AI Terminal

MODULE: AI_ANALYST
Interactive Q&A, Risk Assessment, Summarization
MODULE: DATA_EXTRACT
Excel Export, XBRL Parsing, Table Digitization
MODULE: PEER_COMP
Sector Benchmarking, Sentiment Analysis
SYSTEM ACCESS LOCKED
Authenticate / Register Log In

Kauno Energija

Governance Information Apr 6, 2011

2256_cgr_2011-04-06_24fd7b64-ab27-4181-9553-9fc85e111a9e.pdf

Governance Information

Open in Viewer

Opens in native device viewer

27. AB ,,Kauno energija" pranegimas apie vertybiniy popieriy birioje NASDAQ OMX Vilnius listinguojamy bendroviy valdymo kodekso laikymqsi

bC -

pr

BL

C

m-

mm

m

w

cllr

a=

em b

qr

a=- -

&a-

ils

b

ww

4PI

6

\$Ila

C

L

w

b

C

P-

b

F

6

Llll

w

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vertybiniq popieriq jstatymo 21 straipsnio 3 dalimi ir akcines bendroves ,,NASDAQ OMX Vilnius" prekybos taisykliq 20.5 punktu, akcine bendrove ,,Kauno energija" (toliau - Bendrove) Siame praneSime atskleidiia, kaip laikosi vertybiniq popieriq birioje NASDAQ OMX Vilnius patvirtinto bendroviq, kuriq vertybiniais popieriais prekiaujama reguliuojamoje rinkoje, valdymo kodekso ir konkreEiq jo nuostatq

Taip me 1
PRINCIPAII REKOMENDACIJOS meaktu
alu
KOMENTARAS
I principas: Pagrindines nuostatos
Pagrindinis bendroves tikslas turety biiti visy akcininky interesy tenkinimas, uitikrinant nuolatini akcininky
nuosavybbs vertes didinimq.
I 1.1. Bendrove turetq rengti ir vieiai skelbti bendroves / Ne
pletros strategijq ir tikslus, aiikiai deklaruodama, kaip ji
planuoja veikti akcininkq interesais ir didinti akcininkq
nuosavybe.
I Bendrove
rengia
ir
kasmet
periiiiri
gamybos, 1
Silumos
tiekimo
sistemos
pletros
strategijas.
Bendroves
strategijq
nuostatos,
kuriose
neatskleidiiama
konfidenciali
informacija,
ir
sprendimq priemimo procesas, taip pat pagrindines
Bendroves pletros kryptys ir tikslai yra nurodyti
2008, 2009 bei 2010 metq metiniuose praneSimuose
ir vieSai skelbiami Bendroves interneto tinklalapyje.
Bendroves
pletros
kryptis
taip
pat
atskleidiia
Bendroves
skelbiamos
periodines
ataskaitos,
esminiai jvykiai ir praneiimai pateikiami Bendroves
vadovy pasisakymuose spaudoje.
1.2.
Visq
bendroves
organq
veikla
turetq
bMi
sukoncentruota
strateginiq
tikslq
jgyvendinimq,
j
atsiivelgiant i poreiki didinti akcininkq nuosavybe.
Taip Bendroves
valdyba
taip
pat
yra
suformavusi
ilgalaikius
ir
trumpalaikius
Bendroves
veiklos
pletros strateginius tikslus. Bendroves vadovybe,
atitinkamq sriEiq vadovai skiria ypatingq demesj Siq
tikslq jgyvendinti - optimizuojama Bendroves ir
Grupes padaliniq struktiira.
1.3. Bendroves prieiiiiros ir valdymo organai turetq
glaudiiai bendradarbiauti, siekdami kuo didesnes naudos
bendrovei ir akcininkams.
Taip Bendroveje sudaroma stebetojq taryba ir valdyba.
Bendroves valdyba priima strateginius sprendimus,
tvirtina Bendroves veiklos strategijq. Visi Bendroves
organai (vadovas, valdyba ir stebetojg taryba) siekia
igyvendinti
Siq
rekomendacijq,
vyksta
bendri
1.4. Bendroves prieiiiiros ir valdymo organai turetq
uitikrinti,
kad
biitq
gerbiamos
ne
tik
bendroves
akcininkq, bet ir kitq bendroves veikloje dalyvaujanEiq ar
su ta veikla susijusiq asmenq (darbuotojq, kreditoriq,
tiekejq, klientq, vietos bendruomenes) teises ir interesai.
Taip veikloje siekia uitikrinti visq su Bendroves veikla
susijusiq asmenq interesus. Bendroves vadovybe bei
atskirq sriEiq vadovai skiria daug laiko bendravimui
su vartotojais (klientais), tiekejais, savivaldybes
atstovais,
siekiant
rasti
optimalius
sprendimus,
susijusius su Bendroves veikla. Bendroves veiklos
specifika lemia tai, kad vartotojai (klientai) yra
periodiSkai ,t. y. 2-3 kartus per metus, kvieEiami j
susitikimus, kur yra aptariami vartotojams aktualiis
klausimai, susije su Bendroves vykdoma veikla.

Bendroves valdyrno sisterna turetq uitikrinti strategini vadovavirnq bendrovei, efektyviq bendroves valdyrno organq priefirirq, tinkarnq pusiausvyrq ir funkcijq pasiskirstyrnq tarp bendroves organq, akcininkq interesq apsaugq.

1 2.1. Be ~ktuvos Respublikos akciniy bendroviy jstatyme I Taip
organy - visuotinio
numatyty
privalomy
akcininky
susirinkimo ir
bendroves
vadovo,
rekomenduojama
bendroveje sudaryti tiek kolegialy prieiiiiros organq, tiek
kolegialy
valdymo
organq. Kolegialiy
prieiiiiros
ir
valdymo
organy
sudarymas
uitikrina
valdymo
ir
prieiiiiros
funkcijy
aiSky
atskyrimq
bendroveje,
bendroves vadovo atskaitomybe bei kontrolg, o tai savo
ruoitu sqlygoja efektyvesni
ir skaidresnj bendroves
valdymo procesq.
I Bendroveje
be
Lietuvos
Respublikos
akciniy 1
bendroviy jstatyme numatyty privalomy organy -
visuotinio
akcininky
susirinkimo
ir
Bendroves
vadovo, yra sudarytas kolegialus prieiiiiros organas
- Stebetojy taryba bei kolegialus valdymo organas -
Valdyba.
2.2. Kolegialus valdymo organas yra atsakingas ui
strateginj vadovavimq bendrovei bei vykdo kitas esmines
bendroves
valdymo
funkcijas.
Kolegialus prieiiiiros
organas yra atsakingas ui efektyviq bendroves valdymo
organy veiklos prieiiiirq.
Taip Bendroveje Kolegialus valdymo organas - Valdyba
yra atsakingas ui strateginj vadovavimq Bendrovei
bei
vykdo
kitas
esmines
Bendroves
valdymo
funkcijas, kolegialus prieiiiiros organas - Stebetojy
taryba
yra
atsakingas ui efektyviq
Bendroves
2.3. Jeigu bendrove nusprendiia
sudaryti tik vienq
kolegialy
organq,
rekomenduojama,
kad
tai
biity
prieiiiiros organas, t.y. stebetojy taryba. Tokiu atveju
stebetojy taryba yra atsakinga ui efektyviq bendroves
vadovo vykdomy funkcijy prieiiiirq.
valdyba.
2.4.
Visuotinio
akcininky
susirinkimo
renkamas
kolegialus prieiiiiros organas turety biiti sudaromas ir
turety veikti 111 ir IV principuose iSdestyta tvarka. Jeigu
bendrove nuspresty nesudaryti kolegialaus prieiiiiros
organo, taEiau sudaryty kolegialy valdymo organq -
valdybq, 111 ir IV principai turety biiti taikomi valdybai,
kiek tai neprieStarauja Sio organo esmei ir paskir~iai.'
Taip Bendroveje renkama stebetojy taryba ir veikia iS
dalies prisilaikant I11 ir IV principuose iSdestytos
tvarkos
ir
esminiai
principuose
numatyti
reikalavimai nera paieidiiami.
2.5. Bendroves valdymo ir prieiiiiros organus turety
sudaryti toks valdybos nariy (vykdomiy direktoriy) ir
stebetojy tarybos nariy (direktoriy konsultanty) skaiEius,
kad atskiras asmuo arba nedidele asmeny grupe negalety
dominuoti Siems organams priimant sprendimus.'
Taip Pagal Bendroves jstatus stebetojy taryba renkama iS
7 (septyniy) nariy, o stebetojy taryba renka valdybq
taip pat iS 7 (septyniy) nariy.
2.6. Direktoriai konsultantai arba stebetojy tarybos nariai
turety biiti skiriami apibreitam laikotarpiui, su galimybe
biiti individualiai perrenkamiems maksimaliais Lietuvos
Respublikos teises akty leidfiamais intervalais, tam, kad
biity uitikrintas bMinas profesines patirties augimas ir
pakankamai dainas jy status0 pakartotinas patvirtinimas.
Taip pat turety bMi nurnatyta galimybe juos atleisti,
Taip Bendroves stebetojy taryba renkama 4 (ketveriems)
metams ir pagal bendroves jstatus bei praktikq nera
draudiiama perrinkti stebetojy tarybos narius naujai
kadencijai
(stebetojy
tarybos
nario
kadencijy
skaiEius nQa ribojamas).

I 111 lr IV principq nuostatos labiau pritaikytos tiems atvejams, kai visuotinis akcininkq sus~r~nklmas renka stebetojq tarybq, t.y, organq, kuris iS esmes sudaromas siekiant uaikrinti bendroves valdybos ir vadovo pr~eiiiirq bei atstovauti bendroves akcininkams Vis delto, jeigu bendroveje stebetojq taryba nesudaroma, bet sudaroma valdyba, daugelis 111 ir IV principuose pateiktq rekomendacijq tampa aktualios ir taikytinos valdybai. Tatiau paQmetina, kad ka~ kurios rekomendacijos, kurios pagal savo esmq ir prigimtj yra susijusios ~Simtinai su stebetojq taryba (pavyzdiiui, komitetq formavimas), neturetq birti taikomos valdybai, kadangi Sio organo paskirtis ir fbnkcijos pagal Akciniq bendroviq jstatymq (iin., 2003, Nr. 123-5574) yra kitokios. Pavyzdtiui, kodekso 3.1 punktas del valdymo organq prietiirros valdybai talkytinas tlek, kiek tai susijq su bendroves vadovo, bet ne patios valdybos prietiirra; kodekso 4.1 punktas del rekomendacijq teikimo valdymo organams taikytinas tiek, kiek tai susijq su rekomendacijq teikimu bendroves vadovui; kodekso 4.6 punktas del visuotinio akcininkq susirinkimo renkamo kolegialaus organo nepriklausomumo nuo bendroves valdymo organq taikytinas tiek, kiek tai susijq su nepriklausomumu nuo bendroves vadovo.

&#br>x27; Vykdomojo direktoriaus ir direktoriaus konsultanto sqvokos vartojamos tam atvejais, kai bendroveje sudaromas tik vienas kolegialus organas.

Bendroveje sudaromos stebetojy tarybos pirmininkas nera buvqs Bendroves vadovu. Jo esamos arba buvusios pareigos nera kliiitis nepriklausomai ir neSaliSkai prieiiiirai vykdyti. taEiau ta procediira neturety bMi lengvesne ui vykdomojo direktoriaus arba valdybos nario atleidimo procedtirq 2.7. Visuotinio akcininky susirinkimo renkamo kolegialaus organo pirmininku gali biiti toks asmuo, kurio esamos arba buvusios pareigos nebiity kliMis nepriklausomai ir neSaliSkai prieiiiirai vykdyti. Kai bendroveje nesudaroma stebetojy taryba, bet sudaroma valdyba, rekomenduojama, kad bendroves valdybos pirmininkas ir bendroves vadovas nebtity tas pats asmuo. Buves bendroves vadovas neturety biiti tuoj pat skiriamas i visuotinio akcininky susirinkimo renkamo kolegialaus organo pirmininko postq. Kai bendrove nusprendiia nesilaikyti Siy rekomendacijy, turety biiti pateikiama informacija apie priemones, kuriy imtasi prieiiiiros neSaliSkumui uitikrinti. Taip

111 principas: Visuotinio akcininkg susirinkimo renkamo kolegialaus organo sudarymo tvarka.

Bendroves visuotinio akcininkg susirinkimo renkamo kolegialaus organo sudarymo tvarka turetg uitikrinti bendroves smulkiqjg akcininkg interesg atstovavimq, gio organo atskaitomybq akcininkams ir objektyviq bendroves veiklos bei jos valdymo organg3 prieiiiirq.

