti santykiu su trečiosiomis šalimis pasirašant darbų atikimą ir šalių atsakomybę numatančias sutartis (pvz. susitarimas dėl SGDT prijungimo prie gamtinių dujų perdavimo sistemos), griežtai seka projekto įgyvendinimo grafiką ir apie neatitikimus informuoja SGDT priežiūros komisiją, vadovaujamą Lietuvos Respublikos ministro pirmininko, aktyviai darbo grupių veikloje.

APLINKOS APSAUGA

Bendrovė, vykdydama savo veiklą, privalo vadovautis aplinkos apsaugos teisės įvairių medžiagų naudojimą, žymėjimą, taip pat užtikrinti, kad jos naudojami įrenginiai atitiktų jų naudojimui keliamus reikalavimus. Bendrovės eksploatuojamuose objektuose yra didesnė žalos aplinkai rizika dėl išlėidžiamo teršalų ar susidariusių atliekų kiekio, dirbama pagal regioninių aplinkos apsaugos departamentų išduodamus taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (TIPK) leidimus ir geriausiai prieinamus gamybos būdus. Visos šios taisyklės įdiegti procedūras ir technologijas, leidžiančias tinkamai tvarkyti bet kokias kenksmingas medžiagas, numato Bendrovės atsakomybę tvarkant ir panaikinant bet kokią aplinkos taršą bei įpareigoja palaikyti atitinkamą įrenginių būklę.

Ekologinei rizikai mažinti Bendrovėje yra įdiegtos automatinės gaisrų aptikimo ir gesinimo bei kompiuterinės krovos proceso valdymo sistemos, ES standartus atitinkančios oro, grunto bei vandens apsaugos nuo užteršimo technologijos. Ekstremalių situacijų valdymas, gaisrinės saugos ir teritorijos apsaugos sistemos Respublikos gaisrinės saugos, darbų saugos, civilinės saugos, aplinkos apsaugos, uosto valdymo institucijų reikalavimus. Terminalo saugumą teigiamai įvertino "British Petroleum" bei "SHELL" inspektoriai, kurie atliko Bendrovės pavojaus ir rizikos analizę bei įvertinimą.

Bendrovę, kaip II lygio pavojingumo objektą, kasmet tikrina komisija, vadovaujama Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie LR VRM pareigūnų.

2013 m. įgyvendindama aplinkos oro taršos mažinimo priemones, Bendrovė sumontavo ir paleido angliavandenilių garų rekuperavimo įrenginį, įgyvendinant TNP talpyklų parko rekonstrukciją vietoje nugriautų senų keturių po 5 tūkst. m³ talpyklų pastatytos dvi naujos po 32,25 tūkst. m³ talpyklos su vidiniais plaukiojančiais laikomų produktų garų išmetimą į aplinką. Be to, naujosios yra gerokai draugiškesnės aplinkai, kadangi yra tinkamai izoliuotos, joms pritaikytos naujausios saugumo technologijos.

2013 m. Bendrovė dirbo be avarijų ir sutrikimų, kurie neigiamai galėtų paveikti aplinką. Nuolat vykdomi šie aplinkos apsaugos monitoringo darbai:

požeminio vandens (nustatyta, kad per senojo terminalo veiklos periodą susiformavusi požeminė tarša naftos produktais nyksta);
išleidžiamo į marias išvalyto vandenvalos įrenginiai garantuoja mažesnę atvirų vandens telkinių taršą nei nustatyta minimali tarša aplinkosaugos Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidime);

▪ poveikio aplinkos orui (Europos Sąjungos ir Nacionalinėmis ribinėmis vertėmis nustatytos lakiųjų organinių junginių ir azoto oksidų ribos už bendrovės sanitarinės zonos nebuvo viršytos). Lakiųjų organinių (LO)) per ataskaitinius metus surinkta ir utilizuota 185 tonos (2012 m. – 237 t);

▪ stacionarių oro taršos šaltinių (TIPK leidime nustatytas išmetamų teršalų kiekis nebuvo viršytas).

Per 2013 m. Bendrovė utilizavo 10.850 t (2012 m. – 5.557 t) lijalinių valymo dumblo, kitoms įmonėms perdavė 292 t (2012 m. – 191 t) rūšiuotų atliekų, surinko 88 t (2012 m. - 2.013 t) antrinių žaliavų (metalo, naftos produktų, popieriaus).

Siekiant mažinti sunaudojamo popieriaus kiekį ir dokumentų valdymo kaštus, 2013 m. pabaigoje įdiegta elektroninė dokumentų valdymo sistema (DocLogix), kurioje visi dokumentai yra valdomi ir archyvuojami elektroniniu būdu.

2013 m. Bendrovės einamosios vidaus išlaidos apsaugai siekė 3.127 tūkst. Lt (2013 m.– 3.053 tūkst. Lt). Papildomai per 2013 m. įvairiems aplinkosaugos tyrimams (teršiančių medžiagų tyrimams ir kt.) skirta 85 tūkst. Lt (2012 m. - 120 tūkst. Lt), 24 tūkst. Lt sumokėta mokesčio už gamtos teršimą (2012 m .- 19 tūkst. Lt).

FINANSINIAI VEIKLOS REZULTATAI

2013 m. Bendrovei buvo išbandymų laikotarpis. Bendrovei teko įveikti ne tik pagrindinės veiklos – naftos produktų krovos – rinkos iššūkius, bet ir užtikrinti sklandų SGDT projekto plėtojimą.

Per 2013 m. Bendrovė perpylė 5.864 tūkst. tonų naftos produktų. Krova, lyginant su 2012 m. (6.905 tūkst. 1), sumažėjo 15 proc. arba 1.041 tūkst. Visoje bendroje 63 proc. (2012 m. – 61 proc.) sudarė tamsieji naftos produktai (toliau - TNP), kurių takumas priklauso nuo produkto temperatūros ir yra sąlygojamas aplinkos temperatūrų, todėl jų iškrovimo metu reikalinga produktą atšildyti iki jo takios temperatūros. TNP priskiriami: mazutai ir jo pakaitalai, vakuuminis gazolis, orimulsiją, nafta ir kt. Šviesieji naftos produktai (toliau - ŠNP) - tai produktai, kurių takumui produkto temperatūra ir aplinkos temperatūra nedaro poveikio. Šiems produktams priskiriami: benzinai,

dyzelinai, reaktyvinis kuras ir kt.

Naftos produktų krovos Bendrovės didžiausi klientai yra AB "Orlen Lietuva" bei Baltarusijos Mozyrio naftos produktų gamykla.

Lyginant su 2012 m., 2013 m. AB "Orlen Lietuva" per KN terminalą perkrovė 10 proc. arba 430 tūkst. t mažiau naftos produktų. AB "Orlen Lietuva" sumažino eksportą per Bendrovės naftos terminalą dėl pasikeitusio logistikos kanalo, kai, uždarius Ukrainos Lisičansko naftos produktų perdirbimo gamyklą, benzino ir dyzelinio srautai buvo nukreipti į Ukrainą (bei kitas NVS šalis) bei, dėl pasaulinėje naftos produktų rinkoje kritusio nelningumo, AB "Orien Lietuva" sumažino gamybos apimtis.

2013 m. Baltarusiškų ir rusiškų naftos prautai (1.998 tūkst. tonų), lyginant su 2012 m. (2.614 tūkst. tonų), sumažėjo 24 proc. Rusiškų naftos produktų eksportas nuslūgo visuose Baltijos šalių uostose, nes Rusija suinteresuota kuo daugiau naftos produktų krauti per savo uostus, ypatingai aktyviai tai daroma per Ust Lugos uosto terminalą, kurio projektinis metinis našumas palaipsniui didinamas iki 25-30 mln. t per metus. Rusijai ėmus mažiau tiekti naftos produktų perdirbimo gamyklai, ši savo ruožtu ženkliai sumažino gamybos apimtis, dėl ko sumažėjo mazuto krova per Bendrovės terminalą iš Baltarusijos gamyklų.

Nepaisant krovos mažėjimo Bendrovei pavyko užtikrinti pajamas, pasirašyta 2012 m., bei buvo atnaujinta 2013 m. rugsėjo mėn.) su Šveicarijos įmone "Litasco S.A" (OAO "Lukoil" koncerno įmonė). Ši bendrovė įsipareigojo per metus Bendrovei perkrovai pateikti daugiau kaip 2 milijonus tonų naftos produktų ir kompensuoti Bendrovei praradimus, jei nebus pristatytas pakankamas krovinio kiekis. Esant nestabiliai naftos produktų rinkai, Bendrovė, krovos sutartyse taikydama "krauk-arba-mokėk" sąlygas, užtikrina stabilias veiklos, net jeigu krova nėra vykdoma ar talpyklos neužpildomos naftos produktais. Taikama išsiderėti pasirašyti krovos sutartis kuo didesniems kiekiams bei numatant garantijas, kad neįvykdžius numatytų krovos kiekių, terminalui būtų sumokama ir už neatgabertą kiekį krovai.

2013 m. Bendrovės pardavimo pajamos – 126.860 tūkst. Lt, lyginant su 2012 m. (138.881 tūkst. Lt), sumažėjo 12.021 tūkst. Lt (arba 8,65 proc.):

✓ 7.282 tūkst. Lt arba 6 proc. mažiau gauta pajamų iš naftos produktų perkrovos ir saugojimo, kadangi naftos produktų perkrauta 15 proc. arba 1.041 tūkst. tonų mažiau. Bendrovė iš naftos produktų perkrovimo paslaugų uždirba daugiau nei 90 proc. savo pardavimo pajamų.
✔ 4.739 tūkst. Lt sumažėjo kitos pajamos, susijusios su perkrovimu. Šių pajamų sumažėjimui daugiausia įtakos turėjo valymo įrenginiuose surinktų TNP pardavimo pajamų sumažėjimas (2013 m. pardavimų nebuvo, 2012 m. – 3.233 tūkst. Lt; 2013-12-31 dienai sandėlyje sukauptas likutis ~3.500 t). Kitas su perkrovimu susijusias pardavimo pajamas daugiausia sudaro švartavimosi paslaugos, gėlo vandens pardavimai, laivų įgulos pervežimai, parduotos atsargos ir kt.

2013 metų grynasis pelnas – 35.649 tūkst. Lt, lyginant su 2012 m. grynuoju pelnu (41.437 tūkst. Lt), jis sumažėjo 14 proc. arba 5.788 tūkst. Lt.

2013 m. grynojo pelno sumažėjimą nulėmę pagrindiniai veiksniai:

-
-
1.919 tūkst. Lt mažesnis nei 2012 m. finansinės veiklos pelnas;
1.872 tūkst. Lt didesnės nei 2012 m. veiklos sąnaudos;
Kiti veiksniai 148 tūkst. Lt.

2013 m. grynojo pelno teigiamo pokyčio veiksniai:

8.497 tūkst. Lt mažesnė naftos produktų savikaina dėl mažesnių krovos apimčių bei dėl efektyvesnio resursų panaudojimo;
Subačiaus kuro bazės veiklos grynasis pelnas didesnis 1.024 tūkst. Lt;
-

2013 m. pardavimo savikaina (76.089 tūkst. Lt), lyginant su 2012 m. (81.336 tūkst. Lt), sumažėjo 6 proc. arba 5.247 tūkst. Lt. Tame tarpe kintamos sąnaudos (dujos, eležinkelio paslaugos ir kt.) sumažėjo 6.289 tūkst. Lt, kas sudaro 20 proc. sumažėjimą, kai tuo tarpu krovos apimtys mažesnės 15 proc. Tai rodo, kad 2013 m. Bendrovė dirbo efektyviau bei optimaliau naudojo energetinius bei kitus resursus.

2013 m. pelnas iki mokesčių, palūkanų, nusidėvėjimo ir amortizacijos (EBITDA) siekia 63.289 tūkst. Lt, yginant su 2012 m. (69.818 tūkst. Lt), sumažėjo 9 proc. arba 6.529 tūkst. Lt.

Pagrindiniai finansiniai veiklos rodikliai

Pagrindiniai Bendrovės finansinės padėties rodikliai pateikiami tūkst. Lt, jei nenurodyta kitaip:

Veiklos rodikliai	2013 12 31	2012 12 31	2011 12 31
Naftos produktų krova (neto tūkst. t)	5.864	6.905	7.667
Investicijos , ilgalaikio turto įsigijimai	98.954	86.220	19.443
Naftos produktų terminalas	34.754	18.106	7.797
Suskystintųjų gamtinių dujų terminalas	63.919	22.623	11.646
Subačiaus kuro bazė	281	45.491
Finansiniai rodikliai
Pardavimo pajamos	126.860	138.881	141.276
Bendrasis pelnas	50.771	57.545	58.363
EBITDA	63.289	69.818	73.327
EBIT	38.409	46.919	50.673
Finansinė ir investicinė veikla	-80	1.839	1.277
Pelnas prieš apmokestinimą	38.329	48.758	52.771
Grynasis pelnas	35.649	41.437	44.852
Ilgalaikis turtas	523.681	447.650	389.643
Trumpalaikis turtas	152.153	112.360	129.207
Iš viso turto	675.834	560.010	518.850
Nuosavas kapitalas	571.651	536.412	499.838
Pelningumas
Turto grąža (ROA)	5,8%	7,7%	9,0%
Kapitalo grąža (ROE)	6,4%	8,0%	9,4%
Bendrojo pelno marža	40%	41%	41%
EBITDA marža	50%	50%	52%
EBIT marža	30%	34%	36%
Grynojo pelno marža	28%	30%	32%
Apyvartumas
Gautinos sumos, dienos	32	36	11
Mokėtinos sumos, dienos	78	18	19
Finansų struktūra
Įsipareigojimų ir nuosavo kapitalo santykis	0,18	0,04	0,04
Kapitalo ir turto santykis	0,85	0,96	0,96
Bendras likvidumo koeficientas	3,37	7,21	12,28
Rinkos vertės rodikliai
Akcijos kainos ir pelno vienai akcijai santykis
(P/E), kartai	10,8	10,5	10,3
Grynasis nelnas, tenkantis vienai akcijai. Įt	0.09	0.11	0.13

EBITDA = pelnas prieš apmokestinimą, iki palūkanų, nusidėvėjimo ir amortizacijos.

EBIT = pelnas prieš apmokestinimą, iki finansinės veiklos rezultato.

Turto grąža (ROA) = grynasis ataskaitinio laikotarpio pelnas / vidutinis turtas iš viso per ataskaitinį laikotarpį.

Kapitalo grąža (ROE) = grynasis ataskaitinio laikotarpio pelnas/ vidutinis nuosavas kapitalas iš viso per ataskaitinį laikotarpį. Įsiskolinimų ir nuosavo kapitalo santykis = trumpalaikiai įsipareigojimai iš viso ataskaitinio laikotarpio pabaigoje / nuosavas kapitalas ataskaitinio laikotarpio pabaigoje.

Bendras likvidumo koeficientas = trumpalaikis turtas iš viso ataskaitinio laikotarpio pabaigoje / trumpalaikiai įsipareigojimai iš viso ataskaitinio laikotarpio pabaigoje.

INVESTICIJOS

Bendrovė, siekdama būti aktyvia naftos produktų rinkos dalyve, vykdo techniškai pagrįstą investicijų politiką. Taip pat Bendrovė siekia užtikrinti aplinkosaugos reikalavimus, kiek įmanoma efektyviau apsaugoti Bendrovę, jos darbuotojus bei aplinkinius rajonus nuo oro bei gamtos taršos. Šiam tikslui modernizuojamas talpyklų parkas, rengiama angliavandenilių garų iš TNP geležinkelio estakadų utilizavimo sistema, vykdomi kiti projektai naftos produktų terminale.

Didžiausias investicijų iššūkis Bendrovei - SGDT projekto įgyvendinimas.

Pagrindinės investicijų kryptys:

Didinti terminalo lankstumą, priimant skirtingų rūšių naftos produktus,
Užtikrinti aplinkosaugos, priešgaisrinės saugos reikalavimus Bendrovės ir visuomenės atžvilgiu,
. SGDT projekto įgyvendinimas.

Naftos ir naftos produktų terminalo investicijos:

2013 m. į naftos terminalo modernizavimą investuota 34.754 tūkst. Lt. Svarbiausios ir didžiausios investicijos 2013 m. buvo šios:

▪ Sumontuotas ir paleistas angliavandenilių garų rekuperavimo įrenginys. Tai aplinkosauginis projektas, kurios paskirtis surinkti angliavandenilių garus ir juos paversti į skystį ir saugiai sandėliuoti neleidžiant garams sklisti į aplinką. Tai leidžia ženkliai sumažinti oro taršą bei nemalonių kvapų skidimą į aplinkinius regionus. Bendra jau atliktų projekto darbų vertė siekia 6.523 tūkst. Lt (iš jų darbų už 1.459 tūkst. Lt atlikta per 2013 metus). 2014 m. numatoma baigti įrenginio II-ojo etapo darbus - garų rekuperavimo pritaikymą TNP krovai geležinkelio estakadose.

▪ Tamsiųjų naftos produktų talpyklų parko rekonstrukcija: tai senųjų 4 talpyklų po 5.000 m³ nugriovimas ir dviejų naujų universalių talpyklų, kurių talpa po 32.250 m², statyba. Šių investicijų tikslas – išplėsti Bendrovės technologinius pajėgumus didinant Bendrovės talpyklų bendrą tūrį (viso padidėjimas 44.500 m³) bei didinant technologinį lankstumą įgalinant naujose talpyklose sandėliuoti tiek ir tamsiuosius naftos produktus. Tai didina terminalo konkurencingumą ir patrauklumą, kadangi naudojant naujas talpyklas galima krauti daugiau skirtingų rūšių naftos produktų bei galima sukaupti didesnes produktų partijas pakrovimui į tanklaivius.

2013 m. pabaigoje bendra atliktų darbų vertė siekė 33.163 tūkst. Lt (iš kurių, darbai per 2013 metus sudaro 29.295 tūkst. Lt). 2014 m. sausio mėn. minėtų naujų talpyklų statybos darbai ir pradėta jų eksploatacija.

Greta TNP parko rekonstrukcijos projekto, Bendrovė 2013 metais atliko papildomas investicijas, skirtas 2 eksploatuojamų talpyklų po 20.000 m³ pritaikymą ŠNP krovai (iki tol buvo galimybė krauti tik TNP produktus šiose talpose). Šios investicijos taip pat susijusios su talpyklų parko technologinio universalumo didinimu. Bendra 2013 atliktų darbų vertė –1.042 tūkst. Lt.
2013 m. pabaigti estakados kelių geležinkelio išpylimo sistemos modernizavimo darbai. Šios investicijos esmė – sukurti technines efektyviai išpilti TNP iš vagonų cisternų, turinčių trečią papildomą vožtuvą. Bendrovė įsigijo ir sumontavo papildomas išpylimo rankoves šio tikslo įgyvendinimui. Bendra atliktų darbų vertė – 5.296 tūkst. Lt (iš jų 2013 m. atlikta už 768 tūkst. Lt);
automatinę dalis. 2013 m. atnaujinta gesinimo įranga estakadoje bei pradėta automatinės dalies rekonstrukcija. Visi darbai, planuojama, bus baigti 2014 metais. 2013 m. gruodžio 31 d. atliktų darbų suma siekia 1.929 tūkst. Lt (iš jų – 655 tūkst. Lt atlikta per 2013 metus).
Siekiant atnaujinti valymo įrengimų darbą bei našumą, 2013 m. atliktas biologinių valymo įrengimų biosorberių remontas, kurių bendra vertė 588 tūkst. Lt.
. 2013 m. 524 tūkst. Lt investuota į šilumos gamybos ūkio garo katilų seperacijos atnaujinimą, o bendra investicijos suma siekia 930 tūkst. Lt.

SGDT projekto rengimas bei investicijos - 2013 m.

2013 m. gruodžio 31 d. SGDT projekto nebaigtą statybą sudaro 98.162 tūkst. Lt. SGDT projektas sėkmingai vystomas pagal numatytą projekto įgyvendinimo planą bei tikslus, darbai atliekami laikantis nustatytų terminų.

SGD terminalas paremtas plaukiojančios SGD saugyklos su dujinimo įrenginiu (toliau SGD laivas-saugykla) technologija. SGD laivą-saugyklą tiekia Höegh LNG.
SGD laivas-saugykla nuleistas iš sausojo doko, sumontuotas ir sertifikuotas svarbiausias technologinis mazgas išdujinimo įrenginys. Taip pat sumontuotos SGD talpos, energetiniai, atlikti svarbiausių mazgų bandymai ir sėkmingai atlikti bandymai jūroje.

SGD laivas saugykla: Hyundai Heavy Industries laivų statykloje (kairėje) ir bandymų jūroje metu (dešinėjė)

Krantinė: 2013 m. kovo 18 d. pasirašyta SGD terminalo uosto infrastruktūros (krantinės angl. jetty) su suprastruktūros (įranga) projektvaimo ir statybos darbams atlikti visi pasirengiamieji darbai statyboms, užsakyta krantinės įranga (gamybos trukmė nuo 7 iki 9 mėnesių).
450 metrų ilgio krantinė, prie kurios SGD laivas-saugykla bus nuolatos prišvartuotas, yra statoma Kuršių mariose, pietinėje Klaipėdos uosto dalyje. Koordinatės: 55° 43′ N; 21° 07′ E.
. Pradėti kalti krantinės poliai, parengti planai, kaip paspartinti krantinės statybas (pvz.: Bendrovės siūlymu plačiau naudojamos iš anksto surenkamos gelžbetoninės konstrukcijos, kurių nebereikia lieti pačioje krantinėje). Siekiant užtikrint darbų atlikimą laiku, atgabenta papildoma technika (pvz.: papildomi kranai).

Krantinė: vaizdai iš statybų aikštelės

Dujotiekis: 2013 m. gegužės 6 d. pasirašyta SGD terminalo dujotiekio ir dujų apskaitos soties projektavimo statybos darbų sutartis su generaliniu rangovu "PPS Pipeline Systems", GmbH. Per 2013 metus atlikti visi numatyti pasirengiamieji darbai dujotiekio tiesimui tranšėjoje, po Kuršių mariomis, pradėta ruošti dujų apskaitos stoties statybų aikštelė.
SGD terminalas bus sujungtas su dujų perdavimo sistemos operatoriaus AB "Amber Grid" tinklu 18 kilometrų ilgio jungiamuoju dujotiekiu, kurio dalis bus po Kuršių mariomis.
Pagal su rangovu suderintą statybų planą, suvirintos stygos, skirtos tiesti po Kuršių mariomis, patikrintą įų hidroizoliacija, atgabenta technika, skirta HDD (angl. horizontal directional drilling) darbams atlikti. Pradėti technikos bandymai. HDD darbai yra technologiškai sudėtinga procedūra, kada pro po Kuršių marių dugnu pragręžus pratraukiama HDD styga, t.y. dalis jungiamojo dujotiekio.
. Atgabenti jungiamojo dujotiekio antžemyninės dalies vamzdžiai, pradėtas jų virinimas, tranšėjos (18km ) žymėjimo, valymo ir kasimo darbai.

Dujotiekis: vaizdai iš statybų aikštelės

ʹͲͳ͵ǤǤ · æ· ͳʹͲ Ǥ ¦ ȋȌ Æ Ǥ ʹͲͳ͵ǤͳͺǤ ó ó ȋ· ȋǤ ȌȌ ó ȋÆȌ ÷ · Ƿ DzǤ ʹͲͳ͵ǤǤ ó ǡ ȋȌ ÷Ǥ ʹͲͳ͵ǤͺǤ æ · « ÷ ÷ ǷDzǤ ʹͲͳ͵ǤͳͶǤ ··Æ ÷¦·ʹͲͲǤ·Ǥ ʹͲͳ͵ǤʹͲǤ æ·æ ǷDzǤ ʹͲͳ͵Ǥā·͵Ǥ ÷÷÷÷-æ·æǤ ʹͲͳ͵ǤāͶǤ · æ· Æ ¦ ÷ ¦ǡ ʹͲͳ͵Ǥ ʹ Ǥ ·¦Ǥ ʹͲͳ͵Ǥāͳ͵Ǥ ǡóǤ ʹͲͳ͵ǤāͳͶǤ ·÷ʹͺͲǤ·¦ā ȋ¦ʹͲͳ͵ǤāʹͲǤȌǡ– ʹͲͳ͵ǤʹǤ ʹͲͳ͵ǤāͳͺǤ ·æÆǤ ʹͲͳ͵ǤāʹǤ ÷Ǥ ʹͲͳ͵Ǥā·Ǥ ǡ ÆǤ ʹͲͳ͵ǤͳǤ PPS
ǡ atlikti. ʹͲͳ͵ǤͻǤ ·÷æ·Æ·͵ͲͲǤǤ ʹͲͳ͵ǤͳͲǤ āāǤ ²⁰¹³ Ǥ·Ǥ · · – ā· ·Ǥ ÷ ǡ æ·¦Ǥ ʹͲͳ͵Ǥ·Ǥ ÷ āó·ǡ æ ó ȋ·¦Ȍ·Ǥ·æ·Ǥ ʹͲͳ͵Ǥó«ͻǤ ā·Æ– æ··Ǥ ʹͲͳ͵Ǥó«ʹͳǤ Ƿ Dz · æ – · Æǡ·÷Ǥ ʹͲͳ͵Ǥ·ͳͳǤ æ÷ȋͳͲǤȌǤ ʹͲͳ͵Ǥ·ͳͳǤ ā āǡ÷æ·ÆǤ ʹͲͳ͵Ǥ·ͳͳǤ-ʹͳǤ ǡ · Ǥ ʹͲͳ͵Ǥ·ͳǤ æ · Æ Ǥ æ · ¦ ʹͲͳͲ Ǥ ͳ Ǥ -ʹͲͳʹ Ǥ ā ͵ͳ Ǥ ÷ Æ÷Æǡ÷÷÷æ÷÷÷ó÷· Ǥ ʹͲͳ͵Ǥ·ͳͺǤ ȋʹāȌǤ ʹͲͳ͵Ǥ·ʹǤ Ƿ Dz · ȋ ·ȌǤ ʹͲͳ͵Ǥ·͵ͲǤ ·āÆ÷Ǥ

