Ignitis Grupe

5493005RZJHJT5PNHY102021-01-012021-12-31iso4217:EUR5493005RZJHJT5PNHY102022-01-012022-12-31iso4217:EURxbrli:sharesxbrli:shares5493005RZJHJT5PNHY102022-12-315493005RZJHJT5PNHY102021-12-315493005RZJHJT5PNHY102020-12-31ifrs-full:IssuedCapitalMemberifrs-full:PreviouslyStatedMember5493005RZJHJT5PNHY102020-12-31ifrs-full:TreasurySharesMemberifrs-full:PreviouslyStatedMember5493005RZJHJT5PNHY102020-12-31ifrs-full:StatutoryReserveMemberifrs-full:PreviouslyStatedMember5493005RZJHJT5PNHY102020-12-31ifrs-full:RevaluationSurplusMemberifrs-full:PreviouslyStatedMember5493005RZJHJT5PNHY102020-12-31ifrs-full:ReserveOfCashFlowHedgesMemberifrs-full:PreviouslyStatedMember5493005RZJHJT5PNHY102020-12-31ifrs-full:CapitalRedemptionReserveMemberifrs-full:PreviouslyStatedMember5493005RZJHJT5PNHY102020-12-31ifrs-full:OtherReservesMemberifrs-full:PreviouslyStatedMember5493005RZJHJT5PNHY102020-12-31ifrs-full:RetainedEarningsMemberifrs-full:PreviouslyStatedMember5493005RZJHJT5PNHY102020-12-31ifrs-full:EquityAttributableToOwnersOfParentMemberifrs-full:PreviouslyStatedMember5493005RZJHJT5PNHY102020-12-31ifrs-full:NoncontrollingInterestsMemberifrs-full:PreviouslyStatedMember5493005RZJHJT5PNHY102020-12-31ifrs-full:PreviouslyStatedMember5493005RZJHJT5PNHY102020-12-31ifrs-full:IssuedCapitalMemberifrs-full:FinancialEffectOfChangesInAccountingPolicyMember5493005RZJHJT5PNHY102020-12-31ifrs-full:TreasurySharesMemberifrs-full:FinancialEffectOfChangesInAccountingPolicyMember5493005RZJHJT5PNHY102020-12-31ifrs-full:StatutoryReserveMemberifrs-full:FinancialEffectOfChangesInAccountingPolicyMember5493005RZJHJT5PNHY102020-12-31ifrs-full:RevaluationSurplusMemberifrs-full:FinancialEffectOfChangesInAccountingPolicyMember5493005RZJHJT5PNHY102020-12-31ifrs-full:ReserveOfCashFlowHedgesMemberifrs-full:FinancialEffectOfChangesInAccountingPolicyMember5493005RZJHJT5PNHY102020-12-31ifrs-full:CapitalRedemptionReserveMemberifrs-full:FinancialEffectOfChangesInAccountingPolicyMember5493005RZJHJT5PNHY102020-12-31ifrs-full:OtherReservesMemberifrs-full:FinancialEffectOfChangesInAccountingPolicyMember5493005RZJHJT5PNHY102020-12-31ifrs-full:RetainedEarningsMemberifrs-full:FinancialEffectOfChangesInAccountingPolicyMember5493005RZJHJT5PNHY102020-12-31ifrs-full:EquityAttributableToOwnersOfParentMemberifrs-full:FinancialEffectOfChangesInAccountingPolicyMember5493005RZJHJT5PNHY102020-12-31ifrs-full:NoncontrollingInterestsMemberifrs-full:FinancialEffectOfChangesInAccountingPolicyMember5493005RZJHJT5PNHY102020-12-31ifrs-full:FinancialEffectOfChangesInAccountingPolicyMember5493005RZJHJT5PNHY102020-12-31ifrs-full:IssuedCapitalMember5493005RZJHJT5PNHY102020-12-31ifrs-full:TreasurySharesMember5493005RZJHJT5PNHY102020-12-31ifrs-full:StatutoryReserveMember5493005RZJHJT5PNHY102020-12-31ifrs-full:RevaluationSurplusMember5493005RZJHJT5PNHY102020-12-31ifrs-full:ReserveOfCashFlowHedgesMember5493005RZJHJT5PNHY102020-12-31ifrs-full:CapitalRedemptionReserveMember5493005RZJHJT5PNHY102020-12-31ifrs-full:OtherReservesMember5493005RZJHJT5PNHY102020-12-31ifrs-full:RetainedEarningsMember5493005RZJHJT5PNHY102020-12-31ifrs-full:EquityAttributableToOwnersOfParentMember5493005RZJHJT5PNHY102020-12-31ifrs-full:NoncontrollingInterestsMember5493005RZJHJT5PNHY102020-12-315493005RZJHJT5PNHY102021-01-012021-12-31ifrs-full:IssuedCapitalMember5493005RZJHJT5PNHY102021-01-012021-12-31ifrs-full:TreasurySharesMember5493005RZJHJT5PNHY102021-01-012021-12-31ifrs-full:StatutoryReserveMember5493005RZJHJT5PNHY102021-01-012021-12-31ifrs-full:RevaluationSurplusMember5493005RZJHJT5PNHY102021-01-012021-12-31ifrs-full:ReserveOfCashFlowHedgesMember5493005RZJHJT5PNHY102021-01-012021-12-31ifrs-full:CapitalRedemptionReserveMember5493005RZJHJT5PNHY102021-01-012021-12-31ifrs-full:OtherReservesMember5493005RZJHJT5PNHY102021-01-012021-12-31ifrs-full:RetainedEarningsMember5493005RZJHJT5PNHY102021-01-012021-12-31ifrs-full:EquityAttributableToOwnersOfParentMember5493005RZJHJT5PNHY102021-01-012021-12-31ifrs-full:NoncontrollingInterestsMember5493005RZJHJT5PNHY102021-12-31ifrs-full:IssuedCapitalMember5493005RZJHJT5PNHY102021-12-31ifrs-full:TreasurySharesMember5493005RZJHJT5PNHY102021-12-31ifrs-full:StatutoryReserveMember5493005RZJHJT5PNHY102021-12-31ifrs-full:RevaluationSurplusMember5493005RZJHJT5PNHY102021-12-31ifrs-full:ReserveOfCashFlowHedgesMember5493005RZJHJT5PNHY102021-12-31ifrs-full:CapitalRedemptionReserveMember5493005RZJHJT5PNHY102021-12-31ifrs-full:OtherReservesMember5493005RZJHJT5PNHY102021-12-31ifrs-full:RetainedEarningsMember5493005RZJHJT5PNHY102021-12-31ifrs-full:EquityAttributableToOwnersOfParentMember5493005RZJHJT5PNHY102021-12-31ifrs-full:NoncontrollingInterestsMember5493005RZJHJT5PNHY102022-01-012022-12-31ifrs-full:IssuedCapitalMember5493005RZJHJT5PNHY102022-01-012022-12-31ifrs-full:TreasurySharesMember5493005RZJHJT5PNHY102022-01-012022-12-31ifrs-full:StatutoryReserveMember5493005RZJHJT5PNHY102022-01-012022-12-31ifrs-full:RevaluationSurplusMember5493005RZJHJT5PNHY102022-01-012022-12-31ifrs-full:ReserveOfCashFlowHedgesMember5493005RZJHJT5PNHY102022-01-012022-12-31ifrs-full:CapitalRedemptionReserveMember5493005RZJHJT5PNHY102022-01-012022-12-31ifrs-full:OtherReservesMember5493005RZJHJT5PNHY102022-01-012022-12-31ifrs-full:RetainedEarningsMember5493005RZJHJT5PNHY102022-01-012022-12-31ifrs-full:EquityAttributableToOwnersOfParentMember5493005RZJHJT5PNHY102022-01-012022-12-31ifrs-full:NoncontrollingInterestsMember5493005RZJHJT5PNHY102022-12-31ifrs-full:IssuedCapitalMember5493005RZJHJT5PNHY102022-12-31ifrs-full:TreasurySharesMember5493005RZJHJT5PNHY102022-12-31ifrs-full:StatutoryReserveMember5493005RZJHJT5PNHY102022-12-31ifrs-full:RevaluationSurplusMember5493005RZJHJT5PNHY102022-12-31ifrs-full:ReserveOfCashFlowHedgesMember5493005RZJHJT5PNHY102022-12-31ifrs-full:CapitalRedemptionReserveMember5493005RZJHJT5PNHY102022-12-31ifrs-full:OtherReservesMember5493005RZJHJT5PNHY102022-12-31ifrs-full:RetainedEarningsMember5493005RZJHJT5PNHY102022-12-31ifrs-full:EquityAttributableToOwnersOfParentMember5493005RZJHJT5PNHY102022-12-31ifrs-full:NoncontrollingInterestsMember5493005RZJHJT5PNHY102022-07-012022-12-315493005RZJHJT5PNHY102022-01-012022-06-305493005RZJHJT5PNHY102021-07-012021-12-315493005RZJHJT5PNHY102021-01-012021-06-30 LT IGNITIS GRUPE konsoliduotos finansines ataskaitos 2022 NEW 2.pdf Konsoliduota bendrųjų pajamų ataskaita Konsoliduota finansinės padėties ataskaita Konsoliduota nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita Konsoliduota pinigų srautų ataskaita Aiškinamasis raštas 1 Bendroji informacija 2 Rengimo pagrindas 2.1 Apskaitos pagrindas 2.2 Konsolidavimo principai 2.2.1 Konsolidavimas 2.2.2 Verslo jungimai 2.2.2.1 Verslo jungimai taikant 3-ąjį TFAS „Verslo jungimai“ (ne bendro pavaldumo įmonės) 2.2.2.2 Prestižas 2.2.2.3 Neapibrėžtasis atlygis 2.2.2.4 Etapais atliekamas verslo jungimas 2.2.2.5 Bendro pavaldumo įmonių verslo jungimas 2.2.3 Nuosavybės dalies dukterinėse įmonėse pasikeitimas, neturintis įtakos kontrolės pasikeitimui 2.3 Užsienio valiutų perskaičiavimas 2.3.1 Funkcinė ir pateikimo valiuta 2.3.2 Sandoriai ir likučiai 2.3.3 Grupės įmonės 2.4 ESEF ataskaitų teikimas 2.5 Alternatyvūs veiklos rodikliai 3 Reikšmingi apskaitos principai 3.1 Nauji standartai, standartų pakeitimai ir aiškinimai 3.1.1 Apskaitos politikos pakeitimai ir atskleidimai 3.1.1.1 Ataskaitiniu laikotarpiu galiojantys Europos Sąjungos paskelbti ir priimti standartai ir jų aiškinimai 3.1.2 Patvirtinti, bet dar neįsigalioję ir anksčiau nepradėti taikyti standartai 3.2 Pajamos pagal sutartis su klientais 3.2.1 Su elektros energija susijusios pajamos 3.2.1.1 Elektros energijos pardavimo pajamos 3.2.1.2 Visuomeninio elektros energijos tiekimo pajamos 3.2.1.3 Pagamintos elektros energijos pardavimo pajamos 3.2.1.4 Izoliuoto elektros energetikos sistemos darbo ir rezervinės galios užtikrinimo paslaugų pajamos 3.2.1.5 Elektros energijos perdavimo ir skirstymo pajamos 3.2.1.6 Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų teikimo pajamos. VIAP mokesčiai ir VIAP lėšos 3.2.1.6.1 Grupė kaip elektros energijos tiekėja 3.2.1.6.2 Grupė kaip VIAP paslaugų teikėja 3.2.2 Su dujomis susijusios pajamos 3.2.2.1 Dujų pardavimo pajamos 3.2.2.2 Dujų skirstymo pajamos 3.2.2.3 SGDT saugumo dedamoji 3.2.2.3.1 Grupės, kaip gamtinių dujų tiekėjo galutiniams vartotojams, veikla 3.2.2.3.2 Grupės, kaip SGDT paskirtojo tiekėjo dujų rinkai, veikla 3.2.3 Kitos reikšmingos pajamos pagal sutartis su klientais 3.2.3.1 Naujų vartotojų prijungimo ir galios didinimo mokesčiai 3.2.4 Kainų ir pelningumo reguliavimas 3.2.4.1 Su elektros energija susijusios veiklos reguliavimas 3.2.4.2 Su dujomis susijusios veiklos reguliavimas 3.3 Kitos pajamos 3.3.1 Veiklos nuomos pajamos 3.4 Sąnaudų pripažinimas 3.5 Pelno mokestis ir atidėtas mokestis 3.5.1 Pelno mokestis 3.5.2 Atidėtasis mokestis 3.5.3 Pelno mokestis ir atidėtasis mokestis už ataskaitinį laikotarpį 3.6 Pelnas (nuostolis), tenkantis vienai akcijai (EPS) 3.7 Sumažintas pelnas, tenkantis vienai akcijai 3.8 Dividendų paskirstymas 3.9 Nematerialusis turtas 3.9.1 Patentai, licencijos ir prekių ženklai 3.9.2 Programinė įranga 3.9.3 Servitutai 3.9.4 Specialiosios žemės naudojimo sąlygos (apsaugos zonos) 3.9.5 Kitas nematerialusis turtas 3.10 Ilgalaikis materialusis turtas 3.11 Naudojimo teise valdomas turtas 3.11.1 Naudojimo teise valdomo turto pirminis vertinimas 3.11.2 Naudojimo teise valdomo turto vėlesnis vertinimas 3.12 Nefinansinio turto vertės sumažėjimas 3.13 Investicinis turtas 3.14 Ilgalaikis turtas, skirtas parduoti 3.15 Finansinės priemonės 3.15.1 Finansinis turtas 3.15.1.1 Finansinis turtas, vėlesniais laikotarpiais vertinamas TVKBP 3.15.1.2 Finansinis turtas, vertinamas amortizuota savikaina 3.15.1.3 Finansinis turtas, vertinamas TVPN 3.15.1.4 Efektyvių palūkanų normos metodas 3.15.1.5 Finansinio turto vertės sumažėjimas – tikėtini kredito nuostoliai 3.15.1.6 Dėl kredito rizikos sumažėjusios vertės (angl. – credit-impaired) finansinis turtas 3.15.1.7 Finansinio turto pripažinimo nutraukimas 3.15.2 Finansiniai įsipareigojimai ir išleistos nuosavybės priemonės 3.15.2.1 Finansinių įsipareigojimų pirminis pripažinimas ir vertinimas 3.15.2.2 Vėlesnis vertinimas 3.15.2.3 Finansiniai įsipareigojimai, kurių tikrosios vertės pokyčiai pripažįstami pelnu ar nuostoliais 3.15.2.4 Finansiniai įsipareigojimai, vertinami amortizuota savikaina 3.15.2.5 Klasifikavimas ir skolinimosi išlaidos 3.15.2.6 Efektyvių palūkanų normos metodas 3.15.2.7 Nuosavybės priemonės 3.15.2.8 Finansinių įsipareigojimų pripažinimo nutraukimas 3.15.3 Išvestinės finansinės priemonės ir apsidraudimo apskaita 3.15.3.1 Pateikimas 3.15.3.2 Tikrosios vertės apsidraudimo sandoriai 3.15.3.3 Pinigų srautų apsidraudimo finansinės priemonės 3.16 Pasirinkimo sandorių susitarimai 3.17 Atsargos 3.18 Apyvartiniai taršos leidimai 3.18.1 Atsargos 3.18.2 Panaudotų apyvartinių taršos leidimų atidėjinys 3.19 Pinigai ir pinigų ekvivalentai 3.20 Įstatinis kapitalas, akcijų priedai ir savos akcijos 3.20.1 Įstatinis kapitalas ir akcijų priedai 3.20.2 Mokėjimas akcijomis 3.20.3 Savos akcijos 3.21 Nuomos įsipareigojimai 3.21.1 Trumpalaikė ir mažos vertės turto nuoma 3.21.2 Grupė kaip veiklos nuomos davėjas 3.21.3 Grupė kaip finansinio lizingo davėjas 3.22 Dotacijos ir subsidijos 3.22.1 Dotacijos, susijusios su turtu 3.22.2 Dotacijos, susijusios su pajamomis 3.23 Atidėjiniai 3.23.1 Atidėjiniai servitutams 3.23.2 Atidėjiniai apsaugos zonų registravimui 3.24 Išmokos darbuotojams 3.24.1 Valstybiniai planai 3.24.2 Išeitinės kompensacijos 3.24.3 Ilgalaikės išmokos darbuotojams 3.25 Neapibrėžtasis turtas ir neapibrėžtieji įsipareigojimai 3.26 Susijusios šalys 3.27 Tarpusavio užskaitos 3.28 Tikroji vertė 3.29 Įvykiai po ataskaitinio laikotarpio 4 Rizikos valdymas 4.1 Apžvalga 4.2 Finansinės rizikos veiksniai 4.2.1 Rinkos rizika 4.2.1.1 Valiutos rizika 4.2.1.2 Palūkanų normos rizika 4.2.1.3 Energijos ir biržos prekių rizika 4.2.2 Kredito rizika 4.2.3 Likvidumo rizika 5 Svarbūs apskaitiniai vertinimai ir sprendimai, naudojami rengiant finansines ataskaitas 5.1 Klimato kaitos įtaka 5.2 Elektros skirstyme naudojamo ilgalaikio materialiojo turto perkainojimas ir vertės sumažėjimas 5.3 Gamtinių dujų skirstymo veikloje naudojamo ilgalaikio materialiojo turto vertės sumažėjimas 5.4 Prestižo vertės sumažėjimas 5.5 Vertinimai, susiję su UAB „Kauno kogeneracinė jėgainė“ kontrole 5.6 Inovacijų fondas KŪB „Smart Energy Fund powered by Ignitis Group“ 5.7 Atidėjiniai įstatymu nustatytiems servitutams ir specialiosioms žemės naudojimo sąlygoms (apsaugos zonoms) 5.7.1 Atidėjiniai servitutams 5.7.2 Atidėjiniai nekilnojamojo turto servitutams 5.7.3 Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų (apsaugos zonų) atidėjinys 5.7.4 Kompensacijų už specialiąsias žemės naudojimo sąlygas (apsaugos zonas) atidėjinys 5.8 Nustatymas, ar įstatymu ir sandoriu nustatyti servitutai yra nuoma 5.9 Nustatymas, ar Grupė, teikdama elektros energijos persiuntimo, kuris apima perdavimą ir skirstymą, ir dujų skirstymo paslaugas ir dujų perdavimo paslaugas, veikia kaip pagrindinė sutarties šalis, ar kaip agentas 5.9.1 Elektros energijos perdavimo ir skirstymo paslaugos 5.9.2 Dujų skirstymo paslaugos 5.9.3 Dujų perdavimo paslaugos 5.10 Nustatymas, ar Grupė, rinkdama VIAP mokesčius ir SGDT saugumo dedamąją, veikia kaip pagrindinė sutarties šalis, ar kaip agentas 5.11 Nuoma – sutarčių nuomos termino nustatymas ir priskaitytinos skolinimosi palūkanų normos įvertinimas 5.11.1 Sutarčių su atnaujinimo ir nutraukimo galimybėmis nuomos termino nustatymas 5.11.2 Priskaitytinos skolinimosi palūkanų normos apskaičiavimas 5.12 Prekybos ir kitų gautinų sumų tikėtini kredito nuostoliai 5.12.1 Bendrasis TKN vertinimas naudojant atidėjinių matricą 5.12.2 Individualus TKN vertinimas 5.13 Privačių klientų suvartoto elektros energijos ir gamtinių dujų kiekio perdeklaravimas ir sukauptų pajamų apskaita 5.14 Reguliuojama veikla. Sukauptos pajamos ir atidėjiniai 5.14.1 Izoliuoto elektros energetikos sistemos darbo ir rezervinės galios užtikrinimo paslaugos 5.14.2 Visuomeninis elektros energijos tiekimas 5.15 Piniginių lėšų surinkimas į depozitinę sąskaitą 5.16 Grupės buitinių ir nebuitinių vartotojų lėšų atskyrimas 6 Lyginamosios informacijos pertvarkymas dėl apskaitos politikos pakeitimų 7 Veiklos segmentai 7.1 Vadovybės koregavimai ir koreguoti EBITDA ir EBIT 7.2 Žaliosios gamybos segmentas 7.3 Tinklų segmentas 7.4 Lanksčiosios gamybos segmentas 7.5 Sprendimų klientams segmentas 8 Pajamos pagal sutartis su klientais 8.1 Informacija apie išskaidytas pajamas 8.2 Likučiai pagal sutartį 8.3 Sutarčių turtas 8.3.1 Sutarčių įsipareigojimai 8.4 Teisės į grąžintas prekes ir mokėtini įsipareigojimai 8.5 Veiklos įsipareigojimai 8.6 Grupės pajamos pagal sutartis su klientais pagal geografinius segmentus: 9 Kitos pajamos 10 Elektros, dujų ir kitų paslaugų pirkimai 11 Kitos sąnaudos 12 Finansinės pajamos 12.1 Grupės palūkanų pajamos 13 Finansinės sąnaudos 13.1 Grupės palūkanų sąnaudos 14 Pelno mokesčiai 14.1 Sumos, pripažintos pelne (nuostoliuose) 14.2 Sumos, apskaitytos kitose bendrosiose pajamose 14.3 Efektyvaus pelno mokesčio tarifo sutikrinimas 14.4 Atidėtasis mokestis 15 Pelnas, tenkantis vienai akcijai 16 Nematerialusis turtas 16.1 Kitas nematerialusis turtas 16.2 Prestižas 16.3 Visiškai amortizuotas nematerialusis turtas 16.4 Įsigijimo įsipareigojimai 16.5 Servitutai ir apsaugos zonos 17 Ilgalaikis materialusis turtas 17.1 Grupės ilgalaikis materialusis turtas 17.2 Ilgalaikio materialiojo turto vertės sumažėjimas ir perkainojimas 17.2.1 Elektros skirstyme naudojamo ilgalaikio materialiojo turto perkainojimas 17.2.2 Dujų skirstymo veikloje naudojamo ilgalaikio turto vertės sumažėjimas 17.2.3 Skaitiklių, priskirtų elektros energijos skirstymo PGV, vertės sumažėjimo patikrinimas 17.3 Perkainotas ilgalaikis materialusis turtas 17.4 Ilgalaikio materialiojo turto įsigijimai ir perleidimai 17.5 Pilnai nudėvėtas ilgalaikis materialusis turtas 17.6 Ilgalaikio materialiojo turto tikrosios vertės hierarchijos lygiai 17.7 Įkeistas ilgalaikis materialusis turtas 18 Naudojimo teise valdomas turtas 18.1 Grupės naudojimo teise valdomas turtas 18.2 Naudojimo teise valdomo turto pakartotinis vertinimas 18.2.1 Nuomos įsipareigojimo pakartotinis įvertinimas siekiant atspindėti nuomos pakeitimą 18.2.2 Nuomos įsipareigojimų pakartotinis vertinimas dėl pasikeitusio nuomos termino 18.3 Sąnaudos susijusios su nuomos sutartimis, pripažįstamos pelno (nuostolių) ataskaitoje 18.4 Būsimosios sąnaudos, susijusios su nuomos sutartimis 19 Grupės struktūra 19.1 Akcijų įsigijimas verslo jungimo metu 19.2 Naujų dukterinių įmonių įsigijimas / įsteigimas 20 Ilgalaikės gautinos sumos 20.1 Garantijoms rezervuoti pinigai 21 Kitas finansinis turtas 21.1 Moray West Holdings Limited atidėtasis atlygis 22 Kitas turtas 22.1 Kitas ilgalaikis turtas 22.2 Kitas trumpalaikis turtas 23 Atsargos 24 Išankstiniai apmokėjimai ir ateinančių laikotarpių sąnaudos 25 Prekybos gautinos sumos 25.1 Gautinų sumų atidėjinys nuostoliams (tikėtini galiojimo laikotarpio kredito nuostoliai) 26 Kitos gautinos sumos 26.1 Gautina suma už LITGRID AB pardavimą 26.2 Su elektros energijos ir dujų išvestinėmis finansinėmis priemonėmis susiję depozitai 26.3 Suteiktos paskolos 27 Pinigai ir pinigų ekvivalentai 28 Nuosavas kapitalas 28.1 Kapitalo valdymas 28.2 Įstatinis kapitalas 28.3 Savos akcijos 28.4 Akcinio kapitalo mažinimas 28.5 Dividendai 29 Rezervai 29.1 Privalomasis rezervas 29.2 Perkainojimo rezervas 29.3 Apsidraudimo priemonių rezervas 29.4 Rezervas savoms akcijoms 29.5 Kiti rezervai 30 Kitos bendrosios pajamos 31 Paskolos ir obligacijos 31.1 Paskolų ir obligacijų judėjimas 31.2 Įsipareigojimų vykdymas ir nepanaudoti likučiai 32 Grynoji skola 33 Dotacijos ir subsidijos 34 Ateinančių laikotarpių pajamos ir gauti išankstiniai apmokėjimai 34.1 Ateinančių laikotarpių pajamos 34.2 Gauti išankstiniai apmokėjimai 35 Atidėjiniai 36 Prekybos mokėtinos sumos 37 Kitos trumpalaikės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai 37.1 Pardavimo pasirinkimo sandorio vykdymo įsipareigojimas 38 Išvestinės finansinės priemonės 38.1 Išvestinės finansinės priemonės finansinės padėties ataskaitoje 38.2 Išvestinės finansinės priemonės pelno (nuostolių) ir kitų bendrųjų pajamų ataskaitose 39 Neapibrėžtieji įsipareigojimai ir nebalansiniai įsipareigojimai 39.1 Teisminiai ginčai 39.1.1 Teisminis ginčas su AB „Šiaulių energija“ 39.1.2 Teisminis ginčas su UAB „VILNIAUS ENERGIJA“ 39.1.3 Ginčas dėl paskirtojo tiekėjo schemos ir SGD kainos dedamosios 39.1.4 Teisminis ginčas su „Rafako“ S.A. 39.1.5 Teisminiai ginčai su subrangovais dėl UAB „Vilniaus kogeneracinė jėgainė“ statybų 39.1.6 Ginčas su UAB „Kauno termofikacijos elektrinė“ 39.1.7 Europos Komisijos tyrimas 39.2 Išleistos garantijos 39.3 Reguliacinis turtas ir įsipareigojimai 39.3.1 Gamtinių dujų skirstymas buitiniams vartotojams 39.3.2 Gamtinių dujų paskirtasis tiekimas 39.3.3 Elektros energijos skirstymas 39.3.4 Gamtinių dujų skirstymas 39.4 Rusijos invazijos į Ukrainą poveikio Grupės finansinėms ataskaitoms vertinimas 39.5 Reikšmingi įsigijimų įsipareigojimai 40 Sandoriai su susijusiomis šalimis 40.1 Sandorių su susijusiomis šalimis sąlygos 40.2 Išmokos pagrindiniams vadovaujantiems asmenims 40.3 Papildoma informacija apie susijusias šalis 41 Finansinių priemonių tikrosios vertės 41.1 Finansinės priemonės, vertinamos tikrąja verte 41.2 Finansinės priemonės, kurių tikroji vertė atskleidžiama 41.3 Finansinių priemonių tikrosios vertės hierarchijos lygiai 42 Verslo jungimai 42.1 Altiplano A.S. įsigijimas 42.2 UAB „Plungės vėjo energija“ įsigijimas 42.3 Verslo jungimo metu nustatyto turto tikrųjų verčių pakartotinis vertinimas 43 Įvykiai po ataskaitinio laikotarpio 43.1 Kiti įvykiai LT IGNITIS GRUPE atskirosios finansines ataskaitos 2022.pdf 6.2 Patronuojančiosios bendrovės finansinės ataskaitos Pelno (nuostolių) ataskaita Bendrųjų pajamų ataskaita Finansinės padėties ataskaita Nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita Pinigų srautų ataskaita Aiškinamasis raštas 1 Bendroji informacija 2 Rengimo pagrindas 2.1 Apskaitos pagrindas 2.2 Užsienio valiutų perskaičiavimas 2.2.1 Sandoriai ir likučiai 3 Reikšmingi apskaitos principai 3.1 Nauji standartai, standartų pakeitimai ir aiškinimai 3.1.1 Apskaitos politikos pakeitimai ir atskleidimai 3.1.1.1 Ataskaitiniu laikotarpiu galiojantys Europos Sąjungos paskelbti ir priimti standartai ir jų aiškinimai 3.1.2 Patvirtinti, bet dar neįsigalioję ir anksčiau nepradėti taikyti standartai 3.2 Pajamos pagal sutartis su klientais 3.2.1 Valdymo sąnaudos 3.2.2 Likučiai pagal sutartį 3.2.2.1 Sutarčių turtas ir įsipareigojimai 3.2.2.2 Gautinos sumos 3.3 Dividendų pajamos 3.4 Sąnaudų pripažinimas 3.5 Dividendų paskirstymas 3.6 Pelno mokestis ir atidėtas mokestis 3.6.1 Pelno mokestis 3.6.2 Atidėtasis mokestis 3.6.3 Pelno mokestis ir atidėtasis mokestis už ataskaitinį laikotarpį 3.7 Nematerialusis turtas 3.8 Naudojimo teise valdomas turtas 3.8.1 Naudojimo teise valdomo turto pirminis vertinimas 3.8.2 Naudojimo teise valdomo turto vėlesnis vertinimas 3.9 Investicijos į dukterines įmones 3.10 Nefinansinio turto vertės sumažėjimas 3.11 Finansinės priemonės 3.11.1 Finansinis turtas 3.11.1.1 Finansinis turtas, vertinamas amortizuota savikaina 3.11.1.2 Finansinis turtas, vertinamas TVPN 3.11.1.3 Efektyvių palūkanų normos metodas 3.11.1.4 Finansinio turto vertės sumažėjimas – tikėtini kredito nuostoliai (toliau – TKN) 3.11.1.5 Dėl kredito rizikos sumažėjusios vertės (angl. – credit-impaired) finansinis turtas 3.11.1.6 Finansinio turto pripažinimo nutraukimas 3.11.2 Finansiniai įsipareigojimai ir išleistos nuosavybės priemonės 3.11.2.1 Finansinių įsipareigojimų pirminis pripažinimas ir vertinimas 3.11.2.2 Vėlesnis vertinimas 3.11.2.3 Finansiniai įsipareigojimai, kurių tikrosios vertės pokyčiai pripažįstami pelnu ar nuostoliais 3.11.2.4 Finansiniai įsipareigojimai, vertinami amortizuota savikaina 3.11.2.5 Klasifikavimas 3.11.2.6 Finansinių garantijų sutartys 3.11.2.7 Instrumentų priskyrimas skolos ar nuosavybės priemonėms 3.11.2.8 Nuosavybės priemonės 3.11.2.9 Finansinių įsipareigojimų pripažinimo nutraukimas 3.12 Pinigai ir pinigų ekvivalentai 3.13 Įstatinis kapitalas, akcijų priedai ir savos akcijos 3.13.1 Įstatinis kapitalas ir akcijų priedai 3.13.2 Mokėjimas akcijomis 3.13.3 Savos akcijos 3.14 Nuomos įsipareigojimai 3.14.1 Trumpalaikė ir mažos vertės turto nuoma 3.15 Išmokos darbuotojams 3.15.1 Valstybiniai planai 3.16 Neapibrėžtasis turtas ir neapibrėžtieji įsipareigojimai 3.17 Susijusios šalys 3.18 Tarpusavio užskaitos 3.19 Tikroji vertė 3.20 Įvykiai po finansinės padėties ataskaitos sudarymo dienos 4 Rizikos valdymas 4.1 Apžvalga 4.2 Finansinės rizikos veiksniai 4.2.1 Rinkos rizika 4.2.1.1 Valiutos rizika 4.2.1.2 Palūkanų rizika 4.2.2 Kredito rizika 4.2.3 Likvidumo rizika 5 Svarbūs apskaitiniai vertinimai ir sprendimai, naudojami rengiant finansines ataskaitas 5.1 Klimato kaitos įtaka 5.2 Investicijų vertės sumažėjimas 5.3 Inovacijų fondas KŪB „Smart Energy Fund powered by Ignitis Group“ 5.4 Opciono sutartis dėl UAB „Kauno kogeneracinė jėgainė“ akcijų 5.5 Priskaitytinos skolinimosi palūkanų normos apskaičiavimas 6 Pajamos pagal sutartis su klientais 7 Dividendai 7.1 Patronuojančiosios bendrovės paskelbti dividendai 7.2 Patronuojančiosios bendrovės gauti dividendai 7.3 Išmokėti dividendų dydžio priedai 8 Kitos sąnaudos 9 Finansinės pajamos 10 Finansinės sąnaudos 11 Pelno mokesčiai 11.1 Sumos, pripažintos pelne (nuostoliuose) 11.2 Pelno mokesčio tarifo sutikrinimas 12 Pelnas, tenkantis vienai akcijai 13 Naudojimo teise valdomas turtas 13.1 Sąnaudos, susijusios su nuomos sutartimis, pripažįstamos pelno (nuostolių) ir kitų bendrųjų pajamų ataskaitoje 13.2 Ateinančių laikotarpių sąnaudos, susijusios su nuomos sutartimis 14 Investicijos į dukterines įmones 14.1 Investicijų į dukterines įmones vertės sumažėjimo patikrinimas 14.2 Investicijų į dukterines įmones pinigų srautai 15 Ilgalaikės gautinos sumos 15.1 Suteiktų paskolų ir kitų ilgalaikių gautinų sumų tikėtini kredito nuostoliai 15.2 Suteiktos paskolos 16 Kitos gautinos sumos 16.1 Gautina suma už LITGRID AB akcijų pardavimą 17 Trumpalaikės paskolos 18 Kitas finansinis turtas 19 Kitas turtas 20 Pinigai ir pinigų ekvivalentai 21 Nuosavas kapitalas 21.1 Kapitalo valdymas 21.2 Įstatinis kapitalas 21.3 Savos akcijos 21.4 Akcinio kapitalo mažinimas 22 Rezervai 22.1 Privalomasis rezervas 22.2 Rezervas savoms akcijoms 23 Paskolos ir obligacijos 24 Grynoji skola 25 Kitos trumpalaikės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai 26 Neapibrėžtieji įsipareigojimai ir nebalansiniai įsipareigojimai 26.1 Patronuojančiosios bendrovės suteiktos ir gautos garantijos 26.1.1 Suteiktos garantijos, susijusios su paskolomis 26.1.2 Lėšų koncentravimo sutarties (angl. Cash-pool)) judėjimas 26.1.3 Kitos išleistos garantijos 26.2 Teisminiai ginčai 26.3 Išduoti patvirtinimo raštai 26.4 Rusijos invazijos į Ukrainą poveikio patronuojančiosios bendrovės finansinėms ataskaitoms vertinimas 27 Sandoriai su susijusiomis šalimis 27.1 Išmokos pagrindiniams vadovaujantiems asmenims 28 Finansinių priemonių tikrosios vertės 29 Įvykiai po ataskaitinio laikotarpio 29.1 Išduoti patvirtinimo raštai Konsoliduotas metinis pranešimas už 2022 m. gruodžio 31 d. pasibaigusius metus ir konsoliduotos bei patronuojančiosios bendrovės finansinės ataskaitos už 2022 m. gruodžio 31 d. pasibaigusius metus, parengtos pagal tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, priimtus taikyti Europos Sąjungoje Metinis pranešimas 2022 m. 2 / 468 2022 m. metinis pranešimas 2022 m. metinis pranešimasyra integruota ataskaita, kurią sudaro ir žemiau išvardintos ataskaitos, pasiekiamos paspaudus šias nuorodas: Tvarumo (Socialinės atsakomybės) ataskaita Valdymo ataskaita Atlygio ataskaita Rizikų ir jų valdymo ataskaita Integruotas pranešimas Turinys » Mūsų rinkos šalys Tinklai Atsparus ir efektyvus energijos skirstymas, sudarantis prielaidas energetikos pokyčiams. Žalioji gamyba Kryptinga, tvari ir pelninga veikla. Lanksčioji gamyba Patikima ir lanksti energetikos sistema. Sprendimai klientams Inovatyvūs sprendimai lengvesniam gyvenimui ir energetikos vystymui. „Ignitis grupė“ – kuriame energetiškai sumanų pasaulį Kas mes esame „Ignitis grupė“ yra pirmaujanti energetikos ir atsinaujinančios energijos bendrovė Baltijos regione. Grupės pagrindinės veiklos kryptys yra elektros energijos skirstymo tinklo eksploatavimas, žaliosios energijos portfelio valdymas ir vystymas. Mes taip pat valdome strategiškai svarbaus lanksčiosios gamybos segmento turtą ir teikiame sprendimų klientams paslaugas: elektros energijos ir gamtinių dujų tiekimo, saulės energijos naudojimo, el. mobilumo, energijos vartojimo efektyvumo didinimo ir inovatyvius energijos naudojimo sprendimus namų ūkiams ir verslo įmonėms. GRI 2-1 3 / 468 Turinys » 2022 m. metinis pranešimas Turinys 2022 m. metinis pranešimas 5. Tvarumo (socialinės atsakomybės) ataskaita ..................146 5.1 Apie tvarumo (socialinės atsakomybės) ataskaitą ........................147 5.2 Tvarumo atskaitos apžvalga .............................................148 5.3 Grupės tvarumas – susitelkiame į tai, kas svarbiausia .....................154 5.4 Poveikio klimatui mažinimas. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .159 5.5 Gamtos išteklių apsauga ................................................178 5.6 Ateičiai pasiruošę darbuotojai ir bendruomenės ........................196 5.7 Patikima organizacija ...................................................228 5.8 Grupės ASV duomenys .................................................249 5.9 Tvarumo valdymas ir kiti atskleidimai ....................................285 6. Finansinės ataskaitos ............................................312 6.1 Konsoliduotos finansinės ataskaitos .....................................313 6.2 Patronuojančiosios bendrovės finansinės ataskaitos .....................390 6.3 Informacija apie auditorių ...............................................423 7. Papildoma informacija ..........................................424 7.1 Papildoma informacija investuotojams ..................................425 7.2 Grupės įmonių rezultatai ................................................427 7.3 Alternatyvūs veiklos rodikliai ............................................435 7.4 Informacija apie atitiktį valstybės valdomų įmonių veiklos skaidrumo užtikrinimo gairėms ..........................................439 7.5 Informacija apie atitiktį bendrovių valdysenos kodeksui .................442 7.6 Pranešimai apie patronuojančiosios bendrovės esminius įvykius ........458 7.7 Kita teisinė informacija ..................................................461 8. Trumpiniai ........................................................462 9. Atsakingų asmenų patvirtinimas ................................466 1. Apžvalga ........................................................... 5 1.1 Grupės vadovo žodis .....................................................6 1.2 Svarbiausi įvykiai .........................................................10 1.3 Rezultatų apžvalga .......................................................15 1.4 Prognozės ..............................................................17 1.5 Tvarumo apžvalga .......................................................18 1.6 Informacija investuotojams ...............................................20 2. Verslo apžvalga .........................................23 2.1 Verslo profilis ............................................................24 2.2 Rinkos dalis ..............................................................25 2.3 Strategija ir tikslai ........................................................26 2.4 Investicijų programa .....................................................34 2.5 Verslo aplinka ............................................................42 3. Rezultatai ...............................................56 3.1 Metiniai rezultatai ........................................................57 3.2 Rezultatai pagal segmentus ..............................................73 3.3 Penkerių metų santrauka .................................................81 3.4 Ketvirto ketvirčio rezultatai ..............................................82 3.5 Ketvirčių suvestinė .......................................................84 4. Valdymo ataskaita .......................................86 4.1 Stebėtojų tarybos pirmininko žodis ......................................87 4.2 Valdysenos modelis .....................................................88 4.3 Stebėtojų taryba ir komitetai ............................................93 4.4 Audito komiteto ataskaita ...............................................104 4.5 Valdyba ................................................................109 4.6 Atlygio ataskaita ........................................................116 4.7 Rizikų ir jų valdymo ataskaita ............................................129 4.8 Informacija apie Grupę .................................................144 4 / 468 5 / 468 2022 m. metinis pranešimas / Apžvalga Turinys » Apžvalga 1.1 Grupės vadovo žodis 6 1.2 Svarbiausi įvykiai 10 1.3 Rezultatų apžvalga 15 1.4 Prognozės 17 1.5 Tvarumo apžvalga 18 1.6 Informacija investuotojams 20 1.1 Grupės vadovo žodis Viršyta prognozė dėl stiprių finansinių ir strateginių rezultatų, daugiausiai dėl Žaliosios gamybos segmento plėtros Apžvalga Rezultatai 2022 m. koreguotas EBITDA siekė 469,3 mln. Eur ir viršutinę ataskaitinių metų prognozės ribą (420–460 mln. Eur) viršijo 2,0 %. Augimą daugiausiai lėmė Žaliosios gamybos segmentas – veiklą pradėjęs Pomeranijos VP Lenkijoje ir geresni veikiančių pajėgumų rezultatai. Žaliosios gamybos segmento koreguotas EBITDA išaugo daugiau nei du kartus ir sudarė daugiau nei pusę viso Grupės rezultato. Žaliosios elektros energijos gamybos dalis padidėjo trečdaliu iki 85,1 %. Užfiksuotas rekordinis – daugiau nei dvigubas – investicijų augimas: 2022 m. jos siekė 521,8 mln. Eur. Augimą labiausiai lėmė investicijos į Žaliosios gamybos segmento projektus, kurios augo daugiau nei septynis kartus ir siekė 226,2 mln. Eur. Per 2022 m. IV ketv. stabilizavosi grynasis apyvartinis kapitalas, grynoji skola, o dėl to – ir finansinio sverto rodikliai. Tai daugiausia lėmė stiprūs rezultatai ir padengti laikini reguliaciniai skirtumai. Nepaisant to, Sprendimų klientams segmentui metai buvo sudėtingi, ypatingai dėl patirto nuostolio elektros energijos tiekimo buitiniams vartotojams veikloje (-23,2 mln. Eur). Remdamiesi Dividendų politika už 2022 m. ketiname išmokėti 1,248 1 Eur dividendą per akciją, viso – 90,3 mln. Eur. Tai reikštų 6,6 % dividendinį pajamingumą (vertinant pagal metų pabaigos uždarymo kainas) tiek paprastųjų vardinių akcijų savininkams, tiek GDR savininkams. Papildomai, Grupės vadovybė eiliniam visuotiniam akcininkų susirinkimui siūlo pritarti 12,0 mln. Eur neplanuoto pelno, gauto 2022 m. iš Žaliosios gamybos segmento, skyrimui kaip pagalbai Ukrainos energetikos infrastruktūros atkūrimui ir rekonstrukcijai. Grupės vadovybės vertinimu, 2022 m.iš Žaliosios gamybos segmento gautas neplanuotas pelnas siekia 114,2 mln. Eur, tad 12,0 mln. Eur arba apie 10% šio pelno galėtų būti skiriami Ukrainai, priėmus sprendimą akcininkams eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo metu.Grupė tiki, kad neplanuotą energetikos sektoriaus pelną daugiausiai lėmė karas Ukrainoje, todėl bendrovės turėtų dėti visas pastangas, kad remtų šalį. Visas likęs neplanuotas pelnas, gautas 2022 m. iš Žaliosios gamybos segmento (102,2 mln. Eur iš 114,2 mln. Eur), kaip įsipareigota 2022 m. IV ketv., bus reinvestuotas į naujos energetikos infrastruktūros kūrimą Lietuvoje, siekiant prisidėti prie Lietuvos energetinio saugumo užtikrinimo ir energetikos sektoriaus perėjimo prie atsinaujinančių išteklių. Tikimės, kad 2023 m. koreguotas EBITDA sieks 430–480 mln. Eur. Verslo plėtra Nuo 2022 m. pradžios mūsų Žaliosios gamybos Portfelis išaugo daugiau nei du kartus – iki 5,3 GW (nuo 2,6 GW). Vystomų projektų pajėgumai išaugo daugiau nei tris kartus – nuo 1,3 GW iki 4,1 GW. Didžiausią augimo dalį sudarė sparti plyno lauko investicijų portfelio plėtra, kuri buvo daugiau nei vienuolika kartų didesnė ir siekė maždaug 2,0 GW (nuo 170 MW) (ataskaitos paskelbimo dieną). Projektų portfelio įgyvendinimas vyksta pagal planą, išskyrus keletą išimčių. Mūsų tikslai pagaminti Vilniaus KJ biomasės bloke (73 MWe, 169 MWth) Lietuvoje pirmąją energiją bandomuoju režimu apie 2023 m. I ketv. ir pradėti bloko komercinę veiklą kitą šildymo sezoną išlieka nepakitę. Vis dėlto, dėl sutrikimų tiekimo grandinėje ir statybų rinkose šiek tiek vėluoja projekto komercinės veiklos pradžia (nukelta iš 2023 m. II ketv. į 2023 m. III ketv.). Be to, kalbant apie Lenkijoje statomą Silezijos VP I (50 MW) projektą, tikimasi, jog pirmąją elektros energiją į tinklą pradėsime tiekti, kaip planuota, 2023 m. IV ketv. Tačiau, dėl sutrikimų tiekimo grandinėje ir oro sąlygų rizikos iššūkių, projekto investicijos buvo pakoreguotos į 75 mln. Eur (nuo 70 mln. Eur), o komercinės veiklos pradžia atidėta į 2024 m. I ketv. (nuo 2023 m. IV ketv.). Nuo 2022 m. 9 mėn. kitų projektų įgyvendinime reikšmingų pokyčių nebuvo. Tinklų segmente 2022 m. III ketv. pradžioje pradėtas masinis išmaniųjų skaitiklių diegimas. 2022 m. sėkmingai pasiekėme įdiegtų išmaniųjų skaitiklių tikslą – vietoj planuotų 192 tūkst. iš viso įdiegėme daugiau kaip 210 tūkst. išmaniųjų skaitiklių. Mūsų tikslas užbaigti masinį diegimo procesą iki 2025 m. pabaigos išlieka nepakitęs. Tvarumas 2022 m. IV ketv. CDP įvertino Grupės pastangas švelninti klimato kaitą ir prisitaikyti prie jos suteikdama „A-“ įvertinimą (skalėje nuo „D-“ iki „A“). 2021 m. Grupei buvo suteiktas „B" įvertinimas. Be to, be MSCI („AA“, skalėje nuo „CCC“ iki „AAA“) ir „Sustainalytics“ (20,4 balo, skalėje nuo 100 iki 0, kur 1 1,248 Eur dividendą per akciją sudaro 0,624 Eur dividendas per akciją, išmokėtas už 2022 m. I pusm., ir siūlomas išmokėti 0,624 Eur dividendas per akciją už 2022 m. II pusm., dėl kurio sprendimą dar turi priimti eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas, įvyksiantis 2023 m. kovo 30 d. GRI 2-22 100 yra didžiausia, o 0 – mažiausia rizika) suteiktų ASV reitingų, Grupę įvertino ir ASV reitingų agentūra ISS, kuri suteikė Grupei „C“ įvertinimą (skalėje nuo „D-“ iki „A+“). Grupė patenka į šeštąjį decilį tarp pramonės šakos įmonių pagal reikšmingiausių ASV rizikų valdymą. 6 / 468 2022 m. metinis pranešimas / Apžvalga Turinys » Mūsų 2022 m. koreguotas EBITDA siekė 469,3 mln. Eur. Augimą daugiausiai lėmė Žaliosios gamybos segmentas – veiklą pradėjęs Pomeranijos VP Lenkijoje ir geresni veikiančių pajėgumų rezultatai. Rezultatai 2022 m. koreguotas EBITDA siekė 469,3 mln. Eur ir per metus išaugo 41,1 %. Augimą daugiausiai lėmė Žaliosios gamybos segmentas – veiklą pradėjęs Pomeranijos VP Lenkijoje ir geresni veikiančių pajėgumų rezultatai. Žaliosios gamybos segmento koreguotas EBITDA padidėjo daugiau nei du kartus – nuo 107,5 mln. Eur iki 252,4 mln. Eur – ir sudarė daugiau nei pusę viso Grupės rezultato (2021 m. sudarė trečdalį). Žaliosios elektros energijos gamybos dalis, lyginant su 2021 m., padidėjo trečdaliu – iki 85,1 % (nuo 64,2 %). Kartu su geresniais nei tikėtasi Lanksčiosios gamybos segmento rezultatais, tai leido 2,0 % viršyti 2022 m. 9 mėn. tarpiniame pranešime pateiktą viršutinę metų prognozės ribą (420–460 mln. Eur). 2022 m. taip pat užfiksuotas rekordinis investicijų augimas. Grupės investicijos išaugo daugiau nei dvigubai ir siekė 521,8 mln. Eur, iš kurių 79,0 % buvo atliktos Lietuvoje. Bendrą augimą daugiausia lėmė investicijos į Žaliosios gamybos segmento projektus, kurios, lyginant su 2021 m., išaugo daugiau nei septynis kartus ir siekė 226,2 mln. Eur. Pagrindinės investicijos Žaliosios gamybos segmente buvo nukreiptos į sausumos vėjo parkus Lietuvoje ir Lenkijoje bei Vilniaus KJ biomasės bloką. Per 2022 m. IV ketv. stabilizavosi grynasis apyvartinis kapitalas, grynoji skola, o dėl to – ir finansinio sverto rodikliai. Tai daugiausiai lėmė stiprūs rezultatai ir padengti laikini reguliaciniai skirtumai. Lyginant su 2022 m. 9 mėn. tarpiniame pranešime pateiktais rodikliais, Grupės grynojo apyvartinio kapitalo lygis sumažėjo daugiau nei perpus – nuo 1 068,7 mln. Eur iki 443,3 mln. Eur, o tai lėmė reikšmingą grynosios skolos lygio sumažėjimą iki 986,9 mln. Eur (nuo 1 512,8 mln. Eur). FFO / Grynosios skolos rodiklis taip pat pagerėjo ir siekė 49,1 % (buvo 23,9 %). Nepaisant to, Sprendimų klientams segmentui metai buvo sudėtingi, ypatingai dėl patirto nuostolio elektros energijos tiekimo buitiniams vartotojams veikloje (-23,2 mln. Eur). Lyginant su 2021 m., segmento koreguotas EBITDA sumažėjo 61,6 %. Prastesnius rezultatus iš dalies atsvėrė efektyviai išnaudotas Lietuvos SGD terminalas bei sudaryti vienkartiniai pelningi sandoriai su užsienio verslo klientais. Be to, dėl taikomo vidurkio apskaitos būdo reikšmingai išaugo palankus atsargų efektas, kurį metų pabaigoje atsvėrė sumažėjusi gamtinių dujų atsargų vertė dėl žemesnės gamtinių dujų kainos. Galiausiai, remdamiesi Dividendų politika, už 2022 m. akcininkams ketiname išmokėti 1,248 Eur dividendą per akciją, viso – 90,3 mln. Eur. Tai reikštų 6,6 % dividendinį pajamingumą tiek paprastųjų vardinių akcijų savininkams, tiek GDR savininkams (vertinant pagal metų pabaigos uždarymo kainas). Svarbu pabrėžti, kad siūlomus išmokėti dividendus už 2022 m. II pusm. – 0,624 Eur per akciją (iš 1,248 Eur) – dėl kurio sprendimą dar turi priimti eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas, įvyksiantis 2023 m. kovo 30 d. Papildomai, Grupės vadovybė eiliniam visuotiniam akcininkų susirinkimui siūlo pritarti 12,0 mln. Eur neplanuoto pelno, gauto 2022 m. iš Žaliosios gamybos segmento, skyrimui kaip pagalbai Ukrainos energetikos infrastruktūros atkūrimui ir rekonstrukcijai. Grupės vadovybės vertinimu, 2022 m.iš Žaliosios gamybos segmento gautas neplanuotas pelnas siekia 114,2 mln. Eur, tad12,0 mln. Eur arba apie 10% šio pelno galėtų būti skiriami Ukrainai, priėmus sprendimą akcininkams eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo metu.Grupė tiki, kad neplanuotą energetikos sektoriaus pelną daugiausiai lėmė karas Ukrainoje, todėl bendrovės turėtų dėti visas pastangas, kad remtų šalį. Visas likęs neplanuotas pelnas, gautas 2022 m. iš Žaliosios gamybos segmento (102,2 mln. Eur iš 114,2 mln. Eur), kaip įsipareigota 2022 m. IV ketv., bus reinvestuotas į naujos energetikos infrastruktūros kūrimą Lietuvoje, siekiant prisidėti prie Lietuvos energetinio saugumo užtikrinimo ir energetikos sektoriaus perėjimo prie atsinaujinančių išteklių. Kalbėdami apie ateitį, tikimės, kad 2023 m. koreguotas EBITDA sieks 430–480 mln. Eur. Manome, kad mūsų didžiausio – Žaliosios 7 / 468 2022 m. metinis pranešimas / Apžvalga Energetinė nepriklausomybė Grupė toliau smerkia neišprovokuotą Rusijos invaziją į Ukrainą. Tai prieštarauja mūsų vertybėms, todėl imamės ir toliau imsimės veiksmų, palaikančių Ukrainą, jos žmones bei ginsime žmogaus teises ir energetinę nepriklausomybę. Tačiau šie įvykiai iškėlė energetinės nepriklausomybės klausimą į viešumą ir paskatino peržiūrėti atsinaujinančių išteklių tikslus ir jų vystymui keliamus reikalavimus, siekiant palengvinti ir dar labiau paspartinti jų plėtrą. Pavyzdžiui, Lietuvoje 2022 m. buvo priimti teisės aktai, nustatantys dviejų jūrinio vėjo parkų vystymą. Kitose mūsų namų rinkose taip pat buvo imtasi veiksmų, galinčių paspartinti atsinaujinančių išteklių plėtrą, supaprastinti perteklinius vystymo ir statybų reikalavimus. Su tuo plačiau susipažinti galite skyriuje „2.5 Verslo aplinka“. Kalbėdamas apie Lietuvos energetinio nepriklausomumo perspektyvas, primenu, kad Lietuva elektros energiją iš Rusijos nustojo importuoti dar 2021 m. rudenį. Lietuvai esant elektros importuotoja, Grupė didina atsinaujinančių išteklių pajėgumus šalyje ir taip atlieka svarbų vaidmenį užtrinant valstybės energetinę nepriklausomybę. Mes didžiuojamės, kad nuo 2022 m. pradžios galėjome reikšmingai prisidėti prie šių tikslų įgyvendinimo (žiūrėti skyrių „2.4 Investicijų programa“). Kalbant apie gamtines dujas , tapome pirmąja ES nare, sustabdžiusia gamtinių dujų pirkimus iš „Gazprom“ ir nuo 2022 m. balandžio mėn. rusiškas gamtines dujas Grupėje pakeitusia SGD kroviniais, atkeliaujančiais daugiausiai iš JAV ir Skandinavijos. Be to, 2022 m. rugsėjo mėn. sėkmingai rezervavome Klaipėdos SGD terminalo pajėgumus 6-iems papildomiems SGD kroviniams per metus (neskaitant turimų 4-ių) iki 2032 m. Todėl, nors gamtinių dujų verslas ir nėra pagrindinė Grupės veikla, visais būdais siekiame sumažinti priklausomybę nuo rusiškų gamtinių dujų ir tuo pat metu užtikrinti nepertraukiamą gamtinių dujų tiekimą klientams. Papildant esamus mūsų veiksmus, kuriais remiame regiono energetinę nepriklausomybę, planuojame skirti 12,0 mln. Eur kaip pagalbą Ukrainos energetikos infrastruktūros atkūrimui ir rekonstrukcijai, priėmus sprendimą akcininkams eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo metu, įvyksiančiu 2023 m. kovo 30 d. Tuo pačiu raginame ir kitas energetikos sektoriaus bendroves veikti dabar. Turėdami teisingą požiūrį, tinkamus žmones ir bendrą tikslą užtikrinti energetinę nepriklausomybę, toliau dėsime visas pastangas, kad šį tikslą įgyvendintumėme tiek Grupės viduje, tiek išorėje. Turinys » gamybos – segmento rezultatas bus mažesnis. Numatoma, kad pagrindinis neigiamas veiksnys bus mažesnės vidutinės elektros energijos pardavimo kainos, lyginant su 2022 m., tačiau jį dalinai atsvers Mažeikių VP ir Vilniaus KJ biomasės bloko komercinės veiklos pradžia bei turto rotavimo programos įgyvendinimas. Be to, mūsų antrame didžiausiame – Tinklų – segmente tikimės augimo dėl didesnio RAB, kurį lems tęsiama investicijų į skirstomuosius tinklus programa. Tuo tarpu Lanksčiosios gamybos segmento rezultatas, lyginant su 2022 m., turėtų išlikti stabilus, o Sprendimų klientams – gerėti. Verslo plėtra Nuo 2022 m. pradžios padarėme stiprią pažangą plėsdami Žaliosios gamybos Portfelį. Iš viso mūsų Portfelis padidėjo daugiau nei du kartus – nuo 2,6 GW iki 5,3 GW. Vystomų projektų pajėgumai išaugo daugiau nei tris kartus – nuo 1,3 GW iki 4,1 GW. Didžiausią augimo dalį sudarė sparti plyno lauko investicijų portfelio plėtra, kuri buvo daugiau nei vienuolika kartų didesnė ir siekė maždaug 2,0 GW (nuo 170 MW) (ataskaitos paskelbimo dieną). Neskaitant plyno lauko investicijų portfelio plėtros, Projektų portfelis išaugo ir dėl keturių įsigijimų, kurių bendri pajėgumai siekia iki 0,9 GW. 2022 m. III ketv. įsigijome Latvijos hibridinį projektą I (apie 200 MW) ir Silezijos VP II (iki 137 MW) Lenkijoje, kuris jau pasiekė statybų etapą. Be to, 2022 m. IV ketv. įsigijome Plungės VP projektą (iki 218 MW) Lietuvoje ir Latvijos saulės portfelį I (iki 300 MW). Projektų portfelio įgyvendinimas vyksta pagal planą, išskyrus keletą išimčių. Mūsų tikslai pagaminti Vilniaus KJ biomasės bloke (73 MWe, 169 MWth) Lietuvoje pirmąją energiją bandomuoju režimu apie 2023 m. I ketv. ir pradėti pilną komercinę veiklą kitą šildymo sezoną išlieka nepakitę. Tačiau dėl sutrikimų tiekimo grandinėje ir statybų rinkose šiek tiek vėluoja projekto komercinės veiklos pradžia (nukelta iš 2023 m. II ketv. į 2023 m. III ketv.). Be to, kalbant apie Lenkijoje statomą Silezijos VP I (50 MW) projektą, tikimasi, jog pirmąją elektros energiją į tinklą pradėsime tiekti, kaip planuota, 2023 m. IV ketv. Tačiau, dėl sutrikimų tiekimo grandinėje ir oro sąlygų rizikos iššūkių projekto investicijos buvo pakoreguotos į 75 mln. Eur (nuo 70 mln. Eur), o komercinės veiklos pradžia atidėta į 2024 m. I ketv. (nuo 2023 m. IV ketv.). Nuo 2022 m. 9 mėn. kitų projektų įgyvendinime reikšmingų pokyčių nebuvo. Žvelgiant į Tinklų segmentą, nuo 2022 m. pradžios sėkmingai tęsėme techninės priežiūros ir plėtros darbus, įskaitant išmaniųjų skaitiklių diegimą. Masinį išmaniųjų skaitiklių diegimą pradėjome 2022 m. III ketv. Pradžioje ir per 2022 m. pasiekėme 192 tūkst. 8 / 468 2022 m. metinis pranešimas / Apžvalga Turinys » išmaniųjų skaitiklių tikslą, instaliavus daugiau kaip 210 tūkst. išmaniųjų skaitiklių. Mūsų tikslas užbaigti masinį diegimo procesą iki 2025 m. pabaigos išlieka nepakitęs, nepaisant to, kad pasaulinė tiekimo krizė gali sukelti išmaniųjų skaitiklių gamybos trikdžių, priversdama tiekti išmaniuosius skaitiklius mažesniais kiekiais ir (arba) per ilgesnį laikotarpį. Tvarumas Tvarumas yra vienas iš mūsų Grupės strategijos ir veiklų prioritetų, tad, įgyvendindami energetikos transformaciją ir kurdami energetiškai sumanų pasaulį, didelį dėmesį teikiame aplinkosaugos, socialinės atsakomybės ir valdysenos (ASV) veiksniams. Grupės strategiją įgyvendiname ir kuriame atsparią ir patikimą organizaciją laikydamiesi aukščiausių ASV principų ir esame įsipareigoję laikytis JT Pasaulinio susitarimo principų ir reikšmingai prisidėti prie Darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimo. Džiaugiamės galėdami pasidalinti metine integruota Tvarumo ataskaita, parengta pagal Visuotinės ataskaitų teikimo iniciatyvos rekomendacijas (angl. Global Reporting Initiative, GRI). Esame įsipareigoję toliau tobulinti savo atskleidžiamą informaciją, kad kuo platesniam suinteresuotųjų šalių ratui suteiktume aiškų vaizdą apie mūsų veiklos rezultatus ir pažangą. 2022 m. skyrėme daug dėmesio kelioms sritims. Viena iš jų – darbuotojų sauga ir sveikata (DSS). Deja, 2022 metais įvyko trys mirtini nelaimingi atsitikimai. Tokie įvykiai smarkiai sukrečia Grupę, todėl imamės visų veiksmų pagal vidines galiojančias procedūras, kad tokie ir panašūs įvykiai daugiau nepasikartotų. Dėl šios priežasties ateinančiais metais DSS skirsime ypatingą dėmesį. Jau pradėjome taikyti atitinkamas priemones ir paskelbėme 2023-iuosius saugos metais. Be to, 2022 m. pabaigoje pradėjome vykdyti DSS programą „Ar saugu?“, kuri susideda iš mokymų, Grupės darbuotojų ir rangovų sąmoningumo skatinimo, valdymo tobulinimų, procedūrų ir komunikacijos šia tema Grupėje. Po ataskaitinio laikotarpio įvyko tragiška nelaimė – užlipęs ant ESO (Tinklai) priklausančios elektros transformatorinės žuvo paauglys. Įtariama, kad paauglys žuvo po kontakto su aukštos įtampos laidais (10 kV). Aukštos įtampos įrenginiai yra transformatorinės viduje arba saugiame aukštyje, be to, transformatorinės ir visi įtampą turintys tinklo elementai ženklinami nuolatiniais įspėjamaisiais ženklais, įspėjančiais elektros smūgio pavojų, tačiau tai nepadėjo išvengti nelaimės. Šis įvykis skatina dar labiau edukuoti visuomenę apie pavojus, gresiančius būnant šalia tokių įrenginių, ir saugų elgesį šalia jų. 2022 m. taip pat daugiau dėmesio skyrėme Grupės darbuotojų psichikos sveikatai ir gerovei. COVID-19 pandemija, Rusijos invazija į Ukrainą, energetikos krizė – visa tai kartu su kitomis problemomis veikia darbuotojus emociškai. Ėmėmės veiksmų, kad ši tema taptų prioritetine, ir įtraukėme ją į savo kasdienį gyvenimą – skatiname gerovę ir didiname sąmoningumą darbe, kad išvengtume darbuotojų perdegimo ir jie būtų laimingesni ir saugesni. Viena ryškiausių iniciatyvų – 2022 m. pradžioje pradėtas vykdyti Gerovės mentorių projektas. Šios specialiai apmokytų darbuotojų bendruomenės, savanoriškai teikiančios emocinę pagalbą kolegoms, idėja buvo pripažinta nacionaliniu mastu – 2022 m. ji tapo geriausia personalo valdymo praktika Lietuvoje. 2022 m. skyrėme daug dėmesio Grupės veiklų dekarbonizacijai: nustatėme prioritetines sritis, numatėme priemones, apskaičiavome jų tikėtiną poveikį, pradėjome jų įgyvendinimą ir stebime poveikį. Šie veiksmai kartu su Žaliosios gamybos segmento plėtra prisideda prie mūsų emisijų mažinimo tikslų įgyvendinimo, kuriuos patvirtino „Mokslu grįstų tikslų iniciatyva“ (angl. Science Based Targets initiative, SBTi). Siekiame iki 2030 m., lyginant su 2020 m., sumažinti bendras ŠESD emisijas 47 %. 2022 m. pradėjome vertinti, kaip Grupės tiekėjai laikosi Grupės tiekėjų etikos kodekso nuostatų. Tokiu būdu ne tik renkame reikiamą informaciją apie tvarumą mūsų tiekimo grandinėje, bet ir skatiname tiekėjus stiprinti tvarumo aspektus savo verslo praktikoje. Grupės tiekėjų etikos kodeksas buvo patvirtintas 2021 m. ir atspindi Grupės siekį stiprinti tvarų bendradarbiavimą su tiekėjais, skatinant teisėto, profesionalaus ir sąžiningo verslo praktiką, apimančią aplinkos apsaugos, socialinės atsakomybės, verslo etikos ir valdymo tikslus. Šiais metais taip pat daug dėmesio skiriame ir skaitmenizacijai bei kibernetiniam saugumui. Džiugu pasidalinti, kad ESO (Tinklai) įdiegta naujovė – gamtinių dujų tinklo geoinformacinių sistemų ir valdymo priemonių modernizavimas – sulaukė tarptautinio pripažinimo ir tarptautinėje konferencijoje „ESRI UC 2022“ pateko tarp geriausių projektų visame pasaulyje. Be to, 2022 m. rugsėjo mėn. Grupės kibernetinių incidentų valdymo komanda – Ignitis CERT – buvo akredituota tarptautinės organizacijos „TF-CSIRT Trusted Introducer“. Šis pasiekimas patvirtina aukštą mūsų skaitmeninės saugos komandos veiklos procesų brandą ir atitiktį pasauliniams kibernetinės saugos ir incidentų valdymo standartams. Be to, visame pasaulyje pripažinta aplinkosaugos informacijos atskleidimo organizacija CDP įvertino Grupės pastangas švelninti klimato kaitą ir prisitaikyti prie jos. 2022 m. IV ketv. CDP Grupei skyrė „A-“ įvertinimą (skalėje nuo „D-“ iki „A“). 2021 metais grupės reitingas buvo „B“. Anksčiau, 2022 m. liepos mėn. be MSCI („AA“, skalėje nuo „CCC“ iki „AAA“) ir „Sustainalytics“ (20,4 balo, skalėje nuo 100 iki 0, kur 100 yra didžiausia, o 0 – mažiausia rizika) suteiktų ASV reitingų, Grupę įvertino ir ASV reitingų agentūra ISS, kuri suteikė Grupei „C“ įvertinimą (skalėje nuo „D-“ iki „A+“). Pagal šį įvertinimą Grupė patenka į 6-ąjį decilį tarp panašių pramonės įmonių, valdančių svarbiausias ASV rizikas. Lietuvoje jau ketvirtus metus iš eilės gavome aukščiausią įmanomą „A+“ įvertinimą Gerosios valdysenos indekse ir buvome pripažinti lyderiais didelių valstybinių įmonių kategorijoje. Galiausiai džiaugiamės, kad po ataskaitinio laikotarpio antrus metus iš eilės gavome prestižinį „Top Employers Institute“ sertifikatą „Top Employer 2023 Lithuania“, kuris patvirtina, kad mūsų siūlomos darbo sąlygos atitinka aukščiausius tarptautinius standartus. 2023 m. dar daugiau dėmesio skirsime savo strateginiams tvarumo prioritetams: ŠESD emisijų mažinimo priemonių įgyvendinimui ir jų poveikio analizei, taip pat daug dėmesio skirsime Taksonomijos reglamento atitikčiai, biologinės įvairovės valdymo tobulinimui, siekiant iki 2025 m. pasiekti teigiamą poveikį, žiediškumo principų diegimui Grupės procesuose, darbuotojų ir rangovų saugos kultūros stiprinimui, darbuotojų gerovei ir įvairovės ir įtraukties didinimui. Ateities planai Stiprūs Grupės finansiniai ir strateginiai rezultatai net ir tokiu geopolitiškai ir ekonomiškai nepastoviu metu yra Grupės atsparaus verslo modelio ir įsipareigojimo kurti tvaresnį pasaulį įrodymas. Nepaisant to, kad situacijos neapibrėžtumas gali išlikti ir 2023 m., toliau tęsiame darbus ir siekiame įgalinti energetikos sektoriaus transformaciją bei didinti energetinę nepriklausomybę tiek Lietuvoje, tiek kitose mūsų namų rinkose. Darius Maikštėnas Grupės vadovas ir valdybos pirmininkas AB „Ignitis grupė“ 9 / 468 2022 m. metinis pranešimas / Apžvalga Turinys » 1.2 Svarbiausi įvykiai Sausis Žalioji gamyba – Paskelbtas konkursas Kruonio HAE 5 bloko įsigijimo ir įrengimo darbams (galia padidės 110 MW iki 1 110 MW galios). Vasaris Valdymas: – Stebėtojų taryba išrinko naujus „Ignitis grupės“ valdybos narius. Naująją valdybą sudaro penki nariai. Trys iš jų, įskaitant ir Grupės vadovą, buvo perrinkti naujai kadencijai. Žalioji gamyba: – Thierry Aelens, gerbiamas vadovas, turintis didelę jūrinio vėjo parkų vystymo patirtį stipriausiose energetikos įmonėse, buvo paskirtas naujuoju „Ignitis renewables“ vadovu. – Nepavykus susitarti dėl priimtino grąžos lygio, kuris atitiktų mūsų nustatytus rėžius, sąlyginė pirkimo ir pardavimo sutartis su Lenkijos saulės elektrinių portfelio I (iki 170 MW) vystytoju („Sun Investment Group“) buvo nutraukta. Strategija: – Paskelbtas 2022–2025 m. strateginis planas. Kovas Žalioji gamyba: – Patvirtinti pagrindiniai pirmojo jūrinio vėjo vystymą Lietuvoje apibrėžiantys teisės aktai. Balandis Finansai: – Išmokėti 0,600 Eur dividendai už akciją už antrąjį 2021 m. pusmetį. Valdymas: – Grupei suteiktas „Top employer 2022 Lithuania“ sertifikatas už taikomus aukščiausius žmogiškųjų išteklių valdymo standartus. – Vilniaus miesto apylinkės teismas nutraukė bylą dėl Grupės darbuotojų skatinimo opcionais programos. Sprendimai klientams: – Atsižvelgdama į Rusijos invaziją į Ukrainą, Grupė sustabdė gamtinių dujų pirkimą iš „Gazprom“ ir pakeitė jas SGD kroviniais. Gegužė Žalioji gamyba: – Pasirašyta sutartis su „Valmet“ dėl Vilniaus KJ biomasės bloko sistemų įrengimo. Atitinkamai, dėl pasaulyje sutrikusios tiekimo grandinės ir darbo jėgos trūkumo, kurį daugiausiai lėmė Rusijos invazija į Ukrainą, Vilniaus KJ biomasės bloko pirmosios energijos pagaminimas perkeltas į apie 2023 m. I ketv. – Garry Bills, didelę atsinaujinančių energijos šaltinių projektų vystymo ir statybos patirtį, įgytą dirbant konsultavimo ir stipriausiose gamybos įmonėse, turintis vadovas buvo paskirtas „Ignitis renewables“ saulės ir vėjo elektrinių vadovu. Sprendimai klientams: – Pradėjo veikti Lietuvą ir Lenkiją jungiantis dujotiekis GIPL, leidžiantis Lietuvos-Lenkijos gamtinių dujų mainus, taip sustiprinant regiono energetinę nepriklausomybę bei padidinant prekybos galimybes. – Baltijos šalys nustojo importuoti elektrą iš Rusijos po to kai Europos „Nord Pool“ elektros energijos biržoje buvo nutraukta rusiškos elektros prekyba. Dėl šios priežasties buvo sustabdyta su Rusija susijusių rinkos dalyvių, tokių kaip „Inter RAO Lietuva“, veikla, kas kartu atvėrė galimybes išplėsti verslo klientų portfelį. Birželis Žalioji gamyba: – Mažeikių VP (63 MW) pradėtos vėjo turbinų statybos. – Pradėtas vystyti pirmasis Lietuvoje hibridinis 22 MW saulės parkas (Tauragės saulės elektrinė) šalia jau esančio „Vėjo gūsio“ VP (19,1 MW), kurio komercinės veiklos pradžia numatoma 2024 m. pabaigoje. Inovacijos: – Paskelbtas konkursas dėl naujo „Ignitis inovacijų fondo“, kuris investuos į startuolius, vykdančius veiklą energetikos, elektrinio mobilumo ir klimato technologijų srityse, valdytojo. Bendra fondo vertė turėtų siekti daugiau nei 50 mln. Eur. GRI 2-6 10 / 468 2022 m. metinis pranešimas / Apžvalga Turinys » Liepa Finansai: – Atlikusi kasmetinį vertinimą, kredito reitingų agentūra „S&P Global Ratings“ patvirtino Grupės „BBB+“ (stabili perspektyva) kredito reitingą. Žalioji gamyba: – Pradėtos Silezijos VP I (50 MW) statybos. Tinklai: – Pradėtas masinis išmaniųjų skaitiklių diegimas. Sprendimai klientams: – Lietuvos Seimas priėmė teisės aktų pakeitimus, susijusius su dalinių kompensacijų teikimu vartotojams dėl padidėjusių energijos išteklių kainų. Per 2022 m. II pusmetį buvo iš dalies kompensuotos didėjančios kainos visiems privatiems elektros energijos ir gamtinių dujų klientams, bei reguliuojamų elektros energijos ir gamtinių dujų tiekimo privatiems klientams reguliaciniai skirtumai, susikaupę per 2021–2022 m. I pusm. Bendrai tai turėjo teigiamą poveikį Grupės grynajam apyvartiniam kapitalui, laisvajam pinigų srautui ir finansinio sverto rodikliams. Su išsamesne informacija galite susipažinti skyriuje „2.5 Verslo aplinka". Tvarumas: – „EcoVadis“ bendrovei „Ignitis“ (Sprendimai klientams) suteikė platininį įvertinimą (anksčiau buvo suteiktas sidabrinis įvertinimas) už vykdomas tvarumo praktikas ir dabar bendrovė patenka tarp 1 % geriausiai įvertintų pasaulio įmonių. – ISS Grupei suteikė „C“ „ESG corporate rating“ vertinimą (skalėje nuo „D-“ iki „A+“). Valdymas: – Grupė pradėjo „Energy Smart START“ stipendijų programą, kuria skatins studentus rinktis energetikos inžinerijos studijas. Rugpjūtis Finansai: – Ryšium su po IPO vykdytu stabilizavimu, anuliavus 1 894 797 patronuojančiosios bendrovės įsigytas savas paprastąsias vardines akcijas, kurių nominalioji vertė siekė 22,33 Eur už akciją, patronuojančiosios bendrovės įstatinis kapitalas buvo sumažintas iki 1 616 445 476,80 Eur (nuo 1 658 756 293,81 Eur), kas lėmė laisvai prekiaujamų akcijų dalies sumažėjimą iki 25,01 % (IPO metu siekė 26,92 %). Žalioji gamyba: – Stokholmo arbitražo teismas priėmė palankų sprendimą byloje su „Rafako“ S. A., pripažindamas „Rafako“ S.A. kalta dėl nebaigtų Vilniaus KJ biokuro bloko statybų. Sprendimai klientams: – Dėl sparčiai kylančių elektros energijos kainų, nepriklausomas Lietuvos elektros energijos tiekėjas „Perlas Energija“ paskelbė, kad pasitraukia iš mažmeninės prekybos elektros energija verslo Lietuvoje. 2020 m. įkurtas „Perlas Energija“ turėjo apie 180 000 klientų ir buvo vienintelis reikšmingas elektros energijos tiekėjas Lietuvoje, neturintis jokių gamybos pajėgumų. Daugelis „Perlas Energija“ klientų pasirinko „Ignitis“. Valdymas: – Priimtas sprendimas pakeisti dvipakopę valdymo sistemą taikomą pagrindinėse Grupės patronuojamose įmonėse ESO (Tinklai), „Ignitis gamyba“ (Lanksčioji gamyba ir Žalioji gamyba) bei „Ignitis“ (Sprendimai klientams) į vienpakopę valdymo sistemą. Rugsėjis Žalioji gamyba: – Grupė įsigijo sausumos VP projektą (Silezijos VP II) Lenkijoje, kurio bendra galia siekia iki 137 MW. Projektas yra statomas (pasirašyta sutartis su „Nordex“ dėl VP turbinų), o komercinės veiklos pradžia numatoma 2024 m. II pusmetį. – Pasirašyta sąlyginė sutartis dėl vėjo ir saulės projekto Latvijoje įsigijimo (Latvijos hibridinis portfelis I), kurio bendra galia turėtų siekti apie 200 MW. Projektas yra ankstyvoje vystymo stadijoje, o komercinės veiklos pradžia numatoma apie 2027–2028 m. – Pasirašius ilgalaikės žemės nuomos sutartį, pradėta bendradarbiauti su vienu didžiausių Latvijos miškų savininkų Švedijos kooperatyvu „Sodra“. Sprendimai klientams: – Užtikrinta vieta 6 papildomiems SGD kroviniams per metus iki 2032 m. pabaigos Lietuvos SGD terminale Klaipėdoje – Kaip ir buvo tikėtasi, Grupė gavo Europos Komisijos raštą dėl sprendimo pradėti formalų tyrimą paskirtojo tiekėjo (Ignitis), patirtų kaštų kompensavimo klausimu, taikant valstybės pagalbos schemą 2016 – 2018 m. laikotarpiu. Grupė bendradarbiauja bei Europos Komisijai teikia visą reikalingą informaciją. Valdymas: – Ketvirtus metus iš eilės patronuojančioji bendrovė Gerosios valdysenos indekse pelnė aukščiausią „A+“ įvertinimą ir buvo dar kartą pripažinta valdysenos lydere didelių valstybės valdomų įmonių kategorijoje. 