Annual / Quarterly Financial Statement • Feb 28, 2012
Annual / Quarterly Financial Statement
Open in ViewerOpens in native device viewer
AB KLAIPĖDOS NAFTA 2011 METŲ TARPINĖS SUTRUMPINTOS FINANSINĖS ATASKAITOS PARENGTOS PAGAL TARPTAUTINIUS FINANSINĖS ATSKAITOMYBĖS STANDARTUS PRIIMTUS TAIKYTI EUROPOS SĄJUNGOJE (NEAUDITUOTA)
| FINANSINĖS ATASKAITOS 3 | – 30 |
|---|---|
| Finansinės būklės ataskaita 3 – 4 | |
| Bendrųjų pajamų ataskaita 5 | |
| Nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita 6 | |
| Pinigų srautų ataskaita 7 - 8 | |
| Aiškinamasis raštas 8 – 29 | |
| ATSKAITINGŲ ASMENŲ PATVIRTINIMAS 30 |
| Pastabos | 2011 m. gruodžio 31 d. |
2010 m. gruodžio 31 d. |
|
|---|---|---|---|
| TURTAS | |||
| Ilgalaikis turtas | |||
| Nematerialusis turtas | 465 | 395 | |
| Materialusis turtas | 384.107 | 387.590 | |
| Kitas finansinis turtas | 9 | 5.352 | 8.124 |
| Investicija į asocijuotas įmones | 289 | 41 | |
| Ilgalaikio turto iš viso | 390.213 | 396.150 | |
| Trumpalaikis turtas | |||
| Atsargos | 6 | 1.674 | 4.098 |
| Išankstiniai apmokėjimai | 223 | 192 | |
| Iš pirkėjų gautinos sumos | 7 | 4.335 | 4.711 |
| Kitos gautinos sumos | 8 | 2.845 | 821 |
| Kitas finansinis turtas | 9 | 112.230 | 38.433 |
| Pinigai ir pinigų ekvivalentai | 10 | 8.180 | 29.501 |
| Trumpalaikio turto iš viso | 129.487 | 77.756 | |
| Turto iš viso | 519.700 | 473.906 | |
| (tęsinys kitame puslapyje) |
Aiškinamasis raštas, pateikiamas 8 - 30 puslapiuose, yra sudėtinė šių finansinių ataskaitų dalis.
| Pastabos | 2011 m. gruodžio 31 d. |
2010 m. gruodžio 31 d. |
|
|---|---|---|---|
| NUOSAVAS KAPITALAS IR ĮSIPAREIGOJIMAI | |||
| Nuosavas kapitalas | |||
| Įstatinis kapitalas | 1 | 342.000 | 342.000 |
| Privalomasis rezervas | 11 | 19.000 | 19.000 |
| Kiti rezervai | 11 | 68.043 | 68.043 |
| Nepaskirstytasis pelnas | 71.694 | 25.973 | |
| Nuosavo kapitalo iš viso | 500.737 | 455.016 | |
| Po vienerių metų mokėtinos sumos ir įsipareigojimai | |||
| Atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimas | 7.174 | 8.345 | |
| Išmokų darbuotojams įsipareigojimas | 12 | 785 | 926 |
| Po vienerių metų mokėtinų sumų ir įsipareigojimų iš viso | 7.959 | 9.271 | |
| Per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai | |||
| Prekybos skolos | 13 | 4.671 | 4.569 |
| Su darbo santykiais susiję įsipareigojimai | 14 | 2.559 | 2.558 |
| Atidėjiniai | 1.272 | 1.279 | |
| Mokėtinas pelno mokestis | 1.953 | 219 | |
| Gauti išankstiniai apmokėjimai | 49 | 84 | |
| Mokėtini dividendai | 39 | 48 | |
| Kitos trumpalaikės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai | 15 | 461 | 862 |
| Per vienerius metus mokėtinų sumų ir įsipareigojimų iš viso | 11.004 | 9.619 | |
| Nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų iš viso | 519.700 | 473.906 |
Aiškinamasis raštas, pateikiamas 8 - 30 puslapiuose, yra sudėtinė šių finansinių ataskaitų dalis.
| Generalinis direktorius | Rokas Masiulis | 2012 m. vasario 24 d. |
|---|---|---|
| Finansų direktorius | Mantas Bartuška | 2012 m. vasario 24 d. |
| 2011 m. | 2010 m. | ||||
|---|---|---|---|---|---|
| Pastabos | Sausio – gruodžio mėn. |
Spalio – gruodžio mėn. |
Sausio – gruodžio mėn. |
Spalio – gruodžio mėn. |
|
| (neaudituota) | (neaudituota) | (audituota) | (audituota) | ||
| Pardavimo pajamos | 16 | 141.276 | 33.213 | 123.032 | 33.801 |
| Pardavimo savikaina | 17 | (82.705) | (20.687) | ( 77.765) | (22.843) |
| Bendrasis pelnas | 58.571 | 12.526 | 45.267 | 10.958 | |
| Veiklos sąnaudos | (7.270) | (2.409) | (17.002) | (9.615) | |
| Kitos veiklos rezultatas | 43 | 28 | 39 | 7 | |
| Veiklos pelnas | 51.344 | 10.145 | 28.304 | 1.350 | |
| Finansinės veiklos pajamos | 1.981 | 691 | 1.562 | 98 | |
| Finansinės veiklos (sąnaudos) | (33) | (20) | (34) | (106) | |
| Asocijuotos įmonės bendrųjų pajamų dalis |
- | - | (81) | - | |
| Pelnas prieš apmokestinimą | 53.292 | 10.816 | 29.751 | 1.342 | |
| Pelno mokesčio sąnaudos | 18 | (7.571) | (1.157) | (3.654) | 599 |
| Grynasis pelnas | 45.721 | 9.659 | 26.097 | 1.941 | |
| Kitos bendrosios pajamos (sąnaudos) | - | - | - | - | |
| Laikotarpio bendrosios pajamos (nuostoliai)/ pelnas (nuostoliai) |
|||||
| priskirti akcininkams | 19 | 45.721 | 9.659 | 26.097 | 1.941 |
| Pagrindiniai ir sumažinti pelnas (nuostoliai), tenkantis vienai akcijai |
|||||
| (litais) | 19 | 0,13 | 0,03 | 0,08 | 0,01 |
Aiškinamasis raštas, pateikiamas 8 - 30 puslapiuose, yra sudėtinė šių finansinių ataskaitų dalis.
| Generalinis direktorius | Rokas Masiulis | 2012 m. vasario 24 d. |
|---|---|---|
Finansų direktorius Mantas Bartuška 2012 m. vasario 24 d.
| Pastabos | Įstatinis kapitalas |
Privalomasis rezervas |
Kiti rezervai |
Nepaskirstytasis pelnas |
Iš viso | |
|---|---|---|---|---|---|---|
| 2009 m. gruodžio 31 d. likutis (pataisyta) |
342.000 | 15.670 | 50.170 | 37.479 | 445.319 | |
| Grynasis metų pelnas | - | - | - | 26.097 | 26.097 | |
| Kitos bendrosios pajamos | - | - | - | - | - | |
| Bendrųjų pajamų iš viso | - | - | - | 26.097 | 26.097 | |
| Paskelbti dividendai | 20 | - | - | - | (16.400) | (16.400) |
| Pervedimai tarp rezervų | - | 3.330 | 17.873 | (21.203) | - | |
| 2010 m. gruodžio 31 d. likutis | 342.000 | 19.000 | 68.043 | 25.973 | 455.016 | |
| Grynasis metų pelnas | - | - | - | 45.721 | 45.721 | |
| Kitos bendrosios pajamos | - | - | - | - | - | |
| Bendrųjų pajamų iš viso | - | - | - | 45.721 | 45.721 | |
| 2011 m. gruodžio 31 d. likutis | 342.000 | 19.000 | 68.043 | 71.694 | 500.737 |
Aiškinamasis raštas, pateikiamas 8 - 30 puslapiuose, yra sudėtinė šių finansinių ataskaitų dalis.
Generalinis direktorius Rokas Masiulis 2012 m. vasario 24 d.
Finansų direktorius Mantas Bartuška 2012 m. vasario 24 d.
| Pastabos | 2011 m. | 2010 m. | |
|---|---|---|---|
| Įprastinė veikla | |||
| Grynasis pelnas | 19 | 45.721 | 26.098 |
| Nepiniginių sąnaudų (pajamų) atstatymas: | |||
| Nusidėvėjimas ir amortizacija | 3, 4 | 22.579 | 22.618 |
| Ilgalaikio materialiojo turto vertės sumažėjimas ir nurašymas | 66 | 8.601 | |
| ATL sukaupimas | 403 | 1.205 | |
| Sukauptos pajamos | 16 | (756) | 634 |
| Restruktūrizacijos rezervas | (547) | 546 | |
| Išmokų darbuotojams įsipareigojimų pasikeitimas | (141) | 926 | |
| Abejotinų iš pirkėjų gautinų sumų vertės sumažėjimas | 9 | (4) | (3) |
| Atostogų rezervo pasikeitimas | 6 | 111 | |
| Investicijų į asocijuotą įmonę nuosavybės metodo atstatymas | - | 81 | |
| Pelnas iš ilgalaikio turto pardavimo | (26) | - | |
| Kiti nepiniginių sąnaudų (pajamų) atstatymai | 12 | (51) | |
| Pelno mokesčio sąnaudos | 8.846 | 6.388 | |
| Palūkanų pajamos | (1.886) | (1.498) | |
| 74.273 | 65.656 | ||
| Apyvartinio kapitalo pasikeitimai: | |||
| Atsargų (padidėjimas), sumažėjimas | 1.916 | ( 1.174) | |
| Išankstinių apmokėjimų (padidėjimas), sumažėjimas | ( 31) | 303 | |
| Iš pirkėjų ir kitų gautinų sumų (padidėjimas), sumažėjimas | 376 | 957 | |
| Kito trumpalaikio turto (padidėjimas), sumažėjimas | 4 | ( 734) | |
| Prekybos skolų ir kitų mokėtinų sumų padidėjimas, (sumažėjimas) | ( 295) | 2.243 | |
| Gautų išankstinių apmokėjimų padidėjimas, (sumažėjimas) | ( 15) | 25 | |
| Kitų trumpalaikių ir su darbo santykiais susijusių įsipareigojimų | |||
| padidėjimas, (sumažėjimas) | ( 916) | 23 | |
| 75.312 | 67.299 | ||
| (Sumokėtas) pelno mokestis | (8.283) | (9.421) | |
| Gautos palūkanos | 1.496 | 1.498 | |
| Grynieji pagrindinės veiklos pinigų srautai | 69.124 | 59.376 | |
| Investicinės veiklos pinigų srautai | |||
| Ilgalaikio turto (įsigijimas) | (19.186) | (12.803) | |
| Investicijų, laikomų iki išpirkimo, įsigijimas | (115.388) | (46.557) | |
| Investicijų, laikomų iki išpirkimo, pardavimas | 44.363 | 4.744 | |
| Kitų investicijų įsigijimas | (260) | (47) | |
| Ilgalaikio turto pardavimas | 625 | - | |
| Grynieji investicinės veiklos pinigų srautai | (89.846) | (54.663) | |
| (tęsinys kitame puslapyje) |
Aiškinamasis raštas, pateikiamas 8 - 30 puslapiuose, yra sudėtinė šių finansinių ataskaitų dalis.
| Pastabos | 2011 m. | 2010 m. | |
|---|---|---|---|
| Finansinės veiklos pinigų srautai | |||
| Dividendų išmokėjimas | 20 | - | (16.400) |
| Grynieji finansinės veiklos pinigų srautai | (16.400) | ||
| Grynasis pinigų srautų padidėjimas (sumažėjimas) | (21.321) | (11.687) | |
| Pinigai ir pinigų ekvivalentai sausio 1 d. | 29.501 | 41.188 | |
| Pinigai ir pinigų ekvivalentai gruodžio 31 d. | 8.180 | 29.501 |
Aiškinamasis raštas, pateikiamas 8 - 30 puslapiuose, yra sudėtinė šių finansinių ataskaitų dalis.
