AI Terminal

MODULE: AI_ANALYST
Interactive Q&A, Risk Assessment, Summarization
MODULE: DATA_EXTRACT
Excel Export, XBRL Parsing, Table Digitization
MODULE: PEER_COMP
Sector Benchmarking, Sentiment Analysis
SYSTEM ACCESS LOCKED
Authenticate / Register Log In

Invalda INVL

Annual Report Apr 7, 2016

2247_10-k_2016-04-07_1c2eeb25-8ac2-4988-beeb-ca8656395c77.pdf

Annual Report

Open in Viewer

Opens in native device viewer

AB "INVALDA INVL"

Konsoliduotas metinis pranešimas, konsoliduotos ir bendrovės 2015 metų finansinės ataskaitos, parengtos pagal tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, priimtus taikyti Europos Sąjungoje, pateikiamos kartu su nepriklausomo auditoriaus išvada

KONSOLIDUOTOS IR BENDROVĖS FINANSINĖS ATASKAITOS:
PAGRINDINĖ INFORMACIJA 5
KONSOLIDUOTA IR BENDROVĖS PELNO (NUOSTOLIŲ) ATASKAITOS 6
KONSOLIDUOTA IR BENDROVĖS BENDRŲJŲ PAJAMŲ ATASKAITOS 7
KONSOLIDUOTA IR BENDROVĖS FINANSINĖS BŪKLĖS ATASKAITOS 8
KONSOLIDUOTA IR BENDROVĖS NUOSAVO KAPITALO POKYČIŲ ATASKAITOS 10
KONSOLIDUOTA IR BENDROVĖS PINIGŲ SRAUTŲ ATASKAITOS 13
FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS 15
1 BENDROJI INFORMACIJA 15
2 REIKŠMINGŲ APSKAITOS PRINCIPŲ APIBENDRINIMAS 20
3 ATSKYRIMAS 46
4 VERSLO JUNGIMAI IR NEKONTROLIUOJANČIOS DALIES, INVESTICIJŲ Į ASOCIJUOTĄSIAS IR BENDRĄSIAS ĮMONES
ĮSIGIJIMAI, PERLEIDIMAI IR DUKTERINIŲ ĮMONIŲ KONSOLIDAVIMO NUTRAUKIMAS TAPUS INVESTICINIU SUBJEKTU 48
5 INFORMACIJA PAGAL SEGMENTUS 56
6 KITOS PAJAMOS IR SĄNAUDOS 61
6.1.
Finansinių priemonių tikrosios vertės grynasis pokytis 61
6.2.
Vertės sumažėjimas, nukainojimai ir atidėjiniai 61
6.3.
Kitos pajamos 61
6.4.
Finansinės veiklos sąnaudos 62
6.5.
Kitos sąnaudos 62
7 PELNO MOKESTIS 62
8 NUTRAUKTA VEIKLA 67
9 PELNAS, TENKANTIS VIENAI AKCIJAI 68
10 DIVIDENDAI, TENKANTYS VIENAI AKCIJAI 68
11 ILGALAIKIS MATERIALUSIS TURTAS 69
12 INVESTICINIS TURTAS 71
13 NEMATERIALUSIS TURTAS 72
14 FINANSINĖS PRIEMONĖS PAGAL KATEGORIJAS 75
15 TIKROSIOS VERTĖS VERTINIMAI 77
16 FINANSINIS TURTAS, SKIRTAS PARDUOTI, IR FINANSINIS TURTAS, VERTINAMAS TIKRĄJA VERTE, KURIOS
PASIKEITIMAI PRIPAŽĮSTAMI PELNO (NUOSTOLIŲ) ATASKAITOJE 82
17 SUTEIKTOS PASKOLOS 83
18 PIRKĖJŲ ĮSISKOLINIMAI IR KITOS GAUTINOS SUMOS 84
19
20
PINIGAI IR PINIGŲ EKVIVALENTAI 86
RIBOTO NAUDOJIMO PINIGAI 86
21 ĮSTATINIS KAPITALAS IR AKCIJŲ PRIEDAI 87
22 REZERVAI 87
23 GAUTOS PASKOLOS 88
24 SKOLOS TIEKĖJAMS 88
25 KITI ĮSIPAREIGOJIMAI 88
26 FINANSINIS RIZIKOS VALDYMAS 89
26.1.
Finansinės rizikos veiksniai 89
26.2.
Kapitalo valdymas 92
27 NEBALANSINIAI ĮSIPAREIGOJIMAI IR NEAPIBRĖŽTUMAI 93
28 SUSIJUSIŲ ŠALIŲ SANDORIAI 95

Konsoliduota ir Bendrovės pelno (nuostolių) ataskaitos

Grupė Bendrovė
Pastabos 2015 m. 2014 m. 2015 m. 2014 m.
Tęsiama veikla
Pardavimo pajamos 5 3.593 2.591 - -
Kitos pajamos 6.3 1.141 818 742 5.426
Dukterinių, asocijuotųjų ir bendrųjų įmonių - 1 - 13.039
perleidimo grynasis pelnas (nuostolis) 4
Investicijų perkainojimas tapus investiciniu
subjektu
4 - 2.234 - 3.441
Finansinių priemonių, vertinamų tikrąja verte,
kurios pokyčiai pripažįstami pelno (nuostolių)
ataskaitoje, tikrosios vertės grynasis pokytis
6.1 4.712 1.211 4.709 1.211
Pagamintos produkcijos, nebaigtos gamybos
atsargų ir gyvenamojo nekilnojamojo turto
pasikeitimas
- 14 - -
Žaliavų ir vartojimo reikmenų sąnaudos (24) (439) (2) (4)
Išmokos darbuotojams 5 (2.243) (1.518) (452) (579)
Fondų platinimo mokesčiai (629) (68) - -
Nusidėvėjimas ir amortizacija 11, 13 (329) (149) (15) (14)
Patalpų nuoma ir komunalinės sąnaudos (240) (272) (37) (41)
Patalpų priežiūros ir remonto sąnaudos (25) (397) (9) (9)
Vertės sumažėjimas, nukainojimai ir atidėjiniai
Kitos sąnaudos
6.2
6.5
51
(1.574)
(294)
(617)
56
(243)
191
(264)
Veiklos pelnas 4.433 3.115 4.749 22.397
Finansinės veiklos sąnaudos 6.4 (3) (60) (3) (51)
Asocijuotųjų ir bendrųjų įmonių pelno (nuostolių)
dalis
4 - (127) - -
Ataskaitinio laikotarpio pelnas prieš
apmokestinimą
4.430 2.928 4.746 22.346
Pelno mokesčio sąnaudos 7 (242) (1.808) (265) (1.848)
Ataskaitinio laikotarpio tęsiamos veiklos
pelnas
4.188 1.120 4.481 20.498
Nutraukta veikla
Ataskaitinio laikotarpio nutrauktos veiklos pelnas
atėmus pelno mokestį
8 - 2.890 - -
ATASKAITINIO LAIKOTARPIO PELNAS 4.188 4.010 4.481 20.498
Priskirtinas:
Patronuojančios įmonės akcininkams
Tęsiamos veiklos ataskaitinio laikotarpio pelnas
4.188 1.124 4.481 20.498
Nutrauktos veiklos ataskaitinio laikotarpio
pelnas - 2.903 - -
Ataskaitinio laikotarpio pelnas, priskirtinas
patronuojančios įmonės akcininkams
4.188 4.027 4.481 20.498
Nekontroliuojančiai daliai
Tęsiamos veiklos ataskaitinio laikotarpio pelnas
(nuostoliai)
- (4) - -
Nutrauktos veiklos ataskaitinio laikotarpio
pelnas (nuostoliai)
- (13) - -
Ataskaitinio laikotarpio pelnas (nuostoliai),
priskirtinas nekontroliuojančiai daliai
- (17) - -
4.188 4.010 4.481 20.498
Vienai akcijai tenkantis paprastasis pelnas (EUR) 9 0,36 0,26 0,38 1,33
Vienai akcijai tenkantis tęsiamos veiklos
paprastasis pelnas (EUR)
Vienai akcijai tenkantis sumažintas pelnas (EUR)
9 0,36
0,36
0,07
0,26
0,38
0,38
1,33
1,33
Vienai akcijai tenkantis sumažintas tęsiamos
veiklos pelnas (EUR) 0,36 0,07 0,38 1,33

Konsoliduota ir Bendrovės bendrųjų pajamų ataskaitos

Grupė Bendrovė
2015 m. 2014 m. 2015 m. 2014 m.
ATASKAITINIO LAIKOTARPIO PELNAS 4.188 4.010 4.481 20.498
Kitos bendrosios pajamos (nuostoliai), kurie gali būti
vėliau pergrupuoti į pelną ar nuostolius
Užsienio valiutų perskaičiavimo skirtumai - 6 - -
Grynosios kitos bendrosios pajamos, kurios gali būti
vėliau pergrupuotos į pelną ar nuostolius
- 6 - -
Kitos bendrosios pajamos (nuostoliai), kurie nebus
pergrupuoti į pelną ar nuostolius
Grynosios kitos bendrosios pajamos, kurios nebus
pergrupuotos į pelną ar nuostolius
- - - -
Ataskaitinio laikotarpio kitos bendrosios pajamos,
atėmus pelno mokestį
- 6 - -
ATASKAITINIO LAIKOTARPIO BENDRŲJŲ PAJAMŲ IŠ
VISO, ATĖMUS PELNO MOKESTĮ
4.188 4.016 4.481 20.498
Priskirtinos:
Patronuojančios įmonės akcininkams
Tęsiamos veiklos ataskaitinio laikotarpio pajamos 4.188 1.124 4.481 20.498
Nutrauktos veiklos ataskaitinio laikotarpio pajamos - 2.908 - -
Ataskaitinio laikotarpio pajamos, priskirtinos
patronuojančios įmonės akcininkams
4.188 4.032 4.481 20.498
Nekontroliuojančiai daliai
Tęsiamos veiklos ataskaitinio laikotarpio pajamos
(nuostoliai)
- (4) - -
Nutrauktos veiklos ataskaitinio laikotarpio pajamos
(nuostoliai)
- (12) - -
Ataskaitinio laikotarpio pajamos (nuostoliai), priskirtini
nekontroliuojančiai daliai
- (16) - -
4.188 4.016 4.481 20.498

Konsoliduota ir Bendrovės finansinės būklės ataskaitos

Grupė Bendrovė
2015 m.
gruodžio
2014 m.
gruodžio
2015 m.
gruodžio
2014 m.
gruodžio
Pastabos 31 d. 31 d. 31 d. 31 d.
TURTAS
Ilgalaikis turtas
Ilgalaikis materialusis turtas 11 83 36 6 12
Ilgalaikis nematerialusis turtas 13 4.044 3.564 4 13
Investicijos į dukterines įmones 1, 15, 4 5.765 8.978 12.719 14.766
Investicijos į asocijuotąsias ir bendrąsias įmones 1, 15, 4 14.897 14.855 14.897 14.855
Investicijos, skirtos parduoti 16 494 494 494 494
Suteiktos paskolos 17 6.245 6.655 6.245 6.655
Finansinis turtas, vertinamas tikrąja verte, kurios
pasikeitimai pripažįstami pelno (nuostolių)
ataskaitoje
15, 16 12.181 - 12.181 -
Atidėtojo pelno mokesčio turtas 7 758 983 137 402
Ilgalaikio turto iš viso 44.467 35.565 46.683 37.197
Trumpalaikis turtas
Pirkėjų įsiskolinimai ir kitos gautinos sumos 18 774 721 2 352
Suteiktos trumpalaikės paskolos 17 801 1.435 801 1.435
Iš anksto sumokėtas pelno mokestis 3 3 - -
Išankstiniai apmokėjimai ir ateinančių laikotarpių
sąnaudos
45 29 11 11
Finansinis turtas, vertinamas tikrąja verte, kurios
pasikeitimai pripažįstami pelno (nuostolių)
15, 16
ataskaitoje 1.578 3.883 513 3.515
Riboto naudojimo pinigai 20 83 - 83 -
Pinigai ir pinigų ekvivalentai 19 1.815 4.148 1.238 3.292
Trumpalaikio turto iš viso 5.099 10.219 2.648 8.605
Turto iš viso 49.566 45.784 49.331 45.802

(tęsinys kitame puslapyje)

Konsoliduota ir Bendrovės finansinės būklės ataskaitos (tęsinys)

Grupė Bendrovė
Pastabos 2015 m.
gruodžio
31 d.
2014 m.
gruodžio
31 d.
2015 m.
gruodžio
31 d.
2014 m.
gruodžio
31 d.
NUOSAVAS KAPITALAS IR ĮSIPAREIGOJIMAI
Nuosavas kapitalas
Kapitalas, priskirtas patronuojančios įmonės
akcininkams
Įstatinis kapitalas 1, 21 3.441 3.437 3.441 3.437
Savos akcijos (550) - (550) -
Akcijų priedai 4.996 4.996 4.996 4.996
Rezervai 22 11.594 11.594 11.594 11.594
Nepaskirstytasis pelnas 28.642 24.458 28.992 24.515
Nuosavo kapitalo iš viso 48.123 44.485 48.473 44.542
Įsipareigojimai
Ilgalaikiai įsipareigojimai
Atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimas 7 76 - - -
Ilgalaikių įsipareigojimų iš viso 76 - - -
Trumpalaikiai įsipareigojimai
Skolos tiekėjams 24 336 206 5 32
Mokėtinas pelno mokestis 14 - - -
Kiti trumpalaikiai įsipareigojimai 25 1.017 1.093 853 1.228
Trumpalaikių įsipareigojimų iš viso 1.367 1.299 858 1.260
Įsipareigojimų iš viso 1.443 1.299 858 1.260
Nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų iš viso 49.566 45.784 49.331 45.802

(pabaiga)

Konsoliduota ir Bendrovės nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitos

Pa
j
č
ios
į
ės
kc
in
in
ka
is
k
irt
ina
ka
ita
las
tro
nu
o
an
mo
n
a
ms
p
r
s n
uo
sa
va
s
p
Re
ze
i
rva
Gr
ė
up
Pa
ta
s
bo
s
Į
in
is
ta
t
s
kc
in
is
a
ka
ita
las
p
A
kc
i
j
ų
ie
da
i
p
r
Sa
vo
s
kc
i
j
a
os
Pr
iva
lom
is
ir
as
k
it
i re
i
ze
rva
U
žs
ien
io
l
iu
ku
tos
va
rso
ka
i
č
iav
im
p
ers
o
rez
erv
as
Ne
k
irs
ty
p
as
is
-ta
s
lna
p
e
s
š v
I
iso
Ne
ko
ntr
o
l
iuo
j
i
t
an
da
l
is
Nu
os
av
o
ka
ita
lo
p
š v
i
iso
ž
2
0
1
3 m
d
io
3
1
d.
l
i
ku
is
t
. g
ru
o
7.
1
9
2
9.
5
9
8
(
6.
0
2
8
)
2
8.
1
9
6
(
1
8
)
2
4.
4
3
6
6
3.
3
7
6
1
0
4
6
3.
4
8
0
U
žs
ien
io
l
iu
ka
i
iav
im
k
irtu
i

č
va
p
ers
o s
ma
- - - - 5 - 5 1 6
Gr
is
lna
2
0
1
4 m

y
na
s
e
p
e
s
9 - - - - - 4.
0
2
7
4.
0
2
7
(
)
1
7
4.
0
1
0
š v
Be
dr
j
j
i
iso
tus
n
p
a
am
p
er
me
ų
ų
ų
- - - - 5 4.
0
2
7
4.
0
3
2
(
1
6
)
4.
0
1
6
As
i
j
j
į

ky
č


oc
uo
mo
n
p
o
nu
os
av
am
e
ų
ka
ita
le
da
l
is
p
- - - - - 2
0
2
0
- 2
0
Da
bu
j
i
ktų
lau
to
te
rt
ė
r
o
ų
su
p
as
g
ų
ve
Ko
l
i
da
im
k
im
tra
ta
ns
o
v
o n
u
u
as
p
us
inv
ic
in
iu
b
j
ktu
t
es
su
e
-
-
-
-
-
-
-
(
1
1
)
-
-
-
1
1
-
-
5
2
9
7
5
2
9
7
Re
ky
is
t
ze
rvų
p
o
2
2
- - - 9
5
- (
9
5
)
- - -
ž
Į
in
io
ka
ita
lo
in
im
ta
t
s
p
ma
as
2
1
(
5
9
0
)
- 6.
0
2
8
(
5.
4
3
8
)
- - - - -
Su
ž
j
im
d
l a
ky
im
ė
ė
ts
ma
as
r
o
Sa
do

Be
dr
ės
in
in
ka
is
i
š
n
r
su
n
ov
sa
v
ž
iso
ip
int
ies
iog
ia
i
t
v
p
r
a
ų
,
b
ė
j
nu
os
av
e
y
3 (
)
3.
1
6
5
(
3.
7
5
5
)
(
)
4.
6
0
2
(
4.
6
0
2
)
-
6.
0
2
(
)
1
1.
2
4
8
(
1
6.
6
0
2
)
1
3
1
(
)
3.
9
4
1
(
4.
0
0
5
)
(
)
2
2.
9
4
3
(
2
2.
9
2
3
)
(
)
3
9
0
(
8
8
)
(
2
3.
3
3
3
)
(
2
3.
0
1
1
)
ž
2
0
1
4 m
d
io
3
1
d.
l
i
ku
is
t
. g
ru
o
3.
4
3
7
4.
9
9
6
8
-
1
1.
5
9
4
3
-
2
4.
4
5
8
4
4.
4
8
5
- 4
4.
4
8
5

(tęsinys kitame puslapyje)

Konsoliduota ir Bendrovės nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitos (tęsinys)

Re
i
ze
rva
Gr
ė
up
Pa
ta
s
bo
s
Į
in
is
ta
t
s
kc
in
is
a
ka
ita
las
p
A
kc
i
j
ų
ie
da
i
p
r
Sa
vo
s
kc
i
j
a
os
Pr
iva
lom
is
as
i
rez
erv
a
Sa
kc
i
j

a
ų
į
ig
i
j
im
s
o r
ez
erv
as
Ne
k
irs
is
ty
tas
p
as
lna
p
e
s
š v
I
iso
ž
2
0
1
4 m
d
io
3
1
d.
l
i
ku
is
t
. g
ru
o
3.
4
3
7
4.
9
9
6
- 4
7
3
1
1.
1
2
1
2
4.
4
5
8
4
4.
4
8
5
Gr
is
lna
2
0
1
5 m

y
na
s
e
p
e
s
9 - - - - - 4.
1
8
8
4.
1
8
8
š v
Be
dr
j
j
i
iso
tus
n
p
a
am
p
er
me
ų
ų
ų
- - - - - 4.
1
8
8
4.
1
8
8
Sa
kc
i
j
į
ig
i
j
im
a
s
as

ų
A
kc
i
j
ina
l
ios
ko
im
d
l
rt
ės
ė
no
m
ve
reg
av
as
ų
2
1
- - (
5
5
0
)
- - - (
0
)
5
5
ko
im
į
tav
nv
er
o
eu
rus
š
Sa
do

Be
dr
ės
in
in
ka
is
i
n
r
su
n
ov
sa
v
iso
ip
ž
int
ies
iog
ia
i
t
v
p
r
a
ų
,
b
ė
j
nu
os
av
y
e
4
4
-
-
-
(
5
5
0
)
-
-
-
-
(
)
4
(
4
)
-
(
5
5
0
)
ž
2
0
1
5 m
d
io
3
1
d.
l
i
ku
is
t
. g
ru
o
3.
4
4
1
4.
9
9
6
(
5
5
0
)
4
7
3
1
1.
1
2
1
2
8.
6
4
2
4
8.
1
2
3

(tęsinys kitame puslapyje)

Konsoliduota ir Bendrovės nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitos (tęsinys)

Rezervai
Bendrovė Pas
tabos
Įstatinis
akcinis
kapitalas
Savos
akcijos
Akcijų
priedai
Privalo
masis
rezervas
Savų
akcijų
įsigijimo
rezervas
Nepaskir
stytasis
pelnas
Iš viso
2013 m. gruodžio 31 d. likutis 7.192 (6.028) 9.598 909 26.803 7.860 46.334
Įstatinio kapitalo mažinimas 21 (590) 6.028 - - (5.438) - -
Sumažėjimas dėl atskyrimo 3, 21 (3.165) - (4.602) (436) (10.244) (3.843) (22.290)
Bendrųjų pajamų už metus iš viso - - - - - 20.498 20.498
2014 m. gruodžio 31 d. likutis 3.437 - 4.996 473 11.121 24.515 44.542
Savų akcijų įsigijimas 21 - (550) - - - - (550)
Akcijų nominalios vertės koregavimas
dėl konvertavimo į eurus
4 - - - - (4) -
Bendrųjų pajamų už metus iš viso - - - - - 4.481 4.481
2015 m. gruodžio 31 d. likutis 3.441 (550) 4.996 473 11.121 28.992 48.473

(pabaiga)

Konsoliduota ir Bendrovės pinigų srautų ataskaitos

Grupė Bendrovė
2015 m. 2014 m. 2015 m. 2014 m.
Pagrindinės veiklos pinigų srautai
Tęsiamos veiklos pelnas po apmokestinimo 4.188 1.120 4.481 20.498
Nutrauktos veiklos pelnas po apmokestinimo - 2.890 - -
Ataskaitinio laikotarpio grynasis pelnas 4.188 4.010 4.481 20.498
Pasikeitimai dėl grynųjų piniginių srautų ir veiklos rezultato
po apmokestinimo suderinimo:
Nepiniginiai srautai:
(Pelnas) nuostoliai iš perkainojimo, grynąja verte 12 - (34) - -
Nusidėvėjimas ir amortizacija 11, 13 329 364 15 14
Nuostoliai (pelnas) iš ilgalaikio materialiojo turto
pardavimo
1 (3) - -
Realizuoti ir nerealizuoti nuostoliai (pelnas) iš investicijų 6.1 (4.712) (1.211) (4.709) (1.211)
(Pelnas) nuostoliai iš dukterinių ir asocijuotųjų įmonių
pardavimo
4, 8 - (1.201) - (3.441)
Investicijų perkainojimas tapus investiciniu subjektu 4 - (3.099) - (13.039)
Asocijuotųjų ir bendrųjų įmonių grynųjų nuostolių (pelno) 4
dalis - (445) - -
Palūkanų pajamos (480) (615) (458) (892)
Palūkanų sąnaudos 3 288 3 51
Atidėtieji pelno mokesčiai 7 228 1.769 265 1.848
Ataskaitinio laikotarpio pelno mokesčio sąnaudos 7 14 65 - -
Vertės sumažėjimai 6.2 (51) 299 (56) (191)
Mokėjimas akcijomis 22 - 5 - -
Pelnas, gautas perkant pigiau nei rinkos kaina 4 (365) - - -
Dividendų pajamos 6.3 (249) - (249) (4.497)
(1.094) 192 (708) (860)
Apyvartinio kapitalo pasikeitimai:
Atsargų sumažėjimas (padidėjimas) - (195) - -
Pirkėjų įsiskolinimų ir kitų gautinų sumų sumažėjimas
(padidėjimas)
104 (479) 448 436
Kito trumpalaikio turto sumažėjimas (padidėjimas) (15) (309) - 1
Skolų tiekėjams padidėjimas (sumažėjimas) 138 (180) (19) (11)
Kitų trumpalaikių įsipareigojimų padidėjimas
(sumažėjimas) 329 787 45 28
Pervedimai į/iš riboto naudojimo pinigų (83) 525 (83) -
Pagrindinės veiklos pinigų srautai (621) 341 (317) (406)
Sumokėtas pelno mokestis - (14) - -
Grynieji pagrindinės veiklos pinigų srautai (621) 327 (317) (406)

(tęsinys kitame puslapyje)

Konsoliduota ir Bendrovės pinigų srautų ataskaitos (tęsinys)

Grupė Bendrovė
2015 m. 2014 m. 2015 m. 2014 m.
Investicinės veiklos pinigų srautai
Ilgalaikio turto (išskyrus investicinį turtą) įsigijimas (87) (103) (1) (15)
Ilgalaikio turto (išskyrus investicinį turtą) pardavimo pajamos 2 7 - -
Investicinio turto įsigijimas 12 - (464) - -
Investicinio turto pardavimo pajamos 12 - 25 - -
Dukterinių įmonių įsigijimas ir įsteigimas, atėmus įsigytų 4
pinigų likutį (1.175) (8.449) (1.596) (9.315)
Lėšos, gautos pardavus dukterines įmones 617 (298) 617 201
Asocijuotųjų ir bendrųjų įmonių pardavimo pajamos - 11.743 - 11.743
Dėl atskyrimo Grupę palikusių dukterinių įmonių pinigai 3 - (426) - -
Atsiskaitymas pagal atskyrimo sąlygas 3 - (187) - (187)
Suteiktų paskolų įsigijimas - (61) - (61)
Suteiktos paskolos (4.132) (3.031) (4.132) (4.261)
Suteiktų paskolų susigrąžinimas 3.896 2.526 3.896 3.106
Pervedimas į/iš terminuotų indėlių 19 54 - 54 -
Gauti dividendai 249 4.497 249 4.497
Gautos palūkanos 100 614 80 610
Obligacijų (įsigijimas) - (5.259) - (5.259)
Gauti pinigai už išpirktas obligacijas, atėmus sukauptas
palūkanas
- 5.259 - 5.259
Finansinio turto, pirminio pripažinimo metu priskirto
vertinamam tikrąja verte, kurios pasikeitimai pripažįstami
pelno (nuostolių) ataskaitoje, (įsigijimas)
Finansinio turto, pirminio pripažinimo metu priskirto
(1.847) (2.225) (1.043) (2.225)
vertinamam tikrąja verte, kurios pasikeitimai pripažįstami
pelno (nuostolių) ataskaitoje, pardavimas 472 432 - 432
Prekybinio finansinio turto (įsigijimas) (602) - (602) -
Prekybinio finansinio turto pardavimas 1.298 - 1.298 -
Grynieji investicinės veiklos pinigų srautai (1.155) 4.600 (1.180) 4.525
Finansinės veiklos pinigų srautai
Pinigų srautai, susiję su bendrovės akcininkais:
Dividendų išmokėjimas patronuojančios įmonės
akcininkams (4) (10) (4) (10)
Savų akcijų (įsigijimas) 21 (550) - (550) -
(554) (10) (554) (10)
Pinigų srautai, susiję su kitais finansavimo šaltiniais:
Paskolų gavimas 1.360 412 1.480 524
Paskolų grąžinimas (1.360) (2.873) (1.480) (2.028)
Sumokėtos palūkanos (3) (176) (3) (41)
Lizingo mokėjimai - (7) - -
(3) (2.644) (3) (1.545)
Grynieji finansinės veiklos pinigų srautai (557) (2.654) (557) (1.555)
Valiutų kursų pasikeitimo įtaka pinigų ir pinigų
ekvivalentų likučiui
- 3 - -
Grynasis pinigų ir pinigų ekvivalentų padidėjimas
(sumažėjimas)
(2.333) 2.276 (2.054) 2.564
Pinigai ir pinigų ekvivalentai metų pradžioje
Pinigai ir pinigų ekvivalentai metų pabaigoje 19 4.148 1.872 3.292 728
19 1.815 4.148 1.238 3.292
(pabaiga)

Finansinių ataskaitų aiškinamasis raštas

1 Bendroji informacija

AB "Invalda INVL" (toliau – Bendrovė) yra 1992 m. kovo 20 d. Lietuvos Respublikoje registruota akcinė bendrovė. Ji registruota adresu:

Gynėjų g. 14, Vilnius, Lietuva.

Bendrovė yra registruota ir įsikūrusi Lietuvoje. AB "Invalda INVL" – viena pirmaujančių turto valdymo grupių bei investuojančių bendrovių Baltijos šalyse, kurios pagrindinis tikslas – nuolat didinti investuotojų nuosavybės vertę, išskirtinai siekiant gauti kapitalo vertės padidėjimo arba investicinių pajamų (dividendų bei palūkanų forma). Po 2014 m. įvykusio atskyrimo Bendrovės pagrindinės investicijos yra turto valdymo, žemės ūkio, pastatų priežiūros bei bankininkystės (parduotas 2015 m. liepą) segmentai. Iki atskyrimo Bendrovė veikė dar ir baldų gamybos, nekilnojamojo turto, žemės ūkio paskirties žemės bei informacinių technologijų (IT) infrastruktūros segmentuose. Turto valdymo segmentas yra strateginė Bendrovės investicija. Šio segmento įmonės valdo pensijų, obligacijų ir akcijų investicinius fondus, alternatyviąsias investicijas, individualius portfelius, privataus kapitalo bei kitas finansines priemones. Daugiau kaip 150 tūkstančių klientų Lietuvoje ir Latvijoje bei tarptautiniai investuotojai yra patikėję šio segmento įmonėms virš 300 mln. eurų vertės turto.

Bendrovė kiekvienam verslui nustato veiklos tikslus, formuoja vadovų komandą, prisideda prie verslo strategijos kūrimo ir stebi jos įgyvendinimą. Bendrovė aktyviai dalyvauja priimant sprendimus strateginiais ir kitais svarbiais klausimais, kurie turi įtakos Grupės įmonių vertei.

Bendrovės akcijos įtrauktos į vertybinių popierių biržos NASDAQ Vilnius Baltijos Papildomąjį prekybos sąrašą.

2014 m. balandžio 29 d. buvo užbaigtas Bendrovės atskyrimas, po kurio 47,95 proc. viso jos turto, įsipareigojimų ir nuosavybės perduota trims naujai įkurtoms įmonėms (3 pastaba).

2015 m. ir 2014 m. gruodžio 31 d. Bendrovės akcininkai buvo (pagal balsus)*:

2014 m. 2014 m.
Turimų balsų
skaičius
Balsų dalis
(%)
Turimų balsų
skaičius
Balsų dalis (%)
UAB "LJB Investments" 3.612.330 30,82% 3.612.330 30,44%
p. Irena Ona Mišeikienė 3.369.435 28,74% 3.429.435 28,90%
UAB "Lucrum investicija" 2.638.309 22,51% 2.678.309 22,57%
p. Alvydas Banys 910.875 7,77% 910.875 7,68%
p. Indrė Mišeikytė 236.867 2,02% 236.867 2,00%
Kiti smulkūs akcininkai 954.532 8,14% 998.177 8,41%
Iš viso 11.722.348 100,00% 11.865.993 100,00%

* vienas akcininkas buvo perleidęs dalį akcijų pagal atpirkimo sutartį (taigi, jis neturėjo juridinės nuosavybės teisės į akcijas), bet buvo išlaikęs perleistų akcijų balsavimo teises.

Bendrovės akcininkai – p. Alvydas Banys, UAB "LJB Investments", p. Irena Ona Mišeikienė, p. Indrė Mišeikytė, p. Darius Šulnis ir UAB "Lucrum investicija" pasirašė sutartį dėl ilgalaikės bendrovės valdymo politikos įgyvendinimo. Taigi jų balsai yra skaičiuojami kartu ir sudaro 91,86%.

Visos Bendrovės akcijos, kurių kiekvienos nominali vertė lygi 0,29 euro (1 litas 2014 m.), yra paprastosios akcijos ir 2015 m. bei 2014 m. gruodžio 31 d. buvo pilnai apmokėtos. Dukterinės, bendrosios ir asocijuotosios įmonės 2015 m. ir 2014 m. gruodžio 31 d. Bendrovės akcijų neturėjo.

2015 m. gruodžio 31 d. Grupės darbuotojų skaičius buvo 450 (2014 m. gruodžio 31 d. – 542). 2015 m. gruodžio 31 d. Bendrovės darbuotojų skaičius buvo 10 (2014 m. gruodžio 31 d. – 13).

Remiantis Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymu, vadovybės paruoštas metines finansines ataskaitas turi patvirtinti visuotinis akcininkų susirinkimas. Bendrovės akcininkai turi teisę patvirtinti arba nepatvirtinti finansinių ataskaitų bei reikalauti parengti naujas metines finansines ataskaitas.

Grupę sudaro Bendrovė ir jos konsoliduojamos tiesiogiai ir netiesiogiai valdomos dukterinės įmonės (toliau – Grupė).

Registracijos šalis
ir veiklos vykdymo
Bendrovės/Grupės
tiesiogiai/netiesiogiai
valdomų akcijų (balsų)
dalis (%)
Pavadinimas vieta 2015 m.
2014 m.
Veiklos pobūdis
Turto valdymo segmentas:
UAB "INVL Asset Management"
(buvusi – "Finasta Asset
Management")*
IPAS "INVL Asset Management"
Lietuva 100,00 100,00 Pensijų ir investicinių fondų, klientų
portfelių valdymas
(buvusi – "Finasta Asset
management")**
Latvija 100,00 - Pensijų ir investicinių fondų, klientų
portfelių valdymas
UAB FMĮ "INVL Finasta"**
UAB "INVL Farmland
Lietuva 100,00 - Finansinis tarpininkavimas
Žemės sklypų administravimo
management"** Lietuva 100,00 - paslaugos
UAB "MP Pension Funds Baltic" ,
**
Lietuva - 100,00 Pensijų fondų valdymas
UAB "Invalda LT investments"* Lietuva 100,00 100,00 Veiklos nevykdo
Investavimas į turto valdymo
UAB "INVL fondai,
**
Lietuva - 100,00 bendrovę

* Šios įmonės įsigytos arba įkurtos 2014 m.

** Šios įmonės įsigytos arba įkurtos 2015 m.

.

***Šios įmonės prijungtos prie UAB "INVL Asset Management" 2015 m.

2015 m. gruodžio 31 d. ir 2014 m. gruodžio 31 d. Grupė taip pat valdė žemiau paminėtas dukterines įmones, vertinamas tikrąja verte, kurios pasikeitimai pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje (jos konsoliduotos iki 2014 m. balandžio 29 d.).

Registracijos Bendrovės/Grupės
tiesiogiai/netiesiogiai valdomų
akcijų (balsų) dalis (%)
šalis ir veiklos 2015 m. gruodžio 2014 m. gruodžio
Pavadinimas vykdymo vieta 31 d. 31 d. Veiklos pobūdis
Bankininkystės segmentas:
AB bankas "Finasta"** Lietuva - 78,28 Investicinė ir privati
bankininkystė
AB FMĮ "Finasta" ** Lietuva - 78,28 Finansinis tarpininkavimas
Pastatų priežiūros segmentas:
UAB "Inservis"*** Lietuva 100,00 100,00 Pastatų ūkio valdymas
UAB "IPP integracijos projektai"
,

**
Lietuva 100,00 100,00 Veiklos nevykdo
UAB "Priemiestis" ,
**
Lietuva 100,00 100,00 Pastatų ūkio valdymas
UAB "Jurita" ,
**
Lietuva 100,00 100,00 Pastatų ūkio valdymas
UAB "Naujosios Vilnios
turgavietė" ,
**
Lietuva - 100,00 Turgavietės valdymas
UAB "Advima",
*
Lietuva - 100,00 Pastatų ūkio valdymas
UAB Įmonių grupė "Inservis"*** Lietuva 100,00 100,00 Investavimas į pastatų ūkio
valdymo įmones
Kiti gamybos ir paslaugų
segmentai:
UAB "Kelio ženklai"*** Lietuva 100,00 100,00 Kelio ženklų gamyba; medžio
apdirbimas
VšĮ "Iniciatyvos fondas"*** Lietuva 100,00 100,00 Socialinių iniciatyvų veikla
UAB "Aktyvo"*** Lietuva 54,55 54,55 Blogų skolų valdymas
UAB "Aktyvus valdymas"*** Lietuva 100,00 100,00 Veiklos nevykdo
UAB "Cedus invest" Lietuva 100,00 100,00 Investavimas į žemės ūkio
bendrovę
UAB "MGK invest"*** Lietuva 100,00 100,00 Veiklos nevykdo
UAB "MBGK" ,
**
Lietuva 100,00 100,00 Veiklos nevykdo
UAB "RPNG"*** Lietuva 100,00 100,00 Veiklos nevykdo
UAB "Regenus"*** Lietuva 100,00 100,00 Veiklos nevykdo
UAB "Consult invalda"*** Lietuva 100,00 100,00 Veiklos nevykdo
UAB "Cedus"*** Lietuva 100,00 100,00 Veiklos nevykdo

*Šios įmonės buvo netiesiogiai valdomos Bendrovės 2015 m. ir (arba) 2014 m. gruodžio 31 d.

**Šios įmonės buvo įsigytos 2014 m. ir parduotos 2015 m.

***Šios įmonės buvo konsoliduotos iki 2014 m. balandžio 29 d.

UAB "Naujosios Vilnios turgavietė" buvo parduota, o UAB "Advima" buvo prijungta prie UAB "Inservis" 2015 m.

2013 m. gruodžio 31 d. Grupę papildomai be pirmiau minėtų įmonių sudarė žemiau paminėtos dukterinės įmonės, kurios iki 2014 m. balandžio 29 d. buvo konsoliduojamos, o vėliau dėl atskyrimo paliko Grupę.

Bendrovės/Grupės
tiesiogiai/netiesiogiai
Registracijos šalis ir valdomų akcijų (balsų)
Pavadinimas veiklos vykdymo vieta dalis (%) Veiklos pobūdis
Nekilnojamojo turto
segmentas:
AB "Invaldos nekilnojamojo
turto fondas"
Lietuva 100,00 Investavimas į NT
UAB "INTF investicija" Lietuva 100,00 Investavimas į NT
UAB "Sago" * Lietuva 100,00 Investavimas į NT
UAB "Rovelija" Lietuva 100,00 Investavimas į NT
UAB "Perspektyvi veikla" Lietuva 100,00 Investavimas į NT
Žemės ūkio paskirties žemės
segmentas:
UAB "Avižėlė" Lietuva 100,00 Investavimas į žemės ūkio
paskirties žemę
UAB "Beržytė" Lietuva 100,00 Investavimas į žemės ūkio
paskirties žemę
UAB "Dirvolika" Lietuva 100,00 Investavimas į žemės ūkio
paskirties žemę
UAB "Duonis" Lietuva 100,00 Investavimas į žemės ūkio
paskirties žemę
UAB "Ekotra" Lietuva 100,00 Investavimas į žemės ūkio
paskirties žemę
UAB "Kvietukas" Lietuva 100,00 Investavimas į žemės ūkio
paskirties žemę
UAB "Laukaitis" Lietuva 100,00 Investavimas į žemės ūkio
UAB "Lauknešys" Lietuva 100,00 paskirties žemę
Investavimas į žemės ūkio
paskirties žemę
UAB "Linažiedė" Lietuva 100,00 Investavimas į žemės ūkio
paskirties žemę
UAB "Pušaitis" Lietuva 100,00 Investavimas į žemės ūkio
paskirties žemę
UAB "Puškaitis" Lietuva 100,00 Investavimas į žemės ūkio
paskirties žemę
UAB "Sėja" Lietuva 100,00 Investavimas į žemės ūkio
paskirties žemę
UAB "Vasarojus" Lietuva 100,00 Investavimas į žemės ūkio
paskirties žemę
UAB "Žalvė" Lietuva 100,00 Investavimas į žemės ūkio
paskirties žemę
UAB "Žemgalė" Lietuva 100,00 Investavimas į žemės ūkio
paskirties žemę
UAB "Žemynėlė" Lietuva 100,00 Investavimas į žemės ūkio
paskirties žemę
UAB "Žiemkentys" Lietuva 100,00 Investavimas į žemės ūkio
paskirties žemę

(tęsinys kitame puslapyje)

Pavadinimas
Informacinių technologijų
segmentas:
Registracijos šalis ir
veiklos vykdymo vieta
Bendrovės/Grupės
tiesiogiai/netiesiogiai
valdomų akcijų (balsų)
dalis (%)
Veiklos pobūdis
UAB "BAIP grupė" Lietuva 80,00 Informacinių technologijų
sprendimai
UAB "Informatikos pasaulis" Lietuva 80,00 Informacinių technologijų
sprendimai
UAB "Vitma" Lietuva 80,00 Informacinių technologijų
sprendimai
UAB "BAIP" Lietuva 80,00 Informacinių technologijų
sprendimai
UAB "Acena" Lietuva 80,00 Informacinių technologijų
sprendimai
"Norway Registers
Development" AS
Norvegija 80,00 Informacinių technologijų
sprendimai
UAB "NRD" Lietuva 61,20 Informacinių technologijų
sprendimai
"NRD" EA Tanzanija 56,00 Informacinių technologijų
sprendimai
UAB "NRD CS" Lietuva 80,00 Informacinių technologijų
sprendimai
(pabaiga)

* UAB "Sago" nepaliko Grupės dėl atskyrimo, bet Grupė prarado jos kontrolę dėl iškeltos bankroto bylos.

Grupės galimybės pasinaudoti savo turtu ir vykdyti savo įsipareigojimus nėra suvaržytos jokiais reikšmingais apribojimais. Bendrovė neturi jokių reikšmingų apribojimų, susijusių su jos nekonsoliduotų dukterinių įmonių galimybėmis pervesti lėšas Bendrovei.

Jei nekonsoliduota dukterinė įmonė susiduria su likvidumo problemomis, Bendrovė, išanalizavusi jos poreikius, suteikia jai paskolas. Bendrovė neturi jokių sutartinių įsipareigojimų teikti finansinę paramą nekonsoliduotai dukterinei įmonei. Kiti įsipareigojimai teikti finansinę paramą atskleisti 27 pastaboje. 2014 m. Bendrovė suteikė 393 tūkst. eurų paskolą dukterinei įmonei UAB "Kelio ženklai", skirtą jos veiklai palaikyti. 2015 m. Bendrovė nebuvo suteikusi jokios finansinės paramos nekonsoliduojamoms dukterinėms įmonėms.

2015 m. ir 2014 m. gruodžio 31 d. Grupė turėjo tik vieną asocijuotąją įmonę – UAB "Litagra", kurios veikla apima pirminę augalininkystės ir gyvulininkystės (pieno) produkcijos gamybą, grūdų perdirbimą ir paslaugas žemės ūkiui. Grupei priklausė 36,88 proc. šios asocijuotosios įmonės balsų. UAB "Litagra" registracijos šalis ir veiklos vykdymo vieta yra Lietuva.

2015 m. ir 2014 m. gruodžio 31 d. Grupė neturėjo jokių reikšmingų apribojimų, susijusių su asocijuotosios įmonės galimybėmis pervesti lėšas Grupei.

2 Reikšmingų apskaitos principų apibendrinimas

Pagrindiniai apskaitos principai, pritaikyti rengiant Grupės ir Bendrovės 2015 m. gruodžio 31 d. ir tuomet pasibaigusių metų finansines ataskaitas, yra šie:

2.1. Finansinių ataskaitų parengimo pagrindas

Atitikties patvirtinimas

Konsoliduotos Grupės ir atskiros Bendrovės finansinės ataskaitos yra parengtos pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus (TFAS), priimtus taikyti Europos Sąjungoje (toliau – ES).

Finansinės ataskaitos yra parengtos įsigijimo savikainos pagrindu, išskyrus investicinį turtą, prekybinį finansinį turtą, finansinį turtą, pirminio pripažinimo metu priskiriamą vertinamam tikrąja verte, kurios pasikeitimai pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje, investicijas į dukterines ir asocijuotąsias įmones, vertinamas tikrąja verte, kurios pasikeitimai pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje, ir tikrąja verte vertinamas investicijas, skirtas parduoti. Sumos finansinėse ataskaitose yra pateikiamos tūkstančiais eurų ir suapvalinamos iki artimiausio tūkstančio, jei kitaip nenurodyta. Nuo 2015 m. sausio 1 d. euras tapo Lietuvos Respublikos nacionaline valiuta. Praėjusių metų palyginamoji informacija perskaičiuota pagal oficialų lito konvertavimo į eurą santykį: 1 euras = 3,4528 lito.

Naujų ir/ar pakeistų TFAS ir TFAAK išaiškinimų taikymas

Šiais ataskaitiniais metais (nuo 2015 m. sausio 1 d.) Grupė pradėjo taikyti naujus ir pakeistus TFAS bei TFAAK aiškinimus:

  • TFAAK 21-asis aiškinimas "Mokesčiai" įsigaliojo nuo 2014 m. birželio 17 d.
  • 2013 m. TFAS metiniai patobulinimai įsigaliojo nuo 2015 m. sausio 1 d.

Pagrindinė šių pataisų įtaka yra tokia:

TFAAK 21-asis aiškinimas – "Mokesčiai"

Šiuo aiškinimu patikslinta prievolės sumokėti mokestį, kuris nėra pelno mokestis, apskaita. Įpareigojantis įvykis, dėl kurio atsiranda įsipareigojimas, – tai įstatymais apibrėžtas įvykis, dėl kurio kyla įsipareigojimas sumokėti mokestį. Tai, kad ūkio subjektas ekonomikos požiūriu yra priverstas tęsti ūkinę veiklą ateityje, arba tai, jog jis rengia finansines ataskaitas vadovaudamasis veiklos tęstinumo prielaida, nelemia įsipareigojimo atsiradimo. Tokie patys pripažinimo principai taikomi tiek tarpinėms, tiek metinėms finansinėms ataskaitoms. Aiškinimo nuostatų taikymas įsipareigojimams, atsirandantiems dėl apyvartinių taršos leidimų prekybos schemų, nėra privalomas. Šiuo metu Grupei nėra nustatyti jokie reikšmingi mokesčiai, todėl šio aiškinimo įtaka Grupei yra nereikšminga.

2013 m. TFAS metiniai patobulinimai

Patobulinimai apima keturių standartų pataisas.

  • − 1-ojo TFAS išvadų pagrindimo pataisomis patikslinama, kad jeigu naujos standarto versijos taikymas dar nėra privalomas, tačiau ją galima taikyti anksčiau laiko, standartus pirmą kartą taikantis ūkio subjektas gali taikyti arba senąją, arba naująją versiją, jeigu tas pats standartas taikomas visiems nurodytiems laikotarpiams.
  • − 3-ojo TFAS pataisomis patikslinama, kad šis standartas netaikomas jungtinės veiklos kūrimo apskaitai pagal 11-ąjį TFAS. Pataisomis taip pat patikslinama, kad taikymo srities išimtis taikoma tik pačios jungtinės veiklos finansinėms ataskaitoms.
  • − 13-ojo TFAS pataisomis patikslinama, kad 13-jame TFAS numatyta portfeliui taikoma išimtis, kuri leidžia ūkio subjektui vertinti finansinio turto ir finansinių įsipareigojimų grupės tikrąją vertę grynąja suma, taikoma visoms sutartims (įskaitant sutartis dėl nefinansinių priemonių pirkimo ar pardavimo), kurios priklauso 39-ojo TAS arba 9-ojo TFAS taikymo sričiai.
  • − 40-ojo TAS pataisomis patikslinama, kad 40-asis TAS ir 3-iasis TFAS nėra tarpusavyje nesuderinami. 40-jame TAS pateikti nurodymai padeda ataskaitas rengiantiems ūkio subjektams atskirti investicinį turtą ir savininko reikmėms naudojamą turtą. Ataskaitas rengiantys ūkio subjektai taip pat turi remtis 3-jame TFAS pateiktais nurodymais nustatydami, ar investicinio turto įsigijimas yra verslo jungimas.

Šios pataisos neturėjo jokios įtakos Grupės 2015 m. finansinėms ataskaitoms.

2.1 Finansinių ataskaitų parengimo pagrindas (tęsinys)

Patvirtinti taikymui ES, bet dar neįsigalioję standartai

19-ojo TAS pataisos – "Apibrėžtųjų išmokų planai: darbuotojų įmokos" (įsigalioja nuo ar po 2015 m. vasario 1 d. prasidedančiais finansiniais metais).

Pataisomis ūkio subjektams leidžiama darbuotojų įmokas pripažinti paslaugų savikainos sumažinimu tuo laikotarpiu, kurį buvo suteiktos susijusios darbuotojų paslaugos, o ne priskirti įmokas tarnybos laikotarpiams, jeigu darbuotojų įmokų suma nepriklauso nuo tarnybos metų skaičiaus. Grupė ir Bendrovė nesitiki, kad šios pataisos turės įtakos jų finansinėms ataskaitoms.

2010 - 2012 m. TFAS metiniai patobulinimai (įsigalioję nuo ar po 2015 m. vasario 1 d. prasidedančiais finansiniais metais)

Patobulinimai apima septynių standartų pataisas.

  • − 2-ojo TFAS pataisomis patikslinamas "teisių suteikimo sąlygų" apibrėžimas ir atskirai apibrėžiamos "veiklos sąlygos" ir "paslaugų teikimo sąlygos". Pataisa taikoma mokėjimo akcijomis sandoriams, kurių suteikimo data yra 2014 m. liepos 1 d. arba vėlesnė.
  • − 3-ojo TFAS pataisomis patikslinama, kad (1) prievolė sumokėti neapibrėžtąjį atlygį, kuris atitinka finansinės priemonės apibrėžimą, yra grupuojama kaip finansinis įsipareigojimas arba nuosavybė, remiantis 32-ajame TAS pateiktais sąvokų apibrėžimais ir kad (2) bet koks ne nuosavybės neapibrėžtasis atlygis, tiek finansinis, tiek nefinansinis, yra vertinamas tikrąja verte kiekvieną finansinių ataskaitų parengimo datą, tikrosios vertės pokyčius pripažįstant pelnu arba nuostoliais. 3 ojo TFAS pataisos taikomos verslo jungimams, kurių įsigijimo data yra 2014 m. liepos 1 d. arba vėlesnė.
  • − 8-ojo TFAS pataisomis reikalaujama atkleisti (1) vadovybės sprendimus, susijusius su veiklos segmentų sujungimu, įskaitant sujungtų segmentų ir ekonominių rodiklių, kurie buvo vertinami nustatant, ar sujungti segmentai turi panašias ekonomines charakteristikas, apibūdinimą ir (2) segmento turto sutikrinimą su ūkio subjekto turtu, jeigu ataskaitose pateikiamas segmento turtas.
  • − 13-ojo TFAS išvadų pagrindimo pataisomis patikslinama, kad išbraukiant tam tikrus 39-ojo TAS straipsnius po 13-ojo TFAS išleidimo nebuvo siekiama panaikinti galimybės vertinti trumpalaikes gautinas ir mokėtinas sumas sąskaitoje faktūroje nurodyta suma, jeigu diskontavimo poveikis yra nereikšmingas.
  • − 16-ojo TAS ir 38-ojo TAS pataisomis patikslinamas bendrosios balansinės vertės ir sukauptojo nusidėvėjimo traktavimas, kai ūkio subjektas naudoja perkainojimo modelį.
  • − 24-ojo TAS pataisomis reikalaujama kaip susijusią šalį nurodyti ūkio subjektą, kuris teikia ataskaitas teikiančiam ūkio subjektui ar ataskaitas teikiančio ūkio subjekto patronuojančiai įmonei ("valdymo įmonei") su valdymo personalu susijusias paslaugas ir atskleisti sąnaudas, kurias valdymo įmonė patyrė teikdama paslaugas ataskaitas teikiančiam ūkio subjektui.

Grupė ir Bendrovė nesitiki, kad šios pataisos turės reikšmingos įtakos jų finansinėms ataskaitoms.

11-ojo TFAS pataisos "Jungtinė veikla: Nuosavybės dalies bendroje veikloje įsigijimo apskaita" (patvirtinus taikymui Europos Sąjungoje, įsigalioja nuo ar po 2016 m. sausio 1 d. prasidedančiais finansiniais metais)

Pataisytame standarte pateiktos naujos gairės, kaip apskaityti nuosavybės dalies įsigijimą bendroje veikloje, kuri yra verslas. Grupė ir Bendrovė nesitiki, kad šios pataisos turės įtakos jų finansinėms ataskaitoms.

27-ojo TAS pataisos: "Nuosavybės metodo taikymas atskirose finansinėse ataskaitose" (patvirtinus taikymui Europos Sąjungoje, įsigalioja nuo ar po 2016 m. sausio 1 d. prasidedančiais finansiniais metais)

Pataisomis bus leidžiama ūkio subjektams taikyti nuosavybės metodą savo atskirose finansinėse ataskaitose apskaitant investicijas į dukterines įmones, bendras įmones ir asocijuotąsias įmones. Pataisos turėtų įtakos Bendrovės finansinėms ataskaitoms, jei tik Bendrovė nuspręstų pakeisti apskaitos politiką ir apskaitytų investicijas į konsoliduojamas dukterines įmones taikant nuosavybės metodą, o ne savikainos metodą. Bendrovė nėra nusprendusi, ar ji keis apskaitos politiką nuo 2016 m.

2.1 Finansinių ataskaitų parengimo pagrindas (tęsinys)

Patvirtinti taikymui ES, bet dar neįsigalioję standartai (tęsinys)

1-ojo TAS pataisos: "Informacijos atskleidimo iniciatyva" (įsigalioja nuo ar po 2016 m. sausio 1 d. prasidedančiais finansiniais metais)

Standarto pataisomis patikslinta reikšmingumo sąvoka ir paaiškinta, kad ūkio subjektas neturi specialiai atskleisti informacijos, kurios reikalauja TFAS, jei informacija, susijusi su atskleidimu, nėra reikšminga, net jei TFAS numatytas konkrečių reikalavimų sąrašas arba jie apibūdinti kaip minimalūs reikalavimai. Standarte pateiktos naujos gairės dėl finansinėse ataskaitose pateikiamų tarpinių sumų, visų pirma tai, kad tokias tarpines sumas (a) turi sudaryti straipsnių eilutės, kuriose nurodytos pagal TFAS pripažintos ir įvertintos sumos; (b) būtina pateikti ir pavadinti taip, kad tarpines sumas sudarančios straipsnių eilutės būtų aiškios ir suprantamos; (c) būtina pateikti nuosekliai visais laikotarpiais; ir kad (d) tokios tarpinės sumos neturi būti labiau išskirtos nei TFAS reikalaujamos pateikti tarpinės ir galutinės sumos. Šiuo metu Grupė ir Bendrovė vertina pataisų įtaką jų finansinėms ataskaitoms.

2012 - 2014 m. TFAS metiniai patobulinimai (įsigalioja nuo 2016 m. sausio 1 d. prasidedančiais finansiniais metais).

Patobulinimai apima keturių standartų pataisas.

  • − 5-ojo TFAS pataisomis patikslinta, kad pardavimo būdo pasikeitimas (perklasifikavimas iš "skirto parduoti" į "skirtą paskirstyti" arba atvirkščiai) nėra pardavimo ar paskirstymo plano pasikeitimas ir kaip toks neturi būti apskaitytas.
  • − 7-ojo TFAS pataisomis pateiktos gairės, skirtos padėti vadovybei nustatyti, ar susitarimo sąlygos dėl perduoto finansinio turto aptarnavimo gali būti traktuojamos kaip tolesnis ryšys pagal 7-ąjį TFAS reikalaujamos atskleisti informacijos tikslams. Šiomis pataisomis taip pat patikslinta, kad 7-jame TFAS numatyti užskaitos atskleidimo reikalavimai nėra konkrečiai taikomi visiems tarpiniams laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai to reikalauja 34-asis TAS.
  • − 19-ojo TAS pataisomis patikslinta, kad įvertinant išmokų, mokamų pasibaigus tarnybos laikotarpiui, įsipareigojimus, sprendimai dėl diskonto normos, aukštos kokybės įmonių obligacijų tvirtos rinkos egzistavimo ar dėl to, kokias vyriausybės obligacijas naudoti kaip pagrindą, turėtų būti priimami remiantis valiuta, kuria išreikšti įsipareigojimai, o ne šalimi, kurioje jie atsirado.
  • − 34-jame TAS bus reikalaujama pateikti nuorodą iš tarpinių finansinių ataskaitų į "informacijos, atskleistos kitur tarpinėje finansinėje ataskaitoje" vietą.

Grupė ir Bendrovė nesitiki, kad šios pataisos turės reikšmingos įtakos jų finansinėms ataskaitoms.

Naujieji patvirtinti taikymui ES standartai, neaktualūs Grupei ir Bendrovei:

  • − 16-ojo TAS ir 41-ojo TAS pataisos "Žemės ūkis: derliniai augalai" (patvirtinus taikymui Europos Sąjungoje, įsigalioja nuo ar po 2016 m. sausio 1 d. prasidedančiais finansiniais metais).
  • − 16-ojo TAS ir 38-ojo TAS pataisos: "Tinkamų nusidėvėjimo ir amortizacijos metodų paaiškinimas" (patvirtinus taikymui Europos Sąjungoje, įsigalioja nuo ar po 2016 m. sausio 1 d. prasidedančiais finansiniais metais).

2.1 Finansinių ataskaitų parengimo pagrindas (tęsinys)

Taikymui ES nepatvirtinti standartai

9-asis TFAS "Finansinės priemonės" (patvirtinus taikymui Europos Sąjungoje, įsigalioja nuo ar po 2018 m. sausio 1 d. prasidedančiais finansiniais metais)

Pagrindiniai naujajame standarte numatyti reikalavimai:

  • − Finansinį turtą reikalaujama suskirstyti į tris grupes pagal tai, kaip jis yra vertinamas: finansinis turtas, kuris vėlesniais laikotarpiais vertinamas amortizuota savikaina; finansinis turtas, kuris vėlesniais laikotarpiais vertinamas tikrąja verte, jos pasikeitimą pripažįstant kitų bendrųjų pajamų straipsnyje; ir finansinis turtas, kuris vėlesniais laikotarpiais vertinamas tikrąja verte, jos pasikeitimą pripažįstant pelnu arba nuostoliais.
  • − Skolos priemonių klasifikavimas priklauso nuo ūkio subjekto finansinio turto valdymo verslo modelio ir ar sutartiniai pinigų srautai apima tik pagrindinės paskolos sumos ir palūkanų mokėjimus. Jeigu skolos priemonė laikoma sutartiniams pinigų srautams gauti, ji gali būti apskaitoma amortizuota savikaina, jeigu ji taip pat tenkina tik pagrindinės paskolos sumos ir palūkanų mokėjimo reikalavimą. Skolos priemonės, kurios tenkina tik pagrindinės paskolos sumos ir palūkanų mokėjimo reikalavimą ir kurios sudaro ūkio subjekto portfelio, kuriame pinigų srautams gauti skirtas turtas yra laikomas ir parduodamas, gali būti pripažįstamos finansiniu turtu, vertinamu tikrąja verte, jos pasikeitimą pripažįstant kitų bendrųjų pajamų straipsnyje. Finansinis turtas, kuris neapima pinigų srautų, tenkinančių tik pagrindinės paskolos sumos ir palūkanų mokėjimų reikalavimo, turi būti vertinamas tikrąja verte, jos pasikeitimą pripažįstant pelnu arba nuostoliais (pavyzdžiui, išvestinės finansinės priemonės). Įterptosios išvestinės finansinės priemonės nuo šiol neatskiriamos nuo finansinio turto, tačiau į jas atsižvelgiama vertinant, ar vykdomas tik pagrindinės paskolos sumos ir palūkanų mokėjimo reikalavimas.
  • − Investicijos į nuosavybės priemones visada vertinamos tikrąja verte. Tačiau vadovybė gali priimti neatšaukiamą sprendimą apskaityti tikrosios vertės pasikeitimus kitų bendrųjų pajamų straipsnyje, jeigu priemonė nėra skirta parduoti. Jeigu nuosavybės priemonė klasifikuojama kaip skirta parduoti, tikrosios vertės pasikeitimai pripažįstami pelnu arba nuostoliais.
  • − Daugelis 39-jame TAS numatytų reikalavimų, susijusių su finansinių įsipareigojimų klasifikavimu ir vertinimu, buvo perkelti į 9-ajį TFAS be pakeitimų. Pagrindinis pasikeitimas yra tas, kad ūkio subjektas kitų bendrųjų pajamų straipsnyje turės pateikti kredito rizikos, iškylančios dėl finansinių įsipareigojimų, klasifikuojamų kaip vertinamų tikrąją verte, jos pasikeitimą pripažįstant pelnu arba nuostoliais, pokyčių poveikį.
  • − 9-ajame TFAS nustatytas naujas vertės sumažėjimo nuostolių pripažinimo modelis tikėtinų kredito nuostolių (TKN) modelis. Standarte numatytas trijų etapų metodas, grindžiamas finansinio turto kredito kokybės pokyčiu nuo pirminio pripažinimo momento. Praktikoje naujosios taisyklės reiškia, kad ūkio subjektai, apskaitoje pirmą kartą pripažindami finansinį turtą, kurio kredito kokybė nėra pablogėjusi, apskaitoje turės iš karto registruoti numatomus nuostolius, kurių suma lygi 12 mėnesių tikėtinų kredito nuostolių sumai (prekybos gautinų sumų atveju, tikėtinų kredito nuostolių sumai už visą terminą). Tuo atveju, jeigu kredito rizika yra labai išaugusi, vertės sumažėjimas vertinamas nustatant tikėtinų kredito nuostolių sumą už visą terminą, o ne už 12 mėnesių. Modelyje numatyti procedūriniai supaprastinimai, apimantys lizingo ir prekybos gautinas sumas.
  • − Apsidraudimo sandorių apskaitos reikalavimai buvo pakeisti, siekiant juos labiau suderinti su rizikos valdymu. Standarte numatyta galimybė ūkio subjektams pasirinkti, ar taikyti 9-ajame TFAS numatytus apsidraudimo sandorių apskaitos reikalavimus, ar toliau taikyti 39-ąjį TAS visoms apsidraudimo nuo rizikos priemonėms, nes dabartinis standartas šiuo metu neapima makro apsidraudimo sandorių apskaitos.

Šiuo metu Grupė ir Bendrovė vertina naujo Standarto įtaką jų finansinėms ataskaitoms.

15-asis TFAS "Pajamos pagal sutartis su klientais" (patvirtinus taikymui Europos Sąjungoje, įsigalioja nuo ar po 2018 m. sausio 1 d. prasidedančiais finansiniais metais)

Naujame standarte pateiktas pagrindinis principas, kuriuo remiantis pajamos turi būti pripažįstamos sandorio kaina tuomet, kai prekės arba paslaugos perduodamos klientui. Kompleksinės prekės ar paslaugos, kurias galima išskirti, turi būti pripažįstamos atskirai ir bet kokios nuolaidos ar lengvatos, taikomos sutarties kainai, paprastai turi būti priskiriamos atskiriems elementams. Jeigu atlygis yra skirtingas dėl tam tikrų priežasčių, turi būti pripažįstamos minimalios sumos, jeigu rizika, kad jos bus atstatytos, nėra reikšminga. Sąnaudos, patirtos siekiant užtikrinti sutarčių su klientais sudarymą, turi būti kapitalizuojamos ir amortizuojamos per sutarties naudos suvartojimo laikotarpį. Šiuo metu Grupė ir Bendrovė vertina Standarto įtaką jų finansinėms ataskaitoms.

2.1 Finansinių ataskaitų parengimo pagrindas (tęsinys)

Taikymui ES nepatvirtinti standartai (tęsinys)

10-ojo TFAS, 12-ojo TFAS ir 28-ojo TAS pataisos: "Investiciniai subjektai: konsolidavimo išimties taikymas" (patvirtinus taikymui Europos Sąjungoje, įsigalioja nuo ar po 2016 m. sausio 1 d. prasidedančiais finansiniais metais)

Standarto pataisomis siekiama patikslinti, kad investicinis ūkio subjektas visas savo dukterines įmones, kurios pačios yra investiciniai ūkio subjektai, turi vertinti tikrąja verte, jos pasikeitimus pripažįstant pelnu arba nuostoliais. Be to, išimtis, leidžianti nerengti konsoliduotųjų finansinių ataskaitų, jeigu vadovaujanti arba bet kuri tarpinė ūkio subjekto patronuojanti įmonė rengia viešai pateikiamas konsoliduotąsias finansines ataskaitas, buvo iš dalies pakeista, siekiant patikslinti, kad išimtis taikoma neatsižvelgiant į tai, ar dukterinės įmonės konsoliduojamos, ar vertinamos tikrąja verte, jos pasikeitimą pripažįstant pelnu arba nuostoliais, pagal 10-ąjį TFAS minėtos vadovaujančios arba bet kurios tarpinės patronuojančios įmonės finansinėse ataskaitose. Šiuo metu Grupė ir Bendrovė vertina pataisų įtaką jų finansinėms ataskaitoms.

16-asis TFAS "Nuoma" (taikomas metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2019 m. sausio 1 d. arba vėliau, kai bus patvirtintas ES)

Naujajame standarte numatyti nuomos pripažinimo, vertinimo, pateikimo, informacijos atskleidimo principai. Pagal visas nuomos rūšis nuomininkas įgyja teisę naudoti turtą nuomos pradžioje ir, jeigu nuomos mokėjimai atliekami per tam tikrą laikotarpį, taip pat gauna finansavimą. Dėl to, 16-uoju TFAS panaikinamas nuomos skirstymas į veiklos nuomą arba finansinę nuomą, kaip to reikalaujama 17-ajame TAS, o vietoj to pateikiamas bendras nuomininko apskaitos modelis. Nuomininkai turi pripažinti: (a) visų nuomos rūšių, kurių laikotarpis ilgesnis nei 12 mėnesių, turtą ir įsipareigojimus, išskyrus atvejus, kai pagal nuomos sutartį perduodamo turto vertė yra nedidelė; (b) nuomos turto nusidėvėjimą atskirai nuo palūkanų už nuomos įsipareigojimus pelno (nuostolių) ataskaitoje. Į 16-ąjį TFAS iš esmės perkeliami 17-jame TAS apibrėžti nuomotojo apskaitos reikalavimai. Dėl šios priežasties nuomotojas toliau turi skirstyti nuomą į veiklos nuomą arba finansinę nuomą ir apskaitoje skirtingai registruoti šias dvi nuomos rūšis. Šiuo metu Grupė ir Bendrovė vertina, kokios įtakos naujasis standartas turės jų finansinėms ataskaitoms.

7-ojo TAS pataisos: "Informacijos atskleidimo iniciatyva" (taikomos metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2017 m. sausio 1 d. arba vėliau, kai bus patvirtintas ES)

Pakeistas 7-asis TAS reikalaus atskleisti įsipareigojimų, kylančių iš finansinės veiklos, judėjimo lentelę. Pataisos neįtakos Grupės finansinės būklės ar rezultatų, bet bus pateikti papildomi atskleidimai.

12-ojo TAS pataisos "Atidėtojo mokesčio turto pripažinimas dėl nerealizuotų nuostolių" (taikomos metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2017 m. sausio 1 d. arba vėliau, kai bus patvirtintas ES)

Standarto pataisomis patikslinami atidėtojo mokesčio turto pripažinimo reikalavimai skolos priemonėms dėl nerealizuotų nuostolių. Ūkio subjektas turės pripažinti atidėtojo mokesčio turtą nuo nerealizuotų nuostolių, kurie atsirado diskontavus skolos priemonių pinigų srautus taikant rinkos palūkanų normas, net ir tuo atveju, jeigu jis ketina laikyti skolos priemonę iki galiojimo pabaigos ir atgavus pagrindinę paskolos sumą nebus mokami jokie mokesčiai. Atidėtojo mokesčio turto teikiama ekonominė nauda atsiranda dėl skolos priemonės turėtojo galimybės gauti pelną ateityje (diskontavimo poveikio atstatymas) nemokant mokesčių už šį pelną. Šiuo metu Grupė ir Bendrovė vertina, kokios įtakos naujasis standartas turės jų finansinėms ataskaitoms.

Šių standartų ir pataisų patvirtinimas yra atidėtas neribotam laikui ES:

  • − 14-asis TFAS "Reguliuojamų tarifų ateinančio laikotarpio sumos" (taikomos metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2016 m. sausio 1 d. arba vėliau, kai bus patvirtintas ES)
  • − 10-ojo TFAS ir 28-ojo TAS pataisos: "Turto pardavimas ar įnešimas tarp investuotojo ir jo asocijuotosios įmonės arba bendros įmonės" (taikomos metiniams laikotarpiams, prasidedantiems nuo datos, kurią nustatys TASV, arba vėliau, kai bus patvirtintas ES).

Grupė ir Bendrovė nevertino kol kas šių pataisų įtakos jų finansinėms ataskaitoms.

2.2. Investicinis subjektas ir konsoliduotosios finansinės ataskaitos

Investicinis subjektas

Bendrovė turi daug tarpusavyje nesusijusių investuotojų ir daug investicijų. Investuotojai turi Bendrovės išleistus nuosavybės vertybinius popierius – paprastąsias vardines akcijas. Vadovybės nuomone, Bendrovė atitinka visus investicinio subjekto apibrėžimo kriterijus, nes:

(i) gauna lėšas iš investuotojų, kad teiktų jiems investicijų valdymo paslaugas;

(ii) pasižada savo investuotojams užtikrinti, kad jos veiklos tikslas yra investuoti lėšas išskirtinai tam, kad gautų grąžos iš kapitalo vertės padidėjimo, investicinių pajamų arba ir vieno, ir kito, ir

(iii) vadovybė matuoja ir vertina savo investicijų rezultatus ir priima investicinius sprendimus remdamasi tikrąją verte kaip pagrindiniu kriterijumi.

Dukterinės įmonės

Bendrovė neturi dukterinių įmonių, išskyrus kontroliuojamas investicijas ir įmones, teikiančias paslaugas, susijusias su ūkio subjekto investicine veikla. Kontroliuojamos investicijos yra vertinamos tikrąją verte, tikrosios vertės pasikeitimą pripažįstant pelnu ar nuostoliais, ir nėra konsoliduojamos remiantis 10-uoju TFAS. Tikroji kontroliuojamų investicijų vertė, kaip ir kitų investicijų, vertinamų tikrąją verte jos pasikeitimą pripažįstant pelnu ar nuostoliais, yra nustatoma nuosekliai laikantis tikrosios vertės nustatymo principų, kaip aprašyta 2.15 pastaboje. Dukterinės įmonės, kurios teikia paslaugas, susijusias su ūkio subjekto investicine veikla, yra konsoliduojamos.

Asocijuotosios įmonės

Asocijuotosios įmonės yra įmonės, kuriose Bendrovė turi reikšmingą įtaką ir kurios nėra nei dukterinės įmonės, nei nuosavybės dalis bendrojoje įmonėje. Investicijos, kurios yra Bendrovės investicijų portfelio dalimi, yra apskaitomos tikrąja verte, nepaisant to, kad Bendrovė jose gali turėti reikšmingą įtaką. Toks apskaitos būdas, kaip nuosavybės metodo taikymo išimtis, yra leidžiamas pagal 28-ąjį TAS "Investicijos į asocijuotąsias ir bendrąsias įmones". Asocijuotųjų ir bendrųjų įmonių apskaita iki tapimo investiciniu subjektu aprašyta 2.9 ir 2.10 pastabose.

2.3. Konsolidavimo pagrindas

Konsoliduotos finansinės ataskaitos apima Bendrovės ir jos dukterinių įmonių finansines ataskaitas. Dukterinių įmonių finansinės ataskaitos yra parengtos už tuos pačius ataskaitinius metus kaip ir patronuojančios įmonės, taikant vienodus apskaitos principus.

Dukterinės įmonės – tai visi ūkio subjektai (įskaitant struktūrizuotus ūkio subjektus), kuriuos Grupė kontroliuoja. Grupė kontroliuoja ūkio subjektą, jei ji gali arba turi teisę gauti kintamą grąžą iš savo ryšio su ūkio subjektu, į kurį investuojama, ir gali naudotis savo galia valdyti šį ūkio subjektą, kad paveiktų šios grąžos dydį. Dukterinės įmonės yra pilnai konsoliduojamos nuo įsigijimo datos, kuri yra data, kada Grupė įgyja kontrolę, ir yra konsoliduojamos tol, kol ši kontrolė prarandama. Konsoliduojant pilnai eliminuojami visi Grupės įmonių tarpusavio sandoriai, likučiai, pajamos ir sąnaudos bei nerealizuotas pelnas ir nuostoliai iš Grupės įmonių tarpusavio sandorių, kurie yra apskaitomi turte.

Nekontroliuojanti dalis – dukterinės įmonės nuosavybės dalis, tiesiogiai arba netiesiogiai nepriskirtina patronuojančiai įmonei ir yra parodoma konsoliduotoje pelno (nuostolių) ataskaitoje ir nuosavame kapitale konsoliduotoje finansinės būklės ataskaitoje atskirai nuo nuosavo kapitalo, priskirto patronuojančiai įmonei. Grupė traktuoja sandorius su nekontroliuojančia dalimi kaip sandorius su Grupės savininkais. Vykdant pirkimus iš nekontroliuojančios dalies, skirtumas tarp įsigytos dukterinės įmonės grynojo turto dalies apskaitinės vertės ir įsigijimo kainos Grupės finansinėse ataskaitose yra tiesiogiai apskaitomas nuosavame kapitale. Vykdant pardavimus nekontroliuojančiai daliai, pelnas (nuostoliai) taip pat apskaitomi nuosavame kapitale.

Dukterinės įmonės visa bendrųjų pajamų (nuostolių) suma priskiriama nekontroliuojančiai daliai, net jei dėl to susidaro neigiamas likutis.

