Ignitis Grupe — Governance Information 2025

Apr 15, 2025

PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos finansų ministro
2013 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. 1K-205
(Lietuvos Respublikos finansų ministro
2025 m. balandžio 14 d. įsakymo Nr. 1K-85
redakcija)

VALSTYBĖS VALDOMOS ENERGETIKOS ĮMONIŲ GRUPĖS KORPORATYVINIO

VALDYMO GAIRIŲ APRAŠAS

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Valstybės valdomos energetikos įmonių grupės korporatyvinio valdymo gairių apraše (toliau – Aprašas) suformuluotos korporatyvinio valdymo gairės, apimančios bendrus AB „Ignitis grupė“ (toliau – Bendrovė) ir jos patronuojamųjų (dukterinių) įmonių, nepriklausomai nuo jų steigimo vietos, (toliau kartu – įmonių grupė) valdymo modelio principus, taikomus valdymo struktūrai bei valdymo ir kontrolės sistemai. Aprašu rekomenduojama vadovautis formuojant įmonių grupės valdymo struktūrą bei įgyvendinant valdymo ir kontrolės sistemą.

2. Įmonių grupės korporatyvinis valdymas suprantamas kaip sistema, skirta įmonių grupei valdyti ir kontroliuoti, siekiant ne tik atskirai įmonei, bet visai įmonių grupei bendrų tikslų. Įmonių grupės korporatyvinį valdymą, vykdydama Bendrovės įstatuose numatytas patronavimo funkcijas, įgyvendina Bendrovė.

3. Aprašas parengtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymu, Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymu (toliau – Disponavimo įstatymas), NASDAQ Vilnius listinguojamų bendrovių valdysenos kodeksu, patvirtintu AB NASDAQ Vilnius valdybos 2006 m. rugpjūčio 21 d. posėdyje (protokolas Nr. 06-72), (toliau – Valdysenos kodeksas), Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) Valstybės valdomų įmonių valdysenos gairėmis ir Bendrovių valdysenos principais, Valstybės valdomų įmonių veiklos skaidrumo užtikrinimo gairių aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. liepos 14 d. nutarimu Nr. 1052 „Dėl Valstybės valdomų įmonių veiklos skaidrumo užtikrinimo gairių aprašo patvirtinimo“, Valstybės turtinių ir neturtinių teisių įgyvendinimo valstybės valdomose įmonėse tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. birželio 6 d. nutarimu Nr. 665 „Dėl Valstybės turtinių ir neturtinių teisių įgyvendinimo valstybės valdomose įmonėse tvarkos aprašo patvirtinimo“, (toliau – Teisių įgyvendinimo aprašas), Kandidatų į valstybės ar savivaldybės įmonės, valstybės ar savivaldybės valdomos bendrovės ar jos dukterinės bendrovės kolegialų priežiūros ar valdymo organą atrankos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. birželio 17 d. nutarimu Nr. 631 „Dėl Kandidatų į valstybės ar savivaldybės įmonės, valstybės ar savivaldybės valdomos bendrovės ar jos dukterinės bendrovės kolegialų priežiūros ar valdymo organą atrankos aprašo patvirtinimo“, (toliau – Kandidatų atrankos aprašas), taip pat kitais teisės aktais, reglamentuojančiais įmonių grupės veiklą. Taikant įmonių grupės korporatyvinio valdymo principus (toliau – korporatyvinio valdymo principai) remiamasi tarptautiniais ir nacionaliniais teisės aktais ir gerąja bendrovių valdysenos praktika.

Korporatyvinio valdymo gairės_2025

---

2

1. Aprašu vadovaujamasi priimant atitinkamus Bendrovės pagrindinio akcininko ar įmonių grupės priežiūros ar valdymo organų sprendimus.