Generalinis direktorius Rokas Masiulis 2012 m. vasario 24 d. Finansų direktorius Mantas Bartuška 2012 m. vasario 24 d.
AB "Klaipėdos nafta" (toliau – Bendrovė) yra Lietuvos Respublikoje registruota akcinė bendrovė. Jos buveinės adresas: Burių g. 19, 91003 Klaipėda, Lietuva.
Pagrindinė bendrovės veikla – naftos produktų perkrovimo bei kitos su šia veikla susijusios paslaugos.
Bendrovę įkūrė AB "Naftos terminalas" (Lietuva) ir Lancaster Steel Inc. (JAV), atitinkamai įsigydamos 51 proc. ir 49 proc. akcijų. Bendrovė buvo įregistruota 1994 m. rugsėjo 27 d.
2011 m. gruodžio mėn. 31 d. visos akcijos priklausė 1.679 akcininkams. Bendrovės įstatinis kapitalas – 342.000.000 (trys šimtai keturiasdešimt du milijonai) litų yra visiškai apmokėtas. Įstatinis kapitalas padalintas į 342.000.000 (tris šimtus keturiasdešimt du milijonus) paprastųjų vardinių akcijų, kurių kiekvienos nominali vertė vienas (1) litas. Valstybei, kurią atstovauja Energetikos ministerija, priklausė 70,63 % akcijų (241.544.426 vienetai).
Bendrovė savų akcijų nėra įsigijusi ir per 2011 m. jokių sandorių, susijusių su savų akcijų įsigijimu ar perleidimu, nesudarė. Bendrovės akcijos įtrauktos į vertybinių popierių biržos "NASDAQ OMX Vilnius" Baltijos Papildomąjį prekybos sąrašą.
2011 m. gruodžio 31 d. ir 2010 m. gruodžio 31 d. Bendrovės akcininkai buvo:
| 2011 m. gruodžio 31 d. | 2010 m. gruodžio 31 d. | |||
|---|---|---|---|---|
| Turimų akcijų skaičius (tūkstančiais) |
Nuosavybės dalis (%) |
Turimų akcijų skaičius (tūkstančiais) |
Nuosavybės dalis (%) |
|
| Lietuvos Respublikos valstybė, atstovaujama | ||||
| Energetikos ministerijos | 241.544 | 70.63 | 241.544 | 70.63 |
| UAB koncernas "Achemos grupė" | 34.204 | 10.00 | 32.766 | 9.58 |
| Skandinavska Enskilda Banken fondai | 11.312 | 3.31 | 14.254 | 4.17 |
| Swedbank fondai | 10.091 | 2.95 | 10.817 | 3.16 |
| Kiti (mažiau nei 5 proc. kiekvienas) | 44.849 | 13.11 | 42.619 | 12.46 |
| Iš viso | 342.000 | 100.00 | 342.000 | 100.00 |
2011 m. rugsėjo 6 dieną UAB koncernas "Achemos grupė" įsigyjo virš 10% AB "Klaipėdos nafta" įstatinio kapitalo akcijų.
2011 m. liepos 27 dieną įvykęs neeilinis visuotinis akcininkų susirinkimas nepatvirtino 2010 ūkinių finansinių metų pelno paskirstymo ir akcininkams dividendų už 2010 metus neskyrė.
2011 m. gruodžio 31 d. finansinės būklės ataskaitos straipsnio "Per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai" eilutėje "Mokėtini dividendai" apskaitytos likusios neišmokėtos paskelbtų dividendų sumos akcininkams, kurių nepavyko rasti nurodytais adresais. 2011 m. gruodžio mėn. 31 d. likusi neišmokėta ankstesnių finansinių metų dividendų suma – 39 tūkst. litų (2010 m. - 48 tūkst. litų).
2011 m. vidutinis sąrašinis Bendrovės darbuotojų skaičius buvo 308 (2010 m. – 306).
Finansinės ataskaitos yra parengtos remiantis istorine savikaina.
Šiose finansinės ataskaitose visos sumos yra pateiktos litais, ir suapvalintos iki artimiausio tūkstančio (000 litų), jei nenurodyta kitaip.
Šios Bendrovės metinės finansinės ataskaitos yra parengtos pagal Tarptautinius Finansinės Atskaitomybės Standartus (TFAS), priimtus taikyti Europos Sąjungoje (toliau – ES).
Bendrovė apskaitą tvarko ir šiose finansinėse ataskaitose visos sumos yra apskaitytos ir pateiktos Lietuvos Respublikos nacionaline valiuta, litais, kuris yra Bendrovės funkcinė valiuta.
Nuo 2002 m. vasario 2 d. lito ir euro keitimo kursas yra fiksuotas santykiu 3,4528 litas = 1 euras.
Sandoriai užsienio valiuta perskaičiuojami į apskaitinę valiutą naudojant valiutų kursus, galiojančius sandorių atlikimo dieną. Pelnas ir nuostoliai, atsirandantys vykdant atsiskaitymus, susijusius su šiais sandoriais, bei perskaičiuojant piniginius turto bei įsipareigojimų likučius, išreikštus užsienio valiutomis, apskaitomas bendrųjų pajamų ataskaitoje finansinės veiklos pajamų arba sąnaudų straipsnyje.
Verslo segmentą sudaro grupė turto ir atliekamų veiksmų atliekant paslaugą, kurie turi skirtingą riziką ir pelningumą lyginant su kitais verslo segmentais. Atleikamų paslaugų geografinį segmentą sudaro tam tikra ekonominė aplinka, kurioje susiduriama su skirtingomis rizikomis ir pelningumu lyginant su kitais geografiniais segmentais. Bendrovė veikia viename verslo ir geografiniame segmente.
Bendrovė investicijas į asocijuotas įmones apskaito nuosavybės metodu. Asocijuota laikoma įmonė, kuriai Bendrovė gali daryti reikšmingą įtaką.
Taikant nuosavybės metodą, investicija į asocijuotą įmonė finansinės būklės ataskaitoje apskaitoma savikaina pakoreguota Bendrovei priklausančios asocijuotos įmonės grynojo turto pasikeitimo dalimi. Prestižas susijęs su asocijuota įmone yra įtrauktas investicijos apskaitinėje vertėje ir nėra nudėvimas ar individualiai tikrinamas nuvertėjimui.
Asocijuotos įmonės tenkantis veiklos rezultatas yra apskaitomas bendrųjų pajamų ataskaitoje. Rezultatas yra paskirstomas asocijuotos įmonės savininkams yra todėl apskaitomas po mokesčių bei įtraukiant asocijuotos įmones dukterinių įmonių rezultatą tenkantį mažumai.
Asocijuotos įmonės finansinės ataskaitos periodas sutampa su Bendrovės. Jeigu reikalinga, apskaitos politikos koregavimai atliekami, kad sutaptų su Bendrovės. Apskaičius nuosavybės metodu, Bendrovė vertina ar nereikalingas papildomas investicijos į asocijuotą įmonę vertės sumažėjimas. Bendrovė kiekvieno laikotarpio pabaigoje nustato, ar yra objektyvių priežasčių, kurios galėtų įtakoti investicijos į asocijuotas įmones vertės sumažėjimą. Jeigu taip atsitinka, Bendrovė apskaičiuoja vertės sumažėjimo sumą kaip skirtumą tarp asocijuotos įmonės atgautinos sumos ir jos apskaitinės vertės ir rezultatą apskaito "Asocijuotos įmonės rezultatas" bendrųjų pajamų ataskaitoje. Netekus asocijuotos įmonės reikšmingos įtakos, Bendrovė apskaičiuoja ir apskaito likusią investiciją tikrąja verte. Praradus reikšmingą įtaką skirtumas tarp investicijos į asocijuotą įmonę apskaitinės vertės ir likusios investicijos tikrosios vertės ir pardavimo rezultato yra apskaitomas bendrųjų pajamų ataskaitoje.
Atskirai įsigyjamas nematerialusis turtas yra apskaitomas įsigijimo savikaina. Vėliau nematerialusis turtas yra apskaitomas įsigijimo savikaina atėmus sukauptą amortizaciją ir sukauptą vertės sumažėjimą. Nematerialiojo turto naudingo tarnavimo laikas gali būti apibrėžtas arba ne. Nematerialusis turtas su apibrėžtu naudingo tarnavimo laiku yra amortizuojamas nuo 1 iki 3 metų laikotarpiu ir įvertinamas jo vertės sumažėjimas, kai tik atsiranda požymių, kad jis gali būti nuvertėjęs. Amortizavimo periodai ir metodika nematerialiajam turtui su apibrėžtu naudingo tarnavimo laiku yra peržiūrimi kiekvienų finansinių metų pabaigoje.
Išlaidos susijusios su programinės įrangos palaikymu yra apskaitomos sąnaudose jų atsiradimo metu.
Turtas priskiriamas ilgalaikiam materialiajam turtui, jei jo tarnavimo trukmė yra ilgesnė nei vieneri metai.
Bendrovės ilgalaikis materialusis turtas apskaitomas įsigijimo verte atėmus sukauptą nusidėvėjimą ir įvertintus vertės sumažėjimo nuostolius.
Pradinę ilgalaikio materialiojo turto vertę sudaro įsigijimo kaina, įskaitant negrąžinamus įsigijimo mokesčius ir visas tiesiogiai priskirtinas išlaidas, susijusias su turto parengimu eksploatuoti arba perkėlimu į jo naudojimo vietą. Išlaidos, tokios kaip remonto ir eksploatacijos, patirtos ilgalaikiam materialiajam turtui pradėjus veikti, paprastai yra apskaitomos to laikotarpio, kai jos buvo patirtos, bendrųjų pajamų ataskaitoje.
Nusidėvėjimas skaičiuojamas taikant tiesiogiai proporcingą metodą per tokius naudingo tarnavimo laikotarpius (metais):
| Pastatai ir statiniai: | 7 - 70 |
|---|---|
| Pastatai | 40 - 51 |
| Rezervuarai 5.000 m3 | 15 - 21 |
| Rezervuarai 20.000 m3 | 43 |
| Gelžbetoniniai tiltai | 70 |
| Geležinkelio estakada | 55 - 65 |
| Mašinos ir įrengimai: | 3 - 40 |
| Benzino garų deginimo įrenginiai, šilumokaičiai | 11 - 39 |
| Stenderiai | 12 |
| Kitas ilgalaikis materialusis turtas: | 3 - 40 |
| Technologiniai vamzdynai | 40 - 41 |
| Signaliniai kabeliai | 12 |
Naudingo tarnavimo laikas, likvidacinės vertės ir nusidėvėjimo metodas yra reguliariai peržiūrimi užtikrinant, kad nusidėvėjimo terminas ir kiti įvertinimai atitinka numatomą ilgalaikio materialiojo turto naudingo tarnavimo laikotarpį.
Nebaigta statyba apskaitoma įsigijimo verte. Ją sudaro statybos, statinių ir įrenginių vertė bei kitos tiesiogiai priskirtinos išlaidos. Nebaigtos statybos nusidėvėjimas neskaičiuojamas tol, kol statyba nėra baigta, ir turtas neparuoštas naudoti.
