Kauno Energija

Management Reports • Sep 26, 2019

AB "KAUNO ENERGIJA" 2019 METŲ I PUSMEČIO KONSOLIDUOTASIS TARPINIS PRANEŠIMAS

Kaunas, 2019

TURINYS

1.	Ataskaitinis laikotarpis, už kurį parengtas konsoliduotasis metinis pranešimas 5
2.	Įmonių grupę sudarančios bendrovės ir jų kontaktiniai duomenys 5
3.	Įmonių grupę sudarančių bendrovių pagrindinės veiklos pobūdis 5
4.	Emitento sutartys su kredito įstaigomis6
5.	Prekyba įmonių grupę sudarančių bendrovių vertybiniais popieriais reguliuojamose rinkose6
6.	Įmonių grupės būklės, veiklos vykdymo ir plėtros apžvalga 7
6.1.	BENDROVĖS BŪKLĖS, VEIKLOS VYKDYMO IR PLĖTROS APŽVALGA7
6.2.	BENDROVĖS PAGRINDINĖS RIZIKOS IR NEAPIBRĖŽTUMAI, JŲ ĮTAKA VEIKLOS REZULTATAMS10
7.	Finansinių ir nefinansinių veiklos rezultatų analizė, su aplinkosaugos klausimais susijusi informacija 14
8.	Nuorodos ir papildomi paaiškinimai 20
9.	Svarbūs įvykiai, įvykę po 2019 m. I pusmečio pabaigos 20
10.	Įmonių grupės veiklos planai ir prognozės20
11.	Informacija apie tyrimų ir plėtros veiklą 21
12.	Informacija apie emitento įsigytas ir turimas savas akcijas22
13.	Informacija apie finansinės rizikos valdymo tikslus, naudojamas apsidraudimo priemones 22
14.	Informacija apie emitento patronuojamąsias įmones 22
15.	Įstatinio kapitalo struktūra24
16.	Duomenys apie emitento išleistas akcijas 24
17.	Informacija apie emitento akcininkus 26
18.	Darbuotojai28
19.	Emitento įstatų pakeitimo tvarka30
20.	Emitento organai 30
	20.1.DUOMENYS APIE BENDROVĖJE SUDARYTUS KOMITETUS 31
21.	Kolegialių organų nariai, bendrovės vadovas, vyriausiasis finansininkas32
	21.1.DUOMENYS APIE BENDROVĖS STEBĖTOJŲ TARYBOS NARIUS:32
	21.2.DUOMENYS APIE BENDROVĖS VALDYBOS NARIUS34
	21.3.DUOMENYS APIE BENDROVĖS VADOVĄ, VYRIAUSIĄJĄ BUHALTERĘ: 35
22.	Informacija apie reikšmingus susitarimus35
23.	Informacija apie emitento ir jo organų narių ar darbuotojų susitarimus36
24.	Informacija apie didesnius susijusių šalių sandorius36
25.	Informacija apie per ataskaitinį laikotarpį emitento vardu sudarytus žalingus sandorius 36
26.	Informacija apie bendrovių valdymo kodekso laikymąsi ir bendrovės vykdomas socialines iniciatyvas ir politiką36
27.	Duomenys apie viešai skelbtą informaciją 36

LENTELIŲ SĄRAŠAS

1	lentelė	2019 m. I pusmečio Grupės finansinių rodiklių palyginimas su 2015–2018 m. I pusmečių rodikliais	14
2	lentelė	2019 m. I pusmečio Bendrovės finansinių rodiklių palyginimas su 2015–2018 m. I pusmečių rodikliais	15
3	lentelė	2019 m. I pusmečio Bendrovės nefinansinių rodiklių palyginimas su 2015– 2018 m. I pusmečių rodikliais	17
4	lentelė	Emitento įstatinio kapitalo struktūra pagal akcijų rūšis	24
5	lentelė	Bendrovės vertybinių popierių prekybos istorija 2015–2019 m. I pusmetį	24
6	lentelė	Emitento akcininkai, kuriems 2019 m. birželio 30 d. priklausė daugiau nei 5 proc. 2015 m. gegužės 18 d. įregistruoto Bendrovės įstatinio kapitalo	26
7	lentelė	Bendrovės akcininkų pasiskirstymas pagal grupes ataskaitinio laikotarpio pabaigai	26
8	lentelė	Bendrovės akcininkai, kuriems priklausė daugiau nei 5 proc. akcijų, išleistų į viešąją vertybinių popierių apyvartą	27
9	lentelė	Akcininkai, kuriems priklausė daugiau nei 5 proc. akcijų, išleistų į neviešąją vertybinių popierių apyvartą	27
10	lentelė	Grupės darbuotojų skaičiaus kitimas 2015–2019 m. I pusmetį	28
11	lentelė	Bendrovės darbuotojų skaičiaus kitimas 2015–2019 m. I pusmetį	28
12	lentelė	Grupės darbuotojų išsilavinimas 2015–2019 m. I pusmetį	28
13	lentelė	Bendrovės darbuotojų išsilavinimas 2015–2019 m. I pusmetį	29

GRAFIKŲ SĄRAŠAS

1	grafikas	Kuro struktūra	7
2	grafikas	Šilumos pirkimas ir gamyba	8
3	grafikas	Bendrovės tiekiamos šilumos vartotojų pasiskirstymas pagal grupes	8
4	grafikas	Investicijų įvykdymas pagal finansavimo šaltinius	10
5	grafikas	Šilumos tiekimas į tinklą	17
6	grafikas	AB "Kauno energija" tiekiamos šilumos kaina	18
7	grafikas	Šilumos kainos struktūros elementai	18
8	grafikas	Šilumos kainos pastovioji dedamoji	19
9	grafikas	Šilumos kainos kintamoji dedamoji 2019 m. birželio mėn.	19
10	grafikas	UAB "Kauno energija NT" veiklos rezultatai	23
11	grafikas	UAB "Petrašiūnų katilinė" veiklos rezultatai	23
12	grafikas	Akcijos kainos ir apyvartos 2015–2019 m. I pusmetį istorija	25
13	grafikas	Bendrovės akcijos kainos palyginimas	25
14	grafikas	Akcininkų struktūra 2019 m. birželio 30 d.	26

1. Ataskaitinis laikotarpis, už kurį parengtas konsoliduotasis metinis pranešimas

Ataskaitinis laikotarpis, už kurį parengtas Emitento konsoliduotasis tarpinis pranešimas – 2019 m. I pusmetis.

2. Įmonių grupę sudarančios bendrovės ir jų kontaktiniai duomenys

Emitentas rengia tiek Bendrovės, tiek ir konsoliduotąsias finansines ataskaitas. Įmonių grupę (toliau – Grupė) sudaro: AB "Kauno energija" bei patronuojamosios įmonės UAB "Kauno energija NT", kurioje Emitentas tiesiogiai kontroliuoja 100 proc. valdomų akcijų. Nuo 2016 m. spalio 27 d. į Grupę įeina ir UAB "Petrašiūnų katilinė", kurios 100 proc. akcijų taip pat tiesiogiai kontroliuoja Emitentas.

Pagrindiniai duomenys apie Bendrovę:

Bendrovės pavadinimas	Akcinė bendrovė "Kauno energija"
Teisinė – organizacinė forma	Akcinė bendrovė
Buveinės adresas	Raudondvario pl. 84, 47179 Kaunas
Juridinio asmens kodas	235014830
Telefonas	(8 37) 305 650
Faksas	(8 37) 305 622
Elektroninio pašto adresas	info@kaunoenergija.lt
Interneto svetainės adresas	www.kaunoenergija.lt
Įregistravimo data ir vieta	1997 m. rugpjūčio 22 d., Kaunas, įsakymo Nr. 513
Registro tvarkytojas	Valstybės įmonė Registrų centro Kauno filialas
PVM mokėtojo kodas	LT350148314

Pagrindiniai duomenys apie patronuojamas bendroves:

Bendrovės pavadinimas	UAB "Petrašiūnų katilinė"
Teisinė – organizacinė forma	Uždaroji akcinė bendrovė
Buveinės adresas	R. Kalantos g. 49, 52303 Kaunas
Juridinio asmens kodas	304217723
Telefonas	+370 687 48413
Įregistravimo data ir vieta	2016 m. balandžio 1 d., Kaunas
Registro tvarkytojas	Valstybės įmonė Registrų centro Kauno filialas
Bendrovės pavadinimas	UAB "Kauno energija NT"
Teisinė – organizacinė forma	Uždaroji akcinė bendrovė
Buveinės adresas	Savanorių pr. 347, 49423 Kaunas
Juridinio asmens kodas	303042623
Telefonas	(8 37) 305 693
Elektroninio pašto adresas	kent@kaunoenergija.lt
Įregistravimo data ir vieta	2013 m. balandžio 16 d., Kaunas
Registro tvarkytojas	Valstybės įmonė Registrų centro Kauno filialas

3. Įmonių grupę sudarančių bendrovių pagrindinės veiklos pobūdis

Grupės pagrindinės veiklos pobūdis – gamyba, paslaugų teikimas. Bendrovė yra Grupės patronuojančioji bendrovė. Bendrovė gamina, ir tiekia vartotojams šilumą (šildymui ir karštam vandeniui ruošti) Kauno ir Jurbarko miestuose bei Kauno rajone (Akademijos mstl., Ežerėlio m., Domeikavos k., Garliavos m., Girionių k., Neveronių k., Raudondvario k.) (toliau – Kauno rajonas).

Taip pat, vykdydama Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo nuostatas, nuo 2010 m. gegužės 1 d. Bendrovė tiekia karštą vandenį (vykdo karšto vandens tiekėjo veiklą) vartotojams Kaune ir Jurbarke bei Kauno rajone (toliau tekste šilumos ir karšto vandens tiekimas, be šalto vandens vadinamas šilumos tiekimu, išskyrus duomenis pateiktus 7 ir 8 lentelėje), kurie Bendrovę pasirinko karšto vandens tiekėja. 2019 m. birželio 30 d. Bendrovė karštą vandenį tiekė į 690 Kauno miesto ir rajono bei į 7 Jurbarko daugiabučius gyvenamuosius namus. Pajamos iš karšto vandens tiekimo veiklos Bendrovės pardavimo pajamose sudaro apie 5,0 proc.

Taip pat Bendrovė prižiūri inžinerinius statinius (kolektorius – tunelius), eksploatuoja šilumos ir elektros gamybos įrenginius. Grupė ir Bendrovė pagal atskiras sutartis atlieka pastatų šildymo ir karšto vandens sistemų, šilumos punktų įrenginių priežiūrą, šilumos punktų ir kitų šilumos įrenginių remontą, teikia patalpų nuomos paslaugas. Grupė ir Bendrovė licencijuojamą veiklą vykdo pagal turimas atitinkamas licencijas. 2004 m. vasario 26 d. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (toliau – Komisija) suteikė Bendrovei šilumos tiekimo licenciją. Licencija galioja neribotą laiką. Pastatų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūra vykdoma atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Šilumos ūkio įstatymo 20 straipsnio nuostatas.

Grupės ir Bendrovės vizija – inovatyvi, konkurencinga, vertę vartotojams ir akcininkams kurianti bendrovė, veikianti šilumos ir vėsumos gamybos, centralizuoto jų tiekimo, pastatų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros srityse.

Grupės ir Bendrovės vertybės:

• daugiau, nei 50 metų šilumos gamybos ir tiekimo veiklos patirtis;
• atsakomybė prieš vartotojus už patikimą šilumos ir karšto vandens tiekimą;
• aukšta darbuotojų kvalifikacija, leidžianti pasiekti aukščiausius efektyvumo rodiklius;
• gebėjimas taikyti inovatyvius sprendimus kasdieninėje veikloje.

Grupės ir Bendrovės strateginiai tikslai: AB "Kauno energija" – pažangiausia ir inovatyviausia CŠT bendrovė Lietuvoje.

Bendrovės šilumos ūkio techninės strategijos principinės gairės yra:

šilumos ūkio efektyvumo didinimas ir plėtra – Kaunui reikalingas bent vienas didesnės nei 100 MW galios modernus, šiuolaikiškas gamybos šaltinis – kogeneracinė elektrinė, naudojanti atsinaujinančius energijos išteklius (toliau – AEI) ir / arba atliekas, ir /arba dujas. Naujoji elektrinė turėtų užtikrinti rezervinio kuro laikymą / panaudojimą, šilumos gamybos šaltinių rezervavimą, stabilų centralizuoto šilumos tiekimo hidraulinį režimą, lankstų reagavimą į tinklo poreikio kitimą pikų metu, turėtų avarinę papildymo sistemą, būtų ekonomiškai "subalansuotas";

šilumos tiekimo saugumo ir patikimumo didinimas – Bendrovė numato parengti ekspertinį šilumos tiekimo sistemos saugumo / pažeidžiamumo vertinimą, įgyvendinti parametrų duomenų perdavimo, surinkimo bei vertinimo sistemos naujinimą bei modernizavimą, įgyvendinti tinklo hidraulinio režimo optimizavimą bei parametrų reakcijos / kitimo greičio didinimą, rekonstruoti, optimizuoti termofikacinių vamzdynų ruožus, ir elementus (vidutinis centralizuoto šilumos tiekimo (toliau – CŠT) tinklo vamzdynų amžius yra apie 38 metus), įgyvendinti CŠT tinklo vandens rezervinės – avarinės papildymo sistemos atnaujinimą bei vystymą, įdiegti techninius sprendinius ir/ ar pasinaudoti gera praktika, didinant patikimumą ir saugumą, užtikrinančius termofikacinio režimo stabilumą.

aktyviai dalyvauti Kauno, Kauno rajono ir Jurbarko miesto aprūpinimo šiluma politikos formavime, centralizuoto šilumos tiekimo rinkos plėtros bei bendrovės patrauklumo didinime;

gerosios praktikos formavimas ir jos viešinimas.

4. Emitento sutartys su kredito įstaigomis

2018 m. rugsėjo 13 d. buvo sudaryta Emitento aptarnavimo sutartis su AB SEB banku (įmonės kodas 112021238, Gedimino pr. 12, Vilnius), atstovaujamu Finansų rinkų departamento.

5. Prekyba įmonių grupę sudarančių bendrovių vertybiniais popieriais reguliuojamose rinkose

Emitento 20 031 977 (dvidešimt milijonų trisdešimt vienas tūkstantis devyni šimtai septyniasdešimt septynios) paprastosios vardinės akcijos (VP ISIN kodas LT0000123010), kurių bendra nominalioji vertė – 34 855 639,98 Eur (trisdešimt keturi milijonai aštuoni šimtai penkiasdešimt penki tūkstančiai šeši šimtai trisdešimt devyni Eur 98 ct), 2019 m. birželio 30 d. yra įtrauktos į vertybinių popierių biržos Nasdaq Vilnius Baltijos papildomąjį prekybos sąrašą. Bendrovės akcijų listingavimo pradžia 1998 m. gruodžio 28 d.

6. Įmonių grupės būklės, veiklos vykdymo ir plėtros apžvalga

6.1. Bendrovės būklės, veiklos vykdymo ir plėtros apžvalga

Bendrovė savo veiklą 2019 m. I pusmetį vykdė orientuodamasi į gamybos šaltinių modernizavimą bei CŠT tinklo patikimumo didinimą, atsižvelgdama į Kauno miesto centralizuoto aprūpinimo šiluma strategines gaires.

Veiklos planavime Bendrovė taip pat atsižvelgia į 2016 metais Bendrovės iniciatyva, Lietuvos energetikos instituto parengtą AB "Kauno energija" strategiją šilumos tiekimo sistemos plėtrai 2017–2020 m. Strategijoje apibrėžiamos pagrindines miesto aprūpinimo šiluma nuostatos ir kryptys iki 2021 metų, siekiant užtikrinti centralizuoto šilumos tiekimo sistemos techninį, ekonominį ir valdymo efektyvumą bei šilumos tiekimo patikimumą, nepažeidžiant aplinkosaugos reikalavimų, atsižvelgiant į Lietuvos teisės aktų nuostatas ir Europos Sąjungos (toliau – ES) direktyvų įpareigojančius siekius.