Kai Grupė praranda kontrolę, bet kokia likusi investicija į buvusiąją dukterinę įmonę yra įvertinama tikrąja verte, atitinkamą balansinės vertės pokytį pripažįstant pelno (nuostolių) ataskaitoje. Ši tikroji vertė yra laikoma pradine investicijos balansine verte vėlesniam likusios investicijos į asocijuotąją įmonę, bendrąją įmonę arba finansinio turto pripažinimui. Bet kurios sumos, anksčiau pripažintos kitose bendrosiose pajamose, susijusios su ta įmone, turi būti apskaitomos taip, tarytum Grupė būtų tiesiogiai perleidusi susijusį turtą arba įsipareigojimus. Vadinasi, sumos, anksčiau pripažintos kitose bendrosiose pajamose, yra perklasifikuojamos atitinkamai į pelną (nuostolius) arba į nepaskirstytąjį pelną.

2.4. Funkcinė ir pateikimo valiutos

Nuo 2015 m. sausio 1 d. euras tapo Lietuvos Respublikos nacionaline valiuta. Sumos finansinėse ataskaitose yra pateikiamos Lietuvos Respublikos nacionaline valiuta, eurais (tūkstančių tikslumu), kuri yra Bendrovės ir Grupės funkcinė bei pateikimo valiuta. Euras yra taip pat Latvijos Respublikos nacionalinė valiuta. Euro kursą kitų valiutų atžvilgiu kasdien nustato Europos Centrinis Bankas ir Lietuvos bankas. Praėjusių metų palyginamoji informacija perskaičiuota pagal oficialų lito konvertavimo į eurą santykį: 1 euras = 3,4528 lito.

Kadangi šiose finansinėse ataskaitose skaičiai yra pateikiami tūkstančiais eurų, atskiros sumos buvo suapvalintos. Dėl apvalinimo sumos lentelėse gali nesutapti.

2.5. Ilgalaikis materialusis turtas

Ilgalaikis materialusis turtas apskaitomas įsigijimo verte, į kurią neįeina kasdieninės priežiūros sąnaudos, atėmus sukauptą nusidėvėjimą ir vertės sumažėjimo nuostolius. Įsigijimo vertė apima ilgalaikio materialiojo turto dalies, kuri buvo pakeista nauja dalimi, sąnaudas, kai jos patiriamos, jei šios sąnaudos atitinka turto pripažinimo kriterijus. Dalys, kurios buvo pakeistos naujomis dalimis, yra nurašomos.

Ilgalaikio materialiojo turto balansinė vertė yra peržiūrima vertės sumažėjimui nustatyti, kai tam tikri įvykiai ar aplinkybių pasikeitimai rodo, kad balansinė vertė gali būti neatgaunama.

Nusidėvėjimas skaičiuojamas taikant tiesiogiai proporcingą (tiesinį) metodą per šiuos turto naudingo tarnavimo laikotarpius:

Transporto priemonės 6-10 metų
Kitas ilgalaikis turtas 3-6 metai

Turto likvidacinė vertė, naudingas tarnavimo laikas ir nusidėvėjimo metodai yra peržiūrimi ir, jei reikia, koreguojami kiekvienų finansinių metų pabaigoje, siekiant užtikrinti, kad jie atitiktų numatomą ilgalaikio materialiojo turto teikiamą ekonominę naudą.

Ilgalaikis materialusis turtas yra nurašomas jį pardavus arba kai iš jo naudojimo ar pardavimo nebesitikima jokios ekonominės naudos. Bet koks pelnas ar nuostoliai, atsirandantys dėl turto nurašymo (apskaičiuojamas kaip grynųjų pardavimo pajamų ir balansinės turto vertės skirtumas), yra įtraukiamas į "kitų pajamų" straipsnį tų metų pelno (nuostolių) ataskaitoje, kuriais turtas yra nurašomas.

Nebaigta statyba apima nebaigtą statyti turtą ir ji apskaitoma įsigijimo savikaina. Ją sudaro statinių ir įrenginių savikaina bei kitos tiesiogiai priskirtinos sąnaudos. Nebaigtos statybos nusidėvėjimas neskaičiuojamas tol, kol atitinkamo turto statybos darbai nėra baigti ir turtas nėra parengtas naudoti pagal numatytą paskirtį.

2.6. Investicinis turtas

Turtas, įsigyjamas norint gauti ilgalaikės nuomos pajamų ir (arba) tikintis naudos iš turto vertės išaugimo ir nenaudojamas Grupės įmonių reikmėms, priskiriamas investiciniam turtui. Turtas, kuris pastatytas ar statomas naudojimui ateityje kaip investicinis turtas, taip pat priskiriamas investiciniam turtui.

Žemė, išsinuomota pagal nuomos sutartis, Grupės priskiriama investiciniam turtui, jeigu tenkinami kiti investicinio turto apibrėžimo kriterijai. Žemė nėra apskaitoma atskirai nuo pastatų, nes šis turtas negali būti įsigytas arba parduotas atskirai.

Pradinio pripažinimo momentu investicinis turtas vertinamas įsigijimo verte, įskaitant su sandoriu susijusias sąnaudas. Po pirminio pripažinimo investicinis turtas apskaitomas tikrąja verte, kuri atspindi rinkos sąlygas ataskaitų parengimo dieną. Pelnas ar nuostoliai, atsiradę dėl investicinio turto tikrosios vertės pasikeitimo, yra apskaitomi laikotarpio, kai jie atsiranda, pelno (nuostolių) ataskaitoje.

Investicinio turto nurašymas yra atliekamas tik tada, kai turtas yra parduodamas arba kai visam laikui nutraukiamas jo naudojimas, o iš jo pardavimo nesitikima jokios ekonominės naudos ateityje. Bet koks pelnas ar nuostoliai nurašius arba pardavus investicinį turtą yra pripažįstami atitinkamų metų pelno (nuostolių) ataskaitos straipsnyje "Grynasis pelnas (nuostoliai) dėl investicinio turto tikrosios vertės koregavimo".

Perklasifikavimai į investicinį turtą yra atliekami tada ir tik tada, kai pasikeičia jo naudojimo paskirtis, savininkui nebenaudojant turto savo reikmėms, pasirašius veiklos nuomos sutartį su kita šalimi. Perklasifikavimai iš investicinio turto yra atliekami tada ir tik tada, kai pasikeičia jo naudojimo paskirtis, savininkui pradėjus jį naudoti savo reikmėms ar prasidėjus rekonstrukcijai su tikslu parduoti.

Perklasifikuojant investicinį turtą į savininko naudojamą turtą arba atsargas, turto tikroji vertė naudojimo paskirties pasikeitimo momentu yra laikoma menama šio turto savikaina. Jei Grupė nebenaudoja turto savo reikmėms ir turtas tampa investiciniu turtu, Grupė apskaito tokį turtą taikydama ilgalaikiam materialiajam turtui pasirinktą apskaitos principą iki naudojimo paskirties pasikeitimo datos. Perklasifikuojant iš atsargų į investicinį turtą, skirtumai tarp turto tikrosios vertės tą datą ir jo ankstesnės apskaitinės vertės yra pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje.

2.7. Nematerialusis turtas, išskyrus prestižą

Nematerialusis turtas iš pradžių yra pripažįstamas įsigijimo savikaina. Nematerialusis turtas yra pripažįstamas, jei yra tikėtina, kad Bendrovė gaus su šiuo turtu susijusią ekonominę naudą ateityje ir jei turto vertė gali būti patikimai įvertinta. Po pradinio pripažinimo nematerialusis turtas yra apskaitomas įsigijimo verte, atėmus sukauptą amortizaciją ir sukauptus vertės sumažėjimo nuostolius, jei tokių yra. Yra laikoma, jog nematerialusis turtas, išskyrus prestižą, turi ribotą naudojimo trukmę. Nematerialusis turtas yra amortizuojamas tiesiogiai proporcingu (tiesiniu) metodu per numatytą naudingo tarnavimo laiką.

Fondų valdymo teisės

Fondų valdymo teisės apima investicinius, pensijų fondus ir klientų portfelius, įsigytus turto valdymo įmonių įsigijimo metu. Verslo jungimo metu įsigytos fondų valdymo teisės yra kapitalizuojamos įsigijimo metu nustatyta tikrąja verte ir priskiriamos nematerialiajam turtui. Po pirminio pripažinimo fondų valdymo teisės yra apskaitomos savikaina, atėmus sukauptus vertės sumažėjimo nuostolius. Fondų valdymo teisės amortizuojamos per 5 –20 metų.

Sutartys ir klientų ryšiai (iki atskyrimo)

Sutartys apima informacinių technologijų sprendimų paslaugų sutartis, įsigytas informacinių technologijų sprendimus teikiančių įmonių įsigijimo metu, bei gyvenamųjų namų administravimo, priežiūros bei turgaus valdymo sutartis, įsigytas gyvenamųjų namų priežiūros paslaugas teikiančios įmonės įsigijimo metu. Klientų ryšiai yra įsigyti informacinių technologijų sprendimus teikiančių įmonių įsigijimo metu.

Sutartys ir klientų ryšiai, įgyti dukterinių įmonių įsigijimo metu, yra kapitalizuojami įsigijimo metu nustatyta tikrąja verte ir priskiriami nematerialiajam turtui. Po pirminio pripažinimo sutartys yra apskaitomos savikaina, atėmus sukauptus vertės sumažėjimo nuostolius. Informacinių technologijų sprendimų paslaugų sutartys ir klientų ryšiai amortizuojami per 2-10 metų, gyvenamųjų namų administravimo, priežiūros sutartys amortizuojamos per 2,5-5 metus, turgaus valdymo sutartys – per 11 metų.

2.7 Nematerialusis turtas, išskyrus prestižą (tęsinys)

Programinė įranga

Naujos programinės įrangos įsigijimo sąnaudos yra kapitalizuojamos ir pripažįstamos ilgalaikiu nematerialiuoju turtu, jei šios sąnaudos nėra susijusios techninės įrangos sudedamoji dalis. Programinė įranga yra amortizuojama per 3 metų laikotarpį.

Sąnaudos, patirtos atstatant arba palaikant Grupės ir Bendrovės būsimą ekonominę naudą iš turimos programinės įrangos, atsižvelgiant į šios įrangos pradžioje įvertintas charakteristikas, yra pripažįstamos to laikotarpio, kai atliekami atstatymo ir priežiūros darbai, sąnaudomis.

Kitas nematerialusis turtas

Atskirai įsigytas nematerialusis turtas iš pradžių yra pripažįstamas įsigijimo savikaina. Verslo jungimo metu įsigyto nematerialiojo turto savikaina yra lygi jo tikrajai vertei įsigijimo dieną. Po pirminio pripažinimo nematerialusis turtas yra apskaitomas savikaina, atėmus visą sukauptą amortizaciją bei vertės sumažėjimą.

2.8. Verslo jungimai ir prestižas

Grupė naudoja įsigijimo metodą verslo jungimų apskaitai. Atlygis, sumokėtas įsigyjant dukterinę įmonę, lygus perduoto turto, prisiimtų įsipareigojimų buvusiems įsigyjamojo ūkio subjekto savininkams bei Grupės išleistų nuosavybės priemonių tikrųjų verčių sumai. Šis atlygis apima bet kokio turto ar įsipareigojimo, atsirandančio iš neapibrėžtojo atlygio susitarimo, tikrąją vertę. Nuo 2010 m. sausio 1 d. su įsigijimu susijusios išlaidos pripažįstamos sąnaudomis, kai patiriamos (iki tol jos buvo traukiamos į įsigijimo savikainą). Verslo jungimo metu įsigytas identifikuojamas turtas bei prisiimti įsipareigojimai ir neapibrėžtieji įsipareigojimai yra vertinami pirminio pripažinimo metu įsigijimo datos tikrąją verte, išskyrus ribotas išimtis. Kiekvieno verslo jungimo atveju Grupė pasirinktinai vertina įsigyjamo ūkio subjekto nekontroliuojančią dalį tikrąja verte arba nekontroliuojančiai daliai tenkančia pripažinto įsigyjamo ūkio subjekto identifikuojamo grynojo turto proporcinga dalimi.

Kai Grupė įsigyja verslą, ji turi sugrupuoti arba apibrėžti įsigytą identifikuojama turtą ir prisiimtus įsipareigojimus, remdamasi sutartinėmis, ekonominėmis sąlygomis ir kitomis atitinkamomis sąlygomis, esančiomis įsigijimo datą. Tai apima įterptinės išvestinės priemonės atskyrimą įsigyjamo ūkio subjekto pagrindinėje sutartyje.

Kai verslo jungimas atliekamas etapais, įsigyjamame ūkio subjekte įgijėjo anksčiau turėta nuosavybės dalis yra perkainojama į įsigijimo datos tikrąją vertę, kurios pasikeitimai pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje.

Bet koks neapibrėžtasis atlygis, kurį turės sumokėti įgijėjas, yra įvertinamas tikrąja verte įsigijimo dieną. Tolesni neapibrėžtojo atlygio tikrosios vertės pokyčiai, jei jis laikomas turtu arba įsipareigojimu, yra pripažįstami remiantis 39-uoju TAS arba pelne (nuostoliuose), arba kaip pasikeitimas kitose bendrosiose pajamose. Jei neapibrėžtasis atlygis laikomas nuosavybės priemone, jis neturi būti perkainojamas, o jo vėlesnis mokėjimas turi būti apskaitomas nuosavybės dalyje. Kai neapibrėžtasis atlygis nepatenka į 39-ojo TAS taikymo sritį, jis vertinamas remiantis atitinkamu TFAS. Verslo jungimuose, įvykusiuose iki 2010 m. sausio 1 d., vėlesni neapibrėžto atlygio vertės koregavimai pripažinti kaip prestižo dalis.

Perleisto atlygio, bet kokios nekontroliuojančios dalies įsigyjamame ūkio subjekte sumos ir įsigijimo datą įgijėjo turėtos nuosavybės dalies įsigyjamame ūkio subjekte tikrosios vertės perviršis virš identifikuojamo Grupės įsigyto grynojo turto dalies tikrosios vertės yra pripažįstamas prestižu. Jei šiuo atveju susidaro neigiamas skirtumas (pirkimo pigiau nei rinkos kaina atveju), tai jis pripažįstamas iš karto pelno (nuostolių) ataskaitoje.

Po pirminio pripažinimo prestižas yra apskaitomas įsigijimo verte, atėmus bet kokius sukauptus vertės sumažėjimo nuostolius. Vertės sumažėjimo vertinimo tikslais verslo jungimų metu įsigytas prestižas įsigijimo dieną yra priskiriamas įplaukas kuriantiems vienetams arba įplaukas kuriančių vienetų grupėms, kurios, kaip tikimasi, turės naudos iš jungimo, nepriklausomai nuo to, ar kitas Grupės turtas ir įsipareigojimai yra priskirti šiems vienetams ar vienetų grupėms. Kiekvienas vienetas arba vienetų grupė, į kuriuos yra įtrauktas prestižas:

  • − parodo žemiausią lygį Grupėje, kuriame prestižas yra tikrinamas vidiniais valdymo tikslais; ir
  • − yra ne didesnis nei veiklos segmentas pagal TAS 8 "Veiklos segmentai".

Kai prestižas sudaro įplaukas kuriančio vieneto (įplaukas kuriančių vienetų grupės) dalį ir to vieneto sudėtyje esančios veiklos dalis yra parduodama, prestižas, susijęs su parduota veikla, yra įtraukiamas į parduodamos veiklos balansinę vertę apskaičiuojant pelną arba nuostolius iš veiklos pardavimo. Tokiu atveju parduotas prestižas yra įvertinamas atsižvelgiant į parduotos veiklos santykinę vertę lyginant su likusia įplaukas kuriančio vieneto dalimi.

2.9. Investicijos į asocijuotąsias įmones (Grupė, prieš tampant investiciniu subjektu)

Grupės investicijos į asocijuotąsias įmones yra apskaitomos naudojant nuosavybės metodą. Asocijuotoji įmonė – tai įmonė, kurioje Grupė turi reikšmingą įtaką, t. y. paprastai turi šios įmonės akcijų, suteikiančių nuo 20 % iki 50 % balsų.

Taikant nuosavybės metodą investicijos į asocijuotąsias įmones konsoliduotoje finansinės būklės ataskaitoje apskaitomos įsigijimo savikaina plius Grupei tenkančios asocijuotosios įmonės grynojo turto dalies pokyčiai, atsiradę po įsigijimo. Asocijuotųjų įmonių prestižas yra įtrauktas į investicijų balansinę vertę ir jis nei amortizuojamas, nei individualiai vertinamas vertės sumažėjimui nustatyti. Asocijuotosios įmonės veiklos rezultatų dalis, tenkanti Grupei, yra parodoma pelno (nuostolių) ataskaitoje. Jei pakeitimas buvo apskaitytas asocijuotosios įmonės bendrųjų pajamų ataskaitoje, Grupė pripažįsta sau tenkančią pasikeitimų dalį bei atskleidžia pasikeitimus bendrųjų pajamų ataskaitoje. Asocijuotosios įmonės grynojo turto pokyčiai, kurie nėra pripažįstami asocijuotosios įmonės pelne (nuostoliuose) arba kitose bendrosiose pajamose, yra pripažįstami nuosavybėje. Pelnas ir nuostoliai dėl sandorių tarp Grupės ir asocijuotųjų įmonių yra eliminuojami, atsižvelgiant į investicijos į asocijuotąją įmonę dalį.

Asocijuotosios įmonės ir Grupės finansinių ataskaitų rengimo datos yra tos pačios ir asocijuotųjų įmonių apskaitos politika atitinka Grupės taikomą politiką panašiomis aplinkybėmis vykdomiems sandoriams ir įvykiams. Po nuosavybės metodo pritaikymo, Grupė nustato, ar reikia pripažinti papildomą Grupės investicijų į asocijuotąsias įmones vertės sumažėjimą. Grupė kiekvienų finansinių ataskaitų sudarymo dieną nusprendžia, ar yra objektyvių įrodymų, jog investicijos į asocijuotąsias įmones nuvertėjo. Jei tokių įrodymų yra, Grupė apskaičiuoja vertės sumažėjimą, kurį sudaro skirtumas tarp asocijuotųjų įmonių atsiperkamosios vertės ir jos balansinės vertės, ir jį pripažįsta pelno (nuostolių) ataskaitoje. Jeigu Grupei tenkanti asocijuotosios įmonės nuostolių dalis yra lygi arba viršija investicijos įsigijimo vertę, įskaitant bet kokias kitas negarantuotas gautinas sumas, Grupė nuostolių toliau nebepripažįsta, išskyrus tuos atvejus, kai Grupė prisiėmė įsipareigojimus arba atliko mokėjimus, susijusius su asocijuotosios įmonės įsipareigojimų įvykdymu.

Jei valdoma nuosavybės dalis asocijuotoje įmonėje sumažėja, bet reikšminga įtaka išlieka, tik proporcinga sumų, anksčiau pripažintų kitose bendrosiose pajamose, dalis yra perkeliama į pelną (nuostolius), kai tinkama.

Kai Grupė praranda reikšmingą įtaką asocijuotajai įmonei, Grupė vertina ir pripažįsta bet kokią likusią investicijos dalį tikrąja verte. Reikšmingos įtakos praradimo dieną bet koks skirtumas tarp asocijuotosios įmonės apskaitinės vertės iš vienos pusės bei likusios investicijos tikrosios vertės ir pardavimo pajamų iš kitos pusės yra pripažįstama pelne (nuostoliuose).

2.10. Investicijos į bendrąsias įmones (Grupė, prieš tampant investiciniu subjektu)

Bendroji įmonė – tai jungtinė veikla, kai veiklą bendrai kontroliuojančios šalys turi teisių į bendrosios įmonės grynąjį turtą. Bendra kontrolė – sutartimi įteisintas veiklos kontrolės pasidalijimas, galimas tik tada, kai sprendimams dėl svarbios veiklos priimti būtinas vieningas šalių, kurios dalijasi kontrole, sutarimas.

Grupė pripažįsta savo dalį bendrosiose įmonėse naudodama nuosavybės metodą konsoliduotose finansinėse ataskaitose. Bendrųjų įmonių finansinės ataskaitos yra rengiamos už tuos pačius ataskaitinius metus kaip ir patronuojančios įmonės, taikant tuos pačius apskaitos principus. Koregavimai atliekami siekiant panaikinti nesutapimus apskaitos politikoje, jei tokių yra.

Kai Grupė įneša ar parduoda turtą bendrajai įmonei, sandorio pelno ar nuostolių dalis yra pripažįstama atsižvelgiant į sandorio esmę. Kai Grupė perka turtą iš bendrosios įmonės, Grupė nepripažįsta jai tenkančios bendrosios įmonės iš sandorio gauto pelno dalies tol, kol turtas neperparduodamas nepriklausomai šaliai.

Kai Grupė praranda bendrą kontrolę, Grupė vertina ir pripažįsta bet kokią likusią investicijos dalį tikrąja verte. Bendros kontrolės praradimo dieną bet koks skirtumas tarp bendrosios įmonės apskaitinės vertės iš vienos pusės bei likusios investicijos tikrosios vertės ir pardavimo pajamų iš kitos pusės yra pripažįstama pelne (nuostoliuose). Kai Grupė išlaiko likusiai investicijai reikšmingą įtaką, ji ją apskaito kaip investiciją į asocijuotąją įmonę.

2.11. Investicijos į dukterines, asocijuotąsias ir bendrąsias įmones (Bendrovė)

Bendrovės atskirose finansinėse ataskaitose investicijos į dukterines, asocijuotąsias ir bendrąsias įmones buvo apskaitomos įsigijimo verte atėmus vertės sumažėjimą iki Bendrovei tapus investiciniu subjektu. Bendrovei tapus investiciniu subjektu investicijos į nekonsoliduotas dukterines, asocijuotąsias ir bendrąsias įmones yra vertinamos tikrąja verte, kurios pasikeitimai pripažįstami pelne arba nuostoliuose. Investicijos į konsoliduotas dukterines įmones yra apskaitomos įsigijimo verte atėmus vertės sumažėjimą. Bendrovei tapus investiciniu subjektu ilgalaikės suteiktos paskolos dukterinėms įmonėms yra laikomos investicijų į dukterines įmones sudėtine dalimi. Jos yra vertinamos kartu su investicijų nuosavybės dalimi tikrąja verte, kurios pasikeitimai pripažįstami pelne arba nuostoliuose.

Suteiktų paskolų, vertinamų tikrąja verte, palūkanos pripažįstamos pelno (nuostolių) ataskaitoje eilutėje "Kitos pajamos" pagal apskaičiuotų palūkanų normą.

Po to, kai nustatoma investicijų į dukterines įmones kartu su dukterinėms įmonėms suteiktomis paskolomis tikroji vertė, vertė yra paskirstoma pagal investicijų juridinę formą, t. y. skolos ir nuosavybės priemonėms. Suteiktų paskolų dukterinėms įmonėms amortizuota savikaina yra priskiriama skolos priemonėms. Likusi vertė priskiriama dukterinių įmonių nuosavybės priemonėms.

Investicijoms apskaitomoms įsigijimo verte atėmus vertės sumažėjimą, Bendrovė kiekvienų finansinių ataskaitų sudarymo dieną įvertina, ar yra požymių, kad šių investicijų vertė yra sumažėjusi. Jei tokių požymių yra, Bendrovė įvertina investicijų atsiperkamąją vertę. Vertės sumažėjimo testas yra atliekamas taip, kaip aprašyta 2.13 pastaboje, iš atsiperkamosios vertės papildomai atimant paskolų rinkos vertę.

Iki tapimo investiciniu subjektu, kai grupė praranda dukterinės įmonės kontrolę, bet kokia likusi investicijos dalis nėra perskaičiuojama į jos tikrąją vertę kontrolės praradimo dieną, o likusi investicijos dalis asocijuotojoje įmonėje yra apskaitoma įsigijimo verte atėmus vertės sumažėjimą Bendrovės atskirose finansinėse ataskaitose. Tapus investiciniu subjektu, kai grupė praranda konsoliduotos dukterinės įmonės kontrolę, bet kokia likusi investicijos dalis yra perskaičiuojama į jos tikrąją vertę kontrolės praradimo dieną.

2.12. Ilgalaikis turtas (ar perleidžiamos grupės), laikomas pardavimui, ir nutraukta veikla

Ilgalaikis turtas (arba perleidžiamos grupės) klasifikuojamas kaip laikomas pardavimui, jeigu jo apskaitinė vertė bus praktiškai atgauta jį pardavus ir turto pardavimas yra labai tikėtinas. Ilgalaikis turtas, laikomas pardavimui, yra apskaitomas mažesniąja verte – apskaitine verte arba tikrąja verte atėmus pardavimo išlaidas, jeigu turto apskaitinė vertė bus praktiškai atgauta jį pardavus, o ne toliau naudojant veikloje.

Konsoliduotoje ataskaitinio ir praėjusio laikotarpio pelno (nuostolių) ataskaitoje nutrauktos veiklos pajamos ir sąnaudos pateikiamos atskirai nuo tęsiamos veiklos pajamų ir sąnaudų pelno (nuostolių) ataskaitos atskiroje eilutėje kaip nutrauktos veiklos pelnas (nuostoliai) po apmokestinimo net ir tuo atveju, jeigu po pardavimo Grupė išlaiko nekontroliuojančią nuosavybės dalį dukterinėje įmonėje, pavyzdžiui, kai dukterinė įmonė tampa asocijuotąja įmone.

Ilgalaikiam materialiajam ir nematerialiajam turtui, kuris pripažįstamas ilgalaikiu turtu, laikomu pardavimui, nusidėvėjimas ir amortizacija neskaičiuojami.

Sudarant konsoliduotą pelno (nuostolių) ataskaitą, visi Grupės tarpusavio sandoriai tarp nutrauktos ir tęsiamos veiklos, kuriuos Grupė toliau vykdys po nutraukimo, pateikiami tęsiamoje veikloje jų neeliminavus, t.y. taip, tarytum jie būtų atlikti su trečiosiomis šalimis. Šiuo atveju eliminavimai yra atliekami nutrauktoje veikloje. Visi Grupės tarpusavio sandoriai tarp nutrauktos ir tęsiamos veiklos, kurių Grupė toliau nebevykdys po nutraukimo, yra eliminuojami iš tęsiamos veiklos.

2.13. Nefinansinio turto vertės sumažėjimas

Finansinių ataskaitų rengimo dieną Grupė ir Bendrovė nustato, ar yra požymių, kad turto vertė gali būti sumažėjusi. Jei tokių požymių egzistuoja arba jei reikalinga kartą metuose patikrinti, ar turto vertė nėra sumažėjusi, Grupė ir Bendrovė apskaičiuoja tokio turto atsiperkamąją vertę. Turto atsiperkamoji vertė yra turto ar įplaukas kuriančio vieneto tikroji vertė atėmus pardavimo išlaidas arba jo naudojimo vertė, žiūrint kuri iš jų yra didesnė. Turto atsiperkamoji vertė yra nustatoma individualiam turtui, išskyrus tuos atvejus, kai turtas negeneruoja pinigų srautų, iš esmės nepriklausančių nuo kito turto ar turto grupių generuojamų pinigų srautų. Kai apskaitinė turto vertė viršija atsiperkamąją vertę, turtas laikomas nuvertėjusiu ir jo apskaitinė vertė yra sumažinama iki atsiperkamosios vertės. Nustatant turto naudojimo vertę būsimi pinigų srautai yra diskontuojami iki dabartinės vertės, naudojant ikimokestinę diskonto normą, kuri atspindi pinigų laiko vertę rinkoje galiojančiomis sąlygomis ir specifinę to turto riziką. Nustatant tikrąją vertę atėmus pardavimo išlaidas yra naudojamas atitinkamas vertinimo modelis. Šiems skaičiavimams naudojami vertinimo daugikliai, kotiruojamos listinguojamų dukterinių įmonių akcijų kainos ar kiti prieinami tikrųjų verčių rodikliai.

Tęsiamos veiklos vertės sumažėjimas yra pripažįstamas pelno (nuostolių) ataskaitos straipsnyje "vertės sumažėjimas, nukainojimai ir atidėjiniai".

Kiekvienų finansinių ataskaitų sudarymo dieną yra vertinama, ar turtui, išskyrus prestižą, yra požymių, kad anksčiau pripažintas vertės sumažėjimo nuostolis daugiau nebeegzistuoja arba yra sumažėjęs. Jei tokie požymiai egzistuoja, Grupė ir Bendrovė įvertina atsiperkamąją vertę. Anksčiau pripažintas vertės sumažėjimas yra atstatomas tik tuo atveju, jei pasikeitė įvertinimai, naudoti nustatant turto atsiperkamąją vertę po paskutinio vertės sumažėjimo nuostolių pripažinimo. Tokiu atveju apskaitinė turto vertė yra padidinama iki atsiperkamosios vertės. Ši padidinta vertė negali būti didesnė už tokią apskaitinę turto vertę (įvertinus nusidėvėjimą), kuri būtų buvusi, jei praeityje niekada nebūtų pripažintas vertės sumažėjimas. Vertės sumažėjimo atstatymas yra pripažįstamas pelno (nuostolių) ataskaitoje. Vertės sumažėjimas, pripažintas prestižui, nėra atstatomas dėl vėlesnio jo atsiperkamosios vertės padidėjimo.

Šie kriterijai taip pat taikomi specifinio turto vertės sumažėjimo įvertinimui:

Prestižas

Prestižas yra peržiūrimas, ar nesumažėjusi jo vertė, kasmet arba dažniau, jei įvykiai ar aplinkybių pasikeitimai rodo, jog apskaitinė vertė gali būti sumažėjusi.

Prestižo vertės sumažėjimas yra nustatomas įvertinant įplaukas kuriančio vieneto (ar įplaukas kuriančių vienetų grupės), su kuriuo susijęs prestižas, atsiperkamąją vertę. Kai įplaukas kuriančio vieneto (ar įplaukas kuriančių vienetų grupės) atsiperkamoji vertė yra mažesnė už įplaukas kuriančio vieneto (ar įplaukas kuriančių vienetų grupės), kuriam buvo nustatytas prestižas, balansinę vertę, pripažįstami vertės sumažėjimo nuostoliai. Su prestižu susiję vertės sumažėjimo nuostoliai ateityje negali būti atstatomi. Grupė atlieka kasmetinį prestižo vertės sumažėjimo testavimą gruodžio 31 d.

2.14. Finansinis turtas

Pagal 39-ąjį TAS finansinis turtas yra skirstomas į finansinį turtą, apskaitomą tikrąja verte, kurios pasikeitimai pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje, suteiktas paskolas ir gautinas sumas, finansinį turtą, laikomą iki išpirkimo termino (tokio neturima), finansinį turtą, skirtą parduoti, arba išvestines finansines priemones, skirtas rizikos apsidraudimui. Klasifikavimas priklauso nuo finansinio turto įsigijimo paskirties. Grupė ir Bendrovė nustato, kaip bus klasifikuojamas finansinis turtas jo pirminio pripažinimo metu. Iš pradžių finansinis turtas yra apskaitomas tikrąja verte, įtraukiant tiesiogiai priskirtinas sandorio išlaidas, jeigu tai nėra finansinis turtas ar finansiniai įsipareigojimai, apskaitomi tikrąja verte, kurios pasikeitimai pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje. Ar sutartis apima įterptines išvestines priemones, Grupė ir Bendrovė nustato, kai ūkio subjektas pirmą kartą tampa sutarties šalimi. Įterptinės išvestinės priemonės yra atskiriamos nuo pagrindinės šalies sutarties, kuri nėra apskaitoma tikrąja verte, kurios pasikeitimai pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje, kai analizė rodo, jog įterptinių išvestinių priemonių ekonominės charakteristikos bei rizika nėra glaudžiai susijusios su pagrindinės sutarties ekonominėmis charakteristikomis ir rizika.

Visi įprastiniai finansinio turto pirkimai ir pardavimai yra pripažįstami atsiskaitymo dieną. Visi įprastiniai pirkimai ir pardavimai yra finansinio turto pirkimai ir pardavimai, kai turtą reikalaujama pristatyti per laikotarpį, kuris paprastai nustatomas taisyklėse ar rinkos susitarimu.

Finansinis turtas, vertinamas tikrąja verte, kurios pasikeitimai pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje

Grupė ir Bendrovė savo investicijas skirsto į skolos ir nuosavybės vertybinius popierius bei išvestines finansines priemones, kaip finansinį turtą, vertinamą tikrąja verte, kurios pasikeitimai pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje.

Ši kategorija skirstoma į smulkesnes grupes: finansinis turtas, skirtas prekybai, ir finansinis turtas, pirminio pripažinimo metu priskiriamas vertinamam tikrąja verte, kurios pasikeitimai pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje.

  • (i) Finansinis turtas yra pripažįstamas kaip skirtas prekybai, jeigu jis įsigytas su tikslu jį parduoti artimiausiu metu. Išvestinės finansinės priemonės, įskaitant atskiriamas įterptąsias išvestines finansines priemones, taip pat priskiriamos prekybai skirtam finansiniam turtui, nebent jos būtų priskiriamos apsidraudimo nuo rizikos priemonėms arba finansinių garantijų sutartims.
  • (ii) Finansinis turtas, pirminio pripažinimo metu priskiriamas vertinamam tikrąja verte, kurios pasikeitimai pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje, yra finansinės priemonės, kurios nepriskiriamos prekybai skirtam finansiniam turtui, tačiau yra valdomos, o jų rezultatai vertinami tikrosios vertės pagrindu vadovaujantis Grupės dokumentuota investavimo strategija. Grupėje ir Bendrovėje taikoma politika reikalauja, kad Valdyba įvertintų informaciją apie šio finansinio turto vertinimą tikrosios vertės pagrindu ir visą kitą susijusią finansinę informaciją.

Pelnas ar nuostoliai dėl tikrąja verte vertinamo finansinio turto tikrosios vertės pasikeitimo pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitos straipsnyje "Finansinių priemonių, vertinamų tikrąja verte, kurios pasikeitimai pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje, tikrosios vertės grynasis pokytis". Palūkanos už skolos vertybinius popierius, vertinamus tikrąja verte, kurios pasikeitimai pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje, pripažįstamos "kitų pajamų" straipsnyje taikant apskaičiuotųjų palūkanų normą. Dividendai už investicijas pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitos "kitų pajamų" straipsnyje, kai nustatoma teisė išmokėti dividendus. Šios kategorijos turtas apskaitomas kaip trumpalaikis turtas, jeigu apmokėjimas bus įvykdytas per 12 mėnesių; priešingu atveju, jis apskaitomas kaip ilgalaikis turtas.

Paskolos ir gautinos sumos

Paskolos ir gautinos sumos yra neišvestinis finansinis turtas su fiksuotais arba kitaip nustatomais mokėjimais, kuriuo neprekiaujama aktyvioje rinkoje. Po pirminio pripažinimo paskolos ir gautinos sumos vėliau yra apskaitomos amortizuota savikaina, naudojant apskaičiuotųjų palūkanų normos metodą, atėmus vertės sumažėjimuos nuostolius, jeigu tokių yra. Amortizuota savikaina yra apskaičiuojama atsižvelgiant į visas įsigijimo metu taikytas nuolaidas ar priedus ir apima mokesčius, neatskiriamus nuo apskaičiuotosios palūkanų normos ir sandorio išlaidų. Pelnas arba nuostoliai pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje tada, kai paskolos ir gautinos sumos nurašomos, sumažėja jų vertė ar jos yra amortizuojamos. Paskolos ir gautinos sumos priskiriamos trumpalaikiam turtui, išskyrus tuos atvejus, kai atsiskaitymo terminas yra daugiau nei 12 mėn. po ataskaitinio laikotarpio pabaigos. Tokiais atvejais jos priskiriamos ilgalaikiam turtui. Grupės paskolos ir gautinos sumos finansinės būklės ataskaitoje pateikiamos straipsniuose "Suteiktos paskolos", "Pirkėjų įsiskolinimai ir kitos gautinos sumos", "Terminuotieji indėliai", "Riboto naudojimo pinigai", "Pinigai ir pinigų ekvivalentai" (17, 18, 19, 20 pastabos).

2.14 Finansinis turtas (tęsinys)

Finansinės priemonės, skirtos parduoti

Finansinis turtas, skirtas parduoti – tai neišvestinis finansinis turtas, kuris pripažįstamas kaip skirtas parduoti arba kuris nėra priskirtas jokiai kitai grupei. Po pirminio pripažinimo finansinis turtas, skirtas parduoti, finansinėse ataskaitose apskaitomas tikrąja verte, o nerealizuotas pelnas ir nuostoliais pripažįstami kitomis bendrosiomis pajamomis tikrosios vertės rezerve. Kai investicija yra parduodama, anksčiau nuosavybėje sukauptas pelnas arba nuostoliai pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje. Iš investicijų uždirbtos palūkanos yra apskaitomos kaip palūkanų pajamos ar sąnaudos, naudojant apskaičiuotųjų palūkanų normą. Iš investicijų gauti dividendai yra pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje kaip "Kitos pajamos", kai atsiranda teisė gauti išmokas. Toks turtas priskiriamas ilgalaikiam turtui, nebent investicijų terminas baigiasi arba vadovybė turi planų jas parduoti per 12 mėn. po ataskaitinio laikotarpio pabaigos. Nekotiruojamos paprastosios akcijos, kurių tikrosios vertės negalima tiksliai nustatyti, apskaitomos savikaina.

Finansinių priemonių tarpusavio užskaitos

Finansinis turtas ir finansiniai įsipareigojimai gali būti užskaitomi tarpusavyje ir pateikiami grynąja verte finansinės būklės ataskaitoje, jei yra teisiškai pagrįsta galimybė užskaityti pripažintas sumas ir yra ketinama atsiskaityti grynosios vertės pagrindu arba parduoti turtą ir padengti įsiskolinimą tuo pat metu.

2.15. Tikrosios vertės nustatymas

Investicijų, kuriomis prekiaujama aktyviose finansų rinkose, tikroji vertė yra nustatoma pagal kotiruojamas rinkos kainas pasibaigus prekybos sesijai, t. y. tą dieną, kuri yra artimiausia finansinių ataskaitų sudarymo datai. Investicijų, kuriomis neprekiaujama aktyviose rinkose, tikroji vertė yra nustatoma naudojant vertinimo metodus. Tokie metodai gali remtis pastaruoju metu rinkoje įvykdytais sandoriais, panašių sandorių rinkos kaina, diskontuotų pinigų srautų analize ar kitais vertinimo modeliais.

2 Reikšmingų apskaitos principų apibendrinimas (tęsinys)

2.16. Finansinio turto vertės sumažėjimas

Turtas, apskaitomas amortizuota savikaina

Finansinės būklės ataskaitos sudarymo dieną Grupė ir Bendrovė įvertina, ar yra objektyvių įrodymų, kad finansinio turto ar finansinio turto grupės vertė yra sumažėjusi. Finansinio turto arba finansinio turto grupės vertė yra sumažėjusi ir vertės sumažėjimo nuostoliai patiriami tada, jeigu yra objektyvių įrodymų, kad vertė sumažėjo dėl vieno arba keleto įvykių, įvykusių po turto pirminio pripažinimo ("nuostolių įvykio"), ir toks nuostolių įvykis (arba įvykiai) turi įtakos įvertintiems būsimiems pinigų srautams iš šio finansinio turto ar finansinio turto grupės, ir įtakos suma gali būti patikimai įvertinta.

Kriterijai, kuriais Grupė vadovaujasi nustatydama, ar egzistuoja objektyvių vertės sumažėjimo įrodymų, yra šie:

  • − reikšmingi skolininko arba emitento finansiniai sunkumai;
  • − sutarties pažeidimas, pavyzdžiui, įmokų (paskolos dalies ar palūkanų) nemokėjimas;
  • − dėl ekonominių arba teisinių priežasčių, susijusių su skolininko finansiniais sunkumais, skolininkui suteikiama nuolaida, kurios Grupė paprastai nebūtų suteikusi;
  • − tikėtina, kad skolininkas bankrutuos ar bus vykdoma kita finansinė reorganizacija;
  • − tam tikro finansinio turto aktyvios rinkos išnykimas dėl finansinių sunkumų; arba
  • − rinkoje stebimi duomenys rodo, kad tam tikra dalimi sumažėjo įvertinti būsimi pinigų srautai iš finansinio turto grupės po pirminio šio finansinio turto pripažinimo, nors toks sumažėjimas negalėtų būti nustatytas kuriam nors atskiram tos grupės finansinio turto vienetui, įskaitant:
  • (i) neigiamus skolininkų mokumo pokyčius turto grupės atžvilgiu; ir
  • (ii) nacionalines ar vietos ekonomikos sąlygas, tiesiogiai susijusias su įsipareigojimų nevykdymu turto grupės atžvilgiu.

Pirmiausiai Grupė ir Bendrovė nustato, ar egzistuoja objektyvūs vertės sumažėjimo įrodymai.

Jeigu yra objektyvių įrodymų, kad paskolų ir gautinų sumų, apskaitomų amortizuota savikaina, vertė yra sumažėjusi, turto vertės sumažėjimas yra apskaičiuojamas kaip skirtumas tarp turto balansinės vertės ir įvertintų būsimų pinigų srautų dabartinės vertės (įvertinus būsimus tikėtinus nuostolius, kurie dar nėra patirti), diskontuotos finansinio turto pirmine apskaičiuotųjų palūkanų norma (t.y. apskaičiuotųjų palūkanų norma, įvertinta pirminio pripažinimo metu). Jei paskolai nustatyta kintama palūkanų norma, diskonto norma, taikoma vertės sumažėjimo nuostolių apskaičiavimui, yra dabartinė apskaičiuotoji palūkanų norma, nustatyta pagal sutartį. Turto balansinė vertė yra mažinama apskaičiuotos vertės sumažėjimo suma per vertės sumažėjimo sąskaitą. Vertės sumažėjimo suma yra pripažįstama pelno (nuostolių) ataskaitos straipsnyje "vertės sumažėjimas, nukainojimai ir atidėjiniai".

Grupė ir Bendrovė iš pradžių individualiai įvertina, ar egzistuoja objektyvūs atskiro finansinio turto vertės sumažėjimo įrodymai. Kai nustatoma, jog finansinio turto neįmanoma atgauti ir visos šio turto užtikrinimo priemonės buvo realizuotos arba pervestos Grupei ir Bendrovei, toks nuvertėjęs turtas yra nurašomas. Objektyvūs vertės sumažėjimo įrodymai yra nemokumo bylos iškėlimas skolininkui bei tai, jog skolininkas neturi pakankamai turto, kad galėtų grąžinti skolas kreditoriams, arba kai neįmanoma surasti skolininko.

Jeigu vėlesniu laikotarpiu turto vertės sumažėjimo nuostoliai sumažėja ir šis sumažėjimas gali būti objektyviai siejamas su įvykiu, įvykusiu po vertės sumažėjimo pripažinimo, anksčiau pripažintas vertės sumažėjimas yra atstatomas. Bet koks ateityje įvykstantis vertės sumažėjimo atstatymas yra pripažįstamas pelno (nuostolių) ataskaitos straipsnyje " vertės sumažėjimas, nukainojimai ir atidėjiniai" tokia suma, kad turto balansinė vertė neviršytų jo amortizuotos savikainos atstatymo dieną.

Vertės sumažėjimas yra pripažįstamas pirkėjų įsiskolinimams, kai yra objektyvių įrodymų (tokių kaip skolininko nemokumo arba reikšmingų skolininko finansinių sunkumų tikimybė), kad Grupė ir Bendrovė negalės atgauti visų sumų pagal pradines sąskaitų sąlygas. Gautinų sumų balansinė vertė yra mažinama apskaičiuotos vertės sumažėjimo suma per vertės sumažėjimo sąskaitą. Nuvertėjusios skolos yra nurašomos, kai jos yra įvertinamos kaip nebeatgautinos.

Finansinės investicijos, skirtos parduoti

Kiekvieno ataskaitinio laikotarpio pabaigoje Grupė ir Bendrovė vertina, ar yra objektyvių įrodymų, kad finansinio turto ar finansinio turto grupės vertė yra sumažėjusi. Skolos vertybiniams popieriams Grupė naudoja tuos pačius kriterijus, kurie taikomi finansiniam turtui, apskaitomam amortizuota savikaina. Nuosavybės investicijoms, kurios pripažįstamos kaip skirtos parduoti, ženklus arba užsitęsęs akcijos tikrosios vertės sumažėjimas žemiau jos savikainos taip pat yra įrodymas, kad turto vertė sumažėjo. Jei skirtam parduoti finansiniam turtui egzistuoja bet koks toks įrodymas, sukauptas nuostolis – kuris apskaičiuojamas kaip skirtumas tarp įsigijimo vertės ir dabartinės tikrosios vertės, atėmus anksčiau pelne ar nuostolyje pripažintus to finansinio turto vertės sumažėjimo nuostolius – yra perkeliamas iš nuosavybės ir pripažįstamas pelno (nuostolių) ataskaitoje. Nuosavybės vertybinių popierių vertės sumažėjimo nuostoliai, pripažinti pelno (nuostolių) ataskaitoje, nėra atstatomi pelno (nuostolių) ataskaitoje; jei po vertės sumažėjimo tikroji vertė padidėja, toks vertės padidėjimas yra tiesiogiai pripažįstamas kitų bendrųjų pajamų straipsnyje. Jei yra objektyvių vertės sumažėjimo įrodymų nekotiruojamoms nuosavybės priemonėms, kurios nėra apskaitomos tikrąja verte, nes jų tikrosios vertės neįmanoma tiksliai nustatyti, vertės sumažėjimas yra apskaičiuojamas kaip skirtumas tarp finansinio turto balansinės vertės ir įvertintų būsimų pinigų srautų dabartinės vertės, diskontuotos dabartine rinkos grąžos norma panašiam finansiniam turtui. Toks vertės sumažėjimas nėra atstatomas.

2.17. Atsargos

Žaliavos, pagaminta produkcija ir nebaigta gamyba

Atsargos pirminio pripažinimo metu yra apskaitomos įsigijimo savikaina. Savikaina apskaičiuojama naudojant FIFO metodą (pirmas ateina, pirmas išeina). Vėlesniais laikotarpiais atsargos apskaitomos mažesniąja vertė – savikaina arba grynąja galimo realizavimo verte. Sąnaudos, susijusios su prekių pristatymu į jų dabartinę buvimo vietą ir jų dabartinės būklės parengimu, yra apskaitomos, taip:

  • − žaliavų įsigijimo savikaina apskaičiuojama pagal FIFO metodą;
  • pagamintos produkcijos ir nebaigtos gamybos savikaina apima tiesiogines žaliavų ir darbo sąnaudas bei dalį gamybos pridėtinių sąnaudų esant įprastiniams veiklos pajėgumams, įtraukiant, jei priklauso, skolinimosi išlaidas.

Grynoji galimo realizavimo vertė yra įvertinta pardavimo kaina, esant įprastinėms verslo sąlygoms, atėmus įvertintas gamybos užbaigimo ir pardavimo sąnaudas.

2.18. Pirkėjų įsiskolinimai

Pirkėjų įsiskolinimai yra sumos, gautinos iš klientų, už parduotas prekes arba suteiktas paslaugas vykdant įprastinę veiklą. Jei planuojamas šių sumų surinkimas per vienerius metus ar greičiau (arba per įprastinį veiklos ciklą, jei jis ilgesnis nei vieneri metai), jos pateikiamos kaip trumpalaikis turtas. Kitu atveju jos pateikiamos kaip ilgalaikis turtas.

Pirminio pripažinimo metu pirkėjų įsiskolinimai yra pripažįstami tikrąją verte, o vėliau vertinami amortizuota savikaina, naudojant apskaičiuotųjų palūkanų metodą, atėmus vertės sumažėjimą.

2.19. Pinigai ir pinigų ekvivalentai

Pinigus ir pinigų ekvivalentus finansinės būklės ataskaitoje sudaro pinigai banke ir kasoje bei trumpalaikiai indėliai, kurių pradinis terminas ne ilgesnis nei 3 mėn.

Pinigų srautų ataskaitoje pinigus ir pinigų ekvivalentus sudaro pinigai kasoje bei lėšos atsiskaitomoje sąskaitoje banke, taip pat indėlis banke, kurio pradinis terminas yra 3 mėnesiai arba mažiau.

Pinigai ir trumpalaikiai terminuotieji indėliai, kurių naudojimas apribotas, yra pateikiami finansinės būklės ataskaitos straipsnyje "Riboto naudojimo pinigai" (20 pastaba).

2.20. Finansiniai įsipareigojimai

Vadovaujantis 39-uoju TAS finansiniai įsipareigojimai skirstomi į finansinius įsipareigojimus, vertinamus tikrąja verte, kurios pasikeitimai pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje, kitus finansinius įsipareigojimus ir išvestines finansines priemones, priskirtas rizikos apsidraudimo priemonėms sudarant apsidraudimo sandorius. Grupė ir Bendrovė nustato finansinių įsipareigojimų klasifikaciją jų pirminio pripažinimo metu.

Pirminio pripažinimo metu visi finansiniai įsipareigojimai įvertinami tikrąja verte, o jei tai kiti finansiniai įsipareigojimai – pridedant išlaidas, tiesiogiai susijusias su sandoriu.

Visi Bendrovės ir Grupės finansiniai įsipareigojimai priskiriami prie kitų finansinių įsipareigojimų. Finansinių įsipareigojimų vertinimas priklauso nuo to, kuriai grupei finansiniai įsipareigojimai yra priskirti, kaip aprašyta toliau:

Skolos tiekėjams

Skolos tiekėjams – tai įsipareigojimai sumokėti už per įprastinį veiklos ciklą tiekėjų suteiktas prekes arba paslaugas. Skolos tiekėjams priskiriamos trumpalaikiams įsipareigojimams, jeigu jas reikia padengti per vienerių metų arba trumpesnį laikotarpį (arba per įprastinį veiklos ciklą, jeigu jis yra ilgesnis). Kitu atveju jos priskiriamos ilgalaikiams įsipareigojimams. Skolos tiekėjams pradžioje pripažįstamos tikrąja verte, o vėliau vertinamos amortizuota savikaina, taikant apskaičiuotųjų palūkanų normos metodą.

Gautos paskolos

Gautos paskolos pradžioje apskaitomos tikrąja verte, atėmus patirtas sandorio išlaidas.Vėliau gautos paskolos apskaitomos amortizuota savikaina, o tarp gautų įplaukų (atėmus sandorio išlaidas) ir padengimo vertės susidaręs skirtumas pripažįstamas pelno (nuostolių) ataskaitoje per visą paskolos laikotarpį, taikant apskaičiuotųjų palūkanų normos metodą.

Gautos paskolos yra klasifikuojamos kaip trumpalaikės, išskyrus jei Grupė turi besąlyginę teisę atidėti jų grąžinimą mažiausiai 12 mėnesių po ataskaitinio laikotarpio pabaigos.

2.21. Finansinio turto ir įsipareigojimų pripažinimo nutraukimas

Finansinis turtas

Finansinio turto (ar, kur tinkama, dalies finansinio turto ar dalies panašaus finansinio turto grupės) pripažinimas yra nutraukiamas, kai:

  • − baigiasi teisės į pinigines įplaukas iš finansinio turto galiojimo laikas;
  • − Grupė ir Bendrovė išlaikė teisę į pinigines įplaukas, bet prisiėmė įsipareigojimą sumokėti visą sumą trečiajai šaliai pagal perleidimo sutartį per trumpą laiką; arba
  • − Grupė ar Bendrovė perleido savo teisę gauti pinigines įplaukas iš turto ir arba (a) perleido iš esmės visą su finansinio turto nuosavybe susijusią riziką ir naudą, arba (b) nei perleido, nei išlaikė iš esmės visos su finansiniu turtu susijusios rizikos ir naudos, bet perleido šio turto kontrolę.

Kai Grupė ir Bendrovė perleidžia teises į pinigines įplaukas iš turto, bet neperleidžia ir nepasilieka iš esmės visos su turto nuosavybe susijusios rizikos bei naudos ir neperduoda turto kontrolės, turtas yra pripažįstamas tokia dalimi, kokia Grupė ir Bendrovė yra su juo susijusi.

Tokiu atveju Grupė ir Bendrovė taip pat pripažįsta susijusius įsipareigojimus. Perleistas turtas ir susiję įsipareigojimai vertinami atsižvelgiant į teises ir įsipareigojimus, kurie pasiliko Grupėje ir Bendrovėje.

Kai su Grupe susijusio turto perdavimas tampa perduoto turto garantija, tuomet ryšys su susijusiu turtu yra įvertinamas mažesniąja verte – turto pradine balansine verte arba maksimalia garantijos suma, kurią Grupei gali tekti sumokėti.

Finansiniai įsipareigojimai

Finansinio įsipareigojimo pripažinimas nutraukiamas, kai jis yra įvykdomas, atšaukiamas ar baigiasi jo terminas.

Kai vienas esamas finansinis įsipareigojimas pakeičiamas kitu įsipareigojimu tam pačiam skolintojui, tačiau iš esmės skirtingomis sąlygomis, arba kai esamo įsipareigojimo sąlygos iš esmės pakeičiamos, toks apkeitimas arba pakeitimas laikomas pirminio įsipareigojimo pripažinimo nutraukimu ir naujo įsipareigojimo pripažinimu, skirtumą tarp jų atitinkamų balansinių verčių pripažįstant pelno (nuostolių) ataskaitoje.

2.22. Nuoma

Nustatant, ar sutartis yra arba apima nuomą, remiamasi sutarties turiniu jos pasirašymo datą. Yra vertinama, ar sutarties įvykdymas yra susijęs su konkretaus turto naudojimu ir ar sutartis suteikia teisę naudoti turtą. Prasidėjus nuomai pakartotinis sutarties įvertinimas atliekamas tik tuo atveju, jei tenkinama nors viena iš šių sąlygų:

  • a) keičiasi sutarties nuostatos, išskyrus atvejus, kai pakeitimu tik atnaujinama ar pratęsiama sutartis;
  • b) šalys pasinaudoja sutarties atnaujinimo teise arba sutartis pratęsiama, išskyrus atvejus, kai atnaujinimo ar pratęsimo sąlyga iš pat pradžių buvo įtraukta į nuomos sąlygas;
  • c) keičiasi nuostata dėl to, ar sutarties įvykdymas priklauso nuo nurodyto turto; arba
  • d) turtas reikšmingai pasikeitė.

Jei sutartis peržiūrima iš naujo, nuomos apskaita pradedama arba nutraukiama nuo datos, kai dėl pasikeitusių aplinkybių sutartis iš naujo buvo peržiūrima a), c) ar d) punkte nurodytais atvejais, ir nuo sutarties atnaujinimo ar pratęsimo datos b) punkte nurodytu atveju.

Finansinė nuoma (lizingas)

Grupė yra nuomininkė

Kuomet Grupė ir Bendrovė yra nuomininkės pagal finansinės nuomos (lizingo) sutartį, kai joms perduodama iš esmės visa su turto nuosavybe susijusi rizika ir nauda, išnuomotas turtas pripažįstamas ilgalaikio materialiojo turto straipsnyje lizingo pradžioje mažesniąja verte – lizingo būdu įsigyto ilgalaikio materialiojo turto tikrąja verte arba įvertinta minimalių lizingo įmokų dabartine verte. Lizingo įmokos yra paskirstomos tarp finansinių sąnaudų ir finansinių įsipareigojimų mažinimo taip, kad sudarytų pastovią palūkanų normą likusiam lizingo įsipareigojimo likučiui. Finansinės sąnaudos pateikiamos pelno (nuostolių) ataskaitoje.

Finansinės nuomos (lizingo) būdu įsigytas ilgalaikis materialusis turtas yra nudėvimas per jo naudingą tarnavimo laikotarpį arba lizingo laikotarpį, priklausomai nuo to, kuris iš jų yra trumpesnis, jeigu Grupė ir Bendrovė nėra pagrįstai įsitikinusios, kad joms pereis nuosavybė pasibaigus lizingo terminui.

Jei vykdant pardavimo ir atgalinio lizingo sandorį sudaroma finansinės nuomos (lizingo) sutartis, pardavimo pelno suma, viršijanti balansinę vertę, nėra pripažįstama pajamomis nedelsiant, o vietoj to, ji yra atidedama ir amortizuojama per nuomos laikotarpį.

Veiklos nuoma

Grupė yra nuomininkė

Turto nuoma, kai visa su turto nuosavybe susijusi rizika ir nauda išlieka nuomotojui, yra laikoma veiklos nuoma. Įmokos pagal veiklos nuomos sutartis (atėmus visas nuomotojo suteiktas nuolaidas) pelno (nuostolių) ataskaitoje pripažįstamos sąnaudomis proporcingai per visą nuomos laikotarpį.

Jei vykdant pardavimo ir atgalinio lizingo sandorį sudaroma nuomos sutartis ir akivaizdu, kad sandoris buvo įvykdytas remiantis tikrąja verte, bet koks pelnas arba nuostolis yra pripažįstamas nedelsiant. Jei pardavimo kaina yra mažesnė nei tikroji vertė, bet koks pelnas ar nuostoliai yra apskaitomi iš karto, išskyrus atvejus, kai nuostoliai kompensuojami mažesnėmis už rinkos kainas nuomos įmokomis ateityje. Tuomet pelnas atidedamas ir amortizuojamas proporcingai nuomos įmokoms per laikotarpį, kurį turtą numatoma naudoti. Jei pardavimo kaina viršija tikrąją vertę, suma, kuria viršijama tikroji vertė, yra atidedama ir amortizuojama per laikotarpį, kurį turtą numatoma naudoti.

Grupė yra nuomotoja

Turto nuoma, kai Grupė ir Bendrovė neperduoda iš esmės visos su turto nuosavybe susijusios rizikos ir naudos, yra laikoma veiklos nuoma. Pradinės tiesioginės išlaidos, kurios patiriamos sudarant veiklos nuomos sutartis, pridedamos prie išnuomoto turto apskaitinės vertės ir pripažįstamos per nuomos laikotarpį taip pat kaip ir nuomos pajamos. Neapibrėžtieji nuompinigiai pripažįstami pajamomis per laikotarpį, kuomet jie uždirbami.

2.23. Pajamų pripažinimas

Grupė ir Bendrovė pardavimo pajamas pripažįsta, kai pajamų suma gali būti patikimai įvertinta, yra tikėtina, kad ateityje bus gauta ekonominė nauda ir yra tenkinami tam tikri kriterijai, nustatyti kiekvienai Grupės veiklai, kaip aprašyta žemiau. Grupė ir Bendrovė atlieka vertinimus, remdamosi praeityje gautais rezultatais, atsižvelgdamos į kliento veiklos ir sandorio pobūdį bei specifines susitarimo sąlygas.

Pardavimo pajamas sudaro gauto atlygio tikroji vertė, atėmus nuolaidas, grąžinimus ir kitus pardavimo mokesčius ar rinkliavas. Pajamų pripažinimui taip pat taikomi šie kriterijai:

Prekių pardavimo pajamos

Prekių pardavimo pajamos pripažįstamos, kai reikšminga prekių nuosavybės teikiamos rizikos ir naudos dalis perduodama pirkėjui, paprastai kai prekės yra išsiunčiamos.

Investicijų pardavimo pajamos

Investicijų pardavimo pelnas (nuostoliai) pripažįstami, kai reikšminga investicijų nuosavybės teikiamos rizikos ir naudos dalis perduodama pirkėjui. Investicijų pardavimo pelnas (nuostoliai) įtraukiami į pagrindinę veiklą, nes patronuojanti įmonė prekybą vertybiniais popieriais apibrėžia kaip savo pagrindinę veiklą.

Paslaugų pardavimas ir ilgalaikės sutartys

Grupė klientams teikia informacinių technologijų infrastruktūros ir pastatų priežiūros paslaugas. Paslaugų pardavimo pajamos yra pripažįstamos tą ataskaitinį laikotarpį, kai paslaugos yra suteikiamos, atsižvelgiant į specifinių sandorių įvykdymo lygį, kuris nustatomas kaip faktiškai suteiktų ir sutartų suteikti paslaugų apimties santykis.

Nuomos pajamos

Nuomos pajamos, gautos iš investicinio turto nuomos, pripažįstamos per nuomos laikotarpį pagal tiesiogiai proporcingą (tiesinį) metodą. Jeigu Grupė suteikia nuolaidų nuomininkams, šių nuolaidų savikaina pripažįstama proporcingai per nuomos laikotarpį, sumažinant nuomos pajamas.

Palūkanų pajamos

Palūkanų pajamos pripažįstamos pagal kaupimo principą, taikant apskaičiuotųjų palūkanų normą, kuria tiksliai diskontuojamos įvertintos būsimos piniginės įplaukos per tikėtiną finansinių priemonių naudingo tarnavimo laiką iki grynosios finansinio turto apskaitinės vertės.

Dividendų pajamos

Dividendų pajamos pripažįstamos tuo laikotarpiu, kuomet nustatoma Grupės ir Bendrovės teisė gauti jų išmokėjimą.

2.24. Piniginių išmokų ir nepiniginio turto paskirstymas patronuojančios įmonės akcininkams

Bendrovė pripažįsta įsipareigojimą išmokėti pinigus arba atlikti nepiniginio turto paskirstymą patronuojančios įmonės akcininkams, kuomet paskirstymas yra patvirtintas ir nebėra Bendrovės nuožiūroje. Lietuvoje paskirstymas yra laikomas patvirtintu, kai jam pritaria akcininkai. Atitinkama suma yra pripažįstama tiesiogiai nuosavybėje. Įsipareigojimas atlikti nepiniginio turto paskirstymą yra įvertinamas paskirstomo turto tikrąja verte, kurios pokyčiai pripažįstami tiesiogiai nuosavybėje kaip paskirstymo sumos patikslinimas.

Paskirsčius nepiniginį turtą, bet koks skirtumas tarp įsipareigojimo balansinės vertės ir paskirstyto turto balansinės vertės yra pripažįstamas pelno (nuostolių) ataskaitoje.

2.25. Skolinimosi išlaidos

Skolinimosi išlaidos, tiesiogiai priskirtinos turto (kurio parengimas naudojimui ar pardavimui užtrunka daug laiko) įsigijimui, statybai ar gamybai, kapitalizuojamos pridedant jas prie to turto savikainos. Visos kitos skolinimosi išlaidos pripažįstamos sąnaudomis tuo laikotarpiu, kuomet jos buvo patirtos. Skolinimosi išlaidas sudaro palūkanos ir kitos išlaidos, kurias ūkio subjektas patiria skolindamasis lėšas. Skolinimosi išlaidos pradedamos kapitalizuoti tuomet, kai vyksta turto parengimo naudojimui darbai ir patiriamos išlaidos bei skolinimosi išlaidos. Skolinimosi išlaidos kapitalizuojamos tol, kol turtas iš esmės parengiamas naudojimui. Jei nustatoma, kad turto apskaitinė vertė yra didesnė nei jo atsiperkamoji vertė, pripažįstamas vertės sumažėjimas.

2.26. Pelno mokestis ir atidėtasis pelno mokestis

Pelno mokesčio sąnaudos apima ataskaitinio laikotarpio pelno mokestį bei atidėtąjį pelno mokestį. Pelno mokestis pripažįstamas pelno (nuostolių) ataskaitoje, išskyrus tas sumas, kurios yra susijusios su sumomis, pripažįstamomis kitų bendrųjų pajamų straipsnyje arba tiesiogiai nuosavybėje. Tokiu atveju pelno mokesčio pajamos (sąnaudos) taip pat pripažįstamos kitose bendrosiose pajamose arba tiesiogiai nuosavybėje.

Ataskaitinio laikotarpio pelno mokestis apskaičiuojamas vadovaujantis pelno mokesčio apskaičiavimą reglamentuojančiais teisės aktais, patvirtintais ar iš esmės patvirtintais ataskaitinio laikotarpio pabaigoje valstybėse, kur Bendrovė ir jos dukterinės įmonės veikia ir uždirba apmokestinamąsias pajamas. Vadovybė periodiškai vertina savo poziciją mokesčių deklaracijose dėl situacijų, kuriose galiojančios apmokestinimo taisyklės gali būti skirtingai interpretuojamos. Vadovybė pripažįsta atidėjinius, jei tinkama, remdamasi sumomis, kurias tikimasi sumokėti mokesčių institucijoms.

2015 m. ir 2014 m. standartinis Lietuvos ir Latvijos Respublikos įmonėms taikomas pelno mokesčio tarifas buvo 15 proc. Nuo 2010 m. mokestiniai nuostoliai Lietuvoje gali būti perkeliami be atlygio arba už sutartą atlygį tarp Grupės įmonių, jei įvykdomos tam tikros sąlygos.

Atidėtieji mokesčiai apskaičiuojami taikant įsipareigojimų metodą. Atidėtasis mokestis atspindi laikinųjų skirtumų tarp turto ir įsipareigojimų apskaitinės vertės ir jų mokesčių bazės grynąją mokestinę įtaką. Atidėtojo pelno mokesčio turtas ir įsipareigojimai apskaičiuojami taikant ataskaitų parengimo dienai patvirtintus arba iš esmės patvirtintus mokesčių tarifus, kuriuos numatoma taikyti apmokestinamajam pelnui tais metais, kuomet bus realizuojamas atidėtojo pelno mokesčio turtas arba įvykdomas atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimas.

Atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimas yra pripažįstamas visiems apmokestinamiesiems laikiniesiems skirtumams, išskyrus:

  • − kai atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimas atsiranda pirmą kartą pripažįstant prestižą arba turtą ar įsipareigojimą sandoryje, kuris nėra verslo jungimas ir sandorio metu nedaro įtakos nei apskaitiniam, nei apmokestinamajam pelnui (nuostoliui);
  • − kai apmokestinamieji laikinieji skirtumai yra susiję su investicijomis į dukterines įmones, asocijuotąsias įmones ir bendrąsias įmones ir kai patronuojanti įmonė, investuotojas ar bendros įmonės dalininkas sugeba kontroliuoti laikinojo skirtumo išnykimo laiką bei tikėtina, kad laikinasis skirtumas neišnyks artimiausioje ateityje.

Pagal Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymą yra neapmokestinamas akcijų pardavimas, jei tenkinamos šios sąlygos: akcijos yra išleistos vieneto, kuris įregistruotas ar kitaip organizuotas Europos ekonominės erdvės valstybėje arba valstybėje, su kuria sudaryta ir taikoma dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis, ir kuris yra pelno mokesčio arba jam tapataus mokesčio mokėtojas; akcijos perleidžiamos kitam vienetui arba fiziniam asmeniui; akcijas perleidžiantis vienetas ne trumpiau kaip 2 metus be pertraukų turėjo daugiau kaip 25 procentus balsus suteikiančių šio vieneto akcijų. Jei paminėtos sąlygos yra įvykdytos arba bus įvykdytos, remiantis Bendrovės vadovybės vertinimu, tai nėra pripažįstamas joks atidėtojo pelno mokesčio turtas ar įsipareigojimas, kylantis iš laikinųjų skirtumų dėl šių investicijų. Latvijoje akcijų pardavimo pelnas yra neapmokestinamas, o nuostoliai yra neleidžiami atskaitymai.

Atidėtojo mokesčio turtas pripažįstamas finansinės būklės ataskaitoje tokia dalimi, kokia Bendrovės vadovybė tikisi, kad jis bus realizuotas artimiausioje ateityje atsižvelgiant į apmokestinamojo pelno prognozes. Jei tikėtina, kad dalis atidėtojo mokesčio turto nebus realizuota, ši atidėtojo mokesčio turto dalis nėra pripažįstama finansinėse ataskaitose.

Atidėtojo mokesčio turtas yra nepripažįstamas:

  • − jei jis susijęs su įskaitomuoju laikinuoju skirtumu, atsirandančiu dėl turto ar įsipareigojimo pirminio pripažinimo sandoryje, kuris nėra verslo jungimas, ir kuris sandorio metu nedaro įtakos nei apskaitiniam, nei apmokestinamajam pelnui (nuostoliui);
  • − jei jis susijęs su įskaitomuoju laikinuoju skirtumu, atsirandančių dėl investicijų į dukterines įmones, asocijuotąsias įmones ir bendrąsias įmones, atidėtojo pelno mokesčio turtas pripažįstamas tokia ir tik tokia dalimi, kokia tikėtina, kad laikinasis skirtumas išnyks artimiausioje ateityje ir bus gauta apmokestinamojo pelno, kurio pakaks padengti laikinąjį skirtumą.

Tiek Lietuvoje, tiek Latvijoje mokestiniai nuostoliai gali būti keliami neribotą laikotarpį, išskyrus nuostolius, kurie susidarė dėl vertybinių popierių ir (arba) išvestinių finansinių priemonių perleidimo. Lietuvoje toks perkėlimas nutraukiamas, jeigu Bendrovė nebetęsia veiklos, dėl kurios šie nuostoliai susidarė, išskyrus atvejus, kai Bendrovė veiklos nebetęsia dėl nuo jos nepriklausančių priežasčių. Latvijoje toks perkėlimas nutraukiamas, jei pasikeičia įmonę kontroliuojantis asmuo, išskyrus atvejus, kai įmonė vykdo ankstesnę veiklą penkerius ateinančius metus. Lietuvoje nuostoliai iš vertybinių popierių ir (arba) išvestinių finansinių priemonių perleidimo gali būti keliami 5 metus iš eilės ir padengiami tik iš tokio paties pobūdžio sandorių uždirbto apmokestinamojo pelno. Nuo 2014 m. sausio 1 d. Lietuvoje ankstesnių metų mokestiniai nuostoliai gali būti padengiami ne daugiau kaip 70 % einamaisiais metais uždirbto apmokestinamojo pelno.

2.26 Pelno mokestis ir atidėtasis pelno mokestis (tęsinys)

Atidėtojo mokesčio turto balansinė vertė yra tikrinama kiekvieno ataskaitinio laikotarpio pabaigoje ir yra sumažinama, jei nebesitikima gauti pakankamai apmokestinamojo pelno, kurio pakaks realizuoti visą ar dalį atidėtojo pelno mokesčio turto. Nepripažinto atidėtojo mokesčio turto vertė yra tikrinama kiekvieno ataskaitinio laikotarpio pabaigoje ir yra pripažįstamas atidėtasis pelno mokesčio turtas iš naujo, jei tampa tikėtina, kad bus gauta pakankamai apmokestinamojo pelno šio turto realizavimui.

Atidėtojo pelno mokesčio turtas ir įsipareigojimai yra sudengiami, kai yra pagal įstatymą įgyvendinama teisė užskaityti ataskaitinio laikotarpio pelno mokesčio turtą ir įsipareigojimus ir kai atidėtojo pelno mokesčio turtas ir įsipareigojimai yra susijęs su pelno mokesčiu, kuriuo apmokestina ta pati mokesčių institucija arba tą patį ūkio subjektą arba skirtingus ūkio subjektus, jei šalys ketina atsiskaityti grynosios vertės pagrindu.

2.27. Dotacijos

Dotacijos pripažįstamos tuomet, kai pagrįstai užtikrinama, kad dotacija bus gauta ir bus laikomasi visų jai keliamų sąlygų. Dotacijos, susijusios su sąnaudomis, pripažįstamos pajamomis per laikotarpį tokiomis sumomis, kurios atitinka sąnaudas, kurioms kompensuoti skirtos dotacijos. Dotacijos, susijusios su turtu, finansinėse ataskaitose pripažįstamos ateinančio laikotarpio pajamomis ir per su dotacija susijusio turto naudingo tarnavimo laikotarpį lygiomis dalimis perkeliama į pelno (nuostolių) ataskaitą. Pelno (nuostolių) ataskaitoje nusidėvėjimo sąnaudų straipsnis mažinamas dotacijos amortizacijos suma.

2.28. Atidėjiniai

Atidėjiniai apskaitomi tada, kai dėl įvykio praeityje Grupė ir Bendrovė turi dabartinį teisinį ar konstruktyvų įsipareigojimą ir tikėtina, kad jam įvykdyti bus reikalingi ekonominę naudą teikiantys ištekliai, ir įsipareigojimo suma gali būti patikimai įvertinta. Jeigu Grupė ir Bendrovė tikisi, kad atidėjinio suma arba jos dalis bus atgauta, pvz., pagal draudimo sutartį, tokia atgautina suma pripažįstama kaip atskiras turtas, bet tik tada, kai dėl to nekyla abejonių. Su atidėjiniais susijusios sąnaudos pateikiamos pelno (nuostolių) ataskaitoje atėmus atgautiną sumą. Jeigu pinigų laiko vertės poveikis yra reikšmingas, atidėjiniai yra diskontuojami naudojant ikimokestinę dabartinę diskonto normą, jei reikia, atsižvelgiant į įsipareigojimui būdingą riziką. Kai naudojamas diskontavimas, atidėjinio padidėjimas, atspindintis praėjusio laiko tarpą, yra apskaitomas kaip finansinės sąnaudos.

Neapibrėžtieji įsipareigojimai, pripažinti verslo jungimo metu (taikoma nuo 2010 m. sausio 1 d.)