ʹͲͳ͵ǤǤ · ÷÷Ǥ

ǡ¸ ÆʹͲͳ͵Ǥǣ

ƒ–ƒ	–Ž‹–‹†ƒ""ƒ‹
ʹͲͳ͵Ǥ•'ƒŽ‹'ͳͷ†Ǥ ‹"ʹͻ†Ǥ	ƒ—–‹•–ƒ–›"'•އ‹†‹ƒ‹͵‹"Ͷ†—Œ'–‹‡‹'"—'ā—‹Ǥ
ʹͲͳ͵Ǥ•'ƒŽ‹'ʹͶ†Ǥ	ƒ‰ƒŽ‰"ƒˆ‹¦•—ƒŽ–‹˜‹•‹ʹͶ'–ƒ"ƒ˜‹''Žƒ–ˆ'"'•''Ž‹ƒ‹Ǥ
ʹͲͳ͵ǤŽƒ'"‹«‹'ͳ†Ǥ	›‰‹ƒƒ—Œ÷ƒ'•ƒ‹–'••–'–‹‡••–ƒ–›"'•ƒ‹æ–‡Ž·ȋ•—˜‡ā–ƒƒ'‹‡ͷ‰"—–'ȌǤ
ʹͲͳ͵ǤŽƒ'"‹«‹'ͳʹ†Ǥ	"ƒ†·–ƒ••–›‰÷Œ—‰«‹÷‹œ'Ž‹ƒ˜‹ƒ•Ǥ
ʹͲͳ͵ǤŽƒ'"‹«‹'ͳͺ†Ǥ	—ā›·–ƒ˜‹•ƒȋͳͺȌ‹Ž‰‹'Œ—‰‹ƒ'Œ'†—Œ'–‹‡‹'–"ƒ•ƒǡ'"ƒ†·–‹–"ƒ•'•˜ƒŽ›'†ƒ""ƒ‹Ǥ
ʹͲͳ͵ǤŽƒ'"‹«‹'ͳ͹†Ǥ	"ƒ†·–‹ƒŽ–‹˜‹"–‹‹''Žƒ–ˆ'"'•''Ž‹ƒ‹Ǥ
ʹͲͳ͵ǤŽƒ'"‹«‹'ͳͻ†Ǥ	–˜‡ā–‹'‹"‹‡Œ‹Œ—‰‹ƒ'Œ'†—Œ'–‹‡‹'˜ƒœ†ā‹ƒ‹Ǥ
ʹͲͳ͵ǤŽƒ'"‹«‹'ͳ͹†Ǥ	"ƒ†·–‹ƒŽ–‹˜‹"–‹‹''Žƒ–ˆ'"'•''Ž‹ƒ‹Ǥ
ʹͲͳ͵ǤŽƒ'"‹«‹'ʹͲ†Ǥ	ƒ—–'•—"'''•'‹•‹Œ'•‹æ˜ƒ†'•ǣ x –‡"‹ƒŽ' –‡‹•‹‹• "‡‰—Ž‹ƒ˜‹ƒ• ƒ–‹–‹ƒ —"'''• ¦Œ—‰'• ˜‹†ƒ—• "‹'• "‡‹ƒŽƒ˜‹—• x ā–‹"‹ƒ '"'Œ‡–'ˆ‹ƒ•ƒ˜‹¦‹æ—"'''•‹˜‡•–‹…‹Œ÷"ƒ'
ʹͲͳ͵ǤŽƒ'"‹«‹'ʹ͹†Ǥ	ƒ"‡‰–ƒ•†ƒ""÷''–‹‹œƒ˜‹'⋇'•‡–—'Žƒƒ•Ǥ
ʹͲͳ͵ǤŽƒ'"‹«‹'ʹͺ†Ǥ	–Ž‹–‹Œó"‹‹ƒ‹SGD laivo-•ƒ—‰›Ž'•"ƒ†›ƒ‹Ǥ
ʹͲͳ͵ǤŽƒ'"‹«‹'ʹͻ†Ǥ	"ƒ†·–‹‰"¸ā‹'†ƒ""ƒ‹Ǥ
ʹͲͳ͵Ǥ‰"—'†ā‹'ʹ†Ǥ	"ƒ†·–ƒ˜‹‡æƒ"‹'•'•—Ž–ƒ…‹Œƒ†·Ž 'ƒŒ·‰—÷•‹"•–›'''"‡‹‹'Ǥ
ʹͲͳ͵Ǥ‰"—'†ā‹'Ͷ†Ǥ	— ‹ƒ•÷‹‹•–‡"‹Œƒ'ƒ•‹"ƒæ›–ƒŠ‹''–‡'••—–ƒ"–‹•ǡ"‡‹ƒŽ‹‰ƒ˜ƒŽ•–›"·•‰ƒ"ƒ–‹Œƒ‹‰ƒ—–‹Ǥ
ʹͲͳ͵Ǥ‰"—'†ā‹'ͻ†Ǥ	—'"†‡ƒƒ ‹Žƒ†Ž…'ƒ•‹"ƒæ›–ƒͷͲŽǤ"ƒ'‰ƒ"ƒ–‹Œ'•ǡ•‹"–'•'‡‰Š —ā–‹"‹–‹ Žƒ‹˜¦-•ƒ—‰›Ž¦'·Œ‹—•ǡ•—–ƒ"–‹•Ǥ —''•—ā
ʹͲͳ͵Ǥ‰"—'†ā‹'ʹͲ†Ǥ	Gautos '‹"'•‹'•—"'''•‹˜‡•–‹…‹Œ÷"ƒ''ƒ•'Ž'•Ž·æ'•ȋͳͷŽǤ‡—"÷ȌǤ

Æ·ǣ

ƒ–ƒ	‡‹•·•ƒ–ƒ•	'˜‡‹‹• '"'Œ‡–—‹
ʹͲͳ͵Ǥ"ƒŽƒ†ā‹'ͳͲ†Ǥ	›"‹ƒ—•›"·• —–ƒ"‹ƒ• "Ǥ ͵ͳͺ Ƿ·Ž ‹‡–—˜'• ‡•'—"Ž‹'• ›"‹ƒ—•›"·• ʹͲͳ͵ ‡–÷ ˜‡‹Ž'• '"‹'"‹–‡–÷Dzȋ~‹ǤǡʹͲͳ͵ǡ"ǤͶͲ-ͳͻͶͻȌǤ	ƒ‹' ˜‹‡ƒ ‹æ ›"‹ƒ—•›"·• '"‹'"‹–‡–‹‹÷ •"‹«‹÷ —"'†›–ƒ •–"ƒ–‡‰‹‹÷ ‡‡"‰‡–‹'• '"'Œ‡–÷Ɖ›˜‡†‹‹'–¦•ƒƕƒ‹–ƒ– '"'Œ‡–'Ɖ›˜‡†‹‹¦Ǥ
ʹͲͳ͵Ǥ"ƒŽƒ†ā‹'͵Ͳ†Ǥ	›"‹ƒ—•›"·• —–ƒ"‹ƒ• "Ǥ ͵͹ͺ Ƿ·Ž ˜ƒŽ•–›"·• Ə'·• Žƒ‹'·†'• ˜ƒŽ•–›"‹‹' Œó"÷ —'•–' †‹"‡…‹Œ'• '‡Ž'Ə''•—•–ƒ–›'Dzȋ~‹ǤʹͲͳ͵ǡ"ǤͶ͸-ʹʹͷ͹ȌǤ	—•–ƒ–›–ƒǡ ƒ† KVJUD ʹͲͳ͵ ‡–ƒ‹• Æ ˜ƒŽ•–›"·• "‹—†ā‡–¦ 'ƒƒ ȋ•‹"•–ƒ– ʹͲͳʹ ‡–÷ '‡Ž¦Ȍ Ə'·• 'ƒ•‹"•–›–‹' '‡Ž' Ə'ƒ ›"ƒ ͳ '"'…‡–ƒ•Ǥ ‹‡ƒ ‹æ •'"‡†‹' '"‹‡āƒ•«‹÷ – '"'Œ‡–' Ɖ›˜‡†‹‹ƒ•Ǥ
ʹͲͳ͵Ǥ"ƒŽƒ†ā‹'ʹ͵†Ǥ	›"‹ƒ—•›"·• —–ƒ"‹ƒ• "Ǥ ͵ͷͲ Ƿ·Ž ƒ…‹·• "‡†"'˜·•̶Žƒ‹'·†'•ƒˆ–ƒ̶†‹˜‹†‡†÷DzǤ	ƒ˜‡•–ƒ ‡"‰‡–‹'• ‹‹•–‡"‹Œƒ‹ǡ ˜ƒŽ•–›"‡‹ —'•ƒ˜›"·• –‡‹•‡ '"‹Žƒ—•ƒ«‹÷ ‡†"'˜·• ƒ…‹Œ÷ ˜ƒŽ†›–'Œƒ‹ǡ ƉƒŽ‹'–‹ •ƒ˜' ƒ–•–'˜¦ ˜‹•—'–‹‹ƒ‡ƒ…‹‹÷ •—•‹"‹‹‡ •‹óŽ›–‹ ƒā‹–‹ †‹˜‹†‡†ƒ• •‹"‹ƒ¦ ‡†"'˜·• ʹͲͳʹ‡–÷ 'ƒ•‹"•–›–‹'Œ''‡Ž' †ƒŽÆ‹‹ ͳ '"'…‡–' ‹" —ā –ƒ‹ "ƒŽ•—'–‹ †·Ž ''"‡‹‹' ˆ‹ƒ•—'–‹ '"'Œ‡–¦Ǥ
ʹͲͳ͵Ǥ"‹"ā‡Ž‹'ͳ͵†Ǥ	‡"‰‡–‹'• ‹‹•–"' ƕƒ›ƒ• "Ǥ ͳ-ͳ͵Ͳ Ƿ·Ž •—•›•–‹–÷Œ÷ ‰ƒ–‹‹÷ †—Œ÷ –‡"‹ƒŽ'ǡ •—•‹Œ—•‹'• ‹ˆ"ƒ•–"—–ó"'• ‹" †—Œ'–‹‡‹' •–ƒ–›"'• •'‡…‹ƒŽ‹'Œ' 'Žƒ''ƒ–˜‹"–‹‹'Dzȋ~‹ǤǡʹͲͳ͵ǡ"Ǥ͸ͷ-͵ʹ͸ͻȌǤ	ƒ–˜‹"–‹–ƒ• '"'Œ‡–' •'‡…‹ƒŽ—•‹• planas.
ʹͲͳ͵Ǥ"‹"ā‡Ž‹'ʹͲ†Ǥ	›"‹ƒ—•›"·•—–ƒ"‹ƒ•†·ŽʹͺͲŽǤ–˜ƒŽ•–›"·• ‰ƒ"ƒ–‹Œ'••—–‡‹‹'—"'''•‹˜‡•–‹…‹Œ÷"ƒ—‹ ȋ~‹ǤʹͲͳ͵ǡ"Ǥ͸ͺ-͵Ͷʹ͹ȌǤ	›"‹ƒ—•›"· •—–‡‹· ˜ƒŽ•–›"·• ‰ƒ"ƒ–‹Œ¦ —"'''• ‹˜‡•–‹…‹Œ÷ "ƒ—‹ǡ •‹"–¦ —ā–‹"‹–‹ '"'Œ‡–'ˆ‹ƒ•ƒ˜‹¦Ǥ
ʹͲͳ͵Ǥ"‹"ā‡Ž‹'ʹ͹†Ǥ	—•›•–‹–÷Œ÷ ‰ƒ–‹‹÷ †—Œ÷ –‡"‹ƒŽ' ƕ–ƒ–›' ͷǡ ͳͲ‹"ͳͳ•–"ƒ‹'•‹÷'ƒ‡‹–‹'ƕ–ƒ–›ƒ•"Ǥ-426	"‹‹–‹ ƕ–ƒ–›'ǡ Ɩ˜‹"–‹ƒ«‹' '"'Œ‡–' ˆ‹ƒ•ƒ˜‹' •…Ї¦ǡ 'ƒ‡‹–‹ƒ‹ǡ —"‹‡ •—†ƒ"' •¦Ž›‰ƒ• ‹æƒ—†'–‹

Data	Teisės aktas (Žin., 2013, Nr. 76-3842).	Poveikis SGDT projektui terminalo dujinimo pajėgumus.
2013 m. liepos 2 d.	Seimo nutarimas Nr. XII-479 "Dėl valstybės garantijos suteikimo Europos investicijų bankui" (Zin., 2013, Nr. 73-3658).	LR Seimas patvirtino 280 mln. Lt vertės valstybės garantiją.
2013 m. liepos 17 d.	LRV nutarimas Nr. 640 "Dėl Valstybės reguliuojamų kainų gamtinių dujų sektoriuje nustatymo principų aprašo patvirtinimo ir LRV 2009 m. spalio 7 d. nutarimo Nr. 1276 "Dėl gamtinių dujų perdavimo, skirstymo, skystinimo ir laikymo įmonių licencijuojamoje veikloje naudojamo turto vertės nustatymo principų patvirtinimo" ir jį keitusio nutarimo pripažinimo netekusiu galios (Zin., 2013, Nr.78-3945).	Patvirtinti Valstybės reguliuojamų kainų gamtinių dujų sektoriuje nustatymo principai.
2013 m. liepos 23 d.	Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktoriaus įsakymas Nr. 1-196 "Dėl užsienio normatyvinio valstybės techninio dokumento tiesioginio taikymo" (Žin., 2013, Nr. 82- 4141).	Bendrovei leista projektuojant SGDT krantinę Klaipėdos uoste tiesiogiai taikyti tam tikrus Jungtinių Amerikos Valstijų Nacionalinės gaisrinės saugos asociacijos (NFPA, angl. The National Fire Protection Association) naudojamus standartus.
2013 m. rugpjūčio 22 d.	Vyriausybės nutarimas Nr. 730 "Dėl valstybės netiesiogiai įmonės akciju įsigijimo".	leista Bendrovei padidinti, jai priklausančios UAB LITGAS įstatinį kapitalą padidinti taip, kad po jo suteiktų padidinimo atominė elektrinė" ar jos kontroliuojamai bendrovei ne mažiau kaip 2/3 akcijų.
2013 m. spalio 4 d.	Energetikos ministro įsakymas Nr. 1-194 "Dėl gamtinių dujų kokybės reikalavimų patvirtinimo" (Zin, 2013, Nr. 106-5249).	Patvirtintos per SGDT importuojamų dujų kokybės žemutinės ir viršutinės ribos.
2013 m. spalio 23 d.	LRV nutarimas Nr. 677 "Dėl Valstybės perskolinamų paskolų ir valstybės garantijų teikimo, suteiktų perskolinamų paskolų grąžinimo ir valstybės garantijų administravimo taisyklių patvirtinimo" (Zin., 2013, Nr. 113-5657).	Numatytos specialios nuostatos, svarbios SGDT terminalui dėl įkeičiamo būsimo nekilnojamojo turto vertinimo ir draudimo po šio turto įregistravimo nekilnojamojo turto registre kaip davėjo nuosavybė.
2013 m. lapkričio 13 d.	LRV nutarimas Nr. 1049 "Dėl 2012 m. vasario 15 d. LR Vyriausybės nutarimo Nr. 199 "Dėl Lietuvos Respublikos suskystintųjų gamtinių dujų terminalo įstatymo įgyvendinimo" papildymo" projektas.	Numatyta, jog Bendrovė kaip SGDT projekto įgyvendinimo bendrovė atliks SGD terminalo pajėgumų paskirstymą.
2013 m. gruodžio 5 d.	AB "Klaipėdos nafta" su LR finansų ministerija pasirašė susitarimus dėl garantinės įmokos ir turto ikeitimo bei sąlyginės ir paprastosios hipotekos	Bendrovė įsipareigojo sumokėti Finansų ministerijai 81 mln. eurų dydžio garantinę įmoką bei jos (valstybės) naudai be kita ko įkeisti visą būsimą turtą, kuris bus sukurtas SGDT projekto metu.
2013 m. gruodžio 11 d.	LRV nutarimas "Dėl Vyriausybės 2012 m. lapkričio 7 d. nutarimo Nr. 1354 "Dėl gamtinių dujų tiekimo diversifikavimo tvarkos aprašo patvirtinimo" pakeitimo".	minimalus Nustatytas per SGDT importuojamų ir dujinamų gamtinių dujų kiekis.
2013 m. gruodžio 12 d.	priimtas 2014 m. valstybės biudžeto ir LRS biudžetų savivaldybių finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymas Nr. XII-659	Įstatyme nurodytas valstybės garantijų, investiciniams skiriamų projektams, įskaitant ir SGDT, viršutinė riba.
2013 m. gruodžio 23 d.	Akcininkų sutartis tarp Bendrovės ir UAB "Lietuvos energija"	Atsižvelgiant į ES III energetikos paketo reikalavimus, Bendrovė atsisakė balsavimo teisiu UAB "LITGAS" akcininkų susirinktuose.
2013 m. gruodžio 27 d.	Energetikos ministro įsakymas Nr. 1-245 "Dėl dujų gamtinių apskaitos tvarkos aprašo patvirtinimo"	Nurodyti dujų perdavimo sistemoje naudojami apskaitos vienetai – m3 ir kWh.
2013 m. gruodžio 31 d.	Susisiekimo ministro įsakymas Nr. 3-663 "Dėl Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2008 m. birželio 30 d. įsakymo Nr. 3-246 "Dėl Klaipėdos valstybinio jūrų uosto rinkliavų taikymo taisyklių"	Patvirtintos atnaujintos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto rinkliavų taikymo taisyklių, atsižvelgiant į SGDT.

KAIPEDOS MAETA

ƒ–ƒ	‡‹•·•ƒ–ƒ•	'˜‡‹‹• '"'Œ‡–—‹
	'ƒ‡‹–‹'Dzȋ~‹ǡʹͲͳ͵ǡ"ǤʹͲͳ͵-ͲͲ͵Ͷ͹Ȍ

·ǣ

ƒ–ƒ	‡‹•·•ƒ–ƒ•	'˜‡‹‹• '"'Œ‡–—‹
ʹͲͳ͵Ǥ"‹"ā‡Ž‹'ʹ͹†Ǥ	VKEKK nutarimas Nr. O3-ʹͷͻ Ƿ·Ž ƒ…‹·• "‡†"'˜·• Ƿ"‡" "ܠDz ‰ƒ–‹‹÷ †—Œ÷ '‡"†ƒ˜‹' ƒ‹'• ˜‹"æ—–‹·• "‹"'•ǡ 'ƒ'‹Ž†''• ‹" ‡ƒ–•‹‡Œƒ'• †‡†ƒ'•‹'• '"‹‡ ‰ƒ–‹‹÷ †—Œ÷ '‡"†ƒ˜‹' ƒ‹'• ˜‹"æ—–‹·• "‹"'• ȋ '"‹‡†'Ȍ"‡‹'"‡«‹÷'‡"†ƒ˜‹''ƒ•Žƒ—‰÷ƒ‹÷ –ƒ‹›'ʹͲͳ͵‡–ƒ‹•Dzȋ~‹ǤǡʹͲͳ͵ǡ"Ǥ͸ͻ-ʹͷͲͺȌǤ	Nustatytas SGDT '"‹‡†ƒ• – ͵͹ǡͷ͵ – —ā –󍕖Ǥ 3 ‹æ —"‹' •—"‹–'‹• Ž·æ'‹• ‰ƒŽ·–÷ "ó–‹ ˆ‹ƒ•—'Œƒƒ ‹ˆ"ƒ•–"—–ó"ƒǤ
ʹͲͳ͵ǤŽ‹‡''•ͳͺ†Ǥ	VKEKK nutarimas Nr. O3-͵ͳ͸Ƿ·Ž‰ƒ–‹‹÷†—Œ÷ Ə'‹÷ ƒ'•ƒ‹–'• ƒ–•›"‹'ǡ •¦ƒ—†÷ paskirstymo ir su apskaitos atskyrimu •—•‹Œ—•‹÷ "‡‹ƒŽƒ˜‹÷ ƒ'"ƒæ' 'ƒ–˜‹"–‹‹'Dz ȋ~‹Ǥǡ ʹͲͳ͵ǡ Nr.81-ͶͲͺͲȌǤ	ƒ–˜‹"–‹–ƒ• ‰ƒ–‹‹÷ †—Œ÷ Ə'‹÷ ƒ'•ƒ‹–'•ƒ–•›"‹'ǡ•¦ƒ—†÷'ƒ•‹"•–›' ‹" •— ƒ'•ƒ‹–'• ƒ–•›"‹— •—•‹Œ—•‹÷ "‡‹ƒŽƒ˜‹÷ ƒ'"ƒæƒ•ǡ —"‹ƒ‡ "‡ ‹–ƒ 'ǡ —•–ƒ–›–‹ —•‹†·˜·Œ‹' '"ƒ–›˜ƒ‹ǡ –ƒ‹›–‹‹‹" ‹ˆ"ƒ•–"—–󔃋Ǥ
ʹͲͳ͵Ǥ"—‰•·Œ'ͳ͵†Ǥ	VKEKK nutarimas Nr. O3-͵͸͹Ƿ·ŽƒŽ•–›"·• "‡‰—Ž‹—'Œƒ÷ƒ‹÷‰ƒ–‹‹÷†—Œ÷•‡–'"‹—Œ‡ —•–ƒ–›'‡–'†‹'•'ƒ–˜‹"–‹‹'Dzȋ~‹ǤǡʹͲͳ͵ǡ Nr. 98-ͶͺͻʹȌǤ	—•–ƒ–›–'• ƒ—‰—' †‡†ƒ'•‹'• ‹" Skystinimo 'ƒ•Žƒ—‰'• ƒ‹÷ ˆ'"—Ž·•ǡ Ɩ˜‹"–‹–ƒ• ''‡"ƒ–'"‹ƒ—• 'ƒŒƒ÷ "‡‰—Ž‹ƒ˜‹ƒ•Ǥ
ʹͲͳ͵Ǥ•'ƒŽ‹'ͳͳ†Ǥ	VKEKK nutarimas Nr. O3-ͶͶͷǷ·Ž‰ƒ–‹‹÷†—Œ÷ –‹‡‹'•ƒ—‰—''ƒ'‹Ž†''•†‡†ƒ'•‹'•'"‹‡ ‰ƒ–‹‹÷†—Œ÷'‡"†ƒ˜‹'ƒ‹'•ʹͲͳͶ‡–ƒ•Dz ȋ~‹ǤǡʹͲͳ͵ǡ"Ǥ108-ͷ͵͸ʹȌǤ	‡ ‹–ƒ ' —•–ƒ–›–ƒ ƒ—‰—' †‡†ƒ'Œ‹ǡ ‰ƒŽ‹'•‹ƒ–‹ —' ʹͲͳͶ Ǥ ‰"—'†ā‹' ͵ †Ǥ ‹‹ ʹͲͳͶ Ǥ ‰"—'†ā‹' ͵ͳ †Ǥ – ͵ͻǡ͵͸ –Ȁ–󍕖Ǥ m3.
ʹͲͳ͵Ǥ‰"—'†ā‹'ʹ͵†Ǥ	VKEKK nutarimas Nr. O3-͹ͷͲ ·Ž ƒŽ•–›"‹·• ƒ‹÷ ‹" ‡‡"‰‡–‹'• '–"'Ž·• '‹•‹Œ'• ʹͲͳʹ m. •'ƒŽ‹' ͻ †Ǥ —–ƒ"‹' "Ǥ ͵-ʹͻͶ ̶·Ž —•›•–‹–÷Œ÷ ‰ƒ–‹‹÷ †—Œ÷ –‡"‹ƒŽ'ǡ Œ' ‹ˆ"ƒ•–"—–ó"'• ‹" Œ—‰–‹‡• Ɣ‡‰‹' "‡‹ ‡•'Ž'ƒ–ƒ˜‹' •¦ƒ—†'• ƒ" Œ÷ †ƒŽ‹ƒ‹ ''‡•—'–‹•‹"–÷Ž·æ÷ƒ†‹‹•–"ƒ˜‹'–˜ƒ"'• ƒ'"ƒæ' 'ƒ–˜‹"–‹‹'̶ 'ƒ‡‹–‹' ȋ~‹Ǥǡ ʹͲͳ͵ǡ "Ǥ 138-͹ͲͲ͵ȌǤ	–•‹•ƒ›–ƒ —'•–ƒ–'•ǡ Œ'‰ Ž·æ'•ǡ •‹"–'• ''‡•—'–‹ ǡ Œ' ‹ˆ"ƒ•–"—–ó"'• ‹" Œ—‰–‹‡• ‡•'Ž'ƒ–ƒ˜‹' •¦ƒ—†ƒ• ƒ" Œ÷ †ƒŽÆǡ ‹æ'ƒ'• –‹ ‰ƒ–‹‹÷†—Œ÷•›•–‹‹'Ž‹…‡…‹Œ¦–—"‹«‹ƒ‹ Ə'‡‹Ǥ
ʹͲͳ͵Ǥ‰"—'†ā‹'ʹ͹†Ǥ	VKEKK nutarimas Nr. O3-758 Ƿ·Ž ƒ…‹·• "‡†"'˜·• Ƿ"‡" "ܠDz ‰ƒ–‹‹÷ †—Œ÷ '‡"†ƒ˜‹' •‹•–‡'• "ƒŽƒ•ƒ˜‹' –ƒ‹•›Ž‹÷ †‡"‹‹'Dzȋ~‹ǤǡʹͲͳ͵ǡ"ǤͳͶͳ-͹ͳͶʹȌ	—ƒ–›–ƒ ‰ƒŽ‹›"· Æ ‰ƒ–‹‹÷ †—Œ÷ '‡"†ƒ˜‹' •‹•–‡¦ –‹‡–‹ †—Œƒ• ‹æ •—•›•–‹–÷ ‰ƒ–‹‹÷ †—Œ÷ –‡"‹ƒŽ'ǡ Ɩ˜‹"–‹ƒ–ǡŒ'‰ †—Œ÷ ‹‡‹• "—• —•–ƒ–'ƒ• —"‹‹ƒ‹• ‡–"ƒ‹• ‹" ƒ'•ƒ‹«‹—'Œƒƒ '‡"†—'–'†—Œ÷‹‡‹'‡‡"‰‹Œ'•˜‡"–·Ǥ

VEIKLOS PLANAI IR PRO 8

·ʹͲͳ⁴ ǤÆ·¦. Numatoma:

Svarbiausias 2014 m. tikslas · ¦Ǥ ÷ – ʹͲͳͶǤā͵Ǥ
2014 m. ææ¦÷ÆǢ
«ʹ÷æ÷·÷·÷ æǡ«æ÷÷Ǣ
āǡ ā ÷ æ÷ ÷¦Ǣ
«· Æāæ·ǡ æ·ikos ir ÷¦Ǣ
«Æ·¦ǡ ¦ȋ÷æ«÷Æǡ ā ÷ krovos ÷ ·ǡ ÷ ā æ· æ ǡ ÷- ÷ ÷ÆǤǤȌ ¦ȋæ·ǡ ÷÷ǡÆ
¦ǡǤȌ

^P·tis ·÷2014 m. ā·ǡ « ma 2014 m. æ ÷¦ ʹͲͳ͵ǤǤ ÷ ā· sutartis ǷDz ȋʹͲʹͶǤȌ eÆǷǤDzǤ

2014 m. « ÷ Æ ¦ ÷ ¦æas. ʹͲͳͶǤ ÷ ǷDzǡǷDzǡ ¦ǷODzǤ

²⁰¹⁴ Ǥ · ʹͳǡ Ǥ ǡ æ ÷ ²Ͷʹǡͻ Ǥ Æ Ʀ ͳǡ͵ Ǥ Æ inalo ir ʹǡͷ Ǥ « · æ· ÷ Æ÷Ǥ

ÆʹͲͳͶǤǣ

Æ āǤ ÷ · ¦ʹͲͳͶǤā͵Ǥǣ

SGD laivo-ǣ
- ǡ÷āǡ·Ǣ
- - Æ·¦æ ós.
ǣ
- ¸ā ǡ ÷ ǡ Æ · ¦¦ æ÷ Ǣ
- æ·ǡā÷ǡó÷ Æ æ·¦Ǣ
- ÷Æǡ÷ Ǥ
·ǣ
-
- ÷ǡā æā÷÷Ǣ ā÷ ǡ æ æ · ÷ ÷ ÷ æ·óȋÆȌǢ
- ·ó ȋÆȌǡÆæ·ǡÆ ÷æ¸ǡǡǡ Ǥ
óÆǣ
- ǡ ó÷ā æ÷Ætaka ÷Ǣ
- ÆæÆÆ¦«÷ ÷¦Ǣ
- æ··÷«æ āǢ
- æ÷ ÷ ÷÷¦¦Ǥ
SGDT óǣ
- æ ·ǡ ·÷ óa ir æ sutartys ǡ ÷ ÷ǡ ǤǤ ʹͲͳͷ Ǥ Ǣ
- ÷ǡÆǡ÷ǡ÷÷÷ ó Æǡ ǡ ÷ æǤ

– SGDT infrastruktūros statybų baigimas, paleidimo, derinimo ir bandymo darbai, atitinkamų atestatų ir licencijų gavimas.

Bendras SGDT projekto įgyvendinimo grafikas

Reguliavimo kūrimo ir įgyvendinimo ir SGDT operatoriaus darbai iki eksploatacijos pradžios

Eksploatacijos pradžia

KLAIPEDOS MAETA

BENDROVĖS ĮSTATINIS KAPITALAS

Akcininkai ir akcijos

Bendrovės akcijomis yra prekiaujama reguliuojamoje rinkoje, jos yra listinguojamos vertybinių popierių biržos NASDAQ OMX Vilnius Baltijos Papildomajame prekybos sąraše.

Pagrindiniai duomenys apie Bendrovės akcijas:
ISIN kodas	LT0000111650
Trumpinys	KNF1L
Emisijos dydis (vnt.)	380.606.184

Visos Bendrovės akcijos yra vienos klasės paprastosios vardinės akcijos jų savininkams (akcininkams) vienodas teises. Viena paprastoji vardinė Bendrovės akcija suteikia vieną balsą visuotiniame akcininkų susirinkime. Bendrovės paprastoji vardinė akcija suteikia jos savininkui (akcininkui) tokias turtines teises:

1. gauti Bendrovės pelno dalį (dividendus);
1. gauti Bendrovės lėšų, kai Bendrovės įstatinis kapitalas mažinamas, siekiant išmokėti Bendrovės lėšas akcininkams;
1. gauti likviduojamos Bendrovės turto dalį;
1. nemokamai gauti akcijų, kai Bendrovės įstatinis kapitalas didinamas iš Bendrovės lėšų (išskyrus galiojančių įstatymų imperatyvių normų nustatytas išimtis);
1. pirmumo teise įsigyti Bendrovės išleidžiamų akcijų ar konvertuojamų obligacijų, kai visuotinis akcininkų susirinkimas kvalifikuota balsų daugumą, kuri mažesnė ¾ visų visuotiniame susirinkime dalyvaujančių ir turinčių balsavimo teisę sprendžiant šį klausimą akcijų suteikiamų balsų, priimamas sprendimas atšaukti visiems akcininkams pirmumo teise įsieidžiamų konkrečios emisijos akcijų ar Bendrovės išleidžiamų konkrečios emisijos konvertuojamų obligacijų;
1. įstatymų nustatytais būdais skolinti Bendrovė, skolindamasi iš savo akcininkų, neturi teisės įkeisti akcininkams savo turto. Bendrovei skolininko, palūkanos negali viršyti paskolos davėjo gyvenamojo ar verslo vietoje esančių komercinių bankų vidutinės palūjusios paskolos sutarties sudarymo momentu. Tokiu atveju Bendrovei ir akcininkams draudžiama susitarti dėl didesnių palūkanų dydžio;
1. kitas įstatymuose nustatytas turtines teises.