2019 m. vasario 7 d. Bendrovės stebėtojų taryba patvirtino "AB "Kauno energija" strategijos, įgyvendinant energetikos sektoriaus plėtros kryptis, strateginių veiklos krypčių iki 2021 m. koregavimo ataskaitą".

Bendrovė užima didžiąją dalį šilumos gamybos ir tiekimo rinkos Kaune, Kauno rajone ir Jurbarke. Grupės gamybinius pajėgumus sudaro Bendrovės katilinių gamybiniai pajėgumai ir patronuojamosios bendrovės UAB "Petrašiūnų katilinė" katilinės gamybiniai pajėgumai Kauno mieste. Bendrovės gamybinius pajėgumus sudaro Petrašiūnų elektrinė, 4 katilinės Kauno integruotame tinkle, 7 regioninės katilinės Kauno rajone, 1 Jurbarko mieste, 13 izoliuoto tinklo ir 28 vietinės (buitinės) katilinės (iš kurių 27 dujofikuotos, o viena kūrenama granulėmis) Kauno mieste, bei 8 Sargėnų mikrorajono vandens šildymo katilinės. Bendras Grupės šiluminis galingumas sudaro apie 607 MW, o bendras visos Grupės energijos gamybos pajėgumas yra apie 616 MW (t. t. 41 MW – kondensaciniai ekonomaizeriai). Bendras instaliuotas Bendrovės šiluminis galingumas sudaro apie 588 MW (t. t. 41 MW – kondensaciniai ekonomaizeriai), elektrinis – 8,75 MW, iš jų Petrašiūnų elektrinėje – 314,6 MW šiluminis (t. t. 17,8 MW – kondensacinis ekonomaizeris) ir 8 MW elektrinis galingumas, Jurbarke – 34,8 MW šiluminis(t. t. 2,8 MW – kondensacinis ekonomaizeris). Bendras visos Bendrovės energijos gamybos pajėgumas yra apie 597 MW (t. t. 41 MW – kondensaciniai ekonomaizeriai).

Bendrovei priklausančiuose gamybos šaltiniuose 2019 m. I pusmetį buvo pagaminta beveik 40,3 proc. visos šilumos, patiektos į tinklą. Trūkstamas šilumos kiekis buvo nupirktas iš kitų nepriklausomų šilumos gamintojų (toliau – NŠG). Reikiamas šilumos kiekis nuperkamas kiekvieną mėnesį organizuojamuose aukcionuose, vadovaujantis galiojančiais normatyviniais dokumentais. Nuo 2018 m. gegužės mėn. elektroninius šilumos supirkimo aukcionus organizuoja energijos išteklių biržos operatorius UAB "Baltpool". Elektroniniai aukcionai vyksta pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos patvirtintą Šilumos aukciono reglamentą. Atitinkamai pakeistas Šilumos supirkimo iš nepriklausomų šilumos gamintojų tvarkos ir sąlygų aprašas, Šilumos kainų nustatymo metodika, Energetikos, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo įmonių informacijos teikimo taisyklės, Naudojimosi šilumos perdavimo tinklais sąlygų sąvadas, Viešai skelbiamos informacijos tvarkos aprašas.

2019 m. I pusmetį Bendrovės šilumos gamybai naudotas kuras pateiktas 1 grafike.

1 grafikas

2019 m. I pusmetį Bendrovė šilumą pirko iš 11 NŠG Kaune ir Kauno rajone: UAB Kauno termofikacijos elektrinės, UAB "Danpower Baltic Taika", UAB "Danpower Baltic Taika elektrinė", UAB "Lorizon energy", UAB "Ekoresursai", UAB "Petrašiūnų katilinė", UAB "Aldec General", UAB "ENG" ir UAB "Danpower Baltic Biruliškių", UAB "Ekopartneris" ir UAB "Foksita". Iš viso nupirkta 467,6 tūkst. MWh šilumos, t. y. 59,7 proc. patiektos į tinklą šilumos (2018 m. I pusmetį – 63 proc.). Per 2015–2019 m. I pusmečių laikotarpį Bendrovės įrenginiais pagaminti ir iš NŠG nupirkti šilumos kiekiai, tūkst. MWh:

2 grafikas

Šią pagamintą ir nupirktą šilumą Bendrovė integruotais ir lokaliniais šilumos tiekimo tinklais, 2019 m. birželio 30 d. duomenimis, tiekė 3 528 įmonėms ir organizacijoms bei 116 223 buitiniams vartotojams, iš viso – 119 751 vartotojui (objektai pagal adresus).

3 grafikas

Bendrovės tiekiamos šilumos vartotojų pasiskirstymas pagal grupes

Investicijos

Bendrovės investicijos į naujausias technologijas (šilumos gamybos šaltinių rekonstravimas, įrengiant ekonomaizerius, naujus biokuro katilus, izoliuoto ir integruoto tinklo katilinių automatizavimas, elektroninių paslaugų sistema, nuotolinio šilumos apskaitos prietaisų rodmenų nuskaitymo ir perdavimo sistema, klientų aptarnavimas "vieno langelio" principu bei kt.), padeda Bendrovei mažinti parduodamos šilumos kainą. Šilumos tiekimo tinklų rekonstravimas mažina Bendrovės šilumos tiekimo nuostolius. Visos šios investicijos padeda Bendrovei prisitaikyti prie rinkos pokyčių bei būti pažangia šilumos ir karšto vandens tiekimo, šilumos gamybos šaltinių priežiūros bendrove Kauno ir Jurbarko miestuose bei Kauno rajone.

Investicijas Bendrovė vykdo vadovaudamasi Bendrovės 2019 m. investicijų planu, kuris patvirtintas 2019 m. vasario 26 d. Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-63 "Dėl AB "Kauno energija" 2019 m. ir 2017–2020 m. investicijų planų ir jų finansavimo" (toliau – Investicijų planas).

Pagal Investicijų planą Bendrovė vykdo magistralinių vamzdynų keitimo projektus, iš dalies finansuojamus ES struktūrinėmis lėšomis, optimizuoja vamzdynų skersmenis, prijungia prie centralizuoto šilumos tiekimo tinklo naujus objektus bei modernizuoja šilumos gamybos šaltinius.

Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo pakeitimai bei Komisijos teisinio reglamentavimo pakeitimai sudarė palankias sąlygas investuoti į šilumos gamybos šaltinių statybą ir modernizavimą, tuo didinant konkurenciją šilumos gamybos sektoriuje bei mažinant šilumos kainą vartotojams.

Pagal 2016 m. gruodžio mėn. Bendrovės pasirašytas finansinės paramos sutartis su VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūra, 2020 m. Bendrovė pabaigs vykdyti du projektus, t. y. "Kauno m. integruoto tinklo magistralės 6T modernizavimas" (kodas 04.3.2-LVPA-K-102-01-0010) ir "Kauno m. integruoto tinklo magistralės 1T modernizavimas" (kodas 04.3.2-LVPA-K-102-01-0024). Projektų vertė 2,3 mln. Eur, t. t. 1,15 mln. Eur Europos Sąjungos struktūrinės paramos.

2018 m. kovo 9 d. Bendrovė pasirašė su VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūra paramos sutartį projekto "Noreikiškių katilinės biokuro katilo iki 1 MW galios įrengimas" (kodas 04.1.1-LVPA-K-109-01-0006) finansavimui. Projekto vertė 0,25 mln. Eur, t. t. 0,15 mln. Eur Europos Sąjungos struktūrinės paramos. Projektas orentuotas į šilumos gamybos įrenginių efektyvinimą bei šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų mažinimą. Naujas katilas pakeis šilumos gamybai naudojamas gamtines dujas į biokurą.

2018 m. gegužės 23 d. Bendrovė pasirašė 7 sutartis su VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūra pagal 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 4 prioriteto "Energijos efektyvumo ir atsinaujinančių išteklių energijos gamybos ir naudojimo skatinimas" priemonę Nr. 04.3.2-LVPA-K-102 "Šilumos tiekimo tinklų modernizavimas ir plėtra":

• "Kauno miesto 1T magistralės rekonstravimas" (kodas 04.3.2-LVPA-K-102-02-0028);
• "Kauno miesto 1Ž ir 7Ž magistralės rekonstravimas" (kodas 04.3.2-LVPA-K-102-02-0029);
• "Kauno miesto 4T magistralės rekonstravimas" (kodas 04.3.2-LVPA-K-102-02-0030);
• "Kauno miesto 5T magistralės rekonstravimas" (kodas 04.3.2-LVPA-K-102-02-0031);
• "Kauno miesto 8K magistralės rekonstravimas" (kodas 04.3.2-LVPA-K-102-02-0032);
• "Kauno miesto 8Ž ir 9Ž magistralės rekonstravimas" (04.3.2-LVPA-K-102-02-0034);

"Kauno miesto šilumos tiekimo tinklų rekonstravimas Chemijos ir Medvėgalio gatvėse" (kodas 04.3.2- LVPA-K-102-02-0035).

Šiuos projektus planuojama įgyvendinti 2019–2020 metais. Projektų vertė 19,7 mln. Eur, t. t. 9,86 mln. Eur Europos Sąjungos struktūrinės paramos.

2018 m. lapkričio 16 d. Bendrovė pasirašė su VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūra sutartį projektui pagal 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 4 prioriteto "Energijos efektyvumo ir atsinaujinančių išteklių energijos gamybos ir naudojimo skatinimas" priemonę Nr. 04.3.2-LVPA-K-102 "Šilumos tiekimo tinklų modernizavimas ir plėtra" "Kauno miesto centralizuoto šilumos tiekimo tinklo plėtra Aleksoto mikrorajone" (kodas 04.3.2-LVPA-K-102-04-0001) finansuoti. Projekto vertė 3,8 mln. Eur t. t. 1,9 mln. Eur Europos Sąjungos struktūrinės paramos.

2018 m. lapkričio 16 d. Bendrovė pasirašė su VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūra dvi sutartis projektams "Biokuru kūrenamo katilo įrengimas Raudondvario katilinėje" ir "Biokuru kūrenamo katilo įrengimas Jurbarko katilinėje" finansuoti. Raudondvaryje bus įrengtas 1,5 MW galios biokuru kūrenamas katilas. Projekto vertė 0,5 mln. Eur t. t. 0,3 mln. Eur Europos Sąjungos struktūrinės paramos. Jurbarke bus įrengtas 4,6 MW galios biokuru kūrenamas katilas. Projekto vertė 0,8 mln. Eur t. t. 0,5 mln. Eur Europos Sąjungos struktūrinės paramos.

Visi šie projektai vykdomi 2019 m. ir bus baigti 2020 m.

2019 m. kovo mėn. Bendrovė pateikė 9 paraiškas pagal 2014–2020 m. Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos priemonės 04.3.2-LVPA-K-102 "Šilumos tiekimo tinklų modernizavimas ir plėtra" 6 kvietimą. 2019 m. rugpjūčio 12d. pasirašė 7 sutartis su VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūra:

• "Kauno miesto 1Ž magistralės rekonstravimas" (kodas 04.3.2-LVPA-K-102-06-0012);
• "Kauno miesto 2T magistralės rekonstravimas" (kodas 04.3.2-LVPA-K-102-06-0014);
• "Kauno miesto 4K magistralės rekonstravimas" (kodas 04.3.2-LVPA-K-102-06-0015);
• "Kauno miesto 4Ž ir 1T magistralių jungties rekonstravimas" (kodas 04.3.2-LVPA-K-102-06-0016);
• "Kauno miesto 4Ž magistralės rekonstravimas" (kodas 04.3.2-LVPA-K-102-06-0017);
• "Kauno miesto 5T ir 6T magistralių jungties rekonstravimas" (04.3.2-LVPA-K-102-06-0018);
• "Kauno miesto 7Ž magistralės rekonstravimas" (kodas 04.3.2-LVPA-K-102-06-0019).

Šiuos projektus planuojama įgyvendinti 2020–2021 metais. Projektų vertė 14,5 mln. Eur, t. t. 7,2 mln. Eur Europos Sąjungos struktūrinės paramos.

2019 m. I pusmetį Bendrovės didžioji dalis investicijų skirta šilumos tiekimo trasų modernizavimui ir šilumos gamybos katilų atnaujinimui. Bendrovės investicijos pagal finansavimo šaltinius 2015–2019 m. I pusmečiais nurodytos 4 grafike.

4 grafikas

Investicijų įvykdymas pagal finansavimo šaltinius, mln. Eur

6.2. Bendrovės pagrindinės rizikos ir neapibrėžtumai, jų įtaka veiklos rezultatams

Išoriniai rizikos veiksniai, darantys įtaką Bendrovės pagrindinei veiklai:

• didėjanti konkurencija tarp šilumos gamintojų Kaune;
• padidėjusi galutinė (tai yra įskaitant visas sąnaudas) gamtinių dujų ir biokuro kaina;
• nuolat kintanti teisinė aplinka;
• šilumos gamybos kainų formavimo politika.

Konkurencinės aplinkos rizikos veiksniai. Bendrovė, siekdama dirbti veiksmingai ir patikimai, kuriant pridėtinę vertę akcininkams, susiduria su jos veiklos sferai būdingomis rizikomis, tačiau ir pasinaudoja galimybėmis dirbti, veiksmingai ir patikimai išnaudojant turimą bei kurti papildomą potencialą. Viena iš didžiausių rizikų, su kuria gali susidurti Bendrovė – santykinai aukšta iš NŠG perkamos šilumos kaina. NŠG vertintini kaip privatūs pelno generavimui skirti verslo vienetai. Šilumos supirkimas vykdomas vadovaujantis galiojančiais įstatymais bei Komisijos patvirtintu Šilumos supirkimo iš nepriklausomų šilumos gamintojų tvarkos ir sąlygų aprašu. Savo ruožtu Bendrovė intensyviai investuoja į nuosavų gamybos šaltinių modernizavimą bei statybą, kad sumažintų palyginamąsias šilumos gamybos sąnaudas. Tokiu būdu naudojamasi reguliavimo aplinka, didinama konkurencija bei mažinama šilumos pirkimo ir pardavimo vartotojams kaina.

Kartu su naujų NŠG atsiradimu Bendrovė turi spręsti papildomus techninius, ekonominius, teisinius ir kitus klausimus: šilumos tiekimo tinklo valdymo bei šių gamintojų galios balansavimo staigaus sustojimo atveju,

optimalių darbinių tinklo parametrų išlaikymo, šilumos supirkimo tvarkos iš NŠG reglamentavimo, kaitos ir taikymo.

Komerciniai rizikos veiksniai: Bendrovė yra pagrindinis centralizuotai pagamintos šilumos tiekėjas Kauno ir Jurbarko miestams bei daliai Kauno rajono. Norint išlaikyti šią rinką, būtina diegti efektyvias technologijas nuosavuose gamybos šaltiniuose bei, išnaudojant skirtingų kuro rūšių kainų skirtumus, siekti gaminti mažiausiomis sąnaudomis.

Bendrovės šilumos pardavimai tiesiogiai priklauso nuo šilumos poreikio, t. y. šilumos suvartojimo, kuriam pagrindinę įtaką turi vidutinė lauko oro temperatūra, vartotojų investicijų dydžio į šilumos taupymą ir racionalų vartojimą bei šilumos pardavimo rinkos plėtros tempai.

Kintančios kuro kainos bei NŠG pagamintos šilumos pardavimo kaina turi įtakos Bendrovės šilumos gamybos savikainai.