Visuotinio
akcininky
susirinkimo
renkamo
3.1.
kolegialaus organo (toliau Siame principe - kolegialus
organas) sudarymo mechanizmas turety uitikrinti, kad
bus vykdoma objektyvi ir neSaliSka bendroves valdymo
organy
prieiiiira,
taip
pat
tinkamai
atstovaujami
smulkiqjy akcininky interesai.
Taip Bendroves
stebetoj y
tarybos
sudarymo
mechanizmas,
atitinkantis Lietuvos
Respublikos
akciniy bendroviy jstatymo reikalavimus, uitikrina
objektyviq kolegialaus organo prieiiiirq
3.2. Kandidaty j
kolegialaus
organo narius vardai,
pavardes, informacija apie jy iSsilavinimq, kvalifikacijq,
profesine
patirtj,
einamas
pareigas,
kitus
svarbius
profesinius
jsipareigojimus
ir
potencialius
interesy
konfliktus turety biiti atskleista bendroves akcininkams
dar prieS visuotinj
akcininky
susirinkimq,
paliekant
akcininkams pakankamai
laiko
apsisprqsti,
ui kurj
kandidatq balsuoti. Taip pat turety biiti atskleistos visos
aplinkybes,
galinEios
paveikti
kandidato
nepriklausomumq (pavyzdinis jy sqraSas pateiktas 3.7
rekomendacijoje).
Kolegialus
organas
turety
bMi
informuojamas apie velesnius Siame punkte nurodytos
informacijos pokyEius. Kolegialus organas kiekvienais
metais turety kaupti Siame punkte nurodytus duomenis
apie savo narius ir pateikti juos bendroves rnetiniame
praneiiime.
Taip Stebetojy tarybos darbo reglamente yra numatyta,
kad kiekvienas organo narys privalo informuoti
stebetojy tarybos pirmininkq
apie jo
duomeny
pasikeitimq ir Sie duomenys pateikiami Bendroves
metiniuose
praneiimuose,
Informacija
apie
kandidatus j stebetojy tarybos narius atskleidBiama
akcininkams
dar
prieS
visuotinj
akcininky
susirinkimq.
3.3. Kai siiiloma paskirti kolegialaus organo narj, turetq
bMi nurodyta konkreti jo kompetencija, tiesiogiai susijusi
su
darbu
kolegialiame
organe.
Kad
akcininkai
ir
investuotojai galety jvertinti, ar Si kompetencija ir toliau
yra tinkama, kolegialus organas kiekviename bendrovQ
metiniame praneSime turety skelbti informacijq apie savo
sudetj ir apie konkreEiq atskiry savo nariy kompetencijg
tiesiogiai susijusiq su jy darbu kolegialiame organe.
Bendroves
akcininkai
sitilydami
kandidatus
j
kolegialaus organo narius, uitikrina, jog nariai turi jy
darbui reikalingq kompetencijq. Bendrove skelbia tik
tq informacijq, kuriq jai pateikia kolegialaus organo
nariai
ir kuri
pateikiama
metiniame praneSime
(duomenys apie dalyvavimq emitento jstatiniame
kapitale, duomenys apie dalyvavimq kity jmoniy,
jstaigy ir organizacijy veikloje (jmones, jstaigos ar

' Atkreiptinas demesys, kad tuo atveju, kai visuotinio kcininky susirinkimo renkamas koleg~alus organas yra valdyba, ji, biidama valdymo organas, turetq uit~krinti ne visq bendrovis valdymo organq, o tik vienasmenio valdymo organo - bendroves vadovo - pn'eiikq. \$i pastaba taikytina taip pat ir 3.1 punkto ativilgiu.

organizacijos
pavadinimas
ir
pareigos),
turima
didesne kaip 5 proc. kity jmoniy kapitalo ir balsy
dalis, procentais).
3.4. Siekiant iSlaikyti tinkamq kolegialaus organo nariy
turimos kvalifikacijos pusiausvyrq, kolegialaus organo
sudetis turety bbti nustatyta atsiivelgiant j bendroves
struktiirq ir veiklos pobiidj ir periodiSkai vertinama.
Kolegialus organas turety uitikrinti, kad jo nariai, kaip
visuma, turety jvairiapusiy iiniy, nuomoniy ir patirties
savo uiduotims tinkamai atlikti. Audito komiteto nariai,
kaip visuma, turety tureti naujausiy iiniy ir atitinkamq
patirtj listinguojamy bendroviy finansy ir apskaitos ir
(arba) audito srityse. Bent vienas iS atlyginimo komiteto
nariy turety tureti iiniy ir patirties atlyginimy nustatymo
politikos srityje.
Taip Atsiivelgiant j Bendroves struktiirq ir veiklos pobiidj 1
Bendroves pagrindinis akcininkas siiilo kandidatus j
Bendroves kolegialaus organo narius, kuriy turima
kvalifikacija yra tinkama, bet turimos kvalifikacijos
pusiausvyros
vertinimas
nera
atliekamas.
Kolegialaus
organo
nariai,
kaip
visuma,
turi
jvairiapusiy iiniy, nuomoniy ir patirties tinkamai
atlikti savo uiduotis. Audito komiteto nariai, kaip
visuma, turi naujausiy iiniy ir atitinkamq patirti
Bendroves finansy ir apskaitos ir (arba) audito
srityse.
3.5. Visiems naujiems kolegialaus organo nariams turety
bMi siiiloma individuali programa, skirta supaiindinti su
pareigomis, bendroves organizacija bei veikla. Kolegialus
organas turety
atlikti metinj patikrinimq,
kad biity
nustatytos sritys, kuriose jo nariams reikia atnaujinti savo
jgiidiius ir iinias.
Iki Siol Bendroves praktikoje visi nauji stebetojy
tarybos nariai su Bendrove ir jos veikla biidavo I
supaiindinami bendrai ir nebuvo atliekami stebetojy
tarybos nariy metiniai patikrinimai, nes nera tam
poreikio.
3.6. Siekiant uitikrinti, kad visi su kolegialaus organo
nariu susije esminiai interesy konfliktai biity sprendiiami
tinkamai,
bendroves
kolegialy
organq turety
bbMi
j
Ne Bendrove nejtakoja kolegialaus organo sudeties,
kadangi kandidatus j Bendroves kolegialaus organo
narius siiilo pagrindinis
akcininkas ir del
Sios
prieiasties rekomendacijomis nesinaudojome.
nepriklausomu tik tais atvejais, kai jo nesaisto jokie
verslo, giminystes arba kitokie rySiai su bendrove, jq
kontroliuojanEiu akcininku arba jy administracija, del
kuriy kyla ar gali kilti interesy konfliktas ir kurie gali
paveikti nario nuomone. Kadangi visy atvejy, kada
kolegialaus
organo
narys
gali
tapti
priklausomas,
iSvardyti nejmanoma, be to, skirtingose bendrovese
santykiai arba aplinkybes, susijusios su nepriklausomumo
nustatymu, gali skirtis, o geriausia Sios problemos
sprendimo
praktika
susiklostys
laikui
begant,
tai
kolegialaus organo nario nepriklausomumo jvertinimas
turety bMi grindiiamas santykiy ir aplinkybiy turiniu, o
ne forma. Pagrindiniai kriterijai nustatant, ar kolegialaus
organo narys gali biiti laikomas nepriklausomu, turety
biiti Sie:
Bendrove nesilaiko Sios rekomendacijos, kadangi
dauguma stebetojy tarybos nariy (SeSi nariai) yra
kontroliuojanEiojo akcininko atstovai, t. y. Kauno
miesto tarybos, turinfios 92,82 proc. balsy, iSskyrus
J. BartaSiene
1) jis negali biiti bendroves arba susijusios bendroves
1
vykdomasis direktorius arba valdybos narys (jei
visuotinio
akcininky
susirinkimo
renkamas
- stebetojy
kolegialus
organas
taryba)
ir

.I Kodekse nenustatytas konkretus kolegialaus organo nepriklausomq nariq skaidlus Daugelyje uisienio valstybiq kodeksq yra nustatytas tam tikras nepriklausomq nariq, kurie turi sudaryti kolegialq organq, skaiEius (pvz., ne maiiau kaip 113 arba 112 koleg~alaus organo nariq). TaEiau, atsiivelgiant i nepriklausomq nariq kategorijos naujumq Lietuvoje, j galimus keblumus parenkant ir idrenkant nepriklausomus narius, kodekse jtvirtlnta lankstesne formuluote ir bendrovems leidiiama paEioms nuspresti, koks nepriklausomq nariq skaiEius yra pakankarnas. Be abejo, didesnis nepriklausomq nariq skaiElus kolegialiame organe yra skatintinas ir bus laikomas tinkamesnio bendroviq valdymo pavyzdiiu.

85

' Paiymetina, kad kai kuriose bendrovese del pernelyg ma20 smulkiqjq akcininkq skaiEiaus visq kolegialaus organo nariq idrinkimq gali lemti stambiausio Acininko ar keliq didtiausiq akcininkq balsai. TaEiau net ir pagrindmiq bendroves akcininkq idrinktas kolegialaus organo narys gali btiti laikornas nepriklausomu, jeigu jis atitinka kodekse jtvirtintus nepriklausomumo kriterijus.

paskutinius penkerius rnetus neturi bMi ejqs tokiy pareigy;

  • 2) jis negali biiti bendroves arba susijusios bendroves darbuotojas ir paskutinius trejus rnetus neturi bMi ejqs tokiy pareigy, iSskyrus atvejus, kai kolegialaus organo narys nepriklauso vyresniajai vadovybei ir buvo iSrinktas j kolegialy organa kaip darbuotojy atstovas;
  • 3)jis neturi gauti arba nebMi gavqs reikSrningo papildorno atlyginirno iS bendroves arba susijusios bendroves, iSskyrus uimokesti, gauq ui kolegialaus organo nario pareigas. Tokiarn papildornarn atlyginirnui priskiriarnas ir dalyvavirnas akcijy pasirinkirno sandoriuose arba kitokiose nuo veiklos rezultaty priklausanEiose uirnokesEio sisternose; jam nepriskiriarnos pagal pensijy planq nustatyty kornpensacijy iirnokos (jskaitant atidetas kornpensacijas) ui ankstesnj darbq bendroveje (su sqlyga, kad tokia iSrnoka niekaip nesusijusi su velesnernis pareigornis);
  • 4)jis neturi bMi kontroliuojantysis akcininkas arba neturi atstovauti tokiarn akcininkui (kontrole nustatorna pagal Tarybos direktyvos 8313491EEB 1 straipsnio 1 dalj);
  • 5) jis negali tureti ir per praejusius rnetus neturi bMi turejqs svarbiy verslo rySiy su bendrove arba susijusia bendrove nei tiesiogiai, nei kaip turinEio tokius rySius subjekto partneris, akcininkas, direktorius arba virSesnis darbuotojas. TurinEiu verslo rySiy laikytinas subjektas, kuris yra svarbus prekiy tiekejas arba paslaugy teikejas (jskaitant finansines, teisines, patariarnqsias ir konsultacines paslaugas), reikSrningas klientas ar organizacija, kuri gauna reikSrningas jmokas iS bendroves arba jos grupes;
  • 6) jis negali bMi ir per paskutinius trejus metus neturi bMi buvqs bendroves arba susijusios bendroves dabartines arba ankstesnes ilores audito jrnones partneriu arba darbuotoju;
  • 7)jis neturi bMi vykdornuoju direktoriurni arba valdybos nariu kitoje bendroveje, kurioje bendroves vykdornasis direktorius arba valdybos narys (jei visuotinio akcininky susirinkirno renkamas kolegialus organas - stebetojy taryba) yra direktorius konsultantas arba stebetojy tarybos narys, taip pat jis negali tureti kity
reikimingy rySiy su bendroves vykdomaisiais
direktoriais, kurie atsiranda jiems dalyvaujant
kity bendroviy arba organy veikloje;
8)jis neturi biiti ejqs kolegialaus organo nario
pareigy ilgiau kaip 12 mety;
9)jis neturi
biiti
vykdomojo
direktoriaus
arba
valdybos
nario
(jei
visuotinio
akcininky
kolegialus organas -
susirinkimo renkamas
stebetojy taryba), arba 1-8
punkte nurodyty
asmeny artimas Seimos narys. Artimu Seimos
nariu
laikytinas
sutuoktinis
(sugyventinis),
vaikai ir tevai.
3.8. Nepriklausomumo sqvokos turinj iS esmes nustato
pats
kolegialus
organas.
Kolegialus
organas
gali
nusprqsti, kad tam tikras jo narys, nors ir atitinka visus
Siame kodekse nustatytus nepriklausomumo kriterijus, vis
delto negali biiti laikomas nepriklausomu del ypatingy
asmeniniy ar su bendrove susijusiy aplinkybiy.
3.9. Turety bMi atskleidiiama reikiama informacija apie
ilvadas,
prie
kuriy
priejo
kolegialus
organas
ailkindamasis, ar tam tikras jo narys gali bMi laikomas
nepriklausomu. Kai siiiloma paskirti kolegialaus organo
narj, bendrove turety paskelbti, ar laiko jj nepriklausomu.
Kai konkretus kolegialaus organo narys neatitinka vieno
ar keliy Siame kodekse
nustatyty
nepriklausomumo
vertinimo kriterijy, bendrove turety paskelbti prieiastis,
kodel tq narj ji vis delto laiko nepriklausomu. Be to,
bendrove kiekviename savo metiniame praneSime turety
paskelbti,
kuriuos
kolegialaus
organo
narius
laiko
nepriklausomais.
3.10. Kai vienas arba keli Siame kodekse nustatyti
nepriklausomumo vertinimo kriterijai nebuvo tenkinami
iStisus metus, bendrove turety paskelbti prieiastis, kodel
konkrety kolegialaus organo narj laiko nepriklausomu.
Kad
biity
uitikrintas
informacijos, pateikiamos
del
kolegialaus organo nariy nepriklausomumo, tikslumas,
bendrove turety reikalauti, kad nepriklausomi nariai
reguliariai patvirtinty savo nepriklausomumq.
3.1 1. Nepriklausomiems kolegialaus organo nariams ui jy
darbq ir dalyvavimq kolegialaus organo posediiuose gali
biiti atlyginama iS bendroves leSY6. Tokio atlyginimo dydj
turety
tvirtinti
bendroves
visuotinis
akcininky
galimybes talp pat nejtvirtina.
direktoriais, kurie atsiranda jiems dalyvaujant
kity bendroviy arba organy veikloje;
8)jis neturi biiti ejqs kolegialaus organo nario
pareigy ilgiau kaip 12 mety;
9)jis neturi
biiti
vykdomojo
direktoriaus
arba
valdybos
nario
(jei
visuotinio
akcininky
kolegialus organas -
susirinkimo renkamas
stebetojy taryba), arba 1-8
punkte nurodyty
asmeny artimas Seimos narys. Artimu Seimos
nariu
laikytinas
sutuoktinis
(sugyventinis),
vaikai ir tevai.
3.8. Nepriklausomumo sqvokos turinj iS esmes nustato
pats
kolegialus
organas.
Kolegialus
organas
gali
nusprqsti, kad tam tikras jo narys, nors ir atitinka visus
Siame kodekse nustatytus nepriklausomumo kriterijus, vis
delto negali biiti laikomas nepriklausomu del ypatingy
asmeniniy ar su bendrove susijusiy aplinkybiy.
3.9. Turety bMi atskleidiiama reikiama informacija apie
ilvadas,
prie
kuriy
priejo
kolegialus
organas
ailkindamasis, ar tam tikras jo narys gali bMi laikomas
nepriklausomu. Kai siiiloma paskirti kolegialaus organo
narj, bendrove turety paskelbti, ar laiko jj nepriklausomu.
Kai konkretus kolegialaus organo narys neatitinka vieno
ar keliy Siame kodekse
nustatyty
nepriklausomumo
vertinimo kriterijy, bendrove turety paskelbti prieiastis,
kodel tq narj ji vis delto laiko nepriklausomu. Be to,
bendrove kiekviename savo metiniame praneSime turety
paskelbti,
kuriuos
kolegialaus
organo
narius
laiko
nepriklausomais.
Bendroveje
iki
Siol
nebuvo
taikoma
Stebetojy
tarybos
nariy
nepriklausomumo
vertinimo
ir
skelbimo praktika. Bendrove
ateityje sieks Siq
nuostatq jgyvendinti.
3.10. Kai vienas arba keli Siame kodekse nustatyti
nepriklausomumo vertinimo kriterijai nebuvo tenkinami
iStisus metus, bendrove turety paskelbti prieiastis, kodel
konkrety kolegialaus organo narj laiko nepriklausomu.
Kad
biity
uitikrintas
informacijos, pateikiamos
del
kolegialaus organo nariy nepriklausomumo, tikslumas,
bendrove turety reikalauti, kad nepriklausomi nariai
reguliariai patvirtinty savo nepriklausomumq.
Iki Siol Bendroves praktikoje nebuvo vertinamas
Stebetojy tarybos nariy nepriklausomumas, del to ir
nebuvo
praktikos,
kad
nepriklausomi
nariai
reguliariai
patvirtinty
savo
nepriklausomumq.
Bendrove ateityje sieks Siq nuostatq jgyvendinti.
3.1 1. Nepriklausomiems kolegialaus organo nariams ui jy
darbq ir dalyvavimq kolegialaus organo posediiuose gali
biiti atlyginama iS bendroves leSY6. Tokio atlyginimo dydj
turety
tvirtinti
bendroves
visuotinis
akcininky
Neaktualu Bendroves stebetojy tarybos nariams kol kas nera
atlyginama iS Bendroves IeSy, todel Si nuostata nera
aktuali Bendrovei.