Bendrovės paprastoji vardinė akcija suteikia jos savininkui) tokias neturtines teises:

1. dalyvauti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose ir balsuoti pagal turimų akcijų suteikiamas teises (išskyrus įstatymų nustatytas išimtis);
1. gauti įstatymų nustatytos apimties informaciją apie Bendrovę;
1. kreiptis į teismą su ieškinių, prašant atlyginti Bendrovės vadovo ir valdybos narių pareigų, nustatytų įstatymuose, taip pat Bendrovės įstatymuose, nevykdymo ar netinkamo vykdymo, taip pat kitais įstatymų numatytais atvejais;
1. teisė balsuoti visuotiniuose akcinimiose gali būti uždrausta ar apribota įstatymų numatytais atvejais, taip pat kai ginčijama nuosavybės teisė į akciją;
1. kitas įstatymuose ir Bendrovės įstatuose nustatytas neturtines teises.

2013 m. gruodžio 31 d. Bendrovės akcijas valdė 1.820 akcininkai (2012 m. gruodžio 31 d. – 1.858).

2013 m. ir 2012 m. gruodžio 31 d. Bendrovės didžiausi akcininkai, turintys po daugiau nei 5 proc. akcijų skaičiaus:

	2013 m. gruodžio 31 d.		2012 m. gruodžio 31 d.
Akcininkas (įmonės pavadinimas, rūšis, buveinės	Turimų	Turima	Turimų	Turima
adresas, įmonių rejestro kodas)	akcijų	įstatinio	akcijų	įstatinio
	skaičius	kapitalo dalis	skaičius	kapitalo dalis
	(vnt.)	(proc.)	(vnt.)	(proc.)
Lietuvos Respublikos valstybė, atstovaujama Lietuvos
Respublikos energetikos ministerijos (Gedimino pr. 38/2,	275.241.290	72,32	275.241.290	72,32
Vilnius, 302308327)
UAB koncernas "Achemos grupė" (Jonalaukio km.,	38.975.150	10,24	38.975.150	10,24
Jonavos rajonas, 156673480)
Kiti (mažiau nei 5 proc. kiekvienas)	66.389.744	17,44	66.389.744	17,44
lš viso	380.606.184	100,00	380.606.184	100,00

	2013 m.	2012 m.	2011 m.
‹†ā‹ƒ—•‹ƒƒ…‹Œ'•ƒ‹ƒǡ–	ͳǡ͵Ͳ	ͳǡͶ7	ͳǡͺ5
ƒā‹ƒ—•‹ƒƒ…‹Œ'•ƒ‹ƒǡ–	ͳǡͲͲ	ͳǡʹͶ	ͳǡʹͶ
…‹Œ'•ƒ‹ƒŽƒ‹'–ƒ"'‹''ƒ"ƒ‹‰ƒ‹ǡ–	ͳǡͲͳ	ͳǡʹ͹	ͳǡ͵ͷ
‹†—–‹·ƒ…‹Œ'•ƒ‹ƒǡ–	ͳǡͳͻ	ͳǡ͵͵	ͳǡͷͷ
'›˜ƒ"–ƒǡ˜–Ǥ	3.644.550	4.061.889	5.022.637
'›˜ƒ"–ƒǡ–󍕖Ǥ–	4.314	5.482	7.740
ƒ'‹–ƒŽ‹œƒ…‹Œƒǡ–󍕖Ǥ–	383.727	484.924	460.534

Bendrovės įregistruotas įstatinis kapitalas 2013 m. gruodžio 31 d. buvo 380.606 tūkst. Lt. Visos Bendrovės akcijos yra apmokėtos ir joms netaikomi jokie vertybinių perleidimo apribojimai. Įstatinis kapitalas padalintas į 380.606.184 (tris šimtus aštuoniasdešimt milijonų šešis tūkstančius šimtą aštuoniasdešimt keturias) paprastųjų vardinių akcijų, kurių kiekvienos nominali vertė vienas (1) litas. Įstatinis kapitalas per ataskaitinį laikotarpį nepakito.

Informacija apie Bendrovės turimas savas akcijas

Bendrovė nėra įsigijusi savų akcijų.

Dividendai

2013 m. balandžio 30 d. vyko eilinis visuotinis akcininkimas, kuris patvirtino 2012 m. finansines ataskaitas ir pelno paskirstymo projektą. Siekiant užtikrinti Bendrovės galimybes finansuoti SGDT projektą iš nuosavų ir skolintų lėšų, akcininkams iš 2012 m. pelno skirta mažesnė nei įprasta suma - 410 tūkst. litų arba 0,001 Lt vienai akcijai.

Sutartys su vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininkais

Bendrovė ir AB SEB banko Finansų rinkų departamentas yra pasirašę sutartį dėl Bendrovės vertybinių popierių apskaitos ir su vertybinių popierių apskaita susijusių paslaugų.

AB SEB bankas Finansų rinkų departamento rekvizitai:
Įmonės kodas	112021238
Buveinės adresas	Gedimino 12, 01103 Vilnius
Telefonas	+370 5 2681190
El. paštas	[email protected]
Interneto tinklapis	www.seb.lt

BENDROVĖS VALDYMAS

Informacija apie bendrovių valdymo kodekso laikymąsi

Bendrovė iš esmės vadovaujasi NASDAQ OMX Vilnius listinguojamų valdymo kodeksu. Nauja valdymo kodekso redakcija patvirtinta AB NASDAQ OMX Vilnius valdybos posėdyje 2009 m. gruodžio 14 d. (protokolas Nr.09-106) (2013 m. Metinio pranešimo priedas).

Valdymo struktūra

Bendrovė savo veikloje vadovaujasi Akcinių bendrovių įstatymų, įstatymų, Bendrovės įstatais ir kitais Lietuvos Respublikos teisės aktais bei Bendrovės veiklos dokumentais.

Juridinių asmenų registruotuose Bendrovės įstatuose numatyti šie Bendrovės valdymo organai:

Visuotinis akcininkų susirinkimas,
Stebėtojų taryba,
Valdyba,
Bendrovės vadovas generalinis direktorius.

Visuotinis akcininkų susirinkimas yra svarbiausius Bendrovės veiklos klausimus sprendžiantis organas. Bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencija, akcinimas yra apibrėžtos Akcinių bendrovių įstatyme ir Bendrovės įstatuose.

Akcininkų susirinkimuose visuomet dalyvauja Bendrovės vadovas, kuris taip pat yra ir valdybos narys (R. Masiulis), o finansininkas ir stebėtojų tarybos narys dalyvauja pagal poreikį atsižvelgiant į svarstomus klausimus.

Stebėtojų taryba yra Bendrovės veiklos priežiūros organas, kurį sudaro 3 (trys) nariai, visuotinio akcininkimo renkami 4 (ketverių) metų laikotarpiui įstatymo numatyta tvarka. Stebėtojų tarybos nario kadencijų skaičius neribojamas. Stebėtojų tarybos nariu negali būti Bendrovės valdybos narys ir asmuo, kuris pagal teisės aktus neturi teisės eiti šių pareigų. Stebėtojų taryba yra kolegialus Bendrovės veiklos priežiūrą atliekantis organas, jo statusas, kompetencija ir funkcijos apibrėžtos Akcinių bendrovės įstatuose. Stebėtojų tarybos funkcijos, teisės ir pareigos detalizuojamos Stebėtojų tarybos darbo reglamente.

2013 m. vyko 4 stebėtojų tarybos posėdžiai, kuriuose dalyvavo visi nariai, išskyrus vieną posėdį, kuriame nedalyvavo vienas narys, bet įgaliojo kitą asmenį balsuoti už jį.

Bendrovės Stebėtojų taryba savo sprendimų, kaip patariamąjį Stebėtojų tarybos organą, yra sudariusi Audito komitetą. Audito komitetą sudaro 3 (trys) nariai, išrinkti Bendrovės Stebėtojų tarybos kaikotarpiui. Audito komiteto funkcijos, teisės ir pareigos reglamentuojamos Stebėtojų tarybos patvirtintose "AB "Klaipėdos nafta" Audito komiteto sudarymo ir veiklos taisyklėse" bei kituose Audito komiteto veiklos dokumentuose. Pagrindinės Audito komiteto funkcijos – stebėti Bendrovės finansinių ataskaitų rengimo procesą, stebėti audito atlikti vidaus audito bei rizikos valdyno sistemų veiksmingumo analizę.

Valdyba yra Bendrovės valdymo organas, kurį sudaro 5 (penki) nariai, Stebėtojų tarybos renkami 4 (keturių) metų laikotarpiui (Pastaba: Laikotarpyje, nuo 2013 m. gruodžio 31 d., įskaitytinai, Bendrovėje buvo išrinkti ir veikė 4 iš 5 Valdybos nariai renka Valdybos pirmininką (Pastaba: Laikotarpyje, nuo 2013 m. kovo 20 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d., įskaitytinai, Bendrovėje nebuvo išrininkas, todėl, kiekvieną kartą ad hoc principu Valdybos pirminku buvo renkamas iš Valdybos nario kadencijų skaičius neribojamas. Valdybos nariu negali būti renkamas asmuo, kuris: yra Bendrovės Stebėtojų tarybos narys; kuris, vadovaujantis galiojančių įstatymų imperatyviomis normomis, neturi teisės eiti pareigų Valdybos narių įgaliojimai bei vadovo veiklos sritys yra apibrėžtos Akcinių bendrovių įstatyme ir Bendrovės įstatuose.

Bendrovei vadovauja Bendrovės vadovas - generalinis direktorius yra vienasmenis Bendrovės valdymo organas. Generalinis direktorius yra pagrindinis Bendrovę reprezentuojantis asmuo. Generalinio direktoriaus pareigos ir kompetencija yra apibrėžtos Akcinių bendrovių įstatyme ir Bendrovės įstatuose.

·÷ʹͲͳ͵Ǥā͵ͳǤ

·«·

ȋǤ ͳͻ⁸² ǤȌ – · ·÷ ·Ǥ ·÷ æ ʹͲͳ͵ Ǥ ͳͳ Ǥ ÷ ÷ ÷ . æǣ ·ǡ·÷ǡ · ȋʹͲͲͶȌǡ ǡ · ȋʹͲͲͻȌǤ · – · ·a. ÷ Æ÷ – ʹͲͳ͵ Ǥ ā ͵ Ǥ Ƿ Dz ·ǡ H Ƿ · ·Dz ·Ǥ · «··÷Ǥ

e

ȋǤͳͻ⁷⁰ ǤȌ- ··÷Ǥ·÷ æ 2013 m. ͳͳ Ǥ ÷ ÷ ÷ Ǥ æǣ · ǡ ȋͳͻͻ͵Ȍ. ·ǣ ÷ ÷ ÷ ǡ ǡnuo 2013 m. · ʹͲ Ǥ Ƿ e Dz ǡ ¦ ÷ ó·. e·÷.

ȋǤ19ͲǤȌ- ··÷ Ǥ·÷ ybos nariu æʹͲͳ͵ ǤͳͳǤ÷÷ ÷ǡ · . æǣ ǡ as ȋͳͻͻͶȌǡ ǡ- ǣ ·· ȋʹͲ10Ȍ. ·- Ƿ·· ·Dz Ǥ ÷ Æ÷ - Ƿ· · ·Dz ǡ Ƿ ÷ Dz ǡ ǷDzǡ ǷDzǤ ·÷Ǥ

ʹͲͳ͵ Ǥ · ·÷ « ÷ ÷ǡ ÷ǡ æ ÷ǡǤ

ʹͲͳ͵Ǥā͵ͳǤ

ȋǤͳͻͲǤȌ– ··÷ǡǡ2013 m. kovo ͳͺǤ·÷÷÷Ǥ«– ·÷ ÷Ǥ

æ

ȋǤ ͳͻͻ ǤȌ- · ǡ ʹͲͳ͵ Ǥ ͳͺ Ǥ ·÷ æ ÷ ÷ Ǥ æǣ ǡ ȋʹͲͲ͵ȌǤ ^D· – ǡ ÷ Ǣ ͳͲͲΨ Ǥæ·÷Ǥ

ȋǤ ͳͻͳ ǤȌ- · ǡ ʹͲͳ͵ Ǥ ͳͺ Ǥ ·÷ æ ÷ ÷ Ǥ æǣ ǡ ȋͳͻͻͶȌǡ Ƿ Dzǡ ȋʹͲͲͲȌǤ · – Ƿ Dz ǡ Ƿ æDz narys. æ·÷Ǥ

ʹͲͳ͵ǤǤ æǤ «ā¦ suma – ʹͷóǤǤ÷ǡæ÷ǡo.

·÷ ¦ Ƿ· Dz ā ÷ ÷¦·¦.

·ʹͲͳ͵Ǥā͵ͳǤ

«

ȋǤͳͻǤȌ- ·Ǥ·æ 2011 m. spalio ²⁴ Ǥ ·÷ . æ: ^o ǡ āaus ȋͳͻͺͻȌǡ mokykla - ȋʹͲͲ͵Ȍ. ÷ Æ÷ - i ʹͲͳ͵ Ǥ « ʹʹ Ǥ ǡ ʹͲͳ͵ Ǥ « ·Ǥ Ƿ Dz Ǥ « · ÷ i.

ȋǤͳͻͻǤȌ- ·Ǥ·æʹͲͳͳǤ ²⁴ Ǥ ·÷ . Iæas: ǡ · ȋʹͲͲ͵Ȍǡ ǡ ȋʹͲͲͺȌ. ǡ ta ^a ¦ ȋʹͲͲͺȌǤ · - ǡ Æ· Ǥ ÷ Æ÷ ǣ iki 2013 m. «ʹʹǤ Ǥ
·÷Ǥ

ȋͳͻ⁶⁷ ǤȌ- ·Ǥ·æʹͲͳ͵Ǥā· ²⁴ Ǥ ·÷ Ǥ æǣ · ǡ ȋͳͻͻʹȌ. D· - Ǥ ÷ Æ÷ - n ʹͲͳ͵ Ǥ ā ʹͷ Ǥ Ƿ DzǤ·÷Ǥ

ȋǤͳͻͻǤȌ- ·ǡǤ· æ ʹͲͳͲ Ǥ · ¹⁷Ǥ ·÷ . æǣ Vilniaus ǡ ȋͳͻͻͶȌǡ ÷ ÷ ÷ ǡ ÷ ÷÷ ȋ1994ȌǤ Dalyvavimas ÷Æ÷ ó÷ ÷ ǡ ʹͲͳ͵ Ǥ « ʹʹ Ǥ ǡ ʹͲͳ͵Ǥ·ͻǤ Ǥ Rokas Masiulis ·÷Ǥ

· ÷ «÷ ÷ «÷ ÷ «÷Ǥ·Æ÷ǡ÷·÷ óti · ·÷ ·÷ ÷ politika ⯷Ǥ

Æǡ·÷Ǥ ʹͲͳ͵ Ǥ Ǥ
Ǥ« « ā ¦ · – ͷǡͷ óǤ Ǥ Ǥ « · ǡ ā ¦ · Ǥ · ÷ǡæ÷ǡǤ

Bendrovės administracijos vadovai

Rokas Masiulis

(g. 1969 m.) – valdybos narys, generalinis direktorius, Bendrovėje generaliniu direktoriumi dirba nuo 2010 m. gegužės 18 d. Plačiau – valdybos narių grafoje.

Osvaldas Sabaliauskas

(g. 1968 m.) – nuo 2014 m. sausio 27 d. užima generalinio direktoriaus pavaduotojo pareigas (iki 2014 m. sausio 2 d. šia pareigas ėjo Vytautas Kazimieras Aranauskas). Išsilavinimas: Aleksandro Stulginskio universitetas (buv. Kauno žemės ūkio akademija), inžinieriaus elektriko diplomas (1993). Kitų įmonių valdyme nedalyvauja. Osvaldas Sabaliauskas Bendrovės akcijų neturi.

Mantas Bartuška

(g. 1984 m.) - finansų ir administravimo departamento direktorius. Bendrovėje dirba nuo 2010 m. gegužės 18 d. Išsilavinimas: Vilniaus universiteto Ekonomikos fakultetas, vadybos ir verslo administravimo diplomas (2007). Dalyvavimas kitų įmonių valdyme -BALTPOOL UAB valdybos pirmininkas. Mantas Bartuška Bendrovės akcijų neturi.

Gediminas Vitkauskas

(g. 1957 m.) – naftos terminalo departamento direktorius, Bendrovėje dirba nuo 1995 m. spalio 16 d. Išsilavinimas: Kauno technologijos universitetas, inžinieriaus mechaniko diplomas (1980), Vilniaus universitetas, filologo, anglų kalbos dėstytojo diplomas (1987). Kitų įmonių valdyme nedalyvauja. Gediminas Vitkauskas turi 3.600 Bendrovės akcijų, tai sudaro 0,00001 proc. akcinio kapitalo ir balsų.

(g. 1977 m.) - komercijos departamento direktorius. Bendrovėje dirba nuo 2010 m. rugpjūčio 25 d. Išsilavinimas: Kauno technologijos universitetas, tarptautinio verslo vadybos diplomas (1999); studijos ISM Vadybos ir Ekonomikos Universitete (EMBA). Kitų įmonių valdyme nedalyvauja. Sigitas Zakalskis Bendrovės akcijų neturi.

Rolandas Zukas

(g. 1974 m.) - suskystintųjų gamtinių dujų terminalo departamento direktorius. Bendrovėje dirba nuo 2010 m. gruodžio 23 d. Išsilavinimas: Vilniaus Gedimino Technikos universitetas, transporto inžinierinės ekonomikos ir vadybos bakalauras (1996), ISM vadybos ir ekonomikos universitetas, vadybos magistrantūros studijos vadovams (2005). Kitų įmonių valdyme nedalyvauja. Rolandas Zukas Bendrovės akcijų neturi.

Bendrovės valdymo organų nariai nėra ir nebuvo teisti už nusikaltimus nuosavybė, ūkininkavimo tvarkai, finansams.

INFORMACIJA APIE BENDROVĖS DARBUOTOJUS

Personalas

Pagrindinis Bendrovės turtas – jos darbuotojai, svarbiausia grandis siekiant Bendrovės užsibrėžtų ir keliamų tikslų. Bendrovės personalo politika orientuota į komandinio darbo formavimą, optimalaus darbo išteklių panaudojimą, kompetentingų darbuotojų ugdymą, Bendrovės kultūros, kuriančios didesnę pridėtinę vertę, formavimą.

2013 m. vidutinis darbuotojų skaičius – 368 darbuotojų, lyginant su 2012 m. (327), išaugo 13 proc. arba 41 darbuotoju. Darbuotojų skaičiaus augimą lėmė nuo bazės darbuotojai (30 darbuotojų buvo įdarbinti 2012 m. rugsėjo mėn, o skaičiuojant vidutinį 2012 m. darbuotojų skaičių – gauta 10 darbuotojų) bei formuojamas SGDT personalas.

2013 m. darbininkai sudarė 62 proc. (2012 m. – 64 proc.), specialistai 29 proc. (2012 m. – 28 proc.), vadovaujantysis personalas 9 proc. (2012 m. - 8 proc.) visų Bendrovės darbuotojų.

Dendi OVCS dai Daotofai Pagai Kategorijas
	Vidutinis sąrašinis darbuotojų skaičius		Pokytis, proc.
Darbuotojų grupė	2013 m.	2012 m.
Vadovaujantys darbuotojai 1)	32	27	19,0
Specialistai	108	90	20,0
Darhininkai	228	210	8,6
ls viso	368	327	12.5

Bendrovės darbuotojai nagal kategorijas

1) Bendrovės vadovaujantiems darbuotojams priskiriamos pareigybės: generalinis direktorius, jo pavaduotojas, departamentų direktoriai ir jų pavaduotojai, skyrių vadovai.

2013 m. gruodžio 31 d. Bendrovėje dirbo 71 proc. vyrų ir 29 proc. moterų. Tai lemia Bendrovės veiklos specifika: tradiciškai inžinerinius-techninius darbus ir sunkius lauko sąlygomis dažniausiai renkasi vyrai. Vidutinis bendrovės darbuotojų amžius – 45-eri metai. Detalūs personalo amžiaus, stažo ir išsilavinimo duomenys pateikti grafikuose žemiau.

Darbo apmokėjimo sistema

Bendrovės tikslas sukurti efektyvią ir teisingą atlygio sistemą, kurios tikslas – pritraukti, išlaikyti ir motyvuoti darbuotojus, kurių kvalifikacija ir darbo rezultatai padės bendrovė sėkmingai vystyti siekti verslo tikslų mažiausiomis sąnaudomis.

Darbuotojų grupė	Vidutinis mėnesinis darbo užmokestis (bruto), Lt
	2013 m.	2012 m.
Vadovaujantys darbuotojai 1)	10.842	10.959
Specialistai	5.082	4.969
Darbininkai	3.465	3.547
Iš viso	3.986	3.973

Vidutinis mėnesinis darbo užmokestis pagal darbuotojų grupes

Pastabos:

1) Bendrovės vadovaujantiems darbuotojams priskiriamos pareigybės: generalinis direktorius, jo pavaduotojas, departamentų direktoriai ir jų pavaduotojai, skyrių vadovaujantiems darbuotojams priskaityta 4.176 tūkst. Lt arba vidutiniškai po 131 tūkst. Lt kiekvienam vadovaujančiam darbuotojui per metus.

2) Į vidutinį mėnesinį darbo užmokestį yra įtrauktos sukauptos metinės premijos už atitinkamą laikotarpį.

Darbuotojo gaunamas atlygis susideda iš: gaunamo atlyginimo už atliktą darbą – mėnesinės algos, kintamosios atlygio dalies, premijos ir kitokio pobūdžio piniginės išmokų, nesusijusių su tiesioginiu darbu – mokamų pagal kolektyvinę sutartį; gaunamų naudų ne pinigine išraiška – bendrovės automobilio, kelialapio į sanatorijas, bendrovėje organizuojamų švenčių ir renginių, maitinimo nuolaidų, galimybės pasinaudoti sporto sale ir kt.

Bendrovėje įdiegta darbuotojų veiklos vertinimo tvarka. Darbuotojų veiklos valdymas yra vienas varbiausių valdymo ir efektyvaus vadovavimo būdų, padedantis siekti organizacijos tikslų ir kurti pozityvius tarp vadovų ir jų pavaldinių, leidžiantis planuoti darjerą, didinti jų motyvaciją. Metinis pokalbis Bendrovėje yra darbuotojų veiklos valdymo priemonė, užtikrinanti, kad darbuotojų asmeniniai tikslai atsižvelgiant į bendrovės tikslus. Metinis pokalbis padeda įvertinti darbuotojo išsikeltų tikslų pasiekimą ir nustatyti naujus, formuoja grįžio kultūrą tarp vadovo ir pavaldinio. Pokalbio metu aptariamos ir darbuotojų kompetencijos kėlimo, mokymosi ir karjeros galimybės.

2013 m. rugsėjo mėn. Bendrovės užsakymu UAB "Alliance Recruitment" atliko darbuotojų apklausą, siekiant nustatyti darbuotojų pasitenkinimo darbo aplinka ir Bendrove lygį tobulinti aktualias sritis bei gerinti darbuotojų darbo sąlygas. Darbuotojų nuomonės tyrimas atskleidė, kad 70,48 proc. darbuotojai yra patenkinti savo darbo aplinka ir pačia Bendrove. Bendras darbuotojų pasitenkinimo rodiklio vidurkis įmonėse yra apie 50-55 proc. Tyrimo rezultatais nustatyta, jog darbuotojai aukštai vertina santykių su bendradarbiais ir tiesioginiais vadovais kokybę, jie neabėjoja, jog dirba darbą, kurį gali atlikti geriausiai, jaučia emocinį prisirišimą, vadovų ir bendradarbių domėjimąsi, turi sektiną pavyzdį darbe bei jaučia saugumą dėl ateities.

Bendrovės vadovybės darbo apmokėjimo sistema

Visos darbo sutartys su Bendrovės darbuotojais, tarp jų – ir administracijos vadovais, yra sudarytos pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso reikalavimus. Darbųotojai priimami į darbą ir atleidžiami iš jo laikantis Darbo kodekso reikalavimu.

Generaliniam direktoriui, jo pavaduotojui ir departams darbo apmokėjimo bei premijavimo nuostatas bei tvarkas tvirtina valdyba. Bendrovės valdyba taip pat tvirtina minėtų vadovų pastoviąsias dalis bei kintamas atlyginimų dalis. Pagal šiuo metu galiojančias tvarkas, kintama darbo užmokesčio dalis yra mokama ketvirčiui pasibaigus ir tik tais atvejais jei pasiekti Bendrovės valdybos patvirtinti konkretaus ketvirčio rezultatai. Bendrovėje atlyginimų keitimo periodiškumas.

Metinės premijos už pasiektus Bendrovės generaliniam direktoriui, jo pavaduotojui ir departamentų direktoriams skaičiuojamos vadovaujantis valdybos patvirtinta vadovaujančių darbuotojų premijavimo tvarka. Remiantis sia tvarka metinės premijos dydis šiems darbuotojams priklauso tiek nuo Bendrovės pasiektų finansinių rezultatų. Bendrovės generaliniam bei departamentų direktoriams nėra numatytos kompensacijos, jei šie atsistatydintų arba būtų atstatydinti iš savo pareigų

Kolektyvinė sutartis

Bendrovėje veikia Kolektyvinė sutartyje nurodoma, Bendrovės darbuotojo darbo užmokestį sudaro dvi dalys: (1) pastovioji dalis – vienetinis atlygis ir mėnesinė alga tai – bazinis atlyginimas, kuriuo atlyginama už darbo sutartimi sutarto darbo atlikti įdėtas pastangas) bei (2) kintamoji dalis – mėnesinės algos ir vienetinio atlygio priedas, kuris yra dviejų tipų: priedas už ketvirčio ir mėnesio veiklos rezultatus.

Taip pat Kolektyvinėje sutartyje numatytos šios papildomos socialinės garantijos:

✔ darbuotojui, auginančiam 3 ir daugiau vaikų iki 18 m. amžiaus, mokama vieną kartą per metus 2,5 MMA dydžio materialinė pašalpa, prieš rugsėjo pirmą einantiems į mokyklą vaikams.
✓ Bendrovės darbuotojams, mirus šeimos nariui (sutuoktiniui, tėvams, vaikui), mokama 1,5 MMA dydžio laidojimo pašalpa;
Bendrovės darbuotojui mirus, jo šeimai suteikiama vienkartinė laidojimo pašalpa;
Į gimus vaikui, darbuotojui suteikiama kūdikio gimimo dieną galiojanti vienkartinė 2 MMA dydžio materialinė pašalpa;
v jubiliejinių datų progomis (50-ečio, 70-ečio) Bendrovės darbuotojams mokamos 1 MMA dydžio išmokos;
✔ administracijos sprendimu mokamos kitos pašalpos: esant darbuotojo sunkiai padėčiai, darbuotojui patyrus nuostolius dėl stichinių nelaimių, gaisro, potvynio ir kt.

Per 2013 m. šiomis socialinėmis garantijomis pasinaudojo 60 darbuotojų.

Kompetencijų ugdymas

Bendrovė organizuoja dviejų tipų mokymus darbuotojams:

✔ Bendrovė nuolat instruktuoja ir moko visus savo darbuotojus saugių darbo metodų. Įvadinius darbuotojų saugos ir sveikatos, priešgaisrinės saugos instruktažus praveda Bendrovės darbuotojų saugos ir sveikatos skyriaus darbuotojai. Per 2013 m. tokiuose mokymuose dalyvavo 256 darbuotojai. Taip pat periodiškai vykdomi mokymai ir pratybos, kurių metu ugdomi praktiniai darbuotojų įgūdžiai avarijų likvidavimo tema. Kitų organizacijų asmenys, pagal užsakymus atliekantys darbus Bendrovės teritorijoje, instruktuojami dėl naftos terminale nustatytų darbų saugos, priešgaisrinės saugos reikalavimų (2013 m. iš viso pravesta įvadinių instruktavimų 1.043 rangovinių organizacijų darbuotojams).
✔ Bendrieji darbuotojų kompetencijų ugdymui skirti mokymai organizuojami siunčiant darbuotojus į išorinių tiekėjų organizuojamus seminarus ir konferencijas.