Kai ilgalaikis materialusis turtas yra nurašomas arba kitaip perleidžiamas, jo įsigijimo vertė bei susijęs nusidėvėjimas toliau nebeapskaitomi finansinėse ataskaitose, o su tuo susijęs pelnas arba nuostoliai, apskaičiuojami kaip skirtumas tarp pajamų ir perleisto ilgalaikio materialiojo turto balansinės vertės, apskaitomi bendrųjų pajamų ataskaitoje.
Vadovaujantis TAS 39 finansinis turtas yra skirstomas į finansinį turtą, vertinamą tikrąja verte bendrųjų pajamų ataskaitoje, finansinį turtą, laikomą iki išpirkimo termino, suteiktas paskolas ir gautinas sumas bei finansinį turtą, skirtą parduoti. Bendrovė nustato finansinio turto klasifikavima jo pirminio pripažinimo metu.
Iš pradžių investicijos yra apskaitomos įsigijimo verte, kuri yra lygi sumokėto atlyginimo tikrajai vertei, įtraukiant (išskyrus finansinį turtą, vertinamą tikrąja verte bendrųjų pajamų ataskaitoje) sandorio sudarymo sąnaudas. Bendrovės finansinį turtą sudaro pinigai ir trumpalaikiai indėliai, pirkėjų skolos ir kitos gautinos sumos, suteiktos paskolos ir kitos gautinos sumos, investicijos, laikomos iki išpirkimo.
Finansinio turto klasifikavimas pagal vėlesnį vertinimą priklauso nuo:
Finansinis turtas ar finansiniai įsipareigojimai Bendrovės vadovybės sprendimu yra priskiriami šiai kategorijai pirminio pripažinimo metu, jeigu jie atitinka šiuos reikalavimus:
Finansinis turtas ir finansiniai įsipareigojimai, kurie apskaitomi tikrąja verte bendrųjų pajamų ataskaitoje, finansinės būklės ataskaitoje yra parodomi tikrąja verte. Su perkainojimu susijęs pelnas arba nuostoliai yra apskaitomi tiesiogiai bendrųjų pajamų ataskaitoje. Šių investicijų palūkanų pajamos ir išlaidos bei dividendai yra pripažįstami kaip atitinkamos palūkanų pajamos ir dividendų pajamos ar palūkanų sąnaudos.
Finansinis turtas (kuris nėra išvestinė finansinė priemonė) su fiksuotais arba nustatytu būdu apskaičiuojamais mokėjimais ir fiksuota trukme klasifikuojamas kaip laikomas iki išpirkimo termino, jeigu Bendrovė ketina ir gali jį laikyti iki išpirkimo termino pabaigos. Iki išpirkimo termino laikomos investicijos yra apskaitomos amortizuota verte, naudojant efektyvios palūkanų normos metodą. Pelnas ir nuostoliai yra apskaitomi bendrųjų pajamų ataskaitoje amortizuojant iki išpirkimo termino laikomas investicijas, jas nurašant arba apskaitant jų vertės sumažėjimą.
Paskolos ir gautinos sumos (kurios nėra išvestinė finansinė priemonė) yra finansinis turtas su fiksuotais arba nustatytu būdu apskaičiuojamais mokėjimais, kuriuo neprekiaujama aktyvioje rinkoje. Toks turtas yra apskaitomas amortizuota verte, naudojant efektyvios palūkanų normos metodą. Pelnas ir nuostoliai yra apskaitomi bendrųjų pajamų ataskaitoje amortizuojant paskolas ir gautinas sumas, jas nurašant arba apskaitant jų vertės sumažėjimą.
Finansinis turtas, skirtas parduoti – tai finansinis turtas (kuris nėra išvestinė finansinė priemonė), nepriskiriamas nė vienai iš trijų aukščiau paminėtų grupių. Po pirminio pripažinimo finansinis turtas, skirtas parduoti, finansinėse ataskaitose apskaitomas tikrąja verte. Pelnas ar nuostoliai, susiję su tikrosios vertės pasikeitimu, yra apskaitomi atskirame nuosavo kapitalo straipsnyje tol, kol Bendrovė neparduos šio finansinio turto ar nepripažins jo vertės sumažėjimo. Tuomet sukauptas pelnas arba nuostoliai, anksčiau apskaityti nuosavame kapitale, pripažįstami bendrųjų pajamų ataskaitoje.
Finansinis turtas (ar, kur tinkama, dalis finansinio turto ar dalies panašaus finansinio turto grupės) pripažinimas yra nutraukiamas, kai:
Kai Bendrovė perleidžia teises į turto pinigų srautus, bet neperleidžia su turto nuosavybe susijusios rizikos, naudos ir turto kontrolės, turtas yra pripažįstamas tiek, kiek Įmonė yra su juo susijusi.
Finansinio įsipareigojimo pripažinimas nutraukiamas, kai jis yra padengiamas, atšaukiamas ar baigiasi jo terminas.
Bendrovė už savo darbuotojus moka socialinio draudimo įmokas į Valstybinį socialinio draudimo fondą (toliau – Fondas) pagal nustatytų įmokų planą, vadovaujantis vietiniais teisiniais reikalavimais. Nustatytų įmokų planas – tai planas, pagal kurį Bendrovė moka fiksuoto dydžio įmokas į Fondą ir neturi teisinio ar konstruktyvaus įsipareigojimo toliau mokėti įmokas, jei Fondas neturi pakankamai turto, kad sumokėtų visas išmokas darbuotojams, susijusias su jų darbu dabartiniu ir ankstesniais laikotarpiais. Socialinio draudimo įmokos pripažįstamos sąnaudomis pagal kaupimo principą ir priskiriamos prie darbo užmokesčio sąnaudų.
Išeitinės kompensacijos darbuotojams mokamos nutraukus darbo santykius su darbuotoju iki įprasto išėjimo į pensiją amžiaus arba darbuotojui priėmus sprendimą savo noru išeiti iš darbo mainais į tokias išmokas. Bendrovė pripažįsta išeitines išmokas tada, kai ji yra akivaizdžiai įpareigota nutraukti darbo santykius su esamais darbuotojais pagal detalų oficialų darbo santykių nutraukimo planą be galimybės jo atsisakyti arba įpareigota mokėti išeitines išmokas po to, kai jos buvo pasiūlytos už išėjimą iš darbo savo noru. Ilgalaikės išeitinės yra diskontuojamos iki dabartinės vertės, taikant rinkos palūkanų normą.
Ilgalaikis įsipareigojimas darbuotojų išmokoms yra pripažįstamas finansinės būklės ataskaitoje nustatytų išmokų įsipareigojimo dabartine verte finansinės būklės ataskaitos sudarymo datą. Nustatytų išmokų įsipareigojimo dabartinė vertė nustatoma diskontuojant įvertinus būsimus pinigų srautus, remiantis Vyriausybės vertybinių popierių, išreikštų ta pačia valiuta kaip išmokos, ir kurių išmokėjimo laikotarpis panašus į numatomą mokėjimų laikotarpį, palūkanų norma. Aktuarinis pelnas ar nuostoliai iš karto pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje.
Atsargos apskaitomos žemesniąja iš savikainos ir grynosios realizacinės vertės, atėmus apskaitytą pasenusių ir lėtai judančių atsargų vertės sumažėjimą. Grynoji realizacinė vertė yra pardavimo kaina, esant įprastinėms verslo sąlygoms, atėmus užbaigimo, rinkodaros ir paskirstymo išlaidas. Atsargų savikainą sudaro įsigijimo kaina, transporto išlaidos bei kitos sąnaudos tiesiogiai susijusios su atsargų įsigijimu. Savikaina apskaičiuojama FIFO metodu. Atsargos, kurios nebegali būti realizuotos, yra nurašomos.
Pinigus sudaro pinigai banko sąskaitose. Pinigų ekvivalentai yra trumpalaikės, labai likvidžios investicijos, lengvai konvertuojamos į žinomą pinigų sumą. Tokių investicijų terminas neviršija trijų mėnesių, o vertės pokyčių rizika yra labai nežymi.
Pinigų srautų ataskaitoje pinigus ir pinigų ekvivalentus sudaro pinigai, indėliai einamosiose sąskaitose, kitos trumpalaikės labai likvidžios investicijos.
Skolinimosi sąnaudos, susijusios su paskolomis nekilnojamam turtui, įrengimams ir įrangai įsigyti, pripažįstamos to turto įsigijimo sąnaudų dalimi ir yra atitinkamai pridedamos prie įsigijimo savikainos
Gavimo momentu paskolos apskaitomos gautų lėšų suma, atsižvelgiant į patirtas sandorio sąnaudas. Vėliau paskolos apskaitomos amortizuota savikaina, taikant efektyvios palūkanų normos metodą; bet koks skirtumas tarp gautų lėšų (neįskaitant patirtų sandorio sąnaudų) ir išpirkimo vertės, pripažįstamas bendrųjų pajamų ataskaitoje per skolinimosi laikotarpį.
Nustatymas ar sutartis yra nuomos sutartis yra paremtas informacija sutarties pasirašymo datą. Yra vertinama ar sutartis yra susijusi su specifiško turto naudojimu bei ar sutartis suteikia teisę naudoti turtą.
Finansinė nuoma, pagal kurią visa su nuosavybe susijusi rizika ir teikiama nauda perduodama Bendrovei kaip turto savininkui, yra kapitalizuojama lizingo sutarties pasirašymo metu lizinguojamo turto tikrąja verte ar, jei mažesnė, minimalių lizingo mokėjimų dabartine verte. Lizingo mokėjimai yra paskirstomi tarp finansinių sąnaudų ir lizingo įsipareigojimo dengimo taip, kad būtų palaikoma tolygi palūkanų norma, likusiai mokėjimų daliai. Finansinės sąnaudos yra apskaitomos bendrųjų pajamų ataskaitoje.
Lizinguojamas nuomojamas turtas yra nudėvimas per trumpesnį laikotarpį iš naudingo tarnavimo laiko ar nuomos laikotarpio, jei nėra reikšmingo įrodymo, kad Bendrovei finansinės nuomos laikotarpio pabaigoje pereis nuomojamo turto nuosavybė.
Veiklos nuomos mokėjimai yra pripažįstami sąnaudomis bendrųjų pajamų ataskaitoje tiesiogiai proporcingu metodu per numatytą nuomos laikotarpį.
Nuoma, pagal kurią visa su nuosavybe susijusi rizika ir teikiama nauda pasilieka Bendrovei yra laikoma veiklos nuoma. Tiesioginės išlaidos atsiradusios pasirašant veiklos nuomos sutartį yra pridėtos prie nuomojamo turto apskaitinės vertės ir pripažįstamos per finansinės nuomos laikotarpį tuo pačiu metodu kaip ir nuomos pajamos. Neapibrėžtos nuomos pajamos yra pripažįstamos kaip pajamos laikotarpiu kada jos susidarė.
Pagal veiklos nuomos sutartis išnuomotas turtas Bendrovės finansinės būklės ataskaitoje yra apskaitomas pagal turto pobūdį. Pajamos iš veiklos nuomos yra pripažįstamos kaip kitos veiklos pajamos bendrųjų pajamų ataskaitoje, naudojant tiesinį metodą per nuomos laikotarpį. Visos veiklos nuomos nuolaidos yra pripažįstamos naudojant tiesinį metodą per nuomos laikotarpį mažinant nuomos pajamas. Tiesioginės sąnaudos, susidariusios generuojant finansines nuomos pajamas yra įtrauktos į nuomojamo turto apskaitinę vertę.
Ataskaitinių ir praėjusių metų pelno mokesčio turtas ir įsipareigojimai yra apskaityti suma, kuri tikimasi bus atgauta iš arba sumokėta mokesčius administruojančiai institucijai. Skaičiuojant pelno mokestį yra naudojami tokie mokesčio tarifai, kurie galioja finansinės būklės ataskaitos sudarymo datą.
