Ignitis Grupe — Annual Report 2019

Mar 10, 2020

2019

AB "IGNITIS GAMYBA"

2019 M. BENDROVĖS METINIS PRANEŠIMAS, FINANSINĖS ATASKAITOS, PARENGTOS PAGAL TARPTAUTINIUS FINANSINĖS ATSKAITOMYBĖS STANDARTUS, PRIIMTUS TAIKYTI EUROPOS SĄJUNGOJE, BEI NEPRIKLAUSOMO AUDITORIAUS IŠVADA

www.ignitisgamyba.lt

AB "Ignitis gamyba" Elektrinės g. 21, 26108 Elektrėnai, Lietuva El. p. gamyba@ignitis.lt Juridinio asmens kodas 302648707

NEPRIKLAUSOMO AUDITORIAUS IŠVADA
METINIS PRANEŠIMAS	$8 - 61$
FINANSINES ATASKAITOS	62-119
Finansinés padéties ataskaita	63
Pelno (nuostolių) ir kitų bendrųjų pajamų ataskaita	64
Nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita	65
Pinigu srautų ataskaita	66
Finansinių ataskaitų aiškinamasis raštas	$67 - 119$

2019 AB "IGNITIS GAMYBA" METINIS PRANEŠIMAS

UŽ METUS, PASIBAIGUSIUS 2019 M. GRUODŽIO 31 D.

www.ignitisgamyba.lt

AB "Ignitis gamyba" Elektrinės g. 21, 26108 Elektrėnai, Lietuva El. p. gamyba@ignitis.lt Juridinio asmens kodas 302648707

TURINYS METINIS PRANEŠIMAS

Pagrindiniai Bendrovės veiklos ir finansiniai rodikliai	11
Valdybos pirmininko pranešimas	12
Reikšmingiausi Bendrovei įvykiai	13
Finansinių rodiklių analizė	15
Veiklos aplinkos ir rodiklių analizė	17
Informacija apie Bendrovės įstatinį kapitalą ir vertybinius popierius	28
Bendrovė ir Bendrovės valdymas	31
Socialinės atsakomybės ataskaita	44
Kita reikšminga informacija	48
Priedas. Informacija apie Valdymo kodekso laikymąsi	50

Ataskaitinis laikotarpis, už kurį parengtas metinis pranešimas

Šiame metiniame pranešime pateikiama informacija AB "Ignitis gamyba" (toliau tekste – ir Bendrovė) akcininkams, kreditoriams ir kitiems suinteresuotiems asmenims apie Bendrovės veiklą per 2019 m. sausio–gruodžio mėnesių laikotarpį.

Metinio pranešimo reglamentavimas

AB "Ignitis gamyba" metinį pranešimą parengė Bendrovės administracija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymu, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymu, Lietuvos banko valdybos patvirtintų Informacijos atskleidimo taisyklių bei Informacijos atskleidimo gairių aktualia redakcija, taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintu Valstybės valdomų įmonių veiklos skaidrumo užtikrinimo gairių aprašu bei kitais teisės aktais.

Asmenys, atsakingi už metiniame pranešime pateiktą informaciją

Pareigos	Vardas, pavardė	Telefono numeris
AB "Ignitis gamyba" valdybos pirmininkas, generalinis direktorius	Rimgaudas Kalvaitis	+370 618 37392
AB "Ignitis gamyba" valdybos narys, finansų ir administravimo direktorius	Mindaugas Kvekšas	+370 618 37392

Informacija apie tai, kur ir kada galima susipažinti su pranešimu bei dokumentais, kuriais buvo naudotasi rengiant pranešimą, bei visuomenės informavimo priemonės, kuriose skelbiami bendrovės vieši pranešimai

Su pranešimu bei dokumentais, kuriais naudojantis jis buvo parengtas, galima susipažinti darbo dienomis pirmadieniais–ketvirtadieniais 7.30–16.30 val., penktadieniais 7.30–15.15 val. AB "Ignitis gamyba" centrinėje būstinėje (Elektrinės g. 21, Elektrėnai).

Ataskaita taip pat pateikiama Bendrovės tinklalapyje www.ignitisgamyba.lt ir Vertybinių popierių biržos "Nasdaq Vilnius" tinklalapyje www.nasdaqbaltic.com.

Vieši pranešimai, kuriuos Bendrovė privalo skelbti pagal galiojančius Lietuvos Respublikos teisės aktus, skelbiami Bendrovės tinklalapyje (www.ignitisgamyba.lt) bei vertybinių popierių biržos "Nasdaq Vilnius" tinklalapyje (www.nasdaqbaltic.com).

PAGRINDINIAI BENDROVĖS VEIKLOS IR FINANSINIAI RODIKLIAI

Išsamus Bendrovės alternatyvių veiklos rodiklių aprašymas ir jų skaičiavimo metodika yra pateikta Bendrovės interneto svetainės skilties "Investuotojams" dalyje "Finansinės ataskaitos" (nuoroda).

			Pokytis
		2019 m.	2018 m.	+/-	%
PAGRINDINIAI VEIKLOS RODIKLIAI
Pagaminta elektros energijos	TWh	0,83	0,88	-0,05	-5,85
PAGRINDINIAI FINANSINIAI RODIKLIAI
Pajamos	tūkst. eurų	145.504	137.821	7.683	5,57
Elektros, kuro ir susijusių paslaugų pirkimų sąnaudos	tūkst. eurų	53.511	61.894	-8.383	-13,54
Veiklos palaikymo sąnaudos1	tūkst. eurų	20.960	21.042	-82	-0,39
EBITDA2	tūkst. eurų	68.588	51.986	16.602	31,94
EBITDA marža3	%	47,1	37,9	9,3 p. p.
Koreguota EBITDA4	tūkst. eurų	54.007	44.816	9.191	20,51
Koreguota EBITDA marža5	%	41,4	34,4	6,9 p. p.
Grynasis pelnas (nuostolis)	tūkst. eurų	42.792	34.664	8.128	23,45
				Pokytis
		2019-12-31	2018-12-31	+/-	%
Visas turtas	tūkst. eurų	678.113	656.714	21.3998	3,26
Nuosavas kapitalas	tūkst. eurų	410.053	391.812	18.241	4,66
Finansinės skolos	tūkst. eurų	25.768	38.208	-12.440	-32,56
6 Grynoji skola	tūkst. eurų	-32.733	-9.677	-23.056	238,26
Nuosavybės pelningumas (ROE)7	%	10,4	8,8	1,6 p. p.
Nuosavo kapitalo lygis8	%	60,5	59,7	0,8 p. p.
Grynoji skola / EBITDA 12 mėnesių	%	-47,7	-18,6	-29,1 p. p.
Grynoji skola / Nuosavybės santykis	%	-8,0	-2,5	-5,5 p. p.
Turto apyvartumo rodiklis9	%	21,5	21,0	0,5 p. p.
Bendrojo likvidumo koeficientas10	%	402,0	417,8	-15,7 p. p.

¹ Veiklos sąnaudos, išskyrus elektros energijos ir susijusių paslaugų pirkimų sąnaudas, gamybai skirto kuro sąnaudas, nusidėvėjimo ir amortizacijos bei vertės sumažėjimo sąnaudas, ATL perkainavimo pajamas/sąnaudas, ilgalaikio materialaus turto nurašymų sąnaudas ir atsargų pardavimo savikainą.

² Pelnas (nuostoliai) prieš apmokestinimą + finansinės veiklos sąnaudos – finansinės veiklos pajamos - gauti dividendai + nusidėvėjimo ir amortizacijos sąnaudos + vertės sumažėjimo sąnaudos + ATL perkainavimo (pajamos)/sąnaudos + ilgalaikio materialaus turto nurašymai.

⁴ EBITDA rezultatas yra pateikiamas po vadovybės atliktų korekcijų, eliminuojant vienkartinių veiksnių įtaką, taip pat įvertinus Bendrovės teikiamų reguliuojamų paslaugų pajamų (ir, atitinkamai, EBITDA) pokytį lyginant su esamomis, jeigu pajamos būtų pripažįstamos tokia apimtimi, kad atitiktų leistiną, vadovaujantis VERT metodikomis, pajamų apimtį, atsižvelgiant į leistiną uždirbti investicijų grąžos apimtį ir faktines per laikotarpį patirtas paslaugų teikimo sąnaudas. Šiomis korekcijomis siekiama atskleisti Bendrovės įprastos veiklos, be netipinių, vienkartinių ar su einamuoju veiklos laikotarpiu tiesiogiai nesusijusių veiksnių, rezultatus. Visi vadovybės atliekami koregavimai atskleidžiami tarpiniuose ir metiniuose Bendrovės pranešimuose.

⁵ Koreguota EBITDA / Pajamos.

⁷ Grynasis pelnas (nuostoliai), perskaičiuota metinė išraiška / nuosavas kapitalas laikotarpio pabaigoje.

⁸ Nuosavas kapitalas laikotarpio pabaigoje / visas turtas laikotarpio pabaigoje.

⁹ Pajamos, perskaičiuotos metine išraiška / visas turtas laikotarpio pabaigoje.

¹⁰ Trumpalaikis turtas laikotarpio pabaigoje / trumpalaikiai įsipareigojimai laikotarpio pabaigoje.

³ EBITDA / Pajamos.

⁶ Finansinės skolos - pinigai ir pinigų ekvivalentai - trumpalaikės investicijos ir terminuoti indėliai – ilgalaikio kito finansinio turto dalis, kurią sudaro investicijos į skolos vertybinius popierius.

VALDYBOS PIRMININKO PRANEŠIMAS

Mieli klientai, akcininkai, partneriai, darbuotojai,

2019 metai "Ignitis gamybai" buvo kupini iššūkių, kuriuos sėkmingai įveikę šiandien galime džiaugtis ir geresniais bendrovės rezultatais, ir didesniu darbuotojų įsitraukimu. Mes keičiamės ir tobulėjame siekdami kurti globaliai konkurencingą energetikos bendrovę, kuri veiktų dar efektyviau.

Nors pavasaris ir vasara Lietuvą alino sausromis, pagrindiniai "Ignitis gamybos" veiklos rodikliai 2019 m. nuosekliai gerėjo. "Ignitis gamybos" rezultatams 2019 m. didelę įtaką darė efektyvus Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės (toliau – Kruonio HAE) galimybių išnaudojimas, teigiamas mazuto pardavimo rezultatas ir didesnės teikiamų reguliuojamų paslaugų Elektrėnų komplekse apimtys. Tai nulėmė, kad per 2019 m. Bendrovės koreguota EBITDA išaugo 20,5 proc. proc. ir siekė 54,0 mln. eurų (palyginus su 44,8 mln. eurų 2018 metais).

Bendrovės pajamos 2019 m. didėjo 5,6 proc. ir pasiekė 145,5 mln. eurų. Tuo tarpu grynojo pelno rodiklis 2019 m. išaugo 23,5 proc. iki 42,8 mln. eurų. Kiti Bendrovės pelningumo rodikliai – veiklos pelno marža, pelno prieš apmokestinimą marža, grynojo pelno marža – taip pat buvo didesni. Tam daug įtakos turėjo 2019 m. vasarį LR Finansų ministerijos bendrovei pervesta 9,3 mln. eurų kompensacija, apie kurią bendrovė skelbė anksčiau.

Hidrologinė sausra ir ilgiau trukęs žuvų neršto periodas neigiamai paveikė Kauno A. Brazausko hidroelektrinės (toliau – Kauno HE) rezultatus – dėl menko Nemuno prietakos debito 2019 m. čia pagaminta 0,27 TWh, t. y. beveik 22 proc. mažiau elektros energijos nei 2018 m. Mažesnius Kauno HE gamybos rezultatus kompensavo išaugusi Kruonio HAE generacijos marža – susidarius palankiam dieninės ir naktinės elektros energijos kainų skirtumui, 2019 m. parduota 14 proc. daugiau Kruonio HAE pagamintos elektros energijos (0,54 TWh). Gamyba Elektrėnų komplekse, kaip ir praėjusiais metais, išliko ribotos apimties.

Įgyvendinant esminę bendrovės misiją, 2019 m. ir toliau sėkmingai teiktos viso regiono elektros energetikos sistemos stabilumui bei saugumui gyvybiškai svarbios sisteminės paslaugos. Kaip ir ankstesniais metais, 2019 m. bendrovė teikė 400 MW antrinio galios rezervo paslaugą, kurią dviem agregatais užtikrina Kruonio HAE. Efektyviausias Elektrėnų komplekso įrenginys – kombinuotojo ciklo blokas (toliau – KCB) – teikė tretinio aktyviosios galios rezervo paslaugą 260 MW apimtimi. Blokas buvo nuolat paruoštas paleidimui, kad, prireikus, svariai prisidėtų prie energetikos sistemos saugumo užtikrinimo.

Iš viso per 2019 m. biržoje parduota 0,83 TWh Bendrovės elektrinėse pagamintos elektros energijos, nežymiai mažiau nei tuo pačiu laikotarpiu 2018 m. (0,88 TWh). Plačiau bendrovės 2019 m. veiklos finansinius rezultatus ir jiems įtaką padariusius veiksnius aptariame toliau šiame pranešime, kuriame pažymime ir tai, kad 2019 m. tapo atskaitos tašku, nuo kurio pradedame įgyvendinti atnaujintą Bendrovės veiklos strategiją.

Rūpindamasi patikimu ir stabiliu elektrinių darbu, bendrovės komanda ir toliau intensyviai ruošėsi visai energetikos sistemai itin svarbiems projektams. Gegužės mėn. sėkmingai dalyvavome Lietuvos energetikos sistemos atkūrimo po totalios avarijos ir dalies sistemos izoliuoto veikimo bandyme, įrodydami, kad esame pasiruošę reaguoti realiu laiku ir užtikrinti elektros tiekimą šalies vartotojams. Elektrėnų komplekse ir toliau vykdyti 5-ojo bei 6-ojo blokų demontavimo darbai. Be to, tęsėme pasiruošimą galimai Kruonio HAE modernizacijai – rugsėjį užbaigta bendrai su Europos Komisija (toliau – EK) finansuota polių lauko ir infrastruktūros tyrimų studija. Planuojame, kad pirmoje 2020 m. pusėje bus užbaigtos ir technologinių alternatyvų bei ir socioekonominės studijos.

Spalio mėn. pradžioje "Ignitis gamyba" pradėjo teikti saulės elektrinių montavimo paslaugas bei pradėjo įgyvendinti didelių saulės parkų projektus nutolusiems gaminantiems vartotojams. "Ignitis saulės parkų" platformoje pasiūlyta 1 MW galios saulės elektrinė buvo rezervuota per 2 dienas. Metų pabaigoje inicijuotas ir 3 MW galios saulės parko plėtros projektas.

Džiaugiuosi, kad gerokai pasistūmėjome įgyvendindami naujus projektus – 2019 m. aktyviai vykdyti parengiamieji eksperimentinės saulės jėgainės įrengimo Kruonio HAE baseine ir kaminų demontavimo Elektrėnų komplekse darbai, inicijuotos šių projektų tolesniam įgyvendinimui būtinos viešųjų pirkimų procedūros. Tikiu, kad šie didelio masto projektai jau greitai taps realybe ir leis "Ignitis gamybai" gerokai kilstelėti valstybės valdomų įmonių inovatyvumo kartelę ne tik šalies, bet ir viso regionu lygmeniu.

Taigi, 2019-uosius baigėme pasiekę užsibrėžtų tikslų, o kokia kryptis laukia 2020 metais? 2020 metų akcentai išlieka panašūs, kaip ir 2019-aisiais. Ir toliau sieksime nuosekliai įgyvendinti bendrovės ilgalaikę strategiją, aktyviai išnaudoti visas galimybes gaminti elektros energiją, o patikimas ir efektyvus sistemai būtinų paslaugų teikimas išlieka tarp svarbiausių mūsų prioritetų žvelgiant į 2020-uosius ir tolimesnę ateitį.

Metų pabaigoje laimėjome perdavimo sistemos operatoriaus LITGRID (toliau – LITGRID arba PSO) paskelbtą Tretinio rezervo aukcioną ir pasirašėme šios paslaugos teikimo sutartį, pagal kurią 2020 m. šią elektros tinklo patikimumui gyvybiškai svarbią paslaugą teiksime 7-uoju ir 8-uoju blokais 475 MW galia. Tai – pirmasis atvejis nuo pat aukcionų tretiniam rezervui skelbimų pradžios, kai visą šią paslaugą laimėjo vienas tiekėjas. Taip pat su LITGRID pasirašėme ir Antrinio rezervo bei Izoliuoto elektros energetikos sistemos darbo paslaugų teikimo sutartis, pagal kurias 2020 m. šias paslaugas užtikrins atitinkamai du KHAE agregatai ir KCB bei 8-asis blokas.

Taigi, patikimo elektrinių darbo užtikrinimas mums išlieka ypač aktualus – teikiame šaliai svarbias sistemines paslaugas, tad turime būti pasiruošę gaminti elektros energiją tuomet, kai to reikės.

Neabejoju, kad kryptingas darbas ir įgyvendinami svarbūs projektai padės sėkmingai įgyvendinti mūsų viziją – tapti konkurencingu tarptautiniu energijos gamybos ir paslaugų centru.

Rimgaudas Kalvaitis AB "Ignitis gamyba" valdybos pirmininkas ir generalinis direktorius

REIKŠMINGIAUSI ĮVYKIAI

Ataskaitinio laikotarpio įvykiai

2019 m. sausio 7 d. Bendrovės valdybos pirmininkė ir generalinė direktorė Eglė Čiužaitė pranešė apie atsistatydinimą iš Bendrovės valdybos pirmininkės ir generalinės direktorės pareigų.

2019 m. sausio 8 d. Bendrovė paskelbė planuojanti diegti vieno megavato galios energijos kaupiklį Kauno HE. Veikdamas pagal unikalų algoritmą, kaupiklis leistų palaikyti stabilų elektros tinklo dažnį ir subalansuoti trumpalaikius hidroagregato galios pokyčius. Kaupiklio įrangą Bendrovė ketina įsigyti viešųjų pirkimų konkurso būdu.

2019 m. vasario 26 d. pranešta, kad Bendrovės įgyvendinamas pilotinis ant vandens plūduriuojančios saulės jėgainės projektas aukštutiniame Kruonio HAE baseine sulaukė papildomo finansavimo – Lietuvos verslo paramos agentūra projektui skyrė 235 tūkst. eurų.

2019 m. vasario 11 d. Lietuvos Respublikos Finansų ministerija Bendrovei pervedė 9.275.871,04 eurų dydžio kompensaciją dėl Alstom Power Ltd galimai padarytos žalos 2005–2009 m. vykdant akcinės bendrovės "Lietuvos elektrinė" (kurios teises ir pareigas perėmė Bendrovė) projektą.

2019 m. vasario 25 d. įvykusiame neeiliniame visuotiniame Bendrovės akcininkų susirinkime priimti sprendimai dėl Bendrovės nepriklausomo stebėtojų tarybos nario veiklos sąlygų bei dėl Bendrovės finansinių ataskaitų auditą atliksiančios audito įmonės išrinkimo ir audito paslaugų apmokėjimo sąlygų nustatymo.

2019 m. kovo 13-15 d. Bendrovė sėkmingai atliko Elektrėnų komplekse veikiančių rezervinių gamybos blokų bandymus. Bandymams pirmiausiai buvo įjungtas 7asis rezervinės elektrinės blokas, po poros dienų išbandytas ir 8-asis. Šie Elektrėnų komplekso blokai 2019 m. buvo konservuoti, tačiau bus parengti darbui ir, Baltijos šalių perdavimo sistemų operatoriams sutarus dėl bandymų datos, kartu su kombinuotojo ciklo bloku atliko labai svarbų vaidmenį vykdant izoliuoto tinklo bandymą.

2019 m. kovo 27 d. Bendrovės stebėtojų taryba išrinko naują Bendrovės valdybos narį Rimgaudą Kalvaitį. Tą pačią dieną po Bendrovės stebėtojų tarybos posėdžio įvykusiame valdybos posėdyje, Bendrovės valdyba valdybos narį R. Kalvaitį išrinko Bendrovės valdybos pirmininku ir generaliniu direktoriumi.

2019 m. I ketv. parduoti Bendrovės turėti mazuto likučiai, nepanaudoti tiesioginei veiklai. Siekiant optimizuoti tolimesnei paskirčiai nebepanaudojamą infrastruktūrą ir kartu pašalinti tiesioginės taršos šaltinius, Bendrovė iniciavo kuro ūkio sutvarkymo projekto II etapą.

2019 m. balandžio 12 d. įvykusiame eiliniame visuotiniame Bendrovės akcininkų susirinkime priimti sprendimai pritarti Bendrovės 2018 metų metiniam pranešimui, patvirtinti audituotą 2018 metų Bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinį bei paskirstyti 2018 metų Bendrovės pelną (numatytas dividendų mokėjimas už 2018 m. liepos–gruodžio laikotarpį).

2019 m. balandžio 24 d. buvusi "Lietuvos energija", UAB (dabar – UAB "Ignitis grupė"), kuri valdo 96,82 proc. Bendrovės akcijų ir yra patronuojanti buvusios "Lietuvos energijos" grupės (dabar – "Ignitis grupės" įmonių grupė, toliau – Grupė) įmonė, paskelbė, kad 2019 m. balandžio 16-17 d. Valstybiniam patentų biurui ir Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybai (EUIPO) pateikė prašymą registruoti prekės ženklų pavadinimus "Ignitis", "Ignitis power", "Ignitis gamyba", "Ignitis renewables", "Ignitis grupė", "Ignitis group" ir su jais susijusius vizualinius apipavidalinimus – logotipus. Pagrindinė pokyčio priežastis yra siekis konsoliduoti skirtingus Grupės įmonių turimus prekės ženklus po vienu moderniu, tarptautiniu prekės ženklu, ilguoju laikotarpiu efektyvinant išlaidas komunikacijai.

2019 m. gegužės 9 d. Bendrovė pakvietė visuomenę susipažinti su Vilniaus trečiosios termofikacinės elektrinės (toliau – Vilniaus TE-3) modernizavimo poveikio aplinkai vertinimo ataskaita. Dokumente analizuotos septynios galimos technologinės Vilniaus TE-3 modernizavimo alternatyvos.

2019 m. gegužės 18-19 d. Bendrovės valdomos elektrinėse – Kruonio HAE, Kauno HE ir KCB – vyko LITGRID organizuotas Lietuvos elektros energetikos sistemos atkūrimo po totalinės avarijos ir izoliuotos sistemos dalies veikimo bandymas.

2019 m. birželio 3 d. EK pradėjo tyrimą, siekdama įvertinti, ar taikant strateginio rezervo priemonę ir dėl to Bendrovei skiriant viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (toliau – VIAP) lėšas, buvo laikomasi Europos Sąjungos (toliau – ES) valstybės pagalbos taisyklių. Strateginis rezervas apima sistemos rezervų užtikrinimą nustatytose elektrinėse, kurių veikla būtina valstybės energetiniam saugumui užtikrinti. Šią VIAP paslaugą 2016–2018 m. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu buvo paskirta teikti Bendrovei. EK pradėtas tyrimas savaime nereiškia, kad VIAP lėšų už strateginio rezervo paslaugą skyrimas neatitinka ES valstybės pagalbos taisyklių. Bendrovė, siekdama bendradarbiavimo ir konstruktyvaus proceso, aktyviai dalyvauja tyrime teikdama visą reikalingą informaciją.

2019 m. liepos 26 d. įvykusiame neeiliniame visuotiniame Bendrovės akcininkų susirinkime priimtas sprendimas dėl nepriklausomo stebėtojų tarybos nario išrinkimo. Juo tapo Edvardas Jatautas.

2019 m. rugpjūčio 27 d. įvykusiame neeiliniame visuotiniame Bendrovės akcininkų susirinkime priimti sprendimai dėl Bendrovės pavadinimo pakeitimo į AB "Ignitis gamyba" bei naujos Bendrovės įstatų redakcijos patvirtinimo.

2019 m. rugsėjo 4 d. Klaipėdos apygardos teismo (toliau – Teismo) 2019 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi (toliau – Nutartis) bankrutuojanti UAB "Geoterma" pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Nutartis įsiteisėjo 2019 m. rugsėjo 3 dieną. Bendrovei priklauso 23,44 proc. UAB "Geoterma" akcijų. Teismas 2019 m. gegužės 17 d. nutartimi patvirtino UAB "Geoterma" kreditorių finansinių reikalavimų sąrašą, šia nutartimi buvo patvirtintas ir hipotekos kreditoriaus AB "Ignitis gamyba" 124.749,79 eurų finansinis reikalavimas.

2019 m. rugsėjo 6 d. įregistruota nauja Bendrovės įstatų redakcija, kuria buvo pakeistas Bendrovės pavadinimas iš "Lietuvos energijos gamyba", AB į AB "Ignitis gamyba", atlikti kiti pakeitimai, suderinant įstatų nuostatas su pasikeitusiais teisės aktais.

2019 m. rugsėjo 27 d. AB "Ignitis gamyba" neeiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime nuspręsta pritarti Bendrovės tarpiniam pranešimui už šešių mėnesių laikotarpį, pasibaigusį 2019 m. birželio 30 d. ir skirti Bendrovės akcininkams 0,029 eurų dividendų vienai Bendrovės akcijai už šešių mėnesių laikotarpį, pasibaigusį 2019 m. birželio 30 d.

2019 m. spalio 21 d. UAB Verslo aptarnavimo centro (toliau – VAC) ir UAB "Ignitis grupės paslaugų centras" (toliau – GPC), kurių akcininke yra ir Bendrovė, neeiliniuose visuotiniuose akcininkų susirinkimuose pritarta VAC ir GPC reorganizavimo prijungimo būdu inicijavimui, prie veiklą tęsiančios GPC prijungiant VAC, bei pavesta šių įmonių valdyboms parengti reorganizavimo sąlygas.

Bendrovių reorganizavimas buvo baigtas iki 2019 m. pabaigos.

Pagrindinė VAC ir GPC veikla – paslaugų teikimas Grupės įmonėms, tad VAC ir GPC reorganizavimas sukuria geresnę terpę vystyti ir kurti aukštesnės kokybės paslaugas ir sprendimus bei teikti juos klientams greičiau ir paprasčiau.

2019 m. lapkričio 11 d. pranešta, kad Grupė planuoja inicijuoti Bendrovės akcijų išbraukimą iš prekybos vertybinių popierių biržoje ir savanorišką oficialų siūlymą supirkti Bendrovės akcijas, įtrauktas į prekybą vertybinių popierių biržoje, po kurio vykdytų ir privalomą akcijų išpirkimą. Akcijų išbraukimui iš prekybos reguliuojamoje rinkojebuvo pritarta neeiliniame Bendrovės visuotiniame akcininkų susirinkime gruodžio 4 d.

2019 m. gruodžio mėn. Bendrovė laimėjo LITGRID paskelbtą Tretinio rezervo aukcioną ir pasirašė šios paslaugos teikimo sutartį, pagal kurią 2020 m. visą šalies poreikį šiai paslaugai užtikrins 7-uoju ir 8-uoju blokais 475 MW galia.

2019 m. gruodžio 30 d. Bendrovė ir LITGRID pasirašė Antrinio rezervo bei Izoliuoto elektros energetikos sistemos darbo paslaugų teikimo sutartis, pagal kurias 2020 m. šias paslaugas užtikrins atitinkamai du KHAE agregatai ir KCB bei 8-asis blokas.

2019 m. Bendrovė pradėjo teikti saulės elektrinių montavimo paslaugas bei pradėjo įgyvendinti didelių saulės parkų projektus nutolusiems gaminantiems vartotojams. Spalio 1 d. "Ignitis saulės parkų" platformoje pasiūlyta įsigyti Bendrovės statoma 1 MW galios saulės elektrinė buvo rezervuota per 2 dienas. 2019 m. pabaigoje inicijuotas 3 MW galios saulės parko plėtros projektas.

Poataskaitinio laikotarpio įvykiai

2020 m. sausio 3 d. Vilniaus regiono apylinkės teismas pranešė, jog gavo keleto smulkiųjų AB "Ignitis gamyba" akcininkų ieškinį, kuriuo prašoma pripažinti negaliojančiais 2019 m. gruodžio 4 dienos AB "Ignitis gamyba" neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimus. Teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdė AB "Ignitis gamyba" neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimų galiojimą iki įsiteisės sprendimas šioje civilinėje byloje. Bendrovė šią nutartį apskundė 2020 m. sausio 8 d.

Daugiau informacijos apie šiuos ir kitus Bendrovei svarbius įvykius – toliau šiame pranešime bei www.ignitisgamyba.lt.

FINANSINIŲ RODIKLIŲ ANALIZĖ

Išsamus Bendrovės alternatyvių veiklos rodiklių aprašymas ir jų skaičiavimo metodika yra pateikta Bendrovės interneto svetainės skilties "Investuotojams" dalyje "Finansinės ataskaitos" (nuoroda).

		2019 m.	2018 m.	2017 m.	2016 m.1	2015 m.1
FINANSINIAI RODIKLIAI
Pajamos pagal sutartis su klientais	tūkst. eurų	134.978	136.528	147.199	151.758	203.097
Kitos pajamos	tūkst. eurų	10.526	1.293	2.616	21.164	11.298
EBITDA2	tūkst. eurų	68.588	51.986	70.760	58.054	50.272
Koreguota EBITDA3	tūkst. eurų	54.007	44.816	53.733	63.652	50.272
Veiklos pelnas	tūkst. eurų	50.710	43.654	16.458	49.030	5.761
Grynasis laikotarpio pelnas (nuostoliai)	tūkst. eurų	42.792	34.664	20.677	39.975	-231
Pelnas prieš apmokestinimą	tūkst. eurų	50.650	42.377	15.917	48.330	3.889
Pagrindinės veiklos pinigų srautai	tūkst. eurų	48.143	61.140	59.993	60.513	25.364
Finansinės skolos	tūkst. eurų	25.768	38.208	55.557	132.907	146.260
SANTYKINIAI RODIKLIAI
Įsipareigojimai / Nuosavas kapitalas		0,65	0,68	0,80	1,30	1,43
Finansinės skolos / Nuosavas kapitalas		0,06	0,10	0,16	0,37	0,43
Finansinės skolos / Turtas		0,04	0,06	0,09	0,16	0,18
PASKOLŲ PADENGIMO RODIKLIS
Paskolų padengimo rodiklis (EBITDA / (palūkanų mokėjimai + per ataskaitinį laikotarpį grąžintos paskolos))4		5,11	1,14	0,91	3,95	2,62
PELNINGUMO RODIKLIAI
Veiklos pelno marža	%	34,85	31,67	10,97	28,35	2,69
Pelno prieš apmokestinimą marža	%	34,81	30,75	10,61	27,95	1,81
Grynojo pelno marža	%	29,41	25,15	13,78	23,12	-0,11
Nuosavo kapitalo grąža	%	10,44	8,85	5,84	11,24	-0,07
Turto grąža	%	6,31	5,28	3,25	4,88	-0,03
Panaudoto kapitalo grąža (ROCE)	%	9,82	8,06	5,05	8,18	-0,05
Pelnas tenkantis vienai akcijai	eurai	0,066	0,053	0,033	0,063	0,000
P/E (akcijos kainos ir pelno santykis)		9,24	9,35	19,14	9,95	-1844,8

¹Palyginamieji rodikliai nebuvo perskaičiuoti.

² Pelnas prieš apmokestinimą - palūkanų pajamos + palūkanų sąnaudos - gauti dividendai + nusidėvėjimo ir amortizacijos sąnaudos + vertės sumažėjimo sąnaudos + ATL perkainavimo sąnaudos/(pajamos) + nurašymų sąnaudos + verslo dalies pardavimo rezultatas.

³ EBITDA rezultatas yra pateikiamas po vadovybės atliktų korekcijų, eliminuojant vienkartinių veiksnių įtaką, taip pat įvertinus Bendrovės teikiamų reguliuojamų paslaugų pajamų (ir, atitinkamai, EBITDA) pokytį lyginant su esamomis, jeigu pajamos būtų pripažįstamos tokia apimtimi, kad atitiktų leistiną, vadovaujantis VERT metodikomis, pajamų apimtį, atsižvelgiant į leistiną uždirbti investicijų grąžos apimtį ir faktines per laikotarpį patirtas paslaugų teikimo sąnaudas. Šiomis korekcijomis siekiama atskleisti Bendrovės įprastos veiklos, be netipinių, vienkartinių ar su einamuoju veiklos laikotarpiu tiesiogiai nesusijusių veiksnių, rezultatus. Visi vadovybės atliekami koregavimai atskleidžiami tarpiniuose ir metiniuose Bendrovės pranešimuose .

⁴ Skaičiuojant rodiklį neįtraukiamos refinansuotos paskolos.

2019 m. sausio–gruodžio mėn. Bendrovės koreguota EBITDA ir koreguota EBITDA marža didėjo lyginant su 2018 m. tuo pačiu laikotarpiu. Tai matyti ir žemiau pateiktame 2015–2019 m. sausio–gruodžio mėn. koreguotos EBITDA dinamiką atvaizduojančiame grafike (žr. 1 paveikslą).

Kiti Bendrovės pelningumo rodikliai (veiklos pelno marža, pelno prieš apmokestinimą marža, grynojo pelno marža) 2019 m. sausio–gruodžio mėn. buvo taip pat didesni už 2018 m. sausio– gruodžio mėn. rodiklius. Veiklos pelnas, pelnas prieš apmokestinimą ir grynasis pelnas augo daugiausia dėl gautos kompensacijos už ankstesniais metais vykdytus projektus bei didesnės EBITDA.

2019 m. sausio–gruodžio mėn., palyginus su 2018 m. tuo pačiu laikotarpiu, Bendrovės koreguota EBITDA didėjo nepaisant mažesnių gamybos apimčių Kauno HE. Koreguotos EBITDA augimą lėmė Kruonio HAE bendro pelno didėjimas, išaugus generacijos maržai, teigiamas mazuto atsargų pardavimo rezultatas bei didesnės teikiamų reguliuojamų paslaugų Elektrėnų komplekse apimtys.

1 paveikslas Bendrovės koreguotos EBITDA ir koreguotos EBITDA maržos pokytis 50 64 54 45 54 24,0% 40,4% 36,0% 34,4% 41,4% 0 10 20 30 40 50 0 15 30 45 60 75 2015 m. sausis– gruodis* 2016 m. sausis– gruodis* 2017 m. sausis– gruodis 2018 m. sausis– gruodis 2019 m. sausis– gruodis Proc. Mln. eurų Koreguota EBITDA Koreguota EBITDA marža

* Palyginamieji rodikliai nebuvo perskaičiuoti.

Finansinės padėties ataskaita

Bendrovės įsipareigojimai finansinėms institucijoms 2019 m. gruodžio 31 d. buvo 25,8 mln. eurų, kuriuos sudaro įsipareigojimai pagal ilgalaikes paskolų sutartis.

Bendrųjų pajamų ataskaita

Pajamos

Bendrovės pajamos pagal sutartis su klientais 2019 m. sausio– gruodžio mėn. sudarė 135,0 mln. eurų. Pagrindinę pajamų dalį sudaro elektros energijos prekybos ir galios rezervavimo paslaugų pajamos, balansavimo ir reguliavimo elektros energijos, taip pat šilumos energijos pardavimo pajamos. Palyginti su 2018 m. sausio–gruodžio mėn., Bendrovės pajamos didėjo 5,6 proc. Tam daugiausiai įtakos turėjo mazuto ir metalo laužo pardavimai (2019 m. sausio–gruodžio mėn. šių pardavimų suma sudarė 6,2 mln. eurų lyginant su 3,3 mln. eurų 2018 m.).

Bendrovės 2019 m. sausio–gruodžio mėn. reguliuojamos veiklos pajamos, t. y. elektros energijos ir šilumos energijos gamyba Elektrėnų komplekse bei Elektrėnų komplekso ir Kruonio HAE teikiamos galios rezervavimo paslaugos, sudarė 49,4 proc. visų Bendrovės pajamų (2018 m. sausio–gruodžio mėn. – 52,9 proc.).

Sąnaudos

2019 m. sausio–gruodžio mėn. Bendrovė patyrė 94,8 mln. eurų sąnaudų (94,4 mln. eurų, jeigu nevertintume apyvartinių taršos leidimų perkainojimo pajamų/sąnaudų). Didžiąją dalį Bendrovės sąnaudų (53,5 mln. eurų, arba 56,7 proc.) sudarė elektros energijos ir susijusių paslaugų pirkimo bei kuro elektros energijos gamybai sąnaudos. Per 2018 m. sausio–gruodžio mėn. tokios sąnaudos sudarė 59,0 proc. sąnaudų arba 61,9 mln. eurų. Bendrovės nusidėvėjimo ir amortizacijos sąnaudos 2019 m. sausio–gruodžio mėn. sudarė 18,2 mln. eurų (2018 m. sausio– gruodžio mėn. – 19,0 mln. EUR).

Veiklos palaikymo sąnaudos 2019 m. sausio–gruodžio mėn. sudarė 21,0 mln. eurų ir buvo 0,4 proc. arba 0,1 mln. eurų mažesnės lyginant su 2018 m. sausio–gruodžio mėn. daugiausia dėl 2018 m. gruodžio mėn. suformuoto atidėjinio Elektrėnų komplekso demontavimo projektų sąnaudoms.

Pelnas

Bendrovės koreguota EBITDA 2019 m. sausio–gruodžio mėn., lyginant su 2018 m. tuo pačiu laikotarpiu, didėjo 9,2 mln. eurų, o Bendrovės 2019 m. sausio–gruodžio mėn. koreguota EBI-TDA marža siekė 41,4 proc. (2018 m. sausio–gruodžio mėn.– 34,4 proc.).

2019 m. sausio–gruodžio mėn. Bendrovė uždirbo 50,7 mln. eurų pelno iki apmokestinimo, o grynasis pelnas sudarė 42,8 mln. eurų. 2018 m. sausio–gruodžio mėn. Bendrovė uždirbo 34,7 mln. eurų grynojo pelno.

Pinigų srautų ataskaita

2019 m. sausio–gruodžio mėn. grynieji pagrindinės veiklos pinigų srautai Bendrovėje sudarė 48,1 mln. eurų. Tuo tarpu 2018 m. sausio–gruodžio mėn. grynieji pagrindinės veiklos pinigų srautai Bendrovėje buvo 61,1 mln. eurų.

Bendrovės finansinės veiklos pinigų srautai tiek 2019 m., tiek ir 2018 m. sausio–gruodžio mėn. buvo neigiami ir sudarė atitinkamai 38,7 mln. eurų ir 41,6 mln. eurų.

Investicijos į ilgalaikį turtą

Bendrovės investicijos į ilgalaikį materialųjį ir nematerialųjį turtą 2019 m. sausio–gruodžio mėn. sudarė 0,8 mln. eurų, o 2018 m. sausio–gruodžio mėn. – 5,0 mln. eurų.

VEIKLOS APLINKOS IR RODIKLIŲ ANALIZĖ

Veiklos aplinka

"Ignitis gamyba" valdo ir vysto didžiausius elektros energijos gamybos pajėgumus Lietuvoje – Kruonio hidroakumuliacinę elektrinę (Kruonio HAE), kombinuotojo ciklo bloką bei rezervinę elektrinę Elektrėnų komplekse, Kauno Algirdo Brazausko hidroelektrinę (Kauno HE) ir Vilniaus trečiąją termofikacinę elektrinę (toliau – Vilniaus TE-3. Elektrėnų komplekse bendrovė taip pat gamina šilumos energiją Elektrėnų miestui, Kietaviškių šiltnamių ir kitų vartotojų bei savo reikmėms.

"Ignitis gamyba" padeda užtikrinti viso Baltijos ir Šiaurės šalių regiono energetikos sistemų saugumą ir patikimumą bei prisideda prie istorinio energetikos pokyčio – trijų Baltijos valstybių sinchronizacijos su kontinentinės Europos elektros tinklų sistema 2025 metais.

Svarbiausias "Ignitis gamyba" uždavinys – patikimų vietinių gamybos pajėgumų modernizacija ir vystymas bei tolesnė strateginės generacijos plėtra dalyvaujant regioninėje galios rezervų ir sisteminių paslaugų rinkoje. Siekdama užtikrinti veiklos tvarumą ir ilgalaikę viziją, bendrovė vis daugiau dėmesio skiria energetikos inovacijų diegimui bei žaliosios elektros energijos gamybos plėtrai.

Pagrindiniai Bendrovės klientai yra LITGRID (teikiamos visos sisteminės paslaugos), Valstybinė energetikos reguliavimo tarnyba (Bendrovei teikiant reguliuojamo pobūdžio paslaugas atstovaujanti elektros energijos vartotojų interesus; toliau – VERT), "Nord Pool" biržos dalyviai (paslauga – elektros energijos gamyba), UAB "Elektrėnų komunalinis ūkis" ir UAB "Kietaviškių gausa" (paslauga – šilumos energijos gamyba).

Bendrovė veikia Lietuvoje, tačiau parduodama elektros energiją per biržą dalyvauja regioninėje Šiaurės Europos šalių rinkoje.

Išorinių aplinkos veiksnių analizė

Vertindama išorinės aplinkos įtaką, Bendrovė atsižvelgia į politinius, ekonominius, socialinius ir technologinius veiksnius.

Planuojama Lietuvos energetikos sistemos sinchronizacija su kontinentinės Europos tinklais gali atverti Bendrovei naujų rinkų, tuo pačiu tai didina konkurenciją. Tuo metu besiplečianti energijos gamyba iš atsinaujinančių išteklių (toliau – AEI) sukuria iššūkių ir galimybių tradicinėje energijos gamyboje.

Neigiamos įtakos Bendrovės veiklai gali turėti auganti ir aštrėjanti konkurencija komercinių elektros energijos gamintojų rinkoje, taip pat didėjanti konkurencija tarp sisteminių paslaugų teikėjų bei galimi politiniai ir reguliavimo sprendimai, ribojantys ar nutolinantys plėtros ir paslaugų teikimo galimybes.

Tarp teigiamų išorinių veiksnių – svarbus Bendrovės indėlis įgyvendinant Nacionalinę energetikos nepriklausomybės strategiją. Naujų gamybos pajėgumų plėtra sudaro galimybę teikti priežiūros paslaugas, o taikomos inovacijos didina Bendrovės konkurencingumą.

Ekonominės situacijos apžvalga

Didžiausią įtaką energijos paklausos didėjimui, taip pat ir konkurencinei aplinkai, kurioje veikia Bendrovė, daro bendrojo vidaus produkto pokyčiai. Jau kelerius metus bendrasis vidaus produktas Europos Sąjungoje auga, 2017 m. augimas buvo sparčiausias per pastaruosius 10 metų. 2017 m., pirmąkart nuo 2007 m., augo visų Europos Sąjungos narių ekonomikos. Augimas tęsis ir toliau, tiesa, remiantis prognozėmis, dėl visame pasaulyje didėjančių neapibrėžtumų, jis bus nuosaikesnis. Europos Komisijos 2019 m. rudenį paskelbtoje prognozėje¹ skelbiama, kad bendras 2019 m. Europos Sąjungos (ES28) bendrojo vidaus produkto augimas sieks 1,4 proc., euro zonos – 1,1 procento. Tuo tarpu 2020 m. ekonomikos augimas turėtų siekti atitinkamai 1,4 proc. ir 1,2 proc., 2021 m. – taip pat 1,4 proc. ir 1,2 procento. Europos Komisija skelbia, kad Lietuvos ekonomikos augimas 2019 m. turėtų siekti 3,8 proc., 2020 m. prognozuoja 2,4 proc., 2020 m. – taip pat 2,4 procento.

Lietuvos bankų ekonomistų paskelbtose Lietuvos ekonomikos augimo perspektyvose taip pat prognozuojamas Lietuvos ekonomikos augimas. Remiantis SEB banko analitikų 2019 m. rugsėjo mėnesį pateiktomis prognozėmis² , teigiama, kad 2019 m. Lietuvos realusis bendrasis vidaus produktas padidėjo 3,6 proc., 2020 m. – 2,4 proc., 2021 m. – 2,6 procento. 2019 m. sausio pab. "Swedbank" analitikai taip pat paskelbė Lietuvos ekonomikos perspektyvas³ : prognozuojama, kad 2019 m. bendrojo vidaus produkto augimas sieks 3,7 proc., 2020 m. - 2,0 proc., 2021 m. – 2,5 procentus. Lietuvos banko 2019 m. gruodžio mėnesio prognoze⁴ , Lietuvos bendrasis vidaus produktas 2019 m. augo 3,7 proc., 2020 m. augs 2,5 procento (žr. 2 paveikslą).

Kadangi energijos vartojimas yra glaudžiai susijęs su bendrojo vidaus produkto augimu, ekonomikos augimo tempo pokyčiai Lietuvoje ir aplinkinėse šalyse gali turėti įtakos ir Bendrovės veiklos rezultatams.

¹ Duomenų šaltinis: European Commission. European Economic Forecast Autumn 2019.

²Duomenų šaltinis: SEB bankas. Lietuvos makroekonomikos apžvalga, 2019 m. rugsėjo 11 d., Nr. 70.

³Duomenų šaltinis: Swedbank Economic Outlook. November 2019 ⁴Duomenų šaltinis: Lietuvos bankas. Lietuvos ekonomikos apžvalga: 2019 m. gruodis.

Situacijos didmeninėje elektros energijos rinkoje apžvalga

2019 m. kainos mažėjo visuose elektros energijos biržos "Nord Pool" zonose. Vidutinė sisteminė kaina buvo apie 11 proc. mažesnė lyginant su 2018 m. (2018 m. – 43,99 eurų/MWh, 2019 m. – 38,94 eurų/MWh), Švedijos ketvirtojoje zonoje, su kuria Lietuva sujungta "NordBalt" jungtimi, ji buvo mažesnė apie 14 proc. (2018 m. – 46,36 eurų/MWh, 2019 m. – 39,80 eurų/MWh), Suomijoje – apie 6 proc. (2018 m. – 46,80 eurų/MWh, 2019 m. – 44,04 eurų/MWh), Lietuvoje – apie 8 proc. (2018 m. – 50,00 eurų/MWh, 2019 m. – 46,12 eurų/MWh), Latvijoje ir Estijoje – apie 7 proc. (2018 m. – 49,90 eurų/MWh, 2019 m. – 46,28 eurų/MWh).

3 paveikslas Elektros kainos Lietuvos kainų zonoje (šaltinis: "Nord Pool")

Pažymėtina, kad 2019 m., skirtingai nei 2018 m., Suomijoje kainos buvo panašesnės į Baltijos regiono kainas ir labiau skyrėsi nuo likusio Skandinavijos regiono, o Lietuvoje atskirais laikotarpiais formavosi mažesnė kaina nei Latvijoje ir Estijoje. Lietuvos ir Švedijos ketvirtos zonos vidutinis kainų skirtumas 2019 m. buvo apie 73 proc. didesnis lyginant su 2018 m. ir siekė apie 6,30 eurų/MWh, 2018 m. buvo apie 3,64 eurų/MWh, didžiausias skirtumas formavosi birželiorugsėjo mėnesiais – apie 11–17 eurų/MWh.

Elektros energijos biržos "Nord Pool" zonų bendras energijos poreikis 2019 m. sumažėjo apie 1,5 proc., vėjo elektrinių gamyba padidėjo apie 17 proc., bendra instaliuota vėjo elektrinių galia padidėjo nuo 17 GW iki beveik 20 GW, hidroelektrinių gamyba sumažėjo apie 5 proc., atominių elektrinių gamyba keitėsi nežymiai, metų pabaigoje uždarytas Švedijos Ringhals 2 blokas (instaliuota galia 852 MW), 2020 m. pabaigoje planuojama uždaryti Ringhals 1 bloką (instaliuota galia 881 MW).

2 paveikslas

Metinis elektros energijos poreikis Lietuvoje buvo panašus kaip ir 2018 m. – apie 12 TWh (nevertinant Kruonio HAE vartojimo), Latvijoje ir Estijoje sumažėjo apie 2 proc., atitinkamai buvo apie 8 TWh ir 7 TWh. 2019 m. Lietuvoje pagaminta apie 12 proc. daugiau elektrose energijos nei 2018 metais, Latvijoje – apie 5 proc. mažiau, Estijoje – apie 41 proc. mažiau. Lietuva išlieka deficitine šalimi, vietoje pagaminta apie 30 proc. šalies poreikio, Latvijoje – apie 85 proc., Estija, kuri nusprendė uždarinėti taršias, iškastinius naftos skalūnus naudojančias elektrines, iš perteklinės šalies tapo deficitine, kur pagaminta apie 74 proc. šalies poreikio.

2019 m. pakito Lietuvos komercinio importo balansas. 2019 m. iš trečiųjų šalių importuota apie 35 proc. daugiau nei 2018 m., importas ženkliai padidėjo pirmąjį ir antrąjį ketvirtį – atitinkamai apie 84 proc. ir apie 76 proc., trečiąjį ir ketvirtąjį ketvirtį kiekis buvo panašus, kaip 2018 m. Iš Skandinavijos, jungtimi su Švedija, importuota apie 20 proc. daugiau elektros energijos lyginant su praėjusiais metais, pirmąjį ketvirtį importuota apie 42 proc. mažiau, trečiąjį ketvirtį importuota beveik tris kartus daugiau, antrasis ir ketvirtasis ketvirtis pernelyg nesiskyrė nuo 2018 m. Eksportas Lenkijos kryptimi padidėjo kelis kartus.

Bendrovės elektrinių veikla šiomis sąlygomis aprašoma toliau šiame pranešime.

Bendrovės strategija ir tikslai

2019 m. Bendrovė veikė vadovaudamasi 2018 m. pabaigoje Bendrovės valdybos patvirtinta Bendrovės veiklos strategija 2019–2030 m. Šis dokumentas apibrėžė ilgalaikę Bendrovės veiklos strategiją: strategines kryptis ir tikslus bei strategijos įgyvendinimą matuojančius rodiklius (4 paveikslas).

2019 m. Bendrovė siekė uždirbti pajamų iš naujų veiklų ir tuo pačiu sumažinti pagrindinės veiklos sąnaudas.

Svarbiausia Bendrovės veikla – strateginė gamyba, kaip pagrindas siekiant visos grupės augimo tikslų, taip pat svarus indėlis žaliosios generacijos kryptyje bei inovacijų diegime.

2019 m. veiklos plane buvo numatyta 14 konkrečių projektų ir uždavinių. Siekiant teikti kokybiškas paslaugas išskiriami kibernetinio saugumo didinimas bei pasiruošimas dalyvauti užsienio galios rezervų rinkose.

Prie žaliosios gamybos vystymo Bendrovė numato prisidėti panaudodama savo turimus hidroelektrinių pajėgumus, išvystydama ir siūlydama rinkai saulės jėgainių projektus bei atsinaujinančių energijos gamybos išteklių pajėgumų priežiūros paslaugas.

Svarbus bendrovei išlieka ir susitvarkymo darbų programos Elektrėnų komplekse įgyvendinimas, atsisakant senų ir neefektyvių įrenginių, demontuojant nebenaudojamus kaminus.

Didelis dėmesys teikiamas darbuotojų kvalifikacijos gerinimui bei kertinių pareigybių pamainumo užtikrinimui.

Numatoma, kad Bendrovės investicijos sudarys reikšmingą dalį iš 600 mln. eurų, kurias Grupė iki 2030 m. planuoja investuoti į gamybos įrenginius tiek esamose, tiek naujose gamybinėse bazėse. Finansinis strateginės generacijos rezultatas (EBITDA), planuojama, šiuo laikotarpiu sudarys iki 60 mln. eurų.

Bendrovės 2019–2030 m. strategijos dokumentą galima rasti Bendrovės interneto svetainėje (nuoroda).

4 paveikslas Bendrovės strateginės kryptys 2019–2030 m.

MISIJA Esame patikima ir pažangi energijos gamybos įmonė, teikianti energetinės sistemos saugumui būtinas paslaugas.
Kokybiškos paslaugos (PSO, tiekėjams, vartoto jams, akcininkams)	Veiklos efektyvumo didinimas	Veiklos plėtra Konkurencingų energetikos	Darbuotojų ugdymas Darbuotojų įsitraukimo ir
Aukšto gamybos pajėgumų prieinamumo, aukšto valdomų įrenginių patikimumo bei neigiamo poveikio aplinkai mažinimo užtikrinimas.	Elektros ir šilumos energijos gamybos savikainos mažinimas, nenaudojamų pajėgumų atsisakymas, bei nuolatinio tobulėjimo kultūros puoselėjimas.	projektų įgyvendinimas bei valdomos infrastruktūros, įrenginių bei personalo kompetencijų panaudojimas su gamyba susijusioms veikloms vystyti.	įsipareigojimo skatinimas, vertybėmis ir lyderystės principais grįstos organizacinės kultūros formavimas bei veiklos tęstinumo bei darbuotojų pamainumo užtikrinimas.

VIZIJA

Siekiame tapti konkurencingu tarptautiniu energijos gamybos ir sisteminių paslaugų kompetencijų centru.

Bendrovės tikslų pasiekimas

Preliminariu vertinimu, Bendrovei pavyko visiškai įgyvendinti penkis iš šešių 2019 m. Bendrovės metinių tikslų: 2019 m. veiklos pelningumas viršija numatytą ribą, veiklos sąnaudos suvaldytos sėkmingai ir buvo mažesnės nei planuotos, užtikrintas patikimas dalyvavimas izoliuoto tinklo bandymo programoje, užtikrintas Bendrovės darbuotojų saugumas (1 lengvas nelaimingas atsitikimas), bei įvykdyti darbuotojų patirties tikslai (gerėjantis eNPS (angl. Employee Net Promoter Score) rodiklis). Elektrinių prieinamumas ir patikimas darbas

užtikrintas iš dalies (Kruonio HAE prieinamumo tikslas nebuvo pasiektas).

2020 m. Bendrovė sieks tenkinti akcininkų lūkesčius ir užtikrinti pelningą Bendrovės veiklą (1 tikslas), efektyvią sąnaudų kontrolę (2 tikslas) bei išorės paslaugų pajamas (3 tikslas). Kaip ir kasmet, aktualus patikimo elektrinių darbo užtikrinimas (4 tikslas), darbuotojų saugumas (5 tikslas) bei gerėjanti darbuotojų patirtis (6 tikslas). Naujas strateginės gamybos krypties tikslas 2020 m. – pasiruošimo gamybos pajėgumų aukcionams įgyvendinimas.

Bendrovės elektrinių veikla

5 paveikslas Bendrovės elektrinių veikla

Elektrėnų kompleksas

Rezervinė elektrinė ir kombinuoto ciklo blokas

Galia – 1055 MW*

Elektrinė teikia tretinio aktyviosios galios rezervo paslaugą elektros energijos tiekimo saugumui ir energetikos sistemos rezervams užtikrinti.

Rezervinės elektrinės 1–4 blokai demontuoti (visų jų galia – po 150 MW). 5 ir 6 blokų (abu po 300 MW) demontavimo darbai pradėti 2017 m. pr.

Efektyviausias – kombinuotojo ciklo – blokas (455 MW) 2019 m. teikė tretinio rezervo paslaugą 260 MW apimtimi. Rezervinės elektrinės 7-asis ir 8-asis blokai 2019 m. buvo konservuoti.

Šilumos energija gaminama garo ir biokuro katilinėse.

Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė

Galia – 900 MW

Kruonio HAE skirta subalansuoti elektros gamybą ir suvartojimą, taip pat avarijų energetikos sistemoje prevencijai bei jų likvidavimui. Kruonio HAE užtikrina didžiąją dalį viso būtino avarinio Lietuvos elektros energetikos sistemos rezervo kiekio.

Išaugus reguliavimo poreikiui ir atsiradus jungtims su Švedija ir Lenkija, elektrinė teikia daugiau sisteminių paslaugų.

2019 m. teikė 400 MW apimties antrinio galios rezervo (avarinio) paslaugą. Šiai paslaugai rezervuoti du agregatai. Likusiais dviem elektros energija gaminama komerciniais pagrindais.

Kauno Algirdo Brazausko hidroelektrinė

Galia – 100,8 MW

Kauno HE yra didžiausia atsinaujinančius išteklius naudojanti elektrinė Lietuvoje.

Elektrinė, priklausomai nuo gamtos sąlygų, gamina "žaliąją" elektros energiją ir teikia sistemines paslaugas.

Kauno HE padeda subalansuoti elektros gamybą ir suvartojimą bei išlygina energetikos sistemos netolygumus. Tai – viena iš Lietuvos energetinės sistemos elektrinių, galinti pradėti autonomiškai veikti ištikus visuotinei sistemos avarijai.

Vilniaus trečioji termofikacinė elektrinė

Elektros galia – 360 MW Šilumos galia – 603 MW

Elektrinės veikla sustabdyta 2015 m. gruodžio 31 dieną.

Prekyba elektros energija

Nuo 2019 m. prekybą Bendrovės pagaminta elektros energija didmeninėje rinkoje pagal sutartį vykdo UAB "Gamybos optimizavimas". 2019 m. gamybos padidėjimui įtaką darė tai, kad Estija nusprendė uždarinėti taršias, iškastinius naftos skalūnus naudojančias elektrines, todėl Estija iš perteklinės šalies tapo deficitine. Nuo lapkričio mėn. biržoje buvo pasiekiama daugiau šalių – prie 14 biržoje dalyvaujančių šalių prijungtos dar 7: Bulgarija, Kroatija, Čekija, Vengrija, Lenkija, Rumunija ir Slovėnija. Pažymėtina, kad šios šalys ne tik pasiekiamos, bet ir padidėja prekybinės galimybės su tokiomis šalimis kaip Vokietija, kuri pasiekiama ne tik per Skandinaviją, bet ir per Lenkiją.

* Minima elektrinės galia – nuo 2016 m. sausio 1 d., kuomet sustabdyta 5 ir 6 blokų eksploatacija.

Visos sumos tūkstančiais eurų, jei nenurodyta kitaip

Teikiamos sisteminės paslaugos

Bendrovė teikia balansavimo paslaugas, taip pat sistemines paslaugas Lietuvos perdavimo sistemos operatoriui LITGRID. Sisteminės paslaugos užtikrina energetinės sistemos darbo stabilumą ir patikimumą, sisteminių avarijų prevenciją ir likvidavimą bei reikalingą galios rezervą, laikantis nustatytų elektros energijos tiekimo kokybės ir patikimumo reikalavimų. Bendrovės teikiamos sisteminės paslaugos apima galios rezervavimą, prekybą reguliavimo elektros energija ir balansavimo elektros energija, reaktyviosios galios valdymo bei sistemos atstatymo paslaugas. 2020 m. bus teikiama izoliuoto elektros energetikos sistemos darbo paslauga.

Galios rezervavimo paslauga – tai priemonė patikimam elektros energetikos sistemos darbui užtikrinti, kai nenumatytais (avariniais) atvejais sumažėja elektros energijos gamyba arba išauga jos suvartojimas. Gamintojai teikia antrinio ir tretinio galios rezervų palaikymo paslaugą. Antrinis aktyviosios galios rezervas – tai gamintojo palaikoma įrenginių arba hidroagregatų galia, aktyvuojama per 15 minučių laikotarpį. Tretinis aktyviosios galios rezervas – tai gamintojo palaikoma generuojančių šaltinių galia, aktyvuojama per 12 valandų laikotarpį. Bendrovės valdomos elektrinės teikia antrinio ir tretinio aktyviosios galios rezervų užtikrinimo paslaugas. Antrinis galios rezervas užtikrinamas Kruonio HAE, tretinis – Elektrėnų komplekse.

Reguliavimo elektros energija paslauga reikalinga elektros energijos pertekliui / trūkumui energetikos sistemoje subalansuoti. Prekyba reguliavimo elektros energija vykdoma realiu laiku bei užtikrina patikimą elektros energetikos sistemos darbą kiekvieną valandą. Kai sistemoje trūksta elektros energijos ir PSO duoda nurodymą padidinti jos gamybą,

Pagrindiniai elektrinių veiklos rodikliai 2019 m.

2019 m. Bendrovė gamino elektros ir šilumos energiją, teikė tretinio aktyviosios galios rezervo užtikrinimo paslaugą Elektrėnų komplekse, antrinio avarinio rezervo paslaugą Kruonio HAE ir kitas sistemines paslaugas.

Bendrovė turi neribotos galiojimo trukmės leidimus gaminti elektros energiją. 2019 m. Bendrovės valdomose elektrinėse pagamintas ir parduotas elektros energijos kiekis nežymiai skiriasi nuo 2018 m. (žr. 2 paveikslą). Iš viso 2019 m. biržoje parduota 0,83 TWh Bendrovės elektrinėse pagamintos elektros energijos, 2018 m. – 0,88 TWh (6 proc. mažiau).

Kauno HE gamybos sąlygas sunkino ankstyvą 2019 m. pavasarį prasidėjusi sausra. Metų pradžioje sniego buvo nedaug, jis tirpo tolygiai, tad didesnio potvynio nekilo. Vasaros mėnesiais situacija pablogėjo – Lietuvoje paskelbta hidrologinė sausra. Sausros laikotarpis (kai 112 m³ /s debitas būna ne mažiau kaip tris paras) tęsėsi nuo liepos iki rugsėjo mėnesio, vidutinis debitas siekė apie 107 m³ /s, tuo pačiu laikotarpiu 2018 metais – apie 142 m³ /s. Dėl sumažėjusio vandens debito (vidutinis debitas buvo apie 23 proc. mažesnis nei 2018 metais) 2019 m. Kauno HE pagamino ir pardavė beveik 22 proc. mažiau elektros energijos, negu 2018 m. (2018 m. – 0,35 TWh, 2019 m. – 0,27 TWh).

Efektyvus Kruonio HAE galimybių išnaudojimas biržoje susidarius palankiam dieninės ir naktinės elektros energijos Bendrovė padidina generuojamos elektros energijos apimtis ir parduoda trūkstamą reguliavimo elektros energiją PSO. Sistemoje atsiradus elektros energijos pertekliui ir PSO nurodžius sumažinti gamybą, Bendrovė sumažina generuojamos elektros energijos apimtis ir perka perteklinę reguliavimo energiją iš PSO.

Balansavimo elektros energija – tai faktinis nuokrypis nuo PSO pateikto suplanuoto elektros energijos gamybos arba vartojimo grafiko. Prekyba balansavimo energija vykdoma pasibaigus ataskaitiniam mėnesiui ir skatina rinkos dalyvius tiksliai prognozuoti savo elektros energijos gamybą bei vartojimą. Pavyzdžiui, jeigu Bendrovė tam tikrą valandą pagamino mažiau elektros energijos negu planavo, šį skirtumą ji turi nusipirkti iš PSO (vykdomas balansavimo elektros energijos pirkimas). Ir atvirkščiai, jeigu Bendrovė tam tikrą valandą pagamino daugiau elektros energijos negu planavo, šį skirtumą ji turi parduoti PSO (vykdomas balansavimo elektros energijos pardavimas).

Reaktyviosios galios valdymo paslauga – tai sisteminė paslauga, kurios tikslas yra išlyginti elektros energetikos sistemos apkrovų netolygumus bei užtikrinti reikalingą įtampos ir dažnio lygį. Reaktyviosios galios valdymo paslaugą teikia Kruonio HAE agregatai dirbdami sinchroninio kompensatoriaus režimu.

Sistemos atstatymo po totalinės avarijos paslauga – tai pasirengimas visiškai ar iš dalies užgesus elektros energetikos sistemai operatyviai paleisti generuojantį šaltinį nenaudojant maitinimo iš elektros tinklo. Sistemos atstatymo po totalinės avarijos paslaugą teikia tiek Kruonio HAE, tiek Kauno HE.

kainų skirtumui lėmė, kad 2019 m. parduota 14,1 proc. daugiau Kruonio HAE pagamintos elektros energijos – 0,54 TWh (2018 m. – 0,47 TWh).

Pirmąjį ir ketvirtąjį 2019 m. ketvirtį Kruonio HAE gamyba buvo mažesnė negu 2018 m. Pirmąjį ketvirtį tam įtakos turėjo apie 9 proc. sumažėjęs vidutinis dienos ir nakties kainų santykis, kuris antrąjį ir trečiąjį ketvirtį buvo apie 17–18 proc. didesnis, o paskutinį ketvirtį apie 2 proc. mažesnis, lyginat su tuo pačiu laikotarpiu 2018 metais. Kainų pokyčiams įtakos galėjo turėti pasikeitęs komercinio importo balansas, aprašytas anksčiau. Mažesnėms pirmojo ketvirčio gamybos apimtims įtakos galėjo turėti ir apie 52 proc. didesnė vėjų elektrinių gamyba Lietuvoje, kuri antrąjį ir trečiąjį ketvirtį buvo panaši kaip ir praėjusiais metais, ketvirtąjį ketvirtį – apie 35 proc. didesnė. Liepos ir rugpjūčio mėnesiai Kruonio HAE buvo rekordiniai, liepą pagaminta tris kartus daugiau elektros energijos, rugpjūtį – apie 87 proc. daugiau nei 2018 metais. Gamybos padidėjimui taip pat įtakos padarė ir aukščiau minėtas Estijos vietinės gamybos mažėjimas

Per 2019 m. Bendrovė pardavė 0,055 TWh ir nupirko 0,023 TWh reguliavimo elektros energijos (paslauga reikalinga elektros energijos pertekliui/trūkumui energetikos sistemoje subalansuoti). Per 2018 m. atitinkamai – 0,075 TWh ir 0,035 TWh.

Kita Kruonio HAE elektrinės teikiama sisteminė paslauga – antrinis galios rezervas, t. y. gamintojo palaikoma įrenginių

Visos sumos tūkstančiais eurų, jei nenurodyta kitaip

arba hidroagregatų galia, aktyvuojama per 15 minučių laikotarpį. Per 2019 m. šios paslaugos aktyvavimų metu pagaminta 0,014 TWh elektros energijos (2018 m. – 0,015 TWh elektros energijos). Antrinį galios rezervą, kuriam teikti 2019 m. priskirti du Kruonio HAE elektrinės agregatai (400 MW), perdavimo sistemos operatorius dažniausiai aktyvuoja tuomet, kai reikia kompensuoti staigų į Lietuvą patenkančios elektros energijos kiekio sumažėjimą. Per 2019 m. Bendrovė pardavė apie 3,50 TWh antrinio galios rezervo – tiek pat, kaip 2018 m.

Elektrėnų komplekse gamybos apimtys 2019 m. išliko ribotos, kaip ir praėjusiais metais (pagaminta atitinkamai 0,025 TWh ir 0,067 TWh elektros energijos). 2019 m. efektyviausias Elektrėnų komplekso įrenginys – kombinuotojo ciklo blokas – teikė tretinio aktyviosios galios rezervo paslaugą 260 MW apimtimi. Tai – gamintojo palaikoma generuojančių šaltinių galia, aktyvuojama per 12 valandų laikotarpį. Šį rezervą aktyvuoja PSO. Blokas nuolat paruoštas paleidimui, kad, prireikus, svariai prisidėtų prie energetikos sistemos saugumo užtikrinimo. Siekiant užtikrinti rezervo paslaugos patikimumą, šios paslaugos teikimo sąlygos leidžia komercinei gamybai siūlyti tik likutinę KCB galią – elektros energijos gamybos galios kiekį, kuris lieka iš realios darbinės KCB galios atėmus tretiniam aktyviosios galios rezervui teikti reikalingą galią.

Bloko galimybė dirbti likutine galia labai priklauso nuo oro temperatūros. Formuojantis šiltiems orams, likutine galia blokas dirbti negali. Per 2019 m. Bendrovė pardavė apie 2,29 TWh tretinio galios rezervo – nežymiai daugiau nei 2018 m. (2,28 TWh).

Bendrovės valdomose elektrinėse pagaminta ir parduota elektros energija (TWh)

6 paveikslas

0,025 0,07 0,14 0,49 1,07 0,54 0,47 0,55 0,52 0,67 0,27 0,35 0,46 0,36 0,27 0 0,2 0,4 0,6 0,8 1 1,2 1,4 1,6 1,8 2 2,2 2019 m. 2018 m. 2017 m. 2016 m. 2015 m. Elektrėnų kompleksas Kruonio HAE Kauno A. Brazausko HE

Pažymėtini veiklos įvykiai per ataskaitinį laikotarpį

2019 m. gegužės mėn. Bendrovės valdomos elektrinėse – Kruonio HAE, Kauno HE ir KCB – vyko LITGRID organizuotas Lietuvos elektros energetikos sistemos atkūrimo po totalinės avarijos ir izoliuotos sistemos dalies veikimo bandymas.

Planuojama elektrinių veikla 2020 m.

2019 m. pabaigoje paaiškėjo, kad 2020 m. tretinį rezervą 475 MW apimtimi užtikrins 7-asis ir 8-asis blokai. Elektrėnų komplekse numatomi periodiniai trumpalaikiai technologiniai įrenginių bandymai.

2020 m. reikšminga bus izoliuoto elektros energetikos sistemos darbo paslauga – energijos gamybos įrenginių, būtinų sistemos stabilumui ir balansui užtikrinti izoliuoto elektros energetikos sistemos darbo atvejais, prieinamumo užtikrinimas.

Antrinio rezervo bei izoliuoto elektros energetikos sistemos darbo paslaugų teikimą 2020 m. užtikrins atitinkamai du Kruonio HAE agregatai ir KCB bei 8-asis blokai.

Kruonio HAE komercinės veiklos likusiais dviem agregatais pelningumas ir gamybos apimtys labiausiai priklausys nuo rinkos sąlygų, t. y. piko ir ne piko elektros energijos kainų skirtumo.

Po 2018 m. pabaigoje įvykusio aukciono, 2019 m. KCB 260 MW apimtimi teikė tretinio aktyviosios galios rezervo, skirto įtampų valdymui 330 kilovoltų (kV) perdavimo tinkle ir antrinio avarinio galios rezervo atkūrimui, paslaugą.

Kauno A. Brazausko HE gamybos apimtys labiausiai priklausys nuo Nemuno debito. Elektrinei didelę įtaką turi sezoniškumas, t. y. daugiausiai elektros energijos pagaminama pavasario potvynio metu, mažiausiai – šaltą žiemą ir karštą vasarą. Bus siekiama kuo geriau išnaudoti lanksčią elektrinės gamybą tomis valandomis, kai biržoje formuojasi didžiausia kaina.

Vilniaus TE-3 gaminti energijos 2020 m. nenumatoma.

Bendrovė elektrinėms kelia prieinamumo tikslus. Prieinamais įrenginiai laikomi tuomet, kai gamina elektros energiją arba yra visiškai parengti gaminti. Numatoma, kad KCB vidutinis metinis prieinamumas 2020 m. turėtų siekti ne mažiau nei 95,0 proc., 7-ojo ir 8-ojo blokų – 96,8 proc., Kruonio HAE – 92,4 proc., Kauno HE – 96,2 procentus. 2019 m. šie rodikliai siekė: KCB – 98,9 proc., Kruonio HAE – 88,9 proc. (mažesnis nei buvo numatyta dėl gedimų), Kauno HE – 93,9 proc.

Bendrovės metinis pranešimas už 2019 m. 22

Tyrimai ir projektai

Bendrovė techniškai ir ekonomiškai pagrįstai investicijų politikai vykdyti atlieka ilgalaikį strateginį planavimą, padedantį nustatyti Bendrovės plėtros kryptis bei reikalingas investicijas technologiniams įrenginiams keisti ar modernizuoti.

Bendrovės vykdomos ir planuojamos didesnės vertės investicijos ir projektai:

• Kruonio HAE 5-ojo agregato įrengimas (palankiai susiklosčius rinkos sąlygoms),
• Saulės elektrinės (1 MW) įrengimas Obenių teritorijoje,
• Saulės elektrinės (3 MW) įrengimas Obenių teritorijoje
• (II etapas),
• 1-ojo ir 2-ojo kaminų Elektrėnuose demontavimas,
• Kuro ūkio sutvarkymas.

Toliau apžvelgiame projektus, kuriuos įgyvendinant 2019 m. buvo didesnių pasikeitimų ar pasiekimų.

Kruonio HAE penktojo hidroagregato įrengimas

Bendrovė vertina Kruonio HAE plėtros įrengiant penktąjį hidroagregatą galimybes. Analizės rezultatai rodo, kad šiandieninėmis rinkos sąlygomis elektrinės darbui pakanka esamos 900 MW galios, tačiau jos plėtra svarbi ateityje Lietuvoje užtikrinant pakankamus elektros energijos pajėgumus ir konkurencingą energetiką.

Šiuo metu jau yra atlikta didelė dalis parengiamųjų Kruonio HAE plėtros projekto darbų, numatoma jo įgyvendinimo trukmė siektų apie ketverius metus.

Kruonio HAE plėtros projektas 2017 m. buvo įtrauktas į ES bendrojo intereso projektų sąrašą (ang. Projects of Common Interest, PCI), tad buvo galima prašyti ES paramos pagal Infrastruktūros tinklų priemonę (Connecting Europe Facility, CEF). 2018 m. sausį EK patvirtino dalinį polių lauko ir infrastruktūros būklės tyrimų finansavimą. Šie tyrimai užbaigti 2019 m. rugsėjo mėn. Jie patvirtino, kad Kruonio HAE infrastruktūros būklė yra tinkama tolimesnei plėtrai – Kruonio HAE penkto vamzdyno zonos poliai yra geros būklės ir atitinka projektinius sprendinius, Kruonio geologija taip pat nepakito. 2019 m. Bendrovė inicijavo šio projekto technologinės ir socioekonominės galimybių studijų rengimą. Jomis siekiama parinkti geriausią agregato technologinį sprendinį, atitinkantį šiandienines rinkos sąlygas ir besikeičiančius poreikius tinklų sinchronizacijos su kontinentine Europa kontekste bei atlikti socioekonominę projekto analizę. 2019 m., atliekant kas du metus vykdomą bendrojo intereso projektų sąrašo atnaujinimą ir tvirtinimą, Kruonio projekto rodikliai buvo įvertinti kaip atitinkantys reikalavimus, o projektas pripažintas bendrojo intereso projektu ir 2020–2021 m. laikotarpiui.