Bendrovės veiklos rezultatui turi įtakos pardavimo apimčių mažėjimas dėl mažėjančio šilumos vartojimo (vykdant daugiabučių namų / pastatų renovaciją ar įdiegiant šilumą taupančius įrenginius), taip pat dėl vartotojų atsijungimų nuo CŠT (dėl įvairių priežasčių). Rizika mažinama Bendrovei investavus ir toliau investuojant į atsinaujinančius energijos išteklius naudojančius šilumos gamybos įrenginius, mažinant Bendrovės šilumos gamybos savikainą bei perkamos iš NŠG šilumos kainą, tuo pačiu, ir vartotojui tiekiamos šilumos kainą bei nuolat argumentuotai informuojant vartotojus apie CŠT sistemos privalumus (saugumas, patikimumas, sąsaja su viena kuro rūšimi, kuro konversija, lokalūs taršos šaltiniai gyvenamuosiuose rajonuose ir jų sukeliama bendra aplinkos tarša ir kt.) lyginant su autonominiu šildymu.

Kitų bendrovių, propaguojančių tik gamtinių dujų naudojimą, neatsižvelgiant į patvirtintą specialųjį šilumos tiekimo planą, konkurencija su Bendrove šilumos tiekimo sektoriuje pasireiškia vartotojų atsijungimu nuo centralizuotos šilumos tiekimo sistemos. Šilumos įrenginių atjungimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-297 patvirtintos Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės (su vėlesniais pakeitimais) ir Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. gegužės 14 d. įsakymu Nr. A-1830 patvirtintas Pastato ar patalpų šilumos įrenginių atjungimo nuo šilumos perdavimo tinklų vartotojų iniciatyva tvarkos aprašas. Kauno miesto savivaldybė yra patvirtinusi specialųjį šilumos tiekimo planą, kuriame numatytas šilumos tiekimo būdas atskirose miesto teritorijose. CŠT zonoje esančių pastatų atsijungimas nuo CŠT tinklų galimas tik atitinkamai suderinus su Kauno miesto savivaldybe. Kauno rajono savivaldybės šilumos ūkio specialusis planas patvirtintas Kauno rajono savivaldybės tarybos 2012 m. sausio 26 d. sprendimu Nr. TS-43. Jurbarko miesto ir rajono šilumos ūkio specialusis planas, patvirtintas Jurbarko rajono savivaldybės tarybos 2005 m. kovo 10 d. sprendimu Nr. T2–67.

Veiklos rizika: Ribotas vartotojų mokumas ir skolos. Rizika mažinama faktoringuojant skolas ir einamuosius kai kurių vartotojų grupių priskaitymus bei taikant efektyvesnius skolų išieškojimo metodus / būdus. Kita galima veiklos rizika – palūkanų normų pasikeitimai bankinėje rinkoje.

Per 2019 m. I pusmetį lyginant su 2018 m. I pusmečiu, šilumos vartotojų pradelsti įsipareigojimai sumažėjo apie 17 proc. ir 2019 m. sudarė 9,053 mln. Eur. 2018 m. I pusmetį buvo 10,91 mln. Eur. Mažėjimą nulėmė efektyvių skolos administravimo metodų taikymas.

Siekiant kuo greičiau šias skolas susigrąžinti, Bendrovė naudoja visas teisės aktais leidžiamas skolų administravimo priemones, tarp jų – prevencines ikiteisminio išieškojimo priemones ir teisminį išieškojimą, taip pat bendradarbiauja su advokatų kontora. Papildomai, kaip prevencinė priemonė, esant dideliam įsiskolinimui, taikomas šilumos tiekimo apribojimas (įstatymų nustatyta tvarka ir esant techninėms galimybėms).

Visais atvejais apie susidariusį įsiskolinimą pirmiausia pranešama vartotojui. Skolininkui reaguojant į įspėjimus, su juo aptariamos įvairios skolos grąžinimo galimybės bei pasirašomi skolos grąžinimą užtikrinantys dokumentai. Skolininkui į įspėjimus nereaguojant, ir taikytoms prevencinėms ir ikiteisminėms priemonėms nedavus rezultato, vykdomas teisminis išieškojimas, t. y., kreipiamasi į teismą su ieškiniu, o gavus sprendimą su vykdomuoju dokumentu – į antstolį priverstinio išieškojimo vykdymui. Tokiu atveju skolininkas privalo sumokėti ne tik susidariusią skolą, bet ir teismo bei išieškojimo vykdymo išlaidas. 2019 m. I pusmetį atlikta visa

eilė skolos prevencijos veiksmų ir ikiteisminio išieškojimo priemonių. Vykdytas skolos administravimo veiksmų kiekis: įspėjimų raštu – 17 066 vnt., įspėjimai skambučiais – 1 047 vnt., priimti vekseliai – 122 vnt., taikos sutartys – 30 vnt., įspėjimai sąskaitose – 91 256 vnt.

Nuo 2018 m. sausio 2 d. pradėjo funkcionuoti vieningas kauniečių aptarnavimo centras "Mano Kaunas" – Statybininkų g. 3, Kaune, UAB "Kauno švara" patalpose. Jame gyventojai gali gauti operatyvią informaciją/konsultaciją apie Kauno m. savivaldybės valdomų įmonių – AB "Kauno energija", UAB "Kauno švara", UAB "Kauno autobusai", UAB "Kauno butų ūkis", UAB "Kauno gatvių apšvietimas" ir UAB "Kauno vandenys" teikiamas paslaugas, taip pat sudaryti sutartis, apmokėti sąskaitas, pateikti prašymus, gauti pažymas ir t. t. ir pan.

Bendrovės veikla cikliška. Šildymo sezono metu (spalio – balandžio mėnesiais) uždirbama daugiausia pagrindinės veiklos pajamų. Ne šildymo sezono metu Bendrovės pajamos yra mažiausios, nes šilumą vartotojai naudoja tik karštam vandeniui ruošti. Be to, ne šildymo sezono metu Bendrovė patiria daugiau išlaidų, nes turi pasirengti ateinančiam šildymo sezonui, t. y. vykdyti remonto ir rekonstravimo darbus šilumos tiekimo tinkluose bei šilumos gamybos šaltiniuose.

Teisinės atitikties rizika: Energetikos veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymas, Energetikos įstatymas, Elektros energetikos įstatymas, Gamtinių dujų įstatymas, Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymas, atitinkami Vyriausybės nutarimai, Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nustatytos šilumos kainų ir mokėjimų už šilumą metodikos bei kiti teisės aktai. Jų pasikeitimai turi įtakos šilumos tiekimo įmonių veiklai.

2011 m. lapkričio 1 d. įsigaliojus naujoms Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 2, 3, 20, 22, 28, 31, 32 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo Nr. XI-1608 pataisoms, vadovaujantis 7 straipsniu, į šilumos ar karšto vandens kainas negali būti įtraukiamos jokios sąnaudos, susijusios su pastatų vidaus šildymo (įskaitant ir šilumos punktus) ir karšto vandens sistemomis. Vykdant teisės aktus, nuo 2011 m. lapkričio 1 d. visos šios sąnaudos tiesiogiai mažina Bendrovės pelną.

Teisinės atitikties rizika yra nuostolių padidėjimo ir (ar) prestižo praradimo, ir (ar) pasitikėjimo sumažėjimo rizika, kurią gali lemti išoriniai aplinkos veiksniai (pavyzdžiui, išorės teisės aktų pažeidimai, priežiūros institucijų reikalavimų nevykdymas ir pan.) arba vidaus veiksniai (pavyzdžiui, vidaus teisės aktų bei etikos standartų pažeidimai, darbuotojų piktnaudžiavimo atvejai ir pan.).

Socialiniai veiksniai: neigiamos įtakos Bendrovės veiklai gali turėti vartotojų atjungimas nuo centralizuotos šilumos tiekimo sistemos.

Tačiau teigiamą įtaką turi nuo 119 490 – 2018 metais iki 119 751 – 2019 m. I pusmetį didėjęs vartotojų skaičius.

Socialinė rizika: įmonės veikla socialiai jautri daugeliui Kauno regiono gyventojų ir įmonių dėl sąlygiškai didelių išlaidų už šilumą ir karštą vandenį. Šios išlaidos sudaro nemažą šeimos ūkio išlaidų dalį. Mažėjant parduodamos šilumos kainai, nusiskundimų dėl didelių sąskaitų įmonės adresu sulaukiama vis mažiau. Jų mažėjimą sąlygojo pastaruoju metu Bendrovės įvykdytos investicijos į gamybos šaltinius, ženkliai sumažinusios šilumos ir karšto vandens kainas. Vertinant Lietuvos mastu, 2019 m. I pusmetį Bendrovės tiekiamos šilumos kaina buvo arti vidutinės visų šilumos tiekimo įmonių kainos.

Ši rizika mažinama argumentuotai informuojant vartotojus apie Bendrovės vykdomą veiklą – nuosekliai publikuojami straipsniai Bendrovės interneto svetainėje bei miesto ir šalies žiniasklaidoje. Bendrovė analizuoja vartotojų nusiskundimus, teikia raštiškus atsakymus, konsultuoja vartotojus žodžiu (Bendrovės patalpose), telefonu, bei el. paštu. Vartotojai periodiškai kviečiami į susitikimus su Bendrovės specialistais, kur yra aptariami su Bendrovės vykdoma veikla susiję aktualūs klausimai. Taip siekiama formuoti objektyvų Bendrovės – modernios ir socialiai atsakingos įmonės – įvaizdį.

Techniniai – technologiniai veiksniai: didžiausios technologinio pobūdžio rizikos yra susijusios su šilumos tiekimo sistemų būkle. Vidutinis Bendrovei priklausančių magistralinių vamzdynų amžius yra apie 38 metai. Jų modernizavimą sąlygoja lėšų trūkumas. Kad sumažinti šilumos tiekimo sistemos amžių, būtina per metus

rekonstruoti daugiau kaip 13,5 km. tinklo ilgio, o būtinos investicijos tam sudarytų apie 6 mln. Eur. Hidraulinių bandymų metu išaiškėja silpniausios jų vietos. Kasmet bandymų metu išaiškinama daugiau nei 200 vietų, kuriose įvyksta trūkiai. Nustačius defektus, operatyviai vykdomi jų šalinimo (remonto) darbai.

Labiausiai susidėvėjusiose vietose magistraliniai šilumos tiekimo tinklai rekonstruojami, panaudojant ES struktūrinių fondų paramą. Rekonstruotose šilumos tiekimo tinklų magistralių atkarpose sumontuojami nauji pramoniniu būdu (putų poliuretano izoliacija polietileniniame apvalkale) izoliuoti vamzdžiai, kuriems nereikalingi gelžbetonio kanalai. Rekonstruotose atkarpose šilumos nuostoliai lieka itin maži (technologinio lygmens), o patys vamzdynai nebekelia trūkio grėsmės ir užtikrina patikimą šilumos tiekimą vartotojams, o vamzdynų trūkių grėsmė sumažinama iki minimumo, tuo užtikrinamas saugus bei patikimas šilumos tiekimas vartotojams.

Vienas iš techninės rizikos šilumos gamybos šaltiniuose veiksnių – šilumos gamybos įrenginių amžius. Šiuo metu nemažai šilumos gamybos įrenginių yra atnaujinta. Kasmet nešildymo sezono metu atliekami katilų remontai ir techninės priežiūros darbai, būtini šilumos tiekimo patikimumo ir saugumo užtikrinimui, t. y. šilumos gamybos šaltinių funkcionalumo bei kuro rezervinių galingumų užtikrinimui.

Kitas techninės rizikos veiksnys – tai, 2003 m. pardavus pagrindinį šilumos generavimo šaltinį – Kauno termofikacinę elektrinę, nuosavų šilumos gamybos galių trūkumas. Šiuo metu Bendrovei priklausančių šilumos gamybos šaltinių galia (467 MW) neužtikrina maksimalaus momentinio vartotojų šilumos poreikio Kauno miesto integruotame tinkle. Be to, pagal Lietuvos teisės aktus, šilumos tiekimo įmonės privalo turėti galios rezervą, kuris būtų 50 proc. didesnis nei sudaro maksimalus centralizuoto šilumos tiekimo sistemos šilumos poreikis. Todėl Bendrovė yra Komisijos įpareigota pirkti rezervinės galios užtikrinimo paslaugą. 2019 m. ši paslauga perkama iš UAB Kauno termofikacijos elektrinės. Atsižvelgiant į tai ir įvertinus bendras šilumos ūkio vystymo tendencijas Kaune ir Lietuvoje, Bendrovės vienas iš tikslų yra nuolat pagrįstai investuoti į nuosavus šilumos gamybos šaltinius, t.y. modernizuoti esamus ir diegti naujus papildomus šiluminius galingumus. Apie Bendrovės gamybos šaltinių modernizavimą ir investicijas detaliau aprašyta 6.1 ir 7 skyriuose.

Technologinė rizika gali būti mažinama, rekonstruojant šilumos gamybos šaltinius ir tiekimo vamzdynus, tam panaudojant pažangiausias technologijas ir taip didinant šilumos sistemos efektyvumą, nuosavų šilumos gamybos šaltinių galią, būtiną patikimumo užtikrinimui. Be to, ženklias investicijas, modernizuojant Bendrovės turtą, įpareigoja daryti ir šalyje galiojantys standartai bei norminiai aktai, suderinti su ES standartais ir norminiais aktais, reglamentuojančiais šilumos tiekimo sistemų darbo kokybinius ir techninius rodiklius.

Ekologiniai veiksniai: Bendrovės atžvilgiu juos galima suskirstyti į darančius poveikį Bendrovei ir įtakojamus Bendrovės veiklos.

Siekdama nesukelti neigiamo poveikio aplinkai ir neviršyti ribinių taršos, vibracijos bei triukšmo reikšmių, Bendrovė savo veikloje vadovaujasi Kioto protokolo, Helsinkio komisijos (HELCOM) reikalavimais bei Helsinkio Konvencijoje išdėstytais gamtosauginiais apribojimais, taip pat energetikos taršą reglamentuojančia Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/80/EB bei Lietuvos aplinkos apsaugos normatyviniu dokumentu LAND 43- 2013, kitais teisės aktais, nustatančiais reikalavimus gamtos išteklių naudojimui, išleidžiamiems į aplinką ir išmetamiems į orą teršalams. Pagrindiniai Bendrovės taršos šaltiniai: iškastinio organinio kuro deginimas Bendrovės šilumos šaltiniuose, gaminant šilumą ir nutekamieji vandenys, panaudoti technologiniuose procesuose.

Už atmosferos ir vandens taršą Bendrovė moka mokesčius. Jei būtų viršijamos leistinos teršalų ribinės normos arba metiniai limitai, pagal Lietuvos Respublikos galiojančius įstatymus Bendrovė mokėtų baudas. Tokių baudų per 2019 m. I pusmetį nebuvo mokėta.

Pagrindinės Bendrovės teršalų emisijos mažinimo priemonės: šilumos gamybos šaltinių modernizavimas, šilumos perdavimo nuostolių mažinimas, keičiant esamus vamzdynus į vamzdynus su putų poliuretano izoliacija, diegiant naujus ir tobulinant turimus technologinius įrenginius, mažiau taršių kuro rūšių naudojimas ir nuolatinis taršos monitoringas (kuro balanse 2019 m. I pusmetį vyravo kietasis biokuras – 74,04 proc., gamtinės dujos – 25,78 proc., kitas kuras – 0,18 proc.).

7. Finansinių ir nefinansinių veiklos rezultatų analizė, su aplinkosaugos klausimais susijusi informacija

Bendrovės pardavimo pajamos 2019 m. I pusmetį sudarė 34 443 tūkst. Eur ir, palyginus su 2018 m. I pusmečiu, sumažėjo 9,89 proc. (2018 m. I pusmetį jos sudarė 38 222 tūkst. Eur). Grupės pardavimų pajamos 2019 m. I pusmetį sudarė 34 437 tūkst. Eur (2018 m. I pusmetį – 38 214 tūkst. Eur).