Pajmetina, kad Siuo metu nera iki galo aiiku, kokia fonna gall biiti atlyginamas bendroves slebeto~q tarybos ir (a) valdybos nariy darbas Siuose organuose. Akciniq bendroviy jstatymas (Zin.. 2003, Nr. 123-5574) nustato. kad ui veiklq stebetojy tarybojeivaldyboje jos nariams gali biiti mokamos tantjemos lstatymo 59 straipsnio nustatyta tvarka, t.y, iS bendroves pelno. Si formuluote, skirtingai nuo iki 2004 m. sausio I d. galiojusio jstatymo redakcijos, nenustato, kad stebetojy tarybos ir (ar) valdybos nariams gali bfiti atlyginama tik mokant tantjemas. Taigi lstatymas lyg u neuikerta kelio stebetojy tarybos ir valdybos nariams ui darb;) moketi ne tik tantjemomis, bet lr kitais biidais, nors ailkiai tokios

IV principas: Visuotinio akcininky susirinkimo renkamo kolegialaus organo pareigos ir atsakomybe

Bendroves valdymo sistema turkty uitikrinti, kad visuotinio akcininky susirinkimo renkamas kolegialus organas tinkamai ir efektyviai funkcionuoty, o jam suteiktos teises turety uitikrinti efektyviq bendroves valdymo organy7 prieZiiirq ir visy bendroves akcininky interesy apsaugq.

4.1.
Visuotinio
akcininky
susirinkimo
renkamas
kolegialus organas (toliau Siame principe - kolegialus
organas) turety umikrinti bendroves finansines apskaitos
ir
kontroles
sistemos
vientisumq
bei
skaidrumq.
Kolegialus organas turety nuolat teikti rekomendacijas
bendroves valdymo organams ir priiiiireti bei kontroliuoti
jy veiklq valdant bendrovG.'
Taip Bendroveje
renkama
stebetojy
taryba
pateikia
visuotiniam akcininky susirinkimui atsiliepimus ir
pasiiilymus
de1
Bendroves
metinio
finansiniy
ataskaity
rinkinio,
pelno
paskirstymo
projekto,
Bendroves metinio praneiimo, valdybos ir bendroves
vadovo veiklos, taip pat atlieka kitas stebetojy
tarybos kompetencijai priskirtas Bendroves ir jos
valdymo
organy
veiklos
prieiiiiros
finkcijas.
Bendroves stebetojy tarybos pirmininkas nuolat
susitinka su Bendroves valdybos pirmininku
ir
Bendroves
generaliniu
direktoriumi
aptarti
Bendroves
veikloje
jvykusius
ar
vykstanEius
pokyEius, esminius veiklos organizavimo klausimus.
4.2.
Kolegialaus
organo
nariai
turety
sqiiningai,
riipestingai ir atsakingai veikti bendroves bei akcininky
naudai
ir jy
interesais,
atsiivelgdami
darbuotojy
j
interesus
ir
visuomenes
gerovq.
Nepriklausomi
kolegialaus
organo
nariai
turety:
a)
bet
kokiomis
sqlygomis iSlaikyti savo analizes, sprendimy priemimo ir
veiksmy nepriklausomumq; b) nesiekti ir nepriimti jokiy
nepagrjsty
lengvaty,
kurios
gali
kompromituoti jy
nepriklausomumq; c) aiSkiai reikSti savo priegtaravimq
tuo atveju, kai mano, kad kolegialaus organo sprendimas
gali pakenkti bendrovei. Kai kolegialus organas yra
priemqs sprendimy, de1 kuriy nepriklausomas narys turi
rimty abejoniy, tokiu atveju Sis narys turety padaryti
atitinkamas
iSvadas.
Jeigu
nepriklausomas
narys
atsistatydinty, prieiastis jis
turety
paaiSkinti
laiSke
kolegialiarn organui arba audito komitetui ir, jei reikia,
atitinkamam
bendrovei
nepriklausanEiam
organui
(institucijai).
Taip Bendroves turimais
duomenimis, visi
Stebetojy
tarybos nariai veikia gera valia Bendroves bei
akcininky naudai, vadovaujasi Bendroves, o ne savo
ar treEiyjy asmeny interesais.
4.3.
Kolegialaus
organo
nario
pareigoms
atlikti
kiekvienas
narys turety
skirti pakankamai
laiko
ir
demesio. Kiekvienas kolegialaus organo narys turety
jsipareigoti
taip
apriboti
kitus
savo
profesinius
jsipareigojimus
(ypaE
direktoriaus
pareigas
kitose
bendrovese),
kad
jie
netrukdyty
tinkamai
atlikti
kolegialaus organo nario pareigas. Jeigu kolegialaus
organo narys dalyvavo maiiau nei puseje9 kolegialaus
organo poddiiy per bendroves finansinius metus, apie tai
turetq bMi informuojami bendroves akcininkai.
1 Taip Bendroves
stebetojy tarybos
nariai,
kiekvienas
individualiai ir visi kartu, skiria pakankamai laiko ir
demesio,
kad
Stebetojy
tarybos
kompetencijai
priskirtos finkcijos biity vykdomos tinkamai.

ir 3 iinaiq. Jeigu visuotinio akcininkq susirinkimo renkamas kolegialus organas Fa valdyba, ji turetq teikti rekomendacijas bendroves vienasmeniam valdymo organui - vadovul. ' Pajmetina, kad bendroves gali sugrieitinti minetq reikalavimq a nustatytl, kad aple posediius prastai lankanti kolegialaus organo nari turi bati informuojami akcminkai

(pavyzdiiui, tuo atveju, jeigu tas narys dalyvavo maiiau nei 213 ar 314 posediiq). Tok~os aktyvaus dalyvavimo kolegialaus organo posediiuose uitikrinimo priemones yra skatlntinos ir bus laikomos tinkamesnio bendroviq valdymo pavyzdiiu.

4.4. Kai kolegialaus organo sprendimai gali skirtingai
paveikti bendroves akcininkus, kolegialus organas su
visais akcininkais turety elgtis sqiiningai ir neSaliSkai. Jis
turety
uitikrinti,
kad
akcininkai
bay
tinkamai
informuojami apie bendroves reikalus, jos strategijq,
rizikos
valdymq
ir
interesy
konflikty
sprendimq.
Bendroveje turety biiti aiSkiai nustatytas kolegialaus
organo nariy vaidmuo jiems bendraujant su akcininkais ir
jsipareigojant akcininkams.
Taip Bendroves stebetojy taryba savo darbe siekia elgtis
sqiiningai
ir
neSaliSkai
su
visais
Bendroves
akcininkais ir Bendroves turimais duomenimis. Iki
Siol nebuvo atvejy, kad biity jvykq
priesingai.
Bendroves stebetojy tarybos pirmininkas ir valdybos
pirmininkas, derinat ir koordinuojant
tarpusavio
veiksmus su Bendroves generaliniu direktoriumi,
Stebetojy tarybos ir Valdybos vardu bendrauja su
akcininkais, informuoja akcininkus apie Bendroves
veiklq, strategijq, kitus esminius klausimus.
4.5.
Rekomenduojama,
kad
sandoriai
(iSskyrus
maiareikSmius del nedideles jy vertes arba sudarytus
standartinemis sqlygomis vykdant jprastinq bendroves
veiklq),
sudaromi tarp bendroves
ir jos
akcininky,
priefiiiros ar valdymo organy nariy, ar kity bendroves
valdymui jtakq daran8y ar galinEiy daryti fiziniy ar
juridiniy asmeny, biity tvirtinami kolegialaus organo.
Sprendimas del tokiy sandoriy tvirtinimo turety bbMi
laikomas priimtu tik tuo atveju, kai ui tokj sprendimq
balsuoja dauguma nepriklausomy
kolegialaus organo
nari y.
Taip
4.6. Kolegialus
organas turety
bMi
nepriklausomas
priimdamas sprendimus, turinEius reikSmes bendroves
veiklai ir strategijai. Be kita ko, kolegialus organas turety
biiti nepriklausomas nuo bendroves valdymo ~r~an~'~.
Kolegialaus organo nariy darbui ir sprendimams neturety
daryti jtakos juos ilrinkq asmenys. Bendrove turety
uitikrinti, kad kolegialus organas ir jo komitetai biity
apriipinti pakankamais iStekliais (tarp jy ir finansiniais),
reikalingais pareigoms atlikti, jskaitant teisq gauti - ypaE
it bendroves darbuotojy - visq reikiamq informacijq ir
teisq kreiptis nepriklausomo profesionalaus patarimo j
iSorinius
teises,
apskaitos
ar
kitokius
specialistus
kolegialaus
organo
ir
jo
komitety
kompetencijai
priklausanEiais
klausimais.
Naudodamasis
minety
konsultanty ar specialisty paslaugomis informacijai apie
atlyginimy nustatymo sistemy rinkos standartus gauti,
atlyginimo
komitetas
turety
uuitikrinti,
kad
tas
konsultantas
tuo
paEiu
metu
neteikty
konsultacijy
susijusios bendroves fmogilkiy idtekliy skyriui arba
vykdomajam, arba valdymo organy nariams.
I Bendroves
SeSi
stebetojy
tarybos
nariai
yra
pagrindinio akcininko atstovai, t. y. Kauno miesto
tarybos nariai.
Bendroves nuomone, kolegialus valdymo organas ir
audito
komitetas
yra
apriipinti
pakankamais
iStekliais, jskaitant teisq gauti - ypaE iS Bendroves
I
darbuotoj y - visq reikiamq informacijq.
Bendroveje atlyginimo komitetas nera sudaromas,
kadangi
Bendroves
vadovy, jy
pavaduotojy
ir
vyriausiojo
buhalterio
tamybiniy
atlyginimy
nustatymui taikomas Kauno miesto savivaldybes
patvirtintas Savivaldybes jmoniy ir Savivaldybes
kontroliuojamy
akciniy
bendroviy
ir
uidaryiy
akciniy
bendroviy
vadovy, jy
pavaduotojy
ir
vyriausiiy buhalteriy darbo apmokejimo tvarkos
apraSas.
Bendroves
kolektyvines
sutarties
priede
yra
darbuotojy darbo apmokejimo nuostatai, kuriuose
yra apibiidintas Bendroves administracijos vadovy,
~
jy pavaduotojy tarnybiniy atlyginimy, specialisty bei
darbininky
pastoviosios
atlyginimo
dalies,
nustatymas.
4.7. Kolegialaus organo veikla turety biiti organizuota
taip, kad nepriklausomi kolegialaus organo nariai galety
tureti didelq jtakq itin svarbiose srityse, kuriose interesy
konflikty galimybe yra ypaE didele. Tokiomis sritimis
laikytini
klausimai,
susijq
su
bendroves
direktoriy
skyrimu, atlyginimo bendroves direktoriams nustatymu ir
bendroves audito kontrole bei jvertinimu. Todel tuo
atveju, kai kolegialaus organo kompetencijai yra priskirti
Bendroveje 2009 m. kovo 31 d. stebetojy taryba
suformavo audito komitetq iS trijy nariy.
Skyrimo ir atlyginimo komitetai Bendroveje nera
sudaromi. Atlyginimo komitetas nera suformuotas,
atsihelgiant i aplinkybes nurodytas 4.6 punkte.
Ateityje Bendrove sieks Siq nuostatq jgyvendinti.