2018 m. birželio 21 d. LR Seimo patvirtintoje Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje, Kruonio HAE plėtra yra įtraukta į pagrindinių elektros energetikos sektoriaus darbų sąrašą. Projektas galės būti tęsiamas, kai bus atsakyta į klausimus dėl to, koks galios rezervo poreikis numatomas dirbant izoliuotame tinkle ruošiantis sinchronizacijai ir po jos, taip pat kokie techniniai reikalavimai bus keliami tokį galios rezervą užtikrinančiam įrenginiui.

Saulės jėgainės Kruonio HAE baseine tyrimai

Drauge su Kauno technologijos universiteto (toliau – KTU) mokslininkais Bendrovė Kruonio HAE planuoja įrengti regiono mastu unikalią inovaciją – ant vandens plūduriuojančią saulės jėgainę.

Pirmojo projekto etapo metu numatoma įrengti eksperimentinę mažos galios (apie 60 kW) jėgainę ir sukurti algoritmą, kuris, atsižvelgiant į nepertraukiamai registruojamus tinklo ir kitus fizikinius parametrus bei Kruonio HAE agregatų darbo režimus, savarankiškai valdytų saulės jėgainę ir elektros energijos kaupiklį. Tokia sistema elektrinei leistų, pavyzdžiui, teikti patikimą pirminio elektros energijos rezervo paslaugą. Šiuos darbus planuojama atlikti iki 2022 m. pirmo ketvirčio pabaigos. Siekiant įgyvendinti šią inovatyvią idėją, gauta parama iš ES fondų.

Toliau vykdomi paruošiamieji darbai dėl pilotinės elektrinės įrengimo. Atlikta Kruonio HAE aukštutinio baseino batimetrijos studija, pasiruošta ledo lauko judėjimo matavimams. Taip pat planuojama 2020 m. I ketv. paskelbti 60 kW galios elektrinės pirkimo konkursą. 2020 m. planuojama įrengti eksperimentinę elektrinę visa apimtimi (60 kW).

Surinkus ir įvertinus eksperimentinės jėgainės veiklos duomenis, bus galima svarstyti galimybę plaukiojančia saulės modulių konstrukcija uždengti visą baseiną. Plūduriuojanti saulės jėgainė Kruonio HAE būtų pirmoji tokia elektrinė šio regiono šalyse, išsiskirtų techniniais sprendimais. Jos įrengimui būtų galima išnaudoti daugiau nei 300 ha Kruonio HAE aukštutinio baseino plotą. Jėgainės konstrukcija prisitaikytų prie kintančio baseino vandens lygio, būtų atspari bangavimui ir ledui. Kruonio HAE baseiną uždengiančios saulės jėgainės galia galėtų siekti apie 200–250 MW. Toks kiekis kone patrigubintų šiuo metu Lietuvoje įrengtų saulės elektrinių galią. Per metus šios jėgainės pagaminamos elektros energijos užtektų elektra visus metus aprūpinti daugiau nei 120 tūkst. namų ūkių.

Saulės jėgainės (1 MW) įrengimas Obenių teritorijoje

2019 m. spalio 1 d. startavo bendrovės "Ignitis" platforma saulėsparkai.lt, kurioje buvo pasiūlytas Bendrovės vystomas pirmasis 1 MW galios saulės parkas. Ši platforma kiekvienam šalies gyventojui suteikia galimybę tapti saulės elektrinės įrenginių savininku bei nutolusiu gaminančiu vartotoju. Saulės elektrinių projektų vystymas prisideda prie Bendrovės ir Grupės 2030 strategijos įgyvendinimo bei Lietuvos valstybės tikslo plėtoti žaliąją energetiką, kartu stiprinant nacionalinius generacijos pajėgumus. Planuojama saulės elektrinės statybos darbų pabaiga – 2020 m. kovo mėn.

Saulės jėgainės (3 MW) įrengimas Obenių teritorijoje (II etapas)

Pirmasis saulėsparkai.lt platformos etapas sulaukė didelio gyventojų susidomėjimo – 1 MW saulės parkas buvo rezervuotas greičiau nei per dvi dienas. Šio projekto populiarumas ir platformoje užregistruotų rezervacijų skaičius parodė, kad norinčiųjų tapti gaminančiais vartotojais Lietuvoje skaičius yra didelis, todėl buvo priimtas sprendimas vykdyti pirmojo saulės elektrinės parko plėtrą iki 4 MW bendros galios. Saulės elektrinės plėtra numatyta Elektrėnuose, tame pačiame sklype, kaip ir pirmojo saulės parko.

Planuojama, kad saulės elektrinės įrengimo sutartis bus pasirašyta 2020 m. pradžioje. Visi saulės elektrinės statybos ir paleidimo darbai bus atliekami rangovo.

1-ojo ir 2-ojo kaminų Elektrėnų komplekse demontavimas

Atsižvelgdama į tai, kad Elektrėnų komplekso 1-asis ir 2-asis kaminai yra nenaudojami nuo 2014 m., o jų būklė kiekvienais metais tik prastėja ir gali kelti vis didesnę grėsmę žmonių saugumui, Bendrovė inicijavo jų demontavimo projektą. Kaminai įrengti dar praėjusio amžiaus septintojo dešimtmečio pradžioje. Pirmiausia planuojama ardyti prasčiausios būklės – vidurinį 250 m aukščio kaminą, per kurį buvo šalinami šiuo metu demontuojamų 5-ojo ir 6-ojo blokų išmetami dūmai. Šis kaminas yra pažeistas prasidėjusios armatūros elektrocheminės korozijos, turi avarinės būklės statinio požymių. Sutartį su rangovu planuojama sudaryti 2020 m. pradžioje. Planuojama, kad 250 m aukščio kaminas bus pradėtas demontuoti 2020 m. viduryje. Vėliau bus ardomas ir mažesnis 150 m aukščio kaminas, išleisdavęs dūmus iš 1–4 blokų, kurie šiuo metu jau yra visiškai demontuoti. Atlikta poveikio aplinkai vertinimo atrankos procedūra dėl atliekų sandėliavimo, kurių iš kaminų bus itin daug – apie 10 000 kubinių metrų gelžbetonio ir vidinio sluoksnio plytų.

Veiklos meistriškumas, inovatyvi veikla

Siekiant įgyvendinti vieną iš strateginių krypčių – didinti veiklos efektyvumą – Bendrovė eina nuolatinio tobulėjimo keliu, paremtu atliekamų funkcijų optimizavimu, technologine pažanga, inovacijų diegimu ir veiklos procesų tobulinimu. Bendrovėje įgyvendinama Veiklos meistriškumo programa, paremta geriausiomis veiklos valdymo praktikomis (LEAN, Six Sigma ir pan.).

Paslaugos išorės klientams

2019 m. Bendrovė ir toliau teikė paslaugas išorės klientams. Bendrovė siūlo plataus spektro paslaugas: automatikos, elektros ir mechaninių įrenginių priežiūros bei remonto, hidrotechninių statinių ir įrengimų priežiūros bei remonto, įvairių energetinių objektų eksploatavimo, nuomoja savo veikloje nenaudojamus pastatus, sandėliavimo plotus ir teritorijas, siūlo chemijos produktus, laboratorinių tyrimų bei kitas paslaugas.

Bendrovė sėkmingai vysto veiklą saulės elektrinių montavimo bei priežiūros srityje. Per 2019 m. Bendrovė vykdė darbus penkiose saulės elektrinėse, kurių bendras galingumas – beveik 900 kW. Hidroelektrinių priežiūros ir remonto srityje Bendrovė suteikė paslaugas dviems įmonėms, kurios kartu valdo per dešimt hidroelektrinių Lietuvoje. 2019 m. buvo sėkmingi plėtojant ir pritaikant Bendrovės geležinkelio paslaugas,

Rizikos veiksniai bei jų valdymas

Visoje Grupėje taikomas rizikos valdymo modelis parengtas atsižvelgiant į pagrindinius COSO (Committee of Sponsoring Organizations of the Treadway Commission) ir AS/NZS ISO 31000:2009 (Risk management – Principles and guidelines) principus.

Pagrindiniai rizikos valdymo proceso tikslai Bendrovėje:

• pasiekti Bendrovės tikslus su kontroliuojamais, bet iš esmės priimtinais šių tikslų nuokrypiais,

Kuro ūkio sutvarkymas Elektrėnų komplekse

Bendrovė 2018 m. priėmė sprendimą atsisakyti rezervinio kuro – mazuto – naudojimo Elektrėnų komplekso įrenginiuose. Rezervinio kuro poreikis šaltuoju metų periodu bus užtikrinamas gamtinėmis dujomis. Dėl to Bendrovė 2019 m. pradžioje pardavė visą turėtą mazuto kiekį. Siekiant sutvarkyti teritoriją, 2019 m. inicijuoti Kuro ūkio sutvarkymo darbai, tvarkant atvirus taršos šaltinius. 2019–2021 m. Bendrovė planuoja atlikti mazuto rezervuarų armatūrinių mazgų, mazuto siurblinių aprišimo vamzdynų ir gelžbetoninių konstrukcijų demontavimą, priėmimo rezervuarų, išpylimo estakados, priėmimo lovių armatūrinių mazgų drenažinių duobių išvalymą bei demontuoti išpylimo estakadą.

2019 m. atlikti visi šiems metams suplanuoti Kuro ūkio teritorijos tvarkymo darbai. Pradėti pasiruošimo darbai 2020 m. Ketinama atlikti priėmimo rezervuarų, išpylimo estakados, priėmimo lovių armatūrinių mazgų drenažinių duobių išvalymą bei demontuoti išpylimo estakadą.

Bendrovės vykdoma inovatyvi veikla:

• Saulės jėgainės nutolusiems vartotojams,
• Plūduriuojančios saulės jėgainės Kruonyje projektas,
• Atsinaujinančių energijos gamybos išteklių pajėgumų priežiūros paslaugos,
• Pasiruošimas gamybos pajėgumų aukcionams Lietuvoje bei kitų sisteminių paslaugų teikimui kaimyninėse šalyse.

Toliau sėkmingai įgyvendinama susitvarkymo darbų programa Elektrėnų komplekse: demontuojami nebenaudojami energetiniai blokai, tvarkomi elektros ir kuro ūkiai, ruošiamasi nebenaudojamų kaminų demontavimui.

pasirašytos kelios ilgalaikės manevravimo (pervežimo) paslaugų sutartys (paslaugų teikimas Elektrėnų komplekse). 2019 m. pabaigoje Bendrovė laimėjo du didesnės vertės konkursus: saulės jėgainių įrangos sandėliavimo paslaugoms teikti bei laboratorinių tyrimų paslaugų teikimo. Iš viso 2019 m. Bendrovės darbuotojai suteikė paslaugas daugiau nei 40 skirtingų klientų. Bendra paslaugų vertė siekia beveik 200 tūkst. eurų.

Vertindama naujų paslaugų plėtros galimybes bei įgyvendindama veiklos strategiją, Bendrovė ir toliau siekia savo patirtį ir kompetencijas pritaikyti siūlydama rinkai įvairias paslaugas. 2020 m. tikslas – stiprinti jau teikiamų paslaugų kokybę, didinti saulės jėgainių montavimo paslaugų teikimo apimtis, įsitvirtinti rinkoje teikiant saulės elektrinių techninės priežiūros bei remonto paslaugas.

• užtikrinti maksimaliai teisingos informacijos teikimą sprendimų priėmėjams, akcininkams ir kitoms suinteresuotoms šalims,
• apsaugoti Bendrovės reputaciją,
• ginti akcininkų, darbuotojų, klientų, suinteresuotųjų šalių bei visuomenės interesus,
• užtikrinti Bendrovės stabilumą (įskaitant ir finansinį) bei tvarumą.

Visos sumos tūkstančiais eurų, jei nenurodyta kitaip

Grupės Rizikos valdymo politikoje ir kituose detalizuojančiuose vidaus dokumentuose apibrėžti rizikos valdymo pricipai vieningai taikomi visoje Grupėje. Vienodais rizikos valdymo principais užtikrinama, kad Grupės įmonių vadovybei būtų pateikiama visas veiklos sritis apimanti rizikos valdymo informacija. Siekiant užtikrinti rizikos valdymo proceso praktiškumą konkrečios veiklos sritys savo veiklas papildo detalizuojančiais rizikos vertinimo, stebėsenos ir valdymo principais.

Siekiant užtikrinti, kad rizikos valdymo informacija ir sprendimai atitiktų Bendrovės aktualijas ir įvykusius pokyčius, kiekvienais metais nustatytu laiku atliekamas Bendrovės rizikos lygio pervertinimas ir numatomi rizikos valdymo veiksmai. Papildomai Bendrovė kartą per ketvirtį vykdo esamų ir naujų rizikos veiksnių stebėseną, esant poreikiui nusimato papildomus rizikos veiksnių valdymo veiksmus.

Grupėje yra nustatomas rizikos apetitas ir tolerancijos ribos. Rizikos apetitas – rizikos lygis ir tipas, kurį Grupė yra pasirengusi priimti siekdama įgyvendinti strateginius tikslus. Rizikos apetitas, nustatomas įvertinant galimą rizikos pasireiškimo poveikį per finansinę, reputacinę, atitikties, korupcijos, žmonių saugos ir sveikatos bei veiklos tęstinumo kryptis. Tolerancijos riba – rizikos lygis, kurio viršijimas Įmonių grupei nepriimtinas ir kuris yra išreikštas veiklos rezultatų ar incidentų vertėmis. Grupės rizikos apetitą ir tolerancijos ribas nustato bei pagal poreikį peržiūri UAB "Ignitis grupė" valdyba. Bendrovei viršijus rizikos apetitą ir toleranciją yra sudaromi veiksmų planai siekiant atitikti minėtus dydžius. Valdymo planų efektyvumą vertina Bendrovės valdyba, Bendrovės Stebėtojų taryba ir UAB "Ignitis grupė" Rizikos valdymo ir veiklos etikos priežiūros komitetas prie Stebėtojų tarybos.

Siekdama efektyviai valdyti rizikos veiksnius su kuriais susiduriama, Bendrovė, taiko "trijų gynybos linijų" (angl. "three lines of defense") principą, nustatant aiškų atsakomybių už rizikos valdymą ir kontrolę pasidalinimą tarp Bendrovės valdymo bei priežiūros organų ir struktūrinių padalinių ar funkcijų (žr. 7 paveikslą).

Kaip ir kiekvienais metais, Bendrovei 2019 m. atliekant 2020 m. rizikos vertinimą nustatytos sritys, kuriose Bendrovė koncentruoja ir koordinuoja pagrindines rizikos valdymo priemones bei iniciatyvas. Žemiau pateikiamas svarbiausių 2020 m. rizikos veiksnių ir valdymo krypčių sąrašas.

2020 metų rizikos veiksniai ir valdymo kryptys

Rizikos veiksnys	Rizikos šaltiniai	Pagrindinės rizikos valdymo kryptys	Rizikos lygis
Reguliavimas ir atitiktis	Reguliavimo rizika Bendrovei pasireiškia sudėtingu piniginių srautų planavimu ir žalos reputacijai rizika. Reikšmingiausias reguliatorius Bendrovei išlieka Valstybinė energetikos reguliavimo tarnyba, kuri daro didžiausią įtaką Bendrovės teikiamų paslaugų kainoms ir pajamoms nustatydama pastarųjų kainų viršutines ribas. 2019 metais aktualiausi klausimai dėl reguliavimo Bendrovėje buvo šie: Bendrovė nuo 2019 m. • nebeteikia VIAP (strateginio rezervų paslaugų) paslaugų. Tikėtina, kad tokių paslaugų poreikio nebebus iki naujo galios mechanizmo sukūrimo; VERT ir Lietuvos Respublikos • energetikos ministerija priėmė teisės aktų pakeitimus, aktualius naujos izoliuoto elektros e nergetikos sistemos darbo ir tretinio galios rezervo paslaugų teikimui. Minėti pokyčiai lėmė, kad 2020 metais visa KCB in vesticijų grąža turės būti uždirbama rinkoje; EK pradėjo tyrimą, siekdama • įvertinti, ar taikant strateginio rezervo priemonę ir dėl to Bendrovei skiriant VIAP lėšas, buvo laikomasi ES valstybės pagalbos taisyklių. Bendrovė aktyviai dalyvauja tyrime teikdama visą reikalingą informa ciją.	• Siekiama kuo aiškiau ir geriau įgyvendinti reguliatoriaus reikalavimus; • Naujų reikalavimų atitikimo užtikrinimui organizuojami Grupės projektai, kurių metu įtraukiami geriausi Grupės specialistai konkrečiu klausimu; • Stiprinamas reguliavimo klausimų valdymas Grupės mastu; • Aktyvus dalyvavimas teisės aktų viešo derinimo procese; • Ilgalaikėje Bendrovės strategijoje numatytas kryptingas reguliuojamos veiklos sąnaudų mažinimas ir veiklų diversifikavimas; • Vadovybė reguliariai peržiūri aktualias reguliavimo rizikas.	Didelis
Rinkos pokyčiai ir konkurencingumas	Nuo žaliavų kainų svyravimų iki strateginių iniciatyvų rinkos pokyčiai yra prigimtinė energetikos sektoriaus rizika. Bendrovei didžiausią įtaką šiuo metu turi rezervinių bei izoliuoto elektros energetikos sistemos darbo paslaugų teikimo rinkos pasikeitimai. Tačiau išlieka ir tradiciniai išoriniai rizikos šaltiniai, t. y. makroekonominiai šalies ro dikliai, kurie lemia elektros, šilumos ir dujų suvartojimą, žaliavų kainų kitimas bei naujos rinkos, kurios atsirado pradėjus veikti "NordBalt" ir "LitPolink" jungtims.	• Ilgalaikėje Bendrovės strategijoje numatytas kryptingas veiklos efektyvumo didinimas mažinant paslaugų teikimo sąnaudas, veiklos diversifikavimas ir plėtra, kas užtikrins ilgalaikį Bendrovės stabilumą; • Atsisakoma nenaudojamų gamybos pajėgumų; • Eksploatuojami nauji gamybos pajėgumai (biokuro katilinė, garo katilinės); • KCB modernizavimas siekiant didinti bloko konkurencingumą rezervinių paslaugų ir elektros energijos gamybos rinkose.	Didelis
Gamybos veiklos sutrikdymo rizika (kibernetinės atakos rizika)	Stebint išorės veiksnius, geopolitinę aplinką Bendrovė supranta savo strateginę reikšmę šalies saugumui ir bendradarbiaudama su išorės įstaigomis bei diegdama vidines priemones siekia užtikrinti, kad tiek	• Atsparumo didinimas skenuojant ir izoliuojant technologinius tinklus, atliekant testus/ pratybas/ darbuotojų mokymus;	Didelis

	Bendrovės strateginė informacija, tiek pagrindinės valdymo sistemos būtų apsaugotos nuo bet kokio išorės/ vidaus nusikaltimo poveikio. 2019 m. toliau buvo stiprinami kibernetinių grėsmių stebėsenos/ aptikimo procesai diegiant ir atnaujinant esamas sistemas. 2019 m. informacinės saugos aktualumas toliau augo dėl planuotų "Salos rėžimo" bandymų Baltijos šalyse ir Kaliningrade bei išorės faktorių.	• Periodiškas valdymo sistemos darbo stočių, programinės įrangos atnaujinimas; • Veiklos tęstinumo užtikrinimas kritinėms Bendrovės sistemoms; • Stebėjimo, aptikimo, sustabdymo gerinimas; • Bendradarbiavimas su išorės institucijomis.
Darbuotojų ir rangovų sauga ir sveikata	Bendrovės veiklos specifika ir darbų pobūdis turi prigimtinę darbuotojų ir rangovų sveikatos ir saugos neužtikrinimo riziką. Ši rizika išlieka prioritetine sritimi, o šios rizikos pagrindiniai šaltiniai, be rizikingos darbo aplinkos, išlieka sąmonin gumo ar patyrimo/ žinių trūkumas bei skubėjimas atliekant darbus. 2019 m. įvyko 1 lengvas nelaimingas atsitikimas darbuotojui, sunkių ar mirtinų nelaimingų atsitikimų nebuvo.	• Įdiegta atnaujinta darbuotojų sveikatos ir saugos vadybos sistema (OHSAS 45001:2018); • Nuolatinė darbų saugos kontrolė ir priežiūra (gyventojų/ rangovų); • Su darbuotojų saugumo užtikrinimu siejami Bendrovės ir vadovų metiniai tikslai; • Sudėtingų darbų, kuriuos atlieka kelios įmonės, standartizavimas ir kontrolės didinimas, bei neapibrėžtumų mažinimas DSS srityje.	Didelis
Operatyvinio personalo trūkumas rinkoje	Net minimali operatyvinio ir sistemų valdymo personalo kaita, kurios nebuvo galima prognozuoti ir pasiruošti iš anksto, Bendrovėje gali sukelti neigiamų pasekmių, kadangi šis personalas Bendrovėje yra kertinis, naujų darbuotojų pritraukimas iš rinkos sudėtingas, o apmokymas – ilgas.	• Rengiama ir nuolat atnaujinama pamainumo programa; • Darbuotojų rotacijos tarp skirtingų įrenginių (universalumas), kvalifikacijos kėlimo galimybės; • Darbo sąlygų peržiūra ir gerinimas, tikslu konkuruoti rinkoje dėl potencialių darbuotojų; • Dalyvavimas renginiuose, skatinant moksleivius rinkti inžinerinės energetikos studijų kryptis.	Didelis
Techniniai gedimai	Bendrovė energijos gamybos veikloje naudoja daug specifinių įrenginių dėl ko visuomet išlieka techninių gedimų rizika dėl bendrųjų rizikos šaltinių, tokių kaip nusidėvėjimas ar paslėpti defektai. Be bendrųjų šaltinių, Bendrovėje techninių gedimų bei įsipareigojimų neįgyvendinimo riziką didina ir rezervinę paslaugą teikiančių įrenginių retas naudojimas dėl ko prarandama personalo kvalifikacija ir įgūdžiai.	• Periodinė ir savalaikė techninė priežiūra; • Periodiniai įrenginių bandymai; • Įrenginių atnaujinimas; • Operatyvinio personalo žinių bei įgūdžių tęstinumo užtikrinimas ir išlaikymas, rotacijos; • Sudaromi, atnaujinami ir testuojami veiklos tęstinumo planai; • Naudojama energetinių įrenginių integruota turto valdymo sistema.	Vidutinis

INFORMACIJA APIE BENDROVĖS ĮSTATINĮ KAPITALĄ IR VERTYBINIUS POPIERIUS

Įstatinis kapitalas, išleisti vertybiniai popieriai

Ataskaitinio laikotarpio pabaigoje (2019 m. gruodžio 31 d.) Bendrovės įstatinis kapitalas buvo lygus 187 920 762,41 eurų ir buvo padalintas į 648 002 629 paprastųjų vardinių 0,29 euro centų nominalios vertės akcijų. Visos akcijos visiškai apmokėtos.

Visos Bendrovės akcijos yra vienos klasės paprastosios vardinės akcijos, suteikiančios jų savininkams (akcininkams) vienodas teises.

2011 m. rugsėjo 1 dieną Bendrovės akcijos buvo įtrauktos į "Nasdaq Vilnius" Oficialųjį prekybos sąrašą. Bendrovės akcijomis prekiaujama Nasdaq Vilnius vertybinių popierių biržoje.

ISIN kodas LT0000128571. Vertybinių popierių trumpinys LNR1L.

Kitose reguliuojamose rinkose Bendrovės akcijomis nebuvo prekiaujama.

Bendrovė per ataskaitinį laikotarpį savo akcijų neįsigijo ir neperleido. Bendrovė savo akcijų nėra įsigijusi.

Įstatinio kapitalo struktūra (2019 m. gruodžio 31 d. duomenimis)

Akcijų rūšis	Akcijų skaičius,	Nominalioji vertė,	Bendroji nominalioji	Dalis įstatiniame kapitale,
	vnt.	eurų	vertė, eurų	proc.
Paprastosios vardinės	648.002.629	0,29	187.920.762,41	100,00

Bendrovės akcijų kainos dinamika ir apyvarta

Prekybos Bendrovės akcijomis statistika

		2015 m.	2016 m.	2017 m.	2018 m.	2019 m.
	Paskutinės prekybos sesijos kaina, eurų	0,671	0,626	0,623	0,5	0,61
Didžiausia kaina, eurų		0,94	0,713	0,665	0,64	0,615
Mažiausia kaina, eurų		0,65	0,61	0,6	0,5	0,505
Vidutinė kaina, eurų		0,805	0,654	0,656	0,587	0,565
Kiekis, vnt.		642.148	929.940	920.892	772.323	842.310
Apyvarta, mln. eurų		0,52	0,61	0,58	0,45	0,48
Kapitalizacija,	Bendrovė	426,14	397,56	395,66	324	395,28
mln. eurų	Baltijos Oficialusis prekybos sąrašas	4.885,76	5.043,31	5.853,81	5.281,28	5.932,68

¹⁰ paveikslas Bendrovės akcijų kainos, OMX Vilnius ir OMX Baltic Benchmark indeksų dinamika

Akcininkų struktūra

2018 m. gruodžio 31 d. bendras Bendrovės akcininkų skaičius buvo 5.886. 2019 m. gruodžio 31 d. bendras Bendrovės akcininkų skaičius buvo 5.845.

Akcininkai, turintys daugiau nei 5 proc., Bendrovės akcijų (2019 m. gruodžio 31 d. duomenimis)

Akcininko pavadinimas	Akcijų rūšis	Akcijų skaičius, vnt.	Įstatinio kapitalo dalis (proc.)	Įstatinio kapitalo balsų dalis (proc.)
UAB "Ignitis grupė" Įmonės kodas – 301844044 Žvejų g. 14, 09310 Vilnius	Paprastosios vardinės akcijos	627.372.769	96,82	96,82
Kiti akcininkai	Paprastosios vardinės akcijos	20.629.860	3,18	3,18
IŠ VISO	Paprastosios vardinės akcijos	648.002.629	100	100

11 paveikslas

Bendrovės akcijų pasiskirstymas pagal akcininkus

				96,82%					2,86%	0,02%0,3%
80%	82%	84%	86%	88%	90%	92%	94%	96%	98%	100%
		UAB "Ignitis grupė"	Fiziniai asmenys		Finansinės institucijos ir draudimo bendrovės			Kiti juridiniai asmenys

Visos sumos tūkstančiais eurų, jei nenurodyta kitaip

Bendrovės akcininkų pasiskirstymas pagal šalis

Valstybė	Akcininkų skaičius, proc.	Valstybė	Akcininkų skaičius, proc.	Valstybė	Akcininkų skaičius, proc.
Lietuva	96,49	Baltarusija	0,64	Vokietija	0,12
Estija	0,98	Latvija	0,34	D. Britanija	0,12
Rusija	0,81	JAV	0,25	Kitos valstybės	0,25

Akcininkų teisės, akcininkai, turintys specialias kontrolės teises, ir tų teisių aprašymai

Visi Bendrovės akcininkai turi vienodas įstatymuose, kituose teisės aktuose ir Bendrovės įstatuose numatytas turtines ir neturtines teises. Bendrovės valdymo organai sudaro tinkamas sąlygas įgyvendinti bendrovės akcininkų teises.

Nė vienas Bendrovės akcininkas neturėjo specialiųjų kontrolės teisių.

Balsavimo teisių apribojimai

Nebuvo balsavimo teisių apribojimų.

Vertybinių popierių perleidimo ribojimai

Bendrovė nėra informuota, apie kokius nors akcininkų tarpusavio susitarimus, dėl kurių galėjo būti ribojamas vertybinių popierių perleidimas ir (arba) balsavimo teisės.

Informacija apie sutartis su vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininkais

Bendrovės įgaliotasis vertybinių popierių sąskaitų tvarkytojas yra AB SEB bankas. AB SEB banko kontaktiniai duomenys: Gedimino pr. 12, LT-01103 Vilnius; Tel. 1528 arba +370 5 268 2800.

Dividendų politika ir dividendai

Dividendų politika

Bendrovei taikoma 2016 m. patvirtinta "Lietuvos energijos" (dabar – "Ignitis grupės") įmonių grupės dividendų politika. Pagal šią politiką, Grupės įmonėms siūloma skirti pelno dalį dividendams už finansinius metus ar trumpesnį negu finansiniai metai laikotarpį, atsižvelgiant į nuosavo kapitalo grąžą, finansines bendrovių galimybes mokėti dividendus, valstybei svarbių ekonominių projektų vykdymą bei kitas aplinkybes. Kiekviena įmonė dividendams turėtų skirti nuo 60 iki 85 proc. savo grynojo pelno, priklausomai nuo nuosavo kapitalo grąžos dydžio ataskaitinio laikotarpio pabaigoje.

Dividendų Grupės įmonė neprivalės skirti tuo atveju, jeigu bus patyrusi grynąjį nuostolį. Taip pat dividendų Grupės įmonė nemokės, jei jos finansinės skolos ataskaitinio laikotarpio pabaigoje yra lygios arba didesnės nei keturių tos įmonės paskutinių dvylikos mėnesių, skaičiuojant nuo ataskaitinio laikotarpio pabaigos, EBITDA suma. Dividendai nebus mokami, jei Grupės įmonės nuosavas kapitalas, išmokėjus dividendus, taptų mažesnis už jos įstatinio kapitalo, privalomojo rezervo, perkainojimo rezervo ir rezervo savoms akcijoms įsigyti sumą, o taip pat ir tuo atveju, jei įmonė yra nemoki arba išmokėjusi dividendus tokia taptų. Grupės įmonės dividendų galės nemokėti ir tuo atveju, jei jų finansinės skolos ir nuosavo kapitalo santykis yra lygus arba didesnis nei 1,0.

Grupės Dividendų politika, kuri taikoma ir Bendrovei, skelbiama Bendrovės interneto svetainėje, skiltyje "Investuotojams".

Dividendų mokėjimas

2019 m. balandžio 12 d. vykusiame eiliniame visuotiniame Bendrovės akcininkų susirinkime buvo patvirtintas Bendrovės 2018 m. pelno (nuostolių) paskirstymas. Numatyta už šešių mėnesių laikotarpį, pasibaigusį 2018 m. gruodžio 31 d., išmokėti 6,48 mln. eurų dividendų. Vienai akcijai už šį laikotarpį tenka 0,01 euro dividendų. Dividendus gavo tie asmenys, kurie dešimtos darbo dienos po sprendimą dėl dividendų mokėjimo priėmusio visuotinio akcininkų susirinkimo pabaigoje, t. y. 2019 m. balandžio 29 d. darbo dienos pabaigoje, buvo Bendrovės akcininkai.

Dividendai buvo mokėti ir pagal 2018 m. rugsėjo 27 d. vykusiame neeiliniame visuotiniame Bendrovės akcininkų susirinkime priimtą sprendimą skirti Bendrovės akcininkams 0,023 eurų dividendų vienai akcijai už šešių mėnesių laikotarpį, pasibaigusį 2018 m. birželio 30 d. (iš viso – 14,9 mln. eurų).

2019 m. rugsėjo 27 d. vykusiame neeiliniame visuotiniame Bendrovės akcininkų susirinkime pritarta dividendų už trumpesnį negu finansiniai metai laikotarpį, pasibaigusį 2019 m. birželio 30 d., skyrimui Bendrovės akcininkams. Vienai "Ignitis gamybos" akcijai už šį laikotarpį teko 0,029 EUR dividendų. Dividendus gavo tie asmenys, kurie bendrovės akcininkų teisių apskaitos dienos pabaigoje, t. y. 2019 m. spalio 11 d., buvo Bendrovės akcininkai.

Bendrovės grynasis pelnas iš tęstinės veiklos 2019 m. sausįbirželį buvo 28,425 mln. eurų, tad už 2019 m. išmokėtų dividendų / grynojo pelno rodiklis siekia 0,66.

BENDROVĖ IR BENDROVĖS VALDYMAS

Informacija apie Bendrovę ir jos kontaktiniai duomenys

Pavadinimas	AB "Ignitis gamyba" (iki 2019 m. rugsėjo 6 d. – "Lietuvos energijos gamyba", AB)
Teisinė forma	Akcinė bendrovė, ribotos civilinės atsakomybės privatus juridinis asmuo
Įregistravimo data ir vieta	2011 m. liepos 20 d., Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registras
Įmonės kodas	302648707
Registruotos buveinės adresas	Elektrinės g. 21, 26108 Elektrėnai
Telefono numeris	+370 618 37392
Fakso numeris	(8 5) 278 2906
Elektroninio pašto adresas	gamyba@ignitis.lt
Interneto svetainės adresas	www.ignitisgamyba.lt

Bendrovės pagrindinės veiklos pobūdis

Bendrovės veiklos tikslas yra efektyvi energijos gamyba ir tiekimas, prisidedant prie energetinio saugumo užtikrinimo. Bendrovės veiklos objektas yra energijos gamyba ir tiekimas, taip pat elektros energijos prekybos veikla. Bendrovė turi teisę verstis kita veikla, kuri neprieštarauja jos veiklos tikslams ir Lietuvos Respublikos įstatymams.

Bendrovė eksploatuoja energijos gamybos pajėgumus:

• Elektrėnų kompleksą su rezervine elektrine (buv. Lietuvos elektrinė) ir kombinuoto ciklo bloku;
• Kruonio hidroakumuliacinę elektrinę;
• Kauno Algirdo Brazausko hidroelektrinę;
• Vilniaus trečiąją termofikacinę elektrinę (nuo 2018 m. kovo 31 d.).

Bendrovės geografinė rinka yra visa Lietuva. Jos pagaminta elektros energija prekiaujama Šiaurės šalių biržoje "Nord Pool".

Informacija apie Bendrovės filialus ir atstovybes

Bendrovė neturi filialų ir atstovybių.

Dukterinės bendrovės ir asocijuotos įmonės

Bendrovė priklauso valstybės valdomai įmonių grupei "Ignitis grupė" – vienai didžiausių energetikos įmonių grupių Baltijos šalyse. Patronuojanti grupės įmonė UAB "Ignitis grupė" valdo 96,82 proc. Bendrovės akcijų.

Ataskaitinio laikotarpio pabaigoje Bendrovė dukterinių bendrovių neturėjo. Bendrovė galėjo daryti reikšmingą įtaką UAB Verslo aptarnavimo centras, UAB "Ignitis grupės paslaugų centras" (iki 2019 m. rugsėjo 6 d. – UAB "Technologijų ir inovacijų centras"). UAB "Geoterma" likviduojama dėl bankroto (žr. lentelėje žemiau).

	UAB "Ignitis grupės paslaugų centras"	UAB Verslo aptarnavimo centras*	Likviduojama dėl bankroto UAB "Geoterma"
Adresas	A. Juozapavičiaus g. 13, Vilnius	P. Lukšio g. 5B, Vilnius	Lypkių g. 17, Klaipėda
Įregistravimo data	2013 m. gruodžio 4 d.	2014 m. liepos 30 d.	1996 m. kovo 1 d.
Įmonės kodas	303200016	303359627	123540818
Kontaktai	(8 5) 278 2272, gpc@ignitis.lt	(8 5) 259 4400, vac@ignitis.lt	(8 46) 326 163, info@geoterma.lt
Tinklalapis	www.ignitisgrupe.lt	www.ignitisgrupe.lt	www.geoterma.lt
Valdoma kapitalo dalis	20,26 proc.**	15 proc.	23,44 proc.
Pagrindinės veiklos pobūdis	Informacinių technologijų ir telekomunikacijų paslaugų teikimas energetikos sektoriaus įmonėms.	Viešųjų pirkimų organizavimas ir vykdymas, buhalterinės apskaitos, darbo santykių administravimo, klientų aptarnavimo, žmogiškųjų išteklių administravimo, teisinių paslaugų, veiklos efektyvumo konsultacijų ir mokymų teikimas.	Geoterminio šildymo jėgainė.

* Po ataskaitinio laikotarpio užbaigus UAB "Ignitis grupės paslaugų centras" ir UAB Verslo aptarnavimo centras reorganizavimo procedūras, UAB Verslo aptarnavimo centras 2020 m. sausio 2 d. išregistruotas iš Juridinių asmenų registro. Toliau veiklą tęsia ir paslaugas teikia po reorganizavimo veikianti UAB "Ignitis grupės paslaugų centras".

** Po ataskaitinio laikotarpio užbaigus UAB "Ignitis grupės paslaugų centras" ir UAB Verslo aptarnavimo centras reorganizavimo procedūras, nuo 2020 m. sausio 1 d. Bendrovei priklauso 21,45 proc. UAB "Ignitis grupės paslaugų centras" akcijų.

Informacija apie susijusių šalių sandorius

Informacija apie susijusių šalių sandorius pateikiama 2019 m. sausio–gruodžio mėn. finansinių ataskaitų aiškinamajame rašte.

12 paveikslas Bendrovės valdymo struktūra (2019 m. gruodžio 31 d. duomenimis)

Informacija apie Bendrovės valdymo organus

Pagal 2019 m. gruodžio 31 d. galiojusius Bendrovės įstatus, Bendrovės valdymo organai yra šie:

• visuotinis akcininkų susirinkimas;
• stebėtojų taryba;
• valdyba;
• bendrovės vadovas generalinis direktorius.

Bendrovės įstatai skelbiami Bendrovės interneto svetainės skiltyje "Bendrovės valdymas". Per ataskaitinį laikotarpį Bendrovės įstatai buvo keičiami vieną kartą – 2019 m. rugsėjo 6 d. įregistruota nauja Bendrovės įstatų redakcija, kuria buvo pakeistas Bendrovės pavadinimas iš "Lietuvos energijos gamyba", AB į AB "Ignitis gamyba", atlikti kiti pakeitimai, suderinant įstatų nuostatas su pasikeitusiais teisės aktais. Bendrovės valdymo organų sudarymo tvarka nebuvo keičiama.

Bendrovėje taikomas AB "Nasdaq Vilnius" listinguojamų bendrovių valdysenos kodeksas. Informacija apie šio valdysenos kodekso laikymąsi skelbiama šio pranešimo Priede Nr. 1. Pakeitimai, susiję su Bendrovės valdymo organais, priimti per ataskaitinį laikotarpį, detaliai apžvelgiami toliau.

Visuotinis akcininkų susirinkimas

Visuotinis akcininkų susirinkimas yra aukščiausias Bendrovės organas. Visuotinio akcininkų susirinkimo kompetenciją, sušaukimo ir sprendimų priėmimo tvarką nustato įstatymai, kiti teisės aktai ir Bendrovės įstatai. Remiantis Bendrovės įstatais, papildoma visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencija yra priimti sprendimus dėl sutarčių dėl veiklos stebėtojų taryboje ir konfidencialios informacijos apsaugos sutarčių su Bendrovės stebėtojų tarybos nariais ir stebėtojų tarybos pirmininku sudarymo ir jų sąlygų bei dėl pritarimo ar nepritarimo Bendrovės metiniam pranešimui ir tarpiniam pranešimui, sudarytam priimti sprendimui dėl dividendų už trumpesnį negu finansiniai metai laikotarpį skyrimo.

Tarp Bendrovės akcininkų nėra akcininkų, turinčių specialių kontrolės teisių. Taip pat Bendrovėje nėra balsavimo teisių apribojimų bei Bendrovė neturi informacijos apie akcininkų tarpusavio susitarimus.

Nuo ataskaitinio laikotarpio pradžios iki šio pranešimo išleidimo dienos buvo sušaukti šeši visuotiniai Bendrovės akcininkų susirinkimai:

• 1. 2019 m. vasario 25 d. įvykusiame neeiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime priimtas sprendimas dėl Bendrovės nepriklausomo stebėtojų tarybos nario veiklos sąlygų (nustatytas 54,43 eurų valandinis atlygis (neatskaičius mokesčių) už faktiškai vykdomą nepriklausomo stebėtojų tarybos nario veiklą, o mėnesinis atlygis apribotas maksimalia 1.300 eurų (neatskaičius mokesčių) suma) bei sprendimas dėl Bendrovės finansinių ataskaitų auditą atliksiančios audito įmonės išrinkimo ir audito paslaugų apmokėjimo sąlygų nustatymo (audito įmone, kuri atliks 2019–2021 metų Bendrovės finansinių ataskaitų auditą, išrinkta UAB "Ernst & Young Baltic"; už 2019–2021 metų finansinių ataskaitų audito paslaugas bus sumokėta ne daugiau kaip 194.850,00 eurų (be pridėtinės vertės mokesčio).
• 1. Balandžio 12 d. įvykusiame eiliniame visuotiniame Bendrovės akcininkų susirinkime buvo pritarta 2018 m.

metiniam pranešimui, patvirtintas audituotas 2018 m. finansinių ataskaitų rinkinys bei patvirtintas Bendrovės pelno už 2018 m. paskirstymas. Numatyta išmokėti dividendų už šešių mėnesių laikotarpį, pasibaigusį 2018 m. gruodžio 31 d.

• 1. 2019 m. liepos 26 d. įvykusiame neeiliniame visuotiniame Bendrovės akcininkų susirinkime priimtas sprendimas nepriklausomu Bendrovės stebėtojų tarybos nariu iki stebėtojų tarybos kadencijos pabaigos išrinkti Edvardą Jatautą. Veiklą jis pradėjo pasibaigus jį išrinkusiam visuotiniam akcininkų susirinkimui.
• 1. 2019 m. rugpjūčio 27 d. įvykusiame neeiliniame visuotiniame Bendrovės akcininkų susirinkime priimti sprendimai pakeisti Bendrovės pavadinimą į AB "Ignitis gamyba" bei patvirtinti naują Bendrovės įstatų redakciją.
• 1. 2019 m. rugsėjo 27 d. įvykusiame neeiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime priimtas sprendimas pritarti Bendrovės tarpiniam pranešimui ir patvirtinti auditoriaus UAB "Ernst & Young Baltic" audituotą Bendrovės tarpinių finansinių ataskaitų rinkinį už šešių mėnesių laikotarpį, pasibaigusį 2019 m. birželio 30 d. Taip pat nuspręsta

Bendrovės stebėtojų taryba

Bendrovės stebėtojų taryba – kolegialus priežiūros organas. Stebėtojų tarybos kompetenciją, sprendimų priėmimo bei narių rinkimo ir atšaukimo tvarką nustato įstatymai, kiti teisės aktai ir Bendrovės įstatai. Bendrovės stebėtojų tarybą sudaro trys nariai, kurie yra renkami visuotiniame akcininkų susirinkime ketverių metų kadencijai. Ne mažiau kaip vieną trečdalį stebėtojų tarybos sudaro nepriklausomi nariai. Stebėtojų taryba iš savo narių renka stebėtojų tarybos pirmininką.

Teikiant stebėtojų tarybos kandidatūras, jas teikiantis asmuo privalo pateikti stebėtojų tarybai paaiškinimus raštu dėl kiekvieno siūlomo stebėtojų tarybos nario kvalifikacijos, patirties einant vadovaujančias pareigas, tinkamumo užimti stebėtojų tarybos nario pareigas. Stebėtojų tarybos nariu negali būti generalinis direktorius, valdybos narys, dukterinės bendrovės valdymo organo narys, elektros energijos ar dujų perdavimo veiklą vykdančio juridinio asmens priežiūros organo, valdymo organo ar administracijos narys, auditorius ar audito įmonės darbuotojas, asmuo, kuris pagal teisės aktus neturi teisės eiti šių pareigų.

Jeigu stebėtojų tarybos narys atšaukiamas, atsistatydina ar dėl kitų priežasčių nustoja eiti pareigas ir Bendrovės akcininkai, kuriems priklausančios akcijos suteikia ne mažiau kaip 1/10 visų balsų, pavienių stebėtojų tarybos narių rinkimui prieštarauja, stebėtojų taryba netenka įgaliojimų ir turi būti renkama vis stebėtojų taryba. Jeigu renkami pavieniai valdybos nariai, jie renkami tik iki veikiančios stebėtojų tarybos kadencijos pabaigos.

Pagrindinė Bendrovės stebėtojų tarybos kompetencija:

• Svarstyti ir tvirtinti Bendrovės veiklos strategiją, analizuoti ir vertinti informaciją apie Bendrovės veiklos strategijos įgyvendinimą, šią informaciją teikti eiliniam visuotiniam akcininkų susirinkimui;
• Rinkti valdybos narius ir atšaukti juos iš pareigų;
• Prižiūrėti valdybos ir generalinio direktoriaus veiklą;
• Pateikti visuotiniam akcininkų susirinkimui atsiliepimus ir pasiūlymus dėl Bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio, Bendrovės pelno (nuostolių) paskirstymo projekto ir Bendrovės metinio pranešimo, taip pat valdybos bei generalinio direktoriaus veiklos;

skirti Bendrovės akcininkams 0,029 eurų dividendų vienai akcijai už šešių mėnesių laikotarpį, pasibaigusį 2019 m. birželio 30 dieną.

1. 2019 m. gruodžio 4 d. įvykusiame neeiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime priimti sprendimai išbraukti visas Bendrovės akcijas iš prekybos AB Nasdaq Vilnius vertybinių popierių biržoje ir patvirtinti akcininką UAB "Ignitis grupė" asmeniu, teiksiančiu oficialų siūlymą supirkti Bendrovės akcijas, įtrauktas į prekybą AB "Nasdaq Vilnius" vertybinių popierių biržoje.

Visuose Bendrovės 2019 m. sušauktuose Bendrovės visuotiniuose akcininkų susirinkimuose dalyvavo Bendrovės generalinis direktorius (valdybos pirmininkas) ir / arba Finansų ir administravimo direktorius (valdybos narys).

Informacija apie akcininkų balsavimo rezultatus šiuose ir ankstesniuose visuotiniuose akcininkų susirinkimuose pateikiama Bendrovės interneto svetainės skiltyje "Investuotojams".

• Pateikti visuotiniam akcininkų susirinkimui atsiliepimus ir pasiūlymus sprendimo dėl dividendų už trumpesnį negu finansiniai metai laikotarpį skyrimo projektui, sprendimui priimti sudarytam tarpinių finansinių ataskaitų rinkiniui ir parengtam tarpiniam pranešimui;
• Atsižvelgiant į Bendrovės Audito komiteto išvadą, teikti nuomonę dėl Bendrovės planuojamų sudaryti sandorių su susijusia šalimi (jeigu jie atitinka Bendrovės įstatuose aptartus kriterijus);
• Teikti siūlymus valdybai ir generaliniam direktoriui atšaukti jų sprendimus, kurie prieštarauja įstatymams ir kitiems teisės aktams, šiems įstatams ar visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimams;
• Spręsti kitus Bendrovės įstatuose, taip pat visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimuose stebėtojų tarybos kompetencijai priskirtus bendrovės valdymo organų veiklos priežiūros klausimus.

Bendrovės stebėtojų tarybos sudėties pasikeitimai per ataskaitinį laikotarpį:

• 2019 m. kovo 12 d. Bendrovė gavo UAB "Ignitis grupė" (buvęs pavadinimas – "Lietuvos energija", UAB) raštą, kuriuo buvo informuota, kad, atsižvelgiant į UAB "Ignitis grupė" stebėtojų tarybos nuomonę, Bendrovei teikiama Rimgaudo Kalvaičio kandidatūra užimti Bendrovės valdybos nario ir generalinio direktoriaus pareigas. Atsižvelgiant į tai, tą pačią dieną R. Kalvaitis Bendrovei pateikė pranešimą dėl atsistatydinimo iš nepriklausomo Bendrovės stebėtojų tarybos nario pareigų. Šių pareigų jis nebeina nuo 2019 m. kovo 27 d.
• 2019 m. liepos 26 d. įvykusiame neeiliniame visuotiniame Bendrovės akcininkų susirinkime priimtas sprendimas nepriklausomu Bendrovės stebėtojų tarybos nariu iki stebėtojų tarybos kadencijos pabaigos išrinkti Edvardą Jatautą. Veiklą jis pradėjo pasibaigus jį išrinkusiam visuotiniam akcininkų susirinkimui.

Numatoma šio pranešimo paskelbimo dieną veikiančios stebėtojų tarybos kadencijos pabaiga – 2022 m. kovo 25 d.

Bendrovės stebėtojų tarybos veikla per ataskaitinį laikotarpį:

2019 m. sausio–gruodžio mėn. iš viso įvyko penkiolika Bendrovės stebėtojų tarybos posėdžių, keturiolikoje iš jų dalyvavo visi tuo metu išrinkti stebėtojų tarybos nariai, viename iš posėdžių nedalyvavo vienas Bendrovės stebėtojų tarybos narys.

Stebėtojų tarybos veikla 2019 metais apėmė šias pagrindines sritis:

• Valdybos nario rinkimą, atlygio už veiklą Bendrovės valdyboje nustatymą;
• Nuomonės teikimą Bendrovės valdybai dėl Bendrovės generalinio direktoriaus išrinkimo, atlygio bei kitų jo darbo sąlygų nustatymo;

• Bendrovės sudaromų sandorių su susijusia šalimi vertinimą ir nuomonės teikimą dėl jų;

• Bendrovės valdybos priimamų sprendimų, susijusių su Bendrovės veiklos planavimo dokumentų tvirtinimu, vertinimą ir nuomonės teikimą;

• Bendrovės veiklos rezultatų periodinę stebėseną ir vertinimą;
• Bendrovės metinių veiklos tikslų (rodiklių) pasiekimo vertinimą;
• Atsiliepimų visuotiniam akcininkų susirinkimui teikimą dėl Bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio, Bendrovės pelno (nuostolių) paskirstymo projekto, Bendrovės metinio pranešimo, sprendimo dėl dividendų už trumpesnį negu finansiniai metai laikotarpį skyrimo projektui, sprendimui priimti sudarytam tarpinių finansinių ataskaitų rinkiniui ir parengtam tarpiniam pranešimui.

Daugiau informacijos apie Bendrovės stebėtojų tarybos narius pateikiama lentelėje žemiau, jų išsilavinimo bei profesinės patirties aprašymą galima rasti Bendrovės interneto svetainės skiltyje "Bendrovės valdymas".

organizacijų veikloje Išsilavinimas

Stebėtojų tarybos nariai (per ataskaitinį laikotarpį)

Dominykas Tučkus Narys, stebėtojų tarybos pirmininkas

2018 m. kovo 26 d. – 2022 m. kovo 25 d.

– Turima kitų įmonių kapitalo dalis (> 5 proc.)

–

	• UAB "Ignitis grupė" (į. k. 301844044, buveinė: Žvejų g. 14, 09310 Vilnius) valdybos narys ir Infrastruktūros ir plėtros direktorius. • UAB "Ignitis" (buvęs pavadinimas - UAB "Lietuvos energijos tiekimas") (į. k. 303383884, Žvejų g. 14, 09310 Vilnius) valdybos narys (iki 2019-06-01), stebėtojų tarybos narys (nuo 2019-06-01). • UAB "EURAKRAS" (į. k. 300576942, Žvejų g. 14, 09310 Vilnius) valdybos narys (iki 2019-	• L. Bocconi universitetas (Italija), Finansų magistro laipsnis. • L. Bocconi universitetas, Verslo vadybos ir administravimo bakalauro laipsnis.
Dominykas Tučkus	09-03).
Narys, stebėtojų tarybos pirmininkas	• Tuulueenergia OU (į. k. 10470014, Keskus,
Kadencijos laikotarpis	Helmküla küla, Varbla vald, Pärnumaa, 88208) valdybos pirmininkas (iki 2019-01-28).
2018 m. kovo 26 d. – 2022 m. kovo 25 d.	• UAB "Vilniaus kogeneracinė jėgainė" (į. k. 303782367, Žvejų g. 14, 09310 Vilnius)
Turimų Bendrovės akcijų skaičius	valdybos narys.
–	• UAB "Ignitis renewables" (buvęs pavadinimas - UAB Lietuvos energija renewables) (į. k.
Turima kitų įmonių kapitalo dalis (> 5 proc.)	304988904, P. Lukšio g. 5B, 08221 Vilnius)
	valdybos narys (nuo 2019-01-03).

Dalyvavimas kitų įmonių, įstaigų,

• KŪB Smart Energy Fund powered by Ignitis Group (į. k. 304596351, Antakalnio g. 17, 10312 Vilnius) Patariamojo komiteto narys.

	Dalyvavimas kitų įmonių, įstaigų, organizacijų veikloje	Išsilavinimas
Živilė Skibarkienė Narė	• UAB "Ignitis grupė" (į. k. 301844044, buveinė: Žvejų g. 14, 09310 Vilnius) valdybos narė ir Organizacinio vystymo tarnybos direktorė. • UAB Verslo aptarnavimo centro valdybos (į. k. 303359627, P. Lukšio g. 5B, 08221 Vilnius) narė (nuo 2019-06-18), valdybos pirmininkė (nuo 2019-07-31 iki 2020-01-01). • UAB "Ignitis grupės paslaugų centras" (buvęs	• Mykolo Romerio universitetas, Teisės fakultetas, Socialinių mokslų teisės krypties daktaro laipsnis. • Vilniaus
Kadencijos laikotarpis	pavadinimas - UAB Technologijų ir inovacijų centras) (į. k. 303200016, A. Juozapavičiaus	universitetas, Teisės
2018 m. kovo 26 d. – 2022 m. kovo 25 d.	g. 13, 09311 Vilnius) narė (nuo 2019-06-18)	fakultetas,
Turimų Bendrovės akcijų skaičius	valdybos pirmininkė (nuo 2019-07-31).	magistro laipsnis.
–

Visos sumos tūkstančiais eurų, jei nenurodyta kitaip

Turima kitų įmonių kapitalo dalis (> 5 proc.) –	• UAB Elektroninių mokėjimų agentūros (į. k. 136031358, Žvejų g. 14, 09310 Vilnius) valdybos narė.
	Dalyvavimas kitų įmonių, įstaigų, organizacijų veikloje	Išsilavinimas
Rimgaudas Kalvaitis Nepriklausomas narys Kadencijos laikotarpis 2018 m. kovo 26 d. – 2019 m. kovo 27 d Turimų Bendrovės akcijų skaičius – Turima kitų įmonių kapitalo dalis (> 5 proc.) –	• UAB "Technology Competence Center" (į. k. 304458037, Žirgo g. 70, 10245 Vilnius) direktorius (iki 2019-03-27). • AB Lietuvos radijo ir televizijos centras (į. k. 120505210, Sausio 13-osios g. 10, 04347 Vilnius) nepriklausomas valdybos narys (iki 2018-11-14). • UAB "Luno" (į. k. 302707493, M. K. Čiurlionio g. 82C, Vilnius) konsultantas (iki 2019-03-27). • Lietuvos energijos paramos fondo (į. k. 303416124, Žvejų g. 14, 09310 Vilnius) valdybos narys (nuo 2019-04-23). • Vilniaus Sostinės Lions klubo (į. k. 193538827, Subačiaus g. 3, Vilnius) valdybos narys.	• Vilniaus universitetas, Fizikos fakultetas, magistro laipsnis. • Vilniaus universitetas, Fizikos fakultetas, Aspirantūros studijos kietojo kūno elektronikos srityje. •
	Dalyvavimas kitų įmonių, įstaigų, organizacijų veikloje	Išsilavinimas
	• UAB Profectus Novus (į. k. 302500459, Konstitucijos pr. 21C, 08130 Vilnius) savininkas, valdybos pirmininkas. • Addendum Group Inc. (į. k. 46-2547117, 13955 Tahiti Way #354, Los Angeles, 90292,	• Vilniaus Gedimino Technikos Universitetas, Inžinerinės
Edvardas Jatautas	California, JAV) įkūrėjas, prezidentas. • UAB Addendum Solutions (į. k. 302312642,	informatikos magistro laipsnis.
Nepriklausomas narys Kadencijos laikotarpis	Konstitucijos pr. 21C, 08130 Vilnius) įkūrėjas, valdybos narys.	• ISM vadybos ir ekonomikos
2019 m. liepos 26 d. – 2022 m. kovo 25 d.	• Lithuanian American Business Association in Los Angeles, valdybos narys.	universitetas, Vadovų
Turimų Bendrovės akcijų skaičius – Turima kitų įmonių kapitalo dalis (> 5 proc.) –	• SIA Addendum LV (į. k. 40203222589, Rīga, Ludzas iela 42 k-1 - 20, LV-1003, Latvija) įkūrėjas, valdybos narys (nuo 2019-07-31). • OU Addendum EE (į. k. 10903252, A.H.Tammsaare tee 47, 11316 Tallinn, Estija) įkūrėjas, valdybos narys (nuo 2019-11-04).	magistrantūros studijos. • Harvard Business School, Vadovų magistrantūros studijos.

Informacija apie stebėtojų tarybos narių atlyginimus per ataskaitinį laikotarpį

Bendrovės įstatai (20 ir 24 str.) numato, jog stebėtojų tarybą turi sudaryti ne mažiau nei 1/3 (vienas trečdalis) nepriklausomų narių. Tik nepriklausomiems stebėtojų tarybos nariams visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu gali būti mokamas atlygis už veiklą stebėtojų taryboje.

Stebėtojų tarybos narių sutarčių sąlygas bei nepriklausomumo kriterijus, vadovaujantis teisės aktų nustatytais reika-

Bendrovės valdyba

Valdyba yra kolegialus Bendrovės valdymo organas. Valdybos kompetenciją, sprendimų priėmimo, narių rinkimo ir atšaukimo tvarką nustato įstatymai, kiti teisės aktai, Bendrovės įstatai ir valdybos darbo reglamentas.

lavimais ir gerąja bendrovių valdymo praktika, nustato visuotinis akcininkų susirinkimas.

R. Kalvaičiui, kol jis ėjo nepriklausomo Bendrovės stebėtojų tarybos nario pareigas, buvo mokamas 771 euro (prieš mokesčius) vidutinis mėnesinis atlygis už stebėtojo tarybos nario veiklą. Kitų išmokų nebuvo išmokėta. E. Jatautui per ataskaitinį laikotarpį buvo mokamas 1207 eurų vidutinis mėnesinis atlygis už stebėtojo tarybos nario veiklą.

Bendrovės valdybą, kurią sudaro trys nariai, ketverių metų kadencijai renka ir atšaukia stebėtojų taryba Bendrovės įstatų ir teisės aktų nustatyta tvarka. Valdyba yra atskaitinga stebėtojų tarybai ir visuotiniam akcininkų susirinkimui. Valdyba iš savo narių renka valdybos pirmininką.

Visos sumos tūkstančiais eurų, jei nenurodyta kitaip

Teikiant valdybos narių kandidatūras, jas teikiantis asmuo privalo pateikti stebėtojų tarybai paaiškinimus raštu dėl kiekvieno siūlomo valdybos nario kvalifikacijos, patirties einant vadovaujančias pareigas, tinkamumo užimti valdybos nario pareigas. Valdybos nariu negali būti elektros energijos ar dujų perdavimo veiklą vykdančio juridinio asmens priežiūros organo, valdymo organo ar administracijos narys, Bendrovės stebėtojų tarybos narys, auditorius ar audito įmonės darbuotojas, asmuo, kuris pagal teisės aktus neturi teisės eiti šių pareigų.

Jeigu valdyba atšaukiama, atsistatydina ar dėl kitų priežasčių nustoja eiti pareigas nepasibaigus kadencijai, nauja valdyba renkama naujam valdybos kadencijos laikotarpiui. Jeigu renkami pavieniai valdybos nariai, jie renkami tik iki veikiančios valdybos kadencijos pabaigos.

Bendrovės valdyba priima sprendimus dėl:

• Bendrovės tapimo juridinių asmenų steigėja, dalyve;
• Bet kokio Bendrovės turimų akcijų (dalių, pajų) ar jų suteikiamų teisių perleidimo kitiems asmenims ar suvaržymo;
• Bendrovės filialų ar atstovybių steigimo bei jų veiklos nutraukimo;
• Obligacijų išleidimo;
• Lietuvos Respublikos strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatyme nurodytų ir Bendrovei priklausančių objektų disponavimo;
• Tam tikrų sutarčių, kurių vertė didesnė kaip 3 mln. eurų, sudarymo;
• Priima kitus Bendrovės įstatuose numatytus sprendimus.

Tam tikrais atvejais, prieš priimdama sprendimus, valdyba turi gauti stebėtojų tarybos atsiliepimą, visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimą.

Atsižvelgdama į stebėtojų tarybos nuomonę, valdyba renka ir atšaukia generalinį direktorių, nustato jo atlyginimą, kitas darbo sutarties sąlygas, tvirtina pareiginius nuostatus, skatina jį ir skiria nuobaudas.

Bendrovės valdybos sudėties pasikeitimai per ataskaitinį laikotarpį:

• 2019 m. sausio 7 d. Bendrovės valdyba bei Stebėtojų taryba, atsižvelgdama į gautą Eglės Čiužaitės pranešimą dėl atsistatydinimo iš generalinės direktorės pareigų, priėmė sprendimą atšaukti E. Čiužaitę iš Bendrovės generalinio direktoriaus pareigų nuo 2019 m. sausio 21 d. E. Čiužaitė nuo 2019 m. sausio 21 d. taip pat pasitraukė iš Bendrovės valdybos narės ir valdybos pirmininkės pareigų.

• Bendrovė inicijavo viešą atranką dėl naujo generalinio direktoriaus išrinkimo. Nuo 2019 m. sausio 22 d. iki naujo generalinio direktoriaus išrinkimo laikinai Bendrovės generalinio direktoriaus pareigas ėjo Bendrovės valdybos narys, Gamybos direktorius Darius Kucinas.

• 2019 m. kovo 12 d. Bendrovė gavo UAB "Ignitis grupė" (buvęs pavadinimas – "Lietuvos energija", UAB) raštą, kuriuo buvo informuota, kad, atsižvelgiant į UAB "Ignitis grupė" stebėtojų tarybos nuomonę, Bendrovei teikiama Rimgaudo Kalvaičio kandidatūra užimti Bendrovės valdybos nario ir generalinio direktoriaus pareigas.

• 2019 m. kovo 27 d. Bendrovės stebėtojų taryba R. Kalvaitį išrinko į Bendrovės valdybos nario pareigas. Darbą jis pradėjo nuo jį išrinkusios Bendrovės stebėtojų tarybos posėdžio pabaigos. Tą pačią dieną po Bendrovės stebėtojų tarybos posėdžio įvykusiame valdybos posėdyje, Bendrovės valdyba, atsižvelgdama į stebėtojų tarybos nuomonę, R. Kalvaitį išrinko Bendrovės valdybos pirmininku ir Bendrovės generaliniu direktoriumi.

Numatoma šio pranešimo paskelbimo dieną veikiančios valdybos kadencijos pabaiga – 2022 m. balandžio 2 d.

Bendrovės valdybos veikla per ataskaitinį laikotarpį:

Per 2019 m. sausio–gruodžio mėn. iš viso įvyko 38 Bendrovės valdybos posėdžiai, visuose dalyvavo visi tuo metu išrinkti valdybos nariai.

Bendrovės valdybos veikla 2019 metais apėmė šias pagrindines sritis:

• Reikšmingiausių Bendrovės planuojamų sudaryti sandorių vertinimą, pritarimą jų sudarymui ir esminių sandorių sąlygų tvirtinimą;
• Bendrovės generalinio direktoriaus rinkimą, jo darbo užmokesčio ir kitų darbo sąlygų nustatymą, atsižvelgiant į stebėtojų tarybos nuomonę;
• Bendrovės veiklos organizavimo vertinimą ir su tuo susijusių sprendimų priėmimą;
• Bendrovės veiklos planavimo dokumentų vertinimą ir tvirtinimą, atsižvelgiant į Bendrovės stebėtojų tarybos nuomonę;
• Bendrovės visuotinių akcininkų susirinkimų šaukimą;
• Bendrovės metinio pranešimo ir tarpinio pranešimo, sudaryto priimti sprendimui dėl dividendų už trumpesnį negu finansiniai metai laikotarpį skyrimo, tvirtinimą bei teikimą stebėtojų tarybai ir visuotiniam akcininkų susirinkimui;
• Bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio ir pelno (nuostolių) paskirstymo projekto, tarpinių finansinių ataskaitų rinkinio, sudaryto priimti sprendimui dėl dividendų už trumpesnį negu finansiniai metai laikotarpį skyrimo ir sprendimo dėl dividendų už trumpesnį negu finansiniai metai laikotarpį skyrimo projekto vertinimą ir atsiliepimų teikimą stebėtojų tarybai ir visuotiniam akcininkų susirinkimui.

Daugiau informacijos apie Bendrovės valdybos narius pateikiama lentelėje žemiau, jų išsilavinimo bei profesinės patirties aprašymą galima rasti Bendrovės interneto svetainės skiltyje "Bendrovės valdymas".

Visos sumos tūkstančiais eurų, jei nenurodyta kitaip

Valdybos nariai (per ataskaitinį laikotarpį)

Eglė Čiužaitė Valdybos pirmininkė, generalinė direktorė Kadencijos laikotarpis 2018 m. balandžio 3 d. – 2019 m. sausio 21 d. Turimų Bendrovės akcijų skaičius – Turima kitų įmonių kapitalo dalis (> 5 proc.) –	Dalyvavimas kitų įmonių, įstaigų, organizacijų veikloje • UAB "Geoterma" (į. k. 123540818, Lypkių g. 17, 94100 Klaipėda) valdybos narė (iki 2018- 03-23). • Lietuvos energijos paramos fondas (į. k. 303416124, Žvejų g. 14, 09310 Vilnius) valdybos narė (iki 2019-01-23). • UAB "Ignitis grupės paslaugų centras" (buvęs pavadinimas - UAB Technologijų ir inovacijų centras) (į. k. 303200016, A. Juozapavičiaus g. 13, 09311 Vilnius) valdybos narė (iki 2019-01-21).	Išsilavinimas • Bellevue University (JAV), Verslo administravimo bakalauro laipsnis. • Aarhus University, School of Business and Social Sciences (Danija), Finansų ir tarptautinio verslo mokslų magistro laipsnis.	Vidutinis mėnesinis atlygis už valdybos nario veiklą (prieš mokesčius, eurų) 981
Rimgaudas Kalvaitis Valdybos pirmininkas, generalinis direktorius Kadencijos laikotarpis 2019 m. kovo 27 d. – 2022 m. balandžio 2 d Turimų Bendrovės akcijų skaičius – Turima kitų įmonių kapitalo dalis (> 5 proc.) –	Dalyvavimas kitų įmonių, įstaigų, organizacijų veikloje • Lietuvos energijos paramos fondo (į. k. 303416124, Žvejų g. 14, 09310 Vilnius) valdybos narys (nuo 2019-04-23). • Vilniaus Sostinės Lions klubo (į. k. 193538827, Subačiaus g. 3, Vilnius) valdybos narys.	Išsilavinimas • Vilniaus universitetas, Fizikos fakultetas, magistro laipsnis. • Vilniaus universitetas, Fizikos fakultetas, Aspirantūros studijos kietojo kūno elektronikos srityje.	Vidutinis mėnesinis atlygis už valdybos nario veiklą (prieš mokesčius, eurų) 1.815
Darius Kucinas Valdybos narys, Gamybos direktorius Kadencijos laikotarpis 2018 m. balandžio 3 d. – 2022 m. balandžio 2 d Turimų Bendrovės akcijų skaičius – Turima kitų įmonių kapitalo dalis (> 5 proc.)	Dalyvavimas kitų įmonių, įstaigų, organizacijų veikloje –	Išsilavinimas • Kauno technologijos universitetas, Elektrotechnikos ir automatikos katedra, Elektros energetikos inžinieriaus bakalauro laipsnis.	Vidutinis mėnesinis atlygis už valdybos nario veiklą (prieš mokesčius, eurų) 1.300

–

Visos sumos tūkstančiais eurų, jei nenurodyta kitaip

		Dalyvavimas kitų įmonių, įstaigų, organizacijų veikloje		Išsilavinimas	Vidutinis mėnesinis atlygis už
	•	UAB Verslo aptarnavimo centras (į. k. 303359627, P. Lukšio g. 5B, 08221 Vilnius) valdybos narys (nuo 2019-06-18 iki 2020-01-	•	Stokholmo aukštoji ekonomikos mokykla Rygoje, Ekonomikos ir verslo administravimo bakalauro laipsnis.	valdybos nario veiklą (prieš mokesčius, eurų)
Mindaugas Kvekšas Valdybos narys, Finansų ir administravimo direktorius	•	01). UAB "Ignitis grupės			1.300
Kadencijos laikotarpis		paslaugų centras" (buvęs pavadinimas –
2018 m. balandžio 3 d. – 2022 m. balandžio 2 d		UAB Technologijų ir inovacijų centras) (į. k.
Turimų Bendrovės akcijų skaičius		303200016, A. Juozapavičiaus g. 13,
–		09311 Vilnius) valdybos
Turima kitų įmonių kapitalo dalis (> 5 proc.)		narys (nuo 2019-06-18).
–

Bendrovės vadovai

Generalinis direktorius yra vienasmenis Bendrovės valdymo organas. Generalinis direktorius organizuoja Bendrovės veiklą, jai vadovauja, veikia Bendrovės vardu ir vienvaldiškai sudaro sandorius, išskyrus įstatų ir teisės aktų numatytais atvejais. Generalinio direktoriaus kompetenciją, rinkimo ir atšaukimo tvarką nustato įstatymai, kiti teisės aktai ir Bendrovės įstatai.

Informacija apie generalinio direktoriaus ir vyr. finansininko atlyginimus (per ataskaitinį laikotarpį)

	Vidutinė pastovioji mėnesinio atlygio dalis (prieš mokesčius, eurų)	1/12 metinės kintamos atlygio dalies už praėjusių metų rezultatus (prieš mokesčius, eurų)
Generalinei direktorei Eglei Čiužaitei	6.059	2.741
L. e. p. generaliniam direktoriui Dariui Kucinui	4.137	–
Generaliniam direktoriui Rimgaudui Kalvaičiui	5.655	–
Vyr. finansininkui*	–	–

* Nuo 2014 m gruodžio 1 d. apskaitos funkcija iš Bendrovės buvo iškelta į įmonę UAB Verslo aptarnavimo centras, todėl Bendrovėje neliko apskaitos funkciją atliekančių darbuotojų ir vyr. finansininko pareigybės. UAB Verslo aptarnavimo centras Bendrovei teikia visas apskaitos paslaugas nuo pirminių dokumentų suvedimo į apskaitos programas iki finansinių ataskaitų parengimo.

Bendrovė nėra perleidusi turto valdymo ar suteikusi garantijų organų nariams. Per 2019 m. sausio–gruodžio mėn. Bendrovė neskyrė valdymo organų nariams paskolų, nesuteikė garantijų ir laidavimų, kuriais būtų užtikrintas jų prievolių vykdymas.

Informacija apie komitetus

"Ignitis grupės" įmonių grupėje sudaromi stebėtojų tarybos komitetai, kurie pagal kompetenciją savo išvadas, nuomones bei siūlymus teikia Grupės stebėtojų tarybai. Komitetą turi sudaryti ne mažiau kaip trys nariai, iš kurių ne mažiau kaip vienas narys yra stebėtojų tarybos narys ir ne mažiau kaip vienas – nepriklausomas narys. Komitetų nariai renkami ketverių metų kadencijai. Komitetų veikla taikoma "Ignitis grupei" ir jos tiesiogiai bei netiesiogiai valdomoms dukterinėms įmonėms, tarp jų ir Bendrovei bei kitos teisinės formos juridiniams asmenims, kuriuose "Ignitis grupė" gali tiesiogiai ar netiesiogiai daryti lemiamą įtaką.

Grupėje veikia šie stebėtojų tarybos komitetai:

• Rizikos valdymo ir veiklos etikos priežiūros komitetas yra atsakingas už išvadų ar pasiūlymų dėl valdymo ir kontrolės sistemos įmonių grupėje veikimo ir (ar) svarbiausių rizikos faktorių bei rizikos valdymo priemonių įgyvendinimo būklės teikimą stebėtojų tarybai; už veiklos etikos laikymosi, kyšininkavimo ir korupcijos rizikos sistemos priežiūrą ir rekomendacijų teikimą stebėtojų tarybai;
• Audito komitetas yra atsakingas už objektyvių ir nešališkų išvadų ar siūlymų dėl audito, sandorių su susijusiomis šalimis, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme, ir vidaus kontrolės

Visos sumos tūkstančiais eurų, jei nenurodyta kitaip

sistemos įmonių grupėje veikimo teikimą stebėtojų tarybai;

• Skyrimo ir atlygio komitetas yra atsakingas už išvadų ar siūlymų dėl grupės įmonių valdymo ir priežiūros organų narių skyrimo, atšaukimo ar skatinimo klausimų teikimą stebėtojų tarybai, taip pat už valdybos ir jos narių veiklos vertinimą ir atitinkamos nuomonės teikimą. Komiteto funkcijos taip pat apima bendros atlygio politikos formavimą įmonių grupėje, atlygio dydžio ir sudėties nustatymą, skatinimo principus ir kt.

Rizikos valdymo ir veiklos etikos priežiūros komitetas

Pagrindinės komiteto funkcijos:

• Stebėti, kaip identifikuojamos, vertinamos ir valdomos "Ignitis grupės" ir Grupės tikslų pasiekimui aktualios rizikos;
• Vertinti vidaus kontrolės procedūrų ir rizikos valdymo priemonių adekvatumą identifikuotoms rizikoms;
• Vertinti rizikų valdymo priemonių įgyvendinimo būklę;
• Stebėti rizikų valdymo proceso vykdymą;
• Analizuoti finansines galimybes rizikų valdymo priemonėms įdiegti;
• Vertinti rizikas ir "Ignitis grupės" ir Grupės įmonių rizikų valdymo planą;
• Vertinti periodinio rizikų nustatymo ir vertinimo ciklą;
• Kontroliuoti, ar sudaromi rizikų registrai, analizuoja jų duomenis, teikia pasiūlymus;

Esant poreikiui gali būti ad hoc principu sudaromi ir kiti komitetai (pvz., specialiems klausimams spręsti, strateginiams projektams rengti, prižiūrėti ar koordinuoti ir pan.).