Pelno mokesčio apskaičiavimas remiasi metiniu pelnu, įvertinus atidėtąjį pelno mokestį. Pelno mokestis skaičiuojamas pagal Lietuvos mokesčių įstatymų reikalavimus.
2011 m. Lietuvos Respublikos įmonėms taikomas pelno mokesčio tarifas buvo 15 proc. (2010 – 15 proc.).
Mokestiniai nuostoliai gali būti keliami neribotą laiką, išskyrus nuostolius, kurie susidarė dėl vertybinių popierių ir (arba) išvestinių finansinių priemonių perleidimo. Nuostoliai iš vertybinių popierių ir (arba) išvestinių finansinių priemonių perleidimo gali būti keliami 5 metus ir padengiami tik iš tokio paties pobūdžio sandorių pelno.
Atidėtieji mokesčiai apskaičiuojami finansinės būklės ataskaitos įsipareigojimų metodu. Atidėtasis mokestis atspindi laikinųjų skirtumų tarp turto ir įsipareigojimų apskaitinės vertės ir jų mokesčių bazės grynąją mokestinę įtaką. Atidėtųjų mokesčių turtas ir įsipareigojimai yra vertinami mokesčių tarifu, kuris, kaip tikimasi, bus taikomas laikotarpiu, kuriame bus realizuojamas turtas ar padengiamas įsipareigojimas, atsižvelgiant į mokesčių tarifus, kurie buvo priimti ar iš esmės priimti finansinės būklės ataskaitos datą.
Atidėtojo mokesčio turtas yra pripažįstamas finansinės būklės ataskaitoje tiek, kiek Bendrovės vadovybė tikisi, kad jis bus realizuotas artimiausioje ateityje atsižvelgiant į apmokestinamojo pelno prognozes. Jei tikėtina, kad dalis atidėtojo mokesčio nebus realizuota, ši atidėtojo mokesčio dalis nėra pripažįstama finansinėse ataskaitose.
Atidėtojo pelno mokesčio turtas ir įsipareigojimai yra užskaitomi tarpusavyje, jei įstatymai leidžia užskaityti tarpusavyje pelno mokesčio sąnaudas su pajamomis bei atidėtieji mokesčiai yra tos pačios įmonės ir susiję su ta pačia mokesčių institucija.
Dividendai finansinėse ataskaitose apskaitomi tuo laikotarpiu, kai juos patvirtina metinis visuotinis akcininkų susirinkimas.
Vienai akcijai tenkantis pagrindinis pelnas apskaičiuojamas dalijant akcininkams tenkantį grynąjį pelną iš išleistų paprastųjų vardinių akcijų vidutinio svertinio vidurkio. Tuo atveju, kai akcijų skaičius pasikeičia, tačiau tai neįtakoja ekonominių resursų pasikeitimo, vidutinis svertinis išleistų paprastųjų vardinių akcijų vidurkis pakoreguojamas proporcingai akcijų skaičiaus pasikeitimui taip, lyg šis pasikeitimas įvyko ankstesniojo pateikiamo laikotarpio pradžioje. Kadangi nėra jokių pelno (nuostolių) vienai akcijai mažinančių instrumentų, vienai akcijai tenkantis pagrindinis ir sumažintas pelnas nesiskiria.
Atidėjiniai pripažįstami tuomet, kai dėl praeities įvykių Bendrovė turi dabartinį teisinį arba konstruktyvų įsipareigojimą, ir kurių įvykdymui teks išmokėti lėšas bei tokių įsipareigpojimų sumą galima patikimai įvertinti. Kai Bendrovė tikisi, kad atidėjinio suma bus atgauta, tokia atgautina suma pripažįstama kaip atskiras turtas, bet tik tada, kai dėl to nekyla abejonių. Atidėjinių sąnaudos sudengtos su atgautinais atidėjiniais yra apskaitomos pajamų ataskaitoje.
Restruktūrizacijos atidėjinys gali būti pripažįstamas tik tuomet kai jis atitinka visus bendrojo atidėjinio kriterijus. Taip pat Bendrovė turi vykdyti detalų ir formalų dalies ar viso verslo planą, įtakojamą vieta ir darbuotojų skaičių, smulkų susijusių
sąnaudų paskaičiavimą ir reikalingą laiko periodą. Įtakojami darbuotojai turi turėti realų supratimą, kad restruktūrizacijos planas yra vykdomas ar kad vykdymo procesas pradėtas.
Jungtinių tautų organizacijos iniciatyva, 55 šalys sudarė sutartį (Kijoto protokolas) dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų taršos atmosferoje sumažinimo, sukuriant finansines priemones, skirtas sumažinti gamtos taršą šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis.
Europos Sąjunga patvirtino Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2003/87/EC, kuri nustato šiltnamio efektą sukeliančių dujų ATL prekybos sistemą Bendrijoje. Remiantis šia sistema, dalyvaujančių šalių vyriausybės yra atsakingos už riboto skaičiaus ATL vietos įmonėms, kurios išmeta šiltnamio efektą sukeliančias dujas, paskirstymą. ATL suteikia teisę išmesti atitinkamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį (2005 m. - 2007 m. vienas ATL suteikia teisę išmesti 1 toną anglies dioksido (CO2)). ATL yra prekiaujama atviroje rinkoje (vadinamoje klimato biržoje).
ATL iš anksto yra nemokamai paskirstomi laikotarpiams, apimantiems keletą ateinančių metų. Pirmasis laikotarpis prasideda 2005 m. ir baigiasi 2007 m., o kitas laikotarpis prasideda 2008 m. ir baigiasi 2012 m. Nuo 2005 m. projekte dalyvaujančios įmonės yra įpareigotos pranešti kiekvienų kalendorinių metų tikrąjį taršos mastą. Jei suteiktų ATL nepakanka, už kiekvieną viršijančią anglies dioksido toną reikia mokėti 100 eurų baudą (taikoma 2008 m. – 2012 m. laikotarpiui).
Bendrovės gauti ATL yra apskaitomi taikant "grynojo įsipareigojimo" metodą. Pagal šį metodą Bendrovė ATL apskaito nominaliąja (nuline) verte, kaip tai leidžia TAS 20 "Valstybės dotacijų apskaita ir valstybės paramos pateikimas ataskaitose". Įsipareigojimai įsigyti papildomus ATL yra pripažįstami jiems atsiradus (pvz. įsipareigojimai yra neapskaitomi remiantis tikėtinu ateities taršos kiekiu) ir apskaitomi tik tada, kai Bendrovės faktiškai išmestas taršos kiekis viršija turimų ATL kiekį. ATL sąnaudos yra apskaitomos savikainos straipsnyje bendrųjų pajamų ataskaitoje.
Nupirkti ATL iš trečiųjų šalių yra apskaitomi savikainos metodu, ir laikomi kaip atgautinos teisės, pagal kurias jie yra sudengiami su ATL įsipareigojimu ir pervertinami tikrąja verte, o tikrosios vertės pasikeitimų skirtumas yra apskaitomas pajamų ataskaitoje.
Pajamos pripažįstamos, kai tikėtina, jog Bendrovė gaus su sandoriu susijusią ekonominę naudą, ir kai galima patikimai įvertinti pajamų sumą. Pardavimai apskaitomi atėmus PVM ir suteiktas nuolaidas.
Bendrovė pajamas iš krovos pripažįsta, atsižvelgdama į paslaugos atlikimo etapą. Paslaugų įvykdymo lygis yra apskaičiuojamas kaip procentinė išraiška patirtų krovos savikainos išlaidų nuo bendros paslaugų savikainos. Tuo atveju, kai negalima paslaugų sutarties patikimai įvertinti, pajamos yra pripažįstamos tik patirtų sąnaudų dalimi, kurios gali būti kompensuotos.
Prekių pardavimo pajamos yra pripažįstamos perdavus produkciją ir perleidus riziką pirkėjui, paprastai prekių pristatymo metu.
Sąnaudos apskaitoje pripažįstamos vadovaujantis kaupimo ir palyginimo principais tuo ataskaitiniu laikotarpiu, kai uždirbamos su jomis susijusios pajamos, neatsižvelgiant į pinigų išleidimo laiką. Tais atvejais, kai per ataskaitinį laikotarpį padarytų išlaidų neįmanoma tiesiogiai susieti su konkrečių pajamų uždirbimu, ir jos ateinančiais laikotarpiais neduos pajamų, šios išlaidos pripažįstamos sąnaudomis tą patį laikotarpį, kada buvo patirtos.
Sąnaudų dydis paprastai įvertinamas sumokėta arba mokėtina pinigų suma, neįskaitant PVM. Tais atvejais, kai numatytas ilgas atsiskaitymo laikotarpis ir palūkanos nėra išskirtos, sąnaudų dydis įvertinamas diskontuojant atsiskaitymo sumą rinkos palūkanų norma.
Finansinio turto vertės sumažėjimas vertinamas kiekvieną finansinės būklės ataskaitos datą.
Kai paaiškėja, kad Bendrovė neatgaus visų suteiktų paskolų ir gautinų sumų pagal sutartus apmokėjimo terminus, finansinio turto, apskaityto amortizuota verte, vertės sumažėjimo ar blogų gautinų sumų nuostoliai yra pripažįstami bendrųjų pajamų ataskaitoje. Ankstesniais laikotarpiais pripažinto vertės sumažėjimo nuostolių atstatymas apskaitomas, kai šių nuostolių sumažėjimas gali būti objektyviai pagrįstas po vertės sumažėjimo apskaitymo atsitikusiais įvykiais. Toks atstatymas apskaitomas bendrųjų pajamų ataskaitoje. Tačiau padidėjusi apskaitinė vertė yra padidinama tik tiek, kad neviršytų amortizuotos vertės, kuri būtų buvusi, jei vertės sumažėjimas nebūtų buvęs apskaitytas.
Iš pirkėjų gautinų sumų vertės sumažėjimas yra apskaitomas tuomet, kai objektyvios aplinkybės (tokios kaip nemokumo tikimybė ar kliento dideli finansiniai nesklandumai) parodo, kad Bendrovė negalės susirinkti visų jai priklausančių gautinų sumų pagal sąskaitose nurodytas sąlygas. Gautinų sumų vertės sumažėjimas yra apskaitomas naudojant vertės sumažėjimo sąskaitą. Gautinos sumos yra nurašomos, kai jos yra laikomos niekada nebeatgautinomis.
Finansinis turtas, nevertinamas tikrąja verte pelne arba nuostolyje, yra peržiūrimas kiekvieną balanso sudarymo dieną, siekiant nustatyti jo vertės sumažėjimą. Finansinio turto vertė yra sumažėjusi, jei yra objektyvių įrodymų, kad po turto pirminio pripažinimo įvyko nuostolingas įvykis, neigiamai paveikęs iš to turto gautinus ateityje pinigų srautus, kurie gali būti patikimai įvertinti.
Kito turto vertės sumažėjimas yra įvertinamas tuomet, kai įvykiai ir aplinkybės parodo, kad turto vertė gali neatsipirkti. Kai apskaitinė vertė viršija turto atsipirkimo vertę, vertės sumažėjimas apskaitomas bendrųjų pajamų ataskaitoje. Vertės sumažėjimo, apskaityto ankstesniais laikotarpiais, atstatymas apskaitomas, kai yra požymių, kad pripažinti nuostoliai dėl turto vertės sumažėjimo nebeegzistuoja ar reikšmingai sumažėjo. Atstatymas yra apskaitomas bendrųjų pajamų ataskaitoje tame pačiame straipsnyje, kuriame buvo apskaityti vertės sumažėjimo nuostoliai.