Šiam pokyčiui didžiausią įtaką turėjo mažesnė šilumos kaina, kurios pagrindinę dalį sudaro perkamos šilumos ir kuro dedamoji, bei sumažėjęs parduotos šilumos kiekis. Parduotos šilumos kiekis 2019 m. I pusmetį lyginant su 2018 m. I pusmečiu buvo 6,33 proc. mažesnis. 2019 m. I pusmetį vidutinė parduodamos šilumos kaina sumažėjo 5,86 proc. (2019 m. I pusmetį šilumos kaina – 4,98 ct/kWh, 2018 m. I pusmetį – 5,29 ct/kWh). Šilumos kaina sumažėjo ir dėl nustatytos papildomos dedamosios, kuri šilumos kainą vartotojams papildomai mažino 0,29 ct/kWh, kad kompensuoti faktinių ir į šilumos kainą įskaičiuotų kuro įsigijimo bei šilumos įsigijimo kainų skirtumą.

Grupės bendrosios pajamos 2019 m. I pusmetį sudarė 2 600 tūkst. Eur, Bendrovės – 2 335 tūkst. Eur. Bendrosios pajamos palyginus su 2018 m. I pusmečiu sumažėjo atitinkamai 2 914 ir 3 387 tūkst. Eur.

2019 m. I pusmečio Grupės finansinių rodiklių palyginimas su 2015–2018 m. I pusmečiais pateiktas 1 lentelėje.

					1 lentelė
Grupės rodiklio pavadinimas	2015 m. I pusm.	2016 m. I pusm.	2017 m. I pusm.	2018 m. I pusm.	2019 m. I pusm.
Pardavimų pajamos, tūkst. Eur	37 468	36 184	35 313	38 214	34 437
Iš jų: šiluma	35 739	34 514	33 594	36 154	31 806
elektros energija	122	38	0	0	0
pastatų šildymo ir karšto vandens sistemų, šilumos punktų įrenginių priežiūra	16	5	3	5	6
Pajamos už kolektorių priežiūrą	113	113	125	125	125
Pajamos už karštą vandenį su šalto	1 351	1 374	1 430	1 728	1 713
Pajamos už karšto vandens apskaitos prietaisų priežiūrą	127	140	161	202	210
Bendrosios pajamos, tūkst. Eur	4 773	7 185	6 160	5 514	2 600
EBITDA (pelnas, neatskaičius palūkanų, pelno mokesčio nusidėvėjimo ir amortizacijos) tūkst.	8 060	10 667	10 089	9 507	6 483
Pelningumas iš pagrindinės veiklos, proc. (veiklos pelnas / pardavimai ir	13,3	15,0	15,8	13,1	7,0
Grynasis pelningumas, proc. (grynasis pelnas / pardavimai ir paslaugos*100)	12,7	19,9	17,4	14,4	7,6
Turtas, tūkst. Eur	129 542	132 473	144 418	146 835	149 712
Savininkų nuosavybė, tūkst. Eur	82 124	87 247	88 642	91 518	91 497
Nuosavybės grąža (ROE), proc. (grynasis pelnas / vidutinė savininkų nuosavybė)*100	6,0	8,7	7,4	6,5	3,1
Turto grąža (ROA), proc. (grynasis pelnas / vidutinis turtas)*100	3,5	5,4	4,4	3,9	1,8
	vandens kaina Eur paslaugos)*100

Eil. Nr.	Grupės rodiklio pavadinimas	2015 m. I pusm.	2016 m. I pusm.	2017 m. I pusm.	2018 m. I pusm.	2019 m. I pusm.
10	Turto apyvartumas (pardavimai ir paslaugos / turtas)	0,29	0,27	0,24	0,26	0,23
11	Materialaus turto grąža, proc. (grynasis pelnas / vid. materialaus turto vertė*100)	3,9	6,0	4,9	4,4	2,1
12	Įsiskolinimo koeficientas (įsipareigojimai / turtas)	0,37	0,34	0,39	0,38	0,39
13	Skolos ir nuosavybės koeficientas (įsipareigojimai / savininkų nuosavybė)	0,6	0,5	0,6	0,6	0,6
14	Einamojo likvidumo koeficientas (trumpal. turtas / trumpal. įsipareigojimai)	1,17	2,46	1,43	2,10	1,79
15	Skubaus padengimo koeficientas (trumpalaikis turtas - atsargos) / trumpalaikiai įsipareigojimai)	1,13	2,39	1,39	1,94	1,66
16	Padengimo grynaisiais pinigais rodiklis (grynieji pinigai sąskaitoje ir kasoje / trumpalaikiai	0,26	1,56	0,95	1,55	1,29
17	įsipareigojimai) Pelnas akcijai (grynasis pelnas / vid. svertinis akcijų skaičius apyvartoje), Eur	0,11	0,17	0,14	0,13	0,06
18	Savininkų nuosavybė tenkanti vienai akcijai, Eur	1,92	2,04	2,07	2,14	2,14
19	Akcijos kainos ir pelno vienai akcijai santykis (P/E rodiklis) (paskutinė metų akcijos rinkos kaina / (grynasis pelnas / akcijų skaičius metų pabaigoje)	4,25	2,98	6,39	8,85	16,46
20	Akcinis kapitalas, tūkst. Eur	74 476	74 476	74 476	74 476	74 476
21	Akcinio kapitalo ir turto santykis	0,57	0,56	0,52	0,51	0,50
22	Nuosavybės (kapitalo) grąža, proc. (grynasis pelnas / kapitalas ir rezervai)*100	6,1	8,9	7,9	6,8	3,1

2019 m. I pusmečio Bendrovės finansinių rodiklių palyginimas su 2015–2018 m. I pusmečiais pateiktas 2 lentelėje.

						2 lentelė
Eil. Nr.	Bendrovės rodiklio pavadinimas	2015 m. I pusm.	2016 m. I pusm.	2017 m. I pusm.	2018 m. I pusm.	2019 m. I pusm.
1	Pardavimų pajamos, tūkst. Eur	37 473	36 189	35 321	38 222	34 443
1.1	Iš jų: šilumos energija	35 744	34 519	33 600	36 162	31 812
1.2	elektros energija	122	38	0	0	0
1.3	pastatų šildymo ir karšto vandens sistemų, šilumos punktų įrenginių priežiūra	16	5	5	5	6
1.4	Pajamos už kolektorių priežiūrą	113	113	125	125	125

Eil. Nr.	Bendrovės rodiklio pavadinimas	2015 m. I pusm.	2016 m. I pusm.	2017 m. I pusm.	2018 m. I pusm.	2019 m. I pusm.
1.5	Pajamos už karštą vandenį su šalto vandens kaina	1 351	1 374	1 430	1 728	1 713
1.6	Pajamos už karšto vandens apskaitos prietaisų priežiūrą	127	140	161	202	210
2	Bendrosios pajamos, tūkst. Eur	4 781	7 017	6 177	5 537	2 335
3	EBITDA (pelnas, neatskaičius palūkanų, pelno mokesčio nusidėvėjimo ir amortizacijos) tūkst. Eur	8 059	10 520	9 723	9 203	5 907
4	Pelningumas iš pagrindinės veiklos, proc. (veiklos pelnas / pardavimai ir paslaugos)*100	13,3	15,0	15,89	13,1	6,23
5	Grynasis pelningumas, proc. (grynasis pelnas / pardavimai ir paslaugos*100)	12,8	19,4	17,5	14,5	6,8
6	Turtas, tūkst. Eur	130 270	133 034	141 012	143 131	146 927
7	Savininkų nuosavybė, tūkst. Eur	82 665	87 631	89 155	91 222	91 364
8	Nuosavybės grąža (ROE), proc. (grynasis pelnas / vidutinė savininkų nuosavybė)*100	2,7	4,0	7,2	6,38	2,69
9	Turto grąža (ROA), proc. (grynasis pelnas / vidutinis turtas)*100	1,6	5,2	4,5	4,0	1,7
10	Turto apyvartumas (pardavimai ir paslaugos / turtas)	0,29	0,27	0,25	0,27	0,24
11	Materialaus turto grąža, proc. (grynasis pelnas / vid. materialaus turto vertė*100)	1,9	2,8	5,1	4,6	1,9
12	Įsiskolinimo koeficientas (įsipareigojimai / turtas)	0,37	0,34	0,37	0,36	0,38
13	Skolos ir nuosavybės koeficientas (įsipareigojimai / savininkų nuosavybė)	0,6	0,5	0,6	0,6	0,6
14	Einamojo likvidumo koeficientas (trumpal. turtas / trumpal. įsipareigojimai)	1,16	2,46	1,90	2,89	1,82
15	Skubaus padengimo koeficientas (trumpalaikis turtas - atsargos) / trumpalaikiai įsipareigojimai)	1,13	2,39	1,85	2,67	1,69
16	Padengimo grynaisiais pinigais rodiklis (grynieji pinigai sąskaitoje ir kasoje / trumpalaikiai įsipareigojimai)	0,26	1,56	1,27	2,14	1,28
17	Pelnas akcijai (grynasis pelnas / vid. svertinis akcijų skaičius apyvartoje), Eur	0,11	0,16	0,14	0,13	0,05
18	Savininkų nuosavybė tenkanti vienai akcijai, Eur	1,90	2,05	2,08	2,13	2,13
19	Akcijos kainos ir pelno vienai akcijai santykis (P/E rodiklis) (paskutinė metų akcijos rinkos kaina / (grynasis pelnas / akcijų skaičius metų pabaigoje)	4,24	3,05	6,37	8,81	18,33
20	Akcinis kapitalas, tūkst. Eur	74 476	74 476	74 476	74 476	74 476
21	Akcinio kapitalo ir turto santykis	0,57	0,56	0,53	0,52	0,51
22	Nuosavybės (kapitalo) grąža, proc. (grynasis pelnas / kapitalas ir rezervai)*100	6,1	8,7	7,9	6,8	2,8

Platesnė Grupės ir Bendrovės finansinių rezultatų analizė pateikta 2019 m. 6 mėnesių konsoliduotųjų ir Bendrovės finansinių ataskaitų rinkinio aiškinamajame rašte.

2019 m. I pusmečio Bendrovės nefinansinių rodiklių palyginimas su 2015–2018 m. I pusmečių rodikliais pateiktas 3 lentelėje.

							3 lentelė
Eil. Nr.	Rodiklio pavadinimas	2015 m. I pusm.	2016 m. I pusm.	2017 m. I pusm.	2018 m. I pusm.	2019 m. I pusm.
1.	Pagamintos ir nupirktos energijos kiekis, patiektas į tinklą, tūkst. MWh:	756,4	788,8	833,9	839,7	783,7
1.1.	šilumos energija	754,8	788,3	833,9	839,7	783,7
1.2.	elektros energija	1,6	0,5	0	0	0
2.	Parduota energijos, tūkst. MWh:	634,6	661,1	702,0	704,3	659,7
2.1.	šilumos energija	633,0	660,6	702,0	704,3	659,7
2.2.	elektros energija	1,6	0,5	0	0	0

5 grafikas

Patiekta į tinklą šiluma, tūkst. MWh

Aplinkos įtaka veiklai: Bendrovės veiklos rezultatui gali turėti įtakos pardavimo apimčių pokytis dėl pasikeitusio šilumos poreikio, kurį gali lemti vartotojų investicijos į namų renovaciją, šilumos taupymą ir racionalų vartojimą, aukštesnė arba žemesnė šildymo sezono vidutinė lauko oro temperatūra, kuro kainų pokyčiai, perkamos iš kitų nepriklausomų šilumos gamintojų šilumos kaina.

Bendrovės rekonstruoti šilumos gamybos šaltiniai, pereinant nuo iškastinio kuro prie biokuro, savo gamybos savikaina sudaro rimtą konkurenciją Kaune veikiantiems NŠG. Modernizuodama sau priklausančius gamybos šaltinius, per pastaruosius 5 metus Bendrovė savo vartotojams vidutinę tiekiamos šilumos kainą sumažino 14 proc.

Bendrovės vidutinės šilumos kainos dinamika 2015–2019 m. I pusmečiais pateikiama 6 grafike.

6 grafikas

AB "Kauno energija" vidutinė šilumos kaina, ct/kWh

2015–2019 m. birželio mėn. Bendrovės šilumos kainos struktūros elementai pateikti 7 grafike.

7 grafikas

Šilumos ir karšto vandens kainos apskaičiuojamos ir tvirtinamos vadovaujantis Šilumos kainų nustatymo metodika, patvirtinta Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2009 m. liepos 8 d. nutarimu Nr. O3- 96. Šilumos bazinės kainos dedamosios nustatomos 3–5 metų laikotarpiui. Reguliuojamų kainų paslaugų (produktų) atveju šilumos kainodaroje taikomas ilgalaikių kainų mechanizmas, t. y. baziniam laikotarpiui nustatoma šilumos bazinė kaina (kainos dedamosios), kuri antrais ir paskesniais metais tikslinama, nustatant perskaičiuotą šilumos kainą (kainos dedamąsias).

AB "Kauno energija" valdyba 2018 m. spalio 24 d. sprendimu Nr. 2018-26-2 nustatė šilumos kainos dedamąsias pirmiesiems šilumos bazinės kainos galiojimo metams, kurias Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija suderino 2018 m. lapkričio 16 d. nutarimu Nr. O3E-390. Šilumos kainos pastovioji dedamoji, galiojusi iki 2018 m. lapkričio 30 d. sudarė 1,95 ct/kWh (su pelnu), nuo 2018 m. gruodžio 1 d. įsigaliojusi ir dabar galiojanti nauja pastovioji dedamoji sudaro 1,81 ct/kWh (su pelnu) (pastoviosios dedamosios sumažėjimą sąlygojo rezervinės galios užtikrinimo sąnaudų sumažėjimas nuo 0,26 ct/kWh iki 0,15 ct/kWh). Šilumos kainos pastoviosios dedamosios detalizavimas pateiktas 8 grafike.

8 grafikas

Bendrovė šilumos kainų kintamųjų dedamųjų dydžius ir galutines šilumos kainas perskaičiuoja kiekvieną mėnesį atsižvelgiant į pasikeitusias kuro ir perkamos šilumos kainas. Bendrovės valdybos sprendimu nuo 2018 m. gegužės mėn. iki 2018 m. lapkričio mėn., kad kompensuoti faktinių ir į šilumos kainą įskaičiuotų kuro įsigijimo bei šilumos įsigijimo kainų skirtumą, buvo nustatyta papildoma dedamoji, kuri šilumos kainą vartotojams papildomai mažino 0,62 ct/kWh. Nustačius naują bazinę kainą papildoma dedamoji nuo 2018 m. gruodžio mėn. kainą mažina 0,29 ct/kWh. Šilumos kainos kintamosios dedamosios galiojusios 2019 m. birželio mėn. detalizavimas pateiktas 9 grafike.

9 grafikas

Šilumos kainos kintamoji dedamoji 2019 m. birželio mėn. proc.

Su aplinkosaugos klausimais susijusi informacija. Grupė ir Bendrovė, vykdydamos savo veiklą, siekia taupiai naudoti gamtos išteklius, diegti mažiau taršias technologijas, vadovautis aplinkosaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimais ir taikyti prevencijos priemones, mažinančias neigiamą įtaką aplinkai.