Ataskaitinio laikotarpio pabaigoje Grupėje veikė Rizikos valdymo ir veiklos etikos priežiūros, Audito, Skyrimo ir atlygio komitetai.

• Stebėti vidaus dokumentų, susijusių su rizikų valdymu, rengimą;
• Vertinti vidaus dokumentų, reglamentuojančių įmonių grupės kovą su kyšininkavimu ir korupcija, pakankamumą, adekvatumą bei periodiškai atlikti jų įgyvendinimo / laikymosi stebėseną;
• Periodiškai stebėti informaciją, susijusią su veiklos etikos užtikrinimo valdymo veiksmais, įvykiais ir neišspręstais incidentais (skaidrumo užtikrinimas, kyšininkavimo prevencija, korupcijos rizikos valdymas / prevencija ar kt.);
• Vykdyti kitas funkcijas, "Ignitis grupės" Stebėtojų tarybos sprendimu priskirtas Komiteto kompetencijai.

Rizikos valdymo ir veiklos etikos priežiūros komiteto nariai ataskaitinio laikotarpio pabaigoje

Komiteto narys	Turimų Bendrovės akcijų skaičius (proc.)	Kadencijos laikotarpis	Darbovietė, pareigos
Andrius Pranckevičius Komiteto pirmininkas, nepriklausomas narys	–	2018 m. balandis– 2022 m. balandis	• AB "Linas Agro Group" generalinio direktoriaus pavaduotojas ir valdybos narys. • PF "Kekava" generalinis direktorius ir valdybos pirmininkas. • AB "Linas Agro" (Lietuva) valdybos narys. • SIA "Lielzeltini" (Latvija) valdybos pirmininkas. • SIA "Broileks" (Latvija) valdybos pirmininkas. • SIA "Cerova" (Latvija) valdybos pirmininkas.
Darius Daubaras Nepriklausomas narys	–	2018 m. balandis– 2022 m. balandis	• "Saudi Aramco", Iždo departamento Strateginių sandorių konsultacijų grupės vadovas, Susijungimų ir įsigijimų bei strateginių projektų vadovas; • "Ignitis grupės" stebėtojų tarybos pirmininkas, nepriklausomas narys. • "Smart Energy Fund powered by Ignitis Group" priežiūros komiteto narys (iki 2019-07-01).
Šarūnas Rameikis Nepriklausomas narys	–	2018 m. balandis– 2022 m. balandis	R.Mištauto ir T.Milickio advokatų kontora "Konsus", advokatas.

Šiuo metu veikiančio Rizikos valdymo ir veiklos etikos priežiūros komiteto kadencija yra iki 2022 m. balandžio 23 d. Per ataskaitinį laikotarpį įvyko 7 Rizikos valdymo ir veiklos etikos priežiūros komiteto posėdžiai.

Audito komitetas

Pagrindinės komiteto funkcijos:

• Stebėti "Ignitis grupės" ir Grupės įmonių finansinių ataskaitų rengimo procesą, ypatingą dėmesį skiriant naudojamų apskaitos metodų tinkamumui ir nuoseklumui;
• Stebėti "Ignitis grupės" ir Grupės įmonių vidaus kontrolės ir rizikos valdymo sistemų, turinčių įtakos audituojamos bendrovės finansinei atskaitomybei, veiksmingumą;
• Stebėti auditorių ar audito įmonių nepriklausomumą ir objektyvumą, teikti rekomendacijas dėl pasirenkamos audito įmonės;
• Stebėti "Ignitis grupės" ir Grupės įmonių audito atlikimo procesus, tikrinti audito veiksmingumą ir administracijos reakciją į rekomendacijas, kurias audito įmonė pateikia laiške vadovybei;
• Stebėti "Ignitis grupės" ir Grupės įmonių vidaus audito funkcijos veiksmingumą, teikti Stebėtojų tarybai rekomendacijas dėl Bendrovės Vidaus audito tarnybos

vadovo pasirinkimo, skyrimo, ir atleidimo, koordinuoti ir periodiškai vertinti Bendrovės Vidaus audito tarnybos darbą, aptarti patikrinimų rezultatus, kaip šalinami rasti trūkumai, įgyvendinami vidaus audito planai;

• Tvirtinti Bendrovės Vidaus audito tarnybos nuostatus, vidaus audito planą,
• Stebėti ar "Ignitis grupės" ir Grupės įmonių veikla atitinka Lietuvos Respublikos įstatymus, kitus teisės aktus, įstatus ir veiklos strategiją;
• Teikti nuomonę Bendrovės įmonėms, kurių akcijomis leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, dėl sandorių su susijusia šalimi, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 372 str. 5 d.;

Audito komiteto nariai ataskaitinio laikotarpio pabaigoje

• Vertinti ir analizuoti kitus klausimus, Stebėtojų tarybos sprendimu priskirtas Komiteto kompetencijai;
• Vykdyti kitas Lietuvos Respublikos teisės aktuose bei vertybinių popierių biržos Nasdaq Vilnius listinguojamų bendrovių valdymo kodekse numatytas funkcijas, susijusias su Komiteto funkcijomis.

Nuo 2015 m. sausio 5 d. įmonių grupėje veikia centralizuota vidaus audito funkcija. Šis sprendimas padeda užtikrinti vidaus audito veiklos nepriklausomumą ir objektyvumą, vieningą metodiką ir atskaitomybę, taip pat – racionaliau paskirstyti turimus audito išteklius ir kompetencijas.

Komiteto narys	Turimų Bendrovės akcijų skaičius (proc.)	Kadencijos laikotarpis	Darbovietė, pareigos
Irena Petruškevičienė Komiteto pirmininkė Nepriklausoma narė	–	2017 m. spalis– 2021 m. spalis	• Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Audito priežiūros komiteto narė. • Europos stabilumo mechanizmas (ESM), Auditorių tarybos narė. • "Lietuvos geležinkeliai", AB, audito komiteto narė • "MAXIMA GRUPĖ", UAB, audito komiteto pirmininkė.
Danielius Merkinas Nepriklausomas narys	–	2017 m. spalis– 2021 m. spalis	• NNL Termo, UAB, direktorius, valdybos pirmininkas. • NNL LT, UAB direktorius, valdybos pirmininkas • Nordnet, UAB, komercijos vadovas, valdybos pirmininkas. • Mercado prekyba, UAB, direktorius. • Litcargo, UAB, valdybos pirmininkas • AB Lietuvos paštas, valdybos narys (iki 2019-10- 31).
Aušra Vičkačkienė Narė	–	2017 m. spalis– 2021 m. spalis	• Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Turto valdymo departamentas, direktorė. • "Ignitis grupės" stebėtojų tarybos narė.
Ingrida Muckutė Narė	–	2018 m. gegužė– 2021 m. spalis	Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Atskaitomybės, audito, turto vertinimo ir nemokumo politikos departamentas, direktorė.
Šarūnas Radavičius Nepriklausomas narys	–	2018 m. gegužė– 2021 m. spalis	Rodl & Partner, UAB, vadovas (iki 2019-08).

Šiuo metu veikiančio Audito komiteto kadencija yra iki 2021 m. spalio 12 d. Per ataskaitinį laikotarpį įvyko 16 Audito komiteto posėdžių.

Skyrimo ir atlygio komitetas

Pagrindinės komiteto funkcijos:

• Teikti pasiūlymus dėl "Ignitis grupės" ir Grupės įmonių ilgalaikės atlyginimų politikos (fiksuoto pagrindinio atlyginimo, nuo veiklos rezultatų priklausančio atlygio, pensijų draudimo, kitų garantijų ir atlygio formų, kompensacijų, išeitinių išmokų, kitų atlygio paketo dalių), taip pat su asmens veikla susijusių išlaidų kompensavimo principų;
• Prižiūrėti "Ignitis grupės" ir Grupės įmonių atlyginimų ir tantjemų politikos atitikimą tarptautinei praktikai ir gero valdymo praktikos rekomendacijoms ir teikti atitinkamus pasiūlymus dėl atlyginimų politikos tobulinimo;
• Vertinti "Ignitis grupės" ir Grupės įmonių sutarčių su "Ignitis grupės" ir Grupės įmonių valdymo ir priežiūros organų nariais sąlygas;
• Vertinti kandidatus į "Ignitis grupės" ir Grupės įmonių valdymo ir priežiūros organų narius ir vyresniąją vadovybę, jų paieškos bei atrankos procedūras bei kvalifikacinių reikalavimų nustatymą, teikti pasiūlymus ir išvadas stebėtojų tarybai;
• Vertinti "Ignitis grupės" ir Grupės įmonių valdymo ir priežiūros organų struktūrą, dydį, sudėtį ir veiklą;
• Prižiūrėti ir vertinti "Ignitis grupės" ir Grupės įmonių valdymo ir priežiūros organų veiklos tęstinumą užtikrinančių priemonių įgyvendinimą;
• Vykdyti kitas funkcijas, "Ignitis grupės" Stebėtojų tarybos priskirtas Komiteto kompetencijai.

Skyrimo ir atlygio komiteto nariai ataskaitinio laikotarpio pabaigoje

Komiteto narys	Turimų Bendrovės akcijų skaičius (proc.)	Kadencijos laikotarpis	Darbovietė, pareigos
Daiva Lubinskaitė Trainauskienė Komiteto pirmininkė Nepriklausoma narė	–	2017 m. rugsėjis– 2021 m. rugsėjis	• UAB "Thermo Fisher Scientific Baltics" personalo direktorė. • Personalo valdymo profesionalų asociacijos valdybos narė. • "Ignitis grupės" stebėtojų tarybos narė.
Aušra Vičkačkienė Narė	–	2017 m. rugsėjis– 2021 m. rugsėjis	• Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Turto valdymo departamentas, direktorė • "Ignitis grupės" stebėtojų tarybos narė
Daiva Kamarauskienė Narė	–	2019 m. kovas– 2021 m. rugsėjis	• Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Biudžeto departamentas, direktorė. • "Ignitis grupės" stebėtojų tarybos narė
Lėda Turai Petrauskienė Nepriklausoma narė	–	2018 m. kovas– 2021 m. rugsėjis	UAB L-CON Global, lyderystės ugdymo partnerė, akcininkė

Šiuo metu veikiančio Audito komiteto kadencija yra iki 2021 m. rugsėjo 12 d. Per ataskaitinį laikotarpį įvyko 14 Skyrimo ir atlygio komiteto posėdžių.

Daugiau informacijos apie komitetų veiklą per 2019 metus pateikiama konsoliduotame Grupės 2019 m. metiniame pranešime.

Bendrovės darbuotojai

Pagrindinis Bendrovės siekis žmogiškųjų išteklių valdymo srityje yra pritraukti ir išlaikyti kompetentingus darbuotojus, nuolatinio tobulėjimo ir abipusės vertės kūrimo principu užtikrinti ilgalaikės partnerystės santykius, drauge įgyvendinant Bendrovės strateginius tikslus. Daug dėmesio skiriama žmogiškųjų išteklių valdymo efektyvinimui, pamainumo užtikrinimui, organizacinės kultūros formavimui, darbuotojų nuolatiniam tobulėjimui ir įgalinimui.

Bendrovės darbuotojų skaičius ir sudėtis

Bendrovėje 2019 m. gruodžio 31 d. dirbo 356 darbuotojai (įskaitant ir vaiko priežiūros atostogose esančius darbuotojus). 2019 m. pradžioje dirbo 368 darbuotojai. Darbuotojų skaičius mažėjo dėl kuro ūkio veiklos atsisakymo Elektrėnų komplekse bei procesų efektyvinimo, daliai darbuotojų sulaukus pensinio amžiaus ir dėl šios ar kitų priežasčių palikus Bendrovę.

Vyrai sudaro beveik 87 proc. Bendrovės darbuotojų, moterys – apie 13 proc. Bendrovėje daugiausiai yra 35–54 metų amžiaus darbuotojų, turinčių 10 metų ir didesnį darbo stažą Bendrovėje. Tai kompetentingi, patyrę specialistai, sudarantys komandos pagrindą Bendrovės gamybos padaliniuose, kur yra svarbios darbuotojų sukauptos žinios, kompetencija ir patirtis. Šios amžiaus grupės darbuotojai sudaro virš 80 proc. visų Bendrovės darbuotojų. Apie 12 proc. Bendrovės darbuotojų yra 25–35 metų amžiaus. Bendrovės darbuotojų amžiaus vidurkis – beveik 49 metai, vidutinis darbo stažas – apie 21 metų.

62 proc. Bendrovės darbuotojų užima specialistų ir vidurinio lygmens vadovų pareigas, 37 proc. – darbininkai, 1 proc. – aukščiausio lygmens vadovai.

54 proc. Bendrovės darbuotojų turi aukštąjį išsilavinimą, 38 proc. – aukštesnįjį ir profesinį, 8 proc. – vidurinį išsilavinimą. Darbuotojų sudėtis skirtingais pjūviais pavaizduota 13-16 paveiksluose.

Atlygis ir veiklos valdymas

Bendrovėje taikoma atlygio sistema susideda iš finansinio atlygio ir nefinansinio atlygio. Finansinį atlygį sudaro pastovioji atlygio dalis, nustatoma remiantis pareigybės lygmeniu, kuris priklauso nuo atliekamų funkcijų bei užduočių sudėtingumo, atsakomybės bei sprendimų priėmimo lygio, darbuotojui reikalingos kompetencijos. Panašią vertę kuriančios pareigybės patenka į tą patį lygį. Kita finansinio atlygio dalis – kintama atlygio dalis – mokama už pamatuojamus veiklos rezultatus – kiekvienai pareigybei nustatytų tikslų arba rodiklių pasiekimą.

Bendrovėje gali būti skiriamas ir papildomas finansinis atlygis, kuris apima darbuotojams skiriamą skatinimą už papildomą darbo krūvį, puikius darbo rezultatus ir sukurtą papildomą vertę Bendrovei bei veiklą prioritetiniuose projektuose, inovatyvių idėjų ar tobulinimų pasiūlymus bei jų įgyvendinimą. Finansiniam atlygiui priskiriame ir socialinę rūpybą, materialinę paramą, papildomas apmokamas atostogas, papildomas naudas darbuotojams – sveikatos draudimą bei darbdavio finansuojamą pensijų kaupimą.

Nefinansinis atlygis apima Bendrovės lėšomis finansuojamus mokymus, Bendrovės organizuojamus renginius darbuotojams ir jų vaikams, medicinos punkto paslaugas, darbuotojų skiepijimą nuo sezoninių ligų, geriausiųjų darbuotojų pripažinimą ir įvertinimą, patogumo naudas tokias kaip lankstus darbo grafikas, darbas nuotoliniu būdu ir pan.

Darbuotojų veiklos tobulinimo sistema yra orientuota į nuolatinį organizacijos tobulėjimą siekiant Bendrovės strateginių tikslų kryptingo, nuolatinio grįžtamojo ryšio pagalba.

Veiklos valdymo sistemos tikslas – susieti kiekvienam darbuotojui keliamus tikslus su Bendrovės tikslais bei nukreipti darbuotojų veiklą siekiamų rezultatų kryptimi. Veiklos vertinimo procesas prasideda 360° tyrimu, kurio metu vertinamos vadovų ir specialistų bendrosios ir vadovavimo

kompetencijos. Vadovo ir darbuotojo veiklos aptarimo ir vertinimo pokalbio metu vadovas ir darbuotojas įvertina praėjusių metų veiklą, sutaria ateinančio laikotarpio tikslus ir, remdamiesi kompetencijų vertinimais, sutaria ugdytinas kompetencijas bei konkrečias darbuotojų ugdymo priemones ateinantiems metams, aptaria darbuotojo karjeros lūkesčius, pasikeičia grįžtamuoju ryšiu.

Darbuotojų pasiskirstymas pagal pareigybių lygį ir vidutinis darbo užmokestis pateiktas lentelėje žemiau. Į nurodytas darbo užmokesčio sumas įskaičiuota pastovi atlygio dalis, kintama atlygio dalis ir papildomi priedai, mokami už pažymėtinus darbo rezultatus bei už darbą poilsio ir švenčių dienomis, viršvalandinį darbą, darbą naktį.

Bendrovės darbo užmokesčio fondas 2019 m. sudarė 8,2 mln. eurų (2018 m. – 6,4 mln. eurų). Fondo dydžio pasikeitimą, lyginant su 2018 m., lemia tai, kad nuo 2019 m. skelbiami perskaičiuoti darbo užmokesčio duomenys (padidinant 1,289 karto)

Bendrovės darbuotojų skaičius ir vidutinis darbo užmokestis (per ataskaitinį laikotarpį)

	Darbuotojų skaičius pagal pareigybių lygį	Vidutinis darbo užmokestis*, eurų
Bendrovės vadovas	1	8.151**
Aukščiausio lygmens vadovai	3	6.196
Vidurinio lygmens vadovai	30	3.315
Ekspertai, specialistai	193	2.083
Darbininkai	129	1.431
Iš viso	356	2.011

* Lyginant šiuos duomenis su ankstesniuose tarpiniuose pranešimuose 2019 m. paskelbtais duomenimis apie vidutinį darbo užmokestį, matomas vidutinio darbo užmokesčio padidėjimas visose kategorijose. To priežastis yra metinės kintamos atlygio dalies (KAD) išmokėjimai. Bendrovėje darbininkams KAD mokama kas mėnesį, kitų pareigybių darbuotojams – kas ketvirtį arba kartą per metus. Tokia pati vidutinio darbo užmokesčio statistikos tendencija Bendrovėje stebima kasmet. ** Šioje lentelėje pateikiami duomenys pagal pareigybinę kategoriją, įtraukiant visus mokėjimus visiems asmenims, kurie šias pareigas ėjo per metus. Kadangi Bendrovės generalinis direktorius 2019 m. keitėsi, čia pateikta informacija apie Bendrovės vadovo vidutinį darbo užmokestį nėra lygi Rimgaudui Kalvaičiui, kuris generalinio direktoriaus pareigas ėjo šio pranešimo išleidimo dieną, 2019 m. mokėtam darbo užmokesčiui. Informacija apie šias pareigas ėjusiems asmenims mokėtą darbo užmokestį pateikta aukščiau esančioje lentelėje (skyrelyje "Bendrovės vadovai").

Karjera, naujokų adaptacija ir praktikos galimybės

Savanoriška Bendrovės darbuotojų kaita yra nedidelė – apie 3,7 proc. Į visas laisvas arba atsilaisvinusias pareigybes skelbiamos atrankos. Pirmenybė atrankose teikiama vidiniams kandidatams. Jei Bendrovėje ar Grupėje nėra ieškomai pozicijai tinkamų kandidatų, kandidatai pritraukiami iš išorės. Naujų darbuotojų pritraukimo esminis tikslas – užtikrinti, kad tinkamoje vietoje, tinkamu laiku dirbtų darbuotojai su reikiamomis kompetencijomis.

Plečiant darbuotojų karjeros galimybes bei skatinant darbuotojų judėjimą tarp Grupės įmonių, iš kitų įmonių į Bendrovę atėjo arba į kitas Grupės įmones perėjo 7 darbuotojai.

Siekiant sėkmingiau integruoti naujus darbuotojus į Bendrovės ar Grupės veiklą ir komandą, naujokams rengiamos Naujokų dienos, kurių metu naujokai supažindinami su grupės strategija, pagrindinėmis grupės veiklomis, funkcijomis, kitomis grupės įmonėmis, organizuojama ekskursija į išskirtinį objektą – Kruonio HAE. Naujiems darbuotojams rengiami adaptacijos planai, kurių tikslas – padėti jam greičiau susipažinti su darbo aplinka, darbu, įmonės kultūra ir įsitraukti į veiklą.

Siekdama pritraukti jaunus kvalifikuotus specialistus, Bendrovė aktyviai bendradarbiauja su mokymo įstaigomis, sudaromos sąlygos aukštųjų ir profesinių mokyklų studentams pritaikyti teorines žinias bei įgyti praktinių įgūdžių praktikų metu. 2019 m. Bendrovė dalyvavo KTU organizuotose Karjeros dienose bei turėjo tikslinius susitikimus su KTU studentais, siekiant pritraukti studentus praktikai. Per 2019 m. Bendrovėje praktiką atliko 10 studentų iš įvairių Lietuvos ir ne tik universitetų, centrų: 6 – Kauno technologijos universiteto, 1 – Vilniaus kolegijos, 1 – Eindhoven technologijos universiteto, 3 – Elektrėnų profesinio rengimo centro. Po praktikos 3 studentai buvo įdarbinti nuolatiniam darbui.

Organizacinė kultūra, kompetencijų ugdymas, mokymai

Organizacijoje kuriant bei puoselėjant nuolatinio tobulėjimo kultūrą bei aplinką, taip pat – remiantis keliamais veiklos ir darbuotojų karjeros tikslais, naujomis veiklomis, diegiamomis naujovėmis darbo procesuose, Bendrovėje sudaromos sąlygos darbuotojams kryptingai augti bei tobulėti, plėsti profesines, bendrąsias ir vadybines kompetencijas.

Profesinių mokymų metu darbuotojai atnaujina savo darbui privalomas technines žinias ir gauna reikiamus kvalifikacinius pažymėjimus bei atestatus. Seminarų, vidinių mokymų, išorinių konferencijų metu susipažįsta su savo veiklos srities naujovėmis, inovacijomis ir gerąja praktika. "Ignitis grupės" organizuojamų hakatonų metu darbuotojai turi galimybę dalintis naujomis idėjomis, kurti naujus produktus, paslaugas, įrankius, išbandyti save naujose veiklose, projektuose.

2019 m. privalomuose techninės srities mokymuose dalyvavo 141 Bendrovės darbuotojas; seminaruose, vidiniuose bei išoriniuose mokymuose, konferencijose, kurių metu susipažino su savo veiklos srities naujovėmis, inovacijomis, gerąja praktika, dalyvavo 94 darbuotojai, vidiniuose "Ignitis GROW akademijos" mokymuose – 24 darbuotojai. Iš viso 2019 m. mokymuose dalyvavo 211 unikalių darbuotojų (t. y. jei tas pats darbuotojas dalyvavo keliuose mokymuose, skaičiuojamas kaip vienas). Toliau intensyviai buvo ugdomos vadovų vadovavimo kompetencijos. Daugybė vidinių mokymų, skirtų reguliariam žinių atnaujinimui, kuriuose dalyvavo visi Bendrovės darbuotojai, vyko elektroniniu būdu, paminėtini iš jų – antikorupciniai, darbų, priešgaisrinės bei civi-

Visos sumos tūkstančiais eurų, jei nenurodyta kitaip

linės saugos, asmens duomenų apsaugos ir daugelis kitų mokymų.

Šalia daugybės išorinių mokymų Bendrovėje prioretizuojamas mokymasis darbo vietoje, atliekant naujas užduotis su kolegų bei vadovų pagalba, mokantis naujų dalykų.

Šiame kontekste Bendrovėje veikia darbuotojų pakaitumo programa, kurios pagrindinis tikslas – užtikrinti, kad Bendrovėje būtų paruošti reikiamos kompetencijos darbuotojai, užtikrinantys Bendrovės veiklos tęstinumą. Pagal šią programą ruošiami darbuotojai, kurie prireikus galėtų pakeisti įmonės veiklos tęstinumui svarbių pareigybių darbuotojus – tokius, kuriuos paruošti, apmokyti ilgai užtrunka, kurie sunkiai surandami darbo rinkoje dėl veiklos specifiškumo, reikalingos patirties. Programa labiausiai orientuota į pagrindinės veiklos – gamybos padalinius. Pakaitumą vertiname ir kaip galimybę augti bei tobulėti, stiprinant profesines kompetencijas.

Kolektyvinė sutartis, darbuotojų profsąjungos

Bendrovėje veikia keturios profesinės sąjungos, kurios jungia apie 200 Bendrovės darbuotojų.

Bendrovėje yra pasirašyta kolektyvinė sutartis, užtikrinanti palankesnį socialinių naudų paketą Bendrovėje dirbantiems darbuotojams, negu to reikalauja Lietuvos Respublikos darbo kodeksas. Pagal kolektyvinę sutartį darbuotojams yra numatyti papildomų naudų paketai, skiriama parama įvykus nelaimingiems atsitikimams, ligos, artimųjų mirties atvejais, papildomos išmokos gimus vaikui ar daugiavaikėms šeimoms, papildomos mokamų atostogų dienos gimus vaikui, sudarius santuoką, mirus artimajam bei kitais atvejais. Nuo 2018 m. Bendrovėje įsigaliojo bendras visiems Grupės darbuotojams papildomų naudų paketas.

13-16 paveikslai Bendrovės darbuotojai

13 pav. Darbuotojai pagal amžių

15 pav. Darbuotojai pagal stažą

14 pav. Darbuotojai pagal išsilavinimą

16 pav. Darbuotojai pagal pareigybes

SOCIALINĖS ATSAKOMYBĖS ATASKAITA

Bendrovės socialinės atsakomybės veikla yra paremta jos vertybėmis ir apibrėžia Bendrovės požiūrį į savo veiklą, socialinių, aplinkos apsaugos bei skaidrios veiklos principų įtraukimą į Bendrovės vidaus procesus ir į santykius su suinteresuotomis šalimis.

Atsakingoje veikloje Bendrovė vadovaujasi "Ignitis grupėje" patvirtinta ir visai Grupei taikoma Socialinės atsakomybės politika (nuoroda). Šiame dokumente apibrėžiamos bendros atsakingos veiklos kryptys ir nuostatos, kuriomis vadovaujantis kuriama socialiai atsakingo ir darniai vystomo įmonių grupės verslo kultūra bei praktika.

Bendrovė įprasmina socialinę atsakomybę per kryptingą ir nuoseklią veiklą santykiuose su darbuotojais, santykiuose su visuomene, aplinkosaugoje, rinkoje.

Visos Grupės įmonės, tarp jų ir "Ignitis gamyba", laikosi dešimties Pasaulinio susitarimo (angl. Global Compact) principų, apibrėžiančių verslo atsakomybę žmogaus teisių, darbuotojų teisių, aplinkosaugos ir kovos su korupcija srityse bei siekia mažinti savo veiklos poveikį aplinkai, bendruomenei, kitiems verslams ir bendromis pastangomis dalyvauti ekonominių, socialinių ir aplinkos apsaugos problemų sprendime, prisidėti prie visuomenės raidos ir ekonomikos augimo.

"Pasaulinio susitarimo" principai:

Žmogaus teisės

• 1 principas. Siekti, kad verslo organizacijos remtų ir gerbtų tarptautinę žmogaus teisių apsaugą savo įtakos sferoje.
• 2 principas. Užtikrinti, kad jos pačios neprisidėtų prie žmogaus teisių pažeidimų.

Darbuotojų teisės

• 3 principas. Siekti, kad verslo organizacijos remtų asociacijų laisvę ir pripažintų teisę į veiksmingas bendras derybas.
• 4 principas. Siekti panaikinti bet kokį privalomąjį ar priverstinį darbą.
• 5 principas. Siekti panaikinti vaikų darbą.
• 6 principas. Siekti panaikinti diskriminaciją, susijusią su įdarbinimu ir profesija.

Aplinkos apsauga

• 7 principas. Siekti, kad verslo organizacijos remtų prevencines programas, užtikrinančias aplinkos apsaugą.
• 8 principas. Imtųsi iniciatyvų aplinkosauginei atsakomybei didinti.
• 9 principas. Skatintų aplinkai palankių technologijų vystymąsi ir paplitimą.

Kova su korupcija

10 principas. Verslo organizacijos turi kovoti prieš visas korupcijos formas (tarp jų – papirkinėjimą ir kyšininkavimą).

Šios visuotinai priimtos ir deklaruojamos atsakingo elgesio gairės yra aiški bei stipri nuoroda Grupei plėtojant socialiai atsakingo verslo veiklas

Grupės įmonės taip pat prisideda siekiant darnaus vystymosi tikslų, kaip juos apibrėžia Jungtinių Tautų Organizacija. Bendrovė prisideda siekiant šių darnaus vystymosi tikslų:

Užtikrinti visiems prieigą prie prieinamos, patikimos, darnios ir modernios energijos.

Skatinti tvarų, visaapimantį ir darnų ekonominį augimą, produktyvų įdarbinimą ir tinkamą darbą.

Plėtoti atsparią infrastruktūrą, skatinti visa apimančią ir darnią industrializaci ją ir skatinti inovacijas.

7 8 9 12 13 Užtikrinti

darnaus vartojimo ir gamybos modelius.

Imtis skubių kovos su klimato kaita ir jos padariniais veiksmų.

Bendrovės atsakingos veiklos principų įgyvendinimo kontrolė bei su jais susijusių rizikų valdymas yra integruota Bendrovės veiklos kontrolės ir rizikų valdymo dalis. Plačiau tai aptariama kituose šio metinio pranešimo skyriuose, o žemiau pateikiami pagrindiniai laikantis aukščiau išvardintų prioritetų ir principų kylantys iššūkiai bei pasiekti rezultatai. Turinys struktūruojamas atsižvelgiant į "Pasaulinio susitarimo" principus ir LR Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo reikalavimus.

Žmogaus teisės

Vykdydama savo veiklą ir teikdama paslaugas, veikdama skirtingose bendruomenėse Bendrovė laikosi žmogaus teisių apsaugos principų, remia ir gerbia tarptautinę žmogaus teisių apsaugą savo įtakos sferoje, užtikrina, jog pati neprisideda prie žmogaus teisių pažeidimų ir pasisako prieš bet kokius jų pažeidimus.

Santykiai su darbuotojais

Bendrovė gerbia darbuotojų teises ir pasisako prieš vaikų darbą, bet kokią diskriminaciją tiek įdarbinant naujus darbuotojus, tiek tarp esamų darbuotojų. Bendrovėje veikia profesinės sąjungos ir galioja kolektyvinė sutartis.

Objektyvus paties darbuotojo ir jo vadovo atliktas darbuotojo kompetencijų įvertinimas yra vienintelis darbuotojų vertinimo būdas. Bendrovė ir pati rūpinasi darbuotojų kompetencijos kėlimu. Bendrovė nustato ir moka atlyginimus skaidriai, pagal aiškiai nustatytą tvarką.

Bendrovė rūpinasi darbuotojų sveikata, savo iniciatyva organizuoja neformalius renginius, į kuriuos kviečia visus darbuotojus, rūpinasi darbuotojams palankios organizacinės kultūros įtvirtinimu. Pagrindinis Bendrovės personalo politikos siekis yra pritraukti ir išlaikyti kvalifikuotus darbuotojus, abipusės vertės generavimo principu kurti su jais ilgalaikės partnerystės santykius ir bendrą sėkmingą Bendrovės ateitį.

Bendrovė sudaro galimybes įsidarbinti ir sėkmingai dirbti įvairaus amžiaus ir patirties asmenims. Vyrai 2019 m. pabaigoje sudarė 87 proc. Bendrovės darbuotojų, moterys – 13 proc. Vyrų Bendrovėje dirba daugiau dėl jos veiklos specifikos – moterys rečiau renkasi technologinius darbus ir su jais susijusias specialybes. Bendrovės stebėtojų taryboje pareigas užėmė viena moteris – stebėtojų tarybos narė Živilė Skibarkienė.

Atlygis

Grupės įmonėse yra įdiegta pažangi darbuotojų atlygio sistema, kuri leidžia lygiuotis į kitas pažangias šalies bendroves, atlyginančias darbuotojams pagal pasiektus rezultatus, kuriamą vertę organizacijai ir komandai. Kuriant šią atlygio sistemą buvo naudota Korn Ferry metodika, kuri užtikrina objektyvų pareigybių vertinimą pagal reikiamą kvalifikaciją, problemų sudėtingumą ir atsakomybės lygį, kuris tenka konkrečiai pareigybei.

2019 m. "Ignitis gamyboje" nenustatyta jokių diskriminacijos ar kitų incidentų, susijusių su žmogaus teisių pažeidimais.

2019 m. buvo atnaujinta Grupės atlygio politika, kurioje įtvirtinami kertiniai atlygio valdymo principai – vidinis teisingumas, išorinis konkurencingumas, aiškumas, skaidrumas, lankstumas, užtikrinantys, kad visose grupės įmonėse už tą patį darbo pobūdį, kompetenciją ir rezultatą yra atlyginama vienodai.

Darbuotojų sveikata ir saugus darbas

Bendrovė laikosi darbuotojų saugos ir sveikatos bendras nuostatas ir principus bei jų įgyvendinimo pagrindines gaires apibrėžiančios "Ignitis grupės" Darbuotojų saugos ir sveikatos politikos (nuoroda) bei Nulinės tolerancijos nelaimingiems atsitikimams darbe politikos (nuoroda) nuostatų.

Gamyboje naudojami atviros ugnies šaltiniai, degios, sprogios medžiagos, garas, karštas vanduo, laikinos, trumpalaikės specifinių darbų atlikimo darbo vietos, sudėtingos darbų atlikimo sąlygos – visa tai kelia tiek darbuotojų, tiek rangovų saugos ir sveikatos neužtikrinimo riziką.

Nelaimingų atsitikimų prevencijai, saugos ir sveikatos užtikrinimui bendrovėje skiriamas didžiulis dėmesys, todėl 2019 m. buvo įdiegtas atnaujintas ISO 45001:2018 standartas, kuris pakeitė senąjį OHSAS 18001:2007 standartą.

Periodiškai tikrinamos darbo vietos ir darbų organizavimo kokybė, darbuotojai instruktuojami ir aprūpinami asmeninėmis apsaugos priemonėmis. Bendrovė rūpinasi darbuotojų sveikata. Organizuotas nemokamas medicininis patikrinimas visiems darbuotojams, kuriems tai atlikti buvo būtina. Darbuotojai skiepyti nuo gripo ir erkinio encefalito, pravesti higienos ir pirmosios pagalbos mokymai.

Naudojantis elektroninių mokymų platforma, pravestas Bendrovės darbuotojų periodinis saugos reikalavimų instruktavimas.

	Darbuotojų sveikatos ir saugaus darbo rodikliai (2019 m.)
Darbuotojų incidentai ir nelaimingi atsitikimai	Bendrovėje užfiksuotas 1 lengvas nelaimingas atsitikimas ir 2 sveikatos incidentai nesusiję su darbo funkcijomis (aukštas kraujospūdis ir apsinuodijimas maistu).
(lengvi, sunkūs arba žūtys)	Į medicinos punktą kreiptasi dėl 1 smulkaus susižeidimo, kuomet darbuotojas buvo užsikrėtęs akį.
Bendrovės objektuose	Užfiksuota 11 Rangovų darbuotojų DSS pažeidimų, 4 atvejais iš jų stabdyti nesaugiai vykdomi
įvykę rangovų	darbai.
darbuotojų darbų	Pobūdis:
saugos ir sveikatos	• asmeninių apsaugos priemonių nenaudojimas;
pažeidimai, jų pobūdis	• darbuotojų saugos ir sveikatos taisyklių nesilaikymas;
bei nelaimingi	• netinkamas darbų įforminimas;
atsitikimai	• netinkamas ugnies darbų vykdymas ir pan.
Dėl DSS pažeidimų,	• Dėl nelaimingų atsitikimų darbe prarastos 6 darbo dienos;
susižalojimų prarasto	• dėl ligos – 3694 d. d.
laiko rodiklis

Santykiai su visuomene

Edukacinė veikla

Bendrovė siekia prisidėti prie visuomenės ir ypač jaunosios kartos švietimo apie energetiką. Todėl geranoriškai ir neatlygintinai priima ekskursijas į savo valdomus objektus: Kombinuoto ciklo bloką, Kruonio HAE, Kauno A. Brazausko HE. Objektuose yra organizuojamos pažintinės ekskursijos, kurių metu lankytojai supažindinami su elektrinių istorija, veikla, technologija ir pagrindiniais įrenginiais.

Per 2019 m. buvo surengta daugiau nei 100 ekskursijų, kuriose sudalyvavo daugiau nei 1700 lankytojų iš įvairių įmonių, mokyklų ir kitų institucijų. Taip pat buvo sulaukta delegacijų iš užsienio šalių. Per minėtą laikotarpį daugiausiai ekskursijų surengta Kruonio HAE.

Aplinkos apsauga

Bendrovė savo veikloje siekia tausoti aplinką, taupiai naudoti gamtos išteklius, gamybinėje veikloje diegti modernias, efektyvias ir poveikio aplinkai požiūriu saugias technologijas.

Bendrovė vadovaujasi aplinkosaugą reglamentuojančių teisės aktų ir normų reikalavimais, profesionaliai taiko prevencines priemones, mažinančias neigiamą įtaką aplinkai. Svarbiausi keliami aplinkos apsaugos klausimai: saugi įrenginių eksploatacija, saugus ekologiniu požiūriu pavojingų medžiagų naudojimas, susidariusių atliekų tvarkymas, Kauno marių ir Nemuno žemiau Kauno A. Brazausko HE vandens lygių leistinų svyravimų užtikrinimas ir kt. Bendrovė vykdo visus jai keliamus aplinkos apsaugos reikalavimus ir savo iniciatyva rūpinasi naujų įrenginių statyba bei senų įrenginių atnaujinimu, kad Bendrovės veikla darytų dar mažesnę įtaką aplinkai.

Bendrovė organizuoja aplinkos tvarkymo akcijas, prie kurių kviečia prisijungti ir kitų įmonių ir įstaigų darbuotojus. Susitikimai tarp skirtingų padalinių darbuotojų

Bendrovėje susitikimai organizuojami per vaizdo konferencijas, kad būtų sumažintos išlaidos transportui, o aplinka mažiau teršiama išmetamosiomis dujomis.

Bendrovė skatina veikloje naudojamų elektroninių įrenginių, popieriaus tausojimą ir rūšiavimą. Darbe Bendrovės darbuotojai naudoja vis mažiau popieriaus, vis daugiau dokumentų sutvarkoma elektroniniu būdu per specialią dokumentų valdymo sistemą. Pagal įmonės patvirtintą resursų taupymo planą įgyvendinamos priemonės, kad mažėtų savoms reikmėms naudojamų resursų poreikis.

Aplinkosaugos vadybos standarto palaikymas

Bendrovė palaiko aplinkosaugos vadybos standartą ISO 14001. Visame pasaulyje pripažįstamas sertifikatas nurodo, kad Bendrovė vadovaujasi svarbiausiais aplinkos apsaugos aspektų identifikavimo, stebėjimo, valdymo ir gerinimo reikalavimais. Sertifikatas galioja produktams ir paslaugoms, kurias teikia "Ignitis gamybos" valdomos elektrinės Elektrėnuose, Kruonyje ir Kaune. Tai reiškia, kad visa elektrinėse atliekama veikla – Elektrėnų komplekse vykdoma elektros ir šilumos energijos gamyba, elektros, šilumos, turbinų, gamtinių dujų, naftos ir naftos produktų įrenginių eksploatacija, Kruonio HAE vykdoma elektros energi-

Paramos teikimas

Stiprinant skaidrumo principo įgyvendinimą Grupės įmonėse, tarp jų ir "Ignitis gamyboje", nuo 2018 m. "Ignitis grupė" ir jos įmonės paramos neskiria. Paramos fondą, per kurį anksčiau buvo teikiama parama, ruošiamasi likviduoti. Nauji kvietimai teikti paraiškas paramai gauti nepriimami, paraiškos nesvarstomos.

jos gamyba, tiekimas, įrenginių eksploatavimas ir galios rezervavimas, taip pat elektros energijos gamyba, tiekimas ir įrenginių eksploatavimas Kauno HE – atitinka griežtus tarptautinius aplinkosaugos reikalavimus. Vilniaus TE-3 šiuo metu nėra eksploatuojama, tačiau esant poreikiui rinkoje bus naudojama ateityje šilumos energijos ir elektros gamybai. 2019 m. gruodžio mėn. UAB "SGS Klaipėda" atliko vadybos sistemos, įdiegtos pagal tarptautinio standarto ISO 14001:2015 reikalavimus, resertifikavimo auditą, kurio metu neatitikčių nenustatyta, standarto galiojimas pratęstas iki 2022 m. gruodžio 30 d.

Taip pat įgyvendinami Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimuose nurodyti reikalavimai oro, paviršinio vandens, požeminio vandens, dirvožemio taršos monitoringui ir apsaugos priemonėms.

2019 m. gegužės mėnesį Kruonio HAE buvo atliktas buitinių nuotekų valymo įrenginių kapitalinis remontas, atnaujinta aeracinė sistema. Po remonto bus efektyviau valomos buitinės nuotekos. 2019 m. rugsėjo mėnesį KCB buvo atliktas kasmetinis jame įrengtos automatizuotos emisijų monitoringo sistemos patikrinimas, pažeidimų nenustatyta.

Investicijos į aplinkos apsaugą

2019 m. buvo tęsiami Kuro ūkio sutvarkymo 2-o etapo darbai, siekiant rekultivuoti buvusią skysto kuro saugojimo teritoriją. Rekultivuotoje Obenių sklypo teritorijoje 2019 m. buvo atlikti pasirengimo saulės elektrinių parko įrengimui darbai. 2019 m. buvo tęsiami nereikalingų įrenginių – 5 ir 6 blokų įrenginių – demontavimo darbai. Paslaugos ir darbai, kurių atlikimui nepakako Bendrovės darbuotojų pajėgų, buvo perkami skelbiant viešus paslaugų ar darbų pirkimo konkursus.

Atliekų rūšiavimas

Bendrovės padaliniuose Elektrėnuose, Kruonyje ir Kaune, taip pat Vilniuje, kur įsikūrę keli Bendrovės aptarnavimo padaliniai, pastatytos specialios šiukšliadėžės atliekų rūšiavimui, taip pat pastatyti specialūs konteineriai, skirti nebenaudojamos smulkios elektroninės įrangos ir baterijų išmetimui. Elektrėnų komplekse įrengtoje šiuolaikiškoje atliekų rūšiavimo aikštelėje išrūšiuojama keliolika rūšių atliekų. Bendrovės elektrinių veikloje susidariusios pavojingos ir nepavojingos atliekos perduodamos atliekų tvarkytojams. Juodųjų ir spalvotųjų metalų atliekos parduodamos supirkėjams už rinkos kainą.

2019 m. bendrovės valdomose elektrinėse atliekų tvarkytojams perduota apie 91 t pavojingų atliekų, apie 7719 t nepavojingų atliekų, parduota apie 5 882 t juodojo metalo, beveik 118 t spalvotųjų metalų. Išvežta apie 93 t buitinių atliekų.

Energetinis efektyvumas

Bendrovė 2018 m. kovo mėn. su Lietuvos Respublikos energetikos ministerija pasirašė Energijos vartotojų švietimo ir konsultavimo susitarimą. Taip Bendrovė prisijungė prie energetinio efektyvumo Lietuvoje skatinimo iniciatyvos, kurios tikslas – šviesti ir konsultuoti vartotojus energijos vartojimo efektyvumo klausimais taip padedant vartotojui mažinti energijos vartojimo kaštus bei prisidėti prie energetinio efektyvumo didinimo.

Kova su korupcija

Laikydamasi "Pasaulinio susitarimo" principo dėl kovos su korupcija, Bendrovė ir jos darbuotojai vadovaujasi Antikorupcine politika, galiojančia visoje Grupėje (nuoroda). Bendrovė netoleruoja jokių korupcijos formų, tiek tiesioginių, tiek ir netiesioginių.

Bendrovė skaidriai moka visus mokesčius, užtikrina jos organizuojamų pirkimų skaidrumą ir reikalauja iš potencialių ir esamų tiekėjų, kad jie veiktų skaidriai ir sąžiningai. Bendrovė elektros energija biržoje prekiauja laikydamasi skaidrumo principo, nedalyvauja jokiuose sandoriuose, kuriuose prašoma kyšių, siūloma elgtis neskaidriai. Bendrovė teikia atsakingoms institucijoms pastebėjimus ir pasiūlymus dėl naujų ar koreguojamų aktualių teisės aktų, vertina jų skaidrumą.

Riziką minimizuoja veikiantys kompleksiniai vidaus kontrolės mechanizmai, skirti nustatyti galimus korupcijos rizikos veiksnius. Korupcijos prevencija yra viena iš įmonės Prevencijos skyriaus funkcijų. Bendrovė nuolat vykdo veiklos kontrolę, tobulina veiklos procesus ir imasi veiksmų nustatytiems pažeidimams ištaisyti, pašalinti kylančias grėsmes geram Bendrovės vardui, Bendrovės darbuotojai periodiškai ugdomi Antikorupcinės politikos temomis – vyksta vadovų susitikimai, darbuotojams inicijuojamos paskaitos ir diskusijos.

Apie galimus korupcijos atvejus Bendrovė skatina pranešti Pasitikėjimo linijai elektroniniu paštu pasitikejimolinija@ignitis.lt arba telefonu +370 640 88889. Šiais kontaktais gali naudotis tiek darbuotojai, tiek visos suinteresuotosios šalys.

Energijos vartojimo efektyvumas – vis svarbesnis visiems energijos vartotojams. Europos Sąjungoje taupesnio energetinių resursų vartojimo iššūkis tapo strateginiu tikslu. 2012 m. gruodžio mėn. įsigaliojusioje Energijos vartojimo efektyvumo direktyvoje numatoma, kad ES narės iki 2020 m. elektros energijos vartojimą sumažins 20 procentų. 2016 m. lapkričio 3 d. priimtame Lietuvos Respublikos energijos vartojimo efektyvumo didinimo įstatyme numatyta nacionaliniai energijos vartojimo efektyvumo tikslai ir priemonės – kaip prie šio tikslo ketina prisidėti Lietuva.

Bendrovė prie energijos vartojimo efektyvumo iniciatyvų prisideda informuodama savo klientus ir visuomenę apie galimybę energiją vartoti taupiau. 2019 m. Bendrovė savo svetainėje skelbė patarimus elektros ir šilumos energijos bei dujų vartotojams, taip pat teikė palyginamąsias energijos vartojimo analizes vartotojų grupėje bei skelbė informaciją apie efektyvų energijos vartojimą leidiniuose ir spaudoje.

Skaidrūs pirkimai

Bendrovė yra perkančioji organizacija. Centralizuotą Grupės įmonių pirkimų funkciją vykdo UAB "Ignitis grupės paslaugų centras" (GPC). GPC vykdo pirkimų procedūras ir teikia prekių, paslaugų arba darbų viešųjų pirkimų planavimo ir vykdymo paslaugas. Viešieji pirkimai yra centralizuoti, pirkimų procesai – standartizuoti ir sukoncentruoti vienoje internetinėje platformoje. Siekiant užtikrinti skaidrų ir atvirą viešųjų pirkimų procesą bei atvirą dialogą, GPC kviečia tiekėjus į informacinius susirinkimus, kurių metu pristatomi perkančiųjų organizacijų planuojami didelės vertės pirkimai.

Bendrovė taip pat Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos (CVPIS) priemonėmis skelbia visų pirkimų, išskyrus mažos vertės pirkimus, techninių specifikacijų projektus, o apie jų paskelbimą papildomai informuoja savo svetainėje, teikia pirkimų procedūrų ataskaitas ir informaciją apie vykdomus pirkimus.

Bendrovė vykdo visas pirkimo bei pardavimo procedūras maksimaliai teisingai ir skaidriai. 2019 m. baigti 424 Bendrovės inicijuoti pirkimai. Per šiuos metus gautos 8 pretenzijos dėl Bendrovės vykdytų pirkimų, 2 iš jų pripažintos pagrįstomis ir buvo tenkintos iš dalies.

Plačiau Bendrovės ir visos Grupės įmonių socialinės atsakomybės veiklos ir rezultatai apžvelgiami konsoliduotose Grupės metiniuose pranešimuose ir atsakingos veiklos ataskaitose. Bendrovė "Ignitis gamyba" atskiros socialinės atsakomybės ataskaitos neleidžia. Daugiau informacijos galima rasti Bendrovės interneto svetainėje www.ignitisgamyba.lt

KITA REIKŠMINGA INFORMACIJA

Reikšmingi susitarimai

Reikšmingų susitarimų, kurių šalis yra Bendrovė ir kurie įsigaliotų, pasikeistų ar nutrūktų pasikeitus Bendrovės kontrolei, sudaryta nebuvo.

Bendrovės ir jos organų narių ar darbuotojų susitarimų, numatančių kompensaciją, jei jie atsistatydintų arba būtų atleisti be pagrįstos priežasties arba jei jų darbas baigtųsi dėl Bendrovės kontrolės pasikeitimo, sudaryta nebuvo.

Žalingi sandoriai

Per ataskaitinį laikotarpį Bendrovės vardu sudarytų žalingų sandorių (neatitinkančių Bendrovės tikslų, esamų įprastų rinkos sąlygų, pažeidžiančių akcininkų ar kitų asmenų grupių interesus ir pan.), turėjusių ar ateityje galinčių turėti neigiamos įtakos Bendrovės veiklai ir (arba) veiklos rezultatams, taip pat sandorių, sudarytų esant interesų konfliktui tarp Bendrovės vadovų, kontroliuojančių akcininkų ar kitų susijusių šalių pareigų Bendrovei ir jų privačių interesų ir (arba) kitų pareigų, sudaryta nebuvo.

Pagrindiniai vidaus kontrolės ir rizikos valdymo sistemų, susijusių su konsoliduotų finansinių ataskaitų sudarymu, požymiai

Bendrovės finansinės ataskaitos rengiamos pagal ES patvirtintus Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus (TFAS).

Bendrovei apskaitos paslaugas teikiančios įmonės darbuotojai prižiūri, kad finansinės ataskaitos būtų tinkamai rengiamos, rūpinasi, kad duomenys būtų surinkti laiku ir teisingai. Bendrovės finansinių ataskaitų rengimas, vidaus kontrolės ir finansinės rizikos valdymo sistemos, teisės aktai, reglamentuojantys finansinių ataskaitų sudarymą, yra kontroliuojami ir valdomi.

Informacija apie auditą

2019 m. vasario 25 d. įvykusiame neeiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime priimtas sprendimas dėl Bendrovės finansinių ataskaitų auditą atliksiančios audito įmonės išrinkimo ir audito paslaugų apmokėjimo sąlygų nustatymo (audito įmone, kuri atliks 2019–2021 metų Bendrovės finansinių ataskaitų auditą, išrinkta UAB "Ernst & Young Baltic"; už 2019– 2021 metų finansinių ataskaitų audito paslaugas bus sumokėta ne daugiau kaip 194.850,00 eurų (be pridėtinės vertės mokesčio).

Kiti sutartiniai susitarimai su auditoriais

Bendrovė nėra sudariusi papildomų susitarimų su jos finansinių ataskaitų auditą atlikusia įmone

Pranešimai apie esminius įvykius per ataskaitinį laikotarpį

2019 m. sausio 7 d.	Dėl "Lietuvos energijos gamybos" valdybos pirmininkės ir generalinės direktorės Eglės Čiužaitės atsistatydinimo
2019 m. sausio 11 d.	Dėl teismo priimto sprendimo
2019 m. sausio 31 d.	"Lietuvos energijos gamybos" preliminarūs 2018 m. 12 mėnesių finansiniai duomenys
2019 m. sausio 31 d.	Dėl "Lietuvos energijos gamyba", AB, neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo
2019 m. vasario 12 d.	Dėl kompensacijos pervedimo
2019 m. vasario 25 d.	Dėl "Lietuvos energijos gamyba", AB, neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimų
2019 m. vasario 28 d.	"Lietuvos energijos gamyba", AB, 2018 m. dvylikos mėnesių tarpinė informacija: gerai finansiniai rezultatai ir nauja veiklos strategija
2019 m. vasario 28 d.	"Lietuvos energijos gamybos" 2019 m. 1 mėnesio preliminarūs finansiniai duomenys
2019 m. kovo 12 d.	Dėl "Lietuvos energijos gamybos" generalinio direktoriaus nominavimo
2019 m. kovo 15 d.	Dėl "Lietuvos energijos gamyba", AB, eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo, darbotvarkės ir darbotvarkėje numatytų klausimų sprendimų projektų
2019 m. kovo 27 d.	"Lietuvos energijos gamybos" stebėtojų taryba į bendrovės valdybą išrinko Rimgaudą Kalvaitį; jis tapo bendrovės valdybos pirmininku ir generaliniu direktoriumi
2019 m. kovo 28 d.	Dėl "Lietuvos energijos gamyba", AB, stebėtojų tarybos sprendimų
2019 m. kovo 29 d.	Preliminarūs "Lietuvos energijos gamybos" 2019 m. 2 mėnesių finansiniai duomenys
2019 m. balandžio 12 d	Dėl "Lietuvos energijos gamyba", AB, eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimų
2019 m. balandžio 12 d.	Dėl "Lietuvos energijos gamyba", AB, 2018 metų metinės informacijos
2019 m. balandžio 24 d.	Dėl prašymo registruoti naujus prekės ženklus
2019 m. balandžio 30 d.	"Lietuvos energijos gamybos" 2019 m. sausio–kovo mėnesių rezultatai: stabilūs pelningumo rodikliai ir pasiruošimas svarbiems projektams
2019 m. gegužės 31 d.	Preliminarūs "Lietuvos energijos gamybos" 2019 m. 4 mėnesių finansiniai duomenys
2019 m. birželio 3 d.	Dėl Europos Komisijos pradėto tyrimo
2019 m. birželio 28 d.	Preliminarūs "Lietuvos energijos gamybos" 2019 m. 5 mėnesių finansiniai duomenys
2019 m. liepos 1 d	Dėl "Lietuvos energijos gamyba", AB, neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo, darbotvarkės ir darbotvarkėje numatytų klausimų sprendimų projektų

Visos sumos tūkstančiais eurų, jei nenurodyta kitaip

2019 m. liepos 26 d.	Dėl "Lietuvos energijos gamyba", AB, neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimų
2019 m. liepos 31 d.	Preliminarūs "Lietuvos energijos gamybos" 2019 m. 6 mėnesių finansiniai duomenys
2019 m. rugpjūčio 5 d.	Dėl "Lietuvos energijos gamyba", AB, neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo, darbotvarkės ir darbotvarkėje numatytų klausimų sprendimų projektų
2019 m. rugpjūčio 27 d.	Dėl "Lietuvos energijos gamyba", AB neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimų
2019 m. rugpjūčio 29 d.	CORRECTION: "Lietuvos energijos gamybos" veiklos rezultatų skelbimo 2019 m. kalendorius
2019 m. rugsėjo 4 d.	Dėl BUAB "Geoterma" pripažinimo bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto
2019 m. rugsėjo 5 d.	Audituota "Lietuvos energijos gamyba", AB, 2019 m. šešių mėnesių tarpinė finansinė informacija
2019 m. rugsėjo 5 d.	Dėl "Lietuvos energijos gamyba", AB, neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo, darbotvarkės ir darbotvarkėje numatytų klausimų sprendimų projektų
2019 m. rugsėjo 6 d.	Preliminarūs "Lietuvos energijos gamybos" 2019 m. 7 mėnesių finansiniai duomenys
2019 m. rugsėjo 6 d.	Dėl "Lietuvos energijos gamyba", AB naujos redakcijos įstatų įregistravimo
2019 m. rugsėjo 11 d.	Dėl AB "Ignitis gamyba" stebėtojų tarybos sprendimų
2019 m. rugsėjo 27 d.	Dėl AB "Ignitis gamyba" neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimų
2019 m. rugsėjo 30 d.	Preliminarūs "Ignitis gamybos" 2019 m. 8 mėnesių finansiniai duomenys
2019 m. spalio 21 d.	Dėl UAB Verslo aptarnavimo centro ir UAB "Ignitis grupės paslaugų centras" reorganizavimo inicijavimo
2019 m. spalio 30 d.	"Ignitis gamybos" 9 mėn. veiklos rezultatai – išaugę pelningumo rodikliai ir itin aktyvūs metai Kruonio HAE
2019 m. lapkričio 11 d.	Dėl AB "Ignitis gamyba" neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo, darbotvarkės ir darbotvarkėje numatytų klausimų sprendimų projektų
2019 m. lapkričio 19 d.	Papildomas paaiškinimas dėl UAB "Ignitis grupės" patronuojamųjų bendrovių delistingavimo ir svarstomo IPO
2019 m. lapkričio 29 d.	Preliminarūs "Ignitis gamybos" 2019 m. 10 mėnesių finansiniai duomenys
2019 m. gruodžio 4 d.	Dėl AB "Ignitis gamyba" neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimų
2019 m. gruodžio 4 d.	Dėl ketinimo teikti oficialų siūlymą
2019 m. gruodžio 18 d.	Dėl AB "Ignitis gamyba" Lietuvos elektrinės 7 ir 8 blokų eksploatacijos
2019 m. gruodžio 20 d.	Dėl UAB Verslo aptarnavimo centras ir UAB "Ignitis grupės paslaugų centras" reorganizavimo užbaigimo
2019 m. gruodžio 31 d.	Preliminarūs "Ignitis gamybos" 2019 m. 11 mėnesių finansiniai duomenys
2019 m. gruodžio 31 d.	"Ignitis gamyba" veiklos rezultatų skelbimo 2020 m. kalendorius

Pranešimai apie esminius įvykius po ataskaitinio laikotarpio pabaigos

2020 m. sausio 3 d.	Dėl teismo priimto sprendimo
2020 m. sausio 8 d.	Dėl sprendimo skųsti teismo nutartį
2020 m. sausio 10 d.	Dėl informacijos apie Lietuvos bankui pateiktą oficialaus siūlymo cirkuliarą dėl bendrovės akcijų
2020 m. sausio 31 d.	"Ignitis gamybos" preliminarūs 2019 m. 12 mėnesių finansiniai duomenys
2020 m. vasario 27 d.	Correction: "Ignitis gamyba" veiklos rezultatų skelbimo 2020 m. kalendorius
2020 m. vasario 27 d.	Teismas paliko galioti nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo
2020 m. vasario 28 d.	"Ignitis gamyba", AB, 2019 m. 12 mėnesių tarpinė informacija: iššūkių netrūko, tačiau metai užbaigti geresniais finansiniais rezultatais
2020 m. vasario 28 d.	"Ignitis gamybos" preliminarūs 2020 m. 1 mėnesio finansiniai duomenys
2020 m. kovo 5 d.	Correction: "Ignitis gamyba" veiklos rezultatų skelbimo 2020 m. kalendorius

Dažniausiai pranešime naudojami trumpiniai ir terminai

ATL	Apyvartiniai taršos leidimai	Kruonio HAE	Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė
Bendrovė	AB "Ignitis gamyba"	LR	Lietuvos Respublika
BVP	Bendrasis vidaus produktas	MW	Megavatai
DSS	Darbuotojų sauga ir sveikata	"NordPool"	"NordPool" elektros energijos birža
EK	Europos Komisija	PSO	Perdavimo sistemos operatorius, AB "LITGRID"
ES	Europos Sąjunga	TWh	Teravatvalandės
Grupė	UAB "Ignitis grupė" įmonių grupės įmonės	VERT	Valstybinė energetikos reguliavimo taryba
Kauno HE	Kauno Algirdo Brazausko hidroelektrinė	VIAP	Viešuosius interesus atitinkančios paslaugos
KCB	Kombinuotojo ciklo blokas	Vilniaus TE-3	Vilniaus trečioji termofikacinė elektrinė

1 priedas. Informacija apie "Nasdaq Vilnius" listinguojamų bendrovių valdymo kodekso laikymąsi

AB "Ignitis gamyba" (toliau – Bendrovė), vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymo 12 straipsnio 3 dalimi ir AB "Nasdaq Vilnius" listingavimo taisyklių 24.5. punktu, atskleidžia, kaip ji laikosi "Nasdaq Vilnius" listinguojamų bendrovių valdysenos kodekso ir konkrečių jo nuostatų ar rekomendacijų. Jei šio kodekso ar kai kurių jo nuostatų ar rekomendacijų nesilaikoma, tai yra nurodoma, kurių konkrečių nuostatų ar rekomendacijų nesilaikoma ir dėl kokių priežasčių, taip pat pateikiama kita šioje formoje nurodyta paaiškinanti informacija.

Bendrovės valdysenos ataskaitos santrauka

AB "Ignitis gamyba", priklauso "Ignitis grupė" įmonių grupei, kurios akcininkas yra Lietuvos valstybė. "Ignitis grupė" įmonių grupei yra svarbu užtikrinti efektyvią ir skaidrią veiklą. To siekiant 2013 m. birželį buvo pradėta valdymo pertvarka, per kurią pertvarkytas ir sustiprintas korporatyvinis "Ignitis grupė" įmonių grupės valdymas.

Rengiant naująją "Ignitis grupė" įmonių grupės valdymo struktūrą ir modelį, buvo pritaikyta pažangiausia tarptautinė ir nacionalinė praktika, naudotasi Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos skelbiamomis rekomendacijomis, atsižvelgta į "Nasdaq Vilnius" biržoje listinguojamų bendrovių valdymo kodeksą, BICG (angl. Baltic Institute of Corporate Governance) rekomenduojamas valdymo gaires valstybės valdomoms įmonėms. Energetikos įmonių grupės korporatyvinio valdymo modelis įgyvendintas pagal 2013 m. birželio 7 d. Lietuvos Respublikos finansų ministerijos patvirtintas korporatyvinio valdymo gaires. Gairės buvo atnaujintos 2017 m. birželio 1 d. ir 2019 m. rugsėjo 16 d. (aktualų dokumentą galite atsidaryti paspaudę ant šios nuorodos).

Korporatyvinio valdymo veikla sutelkta "Ignitis grupė" įmonių grupės patronuojančioje įmonėje – UAB "Ignitis grupė", kuri grupės įmonėse koordinuoja finansų, teisės, planavimo ir stebėsenos, žmogiškųjų išteklių, rizikos valdymo, audito, technologijų, komunikacijos ir kitas bendrąsias sritis.

"Ignitis grupė" įmonių grupės įmonių veikla šiose srityse remiasi tarpusavio susitarimu – bendradarbiavimu orientuojantis į bendro rezultato siekimą bei koordinuojama politikomis – bendromis nuostatomis ir normomis, kurios taikomos visoms "Ignitis grupė" grupės įmonėms.

Korporatyvinio valdymo principų ir valdymo ir kontrolės sistemos aprašymą galite rasti paspaudę ant šios nuorodos.

Informacija apie Bendrovės valdymo organus ir jų narius, Bendrovėje sudarytus komitetus ir kt. yra aprašyta šio metinio pranešimo dalyje "Bendrovė ir Bendrovės valdymas" bei lentelėje žemiau, kurioje atskleista informacija apie "Nasdaq Vilnius" listinguojamų bendrovių valdymo kodekso laikymąsi.

Bendrovių valdysenos ataskaita parengta vadovaujantis AB "Nasdaq Vilnius" listinguojamų bendrovių valdysenos kodekso nauja redakcija, kuri patvirtinta 2019 m. sausio 15 d. AB "Nasdaq Vilnius" valdybos posėdyje (protokolo Nr. 19-63), Lietuvos banko 2019 m. sausio 7 d. posėdyje (sprendimas Nr. 241-3).

PRINCIPAI / REKOMENDACIJOS	TAIP / NE / NEAKTUALU	KOMENTARAS
1 principas: Visuotinis akcininkų susirinkimas, nešališkas akcininkų traktavimas ir akcininkų teisės Bendrovės valdysenos sistema turėtų užtikrinti nešališką visų akcininkų traktavimą. Bendrovės valdysenos sistema turėtų apsaugoti akcininkų teises.
1.1. Visiems akcininkams turėtų būti sudarytos vienodos galimybės susipažinti su teisės aktuose numatyta informacija ir (ar) dokumentais bei dalyvauti priimant bendrovei svarbius sprendimus.	Taip	Visa informacija, kuri remiantis teisės aktais turi būti skelbiama viešai, yra skelbiama per "Nasdaq Vilnius" vertybinių popierių biržos informacinę sistemą ir/ar Bendrovės interneto tinklalapyje. Bendrovės šaukiamo visuotinio akcininkų susirinkimo vieta, data ir laikas nustatomi siekiant sudaryti galimybę akcininkams dalyvauti priimant bendrovei svarbius sprendimus.
1.2. Rekomenduojama, kad bendrovės kapitalą sudarytų tik tokios akcijos, kurios jų turėtojams suteikia vienodas balsavimo, nuosavybės, dividendų ir kitas teises.	Taip	Bendrovėje visą įstatinį kapitalą sudaro 0,29 euro nominalios vertės paprastosios vardinės akcijos, kurios visiems jų turėtojams suteikia vienodas turtines ir neturtines teises.
1.3. Rekomenduojama sudaryti investuotojams sąlygas iš anksto, t.y. prieš perkant akcijas, susipažinti su išleidžiamų naujų ar jau išleistų akcijų suteikiamomis teisėmis.	Taip	Bendroves įstatuose, kurie viešai skelbiami Bendrovės tinklapyje internete, yra nurodomos akcijų suteikiamos teisės.

1.4. Dėl itin svarbių išskirtinių sandorių, tokių kaip viso ar beveik viso bendrovės turto perleidimas, kas iš esmės reikštų bendrovės perleidimą, turėtų būti gautas visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimas.	Ne	Bendrovės įstatuose nenumatyta, kad nurodytiems sandoriams turi būti gautas visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimas.
1.5. Visuotinio akcininkų susirinkimo organizavimo ir dalyvavimo jame procedūros turėtų sudaryti akcininkams lygias galimybes dalyvauti visuotiniame akcininkų susirinkime ir neturėtų pažeisti akcininkų teisių bei interesų. Pasirinkta visuotinio akcininkų susirinkimo vieta, data ir laikas neturėtų užkirsti kelio aktyviam akcininkų dalyvavimui visuotiniame akcininkų susirinkime. Pranešime apie šaukiamą visuotinį akcininkų susirinkimą bendrovė turėtų nurodyti paskutinę dieną, kada vėliausiai galima pateikti siūlomus sprendimo projektus.	Taip	Bendrovė visuotinį akcininkų susirinkimą šaukia ir kitas susirinkimo procedūras įgyvendina Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme nustatyta tvarka.
1.6. Siekiant užtikrinti užsienyje gyvenančių akcininkų teisę susipažinti su informacija, esant galimybei, rekomenduojama visuotiniam akcininkų susirinkimui parengtus dokumentus iš anksto paskelbti viešai ne tik lietuvių kalba, bet ir anglų kalba ir (ar) kitomis užsienio kalbomis. Visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą po jo pasirašymo ir (ar) priimtus sprendimus taip pat rekomenduojama paskelbti viešai ne tik lietuvių, bet ir anglų kalba ir (ar) kitomis užsienio kalbomis. Rekomenduojama šią informaciją paskelbti bendrovės interneto tinklalapyje. Viešai prieinamai gali būti skelbiama ne visa dokumentų apimtis, jei jų viešas paskelbimas galėtų pakenkti bendrovei arba būtų atskleistos bendrovės komercinės paslaptys.	Taip	Vadovaujantis Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymu, Bendrovė iš anksto skelbia viešai prieinamame Bendrovės interneto tinklalapyje informaciją apie visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą, darbotvarkę, parengtus visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimų projektus, lietuvių ir anglų kalba. Apie priimtus visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimus skelbiama Bendrovės interneto tinklalapyje lietuvių ir anglų kalba. Ši informacija, vadovaujantis Bendrovės įstatais ir kitais teisės aktais, taip pat skelbiama "Nasdaq Vilnius" biržos informacinėje svetainėje.
1.7. Akcininkams, turintiems teisę balsuoti, turėtų būti sudarytos galimybės balsuoti akcininkų susirinkime asmeniškai jame dalyvaujant arba nedalyvaujant. Akcininkams neturėtų būti daroma jokių kliūčių balsuoti iš anksto raštu, užpildant bendrąjį balsavimo biuletenį.	Taip	Bendrovės akcininkai gali įgyvendinti savo teisę dalyvauti visuotiniame akcininkų susirinkime tiek asmeniškai, tiek per atstovą, jeigu asmuo turi tinkamą įgaliojimą arba su juo sudaryta balsavimo teisės perleidimo sutartis teisės aktų nustatyta tvarka. Bendrovė sudaro sąlygas akcininkams balsuoti užpildant bendrąjį balsavimo biuletenį, kaip tai numato Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas.
1.8. Siekiant padidinti akcininkų galimybes dalyvauti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose, bendrovėms rekomenduojama plačiau taikyti modernias technologijas ir tokiu būdu sudaryti akcininkams galimybę dalyvauti ir balsuoti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose naudojantis elektroninių ryšių priemonėmis. Tokiais atvejais turi būti užtikrintas perduodamos informacijos saugumas ir galima nustatyti dalyvavusiojo ir balsavusiojo tapatybę.	Ne	Akcininkams pageidaujant ir atsižvelgiant į objektyvias galimybes, Bendrovė sudarytų galimybę akcininkams balsuoti naudojantis telekomunikacijų galiniais įrenginiais, tačiau kol kas tokia praktika nėra taikoma, nes tam reikėtų papildomų investicijų.
1.9. Pranešime apie šaukiamo visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimų projektus rekomenduojama atskleisti naujas kolegialaus organo narių kandidatūras, siūlomą jiems atlygį, siūlomą išrinkti audito įmonę, jei šie klausimai yra įtraukti į visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkę. Kai siūloma išrinkti naują kolegialaus organo narį, rekomenduojama informuoti apie jo išsilavinimą, darbo patirtį ir kitas užimamas (ar siūlomas užimti) kitas vadovaujamas pareigas.	Taip	Informacija apie kandidatus į Bendrovės stebėtojų tarybos narius akcininkams pateikiama Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo nustatyta tvarka visuotiniame akcininkų susirinkime, kurio darbotvarkėje numatyta svarstyti klausimą dėl stebėtojų tarybos narių rinkimo, taip pat skelbiama su pranešimu apie šaukiamą visuotinį akcininkų susirinkimą. Bendrovės įstatai numato, jog teikiant stebėtojų tarybos narių kandidatūras, jas teikiantis asmuo privalo pateikti visuotiniam akcininkų susirinkimui paaiškinimus raštu dėl kiekvieno siūlomo stebėtojų tarybos nario kvalifikacijos, patirties einant vadovaujančias pareigas, tinkamumo užimti stebėtojų tarybos nario pareigas. Taip pat pagal Bendrovės įstatus kiekvienas kandidatas į stebėtojų tarybos narius privalo visuotiniam akcininkų susirinkimui pateikti kandidato interesų deklaraciją, joje nurodydamas visas aplinkybes, dėl kurių galėtų kilti kandidato ir Bendrovės interesų konfliktas. Atsiradus naujoms aplinkybėms, dėl kurių galėtų kilti stebėtojų tarybos nario ir Bendrovės interesų konfliktas, stebėtojų tarybos narys apie tokias naujas aplinkybes privalo nedelsdamas raštu informuoti Bendrovę ir stebėtojų tarybą. Nuomonę dėl kandidatų tinkamumo teikia atrankos komisija, sudaroma teisės aktų nustatyta tvarka.

