2019

Metinis pranešimas ir socialinės atsakomybės ataskaita

Konsoliduotas metinis pranešimas bei konsoliduotos ir įmonės finansinės ataskaitos už 2019 m. gruodžio 31 d. pasibaigusius metus, parengtos pagal tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, priimtus taikyti Europos Sąjungoje, pateikiamos kartu su nepriklausomo auditoriaus išvada

Turinys

Apžvalga	3
Verslo modelis	11
Rezultatai	21
Veiklos segmentai	40
Valdymo ataskaita	50
Žmonės ir kultūra	71
Socialinė atsakomybė	83
Priedai	93
Konsoliduotos ir Bendrovės finansinės ataskaitos	112

Apžvalga

Valdybos pirmininko pranešimas	4
"Ignitis grupė" – kuriame energetiškai sumanų pasaulį!	5
2019-ieji – Grupės virsmo metai	6
Rezultatų apžvalga	7
Tikslai ir jų pasiekimas	9
Svarbiausi įvykiai	10

➔ Turinys

Valdybos pirmininko pranešimas

Gerbiami klientai, partneriai, darbuotojai, akcininkai,

2019-ieji bendrovei buvo didžiulių pokyčių ir transformacijos metai. Konsoliduodami valdomus prekės ženklus į vieną rugsėjį tapome tarptautine energetikos bendrove "Ignitis grupė".

Naujasis pavadinimas ženklina naujo etapo pradžią – grupės pasirengimą įgyvendinti strategijoje 2030 įtvirtintus tikslus ir dėmesį skirti tvariai ir aplinkai draugiškai plėtrai tarptautinėje rinkoje, aukštai klientų aptarnavimo kokybei bei veiklos efektyvumui užtikrinti.

Jaučiame atsakomybę su klimato kaitos iššūkiais susiduriančiame pasaulyje ir suprantame, kad ateities energetika yra neatsiejama nuo dekarbonizacijos. Šį dėmesį aplinkai įrodome ne tik deklaracijomis, bet ir realiais darbais. Iš pastaraisiais metais išleistų 600 mln. Eur žaliųjų obligacijų į žaliosios energetikos projektus buvo investuota 472 mln. Eur. Šios Investicijos į žaliosios energetikos projektus kuria Lietuvai ne tik ekonominę, bet ir gamtosauginę naudą. Be to, 2019 m. gruodžio mėn. tapome pirmąja bendrove iš Baltijos šalių ir Lenkijos, prisijungusia prie Jungtinių Tautų ir kitų tarptautinių organizacijų iniciatyvos "Business Ambition for 1.5°C". Tokiu būdu įsipareigojome iki 2050 m. iki nulio sumažinti grynąjį išmetamų anglies dvideginio dujų (CO2) kiekį.

Praėjusiais metais ir toliau kėlėme sau ambicingus tikslus didinti gaunamas Pajamas už Lietuvos ribų ir plėsti savo paslaugas užsienyje. 2019 m. rezultatai parodė, kad šie tikslai po truputį tampa realybe: grupės Pajamos užsienyje išaugo daugiau nei 25 %. Tai – įrodymas, kad jau tapome rimtu žaidėju ir už šalies sienų.

Norime tokie ir likti bei dar labiau stiprinti savo pozicijas, o tam reikalingos tolesnės Investicijos. Grupės plėtrai per artimiausią dešimtmetį planuojame skirti apie 6 mlrd. Eur, todėl analizuojame įvairių lėšų pritraukimo alternatyvų galimybes. Viena iš jų – visos grupės akcijų listingavimas vertybinių popierių biržoje. Pirmieji žingsniai link šios ambicijos pavertimo realybe jau žengti: pradėjome "Ignitis gamybos" ir "Energijos skirstymo operatoriaus" delistingavimo procesą, o Finansų ministerija paprašė pasiruošti pirminiam viešam Bendrovės akcijų siūlymui iki 2020 m. rudens.

Išsikeltų tikslų įgyvendinimas nebūtų įmanomas be aukščiausių valdysenos ir skaidrumo standartų, kurie yra neatsiejama grupės veiklos dalis. Džiaugiamės, kad juos 2019 m. įvertino ir Valdymo koordinavimo centras, kurio paskelbtame gerojo valdymo indekse "Ignitis grupė" užėmė pirmąją vietą.

2020 m. pradžia jau atnešė iššūkių – COVID-19 epidemija ir karantinas palietė visus. Grupės įmonėms teko labai greitai reaguoti, kad būtų apsaugota darbuotojų sveikata ir užtikrintas veiklos tęstinumas. Daugiau negu pusė Grupės darbuotojų šiuo laikotarpiu dirba iš namų, kitų saugą ir sveikatą užtikriname maksimaliomis įmanomomis priemonėmis. Tuo pačiu, jau galvojame ir apie tai, kaip reikės tvarkytis su šios krizės padariniais, kaip galime padėti finansiškai nukentėjusiems klientams. Grupės specialistų komanda dėl to jau dirba ir tikiu, kad situaciją suvaldyti pavyks. Svarbiausia, kad liktume sveiki ir galėtume toliau kurti vertę Lietuvai.

Tai daryti stengiamės visus darbus atlikdami kuo skaidriau ir efektyviau. Ir toliau dirbsime tam, kad Lietuva galėtų didžiuotis bendrove, kuriančia energetiškai sumanų pasaulį.

Darius Maikštėnas Valdybos pirmininkas ir generalinis direktorius UAB ""Ignitis grupė""

➔ Content

"Ignitis grupė" – kuriame energetiškai sumanų pasaulį!

Tarptautinė energetikos bendrovė "Ignitis grupė" yra viena didžiausių energetikos įmonių grupių Baltijos šalyse.

Grupės įmonės gamina energiją, ją skirsto, tiekia bei kuria naujas žaliosios energijos gamybos ir kitas energetiškai sumaniam pasauliui reikalingas energetikos paslaugas.

Grupės įmonės savo veiklą vykdo Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje, ir Suomijos rinkoje. Investicijos į inovacijų projektus siekia Jungtinę Karalystę, Izraelį, Norvegiją bei Prancūziją.

Vienintelis Bendrovės akcininkas – Lietuvos Respublikos finansų ministerija.

2019-ieji – Grupės virsmo metai

2018 m. paskelbusi Grupės strategiją 2030 tuometė "Lietuvos energija" nubrėžė aiškias veiklos kryptis. 2019 m. žengtas dar vienas žingsnis tvarios plėtros ir globalaus konkurencingumo link.

Grupės vadovų ir komunikacijos specialistų komanda 2019 m. išgrynino ir susitarė dėl bendro Grupės pozicionavimo. Išsamios analizės rezultatas – strateginis pozicionavimas "energija sumaniai" – tapo pagrindu tiek kardinaliai keičiant Grupės pavadinimą, tiek kuriant naują prekės ženklą ir jo vizualinę išraišką.

Žodžių junginyje "energija sumaniai" užkoduota Grupės strategijos 2030 esmė – susitelkimas į tikrąją energetiką. Tokią, kokią ją dar 1940 m. matė AB "Elektra" pradininkai, savo tikslu išsikėlę siekį kurti vertę Lietuvai. "Energija sumaniai" – tai vertės kūrimas atsisakant energetikos įmonei nebūdingų veiklų ir koncentruojantis į tai, ką iš tikrųjų išmanome.

"Energija sumaniai", kaip Grupės transformacija, yra energetikos virsmo atspindys. Savyje ji talpina platų energetikos veiklos spektrą: gamybą, skirstymą, tiekimą ir rūpinimąsi klientu. Tik dabar ji yra žalia, išmani ir atvira.

Tokia yra "Ignitis grupė", kurianti energetiškai sumanų pasaulį. Užtikrinanti nacionalinius strateginius energetikos poreikius – tuo pačiu sparčiai plėtojanti žaliąją energetiką. Atsiverianti inovacijoms, konkurencijai ir pokyčiams. Įgalinanti, kad naujos technologijos taptų kiekvienam prieinamomis pažangių sprendimų platformomis. Siūlanti plačią energetikos paslaugų ir sprendimų paletę bei padedanti klientams tapti energetiškai sumaniais.

"Vienas iš istorinių energetikos pokyčių yra išsivadavimas iš monopolių, daugiau galios ir pasirinkimo suteikiant vartotojams.

Su visu sektoriumi keičiamės ir mes, užtikrindami tvarią plėtrą ir siekdami pripažinimo tarptautinėse rinkose."

Darius Maikštėnas Grupės vadovas

Rezultatų apžvalga

Pelningumo ir grąžos rodikliai*

Koreguota EBITDA AVR Mln. EUR

300

Koreguota EBITDA augo 17,3 % pagrinde dėl tęstinių Investicijų į skirstomuosius tinklus, Žaliosios gamybos segmento plėtros bei efektyvaus Kruonio HAE galimybių išnaudojimo.

Grynasis pelnas, Koreguotas grynasis pelnas AVR

Koreguotas grynasis pelnas augo 7,1 % iš esmės dėl didesnės koreguotos EBITDA.

ROE, Koreguotas ROE AVR %

2019 m. koreguota ROE siekė 8,0 % ir viršijo 6,6 % tikslą.

Pinigų srautų ir balanso rodikliai*

Investicijos AVR Mln. EUR

500

Grynoji skola AVR Mln. EUR

Mln. EUR

1200

FFO/Grynoji skola AVR %

Grynoji skola augo 31,3 % dėl Investicijų. FFO / Grynoji skola rodiklis gerėjo nuo 17,8 % iki 19,3 %, kadangi FFO augimas pranoko grynosios skolos augimą.

Investicijos išliko stabilios santykinai aukštame lygyje, tęsiant dviejų kogeneracinių jėgainių statybas bei skirstomojo tinklo atnaujinimą, o taip pat ir pradėjus statyti pirmąjį vejų parką Lenkijoje.

* Dėl pakartotinai išleistų 2018 m. finansinių ataskaitų, 2018 m. veiklos rodikliai pateikti čia (ir visame šiame pranešime) gali nesutapti su pateiktais 2018 m. metiniame pranešime. 2018 m. finansinių ataskaitų pokyčiai aprašyti 4.26 ir 4.27 2019 m. Finansinių ataskaitų pastabose, veiklos segmentų pakeitimai 42 pastaboje. 2019 m. pasikeitus AVR skaičiavimui, 2018 m. rodikliai buvo perskaičiuoti pagal 2019 m. metodiką. Koreguotos EBITDA ir koreguoto grynojo pelno skaičiavimas pasikeitė (daugiau informacijos pranešimo skiltyse Koreguota EBITDA ir Koreguotas grynasis pelnas).

AVR Alternatyvūs veiklos rodikliai – šiame metiniame pranešime naudojami pakoreguoti rodikliai reikalingi vidiniam veiklos valdymo vertinimui. Šie rodikliai nėra apibrėžti Tarptautinės finansinės atskaitomybės standartais (TFAS) bei neatitinka TFAS reikalavimų. Alternatyvių veiklos rodiklių aprašymas pateiktas 37 psl.

Tvari plėtra

Žaliosios gamybos dalis %

Žaliosios energijos gamyba išaugo 10,6 %. Augimą lėmė dviejų vėjų parkų Lietuvoje įsigijimas (bendra instaliuota galia 34 MW), palankesnių vėjo sąlygų ir didesnės gamybos Kruonio HAE.

Žaliosios gamybos galia MW 1 077 1 077 ¹¹⁶ ²¹⁰ ⁶³ ⁶³ 1 256 1 350 0 200 400 600 800 1000 1200 1400 2018 m. 2019 m. Vystoma Statoma Veikiantys pajėgumai

Viso Žaliosios gamybos galia išaugo 94 MW arba 7,5 %, kurį lėmė įsigijimas ir statybos pirmojo Grupės vėjų parko Lenkijoje.

Žaliosios gamybos dalis padidėjo apie 4,6 % dėl sumažėjusios elektros energijos gamybos dujiniais įrenginiais ir išaugusios vėjų jėgainių bei Kruonio HAE gamybos ir sumažėjusios energijos gamybos iš dujų Elektrėnų komplekse.

Kokybė ir efektyvumas Socialiniai Valdymas

Pagrindinės elektros ir dujų tiekimo kokybės rodiklių pablogėjimo priežastys yra dėl trečiųjų šalių pažeidimų tinkle ir nepalankių oro sąlygų, šie pažeidimai lėmė vidutinės įtampos oro linijų ir dujotiekių gedimus.

Nuo 2019 m. Grupė stebi darbuotojų parties rodiklį, kuris per 2019 pagerėjo daugiau nei 3 kartus.

VVĮ gerasis valdymas Indeksas

Grupė yra gerosios valdysenos taikymo lyderė remiantis jai priskirtu aukščiausiu +A valdymo indeksu nuo 2017 m. Gerojo valdymo indeksas yra stebimas ir suteikiamas valdymo koordinavimo centro.