Atliekų tvarkymas. Grupėje ir Bendrovėje organizuotas veikloje susidarančių atliekų surinkimas, rūšiavimas ir perdavimas atliekų tvarkytojams, t. y. įmonėms, turinčioms atliekų tvarkymo licencijas. Grupėje ir Bendrovėje 2019 m. I pusmetį perduota perdirbti 1029,880 t dugno pelenų, šlako ir garo katilų dulkių; 0,858 t pakuočių, kuriose yra pavojingų cheminių medžiagų likučių, arba kurios yra jomis užterštos; 0,042 t absorbentų, filtrų medžiagų (įskaitant kitaip neapibrėžtus tepalų filtrus), pašluosčių, apsauginių drabužių;15,147 t mišrių

komunalinių atliekų; 0,990 t naudotų padangų; 0,623 t laboratorinių cheminių medžiagų, įskaitant laboratorinių cheminių medžiagų mišinius, sudarytų iš pavojingų cheminių medžiagų arba jų turinčių; 0,940 t izoliacinių medžiagų, kuriose yra asbesto; 1,160 t popieriaus ir kartono; 0,066 t dienos šviesos lempų; 5,080 t betono; 2,180 t plytų, čerpių ir keramikos gaminių mišinių; 22,020 t bituminių mišinių.

Nuotekų tvarkymas. Grupė ir Bendrovė pagal su Aplinkos apsaugos agentūra suderintą grafiką nuolat stebi, kad iš stacionarių taršos šaltinių ištekančios nuotekos neviršytų leistinų normų, nustatytų taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidime bei taršos leidimuose.

Oro tarša. Grupės ir Bendrovės stacionarių aplinkos oro taršos šaltinių matavimo laboratorija, turinti aplinkos apsaugos agentūros išduotą leidimą, pagal su Aplinkos apsaugos agentūra suderintą grafiką nuolat stebi, kad iš stacionarių taršos šaltinių išmetami teršalai į atmosferą neviršytų leistinų normų, nustatytų taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidime bei taršos leidimuose. Bendrovės "Šilko", Ežerėlio, Girionių, Noreikiškių katilinėse, o nuo 2015 m. ir "Inkaro" katilinėje bei Petrašiūnų elektrinėje deginamas biokuras, taip mažinant atmosferos taršą.

Noreikiškių, "Šilko", Ežerėlio, Girionių ir "Inkaro" katilinėse bei Petrašiūnų elektrinėje dūmams išvalyti nuo kietųjų dalelių įrengti ciklonai, jų darbo efektyvumas tikrinamas kiekvienais metais. Bendrovė dalyvauja šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų prekybos sistemoje. Šiai sistemai priskiriami apyvartiniai taršos leidimai (ATL) skiriami Petrašiūnų elektrinei, "Šilko", "Pergalės", Garliavos, Jurbarko katilinėms ir Noreikiškių katilinei su kogeneracine jėgaine.

8. Nuorodos ir papildomi paaiškinimai

Pagrindiniai Grupės ir Bendrovės finansiniai duomenys pateikti AB "Kauno energija" konsoliduotųjų ir Bendrovės 2019 m. 6 mėnesių finansinių ataskaitų rinkinio aiškinamajame rašte.

Konsoliduotųjų ataskaitų vidaus kontrolė: sudarydama konsoliduotąsias finansines ataskaitas, Bendrovė sujungia savo ir patronuojamųjų bendrovių finansinių ataskaitų eilutes nuosekliai, sudėdama turto, įsipareigojimų, nuosavybės, pajamų ir sąnaudų straipsnius. Po to eliminuoja Bendrovės investicijų į patronuojamąsias bendroves balansinę vertę ir Bendrovės nuosavybės dalį patronuojamosiose bendrovėse, Grupės vidaus balanso likučius, sandorius, pajamas ir sąnaudas (šiam tikslui parengiama tarpusavyje suderinta visų sandorių, pajamų ir sąnaudų išklotinė už laikotarpį), nusidėvėjimo skirtumą turtinio įnašo, kuris įvertintas rinkos verte, lyginant su jo balansine verte.

Konsoliduotosioms Grupės ataskaitoms sudaryti Bendrovės ir patronuojamųjų bendrovių finansinės ataskaitos sudaromos ta pačia data.

Tikrinama ar Bendrovės ir patronuojamųjų bendrovių apskaitos politika panašių sandorių apskaitai yra vienoda. Patronuojamųjų bendrovių pajamos ir sąnaudos įtraukiamos į konsoliduotąsias ataskaitas nuo įsigijimo datos.

9. Svarbūs įvykiai, įvykę po 2019 m. I pusmečio pabaigos

2019 m. liepos 31 d. Bendrovės valdyba pritarė neaudituotiems ūkinės veiklos rezultatams, pateiktiems konsoliduotųjų ir Bendrovės 2019 m. 6 mėnesių sutrumpintame finansinių ataskaitų rinkinyje, parengtame pagal tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, priimtus taikyti Europos Sąjungoje.

2019 m. rugsėjo 10 d. įvyko neeilinis akcininkų susirinkimas, kuriame nuspręsta patvirtinti standartinę Savivaldybės kontroliuojamos bendrovės valdybos nario veiklos sutarties formą ir patvirtinti Bendrovės naujos redakcijos įstatus

10.Įmonių grupės veiklos planai ir prognozės

Kadangi investicijos sudaro sąlygas nuolatinei verslo plėtrai bei pelningumui, 2019 m. Grupės ir Bendrovės investicijų programos tikslai yra tolesnis šilumos gamybos apimčių bei efektyvumo didinimas, šilumos pardavimo rinkos didinimas, didinant biokuro panaudojimą šilumos gamybai, šilumos perdavimo ir paskirstymo vystymas, didinat saugumą ir patikimumą, plečiant inžinierinių sistemų priežiūros paslaugas bei toliau gerinant šilumos vartotojų aptarnavimo paslaugų kokybę.

Vykdant Nacionalinės atsinaujinančių energijos išteklių plėtros strategijos įgyvendinimo priemonių plano nuostatas, siekiant įgyvendinti pagrindinius Bendrovės veiklos tikslus bei Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos nuostatas, susijusias su šilumos šaltinių ir šilumos tiekimo tinklų patikimumo techninių reikalavimų, kurie garantuotų kokybišką šilumos tiekimą vartotojams, užtikrinimu, 2019 m. vasario 26 d. Kauno miesto savivaldybės taryba sprendimu Nr. T-63 "Dėl AB "Kauno energija" 2019 m. ir 2017– 2020 m. investicijų planų ir jų finansavimo" patvirtino naujus investicinius planus.

Bendrovės pagrindiniai investiciniai tikslai 2017–2020 metų reguliavimo laikotarpiui: atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimas, šilumos gamybos ir tiekimo Kauno ir Jurbarko m., Kauno r. vartotojams patikimumo didinimas bei ES struktūrinės paramos gavimas pagal 2014–2020 metų ES fondų investicijų veiksmų programos 4 prioritetą "Energijos efektyvumo ir atsinaujinančių išteklių energijos gamybos ir naudojimo skatinimas".

2019 m., vykdant Bendrovės investicijų programą, toliau vykdomas Bendrovei priklausančių katilinių modernizavimas, automatizuojant gamybos procesą, montuojant kondensacinius ekonomaizerius, šilumos tiekimo tinklų rekonstravimą, taip pat, vykdytas šilumos apskaitos prietaisų keitimas. Verta pažymėti, kad šių priemonių įdiegimas leis mažinti šilumos perdavimo nuostolius, optimizuoti šilumos tiekimą vartotojams bei užtikrins šilumos tiekimo patikimumą.

Planuojama, kad 2019 metais, lyginant su 2018 m., Grupės pardavimo pajamos bei parduodamos šilumos kiekis vartotojams išliks panašiame lygyje kaip ir 2018 m. Didžiausią įtaką Grupės ir Bendrovės pajamoms ir sąnaudoms turės kuro ir perkamos šilumos kainos pokyčiai, kadangi šilumos kaina pagal teisės aktų reikalavimus yra perskaičiuojama kas mėnesį. Didelę įtaką perkamos šilumos kainoms turi Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos nustatytos tvarkos (pvz. šilumos supirkimo iš nepriklausomų šilumos gamintojų tvarkos ir sąlygų aprašas), konkurencijos sąlygos tarp šilumos tiekėjo ir NŠG. Grupės pelnas, lyginant su 2018 m., planuojama, kad bus mažesnis dėl perskaičiuotų šilumos kainų dedamųjų ir pradėtos gražinti kompensacijos vartotojams. Planuojamus rezultatus gali pakoreguoti šilumos poreikio pasikeitimas, t. y. suvartojimas, kuriam pagrindinę įtaką turi vidutinė lauko oro temperatūra, vartotojų investicijų dydis į daugiabučių namų renovavimą ir šilumos taupymą bei racionalų vartojimą, Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos sprendimai šilumos kainodaros klausimais, taip pat Lietuvos ekonominės situacijos pokyčiai.

11.Informacija apie tyrimų ir plėtros veiklą

ES Atsinaujinančių išteklių direktyvoje bei Lietuvos nacionaliniuose teisės aktuose nurodoma, kad iki 2020 metų pabaigos atsinaujinančių išteklių dalis bendrajame galutiniame energijos suvartojime turi sudaryti ne mažiau, kaip 23 proc., o dalis, tenkanti šildymui – iki 40 proc. Tuo tarpu jau dabar Kaune šis rodiklis viršija 80 proc.

Bendrovės atstovai yra nuolat kviečiami dirbti Kauno technologijos universiteto Energijos inžinerijos krypties studijų programų rengimo komitetuose ir išorinio bei savęs vertinimo grupėse. Dirbdami šiuose komitetuose ir grupėse, Bendrovės atstovai analizuoja programų tikslus ir studijų siekinius, mokymo planų sandarą, personalo tinkamumą, materialinę bazę, studijų procesą ir vertinimą, taip pat programos vadybą. Atlikdami išorinį ir savęs vertinimą, komitetai teikia rekomendacijas programų struktūrai ir vykdymo procesui gerinti, siekiant patenkinti darbdavių poreikius bei atitikti nacionalinių ir Europos teisės aktų reikalavimus aukštojo mokslo srityje.

Kaip ir kasmet, vasario mėn. pradžioje Bendrovės atstovai dalyvauja Kauno technologijos universitete organizuojamoje respublikinėje konferencijoje "Šilumos energetika ir technologijos".

Bendrovė kartu su Lietuvos energetikos institutu dalyvauja projekte READY ("Resource efficient cities implementing advanced smart city solutions" ("Efektyviai išteklius naudojantys miestai, diegiantys sumanius sprendimus"), kuriam paramą skyrė Europos Komisija. Projekte dalyvauja 23 įmonės iš Danijos, Švedijos, Austrijos, Prancūzijos ir Lietuvos. Projektas bus vykdomas iki 2022 m., diegiant naujausias energijos vartojimo efektyvinimo priemones Kauno mieste.

Nuo 2018 m. Bendrovė ir dar 9 Europos įmonės ir mokslo įstaigos su Inovacijų ir tinklų programų vykdomąja įstaiga (INEA), administruojančia ES transporto, energetikos ir telekomunikacijų sričių infrastruktūros ir mokslinių tyrimų programas, dalyvauja tarptautiniame mokslo tiriamajame projekte "Lanksti kombinuota elektros, šilumos ir transporto degalų gamyba iš atsinaujinančių energijos šaltinių" (FLEXCHX) (Flexible combined production of power, heat and transport fuels from renewable energy sources). Projekto esmė – užtikrinti, kad biomasės jėgainės galėtų dirbti pilnu apkrovimu visus metus. Projekto tikslas – parengti lankstų

energijos gamybos procesą, kuris ateityje galėtų būti naudojamas įvairiuose energijos gamybos šaltiniuose Europoje, siekiant aukšto efektyvumo mažiausiomis sąnaudomis.

2019 m. sausio 15 d. Europos Komisija pasiūlė skirti 1,66 mln. Eur paramą projektui Nr. 847056 "Residential Building Energy Renovations with On-Bill Financing" ("Ren-on-Bill") (Gyvenamųjų pastatų renovavimas, naudojant finansavimo per sąskaitas modelį). Paraiška šiam projektui finansuoti buvo teikta pagal Horizon 2020 programą. Bendrovė projekte dalyvaus kaip partnerė su dar 8 kompanijomis iš Lietuvos, Italijos, Vokietijos, Belgijos ir Ispanijos. Projektą koordinuos Creara Consultores SL (Ispanija). Bendrovei skirta 71,5 tūkst. Eur ES paramos. Projekto "Ren-on-Bill" tikslas – didinti investicijas į gyvenamųjų pastatų renovaciją, skatinant naudotis OBF ((angl. On-Bill Financing) investicijų grąžinimo per sąskaitas už komunalines paslaugas)) finansavimo schemomis, pagrįstas bendradarbiavimu tarp energijos tiekėjų ir finansų įstaigų.

2019 m. gegužės 16 dieną Kaune paleista veikti dar viena nauja elektromobilių įkrovimo stotelė. Ji įrengta Raudondvario plente 84, prie Bendrovės administracinio pastato. Tai – ne pirmoji viešoji elektromobilių įkrovimo stotelė Kaune, tačiau ji yra išskirtinė. Dalis šioje stotelėje sunaudojamos elektros energijos pagaminama naudojant atsinaujinantį šaltinį – saulės energiją. Ją "surenka" čia pat ant Bendrovės administracinio pastato sumontuota saulės elektrinė. Ir nors ši atsinaujinančios energijos dalis kol kas dar nedidelė, tačiau ir ji jau yra proveržis atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimo srityje. Stotelę įrengė Bendrovė, siekdama žengti dar vieną žingsnį į pažangių ateities technologijų naudojimą.

Be to Bendrovė dalyvauja Europos Komisijos remiamuose "Green Light" bei "Motor Challenge" programose, kurių tikslas – efektyvus energijos vartojimas apšvietimo ir siurblių eksploatavimo sistemose.

12.Informacija apie emitento įsigytas ir turimas savas akcijas

Bendrovė nėra įsigijusi savų akcijų. Bendrovės akcijų nėra įsigijusios ir jos patronuojamosios bendrovės. Bendrovė ir jos patronuojamosios bendrovės per ataskaitinį laikotarpį nepirko ir nepardavė savų akcijų.

13.Informacija apie finansinės rizikos valdymo tikslus, naudojamas apsidraudimo priemones

Visa informacija šiuo klausimu pateikta AB "Kauno energija" konsoliduotųjų ir Bendrovės 2019 m. I pusmečio finansinių ataskaitų rinkinio aiškinamąjame rašte.

14.Informacija apie emitento patronuojamąsias įmones

Bendrovės valdyba 2012 m. balandžio 6 d. sprendimu pritarė patronuojamosios įmonės UAB "Pastatų priežiūros paslaugos" reorganizavimui, atskiriant turtą nuo veiklos ir atskirto turto pagrindu įkuriant naują tokios pačios teisinės formos juridinį asmenį UAB "Kauno energija NT".

Užbaigus AB "Kauno energija" patronuojamosios įmonės UAB "Pastatų priežiūros paslaugos" reorganizavimo atskyrimo būdu procedūras, Juridinių asmenų registre 2013 m. balandžio 16 d. užregistruoti naujai įsteigto juridinio asmens UAB "Kauno energija NT" buveinės adresas Savanorių pr. 347, 49423 Kaunas, įmonės kodas 303042623, įstatai.

Juridinių asmenų registre įregistruotas UAB "Kauno energija NT" įstatinis kapitalas 2019 m. birželio 30 d. yra 1 329 872 Eur ir yra padalintas į 45 921 paprastąsias vardines 28,96 Eur nominalios vertės akcijas.

UAB "Kauno energija NT" neturi tiesiogiai ir netiesiogiai valdomų akcijų paketų kitose įmonėse.

UAB "Kauno energija NT" veikla – nekilnojamojo turto vystymas, valdymas, nuoma, pirkimas – pardavimas.

UAB "Kauno energija NT" 2019 m. I pusmetį apyvarta buvo 64 tūkst. Eur, bendrosios pajamos sudarė 7,6 tūkst. Eur.