11 / 468 2022 m. metinis pranešimas / Apžvalga Turinys » Spalis Finansai: – Išmokėti 0,624 Eur dividendai už akciją už pirmąjį 2022 m. pusmetį. Žalioji gamyba: – Lietuvos Vyriausybė patvirtino dokumentą, kuriame nustatyti tinkamumo reikalavimai jūros vėjo jėgainių konkurso dalyviams. Šie reikalavimai bus įtraukti į aukciono sąlygas, kuriuos turėtų paskelbti reguliavimo tarnyba. Aukcionas vyks 2023 m. III ketv. Su išsamesne informacija galite susipažinti skyriuje „2.5 Verslo aplinka“. – Kauno kogeneracinė jėgainė gavo leidimą sudeginti daugiau atliekų per metus. Limitas padidintas nuo 200 iki 255 tūkst. tonų atliekų per metus. Lanksčioji gamyba: – Lietuvos PSO informavo rinkos dalyvius, kad nuo 2023 m. pradžios nebeužsakinės tretinio galios rezervo paslaugų. Vietoj tretinio galios rezervo PSO pirks kitas papildomas (izoliuoto režimo) paslaugas. Šis pokytis finansinis poveikis mūsų Grupei nebus reikšmingas. Sprendimai klientams: – Trečiasis elektros rinkos liberalizavimo etapas atidėtas iki 2025 m. pabaigos (nuo 2022 m. pabaiga). Žalioji gamyba. Lanksčioji gamyba, Sprendimai klientams: – Europos Vadovų Taryba priėmė naujas trumpalaikes priemones energetikos sektoriuje. Vienas iš pagrindinių šios intervencijos punktų yra laikinas 180 EUR/MWh ES pajamų iš elektros energijos, pagamintos naudojant už ribinį pelną mažesnes sąnaudas (įskaitant branduolinę energiją, rusvąsias anglis ir atsinaujinančiuosius šaltinius), apribojimas. Visas šį lygį viršijančias pajamas surinks ES valstybių narių vyriausybės ir perskirstys jas energijos vartotojams, jog sumažintų didelių energijos kainų poveikį. Pranešimo skelbimo dieną tikimasi neigiamas poveikis. Be to, šis reglamentas neturi įtakos hidroakumuliacinėms elektrinėms. Su išsamesne informacija galite susipažinti skyriuje „2.5 Verslo aplinka“. Lapkritis Strategija: – Priimtas sprendimas visą 2022 m. Žaliosios gamybos segmento gautą neplanuotą pelną reinvestuoti į naujos energetikos infrastruktūros kūrimą Lietuvoje. Tai reiškia, kad 2022 m. Žaliosios gamybos segmento gautas neplanuotas pelnas nebus nukreiptas 2022 m. dividendams didinti (jie augs pagal mūsų Dividendų politiką), o bus reinvestuotas siekiant prisidėti prie Lietuvos energetinio saugumo užtikrinimo ir perėjimo prie atsinaujinančių išteklių. Žalioji gamyba: – Įsigytas sausumos VP projektas (Plungės VP) Lietuvoje, kurio potenciali galia siekia iki 218 MW. Projektas yra ankstyvoje vystymo stadijoje, numatoma potenciali komercinės veiklos pradžia – apie 2026–2030 m. – Pradėta teikti pirmoji pasaulyje vėjo jėgainių nuomos paslauga privatiems klientams. Iš viso galima išsinuomoti 4,5 MW iš esamų 63 MW Mažeikių VP Lietuvoje pajėgumų. Gruodis Žalioji gamyba: – Pasirašytas sąlyginis susitarimas dėl saulės parko projekto (Latvijos saulės elektrinių projektas I), kurio bendra galia siekia iki 300 MW, įsigijimo. Projektas yra pažengusioje vystymo stadijoje, o jo komercinės veiklos pradžia numatoma 2025 m. – Silezijos VP II (137 MW) užsitikrino skatinimo tarifą Lenkijos atsinaujinančios energijos aukcionų sistemoje. Kasmet indeksuojant pagal infliaciją, užtikrintas 274,99 PLN/ MWh (~59 EUR/MWh) tarifas 35 % visos planuojamos pagaminti elektros energijos per 15 metų laikotarpį, taip reikšmingai sumažinant elektros energijos kainų svyravimo riziką. – Patvirtinti pagrindiniai antrojo jūrinio vėjo vystymą Lietuvoje apibrėžiantys teisės aktai. Lanksčioji gamyba: – Grupė pirmą kartą laimėjo Lenkijos galios mechanizmo aukcioną ir 2027 m. rinkoje užtikrins 250 MW galios prieinamumo paslaugą, už maždaug 16 mln. eurų. – Grupė sudarė sutartį su Lietuvos PSO dėl elektros energijos gamybos įrenginių prieinamumo paslaugų teikimo 2023 m., kurių bendra galia – 891 MW. Sprendimai klientams, Lanksčioji gamyba: – Europos sąjunga patvirtino laikiną rinkos koregavimo mechanizmą siekiu sumažinti išaugusias gamtinių dujų kainas. Mechanizmas bus automatiškai aktyvuojamas įvykus tokiam rinkos koregavimo įvykiui: sandorio kito mėnesio kaina TTF viršija 180 Eur/Mwh per tris darbo dienas ir TTF kito mėnesio kaina yra 35 Eur didesnė už SGD referencinę kainą pasaulinėse rinkose per tas pačias tris darbo dienas. Tai lėmė Grupei sumažėjusį grynojo apyvartinio kapitalo lygį dėl sumažėjusių gamtinių dujų kainų. Su išsamesne informacija galite susipažinti skyriuje „2.5 Verslo aplinka“. Sprendimai klientams, Tinklai: Per 2022 m. IV ketvirtį Lietuvos Vyriausybė priėmė nutarimus iki 2023 m. I pusmečio pabaigos tęsti dalinį elektros energijos ir gamtinių dujų kainų kompensavimą visiems privatiems klientams, taip pat kompensuoti per 2022 m. II pusmetį susikaupusius reguliuojamų elektros energijos ir gamtinių dujų tiekimo privatiems klientams reguliacinius skirtumus. Be to, ESO (Tinklai) susigrąžino technologinius nuostolius, susikaupusius per 2022 m. dėl technologinėms reikmėms naudojamos elektros energijos faktinių kainų ir reguliatoriaus nustatytų tarifų skirtumo. Verslo klientams teikiama dalinė kompensacija už elektros energijos sąskaitas laikotarpiu nuo 2022 m. IV ketv. iki 2023 m. I ketv taip pat. Bendrai šios priemonės turėjo teigiamą įtaką Grupės grynajam apyvartiniam kapitalui, grynajai skolai, dėl to – ir finansinio sverto rodikliams. Su išsamesne informacija galite susipažinti skyriuje „2.5 Verslo aplinka“. Tvarumas: – Grupė buvo įtraukta į pirmaujančių bendrovių sąrašą ir gavo „A-“ įvertinimą (pagal skalę nuo „D-“ iki „A“, kur „A“ yra aukščiausias balas) iš pasaulyje pripažintos aplinkosaugos informacijos atskleidimo organizacijos CDP už su klimato susijusių klausimų valdymą. Finansai: – Dėl išaugusių elektros energijos kainų bei siekdama užtikrinti rinkos paklausą ir nepertraukiamą gamtinių dujų tiekimą, Grupė, siekiu finansuoti augantį apyvartinio kapitalo poreikį, sudarė papildomas trumpalaikių paskolų sutartis su bankais, kurių bendra vertė siekia 719 mln. Eur (iš kurių 232 mln. Eur buvo išmokėti 2022 gruodžio 31 dienai). 12 / 468 2022 m. metinis pranešimas / Apžvalga Turinys » Po ataskaitinio laikotarpio Sausis Valdymas: – Antrus metus iš eilės už aukščiausius žmogiškųjų išteklių standartų taikymą Grupei buvo suteikta tarptautinis „Top Employer 2023 Lithuania“ apdovanojimas. Sprendimai klientams, Lanksčioji gamyba, Žalioji gamyba: – Europos Komisija inicijavo viešas konsultacijas dėl ES elektros energijos rinkos modelio peržiūros siekiu didinti rinkos atsparumą ir sumažinti gamtinių dujų kainos įtaką elektros kainoms ir tuo pačiu metu palaikant elektros energijos pertvarką. Grupė šiuo metu analizuoja galimus rinkos modelio trūkumus ir planuoja pateikti savo įžvalgas Europos komisijai, tačiau pranešimo skelbimo dieną finansinio poveikio įvertinti galimybės nėra. Su išsamesne informacija galite susipažinti skyriuje „2.5 Verslo aplinka“. Žalioji gamyba: – Mažeikių VP (63 MW) 2023 m. sausį Lietuvoje į tinklą patiekė pirmąją elektros energiją. Nuo to laiko pagaminta elektros energija parduodama rinkos sąlygomis. Vasaris Žalioji gamyba: – Išrinkta naujos kadencijos „Ignitis renewables“ valdyba. Įmonės valdybą sudaro trys nariai, visi jie buvo perrinkti antrai kadencijai. 13 / 468 2022 m. metinis pranešimas / Apžvalga Turinys » >2x Žaliosios gamybos segmento koreguotas EBITDA išaugo daugiau nei du kartus ir sudarė daugiau nei pusę viso Grupės rezultato (252,4 mln. Eur iš 469,3 mln. Eur). Turinys » 14 / 468 2022 m. metinis pranešimas / Apžvalga Finansiniai 1 1.3 Rezultatų apžvalga 2021 m. 2021 m. 2022 m. 2022 m. 343,2 539,7 332,7 521,8 957,2 31,3 469,3 234,9 986,9 49,1 Koreguoto EBITDA augimą lėmė Žaliosios gamybos segmentas, kuris per metus išaugo daugiau nei du kartus (+134,8 %) iki 252,4 mln. Eur ir sudarė 53,8 % viso koreguoto EBITDA. Pagrindiniai augimo veiksniai buvo Pomeranijos VP Lenkijoje veiklos pradžia ir geresni veikiančių Žaliosios gamybos pajėgumų rezultatai, abiem įtakos turėjo aukštesnės elektros energijos rinkos kainos (+154,5 %, lyginant su 2021 m.). Investicijos augo daugiausiai dėl investicijų į Žaliosios gamybos segmentą. Didžioji jų dalis buvo nukreipta į Lietuvoje ir Lenkijoje statomus vėjo parkus. Be to, prie bendro investicijų augimo prisidėjo ir didesnės investicijos į elektros skirstymo tinklo plėtrą ir priežiūrą, didėjusios daugiausiai dėl išaugusių rangovų įkainių. Grynoji skola išaugo 3,1 %, daugiausiai dėl išaugusių investicijų, ypač Žaliosios gamybos segmente. Augimą iš dalies atsvėrė teigiamas FFO ir sugrąžinta gautina suma iš „EPSO-G“. FFO / Grynosios skolos rodiklis padidėjo nuo 31,3 % iki 49,1 % dėl išaugusio FFO, kurį lėmė didesnis EBITDA. Rodiklio padidėjimą iš dalies atsvėrė išaugusi grynoji skola. Už 2022 m. 9 mėn tarpiniame pranešime pateiktoje prognozėje tikėjomės, kad 2022 m. koreguotas EBITDA sieks 420–460 mln. Eur. Koreguotas EBITDA pasiekė 469,3 mln. Eur ir viršijo mūsų prognozės viršutinę ribą 2,0 %. Daugiau išsamios informacijos pateikiame skyriuje „3.1 Metiniai rezultatai“. +41,1 % 1 Dėl TAS pokyčių, dalis 2021 m. finansinių rodiklių buvo retrospektyviai perskaičiuoti (daugiau informacijos pateikiame „Konsoliduotos finansinės ataskaitos“ skyriaus dalyje „6 Lyginamosios informacijos pertvarkymas dėl apskaitos politikos pakeitimo“). Alternatyvūs veiklos rodikliai – tai vidiniam veiklos valdymo vertinimui naudojami pakoreguoti šiame pranešime pateikiami skaičiai. Šie rodikliai nėra apibrėžti tarptautiniais finansinės atskaitomybės standartais (TFAS) ir neatitinka TFAS reikalavimų. Alternatyvių veiklos rodiklių apibrėžtys pateiktos šio pranešimo skyriuje ‘Papildoma informacija’ ir Grupės svetainėje. 330–360 360–420 420–460 290–335 Prognozė 2022 (2022 m. gegužės 19 d.) Prognozė 2022 (2022 m. rugpjūčio 28 d.) Prognozė 2022 (2022 m. lapkričio 22 d.) Prognozė 2022 (2022 m. vasario 28 d.) 2021 m. 2022 m. 160,2 293,4 162,8 256,0 Koreguoto grynojo pelno augimą lėmė išaugęs koreguotas EBITDA, kurį iš dalies atsvėrė didesnės nusidėvėjimo, palūkanų ir pelno mokesčio sąnaudos. 2021 m. 2022 m. 8.7 14,7 8,9 12,9 Koreguotas ROE padidėjo iki 12,9 %, daugiausiai dėl padidėjusio koreguoto grynojo pelno. 2021 m. 2022 m. 7,3 13,1 7,9 10,7 Koreguotas ROCE padidėjo iki 10,7%, daugiausiai dėl padidėjusio koreguoto EBITDA. +3,1 % +52,7 % +122,1 % 2022 m. rezultatas 469,3 Metų pabaigoje grynosios skolos lygis ir finansinio sverto rodikliai pagerėjo dėl gerų Grupės rezultatų ir kompensuotų per 2021–2022 m. susidariusių laikinų reguliacinių skirtumų. GRI 2-6 EBITDA, Koreguotas EBITDA mln. Eur Investicijos mln. Eur Grynoji skola mln. Eur FFO / Grynoji skola % Grynasis pelnas, Koreguotas grynasis pelnas mln. Eur ROE, Koreguotas ROE % ROCE, Koreguotas ROCE % 2022 m. rezultatų ir prognozių palyginimas Koreguotas EBITDA mln. Eur Ataskaitinis Koreguotas Ataskaitinis Koreguotas Ataskaitinis Koreguotas Ataskaitinis Koreguotas +4,0 p. p. +2,8 p. p. +17,8 p. p. 2021 m. gruod. 31 d. 2021 m. gruod. 31 d. 2022 m. gruod. 31 d. 2022 m. gruod. 31 d. 15 / 468 2022 m. metinis pranešimas / Apžvalga Turinys » Aplinkos apsauga 2021 m. 2021 m. 2022 m. 1,48 64,2 57,4 2,01 1,56 5,6 % augimą žaliosios elektros energijos gamyboje (neto) lėmė didesnė vėjo parkų gamyba dėl Pomeranijos VP visų metų gamybos efekto. Kauno HE taip pat pagamino daugiau elektros energijos, dėl didesnio Nemuno vandens lygio. Augimą iš dalies atsvėrė mažesnė Kruonio HAE gamyba. Darbuotojų patirties rodiklis (eNPS) pagerėjo 4.4 p. p. palyginti su 2021 m. ir 2022 m. siekė 61,8 %. Žaliosios elektros energijos gamybos dalis siekė 85,1 % dėl išaugusios žaliosios elektros energijos gamybos (neto) ir reikšmingai sumažėjusio KCB pagamintos elektros energijos kiekio (neto) (Lanksčioji gamyba) kuriam darė įtaką aukštos gamtinių dujų kainos neigiamai paveikdamos elektros, gamtinių dujų ir apyvartinių taršos leidimų kainų skirtumą. Bendras sužeidimų darbe rodiklis TRIR (angl. total recordable employee injury rate) pagerėjo ir 2022 m. siekė 1,69, nes nelaimingų atsitikimų skaičius sumažėjo nuo 14 2021 m. iki 12 2022 m. Dauguma atsitikimų užfiksuoti pirmame metų pusmetyje. Daugiausia incidentų įvyko dėl nepalankių oro sąlygų (paslydimai ir pan.) ir saugumo reikalavimų nesilaikymo. Deja, 2022 m. trys žmonės susižalojo mirtinai. Siekiant išvengti nelaimingų atsitikimų ir skatinti darbuotojų sąmoningumą darbo saugos ir sveikatos (DSS) klausimais, inicijavome DSS programą „Ar saugu?“, kurią tęsiame ir 2023 m. Žaliosios gamybos užtikrinta galia išaugo 218 MW, nes prasidėjo Silezijos VP II (+137 MW), Silezijos VP I (+50 MW) ir Lenkijos saulės elektrinių portfelio II (+30 MW) statybos. Grupės 1 apimties ŠESD kiekis sumažėjo 36,7 % (dėl mažesnės elektros energijos gamybos Elektrėnų komplekse), 2 apimties 6,5 % (dėl mažesnės elektros energijos gamybos Kruonio HAE). Padidėję elektros energijos ir gamtinių dujų pardavimai (3 apimtis), taip pat didesnė šilumos gamyba Elektrėnų biokuro katilinėje (biologinės kilmės emisijos) lėmė bendro ŠESD kiekio padidėjimą 8,5 %. +5,6 % 2021 m. 2021 m.2022 m. 2022 m. 201,95 1,45 1,52 178,73 SAIFI SAIDI 2022 m. gruodžio 31 d. patronuojančiosios bendrovės valdybą atstovavo viena moteris ir keturi vyrai. Stebėtojų tarybos narių pozicijas užėmė keturios moterys, bei penki tarptautiniai nariai, taigi pagrindinius valdymo organus sudarė 42 % moterų ir 42 % tarptautinių narių. Elektros kokybės rodikliams pirmą ir ketvirtą 2022 m. ketvirtį įtakos turėjo ekstremalios oro sąlygos / stichinės nelaimės (sukėlusios 4 masinius atjungimus nuo tinklo 2022 m. sausio ir vasario mėn.) bei stiprus vėjas / vietinės audros. Padidintas įdiegtų automatizuotų sprendimų skaičius bei koreguojamas pasirengusių darbuotojų skaičius pagal oro sąlygas lėmė sumažėjusią vidutinę nutraukimų trukmę. 66 5 5 5 5 Instaliuoti Statomi 2021 m. 2021 m.2022 m. 2022 m. 85,1 61,8 +4.4 p. p 2022 m. 1,69 1,350 1,568 +218 MW 6 6 1 215 353 1 214 136 Neįtrauktos emisijos 2021 m. 2022 m. 0,22 +8,5 % 3,28 0,53 0,49 3,94 0,73 4,75 5,16 0,46 Žaliosios elektros energijos gamyba (neto) TWh Darbuotojų patirties rodiklis eNPS, % (1–100) Žaliosios gamybos dalis % Veiksmai dėl klimato kaitos ŠESD emisijos 1 , mln. t CO 2 ekv Saugumas TRIR, kartais Žaliosios gamybos instaliuotoji galia MW Tinklų kokybė (elektros) SAIDI, min./SAIFI, vnt. Stebėtojų tarybos ir valdybos Tautybė ir lyčių įvairovė Socialinė atsakomybė Valdysena Veiklos efektyvumas Moterys Tarptautiniai Vyrai Lietuviai 3 apimtis 1 apimtis 2 apimtis 0,26 2021 m. gruod. 31 d. 2022 m. gruod. 31 d. 2021 m. gruod. 31 d. 2022 m. gruod. 31 d. 1 2022 m. skaičiai pagrįsti preliminariais duomenimis. Pranešimo patvirtinimo dieną „Bureau Veritas“ tikrino ŠESD duomenis. +20,9 p. p. 16 / 468 2022 m. metinis pranešimas / Apžvalga Turinys » 1.4 Prognozės Koreguoto EBITDA prognozė Grupės 2023 m. prognozuojamas koreguotas EBITDA turėtų siekti 430–480 mln. Eur. Manome, kad mūsų didžiausio – Žaliosios gamybos – segmento rezultatas bus mažesnis. Numatoma, kad pagrindinis neigiamas veiksnys bus mažesnės vidutinės elektros energijos pardavimo kainos, lyginant su 2022 m., tačiau jį dalinai atsvers Mažeikių VP ir Vilniaus KJ biomasės bloko komercinės veiklos pradžia bei turto rotavimo programos įgyvendinimas.Be to, tikimės augimo mūsų antrame didžiausiame – Tinklų – segmente dėl didesnio RAB, kurį lems tęsiama investicijų į skirstomuosius tinklus programa. 430–480 2022 m. koreguotas EBITDA 2023 m. koreguoto EBITDA prognozė TinklaiŽalioji gamyba Naujų projektų komercinės veiklos pradžia Turto rotavimo programa Mažesnė vidutinė elektros pardavimo kaina Lanksčioji gamyba Sprendimai klientams Žalioji gamyba – mažesnis Žaliosios gamybos segmento koreguotas EBITDA turėtų būti mažesnis, lyginant su 2022 m., dėl numatomos mažesnės vidutinės elektros energijos pardavimo kainos, lyginant su 2022 m. Šį efektą dalinai atsvers: – Mažeikių VP komercinės veiklos pradžia; – Vilniaus KJ biomasės bloko komercinės veiklos pradžia; – turto rotavimo programos įgyvendinimas. 15,6 34,6 164,5 252,4 469,3 Sprendimai klientams – didesnis Segmento koreguotas EBITDA turėtų didėti, daugiausiai dėl numatomų geresnių elektros tiekimo privatiems ir verslo klientams rezultatų, dėl efektyvesnio kainų apsidraudimo. Teisinė pastaba Metiniame pranešime pateikiami pareiškimai dėl ateities, kurie pagrįsti dabartinėmis prielaidomis, dėl savo pobūdžio yra susiję su rizika ir neapibrėžtumais. Kadangi jie susiję su įvykiais ir aplinkybėmis, kurie įvyks ateityje ir kurių poveikio neįmanoma numatyti, faktiniai rezultatai gali iš esmės skirtis nuo lūkesčių. Negalime numatyti šių įvykių poveikio. Papildoma informacija apie su Grupės veikla susijusias rizikas pateikta skyriuje „4.7. Rizikų ir jų valdymo ataskaita“. Tinklai – didesnis Tinklų segmento koreguotas EBITDA turėtų didėti, kadangi tęsiame investicijų į skirstomuosius tinklus programą (didesnė RAB vertė). Patvirtintas bendras RAB 2023 m. siekia 1 429 mln. Eur (+84 mln. Eur per metus). 2023 m. WACC svertinis vidurkis siekia 4,14 % (+0,01 % per metus). 2023 m. numatyta papildoma tarifo dedamoji elektros veiklai siekia 28 mln. Eur. (tokia pat kaip ir 2022 m.). Lanksčioji gamyba – stabilus Lanksčiosios gamybos segmento koreguotas EBITDA turėtų išlikti stabilus. 1 Grupės koreguotas EBITDA yra pagrindinis prognozės indikatorius, kai verslo segmentų prognozė tampa preliminariomis gairėmis prognozei pasiekti. Didesnis / mažesnis / stabilus nurodo verslo segmento pokyčio 2023 m. kryptį, lyginant su 2022 m. faktiniais rezultatais. 17 / 468 2022 m. metinis pranešimas / Apžvalga Turinys » 1.5 Tvarumo apžvalga Esminiai pasiekimai 2022 m. Tvarumas yra Grupės strategijos pagrindas. Skatindami regiono energetikos transformaciją ir energetiškai sumanaus pasaulio vystymą, mes skiriame daug dėmesio savo ASV veiklai ir atskaitingumui. Mūsų pastangos 2022 m. lėmė geresnius reitingų, atvaizduojančių mūsų įsipareigojimą gerinti tvarumo veiklų atskleidimą, rezultatus, taip pat sulaukėme ir naujų įvertinimų: – pasaulinės aplinkosaugos atskleidimų organizacija CDP Grupę įtraukė tarp geriausiai įvertintų įmonių ir suteikė „A-“ vertinimą (skalėje nuo „D-“ iki „A“, kur „A“ – geriausias galimas vertinimas); – ISS Grupei suteikė „C“ įvertinimą „ESG corporate rating“; – „EcoVadis“, reitingų platforma, telkianti dėmesį į darnias tiekimo grandines, „Ignitis“ (Sprendimai klientams) suteikė platininį įvertinimą už vykdomas tvarumo praktikas. Šie pokyčiai geriausiai atspindi mūsų iniciatyvų, vykdomų visoje Grupėje, rezultatą, kurias detaliau apžvelgiame skyriuje „5. Tvarumo (socialinės atsakomybės) ataskaita". Vadovaujamės pasauliniu mastu pripažintais standartais SBTi patvirtino Grupės ŠESD emisijų mažinimo tikslus 2030 m. Siekiame nulinio emisijų balanso iki 2050 m. Įgyvendinome TCFD rekomendacijas dėl finansinės informacijos, susijusios su klimato kaita, atskleidimo. Integruoti atskleidimai pagal pasauliniu mastu pripažintus standartus. 1 MSCI pramonės šakos vidurkis ir pozicija, pramonės šakos atžvilgiu nurodyta pagal tos pačios pramonės šakos įmones, įtraukti į MSCI ACWI indeksą. 2 Pagrįsta viešai prieinamais duomenimis. 3 Elektros, dujų, garo tiekimo ir oro kondicionavimo pramonės sektoriuje. Grupės patronuojamos įmonės UAB „Ignitis“ (Sprendimai klientams) vertinimas. Vieta, lyginant su energetikos sektoriaus įmonėmis Energetikos sektoriaus vidurkis Reitingo skalė (nuo blogiausio iki geriausio įvertinimo) MSCI ASV „Sustainalytics“ Tarp 38 % geriausių 1 A 1 CCC–AAA AA Tarp 15 % geriausių 33,0 2 100–0 20,4 (vidutinė rizika) CDP (klimato klausimynas) N/A D- –A 78 (Platininis įvertinimas) - ISS ESG N/A D- –A+ C 6 decilis EcoVadis Tarp 3 % 3 geriausių B 0–100 A- 18 / 468 2022 m. metinis pranešimas / Apžvalga Turinys » ES Taksonomijos reglamente nustatyta tvarios ekonominės veiklos klasifikavimo sistema ir bendri terminai, apibūdinantys aplinkos atžvilgiu tvarias veiklas. Pagrindinė šio reglamento paskirtis yra padėti didinti investicijas į tvarias veiklas, pateikti įmonėms, investuotojams ir įstatymų leidėjams tikslius ekonominių veiklų, kurios gali būti laikomos tvariomis, apibrėžimus. Grupė palaiko siekį kreipti investicijas į tvarius projektus ir veiklas siekiant įgyvendinti Europos Žaliojo kurso tikslus. Šioje ataskaitoje remiantis ES Taksonomijos reglamento (ES) 2020/852 ir susijusių deleguotųjų aktų nuostatomis, pateikiame pagrindinius veiklos rodiklius (PVRR). 2021 m. metiniame pranešime skelbėme finansinę informaciją apie taksonomines ekonomines veiklas ir netaksonomines ekonomines veiklas, susijusias su dviem aplinkos apsaugos tikslais: klimato kaitos švelninimu ir prisitaikymu prie jos. Atsiradus reikalavimui atskleisti informaciją apie kriterijus atitinkančias taksonomines ekonomines veiklas už 2022 m., Grupė atskleidžia šią informaciją. Vykdome šiuos aiškiais etapais pagrįstus procesus, kurių metu analizuojame mūsų veiklų atitiktį Taksonomijos reglamentui: 1. identifikuojame Grupės taksonomines ekonomines veiklas. Išsamiai peržiūrime ir analizuojame Deleguotąjį aktą dėl tvarios veiklos siekiant sumažinti ir prisitaikyti prie klimato kaitos tikslų ir Papildomą deleguotąjį klimato aktą bei nustatome visas taksonomines ekonomines veiklas Grupės portfelyje. Šį procesas vykdomas nuolat, siekiant pateikti naujausią informaciją. Taksonominių ekonominių veiklų sąrašas buvo papildytas, pridedant veiklas, kurios nebuvo įtrauktos į 2021 m. metinį pranešimą; 2. vertiname svaraus prisidėjimo kriterijus. Vertiname ar visos anksčiau nustatytos taksonominės ekonominės veiklos atitinka techninius vertinimo kriterijus bei svariai prisideda prie poveikio mažinimo ir (ar) prisitaikymo tikslų. Siekiant įvertinti atitiktį svaraus prisidėjimo kriterijams, peržiūrimi veikiantys procesai ir, prireikus, analizuojami konkretūs techniniai kriterijai. Daugiau informacijos apie kiekvienos veiklos atitiktį pateikiame išsamioje Taksonomijos ataskaitoje; 3. vertiname ar nėra daroma reikšmingos žalos (angl. do no significant harm, DNSH) kitiems aplinkosaugos tikslams. Vykdome tolesnį taksonominių ekonominių veiklų techninių kriterijų vertinimą. Siekdami įvertinti, ar nėra daroma žala (DNSH), analizuojame vykdomus aplinkos apsaugos, atliekų tvarkymo ir kitus susijusius procesus. Daugiau informacijos apie kiekvienos veiklos atitiktį pateikiame išsamioje Taksonomijos ataskaitoje; 4. tikriname būtiniausių apsaugos priemonių užtikrinimą. Vertiname EBPO rekomendacijų daugiašalėms įmonėms ir JT verslo ir žmogaus teisių pagrindinių principų laikymąsi Grupėje, įskaitant kiekvieną Taksonomijos kriterijus atitinkančią veiklą; 5. skaičiuojame pagrindinius finansinės veiklos rodiklius. Skaičiuojame finansinius rodiklius, susijusius su ekonominėmis veiklomis nustatytomis pagal apskaitos metodiką, aprašytą šio pranešimo dalyje „5.9 Tvarumo valdymas ir kiti atskleidimai“. Taksonomijos apžvalga Koreguotas EBITDA mln. Eur, % CAPEX pagal Taksonomiją mln. Eur, % Pajamos mln. Eur, % OPEX pagal Taksonomiją mln. Eur, % 18,1 % 81,9 % 75,6 % 24,4 % 26,2 % 73,8 % Kriterijus atitinkanti taksonominė veikla Taksonominė ekonominė veikla Kriterijų neatitinkanti taksonominė veikla Netaksonominė ekonominė veikla 90,0 % 10,0 % 7,3 % 74,6 % 0,5 % 89,5 % 3,8 % 20,6 % 8,9 % 64,9 % ES Taksonomijos PVRR atskleidimų ataskaitą ir papildomą informaciją skaitykite šio pranešimo dalyje „5.9 Tvarumo valdymas ir kiti atskleidimai“. Išsamią Taksonomijos ataskaitą, paaiškinančią Grupės veiklų atitiktį ES Taksonomijai, rasite čia. 19 / 468 2022 m. metinis pranešimas / Apžvalga Turinys » LSE: IGNNasdaq Vilnius: IGN1L Euro Stoxx Utilities: SX6E 1.6 Informacija investuotojams Apžvalga 2022 m. Grupės vertybiai popieriai aplenkė palyginamąjį indeksą („Euro Stoxx Utilities index“), nepaisant bendro kainų nukritimo. 2022 m. Grupės akcijų ir GDR bendros akcininkų grąžos rodiklis siekė atitinkamai (4,3 %) ir (4,8 %). Per tą patį laikotarpį mūsų palyginamojo indekso bendra akcininkų grąža siekė (7,9 %). Nuo 2022 m. pradžios, bendra Grupės (akcijų ir GDR) apyvarta siekė 105,84 mln. Eur (78,20 mln. Eur „Nasdaq Vilnius“ biržoje ir 27,64 mln. Eur Londono vertybinių popierių biržoje), tuo tarpu, vidutinė dienos apyvarta sudarė 0,45 mln. Eur (0,31 mln. Eur „Nasdaq Vilnius“ biržoje ir 0,14 mln. Eur Londono vertybinių popierių biržoje). Grupės rinkos kapitalizacija ataskaitinio laikotarpio pabaigoje siekė 1,4 mlrd. Eur. Šiuo metu Grupę seka septyni kapitalo rinkų analitikai. Analitikų rekomendacijas ir tikslines kainas galite rasti mūsų svetainėje. Po IPO, Grupės akcijos buvo įtrauktos į „MSCI Frontier Markets Index“ (nuo 2020 m. lapkričio 30 d.), „Nasdaq OMX Baltic Benchmark Index“ (nuo 2021 m. sausio 4 d.) ir „OMX Baltic 10“ (nuo 2021 m. liepos 1 d.) indeksus. Kainų pokyčiai 2022 m. laikotarpiu 1 , EUR Grupės vertybiniai popieriai yra įtraukti į šiuos indeksus (paprastosios vardinės akcijos) (GDRs) (7,9 %) (4,3 %) (4,8 %) OMX Baltic 10 Prekybinis indeksas OMX Baltic Benchmark Lyginamasis indeksas MSCI Frontier Markets Index Lyginamasis indeksas (12,0 %) (10,3 %) (10,9 %) Kainos pokytis Grąža 2022 2021 ∆ ∆,% Paskelbta dividendų, mln. Eur 90,3 87,6 2,7 3,1 % EPS , EUR 4,04 2,16 1,88 87,0 % DPS , EUR 1,24 1,19 0,05 4,2 % Išmokėta dividendų , % 30,8 54,7 (23,9 p. p.) - Dividendinis pajamingumas 4 , % Paprastųjų vardinių akcijų savininkams 6,6 5,7 0,9 p. p. - GDR savininkams 6,6 5,8 0,8 p. p. - 1 Indeksas = 100. 2 Duomenys pateikti pagal paskirstytus ar konkrečiu periodu planuojamus paskirstyti dividendus. 2022 m. 1,248 Eur dividendą per akciją sudaro 0,624 Eur dividendas per akciją, išmokėtas už 2022 m. I pusm., ir siūlomas išmokėti 0,624 Eur dividendas per akciją už 2022 m. II pusm., dėl kurio sprendimą dar turi priimti eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas, įvyksiantis 2023 m. kovo 30 d. 3 2022 m. ir 2021 m. DPS, EPS rodikliai skaičiuojami naudojant akcijų svertinį vidurkį (prieš ir po patronuojančiosios bendrovės savų akcijų įsigijimą). 4 Dividendinis pajamingumas apskaičiuojamas dalijant DPS iš atitinkamo laikotarpio paprastosios vardinės akcijos arba GDR uždarymo kainos metų pabaigoje: i) paprastųjų vardinių akcijų savininkų dividendų pajamingumas apskaičiuojamas taikant 21,00 Eur ir 19,02 Eur uždarymo kainas metų pabaigoje 2021 ir 2022 m. atitinkamai; ii) GDR savininkų dividendų pajamingumas apskaičiuojamas taikant 20,50 Eur ir 18,80 Eur uždarymo kainas metų pabaigoje 2021 ir 2022 m. atitinkamai. Grąžos akcininkams rodikliai 2,3 107 102 97 92 87 82 77 72 Sausis Vasaris Kovas Balandis Gegužė Birželis Liepa Rugpjūtis Rugsėjis Spalis Lapkritis Gruodis 20 / 468 2022 m. metinis pranešimas / Apžvalga Turinys » 1 Prekybos pabaigos uždarymo kaina. 2 VWAP (volume weighted average price) – vidutinė svertinė kaina. 3 Ryšium su po IPO vykdytu stabilizavimu, 2022 m. rugpjūčio 9 d. anuliavus 1 894 797 patronuojančiosios bendrovės įsigytas savas paprastąsias vardines akcijas, patronuojančiosios bendrovės įstatinis kapitalas buvo sumažintas iki 1 616 445 476,80 Eur (nuo 1 658 756 293,81 Eur). Todėl, bendras paprastųjų vardinių akcijų skaičius sumažėjo iki 72 388 960 (nuo 74 283 757), dėl ko pasikeitė laisvojoje apyvartoje esančių akcijų dalis iki 25,01 % (sumažėjo nuo 26,96 %, lyginant su IPO) ir proporcingai padidėjo kiekvieno akcininko turima Grupės vertybinių popierių dalis. Rūšis Akcijos GDR - ISIN kodas LT0000115768 Reg S: US66981G2075; Rule 144A:US66981G1085 - Simbolis IGN1L IGN - Nominali vertė, Eur - - 22,33 už vieną akciją Akcijų skaičius (akcijų klasė) 3 - - 72 338 960 (vienos klasės akcijos) Įsigytos savo akcijos (%) 3 - - - Laisvojoje apyvartoje esančios akcijos (%) 3 - - 18,105,203 (25.01%) Paprastųjų vardinių akcijų ir GDR dalys 66,7 % 33,3 % 100 % Vertybinių popierių emisijų rodikliai Akcininkų struktūra (ataskaitinio laikotarpio pab.) Daugumos akcininkas (Lietuvos Respublikos Finansų ministerija) 74,99 % Instituciniai investuotojai 16,62 % Baltijos šalys 45,05 % Jungintinė Karalystė 26,67 % Skandinavija 17,20 % Kontinentinės Europos šalys 8,06 % Kitos 3,03 % Lietuva 76,44 % Estija 20,21 % Latvija 2,71 % Kiti 0,64 % Mažmeniniai investuotojai 8,39 % Įstatinis kapitalas Patronuojančiosios bendrovės įstatinis kapitalas padalintas į 72 338 960 paprastąsias vardines akcijas, registruotas Lietuvoje. Visos akcijos yra tos pačios klasės ir kiekviena akcija suteikia tiek pat balsų ir dividendų – po vieną balsą visuotiniuose akcininkų susirinkimuose ir vienodą kiekį dividendų. Ryšium su po IPO vykdytu stabilizavimu, 2022 m. rugpjūčio 9 d. anuliavus 1 894 797 patronuojančiosios bendrovės įsigytas savas paprastąsias vardines akcijas, patronuojančiosios bendrovės įstatinis kapitalas buvo sumažintas iki 1 616 445 476,80 Eur (nuo 1 658 756 293,81 Eur). Todėl, bendras paprastųjų vardinių akcijų skaičius sumažėjo iki 72 388 960 (nuo74 283 757), dėl ko pasikeitė laisvojoje apyvartoje esančių akcijų dalis ir sumažėjo iki 25,01 % (nuo 26,96 %, lyginant su IPO) ir ir proporcingai padidėjo kiekvieno akcininko turima Grupės vertybinių popierių dalis. Tuomet buvo patvirtinta ir nauja įstatų redakcija. Akcininkų struktūra 2022 m. pabaigoje Grupė turėjo 19 436 akcininkus. Per paskutiniuosius metus, mūsų investuotojų bazė išaugo daugiau nei trečdaliu palyginus su 2021 m. pabaiga (14 265 akcininkai) ir beveik patrigubėjo lyginant su IPO data 2020 m. spalį (6 901 akcininkai) pagrinde dėl augančio mažmeninių investuotojų skaičiaus. Lietuvos Respublikai (institucija įgyvendinanti akcininko valią – Lietuvos Respublikos finansų ministerija, toliau – Daugumos akcininkas) priklausanti patronuojačiosios įmonės akcijų dalis sudaro 74,99 %, likusi dalis akcijų priklauso instituciniams (16,62 %) ir mažmeniniams (8,39 %) investuotojams. Svarbu paminėti kad kiekvieno investuotojo turima Grupės vertybinių popierių dalis proporcingai padidėjo po patronuojančiosios bendrovės įstatinio kapitalo sumažinimo 2022 m. rugpjūčio mėn. Nasdaq Vilnius LSE Viso Atidarymo kaina 1 , Eur 21,20 21,10 - Didžiausia kaina 1 (data), Eur 21,95 (sausio 13 d.) 21,60 (sausio 13 d.) 21,95 Mažiausia kaina 1 (data), Eur 17,56 (kovo 7 d.) 16,00 (kovo 8 d.) 16,00 VWAP kaina 2 , Eur 18,43 19,21 18,96 Uždarymo kaina 1 , Eur 19,02 18,80 - P/E metų gale, kartais 4,4 4,4 - Apyvarta (vidutinė dienos), mln. Eur 78,20 (0,31) 27,64 (0,14) 105,84 (0,45) Rinkos kapitalizacija metų pabaigoje 1 , mlrd. Eur - - 1,4 Informacija apie akcijas 2022 m. laikotarpiu (daugiau informacijos pateikta aukščiau), įskaitant Daugumos akcininko, kurio prieš tai turimų Grupės akcijų dalis sudarė 73,08 %. Kitų daugiau nei 5 % patronuojančiosios bendrovės akcijų turinčių šalių nėra. Patronuojančiosios bendrovės akcininkų struktūra pagal tipą ir geografiją pateikiama paveikslėlyje kairėje pusėje. 21 / 468 2022 m. metinis pranešimas / Apžvalga Turinys » GRI 2-1 Visuotiniai akcininkų susirinkimai 2022 m. įvyko trys visuotiniai akcininkų susirinkimai, kurių metu buvo priimti sprendimai dėl dividendų paskirstymo, savų akcijų įsigijimo ir atitinkamai įstatinio kapitalo sumažinimo, atnaujintos įmonių grupės atlygio politikos, naujų įstatų redakcijos patvirtinimo ir kitų klausimų. Artimiausias eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas vyks 2023 m. kovo 30 d. Daugiau informacijos apie tai, įskaitant ir akcininkų teises, galite rasti skyriuje „4. Valdymo ataskaita“ arba mūsų svetainėje. Dividendai Nuo Grupės IPO, įvykusio 2020 m. rugsėjo mėn., pelną skirstome pagal patvirtintą Dividendų politiką. Dividendų politika grindžiama pradine fiksuota 85 mln. Eur suma, kurią išmokėjome už 2020 m., ir minimaliu 3 % augimu kiekvienais paskesniais finansiniais metais. Tęsdami savo Dividendų politikos įsipareigojimą, už 2022 m. ketiname išmokėti 1,248 Eur dividendą per akciją, viso – 90,3 mln. Eur. Tai reiškia, kad paprastųjų vardinių akcijų ir GDR pelningumas siektų 6,6 % (vertinant metų pabaigos uždarymo kainas). Pažymėtina, kad dėl numatomo 0,624 Eur dividendo per akciją už 2022 m. II pusm. (bendra suma siekia 45,2 mln. Eur) sprendimą dar turi priimti eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas, įvyksiantis 2023 m. kovo 30 d. Prieš tai, 2022 m. III ketvirtį., neeilinis visuotinis akcininkų susirinkimas patvirtino 0,624 Eur dividendą per akciją, viso – 45,2 mln. Eur už 2022 m. I pusmetį., kurie buvo išmokėti 2022 spalio mėn. Dividendų išmokėjimo koeficientas už 2022 m. siekė 30,8 %, o 2021 m. – 54,7 %. Papildomai, Grupės vadovybė eiliniam visuotiniam akcininkų susirinkimui siūlo pritarti 12,0 mln. Eur neplanuoto pelno, gauto 2022 m. iš Žaliosios gamybos segmento, skyrimui kaip pagalbai Ukrainos energetikos infrastruktūros atkūrimui ir rekonstrukcijai. Grupės vadovybės vertinimu, 2022 m.iš Žaliosios gamybos segmento gautas neplanuotas pelnas siekia 114,2 mln. Eur, tad12,0 mln. Eur arba apie 10% šio pelno galėtų būti skiriami Ukrainai, priėmus sprendimą akcininkams eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo metu.Grupė tiki, kad neplanuotą energetikos sektoriaus pelną daugiausiai lėmė karas Ukrainoje, todėl bendrovės turėtų dėti visas pastangas, kad remtų šalį. Visas likęs neplanuotas pelnas, gautas 2022 m. iš Žaliosios gamybos segmento (102,2 mln. Eur iš 114,2 mln. Eur), kaip įsipareigota 2022 m. IV ketv., bus reinvestuotas į naujos energetikos infrastruktūros kūrimą Lietuvoje, siekiant prisidėti prie Lietuvos energetinio saugumo užtikrinimo ir energetikos sektoriaus perėjimo prie atsinaujinančių išteklių. Kredito reitingas 2022 m. liepos 5 d., atlikusi kasmetinį vertinimą, kredito reitingų agentūra „S&P Global Ratings“ patvirtino Grupės „BBB+“ (stabili perspektyva) kredito reitingą. Daugiau informacijos apie kredito reitingą, įskaitant kredito reitingo ataskaitas, pateikiame mūsų svetainėje. Ryšiai su investuotojais Komunikuodami su suinteresuotosiomis šalimis siekiame užtikrinti aukščiausius skaidrumo ir atskaitomybės standartus. Su rinkos dalyviais komunikuojame per ketvirčių bei ad hoc pristatymus investuotojams, susitikimus, konferencijas ir kitus susirinkimus. Mūsų pokalbiams su investuotojais ir kitomis suinteresuotomis šalimis taikomi apribojimai, susiję su viešai neatskleistos informacijos neatskleidimu. Grupės svetainėje, skiltyje „Investuotojams“, pateikiame aktualią informaciją, apimančią metinius, tarpinius pranešimus ir pristatymus, investuotojo kalendorių, analitikų rekomendacijas ir įvairią informaciją, kuri, mūsų manymų, gali būti aktuali suinteresuotoms šalims. Daugiau informacijos apie patronuojančiosios bendrovės paprastąsias vardines akcijas, GDR ir obligacijas pateikiama šio pranešimo skyriuje „7.1 Papildoma informacija investuotojams“. Rezultatų skelbimo kalendorius pasiekiamas mūsų svetainėje ir, esant pokyčiams, yra atnaujinamas nedelsiant. 2023 m. rezultatų skelbimo kalendorius 2023 m. kovo 30 d. Eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas 2023 m. balandžio 13 d. Tikėtina dividendų ex-diena (paprastųjų vardinių akcijų) 2023 m. balandžio 14 d. Tikėtina teisių apskaitos diena gauti dividendus (paprastųjų vardinių akcijų) 2023 m. gegužės 23 d. 2023 m. 3 mėn. tarpinis pranešimas 2023 m. rugpjūčio 22 d. 2023 m. 6 mėn. tarpinis pranešimas 2023 m. rugsėjo 21 d. Neeilinis visuotinis akcininkų susirinkimas (dėl potencialaus dividendų paskirstymo už 2022 m. birželio 30 d. pasibaigusio šešių mėnesių laikotarpį) 2023 m. spalio 4 d. Tikėtina dividendų ex-diena (paprastųjų vardinių akcijų) 2023 m. spalio 5 d. Tikėtina teisių apskaitos diena gauti dividendus (paprastųjų vardinių akcijų) 2023 m. lapkričio 21 d. 2023 m. 9 mėn. tarpinis pranešimas 22 / 468 2022 m. metinis pranešimas / Apžvalga Turinys » Verslo apžvalga 2.1 Verslo profilis 24 2.2 Rinkos dalis 25 2.3 Strategija ir tikslai 26 2.4 Investicijų programa 34 2.5 Verslo aplinka 42 23 / 468 2022 m. metinis pranešimas / Verslo apžvalga Turinys » 24 / 468 2.1 Verslo profilis 44 30 1 215 170 73 1 001 353 891 1,56 TWh 0,27 TWh 1 Informacija atspindi visų 2022 m. duomenis. 127 504 km 10,01 TWh 9 644 km 6,68 TWh B2C B2B Elektros mažmeninė prekyba 7,71 TWh Gamtinių dujų mažmeninė prekyba 9,94 TWh 17,65 TWh 2,57 TWh 5,15 TWh 2,55 TWh 7,40 TWh iš kurių 66 % oro linijų ir 34 % požeminių linijų. 250 Kuriame energetiškai sumanų pasaulį Tinklai Atsparus ir efektyvus energijos skirstymas, sudarantis prielaidas energetikos pokyčiams Veikla Elektros ir dujų skirstomųjų tinklų eksploatavimas, priežiūra ir plėtra, jų saugumo ir patikimumo užtikrinimas. Garantinis tiekimas. Pajamų modelis Visiškai reguliuojama veikla nustatant 5 metų reguliavimo laikotarpį ir taikant skaidrią RAB-WACC metodiką. Nulinio emisijų balanso siekio palaikymas Mažinant tinklų nuostolius, prie tinklo laiku prijungiant atsinaujinančios energijos pajėgumus, investuojant į elektrifikacijos plėtrą. Pagrindinės veiklos Žalioji gamyba Kryptinga, tvari ir pelninga plėtra Veikla Elektros energijos gamyba iš tvarių energijos šaltinių, įskaitant vėjo, vandens, saulės, biomasės ir atliekų. Naujų gamybos pajėgumų vystymas ir valdymas. Pajamų modelis Sudaromos atsinaujinančios energijos ilgalaikės paramos schemos (FiT, FiP, CfD), elektros prekybos sutartys, veikla rinkos sąlygomis. Nulinio emisijų balanso siekio palaikymas Vystant CO 2 neišskiriančius elektros energijos gamybos pajėgumus. Tinklo dydis 1 Elektros galia, MW 1 Sprendimai klientams Inovatyvūs sprendimai lengvesniam gyvenimui ir energetikos vystymuisi Veikla Elektros energijos ir dujų tiekimas, didmeninė prekyba ir balansavimas, žaliosios energijos sprendimai verslui ir gyventojams bei energetinio efektyvumo projektai. Pajamų modelis Reguliuojami tarifai, komerciniai kontraktai. Nulinio emisijų balanso siekio palaikymas Įgalinant atsinaujinančių išteklių pajėgumų vystymą suteikiant ilgalaikes elektros prekybos sutartis, didinant žaliosios elektros energijos tiekimą ir mažinant gamtinių dujų tiekimą. Papildomos veiklos Lanksčioji gamyba Patikima ir lanksti energetikos sistema Veikla Sisteminių paslaugų teikimas, Lietuvos elektros energijos sistemos stabilumo ir saugumo užtikrinimas. Pajamų modelis Didelė dalis reguliuojama, pagrįsta skaidria metodika, galios pajėgumų skyrimas metiniuose aukcionuose. Nulinio emisijų balanso siekio palaikymas Palaikant didesnių atsinaujinančių išteklių pajėgumų integravimą į sistemą. Elektros ir dujų mažmeninė prekyba, TWh 1 Elektros galia, MW 1 Instaliuota 44 1 215 170 1 001 Statomi pajėgumai BiokurasVanduo Vėjas Atliekos Saulė Pagaminta elektros energija (neto) Rezervinės ir izoliuoto elektros sistemos darbo paslaugos Pagaminta elektros energija (neto) Viso mažmeninė prekyba Dydis Paskirstytas kiekis Elektra Gamtinės dujos GRI 2-6 TCFD-S (b) 2022 m. metinis pranešimas / Verslo apžvalga Turinys » 25 / 468 2.2 Rinkos dalis SUOMIJA Sprendimai klientams: - Gamtinių dujų tiekimas verslo klientams LATVIJA Žalioji gamyba PROJEKTAI PAŽENGUSIOJE VYSTYMO STADIJOJE (iki 570 MW) - Latvijos saulės jėgainių portfelis I (iki 300 MW) - Latvijos sausumos VP portfelis I: Projektas 1 (apie 70 MW) - Latvijos hibridinis portfelis I (apie 200 MW) PROJEKTAI ANKSTYVOJE VYSTYMO STADIJOJE (apie 763 MW) - Latvijos sausumos VP portfelis I: Projektai 2 ir 3 (apie 90 MW) - Plyno lauko projektų portfelis (apie 673 MW) Sprendimai klientams: - Elektros ir gamtinių dujų tiekimas verslo klientams LENKIJA Žalioji gamyba VEIKIANTYS PAJĖGUMAI (94 MW) - Pomeranijos VP (94 MW) STATOMI PAJĖGUMAI (iki 227 MW) - Silezijos VP I (50 MW) - Lenkijos saulės jėgainių portfelis II (apie 40 MW) 2 - Silezijos VP II (iki 137 MW) PROJEKTAI ANKSTYVOJE VYSTYMO STADIJOJE (apie 120 MW) - Plyno lauko projektų portfelis(apie 120 MW) Sprendimai klientams: - Elektros tiekimas verslo klientams ESTIJA Žalioji gamyba: VEIKIANTYS PAJĖGUMAI (18 MW) - Tuuleenergia VP (18 MW) Sprendimai klientams: - Elektros tiekimas verslo klientams Regiono lyderė, ieškanti plėtros galimybių rinkose, kuriose vyksta esminiai energetikos pokyčiai LIETUVA Tinklai - Elektros ir gamtinių dujų skirstymas visoje šalyje Žalioji gamyba VEIKIANTYS PAJĖGUMAI (1 103 MWe, 180 MWth) - Kruonio HAE (900 MW) - Kauno HE (101 MW) - Eurakro VP (24 MW) - Vėjo gūsio VP (19 MW) - Vėjo vato VP (15 MW) - Kauno KJ (24 MWe, 70 MWth) - Vilniaus KJ atliekas naudojanti dalis (20 MWe, 70MWth) - Biokuro katilinė Elektrėnuose (40 MWth) STATOMI PAJĖGUMAI (136 MWe, 169 MWth ) - Vilniaus KJ biokuro jėgainė (73 MWe, 169 MWth) - Mažeikių VP (63 MW) PROJEKTAI PAŽENGUSIOJE VYSTYMO STADIJOJE (132 MW) - Kruonio HAE (110 MW) - Tauragės saulės elektrinė (22 MW) PROJEKTAI ANKSTYVOJE VYSTYMO STADIJOJE (iki 2 102 MW) - Lietuvos jūrinio VP I (700 MW) - Plyno lauko projektų portfelis (apie 1 184 MW) - Plungės VP projektas (iki 218 MW) Lanksčioji gamyba VEIKIANTYS PAJĖGUMAI (1 055 MW) - Du rezerviniai gamtinių dujų blokai Elektrėnuose (600 MW) - Kombinuoto ciklo blokas Elektrėnuose (455 MW) Sprendimai klientams - Elektros ir gamtinių dujų tiekimas verslo klientams ir buitiniams vartotojams, saulės jėgainės, e. mobilumas 25 / 468 1 Informacija atspindi pranešimo paskelbimo dienos (2023 m. vasario 28 d.) duomenis. 2 Iš kurių apie 10 MW vis dar yra vystomi. ŽALIOSIOS GAMYBOS PORTFELIS (5 265 MWe, 349 MWth) - Veikiantys pajėgumai: 1 215 MWe, 180 MWth - Statomi pajėgumai: 363 MWe, 169 MWth - Projektai pažengusioje vystymo stadijoje: iki 702 MW - Projektai ankstyvoje vystymo stadijoje: iki 2 985 MW GRI 2-1 GRI 2-6 2022 m. metinis pranešimas / Verslo apžvalga Turinys » 26 / 468 2.3 Strategija ir tikslai 2020 m. atnaujinome Grupės strategiją, kurioje tvarumas sudaro pagrindinę dalį. Mes spartiname pokyčius, kurie prisidės prie šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo pasaulyje, keičiame savo veiklos modelius, kurdami ir diegdami sumanius energetikos sprendimus, plečiame savo veiklą regione ir ieškome naujų galimybių rinkose, kuriose vyksta esminiai energetikos pokyčiai. Strategijoje mes susitelkiame į keturis prioritetus. Pirma, kuriame tvarią ateitį. Aplinkosaugos, socialinės atsakomybės ir gerosios valdymo praktikos kriterijus integruojame į savo strateginius tikslus ir tvirtai įsipareigojame kurti darnesnę ateitį. Mūsų verslo tikslai dera su Jungtinių Tautų Darnaus vystymosi tikslais (DVT) ir mes įsipareigojame pasiekti nulinį grynojo išmetamojo anglies dvideginio (CO2) kiekį iki 2050 m. Taip pat siekiame savo veiklas suderinti su mokslu grįstais tikslais, kad užtikrintume tokį verslo modelį, kuris padėtų išlaikyti ne didesnį nei 1,5 °C klimato šiltėjimą. Antra, užtikriname energetikos sistemos saugumą, patikimumą ir lankstumą bei skatiname energetikos pokyčius ir vystymąsi. Trečia, plečiame Žaliąją gamybą prisidėdami prie regioninių energetikos tikslų įgyvendinimo. Siekiame išvystyti 4 GW instaliuotos galios Žaliosios gamybos pajėgumus iki 2030 m. Ketvirta, išnaudojame plėtros galimybes ir vystome inovatyvius sprendimus, kad gyvenimas būtų lengvesnis ir energetiškai sumanus. Didžiausias mūsų dėmesys skiriamas namų rinkos šalims – Baltijos šalims, Lenkijai ir Suomijai. Taip pat aktyviai ieškome naujų galimybių šalyse, kuriose vyksta esminiai energetikos pokyčiai. Įgyvendindami strateginius prioritetus itin didelį dėmesį skiriame finansinei drausmei. Įsitraukę darbuotojai, lanksčios komandos, mokymosi kultūra, tvirtas organizacijos valdymo modelis ir veiklos skaitmenizavimas yra mūsų strategijos sudėtinė dalis. Siekiant kasmet užtikrinti strategijos įgyvendinimą, skelbiame strateginį planą su strateginiais tikslais ir pagrindiniais veiklos rodikliais kitiems keturiems metams. Mūsų vertybės PARTNERYSTĖ Skirtingi. Stiprūs. Išvien. ATSAKOMYBĖ Rūpi. Darau. Žemei. Pradedu nuo savęs. ATVIRUMAS Matau. Suprantu. Dalinuosi. Atsiveriu pasauliui. TOBULĖJIMAS Smalsiai. Drąsiai. Kasdien. KURIAME TVARIĄ ATEITĮ Siekiame nulinio emisijų balanso. Remiamės pripažintais aplinkosaugos, socialinio atsakingumo ir valdymo principais. PLEČIAME ŽALIĄJĄ GAMYBĄ prisidėdami prie regioninių tikslų įgyvendinimo UŽTIKRINAME energetikos sistemos patikimumą ir lankstumą SKATINAME energetikos pokyčius ir vystymąsi IŠNAUDOJAME PLĖTROS GALIMYBES ir vystome inovatyvius sprendimus, kad gyvenimas būtų lengvesnis ir energetiškai sumanus Siekdami savo vizijos, keičiamės, kad pasaulis taptų tvaresnis Visose veiklose mus vienija misija kurti energetiškai sumanų pasaulį. TCFD-S (b) 2022 m. metinis pranešimas / Verslo apžvalga Turinys » 27 / 468 Plačiau apie strategines kryptis Tinklai Atsparus ir efektyvus energijos skirstymas, sudarantis prielaidas energetikos pokyčiams – Nuolat investuojame ir visoje šalyje modernizuojame strateginės reikšmės turtą, kuris naudojamas elektros ir dujų skirstymui verslo klientams ir namų ūkiams, taip užtikrindami tinklo atsparumą ir efektyvumą. – Skaitmeniname skirstymo tinklą, siekdami išvystyti išmanųjį tinklą, kuris būtų vienas pažangiausių regione. – Vystydami duomenimis paremtus sprendimus, prisidedame prie energetikos inovacijų, gamybos iš atsinaujinančių energijos šaltinių plėtros ir vietinės energijos rinkos skatinimo bei jos efektyvumo didinimo. Žalioji gamyba Kryptinga, tvari ir pelninga plėtra – Siekiame iki 2030 m. išvystyti 4 GW instaliuotos galios žaliosios gamybos pajėgumus ir jais kurti vertę mūsų akcininkams. – Siekiame bendradarbiauti su strateginiais investuotojais, kad pritaikytume naujausias technologijas, bei su finansiniais investuotojais, kad užtikrintume didžiausią grąžą naudojantis turto reinvestavimo strategija. – Vystome vėjo sausumoje ir atviroje jūroje, atliekų vertimo energija, biokuro ir saulės energijos technologijas visuose projekto etapuose. – Taikome apdairų investavimo modelį, kuris užtikrintų siekiamos pelno normos lygį. Lanksčioji gamyba Patikima ir lanksti energetikos sistema – Mes investuojame, kad užtikrintume Lietuvos energijos sistemos saugumą, lankstumą ir aukštą patikimumą teikiant rezervines ir sistemines paslaugas. – Nutraukiame senų tradicinės energijos gamybos pajėgumų eksploatavimą ir juos demontuojame. – Teikdami naujas balansavimo paslaugas siekiame prisidėti prie Baltijos šalių sinchronizacijos su kontinentinės Europos elektros tinklų sistema. – Vystysime papildomus lanksčiosios gamybos segmento pajėgumus, jei tai bus būtina norint subalansuoti gamybos iš atsinaujinančių energijos šaltinių augimą ir užtikrinti reikalingą Lietuvos energetikos sistemos adekvatumo lygį. Sprendimai klientams Inovatyvūs sprendimai lengvesniam gyvenimui ir energetikos vystymuisi – Plečiame pagrindines energijos tiekimo veiklas, siūlydami inovatyvius, pridėtinę vertę kuriančius energetikos sprendimus. – Kurdami inovacijas dirbame su partneriais ir siekiame padėti savo klientams tapti energetiškai sumaniais ir įgyvendinti jų aplinkai palankius tikslus. – Prisidedame prie pramoninės energijos gamybos iš atsinaujinančių šaltinių plėtros, sudarydami su gamintojais ilgalaikes energijos įsigijimo sutartis ir panaudodami turimas balansavimo paslaugų teikimo kompetencijas. Kuriame energetiškai sumanų pasaulį Kuriame TVARIĄ ATEITĮ Plečiame ŽALIĄJĄ GAMYBĄ UŽTIKRINAMEpatikimumą SKATINAMEpokyčius Išnaudojame regioninės plėtros GALIMYBES Žalioji gamyba Tinklai Lanksčioji gamyba Sprendimai klientams 2022 m. metinis pranešimas / Verslo apžvalga Turinys » 28 / 468 Žmonės ir kultūra Mus įkvepia ir jungia bendras tikslas – kurti energetiškai sumanią ateitį, kuri būtų patogi, paprasta ir palanki aplinkai. – Įsitraukę darbuotojai, lanksčios komandos ir mokymasis visur, visada ir greitai. – Mums rūpi darbuotojų patirtis ir asmeninis tobulėjimas. Mūsų darbuotojų žinių ir kompetencijų įvairovė suteikia išskirtines galimybes užtikrinti nacionalinės energetikos sistemos saugumą ir tuo pačiu atsakingai rūpintis savo klientais bei su užsidegimu kurti inovacijas. – Mes padedame savo darbuotojų komandoms veikti greičiau, lanksčiau bei inovatyviau. Palaikome įvairius bendradarbiavimo modelius, kurie padeda kurti energetiškai sumanų pasaulį. – Mes keičiamės ir taikome skirtingus metodus, kad vystytume reikiamas energetikos kompetencijas. Mūsų ugdymo sistema prisideda prie organizacijos ir kiekvieno darbuotojo nuolatinio augimo. Mūsų organizacija Tvirtas valdymo modelis ir sumanus veikimo būdas pasitelkiant skaitmeninius metodus. – Kuriame savo organizaciją taikydami skaidrų ir veiksmingą valdymo modelį. – Taikome pasaulyje pripažintus korporatyvinio valdymo standartus. – Diegiame efektyviausius veiklos valdymo modelius, kurie padeda sukurti konkurencinį pranašumą ir sinergiją tarp mūsų verslo segmentų. – Visose veiklos srityse diegiame skaitmeninius sprendimus, kurie didina efektyvumą, kelia motyvaciją ir kuria pridėtinę vertę. – Veiklos meistriškumas yra kasdienės mūsų veiklos dalis. Dėmesys finansiniai drausmei Grąžos tikslai, kapitalo struktūra, dividendai. – Investuodami mes siekiame užtikrinti aukšto vienaženklio-žemo dviženklio skaitmens grąžą, priklausomai nuo projektų rizikos lygio. – Solidus investicinis kredito reitingas: BBB ir aukštesnis. Grynosios skolos ir EBITDA santykis < 5x. – Mes siekiame savo akcininkams mokėti dividendus, atitinkančius Grupės augimo tempą – kasmet didinti dividendų sumą ne mažiau kaip 3 %. Mus įkvepia ir jungia bendras tikslas – kurti energetiškai sumanią ateitį, kuri būtų patogi, paprasta ir palanki aplinkai. 2022 m. metinis pranešimas / Verslo apžvalga Turinys » 29 / 468 Mūsų strateginiai tikslai ir pagrindiniai veiklos rodikliai 2022–2025 m. Šiame pranešime pristatome 2022–2025 m. strateginį planą, kuriame teikiame didžiausią svarbą tvariai plėtrai, užtikrindami grąžą investuotojams bei atitiktį aukščiausiems tvarumo standartams. Mūsų metiniai tikslai bei jų apžvalga išsamiau aprašyti „4.6 Atlygio ataskaita“ skyriuje. Finansiniai 2021 m. 2021 m.2025 m. 2022–2025 m. 2022–2025 m. 2022 m. 2023 m. 2024 m. 2025 m. 7,9 370–410 Vidutinis 5,5–6,5 2021 m. 332,7 2025 m. Žaliosios gamybos koreguotas EBITDA turėtų siekti 370–410 mln. Eur ir būtų 11–23 % didesnis, lyginant su 2021 m. Vidutiniškai ~425–500 per metus <5,0x 2021 m. 234,9 2,9x Planuojame investuoti 1,7–2,0 mlrd. Eur per 2022–2025 m. laikotarpį, tame tarpe >90% tvarių investicijų dalis. Didžioji dalis investicijų bus skirta žaliosios gamybos pajėgumų plėtrai bei elektros tinklų priežiūrai, modernizavimui ir skaitmenizavimui. Grynoji skola / Koreguotas EBITDA santykis 2022–2025 m. laikotarpiu neturėtų viršyti 5 kartų. Vidutinis koreguoto ROCE rodiklio lygis 2022–2025 m. turėtų būti 5,5–6,5 %. Naujas elektros energijos skirstymo vidutinės svertinės kapitalo kainos (WACC) ir geresni nei įprastai 2021 m. rezultatai Lanksčiosios gamybos ir Sprendimų klientams segmentuose yra pagrindiniai veiksniai, darantys įtaką 2022–2025 m. tiksliniam rezultatui. Siekiame mažiausiai 3 % didinti dividendus akcininkams. 2020 m. nustatytas pradinis dividendų lygis siekė 85 mln. Eur, 2021 m. – 88 mln. Eur, o 2022 m. deklaruoti dividendai sudaro 90,3 mln. Eur. Numanomas dividendų pajamingumas 2022–2025 m.: 6,0-6,6%. Esame įsipareigoję išlaikyti solidų investicinį kredito reitingą. Planuojame išlaikyti „BBB“ ir aukštesnį reitingą 2022–2025 m. laikotarpiu. 2021–2022 m. 2022–2025 m. BBB+ BBB ir aukštesnis 58.2 5,7 % 6,2 % 6,4 % 6,6 % 1,19 1,24 2 1,27 1,31 1,35 2022 m. 469,3 2022 m. 10,7 6,6 % 2022 m. 521,8 2,1x 1 Skaičiuota pagal akcijų skaičių (73 040 514 akcijos) 2022–2025 m. laikotarpiu. Numatomas dividendų pajamingumas apskaičiuota naudojant „Ignitis grupės" akcijų kainą: 20,5 EUR/akciją. 2 1,248 Eur dividendą per akciją sudaro 0,624 Eur dividendas per akciją, išmokėtas už 2022 m. I pusm., ir siūlomas išmokėti 0,624 Eur dividendas per akciją už 2022 m. II pusm., dėl kurio sprendimą dar turi priimti eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas, įvyksiantis 2023 m. kovo 30 d. Koreguotas EBITDA mln. Eur Grynoji skola / Koreguotas EBITDA kartai Koreguotas ROCE Minimalūs DPS ir dividendų pajamingumas 1 EUR/% Kredito reitingas S&P Investicijos mln. Eur 2021 m. 2022–2025 m. 2022 m. 2022 m. metinis pranešimas / Verslo apžvalga Turinys » 30 / 468 Socialiniai Aplinkos apsauga 2025 m. 2025 m. 2025 m. 2030 m. 2050 m. 2025 m. 2025 m. 2025 m.2021 m. 2021 m. 2020 m. 2021 m. 2021 m. 2021 m. 2022 m. 57,4 % 1,2 27,0 % 2,01 75 % ≥50,0 % 2,0–2,2 ≥34,0 % ≤1,90 >70 % Grupės eNPS matuojame nuo 2019 m. Siekiame išlaikyti ≥50 % eNPS lygį 2022–2025 m. laikotarpiu. Siekiame pasiekti 2,0–2,2 GW Žaliosios gamybos instaliuotąją galią iki 2025 m. Pagal 2021 m. SBTi patvirtintą ŠESD emisijų valdymo planą siekiame iki 2025 m. ŠESD emisijas sumažinti 23 %, o iki 2030 m. – perpus. Siekiame, kad 2025 m. moterys aukščiausio lygio pozicijose sudarytų 34 %. Mes pagrindinį dėmesį skiriame darbo saugai. Siekiame neturėti mirtinų nelaimingų atsitikimų (darbuotojų ir rangovų) 2025 m. Be to, siekiame, kad 2025 m. darbuotojų TRIR neviršytų 1,90. Planuojame padidinti tvarių veiklų EBITDA dalį iki 70 % ir daugiau per laikotarpį iki 2025 m. 1 Grupės darbuotojų. 2 2021–2022 m. naujai perskaičiuota koreguoto EBITDA dalis iš kriterijus atitinkančių taksonominių ekonominių veiklų, o 2025 m. tikslas apskaičiuotas pagal principus nustatytus ES Taksonomijos reglamento projekto 2021 m. gruodžio 31 d. versijoje. - 23 % (lyginant su 2020 m.) -47 % (lyginant su 2020 m.) Nulinis emisijų balansas 2022 m. 1,2 2021 m. 63 % 2022 m. 22,6 % 2022 m. 61,8 % 2022 m. 1,69 2022 m. Žaliosios gamybos instaliuotoji galia GW ŠESD emisijos tūkst. t CO 2 ekv. Valdymas Siekiame išlaikyti eNPS ≥50 % Įsitraukę darbuotojai Darbuotojų patirties rodiklis (eNPS), % Įvairi ir priimanti darbovietė % moterų aukščiausio lygio pozicijose Auganti tvarių veiklų EBITDA dalis Tvarių veiklų koreguoto EBITDA 2 dalis, % Darbo sauga Mirtinų nelaimingų atsitikimų skaičius ir TRIR 1 2025 m. tikslas: Mirtinų nelaimingų atsitikimų skaičius = 0 (darbuotojų ir rangovų) bei TRIR 1 : 5,34 4,75 5,16 0,77 0,58 3,87 0,12 0,73 0,46 0.53 0,49 3,28 3,94 0,26 0,22 1 apimties 3 apimties 2 apimties Kitos emisijos (biologinės kilmės) 1,5 °C scenarijus 2022 m. metinis pranešimas / Verslo apžvalga Turinys » 31 / 468 2021 m. 2022 m. 2022 m. 2023 m. 2024 m. 2023–2025 m. 2025 m. 1,18 1,1–1,2 95,0 % 100 % Diegimo pradžia Investicijos į tinklo efektyvumo didinimą leis padidinti skirstomojo tinklo atsparumą, todėl prognozuojama, kad SAIFI rodiklis strateginio plano laikotarpiu sumažės 10 %. Siekiame išlaikyti rezervinių ir sisteminių paslaugų rinkos lyderės poziciją Lietuvoje. 2022 m. teikėme tretinio galios rezervo (519 MW) ir izoliuoto elektros sistemos darbo (372 MW) paslaugas. Diegdami išmaniųjų skaitiklių programą, skaitmenizuojame elektros skirstomąjį tinklą. Iki 2025 m. pabaigos numatyta įdiegti išmaniuosius skaitiklius visiems verslo klientams ir privatiems klientams, per metus suvartojantiems daugiau nei 1 000 kWh. Toliau išmanieji skaitikliai bus diegiami kartu su įprastomis tinklo priežiūros veiklomis. #1 Lietuvoje 2022–2026 m. vidurkis 2016–2020 m. vidurkis 1,06 2020 m. 24 % 34 % 32 % >50 % ~90 % 2021 m. 2030 m.2025 m. 6,4 6,8 ~8,5 Siekiame iki 2025 m. mažmeninės elektros rinkos pardavimų kiekį padidinti iki 8,5 TWh (jei 2022–2025 m. metinio augimo koeficientas (CAGR) sieks ~5,8 %), iki 2025 m. žaliosios elektros energijos dalį padidinti iki >50 %, o iki 2030 m. – >90 %. Pagrindines elektros tiekimo veiklas regione plėsime pasitelkdami inovatyvius energetikos sprendimus. 1 Išskyrus (1) nutrūkimus dėl gamtos reiškinių prilyginamų stichinei nelaimei, katastrofiškiems meteorologiniams ir hidrologiniams reiškiniams; (2) nutrūkimus dėl gedimų elektros energijos perdavimo tinkluose. 1,13 2022 m. 0,21 2022 m. 7,7 Atsparūs Tinklai Elektros SAIFI 1 Nutrūkimų skaičius vienam vartotojui Rezervinės ir sisteminės paslaugos Rinkos dalis ir pozicija Išmaniųjų skaitiklių skaičius mln. Parduotas elektros kiekis mažmeninėje rinkoje ir žaliosios energijos tiekimo dalis TWh ir % 10 % sumažėjimas Lanksti energijos tiekimo sistema Tinklų skaitmenizavimas Žaliosios energijos tiekimas Parduotos elektros kiekis Žaliosios elektros energijos dalis 2022 m. metinis pranešimas / Verslo apžvalga Turinys » 32 / 468 Verslo plėtrą skatinantys veiksniai Siekdami neatsilikti nuo greitai besikeičiančio energetikos sektoriaus, didžiausią dėmesį skiriame naujovėms ir skaitmeninimui – pagrindiniams strateginiams veiksniams, kurie užtikrina veiklos efektyvumą ir augimą. Inovacijos 2018 m. įsteigėme Inovacijų centrą, kuris sujungia vidines ir išorines Grupės iniciatyvas, taip skatinant energijos technologijų plėtrą ir pritraukiant inovatyvias idėjas. Inovacijų centras yra neatsiejama „Ignitis grupės“ dalis, leidžianti kitoms įmonėms gauti ir dalintis atvirais duomenimis bei išbandyti savo technologijas, prototipus ar verslo idėjas Grupės infrastruktūroje per neatlygintino bendradarbiavimo „Sandbox“ programą. Bendradarbiaujame su valstybės institucijomis, universitetais ir kitomis įmonėmis kurdami naujus produktus ir paslaugas, kuriuos vėliau pritaikome grupės vykdomoje veikloje ar pasiūlome vartotojams. Mes siekiame sukurti „EnergyTech“ ekosistemą ir ją palaikyti remdamiesi atvirų inovacijų principais. 2020–2024 m. „Ignitis grupės“ Inovacijų centras sieks išplėtoti bent 50 inovatyvių sprendimų naudojimo scenarijų, iš kurių, tikimasi, bent 35-ių pilotinių projektų įgyvendinimo. 2022 m. buvo įgyvendinta 12 koncepcijų ir 13 pilotinių projektų, išplėtoti 4 sprendimai: – pasiteisinę ir Grupėje įdiegti sprendimai: „Ignitis EnergySmart” mobilioji aplikacija, skirta energijos vartojimo duomenų analizei ir energetiniam efektyvumui skatinti, vėjo parko dalies nuomos pasiūlymas buitiniams vartotojams platformoje eparkai.lt; – išvystytas elektromobilių įkrovimo galios dinaminio valdymo algoritmas, leidžiantis įkrovimo stoteles naudoti paklausos telkimo poreikiams, taip pat išbandytos unikalios elektromobilių įkrovimo stotelės, integruotos esamoje gatvių apšvietimo infrastruktūroje; – sukurtos perspektyvių technologijų ir naujų paslaugų panaudojimo koncepcijos, įskaitant kitus išmaniuosius elektromobilių įkrovimo sprendimus ir bendruomeninę vėjo energiją gaminantiems vartotojams. 2017 metais įmonė padėjo įsikurti pirmajam, su tiksline rinka energetikos įmonės, rizikos kapitalo fondui „Smart Energy Fund powered by Ignitis Group“ (kurį valdo „Contrarian Ventures“). Iki šiol AB ,,Ignitis grupė‘‘ į startuolius investavo apie 10,7 mln. eurų. Pagrindiniai „Ignitis grupės“ inovacijų komandos tikslai 2023 metams yra, atrinkus naują investicijos valdytoją, startuoti su antruoju rizikos kapitalo investicijų etapu, įgalinti vieną pažangiausių energetikos rinkos modeliavimo įrankių „Plexos” bei toliau vykdyti naujų technologijų paieškas ir jas pritaikyti Grupės veiklose. 2022 m. Skirtingų įmoniųInvesticinio turto vertė „Smart Energy Fund powered by Ignitis Group“ fondas Investicijų 20,6 mln. eurų 18 12 įgyvendintų koncepcijų 13 įgyvendintų pilotinių projektų 4 išplėtoti sprendimai 10,7 mln. eurų Šalys Investicinių partnerių 8 80+ Startuoliai, į kuriuos investuota Atviras finansavimas Atvira kultūra Atvira infrastruktūra Atvira partnerystė Atviri duomenys Idėjos Konceptai Pilotiniai projektai Išplėtoti sprendimai Atvirų inovacijų principai ir idėjų kūrimo procesas F 2022 m. metinis pranešimas / Verslo apžvalga Turinys » 33 / 468 Skaitmenizacija Skaitmenizacijos programa siekia gerinti darbuotojų skaitmeninę patirtį, didinti veiklos efektyvumą ir padėti kurti kuo didesnę pridėtinę vertę organizacijai. Tai darome atsižvelgdami į skirtingų komandų ir įmonių poreikį bei Grupės darbuotojų skaitmeninės patirties analizės rezultatus. 