Tikslai ir jų pasiekimas

Grupės strategija remiasi trimis prioritetais: tvaria plėtra, kokybe ir efektyvumu, skaidrumu. Grupė 2019 m. koncentravosi į siekį didinti vertę, įgyvendinant strateginius projektus: Vilniaus ir Kauno kogeneracinių vystymą, Žaliosios gamybos pajėgumų plėtrą, skirstomojo tinklo skaitmeninimą, užtikrinsiantį tvarų energetikos vystymąsi, taip pat – komercinių veiklų konsolidavimą, stiprus sprendimų klientams segmentas, pasirengęs tarptautinei plėtrai, inovatyvių paslaugų ir produktų sukūrimui.

TVARI PLĖTRA	2019 m. tikslai	2019 m. tikslų gairės	2019 m. tikslų įgyvendinimo rodikliai
Finansai	Grupės koreguota EBITDA AVR	235–240 mln. Eur	260 mln. Eur*
Vertės akcininkams ir suinteresuotoms šalims didinimas	Koreguota nuosavo kapitalo grąža AVR	> 6,6 %	8,0 %
Žalioji gamyba Instaliuotos galios plėtra	Įgyvendinti strateginius projektus – pastatyti kogeneracines jėgaines Vilniuje ir Kaune	Vystomos Kauno ir Vilniaus kogeneracinės jėgainės	Kauno kogeneracinės projektas įgyvendinamas pagal planą, Vilniaus kogeneracinės - su tam tikru vėlavimu.
	Įgyvendinti Grupės plėtrą vystant ir įsigyjant Žaliosios gamybos pajėgumus	2019 m. pradėti vystyti > 150 MW žaliosios gamybos pajėgumų	157 MW elektros galios projektai pradėti vystyti: Lenkijoje "Pomerania" (94 MW), Lietuvoje "Mažeikiai" (63 MW)
Sprendimai klientams Konsolidavimas ir prekės ženklas	Konsoliduoti Grupės komercines veiklas ir sukurti stiprią komercinę organizaciją, pasirengusią tarptautinei plėtrai	2019 m. rugsėjis	Organizacijos integracija (2019 m. liepa) bei naujo prekės ženklo atnaujinimas (2019 m. rugsėjis) įgyvendintas kaip planuota
Inovatyvios paslaugos ir produktai	Sukurti inovatyvias paslaugas ir produktus ir taip išvystyti Grupės konkurencinius pranašumus, įgalinančius tarptautinę plėtrą	2019 m. spalis	Virtualių gaminančių vartotojų platforma sėkmingai paleista kaip planuota (2019 m. spalį)
Lanksčioji gamyba Energetinės sistemos stabilumas	-	-	-
KOKYBĖ IR EFEKTYVUMAS	2019 m. tikslai	2019 m. tikslų gairės	2019 m. tikslų įgyvendinimo rodikliai
Tinklai Skirstomojo tinklo skaitmenizavimas	Įgyvendinti skirstomojo tinklo išmanizavimo (skaitmenizavimo) projektus numatyta apimtimi	2019 m. gruodis	Smart programos ir Data Hub* projekto 2019 m. etapai įgyvendinti kaip planuota
Žmonės ir organizacija Darbuotojų patirtis	Gerinti Grupės darbuotojų patirtį	IV ketv. > I ketv. 2019	Darbuotojų patirtis pagerėjo: bendras eNPS 2019 IV ketv. (26 %). 219 I ketv. (9 %)
Kokybė Klientų patirtis	-	-	-

SKAIDRUMAS 2019 m. tikslai 2019 m. tikslų gairės 2019 m. rodikliai Skaidrumas Aukščiausių skaidrumo standartų prieš investuotojus ir partnerius išlaikymas - - VVĮ indeksas****: A+ (aukščiausias įvertinimas) 2018 – 2019 m.

2018 metiniai tikslai nerodomi dėl mažo palyginamumo.

* Išlaikytas investicinis reitingas.

** SMART – išmaniųjų skaitiklių Lietuvoje diegimas.

*** Data Hub – bendros duomenų kaupimo ir bei apsikeitimo platformos diegimas.

**** VVĮ indeksas – valstybės valdomų įmonių gerojo valdymo indeksas sudaromas atsižvelgiant į teisės aktų reikalavimus, EBPO, kitų tarptautinių organizacijų rekomendacijas, Nasdaq bendrovių valdymo kodeksą ir kitus aktualius dokumentus.

Svarbiausi įvykiai

I ketvirtis

− ESO atnaujino veiklos strategiją. Joje išskirtas svarbiausias ESO tikslas – patikimas, efektyvus ir išmanus tinklas, įgalinantis rinką tolimesniam vystymuisi bei sukuriantis geriausią kliento patirtį.
− "Ignitis grupės" valdyba, atsižvelgdama į Stebėtojų tarybos nuomonę, į "Ignitis gamybos" generalinio direktoriaus poziciją nominavo Rimgaudą Kalvaitį.
− "Ignitis renewables" vadovu paskirtas Aleksandr Spiridonov.
− Būsimos komercinės organizacijos, kuri atsirado prie "Lietuvos energijos tiekimo" prijungus "Energijos tiekimą", vadovu išrinktas Darius Montvila.

II ketvirtis

− Gegužę "Ignitis renewables" įsigijo 100 % "Pomerania" bendrovės, vystančios 94 MW instaliuotos galios vėjo parko projektą Lenkijoje,akcijų paketą.
− "Ignitis gamybos" valdomose elektrinėse Kruonio HAE, Kauno HE ir Elektrėnuose esančiame kombinuotojo ciklo bloke sėkmingai įvykdytas Lietuvos energetikos sistemos atkūrimo po totalios avarijos ir dalies sistemos izoliuoto veikimo bandymas.
− Baigtas bendrovių "Lietuvos energijos tiekimas" bei "Energijos tiekimas" jungimasis (dabartinis "Ignitis").

III ketvirtis

− ESO patvirtino atnaujintą 10 m. Investicijų planą. Numatyta, kad iki 2028 m. ESO planuoja investuoti 1,83 mlrd. Eur į tinklo patikimumo ir saugumo didinimą, išmanių sprendimų diegimą, kliento patirties gerinimą, paslaugų rinkos, suteikiančios lygiavertes veiklos sąlygas visiems rinkos dalyviams, susikūrimo skatinimą.

− "Ignitis grupės" inovacijų centras pradėjo skelbti atvirų duomenų rinkinius. Pirmuoju etapu viešai pradėti publikuoti ESO pateikti duomenų rinkiniai.
− "Lietuvos energija" pakeitė pavadinimą bei prekės ženklą ir tapo bendrove "Ignitis grupė". "Lietuvos energijos tiekimo" pavadinimas pakeistas į "Ignitis", "Lietuvos energijos gamyba" tapo "Ignitis gamyba", o "Lietuvos energija renewables" – "Ignitis renewables". Tarptautinėse rinkose grupė veikia su Ignitis prekės ženklu.

IV ketvirtis

− Spalio 1 d. veiklą pradėjo pirmoji pasaulyje visoje šalyje veikianti platforma "Saulės parkai". Ji lengvai prieinama gyventojams, norintiems savo namuose naudotis atsinaujinančia saulės šviesos energija. Naudojantis šia platforma yra galimybė įsigyti arba išsinuomoti dalį nutolusios saulės elektrinės.
− Vilniuje pradėjo veikti 50 pirmųjų "Ignitis ON" elektromobilių greito įkrovimo tinklo stotelių.
− Bendrovės valdyba priėmė sprendimą inicijuoti dukterinių bendrovių "Ignitis gamyba" ir ESO akcijų išbraukimo iš prekybos reguliuojamoje rinkoje procesą.
− Finansų ministerija sudarė darbo grupę, kuri vertins Grupės ilgalaikio finansavimo alternatyvas, tarp kurių ir pirminio viešo akcijų siūlymo (angl. Initial public offering, IPO) galimybę.
− "Ignitis grupė" prisijungė prie Jungtinių Tautų ir kitų tarptautinių organizacijų iniciatyvos "Business Ambition for 1.5°C". Bendrovė įsipareigojo iki 2050 m. iki nulio sumažinti grynąjį išmetamų anglies dvideginio dujų (CO2) kiekį.
− "Ignitis gamyba" laimėjo Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatoriaus "Litgrid" paskelbtą tretinio rezervo aukcioną ir 2020 m. užtikrins tretinio aktyviosios galios rezervo paslaugą pilna 475 MW galia.

Per ataskaitinį laikotarpį (2019 m.) Po ataskaitinio laikotarpio (2020 m.)

− "Ignitis" sausio pradžioje įžengė į Suomijos rinką tapo vienu pirmųjų nepriklausomų dujų tiekėjų šalyje ir greitai išsiveržė į rinkos lyderio poziciją.
− "Ignitis grupės" įmonė "NT Valdos" sausį pardavė paskutinius aukcione siūlytus nekilnojamojo turto objektus.
− "Ignitis gamyba" sausį pradėjo didžiausios 3 MW saulės elektrinės įrengimą Baltijos šalyse.
− Kauniečių butus vasarį pasiekė pirmoji iš atliekų Kauno kogeneracinėje jėgainėje pagaminta šiluma.
− Vasario mėn. Finansų ministerijos sudaryta darbo grupė pateikė rekomendaciją iki 2020 m. rudens pasiruošti "Ignitis grupės" IPO.
− Europos investicijų bankas (EIB) kovo mėn. skyrė 60 mln. Eur paskolą pirmajam "Ignitis grupės" vėjo parkui Lenkijoje.
− Dėl COVID-19 kilusios ekstremalios situacijos, "Ignitis" savitarnos sistemoje nebeliko aptarnavimo mokesčių, laikinai neveikia klientų aptarnavimo centrai, pradėtos taikyti lengvatinės atsiskaitymo sąlygos dėl karantino nukentėjusiems klientams.
− Kovo mėn. Susitarė "Ignitis grupė" ir ESO bei "Ignitis gamybos" smulkieji akcininkai – įmonių akcijų išbraukimą iš prekybos vertybinių popierių biržoje ginčiję asmenys atsiėmė savo ieškinius.
− LR Vyriausybė pritarė "Ignitis grupės" pertvarkymui iš uždarosios akcinės bendrovės (UAB) į akcinę bendrovę (AB) bei sutiko, kad ją pertvarkius akcinės bendrovės įstatinis kapitalas būtų padidintas papildomais įnašais, išleidžiant naujas paprastąsias vardines nematerialiąsias akcijas.
− Pakeisti "Ignitis grupės" įstatai bendras stebėtojų tarybos narių skaičius padidės nuo 5 iki 7.
− Patvirtinti oficialių siūlymų cirkuliarai dėl ESO ir "Ignitis gamybos" akcijų ir pradėti įgyvendinti oficialūs siūlymai, kurių terminas – 2020 m. balandžio 22 d. (imtinai).

Verslo modelis

Grupės veikla	12
Strategija	14
Veiklos aplinka	17
Grupės įmonių vertybiniai popieriai	20

2019 m. metinis pranešimas Verslo modelis | 11

Grupės veikla

Grupės veiklą sudaro energijos gamyba, skirstymas ir tiekimas bei energetiškai sumanių sprendimų kūrimas Baltijos regione.

Grupės įmonės gamina energiją, ją skirsto, tiekia bei kuria naujas Žaliosios gamybos ir kitas energetiškai sumaniam pasauliui reikalingas energetikos paslaugas.

Siekiant koncentruotis į didžiausią vertę kuriančias veiklas bei tvarią jų plėtrą Grupė siekia mažinti nepagrindinių, jų atsisakant arba uždarant.

Grupė taip pat investuoja į šiltnamio efektą sukeliančių anglies dvideginio emisijų mažinimą, yra išplatinusi 600 mln. Eur vertės žaliųjų obligacijų. Iš jų gautas lėšas Grupė panaudojo įvairiems projektams Lietuvoje įgyvendinti. Prognozuojama, jog Grupė kasmet anglies dvideginio emisijas sumažins bent 700 tūkst. tonų.

Grupės įmonėse dirba beveik 3 800 darbuotojų.

Grupės vertės grandinė ir organizacinis veiklos modelis

Grupės struktūra

Šio pranešimo išleidimo dieną Bendrovė tiesiogiai ar netiesiogiai kontroliavo dešinėje pateiktame struktūros paveiksle išvardintas įmones * :

Įmonių valdymo modelis:

Stebėtojų tarybą sudaro 7 nariai (2 akcininko atstovai, 5 nepriklausomi)**.

1 Valdybą sudaro 5 nariai (dirbantys įmonėje). Įmonės vadovas yra valdybos pirmininkas. Stebėtojų tarybą sudaro 5 nariai (ESO atveju: 2 akcininko atstovai, 2 nepriklausomi ir 1 darbuotojo
2 atstovas) arba 3 nariai (2 akcininko atstovai ir 1 nepriklausomas). Valdybą sudaro 5 arba 3 nariai (dirbantys įmonėje). Įmonės vadovas yra valdybos pirmininkas.

Valdybą sudaro 3 nariai (2 akcininko atstovai ir 1 nepriklausomas). Valdybų struktūra kai kuriose įmonėse skiriasi: iki aktyvios veiklos valdyba nėra sudaroma; Ignitis grupės paslaugų centro valdyba sudaroma užtikrinant

3 visų akcininkų atstovavimą, atsižvelgiant į specifinių teisės aktų įgyvendinimą. Taip pat "Ignitis Latvija" ir "Ignitis Polska" valdybos sudarytos iš vieno asmens – bendrovės vadovo, tačiau kartu sudaromas kolegialus organas – stebėtojų taryba iš akcininko atstovų. Įmonės vadovas nėra valdybos narys.