Neapibrėžtasis įsipareigojimas, pripažįstamas verslo jungimo metu, pradžioje yra vertinamas tikrąja verte. Vėliau jis vertinamas didesniąja verte:

  • suma, kuri būtų pripažinta remiantis pirmiau nurodytais atidėjinių bendraisiais pripažinimo principais (37-asis TAS); arba
  • suma, pripažinta pirminio pripažinimo metu atėmus, jei taikoma, sukauptą amortizaciją, pripažintą remiantis pajamų pripažinimo principais (18-asis TAS).

2.29. Segmentai

Informacija apie veiklos segmentus atskleidžiama vadovaujantis tuo pačiu principu, kuris naudojamas teikiant informaciją pagrindiniam Bendrovėje sprendimus priimančiam asmeniui. Pagrindinis sprendimus priimantis asmuo, atsakingas už išteklių paskirstymą ir veiklos segmentų veiklos rezultatų įvertinimą, yra Valdyba, kuri priima strateginius sprendimus.

2.30. Įstatinis kapitalas

Paprastosios akcijos apskaitomos nuosavybėje. Naujų akcijų arba pasirinkimo sandorių išleidimui tiesiogiai priskirtinos sąnaudos, atėmus mokesčius, apskaitomos nuosavybėje, mažinant gautas įplaukas. Jeigu Grupės įmonė įsigyja Bendrovės savų akcijų, sumokėtas atlygis, įskaitant visas tiesiogiai priskiriamas neišvengiamas sąnaudas be pelno mokesčio, atimamas iš Bendrovės akcininkams priskiriamos akcininkų nuosavybės, kol akcijos nėra anuliuojamos ar iš naujo išleidžiamos. Jeigu tokios akcijos vėliau iš naujo išleidžiamos, gautas atlygis, atėmus visas tiesiogiai priskiriamas neišvengiamas sandorio sąnaudas ir susijusį pelno mokestį, apskaitomas Bendrovės akcininkams priskirtinos nuosavybės dalyje.

2.31. Išmokos darbuotojams

Socialinio draudimo įmokos

Bendrovė ir Grupė moka socialinio draudimo įmokas į Valstybinį socialinio draudimo fondą (toliau - Fondas) už savo darbuotojus pagal nustatytų įmokų planą ir vadovaujantis šalies įstatymų reikalavimais. Nustatytų įmokų planas – tai planas, pagal kurį Grupė moka nustatyto dydžio įmokas ir ateityje neturės jokio teisinio ar konstruktyvaus įsipareigojimo ir toliau mokėti šias įmokas, jeigu Fondas neturės pakankamai turto, kad galėtų visiems darbuotojams sumokėti išmokas, susijusias su tarnyba dabartiniu ar ankstesniais laikotarpiais. Socialinio draudimo įmokos pripažįstamos sąnaudomis pagal kaupimo principą ir priskiriamos darbuotojų darbo užmokesčio sąnaudoms.

Išeitinės kompensacijos

Išeitinės kompensacijos darbuotojams mokamos nutraukus darbo santykius su darbuotoju iki jo įprasto išėjimo į pensiją arba darbuotojui priėmus sprendimą savo noru išeiti iš darbo mainais į tokias išmokas. Grupė pripažįsta išeitines išmokas nuo tos dienos, kuri yra ankstesnė: (a) kai grupė nebegali atsiimti pasiūlymo mokėti tas išmokas; arba (b) kai ūkio subjektas pripažįsta restruktūrizavimo, kuriam taikomas 37-asis TAS ir kuris apima išeitinių išmokų mokėjimą, sąnaudas. Jei pasiūlymas pateiktas, siekiant paskatinti savanorišką išėjimą iš darbo, tai išeitinės kompensacijos vertinamos remiantis darbuotojų, kurie priims pasiūlymą, tikėtinu skaičiumi. Jei išeitinės išmokos tampa mokėtinos vėliau nei per 12 mėnesių nuo ataskaitinio laikotarpio pabaigos, jos yra diskontuojamos iki dabartinės vertės.

Premijų planai

Bendrovė ir Grupė pripažįsta įsipareigojimą ir premijų sąnaudas, kuomet turi sutartinį įsipareigojimą arba praeityje buvo taikoma praktika, sukūrusi konstruktyvų įsipareigojimą.

Pensijų įsipareigojimai

Jei yra individualus susitarimas su darbuotoju, Bendrovė ir Grupė gali atlikti mokėjimus į nustatytų įmokų pensijų planus. Nustatytų įmokų planas – tai pensijų planas, pagal kurį Grupė moka nustatyto dydžio įmokas į atskirą įmonę. Grupė neturi ateityje jokio teisinio ar konstruktyvaus įsipareigojimo toliau mokėti šias įmokas, jeigu fondas neturės pakankamai turto, kad galėtų visiems darbuotojams sumokėti išmokas, susijusias su tarnyba dabartiniu ar ankstesniais laikotarpiais.

2.32. Mokėjimas akcijomis

Grupė vykdo keletą planų, kurių apmokėjimas vykdomas akcijomis ir kurie padengiami nuosavybės vertybiniais popieriais. Pagal šiuos planus darbuotojai ūkio subjektui suteikia paslaugas, o kaip atlygį gauna grupės nuosavybės finansinių priemonių (akcijų pasirinkimo sandorių). Darbuotojų paslaugų, suteiktų už jiems suteiktus akcijų pasirinkimo sandorius, tikroji vertė pripažįstama išmokų darbuotojams sąnaudomis. Bendra sąnaudų suma nustatoma remiantis suteiktų pasirinkimo sandorių tikrąją vertę:

  • − įskaitant teisių gauti akcijas sąlygų, susijusių su rinka sietinais veiklos rezultatais, poveikį;
  • − neįskaitant teisių gauti akcijas sąlygų, susijusių su paslaugomis ir su rinka nesietinais veiklos rezultatais (pvz., pelningumu, pardavimo pajamų augimo tikslais ir darbo santykių su ūkio subjektu išsaugojimu tam tikrą laikotarpį) poveikio; ir
  • − neįskaitant bet kokių kitų negu teisių gauti akcijas sąlygų (pvz., darbuotojams numatyto reikalavimo taupyti) poveikio.

Remiantis teisių gauti akcijas sąlygomis, susijusiomis su rinka nesietinais veiklos rezultatais, daromos prielaidos apie akcijų pasirinkimo sandorių, kurių pagrindu tikimasi suteikti teises gauti akcijas, kiekį. Visa sąnaudų suma pripažįstama per visą teisių gauti akcijas suteikimo laikotarpį, t.y. laikotarpį, per kurį turi būti patenkinamos visos nurodytos teisių gauti akcijas suteikimo sąlygos. Kiekvieno ataskaitinio laikotarpio pabaigoje ūkio subjektas peržiūri įvertintą pasirinkimo sandorių, kurių pagrindu planuoja suteikti teises gauti akcijas, kiekį, atsižvelgdamas į teisių gauti akcijas sąlygas, susijusias su rinka nesietinais veiklos rezultatais. Pelno (nuostolių) ataskaitoje pripažįstama pirminių įvertinimų koregavimo, jeigu toks buvo, įtaka ir atitinkamai koreguojama nuosavybė.

Jeigu pasirinkimo sandoriai įvykdomi, bendrovė išleidžia naujų akcijų. Gautų įplaukų suma, atėmus tiesiogiai susijusias sandorių išlaidas, didinamas įstatinis kapitalas (nominali vertė) ir akcijų priedai tuomet, kai pasirinkimo sandoriai įvykdomi.

Grupei priklausančios dukterinės įmonės darbuotojams bendrovės suteikiamos pasirinkimo teisės įsigyti jos nuosavybės finansinių priemonių apskaitoje pripažįstamos kaip įnašai į įstatinį kapitalą. Darbuotojų suteiktų paslaugų tikroji vertė, kuri nustatoma naudojant tikrąją vertę suteikimo dieną, pripažįstama per teisių suteikimo laikotarpį kaip investicijos į dukterinę įmonę padidėjimas, atitinkamai didinant nuosavą kapitalą.

2.32 Mokėjimas akcijomis (tęsinys)

Mokėjimai akcijomis – pakeitimas ir atšaukimas

Jeigu pakeičiamos nuosavybės vertybiniais popieriais atliekamų mokėjimų sąlygos, mažų mažiausiai pripažįstamos sąnaudos taip, tarytum šios sąlygos nebūtų pakeistos. Papildomos sąnaudos pripažįstamos dėl bet kokio pakeitimo, kuris padidina bendrą mokėjimo akcijomis susitarimo tikrąją vertę arba kitaip būna naudingas darbuotojui, nustatytą pakeitimo dieną.

Jeigu nuosavybės vertybiniais popieriais atliekamas mokėjimas atšaukiamas, jis apskaitomas taip, tarytum teisė į tokį mokėjimą būtų suteikta atšaukimo dieną, o visos dar nepripažintos sąnaudos, susijusios su mokėjimu, pripažįstamos nedelsiant. Tačiau jeigu atšauktąjį mokėjimą pakeičia naujas mokėjimas ir jo suteikimo dieną jis traktuojamas kaip senąjį pakeičiantis mokėjimas, atšauktasis ir naujasis mokėjimai yra apskaitomi taip, tarytum jie būtų pirminio mokėjimo pakeitimas, kaip aprašyta pastraipoje pirmiau.

Jeigu nuosavybės vertybiniais popieriais atliekamas mokėjimas atšaukiamas netekus teisės į tokį mokėjimą, kai nevykdomos teisių į tokį mokėjimą įgijimo sąlygos (išskyrus rinkos sąlygas), visos anksčiau nepripažintos to mokėjimo sąnaudos teisės praradimo dieną apskaitomos taip, tarytum jis niekad nebūtų pripažintas. Tuo pačiu, visos anksčiau pripažintos su atšauktu mokėjimu susijusios sąnaudos yra atstatomos iš sąskaitų, galiojančių teisės praradimo dieną.

Neįvykdytų pasirinkimo sandorių mažinantis poveikis, jeigu toks yra, atspindimas apskaičiuojant vienai akcijai tenkantį pelną.

2.33. Neapibrėžtieji įsipareigojimai ir neapibrėžtasis turtas

Neapibrėžtieji įsipareigojimai nėra pripažįstami finansinėse ataskaitose. Jie yra atskleidžiami finansinių ataskaitų pastabose, išskyrus tuos atvejus, kai jų įvykdymui išteklių panaudojimas nėra tikėtinas.

Neapibrėžtasis turtas finansinėse ataskaitose nėra pripažįstamas, tačiau jis yra atskleidžiamas finansinių ataskaitų pastabose tuomet, kai yra tikėtina, kad bus gautos pajamos arba ekonominė nauda.

2.34. Įvykiai po atskaitinio laikotarpio pabaigos

Įvykiai po ataskaitinio laikotarpio pabaigos, kurie suteikia papildomos informacijos apie Grupės būklę ataskaitinio laikotarpio pabaigoje (koreguojantys įvykiai), yra atspindimi finansinėse ataskaitose. Įvykiai po ataskaitinio laikotarpio pabaigos, kurie nėra koreguojantys įvykiai, yra atskleidžiami pastabose, jeigu jie yra reikšmingi.

2.35. Palyginamieji skaičiai

Pasikeitus Bendrovės ir Grupės funkcinei bei pateikimo valiutai iš lito į eurą, praėjusių metų palyginamoji informacija perskaičiuota pagal oficialų lito konvertavimo į eurą santykį: 1 euras = 3,4528 lito. Taip pat suteiktos paskolos UAB "Kelio ženklai" buvo perklasifikuotos iš "ilgalaikių suteiktų paskolų" straipsnio į "investicijų į dukterines įmones" straipsnį (1.324 tūkst. eurų 2014 m. gruodžio 31 d.).

2.36. Svarbūs apskaitiniai vertinimai ir sprendimai

Rengiant finansines ataskaitas Bendrovės ir Grupės vadovybė priima tam tikrus sprendimus ir atlieka įvertinimus, kurie turi įtakos pateiktoms pajamų ir išlaidų, turto ir įsipareigojimų sumoms, neapibrėžtųjų įsipareigojimų atskleidimui ataskaitinio laikotarpio pabaigoje. Tačiau dėl šių prielaidų ir įvertinimų neapibrėžtumo iškyla rizika, kad gali prireikti reikšmingai koreguoti turto ar įsipareigojimų apskaitines vertes ateinančiais finansiniais metais.

Vertinimai ir sprendimai nuolat peržiūrimi ir įvertinami remiantis praeities (istoriniais) įvykiais bei kitais veiksniais, įskaitant būsimų įvykių tikimybę, kuri laikoma pagrįsta tam tikromis aplinkybėmis.

2.36 Svarbūs apskaitiniai vertinimai ir sprendimai (tęsinys)

Sprendimai

Taikant Grupės apskaitos politiką, vadovybė padarė šiuos sprendimus, kurie turėjo didžiausios įtakos konsoliduotose finansinėse ataskaitose pripažintoms sumoms:

Atskyrimo apskaita

Vadovybė priėmė sprendimą, kad 2014 m. įvykusiam atskyrimui (skirtingai nuo 2013 m. įvykusio atskyrimo) nėra taikomas 17-asis TFAAK aiškinimas "Nepiniginio turto paskirstymas savininkams". 17-asis TFAAK aiškinimas numato išimtį, kad aiškinimas nėra taikomas nepiniginio turto paskirstymui, po kurio turtą valdo ta pati šalis arba šalys, valdžiusios prieš ir po paskirstymo. Kadangi atskyrimo metu akcijos buvo proporcingai paskirstytos visiems Bendrovės ir atskirtų įmonių akcininkams, Bendrovė pagal sutartį yra kontroliuojama tos pačios akcininkų grupės, kuri buvo prieš ir po atskyrimo, todėl išimtis galėjo būti taikoma. Todėl finansinėse ataskaitose nepripažįstamas joks pelnas (nuostolis) iš atskyrimo ir atskyrimas apskaitytas, kaip turto perdavimas balansinėmis vertėmis.

Investicinis subjektas

Vadovybė priėmė sprendimą, kad po 2014 m. įvykusio atskyrimo Bendrovė atitinka visus investicinio subjekto apibrėžimo kriterijus ir nuo šiol savo investicijas į dukterines ir asocijuotąsias įmones vertina tikrąja verte, tikrosios vertės pasikeitimą pripažįstant pelnu ar nuostoliais. Vadovybė periodiškai tikrina, ar Bendrovė atitinka visus investiciniam subjektui keliamus reikalavimus. Tuo pačiu vadovybė įvertina Bendrovės veiklos tikslą, investavimo strategiją, pajamų prigimtį ir tikrosios vertės modelius.

Finansinis turtas, pirminio pripažinimo metu priskiriamas vertinamam tikrąja verte, kurios pasikeitimai pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje

AB "INVL Technology", AB "INVL Baltic Real Estate", AB Šiaulių banko (įsigytos 2015 m.) akcijos bei finansinis turtas, įsigytas turto valdymo įmonių įsigijimo metu, buvo priskirti turtui, pirminio pripažinimo metu vertinamam tikrąja verte, kurios pasikeitimai pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje, nes Vadovybė tiki, kad toks pateikimas geriausiai atspindi tai, kaip šios investicijos yra valdomos ir kaip vertinami jų rezultatai, bei suteikia finansinių ataskaitų vartotojams teisingesnį vaizdą.

Vertinimai ir prielaidos

Pagrindinės prielaidos dėl ateities ir ataskaitinio laikotarpio pabaigai buvę vertinimų neapibrėžtumo kiti pagrindiniai šaltiniai, dėl kurių iškyla didelė rizika, kad gali būti reikšmingai koreguojamos turto ir įsipareigojimų balansinės vertės ateinančiais finansiniais metais, yra aprašyti toliau. Grupėje prielaidos ir vertinimai remiasi duomenimis, buvusiais konsoliduotų finansinių ataskaitų rengimo metu. Esančios aplinkybės bei prielaidos apie ateities aplinkybes gali pasikeisti dėl rinkos pokyčių ar priežasčių, nepriklausančių nuo Grupės. Tokie pokyčiai atsispindi prielaidose, kai jie įvyksta.

Toliau aprašytos sritys, kuriose taikomi apskaitiniai vertinimai turi reikšmingos įtakos šioms finansinėms ataskaitoms.

Investicijų į dukterines įmones vertės sumažėjimas

Kiekvieną finansinių ataskaitų sudarymo dieną Bendrovė vertina, ar yra požymių, kad investicijų į dukterines, asocijuotąsias arba bendrąsias įmones vertė gali būti sumažėjusi. Kiekviena investicija vertinama atskirai. Jei tokie požymiai egzistuoja, Bendrovė apskaičiuoja investicijos atsiperkamąją vertę. 2015 m. ir 2014 m. gruodžio 31 d. nebuvo vertės sumažėjimo požymių.

2.36 Svarbūs apskaitiniai vertinimai ir sprendimai (tęsinys)

Vertinimai ir prielaidos (tęsinys)

Investicijų į dukterines ir asocijuotąsias įmones tikroji vertė finansinėse ataskaitose

Investicijų į dukterines ir asocijuotąsias įmones tikroji vertė nustatoma naudojant vertinimo modelius, iš kurių svarbiausi yra pajamų daugikliai, diskontuoti pinigų srautai ir paskutiniai palyginamieji sandoriai. Naudojami tikrosios vertės modeliai yra periodiškai peržiūrimi ir lyginami su istoriniais rezultatais, siekiant užtikrinti jų patikimumą. Detali informacija apie 3 lygio tikrosios vertės nustatymui naudotus duomenis ir vertinimo metodus pateikta 15-oje pastaboje.

Grupės ir Bendrovės investicijų į dukterines ir asocijuotąsias įmones tikroji vertė 2015 m. gruodžio 31 d. buvo lygi atitinkamai 5.765 tūkst. eurų ir 14.897 tūkst. eurų (2014 m. gruodžio 31 d. – atitinkamai 8.978 tūkst. eurų ir 14.855 tūkst. eurų) (plačiau aprašyta 15-oje pastaboje).

Suteiktų paskolų ir pirkėjų įsiskolinimų vertės sumažėjimo nuostoliai

Suteiktų paskolų ir pirkėjų įsiskolinimų vertės sumažėjimo nuostoliai yra nustatyti remiantis vadovybės atliktais sumų, kurios nebus atgautos pagal pradžioje numatytus terminus, atgautinumo ir atgavimo laiko įvertinimais. Šiems apskaitiniams įvertinimams atlikti reikia priimti svarbius sprendimus. Šie sprendimai remiasi dukterinių įmonių grynojo turto verte, reikšmingais įvertinimais, kad skolininkas susidūrė su rimtais finansiniais sunkumais, tikimybe, kad skolininkas bankrutuos arba bus įvykdyta finansinė reorganizacija, taip pat mokėjimų nevykdymu ar uždelsimu. Jeigu yra objektyvių įrodymų, kad paskolų ir pirkėjų įsiskolinimų vertė yra sumažėjusi, turto vertės sumažėjimas yra apskaičiuojamas kaip skirtumas tarp turto apskaitinės vertės ir įvertintų būsimų pinigų srautų dabartinės vertės. Būsimi pinigų srautai neapima ateityje numatomų paskolų nuostolių, kurie dar nėra patirti ir yra diskontuojami finansinio turto pirmine apskaičiuotų palūkanų norma (t.y. apskaičiuotų palūkanų norma įvertinta pirminio pripažinimo metu). Suteiktų paskolų ir pirkėjų įsiskolinimų apskaitinės vertės yra atskleistos 17-oje ir 18-oje pastabose.

Prestižo vertės sumažėjimas

Grupė kasmet tikrina, ar prestižo vertė nėra sumažėjusi, remdamasi apskaitos politika, aprašyta 2.13 pastaboje. Atsiperkamoji įplaukas kuriančiojo vieneto vertė nustatoma remiantis naudojimo vertės skaičiavimais. Šiems skaičiavimams naudojami vertinimai (13 pastaba).

Fondų valdymo teisių naudingo tarnavimo laikas

Fondų valdymo teisių, įsigytų verslo jungimo metu, naudingo tarnavimo laikas yra atskleistas 2.7 pastaboje, o amortizacijos sąnaudos už metus yra atskleistos 13 pastaboje. Naudingo tarnavimo laikas vadovybės nustatomas turto įsigijimo momentu ir peržiūrimas kasmet, ar jis yra tinkamas. Naudingo tarnavimo laikas nustatytas remiantis panašiam turtui taikyta praktika praeityje, taip pat įvertinant būsimus įvykius, kurie gali turėti įtakos jų naudojimo trukmei. Jei fondų valdymo teisių naudingo tarnavimo laikas būtų vieneriais metais trumpesnis, metinė amortizacijos sąnaudų suma 2015 m. gruodžio 31 d. pasibaigusiais metais padidėtų 25 tūkst. eurų (2014 m. gruodžio 31 d. pasibaigusiais metais – atitinkamai 2 tūkst. eurų).

2.36 Svarbūs apskaitiniai vertinimai ir sprendimai (tęsinys)

Atidėtojo pelno mokesčio turtas

Atidėtojo pelno mokesčio turtas pripažįstamas perkeliamiems mokestiniams nuostoliams tokia apimtimi, kokia tikėtinas mokestinės naudos realizavimas per būsimą apmokestinamąjį pelną. Vadovybei tenka priimti sprendimus, siekiant nustatyti pripažintino atidėtojo pelno mokesčio turto sumą, remiantis apmokestinamojo pelno suma, kurią tikimasi uždirbti ateinančiais laikotarpiais, ir mokesčių planavimo strategijomis.

Atidėtojo pelno mokesčio turtas yra pripažįstamas kiekvienos atskiros bendrovės lygmenyje, įvertinant šių bendrovių veiklos rezultatų prognozes. Atidėtojo mokesčio turtas nėra pripažintas nuo keliamų mokestinių nuostolių sumos, lygios 2.972 tūkst. eurų 2015 m. gruodžio 31 d. (2014 m. gruodžio 31 d. – 2.426 tūkst. eurų), dėl egzistuojančio šių bendrovių veiklos rezultatų neapibrėžtumo ateityje. 2015 m. gruodžio 31 d. Bendrovė nepripažino atidėtojo mokesčio turto nuo vertybinių popierių pardavimo mokestinių nuostolių sumos, lygios 11.589 tūkst. eurų, kurių kėlimo terminas baigiasi 2016-2019 m. (2014 m. gruodžio 31 d. – 11.171 tūkst. eurų, kurių kėlimo terminas baigiasi 2017 m. ir 2018 m.) 2015 m. gruodžio 31 d. Grupė pripažino 339 tūkst. eurų vertės atidėtojo mokesčio turtą (2014 m. gruodžio 31 d. – 438 tūkst. eurų), susijusį su Bendrovės mokestiniais nuostoliais, ir 1.012 tūkst. eurų vertės atidėtojo pelno mokesčio turtą (2014 m. gruodžio 31 d. – 920 tūkst. eurų), susijusį su kitų Grupės įmonių mokestiniais nuostoliais (7 pastaba). 2015 m. gruodžio 31 d. atidėtojo pelno mokesčio turto pripažinimas nuo įsigytų turto valdymo įmonių mokestinių nuostolių pagrįstas šių įmonių pelningumo vertinimu, kuris priklauso nuo prognozuojamo valdomų fondų bei klientų portfelių augimo, valdymo mokesčių, būsimos fondų grąžos bei klientų skaičiaus (13 pastaba). Jeigu pelningumo vertinimai pasikeistų +/-5%, atidėtojo pelno mokesčio turto būtų pripažinta 51 tūkst. eurų daugiau/mažiau (2014 m. gruodžio 31 d. – 46 tūkst. eurų).

Kitos sritys, kuriose taikomi apskaitiniai vertinimai, apima ilgalaikio materialiojo turto naudingo tarnavimo laikotarpio nustatymą ir vertės sumažėjimo atidėjinių įvertinimą gautinoms sumoms. Vadovybės nuomone, dėl šių įvertinimų neiškyla didelė rizika, kad reikės atlikti reikšmingus koregavimus.

3 Atskyrimas

2014 m. vasario 5 d. įvykęs Bendrovės neeilinis visuotinis akcininkų susirinkimas priėmė sprendimą pritarti akcinės bendrovės "Invalda INVL" atskyrimo sąlygų parengimui. Atskyrimo sąlygos paskelbtos 2014 m. kovo 21 d. Joms buvo pritarta 2014 m. balandžio 28 d. Bendrovės visuotiniame akcininkų susirinkime. 2014 m. balandžio 29 d. atskyrimas buvo įvykdytas. Vadovaujantis paskelbtomis sąlygomis nuo Bendrovės buvo atskirtos trys įmonės – AB "INVL Baltic Farmland", AB "INVL Baltic Real Estate" bei AB "INVL Technology", kurios sudarė 47,95 proc. Bendrovės turto (balansinėmis vertėmis). Šios įmonės sieks gauti uždaro tipo investicinių bendrovių licencijas. Atskyrimas leis įgyvendinti anksčiau paskelbtą sprendimą koncentruotis į turto valdymo veiklą. Naujoms įmonėms buvo perduotos žemės ūkio paskirties žemės, nekilnojamojo turto bei informacinių technologijų segmentus sudarančios įmonės, taip pat trys naujai įsteigtos bendrovės, kurių pradiniai pavadinimai atitiko atskirtų bendrovių pavadinimus (4 pastaba). Bendrovės akcininkams, kurių šiuo metu yra beveik 4 tūkst., atskirtų įmonių akcijos buvo paskirstytos proporcingai. Visos atskirtos įmonės listinguojamos NASDAQ Vilnius biržoje nuo 2014 m. birželio 4 d.

Remiantis 17-ajame TFAAK aiškinime numatyta išimtimi, šis atskyrimas apskaitytas kaip turto perdavimas balansinėmis vertėmis. Joks pelnas (nuostolis) nebuvo pripažintas.

Bendrovė

Toliau pateikiamas 2014 m. balandžio 29 d. Bendrovės balanso skaidymas pagal atskyrimo sąlygas:

Bendrovė iki
atskyrimo
AB "INVL Baltic
Real Estate"
AB "INVL Baltic
Farmland"
AB "INVL
Technology"
Bendrovė po
atskyrimo
Procentai 30,90% 14,45% 2,60% 52,05%
Ilgalaikis nematerialusis turtas 18 - - - 18
Ilgalaikis materialusis turtas 12 - - - 12
Investicijos į dukterines įmones
Investicijos į asocijuotąsias ir
15.796 11.403 1.771 1.162 1.460
bendrąsias įmones 7.272 - - - 7.272
Parduoti skirtas finansinis turtas 494 - - - 494
Prekybinis finansinis turtas 1.231 - - - 1.231
Atidėtojo pelno mokesčio turtas 2.115 - 19 - 2.096
Suteiktos paskolos 23.523 4.320 5.486 120 13.597
Išankstiniai apmokėjimai
Pirkėjų įsiskolinimai ir kitos gautinos
13 1 - - 12
sumos 48 - - - 48
Pinigai ir pinigų ekvivalentai 511 45 99 44 323
Turto iš viso 51.033 15.769 7.375 1.326 26.563
Įstatinis kapitalas 6.602 2.040 954 171 3.437
Akcijų priedai 9.598 2.966 1.387 249 4.996
Rezervai 22.274 6.883 3.219 578 11.594
Nepaskirstytasis pelnas 8.014 2.476 1.158 209 4.171
Nuosavo kapitalo iš viso 46.488 14.365 6.718 1.207 24.198
Gautos paskolos 3.787 1.404 657 119 1.607
Skolos tiekėjams 4 - - - 4
Mokėtinas pelno mokestis 4 - - - 4
Kiti įsipareigojimai 750 - - - 750
Įsipareigojimų iš viso 4.545 1.404 657 119 2.365
Nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų
iš viso 51.033 15.769 7.375 1.326 26.563

3 Atskyrimas (tęsinys)

Grupė

Grupės turto ir įsipareigojimų, kurie buvo perduoti remiantis atskyrimo sąlygomis ir kurie toliau nepripažįstami finansinės būklės ataskaitoje, balansinės vertės yra tokios:

Balansinės vertės
perdavimo metu
Nematerialusis turtas 1.905
Investicinis turtas 48.419
Ilgalaikis materialusis turtas 596
Kitas ilgalaikis turtas 825
Atidėtojo pelno mokesčio turtas 68
Atsargos 294
Pirkėjų įsiskolinimai ir kitos gautinos sumos 4.787
Suteiktos paskolos 4.564
Iš anksto sumokėtas pelno mokestis 52
Išankstiniai apmokėjimai ir ateinančių laikotarpių sąnaudos 340
Riboto naudojimo pinigai 658
Pinigai ir pinigų ekvivalentai 613
Turto iš viso 63.121
Atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimas (4.402)
Paskolos ir lizingo įsipareigojimai (31.033)
Skolos tiekėjams (1.998)
Mokėtinas pelno mokestis (16)
Gauti išankstiniai apmokėjimai (454)
Kiti įsipareigojimai (1.885)
Įsipareigojimų iš viso (39.788)
Grynojo turto iš viso 23.333

2014 m. atskyrimo metu Grupė perdavė:

  • akcinei bendrovei "INVL Baltic Farmland" šias įmones: UAB "Avižėlė", UAB "Beržytė", UAB "Dirvolika", UAB "Duonis", UAB "Ekotra", UAB "Kvietukas", UAB "Laukaitis", UAB "Lauknešys", UAB "Linažiedė", UAB "Pušaitis", UAB "Puškaitis", UAB "Sėja", UAB "Vasarojus", UAB "Žalvė", UAB "Žemgalė", UAB "Žemynėlė", UAB "Žiemkentys", UAB "Cooperor";
  • akcinei bendrovei "AB INVL Baltic Real Estate" šias įmones: AB "Invaldos nekilnojamojo turto fondas", UAB "Rovelija", UAB "Perspektyvi veikla", UAB "Proprietas", UAB "INTF investicija";
  • akcinei bendrovei "INVL Technology" šias įmones: UAB "BAIP grupė", UAB "Informatikos pasaulis", UAB "Vitma", UAB "BAIP", UAB "Acena", "Norway Registers Development" AS, UAB "NRD", "NRD" EA, UAB "NRD CS", UAB "Inventio".

Pasikeitimai "Investicijų į asocijuotąsias ir bendrąsias įmones" sąskaitoje buvo tokie:

Grupė Bendrovė
2015 m. 2014 m. 2015 m. 2014 m.
Sausio 1 d. likutis 14.855 24.816 14.855 7.272
Asocijuotųjų įmonių pelno (nuostolio) dalis - 512 - -
Bendrųjų įmonių pelno (nuostolio) dalis - (67) - -
Asocijuotosios įmonės nekontroliuojančios dalies dukterinėje įmonėje
įsigijimas
- 20 - -
Asocijuotosios įmonės akcijų papildomas įsigijimas* - 3.127 - 3.127
Gauti dividendai - (4.497) - -
Perleidimai - (17.530) - (5.692)
Tarpinės dukterinės įmonės, kuri valdo asocijuotąją įmonę, įstatinio
kapitalo didinimas*
Investicijų perkainojimas tapus investiciniu subjektu
-
-
8.104
501
-
-
8.104
2.175
Tikrosios vertės pasikeitimai 42 (131) 42 (131)
Gruodžio 31 d. likutis 14.897 14.855 14.897 14.855
Asocijuotosios įmonės 14.897 14.855 14.897 14.855
Bendrosios įmonės - - - -

*2014 m. asocijuotosios įmonės akcijos buvo įsigytos netiesiogiai, įsigyjant tarpinės įmonės UAB "Cedus invest" akcijas. Pastaroji iš bendrosios įmonės tapo dukterine. Po to dalis tarpinei įmonei suteiktų paskolų buvo konvertuotos į jos įstatinį kapitalą.

Pasikeitimai Bendrovės "Investicijų į dukterines įmones" sąskaitoje buvo tokie:

Bendrovė
2015 m. 2014 m.
Sausio 1 d. likutis 14.766 15.201
Įsigijimai 916 6.368
Dukterinių įmonių steigimas ir įstatinio kapitalo didinimas 255 3.715
Vertės sumažėjimo atstatymas dėl investicijų atsiperkamosios vertės padidėjimo - 186
Pardavimai (6.500) -
Atskyrimas (3 pastaba)
Suteiktos paskolos perklasifikuotos į "investicijas į dukterines įmones" tapus investiciniu
- (14.336)
subjektu - 928
Suteiktos paskolos - 393
Suteiktų paskolų susigrąžinimas (100) (32)
Priskaičiuotos palūkanos 56 35
Investicijų perkainojimas tapus investiciniu subjektu - 1.266
Tikrosios vertės pasikeitimai 3.326 1.242
Įstatinio kapitalo sumažinimas – laisvų piniginių lėšų susigrąžinimas - (200)
Gruodžio 31 d. likutis 12.719 14.766
Įsigijimo vertė, atėmus vertės sumažėjimą 6.954 5.788
Tikroji vertė – akcijos 4.717 7.654
Tikroji vertė – suteiktos paskolos 1.048 1.324

Pasikeitimai Grupės "Investicijų į nekonsoliduotas dukterines įmones" sąskaitoje buvo tokie:

Grupė
2015 m. 2014 m.
Sausio 1 d. likutis 8.978 -
Konsoliduoto grynojo turto balansinė vertė atėmus nekontroliuojančiąją dalį tapimo
investiciniu subjektu momentu
- (1.440)
Nuvertėjusi paskola Grupės viduje, suteikta UAB "Sago" - 1.167
Investicijų perkainojimas tapus investiciniu subjektu
Suteiktos paskolos perklasifikuotos į "investicijas į dukterines įmones" tapus investiciniu
- 2.598
subjektu - 928
Suteiktos paskolos - 393
Suteiktų paskolų susigrąžinimas (100) (32)
Priskaičiuotos palūkanos 56 35
Įsigijimai - 4.284
Pardavimai (6.500) -
Įstatinio kapitalo didinimas 5 3
Tikrosios vertės pasikeitimai 3.326 1.242
Įstatinio kapitalo sumažinimas – laisvų piniginių lėšų susigrąžinimas - (200)
Gruodžio 31 d. likutis 5.765 8.978
Akcijos 4.717 7.654
Suteiktos paskolos 1.048 1.324

Po atskyrimo tapusi investiciniu subjektu, Bendrovė nekonsoliduotas dukterines įmones apskaitė tikrąja verte, kurios pasikeitimai pripažįstami pelno nuostolių ataskaitoje (detaliau 15 pastaboje).

2015 m. ir 2014 m. įsigijimai

2014 m. buvo įsigytos dvi turto valdymo įmonės. Jei šios įmonės būtų įsigytos 2014 m. sausio 1 d., tai 2014 m. gruodžio 31 d. pasibaigusių metų konsoliduotos pajamos siektų 4.695 tūkst. eurų, o konsoliduotas grynasis pelnas - 4.358 tūkst. eurų.

Pinigų srautų analizė įsigijimo metu:

2015 m. 2014 m.
Atlygis, sumokėtas pinigais, už konsoliduotų dukterinių įmonių įsigijimą (916) (5.384)
Pinigai, įsigyti kartu su dukterine įmone 246 720
Atlygis, sumokėtas pinigais už nekonsoliduotų dukterinių įmonių įsigijimą arba įstatinio kapitalo
didinimą*
(505) (3.785)
Dukterinių įmonių įsigijimas, atėmus įsigytų pinigų likutį (1.175) (8.449)
*Bendrovė 2015 m. padengė 500 tūkst. eurų įsipareigojimą už AB banko "Finasta" akcijas.

2015 m. ir 2014 m. įsigijimai (tęsinys)

IPAS "Finasta Asset Management" (dabartinis pavadinimas "INVL Asset Management") įsigijimas 2015 m.

2015 m. sausio 5 d. Grupė įsigijo 100 proc. IPAS "INVL Asset Management" akcijų už 916 tūkst. eurų (visa įsigijimo kaina apmokėta pinigais). Taip buvo užbaigtas 2014 m. lapkričio 4 d. Akcijų pirkimo sutarties su AB "Finasta Holding" ir BAB banku "Snoras" įgyvendinimas. Įsigyta įmonė veikia Latvijoje. Ji valdo tris II-osios pakopos pensijų fondus ir tris investicinius fondus bei individualių klientų portfelius. 2014 m. gruodžio 31 d. įmonė valdė turto už 45,1 milijono eurų.

IPAS "INVL Asset Management" identifikuojamo turto ir įsipareigojimų tikrosios vertės buvo tokios:

Tikrosios vertės,
pripažintos įsigijimo
metu
Ilgalaikis nematerialusis turtas 767
Ilgalaikis materialusis turtas 5
Finansinis turtas 361
Pirkėjų įsiskolinimai ir kitos gautinos sumos 64
Išankstiniai apmokėjimai ir ateinančių laikotarpių sąnaudos 1
Pinigai ir pinigų ekvivalentai 246
Turto iš viso 1.444
Atidėtojo mokesčio įsipareigojimas (73)
Trumpalaikiai įsipareigojimai (90)
Įsipareigojimų iš viso (163)
Identifikuojamojo grynojo turto iš viso 1.281
Pelnas dėl pirkimo pigiau nei rinkos kaina (365)
Įsigijimo kaina 916

Pirkėjų įsiskolinimų tikroji vertė sudaro 64 tūkst. eurų.

Ataskaitiniu 2015 m. laikotarpiu 701 tūkst. eurų pajamos ir 27 tūkst. eurų pelnas iš įsigyto verslo yra įtraukti į Grupės veiklos rezultatus.

2015 m. ir 2014 m. įsigijimai (tęsinys)

UAB "MP Pension Funds Baltic" įsigijimas 2014 m.

2014 m. gegužės 20 d. Grupė pasirašė Akcijų pirkimo–pardavimo sutartį su "MP Banki hf" dėl 100 proc. UAB "MP Pension Funds Baltic" akcijų įsigijimo už 3.300 tūkst. eurų (visa įsigijimo kaina apmokėta pinigais). Sandoris užbaigtas 2014 m. rugsėjo 23 d.

Įsigyta įmonė yra specializuota pensijų fondų valdymo įmonė, valdanti tris II-osios pakopos ir du III-iosios pakopos pensijų fondus. UAB "MP Pension Funds Baltic" paslaugomis naudojosi 62 tūkst. klientų. 2014 m. rugsėjo 30 d. ši įmonė valdė turto už 89 milijonus eurų. Įsigyta specializuota pensijų fondų valdymo įmonė leis Grupei greičiau pasiekti tikslą tapti viena iš lyderiaujančių turto valdymo įmonių regione. 58 tūkst. eurų prestižas, atsiradęs dėl įsigijimo, atspindi masto ekonomijos efektą, kurį tikimasi gauti sujungus Grupės ir įsigytų įmonių veiklą. Pripažintas prestižas gali mažinti apmokestinamąjį pelną ateityje tik tuo atveju, jei įsigyta įmonė ir įmonė, per kurią buvo įvykdytas įsigijimo sandoris, būtų teisiškai reorganizuojamos sujungimo būdu.

UAB "MP Pension Funds Baltic" identifikuojamo turto ir įsipareigojimų tikrosios vertės:

Tikrosios vertės,
pripažintos įsigijimo
metu
Ilgalaikis nematerialusis turtas 2.208
Ilgalaikis materialusis turtas 10
Finansinis turtas 39
Atidėtojo mokesčio turtas 407
Pirkėjų įsiskolinimai ir kitos gautinos sumos 97
Išankstiniai apmokėjimai ir ateinančių laikotarpių sąnaudos 13
Pinigai ir pinigų ekvivalentai 560
Turto iš viso 3.334
Trumpalaikiai įsipareigojimai (92)
Įsipareigojimų iš viso (92)
Identifikuojamo grynojo turto iš viso 3.242
Prestižas 58
Įsigijimo kaina 3.300

Pirkėjų įsiskolinimų ir kitų gautinų sumų tikroji vertė sudaro 97 tūkst. eurų, iš kurių 92 tūkst. eurų yra pirkėjų įsiskolinimų tikroji vertė. Kitų gautinų sumų bendroji sutartinė vertė sudaro 14 tūkst. eurų, iš kurių nesitikima atgauti 9 tūkst. eurų.

11 tūkst. eurų vertės įsigijimo išlaidos buvo įtrauktos į kitas sąnaudas 2014 m. gruodžio 31 d. pasibaigusių metų konsoliduotoje pelno (nuostolių) ataskaitoje.

2014 m. 272 tūkst. eurų pajamos ir 51 tūkst. eurų nuostolis iš įsigytos įmonės buvo įtraukti į Grupės veiklos rezultatus.

2015 m. UAB "MP Pension Funds Baltic" buvo prijungta prie UAB "INVL Asset Management".

2015 m. ir 2014 m. įsigijimai (tęsinys)

UAB "Finasta Asset Management" (dabartinis pavadinimas UAB "INVL Asset Management") įsigijimas 2014 m.

2014 m. lapkričio 4 d. Grupė pasirašė Akcijų pirkimo sutartį su AB "Finasta Holding" ir BAB banku "Snoras", pagal kurią 100 proc. UAB "INVL Asset Management" akcijų buvo įsigytos už 2.084 tūkst. eurų (visa įsigijimo kaina apmokėta pinigais). Sandoris užbaigtas 2014 m. gruodžio 1 d.

Įsigyta įmonė yra specializuota pensijų fondų valdymo įmonė, valdanti keturis II-osios pakopos ir du III-iosios pakopos pensijų fondus, septynis investicinius fondus bei individualių klientų portfelius. UAB "INVL Asset Management" paslaugomis naudojosi 50 tūkst. klientų. 2014 m. gruodžio 31 d. ši įmonė valdė turto už 139 milijonus eurų. Įsigyta specializuota pensijų fondų valdymo įmonė leis Grupei greičiau pasiekti tikslą tapti viena iš lyderiaujančių turto valdymo įmonių regione. 32 tūkst. eurų prestižas, atsiradęs dėl įsigijimo, atspindi masto ekonomijos efektą, kurį tikimasi gauti sujungus Grupės ir įsigytų įmonių veiklą. Jokia pripažinta prestižo vertė nemažins apmokestinamojo pelno ateityje.

UAB "INVL Asset Management" identifikuojamo turto ir įsipareigojimų tikrosios vertės:

Tikrosios vertės,
pripažintos įsigijimo
metu
Ilgalaikis nematerialusis turtas 1.285
Ilgalaikis materialusis turtas 15
Finansinis turtas 329
Atidėtojo mokesčio turtas 172
Pirkėjų įsiskolinimų ir kitos gautinos sumos 272
Iš anksto sumokėtas pelno mokestis 3
Išankstiniai apmokėjimai ir ateinančių laikotarpių sąnaudos 5
Pinigai ir pinigų ekvivalentai 160
Turto iš viso 2.241
Trumpalaikiai įsipareigojimai (189)
Įsipareigojimų iš viso (189)
Identifikuojamo grynojo turto iš viso 2.052
Prestižas 32
Įsigijimo kaina 2.084

Pirkėjų įsiskolinimų tikroji vertė sudaro 272 tūkst. eurų. Pirkėjų įsiskolinimų bendroji sutartinė vertė yra 275 tūkst. eurų, iš kurių 3 tūkst. eurų atgauti nesitikima.

2014 m. ataskaitiniu laikotarpiu jokios pajamos ir joks pelnas (nuostoliai) iš įsigyto verslo nebuvo įtraukti į Grupės veiklos rezultatus.

AB banko "Finasta" ir AB FMĮ "Finasta" įsigijimas 2014 m.

Pagal 2014 m. lapkričio 4 d. sutartį Bendrovė įsigijo po 78,28 proc. AB banko "Finasta" bei finansų maklerio įmonės AB "Finasta" akcijų. Už akcijas galutinai atsiskaityta 2014 m. gruodžio 29 d. Su Bendrove įsigijime dalyvavę partneriai pasinaudojo turėta opciono teise ir pardavė savo akcijas Bendrovei. Atsiskaitymas su jais buvo užbaigtas 2015 m. sausio 5 d. Todėl nuo 2015 m. sausio mėn. Bendrovė valdė 99,99 proc. AB banko "Finasta" akcijų ir 100 proc. AB FMĮ "Finasta" akcijų. Bendrovė į šias akcijas investavo 4.284 tūkst. eurų (2014 m. gruodžio 31 d. už akcijas neapmokėtas likutis buvo lygus 500 tūkst. eurų).

52 tūkst. eurų vertės įsigijimo išlaidos buvo įtrauktos į kitas sąnaudas 2014 m. gruodžio 31 d. pasibaigusių metų konsoliduotoje pelno (nuostolių) ataskaitoje. Šios išlaidos susijusios su visų įmonių pagal 2014 m. lapkričio 4 d. sutartį įsigijimu.

UAB "Advima" įsigijimas 2014 m.

2014 m. lapkričio mėn. nekonsoliduota dukterinė įmonė UAB "Inservis" įsigijo 100 proc. UAB "Advima" akcijų už 19 tūkst. eurų. UAB "Advima" yra pastatų priežiūros įmonė, veikianti Druskininkuose. 2015 m. lapkričio mėn. UAB "Advima" buvo prijungta prie UAB "Inservis".

Įmonių steigimas (akcinio kapitalo didinimas arba mažinimas) 2015 ir 2014 m.

2015 m. vasario mėn. Bendrovė įsteigė UAB "INVL Farmland Management", investuodama į ją 100 tūkst. eurų (2015 m. ataskaitinio laikotarpio pabaigoje nesumokėtas likutis buvo 75 tūkst. eurų). Naujai įsteigta įmonė 2015 m. birželio 30 d. pasirašė žemės sklypų administravimo sutartį su "INVL Baltic Farmland" grupe, turinčia 3 tūkst. hektarų žemės ūkio paskirties žemės. AB "INVL Baltic Farmland" yra listinguojama NASDAQ Vilnius biržoje.

2015 m. sausio mėn. buvo baigtas registruoti UAB "Regenus" įstatinio kapitalo didinimas (Bendrovė investavo 2 tūkst. eurų 2014 m. gruodžio mėn.)

2015 m. gegužės mėn. Bendrovė įsteigė UAB "INVL Finasta", investuodama į ją 150 tūkst. eurų. 2015 m. lapkričio 30 d. ši įmonė iš Lietuvos banko gavo finansų maklerio įmonės licenciją.

2015 m. gegužės mėn. Bendrovė papildomai investavo 3 tūkst. eurų į UAB "Consult Invalda" įstatinį kapitalą.

2015 m. liepos mėn. Bendrovė papildomai investavo 300 tūkst. eurų į UAB "Aktyvo" įstatinį kapitalą, konvertuodama suteiktas paskolas, kurių visai sumai buvo suformuotas vertės sumažėjimo atidėjinys (investicijų vertė apima sukauptas palūkanas, kurios nebuvo pripažintos finansinėse ataskaitose, bet buvo priskaičiuotos pagal paskolų sutartis). Todėl investicijų į dukterines įmones balansinė vertė nepasikeitė.

2015 m. gruodžio mėn. Bendrovė papildomai investavo 232 tūkst. eurų į UAB "Kelio ženklai" įstatinį kapitalą, konvertuodama minėtai įmonei suteiktas paskolas.

2015 m. gruodžio mėn. papildomai investavo 2 tūkst. eurų į UAB "RPNG" įstatinį kapitalą.

Per 2014 m. I-ąjį ketvirtį Bendrovė įsteigė UAB "Invalda LT investments", investuodama į ją 400 tūkst. eurų (2015 m. gruodžio 31 d. ir 2014 m. gruodžio 31 d. nesumokėtas likutis buvo 270 tūkst. eurų). Taip pat, Bendrovei investavus 9 tūkst. eurų, buvo įsteigtos trys naujos įmonės – UAB "INVL Baltic Real Estate" (dabartinis pavadinimas – UAB "Proprietas"), UAB "INVL Baltic Farmland" (dabartinis pavadinimas – UAB "Cooperor") ir UAB "INVL Technology" (dabartinis pavadinimas – UAB "Inventio").

Per 2014 m. II-ąjį ketvirtį buvo įsteigta UAB "INVL fondai", Bendrovei į ją investavus 3 tūkst. eurų. 2014 m. rugsėjo mėn. Bendrovė papildomai investavo 3.302 tūkst. eurų į UAB "INVL fondai" įstatinį kapitalą, per šią įmonę finansuodama UAB "MP Pension Funds Baltic" įsigijimą.

Po atskyrimo per 2014 m. II-ąjį ketvirtį Bendrovė sumažino UAB "Aktyvus valdymas" įstatinį kapitalą ir susigrąžino 200 tūkst. eurų laisvų lėšų.

Turto valdymo įmonių jungimas 2015 m.

Lietuvos bankas 2015 m. gegužės 25 d. išdavė leidimą reorganizuoti specializuotą pensijų fondų valdymo įmonę UAB "MP Pension Funds Baltic" ir perduoti pensijų fondų valdymą įmonei UAB "INVL Asset Management" (buvęs pavadinimas – UAB "Finasta Asset Management"). Bendrovei priklausiusi turto valdymo įmonė UAB "MP Pension Funds Baltic" bei UAB "INVL fondai" buvo prijungtos prie turto valdymo įmonės UAB "INVL Asset Management". Reorganizavimas užbaigtas 2015 m. spalio mėn.

Nekontroliuojančios dalies įsigijimas 2015 m. ir 2014 m.

2015 m. ir 2014 m. nebuvo įsigyta jokios nekontroliuojančios dalies.

Asocijuotųjų ir bendrųjų įmonių įsigijimas 2015 m. ir 2014m.

2015 m. nebuvo įsigyta jokių asocijuotų ir bendrųjų įmonių.

2014 m. balandžio 28 d. Bendrovė pasirašė sutartį su AB "Invalda privatus kapitalas" dėl 45,45 proc. UAB "Cedus invest" akcijų ir pardavėjo šiai įmonei suteiktų paskolų įsigijimo už 6.987 tūkst. eurų (už akcijas sumokėta 3.127 tūkst. eurų, o už paskolą – 3.860 tūkst. eurų). Mokėtinos sumos pagal šį sandorį buvo užskaitytos su gautina suma už AB "Vilniaus baldai" parduotas akcijas. Po sandorio Grupė padidino valdomų UAB "Cedus invest" akcijų dalį nuo 54,55 proc. iki 100 proc. Todėl ši įmonė tapo Grupės dukterine įmone (prieš sandorį ji buvo bendrąja įmone). UAB "Cedus invest" valdo asocijuotosios įmonės UAB "Litagra" akcijas. Dėl sandorio buvo padidintas Grupės valdomas UAB "Litagra" akcijų paketas nuo 20,12 proc. iki 36,88 proc. 2014 m. birželio mėn. Bendrovė padidino UAB "Cedus Invest" įstatinį kapitalą 8.104 tūkst. eurų, konvertuodama suteiktas paskolas.

2015 m. ir 2014 m. pardavimai ir dukterinių įmonių konsolidavimo nutraukimas tapus investiciniu subjektu

Dukterinių įmonių pardavimai 2015 m.

2015 m. kovo 7 d. Bendrovė ir AB Šiaulių bankas pasirašė Ketinimų protokolą, kuriuo numatyta galima AB Šiaulių banko ir AB banko "Finasta" bankinės veiklos integracija. 2015 m. gegužės 11 d. šalys pasirašė sutartį dėl Bendrovės valdomų banko "Finasta" ir finansų maklerio įmonės "Finasta" akcijų pardavimo AB Šiaulių bankui. Sandoris buvo užbaigtas 2015 m. liepos 17 d. – parduotų įmonių nuosavybė perėjo AB Šiaulių bankui. Pardavimo kaina buvo lygi 5.884 tūkst. eurų. Tuo pačiu metu Bendrovė pasirašė 21.353.731 paprastąją vardinę 0,29 euro nominalios vertės AB Šiaulių banko akciją, kurių kiekvienos emisijos kaina buvo lygi 0,29 euro. Pasirašytos akcijos apmokėtos įskaitant gautinas sumas už parduotas įmones. 2015 m. rugsėjo mėn. Bendrovė įgijo nuosavybę į pasirašytas akcijas. 2015 m. kovo mėn. 5,35 proc. AB banko "Finasta" akcijų už 220 tūkst. eurų buvo parduota banko vadovams (už jas buvo apmokėta 2015 m. liepos mėn.).

Prekės ženklą "Finasta" naudoja Grupė. Gerovės valdymo paslaugas, kurias teikė AB bankas "Finasta", teikia UAB "INVL Finasta", 2015 m. lapkričio mėn. gavusi iš Lietuvos banko finansų maklerio įmonės licenciją.

2015 m. lapkritį Grupės nekonsoliduojama dukterinė įmonė už 290 tūkst. eurų pardavė 100 proc. UAB "Naujosios Vilnios turgavietė" akcijų. Grupė gavo pardavimo įplaukas, grąžinus nekonsoliduojamai dukterinei įmonei suteiktą paskolą.

2015 m. gruodžio 31 d. Bendrovė už 396 tūkst. eurų pardavė 100 proc. UAB "Sago" akcijų (bankrutuojanti įmonė).

Dukterinių įmonių pardavimai 2014 m.

2014 m. liepos mėn. Bendrovė pardavė 54,55 proc. UAB "Finansų rizikos valdymas" akcijų už 1 tūkst. eurų.

Dukterinių įmonių konsolidavimo nutraukimas tapus investiciniu subjektu 2014 m.

Bendrovės vadovybės vertinimu, po 2014 m. atskyrimo Bendrovė yra investicinis subjektas pagal 10-ąjį TFAS. Todėl buvo nutrauktas dukterinių įmonių konsolidavimas, pripažįstant investicijų perkainojimą. Dukterinės ir asocijuotosios įmonės buvo įvertintos tikrąja verte. Įmonių, kurių nuosavas kapitalas yra neigiamas, tikroji vertė buvo prilyginta nuliui. Grupė iš investicijų perkainojimo uždirbo 3.099 tūkst. eurų pelną. Dalis šio pelno, t.y. 865 tūkst. eurų, susiformavo dėl UAB "Sago". Jos neigiamas nuosavas kapitalas buvo lygus 2.033 tūkst. eurų. Kadangi tuo pačiu Grupė pripažino paskolų, kurias nekilnojamojo turto segmento įmonės buvo suteikusios UAB Sago", vertės sumažėjimą, lygų 1.168 tūkst. eurų, todėl 865 tūkst. eurų grynąjį pelną dėl investicijų į UAB "Sago" perkainojimo ji pripažino nutrauktoje veikloje.

Bendrovė iš investicijų perkainojimo tapus investiciniu subjektu uždirbo 3.441 tūkst. eurų pelną. Dėl UAB "Sago" bankroto Bendrovė nepatyrė papildomų nuostolių, nes vertės sumažėjimo nuostoliai jau buvo pripažinti ankstesniais ataskaitiniais laikotarpiais.

2014 m. kovo mėn. UAB "Sago" ir UAB "INTF investicija" vadovybė kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. 2014 m. balandžio 29 d. įvykdžius atskyrimą, UAB "INTF investicija" paliko Grupę (jos vienintelis akcininkas, AB "Invaldos nekilnojamojo turto fondas", buvo perduotas atskyrimo metu). 2014 m. gegužės 16 d. įsigaliojus teismo sprendimui dėl UAB "Sago" bankroto, Grupė prarado ir šios įmonės kontrolę.

Dukterinių įmonių konsolidavimo nutraukimas tapus investiciniu subjektu 2014 m. (tęsinys)

Dukterinių įmonių, kurių konsolidavimas nutrauktas Bendrovei tapus investiciniu subjektu, turto ir įsipareigojimų balansinės vertės yra tokios (tarpusavio sandorių likučiai tarp jų eliminuoti):

Balansinės vertės
Nematerialusis turtas 292
Investicinis turtas 4.344
Ilgalaikis materialusis turtas 903
Atidėtojo pelno mokesčio turtas 176
Atsargos 679
Pirkėjų įsiskolinimai ir kitos gautinos sumos 1.539
Suteiktos paskolos 9
Išankstiniai apmokėjimai ir ateinančių laikotarpių sąnaudos 136
Riboto naudojimo pinigai 462
Pinigai ir pinigų ekvivalentai 499
Turto iš viso 9.039
Atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimas (45)
Gautos paskolos ir lizingo įsipareigojimai (8.856)
Skolos tiekėjams (596)
Mokėtinas pelno mokestis (23)
Gauti išankstiniai apmokėjimai (266)
Kiti įsipareigojimai (990)
Įsipareigojimų iš viso (10.776)
Grynojo turto iš viso (1.737)
Nekontroliuojančios dalies pripažinimo nutraukimas 297
Grynasis turtas atėmus nekontroliuojančiąją dalį (1.440)

Asocijuotųjų įmonių pardavimas 2015 m. ir 2014 m.

2015 m. nebuvo jokių asocijuotų įmonių pardavimų.

2014 m. balandžio 28 d. Bendrovė pasirašė sutartį su AB "Invalda privatus kapitalas" dėl 45,4 proc. asocijuotosios įmonės AB "Vilniaus baldai" akcijų pardavimo. Sandoris buvo užbaigtas 2014 m. gegužės 28 d. Akcijų pardavimo kaina, atėmus gautus dividendus (4.497 tūkst. eurų), buvo lygi 18.730 tūkst. eurų. Bendrovė pripažino 13.038 tūkst. eurų pelną, o Grupė – 1.200 tūkst. eurų pelną iš akcijų pardavimo.

5 Informacija pagal segmentus

Valdyba Grupės verslo padalinių veiklos rezultatus stebi atskirai vieną nuo kito, priimdama sprendimus dėl išteklių paskirstymo ir veiklos rezultatų įvertinimo. Segmentų veiklos rezultatai iki tampant investiciniu subjektu buvo vertinami remiantis jų grynojo pelno (nuostolio) dydžiu, vertinamu pagal tas pačias taisykles, kaip grynasis pelnas (nuostolis) finansinėse ataskaitose. Tapus investiciniu subjektu, segmentų veiklos rezultatai, išskyrus turto valdymo segmentą, vertinami remiantis investicijų tikrosios vertės pokyčiais, įskaitant Bendrovės gautas dividendų pajamas. Turto valdymo segmento rezultatas vertinamas remiantis jo grynojo pelno (nuostolio) dydžiu. Kadangi veiklos segmentai Grupėje atskiriami juridinių vienetų pagrindu, tai jiems paskirstomos finansinės veiklos pajamos bei finansinės veiklos sąnaudos, taip pat pelno mokestis. Segmentams nepaskirstomi tik koregavimo ir eliminavimo įrašai dėl konsolidavimo. Segmentų turtas yra vertinamas pagal tas pačias taisykles, kaip turtas finansinėse ataskaitose. Visas turtas yra paskirstomas tarp segmentų, nes veiklos segmentai išskiriami atskirų juridinių vienetų pagrindu. Bendrovės suteiktos paskolos priskiriamos segmento, kurio įmonėms jos suteiktos, turtui. Šių paskolų vertės sumažėjimo nuostoliai priskiriami tam segmentui, kuriam paskola buvo pirmą kartą suteikta.

Valdymo tikslais Grupė išskiria šiuos segmentus, kurie remiasi jų produktais ir paslaugomis:

Turto valdymas (tęsiama veikla)

Turto valdymo segmento veikla apima pensijų, investicinių fondų, privataus kapitalo priemonių, alternatyvių investicijų, individualių portfelių valdymo, finansinio tarpininkavimo bei žemės sklypų administravimo paslaugas.

Žemės ūkis (tęsiama veikla)

Žemės ūkio segmento veikla apima pirminę augalininkystės ir gyvulininkystės (pieno) produkcijos gamybą, grūdų perdirbimą ir paslaugas žemės ūkiui. Šio segmento įmonės prekiauja augalų apsaugos priemonėmis, trąšomis, sėklomis, kombinuotaisiais pašarais, pašarų papildais, veterinarijos prekėmis, superka grūdus, teikia grūdų ir kitų žaliavų džiovinimo, valymo, krovos ir saugojimo paslaugas.

Pastatų priežiūra (tęsiama veikla)

Pastatų priežiūros segmentą sudaro gyvenamųjų namų, komercinių bei visuomeninių pastatų priežiūra.

Bankininkystė (parduota, tęsiama veikla)

Bankininkystės segmentą sudaro investicinė ir privati bankininkystė, emitentų akcijų apskaitos paslaugos. 2015 m. liepos mėn. segmento įmonės buvo parduotos.

Kiti segmentai (tęsiama veikla)

Kitus segmentus sudaro kelio ženklų gamyba, medienos apdirbimas. Grupė šiame segmente taip pat pateikia kontroliuojančiosios bendrovės (angl. holding company) investicinę, finansavimo ir holdingo valdymo veiklą, nes ji nėra valdybos atskirai analizuojama.

Baldų gamyba (parduota, nutraukta veikla)

Baldų gamybos segmentas apima korpusinių baldų masinę gamybą ir pardavimą. 2014 m. gegužės mėnesį šio segmento įmonės buvo parduotos.

Nekilnojamasis turtas (perduota atskyrimo metu, nutraukta veikla)

Nekilnojamojo turto segmentą sudaro investavimas į investicinį nekilnojamąjį turtą, skirtą vystymui ateityje, bei į komercinį nekilnojamąjį turtą ir jo nuoma. Nekilnojamojo turto segmento įmonės buvo perduotos per 2014 m. atskyrimą akcinei bendrovei "INVL Baltic Real Estate". UAB "Sago" kontrolė prarasta dėl bankroto.

Žemės ūkio paskirties žemės sklypų segmentas (perduota atskyrimo metu, nutraukta veikla)

Žemės ūkio paskirties žemės sklypų segmentą sudaro investavimas į žemės ūkio paskirties žemės sklypus ir jų nuoma. Šio segmento įmonės perduotos per 2014 m. atskyrimą akcinei bendrovei "INVL Baltic Farmland".

Informacinių technologijų infrastruktūros segmentas (perduota atskyrimo metu, nutraukta veikla)

Informacinių technologijų infrastruktūros segmento veikla apima IT infrastruktūros strategijos, saugos ir aptarnavimo sprendimus, jiems įgyvendinti reikalingos kompiuterių programinės bei techninės įrangos tiekimą, bei vyriausybės registrų sistemoms reikalingos kompiuterinės įrangos kūrimą ir diegimą, taip pat konsultacijas. Šio segmento įmonės perduotos per 2014 m. atskyrimą akcinei bendrovei "INVL Technology".

5 Informacija pagal segmentus (tęsinys)

Sandoriai tarp veiklos segmentų atsispindi segmentų pajamose, sąnaudose ir veiklos rezultate. Šie sandoriai konsoliduojant eliminuojami stulpelyje "Sandoriai tarp segmentų ir konsolidavimo koregavimai". Kapitalo investicijų sąnaudas sudaro ilgalaikio materialiojo turto, nematerialiojo bei investicinio turto įsigijimas, įskaitant turtą, įsigytą įsigijus dukterines įmones.

Šioje lentelėje pateiktos segmentų veiklos rezultatų vertės tapus investiciniu subjektu, atsižvelgiant į tikrosios vertės pokyčius:

Žemės ūkis Pastatų
priežiūra
Bankininkystė Kiti segmentai Iš viso
2015 m. gruodžio 31 d. pasibaigę metai
Finansinio turto tikrosios vertės grynasis pokytis 42 1.384 1.820 122 3.368
Tikrosios vertės pasikeitimų iš viso 42 1.384 1.820 122 3.368
2014 m. gruodžio 31 d. pasibaigę metai
Investicijų perkainojimas tapus investiciniu subjektu 501 1.537 - 196 2.234
Finansinio turto tikrosios vertės grynasis pokytis (131) 1.331 - (89) 1.111
Tikrosios vertės pasikeitimų iš viso 370 2.868 - 107 3.345

5 Informacija pagal segmentus (tęsinys)

Šioje lentelėje pateikta informacija apie pajamas, pelną (nuostolius) ir tam tikrą turtą bei įsipareigojimus pagal Grupės veiklos segmentus už 2015 m. gruodžio 31 d. pasibaigusius metus:

Turto valdymas Žemės ūkis Pastatų
priežiūra
Bankininkystė Kiti segmentai Sandoriai tarp
segmentų ir
konsolidavimo
koregavimai
Iš viso
2015 m. gruodžio 31 d.
pasibaigę metai
Pardavimo pajamos
Pardavimai išorės
klientams 3.593 - - - - - 3.593
Pardavimai tarp segmentų - - - - - - -
Pajamų iš viso 3.593 - - - - - 3.593
Veiklos rezultatai
Finansinio turto tikrosios
vertės grynasis pokytis 3 42 1.384 1.820 1.463 - 4.712
Palūkanų pajamos 22 - - - 458 - 480
Kitos pajamos 379 - 237 - 46 (1) 661
Išmokos darbuotojams (1.790) - - - (453) - (2.243)
Nusidėvėjimas ir
amortizacija
(314) - - - (15) - (329)
Vertės sumažėjimas,
nukainojimai ir atidėjiniai
(5) - - - 56 - 51
Palūkanų sąnaudos - - - - (3) - (3)
Kitos sąnaudos (2.202) - - - (291) 1 (2.492)
Pelnas / (nuostoliai) prieš
apmokestinimą
(314) 42 1.621 1.820 1.261 - 4.430
Pelno mokesčio pajamos
(sąnaudos)
22 - - - (264) - (242)
Grynasis laikotarpio
pelnas (nuostoliai)
(292) 42 1.621 1.820 997 - 4.188
Priskirtinas:
Patronuojančios įmonės
akcininkams (292) 42 1.621 1.820 997 - 4.188
Nekontroliuojančiai daliai - - - - - - -
2015 m. gruodžio 31 d.
Turtas ir įsipareigojimai
Segmentų turtas 7.142 - 4.828 - 22.775 (76) 34.669
Investicijos į
asocijuotąsias ir
bendrąsias įmones
- 14.897 - - - - 14.897
Turto iš viso 7.142 14.897 4.828 - 22.775 (76) 49.566
Segmentų
įsipareigojimai 932 - - - 587 (76) 1.443
Kita segmentų
informacija
Kapitalo investicijų
sąnaudos:
- Ilgalaikis materialusis
turtas 70 - - - 1 - 71
- Nematerialusis turtas 788 - - - - - 788

5 Informacija pagal segmentus (tęsinys)

Šioje lentelėje pateikta informacija apie pajamas, pelną (nuostolius) ir tam tikrą turtą bei įsipareigojimus pagal Grupės veiklos segmentus už 2014 m. gruodžio 31 d. pasibaigusius metus:

Turto valdymas Žemės ūkis Pastatų
priežiūra
Bankininkystė Kiti segmentai Sandoriai tarp
segmentų ir
konsolidavimo
koregavimai
Tęsiamos
veiklos iš
viso
2014 m. gruodžio 31 d.
pasibaigę metai
Pardavimo pajamos
Pardavimai išorės klientams 272 - 1.750 - 569 - 2.591
Pardavimai tarp segmentų - - - - - - -
Pajamų iš viso 272 - 1.750 - 569 - 2.591
Veiklos rezultatai
Palūkanų pajamos 1 - 1 - 869 (91) 780
Kitos pajamos - - 2 - 36 - 38
Investicijų perkainojimas
tapus investiciniu subjektu
Dukterinių, asocijuotųjų ir
- 501 1.537 - 196 - 2.234
bendrųjų įmonių perleidimo
grynasis pelnas (nuostoliai)
Finansinio turto tikrosios
- - - - 1 - 1
vertės grynasis pokytis
Vertės sumažėjimas,
- (131) 1.331 - 11 - 1.211
nukainojimai ir atidėjiniai - - - - (294) - (294)
Išmokos darbuotojams (111) - (649) - (758) - (1.518)
Žaliavų ir vartojimo reikmenų
sąnaudos
(1) - (104) - (334) - (439)
Nusidėvėjimas ir amortizacija (33) - (71) - (45) - (149)
Palūkanų sąnaudos - - (5) - (56) 3 (58)
Kitos sąnaudos (181) - (746) - (415) - (1.342)
Asocijuotųjų ir bendrųjų
įmonių pelno (nuostolių) dalis
- (59) - - (68) - (127)
Pelnas / (nuostoliai) prieš
apmokestinimą
Pelno mokesčio pajamos
(53) 311 3.046 - (288) (88) 2.928
(sąnaudos) 2 - (26) - (1.784) - (1.808)
Grynasis laikotarpio pelnas
(nuostoliai)
(51) 311 3.020 - (2.072) (88) 1.120
Priskirtinas:
Patronuojančios įmonės
akcininkams
(51) 311 3.020 - (2.068) (88) 1.124
Nekontroliuojančiai daliai - - - - (4) - (4)
2014 m. gruodžio 31 d.
Turtas ir įsipareigojimai
Segmentų turtas
Investicijos į asocijuotąsias ir
bendrąsias įmones
5.641
-
54
14.855
3.952
-
4.284
-
16.998
-
-
-
30.929
14.855
Turto iš viso 5.641 14.909 3.952 4.284 16.998 - 45.784
Segmentų įsipareigojimai 308 - - - 991 - 1.299
Kita segmentų informacija
Kapitalo investicijų sąnaudos:
- Ilgalaikis materialusis turtas 26 - 17 - 9 - 52
- Nematerialusis turtas 3.583 - 1 - 6 - 3.590

5 Informacija pagal segmentus (tęsinys)

Lentelėje pateikiamas Grupės grynojo pelno ir kapitalo investicijų sąnaudų suderinimas 2014 m. gruodžio 31 d.:

Grynojo pelno suderinimas Kapitalo investicijų sąnaudų suderinimas
2014 m. Patronuojančios Ataskaitinių
įmonės Nekontroliuojanti metų grynasis Ilgalaikis Nematerialusis Investicinis
akcininkai dalis pelnas materialusis turtas turtas turtas
Tęsiama veikla 1.124 (4) 1.120 52 3.590 -
Nutraukta veikla:
Baldų gamyba 1.772 - 1.772 - - -
Nekilnojamasis turtas 1.138 - 1.138 - - 200
Žemės ūkio paskirties
žemė (119) - (119) - - 264
Informacinės
technologijos 25 (13) 12 66 2 -
Sandoriai tarp segmentų ir
konsolidavimo
koregavimai 87 - 87 - - -
Nutrauktos veiklos iš
viso 2.903 (13) 2.890 66 2 464
Iš viso 4.027 (17) 4.010 118 3.592 464

2015 m. išmokos darbuotojams Grupėje apima 463 tūkst. eurų vertės darbdavio sumokėtas socialinio draudimo įmokas (2014 m. – 346 tūkst. eurų) ir 150 tūkst. eurų vertės iš darbuotojų lėšų sumokėtas socialinio draudimo įmokas (2014 m. - 105 tūkst. eurų). 2015 m. išmokos darbuotojams Bendrovėje apima 105 tūkst. eurų vertės darbdavio sumokėtas socialinio draudimo įmokas (2014 m. – 131 tūkst. eurų), ir 32 tūkst. eurų vertės iš darbuotojų lėšų sumokėtas socialinio draudimo įmokas (2014 m. - 40 tūkst. eurų).

Pardavimo pajamų analizė pagal kategorijas:

Grupė
2015 m. 2014 m.
Prekių pardavimas
Kitos produkcijos pardavimas - 563
Iš viso - 563
Paslaugų teikimo pajamos
Pastatų priežiūros paslaugų pajamos - 1.750
Turto valdymo paslaugų pajamos 3.593 272
Kitų paslaugų teikimo pajamos - 6
Iš viso 3.593 2.028
Pardavimo pajamų iš viso 3.593 2.591

Bendrovė įsikūrusi Lietuvoje. Pardavimai išorės klientams Lietuvoje sudarė 2.892 tūkst. eurų (2014 m. – 2.266 tūkst. eurų), o pardavimai išorės klientams Europos Sąjungos šalyse sudarė 701 tūkst. eurų (2014 m. – 325 tūkst. eurų). 2015 m. visos pajamos iš išorės klientų buvo iš Latvijos.