Bendrovės nefinansinio turto, išskyrus atsargas ir atidėtojo pelno mokesčio turtą, likutinės vertės yra peržiūrimos kiekvieną ataskaitų sudarymo datą, siekiant nustatyti jų vertės sumažėjimą. Jei tokie požymiai egzistuoja, yra apskaičiuojama to turto atsiperkamoji vertė.
Turto ar įplaukas kuriančio vieneto atsiperkamoji vertė yra jo naudojimo vertė arba grynoji galimo pardavimo kaina, priklausomai nuo to, kuri yra didesnė. Įvertinant naudojimo vertę, apskaičiuoti būsimieji pinigų srautai yra diskontuojami iki jų dabartinės vertės, taikant ikimokestinę diskonto normą, atspindinčią dabartines rinkos prielaidas dėl pinigų vertės laike ir riziką susijusią su tuo turtu.
Vertės sumažėjimo testavimo tikslais, turtas, kurio neįmanoma vertinti atskirai, yra grupuojamas į mažiausią turto grupę, kuriančią pinigų įplaukas tą turtą nepertraukiamai naudojant ir kuri yra nepriklausoma nuo kito turto ar turto grupių kuriamų pinigų srautų ("įplaukas kuriantis vienetas, arba ĮKV").
Kai turto likutinė vertė viršija jo atsiperkamąją vertę, bendrųjų pajamų ataskaitoje yra apskaitomas vertės sumažėjimo nuostolis. Su ĮKV susiję vertės sumažėjimo nuostoliai yra proporcingai priskiriami turto, priskirto vienetui (vienetų grupei), likutinei vertei sumažinti.
Praėjusiais laikotarpiais pripažintų vertės sumažėjimo nuostolių atstatymas apskaitomas tuomet, kai yra įrodymų, jog apskaityti turto vertės sumažėjimo nuostoliai nebeegzistuoja arba yra sumažėję. Vertės sumažėjimo nuostoliai atstatomi tiek, kad turto likutinė vertė neviršytų tos likutinės vertės, kuri būtų buvusi nustatyta atėmus nusidėvėjimą ar amortizaciją, jei vertės sumažėjimo nuostoliai nebūtų buvę apskaityti.
Rengdama finansinę atskaitomybę pagal TFAS, priimtus taikyti Europos Sąjungoje, vadovybė turi atlikti skaičiavimus ir įvertinimus prielaidoms, kurios įtakoja apskaitos principų taikymą bei su turtu ir įsipareigojimais, pajamomis ir išlaidomis susijusius skaičius. Įvertinimai ir su jais susijusios prielaidos yra pagrįsti istorine patirtimi ir kitais veiksniais, kurie atitinka esamas sąlygas, ir kurių rezultatų pagrindu yra daroma išvada dėl turto ir įsipareigojimų likutinių verčių, apie kurias negalima spręsti iš kitų šaltinių. Faktiniai rezultatai gali skirtis nuo apskaičiavimų.
Įvertinimai ir susijusios prielaidos yra nuolat peržiūrimi ir remiasi istorine patirtimi bei kitais veiksniais, įskaitant ateities įvykių, kurie tikimasis yra pagrįsti esamomis aplinkybėmis, lūkesčiais.
Bendrovė daro įvertinimus ir prielaidas, susijusius su ateitimi. Dėl to atsirandantys apskaitiniai įvertinimai pagal apibrėžimą retai būna tolygūs susijusiems faktiniams rezultatams. Įvertinimai ir prielaidos, keliantys reikšmingą turto ir įsipareigojimų likutinių verčių esminių koregavimų riziką ateinančiais finansiniais metais, yra aptarti žemiau.
Bendrovė peržiūri ilgalaikio turto likutines vertes kiekvieną balanso datą tkslu nustatyti, ar yra turto vertės sumažėjimą rodančių požymių. Jei tokie požymiai yra, apskaičiuojama to turto atsiperkamoji vertė. Turto vertės sumažėjimo testavimo tikslais turtas, kuris nepertraukiamo naudojimo procese uždirba grynuosius pinigus ir didžiąją dalimi nepriklauso nuo kito turto ar turto grupių (grynuosius pinigus generuojančių vienetų) generuojamų grynųjų pinigų įplaukų, yra sugrupuojama į mažiausią grupę.
Atsiperkamoji vertė apskaičiuojama kaip didesnė viena iš dviejų verčių: grynoji realizacinė ir turto naudojimo vertė. Turto naudojimo vertė apskaičiuojama diskontuojant būsimus pinigų srautus iki jų dabartinės vertės, taikant priešmokestinę diskonto normą, atspindinčią realias rinkos prielaidas dėl pinigų vertės laike ir riziką, susijusią su tuo turtu. Turto, kuris savarankiškai neuždirba piniginių įplaukų, atsiperkamoji vertė yra nustatoma pagal pinigus generuojančio vieneto, kuriam šis turtas priklauso, atsiperkamąją vertę.
Bendrovė bent kartą per ketvirtį peržiūri gautinas sumas. Norėdama nustatyti, ar yra būtina apskaityti vertės sumažėjimą bendrųjų pajamų ataskaitoje, Bendrovė įvertina, ar yra požymių, rodančių ateities grynųjų pinigų srautų, susijusių su gautinų sumų portfeliu, pakankamą sumažėjimą iki bus nustatytas konkrečios gautinos sumos tame portfelyje sumažėjimas.
Įrodymu gali būti informacija, rodanti, kad neigiamai pasikeitė skolų mokėjimo būklė, šalies ar vietovės ekonominės sąlygos, įtakojančios Bendrovės gautinas sumas.
Vadovaudamasi istorine nuostolių patirtimi, susijusia su gautinų sumų ar panašia kredito rizika, vadovybė įvertina galimus grynųjų pinigų srautus iš debitorių. Metodai ir prielaidos, taikomi vertinant būsimų pinigų srautų tiek sumas, tiek laiką, yra reguliariai peržiūrimi tam, kad sumažinti skirtumus tarp apskaičiuotos ir faktinės nuostolio sumos.
Turto naudingojo tarnavimo laikotarpiai yra peržiūrimi kiekvienais metais ir, prireikus, koreguojami, kad atspindėtų likusio naudingojo laikotarpio dabartinį įvertinimą, atsižvelgiant į technologinius pokyčius, turto ekonominį panaudojimą ateityje ir jo fizinę būklę.
Neapibrėžti įsipareigojimai nėra pripažįstami finansinėse ataskaitose. Jie yra aprašomi finansinėse ataskaitose, išskyrus tuos atvejus, kai tikimybė, kad ekonominę naudą duodantys ištekliai bus prarasti, yra labai maža.
Neapibrėžtas turtas finansinėse ataskaitose nėra pripažįstamas, tačiau jis yra aprašomas finansinėse ataskaitose tuomet, kai yra tikėtina, kad bus gautos pajamos arba ekonominė nauda.
Pobalansiniai įvykiai, kurie suteikia papildomos informacijos apie Bendrovės padėtį finansinės būklės ataskaitos sudarymo dieną (koreguojantys įvykiai), finansinėse ataskaitose yra atspindimi. Pobalansiniai įvykiai, kurie nėra koreguojantys įvykiai, yra aprašomi pastabose, kai tai yra reikšminga.
Sudarant finansines ataskaitas turtas ir įsipareigojimai bei pajamos ir sąnaudos nėra užskaitomos tarpusavyje, išskyrus atvejus, kai atskiras Tarptautinis finansinės atskaitomybės standartas reikalauja ar leidžia būtent tokį užskaitymą.
2011 m. Bendrovės ilgalaikiam nematerialiajam turtui priskaičiuota 195 tūkst. litų amortizacijos sąnaudų (2010 m. – 165 tūkst. litų). 192 tūkst. litų nusidėvėjimo sąnaudų Bendrovės bendrųjų pajamų ataskaitoje yra įtrauktos į paslaugų savikainos sąnaudas (2010 m. – 164 tūkst. litų), likusi suma – į veiklos sąnaudas.
Bendrovė per 2011 metus baigė pirmos geležinkelio estakados antro kelio mazuto išpylimo sistemos (bendra objekto vertė – 4.606 tūkst. litų), šviesių naftos produktų talpyklų (bendra objekto vertė – 1.369 tūkst. litų), priešgaisrinės sistemos automatinės dalies (bendra objekto vertė – 2.352 tūkst. litų) rekonstrukcijas, apskaitos sistemos modernizavimą (bendra objekto vertė - 208 tūkst. litų) ir pradėjo eksploataciją. Bendrovė taip pat baigė mechaninių dirbtuvių remontą, kurio vertė 719 tūkst. litų. Bendrai atlikta darbų už 9.254 tūkst. litų.
2010 m. birželio 10 d. Bendrovė pradėjo investicinį projektą "Angliavandenilių garų utilizavimo įrenginio pirkimas", kurį įgyvendinus, bus sumažinta tarša aplinkai. 2011 m. rugsėjo 29 d. sudaryta sutartis su užsienio kompanija "John Zink International Luxembourg SARL" dėl šio įrenginio pirkimo. Įranga turi būti pristatyta per devynis mėnesius nuo sutarties pasirašymo momento. Lygiagrečiai šiuo metu atliekami projektavimo darbai. Bendrovė į šį projektą yra investavusi 809 tūkst. litų. Bendra investicijų suma į "Angliavandenilių garų utilizavimo įrenginio pirkimo" projektą sudarys apie 7 mln. Lt.
2011 m. birželio 30 d. Bendrovė pasirašė sutartį su vadovaujančiu suskystintų gamtinių dujų terminalo projekto parengimo ir įgyvendinimo patarėju, tarptautine kompanija – Fluor S.A. 2011 m. liepos 27 d. įvykęs neeilinis visuotinis akcininkų susirinkimas pritarė šios sutarties sudarymui. Sutartyje numatyta, jog patarėjas per ketverius metus paruoš projekto techninį planą, padės išsirinkti technologijas, atliks darbus, būtinus gauti privalomus leidimus, spręs projekto saugumo, navigacijos bei kitus su projekto techniniu įgyvendinimu susijusius klausimus. Be to, jis atliks darbus, susijusius su ekonomine dalimi – paruoš terminalo verslo, finansinį modelius bei sukurs terminalo veiklos strategiją. Patarėjas taip pat prižiūrės projekto techninį įgyvendinimą visą laiką – iki 2014 metų pabaigos, kai bus pastatytas terminalas.
2011 m. gruodžio 31 d. suskystintų dujų terminalo projekto įgyvendinimui investuota – 12.180 tūkst. litų, iš kurių pagrindines išlaidas - 8.200 tūkst. litų sudaro avansiniai mokėjimai pagal sutartį, sumokėti vadovaujančiam SGD terminalo projekto parengimo ir įgyvendinimo patarėjui bei teisinės ir kitos tyrimų paslaugos.
SGD terminalo projektą konsultuojančiai Jungtinių Amerikos Valstijų bendrovei "Flour" pervesta apie ketvirtadalį 4 metų trukmės sutartyje numatytos sumos. Avansiniai mokėjimai atlikti už patarėjo atliktus darbus: parametrų parinkimą, verslo plano ir SGD tiekimo strategiją, finansinį ir ekonominį planą bei projekto valdymą, rizikos ir saugos studiją skirtą priešprojektinių sprendimų ir techninės užduoties projektams rengti. Mokėjimai yra atliekami pagal sutartyje numatytas atliekamas užduotis.