4 Įmonės vadovas.

Valdybos nėra sudaromos.

* Įmonių spalvos struktūroje atspindi jų priskyrimą tam tikram veiklos segmentui (pagal informaciją 13 psl. ir toliau šiame pranešime). ** Tokia Stebėtojų tarybos sudėtis galioja nuo 2020 m. balandžio 8 d., kai buvo įregistruoti atnaujinti Bendrovės įstatai. 2019 m. Stebėtojų taryboje dirbo 5 nariai: 2 akcininko atstovai ir 3 nepriklausomi.

Grupės įmonių vertybės

Strategija

Grupė vadovaujasi 2018 m. patvirtinta Strategija, savo veikloje derindama ilgametę patirtį, inovacijas ir atvirumą pasauliui tuo pačiu užtikrindama Lietuvos energetinę nepriklausomybę.

Misija – kurti energetiškai sumanų (angl. Energy Smart) pasaulį.

Vizija – globaliai konkurencinga energetikos bendrovė, kurianti vertę Lietuvai.

Vertybės – kelrodis tiek kasdieninėje veikloje, tiek įgyvendinant strateginius pokyčius (žr. dešinėje).

Strateginiai prioritetai ir perspektyvos

Daugiausia dėmesio įgyvendinant Strategiją skiriama tvariai plėtrai tarptautinėje rinkoje, kokybei ir efektyvumui bei skaidrumui. Šiuos prioritetus Grupė įgyvendina atsižvelgdama į žmonių ir organizacijos bei finansų perspektyvas.

Rinkos

Grupė 2019 m. veiklą vykdė Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos rinkose, o nuo 2020 m. – jau ir Suomijoje. Tiek trumpalaikiuose, tiek ilgalaikiuose strateginiuose siekiuose yra numatyta tolimesnė tarptautinė plėtra, pirmiausia sietina su Žaliosios gamybos bei sprendimų klientams strategine plėtra. Atitinkamai didelį dėmesį Grupė skiria žaliosios energetikos plėtrai ir siekiui tapti pagrindiniu naujosios energetikos kompetencijų centru bei paskirstytosios energetikos sprendimų lyderiu Baltijos jūros ir kituose regionuose.

Grupės Strategijos 2030 prioritetai ir perspektyvos
Prioritetai
1. Tvari plėtra	2. Kokybė ir efektyvumas	3. Skaidrumas
Žaliosios gamybos pajėgumų didinimas, inovacijų ir naujosios energetikos sprendimų vystymas, sprendimų klientams plėtra bei prekės ženklo žinomumo didinimas tarptautiniu mastu	Klientų patirties ir aptarnavimo gerinimas, infrastruktūros kokybės didinimas, veiklos efektyvumo didinimas taikant automatizuotus procesus ir stabilios kapitalo grąžos užtikrinimas.	Tarptautinis visuotinio skaidrumo ir atsakingos veiklos etalono įtvirtinimas.

Perspektyvos

Žmonės ir organizacija: Esame skirtingi ir todėl stiprūs. Mąstome bei veikiame globaliai. Didžiuojamės patys kurdami ateities energetiką.

Finansai: Ilgalaikės vertės akcininkams kūrimas. Efektyvus grupės finansinių pajėgumų panaudojimas tarptautinei plėtrai, pasitelkiant konkurencingiausius kapitalo rinkų instrumentus. Nuoseklus dividendų politikos įgyvendinimas. Saugus kredito rizikos valdymas.

Segmentai

Tinklai

Pagrindinė Tinklų segmento veikla – elektros ir dujų skirstymo tinklų eksploatavimas, priežiūra, valdymas ir plėtra, jų saugumo ir patikimumo užtikrinimas bei garantinis elektros ir dujų tiekimas.

Tinklų segmento strateginiai tikslai:

− Investuojame į skirstomojo tinklo atnaujinimą bei modernizavimą, siekiant užtikrinti jo stabilumą, patikimumą bei energetinį efektyvumą.
− Įgaliname energetikos virsmą bei naujovių diegimą:
- − Atsinaujinančios elektros energetikos plėtrą (sudarydami tinkamas sąlygas prisijungimui prie tinklų, įgalindami gaminančius vartotojus bei energijos gamybą nutolusiuose šaltiniuose);
- − Inovacijas (Investicijos į startuolius, naujų idėjų skatinimas, elektrinių automobilių stotelių prijungimas prie tinklo);
- − energijos rinkos efektyvumas (išmaniosios apskaitos skaitiklių diegimas bei bendros duomenų kaupimo ir apsikeitimo platformos kūrimas).

Žalioji gamyba

Žaliosios gamybos portfelį sudaro 1,1 GW galios pajėgumai Lietuvoje bei Estijoje. Šiuos pajėgumus apima trys veikiantys vėjo jėgainių parkai Lietuvoje, kurių bendra galia siekia 58 MW ir 18 MW galios vėjo parkas Estijoje. Taip pat Žaliosios gamybos segmentą sudaro Kruonio HAE ir Kauno HE, veikiančios Lietuvoje. Jų galia atitinkamai siekia 900 MW ir 100,8 MW.

Planuojamas Žaliosios gamybos segmento augimas. Iš viso vystomi 572 MW galios projektai. Tame tarpe vėjo parkai Lietuvoje 63 MW bei Lenkijoje 94 MW. 2019 buvo tęsiamos Vilniaus (92 MW elektros, 229 MW šilumos) ir Kauno (24 MW elektros, 70 MW šilumos) kogeneracinių jėgainių, naudojančių atliekas ir biokurą statybos.

Žaliosios gamybos strateginis tikslas:

− Iki 2030 siekiame 3000 MW (neįskaitant hidroelektrinių galios) padidinti instaliuotos galios apimtis ir užtikrinti numatomų Žaliosios gamybos investicinių projektų augimą.

Sprendimai klientams

Sprendimų klientams segmento veiklos – elektros energijos ir gamtinių dujų tiekimas, energetinio efektyvumo projektai, saulės elektrinių statyba verslui ir gyventojams, elektrinių automobilių stotelių įrengimas bei eksploatavimas, energetikos sprendimai gyventojams (dujų katilai, šilumos siurbliai), balansavimas, prekyba elektra ir dujomis biržose Nasdaq, Nordpool, PolPX, Gaspool ir kt. "Ignitis" veiklą vykdo Latvijoje, Estijoje, Suomijoje bei Lenkijoje.

Sprendimų klientams segmento strateginiai tikslai:

− Plėsti pagrindinę elektros energijos ir gamtinių dujų tiekimo ir prekybos veiklą, papildomai vystant ir diegiant inovatyvius naujosios energetikos sprendimus ar platformas (nutolusios saulės elektrinės, elektrinių automobilių stotelių tinklai, gaminantys vartotojai ir kt.)
− Investuoti ir diegti naujoves kartu su parteriais, siekiant vartotojams pasiūlyti tinkamiausius išmaniosios energetikos sprendimus.
− Didinti prekės žinomumą visame regione.

Lanksčioji gamyba

Lanksčiosios gamybos segmentą sudaro didžiausi lanksčiosios elektros energijos gamybos pajėgumai Lietuvoje – KCB bei rezervinė elektrinė Elektrėnų komplekse. Elektrėnų komplekso elektros energijos gamybos galia siekia 1055 MW. Elektrėnų komplekse taip pat gaminama šilumos energija Elektrėnų miestui, kitiems vartotojams bei savo reikmėms. Lanksčiosios gamybos įrenginiais yra teikiamos sisteminės paslaugos, padedančios išlaikyti elektros energijos sistemos stabilumą.

Lanksčiosios gamybos strateginiai tikslai:

− Investuojame, siekiant užtikrinti lanksčią, stabilią ir patikimą elektros energijos sistemą bei rezervinių ir sisteminių paslaugų teikimą.
− Vietinių patikimų elektros gamybos pajėgumų išlaikymas, modernizavimas ir vystymas prisidedant prie Baltijos šalių sinchronizacijos su kontinentinės Europos tinklais.

Grupės prioritetiniai veiksmai 2020–2022 m.

− Žaliosios gamybos portfelio plėtrą:
- − KKJ ir VKJ, "Pomerania" vėjo parko Lenkijoje ir "Mažeikių" vėjo parko Lietuvoje statybų užbaigimas ir veiklos pradžia.
- − Portfelio plėtra naujais projektais.
− Tinklu segmento veiklos kokybės ir efektyvumo didinimas: skaitmeninimo projektų įgyvendinimas, paslaugų kokybės ir klientų pasitenkinimo gerinimo priemonių įgyvendinimas, pasirengimas naujam elektros reguliavimo laikotarpiui.
− Sprendimų Klientams segmento plėtra ir vystymas. Ignitis prekės ženklo įtvirtinimas Lietuvoje ir užsienyje. Pasirengimas elektros buitinių vartotojų rinkos dereguliavimui Lietuvoje.
− Rengiamasi gamybos pajėgumų aukcionams Lietuvoje.
− Grupės vidinių paslaugų efektyvumo didinimas. Nepagrindinių veiklų atsisakymas.

Segmentas	Investicijos
Žalioji gamyba	− VKJ statyba (Lietuva) − KKJ statyba (Lietuva) − "Pomerania" vėjo parko statyba (Lenkija) − "Mažeikių" vėjo parko vystymas ir statyba (Lietuva) − Naujų vėjo / saulės parkų vystymas ir statyba
Tinklai	− Išmaniųjų skaitiklių diegimo programa − Elektros ir dujų tinklų palaikymas ir rekonstrukcija

− Elektros energijos ir dujų tinklų naujų vartotojų prijungimas ir esamų prisijungimo taškų galios padidinimas

Dividendų politika ir išmokėti dividendai

Vykdomos ir planuojamos Investicijos

Bendrovė skiria dividendus vadovaudamasi 1997 m. sausio 14 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 20 "Dėl dividendų už valstybei nuosavybės teise priklausančias akcijas" aktualia redakcija (nuoroda).

Dividendų skyrimas ir jų dydis už finansinius metus ar trumpesnį negu finansiniai metų laikotarpį, priklauso nuo Nuosavo kapitalo grąžos, finansinio tvarumo (tame tarpe Finansinių skolų ir Nuosavo kapitalo lygio), dalyvavimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimu pripažintus valstybei svarbius ekonominius projektus. Dividendų išmokėjimo koeficientas skaičiuojamas nuo nepaskirstyto pelno priklauso nuo ataskaitinio laikotarpio pabaigos ROE.

Grupės įmonės gali siūlyti mažesnę skirtą pelno dalį, esant bent vienai iš šių sąlygų:

− Vykdo valstybinės reikšmės projektus
− Finansinės skolos ir Nuosavo kapitalo santykis yra didesnis nei 1.0
− Nuosavas kapitalas, išmokėjus dividendus, taptų mažesnis už įmonės įstatinio kapitalo, privalomojo rezervo, perkainojimo rezervo ir rezervo savoms akcijoms įsigyti sumą

Dividendų išmokėjimo matrica

Didžiausios Grupės Investicijos 2020–2022 m. laikotarpiu

Dividendų išmokėjimo koef.
ROE ≤ 1 %	≥ 85 %
1 % < ROE ≥ 3 %	≥ 80 %
3 % < ROE ≥ 5 %	≥ 75 %
5 % < ROE ≥ 10 %	≥ 70 %
10 % < ROE ≥ 15 %	≥ 65 %
ROE > 15 %	≥ 60 %

Išmokėti dividendai už finansinius metus, mln. Eur

Veiklos aplinka

Svarbiausi veiksniai ir procesai, galintys turėti reikšmingą tiek finansinę, tiek nefinansinę įtaką Grupės veiklai:

Vidiniai veiksniai Išoriniai veiksniai

		− Nacionalinė energetinės nepriklausomybės strategija.
	Politiniai	− Energetinio saugumo politika: strateginiai energetikos projektai.
		− Aplinkosaugos ir klimato kaitos politika: išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio ES mažinimo politika.
		− COVID-19 protrūkis ir su jo suvaldymo priemonėmis susiję socialiai ir ekonominiai apribojimai.
		− Iki COVID-19 protrūkio ir karantino paskelbimo šalies ekonomika augo, buvo prognozuojamas elektros suvartojimo Lietuvoje
		augimas, elektros gamyba šalies viduje sudarė tik ketvirtadalį paklausos.
		− Ekonominių raidos ciklų įtaka energijos poreikio pokyčiams ir veiklos rezultatams.
	Ekonominiai	− Lietuvos energetikos sistemos sinchronizacija su kontinentinės Europos tinklais gali atverti naujų rinkų, tuo pačiu – didina konkurenciją.
		− Auganti konkurencija elektros energijos gamintojų rinkoje.
		− Didėjanti konkurencija tarp sisteminių paslaugų teikėjų.
		− Konkurencijos stoka rangos rinkoje sąlygoja augančias paslaugų kainas.
		− Importuojamos elektros energijos ir dujų kainos svyravimai.
		− Išteklių kainos.
		− Sparčiai auganti, tačiau vis dar mažesnė nei ES vidurkis, šalies gyventojų perkamoji galia.
	Socialiniai	− Augantis poreikis darbuotojų / rangovų / gyventojų saugai.
		− Augantys visuomenės lūkesčiai naujų technologijų sprendimams.
		− Žaliosios energijos gamyba sukuria iššūkių ir galimybių tradicinėje energijos gamyboje.
		− Inovacijų plėtra, naujosios energetikos paslaugų ir technologijų poreikis. Taikomos inovacijos didina bendrovės
	Technologiniai	konkurencingumą.
		− Skaitmeninių technologijų ir kompleksinių modernių sprendimų (pvz. Cloud, IoTir kt.) poreikis konkurencingumui.
		− Neoptimalus ir mažai automatizuotas skirstomasis tinklas.
		− Auganti kibernetinių grėsmių rizika.
		− Energetikos sektoriaus reguliavimas:
		− Naujas elektros energijos skirstymo veiklos reguliacinis periodas bei LRAIC modelio atnaujinimas.
Teisiniai /		− Planuojamas elektros energijos buitinių vartotojų rinkos dereguliavimas, užtikrinant tiekimo veiklos modelio tęstinumą.
	Reguliaciniai /	− AEI aukcionai, jūrinių vėjo parkų plėtra.
Atitikties		− Galios aukcionai, sisteminių paslaugų rinkos pokyčiai.
		− Atitikties reikalavimų neužtikrinimo rizika: pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo prevencija, VERT kokybiniai skirstymo rodikliai (SAIDI, SAIFI, naujų vartotojų prijungimo terminai), asmens duomenų apsauga.
	Aplinkos	− Didėjantis dėmesys iš visuomenės dėl klimato kaitos.
		− Griežtėjantys aplinkosaugos reikalavimai, lemiantys papildomų Investicijų poreikį.