II SKYRIUS

KORPORATYVINIO VALDYMO PRINCIPAI

1. Korporatyvinio valdymo principai:

5.1. prielaidų efektyviam korporatyviniam valdymui sudarymas: aplinka, kurioje veikia įmonių grupė ar atskiros įmonės skatina skaidrią veiklą rinkoje, užtikrina valdymo, priežiūros ir valstybės vykdomo reguliavimo funkcijų atskyrimą;

5.2. akcininkų akcijų suteikiamų teisių realizavimas: korporatyvinio valdymo sistema užtikrina iš akcijų valdymo kylančių turtinių ir neturtinių teisių įgyvendinimo galimybes – finansinės ir nefinansinės vertės kūrimą, užtikrinant mažumos akcininkų interesus. Bendrovės pagrindinis akcininkas siekia ir užtikrina, kad įmonių grupė veiktų vienodomis sąlygomis su kitais rinkos dalyviais, nesukuriant įmonių grupei išskirtinių verslo sąlygų;

5.3. suinteresuotų šalių vaidmuo: korporatyvinio valdymo sistema pripažįsta suinteresuotų šalių lūkesčius ir teises, kylančius iš susitarimų ar teisinio reglamentavimo, taip pat skatina aktyvų bendradarbiavimą kuriant tvarią pridėtinę vertę;

5.4. atvirumas ir skaidrumas: korporatyvinio valdymo sistema turi užtikrinti tikslios informacijos apie įmonių grupę atskleidimą laiku, pateikiant finansinę, veiklos, valdymo, tvarumo, taip pat kitą suinteresuotoms šalims žinotiną informaciją. Įmonių grupė siekia skaidrumo visose jos vykdomos veiklos srityse ir laikosi nulinės tolerancijos korupcijai politikos sampratos bei įmonių grupės veiklos atskyrimo nuo politinės įtakos principų;

5.5. valdymo ir priežiūros organų atsakomybė ir atskaitomybė: korporatyvinio valdymo sistema užtikrina, kad įmonių grupės valdymo ir priežiūros organai tinkamai atlieka savo funkcijas ir yra atskaitingi akcininkams;

5.6. veiklos tęstinumo užtikrinimas: korporatyvinio valdymo sistema ir atrankos procesu siekiama užtikrinti, kad ne mažiau kaip 1/3 Bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo narių tęstų darbą naujai kadencijai išrinkto organo sudėtyje;

5.7. Bendrovės patronuojamųjų (dukterinių) įmonių efektyvus valdymas: korporatyvinio valdymo sistema užtikrina patronuojamųjų (dukterinių) įmonių valdysenos tobulinimą, siekiant valdymo efektyvumo ir veiklos tęstinumo užtikrinimo.

1. Įmonių grupė veikdama taiko korporatyvinio valdymo principus ir modelį taip, kad politinė įtaka jos veiklai būtų apribota.

2. Valstybės tikslus ir lūkesčius įmonių grupei nustato valstybei atstovaujanti institucija – Lietuvos Respublikos finansų ministerija rašte dėl valstybės tikslų ir lūkesčių. Įmonių grupė, vadovaudamasi valstybės tikslais ir lūkesčiais, savarankiškai juos įgyvendina.

3. Taikant korporatyvinio valdymo principus ir modelį atliekamas nuolatinis išorinės ir vidinės verslo aplinkos vertinimas. Vertinant išorinę verslo aplinką atsižvelgiama į įvairius įmonių grupės veiklai poveikį darančius veiksnius: Lietuvos ir regiono bendrąją ekonominę situaciją, energetikos sektoriaus ir susijusių ūkio sektorių situaciją, raidos tendencijas, kryptis ir esminius

---

3

pokyčius. Vertinant vidinę aplinką atsižvelgiama į išteklių, infrastruktūros ir kitus susijusius aspektus, kurie išnaudojami veiklos sinerginiam efektui siekti.

1. Korporatyvinio valdymo principų taikymas leidžia suinteresuotoms šalims siekti didžiausios naudos nustatant lūkesčius bei siekiant apibrėžtų veiklos tikslų.

III SKYRIUS

VALDYMO MODELIS

1. Įmonių grupės valdymo modelis remiasi integruota valdymo ir kontrolės sistema, kompleksiškai apimančia visus svarbiausius veiklos elementus – nuo cikliško veiklos planavimo, nustatant siektinus veiklos tikslus ir rodiklius, veiklos vykdymą, iki veiklos tikslų ir rodiklių pasiekimo ir pasiektų veiklos rezultatų vertinimo.