		Informacija apie siūlomą išrinkti audito bendrovę taip pat skelbiama kartu su pranešimu apie šaukiamą visuotinį akcininkų susirinkimą teisės aktų nustatyta tvarka.
1.10. Bendrovės kolegialaus organo nariai, administracijos vadovai1 ar kiti su bendrove susiję kompetentingi asmenys, galintys pateikti informaciją, susijusią su visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarke, turėtų dalyvauti visuotiniame akcininkų susirinkime. Siūlomi kandidatai į kolegialaus organo narius taip pat turėtų dalyvauti visuotiniame akcininkų susirinkime, jeigu naujų narių rinkimai įtraukti į visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkę.	Taip	Bendrovės visuotiniuose akcininkų susirinkimuose visuomet dalyvauja Bendrovės generalinis direktorius ir valdybos pirmininkas, taip pat kiti kompetentingi asmenys, galintys pateikti informaciją, susijusią su visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarke, pvz., Finansų ir administravimo direktorius, stebėtojų tarybos nariai. Taip pat ne kiekvienu atveju, tačiau visuotiniuose akcininkų susirinkimuose yra dalyvavę ir siūlomi kandidatai į stebėtojų tarybos narius.
2 principas: Stebėtojų taryba
2.1. Stebėtojų tarybos funkcijos ir atsakomybė Bendrovės stebėtojų taryba turėtų užtikrinti bendrovės ir jos akcininkų interesų atstovavimą, šio organo atskaitomybę akcininkams ir objektyvią bei nešališką bendrovės veiklos bei jos valdymo organų priežiūrą, taip pat nuolat teikti rekomendacijas bendrovės valdymo organams. Stebėtojų taryba turėtų užtikrinti bendrovės finansinės apskaitos ir kontrolės sistemos vientisumą bei skaidrumą.
2.1.1. Stebėtojų tarybos nariai turėtų sąžiningai, rūpestingai ir atsakingai veikti bendrovės bei akcininkų naudai ir atstovauti jų interesams, atsižvelgdami į darbuotojų interesus ir visuomenės gerovę.	Taip	Stebėtojų tarybos nariai veikia gera valia Bendrovės atžvilgiu, vadovaujasi Bendrovės interesais ir atsižvelgdami į visuomenės gerovę. Rekomendacijoje nurodytos pareigos yra įtvirtintos sutartyje dėl stebėtojų tarybos nario veiklos bei sutartyje dėl nepriklausomo stebėtojų tarybos nario veiklos.
2.1.2. Kai stebėtojų tarybos sprendimai gali skirtingai paveikti bendrovės akcininkų interesus, stebėtojų taryba su visais akcininkais turėtų elgtis nešališkai. Ji turėtų užtikrinti, kad akcininkai būtų tinkamai informuojami apie bendrovės strategiją, rizikos valdymą ir kontrolę, interesų konfliktų sprendimą.	Taip	Bendrovės stebėtojų taryba laikosi nurodytų rekomendacijų. Stebėtojų tarybos nariai prieš priimdami sprendimus apsvarsto jų įtaką Bendrovės veiklai ir Bendrovės akcininkams. Bendrovės įstatai įpareigoja Bendrovės stebėtojų tarybą ir kiekvieną jos narį veikti Bendrovės ir jos akcininkų naudai. Bendravimas su akcininkais ir įsipareigojimai jiems nustatomi vadovaujantis teisės aktų reikalavimais.
2.1.3. Stebėtojų taryba turėtų būti nešališka priimdama sprendimus, turinčius reikšmę bendrovės veiklai ir strategijai. Stebėtojų tarybos narių darbui ir sprendimams neturėtų daryti įtakos juos išrinkę asmenys.	Taip	Bendrovės stebėtojų taryba yra nepriklausoma nuo Bendrovės valdymo organų ir priimdama sprendimus, turinčius reikšmės Bendrovės veiklai ir strategijai, veikia savarankiškai, vadovaudamasi teisės aktų reikalavimais.
2.1.4. Stebėtojų tarybos nariai turėtų aiškiai reikšti savo prieštaravimą tuo atveju, kai mano, kad stebėtojų tarybos sprendimas gali pakenkti bendrovei. Nepriklausomi2 stebėtojų tarybos nariai turėtų: a) išlikti nepriklausomi atlikdami analizę, priimdami sprendimus; b) nesiekti ir nepriimti jokių nepagrįstų lengvatų, kurios gali kelti abejonių, kad stebėtojų tarybos nariai nėra nepriklausomi.	Taip	Stebėtojų tarybos nariai turi teisę išreikšti savo nuomonę visais posėdžio darbotvarkėje numatytais klausimais, kuri, vadovaujantis Bendrovės stebėtojų tarybos darbo reglamentu, turi būti tinkamai atspindėta posėdžio protokole. Atsiradus aplinkybėms, dėl kurių galėtų kilti stebėtojų tarybos nario ir Bendrovės interesų konfliktas, stebėtojų tarybos narys apie tokias naujas aplinkybes privalo nedelsdamas raštu informuoti Bendrovę ir stebėtojų tarybą. Rekomendacijoje nurodytos pareigos yra įtvirtintos sutartyje dėl stebėtojų tarybos nario veiklos bei sutartyje dėl nepriklausomo stebėtojų tarybos nario veiklos.
2.1.5. Stebėtojų taryba turėtų prižiūrėti, kad bendrovės mokesčių planavimo strategijos būtų sudaromos ir įgyvendinamos vadovaujantis teisės aktais, siekiant išvengti ydingos praktikos, nesusijusios su ilgalaikiais bendrovės ir jos akcininkų interesais, dėl ko gali atsirasti reputacijos, teisinė ar kita rizika.	Taip	Bendrovės stebėtojų taryba įgyvendindama savo kompetenciją prižiūrėti Bendrovės valdymo organų veiklą, atlieka ir rekomendacijoje nurodytas pareigas, teikia savo nuomonę mokesčių planavimo klausimais.
2.1.6. Bendrovė turėtų užtikrinti, kad stebėtojų taryba būtų aprūpinta pakankamais ištekliais (tarp jų ir finansiniais), reikalingais pareigoms atlikti, įskaitant teisę gauti visą reikiamą informaciją ir teisę kreiptis nepriklausomo profesionalaus patarimo į išorinius teisės, apskaitos ar kitokius specialistus stebėtojų tarybos ir jos komitetų kompetencijai priklausančiais klausimais.	Taip	Bendrovė užtikrina stebėtojų tarybos aprūpinimą jos veiklai reikalingais ištekliais (techniškai aptarnauja stebėtojų tarybos posėdžius, suteikia visą reikiamą informaciją). Sutartyje dėl stebėtojų tarybos nario veiklos nustatyta, jog Bendrovė užtikrina tinkamas stebėtojų tarybos ir stebėtojų tarybos narių darbo stebėtojų taryboje sąlygas, suteikdama darbui būtinas technines ir organizacines priemones. Bendrovės įstatuose numatyta, jog stebėtojų taryba turi teisę prašyti valdybą ir Bendrovės vadovą pateikti su Bendrovės veikla susijusius dokumentus ir informaciją, o valdyba ir Bendrovės vadovas privalo užtikrinti, kad tokie dokumentai ir informacija per protingą laiką

¹ Šio Kodekso prasme administracijos vadovai yra tie bendrovės darbuotojai, kurie užima aukščiausios grandies vadovaujančias pareigas.

² Šio Kodekso prasme stebėtojų tarybos narių nepriklausomumo kriterijai yra suprantami taip, kaip Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 31 straipsnio 7 ir 8 dalyse yra apibrėžti nesusijusių asmenų kriterijai.

Visos sumos tūkstančiais eurų, jei nenurodyta kitaip

būtų pateikti stebėtojų tarybai. Nuostata dėl informacijos pateikimo nustatyta ir sutartyje dėl stebėtojų tarybos nario veiklos.

2.2. Stebėtojų tarybos sudarymas Stebėtojų tarybos sudarymo tvarka turėtų užtikrinti tinkamą interesų konfliktų sprendimą, efektyvią ir sąžiningą bendrovės valdyseną.
2.2.1. Visuotinio akcininkų susirinkimo išrinkti stebėtojų tarybos nariai turėtų kolektyviai užtikrinti kvalifikacijos, profesinės patirties ir kompetencijų įvairovę, taip pat siekti lyčių pusiausvyros. Siekiant išlaikyti tinkamą stebėtojų tarybos narių turimos kvalifikacijos pusiausvyrą, turėtų būti užtikrinta, kad stebėtojų tarybos nariai, kaip visuma, turėtų įvairiapusių žinių, nuomonių ir patirties savo užduotims tinkamai atlikti.	Taip	Pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymą stebėtojų taryba renkama ir narių kvalifikacija vertinama visuotiniame akcininkų susirinkime. Pažymėtina, kad pagrindinė Bendrovės veikla yra elektros energijos gamyba, prekyba, energetinio saugumo užtikrinimas, o dauguma stebėtojų tarybos narių turi patirties energetikos srityje.
2.2.2. Stebėtojų tarybos nariai turėtų būti skiriami apibrėžtam laikotarpiui, su galimybe būti individualiai perrenkamiems naujai kadencijai tam, kad būtų užtikrintas būtinas profesinės patirties augimas.	Taip	Bendrovės stebėtojų tarybos nariai renkami Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme nustatytam maksimaliam laikotarpiui – 4 metų kadencijai. Bendrovės įstatuose numatyta galimybė atšaukti tiek atskirus stebėtojų tarybos narius, tiek visą stebėtojų tarybą in corpore, nesibaigus jos kadencijai. Teisę atšaukti stebėtojų tarybos narius (pavienius arba visus) turi visuotinis akcininkų susirinkimas.
2.2.3. Stebėtojų tarybos pirmininku turėtų būti toks asmuo, kurio esamos arba buvusios pareigos nebūtų kliūtis nešališkai veiklai vykdyti. Buvęs bendrovės vadovas ar valdybos narys tuoj pat neturėtų būti skiriamas į stebėtojų tarybos pirmininko pareigas. Kai bendrovė nusprendžia nesilaikyti šių rekomendacijų, turėtų būti pateikiama informacija apie priemones, kurių imtasi veiklos nešališkumui užtikrinti.	Taip	Bendrovės stebėtojų tarybos pirmininkas ir Bendrovės vadovas nėra tas pats asmuo. Stebėtojų tarybos nariai ir pirmininkas nėra buvę Bendrovės valdybos nariais ar Bendrovės vadovu.
2.2.4. Stebėtojų tarybos nario pareigoms atlikti kiekvienas narys turėtų skirti pakankamai laiko ir dėmesio. Kiekvienas stebėtojų tarybos narys turėtų įsipareigoti taip apriboti kitus savo profesinius įsipareigojimus (ypač vadovaujančias pareigas kitose bendrovėse), kad jie netrukdytų tinkamai atlikti stebėtojų tarybos nario pareigas. Jeigu stebėtojų tarybos narys dalyvavo mažiau nei pusėje stebėtojų tarybos posėdžių per bendrovės finansinius metus, apie tai turėtų būti informuojami bendrovės akcininkai.	Taip	Stebėtojų tarybos nariai dalyvauja kolegialaus organo posėdžiuose ir skiria pakankamai savo, kaip kolegialaus organo nario, laiko pareigoms vykdyti. 2019 metais įvyko 15 (penkiolika) Bendrovės stebėtojų tarybos posėdžių, 14 jų dalyvavo visi išrinkti stebėtojų tarybos nariai, viename iš posėdžių nedalyvavo vienas stebėtojų tarybos narys.
2.2.5. Kai siūloma paskirti stebėtojų tarybos narį, turėtų būti skelbiama, kurie stebėtojų tarybos nariai laikomi nepriklausomais. Stebėtojų taryba gali nuspręsti, kad tam tikras jos narys, nors ir atitinka nepriklausomumo kriterijus, vis dėlto negali būti laikomas nepriklausomu dėl ypatingų asmeninių ar su bendrove susijusių aplinkybių.	Taip	Informacija apie kandidatus į Bendrovės stebėtojų tarybos narius (taip pat informacija apie kandidato atitiktį nepriklausomumo reikalavimams) visuotiniam akcininkų susirinkimui pateikiama Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo nustatyta tvarka visuotiniame akcininkų susirinkime (žr. 1.9 rekomendacijos komentarą).
2.2.6. Stebėtojų tarybos nariams už jų veiklą ir dalyvavimą stebėtojų tarybos posėdžiuose atlygio dydį turėtų tvirtinti bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas.	Taip	Nepriklausomam stebėtojų tarybos nariui už jo veiklą stebėtojų taryboje yra atlyginama su juo pasirašytoje sutartyje dėl nepriklausomo stebėtojo tarybos nario veiklos nustatyta tvarka ir sąlygomis. Sutarties su nepriklausomu stebėtojų tarybos nariu sąlygas, įskaitant ir atlygio dydį, tvirtina visuotinis akcininkų susirinkimas. Pagal Korporatyvinio valdymo gaires atlygio dydis nepriklausomam stebėtojų tarybos nariui yra apribotas maksimalia suma, skaičiuojama proporcingai nuo Bendrovės patronuojančios bendrovės generalinio direktoriaus atlyginimo (1/4 generalinio direktoriaus atlyginimo nepriklausomam stebėtojų tarybos nariui ir 1/3 - nepriklausomam stebėtojų tarybos pirmininkui).
2.2.7. Kiekvienais metais stebėtojų taryba turėtų atlikti savo veiklos įvertinimą. Jis turėtų apimti stebėtojų tarybos struktūros, darbo organizavimo ir gebėjimo veikti kaip grupė vertinimą, taip pat kiekvieno stebėtojų tarybos nario kompetencijos ir darbo efektyvumo vertinimą bei vertinimą, ar stebėtojų taryba pasiekė nustatytų veiklos tikslų. Stebėtojų taryba turėtų bent kartą per metus paskelbti atitinkamą informaciją apie savo vidinę struktūrą ir veiklos procedūras.	Taip	Stebėtojų taryba savo veiklos vertinimą atlieka kiekvienais metais. Stebėtojų taryba vertina posėdžių organizavimą, efektyvumą, kompetencijų poreikį, tarpusavio bendradarbiavimą, vadovybės pateikiamos informacijos pakankamumą sprendimams priimti. Informacija apie Stebėtojų tarybos veiklos procedūras, taikomas praktikas, priimtus sprendimus nėra skelbiama viešai.

3. principas: Valdyba

3.1. Valdybos funkcijos ir atsakomybė

Valdyba turėtų užtikrinti bendrovės strategijos įgyvendinimą, taip pat tinkamą bendrovės valdyseną, atsižvelgiant į akcininkų, darbuotojų ir kitų interesų grupių interesus.

3.1.1. Valdyba turėtų užtikrinti bendrovės strategijos, kurią patvirtino stebėtojų taryba, jei ji	Taip	Bendrovės valdyba atlieka Bendrovės strategijos, kurią patvirtino Bendrovės stebėtojų
sudaroma, įgyvendinimą. Tais atvejais, kai stebėtojų taryba nesudaroma, valdyba taip pat		taryba, įgyvendinimą.
yra atsakinga už bendrovės strategijos patvirtinimą.
3.1.2. Valdyba, kaip kolegialus bendrovės valdymo organas, atlieka jai Įstatyme ir	Taip	Kadangi Bendrovėje sudaroma stebėtojų taryba, valdyba atlieka Bendrovės kolegialaus
bendrovės įstatuose priskirtas funkcijas, o tais atvejais, kai bendrovėje nesudaroma		valdymo organo funkcijas. Pareiga atsižvelgti į Bendrovės, akcininkų, darbuotojų ir kitų
stebėtojų taryba, be kita ko, atlieka Įstatyme nustatytas priežiūros funkcijas. Valdyba,		interesų grupių įtvirtinta su kiekvienu iš valdybos narių pasirašomoje sutartyje dėl veiklos
vykdydama jai priskirtas funkcijas, turėtų atsižvelgti į bendrovės, akcininkų, darbuotojų ir		valdyboje.
kitų interesų grupių poreikius, atitinkamai siekiant tvaraus verslo kūrimo.
3.1.3. Valdyba turėtų užtikrinti, kad bus laikomasi įstatymų ir bendrovės vidaus politikos	Taip	Bendrovės valdyba laikosi nurodytos rekomendacijos, tvirtina bei užtikrina vidaus politikų
nuostatų, taikomų bendrovei ar bendrovių grupei, kuriai priklauso ši bendrovė. Ji taip pat		laikymąsi.
turėtų nustatyti atitinkamas rizikos valdymo ir kontrolės priemones užtikrinant reguliarią ir
tiesioginę vadovų atskaitomybę.
3.1.4. Valdyba taip pat turėtų užtikrinti, kad bendrovėje būtų įdiegtos priemonės, kurios	Taip	Bendrovės valdyba laikosi nurodytos rekomendacijos.
įtrauktos į EBPO geros praktikos rekomendacijas3 dėl vidaus kontrolės, etikos ir atitikties,
siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi galiojančių įstatymų, taisyklių ir standartų.
3.1.5. Valdyba, skirdama bendrovės vadovą, turėtų atsižvelgti į tinkamą kandidato	Taip	Bendrovės valdyba, skirdama generalinį direktorių, atsižvelgia į jo kvalifikacijos, patirties ir
kvalifikacijos, patirties ir kompetencijos pusiausvyrą.		kompetencijos pusiausvyrą, taip pat į Bendrovės stebėtojų tarybos nuomonę dėl
		generalinio direktoriaus skyrimo.
3.2. Valdybos sudarymas
3.2.1. Stebėtojų tarybos arba visuotinio akcininkų susirinkimo, jei stebėtojų taryba	Taip	Bendrovės valdyboje yra užtikrinama jos narių kvalifikacijos, profesinės patirties ir
nesudaroma, išrinkti valdybos nariai turėtų kolektyviai užtikrinti kvalifikacijos, profesinės		kompetencijos įvairovė.
patirties ir kompetencijų įvairovę, taip pat siekti lyčių pusiausvyros. Siekiant išlaikyti		Pagrindinė Bendrovės veikla yra elektros energijos gamyba, prekyba, energetinio
tinkamą valdybos narių turimos kvalifikacijos pusiausvyrą, turėtų būti užtikrinta, kad		saugumo užtikrinimas, visi valdybos nariai yra energetikos srities specialistai.
valdybos nariai, kaip visuma, turėtų įvairiapusių žinių, nuomonių ir patirties savo užduotims
tinkamai atlikti.
3.2.2. Kandidatų į valdybos narius vardai, pavardės, informacija apie jų išsilavinimą,	Taip	Informacija apie kandidatus ir jų tinkamumą eiti Bendrovės kolegialaus organo nario
kvalifikaciją, profesinę patirtį, einamas pareigas, kitus svarbius profesinius įsipareigojimus		pareigas teikiama teisės aktų nustatyta tvarka, kandidatų tinkamumą vertina atrankos
ir potencialius interesų konfliktus turėtų būti atskleisti nepažeidžiant asmens duomenų		komisija.
tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų stebėtojų tarybos posėdyje, kuriame		Informacija apie kandidatus į Bendrovės valdybos narius, įskaitant jų gyvenimo aprašymą
bus renkama valdyba ar atskiri jos nariai. Jeigu stebėtojų taryba nesudaroma, šiame		bei interesų deklaraciją, pateikiami Bendrovės stebėtojų tarybos posėdyje, kuriame
punkte nustatyta informacija turėtų būti pateikiama visuotiniam akcininkų susirinkimui.		renkama valdyba ar atskiri jos nariai. Informacija apie valdybos narių einamas pareigas ar
Valdyba kiekvienais metais turėtų kaupti šiame punkte nurodytus duomenis apie savo		dalyvavimą kitų įmonių veikloje nuolat renkama, kaupiama ir pateikiama Bendrovės
narius ir pateikti juos bendrovės metiniame pranešime.		metiniame pranešime bei Bendrovės interneto tinklalapyje.
3.2.3. Visi nauji valdybos nariai turėtų būti supažindinti su pareigomis, bendrovės struktūra	Taip	Valdybos nariai juos išrinkus supažindinami su Bendrovės veikla, organizacine bei
bei veikla.		valdymo struktūra, strategija, veiklos bei finansiniais planais.
3.2.4. Valdybos nariai turėtų būti skiriami apibrėžtam laikotarpiui, su galimybe būti	Taip	Bendrovės valdybos nariai renkami Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme
individualiai perrenkamiems naujai kadencijai tam, kad būtų užtikrintas būtinas profesinės		nustatytam maksimaliam laikotarpiui – 4 metų kadencijai.
patirties augimas ir pakankamai dažnas jų statuso pakartotinas patvirtinimas.		Apribojimų valdybos narių perrinkimui Bendrovės įstatuose nėra numatyta, tačiau yra
		taikomi galiojančiuose teisės aktuose nustatyti apribojimai patiems kandidatams į
		kolegialaus organo narius.
		Bendrovės įstatuose numatyta galimybė atšaukti tiek atskirus valdybos narius, tiek visą
		valdybą in corpore, nesibaigus jos kadencijai.
		Teisę atšaukti valdybos narius (pavienius arba visus) turi stebėtojų taryba.
3.2.5. Valdybos pirmininku turėtų būti toks asmuo, kurio esamos arba buvusios pareigos	Taip	Bendrovės valdybos pirmininko esamos arba buvusios pareigos nesudaro prielaidų
nebūtų kliūtis nešališkai veiklai vykdyti. Kai stebėtojų taryba nėra sudaroma, buvęs		galimam nešališkumo atsiradimui. Bendrovės valdybos pirmininkas yra valdybos narys ir
bendrovės vadovas tuoj pat neturėtų būti skiriamas į valdybos pirmininko postą. Kai		generalinis direktorius, tačiau ir šiuo atveju užtikrinamas jo veiklos nešališkumas, kadangi
bendrovė nusprendžia nesilaikyti šių rekomendacijų, turėtų būti pateikiama informacija apie priemones, kurių imtasi veiklos nešališkumui užtikrinti.		Bendrovėje sudaromas priežiūros organas – stebėtojų taryba.

³ Nuoroda į EBPO geros praktikos rekomendacijas dėl vidaus kontrolės, etikos ir atitikties:https://www.oecd.org/daf/anti-bribery/44884389.pdf

3.2.6. Valdybos nario pareigoms atlikti kiekvienas narys turėtų skirti pakankamai laiko ir dėmesio. Jeigu valdybos narys dalyvavo mažiau nei pusėje valdybos posėdžių per bendrovės finansinius metus, apie tai turėtų būti informuojama bendrovės stebėtojų taryba, jeigu stebėtojų taryba bendrovėje nėra sudaroma – visuotinis akcininkų susirinkimas.	Taip	Bendrovės valdybos nariai aktyviai dalyvauja valdybos posėdžiuose ir skiria pakankamai savo, kaip kolegialaus organo nario, laiko pareigoms vykdyti. 2019 metais įvyko 38 (trisdešimt aštuoni) Bendrovės valdybos posėdžiai. Visuose 2019 m. vykusiuose valdybos posėdžiuose dalyvavo visi išrinkti valdybos nariai.
3.2.7. Jeigu Įstatyme nustatytais atvejais renkant valdybą, kai nesudaroma stebėtojų taryba, dalis jos narių bus nepriklausomi4 , turėtų būti skelbiama, kurie valdybos nariai laikomi nepriklausomais. Valdyba gali nuspręsti, kad tam tikras jos narys, nors ir atitinka visus Įstatyme nustatytus nepriklausomumo kriterijus, vis dėlto negali būti laikomas nepriklausomu dėl ypatingų asmeninių ar su bendrove susijusių aplinkybių.	Neaktualu	Bendrovėje sudaroma stebėtojų taryba.
3.2.8. Valdybos nariams už jų veiklą ir dalyvavimą valdybos posėdžiuose atlygio dydį turėtų tvirtinti bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas.	Ne	Kadangi Bendrovėje sudaroma stebėtojų taryba, kuriai priskiriama kompetencija rinkti ir atšaukti valdybos narius, valdybos nariams mokamo atlygio dydį taip pat nustato stebėtojų taryba.
3.2.9. Valdybos nariai turėtų sąžiningai, rūpestingai ir atsakingai veikti bendrovės bei akcininkų naudai ir atstovauti jų interesams, atsižvelgdami ir į kitus interesų turėtojus. Priimdami sprendimus jie neturėtų siekti asmeninių interesų, jiems turėtų būti taikomi susitarimai dėl nekonkuravimo, taip pat jie neturėtų pažeidžiant bendrovės interesus pasinaudoti verslo informacija ir galimybėmis, kurios yra susijusios su bendrovės veikla.	Taip	Valdybos nariai veikia gera valia Bendrovės atžvilgiu, vadovaujasi Bendrovės interesais ir atsižvelgdami į visuomenės gerovę.
3.2.10. Kiekvienais metais valdyba turėtų atlikti savo veiklos įvertinimą. Jis turėtų apimti valdybos struktūros, darbo organizavimo ir gebėjimo veikti kaip grupė vertinimą, taip pat kiekvieno valdybos nario kompetencijos ir darbo efektyvumo vertinimą bei vertinimą, ar valdyba pasiekė nustatytų veiklos tikslų. Valdyba turėtų bent kartą per metus nepažeidžiant asmens duomenų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų viešai paskelbti atitinkamą informaciją apie savo vidinę struktūrą ir veiklos procedūras.	Taip/Ne	Kiekvienais metais Bendrovės valdybos nariai atlieka savo veiklos įvertinimą, užpildydami anketas, kurios apima valdybos darbo organizavimo įvertinimą.
4 principas: Bendrovės stebėtojų tarybos ir valdybos darbo tvarka Bendrovėje nustatyta stebėtojų tarybos, jeigu ji sudaroma, ir valdybos darbo tvarka turėtų užtikrinti efektyvų šių organų darbą ir sprendimų priėmimą, skatinti aktyvų bendrovės organų bendradarbiavimą.
4.1. Valdyba ir stebėtojų taryba, jei ji sudaroma, turėtų glaudžiai bendradarbiauti, siekdama naudos tiek bendrovei, tiek ir jos akcininkams. Gera bendrovių valdysena reikalauja atviros diskusijos tarp valdybos ir stebėtojų tarybos. Valdyba turėtų reguliariai, o esant reikalui – nedelsiant informuoti stebėtojų tarybą apie visus svarbius bendrovei klausimus, susijusius su planavimu, verslo plėtra, rizikų valdymu ir kontrole, įsipareigojimų laikymusi bendrovėje. Valdyba turėtų informuoti stebėtojų tarybą apie faktinius verslo plėtros nukrypimus nuo	Taip	Bendrovės stebėtojų tarybos ir valdybos veiklą reglamentuojantys teisės aktai, įstatai ir darbo reglamentai nustato bendradarbiavimo tarp Bendrovės stebėtojų tarybos ir valdybos principus bei tvarką ir užtikrina, kad valdymo ir priežiūros organai tinkamai veiktų siekdami kuo didesnės naudos Bendrovei ir jos akcininkams.
anksčiau suformuluotų planų ir tikslų, nurodant to priežastis. 4.2. Bendrovės kolegialių organų posėdžius rekomenduojama rengti atitinkamu periodiškumu pagal iš anksto patvirtintą grafiką. Kiekviena bendrovė pati sprendžia, kokiu periodiškumu šaukti kolegialių organų posėdžius, tačiau rekomenduojama juos rengti tokiu periodiškumu, kad būtų užtikrintas nepertraukiamas esminių bendrovės valdysenos klausimų sprendimas. Bendrovės kolegialių organų posėdžiai turėtų būti šaukiami bent kartą per metų ketvirtį.	Taip	Kolegialių organų posėdžiai vyksta pagal iš anksto patvirtintą grafiką. Stebėtojų tarybai sudaromas preliminarus metinis posėdžių planas, kuris, atsižvelgiant į Bendrovės veiklą ir vykstančius procesus, papildomas metų eigoje. Stebėtojų tarybos posėdžiai vyksta ne rečiau kaip kartą į ketvirtį, o valdybos – kartą per savaitę. Stebėtojų tarybos nariai siūlo klausimus, kuriuos reikalinga aptarti posėdžių metu.

⁴ Šio Kodekso prasme valdybos narių nepriklausomumo kriterijai yra suprantami taip, kaip Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 33 straipsnio 7 dalyje yra apibrėžti nesusijusių asmenų kriterijai.

kolegialaus organo nariai ir jie sutinka su tokiu darbotvarkės pakeitimu ar papildymu arba kai neatidėliotinai reikia spręsti svarbius bendrovei klausimus.		informuojami visi kolegialaus organo nariai.
4.4. Siekiant koordinuoti bendrovės kolegialių organų darbą bei užtikrinti efektyvų sprendimų priėmimo procesą, bendrovės kolegialių priežiūros ir valdymo organų pirmininkai turėtų tarpusavyje derinti šaukiamų posėdžių datas, jų darbotvarkes, glaudžiai bendradarbiauti spręsdami kitus su bendrovės valdysena susijusius klausimus. Bendrovės stebėtojų tarybos posėdžiai turėtų būti atviri bendrovės valdybos nariams, ypač tais atvejais, kai posėdyje svarstomi klausimai, susiję su valdybos narių atšaukimu, atsakomybe, atlygio nustatymu.	Taip	Stebėtojų tarybos posėdžiuose dalyvauja ir Bendrovės valdyba. Posėdžių datos ir darbotvarkės derinamos taip, kad juose galėtų dalyvauti visi kolegialių organų nariai. Stebėtojų taryba ir valdyba bendradarbiauja formuojant posėdžių darbotvarkes, įtraukiant aktualius Bendrovės veiklos klausimus.
5 principas: Skyrimo, atlygio ir audito komitetai
5.1. Komitetų paskirtis ir sudarymas Bendrovėje sudaryti komitetai turėtų didinti stebėtojų tarybos, o jei stebėtojų taryba nesudaroma, valdybos, kuri atlieka priežiūros funkcijas, darbo efektyvumą užtikrinant, kad sprendimai būtų priimami juos tinkamai apsvarsčius, ir padėti organizuoti darbą taip, kad sprendimams nedarytų įtakos esminiai interesų konfliktai. Komitetai turėtų veikti nepriklausomai bei principingai ir teikti rekomendacijas, susijusias su kolegialaus organo sprendimu,		tačiau galutinį sprendimą priima pats kolegialus organas.
5.1.1. Atsižvelgiant į konkrečias su bendrove susijusias aplinkybes, pasirinktą bendrovės valdysenos struktūrą, bendrovės stebėtojų taryba, o tais atvejais, kai ji nesudaroma - valdyba, kuri atlieka priežiūros funkcijas, sudaro komitetus. Kolegialiam organui rekomenduojama suformuoti skyrimo, atlygio ir audito komitetus5	Taip	Pagal Lietuvos Respublikos audito įstatymo nuostatas, viešojo intereso įmonė, kuri yra antrinė įmonė ir kurios finansinės ataskaitos yra konsoliduojamosios, gali nesilaikyti Lietuvos Respublikos audito įstatymo reikalavimų sudaryti Audito komitetą, jeigu jos patronuojančioji įmonė tokį sudaro. Kadangi patronuojančiojoje bendrovėje UAB "Ignitis
5.1.2. Bendrovės gali nuspręsti suformuoti mažiau nei tris komitetus. Tokiu atveju bendrovės turėtų pateikti paaiškinimą, kodėl jos pasirinko alternatyvų požiūrį ir kaip pasirinktas požiūris atitinka trims atskiriems komitetams nustatytus tikslus.	Neaktualu	grupė" yra sudarytas Audito komitetas, atskiras Audito komitetas Bendrovėje nėra privalomas ir būtinas. UAB "Ignitis grupė" kaip patronuojančioje bendrovėje, taip pat yra sudaryti Skyrimo ir atlygio bei Rizikų valdymo ir veiklos etikos priežiūros komitetai, veikiantys visos įmonių grupės mastu.
5.1.3. Bendrovėse formuojamiems komitetams nustatytas funkcijas teisės aktų numatytais atvejais gali atlikti pats kolegialus organas. Tokiu atveju šio Kodekso nuostatos, susijusios su komitetais (ypač dėl jų vaidmens, veiklos ir skaidrumo), kai tinka, turėtų būti taikomos visam kolegialiam organui.	Neaktualu	Žr. 5.1.1 rekomendacijos komentarą.
5.1.4. Kolegialaus organo sukurti komitetai paprastai turėtų susidėti bent iš trijų narių. Atsižvelgiant į teisės aktų reikalavimus, komitetai gali būti sudaryti tik iš dviejų narių. Kiekvieno komiteto nariai turėtų būti parenkami pirmiausia atsižvelgiant į jų kompetenciją, pirmenybę teikiant nepriklausomiems kolegialaus organo nariams. Valdybos pirmininkas neturėtų būti komitetų pirmininku.	Taip	Bendrovė rekomendaciją įgyvendina per UAB "Ignitis grupė" suformuotus stebėtojų tarybos komitetus. Komitetus sudaro ne mažiau kaip 3 nariai, įtraukiant ir nepriklausomus narius. Visų komitetų pirmininkai yra nepriklausomi nariai.
5.1.5. Kiekvieno suformuoto komiteto įgaliojimus turėtų nustatyti pats kolegialus organas. Komitetai turėtų vykdyti savo pareigas laikydamiesi nustatytų įgaliojimų ir reguliariai informuoti kolegialų organą apie savo veiklą ir jos rezultatus. Kiekvieno komiteto įgaliojimai, apibrėžiantys jo vaidmenį ir nurodantys jo teises bei pareigas, turėtų būti paskelbti bent kartą per metus (kaip dalis informacijos, kurią bendrovė kasmet skelbia apie savo valdysenos struktūrą ir praktiką). Bendrovės taip pat kasmet savo metiniame pranešime, nepažeidžiant asmens duomenų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, turėtų skelbti esamų komitetų pranešimus apie jų sudėtį, posėdžių skaičių ir narių dalyvavimą posėdžiuose per praėjusius metus, taip pat apie pagrindines savo veiklos kryptis ir veiklos rezultatus.	Taip	Bendrovė rekomendaciją įgyvendina per UAB "Ignitis grupė" suformuotus stebėtojų tarybos komitetus. Komitetai yra patariamieji patronuojančiosios bendrovės stebėtojų tarybos organai. Jų nuostatus tvirtina ir jų narius skiria stebėtojų taryba. Komitetai ne rečiau kaip 1 kartą per 6 (šešis) mėnesius teikia savo veiklos ataskaitą, kurią pristato patronuojančiosios bendrovės stebėtojų tarybos posėdžio metu. Posėdžių skaičius, pagrindinės komitetų veiklos kryptys yra skelbiamos metiniame pranešime, taip pat apie įvykusių posėdžių skaičių ir juose priimtus pagrindinius sprendimus ne rečiau kaip kartą per 6 mėnesius yra informuojama patronuojančiosios bendrovės stebėtojų taryba.
5.1.6. Siekiant užtikrinti komitetų savarankiškumą ir objektyvumą, kolegialaus organo nariai, kurie nėra komiteto nariai, paprastai turėtų turėti teisę dalyvauti komiteto posėdžiuose tik komitetui pakvietus. Komitetas gali pakviesti arba reikalauti, kad posėdyje dalyvautų tam tikri bendrovės darbuotojai arba ekspertai. Kiekvieno komiteto pirmininkui	Taip	Bendrovė rekomendaciją įgyvendina per UAB "Ignitis grupė" suformuotus stebėtojų tarybos komitetus. Visi komitetų pirmininkai yra nepriklausomi nariai, komitetų sudėtyje yra ir patronuojančios bendrovės stebėtojų tarybos nariai. Kiti patronuojančios bendrovės ar

⁵ Teisės aktai gali numatyti pareigą sudaryti atitinkamą komitetą. Pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito įstatymas nustato, kad viešojo intereso įmonės (įskaitant, bet neapsiribojant, akcinėse bendrovėse, kurių vertybiniais popieriais prekiaujama Lietuvos Respublikos ir (arba) bet kurios kitos valstybės narės reguliuojamoje rinkoje), privalo sudaryti audito komitetą (teisės aktai numato išimčių, kada audito komiteto funkcijas gali atlikti priežiūros funkcijas atliekantis kolegialus organas).

turėtų būti sudarytos sąlygos tiesiogiai palaikyti ryšius su akcininkais. Atvejus, kuriems esant tai turėtų būti daroma, reikėtų nurodyti komiteto veiklą reglamentuojančiose taisyklėse.		Bendrovės stebėtojų tarybos nariai turi teisę dalyvauti komitetų posėdžiuose. Komitetų posėdžiuose, esant poreikiui, dalyvauja tam tikri darbuotojai ar ekspertai komitetų kvietimu.
5.2. Skyrimo komitetas.
5.2.1. Pagrindinės skyrimo komiteto funkcijos turėtų būti šios: 1) parinkti kandidatus į laisvas priežiūros, valdymo organų narių ir administracijos vadovų vietas bei rekomenduoti kolegialiam organui juos svarstyti. Skyrimo komitetas turėtų įvertinti įgūdžių, žinių ir patirties pusiausvyrą valdymo organe, parengti funkcijų ir gebėjimų, kurių reikia konkrečiai pozicijai, aprašą ir įvertinti įpareigojimui atlikti reikalingą laiką; 2) reguliariai vertinti priežiūros ir valdymo organų struktūrą, dydį, sudėtį, narių įgūdžius, žinias ir veiklą, teikti kolegialiam organui rekomendacijas, kaip siekti reikiamų pokyčių; 3) reikiamą dėmesį skirti tęstinumo planavimui.	Taip	Bendrovė rekomendaciją įgyvendina per UAB "Ignitis grupė" suformuotą skyrimo ir atlygio komitetą. Skyrimo ir atlygio komiteto pagrindinės funkcijos aprašytos Korporatyvinio valdymo gairėse bei atitinka, tačiau neapsiriboja, šiame principe išvardintas funkcijas.
5.2.2. Sprendžiant klausimus, susijusius su kolegialaus organo nariais, kurie su bendrove yra susiję darbo santykiais, ir administracijos vadovais, turėtų būti konsultuojamasi su bendrovės vadovu, suteikiant jam teisę teikti pasiūlymus Skyrimo komitetui.	Taip	Bendrovė rekomendaciją įgyvendina per UAB "Ignitis grupė" suformuotą skyrimo ir atlygio komitetą. Skyrimo ir atlygio komitetas teikia nuomonę dėl įmonių grupės įmonių valdymo ir priežiūros organų (esant poreikiui – gali teikti nuomonę ir dėl kitų) kandidatūrų. Sprendimus dėl tokių kandidatūrų tvirtinimo priima patronuojančios bendrovės stebėtojų taryba. Nuomonę dėl minėtų kandidatūrų tinkamumo teikia ir patronuojančios bendrovės valdyba, taip pat tam tikrais atvejais – Bendrovės stebėtojų taryba ir valdyba (įskaitant ir generalinį direktorių).
5.3. Atlygio komitetas.
5.3.1. Pagrindinės atlygio komiteto funkcijos turėtų būti šios: 1) teikti kolegialiam organui svarstyti pasiūlymus dėl atlygio politikos, taikomos priežiūros ir valdymo organų nariams ir administracijos vadovams. Tokia politika turėtų apimti visas atlygio formas, įskaitant fiksuotą atlygį, nuo veiklos rezultatų priklausančio atlygio, skatinimo finansinėmis priemonėmis sistemas, pensijų modelius, išeitines išmokas, taip pat sąlygas, kurios leistų bendrovei susigrąžinti sumas arba sustabdyti mokėjimus, nurodant aplinkybes, dėl kurių būtų tikslinga tai padaryti; 2) teikti kolegialiam organui pasiūlymus dėl individualaus atlygio kolegialių organų nariams ir administracijos vadovams siekiant, kad jie atitiktų bendrovės atlygio politiką ir šių asmenų veiklos įvertinimą; 3) reguliariai peržiūrėti atlygio politiką bei jos įgyvendinimą.	Taip	Bendrovė rekomendaciją įgyvendina per UAB "Ignitis grupė" suformuotą skyrimo ir atlygio komitetą. Skyrimo ir atlygio komiteto pagrindinės funkcijos aprašytos Korporatyvinio valdymo gairėse bei atitinka, tačiau neapsiriboja, šiame principe išvardintas funkcijas. Skyrimo ir atlygio komitetas teikia nuomonę dėl Aukščiausios grandies vadovų politikos gairių patronuojančios bendrovės stebėtojų tarybai. Stebėtojų taryba priima sprendimus dėl tokių atlygio gairių patvirtinimo, atsižvelgdama į Skyrimo ir atlygio komiteto nuomonę.
5.4. Audito komitetas
5.4.1. Pagrindinės audito komiteto funkcijos yra apibrėžtos teisės aktuose, reglamentuojančiuose audito komiteto veiklą6	Taip	Bendrovė rekomendaciją įgyvendina per UAB "Ignitis grupė" suformuotą audito komitetą. Audito komiteto pagrindinės funkcijos aprašytos Korporatyvinio valdymo gairėse bei atitinka nurodytas teisės aktuose.
5.4.2. Visi komiteto nariai turėtų būti aprūpinti išsamia informacija, susijusia su specifiniais bendrovės apskaitos, finansiniais ir veiklos ypatumais. Bendrovės administracijos vadovai turėtų informuoti audito komitetą apie svarbių ir neįprastų sandorių apskaitos būdus, kai apskaita gali būti vykdoma skirtingais būdais.	Taip	Bendrovė rekomendaciją įgyvendina per UAB "Ignitis grupė" suformuotą audito komitetą. Visi komiteto nariai yra aprūpinami informacija, susijusia su specifiniais bendrovės apskaitos, finansiniais ir veiklos ypatumais.
5.4.3. Audito komitetas turėtų nuspręsti, ar jo posėdžiuose turi dalyvauti (jei taip, tai kada) valdybos pirmininkas, bendrovės vadovas, vyriausiasis finansininkas (arba viršesni darbuotojai, atsakingi už finansus bei apskaitą), vidaus auditorius ir išorės auditorius. Komitetas turėtų turėti galimybę prireikus susitikti su atitinkamais asmenimis, nedalyvaujant valdymo organų nariams.	Taip	Bendrovė rekomendaciją įgyvendina per UAB "Ignitis grupė" suformuotą audito komitetą. Audito komiteto posėdžiuose dalyvauja Vidaus audito padalinio vadovas, esant poreikiui kiti darbuotojai, svarstant konkrečius klausimus. Audito komitetas bendradarbiauja ir su kitais komitetais, esant poreikiui organizuojami jungtiniai posėdžiai. Audito komiteto posėdyje, esant poreikiui, dalyvauja nepriklausomą finansinių ataskaitų auditą atliekančios bendrovės atstovai.
5.4.4. Audito komitetas turėtų būti informuotas apie vidaus auditorių darbo programą ir gauti vidaus audito ataskaitas arba periodinę santrauką. Audito komitetas taip pat turėtų	Taip	Bendrovė rekomendaciją įgyvendina per UAB "Ignitis grupė" suformuotą audito komitetą. Audito komitetas gauna šiame punkte nurodytą informaciją, teikia nuomonę dėl vidaus

⁶ Audito komitetų veiklos klausimus reglamentuoja 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas Nr. 537/2014 dėl konkrečių viešojo intereso įmonių teisės aktų nustatyto audito reikalavimų, Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito įstatymas, taip pat Lietuvos banko patvirtintos taisyklės, reglamentuojančios audito komitetų veiklą.

Visos sumos tūkstančiais eurų, jei nenurodyta kitaip

būti informuotas apie išorės auditorių darbo programą ir turėtų iš audito įmonės gauti ataskaitą, kurioje būtų aprašomi visi ryšiai tarp nepriklausomos audito įmonės ir bendrovės bei jos grupės.		audito metinių planų, kuriuos tvirtina patronuojančios bendrovės stebėtojų taryba. Vidaus audito padalinys informuoja Audito komitetą apie vidaus audito planų vykdymą bei teikia ataskaitas. Audito komiteto posėdyje, esant poreikiui, dalyvauja nepriklausomą finansinių ataskaitų auditą atliekančios bendrovės atstovai.
5.4.5. Audito komitetas turėtų tikrinti, ar bendrovė laikosi galiojančių nuostatų, reglamentuojančių darbuotojų galimybę pateikti skundą arba anonimiškai pranešti apie įtarimus, kad bendrovėje daromi pažeidimai, ir turėtų užtikrinti, kad būtų nustatyta tvarka proporcingam ir nepriklausomam tokių klausimų tyrimui ir atitinkamiems tolesniems veiksmams.	Taip	Bendrovė rekomendaciją įgyvendina per UAB "Ignitis grupė" suformuotą audito komitetą. Audito komitetas atlieka šią funkciją.
5.4.6. Audito komitetas turėtų teikti stebėtojų tarybai, jei ji nesudaroma – valdybai, savo veiklos ataskaitas bent kartą per šešis mėnesius, tuo metu, kai tvirtinamos metinės ir pusės metų ataskaitos.	Taip	Bendrovė rekomendaciją įgyvendina per UAB "Ignitis grupė" suformuotą audito komitetą. Audito komitetas savo veiklos ataskaitas stebėtojų tarybai teikia ne rečiau kaip kartą per 6 mėnesius.
6 principas: Interesų konfliktų vengimas ir atskleidimas Bendrovės valdysenos sistema turėtų skatinti bendrovės priežiūros ir valdymo organų narius vengti interesų konfliktų bei užtikrinti skaidrų ir efektyvų bendrovės priežiūros ir valdymo organų narių interesų konfliktų atskleidimo mechanizmą. Bendrovės valdymo sistema turėtų pripažinti interesų turėtojų teises, įtvirtintas įstatymuose, ir skatinti aktyvų bendrovės ir interesų turėtojų bendradarbiavimą kuriant bendrovės gerovę, darbo vietas ir finansinį stabilumą. Šio principo kontekste sąvoka interesų turėtojai apima investuotojus, darbuotojus, kreditorius, tiekėjus, klientus, vietos bendruomenę ir kitus asmenis, turinčius interesų konkrečioje bendrovėje.
6.1. Bendrovės priežiūros ir valdymo organo narys turėtų vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti bendrovės interesams. Jeigu tokia situacija vis dėlto atsirado, bendrovės priežiūros ar valdymo organo narys turėtų per protingą terminą pranešti kitiems to paties organo nariams arba jį išrinkusiam bendrovės	Taip	Bendrovė laikosi šių rekomendacijų. Pagal Bendrovės įstatus, kiekvienas kandidatas į kolegialaus organo narius privalo jį renkančiam organui pateikti kandidato interesų deklaraciją, joje nurodydamas visas aplinkybes, dėl kurių galėtų kilti kandidato ir Bendrovės interesų konfliktas. Atsiradus naujoms aplinkybėms, dėl kurių galėtų kilti

tarybą.

kolegialaus organo nario ir Bendrovės interesų konfliktas, stebėtojų tarybos narys apie tokias naujas aplinkybes privalo nedelsdamas raštu informuoti Bendrovę ir stebėtojų

Be to, pagal Bendrovės įstatus valdybos nariai negali dirbti kito darbo ar eiti kitų pareigų, kurios būtų nesuderinamos su jų veikla valdyboje, įskaitant vadovaujančių pareigų kituose juridiniuose asmenyse ėjimą (išskyrus pareigas ir darbą bendrovėje ir įmonių grupėje), darbą valstybės tarnyboje, statutinėje tarnyboje. Eiti kitas pareigas ar dirbti kitą darbą, išskyrus pareigas Bendrovėje ir kituose juridiniuose asmenyse, kurių dalyviu yra bendrovė,

bei vykdyti pedagoginę, kūrybinę ar autorinę veiklą valdybos nariai gali tik gavę išankstinį stebėtojų tarybos sutikimą.

organui, arba bendrovės akcininkams apie tokią interesų prieštaravimo situaciją, nurodyti interesų pobūdį ir, jeigu įmanoma, vertę.

7 principas: Bendrovės atlygio politika

Bendrovėje nustatyta atlygio politika, jos peržiūrėjimo ir paskelbimo tvarka turėtų užkirsti kelią galimiems interesų konfliktams ir piktnaudžiavimui nustatant kolegialių organų narių ir administracijos vadovų atlygį, taip pat užtikrinti bendrovės atlygio politikos viešumą, skaidrumą, taip pat ir ilgalaikę bendrovės strategiją.

7.1. Bendrovė turėtų patvirtinti ir paskelbti bendrovės interneto tinklalapyje atlygio politiką,	Taip	Bendrovėje atlygio nustatymą ir mokėjimą reglamentuoja UAB "Ignitis grupė" įmonių
kuri turėtų būti reguliariai peržiūrima ir atitiktų ilgalaikę bendrovės strategiją.		grupės atlygio politika, kuri yra skelbiama viešai bendrovės interneto svetainėje.
		Bendrovė planuoja patvirtinti ir atskirą Bendrovės atlygio politiką.
7.2. Atlygio politika turėtų apimti visas atlygio formas, įskaitant fiksuotą atlygį, nuo veiklos	Taip	UAB "Ignitis grupė" įmonių grupės atlygio politikoje nustatomos atlygio sudedamosios
rezultatų priklausančio atlygio, skatinimo finansinėmis priemonėmis sistemas, pensijų		dalys, jų maksimalūs dydžiai, skyrimo bei išmokėjimo principai, kurie yra bendri visoms
modelius, išeitines išmokas, taip pat sąlygas, kurios numatytų atvejus, kada bendrovė gali		grupės įmonėms. Pagal atlygio politikos nuostatas kintamoji atlygio dalis išmokama tik tuo
susigrąžinti išmokėtas sumas arba sustabdyti mokėjimus.		atveju, jeigu tikslo pasiekimo reikšmė ne mažesnė nei 70 proc. Jei veiklos rezultatų
		vertinimo kriterijai netenkinami, t. y. tikslo pasiekimo reikšmė mažesnė nei 70 proc.,
		kintamoji atlygio dalis neišmokama.

7.3. Siekiant vengti galimų interesų konfliktų, atlygio politika turėtų numatyti, kad kolegialių organų, kurie vykdo priežiūros funkcijas, nariai neturėtų gauti atlygio, kuris priklausytų nuo bendrovės veiklos rezultatų.	Taip	Atlygio politika skirta apibrėžti darbuotojų atlygio principus. Kolegialių organų atlygio principus numato Lietuvos Respublikos finansų ministerijos patvirtintos Valstybės valdomos energetikos įmonių grupės korporatyvinio valdymo gairės, kurios skelbiamos viešai. Kolegialių organų, kurie vykdo priežiūros funkcijas, narių atlygis nepriklauso nuo bendrovės veiklos rezultatų.
7.4. Atlygio politika turėtų pateikti pakankamai išsamią informaciją apie išeitinių išmokų politiką. Išeitinės išmokos neturėtų viršyti nustatytos sumos arba nustatyto metinių atlyginimų skaičiaus ir apskritai neturėtų būti didesnės negu dvejų metų fiksuoto atlygio dalis arba jos ekvivalento suma. Išeitinės išmokos neturėtų būti mokamos, jei sutartis nutraukiama dėl blogų veiklos rezultatų.	Taip	Bendrovė laikosi šios rekomendacijos vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso nuostatomis, neviršijant jame numatytų sumų.
7.5. Jei bendrovėje taikoma skatinimo finansinėmis priemonėmis sistema, atlygio politikoje turėtų būti pateikta pakankamai išsami informacija apie akcijų išlaikymą po teisių suteikimo. Tuo atveju, kai atlygis yra pagrįstas akcijų skyrimu, teisė į akcijas neturėtų būti suteikiama mažiausiai trejus metus po jų skyrimo. Po teisių suteikimo kolegialių organų nariai ir administracijos vadovai turėtų išlaikyti tam tikrą skaičių akcijų iki jų kadencijos pabaigos, priklausomai nuo poreikio padengti kokias nors išlaidas, susijusias su akcijų įsigijimu.	Neaktualu	Bendrovėje nėra taikoma skatinimo finansinėmis priemonėmis sistema.
7.6. Bendrovė turėtų paskelbti bendrovės interneto tinklalapyje informaciją apie atlygio politikos įgyvendinimą, kurioje daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama kolegialių organų ir vadovų atlygio politikai ateinančiais, o kur tinka – ir tolesniais finansiniais metais. Joje taip pat turėtų būti apžvelgiama, kaip atlygio politika buvo įgyvendinama praėjusiais finansiniais metais. Tokio pobūdžio informacijoje neturėtų būti komercinę vertę turinčios informacijos. Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas esminiams bendrovės atlygio politikos pokyčiams, lyginant su praėjusiais finansiniais metais.	Taip/Ne	Bendrovė laikosi Lietuvos Respublikos finansų ministerijos patvirtintų Valstybės valdomos energetikos įmonių grupės korporatyvinio valdymo gairių nuostatų, taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime Nr. 1341 "Dėl valstybės valdomų įmonių vadovų darbo užmokesčio" (su vėlesniais pakeitimais) (toliau – Nutarimas) nustatytus principus. Bendrovė teikia Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijai informaciją apie Nutarimo įgyvendinimą. Per pastaruosius kelis metus esminių atlygio politikos pokyčių nebuvo.
7.7. Rekomenduojama, kad atlygio politika arba bet kuris esminis atlygio politikos pokytis turėtų būti įtraukiamas į visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkę. Schemoms, pagal kurias kolegialaus organo nariams ir darbuotojams yra atlyginama akcijomis arba akcijų opcionais, turėtų pritarti visuotinis akcininkų susirinkimas.	Taip/Ne	Bendrovė ketina artimiausiame visuotiniame eiliniame akcininkų susirinkime patvirtinti atskirą Bendrovės atlygio politiką. UAB "Ignitis grupė" įmonių grupės atlygio politika yra tvirtinama patronuojančios bendrovės valdybos sprendimu.
8 principas: Interesų turėtojų vaidmuo bendrovės valdysenoje Bendrovės valdysenos sistema turėtų pripažinti interesų turėtojų teises, įtvirtintas įstatymuose ar abipusiuose susitarimuose, ir skatinti aktyvų bendrovės ir interesų turėtojų bendradarbiavimą, kuriant bendrovės gerovę, darbo vietas ir finansinį stabilumą. Šio principo kontekste sąvoka interesų turėtojai apima investuotojus, darbuotojus, kreditorius, tiekėjus, klientus, vietos bendruomenę ir kitus asmenis, turinčius interesų konkrečioje bendrovėje.
8.1. Bendrovės valdysenos sistema turėtų užtikrinti, kad būtų gerbiamos interesų turėtojų teisės ir teisėti interesai.	Taip	Bendrovės valdymo sistema užtikrina, kad būtų gerbiamos tos interesų turėtojų teisės, kurias gina įstatymai. Santykiuose su visais interesų turėtojais Bendrovė siekia kuo didžiausio įmanomo skaidrumo, o savo veikloje – aukščiausių etikos reikalavimų bei principų laikymosi, nes skaidri, sąžininga ir atvira verslo veikla yra vienas svarbiausių nepriekaištingos verslo reputacijos elementų. Bendrovė atsižvelgia į besikeičiančius klientų poreikius, nuolat tobulina veiklos procesus, įgalina darbuotojus, rūpinasi darbuotojų sauga ir sveikata, siekia palaikyti glaudžius santykius su investuotojais ir užtikrinti visiems prieinamą informaciją – ją nuolat atnaujina ir pateikia interneto svetainės dalyje "Investuotojams".
8.2. Bendrovės valdysenos sistema turėtų sudaryti sąlygas interesų turėtojams dalyvauti bendrovės valdysenoje įstatymų nustatyta tvarka. Interesų turėtojų dalyvavimo bendrovės valdysenoje pavyzdžiai galėtų būti darbuotojų ar jų atstovų dalyvavimas priimant svarbius bendrovei sprendimus, konsultacijos su darbuotojais ar jų atstovais bendrovės valdysenos ir kitais svarbiais klausimais, darbuotojų dalyvavimas bendrovės akciniame kapitale, kreditorių įtraukimas į bendrovės valdyseną bendrovės nemokumo atvejais ir kita.	Taip	Bendrovė laikosi šių rekomendacijų. Pavyzdžiui, su Bendrovės darbuotojų atstovais yra vykdomos konsultacijos, derybos, pasitarimai dėl Bendrovėje vykdomų veiklos optimizavimo procesų. Pagal su Bendrovės darbuotojų atstovais pasirašytą Bendrovės kolektyvinę sutartį, Bendrovė informuoja profesinių sąjungų atstovus apie Bendrovėje numatomas permainas, Bendrovės finansinę padėtį ir kt. Interesų turėtojai gali dalyvauti Bendrovės valdyme tiek, kiek tai yra numatyta įstatymuose.

8.3. Kai interesų turėtojai dalyvauja bendrovės valdysenos procese, jiems turėtų būti sudaromos sąlygos susipažinti su reikiama informacija.	Taip	Bendrovė laikosi šių rekomendacijų. Interesų turėtojams sudaromos sąlygos susipažinti su reikiama informacija.
8.4. Interesų turėtojams turėtų būti sudarytos sąlygos konfidencialiai pranešti apie neteisėtą ar neetišką praktiką priežiūros funkciją vykdančiam kolegialiam organui.	Taip	Bendrovėje veikia Pasitikėjimo linija, informuoti galima ir anonimiškai el. paštu pasitikejimolinija@ignitis.lt.
9 principas: Informacijos atskleidimas Bendrovės valdysenos sistema turėtų užtikrinti, kad informacija apie visus esminius bendrovės klausimus, įskaitant finansinę situaciją, veiklą ir bendrovės valdyseną, būtų atskleidžiama laiku ir tiksliai.
informacija turėtų apimti, įskaitant, bet neapsiribojant:		9.1. Nepažeidžiant bendrovės konfidencialios informacijos ir komercinių paslapčių tvarkos, taip pat asmens duomenų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, bendrovės viešai atskleidžiama
9.1.1. bendrovės veiklą ir finansinius rezultatus;	Taip	Bendrovės veiklos ir finansiniai rezultatai viešai skelbiami kiekvieną mėnesį, taip pat Bendrovės tarpiniuose ir metiniame pranešimuose.
9.1.2. bendrovės veiklos tikslus ir nefinansinę informaciją;	Taip	Bendrovės veiklos tikslai ir nefinansinė informacija skelbiami viešai Bendrovės tarpiniuose ir metiniame pranešimuose, Bendrovės strategijoje, veiklos planuose.
9.1.3. asmenis nuosavybės teise turinčius bendrovės akcijų paketą ar jį tiesiogiai ir (ar) netiesiogiai, ir (ar) kartu su susijusiais asmenimis valdančius, taip pat įmonių grupės struktūrą bei jų tarpusavio ryšius, nurodant galutinį naudos gavėją;	Taip	Ši informacija yra patalpinta viešai prieinamame Bendrovės interneto tinklalapyje bei "Nasdaq Vilnius" vertybinių popierių biržos svetainėje, atskleidžiama metiniuose ir tarpiniuose pranešimuose.
9.1.4. bendrovės priežiūros ir valdymo organų narius, kurie iš jų yra laikomi nepriklausomais, bendrovės vadovą, jų turimas akcijas ar balsus bendrovėje bei dalyvavimą kitų bendrovių valdysenoje, jų kompetenciją, atlygį;	Taip	Informacija viešai skelbiama Bendrovės tarpiniuose ir metiniame pranešimuose, Bendrovės interneto svetainėje.
9.1.5. esamų komitetų pranešimus apie jų sudėtį, posėdžių skaičių ir narių dalyvavimą posėdžiuose per praėjusius metus, taip pat apie pagrindines savo veiklos kryptis ir veiklos rezultatus;	Taip	Informacija viešai skelbiama Bendrovės tarpiniuose ir metiniame pranešimuose, Bendrovės interneto svetainėje.
9.1.6. galimus numatyti esminius rizikos veiksnius, bendrovės rizikos valdymo ir priežiūros politiką;	Taip	Informacija viešai skelbiama Bendrovės tarpiniuose ir metiniame pranešimuose, Bendrovės interneto svetainėje.
9.1.7. bendrovės sandorius su susijusiomis šalimis;	Taip	Informacija viešai skelbiama Bendrovės tarpiniuose ir metiniame pranešimuose, Bendrovės interneto svetainėje.
9.1.8. pagrindinius klausimus, susijusius su darbuotojais ir kitais interesų turėtojais (pavyzdžiui, žmogiškųjų išteklių politika, darbuotojų dalyvavimas bendrovės valdysenoje, skatinimas bendrovės akcijomis ar akcijų opcionais, santykiai su kreditoriais, tiekėjais, vietos bendruomene ir kt.);	Taip	Informacija viešai skelbiama Bendrovės tarpiniuose ir metiniame pranešimuose, Bendrovės interneto svetainėje.
9.1.9. bendrovės valdysenos struktūrą ir strategiją;	Taip	Informacija viešai skelbiama Bendrovės tarpiniuose ir metiniame pranešimuose, Bendrovės interneto svetainėje.
9.1.10. socialinės atsakomybės politikos, kovos su korupcija iniciatyvas ir priemones, svarbius vykdomus ar planuojamus investicinius projektus. Šis sąrašas laikytinas minimaliu, ir bendrovės yra skatinamos neapsiriboti tik informacijos, nurodytos šiame sąraše, atskleidimu. Šis Kodekso principas neatleidžia bendrovės nuo pareigos atskleisti informaciją, numatytą teisės aktuose.	Taip	Informacija viešai skelbiama Bendrovės tarpiniuose ir metiniame pranešimuose, Bendrovės interneto svetainėje.
9.2. Atskleidžiant 9.1 rekomendacijos 9.1.1 punkte nurodytą informaciją, rekomenduojama bendrovei, kuri yra patronuojanti kitų bendrovių atžvilgiu, atskleisti informaciją apie visos įmonių grupės konsoliduotus rezultatus.	Taip	Bendrovė laikosi šios rekomendacijos - atskleidžia informaciją apie Bendrovės ir jos dukterinių įmonių grupės konsoliduotus rezultatus. Informaciją, susijusią su Bendrovės patronuojančia įmone UAB "Ignitis grupė" skelbia pati patronuojanti įmonė.
9.3. Atskleidžiant 9.1 rekomendacijos 9.1.4 punkte nurodytą informaciją, rekomenduojama pateikti informaciją apie bendrovės priežiūros ir valdymo organų narių, bendrovės vadovo profesinę patirtį, kvalifikaciją ir potencialius interesų konfliktus, kurie galėtų paveikti jų sprendimus. Taip pat rekomenduojama atskleisti bendrovės priežiūros ir valdymo organų narių, bendrovės vadovo iš bendrovės gaunamą atlygį ar kitokias pajamas, kaip tai detaliau reglamentuojama 7 principe.	Taip	9.1 rekomendacijos 9.1.4 punkte nurodyta informacija pateikiama Bendrovės metiniame pranešime ir Bendrovės interneto tinklalapyje. Bendrovė viešai skelbia Bendrovės vadovo darbo užmokestį ir kitas su valdymo organų narių funkcijomis susijusias išmokas.

Visos sumos tūkstančiais eurų, jei nenurodyta kitaip

9.4. Informacija turėtų būti atskleidžiama tokiu būdu, kad jokie akcininkai ar investuotojai nebūtų diskriminuojami informacijos gavimo būdo ir apimties atžvilgiu. Informacija turėtų būti atskleidžiama visiems ir vienu metu.	Taip	Bendrovė informaciją per "Nasdaq Vilniaus" vertybinių popierių biržos naudojamą informacijos atskleidimo sistemą pateikia lietuvių ir anglų kalbomis vienu metu. Bendrovė laikosi rekomendacijos ir pranešimus apie esminius įvykius skelbia prieš arba po "Nasdaq Vilniaus" vertybinių popierių biržos prekybos sesijos, išskyrus teisės aktuose numatytus atvejus. Informacijos, galinčios turėti įtakos jos išleistų vertybinių popierių kainai, Bendrovė neatskleidžia komentaruose, interviu ar kitais būdais tol, kol tokia informacija viešai paskelbiama per biržos informacijos sistemą.
10 principas: Bendrovės audito įmonės parinkimas Bendrovės audito įmonės parinkimo mechanizmas turėtų užtikrinti audito įmonės išvados ir nuomonės nepriklausomumą.
10.1. Siekiant gauti objektyvią nuomonę dėl bendrovės finansinės padėties ir finansinių	Taip	Bendrovėje atliekamas Bendrovės metinės finansinės atskaitomybės auditas. Audito

veiklos rezultatų, bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio ir metiniame pranešime		įmonė taip pat patikrina metinio pranešimo atitikimą audituotai finansinei atskaitomybei.
pateikiamos finansinės informacijos patikrinimą turėtų atlikti nepriklausoma audito įmonė.
10.2. Rekomenduojama, kad audito įmonės kandidatūrą visuotiniam akcininkų susirinkimui	Ne	Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatyme nustatyta tvarka atrinkus audito įmonę, ją
siūlytų bendrovės stebėtojų taryba, o jeigu ji bendrovėje nesudaroma - bendrovės valdyba.		visuotiniam akcininkų susirinkimui siūlo Bendrovės valdyba.
10.3. Jei audito įmonė yra gavusi iš bendrovės užmokestį už suteiktas ne audito	Taip	Bendrovė laikosi šių rekomendacijų.
paslaugas, bendrovė turėtų tai atskleisti viešai. Šia informacija taip pat turėtų disponuoti
bendrovės stebėtojų taryba, o jeigu ji bendrovėje nesudaroma – bendrovės valdyba,

svarstydama, kurią audito įmonės kandidatūrą pasiūlyti visuotiniam akcininkų susirinkimui.

⁶¹ Bendrovės metinis pranešimas už 2019 m.

2019 AB "IGNITIS GAMYBA"

2019 M. BENDROVĖS FINANSINĖS ATASKAITOS, PARENGTOS PAGAL TARPTAUTINIUS FINANSINĖS ATSKAITOMYBĖS STANDARTUS, PRIIMTUS TAIKYTI EUROPOS SĄJUNGOJE

www.ignitisgamyba.lt

AB "Ignitis gamyba" Elektrinės g. 21, 26108 Elektrėnai, Lietuva El. p. gamyba@ignitis.lt Juridinio asmens kodas 302648707

FINANSINĖS PADĖTIES ATASKAITA

Visos sumos tūkstančiais eurų, jei nenurodyta kitaip

	Pastabos	2019-12-31	2018-12-31 (pertvarkyta*)	2018-01-01 (pertvarkyta*)
TURTAS
Ilgalaikis turtas
Nematerialusis turtas	6	51.888	48.597	15.238
Materialusis turtas	7	450.261	476.271	496.818
Investicijos į asocijuotąsias įmones	10	1.980	1.588	1.535
Kitas ilgalaikis turtas Investicinis turtas	11 9	5.087 3.818	5.087 4.212	3.236 -
Kitas finansinis turtas	15	628	232	1.799
Naudojimo teise valdomas turtas	8	6.029	-	-
Ilgalaikio turto iš viso		519.691	535.987	518.626
Trumpalaikis turtas
Atsargos	12	1.298	3.370	5.580
Išankstiniai apmokėjimai	13	15.584	3.698	3.479
Gautinos sumos pagal sutartis su klientais	14	15.845	12.037	17.216
Kitas finansinis turtas Suteiktos paskolos	15 16	17.222 49.971	3.787 49.950	15.468 14.930
Pinigai ir pinigų ekvivalentai	17	58.501	47.885	60.700
Trumpalaikio turto iš viso		158.421	120.727	117.373
TURTO IŠ VISO		678.112	656.714	635.999
NUOSAVAS KAPITALAS IR ĮSIPAREIGOJIMAI
Nuosavas kapitalas
Įstatinis kapitalas	18	187.921	187.921	184.174
Akcijų priedai	18	89.975	89.975	85.660
Privalomasis rezervas	20	15.379	13.897	12.871
Perkainojimo rezervas Nepaskirstytasis pelnas	19	20.554 96.224	20.659 79.360	2.289 69.036
Nuosavo kapitalo iš viso		410.053	391.812	354.030
Ilgalaikiai įsipareigojimai Paskolos	22	21.317	33.619	34.039
Nuomos įsipareigojimai	23	5.559	34	172
Dotacijos	24	166.722	171.039	177.875
Atidėjiniai	29	9.681	6.106	5.474
Kitos ilgalaikės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai	25	542	633	719
Atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimai	26	24.834	24.574	17.508
Ilgalaikių įsipareigojimų iš viso		228.655	236.005	235.787
Trumpalaikiai įsipareigojimai
Paskolos Nuomos įsipareigojimai	22 23	4.417 186	4.417 138	21.208 138
Prekybos mokėtinos sumos	27	17.978	13.425	17.380
Sutarčių įsipareigojimai	28	41	1.003	1.135
Mokėtinas pelno mokestis	26	5.458	2.236	2.916
Atidėjiniai	29	7.209	4.514	528
Kitos mokėtinos sumos ir įsipareigojimai	30	4.115	3.164	2.877
Trumpalaikių įsipareigojimų iš viso		39.404	28.897	46.182
Įsipareigojimų iš viso		268.059	264.902	281.969
NUOSAVO KAPITALO IR ĮSIPAREIGOJIMŲ IŠ VISO		678.112	656.714	635.999

* Kai kurios nurodytos sumos nesutampa su 2018 m. finansinių ataskaitų rinkiniu ir atspindi koregavimus, atskleistus 4 pastaboje.

PELNO (NUOSTOLIŲ) IR KITŲ BENDRŲJŲ PAJAMŲ ATASKAITA

Visos sumos tūkstančiais eurų, jei nenurodyta kitaip

	Pastabos	2019-01-01- 2019-12-31	2018-01-01- 2018-12-31 (pertvarkyta*)
Pajamos ir kitos pajamos
Pajamos pagal sutartis su klientais	31	134.978	136.528
Kitos pajamos	32	10.526	1.293
		145.504	137.821
Veiklos sąnaudos
Elektros ar susijusių paslaugų pirkimai		(30.365)	(33.067)
Dujų, biokuro ir mazuto sąnaudos		(23.146)	(28.827)
Atsargų pardavimo savikaina		(2.445)	(2.371)
Nuostolis dėl ilgalaikio turto vertės sumažėjimo		62	(190)
Nusidėvėjimas ir amortizacija	6,7,8	(18.235)	(19.034)
Darbo užmokestis ir susijusios sąnaudos	37,38	(8.803)	(8.824)
Remontų ir priežiūros sąnaudos		(5.558)	(5.571)
Aplinkos taršos leidimų perkainojimo ir panaudojimo (sąnaudos)/pajamos Kito ilgalaikio turto vertės sumažėjimo (sąnaudos)/pajamos		(816) (335)	8.214 1.851
Atsargų vertės sumažėjimo (sąnaudos)/atstatymas		16	(225)
Kitos sąnaudos	39	(5.169)	(6.123)
Veiklos sąnaudų iš viso		(94.794)	(94.167)
VEIKLOS PELNAS		50.710	43.654
Finansinės pajamos (sąnaudos):
Finansinės pajamos	34	373	168
Iš jų palūkanų pajamos		306	132
Finansinės (sąnaudos)	35	(648)	(1.568)
		(275)	(1.400)
Asocijuotų įmonių rezultatų dalis	10	215	123
PELNAS PRIEŠ APMOKESTINIMĄ		50.650	42.377
Pelno ir atidėtojo pelno mokesčio sąnaudos	26	(7.858)	(7.713)
GRYNASIS LAIKOTARPIO PELNAS		42.792	34.664
Kitos bendrosios pajamos (nuostoliai), kurios nebus perklasifikuotos į nepaskirstytą
pelną (nuostolius):		722	18.872
Aplinkos taršos leidimų perkainojimas**		722	19.198
Ilgalaikio materialiojo turto perkainojimas, atėmus atidėtąjį pelno mokestį		-	(326)
BENDROSIOS LAIKOTARPIO PAJAMOS		43.514	53.536
Pagrindinis ir sumažintas pelnas vienai akcijai (eurais) Vidutinis svertinis akcijų skaičius***		0,066 648.002.629	0,054 644.463.173

* Kai kurios nurodytos sumos nesutampa su 2018 m. finansinių ataskaitų rinkiniu ir atspindi koregavimus, atskleistus 4 pastaboje.

** Apyvartinių taršos leidimų rinkos kaina buvo 2018-01-01 – 7,77 eurų už vienetą; 2018-12-31 – 21,15 eurų už vienetą; 2019-12-31 - 24,93 eurų už vienetą. Rinkos kainų svyravimas yra pagrindinė priežastis, susijusi su reikšmingu taršos leidimų perkainojimo efekto pasikeitimu. *** Per ataskaitinį laikotarpį apyvartoje esančių paprastųjų akcijų skaičiaus svertinis vidurkis yra laikotarpio pradžioje buvusių paprastųjų akcijų

skaičius, koreguotas per ataskaitinį laikotarpį atpirktų arba išleistų paprastųjų akcijų skaičiumi, šį padauginus iš svertinio laiko rodiklio. Svertinis laiko rodiklis yra ataskaitinio laikotarpio dienų, kada akcijos buvo apyvartoje, skaičiaus ir ataskaitinio laikotarpio viso dienų skaičiaus santykis.

NUOSAVO KAPITALO POKYČIŲ ATASKAITA

Visos sumos tūkstančiais eurų, jei nenurodyta kitaip

	Pastabos	Įstatinis kapitalas	Akcijų priedai	Perkainojimo rezervas	Privalomasis rezervas	Nepaskirstytasis pelnas (pertvarkyta*)	Nuosavo kapitalo iš viso (pertvarkyta*)
Likutis 2018 m. sausio 1 d.		184.174	85.660	2.289	12.871	68.880	353.874
Klaidos taisymas*	4	-	-	-	-	156	156
Apskaitos politikos pasikeitimo įtaka pritaikant naujus TFAS		-	-	-	-	(21)	(21)
Perskaičiuotas likutis 2018 m. sausio 1 d. (pertvarkyta*)		184.174	85.660	2.289	12.871	69.015	354.009
Aplinkos taršos leidimų perkainojimas**		-	-	19.198	-	-	19.198
Ilgalaikio materialiojo turto perkainojimas, atėmus atidėtąjį pelno mokestį		-	-	(326)	-	-	(326)
Ataskaitinio laikotarpio grynasis pelnas (pertvarkyta*)		-	-	-	-	34.664	34.664
Laikotarpio bendrosios pajamos iš viso		-	-	18.872	-	34.664	53.536
Įstatinio kapitalo didinimas	18	3.747	4.315	-	-	-	8.062
Privalomasis rezervas		-	-	-	1.026	(1.026)	-
Panaudoti aplinkos taršos leidimai		-	-	(473)	-	473	-
Perkainojimo rezervo nusidėvėjimas Dividendai	21	- -	- -	(29) -	- -	29 (23.795)	- (23.795)
Likutis 2018 m. gruodžio 31 d. (pertvarkyta*)		187.921	89.975	20.659	13.897	79.360	391.812
Likutis 2019 m. sausio 1 d.		187.921	89.975	20.659	13.897	79.359	391.811
Aplinkos taršos leidimų perkainojimas**		-	-	722	-	-	722
Ataskaitinio laikotarpio grynasis pelnas		-	-	-	-	42.792	42.792
Laikotarpio bendrosios pajamos iš viso		-	-	722	-	42.792	43.514
Privalomasis rezervas		-	-	-	1.482	(1.482)	-
Panaudoti aplinkos taršos leidimai	24	-	-	(812)	-	812	-
Perkainojimo rezervo nusidėvėjimas		-	-	(15)	-	15	-
Dividendai	21	-	-	-	-	(25.272)	(25.272)
Likutis 2019 m gruodžio 31 d.		187.921	89.975	20.554	15.379	96.224	410.053

* Kai kurios nurodytos sumos nesutampa su 2018 m. ir 2017 m. finansinių ataskaitų rinkiniu ir atspindi koregavimus, atskleistus 4 pastaboje. ** Apyvartinių taršos leidimų rinkos kaina buvo 2018-01-01 – 7,77 eurų už vienetą; 2018-12-31 – 21,15 eurų už vienetą; 2019-12-31 - 24,93 eurų

už vienetą. Rinkos kainų svyravimas yra pagrindinė priežastis, susijusi su reikšmingu taršos leidimų perkainojimo efekto pasikeitimu.