Darbuotojų sveikata

Bendrovė yra viena iš nedaugelio betuvoje, kuri turi licencijuotą medicinos punktą. Jame teikiama neatidėliotina pirmoji medicininė pagalba bei pirmoji profilaktinė sveikatos pagalba. Turint gydytojo siuntimą, yra atliekamos įvairios fizioterapijos procedūros punkte yra įkurtas fizinės medicinos ir reabilitacijos kabinetas su šiuolaikine mokslo patvirtinta ir praktikoje pasiteisinimai skiepijami nuo erkinio encefalito, vidurių šiltinės, gripo ir kitų susirgimų. 2013 m. profilaktiškai paskiepyti 69 darbuotojai. Bendrovė savo lėšomis reabilitacijos centre organizuoja profilaktinį – reabilitacinį gydymą padidintos taršos sąlygomis dirbantiems darbuotojams. Per 2013 m. šiomis paslaugomis pasinaudojo 68 darbuotojai.

2013 m. įvyko 4 (keturi) lengvi nelaimingį atsitikimai darbe (dėl nelaimingų atsitikimų sirgta 108 kalendorines dienas).

BENDROVĖS SOCIALINĖ ATSAKOMYBĖ

Bendrovė savo veikloje vadovaujasi aukščiausio lygmens verslo etikos standartais ir socialinės atsakomybės principais. Bendrovė siekia būti patikima socialine partnere, bei prisidėti sprendžiant aktualias problemas. Paramos lėšos pirmiausiai nukreipiamos Klaipėdos regiono, kuriame veikia terminalas, gamtosaugos, infrastruktūros, sveikatos bei socialinės apsaugos projektams remti. Iš viso 2013 m. Bendrovė paramai skyrė 785 tūkst. Lt lėšų (2012 m. – 596 tūkst. Lt).

Bendrovė remia Klaipėdos regiono kultūros centrus – bibliotekas, dramos bei muzikinį teatrus. Visuomet buvo ir yra pagrindinių Klaipėdos miesto šventės, Klaipėdos džiazo festivalio - rėmėja. Ypatingas dėmesys skiriamas toms organizacijoms, kurios yra įsikūrusios teritorijos – lopšeliui "Giliukas", sutrikusio vystymosi kūdikiams namams, Klaipėdos vaikų užimtumo centrui, Klaipėdos m. vaikų ligoninei. Taip pat Bendrovė palaiko uostamiesčio sportininkus, skatina ir motyvuoja Pasaulio ir Europos sportinių šokių ir jo vadovus, remia neįgaliųjų sportininkų veiklą bei čempionatų parėmė Klaipėdos regione – Gargždų m. organizuotą "Galiūnų šventę".

Vykdant SGDT projektą išsivystė tamprus bendradarbiavimas su Klaipėdos miesto savivaldybe. 2013 m. Klaipėdos miesto savivaldybės meras Vytautas Grubliauskas įteikė Kalėdų žvaigždę Bendrovės generaliniam direktoriui Rokui Mainiui kaip apdovanojimą išrinkus Bendrovę socialiai atsakingiausia įmone 2013 m. Klaipėdos regione.

Aplinkos apsauga – viena prioritetinių Bendrovės sričių. Lėšos skiriamos gamtos priemonių diegimui, glaudžiai bendradarbiaujama su Lietuvos ir tarptautinėmis, siekiant įgyvendinti visus aplinkos apsaugos reikalavimus, keliamus naftos produktų krovos terminalui. Žr. pastraipą "Aplinkos apsauga" plačiau apie aplinkosauginę veiklą.

Bendrovė saugai darbe teikia didelę reikšmę. Modernizuojamos darbo vietos, papildomai lėšų skiriama asmeninėms apsaugos priemonėms, kurios numatytos Kolektyvinėje sutartyje. Organizuojami saugos darbe mokymai, vykdoma nelaimingų atsitikimų prevencija ir atliekamų darbų kontrolė. Bendrovė siekia sukurti saugią ir sveiką darbo aplinką.

Bendrovė yra viena iš nedaugelio bendrovių Lietuvoje, kuri turi licencijuotą medicinos punktą. Jame teikiama neatidėliotina pirmoji medicininė pagalba bei pirmoji profilaktinė sveikatos praktinė ir teorinė pagalba. Turint gydytojo siuntimą, yra atliekamos įvairios fizioterapijos procedūros punkte yra įkurtas fizinės medicinos ir reabilitacijos kabinetas su šiuolaikine mokslo patvirtinta ir praktikoje pasteisinimai skiepijami nuo erkinio encefalio, vidurių šiltinės, gripo ir kitų susirgimų. Bendrovė savo lėšomis reabilitacijos centre organizuoja profilaktinį – reabilitacinį gydymą padidintos taršos sąlygomis dirbantiems darbuotojams.

Nuo 2011 m. Bendrovės darbuotojasi patvirtintu Etikos kodeksų, kuris nustato pagrindinius veiklos ir elgesio principus, kuriant geranorišką darbo aplinką, bendradarbiavimą bei atsakomybę prieš visuomenę.

NUORODOS IR PAPILDOMI PAAISKINIMAI APIE FINANSINĘ ATSKAITOMYBĘ

Visi šiame metiniame pranešime pateikti finansiniai duomenys audituoti ir apskaityti pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus.

KITA INFORMACIJA

Įstatų pakeitimo tvarka

Savo veikloje Bendrovė vadovaujasi Įstatais, Civiliniu kodeksu ir kitais Lietuvos Respublikos įstatymais, poistatyminiais teisės aktais. Įstatus keičia visuotinis akcininkų susirinkimas.

Sandoriai su susijusiomis šalimis

Su Bendrovės Stebėtojų tarybos, Valdybos nariais Bendrovė sandorių ir sutarčių nesudarė. Daugiau informacijos apie susijusių šalių sandorius pateikta Bendrovės 2013 m. finansinių ataskaitų rinkinio aiškinamajame rašte.

Informacija apie audita

KPMG Baltics, UAB atliko bendro Bendrovės 2008 m. gruodžio 31 d., 2010 m. gruodžio 31 d., 2011 m. gruodžio 31 d., 2011 m. gruodžio 31 d., 2012 m. gruodžio 31 d. ir 2013 m. gruodžio 31 d. finansinės būklės ataskaitų ir su jais susijusių tuomet pasibaigusių metų bendrųjų pajamų, nuosavo kapitalo pokyčių ir pinigų srautų ataskaitų bei apibendrintų reikšmingų apskaitos principų ir kitų aiškinamojo rašto pastabų auditą.

2013 m. balandžio 30 d. įvykusiame Bendrovės akcininkų susirinkime akcininkai paskyrė KPMG Baltics, UAB atlikti 2013 m. Bendrovės finansinių auditą, metinio pranešimo įvertinimą bei parengti audito ataskaitą. Akcininkai įgaliojo Bendrovės generalinį direktorių sudaryti audito paslaugų sutartį, pagaligas būtų mokama iš viso 57.000 (penkiasdešimt septyni tūkstančiai) litų be PVM.

ATSAKINGŲ ASMENŲ PATVIRTINIMAS

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymo 22 straipsniu ir Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijos periodinės ir papildomos informacijos rengimo ir pateikimo taisyklėmis, mes, AB "Klaipėdos nafta" generalinis direktorius Rokas Masiulis, finansų ir administravimo direktorius Mantas Bartuška ir Le. apskaitos skyriaus vadovės pareigas Asta Sedlauskienė, patvirtiname, kad mūsų žiniomis anksčiau pateiktame Bendrovės 2013 m. metiniame pranešime yra teisingai nurodyta verslo plėtros ir veiklos apžvalga, Bendrovės aprašymas.

Generalinis direktorius

Finansų ir administravimo departamento direktorius

L.e.apskaitos skyriaus vadovės pareigas

Rokas Masiulis

Mantas Bartuška

Asta Sedlauskienė

Akcinė bendrovė "Klaipėdos nafta" Burių g. 19, a./d. 81 91003 Klaipėda-C Tel. +370 46 391772, Faks. +370 46 311399 El. p. [email protected]

Priedas prie metinio pranešimo

AB "KLAIPĖDOS NAFTA", KURIOS VERTYBINIAIS POPIERIAIS PREKIAUJAMA REGULIUOJAMOJE RINKOJE, VALDYMO KODEKSO LAIKYMOSI ATSKLEIDIMAS

Bendrovė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymo 3 dalimi ir vertybinių popierių biržos AB NASDAQ OMX Vilnius listingavimo taisyklių (patvirtintų 2012 m. gegužės 25 d. AB NASDAQ OMX Vilnius valdybos posėdyje, Protokolo Nr.12-51) 24.5 punktų, atsklėdžia, kaip jį laikosi VVPB patvirtinto bendrovių, kurių vertybiniais popieriais prekiaujama reguliuojamoje rinkoje, valdymo kodekso (toliau – Valdymo kodeksas) ir konkrečių jo nuostatų,

1 มีเพลิฟส์เกี่ยวก็ได้ที่เกิด 1 นิทยาลัย 16 เมษายน 1 เมตร เท่า 10 มิถุนิยาภรณ์ 11 ที่ต้องเท่า 1 ที่ตัวเลข 1 ที่ตัวเลข 1 ที่ตัวเลข 1 ที่ตัวเลข 1 ที่ตัวเลข PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS/	Taip ir NE Neaktualu	KOMENTARAS
l principas: Pagrindinės nuostatos nuosavybės vertės didinimą.		Pagrindinis bendrovės tikslas turėtų būti visų akcinimas, užtikrinant nuolatinį akcininkų
1.1. Bendrovė turėtų rengti ir viešai skelbti bendrovės plėtros strategiją ir tikslus, aiškiai deklaruodama, kaip ji planuoja veikti akcininkų interesais ir didinti akcininkų nuosavybę.	Taip	Bendrovės plėtros strategija ir tikslai yra apibrėžti Bendrovės dokumentuose (metiniame pranešime, kuris viešai skelbiamas AB NASDAQ OMX Vilnius Vertybinių popierių biržos tinklapyje) pagal atskiras veiklos kryptis ir tikslus. Bendrovė atnaujina plėtros planus priklausomai nuo situacijos rinkoje bei reguliavimo aplinkos pokyčių, deklaruodama, kaip ji planuoja veikti akcininkų interesais ir didinti akcininkų nuosavybę. Vadovaujantis 2012-06-06 Vyriausybės nutarimo Nr. 655 reikalavimais, Bendrovės įstatai papildyti, numatant, kurie Bendrovės veiklos tikslai yra ilgalaikiai (strateginiai), kurie trumpalaikiai (taktiniai), bei įtvirtinant, kad vienas pagrindinių Bendrovės veiklos tikslų – tinkama akcininkų investuoto kapitalo grąža. Bendrovės įstatai viešai skelbiami AB NASDAQ OMX Vilnius vertybinių popierių biržos internetiniame puslapyje, biržoje listinguojamoms įmonėms nustatyta tvarka.
1.2. Visų Bendrovės organų veikla turėtų būti sukoncentruota į strateginių tikslų įgyvendinimą, atsižvelgiant į poreikį didinti akcininkų nuosavybę.	Taip	Bendrovės visuotiniame akcininkų susirinkime ir valdyboje priimami svarbiausi strateginiai sprendimai, įtakojantys akcininkų nuosavybės didinimą (bendrovės veiklos funkcijų atskyrimas, dukterinių bendrovių įsteigimas, kiti veiksmai, didinantys Bendrovės veiklos efektyvumą bei pelną). Ataskaitiniais metais Bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas bei valdyba priėmė eilę sprendimų, tinkamą užtikrinančių svarbiausio Bendrovės įgyvendinamo strateginę reikšmę saugumui turinčio projekto - SGDT jrengimo ir parengimo eksploatavimui, įgyvendinimą. Šis projektas taip pat orientuotas į pridėtinės akcininkų nuosavybės vertės kūrimą. Bendrovės valdyba ataskaitiniais metais taip pat priėmė sprendimus, papildomai investuoti į BALTPOOL UAB įstatinio kapitalo didinimą. Bendrovės Stebėtojų taryba ir jos patariamasis organas, Audito komitetas, užtikrino aktyvią Bendrovės veiklos, įgyvenant SGD terminalo projektą, stebėseną bei priežiūrą.
1.3. Bendrovės priežiūros ir valdymo organai turėtų glaudžiai bendradarbiauti, siekdami kuo didesnės naudos bendrovei ir akcininkams.	Taip	Sią rekomendaciją įgyvendina Bendrovės stebėtojų taryba, jos patariamasis organas - Audito komitetas, Bendrovės valdyba ir Bendrovės vadovai. Patvirtinti valdymo ir priežiūros organų veiklą reglamentuojantys dokumentai, nustato bendradarbiavimo tarp Bendrovės valdymo ir priežiūros organų principus bei tvarką, priežiūros organų reguliariai vykdoma priežiūra bei kontrolė papildomai užtikrina, kad Bendrovės valdymo organai tinkamai veiktų siekdami kuo didesnės naudos Bendrovei ir jos akcininkams. Esant poreikiui organizuojami bendri posėdžiai, į kuriuos kviečiami Bendrovės valdybos, Stebėtojų tarybos, Audito komiteto nariai.

PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS/	Taip ir NE Neaktualu	KOMENTARAS
1.4. Bendrovės priežiūros ir valdymo organai turėtų užtikrinti, kad būtų gerbiamos ne tik bendrovės akcininkų, bet ir kitų bendrovės veikloje dalyvaujančių ar su ta veikla susijusių asmenų (darbuotojų, kreditorių, tiekėjų, klientų, vietos bendruomenės) teisės ir interesai. II principas: Bendrovės valdymo sistema priežiūrą, tinkamą pusiausvyrą ir funkcijų pasiskirstymą tarp bendrovės organų, akcininkų interesų apsaugą,	Taip	Bendrovės gerbia Bendrovės veikloje dalyvaujančių, su Bendrovės veikla susijusių asmenų teises ir interesus: 1. darbuotojai - nuo Bendrovės įsteigimo Bendrovė bendradarbiauja ir vykdo socialinę partnerystę su Bendrovės darbuotojų atstovais per kolektyvinės sutarties institutą bei reguliarų kolektyvinės sutarties vykdymo Bendrovėje patikrinimą. Bendrovės valdyba savo sprendimais taip pat skiria papildomas lėšas kolektyvinės sutarties vykdymui bei darbuotojų papildomam skatinimui ir pan.; 2. kreditoriai – Bendrovė prisiima ir vykdo savo finansinius bei kitus įsipareigojimus pagal Bendrovės valdybos patvirtintą biudžetą ir jame numatytą SGD terminalo projekto investicijų finansavimo planą; 3. tiekėjai – Bendrovės valdyba įstatų nustatytais atvejais priima sprendimus dėl sutarčių su tiekėjais sudarymo, taip pat tokių sutarčių pagrindinių sąlygų tvirtinimo bei jų pakeitimo; 4. klientai – Bendrovės valdyba įstatų nustatytais atvejais priima sprendimus dėl sutarčių su klientais pagrindinių sąlygų tvirtinimo, taip pat tvirtina minimalias naftos produktų krovos paslaugų kainas ir tarifus; 5. kiti asmenys (vietos bendruomenė) - Bendrovės akcininkų susirinkimo sprendimu dalis Bendrovės pelno kasmet yra skiriama paramai (visuomeninei meno, kultūros, sporto veiklai ir pan.). Bendrovės valdyba priima sprendimus dėl paramos, viršijančios 50 tūkst. Lt, skyrimo, vadovaudamasi prioritetiniu paramos skyrimo Klaipėdos regionui principu bei orientuodamasi, kad kasmet parama būtų skiriama ir vietos bendruomenei bei šalia Bendrovės įsikūrusioms įstaigoms bei organizacijoms. Bendrovės valdymo sistema turėtų užtikrinti strateginį vadovavimą bendrovės valdymo organų
2.1. Be Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme numatytų privalomų organų – visuotinio akcininkų susirinkimo ir bendrovės vadovo, rekomenduojama bendrovėje sudaryti tiek kolegialų priežiūros organą, tiek kolegialų valdymo organą. Kolegialių priežiūros ir valdymo organų sudarymas užtikrina valdymo ir priežiūros funkcijų aiškų bendrovėje, atskyrimą bendrovės vadovo atskaitomybę bei kontrolę, o tai savo ruožtu sąlygoja efektyvesnį ir skaidresnį bendrovės valdymo procesą.	Taip	Bendrovėje sudaromas kolegialus priežiūros organas - stebėtojų taryba ir kolegialus valdymo organas – valdyba. Stebėtojų tarybos sprendimu Bendrovėje taip pat suformuotas patariamasis Stebėtojų tarybos organas - Audito komitetas.
2.2. Kolegialus valdymo organas yra atsakingas už strateginį vadovavimą bendrovei bei vykdo kitas esmines bendrovės valdymo funkcijas. Kolegialus priežiūros organas yra atsakingas už efektyvią bendrovės valdymo organų veiklos priežiūrą.	Taip	Bendrovės stebėtojų taryba yra atsakinga už efektyvią Bendrovės valdymo organų veiklos priežiūrą (renka valdybos narius ir atšaukia juos iš pareigų; jei Bendrovė dirba nuostolingai, privalo svarstyti, ar valdybos nariai tinka eiti pareigas; prižiūri valdybos ir vadovo veiklą; pateikia visuotiniam akcininkų susirinkimui pasiūlymus ir atsiliepimus dėl Bendrovės veiklos strategijos, valdybos ir vadovo veiklos; vykdo kitą įstatymuose bei kituose teisės aktuose jai priskirtą veiklą). Bendrovės valdyba atsako už tinkamą strateginį Bendrovės valdymą (tvirtina Bendrovės veiklos strategiją, tvirtina metinį biudžetą bei metinį veiklos planą ir veiklos tikslus, lėšų investavimo tvarką, priima svarbiausius teisės aktuose numatytus sprendimus dėl bendrovės organizacinės valdymo struktūros, reikšmingu sandoriu.

PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS/	Taip ir NE Neaktualu	KOMENTARAS
		dalyvio realizavimo juridinių asmenų teisių kontroliuojamose bendrovėse, įvairių įsipareigojimų prisiėmimo ir pan.). Bendrovės audito komitetas atlieka Stebėtojų tarybos jam pavestas atskiras Bendrovės veiklos priežiūros funkcijas (stebi bei prižiūri Bendrovės finansinių ataskaitų rengimo, audito atlikimo procesus, atlieka vidaus kontrolės ir rizikos valdymo sistemų poreikio Bendrovėje analizę, užtikrina jau egzistuojančių vidaus kontrolės ir rizikos valdymo sistemų priežiūrą).
2.3. Jeigu bendrovė nusprendžia sudaryti tik vieną kolegialų organą, rekomenduojama, kad tai būtų priežiūros organas, t.y. stebėtojų taryba. Tokiu atveju stebėtojų taryba yra atsakinga už efektyvią bendrovės vadovo vykdomų funkcijų priežiūrą.	Neaktualu	Bendrovėje sudaromas kolegialus priežiūros organas - stebėtojų taryba ir kolegialus valdymo organas – valdyba.
2.4. Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus priežiūros organas turėtų būti sudaromas ir turėtų veikti III ir IV principuose išdėstyta tvarka. Jeigu bendrovė nuspręstų nesudaryti kolegialaus priežiūros organo, tačiau sudarytų kolegialų valdymo organą – valdybą, III ir IV principai turėtų būti taikomi valdybai, kiek tai neprieštarauja šio organo esmei ir paskirčiai.	Taip	Atsižvelgiant į Bendrovės veiklos specifiką, jos veikla yra griežtai reglamentuojama teisės aktais ir prižiūrima atitinkamų valstybės institucijų. Todėl, Bendrovės organams priimant sprendimus yra užtikrinamas šių sprendimų priėmimo skaidrumas, operatyvumas, įgyvendinami Bendrovės vartotojų nediskriminavimo, Bendrovės sąnaudų (kaštų) mažinimo ir kiti principai. Bendrovėje veikia Audito komitetas, sudarytas Stebėtojų tarybos sprendimu, kuriam perduotos atskiros Bendrovės veiklos priežiūros funkcijos - žr. 2.2 punkto komentarą. Specializuoti skyrimo bei atlyginimų komitetai Bendrovėje nesudaryti.
2.5. Bendrovės valdymo ir priežiūros organus turėtų sudaryti toks valdybos narių (vykdomųjų direktorių) ir stebėtojų tarybos narių (direktorių konsultantų) skaičius, kad atskiras asmuo arba nedidelė asmenų grupė negalėtų dominuoti šiems organams priimant sprendimus.	Taip	Bendrovės valdyba sudaroma iš penkių narių, kuriuos renka Stebėtojų taryba1. Bendrovės stebėtojų taryba renkama iš trijų narių, renka Bendrovės kuriuos kuriuos akcininkų susirinkimas. Bendrovės audito komitetas sudaromas iš trijų narių, kuriuos renka Stebėtojų taryba. Nė viename iš Bendrovės valdymo ar priežiūros organų nesudaromas toks narių skaičius, kad atskiras asmuo ar asmenų grupė galėtų dominuoti šiems priimant sprendimus.
2.6. Direktoriai konsultantai arba stebėtojų tarybos nariai turėtų būti skiriami apibrėžtam laikotarpiui, su galimybe būti individualiai perrenkamiems maksimaliais Lietuvos Respublikos teisės aktų leidžiamais intervalais tam, kad būtų užtikrintas būtinas profesinės patirties augimas ir pakankamai dažnas jų statuso pakartotinas patvirtinimas. Taip pat turėtų būti numatyta galimybė juos atleisti, tačiau ta procedūra neturėtų būti lengvesnė už vykdomojo direktoriaus arba valdybos nario atleidimo procedūrą.	Taip	Valdymo priežiūros ir organų veiklą reglamentuojančiuose dokumentuose bei Bendrovės įstatuose yra numatyta galimybė atšaukti tiek atskirus kolegialių organų narius, tiek visą kolegialų organą in corpore, nesibaigus tokio organo kadencijai. Valdybos narius (pavienius arba visus) turi teisę atšaukti stebėtojų taryba, o stebėtojų tarybos narius (pavienius arba visus) – visuotinis akcininkų susirinkimas. Bendrovės stebėtojų tarybos nariai renkami Lietuvos Respublikos Akcinių bendrovių įstatyme numatytam maksimaliam laikotarpiui – 4 metų kadencijai. Jokių apribojimų narių perrinkimui nėra, tačiau yra taikomi galiojančiuose teisės aktuose nustatyti apribojimai patiems kandidatams į stebėtojų tarybos narius, kurie užtikrina tinkamą šių organų narių rotaciją būtiną jų profesinės patirties augimą ir pakankamai dažną jų statuso pakartotinį patvirtinimą. Audito komiteto kadencija sutampa su jį paskyrusios stebėtojų tarybos kadencija, kuri taip pat gali juos atšaukti nesibaigus kadencijai. Atitinkamai, Bendrovės priežiūros organų narių atšaukimo procedūra nėra lengvesnė už Bendrovės

¹ Pastaba: Laikotarpyje, nuo 2013-03-20 iki 2013-12-31, įskaitytinai, Bendrovėje buvo išrinkti ir veikė 4 iš 5 Valdybos narių.

PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS/	Taip ir NE Neaktualu	KOMENTARAS
		vykdomojo direktoriaus (generalinio direktoriaus) arba valdybos nario atleidimo procedūrą.
2.7. Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo pirmininku gali būti toks asmuo, kurio esamos arba buvusios pareigos nebūtų kliūtis nepriklausomai ir nešališkai priežiūrai vykdyti. Kai bendrovėje nesudaroma stebėtojų taryba, bet sudaroma kad bendrovės valdybos pirmininkas ir bendrovės vadovas nebūtų tas pats asmuo. Buvęs bendrovės vadovas neturėtų būti tuoj pat skiriamas į visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo pirmininko postą. Kai bendrovė nusprendžia nesilaikyti šių rekomendacijų, turėtų būti pateikiama informacija apie priemones, kurių imtasi priežiūros nešališkumui užtikrinti.	Taip	Bendrovės vadovas yra valdybos narys. Bendrovės valdybos pirmininkas ir Bendrovės vadovas nėra tas pats asmuo². Bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo pirmininku nėra buvęs Bendrovės vadovas. Bendrovės stebėtojų tarybos pirmininkas ir nariai nėra buvę valdybos nariu ar Bendrovės vadovu. Bendrovės audito komiteto pirmininkas, taip pat yra ir bendrovės stebėtojų tarybos narys.
III principas: Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo sudarymo tvarka
		Bendrovės visuotinio akcininkimo renkamo kolegialaus organo sudarymo tvarka turėtų užtikrinti
veiklos bei jos valdymo organų priežiūrą.		bendrovės smulkiųjų akcininkų interesų atstovavimą, šio organo atskaitomybę akcininkams ir objektyvią bendrovės
3.1. Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo (toliau šiame principe kolegialus organas) sudarymo mechanizmas turėtų užtikrinti, kad bus vykdoma objektyvi ir nešališka bendrovės valdymo organų priežiūra, taip pat tinkamai akcininkų interesai.	Taip	Bendrovės kolegialus organas renkamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Akcinių bendrovių įstatymo ir Bendrovės įstatų nustatyta tvarka. Papildomus kandidatus į visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo narius nustatyta tvarka turi teisę siūlyti visi Bendrovės akcininkai, kuriems priklausančios akcijos suteikia jiems ne mažiau kaip 1/20 visų balsų.
3.2. Kandidatų į kolegialaus organo narius vardai, pavardės, informacija apie jų išsilavinimą, kvalifikaciją, profesinę patirtį, einamas pareigas, kitus svarbius profesinius įsipareigojimus ir potencialius interesų konfliktus turėtų būti atskleista bendrovės akcininkams dar prieš akcininkų visuotinį paliekant akcininkams pakankamai laiko apsispręsti, už kurį kandidatą balsuoti. Taip pat turėtų būti atskleistos visos aplinkybės, galinčios paveikti kandidato nepriklausomumą (pavyzdinis jų sąrašas pateiktas 3.7 rekomendacijoje). Kolegialus organas turėtų būti informuojamas apie vėlesnius šiame punkte nurodytos informacijos pokyčius. Kolegialus organas kiekvienais metais turėtų kaupti šiame punkte nurodytus duomenis apie savo narius ir pateikti juos bendrovės metiniame pranešime.	Taip	Informacija apie kandidatus į kolegialaus organo narius pateikiama iš anksto, skelbiant šią informaciją AB NASDAQ OMX Vilnius vertybinių popierių biržos internetiniame puslapyje iki visuotinio akcininkų susirinkimo ar viešai paskelbiant ją visuotiniam akcininkų susirinkime dalyvaujantiems akcininkams susirinkimo metu, jei akcininkai, kuriems priklausančios akcijos suteikia jiems ne mažiau kaip 1/20 visų balsų, papildomą kandidatą į Bendrovės organų narius, pasiūlo susirinkimo metu. Visi kolegialių organų nariai privalo nedelsiant informuoti įj paskyrusį (išrinkusį) organą apie bet kokias naujas aplinkybes, kurios gali sukelti interesų konfliktą, ir tuo tikslu teikia deklaracijas apie interesų konflikto nebuvimą bei turi prievolę nedelsiant informuoti įį išrinkusi organą apie bet kokias naujas aplinkybes, kurios gali kelti interesų konfliktą. Apie kolegialaus organo užimamas pareigas Bendrovė viešai informuoja savo metiniame bei šešių mėnesių tarpiniame pranešime, kad Bendrovės akcininkai ir suinteresuoti asmenys būtų informuojami apie svarbius Bendrovės organų narių pasikeitimus.
3.3. Kai siūloma paskirti kolegialaus organo narį, turėtų būti nurodyta konkreti jo kompetencija, tiesiogiai susijusi su darbu kolegialiame organe. Kad akcininkai ir investuotojai galėtų įvertinti, ar ši kompetencija ir toliau yra tinkama, kolegialus kiekviename bendrovės metiniame organas pranešime turėtų skelbti informaciją apie savo sudėtį ir apie konkrečią atskirų savo narių kompetenciją, tiesiogiai susijusią su jų darbu kolegialiame organe.	Taip	Visi kandidatai į Bendrovės kolegialaus organo narius iš anksto pateikia jį renkančiam Bendrovės organui savo gyvenimo aprašymus bei kandidato interesų deklaracijas. Siekiama, kad konkretaus kandidato kompetencija, būtų tiesiogiai susijusi su darbu atitinkamame kolegialiame organe. Informacija apie Bendrovės kolegialių organų sudėti, konkrečią atskirų jų narių kompetenciją, tiesiogiai susijusią su jų darbu kolegialiame organe buvo viešai atskleista akcininkams, 2012-05-24 NASDAQ OMX Vilnius vertybinių popierių biržos internetiniame puslapyje

² Laikotarpyje, nuo 2013-03-20 iki 2013-12-31, įskaitytinai, Bendrovėje nesant išrinkto nuolatinio Valdybos pirmininko, ir todėl, kiekvieną kartą ad hoc principu Valdybos pirmininku renkant vieną iš Valdybos narių, Bendrovės vadovas ad hoc valdybos posėdžio pirmininku buvo išrinktas keturis kartus.

PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS/	Taip ir NE Neaktualu	KOMENTARAS
		išplatinant AB "Klaipėdos nafta" papildomų akcijų prospektą, kuriame buvo pateikta nurodyta informacija bei 2012 metų Bendrovės metiniame pranešime. Investuotojų informavimo priemones šiuo klausimu Bendrovė papildomai numato tobulinti ateityje.
3.4. Siekiant išlaikyti tinkamą kolegialaus organo narių turimos kvalifikacijos pusiausvyrą, kolegialus organas savo norimą sudėtį turėtų nustatyti atsižvelgdamas į bendrovės struktūrą ir veiklos pobūdį ir periodiškai tai vertinti. Kolegialus organas turėtų užtikrinti, kad jo nariai, kaip visuma, turėtų įvairiapusių žinių, nuomonių ir patirties savo užduotims tinkamai atlikti. Audito komiteto nariai, kaip visuma, turėtų turėti naujausių žinių ir atitinkamą patirtį listinguojamų bendrovių finansų ir apskaitos ir (arba) audito srityse.	Taip	Kolegialus organas užtikrina, kad jo nariai būtų kompetentingi, tačiau periodinis vertinimas neatliekamas. Įvairiapusių žinių, nuomonių ir patirties savo užduotims tinkamai atlikti turėjimą Bendrovė užtikrina į kolegialių organų sudėti įtraukiant nepriklausomus narius su atitinkamomis žiniomis bei patirtimi. Bendrovėje veikiančio Audito komiteto nariai paskirti orientuojantis, kad kaip visuma, Audito komitetas turėtų turėti naujausių žinių ir atitinkamą patirtį listinguojamų bendrovių finansų ir apskaitos ir (arba) audito srityse.
3.5. Visiems naujiems kolegialaus organo nariams turėtų būti siūloma individuali programa, skirta supažindinti su pareigomis, bendrovės organizacija bei veikla. Kolegialus organas turėtų atlikti metinį patikrinimą, kad būtų nustatytos sritys, kuriose jo nariams reikia atnaujinti savo įgūdžius ir žinias.	Neaktualu	Kolegialaus organo nariai apie Bendrovės veiklą ir jos pokyčius, esminius Bendrovės veiklą reguliuojančių teisės aktų ir kitų Bendrovės veiklai įtakos turinčių aplinkybių pasikeitimus reguliariai informuojami kolegialaus organo posėdžiuose ir individualiai, esant poreikiui. Iki šiol Bendrovėje nebuvo poreikio bei praktikos naujai paskirtiems valdybos ir stebėtojų tarybos nariams siūlyti specialią individualią programą, skirtą supažindinti su pareigomis, Bendrovės organizacija bei veikla bei organizuoti metinius patikrinimus. Tačiau Bendrovės vadovai asmeniškai informuoja ir supažindina naujus kolegialaus organo narius su Bendrovės organizacija bei veikla.
3.6. Siekiant užtikrinti, kad visi su kolegialaus organo nariu susiję esminiai interesų konfliktai būtų sprendžiami tinkamai, į bendrovės kolegialų organą turėtų būti išrinktas pakankamas nepriklausomų narių skaičius.	Taip	Kadangi virš 70 procentų bendrovės akcijų nuosavybės teise priklauso Valstybei, kurią atstovauja Lietuvos Respublikos energetikos ministerija, didžioji dalis stebėtojų tarybos narių visuotinio akcininkų susirinkimo yra renkami atsižvelgiant į kontroliuojančio akcininko interesus. Bendrovės įstatai numato, kad esant galimybei, renkant stebėtojų tarybą būtų siekiama, kad ne mažiau kaip 1/3 stebėtojų tarybos narių būtų nepriklausomi, taip pat ne mažiau kaip 1 audito komiteto narys privalo būti nepriklausomas. Ataskaitiniais metais Bendrovės valdyboje buvo 2 nepriklausomi nariai (iš 4 narių); audito komitete – 2 nepriklausomi nariai (iš 3 narių); stebėtojų taryboje – 1 nepriklausomas narys (iš 3 narių).
3.7. Kolegialaus organo narys turėtų būti laikomas nepriklausomu tik tais atvejais, kai jo nesaisto jokie verslo, giminystės arba kitokie ryšiai su bendrove, ją kontroliuojančiu akcininku arba jų administracija, dėl kurių kyla ar gali kilti interesų konfliktas ir kurie gali paveikti nario nuomonę. Kadangi visų atvejų, kada kolegialaus organo narys gali tapti priklausomas, išvardyti neįmanoma, be to. skirtingose bendrovėse santykiai arba aplinkybės, susijusios su nepriklausomumo nustatymu, gali skirtis, o geriausia šios problemos sprendimo praktika susiklostys laikui bėgant, tai kolegialaus organo nario nepriklausomumo įvertinimas turėtų būti grindžiamas santykių ir aplinkybių turiniu, o ne forma. Pagrindiniai kriterijai nustatant, ar kolegialaus organo narys gali būti laikomas nepriklausomu, turėtų būti šie: jis negali būti bendrovės arba susijusios 1) bendrovės vykdomasis direktorius arba valdybos narys (jei visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas – stebėtojų taryba) ir	Taip	Bendrovės kolegialių organų veiklos dokumentuose kolegialių organų nepriklausomumo kriterijai atskirai nėra apibrėžti, tačiau skiriant nepriklausomus narius į kolegialius organus vadovaujamasi galiojančių teisės aktų reikalavimais, tame tarpe ir NASDAQ OMX Vilnius listinguojamų bendrovių valdymo kodekso reikalavimais. Nustatant ar audito komiteto narys gali būti nepriklausomu, taip pat yra taikomi pagrindiniai kriterijai, įtvirtinti Lietuvos vertybinių popierių komisijos 2008 m. rugpjūčio 21 d. nutarimu Nr. 1K-18 (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) patvirtintuose Reikalavimų audito komitetams nustatytais nepriklausomumo kriterijais. Skiriant (renkant) nepriklausomus narius į bendrovės kolegialius organus taip pat atsižvelgta į Valstybės turtinių ir neturtinių teisių įgyvendinimo valdomose įmonėse tvarkos aprašo valstybės (patvirtintas 2012-06-06 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 665) 64 punkto nuostatas. Siekiant įsitikinti kandidatų į bendrovės kolegialius organus nepriklausomumu visi kandidatai pateikia jį skiriančiam (renkančiam) organui savo interesų

PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS/	Taip ir NE Neaktualu	KOMENTARAS
paskutinius penkerius metus neturi būti ėjęs tokių pareigų; jis negali būti bendrovės arba susijusios 2) bendrovės darbuotojas ir paskutinius trejus metus neturi būti ėjęs tokių pareigų, išskyrus atvejus, kai kolegialaus organo narys nepriklauso vyresniajai vadovybei ir buvo išrinktas į kolegialų organą kaip darbuotojų atstovas; 3) neturi gauti arba nebūti gavęs lis reikšmingo papildomo atlyginimo iš bendrovės arba susijusios bendrovės, išskyrus užmokestį, gautą už kolegialaus organo nario pareigas. Tokiam atlyginimui papildomam priskiriamas ir dalyvavimas akcijų pasirinkimo sandoriuose arba kitokiose nuo veiklos rezultatų priklausančiose užmokesčio sistemose; jam nepriskiriamos pagal pensijų planą nustatytų kompensacijų išmokos (įskaitant atidėtas kompensacijas) už ankstesnį darbą bendrovėje (su sąlyga, kad tokia išmoka niekaip nesusijusi su vėlesnėmis pareigomis); kontroliuojantysis 4) jis neturi akcininkas arba neturi atstovauti tokiam akcininkui (kontrolė nustatoma pagal Tarybos direktyvos 83/349/EEB 1 straipsnio 1 dalį); jis negali turėti ir per praėjusius metus 5) neturi būti turėjęs svarbių verslo ryšių su bendrove arba susijusia bendrove nei tiesiogiai, nei kaip turinčio tokius ryšius subjekto partneris, akcininkas, direktorius arba viršesnis darbuotojas. Turinčiu verslo ryšių laikytinas subjektas, kuris yra svarbus prekių tiekėjas arba paslaugų teikėjas (įskaitant finansines, teisines, patariamąsias ir konsultacines paslaugas), reikšmingas klientas ar organizacija, kuri gauna reikšmingas įmokas iš bendrovės arba jos grupės; 6) jis negali būti ir per paskutinius trejus metus neturi būti buvęs bendrovės arba susijusios bendrovės dabartinės arba ankstesnės išorės audito imonės partneriu arba darbuotoju; 7) jis neturi būti vykdomuoju direktoriumi arba valdybos nariu kitoje bendrovėje, kurioje bendrovės vykdomasis direktorius arba valdybos narys renkamas kolegialus organas – stebėtojų taryba) yra direktorius konsultantas arba stebėtojų tarybos narys, taip pat jis negali turėti kitų reikšmingų ryšių su bendrovės vykdomaisiais direktoriais, kurie atsiranda jiems dalyvaujant kitų bendrovių arba organų veikloje; 8) jis neturi būti ėjęs kolegialaus organo nario pareigų ilgiau kaip 12 metų; jis neturi būti vykdomojo direktoriaus arba 9) valdybos nario (jei visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas - stebėtojų taryba), arba 1-8 punkte nurodytų asmenų artimas šeimos narys. Artimu šeimos nariu laikytinas sutuoktinis (sugyventinis), vaikai ir tėvai.		deklaracijas, taip pat privalo nedelsiant informuoti jį paskyrusį (išrinkusį) organą apie bet kokias naujas aplinkybes, kurios gali kelti interesų konfliktą. Bendrovės valdybos ir audito komiteto nepriklausomi nariai atitinka visus nurodytus kriterijus, taip pat atsižvelgiant į pateiktus kriterijus galima teigti, kad bendrovės stebėtojų tarybos nepriklausomas narys visus nepriklausomumo kriterijus, tenkina tokio nepriklausomumo įvertinimą grindžiant santykių ir aplinkybių turiniu, o ne forma.
3.8. Nepriklausomumo sąvokos turinį iš esmės nustato pats kolegialus organas. Kolegialus organas gali nuspręsti, kad tam tikras jo narys, nors ir visus atitinka nustatytus nepriklausomumo kriterijus, vis dėlto negali būti laikomas nepriklausomu dėl ypatingų asmeninių ar su bendrove susijusių aplinkybių.	Taip	Zr. komentarą dėl 3.7 punkto. Bendrovės kolegialaus organo nario nepriklausomumo sąvokos turinys taip pat yra apibrėžtas Bendrovės organų kolegialių veiklą reglamentuojančiuose dokumentuose bei Bendrovės įstatuose.

PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS/	Taip ir NE Neaktualu	KOMENTARAS
3.9. Turėtų būti atskleidžiama reikiama informacija apie išvadas, prie kurių priėjo kolegialus organas aiškindamasis, ar tam tikras jo narys gali būti laikomas nepriklausomu. Kai siūloma paskirti kolegialaus organo narį, bendrovė turėtų paskelbti, ar laiko jį nepriklausomu. Kai konkretus kolegialaus organo narys neatitinka vieno ar kelių šiame kodekse nustatytų nepriklausomumo vertinimo kriterijų, bendrovė turėtų paskelbti priežastis, kodėl tą narį ji vis dėlto laiko nepriklausomu. Be to, bendrovė kiekviename savo metiniame pranešime turėtų paskelbti, kuriuos kolegialaus organo narius laiko nepriklausomais.	Neaktualu	Zr. komentarą, patiektą dėl 3.6 punkto. Bendrovė iki šiol Kodekse nurodyto viešinimo apie kolegialių organų narių nepriklausomumą arba priklausomumą praktikoje netaikė.
3.10. Kai vienas arba keli šiame kodekse nustatyti nepriklausomumo vertinimo kriterijai nebuvo tenkinami ištisus metus, bendrovė turėtų paskelbti priežastis, kodėl konkretų kolegialaus organo narį laiko nepriklausomu. Kad būtų užtikrintas informacijos, pateikiamos dėl kolegialaus organo narių nepriklausomumo, tikslumas, bendrovė turėtų reikalauti, kad nepriklausomi nariai reguliariai patvirtintų savo nepriklausomumą.	Taip	Bendrovėje iki šiol nebuvo tokių atvejų, kada būtų atsiradęs poreikis, taikyti numatytą kolegialaus organo narių nepriklausomumo vertinimo ir tokio vertinimo rezultatų viešinimo praktiką. Bendrovė reguliariai savo viešai skelbiamose periodinėse ataskaitose nurodo Bendrovės kolegialių organų narių ryšį su Bendrove bei informaciją apie Bendrovės akcijų turėjimą (neturėjimą). Bendrovės kolegialių organų veiklą reglamentuojantys dokumentai įpareigoja visus kolegialių organų narius, nedelsiant raštu informuoti jį išrinkusį organą bei Bendrovę apie bet kokias naujas aplinkybes, dėl kurių galėtų kilti jų ir Bendrovės interesų konfliktas.
3.11. Nepriklausomiems kolegialaus organo nariams už jų darbą ir dalyvavimą kolegialaus organo posėdžiuose gali būti atlyginama iš bendrovės lėšų. Tokio atlyginimo dydį turėtų tvirtinti bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas.	Taip	Kai kurių Bendrovės kolegialių organų nepriklausomiems nariams už jų darbą ir dalyvavimą posėdžiuose atlyginimas iš Bendrovės lėšų mokamas nustatyto dydžio mėnesinis atlyginimas, kuris priklauso nuo jų faktiškai sugaišto laiko, tačiau yra apribotas maksimalia mokėtina suma. Atlygio nepriklausomiems valdybos ir audito komiteto nariams dydis bei tvarka yra nustatyta atitinkamais stebėtojų tarybos sprendimais. Nepriklausomiems stebėtojų tarybos nariams už jų darbą ir dalyvavimą stebėtojų tarybos posėdžiuose visuotinis akcininkų susirinkimas turi teisę atlyginti (mokėti tantjemas) tik iš grynojo pelno, vadovaujantis galiojančiuose teisės aktuose bei Bendrovės įstatuose nustatyta tvarka, tačiau šios praktikos ataskaitiniais metais Bendrovė netaikė.
IV principas: Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo pareigos ir atsakomybė priežiūrą ir visų bendrovės akcininkų interesų apsaugą.		Bendrovės valdymo sistema turėtų užtikrinti, kad visuotinio renkamas kolegialus organas tinkamai ir efektyviai funkcionuotų, o jam suteiktos teisės turėtų užtikrinti efektyvią bendrovės valdymo organų
4.1. Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas (toliau šiame principe kolegialus organas) turėtų užtikrinti bendrovės kontrolės sistemos finansinės apskaitos vientisumą bei skaidrumą. Kolegialus organas turėtų nuolat teikti rekomendacijas bendrovės valdymo organams ir prižiūrėti bei kontroliuoti jų veiklą valdant bendrovę.	Taip	Bendrovės valdyba tvirtina Bendrovės veiklos strategiją, metinį biudžetą ir veiklos planą, metinį pranešimą, Bendrovės lėšų investavimo tvarką bei šių išvardintų dokumentų korekcijas. Bendrovės valdyba taip pat analizuoja ir vertina Bendrovės veiklos strategijos įgyvendinimą, veiklos organizavimą, Bendrovės finansinę būklę, ūkinės veiklos rezultatus, kitą reikšmingą informaciją. Be to, valdyba analizuoja ir vertina Bendrovės finansinių ataskaitų rinkinį bei pelno (nuostolių) ataskaitų projektą ir, valdybai pritarus šiems projektams, priima sprendimą dėl šių projektų bei Bendrovės metinio pranešimo teikimo stebėtojų tarybai ir visuotiniam akcininkų susirinkimui. Valdyba reguliariai analizuoja ir vertina Bendrovės finansinę būklę bei periodinius finansinius rezultatus, teikia rekomendacijas Bendrovės valdymo organams dėl tinkamo Bendrovės valdymo.

หรือเมริ่องอร์ พันธ์เม็น

PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS/	Taip ir NE Neaktualu	KOMENTARAS
4.2. Kolegialaus organo nariai turėtų sąžiningai, rūpestingai ir atsakingai veikti bendrovės bei akcininkų naudai ir jų interesais, atsižvelgdami į darbuotojų interesus ir visuomenės gerovę. Nepriklausomi kolegialaus organo nariai turėtų: a) bet kokiomis sąlygomis išlaikyti savo analizės, sprendimų priėmimo ir veiksmų nepriklausomumą; b) nesiekti ir nepriimti jokių nepagrįstų lengvatų, kurios gali kompromituoti jų nepriklausomumą; c) aiškiai reikšti savo prieštaravimą tuo atveju, kai mano, kad kolegialaus organo sprendimas gali pakenkti bendrovei. Kai kolegialus organas yra priėmęs sprendimų, dėl kurių nepriklausomas narys turi rimtų abejonių, tokiu atveju šis narys turėtų padaryti atitinkamas išvadas. Jeigu nepriklausomas narys atsistatydintų, priežastis jis turėtų paaiškinti laiške kolegialiam organui arba audito komitetui ir, jei reikia, atitinkamam bendrovei nepriklausančiam organui (institucijai).	Taip	Bendrovės turimais duomenimis, visi kolegialaus organo nariai, įskaitant nepriklausomus narius, veikia gera valia, sąžiningai, rūpestingai bei atsakingai Bendrovės atžvilgiu, vadovaujasi Bendrovės bei jos akcininkų, o ne savo ar išlaikydami asmenų interesais, trečiųjų savo nepriklausomumą priimant sprendimus, taip pat atsižvelgdami į darbuotojų interesus ir visuomenės gerovę. Nepriklausomi nariai išlaiko savo analizės, sprendimų priėmimo ir veiksmų nepriklausomumą.
4.3. Kolegialaus organo nario pareigoms atlikti kiekvienas narys turėtų skirti pakankamai laiko ir dėmesio. Kiekvienas kolegialaus organo narys turėtų įsipareigoti taip apriboti kitus savo profesinius įsipareigojimus (ypač direktoriaus pareigas kitose bendrovėse), kad jie netrukdytų tinkamai atlikti kolegialaus organo nario pareigas. Jeigu kolegialaus organo narys dalyvavo mažiau nei pusėje kolegialaus organo posėdžių per bendrovės finansinius metus, apie tai turėtų būti informuojami bendrovės akcininkai.	Taip	Kolegialaus organo nariai jiems skirtas funkcijas vykdo tinkamai: aktyviai dalyvauja posėdžiuose ir skiria pakankamai laiko bei dėmesio savo, kaip kolegialaus organo nario, pareigų vykdymui. Kolegialių organų nariai aktyviai dalyvauja vykstančiuose posėdžiuose tiek tiesiogiai, tiek iš anksto balsuodami raštu arba telekomunikacinio ryšio priemonėmis. Per ataskaitinius metus nei vienas Bendrovės kolegialaus organo narys nėra praleidęs tiek posėdžių, kad rezultate būtų dalyvavęs mažiau nei pusėje atitinkamo kolegialaus organo posėdžių.
4.4. Kai kolegialaus organo sprendimai gali skirtingai paveikti bendrovės akcininkus, kolegialus organas su visais akcininkais turėtų elgtis sąžiningai ir nešališkai. Jis turėtų užtikrinti, kad akcininkai būtų tinkamai informuojami apie bendrovės reikalus, jos strategiją, rizikos valdymą ir interesų konfliktų sprendimą. Bendrovėje turėtų būti aiškiai nustatytas kolegialaus organo narių vaidmuo jiems bendraujant su akcininkais ir isipareigojant akcininkams.	Taip	Bendrovės kolegialūs organai laikosi nurodytų rekomendacijų. Kolegialių organų nariai prieš priimdami tam tikrus svarbius sprendimus, kurie apibrėžti Bendrovės įstatuose, apsvarsto jų įtaką visiems Bendrovės akcininkams. Bendrovės įstatai įpareigoja bendrovės kolegialius organus ir kiekvieną jų narį veikti Bendrovės akcininkų naudai. Valdyba yra atskaitinga stebėtojų tarybai ir visuotiniam akcininkų susirinkimui. Bendrovės įstatuose apibrėžtais atvejais svarbiausi sprendimai dėl Bendrovės veiklos priimami tik gavus visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimą. Visi esminiai Bendrovės įvykiai tiesės aktų nustatyta tvarka yra viešai skelbiami Bendrovės akcininkams AB NASDAQ OMX Vilnius Vertybinių popierių biržos tinklapyje. Papildomas, negu numatytas teisės aktuose, akcininkų informavimas nevykdomas.
4.5. Rekomenduojama, kad sandoriai (išskyrus mažareikšmius dėl nedidelės jų vertės arba sudarytus standartinėmis sąlygomis vykdant bendrovės veiklą), sudaromi tarp iprastinę bendrovės ir jos akcininkų, priežiūros ar valdymo organų narių ar kitų bendrovės valdymui įtaką darančių ar galinčių daryti fizinių ar juridinių asmenų, būtų tvirtinami kolegialaus organo. Sprendimas dėl tokių sandorių tvirtinimo turėtų būti laikomas priimtu tik tuo atveju, kai už tokį sprendimą balsuoja dauguma nepriklausomų kolegialaus organo narių.	Taip	Sutartys dėl veiklos stebėtojų taryboje su stebėtojų tarybos nariais sudaromos akcininkų susirinkimo sprendimu, kitus sandorius su bendrove stebėtojų tarybos narys gali sudaryti privalomai pranešdamas apie juos stebėtojų tarybai ir kitiems Bendrovės organams. Sutarčių su valdybos nariais ir valdybos pirmininku dėl jų veiklos valdyboje sąlygas nustato stebėtojų taryba. Sutartys su audito komiteto nariais dėl jų veiklos audito komitete sudaromos stebėtojų tarybos sprendimu. Bendrovės vadovo darbo sutarties sąlygas nustato valdyba. Pagal Bendrovėje susiklosčiusią praktiką už atitinkamų sandorių sudarymą balsuoja dauguma nepriklausomų kolegialaus organo narių.
4.6. Kolegialus organas turėtų būti nepriklausomas priimdamas sprendimus, turinčius reikšmės bendrovės veiklai ir strategijai. Be kita ko, kolegialus organas turėtų būti nepriklausomas nuo bendrovės	Taip	Bendrovė kolegialūs organai yra nepriklausomi nuo bendrovės valdymo organų, ir bendrovės turimais išlieka duomenimis, priimdami sprendimus, turinčius reikšmės Bendrovės veiklai ir

KAIPEDOS MAETA

PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS/	Taip ir NE Neaktualu	KOMENTARAS
valdymo organų. Kolegialaus organo narių darbui ir sprendimams neturėtų daryti įtakos juos išrinkę asmenys. Bendrovė turėtų užtikrinti, kad kolegialus organas ir jo komitetai būtų aprūpinti pakankamais ištekliais (tarp jų ir finansiniais), reikalingais pareigoms atlikti, įskaitant teisę gauti – ypač iš bendrovės darbuotojų – visą reikiamą informaciją ir teisę kreiptis nepriklausomo profesionalaus patarimo į išorinius teisės, apskaitos ar kitokius specialistus kolegialaus organo ir jo komitetų kompetencijai priklausančiais klausimais.		strategijai. Bendrovės kolegialūs organai taip pat yra tinkamai aprūpinti visais jų darbui reikalingais ištekliais, įskaitant teisę, prireikus kreiptis ir gauti išorines konsultacijas kolegialaus organo ar (ir) jo komitetų kompetencijai priklausančiais klausimais.
4.7. Kolegialaus organo veikla turėtų būti organizuota taip, kad nepriklausomi kolegialaus organo nariai galėtų turėti didelę įtaką itin svarbiose srityse, kuriose interesų konfliktų galimybė yra ypač didelė. Tokiomis sritimis laikytini klausimai, susiję su bendrovės direktorių skyrimu, atlyginimo bendrovės direktoriams nustatymu ir bendrovės audito kontrole bei įvertinimu. Todėl tuo atveju, kai kolegialaus organo kompetencijai yra priskirti minėti klausimai, šiam organui rekomenduojama suformuoti skyrimo, atlyginimų ir audito komitetus. Bendrovės turėtų užtikrinti, kad skyrimo, atlyginimų ir audito komitetams priskirtos funkcijos būtų vykdomos, tačiau jos gali tas funkcijas sujungti ir sukurti mažiau nei tris komitetus. Tokiu atveju bendrovės turėtų išsamiai paaiškinti, kodėl jos pasirinko alternatyvų požiūrį ir kaip pasirinktas požiūris atitinka trims atskiriems komitetams nustatytus tikslus. Bendrovėse, kurių kolegialus organas turi nedaug narių, trims komitetams skirtas funkcijas gali atlikti pats kolegialus organas, jeigu jis atitinka komitetams keliamus sudėties reikalavimus ir jeigu šiuo klausimu atskleidžia atitinkamą informaciją. Tokiu atveju šio kodekso nuostatos, susijusios su kolegialaus organo komitetais (ypač dėl jų vaidmens, veiklos ir skaidrumo), turėtų būti taikomos, kai tinka, visam kolegialiam organui.	Neaktualu	Bendrovėje veikia Stebėtojų tarybos sudarytas patariamasis organas - Audito komitetas kurio funkcijas, teises, pareigas bei atlygio tvarką yra nustačiusi Stebėtojų taryba. Bendrovės Audito komitetui yra pavestos patariamosios funkcijos, susijusios su audito kontrole bei įvertinimu, ir apimančios finansinių ataskaitų rengimo ir audito atlikimo proceso stebėjimą, jo veiksmingumo bei rekomendacijų įgyvendinimo tikrinimą, vidaus audito funkcijų poreikio analizę ir pan., orientuojantis į Bendrovės teikiamos finansinės informacijos vientisumą bei ypatingą dėmesį skiriant Bendrovės ir jos grupės naudojamų apskaitos metodų tinkamumui ir skaidrumui. Kiti specializuoti komitetai Bendrovėje nėra sudaryti, tačiau už klausimus, susijusius su Bendrovės direktorių skyrimu, atlyginimo Bendrovės direktoriams nustatymu Bendrovėje yra atsakingas kolegialus valdymo organas - Bendrovės valdyba. Valdyba skiria ir atleidžia Bendrovės vadovą, reguliariai vertina kitų Bendrovės direktorių įgūdžius, žinias bei patirtį; svarsto visos Bendrovės atlyginimų (įskaitant skatinimo) sistemų taikymo politiką; nustato visų Bendrovės vadovaujančiųjų darbuotojų, kaip tai apibrėžiama valdybos tvirtinamoje Bendrovės valdymo struktūros apraše (arba darbuotojų pareigybių sąraše), darbo užmokestį, jų premijavimo tvarką Pagal Bendrovėje susiklosčiusią praktiką už sprendimų atitinkamais klausimais priėmimą balsuoja dauguma nepriklausomų Valdybos narių.
Pagrindinis komitetų tikslas – didinti 4.8. kolegialaus organo darbo efektyvumą užtikrinant, kad sprendimai būtų priimami juos tinkamai apsvarsčius, ir padėti organizuoti darbą taip, kad kolegialaus organo sprendimams nedarytų įtakos esminiai interesų konfliktai. Komitetai turėtų teikti kolegialiam organui rekomendacijas, susijusias su kolegialaus organo sprendimu, tačiau galutinį sprendimą priima pats kolegialus organas. Rekomendacija steigti komitetus nesiekiama susiaurinti kolegialaus organo kompetencijos ar perkelti ją komitetams. Kolegialus organas išlieka visiškai atsakingas už savo kompetencijos ribose priimamus sprendimus.	Neaktualu	Žr. komentarą, pateiktą dėl 4.7 punkto.
4.9. Kolegialaus organo sukurti komitetai turėtų susidėti bent iš trijų narių. Bendrovėse, kuriose kolegialaus organo narių yra nedaug, išimties tvarka komitetai gali būti sudaryti tik iš dviejų narių. Kiekvieno komiteto narių daugumą turėtų sudaryti nepriklausomi kolegialaus organo nariai. Tuo atveju, kai bendrovėje stebėtojų taryba nesudaroma, atlyginimų ir audito komitetai turėtų būti sudaryti išimtinai iš direktorių konsultantų.	Neaktualu	Žr. komentarą, pateiktą dėl 4.7 punkto. Stebėtojų tarybos sudarytas patariamasis organas Audito komitetas, susideda iš trijų narių. Du iš šio organo narių yra nepriklausomi, o Audito komiteto pirmininkas taip pat yra ir Bendrovės Stebėtojų tarybos narys.