2. Veiklos tikslams ir (ar) rodikliams pasiekti rengiami planavimo dokumentai (atskirų įmonių ar visos įmonių grupės). Planavimo dokumentai rengiami taip, kad būtų užtikrinta tikslo, išteklių, procesų ir rezultatų sąsaja.

3. Veiklos tikslams ir (ar) rodikliams įgyvendinti numatomi reikalingi ištekliai (infrastruktūra, gamybinės technologijos, žmogiškieji ištekliai, finansavimas, informacinės sistemų, teisinis reglamentavimas, komunikaciniai ir kiti reikalingi ištekliai).

4. Veiklos tikslai ir (ar) rodikliai įgyvendinami vykdant gamybos, paslaugų teikimo, aptarnavimo ir kitus procesus, skatinant inovacijas ir diegiant jomis paremtus įmonių grupės veiklai reikalingus pažangius sprendimus.

5. Pasiekus užsibrėžtus tikslus ir (ar) rodiklius, užtikrinama įmonių grupės veiklos ir jos rezultatų atitiktis lūkesčiams.

IV SKYRIUS

VALDYMO IR PRIEŽIŪROS ORGANŲ STRUKTŪRA

1. Įmonių grupės valdymo ir priežiūros organų struktūra bei valdymo sistema turi būti formuojama ir veikti taip, kad sudarytų prielaidas užtikrinti tinkamą atstovavimą valstybei, kaip pagrindinei akcininkei, ir kitiems akcininkams, taip pat kitų suinteresuotų šalių interesų suderinimą bei įmonių grupės valdymo ir kontrolės funkcijų atskyrimą, taip pat kad atitiktų korporatyvinio valdymo principus, įmonių valdymą reglamentuojančių teisės aktų (įskaitant Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktus, reglamentuojančius veiklų energetikos sektoriuje atskyrimą) reikalavimus. Įmonių grupės valdymo ir priežiūros organų nariais negali būti elektros energijos ir dujų perdavimo sistemų operatoriaus valdymo ir priežiūros organų nariai ar darbuotojai.

2. Bendrovės pagrindinė akcininkė – valstybė:

16.1. kuriai priklauso ne mažiau kaip 2/3 visų Bendrovės akcijų, o pagrindinio akcininko teises ir pareigas įgyvendina Finansų ministerija. Akcijų valdymas vykdomas vadovaujantis Akcinių bendrovių įstatymu, kuriame nustatytos visų akcininkų turtinės bei neturtinės teisės ir pareigos, taip pat Teisių įgyvendinimo aprašų;

16.2. kuri balsuoja Bendrovės visuotiniame akcininkų susirinkime dėl sprendimų, susijusių su nuosavybės teisių ir pareigų įgyvendinimu;

---

4

16.3. kuri naudodamasi savo akcijų suteikiamomis balsavimo teisėmis:

16.3.1. neturi imtis veiksmų, kurie galėtų trukdyti įmonių grupei vykdyti savo veiklą savarankiškai;

16.3.2. neturi daryti įtakos kasdieniam Bendrovės veiklos valdymui arba turėti ar įsigyti reikšmingos akcijų dalies vienoje ar keliose pagrindinėse Bendrovės patronuojamosiose (dukterinėse) įmonėse;

16.3.3. neturi imtis veiksmų, kurie galėtų pakenkti Bendrovės statusui ar Bendrovės tinkamumui būti tokia bendrove, kurios akcijomis prekiaujama reguliuojamoje rinkoje, arba trukdytų Bendrovei laikytis teisės aktuose nustatytų įsipareigojimų ir reikalavimų, taikytinų akcinėms bendrovėms, kurių akcijomis prekiaujama reguliuojamoje rinkoje;

16.3.4. turi vykdyti visus sandorius ir užtikrinti santykius su Bendrovės patronuojamosiomis (dukterinėmis) įmonėmis rinkos sąlygomis (laikydamasi ištiestosios rankos principo) ir įprastomis komercinėmis sąlygomis;

16.3.5. neturi balsuoti už pasiūlymą ir siūlyti sprendimo pakeisti Bendrovės įstatus, kuriuo būtų prieštaraujama Bendrovės veiklos savarankiškumo principui;

16.3.6. turi balsuoti taip, kad Bendrovės valdysena atitiktų gerosios valdysenos principus, nustatytus Valdysenos kodekse.