2022 m. daugiausia dėmesio skyrėme dizaino mąstysenos principų taikymui ir skleidimui Grupėje, hakatonų organizavimui, darbuotojų skaitmeninių įgūdžių kėlimui, procesų automatizavimui, skaitmeninės darbuotojų patirties gerinimui bei darbuotojų įtraukimui į veiklas, kuriančias Grupės skaitmeninę kultūrą. Pagrindinės iniciatyvos Siekdami išspręsti vidinius ir išorinius Grupę veikiančius iššūkius, 2022 m. organizavome 2 vidinius hakatonus, kurie, pirmą kartą nuo Covid-19 pandemijos vyko hibridiniu būdu – kolegos galėjo pasirinkti ar nori dalyvauti gyvai ar internetu. Šių metų hakatonai nutolo nuo prieš tai dažnai dominavusių hibridinio ir nuotolinio darbo temų. Daugiausia dėmesio buvo skirta organizacijai ypač aktualioms temoms: tvarumui ir darbuotojų saugai, privačių klientų patirties gerinimui ir bendradarbiavimui su užsienio kolegomis. Hakatonų metu sukurti sprendimai padėjo skaitmenizuoti asmens apsaugos priemonių instrukcijas bei periodiškai darbuotojams priminti rūpintis savo sveikata – užsiimant aktyviu poilsiu, pailsinant akis ar atsigeriant vandens. Taip pat, siekiant populiarinti vėjo parkus, šviesti visuomenę ir kurti papildomą naudą vietos bendruomenėms, pradėtos organizuoti rekreacinės ekskursijos, kurios išsklaido mitus apie vėjo parkus. Parengtas ir viešai pasiekiamas gaminančių vartotojų žemėlapis suteikia galimybę visiems gyventojams pasiekti atvirus duomenis ir pažiūrėti, kuriuose Lietuvos regionuose ir kiek saulės jėgainių yra bei kaip joms sekasi gaminti elektrą. Taip pat, siekdami įtraukti kolegas į veiklas, kuriančias Grupės skaitmeninę kultūrą ir atrasti potencialių bendradarbiavimo galimybių, reguliariai organizavome vidaus kolegų ir išorės ekspertų ar partnerių pristatymus skaitmenizacijos temomis, į kuriuos kvietėme prisijungti visus Grupės narius. 2022 m. organizavome skaitmeninių įgūdžių tobulinimo mokymus Grupės kolegoms. Mokymai buvo organizuojami pagal Grupėje atliktą skaitmeninės darbuotojų patirties analizę ir skirtingų pareigybių poreikius. Mokymų pagrindinis tikslas buvo kelti kolegų skaitmeninius įgūdžius, siekiant didinti darbuotojų efektyvumą ir užtikrinti, kad Grupėje turėtume reikiamus skaitmeninius įgūdžius. Šiais metais skaitmeninių įgūdžių tobulinimo programoje iš viso sudalyvavo daugiau nei 70 procentų Grupės darbuotojų. 2022 m. Grupė daug dėmesio skyrė užklausų, kurias sprendžia IT darbuotojai, kieko mažinimui. Tai buvo daroma siekiant atlaisvinti IT darbuotojų užimtumą, visiškai panaikinant arba perkeliant paprastas, pasikartojančias užklausas į vidinį kontaktų centrą. Tai suteikia galimybę IT darbuotojams atlikti didesnę pridėtinę vertę kuriančius darbus ir efektyviau išnaudoti jų žinias. 2022 m. IV ketv. IT darbuotojams teko spręsti net 23 procentais mažiau užklausų nei prieš metus. Hakatonai ir kitos Grupės skaitmeninę kultūrą keliančios veiklos Grupės darbuotojų skaitmeninių įgūdžių kėlimas Vidinių IT užklausų kieko mažinimas Ateities planai 2023 m. ir toliau kursime išmanią darbo aplinką, pagrinde skiriant dėmesy darbuotojų skaitmeninės patirties gerinimui. Išbandysime ir pritaikysime naujas skaitmenizacijos priemones, kurios leistų didinti efektyvumą ir skaitmenizacijos brandą. Toliau aktyviai plėtosime skaitmeninių įgūdžių programą, kurioje daugiau dėmesio skirsime vadovų skaitmeninių įgūdžių kėlimui ir skaitmeninių įgūdžių mokymo takeliams, orientuotiems į skaitmeninių kompetencijų užtikrinimą Grupėje. Toliau skleisime ir taikysime dizaino mąstysenos principus sprendžiant Grupės iššūkius ir įgyvendinant projektus. 2022 m. metinis pranešimas / Verslo apžvalga Turinys » 34 / 468 Investicijos Grupės darnių veiklų plėtros pagrindas yra investicijos į pagrindinius verslo segmentus – Žaliąją gamybą ir Tinklus. Iš viso planuojame paskirstyti apie 1,7–2,0 mlrd. Eur 2022–2025 m. laikotarpiu arba 425–500 mln. Eur per metus. Didelė dalis, apie 50 %, investicijų bus skirta Žaliosios gamybos pajėgumų plėtrai. Pagal dabartinį vertinimą, iki 2025 m. turėtume pasiekti 2,0–2,2 GW instaliuotų atsinaujinančių energijos šaltinių pajėgumą, atsižvelgiant į dabar veikiančių 1,2 GW pajėgumų portfelį. Antra didžiausia dalis investicijų, apie 45 %, bus skirta Tinklų techninei priežiūrai ir plėtrai. Investicijos prisidės prie tinklo priežiūros ir padės didinti jo saugumą ir patikimumą, prijungti naujų vartotojų ir didinti galią. Taip pat prisidės prie Lietuvos energetikos sektoriaus skaitmenizacijos, vystant išmaniųjų elektros skaitiklių programą. Planuojama, jog reguliuojama turto bazė išaugs nuo 1,3 mlrd. Eur 2021 m. iki 1,6-1,7 mlrd. Eur 2025 m. Be keturių metų investicinio plano, Tinklų investicijas koordinuojame su reguliuotoju (VERT) 10 metų laikotarpiui. Paskutinį kartą 1,9 mlrd. Eur investicijos 2021–2030 m. laikotarpiui buvo suderintos 2021 m. gruodžio 7 d. Šias lėšas naudosime tinklo patikimumo, atsparumo gerinimui, skaitmenizavimui bei rinkos ir vartotojų įgalinimui. Siekdami sėkmingai įgyvendinti investicijų planus bei pasiekti finansinius tikslus, įskaitant įsipareigojimą kasmet didinti dividendus, nustatėme ir taikome aiškią investicijų politiką. Be to, nuolat (su tarpiniais ir metiniais Grupės pranešimais) informuojame apie pasikeitimus pagrindiniuose investiciniuose projektuose. Daugiau informacijos apie abu klausimus pateikiama tolesniuose šios ataskaitos skyriuose. Investicijos 2022–2025 m., mln. Eur ~45 % ~5 % ~50 % 1,7–2,0 mlrd. Eur 2.4 Investicijų programa 85–95 % investicijų yra susijusios su DVT ~90 % investicijų atitinka ES Taksonomijos reglamentą Žalioji gamyba Tinklai Kita 2022 m. metinis pranešimas / Verslo apžvalga Turinys » 35 / 468 Investavimo politika Grupė laikosi griežtų investavimo principų, kuriuose numatytos Žaliosios gamybos plėtros projektams taikomos siektinos grąžos normos užtikrina pridėtinės vertės kūrimą. Investavimo politikoje numatytas aukšto vienaženklio–žemo dviženklio skaitmens siektinos nuosavybės sverto grąžos kriterijus, priklausomai nuo kiekvieno projekto rizikos profilio. Pagal numatytą turto rotacijos programą, sieksime parduoti iki 49 % išvystytų Žaliosios gamybos projektų nuosavybės, kad sukurtumėme pridėtinę vertę ir uždirbtumėme papildomą grąžą, kuri galėtų būti panaudota plėtrai ateityje. Žalioji gamyba Tikslinės rinkos Lietuva Technologijos Elektros ir gamtinių dujų skirstymo tinklai Rūšis Plėtra (naujų klientų prijungimas ir galios didinimas, įskaitant gaminančius vartotojus, elektromobilių tinklą bei masinį išmaniųjų skaitiklių diegimą) ir techninė priežiūra Investavimo apimtis 10 metų investicinis planas atnaujinamas ir tvirtinamas reguliuotojo (VERT) Siektina grąža Pagal nustatytą WACC 5 metų laikotarpiui Kadangi mūsų Tinklų segmento įmonė yra Lietuvos energijos skirstymo operatorius, kurio veikla yra pilnai reguliuojama, šio segmento investicijos yra aiškiai nustatomos reguliavimo aplinkos ir yra derinamos su reguliuotoju (VERT). Skirtingai nei investicijos į Žaliosios gamybos segmentą, šio segmento siektinos grąžos viršutinė riba yra lygi 5 metų reguliaciniam laikotarpiui nustatytam WACC. Tikslinės rinkos Pirmiausia Baltijos šalys ir Lenkija Technologijos Vėjo (sausumoje ir jūroje), saulės energijos, atliekų ir biokuro Etapai Pirmiausia plyno lauko investicijos ir kiti nuo ankstyvos iki vėlyvos stadijos vystymo projektai Finansavimas 60–75 % įsiskolinimo lygis projekto lygmenyje Turto rotavimas Numatytas iki 49 % turto rotavimas, priklausomai nuo projekto Siektina grąža Aukšto vienaženklio–žemo dviženklio skaitmens nuosavybės grąža, priklausomai nuo rizikos lygio Tinklai 2022 m. metinis pranešimas / Verslo apžvalga Turinys » 36 / 468 Vykdomų ir planuojamų investicijų apžvalga Žalioji gamyba Per 2022 m. mūsų Žaliosios gamybos Portfelis išaugo beveik du kartus – iki 5,1 GW (nuo 2,6 GW). Vystomų projektų pajėgumai išaugo tris kartus iki 3,9 GW (nuo 1,3 GW), iš kurių didžiausią augimo dalį sudarė sparti plyno lauko investicijų portfelio plėtra, kuri buvo vienuolika kartų didesnė ir siekė maždaug 1,8 GW (nuo 170 MW). Po ataskaitinio laikotarpio, užtikrinome žemės plotus papildomiems 0,2 GW ir ataskaitos paskelbimo dieną plyno lauko investicijų portfelis iš viso sudaro apie 2,0 GW, o bendras Portfelis išaugo iki 5,3 GW. Neskaitant plyno lauko investicijų portfelio plėtros, Projektų skaičius taip pat išaugo ir dėl keturių įsigijimų, kurių bendri pajėgumai siekia iki 0,9 GW. 2022 m. III ketv. įsigijome Latvijos hibridinį projektą I (apie 200 MW) ir Silezijos VP II (iki 137 MW) Lenkijoje, kuris jau pasiekė statybų etapą. Be to, 2022 m. IV ketv. įsigijome Plungės VP projektą (iki 218 MW) Lietuvoje ir Latvijos saulės portfelį I (iki 300 MW). Projektų portfelio įgyvendinimas vyksta pagal planą, išskyrus keletą išimčių. Mūsų tikslai pagaminti Vilniaus KJ biomasės bloke (73 MWe, 169 MWth) Lietuvoje pirmąją energiją bandomuoju režimu apie 2023 m. I ketv. ir pradėti pilną komercinę veiklą kitą šildymo sezoną išlieka nepakitę. Tačiau dėl sutrikimų tiekimo grandinėje ir statybų rinkose šiek tiek vėluoja projekto komercinės veiklos pradžia (nukelta iš 2023 m. II ketv. į 2023 m. III ketv.). Be to, kalbant apie Lenkijoje statomą Silezijos VP I (50 MW) projektą, tikimasi, jog pirmąją elektros energiją į tinklą pradėsime tiekti, kaip planuota, 2023 m. IV ketv. Tačiau, dėl sutrikimų tiekimo grandinėje ir oro sąlygų rizikos iššūkių projekto investicijos buvo pakoreguotos į 75 mln. Eur (nuo 70 mln. Eur), o komercinės veiklos pradžia atidėta į 2024 m. I ketv. (nuo 2023 m. IV ketv.). Nuo 2022 m. 9 mėn. kitų projektų įgyvendinime reikšmingų pokyčių nebuvo. Galiausiai, nuo 2022 m. III ketv. pabaigos keli mūsų projektai pasiekė reikšmingus vystymo etapus. 2022 m. IV ketv. „Moray West“ jūrinis vėjo parkas, kuriame mums priklauso 5 % mažumos akcijų paketas, pasiekė statybų etapą. Be to, 2023 m. sausio mėn. Mažeikių VP (63 MW), Lietuvoje į tinklą patiekta pirma elektros energija. Nuo to laiko pagaminta energija parduodama rinkos sąlygomis. 1 Iš kurių ~10 MW vis dar vystymo stadijoje. Žaliosios gamybos Portfelis Žaliosios gamybos Projektų apžvalga Pagal technologiją Pagal geografiją Pagal etapą 2021 m. gruodžio 31 d. Lietuva 2,4 GW Lenkija 0,3 GW Ankstyvoje vystymo stadijoje 3,0 GW Latvija 1,3 GW Vanduo 0,1 GW Saulė 1,2 GW Biomasė 0,1 GW Jūrinio vėjo parkai 0,7 GW Sausumos vėjo parkai 2,0 GW 2022 m. gruodžio 31 d. 2023 m. vasario 28 d. 0,2 0,1 2,6 5,1 5,3 1,2 1,2 1,2 1,0 0.7 0,7 0,4 1 0,4 1 2,8 3,0 +2,7 GW Projektai pažengusioje vystymo stadijoje Pažengusioje vystymo stadijoje 0,7 GW Veikiantys pajėgumai Projektai ankstyvoje vystymo stadijoje Statomi pajėgumai Statomi pajėgumai 0,4 GW 4,1 GW 4,1 GW Užtikrinti pajėgumai 1,6 GW Užtikrinti pajėgumai 1,6 GW Užtikrinti pajėgumai 1,3 GW 4,1 GW 2022 m. metinis pranešimas / Verslo apžvalga Turinys » 37 / 468 Projektas Mažeikių VP Vilniaus KJ (biomasės blokas) Silezijos VP I Lenkijos saulės elektrinių portfelis II Silezijos VP II „Moray West“ jūrinio vėjo parkas 8 Šalis Lietuva Lietuva Lenkija Lenkija Lenkija Jungtinė Karalystė Technologija Sausumos vėjo parkas Biomasės jėgainė Sausumos vėjo parkas Saulės elektrinė Sausumos vėjo parkas Jūrinio vėjo parkas Galia 63 MW 73 MWe, 169 MWth 50 MW Apie 40 MW Iki 137 MW 850–900 MW Tikėtina komercinės veiklos pradžia 2023 m. II ketv. 2023 m. III ketv. 2024 m. I ketv. 2023–2024 m. I ketv. 2024 m. II pusm. 2025 m. IInvesticijos ~80–85 mln. Eur ~270 mln. Eur 1 ~75 mln. Eur 2 ~30 mln. Eur ~240 mln. Eur 2 Neskelbiama Pajamų modelis Veiks rinkos sąlygomis (pagal elektros energijos pirkimo sutartį) Veiks rinkos sąlygomis (pagal elektros energijos pirkimo sutartį) 15 metų indeksuojamas CfD – ~51 Eur/MWh 3 15 metų indeksuojamas CfD (taikomas dalinai, ~49–57 Eur/ MWh 4 ) / pagal elektros energijos pirkimo sutartį 15 metų indeksuojamas CfD - ~59 EUR/MWh 6 (~35 % numatomos gamybos) / pagal elektros energijos pirkimo sutartį (~65 % numatomos gamybos) EUR/15 metų indeksuojamas CfD - ~52 EUR/MWh 7 ( ~33 % numatomos gamybos) / pagal elektros energijos pirkimo sutartį (~67 % numatomos gamybos) Nuosavybė 100 % 100 % (49 % bus parduota pradėjus veiklą, remiantis ES paramos taisyklėmis) 100 % 100 % 5 100 % 5 % (pagal bendradarbiavimo susitarimą su „Ocean Winds“ įmone, lygiomis teisėmis valdoma „EDP Renewables“ ir „Engie“) Statusas Progresas – Visos vėjo turbinos buvo pastatytos ir prijungtos prie vidaus tinklo. Vyksta vėjo turbinų elektros sistemų užbaigimo darbai. – Atliekamos galutinės PSO pastotės, vėjo turbinų ir SCADA sistemos bandymų procedūros, kurias numatoma baigti 2023 m. II ketv. – Pirmoji elektros energija į tinklą patiekta 2023 m. sausio mėn. ir nuo to laiko pagaminta elektros energija parduodama rinkos sąlygomis. – Ataskaitos paskelbimo dieną keturios vėjo turbinos pajungtos į tinklą. – Prasidėjo šaltieji bandymai. – Pristatytas ir sumontuotas paleidimo degiklio komplektas. – Baigtas katilo izoliacijos įrengimas (karščiui atsparus katilo vidinių paviršių betonavimas). – Tikslai pagaminti pirmąją energiją bandomuoju režimu apie 2023 m. I ketv. ir pradėti pilną komercinę veiklą kitą šildymo sezoną išlieka nepakitę. Tačiau dėl sutrikimų tiekimo grandinėje ir statybų rinkose šiek tiek vėluoja projekto komercinės veiklos pradžia (nukelta iš 2023 m. II ketv. į 2023 m. III ketv.). – Vėjo turbinų bei jų komponentų („Nordex“) pristatymo ir montavimo darbų tikslai išlieka nepatikę, t. y. turėtų prasidėti 2023 m. II ketv. ir pasibaigti iki 2023 m. III ketv. pabaigos. – Baigti vėjo turbinų pamatų rengimo darbai. – Statomi keliai ir kranų aikštelės, kuriuos numatoma baigti 2023 m. I ketv.; – Tikimasi, jog pirmoji elektros energija į tinklą bus pradėta tiekti, kaip planuota, 2023 m. IV ketv. Tačiau, dėl sutrikimų tiekimo grandinėje ir oro sąlygų rizikos iššūkių projekto investicijos buvo pakoreguotos į 75 mln. Eur (nuo 70 mln. Eur), o komercinės veiklos pradžia atidėta į 2024 m. I ketv. (nuo 2023 m. IV ketv.). – 30 projektų, kurių bendra galia siekia apie 30 MW, jau užsitikrino CfD, nuo 49 iki 57 EUR/MWh 4 rėžyje. – Šiuo metu vykdomos pirmojo portfelio dalies, sudarančio 21 MW statybos, kurio komercinės veiklos pradžia numatyta iki 2023 m. pabaigos. Kitą portfelio dalį, sudarančią 8 MW, tikimasi baigi statyti iki 2024 m. I ketv. pabaigos. Likusi 10 MW dalis vis dar yra vystymo stadijoje. – Pasirašytos vėjo turbinų tiekimo ir montavimo („Nordex"), pagalbinių paslaugų ir projekto vyr. inžinieriaus sutartys. – Pradėti projekto rengimo ir projektavimo darbai. – Projektas Lenkijos aukcione laimėjo 15 metų CfD skatinamąjį tarifą, kurio lygis siekia ~59 EUR/MWh 6 , kuriuo remiantis bus parduodamas ~35 % planuojamos pagaminti elektros energijos kiekis. – „Siemens Gamesa" laimėjo užsakymą pristatyti 60 vėjo turbinų, kurių kiekvienos galia yra 14,7 MW. – Gautas Europos Komisijos patvirtinimas, jog projektas nepatenka į susijungimų reglamento taikymo sritį. – Projekto finansavimo procesas yra galutiniame etape. Tikimasi, kad finansavimo sutartis bus pasirašyta ir sandoris pabaigtas 2023 m. I ketv. 1 Įtraukta ES parama investicijoms į Vilniaus KJ (t. y., atliekas energija verčiančiam (pradėjo veiklą 2021 m. I ketv.) ir biomasės blokams), kuri bendrai siekia ~140 mln. Eur. 2 Įskaitant projekto įsigijimo kainą ir statybų sąnaudas. 3 237,5 PLN/MWh, taikant infliacijos indeksą ir 4,8483 PLN/EUR valiutos kursą 2022 m. gruodžio 30 d. 4 228–268 PLN/MWh, taikant infliacijos indeksą ir 4.6808 PLN/EUR valiutos kursą 2022 m. gruodžio 30 d. 5 Po visų statybos darbų užbaigimo. 6 274.99 PLN/MWh, taikant infliacijos indeksą ir 4.6808 PLN/EUR valiutos kursą 2022 m. gruodžio 30 d. 7 37.35 GBP/MWh (pagal 2012 m. kainas), taikant infliacijos indeksą ir 0.88693 GBP/EUR valiutos kursą 2022 m. gruodžio 30 d. 8 Kadangi Grupei priklauso 5 % mažumos akcijų paketo dalis, projekto pajėgumai nekonsoliduojami ir neatsispindi Žaliosios gamybos Portfelio duomenyse. Pagrindinių investicinių projektų statusas / Statomi projektai Vyksta pagal planą Vėlavimas ir (ar) nuokrypis nuo biudžeto 2022 m. metinis pranešimas / Verslo apžvalga Turinys » 38 / 468 Pagrindinių investicinių projektų statusas / Projektai pažengusioje vystymo stadijoje Projektas Tauragės saulės elektrinė Šalis Lietuva Technologija Saulės elektrinė Galia 22,1 MW Tikėtina komercinės veiklos pradžia 2024 m. Investicijos ~16 mln. Eur Pajamų modelis Veiks rinkos sąlygomis (pagal elektros energijos pirkimo sutartį) Nuosavybė 100 % Statusas Progresas – Saulės elektrinė bus statoma šalia jau veikiančio „Vėjo gūsio“ VP (19,1 MW), esančio Tauragėje, Lietuvoje. Tai bus pirmasis Grupės sausumos hibridinis projektas. – Buvo priimtas galutinis investicinis sprendimas. – Pasirašytos sutartys su fotovoltinių modulių ir inverterių tiekėjais. – Vykdomi projekto dizaino darbai. – Vyksta vyr. inžinieriaus ir projektavimo bei statybų rangovo pirkimai. 1 Įskaitant projekto įsigijimo kainą ir statybų sąnaudas. 2 Gavus statybos leidimus arba sumokėjus išankstinį užstatą dėl tinklo rezervacijos. 3 Preliminarus projekto įgyvendinimo grafikas, kuris bus suderintas su Lietuvos sinchronizacijos su Kontinentine Europa projekto įgyvendinimu. 4 Dėl geresnių nei tikėtasi 5 agregato techninių parametrų, dėl kurių bus galima teikti didesnės apimties paslaugos PSO, kas lėmė projekto verslo modelio atnaujinimą, bei dėl karo Ukrainoje ir infliacijos pabrangusių medžiagų, numatytas projekto investicijų lygis tikimasi bus aukštesniame lygyje, palyginus su preliminaria pirkimo, paskelbto 2022 m. sausio mėn., verte (~80 mln. Eur). Nepaisant to, verslo scenarijus išliko nepakitęs ir numatoma nuosavybės grąža atitiks Grupės siektinos grąžos rėžį, t.y. aukštą vienaženklį – žemą dviženklį skaičių. Kruonio HAE plėtra Lietuva Hidroelektrinė 110 MW 2025 m. 3 Bus patikslinta 4 n/a 100 % – Baigtos derybos su galimais „FIDIC” inžinieriaus paslaugų tiekėjais ir tiekėjai pakviesti pateikti galutinius pasiūlymus, kurie buvo gauti 2023 m. sausio mėn. Tikimės, kad paslaugų teikėjų atrankos procedūros bus baigtos iki 2023 m. kovo mėn. pabaigos. – Pagrindinės derybos dėl sutarties su potencialiais tiekėjais buvo baigtos ir tiekėjai buvo pakviesti pateikti galutinius pasiūlymus, kurie buvo gauti 2023 m. sausio mėn. Tikimės, kad pagrindinio rangovo atrankos procedūros bus baigtos maždaug 2023 m. I ketvirtį. – Galutinį investicinį sprendimą tikimasi priimti 2023 m. I ketv. Latvijos saulės portfelis I Latvija Saulės elektrinė Iki 300 MW 2025 m. ~ 213 mln. Eur 1 Veiks rinkos sąlygomis (pagal elektros energijos pirkimo sutartį) 100 % 2 – 2022 m. gruodžio mėn. pasirašytas sąlyginis susitarimas dėl saulės portfelio Latvijoje įsigijimo. – Užtikrintas prisijungimas prie tinklo visiems 3 projektams. – Vyksta statybos leidimų gavimo procesas, kuris, tikimasi, bus baigtas 2023 m. III ketv. Latvijos VP portfelis I: Projektas 1 Latvija Sausumos vėjo parkas Apie 70 MW 2025 m. ~90. mln. Eur 1 Veiks rinkos sąlygomis (pagal elektros energijos pirkimo sutartį) 100 % 2 – Vyksta PAV procedūros. – Užtikrintas galios prisijungimas prie tinklo. – Gautas Ekonomikos ministerijos leidimas ir perdavimo sistemos operatoriaus techninės sąlygos. Latvijos hibridinis portfelis I Latvija Sausumos vėjo parkas ir saulės elektrinė Apie 200 MW 2025–2027 m. ~ 270 mln. Eur 1 Veiks rinkos sąlygomis (pagal elektros energijos pirkimo sutartį) 100 % 2 – Vyksta PAV procedūros. – Užtikrintas galios prisijungimas prie tinklo. – Gautas Ekonomikos ministerijos leidimas ir perdavimo sistemos operatoriaus techninės sąlygos. Vyksta pagal planą Vėlavimas ir (ar) nuokrypis nuo biudžeto 2022 m. metinis pranešimas / Verslo apžvalga Turinys » 39 / 468 Lietuvos jūrinio VP I Lietuva Jūrinio vėjo parkas 700 MW 2028–2030 m. Neskelbiama 15 metų CfD 5 51 % (bendradarbiaujame su „Ocean Winds“, įmone lygiomis teisėmis valdoma „EDP Renewables“ ir „Engie“) – 2022 m. II ir III ketv. Lietuvoje pradėti jūros dugno ir metokeaniniai tyrimai, kurių pirmuosius rezultatus perkančioji organizacija gavo ir paskelbė 2022 m. IV ketv. – 2022 m. rugsėjo mėn. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba paskelbė dokumento, nustatančio aukciono tvarką, projektą. Galutinį projekto variantą tikimasi patvirtinti 2023 m. I ketv., o pats aukcionas numatytas vykti 2023 m. rugsėjo 1 d. – 2022 m. spalio 26 d. Lietuvos Vyriausybė patvirtino aukcione dalyvausiančioms šalims keliamus reikalavimus. Plungės VP projektas Lietuva Sausumos vėjo parkas Iki 218 MW 2026–2030 m. ~ 300 mln. Eur 3 Veiks rinkos sąlygomis (pagal elektros energijos pirkimo sutartį) 100 % 4 – Projektas įsigytas 2022 m. lapkričio mėn. – Pradėti parengiamieji PAV procedūrų ir vystymo darbai. Projektas Plyno lauko investicijų projektų portfelis Latvijos VP portfelis I: Projektai 2 ir 3 Šalis Lietuva, Lenkija, Latvija Latvija Technologija Sausumos vėjo ir saulės elektrinės Sausumos vėjo parkas Galia Apie 2.0 GW 1 Apie 90 MW Tikėtina komercinės veiklos pradžia 2025–2030 m. 2 2026–2027 m. Investicijos Neskelbiama ~110 mln. Eur 3 Pajamų modelis Veiks rinkos sąlygomis (pagal elektros energijos pirkimo sutartį) Veiks rinkos sąlygomis (pagal elektros energijos pirkimo sutartį) Nuosavybė 100 % 100 % 4 Statusas Progresas – 2022 m. plyno lauko investicijų projektų portfelis išaugo apie 1.7 GW iki maždaug 1.8 GW (nuo 170 MW). Po ataskaitinio laikotarpio sudarėme žemės nuomos sutartis papildomiems 0,2 GW ir dabar bendra plyno lauko investicijų projektų portfelis siekia apie 2,0 GW. – Sudarius žemės, reikalingos atitinkamiems pajėgumams statyti, nuomos sutartis, įprastai pradedamos PAV, teritorijų planavimo ir kitos procedūros konkrečiose projektų vystymo vietose. – Atliktos PAV procedūros 54 MW (iš 90 MW). Likusiai galiai dar vyksta PAV procedūros. 1 Sudarytos žemės, skirtos pajėgumų vystymui, nuomos sutartys. 2 Nurodyta galia susidaro iš skirtingų projektų, todėl planuojama komercinės veiklos pradžia priklauso nuo konkretaus projekto. Be to, veiklos susijusios su Lietuvos projektais turėtų prasidėti nurodyto laikotarpio pabaigoje. 3 Įskaitant projekto įsigijimo kainą ir statybų sąnaudas. 4 Gavus statybos leidimus arba sumokėjus išankstinį užstatą dėl tinklo rezervacijos. 5 Pagal Lietuvos Respublikos Seimo patvirtintą įstatymą, aukciono dalyviai turės pateikti: (i) CfD paramos schemos (Eur/MWh) pasiūlymą ir (ii) pagamintą elektros kiekį (MWh), kuriam bus prašoma CfD tarifas. Jei vystytojas neprašo paramos iš valstybės (nurodomas 0 (nulis) MWh), jie turės nurodyti „vystymo mokestį“, kurį jie yra pasirengę mokėti valstybei (šis mokestis bus įtrauktas į pirminį pasiūlymą). Jei visi konkurso dalyviai prašys valstybės paramos, laimėtojas bus išrinktas pagal mažiausią „paramos poreikį“, kuris bus apskaičiuojamas pagal šią formulę: (vystytojo siūloma CfD paramos schema – minimalus CfD tarifas (nustato reguliuotojas) * pagamintos elektros kiekis (MWh), kuriam bus prašoma CfD parama. Jei paramos iš valstybės nebus prašoma, laimėtojas bus renkamas pagal aukščiausią pasiūlytą „vystymo mokestį“. Pagrindinių investicinių projektų statusas / Projektai ankstyvoje vystymo stadijoje Vyksta pagal planą Vėlavimas ir (ar) nuokrypis nuo biudžeto 2022 m. metinis pranešimas / Verslo apžvalga Turinys » 40 / 468 Tinklai Nuo 2021 m. pabaigos, sėkmingai tęsėme tinklo techninės priežiūros ir plėtros darbus, įskaitant ir išmaniųjų skaitiklių diegimą. Kalbant apie pastarąjį projektą – skaitiklių diegimas vyksta pagal planą, o pačioje 2022 m. III ketv. pradžioje paleidome IT sistemą, kuri leido pradėti ir masinį skaitiklių diegimą. Išmanieji skaitikliai bus diegiami visiems privatiems ir verslo klientams, kurių energijos suvartojimas yra didesnis nei 1 000 kWh per metus, bei visiems naujiems klientams, elektros gamintojams ir nutolusiems gamintojams. Be to, žmonės su negalia jau gali kreiptis dėl išmaniojo skaitiklio įdiegimo jų namuose, nepaisant jų metinio sunaudojamos energijos kiekio. Diegimas planuojamas ir inžinieriams užduotys paskirstomos pagal prioritetus – pirmiausiai įtraukiant neplaninius darbus, tokius kaip dabartinio skaitiklio išmontavimas, naujų klientų prijungimas. Tuomet sistema pasirenka optimalius planinių išmaniojo skaitiklio įdiegimo klientams darbų maršrutus pagal aukščiau išvardintus kriterijus, įskaitant vartotojus kurie pagal eilę buvo pasirinkti pagal viršuje nurodytus kriterijus ir vartotojus netoli kitų vartotojų su pirmenybe. 2022 m. sėkmingai pasiekėme ir viršijome išmaniųjų skaitiklių įrengimo tikslą – 192 000. Iš viso per ataskaitinį laikotarpį buvo įdiegti 210 439 išmanieji skaitikliai (iš viso planuojama įrengti 1 200 000 skaitiklių). Vertinant rezultatus, mūsų tikslas užbaigti masinio diegimo procesą iki 2025 m. pabaigos išlieka nepakitęs, nepaisant to, kad pasaulinė tiekimo krizė gali sukelti išmaniųjų skaitiklių gamybos sutrikimus ir taip paveikti projektą, išmaniuosius skaitiklius pristatant mažesniais kiekiais nei planuota ir (arba) per ilgesnį laiką. Pagrindinių investicinių projektų statusas VISO Plėtra Naujų klientų prijungimai ir galios didinimai – 2022 m. prijungta daugiau nei 37 824 naujų elektros energijos vartotojų bei atlikta beveik 26 177 galios didinimų. Tai lėmė apie 726 km naujų elektros linijų (iš kurių 208 km nutiesta 2022 m. IV ketv.). Šalis Lietuva 100 % ~1,0 mlrd. Eur ~390–410 mln. Eur Iš dalies padengta ES lėšomis (priklausomai nuo projekto) ~150 mln. Eur ~100–120 mln. Eur 1 n/a ~750 mln. Eur ~320–340 mln. Eur Iš dalies padengta klientų mokesčiais ~1,9 mlrd. Eur ~0,8–0,9 mlrd. Eur n/a Techninė priežiūra Plėtra Išmaniųjų skaitiklių diegimas – 2022 m. rekonstruota virš 1 136 km elektros linijų (iš kurių 345 km rekonstruota 2022 m. IV ketv.). Daugiau nei 95 % iš jų buvo pakeistos požeminėmis. – Tuojau po 2022 m. II ketv. sėkmingai pradėtas masinis skaitiklių diegimas. – Iki 2022 m. pabaigos iš viso buvo įdiegti 210 439 išmanieji skaitikliai. – Be to, 2022 m. IV ketvirtį buvo pradėtas antrasis išmaniųjų matavimo IT sistemų diegimo projekto etapas, kurio metu atlikta išsami naujų funkcijų analizė ir diegimo planavimas. Projektas Investicijos 2021–2030 m. (ESO 10 metų investicinis planas) Investicijos 2022–2025 m. (Strateginis planas) Pajamų modelis Nuosavybė Statusas Progresas Vyksta pagal planą Vėlavimas ir (ar) nuokrypis nuo biudžeto 1 „Sagemcom Energy & Telecom“ SAS (Prancūzija) yra atsakinga už išmaniųjų skaitiklių (maždaug 1,2 mln. vnt.) tiekimą ir susijusių IT sistemų (duomenų perdavimo technologijos – siaurajuosčio daiktų interneto technologijos (NB-IoT) diegimą. 2022 m. metinis pranešimas / Verslo apžvalga Turinys » 41 / 468 ~ 5,3 GW Nuo 2022 m. pradžios mūsų Žaliosios gamybos Portfelis išaugo daugiau nei dvigubai, iki 5,3 GW (nuo 2,6 GW). 41 / 468 2022 m. metinis pranešimas / Verslo apžvalga Turinys » 2022 m. metinis pranešimas / Verslo apžvalga Turinys » 42 / 468 2.5 Verslo aplinka Grupės veikla yra iš dalies valdoma makroekonominių ir pramonės dinamikos veiksnių tose rinkose, kuriose vykdo veiklą. Todėl, ypač šiuo nepastoviu metu, atidžiai stebime pagrindinius ekonominius rodiklius bei jų pokytį rinkoje, siekiant įvertinti verslo aplinką namų rinkoje. Jų apžvalgą pateikiame toliau. Makroekonominė aplinka BVP Logistikos ir tiekimo problemas dar labiau apsunkino Rusijos įsiveržimas į Ukrainą, dėl kurio sutriko pramoniniams procesams reikalingų medžiagų srautas. 2022 m., palyginti su ankstesniais metais, BVP augimas visoje euro zonoje buvo 1,9 %, o prognozuojama, kad 2023 ir 2024 m. visų metų BVP augimas bus atitinkamai 0,9 % ir 1,5 %. Lietuvoje BVP, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, sumažėjo -0,4 %, o 2023 ir 2024 m. numatomas atitinkamai 0,3 % ir 2,5 % augimas. Remiantis Eurostato žiemos prognoze, mūsų namų rinkų BVP 2023 m. turėtų augti lėčiau nei ES ir euro zonos, o 2024 m. numatomas didesnis augimas. Infliacija 2022 m. IV ketv. euro zonos suderintas VKI šiek tiek sumažėjo ir 2022 m. gruodžio mėn. sudarė +9,2 %, o didžiąją dalį jo padidėjimo (25,5 %) vis dar lėmė energetikos sektorius. Išskyrus Suomiją, 2022 m. infliacija mūsų namų rinkose buvo didesnė negu euro zonoje ir ES. Be to, tikėtina, kad 2023 m. infliacija mūsų namų rinkose ir toliau bus didesnė negu ES ir euro zonoje, tačiau tikimasi, kad 2024 m. suderintas VKI lygis pasieks panašų lygį. 2022 m. vs 2021 m. 2023 m. (progn.) 2024 m. (progn.) Lietuva (0,4) +0,3 +2,5 Latvija +0,1 +0,1 +2,7 Estija -1 +0,1 +2,8 Suomija -1 +0,2 +1,4 Lenkija -1 +0,4 +2,5 Euro zona +1,9 +0,9 +1,5 ES +1,8 +0,8 +1,6 Šaltinis: „Eurostat“. 1 Duomenys dar nėra paviešinti. 2022 m. 2023 m. (progn.) 2024 m. (progn.) Lietuva +20,0 +8,7 +2,1 Latvija +20,7 +7,9 +1,5 Estija +17,5 +6,2 +2,2 Suomija +8,8 +4,2 +2,0 Lenkija +15,3 +11,7 +4,4 Euro zona +9,2 +5,6 +2,5 ES +10,4 +6,4 +2,8 Šaltinis: „Eurostat“. Infliacijos lygis pagal suderintą VKI, % BVP pokytis, % 2022 m. metinis pranešimas / Verslo apžvalga Turinys » 43 / 468 Rinkų apžvalga Latvija 226,9 EUR/MWh (+155,5 %) 132,5 EUR/MWh (+232,1 %) Estija 192,8 EUR/MWh (+122,4 %) 132,5 EUR/MWh (+232,1 %) Elektros ir gamtinių dujų kainos „Nord Pool“ šalyse ,,Nord Pool" sisteminė kaina 135,9 EUR/MWh (+118,1 %) TTF 131,8 EUR/MWh (+241,5 %) Suomija 154,0 EUR/MWh (+113,0 %) 131,5 EUR/MWh (+233,9 %) Elektros kaina 2022 m. (vs 2021 m.) Gamtinių dujų kaina 2022 m. (vs 2021 m.) Lietuva 230,2 EUR/MWh (+154,5%) 129,0 EUR/MWh (+220,1 %) Lenkija 167,6 EUR/MWh (+98,8 %) 126,4 EUR/MWh (+166,1 %) „Nord Pool“ šalys 2022 m. 2021 m. ∆, % Lietuva 12,2 12,4 (1,6 %) Latvija 6,8 7,3 (6,8 %) Estija 8,2 8,4 (2,4 %) Suomija 79,2 84,7 (6,5 %) Lenkija 172,9 174,9 (1,1 %) Vartojimas, TWh 2022 m. 2021 m. ∆, % Lietuva 15,7 24,3 (35,4 %) Latvija 8,8 12,5 (29,6 %) Estija 3,7 4,9 (24,6 %) Suomija 11,4 24,8 (53,6 %) Lenkija 177,6 216,5 (18,0 %) Vartojimas, TWh Esminiai pokyčiai – Sunkiai prognozuojami gamtinių dujų srautai ir sustabdytasimportas per „NordStreamI“ lėmė per metus 3 k. išaugusiasgamtinių dujų kainas namų rinkoje. Papildomai buvo reikalinga priemoka, norint užtikrinti tinkamą dujų srautą ir reikalingą saugyklų užpildymo lygį – Didelės gamtinių dujų ir CO2 (ES ATLPS) kainos bei mažesnė gamyba iš vandens energijos Skandinavijoje lėmė per metus namų rinkoje 2 k. išaugusias didmenines elektros kainas. Perdavimo tinklo jungties tarp regionų remontas, sumažėję elektros srautai tarp valstybių taip pat prisidėjo prie kainų augimo – Elektros energijos gamybos lygis išaugo visose namų rinkos šalyse. Didžiausias augimas užfiksuotas Estijoje dėl išaugusios gamybos naftos skalūnų jėgainėse. Kita vertus, Latvijos gamybos lygis sumažėjo, dėl sumažėjusios gamybos iškastiniu kuru varomose elektrinėse ir padidėjusiomis gamybos kainomis – Vis dar pastebimas reikšmingai mažėjantis gamtinių dujų vartojimo lygis visose namų rinkos šalyse. Tačiau, sumažėjimas nėra toks reikšmingas lyginant elektros suvartojimo pokyčius. 2022 m. 2021 m. ∆, % 4,6 4,2 9,5 % 4,5 5,6 (19,6 %) 7,1 5,9 20,3 % 63,6 63,7 (0,2 %) 176,0 175,0 0,6 % Gamyba, TWh Elektra Gamtinės dujos 43 / 468 2022 m. metinis pranešimas / Verslo apžvalga Turinys » 44 / 468 Elektros energijos jungtys 1 : pakankamos patenkinti paklausai, nepaisant jų sumažėjimo dėl elektros energijos importo iš Rusijos sustabdymo Gamtinių dujų infrastruktūra 2 : užtikrinta paklausa importuojant gamtines dujas panaudojant SGD terminalą ir dujų atsargomis, laikomomis požeminėje saugykloje 1 Šaltinis: Nord Pool, IEA 2 Šaltinis: viešai prieinama informacija. 3 Šaltinis: remiantis Grupės turimais duomenimis. LV LT EE RU RU RU BL RU BL PL PL LT LV EE FI SE FI 700 970 1 334 1,201 1 016 xx 500 700 1 447 1 259 600 Nebenaudojamos jungtys su Rusija ir Baltarusija Inkoo SGD terminalas (40 TWh/m) Požeminė dujų saugykla (24 TWh/m) Klaipėdos SGD terminalas (40 TWh/m) Statoma jungtis („Harmony Link“, kuri turėtų pradėti veikti apie 2025 m.) Perdavimo galia (MW) Baltijos jungtis FI -> EE 26 TWh/m EE -> FI 27TWh/m Tarpusavio jungčių stiprinimas EE -> LV 73 3 TWh/m LV -> EE 73 3 TWh/m Tarpusavio jungtys LV -> LT 24 TWh/m LT -> LV 33 TWh/m Lenkijos-Lietuvos jungtis (GIPL) PL -> LT 27 TWh/m LT -> PL 21 TWh/m Veikiančios jungtys Regioninės jungtys ir infrastruktūra Per pastaruosius kelerius metus mūsų regione įvyko didelių pokyčių, susijusių su elektros energijos ir gamtinių dujų srautais. Nuo 2021 m. rudens elektros energijos importas iš Rusijos ir Baltarusijos į Lietuvą nutrauktas dėl Baltarusijos Astravo atominės elektrinės (Baltarusijos AE) paleidimo. Nors prekyba elektros energija per Lietuvos ir Baltarusijos sieną nebuvo galima, fizinis elektros energijos srautas vis tiek egzistavo. Galiausiai, 2022 m. II ketv. srautas buvo nutrauktas pilnai, kai Europos elektros energijos rinka „Nord Pool" sustabdė prekybą rusiška elektros energija. Nuo tada visos Baltijos šalys nustojo importuoti elektros energiją iš Rusijos. Svarbu paminėti, jog Lietuva yra viena Europos šalių, turinti daugiausiai elektros energijos jungčių, kas įgalina patenkinti elektros energijos poreikį nepaisant sumažėjusių srautų, o jos elektros sistemos atsparumas ir patikimumas dar labiau padidės po to, kai 2025 m. bus baigtas sinchronizacijos su kontinentine Europa projektas. Kalbant apie gamtines dujas, Lietuva buvo pirmoji ES valstybė narė, kuri 2022 m. II ketv. pradžioje sustabdė jų pirkimą iš „Gazprom", pakeisdama jas SGD kroviniais – pagrinde iš JAV ir Skandinavijos šalių. Be to, 2022 m. liepos 1 d. įsigaliojo įstatymas, draudžiantis importuoti gamtines dujas iš Rusijos ir kitų šalių, keliančių grėsmę šalies nacionaliniam saugumui. Galiausiai, 2022 m. rudenį užsitikrinome vietą 6 papildomiems SGD kroviniams (be esamų 4) per metus iki 2032 m. pabaigos Lietuvos SGD terminale Klaipėdoje. Taigi, nors gamtinės dujos nėra pagrindinė Grupės veikla, mes aktyviai dalyvaujame visais įmanomais būdais siekdami sumažinti gamtinių dujų priklausomybę nuo Rusijos ir kartu užtikrinti nenutrūkstamą jų tiekimą savo klientams. Lietuvos elektros energijos pajėgumai Iki karo Dabartinė 2027 m. Paklausa piko metu 4,1 GW 2,5 GW 3,2 GW 2,0 GW 2022 m. metinis poreikis, TWh/m. Suvartojimo pokytis 2022 m., lyginant su 2021 m., % Lenkija 177,6 (18,0 %) Lietuva 15,7 (35,4 %) Suomija 11,5 (53,6 %) Latvija 8,8 (29,6 %) Estija 3,7 (24,6 %) Viso 217,3 (23,2 %) 2022 m. metinis pranešimas / Verslo apžvalga Turinys » 45 / 468 Reguliavimo ir veiklos institucijos Gamtinių dujų importas LietuvaKitos biržos Gamyba Perdavimas Skirstymas Mažmeninė prekyba Reguliuotojas Lietuvos energetikos ministerija Biržos operatoriai Grupės indėlis energetinės vertės grandinėje Grupės vaidmuo namų rinkos šalyse Kadangi grupė veikia Baltijos šalyse, Lenkijoje ir Suomijoje, jos vaidmuo skiriasi priklausomai nuo šalies. Lietuvos energetikos vertės grandinėje atliekame itin svarbų vaidmenį dalyvaudami visose su energetika susijusiose veiklose, išskyrus perdavimo paslaugas. Palyginimui, kitose šalyse mes arba turime ir valdome energijos gamybos pajėgumus, arba valdome mažmeninės prekybos verslą, arba ir viena, ir kita. Išsamesnę informaciją rasite žemiau pateiktame paveikslėlyje. Operated by Įskaitant rezervinius pajėgumus Paskirtasis SGD terminalo tiekėjas n/an/an/a Kitos šalys Kitos šalys Kitos šalys 2022 m. metinis pranešimas / Verslo apžvalga Turinys » 46 / 468 Reguliacinė aplinka Europoje REPowerEU Europos Komisija toliau siekia įgyvendinti Žaliojo kurso tikslus ir siūlo reikšmingus teisinius ir energetikos politikos pokyčius. 2022 m. gegužės 18 d. Europos Komisija pristatė planą „REPowerEU“, kuriuo siekiama atsisakyti ES priklausomybės nuo Rusijos iškastinio kuro iki 2027 m. ir užtikrinti ilgalaikį ES energetikos sistemos tvarumą, ekonominį efektyvumą ir energijos tiekimo saugumą. Plano įgyvendinimo terminas ir ambicingumas reikalauja spartesnių ir didesnę įtaką turinčių, nei iki šiol paskelbtų pakankamai ambicingų, pvz., pagal „Fit for 55“ ir „Vandenilio ir dekarbonizuotos dujų rinkos“ paketus, veiksmų. Siekiant minėtų tikslų, trumpalaikiai, vidutinio ilgio ir ilgalaikiai tikslai ir priemonės turi būti nukreipiami šiomis trimis kryptimis: – energijos paklausos sumažinimas (pvz., didinant „Energijos vartojimo efektyvumo direktyvos“ tikslą nuo 9 % iki 13 % t. t.); – įprastinio (iškastinio) kuro tiekėjų diversifikavimas bei atitinkamos infrastruktūros ateities poreikių užtikrinimas (pvz.: įrengiant platformą savanoriškam bendram dujų, SGD ir vandenilio pirkimui; įpareigojant valstybes nares kiekvienais metais iki lapkričio 1 d. užpildyti dujų saugyklas 80 %; paspartinti pagrindinių tarpvalstybinių elektros tinklo jungčių statybas, įskaitant ir Baltijos regioną, ir t. t.); – perėjimo prie atsinaujinančių energijos išteklių spartinimas (pvz.: didinant „Atsinaujinančios energijos direktyvos“ tikslus iki 45 % iki 2030 m., nuo 40 % numatytų „Fit for 55“ pakete; didinant iš atsinaujinančių išteklių pagamintos energijos tikslą nuo 320 GW 2025 m. iki 600 GW 2030 m.; nustatant 10 mln. tonų žaliojo vandenilio pagaminto ES tikslą ir tokios pačios apimties importo tikslą iki 2030 m.; nustatant 35 mlrd. m 3 iki 2030 m. pagaminto biometano tikslą; įvedant „Saulės energijos stogų diegimo iniciatyvą“, kuria siekiama padaryti saulės energijos stogų infrastruktūrą privaloma komerciniams ir viešosios paskirties pastatams iki 2025 m., o gyvenamiesiems pastatams – iki 2029 m., ir t. t.). Europos dujų paklausos mažinimo planas 2022 m. rugpjūčio 5 d. ES Taryba priėmė Reglamentą (ES) 2022/1369 dėl koordinuotų dujų poreikio mažinimo priemonių. Dujų poreikio mažinimo tikslas yra taupyti dujas žiemai, siekiant pasiruošti galimiems gamtinių dujų tiekimo iš Rusijos sutrikimams. Reglamentas numato tiek savanorišką, tiek privalomą dujų vartojimo mažinimą. Valstybės narės turi dėti visas pastangas 15 % sumažinti dujų vartojimą nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d. iki 2023 m. kovo 31 d., lyginant su paskutinių penkių metų vidutiniu suvartojimu rugpjūčio 1 d.–kovo 31 d. laikotarpiu. Kol kas šios priemonės yra savanoriškos. Vis dėlto, šis reglamentas taip pat atvertų ES Tarybai galimybę kvalifikuota balsų dauguma paskelbti Sąjungos įspėjimą, kuriuo visos valstybės narės būtų įpareigotos sumažinti dujų paklausą. Komisija galėtų teikti tokį pasiūlymą šiais atvejais: – jei kyla didelė nepaprasto tiekiamų dujų stygiaus rizika, arba kai atsiranda išskirtinai didelis dujų poreikis, o jam sumažinti savanoriškų priemonių nepakanka, tačiau rinka yra pajėgi išspręsti sutrikimo problemą; arba – kai to paprašo penkios ar daugiau valstybių narių, kurios paskelbė pavojų nacionaliniu lygmeniu. Paskelbus Sąjungos įspėjimą, bendros gamtinių dujų paklausos sumažinimas 15 % (iš esmės) tampa privalomas. Bet kokiu atveju, valstybės narės turi teisę laisvai rinktis tinkamas paklausos mažinimo priemones ir turėtų pirmenybę teikti priemonėms, kurios daro poveikį kitiems vartotojams nei saugomi vartotojai, atsižvelgiant į jų ekonominę svarbą. Marienborgo deklaracija 2022 m. rugpjūčio 30 d. Lietuvos Respublikos Prezidentas ir Danijos, Vokietijos, Estijos, Latvijos, Lenkijos, Estijos, Suomijos ir Švedijos (valstybių narių) vyriausybių vadovai pasirašė Marienborgo deklaraciją, kurioje nustatė bendrus siekius, kad iki 2030 m. Baltijos jūros regiono vėjo jėgainių galia būtų ne mažesnė kaip 19,6 GW, t. y. septynis kartus didesnė už dabartinę, ir pripažino, kad Baltijos jūros baseino vėjo jėgainių galimybės yra labai didelės - iki 93 GW. Valstybių narių vadovai susitarė siekti spartesnių leidimų išdavimo procesų ir siekti subalansuoto ekonominių ir ekologinių poreikių sambūvio, nagrinėti bendrus tarpvalstybinius atsinaujinančiosios energijos projektus ir nustatyti infrastruktūros poreikius, kurie leistų integruoti atsinaujinančiąją energiją, reikalingą tiekimo saugumui ir įperkamai energijai namų ūkiams ir įmonėms, kartu atsižvelgiant į valstybių narių nacionalinės energetikos politikos prioritetus ir jų pasirinktą energijos rūšių derinį. Siekiant šio tikslo buvo sutarta stiprinti aplink Baltijos jūrą esančių valstybių narių politinį bendradarbiavimą energetinio saugumo srityje, įskaitant atsinaujinančiosios energijos tiekimo spartinimą. Ikonos nurodo, kuriems verslo segmentams reguliaciniai pokyčiai yra aktualūs. Priėmimo data: Procesas vykdomas (išskyrus naujus dujų laikymo reikalavimus, priimtus 2022 m. birželio 27 d.) Pokyčių svarba Grupės verslo segmentams: Poveikis Grupei: Bendras poveikis yra teigiamas, nes pataisos spartina energetikos sektoriaus transformaciją, kas tiesiogiai susiję su Grupės strategija. Priėmimo data: 2022 m. rugpjūčio 5 d. Pokyčių svarba Grupės verslo segmentams: Poveikis Grupei: Pranešimo skelbimo dieną, nėra tikimasi reikšmingos finansinės įtakos Grupei. Priėmimo data: 2022 m. rugpjūčio 30 d. Pokyčių svarba Grupės verslo segmentams: Poveikis Grupei: Bendras poveikis yra teigiamas, nes pataisos spartina energetikos sektoriaus transformaciją, kas tiesiogiai susiję su Grupės strategija. 2022 m. metinis pranešimas / Verslo apžvalga Turinys » 47 / 468 Skubios intervencijos reglamentas 2022 m. spalio 6 d. ES Taryba priėmė Reglamentą (ES) 2022/1854 dėl skubios intervencijos, skirtos didelėms energijos kainoms mažinti. Reglamente pristatomos bendros priemonės, skirtos mažinti elektros energijos paklausą bei padėti užtikrinti energijos įperkamumą namų ūkiams ir įmonėms. Reglamentas numato šias laikinąsias ir nepaprastąsias priemones: – elektros energijos paklausos sumažinimas: bendras mėnesinis suvartojamos elektros energijos kiekis turėtų būti sumažintas 10 proc. Valstybės narės turėtų sumažinti savo bendrą nustatytomis piko valandomis suvartojamos elektros energijos kiekį vidutiniškai bent 5 % per valandą; Be kita ko, valstybės narės turėtų nustatyti piko valandas, kurios iš viso atitinka ne mažiau kaip 10 % visų piko valandų 2022 m. gruodžio 1 d. – 2023 m. kovo 31 d. laikotarpiu. Šiam tikslui valstybės narės turėtų įgyvendinti atitinkamas priemones vartojimo sumažinimui; – privaloma rinkos pajamų viršutinė riba ir jos taikymas elektros energijos gamintojams: sutarta nustatyti viršutinę 180 Eur/MWh rinkos pajamų ribą elektros gamintojams, įskaitant ir tarpininkams. Rinkos pajamų viršutinė riba taikoma rinkos pajamoms, gautoms pardavus elektros energiją, pagamintą naudojant, atsinaujinančiuosius išteklius, branduolinę energiją, lignitą ir kt. Valstybės narės turi įgyvendinti pačių pasirinktas priemones bei surinktas pajamas naudoti galutinių elektros energijos vartotojų paramos ir apsaugos priemonėms; – Laikinasis solidarumo įnašas iškastinio kuro sektoriaus įmonėms: pelno perviršiui, gautam iš ES įmonių ir nuolatinių buveinių veiklos žalios naftos, gamtinių dujų, anglių ir naftos perdirbimo sektoriuose, taikomas privalomas laikinasis solidarumo įnašas. Laikinasis solidarumo įnašas apskaičiuojamas nuo apmokestinamojo pelno, nustatyto pagal nacionalines mokesčių taisykles 2022 finansiniais metais ir (arba) 2023 finansiniais metais ir visą jų atitinkamą laikotarpį, kuris daugiau kaip 20 % viršija vidutinį ketverių finansinių metų, prasidedančių 2018 m. sausio 1 d. arba vėliau, apmokestinamąjį pelną, nustatytą pagal nacionalines mokesčių taisykles. Pajamos, surinktos iš solidarumo įnašo bus naudojamos teikti finansinę paramą vartotojams bei sumažinti aukštų mažmeninės rinkos elektros kainų efektą; – priemonės mažmeninei rinkai: valstybės narės gali laikinai taikyti viešąsias intervencijas į elektros energijos tiekimo kainų nustatymą mažoms ir vidutinėms įmonėms, siekiant dar labiau sumažinti jų problemas, susijusias su aukštomis energijos kainomis. Valstybės narės taip pat gali nustatyti elektros tiekimo kainą, kuri būtų mažesnė už sąnaudas. Laikinas dujų kainų apribojimo mechanizmas 2022 m. gruodžio 19 d. ES energetikos ministrai susitarė dėl laikino dujų kainų apribojimo mechanizmo. Tarybos reglamentas, numatantis rinkos koregavimo mechanizmą, skirtą apsaugoti piliečius ir ekonomiką nuo pernelyg aukštų kainų, siekia sumažinti atvejų skaičių, kai ES rinkoje išaugusios dujų kainos neatitinka pasaulinės rinkos kainų. Rinkos koregavimo mechanizmas bus aktyvuojamas automatiškai, įvykus vienam iš šių „rinkos koregavimo įvykių“: – TTF dujų rinkoje kito mėnesio kaina tris darbo dienas viršija 180 Eur/MWh; – TTF dujų rinkoje kito mėnesio kaina tris darbo dienas yra 35 Eur didesnė nei referencinės SGD kainos pasaulinėje rinkoje. Mechanizmas bus taikomas nuo 2023 m. vasario 15 d. Mechanizmui įsigaliojus, dujų ateities sandoriai, viršijantys dinamišką kainos už tūkstantį kubinių metrų dujų siūlymo ribą negalės būti sudaromi. Dinamiška kainos siūlymo riba nustatoma prie referencinės SGD kainos pasaulinėje rinkoje (nustatomos pagal kainas pateikiamas tarptautiniuose SGD prekybos centruose) plius 35 Eur/MWh. Jei orientacinė SGD kaina neviršija 145 Eur, dinamiška kainos siūlymo riba išlieka 145 Eur plius 35 Eur. Aktyvavus mechanizmą, dinamiška kainos siūlymo riba rinkoje bus taikoma bent 20 darbo dienų. Jei kaina rinkoje neviršija dinamiškos kainos siūlymo ribos (180 Eur/MWh) bent tris dienas iš eilės, mechanizmas bus automatiškai sustabdytas. Reglamentas taip pat numato sustabdymo mechanizmą, jei nustatomos energijos tiekimo saugumo, finansinio stabilumo, vidinio ES dujų srauto ar išaugusios dujų paklausos rizikos būtų identifikuotos. Konsultacijos dėl ES elektros energijos rinkos modelio peržiūros 2023 m. sausio 23 d. Europos Komisija inicijavo viešas konsultacijas dėl ES elektros energijos rinkos modelio peržiūros. Šių konsultacijų metu yra siekiama identifikuoti reguliacines priemones, skirtas energetikos krizes metu išryškėjusiems ES elektros energijos rinkos modelio trūkumams šalinti. Konsultacijų dokumente daugiausia dėmesio skiriama galimoms priemonėms, kuriomis siekiama sukurti atsparesnę rinką, kuri duotų pridėtinės vertės Europos piliečiams ir visai pramonei ne vien dabartinės krizės sąlygomis. Šios priemonės turi būti įgyvendinamos greitai ir būti nuolatinės, atsižvelgiant į bendrą elektros energijos rinkos struktūrą ir jos ilgalaikę raidą, taip pat į kintančius energetikos pertvarkos poreikius. Reforma apima Elektros energijos reglamento (ES) 2019/943, Elektros energijos direktyvos (ES) 2019/944 ir Reglamento (ES) Nr. 1227/2011 (REMIT) pakeitimus. Grupė vertina galimus dabartinės rinkos struktūros apribojimus ir trūkumus ir , atsižvelgdama į vykstančias viešas konsultacijas (iki 2023 m. vasario 13 d.), Europos Komisijai pateiks savo įžvalgas dėl naujos Europos elektros energijos rinkos struktūros modelio. Ikonos nurodo, kuriems verslo segmentams reguliaciniai pokyčiai yra aktualūs. Priėmimo data: 2022 m. spalio 6 d. Pokyčių svarba Grupės verslo segmentams: Poveikis Grupei: Pranešimo skelbimo dieną numatomas neigiamas poveikis. Priėmimo data: 2023 m. sausio 23 d. Pokyčių svarba Grupės verslo segmentams: Poveikis Grupei: Pranešimo skelbimo dieną finansinio poveikio įvertinti neįmanoma. Priėmimo data: Procesas vykdomas Pokyčių svarba Grupės verslo segmentams: Poveikis Grupei: Mažesnis grynasis apyvartinis kapitalas dėl sumažėjusių gamtinių dujų kainų. 2022 m. metinis pranešimas / Verslo apžvalga Turinys » 48 / 468 Lietuvoje Švarios energijos paketo perkėlimas į Lietuvos energetikos įstatymus 2021 m. lapkričio 11 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė įstatymų pataisas, kuriomis ES Švarios energijos paketo reikalavimai buvo perkelti į nacionalinę teisę ir pokyčiai įsigaliojo 2022 m. sausio 1 d. Pagrindinis Švarios energijos paketo tikslas yra įtvirtinti naują elektros sektoriaus rinkos dizainą, tinkamą palaikyti energetikos sektoriaus transformaciją nuo iškastinio kuro prie žalesnės energijos bei užtikrinti Paryžiaus susitarime iškeltų tikslų, susijusių su šiltnamio efektą keliančių dujų emisijų sumažinimu, įgyvendinimą. Numatytais teisiniais pokyčiais siekiama nustatyti naują elektros energijos rinkos struktūrą, orientuotą į vartotojus ir tinkamą žaliajai transformacijai (t. y. įtraukiant naujus rinkos žaidėjus ir paslaugas į energetikos sektorių (aktyvius vartotojus, energetikos bendruomenes, energijos kaupimo, saugojimo įrangą, papildomas ir tinklo lankstumo paslaugas), nustatyti reguliavimo sistemą, įgalinančią išmaniųjų elektros energijos apskaitos prietaisų diegimą Lietuvoje), atnaujinti energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių reguliavimo sistemą, užtikrinti atitiktį ES elektros energijos tinklo kodeksams bei atnaujinti energetinio efektyvumo tikslus. Reguliavimo sistema, susijusi su jūrinio vėjo parku Lietuvoje 2022 m. kovo 31 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo ir Elektros energetikos įstatymo pataisas, kurios numato jūrinio vėjo parko vystymo Baltijos jūroje taisykles ir paramos schemą. Šios pataisos numato, kad parama bus skiriama vystytojams, turintiems teisę eksploatuoti Baltijos jūros dalį(-is). Ji bus skiriama gavus leidimą plėtrai ir eksploatacijai. Leidimo gavėjas bus atrinktas konkurso būdu. Konkurso laimėtojas bus išrinktas pagal mažiausią paramos poreikį iš valstybės arba, jei paramos iš valstybės nebus prašoma, pagal didžiausią pasiūlytą vystymo mokestį. Parama jūrinio vėjo parko vystymui yra pagrįsta kainų skirtumo (angl. contracts for difference, CfD) modeliu ir laimėtojui bus teikiama 15 metų nuo leidimo gaminti elektros energiją išdavimo datos. Pasirinktas vystytojo atsakomybės už infrastruktūros, reikalingos prijungti jūrinio vėjo parkus prie perdavimo tinklo sausumoje, vystymą ir valdymą modelis (angl. Developer Build), t. y., šią infrastruktūrą vystytojas įrengs, eksploatuos ir valdys nuosavybės teise. 2022 m. spalio 19 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė patvirtino reikalavimus būsimiems jūrinio vėjo elektrinių parko vystytojams. Konkurso dalyviai turės atitikti europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus bei parodyti finansinį pajėgumą ir patirtį jūrinio vėjo parkų vystyme. Konkurso laimėtojas bus įpareigotas, įgyvendinant projektą, įtraukti mažo ir vidutinio verslo įmones, rinktis aplinkai draugiškas transporto priemones statant jūrinio vėjo parką, papildomai skirti bent 5 mln. Eur, kurie bus panaudoti Lietuvos teritorinių vandenų aplinkosaugai, bei kasmet skirti 1 Eur/MWh nuo pagamintos elektros šalia statomo parko esančių pajūrio savivaldybių bendruomenėms. Pokyčiai ir Vyriausybės sprendimas įsigalios po dviejų mėnesių nuo Europos Komisijos pritarimo pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 108 str. 3 d. Jei visi reikalingi tyrimai ir parengiamieji darbai bus atlikti laiku, pirmojo jūrinio vėjo parko Lietuvoje konkursas turėtų įvykti 2023 m. rugsėjo 1 d. Pirmasis jūrinio vėjo parkas turėtų pradėti veiklą 2028-2030 m., o jo bendra galia sieks apie 700 MW. Ikonos nurodo, kuriems verslo segmentams reguliaciniai pokyčiai yra aktualūs. Priėmimo data: 2021 m. lapkričio 11 d. Pokyčių svarba Grupės verslo segmentams: Poveikis Grupei: Bendras poveikis yra teigiamas, nes pataisos spartina energetikos sektoriaus transformaciją, kas tiesiogiai susiję su Grupės strategija. Priėmimo data: 2022 m. kovo 31 d., 2022 m. spalio 19 d. Pokyčių svarba Grupės verslo segmentams: Poveikis Grupei: Bendras poveikis yra teigiamas, nes pataisos spartina energetikos sektoriaus transformaciją, kas tiesiogiai susiję su Grupės strategija. 2022 m. metinis pranešimas / Verslo apžvalga Turinys » 49 / 468 Nacionalinis „Proveržio paketas“ 2022 m. birželio 28 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė teisinių pokyčių paketą pavadinimu „Proveržio paketas“, kuris įsigaliojo 2022 m. liepos 8 d. Proveržio paketas leidžia efektyvų ir spartų atsinaujinančių išteklių projektų vystymą, sumažina biurokratinę naštą bei nereikalingus apribojimus saulės ir vėjo parkams, sukuria palankias sąlygas augti gaminančių vartotojų skaičiui, skatina energetikos bendruomenių vystymąsi. Proveržio pakete numatyti šie pagrindiniai pokyčiai: – panaikintos sanitarinės apsaugos zonos vėjo parkams, o vietoje jų nustatyta saugaus atstumo riba 30 kW ir didesnės galios vėjo elektrinėms. Vėjo elektrinė dabar turi stovėti keturių turbinos bokštų ilgio atstumu nuo pastatų, patalpų ir vietų numatytų įstatyme; – įteisinta hibridinių elektrinių sąvoka, kuri leidžia tame pačiame prijungimo taške prijungti skirtingų atsinaujinančių išteklių elektrines (pvz., vėjo ir saulės) bei energijos saugojimo įrenginius (baterijas); – atsinaujinančios energijos gamintojai turės mokėti gamybos įmoką apskaičiuotą padauginant pagamintą ir į tinklą per paskutiniuosius kalendorinius metus patiektą elektros energijos kiekį iš 0,0013 Eur/ kWh. Iš gamybos įmokos surinktos lėšos bus skiriamos vietinių bendruomenių projektų įgyvendinimui. Ši įmoka nebus taikoma gaminantiems vartotojams, gamintojams, gaminantiems elektros energiją jūriniuose vėjo parkuose, atsinaujinančių išteklių energijos ir piliečių energetikos bendrijoms bei kitiems įstatyme nurodytiems asmenims; – tinklo pajėgumų rezervacijos mokestis padidintas nuo 15 Eur/kW iki 50 Eur/kW; – elektrinę prijungiant prie tinklų, bus vertinama leistina generuoti galia, ne visų įrengtų generavimo šaltinių įrengtoji galia, o tai leis didinti gamybos pajėgumus neplečiant tinklo. Leistina generuoti galia negalės būti viršijama. Tinklo naudotojai viršiję leistiną generuoti galią ilgiau ir (ar) didesniu galios dydžiu nei nustatyta tinklo operatoriaus, turės sumokėti baudą tinklo operatoriui; – pokyčiai taip pat numato naujas elektros tinklo pajėgumų rezervavimo prioriteto taisykles. Tinklų operatoriai privalo skirti tinklo pajėgumus tinklo naudotojams pagal įstatyme numatytą jų prioriteto tvarką; – nustatyta 2 GW saulės energijos gamybos pajėgumų riba. Galios apribojimai netaikomi gaminantiems vartotojams, atsinaujinančių išteklių energijos ir piliečių energetikos bendrijoms. Konkursas dėl ilgalaikio Klaipėdos SGD terminalo pajėgumų paskirstymo procedūros 2022 m. rugsėjo 5 d. AB „Klaipėdos nafta“ paskelbė viešą kvietimą dalyvauti Klaipėdos SGD terminalo ilgalaikių pajėgumų paskirstymo procedūroje, siekiant užtikrinti efektyvų terminalo pajėgumų paskirstymą bei suteikti rinkos dalyviams teisę rezervuoti SGD terminalo pajėgumus ilguoju laikotarpiu. Keturiems SGD terminalo klientams iš Lietuvos, Latvijos ir Lenkijos buvo suteikti 6 TWh/metus pajėgumų paketai (viso 24 TWh) dešimties metų laikotarpiui (nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2032 m. gruodžio 31 d.). Bendri SGD terminalo pajėgumai per metus siekia 39 TWh. „Ignitis“ (Sprendimai klientams) yra viena iš keturių įmonių, kurios užsitikrino pajėgumus. Įmonei priskirta vieta 6 TWh pajėgumams per metus. Sutartis su terminalo valdytoju padės užtikrinti patikimą ir nepertraukiamą gamtinių dujų tiekimą, lengviau valdyti mūsų tiekimo sutartis ir įsigyti gamtinių dujų iš anksto, ir taip užtikrinti palankiausią rinkos kainą. Be to, ilgalaikis pajėgumų užtikrinimas neapriboja galimybės pirkti daugiau SGD krovinių ateityje. Jei atsirastų poreikis ir galimybės įsigyti daugiau SGD krovinių, galima rezervuoti papildomus pajėgumus dalyvaujant metinėje SGD terminalo pajėgumų skirstymo procedūroje. Jei rezervuoti SGD terminalo pajėgumai nėra reikalingi, juos galima parduoti antrinėje rinkoje pagal reguliuotojo (Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos, VERT) nustatytą kainą (2023 m. kaina siekia 1,41 Eur/MWh) arba, jei rezervuoti pajėgumai neparduodami antrinėje rinkoje arba jei užsakytas SGD krovinys yra atšaukiamas ir rezervuoti SGD pajėgumai nėra panaudojami kitų SGD terminalo naudotojų, taikoma iki 1,4 mln. Eur bauda už SGD krovinį, kuri mokama AB „Klaipėdos nafta“, taip pat kompensuojama kitų SGD terminalo naudotojų patirta žala (jei tokia nustatyta). Galiausiai, svarbu paminėti, kad „Ignitis“ (Sprendimai klientams) turi galiojančią sutartį su „Equinor“ ASA, pagal kurią įmonė privalo įsigyti 4 SGD krovinius per metus iki 2024 m. pabaigos, o kartu su rezervuotais 6 SGD krovinių pajėgumais, Grupė dabar gali užtikrinti 10 SGD krovinių per metus. Priėmimo data: 2022 m. birželio 28 d. Pokyčių svarba Grupės verslo segmentams: Poveikis Grupei: Bendras poveikis yra teigiamas, nes pataisos spartina energetikos sektoriaus transformaciją, kas tiesiogiai susiję su Grupės strategija. Priėmimo data: 2022 m. rugsėjo 5 d. Pokyčių svarba Grupės verslo segmentams: Poveikis Grupei: Poveikis teigiamas, nes lengviau galime prognozuoti pajėgumus, planuoti tiekimo šaltinius, sutaupyti. Ikonos nurodo, kuriems verslo segmentams reguliaciniai pokyčiai yra aktualūs. 2022 m. metinis pranešimas / Verslo apžvalga Turinys » 50 / 468 Trečiasis elektros rinkos liberalizavimo etapas atidėtas trejiems metams Dėl dabartinės energetikos krizės, taip pat atsižvelgiant į tai, kad savo veiklą sustabdė vienas iš nepriklausomų elektros energijos tiekėjų privatiems klientams Lietuvoje – UAB "Perlas Energija", užėmęs didelę vietos rinkos dalį, 2022 m. spalio 10 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Elektros energetikos įstatymo pataisas. Pataisomis keičiamas visuomeninio ir nepriklausomo elektros energijos tiekimo privatiems klientams reguliavimas, siekiant užtikrinti priemones ir apsaugoti pačius mažiausius ir pažeidžiamiausius klientus nuo išaugusių elektros kainų. Taip pat atidėtas trečiasis elektros rinkos liberalizavimo etapas 3 metams, iki 2025 m. pabaigos (buvo 2022 m. pabaiga). Kadangi klientai įtraukti į trečiąjį liberalizavimo etapą yra patys jautriausi ir pažeidžiamiausi, jiems taikomas reikalavimas pasirinkti nepriklausomą tiekėją iki 2025 m. pabaigos, t. y. jie gali priimti jų interesus ilguoju laikotarpiu užtikrinantį sprendimą. Ikonos nurodo, kuriems verslo segmentams reguliaciniai pokyčiai yra aktualūs. Papildomų paslaugų rinkos pokyčiai Teisės aktų pokyčiai Lietuvoje 2022 m. lėmė reikšmingus papildomų paslaugų rinkos pokyčius. Elektros energetikos įstatymo ir Elektros tinklų naudojimo taisyklių pataisomis buvo siekiama nustatyti šių rinkos segmentų techninius ir organizacinius reikalavimus, kurie atitiktų ES teisės aktų reikalavimus bei reglamentuotų dažnio valdymo procesus, sąlygojančius didesnę rinkos produktų paklausą bei atsiradimą naujų rinkos segmentų, grįstų laisvos rinkos principais. Siekiant to, papildomos paslaugos, kurios perdavimo sistemos operatoriaus (AB „Litgrid“, PSO) būtų įsigyjamos iš rinkos dalyvių, aiškiai atskirtos į su dažnio reguliavimu nesusijusias papildomas paslaugas (t. y. nuostoviosios būsenos įtampos reguliavimo, vietos tinklo stabilumo inercijos užtikrinimo, elektros energetikos sistemos paleidimo po totalios avarijos, trumpo jungimo srovės užtikrinimo, elektros energetikos sistemos izoliuoto darbo paslaugos) bei balansavimo paslaugas (energijos balansavimo ir balansavimo pajėgumų paslaugos, t. y. dažnio išlaikymo rezervai, dažnio atkūrimo rezervai, pakaitos rezervai), kurios yra susijusios su dažnio reguliavimu. Dabartinis Baltijos balansavimo elektros energijos prekybos modelis yra regioninis ir apima tik Baltijos šalis, bet balansavimo rinkos pokyčiai, numatomi Baltijos šalių PSO prisijungus prie Europos dažnio atkūrimo rezervų balansavimo energijos mainų platformos (angl. Manually Activated Reserve Initiative, MARI) (prisijungimo laikotarpis numatomas nuo 2024 m. pradžios iki 2024 m. II pusm.) ir pradėjus teikti automatinio dažnio atkūrimo rezervo paslaugas, kurios iki 2024 m. pabaigos turės atitikti Tarptautinio automatinio dažnio atkūrimo ir stabilios sistemų veiklos koordinavimo platformos (angl. Platform for the International Coordination of Automated Frequency Restoration and Stable System Operation, PICASSO) reikalavimus. Taip pat, bus įgyvendinamas prekybos, kontrolės ir sandorių sudarymo 15 min. intervalu modelis, kurio įgyvendinimui bus reikalingi papildomi prekybos valdymo procesai ir dabartinių prekybos ir kontrolės sistemų, įdiegtų elektrinėse, atnaujinimas, siekiant atitikti visus reikiamus dalyvavimo balansavimo rinkoje techninių reikalavimų kriterijus. 