Lentelėje pateiktas Grupės ilgalaikio turto, neįskaitant finansinių priemonių bei atidėtojo pelno mokesčio turto, geografinis pasiskirstymas 2015 m. gruodžio 31 d. ir 2014 m. gruodžio 31 d.:

Lietuva Latvija Iš viso
2015 m. gruodžio 31 d. 3.428 699 4.127
2014 m. gruodžio 31 d. 3.600 - 3.600

6 Kitos pajamos ir sąnaudos

6.1. Finansinių priemonių tikrosios vertės grynasis pokytis

Grupė Bendrovė
2015 m. 2014 m. 2015 m. 2014 m.
Grynasis pelnas (nuostolis) dėl dukterinių ir asocijuotųjų įmonių
tikrosios vertės pasikeitimo
Grynasis pelnas (nuostolis) iš finansinio turto, pirminio
pripažinimo metu priskirto vertinamam tikrąja verte, kurios
3.368 1.111 3.368 1.111
pasikeitimai pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje 1.279 113 1.276 113
Grynasis pelnas (nuostolis) iš prekybinio finansinio turto 65 (13) 65 (13)
Grynojo pelno (nuostolio) iš finansinio turto, vertinamo tikrąja
verte, kurios pasikeitimai pripažįstami pelno (nuostolių)
ataskaitoje, iš viso
4.712 1.211 4.709 1.211

6.2. Vertės sumažėjimas, nukainojimai ir atidėjiniai

Grupė Bendrovė
2015 m. 2014 m. 2015 m. 2014 m.
Suteiktų paskolų vertės sumažėjimo pasikeitimas - (292) - 7
Terminuotų indėlių vertės sumažėjimo pasikeitimas (19 pastaba) 54 - 54 -
Pirkėjų įsiskolinimų vertės sumažėjimo pasikeitimas (3) (2) 2 (2)
Finansinio turto vertės sumažėjimo iš viso 51 (294) 56 5
Vertės sumažėjimo atstatymas dėl investicijų į dukterines,
asocijuotąsias ir bendrąsias įmones atsiperkamosios vertės
padidėjimo
- - - 186
Nefinansinio turto vertės sumažėjimo ir atidėjinių iš viso - - - 186
51 (294) 56 191

2014 m. Grupė pripažino vertės sumažėjimo nuostolius suteiktoms paskoloms, kurios buvo pripažintos Grupės finansinės būklės ataskaitoje nutraukus dukterinių įmonių konsolidavimą. Bendrovės finansinėse ataskaitose šių paskolų vertės sumažėjimo nuostoliai buvo pripažinti praėjusiais metais.

6.3. Kitos pajamos

Grupė Bendrovė
2015 m. 2014 m. 2015 m. 2014 m.
Palūkanų pajamos už paskolas, gautinas sumas, terminuotus indėlius
ir pinigus
459 778 458 890
Palūkanų pajamos už iki išpirkimo termino laikomą finansinį turtą
Palūkanų pajamos už finansinį turtą, vertinamą tikrąja verte, kurios
- 2 - 2
pasikeitimai pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje 21 - - -
Dividendų pajamos 249 - 249 4.497
Pelnas, gautas perkant pigiau nei rinkos kaina 365 - - -
Kitos pajamos 47 38 35 37
1.141 818 742 5.426

2015 m. Bendrovė pripažino nulį eurų palūkanų pajamų už nuvertėjusias paskolas (2014 m. – 3 tūkst. eurų). 2015 m. ir 2014 m. Grupė pripažino nulį eurų palūkanų pajamų už nuvertėjusias paskolas.

6 Kitos pajamos ir sąnaudos (tęsinys)

6.4. Finansinės veiklos sąnaudos

Grupė Bendrovė
2015 m. 2014 m. 2015 m. 2014 m.
Palūkanų sąnaudos (3) (58) (3) (49)
Kitos finansinės veiklos sąnaudos - (2) - (2)
(3) (60) (3) (51)

6.5. Kitos sąnaudos

Grupė Bendrovė
2015 m. 2014 m. 2015 m. 2014 m.
Transporto priemonių priežiūros sąnaudos (60) (80) (8) (14)
Reklamos ir marketingo sąnaudos (389) (6) - -
Mokesčiai valstybei (230) (70) (35) (54)
Profesinių paslaugų sąnaudos (176) (49) (67) (43)
Informacinių technologijų priežiūros sąnaudos (239) (41) (15) (8)
Mokesčiai už vertybinių popierių operacijas (199) (66) (34) (45)
Su įsigijimu susijusios sąnaudos - (63) - (63)
Kitos sąnaudos (281) (242) (84) (37)
(1.574) (617) (243) (264)

7 Pelno mokestis

Grupė Bendrovė
2015 m. 2014 m. 2015 m. 2014 m.
Pelno mokesčio sąnaudų komponentai
Ataskaitinių metų pelno mokestis (14) (34) - -
Grupės viduje perduotų mokestinių nuostolių kainai taikyta nuolaida - - - (53)
Atidėtojo pelno mokesčio sąnaudos (228) (1.774) (265) (1.795)
Pelno mokesčio sąnaudos, apskaitytos pelno (nuostolių) ataskaitoje –
tęsiama veikla
(242) (1.808) (265) (1.848)
Ataskaitinių metų pelno mokestis - (29) - -
Praėjusių metų pelno mokesčio koregavimas - (2) - -
Atidėtojo pelno mokesčio pajamos - 5 - -
Pelno mokesčio sąnaudos, apskaitytos pelno (nuostolių) ataskaitoje –
nutraukta veikla
- (26) - -
Pelno mokesčio sąnaudos, apskaitytos pelno (nuostolių) ataskaitoje –
iš viso
(242) (1.834) (265) (1.848)

Nei 2015 m., nei 2014 m. nebuvo pelno mokesčio sąnaudų, pripažintų kitose bendrosiose pajamose.

7 Pelno mokestis (tęsinys)

Atidėtojo pelno mokesčio turtas ir įsipareigojimai 2015 m. gruodžio 31 d. buvo apskaityti taikant 15 % mokesčio tarifą

Grupės atidėtojo pelno mokesčio turto ir įsipareigojimo pasikeitimai per 2015 m. buvo tokie:

2014 m.
gruodžio
31 d. likutis
Pripažinta pelno
(nuostolių)
ataskaitoje
Prijungimas* Įsigytos
dukterinės
įmonės
2015 m. gruodžio
31 d. likutis
Atidėtojo pelno mokesčio turtas
Neribotai keliami mokestiniai
nuostoliai
1.385 167 - 39 1.591
Iki 2016-2019 m. keliami mokestiniai
nuostoliai
Gautinos sumos
Investicijos, vertinamos tikrąją verte,
2.013
1
(69)
1
-
-
-
-
1.944
2
kurios pasikeitimai pripažįstami
pelno (nuostolių) ataskaitoje
Sukaupimai
-
7
4
(1)
-
-
-
4
4
10
Nematerialusis turtas 177 (73) 290 - 394
Atidėtojo pelno mokesčio turtas,
skirtas galimam pripažinimui
3.583 29 290 43 3.945
Atėmus: nepripažintą atidėtojo
mokesčio turtą nuo neribotai keliamų
mokestinių nuostolių
Atėmus: nepripažintą atidėtojo
(364) (81) - - (445)
mokesčio turtą nuo iki 2016-2019 m.
keliamų mokestinių nuostolių
Atėmus: nepripažintą atidėtojo
(1.676) (63) - - (1.739)
mokesčio turtą dėl neaiškumų
ateityje
- 5 (290) - (285)
Pripažintas atidėtojo pelno mokesčio
turtas grynąja verte
1.543 (110) - 43 1.476
Turtas, sudengtas su tų pačių ūkio
subjektų įsipareigojimu
(560) (115) - (43) (718)
Atidėtojo pelno mokesčio turtas,
grynąja verte
983 (225) - - 758
Atidėtojo pelno mokesčio
įsipareigojimas
Ilgalaikis materialusis turtas - - - (1) (1)
Nematerialus turtas
Investicijos, vertinamos tikrąja verte,
kurios pasikeitimai pripažįstami
(519) 45 - (115) (589)
pelno (nuostolių) ataskaitoje (41) (163) - - (204)
Atidėtojo pelno mokesčio
įsipareigojimas
(560) (118) - (116) (794)
Įsipareigojimas, sudengtas su tų
pačių ūkio subjektų turtu
560 115 - 43 718
Atidėtojo pelno mokesčio
įsipareigojimas, grynąja verte
- (3) - (73) (76)
Atidėtais pelno mokestis, grynąja
verte
983 (228) - (73) 682

*Prijungus UAB "INVL fondai", UAB "MP Pension Fund Baltic" prie UAB "INVL Asset Management", buvo pripažintas prestižas mokesčių tikslais, atsiradęs iš UAB "MP Pension Funds Baltic" įsigijimo. Jis bus amortizuotas per 15 metų tiesiniu būdu ir taip bus mažinamas apmokestinamasis pelnas.

7 Pelno mokestis (tęsinys)

Atidėtojo pelno mokesčio turtas ir įsipareigojimai 2014 m. gruodžio 31 d. buvo apskaityti taikant 15 % mokesčio tarifą. Grupės atidėtojo pelno mokesčio turto ir įsipareigojimo pasikeitimai per 2014 m. buvo tokie:

2013 m.
gruodžio
31 d. likutis
Pripažinta
pelno
(nuostolių)
ataskaitoje
Konsolida
vimo
nutraukimas,
tapus
investiciniu
subjektu (4
pastaba)
Mokestinių
nuostolių
perkėlimo
Grupėje
patiksli
nimas
Atskyri
mas (3
pastaba)
Įsigytos
dukterinės
įmonės
2014 m.
gruodžio
31 d.
likutis
Atidėtojo pelno mokesčio turtas
Neribotai keliami mokestiniai
nuostoliai
Iki 2015-2019 m. keliami mokestiniai
1.100 66 (527) (1) (521) 1.268 1.385
nuostoliai
Ilgalaikis materialusis turtas
2.185
30
(178)
(1)
-
(12)
-
-
-
(17)
6
-
2.013
-
Investicinis turtas
Gautinos sumos
237
41
(19)
-
(218)
(33)
-
-
-
(8)
-
1
-
1
Investicijos, vertinamos tikrąją verte,
kurios pasikeitimai pripažįstami
pelno (nuostolių) ataskaitoje
190 (190) - - - - -
Atsargos 18 - (13) - (5) - -
Sukaupimai 26 4 (8) - (17) 2 7
Nematerialusis turtas 5 (11) - - (5) 188 177
Kita 89 (3) - - (86) - -
Atidėtojo pelno mokesčio turtas,
skirtas galimam pripažinimui
3.921 (332) (811) (1) (659) 1.465 3.583
Atėmus: nepripažintą atidėtojo
mokesčio turtą nuo neribotai keliamų
mokestinių nuostolių
Atėmus: nepripažintą atidėtojo
(698) 47 401 - 244 (358) (364)
mokesčio turtą nuo iki 2015-2019 m.
keliamų mokestinių nuostolių
Atėmus: nepripažintą atidėtojo
mokesčio turtą dėl neaiškumų
(269) (1.407) - - - - (1.676)
ateityje (238) 20 218 - - - -
Pripažintas atidėtojo pelno mokesčio
turtas grynąja verte
2.716 (1.672) (192) (1) (415) 1.107 1.543
Turtas, sudengtas su tų pačių ūkio
subjektų įsipareigojimu
(316) (80) 16 - 347 (527) (560)
Atidėtojo pelno mokesčio turtas,
grynąja verte
2.400 (1.752) (176) (1) (68) 580 983
Atidėtojo pelno mokesčio
įsipareigojimas
Ilgalaikis materialusis turtas (21) 1 20 - - - -
Nematerialus turtas (94) 13 41 - 45 (524) (519)
Investicinis turtas
Investicijos, vertinamos tikrąja verte,
kurios pasikeitimai pripažįstami
(4.503) (69) - - 4.572 - -
pelno (nuostolių) ataskaitoje
Atsargos
(18)
-
(20)
-
-
-
-
-
-
-
(3)
-
(41)
-
Kita (110) (22) - - 132 - -
Atidėtojo pelno mokesčio
įsipareigojimas
(4.746) (97) 61 - 4.749 (527) (560)
Įsipareigojimas, sudengtas su tų
pačių ūkio subjektų turtu
316 80 (16) - (347) 527 560
Atidėtojo pelno mokesčio
įsipareigojimas, grynąja verte
(4.430) (17) 45 - 4.402 - -
Atidėtais pelno mokestis, grynąja
verte
(2.030) (1.769) (131) (1) 4.334 580 983

7 Pelno mokestis (tęsinys)

Bendrovės atidėtojo pelno mokesčio turto ir įsipareigojimo pasikeitimai per 2015 m. buvo tokie:

2014 m. gruodžio
31 d. likutis
Pripažinta pelno (nuostolių)
ataskaitoje
2015 m. gruodžio
31 d. likutis
Atidėtojo pelno mokesčio turtas
Neribotai keliami mokestiniai nuostoliai 107 29 136
Iki 2016–2019 m. keliami mokestiniai nuostoliai 2.007 (65) 1.942
Sukaupimai 2 - 2
Atidėtojo pelno mokesčio turtas, skirtas galimam
pripažinimui
2.116 (36) 2.080
Atėmus: nepripažintą atidėtojo mokesčio turtą nuo iki
2016-2019 m. keliamų mokestinių nuostolių
(1.676) (63) (1.739)
Pripažintas atidėtojo pelno mokesčio turtas grynąja
verte
440 (99) 341
Turtas, sudengtas su tų pačių ūkio subjektų
įsipareigojimu
(38) (166) (204)
Atidėtojo pelno mokesčio turtas, grynąja verte 402 (265) 137
Atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimas
Investicijos, vertinamos tikrąja verte, kurios
pasikeitimai pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje (38) (166) (204)
Atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimas (38) (166) (204)
Įsipareigojimas, sudengtas su tų pačių ūkio subjektų
turtu
38 166 204
Atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimas, grynąja
verte
- - -
Atidėtasis pelno mokestis, grynąja verte 402 (265) 137

Bendrovės atidėtojo pelno mokesčio turto ir įsipareigojimo pasikeitimai per 2014 m. buvo tokie:

2013 m. gruodžio
31 d. likutis
Pripažinta pelno
(nuostolių)
ataskaitoje
Atskyrimas
(3 pastaba)
2014 m. gruodžio
31 d. likutis
Atidėtojo pelno mokesčio turtas
Neribotai keliami mokestiniai nuostoliai 127 (1) (19) 107
Investicijos, vertinamos tikrąją verte, kurios
pasikeitimai pripažįstami pelno (nuostolių)
ataskaitoje 190 (190) - -
Iki 2015–2019 m. keliami mokestiniai nuostoliai 2.185 (178) - 2.007
Sukaupimai 1 1 - 2
Atidėtojo pelno mokesčio turtas, skirtas galimam
pripažinimui
2.503 (368) (19) 2.116
Atėmus: nepripažintą atidėtojo mokesčio turtą
nuo iki 2015-2019 m. keliamų mokestinių
nuostolių (269) (1.407) - (1.676)
Pripažintas atidėtojo pelno mokesčio turtas
grynąja verte
2.234 (1.775) (19) 440
Turtas, sudengtas su tų pačių ūkio subjektų
įsipareigojimu
(18) (20) - (38)
Atidėtojo pelno mokesčio turtas, grynąja
verte
2.216 (1.795) (19) 402
Atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimas
Investicijos, vertinamos tikrąja verte, kurios
pasikeitimai pripažįstami pelno (nuostolių)
ataskaitoje (18) (20) - (38)
Atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimas (18) (20) - (38)
Įsipareigojimas, sudengtas su tų pačių ūkio
subjektų turtu 18 20 - 38
Atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimas,
grynąja verte
- - - -
Atidėtasis pelno mokestis, grynąja verte 2.216 (1.795) (19) 402

7 Pelno mokestis (tęsinys)

Atidėtojo pelno mokesčio turto ir įsipareigojimo analizė:

Grupė Bendrovė
2015 m. 2014 m. 2015 m. 2014 m.
Atidėtojo pelno mokesčio turtas
Atidėtojo pelno mokesčio turtas, kuris realizuosis po 12 mėn. 741 887 135 400
Atidėtojo pelno mokesčio turtas, kuris realizuosis per 12 mėn. 17 96 2 2
758 983 137 402
Atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimas
Atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimas, kuris realizuosis po 12
mėn.
76 - - -
Atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimas, kuris realizuosis per 12
mėn.
- - - -
76 - - -

Grupės ir Bendrovės pelno mokesčio sąnaudų sutikrinimas su teorine pelno mokesčio sąnaudų suma, gauta taikant galiojantį pelno mokesčio tarifą:

Grupė Bendrovė
2015 m. 2014 m. 2015 m. 2014 m.
Apskaitinis pelnas prieš apmokestinimą iš tęsiamos veiklos 4.430 2.928 4.746 22.346
Pelnas (nuostoliai) prieš apmokestinimą iš nutrauktos veiklos - 2.916 - -
Pelnas (nuostoliai) prieš apmokestinimą 4.430 5.844 4.746 22.346
Pelno mokestis, apskaičiuotas taikant 15 % tarifą
Apmokestinamojo pelno nemažinančios (sąnaudos) /
(665) (877) (712) (3.352)
neapmokestinamosios pajamos
Atidėtojo pelno mokesčio sąnaudos, atsirandančios dėl atidėtojo
559 803 510 3.337
pelno mokesčio turto nurašymo pasikeitus tikimybei jį panaudoti
Nauda, atsirandanti dėl anksčiau nepripažinto praėjusio laikotarpio
mokestinio nuostolio ar laikinojo skirtumo, kuriuo mažinamos
(139) (1.778) (63) (1.780)
atidėtojo mokesčio sąnaudos - (17) - -
Grupės viduje perduotų mokestinių nuostolių kainai taikyta nuolaida - - - (53)
Praėjusių metų atidėtojo pelno mokesčio koregavimas 3 - - -
Praėjusių metų ataskaitinio laikotarpio pelno mokesčio koregavimas - (2) - -
Užsienio dukterinių įmonių pelno mokesčio tarifo skirtumas - 3 - -
Pelno mokesčio pajamos (sąnaudos), apskaitytos pelno (nuostolių)
ataskaitoje
(242) (1.834) (265) (1.848)
Pelno mokestis, priskirtas nutrauktai veiklai - (26) - -
Pelno mokestis, priskirtas tęsiamai veiklai (242) (1.808) (265) (1.848)

8 Nutraukta veikla

Dėl 2014 m. įvykdyto atskyrimo Grupė perdavė ir nebetęsia veiklos nekilnojamojo turto segmento, žemės ūkio paskirties žemės ir informacinių technologijų infrastruktūros segmentuose. Taip pat buvo parduotas baldų gamybos segmentas. Todėl šių segmentų rezultatai atvaizduojami nutrauktoje veikloje. 2014 m. gruodžio 31 d. pasibaigusių metų skaičiai apima laikotarpį nuo sausio iki balandžio mėn., o baldų gamybos segmentas buvo apskaitytas kaip asocijuotoji įmonė taikant nuosavybės metodą iki jo pardavimo 2014 m. gegužės mėn.

Nutrauktos veiklos rezultato ir rezultato, pripažinto perkainojus grynąjį turtą, analizė pateikiama žemiau:

2014 m.
Pardavimo pajamos 5.759
Grynasis pelnas (nuostoliai) dėl investicinio turto tikrosios vertės koregavimo 34
Kitos pajamos (172)
Žaliavų ir vartojimo reikmenų sąnaudos (1.217)
Išmokos darbuotojams (1.117)
Vertės sumažėjimas, nukainojimai ir atidėjiniai (6)
Patalpų nuoma ir komunalinės sąnaudos (1.094)
Nusidėvėjimas ir amortizacija (215)
Patalpų priežiūros ir remonto sąnaudos (153)
Kitos veiklos sąnaudos (1.311)
Veiklos pelnas (nuostoliai) 508
Finansinės veiklos sąnaudos (229)
Asocijuotų ir bendrųjų įmonių pelno (nuostolių) dalis 572
Ataskaitinio laikotarpio pelnas (nuostoliai) prieš apmokestinimą
Pelno mokesčio pajamos (sąnaudos)
851
(26)
Ataskaitinio laikotarpio pelnas (nuostoliai) prieš pardavimą 825
Pelnas iš asocijuotųjų įmonių pardavimo 1.200
Pelnas iš dukterinių įmonių perkainojimo tikrąja verte 865
Ataskaitinio laikotarpio pelnas (nuostoliai) 2.890
Pelnas, tenkantis vienai akcijai (eurais): 2014 m.
Vienai akcijai tenkantis nutrauktos veiklos paprastasis pelnas (eurais) 0.16
Vienai akcijai tenkantis nutrauktos veiklos sumažintas pelnas (eurais) 0.16
2014 m.
Pagrindinės veiklos pinigų srautai 1.744
Investicinės veiklos pinigų srautai (917)
Finansinės veiklos pinigų srautai (1.254)
Pinigų srautų iš viso (427)

2014 m. išmokas darbuotojams iš nutrauktos veiklos sudaro 264 tūkst. eurų socialinio draudimo išmokos, sumokėtos darbdavio, ir 79 tūkst. eurų socialinio draudimo įmokos, sumokėtos iš darbuotojų lėšų.

9 Pelnas, tenkantis vienai akcijai

Paprastasis pelnas, tenkantis vienai akcijai, apskaičiuojamas dalijant patronuojančios įmonės akcininkams priskiriamą grynąjį metų pelną iš per metus išleistų paprastųjų akcijų svertinio vidurkio.

2015 m. ir 2014 m. išleistų akcijų svertinis vidurkis:

Svertinio vidurkio apskaičiavimas 2015 m. Akcijų skaičius
(tūkst.)
Nominali
vertė
(eurais)
Išleistos/365
(dienos)
Svertinis vidurkis
(tūkst.)
2014 m. gruodžio 31 d. išleistos akcijos
2015 m. birželio 25 d. nuosavų akcijų įsigijimas
11.866
(144)
0,29
0,29
365/365
189/365
11.866
(75)
2015 m. gruodžio 31 d. išleistos akcijos 11.722 0,29 - 11.791
Svertinio vidurkio apskaičiavimas 2014 m. Akcijų skaičius Nominali Išleistos/365 Svertinis vidurkis
(tūkst.) vertė (litais) (dienos) (tūkst.)
2013 m. gruodžio 31 d. išleistos akcijos 22.797 1 365/365 22.797
2014 m. balandžio 29 d. įstatinio kapitalo mažinimas (10.931) 1 246/365 (7.367)
2014 m. gruodžio 31 d. išleistos akcijos 11.866 1 - 15.430

Vienai akcijai tenkančiam paprastajam pelnui apskaičiuoti naudoti tokie pelno ir akcijų duomenys:

Grupė Bendrovė
2015 m. 2014 m. 2015 m. 2014 m.
Patronuojančios įmonės akcininkams priskiriamas grynasis pelnas
iš tęsiamos veiklos
4.188 1.124 4.481 20.498
Patronuojančios įmonės akcininkams priskiriamas grynasis pelnas
iš nutrauktos veiklos
- 2.903 - -
Patronuojančios įmonės akcininkams priskiriamas grynasis pelnas 4.188 4.027 4.481 20.498
Išleistų paprastųjų akcijų svertinis vidurkis (tūkst.) 11.791 15.430 11.791 15.430
Vienai akcijai tenkantis paprastasis pelnas (eurais) 0,36 0,26 0,38 1,33

2015 m. ir 2014 m. Grupės ir Bendrovės sumažintas pelnas, tenkantis vienai akcijai, yra lygus vienai akcijai tenkančiam paprastajam pelnui.

10 Dividendai, tenkantys vienai akcijai

2015 m. ir 2014 m. dividendai nebuvo paskelbti.

11 Ilgalaikis materialusis turtas

Kitas ilgalaikis
Grupė Žemė Pastatai Mašinos ir
įrengimai
Transporto
priemonės
Nebaigta
statyba
materialusis
turtas
Iš viso
Įsigijimo savikaina:
2013 m. gruodžio 31 d. likutis 45 2.218 1.385 294 2 1.751 5.695
Įsigijimai - - - 14 - 79 93
Dukterinių įmonių įsigijimas - - - 14 - 11 25
Parduotas ir nurašytas turtas
Konsolidavimo nutraukimas tapus
investiciniu subjektu (4 pastaba)
-
(45)
-
(2.002)
-
(1.385)
-
(282)
-
(2)
(8)
(253)
(8)
(3.969)
Atskyrimas (3 pastaba) - (216) - (26) - (1.462) (1.704)
2014 m. gruodžio 31 d. likutis - - - 14 - 118 132
Įsigijimai - - - 4 - 62 66
Dukterinių įmonių įsigijimas (4 pastaba) - - - - - 5 5
Parduotas ir nurašytas turtas - - - - - (18) (18)
2015 m. gruodžio 31 d. likutis - - - 18 - 167 185
Sukauptas nusidėvėjimas:
2013 m. gruodžio 31 d. likutis - 1.527 1.183 152 - 1.266 4.128
Nusidėvėjimas per metus - 12 20 14 - 100 146
Parduotas ir nurašytas turtas
Konsolidavimo nutraukimas tapus
- - - - - (4) (4)
investiciniu subjektu (4 pastaba) - (1.527) (1.203) (155) - (181) (3.066)
Atskyrimas (3 pastaba) - (12) - (11) - (1.085) (1.108)
2014 m. gruodžio 31 d. likutis - - - - - 96 96
Nusidėvėjimas per metus - - - 2 - 19 21
Parduotas ir nurašytas turtas - - - - - (15) (15)
2015 m. gruodžio 31 d. likutis - - - 2 - 100 102
2014 m. gruodžio 31 d. likutinė vertė - - - 14 - 22 36
2015 m. gruodžio 31 d. likutinė vertė - - - 16 - 67 83

11 Ilgalaikis materialusis turtas (tęsinys)

Bendrovė Kitas ilgalaikis materialusis turtas Iš viso
Įsigijimo savikaina:
2013 m. gruodžio 31 d. likutis 98 98
Įsigijimai 9 9
2014 m. gruodžio 31 d. likutis 107 107
Įsigijimai 1 1
Parduotas ir nurašytas turtas (15) (15)
2015 m. gruodžio 31 d. likutis 93 93
Sukauptas nusidėvėjimas:
2013 m. gruodžio 31 d. likutis 88 88
Nusidėvėjimas per metus 7 7
2014 m. gruodžio 31 d. likutis 95 95
Nusidėvėjimas per metus 7 7
Parduotas ir nurašytas turtas (15) (15)
2015 m. gruodžio 31 d. likutis 87 87
2014 m. gruodžio 31 d. likutinė vertė 12 12
2015 m. gruodžio 31 d. likutinė vertė 6 6

Grupės ir Bendrovės ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimas už 2015 m. atitinkamai sudaro 21 tūkst. eurų ir 7 tūkst. eurų (2014 m. atitinkamai 146 tūkst. eurų ir 7 tūkst. eurų). Atitinkamai 21 tūkst. eurų ir 7 tūkst. eurų sumos už 2015 m. (62 tūkst. eurų ir 7 tūkst. eurų sumos už 2014 m.) yra įtrauktos į tęsiamos veiklos sąnaudas Grupės ir Bendrovės pelno (nuostolių) ataskaitose. 84 tūkst. eurų suma už 2014 m. yra įtraukta į nutrauktos veiklos sąnaudas Grupės pelno (nuostolių) ataskaitoje. Grupės pelno (nuostolių) ataskaitoje nutrauktos veiklos nusidėvėjimo sąnaudos buvo sumažintos 7 tūkst. eurų suma dėl dotacijų, susijusių su turtu, amortizacijos 2014 m.

Nei 2015 m., nei 2014 m. gruodžio 31 d. Grupės ir Bendrovės ilgalaikis materialusis turtas nebuvo įkeistas.

12 Investicinis turtas

Grupė
Žemės ūkio
paskirties
žemė
Kitas investicinis
turtas, vertinamas
naudojant
lyginamąjį metodą
Nuomojamas
investicinis
turtas
Investicinis
turtas, laikomas
vystymui
ateityje
Iš viso
Tikrosios vertės hierarchija 2 lygis 2 lygis 3 lygis 3 lygis
Likutis 2013 m. gruodžio 31 d. 10.451 206 32.371 9.262 52.290
Įsigijimai 263 200 - - 463
Vėlesnės išlaidos 1 - - - 1
Pardavimai (25) - - - (25)
Atskyrimas (3 pastaba)
Konsolidavimo nutraukimas tapus
(10.558) (572) (31.329) (5.960) (48.419)
investiciniu subjektu (4 pastaba) - - (1.042) (3.302) (4.344)
Pelnas dėl tikrosios vertės koregavimo 567 166 - - 733
(Nuostoliai) dėl tikrosios vertės koregavimo (699) - - - (699)
Likutis 2014 m. gruodžio 31 d. - - - - -
Nerealizuotas pelnas ar nuostoliai,
pripažinti 2014 m. pelno (nuostolių)
ataskaitos "Nutrauktos veiklos" dalies
straipsnyje "Grynasis pelnas (nuostoliai)
dėl investicinio turto tikrosios vertės
koregavimo)"
(132) 166 - - 34

Pelnas ir nuostoliai dėl investicinio turto tikrosios vertės pasikeitimo pripažinti pelno (nuostolių) ataskaitos eilutėje "Nutraukta veikla".

Grupės investicinį turtą sudarė biuro pastatai, sandėliai, žemė ir butai. Dauguma pastatų ir sandėlių yra išnuomoti pagal veiklos nuomos sutartis ir bendros nuomos pajamos 2014 m. buvo lygios 1.113 tūkst. eurų. Tiesioginės veiklos sąnaudos, susijusios su investiciniu turtu, iš kurio gaunamos nuomos pajamos, 2014 m. buvo lygios 469 tūkst. eurų.

2014 m. Grupė įsigijo investicinio turto už 463 tūkst. eurų, įskaitant žemės ūkio paskirties žemę už 263 tūkst. eurų. Per 2014 m. buvo parduota investicinio turto už 25 tūkst. eurų. 2014 m. atskyrimo metu Grupė perleido dalį investicinio turto, kurio balansinė vertė sudarė 48.419 tūkst. eurų (3 pastaba). Nutraukus UAB "Sago" konsolidavimą, Grupės investicinis turtas sumažėjo 4.344 tūkst. eurų.

Po atskyrimo Grupė neturi investicinio turto.

13 Nematerialusis turtas

Grupė Prestižas Sutartys,
ryšiai su
klientais
Fondų
valdymo
teisės
Programinė
įranga
Kitas
nematerialusis
turtas
Iš viso
Įsigijimo savikaina:
2013 m. gruodžio 31 d. likutis 463 4.456 - 366 34 5.319
Įsigijimai - 1 - 8 - 9
Dukterinių įmonių įsigijimai (4 pastaba)
Konsolidavimo nutraukimas tapus
90 - 3.490 3 - 3.583
investiciniu subjektu (4 pastaba) - (767) - (70) (1) (838)
Atskyrimas (3 pastaba) (463) (3.690) - (275) (33) (4.461)
2014 m. gruodžio 31 d. likutis 90 - 3,490 32 - 3.612
Įsigijimai - - - 21 - 21
Dukterinių įmonių įsigijimai (4 pastaba) - - 767 - - 767
Parduotas ir nurašytas turtas - - - (6) - (6)
2015 m. gruodžio 31 d. likutis 90 - 4.257 47 - 4.394
Sukaupta amortizacija:
2013 m. gruodžio 31 d. Likutis - 2.630 - 274 21 2.925
Amortizacija per metus - 156 31 35 3 225
Konsolidavimo nutraukimas tapus
investiciniu subjektu (4 pastaba)
- (496) - (50) - (546)
Atskyrimas (3 pastaba) - (2.290) - (242) (24) (2.556)
2014 m. gruodžio 31 d. likutis - - 31 17 - 48
Amortizacija per metus - - 298 10 - 308
Parduotas ir nurašytas turtas - - - (6) - (6)
2015 m. gruodžio 31 d. likutis - - 329 21 - 350
2014 m. gruodžio 31 d. likutinė vertė 90 - 3.459 15 - 3.564
2015 m. gruodžio 31 d. likutinė vertė 90 - 3.928 26 - 4.044

13 Nematerialusis turtas (tęsinys)

Bendrovė Programinė įranga Iš viso
Įsigijimo savikaina:
2013 m. gruodžio 31 d. likutis 24 24
Įsigijimai 6 6
Parduotas ir nurašytas turtas - -
2014 m. gruodžio 31 d. likutis 30 30
Įsigijimai - -
Parduotas ir nurašytas turtas (6) (6)
2015 m. gruodžio 31 d. likutis 24 24
Sukaupta amortizacija:
2013 m. gruodžio 31 d. likutis 10 10
Amortizacija per metus 7 7
Parduotas ir nurašytas turtas - -
2014 m. gruodžio 31 d. likutis 17 17
Amortizacija per metus 9 9
Parduotas ir nurašytas turtas (6) (6)
2015 m. gruodžio 31 d. likutis 20 20
2014 m. gruodžio 31 d. likutinė vertė 13 13
2015 m. gruodžio 31 d. likutinė vertė 4 4

Grupės ir Bendrovės ilgalaikio nematerialiojo turto amortizacija už 2015 m. atitinkamai sudaro 308 tūkst. eurų ir 9 tūkst. eurų (2014 m. atitinkamai 225 tūkst. eurų ir 7 tūkst. eurų). 2015 m. atitinkamai 308 tūkst. eurų ir 9 tūkst. eurų sumos (2014 m. - 87 tūkst. eurų ir 7 tūkst. eurų) yra įtrauktos į tęsiamos veiklos sąnaudas Grupės ir Bendrovės pelno (nuostolių) ataskaitose. 2014 m. 138 tūkst. eurų suma yra įtraukta į nutrauktos veiklos sąnaudas Grupės pelno (nuostolių) ataskaitoje.

2014 m. gruodžio 31 d. prestižas, įsigytas verslo jungimo metu turto valdymo segmente, buvo priskirtas UAB "MP Pension Funds Baltic" ir UAB "INVL Asset Management" įplaukas kuriantiems vienetams. Po turto valdymo įmonių susijungimo 2015 metais prestižas yra priskirtas reorganizuotos įmonės UAB "INVL Asset Management" įplaukas kuriančiam vienetui (4 pastaba). 2015 m. įplaukas kuriančio vieneto atsiperkamoji vertė buvo nustatyta remiantis naudojimo vertės skaičiavimais, taikant pinigų srautų prognozes, kurios remiasi finansinėmis prognozėmis, patvirtintomis Grupės vadovybės aštuoneriems metams. Ikimokestinė diskonto norma, naudojama pinigų srautų prognozei, yra 10,2 proc.; pinigų srautai pasibaigus 8 metų laikotarpiui yra ekstrapoliuojami naudojant 0 proc. augimo normą. 2014 m. įplaukas kuriančių vienetų atsiperkamoji vertė buvo nustatyta remiantis naudojimo vertės skaičiavimais, taikant pinigų srautų prognozes, kurios remiasi finansinėmis prognozėmis, patvirtintomis Grupės vadovybės devyneriems metams. Ikimokestinė diskonto norma, naudojama pinigų srautų prognozei, yra 11,49 proc.; pinigų srautai pasibaigus 9 metų laikotarpiui yra ekstrapoliuojami naudojant 0 proc. augimo normą. Prognozavimo laikotarpis yra daugiau nei penkeri metai, nes fondų valdymo sektoriuje pelningumas pasiekiamas per ilgesnį laiką, kai fondų dydžiai pasiekia masto ekonomiją.

13 Nematerialusis turtas (tęsinys)

Žemiau pateiktoje lentelėje atspindėtos prielaidos, naudotos pinigus generuojančio vieneto, kuriam 2015 m. yra priskirtas prestižas, vertinimui:

Prielaidos Fondų rūšys Dydis
Antros pakopos pensijų fondai 2%
Fondų turto vertės dėl išmokų Trečios pakopos pensijų fondai 3%
klientams sumažėjimo rodiklis Investiciniai fondai ir individualūs portfeliai 5%
Antros pakopos obligacijų pensijų fondai, investiciniai obligacijų
fondai
Antros pakopos mišrūs pensijų fondai ir trečios pakopos obligacijų
2%
pensijų fondai 3%
Antros pakopos akcijų pensijų fondai bei trečios pakopos mišrūs ir
akcijų pensijų fondai
4%
Kapitalo prieaugis Investiciniai fondai, investuojantys į akcijas, ir individualūs portfeliai 4%
Vidutinės valdymo pajamos Visi fondai 4.201 tūkst. eurų
Vidutinės valdymo sąnaudos Visi fondai 3.764 tūkst. eurų
Ilgalaikė augimo norma Visi fondai 0%
Ikimokestinė diskonto norma Visi fondai 10,2%

Pagrindinių prielaidų dydžius vadovybė pasirinko, vadovaudamasi šiais motyvais:

Prielaidos Prielaidų dydžių pasirinkimo motyvai
Fondų turto vertės dėl išmokų
klientams sumažėjimo rodiklis
Rodiklis parodo, kiek vidutiniškai fondų turto vertės prarandama per metus dėl išmokų
klientams. Prielaidos dydis pasirinktas atsižvelgiant į atitinkamo sektoriaus vidutinę
statistiką.
Kapitalo prieaugis Rodiklis parodo, kiek per metus vidutiniškai paauga fondų investicijų vertė. Prielaidos
dydis pasirinktas atsižvelgiant į ilgalaikį akcijoms ir/ar obligacijoms būdingą prieaugį.
Vidutinės valdymo pajamos Prielaidos dydis pasirinktas atsižvelgiant į vidutines pinigus generuojančio vieneto
pajamas per aštuonerių metų prognozuojamą laikotarpį.
Vidutinės valdymo sąnaudos Prielaidos dydis pasirinktas atsižvelgiant į vidutines pinigus generuojančio vieneto
sąnaudas per aštuonerių metų prognozuojamą laikotarpį.
Pastovaus augimo norma Tai svertinė vidutinė augimo norma, naudojama prognozuoti būsimus pinigų srautus
vėlesniems laikotarpiams nei numatyta biudžete. Prielaidos dydis pasirinktas
analogiškas dydžiui, naudojamam atitinkamo sektoriaus prognozėse.
Ikimokestinė diskonto norma Rodiklis atspindi riziką, būdingą atitinkamiems segmentams ir šalims, kuriose jie veikia.

2015 m. gruodžio 31 d. pagrindiniai Grupės nematerialiojo turto objektai yra šie:

  • − 2-os pakopos pensijų fondai. Tai fondai, kurių: 1) balansinė vertė lygi 803 tūkst. eurų, o likęs naudingo tarnavimo laikas yra 8,75 - 9 metai (iš šios grupės fondų Latvijos įmonėms priklauso 677 tūkst. eurų balansinės vertės fondai); 2) balansinė vertė lygi 1.699 tūkst. eurų, o likęs naudingo tarnavimo laikas yra 13,75 – 14 metų; 3) balansinė vertė lygi 1.313 tūkst. eurų, o likęs naudingo tarnavimo laikas yra 18,75 metų.
  • − 3-ios pakopos pensijų fondai. Tai fondai, kurių balansinė vertė lygi 84 tūkst. eurų, o likęs naudingo tarnavimo laikas yra 8,75 - 9 metai.
  • − Investiciniai fondai ir klientų portfeliai. Jų balansinė vertė siekia 29 tūkst. eurų, o likęs naudingo tarnavimo laikas yra 4 metai (12 tūkst. eurų iš šios balansinės vertės priklauso Latvijos įmonėms).

2014 m. gruodžio 31 d. pagrindiniai Grupės nematerialiojo turto objektai yra šie:

  • − 2-os pakopos pensijų fondai. Tai fondai, kurių: 1) balansinė vertė lygi 23 tūkst. eurų, o likęs naudingo tarnavimo laikas yra 9,75 metų; 2) balansinė vertė lygi 728 tūkst. eurų, o likęs naudingo tarnavimo laikas yra 14,75 metų; 3) balansinė vertė lygi 1.383 tūkst. eurų, o likęs naudingo tarnavimo laikas yra 19,75 metų; 4) balansinė vertė lygi 1.210 tūkst. eurų (šie fondai buvo įsigyti metų pabaigoje ir jiems nebuvo skaičiuota amortizacija 2014 m.).
  • − 3-ios pakopos pensijų fondai. Tai fondai, kurių: 1) balansinė vertė lygi 42 tūkst. eurų, o likęs naudingo tarnavimo laikas yra 9,75 metų; 2) balansinė vertė lygi 52 tūkst. eurų (šie fondai buvo įsigyti metų pabaigoje ir jiems nebuvo skaičiuota amortizacija 2014 m.).
  • − Investiciniai fondai ir klientų portfeliai. Jie buvo įsigyti metų pabaigoje ir jiems nebuvo skaičiuota amortizacija 2014 m. Jų balansinė vertė lygi 21 tūkst. eurų.

14 Finansinės priemonės pagal kategorijas

Grupė Investicijos,
skirtos parduoti
Paskolos ir
gautinos
sumos
Turtas, vertinamas
tikrąja verte, kurios
pasikeitimai
pripažįstami pelno
(nuostolių)
ataskaitoje
Iš viso
2015 m. gruodžio 31 d.
Turtas finansinės būklės ataskaitoje
Investicijos į dukterines įmones - - 5.765 5.765
Investicijos į asocijuotąsias ir bendrąsias įmones - - 14.897 14.897
Investicijos, skirtos parduoti 494 - - 494
Suteiktos paskolos - 6.245 - 6.245
Trumpalaikiai pirkėjų įsiskolinimai ir kitos gautinos
sumos, išskyrus gautinus mokesčius - 663 - 663
Finansinis turtas, vertinamas tikrąja verte, kurios
pasikeitimai pripažįstami pelno (nuostolių)
ataskaitoje - - 13.759 13.759
Suteiktos trumpalaikės paskolos - 801 - 801
Riboto naudojimo pinigai - 83 - 83
Pinigai ir pinigų ekvivalentai - 1.815 - 1.815
Iš viso 494 9.607 34.421 44.522
Grupė Investicijos,
skirtos parduoti
Paskolos ir
gautinos
sumos
Turtas, vertinamas
tikrąja verte, kurios
pasikeitimai
pripažįstami pelno
(nuostolių)
ataskaitoje
Iš viso
2014 m. gruodžio 31 d.
Turtas finansinės būklės ataskaitoje
Investicijos į dukterines įmones - - 8.978 8.978
Investicijos į asocijuotąsias ir bendrąsias įmones - - 14.855 14.855
Investicijos, skirtos parduoti 494 - - 494
Suteiktos paskolos - 6.655 - 6.655
Trumpalaikiai pirkėjų įsiskolinimai ir kitos gautinos
sumos, išskyrus gautinus mokesčius - 721 - 721
Finansinis turtas, vertinamas tikrąja verte, kurios
pasikeitimai pripažįstami pelno (nuostolių)
ataskaitoje - - 3.883 3.883
Suteiktos trumpalaikės paskolos - 1.435 - 1.435
Pinigai ir pinigų ekvivalentai - 4.148 - 4.148
Iš viso 494 12.959 27.716 41.169
Grupė 2015 m.
gruodžio 31 d.
2014 m.
gruodžio 31 d.
Įsipareigojimai finansinės būklės ataskaitoje Finansiniai įsipareigojimai,
vertinami amortizuota savikaina
Gautos paskolos - -
Skolos tiekėjams
Kitos trumpalaikės mokėtinos sumos, išskyrus mokėtinus mokesčius ir išmokas
336 206
darbuotojams 586 928
Iš viso 922 1.134

14 Finansinės priemonės pagal kategorijas (tęsinys)

Bendrovė Investicijos,
skirtos parduoti
Paskolos ir
gautinos
sumos
Turtas, vertinamas
tikrąja verte, kurios
pasikeitimai
pripažįstami pelno
(nuostolių) ataskaitoje
Iš viso
2015 m. gruodžio 31 d.
Turtas finansinės būklės ataskaitoje
Investicijos į dukterines įmones
Investicijos į asocijuotąsias ir bendrąsias
- - 5.765 5.765
įmones - - 14.897 14.897
Investicijos, skirtos parduoti 494 - - 494
Suteiktos ilgalaikės paskolos - 6.245 - 6.245
Pirkėjų įsiskolinimai ir kitos gautinos sumos - 2 - 2
Finansinis turtas, vertinamas tikrąja verte,
kurios pasikeitimai pripažįstami pelno
(nuostolių) ataskaitoje - - 12.694 12.694
Suteiktos trumpalaikės paskolos - 801 - 801
Riboto naudojimo pinigai - 83 - 83
Pinigai ir pinigų ekvivalentai - 1.238 - 1.238
Iš viso 494 8.369 33.356 42.219
Bendrovė Investicijos,
skirtos parduoti
Paskolos ir
gautinos
sumos
Turtas, vertinamas
tikrąja verte, kurios
pasikeitimai
pripažįstami pelno
Iš viso
(nuostolių) ataskaitoje
2014 m. gruodžio 31 d.
Turtas finansinės būklės ataskaitoje
Investicijos į dukterines įmones
Investicijos į asocijuotąsias ir bendrąsias
- - 8.978 8.978
įmones - - 14.855 14.855
Investicijos, skirtos parduoti 494 - - 494
Suteiktos ilgalaikės paskolos - 6.655 - 6.655
Pirkėjų įsiskolinimai ir kitos gautinos sumos - 352 - 352
Finansinis turtas, vertinamas tikrąja verte,
kurios pasikeitimai pripažįstami pelno
(nuostolių) ataskaitoje - - 3.515 3.515
Suteiktos trumpalaikės paskolos - 1.435 - 1.435
Pinigai ir pinigų ekvivalentai - 3.292 - 3.292
Iš viso 494 11.734 27.348 39.576
Bendrovė 2015 m. 2014 m.
gruodžio 31 d. gruodžio 31 d.
Įsipareigojimai finansinės būklės ataskaitoje Finansiniai įsipareigojimai,
vertinami amortizuota savikaina

Paskolos - - Skolos tiekėjams 5 32 Kitos trumpalaikės mokėtinos sumos, išskyrus mokėtinus mokesčius ir mokėtinas išmokas darbuotojams 804 1.177 Iš viso 809 1.209

15 Tikrosios vertės vertinimai

Finansinės priemonės, kurios nėra apskaitomos tikrąja verte

Pagrindinės Grupės ir Bendrovės finansinės priemonės, kurios finansinės būklės ataskaitoje nėra apskaitomos tikrąja verte, yra pinigai ir pinigų ekvivalentai, riboto naudojimo pinigai, pirkėjų įsiskolinimai ir kitos gautinos sumos, suteiktos paskolos, skolos tiekėjams ir kitos mokėtinos sumos bei investicijos, skirtos parduoti.

Tikroji vertė atspindi kainą, už kurią vertinimo dieną būtų parduodamas turtas pagal tvarkingą sandorį tarp rinkos dalyvių.

Grupės ir Bendrovės pinigų ir pinigų ekvivalentų, riboto naudojimo pinigų, pirkėjų įsiskolinimų ir kitų gautinų sumų 2015 m. gruodžio 31 d. ir 2014 m. gruodžio 31 d. balansinės vertės yra artimos jų tikrajai vertei, nes jie yra trumpalaikiai ir diskonto poveikis jiems yra nereikšmingas.

Bendrovės ir Grupės suteiktų paskolų balansinė vertė 2015 m. ir 2014 m. gruodžio 31 d. yra artima jų tikrajai vertei, nes palūkanų normos yra peržiūrimos ir koreguojamos tada, kai keičiasi rinkos palūkanos normos. Jų tikroji vertė apskaičiuota diskontuojant pinigų srautus atitinkamai 4,5 proc. ir 5,8 proc. palūkanų normomis 2015 m. ir 2014 m. gruodžio 31 d. Tai 3 lygio tikrosios vertės hierarchijos vertinimas

Finansinės priemonės, apskaitomos tikrąja verte

Grupė naudoja šią hierarchiją nustatydama ir atskleisdama tikrąją finansinių priemonių vertę pagal vertinimo metodą:

1 lygis: kotiruojama (nekoreguota) kaina aktyviose rinkose identiškam turtui ar įsipareigojimams;

2 lygis: kiti metodai, kurių duomenys, turintys didelės įtakos fiksuojamai tikrajai vertei, yra tiesiogiai arba netiesiogiai stebimi rinkoje;

3 lygis: metodai, kurių duomenys, turintys didelės įtakos fiksuojamai tikrajai vertei, nesiremia rinkoje stebimais duomenimis.

Po 2014 m. įvykusio atskyrimo Bendrovė tapo investiciniu subjektu pagal 10-ąjį TFAS, o Grupės dukterinės bei asocijuotosios įmonės vertinamos tikrąja verte, tikrosios vertės pasikeitimą pripažįstant pelnu arba nuostoliais.

Finansinių priemonių, kuriomis prekiaujamų aktyvioje rinkoje, tikroji vertė remiasi kotiruojama rinkos kaina balanso sudarymo dieną. Rinka laikoma aktyvia, jei kotiruojamos kainos yra reguliariai ir lengvai pasiekiamos biržoje ir šios kainos atspindi faktinius ir reguliariai vykstančius rinkos sandorius pagal ištiestosios rankos principą. Kotiruojamos rinkos kainos, kurias Grupė naudoja vertindama turimą finansinį turtą, yra biržos prekybos sesijos uždarymo kaina vertinimo dieną.

Kiekvieną ketvirtį Bendrovės darbuotojai ir analitikai atlieka 3-iam lygiui priskiriamų finansinių priemonių vertinimą. Vertė nustatoma ketvirčio paskutinei dienai. Bendrovės vadovybė peržiūri analitikų paruoštus vertinimus.

Investicija į UAB "Litagra" akcijas (žemės ūkio segmentas) buvo vertinta naudojant pelno prieš palūkanas, mokesčius, amortizaciją ir nusidėvėjimą (EBITDA) daugiklių metodą grūdų perdirbimo ir žemės ūkio produkcijos veiklos segmentams bei kainos ir buhalterinės vertės santykio (P/BV) metodą prekybos veiklos segmentui. EBITDA buvo imta už tris paskutinius 12 mėnesių laikotarpius, pasibaigiančius ataskaitinio laikotarpio pabaigoje, didesnį svorį suteikiant paskutinių 12 mėnesių skaičiams. Tapimo investiciniu subjektu momentu investicija į UAB "Litagra" akcijas buvo vertinta pagal paskutinio sandorio, įvykusio 2014 m. gegužės pabaigoje, vertę (4 pastaba).

Investicija į pastatų priežiūros sektoriaus įmones buvo vertinta pagal pastarųjų dvylikos mėnesių EBITDA, taikant Lietuvos rinkoje veikiančios ir NASDAQ Vilnius vertybinių popierių biržoje listinguojamos palyginamosios įmonės AB "City Service" daugiklį. Kitų užsienio įmonių daugiklių, kurie buvo didesni už taikytą skaičiavimuose, nuspręsta nenaudoti, nes pastatų priežiūra – lokalus verslas, itin priklausomas nuo Lietuvos teisinės ir verslo aplinkos. Kitos pastatų priežiūros įmonės, veikiančios Lietuvoje, nėra akcinės bendrovės.

Bankininkystės sektoriaus įmonės vertintos pagal paskutinio sandorio vertę 2014 m. gruodžio 31 d., nes jos įsigytos 2014 m. gruodžio mėn. 2015 m. šio sektoriaus įmonės parduotos (4 pastaba).

UAB "Kelio ženklai" įvertinta apskaičiavus jos turto ir įsipareigojimų tikrąją vertę. UAB "Kelio ženklai" pagrindinis turtas – pastatai – vertinti naudojant lyginamąjį metodą. UAB "Kelio ženklai" vertė vertinimo metu atitiko šios įmonės likvidacinę vertę.

Veiklos nevykdančios įmonės įvertintos pagal jų nuosavo kapitalo dydį, nes jos turi tik pinigus ir trumpalaikius įsipareigojimus.

Finansinės priemonės, apskaitomos tikrąja verte (tęsinys)

Bendrovės naudoti dukterinių bei asocijuotųjų įmonių vertinimo metodai ir duomenys 2015 m. gruodžio 31 d.:

Veiklos pobūdis Tikroji
vertė
Vertinimo modelis Naudoti duomenys Naudotų
duomenų
reikšmės
Pastatų priežiūra (3 lygis) 4.644 Rinkoje palyginamos EBITDA daugiklis 5,7
įmonės EBITDA, tūkst. eurų 775
EBITDA daugiklis 7,6-7,8
Žemės ūkis (UAB "Litagra") (3
lygis)
P/BV daugiklis 1,0
14.897 Rinkoje palyginamos
įmonės
EBITDA, tūkst. eurų
(grūdų apdorojimas ir
žemės ūkio produkcija)
4.496
Balansinė vertė tūkst. eurų
(prekyba)
8.092
Nuolaida dėl rinkos
likvidumo trūkumo
10%
Kelio ženklų gamyba, medienos Grynojo turto tikroji vertė - -
apdirbimas ir nevykdantys 1.121
veiklos SPS (3 lygis)

Bendrovės naudoti dukterinių bei asocijuotųjų įmonių vertinimo metodai ir duomenys 2014 m. gruodžio 31 d.:

Veiklos pobūdis Tikroji
vertė
Vertinimo modelis Naudoti duomenys Naudotų
duomenų
reikšmės
Pastatų priežiūra (3 lygis) Rinkoje palyginamos EBITDA daugiklis 4,8
3.260 įmonės EBITDA, tūkst. eurų 666
EBITDA daugiklis 6,4-7,1
P/BV daugiklis 0,78
Žemės ūkis (UAB "Litagra") (3
lygis)
14.855
Rinkoje palyginamos
įmonės
EBITDA, tūkst. eurų
(grūdų apdorojimas ir
žemės ūkio produkcija)
5,692
Balansinė vertė tūkst. eurų
(prekyba)
9,416
Nuolaida dėl rinkos
likvidumo trūkumo
10%
Bankininkystė (2 lygis) 4.284 Lyginamasis vertinimas
(paskutinio sandorio
kaina)
- -
Kelio ženklų gamyba, medienos
apdirbimas ir nevykdantys
1.434 Grynojo turto tikroji vertė - -

veiklos SPS (3 lygis)

Toliau lentelėje pateiktas vienos ar kelių prielaidų, naudojamų taikant vertinimo modelius, pasikeitimų poveikis remiantis pagrįstomis galimomis alternatyviomis prielaidomis:

Veiklos pobūdis Rinkoje nestebimi Pagrįstas Vertinimo pokytis +/-
duomenys galimas pokytis
+/- (absoliuti
vertė/baziniai
punktai//%)
2015 m.
gruodžio 31 d.
2014 m.
gruodžio 31 d.
Pastatų priežiūra (3 lygis) EBITDA daugiklis 1 775/(775) 666/(666)
Žemės ūkis (UAB
EBITDA daugiklis
"Litagra") (3 lygis)
P/BV daugiklis
0,5 650/(650) 861/(861)
0,1 269/(269) 312/(312)
EBITDA 5 % 574/(574) 639/(639)
Nuolaida dėl rinkos
likvidumo trūkumo
100 baziniai
punktai
(165)/165 (166)/166

Finansinės priemonės, apskaitomos tikrąja verte (tęsinys)

Šioje lentelėje pateiktas Grupės turtas bei įsipareigojimai, 2015 m. gruodžio 31 d. vertinami tikrąja verte:

1 lygis 2 lygis 3 lygis Iš viso
Turtas
Dukterinės įmonės
- Pastatų priežiūra - - 4.644 4.644
- Kita veikla - - 1.121 1.121
Asocijuotosios įmonės
- Žemės ūkis
Finansinis
turtas,
pirminio
pripažinimo
metu
priskiriamas
vertinamam
tikrąja
verte,
kurios
pasikeitimai
pripažįstami
pelno
(nuostolių) ataskaitoje
- - 14.897 14.897
- Nekilnojamasis turtas 1.985 - - 1.985
- Informacinės technologijos 3.831 - - 3.831
- Bankinis sektorius 6.363 - - 6.363
- Kitos paprastosios akcijos 1 2 - 3
- Kolektyvinio investavimo subjektai - 658 - 658
- Vyriausybės obligacijos 357 - 357
- Įmonių obligacijos 49 - - 49
Prekybinis finansinis turtas
Nuosavybės vertybiniai popieriai
- Maisto pramonės sektorius 513 - - 513
Turto iš viso 13.099 660 20.662 34.421
Įsipareigojimai - - - -

Šioje lentelėje pateiktas Bendrovės turtas bei įsipareigojimai, 2015 m. gruodžio 31 d. vertinami tikrąja verte:

1 lygis 2 lygis 3 lygis Iš viso
Turtas
Dukterinės įmonės
- Pastatų priežiūra - - 4.644 4.644
- Kita veikla - - 1.121 1.121
Asocijuotosios įmonės
- Žemės ūkis
Finansinis
turtas,
pirminio
pripažinimo
metu
priskiriamas
vertinamam
tikrąja
verte,
kurios
pasikeitimai
pripažįstami
pelno
(nuostolių) ataskaitoje
- - 14.897 14.897
- Nekilnojamasis turtas 1.985 - - 1.985
- Informacinės technologijos 3.831 - - 3.831
- Bankinis sektorius 6.363 - - 6.363
- Kitos paprastosios akcijos - 2 - 2
Prekybinis finansinis turtas
Nuosavybės vertybiniai popieriai
- Maisto pramonės sektorius 513 - - 513
Turto iš viso 12.692 2 20.662 33.356
Įsipareigojimai - - - -

Finansinės priemonės, apskaitomos tikrąja verte (tęsinys)

Šioje lentelėje pateiktas Grupės ir Bendrovės turtas bei įsipareigojimai, 2014 m. gruodžio 31 d. vertinami tikrąja verte:

1 lygis 2 lygis 3 lygis Iš viso
Turtas
Dukterinės įmonės
- Pastatų priežiūra - - 3.260 3.260
- Kita veikla - - 1.434 1.434
- Bankininkystė - 4.284 - 4.284
Asocijuotosios įmonės
- Žemės ūkis - - 14.855 14.855
Finansinis
turtas,
pirminio
pripažinimo
metu
priskiriamas
vertinamam
tikrąja
verte,
kurios
pasikeitimai
pripažįstami
pelno
(nuostolių) ataskaitoje
- Nekilnojamasis turtas 1.628 - - 1.628
- Informacinės technologijos 744 - - 744
- Kitos paprastosios akcijos* 1 - - 1
- Kolektyvinio investavimo subjektai* - 108 - 108
- Vyriausybės obligacijos* 11 28 - 39
- Įmonių obligacijos* 154 66 - 220
Prekybinis finansinis turtas
Nuosavybės vertybiniai popieriai
- Maisto pramonės sektorius 559 - - 559
- Bankinis sektorius 584 - - 584
Turto iš viso 3.681 4.486 19.549 27.716
Įsipareigojimai - - - -

Įsipareigojimai

* Šis finansinis turtas priklauso Grupei, bet ne Bendrovei.

2015 ir 2014 m. nebuvo jokio turto, kuris būtų perkeltas iš 1 lygio į 2 lygį ar atvirkščiai.

Grupė turi finansinį turtą, skirtą parduoti, kuris, remiantis 39-ojo TAS reikalavimais, vertinamas savikaina, nes jo tikroji vertė negali būti patikimai nustatyta, kadangi šiam turtui nėra kotiruojamų rinkos kainų aktyvioje rinkoje.

Finansinės priemonės, apskaitomos tikrąja verte (tęsinys)

3 lygiui priskiriamos finansinės priemonės

Grupės politika yra pripažinti judėjimus tarp tikrosios vertės hierarchijos lygių tuomet, kai įvyksta įvykis arba pasikeičia aplinkybės, lemiančios tokį judėjimą. Į 3-iąjį tikrosios vertės hierarchijos lygį buvo perkeltos investicijos į žemės ūkio segmentą, įvertinus jas pagal EBITDA ir P/BV daugiklių metodus, o ne pagal paskutinio sandorio vertę.

Lentelėje pateikti Bendrovės ir Grupės 3-iam lygiui priskirtų finansinių priemonių pasikeitimai per 2015 m. gruodžio 31 d. pasibaigusius metus:

Pastatų priežiūra Žemės ūkis Kita veikla Iš viso
Likutis 2014 m. gruodžio 31 d.
Pelnas (nuostoliai), pripažinti pelno (nuostolių)
ataskaitoje tapus investiciniu subjektu (parodomi
eilutėje "Finansinio turto, vertinamo tikrąja verte,
kurios pasikeitimai pripažįstami pelno (nuostolių)
3.260 14.855 1.434 19.549
ataskaitoje, tikrosios vertės grynasis pokytis") 1.384 42 (274) 1.152
Suteiktų paskolų susigrąžinimas - - (100) (100)
Priskaičiuotos palūkanos - - 56 56
Įstatinio kapitalo didinimas - - 5 5
Likutis 2015 m. gruodžio 31 d. 4.644 14.897 1.121 20.662
Nerealizuoto pelno ar nuostolio už ataskaitinį
laikotarpį pokytis, pripažintas pelno (nuostolių)
ataskaitoje turtui, valdomam ataskaitinio laikotarpio
pabaigoje
1.384 42 (274) 1.152

Lentelėje pateikti Bendrovės ir Grupės 3-iam lygiui priskirtų finansinių priemonių pasikeitimai per 2014 m. gruodžio 31 d. pasibaigusius metus:

Pastatų priežiūra Žemės ūkis Kita veikla Iš viso
Konsoliduoto grynojo turto balansinė vertė tapus
investiciniu subjektu
392 - 200 592
Pelnas (nuostoliai) dėl investicijų perkainojimo tapus
investiciniu subjektu
Pelnas (nuostoliai), pripažinti pelno (nuostolių)
1.537 - 196 1.733
ataskaitoje tapus investiciniu subjektu (parodomi
eilutėje "Finansinio turto, vertinamo tikrąja verte, kurios
pasikeitimai pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje,
tikrosios vertės grynasis pokytis")
1.331 (131) (89) 1.111
Suteiktos paskolos perklasifikuotos į "investicijas į
dukterines įmones" tapus investiciniu subjektu
- - 938 938
Suteiktos paskolos - - 393 393
Suteiktų paskolų susigrąžinimas - - (32) (32)
Priskaičiuotos palūkanos - - 35 35
Perkėlimas iš 2 lygio - 14.986 - 14.986
Įstatinio kapitalo didinimas - - 3 3
Įstatinio kapitalo sumažinimas – laisvų lėšų
susigrąžinimas
- - (200) (200)
Likutis laikotarpio pabaigoje 3.260 14.855 110 18.225

Nerealizuoto pelno ar nuostolio už ataskaitinį laikotarpį

pokytis, pripažintas pelno (nuostolių) ataskaitoje turtui, valdomam ataskaitinio laikotarpio pabaigoje 2.868 370* 107 3.345

*Bendrovei tapus investiciniu subjektu buvo pripažintas 501 tūkst. eurų pelnas dėl investicijos į žemės ūkio segmentą perkainojimo, remiantis paskutinio papildomų UAB "Litagra" akcijų įsigijimo sandorio kaina.

16 Finansinis turtas, skirtas parduoti, ir finansinis turtas, vertinamas tikrąja verte, kurios pasikeitimai pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje

Grupė Bendrovė
2015 m. 2014 m. 2015 m. 2014 m.
Investicijos, skirtos parduoti
Paprastosios akcijos – nekotiruojamos (apskaitomos savikaina) 494 494 494 494
494 494 494 494
Prekybinis finansinis turtas
Paprastosios akcijos - kotiruojamos 513 1.143 513 1.143
513 1.143 513 1.143
Turtas, pirminio pripažinimo metu priskiriamas vertinamam tikrąja verte,
kurios pasikeitimai pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje
Paprastosios akcijos - kotiruojamos 12.180 2.373 12.179 2.372
Obligacijos 406 259 - -
Investiciniai vienetai 658 108 - -
Paprastosios akcijos - nekotiruojamos 2 - 2 -
13.246 2.740 12.181 2.372
Finansinio turto, vertinamo tikrąja verte, kurios pasikeitimai pripažįstami
pelno (nuostolių) ataskaitoje, iš viso
13.759 3.883 12.694 3.515
Ilgalaikis finansinis turtas, vertinamas tikrąja verte, kurios pasikeitimai
pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje 12.181 - 12.181 -
Trumpalaikis finansinis turtas, vertinamas tikrąja verte, kurios
pasikeitimai pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje
1.578 3.883 513 3.515

2015 m. liepos mėn. akcijų viešo platinimo metu bei įsigydamos akcijų iš įmonės vadovų Bendrovė ir Grupė papildomai investavo į AB "INVL Technology" akcijas 2.313 tūkst. eurų (1.607 tūkst. eurų buvo įskaityta su gautinomis sumomis iš suteiktų paskolų), taip padidindamos šios įmonės akcijų valdomą dalį nuo 8,25 proc. iki 15,65 proc. Akcijų apmokėjimo šaltinis - įmonei bei jos vadovams suteiktos paskolos. Apmokėjus šias investicijas, Bendrovėje ir Grupėje nebeliko jokių suteiktų paskolų AB "INVL Technology" ir jos vadovams.

2015 m. rugsėjo mėn. Bendrovė ir Grupė įgijo nuosavybės teisę į pasirašytas AB Šiaulių banko akcijas (įsigijimo kaina – 6.193 tūkst. eurų).

Kotiruojamų paprastųjų akcijų ir listinguojamų obligacijų tikroji vertė yra nustatyta pagal skelbtas kainų kotiruotes aktyvioje rinkoje (1 lygis).

Nekotiruojamos paprastosios akcijos vertinamos įsigijimo savikaina. Jų tikroji vertė nėra atskleista, nes ji negali būti patikimai nustatyta. Bendrovė, kaip nekontroliuojanti akcininkė, gauna ribotą informaciją apie šias investicijas. Yra tik keletas palyginamų įmonių Europoje. Šiems vertybiniams popieriams nėra likvidžios rinkos. Per pastaruosius metus stebimi tik keletas smulkių sandorių. Bendrovė ketina perleisti šių įmonių akcijas tuo atveju, jei įmonės kontrolinis akcijų paketas bus parduodamas kitiems investuotojams arba jei esami įmonių akcininkai pasiūlys patrauklią kainą.

Obligacijų, kuriomis neprekiaujama aktyvioje rinkoje, tikroji vertė nustatoma pagal stebimus rinkos duomenis (atsižvelgiant į palyginamų emitentų listinguojamas obligacijas su panašiu likusiu terminu iki išpirkimo, pinigų srautų modeliais, valiutos bei kredito rizika ir palūkanomis).

Skolos vertybinių popierių kredito kokybė gali būti vertinama pagal emitento išorinius kredito reitingus:

Grupė
2015 m. 2014 m.
"Moody" reitingai
Nuo AAA iki AA3 - 8
Nuo BAA1 iki BAA3 357 31
Nuo BA1 iki BA3 49 220
406 259

17 Suteiktos paskolos

Grupės ir Bendrovės suteiktos paskolos pateiktos žemiau:

Grupė Bendrovė
2015 m. 2014 m. 2015 m. 2014 m.
Trečiosioms šalims suteiktos paskolos 685 781 685 781
Trečiosioms šalims suteiktos užtikrintos paskolos - 198 - 198
Dukterinėms įmonėms suteiktos paskolos 184 1.035 184 987
Kitoms susijusioms šalims suteiktos paskolos 8.544 8.732 8.544 8.732
9.413 10.746 9.413 10.698
Atėmus: ilgalaikes paskolas dukterinėms įmonėms - (692) - (692)
Atėmus: ilgalaikes paskolas kitoms susijusioms šalims (6.245) (5.765) (6.245) (5.765)
Atėmus: ilgalaikes paskolas trečiosioms šalims - (198) - (198)
Ilgalaikių suteiktų paskolų iš viso (6.245) (6.655) (6.245) (6.655)
Atėmus: vertės sumažėjimą (trečiosioms šalims) (685) (685) (685) (685)
Atėmus: vertės sumažėjimą (dukterinėms įmonėms) - (289) - (241)
Atėmus: vertės sumažėjimą (kitoms susijusioms šalims) (1.682) (1.682) (1.682) (1.682)
Vertės sumažėjimo iš viso (2.367) (2.656) (2.367) (2.608)
Trumpalaikių suteiktų paskolų iš viso 801 1.435 801 1.435

2014 m. gruodžio 31 d. Grupė ir Bendrovė buvo suteikusi paskolas AB "INVL Technology" (buvęs įmonės pavadinimas – AB "BAIP grupė") smulkiesiems akcininkams. Šios paskolos yra užtikrintos skolininkų turimomis AB "'INVL Technology" akcijomis.

Dukterinėms įmonėms ir kitoms susijusioms šalims suteiktos paskolos išsamiau aprašytos 28-oje pastaboje.

2015 m. gruodžio 31 d. Grupės ir Bendrovės suteiktos paskolos, kurių nominalios vertės atitinkamai sudarė 2.367 tūkst. eurų ir 2.367 tūkst. eurų, buvo nuvertėjusios (2014 m. gruodžio 31 d. atitinkamai 2.656 tūkst. eurų ir 2.608 tūkst. eurų). Nuvertėjusių paskolų grynosios vertės, lygios nuliui, apskaitytos atitinkamai Grupės ir Bendrovės finansinės būklės ataskaitoje (2014 m. grynosios vertės, lygios nuliui).

Pasikeitimas suteiktų paskolų vertės sumažėjimo (nustatyto individualiai) sąskaitoje yra toks:

Individualiai nustatytas vertės
sumažėjimas
Grupė Bendrovė
2013 m. gruodžio 31 d. likutis 5.290 4.874
Vertės sumažėjimas, priskaičiuotas per metus 295 -
Atstatytos anksčiau nurašytos sumos (7) (7)
Konsolidavimo nutraukimas tapus investiciniu subjektu (4 pastaba) (614) -
Atskyrimas (3 pastaba) (2.308) (2.259)
2014 m. gruodžio 31 d. likutis 2.656 2.608
Vertės sumažėjimas, priskaičiuotas per metus - -
Atstatytos anksčiau nurašytos sumos - -
Dukterinių įmonių įstatinio kapitalo didinimas, konvertuojant suteiktas paskolas (289) (241)
2015 m. gruodžio 31 d. likutis 2.367 2.367

Suteiktų paskolų vertės sumažėjimo pokytis per 2015 m. ir 2014 m. įtrauktas į "vertės sumažėjimo, nukainojimų ir atidėjinių" straipsnį pelno (nuostolių) ataskaitoje (6.2 pastaba).

17 Suteiktos paskolos (tęsinys)

Grupės ir Bendrovės suteiktų paskolų senėjimo analizė 2015 m. ir 2014 m. gruodžio 31 d.:

Suteiktos paskolos, pradelstos, bet
nenuvertėjusios
Suteiktos paskolos, nepradelstos ir
nenuvertėjusios
Mažiau
nei 30
dienų
30–90
dienų
90–180
dienų
Daugiau nei
180 dienų
Iš viso
2015 m. 7.046 - - - - 7.046
2014 m. 8.090 - - - - 8.090

Visos suteiktos paskolos, kurios nepradelstos ir nenuvertėjusios 2015 m. ir 2014 m. gruodžio 31 d., buvo suteiktos šalims, tinkamai vykdžiusioms savo įsipareigojimus.

18 Pirkėjų įsiskolinimai ir kitos gautinos sumos

Grupė Bendrovė
2015 m. 2014 m. 2015 m. 2014 m.
Pirkėjų įsiskolinimai ir kitos gautinos sumos, bendrąja verte 668 723 2 354
Gautini mokesčiai, bendrąja verte 111 - - -
Atėmus: abejotinų pirkėjų įsiskolinimų ir kitų gautinų sumų vertės
sumažėjimą
(5) (2) - (2)
774 721 2 352

Abejotinų pirkėjų įsiskolinimų ir kitų gautinų sumų vertės sumažėjimo pasikeitimas per 2015 m. ir 2014 m. yra įtrauktas į "vertės sumažėjimo, nukainojimo ir atidėjinių" straipsnį pelno (nuostolių) ataskaitoje (6.2. pastaba).

Pirkėjų įsiskolinimų ir kitos gautinos sumos yra be palūkanų, o jų apmokėjimo terminas paprastai yra 10–30 dienų. Gautinos sumos iš susijusių šalių detaliau aprašytos 28-oje pastaboje.

2015 m. gruodžio 31 d. Grupės ir Bendrovės pirkėjų įsiskolinimų ir kitos gautinos sumos, kurių nominalios vertės atitinkamai sudarė 6 tūkst. eurų ir nulis eurų, buvo nuvertėjusios (2014 m. gruodžio 31 d. atitinkamai 3 tūkst. eurų ir 3 tūkst. eurų). 1 tūkst. eurų ir nulio eurų grynosios vertės apskaitytos atitinkamai Grupės ir Bendrovės finansinės būklės ataskaitoje (2014 m. gruodžio 31 d. atitinkamai 1 tūkst. eurų ir 1 tūkst. eurų).

2012 m. akcijos, klasifikuotos kaip prekybinis finansinis turtas, buvo parduotos per du sandorius su ta pačia šalimi. 348 tūkst. eurų vertės gautinoms sumoms pagal minėtus sandorius buvo taikytos palūkanos, jos sumokėtos iki 2015 m. ir 2014 m. gruodžio 31 d. jos buvo užtikrintos įkeistomis parduotomis akcijomis.