− IT sistemos vystymo poreikių ir tikslinės architektūros užtikrinimas bei verslo procesų skaitmenizavimas.
− Asmens duomenų apsauga ir kibernetinis saugumas.
− Personalo kaita.
− Antikorupcijos prevencija.
− Veiklos efektyvumo didinimo rezervai.
− Strateginiai pirkimai ir prioritetinių projektų įgyvendinimas laiku.

BVP prognozė

Pastaruosius kelerius metus bendras vidaus produktas (toliau – BVP) Europos Sąjungoje ir Lietuvoje augo. EK 2020 m. vasario mėnesį paskelbtoje prognozėje¹ skelbta, kad bendras 2019 m. ES28 BVP augimas siekė 1,5 %, euro zonos – 1,1 %. EK prognozavo 3,9 % Lietuvos ekonomikos augimą 2019 m., kuris buvo šiek tiek mažesnis nei faktinis 3,9 % BVP augimas fiksuotas Lietuvos banko.

Iki COVID-19 pandemijos pradžios buvo prognozuojamas ir tolesnis BVP augimas, tačiau Lietuvoje įsigaliojus karantinui, situacija smarkiai pasikeitė. Lietuvos bankas 2020 m. kovo mėnesį prognozavo² , kad 2020 m. Lietuvos BVP mažės 11,4 %, o 2021 m. didės 9,7 %.

COVID-19 veiksniai

2020 m. sausio 30 d. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) dėl COVID-19 protrūkio paskelbė pasaulinę ekstremalią situaciją, o 2020 m. kovo 11 d. ligos plitimą įvardijo kaip pandemiją. 2020 m. vasario 26 d. dėl COVID 19 grėsmės Lietuvos Respublikos vyriausybė šalyje paskelbė ekstremalią situaciją, o 2020 m. kovo 14 d. priėmė nutarimą, kurio pagrindu kurio pagrindu visoje Lietuvos Respublikos (toliau – LR) teritorijoje buvo paskelbtas karantinas nuo 2020 m. kovo 16 d., kuris dar galiojo šio metinio pranešimo paskelbimo dieną.

LR paskelbto karantino trukmė bei užsienio valstybių taikomi ribojimai, gali turėti poveikį Grupės 2020 metų tikslams ir finansiniams rezultatams. Bendrovė, metinio pranešimo išleidimo datai įvertinusi visą turimą informaciją apie COVID-19 keliamas grėsmes ateityje, nustatė, jog dėl COVID–19 protrūkio reikšmingai, ilgiau nei 3 mėn., užsitęsus LR paskelbto karantino bei užsienio valstybėse taikomų griežčiausių ribojančių priemonių trukmei, Vadovybės atlikto poveikio Grupės 2020 metų finansiniams rezultatams vertinimo rezultatai gali pakisti, t. y. pablogėti. Pagrįstai įvertinti ilgesnės trukmės neigiamo poveikio scenarijaus prielaidas šio pranešimo išleidimo dieną negalime.

Energetikos rinkų apžvalga

Didmeninė elektros energijos rinka

2019 m. kainos mažėjo visuose elektros energijos biržos "Nord Pool" zonose. Vidutinė sisteminė kaina buvo apie 11 % mažesnė lyginant su 2018 m. (2018 m. – 43,99 Eur/MWh, 2019 m. – 38,94 Eur/MWh), Švedijos ketvirtojoje zonoje, su kuria Lietuva sujungta "NordBalt" jungtimi, ji buvo mažesnė apie 14 % (2018 m. – 46,36 Eur/MWh, 2019 m. – 39,80 Eur/MWh), Suomijoje – apie 6 % (2018 m. – 46,80 Eur/MWh, 2019 m. – 44,04 Eur/MWh), Lietuvoje – apie 8 % (2018 m. – 50,00 Eur/MWh, 2019 m. – 46,12 Eur/MWh), Latvijoje ir Estijoje – apie 7 % (2018 m. – 49,90 Eur/MWh, 2019 m. – 46,28 Eur/MWh).

Pažymėtina, kad 2019 m., skirtingai nei 2018 m., Suomijoje kainos buvo panašesnės į Baltijos regiono kainas ir labiau skyrėsi nuo likusio Skandinavijos regiono, o Lietuvoje atskirais laikotarpiais formavosi mažesnė kaina nei Latvijoje ir Estijoje. Lietuvos ir Švedijos ketvirtos zonos vidutinis kainų skirtumas 2019 m. buvo apie 73 % didesnis lyginant su 2018 m. ir siekė apie 6,30 Eur/MWh (2018 m. buvo apie 3,64 Eur/MWh). Labiausiai skyrėsi birželio-rugsėjo mėnesiai – apie 11–17 Eur/MWh.

Elektros kainos Lietuvos kainų zonoje, Eur/MWh (šaltinis: "Nord Pool")

Elektros energijos biržos "Nord Pool" zonų bendras energijos poreikis 2019 m. sumažėjo apie 1,5 %, vėjo elektrinių gamyba padidėjo apie 17 %, bendra instaliuota vėjo elektrinių galia padidėjo nuo 17 GW iki beveik 20 GW, hidroelektrinių gamyba sumažėjo apie 5 %, atominių elektrinių gamyba keitėsi nežymiai, metų pabaigoje uždarytas Švedijos Ringhals 2 blokas (instaliuota galia 852 MW), 2020 m. planuojama uždaryti Ringhals 1 bloką (instaliuota galia 881 MW).

Metinis elektros energijos poreikis Lietuvoje buvo panašus kaip ir 2018 m. – apie 12 TWh (nevertinant Kruonio HAE vartojimo), Latvijoje ir Estijoje sumažėjo apie 2 %, atitinkamai buvo apie 8 TWh ir 7 TWh. 2019 m. Lietuvoje pagaminta apie 12 % daugiau elektrose energijos nei 2018 m., Latvijoje – apie 5 % mažiau, Estijoje – apie 41 % mažiau. Lietuva išlieka energijos deficitu pasižyminčia šalimi, vietoje pagaminta apie 30 % šalies poreikio, Latvijoje – apie 85 %, Estija, kuri nusprendė uždarinėti taršias, iškastinius naftos skalūnus naudojančias elektrines ir tapo deficitine šalimi, kur pagaminta apie 74 % šalies poreikio.

2019 m. pakito Lietuvos komercinio importo balansas. 2019 m. iš trečiųjų šalių importuota apie 35 % daugiau nei 2018 m., iš Skandinavijos – apie 20 % daugiau. Eksportas Lenkijos kryptimi padidėjo kelis kartus.

Gamtinių dujų rinka

Pasaulinė suskystintų gamtinių dujų (toliau – SGD) rinka 2019 m. buvo perteklinė, dėl to pirkėjai joje turėjo itin stiprias derybines pozicijas.

SGD pasiūla visame pasaulyje 2019 m. išaugo apie 12 % ir siekė 483 mlrd. m³ . Didžiausias gamtinių dujų skystinimo pajėgumų prieaugis fiksuotas JAV. Šioje šalyje 2019 m. buvo suskystinta apie 20 mlrd. m³daugiau dujų nei 2018 m.

Nuo praėjusių metų pradžios Europos gamtinių dujų indeksai atspindėjo pasaulines SGD kainų tendencijas ir leidosi žemyn. Nyderlandų TTF (angl. Title Transfer Facility) kainų indeksas 2019 m. sausio mėn. siekė apie 24 Eur/MWh, o gruodį jau susiformavo ties 15,89 Eur/MWh riba.

Didžiąją metų dalį SGD krovinių pardavimas iš Europos ir Jungtinių Amerikos Valstijų į Aziją buvo ekonomiškai nenaudingas. Dėl šios priežasties Europa tam tikra prasme balansavo pasaulinius SGD srautus priimdama papildomus krovinius. Tai buvo ypač ryškiai pastebima spalio ir lapkričio mėnesiais, kuomet SGD transportavimo kaštai buvo smarkiai pakilę.

² Šaltinis: Lietuvos bankas. Lietuvos ekonomikos apžvalga: 2020 m. kovas.

¹ Šaltinis: European Commission. European Economic Forecast Winter 2020.

Vienu svarbiausių 2019 m. gamtinių dujų rinkos įvykių tapo JAV sprendimas paskelbti sankcijas dujotiekį "Nord Stream 2" tiesiančioms bendrovėms. Pasak rinkos analitikų, šios sankcijos dujotiekio tiesimo darbų pabaigą nukels neapibrėžtam laikui.

2019 m. gruodžio 31 d. Europos gamtinių dujų saugyklos buvo užpildytos 88 %, kas buvo 18 % daugiau nei tuo pat periodu 2018 m.

Lietuvoje per Klaipėdos SGD terminalą 2019 m. buvo išdujinta 19,6 TWh arba 2,2 karto daugiau gamtinių dujų nei 2018 m. Remiantis Lietuvos perdavimo sistemos duomenimis, gamtinių dujų suvartojimas šalyje buvo 5 % didesnis nei 2018 ir siekė 23,5 TWh.

Žvilgsnis į 2020-uosius Lietuvos energetikoje

Komentaro autorius – Bendrovės Reguliavimo vadovas Vytautas Rimas

2018 m. patvirtinus naująją Lietuvos Nacionalinę energetinės nepriklausomybės strategiją (NENS) bei atitinkamai parengus strategijos įgyvendinimo priemonių planą, buvo pradėti vykdyti veiksmai dėl žalesnio ir saugesnio šalies energetikos sektoriaus.

2019 m. buvo priimtas ne vienas svarbus politinis sprendimas, kuris sukūrė sąlygas tam tikrų priemonių bei veiksmų įgyvendinimui: priimtas vadinamasis sinchronizacijos įstatymas bei gautas ES finansavimas šio projekto įgyvendinimui, paskelbti atsinaujinančios energetikos plėtrą skatinantys aukcionai, priimtas sprendimas dėl išmaniųjų elektros energijos skaitiklių diegimo, atnaujintas gaminančių vartotojų plėtros modelis, pasiekta rekordinė vieta "Doing Business 2020" reitinge, prie ko taip pat prisidėjo sutrumpėjusi prijungimo prie elektros tinklų trukmė, ir kt.

Ir nors atrodo, kad Lietuvos energetikos sektorius sėkmingai žygiuoja į priekį, tačiau 2020 m. susidursime su naujais iššūkiais.

Netylant diskusijoms dėl Astravo atominės elektrinės (AE), jau turbūt kitąmet bandysime "sugaudyti" elektronus, kurie potencialiai bandys patekti į Lietuvą iš nesaugių trečiųjų šalių branduolinių elektrinių. Su Latvija ir Estija turėsime susitarti dėl prekybos su trečiosiomis šalimis po Astravo AE darbo pradžios bei dėl izoliuoto Baltijos šalių energetinės sistemos darbo bandymo, kas yra būtina sąlyga siekiant sinchronizuotis su kontinentine Europa.

Buitiniams vartotojams belaukiant išmaniųjų elektros energijos skaitiklių, taip pat turėsime tinkamai pasirengti planuojamam rinkos liberalizavimui, kadangi pagal įstatymų projektus 2021 m. sausio 1 d. pirmoji dalis didžiausių šalies buitinių elektros energijos vartotojų turės pasirinkti savo naująjį elektros energijos tiekėją. Atitinkamai siekiant, kad vartotojams šis procesas būtų kaip įmanoma sklandesnis, nuo apytiksliai ateinančių metų vidurio vartotojai bus plačiai supažindami su planuojamais liberalizavimo etapais, naudomis bei su šiuo procesu jiems atsirandančiomis galimybėmis.