PINIGŲ SRAUTŲ ATASKAITA

Visos sumos tūkstančiais eurų, jei nenurodyta kitaip

	Pastabos	2019-01-01- 2019-12-31	2018-01-01- 2018-12-31 (pertvarkyta*)
Grynasis pelnas		42.792	34.664
Nepiniginių sąnaudų (pajamų) atstatymas ir kiti koregavimai
Nusidėvėjimo ir amortizacijos sąnaudos	6,7,8	26.606	27.481
Nuostolis iš ilgalaikio materialiojo turto vertės sumažėjimo (vertės sumažėjimo	7	427	(44)
atstatymas)
Ilgalaikio materialiojo turto perkainojimo rezultatas Atsargų vertės sumažėjimas (atstatymas)	7 12	(96) (16)	334 225
Aplinkos taršos leidimų perkainojimo sąnaudos (pajamos)		432	(10.783)
Kiti vertės sumažėjimo atstatymai	39	(1.041)	138
Asocijuotų įmonių (pelno) dalis	10	(215)	(123)
Pelno mokesčio sąnaudos	26	7.524	3.823
Atidėtojo mokesčio įsipareigojimo pokytis	26	334	3.890
Dotacijų nusidėvėjimas	24	(8.371)	(8.447)
Dotacijų vertė dėl pripažinto IMT vertės sumažėjimo Atidėjinių (sumažėjimas) padidėjimas	29	- 7.072	(769) (5.192)
(Pelnas) nuostoliai iš ilgalaikio turto (išskyrus finansinį) perleidimo/nurašymo		230	(3)
Finansinės ir investicinės veiklos rezultatų eliminavimas:
- Palūkanų (pajamos)	34	(306)	(132)
- Palūkanų sąnaudos	35	648	498
- Kitos finansinės veiklos (pajamos) sąnaudos		(67)	-
- (Pelnas) iš verslo dalies pardavimo		-	(528)
Apyvartinio kapitalo pasikeitimas Prekybos gautinų sumų ir kitų gautinų sumų sumažėjimas (padidėjimas)		(18.858)	13.038
Atsargų ir išankstinių apmokėjimų sumažėjimas (padidėjimas)		(9.861)	2.074
Mokėtinų sumų ir sutarčių įsipareigojimų padidėjimas (sumažėjimas)		2.858	4.113
(Sumokėtas) pelno mokestis		(2.015)	(3.117)
Grynieji pagrindinės veiklos pinigų srautai		48.077	61.140
Investicinės veiklos pinigų srautai
Ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto (įsigijimas)		(1.463)	(4.744)
Ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto perleidimas		233	1.113
Suteiktos paskolos	16	(21)	(35.020)
Investicijų į asocijuotas įmones perleidimas		-	4.049**
Gautos dotacijos Verslo dalies pardavimas		16 2.000***	- 2.000***
Gautos palūkanos		239	130
Gauti dividendai		83	70
Grynieji investicinės veiklos pinigų srautai		1.087	(32.402)
Finansinės veiklos pinigų srautai
Gautos paskolos ir overdraftai		-	27.922
Sugrąžintos paskolos	22	(12.302)	(45.133)
Nuomos mokėjimai		(460)	(138)
(Sumokėtos) palūkanos		(648)	(498)
(Išmokėti) dividendai		(25.272)	(23.706)
Grynieji finansinės veiklos pinigų srautai		(38.682)	(41.553)
Grynasis pinigų ir pinigų ekvivalentų padidėjimas (sumažėjimas)		10.616	(12.815)
Pinigai ir pinigų ekvivalentai laikotarpio pradžioje		47.885	60.700
Pinigai ir pinigų ekvivalentai laikotarpio pabaigoje		58.501	47.885

Nepiniginis naudojimo teise valdomo turto ir nuomos įsipareigojimų padidėjimas per finansinius metus lygus 5.894 tūkst. eurų.

* Kai kurios nurodytos sumos nesutampa su 2018 m. finansinių ataskaitų rinkiniu ir atspindi koregavimus, atskleistus 4 pastaboje.

** Gaunami mokėjimai pagal 2015 m. balandžio 27 d. akcijų pirkimo – pardavimo sutartį su savo patronuojančia bendrove UAB "Ignitis grupė", kuriai buvo parduota Bendrovės valdoma NT Valdos, UAB.

*** Pagal 2015 m. spalio 12 d. komercinės didmeninės elektros prekybos verslo dalies pardavimo sutartį su Energijos tiekimas UAB, gauti mokėjimai.

FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS

Visos sumos tūkstančiais eurų, jei nenurodyta kitaip

1. Bendroji informacija

AB "Ignitis gamyba" yra Lietuvos Respublikoje registruota akcinė bendrovė. AB "Ignitis gamyba" (toliau – Bendrovė) – ribotos civilinės atsakomybės pelno siekiantis ūkio subjektas, įregistruotas Juridinių asmenų registre, šio registro tvarkytojas yra VĮ "Registrų centras". Bendrovės registravimo data 2011 m. liepos 20 d., Bendrovės kodas 302648707, PVM mokėtojo kodas LT100006256115. Bendrovė įsteigta neribotam laikui. Bendrovės registruotos buveinės adresas yra Elektrinės g. 21, LT-26108, Elektrėnai, Lietuva.

2019 m. gruodžio 31 d. ir 2018 m. gruodžio 31 d. AB "Ignitis gamyba" įstatinis kapitalas buvo lygus 187.920.762,41 eurų bei buvo padalintas į 648.002.629 0,29 euro nominaliosios vertės paprastąsias vardines akcijas. Visos akcijos yra pilnai apmokėtos. 2011 m. rugsėjo 1 d. AB "Ignitis gamyba" akcijos buvo įtrauktos į NASDAQ OMX Vilnius Oficialųjį prekybos sąrašą. Bendrovė 2019 m. gruodžio 31 d. ir 2018 m. gruodžio 31 d. neturėjo įsigijusi savų akcijų.

2019 m. ir 2018 m. Bendrovė vykdė elektros energijos gamybos bei elektros energijos prekybos veiklą. Be šių pagrindinių veiklų Bendrovė gali vykdyti bet kurią kitą įstatymų neuždraustą komercinę – ūkinę veiklą, numatytą Bendrovės įstatuose.

Bendrovė turi neribotos galiojimo trukmės leidimus užsiimti elektros energijos gamyba Rezervinėje elektrinėje bei Kombinuotojo ciklo bloke (toliau tekste kartu – Elektrėnų kompleksas), Kauno Algirdo Brazausko hidroelektrinėje ir Kruonio hidroakumuliacinėje elektrinėje, vykdyti elektros energijos importo bei eksporto veiklą. Bendrovė taip pat turi leidimus plėtoti Rezervinės elektrinės ir Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės gamybos pajėgumus ir atestatus, suteikiančius teisę vykdyti elektros, šilumos, gamtinių dujų ir naftos įrenginių eksploataciją ir priežiūrą. 2011 m. liepos 29 d. AB "Ignitis gamyba" Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (toliau – VERT) sprendimu išduota elektros energijos nepriklausomo tiekėjo licencija.

2019 m. rugpjūčio 27 d. Bendrovės neeiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime priimtas sprendimas pakeisti "Lietuvos energijos gamyba", AB pavadinimą į AB "Ignitis gamyba".

2019 m. gruodžio 31 d. ir 2018 m. gruodžio 31 d. Bendrovė neturėjo dukterinių įmonių.

UAB "Ignitis grupė" yra Bendrovės patronuojančioji įmonė, kuri valdo 96,82 proc. Bendrovės akcijų. Bendrovė yra UAB "Ignitis grupė" grupės įmonė, valdoma valstybės ir yra viena didžiausių energetikos įmonių grupių Baltijos šalyse.

2019 m. ir 2018 m. gruodžio 31 d. Bendrovės investicijas į asocijuotas įmones sudarė:

Įmonė	Įmonės buveinės adresas	Įmonės valdomų akcijų dalis 2019-12-31	Įmonės valdomų akcijų dalis 2018-12-31	Pagrindinė veikla
Bankrutavusi UAB "Geoterma" UAB "Ignitis grupės	Lypkių g. 53, LT-94100 Klaipėda, Lietuva	23,44 proc.	23,44 proc.	Geoterminės energijos gamyba
paslaugų centras" (buvusi UAB Technologijų ir inovacijų centras)	Juozapavičiaus g. 13, Vilnius, Lietuva	22,23 proc.	20,01 proc.	Informacinių technologijų paslaugos
UAB Verslo aptarnavimo centras	P. Lukšio g. 5B, LT-08221 Vilnius	15,00 proc.	15,00 proc.	Viešųjų pirkimų, apskaitos bei darbo santykių administravimo paslaugos

Verslo aptarnavimo centras, UAB akcininkai, turintys 5 (penkis) ir daugiau procentų akcijų, teikia po 1 (vieną) kandidatą į Bendrovės valdybą, o visi kiti akcininkai, turintys mažiau nei 5 (penkis) procentus akcijų – 1 (vieną) kandidatą bendrai. Balsavimo metu kiekvienas narys turi vieną balsą. Balsams "už" ir "prieš" pasiskirsčius po lygiai, lemia valdybos pirmininko balsas. Kadangi Bendrovė turi reikšmingą įtaką priimant sprendimus Verslo aptarnavimo centras, UAB valdybos posėdžiuose yra 20% faktinių balsų, atitinkamai laikoma asocijuota įmone.

Šiose finansinėse ataskaitose yra pateiktos AB "Ignitis gamyba" finansinės ataskaitos. Investicijos į asocijuotas įmones šiose Bendrovės finansinėse ataskaitose yra apskaitytos taikant nuosavybės metodą (10 pastaba). Bendrovės akcininkai turi teisę patvirtinti arba nepatvirtinti šių finansinių ataskaitų bei reikalauti parengti naujas finansines ataskaitas.

Bendrovės darbuotojų skaičius 2019 m. gruodžio 31 d. buvo 356 (2018 m. gruodžio 31 d. – 372).

Šios finansinės ataskaitos buvo patvirtintos AB "Ignitis gamyba" vadovybės 2020 m. kovo 10 d.

FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS

Visos sumos tūkstančiais eurų, jei nenurodyta kitaip

2. Pagrindinių apskaitos principų apibendrinimas

Pagrindiniai apskaitos principai, kuriais vadovaujantis buvo parengtos Bendrovės finansinės ataskaitos už metus, pasibaigusius 2019 m. gruodžio 31 d., yra šie:

2.1 Finansinių ataskaitų parengimo pagrindas

Bendrovės finansinės ataskaitos už metus, pasibaigusius 2019 m. gruodžio 31 d., yra parengtos pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus (toliau – TFAS), priimtus taikyti Europos Sąjungoje.

Šios finansinės ataskaitos parengtos tęstinumo principu ir įsigijimo vertės pagrindu, išskyrus tam tikrą ilgalaikį materialųjį turtą, kuris yra apskaitytas perkainota verte, atėmus sukauptą nusidėvėjimą ir įvertintus vertės sumažėjimo nuostolius (2.5 pastaba), aplinkos taršos leidimus (2.5 pastaba), investicinį turtą (9 pastaba) ir finansinį turtą, kuris pateikiamas tikrąja verte (2.24 pastaba).

Šiose finansinėse ataskaitose skaičiai yra pateikti tūkstančiais eurų (tūkst. EUR). Atsižvelgiant į tai, kad finansinėse ataskaitose pateikiamos sumos yra apskaičiuojamos tūkstančiais eurų, todėl tarp lentelių skaičiai gali nesutapti dėl apvalinimo. Tokie nesutapimai finansinėse ataskaitose laikomi nereikšmingais. Bendrovės funkcinė ir pateikimo valiuta yra euras. Finansiniai Bendrovės metai sutampa su kalendoriniais metais.

2.2 Apskaitos principų pasikeitimas

Apskaitos principai, taikyti rengiant finansines ataskaitas, yra tokie patys kaip ir taikyti ankstesniais finansiniais metais, išskyrus:

a) Naujų ir/ar pakeistų TFAS ir Tarptautinės finansinės atskaitomybės aiškinimo komiteto (TFAAK) išaiškinimų taikymas

2019 m. gruodžio 31 d. pasibaigusiais finansiniais metais Bendrovė pirmą kartą pritaikė šiuos TFAS ir jų pakeitimus:

16-asis TFAS "Nuoma" (paskelbtas 2016 m. sausio 13 d., įsigaliojimo data 2019 m. sausio 1 d.)

2019 m. gruodžio 31 d. pasibaigusiais finansiniais metais Bendrovė pirmą kartą pritaikė 16-ąjį TFAS "Nuoma", kuris turėjo reikšmingą įtaką Bendrovės finansinėms ataskaitoms.

Naujajame standarte numatyti nuomos pripažinimo, vertinimo, pateikimo, informacijos atskleidimo principai. Pagal visas nuomos rūšis nuomininkas įgyja teisę naudoti turtą nuomos pradžioje ir, jeigu nuomos mokėjimai atliekami per tam tikrą laikotarpį, taip pat gauna finansavimą. Dėl to, 16-uoju TFAS panaikinamas nuomos skirstymas į veiklos nuomą arba finansinę nuomą, kaip to reikalaujama 17-ajame Tarptautiniame apskaitos standarte (TAS), o vietoj to pateikiamas bendras nuomininko apskaitos modelis. Nuomininkai turi pripažinti: (a) visų nuomos rūšių, kurių laikotarpis ilgesnis nei 12 mėnesių, turtą ir įsipareigojimus, išskyrus atvejus, kai pagal nuomos sutartį perduodamo turto vertė yra nedidelė; (b) nuomos turto nusidėvėjimą atskirai nuo palūkanų už nuomos įsipareigojimus Pelno (nuostolių) ir kitų bendrųjų pajamų ataskaitoje. Į 16-ąjį TFAS iš esmės perkeliami 17-jame TAS apibrėžti nuomotojo apskaitos reikalavimai. Dėl šios priežasties nuomotojas toliau turi skirstyti nuomą į veiklos nuomą arba finansinę nuomą ir apskaitoje skirtingai registruoti šias dvi nuomos rūšis.

Bendrovė pritaikė modifikuotą retrospektyvinį būdą 2019 m. sausio 1 d. apskaitant 16-ojo TFAS taikymo pirmąjį kartą įtaką finansinėse ataskaitose.

Bendrovė atliko pagal nuomos sutartį perduodamo turto ir susijusių įsipareigojimų skaičiavimą vadovaujantis 16-uoju TFAS.

Bendrovė apskaitė naudojimo teise valdomą turtą ir įsipareigojimus, kurie rodo 16 TFAS taikymo pirmąjį kartą įtaką Bendrovės finansinėms ataskaitoms.

16 TFAS taikymo pirmąjį kartą įtaką Bendrovės finansinės padėties ataskaitos straipsniams pateikiama lentelėje žemiau:

Pateikiamos ne pilnos eilučių sumos, o tik tos eilutės, kurios yra įtakotos 16 -TFAS, tūkst. eurų

	2018 m. gruodžio 31 d. (pripažinti iki 16 TFAS taikymo)	16 TFAS įtaka	2019 m. sausio 1 d.
TURTAS
Ilgalaikis turtas
Materialusis turtas	446	(446)	-
Naudojimo teise valdomas turtas	-	5.254	5.254
Iš viso	446	4.808	5.254
NUOSAVAS KAPITALAS IR ĮSIPAREIGOJIMAI
Ilgalaikiai įsipareigojimai
Nuomos įsipareigojimai	34	4.433	4.467
Trumpalaikiai įsipareigojimai
Nuomos įsipareigojimai	138	203	341
Iš viso	172	4.636	4.808

FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS

Visos sumos tūkstančiais eurų, jei nenurodyta kitaip

2.2 Apskaitos principų pasikeitimas (tęsinys)

16 TFAS taikymo pirmąjį kartą įtaką Bendrovės nuomos įsipareigojimams pateikiama lentelėje žemiau:

	2019 m. sausio 1 d.
Būsimosios minimalios įmokos pagal neatšaukiamas veiklos nuomos sutartis 2018 m. gruodžio 31 d.	16.583
Svertinė palūkanų norma 2019 m. sausio 1 d.	4,03 %
Nuomos įsipareigojimas pritaikius palūkanų normą pripažintas 2019 m. sausio 1 d.	4.648
Pridėti: finansinio lizingo įsipareigojimai pripažinti 2018 m. gruodžio 31 d.	172
Atimti: trumpalaikė nuoma pripažįstama sąnaudomis	6
Atimti: mažos vertės nuomojamo turto nuoma pripažįstama sąnaudomis	6
Nuomos įsipareigojimas pripažintas 2019 sausio 1 d.	4.808
Iš kurio:
Trumpalaikis nuomos įsipareigojimas	341
Ilgalaikis nuomos įsipareigojimas	4.467
	4.808

Praktinės pereinamojo laikotarpio priemonės, kai Bendrovė yra nuomininkė

Kai bendrovė yra nuomininkė, pereinamuoju laikotarpiu yra pritaikytos žemiau aprašytos priemonės atskirai kiekvienam nuomos atvejui. Bendrovė:

1. taiko vieną diskonto normą panašiomis savybėmis pasižyminčių nuomos sutarčių portfeliui (t. y. nuomos sutarčių, kurių likęs nuomos terminas, nuomojamo turto klasė ir ekonominė aplinka yra panašūs);

2. netaiko jokių pereinamojo laikotarpio koregavimų nuomai, kurios nuomojamo turto vertė yra maža (naujo turto vertė lygi 4.000 eurų ar mažesnė);

3. vertindama naudojimo teise valdomą turtą, netraukia pirminių tiesioginių išlaidų tokioms nuomos sutartims, kurios anksčiau buvo klasifikuojamos kaip veiklos nuoma, pritaikant standartą pradžios datai;

4. naudoja ankstesnių laikotarpių informaciją, pavyzdžiui, nustatydama nuomos laikotarpį, jei sutartyje yra numatyta pasirinkimo teisė pratęsti arba nutraukti nuomą. Nuosekliai kartu su 8-uoju TAS, ankstesnių laikotarpių informacija naudojama tik apskaitiniams vertinimams ir sprendimams, todėl yra netaikoma tokioms sritims kaip indeksų ar normų pokyčiai.

16-asis TFAS nenurodo, kaip nuomininkas turėtų atskirti ir paskirstyti nuomos ir ne nuomos komponentus sutartyje pereinamuoju laikotarpiu, kai yra taikomas modifikuotas retrospektyvus metodas. Bendrovė pasirinko taikyti praktinę priemonę apskaitant kiekvieną nuomos komponentą ir bet kokį susijusį ne nuomos komponentą kaip vieną nuomos komponentą nuosekliai pagal Bendrovės apskaitos politiką (žr. 2.6 ir 2.15 pastabas).

2015 – 2017 m. ciklo Tarptautinių finansinės atskaitomybės standartų metiniai patobulinimai (paskelbti 2017 m. gruodžio 17 d., įsigaliojimo data 2019 m. sausio 1 d.)

Taikomi ataskaitiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2019 m. sausio 1 d. arba vėliau. Siauros apimties pataisos turi įtakos keturiems standartams:

• 3 - asis TFAS Verslo jungimai ir 11- asis TFAS Jungtinė veikla:

3 - ojo TFAS patobulinimai paaiškina, kad kai įmonė įgyja verslo, kuris yra jungtinė veikla, kontrolę, ji pervertina prieš tai valdomą šio verslo dalį. 11- ojo TFAS patobulinimai paaiškina, kad kai įmonė įgyja verslo, kuris yra jungtinė veikla, jungtinę kontrolę ji nepervertina prieš tai valdomos verslo dalies.

• 12 - asis TAS Pelno mokestis:

Patobulinimai paaiškina, kad ūkio subjektas pripažįsta visas su dividendais susijusias pelno mokesčio pasekmes, jeigu jis pripažino sandorius ar įvykius, dėl kurių buvo gautas susijęs paskirstytinas pelnas, pavyzdžiui, pelne ar nuostoliuose arba kitose bendrosiose pajamose. Šis reikalavimas taikomas visomis aplinkybėmis tol, kol finansinių priemonių, klasifikuojamų kaip nuosavybė, mokėjimai yra pelno paskirstymai.

• 23 - asis TAS Skolinimosi išlaidos:

14 - ojo straipsnio patobulinimai paaiškina, kada ilgo parengimo turtas yra parengtas numatomam naudojimui ar pardavimui ir tuo atveju kai tam tikra šio ilgo parengimo turto dalis lieka nepabaigta tuo metu, su šia turto dalimi susijusi skolinimosi išlaidų dalis turi būti įtraukiama į skolinimosi išlaidas, susijusias su visomis įmonės skolomis.

Bendrovės vadovybės vertinimu standartų metinių patobulinimų taikymas pirmąjį kartą reikšmingos įtakos Bendrovės finansinėms ataskaitoms neturėjo.

"Išankstinio mokėjimo savybės su neigiama kompensacija" – 9-ojo TFAS pataisos (paskelbtos 2017 m. spalio 12 d., įsigaliojimo data 2019 m. sausio 1 d.)

Pakeitimas leidžia finansinį turtą: išankstinius apmokėjimus, kurie leidžia arba reikalauja kontrakto šaliai mokėti ar gauti pagrįstą kompensaciją už išankstinį kontrakto nutraukimą (taip, kad iš turto turėtojo perspektyvos galima "neigiama kompensacija"), vertinti amortizuota savikaina arba tikrąja verte per kitas bendrąsias pajamas. Pataisos patvirtintos Europos Komisijos. Bendrovės vadovybės vertinimu, pataisos taikymas pirmąjį kartą reikšmingos įtakos Bendrovės finansinėms ataskaitoms neturėjo.

"Ilgalaikės dalys asocijuotosiose ir bendrosiose įmonėse" – 28-ojo TAS "Investicijos į asocijuotąsias įmones ir bendras įmones" pataisos (paskelbtos 2017 m. spalio 12 d., įsigaliojimo data 2019 m. sausio 1 d.)

Pataisa siejama su tuo ar vertinimas, pagal tam tikrus nuvertėjimo reikalavimus, ilgalaikės dalies į asocijuotąją ir bendrą įmonę, kuri iš esmės yra dalis "neto investicijos" į asocijuotąją ar bendrą įmonę, turėtų būti atliekamas vadovaujantis 9-uoju TFAS, 28-uoju TAS ar kombinacija abiejų.

FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS

Visos sumos tūkstančiais eurų, jei nenurodyta kitaip

2.2 Apskaitos principų pasikeitimas (tęsinys)

Pakeitimas išaiškina, kad įmonės taiko 9-ąjį TFAS Finansinės priemonės prieš taikydamos 28-ąjį TAS, tokiai ilgalaikei daliai, kuriai nuosavybės metodas netaikomas.

Taikydama 9-ojo TFAS reikalavimus, įmonė nepritaiko jokių koregavimų ilgalaikės dalies balansinei vertei, kurie nurodomi 28-ajame TAS. Pataisos patvirtintos Europos Komisijos. Bendrovės vadovybės vertinimu, pataisos taikymas pirmąjį kartą reikšmingos įtakos Bendrovės finansinėms ataskaitoms neturėjo.

TFAAK 23-asis aiškinimas "Neaiškumas dėl pelno apmokestinimo tvarkos" (paskelbtas 2017 m. birželio 7 d., įsigaliojimo data 2019 m. sausio 1 d.)

Išaiškinimas paaiškina pelno mokesčio apskaitą, kai mokesčio traktavimas apima neapibrėžtumo efektus taikant 12-ąjį TAS. Išaiškinimas pateikia gaires nagrinėjant neapibrėžtus mokesčio traktavimus atskirai arba kartu, mokesčių inspekcijos institucijų patikrinimus, tinkamus metodus atspindint neapibrėžtumą ir apskaitą keičiantis faktams ir aplinkybėms. Išaiškinimas patvirtintas Europos Komisijos. Bendrovės vadovybės vertinimu, išaiškinimo taikymas pirmąjį kartą reikšmingos įtakos Bendrovės finansinėms ataskaitoms neturėjo.

"Plano pakeitimas, sumažinimas arba įvykdymas" – 19-ojo TAS "Išmokos darbuotojams" pataisos (paskelbtos 2018 m. vasario 7 d., įsigaliojimo data 2019 m. sausio 1 d.)

Taikomos ataskaitiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2019 m. sausio 1 d. arba vėliau. Pakeitimai yra susiję su apibrėžtųjų išmokų planu, pagal kurį ūkio subjektas moka išmokas darbuotojui pasibaigus jo tarnybos laikui. Įvykus plano pakeitimui, sumažinimui ar įvykdymui ūkio subjektas turi iš naujo nustatyti savo grynųjų apibrėžtųjų išmokų įsipareigojimą ar turtą pagal plano turto dabartinę tikrąją vertę ir dabartines aktuarines prielaidas (įskaitant dabartines rinkos palūkanų normas ir kitas dabartines rinkos kainas). Pataisomis reikalaujama, kad įmonė naudotų atnaujintas apibrėžtųjų išmokų, t. y. išmokų, mokamų pasibaigus darbuotojo tarnybos laikui, plano pakartotinio įvertinimo prielaidas, kad nustatytų einamąją paslaugų savikainą (apibrėžtųjų išmokų plano įsipareigojimo dabartinės vertės padidėjimą) ir palūkanų sumą už likusį ataskaitinį laikotarpį po plano pakeitimo. Šias prielaidas apima dabartinės aktuarinės prielaidos (demografinės, finansinės). Iki šiol 19-ajame TAS nebuvo nurodyta, kaip nustatyti šias išlaidas laikotarpiui po plano pakeitimo. Reikalavimu naudoti atnaujintas prielaidas, tikimasi, kad pakeitimai suteiks naudingos informacijos finansinės atskaitomybės vartotojams. Pataisos patvirtintos Europos Komisijos. Bendrovės vadovybės vertinimu, pataisos taikymas pirmąjį kartą reikšmingos įtakos Bendrovės finansinėms ataskaitoms neturėjo.

b) Dar neįsigalioję nauji standartai, pakeitimai ir išaiškinimai

17-asis TFAS "Draudimo sutartys" (paskelbtas 2017 m. gegužės 18 d., įsigaliojimo data 2021 m. sausio 1 d.)

Standartas taikomas ataskaitiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2021 m. sausio 1 d. arba vėliau, kol kas nepatvirtintas Europos Komisijos). 17-uoju TFAS pakeičiamas 4-asis TFAS, kuriuo remiantis įmonėms suteikta galimybė draudimo sutarčių apskaitai toliau taikyti dabartinę praktiką. Dėl šios priežasties investuotojams buvo sunku palyginti panašių draudimo įmonių finansinius veiklos rezultatus. 17-asis TFAS – tai bendrais principais grindžiamas standartas, nustatantis apskaitos reikalavimus visoms draudimo sutarčių rūšims, įskaitant draudiko turimas perdraudimo sutartis. Standartu reikalaujama draudimo sutarčių grupes pripažinti ir vertinti: (i) būsimųjų pinigų srautų (iš sutarties vykdymo kylančių pinigų srautų) dėl rizikos koreguota dabartine verte, kuri atspindi visą turimą informaciją apie iš sutarties vykdymo kylančius pinigų srautus, atitinkančią rinkoje stebimus duomenis; pridedant (jei ši vertė yra įsipareigojimas) arba atimant (jei ši vertė yra turtas); (ii) sumą, atspindinčią iš sutarčių grupės neuždirbtą pelną (sutartyje numatytą paslaugos maržą). Iš draudimo sutarčių grupės gaunamą pelną draudikai pripažins per visą draudimo apsaugos suteikimo laikotarpį ir tuo momentu, kuomet jie perleidžia riziką. Jei sutarčių grupė yra arba tampa nuostolinga, ūkio subjektas nuostolį pripažins nedelsiant. Šis TFAS neturės įtakos Bendrovės finansinei būklei ar veiklos rezultatams nes draudimo paslaugos nėra teikiamos. Standartas kol kas nepatvirtintas Europos Komisijos.

Tarptautinių finansinės atskaitomybės standartų konceptualieji pagrindai (paskelbta 2018 m. kovo 29 d., įsigaliojimo data 2020 m. sausio 1 d.)

2018 m. kovo 29 d. TASV išleido peržiūrėtą finansinių ataskaitų koncepcinę sistemą. Koncepcinė sistema pateikia išsamų finansinių atskaitų sudarymo sąvokų rinkinį, standartų reguliavimą, gaires rengėjams, pateikiant nuoseklią apskaitos politiką ir pagalbą kitiems savo pastangomis suprasti ir interpretuoti standartus. TASV taip pat išleido atskirą lydintį dokumentą, nuorodos į TFAS standartų koncepcijos pakeitimus, kuris apibrėžia pakeitimus koreguojamiems standartams, tam kad atnaujinti nuorodas į peržiūrėtą koncepcinę sistemą. Jo tikslas yra palengvinti perėjimą prie peržiūrėtos koncepcinės sistemos įmonėms, kurios kuria apskaitos politiką naudodamos koncepcinę sistemą, tuo atveju kai nei vienas TFAS standartas netinka atskiram sandoriui. Įmonės, kurios kuria apskaitos politiką naudodamos koncepcinę sistemą, šį dokumentą taiko metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2020 m. sausio 1 d. arba vėliau. Dokumentas patvirtintas Europos Komisijos. Šiuo metu Bendrovė vertina, kokios įtakos ši pataisa turės jos finansinėms ataskaitoms.

"Verslo apibrėžimas" – 3-ojo TFAS "Verslo jungimai" pataisa (paskelbta 2018 m. spalio 22 d., įsigaliojimo data 2020 m. sausio 1 d.)

TASV išleido Verslo Apibrėžimo pataisas (3–ojo TFAS pataisos), kuriomis siekiama išspręsti sunkumus, kurie kyla, kai ūkio subjektas nustato, ar įsigijo verslą, ar turto grupę. Pataisos įsigalioja verslo jungimams, kurių įsigijimo data yra pirmąjį metinį ataskaitinį laikotarpį prasidedantį 2020 m. sausio 1 d. arba vėliau ir turto įsigijimui, kuris vyksta to laikotarpio pradžioje ar vėliau, su galimybe taikyti anksčiau. Pataisos kol kas nepatvirtintos Europos Komisijos. Šiuo metu Bendrovė vertina, kokios įtakos ši pataisa turės jos finansinėms ataskaitoms.

"Palūkanų normų lyginamojo indekso reforma" – 9-ojo TFAS "Finansinės priemonės", 39-ojo TAS "Finansinės priemonės. Pripažinimas ir vertinimas" ir 7-ojo TFAS "Finansinės priemonės. Atskleidimas" pataisos (paskelbtos 2019 m. rugsėjo 26 d., įsigaliojimo data 2020 m. sausio 1 d.)

Šių standartų pakeitimus lėmė Finansinio stabilumo valdybos (angl. Financial Stability Board, FSB) paskelbta rekomendacijų ataskaita dėl pagrindinių palūkanų normos etalonų (angl. benchmark), tokių kaip tarpbankinė siūloma palūkanų norma (angl. interbank offered rates, IBOR),

FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS

Visos sumos tūkstančiais eurų, jei nenurodyta kitaip

2.2 Apskaitos principų pasikeitimas (tęsinys)

reformos. Reforma yra susijusi su IBOR pakeitimu alternatyvia laisva nuo rizikos norma (angl. Risk free rate, RFR), kuri suteiktų daugiau patikimumo apsidraudimo sandoriams, į kuriuos nebus įtraukiama kredito rizikos premija, kuri šiuo metu yra įtraukta į IBOR.

Reforma buvo pradėta inicijuoti dėl kylančios pasaulinės sisteminės rizikos, kurią lemia finansinių operacijų efektyvumo priklausomybė nuo IBOR. Negana to, esama susirūpinimo kaip šios normos yra nustatomos esant nepalankioms rinkos sąlygoms. Reformos proceso metu kyla daug neaiškumų ir neapibrėžtumų dėl palūkanų normos etalono taikymo ilgajame laikotarpyje. Dėl šios priežasties buvo atliktos pataisos, kurios atsižvelgia į problemas, iškylančias pokyčių dėl perėjimo nuo IBOR prie RFR metu.

Pataisomis siekiama iš dalies pakeisti konkrečius apsidraudimo sandorių apskaitos reikalavimus, pateiktus 9-ajame TFAS ir 39-ajame TAS tam, kad šios reformos sukelto neapibrėžtumo laikotarpiu būtų numatytos išimtys tiems ūkio subjektams, kurie apsidraudimo sandoriams jau taiko RFR:

• Ūkio subjektas, nustatydamas, ar prognozuojamas sandoris yra labai tikėtinas, daro prielaidą, kad palūkanų normos etalonas, kuriuo grindžiami apsidraudimo pinigų srautai, nebus pakeistas dėl palūkanų normos etalono reformos.

• Atlikdamas perspektyvų vertinimą, ūkio subjektas daro prielaidą, kad palūkanų normos etalonas, kuriuo grindžiamas apsidraudimo sandorio objektas, apsidraudimo rizika ir (arba) apsidraudimo priemonė, nepakinta dėl palūkanų normos etalono reformos.

• Iš dalies pakeistas 39-asis TAS taip, kad ūkio subjektas neprivalėtų atlikti 39-ojo TAS retrospektyvaus įvertinimo apsidraudimo santykiams, kuriems tiesiogiai daro įtaka palūkanų normos etalono reforma. Tačiau tam ūkio subjektas turi atitikti visus kitus 39-ojo TAS apsidraudimo sandorių apskaitos reikalavimus, įskaitant numatomą vertinimą.

• Palūkanų normos etalonas turi būti atskirai identifikuojamas kaip rizikos komponentas, kuris įvertinamas/nustatomas tik pradedant apsidraudimo santykį.

Išimtys taps negaliojančiomis, kai išnyks neapibrėžtumas dėl palūkanų normos etalono reformos. Yra skelbiama, jog ateityje bus atliekami tolimesni standartų pakeitimai, reikalingi nustatyti apskaitos reikalavimus, kai esamo palūkanų normos etalono reforma bus įgyvendinta. Pataisos kol kas nepatvirtintos Europos Komisijos. Šiuo metu Bendrovė vertina, kokios įtakos šios pataisos turės jos finansinėms ataskaitoms.

"Reikšminga (angl. material) apibrėžtis" – 1-ojo TAS "Finansinių ataskaitų pateikimas" ir 8-ojo TAS "Apskaitos politika, apskaitinių įvertinimų keitimas ir klaidos" pataisos (paskelbtos 2018 m. spalio 31 d., įsigaliojimo data 2020 m. sausio 1 d.)

Šių standartų pataisomis siekiama palengvinti ūkio subjektams priimti sprendimus, kokia informacija yra reikšminga (angl. material) ir turi būti atskleista finansinėse ataskaitose. Dėl šios priežasties buvo patobulintas reikšmingumo apibrėžimas, kuris aprašytas 1-ajame TAS ir 8-ajame TAS. Pataisos buvo inicijuotos kaip atsakas į išvadas, jog kai kuriems ūkio subjektams remiantis senuoju apibrėžimu kyla sunkumų priimti sprendimą, kuri informacija yra reikšminga, kuri – ne. Naujasis reikšmingumo apibrėžimas: Informacija yra reikšminga, jei pagrįstai galima tikėtis, kad jos praleidimas, neteisingumas ar neaiškumas daro įtaką sprendimams, kuriuos pagrindiniai bendrosios paskirties finansinių ataskaitų vartotojai priima remdamiesi tomis finansinėmis ataskaitomis, kurios teikia finansinę informaciją apie konkretų atskaitingą subjektą. Pataisos patvirtintos Europos Komisijos. Šiuo metu Bendrovė vertina, kokios įtakos ši pataisa turės jos finansinėms ataskaitoms.

1-ojo TAS "Finansinių ataskaitų pateikimas. Įsipareigojimų priskyrimas trumpalaikiams ir ilgalaikiams įsipareigojimams" (pataisos). Pataisos įsigalioja 2022 m. sausio 1 d. ar vėliau prasidedančiais finansiniais metais, nors ankstesnis taikymas yra leidžiamas. Pataisomis siekiama paskatinti nuosekliai taikyti reikalavimus ir padėti įmonėms nustatyti, ar skolos ir kiti įsipareigojimai finansinės būklės ataskaitoje turėtų būti priskiriami trumpalaikiams ar ilgalaikiams įsipareigojimams. Pataisos turi įtakos įsipareigojimų pateikimui finansinės būklės ataskaitoje, tačiau jos nekeičia galiojančių reikalavimų dėl turto, įsipareigojimų, pajamų ar sąnaudų vertinimo ar pripažinimo laiko, taip pat ir nekeičia informacijos, kurią įmonės atskleidžia apie tokius straipsnius. Taip pat pataisose paaiškinamas skolų klasifikavimo reikalavimas, kai už tokias skolas įmonė gali atsiskaityti naudodama savo nuosavybės priemones. Šios pataisos dar nepriimtos Europos Sąjungoje. Šiuo metu Bendrovė vertina, kokios įtakos ši pataisa turės jos finansinėms ataskaitoms.

2.3 Investicijos į asocijuotas įmones

Asocijuota įmonė – tai tokia įmonė, kuriai Bendrovė daro reikšmingą įtaką, tačiau nėra nei dukterinė įmonė, nei dalis bendroje įmonėje. Reikšminga įtaka – tai galėjimas dalyvauti priimant finansinės ir veiklos politikos sprendimus, tačiau tai nėra galia kontroliuoti ar bendrai kontroliuoti šiuos sprendimus, kuri paprastai susijusi su nuosavybės dalimi nuo 20 iki 50 proc.

Asocijuotų įmonių veiklos rezultatai įtraukiami į finansines ataskaitas naudojant nuosavybės metodą, išskyrus atvejus, kai investicija yra klasifikuojama kaip laikoma pardavimui, kuomet ji yra apskaitoma pagal TFAS 5 "Ilgalaikis turtas, laikomas pardavimui ir nutraukiama veikla". Taikant nuosavybės metodą, investicija į asocijuotą įmonę yra apskaitoma finansinės padėties ataskaitoje įsigijimo savikaina, pakoreguota po įsigijimo datos įvykusiais grynojo turto asocijuotoje įmonėje dalies pasikeitimais, atėmus bet kokį konkrečių investicijų vertės sumažėjimą. Bendrovės grynojo pelno ar nuostolių dalis po įsigijimo dienos pripažįstami Pelno (nuostolių) ir kitų bendrųjų pajamų ataskaitoje , o kitų bendrųjų pajamų dalis po įsigijimo dienos – kitų bendrųjų pajamų straipsnyje.

Asocijuotos įmonės nuostoliai, viršijantys Bendrovės turto dalį joje, nėra pripažįstami, išskyrus tuos atvejus, kai Bendrovės prisiėmė teisinius arba netiesioginius įsipareigojimus arba padarė mokėjimus asocijuotos įmonės vardu.

2.4 Investicinis turtas

Investicinį turtą sudaro pastatai ir statiniai, kurie laikomi uždirbti nuomos pajamas arba tikintis vertės padidėjimo. Investicinis turtas pirminio pripažinimo metu apskaitomas įsigijimo savikaina, vėliau - tikrąja verte. Tikroji vertė yra nustatoma nepriklausomų turto vertintojų taikant turto pobūdį atitinkančius vertinimo modelius (9 pastaba). Investicinio turto nusidėvėjimas neskaičiuojamas, pelnas ar nuostoliai dėl tikrosios vertės pasikeitimo sudarant finansines ataskaitas, parodomi ataskaitinio laikotarpio pelnu arba nuostoliu.

Perkėlimai į investicinį turtą ir iš jo atliekami tik tada, kai pasikeičia turto paskirtis. Tam tikras nekilnojamasis turtas gali būti naudojamas Bendrovės, o nenaudojama dalis gali būti skiriama nuomos pajamoms uždirbti arba tikintis turto vertės padidėjimo. Jeigu Bendrovės naudojama turto dalis gali būti atskirai parduota, turto dalys apskaitomos atskirai. Bendrovės naudojama turto dalis apskaitoma vadovaujantis 16 - ojo TAS, o skirta turto nuomos pajamoms uždirbti – 40 - ojo TAS reikalavimais.

FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS

Visos sumos tūkstančiais eurų, jei nenurodyta kitaip

2.5 Ilgalaikio turto apskaita

Turtas priskiriamas ilgalaikiam materialiajam turtui, jeigu iš jo tikimasi gauti ekonominės naudos ateities laikotarpiais, jo savikainą galima patikimai nustatyti ir jo tarnavimo trukmė yra ilgesnė nei vieneri metai.

Ilgalaikis materialusis turtas

2018 metais Apskaitos politikoje išvardintas ilgalaikio materialaus turto grupių sąrašas papildytas termofikacinės elektrinės pastatų ir statinių grupe, kuriai Bendrovė priskyrė 2018 m. įsigytą Vilniaus 3-ją termofikacinę elektrinę. Šiai turto grupei priskirtas turtas apskaitomas įsigijimo savikaina atėmus sukauptą nusidėvėjimą ir vertės sumažėjimą.

Ilgalaikis materialusis turtas, kuriam priskiriamos hidroelektrinės ir hidroakumuliacinės, kombinuotojo ciklo bloko bei rezervinės elektrinių turto grupės, apskaitomas savikaina atėmus sukauptą nusidėvėjimą ir vertės sumažėjimą.

Kitas ilgalaikis materialusis turtas yra apskaitomas perkainota verte, nustatyta remiantis periodiškais, ne rečiau kaip kartą per 5 metus, nepriklausomų turto vertintojų atliekamais turto vertinimais, sumažinta sukaupto nusidėvėjimo bei vertės sumažėjimo suma. Visas sukauptas nusidėvėjimas bei vertės sumažėjimas perkainojimo metu yra sudengiamas su bendrąja turto balansine verte ir likusi suma koreguojama iki perkainotos turto vertės. Pirmojo ilgalaikio materialiojo turto perkainojimo metu susidariusia apskaitinės vertės padidėjimo suma yra didinamas perkainojimo rezervas nuosavame kapitale, o vertės sumažėjimo suma yra apskaitoma per pelno (nuostolio) straipsnį. Dėl vėlesnio turto perkainojimo susidariusia apskaitinės turto vertės padidėjimo suma yra didinamas perkainojimo rezervas, o apskaitinės turto vertės sumažėjimo suma, kuri padengia ankstesnius to paties turto vertės padidėjimus, tiesiogiai mažina perkainojimo rezervą nuosavame kapitale; visi kiti sumažėjimai apskaitomi per pelno (nuostolio) straipsnį. Vertės padidėjimas, kuris padengia ankstesnius vertės sumažėjimus, apskaitomas per pelno (nuostolio) straipsnį. Visi kiti turto vertės padidėjimai vėlesnių perkainojimų metu yra apskaitomi perkainojimo rezerve. Kiekvienais metais skirtumas tarp perkainoto turto nusidėvėjimo, parodyto Pelno (nuostolių) ir kitų bendrųjų pajamų ataskaitoje, bei nusidėvėjimo, apskaičiuoto remiantis turto pradine verte, perkeliamas iš perkainojimo rezervo į nepaskirstytąjį pelną, įvertinus atidėtojo pelno mokesčio poveikį.

Nebaigtos statybos straipsnyje apskaitomas statomas ilgalaikis materialusis turtas. Tokio turto įsigijimo savikaina apima projektavimo, statybos darbus, montavimui perduotus įrengimus ir įrangą bei kitas tiesiogines išlaidas. Nebaigta statyba yra apskaitoma savikaina, atėmus sukauptus vertės sumažėjimo nuostolius, jei tokių yra. Įrenginiai ir įranga yra apskaitomi savikaina, atėmus sukauptą nusidėvėjimą ir sukauptus vertės sumažėjimo nuostolius, jei tokių yra.

Savikaina taip pat pripažįstama dalies įrengimų ir įrangos pakeitimo išlaidos ir skolinimosi išlaidos ilgalaikiams statybos projektams, jei tenkinami pripažinimo kriterijai. Kai reikalaujama, kad reikšmingos įrangos ir įrenginių dalys būtų keičiamos tam tikru periodiškumu, Bendrovė nudėvi jas atskirai, atsižvelgdama į tokių dalių konkretų naudingo tarnavimo laiką. Pakeistos turto dalies apskaitinės vertės pripažinimas finansinėse ataskaitose nutraukiamas. Visos kitos remonto ir priežiūros išlaidos pripažįstamos sąnaudomis Pelno (nuostolių) ir kitų bendrųjų pajamų ataskaitoje per tą finansinį laikotarpį, kuomet jos buvo patirtos. Dabartinė tikėtinų turto eksploatavimo nutraukimo išlaidų vertė, pasibaigus turto naudojimui, yra įtraukiama į atitinkamo turto savikainą, jei tenkinami atidėjimo pripažinimo kriterijai.

Ilgalaikis nematerialusis turtas

Ilgalaikis nematerialusis turtas įsigytas atskirai iš pradžių yra pripažįstamas įsigijimo verte. Verslo jungimuose įsigyto nematerialiojo turto savikaina yra jo tikroji vertė įsigijimo datą. Nematerialusis turtas yra pripažįstamas, jei yra tikėtina, kad Bendrovė gaus su šiuo turtu susijusią ekonominę naudą ateityje ir jei turto vertė gali būti patikimai įvertinta.

Po pradinio pripažinimo nematerialusis turtas, išskyrus aplinkos taršos leidimus, yra apskaitomas įsigijimo verte, atėmus sukauptą amortizaciją ir sukauptus vertės sumažėjimo nuostolius, jei tokių yra (Bendrovė neturi neriboto tarnavimo laikotarpio nematerialiojo turto).

Aplinkos taršos leidimai

Remiantis Europos Sąjungos (ES) direktyva 2003/07/EC, buvo sukurta prekybos šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijomis sistema , kuri įsigaliojo nuo 2005 m. sausio 1 d. Pirmasis šios sistemos veikimo periodas yra 3 metų, kuris prasidėjo 2005 m. ir baigėsi 2007 m., antrasis yra 5 metų, kuris prasidėjo 2008 m. ir baigėsi 2012 m., trečiasis yra 7 metų, kurio trukmė yra nuo 2013 m. iki 2020 m. Sistemos veikimo periodas sutampa su Kyoto sutartyje numatytu periodu. Sistema veikia "Cap" ir "Trade" pagrindu. Iš Europos Sąjungos šalių narių vyriausybių yra reikalaujama, kad šios nustatytų ribas kiekvienam šios sistemos taršos objektui bei įgyvendinimo periodui. Ši riba yra nustatoma Nacionaliniame Paskirstymo Plane (NPP), kurį paruošia kiekvienos šalies narės atsakinga institucija (Lietuvoje – Aplinkos ministerija). NPP nustato metinį taršos kiekį (matuojama anglies dioksido tonomis ekvivalentui ) kiekvienam taršos objektui bei periodui bei paskirsto metinius aplinkos taršos leidimus jiems.

Veiklos vykdytojai, dalyvaujantys ES aplinkos taršos leidimų prekybos sistemoje, 2008 – 2020 m. laikotarpiu turi teisę naudoti taršos mažinimo vienetus, pripažįstamus ES aplinkos taršos leidimų prekybos sistemoje, bet ne daugiau kaip 20 procentų jiems per 2008 – 2012 m. laikotarpį išduotų apyvartinių taršos leidimų kiekio.

Šalis narė privalo paskirstyti aplinkos taršos leidimus iki kiekvienų metų vasario 28 d. remdamasi NPP (dalis aplinkos taršos leidimų yra rezervuojama naujiems objektams).

Šalis narė turi užtikrinti, kad iki kitų metų balandžio 30 d., kiekvieno taršos objekto valdytojas pateiktų taršos objekto faktinės išmestos taršos į aplinką duomenis per einamuosius kalendorinius metus.

ES aplinkos taršos leidimai yra nematerialusis turtas, kurį nepiniginės dotacijos forma suteikė valstybė ar įmonė įsigijo, ir kuris apskaitoje pripažįstamas tikrąja verte jo išleidimo ar perdavimo momentui.

Po pirminio pripažinimo aplinkos taršos leidimai yra perkainojami tikrąja verte remiantis aktyvios rinkos kainomis. Taršos leidimų perkainojimo metu susidariusia apskaitinės vertės padidėjimo suma yra didinamas perkainojimo rezervas nuosavame kapitale, o vertės sumažėjimo suma,

FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS

Visos sumos tūkstančiais eurų, jei nenurodyta kitaip

2.5 Ilgalaikio turto apskaita (tęsinys)

viršijanti prieš tai sukauptą sumą rezerve, yra apskaitoma per pelno (nuostolio) straipsnį. Realizavus aplinkos taršos vienetus, perkainojimo rezervo teigiamas likutis tiesiogiai pripažįstamas nepaskirstytame pelne.

Valstybės dotacija

Bendrovei nemokamai suteikti ES aplinkos taršos leidimai yra laikomi kaip nepiniginė valstybės dotacija, kurie pripažįstami apskaitoje tikrąja verte jų gavimo ar išleidimo datai. Vėliau valstybės dotacija atitinkamai taršos leidimų panaudojimui per taršos leidimų galiojimo laiką ar ją pardavus pripažįstama pajamomis.

Atidėjinys taršos leidimų panaudojimui

Bendrovei išmetus į aplinką teršalus atsiranda įsipareigojimas atsiskaityti už taršą su valstybe leidimais, kurių nominali vertė atitiktų išmestų teršalų kiekį. Šis įsipareigojimas yra atidėjinys, kuris yra įvertintas verte atitinkančia sąnaudas, kurias Bendrovė patirs atsiradusiam įsipareigojimui padengti balanso sudarymo datai. Įsipareigojimas gali būti sudengtas su nematerialiu turtu tik tada, kai išmestas taršos kiekis yra patvirtinamas atsakingos reguliuojančios valstybės institucijos. Įsipareigojimo vertės pasikeitimai pripažįstami pelno (nuostolių) straipsnyje Pelno (nuostolių) ir kitų bendrųjų pajamų ataskaitoje.

Paskolinti aplinkos taršos leidimai

Aplinkos taršos leidimų skolinimas – Bendrovės sudarytas pardavimo sandoris, kurio metu perleidžiami aplinkos taršos leidimai ir įgyjama teisė gauti tą patį kiekį aplinkos taršos leidimų ateityje. Ateityje gautini aplinkos taršos leidimai apskaitomi kaip kitas ilgalaikis turtas. Pirminio pripažinimo metu toks turtas pripažįstamas įsigijimo savikaina, o vėliau tikrinama ar nesumažėjo jo vertė kaip aprašyta 2.8 pastaboje.

Nusidėvėjimas ir amortizacija

Ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto, išskyrus nebaigtą statybą, nusidėvėjimas (amortizacija) yra skaičiuojamas per įvertintus naudingo tarnavimo laikotarpius, taikant tiesiogiai proporcingą metodą. Kiekvienų metų pabaigoje Bendrovė peržiūri ilgalaikio turto naudingo tarnavimo laikotarpius, likvidacines vertes bei nusidėvėjimo/amortizacijos metodą, užtikrinant, kad jie atitiktų numatomą ilgalaikio turto naudojimo pobūdį. Įvertinimo pakeitimo įtaka, jei tokia yra, pripažįstama perspektyviai.

Ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto įvertinti naudingo tarnavimo laikotarpiai yra tokie:

Ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto grupės	Naudingo tarnavimo laikotarpiai (metais)
Pastatai	20 - 75
Statiniai ir įrenginiai:
- elektros ir ryšių įtaisai	20 - 25
- elektros įrenginiai	15 - 35
- kiti įrenginiai	5 - 20
Hidroelektrinės ir hidroakumuliacinės elektrinių statiniai ir įrenginiai:
- vandentakos hidrotechniniai statiniai ir įrengimai	75
- slėgiminiai vamzdynai	50
- hidrotechninės turbinos	25 - 40
- kiti įrenginiai	8 - 15
Rezervinės elektrinės statiniai ir įrenginiai:
- statiniai ir tiesiniai	10 - 75
- šilumos ir elektros įrenginiai	10 - 50
- matavimo prietaisai ir įranga	5 – 10
-kiti įrenginiai, įrankiai	4 – 40
Kombinuotojo ciklo bloko statiniai ir įrenginiai:
- statiniai ir tiesiniai	20 – 50
- elektros linijos	20 - 40
- elektros gamybos įrenginiai	20 – 50
Transporto priemonės	4 – 40
Kitas materialusis turtas:	5 – 40
- kompiuterinė technika ir ryšių priemonės	3 – 15
- inventorius, įrankiai	4 – 10
Nematerialus turtas	4

Pelnas ar nuostolis, susidarantis dėl ilgalaikio turto pardavimo apskaičiuojamas kaip skirtumas tarp pardavimo pajamų ir turto likutinės vertės ir yra pripažįstamas ataskaitinių metų Pelno (nuostolių) ir kitų bendrųjų pajamų bendrųjų pajamų ataskaitoje.

Remonto išlaidos yra pridedamos prie apskaitinės ilgalaikio materialiojo turto vertės, jei yra tikėtina, kad Bendrovė gaus ateityje ekonominę naudą iš šių išlaidų, ir jei jas galima patikimai įvertinti. Pakeistos dalies apskaitinė vertė yra nurašoma. Visos kitos remonto ir priežiūros išlaidos yra pripažįstamos sąnaudomis Pelno (nuostolių) ir kitų bendrųjų pajamų ataskaitoje tuo metu, kai jos yra patiriamos.

Didelės vertės atsarginės dalys, kurias tikimasi naudoti ilgiau nei vienerius metus, yra apskaitomos ilgalaikiame materialiajame turte. Atsarginės detalės yra apskaitomos įsigijimo savikaina atėmus sukauptą nusidėvėjimą bei vertės sumažėjimą. Nusidėvėjimas yra skaičiuojamas per įvertintus konkretaus ilgalaikio materialiojo turto, su kuriuo atsarginės dalys yra susijusios, naudingo tarnavimo laikotarpius, taikant tiesiogiai proporcingą metodą.

FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS

Visos sumos tūkstančiais eurų, jei nenurodyta kitaip

2.5 Ilgalaikio turto apskaita (tęsinys)

Ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo bei kito ilgalaikio turto vertės sumažėjimas

Kiekvienų finansinių ataskaitų sudarymo datą Bendrovė peržiūri likutinę ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto bei kito ilgalaikio turto vertę, kad nustatytų, ar yra kokių nors požymių, kad šio turto vertė sumažėjo. Jei tokių požymių yra, Bendrovė įvertina šio ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto atsiperkamąją vertę tam, kad būtų galima įvertinti vertės sumažėjimą (jei toks yra). Kai neįmanoma įvertinti turto atsiperkamosios vertės, Bendrovė paskaičiuoja pajamas generuojančios turto grupės, kuriai šis turtas priklauso, atsiperkamąją vertę.

Kai gali būti nustatytas patikimas ir nuoseklus paskirstymo pagrindas, Bendrovės administracinis turtas yra paskirstomas atskiriems pajamas generuojančio turto vienetams, priešingu atveju Bendrovės administracinis turtas yra paskirstomas mažesnėms pajamas generuojančio turto vienetų grupėms, kurioms gali būti nustatytas patikimas ir nuoseklus paskirstymo pagrindas. Kito ilgalaikio turto, t.y. ateityje gautinų aplinkos taršos leidimų, atsiperkamoji vertė yra nustatoma atsižvelgiant į aplinkos taršos leidimų išankstinių ar dabartinių sandorių rinkos kainas. Atsiperkamoji vertė yra didesnioji iš tikrosios vertės, atėmus pardavimo sąnaudas, ir naudojimo vertės. Įvertinant naudojimo vertę, tikėtini ateities pinigų srautai yra diskontuojami iki dabartinės vertės naudojant diskonto normą, įvertintą pagal dabartines rinkos sąlygas, egzistuojančią pinigų laiko vertę bei su turtu susijusią riziką, į kurią nebuvo atsižvelgta įvertinant ateities pinigų srautus.

Jei turto (ar pajamas generuojančios turto grupės) įvertinta atsiperkamoji vertė yra mažesnė nei šio turto apskaitinė vertė, apskaitinė turto vertė sumažinama iki atsiperkamosios šio turto (ar pajamas generuojančios turto grupės) vertės. Nuostoliai dėl vertės sumažėjimo pripažįstami iš karto pelno (nuostolių) straipsnyje, nebent šis turtas anksčiau buvo perkainotas. Tuo atveju, nuostoliai dėl vertės sumažėjimo yra apskaitomi kaip perkainojimo rezervo sumažėjimas, o perviršis, jeigu toks yra, pelne (nuostoliuose).

Jei po nuostolių dėl vertės sumažėjimo pripažinimo turto vertė vėliau padidėja, tai apskaitinė turto (pajamas generuojančios turto grupės) vertė padidinama iki naujai paskaičiuotos turto atsiperkamosios vertės, bet taip, kad padidėjimas neviršytų apskaitinės šio turto (pajamas generuojančios turto grupės) vertės, jei nuostoliai dėl vertės sumažėjimo ankstesniais metais nebūtų buvę pripažinti. Turto vertės sumažėjimo atstatymas pripažįstamas per pelno (nuostolio) straipsnį iš karto, nebent šis turtas anksčiau buvo perkainotas. Pastaruoju atveju, jo vertės sumažėjimo panaikinimas yra apskaitomas kaip perkainojimo rezervo padidėjimas (neviršijant buvusio vertės sumažėjimo sumos dydžio), kaip aprašyta 2.8 pastaboje.

2.6 Naudojimo teise valdomas turtas

Apskaitos politika, kurios laikomasi nuo 2019 m. sausio 1 d.

Naudojimo teise valdomas turtas yra turtas, kuris parodo Bendrovės teisę naudotis nuomojamu turtu nuomos laikotarpiu. Nuo 2019 m. sausio 1 d. Bendrovė pripažįsta naudojimo teise valdomą turtą visų rūšių nuomai, įskaitant naudojimo teise valdomo turto nuomą subnuomos atveju, išskyrus nematerialiojo turto nuomą, trumpalaikę nuomą ir nuomą, kurios nuomojamo turto vertė yra maža.

Naudojimo teise valdomo turto pirminis vertinimas

Nuomos pradžios datą (t. y. datą, nuo kurios pagrindinis turtas pradėtas naudoti) Bendrovė pripažįsta naudojimo teise valdomą turtą. Bendrovė naudojimo teise valdomą turtą įvertina įsigijimo savikaina. Naudojimo teise valdomo turto įsigijimo savikainą sudaro: nuomos įsipareigojimo pirminio vertinimo suma, bet kokie nuomos mokesčiai pradžios datą arba iki jos, atėmus bet kokias gautas nuomos paskatas; bet kokios Bendrovės patirtos pirminės tiesioginės išlaidos; ir išlaidų, kurias Bendrovė patirs išmontuodama ir pašalindama nuomojamą turtą, tvarkydama jo buvimo vietą arba atkurdama tokią nuomojamo turto būklę, kokios reikalaujama pagal nuomos sąlygas, įvertis, nebent tos išlaidos patiriamos atsargoms gaminti. Bendrovė prisiima su šiomis išlaidomis susijusį įsipareigojimą pradžios datą arba pasinaudojusi nuomojamu turtu tam tikrą konkretų laikotarpį. Bendrovė pripažįsta šias išlaidas kaip dalį naudojimo teise valdomo turto savikainos, kai yra prisiimamas įsipareigojimas dėl šių išlaidų. Toliau nurodyta, kaip naudojimo teise valdomo turto nusidėvėjimas per visą nuomos laikotarpį skaičiuojamas pagal tiesiogiai proporcingą (tiesinį) metodą:

Naudojimo teise valdomo turto grupės Nuomos laikotarpiai (metais)

Žemė 2-85 Patalpos 2-5 Transporto priemonės ir kiti įrenginiai 2-5

Naudojimo teise valdomo turto vėlesnis vertinimas

Po pradžios datos Bendrovė naudojimo teise valdomą turtą vertina taikydama savikainos metodą. Taikydama savikainos metodą, Bendrovė naudojimo teise valdomą turtą vertina savikaina: atėmus visą sukauptą nusidėvėjimą ir visus sukauptus vertės sumažėjimo nuostolius; ir pakoregavus dėl nuomos įsipareigojimo pakartotinio įvertinimo.

Apskaičiuodama naudojimo teise valdomo turto nusidėvėjimą, Bendrovė taiko 16-ojo TAS "Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai" nusidėvėjimo reikalavimus.

Jeigu iki nuomos laikotarpio pabaigos Bendrovei perleidžiama nuomojamo turto nuosavybės teisė arba jeigu naudojimo teise valdomo turto kaina rodo, kad Bendrovė pasinaudos pasirinkimo pirkti teise, Bendrovė apskaičiuoja naudojimo teise valdomo turto nusidėvėjimą nuo pradžios datos iki nuomojamo turto naudingo tarnavimo laiko pabaigos. Kitu atveju Bendrovė naudojimo teise valdomo turto nusidėvėjimą skaičiuoja nuo pradžios datos iki ankstesnės iš šių datų: naudojimo teise valdomo turto naudingo tarnavimo laiko pabaigos arba nuomos laikotarpio pabaigos.

Bendrovė naudojimo teise valdomą turtą pateikia atskirai nuo nematerialaus ir materialaus turto Finansinės padėties ataskaitoje.

FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS

Visos sumos tūkstančiais eurų, jei nenurodyta kitaip

2.7 Finansinis turtas

Nuo 2018 m. sausio 1 d. taikant 9 TFAS "Finansinės priemonės" Bendrovė finansinį turtą skirsto į žemiau nurodytas 3 kategorijas:

• (i) finansinį turtą, kuris vėlesniais laikotarpiais vertinamas amortizuota savikaina;
• (ii) finansinį turtą, kuris vėlesniais laikotarpiais vertinamas tikrąja verte, tikrosios vertės pasikeitimą pripažįstant kitomis bendrosiomis pajamomis;
• (iii) finansinį turtą, kuris vėlesniais laikotarpiais vertinamas tikrąja verte, tikrosios vertės pasikeitimą pripažįstant pelnu ar nuostoliais.

Finansinio turto skirstymas po pirminio pripažinimo į aukščiau aprašytas kategorijas remiasi verslo modeliu, kurį Bendrovė taiko valdant finansinį turtą. Finansinio turto grupei taikomas verslo modelis nustatomas lygmeniu, kuriuo matyti, kaip visos finansinio turto grupės kartu valdomos siekiant konkrečių Bendrovės verslo tikslo. Taikomam verslo modeliui neturi įtakos Bendrovės vadovybės ketinimai pavienių priemonių atžvilgiu. Bendrovė gali taikyti daugiau nei vieną verslo modelį savo finansiniam turtui valdyti.

Finansiniam turtui valdyti taikomas verslo modelis grindžiamas ne vien tvirtinimu, bet faktais, kuriuos galima matyti iš veiklos, kurią Bendrovė vykdo siekdama verslo modelio tikslų. Nustatant finansiniam turtui valdyti taikomą verslo modelį, Bendrovė priima sprendimą įvertinant ne pavienius veiksnius arba veiklą, bet atsižvelgiant į visus turimus įrodymus atliekant vertinimą.

Bendrovė pripažįsta finansinį turtą finansinės būklės ataskaitoje tik kai tampa finansinės priemonės sutarties nuostatų šalimi. Finansinio turto pirkimas arba pardavimas pripažįstamas arba jo pripažinimas nutraukiamas, taikant apskaitą pagal prekybos datą.

Pirminio pripažinimo metu Bendrovė finansinį turtą vertina tikrąja verte. Išskyrus gautinas prekybos sumas, kurios neturi reikšmingo finansavimo komponento, Bendrovė pirminio pripažinimo metu finansinį turtą įvertina tikrąja verte, pridėjus, kai finansinis turtas nėra apskaitomas tikrąja verte per pelną (nuostolius), sandorio išlaidas. Sandorio išlaidos apima visus mokesčius ir komisinius, kurių Bendrovė nebūtų mokėjusi, jei nebūtų sudariusi finansinės priemonės sutarties. Prekybos gautinos sumos, į kurias neįtrauktas reikšmingas finansavimo komponentas, yra vertinamos pagal 15-ojo TFAS nustatytą sandorio kainą.

Jeigu pirminio pripažinimo metu finansinio turto tikroji vertė skiriasi nuo sandorio kainos, tuomet skirtumas pripažįstamas pelnu arba nuostoliais.

Atsižvelgiant į verslo modelį, taikomą valdant finansinio turto grupę, finansinio turto apskaita yra tokia:

Finansinis turtas, vertinamas amortizuota verte

Bendrovės išduotos paskolos ir gautinos sumos apskaitomos atsižvelgiant į verslo modelį, kurio tikslas – laikyti finansinį turtą siekiant surinkti sutartyje numatytus pinigų srautus, kuriuos gali sudaryti pinigų srautai susiję su pagrindinės skolos dengimu bei palūkanų įplaukos.

Paskolos ir gautinos sumos yra neišvestinis finansinis turtas, kuriam nustatyti fiksuoti ar kitaip nustatomi mokėjimai ir kuris nekotiruojamas aktyvioje rinkoje. Jos pripažįstamos trumpalaikiu turtu, išskyrus tas paskolas ir gautinas sumas, kurių grąžinimo terminas yra ilgesnis nei 12 mėnesių po finansinės padėties ataskaitos parengimo dienos, tokiu atveju paskolos ir gautinos sumos pripažįstamos ilgalaikiu turtu.

Paskolos ir gautinos sumos pradžioje apskaitomos įsigijimo savikaina (gautino atlygio tikrąja verte), o vėliau - amortizuota savikaina, naudojant efektyvios palūkanų normos metodą. Pelnas arba nuostolis pripažįstami Pelno (nuostolių) ir kitų bendrųjų pajamų ataskaitoje tada, kai toks turtas yra nurašomas, sumažėja jo vertė ar jis yra amortizuojamas.

Finansinis turtas tikrąja verte per pelną ar nuostolius

Finansinis turtas, apskaitomas tikrąja verte per pelną ar nuostolius, apima finansinį turtą, laikomą prekybai, finansinį turtą, kuris pirminio pripažinimo metu buvo priskirtas kaip vertinamas tikrąja verte per pelną ar nuostolius ar finansinis turtas, kuris privalomai vertinamas tikrąja verte. Finansinis turtas yra priskiriamas laikomam prekybai, jeigu jis įsigyjamas su tikslu parduoti ar perpirkti netolimoje ateityje. Išvestinės priemonės, įskaitant atskirtas įterptąsias išvestines priemones, taip pat klasifikuojamos kaip laikomos prekybai, nebent jos yra priskiriamos veiksmingoms apsidraudimo priemonėms (pagal 9 TFAS).

Bendrovė neturi finansinio turto, laikomo prekybai, kuris įsigyjamas siekiant artimiausiu laiku jį parduoti, ir šiai kategorijai priskiria tik finansinį turtą, kuris atsiranda iš verslo ar investicijų perleidimo ir yra ne nuosavybės neapibrėžtasis atlygis. Finansinis turtas susijęs su pinigų srautais, kurie nėra tik pagrindinės sumos bei palūkanų mokėjimai, yra priskiriami ir vertinami tikrąja verte per pelną ar nuostolius, nepriklausomai nuo verslo modelio. Nepaisant aukščiau aprašytų kriterijų, pagal kuriuos skolos finansinės priemonės priskiriamos prie apskaitomų amortizuota savikaina ar tikrąja verte per kitų bendrųjų pajamų ataskaitą, skolos finansinės priemonės gali būti priskiriamos prie vertinamų tikrąja verte per pelną ar nuostolius pirminio pripažinimo metu, jeigu tai pašalina ar žymiai sumažina apskaitos nesutapimus. Finansinis turtas finansinės būklės ataskaitoje yra apskaitomas tikrąja verte, grynuosius tikrosios vertės pokyčius pripažįstant Pelno (nuostolių) ir kitų bendrųjų pajamų ataskaitoje.

Faktinių palūkanų metodas

Faktinių palūkanų metodas taikomas apskaičiuojant finansinio turto amortizuotą savikainą, taip pat atitinkamu laikotarpiu pelno (nuostolių) ataskaitoje paskirstant palūkanų pajamas.

Faktinių palūkanų norma – norma, kurią taikant apskaičiuotos būsimos pinigų įplaukos tikėtinu finansinio turto galiojimo laikotarpiu tiksliai diskontuojamos iki finansinio turto bendrosios balansinės vertės, kuri rodo finansinio turto amortizuotą savikainą prieš koregavimą dėl bet kokių atidėjinių nuostoliams. Skaičiuojant faktinių palūkanų normą, Bendrovė vertina tikėtinus pinigų srautus atsižvelgiant į visas finansinės priemonės sutarties sąlygas (pvz., išankstinį mokėjimą, pratęsimą, pasirinkimo pirkti ir panašius pasirinkimo sandorius), bet neatsižvelgdamas į tikėtinus kredito nuostolius. Skaičiuojant įtraukiami visi atlygiai ir kitos sumos, kuriuos sutarties šalys sumokėjo arba gavo viena iš kitos ir kurie yra neatskiriama faktinių palūkanų normos dalis, sandorių sąnaudos, taip pat visos kitos premijos arba nuolaidos. Skaičiuojant faktinių palūkanų norma daroma prielaida, kad pinigų srautus ir tikėtiną panašių finansinių priemonių grupės galiojimo laikotarpį galima patikimai įvertinti. Kai pinigų srautų arba finansinės priemonės (arba finansinių priemonių grupės) tikėtino galiojimo laikotarpio patikimai įvertinti neįmanoma, Bendrovė naudoja sutartyje numatytus pinigų srautus per visą sutartyje numatytą finansinės priemonės (arba finansinių priemonių grupės) galiojimo laikotarpį.

FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS

Visos sumos tūkstančiais eurų, jei nenurodyta kitaip

2.7 Finansinis turtas (tęsinys)

Tikėtini kredito nuostoliai

Bendrovė atlieka į ateitį orientuotą tikėtinų kredito nuostolių, susijusių su jos skolos priemonėmis vertinamos amortizuota savikaina, vertinimą, nepaisant to, ar egzistuoja vertės sumažėjimo požymių.

Bendrovės patiriami kredito nuostoliai apskaičiuojami, kaip visų sutartyje numatytų pinigų srautų, kuriuos Bendrovė turi gauti pagal sutartį, ir visų pinigų srautų, kuriuos Bendrovė tikisi gauti, skirtumas (t. y. visas pinigų trūkumas), diskontuotas taikant pirminę faktinių palūkanų normą. Pinigų srautus Bendrovė apskaičiuoja atsižvelgiant į visas finansinės priemonės sutarties sąlygas per tikėtiną tos finansinės priemonės galiojimo laikotarpį, įskaitant turimo užstato pardavimo arba kitokio kredito vertės didinimo, kuris yra neatskiriamas nuo sutarties sąlygų, pinigų srautus.

Tikėtini kredito nuostoliai vertinami taip, kad atspindėtų nešališką ir tikėtiną svertinę sumą, nustatomą atsižvelgiant į galimus gauti rezultatus; pinigų laiko vertę; pagrįstą ir patvirtinamą informaciją apie įvykius praeityje ir dabartines sąlygas; bei pagrįstas ir patvirtinamas prognozes dėl įvykių ateityje ir ekonominių sąlygų finansinių ataskaitų sudarymo dieną.

Tikėtini kredito nuostoliai rodo svertinį kredito nuostolių vidurkį, kuris nustatytas atsižvelgiant į atitinkamą įsipareigojimų neįvykdymo riziką (tikimybę).

Tikėtini galiojimo laikotarpio kredito nuostoliai, tai tikėtini kredito nuostoliai, susidarantys dėl visų galimų įsipareigojimų neįvykdymo įvykių per laikotarpį nuo finansinio turto pirminio pripažinimo iki vėlesnės, finansinio turto padengimo, arba finansinio turto galutinio nurašymo, datos.

Bendrovė siekia, kad tikėtini galiojimo laikotarpio kredito nuostoliai būtų pripažįstami prieš tai, kai finansinė priemonė tampa laiku neapmokėta. Paprastai kredito rizika reikšmingai padidėja prieš tai, kai finansinė priemonė tampa laiku neapmokėta arba pastebima kitų su skolininku susijusių delsos veiksnių (pvz., pakeitimas arba restruktūrizacija). Todėl, jei ne per didelėmis išlaidomis ar pastangomis galima gauti pagrįstos ir patvirtinamos informacijos, kuri yra labiau orientuota į ateitį nei apie pradelstus mokėjimus, ja būtina remtis vertinant kredito rizikos pasikeitimus.

Tikėtini kredito nuostoliai pripažįstami atsižvelgiant į individualiai arba bendrai įvertinta išduotų paskolų ir prekybos gautinų sumų kredito riziką, kurios vertinimas remiasi visą pagrįstą bei patvirtinamą informaciją, įskaitant į ateitį orientuotą informaciją.

Prekybos gautinų sumų viso galiojimo laikotarpio tikėtini kredito nuostoliai vertinami taikant tiek bendrąjį, tiek individualų vertinimą, kaip reikalaujama pagal 9 - ąjį TFAS, ir apskaito atidėjinius nuostoliams viso galiojimo laikotarpio kredito nuostolių atžvilgiu nuo gautinų sumų pirminio pripažinimo. Bendrovės vadovybės sprendimas dėl individualaus vertinimo priimamas atsižvelgiant į galimybę gauti informaciją apie konkretaus skolininko kredito istoriją, finansinę būklę vertinimo datai, įskaitant į ateitį orientuotą informaciją, kuri leistų laiku nustatyti konkretaus skolininko kredito rizikos padidėjimą. Bendrovė naudoja atidėjinių matricą, pagal kurią atidėjiniai nuostoliams skaičiuojami prekybos gautinų sumų, kurioms būdingi skirtingi senėjimo ir pradelsto mokėjimo terminai, atžvilgiu. Neatgautinumo analizė atliekama už pastaruosius 3 metus, siekiant nustatyti įsipareigojimų nevykdymo rodiklį. Nesant patikimų šaltinių apie skolininko kredito istoriją, finansinę būklę vertinimo datai, įskaitant į ateitį orientuotą informaciją, bendrovė vertina skolą taikant bendrąjį vertinimą.

Kitų gautinų sumų viso galiojimo laikotarpio tikėtini kredito nuostoliai vertinami taikant individualųjį vertinimą. Bendrovės vadovybė atlieka individualųjį vertinimą atsižvelgiant į galimybę gauti informaciją apie konkretaus skolininko kredito istoriją, finansinę būklę vertinimo datai, įskaitant į ateitį orientuotą informaciją, kuri leistų laiku nustatyti konkretaus skolininko reikšmingą kredito rizikos padidėjimą, tokiu būdu įgalinant priimti sprendimą dėl viso galiojimo laikotarpio kredito nuostolių pripažinimo konkretaus skolininko atžvilgiu.