Pasikeitimas Grupės ir Bendrovės gautinų sumų vertės sumažėjimo (nustatomo individualiai) sąskaitoje yra toks:

Individualiai nustatytas
vertės sumažėjimas
Grupė Bendrovė
2013 m. gruodžio 31 d. likutis 614 126
Vertės sumažėjimas, priskaičiuotas per metus 13 2
Atstatytos anksčiau nurašytos sumos (1) -
Atskyrimas (3 pastaba) (242) (126)
Konsolidavimo nutraukimas tapus investiciniu subjektu (4 pastaba) (382) -
2014 m. gruodžio 31 d. likutis 2 2
Vertės sumažėjimas, priskaičiuotas per metus 5 -
Atstatytos anksčiau nurašytos sumos (2) (2)
2015 m. gruodžio 31 d. likutis 5 -

18 Pirkėjų įsiskolinimai ir kitos gautinos sumos (tęsinys)

Grupės pirkėjų įsiskolinimų ir kitų gautinų sumų senėjimo analizė 2015 m. ir 2014 m. gruodžio 31 d.:

Pirkėjų įsiskolinimai, pradelsti, bet nenuvertėję
Pirkėjų įsiskolinimai, nepradelsti ir
nenuvertėję
Mažiau nei
30 dienų
30 - 90
dienų
90 - 180
dienų
Daugiau
nei 180
dienų
Iš viso
2015 m. 658 1 1 1 1 662
2014 m. 708 - 2 2 8 720

Bendrovės pirkėjų įsiskolinimų ir kitų gautinų sumų senėjimo analizė 2015 m. ir 2014 m. gruodžio 31 d.:

Pirkėjų įsiskolinimai, pradelsti, bet nenuvertėję
Pirkėjų įsiskolinimai, nepradelsti ir
nenuvertėję
Mažiau
nei 30
dienų
30 - 90
dienų
90 - 180
dienų
Daugiau
nei 180
dienų
Iš viso
2015 m. 1 - - - 1 2
2014 m. 348 - - 1 2 351

Nepradelsto ir nenuvertėjusio finansinio turto kredito kokybė

Visi pirkėjų įsiskolinimai, kurie yra nepradelsti ir nenuvertėję 2015 m. ir 2014 m. gruodžio 31 d., yra gautini iš šalių, kurios anksčiau nebuvo nevykdžiusios savo įsipareigojimų. Pirkėjų įsiskolinimų ir kitų gautinų sumų atžvilgiu, kurios yra nepradelstos ir nenuvertėjusios, finansinių ataskaitų parengimo dieną nebuvo jokių požymių, jog skolininkai neįvykdys savo mokėjimų įsipareigojimų, nes Grupė ir Bendrovė prekiauja tik su pripažintomis, patikimomis trečiosiomis šalimis. Didžiausia kredito rizika, patiriama finansinių ataskaitų parengimo dieną, yra kiekvienos pirmiau nurodytos gautinos sumos grupės balansinė vertė. Grupė neturi jokių užtikrinimo priemonių, išskyrus pirmiau minėtas.

19 Pinigai ir pinigų ekvivalentai

Grupė Bendrovė
2015 m.
2014 m.
2015 m. 2014 m.
Pinigai banke 1.815 4.023 1.238 3.292
Terminuotieji indėliai iki 3 mėn. - 125 - -
1.815 4.148 1.238 3.292

Pinigai banke uždirba palūkanas pagal kintamas palūkanų normas, atsižvelgiant į kiekvienos dienos bankų indėlių palūkanų normas.

Grupės ir Bendrovės pinigai ir pinigų ekvivalentai nėra įkeisti.

2015 m. ir 2014 m. gruodžio 31 d. Grupė ir Bendrovė turėjo terminuotus indėlius banke, kurių terminas ilgesnis nei 3 mėnesiai ir kurių visai balansinei vertei buvo pripažintas vertės sumažėjimas:

Grupė Bendrovė
2015 m. 2014 m.
2015 m.
2014 m.
AB banko "Snoras" indėlio sertifikatas 3.106 3.160 3.106 3.160
Sukauptos gautinos palūkanos 16 16 16 16
Atėmus: vertės sumažėjimą dėl AB banko "Snoras" nemokumo (3.122) (3.176) (3.122) (3.176)
- - - -

Lietuvos bankas 2011 m. lapkričio 24 d. pripažino AB banką "Snoras" nemokiu ir atšaukė jo veiklos licenciją. Vadovaujantis viešai paskelbta informacija apie AB banką "Snoras", labiausiai tikėtina, kad banko turto vertė buvo žymiai mažesnė už įsipareigojimų vertę jau 2011 m. rugsėjo 30 d., todėl Bendrovės vadovybė nusprendė turimo AB banko "Snoras" indėlio sertifikato vertės sumažėjimą apskaityti visai jo balansinei vertei. Po Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimo 2015 m. Bendrovė ir Grupė gavo 54 tūkst. eurų vertės draudimo išmoką už indėlio sertifikatą. Todėl indėlio sertifikato nominali vertė ir vertės sumažėjimas buvo sumažinti 54 tūkst. eurų.

Pinigų kredito kokybė gali būti vertinama pagal bankų išorinius kredito reitingus :

Grupė Bendrovė
2015 m. 2014 m. 2015 m. 2014 m.
"Moody's" reitingai
"Prime-1" 1.522 3.885 1.105 3.166
Ne "Prime" 290 1 133 1
Nereitinguojami 3 262 - 125
1.815 4.148 1.238 3.292

20 Riboto naudojimo pinigai

2014 m. gruodžio 31 d. Grupė neturėjo riboto naudojimo pinigų. 2015 m. Bendrovė deponavo 83 tūkst. eurų AB Šiaulių banke, kaip užtikrinimo priemonę būsimam įsipareigojimui nupirkti 100 proc. AS "Finasta atkaltais pensiju fonds" akcijų (ši įmonė valdo III-ios pakopos pensijų fondus Latvijoje, 27 pastaba). Minėta riboto naudojimo pinigų suma yra įkeista AB Šiaulių bankui.

21 Įstatinis kapitalas ir akcijų priedai

Įstatinį akcinį kapitalą sudaro 11.865.993 paprastosios vardinės akcijos (2014 m. gruodžio 31 d. - 11.865.993), kurių kiekvienos nominali vertė yra 0,29 euro (2014 m. gruodžio 31 d. – 1 litas). Visos išleistos akcijos yra pilnai apmokėtos.

2014 m. pokyčiai

Pagal 2014 m. įvykdyto atskyrimo sąlygas buvo anuliuota 2.036.254 vnt. įsigytų savų akcijų. Dėl to savų akcijų įsigijimo rezervas sumažėjo 5.438 tūkst. eurų. Taip pat pagal atskyrimo sąlygas 10.931.304 vnt. akcijų, priklausiusių akcininkams, buvo pervestos į AB "INVL Baltic Farmland", AB "INVL Baltic Real Estate" bei AB "INVL Technology" įstatinį kapitalą.

2015 m. pokyčiai

Nuo 2015 m. birželio 12 d. iki 2015 m. birželio 22 d. Bendrovė vykdė savų akcijų supirkimą per oficialaus siūlymo rinką. Maksimalus superkamų akcijų kiekis – 262.000 vnt. Supirkimo kaina – 3,82 euro už akciją. Buvo supirkta 143.645 vnt. akcijų (1,2 % įstatinio kapitalo) už 550 tūkst. eurų, įskaitant tarpininkavimo mokesčius. Už akcijas atsiskaityta 2015 m. birželio 25 d. Įsigytos savos akcijos balsavimo teisių nesuteikia.

2015 m. gegužės 11 d. įstatinio kapitalo pakeitimai dėl akcijos nominalios vertės konvertavimo buvo įregistruoti Juridinių asmenų registre. Todėl įstatinis akcinis kapitalas padidėjo 4 tūkst. eurų. Nuo 2015 m. gegužės 11 d. įstatinį akcinį kapitalą sudaro 11.865.993 paprastosios vardinės akcijos, kurių kiekvienos nominali vertė yra 0,29 eurų, Bendrovės įstatinis kapitalas lygus 3.441.137,97 eurų. Balso teisę suteikiančių akcijų kiekis yra 11.722.348.

22 Rezervai

Pasikeitimai privalomajame ir kituose rezervuose buvo tokie:

Grupė Privalo
masis
rezervas
Savų akcijų
įsigijimo
rezervas
Mokėjimų
akcijomis
rezervas
Kiti
rezervai
Užsienio
valiutos
rezervas
Iš viso
2013 m. gruodžio 31 d. 1.088 26.836 83 189 (18) 28.178
Užsienyje veikiančios įmonės
valiutos perskaičiavimo skirtumai
- - - - 5 5
Atskyrimas (3 pastaba)
Konsolidavimo nutraukimas tapus
(691) (10.277) (83) (197) 13 (11.235)
investiciniu subjektu (4 pastaba) (19) - - 8 - (11)
Pervedimai į rezervus
Įstatinio kapitalo mažinimas (21
95 - - - - 95
pastaba) - (5.438) - - - (5.438)
2014 m. gruodžio 31 d. 473 11.121 - - - 11.594
2015 m. gruodžio 31 d. 473 11.121 - - - 11.594

Privalomasis rezervas

Privalomasis rezervas yra privalomas pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus. Į jį privaloma kasmet pervesti ne mažiau kaip 5 % grynojo pelno, apskaičiuojamo pagal įstatymų nustatyta tvarka parengtas finansines ataskaitas, kol rezervas pasieks 10 % įstatinio kapitalo. Šis rezervas gali būti panaudotas tik sukauptiems nuostoliams padengti.

Savų akcijų įsigijimo rezervas

Savų akcijų įsigijimo rezervas yra sudaromas savų akcijų įsigijimui, kad būtų galima palaikyti jų likvidumą ir valdyti kainos svyravimus. Jis yra sudaromas iš paskirstytinojo pelno visuotinio akcininkų susirinkimo metu akcininkams nusprendus. Rezervas negali būti naudojamas įstatinio kapitalo didinimui. Rezervo dydis negali kisti, kai Bendrovė įsigyja savų akcijų, bet jis sumažinamas, kai savos akcijos yra anuliuojamos. Visuotiniame akcininkų susirinkime akcininkai gali nuspręsti sumas, nepanaudotas savų akcijų įsigijimui, pervesti į nepaskirstytąjį pelną.

23 Gautos paskolos

2015 m. gruodžio 31 d. ir 2014 m. gruodžio 31 d. Bendrovė ir Grupė neturėjo jokių gautų paskolų. Per 2015 m. Grupė ir Bendrovė iš susijusių šalių gavo ir joms grąžino atitinkamai 1.360 tūkst. eurų ir 1.480 tūkst. eurų paskolų (28 pastaba). 2014 m. Grupė ir Bendrovė grąžino atitinkamai 2.873 tūkst. eurų ir 2.028 tūkst. eurų paskolų.

2013 m. gruodžio mėn. Bendrovė pasirašė 2.500 tūkst. eurų trumpalaikės paskolos sutartį su Šiaulių banku. Šia paskola buvo finansuotas 50 proc. kreditorinio reikalavimo įsigijimas į Latvijos įmonės SIA "Dommo biznesa parks" gautas paskolas. Atskyrimo metu Bendrovė perleido 899 tūkst. eurų iš AB Šiaulių banko gautos paskolos. 2014 m. gegužę likusi paskolos dalis (1.601 tūkst. eurų) buvo grąžinta bankui.

Atskyrimo metu Bendrovė perleido taip pat ir iš dukterinės įmonės AB "Invaldos nekilnojamojo turto fondas" 1.280 tūkst. eurų gautą paskolą.

2011 m. ir 2012 m. Grupė susitarė su "Nordea" banku dėl finansavimo nekilnojamojo turto segmentui pratęsimo trejiems metams. 2014 m. vasario 28 d. suėjo dukterinių įmonių UAB "INTF investicija" ir UAB "SAGO" 10.574 tūkst. eurų gautų paskolų grąžinimo terminas. Susitarti su banku dėl paskolų grąžinimo termino pratęsimo nepavyko ir dukterinės įmonės paskolų negrąžino. Todėl šių įmonių vadovybė kreipėsi dėl bankroto bylos iškėlimo (4 pastaba). Pagrindiniai įmonių kreditoriai yra "Nordea Bank Finland Plc" Lietuvos skyrius ir Grupė. 2014 m. kovą bankas panaudojo 77 tūkst. eurų riboto naudojimo pinigų daliniam paskolos grąžinimui.

Atsižvelgiant į aukščiau paminėtus faktus, vadovaujantis AB "Invaldos nekilnojamojo turto fondas" ir "Nordea" banko paskolos sutarties sąlygomis, bankas pareikalavo grąžinti dalį paskolos anksčiau paskolos sutartyje numatyto laiko. 2014 m. kovą bankas panaudojo 391 tūkst. eurų įmonės riboto naudojimo pinigų daliniam paskolos grąžinimui. Po atskyrimo AB "Invaldos nekilnojamojo turto fondas" paliko Grupę.

Gautoms paskoloms metų eigoje taikomas apskaičiuotųjų palūkanų normos svertinis vidurkis:

Grupė Bendrovė
2015 m. 2014 m. 2015 m. 2014 m.
3,00% 2,69% 3,00% 4,05%

24 Skolos tiekėjams

Skolos tiekėjams yra be palūkanų ir paprastai jų apmokėjimo terminas yra 14–60 dienų. Su susijusiomis šalimis susijusių skolų terminai ir sąlygos aprašyti 28-oje pastaboje.

25 Kiti įsipareigojimai

Kiti trumpalaikiai ir ilgalaikiai įsipareigojimai parodyti lentelėje:

Grupė Bendrovė
2015 m. 2014 m. 2015 m. 2014 m.
Finansiniai įsipareigojimai
Mokėtini dividendai 395 399 395 399
Mokėtinos sumos už akcijų įsigijimą (4 pastaba) - 500 345 770
Kitos mokėtinos sumos 191 29 64 8
586 928 804 1.177
Nefinansiniai įsipareigojimai
Mokėtini atlyginimai ir socialinio draudimo įmokos 311 158 46 50
Mokėtini mokesčiai 120 7 3 1
431 165 49 51
Iš viso kitų trumpalaikių ir ilgalaikių įsipareigojimų 1.017 1.093 853 1.228
Ilgalaikiai įsipareigojimai - - - -
Trumpalaikiai įsipareigojimai 1.017 1.093 853 1.228

26 Finansinis rizikos valdymas

26.1. Finansinės rizikos veiksniai

Vykdydama rizikos valdymą, Grupė pagrindinį dėmesį skiria finansinei (kredito, rinkos, likvidumo), veiklos ir teisinei rizikoms. Grupės lygmenyje strateginį rizikos valdymą vykdo valdyba. Veiklos rizikos valdymą atlieka kiekvienos įmonės direktoriai. Pagrindinis finansinės rizikos valdymo tikslas yra nustatyti rizikos ribas ir vėliau užtikrinti, kad rizikos mastas šių ribų neviršytų. Vykdant veiklos ir teisinės rizikos valdymą, siekiama užtikrinti tinkamą vidaus taisyklių ir procedūrų funkcionavimą tam, kad veiklos ir teisinė rizikos būtų sumažintos.

Pagrindinius Grupės ir Bendrovės finansinius įsipareigojimus sudaro skolos tiekėjams ir kitos mokėtinos sumos. Pagrindinis šių finansinių įsipareigojimų tikslas – padidinti Grupės ir Bendrovės veiklos finansavimą. Grupė ir Bendrovė turi įvairaus finansinio turto: pirkėjų įsiskolinimai ir kitos gautinos sumos, suteiktos paskolos, investicijos į nuosavybės ir skolos vertybinius popierius, terminuotieji indėliai banke ir iš pagrindinės veiklos gaunami pinigai. Iki šiol Grupė ir Bendrovė nenaudojo išvestinių finansinių priemonių rizikai mažinti, nes, vadovybės nuomone, tam nebuvo poreikio.

Grupė yra valdoma taip, kad pagrindinės jos vykdomos veiklos būtų nepriklausomos viena nuo kitos. Taip yra diversifikuojama veiklos rizika ir sudaromos sąlygos parduoti bet kurį valdomą verslą, nesukuriant rizikos Bendrovei ir Grupei.

Bendrovė vykdo politiką, pagal kurią nesuteikia Grupės įmonėms garantijų ar laidavimų. Grupės įmonės paprastai neteikia garantijų viena kitai.

Pagrindinės iš finansinių priemonių kylančios rizikos yra rinkos rizika (įskaitant užsienio valiutos riziką, pinigų srautų ir tikrosios vertės palūkanų normos riziką, kainos riziką), likvidumo rizika ir kredito rizika. Rizikos yra įvardintos ir aprašytos toliau.

Kredito rizika

Kredito rizika kyla dėl pinigų ir pinigų ekvivalentų, riboto naudojimo pinigų, indėlių bankuose ir kitose finansinėse institucijose, taip pat dėl nesumokėtų pirkėjų įsiskolinimų ir kitų gautinų sumų, negrąžintų suteiktų paskolų bei skolos vertybinių popierių.

Grupės kredito rizika yra vertinama atskirai pagal segmentus.

Finansinių ataskaitų sudarymo dieną pirkėjų įsiskolinimų ir kitų gautinų sumų, kurios yra nepradelstos ir nenuvertėjusios, atžvilgiu nebuvo jokių jų kredito kokybės pablogėjimo požymių, nes gautinų sumų likučiai yra nuolat Grupės kontroliuojami. Maksimali galima kredito rizika yra atskleista 17 ir 18 pastabose. Maksimali kredito rizika, susijusi su dukterinėms įmonėms suteiktomis paskolomis, klasifikuotomis kaip investicijos į dukterines įmones, vertinamomis tikrąja verte, kurios pasikeitimai pripažįstami pelnu ar nuostoliu, yra lygi jų balansinei vertei (1.048 tūkst. eurų 2015 m. gruodžio 31 d. ir 1.324 tūkst. eurų 2014 m. gruodžio 31 d.). Grupė ir Bendrovė nesudarė jokių reikšmingų sandorių už Lietuvos ir Latvijos ribų.

Kredito riziką dėl kito Grupės ir Bendrovės finansinio turto, kurį sudaro indėliai bankuose bei pinigai ir pinigų ekvivalentai, riboto naudojimo pinigai bei skolos vertybiniai popieriai, Grupė ir Bendrovė patiria dėl prekybos partnerių įsipareigojimų nesilaikymo. Maksimali kredito rizikos suma lygi šių priemonių balansinei vertei. Maksimali galima kredito rizika yra atskleista 16 ir 19 pastabose.

26 Finansinis rizikos valdymas (tęsinys)

26.1. Finansinės rizikos veiksniai (tęsinys)

Pinigų srautų ir tikrosios vertės palūkanų normos rizika

Grupė ir Bendrovė patiria palūkanų normos kitimo riziką visų pirma dėl įsipareigojimų, kuriems nustatytos kintamos palūkanų normos, ir dėl turimų obligacijų.

2015 m. gruodžio 31 d. ir 2014 m. gruodžio 31 d. Grupė ir Bendrovė nebuvo gavusios paskolų. Bendrovė ir Grupė yra suteikusios paskolas dukterinėms įmonėms su vieneriems metams fiksuota palūkanų norma. Todėl Grupė ir Bendrovė iš suteiktų paskolų nepatiria pinigų srautų palūkanų normos rizikos.

2015 m. ir 2014 m. dėl obligacijų su fiksuota palūkanų norma Grupė susiduria su tikrosios vertės palūkanų normos rizika. Žemiau pateiktoje lentelėje atspindėta rinkos palūkanų normos pokyčių įtaka skolos vertybiniams popieriams, apskaitomiems tikrąją verte.

Grupė
Padidėjimas / sumažėjimas, baziniais punktais Įtaka pelnui prieš apmokestinimą
2015 m.
+100 (7)
-100 7
2014 m.
+100 (5)
-100 5

Akcijų kainos rizika

Grupė ir Bendrovė patiria nuosavybės vertybinių popierių kainos riziką dėl jų turimų investicijų, kurios finansinės būklės ataskaitoje klasifikuojamos kaip investicijos, skirtos parduoti, arba vertinamos tikrąja verte, kurios pasikeitimai pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje. Grupė ir Bendrovė nepatiria biržos prekių kainos rizikos. Siekdamos valdyti nuosavybės vertybinių popierių kainos riziką, Grupė ir Bendrovė diversifikuoja savo portfelį.

Grupės ir Bendrovės investicijos į kitų įmonių akcijas, kuriomis viešai prekiaujama, yra įtrauktos į OMX Baltijos šalių biržų lyginamąjį grąžos indeksą (OMXBBGI).

Lentelėje toliau pateikta akcijų indekso padidėjimo/sumažėjimo įtaka Grupės ir Bendrovės pelnui prieš apmokestinimą. Analizė remiasi prielaida, kad akcijų indeksas padidėjo (sumažėjo) 20 proc., visiems kitiems kintamiesiems nekintant, ir visos Grupės ir Bendrovės valdomos nuosavybės priemonės kito remiantis istorine akcijų kainos koreliacija su indeksu.

Indeksas Grupė Bendrovė
2015 m. 2014 m. 2015 m. 2014 m.
OMXBBGI 982 204 982 204

Metų pelnas prieš apmokestinimą padidės (sumažės) dėl pelno (nuostolių) iš nuosavybės vertybinių priemonių, klasifikuojamų kaip vertinamų tikrąja verte, kurios pasikeitimai pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje.

Užsienio valiutos rizika

Dėl vykdomos veiklos Grupės finansinės būklės ataskaitai gali turėti įtakos pateikimo valiutos kurso pokyčiai. Grupės ir Bendrovės politika yra suderinti pinigų srautus iš labiausiai tikėtinų būsimų pardavimų ir pirkimų kiekviena užsienio valiuta. Grupė ir Bendrovė nesinaudoja jokiomis finansinėmis priemonėmis, padedančiomis apsidrausti nuo užsienio valiutos rizikos, nes ji nėra didelė.

Užsienio valiutos rizika Grupėje ir Bendrovėje nėra didelė, nes dauguma piniginio turto ir įsipareigojimų yra denominuoti eurais. 2015 m. gruodžio 31 d. ir 2014 m. gruodžio 31 d. tik nedidelė Grupės ir Bendrovės turto dalis buvo denominuota kita užsienio valiuta.

26 Finansinis rizikos valdymas (tęsinys)

26.1. Finansinės rizikos veiksniai (tęsinys)

Likvidumo rizika

Grupės ir Bendrovės politika yra palaikyti pakankamą pinigų ir pinigų ekvivalentų kiekį arba užsitikrinti pakankamą finansavimą atitinkamų kredito priemonių pagalba, siekiant įvykdyti savo strateginiuose planuose numatytus įsipareigojimus. Grupės ir Bendrovės likvidumo rizika kontroliuojama dukterinių įmonių lygmenyje. Grupės ir Bendrovės tikslas yra išlaikyti pusiausvyrą tarp finansavimo tęstinumo ir lankstumo, naudojant bankų paskolas. Likvidumo rizikos valdymas yra padalintas į ilgalaikio ir trumpalaikio likvidumo rizikos valdymą.

Trumpalaikio likvidumo rizikos valdymo tikslas yra tenkinti kasdienį lėšų poreikį. Kiekvienas veiklos segmentas savarankiškai planuoja savo vidinius pinigų srautus. Grupės ir Bendrovės trumpalaikis likvidumas yra kontroliuojamas kas mėnesį tikrinant likvidumo būklę ir lėšų poreikį atitinkamai pagal Grupės veiklos segmentus.

Ilgalaikio likvidumo rizika yra kontroliuojama, analizuojant būsimų pinigų srautų prognozes, atsižvelgiant į galimus finansavimo šaltinius. Prieš patvirtinant naują Grupės ir Bendrovės investavimo projektą, įvertinamos galimybės pritraukti reikiamas lėšas. Pagrindinė taikoma taisyklė – tai Grupės įmonių finansavimas ar skolinimasis iš jų per patronuojančią bendrovę, siekiant sumažinti iki minimumo tiesioginį skolinimąsi tarp skirtingų veiklos segmentų.

Toliau pateikta lentelė apibendrina Grupės finansinių įsipareigojimų grąžinimo terminus 2015 m. gruodžio 31 d. ir 2014 m. gruodžio 31 d. pagal nediskontuotus sutartinius mokėjimus:

Parei
kalavus
Iki 3
mėnesių
Nuo 4 iki 12
mėnesių
Nuo 2 iki
5 metų
Po 5 metų Iš viso
Skolos tiekėjams ir kitos mokėtinos sumos - 272 64 - - 336
Kiti įsipareigojimai 395 191 - - - 586
2015 m. gruodžio 31 d. likutis 395 463 64 - - 922
Skolos tiekėjams ir kitos mokėtinos sumos - 206 - - - 206
Kiti įsipareigojimai 399 529 - - - 928
2014 m. gruodžio 31 d. likutis 399 735 - - - 1.134

Toliau pateikta lentelė apibendrina Bendrovės finansinių įsipareigojimų grąžinimo terminus 2015 m. gruodžio 31 d. ir 2014 m. gruodžio 31 d. pagal nediskontuotus sutartinius mokėjimus:

Parei
kalavus
Iki 3
mėnesių
Nuo 4 iki 12
mėnesių
Nuo 2 iki
5 metų
Po 5 metų Iš viso
Skolos tiekėjams ir kitos mokėtinos sumos - 5 - - - 5
Kiti trumpalaikiai įsipareigojimai 395 408 - - - 803
2015 m. gruodžio 31 d. likutis 395 413 - - - 808
Skolos tiekėjams ir kitos mokėtinos sumos - 32 - - - 32
Kiti trumpalaikiai įsipareigojimai 399 778 - - - 1.177
2014 m. gruodžio 31 d. likutis 399 810 - - - 1.209

Grupės likvidumo rodiklis (visas trumpalaikis turtas / visi trumpalaikiai įsipareigojimai) 2015 m. gruodžio 31 d. buvo apie 3,7 (7,9 – 2014 m. gruodžio 31 d.). Bendrovės likvidumo rodiklis 2015 m. gruodžio 31 d. buvo apie 3,1 (6,8 – 2014 m. gruodžio 31 d.). Vadovybė stebi Grupės ir Bendrovės likvidumo būklę ir, atsižvelgdama į situaciją rinkoje, imasi veiksmų, reikalingų likvidumo būklės gerinimui.

26 Finansinis rizikos valdymas (tęsinys)

26.2. Kapitalo valdymas

Pagrindinis kapitalo valdymo tikslas yra garantuoti, kad Grupė ir Bendrovė išlaikytų gerą mokumą ir tenkintų atitinkamus kapitalo rodiklius, siekdamos palaikyti savo verslą ir padidinti iki maksimumo akcininkams teikiamą naudą. Bendrovės vadovybė kontroliuoja, kad jos investicijos atitiktų teisės aktuose ir paskolų sutartyse nustatytus reikalavimus, taikomus kapitalui, bei teikia reikalingą informaciją Grupės vadovybei.

Grupės ir Bendrovės kapitalas apima įstatinį kapitalą, akcijų priedus, rezervus ir nepaskirstytąjį pelną.

Grupė ir Bendrovė valdo savo kapitalo struktūrą ir keičia ją, atsižvelgdamos į ekonominių sąlygų pokyčius ir savo veiklos specifinę riziką. Siekdama palaikyti arba pakeisti kapitalo struktūrą, Bendrovė gali koreguoti akcininkams išmokamų dividendų sumą, grąžinti kapitalą akcininkams arba išleisti naujas akcijas. 2015 m. ir 2014 m. nebuvo padaryta jokių kapitalo valdymo tikslų, politikos ar proceso pakeitimų.

Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas reikalauja, kad Bendrovės nuosavas kapitalas nesudarytų mažiau negu 50 % jos įstatinio kapitalo. 2015 m. gruodžio 31 d. visos Grupės konsoliduotos dukterinės įmonės laikėsi minėto įstatymo reikalavimo, išskyrus UAB FMĮ "INVL Finasta". Bendrovė ėmėsi atitinkamų priemonių ir 2016 m. kovo mėn. UAB FMĮ "INVL Finasta" įstatinis kapitalas buvo padidintas piniginiais įnašais. 2014 m. gruodžio 31 d. visos Grupės konsoliduotos dukterinės įmonės laikėsi minėto įstatymo reikalavimo. Vadovaujantis Latvijos Respublikos Investicijų valdymo įmonių įstatymu investicijų valdymo įmonės, kuri valdo pensijų fondus ir kurios bendras turto dydis yra iki 50 mln. eurų, įstatinis kapitalas turi būti ne mažesnis nei 500 tūkst. eurų. 2015 m. gruodžio 31 d. IPAS "INVL Asset Management" laikėsi minėto reikalavimo.

Bendrovės dukterinės įmonės UAB "MP Pension Funds Baltic", UAB "INVL Asset Management" ir UAB FMĮ "INVL Finasta" savo kapitalą bei visą susijusią riziką valdo vadovaudamosi Lietuvos banko nustatytais reikalavimais. Bendrovės dukterinė įmonė IPAS "INVL Asset Management" savo kapitalą bei visą susijusią riziką valdo vadovaudamasi Latvijos finansų ir kapitalo rinkos komisijos nustatytais reikalavimais. Įmonės yra pasitvirtinusios bendrą rizikos lygį, kuriam esant minimalus kapitalo pakankamumo reikalavimas nebūtų pažeistas ir neiškiltų reali grėsmė jį pažeisti. UAB "MP Pension Funds Baltic" ir UAB "INVL Asset Management" užtikrina, kad kapitalo pakankamumo rodiklis, apskaičiuojamas pagal Lietuvos banko reikalavimus, būtų ne mažesnis kaip 1,1. UAB FMĮ "INVL Finasta" užtikrina, kad kapitalo pakankamumo rodiklis, apskaičiuojamas pagal Lietuvos banko reikalavimus, būtų ne mažesnis kaip 8 proc. IPAS "INVL Asset Management" užtikrina, kad kapitalo pakankamumo rodiklis, apskaičiuojamas pagal Latvijos finansų ir kapitalo rinkos komisijos reikalavimus, būtų ne mažesnis kaip 8 proc. Šių dukterinių įmonių kapitalo pakankamumo rodikliai buvo tokie:

2015 m. 2014 m.
UAB "MP Pension Funds Baltic" - 1,93
UAB "INVL Asset Management" 2,34 1,61
UAB FMĮ "INVL Finasta" (%) 4,32 -
IPAS "INVL Asset Management" (%) 36,63 -

2016 m. kovo mėn. padidinus UAB FMĮ "INVL Finasta" įstatinį kapitalą, įmonės kapitalo pakankamumo rodiklis buvo 13,52 proc.

27 Nebalansiniai įsipareigojimai ir neapibrėžtumai

Įsipareigojimai pirkti akcijas

2015 m. gegužės mėn. Bendrovė su AB banku Finasta pasirašė sąlyginę akcijų pirkimo sutartį dėl 100 proc. AS "Finasta atklatais pensiju fonds" (įmonė valdo III-ios pakopos pensijų fondus Latvijoje) akcijų įsigijimo. Įsipareigojimo pirkti akcijas užtikrinimui specialioje banko sąskaitoje buvo deponuota 83 tūkst. eurų riboto naudojimo pinigų suma (20 pastaba). AB bankui Finasta prisijungus prie AB Šiaulių banko, pastarasis tapo sandorio šalimi.

Įsipareigojimai teikti finansinę pagalbą nekonsoliduojamoms dukterinėms įmonėms

2014 m. gruodį Bendrovė įsigijo AB banko Finasta akcijų. Pagal AB banko Finasta strateginį veiklos planą Bendrovė yra įsipareigojusi finansiškai remti banką 2015 – 2017 m. laikotarpiu, jei tuo metu Bendrovė būtų banko akcininke. 2015 m. finansinės paramos suma turėjo siekti 2.025 tūkst. eurų. 2015 m. Bendrovė nesuteikė jokios finansinės paramos AB bankui Finasta, o 2015 m. liepos mėn. šio banko akcijos buvo parduotos (4 pastaba).

Grupės valdomi fondai ir individualūs portfeliai

Grupės valdomų fondų ir individualių portfelių grynojo turto vertės (nėra eliminuotas tarpusavio investavimas):

2015 m. 2014 m.
II-os pakopos pensijų fondai 229.898 155.192
III-ios pakopos pensijų fondai 12.951 8.255
Investiciniai fondai 47.293 43.918
Individualūs portfeliai 39.399 28.093
Iš viso 329.541 235.458

Veiklos nuomos įsipareigojimai – Grupė kaip nuomininkas

Grupė ir Bendrovė yra sudariusios keletą veiklos nuomos sutarčių. Nuomos sąlygose nėra numatyta apribojimų Grupės ir Bendrovės veiklai, susijusiai su dividendais, papildomomis paskolomis ar papildoma ilgalaike nuoma.

2015 m. ir 2014 m. Grupės nuomos sąnaudos sudarė atitinkamai 173 tūkst. eurų ir 785 tūkst. eurų. 2015 m. ir 2014 m. Bendrovės nuomos sąnaudos sudarė atitinkamai 33 tūkst. eurų ir 38 tūkst. eurų.

27 Nebalansiniai įsipareigojimai ir neapibrėžtumai (tęsinys)

Veiklos nuomos įsipareigojimai – Grupė kaip nuomininkas (tęsinys)

Būsimi nuomos mokėjimai pagal sudarytas veiklos nuomos sutartis buvo tokie:

Grupė Bendrovė
2015 m. 2014 m. 2015 m. 2014 m.
Per vienerius metus
- patalpų nuoma 221 51 23 17
- kita nuoma 5 10 5 5
226 61 28 22
Nuo vienerių iki penkerių
metų - patalpų nuoma 804 - 91 -
- kita nuoma - 11 - -
804 11 91 -
Po penkerių metų
- patalpų nuoma 891 - 110 -
- kitas nuoma - - - -
891 - 110 -
1.921 72 229 22

Mokesčių įstatymai

Mokesčių institucijos bet kuriuo metu per 5-is iš eilės einančius metus po einamųjų mokestinių metų pabaigos turi teisę tikrinti Bendrovės ir jos dukterinių įmonių apskaitos įrašus ir apskaičiuoti papildomus mokesčius bei baudas. Bendrovės vadovybės nuomone, šiuo metu nėra jokių aplinkybių, kurios lemtų reikšmingų įsipareigojimų Grupei ir Bendrovei atsiradimą šiuo atžvilgiu.

28 Susijusių šalių sandoriai

Šalys laikomos susijusiomis, kai viena šalis turi galimybę kontroliuoti kitą arba daro reikšmingą įtaką kitai šaliai priimant finansinius ir veiklos sprendimus.

2015 m. ir 2014 m. Grupės susijusiomis šalimis buvo nekonsoliduotos dukterinės įmonės, asocijuotosios įmonės, bendrosios įmonės, Bendrovės akcininkai, kurie turi bendrą kontrolę arba reikšmingą įtaką (1 pastaba), ir pagrindiniai vadovai, įskaitant pagrindinių vadovų ir akcininkų, turinčių reikšmingą įtaką ar bendrą kontrolę, kontroliuojamas ar bendrai kontroliuojamas įmones, taip pat įmones, kuriose akcininkai, bendrai kontroliuojantys Bendrovę, yra pagrindiniai vadovai arba turi joms reikšmingą įtaką. Prie kitų susijusių šalių priskirtos įmonės, palikusios Grupę dėl 2014 m. įvykdyto atskyrimo (3 pastaba), nes akcininkai, bendrai kontroliuojantys Bendrovę, yra šių įmonių pagrindiniai vadovai arba joms turi reikšmingą įtaką. Prie susijusių šalių (bendrųjų įmonių pogrupyje) 2015 m. ir 2014 m. priskirta UAB "Laikinosios sostinės projektai", kurios bendrą kontrolę Grupė prarado šiai įmonei bankrutavus 2011 m. 2014 m. prie susijusių šalių (dukterinių įmonių pogrupyje) priskirta UAB "Sago", kurios kontrolę Grupė taip pat prarado.

Iš susijusių šalių gautinos sumos yra parodytos bendrąja verte (neatėmus nuvertėjimo, su palūkanomis, apskaičiuotomis pagal sutartį nuo bendros vertės, nesumažintos vertės sumažėjimu), "Pardavimo ir kitų pajamų" ir "Pirkimų" stulpeliuose pateikiamos atitinkamai palūkanų pajamos ir sąnaudos.

Grupės sandoriai su nekonsoliduojamomis dukterinėmis įmonėmis 2015 m. ir šių sandorių likučiai 2015 m. gruodžio 31 d.:

2015 m.
Grupė
Pardavimo ir kitos
pajamos iš
susijusių šalių
Pirkimai iš
susijusių šalių
Iš susijusių šalių
gautinos sumos
Sumos, mokėtinos
susijusioms
šalims
Suteiktos ir gautos paskolos 88 - 1.236 -
Bankininkystės segmentas 9 182 - -
Dividendai 247 - - -
Apskaitos paslaugos 3 - - -
347 182 1.236 -

Suteiktų paskolų grąžinimo terminas yra 2016 m., apskaičiuotų palūkanų norma yra fiksuota ir sudaro 4,5 %. Suteiktos paskolos nėra užtikrintos įkeistu turtu. Grupė klasifikuoja dalį paskolų kaip ilgalaikes, nes, vadovaudamasi savo politika, suėjus paskolų grąžinimo terminui, jį pratęsia.

2015 m. nebuvo jokių Grupės sandorių su asocijuotomis įmonėmis.

Grupės sandoriai su bendrosiomis įmonėmis 2015 m. ir šių sandorių likučiai 2015 m. gruodžio 31 d.:

2015 m.
Grupė
Pardavimo ir kitos
pajamos iš
susijusių šalių
Pirkimai iš
susijusių šalių
Iš susijusių šalių
gautinos sumos
Sumos, mokėtinos
susijusioms
šalims
Suteiktos ir gautos paskolos - - 1.682 -
- - 1.682 -

2015 m. liepos mėn. Grupė gavo 1.300 tūkst. eurų paskolą iš akcininko. Tą patį mėnesį paskola buvo grąžinta bei sumokėta 3 tūkst. eurų palūkanų suma.

Grupės sandoriai su kitomis susijusiomis šalimis 2015 m. (įmonėmis, kurios buvo perduotos naujai įsteigtoms įmonėms 2014 m. atskyrimo metu) ir šių sandorių likučiai 2015 m. gruodžio 31 d.:

2015 m.
Grupė
Pardavimo ir kitos
pajamos iš
susijusių šalių
Pirkimai iš
susijusių šalių
Iš susijusių šalių
gautinos sumos
Sumos, mokėtinos
susijusioms
šalims
Suteiktos ir gautos paskolos 354 - 6.862 -
Apskaitos paslaugos
AB "INVL Baltic Real Estate" grupė (nuoma
30 - - -
ir komunalinės paslaugos)
AB "INVL Baltic Farmland" grupė (žemės
- 44 - 11
sklypų administravimo paslaugos)
AB "INVL Technology" grupė (informacinių
117 7 103 -
technologijų priežiūros paslaugos) - 41 - 13
501 92 6.965 24

Suteiktų paskolų grąžinimo terminas yra 2016 m., apskaičiuotų palūkanų norma yra fiksuota ir sudaro 4,5 %. Suteiktos paskolos negarantuotos įkeistu turtu. 6.245 tūkst. eurų suteiktų paskolų yra subordinuotos banko naudai ir galės būti grąžintos tik pasibaigus banko paskolų grąžinimo terminui, t. y. 2019 m.

Grupės sandoriai su nekonsoliduojamomis dukterinėmis įmonėmis 2014 m. ir šių sandorių likučiai 2014 m. gruodžio 31 d.:

2014 m.
Grupė
Pardavimo ir kitos
pajamos iš
susijusių šalių
Pirkimai iš
susijusių šalių
Iš susijusių šalių
gautinos sumos
Sumos, mokėtinos
susijusioms
šalims
Suteiktos ir gautos paskolos 106 - 2.367 -
Bankininkystės segmentas - 1 140 79
Apskaitos paslaugos 3 - 1 -
109 1 2.508 79

Suteiktų paskolų grąžinimo terminas yra 2015 m., apskaičiuotų palūkanų norma yra fiksuota ir sudaro 4,5 %. Suteiktos paskolos negarantuotos įkeistu turtu. Grupė klasifikuoja dalį suteiktų paskolų kaip ilgalaikes, nes, vadovaudamasi savo politika, suėjus paskolų grąžinimo terminui, jį pratęsia.

Grupės sandoriai su asocijuotomis įmonėmis 2014 m. ir šių sandorių likučiai 2014 m. gruodžio 31 d.:

2014 m.
Grupė
Pardavimo ir kitos
pajamos iš
susijusių šalių
Pirkimai iš
susijusių šalių
Iš susijusių šalių
gautinos sumos
Sumos, mokėtinos
susijusioms
šalims
IT segmentas 19 - - -
Baldų gamybos segmentas - dividendai 4.497 - - -
Pastatų priežiūros segmentas 1 - - -
4.517 - - -

Grupės sandoriai su bendrosiomis įmonėmis 2014 m. ir šių sandorių likučiai 2014 m. gruodžio 31 d.:

2014 m.
Grupė
Pardavimo ir kitos
pajamos iš
susijusių šalių
Pirkimai iš
susijusių šalių
Iš susijusių šalių
gautinos sumos
Sumos, mokėtinos
susijusioms
šalims
Suteiktos ir gautos paskolos
Kita
67
-
-
-
1.682
-
-
-
67 - 1.682 -

Grupė iš akcininko UAB "Lucrum investicija" įsigijo AB "INVL Baltic Real Estate" ir AB "INVL Technology" akcijų už 2.200 tūkst. eurų.

Grupės sandoriai su kitomis susijusiomis šalimis 2014 m. (įmonėmis, kurios buvo perduotos naujai įsteigtoms įmonėms 2014 m. atskyrimo metu) ir šių sandorių likučiai 2014 m. gruodžio 31 d.:

2014 m.
Grupė
Pardavimo ir kitos
pajamos iš
susijusių šalių
Pirkimai iš
susijusių šalių
Iš susijusių šalių
gautinos sumos
Sumos, mokėtinos
susijusioms
šalims
Suteiktos ir gautos paskolos 368 - 7.050 -
Apskaitos paslaugos 24 - 5 -
IT segmentas - 11 - 1
392 11 7.055 1

Suteiktų paskolų grąžinimo terminas yra 2015 m., apskaičiuotų palūkanų normos yra fiksuotos ir sudaro 4,5 % ir 11%. Suteiktos paskolos negarantuotos įkeistu turtu. 4.622 tūkst. eurų suteiktų paskolų yra subordinuotos banko naudai ir galės būti grąžintos tik pasibaigus banko paskolų grąžinimo terminui, t. y. 2019 m. 1.143 tūkst. eurų suteiktų paskolų yra subordinuotos banko naudai ir galės būti grąžintos tik pasibaigus banko paskolų grąžinimo terminui, t. y. 2016 m.

Bendrovės susijusiomis šalimis buvo dukterinės įmonės, asocijuotosios įmonės, bendrosios įmonės, Bendrovės akcininkai, kurie turi bendrą kontrolę arba reikšmingą įtaką (1 pastaba), pagrindiniai vadovai, pagrindinių vadovų ir akcininkų, turinčių reikšmingą įtaką arba bendrą kontrolę, kontroliuojamas ar bendrai kontroliuojamas įmones, taip pat įmones, kuriose akcininkai, bendrai kontroliuojantys Bendrovę, yra pagrindiniai vadovai arba turi joms reikšmingą įtaką. Prie kitų susijusių šalių 2014 m. priskirtos ir įmonės, palikusios Grupę dėl 2014 m. įvykusio atskyrimo (3 pastaba), nes akcininkai, bendrai kontroliuojantys Bendrovę, yra šių įmonių pagrindiniai vadovai arba joms turi reikšmingą įtaką.

Bendrovės sandoriai su dukterinėmis įmonėmis 2015 m. ir šių sandorių likučiai 2015 m. gruodžio 31 d.:

2015 m.
Bendrovė
Pardavimo ir kitos
pajamos iš
susijusių šalių
Pirkimai iš
susijusių šalių
Iš susijusių šalių
gautinos sumos
Sumos, mokėtinos
susijusioms
šalims
Suteiktos ir gautos paskolos
Mokėtinos sumos už dukterinių įmonių
88 - 1.236 -
įstatinio kapitalo didinimą - - - 345
Dividendai 247 - - -
Bankininkystės segmentas - 5 - -
Apskaitos paslaugos 4 - - -
Kitos paslaugos 2 - 1 -
341 5 1.237 345

Suteiktų paskolų grąžinimo terminas yra 2016 m., apskaičiuotų palūkanų norma yra fiksuota ir sudaro 4,5 %. Suteiktos paskolos negarantuotos įkeistu turtu. Bendrovė klasifikuoja dalį suteiktų paskolų kaip ilgalaikes, nes, vadovaudamasi savo politika, suėjus paskolų grąžinimo terminui, jį pratęsia.

Bendrovės sandoriai su bendrosiomis įmonėmis 2015 m. ir šių sandorių likučiai 2015 m. gruodžio 31 d.:

Bendrovė pajamos iš
susijusių šalių
Pirkimai iš
susijusių šalių
Iš susijusių šalių
gautinos sumos
Sumos, mokėtinos
susijusioms
šalims
Suteiktos ir gautos paskolos - - 1.682 -
- - 1.682 -

2015 m. liepos mėn. Bendrovė gavo 1.300 tūkst. eurų paskolą iš akcininko. Tą patį mėnesį paskola buvo grąžinta bei sumokėta 3 tūkst. eurų palūkanų suma.

2015 m. nebuvo jokių Bendrovės sandorių su asocijuotomis įmonėmis.

Bendrovės sandoriai su kitomis susijusiomis šalimis 2015 m. (įmonėmis, kurios buvo perduotos naujai įsteigtoms įmonėms 2014 m. atskyrimo metu) ir šių sandorių likučiai 2015 m. gruodžio 31 d.:

2015 m.
Bendrovė
Pardavimo ir kitos
pajamos iš
susijusių šalių
Pirkimai iš
susijusių šalių
Iš susijusių šalių
gautinos sumos
Sumos, mokėtinos
susijusioms
šalims
Suteiktos ir gautos paskolos 354 - 6.862 -
AB "INVL Baltic Real Estate" grupė (nuoma
ir komunalinės paslaugos)
AB "INVL Technology" grupė (informacinių
- 5 - 1
technologijų priežiūros paslaugos) - 11 - 1
Apskaitos paslaugos 30 - - -
384 16 6.862 2

Suteiktų paskolų grąžinimo terminas yra 2016 m., apskaičiuotų palūkanų norma yra fiksuota ir sudaro 4,5 %. Suteiktos paskolos negarantuotos įkeistu turtu. 6.245 tūkst. eurų suteiktų paskolų yra subordinuotos banko naudai ir galės būti grąžintos tik pasibaigus banko paskolų grąžinimo terminui, t. y. 2019 m.

Bendrovės sandoriai su dukterinėmis įmonėmis 2014 m. ir šių sandorių likučiai 2014 m. gruodžio 31 d.:

2014 m.
Bendrovė
Pardavimo ir kitos
pajamos iš
susijusių šalių
Pirkimai iš
susijusių šalių
Iš susijusių šalių
gautinos sumos
Sumos, mokėtinos
susijusioms
šalims
Suteiktos ir gautos paskolos
Mokėtinos sumos už dukterinių įmonių
396 25 2.367 -
įstatinio kapitalo didinimą - - - 270
IT segmentas - 5 - -
Bankininkystės segmentas - 1 1 1
Apskaitos paslaugos 13 - 1 -
409 31 2.369 271

Suteiktų paskolų grąžinimo terminas yra 2015 m., apskaičiuotų palūkanų norma yra fiksuota ir sudaro 4,5 %. Suteiktos paskolos negarantuotos įkeistu turtu. Bendrovė klasifikuoja dalį suteiktų paskolų kaip ilgalaikes, nes, vadovaudamasi savo politika, suėjus paskolų grąžinimo terminui, jį pratęsia.

2014 m. Bendrovė gavo 4.497 tūkst. eurų dividendų iš asocijuotosios įmonės AB "Vilniaus baldai". Daugiau 2014 m. nebuvo jokių Bendrovės ir asocijuotųjų įmonių sandorių. Taip pat nėra ir šių sandorių likučių 2014 m. gruodžio 31 d.

Bendrovės sandoriai su bendrosiomis įmonėmis 2014 m. ir šių sandorių likučiai 2014 m. gruodžio 31 d.:

2014 m.
Bendrovė
Pardavimo ir kitos
pajamos iš
susijusių šalių
Pirkimai iš
susijusių šalių
Iš susijusių šalių
gautinos sumos
Sumos, mokėtinos
susijusioms
šalims
Suteiktos ir gautos paskolos
Kita
67
-
-
-
1.682
-
-
-
67 - 1.682 -

Bendrovė iš akcininko UAB "Lucrum investicija" įsigijo AB "INVL Baltic Real Estate" ir AB "INVL Technology" akcijų už 2.200 tūkst. eurų.

Bendrovės sandoriai su kitomis susijusiomis šalimis 2014 m. (įmonėmis, kurios buvo perduotos naujai įsteigtoms įmonėms 2014 m. atskyrimo metu) ir šių sandorių likučiai 2014 m. gruodžio 31 d.:

2014 m.
Bendrovė
Pardavimo ir kitos
pajamos iš
susijusių šalių
Pirkimai iš
susijusių šalių
Iš susijusių šalių
gautinos sumos
Sumos, mokėtinos
susijusioms
šalims
Suteiktos ir gautos paskolos 368 - 7.050 -
Apskaitos paslaugos 5 11 - 1
IT segmentas 19 - 5 -
392 11 7.055 1

Suteiktų paskolų grąžinimo terminas yra 2015 m., apskaičiuotų palūkanų normos yra fiksuotos ir sudaro 4,5 % ir 11%. Suteiktos paskolos negarantuotos įkeistu turtu. 4.622 tūkst. eurų suteiktų paskolų yra subordinuotos banko naudai ir galės būti grąžintos tik pasibaigus banko paskolų grąžinimo terminui, t. y. 2019 m. 1.143 tūkst. eurų suteiktų paskolų yra subordinuotos banko naudai ir galės būti grąžintos tik pasibaigus banko paskolų grąžinimo terminui, t. y. 2016 m.

Pasikeitimas paskolų, suteiktų bendrosioms įmonėms, sąskaitoje:

Grupė Bendrovė
2015 m. 2014 m. 2015 m. 2014 m.
Sausio 1 d. likutis 1.682 6.469 1.682 6.469
Per metus suteiktos paskolos - - - -
Suteiktų paskolų susigrąžinimas - (11) - (11)
Atskyrimo metu perduotos suteiktos paskolos
Suteiktos paskolos bendrosioms įmonėms, po įsigijimo tapusios
- (600) - (600)
suteiktomis paskolomis dukterinėms įmonėms* - (4.032) - (4.032)
Priskaičiuotos palūkanos - 67 - 67
Gautos palūkanos - (211) - (211)
Gruodžio 31 d. likutis 1.682 1.682 1.682 1.682

*2014 m. Grupė įsigijo likusias UAB "Cedus invest" akcijas ir ši įmonė tapo dukterine.

2015 m. ir 2014 m. nebuvo jokio judėjimo asocijuotoms įmonėms suteiktų paskolų sąskaitoje ir jokių negrąžintų paskolų likučių atitinkamų metų pabaigoje.

Pasikeitimas paskolų, suteiktų dukterinėms įmonėms, sąskaitoje:

Grupė Bendrovė
2015 m. 2014 m. 2015 m. 2014 m.
Sausio 1 d. likutis 2.367 - 2.367 13.661
Per metus suteiktos paskolos - 993 - 2.224
Suteiktų paskolų susigrąžinimas (665) (346) (665) (927)
Paskolos ir palūkanos, konvertuotos į padidintą įstatinį kapitalą (532) (8.104) (532) (8.104)
Įsigytos suteiktos paskolos
Suteiktos paskolos dukterinėms įmonėms, tapusios suteiktomis
- 3.859 - 3.859
paskolomis trečiosioms šalims* - (3) - (3)
Atskyrimo metu perduotos suteiktos paskolos
Suteiktos paskolos dukterinėms įmonėms, po atskyrimo tapusios
- - - (5.363)
suteiktomis paskolomis kitoms susijusioms šalims **
Suteiktos paskolos bendrosioms įmonėms, po atskyrimo tapusios
- - - (7.246)
suteiktomis paskolomis dukterinėms įmonėms (žr. aukščiau)
Dukterinėms įmonėms suteiktos paskolos, pripažintos finansinės
būklės ataskaitoje tapus investiciniu subjektu ir nutraukus dukterinių
- - - 4.032
įmonių konsolidavimą - 6.020 - -
Priskaičiuotos palūkanos 88 106 88 396
Gautos palūkanos (22) (158) (22) (162)
Gruodžio 31 d. likutis 1.236 2.367 1.236 2.367

* Grupė pardavė UAB "Finansų rizikos valdymas" akcijas, todėl šiai įmonei suteiktos paskolos buvo perklasifikuotos. Finansinės būklės ataskaitoje šios paskolos yra nuvertėjusios ir joms suformuotas 100 proc. atidėjinys.

**AB "Invaldos nekilnojamojo turto fondas" ir UAB "BAIP grupė" buvo perduotos 2014 m. įvykdyto atskyrimo metu, tačiau šioms įmonėms suteiktos paskolos liko Grupėje. Todėl paskolos buvo perklasifikuotos iš suteiktų paskolų dukterinėms įmonėms į suteiktas paskolas kitoms susijusioms šalims.

Pasikeitimas paskolų, suteiktų kitoms susijusioms šalims, sąskaitoje:

Grupė Bendrovė
2015 m. 2014 m. 2015 m. 2014 m.
Sausio 1 d. likutis 7.050 - 7.050 -
Per metus suteiktos paskolos 4.132 1.743 4.132 1.743
Suteiktų paskolų susigrąžinimas
Suteiktos paskolos dukterinėms įmonėms, po atskyrimo tapusios
(3.231) (2.142) (3.231) (2.142)
suteiktomis paskolomis kitoms susijusioms šalims (žr. aukščiau) - 7.246 - 7.246
Paskolos ir palūkanos, konvertuotos į padidintą įstatinį kapitalą (1.402) - (1.402) -
Priskaičiuotos palūkanos 354 368 354 368
Gautos palūkanos (41) (165) (41) (165)
Gruodžio 31 d. likutis 6.862 7.050 6.862 7.050

Pasikeitimas iš dukterinių įmonių gautų paskolų sąskaitoje:

Grupė Bendrovė
2015 m. 2015 m. 2014 m.
Sausio 1 d. likutis - - 1.421
Per metus gautos paskolos 60 180 268
Gautų paskolų grąžinimas (60) (180) (421)
Atskyrimo metu perduotos gautos paskolos - - (1.280)
Priskaičiuotos palūkanos - - 25
Sumokėtos palūkanos - - (13)
Gruodžio 31 d. likutis - - -

Sandorių su susijusiomis šalimis terminai ir sąlygos

Metų pabaigoje negrąžinti likučiai nėra garantuoti užtikrinimo priemonėmis, be palūkanų (išskyrus aprašytus aukščiau), o atsiskaitymai atliekami pinigais. 2015 m. gruodžio 31 d. Bendrovės ir Grupės pripažintas UAB "Laikinosios sostinės projektai" ir dukterinėms įmonėms suteiktų paskolų vertės sumažėjimas sudarė atitinkamai 1.682 tūkst. eurų ir nulį eurų (atitinkamai 1.682 tūkst. eurų ir 241 tūkst. eurų 2014 m. gruodžio 31 d.). 2015 m. gruodžio 31 d. sukaupta palūkanų suma, kuri nėra pripažinta finansinėse ataskaitose, bet yra skaičiuojama vadovaujantis paskolų sutartimis nuo dukterinėms įmonėms Bendrovės suteiktų paskolų, sudarė 4 tūkst. eurų (57 tūkst. eurų 2014 m.). Abejotinų skolų įvertinimas yra peržiūrimas kiekvienų finansinių metų pabaigoje, įvertinant susijusių šalių finansinę būklę ir rinką, kurioje susijusi šalis vykdo savo veiklą.

Pagrindinių vadovų darbo užmokestis ir kitos išmokos

Vadovybės darbo užmokestis apima trumpalaikes išmokas darbuotojams ir mokėjimus akcijomis. 2014 m. pagrindiniais Bendrovės ir Grupės vadovais yra laikomi valdybos nariai, vyr. finansininkas bei generaliniai direktoriai, kurie vadovauja Grupės verslo segmentams (išskyrus asocijuotąsias ir bendrąsias įmones). 2015 m. pagrindiniais Bendrovės ir Grupės vadovais yra laikomi valdybos nariai, Bendrovės vyr. finansininkas, turto valdymo įmonių UAB "INVL Asset Management", IPAS "INVL Asset Management" valdybos nariai bei UAB FMĮ "INVL Finasta" generalinis direktorius.

Grupė Bendrovė
2015 m. 2014 m. 2015 m. 2014 m.
Atlyginimai ir premijos 413 341 258 249
Socialinio draudimo įmokų sąnaudos 118 106 80 77
Tantjemos - 11 - -
Pervedimai į pensijų fondus 11 - 9 -
Mokėjimai akcijomis - 3 - -
Pagrindinių vadovų darbo užmokesčio iš viso 542 461 347 326

Ataskaitinių metų pabaigoje nebuvo suteikta jokių paskolų, nebuvo negrąžintų suteiktų paskolų likučių. 2015 ir 2014 m. dividendai mokėti nebuvo.

29 Įvykiai po ataskaitinio laikotarpio

AB "INVL Baltic Real Estate" akcijų įsigijimas

2016 m. kovo mėn. Bendrovė papildomai investavo 6.219 tūkst. eurų į listinguojamos akcinės bendrovės "INVL Baltic Real Estate" įstatinį kapitalą konvertuodama jai suteiktas paskolas ir dabar Bendrovė valdo 32,08 proc. šios įmonės akcijų. AB "INVL Baltic Real Estate" tampa Grupės asocijuota įmone.

UAB "Informacinio verslo paslaugų įmonė" akcijų įsigijimas

2016 m. kovo mėn. Grupės nekonsoliduojama dukterinė įmonė, investuojanti į pastatų priežiūros segmento įmones, įsigijo 36,5 proc. UAB "Informacinio verslo paslaugų įmonė" akcijų už 350 tūkst. eurų sumą. Įsigyta įmonė administruoja Lietuvos gyventojų komunalinių paslaugų mokesčius, teikdama šias paslaugas šalies bendrovėms ir institucijoms. Šios įmonės kontrolinis akcijų paketas priklauso Lietuvos statistikos departamentui. Pagal preliminarius skaičiavimus UAB "Informacinio verslo paslaugų įmonė" praėjusiais metais gavo 615 tūkst. eurų pajamų ir uždirbo 100 tūkst. eurų pelno.

AB "INVALDA INVL" Konsoliduotas metinis pranešimas

Parengta pagal periodinės ir papildomos informacijos rengimo ir pateikimo taisykles, patvirtintas Lietuvos banko valdybos 2013 m. vasario 28 d. nutarimu Nr. 03-50

Patvirtinta 2016 m. balandžio 7 d. AB "Invalda INVL" valdybos sprendimu

TURINYS

I. BENDRA INFORMACIJA 105
1. Ataskaitinis laikotarpis, už kurį parengtas pranešimas 105
2. Pagrindiniai duomenys apie emitentą ir jo įmonių grupę 105
2.1. Informacija apie emitentą 105
2.2. Bendrovės tikslai, filosofija ir veiklos principai 105
2.3. Informacija apie įmonių grupę 105
3. Emitento sutartys su vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininkais 106
4. Informacija apie emitento filialus ir atstovybes 106
II. INFORMACIJA APIE VERTYBINIUS POPIERIUS 107
5. Emitento įstatų pakeitimų tvarka 107
6. Informacija apie emitento įstatinį kapitalą 107
6.1. Įstatinio kapitalo pokyčiai 107
6.2. Įstatinio kapitalo struktūra 108
6.3. Informacija apie savas akcijas 108
7. Prekyba emitento vertybiniais popieriais bei reikšminga finansine investicija laikomais vertybiniais
popieriais reguliuojamose rinkose 108
8. Dividendai 111
9. Akcininkai 111
9.1. Informacija apie bendrovės akcininkus 111
9.2. Akcijų suteikiamos teisės ir pareigos 112
III. EMITENTO ORGANAI 113
10. Struktūra, organų įgaliojimai, organų narių paskyrimų ir pakeitimų tvarka 113
10.1. Visuotinis akcininkų susirinkimas 113
10.2. Valdyba 115
10.3. Prezidentas 116
11. Informacija apie bendrovės valdybos narius, vyr. finansininką, audito komiteto narius 117
12. Informacija apie bendrovės audito komitetą 119
13. Informacija apie emitento priskaičiuotas pinigų sumas, kitą perleistą turtą ir suteiktas garantijas valdybos
nariams, vyriausiajam finansininkui 121
IV. INFORMACIJA APIE EMITENTO IR GRUPĖS VEIKLĄ 122
14. Emitento ir įmonių grupės būklės, veiklos vykdymo ir plėtros apžvalga 122
14.1. Veiklos aplinka 122
14.2. Svarbūs ataskaitinio laikotarpio emitento ir grupės įvykiai, jų poveikis finansinėms ataskaitoms123
Svarbūs emitento įvykiai 123
Turto valdymo sektorius 126
Kitos investicijos 127
15. Emitento ir įmonių grupės finansinių rezultatų analizė 128
16. Emitento ir įmonių grupės nefinansinių veiklos rezultatų analizė, su socialine atsakomybe, aplinkos ir
personalo klausimais susijusi informacija 130
16.1. Emitento ir įmonių grupės veikla susijusi su socialine atsakomybe 130
16.2. Darbuotojai 131
kuriuose numatyta kompensacija, jei jie atsistatydintų arba būtų atleisti be pragrįstos priežasties arba jei jų
darbas baigtųsi dėl emitento kontrolės pasikeitimo 131
16.4. Aplinkosauga 132
17. Rizikos valdymas 132
17.1. Pagrindinių rizikos rūšių ir neapibrėžtumų, su kuriais susiduriama, apibūdinimas 132
17.2. Informacija apie rizikos mastą bendrovėje ir jos valdymą 133
17.3. Įmonių grupės vidaus kontrolės ir rizikos valdymo sistemų, susijusių su konsoliduotųjų finansinių
ataskaitų sudarymu, pagrindiniai požymiai 133
18. Informacija apie emitento ir įmonių grupės tyrimų ir plėtros veiklą 133
19. Svarbūs emitento ir grupės įvykiai, įvykę po finansinių metų pabaigos 133
20. Informacija apie per ataskaitinį laikotarpį emitento vardu sudarytus žalingus sandorius 133
21. Informacija apie susijusių šalių sandorius 133
22. Informacija apie reikšmingus susitarimus, kurių šalis yra emitentas ir kurie įsigaliotų, pasikeistų ar
nutrūktų pasikeitus emitento kontrolei 134
23. Per ataskaitinį laikotarpį padarytų pagrindinių investicijų apibūdinimas 134
24. Emitento ir įmonių grupės praėjusių metų įvertinimas bei ateities veiklos planai ir prognozės 134
24.1. 2015 m. išsikeltų tikslų įgyvendinimo įvertinimas 134
24.2. Veiklos planai ir prognozės 134
V. KITA INFORMACIJA 134
25. Nuorodos ir papildomi paaiškinimai apie konsoliduotose ir bendrovės finansinėse ataskaitose pateiktus
duomenis 134
26. Informacija apie audito įmonę 134
27. Duomenys apie viešai skelbtą informaciją 135
1 PRIEDAS. INFORMACIJA APIE GRUPĖS ĮMONES, JŲ KONTAKTINIAI DUOMENYS 137
2 PRIEDAS. INFORMACIJA APIE TAI, KAIP LAIKOMASI BENDROVIŲ VALDYMO KODEKSO 141

I. BENDRA INFORMACIJA

1. Ataskaitinis laikotarpis, už kurį parengtas pranešimas

Pranešimas parengtas už 2015 metų sausio – gruodžio mėnesius.

Į pranešimą taip pat yra įtraukti svarbūs bendrovės ir grupės įvykiai, įvykę po ataskaitinio laikotarpio pabaigos.

2. Pagrindiniai duomenys apie emitentą ir jo įmonių grupę

2.1. Informacija apie emitentą

Pavadinimas Akcinė bendrovė "Invalda INVL"
Kodas 121304349
Adresas Gynėjų g. 14, 01109, Vilnius
Telefonas (8 5) 279 0601
Faksas (8 5) 279 0530
Elektroninis paštas [email protected]
Interneto tinklalapis www.invaldainvl.com
Teisinė forma akcinė bendrovė
Įregistravimo data ir vieta 1992-03-20 Vilniaus įmonių rejestre
Registras, kuriame kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registras
duomenys apie bendrovę

2.2. Bendrovės tikslai, filosofija ir veiklos principai

AB "Invalda INVL" – viena pirmaujančių turto valdymo grupių Baltijos šalyse, veikianti nuo 1991 m.

"Invaldos INVL" grupės įmonės Lietuvoje ir Latvijoje valdo pensijų, investicijų bei nekilnojamojo turto fondus, teikia portfelių valdymo paslaugas. "Invalda INVL" taip pat turi tiesioginių privataus kapitalo investicijų. Bendrovė siekia nuolat didinti akcininkų nuosavybės vertę.

"Invalda INVL" veiklą pradėjo 1991 m. kaip bendrovė AB "Invalda". Nuo 1991 iki 1997 m. veikė kaip investicinė akcinė bendrovė, įsteigta valstybinio turto privatizavimo laikotarpiu įgyvendinant Lietuvos Respublikos valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymą. 1997-2003 m. – turėjo Vertybinių popierių komisijos išduotą kontroliuojančios investicinės bendrovės licenciją. Bendrovės akcijomis nuo 1995 m. yra prekiaujama NASDAQ Vilnius biržoje. 2013 m. gegužės 31 d. baigtas "Invalda" atskyrimo procesas, po atskyrimo toliau veikianti bendrovė pakeitė pavadinimą į "Invalda LT".

2015 m. gegužės mėn. bendrovė pakeitė pavadinimą į akcinė bendrovė "Invalda INVL".

Bendrovė koncentruojasi į turto valdymo verslą. 2014 metais "Invalda INVL" įsigijo "MP Pension Funds Baltic" ir "Finasta Asset Management" bendroves Lietuvoje ir Latvijoje, vykdžiusias pensijų kaupimo fondų valdymą. Pastarosios bendrovės taip pat teikė investicinių fondų bei privačių portfelių valdymo paslaugas. 2015 m. spalį pabaigus bendrovių "INVL Asset Management", "MP Pension Funds Baltic" ir "INVL fondai" susijungimą, rinkoje veikia turto valdymo bendrovė "INVL Asset Management".

2.3. Informacija apie įmonių grupę

Šiuo metu didžioji dalis "Invaldos INVL" grupės turto sukoncentruota Lietuvoje bei Latvijoje. Ataskaitinio laikotarpio pabaigoje bendrovė veikė turto valdymo verslo sektoriuje bei valdė kitas privataus kapitalo investicijas, dalyvaudama bendrovių, veikiančių žemės ūkio, pastatų priežiūros ir bankininkystės, veikloje.

Bendrovės investicijos į turto valdymo verslą yra strateginės, tuo tarpu kitos investicijos gali būti parduodamos, gavus patrauklius pasiūlymus.

Grupę sudarančios bendrovės ir jų kontaktiniai duomenys pateikti šio pranešimo 1 priede.

2.3.1. pav. AB "Invalda INVL" grupė 2015 m. gruodžio 31 d.

3. Emitento sutartys su vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininkais

AB "Invalda INVL" yra pasirašiusi sutartis su šiais viešosios apyvartos tarpininkais:

  • AB Šiaulių banku (Tilžės g. 149, Šiauliai, tel. (8 41) 595 607) vertybinių popierių sąskaitų tvarkymo ir tarpininkavimo sutartį, sutartį dėl vertybinių popierių apskaitos tvarkymo, sutartį dėl dividendų mokėjimo;
  • AB DNB banku (J. Basanavičiaus g. 26, Vilnius, tel. (8 5) 239 3444) sutartį dėl finansinių priemonių sąskaitos tvarkymo, pavedimo vykdymo ir rekomendacijų teikimo;
  • AB SEB banku (Gedimino pr. 12, Vilnius, tel. (8 5) 268 2800) vertybinių popierių tvarkymo sutartį;
  • UAB Medicinos banku (Pamėnkalnio g. 40, Vilnius, tel. 8 800 60 700) vertybinių popierių sąskaitos tvarkymo sutartį;
  • Danske banku A/S Lietuvos filialu (Saltoniškių g. 2, Vilnius, tel. (8 5) 215 5600) investicinių paslaugų teikimo sutartį;
  • UAB FMĮ Orion securities, (A. Tumėno g. 4, B korp., Vilnius, tel. 8 5 231 3833) investicinių paslaugų teikimo sutartį;
  • Bank Zachodni WBK S.A. (Rynek 9/11, 50-950 Wrocław, Lenkija, tel. +48 618119999) tarpininkavimo paslaugų sutartį;
  • AS SEB Pank (Tornimae 2, 15010 Tallin, Estija, tel. +372 665 5100) tarpininkavimo paslaugų sutartį.

4. Informacija apie emitento filialus ir atstovybes

AB "Invalda INVL" nėra įsteigusi filialų ar atstovybių.

II. INFORMACIJA APIE VERTYBINIUS POPIERIUS

5. Emitento įstatų pakeitimų tvarka

AB "Invalda INVL" įstatai keičiami visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu, priimtu balsų dauguma, ne mažesne kaip 2/3 visų susirinkime dalyvaujančių akcininkų akcijų suteikiamų balsų (išskyrus Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme numatytas išimtis).

Šiuo metu galioja 2015 m. gegužės 11 d. įstatų redakcija. Įstatai yra paskelbti bendrovės tinklalapyje.

6. Informacija apie emitento įstatinį kapitalą

6.1. Įstatinio kapitalo pokyčiai

Pateikiame informaciją apie AB "Invalda INVL" įstatinio kapitalo pokyčius per pastaruosius 10 metų:

  • Nuo 1996 m. spalio 15 d. iki 2004 m. spalio 1 d. AB "Invalda" įstatinis kapitalas buvo lygus 38.000.000 litų, jis buvo padalintas į 38.000.000 paprastųjų vardinių 1 lito nominalios vertės akcijų.
  • 2004 m. spalio 1 d. buvo įregistruotas iki 40.417.339 litų padidintas bendrovės įstatinis kapitalas (padalintas į 40.417.339 paprastąsias vardines 1 lito nominalios vertės akcijas). Nauja 2.417.339 akcijų emisija buvo išleista reorganizavimo metu keičiant AB "Kremi" akcijas į AB "Invalda" akcijas.
  • 2005 m. lapkričio 21 d. įvykęs AB "Invalda" neeilinis visuotinis akcininkų susirinkimas nusprendė papildomais įnašais padidinti bendrovės įstatinį kapitalą 1.317.323 litų suma nuo 40.417.339 litų iki 41.734.662 litų, išleidžiant 1.317.323 paprastąsias vardines 1 lito nominalios vertės akcijas. Pakeisti bendrovės įstatai Juridinių asmenų registre buvo įregistruoti 2005 m. lapkričio 24 d. Po padidinimo AB "Invalda" įstatinis kapitalas siekė 41.734.662 litų, jis buvo padalintas į 41.734.662 paprastąsias vardines 1 lito nominalios vertės akcijas.
  • 2006 m. birželio 30 d. baigtas AB "Invalda" ir AB "Pozityvios investicijos" reorganizavimas prie AB "Invalda" buvo prijungta AB "Pozityvios investicijos". Reorganizavimo metu, keičiant AB "Pozityvios investicijos" akcijas į AB "Invalda" akcijas, buvo išleista 3.273.714 akcijų emisija. Po reorganizavimo AB "Invalda" įstatinis kapitalas padidėjo iki 45.008.376 litų, jis buvo padalintas į 45.008.376 paprastąsias vardines 1 Lt nominalios vertės akcijas.
  • 2007 m. rugsėjo 28 d. baigtas AB "Invalda" ir vienos iš didžiausių bendrovės akcininkių AB "Nenuorama" reorganizavimas – AB "Nenuorama" buvo prijungta prie AB "Invalda". Keičiant AB "Nenuorama" akcijas į AB "Invalda" akcijas buvo išleista 19.866.060 akcijų emisija. Vadovaujantis reorganizavimo sąlygomis, AB "Nenuorama" turimos 22.305.587 AB "Invalda" akcijos buvo anuliuotos. Po reorganizavimo AB "Invalda" įstatinis kapitalas siekė 42.568.849 litų.
  • 2010 m. vasario 3 d. Bendrovės įstatinis kapitalas padidintas 9.090.909 litų suma, nuo 42.568.849 litų iki 51.659.758 litų, išleidžiant 9.090.909 paprastųjų vardinių 1 lito nominalios vertės akcijų. Naujos akcijos išleistos konvertavus 50 mln. litų nominalios vertės obligacijų emisiją.
  • 2012 m. kovo 30 d. Bendrovės įstatinis kapitalas padidintas 5.898.182 litų suma, nuo 51.659.758 litų iki 57.557.940 litų, išleidžiant 5.898.182 paprastųjų vardinių 1 lito nominalios vertės akcijų. Naujos akcijos išleistos konvertavus 32,44 mln. litų nominalios vertės obligacijų emisijas.
  • 2012 m. rugpjūčio 6 d. Bendrovės įstatinis kapitalas sumažintas 5.755.794 litų suma, nuo 57.557.940 litų iki 51.802.146 litų, anuliuojant 5.755.794 paprastąsias vardines 1 lito nominalios vertės akcijas. Įstatinis kapitalas sumažintas anuliuojant bendrovės įsigytas savas akcijas.
  • 2013 m. gegužės 31 d. Juridinių asmenų registre įregistruota nauja įstatų redakcija, kuria pakeistas bendrovės pavadinimas į akcinė bendrovė "Invalda LT" ir dėl atskyrimo sumažintas įstatinis kapitalas. Po atskyrimo tęsiančios veiklą akcinės bendrovės "Invalda LT" įstatinis kapitalas yra 24.833.551 litas, jis padalintas į 24.833.551 paprastąją vardinę 1 (vieno) lito nominalios vertės akciją. Bendras balso teisę turinčių akcinės bendrovės "Invalda LT" akcijų skaičius 2013 m. gruodžio 31 d. siekė 22.797.297.
  • 2014 m. balandžio 29 d. Juridinių asmenų registre įregistruota nauja įstatų redakcija, kuria dėl atskyrimo sumažintas įstatinis kapitalas. Po 2014 m. balandžio 29 d. užbaigto atskyrimo AB "Invalda LT" įstatinis kapitalas yra 11.865.993 Lt, jis padalintas į 11.865.993 paprastąsias vardines 1 lito nominalios vertės akcijas. Balso teisę turinčių AB "Invalda LT" (ISIN kodas LT0000102279) akcijų skaičius 2014 m. gruodžio 31 d. buvo 11.865.993 vnt.
  • 2015 m. gegužės 11 d. Juridinių asmenų registre užregistruota nauja įstatų redakcija, pagal kurią bendrovės pavadinimas pakeistas į "Invalda INVL", o įstatinio kapitalo dydis perskaičiuotas į eurus ir sudaro 3 441 137,97 euro. Jis padalintas į 11.865.993 paprastąsias vardines 0,29 euro nominalios vertės akcijas. 2015 m. gruodžio 31 d. balso teisę turinčių akcijų AB "Invalda INVL" (ISIN kodas LT0000102279) skaičius yra 11.722.348 vnt.