UAB "Kauno energija NT" 2019 m. birželio 30 d. dirbo 5 darbuotojai.

UAB "Kauno energija NT" 2019 m. I pusmečio finansinių rodiklių palyginimas su 2015–2018 m. I pusmečio rodikliais pateikiamas 10 grafike.

UAB "Kauno energija NT" veiklos rezultatai, tūkst. Eur

2018 m. I pusm. 2019 m. I pusm.

2016 m. spalio 27 d. užbaigtos UAB "Petrašiūnų katilinė" 100 proc. akcijų įsigijimo procedūros. Naujai įsteigto juridinio asmens, buveinės adresas R. Kalantos g. 49, 52303 Kaunas, įmonės kodas 304217723. Įstatai juridinių asmenų registre užregistruoti 2017 m. gegužės 22 d.

Juridinių asmenų registre įregistruotas UAB "Petrašiūnų katilinė" įstatinis kapitalas 2019 m. birželio 30 d. yra 231 696 Eur ir yra padalintas į 800 vnt. paprastųjų vardinių 289,62 Eur nominalios vertės akcijų.

UAB "Petrašiūnų katilinė" neturi tiesiogiai ir netiesiogiai valdomų akcijų paketų kitose įmonėse.

UAB "Petrašiūnų katilinė" veikla – šilumos gamyba.

UAB "Petrašiūnų katilinė" 2019 m. birželio 30 d. dirbo 10 darbuotojų.

UAB "Petrašiūnų katilinė" 2019 m. I pusmečio finansiniai rodikliai: veiklos pajamos – 1 405 tūkst. Eur., veiklos sąnaudos – 1 036 tūkst. Eur, bendrosios pajamos – 346 tūkst. Eur.

UAB "Petrašiūnų katilinė" 2019 m. I pusmečio finansinių rodiklių palyginimas su 2017–2018 m. I pusmečių rodikliais pateikiamas 11 grafike.

11 grafikas

UAB "Petrašiūnų katilinė" veiklos rezultatai, tūkst. Eur

15.Įstatinio kapitalo struktūra

Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registre įregistruotas Bendrovės įstatinis kapitalas 2019 m. birželio 30 d. yra 74 475 728,82 Eur (septyniasdešimt keturi milijonai keturi šimtai septyniasdešimt penki tūkstančiai septyni šimtai dvidešimt aštuoni Eur 82 ct).

Emitento įstatinio kapitalo struktūra pagal akcijų rūšis nurodyta 4 lentelėje.

					4 lentelė
Akcijų rūšis	Akcijų skaičius, vnt.	Nominali vertė, eurais	Bendra nominali vertė, eurais	Dalis įstatiniame kapitale savivaldybių, proc.	Dalis įstatiniame kapitale privačių akcininkų, proc.
Paprastos vardinės akcijos	42 802 143	1,74	74 475 728,82	98,33	1,67

16.Duomenys apie Emitento išleistas akcijas

2015 m. balandžio 28 d. AB "Kauno energija" eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu įstatinis kapitalas buvo įregistruotas 2015 m. gegužės 18 d. ir yra 74 475 728,82 Eur (septyniasdešimt keturi milijonai keturi šimtai septyniasdešimt penki tūkstančiai septyni šimtai dvidešimt aštuoni Eur 82 ct) ir yra padalintas į 42 802 143 (keturiasdešimt du milijonus aštuonis šimtus du tūkstančius vieną šimtą keturiasdešimt tris) paprastąsias vardines 1,74 Eur nominalios vertės akcijas.

Vertybinių popierių perleidimo apribojimų nėra.

16.1. Akcijų, išleistų į viešąją vertybinių popierių apyvartą (2019	m. birželio 30 d.), pagrindinės charakteristikos.
Vertybinių popierių registracijos Nr.	A01031430
Vertybinių popierių ISIN kodas	LT0000123010
Akcijų skaičius	20 031 977 PVA
Nominalioji vertė	1,74 Eur
Bendra akcijų nominalioji vertė	34 855 639,98 Eur

16.2. Akcijų, išplatintų ir įregistruotų neviešai apyvartai (2019 m. birželio 30 d.), pagrindinės charakteristikos. Vertybinių popierių ISIN kodas LT0000128407 Akcijų skaičius 22 770 166 PVA Nominalioji vertė 1,74 Eur Bendra akcijų nominalioji vertė 39 620 088,84 Eur

Bendrovės vertybinių popierių prekybos istorija 2015–2019 metais pateikta 5 lentelėje.

					5 lentelė
Rodiklis	2015 m.	2016 m.	2017 m.	2018 m.	2019 m. birželio 30 d.
Atidarymo kaina, Eur	0,486	0,459	0,592	1,18	1,01
Didžiausia kaina, Eur	0,479	0,600	1,180	1,24	1,1
Mažiausia kaina, Eur	0,400	0,401	0,571	1	0,91
Paskutinė kaina, Eur	0,459	0,560	1,180	1	0,92
Apyvarta vnt.	41 193	190 801	229 220	147 516	24 003
Apyvarta mln. Eur	0,02	0,10	0,19	0,16	0,02
Kapitalizacija mln. Eur	9,19	11,22	23,64	20,03	18,43

Įmonės kodas 235014830

13 grafikas

Akcijos kainos (eurais) ir apyvartos 2015–2019 m. birželio 30 d. istorija nurodyta 12 grafike.

Bendrovės akcijos kainos palyginimas su savo sektoriaus (komunalinės paslaugos) ir OMX Vilnius indeksu pateikta 13 grafike.

13 Grafiko duomenys:

Indeksas/Akcijos	2015.01.01	2019.06.30	+/-%
OMX Baltic Benchmark GI	566,56	959,52	69,36
OMX Vilnius	452,42	665,87	47,18
B7000GI Komunalinės paslaugos	1 531,33	2 649,44	73,02
KNR1L	0,486 EUR	0,92 EUR	89,3

17.Informacija apie Emitento akcininkus

Bendrovės akcininkų skaičius 2019 m. birželio 30 d. – 398. Emitento akcininkai, kuriems 2019 m. birželio 30 d. priklausė daugiau nei 5 proc. 2015 m. gegužės 18 d. įregistruoto Bendrovės įstatinio kapitalo (42 802 143 PVA), duomenys nurodyti 6 lentelėje bei 14 grafike.

				6 lentelė
Akcininko vardas, pavardė (įmonės pavadinimas, rūšis, buveinės adresas, kodas)	Akcininkui nuosavybės teise, priklausančių paprastųjų vardinių akcijų skaičius, vnt.	Turima įstatinio kapitalo dalis, proc.	Nuosavybės teise priklausančių akcijų suteikiama balsų dalis, proc.	Akcininkui su kartu veikiančiais asmenimis priklausančių balsų dalis, proc.
Kauno miesto savivaldybė Laisvės al. 96, 44251 Kaunas Kodas 111106319	39 736 058	92,84	92,84	-
Kiti akcininkai	3 066 085	7,16	7,16	-
Iš viso:	42 802 143	100	100	-

14 grafikas

Akcininkų struktūra 2019 m. birželio 30 d.

Bendrovės akcininkų pasiskirstymas pagal grupes ataskaitinio laikotarpio pabaigai pateiktas 7 lentelėje.

		7 lentelė
Grupės pavadinimas	Grupei priklausančių akcijų skaičius vnt.	Turima įstatinio kapitalo dalis, proc., nuo visų akcijų skaičiaus
Vietos valdžia	42 088 631	98,33
Namų ūkiai	311 003	0,73
Kitų sąskaitų tvarkytojų klientų VP	323 801	0,76
Privačios nefinansinės įmonės	53 508	0,12
Kiti finansiniai tarpininkai, išskyrus draudimo bendroves ir pensijų fondus ir finansinės pagalbinės įmonės	25 200	0,06

Grupės pavadinimas	Grupei priklausančių akcijų skaičius vnt.	Turima įstatinio kapitalo dalis, proc., nuo visų akcijų skaičiaus
Kiti akcininkai (užsienio kontroliuojamos nefinansinės
įmonės, finansinės pagalbinės įmonės, indėlius	0	0,00
priimančios bendrovės, išskyrus centrinį banką,
Iš viso	42 802 143	100

17.1. Akcininkai, kuriems 2019 m. birželio 30 d. priklausė daugiau nei 5 proc. akcijų (20 031 977 PVA), išleistų į viešąją vertybinių popierių apyvartą (registracijos Nr. A01031430, VP ISIN kodas – LT0000123010), nurodyti 8 lentelėje.

					8 lentelė
Pavadinimas	Akcijų rūšis	Akcijų skaičius vnt.	Akcijų bendra nominali vertė Eur	Akcijų dalis (%) nuo išleistų į viešą apyvartą	Įstatinio kapitalo dalis (%)
Kauno miesto savivaldybė Laisvės al. 96, 44251 Kaunas Kodas 111106319	Paprastosios vardinės akcijos	16 965 892	29 520 652	84,69	39,64
Kauno rajono savivaldybė Savanorių pr. 371, 49500 Kaunas, Kodas 111100622	Paprastosios vardinės akcijos	1 606 168	2 794 732	8,02	3,75
Kiti akcininkai	Paprastosios vardinės akcijos	1 459 917	2 540 256	7,29	3,41
Iš viso:		20 031 977	34 855 640	100	46,80

17.2. Akcininkai, kuriems 2019 m. birželio 30 d. priklausė daugiau nei 5 proc. akcijų (22 770 166 PVA), išleistų į neviešąją vertybinių popierių apyvartą (VP ISIN kodas – LT0000128407), nurodyti 9 lentelėje:

					9 lentelė
Pavadinimas	Akcijų rūšis	Akcijų skaičius vnt.	Akcijų bendra nominali vertė Eur	Akcijų dalis (%) nuo išleistų į neviešą apyvartą	Įstatinio kapitalo dalis (%)
Kauno miesto savivaldybė Laisvės al. 96, 44251 Kaunas Kodas 111106319	Paprastosios vardinės akcijos	22 770 166	39 620 089	100	53,20

Nei vienas Emitento akcininkas neturi jokių specialių kontrolės teisių. Visų akcininkų teisės yra vienodos, jos nustatytos Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 4 skirsnyje. Balsus visuotiniame akcininkų susirinkime suteikiančių Bendrovės akcijų skaičius yra 42 802 143 vnt.

Bendrovė nėra informuota apie balsavimo teisių apribojimus bei apie kokius nors akcininkų tarpusavio susitarimus, dėl kurių gali būti ribojamas vertybinių popierių perleidimas ir (arba) balsavimo teisės.

2015 m. Emitento akcininkams buvo skirti ir išmokėti dividendai iš 2014 metų pelno. Vienai akcijai tenkantis dividendų dydis – 0,003 Eur, iš viso – 0,129 mln. Eur. Pelnas buvo skirtas į privalomąjį rezervą, į kitus rezervus. Paramai buvo skirta 0,2 mln. Eur.

2016 m. Emitento akcininkams buvo skirti ir išmokėti dividendai iš 2015 metų pelno. Vienai akcijai tenkantis dividendų dydis – 0,042 Eur, iš viso – 1,798 mln. Eur. Pelnas buvo skirtas į privalomąjį rezervą, į kitus rezervus, tantjemoms valdybos nariams, darbuotojų premijoms. Paramai buvo skirta 0,05 mln. Eur.

2017 m. Emitento akcininkams buvo skirti ir išmokėti dividendai iš 2016 metų pelno. Vienai akcijai tenkantis dividendų dydis – 0,106 Eur, iš viso – 4,537 mln. Eur. Pelnas buvo skirtas į privalomąjį rezervą, į kitus rezervus, darbuotojų premijoms. Paramai buvo skirta 0,1 mln. Eur.

2018 m. Emitento akcininkams buvo skirti ir išmokėti dividendai iš 2017 metų pelno. Vienai akcijai tenkantis dividendų dydis – 0,078 Eur, iš viso – 3,339 mln. Eur. Pelnas buvo skirtas į privalomąjį rezervą, į kitus rezervus, darbuotojų premijoms. Paramai buvo skirta 0,1 mln. Eur.

2019 m. Emitento akcininkams buvo skirti ir išmokėti dividendai iš 2018 metų pelno. Vienai akcijai tenkantis dividendų dydis – 0,025 Eur, iš viso – 1,070 mln. Eur. Pelnas buvo skirtas į privalomąjį rezervą, į kitus rezervus, darbuotojų premijoms. Paramai buvo skirta 0,05 mln. Eur.

18.Darbuotojai

2019 m. birželio 30 d. duomenimis Grupėje iš viso dirbo 427 darbuotojų. Grupės darbuotojų skaičiaus kitimas 2015–2018 m. ir 2019 m. I pusmetį nurodytas 10 lentelėje.

					10 lentelė
Faktinis darbuotojų skaičius	Grupės 2015-12-31	Grupės 2016-12-31	Grupės 2017-12-31	Grupės 2018-12-31	Grupės 2019-06-30
Iš viso:	526	521	513	441	427
iš jų: vadovai	4	6	6	3	3
specialistai	279	284	272	238	222
darbininkai	243	231	235	200	202

Bendrovės darbuotojų skaičiaus kitimas 2015–2018 m. ir 2019 m. I pusmetį nurodytas 11 lentelėje.

					11	lentelė
Faktinis darbuotojų skaičius	Bendrovės 2015-12-31	Bendrovės 2016-12-31	Bendrovės 2017-12-31	Bendrovės 2018-12-31	Bendrovės 2019-06-30
Iš viso:	523	508	501	427	414
iš jų: vadovai	3	4	4	1	1
specialistai	278	280	269	234	218
darbininkai	242	224	228	192	195

Grupės darbuotojų išsilavinimas laikotarpio pabaigai.

						12 lentelė
Eil. Nr.	Išsilavinimo lygis	Grupės 2015-12-31	Grupės 2016-12-31	Grupės 2017-12-31	Grupės 2018-12-31	Grupės 2019-06-30
1	Nebaigtas vidurinis	7	5	5	3	3
2	Vidurinis	195	187	185	156	152
3	Aukštesnysis	72	73	75	62	66
4	Aukštasis	252	256	248	220	206
	Iš viso:	526	521	513	441	427

Bendrovės darbuotojų išsilavinimas laikotarpio pabaigai.

						13 lentelė
Eil. Nr.	Išsilavinimo lygis	Bendrovės 2015-12-31	Bendrovės 2016-12-31	Bendrovės 2017-12-31	Bendrovės 2018-12-31	Bendrovės 2019-06-30
1	Nebaigtas vidurinis	7	5	5	3	3
2	Vidurinis	194	183	181	151	148
3	Aukštesnysis	72	71	73	60	64
4	Aukštasis	250	249	242	213	199
	Iš viso:	523	508	501	427	414

Bendrovės vadovybė daug dėmesio skiria darbo efektyvumui didinti, darbuotojų darbo sąlygų gerinimui, aprūpinimu naujausiomis darbo priemonėmis, kvalifikacijos kėlimui, vidaus veiklos planavimui bei kontrolės diegimui ir vartotojų aptarnavimo kokybei gerinti. Vadovų ir specialistų kvalifikacijos lygis atitinka užimamas pareigas, kitų darbuotojų darbo stažas ir praktinis dalyko žinojimas leidžia dirbti užimamose pareigose. Darbuotojų kaita Grupėje ir Bendrovėje nedidelė.

Siekiant didesnio darbo efektyvumo, Bendrovėje vykdomas metinis struktūrinių padalinių vadovų darbo veiklos vertinimas, kurio pagrindinis tikslas – įvertinti darbuotojo kvalifikaciją ir gebėjimus atlikti pareigybės nuostatuose priskirtas funkcijas, tinkamai įvertinti darbuotojų darbo veiklą, suteikti grįžtamąjį ryšį apie tikslų įvykdymą, siekiant didinti darbuotojų lojalumą, pasitenkinimą atliekamu darbu, skatinant juos tobulėti. Pagrindinis šio proceso rezultatas – informacija, leidžianti geriau koordinuoti Bendrovės veiklą bei skatinti darbuotojus gerinti savo darbinę veiklą.