la Tuo atveju, ka~ visuot~nio akcininky susirinkimo renkamas koleg~alus organas yra valdyba. rekomendacGa del jos nepriklausomumo nuo bendroves valdymo organy taikytina tiek, kiek tai susije su nepriklausomumu nuo bendroves vadovo.

mineti
klausimai,
Siam
organui
rekomenduojama
suformuoti skyrimo, atlyginimy ir audito komitetus".
Bendroves turety uitikrinti, kad skyrimo, atlyginimy ir
audito komitetams priskirtos funkcijos bMy vykdomos,
taEiau jos gali tas funkcijas sujungti ir sukurti maiiau nei
tris komitetus. Tokiu atveju bendroves turety iSsamiai
paaigkinti, kodel jos pasirinko alternatyvy poiifiri ir kaip
pasirinktas poiifiris atitinka trims atskiriems komitetams
nustatytus tikslus. Bendrovese, kuriy kolegialus organas
turi nedaug nariy, trims komitetams skirtas funkcijas gali
atlikti
pats
kolegialus
organas,
jeigu
jis
atitinka
komitetams keliamus sudeties reikalavimus ir jeigu Siuo
klausimu atskleidiia atitinkamq informacijq. Tokiu atveju
Sio kodekso nuostatos, susijusios su kolegialaus organo
komitetais (ypaE del jy vaidmens, veiklos ir skaidrumo),
turety biiti taikomos,
kai
tinka, visam
kolegialiam
organui.
I
4.8. Pagrindinis komitety tikslas - didinti kolegialaus
organo darbo efektyvumq uitikrinant, kad sprendimai
biity priimami juos tinkamai
apsvarsEius, ir padeti
organizuoti
darbq
taip,
kad
kolegialaus
organo
sprendimams nedaryty jtakos esminiai interesy konfliktai.
Komitetai turety veikti nepriklausomai bei principingai ir
teikti kolegialiam organui rekomendacijas, susijusias su
kolegialaus organo sprendimu, taEiau galutinj sprendimq
priima pats kolegialus organas. Rekomendacija steigti
komitetus nesiekiama
susiaurinti
kolegialaus
organo
kompetencijos ar perkelti jq
komitetams. Kolegialus
organas iSlieka visiSkai atsakingas ui savo kompetencijos
ribose priimamus sprendimus.
Taip Bendroveje yra suformuotas audito komitetas, kurio /
vienas narys yra nepriklausomas. Komitetas veikia
nepriklausomai ir principingai.
4.9. Kolegialaus organo sukurti komitetai turety susideti
bent iS
trijy nariy. Bendrovese, kuriose kolegialaus
organo nariy yra nedaug, iiimties tvarka komitetai gali
bfiti sudaryti tik iS dviejy nariy. Kiekvieno komiteto nariy
daugumq
turety
sudaryti
nepriklausomi
kolegialaus
organo nariai. Tuo atveju, kai bendroveje stebetojy taryba I
nesudaroma, atlyginimy ir audito komitetai turety bMi
sudaryti iSimtinai iS direktoriy konsultanty.
Sprendiiant, kq skirti komiteto pirmininku ir nariais,
turety bMi atsiivelgiarna j tai, kad naryste komitete turi
biiti atnaujinama ir kad neturi bfiti pernelyg pasitikima
tam tikrais asmenimis.
Taip Bendrovtje
veikia
audito komitetas,
kuris yra /
suformuotas iS trijy nariy. Audito komiteto kadencija
sutampa su Bendroves stebetoj y tarybos kadencija.
I
4.10.
Kiekvieno
jkurto
komiteto
igaliojimus
turety
nustatyti
pats
kolegialus
organas.
Komitetai
turety
vykdyti savo pareigas laikydamiesi nustatyty igaliojimy ir
reguliariai informuoti kolegialy organq apie savo veiklq ir
jos
rezultatus.
Kiekvieno
komiteto
jgaliojimai,
apibretiantys jo vaidmeni ir nurodantys jo teises bei
pareigas, turety bMi paskelbti bent kartq per metus (kaip
dalis informacijos, kuriq bendrove kasmet skelbia apie
savo valdymo struktiirq ir praktikq). Bendroves taip pat
Bendrove iS dalies nesilaiko Sios rekomendacijos
nuostaty, kadangi
nera suformavusi
skyrimo ir
atlyginimo komitety. Atlyginimo komitetas nera
i
sudaromas, atsiivelgiant
aplinkybes nurodytas 4.6
punkte. Taip pat informacija apie Audito komiteto
sudetj,
posediiy
skaiEiy
ir
nariy
dalyvavimq
posediiuose
per
praejusius
2010
metus
yra
skelbiama metiniame pranegime.

I I Lietuvos Respublikos audito jstatymas (Tin., 2008, Nr. 82-3233) nustato, kad vieiojo intereso jmonds (jskaitant, bet neapsiribojant, akcinese bendrovese, kurlq vertybiniais popieriais prekiaujama Lietuvos Respublikos ir (arba) bet kurios kitos valstybes nares reguliuojamoje rinkoje), privalo sudaryti Audito komiteq.

kasmet savo metiniame pranešime turėtų skelbti esamų
komitetų pranešimus apie jų sudėtį, posėdžių skaičių ir
narių dalyvavimą posėdžiuose per praėjusius metus, taip
pat apie pagrindines savo veiklos kryptis. Audito
komitetas turėtų patvirtinti, kad jį tenkina audito proceso
nepriklausomumas, ir trumpai aprašyti veiksmus, kurių
buvo imtasi tam, kad prieiti tokios išvados.
4.11. Siekiant užtikrinti komitetų savarankiškumą ir Ne Bendrovė iš dalies nesilaiko šios rekomendacijos
objektyvumą, kolegialaus organo nariai, kurie nėra nuostatų, kadangi nėra suformavusi skyrimo ir
komiteto nariai, paprastai turėtų turėti teisę dalyvauti atlyginimo komitetų Atlyginimo komitetas nėra
komiteto posėdžiuose tik komitetui pakvietus. Komitetas sudaromas, atsižvelgiant į aplinkybes nurodytas 4.6
gali pakviesti arba reikalauti, kad posėdyje dalyvautų tam punkte. Bendrovė ateityje sieks šią nuostatą
tikri darbuotojai arba ekspertai. Kiekvieno komiteto įgyvendinti.
pirmininkui turėtų būti sudarytos sąlygos tiesiogiai
palaikyti ryšius su akcininkais. Atvejus, kuriems esant tai
turėtų būti daroma, reikėtų nurodyti komiteto veiklą
reglamentuojančiose taisyklėse.
4.12. Skyrimo komitetas. Ne Bendrovėje nėra formuojamas komitetas, kuris būtų
4.12.1. Pagrindinės skyrimo komiteto funkcijos turėtų įpareigotas atlikti visas Skyrimo komitetui paskirtas
būti šios: atlikti funkcijas.
1) parinkti kandidatus į laisvas valdymo organų narių
vietas ir rekomenduoti kolegialiam organui juos svarstyti.
Skyrimo komitetas turėtų įvertinti įgūdžių, žinių ir
patirties pusiausvyrą valdymo organe, parengti funkcijų ir
sugebėjimų, kurių reikia konkrečiam postui, aprašą ir
įvertinti įpareigojimui atlikti reikalingą laiką. Skyrimo
komitetas taip pat gali vertinti bendrovės akcininkų
pasiūlytus kandidatus į kolegialaus organo narius;
2) reguliariai vertinti priežiūros ir valdymo organų
struktūrą, dydį, sudėtį ir veiklą, teikti kolegialiam organui
rekomendacijas, kaip siekti reikiamų pokyčių;
3) reguliariai vertinti atskirų direktorių įgūdžius, žinias
bei patirtį ir apie tai pranešti kolegialiam organui;
4) reikiamą dėmesį skirti tęstinumo planavimui;
5) peržiūrėti valdymo organų politiką dėl vyresniosios
vadovybės rinkimo ir skyrimo.
4.12.2. Skyrimo komitetas turėtų apsvarstyti kitų asmenų,
ir
įskaitant
administraciją
akcininkus,
pateiktus
pasiūlymus. Kai sprendžiami klausimai, susiję su
vykdomaisiais direktoriais arba valdybos nariais (jei
visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus
organas - stebėtojų taryba) ir vyresniąja vadovybe, turėtų
būti konsultuojamasi su bendrovės vadovu, suteikiant jam
teisę teikti pasiūlymus Skyrimo komitetui.
4.13. Atlyginimų komitetas. Neaktualu Atlyginimo komitetas nėra sudaromas, atsižvelgiant į
4.13.1. Pagrindinės atlyginimų komiteto funkcijos turėtų aplinkybes nurodytas 4.6 punkte.
būti šios:
1) teikti kolegialiam organui svarstyti pasiūlymus dėl
valdymo organų narių ir vykdomųjų direktorių atlyginimų
politikos. Tokia politika turėtų apimti visas atlyginimo
formas, įskaitant fiksuotą atlyginimą, nuo veiklos
rezultatų priklausančio atlyginimo sistemas, pensijų
modelius ir išeitines išmokas. Pasiūlymai, susiję su nuo
veiklos rezultatų priklausančio atlyginimo sistemomis,

Sec.

turety bbti pateikiarni kartu su rekornendacijornis del su tuo susijusiy tiksly ir jvertinirno kriterijy, kuriy tikslas tinkamai suderinti vykdornyiy direktoriy ir valdyrno organy nariy atlyginirnq su bendroves kolegialaus organo nustatytais ilgalaikiais akcininky interesais ir tikslais; 2) teikti kolegialiarn organui pasiiilyrnus del individualiy

atlyginirny vykdorniesierns direktoriarns ir valdyrno organy nariarns siekiant, kad jie atitikty bendroves atlyginirny politikq ir Siy asmeny veiklos jvertinirnq. Vykdydarnas Siq funkcijq, komitetas turety biiti gerai inforrnuotas apie bendrq atlygj, kurj vykdornieji direktoriai ir valdyrno organy nariai gauna iS kitq susijusiy bendroviy;

3) turety uitikrinti, kad individualus atlyginirnas vykdornajarn direktoriui ir valdyrno organo nariui bMy proporcingas kity bendroves vykdornyiy direktoriy arba valdyrno organy nariy ir kity bendroves darbuotoj y atlyginirnui;

4) reguliariai periiiireti vykdorniy direktoriy ar valdyrno organy nariy atlyginirny nustatyrno politikq (taip pat ir akcijomis pagrjsto atlyginirno politikq) bei jos jgyvendinirnq;

5) teikti kolegialiarn organui pasiiilymus del tinkamy sutarEiy su vykdornaisiais direktoriais ir valdymo organy nariais formy;

6) padeti kolegialiarn organui priiiiireti, kaip bendrove laikosi galiojanEiy nuostaty del informacijos, susijusios su atlyginirnais, skelbirno (ypaE del galiojanEios atlyginirny politikos ir direktoriams skiriamo individualus atlyginimo);

7) teikti vykdomiesierns direktoriams ir valdymo organy nariarns bendras rekornendacijas del vyresniosios vadovybes (kaip apibreita paties kolegialaus organo) atlyginimy dydiio ir struktiiros, taip pat stebeti vyresniosios vadovybes atlyginirny dydj ir struktiirq, rerniantis atitinkama informacija, kuriq pateikia vykdornieji direktoriai ir valdymo organy nariai.