Atsinaujinančios energetikos srityje kitąmet planuojama sulaukti dar didesnio gaminančių vartotojų proveržio, taip pat 2020 m. viduryje planuojamas antrasis (0,7 TWh dydžio) atsinaujinančios energijos skatinimo kvotų paskirstymo aukcionas. Be to, numatoma, kad 2020 m. bus priimti koncepciniai sprendimai bei atlikti tyrimai dėl vėjo jėgainių plėtros Baltijos jūroje, kas atitinkamai turėtų būti viena kertinių ašių, siekiant sėkmingai įgyvendinti NENS užsibrėžtus nacionalinius energetikos sektoriaus tikslus ne tik trumpuoju, bet ir ilguoju laikotarpiu. Pastebėtina, kad kitąmet darbų atsinaujinančios energetikos srityje sulauks ne tik potencialūs vystytojai, bet ir savivaldybės, kurių didžioji dalis (50 iš 60 savivaldybių) kitais metais turės būti pasirengusios 2021– 2031 m. AEI naudojimo veiksmų planus. Siekiant, kad parengti planai neliktų tik ant popieriaus, savivaldybėms kitąmet taip pat reikės prisiminti jų prieš kurį laiką parengtus miestų darnaus judumo planus, kadangi siekiant įgyvendinti juose numatytus elektromobilių įkrovimo stotelių plėtros tikslus daliai savivaldybių dar reikės pasitempti.

Patikimai prieinamos elektros energijos gamybos srityje 2020 ieji taip pat bus išskirtiniai Lietuvoje. Veiklą pradėjus vykdyti Vilniaus ir Kauno kogeneracinėms jėgainėms 2020 m. po ilgesnės pertraukos Lietuvoje į eksploataciją bus įvestas reikšmingesnis kiekis naujų patikimai prieinamų elektros energijos gamybos pajėgumų – 116 MW. Taip pat planuojama, kad priėmus reikalingus teisės aktų pakeitimus bei apsisprendus dėl galutinės koncepcijos ateinančių metų pabaigoje turėtų įvykti ilgalaikių galios mechanizmų (angl. Capacity Mechanisms) aukcionai, kuriais remiantis turėtume užsitikrinti Lietuvos energetikos sistemos adekvatumą po sinchronizacijos su kontinentine Europa 2025 m. Dėl šios priežasties bei potencialios šių mechanizmų įtakos galutinei vartotojų sąskaitai už elektros energiją, ši tema kitais metais potencialiai bus viena pagrindinių šalies energetinėje padangėje.

Įvertinus visus šiuos laukiančius darbus, reikia tikėtis, kad potencialiai besikeičiantys politiniai vėjai neužkirs kelio visiems žygiuoti pirmyn bei taip tęsti sėkmingai pradėtus darbus ir kitąmet.

Publikuota 2019 m. gruodžio 23 d. portale vz.lt

Grupės įmonių vertybiniai popieriai

Akcijų emitentai

ESO ir "Ignitis gamybos" akcijos įtrauktos į prekybą AB Nasdaq Vilnius vertybinių popierių biržoje. Įmonių akcijos pradėtos listinguoti atitinkamai nuo 2016 m. sausio 11 d. ir 2011 m. rugsėjo 1 d. Abiejų įmonių vertybinių popierių apskaitos tvarkymo sutartys dėl išleistų vertybinių popierių apskaitos ir asmeninių vertybinių popierių sąskaitų sudarytos su AB SEB banku.

Įstatinio kapitalo struktūra ir akcininkai, 2019 m. gruodžio 31 d. duomenimis, turėję daugiau kaip 5 % emitento įstatinio kapitalo

Įmonė	Išleistų paprastųjų vardinių akcijų kiekis	Nominalioji vienos akcijos vertė, Eur	Bendra nominalioji akcijų vertė, Eur	ISIN kodas	VP trumpinys	Prekybos sąrašas	Akcininkas	Nuosavybės teise priklausančių akcijų suteikiama balsų dalis
"Ignitis gamyba"	648 002 629	0,29	187 920 762,41	LT0000128571	LNR1L	Baltijos oficialusis sąrašas	Bendrovė	96,82 %
ESO	894 630 333	0,29	259 442 796,57	LT0000130023	ESO1L	Baltijos oficialusis sąrašas	Bendrovė	94,98 %

2019 m. gruodžio 4 d. įvykusiuose neeiliniuose "Ignitis gamybos" ir ESO visuotiniuose akcininkų susirinkimuose buvo priimti sprendimai išbraukti šių bendrovių akcijas iš prekybos AB Nasdaq Vilnius vertybinių popierių biržoje bei patvirtinti Bendrovę asmeniu, teiksiančiu oficialų siūlymą supirkti abiejų bendrovių akcijas, įtrauktas į prekybą AB Nasdaq Vilnius vertybinių popierių biržoje. Šio pranešimo pasirašymo dieną delistingavimo procesas dar nėra baigtas ir ESO bei "Ignitis gamybos" akcijomis dar yra prekiaujama AB Nasdaq Vilnius vertybinių popierių biržoje.

Skolos vertybiniai popieriai

Bendrovė 2019 m. gruodžio 31 d. buvo išleidusi dvi dešimties metų žaliųjų obligacijų emisijas, kurios listinguotos Liuksemburgo vertybinių popierių ir AB Nasdaq Vilnius vertybinių popierių biržose. Bendra Bendrovės išleistų obligacijų nominali vertė – 600 mln. Eur.

Kredito reitingas

2019 m. gegužės mėn. tarptautinė kredito reitingų agentūra "S&P Global Ratings" paliko įmonei galioti BBB+ kredito reitingą. Nepaisant to, kredito reitingo perspektyva buvo pakoreguota iš stabilios į neigiamą. Šį pokyti pagrinde lėmė 2018-2019 m. laikotarpiu pasiektas istoriškai didžiausias Investicijų srautas, kas lėmė grynosios skolos išaugimą ir pablogėjusius kredito rodiklius.

Išleisti skolos vertybiniai popieriai

Įmonė	Bendra nominalioji emisijos vertė, Eur	ISIN kodas	Išpirkimo data
Bendrovė	300 000 000,00	XS1646530565	2027-07-14
Bendrovė	300 000 000,00	XS1853999313	2028-07-10

Esminiai pokyčiai

Emitento ir jo organų narių ar darbuotojų susitarimų, numatančių kompensaciją, jei jie atsistatydintų arba būtų atleisti be pagrįstos priežasties, arba jei jų darbas baigtųsi dėl emitento kontrolės pasikeitimo, sudaryta nebuvo.

Reikšmingų susitarimų, kurių šalis yra emitentas ir kurie įsigaliotų, pasikeistų ar nutrūktų pasikeitus emitento kontrolei, taip pat jų poveikis, išskyrus atvejus, kai dėl susitarimų pobūdžio jų atskleidimas padarytų emitentui didelę žalą, sudaryta nebuvo.

Per ataskaitinį laikotarpį emitentas žalingų sandorių (neatitinkančių Bendrovės tikslų, esamų įprastų rinkos sąlygų, pažeidžiančių akcininkų ar kitų asmenų grupių interesus ir pan.) bei sandorių, sudarytų esant interesų konfliktui tarp emitento vadovų, kontroliuojančių akcininkų ar kitų susijusių šalių pareigų emitentui ir jų privačių interesų ir (arba) kitų pareigų, nesudarė.

Rezultatai

Rezultatai	22
Penkių metų rezultatai	33
2019 m. IV ketvirtis	35
Rezultatai ketvirčiais, 2018–2019 m.	36
Alternatyvūs veiklos rodikliai	37

Rezultatai

Pagrindiniai veiklos rodikliai

		2019 m.	2018 m.	∆	∆, %
Elektros energija
Paskirstyta elektros energija	TWh	9,55	9,59	-0,04	-0,43 %
Pagaminta elektros energija	TWh	1,06	1,01	0,05	5,26 %
Žaliosios gamybos dalis	%	97,68 %	93,38 %	-	4,61 %
Žaliosios energijos gamyba	TWh	1,04	0,94	0,10	10,03 %
Žaliosios gamybos galia	MW	1350	1256	94,00	7,48%
Veikiantys Žaliosios gamybos pajėgumai	MW	1077	1077	0,00	0,00%
Statomi Žaliosios gamybos pajėgumai	MW	210	116	94,00	81,03%
Vystomi Žaliosios gamybos pajėgumai	MW	63	63	0,00	0,00%
Parduota elektros energija mažmeninėje rinkoje	TWh	5,86	5,91	-0,05	0,84 %
Lietuva	TWh	5,03	5,22	-0,19	-3,58 %
Latvija	TWh	0,83	0,69	0,14	20,73 %
Parduota elektros energija didmeninėje rinkoje	TWh	4,71	0,70	4,01	574,72 %
Nauji prijungimai ir galios padidinimai	vnt.	40 151	30 976	9 175	29,62 %
SAIDI	min.	91,79	81,37	10,42	12,81 %
SAIFI	vnt.	1,31	1,14	0,17	14,74 %
Dujos
Paskirstyta dujų	TWh	6,97	7,60	-0,64	-8,39 %
Parduota dujų	TWh	9,83	11,33	-1,50	-13,22 %
Nauji prijungimai ir galios padidinimai	vnt.	11 793	14 741	-2 948	-20,00 %
SAIDI	min.	1,25	0,61	0,64	106,23 %
SAIFI	vnt.	0,008	0,006	0,00	35,93 %

Pagrindinių veiklos rodiklių analizė

Elektros energija

Paskirstyta elektros energija 2019 m. lyginant su 2018 m. išliko panašiame lygyje ir sudarė 9,55 TWh. Elektros energijos paskirstymas nepriklausomų tiekėjų vartotojams neženkliai padidėjo 0,9 % ir sudarė 6,22 TWh. Visuomeninio ir garantinio tiekimo kiekiai sumažėjo 2,8 % ir sudarė 3,33 TWh (2018 m. – 3,42 TWh).

Lyginant su 2018 m., per 2019 m. elektros gamyba Kauno HE dėl mažesnio vandens kiekio Nemune sumažėjo 21,8 % ir siekė 0,27 TWh. Kruonio HAE gamybos apimtys išaugo 14,1 % dėl didesnio elektros rinkų kainų svyravimų ir siekė 0,54 TWh. Elektrėnų komplekse per 2019 m. pagamintos elektros energijos kiekis sumažėjo 63,2 % ir sudarė 0,02 TWh (2018 m. – 0,07 TWh). Estijoje ir Lietuvoje veikiančiuose vėjo elektrinių parkuose buvo pagaminta 0,23 TWh elektros energijos – tai yra 81,4 % daugiau nei praėjusiais metais, dėl "Vėjo vato" ir "Vėjo gūsio" įsigijimų 2018 m. lapkričio mėn. Todėl pagaminta elektros energijos gamybos dalis iš atsinaujinančių energijos išteklių 2019 m. išaugo iki 97,7 % nuo 93,4 % 2018 m.

SAIDI rodiklis išaugo iki 91,79 min. (2018 m. – 81,37 min.). SAIFI rodiklis 2019 m. siekė 1,31 karto (2018 m. – 1,14 karto). Pagrindinė elektros energijos tiekimo kokybės rodiklių pablogėjimo priežastis yra nepalankios orų sąlygos 2019 m., kurios lėmė vidutinės įtampos oro linijų gedimus ir tiekimo sutrikimus dėl išvirtusių medžių.

Per 2019 m. buvo 40 151 nauji prijungimai ir galios didinimai buvo įvykdyti elektros skirstymo tinkle. Lyginant su 2018 m., naujų prisijungimų ar galios padidinimų buvo 29,6 % daugiau.

Dujos

Paskirstytas dujų kiekis per 2019 m. sumažėjo 8,4 % ir sudarė 6,97 TWh (2018 – 7,60 TWh). 2019 m. paskirstyto dujų kiekio sumažėjimui didžiausią įtaką turėjo aukštesnės vidutinės oro temperatūros, ypač per vasario ir kovo mėnesiais. Parduotas dujų kiekis mažmeninėje rinkoje per 2019 m. sumažėjo 13,2 % ir sudarė 9,83 TWh (2018 – 11,33 TWh). Tam didžiausią įtaką turėjo įstatyminės bazės pakeitimai. Buvo panaikinta prievolė reguliuojamiems energijos gamintojams pirkti per Klaipėdos SGD terminalą tiekiamas gamtines dujas iš paskirtojo tiekėjo.

Dujų skirstymo SAIDI rodiklis per 2019 m. ženkliai išaugo ir siekė 1,25 min. (2018 m. – 0,61 min.), o SAIFI rodiklis sudarė ~0,008 vnt. (2018 m. ~0,006 vnt.). Pagrindinė dujų tiekimo kokybės rodiklių pablogėjimo priežastis yra dėl trečiųjų šalių pažeidimų dujotiekiuose įvykę tiekimo sutrikimai didesniam klientų skaičiui, lyginant su 2018 metais.

Per 2019 m. buvo 11 793 nauji prijungimai ir galios didinimai įvykdyti gamtinių dujų skirstomajame tinkle, tai yra 20,0 % mažiau, nei 2018 m.