1. Bendrovės stebėtojų taryba:

17.1. Bendrovės stebėtojų taryba yra Bendrovės įstatuose nustatytas kolegialus priežiūros organas, kurio veiklą reglamentuoja Akcinių bendrovių įstatymas, Bendrovės įstatai ir Bendrovės stebėtojų tarybos tvirtinamas Bendrovės stebėtojų tarybos darbo reglamentas. Bendrovės stebėtojų tarybą renka visuotinis akcininkų susirinkimas. Bendrovės stebėtojų tarybos veiklą organizuoja jos pirmininkas, kurį iš savo narių išsirenka stebėtojų taryba. Veiklos forma – posėdžiai, kurie paprastai vyksta ne rečiau kaip kas ketvirtį (stebėtojų taryba esant poreikiui gali nusistatyti kitą posėdžių reguliarumą).

17.2. Bendrovės stebėtojų tarybą sudaro 9 nariai, iš kurių:

17.2.1. 3 yra valstybės tarnautojai, atitinkantys Disponavimo įstatyme nustatytus bendruosius ir specialiuosius reikalavimus. Valstybės tarnautojai renkami Kandidatų atrankos apraše nustatyta tvarka;

17.2.2. 6 nepriklausomi nariai – fiziniai asmenys, atitinkantys Disponavimo įstatyme nustatytus bendruosius, specialiuosius ir nepriklausomumo reikalavimus.

17.3. Sudarant Bendrovės stebėtojų tarybą laikomasi nuostatos, kad stebėtojų tarybos narių kompetencijos turi būti įvairiapusės, atitinkančios Disponavimo įstatyme nustatytus reikalavimus. Konkretus kompetencijų poreikis nustatomas Bendrovės stebėtojų tarybos narių atrankoje, vykdomoje pagal teisės aktų, reglamentuojančių kolegialių organų atranką, reikalavimus.

17.4. Bendrovės stebėtojų tarybos pirmininku turėtų būti renkamas nepriklausomas narys. Bendrovės stebėtojų tarybos posėdžiai atviri Bendrovės valdybos nariams.

17.5. Už veiklą Bendrovės stebėtojų taryboje atlygio dydis stebėtojų tarybos nariams nustatomas atskiru visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu, vadovaujantis Bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo tvirtinama atlygio politika.

---

5

17.6. Bendrovės stebėtojų tarybos teisės, pareigos ir funkcijos: tvirtinti įmonių grupės strategiją, teikti informaciją apie strategijos įgyvendinimą eiliniam visuotiniam akcininkų susirinkimui, rinkti ir atšaukti valdybos narius, prižiūrėti valdybos ir vadovo veiklą, teikti atsiliepimus ir siūlymus dėl Bendrovės finansinių ataskaitų rinkinio, pelno (nuostolio) paskirstymo, vadovybės ataskaitos visuotiniam akcininkų susirinkimui. Bendrovės stebėtojų taryba taip pat sprendžia kitus jos kompetencijai priskirtus klausimus. Bendrovės stebėtojų taryba veikia visos įmonių grupės mastu, t. y. esant poreikiui joje svarstomi klausimai, susiję ne tik su Bendrovės, bet ir su jos patronuojamųjų (dukterinių) įmonių ar tų įmonių organų veikla.