4.13.2. Tuo atveju, kai reikia sprgsti skatinimo klausirnq, susijusj su akcijy pasirinkimo sandoriais ar kitomis su akcijomis susijusiomis skatinirno priemonernis, kurios gali bMi taikomos direktoriarns arba kitierns darbuotojams, komitetas turety:

1) apsvarstyti bendrq tokiy skatinirno sisterny taikyrno politikq, ypatingq dernesj skirdamas skatinirnui, susijusiarn su akcijy pasirinkirno sandoriais, ir pateikti kolegialiarn organui su tuo susijusius pasiiilyrnus;

2) iSnagrineti informacijq, kuri pateikta Siuo klausirnu bendroves rnetiniarne praneiirne ir dokumentuose, skirtuose akcininky susirinkirnui;

3) pateikti kolegialiarn organui pasiiilyrnus del pasirinkirno sandoriy pasiraSant akcijas arba pasirinkirno sandoriy perkant akcijas alternatyvos apibreiiant tokios alternatyvos suteikirno prieiastis ir pasekrnes. 4.13.3. Atlyginimy komitetas, sprgsdamas jo

kompetencijai priskirtus klausimus, turėtų pasidomėti
bent kolegialaus valdymo organo pirmininko ir (arba)
bendrovės vadovo nuomone dėl kitų vykdomųjų
direktorių ir valdymo organų narių atlyginimų.
informuoti
komitetas turėtų
4.13.4. Atlyginimo
akcininkus apie savo funkcijų vykdymą ir tuo tikslu
dalyvauti metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime
4.14. Audito komitetas.
Taip Iki 2009 metų Bendrovėje nebuvo formuojamas
4.14.1. Pagrindinės audito komiteto funkcijos turėtų būti
šios:
1) stebėti bendrovės teikiamos finansinės informacijos
audito komitetas, kuris būtų įpareigotas atlikti
Audito komitetui paskirtas atlikti funkcijas, bet
2009 m. kovo 31 d. Stebėtojų taryba iš 3-jų narių
vientisumą, ypatingą dėmesį skiriant bendrovės ir jos
grupės naudojamų apskaitos metodų tinkamumui ir
suformavo Audito komitetą, kurio kadencija sutampa
su Stebėtojų tarybos kadencija ir ateityje šis
nuoseklumui (įskaitant bendrovių grupės finansinių komitetas sieks pilnai vykdyti šioje rekomendacijoje
ataskaitų rinkinių konsolidavimo kriterijus); jam priskirtas funkcijas.
2) mažiausiai kartą per metus peržiūrėti vidaus kontrolės
ir rizikos valdymo sistemas, siekiant užtikrinti, kad
pagrindinės rizikos (įskaitant riziką, susijusią su
galiojančių įstatymų ir taisyklių laikymusi) yra tinkamai
nustatytos, valdomos ir apie jas
atskleidžiama
informacija;
3) užtikrinti vidaus audito funkcijų veiksmingumą, be kita
ko, teikiant rekomendacijas dėl vidaus audito padalinio
vadovo parinkimo, skyrimo, pakartotinio skyrimo bei
atleidimo ir dėl šio padalinio biudžeto, taip pat stebint,
kaip bendrovės administracija reaguoja į šio padalinio
išvadas ir rekomendacijas. Jei bendrovėje nėra vidaus
audito funkcijos, komitetas poreikį turėti šią funkciją
turėtų įvertinti bent kartą per metus;
4) teikti kolegialiam organui rekomendacijas, susijusias
su išorės audito įmonės parinkimu, skyrimu, pakartotiniu
skyrimu ir atleidimu (tai atlieka bendrovės visuotinis
akcininkų susirinkimas) bei sutarties su audito įmone
sąlygomis. Komitetas turėtų ištirti situacijas, dėl kurių
pagrindas
audito imonei ar auditoriui
atsiranda
atsistatydinti, ir pateikti rekomendacijas dėl tokiu atveju
būtinų veiksmų;
5) stebėti išorės audito įmonės nepriklausomumą ir
objektyvumą, ypač svarbu patikrinti, ar audito įmonė
atsižvelgia į reikalavimus, susijusius su audito partnerių
rotacija, taip pat būtina patikrinti atlyginimo, kurį
bendrovė moka audito įmonei, dydį ir panašius dalykus.
Siekiant užkirsti kelią esminiams interesų konfliktams,
komitetas, remdamasis inter alia išorės audito įmonės
skelbiamais duomenimis apie visus atlyginimus, kuriuos
audito įmonei bei jos tinklui moka bendrovė ir jos grupė,
turėtų nuolat prižiūrėti ne audito paslaugų pobūdį ir
mastą. Komitetas, vadovaudamasis 2002 m. gegužės 16
d. Komisijos rekomendacijoje 2002/590/EB įtvirtintais
principais ir gairėmis, turėtų nustatyti ir taikyti formalią
politiką, apibrėžiančią ne audito paslaugų rūšis, kurių
pirkimas iš audito įmonės yra: a) neleidžiamas; b)
leidžiamas komitetui išnagrinėjus ir c) leidžiamas be
kreipimosi į komitetą;

$\frac{1}{2}$

GRA

gra

شي

A

offen

$\overline{\phantom{a}}$

æ

Album

"

$\bullet$

ggill

$\sum_{i=1}^{n} a_i$

ROAD

ŗ

÷

6) tikrinti iSores audito proceso veiksrningurnq ir adrninistracijos reakcijq j rekornendacijas, kurias audito jrnone pateikia IaiSke vadovybei. 4.14.2. Visi korniteto nariai turety bMi ap~pintiSsarnia inforrnacija, susijusia su specifiniais bendroves apskaitos, finansiniais ir veiklos ypaturnais. Bendroves adrninistracija turety informuoti audito kornitetq apie svarbiy ir nejprasty sandoriy apskaitos bbdus, kai apskaita gali bbti vykdorna skirtingais bbdais. Siuo atveju ypatingas dernesys turety bbti skiriamas bendroves veiklai ofioriniuose centruose ir (ar) per specialios paskirties jrnones (organizacijas) vykdornai veiklai bei tokios veiklos pateisinirnui. 4.14.3. Audito kornitetas turety nuspresti, ar jo posediiuose turi dalyvauti (iei taip, tai kada) kolegialaus valdyrno organo pirmininkas, bendroves vadovas, vyriausiasis finansininkas (arba virSesni darbuotojai, atsakingi ui finansus bei apskaitq), vidaus auditorius ir iSores auditorius. Kornitetas turety tureti galirnybe prireikus susitikti su atitinkarnais asrnenirnis, nedalyvaujant vykdorniesierns direktoriarns ir valdyrno organy nariarns. 4.14.4. Vidaus ir iSores auditoriams turety bMi uitikrinti ne tik veiksrningi darbiniai santykiai su adrninistracija, bet ir neribotos galirnybes susisiekti su kolegialiu organu. Siuo tikslu audito kornitetas turety veikti kaip pagrindine instancija rySiarns su vidaus ir isores auditoriais palaikyti. 4.14.5. Audito kornitetas turety bbti informuotas apie vidaus auditoriy darbo prograrnq ir gauti vidaus audito ataskaitas arba periodine santraukq. Audito kornitetas taip pat turety bMi informuotas apie iSores auditoriy darbo prograrnq ir turety iS audito jrnones gauti ataskaitq, kurioje biity apraSorni visi rySiai tarp nepriklausornos audito jrnones ir bendroves bei jos grupes. Komitetas turety laiku gauti informacijq apie visus su bendroves auditu susijusius klausirnus. 4.14.6. Audito kornitetas turety tikrinti, ar bendrove laikosi galiojanEiy nuostaty, reglamentuojanEiy darbuotojy galirnybe pateikti skundq arba anonirniSkai praneSti apie jtarirnus, kad bendroveje darorni svarbiis paieidirnai (dainiausiai praneSarna nepriklausornarn kolegialaus organo nariui), ir turety uitikrinti, kad bMy nustatyta tvarka proporcingarn ir nepriklausornarn tokiy klausimy tyrirnui ir atitinkarnierns tolesniems veiksrnarns. 4.14.7. Audito kornitetas turety teikti kolegialiarn organui savo veiklos ataskaitas bent kartq per SeSis rnenesius, tuo rnetu, kai tvirtinamos rnetines ir puses rnety ataskaitos. 4.1 5. Kiekvienais rnetais kolegialus organas turety atlikti savo veiklos jvertinirnq. Jis turety apirnti kolegialaus organo strukttiros, darbo organizavirno ir gebejirno veikti kaip grupe vertinirnq, taip pat kiekvieno kolegialaus organo nario ir korniteto kornpetencijos ir darbo efektyvurno vertinirnq bei vertinirnq, ar kolegialus organas pasieke nustatyty veiklos tiksly. Kolegialus Bendroveje iki Siol nebuvo forrnuojarna praktika vykdyti Stebetojy tarybos veiklos vertinirnq ir apie tai atskirai informuoti akcininkus, nes Bendrove kontroliuojantis akcininkas siiilydarnas Stebetojy tarybos narius j Stebetojy tarybq iSsarniai iino 1 kiekvieno nario turirnq patirtj, kornpetencijq. 94

I organas turety bent kartq per metus paskelbti (kaip dalj
informacijos, kuriq bendmve kasmet skelbia apie savo
valdymo struktiiras ir praktikq) atitinkamq informacijq
apie savo vidinq organizacijq ir veiklos procediiras, taip
pat
nurodyti,
kokius
esminius
pokyEius
nuleme
kolegialaus organo atliktas savo veiklos jvertinimas.

V principas: Bendroves kolegialiy organy darbo tvarka

Bendroveje nustatyta kolegialiy prieiiiiros ir valdymo organy darbo tvarka turety uitikrinti efektyvy Siy organy darbq ir sprendimy priernirnq, skatinti aktyvy bendroves organy bendradarbiavirnq.

Bendroves
kolegialiems
prieiiiiros
ir valdymo
5.1.
organams (Siame principe sqvoka kolegialzis organai
apima tiek kolegialius prieiiiiros, tiek valdymo organus)
vadovauja Siy organy pirmininkai. Kolegialaus organo
pirmininkas
yra
atsakingas
ui kolegialaus
organo
posediiy
tinkamq
suSaukimq.
Pirmininkas
turetq
uitikrinti
tinkamq
visy
kolegialaus
organo
nariy
informavimq
apie
Saukiamq
posed!
ir
posediio
darbotvarke.
Jis taip
pat
turetq
uitikrinti
tinkamq
vadovavimq kolegialaus organo posediiams bei tvarkq ir
darbingq atmosferq posediio metu.
Taip Bendrove
pilna
apimtimi
jgyvendina
Siq
rekomendacijq.
Bendroves
stebetojq
tarybai
ir
valdybai, tiek de jure, tiek de facto, vadovauja
pirmininkai. Vadovaujantis Stebetojy tarybos darbo
reglamentu, pirmininkas Saukia stebetojy tarybos
poskdiius, organizuoja stebetojy tarybos darbq. Siq
rekomendacijq
jgyvendina
Bendroves
stebetojy
taryba ir valdyba.
5.2.
Bendroves
kolegialiy
organy
posediius
rekomenduojama rengti atitinkamu periodiikumu, pagal
iS anksto patvirtintq grafikq. Kiekviena bendrove pati
sprendiia, kokiu periodiSkumu Saukti kolegialiy organy
posediius, taEiau rekomenduojama juos
rengti tokiu
periodilkumu, kad
biity
uitikrintas nepertraukiamas
esminiy
bendroves
valdymo
klausimy
sprendimas.
Bendroves
stebetojy
tarybos
posediiai
turety
bMi
Saukiami bent kartq per mety ketvirti, o bendroves
valdybos posediiai - bent kartq per menesj.12
Taip Siq rekomendacijq jgyvendina Bendroves stebetojy
taryba ir valdyba.
5.3. Kolegialaus organo nariai apie Saukiamq posedi
turety biiti informuojami iS anksto, kad turety pakankamai
laiko tinkamai pasirengti posedyje nagrinejamy klausimy
svarstymui ir galety vykti naudinga diskusija, po kurios
bitq priimami tinkami sprendimai. Kartu su praneSimu
apie Saukiamq posedi kolegialaus organo nariams turety
bMi pateikta visa reikalinga, su posediio darbotvarke
susijusi mediiaga. Darbotvarke posediio metu neturety
bDti
keiEiama
ar
papildoma,
iSskyrus
atvejus,
kai
posedyje dalyvauja visi kolegialaus organo nariai arba kai
neatideliotinai
reikia
sprqsti
svarbius
bendrovei
klausimus.
Taip
I
Bendrove laikosi stebetojy tarybos ir valdybos darbo
reglamentuose numatytos tvarkos, apie Saukiamq
posedi informuojama iS anksto, kartu su praneSimu
pateikiama visa reikalinga mediiaga, susijusi su
posediio darbotvarke.
I
Stebetojy tarybos ir valdybos posediiy darbotvarke
posediio metu gali boti keiEiama ar papildoma, kai
posedyje dalyvauja visi kolegialaus organo nariai
arba kai
neatideliotinai
reikia
sprqsti
svarbius
Bendrovei klausimus.
5.4. Siekiant koordinuoti bendroves kolegialiy organy
darbq
bei
uitikrinti
efektyvy
sprendimy
priemimo
procesq, bendroves kolegialiy prieiioros ir valdymo
organy pirmininkai turety tarpusavyje derinti Saukiamq
posediiy datas, jy darbotvarkes, glaudiiai bendradarbiauti
sprqsdami
kitus
su
bendroves
valdymu
susijusius
Taip Bendroves kolegialiy prieiiiiros ir valdymo organy
pirmininkai tarpusavyje derina Saukiamq posediiy
datas, jy darbotvarkes, glaudiiai bendradarbiauja
sprqsdami kitus su bendroves valdymu susijusius
klausimus.