2011 m. Bendrovės ilgalaikiam materialiajam turtui priskaičiuota 22.384 tūkst. litų nusidėvėjimo sąnaudų (2010 m. – 20.195 tūkst. litų). 22.273 tūkst. litų nusidėvėjimo sąnaudų Bendrovės bendrųjų pajamų ataskaitoje yra įtrauktos į pardavimo savikainą (2010 m. – 22.481 tūkst. litų), likusi suma apskaityta veiklos sąnaudose.
2011 m. Bendrovė peržiūrėjo turimą ilgalaikį turtą ir 60 tūkst. litų vertės turtui, kuris, pasikeitus technologinėms sąlygoms yra nenaudojamas ir nėra tikėtina, kad atneš ekonominę naudą, apskaitė vertės sumažėjimą.
2007 m. gruodžio 19 d. Bendrovė įsigijo 1 proc. tarptautinės vamzdynų bendrovės Sarmatia akcijų ir nupirko 180 vienetų akcijų, kurių kiekvienos nominali vertė 500 Lenkijos zlotų. 2010 m. Sarmatia įstatinio kapitalo didinimo metu Bendrovė papildomai įsigijo 100 akcijų, kurių kiekvienos nominali vertė lygi 500 Lenkijos zlotų. Bendrovė turi teisę skirti vieną valdybos narį Sarmatia valdyme ir tokiu būdu gali daryti reikšmingą įtaką, todėl Bendrovė investiciją apskaitė akcininkų nuosavybės metodu. Sarmatia yra privati įmonė, kuri nėra listinguojama biržoje.
2011 m. balandžio 20 d. Bendrovė įsigijo 33 proc. UAB "Baltpool" akcijų. Naujai išleistų paprastųjų vardinių akcijų Bendrovė įsigijo 156.627 vienetus, kurių kiekvienos nominali vertė lygi 1 litui. Bendra naujai išleistų akcijų emisijos kaina, įvertinta nepriklausomų vertintojų, buvo lygi 260 001 (dviem šimtams šešiasdešimt tūkstančių ir vienam) litui. Šiuo metu AB "Klaipėdos nafta" valdo 33 proc. UAB "Baltpool" akcijų ir jų suteikiamų balsų UAB "Baltpool" visuotiniame akcininkų susirinkime.
| 2011 m. gruodžio 31 d. |
2010 m. gruodžio 31 d. |
|
|---|---|---|
| Atsarginės dalys, statybinės medžiagos ir kitos atsargos | 6.150 | 6.288 |
| Naftos produktai, skirti parduoti | 1.503 | 3.782 |
| 7.653 | 10.070 | |
| Atimti: grynosios realizacinės vertės sumažėjimas | (5.979) | (5.972) |
| 1.674 | 4.098 |
2011 m. gruodžio 31 d. Bendrovė turėjo 5.979 tūkst. litų atsargų (2010 m. – 5.972 tūkst. litų), kurios buvo nurašytos iki grynos realizacines vertės. Bendrovė nuvertina atsargas iki grynosios realizacinės vertės kuomet atsargos yra nepanaudojamos ilgiau kaip 6 mėnesiai.
Vertės sumažėjimas daugiausia apskaitytas statybinėms medžiagoms ir atsarginėms dalims, kurios nebuvo panaudotos (1996 – 2005 m.) rekonstrukcijos metu.
Naftos produktai tai energetiniai produktai surinkti valymo įrenginiuose. 2011 m. naftos produktų sumažėjo, nes Bendrovė per 2011 metus pardavė 3.817 tonas valymo įrenginiuose surinktų tamsių naftos produktų. 2011 m. gruodžio 31 d. Bendrovė turėjo 1.945 tonas iš valymo įrengimų surinktų naftos produktų (2010 m. gruodžio 31 d. – 4.300 tonų).
2011 m. gruodžio 31 d. Bendrovė rezervuaruose turėjo 143,8 tūkst. tonų atvežtų perkrovai naftos produktų (2010 m. - 79,1 tūkst. tonų). Šie naftos produktai nėra apskaityti Bendrovės finansinėse ataskaitose, jie apskaitomi nebalansinėse sąskaitose, nes Bendrovė neturi nuosavybės teisės į naftos produktus.
Atsargų vertės sumažėjimo pasikeitimas 2011 m. ir 2010 m. gruodžio 31 d. yra apskaitytas veiklos sąnaudose bendrųjų pajamų ataskaitoje.
| 2011 m. gruodžio 31 d. |
2010 m. gruodžio 31 d. |
|
|---|---|---|
| Sumos, gautinos už naftos produktų perkrovimą ir susijusias paslaugas (grynąja verte) | 4.335 | 4.711 |
| 4.335 | 4.711 |
Iš pirkėjų gautinos sumos yra beprocentės ir paprastai jų terminas yra 6 – 15 dienų.
2011 m. gruodžio 31 d. Bendrovės 1.926 tūkst. litų pirkėjų skolų buvo denominuoti eurais (2010 m. – 9 tūkst. litų).
Iš pirkėjų gautinų sumų vertės sumažėjimo judėjimas buvo toks:
| Individualiai nuvertinta | |
|---|---|
| 2007 m. gruodžio 31 d. likutis | 299 |
| Vertės sumažėjimas, priskaičiuotas per metus | 94 |
| 2008 m. gruodžio 31 d. likutis | 393 |
| Atstatyta nepanaudota suma | (393) |
| 2009 m. gruodžio 31 d. likutis | - |
| 2010 m. gruodžio 31 d. likutis | - |
| 2011 m. gruodžio 31 d. likutis | - |
2011 m. ir 2010 m. individualiai nustatyto vertės sumažėjimo nebuvo.
Iš pirkėjų ir kitos gautinos sumos yra nurašomos, kai vadovybė yra tikra, kad sumos nebus atgautos.
Iš pirkėjų gautinų sumų įsisenėjimo analizė 2011 m. ir 2010 m. gruodžio 31 d. yra tokia:
| Pradelstos iš pirkėjų gautinos sumos, kurioms neapskaitytas vertės sumažėjimas Nepradelstos iš pirkėjų ir |
|||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| kitos gautinos sumos, kurioms neapskaitytas vertės sumažėjimas |
mažiau nei 30 dienų |
30 – 59 dienos |
60 – 89 dienos |
90 – 359 dienos |
daugiau nei 360 dienų |
Iš viso | |
| 2011 m. | 4.223 | 73 | - | - | 39 | - | 4.335 |
| 2010 m. | 4.710 | - | 1 | - | - | - | 4.711 |
| 2009 m. | 4.920 | - | - | 6 | 29 | - | 4.955 |
| Finansinio turto, kuris nėra pradelstas bei jam nėra suformuotas vertės sumažėjimas, kokybė |
Iš pirkėjų gautinų sumų, kurių terminas yra nepradelstas bei joms nėra nustatytas nuvertėjimas, finansinių ataskaitų dieną nėra jokių požymių, jog skolininkai neįvykdys savo mokėjimų įsipareigojimų, nes Bendrovė bendrauja tik su pripažintomis, gerą kredito reitingą turinčiomis trečiosiomis šalimis.
| 2011 m. gruodžio 31 d. |
2010 m. gruodžio 31 d. |
|
|---|---|---|
| Sukauptos pajamos | 1.388 | 633 |
| Gautinas pridėtinės vertės mokestis | 715 | 76 |
| Sukauptos palūkanos už terminuotus indėlius | 409 | - |
| Gautinas nekilnojamo turto mokestis | 280 | - |
| Kiti gautini mokesčiai | - | 54 |
| Kitos gautinos sumos | 66 | 71 |
| 2.858 | 834 | |
| Atimti: vertės sumažėjimas | (13) | (13) |
| 2.845 | 821 |
Gautinų sumų vertės sumažėjimo pasikeitimas 2011 m. ir 2010 m. buvo įtrauktas į veiklos sąnaudas bendrųjų pajamų ataskaitoje.
| 2011 m. gruodžio 31 d. |
2010 m. gruodžio 31 d. |
|
|---|---|---|
| Paskolos ir gautinos sumos | ||
| Perimtos reikalavimo teises Vnesekonom banke | 100 | 100 |
| Paskola UAB "Žavesys" | 361 | 365 |
| Atimti: vertės sumažėjimas | (461) | (465) |
| Paskolos ir gautinos sumos iš viso | - | - |
| Investicijos laikomos iki išpirkimo | ||
| Trumpalaikiai terminuoti indėliai | 44.174 | 21.872 |
| Investicijos į Lietuvos Respublikos valstybės vertybinius popierius | 61.717 | 17.391 |
| Investicijos į užsienio valstybių vertybinius popierius | 1.803 | 1.870 |
| Investicijos į Lietuvos bankų skolos vertybinius popierius | 4.476 | 5.424 |
| Investicijos į užsienio bankų skolos vertybinius popierius | 5.412 | - |
| Investicijos laikomos iki išpirkimo iš viso | 117.582 | 46.557 |
| Kitas finansinis turtas iš viso | 117.582 | 46.557 |
| Trumpalaikė dalis | 112.230 | 38.433 |
| Ilgalaikė dalis | 5.352 | 8.124 |
Kito finansinio turto apskaitinės vertės denominuotos šiomis valiutomis:
| Valiuta | 2011 m. gruodžio 31 d. |
2010 m. gruodžio 31 d. |
|---|---|---|
| EUR | 40.334 | 6.628 |
| LTL | 77.248 | 39.929 |
| 117.582 | 46.557 |
2003 m. sausio 24 d. AB "Naftos terminalas" kaip dalį atsiskaitymo už įsigytas akcijas perdavė Bendrovei reikalavimo teisę į 95.266 tūkst. USD (arba 277.243 tūkst. litų) indėlį, esantį likviduotame Vnesekonom banke ir teisę į paskolą, suteiktą UAB "Žavesys". Teisės likviduotame Vnesekonom banke pirkimo savikaina sudaro 100 tūkst. litų. Bendrovės vadovybės manymu, gautinos sumos pagal perimtas reikalavimo teises yra abejotinos, todėl jos yra apskaitytos savikaina atėmus 100% vertės sumažėjimą. Gautinų sumų vertės sumažėjimo pasikeitimas 2011 m. ir 2010 m. buvo įtrauktas į veiklos sąnaudas bendrųjų pajamų ataskaitoje.
2010 m. liepos 23 d. Bendrovės valdyba pritarė naujai parengtai Bendrovės laisvų lėšų investicijų politikai, kurioje orientuojamasi į investavimo sandorius su patikimais (ilgalaikio skolinimosi reitingas pagal Fitch A-) bankiniais instrumentais ne tik Lietuvoje, bet ir užsienio šalyse. Investicijų politikoje numatyta prioriteto tvarka lėšas investuoti Lietuvoje ir tik nesant alternatyvos, užsienio valstybėse, taip pat numatyta galimybė investuoti į Lietuvos Vyriausybės vertybinius popierius. Pagal investicijų politiką Bendrovė už 5.352 tūkst. litų (2010 m. – 4.476 tūkst. litų) įsigijo Lietuvos Vyriausybės vertybinių popierių, kurių išpirkimo terminas sueis vėliau nei po vienerių finansinių metų, todėl skolos vertybiniai popieriai priskirti ilgalaikiam finansiniam turtui.
2011 m. gruodžio 31 d. Bendrovė turėjo 44.174 tūkst. litų (2010 m. - 21.872 tūkst. litų) vertės terminuotus indėlius, kurių terminas vidutiniškai sudarė 256 dienas (2010 m. - 198 diena), apskaičiuota vidutinė palūkanų norma 2,04 proc. (2010 m. 1,8 proc.). 2011 m. gruodžio 31 d. Bendrovė turėjo 63.520 tūkst. litų vertės Lietuvos Respublikos valstybės ir užsienio valstybių skolos vertybinius popierius, kurių terminas vidutiniškai sudarė 381 dienos, apskaičiuota vidutinė palūkanų norma 2,67 proc. Bendrovės 9.888 tūkst. litų turimos bankų obligacijos išpirkimo terminas vidutiniškai sudarė 367 dienų, apskaičiuota vidutinė palūkanų norma 3,44 proc.