17.7. Atsižvelgdama į Valdysenos kodekse nustatytą principą, kad visuotinio akcininkų susirinkimo renkamam kolegialiam organui suteiktos teisės turėtų užtikrinti efektyvią įmonių grupės ir valdymo organų priežiūrą ir visų akcininkų interesų apsaugą, be kita ko, ir sprendžiant klausimus, susijusius su vadovų (įskaitant Bendrovės vadovą) atlygio nustatymu, Bendrovės stebėtojų taryba, atsižvelgdama į Skyrimo ir atlygio komiteto nuomonę, vertina įmonių grupės vadovų atlygio gaires (sistemą), kurios (kuri) turi būti orientuotos (-a) į ilgalaikės ir tvarios įmonių grupės vertės kūrimą, taip pat turi užtikrinti galimybę pritraukti ir išlaikyti reikalingas kompetencijas, aukštos kvalifikacijos profesionalus, užtikrinti tenkančios atsakomybės proporcingumą atlygiui, taip pat atlygio ir skatinimo sistemos atitiktį pasiektiems rezultatams. Atsižvelgdama į specialaus reguliavimo viršenybės taikymą ir Akcinių bendrovių įstatymo $37^{3}$ straipsnio 2 dalį, Bendrovės stebėtojų taryba Bendrovės vadovui ir valdybos nariams atlygį nustato vadovaudamasi Bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo tvirtinama atlygio politika.

17.8. Efektyviam savo funkcijų ir pareigų vykdymui užtikrinti Bendrovės stebėtojų taryba sudaro komitetus, kurie nagrinėja jų veiklos nuostatuose jų kompetencijai priskirtus klausimus ir kitus klausimus, dėl kurių į atitinkamą komitetą kreipiasi Bendrovės stebėtojų taryba. Komitetai pagal kompetenciją savo išvadas, nuomonę ir siūlymus teikia Bendrovės stebėtojų tarybai. Sudaromi šie patariamieji komitetai:

17.8.1. Audito ir rizikos komitetas, kurio nariai turi atitikti Reikalavimų audito komitetams apraše, patvirtintame Lietuvos banko valdybos 2017 m. sausio 24 d. nutarimu Nr. 03-14 „Dėl Reikalavimų audito komitetams aprašo patvirtinimo“, nurodytus reikalavimus;

17.8.2. Skyrimo ir atlygio komitetas;

17.8.3. Tvarumo komitetas;

17.8.4. Kiti komitetai, kurie, esant poreikiui, gali būti sudaromi ir ad hoc principu (specialiems klausimams spręsti, strateginiams projektams rengti, prižiūrėti ar koordinuoti ir pan.).

17.9. Komitetų veiklą organizuoja ir posėdžiams pirmininkauja atitinkamo komiteto pirmininkas. Komitetų pirmininkus skiria Bendrovės stebėtojų taryba. Rekomenduojama, kad komitetų pirmininkais būtų Bendrovės stebėtojų tarybos nepriklausomi nariai. Komitetą turi sudaryti ne mažiau kaip 3 nariai, kurių ne mažiau kaip 1/2 turi sudaryti Bendrovės stebėtojų tarybos nepriklausomi nariai. Jeigu teisės aktuose nustatomas kitoks (didesnis) nepriklausomų narių skaičius, komitetų sudėčiai taikomi teisės aktų nustatyti reikalavimai. Komitetų veiklos nuostatus tvirtina Bendrovės stebėtojų taryba. Komitetai periodiškai (ne rečiau kaip kas 6 mėnesius) rengia ir teikia

---

6

Bendrovės stebėtojų tarybai savo veiklos ataskaitas (ataskaitų turinys ir periodiškumas nustatomas kiekvieno komiteto veiklos nuostatuose).