Pagaminta elektros energija, TWh

Paskirstyta ir parduota elektros energija, paskirstytos ir parduotos dujos, TWh

Pagrindiniai finansiniai rodikliai

		2019 m.	2018 m.*	∆	∆, %
Pajamos	mln. Eur	1 090,6	1 070,1	20,6	1,9 %
EBITDA AVR	mln. Eur	206,8	145,3	61,5	42,3 %
EBITDA marža AVR	%	19,0 %	13,6 %	-	-
Koreguota EBITDA AVR	mln. Eur	259,6	221,3	38,3	17,3 %
Koreguota EBITDA marža AVR	%	23,8 %	20,7 %	-	-
EBIT AVR	mln. Eur	82,8	-20,4	103,2	506,0 %
Koreguotas EBIT AVR	mln. Eur	149,7	133,6	16,1	12,1 %
Grynasis pelnas	mln. Eur	59,0	-22,0	80,9	368,4 %
Koreguotas grynasis pelnas AVR	mln. Eur	106,0	99,0	7,0	7,1 %
Investicijos AVR	mln. Eur	455,7	429,3	26,4	6,1 %
FFO AVR	mln. Eur	187,0	131,4	55,6	42,3 %
FOCF AVR	mln. Eur	-196,2	-206,9	10,7	5,2 %
		2019.12.31	2018.12.31*	∆	∆, %
Visas turtas	mln. Eur	3 198,1	2 853,9	344,2	12,1 %
Nuosavas kapitalas	mln. Eur	1 348,6	1 302,5	46,1	3,5 %
Grynoji skola AVR	mln. Eur	966,5	736,0	230,5	31,3 %
Apyvartinis kapitalas AVR	mln. Eur	-1,4	-19,2	17,8	92,9 %
ROE AVR	%	4,4 %	-1,7 %	-	-
Koreguotas ROE AVR	%	8,0 %	7,5 %	-	-
ROCE AVR	%	3,8 %	-1,1 %	-	-
Koreguotas ROCE AVR	%	6,9 %	7,0 %	-	-
Grynoji skola / EBITDA AVR	kartais	4,67	5,07	-	-
Grynoji skola / Koreguota EBITDA AVR	kartais	3,72	3,33	-	-
FFO / Grynoji skola AVR	%	19,3 %	17,8 %	-	-

* 2019 m. pasikeitus AVR skaičiavimui, 2018 m. atitinkami skaičiai ir rodikliai buvo perskaičiuoti pagal 2019 m. skaičių ir rodiklių skaičiavimo principą. 2019 m. buvo pakeistos koreguotos EBITDA ir koreguoto grynojo pelno formulės. Koreguotos EBITDA skaičiavimas papildytas dviem jaunais koregavimais: i) parduoto ilgalaikio turto pardavimo rezultatu bei ii) naujų vartotojų koregavimu (daugiau informacijos pranešimo skiltyje Koreguota EBITDA). Koreguoto grynojo pelno skaičiavimas papildytas keturiais koregavimais: i) ilgalaikio turto pardavimo rezultato eliminavimu, ii) naujų vartotojų prijungimų ir galios didinimų piniginiu efektu , iii) laikinais išvestinių priemonių rinkos vertės pokyčiais bei iv) ATL rinkos vertės pasikeitimu (daugiau informacijos pranešimo skiltyje Koreguotas grynasis pelnas).

Pagrindinių finansinių rodiklių analizė

Pajamos

Grupės Pajamos per 2019 m. išaugo 1,9 % (+20,6 mln. Eur) lyginant su 2018 m. ir siekė 1 090,6 mln. Eur. Pagrindinės Pajamų pokyčio priežastys:

1. Didesnės tinklų segmento Pajamos (+32,6 mln. Eur). Augimą lėmė 21,1 mln. Eur didesnės skirstymo bei 13,4 mln. Eur didesnės persiuntimo Pajamos dėl išaugusių tarifų.
1. Didesnės lanksčiosios gamybos segmento Pajamos (+11,7 mln. Eur). Segmento Pajamos pagrinde augo dėl gautos 9,3 mln. Eur kompensacijos iš Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl Alstom Power Ltd galimai padarytos žalos vykdant Lietuvos elektrinės projektą 2005–2009 m. Taip pat Pajamas augino veikloje nebenaudojamo mazuto atsargų pardavimai.
1. Didesnės Pajamos iš Žaliosios gamybos segmento (+4,9 mln. Eur). Pajamų augimą lėmė dvi pagrindinės priežastys: išaugęs vėjo elektrinių parkų portfelis (+6,8 mln. Eur) bei susidariusios palankios vėjų sąlygos (+2,6 mln. Eur). Minėtos priežastys nusvėrė sumažėjusias Kauno HE ir Kruonio HAE Pajamas. Kauno HE gamybos apimtys krito dėl hidrologinės sausros.
1. Mažesnės sprendimų klientams segmento Pajamos (-22,4 mln. Eur). Pajamos daugiausiai mažėjo dėl mažesnių dujų pardavimų verslo klientams (-54,3 mln. Eur) ir mažesnių išvestinių finansinių priemonių Pajamų (-36,1 mln. Eur). Kritimą dalinai atsvėrė augusios Pajamos iš visuomeninio elektros tiekimo veiklos (+42,1 mln. Eur), išaugusios dujų pardavimo gyventojams Pajamos (+8,2 mln. Eur), didesni kitų elektros, dujų ar susijusių paslaugų pardavimai (+7,7 mln. Eur), didesnės mažmeninės elektros energijos tiekimo Pajamos (+4,7 mln. Eur).

	2019 m.	2018 m.	∆	∆, %
Sprendimai klientams	502,9	525,3	(22,4)	-4,3 %
Tinklai	413,8	381,2	32,6	8,5 %
Žalioji gamyba	83,3	78,3	4,9	6,3 %
Lanksčioji gamyba	79,7	68,0	11,7	17,1 %
Kita	10,9	17,1	(6,2)	-36,2 %
Pajamos iš viso	1 090,6	1 070,1	20,6	1,9 %

Pajamos pagal segmentus, mln. Eur

2019 m. Pajamos pagal segmentus, mln. Eur

2019 m. 92,0 % Pajamų Grupė uždirbo Lietuvoje (1 003,7 mln. Eur). Grupės Pajamos užsienyje (Latvija, Estijoje ir Lenkijoje) išaugo 25,4 % ir siekė 87,0 mln. Eur (2018 m. – 69,3 mln. Eur).

Pajamos pagal šalis, mln. Eur

	2019 m.	2018 m.	∆	∆, %	2019 m., %
Lietuva	1 003,7	1 000,7	2,9	0,3 %	92,0 %
Kitos	87,0	69,3	17,6	25,4 %	8,0 %
Pajamos iš viso	1 090,6	1 070,1	20,6	1,9 %	100,0 %

Sąnaudos

Elektros, dujų pirkimai

Per 2019 m. Grupės elektros ir dujų pirkimai sudarė 734,7 mln. ir sumažėjo 7,6 %. Sumažėjimą daugiausiai lėmė mažesni dujų pirkimai prekybai dėl sumažėjusių pardavimų verslo klientams bei pasikeitusio tiekimo veiklos reguliavimo modelio (-59,0 mln. Eur).

Pardavimo, bendrosios ir administracinės sąnaudos

Per 2019 m. Grupės pardavimo, bendrosios ir administracinės sąnaudos sudarė 147,9 mln. Eur. ir augo 15,2 % (+19,5 mln. Eur). Šį pokytį daugiausia lėmė:

1. Remonto sąnaudų augimas 8,6 mln. Eur (arba +40,6 %), kurį daugiausiai sąlygojo padidėję remonto ir priežiūros darbai reikalingi elektros tinklui (+7,8 mln. Eur) suformuotas atidėjinys Elektrėnų komplekso demontavimo projektams (+1,4 mln. Eur).
1. Darbo užmokesčio bei susijusių sąnaudų augimas 7,2 mln. Eur (arba +9,1 %), kuris pagrinde augo dėl augusio vidutinio darbo užmokesčio Grupėje, kuris atitiko vidutinį darbo užmokesčio augimą Lietuvoje.

Kitos veiklos sąnaudos

Nusidėvėjimo sąnaudos 2019 m. augo 22,2 mln. Eur dėl šių veiksnių:

1. išaugęs ilgalaikis turtas, kurį lėmė naujos Investicijos;
1. išaugusi ilgalaikio turto vertė dėl 2018 m. pabaigoje atlikto ESO turto vertinimo;
1. TFAS 16 standarto įtaka.

Ilgalaikio materialaus turto vertės sumažėjimo sąnaudos ir nurašymai 2019 m. lyginant su 2018 m. sumažėjo 73,3 mln. EUR. Sumažėjimą lėmė 2018 m. apskaityta skirstymo tinklų turto vertės sumažėjimo įtaka. Nors nepriklausomas vertinimas parodė, jog turto vertė yra išaugusi, tačiau dėl apskaitinių aspektų tam tikro turto vertės padidėjimas buvo apskaitytas nuosavo kapitalo straipsnyje "perkainojimo rezervas", o pelno nuostolio ataskaitoje buvo apskaitytas su tam tikro turto vertinimu susijęs nuostolis.

Veiklos sąnaudos, mln. Eur

	2019 m.	2018 m.	∆	∆, %
Elektros, dujų pirkimai	734,7	795,0	-60,4	-7,6 %
Elektros ir susijusių paslaugų pirkimai	493,6	491,3	2,2	0,5 %
Dujų prekybai ir susijusių paslaugų	218,1	277,1	-59,0	-21,3 %
pirkimai
Dujų pirkimai gamybai	23,0	26,5	-3,6	-13,4 %
Pardavimo, bendrosios ir administracinės	147,9	128,4	19,5	15,2 %
sąnaudos: AVR
Darbo užmokestis ir susijusios sąnaudos	87,0	79,7	7,2	9,1 %
Remontų ir priežiūros sąnaudos	29,8	21,2	8,6	40,6 %
Kitos	31,1	27,4	3,7	13,4 %
Nusidėvėjimas	109,9	87,7	22,2	25,4 %
Ilgalaikio materialaus turto vertės
sumažėjimo sąnaudos ir nurašymai	13,7	86,9	-73,3	-84,3 %
Ilgalaikių ir trumpalaikių gautinų sumų,
atsargų bei kiti nurašymai ir vertės	1,3	1,4	-0,1	-8,3 %
sumažėjimai
Aplinkos taršos leidimų perkainojimas	0,4	-8,9	9,4	104,8 %
Veiklos sąnaudos iš viso	1 007,8	1 090,5	-82,6	-7,6 %

Koreguota EBITDA*

2019 m. Koreguota EBITDA sudarė 259,6 mln. Eur ir buvo 17,3 %, arba 38,4 mln. Eur didesnė nei 2018 m. Koreguotos EBITDA marža 2019 m. siekė 23,8 % (2018 m. – 20,7 %).

Koreguota EBITDA pagal segmentus

Koreguota EBITDA augo visuose segmentuose:

1. Tinklai augo 11,6 mln. Eur. Augimą lėmė didesnis skirstomojo tinklo naujų vartotojų prijungimų ir galios didinimų skaičius bei tęstinės skirstomųjų tinklų atnaujinimo Investicijos.
1. Žalioji gamyba gerėjo 5,4 mln. Eur. Didžiausią įtaką turėjo 2018 m. pabaigoje išaugusio vėjo jėgainių portfelio efektas (+6,0 mln. Eur) ir geresnis Kruonio HAE rezultatas (+4,7 mln. Eur) daugiausiai nulemtas efektyvaus elektros rinkos kainų svyravimų išnaudojimo. Augimą neigiamai paveikė mažesnis Kauno HE rezultatas (-4,3 mln. EUR) dėl mažesnio vandens kiekio Nemune ir išaugusios Vilniaus ir Kauno kogeneracinių jėgainių projektų OPEX sąnaudos artėjant jėgainių paleidimui (-1,6 mln. Eur).
1. Lanksčioji gamyba kilo 8,7 mln. Eur. Augimą sąlygojo geresnis Elektrėnų komplekso 7 bloko rezultatas (+4,6 mln. Eur) dėl 2019 m. teiktos izoliuoto darbo bandymo paslaugos (2018 m. blokas buvo užkonservuotas ir paslaugų neteikė). Rezultatui teigiamą įtaką taip pat dadarė pelnas iš mazuto atsargų pardavimo (+1,8 mln. Eur).
1. Sprendimai klientams augo 4,0 mln. Eur. Geresnį segmento rezultatą daugiausia lėmė geresnis "Ignitis Latvija" elektros prekybos rezultatas (+3,5 mln. Eur) bei geresnis "Ignitis Polska" prekybos biržoje rezultatas (+1,6 mln. Eur).
1. Rezultatas iš kitų veiklų augo 8,6 mln. Eur, daugiausiai dėl mažiau neigiamo EnePRO veiklos, kuri yra nutraukiama, rezultato (+8,2 mln. EUR).