2022 m. lapkričio 25 d. PSO nustatė ir reguliuotojas (Valstybinė energetikos reguliavimo taryba, VERT) patvirtino su dažnio reguliavimu nesusijusių papildomų paslaugų atitikties teikti paslaugas techninius reikalavimus. Taip pat svarbu paminėti, kad nuo 2023 m. PSO atsisako tretinio aktyviosios galios rezervo paslaugų. Atsižvelgiant į tiekimo saugumo užtikrinimo būtinybę bei Lietuvos sinchronizacijos su kontinentinės Europos tinklų sistemos projekto reikalavimus (projektas turėtų būti užbaigtas iki 2025 m. pabaigos), PSO turi užtikrinti parengtį izoliuotam elektros energetikos sistemos darbui. Šiam tikslui pasiekti, PSO teikia užsakymus elektros energijos gamintojams, užtikrinti elektros gamybos pajėgumų prieinamumo paslaugą bei, būtiną pagaminti elektros energijos kiekį iki 60 dienų per kalendorinius metus. Jei užsakymas priimamas, gamintojai turi įvertinti ir iš anksto įsigyti tam reikalingą kuro kiekį, siekiant užtikrinti, kad izoliuoto elektros sistemos darbo paslauga būtų teikiama efektyviai, saugiai ir patikimai. Dėl šių priežasčių, „Ignitis gamyba“ (Lanksčioji gamyba) įsigijo gamtinių dujų, reikalingų įvykdyti PSO užsakymą. Priėmimo data: 2022 m. spalio 10 d. Pokyčių svarba Grupės verslo segmentams: Poveikis Grupei: Poveikis neutralus. Visuomeninio tiekimo reglamente nustatytos papildomų įpareigojimų ir ataskaitų teikimo nuostatos galioja iki 2025 m. pabaigos. Visuomeninio tiekimo veikla vykdoma su reguliuojamomis pelno maržomis. Priėmimo data: Per 2022 m. Pokyčių svarba Grupės verslo segmentams: Poveikis Grupei: Įsigytas 1,1 TWh gamtinių dujų rezervas pagal papildomą susitarimą prie izoliuoto darbo paslaugų sutarties. Įsigijimas lėmė išaugusį apyvartinio kapitalo lygį. Reguliacinis mechanizmas turėtų užtikrinti papildomų išlaidų kompensavimą per izoliuoto elektros sistemos darbo paslaugos tarifą. 2022 m. metinis pranešimas / Verslo apžvalga Turinys » 51 / 468 Rinkos laiko vienetas Balanso kontrolės laikotarpis Atsiskaitymo už disbalansą laikotarpis 1 val. 1 val. 1 val. 15 min 15 min 15 min „BALTIC CoBA“ balansavimo modelis Baltic CoBa 15 min 1 val. 1 val. Išankstinė apkrovos ir dažnio valdymo (IADV) rezervų kvalifikacinė atranka 15 min atsiskaitymo už disbalansą laikotarpis 1 ketv. MARI narės MARI principų besilaikančios valstybės PICASSO narės PICASSO principų besilaikančios valstybės „CoBA“ narės Sinchronizacija su Kontinentinės Europos sinchronine zona (CESA) Dažnio išlaikymo rezervų (FCR) pirkimai Rinkos laiko vienetas Balanso kontrolės laikotarpis Atsiskaitymo už disbalansą laikotarpis Integravus su MARI platforma Rinkos laiko vienetas Balanso kontrolės laikotarpis Atsiskaitymo už disbalansą laikotarpis Integravus su PICASSO platforma 2022 m. 2023 m. 2024 m. 2025 m. Prisijungimas prie MARI platformos (kuo anksčiau) Prisijungimas prie PICASSO platformos Baltijos šalių balansavimo (dažnio atkūrimo rezervų) rinka Išankstinės apkrovos ir dažnio valdymo (ADV) bloko veikimas 2 ketv. 3 ketv. 4 ketv. 2 ketv. 3 ketv. 4 ketv.1 ketv. 2 ketv. 3 ketv.1 ketv. 4 ketv. 1 ketv. 2 ketv. 3 ketv. 4 ketv. Šaltinis: LITGRID AB 1 Aukščiau nurodyti tikslai ir terminai atspindi tiksliausią įmanomą terminų įvertinimą ir yra plačiau aprašyti Baltijos šalių balansavimo plane. Numatomi pokyčiai elektros energijos balansavimo sektoriuje iki 2025 m. 1 2022 m. metinis pranešimas / Verslo apžvalga Turinys » 52 / 468 Dalinis išaugusių energijos kainų kompensavimas Privatiems klientams Kompensacija 2022 m. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo, Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo ir Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymo pataisas, skirtas visiems privatiems klientams kompensuoti dalį energetinių išteklių brangimo. 2022 m. antram pusmečiui valstybė skyrė 205 mln. Eur dalinai kompensuoti augančias energijos kainas visiems privatiems visuomeninio tiekimo, nepriklausomo tiekimo ir garantinio tiekimo klientams per jų elektros tiekėją ir (ar) gamtinių dujų tiekimo įmonę, elektros garantinio tiekimo paslaugų teikėją ir (ar) skirstymo sistemos operatorių teikiantį gamtinių dujų garantinio tiekimo paslaugas. Kompensacija buvo taikoma visiems privatiems elektros energijos klientams, kurių elektros energijos kaina viršijo 0,24 Eur/kWh (su PVM). Tačiau, kompensacijos dydis buvo apribotas iki 0,09 Eur/kWh (su PVM). Gamtinių dujų kompensacijos dydis privatiems klientams siekė 0,54 Eur/m 3 (su PVM). Taip pat buvo priimti sprendimai dėl reguliacinių skirtumų, kurie per 2021–2022 m. susidarė dėl mažesnės energijos kainos nustatytos reguliuojamų vartotojų tarife, lyginant su faktinėmis rinkos kainomis, atitinkamai visuomeninio tiekimo paslaugų teikėjui („Ignitis“, Sprendimai klientams) ir technologinių nuostolių, susidariusių dėl elektros faktinių ir reguliuotojo nustatytų tarifų kainų skirtumo technologiniams poreikiams per 2022 m. energijos skirstymo operatoriui (ESO, Tinklai) padengimo. Atitinkamai, iki 2022 m. pabaigos buvo padengti visi visuomeninio elektros tiekimo ir dujų tiekimo klientų reguliaciniai skirtumai, susidarę 2021 m.–2022 m. I pusm. (368 mln. Eur (be PVM)) ir 2022 m. II pusm. (64 mln. Eur (be PVM)). Per 2022 m. susidarę su elektros energija susiję technologiniai nuostoliai (44,6 mln. Eur (be PVM)) buvo padengti 2022 m. gruodžio mėn. Kompensacija 2023 m. Iš 2023 m. valstybės biudžeto, iki 714 mln. Eur skirta dalinai kompensuoti išaugusias energijos kainas visiems privatiems klientams. 2022 m. gruodžio 14 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė priėmė Ikonos nurodo, kuriems verslo segmentams reguliaciniai pokyčiai yra aktualūs. sprendimą dėl mechanizmo, veikiančio tokiu pačiu principu kaip ir 2022 m. II pusm., taikymo 2023 m. I pusm. Šiuo laikotarpiu elektros ir gamtinių dujų kainos taip pat bus dalinai kompensuojamos visiems privatiems klientams. Vyriausybės sprendimu, kompensacija bus taikoma visiems privatiems elektros energijos klientams, kurių elektros energijos kaina viršys 0,28 Eur/kWh (su PVM). Tačiau, elektros energijos kompensacijos dydis buvo apribotas iki 0,285 Eur/kWh (su PVM). Gamtinių dujų kainos dalis, susijusi su gamtinių dujų įsigijimo sąnaudomis, privatiems gamtinių dujų klientams kompensuojama ne daugiau nei 0,99 Eur/m 3 (su PVM) arba 1,40 Eur/m 3 (su PVM) – jei gamtinės dujos naudojamos maisto gamybai. Be to, per 2023 m. I pusm. bus skiriama 146,4 mln. Eur tiesiogiai kompensuoti elektros ir gamtinių dujų privačių klientų sąskaitas, siekiant nepriklausomiems tiekėjams (taip pat ir „Ignitis“, Sprendimai klientams) kompensuoti klientų skolas susidariusias per 2022 m. II pusm. Verslo klientams Kompensacija 2022 m .–2023 m. I ketv. Nuo 2022 m. IV ketv. iki 2023 m. I ketv. dalinai kompensuojamos ir verslo klientų elektros sąskaitas. Priimta Vyriausybės nustatyta dalinės kompensacijos verslui tvarka, kurioje numatyta iki 212 mln. Eur kompensacijoms 2022 m. IV ketv. ir iki 234 mln. Eur – 2023 m. I ketv. Kompensuojama 50 % mėnesio elektros kainos, kuri viršija Vyriausybės nustatytą minimalią 0,24 Eur/kWh ribą laikotarpiu nuo 2022 m. IV ketv. iki 2023 m. I ketv. ir 0,28 Eur/kWh ribą laikotarpiu nuo 2023 m. I ketv. iki 2023 m. II ketv. Kompensacija taikoma nepriklausomų tiekėjų verslo klientams bei garantinio tiekimo verslo klientams tiesiai per nepriklausomą tiekėją arba tiekėją, užtikrinantį garantinio tiekimo paslaugas. Verslo klientai, perkantys elektros energiją savo reikmėms tiesiai iš biržos (ne pardavimui ar perpardavimui) taip pat gaus dalinę kompensaciją. Taip pat buvo priimti sprendimai dėl su elektros energija susijusių technologinių nuostolių, susidariusių per 2022 m. padengimo energijos skirstymo operatoriui (ESO, Tinklai). Iš viso 75,5 mln. Eur (be PVM) buvo sugrąžinti energijos skirstymo operatoriui 2022 m. gruodžio mėn. Reglamento (ES) 2022/1854 perkėlimas į Lietuvos Respublikos įstatymus 2022 m. gruodžio 15 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė įstatymą „Dėl Reglamento (ES) 2022/1854 įgyvendinimo“ ir Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo pataisas, kuriomis Reglamentas (ES) 2022/1854 įtraukiamas į nacionalinę teisę ir nustatomi konkretūs privalomos viršutinės 180 Eur/MWh rinkos pajamų ribos įgyvendinimo ir šio reglamento taikymo principai. Įstatyme numatoma, kad pajamų perviršis bus surenkamas iš gamintojų, kurie gamina elektros energiją iš Reglamento (ES) 2022/1854 7 straipsnio 1 dalyje nurodytų išteklių, t. y. vėjo energijos, saulės energijos (saulės šiluminės ir fotovoltinės saulės energijos), geoterminės energijos, hidroenergijos be rezervuaro, biomasės kuro (kietojo arba dujinio biomasės kuro), išskyrus biometano, atliekų, branduolinės energijos, lignito, žalios naftos produktų, durpių. Rinkos pajamų riba bus taikoma tik 90 % rinkos pajamų, viršijančių 180 Eur/MWh ribą. Įstatyme taip pat įtvirtinti pagrindiniai pajamų perviršio nustatymo ir skaičiavimo bei kiti principai. Šiuo įstatymu nustatomas laikinas teisinis reguliavimas, kuris bus taikomas tik Reglamento (ES) 2022/1854 taikymo laikotarpiu – iki 2023 m. birželio 30 d. su galimybe pratęsti iki 2023 m. gruodžio 31 d. (su išimtimis). Be to, ESO teikia informaciją PSO apie tinklo naudotojus, prijungtus prie skirstymo tinklo. Priėmimo data: Per 2022 m. Pokyčių svarba Grupės verslo segmentams: Poveikis Grupei: Teigiamas poveikis Grupės grynąjam apyvartiniam kapitalui, grynajai skolai ir dėl to finansinio sverto rodikliams. Priėmimo data: 2022 m. gruodžio 15 d. Pokyčių svarba Grupės verslo segmentams: Poveikis Grupei: Pranešimo skelbimo dieną numatomas nereikšmingas neigiamas poveikis Grupės lygiu. 2022 m. metinis pranešimas / Verslo apžvalga Turinys » 53 / 468 Nustatytas reguliavimas, susijęs su antruoju jūrinio vėjo parko Lietuvoje vystymu 2022 m. gruodžio 20 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo pataisas, kurios numato naujas antrojo jūrinio vėjo parko vystymo Lietuvos teritorijoje Baltijos jūroje taisykles. Šios pataisos sukuria galimybę vystyti jūrinio vėjo parkus be valstybės paramos ir užtikrina, kad potencialūs energijos gamybos jūroje projektai būtų įgyvendinami kuo greičiau. Todėl konkurso organizavimas buvo paspartintas ir įvestas pasiūlymo teikimo realiuoju laiku (angl. real-time bidding) modelis. Konkurso dalyviai, norėdami tapti jūrinio vėjo parko vystytojais, siūlys didžiausią vystymo mokestį valstybei skirtam statyti vėjo jėgaines pajūrio zonoje. Konkurso laimėtojas bus išrinktas pagal didžiausią pasiūlytą vystymo mokestį. Tačiau, jis taip pat turės atlikti ir finansuoti poveikio aplinkai vertinimą ir kitus reikalingus tyrimus. Be to, konkurso laimėtojas turės įrengti, eksploatuoti ir valdyti nuosavybės teise infrastruktūrą, reikalingą prijungti jūrinio vėjo parką prie perdavimo tinklo. Antrojo vėjo parko konkurso data dar nežinoma. Ją paskelbs Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Sausumos vėjo ir saulės elektrinių plėtra Lietuvoje 2023 m. vasario 1 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė priėmė šiuos nutarimus, apibrėžiančius tolesnę sausumos vėjo ir saulės elektrinių plėtrą: – nustatoma, jog pasiekus 2 GW masto komercinių saulės elektrinių galią, tolesnė naujų tokio tipo elektrinių plėtra gali būti ribojama, jei atsirastų poreikis perdavimo sistemos operatoriui palaikyti tinklo stabilumą; – nustatomos tokios tinklo pajėgumų paskirstymo proporcijos sausumos vėjo ir saulės elektrinių pajėgumų dalys: – iki 2030 m. prie elektros energijos tinklo bus galima prijungti 4,4 GW saulės energijos pajėgumų ir 3,6 GW sausumos vėjo energijos pajėgumų; – 1,6 GW saulės energijos pajėgumų ir 0,57 GW sausumos vėjo elektrinių pajėgumų bus skirta nekomercinei atsinaujinančiosios energijos elektrinių plėtrai Vyriausybės nustatytomis proporcijomis; – tolesnė saulės elektrinių ir sausumos vėjo elektrinių plėtra, pasiekus leistinus gamybos pajėgumus, gali būti ribojama, jei perdavimo sistemos operatoriui prireiktų palaikyti tinklo stabilumą; – ne rečiau kaip kartą per metus elektros tinklų operatoriai ESO (Tinklai) ir AB „Litgrid“ turės atlikti elektros energijos gamybos įrenginiams suteiktos elektros tinklų galios ir esamos laisvos elektros tinklų galios vertinimą ir apie tai informuoti Lietuvos Respublikos Energetikos Ministeriją ir Valstybinę energetikos reguliavimo tarybą (VERT). Energetikos ministerija turės įvertinti pateiktą informaciją ir esant poreikiui teikti Vyriausybei siūlymus dėl pakeitimų. Ikonos nurodo, kuriems verslo segmentams reguliaciniai pokyčiai yra aktualūs. Nustatyta komunalinių atliekų deginimo vienos tonos įkainio viršutinė ribos nustatymo tvarka 2022 m. gruodžio 30 d. reguliuotojas (Valstybinė energetikos reguliavimo tarnyba, VERT) priėmė po rūšiavimo likusių, perdirbti ir pakartotinai panaudoti netinkančių energetinę vertę turinčių komunalinių atliekų deginimo vienos tonos įkainio viršutinės ribos nustatymo metodiką. Kadangi po rūšiavimo likusių, perdirbti ir pakartotinai panaudoti netinkančių energetinę vertę turinčių komunalinių atliekų deginimo paslaugos yra reguliuojamos, metodikoje (bendro) atliekų deginimo įrenginio operatorius įpareigojamas apskaičiuoti (perskaičiuoti) ir paruošti komunalinių atliekų deginimo vienos tonos įkainio viršutinės ribos projektą (arba perskaičiuotos komunalinių atliekų deginimo vienos tonos įkainio viršutinės ribos projektą). Projektas turi būti pateikiamas VERT derinimui ir tvirtinimui. Metodikoje numatoma, kad reguliuojamų paslaugų įkainio viršutinė riba nustatoma bent 3 metų laikotarpiui ir perskaičiuojama kasmet. Nustatant komunalinių atliekų deginimo vienos tonos įkainio viršutinę ribą, turi būti įvertintos šių reguliuojamų paslaugų teikimo sąnaudos bei racionali investicijų grąžos norma. Priėmimo data: 2022 m. spalio 20 d. Pokyčių svarba Grupės verslo segmentams: Poveikis Grupei: Bendras poveikis yra teigiamas, nes pataisos spartina energetikos sektoriaus transformaciją, kas tiesiogiai susiję su Grupės strategija. Priėmimo data: 2022 m. gruodžio 20 d. Pokyčių svarba Grupės verslo segmentams: Poveikis Grupei: Pranešimo skelbimo dieną finansinio poveikio įvertinti neįmanoma, tačiau nėra tikimasi neigiamo poveikio Grupės lygiu. Priėmimo data: 2023 m. vasario 1 d. Pokyčių svarba Grupės verslo segmentams: Poveikis Grupei: Neutralus. 2022 m. metinis pranešimas / Verslo apžvalga Turinys » 54 / 468 Elektros energijos perdavimo ir skirstymo sistemų pajėgumų rezervacijos mokestis 2022 m. gruodžio 16 d. Latvijos respublikos komunalinių paslaugų reguliavimo komisija priėmė elektros energijos gamintojų prijungimo prie sistemos taisyklių pataisas. Naujose taisyklėse įvedamas perdavimo ir skirstymo sistemų pajėgumų rezervacijos mokestis, taikomas naujiems gamintojams, kurių pajėgumai viršija 50 kW. Numatomas 20 tūkst. Eur mokestis už megavatvalandę ir mokesčio viršutinė riba numatoma projektams, kurių viršutinė riba nesiekia 100 MW. Mokestis turėtų būti mokamas depozitu arba suteikiant atitinkamą ES / EEE banko garantiją. Mokestis už projektus, kuriems jau išduotos techninės sąlygos, turi būti sumokėtas per tris mėnesius. Jūrinio vėjo projektas Latvijoje ir Estijoje Bendras jūrinio vėjo parko projektas Latvijos ir Estijos vyriausybės pasirinko atitinkamas vietas jų Baltijos jūros teritorijose, kur bus vystomas bendras jūrinio vėjo projektas – ELWIND. Jūrinio vėjo parkas turėtų būti pastatytas jūroje, maždaug 15–20 km nuo sausumos. ELWIND, kurio bendra galia sieks nuo 700 MW iki 1 000 MW, yra įtrauktas į prioritetinių tarpvalstybinių atsinaujinančios energijos projektų sąrašą pagal Europos infrastruktūros tinklų priemonę (angl. Connecting Europe Facility, CEF). Projektą planuojama užbaigti 2030 m. Be to, šiuo metu peržiūrimi teisės aktai, kurie buvo priimti Latvijoje 2014 m. Planuojama nustatyti išankstinių reikalavimų, norint dalyvauti konkursuose, kriterijus bei konkurso laimėtojo įpareigojimus. Ikonos nurodo, kuriems verslo segmentams reguliaciniai pokyčiai yra aktualūs. Latvijoje Palengvintas naujų atsinaujinančių išteklių projektų vystymas 2022 m. liepos 14 d. Latvijos Seimas priėmė Elektros rinkos įstatymo pataisas, kuriomis įvedamas naujas reguliavimas, palengvinantis plyno lauko investicijų projektų vystymo procesus: – nebėra įpareigojimų gauti Ekonomikos ministerijos leidimą statyti naują generatorių (įskaitant ir vėjo elektrines), kurio galia neviršija 500 kW. Bus priimtas naujas poįstatyminis teisės aktas, susijęs su šio leidimo tvarka ir sąlygomis; – garantinis užstatas tinklo pajėgumų rezervavimui bus reikalingas 50 kW ir galingesniems įrenginiams. Suma bus nustatyta poįstatyminiame teisės akte; – išmokos vietinėms bendruomenėms prasidės nuo 2023 m. sausio 1 d. Suma bus nustatyta poįstatyminiame teisės akte; – vystytojams suteikta teisė statyti vidinio tinklo linijas (saulės ir vėjo parkuose) savo pastangomis. Be to, 2022 m. rugsėjo 29 d. Latvijos Seimas priėmė įstatymą, kuriuo supaprastinama energijos tiekimo konstrukcijų statymo tvarka, įskaitant ir vėjo parkus. Įstatyme numatyta supaprastinta vėjo parkų, kurių bendra galia viršija 50 MW, statybos, išorinių komunalinių tinklų įrengimo bei susijusių konstrukcijų (įrenginių), reikalingų saulės modulių veikimui, jei bendra vieno objekto galia siekia bent 10 MW, statybos tvarka. Konkrečiau, įstatymas leidžia statyti vėjo parkus už miestų ir kaimų, pramoninės paskirties teritorijose, šalia techninių konstrukcijų ar žemės ūkio paskirties teritorijose, kaip tai numatyta tos savivaldybės teritorijos planuose. Be to, turi būti užtikrintas bent 800 m atstumas tarp gyvenamosios ir viešosios paskirties pastatų ir artimiausios vėjo parko vėjo turbinos. Įstatyme taip pat numatyta, kad statomas vėjo parkas, kurio galia viršija 50 MW, gali gauti nacionalinės svarbos objekto statusą. Be to, iki šiol prieš statant vėjo parką, kurio galia viršija 50 MW, vystytojui visada reikėdavo atlikti išsamų poveikio aplinkai vertinimą. Taip pat gali būti vykdomas pirminis vėjo elektrinių poveikio aplinkai vertinimas, jei projektas atitinka numatytus specialiuosius kriterijus. Priėmimo data: 2022 m. liepos 14 d. Pokyčių svarba Grupės verslo segmentams: Poveikis Grupei: Bendras poveikis yra teigiamas, nes pataisos spartina energetikos sektoriaus transformaciją, kas tiesiogiai susiję su Grupės strategija. Priėmimo data: 2022 m. spalio 28 d. Pokyčių svarba Grupės verslo segmentams: Poveikis Grupei: Neutralus. Priėmimo data: 2022 m. gruodžio 16 d. Pokyčių svarba Grupės verslo segmentams: Poveikis Grupei: Pranešimo skelbimo dieną, nėra tikimasi reikšmingos finansinės įtakos Grupei. 2022 m. metinis pranešimas / Verslo apžvalga Turinys » 55 / 468 Reglamento (ES) 2022/1854 įgyvendinimas 2022 m. lapkričio 8 d. buvo priimtas Lenkijos Ministrų Tarybos reglamentas dėl atsinaujinančiųjų energijos išteklių kainų viršutinės ribos apskaičiavimo. Elektros energijos gamintojams nustatytos tokios kainų viršutinės ribos: – elektros energijai, pagamintai įrenginiuose, kuriems taikoma CfD sistema, ir elektros energijai, parduodamai „už" CfD ribų: gamintojo aukcione pasiūlyta laimėjusi kaina, kuri kasmet indeksuojama pagal praėjusių kalendorinių metų vidutinį metinį vartojimo prekių ir paslaugų kainų indeksą iš viso, kurį skelbia Centrinės statistikos tarnybos pirmininkas (Reglamento 2 straipsnio 1 dalies a punktas); – už elektros energiją, pagamintą įrenginiuose, kuriems netaikoma CfD sistema: CfD sistemos orientacinė kaina, galiojanti nurašymo į Fondą apskaičiavimo dieną (Reglamento 2 straipsnio 1 dalies b punktas). Pasirinktos galiojančios atskaitinės kainos įrenginiams, kurių bendra galia didesnė nei 1 MW (įrenginiams, kurių bendra galia iki 1 MW, nurašymo prievolės netaikomos), yra tokios: – sausumos vėjo parkams: 295 Pln/MWh; – saulės energijai: 355 Pln/MWh. Lenkijoje Galimai bus palengvinta sausumos vėjo parkų statyba 2022 m. liepos 5 d. Lenkijos Ministrų kabinetas patvirtino Investicijų į vėjo parkus įstatymo, išleisto 2016 m. gegužės 20 d., pataisų projektą, kuriuo siekiama palengvinti vadinamą „10H“ taisyklę, pagal kurią sausumos vėjo elektrinės gali būti statomos ne arčiau nei dešimties vėjo elektrinių aukščio atstumu nuo pastatytų gyvenamųjų pastatų (skaičiuojant aukštį iki rotoriaus viršaus). Be abejo, „10H“ taisyklė gerokai apribojo naujų investicijų į vėjo elektrines galimybes – išties, ši taisyklė draudžia statyti vėjo elektrines 98 % Lenkijos teritorijos. Pagrindinė pataisų projekto idėja yra išlaikyti pagrindinį naujų vėjo elektrinių vietos nustatymo principą, pagal kurį turės būti išlaikytas minimalus būtinas atstumas nuo gyvenamųjų patalpų. Bendrai, „10H“ taisyklė vis dar galioja, tačiau savivaldybės turi teisę sumažinti minimalų atstumą nuo gyvenamųjų pastatų iki 500 m, tačiau tik vadovaujantis regiono teritorijų planu. Taip pat, nauji sausumos vėjo parkai galėtų būti statomi tik vadovaujantis regiono teritorijų planu, tad, jei žemės sklypo paskirtis nenumatyta regiono teritorijų plane, vėjo parko ten statyti nebūtų galima. Regiono teritorijų plane nustatant vėjo elektrinės atstumą nuo gyvenamųjų pastatų būtų remiamasi, be kita ko, poveikio aplinkai vertinimo rezultatais. Į vertinimą turėtų būti įtrauktas, be kita ko, triukšmo taršos poveikis aplinkai ir gyventojų sveikatai. Nepaisant to, kad įstatymo projektas jau pateiktas, formalus teisėkūros procesas dar neinicijuotas. Pagrindinė vilkinimo priežastis yra skirtingos valdančiųjų partijų pozicijos. Ikonos nurodo, kuriems verslo segmentams reguliaciniai pokyčiai yra aktualūs. Priėmimo data: 2022 m. liepos 5 d. Pokyčių svarba Grupės verslo segmentams: Poveikis Grupei: Bendras poveikis yra teigiamas, nes pataisos spartina energetikos sektoriaus transformaciją, kas tiesiogiai susiję su Grupės strategija. Priėmimo data: 2022 m. lapkričio 8 d. Pokyčių svarba Grupės verslo segmentams: Poveikis Grupei: Pranešimo skelbimo dieną numatomas neigiamas poveikis. 2022 m. metinis pranešimas / Verslo apžvalga Turinys » 56 / 468 2022 m. metinis pranešimas / Rezultatai Turinys » 3.1 Metiniai rezultatai 57 3.2 Rezultatai pagal segmentus 73 3.3 Penkerių metų santrauka 81 3.4 Ketvirto ketvirčio rezultatai 82 3.5 Ketvirčių suvestinė 84 Rezultatai 2022 m. metinis pranešimas / Rezultatai 56 / 468 Turinys » 57 / 468 2022 m. metinis pranešimas / Rezultatai Turinys » 3.1 Metiniai rezultatai 1 Pagrindiniai finansiniai rodikliai 2022 m. 2021 m. 2 ∆ ∆,% Pajamos mln. Eur 4 386,9 1 898,7 2 488,2 131,0 % EBITDA mln. Eur 539,7 343,2 196,5 57,3 % Koreguotas EBITDA mln. Eur 469,3 332,7 136,6 41,1 % Žalioji gamyba mln. Eur 252,4 107,5 144,9 134,8 % Tinklai mln. Eur 164,5 145,4 19,1 13,1 % Lanksčioji gamyba mln. Eur 34,6 37,2 (2,6) (7,0 %) Sprendimai klientams mln. Eur 15,6 40,6 (25,0) (61,6 %) Kita 3 mln. Eur 2,2 2,0 0,2 10,0 % Koreguoto EBITDA marža % 10,9% 17,6% (6,7 p.p.) n/a EBIT mln. Eur 387,8 192,1 195,7 101,9 % Koreguotas EBIT mln. Eur 317,4 206,4 111,0 53,8 % Grynasis pelnas mln. Eur 293,4 160,2 133,2 83,1 % Koreguotas grynasis pelnas mln. Eur 256,0 162,8 93,2 57,2 % Investicijos 4 mln. Eur 521,8 234,9 286,9 122,1 % FFO mln. Eur 484,1 299,4 184,7 61,7 % FCF mln. Eur 17,3 (240,6) 257,9 n/a ROE % 14,7 % 8,7 % 6,0 p. p. n/a Koreguotas ROE % 12,9 % 8,9 % 4,0 p. p. n/a ROCE % 13,1 % 7,3 % 5,8 p. p. n/a Koreguotas ROCE % 10,7 % 7,9 % 2,8 p. p. n/a Pagrindinis EPS 3 Eur 4,04 2,16 1,88 87,0 % DPS Eur 1,24 1,19 0,05 4,2 % 2022 m. gruod. 31 d. 2021 m. gruod. 31 d. ∆ ∆,% Iš viso turto mln. Eur 5 271,6 4 258,1 1 013,5 23,8 % Nuosavas kapitalas mln. Eur 2 125,6 1 855,9 269,7 14,5 % Grynoji skola AVR mln. Eur 986,9 957,2 29,7 3,1 % Grynasis apyvartinis kapitalas mln. Eur 443,3 438,7 4,6 1,0 % Grynoji skola / EBITDA kartai 1,83 2,79 (0,96) (34,4 %) Grynoji skola / Koreguotas EBITDA kartai 2,10 2,88 (0,78) (27,1 %) FFO / Grynoji skola % 49,1 % 31,3 % 17,8 p. p. n/a 1 Dėl apvalinimo pateiktų skaičių sumos gali tiksliai nesutapti su nurodytomis kituose skyriuose, o procentinės dalys gali tiksliai neatspindėti absoliučių skaičių. 2 Dėl TAS pokyčių, dalis 2021 m. finansinių rodiklių buvo retrospektyviai perskaičiuoti (daugiau informacijos pateikiame „Konsoliduotos finansinės ataskaitos“ skyriaus dalyje „6 Lyginamosios informacijos pertvarkymas dėl apskaitos politikos pakeitimo“). 3 Kita – kitos veiklos ir eliminavimai (konsolidavimo koregavimai ir susijusių šalių sandoriai), įskaitant patronuojančiosios bendrovės finansinius rezultatus. Daugiau informacijos pateikiame skyriuje „6.2 Patronuojančiosios bendrovės finansinės ataskaitos“. 4 Investicijų apskaičiavimo formulė nuo 2022 m. pradžios buvo retrospektyviai pakoreguota įtraukiant išankstinius apmokėjimus už ilgalaikį turtą. Taip tiksliau pavaizduojama per metus atliktų investicijų suma, nes išankstinių apmokėjimų kiekis reikšmingai išaugo kartu su išaugusiu atsinaujinančios energijos projektų kiekiu. Atnaujintą formulę pateikiame skyriuje „7.3 Alternatyvūs veiklos rodikliai“ ir Grupės svetainėje. 58 / 468 2022 m. metinis pranešimas / Rezultatai Turinys » 2022 m., lyginant su 2021 m. 2022 m. koreguotas EBITDA išaugo 41,1 %, lyginant su 2021 m., ir siekė 469,3 mln. Eur. Koreguoto EBITDA augimą lėmė Žaliosios gamybos segmentas, kuris per metus išaugo daugiau nei du kartus (+134,4 %) iki 252,4 mln. Eur ir sudarė 53,8 % viso koreguoto EBITDA. Pagrindiniai augimo veiksniai buvo Pomeranijos VP Lenkijoje veiklos pradžia ir geresni veikiančių Žaliosios gamybos pajėgumų rezultatai, kurios daugiausia lėmė aukštesnės elektros rinkos kainos (+154,5 %, lyginant su 2021 m.). Kitų trijų segmentų bendras rezultatas per metus išliko beveik nepakitęs (-8,5 mln. Eur, arba -3,8 % sumažėjimas). Tinklų segmento rezultatas augo 13,1 %, o Sprendimų klientams ir Lanksčiosios gamybos segmentų rezultatai mažėjo atitinkamai 61,6 % ir 7,0 %. Rezultato palyginimas su prognoze 2022 m. koreguotas EBITDA 2,0 % viršijo viršutinę prognozės (420–460 mln. Eur) ribą. 2022 m. lapkričio 22 d. skelbtos paskutinės prognozės ir mūsų lūkesčių viršijimą lėmė: – geresni Žaliosios gamybos segmento rezultatai, daugiausiai Kruonio HAE dėl didesnio skirtumo tarp rinkos kainų piko ir ne piko metu; – geresni Lanksčiosios gamybos segmento rezultatai dėl gamybai palankesnio elektros, gamtinių dujų ir apyvartinių taršos leidimų kainų skirtumo, ypač 2022 m. gruodžio mėn.; – geresnius rezultatus iš dalies atsvėrė Sprendimų klientams segmento rezultatas, kurį lėmė prastesnis nei tikėtasi privačių kliento rezultatas. Apžvalga Žalioji gamyba Tinklai Lanksčioji gamyba Sprendimai klientams Kita 1 Verslo rezultatas Korekcijos TFAS 2022 m. Koreguoti Ataskaitiniai Pajamos 457,6 697,5 237,4 3 0 01,2 (77,2) 4 316,5 70,4 4 386,9 Elektros, gamtinių dujų ir kitų paslaugų pirkimai (153,4) (398,7) (126,9) (2 947,8) 18,0 (3 608,7) - (3 608,7) Darbo užmokesčio ir susijusios sąnaudos (11,9) (64,5) (8,7) (13,0) (17,7) (115,8) - (115,8) Remonto ir priežiūros sąnaudos (5,5) (30,7) (4,4) - - (40,6) - (40,6) Kitos sąnaudos (34,3) (39,2) (62,8) (24,7) 79,0 (82,1) - (82,1) EBITDA 252,4 164,5 34,6 15,6 2,2 469,3 70,4 539,7 Nusidėvėjimas ir amortizacija (28,0) (90,1) (11,7) (2,2) (5,8) (137,7) - (137,7) Ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto nurašy- mai, perkainojimas ir vertės sumažėjimo nuostoliai (2,8) (11,8) 0,2 - 0,3 (14,2) - (14,2) EBIT 221,7 62,6 23,1 13,4 (3,4) 317,4 70,4 387,8 Finansinė veikla (27,1) (23,4) (50,5) Pelno mokesčio pajamos (sąnaudos) (34,3) (9,6) (43,9) Grynasis pelnas 256,0 37,4 293,4 2021 m. 2 Koreguoti Ataskaitiniai Pajamos 217,7 509,5 151,7 1 023,6 (14,2) 1 888,3 10,4 1 898,7 Elektros, gamtinių dujų ir kitų paslaugų pirkimai (83,2) (255,7) (86,0) (955,0) (1,0) (1 380,9) - (1 380,9) Darbo užmokesčio ir susijusios sąnaudos (8,3) (53,1) (7,7) (10,7) (17,4) (97,2) - (97,2) Remonto ir priežiūros sąnaudos (3,7) (22,1) (6,0) - - (31,7) - (31,7) Kitos sąnaudos (15,0) (33,2) (14,8) (17,3) 34,6 (45,7) - (45,7) EBITDA 107,5 145,4 37,2 40,6 2,0 332,7 10,4 343,2 Nusidėvėjimas ir amortizacija (21,2) (83,2) (11,3) (1,8) (5,1) (122,6) - (122,6) Ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto nurašy- mai, perkainojimas ir vertės sumažėjimo nuostoliai - (3,7) (0,1) - 0,2 (3,6) (24,8) (28,5) EBIT 86,2 58,5 25,8 38,8 (2,9) 206,4 (14,4) 192,1 Finansinė veikla (25,6) 9,5 (16,1) Pelno mokesčio pajamos (sąnaudos) (18,0) 2,2 (15,8) Grynasis pelnas 162,8 (2,7) 160,2 2021 2 realizuota Vasario 28 d. prognozė Gegužės 19 d. prognozė Rugpjūčio 23 d. prognozė Lapkričio 22 d. prognozė 2022 m. rezultatas Koreguotas EBITDA 332,7 290–335 330–360 360–420 420–460 469,3 Žalioji gamyba 107,5 Didesnis Didesnis Didesnis Didesnis 252,3 Tinklai 145,4 Didesnis Didesnis Didesnis Didesnis 164,5 Lanksčioji gamyba 37,2 Mažesnis Mažesnis Mažesnis Mažesnis 34,6 Sprendimai klientams 40,6 Mažesnis Mažesnis Mažesnis Stabilus 15,6 Kita 2,0 Stabilus Stabilus Stabilus Stabilus 2,2 1 Kita – kitos veiklos ir eliminavimai (konsolidavimo koregavimai ir susijusių šalių sandoriai). 2 Dėl TAS pokyčių, dalis 2021 m. finansinių rodiklių buvo retrospektyviai perskaičiuoti (daugiau informacijos pateikiame „Konsoliduotos finansinės ataskaitos“ skyriaus dalyje „6 Lygina- mosios informacijos pertvarkymas dėl apskaitos politikos pakeitimo“). 2022 m. rezultato palyginimas su prognoze GRI 201-1 Ikonos nurodo, su kuriuo segmentu šie reguliaciniai pokyčiai yra susiję: Sprendimų klientams Tinklų. 1 2023 m. skaičiai pagrįsti viešai prieinama informacija 2022 m. metinio pranešimo paskelbimo dieną. 2 Visuomeninio tiekimo paslaugos bendra reguliuojamų tarifų dalis – visos papildomos kainos dedamosios,pvz.: skirstymo kaina, viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) kaina, perdavimo kaina, kompensacija ir kitos dedamosios. Dalinės energijos kainų kompensacijos poveikio apžvalga 2023 m. 1 2022 m. Valstybės biudžeto priemonės Įtaka Grupės veiklai Nėra tiesioginės įtakos Padengti reguliaciniai skirtumai turėjo teigiamą įtaką Grupės grynajam apyvartiniam kapitalui, grynajai skolai, dėl to – ir finansinio sverto rodikliams Gamtinių dujų kainos ir reguliuojamų tarifų skirtumai, Eur/MWh Elektros kainos ir reguliuojamų tarifų skirtumai, Eur/MWh < 1,0 mlrd. Eur< 1,2 mlrd. Eur 145 mln. Eur523 mln. Eur 205 mln. Eur < 714 mln. Eur< 212 mln. Eur < 234 mln. Eur 2022 m.2021–2022 m. 2022 m. II pusm. 2022 m. IV ketv. 2023 m. 2023 m. I ketv. Reguliacinių skirtumų kompensacija Reguliacinių skirtumų kompensacija Kainų subsidijos vartotojams Kainų subsidijos vartotojams Kainų subsidijos vartotojams Kainų subsidijos vartotojams Elektros energija Elektros energija ir gamtinės dujos Elektros energija ir gamtinės dujos Elektros energija Elektros energija ir gamtinės dujos Elektros energija Visi buitiniai ir verslo klientai Reguliuojami buitiniai klientai Visi buitiniai klientai Visi verslo klientai Visi buitiniai klientai Visi verslo klientai 36,6 55,6 36,6 2021 m. I pusm. 44,0 142,0 152,0 167,0 330,0 565,0 124,8 44,0 2021 m. II pusm. 56,5 154,2 56,5 2022 m. I pusm. 114,5 304,3 188,9 2022 m. II pusm. 155,5 391,0 2023 m. saus.–vas. -700 Reguliuojamas tarifas Bendra reguliuojamų tarifų dalis 2 Didmeninė gamtinių dujų kaina Kaina, kurią moka klientasr -100,00 28,0 40,8 53,9 127,3 185,2 14,0 19,8 14,0 20,6 50,9 20,6 38,2 94 38,2 73,2 149,0 94,5 135,9 58,0 Skiriama suma (su PVM) Kompensacijos laikotarpis Paskirtis Produktas Segmentas 2022 m. I pusm. 2022 m. II pusm. 2023 m. I pusm. 2021 m. I pusm. 2021 m. II pusm. 75,7 90,9 Tarifas 2 , įskaitant kompensaciją 240,0 280,0 120 mln. Eur432 mln. Eur 115 mln. Eur 8 mln. Eur - - Skiriama suma Grupės klientams (be PVM) Šioje dalyje apibendriname Lietuvoje taikytas dalinio kompensavimo vartotojams dėl padidėjusių energijos išteklių kainų priemones ir jų įtaką Grupei. Per 2022 m. ir po ataskaitinio laikotarpio buvo iš dalies kompensuotos didėjančios kainos bei reguliaciniai skirtumai. Bendrai, tai turėjo teigiamą įtaką Grupės grynajam apyvartiniam kapitalui, grynajai skolai, dėl to – ir finansinio sverto rodikliams. Su išsamesne informacija galite susipažinti „2.5 Verslo aplinka" skyriaus dalyje „Dalinis išaugusių energijos kainų kompensavimas". 59 / 468 Turinys »2022 m. metinis pranešimas / Rezultatai 60 / 468 2022 m. metinis pranešimas / Rezultatai Turinys » Pajamos 2022 m. pajamos padidėjo 131,0 %, lyginant su 2021 m., ir siekė 4 386,9 mln. Eur. Pagrindinės paja- mų pokyčio verslo segmentuose priežastys: 1. Sprendimai klientams (+2 074,4 mln. Eur). Reikšmingai išaugusios pajamos (+205,5 %) netapo geresniais rezultatais. Didesnes elektros energijos tiekimo pajamas (+563,9 mln. Eur) lėmė didesnės rinkos kainos (vidutiniškai +154,4 %) ir didesnis parduotas mažmeninės prekybos kiekis (+14,0 %). Augimą gamtinių dujų verslo segmente (+1 500,2 mln. Eur) daugiausiai lėmė didesnis vidutinis TTF dujų indeksas (+239,2 %), kuris atsispindi įmonės dujų tiekimo veikloje, bei didesnis parduotas kiekis (+10,8 %), efektyviai išnaudojus Lietuvos SGD terminalą ir sudarius pelningų sandorių su užsienio klientais. 2. Tinklai (+148,4 mln. Eur). Pajamų augimą daugiausiai lėmė didesnės elektros skirstymo pajamos dėl 2022 metų pabaigoje atgautų technologinių nuostolių sąnaudų (susidariusių per 2022 m.) Technologinių nuostolių sąnaudų išaugimą (+103,7%, +62,7 mln. Eur) lėmė aukštesnės elektros energijos kainos . Be to, prie augimo prisidėjo ir išaugusios garantinio tiekimo pajamos (45,4 mln. Eur), kurias lėmė 154,4 % aukštesnės elektros rinkos kainos. 3. Žalioji gamyba (+241,1 mln. Eur). Pajamų augimas užfiksuotas visose technologijose (vėjo, vandens, atliekų vertimo energija), kurį lėmė aukštesnės elektros rinkos kainos, pasirašytos naujos ilgalaikės elektros energijos prekybos sutartys (angl. power purchase agreements, PPA) ir Pomeranijos VP, 2021 m. gruodžio mėn. pradėjęs komercinę veiklą. Nors elektros rinkos kaina reikšmingai išaugo, Žaliosios gamybos segmentas nepatyrė viso išaugusių elektros rinkos kainų efekto, nes dalis Žaliosios gamybos portfelio yra apdrausta fiksuotų kainų sutartimis. Faktinė veikiančių pajėgumų pagamintos elektros energijos pardavimo kaina siekė (išskyrus Kruonio HAE) 149,8 Eur/MWh, tuo tarpu vidutinė elektros rinkos kaina Lietuvoje siekė 230,2 Eur/MWh, Lenkijoje 167,6 Eur/MWh, o Estijoje – 192,8 Eur/MWh. 4. Lanksčioji gamyba (+87,2 mln. Eur). Pajamų augimą daugiausiai lėmė elektros energijos rezervinių (izoliuoto sistemos darbo) paslaugų pajamos (+64,6 mln. Eur), skirtos padengti patirtas sąnaudas, susijusias su gamtinių dujų rezervu, įsigytu siekiant atitikti naujus PSO nustatytus izoliuoto elektros sistemos darbo paslaugų reikalavimus. Prie pajamų augimo taip pat prisidėjo didesnės KCB komercinės veiklos pajamos (+19,3 mln. Eur) dėl geresnių rinkos sąlygų gamybai 2022 m. IV ketv. 2022 m. 2021 m. 1 ∆ ∆, % Sprendimai klientams 3 083,8 1 009,4 2 074,4 205,5 % Tinklai 681,1 532,7 148,4 27,9 % Žalioji gamyba 458,4 217,3 241,1 111,0 % Lanksčioji gamyba 240,7 153,5 87,2 56,8 % Kita 2 (77,1) (14,2) (62,9) 443,0 % Pajamos 4 386,9 1 898,7 2 488,2 131,0 % 2022 m. 2021 m. 1 ∆ ∆, % 2022, % 2021, % Lietuva 3 430,1 1 617,4 1 812,7 112,1 % 78,2 % 85,2 % Kita 3 956,8 281,3 675,5 240,1 % 21,8 % 14,8 % Pajamos 4 386,9 1 898,7 2 488,2 131,0 % 100,0 % 100,0 % 2022 2021 1 ∆ ∆, % 2022 m., % 2021 m., % Electricity related 2 717,3 1 397,7 1 319,6 94,4 % 61,9 % 73,6 % Natural gas related 1 574,1 422,7 1 151,4 272,4 % 35,9 % 22,3 % Other 95,5 78,3 17,2 22,0 % 2,2 % 4,1 % Revenue 4 386,9 1 898,7 2 488,2 131,0 % 100,0 % 100,0 % 2022 m. Grupė uždirbo 78,2 % (2021 m. – 85,2 %) visų pajamų Lietuvoje (3 430,1 mln. Eur). Grupės pajamos iš užsienio šalių išaugo 240,1 %, daugiausiai Suomijoje ir Latvijoje, ir siekė 956,8 mln. Eur (2021 m. – 281,3 mln. Eur), daugiausiai dėl didesnių gamtinių dujų kainų. 2022 m., lyginant su 2021 m., su elektros energija susijusios pajamos padidėjo 1 319,6 mln. Eur, daugiausiai dėl didesnių elektros pardavimo pajamų (+912,6 mln. Eur), didesnių pagamintos elektros energijos pardavimo pajamų (+209,7 mln. Eur) ir didesnių visuomeninio elektros tiekimo pajamų (+25,3 mln. Eur). Lyginant su 2021 m., su gamtinėmis dujomis susijusios pajamos išaugo 1 151,4 mln. Eur dėl didesnių gamtinių dujų pardavimo pajamų (+1 171,9 mln. Eur). 1 Dėl TAS pokyčių, dalis 2021 m. finansinių rodiklių buvo retrospektyviai perskaičiuoti (daugiau informacijos pateikiame „Konsoliduotos finansinės ataskaitos“ skyriaus dalyje „6 Lyginamosios informacijos pertvarkymas dėl apskaitos politikos pakeitimo“). 2 Kita – kitos veiklos ir eliminavimai (konsolidavimo koregavimai ir susijusių šalių sandoriai). 3 Kita – Latvija, Estija, Lenkija ir Suomija. 4 Detalesnis aprašymas pateikiamas 2022 m. metinių konsoliduotųjų finansinių ataskaitų 8-oje pastaboje „Pajamos pagal sutartis su klientais“. Pajamos pagal segmentus, mln. Eur Pajamos pagal šalis, mln. Eur Pajamos pagal tipą 3 , mln. Eur 61 / 468 2022 m. metinis pranešimas / Rezultatai Turinys » Sąnaudos 2022 m. 2021 m. 1 ∆ ∆,% Elektros, gamtinių dujų ir kitų paslaugų pirkimai 3 608,7 1 380,9 2 227,8 161,3 % Elektros ir susijusių paslaugų pirkimai 2 082,1 952,9 1 129,2 118,5 % Dujų ir susijusių paslaugų pirkimai 1 501,3 415,6 1 085,7 261,2 % Kiti pirkimai 25,3 12,4 12,9 104,0 % OPEX 220,0 174,6 45,4 26,0 % Darbo užmokesčio ir susijusios sąnaudos 115,8 97,2 18,6 19,1 % Remonto ir priežiūros sąnaudos 40,6 31,7 8,9 28,1 % Kitos OPAX sąnaudos 63,6 45,7 17,9 39,2 % Kita 170,4 151,1 19,3 12,8 % Nusidėvėjimas ir amortizacija 137,7 122,6 15,1 12,3 % Išvestinės finansinės priemonės 2 18,5 - 18,5 n/a Ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto nurašymai, perkainojimas ir vertės sumažėjimo nuostoliai 14,2 28,5 (14,3) (50,2 %) Iš viso 3 999,1 1 706,6 2 292,5 134,3 % Sąnaudos, mln. EurElektros, gamtinių dujų ir kitų paslaugų pirkimai 2022 m. Grupės elektros ir dujų pirkimai siekė 3 608,7 mln. Eur ir buvo 161,3 % didesni nei 2021 m. Tokį padidėjimą lėmė didesni elektros energijos (+1 129,2 mln. Eur) ir gamtinių dujų (+1 085,7 mln. Eur) pirkimai, daugiausiai dėl aukštesnių rinkos kainų. OPEX 2022 m. Grupės OPEX sudarė 220,0 mln. Eur ir padidėjo 26,0 % (+45,4 mln. Eur). Tokį pokytį lėmė išaugusios darbo užmokesčio bei susijusios sąnaudos (+18,6 mln. Eur, arba +19,1 %), kurioms didelės įtakos turėjo Grupėje didėjantis darbuotojų skaičius, vidutinis darbo užmokestis ir padidėjęs viršvalandžių skaičius šalinant elektros skirstymo tinklo gedimus po stiprių audrų 2022 m. Kitos sąnaudos išaugo 17,9 mln. Eur, daugiausiai dėl didesnių klientų aptarnavimo, IT, mokesčių, transporto ir komunalinių sąnaudų. Kita 2022 m. išvestinių finansinių priemonių sąnaudos dėl neefektyvių apsidraudimo sandorių yra daugiausiai susijusios su Sprendimų klientams segmento rezultatais, kuriems daugiausiai įtakos turėjo neefektyvūs apsidraudimo sandoriai, nes pasirinktų apsidraudimo priemonių koreliacija suprastėjo. 2021 m. rezultatas buvo teigiamas (23,9 mln. Eur iš uždarytų išvestinių priemonių sandorių) ir buvo atitinkamai įtrauktas prie kitų pajamų. Tikrosios vertės pokyčiai efektyvių apsidraudimo sandorių, atitinkančių apsidraudimo apskaitos kriterijus, atskleisti Finansinės padėties ataskaitoje prie nuosavo kapitalo rezervų. Uždarytų išvestinių priemonių sandorių pajamos arba nuostoliai atskleisti Pelno (nuostolio) ataskaitoje prie „Elektros, gamtinių dujų ir kitų paslaugų pirkimai“. Tikrosios vertės pokyčiai ir rezultatai uždarytų apsidraudimo sandorių, kurie neatitinka apsidraudimo apskaitos kriterijų, atskleisti Pelno (nuostolio) ataskaitoje, neigiami rezultatai – prie kitų sąnaudų, o teigiami laikotarpio apsidraudimo sandorių rezultatai atskleisti prie kitų pajamų. Nusidėvėjimo ir amortizacijos sąnaudos išaugo dėl didesnių Tinklų segmento sąnaudų (+6,9 mln. Eur), daugiausiai dėl atliktų investicijų, bei Pomeranijos VP (+3,6 mln. Eur), pradėjusio komercinę veiklą 2021 m. gruodžio mėn., ir Vilniaus KJ atliekas energija verčiančio bloko (+2,3 mln. Eur), pradėjusio komercinę veiklą 2021 m. kovo mėn. 2022 m. ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto nurašymai, perkainojimas ir vertės sumažėjimo nuostolius daugiausiai sudarė senų elektros energijos apskaitos prietaisų vertės sumažėjimo nuostoliai, nes 2022 m. liepos mėn. pradėjome masinį išmaniųjų skaitiklių diegimą. 2021 m. sąnaudos buvo susijusius su pokyčiais Tinklų segmento metodikoje ir ilgalaikio materialiojo turto susijusio su elektros veiklomis perkainojimo efektu (44,4 mln. Eur, įskaitant dotacijas). 15,9 mln. Eur buvo įtraukta į pelno (nuostolių) ataskaitą, o 28,5 mln. Eur – į perkainojimo rezervą. Be to, dujų veiklos ilgalaikio materialiojo turto vertės sumažėjimas siekė 8,9 mln. Eur ir buvo įtrauktas į 2021 m. sąnaudas. 1 Dėl TAS pokyčių, dalis 2021 m. finansinių rodiklių buvo retrospektyviai perskaičiuoti (daugiau informacijos pateikiame „Konsoliduo- tos finansinės ataskaitos“ skyriaus dalyje „6 Lyginamosios informacijos pertvarkymas dėl apskaitos politikos pakeitimo“). 2 Išvestinės finansinės priemonės įtrauktos į Pelno (nuostolių) ataskaitą prie „Kito sąnaudos“. 62 / 468 2022 m. metinis pranešimas / Rezultatai Turinys » EBITDA 2022 m. koreguotas EBITDA sudarė 469,3 mln. Eur ir buvo 41,1 %, arba 136,6 mln. Eur, didesnis nei 2021 m. Koreguoto EBITDA augimą lėmė Žaliosios gamybos segmento rezultatas, kuris per metus išaugo daugiau nei du kartus (+134,8 %) iki 252,4 mln. Eur ir sudarė 53,8 % viso koreguoto EBITDA. Pagrindiniai augimo veiksniai buvo Pomeranijos VP Lenkijoje veiklos pradžia ir geresni veikiančių Žaliosios gamybos pajėgumų rezultatai, kuriems įtakos turėjo aukštesnės elektros rinkos kainos (+154,5 %, lyginant su 2021 m.). Kitų trijų segmentų bendras rezultatas per metus išliko beveik nepakitęs (-8,5 mln. Eur, arba -3,8 % sumažėjimas). Tinklų segmento rezultatas augo 13,1 %, o Sprendimų klientams ir Lanksčiosios gamybos segmentų rezultatai mažėjo atitinkamai 61,6 % ir 7,0 %. Pagrindinės koreguoto EBITDA pokytį lėmusios priežastys: 1. Žalioji gamyba (+144,9 mln. Eur). Augimą užfiksuotą visose technologijose (vėjo, vandens, atliekų vertimo energija) daugiausiai lėmė aukštesnės elektros rinkos kainos, pasirašytos naujos ilgalaikės elektros energijos prekybos sutartys (angl. power purchase agreements, PPA) ir Pomeranijos VP, 2021 m. gruodžio mėn. pradėjęs komercinę veiklą. Nors elektros rinkos kaina reikšmingai išaugo, Žaliosios gamybos segmentas nepatyrė viso išaugusių elektros rinkos kainų efekto, nes dalis Žaliosios gamybos portfelio yra apdrausta fiksuotų kainų sutartimis. Faktinė veikiančių pajėgumų pagamintos elektros energijos pardavimo kaina siekė 149,8 Eur/MWh, tuo tarpu vidutinė elektros rinkos kaina Lietuvoje siekė 230,2 Eur/MWh, Lenkijoje 167,6 Eur/MWh, o Estijoje – 192,8 Eur/MWh. 2. Tinklai (+19,1 mln. Eur). Augimą lėmė įvesta papildoma tarifo dedamoji (+28,0 mln. Eur) bei didesnis RAB (+ 3,6 mln. Eur). Augimą iš dalies atsvėrė (-12,6 mln. Eur) mažesnis elektros WACC (4,16 % 2022 m., lyginant su 5,34 % 2021 m.) dėl atnaujintos WACC metodikos naujajam reguliaciniam laikotarpiui, prasidėjusiam 2022 m. 3. Lanksčioji gamyba (-2,6 mln. Eur). Mažėjimą lėmė prastesni tiek reguliuojamos veiklos (-1,7 mln. Eur), tiek komercinės veiklos (-1,0 mln. Eur) rezultatai. Lyginant su praeitais metais, šių metų KCB koreguotas EBITDA buvo panašus (-0,9 mln. Eur, arba -4,0 %) net ir pagaminus mažesnį kiekį (-548 GWh, arba -66,9 %), nes 2022 m. IV ketv. elektros, gamtinių dujų ir apyvartinių taršos leidimų kainų skirtumas buvo palankesnis gamybai. 4. Sprendimai klientams (-25,0 mln. Eur). Prastesnius koreguoto EBITDA rezultatus lėmė nuostolingos elektros tiekimo veiklos (-45,1 mln. Eur), daugiausiai – tiekimo verslo klientams veikla (-25,1 mln. Eur), dėl iš dalies neefektyvių apsidraudimo sprendimų ir tiekimo privatiems klientams veikla (-15,1 mln. Eur), iš dalies dėl konkurentui tiekėjui paskelbus bankrotą iš jo atėjusių naujų klientų, kuriems buvo pasiūlytos tokios pačios patrauklios kainos, kurias jie turėjo iki tol, nors elektros kainų lygis tuo metu jau buvo aukštesnis. Prastesnį rezultatą iš dalies atsvėrė teigiamas gamtinių dujų veiklos rezultatas (+21,2 mln. Eur), daugiausiai dėl efektyviai išnaudoto Lietuvos SGD terminalo ir sudarytų vienkartinių pelningų sandorių su užsienio klientais. Atsargų efektas išaugo reikšmingai (+106,5 mln. Eur) dėl atsargų svertinio vidurkio apskaitos būdo, tačiau metų pabaigoje gamtinių dujų atsargų vertė buvo sumažinta iki grynosios galimo realizavimo vertės (-102,9 mln. Eur) dėl sumažėjusios gamtinių dujų kainos. 2022 m. 2021 m. 1 ∆ ∆,% Žalioji gamyba 252,4 107,5 144,9 134,8 % Tinklai 164,5 145,4 19,1 13,1 % Lanksčioji gamyba 34,6 37,2 (2,6) (7,0 %) Sprendimai klientams 15,6 40,6 (25,0) (61,6 %) Kita 2 2,2 2,0 0,2 10,0 % Koreguotas EBITDA 469,3 332,7 136,6 41,1 % 1 Kita – kitos veiklos ir eliminavimai (konsolidavimo koregavimai ir susijusių šalių sandoriai). Koreguotas EBITDA pagal segmentus, mln. Eur 2022 m. koreguotas EBITDA, mln. Eur 53,8 % 35,1 % 7,4 % 0,5 % 3,3 % 469,3 mln.Eur Sprendimai klientams Lanksčioji gamyba Tinklai Žalioji gamyba Kita > 2x 2022 m. Grupės investicijos išaugo daugiau nei dvigubai ir siekė 521,8 mln. Eur. Bendrą augimą daugiausia lėmė investicijos į Žaliosios gamybos segmento projektus. 63 / 468 2022 m. metinis pranešimas / Rezultatai Turinys » 64 / 468 2022 m. metinis pranešimas / Rezultatai Turinys » Koreguotas EBITDA pagal veiklos pobūdį 2022 m. reguliuojamos veiklos ir ilgalaikių sutarčių koreguotas EBITDA sudarė 34,7 % viso koreguoto EBITDA (2021 m. – 56,3%). Šių veiklų dalis sumažėjo dėl gerokai didesnio koreguoto EBITDA iš Žaliosios gamybos veiklos, daugiausiai dėl aukštų elektros rinkos kainų. Reguliuojamai veiklai priskiriama: 1. elektros ir gamtinių dujų skirstymo veikla; 2. perdavimo sistemos operatoriui teikiamos rezervinės ir sisteminės paslaugos; 3. visuomeninis elektros energijos tiekimas, garantinis elektros tiekimas, gamtinių dujų tiekimas Lietuvos gyventojams ir paskirtojo SGD tiekėjo paslaugos. Veiklai pagal ilgalaikes sutartis priskiriami veikiantys pajėgumai su skatinamaisiais tarifais, t. y., fiksuotais tarifais arba numatytu priedu prie rinkos kainos, kainų skirtumo (angl. contracts for difference, CfD) modeliu, bei ilgalaikės elektros tiekimo sutartys, kurios galioja ilgiau nei 1 metus. EBITDA korekcijos 2022 m. 2021 m. 1 ∆ ∆, % Reguliuojama 162,9 187,4 (24,5) (13,1 %) Pagal ilgalaikes sutartis 11,1 11,6 (0,5) (4,3 %) Komercinė 295,2 133,7 161,5 120,8 % Koreguotas EBITDA 469,3 332,7 136,6 41,1 % 2022 m. 2021 m. 1 ∆ ∆, % EBITDA 539,7 343,2 196,5 57,3 % Korekcijos 2 Laikini reguliaciniai skirtumai (1) (70,4) (10,4) (60,0) n/a Iš viso EBITDA korekcijų (70,4) (10,4) (60,0) n/a Koreguotas EBITDA 469,3 332,7 136,6 41,1 % Koreguoto EBITDA marža 10,9 % 17,6 % -6,7 p. p. n/a 62,9% 34,7 % 2,4% (1) Eliminuojamas skirtumas tarp faktinio ataskaitinio laikotarpio pelno bei reguliuotojo leidžiamo uždirbti pelno. 2022 m. korekcijas apima: – didesnio Sprendimų klientams segmento pelno iš visuomeninio gamtinių dujų tiekimo veiklos eliminavimas (-79,5 mln. Eur), nes per 2021 m. susidarę reguliaciniai skirtumai buvo kompensuojami tarifu per 2022 m.; – mažesnio Tinklų segmento pelno iš reguliuojamos veiklos atstatymas (+16,5 mln. Eur), iš kurio: +31,7 mln. Eur yra susiję su buvusiais laikotarpiais ir yra realizuojami tarifu per dabartinį laikotarpį; eliminuojamas didesnis šių metų pelnas (-15,2 mln. Eur), kuris bus grąžintas ateityje ir kuris susidarė dėl neatitikimų tarp planuojamų ir faktinių sąnaudų ir pajamų. – didesnio Sprendimų klientams segmento pelno iš paskirtojo gamtinių dujų tiekimo veiklos eliminavimas (-5,8 mln. Eur), kurį daugiausiai sudarė mažesnės faktinės gamtinių dujų įsigijimo kainos, lyginant su į tarifą įtrauktomis reguliuotojo nustatytomis kainomis; – mažesnio Sprendimų klientams segmento pelno iš visuomeninio elektros tiekimo veiklų grąžinimas (+2,4 mln. Eur), kurį lėmė privačių klientų perdeklaravimas; – Didesnio Lanksčiosios gamybos ir Žaliosios gamybos segmentų reguliuojamos veiklos pelno (-4,2 mln. Eur) eliminavimas, nes VERT, atsižvelgdama į skirtumą tarp gautų pajamų ir patirtų sąnaudų 2021 m., patvirtino reguliuojamų veiklų rezultato korekcijas. 2021 m. korekcijos apima retrospektyvių korekcijų atliktų po Tinklų RAB metodikos pokyčių eliminavimą (-44,4 mln. Eur – 2021 m.). 2021 m. korekcijos taip pat apima mažesnio Tinklų ir Sprendimų klientams segmentų reguliuojamos veiklos pelno (atitinkamai +21,2 mln. Eur ir +14,2 mln. Eur) grąžinimą, kuris susidarė dėl didesnių faktinių elektros energijos ir gamtinių dujų įsigijimo kainų, lyginant su reguliuotojo nustatytomis kainomis. 469,3 mln.Eur 1 Dėl TAS pokyčių, 2021 m. EBITDA buvo retrospektyviai perskaičiuota (daugiau informacijos pateikiame „Konsoliduotos finansinės ataskaitos“ skyriaus dalyje „6 Lyginamosios informacijos pertvarkymas dėl apskaitos politikos pakeitimo“). 2 Išsamesnis vadovybės koregavimų aprašymas pateikiamas 2022 m. metinių konsoliduotųjų finansinių ataskaitų 7-oje pastaboje „Veiklos segmentai“. Koreguotas EBITDA pagal veiklos pobūdį, mln. Eur EBITDA korekcijos, mln. Eur 2021 m. koreguotas EBITDA pagal veiklos pobūdį, % Komercinė Reguliuojama Pagal ilgalaikes sutartis 65 / 468 2022 m. metinis pranešimas / Rezultatai Turinys » EBIT Grynasis pelnas 2022 m. koreguotas EBIT sudarė 317,4 mln. Eur ir buvo 53,8 % (arba +111,0 mln. Eur) didesnis nei 2021 m. Šiam pokyčiui didžiausią poveikį darė didesnis koreguotas EBITDA (+136,6 mln. Eur) (didėjimo priežastys aprašytos skyriuje „EBITDA“), kurį iš dalies atsvėrė didesnės nusidėvėjimo ir amortizacijos sąnaudos (-15,1 mln. Eur). Neigiamą poveikį darė ir didesnės nurašymo ir vertės sumažėjimo sąnaudos (-10,6 mln. Eur), daugiausiai dėl senų elektros energijos apskaitos prietaisų keitimo vykdant išmaniųjų skaitiklių diegimo programą. 2022 m. 2021 m. 1 ∆ ∆, % Žalioji gamyba 221,7 86,2 135,5 157,2 % Tinklai 62,6 58,5 4,1 7,0 % Lanksčioji gamyba 23,1 25,8 (2,7) (10,5 %) Sprendimai klientams 13,4 38,8 (25,4) (65,5 %) Kitar 2 (3,4) (2,9) (0,5) 17,2 % Koreguotas EBIT 317,4 206,4 111,0 53,8 % Koreguoto EBIT marža 7,4% 10,9 % -3,5 p. p. n/a 2022 m. 2021 m. 1 ∆ ∆, % EBIT 387,8 192,1 195,7 101,9 % Korekcijos Iš viso EBITDA korekcijų (70,4) (10,4) (60,0) n/a Vienkartinių ilgalaikio materialiojo turto perkainojimų ir vertės sumažėjimų korekcijos (2) - 24,8 (24,8) (100,0 %) Iš viso EBIT korekcijų (70,4) 14,4 (84,8) n/a Koreguotas EBIT 317,4 206,4 111,0 53,8 % Koreguotas ROCE 10,7 % 7,9 % 2,8 p. p. n/a ROCE 13,1 % 7,3 % 5,7 p. p. n/a 2022 m. 2021 m. 1 ∆ ∆, % Grynasis pelnas 293,4 160,2 133,2 83,1 % Korekcijos Iš viso EBITDA korekcijų (70,4) (10,4) (60,0) n/a Vienkartinių ilgalaikio materialiojo turto perka- inojimų ir vertės sumažėjimų korekcijos (2) - 24,8 (24,8) (100,0 %) Vienkartinės finansinės veiklos korekcijos (3) 23,4 (9,5) 32,9 n/a Korekcijų įtaka pelno mokesčiui (4) 9,6 (2,2) 11,8 n/a Iš viso grynojo pelno korekcijų (37,4) 2,7 (40,1) n/a Koreguotas grynasis pelnas 256,0 162,9 93,1 57,2 % Koreguotas ROE 12,9 % 8,9 % 4 p. p. n/a ROE 14,7 % 8,7 % 6 p. p. n/a 2022 m. koreguotas grynasis pelnas sudarė 256,0 mln. Eur ir buvo 57,2 % didesnis nei 2021 m. Koreguoto EBIT teigiama įtaka (+111,0 mln. Eur) buvo iš dalies atsverta didesnio pelno mokesčio (-16,3 mln. Eur) ir išaugusių palūkanų sąnaudų (-5,3 mln. Eur). Ataskaitinis grynasis pelnas 2022 m. padidėjo iki 293,4 mln. Eur, lyginant su 160,2 mln. Eur 2021 m. Ataskaitinis grynasis pelnas padidėjo daugiau, lyginant su koreguotojo grynojo pelno augimu, daugiausiai dėl laikinų reguliacinių skirtumų poveikio (+60,0 mln. Eur). 1 Dėl TAS pokyčių, dalis 2021 m. finansinių rodiklių buvo retrospektyviai perskaičiuoti (daugiau informacijos pateikiame „Konsoliduotos finansinės ataskaitos“ skyriaus dalyje „6 Lyginamosios informacijos pertvarkymas dėl apskaitos politikos pakeitimo“). 2 Kita – kitos veiklos ir eliminavimai (konsolidavimo koregavimai ir susijusių šalių sandoriai). (2) Vienkartinių Tinklų segmento ilgalaikio materialiojo turto perkainojimų korekcijos (daugiau informacijos pateikiame skyriuje „Sąnaudos“). (3) Į vienkartines 2022 m. finansinės veiklos korekcijas įtrauktas „Smart Energy Fund“ investicijų vertės sumažėjimą (-6,3 mln. Eur) ir Kauno KJ opcijų tikrosios vertės padidėjimo (įtraukto į sąnaudas Pelno (nuostolio) ataskaitoje) (-17,1 mln. Eur) eliminavimas. Į vienkartinius 2021 m. finansinės veiklos koregavimus buvo įtrauktas „Smart Energy Fund“ investicijų vertės padidėjimo (+15,9 mln. Eur), Kauno KJ opcijų tikrosios vertės sumažėjimo (-4,2 mln. Eur) ir „EPSO-G“ gautinos sumos kintamosios dalies sumažėjimo (-2,1 mln. Eur) eliminavimas. (4) Papildoma pelno mokesčio korekcija, taikant 15 % pelno mokesčio tarifą (įstatymų nustatytas pelno mokesčio tarifas Lietuvoje), taikoma visoms EBITDA korekcijoms bei vienkartinėms finansinės veiklos korekcijoms, susijusioms su „Smart Energy Fund“ tikrosios vertės pokyčiais. Koreguotas EBIT pagal segmentus, mln. Eur EBIT korekcijos, mln. Eur Grynojo pelno korekcijos, mln. Eur 66 / 468 2022 m. metinis pranešimas / Rezultatai Turinys » Investicijos 2022 m. investicijos siekė 521,8 mln. Eur ir buvo 286,9 mln. Eur didesnės nei 2021 m. Prie investicijų augimo daugiausiai prisidėjo investicijos į Žaliosios gamybos segmentą, kurios išaugo 193,9 mln. Eur ir siekė 226,2 mln. Eur. Daugiausia investicijų buvo skirta Tinklų segmentui (51,4 % visų investicijų) ir Žaliosios gamybos segmentui (43,3 % visų investicijų). 2022 m. Žaliosios gamybos segmento investicijos siekė 226,2 mln. Eur ir buvo 193,9 mln. Eur didesnės nei 2021 m. Išaugusias investicijas daugiausiai lėmė investicijos į sausumos vėjo parkus Lietuvoje ir Lenkijoje (130,7 mln. Eur), daugiausiai į Silezijos VP II (66,6 mln. Eur) ir Mažeikių VP (52,5 mln. Eur) bei biomasės / atliekų vertimo energija technologijas (63,8 mln. Eur), daugiausiai į Vilniaus KJ biomasės bloką. Tinklų segmento investicijos siekė 268,1 mln. Eur ir buvo 40,2 %, arba 76,9 mln. Eur, didesnės nei 2021 m. Pagrindinės augimo priežastys buvo išaugę rangovų įkainiai naujų klientų prijungimo ir galios didinimo paslaugoms, kurie vidutiniškai klientui išaugo 56 %. Tuo tarpu rangovų įkainiai tinklo priežiūrai objektui augo vidutiniškai 55 %. Investicijos į elektros skirstymo tinklų plėtrą išaugo 55,7 mln. Eur, arba +85,2 %, ir siekė 121,1 mln. Eur. Su tinklų plėtra susijusios investicijos taip pat išaugo dėl pradėto išmaniųjų skaitiklių diegimo. Investicijos į išmaniuosius skaitiklius siekė 23,7 mln. Eur. Investicijos į elektros skirstymo tinklo priežiūrą išaugo +8,4 mln. Eur, arba +9,3 %, ir siekė 99,0 mln. Eur. Augimą lėmė išaugę rangovų įkainiai, kurių poveikį amortizavo mažesnis renovuotų objektų skaičius. 2022 m. investicijos padengtos klientų arba dotacijos siekė 71,2 mln. Eur ir sudarė 13,6 % visų investicijų. Grupei 2022 m. buvo suteiktos 29,0 mln. Eur investicijoms skirtos dotacijos, susijusios su Vilniaus KJ projektu (15,1 mln. Eur) bei elektros energijos ir gamtinių dujų skirstymo tinklų priežiūra (13,9 mln. Eur). Taip pat, dalis Tinklų segmento investicijų, susijusių su naujų vartotojų prijungimo, galios didinimo ir infrastruktūros įrangos perkėlimo darbais buvo padengtos klientų (42,2 mln. Eur). 1,3 % 2,9 % 43,3 % 51,4 % 1,1 % 2022 m. investicijos pagal segmentus, % 2022 m. 1 2021 m. ∆ ∆, % Žalioji gamyba 226,2 32,2 193,9 600,3 % Sausumos vėjo parkai 130,7 8,7 122,0 n/a Biomasės / atliekų vertimo energija jėgainės 63,8 21,9 41,9 191,3 % Jūrinio vėjo parkai 20,8 - 20,8 100.0 % Saulės parkai 9,4 0,9 8,5 944.4 % Kita 1,5 0,7 0,8 114,3 % Tinklai 268,1 191,2 76,9 40,2 % Viso investicijų į elektros energijos skirstymo tinklą: 243,8 162,3 81,5 50,2 % Elektros energijos skirstymo tinklo plėtra 121,1 65,4 55,7 85,2 % Elektros energijos skirstymo tinklo plėtra (Išmanieji skaitikliai) 23,7 6,2 17,5 282,3 % Elektros energijos skirstymo tinklo priežiūra 99,0 90,6 8,4 9,3 % Viso investicijų į dujų tinklą: 14.7 24.1 (9,4) (39.0 %) Gamtinių dujų skirstymo tinklo plėtra 8,3 13,9 (5,6) (40,3 %) Gamtinių dujų skirstymo tinklo priežiūra 6,4 10,2 (3,8) (37,3 %) Kita 9,6 4,9 4,7 95,9 % Sprendimai klientams 6,8 2,9 3,9 134,5 % Lanksčioji gamyba 15,0 0,2 14,8 n/a Kita 2 5,7 8,3 (2,6) (31,3 %) Investicijos 521,8 234,9 286,9 122, % Viso dotacijų ir investicijų, dengiamų iš investicijų naudą gaunančių vartotojų: (71,2) (49,3) (21,9) 44,4 % Dotacijos (29,0) (17,2) (11,8) 68,6 % Investicijos dengiamos vartotojų 3 (42,2) (32,2) (10,0) 31,1 % Investicijos (išskyrus dotacijas ir investicijas, dengiamas iš investicijų naudą gaunančių vartotojų) 450,6 185,5 265,1 142,9 % 2022 m. 412,1 mln. Eur investicijų buvo atlikta Lietuvoje. Tai yra 79,0 % visų investicijų. Antra didžiausia investicijų dalis (86,4 mln. Eur) buvo nukreipta į Lenkiją, daugiausiai į saulės ir vėjo projektų vystymą. 2022 m. 1 2021 m. ∆ ∆, % Lietuva 412,1 220,9 191,2 86,5 % Lenkija 86,4 13,7 72,8 532,6 % Kita 2 23,3 0,3 23,0 n/a Viso investicijų: 521,8 234,9 286,9 122,2 % Investicijos pagal geografinį regioną, mln. Eur 1 Investicijų apskaičiavimo formulė nuo 2022 m. pradžios buvo retrospektyviai pakoreguota, įtraukiant išankstinius apmokėjimus už ilgalaikį turtą. Taip tiksliau pavaizduojama per metus atliktų investicijų suma, nes išankstinių apmokėjimų kiekis reikšmingai išaugo kartu su išaugusiu atsinaujinančios energijos projektų kiekiu. Atnaujintą formulę pateikiame skyriuje „7.3 Alternatyvūs veiklos rodikliai“ ir Grupės svetainėje. 2 Kita – kitos veiklos ir eliminavimai (konsolidavimo koregavimai ir susijusių šalių sandoriai). 3 Investicijos, dengiamos iš investicijų naudą gaunančių vartotojų, apima naujų vartotojų prijungimo ir galios didinimo darbus bei infrastruktūros įrangos perdavimą. 4 Kita – investicijos į kitus geografinius regionus, daugiausiai į Jungtinę Karalystę ir Latviją. Sprendimai klientams Lanksčioji gamyba Tinklai Žalioji gamyba Kita Investicijos pagal segmentus, mln. Eur 521,8 mln.Eur GRI 201-4 Nasdaq E10 67 / 468 2022 m. metinis pranešimas / Rezultatai Turinys » Balansas Turtas 2022 m. gruodžio 31 d. bendra turto vertė siekė 5 271,6 mln. Eur (23,8 % padidėjimas nuo 2021 m. gruodžio 31 d.). Ilgalaikis turtas padidėjo 295,8 mln. Eur, arba 10,0 %, lyginant su 2021 m. gruodžio 31 d. Augimą daugiausiai lėmė išaugusi ilgalaikio materialiojo turto vertė (+193,0 mln. Eur) bei išaugę išankstiniai apmokėjimai už ilgalaikį turtą (+110,0 mln. Eur), daugiausiai dėl 2022 m. atliktų investicijų į Mažeikių VP, Silezijos VP I ir Silzijos VP II statybas. Trumpalaikis turtas padidėjo 717,7 mln. Eur, arba 55,0 %, lyginant su 2021 m. gruodžio 31 d., daugiausiai dėl išaugusio apyvartinio kapitalo (daugiau informacijos pateikiame toliau skyriuje „Grynasis apyvartinis kapitalas“). Augimą iš dalies atsvėrė sugrąžinta gautina suma iš „EPSO-G“ už AB „LitGrid“ akcijas (84,1 mln. Eur). Nuosavas kapitalas 2022 m. gruodžio 31 d. nuosavas kapitalas sudarė 2 125,6 mln. Eur ir išaugo 269,7 mln. Eur, arba 14,5 %, lyginant su 2021 m. gruodžio 31 d., daugiausiai dėl grynojo pelno uždirbto 2022 m. (+293,4 mln. Eur) ir padidėjusio išvestinių finansinių priemonių rezervo (+82,0 mln. Eur), kuris atspindi efektyvių apsidraudimo sandorių, atitinkančių apsidraudimo apskaitos kriterijus, tikrosios vertės pokyčius. Padidėjimą iš dalies atsvėrė išmokėti dividendai (-89,0 mln. Eur). Įsipareigojimai Visi įsipareigojimai 2022 m. padidėjo 31,0 %, arba 743,8 mln. Eur. Padidėjimas daugiausiai susijęs su išaugusiomis bankų paskolomis (+315,8 mln. Eur), reikalingoms grynajam apyvartiniam kapitalui ir investicijoms finansuoti. Įsipareigojimų padidėjimas taip pat yra susijęs su išaugusiu apyvartiniu kapitalu (daugiau informacijos pateikiame toliau skyriuje „Grynasis apyvartinis kapitalas“). Grynasis apyvartinis kapitalas 2022 m. gruodžio 31 d. grynasis apyvartinis kapitalas siekė 443,3 mln. Eur ir išaugo 4,6 mln. Eur, lyginant su 2021 m. gruodžio 31 d., daugiausiai dėl aukštų energijos kainų. Pokytį lėmusios priežastys: – atsargų likučio augimas +384,8 mln. Eur, daugiausiai Sprendimų klientams segmente (+228.4 mln. Eur), dėl augančio dujų atsargų kiekio ir vertės, bei Lanksčiosios gamybos segmente (+142,9 mln. Eur), dėl papildomo gamtinių dujų rezervo įsigijimo, kuriuos paveikė sustabdyti „Gazprom“ dujų pirkimai, pakeičiant jas SGD kroviniais; – išaugusios prekybos gautinos sumos (+149,5 mln. Eur), daugiausiai Sprendimų klientams segmente; 2022 m. gruod. 