Maksimali kredito rizika finansinių ataskaitų parengimo dieną buvo lygi skolos vertybinių popierių ir terminuotų indėlių, klasifikuojamų kaip iki išpirkimo laikomos investicijos, tikrajai vertei.
| 2011 m. gruodžio 31 d. |
2010 m. gruodžio 31 d. |
|
|---|---|---|
| Pinigai banke | 5.136 | 4.067 |
| Trumpalaikiai indėliai | 3.044 | 14.453 |
| Užsienio valstybių skolos vertybiniai popieriai | - | 7.277 |
| Lietuvos bankų skolos vertybiniai popieriai | - | 2.149 |
| Pinigų rinkos fondo investiciniai vienetai | - | 1.555 |
| Pinigai kasoje | - | - |
| 8.180 | 29.501 |
Pinigai banke uždirba kintamas palūkanas, kurios priklauso nuo kiekvienos dienos pinigų likučio sumos. 2011 m. gruodžio 31 d. Bendrovė turėjo 3.044 tūkst. litų (2010 m. – 14.453 tūkst. litų) vertės terminuotus indėlius, kurių terminas vidutiniškai sudarė 38 dienų (2010 m. – 90 dienų), o apskaičiuota palūkanų norma 1,00 proc. (2010 m. – 1,35 proc.). Bendrovė 2011 m. gruodžio 31 d. neturėjo investicijų į bankų ir užsienio valstybių skolos vertybinius popierius bei pinigų rinkos fondo investicinius vienetus.
Pinigų ir pinigų ekvivalentų apskaitinės vertės denominuotos šiomis valiutomis:
| Valiuta | 2011 m. gruodžio 31 d. |
2010 m. gruodžio 31 d. |
|---|---|---|
| EUR | 4.187 | 1.774 |
| LTL | 3.993 | 27.727 |
| 8.180 | 29.501 |
Pinigų ir pinigų ekvivalentų bei investicijų, laikomų iki išpirkimo, kokybė gali būti įvertinta remiantis "Fitch" ilgalaikio skolinimosi reitingais:
| 2011 m. gruodžio 31 d. |
2010 m. gruodžio 31 d. |
|
|---|---|---|
| AA - | 17.462 | 13.872 |
| A + | 40.305 | 14.424 |
| A | - | 21.210 |
| A - | 1.803 | 9.147 |
| BBB + | 54.511 | - |
| BBB | 11.682 | 17.391 |
| BB | - | 3 |
| B | - | 11 |
| Kita | - | - |
| 125.763 | 76.058 |
Maksimali kredito rizika finansinių ataskaitų parengimo dieną buvo lygi pinigų, pinigų ekvivalentų, skolos vertybinių popierių ir terminuotų indėlių, klasifikuojamų kaip iki išpirkimo laikomos investicijos, tikrajai vertei.
Privalomasis rezervas yra privalomas pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus. Į jį privaloma kasmet pervesti ne mažiau kaip 5 proc. grynojo pelno, apskaičiuojamo pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, kol rezervas pasieks 10 proc. įstatinio kapitalo. Kadangi 2011 m. liepos mėn. 27 dieną įvykęs neeilinis visuotinas akcininkų susirinkimas nepatvirtino 2010 m. pelno paskirstymo, į privalomąjį rezervą pervedimas nebuvo padarytas.
Kiti (paskirstytini) rezervai formuojami pagal visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimą dėl pelno paskirstymo. Šie rezervai gali būti naudojami tik visuotinio akcininkų susirinkimo patvirtintiems tikslams. Bendrovėje kiti rezervai daugiausiai formuojami investicijoms.
2011 m. gruodžio 31 d. Bendrovės vienkartinių išmokų išeinantiems iš Bendrovės darbuotojams, sulaukusiems pensinio amžiaus, bei jubiliejų proga išmokų sąnaudos sudarė 785 tūkst. litų (2010 m. – 926 tūkst. litų).
Pagrindinės prielaidos, taikytos įvertinant Bendrovės ilgalaikių išmokų darbuotojams įsipareigojimą, yra pateiktos žemiau:
| 2011 m. gruodžio 31 d. |
2010 m. gruodžio 31 d. |
|
|---|---|---|
| Diskonto norma | 5,75 % | 5,15 % |
| Darbuotojų kaitos rodiklis | 5 % | 5 % |
| Metinis atlyginimų padidėjimas | 3 % | 3 % |
| 2011 m. gruodžio 31 d. |
2010 m. gruodžio 31 d. |
|
|---|---|---|
| Mokėtinos sumos už geležinkelio paslaugas | 336 | 1.425 |
| Mokėtinos sumos rangovams | 1.204 | 423 |
| Mokėtinos sumos už žemės nuomą | 514 | 587 |
| Kitos prekybos mokėtinos sumos | 2.617 | 2.134 |
| 4.671 | 4.569 |
Prekybos skolos yra beprocentės ir paprastai joms yra nustatomas 30 dienų atsiskaitymo laikotarpis. 2011 m. gruodžio 31 d. Bendrovės 610 tūkst. litų prekybos skolų buvo denominuoti eurais (2010 m. – 5 tūkst. litų).
2011 m. gruodžio 31 d. Bendrovės prekybos skolos geležinkelio paslaugų tiekėjui reikšmingai sumažėjo dėl metų pabaigoje sumažėjusių geležinkelio paslaugų sąnaudų, kurios buvo sąlygotos Bendrovės krovai palankių oro sąlygų.
2011 m. gruodžio 31 d. Bendrovės skolos rangovams reikšmingai padidėjo dėl įrangos pristatymo vykdomam investiciniam projektui "Angliavandenilių garų utilizavimo įrenginio pirkimas".
2011 m. gruodžio 31 d. Bendrovės su darbo santykiais susijusius įsipareigojimus didžiąja dalimi sudarė 1.317 tūkst. litų atostogų rezervas bei 1.200 tūkst. litų premijos už metinius rezultatus sukaupimas (2010 m. - Bendrovės su darbo santykiais susijusius įsipareigojimus didžiąja dalimi sudarė 1.311 tūkst. litų atostogų rezervas bei 1.200 tūkst. litų premijos už metinius rezultatus sukaupimas).
| 2011 m. gruodžio 31 d. |
2010 m. gruodžio 31 d. |
|
|---|---|---|
| Mokėtinas nekilnojamojo turto mokestis | - | 649 |
| Sukauptos sąnaudos | 437 | 181 |
| Kita | 24 | 32 |
| 461 | 862 |
Kitos mokėtinos sumos yra beprocentės ir vidutiniškai joms yra nustatomas 1 mėnesio atsiskaitymo laikotarpis.
| 2011 m. | 2010 m. | |
|---|---|---|
| Pajamos už naftos produktų perkrovimo paslaugas | 126.266 | 118.975 |
| Pajamos, pardavus valymo įrenginiuose surinktus tamsius naftos produktus | 5.699 | - |
| Pajamos už naftos produktų likučių tvarkymą | 5.957 | - |
| Kitos pajamos, susijusios su pakrovimu | 3.354 | 4.057 |
| 141.276 | 123.032 |
Bendrovės pajamos išaugo dėl taikomų didesnių krovos tarifų, atsisakius tarpininkų, 5.957 tūkst. litų gauta už naftos produktų likučių tvarkymą ir 5.699 tūkst. litų gauta už naftos produktų, surinktų Bendrovės valymo įrenginiuose išvalius lijalinius vandenis, pardavimą.
Kitos pardavimo pajamos susijusios su pakrovimu, apima švartavimosi paslaugas, švaraus vandens pardavimus, įgulos pervežimus ir kitas pajamas, susijusias su pakrovimu.
| 2011 m. | 2010 m. | |
|---|---|---|
| Nusidėvėjimas ir amortizacija | 22.273 | 22.481 |
| Dujos | 18.027 | 15.502 |
| Darbo užmokestis ir socialinis draudimas | 17.365 | 16.625 |
| Geležinkelio paslaugos | 7.465 | 7.495 |
| Elektra | 5.478 | 5.143 |
| Parduotų atsargų savikaina | 3.025 | 43 |
| Žemės ir krantinių nuoma | 2.056 | 2.350 |
| Ilgalaikio turto remontas ir priežiūra | 1.758 | 1.410 |
| Nekilnojamo turto mokestis | 1.183 | 2.564 |
| ATL sąnaudos | 876 | 1.205 |
| Turto draudimas | 942 | 779 |
| Kita | 1.687 | 2.168 |
| 82.705 | 77.765 |
Pardavimo savikainą didino visus metus brangę energetiniai ištekliai – dujos, elektros energija, padidėjusios darbo užmokesčio sąnaudos bei parduotų naftos produktų, surinktų iš Bendrovės valymo įrengimų, apskaityta savikaina.
Darbo užmokesčio sąnaudos padidėjo dėl darbuotojams, kuriems 2011 metais suėjo pensijinis amžius bei pareiškusiems norą nutraukti darbo sutartį, išmokėtų išeitinių išmokų 655 tūkst. litų, numatytų pagal Bendrovėje galiojančią kolektyvinę sutartį.
| 2011 m. | 2010 m. | |
|---|---|---|
| Pelno mokesčio sąnaudų (pajamų) komponentai | ||
| Ataskaitinių metų pelno mokestis | 8.846 | 6.388 |
| Praėjusių metų einamojo pelno mokesčio koregavimas | (106) | (296) |
| Einamųjų metų pelno mokesčio sąnaudos | 8.740 | 6.092 |
| Atidėtojo mokesčio sąnaudos | (1.171) | (2.438) |
| Pelno mokesčio sąnaudos, apskaitytos pelno (nuostolių) ataskaitoje | 7.571 | 3.654 |
Pelnas vienai akcijai apskaičiuojamas dalijant Bendrovės grynąjį pelną iš esamo akcijų skaičiaus. Sumažintas pelnas vienai akcijai yra lygus pelnui vienai akcijai, kadangi Bendrovė neturi potencialių akcijų. Pelno ir sumažinto pelno apskaičiavimai pateikiami žemiau:
| 2011 m. | 2010 m. | |
|---|---|---|
| Akcininkams priskiriamas grynasis pelnas | 45.721 | 26.097 |
| Paprastųjų akcijų svertinis vidurkis (tūkst.) | 342.000 | 342.000 |
| Vienai akcijai tenkantis pelnas (litais) | 0,13 | 0,08 |
| 2011 m. | 2010 m. | |
|---|---|---|
| Paskelbti dividendai | - | (16.400) |
| Akcijų skaičiaus svertinis vidurkis (tūkst.) | 342.000 | 342.000 |
| Paskelbti dividendai vienai akcijai (išreikšti litais vienai akcijai) | - | 0,048 |
2011 m. liepos 27 dieną įvykęs neeilinis visuotinis akcininkų susirinkimas nepatvirtino 2010 m. pelno paskirstymo ir akcininkams dividendų už 2010 metus neskyrė.
2011 m. gruodžio 31 d. finansinės būklės ataskaitos straipsnio "Per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai" eilutėje "Mokėtini dividendai" apskaitytos likusios neišmokėtos paskelbtų dividendų sumos akcininkams, kurių nepavyko rasti nurodytais adresais. 2011 m. gruodžio mėn. 31 d. likusi neišmokėta ankstesnių finansinių metų dividendų suma – 39 tūkst. litų (2010 m. - 48 tūkst. litų).