Nuo 2019 m. sausio 1 d. pasikeitus TFAS 16 standartui veiklos nuomos sąnaudos perkeltos iš pardavimo, bendrųjų ir administracinių sąnaudų į nusidėvėjimo sąnaudas. Dėl šios priežasties Koreguota EBITDA padidėjo 3,5 mln. Eur. Šis efektas yra įtrauktas į kiekvieno iš veiklos segmentų Koreguotą EBITDA pateiktą aukščiau.

Koreguota EBITDA pagal segmentus, mln. Eur

	2019 m.	2018 m.	∆	∆, %	2019 m., %
Tinklai	180,5	168,8	11,6	6,9 %	69,5 %
Žalioji gamyba	43,4	38,1	5,4	14,1 %	16,7 %
Lanksčioji gamyba	22,0	13,3	8,7	65,4 %	8,5 %
Sprendimai klientams	10,7	6,7	4,0	59,8 %	4,1 %
Kita	3,0	-5,6	8,6	153,7 %	1,2 %
Koreguota EBITDA iš viso AVR	259,6	221,3	38,3	17,3 %	100,0 %

2019 m. Koreguota EBITDA pagal segmentus, mln. Eur

* Koreguota EBITDA apskaičiuota remiantis vadovybės koregavimais. Detalesnis vadovybės koregavimų aprašymas pateikiamas Konsoliduotų ir bendrovės finansinių ataskaitų 42-oje pastaboje "Veiklos segmentai".

Koreguota EBITDA pagal veiklos pobūdį

2019m. Koreguota EBITDA iš reguliuojamos veiklos ir ilgalaikių kontraktų sudarė 82,6 % nuo visos Koreguotos EBITDA.

Reguliuojamai veiklai priskiriama:

1. Elektros ir dujų skirstymo veikla,
1. Perdavimo sistemos operatoriui teikiamos rezervų bei sisteminės paslaugos,
1. Elektros visuomeninio ir garantinio tiekimo bei dujų tiekimo Lietuvos gyventojams veikla.

Veiklai pagal ilgalaikius kontraktus priskiriamos vėjo jėgainės su fiksuotais ilgalaikiais ir skatinamaisiais Pajamų tarifais.

Koreguota EBITDA pagal veiklos pobūdį, mln. Eur

	2019 m.	2018 m.	∆	∆, %	2019 m., %
Reguliuojama	214,5	194,1	20,4	10,5 %	82,6 %
Pagal ilgalaikius kontraktus	13,8	6,7	7,1	106,1 %	5,3 %
Kita	31,3	20,5	10,8	52,8 %	12,1 %
Koreguota EBITDA iš viso AVR	259,6	221,3	38,3	17,3 %	100 %

2019 m. Koreguota EBITDA pagal veiklos pobūdį, mln. Eur

EBITDA korekcijos*

EBITDA korekcijos, mln. Eur

	2019 m.	2018 m.	∆	∆, %
EBITDA AVR	206,8	145,3	61,5	42,3 %
Korekcijos
Laikini reguliaciniai skirtumai (1)	31,7	81,5	-49,8	-61,1 %
Laikini išvestinių priemonių rinkos vertės	16,8	-14,9	31,7	213,0 %
pokyčiai (2)
Naujų vartotojų prijungimų ir galios	16,1	12,5	3,6	29,0 %
didinimų piniginis efektas (3)
Kiti (4)	-11,8	-3,1	-8,7	-281,3 %
Koregavimų iš viso	52,8	76,0	-23,2	-30,5 %
Koreguota EBITDA AVR	259,6	221,3	38,3	17,3 %
Koreguota EBITDA marža AVR	23,8 %	20,7 %	-	-

1. Eliminuojamas skirtumas tarp faktinio ataskaitinio laikotarpio pelno bei per ataskaitinį laikotarpį reguliuotojo leidžiamo uždirbti pelno.
1. Eliminuojami laikini išvestinių finansinių priemonių susijusių su kitais laikotarpiais tikrosios vertės pokyčiai (įskaitant sandorius realizuotus einamuoju periodu, bet susijusius su būsimais laikotarpiais). Grupė naudoja išvestines finansines priemones ekonominiam apsidraudimui dujų ir elektros energijos tiekimo sutartims, tačiau ne pilnai taiko apsidraudimo sandorių apskaitą, todėl vadovybė analizuodama einamojo laikotarpio rezultatus jas eliminuoja.
1. Pagal atnaujintą apskaitos politiką naujų vartotojų prijungimų ir galios didinimų Pajamos apskaitomos atidedant per naujai sukurtos infrastruktūros naudingo tarnavimo laikotarpį, nors pinigai gaunami prijungus naujus vartotojus ar padidinus galią. Siekiant geriau atspindėti pinigų srautus ir einamaisiais metais užbaigtų naujų vartotojų prijungimų ir galios didinimų rezultatus, Pajamos koreguojamos lyg būtų apskaitomos prijungimo ar galios didinimo metu.
4. Didžiąją dalį kitų koregavimų sudaro gautos kompensacijos susijusios su praėjusiais laikotarpiais: i) 2019 m. vasario 11 d. Lietuvos Respublikos Finansų ministerija pervedė 9,28 mln. Eur dydžio kompensaciją "Ignitis gamybai" dėl Alstom Power Ltd galimai padarytos žalos 2005–2009 m. vykdant akcinės bendrovės Lietuvos elektrinės projektą; ii) iš "Litgrid" gauta kompensacija už perdavimo ir sistemines paslaugas (už 2016 m. sausio ir vasario mėn.). Kiti koregavimai taip pat apima eliminuojamus atsargų ir gautinų sumų vertės sumažėjimus ir nurašymus bei ilgalaikio turto pardavimo pelno ar nuostolio eliminavimą.

* 2019m. vadovybė nusprendė atlikti papildomas EBITDA korekcijas: (1) Atlikus retrospektyvų apskaitos politikos pakeitimą, atlikti koregavimą skirstomojo tinklo naujų vartotojų prijungimo ir galios didinimo piniginiam efektui. (2) eliminuoti ilgalaikio turto pardavimo pelną ar nuostolį.

Detalesnis vadovybės koregavimų aprašymas pateikiamas Konsoliduotų ir bendrovės finansinių ataskaitų 42-oje pastaboje "Veiklos segmentai".

Koreguotas EBIT

2019 m. Koreguotas EBIT sudarė 149.7 mln. Eur ir buvo 12,1 %, daugiau nei 2018 m. Iš esmės Grupės koreguoto EBIT pokytį lėmė didesnė Koreguota EBITDA (+38,3 mln. Eur) (augimo priežastys aprašytos skiltyje "Koreguota EBITDA") ir didesnis nusidėvėjimas (-22,2 mln. Eur) (augimo priežastys aprašytos skiltyje "Sąnaudos").

Koreguotas EBIT pagal segmentus, mln. Eur

	2019 m.	2018 m.	∆	∆, %
Tinklai	98,9	111,5	-12,6	-11,3 %
Žalioji gamyba	30,7	27,3	3,5	12,8 %
Lanksčioji gamyba	10,4	1,7	8,8	527,4 %
Sprendimai klientams	3,8	5,5	-1,8	-32,0 %
Kita	5,9	-12,3	18,3	148,0 %
Koreguotas EBIT AVR	149,7	133,6	16,1	12,1 %
Koreguoto EBIT marža AVR	13,7 %	12,5 %	-	-

Koreguotas grynasis pelnas

2019 m. Grupės Koreguotas grynasis pelnas siekė 106,0 mln. Eur ir buvo 7,1 % didesnis nei 2018 m. Didžiausią įtaką pokyčiui turėjo šie efektai:

1. Didesnė koreguota EBITDA Koreguota(+38,3 mln. Eur) augimo priežastys aprašytos skiltyje "Koreguota EBITDA".
1. Didesnės nusidėvėjimo sąnaudos (-22,2 mln. Eur) augimo priežastys aprašytos skiltyje "Sąnaudos".
1. Didesni ilgalaikio turto vertės sumažėjimai ir nurašymai (-5,8 mln. Eur).
1. Didesnės finansinės sąnaudos (-3,9 mln. Eur).

Grynojo pelno koregavimams pritaikytas 15 % pelno mokesčio tarifas (išskyrus elektros finansinių instrumentų rinkos vertės pokyčio koregavimą, kuriame pelno mokestis jau įvertintas).

	2019 m.	2018 m.	∆	∆, %
Koreguota EBITDA AVR	259,6	221,3	38,3	17,3 %
Nusidėvėjimo ir amortizacijos sąnaudos	-109,9	-87,7	-22,2	-25,4 %
Koreguotas EBIT AVR	149,7	133,6	16,1	12,1 %
Ilgalaikio turto vertės sumažėjimo ir nurašymų sąnaudos (išskyrus materialius vienkartinius ne piniginius turto pervertinimus, vertės sumažėjimus, nurašymus)	-13,7	-7,9	-5,8	-73,6 %
Atsargų ir gautinų sumų nurašymai	-1,3	-1,4	0,1	10,0 %
Finansinės veiklos Pajamos	2,2	1,6	0,6	35,3 %
Finansinės veiklos sąnaudos	-18,8	-14,9	-3,9	-26,4 %
Išvestinių finansinių priemonių perkainojimas ir uždarymo rezultatai	0,0	-0,6	0,6	100,0 %
Ataskaitinių metų pelno mokesčio Pajamos (sąnaudos)	-6,7	-4,6	-2,1	-46,4 %
Atidėtojo pelno mokesčio Pajamos (sąnaudos)	-0,4	16,9	-17,3	-102,6 %
Vadovybės koregavimų įtaka pelno mokesčiui	-5,0	-23,8	18,8	79,0 %
Koreguotas grynasis pelnas AVR	106,0	99.0	7,0	7,1 %

Koreguoto grynojo pelno koregavimai, mln. Eur

Koreguotas grynasis pelnas, mln. Eur

	2019 m.	2018 m.	∆	∆, %
Grynasis pelnas	59,0	-22,0	80,9	368,4 %
Koregavimai
Laikini reguliaciniai skirtumai	31,7	81,5	-49,8	-61,1 %
Laikini išvestinių priemonių rinkos vertės pokyčiai	16,8	-14,9	31,7	213,0 %
Naujų vartotojų prijungimų ir galios didinimų piniginis efektas	16,1	12,5	3,6	29,0 %
Reikšmingi vienkartiniai nepiniginiai turto perkainojimo, vertės sumažėjimo, nurašymo efektai	0,0	79,1	-79,1	-100,0 %
Kiti koregavimai*	-12,7	-13,4	0,8	5,8 %
Koregavimų įtaka pelno mokesčiui	-5,0	-23,8	18,8	79,0 %
Viso koregavimų**	47,0	120,9	-73,9	-61,1 %
Koreguotas grynasis pelnas AVR	106,0	99,0	7,0	7,1 %
Koreguotas ROE AVR	8,0 %	7,5 %	-	-
ROE	4,4 %	-1,7 %	-	-

* Kitus koregavimus sudaro gautos kompensacijos už praėjusius laikotarpius, ilgalaikio turto pardavimo rezultatas bei sąnaudos susijusios su ATL, jų perkainavimu ir atidėjiniais ir ankstesnių laikotarpių kompensacijos. **2019m. buvo pakeista koreguoto grynojo pelno formulė. Koreguotas grynasis pelnas apima šiuos naujus koregavimus: i) ilgalaikio turto pardavimo rezultatą ii) naujų vartotojų prijungimo ir galios didinimo piniginis efektas iii) išvestinių finansinių priemonių rinkos vertės pokytį iv) ATL perkainavimo rezultatą. 2018 ir 2019 m. pakoreguoti.

Ataskaitinis grynasis pelnas

Ataskaitinis grynasis pelnas 2019 m. sudarė 59,0 mln. Eur ir lyginant su 2018 m. -22,0 mln. Eur nuostoliu. Ataskaitinis grynasis pelnas buvo didesnis daugiausiai dėl šių priežasčių:

1. 2018 m. apskaitytas skirstomojo tinklo turto vertės sumažėjimas lėmęs neigiamą (67,9 mln. Eur) vertės sumažėjimo rezultatą apskaitytą pelno (nuostolių) ataskaitą. Svarbu paminėti, kad grynas perkainavimo rezultatas buvo teigiamas (t.y. lėmė skirstomojo tinklo turto vertės padidėjimą 76 mln. Eur), tačiau teigiama dalis buvo apskaityta perkainavimo rezerve balanse.
1. Laikini reguliaciniai skirtumai Sprendimų klientams segmento visuomeninio tiekimo veikloje 2018 m. (34 mln. Eur). Tai lėmė skirtumas tarp reguliuotojo prognozuotos į. visuomeninio tiekimo tarifą įtrauktos elektros energijos kainos skirtumo nuo faktinės rinkos kainos.