31 d. 2021 m. gruod. 31 d. 2 ∆ ∆, % Ilgalaikis turtas 3 249,5 2 953,7 295,8 10,0 % Trumpalaikis turtas 2 022,1 1 304,4 717,7 55,0 % TURTO IŠ VISO 5 271,6 4 258,1 1 013,5 23,8 % Nuosavas kapitalas 2 125,6 1 855,9 269,7 14,5 % Įsipareigojimų iš viso 3 146,0 2 402,2 743,8 31,0 % Ilgalaikiai įsipareigojimai 2 064,2 1 704,8 359,4 21,1% Trumpalaikiai įsipareigojimai 1 081,8 697,4 384,4 55,1 % NUOSAVO KAPITALO IR ĮSIPAREIGOJIMŲ IŠ VISO 5 271,6 4 258,1 1 013,5 23,8 % Pastovus kapitalas 3 112,5 2 813,2 299,3 10,6% Grynasis apyvartinis kapitalas 443,3 438,7 4,6 1,0% Grynasis apyvartinis kapitalas / Pajamos 11,8 % 23,2 % -11,4 pp n/a Bendrojo likvidumo koef. 1,87 1,87 - -% Turto apyvartumas 0,92 0,46 0,46 100,0 % ROA 6,2% 3,9 % 2,3 pp n/a Balansas, mln. Eur Augimą iš dalies atsvėrė: – sumažėjusi sukaupta reguliacinė skola (-145,4 mln. Eur), susijusi su reguliuojama elektros energijos visuomeninio tiekimo veikla (Sprendimai klientams), nes valstybė kompensavo reguliacinę skolą sukauptą per 2021 ir 2022 m.; – išaugusios PVM mokėtinos sumos (-92,4 mln. Eur) ir prekybos mokėtinos sumos (-77,0 mln. Eur), daugiausiai dėl išaugusių energijos kainų; – išaugusi ateinančių laikotarpių pajamų trumpalaikė dalis (-89,0 mln. Eur), pagrinde susijusi su gamtinių dujų pardavimais Suomijoje; – sumažėję išvestinių finansinių priemonių prekybos depozitai (-73,7 mln. Eur) dėl sumažėjusių rinkos kainų ir aktyvių vadovybės sprendimų (Sprendimai klientams); – didesnės trumpalaikės mokėtinos sumos už ilgalaikį turtą (-32.6 mln. Eur), pagrinde Tinklų segmente; – išaugęs su „Nasdaq“ žaliavų rinka susijęs rinkos vertės pokytis (angl. mark-to-market, MtM) (piniginė visų atvirų išvestinių finansinių priemonių dalis1) (-6,8 mln. Eur). 1 Piniginė rinkos vertės pokyčio (angl. „mark-to-market“, MtM) dalis yra pinigų srautų suma, susijusi su finansinėmis išvestinėmis priemonėmis, apimanti visus mokėjimus, už kuriuos sandorio šalys visiškai atsiskaito kiekvieną darbo dieną. Kasdieniai atsiskaitymai atitinka tikrąją ateities sandorių, vykdomų „Nasdaq“ žaliavų rinkoje, vertę. 2 Dėl TAS pokyčių, dalis 2021 m. finansinių rodiklių buvo retrospektyviai perskaičiuoti (daugiau informacijos pateikiame „Konsoliduotos finansinės ataskaitos“ skyriaus dalyje „6 Lyginamosios informacijos pertvarkymas dėl apskaitos politikos pakeitimo“). 68 / 468 2022 m. metinis pranešimas / Rezultatai Turinys » Finansavimas 2022 m. gruod. 31 d. 2021 m. gruod. 31 d. ∆ ∆, % Ilgalaikių finansinių įsipareigojimų viso 1 468,3 1 164,4 303,9 26,1 % Ilgalaikės paskolos 383,1 229,6 153,5 66, 9% Kredito linijos 150,0 - 150,0 n/a Obligacijos 890,1 888,5 1,6 0,2 % Mokėtinos (įskaitant sukauptas) palūkanos - - - n/a Nuomos įsipareigojimai (16-asis TFAS) 45,1 46,3 (1,2) (2,6%) Trumpalaikių finansinių įsipareigojimų viso 212,6 242,0 (29,4) (12,1 %) Ilgalaikių paskolų einamųjų metų dalis 26,1 13,9 12,2 87,8 % Trumpalaikės paskolos - 214,1 (214,1) (100,0 %) Banko sąskaitų perviršis 172,9 - 172,9 100,0 % Mokėtinos (įskaitant sukauptas) palūkanos 10,0 9,3 0,7 7,5 % Nuomos įsipareigojimai (16-asis TFAS) 3,6 4,7 (1,1) (23,4 %) Finansinės skolos 1 680,9 1 406,4 274,5 19,5 % Pinigai ir jų ekvivalentai bei lėšos sąlyginio deponavimo sąskaitoje 694,1 449,1 245,0 54,6 % Grynoji skola 986,9 957,2 29,7 3,1 % Grynoji skola / Koreguotas EBITDA 2,10 2,88 (0,78) (27,1 %) Grynoji skola / EBITDA 1,83 2,79 (0,96) (34,4 %) FFO / Grynoji skola 49,1 % 31,3 % 17,8 p. p. n/a Finansinės skolos / Nuosavas kapitalas 0,79 0,76 0,03 3,9 % Nuosavo kapitalo lygis 0,40 0,44 (0,04) (9,1 %) Grynoji skola, mln. Eur Grynoji skola 2022 m. gruodžio 31 d. grynoji skola sudarė 986,9 mln. Eur, o tai yra 3,1 %, arba 29,7 mln. Eur, padidėjimas, lyginant su 2021 m. gruodžio 31 d., kurį lėmė didesnės investicijos, ypač Žaliosios gamybos segmente. Grynosios skolos augimą iš dalies atsvėrė teigiamas FFO ir gautina suma iš „EPSO-G“ (daugiau informacijos pateikiame skyriuje „Balansas“). FFO / Grynoji skola padidėjo iki 49,1 %, daugiausiai dėl išaugusio FFO. Metų pabaigoje grynosios skolos lygis ir finansinio sverto rodikliai pagerėjo dėl stiprių Grupės rezultatų ir kompensuotų per 2021–2022 m. susidariusių laikinų reguliacinių skirtumų. Skolų apžvalga, mln. Eur Likutinė suma 2022 m. gruod. 31 d. Efektyvi palūkanų norma (%) Vidutinis grąžinimo terminas (metais) Fiksuota palūkanų norma Dalis euro valiuta Obligacijos (įskaitant palūkanas) 909,1 1 1,96 % 6,3 100,0 % 100,0 % Ilgalaikės paskolos 2 409,8 1,85 % 7,6 97,0 % 80,3 % Banko sąskaitų perviršis, kredito linijos ir trumpalaikės paskolos 322,9 2,82 % 0,8 0,0 % 100,0 % Nuomos įsipareigojimai 48,6 - 6,7 - 100,0 % Iš viso 1 690,4 2,1 % 5,7 77,3 % 95,2 % 1 Nominali išleistų obligacijų vertė siekia 900 mln. Eur. 2022 m. gruodžio 31 d. obligacijos sudarė EUR 890,1 mln. Eur konsoliduotoje balanso ataskaitoje, kadangi likusi nominalios vertės kapitalo dalis bus kapitalizuota iki grąžinimo termino, pagal TFAS. 2 2022 m. gruodžio 31 d. viena paskola su kintama palūkanų norma (kurios likutinė vertė – 110 mln. Eur) buvo įtraukta prie paskolų su pastovia palūkanų norma, nes dėl šios paskolos buvo sudarytas palūkanų normos apsikeitimo sandoris. 69 / 468 2022 m. metinis pranešimas / Rezultatai Turinys » Obligacijų emisijos ir paskolos Grupė yra išplatinusi tris obligacijų emisijas, kurių bendra nominali vertė siekia 900,0 mln. Eur. Dvi iš jų – žaliosios obligacijos (600,0 mln. Eur). Palūkanų normos, valiutų ir likvidumo rizika 2022 m. gruodžio 31 d. finansinių skolų suma – 1 306,4 mln. Eur – buvo su fiksuota palūkanų norma (77,3 % visų paskolų 1 , kredito linijų, banko sąskaitų perviršių, obligacijų ir mokėtinų palūkanų sumų), o likusi finansinių skolų dalis yra su kintama palūkanų norma. Efektyvi palūkanų norma 2022 m. gruodžio 31 d. siekė 2,1 %. 95,2 % visų finansinių skolų buvo eurais, o 4,8 % – Lenkijos zlotais. Grupė likvidumo rizikos valdymui sudaro kredito linijų ir sąskaitos perviršio sutartis su bankais. 2022 m. gruodžio 31 d. Grupė su keturiais bankais yra sudariusi šešias kredito linijos sutartis, kurios bendrai siekia 719 mln. Eur. Išmokėta suma sudarė 323 mln. Eur. Visos kredito linijos yra įpareigojančios, t. y., bankas turi išmokėti lėšas pagal reikalavimą. Ataskaitinio laikotarpio metu nebuvo esminių pokyčių, susijusių su obligacijomis. Susijusią informaciją, įskaitant obligacijų savininkų struktūrą išleidimo metu, pateikiame skyriuje „7.1 Papildoma informacija investuotojams“. 2022 m. gruodžio 31 d. banko paskolos, kredito linijos ir sąskaitų perviršis sudarė 732,2 mln. Eur, iš kurių 44,3 % buvo skirta Žaliosios gamybos segmento projektams, 44,1 % – Sprendimų klientams segmento apyvartinio kapitalo poreikiui, o 10,0 % – Tinklų segmento išmaniųjų skaitiklių diegimui. 2017 issue 2018 issue 2020 issue ISIN kodas XS1646530565 XS1853999313 XS2177349912 Valiuta Eur Eur Eur Nominalus kiekis 300 000 000 300 000 000 300 000 000 Palūkanos 2,000 1,875 2,000 Grąžinimo terminas 2027 m. liepos 17 d. 2028 m. liepos 10 d. 2030 m. gegužės 21 d. Kredito reitingas BBB+ BBB+ BBB+ Obligacijų emisijos Grupės finansinių skolų grąžinimo grafikas, mln. Eur 2024 m. 2026 m. 2028 m. 2030 m. 211,4 181,0 27,9 32,5 31,6 2023 m. 2025 m. 2027 m. 2029 m. 2031 m. 2032+ m. 31,231,4 31,4 156,9 300 300 300 Paskolos Obligacijos Finansinių skolų terminai Obligacijos, kurių galiojimo terminas yra 2027 m. (300,0 mln. Eur, žaliosios), 2028 m. (300,0 mln. Eur, žaliosios) ir 2030 m. (300,0 mln. Eur) sudaro didžiausią Grupės finansinių įsipareigojimų dalį. Vidutinis finansinių įsipareigojimų grąžinimo terminas 2022 m. gruodžio 31 d. buvo 5,7 metai (6,4 metai 2021 m. gruodžio 31 d.). 55,1 1 2022 m. gruodžio 31 d. viena paskola su kintama palūkanų norma (kurios likutinė vertė – 110 mln. Eur) buvo įtraukta prie paskolų su pastovia palūkanų norma, nes dėl šios paskolos buvo sudarytas palūkanų normos apsikeitimo sandoris. 70 / 468 2022 m. metinis pranešimas / Rezultatai Turinys » Pinigų srautai 2022 m. 2021 m. 1 ∆ ∆, % Pinigų ir jų ekvivalentų likutis laikotarpio prad. 449,1 658,8 (209,7) (31,8 %) CFO 563,9 105,4 458,5 435,0 % CFI (455,7) (234,5) (221,5) 94,3 % CFF 136,8 (80,6) 217,4 n/a Pinigų ir jų ekvivalentų padidėjimas (sumažėjimas) 245,0 (209,7) 454,7 n/a Pinigai ir pinigų ekvivalentai laikotarpio pab. 694,1 449,1 245,0 54,6 % Pinigų srautai, mln. Eur 2022 m. 2021 m. 1 ∆ ∆,% EBITDA 539,7 343,2 196,5 57,3% Gautos palūkanos 0,6 0,6 - -% Sumokėtos palūkanos (28,8) (26,0) (2,8) 10,8 % Sumokėtas pelno mokestis (27,4) (18,3) (9,1) 49,7 % FFO 484,1 299,4 184,7 61,7 % FFO, mln. Eur 2022 m. 2021 m. 1 ∆ ∆, % FFO 484,1 299,4 184,7 60.9 % Investicijos (521,8) (234,9) (286,9) 124.5 % Gautos dotacijos 29,0 17,2 11,8 68.6 % Naujų vartotojų prijungimų ir galios didinimų piniginis poveikis 28,2 20,0 8,2 41.0 % Įplaukos iš ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto perleidimo 2 2,4 2,0 0,4 20.0 % Apyvartinio kapitalo pasikeitimai (4,6) (344,3) 339,7 (82.6 %) FCF 17,3 (240,6) 257,9 (82.3 %) FCF, mln. Eur FCF 2022 m. Grupės FCF rodiklis sudarė 17,3 mln. Eur. Teigiamą FCF iš dalies atsvėrė didelis Grynųjų investicijų (Investicijos atėmus gautas dotacijas ir investicijas dengiamas vartotojų) kiekis. CFO 2022 m. grynieji pagrindinės veiklos pinigų srautai (CFO) sudarė 563,9 mln. Eur. Lyginant su 2021 m., CFO padidėjo 458,5 mln. Eur, daugiausiai dėl išaugusio grynojo pelno (+133,2 mln. Eur) ir santykinai nedidelių pinigų išmokų dėl apyvartinio kapitalo pokyčių (2022 m. – -25,4 mln. Eur, o 2021 m. – -236,7 mln. Eur). CFI 2022 m. grynieji investicinės veiklos pinigų srautai (CFI) siekė -455,7 mln. Eur. Lyginant su 2021 m., CFI sumažėjo -221,2 mln. Eur, daugiausiai dėl didesnių mokėjimų įsigyjant ilgalaikį materialųjį ir nematerialųjį turtą (+194,0 mln. Eur). CFF 2022 m. grynieji finansinės veiklos pinigų srautai (CFF) siekė 136,8 mln. Eur. CFF buvo teigiami dėl sąskaitos perviršio lėšų (172,9 mln. Eur) ir gautų papildomų paskolų, kurių vertė siekia 223,0 mln. Eur. Šiuos efektus dalinai atsvėrė grąžintos paskolos (-119,7 mln. Eur), išmokėti dividendai (-89,0 mln. Eur), sumokėtos palūkanos (-28,8 mln. Eur) ir įsigytos nuosavos akcijos (-14,3 mln. Eur). Tuo tarpu 2021 m. CFF buvo neigiamas dėl išmokėtų dividendų (-87,8 mln. Eur), įsigytų nuosavų akcijų (-26,7 mln. Eur), sumokėtų palūkanų (-26,7 mln. Eur) ir dukterinių bendrovių nuosavybės įsigijimo iš mažumos akcininkų (-19,0 mln. Eur). FFO 2022 m. Grupės FFO rodiklis išaugo 61,7 % (+184,7 mln. Eur) ir sudarė 484,1 mln. Eur. Pagrindinė augimo priežastis – didesnis EBITDA, kurį iš dalies atsvėrė didesnis sumokėtas pajamų mokestis. 1 Dėl TAS pokyčių, dalis 2021 m. finansinių rodiklių buvo retrospektyviai perskaičiuoti (daugiau informacijos pateikiame „Konsoliduotos finansinės ataskaitos“ skyriaus dalyje „6 Lyginamosios informacijos pertvarkymas dėl apskaitos politikos pakeitimo“). 2 Pinigų įplaukos, nurodytos Pinigų srautų ataskaitos eilutėje „Įplaukos iš ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto perleidimo“, išskyrus pelną (nuostolius), kuris jau įtrauktas į FFO. 71 / 468 2022 m. metinis pranešimas / Rezultatai Turinys » Pagrindiniai veiklos rodikliai 2022 m. 2021 m. ∆ ∆, % Elektra Žaliosios gamybos užtikrinta galia MW 1 568 1 350 218 16,1 % Žaliosios gamybos instaliuotoji galia MW 1 215 1 214 1 0,1 % Statomi Žaliosios gamybos pajėgumai MW 353 136 217 159,6 % Paskirstyta elektros energijos TWh 10,01 10,37 (0,36) (3,5 %) Pagaminta elektros energijos (neto) TWh 1,83 2,30 (0,47) (20,4 %) Pagaminta žaliosios elektros energijos (neto) TWh 1,56 1,48 0,08 5,6 % Žaliosios gamybos dalis % 85,1 % 64,2 % 20,9 p. p. n/a Elektros energijos pardavimai TWh 7,98 7,11 0,87 12,2 % SAIFI vnt. 1,52 1,45 0,07 4,9 % SAIDI min. 178,73 201,95 (23,22) (11,5 %) Šiluma Žaliosios gamybos užtikrinta galia MW 349 339 10 2,9 % Žaliosios gamybos instaliuotoji galia MW 180 170 10 5,9 % Statomi Žaliosios gamybos pajėgumai MW 169 169 - -% Pagaminta šiluminės energijos (neto) TWh 0,89 0,85 0,03 4,0 % Gamtinės dujos Paskirstyta gamtinių dujų TWh 6,68 8,49 (1,81) (21,3 %) Gamtinių dujų pardavimai TWh 12,80 11,55 1,25 10,8 % SAIFI vnt. 0,003 0,006 (0,002) (43,3 %) SAIDI min. 0,27 0,47 (0,20) (41,7 %) Šiluma Pagaminta šiluminė energija (neto) 2022 m. siekė 0,89 TWh ir išaugo 4,0 %, lyginant su 2021 m. Augimą daugiausiai lėmė šilumos kiekis pagamintas Elektrėnų biomasės boileriu. Gamtinės dujos Išaugusi gamtinių dujų kaina privertė verslo klientus mažinti dujų vartojimą, stabdyti gamybą arba rinktis alternatyvų kurą, tai turėjo įtakos gamtinių dujų skirstymo apimtims, kurios lyginant su praeitais metais, sumažėjo 21,3 %. Parduotas gamtinių dujų kiekis 2022 m. išaugo 10,8 %, daugiausiai dėl efektyviai išnaudoto Lietuvos SGD terminalo bei sudarytų pelningų sandorių su užsienio šalių verslo klientais. 2022 m. gamtinių dujų skirstymo SAIFI ir SAIDI rodikliai pagerėjo, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu praeitais metais, nes šiais metais nebuvo itin reikšmingų sutrikimų. Gamtinių dujų SAIFI pagerėjo iki 0.003 karto (iš 0,006 karto 2021 m.). SAIDI rodiklis taip pat sumažėjo ir siekė 0,27 min., lyginant su 0,47 min. 2021 m. Elektra Žaliosios gamybos užtikrinta galia išaugo 218 MW, nes pradėtos trijų projektų: Silezijos VP II (+137 MW), Silezijos VP I (+50 MW) ir Lenkijos saulės elektrinių portfelio II (+30 MW) statybos. Lyginant su praeitais metais, bendras paskirstytos elektros kiekis sumažėjo 3,5 %. Sumažėjimas daugiausiai fiksuotas privačių klientų segmente. Aukštos energijos kainos lėmė energijos vartojimo mažėjimą. Lyginant su 2021 m., 2022 m. pagamintos elektros energijos (neto) kiekis sumažėjo 20,4 %, arba 0,47 TWh, ir siekė 1,83 TWh. Pagamintos elektros energijos (neto) sumažėjimą daugiausiai lėmė mažesnė Elektrėnų komplekso KCB gamyba (-0,55 TWh) dėl išaugusių gamtinių dujų kainų, kurios neigiamai paveikė elektros, gamtinių dujų ir apyvartinių taršos leidimų kainų skirtumą, bei sumažėjusi gamyba Kruonio HAE (-0,18 TWh). Sumažėjimą atsvėrė didesnė gamyba Pomeranijos VP (+0,19 TWh) ir Kauno HE (+0,07 TWh). Teigiamą Pomeranijos VP poveikį lėmė pilnų metų gamyba, o Kauno HE – apie 25 % padidėjęs Nemuno vandens lygis. Elektros pardavimų augimą (12,2 % didesnį nei 2021 m.) daugiausiai lėmė didesni pardavimai verslo klientams Lietuvoje, Latvijoje ir Lenkijoje dėl reikšmingai išaugusio verslo klientų skaičiaus. Augimą atsvėrė mažesni pardavimai privatiems klientams dėl besitęsiančio elektros rinkos liberalizavimo Lietuvoje. Elektros kokybės (SAIFI) rodiklis, parodantis neplanuotų nutrūkimų dažnį tenkantį vienam vartotojui, išaugo, lyginant su praeitais metais, ir siekė 1,52 karto (2021 m. siekė 1,45 karto). Elektros kokybės (SAIDI) rodiklis, parodantis vidutinę neplanuotų elektros energijos persiuntimo nutraukimų trukmę, pagerėjo ir siekė 178,73 min. (lyginant su 201,95 min. 2021 m.). Elektros kokybės rodiklius 2022 m. neigiamai veikė ekstremalios oro sąlygos / stichinės nelaimės (sukėlusios 4 masinius atjungimus nuo tinklo 2022 m. sausio ir vasario mėn.) bei stiprus vėjas / vietinės audros pirmą ir paskutinį 2022 m. ketvirtį. Padidintas įdiegtų automatizuotų sprendimų skaičius bei koreguojamas pasirengusių darbuotojų skaičius pagal oro sąlygas lėmė sumažėjusią vidutinę neplanuotų elektros energijos persiuntimo nutraukimų trukmę (SAIDI). Pagrindiniai veiklos rodikliai 72 / 468 2022 m. metinis pranešimas / Rezultatai Turinys » Instaliuotų gamybos pajėgumų ir gamybos rezultatų apžvalga Instaliuoti pajėgumai, MW 2021 m. 2021 m. 2022 m. 1 055 1 055 1 001 1 001 14040 170 170 44 2 270 MW 180 MW 2 269 MW 2022 m. Lanksčioji gamyba Žalioji gamyba Žalioji gamyba – 170 MW (100 %) Hidroelektrinės Vėjas Biokuras Atliekų vertimas energija Gamtinės dujos Žalioji gamyba – 1 215 MW (54 %) Žalioji gamyba – 180 MW (100 %) Žalioji gamyba – 1 214 MW (54 %) Gamyba, TWh Žaliosios gamybos dalis – 64 % Žaliosios gamybos dalis – 85 % Žaliosios gamybos dalis – 100 % Žaliosios gamybos dalis – 100 % 41 % 45 % 88 % 9 % 26 % 14 % 91 % 12 % 13 % 10 % 36 % 15 % 2,30 TWh 1,83 TWh 0,64 TWh Elektra Šiluma 43 13040 170 MW 0,57 TWh 73 / 468 2022 m. metinis pranešimas / Rezultatai Turinys » 3.2 Rezultatai pagal segmentus Apžvalga 1 Rodikliai pateikti šiame puslapyje (išskyrus pajamas) yra laikomi Alternatyviais veiklos rodikliais . 1 Dėl TAS pokyčių, dalis 2021 m. finansinių rodiklių buvo retrospektyviai perskaičiuoti (daugiau informacijos pateikiame „Konsoliduotos finansinės ataskaitos“ skyriaus dalyje „6 Lyginamosios informacijos pertvarkymas dėl apskaitos politikos pakeitimo“). Koreguotas EBITDA, mln. Eur Koreguotas EBITDA, mln. Eur Koreguotas EBITDA, mln. Eur Koreguotas EBITDA, mln. Eur 164,5 252,4 34,6 15,6 145,4 107,5 37,2 38,8 Pajamos, mln. Eur .................. 681,1 Koreguotas EBIT, mln. Eur ........... 62,6 Investicijos, mln. Eur. . . . . . . . . . . . . . . . .268,1 Grynoji skola, mln. Eur ............. 776,1 35 % Grupės koreguoto EBITDA 54 % Grupės koreguoto EBITDA 7 % Grupės koreguoto EBITDA 3 % Grupės koreguoto EBITDA Tinklai Pajamos, mln. Eur ...................458,4 Koreguotas EBIT, mln. Eur .......... 221,7 Investicijos, mln. Eur. . . . . . . . . . . . . . . . 226,2 Grynoji skola, mln. Eur ............. 758,8 Žalioji gamyba Pajamos, mln. Eur .................. 240,7 Koreguotas EBIT, mln. Eur ........... 23,1 Investicijos, mln. Eur. . . . . . . . . . . . . . . . . . 15,0 Grynoji skola, mln. Eur ...............71,9 Lanksčioji gamyba Pajamos, mln. Eur ................ 3 083,8 Koreguotas EBIT, mln. Eur ........... 13,4 Investicijos, mln. Eur. . . . . . . . . . . . . . . . . . . 6,8 Grynoji skola, mln. Eur ............. 418,3 Sprendimai klientams Lietuva Lietuva Lenkija Lenkija Lietuva Lietuva Estija Estija Suomija Latvija 2022 m. 2022 m. 2022 m. 2021 m. 2021 m. 2021 m. Latvija , 2022 m. 2021 m. 74 / 468 2022 m. metinis pranešimas / Rezultatai Turinys » Žalioji gamyba Apžvalga – Nuo 2022 m. pradžios mūsų Žaliosios gamybos Portfelis išaugo daugiau nei du kartus – iki 5,3 GW (nuo 2,6 GW). Vystomų projektų pajėgumai išaugo daugiau nei tris kartus – nuo 1,3 GW iki 4,1 GW. Didžiausią augimo dalį sudarė sparti plyno lauko investicijų portfelio plėtra, kuri buvo daugiau nei vienuolika kartų didesnė ir siekė maždaug 2,0 GW (nuo 170 MW) (ataskaitos paskelbimo dieną). Išsamesnę informaciją apie vystomus projektus pasiekiama skyriuje „2.4 Investicijų programa". – Lyginant su praeitais metais, investicijos išaugo septynis kartus, daugiausiai dėl investicijų į vėjo parkus Lietuvoje ir Lenkijoje bei Vilniaus KJ biomasės bloką. – Koreguotas EBITDA išaugo daugiau nei du kartus (+134,8 %) ir 2022 m. siekė 252,4 mln. Eur. Augimą lėmė Pomeranijos VP Lenkijoje veiklos pradžia ir geresni veikiančių pajėgumų rezultatai, kuriems įtakos turėjo aukštesnės elektros rinkos kainos. – Pagamintos žaliosios elektros energijos kiekis išaugo 5,6 %, lyginant su 2021 m. Augimą daugiausiai lėmė Pomeranijos VP visų metų gamyba bei išaugusios gamybos apimtys Kauno HE, dėl aukštesnio vandens lygio Nemune. – Europos Taryba nustatė laikiną viršutinę 180 Eur/MWh rinkos pajamų ribą elektros gamintojams, gaminantiems energiją naudojant atsinaujinančiuosius išteklius ir kt. technologijas. Tai turi įtakos visoms Žaliosios gamybos segmento technologijoms, išskyrus hidroakumuliacinę elektrinę. Pranešimo skelbimo dieną numatomas potencialus neigiamas poveikis Grupei. – 2022 m. pasirašėme ilgalaikes elektros energijos prekybos sutartis (angl. power purchase agreements , PPA) dėl didžiosios dalies Žaliosios gamybos (išskyrus Kruonio HAE) pajėgumų. 2023 m. elektros energijos pardavimo (pagal ilgalaikes elektros energijos prekybos sutartis, tarifus, ir apsidraudimo sandorius) kainos svertinis vidurkis – 140,2 Eur/MWh, o sutarčių galiojimo svertinis vidurkis – 7,6 metai (svyruoja nuo 1 iki 13 metų). – Stokholmo arbitražo teismas priėmė palankų sprendimą byloje su „Rafako“ S. A., pripažindamas šalį kalta dėl nebaigtų Vilniaus KJ biomasės bloko statybų. – Atlikti šaltieji Vilniaus KJ biomasės bloko bandymai, o komercinės veiklos pradžia numatoma 2023 m. III ketv. – Po ataskaitinio laikotarpio, 2023 m. sausio mėn. Mažeikių VP (63 MW) pagaminta ir į tinklą patiekta pirmoji energija. Finansiniai rezultatai Pajamos 2022 m. Žaliosios gamybos pajamos siekė 458,4 mln. Eur ir buvo 111,0 %, arba 241,1 mln. Eur, didesnės nei 2021 m. Visų Žaliosios gamybos technologijų pajamų augimą lėmė aukštesnės elektros rinkos kainos ir Pomeranijos VP, kuris pradėjo komercinę veiklą 2021 m. gruodžio mėn. Nors elektros rinkos kaina reikšmingai išaugo, Žaliosios gamybos segmentas nepatyrė viso išaugusių elektros rinkos kainų efekto, nes dalis Žaliosios gamybos portfelio yra apdrausta fiksuotų kainų sutartimis. Faktinė veikiančių pajėgumų pagamintos elektros energijos pardavimo kaina siekė 149,8 Eur/MWh, tuo 2022 m. 2021 m. 1 ∆ ∆,% Pajamos 458,4 217,3 241,1 111,0 % Koreguotas EBITDA 252,4 107,5 144,9 134,8 % EBITDA 253,2 107,1 146,1 136,4 % Koreguotas EBIT 221,7 86,2 135,5 157,2 % EBIT 222,4 85,9 136,5 158,9 % Investicijos 226,2 32,3 193,9 600,3 % Koreguoto EBITDA marža 55,2 % 49,4 % 5,8 p. p. n/a 2022 m. gruod. 31 d. 2021 m. gruod. 31 d. ∆ ∆. % IMT, nematerialus ir naudojimo teise valdomas turtas 856,0 781,4 74,6 9,5 % Grynoji skola 758,8 390,1 368,7 94,5 % 2023 m. 2 2022 m. 2 2021 m. 2 Reguliuojamos veiklos dalis 2022 m. koreguotame EBITDA % - 0,8 % 1,6 % Kruonio HAE RAB 3 mln. Eur 14,7 16,5 16,7 WACC % 3,99 4,03 3,50 Nusidėvėjimas ir amortizacija (reguliacinis) mln. Eur 1,3 1,4 1,4 1 Dėl TAS pokyčių, dalis 2021 m. Žaliosios gamybos segmento finansinių rodiklių buvo retrospektyviai perskaičiuoti (daugiau informacijos pateikiame „Konsoliduotos finansinės ataskaitos“ skyriaus dalyje „6 Lyginamosios informacijos pertvarkymas dėl apskaitos politikos pakeitimo“). 2 Duomenys patvirtinti ir viešinami VERT. 3 Reguliuotojas nuo 2021 m. per pusę sumažino antrinio galios rezervo RAB dalį, tačiau leido pasilikti pusę uždirbto pelno iš elektros energijos pardavimų, aktyvavus antrinį galios rezervą. Pagrindiniai finansiniai rodikliai, mln. Eur Pagrindiniai reguliaciniai rodikliai tarpu vidutinė elektros rinkos kaina Lietuvoje siekė 230,2 Eur/MWh, Lenkijoje 167,6 Eur/MWh, o Estijoje – 192,8 Eur/MWh. Dėl daugiau nei 70 % Žaliosios gamybos segmente (išskyrus Kruonio HAE) numatytos pagaminti elektros energijos 2023 m. yra sudarytos ilgalaikės elektros energijos prekybos, apsidraudimo ar tarifų sutartys, kurių elektros kainos svertinis vidurkis siekia 140,2 Eur/MWh, o sutarčių galiojimo svertinis vidurkis – 7,6 metai (nuo 1 iki 13 metų). Koreguotas EBITDA 2022 m. koreguotas EBITDA siekė 252,4 mln. Eur ir buvo 134,8 %, arba 144,9 mln. Eur, didesnis nei 2021 m. Augimas užfiksuotas visose technologijose (vėjo, vandens, atliekų vertimo energija), kurį daugiausiai lėmė aukštesnės elektros rinkos kainos ir Pomeranijos VP, kuris pradėjo komercinę veiklą 2021 m. gruodžio mėn. Daugiau informacijos pateikiame pastraipoje aukščiau. Investicijos 2022 m. Žaliosios gamybos segmento investicijos siekė 226,2 mln. Eur ir buvo 193,9 mln. Eur didesnės nei 2021 m. Išaugusias investicijas daugiausiai lėmė investicijos į sausumos vėjo parkus Lenkijoje ir Lietuvoje (135,4 mln. Eur), daugiausiai į Silezijos VP II (66,6 mln. Eur) ir Mažeikių VP (52,5 mln. Eur) bei biomasės / atliekų vertimo energija technologijas (63,7 mln. Eur), daugiausiai į Vilniaus KJ biomasės bloką. 75 / 468 2022 m. metinis pranešimas / Rezultatai Turinys » Veiklos rezultatai Elektra Lyginant su 2021 m., 2022 m. Žaliosios gamybos segmente pagamintos elektros energijos (neto) kiekis išaugo 5,6 %. Vėjo parkų pagaminta energija išaugo dėl Pomeranijos VP (+0,19 TWh) visų metų efekto. Kauno HE gamyba taip pat padidėjo 0,07 TWh, nes 2022 m. vandens lygis Nemune buvo apie 25 % didesnis nei 2021 m. Augimą iš dalies atsvėrė dėl rinkos sąlygų (t. y. mažiau palankių dienų gamybai) 0,18 TWh mažesnė Kruonio HAE gamyba. 2022 m. vėjo parkuose pagaminta elektros energija (neto) siekė 0,47 TWh ir išaugo 0,17 TWh, lyginant su 2021 m. Vėjo parkų apkrovos koeficientas išliko toks pat kaip ir pernai, t. y. 31,6 %, o vėjo parkų prieinamumo koeficientas kiek suprastėjo dėl keleto smulkių gedimų. Žaliosios gamybos užtikrinta galia išaugo 218 MW, nes prasidėjo Silezijos VP II (+137 MW), Silezijos VP I (+50 MW) ir Lenkijos saulės elektrinių portfelio II (+30 MW) statybos. Šiluma Pagaminta šiluminė energija (neto) 2022 m. siekė 0,89 TWh ir išaugo 4,0 %, lyginant su 2021 m. Augimą daugiausiai lėmė šilumos kiekis pagamintas Elektrėnų biomasės boileriu. Instaliuota šiluminės energijos gamybos galia per metus padidėjo 10 MW, nes Vilniaus KJ atliekas energija verčiantis blokas pradėjo komercinę veiklą 2021 m. kovo mėn. ir VERT patvirtino jo faktinę elektros gamybos galią (+10 MW). 2022 m. 2021 m. ∆ ∆, % Elektra Žaliosios gamybos užtikrinta galia MW 1 568 1 350 218 16,1 % Instaliuota galia MW 1 215 1 214 1 0,1 % Vėjo parkai MW 170 170 - -% Hidroelektrinės MW 1 001 1 001 - -% Hidroakumuliacinės elektrinės MW 900 900 - -% Tekančio vandens hidroelektrinės MW 101 101 - -% Atliekų jėgainės MW 44 43 1 2,3 % Statomi projektai MW 353 136 217 159,6 % Vėjo parkai MW 250 63 187 296,8 % Saulės parkai MW 30 - 30 -% Biomasės jėgainės MW 73 73 - -% Pagaminta elektros energijos (neto) TWh 1,56 1,48 0,08 5,6 % Vėjo parkai TWh 0,47 0,30 0,17 58,4 % Hidroelektrinės TWh 0,82 0,94 (0,11) (12,2 %) Hidroakumuliacinės elektrinės TWh 0,46 0,65 (0,18) (28,4 %) Tekančio vandens hidroelektrinės TWh 0,36 0,29 0,07 23,9 % Atliekų jėgainės TWh 0,26 0,24 0,02 9,4 % Vėjo parkų prieinamumo koeficientas % 98,7 % 99,1 % (0,4 p. p.) n/a Vėjo jėgainių apkrovos koeficientas % 31,6 % 31,6 % 1 - n/a Šiluma Žaliosios gamybos užtikrinta galia MW 349 339 10 2,9 % Instaliuota galia MW 180 170 10 5,9 % Statomi projektai MW 169 169 - -% Pagaminta šiluminės energijos (neto) TWh 0,89 0,85 0,03 4,0 % Atliekų jėgainės 2 TWh 0,78 0,78 - -% Biomasės jėgainės TWh 0,11 0,07 0,03 46,8 % Pagrindiniai veiklos rodikliai 1 Anksčiau skelbta 33,5 % vertė buvo patikslinta pagal pateiktą naujausią informaciją. 2 Vilniaus KJ ir Kauno KJ gali naudoti gamtines dujas jėgainės paleidimui / stabdymui, bandymams ir kt., kurių rezultatų vertės įtrauktos į „Atliekų jėgainės“. 76 / 468 2022 m. metinis pranešimas / Rezultatai Turinys » Apžvalga – Išaugusias investicijas, lyginant su 2021 m., daugiausiai lėmė išaugę rangovų įkainiai, kurie vidutiniškai padidėjo 55–56 %, bei išmaniųjų skaitiklių diegimo programa. – 2022 m. paskirstytas elektros energijos kiekis siekė 10,01 TWh ir buvo 3,5 % mažesnis nei 2021 m. 2022 m. paskirstytas gamtinių dujų kiekis sumažėjo 21,3 %, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu 2021 m., ir siekė 6,68 TWh. Aukštos energijos kainos lėmė energijos vartojimo mažėjimą. – Išmaniųjų skaitiklių diegimas prasidėjo 2022 m. liepos mėn. Sėkmingai pasiekime ir viršijome 192 tūkst. įdiegtų skaitiklių tikslą. Per ataskaitinį laikotarpį iš viso įdiegėme 210 439 išmaniuosius skaitiklius. – Elektros kokybės (SAIDI ir SAIFI) rodiklius neigiamai paveikė ekstremalios sąlygos / stichinės nelaimės bei stiprus vėjas / vietinės audros. Padidintas įdiegtų automatizuotų sprendimų skaičius bei koreguojamas pasirengusių darbuotojų skaičius pagal oro sąlygas lėmė sumažėjusią vidutinę neplanuotų elektros energijos persiuntimo nutraukimų trukmę (SAIDI). – 2022 m. spalio mėn., VERT nustatė ESO elektros skirstymo paslaugų pajamų lygį 2023 m., kuris siekia 395,5 mln . Eur. Nustatytas lygis yra 65,0% didesnis, nei 2021 m. spalio mėn. nustatytas 2022 m. pajamų lygis (239,7 mln. Eur), tačiau įvertinus atgautas technologinių nuostolių sąnaudas (120,2 mln. EUR) 2022 metų pabaigoje, skirstymo pajamos 2023 metams yra 9.9% didesnės negu 2022 metų pajamos. Finansiniai rezultatai Pajamos Pajamų augimą daugiausiai lėmė didesnės elektros skirstymo pajamos dėl 2022 metų pabaigoje atgautų technologinių nuostolių sąnaudų (susidariusių per 2022 m.) Technologinių nuostolių sąnaudų išaugimą (+103,7%, +62,7 mln. Eur) lėmė aukštesnės elektros energijos kainos . Be to, prie augimo prisidėjo ir išaugusios garantinio tiekimo pajamos (45,4 mln. Eur), kurias lėmė 154,4 % aukštesnės elektros rinkos kainos. Koreguotas EBITDA Koreguotas EBITDA siekė 164,5 mln. Eur ir buvo 13,1 %, arba 19,1 mln. Eur, didesnis nei 2021 m. Augimą lėmė įvesta papildoma tarifo dedamoji (+28,0 mln. Eur) bei didesnis RAB(+ 3,6 mln. Eur). Augimą iš dalies atsvėrė mažesnis elektros WACC (4,16 % 2022 m., lyginant su 5,34 % 2021 m.) (-12,6 mln. Eur) dėl atnaujintos WACC metodikos naujajam reguliaciniam laikotarpiui, prasidėjusiam 2022 m. Investicijos Tinklų segmento investicijos siekė 268,1 mln. Eur ir buvo 40,2 %, arba 76,9 mln. Eur, didesnės nei 2021 m. Pagrindinės augimo priežastys buvo išaugę rangovų įkainiai naujų klientų prijungimo ir galios didinimo paslaugoms, kurie vidutiniškai klientui išaugo 56 %. Tuo tarpu rangovų įkainiai tinklo priežiūrai objektui augo vidutiniškai 55 %. Investicijos į elektros skirstymo tinklų plėtrą išaugo 55,7 mln. Eur, arba +85,2 %, ir siekė 121,1 mln. Eur. Su tinklų plėtra susijusios investicijos taip pat išaugo dėl pradėto išmaniųjų skaitiklių diegimo. Investicijos į išmaniuosius skaitiklius siekė 23,7 mln. Eur. Investicijos į elektros skirstymo tinklo priežiūrą išaugo +8,4 mln. Eur, arba +9,3 %, ir siekė 99,0 mln. Eur. Augimą lėmė išaugę rangovų įkainiai, kurių poveikį amortizavo mažesnis renovuotų objektų skaičius. Tinklai 2022 m. 2021 m. ∆ ∆,% Pajamos 681,1 532,7 148,4 27,9 % Koreguotas EBITDA 164,5 145,4 19,1 13,1 % EBITDA 148,0 168,6 (20,6) (12,2 %) Koreguotas EBIT 62,6 58,5 4,1 7,0 % EBIT 46,1 56,8 (10,7) (18,8 %) Investicijos 268,1 191,2 76,9 40,2 % Koreguoto EBITDA marža, % 23,6 % 28,5 % (4,9 p. p.) n/a 2022 m. gruod. 31 d. 2021 m. gruod. 31 d. ∆ ∆, % IMT, nematerialus ir naudojimo teise valdomas turtas 1 805,3 1 654,6 150,6 9,1 % Grynoji skola 776,1 710,0 66,1 9,3 % 1 Duomenys patvirtinti ir viešinami VERT. 2 Faktiniai duomenys paimti iš Pelno (nuostolio) ataskaitos. 3 Dėl pokyčių Tinklų RAB apskaičiavimo metodikoje, nuo 2022 m. papildoma tarifo dedamąja kasmet bus pridedama 28 mln. Eur. 4 Nenustatoma reguliuotojo, naudojami tik faktiniai duomenys. Pagrindiniai finansiniai rodikliai, mln. Eur 2023 m. 1 2022 m. 2021 m. Reguliuojamos veiklos dalis koreguotame EBITDA % 100,00 100,00 100,00 Iš viso RAB mln. Eur 1 429 1 345 1 258 WACC (svertinis vidurkis) % 4,14 4,13 5,05 Nusidėvėjimas ir amortizacija (reguliacinis) mln. Eur 74,9 67,8 69,1 Papildoma tarifo dedamoji1 mln. Eur 28,0 28,0 0,00 Atidėtoji investicijų dalis dengiama klientų ir elektros įrangos perkėlimai 2 mln. Eur n/a 4 16,7 14,9 Elektros energijos skirstymas RAB mln. Eur 1 183 1 097 1 009 WACC % 4,17 4,16 5,34 Nusidėvėjimas ir amortizacija (reguliacinis) mln. Eur 64,5 58,5 59,6 Papildoma tarifo dedamoji 3 mln. Eur 28,0 28,0 0,0 Atidėtoji investicijų dalis dengiama klientų ir elektros įrangos perkėlimai 2 mln. Eur n/a 4 15,2 13,5 Gamtinių dujų skirstymas RAB mln. Eur 246 248 249 WACC % 3,99 3,98 3,90 Nusidėvėjimas ir amortizacija (reguliacinis) mln. Eur 10,4 9,3 9,5 Atidėtoji investicijų dalis dengiama klientų ir elektros įrangos perkėlimai 2 mln. Eur n/a 4 1,5 1,4 Pagrindiniai reguliaciniai rodikliai 77 / 468 2022 m. metinis pranešimas / Rezultatai Turinys » Veiklos rezultatai Elektros energijos skirstymas Bendras paskirstytos elektros energijos kiekis sumažėjo 3,5 %. Sumažėjimas daugiausiai fiksuotas privačių klientų segmente. Aukštos energijos kainos lėmė energijos vartojimo mažėjimą. Technologinių sąnaudų rodiklis buvo 0,2 p. p. mažesnis nei praeitais metais. Prie elektros skirstomojo tinklo prijungta 23 785 naujų vartotojų, arba 1,3 % daugiau nei 2021 m., daugiausiai dėl to, kad daugiau nei dvigubai išaugo naujų gaminančių vartotojų ir gamintojų prijungimų skaičius. Šis augimas yra susijęs su aukštomis energijos kainomis ir valstybės teikiama parama saulės elektrinėms. Vidutinė naujų prijungimų trukmė išaugo 74,3 % dėl didelio užklausų skaičiaus, sutrikusios tiekimo grandinės bei išaugusio krūvio nutraukus sutartis su keliais paslaugų teikėjais. Elektros kokybės rodiklis SAIFI šiek tiek suprastėjo, lyginant su praeitais metais, ir siekė 1,52 karto (2021 m. siekė 1,45 karto). Elektros kokybės SAIDI rodiklis pagerėjo ir siekė 178,73 min. (lyginant su 201,95 min. 2021 m.). Elektros kokybės rodiklius 2022 m. neigiamai veikė ekstremalios oro sąlygos / stichinės nelaimės (sukėlusios 4 masinius atjungimus nuo tinklo 2022 m. sausio ir vasario mėn.) bei stiprus vėjas / vietinės audros pirmą ir paskutinį metų ketvirtį. Padidintas įdiegtų automatizuotų sprendimų skaičius bei koreguojamas pasirengusių darbuotojų skaičius pagal oro sąlygas lėmė sumažėjusią vidutinę nutraukimų trukmę. Gamtinių dujų skirstymas Gerokai išaugusi gamtinių dujų kaina privertė verslo klientus mažinti dujų vartojimą, stabdyti gamybą arba rinktis alternatyvų kurą ir tai paveikė gamtinių dujų paskirstytą kiekį, kuris, lyginant su praeitais metais, sumažėjo 21,3 %. Vidutinė naujų prijungimų trukmė pagerėjo 18,8 % dėl mažesnės paklausos, leidžiančios rangovams užbaigti darbus pagal sutartus terminus. Abu gamtinių dujų kokybės rodikliai (SAIFI ir SAIDI) pagerėjo, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu praeitais metais, ir siekė atitinkamai 0,003 karto ir 0,27 min. Dujų kokybės rodikliai pagerėjo, nes 2022 m. buvo mažiau reikšmingų sutrikimų, lyginant su 2021 m. Išmanieji skaitikliai Išmaniųjų skaitiklių diegimas prasidėjo 2022 m. liepos mėn. Sėkmingai pasiekime ir viršijome 192 tūkst. įdiegtų skaitiklių tikslą. Per ataskaitinį laikotarpį iš viso įdiegėme 210 439 išmaniuosius skaitiklius. 2022 m. 2021 m. ∆ ∆, % Elektros energijos skirstymas Paskirstyta elektros energijos TWh 10,01 10,37 (0,36) (3,5 %) iš kurių privatiems klientams TWh 3,20 3,38 (0,17) (5,2 %) š kurių verslo klientams TWh 6,81 6,99 (0,19) (2,7 %) Garantinis tiekimas TWh 0,26 0,34 (0,08) (23,3 %) Tinklų ilgis tūkst. km 127,50 126,81 0,69 0,5 % Technologinės sąnaudos % 5,0 % 5,2 % (0,2 p. p.) n/a Klientų skaičius tūkst. 1 825 1 801 24 1,3 % iš kurių gaminantys vartotojai ir gamintojai tūkst. 35 17 19 112,2 % gaminančių vartotojų ir gamintojų leistinoji naudoti galia MW 327,40 121,50 205,90 169,5 % Nauji prijungimai tūkst. 37,82 26,88 10,95 40,7 % Prijungimų galios padidinimai tūkst. 26,18 23,41 2,77 11,8 % Naujų vartotojų prijungimų ir galios didinimų leistinoji naudoti galia MW 524,73 515,75 8,98 1,7 % Naujų prijungimų trukmė (vidutiniškai) k. d. 63,91 36,67 27,24 74,3 % SAIFI vnt. 1,52 1,45 0,07 4,9 % SAIDI min. 178,73 201,95 (23,22) (11,5 %) Įrengtų išmaniųjų skaitiklių skaičius tūkst. 210,44 - 210,44 -% Gamtinių dujų skirstymas Paskirstyta gamtinių dujų TWh 6,68 8,49 (1,81) (21,3 %) iš kurių privatiems klientams TWh 2,50 2,79 (0,29) (10,4 %) iš kurių verslo klientams TWh 4,19 5,71 (1,52) (26,6 %) Tinklų ilgis tūkst. km 9,64 9,56 0,08 0,8 % Technologinės sąnaudos % 1,8 % 1,8 % - n/a Klientų skaičius tūkst. 624 619 5 0,7 % Naujų vartotojų prijungimai ir galios didinimai tūkst. 4,81 8,13 (3,32) (40,9 %) Naujų prijungimų trukmė (vidutiniškai) k. d. 58,33 71,86 (13,53) (18,8 %) SAIFI vnt. 0,003 0,006 (0,002) (43,3 %) SAIDI min. 0,27 0,47 (0,20) (41,7 %) Klientų patirtis NPS (Aptarnavimo) % 52,9 60,0 1 (7,1 p. p.) n/a 1 Apklausos metodika pasikeitė. Nuo 2021 m. liepos mėn., apklausos vykdomos kasdien, po kontakto su klientu. Pagrindiniai veiklos rodikliai 78 / 468 2022 m. metinis pranešimas / Rezultatai Turinys » Lanksčioji gamyba Apžvalga – Atsižvelgiant į neapibrėžtumą, susijusį su dabartine geopolitine situacija, įsigijome 1,1 TWh gamtinių dujų rezervą pagal papildomą susitarimą prie izoliuoto elektros sistemos darbo paslaugų sutarties. Rezervo įsigijimas lėmė išaugusį apyvartinio kapitalo lygį. Reguliacinis mechanizmas turėtų užtikrinti patirtų papildomų sąnaudų kompensavimą per izoliuoto sistemos darbo paslaugų tarifą. – Nuo 2023 m., 519 MW Elektrėnų komplekso pajėgumų, anksčiau rezervuotų tretinio galios rezervo paslaugoms, bus naudojami izoliuoto elektros sistemos darbo paslaugoms teikti (viso 891 MW). Poveikis, nustojus teikti tretinio galios rezervo paslaugas, nėra reikšmingas Grupės lygiu. – Lanksčiosios gamybos segmentas laimėjo Lenkijos perdavimo sistemos operatoriaus galios mechanizmo aukcioną, kad 2027 m. rinkoje būtų užtikrintas 250 MW galios prieinamumas, už maždaug 16 mln. Eur. Tai pirmas kartas istorijoje, kuomet Lietuvos bendrovės pasiūlymas laimėjo Lenkijos galios mechanizmo aukcioną. Finansiniai rezultatai Pajamos 2022 m. Lanksčiosios gamybos pajamos siekė 240,7 mln. Eur ir buvo 56,8 %, arba 87,2 mln. Eur, didesnės nei 2021 m. Pajamų augimą daugiausiai lėmė elektros energijos rezervinių (izoliuoto sistemos darbo) paslaugų pajamos (+64,6 mln. Eur), skirtos padengti patirtas sąnaudas, susijusias su gamtinių dujų rezervu, įsigytu siekiant atitikti naujus nustatytus izoliuoto elektros sistemos darbo paslaugų reikalavimus. Prie pajamų augimo taip pat prisidėjo didesnės KCB komercinės veiklos pajamos (+19,3 mln. Eur) dėl geresnių rinkos sąlygų 2022 m. IV ketv. Koreguotas EBITDA 2022 m. koreguotas EBITDA siekė 34,6 mln. Eur ir buvo 7,0 %, arba 2,6 mln. Eur, mažesnis nei 2021 m. Reguliuojamos veiklos koreguotos EBITDA siekė 13,5 mln. Eur ir buvo 11,3 %, arba 1,7 mln. Eur, mažesnis nei 2021 m. Reguliuojamos veiklos koreguoto EBITDA sumažėjimą daugiausiai lėmė mažesnis nusidėvėjimo ir amortizacijos tarifas dėl sumažėjusios turto vertės. Komercinės veiklos koreguotas EBITDA siekė 21,1 mln. Eur ir buvo 4,3 %, arba 1,0 mln. Eur, mažesnis nei 2021 m. KCB komercinės veiklos koreguotas EBITDA išliko panašiame lygyje kaip ir 2021 m. (-0,9 mln. Eur, arba -4,0 %) net ir pagaminus mažesnį kiekį (-0,55 TWh, arba -66,9 %), dėl 2022 m. IV ketv. susidariusio palankesnio elektros, gamtinių dujų ir apyvartinių taršos leidimų kainų skirtumo. Investicijos 2022 m. Lanksčiosios gamybos segmento investicijos siekė 15,0 mln. Eur ir buvo 14,8 mln. Eur didesnės nei 2021 m. Investicijos išaugo, daugiausiai dėl atliktų išankstinių apmokėjimų (+13,2 mln. Eur) planuojamai KCB kapitalinei inspekcijai. Veiklos rezultatai Pagamintas elektros energijos (neto) kiekis KCB, 7 ir 8 Elektrėnų komplekso blokuose 2022m. siekė 0,27 TWh ir sumažėjo 66,9 %, lyginant su 2021 m. Pirmus tris metų ketvirčius elektros, gamtinių dujų ir ATL kainų skirtumą neigiamai paveikė išaugusios gamtinių dujų kainos, kas lėmė reikšmingai sumažėjusį pagamintos energijos kiekį. Bendra instaliuotų elektros gamybos pajėgumų galia Elektrėnų komplekse siekia 1 055 MW, iš jų 891 MW buvo naudojami rezervinėms ir izoliuoto sistemos darbo paslaugoms. 2021 m. Elektrėnų komplekso 7 ir 8 blokai teikė 482 MW tretinio aktyviosios galios rezervo paslaugą, o 2022 m. tie patys blokai užtikrino 519 MW tretinio galios rezervo paslaugą. 2021 m. KCB teikė 371 MW galios izoliuoto elektros sistemos darbo paslaugą. Likusią dalį izoliuoto sistemos darbo paslaugos 38 MW apimtimi teikė 7 blokas. 2022 m. KCB teikė 371 MW galios izoliuoto sistemos darbo paslaugą. Likusią dalį izoliuoto sistemos darbo paslaugos 1 MW apimtimi teikė 8 blokas. 2023 m. Lanksčiosios gamybos segmentas teiks izoliuoto elektros sistemos darbo paslaugas 891 MW apimtimi, iš jų Elektrėnų komplekso 7 blokas teiks šias paslaugas 260 MW apimtimi, Elektrėnų komplekso 7 blokas – 260 MW, o KCB – 371 MW apimtimi. Tretinio galios rezervo paslaugų atsisakoma. Poveikis, nustojus teikti tretinio galios rezervo paslaugas, nėra reikšmingas Grupės lygiu ir gali būti apskaičiuojamas padauginant RAB ir WACC (2022 m. – 1,3 mln. Eur). 2022 m. 2021 m. ∆ ∆,% Pajamos 240,7 153,5 87,2 56,8 % Koreguotas EBITDA 34,6 37,2 (2,6) (7,0 %) EBITDA 37,9 39,0 (1,1) (2,8 %) Koreguotas EBIT 23,1 25,8 (2,7) (10,5 %) EBIT 26,5 27,5 (1,0) (3,6 %) Investicijos 15,0 0,2 14,8 n/a Koreguoto EBITDA marža 14,6 % 24,5 % (9,9 p. p.) n/a 2022 m. gruod. 31 d. 2021 m. gruod. 31 d. ∆ ∆, % IMT, nematerialus ir naudojimo teise valdomas turtas 288,9 307,4 (18,5) (6,0 %) Grynoji skola 71,9 (37,5) 109,4 n/a 2023 m. 2022 m. 2021 m. Instaliuota elektros energijos galia MW 1 055 1 055 1 055 Pagaminta elektros energijos (neto) TWh - 0,27 0,82 Rezervinės ir izoliuoto elektros sistemos darbo paslaugos iš viso MW 891 891 891 Tretinio galios rezervo paslaugos MW - 519 482 Izoliuotas sistemos darbas MW 891 372 409 2023 m. 1 2022 m. 1 2021 m. 1 Reguliuojamos veiklos dalis 2022 m. koreguotame EBITDA % - 39,0 40,8 Iš viso RAB mln. Eur - 32,0 33,8 WACC % - 4,03 3,50 Nusidėvėjimas ir amortizacija (reguliacinis) mln. Eur 10,6 13,2 14,0 KCB RAB mln. Eur - - - WACC % - - - Nusidėvėjimas ir amortizacija (reguliacinis) mln. Eur 7,6 9,3 10,0 7 ir 8 blokai RAB mln. Eur - 32,0 33,8 WACC % - 4,03 3,50 Nusidėvėjimas ir amortizacija (reguliacinis) mln. Eur 3,0 3,9 4,0 1 Duomenys patvirtinti ir viešinami VERT. Pagrindiniai finansiniai rodikliai, mln. Eur Pagrindiniai veiklos rodikliai Pagrindiniai reguliaciniai rodikliai 79 / 468 2022 m. metinis pranešimas / Rezultatai Turinys » Sprendimai klientams Apžvalga – Mažesnį koreguotą EBITDA lėmė nuostoliai patirti elektros energijos tiekimo privatiems ir verslo klientams veiklose, kuriuos daugiausiai lėmė iš dalies neefektyvūs apsidraudimo sprendimai. Prastesnį rezultatą iš dalies atsvėrė teigiamas rezultatas dėl efektyviai išnaudoto Lietuvos SGD terminalo ir sudarytų vienkartinių pelningų sandorių su užsienio klientais. – Grupė nustojo pirkti gamtines dujas iš „Gazprom“, todėl įsigijo neplaninių suskystintų gamtinių dujų krovinių, daugiausiai siekiant užpildyti Inčukalnio saugyklą ir užtikrinti nepertraukiamą gamtinių dujų tiekimą vartotojams. – Lietuvos Seimas priėmė įstatymų, susijusių su išaugusių energetikos kainų vartotojams daliniu kompensavimu, pakeitimus. Per 2022 m. II pusm. iš valstybės biudžeto buvo kompensuoti per 2021 m.–2022 m. I pusm. Sprendimų klientams segmente susidarę reguliaciniai skirtumai (368 mln. Eur be PVM), taip pat – skirtumai susidarę per 2022 m. II pusm. (64 mln. Eur be PVM). – Metų pabaigoje grynojo apyvartinio kapitalo lygis pagerėjo, tačiau išliko aukštas, daugiausiai dėl brangesnių saugomų gamtinių dujų atsargų. – Tęsiamos privačių klientų elektros rinkos liberalizavimo veiklos, išlaikant nepriklausomų tiekėjų lyderio poziciją su 78,2 % privačių klientų rinkos dalimi pagal objektų skaičių. Be to, trečiojo elektros rinkos liberalizavimo etapo pabaiga nukelta iki 2025 m. – Baltijos šalys nustojo importuoti elektrą iš Rusijos, po to kai Europos „Nord Pool“ elektros energijos biržoje buvo nutraukta rusiškos elektros prekyba. Dėl šios priežasties buvo sustabdyta su Rusija susijusių rinkos dalyvių, tokių kaip AB „Inter RAO Lietuva“, veikla, kas atvėrė galimybes išplėsti verslo klientų portfelį. – 2022 m. gegužės mėn. pradėjo veikti Lietuvą ir Lenkiją jungiantis dujotiekis GIPL, leidžiantis Lietuvos-Lenkijos dujų prekybą. Tai sustiprina regiono energetinę nepriklausomybę bei padidina prekybos galimybes. Finansiniai rezultatai Pajamos 2022 m. Sprendimų klientams segmento pajamos siekė 3 083,8 mln. Eur ir buvo 205,5 %, arba 2 074,5 mln. Eur, didesnės nei 2021 m. Deja, reikšmingai išaugusios pajamos netapo geresniais rezultatais. Didesnes elektros energijos tiekimo pajamas (+563,9 mln. Eur) lėmė didesnės rinkos kainos (vidutiniškai +154,4 %) ir didesnis parduotas mažmeninės prekybos kiekis (+14,0 %). Augimą gamtinių dujų verslo segmente (+1 500,2 mln. Eur) daugiausiai lėmė didesnis vidutinis TTF dujų indeksas (+239,2 %), kuris atsispindi įmonės dujų tiekimo veikloje, bei didesnis parduotas kiekis (+10,8 %), efektyviai išnaudojus Lietuvos SGD terminalą ir sudarius pelningų sandorių su užsienio klientais. Koreguotas EBITDA Koreguotas EBITDA sumažėjo iki 15,6 mln. Eur ir buvo 25,0 mln. Eur mažesnis nei 2021 m. Prastesnius koreguoto EBITDA rezultatus lėmė nuostolingos elektros tiekimo veiklos (-45,1 mln. Eur), daugiausiai – tiekimo verslo klientams veikla (-25,1 mln. Eur), dėl iš dalies neefektyvių apsidraudimo sprendimų ir tiekimo privatiems klientams veikla (-15,1 mln. Eur), iš dalies dėl konkurentui tiekėjui paskelbus bankrotą iš jo atėjusių naujų klientų, kuriems buvo pasiūlytos tokios pačios patrauklios kainos, kurias jie turėjo iki tol, nors elektros kainų lygis tuo metu jau buvo aukštesnis. Prastesnį rezultatą iš dalies atsvėrė teigiamas gamtinių dujų veiklos rezultatas (+21,2 mln. Eur), daugiausiai dėl efektyviai išnaudoto Lietuvos SGD terminalo ir sudarytų vienkartinių pelningų sandorių su užsienio klientais. Atsargų efektas išaugo reikšmingai (+106,5 mln. Eur) dėl atsargų svertinio vidurkio apskaitos būdo, tačiau metų pabaigoje gamtinių dujų atsargų vertė buvo sumažinta iki grynosios galimo realizavimo vertės (-102,9 mln. Eur) dėl sumažėjusios gamtinių dujų kainos. Grynasis apyvartinis kapitalas Lyginant su 2021 m. gruodžio 31 d., grynasis apyvartinis kapitalas išaugo (+15.1 mln. Eur). Augimą daugiausiai lėmė išaugusi gamtinių dujų atsargų vertė (+228,4 mln. Eur) ir išaugusios prekybos gautinos sumos (+295,9 mln. Eur). Augimą iš dalies atsvėrė sumažėję reguliaciniai skirtumai (-145,4 mln. Eur), nes valstybė kompensavo susidariusius reguliacinius skirtumus, išaugusios prekybos mokėtinos sumos (-93,9 mln. Eur) ir PVM mokėtinos sumos (-72,3 mln. Eur), išaugusi ateinančių laikotarpių pajamų trumpalaikė dalis (-89,0 mln. Eur), pagrinde susijusi su gamtinių dujų pardavimais Suomijoje, taip pat – sumažėję išvestinių finansinių priemonių prekybos depozitai (-73,7 mln. Eur), dėl sumažėjusių rinkos kainų ir aktyvių vadovybės sprendimų, mažiau atliekamų išankstinių apmokėjimų (-57,5 mln. Eur), daugiausiai už dujas, ir išaugęs su „Nasdaq“ žaliavų rinka susijęs rinkos vertės pokytis (angl. mark-to-market, MtM) (piniginė visų atvirų išvestinių finansinių priemonių dalis 1 ) (-6.8 mln. Eur). 2022 20211 ∆ ∆,% Pajamos 3 083,8 1 009,4 2 074,4 205,5 % Koreguotas EBITDA 15,6 40,6 (25,0) (61,6 %) EBITDA 98,3 26,4 71,9 272,3 % Koreguotas EBIT 13,4 38,8 (25,4) (65,5 %) EBIT 96,1 24,7 71,4 289,1 % Investicijos 6,8 2,9 3,9 134,5 % Koreguoto EBITDA marža 0,5% 4,0% (3,5 p. p.) n/a 2022 m. gruod. 31 d. 2021 m. gruod. 31 d. ∆ ∆, % IMT, nematerialus ir naudojimo teise valdomas turtas 10,7 6,5 4,2 64,7 % Grynoji skola 418,3 474,4 (56,1) (11,8 %) Grynasis apyvartinis kapitalas 446,6 431,5 15,1 3,5 % 2023 m. 3 2022 m. 3 2021 m. 3 Reguliuojamos veiklos dalis koreguotame EBITDA % (109,6 %) 6,2 % RAB 4 mln. Eur 8,3 14,2 25,7 WACC % 3,09 3,05 2,93 Pagrindiniai finansiniai rodikliai, mln. Eur Pagrindiniai reguliaciniai rodikliai 2 1 Piniginė rinkos vertės pokyčio (angl. „mark-to-market“, MtM) dalis yra pinigų srautų suma, susijusi su finansinėmis išvestinėmis priemonėmis, apimanti visus mokėjimus, už kuriuos sandorio šalys visiškai atsiskaito kiekvieną darbo dieną. Kasdieniai atsiskaitymai atitinka tikrąją ateities sandorių, vykdomų „Nasdaq“ žaliavų rinkoje, vertę. 2 Visų metų rodikliai, jei nenurodyta kitaip. 3 Duomenys patvirtinti ir viešinami VERT. 4 Sprendimų klientams segmento veikloje RAB sudaro apyvartinis kapitalas elektros energijos visuomeninio tiekimo poreikio tenkinimui. 80 / 468 2022 m. metinis pranešimas / Rezultatai Turinys » Išaugusių energijos kainų amortizavimas Lietuvos Seimas priėmė įstatymų, susijusių su išaugusių energetikos kainų vartotojams daliniu kompensavimu, pakeitimus. Valstybė kompensavo per 2021 ir 2022 m. Sprendimų klientams segmente susidariusius reguliacinius skirtumus (432 mln. Eur be PVM), bei buvo sukauptas reguliacinis perrinkimas (36 mln. Eur be PVM). Tai turėjo teigiamą poveikį Grupės grynajam apyvartiniam kapitalui, FCF ir skolos rodikliams. 2022 m. Valstybė taip pat skyrė tiesiogines subsidijas dėl augančių energijos kainų visiems nepriklausomo tiekimo privatiems klientams per 2022 m. II pusm. bei verslo klientams per 2022 m. IV ketv. Tačiau, Grupei poveikio nebuvo. Be to, Vyriausybė nusprendė toliau teikti dalinę kompensaciją privatiems ir verslo klientams 2023 m. Daugiau informacijos pateikiame „3.1 Metiniai rezultatai" skyriaus dalyje „Dalinės energijos kainų kompensacijos poveikio apžvalga“ bei „2.5 Verslo aplinka“ skyriaus dalyje „Dalinis išaugusių energijos kainų kompensavimas". Veiklos rezultatai Elektros energijos pardavimai 2022 m. bendras parduotas elektros energijos kiekis mažmeninėje rinkoje padidėjo 14,0 %, lyginant su 2021 m. Lietuvoje parduotas kiekis išaugo 10 %, kur išlaikėme rinkos lyderės poziciją pagal parduotą kiekį. Kitas augimą lėmęs veiksnys buvo didesni elektros energijos pardavimai verslo klientams Latvijoje ir Lenkijoje. Verslo klientų skaičius reikšmingai išaugo dėl konkurencingos momentinės kainodaros rinkoje, išaugusio rinkos aktyvumo, nes AB „Inter RAO Lietuva“ nutraukė veiklą, ir efektyvesnių pardavimų procesų, kurie padėjo pasiekti tikslinius klientus ir sudaryti su jais tiekimo sutartis. Pardavimai privatiems klientams Lietuvoje buvo 0,34 TWh mažesni ir privačių klientų skaičius sumažėjo 0,13 mln., lyginant su 2021 m., pagrinde dėl vykdomo elektros rinkos liberalizavimo Lietuvoje. Nepaisant to, išlaikėme lyderės poziciją Lietuvoje (78,2 % privačių klientų nepriklausomo tiekimo rinkos dalis pagal objektų skaičių). Gamtinių dujų pardavimai Parduotas gamtinių dujų kiekis 2022 m. išaugo 10,8 %, daugiausiai dėl efektyviai išnaudoto Lietuvos SGD terminalo, sudarytų pelningų sandorių su užsienio šalių verslo klientais bei papildomo gamtinių dujų tiekimo, susijusio su geopolitiniu neužtikrintumu. Kita 2022 m. Sprendimų klientams segmento privačių ir verslo klientų patirties (angl. Net promoter score, NPS) rodiklis pagerėjo atitinkamai 0,6 p. p. ir 8 p. p., lyginant su 2021 m. Nors ir gavome daug didesnį užklausų skaičių dėl išaugusių energijos kainų ir antro elektros energijos rinkos liberalizavimo etapo pabaigos, nauji automatizuoti procesai ir geresnis skambučių centro darbuotojų pritraukimas ir išlaikymas lėmė geresnę klientų patirtį. 2022 m. 2021 m. ∆ ∆,% Elektros energijos pardavimai Lietuva TWh 6,18 5,62 0,56 10,0 % Latvija TWh 1,12 1,04 0,07 7,1 % Kita 1 TWh 0,41 0,10 0,31 299,1 % Iš viso mažmeninės prekybos TWh 7,71 6,77 0,95 14,0 % iš kurių privatiems klientams TWh 2,57 2,91 (0,34) (11,8 %) iš kurių verslo klientams TWh 5,15 3,86 1,29 33,4 % Klientų skaičius mln. 1,43 1,55 (0,12) (7,6 %) Gamtinių dujų pardavimai TWh 12,80 11,55 1,25 10,8 % Lietuva TWh 5,32 6,01 (0,70) (11,6 %) Latvija TWh 0,68 0,34 0,34 98,3 % Suomija TWh 3,76 2,57 1,19 46,4 % Lenkija TWh 0,16 0,01 0,16 2 028,6 % Estija TWh 0,02 - 0,02 -% Iš viso mažmeninės prekybos TWh 9,94 8,93 1,01 11,3 % iš kurių privatiems klientams TWh 2,55 2,84 (0,29) (10,2 %) iš kurių verslo klientams TWh 7,40 6,09 1,30 21,4 % Didmeninė prekyba TWh 2,86 2,62 0,24 9,0 % Klientų skaičius mln. 0,62 0,62 0,00 0,5 % Klientų patirtis NPS (privačių klientų aptarnavimo) % 56,5 % 55,8 % 2 0,6 p. p. n/a NPS (verslo klientų aptarnavimo) % 53,0 % 45,0 % 2 8,0 p. p. n/a 1 Elektros energijos pardavimai Lenkijoje ir Estijoje. 2 2021 m. metiniame pranešime skelbtas NPS buvo santykių NPS, o nuo 2022 m. I ketv. skelbiame aptarnavimo NPS duomenis. Pagrindiniai veiklos rodikliai 81 / 468 2022 m. metinis pranešimas / Rezultatai Turinys » 3.3 Penkerių metų santrauka 2022 m. 2021 m. 1 2020 m. 2019 m. 2018 m. Pajamos mln. Eur 4 386,9 1 898,7 1 223,1 1 099,3 1 070,1 EBITDA mln. Eur 539,7 343,2 334,3 207,1 145,3 EBITDA marža % 12,3% 18,1% 27,6 % 18,8 % 13,6 % Koreguotas EBITDA mln. Eur 469,3 332,7 245,9 259,9 221,3 Koreguoto EBITDA marža % 10,9% 17,6% 24,8 % 22,6 % 18,1 % EBIT mln. Eur 387,8 192,1 215,0 83,1 (20,4) EBIT marža mln. Eur 8,8 % 10,1 % 17,6 % 7,6 % (1,9 %) Koreguotas EBIT mln. Eur 317,4 206,4 126,6 135,0 124,3 Grynasis pelnas mln. Eur 293,4 160,2 170,6 59,0 (22,0) Grynojo pelno marža % 6,7 % 8,4 % 13,8 % 5,4 % (2,1 %) Koreguotas grynasis pelnas mln. Eur 256,0 162,8 95,5 106,0 99,0 Investicijos mln. Eur 521,8 234,9 346,8 453,2 418,3 FFO mln. Eur 484,1 299,4 309,4 189,5 129,7 FCF mln. Eur 17,3 (240,6) 5,1 (189,8) (192,7) ROE % 14,7 % 8,7 % 10,6 % 4,4 % (1,7 %) Koreguotas ROE % 12,9 % 8,9 % 6,0 % 8,0 % 7,5 % ROCE % 13,1 % 7,3 % 9,1 % 3,8 % (1,1 %) Koreguotas ROCE % 10,7 % 7,9 % 5,4 % 6,2 % 6,6 % ROA % 6,2 % 3,9 % 4,8 % 1,9 % (0,8 %) Pagrindinis EPS Eur 4,04 2,16 2,30 - - DPS Eur 1,24 1,19 1,14 - - 2022 m. gruod. 31 d. 2021 m. gruod. 31 d. 2020 m. gruod. 31 d. 2020 m. gruod. 31 d. 2019 m. gruod. 31 d. Iš viso turto mln. Eur 5 271,6 4 258,1 3 920,9 3 198,1 2 853,9 Nuosavas kapitalas mln. Eur 2 125,6 1 855,9 1 813,3 1 348,6 1 302,5 Grynoji skola mln. Eur 986,9 957,2 600,3 966,5 736,0 Grynasis apyvartinis kapitalas mln. Eur 443,3 438,7 94,4 52,6 (19,2) Grynasis apyvartinis kapitalas / Pajamos % 10,1 % 23,1 % 7,7 % 4,8 % (1,8 %) Nuosavo kapitalo lygis kartai 40,3 % 43,6% 0,46 0,42 0,46 Grynoji skola / EBITDA kartai 1,83 2,79 1,80 4,67 5,07 Grynoji skola / Koreguotas EBITDA kartai 2,10 2,88 2,44 3,72 3,33 FFO / Grynoji skola % 49,1% 31,3 % 51,5 % 19,6 % 17,6 % Bendrojo likvidumo koef. kartai 1,87 1,87 3,36 0,78 1,16 Turto apyvartumas kartai 0,92 0,46 0,34 0,36 0,40 1 Dėl TAS pokyčių, dalis 2021 m. finansinių rodiklių buvo retrospektyviai perskaičiuoti (daugiau informacijos pateikiame „Konsoliduotos finansinės ataskaitos“ skyriaus dalyje „6 Lyginamosios informacijos pertvarkymas dėl apskaitos politikos pakeitimo“). 2 Įtraukti gamtinių dujų pardavimai vykdomi Grupės viduje. 1,4 TWh – pardavimai verslo klientams Lietuvoje. Pagrindiniai finansiniai rodikliai 2022 m. 2021 m. 2020 m. 2019 m. 2018 m. Elektra Žaliosios gamybos užtikrinta galia MW 1 568 1 350 1 350 1 287 1 193 Žaliosios gamybos instaliuotoji galia MW 1 215 1 214 1 101 1 077 1 077 Statomi Žaliosios gamybos pajėgumai MW 353 136 249 210 116 Paskirstyta elektros energijos TWh 10,01 10,37 9,55 9,55 9,59 Pagaminta elektros energijos (neto) TWh 1,83 2,30 2,45 1,06 1,01 Pagaminta žaliosios elektros energijos (neto) TWh 1,56 1,48 1,25 1,03 0,95 Žaliosios gamybos dalis % 85,1 % 64,2 % 51,0 % 97,7 % 93,4 % Elektros energijos pardavimai TWh 7,98 7,11 6,79 5,86 5,91 SAIFI vnt. 1,52 1,45 1,34 1,31 1,14 SAIDI min. 178,73 201,95 207,67 91,80 81,37 Šiluma Žaliosios gamybos užtikrinta galia MW 349 339 339 339 339 Žaliosios gamybos instaliuotoji galia MW 180 170 110 40 40 Statomi Žaliosios gamybos pajėgumai MW 169 169 229 299 299 Pagaminta šiluminės energijos (neto) TWh 0,89 0,85 0,32 0,09 0,10 Gamtinės dujos Paskirstyta gamtinių dujų TWh 6,68 8,49 7,06 6,97 7,60 Gamtinių dujų pardavimai TWh 12,80 11,55 14,70 2 9,84 11,33 SAIFI vnt. 0,003 0,006 0,010 0,008 0,006 SAIDI min. 0,27 0,47 1,61 1,25 0,61 Pagrindiniai veiklos rodikliai 82 / 468 2022 m. metinis pranešimas / Rezultatai Turinys » 3.4 Ketvirto ketvirčio rezultatai Finansiniai rezultatai Pajamos 2022 m. IV ketv. Pajamos išaugo +625,9 mln. Eur, lyginant su 2021 m. IV ketv. Augimą lėmė: – geresni Sprendimų klientams segmento elektros veiklos rezultatai (+500,6 mln. Eur), dėl išaugusių rinkos kainų (vidutiniškai +51,5 %), bei didesnės gamtinių dujų pardavimų pajamos, dėl išaugusių gamtinių dujų kainų (vidutiniškai +94,2 %); – didesnės Tinklų segmento elektros skirstymo veiklos pajamos (+139,3 mln. Eur), pagrindę dėl atgautų technologinių nuostolių sąnaudų (120,2 mln. Eur) 2022 metų pabaigoje (sukauptų per 2022 metus). Koreguotas EBITDA Koreguotas EBITDA sumažėjo 4,4 mln. Eur, daugiausiai dėl: – neigiamo Sprendimų klientams segmento rezultato, kurį lėmė gamtinių dujų rezultatas, daugiausiai dėl atsargų vertės sumažinimo, sumažėjus gamtinių dujų kainoms; – sumažėjimą iš dalies atsvėrė geresni Lanksčiosios gamybos rezultatai, daugiausiai dėl gamybai palankesnio elektros, gamtinių dujų ir apyvartinių taršos leidimų kainų skirtumo, ypač 2022 m. gruodžio mėn. Koreguotas grynasis pelnas Koreguotas grynasis pelnas sumažėjo 21,0 mln. Eur, daugiausiai dėl prastesnio Sprendimų klientams segmento rezultato, o neigiamą poveikį darė gamtinių dujų rezultatas, daugiausiai dėl atsargų vertės sumažinimo, sumažėjus gamtinių dujų kainoms. FCF Pagrindinės išaugusios FCF rodiklio priežastys yra susijusios su per paskutinį 2022 m. ketvirtį reikšmingai sumažėjusiu grynuoju apyvartiniu kapitalu, nes buvo gauta išankstinė kompensacija už laikinus reguliacinius skirtumus bei išaugusiu EBITDA. Veiklos rezultatai Elektra Lyginant su 2021 m. IV ketv., paskirstytos elektros energijos kiekis sumažėjo 9,3 %. Šį pokytį lėmė mažėjantis privačių klientų elektros energijos vartojimas dėl išaugusių energijos kainų. 2022 m. Pagaminta elektros energija (neto) sumažėjo 7,6 %. Tai daugiausiai lėmė mažesnė elektros energijos gamyba Kruonio HAE (-0,06 TWh), Kauno HE (-0,01 TWh) ir gamyba naudojant vėjo technologijas (-0,01 TWh), nes vidutinis vėjo greitis sumažėjo nuo 7,7 m/s (2021 m. IV ketv.) iki 6,6 m/s (2022 m. IV ketv.). Žaliosios gamybos užtikrinta galia per metus išaugo 218 MW. Augimą lėmė trijų projektų, kurių bendra galia siekia 217 MW (Silezijos VP II (+137 MW), Silezijos VP I (+50 MW) ir Lenkijos saulės elektrinių portfelis II (+30 MW), statybų pradžia. Nors elektros kokybės rodiklis (SAIFI) pagerėjo, lyginant su 2021 m. IV ketv., ir siekė 0,31 karto (0,35 karto 2021 m.), elektros SAIDI rodiklis išaugo iki 34,15 min. (lyginant su 28,64 min. 2021 m.). Elektros energijos skirstymo kokybės rodiklius neigiamai paveikė stiprus vėjas / vietinės audros paskutinį 2022 m. ketvirtį. Šiluma Pagaminta šilumos energija (neto) 2022 m. IV ketv. sumažėjo 0,04 TWh, lyginant su 2021 m. IV ketv. Mažesnę gamybą daugiausiai lėmė Kauno KJ dėl šiltesnių oro sąlygų. Gamtinės dujos Gamtinių dujų paskirstytas kiekis sumažėjo, nes verslo klientai mažino vartojimą, stabdė gamybą arba perėjo prie alternatyvios energijos šaltinių. Tokį vartotojų poelgį lėmė aukštos gamtinių dujų kainos. Gamtinių dujų pardavimai išaugo 34,5 % dėl efektyviai išnaudoto Lietuvos SGD terminalo bei pelningų sandorių sudarytų su užsienio šalių klientais. Dujų kokybės rodikliai SAIFI ir SAIDI pagerėjo, nes 2022 m. IV ketv. nebuvo reikšmingų sutrikimų. 