6.2. Įstatinio kapitalo struktūra

Akcijų klasė Akcijų
skaičius, vnt.
Bendras akcijų
suteikiamų balsavimo
tiesių kiekis, vnt.
Nominali
vertė, EUR
Bendra nominali
vertė, EUR
Dalis įstatiniame
kapitale, proc.
Paprastosios
vardinės akcijos
11.865.993 11.722.348 0,29 3.441.137,97 100

6.2. lentelė. AB "Invalda INVL" įstatinio kapitalo struktūra 2015 m. gruodžio 31 d.

Visos akcijos yra pilnai apmokėtos. Akcijų perleidimui apribojimai netaikomi.

"Invaldos INVL" grupė Lietuvoje valdo turto valdymo įmonę "INVL Asset Management", taip pat finansų maklerio įmonę "INVL Finasta". Pagal įstatymus, fizinis ar juridinis asmuo (arba kartu veikiantys asmenys), ketinantys netiesiogiai įsigyti ar padidinti valdymo įmonės ar finansų maklerio įmonės akcijų paketą (daugiau kaip 20, 30 ar 50 proc.), turi gauti išankstinį Lietuvos banko sprendimą neprieštarauti siūlomam įsigijimui. Tai reiškia, kad investuotojai, ketinantys įsigyti daugiau kaip 20 proc. AB "Invalda INVL" akcijų, tą gali padaryti tik gavę išankstinį Lietuvos banko sprendimą.

"Invalda INVL" taip pat valdo Latvijos turto valdymo bendrovę "INVL Asset Management", todėl "Invaldos INVL" paketo įsigijimui taip pat gali būti taikomi atitinkami Latvijos Finansų ir kapitalo rinkų priežiūros tarnybos reikalavimai.

6.3. Informacija apie savas akcijas

Nuo 2015 m. pradžios iki ataskaitos išleidimo bendrovė vieną kartą vykdė savų akcijų supirkimą.

2015 m. birželio 11 d. AB "Invalda INVL" paskelbė inicijuojanti savų akcijų supirkimą. Akcijų įsigijimo pradžia: 2015 m. birželio 12 d. Akcijų įsigijimo pabaiga 2015 m. birželio 22 d. Maksimalus įsigyjamų akcijų kiekis: 262.000 vnt. Akcijų įsigijimo kaina: 3,82 euro už vieną akciją. 2015 m. birželio 22 d. bendrovė paskelbė įsigysianti 143.645 vnt. (1,2 proc.) savo akcijų, už kurias 2015 m. birželio 25 d. buvo sumokėta 548,7 tūkst. eurų be tarpininkavimo mokesčių.

AB "Invalda INVL" įstatinis kapitalas yra 3.441.137,97 eurų, jis padalintas į 11.865.993 paprastąsias vardines 0,29 euro nominalios vertės akcijų. Atsižvelgiant į tai, kad bendrovės turimos savo akcijos nesuteikia balso teisės, balso teisę turinčių akcijų AB "Invalda INVL" (ISIN kodas LT0000102279) skaičius yra 11.722.348 vnt.

7. Prekyba emitento vertybiniais popieriais bei reikšminga finansine investicija laikomais vertybiniais popieriais reguliuojamose rinkose

11.865.993
11.722.348
0,29 EUR
3.441.137,97 EUR
LT0000102279
IVL1L
NASDAQ Vilnius
Papildomasis prekybos sąrašas
(nuo 2008-01-01 iki 2015-07-20 Oficialusis prekybos sąrašas)
1995-12-19
VILSE (OMX Vilnius Index)
OMXBPI (OMX Baltic All Share Price Index)
B40PI (OMX Baltic Financials Price Index)
B8000PI (OMX Baltic Financials PI)
B8700PI (OMX Baltic Finl Svc PI)
B8000GI (OMX Baltic Financials GI)
B8700GI (OMX Baltic Finl Svc GI)

7.1. lentelė. AB "Invalda INVL" akcijų, įtrauktų į prekybą reguliuojamoje rinkoje, pagrindinės charakteristikos

Bendrovė rinkos formuotojų paslaugomis nesinaudoja.

Ataskaitinis Kaina, eurai
Pask. sesijos data
Bendra apyvarta
periodas didž. maž. pask.
sesijos
vnt. eurai
2011 m. I ketv. 2,120 1,750 1,920 2011-03-31 796 183 1 582 474
2011 m. II ketv. 2,400 1,750 2,400 2011-06-30 1 099 505 2 309 339
2011 m. III ketv. 2,650 1,780 1,947 2011-09-30 1 554 598 3 284 869
2011 m. IV ketv. 2,135 1,733 1,943 2011-12-30 1 535 160 2 966 605
2012 m. I ketv. 2,280 1,871 2,274 2012-03-30 670 763 1 373 701
2012 m. II ketv. 2,940 2,274 2,55 2012-06-29 20 800 2 629 952
2012 m. III ketv. 2,650 2,350 2,370 2012-09-28 234 143 593 480
2012 m. IV ketv. 1,900 2,390 1,970 2012-12-28 622 601 1 260 577
2013 m. I ketv. 2,340 1,960 2,310 2013-03-28 1 544 840 3 491 797
2013 m. II ketv. 2,830 2,170 2,650 2013-06-28 390 915 911 640
2013 m. III ketv. 2,950 2,400 2,830 2013-09-30 151 216 395 465
2013 m. IV ketv. 3,450 2,520 3,450 2013-12-30 123 213 393 429
2014 m. I ketv. 3,490 2,930 3,140 2014-03-31 38 533 127 372
2014 m. II ketv. 3,300 2,760 2,910 2014-06-30 17 650 52 319
2014 m. III ketv. 3,270 2,800 2,850 2014-09-30 9 075 26 252
2014 m. IV ketv. 3,210 2,950 3,100 2014-12-30 18 029 55 572
2015 m. I ketv. 3,150 2,950 3,100 2015-03-31 8 730 26 507
2015 m. II ketv. 3,700 3,040 3,600 2015-06-30 20 746 71 633
2015 m. III ketv. 3,780 3,300 3,500 2015-09-30 13 800 47 835
2015 m. IV ketv. 3,640 3,400 3,400 2015-12-30 7 762 27 426

7.2. lentelė. Prekyba bendrovės akcijomis 2011 – 2015 m. NASDAQ Vilnius biržoje (kas ketvirtį)

7.3. lentelė. Prekyba AB "Invalda INVL" akcijomis

2011 m. 2012 m. 2013 m. 2014 m. 2015 m.
Akcijų kaina, eurai:
- atidarymo 2,000 1,930 1,970 3,380 3,100
- aukščiausia 2,650 2,940 3,450 3,490 3,780
- žemiausia 1,733 1,871 1,960 2,760 2,950
- vidutinė 2,050 2,308 2,539 1,906 3,397
- paskutinė 1,943 1,970 3,450 3,100 3,400
Akcijų apyvarta, vnt. 4.985.446 2.514.347 2.210.184 83.287 51.038
Akcijų apyvarta, eurai 10.143.287 5.857.710 5.192.330 261.512 173.403
Bendras sandorių skaičius, vnt. 10.377 5.754 3.870 531 328

7.4. pav. AB "Invalda INVL" akcijų apyvarta, akcijos kainos ir indeksų pokytis

7.5. lentelė. Akcijų kapitalizacija

Paskutinė sesijos data Išleistų akcijų kiekis, vnt. Paskutinė
mokėta kaina,
eurai
Kapitalizacija, eurai
2011-03-31 51.659.758 1,920 99.186.735
2011-06-30 51.659.758 2,400 123.983.419
2011-09-30 51.659.758 1,947 100.581.549
2011-12-31 51.659.758 1,943 100.374.910
2012-03-30 57.557.940 2,274 130.886.756
2012-06-29 57.557.940 2,550 146.772.747
2012-09-28 51.802.146 2,370 122.771.086
2012-12-28 51.802.146 1,970 102.050.228
2013-03-28 46.621.932 2,310 107.696.663
2013-06-28 24.833.551 2,650 65.808.910
2013-09-30 24.833.551 2,830 70.278.949
2013-12-30 22.797.297 3,450 78.650.675
2014-03-31 22.797.297 3,140 71.583.513
2014-06-30 11.865.993 2,910 34.530.040
2014-09-30 11.865.993 2,850 33.818.080
2014-12-30 11.865.993 3,100 36.784.578
2015-03-31 11.865.993 3,100 36.784.578
2015-06-30 11.865.993 3,600 42.717.574
2015-09-30 11.865.993 3,500 41.530.975
2015-12-30 11.865.993 3,400 40.344.376

OMXV indeksas – tai visu akciju indeksas, kuri sudaro visos NASDAQ OMX Vilnius Oficialiajame ir Papildomajame saraše kotiruojamos bendroves, išskyrus tas bendroves, kuriose vienas akcininkas valdo 90 proc. ir daugiau išleistu akciju. OMX Baltic Financials GI indeksas – tai Baltijos šaliu finansinio sektoriaus gražos indeksas, sukurtas naudojantis ICB (Industry Classification Benchmark) klasifikavimo standartu, kuri administruoja FTSE grupe. Dow Jones kapitalizacijos laisvai prekiaujamu Stoxx akciju EU Enlarged TMI indeksas apima apie 95 % Naujosios Europos rinkos (Bulgarija, Kipras, Cekijos Respublika, Estija, Vengrija, Latvija, Lietuva, Malta, Lenkija, Rumunija, Slovakija ir Slovenija)

8. Dividendai

Sprendimą mokėti dividendus ir mokamo dividendo dydį nustato bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas. Bendrovė paskirtus dividendus išmoka per 1 mėnesį nuo sprendimo paskirstyti pelną priėmimo dienos.

Dividendus turi teisę gauti tie asmenys, kurie buvo bendrovės akcininkai dešimtos darbo dienos, po atitinkamą sprendimą priėmusio visuotinio akcininkų susirinkimo, pabaigoje.

Pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio bei Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymus, nuo 2014 metų dividendai apmokestinami 15 proc. mokesčio tarifu. Mokesčius apskaičiuoja, išskaito ir į biudžetą (valstybei) sumoka pati bendrovė1 .

Ataskaitiniu laikotarpiu bendrovė dividendų nemokėjo. Informacija apie dividendų mokėjimą per visą "Invaldos INVL" veiklos laikotarpį yra pateikta bendrovės interneto svetainėje http://www.invaldalt.com/lt/main/investuotojams/Dividendai.

8.1. lentelė. Su akcijomis susiję rodikliai

Bendrovės 2013 m. 2014 m. 2015 m.
Akcijos buhalterinė vertė, EUR 2,78 3,75 4,11
Kainos ir buhalterinės vertės santykis (P/Bv) 1,24 0,83 0,83

9. Akcininkai

9.1. Informacija apie bendrovės akcininkus

"Invaldos INVL" akcininkai Alvydas Banys, UAB "LJB Investments", Irena Ona Mišeikienė, Indrė Mišeikytė, Darius Šulnis, UAB "Lucrum investicija" yra pasirašę sutartį dėl ilgalaikės bendrovės valdymo politikos įgyvendinimo, todėl jų balsai skaičiuotini kartu.

9.1.1. lentelė. Akcininkai, 2015 m. gruodžio 31 d. nuosavybės teise turėję ar valdę daugiau kaip 5 procentus bendrovės įstatinio kapitalo ir (arba) balsų

Akcininko vardas, pavardė;
įmonės kodas,
Nuosavybės
teise
Įstatinio
kapitalo
Balsų dalis, proc.
pavadinimas, adresas priklausančių
dalis, proc.
akcijų kiekis,
vnt.
Nuosavybės
teise
priklausančių
akcijų suteikiami
balsai, proc.
Netiesiogiai turimi
balsai, proc.
Balsų dalis iš
viso (su kartu
veikiančiais
asmenimis),
proc.
UAB "LJB Investments", 3.612.330 30,44 30,82 61,04
į. k. 300822575,
A. Juozapavičiaus g. 9A,
Vilnius
Irena Ona Mišeikienė 3.369.435 28,40 28,74 63,12 91,86
Darius Šulnis 0 0,00 0,00 91,86
UAB "Lucrum investicija", 2.401.442 20,24 20,49 71,37
į. k. 300806471,
Šeimyniškių g. 3, Vilnius
Alvydas Banys 910.875 7,68 7,77 84,09
Indrė Mišeikytė 236.867 2,00 2,02 89,84

* Bendrovei "Lucrum investicija" atpirkimo sandoriu perleistos akcijos suteikia dar 2,02 proc. balsų.

1Ši informacija neturi būti traktuojama kaip mokesčių konsultacija.

9.1.2. pav. Akcininkų turimi balsai 2015 m. gruodžio 31 d.

Bendrovėje akcininkų, turinčių specialias kontrolės teises, nėra.

AB "Invalda INVL" nėra žinoma apie jokius balsavimo teisių apribojimus ar akcininkų tarpusavio susitarimus, dėl kurių gali būti ribojamas vertybinių popierių perleidimas ir (arba) balsavimo teisės. Susitarimų, kurių šalis yra emitentas ir kurie įsigaliotų, pasikeistų ar nutrūktų pasikeitus emitento kontrolei, per dvylika 2015 m. mėnesių nesudaryta. 2015 m. gruodžio pabaigoje bendras akcininkų skaičius buvo 3690.

9.2. Akcijų suteikiamos teisės ir pareigos

9.2.1. Akcininkų teisės

Bendrovės akcininkai turi šias turtines ir neturtines teises:

  • 1) gauti bendrovės pelno dalį (dividendą);
  • 2) gauti bendrovės lėšų, kai bendrovės įstatinis kapitalas mažinamas siekiant akcininkams išmokėti bendrovės lėšų;
  • 3) gauti likviduojamos bendrovės turto dalį;
  • 4) nemokamai gauti akcijų, kai įstatinis kapitalas didinamas iš bendrovės lėšų, išskyrus teisės aktuose nustatytas išimtis;
  • 5) pirmumo teise įsigyti bendrovės išleidžiamų akcijų ar konvertuojamųjų obligacijų, išskyrus atvejį, kai visuotinis akcininkų susirinkimas teisės aktų nustatyta tvarka nusprendžia pirmumo teisę visiems akcininkams atšaukti;
  • 6) įstatymų nustatytais būdais skolinti bendrovei tačiau bendrovė, skolindamasi iš savo akcininkų, neturi teisės įkeisti akcininkams savo turto. Bendrovei skolinantis iš akcininko, palūkanos negali viršyti paskolos davėjo gyvenamojoje ar verslo vietoje esančių komercinių bankų vidutinės palūkanų normos, galiojusios paskolos sutarties sudarymo momentu. Tokiu atveju bendrovei ir akcininkams draudžiama susitarti dėl didesnių palūkanų dydžio;
  • 7) kitas įstatymų nustatytas turtines teises;
  • 8) dalyvauti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose;
  • 9) iš anksto pateikti bendrovei klausimų, susijusių su visuotinių akcininkų susirinkimų darbotvarkės klausimais;
  • 10) pagal akcijų suteikiamas teises balsuoti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose;
  • 11) gauti Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme nurodytą informaciją apie bendrovę;
  • 12) kreiptis į teismą su ieškiniu, prašydami atlyginti bendrovei žalą, kuri susidarė dėl bendrovės vadovo ir valdybos narių pareigų, nustatytų šiame ir kituose įstatymuose, taip pat bendrovės įstatuose, nevykdymo ar netinkamo vykdymo, taip pat kitais įstatymų nustatytais atvejais;
  • 13) kitas įstatymuose ir bendrovės įstatuose nustatytas neturtines teises.

9.2.2. Akcininkų pareigos

Akcininkai neturi kitų turtinių įsipareigojimų bendrovei, išskyrus įsipareigojimą nustatyta tvarka apmokėti visas pasirašytas akcijas emisijos kaina.

Jeigu visuotinis akcininkų susirinkimas priima sprendimą padengti bendrovės nuostolius papildomais akcininkų įnašais, tai akcininkai, balsavę "už", privalo juos mokėti. Akcininkai, kurie nedalyvavo visuotiniame akcininkų susirinkime arba balsavo prieš tokį sprendimą, turi teisę papildomų įnašų nemokėti.

Asmuo, įsigijęs visas bendrovės akcijas, arba šios bendrovės visų akcijų savininkas, perleidęs dalį bendrovės akcijų kitam asmeniui, apie akcijų įsigijimą ar perleidimą ne vėliau kaip per 5 dienas nuo sandorio sudarymo turi pranešti bendrovei. Pranešime turi būti nurodytas įsigytų ar perleistų akcijų skaičius, akcijos nominali vertė ir duomenys apie akcijas perleidusį ir jas įsigijusį asmenį (fizinio asmens vardas, pavardė, asmens kodas ir gyvenamoji vieta; juridinio asmens pavadinimas, teisinė forma, kodas ir buveinė).

Sutartims tarp bendrovės ir visų jos akcijų savininko privaloma paprasta rašytinė forma, išskyrus atvejus, kai Civilinis kodeksas nustato privalomą notarinę formą.

Akcininkas turi grąžinti bendrovei dividendą, jeigu jis buvo išmokėtas pažeidžiant Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo imperatyvias normas ir bendrovė įrodo, kad akcininkas tai žinojo ar turėjo žinoti.

Kiekvienas akcininkas turi teisę įgalioti fizinį ar juridinį asmenį atstovauti jam palaikant santykius su bendrove ir kitais asmenimis.

III. EMITENTO ORGANAI

10. Struktūra, organų įgaliojimai, organų narių paskyrimų ir pakeitimų tvarka

AB "Invalda INVL" turi visuotinį akcininkų susirinkimą, vienasmenį valdymo organą − bendrovės vadovą (prezidentą) bei kolegialų valdymo organą − valdybą. Stebėtojų taryba bendrovėje nesudaroma.

10.1. Visuotinis akcininkų susirinkimas

10.1.1. Visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencija

Visuotiniame akcininkų susirinkime turi teisę dalyvauti ir balsuoti asmenys, visuotinio akcininkų susirinkimo apskaitos dienos (penktosios darbo dienos iki susirinkimo) pabaigoje buvę bendrovės akcininkais, asmeniškai, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis, arba jų įgalioti asmenys, arba asmenys, su kuriais sudaryta balsavimo teisės perleidimo sutartis. Akcininko teisė dalyvauti visuotiniame akcininkų susirinkime taip pat apima teisę kalbėti ir klausti.

Visuotinis akcininkų susirinkimas gali priimti sprendimus ir laikomas įvykusiu, kai jame dalyvauja akcininkai, kuriems priklausančios akcijos suteikia daugiau kaip 1/2 visų balsų. Nustačius, kad kvorumas yra, laikoma, kad jis yra viso susirinkimo metu. Jei kvorumo nėra, visuotinis akcininkų susirinkimas laikomas neįvykusiu ir turi būti sušauktas pakartotinis visuotinis akcininkų susirinkimas, kuris turi teisę priimti sprendimus tik pagal neįvykusio susirinkimo darbotvarkę ir kuriam netaikomas kvorumo reikalavimas.

Eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas turi įvykti kasmet ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos.

Visuotinis akcininkų susirinkimas turi išimtinę teisę:

  • keisti bendrovės įstatus, išskyrus Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme nustatytas išimtis;
  • rinkti valdybos narius;

  • atšaukti valdybą ar jos narius;

  • rinkti ir atšaukti audito įmonę, nustatyti audito paslaugų apmokėjimo sąlygas;
  • nustatyti bendrovės išleidžiamų akcijų klasę, skaičių, nominalią vertę ir minimalią emisijos kainą;
  • priimti sprendimą konvertuoti bendrovės vienos klasės akcijas į kitos, tvirtinti akcijų konvertavimo tvarką;
  • priimti sprendimą keisti uždarosios akcinės bendrovės akcijų sertifikatus į akcijas;
  • tvirtinti metinę finansinę atskaitomybę ir bendrovės veiklos ataskaitą;
  • priimti sprendimą dėl pelno (nuostolių) paskirstymo;
  • priimti sprendimą dėl rezervų sudarymo, naudojimo, sumažinimo ir naikinimo;
  • priimti sprendimą išleisti konvertuojamąsias obligacijas;
  • priimti sprendimą atšaukti visiems akcininkams pirmumo teisę įsigyti konkrečios emisijos bendrovės akcijų ar konvertuojamųjų obligacijų;
  • priimti sprendimą padidinti įstatinį kapitalą;
  • priimti sprendimą sumažinti įstatinį kapitalą, išskyrus Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme nustatytas išimtis;
  • priimti sprendimą bendrovei įsigyti savų akcijų;
  • priimti sprendimą dėl bendrovės reorganizavimo ar atskyrimo ir patvirtinti reorganizavimo ar atskyrimo sąlygas;
  • priimti sprendimą pertvarkyti bendrovę;
  • priimti sprendimą restruktūrizuoti bendrovę;
  • priimti sprendimą likviduoti bendrovę, atšaukti bendrovės likvidavimą, išskyrus Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme nustatytas išimtis;
  • rinkti ir atšaukti bendrovės likvidatorių, išskyrus Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme nustatytas išimtis.

Visuotinis akcininkų susirinkimas gali spręsti ir kitus bendrovės įstatuose jo kompetencijai priskirtus klausimus, jei pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymą tai nepriskirta kitų bendrovės organų kompetencijai ir jei pagal esmę tai nėra valdymo organų funkcijos.

10.1.2. AB "Invalda INVL" akcininkų susirinkimų organizavimo tvarka

Su susirinkimo darbotvarke susijusiais dokumentais, sprendimų dėl kiekvieno darbotvarkės klausimo projektais, dokumentais, kurie turi būti pateikti visuotiniam akcininkų susirinkimui, ir kita informacija, susijusia su akcininko teisių įgyvendinimu, akcininkai gali susipažinti bendrovės buveinėje darbo valandomis.

Akcininkai turi teisę (i) siūlyti papildyti visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkę, su kiekvienu siūlomu papildomu klausimu pateikdami visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimo projektą arba, kai sprendimo priimti nereikia, - akcininko paaiškinimą. Siūlymas papildyti darbotvarkę pateikiamas raštu registruotu paštu arba įteikiant pasirašytinai. Darbotvarkė papildoma, jeigu siūlymas gaunamas ne vėliau kaip likus 14 dienų iki visuotinio akcininkų susirinkimo; (ii) siūlyti sprendimų projektus dėl klausimų, kurie yra įtraukti ar bus įtraukti į visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkę, bet kuriuo metu iki visuotinių akcininkų susirinkimo dienos (raštu registruotu paštu arba įteikiant pasirašytinai) ar raštu susirinkimo metu; (iii) iš anksto pateikti bendrovei klausimus, susijusius su visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkės klausimais, ne vėliau kaip likus 3 darbo dienoms iki visuotinio akcininkų susirinkimo raštu registruotu paštu arba įteikiant pasirašytinai.

Akcininkas, dalyvaujantis visuotiniame akcininkų susirinkime ir turintis teisę balsuoti, privalo pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. Kiekvienas akcininkas turi teisę įgalioti fizinį arba juridinį asmenį dalyvauti ir balsuoti jo vardu visuotiniame akcininkų susirinkime. Visuotiniame akcininkų susirinkime įgaliotinis turi tokias pačias teises, kokias turėtų jo atstovaujamas akcininkas. Įgalioti asmenys turi turėti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą ir įstatymų nustatyta tvarka patvirtintą įgaliojimą, kurį turi pateiki ne vėliau kaip iki visuotinio akcininkų susirinkimo registracijos pradžios. Akcininkas gali elektroninių ryšių priemonėmis įgalioti fizinį ar juridinį asmenį dalyvauti ir balsuoti jo vardu visuotiniame akcininkų susirinkime. Apie elektroninių ryšių priemonėmis duotą įgaliojimą akcininkas privalo pranešti bendrovei ne vėliau kaip iki visuotinio akcininkų susirinkimo registracijos pradžios. Elektroninių ryšių priemonėmis duotas įgaliojimas ir pateiktas pranešimas turi būti rašytiniai ir pateikiami bendrovei elektroninių ryšių priemonėmis.

Akcininkas arba jo įgaliotinis gali balsuoti raštu užpildydamas bendrąjį balsavimo biuletenį, tokiu atveju reikalavimas pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą netaikomas. Bendrojo balsavimo biuletenio forma pateikiama bendrovės interneto svetainėje. Jeigu akcininkas reikalauja, bendrovė ne vėliau kaip likus 10 dienų iki visuotinio akcininkų susirinkimo, neatlygintinai išsiunčia bendrąjį balsavimo biuletenį registruotu laišku arba įteikia jį asmeniškai pasirašytinai. Užpildytas

bendrasis balsavimo biuletenis turi būti pasirašytas akcininko arba jo įgalioto asmens. Balsuojant akcininko įgaliotam asmeniui prie užpildyto balsavimo biuletenio turi būti pridėtas teisę balsuoti patvirtinantis dokumentas

Kad akcininkams būtų patogu rasti informaciją apie šaukiamą susirinkimą, siūlomus sprendimų projektus, balsavimo biuletenius ir pan., taip pat sužinoti įvykusių akcininkų susirinkimų priimtus sprendimus, bendrovės tinklalapyje Investuotojų skiltyje yra sukurta Akcininkų susirinkimų sritis.

Per 2015 m. vyko 2 (du) AB "Invalda INVL" akcininkų susirinkimai. Eilinis visuotinis AB "Invalda INVL" akcininkų susirinkimas įvyko 2015 m. balandžio 30 d. Jame dalyvavo bendrovės prezidentas, kuris pristatydamas akcininkams metinį pranešimą apžvelgė praėjusius metus. Taip pat dalyvavo vyriausias finansininkas, kuris supažindino akcininkus su pagrindiniais finansinių ataskaitų straipsniais bei siūlomu pelno paskirstymu.

10.2. Valdyba

10.2.1. Valdybos kompetencija

Valdyba savo funkcijas atlieka 4 metus arba iki bus išrinkta ir pradės dirbti nauja valdyba, bet ne ilgiau kaip iki valdybos kadencijos pabaigos metais vyksiančio eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo. Jeigu renkami pavieniai valdybos nariai, jie renkami tik iki veikiančios valdybos kadencijos pabaigos.

Valdyba ar jos nariai savo veiklą pradeda pasibaigus valdybą ar jos narius išrinkusiam visuotiniam akcininkų susirinkimui. Kai bendrovės įstatai keičiami dėl valdybos sudarymo ar jos narių skaičiaus padidinimo, naujai išrinkti valdybos nariai savo veiklą gali pradėti tik nuo pakeistų įstatų įregistravimo dienos. Valdyba iš savo narių renka valdybos pirmininką.

Visuotinis akcininkų susirinkimas gali atšaukti iš pareigų visą valdybą arba atskirus jos narius (įskaitant pirmininką). Valdybos narys turi teisę atsistatydinti iš jo einamų pareigų iki kadencijos pabaigos, apie tai raštu pranešdamas valdybai ne vėliau kaip prieš 14 dienų.

Valdyba turi visus bendrovės įstatuose numatytus įgaliojimus, taip pat tuos, kuriuos valdybai priskiria įstatymai. Valdybos veikla grindžiama kolegialiu klausimų svarstymu ir sprendimų priėmimu, taip pat bendra atsakomybe akcininkų susirinkimui už priimtų sprendimų padarinius. Bendrovės valdyba, siekdama kuo didesnės naudos bendrovei ir akcininkams bei siekdama užtikrinti bendrovės finansinės apskaitos ir kontrolės sistemos vientisumą ir skaidrumą, glaudžiai bendradarbiauja su bendrovės vadovu. Valdybos darbo tvarką nustato jos priimtas valdybos darbo reglamentas.

Valdyba svarsto ir tvirtina:

  • bendrovės veiklos strategiją;
  • bendrovės valdymo struktūrą ir darbuotojų pareigybes;
  • pareigybes, į kurias darbuotojai priimami konkurso tvarka;
  • bendrovės filialų ir atstovybių nuostatus.

Valdyba renka ir atšaukia bendrovės vadovą, nustato jo atlyginimą, kitas darbo sutarties sąlygas, tvirtina pareiginius nuostatus, skatina jį ir skiria nuobaudas.

Valdyba nustato informaciją, kuri laikoma bendrovės komercine paslaptimi ir konfidencialia informacija. Komercine paslaptimi ir konfidencialia informacija negali būti laikoma informacija, kuri pagal įstatymus turi būti vieša.

Valdyba priima sprendimus:

  • bendrovei tapti kitų juridinių asmenų steigėja, dalyve;
  • steigti bendrovės filialus ir atstovybes;
  • dėl ilgalaikio turto, kurio balansinė vertė didesnė kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo, investavimo, perleidimo, nuomos (skaičiuojama atskirai kiekvienai sandorio rūšiai);
  • dėl ilgalaikio turto, kurio balansinė vertė didesnė kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo, įkeitimo ir hipotekos (skaičiuojama bendra sandorių suma);
  • dėl kitų asmenų prievolių, kurių suma didesnė kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo, įvykdymo laidavimo ar garantavimo;
  • įsigyti ilgalaikio turto už kainą, didesnę kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo;
  • įmonių restruktūrizavimo įstatymo nustatytais atvejais − restruktūrizuoti bendrovę;
  • kitus LR akcinių bendrovių įstatyme, bendrovės įstatuose ar visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimuose valdybos kompetencijai priskirtus sprendimus.

Valdyba analizuoja ir vertina bendrovės vadovo pateiktą medžiagą apie:

  • bendrovės veiklos strategijos įgyvendinimą;
  • bendrovės veiklos organizavimą;

  • bendrovės finansinę būklę;

  • ūkinės veiklos rezultatus, pajamų ir išlaidų sąmatas, inventorizacijos ir kitus turto pasikeitimo apskaitos duomenis.

Valdyba analizuoja, vertina bendrovės ir konsoliduotą metinių finansinių ataskaitų rinkinį, pelno (nuostolių) paskirstymo projektą ir kartu su metiniu pranešimu teikia juos visuotiniam akcininkų susirinkimui.

Valdyba atsako už visuotinių akcininkų susirinkimų sušaukimą ir rengimą laiku.

Valdybos nariai privalo saugoti bendrovės komercines paslaptis, kurias sužinojo būdami valdybos nariais.

10.2.2. AB "Invalda INVL" valdybos darbo tvarka

Bendrovės valdybos sudarymo mechanizmas užtikrina, kad objektyviai, nešališkai ir tinkamai bus atstovaujami bendrovės smulkiųjų akcininkų interesai: likus ne mažiau kaip 10 dienų iki visuotinio akcininkų susirinkimo, kuriame numatoma rinkti valdybos narius (narį), akcininkams pilnai atskleidžiama informacija apie kandidatus į valdybos narius, nurodant, jų vardus, pavardes, į kokių kitų bendrovių priežiūros ar valdymo organus jie yra išrinkti, kokių bendrovių akcijų paketus, didesnius nei 1/20, valdo, visos kitos aplinkybės, galinčios paveikti kandidato nepriklausomumą, duomenys apie jų išsilavinimą, kvalifikaciją, profesinę patirtį, informacija, ar jiems yra taikytos administracinėsadministracinio poveikio priemonės ar baustas už nusižengimus/nusikaltimus ekonomikai, verslo tvarkai, nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, ar jie neturi įsipareigojimų arba ar neatlieka funkcijų, kurios keltų grėsmę saugiai ir patikimai bendrovės veiklai, ar kandidatai atitinka teisės aktuose nustatytus reikalavimus vadovams.

Valdyba ne rečiau kaip kartą per metus atlieka savo veiklos įvertinimą. Šis įvertinimas apima valdybos struktūros, darbo organizavimo ir gebėjimo veikti kaip grupė vertinimą.

Kiekvienas AB "Invalda INVL" valdybos narys privalo nepainioti Bendrovės turto su savo turtu ir nenaudoti jo ar informacijos, gautos vykdant valdybos nario funkcijas, asmeninei naudai ar trečiųjų asmenų naudai kitaip, nei leidžia visuotinis akcininkų susirinkimas ir valdyba.

Kiekvienas AB "Invalda INVL" valdybos narys per 5 (penkias) darbo dienas privalo pranešti bendrovės vadovui ar valdybos pirmininkui, jeigu jei pasikeitė duomenys, kurie buvo pateikti akcininkams prieš išrenkant asmenį valdybos nariu. Pasikeitusi informacija akcininkams atskleidžiama bendrovės metiniame pranešime.

Bendrovės valdybos nariai aktyviai dalyvauja valdybos posėdžiuose bei skiria pakankamai laiko ir dėmesio valdybos nario pareigoms atlikti. Valdybos darbo reglamente nustatyta, kad jeigu valdybos narys dalyvavo mažiau kaip 2/3 valdybos posėdžių per finansinius metus, apie tai akcininkai informuojami eiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime.

Per 2015 metus viso įvyko 29 AB "Invalda INVL" valdybos posėdžiai. Bendrovės valdybą sudaro Alvydas Banys, Indrė Mišeikytė ir Darius Šulnis. Per 2015 m. Alvydas Banys nepraleido nei vieno valdybos posėdžio, dviejuose posėdžiuose dalyvavo nuotoliniu būdu. Indrė Mišeikytė nepraleido nei vieno posėdžio, trijuose posėdžiuose dalyvavo nuotoliniu būdu. Darius Šulnis nepraleido nei vieno valdybos posėdžio, viename iš jų dalyvavo nuotoliniu būdu.

10.3. Prezidentas

Prezidentą renka ir atšaukia bei atleidžia iš pareigų, nustato jo atlyginimą, tvirtina pareiginius nuostatus, skatina jį ir skiria nuobaudas bendrovės valdyba. Su prezidentu sudaroma darbo sutartis. Prezidentas pradeda eiti pareigas nuo jo išrinkimo, jeigu su juo sudarytoje sutartyje nenustatyta kitaip. Valdybai priėmus sprendimą atšaukti prezidentą, su juo sudaryta darbo sutartis nutraukiama.

Prezidentas savo veikloje vadovaujasi įstatymais, kitais teisės aktais, bendrovės įstatais, visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimais, valdybos sprendimais.

Prezidentas organizuoja kasdieninę bendrovės veiklą, priima į darbą ir atleidžia darbuotojus, sudaro ir nutraukia su jais darbo sutartis, skatina juos ir skiria nuobaudas.

Prezidentas veikia bendrovės vardu ir turi teisę vienvaldiškai sudaryti sandorius. Sandorius dėl ilgalaikio turto, kurio balansinė vertė didesnė kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo, investavimo, perleidimo, nuomos (skaičiuojama atskirai kiekvienai sandorio rūšiai), įkeitimo ir hipotekos (skaičiuojama bendra sandorių suma), taip pat sandorius dėl kitų asmenų prievolių, kurių suma didesnė kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo, įvykdymo laidavimo ar garantavimo, sandorius dėl ilgalaikio turto įsigijimo už kainą, didesnę kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo, prezidentas gali sudaryti, kai yra bendrovės valdybos sprendimas šiuos sandorius sudaryti.

Prezidentas atsako už:

  • bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą;
  • metinės finansinės atskaitomybės sudarymą;
  • sutarties su audito įmone sudarymą;
  • informacijos ir dokumentų pateikimą visuotiniam akcininkų susirinkimui, valdybai Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo nustatytais atvejais ar jų prašymu;

  • bendrovės dokumentų ir duomenų pateikimą juridinių asmenų registro tvarkytojui;

  • bendrovės dokumentų pateikimą Vertybinių popierių komisijai ir Lietuvos centriniam vertybinių popierių depozitoriumui;
  • Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme nustatytos informacijos viešą paskelbimą įstatuose nurodytame dienraštyje;
  • informacijos pateikimą akcininkams;

kitų teisės aktuose, bendrovės įstatuose ir bendrovės vadovo pareiginiuose nuostatuose nurodytų pareigų vykdymą.

Prezidentas privalo saugoti bendrovės komercines paslaptis ir konfidencialią informaciją, kurias sužinojo eidamas šias pareigas.

11. Informacija apie bendrovės valdybos narius, vyr. finansininką, audito komiteto narius

AB "Invalda INVL" valdyba ketverių metų kadencijai patvirtinta 2013 m. gegužės 28 d. vykusiame visuotiniame akcininkų susirinkime. Valdybos pirmininku tapo Alvydas Banys, o nariais – Indrė Mišeikytė bei Darius Šulnis. 2013 m. gegužės 22 d. bendrovės prezidentu išrinktas Darius Šulnis.

Alvydas Banys - valdybos pirmininkas

Kadencijos laikotarpis 2013 – 2017 m.
Išsilavinimas, kvalifikacija Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Statybos ekonomikos fakultetas, inžinieriaus
ekonomisto magistro laipsnis.
Lietuvos mokslų akademijos Ekonomikos instituto jaunesnysis mokslinis bendradarbis.
Darbo patirtis Nuo 2013 m. liepos 1 d. AB "Invalda INVL'' – patarėjas
Nuo 2007 m. UAB "LJB Investments" – direktorius
Nuo 2007 m. UAB "LJB property" – direktorius
1996 – 2006 m. AB "Invalda" – viceprezidentas
1996 – 2007 m. UAB "Nenuorama" – prezidentas
Turimos AB "Invalda
INVL" akcijos
Tiesiogiai akcijų – 910.875 vnt.; įstatinio kapitalo – 7,68 proc.,balsų – 7,77 proc.; kartu
su susijusia įmone "LJB Investments": akcijų – 4.523.205 vnt., įstatinio kapitalo – 38,12
proc., balsų – 38,59 proc.;
Kartu su kitais sutartinai veikiančiais asmenimis – 91,86 proc.
Dalyvavimas kitų įmonių
veikloje
UAB "Invalda LT Investments" – valdybos pirmininkas
AB "INVL Baltic Farmland" – valdybos pirmininkas
AB "INVL Baltic Real Estate" – valdybos pirmininkas
AB "INVL Technology" – valdybos narys
UAB "Litagra" – valdybos narys

Indrė Mišeikytė - valdybos narė

Kadencijos laikotarpis 2013 – 2017 m.
Išsilavinimas Vilniaus Technikos Universitetas, Architektūros fakultetas. Įgytas –
architektūros
magistro laipsnis.
Darbo patirtis Nuo 2012 m. gegužės AB "Invalda INVL'' – patarėja
Nuo 2013 m. birželio AB "Invalda privatus kapitalas" – patarėja
Nuo 2002 m. UAB "Inreal valdymas" – architektė
2000 – 2002 m. UAB "Gildeta" – architektė
1997 – 2000 m., UAB "Kremi" – architektė
1996 – 2002 m. AB "Invalda" – architektė
1996 – 1997 m. UAB "Gildeta" – architektė
1994 – 1996 m. AB "Vilniaus baldai" – architektė
Turimos AB "Invalda
INVL" akcijos
Tiesiogiai akcijų – 236.867 vnt.; įstatinio kapitalo – 2 proc., balsų – 2,02 proc.;
Kartu su kitais sutartinai veikiančiais asmenimis – 91,86 proc.
Dalyvavimas kitų įmonių
veikloje
AB "Invalda privatus kapitalas'' – valdybos narė
AB "INVL Baltic Farmland" – valdybos narė
AB "INVL Baltic Real Estate" – valdybos narė

Darius Šulnis - valdybos narys, prezidentas Kadencijos valdyboje laikotarpis 2013 – 2017 m. Išsilavinimas, kvalifikacija Duke universitetas JAV, verslo administravimo magistras (Global Executive MBA). Vilniaus universitetas, Ekonomikos fakultetas, apskaitos ir audito magistro laipsnis. Finansų maklerio licencija (generalinė) Nr. A109. Darbo patirtis Nuo 2015 m. pradžios - UAB "INVL Asset Management" generalinis direktorius. 2006 – 2011 m. AB "Invalda" prezidentas. 2011 – 2013 m. AB "Invalda" patarėjas. Nuo 2013 m. gegužės mėn. perrinktas AB "Invalda INVL" prezidentu. 2002 – 2006 m. UAB "Invalda Real Estate" (dabartinis pavadinimas UAB "Inreal valdymas") – direktorius. 1994 – 2002 m. AB FMĮ "Finasta" – direktorius.

Turimos AB "Invalda
INVL" akcijos
Tiesiogiai akcijų – 0 vnt.; įstatinio kapitalo ir balsų – 0,00 proc.; kartu su susijusia įmone
"Lucrum investicija": akcijų – 2.401.442 vnt., įstatinio kapitalo – 20,24 proc., balsų
(įskaitant atpirkimo sandoriu perleistų akcijų suteikiamus balsus) - 22,51 proc.;
Kartu su kitais sutartinai veikiančiais asmenimis – 91,86 proc.
Dalyvavimas kitų įmonių
veikloje
UAB "INVL Asset Management" – valdybos pirmininkas, generalinis direktorius
IPAS "INVL Asset Management" (Latvija) – Stebėtojų tarybos narys
AS "INVL atklātajs pensiju fonds" (Latvija) – Stebėtojų tarybos narys
UAB "Litagra" – valdybos narys
UAB "Invalda LT Investments" – direktorius, valdybos narys
AB "INVL Baltic Farmland" – valdybos narys

Raimondas Rajeckas – vyriausiasis finansininkas

Išsilavinimas, kvalifikacija Vilniaus universitetas, Ekonomikos fakultetas, apskaitos ir audito magistro
laipsnis.
Darbo patirtis Nuo 2006 m. AB "Invalda INVL" – vyriausiasis finansininkas
2001 – 2006 m. AB "Valmeda" – vyriausiasis finansininkas
2000 – 2001 m. AB "Galinčius" – vyriausiasis finansininkas
2000 – 2001 m. UAB "Invaldos marketingas" (dabartinis pavadinimas UAB "Inreal
valdymas") – vyriausiasis finansininkas
2000 – 2002 m. AB "Gildeta" – buhalteris
1998 – 2000 m. AB "Invalda" – buhalteris
Turimas AB "Invalda
INVL" akcijų kiekis
-
Dalyvavimas kitų įmonių
veikloje
UAB "Invalda LT Investments" – valdybos narys
UAB "Proprietas" – direktorius
UAB "Aktyvo" – direktorius
UAB "Aktyvus valdymas" – direktorius
VšĮ "Iniciatyvos fondas" – direktorius
UAB "MBGK" – direktorius
UAB "MGK invest" – direktorius
UAB "RPNG" – direktorius
UAB "Regenus" – direktorius
UAB "Cedus Invest" – direktorius
UAB "Cedus" – direktorius
UAB Įmonių grupė "Inservis" – valdybos narys

12. Informacija apie bendrovės audito komitetą

AB "Invalda INVL" audito komitetas sudaromas iš dviejų narių, iš kurių vienas yra nepriklausomas. Audito komiteto narius ketverių metų kadencijai renka ir atšaukia visuotinis akcininkų susirinkimas.

Pagrindinės audito komiteto funkcijos:

teikti bendrovės valdybai rekomendacijas, susijusias su išorės audito įmonės parinkimu, skyrimu, pakartotiniu skyrimu ir atleidimu bei sutarties su audito įmone sąlygomis;

  • stebėti, kaip išorės auditorius ir audito įmonė laikosi nepriklausomumo ir objektyvumo principų;
  • stebėti bendrovės finansinių ataskaitų rengimo procesą;
  • stebėti bendrovės vidaus kontrolės ir rizikos valdymo sistemų veiksmingumą bei kartą per finansinius metus įvertinti vidaus audito funkcijos poreikį.
  • stebėti, ar valdybos nariai ir/ar vadovai tinkamai atsižvelgia į audito įmonės teikiamas rekomendacijas ir pastabas.

AB "Invalda INVL" audito komiteto narys turi teisę atsistatydinti pateikęs apie tai rašytinį pranešimą Bendrovės valdybai prieš 14 dienų. Bendrovės valdyba, gavusi Audito komiteto nario pranešimą apie atsistatydinimą ir įvertinusi visas su tuo susijusias aplinkybes, gali priimti sprendimą arba sušaukti neeilinį visuotinį akcininkų susirinkimą, kuris išrinktų naują Audito komiteto narį, arba klausimą dėl Audito komiteto nario rinkimų atidėti iki artimiausio Bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo. Naujas narys bet kuriuo atveju renkamas iki veikiančio Audito komiteto kadencijos pabaigos.

Audito komiteto darbo tvarka:

Audito komitetas yra kolegialus organas, sprendimus priimantis posėdžių metu. Audito komitetas gali priimti sprendimus ir jo posėdis laikomas įvykusiu, kai jame dalyvauja abu komiteto nariai. Sprendimas yra priimtas, kai už jį balsuoja abu Audito komiteto nariai. Audito komiteto narys savo valią – už ar prieš balsuojamą sprendimą, su kurio projektu jis susipažinęs, gali pranešti balsuodamas iš anksto raštu. Balsavimui raštu prilyginamas balsavimas telekomunikacijų galiniais įrenginiais, jeigu yra užtikrinta teksto apsauga ir galima identifikuoti parašą. Audito komitetų posėdžių sušaukimo iniciatyvos teisę turi abu Audito komiteto nariai. Apie šaukiamą posėdį, jame numatomus svarstyti klausimus bei siūlomus sprendimų projektus kitas Audito komiteto narys informuojamas ne vėliau kaip prieš tris darbo dienas raštu (el.paštu arba faksu). Audito komiteto posėdžiai neprotokoluojami, o priimtus sprendimus pasirašo abu komiteto nariai. Kai abu Audito komiteto nariai balsavo raštu, sprendimą surašo ir pasirašo Bendrovės valdybos paskirtas Audito komiteto sekretorius. Sprendimas turi būti surašytas ir pasirašytas ne vėliau kaip per septynias dienas nuo Audito komiteto posėdžio dienos.

Audito komitetas turi teisę į savo posėdžius kviesti Bendrovės vadovą, valdybos narius (narį), vyriausiąjį finansininką, darbuotojus, atsakingus už finansus, apskaitą ir iždo klausimus bei išorės auditorius. Už darbą Audito komitete jo nariams gali būti mokamas atlyginimas. Audito komiteto narių atlyginimą tvirtiną tvirtina visuotinis akcininkų susirinkimas, nustatydamas maksimalų vienos valandos atlyginimą.

2013 m. rugpjūčio 30 d. vykusiame akcininkų susirinkime atšaukti audito komiteto nariai, o į audito komitetą išrinkti UAB "Legisperitus" teisininkė Danutė Kadanaitė ir UAB "Biotechpharma" vykdomasis direktorius Tomas Bubinas.

Danutė Kadanaitė – audito komiteto narė

Kadencijos laikotarpis 2013 – 2017 m.
Išsilavinimas, kvalifikacija 2004 - 2006 m. M. Romerio universitetas, Finansų teisės magistro laipsnis
2000 - 2004 m. Teisės universitetas, Teisininko bakalauro laipsnis
1997 m. Tarptautinė vadybos mokykla
Darbo patirtis Nuo 2009 m. UAB "Legisperitus" – teisininkė
2008 – 2009 AB FMĮ "Finasta" – teisininkė
2008 m. AB "Invalda" – teisininkė
1999 – 2002 m. advokato Artūro Šukevičiaus kontora – administratorė
1994 – 1999 m. UAB FMĮ "Apyvarta" – teisės konsultantė
Turimas AB "Invalda
INVL" akcijų kiekis
-
Tomas Bubinas – nepriklausomas audito komiteto narys
Kadencijos laikotarpis 2013 – 2017 m.
Išsilavinimas, kvalifikacija 2004 - 2005 m. Baltic Management Institute (BMI) verslo administravimo magistras
1997 - 2000 m. Licencijuotųjų ir atestuotųjų apskaitininkų asociacijos (Association of
Chartered
Certified
Accountants,
ACCA
)
narys
1997
m.
Lietuvos
atestuotasis
auditorius
1988 – 1993 m. Vilniaus universitetas, ekonomikos magistras
Darbo patirtis Nuo 2013 m. UAB "Biotechpharma" – vykdomasis direktorius
2010 - 2012 m. "TEVA Biopharmaceuticals USA" – vyresnysis direktorius
2004 – 2010 m. "Teva Pharmaceuticals" finansų vadovas Baltijos šalims
2001 – 2004 m. "Sicor Biotech" finansų direktorius
1999 - 2001 m. "PricewaterhouseCoopers" – vyresnysis vadybininkas
1994 - 1999 m. "Coopers & Lybrand" – vyresnysis auditorius, vadybininkas
Turimas AB "Invalda
INVL" akcijų kiekis
-

13. Informacija apie emitento priskaičiuotas pinigų sumas, kitą perleistą turtą ir suteiktas garantijas valdybos nariams, vyriausiajam finansininkui

Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamiems valdybos nariams, sudariusiems su bendrove darbo sutartis, bei prezidentui ir vyr. finansininkui mokamas pastovus mėnesinis atlyginimas. Bendrovėje nėra patvirtintos politikos, pagal kurią valdybos nariams ar vadovams būtų mokama kintamoji atlyginimo dalis.

2015 m. bendrovės valdybos nariams nebuvo išmokėta dividendų, perleista turto ar suteikta garantijų. Bendrovė tantjemų valdybos nariams neskyrė. Specialių išmokų bendrovės vadovams taip pat nebuvo skirta. Bendrovės grupės įmonės AB "Invalda INVL" valdybos nariams, prezidentui tantjemų neskyrė.

13.1. lentelė. Informacija apie emitento vadovams per 2015 metus priskaičiuotus atlyginimus

Priskaičiuoti atlyginimai
2013 m.
tūkst. eurų
2014 m.
tūkst. eurų
2015 m.
tūkst. eurų
Valdybos nariams (pagal darbo sutartis, kaip bendrovės darbuotojams)2 258 211 215
Vidutiniškai vienam valdybos nariui (per mėnesį) 7 6 6
Administracijos nariams (prezidentui ir vyriausiam finansininkui)2 146 135 136
Vidutiniškai vienam administracijos nariui (per mėnesį) 6 6 6

2 Bendrovės ir grupės įmonių priskaičiuoti atlyginimai.

IV. INFORMACIJA APIE EMITENTO IR GRUPĖS VEIKLĄ

14. Emitento ir įmonių grupės būklės, veiklos vykdymo ir plėtros apžvalga

14.1. Veiklos aplinka

Lietuvos ekonomikos apžvalga

Lietuvos ekonomikos augimas 2015 metais, remiantis Lietuvos statistikos departamento paskelbtais preliminariais duomenimis siekė 1,7 proc. lyginant su praėjusiais metais. Lyginant ketvirtą 2015 metų ketvirtį su atitinkamu 2014 metų periodu augimas buvo spartesnis ir siekė 2,1 proc. Remiantis Lietuvos banko skelbiama rinkos apžvalga "Lietuvos ekonomikos apžvalga: 2015 m. gruodis" Lietvos ekonomikos augimas 2015 metais išliko maždaug perpus lėtesnis nei pastaruosius keletą metų. Pagrindinės to priežąstys prekybai su Rusija taikomos sankcijos, bei sunki ekonominė padėtis rytinėse kaimyninėse valstybėse. Lietuvos banko BVP augimo prognozė 2016 metams yra 2,9 proc., tikintis vartotojų perkamosios galios bei investicijų augimo.

Remiantis "SEB" 2016 metų sausio mėnesį paskelbtu "Makrokomentaru", Lietuvos ekonomikos augimas 2015 metais buvo veikiamas eksporto partnerių ekonominės padėties ir didėjo į augančias ekonomikas, tokias kaip Lenkija, o mažėjo į Rusiją ir Baltarusiją, kurios atsidūrė recesijoje.

Kitavertus ekonomikos augimą gelbėjo vidaus vartojimas paskatintas mažėjančio nedarbo lygio, kuris antrojo ketvirčio pabaigoje siekė 8,8 proc. ir lyginant su 2014 metų pabaiga (10,1 proc.) susitraukė 1,3 procentinio punkto. Vartotojų kainų indeksas metų pabaigoje buvo neigiamas -0,1 proc. Didžiausią įtaką tam darė krentančios žaliavų kainos, kurioms krepšelyje tenka didelis svoris.

Remiantis Lietuvos banko prognozėmis Lietuvos ekonomikos vystymasis artimiausiais metais bus veikiamas prieštaringų veiksnių. 2016 metais prognozuojama, kad ekonomika paaugs 2,9 proc. Pagrindiniai teigiami veiksniai skatinantys ekonomikos vystymąsi tikėtina išliks euro zonos valstybių ekonomikų tvarus atsigavimas, į vidaus rinką orientuotų sektorių augimas, mažėjantis nedarbo lygis, augantis vidutinis atlyginimas bei dėl anksčiau minėtų priežasčių pakankamai stabilios kainos. Kita vertus gausu ir neigiamų veiksnių stabdančių Lietuvos ekonomikos augimą. Tikėtina, kad Rusijos bei Baltarusijos sudėtinga ekonominė situacija išsilaikys, o tai reiškia sparčiai silpstančią šių šalių perkamąją galią, taip pat atsragiai žiūrima ir į kitų besivystančios rinkos ekonomikos šalių ekonominį augimą. Tačiau kaip alternatyva lieka vakarų valstybės, kurios pastaraisiais metais sparčiai augino svarbą Lietuvos eksporto partnerių sąraše.

Nepaisant sulėtėjusio ekonomikos augimo tempo, Lietuvos akcijų rinka demonstravo solidžius rezultatus, tačiau reikšmingai atsiliko nuo kitų Baltijos šalių. Išskirtinį augimą demonstravusios Rygos akcijų biržai didžiausią įtaką turėjo bendrovės "Ventspilio nafta" privalomas akcijų supirkimas už ženkliai aukštesnę, nei rinkos kainą:

Indeksas/Akcijos 2015-01-01 2015-12-31 +/-%
OMX Tallinn 755,05 898,99 19,06
OMX Riga 408,03 594,35 45,66
OMX Vilnius 452,42 485,99 7,42

Šaltinis: NASDAQ OMX

14.1.1. lentelė. Pagrindiniai Lietuvos ekonomikos rodikliai:

Rodiklis 2009 2010 2011 2012 2013 2014 2015 2016
Realaus BVP
metinis pokytis
(pašalinus
sezono ir darbo
dienų įtaką,
proc.)
(14,9) 1,6 6,1 3,7 3,7 3,0 1,6 2,8
Nominalus BVP
(mlrd. EUR)
26,935 28,028 31,263 33,335 34,962 36,444 37,190 37,846
Mažmeninės (21,3) (6,7) 6,1 3,9 4,5 5,6 5,3
prekybos
apyvartos
(palyginamosiom
is kainomis,
išskyrus
transporto
priemonių
prekybą) metinis
pokytis (proc.)
Metinis VKI 1,3 3,8 3,4 2,8 0,4 (0,3) (0,1)
pokytis (proc.)
(paskutinį metų
mėnesį)
Vidutinis metinis 4,2 1,2 4,1 3,2 1,2 0,2 (0,7) 0,3
SVKI pokytis
(proc.)
Vidutinis 613,5 614,4 629,9 646,4 677,8 714,5 756,9 795,3
mėnesio darbo
užmokestis (IV
ketv., EUR)
Vidutinio (8,7) 0,2 2,5 2,6 4,8 5,4 5,9 5,5
mėnesio darbo
užmokesčio
metinis pokytis
(IV ketv., proc.)
Šaltinis: SEB bankas.

14.1.2. lentelė. Pasaulio ir kai kurių šalių BVP augimas

Metinis pokytis, proc. 2014 2015 2016 2017
JAV 2,4 2,4 2,4 2,7
Japonija (0,1) 0,6 1,0 0,5
Vokietija 1,6 1,7 1,9 2,0
Kinija 7,3 6,9 6,5 6,0
Didžioji Britanija 2,9 2,2 2,2 2,4
Euro zona 0,9 1,5 1,9 2,0
Šiaurės šalys 1,6 2,1 2,2 2,1
Baltijos šalys 2,8 1,9 2,7 3,2
Lietuva 3,0 1,6 2,8 3,2
Latvija 2,4 2,8 2,7 3,5
Estija 2,9 1,3 2,4 3,0
Besivystančios rinkos 4,7 4,0 4,3 4,7
Pasaulis, PPP 3,5 3,1 3,4 3,8

14.2. Svarbūs ataskaitinio laikotarpio emitento ir grupės įvykiai, jų poveikis finansinėms ataskaitoms

Svarbūs emitento įvykiai

2015 m. sausio 6 d. bendrovė paskelbė 2015 m. sausio 5 d. įsigijusi 100 proc. Latvijos turto valdymo bendrovės "Finasta Asset Management" akcijų. Taip pat užbaigė kitus sandorius, po kurių Lietuvos investicinio banko "Finasta" akcijų paketas padidintas iki 99,99 proc., o finansų maklerio įmonės "Finasta" - iki 100 proc. Bendra "Finastos" grupės įmonių Lietuvoje ir Latvijoje įsigijimo kaina, įskaitant mažumos akcininkams sumokėtas sumas bei išlaidas konsultantams sudarė 7,35 mln. eurų.

  • 2015 m. vasario 23 d. bendrovė paskelbė 2014 metų 12 mėnesių AB "Invalda LT" įmonių grupės neaudituotus rezultatus. AB "Invalda LT" akcininkams tenkanti konsoliduoto pelno dalis siekė 3,106 mln. eurų (10,725 mln. litų), visas konsoliduotas grynasis pelnas siekė 3,088 mln. eurų (10,663 mln. litų). Pačios AB "Invalda LT" 2014 m. 12 mėnesių pelnas sudaro 19,319 mln. eurų (66,703 mln. litų), 2013 metų 12 mėnesių AB "Invalda LT" pelnas sudarė – 23,456 mln. eurų (80,990 mln. litų).
  • 2015 m. kovo 9 d. AB "Invalda LT" paskelbė pasirašiusi ketinimų protokolą su AB Šiaulių bankas, kuris numato galimą AB Šiaulių banko ir AB banko "Finasta" bankinės veiklos integraciją. Užbaigus sandorį, "Invalda LT" taptų Šiaulių banko akcininke, o Šiaulių bankas perimtų "Finastos" bankinį verslą.
  • 2015 m. balandžio 8 d. paskelbti audituoti 2014 metų AB "Invalda LT" įmonių grupės rezultatai.AB "Invalda LT" akcininkams tenkanti konsoliduoto pelno dalis siekė 4,0 mln. eurų (13,9 mln. litų), o visas konsoliduotas grynasis pelnas - 4,0 mln. eurų (13,8 mln. litų).
  • 2015 m. balandžio 10 d. AB "Invalda LT" pranešė bendrovei AB "INVL Technology", kad skelbs savanorišką oficialų pasiūlymą supirkti 414.034 vnt. paprastųjų vardinių AB "INVL Techhnology" akcijų, sudarančių 6,77 proc. bendrovės kapitalo. Preliminari savanoriško oficialaus siūlymo kaina - 1,61 euro už akciją.
  • 2015 m. balandžio 15 d. AB "Invalda LT" paskelbė, kad pratęsė derybas su AB Šiaulių banku dėl AB banko "Finasta" bankinės veiklos integracijos į AB Šiaulių bankas.
  • 2015 m. balandžio 30 d. "Invalda LT" paskelbė Lietuvos bankui, NASDAQ Vilnius bei "INVL Technology"pateikusi pranešimą apie ketinimą teikti savanorišką oficialų siūlymą "INVL Technology" akcijoms supirkti.
  • 2015 m. balandžio 30 d. "Invalda LT" paskelbė 2014 m. metinę informaciją: konsoliduotas ir bendrovės finansines ataskaitas, konsoliduotą metinį pranešimą ir atsakingų asmenų patvirtinimą.
  • 2015 m. balandžio 30 d. vyko AB "Invalda LT" visuotinis akcininkų susirinkimas, kurio metu akcininkai susipažino su 2014 m. akcinės bendrovės "Invalda LT" konsoliduotu metiniu pranešimu, finansinėmis bei audito komiteto ataskaitomis ir priėmė sprendimus dėl 2014 m. pelno paskirstymo, taip pat priėmė sprendimą pakeisti akcinės bendrovės "Invalda LT" pavadinimą iš akcinė bendrovė "Invalda LT" į akcinė bendrovė "Invalda INVL", taip pat pakeisti vienos akcijos nominalią vertę iš 1 lito į 0,29 euro, atitinkamai keičiant įstatinio kapitalo dydį iš 11 865 993 litų į 3 441 137,97 eurus, akcininkai patvirtino akcinės bendrovės "Invalda LT" naują įstatų redakciją ir tai, kad bendrovėje būtų sudarytas 11,1 mln. eurų rezervas savoms akcijoms įsigyti. Pranešimas apie visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą buvo paskelbtas 2015 m. balandžio 8 d.
  • 2015 m. gegužės 11 d. "Invalda LT" pranešė, kad 2015 m. balandžio 30 d. bendrovės akcininkų susirinkimo sprendimu, 2015 m. gegužės 11 d. bendrovė įregistravo naują įstatų redakciją ir pakeitė bendrovės pavadinimą iš akcinė bendrovė "Invalda LT" į akcinė bendrovė "Invalda INVL".
  • 2015 m. gegužės 12 d. "Invalda INVL" paskelbė pasirašiusi sutartis dėl jos valdomų banko "Finasta" ir finansų maklerio įmonės "Finasta" akcijų pardavimo Šiaulių bankui. Sandoriui užbaigti Šiaulių bankas išleis naują akcijų emisiją, kurią įsigis "Invalda INVL". Sandoriui užbaigti reikia Šiaulių banko akcininkų sprendimo dėl naujos akcijų emisijos, Lietuvos banko bei Konkurencijos tarybos leidimų. Planuojama, kad sandoris bus užbaigtas trečiąjį šių metų ketvirtį.
  • 2015 m. gegužės 19 d. bendrovė pranešė, kad 2015 m. gegužės 18 d. Lietuvos banko Priežiūros tarnyba patvirtino Savanoriško oficialaus siūlymo cirkuliarą, kurio pagrindu oficialaus siūlymo teikėjai, kuriuos 2015 m. balandžio 28 d. sutarties pagrindu atstovauja akcinė bendrovė "Invalda INVL", savanoriško oficialaus siūlymo metu ketina supirkti visas oficialaus siūlymo teikėjams nepriklausančias akcinės bendrovės "INVL Technology" paprastąsias vardines akcijas.
  • 2015 m. gegužės 26 d. bendrovė pranešė, kad jungiamos "Invalda INVL" turto valdymo įmonės. Lietuvos bankas 2015 m. gegužės 25 d. išdavė leidimą reorganizuoti specializuotą pensijų kaupimo bendrovę "MP Pension Funds Baltic" ir perduoti pensijų fondų valdymą bendrovei UAB "INVL Asset Management". Akcinei bendrovei "Invalda INVL" priklausančios turto valdymo įmonės "MP Pension Funds Baltic", "INVL Asset Management" bei "INVL fondai" bus jungiamos į vieną valdymo įmonę. Bendra įmonė veiks "INVL Asset Management" pavadinimu.
  • 2015 gegužės 29 d. AB "Invalda INVL" paskelbė 2015 metų 3 mėnesių AB "Invalda INVL" įmonių grupės neaudituotus rezultatus. AB "Invalda INVL" akcininkams tenkanti konsoliduoto pelno dalis siekė 1,225 mln. eurų, visas konsoliduotas grynasis pelnas siekė 1,225 mln. eurų. Pačios AB "Invalda INVL" 2015 metų 3 mėnesių pelnas sudarė 0,859 mln. eurų. Tuo pačiu laikotarpiu 2014 m. bendrovės pelnas sudarė – 0,287 mln. eurų.
  • 2015 m. birželio 8 d. atsiskaičius už akcinės bendrovės "INVL Technology" akcijas, supirktas per savanorišką oficialų siūlymą, įgyvendintą nuo 2015 m. gegužės 22 d. iki birželio 4 d., AB "Invalda INVL" įsigijo 47 vienetus paprastųjų vardinių 1,61 eurų nominalios vertės bendrovės "INVL Technology " akcijų, už kurias sumokėjo 75,67 eurų (be tarpininkavimo mokesčio). Įgyvendinus oficialų siūlymą AB "Invalda INVL" valdo 504 509 AB "INVL Technology" akcijas, kurios sudaro 8,25 proc. AB "INVL Technology" kapitalo ir balsų.

  • 2015 m. birželio 11 d. AB "Invalda INVL" valdyba, atsižvelgiant į tai, kad akcinėje bendrovėje "Invalda INVL" yra sudarytas 11,1 mln. eurų rezervas savoms akcijoms įsigyti ir vadovaujantis 2015 m. balandžio 30 d. įvykusio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu, nusprendė supirkti AB "Invalda INVL" paprastąsias vardines 0,29 (dvidešimt devyni euro centai) euro nominalios vertės akcijas per AB "NASDAQ Vilnius" vertybinių popierių biržos oficialaus siūlymo rinką.

  • 2015 m. birželio 22 d. AB "Invalda INVL" užbaigė 1,2 proc. savo akcijų įsigijimą, už kurias buvo sumokėta 548,7 tūkst. eurų be tarpininkavimo mokesčių. Akcijų supirkimui, per kurį galėjo būti maksimaliai supirkta 262.000 vienetai akcijų, pasiūlyta 143.645 vienetai. Kiekvienas akcininkas pardavė visas siūlytas akcijas po 3,82 euro už akciją.
  • 2015 m. birželio 22 d. Šiaulių bankas pranešė, kad banko akcininkai pritarė naujos 23,35 mln. vienetų akcijų emisijos išleidimui ir suteikė teisę šias akcijas įsigyti akcinei bendrovei "Invalda INVL". Nustatyta išleidžiamos akcijų emisijos kaina - 0,29 euro už vieną akciją.
  • 2015 m. birželio 25 d. skelbiamas AB "Invalda INVL" akcijų suteikiamų balsų skaičius. Atsiskaičius už savas akcijas, įsigytas per AB "Invalda INVL" savų akcijų įsigijimą nuo 2015 m. birželio 12 d. iki birželio 22 d., bendrovė už 548,7 tūkst. eurų (be tarpininkavimo mokesčių) įsigijo 143.645 vnt. savų akcijų, kurios sudaro 1,2 proc. jos įstatinio kapitalo. Už akciją mokėta po 3,82 euro. Bendrovės įstatinis kapitalas yra 3.441.137,97 eurų, jis padalintas į 11.865.993 paprastąsias vardines 0,29 euro nominalios vertės akcijas. Atsižvelgiant į tai, kad bendrovės turimos savos akcijos nesuteikia balso teisės, balso teisę turinčių akcijų AB "Invalda INVL" (ISIN kodas LT0000102279) skaičius yra 11.722.348 vnt.
  • 2015 m. liepos 9 d. "Invalda INVL" paskelbė, kad į investicijų į informacijos technologijų verslus bendrovės "INVL Technology" akcijas investavo 2,3 mln. eurų ir valdys 15,7 proc. "INVL Technology" akcijų. Viešo akcijų platinimo metu AB "Invalda INVL" įsigijo AB "INVL Technology" akcijų už 1,4 mln. eurų, o dar už 0,9 mln. eurų akcijų įsigyta iš įmonės vadovų ir steigėjų. Visuose sandoriuose už akciją mokėta po 1,65 euro.
  • 2015 m. liepos 20 d. AB "Invalda INVL" paskelbė 2015 m. liepos 17 d. užbaigusi sandorį dėl "Finastos" banko ir FMĮ akcijų pardavimo Šiaulių bankui. AB "Invalda INVL" pasirašė 21,35 mln. vienetų naujai išleidžiamų Šiaulių banko akcijų, kurių emisijos kaina – 0,29 euro už akciją. Šiaulių banko įstatinio kapitalo didinimui užbaigti dar reikalingas Lietuvos banko leidimas. Užbaigus Šiaulių banko kapitalo didinimą, "Invalda INVL" įsigis 6,79 proc. Šiaulių banko akcijų, kurios kotiruojamos NASDAQ Vilnius biržoje. Sandoryje 100 proc. banko "Finasta" ir FMĮ "Finasta" akcijų įvertinta 6,19 mln. eurų. "Invalda INVL" antrojo ketvirčio atskaitomybėje iš "Finastos" vertės prieaugio bus užfiksuotas 1,12 mln. eurų pelnas.
  • 2015 m. rugpjūčio 31 d. paskelbti neaudituoti 2015 m. 6 mėn. AB "Invalda INVL" grupės rezultatai: AB "Invalda INVL" akcininkams tenkanti konsoliduoto pelno dalis siekia 4,1 mln. eurų, 2014 metų 6 mėn. pabaigoje siekė 5,4 mln. eurų.; konsoliduotas nuosavas kapitalas 2015 m. pirmojo pusmečio pabaigoje sudarė 48,1 mln. eurų arba 4,10 euro akcijai.; visas konsoliduotas grynasis pelnas siekia 4,1 mln. eurų, 2014 metų 6 mėn. pabaigoje siekė 5,4 mln. eurų. Pačios AB "Invalda INVL" 2015 metų 6 mėnesių pelnas sudaro 3,8 mln. eurų, tuo pačiu laikotarpiu 2014 m. bendrovės pelnas sudarė – 21,9 mln. eurų. Bendrovės nuosavas kapitalas 2015 m. pirmojo pusmečio pabaigoje sudarė 47,8 mln. eurų arba 4,08 euro akcijai.
  • 2015 m. rugsėjo 15 d. paskelbta, kad AB "Invalda INVL" 2015 m. rugsėjo 14 d. įsigijo naujai išleistų Šiaulių banko akcijų už 6,19 mln. eurų ir valdys 6,79 proc. Šiaulių banko kapitalo. Sandoris užbaigtas Šiaulių bankui gavus Lietuvos banko leidimą didinti įstatinį kapitalą ir užregistravus įstatų pakeitimus Juridinių asmenų registre. Nauja Šiaulių banko akcijų emisija išleista atsiskaityti už "Invaldos INVL" Šiaulių bankui perleistas banko "Finasta" bei finansų maklerio įmonės "Finasta" akcijas.
  • 2015 m. spalio 26 d. paskelbta apie AB "Invalda INVL" akcininkų susirinkimo sušaukimą 2015 m. spalio 28 d. ir susirinkimo sprendimų projektai. Visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkėje numatyti 2 klausimai: dėl audito įmonės metinių finansinių ataskaitų rinkinio auditui atlikti bei audito paslaugų apmokėjimo sąlygų nustatymo ir dėl buveinės adreso keitimo (įregistruoti naują jos adresą Vilniaus m. sav., Vilniaus m., Gynėjų g. 14.).
  • 2015 m. spalio 28 d. paskelbti įvykusio AB "Invalda INVL" visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai: sutartį dėl AB "Invalda INVL" 2015, 2016 ir 2017 metų metinių finansinių ataskaitų rinkinių audito sudaryti su uždarąja akcine bendrove "PricewaterhouseCoopers", nustatant 11 000 eurų atlyginimą už kiekvienų metų metinio finansinio ataskaitų rinkinio auditą (pridėtinės vertės mokestis skaičiuojamas ir mokamas papildomai teisės aktuose nustatyta tvarka); pakeisti AB "Invalda INVL" buveinę ir įregistruoti naują jos adresą Vilniaus m. sav., Vilniaus m., Gynėjų g. 14.
  • 2015 m. lapkričio 15 d. pranešta apie įregistruotą naują akcinės bendrovės "Invalda INVL" buveinės adresą Gynėjų g. 14, Vilnius. Buveinės adresas pakeistas remiantis 2015 m. spalio 28 dieną įvykusiu akcinės bendrovės "Invalda INVL" visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu.
  • 2015 m. lapkričio 6 d. išplatintas pranešimas dėl oficialaus siūlymo AB "INVL Baltic Real Estate" akcijoms supirkti. AB "Invalda INVL" pranešė AB "INVL Baltic Real Estate", kad skelbs savanorišką oficialų pasiūlymą supirkti 3 509 076 vnt. paprastųjų vardinių AB "INVL Baltic Real Estate" akcijų, sudarančių 8,1 proc. bendrovės kapitalo. Preliminari savanoriško oficialaus siūlymo kaina siekia 0,35 euro už akciją. Oficialus siūlymas skelbiamas siekiant užtikrinti akcininkų teises tų asmenų, kurie 2015 m. spalio 28 d. vykusiame AB "INVL Baltic Real Estate"

akcininkų susirinkime balsavo "prieš" arba nebalsavo už "INVL Baltic Real Estate" uždarojo tipo investicinės bendrovės licencijos gavimą.