Ȁ Ȁ	ƒ‹'‹"NE ‡ƒ–—ƒŽ—
ͶǤͳͲǤ ‹‡˜‹‡' ƍ—"–' '‹–‡–' ƉƒŽ‹'Œ‹—• –—"·–÷ —•–ƒ–›–‹ 'ƒ–• 'އ‰‹ƒŽ—• '"‰ƒƒ•Ǥ '‹–‡–ƒ‹ –—"·–÷ ˜›†›–‹ •ƒ˜' 'ƒ"‡‹‰ƒ• Žƒ‹›†ƒ‹‡•‹ —•–ƒ–›–÷ ƉƒŽ‹'Œ‹÷‹""‡‰—Ž‹ƒ"‹ƒ‹‹ˆ'"—'–‹'އ‰‹ƒŽ÷'"‰ƒ¦ ƒ'‹‡ •ƒ˜' ˜‡‹Ž¦ ‹" Œ'• "‡œ—Ž–ƒ–—•Ǥ ‹‡˜‹‡' k'‹–‡–' ƉƒŽ‹'Œ‹ƒ‹ǡ ƒ'‹""·ā‹ƒ–›• Œ' ˜ƒ‹†‡Æ ‹" —"'†ƒ–›• Œ' –‡‹•‡• "‡‹ 'ƒ"‡‹‰ƒ•ǡ –—"·–÷ "ó–‹ 'ƒ•‡Ž"–‹ "‡– ƒ"–¦ '‡" ‡–—• ȋƒ‹' †ƒŽ‹• ‹ˆ'"ƒ…‹Œ'•ǡ —"‹¦ "‡†"'˜· ƒ•‡– •‡Ž"‹ƒ ƒ'‹‡ •ƒ˜'˜ƒŽ†›'•–"—–ó"¦‹"'"ƒ–‹¦ȌǤ‡†"'˜·•–ƒ‹' 'ƒ– ƒ•‡– •ƒ˜' ‡–‹‹ƒ‡ '"ƒ‡æ‹‡ –—"·–÷ •‡Ž"–‹ ‡•ƒ÷ '‹–‡–÷ '"ƒ‡æ‹—• ƒ'‹‡ Œ÷ •—†·–Æǡ ''•·†ā‹÷ •ƒ‹«‹÷ ‹" ƒ"‹÷ †ƒŽ›˜ƒ˜‹¦ ''•·†ā‹—'•‡ '‡"'"ƒ·Œ—•‹—•‡–—•ǡ–ƒ‹''ƒ–ƒ'‹‡'ƒ‰"‹†‹‡••ƒ˜' ˜‡‹Ž'• "›'–‹•Ǥ —†‹–' '‹–‡–ƒ• –—"·–÷ 'ƒ–˜‹"–‹–‹ǡ ƒ†ŒÆ –‡‹ƒƒ—†‹–''"'…‡•'‡'"‹Žƒ—•'—ƒ•ǡ‹" –"—'ƒ‹ ƒ'"ƒæ›–‹ ˜‡‹•—•ǡ —"‹÷ "—˜' ‹–ƒ•‹ –ƒǡ ƒ†'"‹‡‹–‹–'‹'•‹æ˜ƒ†'•Ǥ	Taip	~"Ǥ'‡–ƒ"¦ǡ'ƒ–‡‹–¦†·ŽͶǤ͹'—–'Ǥ ‡†"'˜·• ˜‡‹Ž'• †'—‡–ƒ‹ —•–ƒ–'ǡ ƒ† —†‹–' '‹–‡–ƒ• –—"‹ "‡‰—Ž‹ƒ"‹ƒ‹ ȋ‡ "‡«‹ƒ— ƒ‹' †— ƒ"–— '‡" ‡–—•Ȍ ƒ'‹‡ •ƒ˜' ˜‡‹Ž¦ ‹ˆ'"—'–‹ –‡"·–'Œ÷ –ƒ"›"¦ǡ ' ƒ"–¦ '‡" ‡–—• 'ƒ–‡‹–‹ –‡"·–'Œ÷ –ƒ"›"ƒ‹ •ƒ˜' ˜‡‹Ž'• ƒ–ƒ•ƒ‹–¦Ǥ ƒ‰"‹†‹·‹ˆ'"ƒ…‹Œƒƒ'‹‡‡†"'˜·ƒ—†‹–''‹–‡–¦"‡‹ Œ'•—†·–Æ›"ƒ•‡Ž"‹ƒƒ‡†"'˜·•‡–‹‹ƒ‡'"ƒ‡æ‹‡Ǥ
ͶǤͳͳǤ‹‡‹ƒ–—ā–‹"‹–‹'‹–‡–÷•ƒ˜ƒ"ƒ‹æ—¦‹" '"Œ‡–›˜—¦ǡ 'އ‰‹ƒŽƒ—• '"‰ƒ' ƒ"‹ƒ‹ǡ —"‹‡ ·"ƒ '‹–‡–' ƒ"‹ƒ‹ǡ 'ƒ'"ƒ•–ƒ‹ –—"·–÷ –—"·–‹ –‡‹•¸ †ƒŽ›˜ƒ—–‹ '‹–‡–' ''•·†ā‹—'•‡ –‹ '‹–‡–—‹ 'ƒ˜‹‡–—•Ǥ '‹–‡–ƒ• ‰ƒŽ‹ 'ƒ˜‹‡•–‹ ƒ""ƒ "‡‹ƒŽƒ—–‹ǡ ƒ† ''•·†›Œ‡ †ƒŽ›˜ƒ—–÷ –ƒ –‹"‹ †ƒ""—'–'Œƒ‹ ƒ""ƒ ‡•'‡"–ƒ‹Ǥ ‹‡˜‹‡' '‹–‡–' '‹"‹‹—‹ –—"·–÷ "ó–‹ •—†ƒ"›–'• •¦Ž›‰'• –‹‡•‹'‰‹ƒ‹ 'ƒŽƒ‹›–‹ "›æ‹—• •— ƒ…‹‹ƒ‹•Ǥ –˜‡Œ—•ǡ —"‹‡• ‡•ƒ– –ƒ‹ –—"·–÷ "ó–‹ †ƒ"'ƒǡ "‡‹·–÷ —"'†›–‹ '‹–‡–' ˜‡‹Ž¦ "‡‰Žƒ‡–—'Œƒ«‹'•‡–ƒ‹•›Ž·•‡Ǥ	Taip	~"Ǥ'‡–ƒ"¦ǡ'ƒ–‡‹–¦†·ŽͶǤ͹'—–'Ǥ ‡†"'˜·• ˜‡‹Ž'• †'—‡–ƒ‹ —ƒ–' –‡‹•¸ —†‹–' '‹–‡–' ƒ"‹ƒ• 'ƒ‰ƒŽ ''"‡‹Æ •ƒ˜' —'ā‹ó"ƒ ˜‹‡•–‹ Æ •ƒ˜'''•·†ā‹—•‡†"'˜·•ƒ–•ƒ‹‰—•ƒ•‡‹•"‡‹‰ƒ—–‹‹æ Œ÷"‡‹‹ƒ—•'ƒƒ‹æ‹‹—•Ǥƒ‹''ƒ–‡†"'˜·Œ‡—ƒ–›–ƒ "‡‹ Ɔ‹‡‰–ƒ ƒ'‹‹‹÷ '"ƒ‡æ‹÷ ƒ'‹‡ ‡†"'˜·Œ‡ †ƒ"'—•'ƒā‡‹†‹—••‹•–‡ƒǤ
ͶǤͳʹǤ›"‹''‹–‡–ƒ•Ǥ ͶǤͳʹǤͳǤ ƒ‰"‹†‹·• •›"‹' '‹–‡–' ˆ—…‹Œ'• –—"·–÷"ó–‹拑•ǣ ͳȌ 'ƒ"‹–‹ ƒ†‹†ƒ–—• Æ Žƒ‹•˜ƒ• ˜ƒŽ†›' '"‰ƒ÷ ƒ"‹÷ ˜‹‡–ƒ• ‹" "‡'‡†—'–‹ 'އ‰‹ƒŽ‹ƒ '"‰ƒ—‹ Œ—'• •˜ƒ"•–›–‹Ǥ ›"‹' '‹–‡–ƒ• –—"·–÷ Ƙ‡"–‹–‹ Ɖó†ā‹÷ǡ ⋐‹÷ ‹" 'ƒ–‹"–‹‡• '—•‹ƒ—•˜›"¦ ˜ƒŽ†›' '"‰ƒ‡ǡ'ƒ"‡‰–‹ˆ—…‹Œ÷‹"•—‰‡"·Œ‹÷ǡ—"‹÷"‡‹‹ƒ '"‡«‹ƒ ''•–—‹ǡƒ'"ƒæ¦‹"Ƙ‡"–‹–‹ƒƒ"‡‹‰'Œ‹—‹ a–Ž‹–‹ "‡‹ƒŽ‹‰¦ Žƒ‹¦Ǥ ›"‹' '‹–‡–ƒ• –ƒ‹' 'ƒ– ‰ƒŽ‹ ˜‡"–‹–‹ "‡†"'˜·• ƒ…‹‹÷ 'ƒ•‹óŽ›–—• ƒ†‹†ƒ–—•ƍ'އ‰‹ƒŽƒ—•'"‰ƒ'ƒ"‹—•Ǣ ʹȌ "‡‰—Ž‹ƒ"‹ƒ‹ ˜‡"–‹–‹ '"‹‡ā‹ó"'•‹" ˜ƒŽ†›' '"‰ƒ÷ •–"—–ó"¦ǡ †›†Æǡ •—†·–Æ ‹" ˜‡‹Ž¦ǡ –‡‹–‹ 'އ‰‹ƒŽ‹ƒ '"‰ƒ—‹ "‡'‡†ƒ…‹Œƒ•ǡ ƒ‹' •‹‡–‹ "‡‹‹ƒ÷ ''›«‹÷Ǣ ͵Ȍ "‡‰—Ž‹ƒ"‹ƒ‹ ˜‡"–‹–‹ ƒ–•‹"÷ †‹"‡–'"‹÷ Ɖó†ā‹—•ǡ ⋐‹ƒ• "‡‹ 'ƒ–‹"–Æ ‹" ƒ'‹‡ –ƒ‹ '"ƒ‡æ–‹ 'އ‰‹ƒŽ‹ƒ '"‰ƒ—‹Ǣ ͶȌ"‡‹‹ƒ¦†·‡•Æ•‹"–‹–¸•–‹—''Žƒƒ˜‹—‹Ǣ ͷȌ '‡"ā‹ó"·–‹ ˜ƒŽ†›' '"‰ƒ÷ ''Ž‹–‹¦ †·Ž ˜›"‡•‹'•‹'•˜ƒ†'˜›"·•"‹‹'‹"•›"‹'Ǥ ͶǤͳʹǤʹǤ ›"‹' '‹–‡–ƒ• –—"·–÷ ƒ'•˜ƒ"•–›–‹ ‹–÷ ƒ•‡÷ǡ ƕƒ‹–ƒ– ƒ†‹‹•–"ƒ…‹Œ¦ ‹" ƒ…‹‹—•ǡ 'ƒ–‡‹–—• 'ƒ•‹óŽ›—•Ǥ ƒ‹ •'"‡†ā‹ƒ‹ Žƒ—•‹ƒ‹ǡ •—•‹Œ¸ •— ˜›†'ƒ‹•‹ƒ‹• †‹"‡–'"‹ƒ‹• ƒ""ƒ ˜ƒŽ†›"'• ƒ"‹ƒ‹• ȋŒ‡‹ ˜‹•—'–‹‹' ƒ…‹‹÷ •—•‹"‹‹' "‡ƒƒ• 'އ‰‹ƒŽ—• '"‰ƒƒ• – •–‡"·–'Œ÷ –ƒ"›"ƒȌ ‹" ˜›"‡•‹¦Œƒ˜ƒ†'˜›"‡ǡ–—"·–÷"󖋍'•—Ž–—'Œƒƒ•‹•— "‡†"'˜·• ˜ƒ†'˜—ǡ •—–‡‹‹ƒ– Œƒ –‡‹•¸ –‡‹–‹ 'ƒ•‹óŽ›—•›"‹''‹–‡–—‹Ǥ	‡	~"Ǥ'‡–ƒ"¦ǡ'ƒ–‡‹–¦†·ŽͶǤ͹'—–'Ǥ
4.13. –Ž›‰‹‹÷'‹–‡–ƒ•Ǥ ͶǤͳ͵ǤͳǤ ƒ‰"‹†‹·• ƒ–Ž›‰‹‹÷ '‹–‡–' ˆ—…‹Œ'• –—"·–÷"ó–‹拑•ǣ ͳȌ –‡‹–‹ 'އ‰‹ƒŽ‹ƒ '"‰ƒ—‹ •˜ƒ"•–›–‹ 'ƒ•‹óŽ›—•	‡	~"Ǥ'‡–ƒ"¦ǡ'ƒ–‡‹–¦†·ŽͶǤ͹'—–'Ǥ

PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS/	Taip ir NE Neaktualu	KOMENTARAS
dėl valdymo organų narių ir vykdomųjų direktorių atlyginimų politikos. Tokia politika turėtų apimti atlyginimo formas, įskaitant fiksuotą visas atlyginimą, nuo veiklos rezultatų priklausančio atlyginimo sistemas, pensijų modelius ir išeitines išmokas. Pasiūlymai, susiję su nuo veiklos rezultatų priklausančio atlyginimo sistemomis, turėtų būti pateikiami kartu su rekomendacijomis dėl su tuo susijusių tikslų ir įvertinimo kriterijų, kurių tikslas – tinkamai suderinti vykdomųjų direktorių ir valdymo organų narių atlyginimą su bendrovės kolegialaus organo nustatytais ilgalaikiais akcininkų interesais ir tikslais; 2) teikti kolegialiam organui pasiūlymus dėl individualių atlyginimų vykdomiesiems direktoriams ir valdymo organų nariams siekiant, kad jie atitiktų bendrovės atlyginimų politiką ir šių asmenų veiklos įvertinimą. Vykdydamas šią funkciją, komitetas turėtų būti gerai informuotas apie bendrą atlyginimą, kurį vykdomieji direktoriai ir valdymo organų nariai gauna iš kitų susijusių bendrovių; 3) teikti kolegialiam organui pasiūlymus dėl tinkamų sutarčių su vykdomaisiais direktoriais ir valdymo organų nariais formų; 4) padėti kolegialiam organui prižiūrėti, kaip bendrovė laikosi galiojančių nuostatų dēl
informacijos, susijusios su atlyginimais, skelbimo (ypač dėl galiojančios atlyginimų politikos ir direktoriams skiriamo individualus atlyginimo); 5) teikti vykdomiesiems direktoriams ir valdymo organų nariams bendras rekomendacijas dėl vyresniosios vadovybės (kaip apibrėžta paties kolegialaus organo) atlyginimų dydžio ir struktūros,
taip pat stebėti vyresniosios vadovybės atlyginimų dydį ir struktūrą, remiantis atitinkama informacija, kurią pateikia vykdomieji direktoriai ir valdymo organų nariai. 4.13.2. Tuo atveju, kai reikia spręsti skatinimo klausimą, susijusį su akcijų pasirinkimo sandoriais ar kitomis su akcijomis susijusiomis skatinimo kurios taikomos priemonėmis, gali būti
direktoriams arba kitiems darbuotojams, komitetas turėtų: 1) apsvarstyti bendrą tokių skatinimo sistemų taikymo politiką, ypatingą dėmesį skirdamas skatinimui, susijusiam su akcijų pasirinkimo sandoriais, ir pateikti kolegialiam organui su tuo susijusius pasiūlymus; 2) išnagrinėti informaciją, kuri pateikta šiuo klausimu bendrovės metiniame pranešime ir
dokumentuose, skirtuose akcininkų susirinkimui; 3) pateikti kolegialiam organui pasiūlymus dėl pasirinkimo sandorių pasirašant akcijas arba pasirinkimo sandorių perkant akcijas alternatyvos apibrėžiant tokios alternatyvos suteikimo priežastis ir pasekmes. 4.13.3. Atlyginimų komitetas, spręsdamas jo klausimus, kompetencijai priskirtus turėtų pasidomėti bent kolegialaus valdymo organo
pirmininko ir (arba) bendrovės vadovo nuomone dėl kitų vykdomųjų direktorių ir valdymo organų narių atlyginimų.

<-- PDF CHUNK SEPARATOR -->

4.14. Audito komitetas. Žr. komentarą, pateiktą dėl 4.7 punkto. Taip 4.14.1. Pagrindinės audito komiteto funkcijos turėtų būti šios: teikiamos 1) stebėti bendroves finansinės informacijos vientisumą, ypatingą dėmesį skiriant bendrovės ir jos grupės naudojamų apskaitos metodų tinkamumui ir nuoseklumui (jskaitant bendrovių grupės finansinių ataskaitų rinkinio konsolidavimo kriterijus); 2) mažiausiai kartą per metus peržiūrėti vidaus kontrolės ir rizikos valdymo sistemas, siekiant užtikrinti, kad pagrindinės rizikos (įskaitant riziką, susijusią su galiojančių įstatymų ir taisyklių laikymusi) yra tinkamai nustatytos, valdomos ir apie jas atskleidžiama informacija; 3) užtikrinti vidaus audito funkcijų veiksmingumą, be kita ko, teikiant rekomendacijas dėl vidaus audito padalinio vadovo parinkimo, skyrimo, pakartotinio skyrimo bei atleidimo ir dėl šio padalinio biudžeto, taip pat stebint, kaip bendrovės administracija reaguoja į šio padalinio išvadas ir rekomendacijas. Jei bendrovėje nėra vidaus audito funkcijos, komitetas poreikį turėti šią funkciją turėtų įvertinti bent kartą per metus; 4) teikti kolegialiam organui rekomendacijas, susijusias su išorės audito įmonės parinkimu, skyrimu, pakartotiniu skyrimu ir atleidimu (tai atlieka bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas) bei sutarties su audito įmone sąlygomis. Komitetas turėtų ištirti situacijas, dėl kurių audito įmonei ar auditoriui atsiranda pagrindas atsistatydinti, ir pateikti rekomendacijas dėl tokiu atveju būtinų veiksmų; 5) stebėti išorės audito įmonės nepriklausomumą ir objektyvumą, ypač svarbu patikrinti, ar audito įmonė atsižvelgia į reikalavimus, susijusius su audito partnerių rotacija, taip pat būtina patikrinti atlyginimo, kurį bendrovė moka audito įmonei, dydį ir panašius dalykus. Siekiant užkirsti kelią esminiams interesų konfliktams, komitetas, remdamasis inter alia išorės audito įmonės skelbiamais duomenimis apie visus atlyginimus, kuriuos audito įmonei bei jos tinklui moka bendrovė ir jos grupė, turėtų nuolat prižiūrėti ne audito pobūdį paslaugų ir mastą. Komitetas, vadovaudamasis 2002 m. gegužės 16 d. Komisijos įtvirtintais rekomendacijoje 2002/590/EB principais ir gairėmis, turėtų nustatyti ir taikyti formalią politiką, apibrėžiančią ne audito paslaugų rūšis, kurių pirkimas iš audito įmonės yra: a) neleidžiamas; b) leidžiamas komitetui išnagrinėjus ir c) leidžiamas be kreipimosi į komitetą; 6) tikrinti išorės audito proceso veiksmingumą ir administracijos reakciją į rekomendacijas, kurias audito įmonė pateikia laiške vadovybei. 4.14.2. Visi komiteto nariai turėtų būti aprūpinti išsamia informacija, susijusia su specifiniais bendrovės apskaitos, finansiniais ir veiklos ypatumais. Bendrovės administracija turėtų informuoti audito komitetą apie svarbių ir neįprastų sandorių apskaitos būdus, kai apskaita gali būti vykdoma skirtingais būdais. Siuo atveju ypatingas	PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS/	Taip ir NE Neaktualu	KOMENTARAS













































	dėmesys turėtų būti skiriamas bendrovės veiklai

PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS/	Taip ir NE Neaktualu	KOMENTARAS
ofšoriniuose centruose ir (ar) per specialios paskirties įmones (organizacijas) vykdomai veiklai bei tokios veiklos pateisinimui. 4.14.3. Audito komitetas turėtų nuspręsti, ar jo posėdžiuose turi dalyvauti (jei taip, tai kada) kolegialaus valdymo organo pirmininkas, bendrovės vadovas, vyriausiasis finansininkas (arba viršesni darbuotojai, atsakingi už finansus bei apskaitą), vidaus auditorius ir išorės auditorius. Komitetas turėtų turėti galimybę prireikus susitikti su atitinkamais asmenimis, nedalyvaujant vykdomiesiems direktoriams ir valdymo organų nariams. 4.14.4. Vidaus ir išorės auditoriams turėtų būti užtikrinti ne tik veiksmingi darbiniai santykiai su administracija, bet ir neribotos galimybės susisiekti su kolegialiu organu. Siuo tikslu audito komitetas turėtų veikti kaip pagrindinė instancija ryšiams su vidaus ir išorės auditoriais palaikyti. 4.14.5. Audito komitetas turėtų būti informuotas apie vidaus auditorių darbo programą ir gauti vidaus audito ataskaitas arba periodinę santrauką. Audito komitetas taip pat turėtų būti informuotas apie išorės auditorių darbo programą ir turėtų iš audito įmonės gauti ataskaitą, kurioje būtų aprašomi visi ryšiai tarp nepriklausomos audito įmonės ir bendrovės bei jos grupės. Komitetas turėtų laiku gauti informaciją apie visus su bendrovės auditu susijusius klausimus. 4.14.6. Audito komitetas turėtų tikrinti, ar bendrovė laikosi galiojančių nuostatų, reglamentuojančių darbuotojų galimybę pateikti skundą arba anonimiškai pranešti apie įtarimus, kad bendrovėje daromi svarbūs pažeidimai (dažniausiai pranešama nepriklausomam kolegialaus organo nariui), ir turėtų užtikrinti, kad būtų nustatyta tvarka proporcingam ir nepriklausomam tokių klausimų tyrimui ir atitinkamiems tolesniems veiksmams. 4.14.7. Audito komitetas turėtų teikti kolegialiam organui savo veiklos ataskaitas bent kartą per šešis mėnesius, tuo metu, kai tvirtinamos metinės ir
pusės metų ataskaitos. 4.15. Kiekvienais metais kolegialus organas turėtų atlikti savo veiklos įvertinimą. Jis turėtų apimti kolegialaus organo struktūros, darbo organizavimo ir gebėjimo veikti kaip grupė vertinimą, taip pat kiekvieno kolegialaus organo nario ir komiteto kompetencijos ir darbo efektyvumo vertinimą bei vertinimą, ar kolegialus organas pasiekė nustatytų veiklos tikslų. Kolegialus organas turėtų bent kartą per metus paskelbti (kaip dalį informacijos, kurią bendrovė kasmet skelbia apie savo valdymo struktūras ir praktiką) atitinkamą informaciją apie savo vidinę organizaciją ir veiklos procedūras, taip pat nurodyti, kokius esminius pokyčius nulėmė kolegialaus organo atliktas savo veiklos įvertinimas. V principas: Bendrovės kolegialių organų darbo tvarka	Ne	Bendrovės vidaus dokumentuose nėra numatytas atskiras kolegialių organų veiklos vertinimas, nes to privalomai nereikalauja LR teisės aktai. Ataskaitiniais metais Bendrovė taip pat nepraktikavo nurodytos informacijos apie kolegialių organų vidinę organizaciją ir veiklos procedūras viešinimo. Sprendimus dėl Bendrovės veiklos priima Bendrovės valdyba, kuri atsiskaito Stebėtojų tarybai ir Bendrovės visuotiniam akcininkų susirinkimui. Bendrovėje nustatyta kolegialių priežiūros ir valdymo organų darbo tvarka turėtų užtikrinti efektyvų šių organų
darbą ir sprendimų priėmimą, skatinti aktyvų bendrovės organų bendradarbiavimą.