2022 m IV ketv. 2021 m IV ketv. ∆ ∆,% Elektra Žaliosios gamybos užtikrinta galia MW 1 568 1 350 218 16,1 % Žaliosios gamybos instaliuotoji galia MW 1 215 1 214 1 0,1 % Statomi Žaliosios gamybos pajėgumai MW 353 136 217 159,6 % Paskirstyta elektros energijos TWh 2,51 2,77 (0,26) (9,3 %) Pagaminta elektros energijos (neto) TWh 0,54 0,59 (0,04) (7,6 %) Pagaminta žaliosios elektros energijos (neto) TWh 0,41 0,49 (0,09) (17,8 %) Žaliosios gamybos dalis % 74,8 % 84,1 % (9,3 p. p.) n/a Elektros energijos pardavimai TWh 1,91 1,97 (0,06) (3,3 %) SAIFI vnt. 0,31 0,35 (0,04) (11,1 %) SAIDI min. 34,15 28,64 5,51 19,2 % Šiluma Žaliosios gamybos užtikrinta galia MW 349 339 10 2,9 % Žaliosios gamybos instaliuotoji galia MW 180 170 10 5,9 % Statomi Žaliosios gamybos pajėgumai MW 169 169 - -% Pagaminta šiluminės energijos (neto) TWh 0,25 0,28 (0,04) (13,1 %) Gamtinės dujos Paskirstyta gamtinių dujų TWh 2,02 2,74 (0,72) (26,1 %) Gamtinių dujų pardavimai TWh 3,83 2,85 0,98 34,5 % SAIFI vnt. 0,001 0,001 (0,001) (54,4 %) SAIDI min. 0,04 0,10 (0,06) (56,7 %) 2022 m. IV ketv. 2021 m. IV ketv. 1 ∆ ∆,% Pajamos mln. Eur 1 359,1 733,2 625,9 85,4 % EBITDA mln. Eur 206,2 88,0 118,2 134,3 % Koreguotas EBITDA mln. Eur 112,1 116,5 (4,4) (3,8 %) Koreguoto EBITDA marža % 8,9 % 15,3 % n/a (6,4 p.p.) EBIT mln. Eur 162,6 29,5 133,1 n/a Koreguotas EBIT mln. Eur 68,5 82,8 (14,3) (17,3 %) Grynasis pelnas mln. Eur 108,6 47,9 60,7 126,7 % Koreguotas grynasis pelnas mln. Eur 53,3 74,3 (21,0) (28,3 %) Investicijos mln. Eur 154,0 103,1 50,9 49,4 % FFO mln. Eur 197,2 82,9 114,3 137,9 % FCF mln. Eur 643,9 (279,3) 923,2 n/a 1 Dėl TAS pokyčių, dalis 2021 m. finansinių rodiklių buvo retrospektyviai perskaičiuoti (daugiau informacijos pateikiame „Konsoliduotos finansinės ataskaitos“ skyriaus dalyje „6 Lyginamosios informacijos pertvarkymas dėl apskaitos politikos pakeitimo“). Pagrindiniai finansiniai rodikliai Pagrindiniai veiklos rodikliai 83 / 468 2022 m. metinis pranešimas / Rezultatai Turinys » IV ketv. rezultatai pagal segmentus Žalioji gamyba Pajamos augo 15,8 %, arba 17,8 mln. Eur, lyginant su 2021 m. IV ketv. Pajamų augimą daugiausiai lėmė užfiksuotos didesnės elektros kainos, net ir pagaminus mažesnį kiekį. Lyginant su 2021 m. IV ketv., koreguotas EBITDA augo 6,4 %, arba 4,0 mln. Eur. Koreguoto EBITDA augimą daugiausiai lėmė užfiksuotos didesnės elektros kainos, net ir pagaminus mažesnį kiekį. Lyginant su 2021 m. IV ketv., investicijos išaugo 42,9 mln. Eur, daugiausiai dėl investicijų į naujus Žaliosios gamybos segmento projektus. Didžioji dalis investicijų buvo nukreipta į sausumos vėjo parkus Lietuvoje ir Lenkijoje bei į Vilniaus KJ biomasės bloką. Tinklai Pajamos padidėjo 96,4 %, arba 139,3 mln. Eur, lyginant su 2021 m. IV ketv. Augimą lėmė 2022 metų pabaigoje atgautos technologinių nuostolių sąnaudos. Koreguotas EBITDA išaugo 52,2 %, arba 16,4 mln. Eur, lyginant su 2021 m. IV ketv. Augimą lėmė įvesta papildoma tarifo dedamoji (+7,8 mln. Eur). Augimui turi įtakos ir faktas, kad 2021 m. gruodžio mėn. koreguotas EBITDA buvo itin mažas dėl didesnio paskirstyto kiekio iki gruodžio mėn., nes metinis ROI ir kompensuojamas nusidėvėjimas ir amortizacija yra fiksuojami metams, bet priskiriami konkretiems mėnesiams pagal paskirstytą kiekį. Investicijos buvo 3,2% arba 2,8 mln. Eur didesnės dėl didesnių investicijų į elektros energijos skirstymo tinklo plėtrą ir išmaniųjų skaitiklių diegimą (atitinkamai +16,4 mln. Eur ir +9,6 mln. Eur). Šių investicijų augimą iš dalies atsvėrė sumažėjusios investicijos į tinklo priežiūrą (-14,5 mln. Eur) ir mažesnės investicijos į dujų tinklą (-5,0 mln. Eur). Lanksčioji gamyba Pajamos augo 79,9 %, arba 33,4 mln. Eur, lyginant su 2021 m. IV ketv. Pajamų augimą lėmė didesnės komercinės veiklos pajamos, daugiausiai KCB, dėl geresnių rinkos sąlygų. Koreguotas EBITDA išaugo 94,3 %, arba 8,2 mln. Eur, lyginant su 2021 m. IV ketv. Augimą daugiausiai lėmė geresnis komercinės veiklos rezultatas (+8,7 mln. Eur), kurį iš dalies atsvėrė prastesnis reguliuojamos veiklos rezultatas (-0,5 mln. Eur). Geresnį KCB komercinės veiklos rezultatą (+9,1 mln. Eur) daugiausiai lėmė palankesnis elektros, gamtinių dujų ir apyvartinių taršos leidimų kainų skirtumas. Sprendimai klientams Pajamos augo 115,6 %, arba 507,7 mln. Eur, lyginant su 2021 m. IV ketv. Augimą daugiausiai lėmė didesnės gamtinių dujų veiklos pajamos, dėl išaugusių gamtinių dujų kainų (vidutiniškai +94,2 %) ir bendro parduoto kiekio (+34,5 %), bei didesnės elektros energijos veiklos pajamos, dėl didesnių rinkos kainų (vidutiniškai +51,5 %), kurias iš dalies atsvėrė mažesnis parduotas kiekis mažmeninėje rinkoje (-3,2 %). Lyginant su 2021 m. IV ketv., koreguotas EBITDA sumažėjo 309,6 %, arba 29,1 mln. Eur. Neigiamą rezultato pokytį lėmė gamtinių dujų rezultatas, daugiausiai dėl atsargų vertės sumažinimo, sumažėjus gamtinių dujų kainoms. Sumažėjimą iš dalies atsvėrė pelningi sandoriai su užsienio klientais ir laikinas atsargų efektas dėl vidurkio apskaitos principo. Žalioji gamyba 2022 m. IV ketv. 2021 m IV ketv. 1 ∆ ∆, % Pajamos mln. Eur 130,1 112,3 17,8 15,8 % Koreguotas EBITDA mln. Eur 66,6 62,6 4,0 6,4 % EBITDA mln. Eur 67,4 67,0 0,4 0,6 % Koreguotas EBIT mln. Eur 59,8 56,5 3,3 5,8 % EBIT mln. Eur 60,5 61,0 (0,5) (0,8 %) Investicijos mln. Eur 59,8 16,9 42,9 253,8 % Koreguoto EBITDA marža % 51,5 % 58,0 % (6,5 p. p.) n/a 2022 m. gruod. 31 d. 2021 m. gruod. 31 d. ∆ ∆,% IMT, nematerialus ir naudojimo teise valdomas turtas mln. Eur 856,0 781,4 74,6 9,5 % Grynoji skola mln. Eur 758,8 390,1 368,7 94,5 % Tinklai 2022 m IV ketv. 2021 m. IV ketv. ∆ ∆, % Pajamos mln. Eur 283,8 144,5 139,3 96,4 % Koreguotas EBITDA mln. Eur 47,8 31,4 16,4 52,2 % EBITDA mln. Eur 109,0 21,3 87,7 n/a Koreguotas EBIT mln. Eur 15,3 8,4 6,9 82,1 % EBIT mln. Eur 76,6 (26,7) 103,3 n/a Investicijos mln. Eur 89,6 86,8 2,8 3,2 % Koreguoto EBITDA marža % 21,5 % 20,3 % 1,2 p. p. n/a 2022 m. gruod. 31 d. 2021 m. gruod. 31 d. ∆ ∆,% IMT, nematerialus ir naudojimo teise valdomas turtas mln. Eur 1 805,3 1 654,6 150,6 9,1 % Grynoji skola mln. Eur 776,1 710,0 66,1 9,3 % Lanksčioji gamyba 2022 m. IV ketv. 2021 m. IV ketv. ∆ ∆, % Pajamos mln. Eur 75,2 41,8 33,4 79,9 % Koreguotas EBITDA mln. Eur 16,9 8,7 8,2 94,3 % EBITDA mln. Eur 20,2 10,5 9,7 92,4 % Koreguotas EBIT mln. Eur 14,4 5,9 8,5 144,1 % EBIT mln. Eur 17,8 7,6 10,2 134,2 % Investicijos mln. Eur 0,4 - 0,4 n/a Koreguoto EBITDA marža % 23,6 % 21,7 % 1,9 p. p. n/a 2022 m. gruod. 31 d. 2021 m. gruod. 31 d. ∆ ∆,% IMT, nematerialus ir naudojimo teise valdomas turtas mln. Eur 288,9 307,4 (18,5) (6,0 %) Grynoji skola mln. Eur 71,9 (37,5) 109,4 (291,7 %) Sprendimai klientams 2022 m. IV ketv. 2021 m. IV ketv. ∆ ∆, % Pajamos mln. Eur 947,0 439,3 507,7 115,6 % Koreguotas EBITDA mln. Eur (19,7) 9,4 (29,1) (309,6 %) EBITDA mln. Eur 9,0 (10,3) 19,3 (187,4 %) Koreguotas EBIT mln. Eur (20,4) 8,9 (29,3) (329,2 %) EBIT mln. Eur 8,3 (10,8) 19,1 (176,9 %) Investicijos mln. Eur 4,2 1,1 3,1 281,8 % Koreguoto EBITDA marža % -2,1 % 2,0 % (4,1 p.p.) n/a 2022 m. gruod. 31 d. 2021 m. gruod. 31 d. ∆ ∆,% IMT, nematerialus ir naudojimo teise valdomas turtas mln. Eur 10,7 6,5 4,2 64,6 % Grynoji skola mln. Eur 418,3 474,4 (56,1) (11,8 %) 1 Dėl TAS pokyčių, dalis 2021 m. Žaliosios gamybos segmento finansinių rodiklių buvo retrospektyviai perskaičiuoti (daugiau informacijos pateikiame „Konsoliduotos finansinės ataskaitos“ skyriaus dalyje „6 Lyginamosios informacijos pertvarkymas dėl apskaitos politikos pakeitimo“). 84 / 468 2022 m. metinis pranešimas / Rezultatai Turinys » 3.5 Ketvirčių suvestinė 2022 m IV ketv. 2022 m. III ketv. 2022 m. II ketv. 2022 m. I ketv. 2021 m. IV ketv. 2021 m. III ketv. 2021 m. II ketv. 2021 m. I ketv. 2020 m. IV ketv. 2020 m. III ketv. 2020 m. II ketv. 2020 m. I ketv. Pajamos mln. Eur 1 359,1 1 294,7 741,9 991,3 733,2 427,3 344,7 393,4 354,3 277,9 265,3 325,7 EBITDA mln. Eur 206,2 122,1 119,8 91,7 88,0 83,8 83,8 87,4 105,0 79,0 88,2 62,1 Koreguotas EBITDA mln. Eur 112,1 150,8 95,1 111,4 116,5 72,2 70,6 78,1 90,6 72,9 60,4 22,0 Koreguoto EBITDA marža % 8,9 % 11,4 % 13,3 % 11,0 % 15,3 % 17,4 % 21,3 % 20,3 % 26,7 % 26,8 % 25,4 % 7,7 % EBIT mln. Eur 162,6 83,3 84,7 57,2 29,5 53,0 52,5 57,0 72,5 48,9 60,8 32,8 Koreguotas EBIT mln. Eur 68,5 112,0 60,0 76,9 82,8 41,4 39,3 47,7 58,1 42,8 33,0 (7,3) Grynasis pelnas mln. Eur 108,6 70,0 68,1 46,8 47,9 51,2 18,0 43,0 61,7 36,4 48,2 24,3 Koreguotas grynasis pelnas AVR mln. Eur 53,3 94,4 46,8 61,1 74,3 29,2 28,3 35,1 49,5 31,2 24,5 (9,8) Investicijos 2 mln. Eur 154,0 188,1 117,7 62,0 103,1 54,1 48,7 29,0 76,0 83,7 124,5 62,6 FFO mln. Eur 197,2 101,4 96,2 89,3 82,9 67,4 65,1 84,0 102,1 65,3 81,7 60,3 FCF mln. Eur 643,9 (379,4) (108,9) (138,3) (279,3) (47,3) 54,3 30,9 (7,7) 23,6 (1,1) (9,9) ROE % 14,7 % 11,2 % 10,5 % 8,3 % 8,7 % 11,1 % 10,1 % 12,0 % 10,8 % 9,4 % 7,8 % 5,0 % Koreguotas ROE % 12,9 % 13,5 % 10,5 % 9,9 % 8,9 % 9,1 % 9,1 % 8,9 % 6,0 % 5,9 % 5,2 % 4,8 % ROCE % 13,1 % 8,0 % 7,6 % 6,8 % 7,3 % 9,9 % 9,7 % 10,2 % 9,1 % 7,0 % 5,8 % 4,1 % Koreguotas ROCE (12 mėn.) % 10,7 % 10,6 % 9,0 % 8,7 % 7,9 % 7,8 % 7,9 % 7,7 % 5,4 % 4,6 % 4,0 % 3,9 % 2022 m. gruod. 31 d. 2022 m. rugs. 30 d. 2022 m. birž. 30 d. 2022 m. kovo 31 d. 2021 m. gruod. 31 d. 2021 m. rugs. 30 d. 2021 m. birž. 30 d. 2021 m. kovo 31 d. 2020 m. gruod. 31 d. 2020 m. rugs. 30 d. 2020 m. birž. 30 d. 2020 m. kovo 31 d. Iš viso turto mln. Eur 5 271,6 5 304,7 4 614,5 4 623,0 4 258,2 4 131,1 3 967,5 3 975,2 3 920,9 3 408,8 3 368,4 3 183,4 Nuosavas kapitalas mln. Eur 2 125,6 2 228,2 2 127,8 2 005,3 1 855,9 1 811,2 1 831,0 1 810,7 1 813,3 1 312,7 1 320,4 1 356,2 Grynoji skola mln. Eur 986,9 1 512,8 1 156,2 1 000,7 957,2 620,4 571,6 579,2 600,3 1 026,8 1 019,2 950,6 Grynasis apyvartinis kapitalas mln. Eur 443,3 1 068,7 747,2 642,4 438,7 169,5 99,1 129,7 94,4 31,4 55,9 88,1 Grynoji skola / EBITDA (12 mėn.) kartai 1,83 3,65 3,08 2,95 2,79 1,72 1,61 1,61 1,80 3,64 4,04 4,42 Grynoji skola / Koreguotas EBITDA (12 mėn.) kartai 2,10 3,23 2,96 2,73 2,88 1,99 1,83 1,92 2,44 4,51 4,79 4,49 FFO (12 mėn.) / Grynoji skola % 49,1 % 23,9 % 28,4 % 29,7 % 31,3% 51,3 % 55,4 % 57,5 % 51,5 % 24,8 % 22,5 % 20,7 % 1 Dėl TAS pokyčių, dalis 2021 m. finansinių rodiklių buvo retrospektyviai perskaičiuoti (daugiau informacijos pateikiame „Konsoliduotos finansinės ataskaitos“ skyriaus dalyje „6 Lyginamosios informacijos pertvarkymas dėl apskaitos politikos pakeitimo“). 2 Investicijų apskaičiavimo formulė nuo 2022 m. pradžios buvo retrospektyviai pakoreguota, įtraukiant išankstinius apmokėjimus už ilgalaikį turtą. Taip tiksliau pavaizduojama per metus atliktų investicijų suma, nes išankstinių apmokėjimų kiekis reikšmingai išaugo kartu su išaugusiu atsinaujinančios energijos projektų kiekiu. Atnaujintą formulę pateikiame skyriuje „7.3 Alternatyvūs veiklos rodikliai“ ir Grupės svetainėje. Pagrindiniai finansiniai rodikliai 1 85 / 468 2022 m. metinis pranešimas / Rezultatai Turinys » 2022 m IV ketv. 2022 m. III ketv. 2022 m. II ketv. 2022 m. I ketv. 2021 m. IV ketv. 2021 m. III ketv. 2021 m. II ketv. 2021 m. I ketv. 2020 m. IV ketv. 2020 m. III ketv. 2020 m. II ketv. 2020 m. I ketv. Elektra Žaliosios gamybos užtikrinta galia MW 1 568 1 431 1 351 1 351 1 350 1 350 1 350 1 350 1 350 1 350 1 287 1 287 Žaliosios gamybos instaliuotoji galia MW 1 215 1 215 1 215 1 215 1 214 1 120 1 120 1 120 1 101 1 101 1 077 1 077 Statomi Žaliosios gamybos pajėgumai MW 353 216 136 136 136 230 230 230 249 249 210 210 Paskirstyta elektros energijos TWh 2,51 2,29 2,44 2,77 2,77 2,45 2,43 2,72 2,55 2,30 2,17 2,53 Pagaminta elektros energijos (neto) TWh 0,54 0,33 0,38 0,58 0,59 0,57 0,58 0,57 0,65 0,86 0,56 0,39 Pagaminta žaliosios elektros energijos (neto) TWh 0,41 0,27 0,34 0,54 0,49 0,28 0,35 0,35 0,34 0,32 0,26 0,34 Žaliosios gamybos dalis % 74,8 % 81,4 % 90,2 % 93,6 % 84,1 % 50,0 % 61,0 % 61,0 % 52,0 % 36,7 % 46,8 % 87,1 % Elektros energijos pardavimai TWh 1,91 1,81 2,07 2,19 1,97 1,67 1,67 1,81 1,83 1,64 1,62 1,71 SAIFI vnt. 0,31 0,28 1 0,31 0,62 1 0,35 0,38 0,36 0,37 0,23 0,25 0,41 0,45 SAIDI min. 34,15 19,31 2 20,08 2 105,19 2 28,64 30,80 44,54 97,97 13,49 16,36 34,15 143,67 Šiluma Žaliosios gamybos užtikrinta galia MW 349 349 349 349 339 339 339 339 339 339 339 339 Žaliosios gamybos instaliuotoji galia MW 180 180 180 180 170 170 170 170 110 110 40 40 Statomi Žaliosios gamybos pajėgumai MW 169 169 169 169 169 169 169 169 229 229 299 299 Pagaminta šiluminės energijos (neto) TWh 0,25 0,16 0,18 0,30 0,28 0,12 0,21 0,23 0,15 0,03 0,09 0,06 Gamtinės dujos Paskirstyta gamtinių dujų TWh 2,02 0,77 1,21 2,68 2,74 1,02 1,41 3,32 2,48 0,99 1,18 2,41 Gamtinių dujų pardavimai TWh 3,83 2,52 2,44 4 4,01 3 2,85 1,39 2,07 5,25 3,84 5 3,62 5 2,98 5 4,26 5 SAIFI vnt. 0,001 0,001 0,001 0,001 0,001 0,001 0,001 0,002 0,003 0,004 0,002 0,001 SAIDI min. 0,04 0,08 0,10 0,05 0,10 0,12 0,09 0,16 0,76 0,61 0,19 0,05 Pagrindiniai veiklos rodikliai 1 Anksčiau skelbtos SAIFI vertės: 2022 m. I ketv. – 0,63 ir 2022 m. III ketv. – 0,29, buvo patikslintos. 2 Anksčiau skelbtos SAIDI vertės: 2022 m. I ketv. – 108,59, II ketv. – 20,74, III ketv. – 19,66, buvo patikslintos. 3 2022 m. I ketv. tarpiniame pranešime skelbta 4,00 vertė buvo patikslinta atnaujinus parduoto gamtinių dujų kieko Estijoje duomenis. 4 2022 m. II ketv. metiniame pranešime skelbta 2,28 vertė buvo patikslinta atnaujinus parduoto gamtinių dujų kieko Latvijoje duomenis. 5 Įtraukti gamtinių dujų pardavimai vykdomi Grupės viduje. 1,4 TWh – pardavimai verslo klientams Lietuvoje. 86 / 468 2022 m. metinis pranešimas / Valdymo ataskaita Turinys » Valdymo ataskaita 4.1 Stebėtojų tarybos pirmininko žodis 87 4.2 Valdysenos modelis 88 4.3 Stebėtojų taryba ir komitetai 93 4.4 Audito komiteto ataskaita 104 4.5 Valdyba 109 4.6 Atlygio ataskaita 116 4.7 Rizikų ir jų valdymo ataskaita 129 4.8 Informacija apie Grupę 144 86 / 468 2022 m. metinis pranešimas / Valdymo ataskaita Turinys » 87 / 468 2022 m. metinis pranešimas / Valdymo ataskaita Turinys » Man malonu antrus metus iš eilės apžvelgti Grupės stebėtojų tarybos veiklą. 2022 m. padarėme didelę pažangą ir priėmėme strategiškai svarbių sprendimų. Ateinančiais metais tikimės ir toliau užtikrinti aukščiausius „Ignitis grupės“ valdymo kokybės standartus. Mes, stebėtojų tarybos nariai, aktyviai domėjomės Grupės strateginiais tikslais ir „Ignitis grupės“ akcininkų, įskaitant Daugumos akcininką, lūkesčiais, kad galėtumėm priimti pagrįstus sprendimus ir vykdyti mums pavestas pareigas, tuo pačiu palaikydami Grupės įsipareigojimą iki 2050 m. pasiekti nulinį emisijų balansą. Dėmesys Žaliosios gamybos segmento plėtrai 2022 m. buvo ypač nelengvi metai, kurie prasidėjo Rusijos invazija į Ukrainą, o po jos sekė pasaulinė energetikos krizė. Tokioje nenuspėjamoje aplinkoje „Ignitis grupė“ pademonstravo savo verslo modelio atsparumą bei nuolatinį dėmesį Žaliosios gamybos segmento plėtrai. Šioje srityje padarėme didelę pažangą, nes nuo 2022 m. pradžios Žaliosios gamybos segmento portfelis Baltijos šalyse ir Lenkijoje išaugo dvigubai – nuo 2,6 GW iki 5,3 GW. Vykdant sparčią plėtrą, labai svarbu stebėti ir vertinti susijusius sprendimus. Tai ir darėme 2022 m., siekdami užtikrinti, kad Grupės suinteresuotųjų šalių interesai būtų atliepti. Be to, kiekvienas stebėtojų tarybos narys prisidėjo savo srities žiniomis ir patirtimi, kad Grupės perėjimas prie tvarios energijos būtų kuo sklandesnis. Tvarumo svarba Palaikome ambicingą Grupės šiltnamio efektą sukeliančių dujų mažinimo tikslą ir įsipareigojimą iki 2050 m. pasiekti nulinį emisijų balansą. „Mokslu grįstų tikslų iniciatyvos“ (angl. Science-based Targets Initiative, SBTi) patvirtinti Grupės tikslai įrodo, kad einame teisinga kryptimi, tad ir toliau stebėsime pažangą siekiant ambicingų Grupės tikslų. Be to, 2022 m. skyrėme dar daugiau dėmesio su ASV susijusioms sritims, ypač – darbuotojų sveikatai ir saugai. Pastarojoje, įgyvendinus keletą vidinių priemonių visos Grupės apimtyje, nuo metų pradžios stebėti teigiami pokyčiai. Suprantame, kad daugėja su ASV susijusių temų, kurioms reikia skirti išskirtinį dėmesį, todėl peržiūrėjome Rizikos valdymo ir verslo etikos priežiūros komiteto kompetenciją ir nusprendėme padidinti jo narių skaičių nuo 3 iki 4. Tai leis daugiau dėmesio skirti darbuotojų saugai ir sveikatai. Valdybos tęstinumas Tikime, kad 2022 m. pradžioje išrinkti valdybos nariai ir toliau sėkmingai tęs pradėtą darbą. Iki šiol jie ne tik pateisino mūsų lūkesčius, bet rodydami savo kompetenciją ir norą įgyvendinti „Ignitis grupės“ strategiją įrodė, kad „Ignitis grupė“ yra pajėgi pasiekti puikių finansinių rezultatų sudėtingomis sąlygomis nepastovioje energetikos rinkoje bei prisitaikyti prie besikeičiančių aplinkybių, su kuriomis susiduriama visoje Europoje. Ateities planai Didžiuojamės 2022 m. stebėtojų tarybos progresu, o ateinančiais metais planuojame ir toliau rūpintis Grupės suinteresuotųjų šalių interesais, taikydami aukščiausius valdymo standartus. ASV stebėsena, Žaliosios gamybos segmento plėtra, o ypač – darbo saugos iniciatyvos, išlieka pagrindinėmis temomis, kurios bus aptariamos 2023 m. Siekiame ir toliau dalintis savo įžvalgomis ir žiniomis bei prisidėti prie „Ignitis grupės“ sėkmės istorijos Baltijos šalyse kūrimo. 4.1 Stebėtojų tarybos pirmininko žodis Patikima stebėtojų taryba – aukščiausios valdymo kokybės tęstinumas Alfonso Faubel Stebėtojų tarybos pirmininkas AB „Ignitis grupė“ 88 / 468 2022 m. metinis pranešimas / Valdymo ataskaita Turinys » Rengiant Grupės valdymo struktūrą ir modelį, pasitelkta pažangiausia tarptautinė ir nacionalinė praktika, naudotasi EBPO skelbiamomis rekomendacijomis, atsižvelgta į AB „Nasdaq Vilnius“ biržoje listinguojamų bendrovių valdysenos kodeksą, BICG (angl. Baltic Institute of Corporate Governance) rekomenduojamas valdymo gaires valstybės valdomoms įmonėms. Taip pat įgyvendintas valstybės valdomos energetikos įmonių grupės valdysenos modelis pagal Lietuvos Respublikos finansų ministerijos patvirtintas korporatyvinio valdymo gaires (Korporatyvinio valdymo gairės). Naujausi pakeitimai buvo priimti 2022 m. rugpjūčio 30 d., o su naujausia Įmonių valdymo gairių redakcija galima susipažinti čia. Patronuojančioji bendrovė pripažįsta gerosios valdysenos svarbą, todėl kiek įmanoma laikosi visų „Nasdaq Vilnius“ listinguojamų bendrovių valdysenos kodekso nuostatų. Šis kodeksas, skelbiamas „Nasdaq Vilnius“ svetainėje, pagrįstas principu „laikykis arba paaiškink“. Pagal Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymo 12 straipsnio 3 dalį ir „Nasdaq Vilnius“ listingavimo taisyklių 24.5 punktą patronuojančioji bendrovė kasmet atskleidžia, kaip ji laikosi „Nasdaq Vilnius“ listinguojamų bendrovių valdysenos kodekso ir konkrečių jo nuostatų ar rekomendacijų, o jei nesilaiko – nurodo priežastis. Daugiau žr. šio pranešimo skyriuje „Papildoma informacija“. Grupės valdysenos principų ir modelio paskirtis – įvertinti ir suderinti suinteresuotųjų šalių interesus ir juos paversti pamatuojamais tikslais ir rodikliais. Pagrindiniai valdysenos principai: 1. Efektyvaus korporatyvinio valdymo prielaidų sudarymas: aplinka, kurioje veikia Grupė ar atskiros įmonės, skatina skaidrią veiklą rinkoje, užtikrina valdymo, priežiūros ir valstybės vykdomo reguliavimo funkcijų atskyrimą. 2. Akcininkų akcijų suteikiamų teisių realizavimas: korporatyvinio valdymo sistema užtikrina iš akcijų valdymo kylančių turtinių ir neturtinių teisių įgyvendinimo galimybes, o kartu – smulkiųjų akcininkų interesus. Patronuojančiosios bendrovės Daugumos akcininkas siekia ir užtikrina, kad įmonių grupė veiktų vienodomis sąlygomis su kitais rinkos dalyviais ir jai nebūtų sukuriamos išskirtinės verslo sąlygos. 3. Suinteresuotųjų šalių vaidmuo: korporatyvinio valdymo sistemoje pripažįstami suinteresuotųjų šalių lūkesčiai ir teisės, kylančios iš susitarimų ar teisinio reglamentavimo, ir skatinamas aktyvus bendradarbiavimas kuriant tvarią pridėtinę vertę. 4. Atvirumas ir skaidrumas: korporatyvinio valdymo sistema užtikrina informacijos apie Grupę atskleidimą laiku ir tiksliai pateikiant finansinę, veiklos, valdymo, taip pat kitą suinteresuotosioms šalims žinotiną informaciją. Grupė siekia skaidrumo visose savo vykdomos veiklos srityse ir laikosi nulinės tolerancijos korupcijai ir Grupės veiklos atskyrimo nuo politinės įtakos principų. 5. Valdymo ir priežiūros organų atsakomybė ir atskaitomybė: korporatyvinio valdymo sistema užtikrina, kad Grupės įmonių ar atskirų įmonių valdymo ir priežiūros organai tinkamai vykdytų savo funkcijas ir būtų atskaitingi akcininkams. Valdysenos pripažinimai Nuo 2012 m. Gerojo valdymo indekse patronuojančiajai bendrovei suteikiamas aukščiausias įvertinimas ir ji pripažįstama geriausiai valdoma valstybės valdoma įmone. Valstybės valdomų įmonių gerojo valdymo indeksą, kurio tikslas – įvertinti ir pamatuoti, kaip kiekviena valstybės valdoma įmonė įgyvendina pagrindines gerosios valdysenos praktikas, nuo 2012 m. kasmet sudaro Valdymo koordinavimo centras. Šiuo metu šis indeksas yra plačiausiai naudojama priemonė visų valstybės valdomų įmonių valdysenos kokybei vertinti. 2021–2022 m. Valstybės valdomų įmonių gerosios valdysenos indekse patronuojančioji bendrovė ketvirtą kartą iš eilės pelnė aukščiausią „A+“ įvertinimą ir buvo paskelbta valdysenos lydere didelių įmonių kategorijoje. Bendrasis įvertinimas sudaromas atsižvelgus į tris vertinamų įmonių valdymo kriterijus: kolegialūs organai; strateginis planavimas ir įgyvendinimas; skaidrumo standartai. Kaip ir praeitais metais, patronuojančioji bendrovė išlaikė aukščiausią įvertinimą „A+“ visose trijose kategorijose. Be to, patronuojančioji bendrovė gavo atskirą įvertinimą už lyderystę tvarumo srityje. Patronuojančiosios bendrovės valdymą vertina ir ASV įmonių reitingų agentūros, tokios kaip MSCI ESG, „Sustainalytics“, ISS ESG ir kitos. Išsamesnės informacijos rasite skyriuje „5. Tvarumo (įmonių socialinės atsakomybės) ataskaita“. 4.2 Valdysenos modelis Grupės valdymo struktūros apžvalga „Ignitis grupė“ – 2021/2022 m. gerosios valdysenos indekso lyderė A+ A+ A+ A+ Bendras vertinimas Strateginis planavimas ir įgyvendinimas Kolegialūs organai Skaidrumas 89 / 468 2022 m. metinis pranešimas / Valdymo ataskaita Turinys » Valdysenos modelis Savo veikloje patronuojančioji bendrovė vadovaujasi valdysenos sistema, kurios paskirtis – valdyti ir kontroliuoti visą Grupę siekiant bendrų tikslų. Patronuojančioji bendrovė įgyvendina Grupės valdyseną vykdydama patronuojančiosios įmonės funkcijas, t. y. prisiimdama pareigą koordinuoti Grupės įmonių finansų, teisės ir kitas bendrąsias sritis. Grupės įmonių veikla šiose srityse grindžiama tarpusavio susitarimu – bendradarbiavimu orientuojantis į bendro rezultato siekimą, ir koordinuojama politikomis – bendromis nuostatomis ir normomis, kurios taikomos visoms Grupės įmonėms. Patronuojančiosios bendrovės valdymo struktūrą sudaro patronuojančiosios bendrovės vadovas ir dviejų pakopų valdysenos sistema, kurioje yra valdyba ir stebėtojų taryba. Patronuojančiosios bendrovės vadovas atstovauja patronuojančiajai bendrovei visais klausimais ir kartu su valdyba yra atsakingas už patronuojančiosios bendrovės valdymą. O stebėtojų taryba yra organas, kuris prižiūri valdybos ir patronuojančiosios bendrovės vadovo veiklą. Patronuojančiosios bendrovės vadovas vadovauja patronuojančiosios bendrovės kasdienei veiklai ir turi teisę vienašališkai atstovauti patronuojančiajai bendrovei. Patronuojančiosios bendrovės valdymo ir priežiūros organai yra suformuoti ir veikia taip, kad būtų užtikrinamas tinkamas Lietuvos Respublikos, kaip Daugumos akcininko, ir kitų suinteresuotųjų šalių atstovavimas ir valdymo bei priežiūros funkcijų atskyrimas. Išsamesnis kiekvieno kolegialaus organo ir jo narių aprašymas pateikiamas tolesniuose skyriuose. Korporatyvinis valdymo modelis Akcininko teisių įgyvendinimas Visuotinis akcininkų susirinkimas Priežiūros ir akcininko atstovavimo funkcijos Stebėtojų taryba 7 nariai (2 akcininko atstovai, 5 nepriklausomi nariai) Patariamoji ir priežiūros funkcija Patariamoji funkcija Patariamoji funkcija Audito komitetas 5 nariai (3 nepriklausomi nariai, 2 akcininko atstovai) Skyrimo ir atlygio komitetas 3 nariai: bent 1/3 turi būti nepriklausomi Rizikos valdymo ir veiklos etikos priežiūros komitetas 3 nariai: bent 1/3 turi būti nepriklausomi Valdymo funkcija Valdyba 5 nariai. Kompetencijos, įskaitant strategiją ir valdymą, tvarumą, organizacinę plėtrą, finansus, komercinę ir reguliuojamą veiklas. Valdymas (kaip veiklos organizavimo funkcija) Patronuojančiosios įmonės vadovas (valdybos pirmininkas) Renka ir atšaukia Skiria ir atšaukia Renka ir atšaukia Renka ir atšaukia Renka ir atšaukia GRI 2-9 Nasdaq G2 90 / 468 2022 m. metinis pranešimas / Valdymo ataskaita Turinys » Akcininkų teisės ir visuotiniai akcininkų susirinkimai Mūsų akcininkai savo teises įgyvendina per visuotinį susirinkimą. Visuotinis akcininkų susirinkimas yra aukščiausias patronuojančiosios bendrovės organas, kuris priima sprendimus remdamasis Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymu. Kiekvienas akcininkas, įrašytas į patronuojančiosios bendrovės akcininkų registrą iki apskaitos dienos (penkta darbo diena iki visuotinio akcininkų susirinkimo), turi teisę dalyvauti visuotiniame akcininkų susirinkime ir naudotis savo teise dalyvauti priimant sprendimus visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencijai priklausančiais klausimais. Pranešimai apie visuotinio akcininkų susirinkimo šaukimą, taip pat visa reikalinga informacija, susirinkime sprendžiamų klausimų priedai ir visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai skelbiami patronuojančiosios bendrovės interneto svetainėje. Apie susirinkimus taip pat pranešama „Nasdaq Vilnius“ ir Londono vertybinių popierių biržose pateikiant pranešimus atitinkamose pranešimų skelbimo sistemose. Per ataskaitinį laikotarpį buvo sušaukti trys patronuojančiosios bendrovės akcininkų visuotiniai susirinkimai: 2022 m. kovo 29 d. eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo metu buvo priimti šie sprendimai: – dėl pritarimo AB „Ignitis grupė“ 2021 metų konsoliduotam metiniam pranešimui, išskyrus atlygio ataskaitos dalį; – dėl pritarimo AB „Ignitis grupė“ atlygio ataskaitai, kaip AB „Ignitis grupė“ 2021 metų konsoliduoto metinio pranešimo daliai; – dėl AB „Ignitis grupė“ 2021 metų audituotų metinių finansinių ataskaitų rinkinio ir AB „Ignitis grupė“ įmonių grupės konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinio patvirtinimo; – dėl rezervo AB „Ignitis grupė“ savoms paprastosioms vardinėms akcijoms įsigyti sudarymo; – dėl 2021 metų AB „Ignitis grupė“ pelno (nuostolių) paskirstymo; – dėl AB „Ignitis grupė“ savų paprastųjų vardinių akcijų įsigijimo; – dėl naujos AB „Ignitis grupė“ įstatų redakcijos patvirtinimo ir įgaliojimų suteikimo; – dėl atnaujintos AB „Ignitis grupė“ įmonių grupės atlygio politikos patvirtinimo; – dėl AB „Ignitis grupė“ akcijų suteikimo taisyklių pripažinimo negaliojančiomis. 2022 m. gegužės 24 d. neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo metu buvo priimti šie sprendimai: – dėl AB „Ignitis grupė“ įstatinio kapitalo mažinimo; – dėl naujos AB „Ignitis grupė“ įstatų redakcijos patvirtinimo ir įgaliojimų suteikimo. 2022 m. rugsėjo 29 d. neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo metu buvo priimti šie sprendimai: – dėl AB „Ignitis grupė“ konsoliduoto tarpinio pranešimo už šešių mėnesių laikotarpį, pasibaigusį 2022 m. birželio 30 d., svarstymo; – dėl audituoto AB „Ignitis grupė“ tarpinių finansinių ataskaitų rinkinio už šešių mėnesių laikotarpį, pasibaigusį 2022 m. birželio 30 d., patvirtinimo; – dėl dividendų už trumpesnį negu finansiniai metai laikotarpį skyrimo AB „Ignitis grupė“ akcininkams; – dėl atnaujintos AB „Ignitis grupė” įmonių grupės atlygio politikos patvirtinimo; – dėl AB „Ignitis grupė“ stebėtojų tarybos narių atlygio. Daugiau informacijos, įskaitant anksčiau vykusių patronuojančiosios bendrovės akcininkų susirinkimų sprendimus, pateikiama mūsų svetainėje. Visuotiniai susirinkimai Akcininkų kompetencija Patronuojančiosios bendrovės akcininkų kompetencija taip pat apima šias svarbiausias sritis: – patronuojančiosios bendrovės stebėtojų tarybos narių rinkimas ir atšaukimas, atlygio nepriklausomiems stebėtojų tarybos nariams nustatymas; – patronuojančiosios bendrovės įstatų keitimas; – patronuojančiosios bendrovės metinių finansinių ataskaitų ir Grupės metinių konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinio, taip pat tarpinių finansinių ataskaitų rinkinio, sudaromo siekiant priimti sprendimą dėl dividendų už trumpesnį negu finansiniai metai laikotarpį skyrimo, tvirtinimas; – pritarimas patronuojančiosios bendrovės metiniam pranešimui ir Grupės konsoliduotajam metiniam pranešimui; – sprendimo dėl pelno (nuostolių) paskirstymo ir dėl dividendų už trumpesnį negu finansiniai metai laikotarpį skyrimo priėmimas; – sprendimo padidinti ar sumažinti patronuojančiosios bendrovės įstatinį kapitalą priėmimas; – sprendimų dėl patronuojančiosios bendrovės restruktūrizavimo, pertvarkymo, reorganizavimo, likvidavimo priėmimas; – pritarimas patronuojančiosios bendrovės valdybos sprendimams dėl patronuojančiosios bendrovės tapimo kitų juridinių asmenų steigėja, akcininke; – pritarimas patronuojančiosios bendrovės valdybos sprendimams dėl svarbiausių sprendimų, susijusių su strateginę ir svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių Grupės įmonių, vykdančių gamybos, skirstymo, tiekimo veiklą energetikos sektoriuje, taip pat patronuojančiosios bendrovės tiesiogiai valdomų įmonių, vykdančių veiklą energijos gamybos sektoriuje, statusu. 91 / 468 2022 m. metinis pranešimas / Valdymo ataskaita Turinys » Patronuojančiosios bendrovės daugumos akcininkas yra Lietuvos Respublika. Jai priklauso 74,99 % patronuojančiosios bendrovės akcijų. Lietuvos Respublikos (Daugumos akcininkas) teises ir pareigas įgyvendina Lietuvos Respublikos finansų ministerija. Daugumos akcininkas kartu su kitais akcininkais priima svarbiausius sprendimus, susijusius su nuosavybės teisių ir atitinkamų pareigų įgyvendinimu. Akcijų valdymas vykdomas vadovaujantis Akcinių bendrovių įstatymu, kuriame nustatytos akcininko turtinės ir neturtinės teisės ir pareigos, Valstybės turtinių ir neturtinių teisių įgyvendinimo valstybės valdomose bendrovėse tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. birželio 6 d. nutarimu Nr. 665 (toliau – Nuosavybės gairės), patronuojančiosios bendrovės įstatais. Verta paminėti, kad 2022 m. pasikeitė patronuojančiosios bendrovės įstatinis kapitalas, įskaitant Daugumos akcininko turimas akcijas. Po patronuojančiosios bendrovės pirminio viešo akcijų siūlymo 2020 m. spalio mėn. įvyko stabilizavimas, kurio metu 10,0 % (1 999 999 vienetų) naujai išleistų vertybinių popierių, arba 2,7 % visų vertybinių popierių, įsigijo stabilizavimo valdytojas. 2021 m. liepos 29 d. ir 2022 m. kovo 29 d. buvo sušaukti visuotiniai patronuojančiosios bendrovės akcininkų susirinkimai, kurių metu buvo priimti sprendimai dėl savų paprastųjų vardinių akcijų įsigijimų, kurių tikslas – sumažinti patronuojančiosios bendrovės įstatinį kapitalą anuliuojant įsigytus vertybinius popierius, taip potencialiai padidinant kiekvieno akcininko laikomą akcijų paketo dalį, tame tarpe ir Daugumos akcininko. Atitinkamai 2021 m. gruodžio 16 d. ir 2022 m. balandžio 29 d., patronuojančioji bendrovė įvykdė savų paprastųjų vardinių akcijų įsigijimus, kurių metų viso įsigijo 1 894 797 vnt. arba 2,6 % vertybinių popierių. Atsižvelgiant į tai, 2022 m. gegužės 24 d. buvo sušauktas neeilinis visuotinis akcininkų susirinkimas, kurio metu buvo nuspręsta sumažinti patronuojančios bendrovės įstatinį kapitalą nuo 658 756 293,81 Eur iki 1 616 445 476,80 Eur anuliuojant 1 894 797 vnt. paprastųjų vardinių akcijų, kurių vienos akcijos nominali vertė yra 22,33 Eur. Patronuojančios bendrovės įstatinis kapitalas buvo sumažintas ir naujoji įstatų redakcija įregistruota 2022 m. rugpjūčio 9 d. Atitinkamai, kiekvieno akcininko laikomas akcijų paketas proporcingai padidėjo, įskaitant ir Daugumos akcininko, kurio akcijų paketas dabar siekia 74,99 % (padidėjo nuo 73,08 %). Patronuojančiosios bendrovės korporatyvinio valdymo gairėse nurodyta, kad Daugumos akcininkas pagal savo kompetenciją naudojasi akcijų suteikiamomis balsavimo teisėmis ir deda visas pastangas, kad patronuojančioji bendrovė ir Grupė galėtų savarankiškai vykdyti savo veiklą, t. y. Daugumos akcininkas: – nesiima veiksmų, kurie galėtų trukdyti patronuojančiajai bendrovei ir Grupei vykdyti savo veiklą savarankiškai; – nedaro įtakos kasdieniam patronuojančiosios bendrovės veiklos valdymui ir neturi ir neįsigyja reikšmingos akcijų dalies vienoje ar keliose pagrindinėse Grupės patronuojamosiose bendrovėse; – nesiima (arba neatsisako imtis) veiksmų, dėl kurių (arba dėl atsisakymo jų imtis) būtų pakenkta patronuojančiosios bendrovės, kaip į biržos prekybos sąrašus įtrauktos bendrovės, statusui ar patronuojančiosios bendrovės tinkamumui būti tokia bendrove arba patronuojančiajai bendrovei būtų realiai trukdoma laikytis teisės aktuose nustatytų pareigų ir reikalavimų, taikytinų į biržos prekybos sąrašus įtrauktoms bendrovėms; – vykdo visus sandorius ir užtikrina santykius su Grupės įmonėmis rinkos sąlygomis (laikydamasis ištiestos rankos principo) ir įprastomis komercinėmis sąlygomis; Daugumos akcininkas – nebalsuoja už sprendimą pakeisti patronuojančiosios bendrovės įstatus, kuriuo būtų prieštaraujama patronuojančiosios bendrovės veiklos savarankiškumo principui, ir nesiūlo tokio sprendimo; – balsuoja taip, kad užtikrintų, kad patronuojančiosios bendrovės valdymas atitiktų gerosios valdysenos principus, nustatytus Valdysenos kodekse. Daugumos akcininko lūkesčiai Vadovaujantis Nuosavybės gairėmis, Daugumos akcininkas ne rečiau kaip kas ketverius metus parengia ir pateikia patronuojančiajai bendrovei raštą dėl Daugumos akcininko siekiamų tikslų valstybės valdomoje įmonėje ir jai keliamų lūkesčių. Atsižvelgiant į tai, 2018 m. balandžio 13 d. finansų ministro įsakymu buvo patvirtintas raštas dėl valstybės lūkesčių, susijusių su Grupės veikla. Jo naujausia pataisa, palaikanti Grupės strategiją, pateikta 2021 m. vasario 17 d. Rašte Daugumos akcininkas nurodo šiuos lūkesčius dėl Grupės strateginių prioritetų: – plėsti žaliąją gamybą, prisidedant prie Lietuvos ir regioninių įsipareigojimų didinti elektros energijos gamybos iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių apimtį; – užtikrinti elektros energijos skirstomojo tinklo plėtrą ir patikimumo didinimą; – užtikrinti patikimą ir lanksčią Lietuvos energetikos sistemą ir jos vystymą, prisidedant prie pokyčių energetikos sektoriuje įgyvendinimo Lietuvoje ir regione; – vystyti inovatyvius sprendimus ir aktyviai ieškoti naujų pelningos veiklos plėtros galimybių; – užtikrinti tvarią Grupės veiklos plėtrą: – vadovautis aplinkosaugos, socialinės atsakomybės ir gerosios valdysenos praktikos principais (įskaitant valstybės valdomų įmonių veiklos skaidrumo kriterijus); – prisidėti prie Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimo, prioritetą teikiant darnaus vystymosi tikslams (DVT), kuriems Grupės veikla turi didžiausią įtaką; – nuosekliai mažinti išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. 92 / 468 2022 m. metinis pranešimas / Valdymo ataskaita Turinys » 92 / 468 2022 m. metinis pranešimas / Valdymo ataskaita Turinys » Top darbdavys Antrus metus iš eilės gavome tarptautinį „Top Employer 2023 Lithuania“ apdovanojimą už aukščiausių standartų taikymą žmogiškųjų išteklių valdyme. 93 / 468 2022 m. metinis pranešimas / Valdymo ataskaita Turinys » Stebėtojų taryba yra patronuojančiosios bendrovės įstatuose numatytas kolegialus priežiūros organas. Stebėtojų taryba veikia visos Grupės mastu, t. y. prireikus joje svarstomi klausimai, susiję ne tik su patronuojančiosios bendrovės, bet ir su jos patronuojamųjų įmonių ar tų įmonių valdymo ar priežiūros organų veikla. Siekdama efektyviai atlikti savo funkcijas ir vykdyti įsipareigojimus, stebėtojų taryba sudaro komitetus: Rizikos valdymo ir veiklos etikos priežiūros komitetą ir Skyrimo ir atlygio komitetą. Prireikus ad hoc principu gali būti sudaromi ir kiti komitetai (pvz., konkretiems klausimams spręsti, strateginiams projektams rengti, prižiūrėti ar derinti). Stebėtojų tarybą ketverių metų laikotarpiui renka visuotinis akcininkų susirinkimas. Patronuojančiosios bendrovės stebėtojų tarybą sudaro septyni nariai – du Daugumos akcininko atstovai ir penki nepriklausomi nariai. Stebėtojų taryba iš savo narių išrenka pirmininką. Toks stebėtojų tarybos formavimo modelis atitinka patronuojančiosios bendrovės valdysenos principus. Pagrindinės stebėtojų tarybos funkcijos ir atsakomybė apima šias sritis: – patronuojančiosios bendrovės ir Grupės įmonių veiklos strategijos svarstymas ir tvirtinimas; – informacijos apie veiklos strategijos įgyvendinimą analizė ir vertinimas, šios informacijos pateikimas eiliniam visuotiniam akcininkų susirinkimui; – valdybos narių rinkimas ir jų atšaukimas; – valdybos ir vadovo veiklos priežiūra; – atsiliepimų ir pasiūlymų dėl finansinių ataskaitų rinkinio, pelno (nuostolių) paskirstymo projekto, metinio pranešimo visuotiniam akcininkų susirinkimui teikimas; – nuomonės dėl tam tikrų patronuojančiosios bendrovės sandorių, kuriuos planuojama sudaryti su susijusia šalimi, teikimas remiantis patronuojančiosios bendrovės Audito komiteto išvadomis. Stebėtojų taryba taip pat nagrinėja kitus savo kompetencijai priklausančius klausimus, nurodytus patronuojančiosios bendrovės įstatuose ir Akcinių bendrovių įstatyme. Informacija apie stebėtojų tarybos narių atrankos kriterijus Stebėtojų tarybos narių atranką inicijuoja ir vykdo Finansų ministerija vadovaudamasi Kandidatų į valstybės ar savivaldybės įmonės, valstybės ar savivaldybės valdomos bendrovės ar jos dukterinės bendrovės kolegialų priežiūros ar valdymo organą atrankos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. birželio 17 d. nutarimu Nr. 631). Pagal šį nutarimą stebėtojų tarybos nariai privalo turėti įvairių kompetencijų. Visi nariai privalo turėti pakankamą kompetenciją bent vienoje iš šių sričių: finansų (finansų valdymo, finansų analizės ar audito) srityje, strateginio planavimo ir valdymo srityje, ūkio šakos, kurioje veikia patronuojančioji bendrovė (t. y. energetikos sektoriaus), srityje ir kitose srityse (teisė, valdymas, personalo valdymas). l šį nutarimą stebėtojų tarybos nariai privalo turėti įvairių kompetencijų. Visi nariai privalo turėti pakankamą kompetenciją bent vienoje iš šių sričių: finansų (finansų valdymo, finansų analizės ar audito) srityje, strateginio planavimo ir valdymo srityje, ūkio šakos, kurioje veikia patronuojančioji bendrovė (t. y. energetikos sektoriaus), srityje ir kitose srityse (teisė, valdymas, personalo valdymas). Sprendimą dėl stebėtojų tarybos nario išrinkimo priima visuotinis akcininkų susirinkimas. Informacija apie stebėtojų tarybos narių atlygį per ataskaitinį laikotarpį Patronuojančiosios bendrovės įstatuose nurodyta, kad nepriklausomiems stebėtojų tarybos nariams visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu mokamas atlygis už veiklą stebėtojų taryboje. Stebėtojų tarybos narių sutarčių dėl veiklos stebėtojų taryboje sąlygas, įskaitant atlygį nepriklausomiems stebėtojų tarybos nariams, nustato visuotinis akcininkų susirinkimas. Išsamesnė informacija apie nepriklausomiems stebėtojų tarybos nariams per ataskaitinį laikotarpį išmokėtą atlygį pateikta šios ataskaitos skyriuje „Atlygio ataskaita“. Interesų konfliktų valdymas Pagal patronuojančiosios bendrovės įstatus kiekvienas kandidatas į stebėtojų tarybos narius privalo pateikti visuotiniam akcininkų susirinkimui rašytinį sutikimą kandidatuoti į stebėtojų tarybos narius ir kandidato interesų deklaraciją, kurioje nurodytos visos aplinkybės, dėl kurių galėtų kilti kandidato ir patronuojančiosios bendrovės interesų konfliktas. Atsiradus naujų aplinkybių, dėl kurių galėtų kilti stebėtojų tarybos nario ir patronuojančiosios bendrovės interesų konfliktas, stebėtojų tarybos narys apie tokias naujas aplinkybes privalo nedelsdamas raštu informuoti stebėtojų tarybą ir akcininkus. Stebėtojų tarybos narys privalo nusišalinti nuo klausimo, kurio rengimas, svarstymas ir (arba) dėl jo priimamas sprendimas gali sukelti stebėtojų tarybos nario ir patronuojančiosios bendrovės ir (arba) Grupės įmonių interesų konfliktą, ir, be kita ko, negali dalyvauti priimant sprendimus tuo klausimu ar kitaip daryti įtaką sprendimams, kurie gali sukelti ar sukelia interesų konfliktus. Jei paaiškėja, kad yra interesų konfliktas, bet stebėtojų tarybos narys nenusišalina, stebėtojų taryba turi atsižvelgti į motyvus ir (arba) aplinkybes, galinčias sukelti interesų konfliktą, ir priimti sprendimą dėl stebėtojų tarybos nario nušalinimo. 4.3 Stebėtojų taryba ir komitetai Apžvalga Stebėtojų taryba GRI 2-10 GRI 2-15 GRI 2-18 94 / 468 2022 m. metinis pranešimas / Valdymo ataskaita Turinys » Stebėtojų taryba Skyrimo ir atlygio komitetas Rizikos valdymo ir veiklos etikos priežiūros komitetas Kadencijos laikotarpis 2021 m. spalio 26 d. – 2025 m. spalio 25 d. 2021 m. lapkričio 3 d. – 2025 m. spalio 25 d. 2022 m. balandžio 22 d. – 2025 m. spalio 25 d. Nepriklausomumas, įskaitant pirmininką 71 % 67 % 100 % Dalyvavimas posėdžiuose 100 % 98 % 92 % Turimos patronuojančios bendrovės ar jos patronuojamųjų įmonių akcijos Neturi Neturi Neturi Narys Stebėtojų taryba Skyrimo ir atlygio komitetas Rizikos valdymo ir veiklos etikos priežiūros komitetas Alfonso Faubel 15/15 - 6/6 Lorraine Wrafter 15/15 15/15 - Tim Brooks 15/15 - 5/6 Judith Buss 15/15 - - Bent Christensen 15/15 15/15 - Aušra Vičkačkienė 15/15 14/15 - Ingrida Muckutė 15/15 - - Šarūnas Rameikis - - 1/1 2 Esminė informacija Dalyvavimo posėdžiuose apžvalga 1 1 Skaičiai rodo, keliuose posėdžiuose iš visų ataskaitiniu laikotarpiu organizuotų posėdžių nariai dalyvavo. 2 Rizikos valdymo ir veiklos etikos priežiūros komiteto kadencija baigėsi 2022 m. balandžio 19 d. ir Šarūnas Rameikis nebuvo perrinktas. Nuo to laiko jis nebepriklauso Rizikos valdymo ir veiklos etikos priežiūros komitetui ir dėl to skiriasi dalyvavimas posėdžiuose. Stebėtojų tarybos komitetai Siekdama efektyviai atlikti savo funkcijas ir eiti pareigas, patronuojančiosios bendrovės stebėtojų taryba sudaro komitetus. Stebėtojų tarybos komitetai pagal kompetenciją teikia patronuojančiosios bendrovės stebėtojų tarybai savo išvadas, nuomones ir pasiūlymus. Komitetą turi sudaryti ne mažiau kaip trys nariai, iš kurių ne mažiau kaip vienas narys turi būti stebėtojų tarybos narys ir ne mažiau kaip 1/3 narių – nepriklausomi. Komitetų nariai renkami ketverių metų kadencijai. Šiuo metu veikia šie stebėtojų tarybos komitetai: – Skyrimo ir atlygio komitetas, atsakingas už išvadų ar pasiūlymų teikimą stebėtojų tarybai dėl klausimų, susijusių su patronuojančiosios bendrovės patronuojamųjų įmonių valdybos narių ir patronuojančiųjų įmonių priežiūros ir valdymo organų narių skyrimu, atšaukimu ar skatinimu. Komiteto funkcijos taip pat apima bendros atlygio politikos formavimą Grupėje, atlygio dydžio ir sudėties nustatymą, skatinimo principus ir kt. – Rizikos valdymo ir veiklos etikos priežiūros komitetas, atsakingas už išvadų ir pasiūlymų dėl valdymo ir kontrolės sistemos Grupėje ir (ar) pagrindinių rizikos veiksnių ir rizikos valdymo priemonių įgyvendinimo būklės teikimą stebėtojų tarybai, už verslo etikos laikymąsi, kyšininkavimo ir korupcijos rizikos valdymo sistemos palaikymą ir rekomendacijų teikimą stebėtojų tarybai. Esant poreikiui, ad hoc principu gali būti sudaromi ir kiti komitetai (pvz., konkretiems klausimams spręsti, strateginiams projektams rengti, prižiūrėti ar derinti). Ataskaitos paskelbimo dieną patronuojančiojoje bendrovėje veikia Skyrimo ir atlygio komitetas ir Rizikos valdymo ir veiklos etikos priežiūros komitetas. Informacija apie komitetų veiklą, sudėtį, jų narių išsilavinimą, patirtį, darbo vietą ir turimas Grupės įmonių akcijas ataskaitinio laikotarpio pabaigoje pateikiama ataskaitoje toliau. Be to, išsami informacija apie atlygį ataskaitiniu laikotarpiu pateikiama šios ataskaitos skyriuje „4.6. Atlygio ataskaita“. Stebėtojų tarybos komitetų sudėtis per ataskaitinį laikotarpį nesikeitė, išskyrus Rizikos valdymo ir veiklos etikos priežiūros komitetą, apie kurį informacija pateikiama tolesniuose skyriuose. Stebėtojų tarybos ir jos komitetų apžvalga 95 / 468 2022 m. metinis pranešimas / Valdymo ataskaita Turinys » Kompetencijų matrica Kompetencijos sritis Alfonso Faubel Lorraine Wrafter Judith Buss Tim Brooks Bent Christensen Aušra Vičkačkienė Ingrida Muckutė Atsinaujinanti energetika Organizacijos vystymas Finansų valdymas Darnus vystymasis ir rizikų valdymas Strateginis valdymas ir tarptautinė plėtra Viešoji politika ir valdysena Viešoji politika ir valdymas Patirtis: Aukščiausio lygio vadovo Kolegialaus organo nario Tarptautinėje plėtroje – – Energetikos sektoriaus Atsinaujinančioje energetikoje – Lintinguojamoje įmonėje Reguliuojamoje veikloje – – Kompetencija: Finansų valdymas – – – Auditas – – – – – Strategijos formavimas Susijungimai ir įsigijimai – – Organizacijos vystymas / Žmogiškųjų išteklių valdymas – – Rizikų valdymas – – Inovacijos / Skaitmenizacija – – – – ASV – – Viešoji politika ir valdymas – – – – – 96 / 468 2022 m. metinis pranešimas / Valdymo ataskaita Turinys » Informacija apie stebėtojų tarybą Stebėtojų tarybos nariai buvo išrinkti visuotiniame akcininkų susirinkime. Naujai išrinkti stebėtojų tarybos nariai savo veiklą pradėjo iš karto, kai tik baigėsi juos išrinkęs visuotinis akcininkų susirinkimas. Esamą stebėtojų tarybą sudaro septyni nariai, iš kurių penki yra nepriklausomi, o du – Daugumos akcininko atstovai. 2021 m. spalio 29 d. stebėtojų taryba iš savo narių pirmininku išrinko Alfonso Faubel. Esamos stebėtojų tarybos kadencija baigsis 2025 m. spalio 25 d. Stebėtojų tarybos nariai buvo atrinkti pagal bendruosius lūkesčius ir kompetencijas, nustatytas Grupės stebėtojų tarybos kompetencijų profilyje. Profilis apima bendruosius reikalavimus, nepriklausomumo reikalavimus (tik nepriklausomiems nariams), etikos ir vertybių reikalavimus (įskaitant įvairovės reikalavimą). Nariai buvo atrenkami į šešias kompetencijos sritis – finansų valdymo, organizacijos vystymo, darnaus vystymosi ir rizikų valdymo, strateginio valdymo ir tarptautinės plėtros, atsinaujinančiosios energijos bei viešosios politikos ir valdymo. Informacija apie stebėtojų tarybos narių išsilavinimą, patirtį ir darbo vietą pateikiama toliau. Be to, išsami informacija apie atlygį ataskaitiniu laikotarpiu pateikiama šios ataskaitos skyriuje „4.6 Atlygio ataskaita“. Stebėtojų tarybos sudėtis per ataskaitinį laikotarpį nepasikeitė. Nė vienas stebėtojų tarybos narys nedalyvauja patronuojančiosios bendrovės ar jos patronuojamųjų įmonių kapitale. Papildomai nė vienas Stebėtojų tarybos narys neturėjo akcijų paketo, viršijančio 5% ribą, įmonėse kurios yra patronuojančiosios įmonės verslo partneriai, tiekėjai, klientai ar kitaip susijusios įmonės. Esamos stebėtojų tarybos veikla Apžvalga Stebėtojų taryba planuoja savo veiklą ir ją vykdo vadovaudamasi metiniu veiklos planu. 2021 m. gruodžio 16 d. stebėtojų taryba patvirtino 2022 m. stebėtojų tarybos veiklos planą, kuris buvo tinkamai įgyvendintas. Vykdydama strategijos įgyvendinimo priežiūrą, stebėtojų taryba pažymi, kad padaryta didelė pažanga, įskaitant Žaliosios gamybos projektų portfelio dvigubą plėtrą iki 5,3 GW (nuo 2,6 GW) Baltijos šalyse ir Lenkijoje nuo 2022 m. pradžios. ASV, ypač socialinių iniciatyvų, stebėsena ir žaliosios gamybos plėtra išlieka svarbiausiomis temomis, kurios 2023 m. bus aptariamos visose srityse. Stebėtojų taryba eina teisinga kryptimi ir kitais metais toliau stebės savo pažangą siekiant ambicingų Grupės tikslų. Stebėtojų tarybos posėdžiai vyksta kas mėnesį. Tačiau prireikus rengiami ad hoc posėdžiai. Per ataskaitinį laikotarpį 2022 m. įvyko 15 stebėtojų tarybos posėdžių. Juose buvo aptariami šie pagrindiniai klausimai: – pasiūlymų teikimas dėl patronuojančiosios bendrovės ir Grupės veiklos organizavimo, veiklos plano, tikslų, finansinės būklės ir rezultatų, tvarumo aspektų; – klausimai, susiję su Grupės įmonių atlygio sistema, įskaitant vadovų ir darbuotojų ilgalaikio skatinimo akcijų opcionais programą; – klausimai, susiję su metiniu pranešimu, 2021 m. metinėmis finansinėmis ataskaitomis; – nuomonių teikimas valdybai dėl pagrindinių patronuojamųjų įmonių valdymo ir (arba) priežiūros organų narių kandidatūrų; – klausimai, susiję su patronuojančiosios bendrovės patronuojamosiose įmonėse AB „Energijos skirstymo operatorius“, AB „Ignitis gamyba“ ir UAB „Ignitis“ taikyto dviejų pakopų valdymo modelio pakeitimu į vienos pakopos valdymo modelį; – klausimai, susiję su AB „Ignitis grupė“ konsoliduotu tarpiniu pranešimu už šešių mėnesių laikotarpį, pasibaigusį 2022 m. birželio 30 d., audituotu tarpinių sutrumpintų finansinių ataskaitų rinkiniu už šešių mėnesių laikotarpį ir dividendų skyrimu akcininkams. Be to, 2022 m. rugsėjo mėn. įvyko išsami dviejų dienų strateginė sesija, kurioje buvo aptarta dabartinė padėtis energetikos sektoriuje, iššūkiai ir galimybės, taip pat Grupės ateitis ir jos strateginiai planai. Po ataskaitinio laikotarpio Nuo 2023 m. sausio 1 d. iki vasario 28 d. įvyko 4 stebėtojų tarybos posėdžiai, apimantys šiuos esminius klausimus: – metinį pranešimą, audituotas metines finansines ataskaitas, pelno (nuostolių) paskirstymą, tvarumo ataskaitą, AB „Ignitis grupė“ atlygio ataskaitą, įskaitant nepriklausomo auditoriaus ataskaitos projektą ir Audito komiteto ataskaitą; – Grupės 2022 m. metinių tikslų pasiekimo vertinimą ir sprendimą dėl kintamosios atlygio dalies išmokėjimo AB „Ignitis grupė“ vadovui; – Atlygio politikos keitimą; – stebėtojų tarybos komitetų 2022 m. ataskaitas; Grupės strateginius planus; – kandidatus į Grupės įmonių valdybos narių pareigas. Veiklos vertinimas Ne rečiau kaip kartą per trejus metus patronuojančioji bendrovė samdo nepriklausomą išorės konsultantą, kad šis atliktų stebėtojų tarybos veiklos vertinimą. Pirmas toks vertinimas atliktas 2021 m. trečiąjį ketvirtį. Šio vertinimo išvados naudojamos tobulinant stebėtojų tarybos ir jos komitetų veiklą ir rengiant stebėtojų tarybos profilį. Be to, vadovaudamasi gerosios valdysenos praktikomis ir Daugumos akcininko lūkesčiais, kiekvienais metais stebėtojų taryba savo iniciatyva atlieka įsivertinimą ir susitaria dėl tolesnių veiksmų stebėtojų tarybos veiklai gerinti. Stebėtojų taryba 97 / 468 2022 m. metinis pranešimas / Valdymo ataskaita Turinys » Stebėtojų tarybos nariai Lorraine Wrafter Narė nuo 2021-10-26 Nepriklausoma narė Kompetencijos sritis: organizacijos vystymasis Komitetai: Kadencijos pabaiga: 2025-10-25 Patirtis Lorraine Wrafter yra tarptautinę patirtį turinti žmogiškųjų išteklių direktorė, kurios specializacija – organizacijos efektyvumas (pokyčiai, kultūra, susijungimai ir įsigijimai, organizacinis projektavimas ir talentų valdymas) dirbant su įmonių valdybomis ir aukščiausio lygio vadovų komandomis, siekiant pertvarkyti organizacijas ir darbo jėgos našumą, kuriant vertę verslui sudėtingose tarptautinėse organizacijose. L. Wrafter daugiau nei 30 metų dirbo didelėse tarptautinėse korporacijose: „Holcim“ ir „Cargill Inc“. Šiuo metu ji turi savo verslą, įmonę „The Problem“, ir dirba su įvairiais projektais, susijusiais su organizacijų transformacija, kultūra, komandų dinamika ir mokymais. Ji taip pat eina patariamosios tarybos narės pareigas Vokietijos startuolyje „Hack CMP“ (krizių valdymo platforma). Išsilavinimas Limeriko universitetas, verslo studijų diplomas; Vakarų Londono universitetas, žmogiškųjų išteklių diplomas; „Chartered Institute of Personnel and Development“ narė; Lesterio universitetas, žmogiškųjų išteklių valdymo ir mokymo magistro laipsnis; INSEAD, klinikinės organizacinės psichologijos diplomas, vadovavimo magistro laipsnis, konsultavimas ir pokyčių įgyvendinimo konsultuojamasis ugdymas. Kitos šiuo metu einamos pareigos „The Problem“ konsultantė ir savininkė. Turimų patronuojančiosios bendrovės akcijų skaičius Neturi. Alfonso Faubel Pirmininkas, narys nuo 2021-10-26 Nepriklausomas narys Kompetencijos sritis: atsinaujinančioji energija Komitetai: Kadencijos pabaiga: 2025-10-25 Patirtis Alfonso Faubel ėjo vadovaujamas pareigas įmonėse „Siemens Gamesa“ ir „Alstom/GE“ (laikomose pagrindinėmis pasaulinės vėjo jėgainių rinkos dalyvėmis), taip pat „Delphi Automative“. Būdamas „Siemens Gamesa“ vadovu, jis vadovavo „Siemens Gamesa“ transformacijai ir integracijai, užtikrino pagrindinius tikslinius „Alstom/GE“ projektus, susijusius su daugiau kaip 12 mlrd. eurų vertės naujais užsakymais „Alstom/GE“ energetikos įmonėse, ir anksčiau atvėrė 16 naujų rinkų visame pasaulyje vėjo energetikos verslui. A. Faubel turi net 34 metų patirtį 5 žemynuose energetikos, skaitmeninimo ir automobilių pramonės srityse ir yra vertinamas dėl verslo transformacijų, veiklos tobulinimo, darbo su komandomis skirtingose kultūrinėse aplinkose visame pasaulyje patirties. Išsilavinimas Kelno universitetas, verslo administravimas ir ekonomika; Ričmondas, Amerikos tarptautinis universitetas Londone, verslo administravimo bakalauro laipsnis; INSEAD, vadovų studijos. Kitos šiuo metu einamos pareigos Neturi. Turimų patronuojančiosios bendrovės akcijų skaičius Neturi. Judith Buss Narė nuo 2020-11-12 (perrinkta 2021-10-26) Nepriklausoma narė Kompetencijos sritis: finansų valdymas Komitetai: Kadencijos pabaiga: 2025-10-25 Patirtis Judith Buss daugiau nei 20 metų ėjo įvairias vadovaujamas pareigas pasaulinėje energetikos pramonėje, susijungimų ir įsigijimų bei finansų rinkose ir yra dirbusi tarptautiniu mastu Vokietijoje, Norvegijoje ir Jungtinėje Karalystėje. Ji taip pat turi didelę patirtį įmonių finansų srityje, patirtį, susijusią su vadovavimu deryboms ir derėjimusi dėl didelių tarptautinių įmonių susijungimų ir įsigijimų, integracijos procesų ir organizacinių bei kultūrinių pokyčių procesų. J. Buss ėjo kelerias vadovaujamas pareigas E.ON grupėje, pastaruoju metu buvo „E.ON Climate & Renewables“ vyriausioji finansų direktorė. Eidama kelių Vokietijoje, Norvegijoje, Jungtinėje Karalystėje, Rusijoje ir Alžyre veikiančių įmonių direktorių valdybų narės pareigas, ji taip pat įgijo patirties įmonių valdymo srityje. Išsilavinimas Augsburgo universitetas, verslo administravimo magistro laipsnis (bankininkystė, finansai ir kontrolė); IMD verslo mokykla (Lozana), Lyderystės programa; Masačusetso technologijų institutas (Bostonas), Lyderystės programa. Kitos šiuo metu einamos pareigos „Uniper SE“ stebėtojų tarybos narė; Hella GmbH & Co. KGaA, Lipštatas, Vokietija, stebėtojų tarybos narė; Hella GmbH & Co. KGaA, Lipštatas, Vokietija, Akcininkų komiteto narė; Hella GmbH & Co. KGaA, Lipštatas, Vokietija, Audito komiteto pirmininkė (pradedant nuo 2022 m. spalio 1 d. ketverių metų kadencijai). Turimų patronuojančiosios bendrovės akcijų skaičius Neturi. Tim Brooks Narys nuo 2021-10-26 Nepriklausomas narys Kompetencijos sritis: darnus vystymasis ir rizikų valdymas Komitetai: Kadencijos pabaiga: 2025-10-25 Patirtis Tim Brooks turi daugiau nei 20 metų darbo vyresniuoju vadovu patirtį darnaus vystymosi srityje. Jau 10 metų dirba „LEGO Group“, nuolat prisideda prie šios įmonės rizikos ir atitikties valdybų darbo. Turi vertingos patirties, kurią sukaupė kurdamas tvarumo strategijas ir bendradarbiaudamas su įvairiomis suinteresuotosiomis šalimis įgyvendinant pirmaujančias pramonės srities tvarumo programas. T. Brooks dirbo su KIRKBI, „LEGO Group“ patronuojančiąja įmone, – koordinavo daugiau nei 700 milijonų JAV dolerių finansavimą atsinaujinančiosios energijos projektams, kuriuos įgyvendinant buvo pastatyti du vėjo jėgainių parkai jūroje ir įrengti ant pastatų ir ant žemės montuojami daugiau nei 70 MW saulės energijos elementai LEGO pastatams energija aprūpinti. Jis taip pat inicijavo tiekimo grandinės įtraukimo programą „Engage2Reduce“ ir 450 mln. USD vertės LEGO tvarių medžiagų programą. Šiuo metu yra „Global Action Plan“ organizacijos globėjų tarybos narys, taip pat eina „Honnold Foundation“ valdybos nario pareigas. Išsilavinimas Šefildo universitetas, aplinkos geomokslo bakalauro laipsnis; Londono imperatoriškasis koledžas, aplinkos technologijų (energetikos politikos) magistro laipsnis; Kembridžo universitetas, Darnaus vystymosi lyderystės institutas. Kitos šiuo metu einamos pareigos „LEGO System A/S“ viceprezidentas, atsakingas už įmonės socialinės atsakomybės sritį, „Global Action Plan“, organizacijos globėjų tarybos narys; „Honnold Foundation“ valdybos narys. Turimų patronuojančiosios bendrovės akcijų skaičius Neturi. AR R Audito komitetas Skyrimo ir atlygio komitetas Rizikos valdymo ir veiklos etikos priežiūros komitetas RA S S GRI 2-9 GRI 2-11 98 / 468 2022 m. metinis pranešimas / Valdymo ataskaita Turinys » Bent Christensen Narys nuo 2020-11-12 (perrinktas 2021-10-26) Nepriklausomas narys Kompetencijos sritis: strateginis valdymas ir tarptautinė plėtra Komitetai: S Kadencijos pabaiga: 2025-10-25 Patirtis Bent Christensen turi daugiau nei 35 metų darbo vykdomuoju vadovu tarptautinę patirtį energetikos sektoriuje. Per savo karjerą jis ėjo įvairias svarbias pareigas įmonėse „Siemens“ ir „Orsted“, dalyvavo vystant šias bendroves į pasaulines pirmaujančias atsinaujinančiosios energijos sektoriaus įmones. Yra dirbęs su beveik visų rūšių energijos ištekliais, buvo atsakingas už kelių sausumos ir jūros vėjo jėgainių ir šiluminių elektrinių kūrimo ir statybos procesus arba juose dalyvavo. Išsilavinimas Pietų Danijos universitetas, elektros inžinerijos bakalauro laipsnis; Horseno universiteto koledžas, inžinerinio verslo administravimo studijos; IMD verslo mokykla, Lyderystės ugdymo programa; „Siemens“, Lyderystės meistriškumo programa. Kitos šiuo metu einamos pareigos „Christensen Management Consulting ApS“ savininkas ir direktorius; „Christensen Management Consulting Holding ApS“ savininkas ir direktorius; „Wind Estate A/S“ stebėtojų tarybos narys, „Aker Carbon Capture ASA“ stebėtojų tarybos narys. Turimų patronuojančiosios bendrovės akcijų skaičius Neturi. Ingrida Muckutė Narė nuo 2021-10-26 Daugumos akcininko atstovė Kompetencijos sritis: viešoji politika ir valdysena Komitetai: Kadencijos pabaiga: 2025-10-25 Patirtis Ingrida Muckutė yra patyrusi apskaitos ir atskaitomybės, finansinių ataskaitų audito reguliavimo specialistė, 18 metų dirbanti Finansų ministerijoje. 2004 m. pradėjo dirbti Finansų ministerijos Apskaitos metodologijos departamento direktore. Eidama šias pareigas inicijavo viešojo sektoriaus apskaitos reformą, kuri buvo vykdoma transformuojant apskaitos sistemą iš grįstos modifikuotu pinigų principu į grįstą kaupimo principu, ir jai vadovavo. 2013 m., Lietuvai pirmininkaujant ES Taryboje, I. Muckutė vadovavo Įmonių teisės darbo grupės posėdžiams dėl ES audito direktyvos ir reglamento. Nuo tada jos pareigos apima pirmininkavimą nacionaliniams apskaitos standartų komitetams privačiame ir viešajame sektoriuose. Ji taip pat aktyviai prisideda modernizuojant nacionalines apskaitos, įmonių nemokumo ir turto bei verslo vertinimo sistemas, teikia pasiūlymus dėl teisinių iniciatyvų. Prieš pradėdama karjerą Finansų ministerijoje, I. Muckutė dirbo finansų kontroliere įmonėje „Konica Minolta Baltija“ ir vyresniąja auditore įmonėje „Arthur Andersen“, vėliau – „Ernst & Young Baltic“. Išsilavinimas Vilniaus universitetas, ekonomikos magistro laipsnis, apskaita, finansai ir bankininkystė; vadybos ir verslo administravimo bakalauro laipsnis; Upsalos universitetas (Švedija), Finansų valdymo programa. Kitos šiuo metu einamos pareigos Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atskaitomybės, audito, turto vertinimo ir nemokumo politikos departamento direktorė. Turimų patronuojančiosios bendrovės akcijų skaičius Neturi. A Aušra Vičkačkienė Narė nuo 2017-08-30 (perrinkta 2021-10-26) Daugumos akcininko atstovė Kompetencijos sritis: viešoji politika ir valdysena Komitetai: S Kadencijos pabaiga: 2025-10-25 Patirtis Aušra Vičkačkienė turi daugiau kaip 20 metų darbo valstybės tarnyboje patirtį. Pastaruosius 14 metų ji dirba Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Valstybės turto valdymo departamento direktore, anksčiau vadovavo ministerijos Finansų rinkų departamento Finansinių paslaugų skyriui, taip pat buvo Valstybės skolos valdymo departamento Paskolų ir garantijų priežiūros skyriaus vadovė. Be to, A. Vičkačkienė ėjo pareigas keliose valstybės valdomų įmonių ¬– UAB „Būsto paskolų draudimas“, Turto banko ir Viešųjų investicijų plėtros agentūros – valdybose. Pastarojoje buvo išrinkta valdybos pirmininke. Išsilavinimas Vilniaus universitetas, vadybos ir verslo administravimo magistro laipsnis; Vilniaus universitetas, vadybos ir verslo administravimo bakalauro laipsnis. Kitos šiuo metu einamos pareigos Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Valstybės turto valdymo departamento direktorė, Valstybės investicijų valdymo agentūros stebėtojų tarybos narė (nuo 2020-10-21). Turimų patronuojančiosios bendrovės akcijų skaičius Neturi. 