" Rekomendacijoje [tvirtintas bendrovis kolegialiq organq poddiiq penodiikumas taiktinas tais atvejals, kai bendroveje sudaromi abu papildomi koleglaliis organai - stebitojq taryba ir valdyba. Kai bendroveje sudaromas tik vienas papildomas kolegialus organas, jo posediiq periodiCkumas gali biiti toks, koks nustatytas stebetojq tarybai, t.y. bent kartq per metq ketvirti.

klausimus. Bendroves stebetojy tarybos posediiai turety
biiti atviri bendroves valdybos nariams, ypaE tais atvejais,
kai posedyje svarstomi klausimai, susijq su valdybos
nariy atgaukimu, atsakomybe, atlyginimo nustatymu.

VI principas: Negaligkas akcininky traktavimas ir akcininky teisbs

BendrovCs valdymo sistema turety uitikrinti negaligkq visy akcininky, jskaitant smulkiuosius bei uisienieZius, traktavimq. BendrovCs valdymo sistema turety apsaugoti akcininky teises.

6.1. Rekomenduojama, kad bendroves kapitalq sudaryty
tik tokios akcijos, kurios jy turetojams suteikia vienodas
balsavimo, nuosavybes, dividendy ir kitas teises.
Taip Bendroves jstatinj kapitalq sudaranCios paprastosios 1
vardines
akcijos
visiems
Bendroves
akcijy
savininkams suteikia vienodas teises.
1 6.2. Rekomenduojama sudaryti investuotojams sqlygas iS 1
anksto,
t.y.
prieS
perkant
akcijas,
susipaiinti
su
igleidiiamy naujy ar jau iSleisty akcijy suteikiamomis
teisemis.
Taip ~
j6.3. ~endroveirjos akcininkams svarbiis sandoriai, tokie I
kaip bendroves turto perleidimas, investavimas, jkeitimas
ar kitoks apsunkinimas, turety gauti visuotinio akcininky
susirinkimo pritarimq'3. Visiems akcininkams turety bMi
sudarytos vienodos galimybes susipaiinti ir dalyvauti
priimant
bendrovei
svarbius
sprendimus,
jskaitant
paminety sandoriy tvirtinimq.
Pagal Akciniy bendroviy jstatymq ir Bendroves
jstatus
Sioje rekomendacijoje nurodyty
sandoriy
sudarymo
patvirtinimo
klausimai
yra
priskirti
Bendroves valdybos kompetencijai, bet atskirais
atvejai del turto perleidimo sandoriy Bendrove
kreipiasi j visuotini akcininky susirinkimq.
6.4. Visuotiniy
akcininky
susirinkimy suSaukimo ir
/ vedimo procediiros turety sudaryti akcininkams lygias 1
galimybes dalyvauti susirinkime ir neturety
paaieisti 1
akcininky
teisiy
bei
interesy.
Pasirinkta
visuotinio /
akcininky susirinkimo vieta, data ir laikas neturety
uikirsti
kelio
aktyviam
akcininky
dalyvavimui
susirinkime.
Taip Akcininkams sudaryta galimybe balsuoti iS anksto,
uipildant parengtq bendrqjj balsavimo biuletenj.
6.5. Siekiant uitikrinti uisienyje gyvenanEiy akcininky
teisq
susipaiinti
su
informacija,
esant
galimybei,
rekomenduojama visuotiniam
akcininky
susirinkimui
parengtus
dokumentus
iS
anksto
paskelbti
vieSai
prieinamai bendroves interneto tinklalapyje ne tik lietuviy
kalba, bet ir angly kalba ir (ar) kitomis uisienio kalbomis.
Visuotinio
akcininky
susirinkimo
protokolq
po jo
pasiragymo
ir
(ar)
priimtus
sprendimus
taip
pat
rekomenduojama paskelbti vieSai prieinamai bendroves
interneto tinklalapyje lietuviy ir angly kalba ir (ar)
kitomis
uisienio
kalbomis.
Bendroves
interneto
tinklalapyje vieSai prieinamai gali biiti skelbiama ne visa
dokumenty apimtis, jei jy vieSas paskelbimas galety
pakenkti
bendrovei arba bMy
atskleistos
bendroves
komercines paslaptys.
Taip Bendrove
Saukiamo
susirinkimo
sprendimy
projektus bei susirinkimo priimtus sprendimus vieSai
skelbia Bendroves interneto tinklalapyje ir per
vertybiniy popieriy birios NASDAQ OMX Vilnius
naudojamq
GlobeNewswire
naujieny
platinimo
sistemq kaip numatyta Akciniy bendroviy jstatyme,
ne tik lietuviy kalba, bet ir angly kalba.

I' Lietuvos Respubl~kos akciniq bendroviq jstalymas in., 2003, Nr. 123-5574) nebepriskiria visuotinio akcininkq susirinkimo kompetencijai sprendlmq del ilgalaikio tuno, kurio balansine verte didesne kaip 1120 bendroves jstatinio kapitalo, investavimo, perleidimo, nuomos, jkeitimo. jsigijimo ir pan, priemimo. TaEiau svarbus, esminiai bendroves veiklai sandoria~ turetq bcti apsvarstomi visuotiniame akcininkq susirinkime ir gauti jo pritarimq. To nedraudiia ir Akciniq bendroviq jstatymas. Taf iau siekiant neapsunkinti bendroves veiklos ir ~Svengti nepagrjstai daino sandoriq svarstymo susirinkime, bendroves gali patios nusistatyti svarbiq sandoriq kriterijus, pagal kuriuos butq atrenkami sandoriai. reikalingi susirinkimo pritarimo. Nustatydamos svarbiq sandoriq kriterijus, bendroves gali vadovautis Akciniq bendroviq jstatymo 34 straipsnio 4 dalies 3, 4, 5 u 6 punktuose nustatytals kriteri.jais arba nukrypti nuo jq, atsiivelgdamos j savo veiklos specitikq ir siekj uitikrinti nepertraukiamq ir efektyvq bendroves veiklq.

16.6. Akcininkams turety bbti sudarytos galimybes 1 Taip I Bendroves akcininkai gali jgyvendinti teisc dalyvauti I balsuoti akcininky susirinkime asmeniikai jame dalyvaujant arba nedalyvaujant. Akcininkams neturety bMi daroma jokiy klibEiy balsuoti ii anksto rdtu, uipildant bendrij balsavimo biuletenj. 6.7. Siekiant padidinti akcininky galimybes dalyvauti akcininky susirinkimuose, bendrovems rekomenduojama plaEiau taikyti modernias technologijas ir tokiu bbdu sudaryti akcininkams galimybe dalyvauti ir balsuoti akcininkq susirinkimuose naudojantis elektroniniy rySiy priemonemis. Tokiais atvejais turi bMi uitikrintas perduodamos informacijos saugumas ir galima nustatyti dalyvavusiojo ir balsavusiojo tapatybe. Be to, bendroves galety sudaryti sqlygas akcininkams, ypaE uisienyje gyvenantiems akcininkams, akcininky susirinkimus stebeti pasinaudojant moderniy technologijy Neaktualu visuotiniame akcininky susirinkime tiek asmenigkai, tiek per atstovq, jeigu asmuo turi tinkamq jgaliojimq arba su juo sudaryta balsavimo teises perleidimo sutartis teises akty nustatyta tvarka, taip pat Bendrove sudaro sqlygas akcininkams balsuoti uipildant bendrij balsavimo biuletenj, kaip numato Akciniy bendroviy jstatymas. Atsiivelgiant i Bendroves akcininky susirinkimy rengimo tvarkq ir akcininky sqragus, Bendroveje iki Siol nebuvo poreikio jgyvendinti Siq rekomendacijq. Ipriemonemis. I I I

VII principas: Interesy konflikty vengimas ir atskleidimas

Bendroves valdymo sistema turkty skatinti bendroves organy narius vengti interesy konflikty bei uitikrinti skaidry ir efektyvy bendroves organy nariy interesy konflikty atskleidimo mechanizmq.

7.1. Bendroves prieiibros ir valdymo organo narys turety
vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieStarauja
ar gali prieStarauti bendroves interesams. Jeigu tokia
situacija vis delto atsirado, bendroves prieiibros ar
valdymo organo narys turety per
protingq terminq
pranegti
kitiems to paties organo nariams arba jj
igrinkusiam
bendroves
organui,
arba
bendroves
akcininkams apie tokiq interesy prieitaravimo situacijq,
nurodyti interesy pobbdi ir, jeigu jmanoma, vertq.
7.2. Bendroves prieiibros ir valdymo organo narys negali
painioti bendroves turto, kurio naudojimas specialiai su
juo nera aptartas, su savo turtu arba naudoti ji arba
informacijq, kuriq jis gauna bbdamas bendroves organo
nariu, asmeninei naudai ar treEiojo asmens naudai gauti
be bendroves visuotinio akcininky susirinkimo ar jo
Bendroves prieiibros ir valdymo organo nariai
veikia
Bendroves
interesais
ir
jy
turima
kompetencija bei asmenines savybes leidiia teigti,
kad jie elgiasi, taip, kad interesy konfliktai nekilty ir
iki
Siol
praktikoje
jy
nepasitaike.
Bendroves
prieiibros ir valdymo organo nariai nera sudare
sandoriy su Bendrove, jskaitant dideles vertes arba
sudarytus nestandartinemis sqlygomis.
jgalioto kit0 bendroves organo sutikimo.
7.3. Bendroves prieiibros ir valdymo organo narys gali
sudaryti sandorj su bendrove, kurios organo narys jis yra.
Apie tokj sandorj (igskyrus maiareikSmius del nedideles
jy vertes arba sudarytus vykdant jprastine bendroves
veiklq
bei
standartinemis
sqlygomis)
jis
privalo
nedelsdamas raStu arba iodiiu, jraSant tai j posediio
protokolq, praneiti kitiems to paties organo nariams arba
jj
igrinkusiam
bendroves
organui,
arba
bendroves
akcininkams. Sioje rekomendacij oje jvardyty sandoriy
sudarymui taip pat taikoma 4.5 rekomendacija.
Bendroves prieiiuros ir valdymo organo nariai nera
sudarc sandoriy su Bendrove, jskaitant dideles vertes
arba sudarytus nestandartinemis sqlygomis.
7.4. Bendroves prieiiiros ir valdymo organo narys turety Taip Pagal
Lietuvos
Respublikos
akciniy
bendroviy
susilaikyti nuo balsavimo, kai priimami sprendimai del jstatymo nuostatas Bendroves prieiiuros ir valdymo
sandoriy ar kitokiy klausimy, su kuriais jis susijqs organo nariai susilaiko nuo balsavimo, kai priimami
asmeniniu ar dalykiniu interesu. sprendimai del sandoriy ar kitokiy klausimy, su
kuriais jis susijqs asmeniniu ar dalykiniu interesu.

VIII principas: Bendroves atlyginimy politika

Bendroveje nustatyta atlyginimy politikos bei direktoriy atlyginimy tvirtinimo, periiiirejimo ir paskelbimo tvarka turkty uikirsti keliq galimiems interesy konfliktams ir piktnaudiiavimui nustatant direktoriy atlyginimus, taip pat uitikrinti bendroves atlyginimy politikos bei direktoriy atlyginimy viegumq ir skaidrumq.