  • 2015 m. lapkričio 16 d. buvo patvirtintas "Invalda INVL" savanoriškas oficialus siūlymas "INVL Baltic Real Estate" akcijoms supirkti. 2015 m. lapkričio 16 d. Lietuvos banko Priežiūros tarnyba patvirtino Savanoriško oficialaus siūlymo cirkuliarą, kurio pagrindu oficialaus siūlymo teikėjai, kuriuos 2015 m. lapkričio 5 d. sutarties pagrindu atstovauja akcinė bendrovė "Invalda INVL", savanoriško oficialaus siūlymo metu ketina supirkti visas oficialaus siūlymo teikėjams nepriklausančias akcinės bendrovės "INVL Baltic Real Estate" , paprastąsias vardines akcijas - 3 509 076 paprastąsias vardines 0,29 euro nominalios vertės akcijas, kas sudaro 8,12 proc. visų akcinės bendrovės "INVL Baltic Real Estate" išleistų akcijų skaičiaus ir suteikia 8,12 proc. balsų. Oficialus siūlymas bus įvykęs ir tuo atveju, jeigu pardavimui nebus pateikta nė viena paprastoji vardinė 0,29 euro nominalios vertės akcinės bendrovės "INVL Baltic Real Estate" akcija. Oficialus siūlymas pradedamas įgyvendinti 2015 m. lapkričio 20 dieną. Oficialaus siūlymo įgyvendinimo laikotarpis - 14 dienų (nuo 2015 m. lapkričio 20 d. iki 2015 m. gruodžio 3 d. (įskaitytinai)). Nekonkurencinio savanoriško oficialaus siūlymo kaina yra 0,35 euro už 1 (vieną) paprastąją vardinę 0,29 euro nominalios vertės akcinės bendrovės "INVL Baltic Real Estate" akciją, už akcijas atsiskaitoma pinigais. Oficialus siūlymas bus įgyvendinamas per AB NASDAQ Vilnius Oficialaus siūlymo rinką, tarpininkaujant AB bankui "Finasta". Pertvarkius akcinės bendrovės "INVL Baltic Real Estate" veiklą taip, kad ji veiktų kaip uždarojo tipo investicinė bendrovė pagal Lietuvos Respublikos kolektyvinio investavimo subjektų įstatymą, akcinės bendrovės "INVL Baltic Real Estate" akcininkai be atskiro valios išreiškimo taps uždarojo tipo investicinės bendrovės, veikiančios pagal Lietuvos Respublikos kolektyvinio investavimo subjektų įstatymą, dalyviais.
  • 2015 m. lapkričio 30 d. paskelbti neaudituoti 2015 m. 9 mėn. AB "Invalda INVL" grupės rezultatai: AB "Invalda INVL" akcininkams tenkanti konsoliduoto pelno dalis siekia 5,1 mln. eurų, 2014 metų 9 mėn. pabaigoje siekė 6,2 mln. eurų.; konsoliduotas 2015 metų 9 mėnesių nuosavas kapitalas sudarė 49,1 mln. eurų, tuo pačiu laikotarpiu 2014 metais – 46,6 mln. eurų; visas konsoliduotas grynasis pelnas siekia 5,1 mln. eurų, 2014 metų 9 mėn. pabaigoje siekė 6,1 mln. eurų; pačios AB "Invalda INVL" 2015 metų 9 mėnesių pelnas sudaro 5,1 mln. eurų, tuo pačiu laikotarpiu 2014 m. bendrovės pelnas sudarė – 22,6 mln. eurų. 2015 metų 9 mėnesių nuosavas kapitalas sudarė 49,1 mln. eurų, tuo pačiu laikotarpiu 2014 metais – 46,6 mln. eurų.
  • 2015 m. gruodžio 3 d. AB "Invalda INVL" pranešė, kad per oficialų siūlymą AB "INVL Baltic Real Estate" akcijoms supirkti buvo pasiūlytos 11.608 paprastosios vardinės AB "INVL Baltic Real Estate" akcijos, už kurias "Invalda INVL" sumokės 4 063 eurų (be tarpininkavimo mokesčio). Už akcijas bus atsiskaityta 2015 m. gruodžio 7 d. Įgyvendinus oficialų siūlymą "Invalda INVL" valdys 5 509 016 AB "INVL Baltic Real Estate" akcijas, kurios sudaro 12,74 proc. AB "INVL Baltic Real Estate" kapitalo ir balsų. Iš viso po 0,35 už akciją siūlyta supirkti 3 509 076 paprastąsias vardines 0,29 euro nominalios vertės AB "INVL Baltic Real Estate" akcijas, kurių ISIN kodas LT0000127151, kas sudaro 8,12 proc. visų akcinės bendrovės "INVL Baltic Real Estate" išleistų akcijų skaičiaus ir suteikia tiek pat balsų.
  • 2015 m. gruodžio 7 d. pranešta, kad atsiskaičius už AB "INVL Baltic Real Estate" akcijas, supirktas per savanorišką oficialų siūlymą, įgyvendintą nuo 2015 m. lapkričio 20 d. iki 2015 m. gruodžio 3 d., AB "Invalda INVL" įsigijo 11 608 vienetus paprastųjų vardinių 0,29 eurų nominalios vertės AB "INVL Baltic Real Estate" akcijų, už kurias sumokėjo 4 063 eurų (be tarpininkavimo mokesčio). Įgyvendinus oficialų siūlymą AB "Invalda INVL" valdo 5 509 016 AB "INVL Baltic Real Estate" akcijų, kurios sudaro 12,74 proc. AB "INVL Baltic Real Estate" kapitalo ir balsų.
  • 2015 m. gruodžio 23 d. paskelbtas AB "Invalda INVL" 2016-ųjų investuotojo kalendorius taip pat paskelbta, kad bendrovė vietoje tarpinės informacijos skelbs preliminarius veiklos rezultatus bei pagrindinių duomenų santrauką. Tai sumažins administracinę naštą bendrovei, tačiau investuotojams leis dažniau nei numato įstatymas susipažinti su bendrovės padėtimi. Tarpinė informacija nebus skelbiama nuo VPĮ įsigaliojimo.

Turto valdymo sektorius

2014 m. įsigytos Lietuvos turto valdymo bendrovės "MP Pension Funds Baltic" bei "Finasta Asset Management" 2015 m. buvo sujungtos į bendrovę "INVL Asset Management", kuri turi bene didžiausią investavimo specialistų komandą šalyje. Latvijos "Finasta Asset Management" pavadinimas, siekiant atspindėti priklausomybę "Invalda INVL" grupei, taip pat buvo pakeistas į "INVL Asset Management".

Kaip parodyta žemiau esančioje lentelėje, turto valdymo bendrovėms pernai pavyko padidinti tiek klientų skaičių, tiek turtą, tačiau dėl reorganizacijos kaštų patirta nuostolių.

2015 m. birželio mėnesį žemės sklypų administravimo bendrovė "INVL Farmland Management" pasirašė sutartį su "INVL Baltic Farmland" dėl šiai bendrovei priklausančių žemės sklypų administravimo.

FMĮ INVL Finasta

14.2.1. lentelė. Pagrindiniai turto valdymo verslo rodikliai

mln. eurų 2014 m. 2015 m
(jei nenurodyta kitaip) Lietuva Latvija Lietuva Latvija
Klientų skaičius, tūkst. 113,7 48,0 118,2 48,5
Valdomas turtas 230,2* 45,1 265,2* 63,0
2 pakopos pensijų fondai 155,2 40,5 179,0 45,7
3 pakopos pensijų fondai 8,3 1,2 10,6 1,2
Investiciniai fondai 38,4 2,2 32,5 14,8
Klientų VP portfeliai 28,3 1,2 33,6 1,3
Alternatyvus turtas - - 9,5 -
Pajamos 2,4 0,6 2,9 0,7
Ikimokestinis rezultatas (tūkst.
eurų)
(10) 150 (709) 30

*eliminuotos investicijos į savo produktus, už kurias neskaičiuojamas valdymo mokestis

14.2.2. lentelė. Darbuotojų skaičius

Darbuotojų skaičius 2014 m. 2015 m.
- 58 58

Kitos investicijos

Žemės ūkis

AB "Invalda INVL" per bendrovę "Cedus Invest" ataskaitiniu laikotarpiu valdė 36,9 proc. (iki 2014 m. gegužės 28 d. – 20,1 proc.) vienos didžiausių Baltijos šalių žemės ūkio sektoriuje veikiančių bendrovių grupių UAB "Litagra" akcijų.

"Invaldos INVL" valdomas "Litagros" akcijų paketas 2015 metų pabaigoje buvo įvertintas 14,9 mln. eurų – maždaug tiek pat, kiek ir 2014 metų pabaigoje.

2015-aisiais aktyviai dirbta peržiūrint "Litagros" grupės strategiją bei valdymą. Pradėta reorganizacija, siekiant sumažinti grupės įmonių skaičių.

Pirminės žemės ūkio gamybos sektoriuje pasiekti rekordiniai derlingumai ir primilžiai, kurie gerokai viršija Lietuvos vidurkius. Tačiau pieno kainos išlieka mažesnės už ilgamečius vidurkius, kas neigiamai veikia veiklos rezultatus.

Pašarų ir miltų gamybos sektoriuje gamyba buvo perkelta į Joniškį – tai leis sumažinti sąnaudos. Taip pat buvo atsisakyta nepelningos miltų gamybos.

"Litagros prekyba" padidino supirktų ir eksportuotų grūdų kiekius, užsitikrino sandėliavimo galimybes Klaipėdos uoste, kas leis dar padidinti eksportą. Buvo investuota į elevatorių infrastruktūrą, kas leis pagerint jų pralaidumą ir grūdų priėmimo efektyvumą.

14.2.3. lentelė. Pagrindiniai UAB "Litagra" grupės rodikliai

mln. eurų 2013 m. 2014 m. 2015 m.
Pardavimai 131,3 134,2 131,4
EBITDA 8,1 5,1 6,5
Grynasis rezultatas 3,8 0,8 2,4

Daugiau informacijos apie sektoriaus siūlomas paslaugas bei veiklą tinklalapyje http://www.litagragroup.lt

Bankininkystės veikla

AB "Invalda INVL" 2014 m. gruodžio 1 d. įsigijo 78,28 proc. banko "Finasta" akcijų, o 2015 m. sausį valdomas akcijų paketas padidintas iki 99,99 proc.

Atsižvelgiant į tai, kad klasikinė bankininkystė reikalauja masto, buvo priimtas sprendimas parduoti banką "Finasta" bei finansų maklerio įmonę "Finasta" Šiaulių bankui. Už įsigytą turtą Šiaulių bankas atsiskaitė išleisdamas naują akcijų emisiją – "Invalda INVL" už 6,19 mln. eurų įsigijo

6,79 proc. Šiaulių banko akcijų. Iš šio sandorio bei iš Šiaulių banko akcijų vertės pokyčio "Invalda INVL" užfiksavo 2 mln. eurų pelną.

Šiaulių banko akcijos listinguojamos NASDAQ Vilnius biržoje.

Pastatų priežiūra

Pastatų priežiūros srityje "Invalda INVL" valdo įmones "Inservis", "Priemiestis" bei "Jurita".

Pastatų priežiūros srityje veikančios įmonės teikia pastatų ūkio valdymo, inžinerinių sistemų priežiūros, audito ir gedimų šalinimo, patalpų oro kokybės tyrimų, daugiabučių administravimo, įrengimo ir remonto, valymo bei kitas paslaugas.

"Inservis" įmonių grupė 2015 m. pasiekė geriausius veiklos rezultatus įmonės istorijoje – tai lėmė augantis klientų skaičius komerciniame sektoriuje.

Siekiant koncentruotis į pagrindinę 2015 m. už 290 tūkst. eurų parduotos Naujosiosios Vilnios turgavietės akcijos, o siekiant supaprastinti grupės struktūrą prie "Inservis" prijungta bendrovė "Advima".

2015 metų pabaigoje "Invaldos INVL" valdomos pastatų priežiūros grupės "Inservis" įmonių vertė siekė 4,6 mln. eurų arba 42 proc. daugiau nei 2014 m. pabaigoje, per metus iš šių įmonių "Invaldos INVL" grupei paskirta 0,5 mln. eurų dividendų, o pelnas iš vertės pokyčio siekė 1,4 mln. eurų.

14.2.6. lentelė. Pastatų priežiūros rezultatai

mln. eurų 2013 m. 2014 m. 2015 m.
Pardavimai 4,5 5,9 7,6
EBITDA 0,3 0,7 0,8
Grynasis pelnas 0,1 0,5 0,6

14.2.7. lentelė. Darbuotojų skaičius

Darbuotojų skaičius 2013 m. 2014 m. 2015 m.
- 239 307 299

15. Emitento ir įmonių grupės finansinių rezultatų analizė

15.1. lentelė. Pagrindiniai finansinių ataskaitų straipsniai, tūkst. eurų

Bendrovės Grupės
2013 m. 2014 m. 2015 m. 2013 m. 2014 m. 2015 m.
Ilgalaikis turtas 31.752 37.197 46.683 85.327 35.565 44.467
Trumpalaikis turtas 18.806 8.605 2.648 20.659 10.219 5.099
Nuosavas kapitalas 46.334 44.542 48.473 63.481 44.485 48.123
Nuosavas kapitalas
priskirtas
patronuojančios įmonės
akcininkams
46.334 44.542 48.473 63.377 44.485 48.123
Nekontroliuojanti dalis - - - 104 - -
Ilgalaikiai įsipareigojimai - - - 21.414 - 76
Trumpalaikiai
įsipareigojimai
4.224 1.260 858 21.091 1.299 1.367
Rezultatas prieš
apmokestinimą
23.946 22.346 4.746 6.737 2.928 4.430
Grynasis rezultatas 23.456 20.948 4.481 31.433 4.010 4.188
Grynasis rezultatas
priskirtinas
patronuojančios įmonės
akcininkams
- - - 31.069 4.027 4.188

15.2. lentelė. AB "Invalda INVL" grynųjų aktyvų vertės skaičiavimas

tūkst. eurų Vertinimo kriterijus 2014 2015
Investicijos į valdymo verslą Įsigijimo savikaina 5.789 6.955
Grynieji pinigai ir jų ekvivalentai Balansinė vertė 3.292 1.238
Atidėtojo pelno mokesčio turtas Balansinė vertė 402 137
Investicijos į "INVL Baltic Real Estate" Biržos kaina 1.628 1.985
Investicijos į "INVL Technology" Biržos kaina 743 3.831
Kitos listinguojamos akcijos Biržos kaina 1.143 512
Investicijos į "Litagra" (įskaitant suteiktas
paskolas)
Lyginamųjų daugiklių
metodas
14.909 14.897
Investicijos į banką "Finasta" ir FMĮ "Finasta" Sandorio vertė 4.284 -
Investicijos į Šiaulių Banką Biržos kaina - 6.363
Investicijos į "Inservis" (įskaitant suteiktas
paskolas)
Lyginamųjų daugiklių
metodas
3.952 4.828
Investicijos į kitas dukterines įmones (įskaitant
suteiktas paskolas)
Grynojo turto tikroji
vertė
1.434 1.121
Paskolos "INVL Baltic Real Estate" grupės
įmonėms
Balansinė vertė 5.212 6.862
Paskolos "INVL Technology" grupės įmonėms ir
akcininkams
Balansinė vertė 2.037 -
Kitas turtas, kitos investicijos Balansinė vertė 977 602
Turtas iš viso Balansinė vertė 45.802 49.331
Įsipareigojimai Balansinė vertė 1.260 858
Grynųjų aktyvų vertė Balansinė vertė 44.542 48.473

15.3. lentelė. Rodikliai

Bendrovės Grupės
2013 m. 2014 m. 2015 m. 2013 m. 2014 m. 2015 m.
Nuosavybės grąža (ROE),
%
31,12 45,11 9,64 35,07 7,47 9,04
Skolos koeficientas 0,08 0,03 0,02 0,40 0,03 0,03
Skolos – nuosavybės
koeficientas
0,09 0,03 0,02 0,67 0,03 0,03
Bendrasis likvidumo
koeficientas
4,45 6,83 3,09 0,98 7,87 3,73
Grynasis pelnas, tenkantis
vienai akcijai (EPS), Eur
0,68 1,33 0,38 0,90 0,26 0,36
Kainos ir pelno vienai
akcijai santykis (P/E)
5,06 2,33 8,95 3,82 11,88 9,57

AB "Invalda INVL" yra turto valdymo ir investicijų bendrovė. Didžiausią įtaką bendrovės pelnui daro turimų investicijų perkainojimas tikrąja verte bei sudaromi įsigijimo ir pardavimo sandoriai, todėl ne visi tradicinėms bendrovėms taikomi rodikliai yra tinkami AB "Invalda INVL" veiklai vertinti. Be to, investicijos į pagrindinį turto valdymo verslą apskaitomos įsigijimo verte, kuri gali skirtis nuo rinkos kainos, todėl kai kurių rodiklių reikšmės gali ne visai tiksliai apibūdinti tikrąją padėtį.

16. Emitento ir įmonių grupės nefinansinių veiklos rezultatų analizė, su socialine atsakomybe, aplinkos ir personalo klausimais susijusi informacija

16.1. Emitento ir įmonių grupės veikla susijusi su socialine atsakomybe

"Invalda INVL" į savo veiklą įtraukia socialinius klausimus bei santykiuose su visais suinteresuotais asmenimis vadovaujasi pagarbos žmogui, visuomenei bei gamtai principais. Principai, kuriems pritaria ir kuriuos taiko "Invalda INVL":

  • Žmogaus teisės
  • o Remti ir gerbti žmogaus teisių apsaugą savo įtakos srityje.
  • o Užtikrinti, kad bendrovė neprisidėtų prie žmogaus teisių pažeidinėjimo.
  • Darbuotojų teisės
  • o Pripažinti darbuotojų asociacijų laisvę ir teisę į veiksmingas derybas.
  • o Bet kokios formos privalomo ar priverstinio darbo eliminavimas.
  • o Diskriminacijos, susijusios su įdarbinimu ir profesija, nebuvimas.
  • Aplinkos apsauga
  • o Pritarimas aplinkosaugos atsakomybės didinimo iniciatyvoms.
  • o Aplinkai palankių technologijų vystymo ir platinimo skatinimas.
  • o Kova su korupcija
  • o Kova prieš visas korupcijos formas (tarp jų papirkinėjimą ir kyšininkavimą).

Atsakingo verslo veiksmai bendrovėje

Etiška verslo praktika

Bendrovėje yra sukurtas ir patvirtintas etikos kodeksas, kad visi darbuotojai žinotų veiklos principus, kurių yra tikimąsi iš jų.

Etikos normų pagrindas yra teisės aktų laikymasis ir visi darbuotojai be išimties gerbia įstatymus ir jų laikosi. Darbuotojai vengia situacijų, kurios sukeltų abejonių jų sugebėjimu veikti bendrovės naudai ir galėtų atsirasti interesų konfliktas. Taip pat darbuotojai įsipareigoja neatskleisti konfidencialios informacijos ir nesinaudoti ja prekiaujant vertybiniais popieriais savo, šeimos narių ar kitų susijusių asmenų vardu.

Vartotojui skirta informacija ir skaidrumas

Bendrovė viešai atskleidžia informaciją apie bendrovės veiklą ir tikslus, finansinius rezultatus, valdymo organų narius ir akcininkus, susijusių asmenų sandorius, bendrovės valdymo struktūrą ir strategiją ir kt. Kad informacija pasiektų kuo daugiau vartotojų ir būtų užtikrintas savalaikis priėjimas prie jos, visa ši informacijos dedama į bendrovės interneto tinklapį www.invaldalt.com.

Informacija yra atskleidžiama visiems ir vienu metu. Bendrovė informacijos, galinčios turėti įtakos jos išleistų vertybinių popierių kainai, neatskleidžia komentaruose, interviu ar kitais būdais tol, kol tokia informacija viešai nepaskelbiama per biržos informacijos sistemą.

Socialinės iniciatyvos skatinimas

"Invalda INVL" siekia didinti visuotinį sąmoningumą ir skatinti socialinę atsakomybę. Siekiant įgyvendinti socialinės iniciatyvos skatinimo programas, 2007 m. "Invalda INVL" įkūrė viešąją įstaigą "Iniciatyvos fondas".

"Iniciatyvos fondo" veikla apima įvairių socialinių srities programų įgyvendinimą. Fondo veiklos prioritetai kiekvienais metais gali skirtis, tačiau pagrindinis principas rengti stambius ir integruotus projektus, kurie skatintų žmones imtis savarankiškos iniciatyvos ir aktyviai prisidėti prie atsakingos ir darnios visuomenės kūrimo.

Per 2007 – 2014 m. "Iniciatyvos fondas" organizavo ir įgyvendino programas skirtas:

  • skatinti savarankiškai spręsti konkrečios vietovės socialines ir aplinkosaugos problemas,
  • skatinti jaunimo ir miesto bendruomenių atsakomybę ir rūpestį gamta,
  • knygų surinkimui iš gyventojų ir padovanojimui Lietuvos bibliotekoms,
  • skatinti jaunimo fizinį aktyvumą (masinė mankšta "Augsiu aktyvus 2011" pripažinta Lietuvos rekordu);
  • skatinti moksleivių ir studentų norą skaityti bei tobulėti.

2015 m. "Iniciatyvos fondas" organizavo šalies pedagogams skirtą konkursą "Nauja idėja", kurio metu šalies mokytojai, dėstytojai, darželių auklėtojai ir kiti pedagogai galėjo įgyti ugdymui plėtoti skirtos literatūros. Konkurso tikslas – plėsti šalies pedagogų galimybes taikyti naujas ir inovatyvias, pasaulio mastu pripažintas mokymo programas. Norintys dalyvauti

konkurse teikė paraiškas, kuriose nurodė jiems ugdymo programoms reikalingą literatūrą ir kaip ji leistų patobulinti mokymo procesą. Konkurse dalyvauti gali pedagoginį darbą su mokinių grupėmis dirbantys asmenys.

Konkursas "Nauja idėja" sulaukė net 345 paraiškų iš beveik šimto šalies miestų ir miestelių daugiau kaip tūkstančiui įvairiausių leidinių - nuo kasdienei ugdymo veiklai būtinų knygų iki specializuotų metodinių leidinių. Fondo sprendimu patenkinus didžiąją dalį konkurso reikalavimus atitikusių paraiškų, "Iniciatyvos fondas" šalies pedagogams nupirko knygų, kurių vertė siekė per 11 tūkst. eurų.

Daugiau informacijos apie programas rasite "Iniciatyvos fondo" tinklalapyje: www.iniciatyvosfondas.lt

Pagrindinių darbo standartų ir darbuotojų socialinės gerovės užtikrinimas

"Invalda INVL" siekia būti bendrove, kur gerbiamos kiekvieno darbuotojo teisės, poreikiai ir indėlis į bendrovės veiklą. Įdarbinant nei vienas kandidatas nėra diskriminuojamas dėl lyties, seksualinės orientacijos, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, pilietybės ir socialinės padėties, tikėjimo, santuokinės ir šeiminės padėties, amžiaus, įsitikinimų ar pažiūrų, priklausomybės politinėms partijoms ir visuomeninėms organizacijoms.

Darbo laiko trukmė ir poilsio normos, darbo apmokėjimo sąlygos, kompensacijos ir lengvatos, saugos ir sveikatos normos yra nustatytos laikantis visų teisės aktų.

Nešališkas akcininkų traktavimas ir akcininkų teisės

Visi bendrovės akcininkai turi vienodas galimybes susipažinti ir dalyvauti priimant bendrovei svarbius sprendimus. Visuotinių akcininkų susirinkimų sušaukimo ir vedimo procedūros atitinka teisės aktų nuostatas ir sudaro akcininkams lygias galimybes dalyvauti susirinkime, iš anksto susipažinti sprendimų projektais bei sprendimų priėmimui reikalinga medžiaga, taip pat užduoti klausimus AB "Invalda INVL" valdybos nariams.

16.2. Darbuotojai

AB "Invalda INVL" siekia būti bendrove, kurioje gerbiamos kiekvieno darbuotojo teisės, poreikiai ir indėlis į bendrovės veiklą. Viena iš bendrovės vertybių – darbuotojai, todėl didelis dėmesys skiriamas čia dirbantiems žmonėms, jų kvalifikacijai ir motyvacijai. Formuodama komandą, AB "Invalda INVL" orientuojasi į žmonių kūrybingumą, profesionalumą, pozityvų mastymą, norą bei sugebėjimą daug ir efektyviai dirbti, tobulėti, aukštų etikos standartų laikymąsi.

Kolektyvinė sutartis bendrovėje nesudaryta. Atlyginimų komitetas bendrovėje nesuformuotas. Darbo sutartys bendrovėje sudaromos pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso reikalavimus. Darbuotojai priimami ir atleidžiami iš darbo laikantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso reikalavimų. Darbo sutartyse nėra numatytų ypatingų darbuotojų teisių ir pareigų. Bendrovėje atlyginimas peržiūrimas 1 kartą per metus atsižvelgiant į darbuotojo veiklos įvertinimą bei į metų veiklos rezultatą (kiekvienų metų pradžioje suformuluojami darbuotojo metiniai veiklos tikslai, į kuriuos atsižvelgiama vertinant metų veiklos rezultatą).

2015 m. vidutinis AB "Invalda INVL" darbuotojų skaičius – 11 (2014 – 12). Bendrovės darbuotojų išsilavinimas – aukštasis.

Mato vnt. 2013 m. 2014 m. 2015 m.
Bendras darbuotojų skaičius laikotarpio pabaigoje žm. 10 13 10
- vadovaujančio personalo žm. 4 4 4
- specialistų žm. 6 9 6
Vidutinis priskaičiuotas mėnesio darbo užmokestis eurai 3.562 2.911 2.786
- vadovaujančio personalo eurai 6.519 5.186 4.525
- specialistų eurai 1.814 1.782 1.662

16.2.1. lentelė. Bendrovės darbuotojų skaičius ir priskaičiuotas vidutinis mėnesinis darbo užmokestis

AB "Invalda INVL" grupėje 2015 m. gruodžio 31 d. buvo 450 darbuotojai (2014 m. gruodžio 31 d. – 542). Darbuotojų skaičiaus sumažėjimą lėmė banko Finasta pardavimas.

16.3. Informacija apie Bendrovės ir jos organų narių, sudarytų komitetų narių ar darbuotojų susitarimus, kuriuose numatyta kompensacija, jei jie atsistatydintų arba būtų atleisti be pragrįstos priežasties arba jei jų darbas baigtųsi dėl emitento kontrolės pasikeitimo

Susitarimų tarp bendrovės ir valdybos narių, taip pat darbuotojų, numatančių kompensacijas jiems atsistatydinus ar juos atleidus be pagrįstos priežasties, taip pat jei jų darbas baigtųsi dėl bendrovės kontrolės pasikeitimo, nėra.

16.4. Aplinkosauga

AB "Invalda INVL" grupėje siekiama skirti dėmesio aplinkosaugai. Be to, AB "Invalda INVL" valdomose įmonėse: UAB "Inservis", UAB "Priemiestis" galioja pasirašytas "Žaliasis protokolas"3 , kuriuo deklaruojamas siekis racionaliai vartoti elektros energiją.

Litagros grupės vadovų įsteigtas VšĮ "Gamtosaugos projektų vystymo fondas" prisideda prie gamtosaugos problemų sprendimo. Organizacijos tikslas - rūpintis biologinės įvairovės ir aplinkos išsaugojimu Lietuvoje, populiarinti gamtosaugos ir gamtotvarkos idėjas visuomenėje. Įgyvendinamos tokios fondo programos: Jūrinių erelių apsauga Lietuvoje (2003 m.), atsakingo vartojimo renkantis buitinę chemiją skatinimas (2010-2011), Žaliasis gyvenimas (2010-2012), Mažojo erelio rėksnio apsauga Lietuvos miškuose (2010-2015).

17. Rizikos valdymas

17.1. Pagrindinių rizikos rūšių ir neapibrėžtumų, su kuriais susiduriama, apibūdinimas

Verslo rizikos

AB "Invalda INVL" įmonių grupės veikla yra įtakojama bendros šalių, kuriose vystomi verslai, ekonominės situacijos. AB "Invalda INVL" ir jos valdomos turto valdymo verslo bei kitos įmonės taip pat yra priklausomos nuo pagrindinių vadovų – juos praradus, bendrovės veikla galėtų būti paveikta neigiamai ir mes galėtume prarasti verslo galimybes.

AB "Invalda INVL" pagrindinė veikla – turto valdymas. Reikšmingą dalį valdomo turto sudaro antros pakopos pensijų fondų turtas Lietuvoje ir Latvijoje, todėl besikeičiantys su pensijų sistema susiję įstatymai gali neigiamai paveikti šios verslo linijos rezultatus.

AB "Invalda INVL" investicijų pelningumas gali būti ženkliai mažesnis nei vidutinis pelningumas, istoriškai pasiektas privataus kapitalo industrijos, nes praeities rezultatai neatspindi ateities pelningumo.

Ekonominės recesijos ir nuosmukiai gali paveikti bendroves, į kurias esame investavę bei sumažinti jų vertę, kartu ir mūsų veiklos rezultatus.

AB "Invalda INVL" gali nepavykti realizuoti pelno iš investicijų į įmonių akcijas. Bendrovės, į kurias investuojame, gali nesukurti vertės ar net ją sunaikinti, nuvertindamos mūsų investicijas.

Mūsų galimybės panaudoti atidėtojo pelno mokesčio turtą gali būti apribotos. Pasikeitimai įstatymuose ar kituose teisės aktuose, reglamentuojančiuose mūsų veiklą, gali turėti reikšmingos įtakos mūsų verslui. Mokestinės politikos, bei sektorių, kurie priklausomi nuo valstybės finansavimo, reguliavimo politikos pakeitimas gali turėti neigiamų pasekmių mūsų verslui.

Bendrovės ir grupės veiklos rezultatai gali itin svyruoti ir neparodyti ateities rezultatų.

Mūsų akcijos kaina gali reikšmingai svyruoti. Akcijų, kurias įsigijote kaip investuotojas, kaina gali būti didesnė arba mažesnė, priklausomai nuo daugelio faktorių, iš kurių kai kurie nepriklauso nuo mūsų įtakos.

Rinka gali vertinti AB "Invalda INVL" akcijas mažiau nei turto tikroji vertė.

Mes nesame patvirtinę dividendų mokėjimo politikos ir nustatę minimalių dividendų, todėl lėšų išmokėjimas akcininkams nėra garantuotas.

Palūkanų normų pasikeitimai gali paveikti mūsų kapitalo kaštus, pelningumą ir mūsų galimybes pritraukti papildomo finansavimo.

Kredito rizika – egzistuoja rizika, kad grupės įmonių produkcijos ir paslaugų pirkėjai neįvykdys savo įsipareigojimų – tai neigiamai paveiktų pelną. Dėl didelės dalies įsipareigojimų nevykdymo laiku, gali sutrikti emitento įprastinė veikla, gali tekti ieškoti papildomų finansavimo šaltinių, kurie ne visuomet gali būti prieinami. Emitentas taip pat patiria riziką laikydamas lėšas bankų sąskaitose ar investuodamas į trumpalaikius finansinius instrumentus.

Valiutų rizika – didžioji dalis "Invalda INVL" grupės įmonių parduodamos prekes ir pirkdamos paslaugas patiria riziką, kad dėl neigiamų užsienio valiutos kurso pokyčių bus patirta nuostolių ar negautas planuotas pelnas. Vadovybės nuomone, pagrindinė valiutos rizika susijusi su JAV dolerio pokyčiais.

Investicijų rizika

Mūsų investicijos gali būti nelikvidžios – yra rizika, kad planuojami sandoriai neįvyks tuomet, kai tai yra planuojama. Mes galime realizuoti savo investicijas, kai bendrovės, į kurias investavome, yra parduodamos, pritraukia papildomo kapitalo ar yra listinguojamos biržoje.

Mūsų investicijos į smulkias ir vidutines įmones yra rizikingos, ir pačiu blogiausiu atveju įmanoma prarasti visą investuotą sumą.

"Žaliasis protokolas" – Lietuvos elektros skirstomojo tinklo operatoriaus (LESTO) iniciatyva. Įmonės ir organizacijos, prisijungiančios prie šios socialinės akcijos pasirašo savanorišką susitarimą, kuriuo patvirtina, kad yra susipažinusios su pastarosios idėjomis, joms pritaria ir pasižada jas taikyti praktikoje, t. y. : įgyvendinti energijos vartojimo efektyvumo priemones; prisidėti prie Europos ir viso pasaulio aplinkos apsaugos ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų (CO2) kiekio mažinimo; skatinti tai daryti savo darbuotojus, kolegas, artimuosius ir taip prisidėti prie energiją taupančios visuomenės kūrimo.

Kai mes neturime bendrovių, į kurias investuojame kontrolės, įmonių vadovybė bei kiti akcininkai gali priimti sprendimus, sumažinančius mūsų investicijos vertę.

17.2. Informacija apie rizikos mastą bendrovėje ir jos valdymą

Informacija apie rizikos mastą ir jos valdymą atskleista konsoliduotų ir bendrovės 2015 metų finansinių ataskaitų aiškinamajame rašte 26 punkte.

17.3. Įmonių grupės vidaus kontrolės ir rizikos valdymo sistemų, susijusių su konsoliduotųjų finansinių ataskaitų sudarymu, pagrindiniai požymiai

Bendrovės konsoliduotų finansinių ataskaitų rengimą, vidaus kontrolės ir finansinės rizikos valdymo sistemas, teisės aktų, reglamentuojančių konsoliduotųjų finansinių ataskaitų sudarymą, laikymąsi prižiūri Audito komitetas.

Bendrovės vyriausiasis finansininkas yra atsakingas už konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rengimo priežiūrą bei galutinę jų peržiūrą. Be to, jis nuolat peržiūri Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus (TFAS), kad finansinėse ataskaitose būtų laiku įgyvendinti visi TFAS pokyčiai, analizuoja bendrovės ir grupės veiklai reikšmingus sandorius, užtikrina informacijos surinkimą iš grupės įmonių bei savalaikį ir teisingą tos informacijos apdorojimą ir paruošimą finansinei atskaitomybei, periodiškai informuoja bendrovės valdybą apie finansinės atskaitomybės rengimo darbų eigą.

18. Informacija apie emitento ir įmonių grupės tyrimų ir plėtros veiklą

2015 m. AB "Invalda INVL" neįgyvendino tyrimų ir plėtros projektų.

19. Svarbūs emitento ir grupės įvykiai, įvykę po finansinių metų pabaigos

  • 2016 m. kovo 7 d. AB "Invalda INVL" informuoja, kad pasirašiusi naujos AB "INVL Baltic Real Estate" akcijų emisijos akcijas (15 546 663 vnt. po 0,40 EUR už akciją) jas apmokėjo įskaitydama priešpriešinius vienarūšius reikalavimus, kylančius iš paskolos sutarčių (6 218 665,20 EUR sumai). Po padidinto kapitalo užregistravimo AB "Invalda INVL" priklausys 32,1 proc. bendrovės AB "INVL Baltic Real Estate" akcijų.
  • 2016 m. kovo 8 d. AB "Invalda INVL" paskelbė 2015 m. preliminarius veiklos rezultatus bei pagrindinių duomenų santrauką. 2015 metų 12 mėnesių AB "Invalda INVL" įmonių grupės neaudituoti rezultatai: AB "Invalda INVL" akcininkams tenkanti konsoliduoto pelno dalis siekia 4,471 mln. eurų, 2014 metų pabaigoje siekė 4,027 mln. eurų. Visas konsoliduotas grynasis pelnas siekia 4,471 mln. eurų, 2014 metų pabaigoje siekė 4,010 mln. eurų. Pačios AB "Invalda INVL" 2015 m. 12 mėnesių pelnas sudaro 4,767 mln. eurų, 2014 metų 12 mėnesių AB "Invalda INVL" pelnas sudarė – 20,498 mln. eurų.
  • 2016 m. kovo 17 d. paskelbta, kad UAB Įmonių grupė "Inservis", priklausanti priklauso AB "Invalda INVL", įsigijo 36,5 proc. "Informacinio verslo paslaugų įmonės" (IVPĮ) akcijų. Sandoris baigtas šių metų kovo 16 dieną. "Informacinio verslo paslaugų įmonė" administruoja šalies gyventojų energetinių ir komunalinių paslaugų mokesčius, teikia paslaugas šalies bendrovėms ir institucijoms. Kontrolinį įmonės akcijų paketą valdo Statistikos departamentas. Preliminariais duomenimis, IVPĮ pernai gavo 615 tūkst. eurų pajamų bei uždirbo 100 tūkst. eurų grynojo pelno.

20. Informacija apie per ataskaitinį laikotarpį emitento vardu sudarytus žalingus sandorius

2015 metais emitento vardu nebuvo sudaryta žalingų sandorių (neatitinkančių bendrovės tikslų, esamų įprastų rinkos sąlygų, pažeidžiančių akcininkų ar kitų asmenų grupių interesus ir pan.), turėjusių ar ateityje galinčių daryti neigiamą įtaką emitento veiklai ir veiklos rezultatams bei sandorių, esant interesų konfliktui tarp emitento vadovų, kontroliuojančių akcininkų ar kitų susijusių šalių pareigų emitentui ir jų privačių interesų ir kitų pareigų.

21. Informacija apie susijusių šalių sandorius

Ataskaitiniu laikotarpiu didžiausią dalį bendrovės ir grupės sandorių su susijusiais asmenimis sudarė paskolų, kompiuterių priežiūros paslaugų, nuomos ir komunalinių sąnaudų pirkimai, žemių administravimo paslaugos (tik grupė). Reikšmingiausios iš jų yra paskolos sutartys, kuriomis finansuojama AB "INVL Baltic Real Estate" ir AB "INVL Technology" veikla (bendrovės palikusios grupę atskyrimo metu). Bendrovė iš akcininko 2015 m. liepos mėn. buvo gavusi 1.300 tūkst eurų paskolą ir ją gražino tą patį mėnesį. Visi susijusių asmenų sandorių skaičiai detalizuoti konsoliduotų ir bendrovės 2015 metų metinių finansinių ataskaitų aiškinamojo rašto 28 punkte.

22. Informacija apie reikšmingus susitarimus, kurių šalis yra emitentas ir kurie įsigaliotų, pasikeistų ar nutrūktų pasikeitus emitento kontrolei

2015 m. emitentas nesudarė reikšmingų susitarimų, kurie įsigaliotų, pasikeistų ar nutrūktų pasikeitus emitento kontrolei.

23. Per ataskaitinį laikotarpį padarytų pagrindinių investicijų apibūdinimas

Didžiausia "Invaldos INVL" investicija buvo 6,79 proc. NASDAQ Vilnius listinguojamų Šiaulių banko akcijų įsigijimas už 6,19 mln. eurų – taip Šiaulių bankas atsiskaitė už "Invaldos INVL" parduotas banko "Finasta" bei finansų maklerio įmonės "Finasta" akcijas. Šis sandoris užbaigtas 2015 m. liepą.

2015 m. liepos 9 d. "Invalda INVL" paskelbė, kad į investicijų į informacijos technologijų verslus bendrovės "INVL Technology" akcijas investavo 2,3 mln. eurų ir valdys 15,7 proc. "INVL Technology" akcijų. Viešo akcijų platinimo metu AB "Invalda INVL" įsigijo AB "INVL Technology" akcijų už 1,4 mln. eurų, o dar už 0,9 mln. eurų akcijų įsigyta iš įmonės vadovų ir steigėjų. Visuose sandoriuose už akciją mokėta po 1,65 euro.

Apie smulkesnes investicijas informacija pateikiama finansinių ataskaitų aiškinamojo rašto 4 punkte.

24. Emitento ir įmonių grupės praėjusių metų įvertinimas bei ateities veiklos planai ir prognozės

24.1. 2015 m. išsikeltų tikslų įgyvendinimo įvertinimas

AB "Invalda INVL" 2015 m. sėkmingai pertvarkė turto valdymo verslą, padėdama pagrindus tolimesniam augimui šiame sektoriuje.

24.2. Veiklos planai ir prognozės

Būdama viena pirmaujančių privataus kapitalo, nekilnojamojo turto, investicinių bei pensijų fondų valdymo grupe regione, 2016 m. "Invalda INVL" planuoja ir toliau stiprinti ir plėtoti turto valdymo verslą. Pagrindiniu prioritetu toliau išlieka sėkmingas patikėto turto valdymas, siekiant didinti jo vertę ir grąžą investuotojams. Numatoma, kad 2016 m. augs valdomų subjektų kiekis, bus pradėta veikla naujuose turto valdymo segmentuose bei reikšmingai didės bendras valdomo turto dydis.

V. KITA INFORMACIJA

25. Nuorodos ir papildomi paaiškinimai apie konsoliduotose ir bendrovės finansinėse ataskaitose pateiktus duomenis

Visa informacija atskleista konsoliduotų ir bendrovės 2015 m. finansinių ataskaitų aiškinamajame rašte.

26. Informacija apie audito įmonę

Bendrovė neturi patvirtintų audito įmonės atrankos kriterijų, tačiau įprastai auditavimo paslaugų konkurse dalyvauti yra kviečiamos "didžiojo ketverto" audito kompanijos ("Deloitte", KPMG, "PricewaterhouseCoopers" ir "Ernst and Young").

2015 m. bendrovės ir konsoliduotų finansinių ataskaitų auditą atliko bendrovė "PricewaterhouseCoopers". Ją 2015 – 2017 metų metinių finansinių ataskaitų auditui atlikti akcininkai išrinko 2015 m. spalio 28 d. įvykusiame neeiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime. Tame pačiame susirinkime akcininai nustatė atlyginimą už kiekvienų metų metinių finansinių ataskaitų rinkinio auditą po 11,000 eurų (vienuolika tūkstančių eurų) plius PVM. Jeigu pagal audito paslaugų sutartį būtų teikiamos papildomos paslaugos, audito įmonei būtų mokamas papildomas atlyginimas, kuris būtų nustatomas pagal UAB "PricewaterhouseCoopers" darbuotojų valandinius įkainius.

Audito įmonė UAB "PricewaterhouseCoopers"
Buveinės adresas J. Jasinskio g. 16B, LT-03163, Vilnius
Kodas 111473315
Telefonas (8 5) 239 2300
Faksas (8 5) 239 2301
Elektroninis paštas [email protected]
Interneto tinklalapis www.pwc.com/lt

Audito įmonė kitų nei audito paslaugų bendrovei neteikia. Bendrovėje vidaus auditas neatliekamas.

27. Duomenys apie viešai skelbtą informaciją

Su visa AB "Invalda INVL" 2015 metais viešai skelbta informacija galima susipažinti bendrovės interneto tinklalapyje www.invaldalt.com

Trumpas pranešimo apibūdinimas
Paskelbimo
data
2015-01-06 "Invalda LT" užbaigė "Finastos" grupės įsigijimo sandorį Lietuvoje ir Latvijoje
2015-02-23 Neaudituoti 2014 m. 12 mėn. AB "Invalda LT" grupės rezultatai
2015-03-09 Pasirašytas ketinimų protokolas su Šiaulių banku dėl "Finastos" bankinio verslo
2015-04-08 AB "Invalda LT" akcininkų susirinkimo sušaukimas ir sprendimų projektai
2015-04-08 Audituoti 2014 m. AB "Invalda LT" grupės rezultatai
2015-04-10 Dėl oficialaus pasiūlymo "INVL Technology" akcijoms supirkti
2015-04-15 "Invalda LT" tęsia derybas su AB Šiaulių banku dėl AB banko "Finasta"
2015-04-30 Pranešimas apie ketinimą teikti savanorišką oficialų siūlymą "INVL Technology" akcijoms supirkti
2015-04-30 Akcinės bendrovės "Invalda LT" 2014 m. metinė informacija
2015-04-30 Akcinės bendrovės "Invalda LT" visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai
2015-05-11 Dėl akcinės bendrovės "Invalda LT" pavadinimo pasikeitimo
2015-05-12 "Invalda INVL" perleis "Finastos" banko ir FMĮ akcijas Šiaulių bankui, įsigis Šiaulių banko akcijų
2015-05-19 Patvirtintas "Invalda INVL" savanoriškas oficialus siūlymas "INVL Technology" akcijoms supirkti
2015-05-26 Jungiamos "Invalda INVL" turto valdymo įmonės
2015-05-29 Neaudituoti 2015 m. 3 mėn. AB "Invalda INVL" grupės rezultatai
2015-06-04 Dėl oficialaus siūlymo supirkti AB "INVL Technology" akcijas įgyvendinimo
2015-06-08 Dėl atsiskaitymo už oficialaus siūlymo supirkti AB "INVL Technology" akcijas įgyvendinimo
2015-06-11 Dėl savų akcijų įsigijimo
2015-06-22 AB "Invalda INVL" įsigis 1,2 proc. savo akcijų
2015-06-22 Šiaulių banko akcininkai pritarė naujos akcijų emisijos įsigijimo teises suteikti AB "Invalda INVL"
2015-06-25 Pranešimas apie vadovų sandorius
2015-06-25 AB "Invalda INVL" akcijų suteikiamų balsų skaičius
2015-07-09 "Invalda INVL" į "INVL Technology" akcijas investavo 2,3 mln. eurų
2015-07-20 "Invalda INVL"užbaigė sandorį dėl "Finastos" banko ir FMĮ akcijų pardavimo Šiaulių bankui, įsigis
Šiaulių banko akcijų
2015-08-31 Neaudituoti 2015 m. 6 mėn. AB "Invalda INVL" grupės rezultatai
2015-09-15 "Invalda INVL" įsigijo Šiaulių banko akcijų
2015-10-06 AB "Invalda INVL" akcininkų susirinkimo sušaukimas ir sprendimų projektai
2015-10-28 Akcinės bendrovės "Invalda INVL" visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai
2015-11-05 Pranešimas apie įregistruotą naują akcinės bendrovės "Invalda INVL" buveinės adresą
2015-11-06 Dėl oficialaus siūlymo AB "INVL Baltic Real Estate" akcijoms supirkti
2015-11-17 Patvirtintas "Invalda INVL" savanoriškas oficialus siūlymas "INVL Baltic Real Estate" akcijoms supirkti

27.1. lentelė. Skelbtos informacijos santrauka

2015-11-30 Neaudituoti 2015 m. 9 mėn. AB "Invalda INVL" grupės rezultatai
2015-12-03 Dėl oficialaus siūlymo supirkti AB "INVL Baltic Real Estate" akcijas įgyvendinimo
2015-12-07 Dėl atsiskaitymo už oficialaus siūlymo supirkti AB "INVL Baltic Real Estate" akcijas įgyvendinimo
2015-12-23 AB "Invalda INVL" 2016-ųjų investuotojo kalendorius
2015-12-23 Dėl tarpinės informacijos skelbimo
Sandorio
data
Asmuo VP kiekis VP kaina
(EUR)
Bendra
sandorio verte
(EUR)
Sandorio
tipas
Sandorio rūšis Sandorio
vieta
2015-06-25 UAB
Lucrum
investicija",
300806471
40.000 3.82 152.800 pardavimas Akcijų pirkimas-
pardavimas
TS*

1 PRIEDAS. INFORMACIJA APIE GRUPĖS ĮMONES, JŲ KONTAKTINIAI DUOMENYS

Bendrovė Registracijos duomenys Veiklos pobūdis Kontaktiniai duomenys
VALDYMO VERSLAS
UAB 'INVL Asset
Management"
Kodas 126263073
Adresas Gynėjų g. 14, Vilnius
Teisinė forma – uždaroji akcinė
bendrovė
Įregistruota 2003-07-21
Pensijų ir investicinių
fondų, portfelių valdymo
paslaugos, nekilnojamojo
turto fondų valdymas
Tel. 8 700 55959
Faks. 8 5 279 06 02
El. p. [email protected]
www.invl.lt
IPAS "INVL Asset
Management' (Latvia)
Kodas 40003605043
Adresas Smilšu iela 7-1, Riga,
Latvia
Teisinė forma – investicijų
valdymo akcinė bendrovė
Įregistruota 2002-10-02
Pensijų bei investicijų
fondų, portfelių,
nekilnojamojo fondų
valdymas
Tel. (+371) 67 092 988
El. p. [email protected]
www.finasta.com/lat/en
UAB "INVL Farmland Kodas 303788352 Žemės ūkio paskirties Tel. +370 611 26509
Management" Adresas Gynėjų g. 14, Vilnius žemės administravimas El.p. [email protected]
Teisinė forma – uždaroji akcinė
bendrovė
Įregistruota 2015-02-26
UAB FMĮ "INVL Finasta" Kodas 122570630 finansų maklerio paslaugos Tel. (8 5) 203 22 33
Adresas Gynėjų g. 14, Vilnius
Teisinė forma – uždaroji akcinė
bendrovė, finansų maklerio
įmonė
Įregistruota 2015-05-28
Faks. (8 5) 203 22 44
El. p.
[email protected]
www.invl.com
UAB "Invalda LT Kodas 303252237 veiklos nevykdo Tel. (8 5) 279 0601
Investments" Adresas Šeimyniškių g. 1A,
Vilnius
Teisinė forma – uždaroji akcinė
bendrovė
Faks. (8 5) 279 0530
Įregistruota 2014-02-27
INVESTICIJOS Į SUSIJUSIAS ĮMONES
AB "INVL Technology" Kodas 300893533 Bendrovė veikia kaip aktyvi Tel.nr.: +370 5 219 1919
Adresas Gynėjų g. 16, Vilnius investicijų valdytoja, Faks.: +370 5 219 5900
Teisinė forma – akcinė bendrovė
Įregistruota 2007-06-27
kontroliuojanti ar daranti
reikšmingą įtaką verslams, į
kuriuos investuoja.
El. paštas:
[email protected]
www.invltechnology.lt
AB "INVL Baltic Real
Estate"
Kodas 152105644
Adresas Gynėjų g. 14, Vilnius
Teisinė forma – akcinė bendrovė
Įregistruota 1997-01-28
Investicijos į komercinės
paskirties nekilnojamąjį
turtą. Komercinio
nekilnojamojo turto nuoma.
Taip pat veikia kaip aktyvi
investicijų valdytoja,
Telefonas: + 370 5 279 06
01
Faksas: + 370 5 279 05 30
El. paštas:

kontroliuojanti ar daranti reikšmingą įtaką verslams, į kuriuos investuoja.

[email protected] http://bre.invl.com/lit/lt

KITOS INVESTICIJOS
ŽEMĖS ŪKIS
UAB "Litagra" Kodas 123496364
Adresas Savanorių pr. 173,
Vilnius
Teisinė forma – uždaroji akcinė
bendrovė
Įregistruota 1996-01-30
investicijos į žemės ūkio
įmones
Tel. (8 5) 236 1600
Faks. (8 5) 236 1601
El.p. [email protected]
www.litagra.lt
UAB "Cedus Invest" Kodas 302576631
Adresas Gynėjų g. 14, Vilnius
Teisinė forma – uždaroji akcinė
bendrovė
Įregistruota 2010-12-20
KITOS INVESTICIJOS
BANKININKYSTĖ
investicijos į žemės ūkio
įmones
Tel. (8 5) 263 6129
Faks. (8 5) 279 0530
AB Šiaulių bankas Kodas 112025254
Adresas Tilžės g. 149, Šiauliai
Teisinė forma – akcinė bendrovė
Įregistruota 1992-02-04
Komercinė bankininkystė Tel. (8 41) 595 607
Faks. (8 41) 430 774
El. paštas [email protected]
www.siauliubankas.lt
KITOS INVESTICIJOS
UAB "Inservis" PASTATŲ PRIEŽIŪRA
Kodas 126180446
Adresas Šeimyniškių g. 3,
Vilnius
Teisinė forma – uždaroji akcinė
bendrovė
Įregistruota 2003-03-25
pastatų
ūkio
valdymas,
inžinerinių
sistemų
priežiūra
ir
gedimų
šalinimas,
daugiabučių
administravimo paslaugos
Tel. (8 5) 273 6607
El. p. [email protected]
www.inservis.lt
UAB "Priemiestis" Kodas 221487620
Adresas Skydo g. 30, Vilnius
Teisinė forma – uždaroji akcinė
bendrovė
Įregistruota 1992-07-09
pastatų
ūkio
valdymas,
inžinerinių
sistemų
priežiūra
ir
gedimų
šalinimas,
daugiabučių
administravimo paslaugos
Tel. (8 5) 267 0204
Faks. (8 5) 267 2941
El. p. [email protected]
www.priemiestis.lt
UAB "Jurita" Kodas 220152850
Adresas Justiniškių g. 62,
Vilnius
Teisinė forma – uždaroji akcinė
bendrovė
Įregistruota 1990-12-28
pastatų
ūkio
valdymas,
inžinerinių
sistemų
priežiūra
ir
gedimų
šalinimas,
daugiabučių
administravimo paslaugos
Tel. (8 5) 248 2088
El. p. [email protected]
www.jurita.lt
UAB įmonių grupė
"Inservis"
Kodas 301673796
Adresas Gynėjų g. 14, Vilnius;
Teisinė forma – uždaroji akcinė
bendrovė
Įregistruota 2008-04-07
investavimas į pastatų
priežiūros įmones
Tel. (8 5) 263 6129
Faks. (8 5) 279 0530
UAB "IPP integracijos
projektai"
Kodas 302890482
Adresas Palangos g. 4, Vilnius
Teisinė forma – uždaroji akcinė
bendrovė
Įregistruota 2012-10-12
Pastatų ūkio valdymas Tel. (8 5) 273 6607
El. p. [email protected]
AB "Informacinio verslo
paslaugų įmonė"
(įmonė įsigyta 2016 m.)
Kodas 123043773
Adresas Gedimino pr. 31, Vilnius
Teisinė forma – uždaroji akcinė
bendrovė
Įregistruota 1995-04-05
Ekonominės informacijos
kompiuterizuoto
apdorojimo ir programinių
priemonių kūrimas
Tel. +370 5 236 4808,
faks. +370 5 262 3623,
el. paštas: [email protected]
www.ivpi.lt
KITOS INVESTICIJOS
BALDŲ GAMYBA IR METALO APDIRBIMAS
UAB "Kelio ženklai" Kodas 185274242
Adresas Geležinkelio g. 28,
Pilviškiai, Vilkaviškio r.
Teisinė forma – uždaroji akcinė
bendrovė
Įregistruota 1994-09-06
metalo ir medienos
apdirbimas bei didmeninė
prekyba
Tel. (8 342) 67 756
Faks. (8 342) 67 644
El. p. [email protected]
www.keliozenklai.lt
KITOS ĮMONĖS
SOCIALINĖ VEIKLA
VšĮ "Iniciatyvos fondas" Kodas 300657209
Registracijos adresas Gynėjų g.
14, Vilnius
Teisinė forma – viešoji įstaiga
Įregistruota 2007-03-08
socialinių iniciatyvos
skatinimo programų
organizavimas
Tel. (8 5) 263 6129
Faks. (8 5) 279 0530
El. p.
[email protected]
www.iniciatyvosfondas.lt
KITOS ĮMONĖS
UAB "Aktyvo" Kodas 301206846
Adresas Gynėjų g. 14, Vilnius
Teisinė forma – uždaroji akcinė
bendrovė
Įregistruota 2007-10-31
veiklos nevykdo Tel. (8 5) 263 6129
Faks. (8 5) 279 0530
UAB "Aktyvus valdymas" Kodas 301673764 veiklos nevykdo Tel. (8 5) 263 6129
Registracijos adresas Gynėjų g.
14, Vilnius
Teisinė forma – uždaroji akcinė
bendrovė
Įregistruota 2008-04-07
Faks. (8 5) 279 0530
UAB "MBGK" Kodas 300083611 veiklos nevykdo Tel. (8 5) 263 6129
Adresas Gynėjų g. 14, Vilnius
Teisinė forma – uždaroji akcinė
bendrovė
Įregistruota 2005-01-27
Faks. (8 5) 279 0530
UAB "MGK invest" Kodas 302531757
Adresas Gynėjų g. 14, Vilnius
Teisinė forma – uždaroji akcinė
bendrovė
Įregistruota 2010-07-27
veiklos nevykdo Tel. (8 5) 263 6129
Faks (8 5) 279 0530
UAB "Regenus" Kodas 302575821
Adresas Gynėjų g. 14, Vilnius
Teisinė forma – uždaroji akcinė
bendrovė
Įregistruota 2010-12-20
veiklos nevykdo Tel. (8 5) 263 6129
Faks. (8 5) 279 0530
UAB "RPNG'' Kodas 302575892
Adresas Gynėjų g. 14, Vilnius
Teisinė forma – uždaroji akcinė
bendrovė
Įregistruota 2010-12-20
veiklos nevykdo Tel. (8 5) 263 6129
Faks. (8 5) 279 0530
UAB "Consult Invalda" Kodas 302575814
Adresas Gynėjų g. 14, Vilnius
Teisinė forma – uždaroji akcinė
bendrovė
Įregistruota 2010-12-20
veiklos nevykdo Tel. (8 5) 263 6129
Faks. (8 5) 279 0530
UAB "Cedus" Kodas 302656796
Adresas Gynėjų g. 14, Vilnius
Teisinė forma – uždaroji akcinė
bendrovė
Įregistruota 2011-08-18
veiklos nevykdo Tel. (8 5) 263 6129
Faks. (8 5) 279 0530

2 PRIEDAS. INFORMACIJA APIE TAI, KAIP LAIKOMASI BENDROVIŲ VALDYMO KODEKSO

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vertybinių popierių įstatymo 21 straipsnio 3 dalimi ir AB NASDAQ OMX Vilnius listingavimo taisyklių 24.5. punktu, akcinė bendrovė "Invalda INVL" atskleidžia, kaip laikosi AB NASDAQ OMX Vilnius patvirtinto bendrovių, kurių vertybiniais popieriais prekiaujama reguliuojamoje rinkoje, valdymo kodekso ir konkrečių jo nuostatų.

PRINCIPAI / REKOMENDACIJOS TAIP /
NE /
KOMENTARAS
NEAK
TUALU

I principas: Pagrindinės nuostatos

Pagrindinis bendrovės tikslas turėtų būti visų akcininkų interesų tenkinimas, užtikrinant nuolatinį akcininkų nuosavybės vertės didinimą.

1.1. Bendrovė
turėtų
rengti
ir
viešai
skelbti
bendrovės
plėtros
strategiją
ir
tikslus,
aiškiai
deklaruodama, kaip ji planuoja veikti akcininkų
interesais ir didinti akcininkų nuosavybę.
Taip Bendrovė viešai atskleidžia informaciją apie įmonių
grupės veiklą ir tikslus pranešimuose apie esminius
įvykius, metinėje informacijoje.
1.2. Visų
bendrovės
organų
veikla
turėtų
būti
sukoncentruota į strateginių tikslų įgyvendinimą,
atsižvelgiant į poreikį didinti akcininkų nuosavybę.
Taip Bendrovės valdybos ir vadovo veikla koncentruota į
bendrovės
strateginių
tikslų
įgyvendinimą,
atsižvelgiant į siekį didinti akcininkų nuosavybę.
1.3. Bendrovės priežiūros ir valdymo organai turėtų
glaudžiai bendradarbiauti, siekdami kuo didesnės
naudos bendrovei ir akcininkams.
Taip Bendrovėje priežiūros organas – stebėtojų taryba nėra
sudaroma.
Nepaisant
to,
bendrovės
valdyba
ir
vadovas
glaudžiai
bendradarbiauja
siekiant
kuo
didesnės
naudos
bendrovei
ir
visiems
jos
akcininkams:
valdyba
periodiškai
susipažįsta
su
finansiniais
rezultatais,
vertina
bendrovės
veiklą.
Bendrovės vadovas tik su valdybos pritarimu priima
sprendimus
dėl
Akcinių
bendrovių
įstatymo
34
straipsnio 4 dalies 3, 4, 5 ir 6 punktuose nurodytų
sandorių sudarymo.
1.4. Bendrovės priežiūros ir valdymo organai turėtų
užtikrinti, kad būtų gerbiamos ne tik bendrovės
akcininkų,
bet
ir
kitų
bendrovės
veikloje
dalyvaujančių ar su ta veikla susijusių asmenų
(darbuotojų,
kreditorių,
tiekėjų,
klientų,
vietos
bendruomenės) teisės ir interesai.
Taip Bendrovėje
gerbiamos
visų
bendrovės
veikloje
dalyvaujančių ar su ja susijusių asmenų teisės ir
interesai.

II principas: Bendrovės valdymo sistema

Bendrovės valdymo sistema turėtų užtikrinti strateginį vadovavimą bendrovei, efektyvią bendrovės valdymo organų priežiūrą, tinkamą pusiausvyrą ir funkcijų pasiskirstymą tarp bendrovės organų, akcininkų interesų apsaugą.

2.1. Be Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių
įstatyme numatytų privalomų organų – visuotinio
akcininkų
susirinkimo
ir
bendrovės
vadovo,
rekomenduojama bendrovėje sudaryti tiek kolegialų
priežiūros organą, tiek kolegialų valdymo organą.
Kolegialių priežiūros ir valdymo organų sudarymas
užtikrina
valdymo
ir
priežiūros
funkcijų
aiškų
atskyrimą
bendrovėje,
bendrovės
vadovo
atskaitomybę bei kontrolę, o tai savo ruožtu sąlygoja
efektyvesnį
ir
skaidresnį
bendrovės
valdymo
procesą.
Ne Dėl bendrovės dydžio sudaryti
kolegialų priežiūros
organą –
stebėtojų tarybą yra netikslinga, todėl
sudaromas tik kolegialus valdymo organas – valdyba.
Bendrovės
vadovas
yra
atskaitingas
bendrovės
valdybai.
2.2. Kolegialus valdymo organas yra atsakingas už
strateginį vadovavimą bendrovei bei vykdo kitas
esmines bendrovės valdymo funkcijas. Kolegialus
Taip Šioje rekomendacijoje nurodytas funkcijas atlieka
kolegialus valdymo organas – valdyba.
priežiūros organas yra atsakingas už efektyvią
bendrovės valdymo organų veiklos priežiūrą.
2.3. Jeigu bendrovė nusprendžia sudaryti tik vieną
kolegialų organą, rekomenduojama, kad tai būtų
priežiūros organas, t.y. stebėtojų taryba. Tokiu
atveju stebėtojų taryba yra atsakinga už efektyvią
bendrovės vadovo vykdomų funkcijų priežiūrą.
Ne Bendrovėje sudaromas tik vienas kolegialus organas
– valdyba, kuri vykdo esmines bendrovės valdymo
funkcijas ir užtikrina bendrovės vadovo atskaitomybę
bei
kontrolę.
Stebėtojų
taryba
bendrovėje
nesudaroma.
2.4. Visuotinio
akcininkų
susirinkimo
renkamas
kolegialus priežiūros organas turėtų būti sudaromas
ir turėtų veikti III ir IV principuose išdėstyta tvarka.
Jeigu bendrovė nuspręstų nesudaryti kolegialaus
priežiūros
organo,
tačiau
sudarytų
kolegialų
valdymo organą – valdybą, III ir IV principai turėtų
būti taikomi valdybai, kiek tai neprieštarauja šio
organo esmei ir paskirčiai.
Taip Bendrovės valdybos sudarymui ir veiklai taikomos III ir
IV
principuose
išdėstytos
nuostatos,
kiek
jos
neprieštarauja šio organo esmei ir paskirčiai.
2.5. Bendrovės valdymo ir priežiūros organus turėtų
sudaryti toks valdybos narių (vykdomųjų direktorių)
ir stebėtojų tarybos narių (direktorių konsultantų)
skaičius, kad atskiras asmuo arba nedidelė asmenų
grupė negalėtų dominuoti šiems organams priimant
sprendimus.
Taip Bendrovės valdybą sudaro 3 savarankiški nariai, kurie
neturi
kitų
tarpusavio
interesų,
kaip
tik
veikla
valdyboje,
siekiant
naudos
bendrovei
ir
visiems
akcininkams.
2.6. Direktoriai konsultantai arba stebėtojų tarybos
nariai turėtų būti skiriami apibrėžtam laikotarpiui, su
galimybe
būti
individualiai
perrenkamiems
maksimaliais
Lietuvos
Respublikos
teisės
aktų
leidžiamais intervalais, tam, kad būtų užtikrintas
būtinas profesinės patirties augimas ir pakankamai
dažnas jų statuso pakartotinas patvirtinimas. Taip
pat turėtų būti numatyta galimybė juos atleisti, tačiau
ta procedūra neturėtų būti lengvesnė už vykdomojo
direktoriaus
arba
valdybos
nario
atleidimo
procedūrą.
Ne Bendrovėje stebėtojų taryba nesudaroma, direktorių
konsultantų taip pat nėra.
2.7. Visuotinio
akcininkų
susirinkimo
renkamo
kolegialaus organo pirmininku gali būti toks asmuo,
kurio esamos arba buvusios pareigos nebūtų kliūtis
nepriklausomai ir nešališkai priežiūrai vykdyti. Kai
bendrovėje
nesudaroma
stebėtojų
taryba,
bet
sudaroma
valdyba,
rekomenduojama,
kad
bendrovės
valdybos
pirmininkas
ir
bendrovės
vadovas nebūtų tas pats asmuo. Buvęs bendrovės
vadovas neturėtų būti tuoj pat skiriamas į visuotinio
akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo
pirmininko
postą.
Kai
bendrovė
nusprendžia
nesilaikyti šių rekomendacijų, turėtų būti pateikiama
informacija apie priemones, kurių imtasi priežiūros
nešališkumui užtikrinti.
Taip Bendrovės valdybos pirmininkas nėra bendrovės
vadovu. Jo užimamos ar buvusios pareigos nesudaro
kliūčių nepriklausomai ir nešališkai priežiūrai vykdyti.
III principas: Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo sudarymo tvarka
bendrovės veiklos bei jos valdymo organų priežiūrą. Bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo sudarymo tvarka turėtų užtikrinti
bendrovės smulkiųjų akcininkų interesų atstovavimą, šio organo atskaitomybę akcininkams ir objektyvią
3.1. Visuotinio
akcininkų
susirinkimo
renkamo
kolegialaus
organo
(toliau
šiame
principe

kolegialus organas) sudarymo mechanizmas turėtų
Taip Bendrovės valdyba veikia objektyviai, nešališkai ir
vienodai atstovauja visų akcininkų interesus.
užtikrinti, kad bus vykdoma objektyvi ir nešališka
bendrovės valdymo organų priežiūra, taip pat
tinkamai atstovaujami smulkiųjų akcininkų interesai.
3.2. Kandidatų į kolegialaus organo narius vardai,
pavardės,
informacija
apie

išsilavinimą,
Taip Pagal valdybos darbo reglamentą, likus ne mažiau
kaip 10 dienų iki visuotinio akcininkų susirinkimo,
kvalifikaciją, profesinę patirtį, einamas pareigas,
kitus
svarbius
profesinius
įsipareigojimus
ir
potencialius interesų konfliktus turėtų būti atskleista
bendrovės akcininkams dar prieš visuotinį akcininkų
susirinkimą,
paliekant
akcininkams
pakankamai
laiko apsispręsti, už kurį kandidatą balsuoti. Taip pat
turėtų būti atskleistos visos aplinkybės, galinčios
paveikti kandidato nepriklausomumą (pavyzdinis jų
sąrašas pateiktas 3.7 rekomendacijoje). Kolegialus
organas turėtų būti informuojamas apie vėlesnius
šiame punkte nurodytos informacijos pokyčius.
Kolegialus organas kiekvienais metais turėtų kaupti
šiame punkte nurodytus duomenis apie savo narius
ir pateikti juos bendrovės metiniame pranešime.
kuriame numatoma rinkti valdybos narius (narį),
akcininkams pilnai atskleidžiama informacija apie
kandidatus į valdybos narius, nurodant, jų vardus,
pavardes, į kokių kitų bendrovių priežiūros ar valdymo
organus jie yra išrinkti, kokių bendrovių akcijų paketus,
didesnius nei 1/20, valdo, taip pat visos kitos
aplinkybės,
galinčios
paveikti
kandidato
nepriklausomumą, duomenys apie jų išsilavinimą,
kvalifikaciją, profesinę patirtį, kita svarbi informacija.
Apie pasikeitusius duomenis išrinkti valdybos nariai
įsipareigoja
informuoti
valdybos
pirmininką.
Informacija atskleidžiama bendrovės periodiniuose
pranešimuose.
Duomenys apie esamus bendrovės valdybos narius,

išsilavinimą,
kvalifikaciją,
profesinę
patirtį,
dalyvavimą
kitų
įmonių
veikloje
atskleidžiami
ir
bendrovės interneto tinklapyje.
3.3. Kai siūloma paskirti kolegialaus organo narį,
turėtų būti nurodyta
konkreti
jo
kompetencija,
tiesiogiai susijusi su darbu kolegialiame organe. Kad
akcininkai ir investuotojai galėtų įvertinti, ar ši
kompetencija
ir
toliau
yra
tinkama,
kolegialus
organas
kiekviename
bendrovės
metiniame
pranešime turėtų skelbti informaciją apie savo sudėtį
ir apie konkrečią atskirų savo narių kompetenciją,
tiesiogiai susijusią su jų darbu kolegialiame organe.
Taip Informacija apie bendrovės valdybos sudėtį, narių
išsilavinimą, darbo patirtį, kompetenciją, dalyvavimą
kitų
įmonių
veikloje
atskleidžiama
bendrovės
periodiniuose pranešimuose, o taip pat interneto
tinklapyje.
3.4. Siekiant išlaikyti tinkamą kolegialaus organo
narių turimos kvalifikacijos pusiausvyrą, kolegialaus
organo sudėtis turėtų būti nustatyta atsižvelgiant į
bendrovės struktūrą ir veiklos pobūdį ir periodiškai
vertinama. Kolegialus organas turėtų užtikrinti, kad
jo nariai, kaip visuma, turėtų įvairiapusių žinių,
nuomonių ir patirties savo užduotims tinkamai atlikti.
Audito komiteto nariai, kaip visuma, turėtų turėti
naujausių žinių ir atitinkamą patirtį listinguojamų
bendrovių finansų ir apskaitos ir (arba) audito
srityse. Bent vienas iš atlyginimo komiteto narių
turėtų turėti žinių ir patirties atlyginimų nustatymo
politikos srityje.
Taip Bendrovėje periodiškai vertinama valdybos sudėtis,
atsižvelgiant į bendrovės veiklos pobūdį ir struktūrą.
Audito
komiteto
nariai
turi
reikalaujamą
patirtį.
Atlyginimų komitetas bendrovėje nesudaromas.
3.5. Visiems naujiems kolegialaus organo nariams
turėtų būti siūloma individuali programa, skirta
supažindinti su pareigomis, bendrovės organizacija
bei veikla. Kolegialus organas turėtų atlikti metinį
patikrinimą, kad būtų nustatytos sritys, kuriose jo
nariams reikia atnaujinti savo įgūdžius ir žinias.
Ne Šiuo metu įgūdžių ir žinių patikrinimų valdybos nariai
neatlieka.
3.6. Siekiant užtikrinti, kad visi su kolegialaus
organo nariu susiję esminiai interesų konfliktai būtų
sprendžiami tinkamai, į bendrovės kolegialų organą
turėtų būti išrinktas pakankamas nepriklausomų
narių skaičius.
Ne Bendrovėje nėra vertinamas renkamų valdybos narių
nepriklausomumas,
taip
pat
nėra
nustatytas
nepriklausomų narių pakankamumo sąvokos turinys.
3.7. Kolegialaus organo narys turėtų būti laikomas
nepriklausomu tik tais atvejais, kai jo nesaisto jokie
verslo, giminystės arba kitokie ryšiai su bendrove, ją
kontroliuojančiu akcininku arba jų administracija, dėl
kurių kyla ar gali kilti interesų konfliktas ir kurie gali
paveikti nario nuomonę. Kadangi visų atvejų, kada
kolegialaus organo narys gali tapti priklausomas,
išvardyti neįmanoma, be to, skirtingose bendrovėse
santykiai
arba
aplinkybės,
susijusios
su
nepriklausomumo nustatymu, gali skirtis, o geriausia
Ne Visuotinio akcininkų susirinkimo išrinkti valdybos nariai
yra savarankiški bei veikia siekdami naudos bendrovei
ir akcininkams, tačiau neatitinka rekomendacijos dėl
nepriklausomumo reikalavimų.