71 % 57 % Nepriklausomumas, įskaitant pirmininką Moterų dalis stebėtojų taryboje Audito komitetas Skyrimo ir atlygio komitetas Rizikos valdymo ir veiklos etikos priežiūros komitetas RA S 99 / 468 2022 m. metinis pranešimas / Valdymo ataskaita Turinys » Apžvalga Skyrimo ir atlygio komiteto paskirtis – teikti stebėtojų tarybai išvadas ir pasiūlymus dėl patronuojančiosios bendrovės valdybos narių ir jos patronuojamųjų įmonių priežiūros ir valdymo organų narių skyrimo, atšaukimo ar paaukštinimo, nuomonę dėl patronuojančiosios bendrovės valdybos ir jos patronuojamųjų įmonių priežiūros ir valdymo organų struktūros, dydžio, sudėties, veiklos ir atitinkamų jų narių. Komiteto uždaviniai taip pat apima bendros atlygio politikos formavimą Grupės mastu, atlygio dydžio ir sudėties bei skatinimo principų nustatymą. Pagrindinės Skyrimo ir atlygio komiteto funkcijos: – teikia pasiūlymus dėl patronuojančiosios bendrovės ir Grupės įmonių ilgalaikės atlygio politikos (pastoviosios atlygio dalies, nuo veiklos rezultatų priklausančio atlygio, pensijų draudimo, kitų garantijų ir atlygio formų, kompensacijų, išeitinių išmokų, kitų atlygio paketo dalių), taip pat su asmens veikla susijusių išlaidų kompensavimo principų; – prižiūri patronuojančiosios bendrovės ir Grupės įmonių atlygio ir skatinimo politikos atitiktį tarptautinei praktikai ir gero valdymo praktikos rekomendacijoms ir teikia atitinkamus pasiūlymus dėl atlygio politikos tobulinimo; – vertina sutarčių tarp patronuojančiosios bendrovės ir Grupės įmonių arba valdymo ir priežiūros organų narių sąlygas; – vertina kandidatus į patronuojančiosios bendrovės ir jos įmonių grupės įmonių 1 valdymo ir priežiūros organų narius, jų paieškos bei atrankos procedūras ir kvalifikacinių reikalavimų nustatymą, teikia pasiūlymus ir išvadas stebėtojų tarybai; – vertina patronuojančiosios bendrovės ir Grupės įmonių valdymo ir priežiūros organų struktūrą, dydį, sudėtį ir veiklą; – prižiūri ir vertina patronuojančiosios bendrovės ir Grupės įmonių valdymo ir priežiūros organų veiklos tęstinumą užtikrinančių priemonių įgyvendinimą; – atlieka kitas funkcijas, patronuojančiosios bendrovės stebėtojų tarybos priskirtas komiteto kompetencijai. Informacija apie Skyrimo ir atlygio komitetą Skyrimo ir atlygio komiteto nariai Stebėtojų tarybos sprendimu buvo paskirti 2021 m. lapkričio 3 d. Skyrimo ir atlygio komitetą sudaro trys nariai, kurie visi yra Stebėtojų tarybos nariai (du nepriklausomi nariai ir vienas daugumos akcininko atstovas). Stebėtojų taryba Lorraine Wrafter –- Stebėtojų tarybos nepriklausomą narę, paskyrė komiteto pirmininke. Stebėtojų tarybos Skyrimo ir atlygio komiteto narių kadencijos pabaiga – 2025 m. spalio 25 d. Informacija apie Skyrimo ir atlygio komiteto narių išsilavinimą, patirtį ir darbo vietą pateikta žemiau. Taip pat išsami informacija apie Skyrimo ir atlygio komiteto narių atlygį per ataskaitinį laikotarpį pateikta šio pranešimo „4.6 Atlygio ataskaita“ skyriuje. Skyrimo ir atlygio komiteto sudėtis per ataskaitinį laikotarpį nesikeitė ir nė vienas iš Skyrimo ir atlygio komiteto narių neturi patronuojančiosios bendrovės ar jos dukterinių įmonių akcijų. Skyrimo ir atlygio komiteto apžvalga 1 2022 m. kovo 29 d. Visuotinis susirinkimas patvirtino atnaujintus patronuojančiosios bendrovės įstatus, kuriuose nurodyta, kad Stebėtojų taryba teikia valdybai nuomonę dėl „ESO“ (Tinklai), „Ignitis Gamyba" (Žalioji gamyba ir Lanksčioji gamyba) , „Ignitis" (Sprendimai klientams) ir „Ignitis renewables" (Žalioji gamyba) vadovų, valdymo ir (arba) priežiūros organų narių kandidatūrų. GRI 2-16 100 / 468 2022 m. metinis pranešimas / Valdymo ataskaita Turinys » Skyrimo ir atlygio komiteto veikla Skyrimo ir atlygio komitetas planuoja ir vykdo savo veiklą pagal metinį veiklos planą. Komitetas yra įsipareigojęs ir toliau prižiūrėti, kaip kitais metais Grupei sekasi siekti ambicingų tikslų. Skyrimo ir atlygio komiteto posėdžiai vyksta kas mėnesį. Prireikus rengiami ad hoc posėdžiai. Per ataskaitinį laikotarpį Per 2022 metus įvyko 15 Skyrimo ir atlygio komiteto posėdžių, apimančių šias pagrindines sritis: – kandidatų į patronuojančiosios bendrovės valdybos narių pareigas vertinimą; – kandidatų į patronuojančios bendrovės dukterinių įmonių („Ignitis renewables“ (Žalioji gamyba) dukterinių įmonių 1 , „ESO“ (Tinklai), „Ignitis gamyba“ (Žalioji gamyba ir Lanksčioji gamyba)), valdymo ir priežiūros organų narių pareigas vertinimą; – klausimus, susijus su patronuojančios bendrovės dukterinių įmonių „ESO“ (Tinklai), „Ignitis gamyba“ (Žalioji gamyba ir Lanksčioji gamyba) ir „Ignitis“ (Sprendimai klientams) korporatyvinio valdymo modelio optimizavimu; – pasiūlymus dėl patronuojančios bendrovės dukterinių įmonių „Ignitis renewables“ (Žalioji gamyba), „ESO“ (Tinklai), „Ignitis gamyba“ (Žalioji gamyba ir Lanksčioji gamyba) ir „Ignitis“ (Sprendimai klientams) valdybų kompetencijų profilių; – nepriklausomų patronuojančiosios bendrovės ir jos dukterinių įmonių kolegialių organų narių nepriklausomumo vertinimą; – klausimus, susijusius su atlygio politikos įgyvendinimu; – pasiūlymus dėl ilgalaikio darbuotojų skatinimo akcijų pasirinkimo sandoriais programos pašalinimo iš atlygio politikos ir dėl pripažinimo netekusiomis galios AB „Ignitis grupė“ akcijų suteikimo taisykles; – ilgalaikio skatinimo priemonių gerosios praktikos, kuri galėtų būti pritaikyta atlygio politikoje, analizę; – klausimus, susijusius su vadovų atlygiu; – klausimus, susijusius su patronuojančiosios bendrovės strategijos ir tikslų įgyvendinimu žmonių ir kultūros srityje; – klausimus, susijusius su patronuojančios bendrovės strateginių pareigybių pamainumo planavimu; – komiteto organizacinius klausimus. Taip pat, Skyrimo ir atlygio komitetas atliko vertinimą ir konstatavo, jog nėra žinoma aplinkybių, dėl kurių galima būtų abejoti nepriklausomų patronuojančiosios bendrovės stebėtojų tarybos narių ir nepriklausomų jos dukterinių įmonių kolegialių organų narių nepriklausomumu. Po ataskaitinio laikotarpio Nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. vasario 28 d. įvyko 3 Skyrimo ir atlygio komiteto posėdžiai, apimant šias pagrindines sritis: – komiteto 2022 metų veiklos ataskaitą; – patronuojančiosios bendrovės 2022 metų atlygio ataskaitos peržiūrą; – klausimus, susijusius su patronuojančiosios bendrovės ir jos dukterinių įmonių organizaciniu valdymu; – kandidatų į patronuojančiosios bendrovės dukterinių įmonių („Ignitis renewables“ (Žalioji gamyba) , „ESO“ (Tinklai), „Ignitis gamyba“ (Žalioji gamyba ir Lanksčioji gamyba) valdybų narių pareigas vertinimą; – nuomonės dėl Atlygio politikos pakeitimų pateikimą; – klausimus, susijusius su atlygio politikos įgyvendinimu. 1 Iki 2022 m. kovo 29 d. patronuojančiosios bendrovės įstatų pakeitimų Skyrimo ir atlygio komitetas turėjo kompetenciją vertinti kandidatus į visų įmonių grupės bendrovių valdymo ir priežiūros organų narius. 101 / 468 2022 m. metinis pranešimas / Valdymo ataskaita Turinys » Aušra Vičkačkienė Narė nuo 2021-11-03 Daugumos akcininko atstovė Kompetencijos sritis: viešoji politika ir valdysena Kadencijos pabaiga 1 : 2025-10-25 Stebėtojų tarybos narė Žr. 98 psl. Bent Christensen Narys nuo 2021-11-03 Nepriklausomas narys Kompetencijos sritis: strateginis valdymas ir tarptautinė plėtra Kadencijos pabaiga 1 : 2025-10-25 Stebėtojų tarybos narys Žr. 98 psl. 67 % 67 % Nepriklausomumas, įskaitant pirmininką Moterų dalis Skyrimo ir atlygio komitete Lorraine Wrafter Pirmininkė, narė nuo 2021-11-03 Nepriklausoma narė Kompetencijos sritis: organizacijos vystymas Kadencijos pabaiga 1 : 2025-10-25 Stebėtojų tarybos narė Žr. 97 psl. Skyrimo ir atlygio komiteto nariai 1 Skyrimo ir atlygio komiteto kadencija baigiasi 2025-11-02, tačiau pagal patronuojančiosios bendrovės įstatus tuo atveju, jei stebėtojų tarybos narys nustoja eiti stebėtojų tarybos nario pareigas, jis netenka teisės dalyvauti komiteto veikloje, todėl atskirų stebėtojų tarybos komitetų narių kadencija yra susieta su stebėtojų tarybos kadencija 102 / 468 2022 m. metinis pranešimas / Valdymo ataskaita Turinys » Apžvalga Rizikos valdymo ir veiklos etikos priežiūros komiteto paskirtis – teikti stebėtojų tarybai išvadas ir pasiūlymus dėl valdymo ir kontrolės sistemos Grupėje veikimo ir informaciją apie pagrindinius rizikos veiksnius ir rizikos valdymo arba prevencijos priemonių įgyvendinimą. Pagrindinės komiteto funkcijos: – stebi, kaip identifikuojamos, vertinamos ir valdomos siekiant Grupės tikslų aktualios rizikos; – vertina vidaus kontrolės procedūrų ir rizikos valdymo priemonių adekvatumą identifikuotoms rizikoms; – vertina rizikų valdymo priemonių įgyvendinimo būklę; – stebi rizikų valdymo proceso vykdymą; – vertina rizikas ir patronuojančiosios bendrovės bei Grupės įmonių rizikų valdymo planą; – vertina periodinio rizikų nustatymo ir vertinimo ciklą; – kontroliuoja, ar sudaromi rizikų registrai, analizuoja jų duomenis, teikia pasiūlymus; – stebi vidaus dokumentų, susijusių su rizikų valdymu, rengimą; – vertina vidaus dokumentų, reglamentuojančių bendrovės kovą su kyšininkavimu ir korupcija, pakankamumą, adekvatumą ir periodiškai atlieka jų įgyvendinimo (laikymosi) stebėseną; – periodiškai stebi informaciją, susijusią su veiklos etikos užtikrinimo valdymo veiksmais, įvykiais ir neišspręstais incidentais (skaidrumo užtikrinimas, kyšininkavimo prevencija, korupcijos rizikos valdymas ir prevencija ar kt.); – atlieka kitas funkcijas, stebėtojų tarybos sprendimu priskirtas komiteto kompetencijai; – ne rečiau kaip kas 6 mėnesius rengia ir teikia stebėtojų tarybai savo veiklos ataskaitą. Informacija apie dabartinį Rizikos valdymo ir veiklos etikos priežiūros komitetą Per ataskaitinį laikotarpį, Rizikos valdymo ir veiklos etikos priežiūros komiteto sudėtis pasikeitė, kadangi komiteto kadencija baigėsi 2022 m. balandžio 19 d. Atitinkamai 2022 m. balandžio 22 d. stebėtojų taryba naujai kadencijai, kuri baigsis 2025 m. spalio 25 d., išrinko naujus Rizikos valdymo ir veiklos etikos priežiūros komiteto narius. Šarūnas Rameikis nebuvo perrinktas, todėl nuo to laiko nebėra Rizikos valdymo ir veiklos etikos priežiūros komiteto narys. Dabartinį Rizikos valdymo ir veiklos etikos priežiūros komitetą sudaro du nariai: komiteto pirmininkas Tim Brooks ir Alfonso Faubel. Abu nariai taip pat ėjo pareigas ir ankstesniame Rizikos valdymo ir veiklos etikos priežiūros komitete. Be to, siekdama pakeisti buvusį komiteto narį, kuris prižiūrėjo rizikos valdymo sritį, ir sustiprinti darbuotojų saugos ir sveikatos (DSS) priežiūrą Grupėje, 2022 m. gruodžio 16 d. stebėtojų taryba nusprendė inicijuoti viešą 2 nepriklausomų komiteto narių atranką, siekiant padidinti komiteto narių skaičių iki 4, t. y. komitetą sudarytų 4 nariai: 2 stebėtojų tarybos nariai ir 2 nepriklausomi išorės nariai. Taigi 2023 m. sausio 5 d buvo paskelbta vieša 2 nepriklausomų Rizikos valdymo ir veiklos etikos priežiūros komiteto narių atranka. Informacija apie Rizikos valdymo ir veiklos etikos priežiūros komiteto išsilavinimą, patirtį bei kitas einamas pareigas pateikiama toliau. Taip pat, informacija apie atlygį per ataskaitinį laikotarpį pateikta šio pranešimo „4.6 Atlygio ataskaita“ skyriuje. Nė vienas iš naujų Rizikos valdymo ir veiklos etikos priežiūros komiteto narių Grupės akcijų neturi. Dabartinio Rizikos valdymo ir veiklos etikos priežiūros komiteto veikla Rizikos valdymo ir veiklos etikos priežiūros komitetas savo veiklą planuoja ir ją vykdo pagal savo metinį veiklos planą. Komitetas yra įsipareigojęs ir toliau prižiūrėti, kaip kitais metais Grupei sekasi siekti ambicingų tikslų. ASV, ypač darbuotojų saugos ir sveikatos (DSS), ir klimato kaitos poveikio mažinimas išlieka pagrindinėmis aptarimo temomis 2023 m. Rizikos valdymo ir veiklos etikos priežiūros komiteto posėdžiai vyksta kas ketvirtį. Prireikus rengiami ad hoc posėdžiai. Per ataskaitinį laikotarpį Per 2022 m. įvyko 6 Rizikos valdymo ir veiklos etikos priežiūros komiteto posėdžiai, apimantys šias sritis: – periodinės Grupės rizikos valdymo stebėsenos ataskaitas; – Grupės konsoliduoto rizikos registro ir rizikos valdymo priemonių plano rizikos valdymo politikos ir rizikos valdymo modelį; – periodinės Grupės rizikos valdymo stebėsenos ataskaitos; – Grupės antikorupcinė vadybos sistemą; – Grupės veiklos tęstinumo valdymo sistemą; – Grupės vidaus kontrolės valdymą; – Grupės tvarumo valdymą; – bendradarbiavimą su Audito komitetu; – bendradarbiavimą su šiomis Grupės funkcijomis: darbuotojų sveikata ir sauga, tvarumu, kibernetiniu saugumu, rizikų valdymu, asmens duomenų apsauga ir atitiktimi. – Komiteto veiklos ataskaitą. Veikla po ataskaitinio laikotarpio Nuo 2023 m. sausio 1 d. iki vasario 28 d. įvyko 2 Rizikos valdymo ir veiklos etikos priežiūros komiteto posėdžiai, kuriuose buvo aptariamos šios pagrindinės sritys: – komiteto plėtros statuso atnaujinimas (atrankos procesas, nuostatų atnaujinimas); – Grupės darbuotojų sveikatos ir saugos ataskaita; – Grupės rizikos valdymo ataskaita; – Grupės tvarumo (ASV) ataskaita; – komiteto veiklos ataskaita. Rizikos valdymo ir veiklos etikos priežiūros komiteto apžvalga GRI 2-12 GRI 2-16 GRI 2-26 Nasdaq E8 Nasdaq E9 103 / 468 2022 m. metinis pranešimas / Valdymo ataskaita Turinys » Rizikos valdymo ir veiklos etikos priežiūros komiteto nariai Tim Brooks Pirmininkas, narys nuo 2021-11-03 (perrinktas 2022-04-22) Nepriklausomas narys Kompetencijos sritis: darnus vystymasis ir rizikų valdymas Kadencijos pabaiga: 2025-10-25 Stebėtojų tarybos narys Žr. 97 psl. Alfonso Faubel Narys nuo 2021-11-03 (perrinktas 2022-04-22) Nepriklausomas narys Kompetencijos sritis: atsinaujinančioji energija Kadencijos pabaiga: 2025-10-25 Stebėtojų tarybos narys Žr. 97 psl. Šarūnas Rameikis Narys nuo 2021-04-20 Nepriklausomas narys Kadencijos pabaiga: 2022-04-19 1 Patirtis Šarūnas Rameikis turi daugiau nei 20 metų patirtį teisės srityje. Beveik 15 metų dirbo Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyboje, 5 metus ėjo direktoriaus pavaduotojo pareigas. Nuo 2017 m. dirba teisininku privačioje kontoroje. Išsilavinimas Mykolo Romerio universitetas, teisės magistro laipsnis Kitos šiuo metu einamos pareigos Advokatų kontora „Litten“, vadovaujantysis partneris, advokatas. Turimų patronuojančiosios bendrovės akcijų skaičius Neturi. 100 % 0 % Nepriklausomumas, įskaitant pirmininką Moterų dalis Rizikos valdymo ir veiklos etikos priežiūros komitete 1 Rizikos valdymo ir veiklos etikos priežiūros komiteto kadencija baigėsi 2022 m. balandžio 19 d., Šarūnas Rameikis nebuvo perrinktas. 104 / 468 2022 m. metinis pranešimas / Valdymo ataskaita Turinys » 2022 m. svarbiausi įvykiai Apžvalga Audito komitetas turi perspektyvinį veiklos planą, sudarytą atsižvelgiant į komiteto funkcijas, kuris atspindi Grupės metinės finansinės atskaitomybės ciklą. Veiklos planas yra reguliariai peržiūrimas ir atnaujinamas, kad atspindėtų sritis, kurioms reikia skirti daugiau dėmesio. 2022 m. naujos sritys, kurioms per metus buvo skirta daug dėmesio, apėmė naujos nepriklausomos audito įmonės atrankos procedūros priežiūrą ir ASV ataskaitų teikimą. Komiteto veikla Per ataskaitinį laikotarpį Patronuojančiosios bendrovės Audito komitetas, įgyvendindamas savo funkcijas, nustatytas jo veiklą reguliuojančiuose nuostatuose, surengė 13 posėdžių. Be to, siekdami gerinti bendradarbiavimą ir aiškiau paskirstyti atsakomybės sritis, Audito komitetas ir Rizikos valdymo ir veiklos etikos priežiūros komitetas per ataskaitinį laikotarpį surengė du jungtinius posėdžius. Šiuose jungtiniuose posėdžiuose dalyvavo visi komitetų nariai. 2022 m. pagrindinės sritys 2022 m. komiteto vykdyta veikla: Finansinė atskaitomybė – Stebėjo Grupės įmonių finansinių ataskaitų rengimo procesą ir aptarė finansines ataskaitas. – Prižiūrėjo pasirengimą rengti finansinę atskaitomybę vienu elektroninių ataskaitų formatu (ESEF). – Aptarė apskaitos politiką. – Aptarė mokesčių klausimus. – Aptarė informacinių technologijų iššūkius, susijusius su finansinių ataskaitų rengimu. – Aptarė Grupės įmonių teisinius ginčus. Išorės auditas – Prižiūrėjo nepriklausomos audito įmonės atrankos procedūrą. – Vertino nepriklausomos audito įmonės nepriklausomumą. – Peržiūrėjo išorės audito strategiją, apimtį ir reikšmingumą, pagrindinius audito dalykus. – Periodiškai vertino nepriklausomos audito įmonės pateiktą informaciją apie išorės audito procesą. – Aptarė nepriklausomos audito įmonės ataskaitas apie Grupės viešojo intereso įmones. – Vertino 2022 m. naujai įsigytų „Ignitis renewables“ įmonių audito poreikį. Vidaus auditas – Aptarė Grupės vidaus audito padalinio atliktų vidaus audito užduočių ataskaitas. – Reguliariai stebėjo vidaus audito ataskaitose rekomenduotų veiksmų įgyvendinimą. Rizikų valdymas, vidaus kontrolė, turintys įtakos finansinėms ataskaitoms, ir valdysena – Susipažino su periodinėmis Grupės finansinių veiklos rezultatų ataskaitomis. – Susipažino su patronuojančiosios bendrovės investicijų į rizikos kapitalo fondą KŪB „Smart Energy Fund powered by Ignitis Group“ veiklos rezultatų ataskaitomis ir apskaitos principais. – Aptarė Grupės pokyčius su patronuojančiosios bendrovės vadovu. – Teikė Grupės įmonėms nuomonę dėl sandorių su susijusiomis šalimis, kaip numatyta Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 2 straipsnyje. – Aptarė aplinkos apsaugos, socialinio atsakingumo ir valdysenos (ASV) ataskaitai skirtos informacijos rengimo procesą. – Aptarė Rusijos invazijos į Ukrainą poveikį Grupei. Audito komitetas kartu su Rizikos valdymo ir veiklos etikos priežiūros komitetu vykdė šią veiklą: – aptarė tvarumo, darbuotojų sveikatos ir saugos (DSS) klausimus; – rekomendavo stebėtojų tarybai priimti sprendimą dėl Rizikos valdymo ir veiklos etikos priežiūros komiteto stiprinimo siekiant, kad ateityje jis apimtų tvarumo, darbuotojų sveikatos ir saugos (DSS) klausimus; – svarstė poreikį tobulinti vidaus kontrolės ataskaitų teikimą. Audito komitetas pareiškia, kad 2022 m. nebuvo jokių Audito komiteto veiklą ribojančių veiksnių ir Audito komitetas gavo iš Grupės visą savo funkcijoms vykdyti reikalingą informaciją. Po ataskaitinio laikotarpio Nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. vasario 28 d. buvo surengti 5 Audito komiteto posėdžiai, kuriuose komiteto nariai vykdė šią veiklą: – aptarė nepriklausomos audito įmonės atrankos rezultatus; – susipažino ir patvirtino 2023 m. vidaus audito planą; – teikė Grupės stebėtojų tarybai pusmetinę savo veiklos ataskaitą už 2022–2023 metus; – stebėjo vidaus audito ataskaitose rekomenduotų veiksmų įgyvendinimą; – susipažino su periodinėmis Grupės finansinių rezultatų ataskaitomis; – aptarė metinės ataskaitos rengimo procesą. 2023 m. planai Papildomas dėmesys ateityje bus skiriamas: – rekomendacijų, kylančių iš vidaus ir išorės auditų, įgyvendinimo stebėsenai; – nefinansinių atskleidimų stebėsenai; – ASV ataskaitų teikimo stebėsenai. Irena Petruškevičienė Audito komiteto pirmininkė AB „Ignitis grupė“ 4.4 Audito komiteto ataskaita GRI 2-16 105 / 468 2022 m. metinis pranešimas / Valdymo ataskaita Turinys » Audito komiteto paskirtis – atlikti Grupės finansinių ataskaitų rengimo proceso stebėseną, daugiausia dėmesio skiriant taikomų apskaitos metodų tinkamumui ir nuoseklumui; Grupės įmonių vidaus kontrolės ir rizikos valdymo sistemų, turinčių įtakos audituojamoms Grupės finansinėms ataskaitoms, ir vidaus audito efektyvumo stebėseną; Grupės įmonių, kurios yra viešojo intereso įmonės, metinių finansinių ataskaitų ir Grupės konsoliduotųjų finansinių ataskaitų audito stebėseną. Audito komitetas ir Vidaus audito padalinys Nuo 2015 m. sausio 5 d. Grupėje veikia centralizuotas Vidaus audito padalinys. Tai padeda užtikrinti vidaus audito nepriklausomumą ir objektyvumą, vienodos metodikos ir atskaitomybės principų taikymo nuoseklumą, racionalesnį turimų audito išteklių ir kompetencijų paskirstymą. Audito komitetas, siekdamas užtikrinti vidaus audito efektyvumą, stebi ir periodiškai vertina Vidaus audito padalinio darbą, aptaria jo patikrinimų rezultatus, nustatytų trūkumų šalinimo būdus ir vidaus audito planų įgyvendinimą. Audito komiteto apžvalga Finansinė atskaitomybė – Stebi patronuojančiosios bendrovės ir Grupės įmonių finansinių ataskaitų rengimo procesą, ypatingą dėmesį skirdamas taikomų apskaitos metodų tinkamumo ir nuoseklumo vertinimui Vidaus auditas – Stebi vidaus audito efektyvumą, teikia rekomendacijas stebėtojų tarybai dėl Grupės Vidaus audito padalinio vadovo atrankos, skyrimo ir atleidimo, periodiškai koordinuoja ir vertina Grupės Vidaus audito padalinio darbą, aptaria patikrinimo rezultatus, nustatytų trūkumų šalinimą ir vidaus audito planų įgyvendinimą – Tvirtina Grupės Vidaus audito padalinio veiklos taisykles ir vidaus audito planą Išorinis auditas – Stebi nepriklausomo auditoriaus nepriklausomumą ir teikia rekomendacijas dėl audito įmonės atrankos – Užtikrina, kad nebūtų pažeisti nepriklausomų audito įmonių ir pagrindinių audito partnerių rotacijos reikalavimai Vidaus kontrolė ir rizikos valdymas – Stebi Grupės įmonių vidaus kontrolės ir rizikos valdymo sistemų, turinčių įtakos audituojamos įmonės finansinėms ataskaitoms, efektyvumą – Teikia nuomonę Grupės įmonėms dėl sandorių su susijusiomis šalimis, kaip numatyta Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 2 straipsnio 5 dalyje Valdymas – Vertina ir analizuoja komiteto kompetencijai priskirtus klausimus – Atlieka su komiteto funkcijomis susijusias funkcijas, nurodytas Lietuvos Respublikos teisės aktuose ir „Nasdaq Vilnius“ listinguojamų bendrovių valdymo kodekse Pagrindinės Audito komiteto funkcijos: 106 / 468 2022 m. metinis pranešimas / Valdymo ataskaita Turinys » Kadencijos laikotarpis 2021-09-27–2025-09-26 Nepriklausomumas, įskaitant pirmininką 80 % Dalyvavimas posėdžiuose 95 % Turimos patronuojančiosios bendrovės ar jos patronuojamų įmonių akcijos Neturi Narys Dalyvavimas posėdžiuose Irena Petruškevičienė 13/13 Saulius Bakas 12/13 Marius Pulkauninkas 12/13 Judith Buss 12/13 Ingrida Muckutė 13/13 Pagrindinė informacija Dalyvavimas posėdžiuose 1 1 Skaičiai rodo, keliuose posėdžiuose iš visų per ataskaitinį laikotarpį organizuotų posėdžių nariai dalyvavo. Dabartinio Audito komiteto apžvalga Informacija apie dabartinį Audito komitetą 2021 m. rugsėjo 27 d. patronuojančiosios bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas išrinko Audito komiteto narius Ireną Petruškevičienę, Saulių Baką ir Marių Pulkauninką. 2021 m. gruodžio 15 d. patronuojančiosios bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas išrinko Audito komiteto nares Judith Buss ir Ingridą Muckutę. Audito komitetą sudaro penki nariai: keturi nepriklausomi nariai, įskaitant pirmininką, ir vienas daugumos akcininko atstovas. Pirmininke iš komiteto narių išrinkta Irena Petruškevičienė. Audito komiteto kadencija baigiasi 2025 m. rugsėjo 26 d. Informacija apie Audito komiteto narių išsilavinimą, patirtį ir darbo vietą pateikiama toliau. Be to, išsami informacija apie atlygį ataskaitiniu laikotarpiu pateikiama šios ataskaitos skyriuje „4.6. Atlygio ataskaita“. Komiteto sudėtis per ataskaitinį laikotarpį nepasikeitė. Nė vienas iš Audito komiteto narių nedalyvavo patronuojančiosios bendrovės ar jos patronuojamųjų įmonių kapitale (Saulius Bakas, anksčiau turėjęs 1 800 patronuojančiosios bendrovės akcijų, 2022 m. balandžio 27 d. savo akcijų paketą pardavė). Kompetencijų matrica Irena Petruškevičienė Saulius Bakas Marius Pulkauninkas Judith Buss Ingrida Muckutė Patirtis: Aukščiausio lygio vadovybė Vykdomieji valdymo organai Tarptautinė plėtra Energetikos sektorius – Listinguojama įmonė Reguliuojama veikla Kompetencija: Apskaitos arba finansinių ataskaitų auditas Apskaitos arba finansinių ataskaitų auditas, vidaus auditas energetikos sektoriuje viešojo intereso įmonių auditas Rizikų valdymas 107 / 468 2022 m. metinis pranešimas / Valdymo ataskaita Turinys » Audito komiteto nariai Irena Petruškevičienė Pirmininkė, nepriklausoma narė nuo 2017-10-13 (perrinkta 2021-09-27) Kadencijos pabaiga: 2025-09-26 Patirtis Irena Petruškevičienė turi daugiau nei 30 metų patirtį audito srityje, įgytą Lietuvoje ir tarptautinėse organizacijose. 10 metų dirbo audito ir konsultacijų įmonėje „PricewaterhouseCoopers“, buvo ISM vadybos ir ekonomikos universiteto Finansų strategijos ir vadybos programos vadovė. Taip pat daug metų dirbo tarptautinėse institucijose, įskaitant Europos Audito Rūmus, Europos Komisiją ir JT Pasaulio maisto programą, ėjo Auditorių tarybos narės (vicepirmininkės) pareigas Europos stabilumo mechanizme. I. Petruškevičienė yra Lietuvos sertifikuotų auditorių asociacijos narė ir Privilegijuotų sertifikuotų buhalterių asociacijos (ACCA) narė bei Vidaus auditoriu asociacijos narė. Pirmą kartą patronuojančiosios bendrovės Audito komiteto nare išrinkta 2014 m. lapkritį. Išsilavinimas Vilniaus universitetas, ekonomikos studijų diplomas. Kitos šiuo metu einamos pareigos „Maxima grupės“ Audito komiteto pirmininkė. Turimų patronuojančiosios bendrovės akcijų skaičius Neturi. Saulius Bakas Nepriklausomas narys nuo 2021-09-27 Kadencijos pabaiga: 2025-09-26 Patirtis Saulius Bakas yra patyręs specialistas, turintis daugiau kaip 25 metų darbo apskaitos ir atskaitomybės, audito ir užtikrinimo, vidaus kontrolės, rizikos valdymo srityse Lietuvos, JAV ir Ukrainos rinkose patirtį. Jis dirbo auditoriumi audito ir konsultacijų įmonėje „PricewaterhouseCoopers“. Nuo 2012 iki 2020 m. taip pat ėjo „Deloitte Lietuva“ šalies vadovo pareigas. Sertifikuotų Lietuvos auditorių asociacijos narys ir Privilegijuotų sertifikuotų buhalterių asociacijos (ACCA) narys. Išsilavinimas Vilniaus universitetas, ekonomikos magistro laipsnis; Vilniaus universitetas, verslo administravimo bakalauro laipsnis; CIA – sertifikuotas vidaus auditorius. Kitos šiuo metu einamos pareigos UAB „Sauba“ konsultantas savo įmonėje UAB “VIRIDIS Sustainability” direktorius. Turimų patronuojančiosios bendrovės akcijų skaičius Neturi. 108 / 468 2022 m. metinis pranešimas / Valdymo ataskaita Turinys » Ingrida Muckutė Narė nuo 2018-03-23 (perrinkta 2021-12-15) Daugumos akcininko atstovė Kadencijos pabaiga 1 : 2025-09-26 Stebėtojų tarybos narė Žr. 98 psl. Judith Buss Nepriklausoma narė nuo 2021-12-15 Kadencijos pabaiga 1 : 2025-09-26 Stebėtojų tarybos narė Žr. 97 psl. Marius Pulkauninkas Nepriklausomas narys nuo 2021-09-27 Kadencijos pabaiga: 2025-09-26 Patirtis Marius Pulkauninkas yra patyręs finansų ir audito specialistas. 14 karjeros metų dirbo „Ernst & Young“ audito ir užtikrinimo paslaugų įmonėje. Verslo patirties taip pat įgijo dirbdamas „Klaipėdos naftos“, valdančios naftos ir gamtinių dujų terminalus Lietuvoje, Finansų ir administravimo departamento direktoriumi ir Valstybinių miškų urėdijos generaliniu direktoriumi. Išsilavinimas Vilniaus universitetas, verslo administravimo ir vadybos magistro laipsnis; „Baltic Institute of Corporate Governance“, profesionalių valdybos narių rengimo programa. Kitos šiuo metu einamos pareigos UAB „Kalnų grupė“ generalinis direktorius ir akcininkas. Turimų patronuojančiosios bendrovės akcijų skaičius Neturi. 80% Nepriklausomumas, įskaitant pirmininką 60% Moterų dalis Audito komitete 1 Audito komiteto kadencija baigiasi 2025-09-26, tačiau pagal patronuojančiosios bendrovės įstatus tuo atveju, jei stebėtojų tarybos narys nustoja eiti stebėtojų tarybos nario pareigas, jis netenka teisės dalyvauti komiteto veikloje, todėl atskirų stebėtojų tarybos komitetų narių kadencija yra susieta su stebėtojų tarybos kadencija. 109 / 468 2022 m. metinis pranešimas / Valdymo ataskaita Turinys » Valdyba yra patronuojančiosios bendrovės įstatuose numatytas kolegialus valdymo organas. Valdybos veikla ir jos narių išrinkimas reglamentuojamas Akcinių bendrovių įstatyme, jo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose, patronuojančiosios bendrovės Korporatyvinio valdymo gairėse, patronuojančiosios bendrovės įstatuose ir valdybos darbo reglamente. Per ataskaitinį laikotarpį taisyklės, kuriomis reglamentuojamas patronuojančiosios bendrovės valdybos narių išrinkimas, nebuvo keičiamos. Valdybą sudaro penki nariai. Ji iš savo narių išsirenka pirmininką, kuris kartu yra patronuojančiosios bendrovės vadovas. Pagrindinės valdybos funkcijos ir atsakomybė – įgyvendina patronuojančiosios bendrovės (Grupės) strategiją; – priima sprendimus dėl patronuojančiosios bendrovės tapimo kitų juridinių asmenų steigėja ar nare ir sprendimus, susijusius su: a) patronuojamųjų įmonių įstatų tvirtinimu, b) filialų ir atstovybių steigimu ir c) filialų ir atstovų biurų veiklos reguliavimu; – priima sprendimus, susijusius su kandidatų į patronuojamųjų įmonių, filialų ir atstovybių priežiūros ir valdymo organus patvirtinimu, ir sprendimus dėl dalyvavimo ir balsavimo patronuojamųjų įmonių visuotiniuose akcininkų susirinkimuose; – priima sprendimus dėl tam tikrų sandorių, kurių vertė viršija 3 000 000 Eur; – tvirtina veiklos gaires ir taisykles, Grupės politiką, metinius finansinius planus, metinę kapitalo grąžos normą, didžiausias skolinimosi sumas, taip pat nustato kitų Grupės įmonių veiklos parametrus; – priima kitus pagal Akcinių bendrovių įstatymą, įstatus ar visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimus valdybai pavestus priimti sprendimus. Valdybos nariai buvo atrinkti remiantis bendraisiais lūkesčiais ir kompetencijomis, nustatytais valdybos kompetencijų matricoje sekančiame puslapyje. Valdybos nariai buvo atrinkti į penkias kuravimo sritis - strategija ir valdymas, tvarumas, organizacijos vystymas, finansai, komercinė veikla ir reguliuojama veikla. Kiekvienas valdybos narys turi užtikrinti tinkamą patronuojančiosios bendrovės veiklos vykdymą ir (arba) prižiūrėti atitinkamas sritis Grupės lygmeniu pagal savo kompetenciją. Taip pat kiekvienas iš jų yra atsakingas už klausimų, susijusių su jo kompetencija, t. y. jo prižiūrima sritimi, tiesiogiai susijusia su darbu valdyboje, dėl kurios turi būti priimtas atitinkamas sprendimas, analizę ir visos susijusios informacijos pateikimą kitiems valdybos nariams, kad reikiami valdybos sprendimai būtų priimti laiku. Valdybos nariai, veikdami pagal savo kompetenciją, turi užtikrinti tinkamą patronuojančiosios bendrovės veiklos vykdymą ir prižiūrėti savo atitinkamas sritis Grupės lygmeniu. Konkrečios kompetencijos sritys gali būti keičiamos valdybos pirmininko siūlymu, pritarus patronuojančiosios bendrovės stebėtojų tarybai. Informacija apie valdybos narių atrankos kriterijus Valdybos nariai yra patronuojančiosios bendrovės darbuotojai, juos Skyrimo ir atlygio komiteto teikimu renka stebėtojų taryba. Kiekvienas valdybos narys yra renkamas ketverių metų kadencijai. Patronuojančiosios bendrovės valdyba sudaroma atsižvelgiant į tai, kad valdybos narių kompetencijos turi būti įvairios. Valdybos nario pareigų negali eiti stebėtojų tarybos narys, asmuo, kuris pagal įstatymą neturi teisės eiti šių pareigų, taip pat tai negali būti juridinio asmens, užsiimančio elektros ar dujų skirstymo veikla, priežiūros organo, valdymo organo ar administravimo organo narys, auditorius ar audito įmonės darbuotojas, dalyvaujantis ir (ar) dalyvavęs finansinių ataskaitų audite, jei nepraėjo daugiau nei 2 metų laikotarpis, ir asmuo, kuris pagal įstatymą neturi teisės eiti šių pareigų. Patronuojančiosios bendrovės valdybos nariai turi atitikti teisės aktuose nustatytus bendruosius ir specialiuosius kriterijus. Kompetencijų poreikį nustato stebėtojų taryba, sudarydama valdybą. Informacija apie narių atlyginimus per ataskaitinį laikotarpį Atlyginimas už valdybos veiklą, nurodytas skyriuje „Atlygio ataskaita“ ir mūsų svetainėje, yra išmokamas pagal Grupės atlygio politiką. Naujausia politikos redakcija patvirtinta 2022 m. rugsėjo 29 d. visuotiniame akcininkų susirinkime. Interesų konfliktai Pagal patronuojančiosios bendrovės įstatus kiekvienas kandidatas į valdybos narius privalo pateikti stebėtojų tarybai raštišką sutikimą kandidatuoti į valdybos narius ir interesų deklaraciją, nurodydamas visas aplinkybes, dėl kurių gali kilti kandidato ir patronuojančiosios bendrovės interesų konfliktas. Atsiradus naujoms aplinkybėms, dėl kurių gali kilti valdybos nario ir patronuojančiosios bendrovės interesų konfliktas, valdybos narys privalo nedelsdamas raštu pranešti valdybai ir stebėtojų tarybai apie tokias naujas aplinkybes. Be to, valdybos nariai negali dirbti kito darbo ar eiti kitų pareigų, nesuderinamų su jų veikla valdyboje, įskaitant vadovaujančias pareigas kituose juridiniuose asmenyse (išskyrus pareigas patronuojančiojoje bendrovėje ir Grupės bendrovėse), darbą valstybės tarnyboje, statutinėje tarnyboje. Valdybos nariai gali eiti kitas pareigas ar dirbti kitą darbą (išskyrus pareigas patronuojančiojoje bendrovėje ir kituose juridiniuose asmenyse, kurių narė yra patronuojančioji bendrovė), o pedagoginę, kūrybinę ar autorinę veiklą gali vykdyti tik gavę išankstinį stebėtojų tarybos sutikimą. Ši taisyklė taip pat taikoma visų Grupės įmonių vadovams. 4.5 Valdyba Apžvalga GRI 2-15 110 / 468 2022 m. metinis pranešimas / Valdymo ataskaita Turinys » Apžvalga Per ataskaitinį laikotarpį pasikeitė patronuojančiosios bendrovės valdybos sudėtis. 2022 m. vasario 18 d. stebėtojų taryba atšaukė ankstesnę valdybą in corpore ir išrinko naujus valdybos narius, taip pat pateikė nuomonę dėl patronuojančiosios bendrovės vadovo. Po stebėtojų tarybos sprendimo naujoji valdyba pirmajame posėdyje iš savo narių išrinko pirmininką, kuris taip pat buvo paskirtas patronuojančiosios bendrovės vadovu. Dabartinės valdybos kadencija baigiasi 2026 m. vasario 17 d. Informaciją apie valdybos narių išsilavinimą, patirtį ir darbovietę rasite žemiau. Taip pat, informacija apie atlygį, įskaitant metinių tikslų pasiekimus per ataskaitinį laikotarpį, randama „4.6 Atlygio ataskaita“ skyriuje šiame pranešime. Visi valdybos nariai turi Grupės įmonių akcijų (žr. informaciją lentelėje). Grupė skelbia atitinkamus sandorius per vertybinių popierių biržas pagal Piktnaudžiavimo rinka reglamento (ES) Nr. 596/2014 19 straipsnį ir kitus atitinkamus informacijos atskleidimo reikalavimus. Papildomai nė vienas valdybos narys neturėjo akcijų paketo, viršijančio 5 % ribą, įmonėse kurios yra patronuojančiosios įmonės verslo partneriai, tiekėjai, klientai ar kitaip susijusios įmonės. Informacija apie dabartinę valdybą ir jos veiklą Kompetencijų matrica Kompetencijų sritis Darius Maikštėnas Jonas Rimavičius Dr. Živilė Skibarkienė Vidmantas Salietis Mantas Mikalajūnas Strategijos vystymas ir valdymas Finansų valdymas Organizacijos valdymas Komercinė veikla Reguliuojama veikla Patirtis: Aukščiausio lygio vadovybė Vykdomieji valdymo organai Tartautinis vystymas ir plėtra Energetikos sritis Atsinaujinančios energijos sritis Listinguojama įmonė Tarptautinės įmonės ir organizacijos Reguliuojama veikla Komercinė veikla Kompetencija: Įmonių finansai – – Investicinio portfelio politika – – Verslo strategija Susijungimai ir įsigijimai Organizacijos vystymas / HR – – – – Rizikų valdymas – – – IT / Inovacijos / Skaitmenizacija – ASV – – – – Viešoji politika ir valdysena – – – 111 / 468 2022 m. metinis pranešimas / Valdymo ataskaita Turinys » Valdybos veikla Valdybos posėdžiai vyksta kas savaitę. Be to, prireikus rengiami ad hoc posėdžiai. Per ataskaitinį laikotarpį Per 2022 m. įvyko 75 valdybos posėdžiai, o veikla apėmė šias pagrindines sritis: – Grupės metinio pranešimo tvirtinimas ir teikimas stebėtojų tarybai ir visuotiniam akcininkų susirinkimui; – Grupės šešių mėnesių laikotarpio, pasibaigusio 2022 m. birželio 30 d., tarpinės ataskaitos ir audituotų tarpinių sutrumpintų šešių mėnesių finansinių ataskaitų rinkinio patvirtinimas, dividendų paskirstymas akcininkams ir jų pateikimas visuotiniam akcininkų susirinkimui; – patronuojančiosios bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio ir pelno (nuostolių) paskirstymo projekto vertinimas ir pastabų teikimas stebėtojų tarybai ir visuotiniam akcininkų susirinkimui; – reikšmingiausių patronuojančiosios bendrovės planuojamų sudaryti sandorių vertinimas, pritarimas jų sudarymui ir esminių sandorių sąlygų tvirtinimas; – sprendimų dėl dalyvavimo ir balsavimo įmonių, kurių akcininkė yra patronuojančioji bendrovė, visuotiniuose akcininkų susirinkimuose priėmimas; – patronuojančiosios bendrovės ir Grupės įmonių veiklos organizavimo vertinimas ir su tuo susijusių sprendimų priėmimas, patronuojančiosios bendrovės veiklos planavimo dokumentų vertinimas ir tvirtinimas, atsižvelgiant į patronuojančiosios bendrovės stebėtojų tarybos nuomonę; – sprendimų dėl Grupės vidaus politikos patvirtinimo priėmimas. Po ataskaitinio laikotarpio Nuo 2023 m. sausio 1 d. iki vasario 28 d. įvyko 8 valdybos posėdžiai, apimantys šiuos esminius klausimus: – patronuojančiosios bendrovės metinio pranešimo tvirtinimą ir jo pateikimą stebėtojų tarybai bei visuotiniam akcininkų susirinkimui; – sprendimų dėl dalyvavimo ir balsavimo įmonių, kurių akcininkė yra patronuojančioji bendrovė, visuotiniuose akcininkų susirinkimuose priėmimą; – svarbiausių patronuojančiosios bendrovės planuojamų sandorių įvertinimą, pritarimus jų sudarymui ir esminių šių sandorių sąlygų patvirtinimą; – sprendimų dėl Grupės vidaus politikų patvirtinimo priėmimą. Dalyvavimas posėdžiuose 1 ir turimų patronuojančiosios bendrovės akcijų skaičius (ataskaitinio laikotarpio pabaigoje) Narys Pareigos Dalyvavimas posėdžiuose Akcijų skaičius Darius Maikštėnas Pirmininkas, Patronuojančiosios bendrovės vadovas 75/75 3 000 Jonas Rimavičius Narys, Grupės finansų vadovas 65/65 2 500 Dr. Živilė Skibarkienė Narė, Grupės organizacinio vystymo vadovė 75/75 300 Vidmantas Salietis Narys, Grupės komercinių veiklų vadovas 75/75 200 Mantas Mikalajūnas Narys, Grupės reguliuojamų veiklų vadovas 65/65 2 220 1 Skaičiai rodo, keliuose posėdžiuose iš visų 2022 m. organizuotų posėdžių nariai dalyvavo per ataskaitinį laikotarpį. 2 2022 m. vasario 18 d. Darius Maikštėnas, Dr. Živilė Skibarkienė ir Vidmantas Salietis buvo perrinkti naujai kadencijai, o Jonas Rimavičius ir Mantas Mikalajūnas buvo išrinkti naujais valdybos nariais, todėl matomas dalyvavimo skirtumas. 112 / 468 2022 m. metinis pranešimas / Valdymo ataskaita Turinys » Jonas Rimavičius Narys nuo 2022-02-18 Kompetencijos sritis: Finansai Kadencijos pabaiga 2026-02-17 Patirtis Jonas yra strateginio lygmens finansų profesionalas. Jonas prisijungė prie Grupės 2016 m. ir nuo tada vadovavo susijungimo ir įsigijimo veikloms ir kapitalo pritraukimo projektams, įskaitant „Ignitis grupės“ IPO ir Žaliųjų obligacijų emisijas. Be to, Jonas nuo 2019 m. sausio mėn. užima „Ignitis renewables“ valdybos nario ir pirmininko pareigas. Prieš prisijungdamas prie „Ignitis grupės“ Jonas sukaupė patirtį investicinės bankininkystės ir finansų srityse, dirbdamas tarptautinėse įmonėse, tokiose kaip „Swedbank“, EY ir „Telia“. Išsilavinimas University of Cambridge, Verslo administravimo magistras (EMBA); University of Warwick, Apskaitos ir finansų bakalauras; buvęs atestuotas finansų analitikas (CFA). Kitos šiuo metu einamos pareigos „Ignitis renewables“, valdybos narys ir pirmininkas; Vilniaus kogeneracinė jėgainė, valdybos narys. Turimų patronuojančiosios bendrovės akcijų skaičius 1 500 vnt. Darius Maikštėnas Pirmininkas, patronuojančiosios bendrovės vadovas nuo 2018-02-01 Perrinktas 2022-02-18 Kompetencijos sritis: strategija ir valdymas, tvarumas Kadencijos pabaiga 2026-02-17 Patirtis Darius turi daugiau nei 10 metų patirtį aukščiausio lygio vadovo pareigose energetikos, telekomunikacijų, informacinių technologijų, rizikos kapitalo fondų srityse. Jis prisijungė prie Grupės 2018 m. ir nuo tada užėmė valdybos nario, pirmininko ir patronuojančiosios bendrovės vadovo pareigas. Darius sėkmingai paruošė Grupę transformacijai iš vietinės monopolijos į sėkmingai konkuruojančią, į klientą orientuotą regiono rinkos žaidėją, prižiūrėjo pirminio viešo akcijų platinimo įgyvendinimą bei Grupėje įgalino ASV iniciatyvas. Prieš prisijungiant prie Grupės, vadovavo tarptautinei įmonei įkurtai silicio slėnyje, kuri teikia inovatyvius telekomunikacijos sprendimus ir veikia JAV ir JK po prekės ženklu „WiderFi“, dirbo „Nextury Ventures“ rizikos kapitalo fondo patarėju ir „Telia“ (buvusi „Omnitel“) viceprezidentu. Išsilavinimas Harvardo verslo mokykla, Bendrosios vadybos programa (angl. General Management Program); Baltijos vadybos institutas, vadovų magistrantūra; Kauno technologijos universitetas, verslo vadybos bakalauras. Kitos šiuo metu einamos pareigos „Eurelectric“ valdybos narys. Turimų patronuojančiosios bendrovės akcijų skaičius 1 3 000 vnt. Valdybos nariai 1 Skaičiai rodo turimų akcijų skaičių ataskaitinio laikotarpio pabaigoje. Dr. Živilė Skibarkienė Narė nuo 2018-02-01 Perrinkta 2022-02-18 Kompetencijos sritis: Organizacijos vystymas Kadencijos pabaiga 2026-02-17 Patirtis Živilė yra teisės ir organizacinio vystymo profesionalė, turinti daugiau nei 5 metų aukščiausio lygio vadovės darbo patirtį. Živilė prie Grupės prisijungė 2018 m. ir nuo tada transformavo Grupės valdyseną bei sėkmingai įdiegė skaitmenizacijos ir veiklos efektyvumo programas. Ji taip pat užima stebėtojų tarybos narės pareigas „Ignitis gamyboje“. Prieš tai, vadovavimo patirtį Živilė įgijo dirbdama finansų sektoriuje. Ji ėjo „Šiaulių banko“ teisės ir administravimo tarnybos vadovės pareigas, banke „Finasta“ ji buvo generalinio direktoriaus pavaduotoja ir valdybos nare, banke DNB (dabar „Luminor“) – atitikties vadove, o SEB banke – teisės departamento vadove. Išsilavinimas Mykolo Romerio universiteto Teisės fakultetas, socialinių mokslų teisės krypties daktaro laipsnis; Vilniaus universiteto Teisės fakultetas, magistro laipsnis; Oksfordo universitetas, Saïd verslo mokykla, vadovų programa. Kitos šiuo metu einamos pareigos „Ignitis grupės paslaugų centras“ valdybos pirmininkė ir narė; „Ignitis gamyba“ stebėtojų tarybos narė. Turimų patronuojančiosios bendrovės akcijų skaičius 1 300 vnt. 113 / 468 2022 m. metinis pranešimas / Valdymo ataskaita Turinys » Mantas Mikalajūnas Narys nuo 2022-02-18 Kompetencijos sritis: Reguliuojama veikla Kadencijos pabaiga 2026-02-17 Patirtis Mantas, turintis beveik 20 metų vadovavimo patirtį įvairiose energetikos sektoriaus įmonėse, pradėjo savo karjerą įmonėje „Lietuvos dujos“. Vėliau, pusantrų metų stažavosi energetikos koncerne Vokietijoje. Grįžęs į Lietuvą jis dirbo strateginėse pozicijose „Lietuvos dujose“, kur buvo vadovų komandos narys, atsakingas už ryšius su investuotojais, valstybės institucijomis ir reguliuotoju bei už „Lietuvos dujų“ integraciją į „Lietuvos energiją“ (dabar „Ignitis grupė“). Prieš pereidamas į dabartines Grupės reguliuojamos veiklos vadovo pareigas, Mantas ėjo „Ignitis grupės“ verslo plėtros vadovo, „Lietuvos dujų tiekimo“ (vėliau „Lietuvos energijos tiekimo“) generalinio direktoriaus pareigas. Išsilavinimas Vilniaus Universitetas, verslo administravimo ir vadybos magistras. Kitos šiuo metu einamos pareigos „Ignitis“, valdybos narys; Vilniaus kogeneracinė jėgainė, valdybos narys; Kauno kogeneracinė jėgainė, valdybos narys. Turimų patronuojančiosios bendrovės akcijų skaičius 1 220 vnt. 1 Skaičiai rodo turimų akcijų skaičių ataskaitinio laikotarpio pabaigoje. Vidmantas Salietis Narys nuo 2018-02-01 Perrinktas 2022-02-18 Kompetencijos sritis: Komercinė veikla Kadencijos pabaiga 2026-02-17 Patirtis Vidmantas, daugiau nei dešimtmečio aukščiausios lygio vadovavimo patirtį energetikos sektoriuje turintis profesionalas, 2011 m. prisijungė prie Grupės ir nuo tada dirbo įvairiose Grupės įmonėse. Per šį laikotarpį įvyko vienas pagrindinių pokyčių elektros energijos sektoriuje – elektros rinkos liberalizacija. 2018 m. Vidmantas ne tik tapo Grupės valdybos nariu, bet ir ėjo „Ignitis” stebėtojų tarybos pirmininko, „Ignitis Gamyba" stebėtojų tarybos pirmininko ir „Ignitis Renewables" valdybos nario pareigas. Prieš tai jis dirbo „Energijos tiekimo“ vadovu ir vadovavo „Ignitis gamybos“ elektros didmeninės prekybos departamentui. Jis taip pat užėmė Elektroninių mokėjimų agentūros nario ir pirmininko bei „Gamybos optimizavimo“ valdybos nario pareigas. Išsilavinimas Stokholmo aukštoji ekonomikos mokykla Rygoje („SSE Riga“), ekonomikos ir verslo administravimo bakalauras. Kitos šiuo metu einamos pareigos „Ignitis“ stebėtojų tarybos pirmininkas ir narys; „Ignitis gamyba“ stebėtojų tarybos pirmininkas ir narys; „Ignitis renewables“ valdybos narys. Turimų patronuojančiosios bendrovės akcijų skaičius 1 200 vnt. 114 / 468 2022 m. metinis pranešimas / Valdymo ataskaita Turinys » Vadovų lygmeniu patronuojančiajai bendrovei vadovauja patronuojančiosios bendrovės vadovas ir valdyba. Patronuojančiosios bendrovės vadovas yra vienasmenis patronuojančiosios bendrovės valdymo organas, kuris organizuoja patronuojančiosios bendrovės veiklą, jai vadovauja, veikia patronuojančiosios bendrovės vardu ir vienvaldiškai sudaro sandorius taip, kaip nustatyta Akcinių bendrovių įstatyme, jo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose ir patronuojančiosios bendrovės įstatuose. Patronuojančiosios bendrovės vadovas turi teisę vienašališkai atstovauti įmonei ir patronuojančiosios bendrovės vardu pasirašyti dokumentus. Patronuojančiosios bendrovės vadovo kompetencija, rinkimo ir atšaukimo tvarka, kadencijų skaičius nustatytas Akcinių bendrovių įstatyme, jo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose, Korporatyvinio valdymo gairėse ir patronuojančiosios bendrovės įstatuose. Vadovaujantis Korporatyvinio valdymo gairėmis, patronuojančiosios bendrovės vadovu skiriamas valdybos išrinktas valdybos pirmininkas. Pažymėtina, kad patronuojančiosios bendrovės kaip valstybės valdomos įmonės (VVĮ), vadovui taikomi ir specialieji Akcinių bendrovių įstatyme numatyti priėmimo į darbą reikalavimai, pagal kuriuos vadovo kadencija yra apribota penkerių metų laikotarpiu. Įstatyme nustatyta, kad tas pats asmuo vadovu gali būti renkamas ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. Per ataskaitinį laikotarpį, 2022 m. vasario 18 d., stebėtojų taryba išrinko naują valdybą ir pateikė nuomonę dėl patronuojančiosios bendrovės vadovo. Pirmajame valdybos posėdyje, įvykusiame tą pačią dieną, naujos kadencijos valdyba išrinko patronuojančiosios bendrovės vadovą, kuriuo tapo Darius Maikštėnas. Bendrovės vadovo ir dabartinės valdybos kadencija baigiasi 2026 m. vasario 17 d. Pagrindinės patronuojančiosios bendrovės vadovo funkcijos ir pareigos: – užtikrina patronuojančiosios bendrovės veiklos strategijos ir valdybos sprendimų įgyvendinimą; – priima į darbą ir atleidžia darbuotojus, juos skatina ir skiria nuobaudas; – užtikrina patronuojančiosios bendrovės turto apsaugą, tinkamas darbo sąlygas, patronuojančiosios bendrovės komercinių paslapčių ir konfidencialios informacijos apsaugą; – teikia pasiūlymus valdybai dėl patronuojančiosios bendrovės veiklos biudžeto, rengia patronuojančiosios bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinį ir metinio pranešimo projektą (įskaitant konsoliduotąjį metinių finansinių ataskaitų rinkinį ir konsoliduotąjį metinį pranešimą); – rengia sprendimo dėl dividendų skyrimo už trumpesnį negu finansiniai metai projektą, tarpinių finansinių ataskaitų rinkinį ir tarpinio pranešimo apie sprendimą dėl dividendų skyrimo už trumpesnį negu finansiniai metai laikotarpį projektą; – vykdo kitas funkcijas, nustatytas Akcinių bendrovių įstatyme ir kituose įstatymuose bei teisės aktuose, taip pat patronuojančiosios bendrovės įstatuose ir patronuojančiosios bendrovės vadovo pareiginiuose nuostatuose, sprendžia kitus patronuojančiosios bendrovės veiklos klausimus, kurie pagal įstatymus ar įstatus nepriskirti kitų patronuojančiosios bendrovės organų kompetencijai. Ataskaitinio laikotarpio pabaigoje patronuojančiosios bendrovės vadovas Darius Maikštėnas turėjo 3 000 patronuojančiosios bendrovės akcijų. Informacija apie patronuojančiosios bendrovės vadovo išsilavinimą, patirtį, kitas šiuo metu einamas pareigas, atlygį per ataskaitinį laikotarpį ir jo darbo sutarties su patronuojančiąja bendrove sąlygas pateikta ankstesnėje skyriaus „Atlygio ataskaita“ dalyje. Patronuojančiosios bendrovės vadovas 115 / 468 2022 m. metinis pranešimas / Valdymo ataskaita Turinys » Patronuojančiosios bendrovės valdymo struktūra (ataskaitinio laikotarpio pabaigoje) STEBĖTOJŲ TARYBA Strateginis valdymas Priežiūra Funkcinis ir veiklos valdymas VALDYBA Grupės finansai Strategija ir valdymas, darnumas Grupės komercinės veiklos Grupės reguliuojamos veiklos Organizacijos vystymas Grupės vidaus auditas Grupės žmonės ir kultūra Grupės iždas Grupės strategija Grupės finansų planavimas ir analizė Grupės inovacijos Grupės komunikacija Grupės tvarumas Grupės teisė Grupės IT Grupės verslo atsparumas Patronuojančiosios bendrovės vadovas Grupės finansų vadovas Grupės komercinių veiklų vadovas Grupės reguliuojamų veiklų vadovas Grupės organizacinio vystymo vadovė Žmonių gerovė, įvairovė ir įtrauktis Grupės investicijos ir M&A Ryšiai su investuotojais 116 / 468 2022 m. metinis pranešimas / Valdymo ataskaita Turinys » Apžvalga Įgyvendinant Grupės Atlygio politiką, siekiama pritraukti ir išlaikyti kompetentingus, greitai besimokančius, technologiškai pažangius, globaliai mąstančius ir kuriančius darbuotojus. Politika apima atlygio elementus, kurie palaiko mūsų strategiją ir tvarumą. Grupėje sparčiai pereinama prie tvaraus veiklos valdymo modelio, ne išimtis ir žmogiškųjų išteklių valdymas. Atitinkamai, vykstant energetikos sektoriaus pertvarkai ir siekiant išvystyti Grupės kultūrą reikalingi nauji įgūdžiai ir kompetencijos. Todėl 2022 m. ir tobulinome Atlygio politiką, siekiu išlaikyti skaidrumo ir aiškumo principus. Grupės atlygio ataskaitoje pateikiame skaidrią ir išsamią patronuojančiosios bendrovės valdybos ir kolegialių organų narių atlygio apžvalgą. Šioje ataskaitoje nurodytas atlygis atitinka Atlygio politiką. Pagrindiniai 2022 m. darbai 2022 m. kovo 29 d. įvykęs patronuojančiosios bendrovės eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas pritarė patronuojančiosios bendrovės 2021 m. atlygio ataskaitai, kuri yra patronuojančiosios bendrovės 2021 m. konsoliduoto metinio pranešimo dalis. Susirinkimo metu pastabų dėl šio dokumento nebuvo pareikšta. 2022 m. atlikome keletą Atlygio politikos pakeitimų, tame tarpe ir aktualius verslo, o labiausiai – Žaliosios gamybos, kuris yra vienas iš pagrindinių Grupės verslo segmentų, plėtrai. Atlikti pakeitimai įsigaliojo 2022 m. rugsėjo 29 d., išskyrus pokyčius, susijusius su akcijų opcionų programa, kurie įsigaliojo 2022 m. kovo 29 d.: – įgyvendinome reguliacinius pokyčius, įteisinančius valstybės tarnautojų teisę gauti atlygį už darbą kolegialiame organe, kuriuos išrinko patronuojančiosios bendrovės arba Grupės įmonių, svarbių nacionaliniam saugumui užtikrinti, visuotinis akcininkų susirinkimas; – nustatėme ekspatrianto finansinį paketą, kurį galima taikyti darbuotojui išvykstant, persikeliant ar parvykstant į šalį, taip siekiant pritraukti talentų iš kitų šalių; – panaikinome nuostatą, kuria buvo įtvirtintas skatinimas akcijų opcionais (daugiau informacijos apie tai pateikiame šio pranešimo skyriuje „Ilgalaikis skatinimas akcijų opcionais“). Be to, Grupėje buvo įgyvendintos ir papildomos iniciatyvos, susijusios su ekonominės ir darbo / socialinės aplinkos pokyčiais: – pradėjome naudoti dalinai lanksčių papildomų naudų sistemą, kuri leidžia darbuotojams pasirinkti vieną iš pateiktų papildomų naudų paketų ateinantiems metams (nuo 2022 m. liepos 1 d.). Darbuotojai gali rinktis: papildomą sveikatos draudimą, pensijos kaupimą, poilsio ir sveikatinimosi paslaugas, ugdymosi programas ir pan.; – siekdami padėti darbuotojams, kurie uždirba mažesnes pajamas, susidoroti su išlaidomis, išaugusiomis dėl susidariusios sudėtingos ekonominės situacijos, nuo 2022 m. gruodžio mėn. iki 2023 m. balandžio mėn. darbuotojams, kurių darbo užmokestis neviršija vidutinio šalies mėnesinio darbo užmokesčio (1 770 Eur brutto 1 ) teikiamos mėnesinės 100 Eur kompensacijos; – Covid-19 pandemijos metu, Grupė darbuotojams suteikė 1 laisvą dieną – Skiepadienį, skirtą atgauti jėgas po skiepo. Nuo 2023 m. ši diena pakeista į Sveikatinimosi dieną, siekiant paskatinti darbuotojus rūpintis savimi ir išlaikyti sveiką darbo ir laisvalaikio balansą; – kitos iniciatyvos, pavyzdžiui, visi Grupės darbuotojai buvo apdrausti draudimu nuo nelaimingų atsitikimų (kuris galioja 24 val. per parą), darbuotojai nuo šiol gali 30 d. per kalendorinius metus dirbti iš bet kurios ES šalies, ir t. t. Galiausiai, galima pastebėti, kad 2022 m. reikšmingai padidėjo patronuojančiosios bendrovės kolegialių organų narių atlygis. Šis pokytis buvo atliktas vadovaujantis Valstybės valdomų įmonių korporatyvinio valdymo gairėmis, kuriose buvo nustatytas minimalus mėnesinis atlygis, mokamas už veiklą patronuojančiosios bendrovės stebėtojų taryboje, jos komitetuose ir audito komitete. Grupė pasirinko minimalias aukščiau minimose gairėse numatytas sumas. Taip pat pažymėtina, kad atlygis patronuojančiosios bendrovės kolegialių organų nariams yra fiksuotas visai kolegialaus organo kadencijai, taip užtikrinant kad atlygis būtų nepriklausomas nuo Grupės veiklos rezultatų. 2023 m. planai 2022 m. pabaigoje ir 2023 I ketv. Grupė dirbo su keliomis tarptautinėmis konsultantų įmonėmis, kurios peržiūrėjo patronuojančiosios bendrovės CEO ir valdybos narių bei Grupės dukterinių įmonių CEO atlygio struktūrą bei palygino su Grupės palyginamų įmonių taikomomis praktikomis. Taip pat pateikė įžvalgas bei rekomendacijas dėl galimų atlygio politikos patobulinimų.Ryšium su tuo artimiausiais mėnesiais tikimasi atlikti atlygio politikos pakeitimus, siekiu užtikrinti gerąsias rinkos praktikas ir akcininkų lūkesčius. Visa, su šiuo klausimu susijusi informacija, įskaitant pagrindimą, bus pasiekiama visuotinio akcininkų susirinkimo šaukimo dokumente, kurie yra pasiekiami čia. Lorraine Wrafter Skyrimo ir atlygio komiteto pirmininkė AB „Ignitis grupė“ 4.6 Atlygio ataskaita 1 Visos sumos pateikiamos ataskaitoje yra brutto. GRI 2-20 117 / 468 2022 m. metinis pranešimas / Valdymo ataskaita Turinys » Sprendimų, susijusių su Atlygio politikos priėmimu, procesas Atlygio politika ir struktūra Atlygio politikos tikslas yra skatinti Grupės strateginių tikslų pasiekimą pagal 5 pagrindinius principus, nurodytus lentelėje žemiau. Pagrindiniai Grupės atlygio politikos principai Vidinis teisingumas Už tokį patį ar lygiavertį (vienodą vertę sukuriantį) darbą visoje organizacijoje mokamas vienodas darbo užmokestis. Išorinis konkurencingumas Darbuotojams mokamas valstybės, kurioje dirba darbuotojai, darbo rinkoje konkurencingas atlygis. Aiškumas Kiekvienam darbuotojui turi būti aišku, kaip nustatomas jo darbo užmokestis ir nuo kokių darbuotojo darbo rezultatų, kompetencijų bei kvalifikacijos priklauso jo dydis. Skaidrumas Vadovaujantis skaidrumo principu, darbuotojai informuojami apie objektyvius atlygio nustatymo kriterijus. Lygios galimybės ir nediskriminavimas Sprendimai dėl atlygio turi būti priimami remiantis Atlygio politikoje ir Grupėje galiojančioje Lygių galimybių ir įvairovės politikoje išdėstytomis nuostatomis. Atlygio politika įsigalioja ją patvirtinus visuotiniam akcininkų susirinkimui Patronuojančiosios bendrovės valdyba teikia siūlomus Atlygio politikos keitimus tvirtinti visuotiniam akcininkų susirinkimui Stebėtojų taryba siūlomus keitimus išnagrinėja, aptaria ir pateikia nuomonę Atlygio politikos keitimai aptariami su patronuojančiosios bendrovės ir Grupės įmonių darbuotojų atstovais ir (arba) kitomis suinteresuotosiomis šalimis Atlygio ir skyrimo komitetas siūlomus keitimus išnagrinėja, aptaria ir pateikia nuomonę Reguliuojama pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso, „Nasdaq Vilnius“ listinguojamų bendrovių valdysenos kodekso ir Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo nuostatas. Patronuojančiosios bendrovės valdyba teikia siūlomus Atlygio politikos keitimus Atlygio ir skyrimo komitetui 1 2 3 4 5 6 7 Atlygio politika įgyvendinama vidiniais teisės aktais (pvz., Atlygio gairėmis, kurias tvirtina patronuojančiosios bendrovės valdyba, ir t. t.) Atlygis už veiklą grupėje Su atlygiu susijusių sprendimų priėmimo procesas Grupės atlygio struktūra pagrįsta dviem esminiais dokumentais: Atlygio politika ir Atlygio gairėmis. Atlygio politikoje nustatyti pagrindiniai atlygio valdymo ir struktūros principai ir esminės nuostatos, o Atlygio gairės yra pagalbinis vidinis dokumentas, kuriame detalizuojamos Atlygio politikos nuostatos (pvz., tikslų nustatymas ir vertinimas, kintamosios atlygio dalies nustatymas ir išmokėjimas). Abu dokumentai yra integruoti ir taikomi visoms Grupės įmonėms. Atlygio politika tvirtinama pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso, „Nasdaq Vilnius“ listinguojamų bendrovių valdysenos kodekso ir Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo nuostatas. Patronuojančioji bendrovė privalo pateikti visas Atlygio politikos pataisas tvirtinti visuotiniam akcininkų susirinkimui. Prieš tai patronuojančiosios bendrovės Atlygio ir skyrimo komitetas teikia komentarus ir pasiūlymus dėl Atlygio politikos pokyčių. Taip pat šiuo klausimu konsultuojamasi su patronuojančiosios bendrovės ir Grupės įmonių darbuotojų atstovais ir kitomis suinteresuotosiomis šalimis. Naujausia Atlygio politikos redakcija skelbiama mūsų svetainėje. Atlygio gaires tvirtina patronuojančiosios Bendrovės valdyba. GRI 3-3 GRI 2-19 GRI 2-20 Nasdaq G3 118 / 468 2022 m. metinis pranešimas / Valdymo ataskaita Turinys » Atlygio struktūra 1 1 Daugiau informacijos apie Ilgalaikio skatinimo akcijų opcionais programą, kuri buvo sustabdyta 2022 m., pateikiame toliau skyriuje „Ilgalaikis skatinimas akcijų opcionais“. PAD nustatoma darbo sutartyje, atsižvelgiant į pareigybės lygį ir darbuotojo kompetencijos, reikalingos pareigybei, lygį. Pastovioji atlygio dalis mokama kiekvieną mėnesį. Pastovioji atlygio dalis nustatoma kasmetinės atlygio peržiūros metu arba esant poreikiui (esant pokyčiams darbo funkcijose, kylant karjeros laiptais ir t. t.). Tai ne piniginė atlygio forma, kuri apima draudimą nuo nelaimingų atsitikimų (visi darbuotojai apdrausti draudimu, kurio maksimali išmoka siekia 30 tūkst. Eur.) bei įvairūs kiti pasirinkimai su iš anksto nustatyta naudos suma, tokie kaip sveikatos draudimo paketai, privataus pensijos kaupimo įmokos į pasirinktus fondus, poilsio ir sveikatinimosi paslaugos bei kitos papildomos naudos suteikiamos pagal vidaus teisės aktus ir darbuotojo sprendimą. Į naudų paketą, taikomą patronuojančiosios Bendrovės ir Grupės įmonių valdybų nariams, įtrauktas ir Bendrovės automobilis. Atlygis yra pastovus ir mokamas kas mėnesį (daugiau informacijos pateikiame skyriuje „Patronuojančiosios bendrovės kolegialių organų narių atlygis“). Mokamas už darbo rezultatus, t. y. už pasiektus tikslus ar rodiklius, nustatytus konkrečiai pozicijai. KAD proporcija nustatoma kaip procentas nuo PAD: iki 20 % KAD (nuo metinės PAD) taikoma vadovams ir pareigybėms su strateginėmis atsakomybėmis, o kitiems darbuotojams taikoma iki 10 % KAD. Siekiant, kad atlygio sistema taptų lanksti specifinėms darbuotojų grupėms, gali būti nustatoma specializuota atlygio sistema. Skatinimas už rezultatus, siekiant paskatinti darbuotojus siekti ypatingų rezultatų ar vykdyti Grupei strategiškai svarbias iniciatyvas. Papildomas finansinis skatinimas skiriamas darbdavio iniciatyva ir nuožiūra ir nėra garantuojama atlygio paketo dalis. Skatinimas už rezultatus, siekiant sėkmingų ilgalaikių strateginių tikslų, nustatytų vystomų ir (ar) valdomų atsinaujinančios energetikos projektų ir (ar) veiklų vykdomų Žaliosios gamybos segmento apimtyje. Suma, kartu su KAD negali viršyti vadovams mokamos PAD per atitinkamą laikotarpį. Pastovus atlygisKintamas atlygis Elementas Pastovioji atlygio dalis (PAD) Kintamoji atlygio dalis (KAD) Visiems Grupės darbuotojams Visiems Grupės darbuotojams Papildomos naudos Papildomas finansinis skatinimas Visiems Grupės darbuotojams Visiems Grupės darbuotojams, išskyrus įmonių vadovus ir patronuojančiosios bendrovės ar Grupės įmonių valdybų nariams Atlygis už darbą Valdyboje (VVA) Ilgalaikis priedas Priedai Patronuojančiosios bendrovės ar Grupės įmonių valdybų nariams Grupės įmonių vadovams Tipas Taikymas Apibrėžimas ir veiklos vertinimo rodikliai Atlygio politikoje nustatomos atlygio struktūros, pastoviosios atlygio dalies (PAD) peržiūros ir nustatymo, kintamosios atlygio dalies (KAD) išmokėjimo, atlygio patronuojančiosios bendrovės arba Grupės įmonių kolegialių organų nariams už jų darbą gairės, principai ir kt. Siekdami išlikti konkurencingi rinkoje ir užtikrinti vidinio teisingumo principus, dalyvaujame kasmetinėse atlygio rinkos apžvalgose. Taip objektyviai įvertiname rinkos lūkesčius ir tendencijas. Mūsų Atlygio politikos paskirtis – pritraukti, išlaikyti ir motyvuoti darbuotojus siekiant Grupės tikslų. Todėl stengiamės priartinti atlygio medianą prie rinkos, kurioje Grupės įmonės veikia, vidurio. Priklausomai nuo aplinkos konkurencingumo konkrečioje šalyje ar strateginių tikslų, nustatytų Grupės įmonei, gali būti taikomi skirtingi atlygio koeficientai (didesni arba mažesni), lyginant su atlygio rinkos mediana. Siekiant užtikrinti išorinio konkurencingumo principą, PAD rėžiai gali būti nustatomi ir peržiūrimi kasmet, atsižvelgiant į nepriklausomos nacionalinės atlygio tyrimo duomenis ir atlygio rinkos tendencijas. Atlygio rėžiai nustatomi kiekvienos pareigybės lygiui pagal atlygio rinkos medianą (išskyrus aukščiausio lygio vadovams, kurių atlygio rėžiai yra žemiau atlygio rinkos vidurio dėl susidariusio istorinio skirtumo tarp rėžių ir rinkos vidurio, kuris kasmet yra mažinamas). Atlygio struktūra Grupėje taikoma visiems vienodai, įskaitant ir patronuojančiosios bendrovės valdybą, kurios atlygio struktūra atitinka kitų Grupės darbuotojų atlygio struktūrą. Atlygio struktūrą sudaro pastovioji ir kintamoji atlygio dalys, kurių elementai išsamiai aprašyti lentelėje žemiau. Be to, toliau puslapiuose pateikiame daugiau informacijos apie kintamąją atlygio dalį ir ilgalaikį skatinimą akcijų opcionais. Atlygio politika ir kita informacija, susijusi su žmogiškųjų išteklių valdymu, pateikiama mūsų svetainėje. 