8.1. Bendrove turety paskelbti savo atlyginimq politikos
ataskaitq (toliau - atlyginimq ataskaita), kuri turety bcti
aiSki ir lengvai suprantama. Si atlyginimy ataskaita turety
biiti paskelbta ne tik kaip bendroves metinio praneSimo
dalis, bet turety bMi skelbiama ir bendroves interneto
tinklalapyje.
Bendrove neskelbia atlyginimq politikos ataskaitos.
Atlyginimy
politika,
kaip
nurodyta
Sioje
rekomendacijoje, Bendroveje nera patvirtinta, nes to
nereikalauja
teises
aktai.
Bendroves
stebetojy
tarybos
ir
valdybos
nariams
tantjemas nustato
akcininkq susirinkimas, o iki Siol dar jos dar nebuvo
paskirtos. Bendroves vadovo atlyginimq nustato
Valdyba, atsiivelgdama j LR Vyriausybes nutarimq
,,DeI valstybes jmoniy ir valstybes kontroliuojamy
akciniy
bendroviy,
uidaryiy
akciniy
bendroviy
administracijos
vadovy,
jy
pavaduotojy
ir
vyriausiyiy
buhalteriy
darbo
apmokejimo".
Atsiivelgiant / tai, rengti atskirq atlygimy politikq
nebuvo
poreikio.
Nepaisant
to,
Bendroves
rengiamuose
ir
vieSai
skelbiamuose metiniuose
pranegimuose,
vadovaujantis
teises
akty
reikalavimais, Bendrove skelbia informacijq apie
iimokas bei paskolas Stebetojy tarybos nariams,
Valdybos nariams, Administracijos (generaliniam
direktoriui,
jo
pavaduotojams,
vyriausiajam
buhalteriui) vadovams.
8.2. Atlyginimy ataskaitoje daugiausia demesio turety
bMi skiriama bendroves direktoriy atlyginimy politikai
ateinantiais, o kur tinka - ir tolesniais, finansiniais
metais. Joje taip pat turety bMi
apivelgiama, kaip
igyvendinama
praejusiais
I atlyginimy politika
buvo
finansiniais metais.
Ypatingas
demesys turety
bilti
1 skiriamas esminiams bendroves
atlyginimy
politikos
pokytiams, lyginant su praejusiais finansiniais metais.
8.3. Atlyginimy ataskaitoje turety bClti pateikta bent Si
Neaktualu
Neaktual
Del
8.1
rekomendacijoje
nurodyty
prietastiy
atlyginimy politika,
pagal
kuriq but4 rengiama
atlyginimy ataskaita, Bendroveje nera patvirtinta.
Del
8.1
rekomendacijoje
nurodyty
prieiasEiy
informacija:
1)
direktoriy
atlyginimy
kintamy
ir
nekintamy
sudedamyiy daliy santykis ir jo paaiskinimas;
2)
pakankama
informacija
apie
veiklos
rezultaty
vertinimo kriterijus, kuriais grindiiama teise dalyvauti
akcijy pasirinkimo sandoriuose, teise j akcijas arba
kintamas sudedamqsias atlyginimo dalis;
3)
paaigkinimas,
kuo
pasirinkti
veiklos
rezultaty
vertinimo kriterijai
naudingi
ilgalaikiams bendroves
interesams;
[ 4) metody, taikomy siekiant nustatyti, ar tenkinami 1
veiklos rezultaty vertinimo kriterijai, paaigkinimas;
atlyginimy politika, pagal
kuriq bDty
rengiama
atlyginimy ataskaita, Bendroveje nera patvirtinta.
1
1
I
I
5) pakankamai išsami informacija apie
kintamos
sudedamosios atlyginimo dalies mokėjimo atidėjimo
laikotarpius;
6) pakankama informacija apie atlyginimo ir veiklos
rezultatų ryšį;
7) pagrindiniai metinių premijų sistemos ir bet kurios
kitos ne pinigais gaunamos naudos kriterijai ir jų
pagrindimas;
8) pakankamai išsami informacija apie išeitinių išmokų
politika;
9) pakankamai išsami informacija apie akcijomis pagrįsto
atlyginimo teisių suteikimo laikotarpį, kaip nurodyta 8.13
punkte;
10) pakankamai išsami informacija apie akcijų išlaikymą
po teisių suteikimo, kaip nurodyta 8.15 punkte;
11) pakankamai išsami informacija apie panašių
bendrovių grupių, kurių atlyginimo nustatymo politika
buvo analizuojama siekiant nustatyti susijusios bendrovės
atlyginimų nustatymo politiką, sudėtį;
12) direktoriams skirtos papildomos pensijos arba
ankstyvo išėjimo į pensiją schemos pagrindinių savybių
aprašymas;
13) atlyginimų ataskaitoje neturėtų būti komerciniu
požiūriu neskelbtinos informacijos.
8.4. Atlyginimų ataskaitoje taip pat turėtų būti
apibendrinama ir paaiškinama bendrovės politika, susijusi
su sutarčių, sudaromų su vykdomaisiais direktoriais ir
valdymo organų nariais, sąlygomis. Tai turėtų apimti,
inter alia, informaciją apie sutarčių su vykdomaisiais
direktoriais ir valdymo organų nariais trukmę, taikomus
Neaktualu Dėl 8.1. rekomendacijoje nurodytų priežasčių
atlyginimų politika, pagal kurią būtų rengiama
atlyginimų ataskaita, Bendrovėje nėra patvirtinta,
tačiau apie išeitines ir kitas išmokas viešai skelbiama
metiniuose pranešimuose.
pranešimo apie išėjimą iš darbo terminus ir išsamią
informaciją apie išeitines ir kitas išmokas, susijusias su
sutarčių su vykdomaisiais direktoriais ir valdymo organų
nariais nutraukimu pirma laiko.
8.5. Visa atlyginimo suma ir kita nauda, skiriama
atskiriems direktoriams atitinkamais finansiniais metais,
turėtų būti išsamiai paskelbiama atlyginimų ataskaitoje.
Šiame dokumente turėtų būti pateikta bent 8.5.1-8.5.4
punktuose nurodyta informacija apie kiekvieną asmenį,
kuris bendrovėje ėjo direktoriaus pareigas bet kuriuo
atitinkamų finansinių metų laikotarpiu.
8.5.1. Turėtų būti pateikta tokia su atlyginimais ir (arba)
tarnybinėmis pajamomis susijusi informacija:
1) bendra atlyginimo suma, sumokėta arba mokėtina
direktoriui už paslaugas, suteiktas praėjusiais finansiniais
metais, įskaitant, jei taikoma, dalyvavimo mokesčius,
metiniame
visuotiniame
nustatytus
akcininkų
susirinkime;
2) atlyginimas ir privilegijos, gautos iš bet kurios įmonės,
priklausančios tai pačiai grupei;
3) atlyginimas, mokamas kaip pelno dalis ir (arba)
premijos, bei priežastys, dėl kurių tokios premijos ir
Neaktualu 8.1.
rekomendacijoje nurodytų
Dėl
priežasčių
atlyginimų politika, pagal kurią būtų rengiama
atlyginimų ataskaita, Bendrovėje nėra patvirtinta.
(arba) pelno dalis buvo paskirtos;

STAR

4) jei tai leidžiama pagal įstatymus, kiekvienas esminis
papildomas atlyginimas, mokamas direktoriams už
specialias paslaugas, kurios nepriklauso įprastinėms
direktoriaus funkcijoms;
5) kompensacija, gautina arba sumokėta kiekvienam
vykdomajam direktoriui ar valdymo organų nariui,
pasitraukusiam iš savo pareigų praėjusiais finansiniais
metais;
6) bendra apskaičiuota naudos, kuri laikoma atlyginimu ir
suteikiama ne pinigais, vertė, jeigu tokia nauda neturi būti
nurodyta pagal 1-5 punktus.
8.5.2. Turėtų būti pateikiama ši informacija, susijusi su
akcijomis ir (arba) teisėmis dalyvauti akcijų pasirinkimo
sandoriuose, ir (arba) su visomis kitomis darbuotojų
skatinimo akcijomis sistemomis:
1) praėjusiais finansiniais metais bendrovės pasiūlytų
akcijų pasirinkimo sandorių arba suteiktų akcijų skaičius
ir taikymo sąlygos;
2) akcijų pasirinkimo sandorių skaičius, realizuotas per
praėjusius finansinius metus, nurodant kiekvieno sandorio
akcijų skaičių bei realizavimo kainą, arba dalyvavimo
darbuotojų skatinimo akcijomis sistemoje vertė finansinių
metų pabaigoje;
3) finansinių metų pabaigoje nerealizuotas akcijų
pasirinkimo sandorių skaičius, jų realizavimo kaina,
realizavimo data ir pagrindinės teisių įgyvendinimo
salygos;
4) visi esamų akcijų pasirinkimo sandorių sąlygų
pokyčiai ateinančiais finansiniais metais.
8.5.3. Turėtų būti pateikiama ši su papildomų pensijų
schemomis susijusi informacija:
1) kai pensijų schema yra apibrėžtų išmokų, pagal ją
direktorių sukauptų išmokų pokyčiai atitinkamais
finansiniais metais;
2) kai pensijų schema yra apibrėžtų įmokų, išsami
informacija apie įmokas, kurias už direktorių sumokėjo
arba turėtų sumokėti bendrovė atitinkamais finansiniais
metais.
8.5.4. Turėtų būti nurodytos sumos, kurias bendrovė arba
bet kuri dukterinė bendrove ar įmonė, įtraukta į
bendrovės konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinį,
išmokėjo kaip paskolas, išankstines išmokas ir garantijas
kiekvienam asmeniui, kuris ėjo direktoriaus pareigas bet
kuriuo atitinkamų finansinių metų laikotarpiu, įskaitant
nesumokėtas sumas ir palūkanų normą.
8.6. Kai atlyginimų nustatymo politikoje numatomos Neaktualu Dėl
8.1
rekomendacijoje nurodytu
priežasčių
kintamos sudedamosios atlyginimo dalys, bendrovės
atlyginimų politika, pagal kurią būtų rengiama
turėtų nustatyti kintamos sudedamosios atlyginimo dalies atlyginimų ataskaita, Bendrovėje nėra patvirtinta.
dydžio ribas. Nekintama atlyginimo dalis turėtų būti
pakankama, kad bendrovė galėtų nemokėti kintamos
sudedamosios atlyginimo dalies tuo atveju, kai veiklos
rezultatų vertinimo kriterijai netenkinami.

$\bullet$

m

$\frac{1}{2}$

SOM

giants.

樂美

$\overline{\phantom{a}}$

爆炸

$\frac{1}{2}$

gan

g.

横帆

$\overline{\phantom{a}}$

Since

99.

gana
.

$\overline{\mathcal{C}}$

$\frac{1}{2}$

gram

çan

۶

Ø

SOUTH

التالي

$\frac{1}{2}$

80

rengiama
atlyginimy ataskaita, Bendroveje nera patvirtinta.
8.17. Akcininkai, visų pirma instituciniai akcininkai,
turetų būti skatinami dalyvauti visuotiniuose akcininkų
susirinkimuose
balsuoti
ir
direktorių
atlyginimu
nustatymo klausimais.
Neaktualu Del 8.1
rekomendacijoje nurodytų
priežasčių
atlyginimų politika, pagal kurią būtų rengiama
atlyginimų ataskaita, Bendrovėje nėra patvirtinta.
8.18. Nemenkinant organų, atsakingų už direktorių
atlyginimų nustatymą, vaidmens, atlyginimų politika arba
bet kuris esminis atlyginimų politikos pokytis turėtų būti
įtraukiamas į metinio visuotinio akcininkų susirinkimo
darbotvarkę. Atlyginimų ataskaita turėtų būti pateikiama
akcininkų balsavimui metiniame visuotiniame akcininkų
Neaktualu
susirinkime. Balsavimas gali būti privalomojo arba
patariamojo pobūdžio.
8.19. Schemoms, pagal kurias direktoriams atlyginama
Neaktualu Dėl
8.1. rekomendacijoje nurodytų priežasčių
akcijomis, akcijų pasirinkimo sandoriais ar kitomis
teisėmis įsigyti akcijų arba būti atlyginamam remiantis
akcijų kainų pokyčiais, iki jų taikymo pradžios turėtų
pritarti akcininkai metiniame visuotiniame akcininkų
susirinkime priimdami atitinkamą sprendimą. Pritarimas
turėtų būti susijęs su pačia schema ir akcininkai neturėtų
spresti dėl atskiriems direktoriams pagal tą schemą
suteikiamos
akcijomis pagrįstos
naudos. Visiems
esminiams schemų sąlygų pakeitimams iki jų taikymo
pradžios taip pat turėtų pritarti akcininkai, priimdami
visuotiniame
sprendimą
metiniame
akcininkų
susirinkime. Tokiais atvejais akcininkai turėtų būti
informuoti apie visas siūlomų pakeitimų sąlygas ir gauti
atlyginimų politika, pagal kurią būtų rengiama
atlyginimų ataskaita, Bendrovėje nėra patvirtinta.
Nepaisant to, Bendrovės rengiamuose ir viešai
skelbiamuose
metiniuose
pranešimuose,
vadovaujantis teisės aktų reikalavimais, Bendrovė
skelbia informaciją apie atlyginimus Stebėtojų
tarybos nariams, Valdybos nariams, Administracijos
(generaliniam
direktoriui, jo
pavaduotojams,
vyriausiajam buhalteriui) vadovams.
Bendrovė netaiko schemų, pagal kurias direktoriams
atlyginama akcijomis, akcijų pasirinkimo sandoriais
ar kitomis teisėmis įsigyti akcijų arba būti atlygintam
remiantis akcijų kainų pokyčiais.
paaiškinimą apie siūlomų pakeitimų poveikį.
8.20. Metinio visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimas
Neaktualu Dėl 8.1. rekomendacijoje nurodytų priežasčių,
turėtų būti gaunamas šiais klausimais:
1) atlyginimo direktoriams skyrimas remiantis akcijomis
pagrįstomis schemomis, įskaitant akcijų pasirinkimo
sandorius;
maksimalaus akcijų
skaičiaus
2)
nustatymas
ir
pagrindinės akcijų suteikimo tvarkos sąlygos;
3) laikotarpis, per kurį pasirinkimo sandoriai gali būti
realizuoti;
4) kiekvieno tolesnio pasirinkimo sandorių realizavimo
kainos pokyčio nustatymo sąlygos, jeigu įstatymai tai
leidžia;
5) visos kitos ilgalaikės direktorių skatinimo schemos,
kurios panašiomis sąlygomis nėra siūlomos visiems
kitiems bendrovės darbuotojams.
Metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime taip pat
turėtų būti nustatytas galutinis terminas, per kurį už
direktorių atlyginimą atsakingas organas gali paskirti
šiame punkte išvardytų tipų kompensacijas atskiriems
Bendrovė netaiko schemų, pagal kurias direktoriams
atlyginama akcijomis, akcijų pasirinkimo sandoriais
ar kitomis teisėmis įsigyti akcijų arba būti atlygintam
remiantis akcijų kainų pokyčiais.
direktoriams.
8.21. Jeigu leidžia nacionalinė teisė arba bendrovės
įstatai, kiekvienam pasirinkimo sandorių su nuolaida
modeliui, pagal kurį yra suteikiamos teisės pasirašyti
Neaktualu
akcijas žemesne nei rinkos kaina, galiojančia tą dieną, kai
nustatoma kaina, arba vidutine rinkos kaina, nustatyta per
keletą dienų prieš realizavimo kainos nustatymą, taip pat
turėtų pritarti akcininkai.