2011 m. balandžio 18 d. Bendrovė iš Klaipėdos apygardos teismo gavo pranešimą apie UAB "Naftos grupė" pateiktą ieškinį prieš Bendrovę dėl tariamai patirtų 17.091 tūkst. litų nuostolių atlyginimo, tariamai UAB "Naftos grupė" priklausančių ir Bendrovės saugomų naftos produktų perteklių grąžinimo UAB "Naftos grupė" ir 2004-12-22 Paslaugų teikimo sutarties Nr.12-12-2005 pripažinimo nutraukta dėl tariamai Bendrovės kaltės. Bendrovės vadovybės manymu, bei pasitarus su Bendrovės išoriniais teisininkais, atsižvelgiant į UAB "Naftos grupė" pateiktus įrodymus, įstatymų nuostatas bei į teisminių bylų, susijusių su negautomis pajamomis ir patirtomis išlaidomis bei sutarties vienašališku nutraukimu, praktiką, darytina išvada, kad didžioji dalis ieškinyje keliamų reikalavimų yra galimai nepagrįsti.
Atlikus 2004-12-22 d. tarp AB "Klaipėdos nafta" ir UAB "Naftos grupė" ne rinkos sąlygomis sudarytos paslaugų teikimo sutarties bei jos įtakos AB "Klaipėdos nafta" veiklos laikotarpiu nuo 2005 m. sausio mėn. iki 2010 m. gegužės mėn. rezultatams, įvertinimą, nustatyta, kad dėl šios sutarties AB "Klaipėdos nafta" galėjo patirti daugiau nei 40 mln. Lt nuostolių.
2011 m. liepos 5 d. Bendrovė, siekdama išsireikalauti dalį patirtų nuostolių, pateikė priešieškinį UAB "Naftos grupė". Bendra ieškinio reikalavimo suma – 42,6 mln. Lt.
Šalys yra laikomos susijusiomis, kai viena šalis turi galimybę kontroliuoti kitą arba gali daryti reikšmingą įtaką kitai šaliai priimant finansinius ir veiklos sprendimus. Bendrovės susijusios šalys ir sandoriai su jomis 2011 m., 2010 m. ir 2009 m. buvo šie:
| Pirkimai iš susijusių šalių |
Pardavimai susijusioms šalims |
Gautinos sumos iš susijusių šalių |
Mokėtinos sumos susijusioms šalims |
||
|---|---|---|---|---|---|
| Valstybinė mokesčių inspekcija prie | |||||
| Lietuvos Respublikos finansų ministerijos |
2011 m. | 9.759 | - | - | 1.775 |
| 2010 m. | 8.908 | - | 130 | 1.080 | |
| 2009 m. | 9.072 | - | 842 | 2.259 | |
| Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie socialinės apsaugos ir |
|||||
| darbo ministerijos | 2011 m. | 4.762 | - | - | 11 |
| 2010 m. | 5.334 | - | - | - | |
| 2009 m. | 4.937 | - | - | - | |
| VĮ Klaipėdos valstybinio Jūrų uosto direkcija priklausanti Lietuvos Respublikos valstybei atstovaujamai |
|||||
| susisiekimo ministerijos | 2011 m. | 2.056 | - | - | 514 |
| 2010 m. | 2.350 | - | - | 587 | |
| 2009 m. | 2.350 | - | - | - | |
| AB Lietuvos geležinkeliai, priklausanti Lietuvos Respublikos valstybei |
|||||
| atstovaujamai susisiekimo ministerijos | 2011 m. | 8.396 | 336 | ||
| 2010 m. | 7.845 | - | - | 1.425 | |
| 2009 m. | 5.382 | - | - | 539 | |
| AB "Lesto", priklausanti Lietuvos Respublikos valstybei atstovaujamai |
|||||
| energetikos ministerijos | 2011 m. | 2.419 | - | - | 296 |
| 2010 m. | 5.159 | - | - | 343 | |
| 2009 m. | 3.773 | - | - | - | |
| Kitos susijusio šalys | 2011 m. | - | 28 | 3 | - |
| 2010 m. | 147 | 5 | 35 | - | |
| 2009 m. | 106 | 10 | 47 | - | |
| Sandoriai su susijusiomis šalimis iš | |||||
| viso: | 2011 m. | 27.392 | 28 | 3 | 2.932 |
| 2010 m. | 29.743 | 5 | 165 | 3.435 | |
| 2009 m. | 25.620 | 10 | 889 | 2.798 |
AB "KLAIPĖDOS NAFTA" 2011 M. TARPINĖS FINANSINĖS ATASKAITOS (tūkst. litų, jei nenurodyta kitaip)
Bendrovės vadovybe laikomi generalinis direktorius, generalinio direktoriaus pavaduotojas, gamybos direktorius, finansų direktorius, komercijos direktorius ir suskystintų gamtinių dujų terminalo direktorius.
| 2011 m. gruodžio 31 d. |
2010 m. gruodžio 31 d. |
||
|---|---|---|---|
| Išmokos, susijusios su darbo santykiais | 1.704 | 1.928 | |
| Vadovų skaičius | 6 | 7 |
Per 2011 m. ir 2010 m. dvylika mėn. Bendrovės vadovybei paskolų, garantijų nebuvo suteikta, nebuvo jokių kitų išmokėtų ar priskaičiuotų sumų ar turto perleidimo.
2012 sausio 23 d. AB "Klaipėdos nafta" (toliau – Bendrovė) vykdomame tarptautiniame "Suskystintų gamtinių dujų plaukiojančios saugyklos su dujinimo įrenginiu įsigijimo" pirkime buvo gauti trijų tiekėjų pasiūlymai. Viešojo pirkimo procedūrų nustatyta tvarka įvertinus gautus pasiūlymus buvo sudaryta pasiūlymų eilė, o ekonomiškai naudingiausiu pripažintas norvegų kompanijos "Höegh LNG" pasiūlymas.
2012 sausio 23 d. Bendrovė pateikė kvietimą "Höegh LNG" sudaryti viešojo pirkimo sutartį. Bendrovės ir "Höegh LNG" sutartis dėl suskystintų gamtinių dujų plaukiojančios saugyklos su dujinimo įrenginiu pilna apimtimi įsigalios tik tuomet, jeigu jai pritars AB "Klaipėdos nafta" visuotinis akcininkų susirinkimas. Šiuo metu vyksta sutarties derinimas.
2012 vasario 7 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė priėmė nutarimą "Dėl nacionalinės energetikos strategijos įgyvendinimo 2008-2012 metų plano patvirtinimo" (toliau – Planas), kuriuo Suskystintų gamtinių dujų (toliau – SGD) terminalo projektas buvo įtrauktas į Nacionalinės energetikos strategijos įgyvendinimo 2008-2012 metų planą.
Nacionalinės energetikos strategijos įgyvendinimo plane numatoma, jog Bendrovė iki 2014 m. pabaigos įrengs SGD importo terminalą, kurį sudarys plaukiojanti suskystintų gamtinių dujų saugykla su dujinimo technologija, antžeminiais terminalo įrenginiais bei jungtimi su gamtinių dujų perdavimo sistema ir (ar) jų technologiniais priklausiniais. Taip pat Plane nurodyta, kad preliminarus Bendrovės SGD projekto įgyvendinimui reikalingų lėšų poreikis yra 532 mln. Lt (tikslus lėšų poreikis paaiškės pasirašius sutartis su pagrindiniais rangovais). Valstybės biudžeto lėšų naudoti nenumatoma. Numatoma, kad pagal Bendrovės įstatų reikalavimus sutartims su pagrindiniais SGD terminalo projekto rangovais turės pritarti visuotinis akcininkų susirinkimas.
Nacionalinės energetikos strategijos įgyvendinimo plane taip pat numatoma, jog Valstybės įmonė "Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija", kontroliuojama Susisiekimo ministerijos, išplėtos esamą ir įrengs naują Klaipėdos valstybinio jūrų uosto infrastruktūrą, taip pat atliks kitus uosto plėtros darbus, kurie reikalingi Bendrovės vystomam SGD importo terminalo projektui įgyvendinti. Preliminarus Valstybės įmonės "Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija" lėšų poreikis – 150 mln. Lt, valstybės biudžeto lėšų naudoti nenumatoma.
2012 vasario 15 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė pritarė nutarimo projektui, kuriame siūloma į Bendrovę investuoti 45,49 mln. litų vertės turtą didinant Bendrovės įstatinį kapitalą.
Lietuvos Respublika, kuriai priklauso 70,63 proc. Bendrovės paprastųjų vardinių akcijų, ketina investuoti į Bendrovę Lietuvos naftos produktų agentūros patikėjimo teise valdomą turtą – Subačiaus kuro bazę, didinant Bendrovės įstatinį kapitalą papildomu įnašu, su sąlyga, kad Bendrovė prisiims įsipareigojimą išnuomoti valstybės įmonei Lietuvos naftos produktų agentūrai turto dalį, reikalingą užtikrinti naftos produktų ir naftos valstybės atsargų kaupimą ir tvarkymą pagal teisės aktų reikalavimus, ne trumpesniam kaip 10 metų terminui.
Įstatinis kapitalas papildomais įnašais būtų padidintas, išleidžiant naujas paprastąsias vardines akcijas, kurių kiekviena – 1 lito nominaliosios vertės.
Bendrovė siūlys Bendrovės akcininkams priimti sprendimus, kurie užtikrintų, kad visi Bendrovės akcininkai turėtų galimybę dalyvauti didinant Bendrovės įstatinį kapitalą ir išlaikyti turimą dalį Bendrovės įstatiniame kapitale.
2012 vasario 15 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė priėmė nutarimą "Dėl suskystintų gamtinių dujų terminalo įrengimo", kuriuo pritariama, kad Bendrovė tęstų SGD projekto įgyvendinimą, bei kuriame:
LR Energetikos ministerijai pavesta inicijuoti visuotinį Bendrovės akcininkų susirinkimą dėl Bendrovės įstatų pakeitimo, pasiūlant įstatuose įtvirtinti, kad vienas iš Bendrovės veiklos tikslų būtų SGD terminalo įrengimas ir jo parengimas eksploatavimui, ekonomiškas ir racionalus SGD terminalo eksploatavimo užtikrinimas ir (ar) vėlesnis jo perleidimas Lietuvos Respublikos kontroliuojamam gamtinių dujų perdavimo sistemos operatoriui.
VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija įpareigota išplėtoti esamą ir įrengti naują Klaipėdos valstybinio jūrų uosto infrastruktūrą, tokiu būdu sukuriant prielaidas SGD terminalą įrengti ir pradėti eksploatuoti iki 2014 gruodžio 3 d., bei šią infrastruktūrą perduoti arba suteikti teisę ja naudotis Bendrovei.
Daugiau po balanso sudarymo datos reikšmingų pobalansinių įvykių nebuvo.
Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymo 22 straipsniu ir Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijos periodinės ir papildomos informacijos rengimo ir pateikimo taisyklėmis, mes, AB "Klaipėdos nafta" generalinis direktorius Rokas Masiulis ir finansų direktorius Mantas Bartuška, patvirtiname, kad mūsų žiniomis aukščiau pateiktos AB "Klaipėdos nafta" 2011 m. finansinės ataskaitos, parengtos pagal Europos Sąjungoje priimtus Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, atitinka tikrovę ir teisingai parodo Bendrovės turtą, įsipareigojimus, finansinę padėtį, pelną arba nuostolius.
Generalinis direktorius Rokas Masiulis
Finansų direktorius Mantas Bartuška
Building tools?
Free accounts include 100 API calls/year for testing.
Have a question? We'll get back to you promptly.