Bendrovė aktyviai bendradarbiauja su mokymo įstaigomis ir sudaro sąlygas aukštųjų mokyklų studentams taikyti teorines žinias bei įgyti praktinių įgūdžių.

Emitento darbuotojų darbo užmokestis susideda iš pastoviosios atlyginimo dalies, kintamosios atlyginimo dalies, priemokų ir priedų, mokamų pagal Lietuvos Respublikos darbo kodeksą ir kitus įstatymus, Bendrovės Kolektyvinę sutartį, premijų. Premijos mokamos iš grynojo pelno, jei visuotinis akcininkų susirinkimas dalį pelno skiria Bendrovės darbuotojams premijuoti. Nuo 1998 m. iki 2014 m. visuotinis akcininkų susirinkimas nebuvo skyręs dalies pelno Emitento darbuotojams premijuoti. 2019 m. akcininkų susirinkimas skyrė iš 2018 m. pelno 470 tūkst. Eur darbuotojų premijoms.

Kolektyvinėje sutartyje numatytos ypatingos emitento darbuotojų ar jų dalies teisės bei pareigos. Pagal Bendrovėje įsigaliojusią 2019 m. sausio 1 d. Kolektyvinę sutartį:

1. Už nepertraukiamą darbo stažą Bendrovėje darbuotojams suteikiamos papildomos apmokamos atostogos.

2. Darbuotojams, dirbusiems Lietuvos energetinės sistemos įmonėse ir perkeltiems į Bendrovę darbdavių susitarimu, t. y. kai perkėlimas įvyko galiojant Darbo įstatymų kodeksui ar Darbo sutarties įstatymui, darbo stažas laikomas nenutrūkęs, suteikiant papildomas apmokamas atostogas už nepertraukiamą darbo stažą Bendrovėje.

3. Darbdaviui ir darbuotojui susitarus, darbuotojui gali būti suteikiamos nemokamos atostogos.

4. Bendrovės darbuotojai turi teisę į papildomas mokamas atostogas.

Darbdavys įsipareigoja:

1. sudaryti sąlygas profilaktiniam darbuotojų sveikatos patikrinimui ir prireikus reabilitaciniam gydymui, teikti nemokamas paslaugas Bendrovės darbo sveikatos punkte;

2. mirus darbuotojui, skirti dviejų Bendrovės praėjusių metų vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoką, nemokamą transportą arba padengti transporto išlaidas. Išmoka skiriama laidojusiam asmeniui;

3. mirus darbuotojo artimajam (tėvui (įtėviui), motinai (įmotei), vaikui (įvaikiui) ar sutuoktiniui), skirti darbuotojui Bendrovės praėjusių metų vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoką, nemokamą transportą arba padengti transporto išlaidas;

4. gimus vienam ar daugiau vaikų, darbuotojui skirti 50 procentų Bendrovės praėjusių metų vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoką už kiekvieną vaiką;

5. sukūrus šeimą, darbuotojui skirti 50 procentų Bendrovės praėjusių metų vidutinio darbo užmokesčio dydžio piniginę dovaną;

1. darbuotojams, auginantiems tris ar daugiau vaikų (įvaikių) iki 16 metų amžiaus, našliui (našlei) ir nesusituokusiems asmenims, kurie vieni augina vieną ar daugiau vaikų (įvaikių), jei jie mokosi vidurinėse mokyklose iki 19 metų amžiaus, o besimokančių aukštųjų ar aukštesniųjų mokyklų dieniniuose skyriuose iki 21 metų amžiaus, arba prižiūri kitus šeimos narius, kuriems nustatytas sunkaus ar vidutinio neįgalumo lygis arba mažesnio negu 55 procentai darbingumo lygis, arba šeimos narius, sukakusius senatvės pensijos amžių, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka nustatytas didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis, vieną kartą metuose (per 12 mėnesių) skirti 50 procentų Bendrovės praėjusių metų vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoką pagal prašymo pateikimo datą;

2. 40-mečio, 50-mečio ir 60-mečio proga darbuotojams už gerą darbo pareigų vykdymą padalinio vadovo teikimu, turintiems nuo 15 iki 20 metų nepertraukiamą darbo stažą Bendrovėje, skirti 25 procentų, o virš 20-ties metų nepertraukiamą darbo stažą − skirti 50 procentų Bendrovės praėjusių metų vidutinio darbo užmokesčio dydžio piniginę dovaną;

3. kitais atvejais, kai darbuotojui būtina materialinė parama (patyrus nuostolių dėl stichinių nelaimių bei kitų nuo darbuotojo nepriklausančių priežasčių), skirti iki 3 Bendrovės praėjusių metų vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoką;

4. darbuotojui sunkiai susirgus (sergant) ar įvykus sunkiam nelaimingam atsitikimui, skirti iki 5 Bendrovės praėjusių metų vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoką. Ligos išmoka skiriama vieną kartą metuose (per 12 mėnesių);

5. Lietuvos energetikų dienos ir Bendrovės jubiliejinių sukakčių proga nusipelniusiems darbuotojams skirti iki 150 eurų piniginę dovaną.

19.Emitento įstatų pakeitimo tvarka

Emitento įstatai numato, kad Bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas turi išimtinę teisę keisti Bendrovės įstatus, išskyrus šiame Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme nustatytas išimtis. Priimant sprendimą dėl įstatų keitimo reikalinga visuotinio akcininkų susirinkimo 2/3 balsų, visų dalyvaujančių akcininkų susirinkime, dauguma.

2019 m. balandžio 26 d. eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu pakeisti Bendrovės įstatai, nustatant juose, kad Bendrovės veikloje antspaudas nenaudojamas ir pasirašyti dokumentai bei sandoriai galioja be antspaudo. Nauja įstatų redakcija 2019 m.gegužės 15 d. įregistruota Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registre. Su ja susipažinti galima Bendrovės internetinėje svetainėje adresu www.kaunoenergija.lt.

20.Emitento organai

Pagal Bendrovės įstatus, Bendrovės valdymo organai yra Visuotinis akcininkų susirinkimas, kolegialus priežiūros organas − stebėtojų taryba, kolegialus valdymo organas − valdyba ir vienasmenis valdymo organas − generalinis direktorius.

Visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai, priimti Bendrovės įstatuose numatytais visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencijos klausimais, privalomi akcininkams, stebėtojų tarybai, valdybai, generaliniam direktoriui ir kitiems Bendrovės darbuotojams.

Visuotiniame akcininkų susirinkime ar pakartotiniame visuotiniame akcininkų susirinkime turi teisę dalyvauti ir balsuoti asmenys, visuotinio akcininkų susirinkimo apskaitos dienos pabaigoje buvę Bendrovės akcininkais, asmeniškai, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis, arba jų įgalioti asmenys, arba asmenys, su kuriais sudaryta balsavimo teisės perleidimo sutartis. Bendrovės susirinkimo apskaitos diena yra penktoji darbo diena iki visuotinio akcininkų susirinkimo arba penktoji darbo diena iki pakartotinio visuotinio akcininkų susirinkimo. Asmuo, dalyvaujantis visuotiniame akcininkų susirinkime ir turintis teisę balsuoti, turi pateikti asmens tapatybę liudijantį dokumentą ir pasirašyti akcininkų susirinkimo registravimo sąraše. Asmuo, kuris nėra akcininkas, be

asmens tapatybės dokumento, turi pateikti dokumentą, patvirtinantį teisę balsuoti visuotiniame akcininkų susirinkime.

2019 m. I pusmetį buvo sušaukas ir įvyko 1 (vienas) visuotinis akcininkų susirinkimas, kuriame dalyvavo Bendrovės generalinis direktorius, Finansų departamento direktorius. Visuotinių akcininkų susirinkimų metu yra sudaryta galimybė Emitento akcininkui pateikti klausimus ir gauti atsakymus ar paaiškinimus iš Bendrovės vadovų bei pranešėjų.

Kolegialų priežiūros organą − stebėtojų tarybą renka visuotinis akcininkų susirinkimas Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme nustatyta tvarka. Stebėtojų tarybą sudaro 7 (septyni) stebėtojų tarybos nariai. Stebėtojų tarybos nariai renkami 4 (keturiems) metams. Stebėtojų taryba iš savo narių renka stebėtojų tarybos pirmininką. Visuotinis akcininkų susirinkimas gali atšaukti visą stebėtojų tarybą arba pavienius jos narius nesibaigus stebėtojų tarybos kadencijai. Jeigu renkami pavieniai stebėtojų tarybos nariai, jie renkami tik iki veikiančios stebėtojų tarybos kadencijos pabaigos.

Stebėtojų taryba renka Bendrovės valdybos narius ir atšaukia juos iš pareigų, prižiūri valdybos ir Bendrovės vadovo veiklą, pateikia visuotiniam akcininkų susirinkimui atsiliepimus ir pasiūlymus dėl Bendrovės veiklos strategijos, metinių finansinių ataskaitų rinkinio, pelno (nuostolių) paskirstymo projekto ir Bendrovės metinio pranešimo, taip pat valdybos bei Bendrovės vadovo veiklos, teikia siūlymus valdybai ir Bendrovės vadovui atšaukti jų sprendimus, kurie prieštarauja įstatymams ir kitiems teisės aktams, Bendrovės įstatams ar visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimams, sprendžia kitus visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimuose stebėtojų tarybos kompetencijai priskirtus Bendrovės ir jos valdymo organų veiklos priežiūros klausimus. Stebėtojų taryba neturi teisės Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme jos kompetencijai priskirtų funkcijų pavesti ar perduoti vykdyti kitiems Bendrovės organams.

Stebėtojų taryba, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijos 2008 m. rugpjūčio 21 d. nutarimu Nr.1K-18 "Dėl reikalavimo audito komitetams", "Reikalavimų audito komitetams taikymo gairės", kurioms pritarta Vertybinių popierių komisijos 2008 m. lapkričio 28 d. sprendimu, tvirtina audito komiteto sudarymo vidaus taisykles ir renka audito komiteto narius.

Bendrovės stebėtojų taryba 2019 m. gegužės 21 d. patvirtino naują Bendrovės audito komiteto vidaus taisyklių redakciją.

Valdyba yra kolegialus Bendrovės valdymo organas, kurį sudaro 5 valdybos nariai. Valdybą 4 (keturių) metų laikotarpiui renka stebėtojų taryba. Stebėtojų taryba gali atšaukti visą valdybą arba pavienius jos narius nesibaigus jų kadencijai. Jeigu renkami pavieniai valdybos nariai, jie renkami tik iki veikiančios valdybos kadencijos pabaigos. Valdyba iš savo narių renka valdybos pirmininką.

Generalinis direktorius yra Bendrovės vadovas. Bendrovės vadovas yra vienasmenis Bendrovės valdymo organas, kuris organizuoja Bendrovės veiklą. Bendrovės administracijos narių įgaliojimai ir atsakomybė nustatomi generalinio direktoriaus įsakymu.

20.1. Duomenys apie Bendrovėje sudarytus komitetus

2019 m. gegužės 21 d. stebėtojų tarybos posėdžio Nr. 2019-4 sprendimu Bendrovės audito komiteto nariais paskirti:

Vardas, pavardė	Pareigos	Kadencijos pradžia	Kadencijos pabaiga*
Ramunė Bičkauskienė	Audito komiteto nepriklausoma narė	2019 m. gegužės 21 d.	2023 m. balandžio 26 d.
Mindaugas Šimkus	Audito komiteto nepriklausomas narys	2019 m. gegužės 21 d.	2023 m. balandžio 26 d.
Gediminas Menkevičius	Audito komiteto narys	2019 m. gegužės 21 d.	2023 m. balandžio 26 d.

*Audito komiteto kadencija sutampa su Bendrovės stebėtojų tarybos kadencija.

Audito komitetas vykdydamas savo veiklą vadovaujasi AB "Kauno energija" audito komiteto vidaus taisyklėmis, patvirtintomis Bendrovės stebėtojų tarybos 2019 m. gegužės 21 d. posėdžio Nr. 2019-4 sprendimu. Audito komitetas vykdo funkcijas numatytas Lietuvos Respublikos audito įstatymo 52 straipsnyje. 2019 m. I pusmetį audito komitetas vykdė nepriklausomo auditoriaus atliekamo finansinių ataskaitų audito proceso stebėjimą, bei surengė vieną posėdį. Posėdžio metu apžvelgtos Bendrovės 2018 m. finansinės ataskaitos.

21.Kolegialių organų nariai, bendrovės vadovas, vyriausiasis finansininkas

21.1. Duomenys apie Bendrovės stebėtojų tarybos narius:

2019 m. birželio 30 d. Bendrovės stebėtojų tarybos nariai:

Vardas, pavardė	Pareigos	Kadencijos pradžia	Kadencijos pabaiga
Visvaldas Matijošaitis	Stebėtojų tarybos pirmininkas	2019 m. balandžio 26 d.	2023 m. balandžio 26 d.
Ramunė Bičkauskienė	Stebėtojų tarybos narys	2019 m. balandžio 26 d.	2023 m. balandžio 26 d.
Antanas Etneris	Stebėtojų tarybos narys	2019 m. balandžio 26 d.	2023 m. balandžio 26 d.
Konstantinas Pesenka	Stebėtojų tarybos narys	2019 m. balandžio 26 d.	2023 m. balandžio 26 d.
Mindaugas Šimkus	Stebėtojų tarybos narys	2019 m. balandžio 26 d.	2023 m. balandžio 26 d.
Visvaldas Varžinskas	Stebėtojų tarybos narys	2019 m. balandžio 26 d.	2023 m. balandžio 26 d.
Andrius Palionis	Stebėtojų tarybos narys	2019 m. balandžio 26 d.	2023 m. balandžio 26 d.

Bendrovės stebėtojų tarybą sudaro septyni priklausomi nariai, kurie yra Kauno miesto savivaldybės tarybos nariai, iš dalies atstovaujantys kontroliuojantįjį akcininką, t. y. Kauno miesto savivaldybę, turinčią 92,84 proc. Bendrovės akcijų balsų.

Per 2019 m. I pusmetį įvyko 4 stebėtojų tarybos posėdžiai. Visuose posėdžiuose dalyvavo daugiau kaip 1/2 stebėtojų tarybos narių.

Visvaldas Matijošaitis. Kauno miesto meras (įmonės kodas 111106319, Laisvės al. 96, LT-44251 Kaunas); Kauno miesto savivaldybės tarybos narys; Visuomeninės organizacijos "Vieningas Kaunas" steigėjas, lyderis ir valdybos pirmininkas; Asociacijos "Mentor Lietuva" valdybos narys; Asociacijos "ŽALGIRIO FONDAS" prezidentas.

Bendrovės akcijų neturi. Vičiūnų įmonių grupės akcininkas.

Dr. Visvaldas Varžinskas. Kauno miesto savivaldybės tarybos narys; Darnios plėtros ir investicijų komiteto pirmininkas (įmonės kodas 111106319, Laisvės al. 96, LT-44251 Kaunas); Kauno technologijos universiteto Aplinkos inžinerijos instituto docentas; Kauno technologijos universiteto Pakavimo inovacijų ir tyrimų centro vadovas; Europos Komisijos Miestų darbotvarkės (Urban Agenda) Žiedinės ekonomikos politikos formavimo komiteto narys; Lietuvos standartizacijos departamento (LST) Technikos komiteto TK 42 ekspertas; Visuomeninės organizacijos "Vieningas Kaunas" valdybos narys; Nacionalinio Baltijos priekrantės atsinaujinančios energetikos klasterio tarybos narys.