Bendrovė išduodant paskolą įvertina ir apskaito 12 mėnesių tikėtinus kredito nuostolius. Paskesniais ataskaitiniais laikotarpiais, nesant reikšmingo kredito rizikos padidėjimo, susijusio su paskolos davėju, Bendrovė koreguoja 12 mėnesių tikėtinų kredito nuostolių likutį atsižvelgiant į vertinimo datai likusią nepadengtą paskolos sumą. Nustačius, kad paskolos davėjo finansinė būklė reikšmingai pablogėjo, lyginant su būkle, buvusia paskolos išdavimo metu, Bendrovė apskaito visus paskolos galiojimo laikotarpio tikėtinus kredito nuostolius. Vėliausias momentas, kai Bendrovė pripažįsta visus išduotai paskolai tenkančius tikėtinus galiojimo laikotarpio kredito nuostolius, identifikuojamas, kai skolininkas vėluoja apmokėti eilinę įmoką, arba visą skolą ilgiau negu 30 dienų. Esant kitų įrodymų, Bendrovė apskaito visus išduotai paskolai tenkančius tikėtinus galiojimo laikotarpio kredito nuostolius neatsižvelgiant į įmokų vėlavimo apmokėti ilgiau negu 30 dienų prielaidą.

Suteiktų paskolų ir pinigų bei pinigų ekvivalentų tikėtinų kredito nuostolių pripažinimo stadijos:

1. Suteikus paskolą, gavus pinigus ar pinigų ekvivalentus, Bendrovė pripažįsta dvylikos mėnesio tikėtinus kredito nuostolius. Paskolos (finansinio lizingo) ar pinigų ekvivalentų palūkanų pajamos apskaičiuojamos nuo finansinio turto balansinės vertės nekoreguojant ją tikėtinų kredito nuostolių suma.

2. Nustačius, kad kredito rizika, susijusi su paskolos gavėju arba banku, kuriame laikomi pinigai ir pinigų ekvivalentai, reikšmingai padidėjo (o tai parodo gautinos sumos, kurios yra pradelstos daugiau kaip nei 30 dienų, bei reikšminga neigiama informacija apie pokyčius, darančius įtaką skolininkui ir pan.), Bendrovė apskaitos viso paskolos ar pinigų ekvivalentų galiojimo tikėtinus kredito nuostolius. Visi finansinės priemonės galiojimo laikotarpio tikėtini kredito nuostoliai apskaičiuojami tik esant reikšmingam kredito rizikos, susijusios su paskolos gavėju, padidėjimui. Paskolos (finansinio lizingo) ar pinigų ekvivalentų palūkanų pajamos apskaičiuojamos nuo finansinio turto balansinės vertės nekoreguojant ją tikėtinų kredito nuostolių suma.

3. Jeigu Bendrovė nustato, kad paskolos ar pinigų ekvivalentų atgavimas tampa abejotinas, arba finansinio lizingo kliento būklė rodo, kad šio kliento skolą reikia priskirti prie abejotinų skolų, tuomet šią paskolą (gautinas lizingo sumas) Bendrovė priskiria prie finansinio turto, turinčio objektyvių vertės sumažėjimo įrodymų (abejotinos paskolos ir kitos gautinos sumos). Paskolos (finansinio lizingo) ar pinigų ekvivalentų palūkanų pajamos apskaičiuojamos nuo finansinio turto balansinės vertės, kuri sumažinama tikėtinų kredito nuostolių suma.

Paskolos, kurioms apskaičiuojami viso galiojimo laikotarpio kredito nuostoliai, laikomos dėl kredito rizikos sumažėjusios vertės (credit-impaired) finansiniu turtu.

FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS

Visos sumos tūkstančiais eurų, jei nenurodyta kitaip

2.7 Finansinis turtas (tęsinys)

Dėl kredito rizikos sumažėjusios vertės (angl. – credit-impaired) finansinis turtas

Finansinio turto vertė yra sumažėjusi, kai yra objektyvių vertės sumažėjimo įrodymų, įvykus vienam arba daugiau įvykių, kurie neigiamai paveikia apskaičiuojamus būsimus to finansinio turto pinigų srautus. Finansinio turto vertės sumažėjimo, kai yra objektyvių vertės sumažėjimo įrodymų, įrodymai yra stebėjimais grindžiami duomenys apie šiuos įvykius:

• a) gautinos sumos yra pradelstos daugiau nei 360 dienų;
• b) dideli skolininko finansiniai sunkumai;
• c) sutarties pažeidimai, pavyzdžiui, laiku neapmokėta skola arba eilinė įmoka;
• d) skolininkui suteikta nuolaida, kurios skolintojas kitu atveju nebūtų suteikęs dėl ekonominių ar sutartyje nurodytų priežasčių, siejamų su skolininko finansiniais sunkumais;
• e) išaugusi tikimybė, kad skolininkas bankrutuos arba bus atliktas kitoks finansinis reorganizavimas;
• f) dėl finansinių sunkumų išnyksta finansinio turto aktyvioji rinka;
• g) finansinis turtas perkamas arba suteikiamas su didele nuolaida, iš ko matyti patirti kredito nuostoliai.

Finansinio turto vertės sumažėjimą, kai yra objektyvių vertės sumažėjimo įrodymų, gali kartu lemti keli įvykiai, kurie gali įvykti vienu metu arba vienas po kito per finansinio turto sutarties galiojimo laikotarpį.

Gautinų paskolų ir prekybos gautinų sumų viso galiojimo tikėtinų kredito nuostolių suma apskaitoma per pelną (nuostolius), naudojant kontrarinę abejotinų gautinų sumų sąskaitą.

Finansinio turto pripažinimo nutraukimas

Finansinio turto (ar, kur tinkama, dalies finansinio turto ar dalies panašaus finansinio turto grupės) pripažinimas yra nutraukiamas, kai: - baigiasi teisės į finansinio turto pinigų srautus galiojimo laikas;

• Bendrovė išlaiko teisę į pinigų srautus, bet prisiima įsipareigojimą sumokėti visą sumą trečiajai šaliai pagal perleidimo sutartį per trumpą laiką; arba

• Bendrovė perleidžia savo teisę gauti pinigines įplaukas iš turto ir/arba (a) perleidžia iš esmės visą su finansinio turto nuosavybe susijusią riziką ir naudą, arba (b) nei perleidžia, nei išlaiko su finansiniu turtu susijusios rizikos ir naudos, bet perleidžia šio turto kontrolę:

• jei Bendrovė neišlaikė kontrolės, jį nutraukia finansinio turto pripažinimą, o visas perduodant sukurtas arba išlaikytas teises ir prievoles pripažįstamos atskirai turtu arba įsipareigojimais;

• jei Bendrovė išlaikė kontrolę, ji toliau pripažįsta finansinį turtą tiek, kiek toliau kontroliuoja finansinį turtą.

Vertinant ar Bendrovė išlaikė perduoto turto kontrolę, atsižvelgiama į gavėjo gebėjimas parduoti šį turtą. Jei gavėjas praktiškai geba parduoti visą turtą nesusijusiai trečiajai šaliai ir atlikti tai vienašališkai, netaikydamas perdavimui papildomų apribojimų, laikoma, kad Bendrovė kontrolės neišlaikė. Visais kitais atvejais Bendrovė kontrolę išlaikė.

Bendrovė nurašo gautinas paskolas ir prekybos gautinas sumas, kai netenka teisės į sutartyje numatytus finansinio turto pinigų srautus.

Kitas turtas

Kito turto vertės sumažėjimas yra įvertinamas tuomet, kai įvykiai ar aplinkybės parodo, kad turto vertė gali neatsipirkti. Kai apskaitinė vertė viršija turto atsipirkimo vertę, vertės sumažėjimas apskaitomas Pelno (nuostolių) ir kitų bendrųjų pajamų ataskaitoje. Vertės sumažėjimo, apskaityto ankstesniais laikotarpiais, atstatymas apskaitomas, kai yra požymių, kad pripažinti nuostoliai dėl turto vertės sumažėjimo nebeegzistuoja ar reikšmingai sumažėjo. Atstatymas yra apskaitomas Pelno (nuostolių) ir kitų bendrųjų pajamų ataskaitoje tame pačiame straipsnyje, kuriame buvo apskaityti vertės sumažėjimo nuostoliai.

2.8 Atsargos

Atsargos pirminio pripažinimo metu yra apskaitomos įsigijimo savikaina. Vėlesniais laikotarpiais atsargos yra apskaitomos grynąja galimo realizavimo verte arba įsigijimo savikaina – priklausomai nuo to, kuri yra mažesnė. Atsargų savikaina apima įsigijimo kainą ir susijusius mokesčius bei tas pridėtines išlaidas, kurios susidarė gabenant atsargas į dabartinę jų buvimo vietą ir suteikiant joms dabartinę būklę. Savikaina nustatoma naudojant FIFO metodą. Grynoji galimo realizavimo vertė – įvertinta pardavimo kaina, atėmus įvertintas gamybos užbaigimo išlaidas ir įvertintas marketingo, pardavimo išlaidas.

2.9 Pinigai ir pinigų ekvivalentai

Pinigus ir pinigų ekvivalentus sudaro grynieji pinigai kasoje ir pinigai bankų sąskaitose, indėliai iki pareikalavimo ir kitos trumpalaikės likvidžios investicijos (pradinis terminas iki 3 mėnesių), kurios gali būti lengvai iškeičiamos į aiškias pinigų sumas ir kurioms būdinga nereikšminga vertės pasikeitimo rizika, bei bankų overdraftai. Bankų overdraftai finansinės padėties ataskaitoje yra apskaitomi kaip trumpalaikės paskolos.

Pinigų srautų ataskaitoje pinigus ir jų ekvivalentus sudaro pinigai kasoje, indėliai einamosiose sąskaitose ir kitos trumpalaikės labai likvidžios investicijos, kurių pradinis terminas iki 3 mėnesių bei bankų overdraftai.

2.10 Finansiniai įsipareigojimai bei Bendrovės išleisti nuosavybės instrumentai

Instrumentų priskyrimas skolos ar nuosavybės instrumentams

Skolos ir nuosavybės instrumentai yra priskiriami arba finansiniams įsipareigojimams, arba nuosavybei, priklausomai nuo sutarties turinio.

FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS

Visos sumos tūkstančiais eurų, jei nenurodyta kitaip

2.10 Finansiniai įsipareigojimai bei Bendrovės išleisti nuosavybės instrumentai (tęsinys)

Nuosavybės instrumentai

Nuosavybės instrumentas yra bet kokia sutartis, kuri patvirtina Bendrovės turto, atėmus visus jos įsipareigojimus, nuosavybės dalį. Nuosavybės instrumentai yra apskaitomi gautų įplaukų verte, atėmus tiesiogines išleidimo išlaidas. Akcijų priedai yra skirtumas tarp akcijų nominalios ir apmokėjimo verčių.

Finansiniai įsipareigojimai

Įsipareigojimai yra priskiriami finansiniams įsipareigojimams, vertinamiems tikrąja verte per pelną (nuostolį), arba kitiems finansiniams įsipareigojimams. Bendrovė neturi finansinių įsipareigojimų, vertinamų tikrąją verte per pelną (nuostolį).

Kiti finansiniai įsipareigojimai

Kiti finansiniai įsipareigojimai, įskaitant paskolas, yra pripažįstami tikrąja verte, atėmus sandorio sudarymo išlaidas.

Vėlesniais laikotarpiais kiti finansiniai įsipareigojimai yra apskaitomi amortizuota savikaina, apskaičiuota naudojant efektyvios palūkanų normos metodą. Palūkanų sąnaudos yra pripažįstamos, naudojant efektyvios palūkanų normos metodą.

Finansiniai įsipareigojimai priskiriami trumpalaikiams, nebent Bendrovė turi besąlyginę teisę atidėti įsipareigojimo padengimo terminą 12 mėnesių po finansinių ataskaitų sudarymo dienos.

Finansiniai įsipareigojimai priskiriami ilgalaikiams, jei iki balanso datos sudaryta finansavimo sutartis įrodo, kad įsipareigojimas balanso datai pagal pobūdį buvo ilgalaikis.

Finansinių įsipareigojimų pripažinimo nutraukimas

Finansinio įsipareigojimo pripažinimas nutraukiamas, kai jis yra padengiamas, atšaukiamas ar baigiasi jo terminas. Kai vienas esamas finansinis įsipareigojamas pakeičiamas kitu įsipareigojimu tam pačiam skolintojui, bet kitomis sąlygomis, arba kai esamo įsipareigojimo sąlygos iš esmės pakeičiamos, toks pokytis laikomas pirminio įsipareigojimo nutraukimu ir naujo įsipareigojimo atsiradimu. Skirtumas tarp atitinkamų balansinių verčių pripažįstamas Pelno (nuostolių) ir kitų bendrųjų pajamų ataskaitoje.

2.11 Užsienio valiuta

Operacijos užsienio valiuta apskaitoje atvaizduojamos eurais pagal operacijos atlikimo dieną Lietuvos banko skelbiamą euro ir užsienio valiutos santykį, kuris apytiksliai lygus rinkos kursui. Piniginis turtas ir įsipareigojimai yra konvertuojami į eurus balanso sudarymo datos kursu. Pelnas ir nuostoliai, patirti dėl atsiskaitymų pagal šiuos sandorius bei dėl piniginio turto ar įsipareigojimų konvertavimo į eurus, yra įtraukiami į ataskaitinio laikotarpio Pelno (nuostolių) ir kitų bendrųjų pajamų ataskaitą.

Pagrindinių valiutų santykiai buvo tokie:

2019 m. gruodžio 31 d. 2018 m. gruodžio 31 d. 1 USD 0,8902 EUR 0,8734 EUR

Bendrovės finansinės ataskaitos yra pateiktos pagrindine ekonominės aplinkos, kurioje įmonė veikia, valiuta (funkcine valiuta). Finansinėse ataskaitose Bendrovės finansiniai veiklos rezultatai bei finansinė būklė yra pateikti eurais, kurie yra Bendrovės funkcinė valiuta ir finansinių ataskaitų pateikimo valiuta.

Rengiant Bendrovės finansines ataskaitas, operacijos, atliktos kitomis nei įmonės funkcinėmis valiutomis (užsienio valiutomis), yra apskaitomos taikant valiutų kursus, galiojusius operacijų dieną. Kiekvieną balanso sudarymo datą piniginiai straipsniai, išreikšti užsienio valiuta, yra konvertuojami balanso sudarymo datos valiutos kursu. Nepiniginiai straipsniai, kurie apskaitomi tikrąja verte ir išreikšti užsienio valiuta, konvertuojami tikrosios vertės nustatymo dienos valiutos kursu. Nepiniginiai vienetai, kurie yra apskaityti įsigijimo verte ir išreikšti užsienio valiuta, nekonvertuojami.

2.12 Dotacijos

Dotacijos, susijusios su turtu

Vyriausybės ir Europos Sąjungos dotacijos bei trečiųjų šalių kompensacijos, susijusios su turtu, apima dotacijas, kurios yra gautos ilgalaikio turto forma arba skirtos ilgalaikiam turtui įsigyti. Dotacijos yra apskaitomos gauto turto tikrąja verte ir vėliau pripažįstamos Pelno (nuostolių) ir kitų bendrųjų pajamų ataskaitoje, mažinant turto nusidėvėjimo sąnaudas, proporcingai per atitinkamo ilgalaikio turto naudingo tarnavimo laikotarpį.

Dotacijos, susijusios su pajamomis

Vyriausybės ir Europos Sąjungos dotacijos, gaunamos ataskaitinio ar praėjusio laikotarpio išlaidoms ar negautoms pajamoms kompensuoti, taip pat visos kitos dotacijos, nepriskiriamos dotacijoms, susijusioms su turtu, yra laikomos dotacijomis, susijusiomis su pajamomis. Dotacijos, susijusios su pajamomis, suma pripažįstama panaudota dalimi tiek, kiek per ataskaitinį laikotarpį patiriama sąnaudų, arba kiek apskaičiuojama

FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS

Visos sumos tūkstančiais eurų, jei nenurodyta kitaip

2.12 Dotacijos (tęsinys)

negautų pajamų, kurioms kompensuoti skirta dotacija. Šios dotacijos apskaitomos Pelno (nuostolių) ir kitų bendrųjų pajamų ataskaitoje atėmus susijusias išlaidas.

2.13 Atidėjiniai

Atidėjiniai apskaitomi tada, kai dėl įvykio praeityje Bendrovė turi teisinį įsipareigojimą ar neatšaukiamą pasižadėjimą, ir tikėtina, kad jam įvykdyti bus reikalingi ekonominę naudą teikiantys ištekliai, ir įsipareigojimo suma gali būti patikimai įvertinta. Kai Bendrovė tikisi, kad dalis ar visa atidėjinių suma bus kompensuota, pavyzdžiui pagal draudimo sutartį, gautina kompensacija yra pripažįstama kaip atskiras turtas, bet tik tada, kai kompensavimas yra garantuotas. Su atidėjiniais susijusios išlaidos yra apskaitomos Pelno (nuostolių) ir kitų bendrųjų pajamų ataskaitoje grynąja verte, atsižvelgiant į kompensuojamas sumas. Jei pinigų laiko vertė yra reikšminga, atidėjiniai yra diskontuojami naudojant efektyvią laikotarpio palūkanų normą (prieš mokesčius), jei reikia, atsižvelgiant į konkrečią įsipareigojimui specifinę riziką. Atidėjinio padidėjimas, atstatant diskontavimo įtaką per laikotarpį, pripažįstamas kaip finansinės sąnaudos.

Atidėjinių pripažinimas, dėl su elektros energija susijusių paslaugų teikimo yra aprašytas 2.18 pastaboje.

2.14 Išmokos darbuotojams

Socialinio draudimo įmokos

Bendrovė moka socialinio draudimo įmokas į Valstybinį socialinio draudimo fondą (toliau – Fondas) už savo darbuotojus pagal nustatytų įmokų planą ir vadovaujantis šalies įstatymų reikalavimais. Nustatytų įmokų planas – tai planas, pagal kurį Bendrovė moka nustatyto dydžio įmokas ir ateityje neturės jokio teisinio ar konstruktyvaus įsipareigojimo ir toliau mokėti šias įmokas, jeigu Fondas neturės pakankamai turto, kad galėtų visiems darbuotojams sumokėti išmokas, susijusias su tarnyba dabartiniu ar ankstesniais laikotarpiais. Socialinio draudimo įmokos pripažįstamos sąnaudomis pagal kaupimo principą ir priskiriamos darbuotojų darbo užmokesčio sąnaudoms.

Išeitinės kompensacijos

Išeitinės išmokos darbuotojams mokamos Bendrovei nutraukus darbo santykius su darbuotoju iki jo įprasto išėjimo į pensiją dienos arba darbuotojui priėmus sprendimą savo noru išeiti iš darbo mainais į tokias išmokas. Bendrovė pripažįsta išeitines išmokas darbuotojams ankstesniąją iš šių datų, t.y. tada, kai: (a) grupė nebegali atšaukti siūlomų išeitinių išmokų; arba (b) ūkio subjektas pripažįsta su restruktūrizavimu susijusias sąnaudas, kurios patenka į 37-ojo TAS taikymo sritį ir apima išeitinių išmokų mokėjimą. Tuo atveju, kai pateikiamas pasiūlymas, siekiant paskatinti išėjimą iš darbo savo noru, išeitinės išmokos darbuotojams įvertinamos remiantis darbuotojų, planuojančių sutikti su pasiūlymu, skaičiumi. Jei išeitinės išmokos tampa mokėtinos vėliau nei per 12 mėnesių po ataskaitinio laikotarpio pabaigos, jos yra diskontuojamos iki dabartinės vertės.

Premijų planai

Bendrovė pripažįsta įsipareigojimą ir premijų sąnaudas, kuomet turi sutartinį įsipareigojimą arba praeityje buvo taikoma praktika, sukūrusi konstruktyvų įsipareigojimą.

Atidėjiniai pensijų išmokoms

Darbuotojams, įgijusiems teisę į senatvės pensiją arba ją gaunantiems, nutraukus neterminuotą darbo sutartį savo iniciatyva Bendrovė turi išmokėti 2 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką. Bendrovė, ataskaitinio laikotarpio pabaigoje, vadovaudamasi parengta metodika, įvertina įsipareigojimo dydį atsižvelgiant į darbuotojų skaičių, amžių, darbo stažą bei aktuarinius demografinius rodiklius, pateiktus LR Statistikos departamento, bei apskaito šį įsipareigojimą finansinėse ataskaitose diskontuota naudojant rinkos palūkanų normą dabartine verte.

2.15 Nuomos apskaita

Nustatymas, ar sutartis yra nuomos sutartis, yra paremtas informacija sutarties pasirašymo datą. Yra vertinama, ar sutartis yra susijusi su specifiško turto naudojimu bei ar sutartis suteikia teisę naudoti turtą.

Bendrovė kaip nuomotojas

Pajamos pagal veiklos nuomos sutartis yra pripažįstamos tiesiogiai proporcingu metodu per visą nuomos laikotarpį.

Apskaitos politika, kurios laikomasi iki 2019 m. sausio 1 d.

Išperkamoji nuoma – Bendrovė yra lizingo gavėjas

Bendrovė apskaito išperkamąją nuomą kaip turtą bei įsipareigojimus Finansinės padėties ataskaitoje, kurių vertė yra lygi nuomojamo turto tikrajai vertei finansinės nuomos pradžioje arba minimalių finansinės nuomos įmokų dabartinei vertei, jei pastaroji yra mažesnė. Skaičiuojant minimalių išperkamosios

nuomos įmokų dabartinę vertę naudojama diskonto norma yra finansinės nuomos įmokų palūkanų norma, kai ją galima išskirti, kitu atveju naudojama Bendrovės bendra skolinimosi palūkanų norma. Tiesioginės pradinės išlaidos yra įtraukiamos į turto vertę.

FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS

Visos sumos tūkstančiais eurų, jei nenurodyta kitaip

2.15 Nuomos apskaita (tęsinys)

Išperkamosios nuomos įmokos yra padalinamos tarp palūkanų sąnaudų ir neapmokėtų įsipareigojimų mažinimo. Palūkanos nustatomos taip, kad jų procentas nuo neapmokėto išperkamosios nuomos įsipareigojimų likučio kiekvieno mokėjimo metu būtų pastovus per visą finansinės nuomos laikotarpį.

Išperkamosios nuomos būdu įsigytam turtui skaičiuojamas nusidėvėjimas, be to dėl išperkamosios nuomos kiekvieną ataskaitinį laikotarpį padidėja finansinės sąnaudos Bendrovės Pelno (nuostolių) ir kitų bendrųjų pajamų ataskaitoje. Nusidėvėjimo skaičiavimo tvarka išperkamosios nuomos būdu įsigytam turtui yra analogiška kaip ir nuosavam turtui, tačiau toks turtas negali būti nudėvimas per ilgesnį nei išperkamosios nuomos laikotarpį, jei pagal išperkamosios nuomos sutartį sutarties laikotarpiui pasibaigus, nuosavybė nėra perduodama Bendrovei.

Jeigu pardavimo ir atgalinės nuomos sandorio rezultatas yra išperkamoji nuoma, bet koks pardavimo pelnas, viršijantis apskaitinę vertę, nėra iš karto pripažįstamas pajamomis. Jis yra atidedamas ir amortizuojamas per išperkamosios nuomos laikotarpį.

Veiklos nuoma – Bendrovė yra nuomos gavėjas

Turto nuoma, pagal kurią visa su nuosavybe susijusi rizika ir teikiama nauda pasilieka nuomotojui, yra laikoma veiklos nuoma. Įmokos pagal veiklos nuomos sutartį yra apskaitomos kaip sąnaudos bendrųjų pajamų ataskaitoje tiesiniu metodu per nuomos laikotarpį.

Bendra nuomotojo suteikiamų lengvatų nauda yra pripažįstama kaip nuomos sąnaudų sumažėjimas per nuomos laikotarpį tiesiniu metodu.

Jeigu pardavimo ir atgalinės nuomos sandorio rezultatas yra veiklos nuoma, ir akivaizdu, kad sandoris yra sudarytas tikrąja verte, bet koks pelnas ar nuostoliai yra apskaitomi iš karto. Jei pardavimo kaina yra žemesnė nei tikroji vertė, bet koks pelnas ar nuostoliai yra apskaitomi iš karto, išskyrus atvejus, kai nuostoliai kompensuojami žemesnėmis už rinkos kainas nuomos įmokomis ateityje. Tuomet jie atidedami ir amortizuojami proporcingai nuomos įmokomis per laikotarpį, kurį turtą numatoma naudoti. Jei pardavimo kaina viršija tikrąją vertę, suma, kuria viršijama tikroji vertė, yra atidedama ir amortizuojama per laikotarpį, kuriuo turtą numatoma naudoti.

2.16 Nuomos įsipareigojimai

Apskaitos politika, kurios laikomasi nuo 2019 m. sausio 1 d.

Nuomos įsipareigojimo pirminis vertinimas

Pradžios datą Bendrovė vertina nuomos įsipareigojimą tą datą nesumokėtų nuomos mokesčių dabartine verte. Nuomos mokesčiai diskontuojami naudojant nuomos sutartyje numatytą palūkanų normą, jei tą normą galima lengvai nustatyti. Jeigu tos normos negalima lengvai nustatyti, Bendrovė naudoja nuomininko priskaitytiną skolinimosi palūkanų normą.

Pradžios datą nuomos mokesčiai, įtraukti į nuomos įsipareigojimo vertinimą, apima toliau nurodytus mokesčius už teisę naudoti nuomojamą turtą nuomos laikotarpiu, kurie nėra sumokami pradžios datą: fiksuotuosius mokesčius, atėmus bet kokias gautinas nuomos paskatas; kintamuosius nuomos mokesčius, kurie priklauso nuo indekso ar normos, iš pradžių įvertinamus naudojant indeksą ar normą pradžios datą; sumas, kurias Bendrovė turėtų mokėti pagal likvidacinės vertės garantijas; pasirinkimo pirkti sandorio vykdymo kainą, jei yra pagrįstai žinoma, kad Bendrovė ta pasirinkimo teise pasinaudos; ir baudas už nuomos nutraukimą, jeigu daroma prielaida, kad per nuomos laikotarpį Bendrovė pasinaudos pasirinkimo teise nutraukti nuomą. Kintamieji nuomos mokesčiai, kurie priklauso nuo indekso ar normos, apima, pavyzdžiui, mokesčius, susietus su vartojimo kainų indeksu, mokesčius, susietus su lyginamąja palūkanų norma (tokia kaip LIBOR), arba mokesčius, kurie kinta siekiant atspindėti rinkos nuomos kainų pokyčius.

Bendrovėje yra vertinami žemės nuomos mokėjimai, priklausomai nuo kasmet atnaujinamo žemės nuomos mokesčio, tačiau jie savo esme yra pastovaus pobūdžio ir neišvengiami.

Nuomos įsipareigojimo vėlesnis vertinimas

Po pirminio pripažinimo Bendrovė nuomos įsipareigojimą vertina: padidindama balansinę vertę, kad būtų atsižvelgta į nuomos įsipareigojimo palūkanas; sumažindama balansinę vertę, kad būtų atsižvelgta į sumokėtus nuomos mokesčius; ir pakartotinai vertindama balansinę vertę, kad būtų atsižvelgta į bet kokį pakartotinį vertinimą ar nuomos pakeitimus, arba į peržiūrėtus mokesčius, prilygintus fiksuotiesiems nuomos mokesčiams.

Nuomos įsipareigojimo palūkanos kiekvienu laikotarpiu per nuomos laikotarpį yra suma, dėl kurios susidaro pastovi periodinė palūkanų norma likusiai nuomos įsipareigojimo sumai. Periodinė palūkanų norma yra diskonto norma, arba, jei taikoma, peržiūrėta diskonto norma.

Išskyrus atvejus, kai išlaidos yra įtrauktos į kito turto balansinę vertę taikant kitus taikytinus standartus, po pirminio pripažinimo datos Bendrovė pelnu arba nuostoliais pripažįsta: nuomos įsipareigojimo palūkanas; kintamuosius nuomos mokesčius, neįtrauktus į nuomos įsipareigojimo vertinimą laikotarpiu, kuriuo įvyksta įvykis ar atsiranda sąlyga, dėl kurių mokami šie mokesčiai.

Nuomos įsipareigojimo pakartotinis vertinimas

Po pirminio pripažinimo, pakartotinai įvertinamas nuomos įsipareigojimas, kad būtų atsižvelgta į nuomos mokesčių pakeitimus. Bendrovė pripažįsta nuomos įsipareigojimo pakartotinio įvertinimo sumą kaip naudojimo teise valdomo turto koregavimą. Tačiau, jeigu naudojimo teise valdomo turto balansinė vertė sumažinama iki nulio ir dar sumažinamas nuomos įsipareigojimo vertinimas, bet kokią likusią pakartotinio įvertinimo sumą Bendrovė pripažįsta pelnu arba nuostoliais.

FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS

Visos sumos tūkstančiais eurų, jei nenurodyta kitaip

2.16 Nuomos įsipareigojimai (tęsinys)

Peržiūrėta diskonto norma

Bendrovė pakartotinai įvertina nuomos įsipareigojimą diskontuodama peržiūrėtus nuomos mokesčius, naudodama peržiūrėtą diskonto normą, jeigu pasikeičia nuomos laikotarpis. Bendrovė nustato peržiūrėtus nuomos mokesčius remdamasi peržiūrėtu nuomos laikotarpiu arba kai pasikeičia pasirinkimo teisės pirkti nuomojamą turtą vertinimas, atsižvelgiant į įvykius ir aplinkybes, pasirinkimo teisės pirkti kontekste. Bendrovė nustato peržiūrėtus nuomos mokesčius, kad parodytų mokėtinų sumų pasikeitimą, atsižvelgiant į pasirinkimo pirkti teisę.

Pasikeitus nuomos laikotarpiui ar pasikeitus pasirinkimo teisės pirkti vertinimui, Bendrovė nustato peržiūrėtą diskonto normą kaip nuomos sutartyje numatytą palūkanų normą likusiam nuomos laikotarpiui, jei tą normą galima lengvai nustatyti, arba kaip nuomininko priskaitytiną skolinimosi palūkanų normą pakartotinio įvertinimo datą, jeigu nuomos sutartyje numatytos palūkanų normos negalima lengvai nustatyti.

Nepakeista diskonto norma

Bendrovė pakartotinai įvertina nuomos įsipareigojimą diskontuodama peržiūrėtus nuomos mokesčius, naudodama nepakeistą diskonto normą, jeigu:

• pasikeičia sumos, kurias Bendrovė turėtų mokėti pagal likvidacinės vertės garantiją. Bendrovė nustato peržiūrėtus nuomos mokesčius, kad parodytų sumų, kurios, tikėtina, turėtų būti mokėtinos pagal likvidacinės vertės garantiją, pasikeitimą;

• pasikeičia būsimi nuomos mokesčiai dėl indekso ar normos, naudotos tiems mokesčiams nustatyti, pasikeitimo, įskaitant, pavyzdžiui, pokytį siekiant atsižvelgti į rinkos nuomos kainų pokyčius po nuomos kainų rinkoje peržiūros. Bendrovė pakartotinai įvertina nuomos įsipareigojimą, kad būtų atsižvelgta į tuos peržiūrėtus nuomos mokesčius, tik kai pasikeičia pinigų srautai (t. y. kai įsigalioja nuomos mokesčių koregavimas).

Bendrovė nustato peržiūrėtus nuomos mokesčius likusiam nuomos laikotarpiui remdamasi peržiūrėtais sutartyje numatytais mokėjimais.

Diskontuodama peržiūrėtus nuomos mokesčius, Bendrovė naudoja nepakeistą diskonto normą, nebent nuomos mokesčiai pasikeičia dėl kintamųjų palūkanų normų pasikeitimo. Tokiu atveju Bendrovė naudoja peržiūrėtą diskonto normą, kuri parodo palūkanų normos pokyčius.

Nuomos pakeitimai

Bendrovė nuomos pakeitimą apskaito kaip atskirą nuomą, jeigu įvykdomos abi šios sąlygos:

• dėl pakeitimo padidėja nuomos apimtis, nes papildomai suteikiama teisė naudoti vieną ar daugiau nuomojamo turto objektų; ir

• atlygis už nuomą padidėja suma, kuri atitinka atskirą apimties padidėjimo kainą ir bet kokius tos atskiros kainos koregavimus siekiant atsižvelgti į konkrečios sutarties aplinkybes.

Kai nuomos pakeitimas neapskaitomas kaip atskira nuoma, pakeitimo įsigaliojimo datą Bendrovė:

• paskirsto atlygį pakeistoje sutartyje;
• nustato pakeistos nuomos terminą; ir
• pakartotinai įvertina nuomos įsipareigojimą diskontuodama peržiūrėtus nuomos mokesčius, naudodama peržiūrėtą diskonto normą.

Kai nuomos pakeitimas neapskaitomas kaip atskira nuoma, Bendrovė apskaito nuomos įsipareigojimo pakartotinį įvertinimą:

• sumažindama naudojimo teise valdomo turto balansinę vertę, kad būtų atsižvelgta į visišką ar dalinį nuomos nutraukimą dėl nuomos pakeitimų, kuriais sumažinama nuomos apimtis. Bet kokį pelną arba nuostolius, susijusius su visišku ar daliniu nuomos nutraukimu, Bendrovė pripažįsta pelnu arba nuostoliais;

• atitinkamai koreguojamas naudojimo teise valdomas turtas dėl visų kitų nuomos pakeitimų.

Bendrovė nuomos įsipareigojimus pateikia atskirai nuo kitų įsipareigojimų finansinės būklės ataskaitoje. Nuomos įsipareigojimo palūkanų sąnaudos pateikiamos atskirai nuo naudojimo teise valdomo turto nusidėvėjimo. Nuomos įsipareigojimo palūkanų sąnaudos yra finansinių sąnaudų komponentas, pateikiamas Pelno (nuostolių) ir kitų bendrųjų pajamų ataskaitoje.

2.17 Segmentų ataskaita

Informacija apie verslo segmentus atskleidžiama vadovaujantis tuo pačiu metodu, kuris naudojamas teikiant informaciją pagrindiniam sprendimus priimančiam asmeniui. Pagrindinis sprendimus priimantis asmuo, kuris yra atsakingas už išteklių paskirstymą ir verslo segmentų veiklos rezultatų įvertinimą, yra Valdyba, priimanti strateginius sprendimus.

2019 m. ir 2018 m. gruodžio 31 d. Bendrovės vadovybė analizuoja Bendrovės veiklą atskirdama ją į reguliuojamą ir komercinę. Į reguliuojamą veiklą yra įtraukiamos Rezervinės elektrinės pajamos iš šilumos ir elektros energijos gamybos, balansavimo ir reguliavimo, galios rezervavimo, įskaitant Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės galios rezervavimo pajamas. Komercinė veikla apima elektros energijos prekybą laisvojoje rinkoje, elektros energijos gamybą Kauno Algirdo Brazausko hidroelektrinėje bei Kruonio hidroakumuliacinėje elektrinėje, susijusias balansavimo ir reguliavimo paslaugas ir kitą veiklą (įskaitant Vilniaus trečiąją termofikacinę elektrinę). Administracinės sąnaudos yra paskirstomos tarp reguliuojamos ir komercinės veiklos pagal veiklos sąnaudas.

2.18 Pajamų ir sąnaudų pripažinimas

Bendrovė pripažįsta pajamas pagal sutartis su klientais tuo laiku ir tokia apimtimi, kad klientams pažadėtų prekių ar paslaugų perdavimas klientams parodytų suma, kuri atitinka atlygį, teisę į kurį Bendrovė tikisi turėti mainais už tas prekes ar paslaugas. Pripažįstant pajamas Bendrovė atsižvelgia į sutarčių su klientais sąlygas ir į visus svarbius faktus bei aplinkybes, įskaitant pinigų srautų, atsirandančių dėl sutarties su klientu, pobūdį, sumą, laiką ir neapibrėžtumą.

FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS

Visos sumos tūkstančiais eurų, jei nenurodyta kitaip

2.18 Pajamų ir sąnaudų pripažinimas (tęsinys)

Pajamos iš viešuosius interesus atitinkančių paslaugų teikimo (toliau – VIAP)

Bendrovė įsipareigoja norminiuose teisės aktuose nustatyta tvarka ir sąlygomis teikti paslaugą, atitinkančią viešuosius interesus, kuri apima elektros energetikos sistemos rezervų užtikrinimą nustatytose elektrinėse, kurių veikla būtina valstybės energetiniam saugumui užtikrinti. Elektros energetikos sistemos rezervo užtikrinimo paslaugos nauda klientui perduodama, per paslaugos tiekimo laikotarpį, atitinkamai, pardavėjas veiklos įsipareigojimą įvykdo per laikotarpį.

Sutarties sudarymo momentu klientas įsipareigoja kompensuoti išlaidas, reikalingas rezervo palaikymui (tame tarpe elektros energijos gamybos bandymų metu patirtas išlaidas). Atsižvelgiant į tai, veiklos įsipareigojimo įvykdymo pažanga matuojama įvertinant faktinę paslaugos, kurią tiekiant užtikrinimas elektros energetikos sistemos rezervas, teikimo trukmę.

Pardavėjo atlygį sutartyje su klientu sudaro fiksuota atlygio dalis, išmokama lygiomis dalimis per paslaugos teikimo laikotarpį.

Pajamos iš elektros energijos prekybos

Savo jėgomis pagamintos elektros energijos pardavimai elektros energijos prekybos biržoje (toliau - Birža) vykdomi pateikiant Biržai elektros energijos pardavimo pasiūlymus. Biržos "diena-prieš" segmente elektros energijos pirkimo pardavimo sandoris laikomas sudarytu jeigu automatinis pasiūlymų sugretinimo algoritmas pagal numatytas taisykles neatmeta pateikto pasiūlymo parduoti elektros energiją. "Dienos eigos" rinkoje sandorius tvirtina rinkos dalyviai. Patvirtinus sandorį Biržos sistema atsiunčia pardavėjui patvirtinimą apie sudarytą elektros pardavimo sandorį. Pardavėjo veiklos įsipareigojimas pagal sudarytą sandorį – pateikti į elektros perdavimo sistemą pardavimo pasiūlyme nurodytą elektros energijos kiekį. Veiklos įsipareigojimas įvykdomas per tam tikrą laikotarpį, kol vyksta sutarto elektros energijos kiekio tiekimas į tinklą. Veiklos įsipareigojimo įvykdymo pažanga matuojama taikant sandoryje nurodytą elektros energijos kiekį.

Sandorio kaina ir pardavėjo atlygis atitinka sandorio patvirtinimo pranešime nurodytą sumą. Visas pardavėjo atlygis yra fiksuotas. Gavus patvirtinimą dėl elektros energijos pardavimo sandorio sudarymo, sandorio kainos nebesikeičia.

Pajamos pripažįstamos įvertinant faktiškai pateiktą pagal sandorį elektros energiją, neatskaitant komisinių mokesčių, kuriuos gali išskaityti prekybos tarpininkai atstovaujantys Bendrovę Biržoje.

Pajamos iš su elektros energija susijusių paslaugų

Kitas su elektros energijos tiekimų susijusių paslaugų pajamas sudaro:

• 1) Elektros energijos gamyba, aktyvavus avarinį galios rezervą;
• 2) Galios rezervo užtikrinimo paslauga;
• 3) Reaktyvios galios ir įtampos valdymo paslauga;
• 4) Sistemos atnaujinimo po totalios avarijos paslauga, įskaitant izoliuoto darbo bandymo paslaugą (toliau Paslaugos).

Teikiant kitas su elektros energijos tiekimu susijusias paslaugas Klientas gauna naudą tuo pačiu metu, kai paslauga klientui yra faktiškai suteikiama. Gaunama paslaugų nauda klientas gali pasinaudoti atskirai arba kartu su kitomis klientui teikiamomis paslaugomis. Klientui teikiamos paslaugos sutartyje identifikuojamos atskirai, nuo kitų sutartyje numatytų paslaugų. Paslaugos yra teikiamos vienam klientui. Sutartyje su klientu nustatytas veiklos įsipareigojimas įvykdomas per sutarties galiojimo laikotarpį. Veiklos įsipareigojimo įvykdymo pažanga vertinama pagal suteiktų paslaugų apimtį matuojama atitinkamais natūriniais elektros ir galios matavimo vienetais (kWh, MW/val. ir pan.).

Sutartyje su klientu sutariama, kad klientui suteikiama galimybė įsigyti papildomų paslaugų ir reguliavimo elektros energiją pagal kliento pareikalavimą. Klientas neįsipareigoja įsigyti iš pardavėjo jokio (sutartyje) apibrėžto papildomų paslaugų kiekio. Už sistemos atnaujinimą po totalios avarijos paslaugą, įskaitant izoliuoto darbo bandymo paslaugą, sutartyje numatytas fiksuotas atlyginimas mokamas pardavėjui. Kiekvieną mėnesį pardavėjas turi teisę gauti 1/12 bendros paslaugos kainos dalį. Atsižvelgiant į tai, visa sutartis su klientu, sutarties sudarymo momentu įvertinama visą atlygį priskiriant identifikuotam veiklos įsipareigojimui.

Vykdant veiklos įsipareigojimą pardavėjas pripažįsta pajamas taikant 15 TFAS B39-B43 p. nuostatas susijusias su "Kliento pasirinkimo galimybės pirkti papildomas prekes ar paslaugas" pagal kurias pripažįstamos pajamos faktiškai atitinka išrašytas klientui sąskaitas už faktiškai per laikotarpį suteiktas aktyvios galios tiekimo ir užtikrinimo bei reaktyvios galios valdymo paslaugas . Be to pardavėjas papildomai pripažįsta 1/12 bendros sutarties kainos, kurią pirkėjas numato sumokėti už sistemos atnaujinimu po totalios avarijos paslaugą, įskaitant izoliuoto darbo bandymo paslaugą, per visą sutarties galiojimo laikotarpį, t.y. per vienerius metus.

Šilumos energijos tiekimas

Pagal sutartis su klientais pardavėjas įsipareigoja teikti klientams šilumą palaikant nustatytus techninius reikalavimus (temperatūros grafikas, slėgis, srautas, termofikacinio vandens kokybė ir t.t.). Sutartyje su klientu identifikuojamas vienas pardavėjo veiklos įsipareigojimas – šilumos energijos tiekimas. Šilumos energijos tiekimo paslaugos teikiamą naudą klientas gauna ir ja pasinaudoja tuo pačiu metu, kai pardavėjas vykdo veiklos įsipareigojimą. Pardavėjas veiklos įsipareigojimą klientui įvykdo per sutarties galiojimo laikotarpį. Veiklos įsipareigojimo įvykdymo pažanga matuojama įvertinant šilumos energijos, faktiškai pateiktos klientui, kiekius, kurie nustatomi pagal apskaitos prietaisų duomenis.

Bendrovės atlygį sutartyje su klientu sudaro fiksuota atlygio dalis ir kintamas atlygis. Fiksuotą atlygį sudaro kliento mokėjimai už faktiškai pateiktą šilumos energiją. Kintamas atlygis atsiranda dėl netesybų (delspinigių) klientui laiku neatsiskaitant už suteiktas paslaugas, kuriuos klientas privalės apmokėti pardavėjui.

Bendrovė pripažįsta pajamas įvertinant faktiškai pagamintą ir pateiktą klientui šilumos energijos kiekį taikant kainą apskaičiuota pagal VERT patvirtintą šilumos kainos nustatymo metodiką.

FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS

Visos sumos tūkstančiais eurų, jei nenurodyta kitaip

2.18 Pajamų ir sąnaudų pripažinimas (tęsinys)

Vėjo elektrinių elektros energijos supirkimo paslaugos

Pagal 15 TFAS Bendrovė negauna atlygio už elektros energijos, pagamintos atsinaujinančių elektros energijos šaltinių pagalba, supirkimą bei VIAP lėšų išmokėjimą gamintojams. VIAP administratorius tik kompensuoja pardavėjo išlaidas, tačiau už pačią supirkimo funkcijos vykdymą pardavėjas jokio atlygio negauna, todėl pardavėjas pelno (nuostolių) ataskaitoje neapskaito įplaukų, susijusių su superkančios įmonės funkcijomis, kurias Bendrovė atlieka pagal sutartį su VIAP administratoriumi. Bendrovė veikia kaip agentas.

Kainų reguliavimas

Perdavimo ir VIAP teikimo paslaugų kainos reguliuojamos Valstybinės energetikos reguliavimo tarybai (toliau – VERT) nustatant viršutines kainų ribas. Konkrečias perdavimo ir VIAP kainas ir tarifus nustato paslaugos teikėjas, neviršydamas Komisijos patvirtintų ribų.

Gamintojų ir nepriklausomų tiekėjų parduodamos elektros energijos ir rezervinės galios kainos nereguliuojamos, išskyrus atvejus, kai gamintojas ar nepriklausomas, VERT atlikus atitinkamos rinkos tyrimą, yra pripažintas turinčiu didelę įtaką asmeniu. Tokiu atveju, kainų reguliavimo tvarką nustato VERT.

Importo bei eksporto kainos nėra reguliuojamos.

Bendrovė gauna lėšas už viešuosius interesus atitinkančias paslaugas (toliau – VIAP), kurios sumokamos elektros energijos gamintojams pagal viešuosius interesus atitinkančių paslaugų schemą, remiantis iš anksto patvirtintais metiniais paslaugų kiekiais bei kainomis, kuriuos nustato VERT. Tarifą nustato VERT, remdamasi apskaičiuotomis kintamomis ir pastoviomis elektros energijos gamybos sąnaudomis, kurias pateikia gamintojai. Taigi, skirtumas tarp sukauptų pajamų ir faktinių per metus atliktų mokėjimų pripažįstamas ilgalaike gautina (sukauptos pajamos) arba mokėtina (grąžintinos pajamos) suma (straipsnyje "Kitas finansinis turtas" arba "Atidėjiniai"), o ateinančių metų pabaigoje suma perklasifikuojama į trumpalaikę gautiną ar mokėtiną sumą (straipsnyje "Kitas finansinis turtas" arba "Atidėjiniai").

Kitos pajamos

Kitos pajamos Bendrovėje pripažįstamos tada, kada yra perduodama kontrolė, susijusi su prekėmis ar paslaugomis. Kitoms pajamoms Bendrovėje priskiriama:

• 1) inventorizacijos metu rasto ilgalaikio materialiojo turto pajamavimas;
• 2) pelnas iš medžiagų pardavimo;
• 3) pajamos iš turto nuomos;
• 4) naujų produktų ir paslaugų pajamos;
• 5) kitos pajamos.

Bendrovėje prekių ir paslaugų pardavimai pripažįstami pajamomis pagal pirkėjams pateiktas sąskaitas, kurios išrašomos iškart pardavus prekes ar suteikus paslaugas. Jei paslaugų teikimo sutartis ilgesnė nei vienas mėnuo, sąskaitų išrašymo periodiškumas numatomas sutarties nuostatuose.

Palūkanų pajamos pripažįstamos kaupimo principu, atsižvelgiant į skolos likutį ir taikomą palūkanų normą. Gautos palūkanų įplaukos pinigų srautų ataskaitoje pateiktos kaip investicinės veiklos pinigų srautai.

Sąnaudų pripažinimas

Sąnaudos pripažįstamos Pelno (nuostolių) ir kitų bendrųjų pajamų ataskaitoje kaupimo principu, kai patiriamos.

2.19 Skolinimosi išlaidos

Skolinimosi kaštai, tiesiogiai susiję su turto įsigijimu, statyba ar turto, kuriam pagaminti ar jį paruošti naudojimui ar pardavimui reikia pakankamai daug laiko, pasigaminimu ar paruošimu naudojimui ar pardavimui, yra pridedami prie šio turto įsigijimo vertės tol, kol šis turtas visiškai parengiamas naudojimui ar pardavimui. Palūkanų pajamos, susijusios su laikinu skolintų lėšų investavimu iki jos bus panaudotos turto įsigijimui, yra atimamos iš turto įsigijimo vertės.

Kiti skolinimosi kaštai yra pripažįstami sąnaudomis to laikotarpio pelno (nuostolio) straipsnyje, kai patiriami.

2.20 Pelno mokestis ir atidėtasis pelno mokestis

Pelno mokesčio sąnaudas sudaro einamųjų metų pelno mokesčio ir atidėto pelno mokesčio sąnaudos.

Pelno mokestis

Einamųjų metų pelno mokesčio sąnaudos yra apskaičiuotos nuo einamųjų metų pelno prieš apmokestinimą, pakoreguoto tam tikromis apmokestinamojo pelno nemažinančiomis/nedidinančiomis sąnaudomis/pajamomis. Pelno mokesčio sąnaudos apskaičiuojamos naudojant pelno mokesčio tarifą, galiojusį finansinių ataskaitų sudarymo datą. 2019 m. ir 2018 m. pelno mokesčio tarifas buvo 15 proc. Ataskaitinių metų pelno mokesčio turtas arba įsipareigojimai yra apskaityti suma, kuria, tikimasi, bus atgauta arba sumokėta (atitinkamai) mokesčius administruojančiai institucijai. Finansinės padėties ataskaitoje avansų sumokėtas pelno mokestis bei apskaityti pelno mokesčio įsipareigojimai rodomi sudengiant juos, kai jie yra susiję su ta pačia mokesčius administruojančia institucija.

FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS

Visos sumos tūkstančiais eurų, jei nenurodyta kitaip

2.20 Pelno mokestis ir atidėtasis pelno mokestis (tęsinys)

Atidėtasis pelno mokestis

Atidėtasis pelno mokestis apskaitomas balanso įsipareigojimų metodu. Atidėtųjų mokesčių turtas ir įsipareigojimai yra pripažįstami būsimų mokesčių tikslais, pažymint skirtumus tarp turimo turto ir įsipareigojimų apskaitinės vertės finansinėse ataskaitose ir jų atitinkamos mokestinės bazės. Atidėtųjų mokesčių įsipareigojimai yra pripažįstami visiems laikiniems skirtumams, kurie vėliau didins apmokestinamąjį pelną, o atidėtųjų mokesčių turtas pripažįstamas tik ta dalimi, kuri tikėtinai ateityje sumažins apmokestinamąjį pelną. Toks turtas ir įsipareigojimai yra nepripažįstami, jei laikini skirtumai yra susiję su prestižu (arba neigiamu prestižu), arba jei nesusijusio su verslo jungimu sandorio metu pripažintas turtas ar įsipareigojimai neįtakoja nei apmokestinamojo, nei finansinio pelno (nuostolio).

Atidėtojo pelno mokesčio turtas yra peržiūrimas balanso sudarymo datai ir yra sumažinamas, jei nėra tikėtina, kad Bendrovė ateityje turės pakankamai apmokestinamojo pelno šiam turtui realizuoti, iki sumos, kuri tikėtinai ateityje sumažins apmokestinamąjį pelną. Atidėtojo pelno mokesčio turtas ir įsipareigojimai yra įvertinami naudojant mokesčio tarifą, kuris taikomas metų, kuriais šiuos laikinus skirtumus numatoma padengti arba apmokėti, pelno mokesčiui apskaičiuoti.

Atidėtojo pelno mokesčio turtas ir įsipareigojimai sudengiami tarpusavyje, kai jie yra susiję su mokesčiais, nustatytais tų pačių institucijų ir kuomet egzistuoja teisė padengti einamojo laikotarpio mokėtinus mokesčius grynąja verte.

Pelno mokestis ir atidėtas pelno mokestis už ataskaitinį laikotarpį

Pelno mokesčio ir atidėtojo pelno mokesčio sąnaudos ar nauda apskaitomos per pelną (nuostolį), išskyrus tuos atvejus, kai jos susijusios su straipsniais apskaitomais nuosavame kapitale. Tuomet atidėtieji pelno mokesčiai taip pat apskaitomi nuosavame kapitale.

Sukauptų mokestinių nuostolių perleidimas ir įsigijimas

Perleidus sukauptus mokestinius nuostolius Grupės įmonėms Bendrovė nutraukia atidėtojo pelno mokesčio, tenkančio perleistiems mokestiniams nuostoliams pripažinimą, o gautiną atlygį apskaito konsoliduotos Pelno (nuostolių) ir kitų bendrųjų pajamų ataskaitoje atidėtojo pelno mokesčio sąnaudų straipsnyje.

Įsigijus mokestinius nuostolius Bendrovė apskaito atidėtojo pelno mokesčio turtą bei mokėtinas skolas už įsigytus mokestinius nuostolius per atidėtojo pelno mokesčio sąnaudų sąskaitą. Panaudojus įsigytus mokestinius nuostolius Bendrovė nurašo juos iš atidėtojo pelno mokesčio sąskaitos.

Pinigų srautų ataskaitoje atlygis gautas už perleistus mokestinius nuostolius ir mokėjimai už įsigytus mokestinius nuostolius pateikiami pagrindinės veiklos pinigų srautų straipsnyje "Realizuotas (sumokėtas) pelno mokestis".

2.21 Vienai akcijai tenkantis pelnas

Vienai akcijai tenkantis pelnas apskaičiuojamas dalijant akcininkams tenkantį grynąjį pelną iš išleistų paprastųjų vardinių akcijų svertinio vidurkio. Tuo atveju, kai akcijų skaičius pasikeičia, tačiau tai neįtakoja ekonominių resursų pasikeitimo, svertinis išleistų paprastųjų vardinių akcijų vidurkis pakoreguojamas proporcingai akcijų skaičiaus pasikeitimui taip, lyg šis pasikeitimas būtų įvykęs ankstesniojo laikotarpio pradžioje.

2018 m. kovo 26 d. Bendrovės visuotiniame akcininkų susirinkime nuspręsta padidinti Bendrovės įstatinį kapitalą 3.747 tūkst. eurų, papildomai išleidžiant 12.919.014 akcijų, kurių kiekvienos nominali vertė 0,29 eurų.

Svertinis akcijų skaičiaus vidurkis, kurio pagrindu skaičiuojama pelno dalis vienai akcijai 2019 m. gruodžio 31 d. buvo 648.002.629 ir 2018 m. gruodžio 31 d. buvo 644.463.173.

2.22 Neapibrėžtumai

Neapibrėžti įsipareigojimai nėra pripažįstami finansinėse ataskaitose, išskyrus neapibrėžtus įsipareigojimus verslo jungimuose. Jie yra aprašomi finansinėse ataskaitose, išskyrus tuos atvejus, kai tikimybė, kad ištekliai, duodantys ekonominę naudą, bus prarasti, yra labai maža.

Neapibrėžtas turtas finansinėse ataskaitose nėra pripažįstamas, tačiau jis yra aprašomas finansinėse ataskaitose tuomet, kai yra tikėtina, kad bus gautos pajamos arba ekonominė nauda.

2.23 Pobalansiniai įvykiai

Pobalansiniai įvykiai, kurie suteikia papildomos informacijos apie Bendrovės padėtį balanso sudarymo datą (koreguojantys įvykiai), apskaitomi finansinėse ataskaitose. Pobalansiniai įvykiai, kurie nėra koreguojantys įvykiai, yra aprašomi pastabose, kai jų įtaka yra reikšminga.

2.24 Susijusios šalys

Susijusiomis su Bendrove šalimis pripažįstami akcininkai, darbuotojai, Valdybos nariai, jų artimi giminės ir įmonės, kurios tiesiogiai ar netiesiogiai (per tarpininką) kontroliuoja Bendrovę arba yra kontroliuojamos atskirai ar kartu su kita šalimi, kuri taip pat pripažįstama susijusia šalimi, galiojant sąlygai, kad šis ryšys suteikia galimybę vienai iš šalių kontroliuoti kitą šalį arba daryti reikšmingą įtaką kitai šaliai, priimant finansinius ir valdymo sprendimus.

FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS

Visos sumos tūkstančiais eurų, jei nenurodyta kitaip

2.25 Tarpusavio užskaitos

Finansinis turtas ir finansinis įsipareigojimas tarpusavyje užskaitomi ir balanse pateikiami grynąja verte tada, kai ūkio subjektas pagal įstatymą turi įgyvendinamą teisę užskaityti pripažintas sumas ir ketina atsiskaityti grynuoju pagrindu arba tuo pačiu metu realizuoti turtą ir įvykdyti įsipareigojimą. Pagal įstatymą įgyvendinama teisė nepriklauso nuo ateities įvykių ir teisiškai įgyvendinama ūkio subjekto ir visų sandorio šalių tiek įprastomis veiklos sąlygomis, tiek įsipareigojimų nevykdymo, nemokumo ar bankroto atveju.

2019 m. gruodžio 31 d. ir 2018 m. gruodžio 31 d. Bendrovė neturėjo finansinio turto/įsipareigojimo užskaitų.

Finansinio turto ir finansinių įsipareigojimų atžvilgiu, kuriems taikomi pirmiau minėti vykdytini pagrindiniai užskaitos sandoriai ar panašūs susitarimai, kiekvienas tarp Bendrovės ir kitos sandorio šalies susitarimas leidžia užskaityti finansinį turtą ir finansinius įsipareigojimus grynųjų verčių pagrindu tuo atveju, kai abi šalys pasirenka užskaityti grynųjų verčių pagrindu. Jeigu tokio pasirinkimo nėra, finansinis turtas ir finansiniai įsipareigojimai užskaitomi bendrųjų verčių pagrindu, tačiau kiekviena pagrindinio užskaitos sandorio ar panašaus susitarimo šalis gali pasirinkti visas tokias sumas užskaityti grynųjų verčių pagrindu tuo atveju, jeigu kita sandorio šalis nevykdo savo įsipareigojimų. Vadovaujantis kiekvieno susitarimo sąlygomis, įsipareigojimų nevykdymo atvejai apima: sandorio šalies nesugebėjimą atlikti apmokėjimo pagal nustatytą terminą; sandorio šalies nesugebėjimą įvykdyti bet kurio iš sutartyje numatytų įsipareigojimų (kitų negu susijusių su apmokėjimu), jeigu toks nesugebėjimas nepašalinamas per 30–60 dienų po to, kai kitai šaliai buvo pranešta apie įsipareigojimų nevykdymą; arba bankrotą.

2.26 Tikroji vertė

Tikroji vertė apibrėžiama kaip kaina, už kurią vertinimo dieną būtų parduotas turtas arba perleistas įsipareigojimas pagal tvarkingą sandorį tarp rinkos dalyvių. Tikrosios vertės nustatymas grindžiamas prielaida, kad sandoris parduoti turtą arba pervesti įsipareigojimą vykdomas pagrindinės turto ar įsipareigojimo rinkos, o nesant pagrindinės rinkos, jis vykdomas naudingiausioje turto ar įsipareigojimo rinkoje. Bendrovė turi turėti prieinamą pagrindinę, arba palankiausią rinką. Turto arba įsipareigojimo tikroji vertė matuojama taikant prielaidas, kuriomis rinkos dalyviai įsigytų tokį turtą ar įsipareigojimus, veikdami pagal savo ekonominius interesus. Išskiriami trys tikrosios vertės hierarchijos lygiai. Bendrovė naudoja tokius vertinimo metodus, kurie yra tinkami esamoms sąlygoms ir kuriems yra pakankamai informacijos reikalingos įvertinti tikrajai vertei, maksimizuojant atitinkamų stebimų duomenų naudojimą ir minimizuojant nestebimų duomenų naudojimą.

Visas turtas ir įsipareigojimai, kuriems yra pritaikyta tikroji vertė, yra įvertinti ir atskleisti pagal tikrosios vertės hierarchiją, pateiktą žemiau. Hierarchija yra sudaryta remiantis žemiausio lygmens indėliu, kuris yra svarbus tikrosios vertės nustatymui.

Lygis 1: turto vienetų tikroji vertė, kuri nustatyta remiantis identiško turto kotiruojamomis (nekoreguotomis) kainomis, aktyviose rinkose. Lygis 2: turto vienetų tikroji vertė, kai žemiausio lygio kintamieji, turintys reikšmingą įtaką tikrajai vertei, nustatyta remiantis kitais tiesiogiai arba netiesiogiai stebimais rodikliais.

Lygis 3: turto vienetų tikroji vertė, kai žemiausio lygio kintamieji turintys reikšmingą įtaką tikrajai vertei, nustatyta remiantis nestebimais rodikliais.

Turtui ir įsipareigojimams, kurie yra pripažįstami finansinėse ataskaitose pasikartojančiai, Bendrovė nustato ar įvyko pergrupavimų tarp hierarchijos lygių, iš naujo įvertindama tokio turto ar įsipareigojimo priskyrimą hierarchijos lygiui, kiekvieno ataskaitinio laikotarpio pabaigoje.

FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS

Visos sumos tūkstančiais eurų, jei nenurodyta kitaip

3. Pagrindiniai apskaitiniai vertinimai ir įvertinimo neapibrėžtumai

Rengiant finansines ataskaitas pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, vadovybei reikia padaryti tam tikras prielaidas ir įvertinimus, kurie turėjo įtakos pateiktoms turto, įsipareigojimų, pajamų bei sąnaudų sumoms bei neapibrėžtumų atskleidimui. Būsimi įvykiai gali pakeisti prielaidas, naudotas atliekant įvertinimus. Tokių įvertinimų pasikeitimų rezultatas bus apskaitomas finansinėse ataskaitose, kai bus nustatytas. Rengiant šias finansines ataskaitas, reikšmingi vadovybės sprendimai dėl apskaitos politikos taikymo bei pagrindiniai neapibrėžtumų nustatymo šaltiniai buvo tie patys (išskyrus klaidos taisymą, nurodytą 4 pastaboje), kaip ir tie, kurie buvo pritaikyti rengiant 2019 m. gruodžio 31 d. pasibaigusių metų finansines ataskaitas. Nėra kitų sričių, kuriose tenka priimti reikšmingus ir sudėtingus sprendimus, arba sričių, kurių atžvilgiu daromos prielaidos ir taikomi apskaitiniai vertinimai turi reikšmingos įtakos finansinėms ataskaitoms, išskyrus toliau nurodytas sritis:

Pelno mokesčiai

Mokesčių inspekcija, bet kuriuo metu per 3 iš eilės einančius metus po ataskaitinių mokestinių metų gali patikrinti Bendrovės buhalterines knygas ir apskaitos įrašus ir apskaičiuoti papildomus mokesčius ir baudas. Įmonės vadovybei nėra žinomos jokios aplinkybės, dėl kurių Bendrovė galėtų atsirasti potencialus reikšmingas įsipareigojimas šiuo atžvilgiu.

Apskaitiniai vertinimai, susiję su ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto naudingo tarnavimo laiku

Vadovybė nustato ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto naudingo tarnavimo laiką jo įsigijimo metu, o vėliau kasmet jį peržiūri. Naudingo tarnavimo laikas nustatomas remiantis panašaus turto praeities patirtimi bei numatomais įvykiais ateityje, kurie gali turėti įtakos naudingo tarnavimo laikui.

Ilgalaikio materialiojo turto vertės sumažėjimas

Bendrovė, mažiausiai kartą per metus, įvertina, ar yra kokių nors požymių, kad ilgalaikio materialiojo turto apskaitinė vertė gali būti sumažėjusi.

Kiekvienų finansinių ataskaitų sudarymo datą Bendrovė peržiūri likutinę ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto bei kito ilgalaikio turto vertę, kad nustatytų, ar yra kokių nors požymių, kad šio turto vertė sumažėjo. Jei tokių požymių yra, Bendrovė įvertina šio ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto atsiperkamąją vertę tam, kad būtų galima įvertinti vertės sumažėjimą (jei toks yra). Kai neįmanoma įvertinti turto atsiperkamosios vertės, Bendrovė paskaičiuoja pajamas generuojančios turto grupės, kuriai šis turtas priklauso, atsiperkamąją vertę.

2019 m. gruodžio 31 d. Bendrovės vadovybė įvertino išorinius (ekonominės ir teisinės aplinkos, rinkos struktūros, palūkanų normos ir kt. pokyčius) ir vidinius (turto naudojimo paskirties, naudingo tarnavimo laiko pasikeitimo, turto galimybės generuoti pinigų srautus ir kt. pokyčius) veiksnius, galinčius įtakoti ilgalaikio turto vertę. Atsižvelgiant į tai, buvo nuspręsta atlikti Elektrėnų komplekso (toliau – EK), kaip pinigų srautus generuojančio vieneto, vertės sumažėjimo patikrinimą. Atlikus EK turto vertės sumažėjimo patikrinimą, jo atsiperkamoji vertė viršijo balansinę vertę, atėmus dotacijas, svarbiausi vertinimo aspektai aprašomi žemiau. Likusiam ilgalaikiam materialiajam turtui vertės sumažėjimo požymių nustatyta nebuvo.

Atsižvelgiant į VERT sprendimus dėl EK teikiamų reguliuojamų paslaugų kainų 2020 m. nustatymo ir prognozuojamą EK teikiamų paslaugų apimtį ir poreikį ateityje, Bendrovės vadovybė vertino EK kaip vieną pinigų srautus generuojantį vienetą.

EK vertinamas kaip vienas pinigų srautą generuojantis vienetas atsižvelgiant į tai, kad:

• Bendra EK infrastruktūra, reikalinga visiems trims elektros gamybos įrenginiams: 7 blokui, 8 blokui ir kombinuoto ciklo blokui (toliau KCB).
• Elektros perdavimo sistemos operatorius (toliau PSO) 2019 m. informavo, jog visi Bendrovės padalinio EK įrenginiai, neteikiantys tretinio aktyviosios galios rezervo (toliau – Rezervo) paslaugos, 2020 m. bus reikalingi izoliuoto sistemos darbo paslaugos teikimui.
• Vienas iš EK elektros gamybos įrenginių 2020 m. dalimi galios teikia abi paslaugas, t.y. galios dalimi, nepriskirta Rezervo paslaugai, teikiama izoliuoto sistemos darbo paslauga.
• Rezervo paslaugos teikimo sutartis numato galimybę Rezervo paslaugą teikiančius įrenginius sukeisti su kitais Bendrovės valdomais įrenginiais, atitinkančiais techninius reikalavimus.
• EK elektros energijos ir šilumos gamyba bei teikiamos Rezervo ir izoliuoto elektros energetikos sistemos darbo paslaugos yra reguliuojama veikla.
• Biokuro ir Garo katilinės dalinasi ta pačia infrastruktūra su kitais EK įrenginiais (elektros jungtimis, šilumos tinklais, kitais vamzdynais, siurbliais, chemijos baru ir t.t.), kuri sudaro reikšmingą dalį viso EK valdomo turto. Garo katilai įrengti pastate, kuris naudojamas elektros gamybos blokų teikiamoms paslaugoms, o pagrindinė garo katilų paskirtis (šiai sričiai priskiriama 99,9% garo katilinės turto) – EK elektros gamybos blokų aktyvavimas iš "šalto" režimo ir garo energijos, reikalingos EK infrastruktūros palaikymui, gamyba.
• Biokuro ir Garo katilinės taip pat tiekia šilumos energiją, reikalingą EK infrastruktūros palaikymui ir EK elektros gamybos blokų aktyvavimui.

Pinigų srautus generuojančio vieneto atsiperkamoji vertė buvo nustatyta remiantis naudojimo vertės skaičiavimais. Atliekant šiuos skaičiavimus, remiamasi vadovybės parengtomis penkių metų laikotarpio finansinių rezultatų prognozėmis. Tęstinis pinigų srautas nustatomas naudojant penktų metų diskontuotą pinigų srautą.

Vadovybė planuojamą veiklos pelną apskaičiavo remdamasi istoriniais duomenimis, rinkos padėties prognozėmis ir galiojančiais teisės aktais, aktualiais VERT, Energetikos ministerijos ir Vyriausybės sprendimais. Pagrindinės prielaidos naudotos atliekant vertės sumažėjimo testą 2019 m. gruodžio 31 d. buvo:

1. Naudojimo vertė apskaičiuota remiantis naujausiu 2020 metų biudžetu ir vadovybės prognozėmis 2021-2024 m. numatytais diskontuotais pinigų srautais prieš apmokestinimą, taikant 5,18 proc. kapitalo kainos svertinį ikimokestinį vidurkį (toliau – KKSV). KKSV buvo nustatytas naudojant nerizikingo skolinimosi kainą, nuosavo kapitalo rizikos premiją bei santykinį sektoriaus rizikos matmenį, apskaičiuotus iš viešai prieinamų rinkos duomenų, ir atsižvelgiant į naujausios kreditavimo sutarties sąlygas;

FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS

Visos sumos tūkstančiais eurų, jei nenurodyta kitaip

3. Pagrindiniai apskaitiniai vertinimai ir įvertinimo neapibrėžtumai (tęsinys)

1. Pinigų srautų prognozes nustato vadovybė atlikdama finansines prognozes, pagrįstas veiklos rezultatais, rinkos plėtros lūkesčiais bei reguliavimo aplinka. Prognozuojant reguliuojamos veiklos pajamas taip pat vertinamas ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimas bei investicijų grąža, kuri skaičiuojama nuo dalies reguliuojamoje veikloje naudojamo turto vertės. Vadovybė investicijų grąžos įvertinimui 2020 metams naudojo šiems metams VERT nustatytą investicijų grąžos normą, kuri yra 5,07 proc. 2021-2024 m. investicijų grąžos norma buvo apskaičiuota remiantis Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau – VERT) 2015 m. rugsėjo 22 nutarimu Nr. O3-510 patvirtintos Investicijų grąžos normos nustatymo metodikos nuostatomis, įvertinus aktualiausią rinkos informaciją bei ilgalaikes prognozes ir sudaro 3,20-3,40%. Pinigų srautų prognozės ilgalaikiam laikotarpiui rengtos remiantis 2020 m. teikiamų paslaugų apimtimi ir joms taikomu teisiniu reglamentavimu.

Atlikus turto vertės sumažėjimo testą EK nustatyta, kad turto atsiperkamoji vertė, sudaranti 226 mln. EUR, viršija jo balansinę vertę, atėmus dotacijas, lygią 185 mln. eurų todėl vertės sumažėjimas nebuvo apskaitytas. Atsiperkamosios vertės jautrumas KKSV (diskonto normos) pokyčiams pateiktas lentelėje žemiau. KKSV padidėjus 0,5 procentinio punkto, EK naudojimo vertė sudarytų 199 mln. EUR, o padidėjus 1,0 procentinio punkto – 179 mln. EUR. Lentelėje žemiau taip pat atskleidžiama atsiperkamosios vertės priklausomybė nuo ilgalaikio pinigų srauto augimo prielaidos. Atliekant vertės sumažėjimo testą buvo taikyta 2,0% ilgalaikio pinigų srauto augimo prielaida.

Atsiperkamosios vertės jautrumo KKSV pokyčiui analizė.

KKSV pokytis, p.p.	-0,50%	0,00%	0,50%	1,00%	1,50%	2,00%	2,50%
KKSV, %	4,68%	5,18%	5,68%	6,18%	6,68%	7,18%	7,68%
Atsiperkamoji vertė, mln. EUR	262	226	199	179	163	150	139
Atsiperkamoji vertė lyginant su balansine
verte, mln. EUR	73	36	10	-11	-27	-40	-51

Atsiperkamosios vertės jautrumo ilgalaikio pinigo srauto augimo prielaidos pokyčiui analizė.

Ilgalaikio pinigų srauto augimo prielaidos
pokytis, p.p.	-2,0%	-1,5%	-1,0%	-0,5%	0,0%	0,5%	1,0%
Ilgalaikio pinigų srauto augimo prielaida, %	0,0%	0,5%	1,0%	1,5%	2,0%	2,5%	3,0%
Atsiperkamoji vertė, mln. EUR	160	171	185	202	226	258	304
Atsiperkamoji vertė lyginant su balansine
verte, mln. EUR	-30	-19	-5	13	36	68	115

2017 m. gruodžio 31 d. Bendrovės vadovybė įvertino išorinius (ekonominės ir teisinės aplinkos, rinkos struktūros, palūkanų normos ir kt. pokyčius) ir vidinius (turto naudojimo paskirties, naudingo tarnavimo laiko pasikeitimo, turto galimybės generuoti pinigų srautus ir kt. pokyčius) veiksnius, galinčius įtakoti ilgalaikio turto vertę, ir pripažino vertės sumažėjimo nuostolį Elektrėnų komplekso 7 ir 8 blokams 31.384 tūkst. eurų, dviem mazuto rezervuarams 757 tūkst. eurų, cisternai 339 tūkst. eurų. Likusiam ilgalaikiam materialiajam turtui vertės sumažėjimo požymių nustatyta nebuvo arba, atlikus vertės sumažėjimo patikrinimą, jo atsiperkamoji vertė viršijo balansinę vertę, atėmus dotacijas.

Toks pats požymių įvertinimas dėl šio ilgalaikio materialiojo turto buvo atliktas 2018 m. gruodžio 31 d. ir vertės sumažėjimo požymių taip pat nenustatyta.

Bendrovė, kuri yra nuomininkas, nustato nuomos sutarties laikotarpį esant pratęsimo ar nutraukimo pasirinkimo teisei

Bendrovė nuomos laikotarpį nustato kaip neatšaukiamą nuomos laikotarpį, apimantį laikotarpius, kuriems taikoma pasirinkimo teisė pratęsti nuomą, jei yra pagrįstai žinoma, kad ta pasirinkimo teise bus pasinaudota, arba laikotarpius, kuriems taikoma pasirinkimo teisė nutraukti nuomą, jei yra pagrįstai žinoma, kad ta pasirinkimo teise nebus pasinaudota.