Ȁ Ȁ	ƒ‹'‹"NE ‡ƒ–—ƒŽ—
ͷǤͳǤ ‡†"'˜·• 'އ‰‹ƒŽ‹‡• '"‹‡ā‹ó"'• ‹" ˜ƒŽ†›' '"‰ƒƒ•ȋ拃‡'"‹…‹'‡•¦˜'ƒ'އ‰‹ƒŽó•'"‰ƒƒ‹ ƒ'‹ƒ –‹‡ 'އ‰‹ƒŽ‹—• '"‹‡ā‹ó"'•ǡ –‹‡ ˜ƒŽ†›' '"‰ƒ—•Ȍ ˜ƒ†'˜ƒ—Œƒ æ‹÷ '"‰ƒ÷ '‹"‹‹ƒ‹Ǥ 'އ‰‹ƒŽƒ—• '"‰ƒ' '‹"‹‹ƒ• ›"ƒ ƒ–•ƒ‹‰ƒ• —ā 'އ‰‹ƒŽƒ—• '"‰ƒ' ''•·†ā‹÷ –‹ƒ¦ •—惗‹¦Ǥ ‹"‹‹ƒ• –—"·–÷ —ā–‹"‹–‹ –‹ƒ¦ ˜‹•÷ 'އ‰‹ƒŽƒ—• '"‰ƒ' ƒ"‹÷ ‹ˆ'"ƒ˜‹¦ ƒ'‹‡ 惗‹ƒ¦ ''•·†Æ ‹" ''•·†ā‹' †ƒ""'–˜ƒ"¸Ǥ ‹• –ƒ‹' 'ƒ– –—"·–÷ —ā–‹"‹–‹ –‹ƒ¦ ˜ƒ†'˜ƒ˜‹¦ 'އ‰‹ƒŽƒ—• '"‰ƒ' ''•·†ā‹ƒ• "‡‹ –˜ƒ"¦ ‹" †ƒ""‹‰¦ƒ–'•ˆ‡"¦''•·†ā‹'‡–—Ǥ	Taip	‡†"'˜·Œ‡ 拦 —'•–ƒ–¦ Ɖ›˜‡†‹ƒ 'އ‰‹ƒŽƒ—• '"‹‡ā‹ó"'• '"‰ƒ' – –‡"·–'Œ÷ –ƒ"›"'• '‹"‹‹ƒ•ǡ ‹" ˜ƒŽ†›''"‰ƒ'– ƒŽ†›"'•'‹"‹‹ƒ•3.
ͷǤʹǤ ‡†"'˜·• 'އ‰‹ƒŽ‹÷ '"‰ƒ÷ ''•·†ā‹—• "‡'‡†—'Œƒƒ "‡‰–‹ ƒ–‹–‹ƒ— '‡"‹'†‹æ——ǡ 'ƒ‰ƒŽ ‹æ ƒ•–' 'ƒ–˜‹"–‹–¦ ‰"ƒˆ‹¦Ǥ ‹‡˜‹‡ƒ "‡†"'˜·'ƒ–‹•'"‡†ā‹ƒǡ'‹—'‡"‹'†‹æ——惗–‹ 'އ‰‹ƒŽ‹÷ '"‰ƒ÷ ''•·†ā‹—•ǡ –ƒ«‹ƒ— "‡'‡†—'Œƒƒ Œ—'• "‡‰–‹ –'‹— '‡"‹'†‹æ——ǡ ƒ† "ó–÷ —ā–‹"‹–ƒ• ‡'‡"–"ƒ—‹ƒƒ• ‡•‹‹÷ "‡†"'˜·• ˜ƒŽ†›' Žƒ—•‹÷ •'"‡†‹ƒ•Ǥ ‡†"'˜·• •–‡"·–'Œ÷ –ƒ"›"'• ''•·†ā‹ƒ‹ –—"·–÷ "ó–‹ 惗‹ƒ‹ "‡– ƒ"–¦ '‡"‡–÷‡–˜‹"–Æǡ ' "‡†"'˜·• ˜ƒŽ†›"'•''•·†ā‹ƒ‹– "‡–ƒ"–¦'‡"·‡•ÆǤ	Taip	‡†"'˜·• ˜‡‹Ž'• †'—‡–ƒ‹ —ƒ–'ǡ ƒ† ‡†"'˜·• •–‡"·–'Œ÷–ƒ"›"'•''•·†ā‹ƒ‹惗‹ƒ‹‡"‡«‹ƒ—ƒ‹'ƒ"–¦ '‡" ‡–˜‹"–Æǡ 'ƒ‰ƒŽ ''"‡‹Æǡ ' ‡‹Ž‹‹ƒ‹ ˜ƒŽ†›"'• ''•·†ā‹ƒ‹ '"‰ƒ‹œ—'Œƒ‹ 'ƒ‰ƒŽ ˜ƒŽ†›"'• 'ƒ–˜‹"–‹–¦ 'Žƒ¦ǡ —"‹• ƒ–ƒ•ƒ‹–‹‹— Žƒ‹'–ƒ"'‹— —ƒ–· ƒŽ†›"'• ''•·†ā‹÷ †ƒā—¦ – ˜‹‡¦ ƒ"–¦ '‡" ƒŽ‡†'"‹Æ ·‡•Æ ƒ""ƒ †ƒā‹ƒ—ǡ –—' "ó†— —ā–‹"‹ƒ– ‡'‡"–"ƒ—‹ƒ¦ ‡•‹‹÷ ‡†"'˜·•˜ƒŽ†›'Žƒ—•‹÷•'"‡†‹¦Ǥ
ͷǤ͵Ǥ'އ‰‹ƒŽƒ—•'"‰ƒ' ƒ"‹ƒ‹ƒ'‹‡惗‹ƒ¦''•·†Æ –—"·–÷ "ó–‹ ‹ˆ'"—'Œƒ‹ ‹æ ƒ•–'ǡ ƒ† –—"·–÷ 'ƒƒƒƒ‹ Žƒ‹' –‹ƒƒ‹ 'ƒ•‹"‡‰–‹ ''•·†›Œ‡ ƒ‰"‹·Œƒ÷ Žƒ—•‹÷ •˜ƒ"•–›—‹ ‹" ‰ƒŽ·–÷ ˜›–‹ ƒ—†‹‰ƒ†‹•—•‹Œƒǡ''—"‹'•"ó–÷'"‹‹ƒ‹–‹ƒ‹ •'"‡†‹ƒ‹Ǥ ƒ"–— •— '"ƒ‡æ‹— ƒ'‹‡ 惗‹ƒ¦ ''•·†Æ 'އ‰‹ƒŽƒ—• '"‰ƒ' ƒ"‹ƒ• –—"·–÷ "ó–‹ 'ƒ–‡‹–ƒ ˜‹•ƒ "‡‹ƒŽ‹‰ƒǡ •— ''•·†ā‹' †ƒ""'–˜ƒ"‡ •—•‹Œ—•‹ ‡†ā‹ƒ‰ƒǤ ƒ""'–˜ƒ"· ''•·†ā‹' ‡–— ‡–—"·–÷ "ó–‹ ‡‹«‹ƒƒ ƒ" 'ƒ'‹Ž†'ƒǡ ‹æ•›"—• ƒ–˜‡Œ—•ǡ ƒ‹ ''•·†›Œ‡ †ƒŽ›˜ƒ—Œƒ ˜‹•‹ 'އ‰‹ƒŽƒ—• '"‰ƒ' ƒ"‹ƒ‹ƒ""ƒ ƒ‹ ‡ƒ–‹†·Ž‹'–‹ƒ‹ "‡‹‹ƒ •'"¸•–‹ •˜ƒ""‹—•"‡†"'˜‡‹Žƒ—•‹—•Ǥ	Taip	‡†"'˜· Žƒ‹'•‹ 拑Œ‡ "‡'‡†ƒ…‹Œ'Œ‡ ‹æ˜ƒ"†‹–÷ —'•–ƒ–÷Ǥ 'އ‰‹ƒŽƒ—• '"‰ƒ' ƒ"‹ƒ‹ ƒ"–— •— 惗‹— Æ ''•·†Æ ‰ƒ—ƒ ‹" '"ƒ‡æ‹¦ ƒ'‹‡ 惗‹ƒ' ''•·†ā‹' †ƒ""'–˜ƒ"¸Ǥ‡†"'˜·• ˜‡‹•Ž'†'—‡–—'•‡—•–ƒ–›–ƒ –˜ƒ"ƒ‹"–‡"‹ƒ‹•‡†"'˜·•'އ‰‹ƒŽ‹‡•'"‰ƒƒ•›"ƒ –ƒ‹• ƒ–˜‡Œƒ‹•ǡ ƒ‹ ›"ƒ '"‹‹ƒƒ• •'"‡†‹ƒ•ǡ —•–ƒ–›–ƒ ˆ'"ƒ ›"ƒ –‡‹‹ƒƒ "ƒæ›–‹· ‹ˆ'"ƒ…‹Œƒ ƒ'‹‡ •˜ƒ"•–'¦ Žƒ—•‹¦ǡ ' ƒ‹ ‹ˆ'"ƒ…‹Œƒ –‡‹‹ƒƒ –‹ 'އ‰‹ƒŽƒ—• '"‰ƒ'⋐‹ƒ‹– 'ƒ‰ƒŽ''"‡‹ÆǤ ‡†"'˜·• '"ƒ–‹'Œ‡ǡ ''•·†ā‹' †ƒ""'–˜ƒ"· ''•·†ā‹' ‡–— ‡‹«‹ƒƒ ƒr '‹Ž†'ƒ –‹ –ƒ‹• ƒ–˜‡Œƒ‹•ǡ ƒ‹ ''•·†›Œ‡ †ƒŽ›˜ƒ—Œƒnt visi‡• ƒ"‹ƒmsǡ 'އ‰‹ƒŽƒ—• '"‰ƒ' ‡ƒ–‹†·Ž‹'–‹ƒ‹ "‡‹‹ƒ •'"¸•–‹ •˜ƒ""‹—• ‡†"'˜‡‹ klausimus arba visi kol‡‰‹ƒŽƒ—•'"‰ƒ'ƒ"‹ƒ‹›"ƒ‹æ"‡‹æ¸ •ƒ˜' •—–‹‹¦ •— –'‹— †ƒ""'–˜ƒ"·• 'ƒ‡‹–‹— ƒ" 'ƒ'‹Ž†›—Ǥ
ͷǤͶǤ ‹‡‹ƒ– ''"†‹—'–‹ "‡†"'˜·• 'އ‰‹ƒŽ‹÷ '"‰ƒ÷ †ƒ""¦ "‡‹ —ā–‹"‹–‹ ‡ˆ‡–›˜÷ •'"‡†‹÷ '"‹·‹' '"'…‡•¦ǡ "‡†"'˜·• 'އ‰‹ƒŽ‹÷ '"‹‡ā‹ó"'• ‹" ˜ƒŽ†›' '"‰ƒ÷ '‹"‹‹ƒ‹ –—"·–÷ –ƒ"'—•ƒ˜›Œ‡ †‡"‹–‹ 惗‹ƒ÷ ''•·†ā‹÷ †ƒ–ƒ•ǡ Œ÷ †ƒ""'–˜ƒ"‡•ǡ ‰Žƒ—†ā‹ƒ‹ "‡†"ƒ†ƒ""‹ƒ—–‹ •'"¸•†ƒ‹ ‹–—• •— "‡†"'˜·• ˜ƒŽ†›— •—•‹Œ—•‹—• Žƒ—•‹—•Ǥ ‡†"'˜·• •–‡"·–'Œ÷ –ƒ"›"'• ''•·†ā‹ƒ‹ –—"·–÷ "ó–‹ ƒ–˜‹"‹ "‡†"'˜·• ˜ƒŽ†›"'• ƒ"‹ƒ•ǡ ›'ƒ« –ƒ‹• ƒ–˜‡Œƒ‹•ǡƒ‹''•·†›Œ‡•˜ƒ"•–'‹Žƒ—•‹ƒ‹ǡ•—•‹Œ¸•— ˜ƒŽ†›"'• ƒ"‹÷ ƒ–惗‹—ǡ ƒ–•ƒ'›"‡ǡ ƒ–Ž›‰‹‹' nustatymu.	Taip	‡†"'˜· Žƒ‹'•‹ 拑Œ‡ "‡'‡†ƒ…‹Œ'Œ‡ ‹æ˜ƒ"†‹–÷ —'•–ƒ–÷Ǥ •ƒ– ''"‡‹‹—‹ǡ •—•‹Ž'•«‹—•‹'Œ‡ ‡†"'˜·• '"ƒ–‹'Œ‡ –ƒ‹' 'ƒ– ›"ƒ 惗‹ƒ‹ "‡†"‹ ‡†"'˜·• ˜ƒŽ†›'‹"'"‹‡ā‹ó"'•'"‰ƒ÷''•·†ā‹ƒ‹Ǥ
'"‹…‹'ƒ•ǣ‡æƒŽ‹æƒ•ƒ…‹‹÷–"ƒ–ƒ˜‹ƒ•‹"ƒ…‹‹÷–‡‹•·• ‡†"'˜·• ˜ƒŽ†›' •‹•–‡ƒ –—"·–÷ —ā–‹"‹–‹ ‡æƒŽ‹æ¦ ˜‹•÷ ƒ…‹‹÷ǡ ƕƒ‹–ƒ– •—Ž‹—'•‹—• "‡‹ —ā•‹‡‹‡«‹—•ǡ –"ƒ–ƒ˜‹¦Ǥ‡†"'˜·•˜ƒŽ†›'•‹•–‡ƒ–—"·–÷ƒ'•ƒ—‰'–‹ƒ…‹‹÷–‡‹•‡•Ǥ
͸ǤͳǤ ‡'‡†—'Œƒƒǡ ƒ† "‡†"'˜·• ƒ'‹–ƒŽ¦ •—†ƒ"›–÷ –‹ –'‹'• ƒ…‹Œ'•ǡ —"‹'• Œ÷ –—"·–'Œƒ• •—–‡‹‹ƒ˜‹‡'†ƒ•"ƒŽ•ƒ˜‹'ǡ—'•ƒ˜›"·•ǡ†‹˜‹†‡†÷ ‹"‹–ƒ•–‡‹•‡•Ǥ	Taip	‡†"'˜·•ƒ'‹–ƒŽ¦•—†ƒ"''ƒ'"ƒ•–'•‹'•˜ƒ"†‹·•ƒ…‹Œ'•ǡ ˜‹•‹‡• "‡†"'˜·• ƒ…‹Œ÷ •ƒ˜‹‹ƒ• •—–‡‹‹ƒ«‹'• ˜‹‡'†ƒ•–‡‹•‡•Ǥ

³ Laikotarpyje, nuo 2013-03-20 iki 2013-12-ƳVNDLW\WLQDL%HQGURYơMHQHsant išrinkto nuolatinio Valdybos pirmininko, ir WRGơO NLHNYLHQą NDUWą ad hoc principu Valdybos pirmininku renkant vieną Lã 9DOG\ERV QDULǐ %HQGURYơV ƳVWDWǐ QXVWDW\WDWYDUND9DOG\ERVSRVơGLVEXYRãDXNLDPLNHOLǐYDOG\ERVQDULǐLQLFLDW\YD

PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS/	Taip ir NE Neaktualu	KOMENTARAS
6.2. Rekomenduojama sudaryti investuotojams sąlygas iš anksto, t.y. prieš perkant akcijas, susipažinti su išleidžiamų naujų ar jau išleistų akcijų	Taip	Bendrove laikosi šioje rekomendacijoje išvardintų nuostatų.
suteikiamomis teisėmis. 6.3. Bendrovei ir jos akcininkams svarbūs sandoriai,	Taip	Pagal LR Akcinių bendrovių įstatymą ir Bendrovės įstatus
kaip tokie turto perleidimas, investavimas, įkeitimas ar kitoks apsunkinimas, turėtų gauti visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimą. Visiems akcininkams turėtų būti sudarytos vienodos galimybės susipažinti ir dalyvauti priimant bendrovei svarbius sprendimus, įskaitant paminėtų sandorių tvirtinimą.		visi svarbūs sandoriai, o nustatytais atvejais ir šių sandorių pagrindinės sąlygos, yra tvirtinami Valdybos, o Akcinių bendrovių įstatymo nustatytais atvejais tokiems Valdybos sprendimams papildomai gaunamas ir visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimas.
6.4. Visuotinių akcininkų susirinkimų sušaukimo ir vedimo procedūros turėtų sudaryti akcininkams lygias galimybes dalyvauti susirinkime ir neturėtų pažeisti akcininkų teisių bei interesų. Pasirinkta visuotinio akcininkų susirinkimo vieta, data ir laikas neturėtų užkirsti kelio aktyviam akcininkų bendrovės dalyvavimui susirinkime. Visiems dar akcininkams visuotinio akcininkų susirinkimo turėtų būti suteikta galimybė užduoti bendrovės priežiūros ir valdymo organų nariams klausimus, susijusius su visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarke, ir gauti atsakymus į juos.	Taip	Visi bendrovės akcininkai yra informuojami apie visuotinio akcininkų susirinkimo datą, vietą ir laiką, nustatyta tvarka viešai iš anksto, teisės aktų nustatytais terminais, paskelbiant apie šaukiamą visuotinį akcininkų susirinkimą, jo darbotvarkę AB NASDAQ OMX Vilnius vertybinių popierių biržos informacijos atskleidimo sistemoje bei Bendrovės tinklapyje (www.oil.lt). Visiems bendrovės akcininkams iki visuotinio akcininkų susirinkimo sudaroma galimybė gauti informaciją, susijusią su su visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarke, užduoti klausimus, susijusius su visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarke, gauti atsakymus į juos.
6.5. Rekomenduojama visuotiniam akcininkų susirinkimui parengtus dokumentus, įskaitant anksto susirinkimo sprendimų projektus, iš paskelbti viešai prieinamai bendrovės interneto tinklapyje. Visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą po jo pasirašymo ir (ar) priimtus sprendimus taip pat rekomenduojama paskelbti viešai prieinamai bendrovės interneto tinklapyje. Siekiant užtikrinti užsieniečių teisę susipažinti su informacija, esant galimybei, šioje rekomendacijoje paminėti dokumentai turėtų būti skelbiami ir anglų kalba ir (ar) kitomis užsienio kalbomis. Bendrovės interneto tinklapyje viešai prieinamai gali būti skelbiama ne visa dokumentų apimtis, jei jų viešas paskelbimas galėtų pakenkti bendrovei arba būtų atskleistos bendrovės komercinės paslaptys.	Taip	Visuotiniam akcininkų susirinkimui parengtus dokumentus, įskaitant susirinkimo sprendimų projektus, bendrovė iš anksto, teisės aktų nustatytais terminais viešai atskleidžia per AB NASDAQ OMX Vilnius vertybinių popierių biržos informacijos atskleidimo sistemą bei skelbia Bendrovės tinklapyje (www.oil.lt). Visuotinio akcininkų susirinkimo priimti sprendimai taip pat atskleidžia per AB NASDAQ OMX Vilnius vertybinių popierių biržos informacijos atskleidimo sistemą bei skelbia Bendrovės tinklapyje (www.oil.lt). Nurodyta informacija bei dokumentai AB NASDAQ OMX Vilnius vertybinių popierių biržos informacijos atskleidimo sistemoje yra skelbiami lietuvių ir anglų kalbomis.
6.6. Akcininkams turėtų būti sudarytos galimybės balsuoti akcininkų susirinkime asmeniškai jame dalyvaujant arba nedalyvaujant. Akcininkams neturėtų būti daroma jokių kliūčių balsuoti iš anksto raštu, užpildant bendrąjį balsavimo biuletenį.	Taip	Bendrovės akcininkai gali įgyvendinti teisę dalyvauti akcininkų susirinkime tiek asmeniškai, tiek per atstovą, jeigu asmuo turi tinkamai teisės aktų nustatyta tvarka įformintą įgaliojimą. Bendrovė taip pat sudaro visas sąlygas akcininkams iš anksto balsuoti raštu, užpildant ir pateikiant Bendrovei bendrąjį balsavimo biuletenį.
Siekiant padidinti akcininkų galimybes 6.7. dalyvauti akcininkų susirinkimuose, bendrovėms rekomenduojama balsavimo procese plačiau taikyti modernias technologijas ir tokiu būdu sudaryti akcininkams galimybę balsuoti akcininkų susirinkimuose naudojantis galiniais įrenginiais. Tokiais atvejais turi būti užtikrintas telekomunikacijų įrenginių saugumas, teksto apsauga, galimybė identifikuoti balsuojančio asmens parašą. Be to, bendrovės galėtų sudaryti sąlygas akcininkams, ypač užsieniečiams, akcininkų susirinkimus stebėti pasinaudojant modernių technologijų priemonėmis. VII principas: Interesų konfliktų vengimas ir atskleidimas ir efektyvų bendrovės organų narių interesų konfliktų atskleidimo mechanizmą.	Neaktualu	Atsižvelgiant į akcininkų struktūrą (kontrolinis akcijų paketas priklauso LR valstybei) bei galiojančias akcininkų susirinkimo organizavimo taisykles, kurios užtikrina pilna visuotinio akcininkų susirinkimo medžiagos išankstinį paskelbimą bei akcininkų priimtų sprendimų viešumą (skelbiant visą šią informaciją AB NASDAQ OMX Vilnius vertybinių popierių biržos tinklapyje) bei galimybę iš anksto balsuoti raštu, nėra būtinybės diegti atskiros papildomai brangiai kainuojančios IT sistemos, kuri sudarytų akcininkams galimybę balsuoti akcininkų susirinkimuose naudojantis telekomunikacijų galiniais įrenginiais. Bendrovės valdymo sistema turėtų skatinti bendrovės organų narius vengti interesų konfliktų bei užtikrinti skaidrų

PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS/	Taip ir NE Neaktualu	KOMENTARAS
7.1. Bendrovės priežiūros ir valdymo organo narys turėtų vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti bendrovės interesams. Jeigu tokia situacija vis dėlto atsirado, bendrovės priežiūros ar valdymo organo narys turėtų per protingą terminą pranešti kitiems to paties organo nariams arba jj išrinkusiam bendrovės organui, arba bendrovės akcininkams apie tokią interesų prieštaravimo situaciją, nurodyti interesų pobūdį ir, jeigu įmanoma, vertę.	Taip	Bendrovės priežiūros ir valdymo organų narių pareiga, elgtis taip, kad nekiltų interesų konfliktas su Bendrove, yra įtvirtinta Bendrovės įstatuose bei kituose Bendrovės veiklos dokumentuose. Tuo tikslu, Bendrovės priežiūros ir valdymo organų nariai teikia juos išrinkusiam Bendrovės organui bei pačiai Bendrovei deklaracijas apie interesų konflikto nebuvimą bei privalo nedelsiant informuoti apie bet kokį šiose deklaracijose atskleistų aplinkybių pasikeitimą. Ataskaitiniu laikotarpiu nebuvo nei vieno interesų konflikto tarp Bendrovės ir jos priežiūros ar valdymo organo nario atvejo.
7.2. Bendrovės priežiūros ir valdymo organo narys negali painioti bendrovės turto, kurio naudojimas specialiai su juo nėra aptartas, su savo turtu arba naudoti jį arba informaciją, kurią jis gauna būdamas bendrovės organo nariu, asmeninei naudai ar trečiojo asmens naudai gauti be bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo ar jo įgalioto kito bendrovės organo sutikimo.	Taip	Žr. komentarą, pateiktą dėl 7.1 punkto.
7.3. Bendrovės priežiūros ir valdymo organo narys gali sudaryti sandorį su bendrove, kurios organo narys jis yra. Apie tokį sandorį (išskyrus mažareikšmius dėl nedidelės jų vertės arba sudarytus vykdant įprastinę bendrovės veiklą bei standartinėmis sąlygomis) jis privalo nedelsdamas raštu arba žodžiu, įrašant tai į posėdžio protokolą, pranešti kitiems to paties organo nariams arba jį išrinkusiam bendrovės organui, arba bendrovės akcininkams. Sioje rekomendacijoje į įvardytų sandorių sudarymui taip pat taikoma 4.5 rekomendacija.	Taip	Ataskaitiniu laikotarpiu Bendrovės priežiūros ir valdymo organų nariai buvo sudarę su Bendrove tik šiuos sandorius – konfidencialumo sutartis (įsipareigojimus), o nepriklausomi kolegialių organų nariai – ir dėl atlygio už darbą Bendrovės kolegialiame organe pagal juos išrinkusio organo nustatytas sąlygas. Bendrovės generalinis direktorius taip pat turi su Bendrove sudaręs darbo sutartį Bendrovės valdybos patvirtintomis sąlygomis. Jokių kitokių sandorių tarp Bendrovės ir jos kolegialių organų narių ataskaitiniais metais nebuvo.
7.4. Bendrovės priežiūros ir valdymo organo narys turėtų susilaikyti nuo balsavimo, kai priimami sprendimai dėl sandorių ar kitokių klausimų, su kuriais jis susijęs asmeniniu ar dalykiniu interesu.	Taip	Bendrovės valdybos nariai yra supažindinti su šiomis nuostatomis ir turi pareigą laikytis šių rekomendacijų. Pagal Bendrovėje susiklosčiusią praktiką Bendrovės valdymo ir priežiūros organų nariai nusišalina, tiek, kai priimami sprendimai, tiek ir tais atvejais, kai kolegialiame organe, svarstomi (kaip informacija žiniai) sandoriai ir (ar) klausimai, su kuriais kolegialaus organo narys susijęs asmeniniu arba dalykiniu interesu.
VIII principas: Bendrovės atlyginimų politika Bendrovėje nustatyta atlyginimų politikos bei direinimų tvirtinimo, peržiūrėjimo ir paskelbimo tvarka turėtų užkirsti kelią galimiems interesų konfliktams ir piktnaudžiavimui nustatant direktorių atlyginimus, taip pat užtikrinti bendrovės atlyginimų politikos bei direktorių atlyginimų viešumą ir skaidrumą.
8.1. Bendrovė turėtų paskelbti savo atlyginimų politikos ataskaitą (toliau – atlyginimų ataskaita). Si ataskaita turėtų būti paskelbta kaip bendrovės metinio pranešimo dalis. Atlyginimų ataskaita taip pat turėtų būti skelbiama bendrovės interneto tinklapyje.	Ne	Bendrovė netaikė praktikos ataskaitiniais metais viešai skelbti savo atlyginimų politikos ataskaitos, tačiau informacija apie Bendrovės direktorių pagrindinius atlygio mokėjimo principus atskleidžiama ataskaitinių metų metiniame pranešime. Informacija apie Bendrovėje per ataskaitinius metus priskaičiuotą vidutinį mėnesinį darbo užmokestį (įskaitant pagal atskiras darbuotojų kategorijas) skelbiama interneto puslapyje www.oil.lt .
8.2. Atlyginimų ataskaitoje daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama bendrovės direktorių atlyginimų politikai ateinančiais, o kur tinka – ir tolesniais, finansiniais metais. Joje taip pat turėtų būti apžvelgiama, kaip atlyginimų politika buvo įgyvendinama praėjusiais finansiniais metais. Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas esminiams bendrovės atlyginimų politikos pokyčiams, lyginant su praėjusiais finansiniais metais.	Ne	Žiūrėti 8.1. punkto komentarą. Metiniame pranešime nėra pateikiama Bendrovės direktorių atlyginimų politika ateinantiems ir tolesniems metams. Metiniame pranešime pateikiama informacija apie Bendrovės organų nariams priskaičiuotas pinigų sumas.
8.3. Atlyginimų ataskaitoje turėtų būti pateikta bent ši informacija:	Ne	Zr. komentarus, pateiktus 8.1 ir 8.2 punktuose.