œ

a.

SR

保票

9,000

$\overline{\mathbf{a}}$

$\frac{1}{2}$

編集

æ

şın

$\bullet$

$\mathcal{C}^{\text{eff}}$

gal

PM

$\bullet$

表面

$\bullet$

$q$ etta

ijan.

8.22. 8.19
ir
8.20
punktai
neturety
bbti
taikomi 1
schemoms, kuriose dalyvavimas panaSiomis sqlygomis
siblomas
bendroves
darbuotojarns
arba
bet
kurios
dukterines jmones darbuotojams, kurie turi teisq dalyvauti
schemoje, ir kuri buvo patvirtinta metiniame visuotiniame
akcininky susirinkime.
8.23.
Pries
metinj
visuotinj
akcininky
susirinkimq,
kuriame
ketinama
svarstyti
8.19
punkte
nurodytq
sprendimq, akcininkams turety bbti suteikta galimybe
susipaiinti su sprendimo projektu ir su juo susijusiu
informaciniu praneiimu
(Sie dokumentai turety bMi
paskelbti bendroves tinklalapyje). Siame praneSime turkty
bbti
pateiktas
visas
akcijomis
pagrjsto
atlyginimo
schemas reglamentuojantis tekstas
arba Siy
schemy
pagrindiniy sqlygy apragymas, taip pat schemy dalyviy
vardai
ir pavardb. PraneSime taip
pat turetq bbti
nurodytas
schemy
ir bendros
direktoriy atlyginimy
politikos ryiys. Sprendimo projekte turety bbti aiSki
nuoroda j paEiq schema, arba pateikta pagrindiniy jos
sqlygy santrauka. Akcininkams taip pat turety biiti
pateikta informacija apie tai, kaip
bendrove
ketina
apsifipinti akcijomis, kurios reikalingos jsipareigojimams
pagal skatinimo schemas jgyvendinti: turety bMi aiSkiai
nurodyta, ar bendrove ketina pirkti reikalingas akcijas
rinkoje, laikyti jas atsargoje ar iSleisti nauj y akcij y. Taip
pat turety bbti pateikta schemos iglaidy, kurias patirs
bendrove del numatomo schemos taikymo, apivalga.
Siame punkte nurodyta informacija turety bbti paskelbta
bendroves interneto tinklalapyje.

IX principas: Interesy turetojy vaidmuo bendroves valdyme

Bendroves valdymo sistema turety pripaiinti interesy turetojy teises, jtvirtintas jstatymuose, ir skatinti aktyvy bendroves ir interesy turetojy bendradarbiavimq kuriant bendroves gerovg, darbo vietas ir finansinj stabilumq. Sio principo kontekste sqvoka interesy turitojai apima investuotojus, darbuotojus, kreditorius, tiekejus, klientus, vietos bendruomeng ir kitus asmenis, turinrius interesy konkrerioje bendroveje.

9.1. Bendroves valdymo sistema turety uitikrinti, kad
biity gerbiamos tos interesy turetojy teises, kurias gina
jstatymai.
9.2. Bendroves valdymo sistema turety sudaryti sqlygas
interesy
turetojams
dalyvauti
bendroves
valdyme
jstatymy nustatyta tvarka. Interesy turetojy dalyvavimo
bendroves valdyme pavyzdiiai galety biiti darbuotojy
kolektyvo dalyvavimas priimant
svarbius
bendrovei
sprendimus,
konsultacijos
su
darbuotojy
kolektyvu
bendroves
valdymo
ir
kitais
svarbiais
klausimais,
darbuotojy dalyvavimas bendroves akciniame kapitale,
kreditoriy jtraukimas j bendroves valdymq bendroves
nemokumo atvejais ir kt.
9.3. Kai interesy turetojai dalyvauja bendroves valdymo
procese, jiems turety bbti sudaromos sqlygos susipaiinti
su reikiarna informacija.
Taip Bendrove
laikosi
visy
jstatymuose
numatyty
reikalavimy de1 interesy turetojy galimybiy dalyvauti
Bendroves valdyme, taEiau iki Siol jokia interesy
grupe, turinti jstatymuose nustatytq teisq dalyvauti
Bendroves valdyme, nera jstatyme nustatyta tvarka
sukurta.

X principas: Informacijos atskleidimas

Bendroves valdymo sistema turety uitikrinti, kad informacija apie visus esminius bendroves klausimus, jskaitant finansine situacijq, veiklq ir bendroves valdymq, biity atskleidiiama laiku ir tiksliai.

10.1. Bendrove turety atskleisti informacijq apie:
1) bendroves veiklq ir finansinius rezultatus;
Taip Bendrove
informacijq,
nurodytq
Siose
rekomendacijose, atskleidiia praneiimuose, metin*
2) bendroves tikslus; ir
tarpineje
informacijoje,
Bendroves
interneto
tinklalapyje
ir
Registry
centro
leidiiamame
3) asmenis nuosavybes teise turinEius bendroves akcijy
paketq ar jj valdanEius;
elektroniniame
leidinyje,
kuriame
skelbiami
juridiniy
asmeny vie5 praneiimai, iSskyrus VIII
4) bendroves prieiiiiros
ir valdymo
organy
narius,
bendroves vadovq bei jy atlyginimq;
principe
reglamentuojamq
atlyginimy
politikos
ataskaitq,
kuri
Bendroveje
nera
rengiama
del
8.1. punkte nurodytq prieiasEiq ir ji nera tvirtinama,
5) galimus numatyti esminius rizikos veiksnius; nes to nereikalauja teises aktai. Bendroves stebetojy
6) bendroves ir susijusiy asmeny sandorius, taip pat
sandorius, kurie sudaryti ne jprastines bendroves
veiklos eigoje;
tarybos
ir valdybos
nariams tantjemas nustato
akcininky susirinkimas, o iki Siol jos dar nebuvo
paskirtos
(visa
tai
detaliai
nurodyta
VIII
7) pagrindinius klausimus, susijusius su darbuotojais ir
kitais interesy turetojais;
rekomendacijos komentare). Taip pat Bendroves
informacijos, galinEios tureti
jtakos jos
iSleisty
vertybiniy
popieriy
kainai, stengiasi neatskleisti
8) bendroves valdymo struktiirq ir strategijq. komentaruose, interviu ar kitokiais biidais to], kol
Sis sqraSas laikytinas
minimaliu,
ir bendroves yra
skatinamos neapsiriboti tik informacijos, nurodytos Siame
sqraSe, atskleidimu.
10.2. Atskleidiiant
10.1 rekomendacijos
punkte
1
nurodytq informacijq, rekomenduojama bendrovei, kuri
yra patronuojanti
kity bendroviy ativilgiu, atskleisti
informacijq apie visos jmoniy grupes konsoliduotus
rezultatus.
10.3. Atskleidiiant
10.1
rekomendacijos
4
punkte
nurodytq
informacijq,
rekomenduojama
pateikti
informacijq apie bendroves prieiiiiros ir valdymo organy
nariy, bendroves vadovo profesine patirti, kvalifikacijq ir
potencialius interesy konfliktus, kurie galety paveikti jy
sprendimus.
Taip
pat
rekomenduojama
atskleisti
bendrovb prieiioros ir valdymo organy nariy, bendroves
vadovo iS bendroves gaunamq atlyginimq ar kitokias
pajamas, kaip tai detaliau reglamentuojama VlII principe.
10.4. Atskleidiiant
10.1
rekomendacijos
7
punkte
nurodytq
informacijq,
rekomenduojama
atskleisti
informacijq apie bendroves ir interesy turetojy, tokiy kaip
darbuotojai, kreditoriai, tiekejai, vietos bendruomene,
santykius,
jskaitant
bendroves
politikq
imoniSkyjy
iStekliy
ativilgiu, darbuotojy dalyvavimo
bendroves
tokia
informacija
vieSai
nebus
paskelbta
per
vertybiniy popieriy birios NASDAQ OMX Vilnius
naudojamq
GlobeNewswire
naujieny
platinimo
sistemq, Bendroves interneto tinklalapyje.
akciniarne kapitale programas ir pan.
1 0.5. Informacija turety biiti atskleidiiama tokiu bidu,
kad
jokie
akcininkai
ar
investuotojai
nebiitq
diskriminuojami informacijos gavimo biido ir apimties
ativilgiu. Informacija turety bMi atskleidiiama visiems ir
vienu metu. Rekomenduojama, kad praneSimai apie
esminius jvykius biity skelbiami prieS arba po Vilniaus
Taip Bendrove informacijq per vertybiniy popieriy birios
NASDAQ OMX Vilnius naudojamq GlobeNewswire
naujieny platinimo sistemq pateikia lietuviy ir angly
kalbomis vienu metu, kiek tai jmanoma. Birfa gautq
informacijq paskelbia savo interneto tinklalapyje ir
prekybos sistemoje, tokiu bodu uitikrinant vienalaiki
vertybiniy popieriy birios prekybos sesijos, kad visi
bendroves akcininkai ir investuotojai turety vienodas
galimybes
susipaiinti
su
informacija
bei
priimti
atitinkamus investicinius sprendimus.
-
informacijos pateikimq visiems. Be to, informacijq
Bendrove stengiasi skelbti prieS arba po vertybiniy
popieriy birios NASDAQ OMX Vilnius prekybos
sesijos ir vienu metu pateikti visoms rinkoms,
kuriose
prekiaujama
Bendroves
vertybiniais
popieriais. Bendrove, informacijos, galinEios tureti
jtakos
jos
isleisty
vertybiniy
popieriy
kainai,
neatskleidiia komentaruose, intewiu ar kitais badais
tol, kol tokia informacija vieSai paskelbiama per
vertybiniy popieriy birios NASDAQ OMX Vilnius
naudojamq
GlobeNewswire
naujieny
platinimo
sistemq.
10.6. Informacijos
skleidimo biidai
turety
uitikrinti
informacijos
naudotojams
neSaliSkq,
savalaikj
ir
nebrangy, o teises akty nustatytais atvejais neatlygintinq
priejimq
prie
informacijos.
Rekomenduojama
informacijos
skleidimui
didesniu
mastu
naudoti
informacines
technologijas,
pavyzdiiui,
skelbti
informacijq
bendroves
interneto
tinklalapyje.
Rekomenduojarna informacijq skelbti ir deti i bendroves
interneto tinklalapi ne tik lietuviy, bet ir angly kalba, o
esant galimybei ir poreikiui, ir kitomis kalbomis.
Taip -
Bendrove informacijq skelbia Bendroves interneto
tinklalapyje lietuviy kalba.
10.7. Rekomenduojama bendroves interneto tinklalapyje
skelbti bendroves metinj pranedimq, finansiniy ataskaitq
rinkinj
bei
kitas
bendroves
rengiamas
periodines
ataskaitas, taip pat sialoma j tinklalapi deti bendroves
praneSimus apie esminius jvykius bei bendroves akcijy
kainy kitimq vertybiniy popieriy birioje.
Tai p 7
Visa Sioje rekomendacijoje nurodyta informacija yra
pateikta Bendroves interneto tinklalapyje, iSskyrus
Bendroves akcijy kainy kitimq vertybiniy popieriy
birloje, kadangi Si informacija yra skelbiama vieiai
vertybiniy popieriy birros NASDAQ OMX Vilnius
interneto tinklalapyje ir ji yra prieinam visiems
suinteresuotiems asmenims.
XI principas: Bendroves audito jmones parinkimas
Bendroves
audito
jmones
parinkimo
mechanizmas
turety uitikrinti
audito jmones
iivados ir nuomones
nepriklausomumq.
1 1.1. Siekiant gauti objektyviq nuomonq del bendroves
tarpiniy finansiniy ataskaity rinkinio, bendroves metiniy
finansiniy
ataskaity
rinkinio
ir
metinio
pranedimo
patikrinimq turety atlikti nepriklausoma audito jmone.
Taip Bendroves metiniy finansiniy ataskaity rinkinio ir
metinio
praneSimo
patikrinimq
atlieka
nepriklausoma audito jmone.
1 11.2. Rekomenduojama, kad audito jmones kandidatiirq I Ne
visuotiniam akcininky susirinkimui siiilyty bendroves
stebetojy taryba, o jeigu ji bendroveje nesudaroma, -
bendroves valdvba.
I Bendroves audito jmones kandidatiirq visuotiniam 1
akcininky
susirinkimui
siiilo
Valdyba,
vadovaudamasi vieSojo konkurso rezultatais.
11.3. Jei audito jmone yra gavusi iS bendroves uimokestj
u:!
suteiktas ne audito paslaugas, bendrove turety tai
Neaktualu Rekomendacijoje
nurodyta
informacija
nebuvo
pateikta
akcininkams,
kadangi
audito
jmone

atskleisti akcininkams. Sia informacija taip pat turety disponuoti bendroves stebetojy taryba, o jeigu ji I I paslaugy. bendroveje nesudaroma, - bendroves valdyba, svarstydama, kuriq audito jmones kandidatarq pasiiilyti visuotiniam akcininky susirinkimui. 2010 metais nera teikusi Bendrovei ne audito

Talk to a Data Expert

Have a question? We'll get back to you promptly.