Bendrovės akcijų neturi. Kitų Lietuvos įmonių kapitale nedalyvauja.

Ramunė Bičkauskienė. UAB "Vičiūnų grupės" administravimo direktorė (įmonės

Bendrovės akcijų neturi. UAB "MIR Projektai", AB Apranga, AB Šiaulių bankas, AB "Vilkyškių pieninė" akcininkė.

Konstantinas Pesenka. UAB "Windex group" valdybos narys (įmonės kodas 303522864, Draugystės g. 17-1, Kaunas); UAB "Kauno vandenys" valdybos pirmininkas.

Bendrovės akcijų neturi. Kitų Lietuvos įmonių kapitale nedalyvauja.

Andrius Palionis. Kauno miesto mero pavaduotojas (įmonės kodas 111106319, Laisvės al. 96, LT-44251 Kaunas); Visuomeninės organizacijos "Vieningas Kaunas" valdybos narys; Miesto ūkio ir paslaugų komiteto pirmininkas (įmonės kodas 111106319, Laisvės al. 96, LT-44251 Kaunas).

Bendrovės akcijų neturi. Kitų Lietuvos įmonių kapitale nedalyvauja.

Antanas Etneris. UAB Wisewood direktorius (įmonės kodas 302527538, Ringuvos g. 74, LT-45245 Kaunas); UAB "Mana grupė" direktorius (įmonės kodas 303991865, Kruonio g. 16, Kaunas); UAB "Airhotel" direktorius (įmonės kodas 302598948, Oro Uosto g. 2, Karmėlava, LT-54460 Kauno r.), UAB "Stoties turgus" valdybos narys, AB "Kauno vandenys" valdybos narys. Bendrovės akcijų neturi. UAB Wisewood, UAB "Mana ranga", UAB "Mana grupė", UAB "Airhotel", UAB "Dramart", UAB "Ukraineičių 4", UAB "Vėjo dukra", UAB "Plėtros fondas", UAB "Aguonų projektai", My group LLC akcininkas.

Mindaugas Šimkus. UAB "Vičiūnų grupė" ekonomikos vadovas (įmonės kodas 303211678, V. Krėvės pr. 97, LT-50369 Kaunas), UAB "Kauno švara" valdybos narys, UAB "Kauno vandenys" valdybos narys. Bendrovės akcijų neturi. Kitų Lietuvos įmonių kapitale nedalyvauja.

Bendrovės stebėtojų tarybos nariai iki 2019 m. vasario 21 d.:

Tomas Bagdonavičius. Kauno miesto savivaldybės tarybos narys; UAB "Vičiūnų grupė" Verslo planavimo ir analizės vadovas (įmonės kodas 303211678, V. Krėvės pr. 97, LT-50369 Kaunas); Visuomeninės organizacijos "Vieningas Kaunas" narys.

Bendrovės akcijų neturi. UAB "Baltic Fish Export" akcininkas.

Bendrovės stebėtojų tarybos nariai iki 2019 m. birželio 26 d.:

Darius Razmislevičius. Kauno miesto savivaldybės tarybos narys; Sveikatos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkas; biudžetinės įstaigos "Parkavimas Kaune" direktoriaus pavaduotojas (įmonės kodas 134929849, Puodžių g. 24-1, LT-44239 Kaunas).

Bendrovės akcijų neturi. Kitų Lietuvos įmonių kapitale nedalyvauja.

Rimantas Mikaitis. Kauno miesto savivaldybės tarybos narys (Miesto ūkio ir paslaugų komiteto pirmininkas); Lietuvos lengvosios atletikos federacijos direktorius (įmonės kodas 190722989, Kareivių g. 6, LT-09117 Vilnius).

Bendrovės akcijų neturi. Kitų Lietuvos įmonių kapitale nedalyvauja.

21.2. Duomenys apie Bendrovės valdybos narius

Vardas, pavardė	Pareigos	Kadencijos pradžia	Kadencijos pabaiga
Nerijus Mordas	Valdybos pirmininkas	2019 m. gegužės 21 d.	2023m. gegužės 21 d.
Paulius Keras	Valdybos pirmininko pavaduotojas	2019 m. gegužės 21 d.	2023m. gegužės 21 d.
Algimantas Stasys Anužis	Valdybos narys	2019 m. gegužės 21 d.	2023m. gegužės 21 d.
Karolis Šiugžda	Valdybos narys	2019 m. gegužės 21 d.	2023m. gegužės 21 d.
Karolis Dekeris	Valdybos narys	2019 m. gegužės 21 d.	2023m. gegužės 21 d.

2019 m. birželio 30 d. Bendrovės valdybos nariai:

Per 2019 m. I pusmetį įvyko 9 Bendrovės valdybos posėdžiai. Visuose posėdžiuose dalyvavo daugiau kaip 2/3 valdybos narių.

Nerijus Mordas. UAB "Vičiūnų grupė" finansų direktorius (įmonės kodas 303211678, V. Krėvės pr. 97, LT-50369 Kaunas).

Bendrovės valdybos narys nuo 2015 m. birželio 1 d.

Bendrovės akcijų neturi. Kitų Lietuvos įmonių kapitale nedalyvauja.

Per ataskaitinį laikotarpį valdybos nariui priskaityta 5,70 tūkst. Eur atlygis pagal valdybos nario veiklos sutartį, nepriskaičiuota tantjemų, neperleista kito turto ir nesuteikta garantijų.

Paulius Keras. Kauno m. savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas (įmonės kodas 111106319, Laisvės al. 96, LT-44251 Kaunas).

Bendrovės valdybos narys nuo 2019 m. gegužės 21 d.

Bendrovės akcijų neturi. Kitų Lietuvos įmonių kapitale nedalyvauja.

Per ataskaitinį laikotarpį valdybos nariui priskaityta 1,26 tūkst. Eur atlygis pagal valdybos nario veiklos sutartį, nepriskaičiuota tantjemų, neperleista kito turto ir nesuteikta garantijų.

Algimantas Stasys Anužis. Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų tarybos narys, Veteranų krepšinio lygos prezidentas. Bendrovės valdybos narys nuo 2015 m. birželio 1 d. Bendrovės akcijų neturi. Kitų Lietuvos įmonių kapitale nedalyvauja. Per ataskaitinį laikotarpį valdybos nariui priskaityta 4,86 tūkst. Eur atlygis pagal valdybos nario veiklos sutartį, nepriskaičiuota tantjemų, neperleista kito turto ir nesuteikta garantijų.

Karolis Šiugžda. UAB "Vičiūnų grupė" teisininkas (įmonės kodas 303211678, V. Krėvės pr. 97, LT-50369 Kaunas), GROWARD GROUP, UAB teisininkas (įmonės kodas 302764932, V. Krėvės pr. 97, LT-50369 Kaunas). Bendrovės valdybos narys nuo 2019 m. gegužės 21 d. Bendrovės akcijų neturi. Kitų Lietuvos įmonių kapitale nedalyvauja. Per ataskaitinį laikotarpį valdybos nariui priskaityta 1,26 tūkst. Eur atlygis pagal valdybos nario veiklos sutartį, nepriskaičiuota tantjemų, neperleista kito turto ir nesuteikta garantijų.

Karolis Dekeris. UAB "Kauno autobusai" rinkodaros direktorius (įmonės kodas 133154754, Raudondvario pl. 105, LT-47185 Kaunas). Bendrovės valdybos narys nuo 2019 m. gegužės 21 d. Bendrovės akcijų neturi. Kitų Lietuvos įmonių kapitale nedalyvauja. Per ataskaitinį laikotarpį valdybos nariui priskaityta 1,26 tūkst. Eur atlygis pagal valdybos nario veiklos sutartį, nepriskaičiuota tantjemų, neperleista kito turto ir nesuteikta garantijų.

Bendrovės valdybos nariai iki 2019 m. gegužės 21 d.:

Eugenijus Ušpuras. Habilituotas daktaras, Lietuvos energetikos instituto Branduolinių įrenginių saugos laboratorijos vadovas (įmonės kodas 111955219, Breslaujos g. 3, LT-44403 Kaunas), Lietuvos energetikas, Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys, profesorius.

Bendrovės valdybos narys nuo 2015 m. birželio 1 d. iki 2019 m. gegužės 21 d.

Bendrovės akcijų neturi. Kitų Lietuvos įmonių kapitale nedalyvauja.

Per ataskaitinį laikotarpį valdybos nariui priskaityta 3,60 tūkst. Eur atlygis pagal valdybos nario veiklos sutartį, nepriskaičiuota tantjemų, neperleista kito turto ir nesuteikta garantijų.

Giedrius Bielskus. Viešosios įstaigos S. Dariaus ir S. Girėno sporto centro direktorius (įmonės kodas 133556183, Perkūno al. 5, LT-44221 Kaunas).

Bendrovės valdybos narys nuo 2015 m. birželio 1 d. iki 2019 m. gegužės 21 d.

Bendrovės akcijų neturi. Kitų Lietuvos įmonių kapitale nedalyvauja.

Per ataskaitinį laikotarpį valdybos nariui priskaityta 3,60 tūkst. Eur atlygis pagal valdybos nario veiklos sutartį, nepriskaičiuota tantjemų, neperleista kito turto ir nesuteikta garantijų.

21.3. Duomenys apie Bendrovės vadovą, vyriausiąją buhalterę:

Vaidas Šleivys. Bendrovės Gamybos direktorius, laikinai vykdantis generalinio direktoriaus funkcijas nuo 2018 m. gruodžio 11 d. Išsilavinimas – aukštasis universitetinis, Kauno technologijos universitetas 2001 m., termoinžinerija. Bendrovės Gamybos departamento direktorius nuo 2014 m. balandžio 14 d. UAB ,,Nomine Consult" projektų vadovas (įmonės kodas 304493084, Lvovo g. 25-701, Vilnius) nuo 2018 kovo 5 d. Bendrovės akcijų neturi. Kitų įmonių kapitale nedalyvauja.

Violeta Staškūnienė. Bendrovės vyriausioji buhalterė nuo 2003 m. sausio 16 d. iki 2019 m. balandžio 5 d. Išsilavinimas – aukštasis universitetinis, VU 1984 m., darbo ekonomika, profesija – ekonomistė. Turi 2 641 vnt. Bendrovės akcijų, kurios sudaro mažiau nei 5 proc. įstatinio kapitalo. Kitų įmonių kapitale nedalyvauja.

Per 2019 m. I pusmetį Bendrovės vadovui ir vyriausiajai buhalterei priskaičiuota bendra pinigų suma – 71,18 tūkst. Eur, o vidutinis dydis tenkantis vienam nariui – 35,59 tūkst. Eur, kito turto perleista nebuvo, garantijų nesuteikta.

22. Informacija apie reikšmingus susitarimus

Reikšmingų susitarimų, kurių šalis yra Emitentas ir kurie įsigaliotų, pasikeistų ar nutrūktų pasikeitus Emitento kontrolei, (taip pat jų poveikis, išskyrus atvejus, kai dėl susitarimų pobūdžio jų atskleidimas padarytų emitentui didelę žalą) nėra.

23. Informacija apie Emitento ir jo organų narių ar darbuotojų susitarimus

Emitento ir jo organų narių ar darbuotojų susitarimų, (numatančių kompensaciją, jei jie atsistatydintų arba būtų atleisti be pagrįstos priežasties, arba jei jų darbas baigtųsi dėl emitento kontrolės pasikeitimo) nėra.

24. Informacija apie didesnius susijusių šalių sandorius

Didesnių atskirų sandorių nebuvo. Detalesnė informacija pateikta finansinių ataskaitų rinkinio aiškinamąjame rašte.

25. Informacija apie per ataskaitinį laikotarpį Emitento vardu sudarytus žalingus sandorius

Per ataskaitinį laikotarpį Emitento vardu sudarytų žalingų sandorių (neatitinkančiių bendrovės tikslų, esamų įprastų rinkos sąlygų, pažeidžiančių akcininkų ar kitų asmenų grupių interesus ir pan.), turėjusių ar ateityje galinčių daryti neigiamą įtaką Emitento veiklai ir (arba) veiklos rezultatams, taip pat informacijos apie sandorius, sudarytus esant interesų konfliktui tarp Emitento vadovų, kontroliuojančių akcininkų ar kitų susijusių šalių pareigų Emitentui ir jų privačių interesų ir (arba) kitų pareigų nėra.

26. Informacija apie bendrovių valdymo kodekso laikymąsi ir Bendrovės vykdomas socialines iniciatyvas ir politiką

Informacija apie bendrovių valdymo kodekso laikymąsi pateikiama 2018 m. metinio pranešimo 1 priede. Metinės ataskaitos apie Bendrovės vykdomas socialines iniciatyvas ir politiką pateikiamos 2018 m. pranešimo 2 priede AB "Kauno energija" konsoliduota socialinės atskaitomybės ataskaita ir skelbiamos Bendrovės interneto svetainėje.

27. Duomenys apie viešai skelbtą informaciją

Emitentas vykdydamas savo prievolę pagal jam taikomus vertybinių popierių rinką reglamentuojančius teisės aktus, nuo 2019 m. sausio 1 d. viešai paskelbė žemiau nurodytą informaciją per GlobeNewswire naujienų platinimo sistemą, kuria pranešimai platinami Europos Sąjungos mastu. Taip pat šią informaciją patalpino Emitento internetinėje svetainėje. Visą informaciją galima gauti AB Nasdaq Vilnius svetainės (http://www.nasdaqbaltic.com/market/?lang=lt) bei Emitento interneto svetainės (http://www.kaunoenergija.lt) tinklalapiuose.

Antraštė	Pranešimo kategorija	Kalba	Laikas
AB "Kauno energija" neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai	Visuotinis akcininkų susirinkimas	En, Lt	2019-09-10 16:40
AB "Kauno energija" sušaukto neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkės papildymas	Visuotinis akcininkų susirinkimas	En, Lt	2019-08-26 16:05
AB "Kauno energija" neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimas	Visuotinis akcininkų susirinkimas	En, Lt	2019-08-16 12:28
2019 m. I pusmečio ūkinės veiklos rezultatai	Pranešimas apie esminį įvykį	En, Lt	2019-07-31 16:00
Informacija apie AB "Kauno energija" valdybos pirmininko ir pavaduotojo išrinkimą	Pranešimas apie esminį įvykį	En, Lt	2019-06-03 12:59
Informacija apie AB "Kauno energija" valdymo organų išrinkimą	Pranešimas apie esminį įvykį	En, Lt	2019-05-22 16:00
2019 m. I ketvirčio ūkinės veiklos rezultatai	Tarpinė informacija	En, Lt	2019-04-26 12:00
AB "Kauno energija" 2018 m. audituota metinė informacija	Metinė informacija	En, Lt	2019-04-26 11:45

Antraštė	Pranešimo kategorija	Kalba	Laikas
AB "Kauno energija" dividendų mokėjimo ex-diena	Pranešimas apie esminį įvykį	En, Lt	2019-04-26 11:20
AB "Kauno energija" eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai	Visuotinis akcininkų susirinkimas	En, Lt	2019-04-26 11:15
AB "Kauno energija" sušaukto eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkės papildymas	Visuotinis akcininkų susirinkimas	En, Lt	2019-04-11 16:00
AB "Kauno energija" eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimas	Visuotinis akcininkų susirinkimas	En, Lt	2019-03-29 16:00
Informacija apie AB "Kauno energija" stebėtojų tarybos nario atsistatydinimą	Pranešimas apie esminį įvykį	En, Lt	2019-02-21 13:00
Update: 2018 m. 12 mėnesių ūkinės veiklos rezultatai	Tarpinė informacija	En, Lt	2019-01-31 10:00
2018 m. 12 mėnesių ūkinės veiklos rezultatai	Tarpinė informacija	En, Lt	2019-01-30 16:49