Bendrovė yra pasirašiusi kelias nuomos sutartis su pratęsimo ar nutraukimo pasirinkimo teisėmis. Nustatydama, ar yra pagrįstai žinoma, kad bus pasinaudota pasirinkimo teise pratęsti nuomą arba nepasinaudota pasirinkimo teise nutraukti nuomą, Bendrovė priima sprendimą. Ji apsvarsto visus svarbius veiksnius, kurie sukuria ekonominę paskatą pasinaudoti pasirinkimo teise pratęsti nuomą arba nepasinaudoti pasirinkimo teise nutraukti nuomą. Po pradžios datos Bendrovė iš naujo įvertina, ar ji pagrįstai žino, kad pasinaudos pasirinkimo teise pratęsti nuomą arba nepasinaudos pasirinkimo teise nutraukti nuomą, kai įvyksta reikšmingas įvykis arba reikšmingai pasikeičia aplinkybės.

Nuoma – priskaitytinos skolinimosi palūkanų normos apskaičiavimas

Bendrovė negali lengvai nustatyti nuomos sutartyje numatytos palūkanų normos, todėl ji taiko priskaitytiną skolinimosi palūkanų normą (PSPN) nuomos įsipareigojimams įvertinti. PSPN – palūkanų norma, kurią Bendrovė turėtų mokėti, kad su panašiomis garantijomis panašiam laikotarpiui pasiskolintų lėšų, būtinų turtui, kurio vertė panaši į naudojimo teise valdomo turto vertę, įsigyti panašiomis ekonominėmis sąlygomis.

Atidėjiniai

Taršos išmetimo metu, atsiranda pareiga prisipažinti įsipareigojimus lygius padarytai taršai. Šis įsipareigojimas yra atidėjinys, kuriam taikomas 37-asis TAS "Atidėjiniai, neapibrėžtieji įsipareigojimai ir neapibrėžtasis turtas". Jis yra matuojamas įvertinant sąnaudas reikalingas dabartiniam įsipareigojimui balanso datai įvykdyti. Įsipareigojimas apskaičiuojamas sudauginus rinkos kainą ir leidimų skaičių reikalingą padengti taršos kiekiui iki balanso datos. Bendrovė vertina atidėjinius aplinkos taršai atsižvelgdama į faktiškai per ataskaitinį laikotarpį išmestą taršą ir padaugindama šį kiekį iš vieno apyvartinio taršos leidimo rinkos kainos. Faktinis išmestas taršos kiekis yra patvirtinamas atsakingos reguliuojančios valstybės institucijos per keturis mėnesius po metų pabaigos. 2019 m. gruodžio 31 d. apskaitytas atidėjinys atitiko faktinius patvirtinus taršos kiekius. Remiantis savo patirtimi, Bendrovės vadovybė nesitiki reikšmingų skirtumų tarp įvertinto atidėjinio 2019 m. gruodžio 31 d. bei taršos kiekių, kurie bus patvirtinti 2020 m.

FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS

Visos sumos tūkstančiais eurų, jei nenurodyta kitaip

3. Pagrindiniai apskaitiniai vertinimai ir įvertinimo neapibrėžtumai (tęsinys)

Kiekvienų finansinių ataskaitų sudarymo datą Bendrovė vertina atidėjinį 5 - 6 blokų ir kaminų demontavimui, atsižvelgdama į planuojamas ateityje patirti išlaidas, kai darbai bus faktiškai atliekami.

Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (toliau – VIAP) sukaupimas, bei atidėjiniai

Bendrovė iki 2018 m. gruodžio 31 d. teikė VIAP. Lėšos gaunamos už VIAP paslaugas buvo skiriamos Elektrėnų komplekso infrastruktūros palaikymui, būtinųjų elektros gamybos įrenginių bandymų sąnaudoms padengti ir paslaugas teikiančių įrenginių sąlyginai pastoviųjų sąnaudų padengimui. Infrastruktūros palaikymo sąnaudos apima kuro, apyvartinių taršos leidimų ir kitas gamybos sąnaudas, patiriamas gaminant šilumą, reikalingą infrastruktūrai palaikyti, taip pat elektros, suvartojamos Elektrėnų komplekso, sąnaudas bei dujų vartojimo pajėgumų mokesčius.

Skiriamų VIAP lėšų suma ateinantiems kalendoriniams metams yra nustatoma Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (toliau – VERT) atsižvelgiant į prognozuojamas Bendrovės sąnaudas. Vadovybės vertinimu bendrovė turi neatšaukiamą įsipareigojimą gauti arba sumokėti susidariusį skirtumą pagal galiojančius įstatymus, susijusius su VIAP lėšų teikimu.

Bendrovė 2019 m. gruodžio 31 d. kito finansinio turto straipsnyje, trumpalaikio turto dalyje apskaitė per 12 kalendorinių mėnesių gautiną 1.039 tūkst. eurų VIAP lėšų sumą, o 2018 m. gruodžio 31 d. buvo apskaityta 2.765 tūkst. eurų suma mokėtina suma atidėjinių straipsnyje, trumpalaikių įsipareigojimų dalyje.

Papildomai, 2018 m. gruodžio 31 d. atidėjinių straipsnyje, ilgalaikių įsipareigojimų dalyje buvo apskaityta 4.875 tūkst. eurų grąžintina suma. Ilgalaikių gautinų ar mokėtinų VIAP sumų 2019 m. gruodžio 31 d. nebuvo apskaityta.

2018 m. gruodžio 31 d. ilgalaikė mokėtina suma buvo apskaityta amortizuota savikaina, naudojant efektyvios palūkanų normos metodą. Diskontuojant mokėtinas VIAP lėšų sumas per grąžinimo laikotarpį taikyta 0,92 proc. diskonto norma, o diskontavimo įtaka, kuri neįtraukta į aukščiau įvardintas sumas, 2018 m. gruodžio 31 d. sudarė 86 tūkst. eurų ir buvo apskaityta Kitų finansinės veiklos pajamų straipsnyje.

2019 m. gruodžio 31 d. diskontavimo įtaka buvo perskaičiuota bendrai VIAP, galios rezervų ir sisteminių paslaugų gautinoms ir mokėtinoms sumoms, o bendra diskontavimo įtaka, kuri neįtraukta į aukščiau įvardintas sumas, 2019 m. gruodžio 31 d. sudarė 151 tūkst. eurų.

Bendrovė, vadovaujantis VERT sprendimais dėl 2020 m. kainų nustatymo, 2019 m. pabaigoje patikslino savo įvertį, susijusį su VIAP gautinomis ir mokėtinomis lėšomis už 2018 m. Įverčio patikslinimo pagrindinės priežastys susijusios su reguliuotojo gautinų ir grąžintinų sumų, įtrauktų į 2018 m. VIAP lėšas, vertinimu nustatant reguliuojamų paslaugų kainas 2020 m. bei sprendimu 2018 m. planuotų ir faktinių sąnaudų neatitikimą vertinti pagal paslaugas, o ne įrenginius.

2018 m. apskaitytos VIAP gautinos ir mokėtinos lėšos rėmėsi aktualia Bendrovės disponuota informacija, aktualiomis teisės aktų nuostatomis ir VERT taikyta praktika. 2018 m. gruodžio 31 d. atidėjinių straipsnyje, ilgalaikių įsipareigojimų dalyje buvo apskaityta 4.875 tūkst. eurų grąžintina suma. Atsižvelgiant į VERT sprendimus 2019 m. dėl reguliuojamų paslaugų kainų nustatymo 2020 m., Bendrovė peržiūrėjo apskaitinį įvertį ir 2019 m. gruodžio 31 d. kito finansinio turto straipsnyje, trumpalaikio turto dalyje apskaitė per 12 kalendorinių mėnesių gautiną 1.039 tūkst. eurų VIAP lėšų sumą.

Reguliuojama veikla - galios rezervų ir sisteminių pajamų sukaupimas, bei atidėjiniai

Bendrovės pelningumas yra reguliuojamas VERT tvirtinant paslaugų kainas ateinantiems metams. Kainų lygis priklauso nuo numatomų ateinančių metų sąnaudų, prognozuojamos teikiamų paslaugų apimties, ankstesniais laikotarpiais uždirbto pelno nukrypimo nuo reguliuojamo dydžio ir kitų dalykų.

Faktinės per metus Bendrovės patirtos sąnaudos gali skirtis nuo prognozuojamų tvirtinant kainas, taip pat faktinė paslaugų apimtis gali skirtis nuo prognozuojamos. Tokiu būdu, Bendrovės faktinis pelnas gali nukrypti nuo reguliuojamo lygio, ir skirtumas turės įtakos ateities paslaugų kainoms.

2019 m. lapkričio 14 d. Valstybinės energetikos reguliavimo taryba (VERT) priėmė Nutarimą Nr. O3E – 715 "Dėl elektros energijos kainos, rezervinės galios ir izoliuoto elektros energetikos sistemos darbo užtikrinimo paslaugų kainų nustatymo metodikos patvirtinimo" (toliau – Metodika). Šiuo nutarimu buvo nustatyta, kad Įmonės, kurios nebeteikia rezervinės galios paslaugų, privalo grąžinti susidariusius neatitikimus tarp prognozuotų ir faktiškai patirtų sąnaudų teikiant šias paslaugas perdavimo sistemos operatoriui, jeigu Įmonės faktiškai patirtos sąnaudos buvo mažesnės nei gautos pajamos iš perdavimo sistemos operatoriaus. Jeigu Įmonės faktiškai patirtos sąnaudos buvo didesnės nei gautos pajamos iš perdavimo sistemos operatoriaus, tokią sumą perdavimo sistemos operatorius privalo grąžinti Įmonei.

Atsižvelgiant į aukščiau įvardintą nutarimą, Bendrovė pripažįsta reguliuojamos veiklos turtą ar įsipareigojimus, kurių paskirtis yra išlyginti einamųjų metų pelną iki reguliuojamo lygio, neatsižvelgiant į tai, ar paslaugos bus teikiamos ateityje.

Dėl pasikeitusio teisės akto, Bendrovės vadovybė 2019 m. gruodžio 31 d atidėjinių straipsnyje ilgalaikių įsipareigojimų dalyje apskaitė grąžintiną 7.630 tūkst. eurų tretinio galios rezervų ir sisteminių paslaugų lėšų sumą, o kito finansinio turto straipsnyje ilgalaikio turto dalyje apskaitė 475 tūkst. eurų gautiną antrinio avarinio galios rezervo lėšų sumą. Kito finansinio turto straipsnyje trumpalaikio turto dalyje 2019 m. gruodžio 31 d. buvo apskaityta 5.060 tūkst. eurų gautina sisteminių paslaugų lėšų suma. 2018 m. gruodžio 31 d., prieš priimant nutarimą Nr. O3E – 715, tokios reguliacinių mokėtinos ir gautinos sumos neatitiko pripažinimo pagal TFAS kriterijų, kaip nurodyta 4 pastaboje.

Ginčas dėl VERT priimtų sprendimų, susijusių su reguliuojamos veiklos pajamomis

VERT 2014 m. priėmė nutarimą, kuriuo pripažino Bendrovę didelę įtaką turinčiu asmeniu elektros energijos gamybos rinkoje ir kurio pagrindu buvo apribotas Bendrovės hidroelektrinėse pagamintos elektros energijos pardavimo pelnas atitinkama suma sumažinant Bendrovei už VIAP teikimą skiriamų lėšų sumą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. spalio 17 d. paskelbė sprendimą, kuris panaikino šį VERT

FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS

Visos sumos tūkstančiais eurų, jei nenurodyta kitaip

3. Pagrindiniai apskaitiniai vertinimai ir įvertinimo neapibrėžtumai (tęsinys)

nutarimą. Su teisminiu ginču dėl 2014 m. VERT sprendimo, kuriuo pripažino Bendrovę didelę įtaką turinčiu asmeniu elektros energijos gamybos rinkoje ir dėl to papildomai 2,51 mln. eurų sumažino mokėtiną VIAP sumą, susijusio Bendrovės neapibrėžtojo turto suma (šis neapibrėžtasis turtas nėra pripažintas finansinėse ataskaitose) 2019 m. gruodžio 31 d. sudarė 2,51 mln. eurų ir yra nepakitusi nuo 2018 m. gruodžio 31 d.

FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS

Visos sumos tūkstančiais eurų, jei nenurodyta kitaip

4. Klaidų taisymas

Ruošdama šias finansines ataskaitas Bendrovė atliko šias ankstesnių ataskaitinių laikotarpių korekcijas:

1) 2019 m. peržiūrėjo pajamų, gautinų sumų ir įsipareigojimų, susijusių su antrinio avarinio aktyviosios galios rezervo, tretinio aktyviosios galios rezervo, avarijų bei sutrikimų prevencijos ir jų likvidavimo ir reaktyvios galios ir įtampos valdymo paslaugomis (toliau – Reguliuojamos paslaugos), kurių kainos yra reguliuojamos VERT, pripažinimo principus finansinėse ataskaitose. Aukščiau minimų Reguliuojamų paslaugų kaina ateinantiems kalendoriniams (finansiniams) metams yra nustatoma VERT atsižvelgiant į prognozuojamas ateinančių finansinių metų Bendrovės sąnaudas, įvertinus prognozuotų ir faktinių pajamų bei sąnaudų neatitikimą už praėjusius finansinius metus.

Iki 2018 m. gruodžio 31 d. Bendrovė finansinėse ataskaitose šių Reguliuojamų paslaugų pajamas pripažindavo vadovaudamasi kaupimo principu pagal faktines patirtas sąnaudas, t. y. Bendrovės finansinėse ataskaitose Reguliuojamų paslaugų pajamos buvo pripažįstamos tokia suma, kuri atitiktų leistiną, vadovaujantis VERT metodikomis apskaičiuotą, pajamų sumą, atsižvelgiant į leistiną uždirbti investicijų grąžą ir faktines per ataskaitinį laikotarpį patirtas šių paslaugų teikimo sąnaudas. Skirtumas tarp ataskaitinio laikotarpio VERT nustatytų prognozuotų ir faktinių pajamų bei sąnaudų būdavo pripažįstamas kaip Bendrovės mokėtina arba gautina suma. Bendrovė 2018 m. gruodžio 31 d. Kitų ilgalaikių mokėtinų sumų ir įsipareigojimų straipsnyje buvo pripažinusi 4.598 tūkst. eurų, o trumpalaikių Gautų išankstinių apmokėjimų straipsnyje – 2.794 tūkst. eurų mokėtinas sumas, susijusias su Reguliuojamomis paslaugomis.

2018 m. gruodžio 31 d. nebuvo įtvirtintų nuostatų, kurios numatytų kaip Bendrovė turėtų įvykdyti įsipareigojimą dėl mokėtinos sumos padengimo arba kaip Bendrovei turėtų būti apmokėta gautina suma tuo atveju, jeigu ateinančiais finansiniais metais tos pačios Reguliuojamos paslaugos nebebūtų teikiamos. Bendrovės vadovybė, rengdama finansines ataskaitas už metus pasibaigusius 2018 m. gruodžio 31 d., laikėsi konservatyvumo principo ir finansinės būklės ataskaitoje pripažino įsipareigojimą, susidariusį dėl 2017-2018 m. prognozuotų ir faktinių pajamų bei sąnaudų skirtumo. Bendrovės vadovybė vadovaudamasi prielaida, kad tuo atveju, jeigu ateinančiais laikotarpiais tos pačios Reguliuojamos paslaugos nebebūtų teikiamos, tikėtina, jog būtų įgyvendinti teisės aktų pokyčiai, kurie nustatytų principus, kaip Bendrovė turėtų įvykdyti įsipareigojimą.

Pažymėtina, jog 2019 m. lapkričio 14 d. Valstybinės energetikos reguliavimo taryba (VERT) priėmė Nutarimą Nr. O3E – 715 "Dėl elektros energijos kainos, rezervinės galios ir izoliuoto elektros energetikos sistemos darbo užtikrinimo paslaugų kainų nustatymo metodikos patvirtinimo" (toliau – Metodika). Šiuo nutarimu buvo nustatyta, kad Įmonės, kurios nebeteikia rezervinės galios paslaugų, privalo grąžinti susidariusius neatitikimus tarp prognozuotų ir faktiškai patirtų sąnaudų teikiant šias paslaugas perdavimo sistemos operatoriui, jeigu Įmonės faktiškai patirtos sąnaudos buvo mažesnės nei gautos pajamos iš perdavimo sistemos operatoriaus. Jeigu Įmonės faktiškai patirtos sąnaudos buvo didesnės nei gautos pajamos iš perdavimo sistemos operatoriaus, tokią sumą perdavimo sistemos operatorius privalo grąžinti Įmonei.

Bendrovės vadovybė, atsižvelgdama į auditoriaus rekomendacijas, 2019 m. iš naujo įvertino Tarptautinių finansinės atskaitomybės standartų bei galiojančio teisinio reglamentavimo, susijusio su Reguliuojamomis paslaugomis, įskaitant Metodiką nuostatas. Atsižvelgiant į tai, jog iki atnaujintos Metodikos patvirtinimo galioję teisės aktai nenumatė, kad/kaip Bendrovė turėtų grąžinti arba atgauti už praėjusius laikotarpius susidariusį skirtumą tarp Reguliuojamų paslaugų prognozuotų ir faktinių pajamų bei sąnaudų, jeigu paslaugos nebūtų teikiamos, laikotarpiu iki Metodikos įsigaliojimo, nebuvo pagrindo finansinės padėties ataskaitoje pripažinti šį skirtumą kaip turtą arba įsipareigojimą pagal koncepcinę finansinės atskaitomybės sistemą ir pagal 37-ąjį TAS "Atidėjiniai, neapibrėžtieji įsipareigojimai ir neapibrėžtasis turtas". Dėl šios priežasties buvo atliktas atitinkamų straipsnių koregavimas už aktualius laikotarpius iki Metodikos įsigaliojimo kartu įvertinus ir pelno mokesčio efektą.

Per 12 mėnesių laikotarpį, pasibaigusį 2019 m. gruodžio 31 d., ir ankstesnius laikotarpius susidarę skirtumai tarp prognozuotų ir faktinių pajamų ir sąnaudų, susijusių su Metodikos reglamentuojamomis paslaugomis, buvo pripažinti įsipareigojimų ir turto dalyse. Apskaitytos sumos atskleidžiamos 3 pastaboje.

Bendrovė 2018 m. gruodžio 31 d. neperklasifikavo dalies kitų ilgalaikių mokėtinų sumų ir įsipareigojimų bei gautų išankstinių apmokėjimų, kurie savo esme atitinka atidėjinių sąvoką. Dėl to finansinės padėties ataskaitos straipsnis Atidėjiniai ilgalaikių įsipareigojimų dalyje padidintas 5.383 tūkst. eurų, Atidėjiniai trumpalaikių įsipareigojimų dalyje padidintas 2.770 tūkst. eurų, o straipsniai Kitos ilgalaikės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai bei Gauti išankstiniai apmokėjimai sumažinti atitinkamomis sumomis.

Koreguodama Bendrovė nustatė, kad ankstesniais metais buvo nepagrįstai pripažintas atidėtojo pelno mokesčio turtas nuo įsipareigojimo sumos (ir klaidingai pripažintas kaip leidžiami atskaitymai), dėl to darydama klaidos taisymą įmonė pakoregavo ir šį skaičių, iš esmės nesusijusį su paties įsipareigojimo koregavimu. Ir taip pat, kad dėl padidėjusių pajamų padidėjo ir pelno mokestis.

FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS

Visos sumos tūkstančiais eurų, jei nenurodyta kitaip

4. Klaidų taisymas (tęsinys)

Metinės finansinės padėties ataskaitos retrospektyviai pataisyti straipsniai:

2018 m. tikslinimas

	Pas tabos	2018-12-31 iki tiksl.	1) Korekcija dėl reguliuojamų paslaugų pajamų pripažinimo*	1) Atidėtojo pelno mokesčio įsipareigoji mo korekcija*	1) Mokėtino pelno mokesčio korekcija dėl reguliuojam ų paslaugų pripažinimo *	2) Kitų ilgalaikių mokėtinų sumų ir įsipareigojimų bei kitų mokėtinų sumų ir įsipareigojimų perklasifikavim as į atidėjinius*	2018-12-31 po tiksl.
TURTAS
Ilgalaikis turtas
Nematerialusis turtas	6	48.597	-	-	-	-	48.597
Materialusis turtas	7	476.271	-	-	-	-	476.271
Investicijos į asocijuotąsias įmones Kitas ilgalaikis turtas	10 11	1.588 5.087	- -	- -	- -	- -	1.588 5.087
Investicinis turtas	9	4.212	-	-	-	-	4.212
Kitas finansinis turtas	14	232	-	-	-	-	232
Ilgalaikio turto iš viso		535.987	-	-	-	-	535.987
Trumpalaikis turtas Atsargos	12	3.370	-	-	-	-	3.370
Išankstiniai apmokėjimai	13	3.698	-	-	-	-	3.698
Gautinos sumos pagal sutartis su klientais	14	12.037	-	-	-	-	12.037
Kitas finansinis turtas	15	3.787	-	-	-	-	3.787
Suteiktos paskolos	16	49.950	-	-	-	-	49.950
Pinigai ir pinigų ekvivalentai	17	47.885	-	-	-	-	47.885
Trumpalaikio turto iš viso TURTO IŠ VISO		120.727 656.714	- -	- -	- -	- -	120.727 656.714
NUOSAVAS KAPITALAS IR ĮSIPAREIGOJIMAI
Nuosavas kapitalas
Įstatinis kapitalas	18	187.921	-	-	-	-	187.921
Akcijų priedai	18	89.975	-	-	-	-	89.975
Privalomasis rezervas Perkainojimo rezervas	20 19	13.897 20.659	- -	- -	- -	- -	13.897 20.659
Nepaskirstytasis pelnas		44.540	222	(33)	(33)	-	44.696
2018 m. rezultatas		29.644	7.170	(1.075)	(1.075)	-	34.664
Nuosavo kapitalo iš viso		386.636	7.392	(1.108)	(1.108)	-	391.812
Ilgalaikiai įsipareigojimai
Paskolos	22	33.619	-	-	-	-	33.619
Nuomos įsipareigojimai Dotacijos	23 24	34 171.039	- -	- -	- -	- -	34 171.039
Atidėjiniai	29	723	-	-	-	5.383	6.106
Kitos ilgalaikės mokėtinos sumos ir	25	10.614	(4.598)	-	-	(5.383)	633
įsipareigojimai
Atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimai	26	23.466	-	1.108	-	-	24.574
Ilgalaikių įsipareigojimų iš viso		239.495	(4.598)	1.108	-	-	236.005
Trumpalaikiai įsipareigojimai
Paskolos	22	4.417	-	-	-	-	4.417
Nuomos įsipareigojimai	23	138	-	-	-	-	138
Prekybos mokėtinos sumos	27	13.425	-	-	-	-	13.425
Sutarčių įsipareigojimai Mokėtinas pelno mokestis	28 26	6.562 1.128	(2.794) -	- -	- 1.108	(2.765) -	1.003 2.236
Atidėjiniai	29	1.744	-	-	-	2.770	4.514
Kitos mokėtinos sumos ir įsipareigojimai	30	3.169	-	-	-	(5)	3.164
Trumpalaikių įsipareigojimų iš viso		30.583	(2.794)	-	1.108	-	28.897
Įsipareigojimų iš viso		270.078	(7.392)	1.108	1.108	-	264.902
NUOSAVO KAPITALO IR ĮSIPAREIGOJIMŲ IŠ VISO		656.714	-	-	-	-	656.714

* Pataisymai daro įtaką 2018 m. finansinėms ataskaitoms (žr. aukščiau pateiktus Bendrovės klaidų taisymo atskleidimus)

FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS

Visos sumos tūkstančiais eurų, jei nenurodyta kitaip

4. Klaidų taisymas (tęsinys)

Metinės finansinės padėties ataskaitos retrospektyviai pataisyti straipsniai (tęsinys):

2017 m. tikslinimas

	Pas tabos	2018-01-01 iki tiksl.	1) Korekcija dėl reguliuojamų paslaugų pajamų pripažinimo*	1) Atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimo korekcija*	1) Mokėtino pelno mokesčio korekcija dėl reguliuojamų paslaugų pripažinimo*	2) Kitų ilgalaikių mokėtinų sumų ir įsipareigojimų perklasifikavi mas į atidėjinius*	2018-01-01 po tiksl.
TURTAS
Ilgalaikis turtas
Nematerialusis turtas		15.238	-	-	-	-	15.238
Materialusis turtas Investicijos į asocijuotąsias įmones		496.818 1.535	- -	- -	- -	- -	496.818 1.535
Kitas ilgalaikis turtas		3.236	-	-	-	-	3.236
Kitas finansinis turtas		1.799	-	-	-	-	1.799
Ilgalaikio turto iš viso		518.626	-	-	-	-	518.626
Trumpalaikis turtas Atsargos		5.580	-	-	-	-	5.580
Išankstiniai apmokėjimai		3.479	-	-	-	-	3.479
Gautinos sumos pagal sutartis su klientais		17.216	-	-	-	-	17.216
Kitas finansinis turtas		15.757	(289)	-	-	-	15.468
Suteiktos paskolos		14.930	-	-	-	-	14.930
Pinigai ir pinigų ekvivalentai Trumpalaikio turto iš viso		60.700 117.662	- (289)	- -	- -	- -	60.700 117.373
TURTO IŠ VISO		636.288	(289)	-	-	-	635.999
NUOSAVAS KAPITALAS IR ĮSIPAREIGOJIMAI
Nuosavas kapitalas
Įstatinis kapitalas		184.174	-	-	-	-	184.174
Akcijų priedai		85.660	-	-	-	-	85.660
Privalomasis rezervas		12.871	-	-	-	-	12.871
Perkainojimo rezervas Nepaskirstytasis pelnas		2.289 68.880	- 222	- (33)	- (33)	-	2.289 69.036
Nuosavo kapitalo iš viso		353.874	222	(33)	(33)	-	354.030
Ilgalaikiai įsipareigojimai
Paskolos		34.039	-	-	-	-	34.039
Nuomos įsipareigojimai		172	-	-	-	-	172
Dotacijos		177.875	-	-	-	-	177.875
Atidėjiniai		-	-	-	-	5.474	5.474
Kitos ilgalaikės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai		6.704	(511)	-	-	(5.474)	719
Atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimai		17.475	-	33	-	-	17.508
Ilgalaikių įsipareigojimų iš viso		236.265	(511)	33	-	-	235.787
Trumpalaikiai įsipareigojimai Paskolos		21.208	-	-	-	-	21.208
Nuomos įsipareigojimai		138	-	-	-	-	138
Prekybos mokėtinos sumos		17.380	-	-	-	-	17.380
Sutarčių įsipareigojimai		1.135	-	-	-	-	1.135
Mokėtinas pelno mokestis		2.883	-	-	33	-	2.916
Atidėjiniai Kitos mokėtinos sumos ir įsipareigojimai		528 2.877	- -	- -	- -	- -	528 2.877
Trumpalaikių įsipareigojimų iš viso		46.149	-	-	33	-	46.182
Įsipareigojimų iš viso		282.414	(511)	33	33	-	281.969
NUOSAVO KAPITALO IR ĮSIPAREIGOJIMŲ IŠ VISO		636.288	(289)	-	-	-	635.999

* Pataisymai daro įtaką 2018 m. finansinėms ataskaitoms (žr. aukščiau pateiktus Bendrovės klaidų taisymo atskleidimus)

FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS

Visos sumos tūkstančiais eurų, jei nenurodyta kitaip

4. Klaidų taisymas (tęsinys)

Pelno (nuostolių) ir kitų bendrųjų pajamų ataskaitos retrospektyviai pataisyti straipsniai:

2018 m. tikslinimas

	Pastabos	2018-01-01- 2018-12-31 iki tiksl.	1) Korekcija dėl reguliuojamų paslaugų pajamų pripažinimo	1) Atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimo korekcija	1) Mokėtino pelno mokesčio korekcija dėl reguliuojamų paslaugų pripažinimo	2018-01-01- 2018-12-31 po tiksl.
Pajamos ir kitos pajamos Pajamos pagal sutartis su klientais Kitos pajamos	31 32	129.358 1.293	7.170 -	- -	- -	136.528 1.293
		130.651	7.170	-	-	137.821
Veiklos sąnaudos Elektros ar susijusių paslaugų pirkimai Dujų, biokuro ir mazuto sąnaudos		(33.067) (28.827)	- -	- -	- -	(33.067) (28.827)
Parduotų atsargų savikaina Nusidėvėjimas ir amortizacija Darbo užmokestis ir susijusios sąnaudos	6, 7, 8, 24	(2.371) (19.034) (8.824)	- - -	- - -	- - -	(2.371) (19.034) (8.824)
Remontų ir priežiūros sąnaudos Aplinkos taršos leidimų perkainojimo ir panaudojimo (sąnaudos)/pajamos		(5.571) 8.214	- -	- -	- -	(5.571) 8.214
Kito ilgalaikio turto vertės sumažėjimo (sąnaudos)/pajamos		1.851	-	-	-	1.851
Atsargų vertės sumažėjimo (sąnaudos)/atstatymas Ilgalaikio materialiojo turto vertės (sumažėjimas)		(225)	-	-	-	(225)
atstatymas Kitos sąnaudos	39	(190) (6.123)	- -	- -	- -	(190) (6.123)
Veiklos sąnaudų iš viso		(94.167)	-	-	-	(94.167)
VEIKLOS PELNAS		36.484	7.170	-	-	43.654
Finansinės pajamos (sąnaudos): Finansinės pajamos Finansinės (sąnaudos)		168 (1.568)	- -	- -	- -	168 (1.568)
		(1.400)	-	-	-	(1.400)
Asocijuotų įmonių rezultatų dalis	10	123	-	-	-	123
PELNAS PRIEŠ APMOKESTINIMĄ		35.207	7.170	-	-	42.377
Pelno ir atidėtojo pelno mokesčio sąnaudos		(5.563)	-	(1.075)	(1.075)	(7.713)
GRYNASIS LAIKOTARPIO PELNAS		29.644	7.170	(1.075)	(1.075)	34.664
Kitos bendrosios pajamos (nuostoliai), kurios nebus perklasifikuotos į nepaskirstytą pelną (nuostolius)		18.872	-	-	-	18.872
BENDROSIOS LAIKOTARPIO PAJAMOS		48.516	7.170	(1.075)	(1.075)	53.536
Pagrindinis ir sumažintas pelnas vienai akcijai (eurais) Vidutinis svertinis akcijų skaičius		0,046 644.463.173				0,054 644.463.173

FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS

Visos sumos tūkstančiais eurų, jei nenurodyta kitaip

4. Klaidų taisymas (tęsinys)

Pinigų srautų ataskaitos retrospektyviai pataisyti straipsniai:

	Pastabos	2018-01-01- 2018-12-31 iki tiksl.	2018-01-01- 2018-12-31 po tiksl.	2018-01-01- 2018-12-31 Skirtumas
Grynasis pelnas		29.644	34.664	5.020
Nepiniginių sąnaudų (pajamų) atstatymas ir kiti koregavimai
Nusidėvėjimo ir amortizacijos sąnaudos	6,7,8	27.481	27.481	-
Nuostolis iš ilgalaikio materialiojo turto vertės sumažėjimo (vertės	7	(44)	(44)	-
sumažėjimo atstatymas)
Ilgalaikio turto perkainojimo rezultatas		334	334	-
Atsargų vertės sumažėjimas (atstatymas)		225	225	-
Aplinkos taršos leidimų perkainojimo sąnaudos (pajamos) Kiti vertės sumažėjimai		(10.783) 138	(10.783) 138	- -
Asocijuotų įmonių (pelno) dalis	10	(123)	(123)	-
Pelno mokesčio sąnaudos		2.748	3.823	1.075
Atidėtojo mokesčio įsipareigojimo pokytis		2.815	3.890	1.075
Dotacijų nusidėvėjimas	24	(8.447)	(8.447)	-
Dotacijų vertė dėl pripažinto IMT vertės sumažėjimo	24	(769)	(769)	-
Atidėjinių (sumažėjimas) padidėjimas		2.292	(5.192)	(7.484)
(Pelnas) nuostoliai iš ilgalaikio turto (išskyrus finansinį) perleidimo/nurašymo		(3)	(3)	-
Finansinės ir investicinės veiklos rezultatų eliminavimas:				-
- Palūkanų (pajamos)		(132)	(132)	-
- Palūkanų sąnaudos		498	498	-
-Pelnas iš verslo dalies pardavimo		(528)	(528)	-
Apyvartinio kapitalo pasikeitimas Prekybos gautinų sumų ir kitų gautinų sumų sumažėjimas (padidėjimas)		13.038	13.038	-
Atsargų ir išankstinių apmokėjimų sumažėjimas (padidėjimas)		2.074	2.074	-
Mokėtinų sumų ir gautų išankstinių apmokėjimų padidėjimas
(sumažėjimas)		3.799	4.113	314
(Sumokėtas) pelno mokestis		(3.117)	(3.117)	-
Grynieji pagrindinės veiklos pinigų srautai		61.140	61.140	-
Investicinės veiklos pinigų srautai
Ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto (įsigijimas)		(4.744)	(4.744)	-
Ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto perleidimas		1.113	1.113	-
Investicijų į asocijuotas įmones perleidimas		4.049	4.049	-
Verslo dalies pardavimas		2.000	2.000	-
Suteiktos paskolos		(35.020)	(35.020)	-
Gautos palūkanos		130	130	-
Gauti dividendai		70	70	-
Grynieji investicinės veiklos pinigų srautai		(32.402)	(32.402)	-
Finansinės veiklos pinigų srautai
Sugrąžintos paskolos		27.922	27.922	-
Sugrąžintos paskolos		(45.133)	(45.133)	-
Išperkamosios nuomos mokėjimai		(138)	(138)	-
(Sumokėtos) palūkanos		(498)	(498)	-
(Išmokėti) dividendai		(23.706)	(23.706)	-
Grynieji finansinės veiklos pinigų srautai		(41.553)	(41.553)	-
Grynasis pinigų ir pinigų ekvivalentų padidėjimas (sumažėjimas)		(12.815)	(12.815)	-
Pinigai ir pinigų ekvivalentai laikotarpio pradžioje		60.700	60.700	-
Pinigai ir pinigų ekvivalentai laikotarpio pabaigoje		47.885	47.885	-

FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS

Visos sumos tūkstančiais eurų, jei nenurodyta kitaip

5. Finansinės rizikos valdymas

Bendrovė vykdydama veiklą, gali patirti finansinę riziką, t. y. likvidumo riziką, rinkos riziką (užsienio valiutos riziką, palūkanų normų riziką tikrosios vertės bei pinigų srautų atžvilgiu, vertybinių popierių kainos riziką), kredito riziką.

Nuo 2018 m. gruodžio 31 d. jokių pokyčių rizikos valdyme ar rizikų valdymo politikoje nebuvo.

Finansinės priemonės pagal grupes

Finansinis turtas	2019-12-31	2018-12-31
Gautinos sumos pagal sutartis su klientais	15.845	12.037
Kitos gautinos sumos	16.329	2.556
Suteiktos paskolos	49.971	49.950
Pinigai ir pinigų ekvivalentai	58.501	47.885
Kitos ilgalaikes gautinos sumos	628	232
Amortizuota savikaina vertinamas finansinis turtas (2019)	141.274	112.660
Finansinis turtas, privalomai vertinamas tikrąja verte per pelną (nuostolius)	-	2.000
Iš viso	141.274	114.660

Finansiniai įsipareigojimai	2019-12-31	2018-12-31
Gautos paskolos	25.734	38.036
Nuomos įsipareigojimai	5.745	172
Kitos ilgalaikės skolos	542	633
Prekybos skolos	17.978	13.425
Kitos mokėtinos sumos ir įsipareigojimai	1.011	1.026
Finansiniai įsipareigojimai vertinami amortizuota savikaina	51.010	53.292
Iš viso	51.010	53.292

Kredito rizika

2019 m. ir 2018 m. gruodžio 31 d. kredito rizika buvo susijusi su:

	Finansinis turtas	2019-12-31	2018-12-31
Finansinis turtas		141.274	114.660
Iš viso		141.274	114.660

Bendrovės kredito rizika, susijusi su gautinomis sumomis, yra ribota, kadangi pagrindiniai pirkėjai yra patikimi klientai. 2019 m. ir 2018 m. gruodžio 31 d. nepradelstų ir nenuvertėjusių prekybos gautinų sumų kredito kokybė yra aukšta. Bendrovė turi reikšmingą kredito rizikos koncentraciją, nes kredito rizika pasiskirsčiusi tarp penkių pagrindinių Bendrovės pirkėjų, kurių įsiskolinimas sudaro apie iki 99 proc. visų Bendrovės prekybos gautinų sumų. Detalesnė informacija apie gautinų sumų kredito riziką pateikiama 13 ir 14 pastabose.

Kredito rizika, susijusi su lėšomis bankuose, yra ribota, nes Bendrovė atlieka operacijas su bankais, turinčiais aukštus užsienio reitingavimo agentūrų suteiktus kredito reitingus. Bendrovė laiko pinigus didžiųjų Lietuvos bankų sąskaitose, kuriems pagal Fitch Ratings suteiktas A – bei didesnis išorinis kredito reitingas.

Likvidumo rizika

Likvidumo rizika valdoma planuojant Bendrovės grynųjų pinigų srautų judėjimą. Siekiant valdyti likvidumo riziką, sudaromos pinigų srautų prognozės. Gautinų sumų padengimo vėlavimo rizikai ir trumpalaikiam pinigų srautų (įplaukų ir mokėjimų) nesutapimui valdyti taikomos kredito sąskaitoje (overdrafto) ir kredito linijos sutartys. Nepanaudotų paskolų likučiai pateikti 22 pastaboje.

Bendrovės likvidumo (trumpalaikis turtas/trumpalaikiai įsipareigojimai) ir skubaus padengimo (trumpalaikis turtas – atsargos)/trumpalaikiai įsipareigojimai) rodikliai 2019 m. gruodžio 31 d. atitinkamai buvo 4,02 ir 3,99 (2018 m. gruodžio 31 d. atitinkamai 4,18 ir 4,06).

Žemiau lentelėje yra pateikta informacija apie Bendrovės neišvestinių finansinių įsipareigojimų sutartines padengimo datas. Šios lentelės buvo paruoštos remiantis finansinių įsipareigojimų nediskontuotais pinigų srautais atsižvelgiant į anksčiausias datas, kada Bendrovė turės padengti šiuos įsipareigojimus. Įsipareigojimų likučiai, kurių padengimo terminas yra iki 12 mėnesių, apytiksliai atitinka jų apskaitines vertes, kadangi diskontavimo įtaka yra nereikšminga.

FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS

Visos sumos tūkstančiais eurų, jei nenurodyta kitaip

5. Finansinės rizikos valdymas (tęsinys)

	Per vienerius metus	Per antrus metus	Per trečius – penktus metus	Po penkerių metų
2019 m. gruodžio 31 d.
Paskolos	4.820	4.763	13.948	3.658
Nuomos įsipareigojimai	402	364	864	15.374
Prekybos ir kitos mokėtinos sumos	18.989	99	193	92
2018 m. gruodžio 31 d.
Paskolos	4.898	4.820	14.118	16.317
Nuomos įsipareigojimai	148	36	-	-
Prekybos ir kitos mokėtinos sumos	16.127	101	197	186

Palūkanų normos rizika

Bendrovės pajamoms bei pinigų srautams įtakos turi rinkos palūkanų normos svyravimai, kadangi visos 2019 m. gruodžio 31 d. Bendrovės paskolos su kintamomis palūkanų normomis. Palūkanų normos rizikos didėjimui didžiausią įtaką daro ilgalaikės paskolos. Visos paskolos yra su kintamomis palūkanų normomis, kurios yra susijusios su EURIBOR. Palūkanų normų perkainojimo laikotarpiai pateikti 21 pastaboje.

Jei Bendrovės panaudotų paskolų palūkanų normos būtų 1 procentiniu punktu didesnės/mažesnės, 2019 m. grynasis pelnas būtų 107 tūkst. eurų (2018 m. – 107 tūkst. eurų) mažesnis/didesnis.

Užsienio valiutos rizika

Bendrovė neturi reikšmingo turto bei įsipareigojimų kitomis valiutomis, nei euras. Bendrovė nesinaudoja jokiomis finansinėmis priemonėmis, padedančiomis valdyti užsienio valiutos riziką.

Vertybinių popierių kainos rizika

Bendrovės finansinėse ataskaitose investicijos į asocijuotas įmones yra apskaitomos naudojant nuosavybės metodą, koreguojant šių investicijų apskaitinę vertę Bendrovei tenkančių asocijuotų įmonių pelno arba nuostolių sumomis. Šių investicijų vertės padidėjimas/sumažėjimas tiesiogiai turi įtakos Bendrovės finansiniams rezultatams. Bendrovė daro įtaką asocijuotų įmonių finansiniams rezultatams dalyvaudama tų įmonių veiklos valdymo politikos formavime.

Finansinio turto ir įsipareigojimų tikroji vertė

Pagrindinis Bendrovės finansinis turtas ir įsipareigojimai, neatspindėti tikrąja verte, yra prekybos ir kitos gautinos sumos, prekybos ir kitos skolos, ilgalaikės ir trumpalaikės skolos. Bendrovės finansinio turto bei finansinių įsipareigojimų tikrąja verte per pelną (nuostolį), tikrosios vertės yra nustatytos remiantis aktyvios rinkos kainomis.

Tikroji vertė yra apibrėžiama kaip suma, už kurią gali būti apsikeista turtu ar paslaugomis arba kuria gali būti užskaitytas tarpusavio įsipareigojimas tarp nesusijusių šalių, kurios ketina pirkti (parduoti) turtą arba užskaityti tarpusavio įsipareigojimą. Tikroji finansinio turto ir finansinių įsipareigojimų vertė yra paremta kotiruojamomis rinkos kainomis, diskontuotų pinigų srautų modeliais arba pasirinkimo sandorių ("opcionų") kainų modeliais priklausomai nuo aplinkybių.

Kiekvienos rūšies finansiniam turtui ir įsipareigojimams įvertinti yra naudojami tokie metodai ir prielaidos:

• • Pinigų ir pinigų ekvivalentų, trumpalaikių prekybos ir kitų gautinų sumų, trumpalaikių suteiktų paskolų, trumpalaikių prekybos skolų ir kitų mokėtinų sumų bei trumpalaikių paskolų apskaitinė vertė yra artima jų tikrajai vertei.
• • Ilgalaikių paskolų tikroji vertė nustatoma remiantis tokios pat ar panašios paskolos rinkos kaina arba palūkanų norma, kuri yra taikoma tuo metu tokio pat termino skoloms. 2019 m. gruodžio 31 d. bendrovė turėjo Luminor ir SEB bankų ilgalaikes paskolas, kurioms skaičiuojamos kintamos palūkanų normos (22 pastaba). Ilgalaikių paskolų, už kurias mokamos kintamos palūkanos, tikroji vertė yra artima jų apskaitinei vertei tais atvejais, kai šių paskolų maržos atitinka šiuo metu rinkoje galiojančias paskolų maržas.
• • Ilgalaikių gautinų ir mokėtinų sumų tikroji vertė nustatoma remiantis rinkos palūkanų norma, kuri taikoma tuo metu tokio pat termino atitinkamoms skoloms. 2019 m. gruodžio 31 d. bendrovės ilgalaikių gautinų ir mokėtinų sumų diskonto norma atitiko rinkos palūkanų normą.

FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS

Visos sumos tūkstančiais eurų, jei nenurodyta kitaip

6. Ilgalaikis nematerialusis turtas

2019 m. ir 2018 m. gruodžio 31 d. Bendrovės ilgalaikio nematerialiojo turto judėjimas pateikiamas žemiau:

	Programinė įranga	Apyvartiniai taršos leidimai	Kitas nematerialusis turtas	Iš viso
2017 m. gruodžio 31 d.
Įsigijimo vertė	1.394	14.830	123	16.347
Sukaupta amortizacija	(988)	-	(121)	(1.109)
Likutinė vertė 2017 m. gruodžio 31 d.	406	14.830	2	15.238
2018 m. gruodžio 31 d. pasibaigęs laikotarpis
Likutinė vertė laikotarpio pradžioje	406	14.830	2	15.238
Įsigijimai	89	-	-	89
Gauta dotacija (24 pastaba)	-	2.555	-	2.555
Panaudoti apyvartiniai taršos leidimai	-	(908)	-	(908)
Apyvartinių taršos leidimų perkainojimas	-	31.816	-	31.816
Amortizacija	(191)	-	(2)	(193)
Likutinė vertė 2018 m. gruodžio 31 d.	304	48.293	-	48.597
2018 m. gruodžio 31 d.
Įsigijimo vertė	1.483	48.293	103	49.879
Sukaupta amortizacija	(1.179)	-	(103)	(1.282)
Likutinė vertė 2018 m. gruodžio 31 d.	304	48.293	-	48.597
2019 m. gruodžio 31 d. pasibaigęs laikotarpis
Likutinė vertė laikotarpio pradžioje	304	48.293	-	48.597
Įsigijimai	64	-	3	67
Sumažėjimas perleidus turtinį įnašą	(215)	-	-	(215)
Gauta dotacija (24 pastaba)	-	4.131	-	4.131
Panaudoti apyvartiniai taršos leidimai (29 pastaba)	-	(987)	-	(987)
Apyvartinių taršos leidimų perkainojimas	-	368	-	368
Amortizacija	(72)	-	(1)	(73)
Likutinė vertė 2019 m. gruodžio 31 d.	81	51.805	2	51.888
2019 m. gruodžio 31 d.
Įsigijimo vertė	695	51.805	126	52.626
Sukaupta amortizacija	(614)	-	(124)	(738)
Likutinė vertė 2019 m. gruodžio 31 d.	81	51.805	2	51.888

Įsigyti apyvartiniai taršos leidimai pripažįstami įsigijimo savikaina, Bendrovei nemokamai suteikiami apyvartiniai taršos leidimai yra pripažįstami, remiantis rinkos kainomis (biržos) tą dieną, kai nuosavybės teisė perduodama Bendrovei. Apyvartinių taršos leidimų tikroji vertė yra nustatoma remiantis aktyvioje rinkoje egzistuojančiomis kainomis, todėl yra priskiriama pirmam hierarchijos lygiui tikrosios vertės nustatymo modelyje. Po pirminio pripažinimo apyvartiniai taršos leidimai (įsigyti už įsigijimo savikainą ir gauti nemokamai) yra perkainojami tikrąja verte remiantis aktyvios rinkos kainomis kiekvieno ataskaitinio laikotarpio pabaigoje. Taršos leidimų perkainojimo metu susidariusi apskaitinės vertės padidėjimo suma, viršijanti įsigijimo vertę, yra didinamas perkainojimo rezervas nuosavame kapitale, o vertės sumažėjimo suma, viršijanti prieš tai sukauptą sumą rezerve, yra apskaitoma Pelno (nuostolių) ir kitų bendrųjų pajamų ataskaitoje. Bendrovė atskirai apskaito įsigytus ir nemokamai gautus apyvartinius aplinkos taršos leidimus. Realizavus apyvartinius taršos leidimus, perkainojimo rezervo teigiamas likutis tiesiogiai pripažįstamas nepaskirstytame pelne.

FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS

Visos sumos tūkstančiais eurų, jei nenurodyta kitaip

7. Ilgalaikis materialusis turtas

2019 m. ir 2018 m. gruodžio 31 d. Bendrovės ilgalaikio materialiojo turto judėjimas pateikiamas žemiau:

	Žemė	Pastatai	Statiniai ir įrenginiai	Hidroelek trinės ir hidroaku muliacinės elektrinės statiniai ir įrenginiai	Rezervinės elektrinės statiniai ir įrenginiai	Kombi nuotojo ciklo blokas	Vilniaus 3-ji termofi kacinė elektrinė	Transporto priemonės	Kompiute rinė, ryšių ir kita orgtech nika	Kitas materialus ilgalaikis turtas	Nebaigta statyba	Iš viso
2017 m. gruodžio 31 d.
Įsigijimo vertė	1.880	657	4.119	207.297	389.195	388.095	-	138	46	172	2.112	993.711
Sukauptas nusidėvėjimas	-	(56)	(1.587)	(94.508)	(216.483)	(77.082)	-	(122)	(45)	(117)	-	(390.000)
Sukauptas vertės sumažėjimas	-	-	-	-	(106.670)	-	-	-	-	-	(223)	(106.893)
Likutinė vertė 2017 m. gruodžio 31 d.	1.880	601	2.532	112.789	66.042	311.013	-	16	1	55	1.889	496.818
2018 m. gruodžio 31 d. pasibaigęs laikotarpis
Likutinė vertė laikotarpio pradžioje	1.880	601	2.532	112.789	66.042	311.013	-	16	1	55	1.889	496.818
Įsigijimai	-	-	-	10	25	21	-	10	2	-	4.858	4.926
Turtas, kuriuo apmokėtas akcinis kapitalas	-	-	-	-	-	-	3.850	-	-	-	-	3.850
Turto perkainojimas	(35)	9	(538)	-	(96)	-	-	-	-	-	-	(660)
Pardavimai	-	-	-	-	(8)	(1.060)	-	-	-	-	-	(1.068)
Nurašymai	-	-	-	(5)	(29)	-	(9)	-	-	-	-	(43)
Vertės sumažėjimo atstatymas	-	-	-	-	44	-	-	-	-	-	-	44
Perrašymai tarp straipsnių	-	-	-	3.666	1.586	180	-	-	-	-	(5.432)	-
Perklasifikavimas iš/į atsargas	-	-	-	(116)	(234)	42	-	-	-	-	-	(308)
Nusidėvėjimas	-	(14)	(122)	(7.130)	(5.046)	(14.551)	(397)	(12)	(1)	(15)	-	(27.288)
Likutinė vertė 2018 m. gruodžio 31 d.	1.845	596	1.872	109.214	62.284	295.645	3.444	14	2	40	1.315	476.271
2018 m. gruodžio 31 d.
Įsigijimo vertė	1 845	666	3.581	210.852	383.882	387.278	3.841	148	49	172	1.538	993.852
Sukauptas nusidėvėjimas	-	(70)	(1.709)	(101.638)	(215.286)	(91.633)	(397)	(134)	(47)	(132)	-	(411.046)
Sukauptas vertės sumažėjimas	-	-	-	-	(106.312)	-	-	-	-	-	(223)	(106.535)
Likutinė vertė 2018 m. gruodžio 31 d.	1.845	596	1.872	109.214	62.284	295.645	3.444	14	2	40	1.315	476.271

FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS

Visos sumos tūkstančiais eurų, jei nenurodyta kitaip

7. Ilgalaikis materialus turtas (tęsinys)

	Žemė	Pastatai	Statiniai ir įrenginiai	Hidroelek trinės ir hidroaku muliacinės elektrinės statiniai ir įrenginiai	Rezervinės elektrinės statiniai ir įrenginiai	Kombi nuotojo ciklo blokas	Vilniaus 3-ji termofi kacinė elektrinė	Transporto priemonės	Kompiute rinė, ryšių ir kita orgtech nika	Kitas materialus ilgalaikis turtas	Nebaigta statyba	Iš viso
2019 m. gruodžio 31 d. pasibaigęs laikotarpis
Likutinė vertė laikotarpio pradžioje	1.845	596	1.872	109.214	62.284	295.645	3.444	14	2	40	1.315	476.271
TFAS 16 taikymo įtaka – perklasifikavimas į	-	-	-	-	(446)	-	-	-	-	-	-	(446)
naudojimo teise valdomą turtą*
Įsigijimai	-	-	-	152	25	71	23	3	-	-	505	779
Nurašymai	-	-	(1)	(220)	(2)	(9)	-	-	-	-	-	(232)
Turto perkainojimas	-	-	-	-	96	-	-	-	-	-	-	96
Vertės sumažėjimo atstatymas	-	-	-	-	45	-	-	-	-	-	-	45
Vertės sumažėjimas	-	-	-	-	(78)	-	-	-	-	-	-	(78)
Perrašymai tarp straipsnių	-	-	-	245	128	37	22	-	-	-	(432)	-
Perklasifikavimas iš/į atsargas	-	-	-	43	(2)	22	-	-	-	-	-	63
Nusidėvėjimas	-	(14)	(96)	(6.225)	(4.618)	(14.739)	(529)	(3)	(1)	(12)	-	(26.237)
Likutinė vertė 2019 m. gruodžio 31 d.	1.845	582	1.775	103.209	57.432	281.027	2.960	14	1	28	1.388	450.261
2019 m. gruodžio 31 d.
Įsigijimo vertė	1.845	596	1.871	210.729	383.377	387.395	3.886	151	48	172	1.611	991.681
Sukauptas nusidėvėjimas	-	(14)	(96)	(107.520)	(263.680)	(106.368)	(926)	(137)	(47)	(144)	-	(478.932)
Sukauptas vertės sumažėjimas	-	-	-	-	(62.265)	-	-	-	-	-	(223)	(62.488)
Likutinė vertė 2019 m. gruodžio 31 d.	1.845	582	1.775	103.209	57.432	281.027	2.960	14	1	28	1.388	450.261

* Perklasifikuota įsigaliojus 16 TFAS nuo 2019.01.01 (2.2 pastaba)

FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS

Visos sumos tūkstančiais eurų, jei nenurodyta kitaip

7. Ilgalaikis materialus turtas (tęsinys)

Lentelėje žemiau pateikiamos Bendrovės ilgalaikio materialiojo turto balansinės vertės, kurios būtų buvusios pripažintos, jei turtas būtų apskaitomas savikainos metodu 2019 m. ir 2018 m. gruodžio 31 d.:

	Žemė	Pastatai	Statiniai ir įrenginiai	Hidroelek trinės ir hidroaku muliacinės elektrinės statiniai ir įrenginiai	Rezervinės elektrinės statiniai ir įrenginiai	Kombi nuotojo ciklo blokas	Vilniaus 3-ji termofi kacinė elektrinė	Transporto priemonės	Kompiute rinė, ryšių ir kita orgtech nika	Kitas materialus ilgalaikis turtas	Nebaigta statyba	Iš viso
2019 m. gruodžio 31 d.
Likutinė vertė	1.699	148	1.914	103.210	57.431	281.028	2.959	12	1	26	1.381	449.809
2018 m. gruodžio 31 d.
Likutinė vertė	1.699	153	2.045	109.214	62.188	295.644	3.444	12	2	34	1.315	475.750

Lentelėje žemiau pateikiama Bendrovės pilnai nudėvėto (iki likvidacinės vertės), bet veikloje naudojamo ilgalaikio materialaus turto įsigijimo savikaina 2019 m. ir 2018 m. gruodžio 31 d.:

	Žemė	Pastatai	Statiniai ir įrenginiai	Hidroelek trinės ir hidroaku muliacinės elektrinės statiniai ir įrenginiai	Rezervinės elektrinės statiniai ir įrenginiai	Kombi nuotojo ciklo blokas	Vilniaus 3-ji termofi kacinė elektrinė	Transporto priemonės	Kompiute rinė, ryšių ir kita orgtech nika	Kitas materialus ilgalaikis turtas	Nebaigta statyba	Iš viso
2019 m. gruodžio 31 d.
Likutinė vertė	-	-	-	19.945	85.729	3	3	535	22	80	-	106.317
2018 m. gruodžio 31 d.
Likutinė vertė	-	-	-	4.901	78.872	3	-	524	21	76	-	84.397

FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS

Visos sumos tūkstančiais eurų, jei nenurodyta kitaip

7. Ilgalaikis materialusis turtas (tęsinys)

2019 m. gruodžio mėn. 31 d. perkainota verte apskaityto Bendrovės turto nepriklausomas vertinimas nebuvo atliekamas, kadangi Bendrovės vadovybės vertinimu tikroji turto vertė reikšmingai nesiskyrė nuo jo apskaitinės vertės.

Turtas, kuris apskaitomas perkainota verte, yra priskiriamas trečiam hierarchijos lygiui:

	1 lygis Aktyviose rinkose kotiruojamos kainos	2 lygis Kiti tiesiogiai arba netiesiogiai skelbiami rodikliai	3 lygis Neskelbiami rodikliai	Iš viso
Žemė	-	-	1.845	1.845
Pastatai	-	-	582	582
Statiniai ir įrenginiai	-	-	1.775	1.775
Transporto priemonės	-	-	14	14
Kompiuterinė, ryšių ir kita org. technika ir kitas materialus turtas	-	-	29	29
Tikroji vertė 2019 m. gruodžio 31 d.	-	-	4.245	4.245

2018 m. gruodžio mėn. 31 d. perkainota verte apskaityto Bendrovės turto nepriklausomas vertinimas buvo atliekamas, kadangi Bendrovės vadovybės vertinimu tikroji turto vertė reikšmingai skyrėsi nuo jų apskaitinės vertės, skirtumas buvo apskaitytas.

Turtas, kuris apskaitomas perkainota verte, yra priskiriamas antram hierarchijos lygiui:

	1 lygis Aktyviose rinkose kotiruojamos kainos	2 lygis Kiti tiesiogiai arba netiesiogiai skelbiami rodikliai	3 lygis Neskelbiami rodikliai	Iš viso
Žemė	-	1.845	-	1.845
Pastatai	-	596	-	596
Statiniai ir įrenginiai	-	1.872	-	1.872
Transporto priemonės	-	14	-	14
Kompiuterinė, ryšių ir kita org. technika ir kitas materialus turtas	-	42	-	42
Tikroji vertė 2018 m. gruodžio 31 d.	-	4.369	-	4.369

2018 m. gruodžio 31 d. nepriklausomi turto vertintojai UAB APUS TURTAS atliko Bendrovės turto, apskaitomo perkainota verte, rinkos vertės įvertinimą. Vertinimas buvo atliekamas naudojant lyginamąjį ir išlaidų (kaštų) metodą. Žemės, pastatų ir statinių vertinimas atliktas lyginamuoju sandorių metodu. Norėdami nustatyti palyginamų sandorių bazę, vertintojai atsižvelgė į turto rūšį, paskirtį, vietą ir fizines savybes. Pagrindinė vertė, naudojama vertinant, yra kvadratinio metro kaina. Žemės, pastatų ir statinių rinkos vertei nustatyti vertintojai naudojo koreguojamuosius koeficientus, kurie buvo naudojami koreguoti palyginamų sandorių bazę. Vertintojai taip pat naudojo koeficientus, kad koreguotų vertę pagal vietą ((patvirtinti Valstybės įmonės Registrų centro direktoriaus 2018 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. 495 "DĖL NEKILNOJAMOJO TURTO MASINIO VERTINIMO 2018 METŲ DUOMENŲ IR VIETOVĖS PATAISOS KOEFICIENTŲ PAGAL TURTO PASKIRTĮ IR VIETOVĘ TVIRTINIMO NUO 2019 M. SAUSIO 1 D.), vertės taip pat buvo pakoreguotos, naudojant fizinės būklės korekcinius koeficientus ir ploto korekcinius koeficientus.

2019 m. gruodžio 31 d. sudarytų, bet neįvykdytų sutarčių kapitalinėms investicijoms atlikti vertė sudarė apie 1.040 tūkst. eurų (2018 m. gruodžio 31 d. sudarytų, bet neįvykdytų sutarčių kapitalinėms investicijoms nebuvo).

2019 m. gruodžio 31 d. Bendrovė yra įkeitusi bankams ilgalaikio materialiojo turto, kurio likutinė vertė balanso dienai yra 21.032 tūkst. eurų (2018 m. gruodžio 31 d. - 21.978 tūkst. eurų) (pastaba 22).

8. Naudojimo teise valdomas turtas

2019 m. gruodžio 31 d. Bendrovės naudojimo teise valdomo turto judėjimas pateikiamas žemiau:

2019 m. gruodžio 31 d. pasibaigęs laikotarpis Likutinė vertė laikotarpio pradžioje - - - - TFAS 16 taikymo įtaka – perklasifikavimas iš ilgalaikio materialaus turto* - - 446 446 Įsigijimai: 5.287 156 451 5.894 Iš jų pripažinimas Naudojimo teise valdomu turtu 2019.01.01 4.210 156 442 4.808 Iš jų pasirašytos nuomos sutartys 2019.01.01-2019.12.31 1.077 - 9 1.086 Nurašymai ir perleidimai - - (15) (15) Nusidėvėjimas (87) (39) (170) (296) Likutinė vertė 2019 m. gruodžio 31 d. 5.200 117 712 6.029 2019 m. gruodžio 31 d. Įsigijimo vertė 5.265 156 1.152 6.573 Sukauptas nusidėvėjimas (65) (39) (440) (544) Likutinė vertė 2019 m. gruodžio 31 d. 5.200 117 712 6.029	Žemė	Pastatai	Transporto priemonės	Iš viso

* Perklasifikuota įsigaliojus 16 TFAS nuo 2019.01.01 (2.2 pastaba)

FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS

Visos sumos tūkstančiais eurų, jei nenurodyta kitaip

8. Naudojimo teise valdomas turtas (tęsinys)

Bendrovės nuomos sutarčių sąnaudos apskaitytos Pelno (nuostolių) ir kitų bendrųjų pajamų ataskaitoje:

	2019-12-31	2018-12-31
Nusidėvėjimas	302	-
Priskaičiuotos palūkanų sąnaudos	195	2
Trumpalaikės nuomos išlaidos (kitos sąnaudos)	1	-
Mažos vertės nuomos išlaidos (kitos sąnaudos)	2	-
Nurašytas nuomos turtas (finansinės sąnaudos)	15	-
Nuomos sąnaudos iš viso:	515	2

9. Investicinis turtas

2019 m. ir 2018 m. gruodžio 31 d. Bendrovės investicinio turto judėjimas pateikiamas žemiau:

	Pastatai	Statiniai	Mašinos ir įrengimai	Kiti įrengimai, įranga ir įrankiai	Iš viso
2018 m. gruodžio 31 d. pasibaigęs laikotarpis	-	-	-	-	-
Įsigijimai	3.731	100	4	377	4.212
Likutinė vertė 2018 m. gruodžio 31 d.	3.731	100	4	377	4.212
2019 m. gruodžio 31 d. pasibaigęs laikotarpis
Likutinė vertė laikotarpio pradžioje	3.731	100	4	377	4.212
Tikrosios vertės sumažėjimas	(202)	(37)	(2)	(153)	(394)
Likutinė vertė 2019 m. gruodžio 31 d.	3.529	63	2	224	3.818

2018 m. vasario 27 d. nepriklausomas turto vertintojai NILL NILL, UAB atliko Vilniaus trečiosios termofikacinės elektrinės turto rinkos vertės įvertinimą. Rinkos vertė, vertės nustatymo dieną 2018 m. vasario 13 d. buvo 8.062 tūkst. eurų (ji apima tiek investicinį, tiek ilgalaikį turtą). 2018 m. kovo 30 d., AB "Ignitis gamyba" akcininkei UAB "Ignitis grupė" turtiniu įnašu apmokėjus naują 12.919.014 vnt. akcijų emisiją, Bendrovei buvo perduotas ilgalaikis turtas (paminėtas aukščiau), kurio dalis pagal Apskaitos politiką yra priskiriamas investiciniam turtui. Turtas klasifikuojamas, kaip Investicinis turtas (paminėtas aukščiau), jam priskirti pastatai, statiniai su juose neišardomai sumontuotais įrengimais ir įranga.

Investicinis turtas priskiriamas antram hierarchijos lygiui:

	1 lygis	2 lygis	3 lygis
	Aktyviose rinkose kotiruojamos kainos	Kiti tiesiogiai arba netiesiogiai skelbiami rodikliai	Neskelbiami rodikliai	Iš viso
Pastatai	-	3.529	-	3.529
Statiniai ir įrenginiai	-	289	-	289
Tikroji vertė 2019 m. gruodžio 31 d.	-	3.818	-	3.818

Vertinimas atliktas turtiniam kompleksui, kurį sudaro nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas. Vertinimas buvo atliktas nepriklausomų vertintojų UAB APUS TURTAS. 2019 m. balandžio 17 d. (įvertinimo data) Investicinio turto tikroji vertė – 3.818 tūkst. eurų. Vadovybės vertinimu, reikšmingų rinkos sąlygų pokyčių nebuvo, o tikroji investicinio turto vertė 2019 m. gruodžio 31 d. yra maždaug tokia pati, kaip įvertino vertintojai.

Kilnojamo turto vertinimui atlikti buvo naudotas išlaidų (kaštų) metodas, kuris buvo pasirinktas remiantis tuo, jog vertinama turtas yra specialios paskirties ir neturi analogiškų palyginamųjų sandorių. Vertintojas pasirinko konservatyviausią, skaidriausią ir lengviausiai patikrinamą turto vertinimo metodą, kadangi šiuo atveju ir šiam metodui yra daugiausia objektyviai patikrinamų duomenų ir šiuo metodu nustatyta kaina kelia mažiausiai abejonių. Buvo nustatyti turto atkūrimo kaštai vertinamo turto sukūrimo skaičiavimo modeliu, kadangi vertintojas turi duomenų apie visus vertinamo turto įsigijimo kaštus. Nustatytas vertinamo turto fizinio nusidėvėjimo vertė. Skaičiavimai indeksuoti naudojant vartotojų metinį kainų indeksą

Nekilnojamo turto vertinimui atlikti buvo naudotas lyginamasis metodas naudojant informaciją apie įvykusius sandorius. Vertintojai atsižvelgė į vertinamo turto tipą, paskirtį, jo vietą ir fizines savybes formuojant palyginamųjų sandorių bazę. Nustatant vertinamo nekilnojamo turto rinkos vertę, vertintojai naudojo pataisos koeficientus, kuriais buvo koreguoti palyginamieji sandoriai. Buvo taikomi vietovės pataisos koeficientai (patvirtinti Valstybės įmonės Registrų centro direktoriaus 2018 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. 495 "DĖL NEKILNOJAMOJO TURTO MASINIO VERTINIMO 2018 METŲ DUOMENŲ IR VIETOVĖS PATAISOS KOEFICIENTŲ PAGAL TURTO PASKIRTĮ IR VIETOVĘ TVIRTINIMO NUO 2019 M. SAUSIO 1 D.), fizinės būklės pataisos koeficientas bei ploto pataisos koeficientas.

Investicinis turtas priskiriamas antram hierarchijos lygiui:

	1 lygis Aktyviose rinkose kotiruojamos kainos	2 lygis Kiti tiesiogiai arba netiesiogiai skelbiami rodikliai	3 lygis Neskelbiami rodikliai	Iš viso
Pastatai	-	3.731	-	3.731
Statiniai ir įrenginiai	-	481	-	481
Tikroji vertė 2018 m. gruodžio 31 d.	-	4.212	-	4.212

FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS

Visos sumos tūkstančiais eurų, jei nenurodyta kitaip

9. Investicinis turtas (tęsinys)

Bendrovė yra sudariusi nuomos sutartis dėl viso investicinio turto, kurį sudaro pastatai, statiniai ir įrenginiai. Nuomos sutarčių terminai yra nuo 1 iki 5 metų. Nuomos pajamos, kurias Bendrovė pripažino per 2019 yra 384 tūkst. eurai (2018 m. - 421 tūkst. eurai).

Bendrovė neturi jokių apribojimų investicinį turtą realizuoti uždirbant pajamas iš jo nuomos, neturi įsipareigojimų statyti, plėtoti ar remontuoti jį. Sutarčių nuomos terminas atskirai pagal kiekvieną sutartį nesudaro didžiąją turto ekonominio tarnavimo laiko dalį, o minimalių nuomos įmokų dabartinė vertė iš esmės neprilygsta visai nuomojamo turto tikrajai vertei, tad Bendrovė išlaiko iš esmės visą riziką ir naudą, susijusią su šio turto nuosavybe, ir sutartis apskaito kaip veiklos nuomą.

10. Investicijos

2019 m. gruodžio 31 d. ir 2018 m. gruodžio 31 d. Bendrovė neturėjo dukterinių įmonių.

Bendrovės investicijas į asocijuotąsias įmones sudarė:

Įmonė	Įmonės buveinės adresas	Įmonės valdomų akcijų dalis 2019-12-31	Įmonės valdomų akcijų dalis 2018-12-31	Pagrindinė veikla
Bankrutavusi UAB "Geoterma"	Lypkių g. 53, LT-94100 Klaipėda, Lietuva	23,44 proc.	23,44 proc.	Geoterminės energijos gamyba
UAB Ignitis grupės paslaugų centras	Juozapavičiaus g. 13, Vilnius, Lietuva	22,23 proc.	20,01 proc.	Informacinių technologijų paslaugos
UAB Verslo aptarnavimo centras	P. Lukšio g. 5B, LT-08221 Vilnius, Lietuva	15,00 proc.*	15,00 proc.	Viešųjų pirkimų, apskaitos bei darbo santykių administravimo paslaugos

2019 m. birželio 28 d. Bendrovė įsigijo 897.326 vnt. UAB "Ignitis grupės paslaugų centras" akcijų, apmokėjo nepiniginiu įnašu –Turto valdymo sistema, kurios vertinimą atliko viešųjų pirkimu būdu atrinktas nepriklausomas turto vertintojas UAB APUS TURTAS, nustatęs, kad vertinamo turto rinkos vertė turto vertinimo dieną (2019 m. sausio 17 d.) yra 260 tūkst. eurų.

Per 2019 metų antrąjį ketvirtį buvo padidintas asocijuotos įmonės įstatinis kapitalas:

Asocijuota įmonė	Emisijos data	Naujai išleistų akcijų skaičius*	Akcijos nominali vertė, Eur	Bendra emisijos vertė, tūkst. eurų	Apmokėta dalis, tūkst. eurų	Naujos įstatų redakcijos data
UAB Ignitis grupės paslaugų centras	2019-03-19	897.326	0,29	260	260	2019-06-28
Iš viso:				260	260

* Bendrovei priklausanti išleistų akcijų dalis

2019 m. gruodžio 31 d. buvo užbaigtas asocijuotos įmonės UAB "Verslo aptarnavimo centras" reorganizavimas, kurio metu bendrovė, kuri baigė veiklą be likvidavimo procedūros, buvo prijungta prie veiklą tęsiančios UAB "Ignitis grupės paslaugų centras".

Bendrovė investicijas į asocijuotas įmones apskaito nuosavybės metodu.

Bendrovės investicijas į asocijuotas įmones pokyčiai sudarė:

2019 m.	Apskaitinė vertė 2018-12-31	Vertės (sumažėjimas) padidėjimas	Bendrovei tenkanti rezultato dalis	Gauti dividendai	Apskaitinė vertė 2019-12-31
Bankrutavusi UAB "Geoterma"	-	-	-	-	-
UAB Ignitis grupės paslaugų centras	1.446	260	166	(65)	1.807
UAB Verslo aptarnavimo centras	142	-	49	(18)	173
Iš viso	1.588	260	215	(83)	1.980

2018 m.	Įsigijimo vertė	Vertės (sumažėjimas) padidėjimas	Bendrovei tenkanti rezultato dalis	Apskaitinė vertė 2018-12-31
Bankrutavusi UAB "Geoterma"	2.142	(2.142)	-	-
UAB Ignitis grupės paslaugų centras	1.287	189	(30)	1.446
UAB Verslo aptarnavimo centras	87	95	(40)	142
Iš viso	3.516	(1.858)	(70)	1.588

FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS

Visos sumos tūkstančiais eurų, jei nenurodyta kitaip

10. Investicijos (tęsinys)

2019 m. gruodžio 31 d. Bendrovė pritaikė nuosavybės metodą investicijų į asocijuotas įmones apskaitai savo atskirose finansinėse ataskaitose. 2019 m. gruodžio 31 d. UAB Geoterma nuosavas kapitalas buvo neigiamas ir Bendrovė nėra įsipareigojusi šį nuostolį dengti, todėl jo dalis nėra apskaityta.

2019 m. gruodžio 31 d. ir 2018 m. gruodžio 31 d. pasibaigusiais laikotarpiais investicijų į asocijuotas įmones judėjimas buvo:

	2019	2018
Apskaitinė vertė sausio 1 d.	1.588	1.535
Asocijuotų įmonių įsigijimas	260	-
Asocijuotų įmonių dividendai	(83)	(70)
Asocijuotų įmonių finansinių rezultatų dalis pelnai/(nuostoliai)	215	123
Apskaitinė vertė gruodžio 31 d.	1.980	1.588

Asocijuotų įmonių apibendrinta finansinė padėties ataskaita 2019 m. gruodžio 31 d. (duomenys neaudituoti) ir 2018 m. gruodžio 31 d.:

Apibendrinta		UAB Ignitis grupės paslaugų centras		UAB Verslo aptarnavimo centras	UAB "Geoterma"
Finansinės padėties ataskaita	2019	2018	2019	2018	2019	2016*
					duomenų nėra
Trumpalaikis turtas ir įsipareigojimai
Pinigai ir pinigų ekvivalentai	421	1.156	209	1.837		39
Kitas trumpalaikis turtas	4.765	4.138	4.123	1.761		246
Iš viso trumpalaikio turto	5.186	5.294	4.332	3.598		285
Paskolos	(2.228)	(2.522)	-	-		-
Kiti trumpalaikiai įsipareigojimai	(3.315)	(3.455)	(4.027)	(2.764)		(3.353)
Iš viso trumpalaikių įsipareigojimų	(5.543)	(5.977)	(4.027)	(2.764)		(3.353)
Ilgalaikis turtas ir įsipareigojimai
Ilgalaikis turtas	9.472	7.951	2.254	134		5.822
Dotacijos ir subsidijos	-	-	-	-		(3.708)
Finansiniai įsipareigojimai	-	-	-	-		-
Kiti ilgalaikiai įsipareigojimai	(1.033)	(157)	(1.380)	-		(394)
Iš viso ilgalaikio turto	8.439	7.794	874	134		1.720
Grynasis turtas	8.082	7.111	1.179	968		(1.348)

*Bankrutavusi UAB "Geoterma", tris metus iš eilės finansinių ataskaitų nepateikusi įmonė.