KAIPEDOS MAETA

Ȁ Ȁ	ƒ‹'‹"NE ‡ƒ–—ƒŽ—
ͳȌ †‹"‡–'"‹÷ ƒ–Ž›‰‹‹÷ ‹–ƒ÷ ‹" ‡‹–ƒ÷ •—†‡†ƒ÷Œ÷†ƒŽ‹÷•ƒ–›‹•‹"Œ''ƒƒ‹æ‹‹ƒ•Ǣ ʹȌ 'ƒƒƒƒ ‹ˆ'"ƒ…‹Œƒ ƒ'‹‡ ˜‡‹Ž'• "‡œ—Ž–ƒ–÷ "‹–‡"‹Œ—•ǡ —"‹ƒ‹• ‰"‹†ā‹ƒƒ –‡‹•· †ƒŽ›˜ƒ—–‹ ƒ…‹Œ÷ 'ƒ•‹"‹‹' •ƒ†'"‹—'•‡ǡ –‡‹•· Æ ƒ…‹Œƒ• ƒ""ƒ ‹–ƒƒ••—†‡†ƒ¦•‹ƒ•ƒ–Ž›‰‹‹' †ƒŽ‹•Ǣ ͵Ȍ'ƒƒƒƒ‹ˆ'"ƒ…‹Œƒƒ'‹‡ƒ–Ž›‰‹‹'‹"˜‡‹Ž'• "‡œ—Ž–ƒ–÷"›æÆǢ ͶȌ 'ƒ‰"‹†‹‹ƒ‹ ‡–‹‹÷ '"‡‹Œ÷ •‹•–‡'• ‹" "‡– —"‹'•‹–'•‡'‹‹‰ƒ‹•‰ƒ—ƒ'•ƒ—†'•"‹–‡"‹Œƒ‹ ‹"Œ÷'ƒ‰"‹†‹ƒ•Ǣ ͷȌ †‹"‡–'"‹ƒ• •‹"–'• 'ƒ'‹Ž†''• '‡•‹Œ'• ƒ""ƒ ankstyvo ‹æ·Œ‹' Æ '‡•‹Œ¦ •…Ї'• 'ƒ‰"‹†‹‹÷ •ƒ˜›"‹÷ ƒ'"ƒæ›ƒ•Ǣ –ƒ«‹ƒ— ƒ–Ž›‰‹‹÷ ƒ–ƒ•ƒ‹–'Œ‡ ‡–—"·–÷ "ó–‹ '‡"…‹‹— ''ā‹ó"‹— ‡•‡Ž"–‹'• ‹ˆ'"ƒ…‹Œ'•Ǥ
ͺǤͶǤ –Ž›‰‹‹÷ ƒ–ƒ•ƒ‹–'Œ‡ –ƒ‹' 'ƒ– –—"·–÷ "ó–‹ ƒ'‹"‡†"‹ƒƒ ‹" 'ƒƒ‹æ‹ƒƒ "‡†"'˜·• ''Ž‹–‹ƒǡ •—•‹Œ—•‹ •— •—–ƒ"«‹÷ǡ •—†ƒ"'÷ •— ˜›†'ƒ‹•‹ƒ‹• †‹"‡–'"‹ƒ‹• ‹" ˜ƒŽ†›' '"‰ƒ÷ ƒ"‹ƒ‹•ǡ •¦Ž›‰'‹•Ǥ ƒ‹ –—"·–÷ ƒ'‹–‹ǡ ‹–‡" ƒŽ‹ƒǡ ‹ˆ'"ƒ…‹Œ¦ ƒ'‹‡ •—–ƒ"«‹÷ •— ˜›†'ƒ‹•‹ƒ‹• †‹"‡–'"‹ƒ‹• ‹" ˜ƒŽ†›' '"‰ƒ÷ ƒ"‹ƒ‹• –"—¸ǡ –ƒ‹'—• '"ƒ‡æ‹' ƒ'‹‡ ‹æ·Œ‹¦‹æ†ƒ""'–‡"‹—•‹"‹æ•ƒ‹¦‹ˆ'"ƒ…‹Œ¦ƒ'‹‡ ‹æ‡‹–‹‡• ‹" ‹–ƒ• ‹æ'ƒ•ǡ •—•‹Œ—•‹ƒ• •— •—–ƒ"«‹÷ •— ˜›†'ƒ‹•‹ƒ‹• †‹"‡–'"‹ƒ‹• ‹" ˜ƒŽ†›' '"‰ƒ÷ nariais nutraukimu pirma laiko.	‡	~"Ǥ'‡–ƒ"—•ǡ'ƒ–‡‹–—•†·ŽͺǤͳ‹"ͺǤʹ'—–÷Ǥ
ͺǤͷǤ ‡ –'ǡ –—"·–÷ "ó–‹ ƒ–•Ž‡‹†ā‹ƒƒ ‹ˆ'"ƒ…‹Œƒǡ •—•‹Œ—•‹ •— 'ƒ"‡‰‹ƒ—'Œ— ‹" •'"‡†‹÷ '"‹·‹' '"'…‡•—ǡ —"‹' ‡–— —•–ƒ–'ƒ "‡†"'˜·• †‹"‡–'"‹÷ ƒ–Ž›‰‹‹÷ ''Ž‹–‹ƒǤ ˆ'"ƒ…‹Œƒ –—"·–÷ ƒ'‹–‹ †—'‡‹•ǡ Œ‡‹ –ƒ‹'ƒǡ ƒ'‹‡ ƒ–Ž›‰‹‹' '‹–‡–' ƉƒŽ‹'Œ‹—• ‹" •—†·–Æǡ •— "‡†"'˜‡ ‡•—•‹Œ—•‹÷ '•—Ž–ƒ–÷ǡ —"‹÷ 'ƒ•Žƒ—‰'‹• ƒ—†'–ƒ•‹ —•–ƒ–ƒ– ƒ–Ž›‰‹‹÷ ''Ž‹–‹¦ǡ ˜ƒ"†—• ‹" 'ƒ˜ƒ"†‡• "‡‹ ‡–‹‹' ˜‹•—'–‹‹' ƒ…‹‹÷ •—•‹"‹‹'˜ƒ‹†‡ÆǤ	N‡	~"Ǥ'‡–ƒ"—•ǡ'ƒ–‡‹–—•†·ŽͺǤͳ‹"ͺǤʹ'—–÷Ǥ
ͺǤ͸Ǥ ‡‡‹ƒ– '"‰ƒ÷ǡ ƒ–•ƒ‹‰÷ —ā †‹"‡–'"‹÷ ƒ–Ž›‰‹‹÷—•–ƒ–›¦ǡ˜ƒ‹†‡•ǡƒ–Ž›‰‹‹÷''Ž‹–‹ƒ ƒ""ƒ "‡– —"‹• ‡•‹‹• ƒ–Ž›‰‹‹÷ ''Ž‹–‹'• ''›–‹• –—"·–÷ "ó–‹ Ɩ"ƒ—‹ƒƒ• Æ ‡–‹‹' ˜‹•—'–‹‹' ƒ…‹‹÷ •—•‹"‹‹' †ƒ""'–˜ƒ"¸Ǥ –Ž›‰‹‹÷ ƒ–ƒ•ƒ‹–ƒ –—"·–÷ "ó–‹ 'ƒ–‡‹‹ƒƒ ƒ…‹‹÷ "ƒŽ•ƒ˜‹—‹ ‡–‹‹ƒ‡ ˜‹•—'–‹‹ƒ‡ ƒ…‹‹÷ •—•‹"‹‹‡Ǥ ƒŽ•ƒ˜‹ƒ• ‰ƒŽ‹ "ó–‹ '"‹˜ƒŽ''Œ' ƒ""ƒ 'ƒ–ƒ"‹ƒ'Œ'''"ó†ā‹'Ǥ	‡	~"Ǥ'‡–ƒ"—•ǡ'ƒ–‡‹–—•†·ŽͺǤͳ‹"ͺǤʹ'—–÷.
ͺǤ͹Ǥ ‹•ƒ ƒ–Ž›‰‹‹' •—ƒ ‹" ‹–ƒ ƒ—†ƒǡ •‹"‹ƒƒ ƒ–•‹"‹‡• †‹"‡–'"‹ƒ• ƒ–‹–‹ƒƒ‹• ˆ‹ƒ•‹‹ƒ‹• ‡–ƒ‹•ǡ–—"·–÷"󖋋敃‹ƒ‹'ƒ•‡Ž"‹ƒƒƒ–Ž›‰‹‹÷ ƒ–ƒ•ƒ‹–'Œ‡Ǥ e‹ƒ‡ †'—‡–‡ –—"·–÷ "ó–‹ 'ƒ–‡‹–ƒ "‡– ͺǤ͹Ǥͳ–ͺǤ͹ǤͶ '—–—'•‡ —"'†›–ƒ ‹ˆ'"ƒ…‹Œƒ ƒ'‹‡ ‹‡˜‹‡¦ ƒ•‡Æǡ —"‹• "‡†"'˜·Œ‡ ·Œ' †‹"‡–'"‹ƒ—• 'ƒ"‡‹‰ƒ• "‡– —"‹—' ƒ–‹–‹ƒ÷ ˆ‹ƒ•‹‹÷‡–÷Žƒ‹'–ƒ"'‹—Ǥ ͺǤ͹ǤͳǤ —"·–÷ "ó–‹ 'ƒ–‡‹–ƒ –'‹ƒ •— ƒ–Ž›‰‹‹ƒ‹• ‹" ȋƒ""ƒȌ–ƒ"›"‹·‹•'ƒŒƒ'‹••—•‹Œ—•‹‹ˆ'"ƒ…‹Œƒǣ •—'·–a arba ͳȌ "‡†"ƒ ƒ–Ž›‰‹‹' •—ƒǡ '·–‹ƒ †‹"‡–'"‹—‹ —ā 'ƒ•Žƒ—‰ƒ•ǡ •—–‡‹–ƒ• '"ƒ·Œ—•‹ƒ‹•ˆ‹ƒ•‹‹ƒ‹•‡–ƒ‹•ǡƕƒ‹–ƒ–ǡŒ‡‹–ƒ‹'ƒǡ †ƒŽ›˜ƒ˜‹' '‡•«‹—•ǡ —•–ƒ–›–—• ‡–‹‹ƒ‡ ˜‹•—'–‹‹ƒ‡ƒ…‹‹÷•—•‹"‹‹‡Ǣ ʹȌ ƒ–Ž›‰‹‹ƒ• ‹" '"‹˜‹Ž‡‰‹Œ'•ǡ ‰ƒ—–'• ‹æ "‡– —"‹'• Ə'·•ǡ'"‹Žƒ—•ƒ«‹'•–ƒ‹'ƒ«‹ƒ‹‰"—'‡‹Ǣ ͵Ȍ ƒ–Ž›‰‹‹ƒ•ǡ 'ƒƒ• ƒ‹' '‡Ž' †ƒŽ‹• ‹" ȋƒ""ƒȌ	‡	~"Ǥ'‡–ƒ"—•ǡ'ƒ–‡‹–—•†·ŽͺǤͳ‹"ͺǤʹ'—–÷Ǥ

PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS/	Taip ir NE Neaktualu	KOMENTARAS
premijos, bei priežastys, dėl kurių tokios premijos ir
(arba) pelno dalis buvo paskirtos;
4) jei tai leidžiama pagal įstatymus, kiekvienas
esminis papildomas atlyginimas, mokamas
direktoriams už specialias paslaugas, kurios
nepriklauso įprastinėms direktoriaus funkcijoms;
5) kompensacija, gautina arba sumokėta kiekvienam
vykdomajam direktoriui ar valdymo organų nariui,
pasitraukusiam iš savo pareigų praėjusiais
finansiniais metais;
6) bendra apskaičiuota naudos, kuri laikoma
atlyginimu ir suteikiama ne pinigais, vertė, jeigu
tokia nauda neturi būti nurodyta pagal 1–5 punktus.
8.7.2. Turėtų būti pateikiama ši informacija, susijusi su akcijomis ir (arba) teisėmis dalyvauti akcijų
pasirinkimo sandoriuose, ir (arba) su visomis
kitomis darbuotojų skatinimo akcijomis sistemomis:
1) praėjusiais finansiniais metais bendrovės
pasiūlytų akcijų pasirinkimo sandorių arba suteiktų
akcijų skaičius ir taikymo sąlygos;
2) akcijų pasirinkimo sandorių skaičius, realizuotas
per praėjusius finansinius metus, nurodant
kiekvieno sandorio akcijų skaičių bei realizavimo
kainą, arba dalyvavimo darbuotojų skatinimo
akcijomis sistemoje vertė finansinių metų pabaigoje;
3) finansinių metų pabaigoje nerealizuotas akcijų
pasirinkimo sandorių skaičius, jų realizavimo kaina,
realizavimo data ir pagrindinės teisių įgyvendinimo
sąlygos;
4) visi esamų akcijų pasirinkimo sandorių sąlygų
pokyčiai ateinančiais finansiniais metais.
8.7.3. Turėtų būti pateikiama ši su papildomų pensijų schemomis susijusi informacija:
1) kai pensijų schema yra apibrėžtų išmokų, pagal ją
direktorių sukauptų išmokų pokyčiai atitinkamais
finansiniais metais;
2) kai pensijų schema yra apibrėžtų įmokų, išsami
informacija apie įmokas, kurias už direktorių
sumokėjo arba turėtų sumokėti bendrovė
atitinkamais finansiniais metais.
8.7.4. Turėtų būti nurodytos sumos, kurias bendrovė
arba bet kuri dukterinė bendrovė ar įmonė, įtraukta
bendrovės konsoliduotą metinę finansinę l
atskaitomybę, išmokėjo kaip paskolas, išankstines
išmokas ir garantijas kiekvienam asmeniui, kuris ėjo
direktoriaus pareigas bet kuriuo atitinkamų
finansinių metų laikotarpiu, įskaitant nesumokėtas
sumas ir palūkanų normą.

PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS/	Taip ir NE Neaktualu	KOMENTARAS
kurias 8.8. Schemoms, pagal direktoriams atlyginama akcijomis, akcijų pasirinkimo sandoriais ar kitomis teisėmis įsigyti akcijų arba būti atlyginamam remiantis akcijų kainų pokyčiais, iki jų akcininkai taikymo pradžios turėtų pritarti metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime priimdami atitinkamą sprendimą. Pritarimas turėtų būti susijęs su pačia schema ir akcininkai neturėtų spręsti dėl atskiriems direktoriams pagal tą schemą suteikiamos akcijomis pagrįstos naudos. Visiems esminiams schemų sąlygų pakeitimams iki jų taikymo pradžios taip pat turėtų pritarti akcininkai, priimdami sprendimą metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime. Tokiais atvejais akcininkai turėtų būti informuoti apie visas siūlomų pakeitimų sąlygas ir gauti paaiškinimą apie siūlomų pakeitimų poveikį.	Neaktualu	Bendrovė ataskaitiniais metais netaikė schemų, pagal kurias Bendrovės direktoriams būtų atlyginama akcijomis, akcijų pasirinkimo sandoriais ar kitomis teisėmis įsigyti akcijų, taip pat nebuvo atlyginama remiantis akcijų kainų pokyčiais. To nenumato nei esama vadovaujančiu darbuotojų darbo apmokėjimo tvarka, nei darbo sutartys su direktoriais ir kitais Bendrovės darbuotojais.
8.9. Metinio visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimas turėtų būti gaunamas šiais klausimais: 1) atlyginimo direktoriams skyrimas remiantis akcijomis pagrįstomis schemomis, įskaitant akcijų pasirinkimo sandorius; 2) maksimalaus akcijų skaičiaus nustatymas ir pagrindinės akcijų suteikimo tvarkos sąlygos; 3) laikotarpis, per kurį pasirinkimo sandoriai gali būti realizuoti; kiekvieno tolesnio pasirinkimo sandorių 4) realizavimo kainos pokyčio nustatymo sąlygos, jeigu įstatymai tai leidžia; 5) visos kitos ilgalaikės direktorių skatinimo schemos, kurios panašiomis sąlygomis nėra siūlomos visiems kitiems bendrovės darbuotojams. Metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime taip pat turėtų būti nustatytas galutinis terminas, per kurį už direktorių atlyginimą atsakingas organas gali paskirti šiame punkte išvardytų tipų kompensacijas atskiriems direktoriams. 8.10. Jeigu leidžia nacionalinė teisė arba bendrovės įstatai, kiekvienam pasirinkimo sandorių su nuolaida modeliui, pagal kurį yra suteikiamos teisės pasirašyti akcijas žemesne nei rinkos kaina, galiojančia tą dieną, kai nustatoma kaina, arba vidutine rinkos kaina, nustatyta per keletą dienų prieš realizavimo kainos nustatymą, taip pat turėtų pritarti akcininkai. 8.11. 8.8 ir 8.9 punktai neturėtų būti taikomi schemoms, kuriose dalyvavimas panašiomis sąlygomis siūlomas bendrovės darbuotojams arba bet kurios dukterinės įmonės darbuotojams, kurie turi teisę dalyvauti schemoje, ir kuri buvo patvirtinta metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime.	Neaktualu	Žr. komentarą, pateiktą dėl 8.8 punkto.

PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS/	Taip ir NE Neaktualu	KOMENTARAS
8.12. Prieš metinį visuotinį akcininkų susirinkimą,
kuriame ketinama svarstyti 8.8 punkte nurodytą
sprendimą, akcininkams turėtų būti suteikta
galimybė susipažinti su sprendimo projektu ir su juo
susijusiu informaciniu pranešimu (šie dokumentai
turėtų būti paskelbti bendrovės tinklapyje). Siame
pranešime turėtų būti pateiktas visas akcijomis
pagrįsto atlyginimo schemas reglamentuojantis
tekstas arba šių schemų pagrindinių sąlygų
aprašymas, taip pat schemų dalyvių vardai ir
pavardės. Pranešime taip pat turėtų būti nurodytas
schemų ir bendros direktorių atlyginimų politikos
ryšys. Sprendimo projekte turėtų būti aiški nuoroda
į pačią schemą arba pateikta pagrindinių jos sąlygų
santrauka. Akcininkams taip pat turėtų būti pateikta
informacija apie tai, kaip bendrovė ketina kurios
apsirūpinti akcijomis, reikalingos pagal skatinimo schemas
įsipareigojimams įgyvendinti: turėtų būti aiškiai nurodyta, ar
bendrovė ketina pirkti reikalingas akcijas rinkoje,
laikyti jas atsargoje ar išleisti naujų akcijų. Taip pat
turėtų būti pateikta schemos išlaidų, kurias patirs
bendrovė dėl numatomo schemos taikymo,
apžvalga. Siame punkte nurodyta informacija turėtų
būti paskelbta bendrovės interneto tinklapyje.
IX principas: Interesų turėtojų vaidmuo bendrovės valdyme
		Bendrovės valdymo sistema turėtų pripažinti interesų turėtojų teises, įtvirtintas įstatymuose, ir skatinti aktyvų
		bendrovės ir interesų turėtojų bendradarbiavimą kuriant bendrovės gerovę, darbo vietas ir finansinį stabilumą. Sio
		principo kontekste sąvoka interesų turėtojai apima investuotojus, kreditorius, tiekėjus, klientus, vietos
bendruomenę ir kitus asmenis, turinčius interesų konkrečioje bendrovėje.
9.1. Bendrovės valdymo sistema turėtų užtikrinti,	Taip	Sios rekomendacijos vykdymą užtikrina preciziška
kad būtų gerbiamos tos interesų turėtojų teisės,		Bendrovės veiklą reguliuojančių bei kontroliuojančių
kurias gina įstatymai.		valstybės institucijų bei organizacijų priežiūra bei
9.2. Bendrovės valdymo sistema turėtų sudaryti		kontrolė.
sąlygas interesų turėtojams dalyvauti bendrovės
valdyme įstatymų nustatyta tvarka. Interesų		Valdymo organai konsultuojasi su darbuotojų kolektyvu
turėtojų dalyvavimo bendrovės valdyme pavyzdžiai		Bendrovės valdymo ir kitais svarbiais klausimais,
galėtų būti darbuotojų kolektyvo dalyvavimas		darbuotojų dalyvavimas Bendrovės akciniame kapitale
svarbius bendrovei sprendimus, priimant		nėra ribojamas.
konsultacijos su darbuotojų kolektyvu bendrovės		Esminės informacijos apie Bendrovės veikla viešumas
valdymo ir kitais svarbiais klausimais, darbuotojų kapitale,		sudaro sąlygas interesų turėtojams dalyvauti Bendrovės valdyme įstatymų nustatyta tvarka bei pagal įstatus, o
dalyvavimas bendrovės akciniame kreditorių įtraukimas į bendrovės valdyma		Bendrovės darbuotojams taip pat ir pagal Bendrovės
bendrovės nemokumo atvejais ir kt.		Kolektyvinę sutartį.
9.3. Kai interesų turėtojai dalyvauja bendrovės
valdymo procese, jiems turėtų būti sudaromos
sąlygos susipažinti su reikiama informacija.
X principas: Informacijos atskleidimas
		Bendrovės valdymo sistema turėtų užtikrinti, kad informacija apie visus esminius bendrovės klausimus, įskaitant
finansinę situaciją, veiklą ir bendrovės valdymą, būtų atskleidžiama laiku ir tiksliai
10.1. Bendrovė turėtų atskleisti informaciją apie:	Taip	Visa informacija apie Bendrovės finansinę situaciją, veiklą
bendrovės veiklą ir finansinius rezultatus;		ir Bendrovės valdymą yra reguliariai atskleidžiama
bendrovės tikslus;		platinant pranešimus apie esminius įvykius AB NASDAQ
asmenis nuosavybės teise turinčius bendrovės		OMX Vilniaus vertybinių popierių biržos tinklapyje, taip
akcijų paketą ar jį valdančius;		pat biržoje viešai skelbiamuose Bendrovės metiniuose
bendrovės priežiūros ir valdymo organų narius,		pranešimuose bei finansinių ataskaitų rinkinyje,
bendrovės vadovą bei jų atlyginimą;		pranešimuose spaudai kituose viešuose Bendrovės
galimus numatyti esminius rizikos veiksnius;		veiklos pristatymuose.
bendrovės ir susijusių asmenų sandorius, taip pat		Bendrovė neapsiriboja tik minimalios privalomai viešai
sandorius, kurie sudaryti ne įprastinės bendrovės		skelbiamos informacijos atskleidimu ir taip pat viešai
veiklos eigoje;		skelbia kitą svarbią informaciją apie Bendrovės veiklą.
pagrindinius klausimus, susijusius su darbuotojais ir		Dokumentai, kuriuose yra nurodyta atitinkama
kitais interesų turėtojais;		informacija, viešai skelbiami AB NASDAQ OMX Vilniaus
bendrovės valdymo struktūrą ir strategiją.		vertybinių popierių biržos tinklapyje lietuvių ir anglų

KAIPEDOS NAFTA

PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS/	Taip ir NE Neaktualu	KOMENTARAS
Sis sąrašas laikytinas minimaliu, ir bendrovės yra		kalbomis.
skatinamos neapsiriboti tik informacijos, nurodytos šiame sąraše, atskleidimu.
10.2. Atskleidžiant 10.1 rekomendacijos 1 punkte
nurodytą informaciją, rekomenduojama atskleisti
informaciją apie visos įmonių grupės, kuriai
priklauso bendrovė, konsoliduotus rezultatus.
10.3. Atskleidžiant 10.1 rekomendacijos 4 punkte nurodytą informaciją, rekomenduojama pateikti
informaciją apie bendrovės priežiūros ir valdymo
organų narių, bendrovės vadovo profesinę patirtį, kvalifikaciją ir potencialius interesų konfliktus,
kurie galėtų paveikti jų sprendimus. Taip pat
rekomenduojama atskleisti bendrovės priežiūros ir
valdymo organų narių, bendrovės vadovo iš
bendrovės gaunamą atlyginimą ar kitokias pajamas,
kaip tai detaliau reglamentuojama VIII principe.
10.4. Atskleidžiant 10.1 rekomendacijos 7 punkte
nurodytą informaciją, rekomenduojama atskleisti
informaciją apie bendrovės ir interesų turėtojų, tokių kaip darbuotojai, kreditoriai, tiekėjai, vietos
bendrovės bendruomenė, santykius, įskaitant
politiką žmoniškųjų išteklių atžvilgiu, darbuotojų
bendrovės akciniame kapitale dalyvavimo
programas ir pan.
10.5. Informacija turėtų būti atskleidžiama tokiu	Taip	Bendrovė informaciją per AB NASDAQ OMX Vilnius
būdu, kad jokie akcininkai ar investuotojai nebūtų		vertybinių popierių biržos naudojamą informacijos
diskriminuojami informacijos gavimo būdo ir apimties turėtų būti		atskleidimo sistemą pateikia vienu metu lietuvių ir anglų kalbomis, kad identiška informacija abejomis kalbomis
atžvilgiu. atskleidžiama visiems ir vienu metu.		būtų paskelbta vienu metu, tokiu būdu užtikrinant
Rekomenduojama, kad pranešimai apie esminius		vienalaikį informacijos pateikimą visiems Bendrovės
įvykius būtų skelbiami prieš arba po Vilniaus		akcininkams, kad visi Bendrovės akcininkai ir
vertybinių popierių biržos prekybos sesijos, kad visi		investuotojai turėtų vienodas galimybes susipažinti su
bendrovės akcininkai ir investuotojai turėtų		informacija bei priimti atitinkamus investicinius
vienodas galimybes susipažinti su informacija bei		sprendimus.
priimti atitinkamus investicinius sprendimus.		Bendrovė savo praktikoje orientuojasi, kad pranešimai apie esminius įvykius būtų skelbiami prieš arba po
		Vilniaus vertybinių popierių biržos prekybos sesijos.
10.6. Informacijos skleidimo būdai turėtų užtikrinti	Taip	Zr. 10.5 punkto komentarą.
informacijos naudotojams nešališką, savalaikį ir		Analogiška skelbiamai AB NASDAQ OMX Vilniaus
nebrangų priėjimą prie informacijos.		vertybinių popierių biržos sistemoje informacijai,
Rekomenduojama informacijos skleidimui didesniu		informacija skelbiama ir Bendrovės tinklapyje.
mastu naudoti informacines technologijas,		Priėjimas prie informacijos AB NASDAQ OMX Vilniaus
pavyzdžiui, skelbti informaciją bendrovės interneto tinklapyje. Rekomenduojama informaciją skelbti ir		vertybinių popierių biržos sistemoje ir Bendrovės
dėti į bendrovės interneto tinklalapį ne tik lietuvių,		tinklapyje akcininkams yra nemokamas.
bet ir anglų kalba, o esant galimybei ir poreikiui, ir
kitomis kalbomis.
bendrovės interneto 10.7. Rekomenduojama	Taip	Bendrovė atsižvelgia į šią rekomendaciją ir nurodyta
tinklapyje skelbti bendrovės metinį pranešimą,		informacija yra skelbiama Bendrovės tinklapyje.
metų prospektą-ataskaitą bei kitas bendrovės
rengiamas periodines ataskaitas, taip pat siūloma į tinklalapį dėti bendrovės pranešimus apie esminius
įvykius bei bendrovės akcijų kainų kitimą vertybinių
popierių biržoje.
XI principas: Bendrovės audito įmonės parinkimas
Bendrovės audito įmonės parinkimo mechanizmas turėtų užtikrinti audito įmonės išvados ir nuomonės
nepriklausomumą.
Siekiant gauti objektyvią nuomonę dėl 11.1. tarpinės finansinės atskaitomybės, bendrovės	Taip	Bendrovė laikosi šios rekomendacijos, kasmet nepriklausoma audito įmonė atlieka Bendrovės metinių
bendrovės metinės finansinės atskaitomybės ir		finansinių ataskaitų rinkinio ir metinio pranešimo
metinio pranešimo patikrinimą turėtų atlikti		patikrinimą pagal Tarptautinius verslo apskaitos
nepriklausoma audito įmonė.		standartus ir teikia nepriklausomo auditoriaus išvadą dėl
		finansinių ataskaitų rinkinio bei metinio pranešimo.

PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS/	Taip ir NE Neaktualu	KOMENTARAS
11.2. Rekomenduojama, kad audito įmonės kandidatūrą visuotiniam akcininkų susirinkimui siūlytų bendrovės stebėtojų taryba, o jeigu ji bendrovėje nesudaroma, - bendrovės valdyba.	Ne	Audito įmonės kandidatūrą visuotiniam akcininkų susirinkimui siūlo Bendrovės valdyba, atsižvelgdama į viešojo pirkimo audito paslaugoms įsigyti rezultatus. Pagal Bendrovėje susiklosčiusią praktiką Bendrovės Stebėtojų taryba yra informuojama apie siūlomą audito įmonės kandidatūrą iki visuotiniam akcininkų susirinkimui priimant sprendimą dėl audito įmonės metinių finansinių ataskaitų auditui atlikti išrinkimo ir audito paslaugų apmokėjimo sąlygų nustatymo.
11.3. Jei audito įmonė yra gavusi iš bendrovės Neaktualu užmokestį už suteiktas ne audito paslaugas, bendrovė turėtų tai atskleisti akcininkams. Sia informacija taip pat turėtų disponuoti bendrovės stebėtojų taryba, o jeigu ji bendrovėje nesudaroma, – bendrovės valdyba, svarstydama, kurią audito įmonės kandidatūrą pasiūlyti visuotiniam akcininkų susirinkimui.		Audito įmonė iš Bendrovės negauna pajamų už mokesčių konsultacijas ir verslo konsultacijas.

KFRIDEDOS MAETA

AI Terminal

KN Energies AB

2252_10-k_2014-04-07_6fb5f10e-7e73-4ea6-98f0-fc97419016c5.pdf

FINANSINĖS ATASKAITOS, PARENGTOS PAGAL TARPTAUTINIUS FINANSINĖS ATSKAITOMYBĖS STANDARTUS, PRIIMTUS TAIKYTI EUROPOS SĄJUNGOJE, NEPRIKLAUSOMO AUDITORIAUS IŠVADA IR METINIS PRANEŠIMAS

TURINYS

PUSLAPIS

Nepriklausomo auditoriaus išvada

Išvada apie finansines ataskaitas

Vadovybės atsakomybė už finansines ataskaitas

Auditoriaus atsakomybė

Nuomonė

Išvada dėl kitų teisinių ir priežiūros reikalavimų

·ó·

·ó· ȋ¸Ȍ

Bendrųjų pajamų ataskaita

Nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita

Pinigų srautų ataskaita

÷÷ȋ¸Ȍ

Finansinių ataskaitų aiškinamasis raštas

Bendroji informacija 1

Finansinių ataskaitų patvirtinimas

2 Apskaitos principai

2.1. Finansinių ataskaitų parengimo pagrindas

Atitikimo patvirtinimas

Naujų standartų ir jų pakeitimų bei naujų interpretacijų taikymo įtaka finansinėms ataskaitoms

Naujų ir/ar pakeistų TAS, TFAS ir TFAIK išaiškinimų taikymas

Naujų ir/ar pakeistų TAS, TFAS ir TFAIK išaiškinimų taikymas (tęsinys)

2.2. Užsienio valiutos

Apskaitinė valiuta

Sandoriai ir likučiai

2.3. Veiklos segmentai

2.4. Į Investicijos į duketerines įmones

2.5. Investicijos į asocijuotas įmones

2.6. Ilgalaikis nematerialusis turtas

2.7. Nekilnojamas turtas, įranga ir įrengimai

2.8. Finansinis turtas - pirminis pripažinimas ir vėlesnis vertinimas

Pirminis pripažinimas ir vertinimas

Vėlesnis vertinimas

Finansinis turtas arba finansiniai įsipareigojimai, vertinami tikrąja verte per pelną (nuostolius)

Iki išpirkimo dienos laikomos investicijos

Paskolos ir gautinos sumos

Finansinis turtas, skirtas parduoti

2.9. Finansinio turto ir įsipareigojimų pripažinimo nutraukimas

Finansinis turtas

Finansiniai įsipareigojimai

2.10. Išmokos darbuotojams

Socialinio draudimo įmokos

Išeitinės kompensacijos

2.11. Atsargos

2.12. Pinigai ir pinigų ekvivalentai

2.13. Paskolos

2.14. Lizingas (finansinė nuoma) ir veiklos nuoma

Finansinė nuoma

Veiklos nuoma - Bendrovė kaip nuomininkas

Veiklos nuoma - Bendrovė kaip nuomotojas

2.15. Pelno mokestis

2.16. Dividendai

2.17. Pagrindinis ir sumažintas pelnas, tenkantis vienai akcijai

2.18. Atidėjiniai

Bendrieji

Šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos

2.19. Pajamų pripažinimas

Naftos produktų krovos pajamos

Prekių pardavimai

2.20. Sąnaudų pripažinimas

2.21. Turto vertės sumažėjimas

Finansinis turtas

Ne finansinis turtas

2.22. Įvertinimų naudojimas rengiant finansines ataskaitas

Nematerialaus turto ir nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų naudingojo tarnavimo laikotarpiai

Nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų vertės sumažėjimo nuostoliai

Gautinų sumų vertės sumažėjimo nuostoliai

Sutarties patikrinimas, ar ji yra nuomos sutartis

2.23. Neapibrėžtumai

2.24. Pobalansiniai įvykiai

2.25. Tarpusavio užskaitos

2.26. Tikroji vertė

3 Nematerialusis turtas

4 ǡÆÆ

···ā·ǣ

⁴ ǡÆÆ

⁴ ȋ¸Ȍ

⁶ ÆÆȋ¸Ȍ

⁷ ÆÆ

⁷ ÆÆȋ¸Ȍ

⁸

⁹ æ·÷

ͻæ·÷ȋ¸Ȍ