Ataskaitinio grynojo pelno suvedimas su EBIT ir EBITDA, mln. Eur

	2019 m.	2018 m.	∆	∆, %
Grynasis pelnas (nuostoliai)	59,0	-22,0	80,9	368,4 %
Ataskaitinių metų pelno mokesčio sąnaudos	6,7	4,6	2,1	46,4 %
Atidėtojo pelno mokesčio Pajamos	0,4	-16,9	17,3	102,6 %
(sąnaudos)
Pelnas (nuostoliai) prieš apmokestinimą	66,2	-34,2	100,4	293,2 %
Finansinės veiklos Pajamos	-2,2	-1,6	-0,6	-35,3 %
Finansinės veiklos sąnaudos	18,8	14,9	3,9	26,4 %
Išvestinių finansinių priemonių perkainojimas	-	0,6	-0,6	-100,0 %
ir uždarymo rezultatai
EBIT AVR	82,8	-20,4	103,2	506,0 %
Nusidėvėjimo ir amortizacijos sąnaudų	109,9	87,7	22,2	25,4 %
atstatymas
Ilgalaikio turto vertės sumažėjimo ir	13,7	86,9	-73,3	-84,3 %
nurašymų sąnaudų atstatymas
ATL perkainavimo rezultato atstatymas	0,4	-8,9	9,4	104,8 %
EBITDA AVR	206,8	145,3	61,5	42,3 %

Investicijos

Investicijos per 2019 m. sudarė 455,7 mln. Eur arba 6,1 % daugiau nei 2018 m. Daugiausia Investicijų buvo skirta VKJ ir KKJ (45,1 % nuo visų Investicijų), elektros skirstomojo tinklo plėtrai (17,4 %) bei dujų skirstomojo tinklo plėtrai (9,8 %).

2019 m. Žaliosios gamybos segmento Investicijos išaugo iki 256,5 mln. Eur ir buvo 123,7 mln. EUR didesnės nei 2018 m. Didžiausią įtaką tam padarė išaugusios investicijos į Vilniaus ir Kauno kogeneracines jėgaines nuo 113,4 mln. Eur 2018 m. iki 205,6 mln. Eur 2019 m. Taip pat 2019 m. įsigijome 100 % "Pomerania" akcijų paketo, kuri vysto 94 MW vėjo parko projektą Lenkijoje, bei pradėtos vėjo parko statybos.

2019 m. Tinklų segmento Investicijos sudarė 181,4 mln. Eur ir buvo 89,9 mln. EUR mažesnės nei 2018 m. Sumažėjimą labiausiai lėmė mažesnės Investicijos į elektros skirstomojo tinklo atnaujinimą (2019 m. 44,5 mln. Eur mažiau nuo 121,5 mln. Eur 2018 m.). Investicijos į elektros skirstomojo tinklo plėtrą taip pat sumažėjo 4,5 mln. Eur ir siekė 79,1 mln. Eur. Per 2019 m. elektros skirstymo tinkle atlikta 40,2 tūkst. naujų vartotojų prijungimų ir galios didinimų, 18,0 % daugiau nei per 2018 m. Naujų vartotojų prijungtų ir padidintos galios objektų leistinoji naudoti galia per 2019 m. sudarė 446,1 MW ir buvo 0,3 % didesnė nei 2018 m. (444,6 MW). Per 2019 m. Investicijos į dujų skirstomojo tinklo plėtrą siekė 45,0 mln. Eur ir buvo 2,7 mln. Eur mažesnės nei 2018 m. Per 2019 m. pastatyta 504,9 kilometro nauju dujotiekių (2018 m. 614,2 kilometrų).

2019 m. gavome 82,3 mln. EUR subsidijų savo investicijoms. Didžiąją dalį subsidijų sudarė Europos sąjungos subsidijos VKJ projektui (60,9 mln. EUR), likusios subsidijos buvo susijusios su skirstomojo tinklo plėtros investicijomis dengiamomis iš šių investicijų naudą gaunančių vartotojų.

Grupės Investicijų pokyčiai pagal segmentus, mln. Eur

	2019 m.	2018 m.	∆, +/-	∆, %
Žalioji gamyba	256,5	132,8	123,7	93,1 %
Tinklai	181,4	271,3	-89,9	-33,1 %
Sprendimai klientams	2,1	0,3	1,8	569,2 %
Lanksčioji gamyba	0,4	1,5	-1,0	-70,2 %
Kita	15,2	23,4	-8,2	-34,9 %
Investicijos iš viso AVR	455,7	429,3	26,4	6,1 %
Subsidijos	82,3	43,9	38,5	87,7 %
Investicijos (be subsidijų) iš viso	373,3	385,4	-12,1	-3,1 %

Balansas

Turtas

2019 m. metų pabaigoje visas turtas siekė 3 198,1 mln. Eur (12,1 % augimas per metus). Padidėjimą lėmė išaugęs ilgalaikis materialus turtas dėl Investicijų įvykdytų 2019 m.

Nuosavas kapitalas

Grupės nuosavas kapitalas 2019 m. pabaigoje buvo lygus 1 348,6 mln. Eur (3,5 %augimas per metus).

Įsipareigojimai

Visi įsipareigojimai per 2019 m. išaugo 19,2 % arba 298,1 mln. Eur.

Ilgalaikiai įsipareigojimai išaugo 15,6 % arba 181,8 mln. Eur, didžiausią įtaką augimui turėjo išaugusios ilgalaikės paskolos (+85,5 mln. Eur) bei išaugusios dotacijos pagrinde dėl VKJ projekto (+59,1 mln. Eur). Trumpalaikiai įsipareigojimai išaugo 30,4 % arba 116,3 mln. Eur. Daugiausiai išaugo bankų kredito linijų įsipareigojimai (+149,0 mln. Eur). Mažėjo ilgalaikių paskolų einamųjų metų dalis (-24,4 mln. Eur), mokėtinos sumos už dujas (-28,8 mln. Eur).

	2019 m.	2018 m.	∆	∆, %
Ilgalaikis turtas	2 770,6	2 411,0	359,6	14,9 %
Trumpalaikis turtas	427,5	442,9	(15,4)	-3,5 %
Turto iš viso	3 198,1	2 853,9	344,2	12,1 %
Nuosavas kapitalas	1 348,6	1 302,5	46,1	3,5 %
Įsipareigojimų iš viso	1 849,5	1 551,4	298,1	19,2 %
Ilgalaikiai įsipareigojimai	1 350,5	1 168,7	181,8	15,6 %
Trumpalaikiai įsipareigojimai	499,0	382,7	116,3	30,4 %
Nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų iš viso	3 198,1	2 853,9	344,2	12,1 %
Turto apyvartumo rodiklis AVR	0,36	0,40	-	-
ROA AVR	1,9 %	-0,8 %	-	-
Bendrojo likvidumo koeficientas AVR	0,86	1,16	-	-
Apyvartinis kapitalas / Pajamos AVR	-0,1 %	-1,8 %	-	-

Balansas, mln. Eur

Finansavimas

Grynoji skola

2019 m. gruodžio 31 d. grynoji skola sudarė 966,5 mln. Eur išaugo 31,3 % arba 230,5 mln. Eur palyginus su 2018 m. gruodžio 31 d. Padidėjimą daugiausiai lėmė Finansinių skolų padidėjimas, pinigai ir jų ekvivalentai išliko santykinai stabilūs.

Finansinės skolos per 2019 m. padidėjo 27,0 % arba 233,8 mln. Eur ir 2019 m. gruodžio 31 d sudarė 1 098,3 mln. Eur (2018 m. gruodžio 31 d. – 864,5 mln. Eur). Svarbiausias šio augimo veiksnys buvo investicijų į Vilniaus ir Kauno kogeneracinių jėgainių projektus finansavimas, taip pat Pomerania vėjų parkas, kuris daugiausiai buvo finansuojamas skola. Dėl to 149,0 mln. Eur augo bankų kredito limitai, 85,5 mln. Eur ilgalaikės paskolos. Eur. Taip pat, nuo 2019 m. sausio 1 d. pasikeitė TFAS 16 standartas, kuris pakeitė veiklos nuomos įsipareigojimų traktavimą , kurios dabar turi būti kapitalizuojamos ir apskaitytos balanse. Dėl šios priežasties finansiniai įsipareigojimai padidėjo 42,2 mln. Eur. FFO / Grynoji skola rodiklis per 2019 m. padidėjo nuo 17,8 % iki 19,3 %.

Grynoji skola, mln. Eur

	2019 m.	2018 m.	∆	∆, %
Ilgalaikių finansinių įsipareigojimų iš viso	855,7	749,7	106,0	14,1 %
Ilgalaikės paskolos	231,7	146,2	85,5	58,5 %
Obligacijos	590,1	589,0	1,1	0,2 %
Kiti subjektai	0,0	0,2	-0,2	-100,0 %
Mokėtinos (įskaitant sukauptas) palūkanos	0,1	0,0	0,1	608,3 %
Išperkamoji nuoma	0,0	14,3	-14,3	-100,0 %
Turto nuomos įsipareigojimai (16 TFAS)	33,8	0,0	33,8	100,0 %
Trumpalaikių finansinių įsipareigojimų iš viso	242,6	114,8	127,8	111,4 %
Ilgalaikių paskolų einamųjų metų dalis	37,5	61,8	-24,4	-39,4 %
Trumpalaikės paskolos	0,0	0,0	0,0	0,0 %
Išperkamosios nuomos įsip. einam. metų dalis	0,0	5,2	-5,2	-100,0 %
Turto nuomos įsipareigojimai (16 TFAS)	8,4	0,0	8,4	100,0 %
Bankai (kredito linijos)	191,3	42,3	149,0	352,6 %
Mokėtinos (įskaitant sukauptas) palūkanos	5,4	5,5	0,0	-0,3 %
Finansinių skolų iš viso AVR	1 098,3	864,5	233,8	27,0 %
Pinigai ir jų ekvivalentai bei trumpalaikės Investicijos	131,8	128,5	3,3	2,6 %
Pinigai ir jų ekvivalentai	131,8	127,8	4,0	3,1 %
Trumpalaikės Investicijos	0,0	0,7	-0,7	-100,0 %
Grynoji skola AVR	966,5	736,0	230,5	31,3 %
Grynoji skola / Koreguota EBITDA AVR	3,72	3,33	-	-
FFO / Grynoji skola AVR	19,3 %	17,8 %	-	-
Finansinės skolos / Nuosavas kapitalas AVR	81,4 %	66,4 %	-	-
Nuosavo kapitalo lygis AVR	42,2 %	45,6 %	-	-

2019 m. metinis pranešimas Rezultatai | 31

➔ Turinys

Terminai

350

Didžiausi grupės finansiniai įsipareigojimai yra žaliosios obligacijos, kurios bus išpirktos 2027 m. (300,0 mln. Eur) ir 2028 m. (300,0 mln. Eur).

Vidutinis finansinės skolos grąžinimo terminas 2019 m. gruodžio 31 d. siekė 6,3 metus (2018 m. gruodžio 31 d. – 7,6 m.).

Grupės Finansinės skolos grąžinimo grafikas, mln. Eur

Palūkanų normos, valiutų ir likvidumo rizika

700,0 mln. Eur finansinių skolų suma 2019 m. gruodžio 31d. buvo su fiksuota palūkanų norma (72,4 % nuo visos Finansinės skolos), likusi finansinių skolų dalis buvo su kintama palūkanų norma. Visos Finansinės skolos eurais.

Likvidumo valdymui Grupė turi sudariusi kredito linijų sutartis su bankais. 2019 m. gruodžio 31 d. Grupė turėjo nepanaudotų kredito linijų 108,7 mln. Eur sumai. Visos turimos kredito linijos yra įpareigojančios, t. y. bankas turi išmokėti lėšas pagal reikalavimą. Grupės bendrojo likvidumo koeficientas 2019 m. siekė 0,86 (1,16 – 2018 m.).

Pinigų srautai

2019 m. grynieji pagrindinės veiklos pinigų srautai (CFO) sudarė 177,2 mln. Eur. Palyginus su 2018 m., išliko stabilus.

2019 m. grynieji investicinės veiklos pinigų srautai (CFI) sudarė 347,3 mln. Eur. Palyginus su 2018 m., CFI buvo mažiau neigiami ir išaugo 5,2 % arba 19,2 mln. Eur.

2019 m. grynieji finansinės veiklos pinigų srautai (CFF) sudarė 25,1 mln. Eur. Palyginus su 2018 m., CFF sumažėjo 77,7 % arba 87,3 mln. Eur. Didžiausią įtaką grynųjų finansinės veiklos pinigų srautų mažėjimui turėjo 2018 m. išplatintos obligacijos.

2019 m. Grupės FFO rodiklis išaugo 42,3 % (55,6 mln. Eur) ir sudarė 187,0 mln. Eur. Pagrindinė augimo priežastis buvo EBITDA augimas.

Pinigų srautai, mln. Eur

	2019 m.	2018 m.	∆	∆, %
Pinigai ir pinigų ekvivalentai (įskaitant sąskaitos perviršį) laikotarpio pradžioje	85,6	161,1	-75,5	-46,9 %
CFO	177,2	178,5	-1,4	-0,8 %
CFI	-347,3	-366,5	19,2	5,2 %
CFF	25,1	112,4	-87,3	-77,7 %
Pinigų ir pinigų ekvivalentų (įskaitant sąskaitos perviršį) padidėjimas (sumažėjimas)	-145,0	-75,5	-69,5	92,0 %
Pinigai ir pinigų ekvivalentai (įskaitant sąskaitos perviršį) laikotarpio pabaigoje	-59,4	85,6	-145,0	-169,4 %
FFO AVR	187,0	131,4	55,6	42,3 %
FOCF AVR	-196,2	-206,9	10,7	5,2 %