Asocijuotų įmonių apibendrinta Pelno (nuostolių) ir kitų bendrųjų pajamų ataskaita 2019 m. gruodžio 31 d. (duomenys neaudituoti) ir 2018 m. gruodžio 31 d.:

Apibendrinta		UAB Ignitis grupės paslaugų centras		UAB Verslo aptarnavimo centras	UAB "Geoterma"
Pelno (nuostolio) ataskaita	2019	2018	2019	2018	2019	2016*
					duomenų nėra
Pajamos	14.045	16.170	14.203	11.323		1.228
Nusidėvėjimas ir amortizacija	(2.981)	(2.805)	(716)	(1)		(381)
Palūkanų pajamos	9	-	8	-		-
Palūkanų sąnaudos	(10)	(13)	(20)	-		(40)
Pelnas (nuostoliai) prieš apmokestinimą	941	576	411	257		(446)
Pelno mokesčio pajamos/(sąnaudos)	(164)	(108)	(86)	(61)		(10)
Grynasis pelnas (nuostoliai)	777	468	325	196		(456)
Kitos bendrosios pajamos	-	-	-	-		-
Iš viso bendrųjų pajamų	777	468	325	196		(456)
Iš asocijuotos įmonės gauti dividendai	65	30	18	40		-

*Bankrutavusi UAB "Geoterma", tris metus iš eilės finansinių ataskaitų nepateikusi įmonė.

Asocijuotų įmonių apibendrinta finansinė informacija 2019 m. gruodžio 31 d. (duomenys neaudituoti) ir 2018 m. gruodžio 31 d.:

Apibendrinta	UAB Ignitis grupės paslaugų centras			UAB Verslo aptarnavimo centras	UAB "Geoterma"
Finansinė informacija	2019	2018	2019	2018	2019	2016*
					duomenų nėra
Grynasis turtas laikotarpio pradžioje sausio 1 d.	7.111	6.792	977	1.021		(892)
Įstatinio kapitalo formavimas/išformavimas/rezervai	194	(148)	(123)	(268)		-
Laikotarpio pelnas/(nuostolis)	777	468	325	196		(456)
Kitos bendrosios pajamos	-	-	-	-		-
Grynasis turtas laikotarpio pabaigoje gruodžio 31 d.	8.082	7.111	1.179	949		(1.348)
Valdoma dalis	22,23%	20.00 proc.	15,00%	15,00 proc.	23,44 proc.	23,44 proc.
Investicija į asocijuotą įmonę	1.807	1.446	177	142		(316)
Balansinė vertė	1.807	1.446	177	142		-

*Bankrutavusi UAB "Geoterma", tris metus iš eilės finansinių ataskaitų nepateikusi įmonė.

FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS

Visos sumos tūkstančiais eurų, jei nenurodyta kitaip

11. Kitas ilgalaikis turtas

2019 m. ir 2018 m. gruodžio 31 d. Bendrovės Kito ilgalaikio turto judėjimas pateikiamas žemiau:

	2019-12-31	2018-12-31
Teisė gauti aplinkos taršos leidimus ateityje	9.702	9.702
Grąžinti aplinkos taršos leidimai	(4.615)	(4.615)
Atimti: vertės sumažėjimas	-	-
Apskaitinė vertė laikotarpio pabaigai	5.087	5.087

2011 m. gruodžio 31 d. 400.000 vnt. aplinkos taršos leidimų buvo paskolinti pagal 2009 m. gruodžio 1 d. paskolos sutarties, sudarytos su STX Services BV, sąlygas. Sutartis galioja iki 2021 m. 2012 m. balandžio 16 d. papildomai paskolinta 650.000 vnt. aplinkos taršos leidimų pagal 2012 m. balandžio 13 d. paskolos sutarties, sudarytos su CF Partners (UK) LLP, sąlygas. 2015 m. balandžio 7 d. CF Partners (UK) LLP grąžino 650,000 vnt. aplinkos taršos leidimų. 2018 m. ir 2019 m. pokyčių nebuvo.

12. Atsargos

2019 m. ir 2018 m. gruodžio 31 d. Bendrovės atsargas sudarė:

	2019-12-31	2018-12-31
Mazutas	204	2.350
Atsarginės dalys ir kitos atsargos	2.729	2.749
Biokuras	342	264
Pirktos prekės, skirtos perparduoti	296	296
Iš viso	3.571	5.659
Atimti: nukainojimas iki grynosios galimo realizavimo vertės	(2.273)	(2.289)
Apskaitinė vertė gruodžio 31 d.	1.298	3.370

Bendrovės atsargos pripažintos sąnaudomis per 2019 m. gruodžio 31 d. pasibaigusį laikotarpį atitinkamai sudarė 1.851 tūkst. eurų (2018 m. – atitinkamai 2.478 tūkst. eurų).

2019 m. gruodžio 31 d. ir 2018 m. gruodžio 31 d. pasibaigusiais laikotarpiais atsargų vertės sumažėjimo pasikeitimas buvo toks:

	2019	2018
Atsargų vertės sumažėjimas sausio 1 d.	2.289	2.064
Atsargų nukainojimas per ataskaitinį laikotarpį	114	598
Atsargų nukainojimo atstatymas	(130)	(373)
Atsargų vertės sumažėjimas laikotarpio pabaigai	2.273	2.289

Vertės sumažėjimo sąnaudos bei atsargų nukainojimo atstatymas buvo įtraukti į veiklos sąnaudas Pelno (nuostolių) ir kitų bendrųjų pajamų ataskaitoje. Bendrovė 2019 m. ir 2018 m. suformavo sandėlyje esančioms ir nejudančioms bei lėtai judančioms atsarginėms detalėms papildomus nukainojimus iki grynosios galimo realizavimo vertės. 2019 m. ir 2018 m. sunaudotoms bei į avarinį rezervą perkeltoms atsargoms buvo atlikti atsargų nukainojimo atstatymai, kurie buvo įtraukti į veiklos sąnaudas.

Bendrovė 2019 m. ir 2018 m. gruodžio 31 d. atsargų nebuvo įkeitusi.

13. Išankstiniai apmokėjimai

2019 m. ir 2018 m. gruodžio 31 d. Bendrovės išankstinius apmokėjimus sudarė:

	2019-12-31	2018-12-31
Išankstiniai apmokėjimai už paslaugas	12.030	7
Depozitas biržoje	3.222	2.965
Ateinančių laikotarpių sąnaudos	329	156
Išankstiniai apmokėjimai už medžiagas ir atsargines dalis	3	570
Apskaitinė vertė gruodžio 31 d.	15.584	3.698

FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS

Visos sumos tūkstančiais eurų, jei nenurodyta kitaip

14. Gautinos sumos pagal sutartis su klientais

Bendrovės Gautinos sumos pagal sutartis su klientais sudarė sumos gautinos iš klientų už parduotas prekes ir suteiktas paslaugas:

	2019-12-31	2018-12-31
Gautinos sumos už elektros energiją	15.304	12.403
Gautinos sumos už šilumos pardavimą	545	657
Iš viso	15.849	13.060
Atimti: Tikėtini kredito nuostoliai	(4)	(1.023)
Apskaitinė vertė	15.845	12.037

2019 m. gruodžio 31 d. ir 2018 m. gruodžio 31 d. prekybos gautinų sumų tikroji vertė apytikriai lygi apskaitinei vertei. Prekybos gautinų sumų tikroji vertė atitinka trečią lygį tikrosios vertės nustatymo hierarchijoje.

2019 m. gruodžio 31 d. ir 2018 m. gruodžio 31 d. pasibaigusiais laikotarpiais prekybos gautinų sumų vertės sumažėjimo judėjimas buvo:

	2019	2018
Apskaitinė vertė sausio 1 d.	1.023	381
Vertės sumažėjimo pokytis nepaskirstytajame pelne, dėl 9 TFAS taikymo pirmąjį kartą	-	21
Perskaičiuotas likutis 2019 m. sausio 1 d.	1.023	402
Abejotinų gautinų sumų vertės sumažėjimo atstatymas	(1.022)	(131)
Pripažinta abejotinomis gautinomis sumomis per ataskaitinį laikotarpį	3	178
Perklasifikuota iš ilgalaikių abejotinų skolų	-	574
Apskaitinė vertė laikotarpio pabaigai	4	1.023

Tikėtini kredito nuostoliai pripažįstami gautinoms sumoms, kuriems bendrai įvertinama kredito rizika Bendrovė naudoja nuostolių koeficientų matricą.

Nustatant gautinoms sumos tikėtinus kredito nuostolius Bendrovė naudoja nuostolių koeficientų matricą. Nuostolių koeficientų matrica pagrįsta istoriniais duomenimis apie pirkėjų atsiskaitymus už skolas per prekybos gautinų sumų galiojimo laikotarpį ir yra koreguojama atsižvelgiant į ateities prognozes. Nuostolių koeficientai atnaujinami sudarant metines finansines ataskaitas įvertinant ateities veiklos prognozių įtaką, kai šios prognozės rodo ekonominių sąlygų pablogėjimą per ateinančius metus. Šiuo pagrindu 2019 gruodžio 31 d. Bendrovė taiko tokią nuostolių koeficientų matricą:

2019 m. gruodžio 31 d.	Nepradelstos skolos Vėluojama nuo 1 iki	30 dienų	Vėluojama nuo 31 iki 60 dienų	Vėluojama nuo 61 iki 90 dienų	Vėluojama daugiau negu 90 dienų
Nuostolių koeficientas	9,96%	13,31%	55,19%	100%	100%

Bendrovės gautinos sumos pagal sutartis su klientais 2019 m. gruodžio 31 d., kurios įvertinamos bendrai taikant nuostolių koeficientų matricą:

2019	Balansinė vertė prieš kredito nuostolius	Vertės sumažėjimas
Nepradelstos skolos	40	4
Vėluojama nuo 1 iki 30 dienų	2	-
Vėluojama nuo 31 iki 60 dienų	-	-
Vėluojama nuo 61 iki 90 dienų	-	-
Vėluojama daugiau negu 90 dienų	-	-
Gautinos sumos pagal sutartis su klientais, iš viso	42	4

Nepradelstos individualiai vertinamų klientų skolos 2019 m. gruodžio 31 d. sudarė 15.807 tūkst. eurų. Per 2019 m. buvo atstatytas 1.022 tūkst. eurų gautinų sumų vertės sumažėjimas, kadangi su individualiai vertinamais klientais buvo pasirašytas mokėjimo atidėjimų sutartys ir klientai moka pagal grafiką.

Bendrovės gautinos sumos pagal sutartis su klientais 2018 m. gruodžio 31 d., kurios įvertinamos bendrai taikant nuostolių koeficientų matricą:

2018	Balansinė vertė prieš kredito nuostolius	Vertės sumažėjimas
Nepradelstos skolos	152	41
Vėluojama nuo 1 iki 30 dienų	23	7
Vėluojama nuo 31 iki 60 dienų	11	6
Vėluojama nuo 61 iki 90 dienų	8	8
Vėluojama daugiau negu 90 dienų	233	233
Gautinos sumos pagal sutartis su klientais, iš viso	427	295

Nepradelstos individualiai vertinamų klientų skolos 2019 m. gruodžio 31 d. sudarė 11.905 tūkst. eurų. Likusi suma – 728 tūkst. eurų 2018 m. gruodžio 31 d. buvo pradelsta daugiau nei 90 dienų, šiai sumai pripažintas vertės sumažėjimas.

2019 m. ir 2018 m. gruodžio 31 d. Bendrovė nebuvo įkeitusi prekybos gautinų sumų.

2019 m. ir 2018 m. gruodžio 31 d. gautinos sumos pagal sutartis su klientais tikroji vertė apytikriai lygi apskaitinei vertei.

FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS

Visos sumos tūkstančiais eurų, jei nenurodyta kitaip

15. Kitas finansinis turtas

2019 m. gruodžio 31 d. ir 2018 m. gruodžio 31 d. Bendrovės ilgalaikį kitą finansinį turtą sudarė:

	2019-12-31	2018-12-31
Ilgalaikės gautinos sumos už galios rezervą (iš kontraktų su klientais)	475	-
Gautinos sumos už paskolintus aplinkos taršos leidimus	-	52
Gautinos sumos už butus	56	83
Kitos gautinos sumos	97	97
Iš viso	628	232
Atimti: Tikėtini kredito nuostoliai	-	-
Apskaitinė vertė laikotarpio pabaigai	628	232

2019 m. gruodžio 31 d. ir 2018 m. gruodžio 31 d. pasibaigusiais laikotarpiais abejotinų ilgalaikių kitų gautinų sumų vertės sumažėjimo judėjimas buvo toks:

	2019-12-31	2018-12-31
Apskaitinė vertė sausio 1 d.	-	574
Vertės sumažėjimo atstatymas	-	(574)
Apskaitinė vertė laikotarpio pabaigai	-	-

2019 m. gruodžio 31 d. ir 2018 m. gruodžio 31 d. Bendrovės trumpalaikį kitą finansinį turtą sudarė:

	2019-12-31	2018-12-31
Kitos gautinos sumos	1.170	985
Gautinos sumos už akcijų ir verslo dalies pardavimą	-	2.000
Sukauptos pajamos, susijusios su galios rezervavimo ir VIAP paslaugomis (3 pastaba)	15.566	-
Iš biudžeto gautinas PVM	858	898
Gautinas mazuto akcizas	35	333
Iš viso	17.629	4.216
Atimti: Tikėtini kredito nuostoliai	(407)	(429)
Apskaitinė vertė laikotarpio pabaigai	17.222	3.787

2019 m. gruodžio 31 d. ir 2018 m. gruodžio 31 d. pasibaigusiais laikotarpiais abejotinų trumpalaikių kitų gautinų sumų vertės sumažėjimo judėjimas buvo toks:

	2019-12-31	2018-12-31
Apskaitinė vertė sausio 1 d.	429	338
Vertės sumažėjimo atstatymas	(117)	-
Pripažinta abejotinomis gautinomis sumomis per ataskaitinį laikotarpį	95	91
Apskaitinė vertė laikotarpio pabaigai	407	429

Bendrovės kito finansinio turto sumų, kurios laikomos nuvertėjusiomis, įsisenėjimą sudarė:

2019	Balansinė vertė prieš kredito nuostolius	Vertės sumažėjimas
Nepradelstos skolos	115	13
Vėluojama nuo 1 iki 30 dienų	93	68
Vėluojama nuo 31 iki 60 dienų	5	5
Vėluojama nuo 61 iki 90 dienų	66	66
Vėluojama daugiau negu 90 dienų	131	131
Gautinos sumos pagal sutartis su klientais, iš viso	410	283

Nepradelstos individualiai vertinamų kito finansinio turto klientų skolos 2019 m. gruodžio 31 d. sudarė 160 tūkst. eurų. Likusi suma – 124 tūkst. eurų 2019 m. gruodžio 31 d. dieną buvo pradelsta daugiau nei 90 dienų, šiai sumai pripažintas vertės sumažėjimas.

16. Suteiktos paskolos

Bendrovė pasirašė Grupės sąskaitos sutartį (angl. cash pool), pagal kurią 2019 m. gruodžio 31 d. Bendrovė buvo suteikusi 49.971 tūkst. eurų paskolų UAB "Ignitis grupė" Grupės įmonėms (2018 m. gruodžio 31 d. 49.950 tūkst. eurų). Šioms paskoloms taikoma rinkos palūkanų norma ir visos paskolos yra trumpalaikės (iki vienerių metų). Susitarimo tikslas yra efektyviai valdyti pinigų likučius UAB "Ignitis grupė" įmonių grupės lygiu.

	2019-12-31	2018-12-31
Suteiktos paskolos susijusioms įmonėms (cash pool)	49.971	49.950
Apskaitinė vertė	49.971	49.950

FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS

Visos sumos tūkstančiais eurų, jei nenurodyta kitaip

16. Suteiktos paskolos (tęsinys)

Bendrovė 2019 m. gruodžio 31 d. įvertino, ar suteiktų paskolų gavėjų kredito rizika reikšmingai padidėjo, ir nenustatė požymių bei neturi informacijos apie tai, kad visų kartu arba pavieniui paskolų gavėjų kredito rizika būtų reikšmingai padidėjusi.

17. Pinigai ir pinigų ekvivalentai

Bendrovės pinigus ir pinigų ekvivalentus sudarė:

	2019-12-31	2018-12-31
Pinigai banke ir kasoje	58.501	47.885
Apskaitinė vertė	58.501	47.885

Tikrosios Bendrovės pinigų vertės apytikriai lygios jų apskaitinėms vertėms.

Pagal kreditavimo sutartį, pasirašytą su Luminor Bank AB, Bendrovė buvo įkeitusi šiame banke esamas bei būsimas lėšas. Įkeistų lėšų likutis 2019 m. gruodžio 31 d. buvo 18.607 tūkst. eurų (2018 m. gruodžio 31 d. – 15.066 tūkst. eurų).

18. Įstatinis kapitalas ir akcijų priedai

2019 m. gruodžio 31 d. ir 2018 m. gruodžio 31 d. Bendrovės įstatinis kapitalas buvo lygus 187.920.762 eurams ir buvo padalintas į 648.002.629 vienetų 0,29 euro nominaliosios vertės paprastąsias vardines akcijas. Visos akcijos yra pilnai apmokėtos.

2018 m. kovo 26 d. Bendrovės visuotiniame akcininkų susirinkime nuspręsta padidinti Bendrovės įstatinį kapitalą 3.747 tūkst. eurų, papildomai išleidžiant 12.919.014 akcijų, kurių kiekvienos nominali vertė 0,29 eurų. Kadangi vienos akcijos emisijos kaina buvo nustatyta 0,624 eurų AB "Ignitis gamyba" apskaitė 4.314.950,94 eurų akcijų priedus. Akcijas įsigyjanti UAB "Ignitis grupė" įsipareigojo už jas apmokėti nepiniginių įnašu – UAB "Vilniaus trečiąja kogeneracine elektrine", kaip vientisu technologinių įrenginių ir teritorijų kompleksu, kurio vertė sudarė 8.061.465 eurų.

2019 m. gruodžio 31 d. ir 2018 m. gruodžio 31 d. Bendrovės akcininkai buvo:

	Akcinis kapitalas 2019-12-31 2018-12-31			Akcinis kapitalas
Akcininkai	(eurai)	proc.	(eurai)	proc.
UAB "Ignitis grupė"	181.938.103	96,82	181.938.103	96,82
Kiti akcininkai	5.982.659	3,18	5.982.659	3,18
Iš viso	187.920.762	100,00	187.920.762	100,00

UAB "Ignitis grupė" priklauso Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (100,00 proc.).

	Akcinis kapitalas		Akcijų priedai
	(akcijos)	(akcijos)	(eurai)	(eurai)
	2019	2018	2019	2018
Akcijų kiekis laikotarpio pradžioje	648.002.629	635.083.615	89.975.083	85.660.132
Akcijų kiekis laikotarpio pabaigoje	648.002.629	648.002.629	89.975.083	89.975.083

19. Perkainojimo rezervas

Perkainojimo rezervą sudarė ilgalaikio nematerialiojo turto vertės padidėjimo suma, gauta perkainojus turtą.

2019 m. gruodžio 31 d. ir 2018 m. gruodžio 31 d. Bendrovės perkainojimo rezervo judėjimas buvo toks:

	Perkainojimo	Atidėtasis pelno	Atėmus atidėtąjį
	rezervas	mokestis	pelno mokestį
Likutis 2017 m. gruodžio 31 d.	2.693	(404)	2.289
Perkainojimo rezervo nusidėvėjimas	(34)	5	(29)
Ilgalaikio materialiojo turto perkainojimas	(384)	58	(326)
Aplinkos taršos leidimų perkainojimas	22.031	(3.306)	18.725
Likutis 2018 m. gruodžio 31 d.	24.306	(3.647)	20.659
Likutis 2018 m. gruodžio 31 d.	24.306	(3.647)	20.659
Perkainojimo rezervo nusidėvėjimas	(18)	3	(15)
Aplinkos taršos leidimų perkainojimas	(106)	16	(90)
Likutis 2019 m. gruodžio 31 d.	24.182	(3.628)	20.554

20. Privalomasis rezervas

Privalomasis rezervas yra sudaromas pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus. Į jį privaloma kasmet pervesti ne mažiau kaip 5 proc. grynojo pelno, kol rezervas pasieks 10 proc. įstatinio kapitalo.

2019 m. gruodžio 31 d. Bendrovės privalomo rezervo dydis buvo 15.379 tūkst. eurų (2018 m. gruodžio mėn. 31 d. - 13.897 tūkst. eurų).

FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS

Visos sumos tūkstančiais eurų, jei nenurodyta kitaip

21. Dividendai vienai akcijai

2016 m. gruodžio 27 d. "Ignitis grupė", UAB, kuri valdo 96,82 proc. Bendrovės akcijų, valdyba patvirtino "Ignitis grupė", UAB įmonių grupės dividendų politiką, kuria visoms grupės įmonėms nustatomi vienodi grynojo pelno paskirstymo principai. Vadovaujantis nustatyta tvarka, Bendrovės siūlymas skirti dividendus priklauso nuo Bendrovės nuosavo kapitalo grąžos dydžio, finansinių galimybių mokėti dividendus, vykdomų valstybei svarbių ekonominių projektų bei kitų aplinkybių.

2019 m. rugsėjo 27 d. AB "Ignitis gamyba" eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas priėmė sprendimą išmokėti 0,029 eurų dividendų vienai akcijai už 2019 m. sausio-birželio mėn., iš viso 18.792 tūkst. eurų.

Patvirtinti dividendai, tenkantys vienai akcijai yra pateikiami žemiau:

	2019-12-31	2018-12-31
Dividendų suma (tūkst. eurų) Akcijų skaičiaus svertinis vidurkis (vienetais)	25.272 648.002.629	23.795 644.463.173
Dividendai vienai akcijai (eurais)	0,039	0,037

2018 m. kovo 26 d. AB "Ignitis gamyba" eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas priėmė sprendimą išmokėti 0,014 eurų dividendų vienai akcijai už 2017 m. liepos-gruodžio mėn., iš viso 8.891 tūkst. eurų.

2018 m. rugsėjo 28 d. AB "Ignitis gamyba" neeilinis visuotinis akcininkų susirinkimas priėmė sprendimą išmokėti 0,023 eurų dividendų vienai akcijai už 2018 m. sausio-birželio mėn., iš viso 14.904 tūkst. eurų.

2019 m. balandžio 12 d. AB "Ignitis gamyba" eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas priėmė sprendimą išmokėti 0,01 eurų dividendų vienai akcijai už 2018 m. liepos-gruodžio mėn., iš vis 6.480 tūkst. eurų.

22. Paskolos

Bendrovės paskolos pagal grąžinimo terminus:

	2019-12-31	2018-12-31
Ilgalaikės paskolos
Luminor Bank AB Lietuvos skyrius, eurais, grąžintina iki 2027 m. kovo 31 d.	7.662	8.888
AB SEB bankas, eurais, grąžintina iki 2027 m. liepos 6 d.	13.655	24.731
Ilgalaikių paskolų iš viso	21.317	33.619
Trumpalaikės paskolos ir ilgalaikių paskolų einamųjų metų dalis
Luminor Bank AB Lietuvos skyrius, eurais, grąžintina iki 2027 m. kovo 31 d.	1.226	1.226
AB SEB bankas, eurais, grąžintina iki 2027 m. liepos 6 d.	3.191	3.191
Trumpalaikių paskolų ir ilgalaikių paskolų einamųjų metų dalis iš viso	4.417	4.417

Už suteiktas paskolas 2019 m. ir 2018 m. Bendrovė yra įkeitusi ilgalaikį materialųjį turtą, pinigines lėšas bei būsimąsias įplaukas į banko sąskaitas (žr. 7 ir 17 pastabas).

2014 m. vasario 21 d. Bendrovė pasirašė kreditavimo sutartį su AB SEB bankas dėl ne didesnės kaip 158.000 tūkst. eurų sumos paskolos suteikimo. Šia sutartimi refinansuotos trys paskolos, pagal kredito sutartis su Lietuvoje veikiančiais bankais ir Europos rekonstrukcijos ir plėtros banku. Kredito grąžinimo terminas - 2024 m. vasario 23 d. Bendrovė anksčiau laiko sugrąžino AB SEB bankui dalį ilgalaikės paskolos ir 2017 m. liepos 5 d. pasirašė naują kreditavimo sutartį su AB SEB banku 60.000 tūkst. eurų sumai. Šia sutartimi 2018 m. lapkričio 20 d. refinansuota AB SEB banko 2014 m. vasario 21 d. kreditavimo sutartimi suteikta paskola, kurios likutis – 27,9 mln. Eur, bei panaikintas dalies ilgalaikio materialiojo turto (kombinuoto ciklo bloko, rezervinės elektrinės 7 ir 8 blokų) įkeitimas. Kredito grąžinimo terminas – 2027 m. liepos 6 d.

2013 m. birželio 26 d. Bendrovė sudarė kreditavimo sutartį su Nordea Bank AB, Lietuvos skyrius (dabar Luminor Bank AB). Kredito suma – 25 mln. eurų. Kredito grąžinimo terminas – 2027 m. kovo 31 d.

Bendrovės paskolų vidutinė palūkanų norma 2019 m. – 1,43 proc. (2018 m. – 1,44 proc.).

2019 m. gruodžio 31 d. Bendrovės paskolų tikroji vertė buvo apytiksliai lygi 24.101 tūkst. eurų (2018 m. gruodžio 31 d. Bendrovės paskolų tikroji vertė buvo apytiksliai lygi 35.181 tūkst. eurų). Tikroji vertė buvo skaičiuojama naudojant 3,00 proc. diskonto normą (2018 m. gruodžio 31 d. – 3,22 proc.). Paskolų tikroji vertė yra priskiriama antrajam lygiui tikrosios vertės skaičiavimo hierarchijoje.

Toliau pateikiama informacija apie Bendrovės paskolas pagal terminus, kada pasikeičia jų palūkanų norma:

	2019-12-31	2018-12-31
Nuo 1 iki 3 mėnesių	16.846	27.922
Nuo 3 iki 6 mėnesių	8.888	10.114
Paskolų iš viso:	25.734	38.036

FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS

Visos sumos tūkstančiais eurų, jei nenurodyta kitaip

23. Nuomos įsipareigojimai

Bendrovės nuomos įsipareigojimai ir jų judėjimas:

	2019	2018
Apskaitinė vertė laikotarpio pradžioje	172	310
Nuomos įsipareigojimų pripažinimas taikant 16TFAS	4.808	-
Sudarytos nuomos sutartis	1.086	-
Nuomos nutraukimai (skolos ir sukauptų palūkanų nurašymas)	-	-
Priskaičiuotos palūkanų sąnaudos	195	-
Nuomos mokėjimai (pagrindinė suma ir palūkanos)	(516)	(138)
Apskaitinė vertė gruodžio 31 d.	5.745	172
Ilgalaikiai nuomos įsipareigojimai	5.559	34
Trumpalaikiai nuomos įsipareigojimai	186	138

Bendrovės būsimieji nuomos mokėjimai pagal nuomos sutartis sudarė:

	2019-12-31	2018-12-31
Minimalios įmokos
Per pirmus metus	402	148
Per antrus – penktus metus	1.228	36
Po penkerių metų	15.374	-
Iš viso	17.004	184
Būsimos finansinės sąnaudos
Per pirmus metus Per antrus – penktus metus	(216) (852)	(12) -
Po penkerių metų	(10.191)	-
Iš viso	(11.259)	(12)
Apskaitinė vertė	5.745	172

Nuomos įsipareigojimų tikroji vertė apytiksliai lygi jų apskaitinei vertei.

24. Dotacijos

Dotacijų likutį sudaro dotacijos, susijusios su turto įsigijimo finansavimu. Per 2019 m. ir 2018 m. dotacijų judėjimą sudarė:

	Dotacijos, susijusios su turtu
	Kuro deginimo įrengimai ir kitas turtas	Atnaujinimo, gamtosauginių ir saugumo normų gerinimo projektas	Apyvartinių taršos leidimų dotacijos	Iš viso
Likutis 2018 m. sausio 1 d.	26.780	149.896	1.199	177.875
Nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų nusidėvėjimas	(628)	(7.819)	-	(8.447)
Gautos dotacijos	-	-	2.555	2.555
Dotacijų atstatymas dėl pripažinto ilgalaikio materialiojo turto vertės sumažėjimo (3 pastaba)	-	(769)	-	(769)
Panaudota apyvartinių taršos leidimų dotacija	-	-	(175)	(175)
Likutis 2018 m. gruodžio 31 d.	26.152	141.308	3.579	171.039
Likutis 2019 m. sausio 1 d. Gautos dotacijos	26.152 -	141.308 16	3.579 4.131	171.039 4.147
Nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų nusidėvėjimas	(423)	(7.948)	-	(8.371)
Panaudota apyvartinių taršos leidimų dotacija	-	-	(93)	(93)
Likutis 2019 m. gruodžio 31 d.	25.729	133.376	7.617	166.722

Per 2019 m. metus Bendrovės dotacijos, susijusios su turtu, sumažėjo 8.371 tūkst. eurų (2018 m. – 8.447 tūkst. eurų). Ši suma sumažino ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimo sąnaudas Pelno (nuostolių) ir kitų bendrųjų pajamų ataskaitoje.

2019 m. Bendrovei nemokamai suteikti ES aplinkos taršos leidimai, kurie sudarė 4.131 tūkst. eurų (2018 m. – 2.555 tūkst. eurų) (2.12 pastaba).

FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS

Visos sumos tūkstančiais eurų, jei nenurodyta kitaip

25. Kitos ilgalaikės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai

Bendrovės kitas ilgalaikes mokėtinas sumas sudarė:

	2019-12-31	2018-12-31 (pertvarkyta*)
Ilgalaikės skolos tiekėjams	542	633
Iš viso	542	633

* Kai kurios nurodytos sumos nesutampa su 2018 m. finansinių ataskaitų rinkiniu ir atspindi koregavimus, atskleistus 4 pastaboje.

Tikrosios kitų ilgalaikių mokėtinų sumų ir įsipareigojimų vertės yra apytikriai lygios jų apskaitinėms vertėms.

26. Pelno mokestis ir atidėtasis pelno mokestis

2019 m. gruodžio 31 d. ir 2018 m. gruodžio 31 d. pelno mokesčio sąnaudas sudarė:

	2019-12-31	2018-12-31 (pertvarkyta*)
Pelno mokesčio sąnaudų komponentai
Ataskaitinio laikotarpio pelno mokestis	7.524	4.011
Praeitų metų pelno mokesčio taisymas	-	(121)
Atidėtojo pelno mokesčio (pajamos) sąnaudos	334	3.823
Ataskaitinio laikotarpio pelno mokesčio (pajamos) sąnaudos	7.858	7.713

* Kai kurios nurodytos sumos nesutampa su 2018 m. finansinių ataskaitų rinkiniu ir atspindi koregavimus, atskleistus 4 pastaboje.

Atidėtojo pelno mokesčio turto ir įsipareigojimų pokyčiai per ataskaitinį laikotarpį yra pateikiami žemiau:

Atidėtojo pelno mokesčio turtas	IMT perkainojimas/ menama savikaina (vertės sumažėjimas)	Sukauptos sąnaudos	Grąžintinos pajamos*	Turto vertės sumažėjimai	Aplinkos taršos leidimų perkainojimas	Viso
2017 m. gruodžio 31 d.*	34.078	452	2.877	4.697	1.397	43.501
Pripažinta Pelno (nuostolių) ataskaitoje	(1.667)	334	(1.742)	(1.277)	(1.397)	(5.749)
2018 m. gruodžio 31 d.	32.411	786	1.135	3.420	-	37.752
2018 m. gruodžio 31 d.*	32.411	786	1.135	3.420	-	37.752
Pripažinta Pelno (nuostolių) ataskaitoje	(1.774)	255	(1.135)	(1.091)	-	(3.745)
2019 m. gruodžio 31 d.	30.637	1.041	-	2.329	-	34.007

Atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimas	IMT perkainoji mas/ Menama savikaina (vertės padidėjim as)	Nusidėvėjimo normų skirtumas	Mokesčių lengvata įsigyjant IMT	Aplinkos taršos leidimų perkainojimas	Viso
2017 m. gruodžio 31 d.*	(39.989)	(18.553)	(2.240)	(227)	(61.009)
Pripažinta Pelno (nuostolių) ataskaitoje	2.175	395	89	(770)	1.889
Pripažinta kitų bendrųjų pajamų straipsnyje	99	-	-	(3.305)	(3.206)
2018 m. gruodžio 31 d.	(37.715)	(18.158)	(2.151)	(4.302)	(62.326)
2018 m. gruodžio 31 d.	(37.715)	(18.158)	(2.151)	(4.302)	(62.326)
Pripažinta Pelno (nuostolių) ataskaitoje	2.189	370	89	821	3.469
Pripažinta kitų bendrųjų pajamų straipsnyje	-	-	-	16	16
2019 m. gruodžio 31 d.	(35.526)	(17.788)	(2.062)	(3.465)	(58.841)
Atidėtasis pelno mokestis grynąja verte 2017 m. gruodžio 31 d. Atidėtasis pelno mokestis grynąja verte 2018 m. gruodžio 31 d. Atidėtasis pelno mokestis grynąja verte 2019 m. gruodžio 31 d.		(17.508) (24.574) (24.834)

* Kai kurios nurodytos sumos nesutampa su 2018 m. finansinių ataskaitų rinkiniu ir atspindi koregavimus, atskleistus 4 pastaboje.

FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS

Visos sumos tūkstančiais eurų, jei nenurodyta kitaip

26. Pelno mokestis ir atidėtasis pelno mokestis (tęsinys)

Atidėtojo pelno mokesčio turtas ir įsipareigojimai yra užskaitomi Bendrovės finansinės padėties ataskaitoje, nes abu yra susiję su ta pačia mokesčių institucija

2019 gruodžio 31 d. ir 2018 m. gruodžio 31 d. atidėtasis pelno mokestis Finansinės padėties ataskaitoje yra rodomas:

	2019-12-31	2018-12-31 (pertvarkyta*)
Atidėtojo pelno mokesčio turtas	-	-
Atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimai	24.834	24.574
Atidėtasis pelno mokesčio įsipareigojimas grynąja verte	24.834	24.574

* Kai kurios nurodytos sumos nesutampa su 2018 m. finansinių ataskaitų rinkiniu ir atspindi koregavimus, atskleistus 4 pastaboje.

2019 m. gruodžio 31 d. ir 2018 m. gruodžio 31 d. atidėtasis pelno mokestis buvo įvertintas taikant 15 proc. pelno mokesčio tarifą.

2019 m. gruodžio 31 d. ir 2018 m. gruodžio 31 d. Bendrovė neturėjo sukauptų nerealizuotų mokestinių nuostolių.

Pelno (nuostolių) ir kitų bendrųjų pajamų ataskaitoje pateikta pelno mokesčio sąnaudų suma, priskirtina einamųjų metų veiklos rezultatui, gali būti suderinta su pelno mokesčio sąnaudomis, apskaičiuotomis taikant įstatyme numatytą pelno mokesčio tarifą pelnui prieš pelno mokestį:

	2019-12-31	2018-12-31 (pertvarkyta*)
Pelnas prieš apmokestinimą	50.650	42.377
Pelno mokestis, apskaičiuotas taikant 15 proc. tarifą	7.598	6.357
Praeitų metų pelno mokesčio taisymas	-	(121)
Investicinio projekto lengvata	-	(1.103)
Išlaidų, (ne)mažinančių /pajamų, (ne)didinančių apmokestinamojo pelno, mokestinis efektas	260	2.580
Pelno mokestis	7.858	7.713

* Kai kurios nurodytos sumos nesutampa su 2018 m. finansinių ataskaitų rinkiniu ir atspindi koregavimus, atskleistus 4 pastaboje.

27. Prekybos mokėtinos sumos

Bendrovės prekybos mokėtinas sumas sudarė:

	2019-12-31	2018-12-31
Skolos už elektros energiją ir susijusias paslaugas	955	914
Skolos už rangos darbus, kitas paslaugas	14.735	8.971
Skolos už dujas ir mazutą	2.096	2.612
Skolos už ilgalaikį materialųjį turtą	-	182
Kitos skolos	192	746
Iš viso	17.978	13.425

Tikrosios prekybos mokėtinų sumų vertės yra apytikriai lygios jų apskaitinėms vertėms.

28. Sutarčių įsipareigojimai

2019 m. ir 2018 m. gruodžio 31 d. Bendrovės sutarčių įsipareigojimus sudarė:

	2019-12-31	2018-12-31 (pertvarkyta*)
Kiti gauti išankstiniai apmokėjimai	27	1.003
Išankstiniai apmokėjimai už saulės elektrines	14	-
Iš viso	41	1.003

* Kai kurios nurodytos sumos nesutampa su 2018 m. finansinių ataskaitų rinkiniu ir atspindi koregavimus, atskleistus 4 pastaboje.

29. Atidėjiniai

2019 m. ir 2018 m. gruodžio 31 d. Bendrovės atidėjinius sudarė:

	2019-12-31	2018-12-31 (pertvarkyta*)
Ilgalaikiai atidėjiniai	9.681	6.106
Trumpalaikiai atidėjiniai	7.209	4.514
Iš viso atidėjinių	16.890	10.620

FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS

Visos sumos tūkstančiais eurų, jei nenurodyta kitaip

29. Atidėjiniai (tęsinys)

2019 m. ir 2018 m. gruodžio 31 d. Atidėjinių judėjimas pateikiamas žemiau:

	Aplinkos taršos limitų (ATL) įsipareigojimai **	VIAP atidėjinys	Atidėjinys galios rezervams ir sisteminėms paslaugoms	Demontavimo darbai***	Atidėjiniai darbuotojų pensijų išmokoms	Kiti atidėjiniai	Iš viso
2017 m. gruodžio 31 d.	528	4.983	-	-	416	75	6.002
Padidėjimas per laikotarpį	894	2.730	-	1.573	176	-	5.373
Panaudota per laikotarpį	(908)	(159)	-	-	(64)	(4)	(1.135)
Panaudotų apyvartinių taršos leidimų perkainojimas	380	-	-	-	-	-	380
2018 m. gruodžio 31 d.	894	7.554	-	1.573	528	71	10.620
Padidėjimas per laikotarpį	478	-	12.718	1.431	99		14.726
Panaudota per laikotarpį	(987)	(7.554)	-	-	(1)	(7)	(8.549)
Panaudotų apyvartinių taršos leidimų perkainojimas	93	-	-	-	-	-	93
2019 m. gruodžio 31 d.	478	-	12.718	3.004	626	64	16.890

* Kai kurios nurodytos sumos nesutampa su 2018 m. finansinių ataskaitų rinkiniu ir atspindi koregavimus, atskleistus 4 pastaboje.

**Pelno (nuostolių) ir kitų bendrųjų pajamų ataskaitoje atidėjinių išmestam taršos kiekiui sąnaudos apskaitomos atėmus panaudotą valstybės dotacijos dalį (24 pastaba).

***2019 m. gruodžio 31 d. buvo sukauptas įsipareigojimas Elektrėnų komplekso 5 ir 6 blokų demontavimui bei kaminų išardymui. Bendra įsipareigojimo suma – 3.004 tūkst. eurų, iš kurios ilgalaikius įsipareigojimus sudaro 1.610 tūkst. eurų, trumpalaikius – 1.394 tūkst. eurų.

Pagrindinė 5 ir 6 blokų bei kaminų demontavimo priežastis yra sveikata ir saugumas. Bendrovė viešai paskelbė ketinanti atlikti darbus, šiuo metu paskelbtas viešas konkursas. Dėl nurodytų priežasčių Bendrovė turi neatšaukiamą įsipareigojimą, todėl atidėjiniai buvo pripažinti pagal 37-ąjį TAS "Atidėjiniai, neapibrėžtieji įsipareigojimai ir neapibrėžtasis turtas".

2018 m. gruodžio 31 d. buvo sukauptas įsipareigojimas Elektrėnų komplekso 5 ir 6 blokų demontavimui bei kaminų išardymui. Bendra įsipareigojimo suma – 1.573 tūkst. eurų, iš kurios ilgalaikius įsipareigojimus sudaro 723 tūkst. eurų, trumpalaikius – 850 tūkst. eurų.

30. Kitos mokėtinos sumos ir įsipareigojimai

Bendrovės kitas mokėtinas sumas sudarė:

2019-12-31	2018-12-31
965	866
47	148
775	685
915	930
463	527
-	8
950	-
4.115	3.164

Tikrosios kitų mokėtinų sumų vertės yra apytikriai lygios jų apskaitinėms vertėms.

31. Pajamos pagal sutartis su klientais

Pripažintos pajamos pagal sutartis su klientais:

	2019-12-31	2018-12-31 (pertvarkyta*)
Elektros pardavimas	56.315	63.316
Galios rezervavimo pajamos	44.645	50.428
Kitos sisteminės paslaugos	23.528	15.392
Šilumos energijos pajamos	3.631	3.911
Atsargų pardavimas	4.291	1.860
Kitos veiklos pajamos	2.568	1.621
Pajamų iš viso	134.978	136.528

* Kai kurios nurodytos sumos nesutampa su 2018 m. finansinių ataskaitų rinkiniu ir atspindi koregavimus, atskleistus 4 pastaboje.

Visos pajamos pagal sutartis su klientais skaičiuojamos įvertinant sandorio kainą nustatytą sutartyje. Dažniausiai Bendrovė gauna apmokėjimus iš karto suteikus paslaugas. Retais atvejais gali būti susitarta dėl atidėto mokėjimo sąlygų, tačiau mokėjimų atidėjimas niekada neviršija dvylikos mėnesių, todėl sandorio kaina nėra koreguojama įvertinant finansavimo santykių įtaką pajamų pripažinimui. Bendrovės pagrindinės veiklos

FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS

Visos sumos tūkstančiais eurų, jei nenurodyta kitaip

31. Pajamos pagal sutartis su klientais (tęsinys)

pajamos yra uždirbamos parduodant paslaugas Lietuvos įmonėms arba parduodant el. energiją Nord Pool AS biržoje, tačiau prekyba vykdoma Lietuvos kainų zonoje, tad Bendrovės vadovybė tokius pardavimus vertina, kaip prekybą vietinėje Lietuvos rinkoje.

32. Kitos pajamos

2019 m. ir 2018 m. gruodžio 31 d. Bendrovės kitas pajamas sudarė:

	2019-12-31	2018-12-31 (pertvarkyta*)
Kitos pajamos**	9.456	104
Turto nuomos pajamos	543	589
Sankcijos	527	69
Verslo dalies pardavimas	-	528
Pelnas iš ilgalaikio materialiojo turto perleidimo	-	3
Iš viso	10.526	1.293

* Kai kurios nurodytos sumos nesutampa su 2018 m. finansinių ataskaitų rinkiniu ir atspindi koregavimus, atskleistus 4 pastaboje.

** 2019 m. vasario 11 d. Lietuvos Respublikos Finansų ministerija Bendrovei pervedė 9.276 tūkst. eurų dydžio kompensaciją dėl Alstom Power Ltd galimai padarytos žalos 2005–2009 m. vykdant akcinės bendrovės Lietuvos elektrinės (kurios teises ir pareigas perėmė Bendrovė) projektą "Žemo slėgio NOx degiklių ir degiklių valdymo sistemos su kaitinimo kontrolės ir apsaugos nuo sprogimų įrenginiais ir blokatoriais įrengimas". Šią kompensaciją Lietuvos Respublikai paskyrė Didžiosios Britanijos teismas.

33. Segmentų ataskaita

Bendrovės vadovybė analizuoja Bendrovės veiklą atskirdama ją į reguliuojamą ir komercinę. Į reguliuojamą veiklą yra įtraukiamos Rezervinės elektrinės pajamos iš šilumos ir elektros energijos gamybos, balansavimo ir reguliavimo, galios rezervavimo, įskaitant Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės galios rezervavimo pajamas. Komercinė veikla apima elektros energijos prekybą laisvojoje rinkoje, elektros energijos gamybą Kauno Algirdo Brazausko hidroelektrinėje bei Kruonio hidroakumuliacinėje elektrinėje ir susijusias balansavimo ir reguliavimo paslaugas. Visos segmentų pajamos yra iš išorės klientų. Administracinės sąnaudos yra paskirstomos tarp reguliuojamos ir komercinės veiklos pagal veiklos sąnaudas. Finansinės padėties ataskaitos straipsniai nėra skaidomi pagal segmentus.

Pagrindinis veiklos efektyvumo matavimo rodiklis yra koreguota EBITDA, kuri skaičiuojama remiantis finansinių ataskaitų, parengtų pagal TFAS, duomenimis ir atliekant koregavimus, susijusius su pozicijomis, kurios nėra pripažįstamos pagal TFAS nuostatas.

Bendrovės informacija apie segmentus už metus, pasibaigusius 2019 m. gruodžio 31 d. yra pateikta žemiau:

2019	Reguliuojama veikla	Komercinė veikla	Iš viso
Elektros pardavimas Galios rezervavimo pajamos Kitos sisteminės paslaugos Šilumos energijos pajamos Atsargų pardavimas Kitos veiklos pajamos Kitos pajamos Segmentų pajamų iš viso Elektros, dujų prekybai ir susijusių paslaugų pirkimai, dujų ir mazuto pirkimai Veiklos sąnaudos EBITDA	1.469 43.256 23.528 3.631 - - - 71.884 (25.709) (12.825) 33.350	54.846 1.389 - - 4.291 2.568 10.526 73.620 (30.627) (7.753) 35.240	56.315 44.645 23.528 3.631 4.291 2.568 10.526 145.504 (56.336) (20.578) 68.590
Vadovybės koregavimai Gauta kompensacija iš LR Finansų ministerijos Išvestinių finansinių instrumentų rinkos vertės pokytis Vadovybės koregavimai susiję su leistinu reguliuojamos veiklos pelnu Koreguota EBITDA**	- - (5.736) 27.614	(9.276) 431 - 26.395	(9.276) 431 (5.736) 54.009
Kiti koregavimai Ilgalaikio turto nusidėvėjimo ir amortizacijos sąnaudos Ilgalaikio ir kito turto vertės sumažėjimas (padidėjimas) Apyvartinių taršos leidimų ir atidėjinių perkainavimas Veiklos pelnas Finansinės pajamos Finansinės (sąnaudos) Asocijuotų įmonių rezultatų dalis Pelnas prieš apmokestinimą	(13.597) - - 19.753	(4.638) 786 (431) 30.957	(18.235) 786 (431) 50.710 373 (648) 215 50.650

* Vadovybės koregavimas, naudojamas apskaičiuojant Koreguotą EBITDA***, yra susiję su gauta kompensaciją dėl Alstom Power Ltd galimai padarytos žalos 2005–2009 m.

** Vadovybės koregavimas parodo, kaip pasikeistų Bendrovės teikiamų reguliuojamų paslaugų pajamos (ir, atitinkamai, EBITDA) lyginant su esamomis, jeigu pajamos buvo pripažįstamos tokia suma, kuri atitiktų leistiną, vadovaujantis VERT metodikomis apskaičiuotą, pajamų sumą,

FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS

Visos sumos tūkstančiais eurų, jei nenurodyta kitaip

33. Segmentų ataskaita (tęsinys)

atsižvelgiant į leistiną uždirbti investicijų grąžą ir faktines per laikotarpį patirtas paslaugų teikimo sąnaudas. Vadovybės vertinimu Koreguotos EBITDA rodiklis tiksliau atspindi rezultatus ir leidžia geriau palyginti rezultatus tarp laikotarpių, nes parodo faktinius ataskaitinio laikotarpio veiklos rezultatus, eliminuojant efektą, susidarantį dėl neatitikimo tarp einamiesiems metams VERT nustatytų prognozuotų sąnaudų, pagal kurias apskaičiuotos reguliuojamų paslaugų kainos, ir faktiškai patirtų sąnaudų, bei eliminuojant einamųjų metų reguliuojamų paslaugų kainoje VERT įvertintus praėjusių laikotarpių leistinos ir faktinės investicijų grąžos skirtumus, kurie gali turėti tiek teigiamos, tiek neigiamos įtakos einamųjų metų rezultatams.

*** Koreguota EBITDA – iš EBITDA papildomai eliminuojami vadovybės koregavimai. EBITDA = Pelnas (nuostoliai) prieš apmokestinimą + finansinės veiklos sąnaudos – finansinės veiklos pajamos - gauti dividendai + nusidėvėjimo ir amortizacijos sąnaudos + vertės sumažėjimo sąnaudos + ATL perkainavimo (pajamos)/sąnaudos + ilgalaikio materialaus turto nurašymai.

Bendrovės informacija apie segmentus už metus, pasibaigusius 2018 m. gruodžio 31 d. yra pateikta žemiau:

2018 (pertvarkyta*)	Reguliuojama veikla	Komercinė veikla	Iš viso
Elektros pardavimas	4.597	58.719	63.316
Galios rezervavimo pajamos	49.017	1.411	50.428
Kitos sisteminės paslaugos	15.392	-	15.392
Šilumos energijos pajamos	3.911	-	3.911
Atsargų pardavimas	-	1.860	1.860
Kitos veiklos pajamos	-	1.621	1.621
Kitos pajamos	-	1.293	1.293
Segmentų pajamų iš viso	72.917	64.904	137.821
Elektros, dujų prekybai ir susijusių paslaugų pirkimai, dujų ir mazuto pirkimai	(32.173)	(32.813)	(64.986)
Veiklos sąnaudos	(13.428)	(6.893)	(20.321)
EBITDA	27.316	25.198	52.514
Vadovybės koregavimai Vadovybės koregavimai susiję su leistinu reguliuojamos veiklos pelnu**	(7.170)	-	(7.170)
Akcijų, verslo dalies pardavimas	-	(528)	(528)
Koreguota EBITDA***	20.146	24.670	44.816
Kiti koregavimai
Ilgalaikio turto nusidėvėjimo ir amortizacijos sąnaudos	(14.023)	(5.011)	(19.034)
Ilgalaikio ir kito turto vertės sumažėjimas (padidėjimas)	-	(610)	(610)
Apyvartinių taršos leidimų ir atidėjinių perkainavimas	-	10.784	10.784
Veiklos pelnas	13.293	30.361	43.654
Finansinės pajamos			168
Finansinės (sąnaudos)			(1.568)
Asocijuotų įmonių rezultatų dalis			123
Pelnas prieš apmokestinimą			42.377

* Kai kurios nurodytos sumos nesutampa su 2018 m. finansinių ataskaitų rinkiniu ir atspindi koregavimus, atskleistus 4 pastaboje.

** Vadovybės koregavimas parodo, kaip pasikeistų Bendrovės teikiamų reguliuojamų paslaugų pajamos (ir, atitinkamai, EBITDA) lyginant su esamomis, jeigu pajamos buvo pripažįstamos tokia suma, kuri atitiktų leistiną, vadovaujantis VERT metodikomis apskaičiuota, pajamų suma, atsižvelgiant į leistiną uždirbti investicijų grąžą ir faktines per laikotarpį patirtas paslaugų teikimo sąnaudas. Vadovybės vertinimu Koreguotos EBITDA rodiklis tiksliau atspindi rezultatus ir leidžia geriau palyginti rezultatus tarp laikotarpių, nes parodo faktinius ataskaitinio laikotarpio veiklos rezultatus, eliminuojant efektą, susidarantį dėl neatitikimo tarp einamiesiems metams VERT nustatytų prognozuotų sąnaudų, pagal kurias apskaičiuotos reguliuojamų paslaugų kainos, ir faktiškai patirtų sąnaudų, bei eliminuojant einamųjų metų reguliuojamų paslaugų kainoje VERT įvertintus praėjusių laikotarpių leistinos ir faktinės investicijų grąžos skirtumus, kurie gali turėti tiek teigiamos, tiek neigiamos įtakos einamųjų metų rezultatams.

*** Koreguota EBITDA – iš EBITDA papildomai eliminuojami vadovybės koregavimai. EBITDA = Pelnas (nuostoliai) prieš apmokestinimą + finansinės veiklos sąnaudos – finansinės veiklos pajamos - gauti dividendai + nusidėvėjimo ir amortizacijos sąnaudos + vertės sumažėjimo sąnaudos + ATL perkainavimo (pajamos)/sąnaudos + ilgalaikio materialaus turto nurašymai.

Pajamos iš klientų, kurios sudaro 10 proc. ir daugiau Bendrovės pajamų:

2019	2018
	27.961
72.949	53.691
112.196	81.652
	39.247

34. Finansinės pajamos

2019 m. gruodžio 31 d. ir 2018 m. gruodžio 31 d. Bendrovės finansines pajamas sudarė:

	2019-12-31	2018-12-31
Palūkanų pajamos	306	132
Kitos finansinės pajamos	67	36
Finansinės pajamos iš viso	373	168

FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS

Visos sumos tūkstančiais eurų, jei nenurodyta kitaip

35. Finansinės sąnaudos

2019 m. gruodžio 31 d. ir 2018 m. gruodžio 31 d. Bendrovės finansinės sąnaudas sudarė:

	2019-12-31	2018-12-31
Palūkanų sąnaudos	(414)	(498)
Kitos finansinės sąnaudos	(234)	(1.070)
Finansinės sąnaudos iš viso	(648)	(1.568)

36. Sandoriai tarp susijusių šalių

2019 m. gruodžio 31 d. ir 2018 m. gruodžio 31 d. patronuojanti įmonė buvo "Ignitis grupė", UAB. Atskleidimas apima sandorius ir likučius su patronuojančia įmone, jos dukterinėmis įmonėmis (tiesiogiai ir netiesiogiai valdomomis), valstybės kontroliuojamomis ar reikšmingai įtakojamomis įmonėmis (sandoriai su tokiomis įmonėmis atskleidžiami atskirai tik tada, kai yra reikšmingi) bei vadovybe.

Per 2019 ir 2018 metus Bendrovė buvo sudariusi reikšmingų sandorių su Lietuvos Respublika, atstovaujama LR finansų ministerijos arba ūkio subjektais, kuriuos kontroliuoja Lietuvos Respublika. Bendrovės kitos susijusios šalys yra Lietuvos Respublikos valdomos EPSO-G UAB grupės įmonės.

2019 m. sausio – gruodžio mėn. Bendrovės sandoriai su susijusiomis šalimis ir likučiai 2019 m. gruodžio 31 d. sudarė:

Susijusios šalys	Mokėtinos sumos ir sukauptos sąnaudos	Gautinos sumos ir pajamos, už kurias dar neišrašytos sąskaitos	Suteiktos paskolos	Pirkimai	Pardavimai
	2019-12-31	2019-12-31	2019-12-31	2019	2019
Bendrovės asocijuotos įmonės	207	124	429	1.504	6
Ignitis grupės įmonės	2.438	909	49.542	14.652	986
Patronuojanti bendrovė UAB "Ignitis grupė"	42	-	-	486	-
Valstybės kontroliuojamos EPSO-G grupės įmonės	2.677	14.173	-	28.612	112.196
Vertės sumažėjimas	-	(124)	-	-	-
Iš viso	5.364	15.082	49.971	45.254	113.188

Bendrovė vykdo paskirtosios įmonės funkcijas, t. y. supirko visą vėjo jėgainėse prognozuotą pagaminti elektros energiją ir pardavė ją elektros biržoje. Susijusių sandorių lentelėse vėjo jėgainių pagamintos elektros energijos pirkimai (2019 m. sausio – gruodžio mėn. suma 96.623 tūkst. eurų, 2018 m. sausio – gruodžio mėn. 10.814 tūkst. eurų) ir pardavimai (2019 m. sausio – gruodžio mėn. suma 101.633 tūkst. eurų, atitinkamai 2018 m. sausio – gruodžio mėn. 83.358 tūkst. eurų) apima visą sandorių sumą Bendrovės pardavimo pajamose.

2018 m. sausio – gruodžio mėn. Bendrovės sandoriai su susijusiomis šalimis ir likučiai 2018 m. gruodžio 31 d. sudarė:

Susijusios šalys	Mokėtinos sumos ir sukauptos sąnaudos	Gautinos sumos ir pajamos, už kurias dar neišrašytos sąskaitos	Suteiktos paskolos	Pirkimai	Pardavimai
	2018-12-31	2018-12-31	2018-12-31	2018	2018
Bendrovės asocijuotos įmonės	159	143	660	1.077	9
Ignitis grupės įmonės	1.498	2.023	49.290	10.314	2.187
Patronuojanti bendrovė "Ignitis grupė", UAB	60	-	-	8.603	24
Valstybės kontroliuojamos EPSO-G grupės įmonės	2.923	11.714	-	31.331	118.772
Vertės sumažėjimas	-	(124)	-	-	-
Iš viso	4.640	13.756	49.950	51.325	120.992

Sandorių su susijusiomis šalimis sąlygos

Pardavimai ir pirkimai iš susijusių šalių vykdomi tokiomis pačiomis sąlygomis, kokios taikant "ištiestosios rankos" principą. Atsiskaitymo terminai nustatomi per 30-90 dienų. Skolų likučiai metų pabaigoje nėra užtikrinti įkeitimai, joms nėra skaičiuojamos palūkanos, atsiskaitymai 5vyksta pinigais.

Nebuvo suteikta ar gauta jokių su susijusioms šalims mokėtinomis ar iš jų gautinomis sumomis susijusių garantijų ar užstatų. Susijusių šalių gautinas ir mokėtinas sumas tikimasi padengti pinigais arba užskaitomis su atitinkamoms susijusioms šalims mokėtinomis / gautinomis sumomis iš atitinkamų susijusių šalių.

Didžiausi pardavimai 2019 m. ir 2018 m. sausio – gruodžio mėn. buvo įmonėms LITGRID AB ir BALTPOOL UAB. Sandorius su kitomis nei LR Finansų ministerijos valdomomis valstybės įmonėmis sudarė įprastiniai verslo sandoriai, todėl šie sandoriai neatskleisti.

FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS

Visos sumos tūkstančiais eurų, jei nenurodyta kitaip

37. Išmokos vadovybei

2019 m. ir 2018 m. vadovybe yra laikomi generalinis direktorius bei tarnybų direktoriai (tarp jų ir laikinai einantys tarnybos direktoriaus pareigas).

	2019	2018
Išmokos, susijusios su darbo santykiais (tūkst. eurų)	308	262
Iš jų: kitos reikšmingos sumos priskaičiuotos vadovybei (tūkst. eurų)	3	43
Vadovų skaičius gruodžio 31 d.	4	4

38. Išmokos darbuotojams ir susijusios socialinio draudimo įmokos

2019	2018
8.522	6.435
283	112
149	191
	2.051
	35
8.803	8.824
	(4) (147)

39. Kitos sąnaudos

	2019	2018
Kitos sąnaudos	2.482	1.975
Veiklos mokesčiai	1.822	1.914
Verslo aptarnavimo ir valdymo paslaugos	1.325	1.087
Turto apsauga	323	596
Draudimas	165	232
Auditas	67	38
Nuoma	26	143
Gautinų sumų vertės sumažėjimas (atstatymas)	(1.041)	138
Iš viso	5.169	6.123

Paslaugos, kurias audito įmonė suteikė Bendrovei:

2019		2018
Finansinių ataskaitų audito paslaugos pagal sutartis*	65	30
Užtikrinimo ir kitų paslaugų sąnaudos	-	2
Kitų paslaugų sąnaudos	2	6
Iš viso	67	38

*Įskaitant sukaupimą 11 tūkst. eurų už reguliuojamos veiklos ataskaitų auditą.

40. Finansinių instrumentų tikroji vertė

Tikroji vertė yra vertė, už kurią vertinimo dieną dabartinėmis rinkos sąlygomis būtų parduodamas turtas arba perleidžiamas įsipareigojimas pagal tvarkingą sandorį pagrindinėje (arba palankiausioje) rinkoje, nepriklausomai nuo to, ar ši kaina tiesiogiai stebima, ar nustatoma taikant vertinimo metodiką.

	Apskaitinė vertė Iš viso	1 lygis	Tikroji vertė 2 lygis	3 lygis
Tikroji vertė 2018 m. gruodžio 31 d.
Finansinis turtas
Gautinos sumos pagal sutartis su klientais	12.037	-	-	12.037
Kitas finansinis turtas	4.019	-	-	4.019
Suteiktos paskolos	49.950	-	-	49.950
Pinigai ir pinigų ekvivalentai	47.885	47.885	-	-
Finansinis turtas iš viso	113.891	47.885	-	66.006
Finansiniai įsipareigojimai
Paskolos	(38.036)	-	-	(38.036)
Nuomos įsipareigojimai	(172)	-	-	(172)
Mokėtinos sumos ir įsipareigojimai	(13.425)	-	-	(13.425)
Finansinių įsipareigojimų iš viso	(51.633)	-	-	(51.633)
Tikroji vertė 2019 m. gruodžio 31 d.
Finansinis turtas
Gautinos sumos pagal sutartis su klientais	15.845	-	-	15.845
Kitas finansinis turtas	17.850	-	-	17.850
Suteiktos paskolos	49.971	-	-	49.971
Pinigai ir pinigų ekvivalentai	58.501	58.501	-	-
Finansinis turtas iš viso	142.167	58.501	-	83.666
Finansiniai įsipareigojimai
Paskolos	(25.734)	-	-	(25.734)
Nuomos įsipareigojimai	(5.745)	-	-	(5.745)
Mokėtinos sumos ir įsipareigojimai	(17.978)	-	-	(17.978)
Finansinių įsipareigojimų iš viso	(49.457)	-	-	(49.457)

¹¹⁷ Bendrovės metinės finansinės ataskaitos už metus, pasibaigusius 2019 m. gruodžio 31 d.

FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS

Visos sumos tūkstančiais eurų, jei nenurodyta kitaip

41. Pagrindinis ir sumažintas pelnas vienai akcijai (eurais)

2019 m. ir 2018 m. pagrindinis ir sumažintas pelnas, tenkantis vienai akcijai, buvo toks:

	2019	2018 (pertvarkyta*)
Grynasis pelnas tenkantis akcininkams Akcijų skaičiaus svertinis vidurkis (vienetais)	42.792 648.002.629	34.664 644.463.173
Pagrindinis ir sumažintas (nuostolis) / pelnas vienai akcijai (eurais)	0,066	0,054

* Kai kurios nurodytos sumos nesutampa su 2018 m. finansinių ataskaitų rinkiniu ir atspindi koregavimus, atskleistus 4 pastaboje.

42. Grynosios skolos suderinimas

Šioje pastaboje pateikiama grynosios skolos analizė ir grynosios skolos pokyčiai kiekvienam pateiktam laikotarpiui.

Grynosios skolos likučiai 2019 m. gruodžio 31 d. ir 2018 m. gruodžio 31 d.:

	2019	2018
Pinigai ir pinigų ekvivalentai	(58.501)	(47.885)
Likvidžios investicijos	(50.490)	(49.950)
Finansinės skolos mokėtinos per vienerius metus (įskaitant sąskaitos perviršį)	4.417	4.417
Finansinės skolos mokėtinos po vienerių metų	21.317	33.619
Grynoji skola	(83.257)	(59.799)
Pinigai ir likvidžios investicijos	(108.991)	( 97.835)
Finansinės skolos su kintama palūkanų norma	25.734	38.036
Grynoji skola	(83.257)	(59.799)

Grynosios skolos apskaičiavimo tikslais finansinės skolos apima tik skolas finansų įstaigoms ir kitas su finansavimų susijusias skolas, netraukiant turto nuomos įsipareigojimų.

Grynosios skolos rodiklis nėra apibrėžiamas apskaitos standartuose, nes svarstant 7 TAS pakeitimą standartų leidėjas nepriėjo vieningos nuomones dėl šio termino apibrėžimo ir to, kas turėtų, arba neturėtų būti įtraukta į grynosios skolos apskaičiavimą.

Grynosios skolos likučių ir finansinės veiklos pinigų srautų 2019 m. ir 2018 m. suderinimas:

	Kitas turtas		Finansinės veiklos įsipareigojimai
	Pinigai / Sąskaitos likučio perviršis	Likvidžios investicijos *	Trumpalai kės paskolos	Ilgalaikių paskolų einamųjų metų dalis	Ilgalaikės paskolos, ilgalaikė dalis	Iš viso
Grynoji skola 2018 m. sausio 1 d.	(60.700)	(14.930)	-	21.208	34.039	(20.383)
Pinigų srautai	12.815	(35.020)	-	-	(17.211)	(39.416)
Kiti nepiniginiai pokyčiai	-	-	-	(16.791)	16.791	-
Grynoji skola 2018 m. gruodžio 31 d.	(47.885)	(49.950)	-	4.417	33.619	(59.799)
Pinigų srautai	(10.616)	(540)	-	-	-	(11.156)
Grąžintos paskolos	-	-	-	(12.301)	-	(12.301)
Priskaičiuotos palūkanos	-	-	13	402	-	415
Sumokėtos palūkanos	-	-	(13)	(402)	-	(415)
Kiti nepiniginiai pokyčiai	-	-	-	12.301	(12.302)	(1)
Grynoji skola 2019 m. gruodžio 31 d.	(58.501)	(50.490)	-	4.417	21.317	(83.257)

* Likvidžios investicijos tai finansinis turtas apimantis trumpalaikes investicijas, kurios apskaitomos kaip suteiktos paskolos amortizuota verte. Jų pinigų srautai klasifikuojami prie investicinės veiklos.

Nuo 2017 m. sausio 1 d. finansinėse ataskaitose reikia paaiškinti finansinių įsipareigojimų pokyčius, kurių pinigų srautai buvo arba bus klasifikuojami pinigų srautų ataskaitoje, kaip finansinė veikla. Pateiktame atskleidime pateikta daugiau informacijos negu reikalaujama pagal 7 TAS nes įtraukiamas turtas, kurį Bendrovė laiko grynosios skolos dalimi.

43. Neapibrėžtieji įsipareigojimai ir turtas

Bendrovė, remdamasi Europos Komisijos pranešimu spaudai informuoja, jog Europos Komisija 2019 m. birželio 3 d. pradėjo tyrimą, siekdama įvertinti, ar taikant strateginio rezervo priemonę ir dėl to Bendrovei skiriant viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšas, buvo laikomasi ES valstybės pagalbos taisyklių. Bendrovės vadovybė nežino jokių aplinkybių, galinčių sąlygoti potencialius reikšmingus Bendrovės įsipareigojimus dėl pradėto tyrimo.

Suteiktos ir gautos garantijos

2019 m. gruodžio 31 d. Bendrovė nebuvo suteikusi ar gavusi kitų įmonių garantijų.

FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS

Visos sumos tūkstančiais eurų, jei nenurodyta kitaip

43. Neapibrėžtieji įsipareigojimai ir turtas (tęsinys)

Teisminiai ginčai

Ginčas dėl VERT priimtų sprendimų, susijusių su reguliuojamos veiklos pajamomis atskleistas 3 pastaboje.

Ieškovas UAB "JUMPS" 2019 m. gegužės 16 d. kreipėsi į pirmosios instancijos teismą siekdamas pripažinti, kad ieškovui negali būti taikomos arba turi būti sumažintos kaip per didelės netesybos pagal turto pardavimo sutartį. Reikalavimo suma yra 392.854 eurų. Bendrovės vertinimu, ieškinys yra nepagrįstas ir netesybos pritaikytos tinkamai remiantis sutartyje sudarytoje su ieškovu numatytomis netesybų sąlygomis. Gauta suma yra pripažinta pajamomis Kitos pajamos straipsnyje Pelno (nuostolių) ir kitų bendrųjų pajamų ataskaitoje.

44. Kapitalo valdymas

Kapitalą sudaro visas finansinės padėties ataskaitoje apskaitytas nuosavas kapitalas.

Bendrovė valdo savo kapitalo struktūrą ir keičia ją, atsižvelgdama į ekonominių sąlygų pokyčius ir pagal savo veiklos rizikos ypatybes. Siekiant palaikyti arba pakeisti kapitalo struktūrą, Bendrovė gali pakeisti dividendų išmokėjimą akcininkams, grąžinti kapitalą akcininkams arba išleisti naują akcijų emisiją. 2019 m. gruodžio 31 d. nebuvo padaryta kapitalo valdymo tikslų, politikos ar proceso pakeitimų.

UAB ,,Ignitis grupė" įmonių grupės valdyba 2016 m. gruodžio 27 d. patvirtino dividendų politiką, kuria visoms grupės įmonėms nustatomi vienodi dividendų išmokėjimo principai. Dividendų politika yra vienas iš kapitalo rizikos valdymo įrankių. Vadovaujantis šia tvarka įmonė dividendų skyrimą planuoja atsižvelgiant į nuosavo kapitalo grąžos lygį bei uždirbtą grynąjį pelną. Dividendų politikoje numatyta, kad skirti pelno dalį dividendams, už finansinius metus ar trumpesnį negu finansiniai metai laikotarpį, reikia atsižvelgiant į nuosavo kapitalo grąžą, finansines bendrovių galimybes mokėti dividendus, valstybei svarbių ekonominių projektų vykdymą bei kitas aplinkybes. Dividendams turėtų būti skiriama nuo 60 iki 85 proc. grynojo pelno, priklausomai nuo nuosavo kapitalo grąžos dydžio ataskaitinio laikotarpio pabaigoje. Dividendų įmonė neprivalės skirti tuo atveju, jeigu bus patyrusi grynąjį nuostolį. Įmonė dividendų nemokės, jei jos finansinės skolos ataskaitinio laikotarpio pabaigoje yra lygios arba didesnės nei keturių tos įmonės paskutinių dvylikos mėnesių, skaičiuojant nuo ataskaitinio laikotarpio pabaigos, EBITDA suma.

Dividendai nebus mokami, jei grupės įmonės nuosavas kapitalas, išmokėjus dividendus, taptų mažesnis už jos įstatinio kapitalo, privalomojo rezervo, perkainojimo rezervo ir rezervo savoms akcijoms įsigyti sumą, o taip pat ir tuo atveju, jei įmonė yra nemoki arba išmokėjusi dividendus tokia taptų. Įmonės dividendų galės nemokėti ir tuo atveju, jei jos finansinės skolos ir nuosavo kapitalo santykis yra lygus arba didesnis nei 1,0.

Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas reikalauja, kad Bendrovės nuosavas kapitalas sudarytų ne mažiau negu 1/2 jos įstatinio kapitalo. Bendrovė neturi jokių kitų išorinių reikalavimų kapitalui. 2019 m. gruodžio 31 d. ir 2018 m. gruodžio 31 d. Bendrovė atitiko aukščiau minėtą reikalavimą.

45. Įvykiai pasibaigus ataskaitiniam laikotarpiui

Reikšmingų įvykių po 2019 m. gruodžio 31 d. iki finansinių ataskaitų patvirtinimo datos neįvyko, išskyrus:

2019 m. spalio 3 d. įmonių UAB "Verslo aptarnavimo centras" ir UAB "Ignitis grupės paslaugų centras" patronuojančios bendrovės UAB "Ignitis grupė" Projektų valdymo komitetas, įgyvendindamas 2019 m. sausio 21 d. valdybos sprendimu patvirtintą strateginį planą optimizuoti UAB "Verslo aptarnavimo centras" ir UAB "Ignitis grupės paslaugų centras" valdymą ir valdyseną, priėmė sprendimą patvirtinti projekto planą, kuriame numatyta, jog nuo 2020 m. sausio 1 d. šios įmonės tęsia veiklą kaip viena bendra įmonė. Reorganizavimo proceso metu UAB "Verslo aptarnavimo centras", kuris po reorganizavimo baigia veiklą be likvidavimo procedūros, yra prijungiamas prie veiklą tęsiančio UAB "Ignitis grupės paslaugų centras". UAB "Verslo aptarnavimo centras" turtas, teisės ir pareigos pereina įmonei UAB "Ignitis grupės paslaugų centras", reorganizuojamos įmonės akcininkai, išskyrus UAB "Ignitis grupės paslaugų centras", neatlygintinai mainais gauna UAB "Ignitis grupės paslaugų centras" akcijų, bei atitinkamai yra padidinamas UAB "Ignitis grupės paslaugų centras" akcinis kapitalas. Įgyvendinus visas sąlygas reorganizavimas buvo užbaigtas 2019 m. gruodžio 31 d., o UAB "Verslo aptarnavimo centras" 2020 m. sausio 2 d. išregistruotas iš Juridinių asmenų registro.

Informacija apie reorganizavime dalyvaujančią bendrovę (UAB "Ignitis grupės paslaugų centras") ir reorganizuojamą bendrovę (UAB Verslo aptarnavimo centras) prieš ir po reorganizavimo 2020 m. sausio 1 d.:

	Prieš reorganizavimą		Po reorganizavimo
	UAB "Ignitis grupės paslaugų centras"	UAB Verslo aptarnavimo centras	UAB "Ignitis grupės paslaugų centras"
Įstatinis kapitalas, eurai	6.960.000	580.000	7.914.645
Akcijų skaičius, vienetais	24.000.000	2.000.000	27.291.878
Vienos akcijos nominali vertė, eurai	0,29	0,29	0,29

2019 m. gruodžio 20 d. UAB "Ignitis grupė" sudarė garantijos sutartį su Bendrove, kuria besąlygiškai garantavo 5.000 tūkst. eurų apmokėjimą už UAB "Gamybos optimizavimas" įsipareigojimų nevykdymą. Garantijos sutartis įsigalioja nuo 2020 m. sausio 1 d.

2020 m. sausio 3 d. Vilniaus regiono apylinkės teismas pranešė, jog gavo keleto smulkiųjų AB "Ignitis gamyba" akcininkų ieškinį, kuriuo prašoma pripažinti negaliojančiais 2019 m. gruodžio 4 d. AB "Ignitis gamyba" neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimų, kuriais buvo nuspręsta delistinguoti AB "Ignitis gamyba" akcijas. Teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdė AB "Ignitis gamyba" neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimų galiojimą iki įsiteisės sprendimas šioje civilinėje byloje.

*********