18. Bendrovės valdyba:

18.1. Bendrovės valdyba yra Bendrovės įstatuose numatytas kolegialus valdymo organas, kurio veiklą reglamentuoja Akcinių bendrovių įstatymas, Bendrovės įstatai ir Bendrovės valdybos patvirtintas darbo reglamentas. Bendrovės valdybos nariais yra Bendrovės vadovas ir kiti Bendrovės darbuotojai, tiesiogiai pavaldūs Bendrovės vadovui, kuruojantys nustatytas Bendrovės ir įmonių grupės veiklos (kompetencijos) sritis. Juos Skyrimo ir atlygio komiteto siūlymu renka Bendrovės stebėtojų taryba. Bendrovės valdyba renkama ne ilgesniam kaip 4 metų kadencijos laikotarpiui. Bendrovės valdybos pirmininkas yra Bendrovės vadovas. Bendrovės valdybos nariai pagal kompetenciją turi užtikrinti tinkamą Bendrovės veiklos vykdymą. Bendrovės valdybą sudaro 5 nariai. Bendrovės valdybos nariu negali būti Bendrovės stebėtojų tarybos narys arba asmuo, kuris pagal teisės aktus, reglamentuojančius akcinių bendrovių veiklą, neturi teisės eiti šių pareigų. Bendrovės valdybos nariai turi atitikti teisės aktuose, reglamentuojančiuose kolegialių organų sudarymą, nustatytus bendruosius ir specialiuosius reikalavimus.

18.2. Bendrovės valdybos narių kompetencijos turi būti įvairiapusės, atitinkančios Disponavimo įstatyme nustatytus reikalavimus. Kompetencijų poreikį nustato Bendrovės stebėtojų taryba formuodama Bendrovės valdybą. Bendrovės valdybos narių kuruojamos sritys gali būti keičiamos Bendrovės valdybos pirmininko teikimu, pritarus Bendrovės stebėtojų tarybai.

18.3. Bendrovės valdybos veiklos forma – posėdžiai, kurie paprastai vyksta kas savaitę (esant poreikiui, posėdžiai gali vykti dažniau (rečiau), sprendimai gali būti priimami kita valdybos darbo reglamente nustatyta forma). Valdybos kompetencija apima su Bendrovės, kaip patronuojančiosios įmonės, veikla susijusius valdymo sprendimus: dėl Bendrovės (jos įmonių grupės) strategijos įgyvendinimo, finansų valdymo ir atskaitomybės, veiklos valdymo, turto, dalyvavimo kituose juridiniuose asmenyse, sandorių sudarymo, projektų valdymo, taip pat kitus jos kompetencijai priskirtinus klausimus. Bendrovės valdybos kompetencija taip pat apima sprendimus dėl bendrų įmonių grupei taikomų taisyklių ir principų (politikų, gairių, rekomendacijų), sprendimus, susijusius su bendru įmonių grupės interesu ir jos veiklos tikslų pasiekimu.

19. Bendrovės patronuojamųjų (dukterinių) įmonių valdymo ir priežiūros organai:

19.1. Bendrovės patronuojamųjų (dukterinių) įmonių valdymo ir priežiūros organų struktūra formuojama atsižvelgiant į konkrečios įmonės veiklą, akcijų valdytojus, teisinį statusą, valstybės, kurioje įmonė įsteigta, teisės aktų reikalavimus, akcininkų sutartis ir kitus aspektus. Laikomasi nuostatos, kad patronuojamųjų (dukterinių) įmonių valdymo ir priežiūros organai turi būti optimalūs, turi užtikrinti Bendrovės, kaip akcininkės, kitų akcininkų ir suinteresuotų šalių interesų įgyvendinimą bei atitikti tarptautines ir nacionalines gerąsias praktikas dėl įmonių valdysenos.

19.2. Bendrovės patronuojamosioms (dukterinėms) įmonėms bendruoju atveju taikoma toliau nurodyta valdymo ir priežiūros organų struktūra (esant pagrįstoms aplinkybėms (yra pagrįstas poreikis turėti kitokią, nei nurodyta šiame papunktyje, organų struktūrą) ar teisės aktų reikalavimams gali būti taikoma kita racionali valdymo ir priežiūros organų struktūra), kurioje yra:

---

7

19.2.1. kolegialus valdymo organas – valdyba, kuri atlieka Akcinių bendrovių įstatymo 34 straipsnio 11 dalyje nustatytas priežiūros funkcijas ir į kurią įtraukiamas nepriklausomas (-i) narys (-iai) ir akcininkų atstovai, taip pat, jei reikia, ir darbuotojų atstovų paskirtas (-i) narys (-iai). Tokia valdymo ir priežiūros organų struktūra taikoma Bendrovės patronuojamosioms (dukterinėms) bendrovėms, kurios pagal Lietuvos Respublikos įmonių ir įmonių grupių atskaitomybės įstatymą priskiriamos didelėms įmonėms arba kurios pagal Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymą priskiriamos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbioms įmonėms. Taip pat šių įmonių įstatuose gali būti nustatoma, kad siekiant užtikrinti efektyvų įmonės valdymą gali būti sudaromas Vadovų komitetas, kuris kartu su įmonės vadovu sprendžia svarbiausius įmonės veiklos klausimus;

19.2.2. kolegialus valdymo organas – valdyba, kuri atlieka Akcinių bendrovių įstatymo 34 straipsnio 11 dalyje nustatytas priežiūros funkcijas ir į kurią įtraukiamas nepriklausomas narys ir akcininkų atstovai. Kolegialus priežiūros organas nesudaromas;

19.2.3. vienasmenis valdymo organas – įmonės vadovas, jam priskiriant kolegialaus valdymo organo – valdybos – funkcijas ir praplečiant visuotinio akcininkų susirinkimo kompetenciją. Kolegialūs priežiūros ar valdymo organai nesudaromi. Tokia valdymo ir priežiūros organų struktūra taikoma nesant poreikio įmonėms taikyti kitą modelį.

V SKYRIUS

VALDYMO IR KONTROLĖS SISTEMOS MODELIS

1. Įmonių grupės veikla bei jos valdymas suvokiami kaip tarpusavyje susijusių procesų visuma. Esminis veiklos organizavimo ir valdymo tikslas – įmonių grupės veiklos sinerginis efektas, suderinant skirtingas įmonių veiklas tarpusavyje ir efektyviausiu būdu nukreipiant jas į visos įmonių grupės bendrų tikslų siekimą. Pagrindinė prielaida korporatyvinio valdymo tikslui pasiekti yra visos įmonių grupės mastu integruota valdymo ir kontrolės sistema.

2. Įmonių grupės veiklos tikslas – rezultato gavimas ir pareigų siekiant rezultato pasiskirstymas, t. y. įmonių grupės veiklos tikslai keliami kiekvienu lygmeniu nuo patronuojančiosios bendrovės iki patronuojamųjų bendrovių kiekvieno darbuotojo, t. y. įmonės ir darbuotojai atsakingi už jiems priskirtos veiklos (procesų) vykdymo (įgyvendinimo) rezultatus.

3. Siekiant užtikrinti, kad būtų teikiamos kokybiškos paslaugos ir (ar) konsultacijos ir efektyviai paskirstyti ištekliai, be kita ko, įvertinus ir verslo segmentų poreikį, taip pat siekiant užtikrinti įmonių grupės funkcinės veiklos suderinamumą su įmonių grupės ir konkrečių įmonių veiklos strategija, dalijimąsi patirtimi ir geriausiomis praktikomis, ištekliais ir specialistų kompetencijų, reikalingų konkrečių funkcijų veiklos sritims koordinuoti, auginimą bei koordinuoti įmonių grupės veiklą, esant galimybei standartizuoti įmonių grupės procesus, gali būti taikomas funkcinis (matricinis) mechanizmas, kuris užtikrina dalijimąsi atitinkamų funkcijų veiklos sritims reikalingais ištekliais ir žiniomis, siekiant realizuoti skirtingų veiklų sinergiją bei įmonių grupės darbuotojų bendradarbiavimą.

VI SKYRIUS

ATSKAITOMYBĖ

---

8

1. Informavimas yra viena pagrindinių prielaidų, užtikrinančių efektyvų įmonių grupės valdymą ir veiklos skaidrumą. Įmonių grupė, rengdama ir viešindama ataskaitas, turi užtikrinti jų atitiktį teisės aktams ir vertybinių popierių biržų, į kurių prekybos sąrašus įtraukti įmonių grupės vertybiniai popieriai, bei jų reguliuotojų reikalavimams.