šios problemos sprendimo praktika susiklostys laikui bėgant, tai kolegialaus organo nario nepriklausomumo įvertinimas turėtų būti grindžiamas santykių ir aplinkybių turiniu, o ne forma. Pagrindiniai kriterijai nustatant, ar kolegialaus organo narys gali būti laikomas nepriklausomu, turėtų būti šie:

  • 1) jis negali būti bendrovės arba susijusios bendrovės vykdomasis direktorius arba valdybos narys (jei visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas – stebėtojų taryba) ir paskutinius penkerius metus neturi būti ėjęs tokių pareigų;
  • 2) jis negali būti bendrovės arba susijusios bendrovės darbuotojas ir paskutinius trejus metus neturi būti ėjęs tokių pareigų, išskyrus atvejus, kai kolegialaus organo narys nepriklauso vyresniajai vadovybei ir buvo išrinktas į kolegialų organą kaip darbuotojų atstovas;
  • 3) jis neturi gauti arba nebūti gavęs reikšmingo papildomo atlyginimo iš bendrovės arba susijusios bendrovės, išskyrus užmokestį, gautą už kolegialaus organo nario pareigas. Tokiam papildomam atlyginimui priskiriamas ir dalyvavimas akcijų pasirinkimo sandoriuose arba kitokiose nuo veiklos rezultatų priklausančiose užmokesčio sistemose; jam nepriskiriamos pagal pensijų planą nustatytų kompensacijų išmokos (įskaitant atidėtas kompensacijas) už ankstesnį darbą bendrovėje (su sąlyga, kad tokia išmoka niekaip nesusijusi su vėlesnėmis pareigomis);
  • 4) jis neturi būti kontroliuojantysis akcininkas arba neturi atstovauti tokiam akcininkui (kontrolė nustatoma pagal Tarybos direktyvos 83/349/EEB 1 straipsnio 1 dalį);
  • 5) jis negali turėti ir per praėjusius metus neturi būti turėjęs svarbių verslo ryšių su bendrove arba susijusia bendrove nei tiesiogiai, nei kaip turinčio tokius ryšius subjekto partneris, akcininkas, direktorius arba viršesnis darbuotojas. Turinčiu verslo ryšių laikytinas subjektas, kuris yra svarbus prekių tiekėjas arba paslaugų teikėjas (įskaitant finansines, teisines, patariamąsias ir konsultacines paslaugas), reikšmingas klientas ar organizacija, kuri gauna reikšmingas įmokas iš bendrovės arba jos grupės;
  • 6) jis negali būti ir per paskutinius trejus metus neturi būti buvęs bendrovės arba susijusios bendrovės dabartinės arba ankstesnės išorės audito įmonės partneriu arba darbuotoju;
  • 7) jis neturi būti vykdomuoju direktoriumi arba valdybos nariu kitoje bendrovėje, kurioje bendrovės vykdomasis direktorius arba valdybos narys (jei visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas – stebėtojų taryba) yra direktorius konsultantas arba stebėtojų tarybos narys, taip pat jis negali turėti kitų reikšmingų ryšių su bendrovės vykdomaisiais direktoriais, kurie atsiranda jiems
dalyvaujant kitų bendrovių arba organų veikloje;
8) jis neturi būti ėjęs kolegialaus organo nario
pareigų ilgiau kaip 12 metų;
9) jis neturi būti vykdomojo direktoriaus arba
valdybos
nario
(jei
visuotinio
akcininkų
susirinkimo renkamas kolegialus organas –
stebėtojų taryba), arba 1–8 punkte nurodytų
asmenų artimas šeimos narys. Artimu šeimos
nariu laikytinas sutuoktinis (sugyventinis), vaikai
ir tėvai.
3.8. Nepriklausomumo sąvokos turinį iš esmės
nustato pats kolegialus organas. Kolegialus organas
gali nuspręsti, kad tam tikras jo narys, nors ir atitinka
visus šiame kodekse nustatytus nepriklausomumo
kriterijus,
vis
dėlto
negali
būti
laikomas
nepriklausomu
dėl
ypatingų
asmeninių
ar
su
bendrove susijusių aplinkybių.
3.9. Turėtų būti atskleidžiama reikiama informacija
apie išvadas, prie kurių priėjo kolegialus organas
aiškindamasis, ar tam tikras jo narys gali būti
laikomas
nepriklausomu.
Kai
siūloma
paskirti
kolegialaus organo narį, bendrovė turėtų paskelbti,
ar laiko jį nepriklausomu. Kai konkretus kolegialaus
organo narys neatitinka vieno ar kelių šiame
kodekse
nustatytų
nepriklausomumo
vertinimo
kriterijų, bendrovė turėtų paskelbti priežastis, kodėl

narį ji vis dėlto laiko nepriklausomu. Be to,
bendrovė kiekviename savo metiniame pranešime
turėtų paskelbti, kuriuos kolegialaus organo narius
laiko nepriklausomais.
Ne Bendrovėje
nėra
taikoma
valdybos
narių
nepriklausomumo vertinimo ir skelbimo praktika.
3.10. Kai vienas arba keli šiame kodekse nustatyti
nepriklausomumo
vertinimo
kriterijai
nebuvo
tenkinami ištisus metus, bendrovė turėtų paskelbti
priežastis, kodėl konkretų kolegialaus organo narį
laiko
nepriklausomu.
Kad
būtų
užtikrintas
informacijos, pateikiamos dėl kolegialaus organo
narių nepriklausomumo, tikslumas, bendrovė turėtų
reikalauti,
kad
nepriklausomi
nariai
reguliariai
patvirtintų savo nepriklausomumą.
Ne Bendrovėje
nėra
taikoma
valdybos
narių
nepriklausomumo vertinimo ir skelbimo praktika.
3.11. Nepriklausomiems kolegialaus organo nariams
už jų darbą ir dalyvavimą kolegialaus organo
posėdžiuose gali būti atlyginama iš bendrovės lėšų.
Tokio atlyginimo dydį turėtų tvirtinti bendrovės
visuotinis akcininkų susirinkimas.
Neaktualu Valdybos nariams už jų darbą ir dalyvavimą valdybos
posėdžiuose nėra atlyginama iš bendrovės lėšų.
IV principas: Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo pareigos ir atsakomybė
Bendrovės valdymo sistema turėtų užtikrinti, kad visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas
tinkamai ir efektyviai funkcionuotų, o jam suteiktos teisės turėtų užtikrinti efektyvią bendrovės valdymo organų

priežiūrą ir visų bendrovės akcininkų interesų apsaugą.

4.1. Visuotinio
akcininkų
susirinkimo
renkamas
kolegialus
organas
(toliau
šiame
principe

kolegialus
organas)
turėtų
užtikrinti
bendrovės
finansinės
apskaitos
ir
kontrolės
sistemos
vientisumą bei skaidrumą. Kolegialus organas turėtų
nuolat teikti rekomendacijas bendrovės valdymo
organams ir prižiūrėti
bei kontroliuoti jų veiklą
valdant bendrovę.
Taip Bendrovės
valdyba
teikia
visuotiniam
akcininkų
susirinkimui
bendrovės
ir
konsoliduotų
metinių
finansinių ataskaitų bei pelno paskirstymo projektus,
pristato konsoliduotą metinį pranešimą, taip pat atlieka
visas kitas Lietuvos Respublikos teisės aktuose
nustatytas funkcijas.
4.2. Kolegialaus organo nariai turėtų sąžiningai,
rūpestingai
ir
atsakingai
veikti
bendrovės
bei
Taip Bendrovės turimais duomenimis, visi valdybos nariai
veikia gera valia bendrovės atžvilgiu, vadovaujasi
akcininkų naudai ir jų interesais, atsižvelgdami į
darbuotojų
interesus
ir
visuomenės
gerovę.
Nepriklausomi kolegialaus organo nariai turėtų: a)
bet kokiomis sąlygomis išlaikyti savo analizės,
sprendimų priėmimo ir veiksmų nepriklausomumą;
b) nesiekti ir nepriimti jokių nepagrįstų lengvatų,
kurios gali kompromituoti jų nepriklausomumą; c)
aiškiai reikšti savo prieštaravimą tuo atveju, kai
mano, kad kolegialaus organo sprendimas gali
pakenkti bendrovei. Kai kolegialus organas yra
priėmęs sprendimų, dėl kurių nepriklausomas narys
turi rimtų abejonių, tokiu atveju šis narys turėtų
padaryti atitinkamas išvadas. Jeigu nepriklausomas
narys atsistatydintų, priežastis jis turėtų paaiškinti
laiške kolegialiam organui arba audito komitetui ir,
jei reikia, atitinkamam bendrovei nepriklausančiam
organui (institucijai).
bendrovės, o ne savo ar trečiųjų asmenų interesais,
stengiasi išlaikyti savo nepriklausomumą priimant
sprendimus.
4.3. Kolegialaus
organo
nario
pareigoms
atlikti
kiekvienas narys turėtų skirti pakankamai laiko ir
dėmesio.
Kiekvienas kolegialaus
organo narys
turėtų įsipareigoti taip apriboti kitus savo profesinius
įsipareigojimus (ypač direktoriaus pareigas kitose
bendrovėse), kad jie netrukdytų tinkamai atlikti
kolegialaus organo nario pareigas. Jeigu kolegialaus
organo
narys
dalyvavo
mažiau
nei
pusėje
kolegialaus
organo
posėdžių
per
bendrovės
finansinius metus, apie tai turėtų būti informuojami
bendrovės akcininkai.
Taip Bendrovės valdybos nariai jiems skirtas funkcijas
vykdo
tinkamai:
aktyviai
dalyvauja
valdybos
posėdžiuose ir skiria pakankamai laiko savo, kaip
valdybos nario, pareigų vykdymui.
4.4. Kai
kolegialaus
organo
sprendimai
gali
skirtingai paveikti bendrovės akcininkus, kolegialus
organas su visais akcininkais turėtų elgtis sąžiningai
ir nešališkai. Jis turėtų užtikrinti, kad akcininkai būtų
tinkamai informuojami apie bendrovės reikalus, jos
strategiją, rizikos valdymą ir interesų konfliktų
sprendimą. Bendrovėje turėtų būti aiškiai nustatytas
kolegialaus organo narių vaidmuo jiems bendraujant
su akcininkais ir įsipareigojant akcininkams.
Taip Valdyba su visais bendrovės akcininkais elgiasi
sąžiningai ir nešališkai.
4.5. Rekomenduojama,
kad
sandoriai
(išskyrus
mažareikšmius
dėl
nedidelės

vertės
arba
sudarytus
standartinėmis
sąlygomis
vykdant
įprastinę
bendrovės
veiklą),
sudaromi
tarp
bendrovės ir jos akcininkų, priežiūros ar valdymo
organų narių, ar kitų bendrovės valdymui įtaką
darančių ar galinčių daryti fizinių ar juridinių asmenų,
būtų tvirtinami kolegialaus organo. Sprendimas dėl
tokių sandorių tvirtinimo turėtų būti laikomas priimtu
tik tuo atveju, kai už tokį sprendimą balsuoja
dauguma nepriklausomų kolegialaus organo narių.
Ne Reikšmingų sandorių tarp bendrovės ir jos akcininkų,
valdymo organų narių nebuvo.
4.6. Kolegialus organas turėtų būti nepriklausomas
priimdamas
sprendimus,
turinčius
reikšmės
bendrovės veiklai ir strategijai. Be kita ko, kolegialus
organas turėtų būti nepriklausomas nuo bendrovės
valdymo organų. Kolegialaus organo narių darbui ir
sprendimams neturėtų daryti įtakos juos išrinkę
asmenys. Bendrovė turėtų užtikrinti, kad kolegialus
organas ir jo komitetai būtų aprūpinti pakankamais
ištekliais
(tarp

ir
finansiniais),
reikalingais
pareigoms atlikti, įskaitant teisę gauti –
ypač iš
bendrovės darbuotojų – visą reikiamą informaciją ir
teisę
kreiptis
nepriklausomo
profesionalaus
patarimo į išorinius teisės, apskaitos ar kitokius
specialistus
kolegialaus
organo
ir
jo
komitetų
Taip Bendrovės valdyba yra nepriklausoma priimdama
sprendimus, turinčius reikšmės bendrovės veiklai ir
strategijai.
kompetencijai
priklausančiais
klausimais.
Atlyginimo
komitetas,
naudodamasis
minėtų
konsultantų ar specialistų paslaugomis informacijai
apie atlyginimų nustatymo sistemų rinkos standartus
gauti, turėtų užtikrinti, kad jie tuo pačiu metu
neteiktų
konsultacijų
susijusiai
bendrovei,
vykdomajam
direktoriui
arba
valdymo
organų
nariams.
Naudodamasis
konsultanto
paslaugomis
informacijai apie atlyginimų nustatymo sistemų
rinkos standartus gauti, atlyginimo komitetas turėtų
užtikrinti, kad tas konsultantas tuo pačiu metu
neteiktų
konsultacijų
susijusios
bendrovės
žmogiškųjų išteklių skyriui arba vykdomajam arba
valdymo organo nariams.
4.7. Kolegialaus
organo
veikla
turėtų
būti
organizuota taip, kad nepriklausomi kolegialaus
organo nariai galėtų turėti didelę įtaką itin svarbiose
srityse, kuriose interesų konfliktų galimybė yra ypač
didelė. Tokiomis sritimis laikytini klausimai, susiję su
bendrovės direktorių skyrimu, atlyginimo bendrovės
direktoriams nustatymu ir bendrovės audito kontrole
bei įvertinimu. Todėl tuo atveju, kai kolegialaus
organo kompetencijai yra priskirti minėti klausimai,
šiam organui rekomenduojama suformuoti skyrimo,
atlyginimų ir audito komitetus. Bendrovės turėtų
užtikrinti,
kad
skyrimo,
atlyginimų
ir
audito
komitetams priskirtos funkcijos būtų vykdomos,
tačiau jos gali tas funkcijas sujungti ir sukurti mažiau
nei tris komitetus. Tokiu atveju bendrovės turėtų
išsamiai paaiškinti, kodėl jos pasirinko alternatyvų
požiūrį ir kaip pasirinktas požiūris atitinka trims
atskiriems
komitetams
nustatytus
tikslus.
Bendrovėse, kurių kolegialus organas turi nedaug
narių, trims komitetams skirtas funkcijas gali atlikti
pats kolegialus organas, jeigu jis atitinka komitetams
keliamus
sudėties
reikalavimus
ir
jeigu
šiuo
klausimu atskleidžia atitinkamą informaciją. Tokiu
atveju
šio
kodekso
nuostatos,
susijusios
su
kolegialaus
organo
komitetais
(ypač
dėl

vaidmens,
veiklos
ir
skaidrumo),
turėtų
būti
taikomos, kai tinka, visam kolegialiam organui.
Ne Dėl
įmonės
valdymo
struktūros
paprastumo
ir
nedidelio darbuotojų skaičiaus nėra tikslinga formuoti
skyrimo ir atlyginimų komitetus.
4.8. Pagrindinis komitetų tikslas – didinti kolegialaus
organo
darbo
efektyvumą
užtikrinant,
kad
sprendimai būtų priimami juos tinkamai apsvarsčius,
ir padėti organizuoti darbą taip, kad kolegialaus
organo
sprendimams
nedarytų
įtakos
esminiai
interesų
konfliktai.
Komitetai
turėtų
veikti
nepriklausomai bei principingai ir teikti kolegialiam
organui rekomendacijas, susijusias su kolegialaus
organo sprendimu, tačiau galutinį sprendimą priima
pats kolegialus organas. Rekomendacija steigti
komitetus nesiekiama susiaurinti kolegialaus organo
kompetencijos ar perkelti ją komitetams. Kolegialus
organas
išlieka
visiškai
atsakingas

savo
kompetencijos ribose priimamus sprendimus.
4.9. Kolegialaus organo sukurti komitetai turėtų
susidėti bent iš trijų narių. Bendrovėse, kuriose
kolegialaus organo narių yra nedaug, išimties tvarka
komitetai gali būti sudaryti tik iš dviejų narių.
Kiekvieno komiteto narių daugumą turėtų sudaryti
nepriklausomi kolegialaus organo nariai. Tuo atveju,

kai bendrovėje stebėtojų taryba nesudaroma, atlyginimų ir audito komitetai turėtų būti sudaryti išimtinai iš direktorių konsultantų. Sprendžiant, ką skirti komiteto pirmininku ir nariais, turėtų būti atsižvelgiama į tai, kad narystė komitete turi būti atnaujinama ir kad neturi būti pernelyg pasitikima tam tikrais asmenimis.

4.10. Kiekvieno įkurto komiteto įgaliojimus turėtų nustatyti pats kolegialus organas. Komitetai turėtų vykdyti savo pareigas laikydamiesi nustatytų įgaliojimų ir reguliariai informuoti kolegialų organą apie savo veiklą ir jos rezultatus. Kiekvieno komiteto įgaliojimai, apibrėžiantys jo vaidmenį ir nurodantys jo teises bei pareigas, turėtų būti paskelbti bent kartą per metus (kaip dalis informacijos, kurią bendrovė kasmet skelbia apie savo valdymo struktūrą ir praktiką). Bendrovės taip pat kasmet savo metiniame pranešime turėtų skelbti esamų komitetų pranešimus apie jų sudėtį, posėdžių skaičių ir narių dalyvavimą posėdžiuose per praėjusius metus, taip pat apie pagrindines savo veiklos kryptis. Audito komitetas turėtų patvirtinti, kad jį tenkina audito proceso nepriklausomumas, ir trumpai aprašyti veiksmus, kurių buvo imtasi tam, kad prieiti tokios išvados.

4.11. Siekiant užtikrinti komitetų savarankiškumą ir objektyvumą, kolegialaus organo nariai, kurie nėra komiteto nariai, paprastai turėtų turėti teisę dalyvauti komiteto posėdžiuose tik komitetui pakvietus. Komitetas gali pakviesti arba reikalauti, kad posėdyje dalyvautų tam tikri darbuotojai arba ekspertai. Kiekvieno komiteto pirmininkui turėtų būti sudarytos sąlygos tiesiogiai palaikyti ryšius su akcininkais. Atvejus, kuriems esant tai turėtų būti daroma, reikėtų nurodyti komiteto veiklą reglamentuojančiose taisyklėse.

4.12. Skyrimo komitetas.

4.12.1. Pagrindinės skyrimo komiteto funkcijos turėtų būti šios:

1) parinkti kandidatus į laisvas valdymo organų narių vietas ir rekomenduoti kolegialiam organui juos svarstyti. Skyrimo komitetas turėtų įvertinti įgūdžių, žinių ir patirties pusiausvyrą valdymo organe, parengti funkcijų ir sugebėjimų, kurių reikia konkrečiam postui, aprašą ir įvertinti įpareigojimui atlikti reikalingą laiką. Skyrimo komitetas taip pat gali vertinti bendrovės akcininkų pasiūlytus kandidatus į kolegialaus organo narius;

2) reguliariai vertinti priežiūros ir valdymo organų struktūrą, dydį, sudėtį ir veiklą, teikti kolegialiam organui rekomendacijas, kaip siekti reikiamų pokyčių;

3) reguliariai vertinti atskirų direktorių įgūdžius, žinias bei patirtį ir apie tai pranešti kolegialiam organui;

4) reikiamą dėmesį skirti tęstinumo planavimui;

5) peržiūrėti valdymo organų politiką dėl vyresniosios vadovybės rinkimo ir skyrimo.

4.12.2. Skyrimo komitetas turėtų apsvarstyti kitų asmenų, įskaitant administraciją ir akcininkus, pateiktus pasiūlymus. Kai sprendžiami klausimai, susiję su vykdomaisiais direktoriais arba valdybos nariais (jei visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas – stebėtojų taryba) ir vyresniąja vadovybe, turėtų būti konsultuojamasi su bendrovės vadovu, suteikiant jam teisę teikti pasiūlymus Skyrimo komitetui.

4.13. Atlyginimų komitetas.

4.13.1. Pagrindinės atlyginimų komiteto funkcijos turėtų būti šios:

1) teikti kolegialiam organui svarstyti pasiūlymus dėl valdymo organų narių ir vykdomųjų direktorių atlyginimų politikos. Tokia politika turėtų apimti visas atlyginimo formas, įskaitant fiksuotą atlyginimą, nuo veiklos rezultatų priklausančio atlyginimo sistemas, pensijų modelius ir išeitines išmokas. Pasiūlymai, susiję su nuo veiklos rezultatų priklausančio atlyginimo sistemomis, turėtų būti pateikiami kartu su rekomendacijomis dėl su tuo susijusių tikslų ir įvertinimo kriterijų, kurių tikslas – tinkamai suderinti vykdomųjų direktorių ir valdymo organų narių atlyginimą su bendrovės kolegialaus organo nustatytais ilgalaikiais akcininkų interesais ir tikslais;

2) teikti kolegialiam organui pasiūlymus dėl individualių atlyginimų vykdomiesiems direktoriams ir valdymo organų nariams siekiant, kad jie atitiktų bendrovės atlyginimų politiką ir šių asmenų veiklos įvertinimą. Vykdydamas šią funkciją, komitetas turėtų būti gerai informuotas apie bendrą atlygį, kurį vykdomieji direktoriai ir valdymo organų nariai gauna iš kitų susijusių bendrovių;

3) turėtų užtikrinti, kad individualus atlyginimas vykdomajam direktoriui ir valdymo organo nariui būtų proporcingas kitų bendrovės vykdomųjų direktorių arba valdymo organų narių ir kitų bendrovės darbuotojų atlyginimui;

4) reguliariai peržiūrėti vykdomųjų direktorių ar valdymo organų narių atlyginimų nustatymo politiką (taip pat ir akcijomis pagrįsto atlyginimo politiką) bei jos įgyvendinimą;

5) teikti kolegialiam organui pasiūlymus dėl tinkamų sutarčių su vykdomaisiais direktoriais ir valdymo organų nariais formų;

6) padėti kolegialiam organui prižiūrėti, kaip bendrovė laikosi galiojančių nuostatų dėl informacijos, susijusios su atlyginimais, skelbimo (ypač dėl galiojančios atlyginimų politikos ir direktoriams skiriamo individualus atlyginimo);

7) teikti vykdomiesiems direktoriams ir valdymo organų nariams bendras rekomendacijas dėl vyresniosios vadovybės (kaip apibrėžta paties kolegialaus organo) atlyginimų dydžio ir struktūros, taip pat stebėti vyresniosios vadovybės atlyginimų dydį ir struktūrą, remiantis atitinkama informacija, kurią pateikia vykdomieji direktoriai ir valdymo organų nariai.

4.13.2. Tuo atveju, kai reikia spręsti skatinimo klausimą, susijusį su akcijų pasirinkimo sandoriais ar kitomis su akcijomis susijusiomis skatinimo priemonėmis, kurios gali būti taikomos direktoriams

arba kitiems darbuotojams, komitetas turėtų:
1) apsvarstyti
bendrą
tokių
skatinimo
sistemų
taikymo
politiką,
ypatingą
dėmesį
skirdamas
skatinimui,
susijusiam
su
akcijų
pasirinkimo
sandoriais, ir pateikti kolegialiam organui su tuo
susijusius pasiūlymus;
2) išnagrinėti informaciją, kuri pateikta šiuo klausimu
bendrovės metiniame pranešime ir dokumentuose,
skirtuose akcininkų susirinkimui;
3) pateikti
kolegialiam
organui
pasiūlymus
dėl
pasirinkimo
sandorių
pasirašant
akcijas
arba
pasirinkimo sandorių perkant akcijas alternatyvos
apibrėžiant tokios alternatyvos suteikimo priežastis
ir pasekmes.
4.13.3. Atlyginimų
komitetas,
spręsdamas
jo
kompetencijai
priskirtus
klausimus,
turėtų
pasidomėti
bent
kolegialaus
valdymo
organo
pirmininko ir (arba) bendrovės vadovo nuomone dėl
kitų vykdomųjų direktorių ir valdymo organų narių
atlyginimų.
4.13.4.
Atlyginimo
komitetas
turėtų
informuoti
akcininkus apie savo funkcijų vykdymą ir tuo tikslu
dalyvauti
metiniame
visuotiniame
akcininkų
susirinkime.
4.14. Audito komitetas.
4.14.1. Pagrindinės audito komiteto funkcijos turėtų
būti šios:
1) stebėti
bendrovės
teikiamos
finansinės
informacijos vientisumą, ypatingą dėmesį skiriant
bendrovės ir jos grupės naudojamų apskaitos
metodų
tinkamumui
ir
nuoseklumui
(įskaitant
bendrovių
grupės
finansinių
atskaitomybių
konsolidavimo kriterijus);
2) mažiausiai kartą per metus peržiūrėti vidaus
kontrolės ir rizikos valdymo sistemas, siekiant
užtikrinti, kad pagrindinės rizikos (įskaitant riziką,
susijusią
su
galiojančių
įstatymų
ir
taisyklių
laikymusi) yra tinkamai nustatytos, valdomos ir apie
jas atskleidžiama informacija;
3) užtikrinti vidaus audito funkcijų veiksmingumą, be
kita ko, teikiant rekomendacijas dėl vidaus audito
padalinio vadovo parinkimo, skyrimo, pakartotinio
skyrimo bei atleidimo ir dėl šio padalinio biudžeto,
taip pat stebint, kaip bendrovės administracija
reaguoja į šio padalinio išvadas ir rekomendacijas.
Jei
bendrovėje
nėra
vidaus
audito
funkcijos,
komitetas poreikį turėti šią funkciją turėtų įvertinti
bent kartą per metus;
4) teikti
kolegialiam
organui
rekomendacijas,
susijusias su išorės audito įmonės parinkimu,
skyrimu, pakartotiniu skyrimu ir atleidimu (tai atlieka
bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas) bei
sutarties su audito įmone sąlygomis. Komitetas
turėtų ištirti situacijas, dėl kurių audito įmonei ar
auditoriui
atsiranda
pagrindas
atsistatydinti,
ir
pateikti rekomendacijas dėl tokiu atveju būtinų
veiksmų;
5) stebėti išorės audito įmonės nepriklausomumą ir
objektyvumą, ypač svarbu patikrinti, ar audito įmonė
atsižvelgia į reikalavimus, susijusius su audito
Taip Audito komiteto narius AB "Invalda INVL" renka
visuotinis akcininku susirinkimas.
Pagrindinės audito komiteto funkcijos:
- teikti rekomendacijas, susijusias su išorės audito
įmonės parinkimu, skyrimu, pakartotiniu skyrimu ir
atleidimu bei sutarties su audito įmone sąlygomis;
- stebėti išorės audito atlikimo procesą;
- stebėti, kaip išorės auditorius ir audito įmonė laikosi
nepriklausomumo ir objektyvumo principų;
-
stebėti bendrovės finansinių ataskaitų rengimo
procesą;
- stebėti bendrovės vidaus kontrolės ir rizikos valdymo
sistemų veiksmingumą bei kartą per finansinius metus
įvertinti vidaus audito funkcijos poreikį;
- stebėti, ar valdybos ir/ar vadovai tinkamai atsižvelgia
į audito įmonės teikiamas rekomendacijas ir pastabas.
Vykdydamas šias funkcijas, audito komitetas prižiūri
metinės finansinės atskaitomybės sudarymo eigą ir
teikia rekomendacijas valdybai dėl jos teikimo tvirtinti
akcininkų susirinkimui. Taip pat audito komitetas
analizuoja
auditorių
kandidatūras,
pateikdamas
išvadas dėl audito įmonės nepriklausomumo ir kitų
kriterijų atitikimo.
Audito komitetas kiekvienais metais rengia savo
veiklos
ataskaitas,
išdėsto
pastebėjimus
dėl
bendrovės veiklos savo kompetencijos ribose.

partnerių rotacija, taip pat būtina patikrinti atlyginimo, kurį bendrovė moka audito įmonei, dydį ir panašius dalykus. Siekiant užkirsti kelią esminiams interesų konfliktams, komitetas, remdamasis inter alia išorės audito įmonės skelbiamais duomenimis apie visus atlyginimus, kuriuos audito įmonei bei jos tinklui moka bendrovė ir jos grupė, turėtų nuolat prižiūrėti ne audito paslaugų pobūdį ir mastą. Komitetas, vadovaudamasis 2002 m. gegužės 16 d. Komisijos rekomendacijoje 2002/590/EB įtvirtintais principais ir gairėmis, turėtų nustatyti ir taikyti formalią politiką, apibrėžiančią ne audito paslaugų rūšis, kurių pirkimas iš audito įmonės yra: a) neleidžiamas; b) leidžiamas komitetui išnagrinėjus ir c) leidžiamas be kreipimosi į komitetą;

6) tikrinti išorės audito proceso veiksmingumą ir administracijos reakciją į rekomendacijas, kurias audito įmonė pateikia laiške vadovybei.

4.14.2. Visi komiteto nariai turėtų būti aprūpinti išsamia informacija, susijusia su specifiniais bendrovės apskaitos, finansiniais ir veiklos ypatumais. Bendrovės administracija turėtų informuoti audito komitetą apie svarbių ir neįprastų sandorių apskaitos būdus, kai apskaita gali būti vykdoma skirtingais būdais. Šiuo atveju ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas bendrovės veiklai ofšoriniuose centruose ir (ar) per specialios paskirties įmones (organizacijas) vykdomai veiklai bei tokios veiklos pateisinimui.

4.14.3. Audito komitetas turėtų nuspręsti, ar jo posėdžiuose turi dalyvauti (jei taip, tai kada) kolegialaus valdymo organo pirmininkas, bendrovės vadovas, vyriausiasis finansininkas (arba viršesni darbuotojai, atsakingi už finansus bei apskaitą), vidaus auditorius ir išorės auditorius. Komitetas turėtų turėti galimybę prireikus susitikti su atitinkamais asmenimis, nedalyvaujant vykdomiesiems direktoriams ir valdymo organų nariams.

4.14.4. Vidaus ir išorės auditoriams turėtų būti užtikrinti ne tik veiksmingi darbiniai santykiai su administracija, bet ir neribotos galimybės susisiekti su kolegialiu organu. Šiuo tikslu audito komitetas turėtų veikti kaip pagrindinė instancija ryšiams su vidaus ir išorės auditoriais palaikyti.

4.14.5. Audito komitetas turėtų būti informuotas apie vidaus auditorių darbo programą ir gauti vidaus audito ataskaitas arba periodinę santrauką. Audito komitetas taip pat turėtų būti informuotas apie išorės auditorių darbo programą ir turėtų iš audito įmonės gauti ataskaitą, kurioje būtų aprašomi visi ryšiai tarp nepriklausomos audito įmonės ir bendrovės bei jos grupės. Komitetas turėtų laiku gauti informaciją apie visus su bendrovės auditu susijusius klausimus.

4.14.6. Audito komitetas turėtų tikrinti, ar bendrovė laikosi galiojančių nuostatų, reglamentuojančių darbuotojų galimybę pateikti skundą arba anonimiškai pranešti apie įtarimus, kad bendrovėje daromi svarbūs pažeidimai (dažniausiai pranešama nepriklausomam kolegialaus organo nariui), ir turėtų užtikrinti, kad būtų nustatyta tvarka proporcingam ir nepriklausomam tokių klausimų tyrimui ir

atitinkamiems tolesniems veiksmams.
4.14.7. Audito komitetas turėtų teikti kolegialiam
organui savo veiklos ataskaitas bent kartą per šešis
mėnesius, tuo metu, kai tvirtinamos metinės ir pusės
metų ataskaitos.
4.15. Kiekvienais metais kolegialus organas turėtų
atlikti savo veiklos įvertinimą. Jis turėtų apimti
kolegialaus organo struktūros, darbo organizavimo ir
gebėjimo veikti kaip grupė vertinimą, taip pat
kiekvieno kolegialaus organo nario ir komiteto
kompetencijos ir darbo efektyvumo vertinimą bei
vertinimą, ar kolegialus organas pasiekė nustatytų
veiklos tikslų. Kolegialus organas turėtų bent kartą
per metus paskelbti (kaip dalį informacijos, kurią
bendrovė
kasmet
skelbia
apie
savo
valdymo
struktūras ir praktiką) atitinkamą informaciją apie
savo vidinę organizaciją ir veiklos procedūras, taip
pat nurodyti, kokius esminius pokyčius nulėmė
kolegialaus organo atliktas savo veiklos įvertinimas.
Taip Valdyba
kartą
per
metus
atlieka
savo
veiklos
įvertinimą.
Valdybos
struktūra
ir sudėtis praėjusiais metais
nepakito.
Darbo
organizavimą
valdyba
vertina
teigiamai.
Bendrovės
valdybos
nariai
aktyviai
dalyvauja
valdybos
posėdžiuose
bei
skiria
pakankamai
laiko
ir
dėmesio
valdybos
nario
pareigoms
atlikti.
Valdybos
nariai
posėdžiuose
dalyvauja asmeniškai arba nuotoliniu būdu, o jei
dalyvauti negali, tai susipažįsta su posėdžio medžiaga
iš anksto ir balsuoja raštu.
2015
metais valdyba analizavo turimą informaciją,
svarstė ir priiminėjo sprendimus visais esminiais
klausimais, susijusiais su AB "Invalda INVL" ir įmonių,
į kurias investuota, veikla.

V principas: Bendrovės kolegialių organų darbo tvarka

Bendrovėje nustatyta kolegialių priežiūros ir valdymo organų darbo tvarka turėtų užtikrinti efektyvų šių organų darbą ir sprendimų priėmimą, skatinti aktyvų bendrovės organų bendradarbiavimą.

5.1. Bendrovės kolegialiems priežiūros ir valdymo
organams
(šiame
principe
sąvoka
kolegialūs
organai
apima
tiek
kolegialius
priežiūros,
tiek
valdymo organus) vadovauja šių organų pirmininkai.
Kolegialaus organo pirmininkas yra atsakingas už
kolegialaus organo posėdžių tinkamą sušaukimą.
Pirmininkas turėtų užtikrinti tinkamą visų kolegialaus
organo narių informavimą apie šaukiamą posėdį ir
posėdžio darbotvarkę. Jis taip pat turėtų užtikrinti
tinkamą
vadovavimą
kolegialaus
organo
posėdžiams
bei
tvarką
ir
darbingą
atmosferą
posėdžio metu.
Taip Bendrovės
valdybos
darbui
vadovauja
valdybos
pirmininkas, jis taip pat yra atsakingas už posėdžių
darbotvarkės
sudarymą
bei
tinkamą
susirinkimų
sušaukimą.
Darbotvarkė
ir
valdybos
posėdžių
dažnumas susiję su konkrečiais atitinkamu laikotarpiu
bendrovėje
vykstančiais
įvykiais
ar
vykdomais
projektais bei teisės aktų reikalavimuose nustatytų
valdybos funkcijų įgyvendinimu.
5.2. Bendrovės
kolegialių
organų
posėdžius
rekomenduojama rengti atitinkamu periodiškumu,
pagal

anksto
patvirtintą
grafiką.
Kiekviena
bendrovė pati sprendžia, kokiu periodiškumu šaukti
kolegialių
organų
posėdžius,
tačiau
rekomenduojama juos rengti tokiu periodiškumu,
kad
būtų
užtikrintas
nepertraukiamas
esminių
bendrovės
valdymo
klausimų
sprendimas.
Bendrovės stebėtojų tarybos posėdžiai turėtų būti
šaukiami bent kartą per metų ketvirtį, o bendrovės
valdybos posėdžiai – bent kartą per mėnesį4
Taip Pagal patvirtintą valdybos darbo reglamentą, valdybos
posėdžiai rengiami ne rečiau kaip vieną kartą per
ketvirtį.
5.3. Kolegialaus organo nariai apie šaukiamą posėdį
turėtų būti informuojami iš anksto, kad turėtų
pakankamai laiko tinkamai pasirengti posėdyje
nagrinėjamų klausimų svarstymui ir galėtų vykti
naudinga diskusija, po kurios būtų priimami tinkami
sprendimai. Kartu su pranešimu apie šaukiamą
posėdį kolegialaus organo nariams turėtų būti
pateikta visa reikalinga, su posėdžio darbotvarke
Taip Valdybos
posėdį
šaukia
valdybos
pirmininkas
informuodamas
apie
šaukiamą
posėdį
kiekvieną
valdybos narį telefonu arba el. laiškais.

4 Rekomendacijoje įtvirtintas bendrovės kolegialių organų posėdžių periodiškumas taikytinas tais atvejais, kai bendrovėje sudaromi abu papildomi kolegialūs organai – stebėtojų taryba ir valdyba. Kai bendrovėje sudaromas tik vienas papildomas kolegialus organas, jo posėdžių periodiškumas gali būti toks, koks nustatytas stebėtojų tarybai, t.y. bent kartą per metų ketvirtį.

susijusi medžiaga. Darbotvarkė posėdžio metu
neturėtų būti keičiama ar papildoma, išskyrus
atvejus, kai posėdyje dalyvauja visi kolegialaus
organo nariai arba kai neatidėliotinai reikia spręsti
svarbius bendrovei klausimus.
5.4. Siekiant
koordinuoti
bendrovės
kolegialių
organų darbą bei užtikrinti efektyvų sprendimų
priėmimo procesą, bendrovės kolegialių priežiūros ir
valdymo
organų
pirmininkai
turėtų
tarpusavyje
derinti šaukiamų posėdžių datas, jų darbotvarkes,
glaudžiai
bendradarbiauti
spręsdami
kitus
su
bendrovės
valdymu
susijusius
klausimus.
Bendrovės stebėtojų tarybos posėdžiai turėtų būti
atviri
bendrovės
valdybos
nariams,
ypač
tais
atvejais, kai posėdyje svarstomi klausimai, susiję su
valdybos narių atšaukimu, atsakomybe, atlyginimo
nustatymu.
Ne Bendrovė negali įgyvendinti šios rekomendacijos, nes
joje sudaryta tik valdyba.

VI principas: Nešališkas akcininkų traktavimas ir akcininkų teisės

Bendrovės valdymo sistema turėtų užtikrinti nešališką visų akcininkų, įskaitant smulkiuosius bei užsieniečius, traktavimą. Bendrovės valdymo sistema turėtų apsaugoti akcininkų teises.

6.1. Rekomenduojama,
kad
bendrovės
kapitalą
sudarytų tik tokios akcijos, kurios jų turėtojams
suteikia vienodas balsavimo, nuosavybės, dividendų
ir kitas teises.
Taip Bendrovės
įstatinį
kapitalą
sudarančios
akcijos
visiems bendrovės akcininkams suteikia vienodas
teises.
6.2. Rekomenduojama
sudaryti
investuotojams
sąlygas

anksto,
t.y.
prieš
perkant
akcijas,
susipažinti su išleidžiamų naujų ar jau išleistų akcijų
suteikiamomis teisėmis.
Taip Bendrovė informuoja apie naujai išleidžiamų akcijų
suteikiamas teises.
Apie jau išleistų bendrovės akcijų suteikiamas teises
informacija pateikiama bendrovės valdybos priimtame
akcininkų
teisių
kodekse,
bendrovės
įstatuose,
metiniame pranešime.
6.3. Bendrovei ir jos akcininkams svarbūs sandoriai,
tokie
kaip
bendrovės
turto
perleidimas,
investavimas, įkeitimas ar kitoks apsunkinimas,
turėtų
gauti
visuotinio
akcininkų
susirinkimo
pritarimą. Visiems akcininkams turėtų būti sudarytos
vienodos galimybės susipažinti ir dalyvauti priimant
bendrovei svarbius sprendimus, įskaitant paminėtų
sandorių tvirtinimą.
Taip Visi bendrovės akcininkai turi vienodas galimybes
susipažinti ir dalyvauti priimant bendrovei svarbius
sprendimus.
Akcininkų
susirinkimo
pritarimas
gaunamas Akcinių bendrovių įstatymo V skirsnyje
nurodytais atvejais. Daugiau atvejų, kuomet turi būti
gaunamas
akcininkų
susirinkimo
pritarimas
nenumatyta, kadangi dėl bendrovės veiklos pobūdžio
tai darytų žalos verslui.
6.4. Visuotinių akcininkų susirinkimų sušaukimo ir
vedimo procedūros turėtų sudaryti akcininkams
lygias galimybes dalyvauti susirinkime ir neturėtų
pažeisti akcininkų teisių bei interesų. Pasirinkta
visuotinio akcininkų susirinkimo vieta, data ir laikas
neturėtų
užkirsti
kelio
aktyviam
akcininkų
dalyvavimui susirinkime.
Taip Visuotinių akcininkų susirinkimų sušaukimo ir vedimo
procedūros atitinka teisės aktų nuostatas ir sudaro
akcininkams lygias galimybes dalyvauti susirinkime, iš
anksto
susipažinti
su
sprendimų
projektais
bei
sprendimų priėmimui reikalinga medžiaga, taip pat
užduoti klausimus valdybos nariams.
6.5. Siekiant
užtikrinti
užsienyje
gyvenančių
akcininkų teisę susipažinti su informacija, esant
galimybei, rekomenduojama visuotiniam akcininkų
susirinkimui
parengtus
dokumentus

anksto
paskelbti viešai prieinamai bendrovės interneto
tinklalapyje ne tik lietuvių kalba, bet ir anglų kalba ir
(ar) kitomis užsienio kalbomis. Visuotinio akcininkų
susirinkimo protokolą po jo pasirašymo ir (ar)
priimtus
sprendimus
taip
pat
rekomenduojama
paskelbti viešai prieinamai bendrovės interneto
tinklalapyje lietuvių ir anglų kalba ir (ar) kitomis
užsienio kalbomis. Bendrovės interneto tinklalapyje
viešai prieinamai gali būti skelbiama ne visa
Taip Visuotinio akcininkų susirinkimo medžiaga lietuvių ir
anglų kalbomis yra paskelbiama bendrovės interneto
tinklapyje. Paskutiniųjų 9 metų visuotinio akcininkų
susirinkimo priimti sprendimai taip pat skelbiami
bendrovės interneto tinklalapyje.
dokumentų apimtis, jei jų viešas paskelbimas galėtų
pakenkti bendrovei arba būtų atskleistos bendrovės
komercinės paslaptys.
6.6. Akcininkams turėtų būti sudarytos galimybės
balsuoti akcininkų susirinkime asmeniškai jame
dalyvaujant
arba
nedalyvaujant.
Akcininkams
neturėtų būti daroma jokių kliūčių balsuoti iš anksto
raštu, užpildant bendrąjį balsavimo biuletenį.
Taip Bendrovės akcininkai gali įgyvendinti teisę dalyvauti
visuotiniame akcininkų susirinkime tiek asmeniškai,
tiek per atstovą, jeigu jis turi tinkamą įgaliojimą arba
su juo teisės aktų nustatyta tvarka sudaryta balsavimo
teisės perleidimo sutartis. Taip pat bendrovė sudaro
sąlygas
akcininkams
balsuoti
užpildant
bendrąjį
balsavimo biuletenį.
6.7. Siekiant padidinti akcininkų galimybes dalyvauti
akcininkų
susirinkimuose,
bendrovėms
rekomenduojama balsavimo procese plačiau taikyti
modernias technologijas ir tokiu
būdu sudaryti
akcininkams galimybę dalyvauti ir balsuoti akcininkų
susirinkimuose
naudojantis
elektroninių
ryšių
priemonėmis. Tokiais atvejais turi būti užtikrintas
perduodamos informacijos
saugumas ir galima
nustatyti dalyvavusiojo ir balsavusiojo tapatybę. Be
to, bendrovės galėtų sudaryti sąlygas akcininkams,
ypač
užsienyje
gyvenantiems
akcininkams,
akcininkų
susirinkimus
stebėti
pasinaudojant
modernių technologijų priemonėmis.
Ne Akcininkai
gali
balsuoti
per
įgaliotą
asmenį
ar
užpildydami bendrąjį balsavimo biuletenį, tačiau kol
kas
negali
dalyvauti
ir
balsuoti
akcininkų
susirinkimuose
naudodamiesi
elektroninių
ryšių
priemonėmis.
VII principas: Interesų konfliktų vengimas ir atskleidimas
skaidrų ir efektyvų bendrovės organų narių interesų konfliktų atskleidimo mechanizmą.
Bendrovės valdymo sistema turėtų skatinti bendrovės organų narius vengti interesų konfliktų bei užtikrinti
7.1. Bendrovės priežiūros ir valdymo organo narys
turėtų vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai
prieštarauja
ar
gali
prieštarauti
bendrovės
interesams. Jeigu tokia situacija vis dėlto atsirado,
bendrovės priežiūros ar valdymo organo narys
turėtų per protingą terminą pranešti kitiems to paties
organo nariams arba jį išrinkusiam bendrovės
organui, arba bendrovės akcininkams apie tokią
interesų prieštaravimo situaciją, nurodyti interesų
pobūdį ir, jeigu įmanoma, vertę.
Taip Bendrovės valdybos nariai laikosi šių rekomendacijų.
7.2. Bendrovės priežiūros ir valdymo organo narys
negali painioti bendrovės turto, kurio naudojimas
specialiai su juo nėra aptartas, su savo turtu arba
naudoti jį arba informaciją, kurią jis gauna būdamas
bendrovės organo nariu, asmeninei naudai ar
trečiojo
asmens
naudai
gauti
be
bendrovės
visuotinio akcininkų susirinkimo ar jo įgalioto kito
bendrovės organo sutikimo.
7.3. Bendrovės priežiūros ir valdymo organo narys
gali sudaryti sandorį su bendrove, kurios organo
narys
jis
yra.
Apie
tokį
sandorį
(išskyrus
mažareikšmius
dėl
nedidelės

vertės
arba
sudarytus vykdant įprastinę bendrovės veiklą bei
standartinėmis sąlygomis) jis privalo nedelsdamas
raštu arba žodžiu, įrašant tai į posėdžio protokolą,
pranešti kitiems to paties organo nariams arba jį
išrinkusiam bendrovės organui, arba bendrovės
akcininkams.
Šioje
rekomendacijoje
įvardytų
sandorių
sudarymui
taip
pat
taikoma
4.5
rekomendacija.
7.4. Bendrovės priežiūros ir valdymo organo narys
turėtų
susilaikyti
nuo
balsavimo,
kai
priimami
sprendimai dėl sandorių ar kitokių klausimų, su
kuriais jis susijęs asmeniniu ar dalykiniu interesu.
VIII principas: Bendrovės atlyginimų politika
užtikrinti bendrovės atlyginimų politikos bei direktorių atlyginimų viešumą ir skaidrumą.
Bendrovėje nustatyta atlyginimų politikos bei direktorių atlyginimų tvirtinimo, peržiūrėjimo ir paskelbimo tvarka
turėtų užkirsti kelią galimiems interesų konfliktams ir piktnaudžiavimui nustatant direktorių atlyginimus, taip pat
8.1. Bendrovė
turėtų
paskelbti
savo
atlyginimų
politikos ataskaitą (toliau – atlyginimų ataskaita),
kuri turėtų būti aiški ir lengvai suprantama. Ši
ataskaita turėtų būti paskelbta ne tik kaip bendrovės
metinio pranešimo dalis, bet turėtų būti skelbiama ir
bendrovės interneto tinklalapyje.
Ne Bendrovė
neruošia
atlyginimų
politikos,
kadangi
dauguma
VIII
principo
punktų
yra
neaktualūs
atsižvelgus į dabartinę bendrovės struktūrą.
Informacija apie išmokas ir paskolas valdymo organų
nariams yra pateikiama bendrovės periodiniuose
pranešimuose, finansinėse ataskaitose.
8.2. Atlyginimų
ataskaitoje
daugiausia
dėmesio
turėtų būti skiriama bendrovės direktorių atlyginimų
politikai ateinančiais, o kur tinka –
ir tolesniais,
finansiniais
metais.
Joje
taip
pat
turėtų
būti
apžvelgiama,
kaip
atlyginimų
politika
buvo
įgyvendinama
praėjusiais
finansiniais
metais.
Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas esminiams
bendrovės atlyginimų politikos pokyčiams, lyginant
su praėjusiais finansiniais metais.
8.3. Atlyginimų ataskaitoje turėtų būti pateikta bent
ši informacija:
1) direktorių
atlyginimų
kintamų
ir
nekintamų
sudedamųjų dalių santykis ir jo paaiškinimas;
2) pakankama informacija apie veiklos rezultatų
kriterijus, kuriais grindžiama teisė dalyvauti akcijų
pasirinkimo
sandoriuose,
teisė
į
akcijas
arba
kintamas sudedamąsias atlyginimo dalis;
3) paaiškinimas, kuo pasirinkti veiklos rezultatų
vertinimo kriterijai naudingi ilgalaikiams bendrovės
interesams;
4) metodų, taikomų siekiant nustatyti, ar tenkinami
veiklos rezultatų vertinimo kriterijai, paaiškinimas;
5) pakankamai išsami informacija apie kintamos
sudedamosios atlyginimo dalies mokėjimo atidėjimo
laikotarpius;
6) pakankama informacija apie atlyginimo ir veiklos
rezultatų ryšį;
7) pagrindiniai metinių premijų sistemos ir bet kurios
kitos ne pinigais gaunamos naudos kriterijai ir jų
pagrindimas;
8) pakankamai išsami informacija apie išeitinių
išmokų politiką;
9) pakankamai išsami informacija apie akcijomis
pagrįsto atlyginimo teisių suteikimo laikotarpį, kaip
nurodyta 8.13 punkte;
10) pakankamai išsami informacija apie akcijų
išlaikymą po teisių suteikimo, kaip nurodyta 8.15
punkte;
11) pakankamai išsami informacija apie panašių
bendrovių
grupių,
kurių
atlyginimo
nustatymo
politiką, sudėtį;
12) direktoriams skirtos papildomos pensijos arba
ankstyvo išėjimo į pensiją schemos pagrindinių
savybių aprašymas;
13) atlyginimų ataskaitoje neturėtų būti komerciniu

požiūriu neskelbtinos informacijos.

8.4. Atlyginimų ataskaitoje taip pat turėtų būti apibendrinama ir paaiškinama bendrovės politika, susijusi su sutarčių, sudaromų su vykdomaisiais direktoriais ir valdymo organų nariais, sąlygomis. Tai turėtų apimti, inter alia, informaciją apie sutarčių su vykdomaisiais direktoriais ir valdymo organų nariais trukmę, taikomus pranešimo apie išėjimą iš darbo terminus ir išsamią informaciją apie išeitines ir kitas išmokas, susijusias su sutarčių su vykdomaisiais direktoriais ir valdymo organų nariais nutraukimu pirma laiko.

8.5. Visa atlyginimo suma ir kita nauda, skiriama atskiriems direktoriams atitinkamais finansiniais metais, turėtų būti išsamiai paskelbiama atlyginimų ataskaitoje. Šiame dokumente turėtų būti pateikta bent 8.5.1–8.5.4 punktuose nurodyta informacija apie kiekvieną asmenį, kuris bendrovėje ėjo direktoriaus pareigas bet kuriuo atitinkamų finansinių metų laikotarpiu.

8.5.1. Turėtų būti pateikta tokia su atlyginimais ir (arba) tarnybinėmis pajamomis susijusi informacija:

1) bendra atlyginimo suma, sumokėta arba mokėtina direktoriui už paslaugas, suteiktas praėjusiais finansiniais metais, įskaitant, jei taikoma, dalyvavimo mokesčius, nustatytus metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime;

2) atlyginimas ir privilegijos, gautos iš bet kurios įmonės, priklausančios tai pačiai grupei;

3) atlyginimas, mokamas kaip pelno dalis ir (arba) premijos, bei priežastys, dėl kurių tokios premijos ir (arba) pelno dalis buvo paskirtos;

4) jei tai leidžiama pagal įstatymus, kiekvienas esminis papildomas atlyginimas, mokamas direktoriams už specialias paslaugas, kurios nepriklauso įprastinėms direktoriaus funkcijoms;

5) kompensacija, gautina arba sumokėta kiekvienam vykdomajam direktoriui ar valdymo organų nariui, pasitraukusiam iš savo pareigų praėjusiais finansiniais metais;

6) bendra apskaičiuota naudos, kuri laikoma atlyginimu ir suteikiama ne pinigais, vertė, jeigu tokia nauda neturi būti nurodyta pagal 1–5 punktus.

8.5.2. Turėtų būti pateikiama ši informacija, susijusi su akcijomis ir (arba) teisėmis dalyvauti akcijų pasirinkimo sandoriuose, ir (arba) su visomis kitomis darbuotojų skatinimo akcijomis sistemomis:

1) praėjusiais finansiniais metais bendrovės pasiūlytų akcijų pasirinkimo sandorių arba suteiktų akcijų skaičius ir taikymo sąlygos;

2) akcijų pasirinkimo sandorių skaičius, realizuotas per praėjusius finansinius metus, nurodant kiekvieno sandorio akcijų skaičių bei realizavimo kainą, arba dalyvavimo darbuotojų skatinimo akcijomis sistemoje vertė finansinių metų pabaigoje;

3) finansinių metų pabaigoje nerealizuotas akcijų pasirinkimo sandorių skaičius, jų realizavimo kaina, realizavimo data ir pagrindinės teisių įgyvendinimo sąlygos;

4) visi esamų akcijų pasirinkimo sandorių sąlygų pokyčiai ateinančiais finansiniais metais.

8.5.3. Turėtų būti pateikiama ši su papildomų pensijų schemomis susijusi informacija:

1) kai pensijų schema yra apibrėžtų išmokų, pagal ją direktorių sukauptų išmokų pokyčiai atitinkamais finansiniais metais;

2) kai pensijų schema yra apibrėžtų įmokų, išsami informacija apie įmokas, kurias už direktorių sumokėjo arba turėtų sumokėti bendrovė atitinkamais finansiniais metais.

8.5.4. Turėtų būti nurodytos sumos, kurias bendrovė arba bet kuri dukterinė bendrovė ar įmonė, įtraukta į bendrovės konsoliduotą metinę finansinę atskaitomybę, išmokėjo kaip paskolas, išankstines išmokas ir garantijas kiekvienam asmeniui, kuris ėjo direktoriaus pareigas bet kuriuo atitinkamų finansinių metų laikotarpiu, įskaitant nesumokėtas sumas ir palūkanų normą.

8.6. Kai atlyginimų nustatymo politikoje numatomos kintamos sudedamosios atlyginimo dalys, bendrovės turėtų nustatyti kintamos sudedamosios atlyginimo dalies dydžio ribas. Nekintama atlyginimo dalis turėtų būti pakankama, kad bendrovė galėtų nemokėti kintamos sudedamosios atlyginimo dalies tuo atveju, kai veiklos rezultatų vertinimo kriterijai netenkinami.

8.7. Kintamų sudedamųjų atlyginimo dalių skyrimas turėtų priklausyti nuo iš anksto nustatytų ir išmatuojamų veiklos rezultatų vertinimo kriterijų.

8.8. Kai yra skiriama kintama sudedamoji atlyginimo dalis, didžiosios šios kintamos sudedamosios atlyginimo dalies mokėjimas turėtų būti atidėtas tam tikram protingumo kriterijus atitinkančiam laikotarpiui. Kintamos sudedamosios atlyginimo dalies, kurios mokėjimas atidedamas, dydis turėtų būti nustatytas pagal santykinę kintamos sudedamosios atlyginimo dalies vertę, lyginat ją su nekintama atlyginimo dalimi.

8.9. Į susitarimus su vykdomaisiais direktoriais arba valdymo organų nariais turėtų būti įtraukta nuostata, leidžianti bendrovei susigrąžinti kintamą sudedamąją atlyginimo dalį, kuri buvo išmokėta remiantis duomenimis, kurie vėliau pasirodė akivaizdžiai neteisingi.

8.10. Išeitinės išmokos neturėtų viršyti nustatytos sumos arba nustatyto metinių atlyginimų skaičiaus ir apskritai neturėtų būti didesnės negu dvejų metų nekintamos atlyginimo dalies arba jos ekvivalento suma.

8.11. Išeitinės išmokos neturėtų būti mokamos, jei darbo sutartis nutraukiama dėl blogų veiklos rezultatų.

8.12. Be to, turėtų būti atskleidžiama informacija, susijusi su parengiamuoju ir sprendimų priėmimo procesu, kurio metu nustatoma bendrovės direktorių atlyginimų politika. Informacija turėtų apimti duomenis, jei taikoma, apie atlyginimo komiteto

įgaliojimus
ir
sudėtį,
su
bendrove
nesusijusių
konsultantų, kurių paslaugomis naudotasi nustatant
atlyginimų politiką, vardus ir pavardes bei metinio
visuotinio akcininkų susirinkimo vaidmenį.
8.13. Tuo atveju, kai atlyginimas yra pagrįstas akcijų
skyrimu, teisė į akcijas neturėtų būti
suteikiama mažiausiai trejus metus po jų skyrimo.
8.14.
Akcijų
pasirinkimo
sandoriais
ar
kitomis
teisėmis įsigyti akcijų arba gauti atlygį, pagrįstą
akcijų kainos pokyčiais, neturėtų būti naudojamasi
mažiausiai trejus metus po jų skyrimo. Teisės į
akcijas
suteikimas
ir
teisė
pasinaudoti
akcijų
pasirinkimo sandoriais arba kitomis teisėmis įsigyti
akcijų arba gauti atlygį, pagrįstą akcijų kainos
pokyčiais, turėtų priklausyti nuo iš anksto nustatytų
ir išmatuojamų veiklos rezultatų vertinimo kriterijų.
8.15. Po teisių suteikimo direktoriai turėtų išlaikyti
tam tikrą skaičių akcijų iki jų kadencijos pabaigos,
priklausomai nuo poreikio padengti kokias nors
išlaidas, susijusias su akcijų įsigijimu. Akcijų, kurias
reikia
išlaikyti,
skaičius
turi
būti
nustatytas,
pavyzdžiui,
dviguba
bendro
metinio
atlyginimo
(nekintamoji plius kintamoji dalis) vertė.
8.16. Į direktorių konsultantų arba stebėtojų tarybos
narių atlyginimą neturėtų būti įtraukiami akcijų
pasirinkimo sandoriai.
8.17. Akcininkai, visų pirma instituciniai akcininkai,
turėtų
būti
skatinami
dalyvauti
visuotiniuose
akcininkų
susirinkimuose
ir
balsuoti
direktorių
atlyginimų nustatymo klausimais.
8.18. Nemenkinant organų, atsakingų už direktorių
atlyginimų nustatymą, vaidmens, atlyginimų politika
arba bet kuris esminis atlyginimų politikos pokytis
turėtų būti įtraukiamas į metinio visuotinio akcininkų
susirinkimo darbotvarkę. Atlyginimų ataskaita turėtų
būti pateikiama akcininkų balsavimui metiniame
visuotiniame akcininkų susirinkime. Balsavimas gali
būti privalomojo arba patariamojo pobūdžio.
8.19. Schemoms,
pagal
kurias
direktoriams
atlyginama akcijomis, akcijų pasirinkimo sandoriais
ar
kitomis
teisėmis
įsigyti
akcijų
arba
būti
atlyginamam remiantis akcijų kainų pokyčiais, iki jų
taikymo pradžios turėtų pritarti akcininkai metiniame
visuotiniame
akcininkų
susirinkime
priimdami
atitinkamą sprendimą. Pritarimas turėtų būti susijęs
su pačia schema ir akcininkai neturėtų spręsti dėl
atskiriems
direktoriams
pagal

schemą
suteikiamos akcijomis pagrįstos naudos. Visiems
esminiams
schemų
sąlygų
pakeitimams
iki jų
taikymo pradžios taip pat turėtų pritarti akcininkai,
priimdami
sprendimą
metiniame
visuotiniame
akcininkų susirinkime. Tokiais atvejais akcininkai
turėtų būti informuoti apie visas siūlomų pakeitimų
sąlygas ir gauti paaiškinimą apie siūlomų pakeitimų
poveikį.
Neaktualu Bendrovėje 2015 m. nebuvo taikytos schemos, pagal
kurias vadovams būtų atlyginama akcijomis, akcijų
pasirinkimo sandoriais ar kitomis teisėmis įsigyti akcijų
arba
būti
atlyginamam
remiantis
akcijų
kainų
pokyčiais.
8.20. Metinio
visuotinio
akcininkų
susirinkimo
pritarimas turėtų būti gaunamas šiais klausimais:

1) atlyginimo direktoriams skyrimas remiantis akcijomis pagrįstomis schemomis, įskaitant akcijų pasirinkimo sandorius;

2) maksimalaus akcijų skaičiaus nustatymas ir pagrindinės akcijų suteikimo tvarkos sąlygos;

3) laikotarpis, per kurį pasirinkimo sandoriai gali būti realizuoti;

4) kiekvieno tolesnio pasirinkimo sandorių realizavimo kainos pokyčio nustatymo sąlygos, jeigu įstatymai tai leidžia;

5) visos kitos ilgalaikės direktorių skatinimo schemos, kurios panašiomis sąlygomis nėra siūlomos visiems kitiems bendrovės darbuotojams.

Metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime taip pat turėtų būti nustatytas galutinis terminas, per kurį už direktorių atlyginimą atsakingas organas gali paskirti šiame punkte išvardytų tipų kompensacijas atskiriems direktoriams.

8.21. Jeigu leidžia nacionalinė teisė arba bendrovės įstatai, kiekvienam pasirinkimo sandorių su nuolaida modeliui, pagal kurį yra suteikiamos teisės pasirašyti akcijas žemesne nei rinkos kaina, galiojančia tą dieną, kai nustatoma kaina, arba vidutine rinkos kaina, nustatyta per keletą dienų prieš realizavimo kainos nustatymą, taip pat turėtų pritarti akcininkai.

8.22. 8.19 ir 8.20 punktai neturėtų būti taikomi schemoms, kuriose dalyvavimas panašiomis sąlygomis siūlomas bendrovės darbuotojams arba bet kurios dukterinės įmonės darbuotojams, kurie turi teisę dalyvauti schemoje, ir kuri buvo patvirtinta metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime.

8.23. Prieš metinį visuotinį akcininkų susirinkimą, kuriame ketinama svarstyti 8.19 punkte nurodytą sprendimą, akcininkams turėtų būti suteikta galimybė susipažinti su sprendimo projektu ir su juo susijusiu informaciniu pranešimu (šie dokumentai turėtų būti paskelbti bendrovės tinklalapyje). Šiame pranešime turėtų būti pateiktas visas akcijomis pagrįsto atlyginimo schemas reglamentuojantis tekstas arba šių schemų pagrindinių sąlygų aprašymas, taip pat schemų dalyvių vardai ir pavardės. Pranešime taip pat turėtų būti nurodytas schemų ir bendros direktorių atlyginimų politikos ryšys. Sprendimo projekte turėtų būti aiški nuoroda į pačią schemą arba pateikta pagrindinių jos sąlygų santrauka. Akcininkams taip pat turėtų būti pateikta informacija apie tai, kaip bendrovė ketina apsirūpinti akcijomis, kurios reikalingos įsipareigojimams pagal skatinimo schemas įgyvendinti: turėtų būti aiškiai nurodyta, ar bendrovė ketina pirkti reikalingas akcijas rinkoje, laikyti jas atsargoje ar išleisti naujų akcijų. Taip pat turėtų būti pateikta schemos išlaidų, kurias patirs bendrovė dėl numatomo schemos taikymo, apžvalga. Šiame punkte nurodyta informacija turėtų būti paskelbta bendrovės interneto tinklalapyje.

IX principas: Interesų turėtojų vaidmuo bendrovės valdyme Bendrovės valdymo sistema turėtų pripažinti interesų turėtojų teises, įtvirtintas įstatymuose, ir skatinti aktyvų bendrovės ir interesų turėtojų bendradarbiavimą kuriant bendrovės gerovę, darbo vietas ir finansinį stabilumą. Šio principo kontekste sąvoka interesų turėtojai apima investuotojus, darbuotojus, kreditorius, tiekėjus, klientus, vietos bendruomenę ir kitus asmenis, turinčius interesų konkrečioje bendrovėje.

9.1. Bendrovės valdymo sistema turėtų užtikrinti,
kad būtų gerbiamos tos interesų turėtojų teisės,
kurias gina įstatymai.
Taip Bendrovė gerbia visas interesų turėtojų teises, leidžia
interesų turėtojams įstatymų nustatyta tvarka dalyvauti
bendrovės
valdyme.
Išsami
informacija
apie
9.2. Bendrovės valdymo sistema
turėtų sudaryti
sąlygas interesų turėtojams dalyvauti bendrovės
valdyme įstatymų nustatyta tvarka. Interesų turėtojų
dalyvavimo bendrovės valdyme pavyzdžiai galėtų
būti darbuotojų kolektyvo dalyvavimas priimant
svarbius bendrovei sprendimus, konsultacijos
su
darbuotojų kolektyvu bendrovės valdymo ir kitais
svarbiais
klausimais,
darbuotojų
dalyvavimas
bendrovės akciniame kapitale, kreditorių įtraukimas į
bendrovės valdymą bendrovės nemokumo atvejais
ir kt.
numatomus akcinius įvykius yra skelbiama teisės aktų
nustatyta tvarka, todėl investuotojai (akcininkai) turi
pakankamai galimybių tiek susipažinti su reikiama
informacija, tiek balsuoti priimant sprendimus. Plačiau
apie informacijos atskleidimo tvarką paaiškinama
žemiau prie 10 principo.
9.3. Kai
interesų
turėtojai
dalyvauja
bendrovės
valdymo procese, jiems turėtų būti sudaromos
sąlygos susipažinti su reikiama informacija.

X principas: Informacijos atskleidimas

Bendrovės valdymo sistema turėtų užtikrinti, kad informacija apie visus esminius bendrovės klausimus, įskaitant finansinę situaciją, veiklą ir bendrovės valdymą, būtų atskleidžiama laiku ir tiksliai.

10.1. Bendrovė turėtų atskleisti informaciją apie:
1)
bendrovės veiklą ir finansinius rezultatus;
2)
bendrovės tikslus;
3)
asmenis nuosavybės teise turinčius bendrovės
akcijų paketą ar jį valdančius;
4)
bendrovės priežiūros ir valdymo organų narius,
bendrovės vadovą bei jų atlyginimą;
5)
galimus numatyti esminius rizikos veiksnius;
6)
bendrovės ir susijusių asmenų sandorius, taip
pat sandorius, kurie sudaryti ne įprastinės
bendrovės veiklos eigoje;
7)
pagrindinius klausimus, susijusius su
darbuotojais ir kitais interesų turėtojais;
8)
bendrovės valdymo struktūrą ir strategiją.
Šis sąrašas laikytinas minimaliu, ir bendrovės yra
skatinamos neapsiriboti tik informacijos, nurodytos
šiame sąraše, atskleidimu.
Taip Šioje
rekomendacijoje
nurodyta
informacija
atskleidžiama pranešimuose apie esminius įvykius,
periodinėje
informacijoje.
Informacija
taip
pat
pateikiama ir bendrovės interneto tinklapyje.
10.2. Atskleidžiant 10.1 rekomendacijos 1 punkte
nurodytą informaciją, rekomenduojama bendrovei,
kuri yra patronuojanti kitų bendrovių atžvilgiu,
atskleisti informaciją apie visos įmonių grupės
konsoliduotus rezultatus.
10.3. Atskleidžiant 10.1 rekomendacijos 4 punkte
nurodytą
informaciją,
rekomenduojama
pateikti
informaciją apie bendrovės priežiūros ir valdymo
organų narių, bendrovės vadovo profesinę patirtį,
kvalifikaciją ir potencialius interesų konfliktus, kurie
galėtų
paveikti

sprendimus.
Taip
pat
rekomenduojama atskleisti bendrovės priežiūros ir
valdymo
organų
narių,
bendrovės
vadovo

bendrovės gaunamą atlyginimą ar kitokias pajamas,
kaip tai detaliau reglamentuojama VIII principe.
10.4. Atskleidžiant 10.1 rekomendacijos 7 punkte
nurodytą informaciją, rekomenduojama atskleisti
informaciją apie bendrovės ir interesų turėtojų, tokių
kaip
darbuotojai,
kreditoriai,
tiekėjai,
vietos
bendruomenė,
santykius,
įskaitant
bendrovės
politiką žmoniškųjų išteklių atžvilgiu, darbuotojų
dalyvavimo
bendrovės
akciniame
kapitale
programas ir pan.
10.5. Informacija turėtų
būti atskleidžiama tokiu
būdu, kad jokie akcininkai ar investuotojai nebūtų
diskriminuojami
informacijos
gavimo
būdo
ir
apimties
atžvilgiu.
Informacija
turėtų
būti
atskleidžiama
visiems
ir
vienu
metu.
Rekomenduojama, kad pranešimai apie esminius
įvykius būtų skelbiami prieš arba po NASDAQ OMX
Vilnius
prekybos
sesijos,
kad
visi
bendrovės
akcininkai ir investuotojai turėtų vienodas galimybes
susipažinti su informacija bei priimti atitinkamus
investicinius sprendimus.
Taip Bendrovė
visą
reglamentuojamą
informaciją
atskleidžia per AB NASDAQ Vilnius naujienų platinimo
sistemą. Taip užtikrinama galimybė su ja susipažinti
kuo platesnei visuomenei Lietuvos Respublikoje ir
kitose
ES
valstybėse.
Informacija
vienu
metu
pateikiama
ir
lietuvių,
ir
anglų
kalbomis.
Informaciją bendrovė skelbia prieš arba po AB
NASDAQ OMX Vilnius prekybos sesijos. Informacijos,
galinčios turėti įtakos išleistų vertybinių popierių
kainai, bendrovė neatskleidžia komentaruose, interviu
ar kitais būdais tol, kol tokia informacija nėra viešai
paskelbiama per AB NASDAQ OMX Vilnius naujienų
platinimo sistemą.
10.6. Informacijos skleidimo būdai turėtų užtikrinti
informacijos naudotojams nešališką, savalaikį ir
nebrangų
priėjimą
prie
informacijos.
Rekomenduojama informacijos skleidimui didesniu
mastu
naudoti
informacines
technologijas,
pavyzdžiui, skelbti informaciją bendrovės interneto
tinklalapyje. Rekomenduojama informaciją skelbti ir
dėti į bendrovės interneto tinklalapį ne tik lietuvių,
bet ir anglų kalba, o esant galimybei ir poreikiui, ir
kitomis kalbomis.
Taip Bendrovė informaciją skelbia lietuvių ir anglų kalbomis
per AB NASDAQ Vilnius naujienų platinimo sistemą. Ji
taip pat skelbiama bendrovės interneto tinklapyje.
10.7. Rekomenduojama
bendrovės
interneto
tinklalapyje skelbti bendrovės metinį pranešimą,
metų
prospektą-ataskaitą
bei
kitas
bendrovės
rengiamas periodines ataskaitas, taip pat siūloma į
tinklalapį dėti bendrovės pranešimus apie esminius
įvykius bei bendrovės akcijų kainų kitimą vertybinių
popierių biržoje.
Taip Bendrovė
savo
tinklalapyje
skelbia
visą
šioje
rekomendacijoje išvardintą informaciją.
XI principas: Bendrovės audito įmonės parinkimas

Bendrovės audito įmonės parinkimo mechanizmas turėtų užtikrinti audito įmonės išvados ir nuomonės nepriklausomumą.

11.1. Siekiant
gauti
objektyvią
nuomonę
dėl
bendrovės tarpinių finansinių ataskaitų, rinkinio,
bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio ir
metinio
pranešimo
patikrinimą
turėtų
atlikti
nepriklausoma audito įmonė.
Taip Nepriklausoma
audito
įmonė
tikrina
metines
bendrovės ir konsoliduotas finansines ataskaitas bei
konsoliduotą metinį pranešimą.
Tarpinių finansinių ataskaitų patikrinimo audito įmonė
neatlieka.
11.2. Rekomenduojama,
kad
audito
įmonės
kandidatūrą
visuotiniam
akcininkų
susirinkimui
siūlytų bendrovės stebėtojų taryba, o jeigu ji
bendrovėje nesudaroma, - bendrovės valdyba.
Taip Audito įmonės kandidatūrą visuotiniam akcininkų
susirinkimui siūlo bendrovės valdyba.
11.3. Jei audito įmonė yra gavusi iš bendrovės
užmokestį

suteiktas
ne
audito
paslaugas,
bendrovė
turėtų tai atskleisti akcininkams. Šia
informacija taip pat turėtų disponuoti bendrovės
stebėtojų taryba, o jeigu ji bendrovėje nesudaroma,

bendrovės valdyba, svarstydama, kurią audito
įmonės kandidatūrą pasiūlyti visuotiniam akcininkų
susirinkimui.
Neaktualu Audito įmonė bendrovei ne audito paslaugų neteikia.

Talk to a Data Expert

Have a question? We'll get back to you promptly.