119 / 468 2022 m. metinis pranešimas / Valdymo ataskaita Turinys » Kintamoji atlygio dalis Kintamoji atlygio dalis (KAD) mokama už rezultatus, t. y. procentas nuo PAD mokamas už einant konkrečias pareigas ar konkretaus darbuotojo įgyvendintus tikslus. Patronuojančiosios bendrovės valdybai, įskaitant Grupės vadovą, Grupės įmonių valdybų nariams ir aukščiausio lygio vadovams taikoma KAD yra ne didesnė kaip 20 % nuo metinės PAD (nuo 2020 m.). Kitų Grupės darbuotojų KAD, išskyrus darbuotojus su alternatyviais energijos produktų / susijusių paslaugų valdymo, komerciniais ir strateginiais tikslais, yra ne didesnė nei 10 %. KAD sudaroma derinant patronuojančiosios bendrovės, Grupės / funkcijos ir komandinius / asmeninius tikslus. Už tikslų įgyvendinimą skiriamos KAD sudėtis priklauso nuo darbuotojo pareigybės Grupėje ir yra pateikiama lentelėje žemiau. Taip pat, išsamų patronuojančiosios bendrovės valdybos narių, įskaitant ir patronuojančiosios bendrovės vadovo, KAD tikslų aprašymą ir pasiektus rezultatus pateikiame toliau skyriuje „Patronuojančiosios bendrovės valdybos narių atlygis“. Atlygio mokėjimo atidėjimo ir KAD susigrąžinimo galimybė Grupės įmonėse nėra taikoma. Pareigybės kategorija Maksimali nustatyta KAD nuo metinės PAD Patronuojančiosios bendrovės valdybos nariai 20 % Įmonių (aukščiausio lygio) vadovai / Grupės įmonių valdybų nariai 20 % Funkcijų vadovai 10 % / 20 % 1 Funkcinių sričių vadovai 10 % Grupės vidutinio lygio vadovai 10 % / 20 % 1 Kiti Grupės darbuotojai 10 % KAD sudėtis pagal darbuotojo pareigybę Grupėje Ilgalaikis skatinimas akcijų opcionais Šiuo metu ilgalaikis skatinimas akcijų opcionais nevykdomas. 2020 m., kartu su patronuojančiosios bendrovės viešuoju akcijų platinimu, Grupėje įgyvendinome darbuotojų ir vadovų ilgalaikio skatinimo akcijų opcionais programą. Atsižvelgiant į tai, kad Grupė yra viena pirmųjų VVĮ įgyvendinusių tokias skatinimo schemas, jų atitiktis nacionalinės teisės aktams buvo užginčytos prokuratūros atstovo ir, pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, 2021 m. gegužės 3 d. programa buvo sustabdyta. Teisminis procesas vyko iki 2022 m. balandžio 22 d., kai Vilniaus miesto apylinkės teismas patvirtino AB „Ignitis grupė“, Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro, gynusio viešąjį interesą, ir Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos sudarytą taikos sutartį ir nutraukė civilinę bylą dėl Grupės darbuotojų ir vadovų skatinimo akcijų opcionais programos. Taikos sutartimi prokuroras atsisakė ieškiniu pareikštų reikalavimų Grupei ir Lietuvos Respublikos Finansų ministerijai. Šalys apsisprendė ginčą užbaigti racionaliausiu ir ekonomiškiausiu šalims būdu atsižvelgiant į Grupės sprendimą atsisakyti sustabdytos programos. 2021 m. gegužės mėn. aukščiausio lygmens Grupės vadovai savo iniciatyva nutraukė sudarytas pagrindinių vadovų opcionų sutartis, o 2022 m. kovo mėn. Grupės kolegialūs organai panaikino kitus ieškiniu ginčijamus dokumentus. Kaip nustatyta Atlygio politikoje, Grupės stebėtojų taryba tvirtina ilgalaikius aukščiausio lygmens Grupės vadovų tikslus, atitinkančius Grupės strategiją, o, atsisakius ilgalaikio skatinimo akcijų opcionais programos, skatinimas siekti šių tikslų nebėra susietas su finansiniu atlygiu. Šiuo metu vertiname kitas ilgalaikio skatinimo alternatyvas. Daugiau informacijos apie buvusias vadovų ir darbuotojų akcijų opcionų programas pateikiame 2020 m. metinio pranešimo skyriuje „Atlygio ataskaita“. 1 Maksimali KAD strateginių pareigybių darbuotojams yra ne didesnė nei 20 % nuo metinės PAD. 120 / 468 2022 m. metinis pranešimas / Valdymo ataskaita Turinys » 2022 m. 2021 m. 2020m. 3 2019 m. PAD 1 Darius Maikštėnas Jonas Rimavičius 4 Dr. Živilė Skibarkienė Vidmantas Salietis Mantas Mikalajūnas 4 Darius Kašauskas 5 Dominykas Tučkus 6 144 040 94 919 121 042 120 396 96 100 40 871 - 128 578 - 107 998 107 770 - 108 049 59 528 121 311 - 98 374 101 477 - 101 617 101 742 94 135 - 74 261 77 540 - 78 573 79 534 KAD 2 Darius Maikštėnas Jonas Rimavičius 4 Dr. Živilė Skibarkienė Vidmantas Salietis Mantas Mikalajūnas 4 Darius Kašauskas 5 Dominykas Tučkus 6 22 427 7 809 18 666 18 666 16 846 113 265 - 22 005 - 18 315 18 315 - 18 315 26 184 7 34 829 - 29 008 29 008 - 29 008 29 008 30 090 - 21 979 21 780 - 32 330 32 104 VVA Darius Maikštėnas Jonas Rimavičius 4 Dr. Živilė Skibarkienė Vidmantas Salietis Mantas Mikalajūnas 4 Darius Kašauskas 5 Dominykas Tučkus 6 31 118 18 663 21 624 21 624 18 663 3 057 - 30,600 - 21 780 21, 780 - 21 780 10 631 30,600 - 21 780 21 780 - 21 780 21 780 30 600 - 21 780 21 780 - 21 780 21 780 IŠ VISO Darius Maikštėnas Jonas Rimavičius 4 Dr. Živilė Skibarkienė Vidmantas Salietis Mantas Mikalajūnas 4 Darius Kašauskas 5 Dominykas Tučkus 6 197 586 121 392 161 332 160 686 131 609 157 193 - 181 183 - 148 093 147 865 - 148 144 96 343 186 740 - 149 162 152 265 - 152 405 152 530 154 825 - 118 020 124 480 - 132 683 133 418 Patronuojančiosios bendrovės valdybos narių atlygis 2019–2022 m. laikotarpiu, Eur (prieš mokesčius) Apžvalga Per ataskaitinį laikotarpį, 2022 m. vasario 18 d. baigėsi buvusios patronuojančiosios bendrovės valdybos kadencija. Atitinkamai pristatome buvusių ir dabartinių valdybos narių atlygio apžvalgą. Išsamesnė informacija apie ankstesnės valdybos narius pateikta 2021 m. metinio pranešimo skyriuje „Valdymo ataskaita“, o apie naujosios valdybos narius – šio pranešimo skyriuje „Valdymo ataskaita“. Atlygis išmokėtas tiek per ankstesnės, tiek per dabartinės patronuojančiosios bedrovės valdybos narių kadenciją atitiko Grupės atlygio politiką. Tačiau, 2020 m. buvo įvykdytos Atlygio politikos korekcijos, siekiant suvienodinti KAD struktūrą Grupės įmonėse. Todėl, dalis patronuojančiosios bendrovės valdybos KAD buvo perkelta į PAD ir PAD išaugo (KAD prieš pokytį buvo 40 %, o po jo – 20 %). Dėl šios priežasties atlygis tarp skirtingų laikotarpių nelyginamas. Nepaisant neramių ir neužtikrintų metų dėl Rusijos invazijos į Ukrainą, tiekimo ir energetikos krizių, bendrai Grupė rodė stiprius rezultatus, kurie leido viršyti prognozes ir pasiekti 2022 m. KAD tikslus. Už pasiektus tikslus atlygis bus išmokėtas 2023 m. II ketv. (daugiau informacijos pateikiame skyriuje „KAD tikslų ir rezultatų apžvalga“ žemiau). 1 PAD vienoda visiems buvusios patronuojančiosios bendrovės valdybos nariams (išskyrus vadovo / valdybos pirmininko). Skirtumai gali atsirasti dėl laikino nedarbingumo. 2 KAD už praeitų kalendorinių metų rezultatus mokama II ketv. (pvz., 2021 m. KAD buvo išmokėta 2022 m. II ketv., todėl KAD išmokėta 2022 m. atspindi 2021 m. tikslų pasiekimą. Daugiau informacijos pateikiame diagramoje „Atlygio už fiskalinius metus mokėjimo grafikas“). 3 Siekiant suvienodinti KAD struktūrą Grupėje, dalis KAD (20 % iš 40 %) buvo perkelta į PAD, todėl PAD išmokėta už 2020 m. padidėjo, o KAD išmokėta 2020 m. už 2019 m. sumažėjo. 4 Jonas Rimavičius ir Mantas Mikalajūnas 2022 m. vasario 18 d. buvo išrinkti į valdybą, todėl lyginant matomi neatitikimai. 5 2022 m. vasario 18 d. baigėsi Dariaus Kašausko kadencija (darbo sutartis buvo nutraukta 2022 m. vasario 28 d.), todėl lyginant matomi neatitikimai. Atitinkamai į 2022 m. išmokėtą KAD yra įtraukta išeitinė išmoka, kurią sudaro 9 vidutiniai mėnesiniai atlyginimai – 94 599 Eur (prieš mokesčius). 6 Dominykas Tučkus 2021 m. birželio 25 d. pasitraukė iš patronuojančiosios bendrovės valdybos nario pareigų, todėl lyginant matomi neatitikimai. 7 Į KAD, išmokėtą Dominykui Tučkui 2021 m., įtraukta KAD už 2021 m. rezultatus (darbo sutartis nutraukta 2021 m. birželio 25 d.), o į kitų valdybos narių KAD įtraukti tik 2020 m. tikslai. Patronuojančiosios bendrovės valdybos atlygis 121 / 468 2022 m. metinis pranešimas / Valdymo ataskaita Turinys » Patronuojančiosios bendrovės valdybos narių atlygio, išmokėto pinigais, sudėtis 2022 m, % Atlygio už fiskalinius metus mokėjimo grafikas 2, 3 2021 m. I ketv. 2021 m. III ketv. 2022 m. I ketv. 2022 m. III ketv. 2023 m. I ketv. 2021 m. II ketv. 2021 m. IV ketv. 2022 m. II ketv. 2022 m. IV ketv. 2023 m. II ketv KAD išmokama už 2020 m. rezultatus KAD išmokama už 2021 m. rezultatus KAD išmokama už 2022 m. rezultatus Metiniai tikslai / 2020 m. KAD tikslų pasiekimo vertinimas Metiniai tikslai / 2021 m. KAD tikslų pasiekimo vertinimas Metiniai tikslai / 2022 m. KAD tikslų pasiekimo vertinimas 1 Jonas Rimavičius ir Mantas Mikalajūnas 2022 m. vasario 18 d. buvo išrinkti į valdybą, todėl lyginant matomi neatitikimai. 2 PAD mokama kas mėnesį, o kasmetinė atlygio peržiūra vykdoma kovo mėn. ir įsigalioja balandžio 1 d. 3 KAD mokama II ketv. už praeitų kalendorinių metų rezultatus. Pirmininkas, Grupės vadovas Narys, Grupės finansų vadovas 1 Narė, Grupės organizacinio vystymo vadovė Narys, Grupės komercinių veiklų vadovas Narys, Grupės reguliuojamų veiklų vadovas 1 11 % 6 % 16 % 15 % 73 % 78 % 75 % 75 % 73 % 12 % 12 % 13 % 13 % 13 % 14 % PAD KAD VVA 122 / 468 2022 m. metinis pranešimas / Valdymo ataskaita Turinys » Kriterijai Svoris Tikslas Minimali riba (70 %) I riba (80 %) II riba (90 %) Visiškai pasiektas tikslas (100 %) 2022 m. faktinis rezultatas Rezultatas Išmokėta Finansiniai tikslai 36,8 % Grupės koreguotas EBITDA 279 mln. Eur 1 1 309 mln. Eur 469,3 mln. Eur 100 % 36,8 % Strateginiai projektai ir esminiai jų etapai 42,1 % Naujų projektų vystymas: pasirašytos žemės sutartys vystomiems nuosaviems ankstyvos stadijos Žaliosios gamybos projektams (10,5 %) 355 MW 1 1 455 MW 1 733 MW 100 % 10,5 % Nauji įsigijimai ir projektai, vystomi su partneriais: pasirašytos Žaliosios gamybos vystymo projektų įsigijimo sutartys patvirtinta apimtimi, kurių planuojama komercinės veiklos pradžia 2023–2025 m. 2 (10,5 %) 2023 m.: 100 MW 2024 m.: 200 MW 2025 m.: 0 MW 1 1 2023.: 230 MW 2024: 270 MW 2025: 90 MW 2023 m.: 0 MW 2024 m.: 137 MW 2025 m.: 300 MW po 2025 m.: 418 MW 3 70 % 7,4 % Vilniaus KJ biokuro jėgainės statybų projektas: įgyvendinimas pagal patvirtintą grafiką ir apimtį (10,5 %) 2023-12-31 2023-02-28 2023-01-31 2022-12-31 iki 2023-03-31 70 % 7,4 % Jūrinio vėjo vystymas: pagrindinių etapų vykdymas pagal patvirtintą grafiką ir apimtį (10,5 %) 3/5 etapų - - 5/5 etapų 5/5 etapų 100 % 10,5 % Turto rotacija: užbaigtas bent vienas sandoris (0 %) Pasirašyta pirkimo- pardavimo sutartis - - Užbaigtas sandoris Tikslas eliminuotas, siekiant užtikrinti geriausius Grupės interesus nevertinama nevertinama Tvarumo tikslai 21,1 % Nulinio emisijų tikslo suderinimas: atliktas galimybių vertinimas dėl moksliškai pagrįsto ŠESD išetimo mažinimo iki nulinių emisijų tikslo 5 (5,3 %) 2022-12-31 2022-11-30 2022-10-31 2022-09-30 2022-09-30 100 % 5,3 % Atsparus tinklas: elektros SAIDI 6 , min. (5,3 %) 129 1 1 112 98.5 100 % 5,3 % Grupės darbuotojų patirtis: eNPS rodiklis (5,3 %) eNPS >= 70 %, lyginant su 2021 m. vidurkiu eNPS >= 80 %, lyginant su 2021 m. vidurkiu eNPS >= 90 %, lyginant su 2021 m. vidurkiu eNPS >= 95 %, lyginant su 2021 m. vidurkiu eNPS = 108 %, lyginant su 2021 m. vidurkiu 7 100 % 5,3 % Darbo sauga: nelaimingų atsitikimų skaičius milijonui išdirbtų valandų (TRIR) 8 ir 0 darbuotojų mirties atvejų (5,3 %) 2,59 ir 0 mirties atvejų 2,49 ir 0 mirties atvejų 2,39 ir 0 mirties atvejų 2,25 ir 0 mirties atvejų TRIR = 1,69 ir vieno darbuotojo mirtis 0 % 0 % KAD, % - - - - - 100 % 88 % KAD, % nuo PAD (maksimalus KAD dydis ne didesnis nei 20 % metinės PAD) - - - - - 20 % 17,6 % Patronuojančiosios bendrovės valdybos narių KAD tikslai ir jų pasiekimas 2022 m. 1 Tikslas bus matuojamas pagal pasiekimus tarp minimalios ribos ir kitų tikslo pasiekimo ribų, naudojant linijinio interpoliavimo metodą. 2 Tikslas numato pagrindinį scenarijų. Jei projektų įgyvendinimo rodikliai skirsis nuo pagrindinio scenarijaus, atitinkamai, patronuojančiosios bendrovės stebėtojų taryba gali į tai atsižvelgti vertindama tikslų įgyvendinimą. Jei bendras MW tikslas (300 MW–590 MW) pasiekiamas kitu, nei nurodyta laikotarpiu, galima tikslo pasiekimą vertinti 70%. 3 Grupės stebėtojų taryba patvirtino, kad tikslas pasiektas 70%, ir at- sižvelgė į bendro MW tikslo sąlygą (bendrai pasiekta 855 MW), pagal kurią įtrauktos ir projektų pirkimo-pardavimo sutartys pasirašytos 2022 m., kurių komercinės veiklos pradžia numatoma jau po 2025 m. 4 70 % tikslo pasiekimo įvertinimas patvirtintas vadovaujantis prielaida, kad Vilniaus biokuro jėgainės karštųjų bandymų etapas (įskaitant pirmąją šilumos gamybą iš biomasės) planuojamas įgyvendinti iki 2023-03-31. Jei susiklostytų nenumatytos aplinkybės ir biokuro jėgainės karštųjų bandymų etapas (įskaitant pirmąją šilumos gamybą iš biokuro) nebūtų įgyvendintas iki 2023 m. kovo 31 d., šis tikslas būtų įvertintas kaip nepasiektas ir, atitinkamai, būtų inicijuojamas tikslų įgyvendinimo tikslinimas. 5 Grupės tikslų atitikimas mokslu grįstiems tikslams priklauso nuo to ar SBTi patvirtins Grupės tikslus 2022 m. 6 Elektros SAIDI – skaičiuojamas pagal Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) metodiką, neįtraukiant (1) nutrūkimų dėl gamtos reiškinių prilyginamų stichinei nelaimei, katastrofiškiems meteorologiniams ir hidrologiniams reiškiniams; (2) nutrūkimų dėl gedimų elektros energijos perdavimo tinkluose. 7 Grupės darbuotojų patirties rodiklis (angl. Employee Net Promoter Score, eNPS) 2021 m. – 57,4 %, 2022 m. – 61,8 %. 8 TRIR – nelaimingų atsitikimų skaičius milijonui išdirbtų valandų (angl. Total Recordable Injury Rate). Kintamoji atlygio dalis 2022 m. KAD tikslai ir rezultatai Patronuojančiosios bendrovės valdybos narių ir Grupės vadovo metiniai tikslai yra susieti su Grupės strateginiu planu ir atitinka metinius patronuojančiosios bendrovės tikslus. Tikslus tvirtina ir jų pasiekimą, kuris yra susijęs su KAD dydžiu, vertina Grupės stebėtojų taryba. Maksimalus KAD dydis už tikslų pasiekimą yra ne didesnis nei 20 % metinės PAD. Kriterijai, taikomi patronuojančiosios bendrovės valdybos narių, įskaitant Grupės vadovą, KAD 2022 m., ir tikslų pasiekimas nurodyti lentelėje žemiau. Kriterijų svoris buvo perskaičiuotas eliminavus tikslą, siekiant užtikrinti geriausius Grupės interesus. Informaciją apie KAD tikslus ir jų pasiekimą ankstesniais laikotarpiais pateikiame mūsų svetainėje. 123 / 468 2022 m. metinis pranešimas / Valdymo ataskaita Turinys » 2023 m. KAD tikslų apžvalga Toliau lentelėje iliustruojami 2023 m. KAD tikslai. Dėl jautrios informacijos įtakos rinkai, detalius tikslų rezultatus ir jų vertinimą pateiksime 2023 m. metiniame pranešime. Kriterijai Svoris Uždaviniai Finansiniai tikslai 30 % Grupės koreguotas EBITDA Strateginiai projektai ir esminiai jų etapai 50 % Jūrinio vėjo vystymo projektai / Žalioji gamyba (20 %) Sausumos vėjo portfelio plėtra / Žalioji gamyba (20 %) Integruotas modelis sinergijoms Grupėje realizuoti: optimalaus elektros gamybos ir pardavimo modelio sukūrimas ir jo įgyvendinimas Grupės mastu (10%) Tvarumo tikslai 20 % ASV tikslų įgyvendinimas, pirmenybę teikiant: – darbuotojų saugos didinimui 1 (10 %); – įtraukių atrankų programos įgyvendinimui 2023 m. 2 (10 %). Patronuojančiosios bendrovės valdybos narių 2023 m. KAD tikslai 1 Nulis mirties atvejų darbe (darbuotojų ir rangovų), darbuotojų TRIR – < 2,1, o rangovų TRIR – < 3,9. TRIR – nelaimingų atsitikimų skaičius milijonui išdirbtų valandų (angl. Total Recordable Injury Rate). 2 Siekiama lyčių balanso atrankose į aukščiausio lygio vadovaujančias pozicijas: trumpuosiuose kandidatų sąrašuose užtikrinant ne mažiau nei 33% nepakankamai atstovaujamos lyties atstovų. 124 / 468 2022 m. metinis pranešimas / Valdymo ataskaita Turinys » Papildoma informacija apie patronuojančiosios bendrovės valdybos narių darbo sutarties sąlygas Išeitinė išmoka Patronuojančiosios bendrovės valdybos nariai (kurie taip pat yra ir patronuojančiosios bendrovės darbuotojai) nutraukus jų darbo santykius turi teisę į išeitinę išmoką pagal LR darbo kodeksą. Pagal Atlygio politiką didesnės išeitinės išmokos, nei numatyta LR darbo kodekse, valdybos nariams galėtų būti skiriamos tik patronuojančiosios bendrovės stebėtojų tarybos sprendimu. 2022 m. Dariui Kašauskui, buvusiam patronuojančiosios bendrovės valdybos nariui, buvo išmokėta išeitinė išmoka, nes jo kadencija baigėsi 2022 m. vasario 18 d. Daugiau informacijos pateikiame šiame skyriuje aukščiau pateiktoje lentelėje „Patronuojančiosios bendrovės valdybos narių atlygis 2019–2022 m. laikotarpiu, Eur (prieš mokesčius)“. Nekonkuravimo susitarimai Nekonkuravimo susitarimai su valdybos nariais gali būti sudaromi pagal LR darbo kodeksą. Grupės nekonkuravimo standartas detaliai nurodo nekonkuravimo kompensacijos (nutraukus darbo sutartį) ribas, taikomas Grupės darbuotojams: – nekonkuravimo laikotarpiu mėnesinės kompensacijos ribos gali siekti 50 %, 70 % arba 100 % vidutinio mėnesinio atlyginimo, priklausomai nuo nekonkuravimo laikotarpio, kuris atitinkamai gali trukti 6, 9 arba 12 mėn.; – dėl nekonkuravimo kompensacijos sąlygų gali būti deramasi ir jos gali būti keičiamos pagal individualų atvejį, tačiau negali pažeisti nurodytų ribų. 2022 m. patronuojančioji bendrovė pasirašė vieną susitarimą dėl nekonkuravimo su patronuojančiosios bendrovės vadovu ir valdybos pirmininku (žr. toliau). 2023 m. planuojame peržiūrėti nekonkuravimo nuostatus visoje Grupėje ir pasirašyti ir (arba) peržiūrėti esamus nekonkuravimo susitarimus su darbuotojais, užimančiais strategiškai svarbias pozicijas. Patronuojančiosios bendrovės vadovo darbo sutarties sąlygų apžvalga Darbo sutartis su patronuojančiosios bendrovės vadovu sudaroma pagal Akcinių bendrovių įstatymą. Vadovas gali atsistatydinti pateikdamas raštišką pranešimą jį išrinkusiai valdybai. Valdyba išrinkusi vadovą priima sprendimą atšaukti vadovą per 15 dienų nuo atsistatydinimo pranešimo gavimo dienos. Be to, pagal Akcinių bendrovių įstatymą vadovas taip pat gali būti kompetentingo organo atšaukiamas iš pareigų be išankstinio pranešimo. Remiantis LR darbo kodeksu 2022 m. kovo 1 d. su vadovu buvo sudarytas atskiras raštiškas susitarimas dėl nekonkuravimo. Nekonkuravimo susitarimo sąlygos atitinka bendras geriausias įmonės ir rinkos praktikas. Kita informacija Patronuojančiosios bendrovės valdybos nariai gali turėti patronuojančiosios bendrovės akcijų, tačiau akcijos jiems nėra skiriamos kaip atlygio dalis už veiklą Grupėje. Daugiau informacijos, įskaitant apie patronuojančiosios bendrovės vadovų ir su jais susijusių asmenų turimas akcijas ir prekybos gaires pateikiame šio pranešimo skyriuje „Valdymo ataskaita“. 125 / 468 2022 m. metinis pranešimas / Valdymo ataskaita Turinys » Apžvalga Kolegialių organų narių atlygio mokėjimo principai yra nustatyti Valstybės valdomų energetikos įmonių grupės korporatyvinio valdymo gairėse. Atsižvelgiant į Valdymo koordinavimo centro rekomendacijas ir geriausias rinkos praktikas, 2022 m. patronuojančiosios bendrovės ir Grupės įmonių kolegialių organų narių atlygio principas buvo pakeistas. Nuo šiol atlygis mokamas ir valstybės tarnautojams, kurie užima kolegialių organų nario pareigas. Be to, pakeisti ir kitų narių atlygio lygiai. Šis principas įsigaliojo visuotiniam akcininkų susirinkimui 2022 m. rugsėjo 29 d. patvirtinus Atlygio politikos pokyčius. Tikime, kad šis pokytis padidins tiek atlygio skaidrumą, tiek aiškumą, o ateityje padės mums pritraukti valstybės tarnautojus. Pagrindiniai kolegialių organų narių atlygio principai Vadovaujantis Valstybės valdomų energetikos įmonių grupės korporatyvinio valdymo gairėmis, už darbą patronuojančiosios bendrovės stebėtojų taryboje, jos komitetuose ir Atlygio komitete buvo nustatytas minimalus atlygis per mėnesį (tiems kam atlygis už šį darbą priklauso). Grupė nusprendė mokėti minimalius atlygius, kurie buvo nustatyti korporatyvinio valdymo gairėse. Taip pat buvo patvirtinti kiti kolegialių organų narių atlygio skyrimo principai: – atlygis už darbą kolegialiame organe yra fiksuotas visam kadencijos laikui ir nepriklauso nuo patronuojančiosios bendrovės ar Grupės įmonių rezultatų; – Patronuojančiosios bendrovės stebėtojų tarybos narių atlygis už darbą komitetuose (įskaitant Audito komitetą) yra įtrauktas į jų atlygį už darbą stebėtojų taryboje, taigi papildomo atlygio už darbą komitetuose jie negauna; – stebėtojų tarybos ir Audito komiteto nariai turi teisę gauti išeitines išmokas, nutraukus jų darbo sutartis. Atlygis už darbą patronuojančiosios bendrovės kolegialiuose organuose mokamas: – nepriklausomiems stebėtojų tarybos nariams; – nepriklausomiems stebėtojų tarybos komitetų ir Audito komiteto nariams; – valdybos nariams. – patronuojančiosios bendrovės valdybos narių atlygis už darbą dukterinių įmonių valdybose ar komitetuose yra įtrauktas į jų atlygį už darbą patronuojančiosios bendrovės valdyboje, todėl papildomo atlygio už darbą kitų Grupės įmonių valdybose ar komitetuose jie negauna. Grupės kolegialių organų nariams nėra numatyta jokių papildomų išmokų ar mokėjimų, kurių nereikalauja Darbo kodeksas. Daugiau informacijos apie Grupės kolegialius organus pateikiame Atlygio politikoje. Patronuojančiosios bendrovės kolegialių organų atlygis Atlygis už darbą patronuojančiosios bendrovės kolegialiuose organuose Pareigybė kolegialiame organe Mėnesinis atlygis, Eur (prieš mokesčius) 1 Patronuojančiosios bendrovės stebėtojų tarybos nepriklausomas pirmininkas 4 180 Patronuojančiosios bendrovės stebėtojų tarybos nepriklausomas narys 3 140 Valstybės tarnautojas, užimantis patronuojančiosios bendrovės stebėtojų tarybos nario pareigas 1 570 Patronuojančiosios bendrovės stebėtojų tarybos komitetų ar Audito komiteto pirmininkas 2 000 Nepriklausomas patronuojančiosios bendrovės komitetų narys 1 800 Patronuojančiosios bendrovės valdybos pirmininkas 2 600 Patronuojančiosios bendrovės valdybos narys 1 800 Stebėtojų tarybos, jos komitetų ir Audito komiteto narių atlygis 2021 m. baigėsi buvusios stebėtojų tarybos kadencija. 2021 m. spalio 26 d. visuotinis akcininkų susirinkimas ketverių metų kadencijai išrinko naujus stebėtojų tarybos narius. Po to buvo suformuoti nauji stebėtojų tarybos komitetai, o visuotinis akcininkų susirinkimas išrinko Audito komiteto narius. Todėl atskirai pateikiame ankstesnės stebėtojų tarybos, jos komitetų ir Audito komiteto bei dabartinių kolegialių organų narių atlygio apžvalgas. Išsamų narių atrankos į kolegialius organus aprašymą bei informaciją apie jų narius pateikiame šio pranešimo skyriuje „Valdymo ataskaita“. 1 Mėnesinis atlygis buvo nustatytas 2022 m. rugsėjo 29 d. visuotinio patronuojančiosios bendrovės akcininkų susirinkimo metu. Kolegialaus organo nepriklausomo nario atlygis skaičiuojamas pagal įmonės vadovui mokamą vidutinį mėnesinį darbo užmokestį, yra taikomas visą kolegialaus organo kadenciją ir nėra indeksuojamas. Atlygio struktūra Atlygio patronuojančiosios bendrovės kolegialių organų nariams principai, įsigalioję 2022 m. rugsėjo 29 d., nurodyti lentelėje toliau. Grupės įmonių kolegialūs organai palaipsniui pereis prie atnaujintos atlygio sistemos, prasidėjus jų naujai kadencijai. 126 / 468 2022 m. metinis pranešimas / Valdymo ataskaita Turinys » Patronuojančiosios bendrovės dabartinės stebėtojų tarybos, jos komitetų ir Audito komiteto narių atlygio už darbą apžvalga, Eur (prieš mokesčius) Pareigos 2022 m. 2021 m. Stebėtojų taryba Komitetai 1 Stebėtojų taryba Komitetai 1 Alfonso Faubel (Stebėtojų tarybos pirmininkas, Rizikos valdymo ir veiklos etikos priežiūros komiteto narys) 35 940 - 5 645 4 - Lorraine Wrafter (Stebėtojų tarybos narė, Skyrimo ir atlygio komiteto pirmininkė) 27 420 - 4 387 4 - Timothy Brooks (Stebėtojų tarybos narys, Rizikos valdymo ir veiklos etikos priežiūros komiteto pirmininkas) 27 420 - 4 387 4 - Judith Buss (Stebėtojų tarybos narė, Audito komiteto narė) 27 420 - 4 387 4 - Bent Christensen (Stebėtojų tarybos narys, Skyrimo ir atlygio komiteto narys) 27 420 - 4 387 4 - Aušra Vičkačkienė 2 (Stebėtojų tarybos narė, Skyrimo ir atlygio komiteto narė) 4 710 - - 2 - Ingrida Muckutė 2 (Stebėtojų tarybos narė, Audito komiteto narė) 4 710 - - 2 - Šarūnas Rameikis (Rizikos valdymo ir veiklos etikos priežiūros komiteto narys) - - 3 - - 3 Irena Petruškevičienė (Audito komiteto pirmininkė) - 24 000 - 6 000 4 Saulius Bakas (Audito komiteto narys) - 21 600 - 5 400 4 Marius Pulkauninkas (Audito komiteto narys) - 21 600 - 5 400 4 Iš viso 155 040 67 200 23 193 16 800 1 Patronuojančiosios bendrovės stebėtojų tarybos narių atlygis už darbą komitetuose yra įtrauktas į jų atlygį už darbą stebėtojų taryboje, papildomo atlygio už darbą komitetuose jie negauna. 2 Stebėtojų tarybos, jos komitetų ar Audito komiteto nariams, deleguotiems Daugumos akcininko, atlygis iš patronuojančiosios bendrovės už savo darbą stebėtojų taryboje, jos komitetuose ar Audito komitete nebuvo mokamas. Šis punktas pakeistas 2022 m. rugsėjo 29 d. dieną vykusio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu. 3 Šarūnas Rameikis buvo išrinktas Rizikos valdymo ir veiklos etikos priežiūros komiteto nariu 2018 m. balandžio 20 d., o jo kadencija baigėsi 2022 m. balandžio 19 d. Mėnesinio atlygio principas apibrėžtas naujojoje Atlygio politikoje taikomas tik naujai kadencijai išrinktiems kolegialių organų nariams, todėl Šarūno Rameikio atlygis buvo grindžiamas valandiniu principu. Jam skirtas atlygis pateiktas lentelėje žemiau „Patronuojančiosios bendrovės ankstesnės stebėtojų tarybos, jos komitetų ir Audito komiteto narių atlygio už darbą apžvalga“. 4 Duomenys įtraukia atlygį už darbą, gautą nuo nario kadencijos pradžios (nepilni metai). 127 / 468 2022 m. metinis pranešimas / Valdymo ataskaita Turinys » Patronuojančiosios bendrovės ankstesnės stebėtojų tarybos, jos komitetų ir Audito komiteto narių atlygio už darbą apžvalga, Eur (prieš mokesčius) Pareigos 2022 2021 2020 2019 2018 Stebėtojų taryba Komitetai 1 Stebėtojų taryba Komitetai 1 Stebėtojų taryba Komitetai 1 Stebėtojų taryba Komitetai 1 Stebėtojų taryba Komitetai 1 Darius Daubaras (Stebėtojų tarybos pirmininkas, Rizikos valdymo ir veiklos etikos priežiūros komiteto narys) - - 14 850 5 - 22 950 - 16 650 - 13 877 - Andrius Pranckevičius (Stebėtojų tarybos narys, Rizikos valdymo ir veiklos etikos priežiūros komiteto pirmininkas) - - 23 881 5 - - 4 - 5 288 - 7 618 - Daiva Lubinskaitė – Trainauskienė (Stebėtojų tarybos narė, Skyrimo ir atlygio komiteto pirmininkė) - - 6 750 5 - 6 263 - 5 070 - 3 929 - Judith Buss 2 (Stebėtojų tarybos narė) - - 10 125 5 - 3 038 - - - - - Bent Christensen 2 (Stebėtojų tarybos narys) - - 10 725 5 - 2 625 - - - - - Aušra Vičkačkienė 3 (Stebėtojų tarybos narė, Audito komiteto narė) - - - - - - - - - - Daiva Kamarauskienė 3 (Stebėtojų tarybos narė, Skyrimo ir atlygio komiteto narė) - - - - - - - - - - Irena Petruškevičienė (Audito komiteto pirmininkė) - - - 14 700 5 - 15 488 - 11 738 - 9 720 Danielius Merkinas (Audito komiteto narys) - - - 10 763 5 - 11 888 - 10 590 - 6 780 Šarūnas Radavičius (Audito komiteto narys) - - - 9 787 5 - 9 750 - 8 258 - 3 180 Ingrida Muckutė 3 (Audito komiteto narė) - - - - - - - - - - Lėda Turai – Petrauskienė (Skyrimo ir atlygio komiteto narė) - - - 7 650 5 - 4 125 - - 4 - 1 800 Šarūnas Rameikis (Rizikos valdymo ir veiklos etikos priežiūros komiteto narys) - 750 5 - 4 950 - - 4 - 3 375 - 2 580 Iš viso - 750 66 331 47 850 34 876 41 251 27 008 33 961 25 424 24 060 1 Patronuojančiosios bendrovės stebėtojų tarybos narių atlygis už darbą komitetuose yra įtrauktas į jų atlygį už darbą stebėtojų taryboje, papildomo atlygio už darbą komitetuose jie negauna. 2 Išrinkti į stebėtojų tarybą 2020 m. lapkričio 12 d. 3 Stebėtojų tarybos, jos komitetų ar Audito komiteto nariai, deleguoti Daugumos akcininko, negauna atlygio iš patronuojančiosios bendrovės už savo darbą stebėtojų taryboje. 4 Išdirbtų valandų skaičius buvo pateiktas per vėlai, todėl atlygis išmokėtas kituose laikotarpiuose, o atitinkamais metais nurodytas nulis. Kaip aprašyta ir patronuojančiosios bendrovės kolegialų organų narių atlygio apžvalgoje, 2021 m. rugsėjo 27 d. atlygio principas buvo pakeistas iš valandinio į mėnesinį. Naujasis atlygio metodas pradėtas taikyti prasidėjus naujoms kolegialių organų kadencijoms, taigi ankstesnės stebėtojų tarybos, jos komitetų ir Audito komiteto nariams nebuvo taikomas. Susijusią informaciją pateikiame lentelėje žemiau. 5 Duomenys įtraukia atlygį už darbą, gautą iki nario kadencijos pabaigos (nepilni metai). 128 / 468 2022 m. metinis pranešimas / Valdymo ataskaita Turinys » Patronuojančiosios bendrovės atlyginimų fondas 2022 m. sudarė 3,6 mln. Eur (2021 m. – 4,9 mln. Eur). Bendras Grupės atlyginimų fondas 2022 m. sudarė 115,8 mln. Eur (2021 m. – 97,3 mln. Eur). Vidutiniai mėnesiniai atlyginimai (PAD ir KAD) už 2018–2022 m. laikotarpį nurodyti toliau pateikiamose lentelėse. Kita informacija apie grupės darbuotojų atlygį Pareigybės kategorija 2022 m. 2021 m. 2020 m. 2019 m. 2018 m. Darbuotojų skaičius 1 Vidutinis atlyginimas Darbuotojų skaičius 1 Vidutinis atlyginimas Darbuotojų skaičius Vidutinis atlyginimas 2,3 Darbuotojų skaičius Vidutinis atlyginimas 4 Darbuotojų skaičius Vidutinis atlyginimas Patronuojančiosios bendrovės vadovas 1 13 872 1 12 549 1 13 011 1 9 725 1 6 234 Aukščiausio lygmens vadovai 9 9 789 9 9 431 10 9 783 11 7 342 9 5 358 Vidurinio lygmens vadovai 10 6 091 16 6 044 23 6 413 21 6 320 20 3 774 Ekspertai, specialistai 29 3 853 47 3 750 50 3 778 68 3 833 85 2 192 Kvalifikuoti darbininkai - - - - - - - - - Total 49 5 651 73 5 102 84 4 281 101 4 281 115 2 784 Pareigybės kategorija 2022 m. 2021 m. 2020 m. 2019 m. 4 2018 m. Darbuotojų skaičius Vidutinis atlyginimas Darbuotojų skaičius Vidutinis atlyginimas Darbuotojų skaičius Vidutinis atlyginimas 3 Darbuotojų skaičius Vidutinis atlyginimas 5 Darbuotojų skaičius Vidutinis atlyginimas Įmonių vadovai 23 9 462 17 8 300 17 8 990 17 7 262 14 5 348 Aukščiausio lygmens vadovai 32 8 650 33 8 030 34 8 274 35 6 713 38 4 589 Vidurinio lygmens vadovai 390 4 338 373 4 020 375 4 038 340 3 323 327 2 333 Ekspertai, specialistai 2 949 2 507 2 728 2 247 2 670 2 102 2 560 1 906 2 548 1 309 Kvalifikuoti darbininkai 769 1 990 733 1 758 736 1 670 767 1 475 767 979 Iš viso 4 163 2 665 3 884 2 401 3 832 2 059 3 719 2 015 3 694 1 374 Patronuojančiosios bendrovės darbuotojų bendras vidutinis mėnesinis darbo užmokestis ir skaičius, Eur (prieš mokesčius) Grupės darbuotojų bendras vidutinis mėnesinis darbo užmokestis ir skaičius 1, 2 , Eur (prieš mokesčius) 1 Dėl valdybos sprendimo patronuojančioje bendrovėje palikti tik strategines pareigybes kitos pareigybės buvo perkeltos į kitas Grupės įmones ir nuolat mažinamas darbuotojų skaičius patronuojančioje bendrovėje. 2 Siekiant suvienodinti KAD struktūrą Grupėje, dalis KAD (20 % iš 40 %) buvo perkelta į PAD, taip padidinant PAD išmokėtą už 2020 m. ir sumažinant KAD išmokėtą 2020 m. už 2019 m. 3 Vidutinis atlyginimas buvo perskaičiuotas įtraukiant KAD, todėl duomenys skiriasi nuo duomenų, pateiktų 2020 m. metiniame pranešime. 4 Dėl fizinių asmenų pajamų mokesčių sistemos reformos Lietuvoje bruto atlyginimai buvo perskaičiuoti ir 2019 m. išaugo 28,9 %. 1 Išskyrus stažuotojus: 7 – 2021 m., 4 – 2020 m. 2 Vidutinis Grupės įmonių Lenkijoje darbuotojų atlyginimas skaičiuojamas pagal oficialių EUR ir PLN kursą, nustatytą paskutinę kiekvieno mėnesio, už kurį mokamas atlyginimas, dieną. 3 Siekiant suvienodinti KAD struktūrą Grupėje, dalis KAD (20 % iš 40 %) buvo perkelta į PAD, taip padidinant PAD išmokėtą už 2020 m. ir sumažinant KAD išmokėtą 2020 m. už 2019 m. 4 Išskyrus darbuotojus iš Grupės įmonių: UAB „EURAKRAS“, „Ignitis Latvija“ SIA, „Ignitis Polska“ Sp. z o.o., „Pomerania Wind Farm“ Sp. z o. o., „Tuuleenergia“ OÜ, UAB „VVP Investment“, „Ignitis Eesti“ OÜ. 5 Dėl fizinių asmenų pajamų mokesčių sistemos reformos Lietuvoje bruto atlyginimai buvo perskaičiuoti ir 2019 m. išaugo 28,9 %. 129 / 468 2022 m. metinis pranešimas / Valdymo ataskaita Turinys » 4.7 Rizikų ir jų valdymo ataskaita Apžvalga Vykdydama savo veiklas, Grupė susiduria su vidinėmis ir išorinėmis rizikomis, kurios gali paveikti mūsų rezultatus. Siekiant jas sumažinti iki priimtino lygio, Grupėje taikome vieningus rizikos valdymo principus, kurie yra pagrįsti geriausiomis rinkos praktikomis, įskaitant pagrindinius COSO (angl. Committee of Sponsoring Organizations of the Treadway Commission) ir AS/NZS ISO 31000:2009 (angl. Risk management – Principles and guidelines) principus. Grupė taiko Trijų linijų rizikos valdymo modelį (angl. Three-lines enterprise risk management framework) (žr. grafiką dešinėje) nustatant aiškų atsakomybių už rizikos valdymą ir kontrolę pasidalinimą Grupėje tarp valdymo bei priežiūros organų, struktūrinių padalinių ir funkcijų. Siekiant užtikrinti, kad rizikos valdymo informacija ir sprendimai atitiktų Grupės aktualijas ir įvykusius pokyčius, Grupėje vykdomas rizikų valdymo procesas, kuris apima visas Grupės įmones ir funkcijas. Siekiant užtikrinti efektyvią rizikų valdymo kontrolę, kiekvieną ketvirtį stebime rizikas, rizikos valdymo priemones, pagrindinius rizikos rodiklius ir ruošiame vidines ataskaitas vadovybei (tiek Grupės įmonių ir funkcijų, tiek Grupės lygiu). Daugiau informacijos apie mūsų rizikos valdymo modelį ir didžiausias 2023 m. rizikas – žr. dešinėje pusėje. Taip pat, šiais metais atsižvelgdami į augančią ASV temų svarbą, išskyrėme su ASV sritimis susijusias rizikas bei Grupės tikslus. Rizikos valdymo sistema Trijų linijų rizikos valdymo modelis AB „Ignitis grupė“ visuotinis akcininkų susirinkimas Įmonių grupės įmonių padalinių darbuotojai (nepriklausantys 2 ir 3 linijai) Nustatyti ir valdyti riziką Rizikos valdymo, atitikties, finansu kontrolės, verslo saugos ir skaitmeninės saugos specialistai Vidaus auditas Skyrimo ir atlygio komitetas Rizikos valdymo linijos Rizika Išorės auditas Kiti šaltiniai Atsakomybės rizikos valdymo procese Įmonių valdymo organai – valdybos, įmonių vadovai Audito komitetas Rizikos valdymo ir veiklos etikos priežiūros komitetas 1 2 3 Užtikrinti rizikų valdymo, koordinavimoą, kontrolę ir stebėseną Užtikrinti 1 ir 2 linijų efektyvumą – Nustatyti, įvertinti ir valdyti veikloje atsiradusias rizikas – Veikti pagal sutartą rizikos valdymo strategiją ir su tuo susijusį rizikos apetitą bei ribas – Užtikrinti rizikos valdymo kultūrą ir sprendimų priėmimą, pagrįstą rizikos vertinimu – Užtikrinti rizikos valdymo politikos, procesų ir metodikų aktualumą bei efektyvumą – Teikti metodinę pagalbą 1 linijai identifikuojant, vertinant rizikas – Užtikrinti rizikų valdymo kontrolę – Vykdyti periodinę rizikų valdymo stebėseną, teikti ataskaitas vadovybei – Vertinti rizikos ir kontrolės modelio optimalumą – Vertinti veiklos padalinių rizikos valdymo priemonių efektyvumą – Pateikti valdybai, Audito komitetui, stebėtojų tarybai nepriklausomą vertinimą dėl rizikos ir kontrolės sistemos efektyvumo Įmonių grupės priežiūros organas – „Ignitis grupės“ stebėtojų taryba Įmonių priežiūros organai – stebėtojų tarybos Pagrindiniai rizikos valdymo tikslai: panaikinti arba kiek įmanoma sumažinti rizikų poveikį Grupės skirtingo laikotarpio tikslams; užtikrinti, kad tiksli informacija laiku pasiektų sprendimų priėmėjus, akcininkus ir kitas suinteresuotąsias šalis; apsaugoti Grupės reputaciją ir užtikrinti patikimumą; ginti akcininkų, darbuotojų, klientų, suinteresuotųjų šalių bei visuomenės interesus; užtikrinti Grupės veiklos stabilumą (įskaitant finansinį) ir tvarumą. 130 / 468 2022 m. metinis pranešimas / Valdymo ataskaita Turinys » Rizikos valdymo procesas ir pagrindiniai principai Siekdama strateginių tikslų ir atsižvelgdama į dinamišką verslo aplinką, Grupė itin daug dėmesio skiria proaktyviam rizikų valdymui. Todėl kiekvieną ketvirtį Grupėje peržiūrimas rizikų lygis, pagal poreikį planuojamos rizikos valdymo priemonės, tikslinami pagrindinių rizikų rodikliai bei nustatomi nauji rizikų šaltiniai arba naujos rizikos. Gebėjimas proaktyviai reaguoti į besikeičiančias rizikas yra ypač svarbus ir padeda užtikrinti, kad vadovybė gautų aktualiausią informaciją, reikalingą priimti sprendimus laiku. Grupės rizikos valdymo procesą sudaro keturi etapai: rizikos identifikavimo, vertinimo, valdymo strategijos parinkimo ir stebėsenos. Nuolat vertiname rizikų šaltinius ir nedelsiant registruojame veiklose iškilusias naujas rizikas, o po to atliekame šių rizikų vertinimą, nustatome jų valdymo strategiją bei vykdome periodinę rizikų valdymo stebėseną. 1. Identifikavimo etapas. Kiekvieno metinių tikslų planavimo proceso pradžioje Grupės verslo rizikos valdymo komanda skelbia rizikos valdymo planavimo gaires, kuriose pateikiama naujausia informacija apie įvairius rizikų šaltinius ir jų galimą poveikį Grupės veiklai. Paskutinįjį metų ketvirtį Grupėje vykdoma metinių ir strateginių tikslų peržiūra ir pokyčiai, kurių metu taip pat vertinama, ar atsirado papildomų rizikų, susijusių su minėtais pokyčiais, ir pagal poreikį keičiamos esamos arba registruojamos naujos rizikos. Taip pat po kiekvieno metų ketvirčio, peržiūrime esamas rizikas ir (jei yra) identifikuojame naujas. Grupė nuolat vertina galimą įvairių rizikų šaltinių, tokių kaip: klimato kaita, reguliaciniai pokyčiai, geopolitinė ir ekonominė situacija, žaliavų / paslaugų / darbo rinkų tendencijos, kultūrinės ir socialinės problemos, poveikį Grupės tikslų pasiekimui. Rizikos gali pasireikšti ir yra nustatomos: – Grupės įmonės lygmenyje – rizikos kylančios pagrindinėje įmonės veikloje; – funkcijos lygmenyje – rizikos kylančios vidinių paslaugų teikime; – Grupės lygmenyje – rizikos kylančios daugiau nei vienoje Grupės įmonėje ar funkcijoje. Taip pat, visos rizikos vertinamos pagal jų potencialų poveikį Grupės tikslams bei jų pasireiškimo laikotarpį ir yra skirstomos į: – trumpalaikes rizikas (aktualias 0–1 metų laikotarpiui), kurios gali daryti poveikį Grupės metiniams tikslams; – vidutinės trukmės rizikas (aktualias 1–4 m.), kurios yra susijusios su strateginių tikslų, nustatytų Grupės 4 metų trukmės strateginiuose planuose, įgyvendinimu; – ilgalaikes rizikas (aktualias ≥ 5 m.), kurios gali paveikti Grupės strategijos įgyvendinimą. 2. Vertinimo etape nustatomi rizikų lygiai. Rizikos lygiai skirstomi nuo žemo iki labai didelio ir apskaičiuojami, kaip rizikos pasireiškimo tikimybės ir galimo jos poveikio (vertinant pagal finansinę, reputacinę, atitikties, korupcijos, žmonių, darbo saugos ir sveikatos kryptis) sandauga. Vertinimas atliekamas atsižvelgiant į esamas rizikos valdymo priemones. Dešinėje pateikiama rizikų vertinimo matrica. Vertinant galimą rizikos poveikį, svarbu nustatyti ar rizika viršija nustatytą Grupės rizikos apetitą. Rizikos viršijančios Grupės rizikos apetitą, t. y. visų tipų didelio ir labai didelio lygmens rizikos (išskyrus išorinės rizikos – tik labai didelės), bei rizikos, galinčios turėti reikšmingą finansinį poveikį Grupei (> 2 % Grupės koreguoto EBITDA), turi būti valdomos. Žemiau pateikiama rizikos finansinio reikšmingumo vertinimo lentelė. Rizikos finansinio reikšmingumo vertinimas Poveikio lygis Finansinis poveikis Grupės koreguotam EBITDA Mažas x ≤ 1 % Vidutinis 1 % < x ≤ 2 % Didelis 2 % < x ≤ 5 % Labai didelis x > 5 % Rizikų vertinimo matrica Tikimybė VidutinisMažas Didelis Labai didelis Poveikis 10–30 %<10 % 31–70 % >70 % Labai didelis Didelis Vidutinis Mažas Grupės rizikos apetitas Kriterijai pagrindinėms Grupės rizikoms – Didelį finansinį poveikį turinčios rizikos (virš grupės rizikos apetito, t. y. > 2% Grupės koreguoto EBITDA) – Grupės rizikos virš rizikos apetito (aktualu daugiau nei dviem įmonėms) IV IV IV IV III III III III II II II III I I II II II II I Rizikų lygiai 131 / 468 2022 m. metinis pranešimas / Valdymo ataskaita Turinys » Rizikų rūšys Grupės veikloje atsirandančias rizikas skirstome į 4 skirtingas rūšis. Jų aprašymą pateikiame žemiau. Strateginės rizikos Operacinės (veiklos) rizikos Finansinės rizikos 1 Išorinės rizikos Rizikos, galinčios turėti poveikį Grupės strateginiams tikslams. Jos gali pasireikšti dėl nepalankių ar klaidingų verslo sprendimų, netinkamo sprendimų įgyvendinimo arba dėl išorinių veiksnių, pvz.: politinių sprendimų, teisės aktų pokyčių. Rizikos, kylančios dėl netinkamų ar prastai organizuotų vidinių procesų, neįgyvendintų ar neveiksmingų vidinių kontrolės procedūrų, darbuotojų klaidų ir (ar) netinkamo / nepakankamo informacinių sistemų valdymo ir pan. Rizikos, kylančios iš Grupės turimo finansinio turto ir (ar) finansinių įsipareigojimų. Šiai kategorijai priskiriamos tokios rizikos kaip: kredito rizika, likvidumo rizika, kapitalo nepakankamumo, palūkanų normų, valiutų kursų, akcijų vertės pokyčio bei rinkos kainų svyravimo ir kt. Rizikos, kurių pasireiškimas siejamas su rinkos sąlygų pasikeitimu, reguliavimo ir teisinės aplinkos pokyčiais, gamtiniais ištekliais, stichinėmis nelaimėmis ir pan. Jeigu rizika atitinka nustatytus ASV rizikų kriterijus, ji priskiriama ASV rizikų tipui (daugiau informacijos pateikiame skyriuje „ASV rizikos“). Pagrindiniai rizikos rodikliai (angl. Key Risk Indicator, KRI) nustatomi pagal rizikos tipą ir laikotarpį, per kurį rizika galėtų pasireikšti. KRI – kokybiniai ar kiekybiniai rodikliai nurodo konkrečios rizikos pasireiškimo tendenciją (mažėjimo, didėjimo arba stabilumo). Šiame rizikos vertinimo etape taip pat nustatomos KRI ribos, leidžiančios stebėti rizikos tendencijos pokyčius stebėsenos etape. 3. Strategijos nustatymo etape rizikoms nustatoma viena iš rizikos valdymo strategijų („priimti“, „mažinti“, „išvengti“ arba „perkelti“). Visos rizikos, viršijančios Grupės rizikos apetitą, turi būti valdomos, siekiant sumažinti jų lygį iki Grupei priimtino. Šiam tikslui sukuriamas rizikos valdymo planas. Plano įgyvendinimo kontrolė vykdoma rizikos valdymo stebėsenos etape. 4. Stebėsenos etape vykdoma periodinė kas ketvirtinė rizikų, rizikos valdymo priemonių, pagrindinių rizikos rodiklių stebėsena ir rengiamos ataskaitos vadovybei. Šiame etape taip pat gali būti iš naujo įvertinamas rizikos lygis, registruojamos naujos rizikos, o nebeaktualios rizikos – pašalinamos. Į Grupės konsoliduotąjį rizikos registrą, kurį tvirtina Grupės valdyba ir Stebėtojų taryba, įtraukiamos tik tos rizikos, kurių galimas poveikis viršija Grupės rizikos apetitą. 2. Vertinimas 1. Identifikavimas4. Stebėsena 3. Strategijos nustatymas Rizikos valdymo procesas KOMUNIKACIJA 1 Finansinės Grupės rizikos (rinkų, valiutų kursų, palūkanų normų, kredito, likvidumo rizikos), kurios neviršija Grupės rizikos apetito lygio ir KRI (tolerancijos) ribų yra pagal TFAS reikalavimus pateikiamos skyriuje „Finansinės ataskaitos“. Kiekviena nauja rizika vertinama ir priskiriama prie konkrečios Grupės strateginės krypties (kuriai daro didžiausią įtaką), o tuomet nustatoma jos rūšis ir susijusios charakteristikos. 132 / 468 2022 m. metinis pranešimas / Valdymo ataskaita Turinys » Rizikos valdymas 2022 m. Apžvalga Grupės rizikų valdymo kontekstui 2022 m. didžiausią įtaką darė 2022 m. vasario 24 d. prasidėjusi Rusijos invazija į Ukrainą ir įvykiai, susiję su Grupės ir rangovų darbuotojų sauga ir sveikata (toliau - DSS). Trims Grupės ir rangovų darbuotojams patyrus mirtinus susižalojimus darbo vietoje, Grupės nelaimingų atsitikimų rizikos (darbuotojų ir rangovų) (Nr. 1) lygis buvo padidintas nuo vidutinio iki didelio lygmens Grupės mastu. Nuo 2022 m. I ketv. Grupėje nuolat vertinamas galimas karo poveikis Grupės veiklai. Karo poveikis energijos išteklių kainoms lėmė didelio lygmens Grupės finansinio likvidumo rizikos (Nr. 6) atsiradimą. Ši rizika buvo pirmą kartą įtraukta 2022 m. I ketv. tarpiniame pranešime. Dėl prasidėjusios energetikos krizės, ES valstybės siekia nepriklausomybės nuo Rusijos tiekiamos energijos išteklių ir valdomos infrastruktūros, todėl dauguma šalių pradėjo žaliosios energijos gamybos skatinimą, o tai nulėmė išaugusią konkurenciją energetikos projektus vystančiam verslui, siekiant rezervuoti ribotą perdavimo tinklo galią. Tai lėmė vėlavimo laiku pasiekti nustatytus žaliosios gamybos instaliuotos galios pajėgumus rizikos, kuri buvo įtraukta į pagrindinių Grupės rizikų sąrašą 2021 m. metiniame pranešime (Nr. 2), perorientavimą į naują – nepakankamo elektros perdavimo tinklo pralaidumo riziką. Rusijos agresija pasireiškė taip pat ir kibernetinių atakų prieš Ukrainos sąjungininkes forma. Grupės IT sistemoms patyrus intensyvias kibernetines atakas, iš naujo pervertinome kibernetinių atakų riziką (Nr. 11). Vis dėlto, įvertinus efektyviai veikiančią Grupės kibernetinio saugumo sistemą, rizikos lygis pakeistas nebuvo. Daugiau informacijos apie Grupės kibernetinį saugumą pateikiame šio pranešimo skyriuje „Tvarumo (socialinės atskaitomybės) ataskaita“. Kadangi DSS ir Rusijos invazija į Ukrainą buvo pagrindinės temos 2022 m. rizikų atžvilgiu, ir atsižvelgiant į tai, kad jos ir toliau yra svarbiausios, daugiau informacijos apie jas pateikiame žemiau. Ankstesniuose pranešimuose taip pat išskyrėme rizikas, susijusias su COVID-19 pandemija, tačiau vadovybės vertinimu, šios rizikos nebeturi reikšmingo poveikio Grupės veiklai, todėl išsamios informacijos apie jas nepateikiame. Nepaisant to, popandeminės aplinkos poveikis Grupės veikloms liks toliau stebimas. 2022 m. IV ketv. rizikos valdymo apžvalga Metinių tikslų planavimo proceso metu, iš naujo įvertinus visas aktualias rizikas Grupės veiklų kontekste bei atsižvelgiant į strategines kryptis, Grupės įmonių strateginius ir metinius planus, parengėme Grupės konsoliduotąjį rizikos registrą. Naujo rizikų vertinimo metu, išskirtinį dėmesį skyrėme ASV rizikų išskyrimui. 2022 m. IV ketv. esminių rizikos valdymo pokyčių, palyginus su 2022 m. 9 mėn. tarpiniame pranešime pateikta informacija, nustatyta nebuvo. Darbuotojų sauga ir sveikata (DSS) Pasireiškusi darbuotojų ir rangovų nelaimingų atsitikimų rizika paskatino tiek aukščiausiąją Grupės vadovybę, tiek darbuotojų saugos ir sveikatos ekspertus ieškoti mirtinų nelaimingų atsitikimų priežasčių ir galimų prevencijos priemonių (daugiau informacijos apie šią riziką pateikiame skyriuje „Pagrindinių rizikų valdymo planas“). Išanalizavus pagrindines mirtinų nelaimingų atsitikimų priežastis, iškart įgyvendinome rizikos valdymo priemones: parengėme ir pradėjome visos Grupės mastu vykdyti darbuotojų saugos ir sveikatos programą „Ar saugu“, atnaujinome Grupės DSS politiką, suorganizavome hakatoną, kuriame buvo sprendžiami DSS klausimai. Daugiau informacijos apie Grupės 2022 m. iniciatyvas ir ateities planus DSS srityje šio pranešimo skyriuje „Tvarumo (socialinės atskaitomybės) ataskaita“. Rusijos invazija į Ukrainą Apžvalga Grupė įvertino galimą realų ir potencialų tiesioginį ir netiesioginį Rusijos invazijos į Ukrainą poveikį Grupės veiklai, paveiktų rinkų, tiekimo grandinių poveikį Grupei, jos finansinę padėtį bei ekonominius rezultatus naudodama visą šiuo metu pasiekiamą informaciją ir nenustatė reikšmingų rizikų Grupės veiklos tęstinumui. Vis dėlto, verta paminėti, kad dėl tvyrančio neapibrėžtumo, galutinis Rusijos invazijos į Ukrainą poveikis Grupės įmonių veiklai dar negali būti visiškai įvertintas. Bendri veiksniai darantys įtaką Grupės veikloms – išaugusios elektros ir gamtinių dujų kainos, reikšmingai išaugęs grynojo apyvartinio kapitalo lygis, galimi tiekimo grandinių sutrikimai, išaugusi infliacija bei augančios kitų medžiagų kainos. Grupė ėmėsi veiksmų sumažinti šiuos efektus, įskaitant, bet neapsiribojant, sudarytas trumpalaikes paskolos sutartis su bankais. Be to, Seimas priėmė sprendimą per 2022 m. II pusm. per tarifus padengti iki 2022 m. liepos 1 d. susidariusius reguliacinius skirtumus iš valstybės biudžeto. Gruodžio mėn. Lietuvos Vyriausybė taip pat padengė per 2022 m. II pusm. susidariusius reguliacinius skirtumus. Atsižvelgiant į išaugusį kibernetinių atakų skaičių, šalyje padidintas kibernetinio budrumo lygis. Nepaisant išaugusio atakų skaičiaus, visas grėsmes suvaldėme, todėl kibernetinių atakų rizikos lygis nepakito. Svarbu paminėti, kad Grupė yra kritinės infrastruktūros savininkė. Poveikis verslo segmentams Pagrindinės rizikos ir jų kontrolė Rusijos invazijos į Ukrainą poveikio apžvalga Verslo segmentas Bendras poveikis Tinklai – Išaugusios energijos kainos gali lemti laikinus reguliacinius skirtumus. – Neapibrėžtumas susijęs su tiekimu ir išaugusios svarbiausių medžiagų kainos. Žalioji gamyba – Išaugusios elektros kainos teigiamai veikia Žaliosios gamybos portfelio EBITDA. – Vilniaus KJ biomasės bloko statybos etapų ir biudžeto pokyčiai. – Galimas, dalių, reikalingų Kruonio HAE kapitaliniam remontui, trūkumas. – Potencialiai galinčios išaugti investicinės išlaidos naujuose projektuose dėl augančių žaliavų kainų. – Tikėtinai ilgesni Žaliosios gamybos projektų įgyvendinimo terminai. – Nepakankami perdavimo tinklo pajėgumai dėl išaugusio žaliosios energijos gamybos pajėgumų vystymo. Lanksčioji gamyba – Dalių, reikalingų Elektrėnų komplekso 8 bloko kapitaliniam remontui, trūkumas. – Įsigytas papildomas 1,1 TWh gamtinių dujų rezervas, dėl to išaugo grynasis apyvartinis kapitalas. Sprendimai klientams – Išaugusios gamtinių dujų kainos ir dėl geopolitinio neapibrėžtumo priimtas sprendimas laikyti didesnes gamtinių dujų atsargas turėjo didelį poveikį grynojo apyvartinio kapitalo augimui. – Augančios elektros ir gamtinių dujų kainos lėmė didesnius laikinus reguliacinius skirtumus. 133 / 468 2022 m. metinis pranešimas / Valdymo ataskaita Turinys » Tinklai Tinklų segmentą itin veikia augančios energijos kainos, todėl apyvartinio kapitalo poreikis galėtų išaugti dėl laikinų reguliacinių skirtumų, kurie atsiranda didėjant atotrūkiui tarp faktinių energijos kainų ir nustatytų tarifo kainų. Tačiau, potencialus sąnaudų augimas gali lemti papildomo finansavimo poreikį, o tai didintų finansinių įsipareigojimų ir palūkanų lygį. Be to, dėl išaugusių rangovų įkainių, kuriuos paveikė Rusijos invazija į Ukrainą, išaugo investicijos į elektros skirstymo tinklo plėtrą ir priežiūrą. Rangovų įkainiai naujų klientų prijungimui ir galios didinimui augo vidutiniškai 56 %. Rangovų įkainiai tinklo priežiūrai objektui augo vidutiniškai 55 %. Nepaisant to, ilgainiui, reguliacinis mechanizmas turėtų užtikrinti vartojimo ir kainų efektų eliminavimą. Šiuo metu neužfiksuota blogų skolų lygio pasikeitimo. Žalioji gamyba Išaugusios elektros kainos teigiamai veikė Žaliosios gamybos segmento EBITDA. Vis dėlto, atsirado rizika dėl ilgesnių Žaliosios gamybos projektų įgyvendinimo terminų bei išaugusių investicinių išlaidų, atsižvelgiant į augančias medžiagų kainas. Dėl tiekimo grandinės ir statybos rinkų sutrikimų, Vilniaus KJ biomasės bloko biudžetas buvo patikslintas į maždaug 270,0 mln. Eur (nuo 232,0 mln. Eur) ir buvo identifikuota tikėtinos komercinės veiklos pradžios rizika (pirmoji energijos gamyba bandomuoju režimu jau buvo nukelta aplink 2023 m. I ketv. ir išlieka nepakitusi). Šiuo metu pastebima Kruonio HAE kapitalinio remonto vėlavimo rizika (reikalingos dalys gaminamos Ukrainoje), tačiau reikalingos dalys jau yra paskutiniame gamybos etape ir galimo vėlavimo rizika yra žema. Kita vertus, geopolitinė įtampa sustiprino žaliosios energijos vystymo ir Europos nepriklausomumo nuo rusiško iškastinio kuro svarbą. Rusijos energetikos sektoriaus vykdomas šantažas Europoje ir dėl jo išaugusios energijos kainos Europos gyventojams privertė daug šalių ieškoti energijos šaltinių, kurie būtų nepriklausomi nuo Rusijos. Dramatiškai išaugęs susidomėjimas žaliosios energijos vystymu paspartino šiuo metu vystomų projektų procesus bei naujų projektų atsiradimą. Dauguma šalių ėmėsi priemonių skatinti žaliosios (vėjo ir saulės) energijos gamybą. Tai lėmė stipriai išaugusią konkurenciją žaliosios gamybos vystymo rinkose valstybių, kuriose Grupė vykdo veiklą. Konkurencija tose šalyse (ypač Lietuvoje ir Lenkijoje) sukėlė elektros perdavimo tinklų pajėgumų trūkumą. Daugiau informacijos apie nepakankamų tinklo pajėgumų rizikos valdymo kryptis pateikiame skyriuje „Pagrindinės Grupės rizikos ir jų valdymo kryptys 2023 m.“. Lanksčioji gamyba Atsižvelgiant į geopolitinę situaciją, Lanksčiosios gamybos segmentą, kaip izoliuoto elektros sistemos darbo paslaugų teikėją, tiesiogiai paveikė atsiradęs poreikis iš anksto pasirengti nepertraukiamai elektros gamybai. Tam įmonė turėjo įsigyti apie 1,1 TWh gamtinių dujų, o tai atitinkamai padidino apyvartinio kapitalo lygį. Reguliacinis mechanizmas tikimasi turėtų užtikrinti papildomų patirtų sąnaudų kompensavimą. Kitas šiam segmentui aktualus poveikis yra susijęs su dalių, reikalingų Elektrėnų komplekso 8 bloko kapitaliniam remontui, tiekimu, nes reikalingos dalys buvo gaminamos Ukrainoje. Vis dėlto, rastas alternatyvus sprendimas Čekijos Respublikoje, kuris turėtų užtikrinti detalių pristatymą, tačiau, lyginant su pirminiu planu, projektas vėluos. Sprendimai klientams Pagrindinis poveikis Sprendimų klientams segmentui yra susijęs su sustabdytais gamtinių dujų pirkimais iš „Gazprom“, kurie buvo pakeisti SGD kroviniais. Dėl šios priežasties išaugo apyvartinio kapitalo poreikis ir buvo sudaryti papildomi apsidraudimo sandoriai. Atsisakius rusiškų gamtinių dujų, atidžiai stebime bei sprendžiame naujus iššūkius, susijusius su infrastruktūra (ribotais dujų transportavimo infrastruktūros pajėgumais) bei mažesne pasiūla. Imamės atitinkamų veiksmų, siekiant užtikrinti gamtinių dujų ir elektros tiekimą klientams bei suvaldyti išaugusį grynąjį apyvartinį kapitalą. Grynojo apyvartinio kapitalo augimui įtaką darė ir išaugę laikinieji reguliaciniai skirtumai dėl padidėjusių energijos kainų, nes skirtumas tarp faktinių energijos kainų ir tarifo nustatytų kainų išaugo. Tačiau, Seimas patvirtino paketą skirtą sumažinti infliacijos poveikį ir sustiprinti energetinę nepriklausomybę. Dalis paketo skirta UAB „Ignitis“ padengti susidariusius reguliacinius skirtumus. Nepaisant augančių elektros ir gamtinių dujų kainų, nenustatyta reikšmingų blogų skolų lygio pokyčių. Vis dėlto, stebime verslo klientų prašymų atidėti mokėjimus už elektrą ir dujas arba pratęsti mokėjimo terminus augimą. Nepaisant to, kad nepastebėjome reikšmingo mūsų verslo klientų skelbiančių bankrotą augimo, o bankrotą paskelbusių įmonių lygis šalyje atitinka 2019–2021 m. rodiklius, ir toliau atidžiai stebime išaugusių gautinų sumų riziką. Kibernetinis saugumas Nuo karo Ukrainoje pradžios, pagausėjo išorinių tinklo skenavimų ir paskirstytųjų paslaugų trikdymo (angl. distributed denial of service, DDoS) atakų, nutaikytų prieš Grupės IT infrastruktūrą. Atsižvelgus į geopolitinę situaciją ir įvertinus išaugusią kibernetinių incidentų riziką, siekiant suvaldyti šią riziką, buvo imtasi atitinkamų prevencinių veiksmų. Grupės stebėjimo ir CERT komandos stebi vidinius ir išorinius resursus visą parą septynias dienas per savaitę, o tai padeda aktyviai veikti aptinkant, sustabdant, ir apsunkinant kenkėjiškus veiksmus. Siekiant apsaugoti Grupę nuo DDoS atakų, glaudžiai bendradarbiaujame su interneto paslaugų tiekėjais ir papildomai investavome į debesų tinklo apsaugą. Be to, Grupė bendradarbiauja su Lietuvos Nacionaliniu kibernetinio saugumo centru, su kuriuo dalinasi informacija bei įgyvendina gautas rekomendacijas kaip sustiprinti kibernetinį saugumą. Siekiant sustiprint CERT valdymo brandą, atnaujinome svarbiausius procesus ir akreditavome „Ignitis CERT“ komandą. Tai leidžia mūsų CERT komandai veikti efektyviau, dalintis informacija su užsienio partneriais bei veikti pagal geriausias tarptautines praktikas. Rizikų mažinimas Nors kyla papildomų rizikų, ėmėmės reikiamų veiksmų joms suvaldyti ir tai leido išvengti reikšmingų pasikeitimų pagrindinių Grupės rizikų lygiuose. Siekiant užtikrinti rinkos paklausą ir nepertraukiamą dujų tiekimą bei finansuoti augančius apyvartinio kapitalo poreikius, Grupė su bankais sudarė kelias trumpalaikės paskolos sutartis (2022 m. gruodžio 31 d. buvo sudarytos šešios kredito linijų ir sąskaitų perviršio sutartys, kurių bendra vertė yra 719 mln. Eur). Taip pat, Seimas priėmė įstatymų, susijusių su išaugusių energetikos kainų daliniu kompensavimu vartotojams, pakeitimus. Nuo 2022 m. II pusm. augančios kainos bei iki šiol susidarę reguliuojamų galutinių vartotojų reguliaciniai skirtumai yra kompensuojami tiesiogiai iš valstybės biudžeto. Daugiau informacijos pateikiame skyriuje „Dalinės energijos kainų kompensacijos poveikio apžvalga“. Be to, 2022 m. gegužės mėn. pradėjo veikti Lietuvą ir Lenkiją jungiantis dujotiekis GIPL, leidžiantis Lietuvos-Lenkijos dujų prekybą. Tai sustiprino regiono energetinę nepriklausomybę bei padidina prekybos galimybes. Grupė nuolat stebi situaciją ir analizuoja naujausią informaciją, išorinius pokyčius bei jų poveikį Grupei. Taip pat, deda visas pastangas, kad užtikrintų nepertraukiamą energijos tiekimą ir veiklos tęstinumą. Kita Nei vienai Grupės įmonių ir (ar) fizinių asmenų nėra taikomos sankcijos. Todėl susijusių šalių sandorių su tokiomis šalimis neužfiksuota. 134 / 468 2022 m. metinis pranešimas / Valdymo ataskaita Turinys » Apžvalga Po metinio rizikų pervertinimo, nustatėme pagrindines 2023 m. Grupės rizikas, kurias pateikiame žemiau esančiame rizikų žemėlapyje. Kadangi visas rizikas pradėjome priskirti ASV tipams, šį išskyrimą taip pat atvaizdavome ir pagrindinių Grupės rizikų žemėlapyje. Rizikų valdymas 2023 m. Nelaimingų atsitikimų (darbuotojų ir rangovų) rizika (Grupė) Nepakankamo elektros perdavimo tinklo pralaidumo rizika (Žalioji gamyba) Rizika nelaimėti Lietuvos jūrinio vėjo parko konkurso (Žalioji gamyba) Likvidžių apsidraudimo produktų trūkumo rizika (Sprendimai klientams) Darbuotojų pritraukimo, ugdymo ir išlaikymo rizika (Žalioji gamyba) Finansinio likvidumo rizika (Grupė) Nepalankių ir neplanuotų reguliavimo pokyčių rizika (Grupė) Vėlavimo tinkamai ir laiku pabaigti Vilniaus KJ biokuro jėgainės projektą rizika (Žalioji gamyba) Nenotifikuotos valstybės pagalbos grąžinimo rizika (Lanksčioji gamyba) Lietuvos energetinės sistemos saugumo rizika (Lanksčioji gamyba) Kibernetinės atakos rizika (Grupė) 1 6 2 7 3 8 4 9 5 10 11 Labai didelis Didelis Vidutinis Mažas Grupės rizikos apetitas IV III II I Pagrindinių Grupės rizikų žemėlapis Kriterijai pagrindinėms Grupės rizikoms Didelį finansinį poveikį turinčios rizikos (virš grupės rizikos apetito, t. y. > 2% Grupės koreguoto EBITDA) Grupės rizikos virš rizikos apetito (aktualu daugiau nei dviem įmonėms) Naujos arba koreguotos rizikos ASV rizikos Tikimybė VidutinisMažas Didelis Labai dielis Poveikis 10–30 %<10 % 31–70 % >70 % IV IV IV III III III II II III I I II II II II 6 8 9 3 4 10 11 75 5 1 2 Rizikų lygiai TCFD-R (a) 135 / 468 2022 m. metinis pranešimas / Valdymo ataskaita Turinys » ASV rizikos Šalims ir tarptautinėms organizacijoms skiriant vis daugiau dėmesio įvairiems tvarumo aspektams: klimato kaitos prevencijai, antikorupcijai, skaidrumo praktikų skatinimui, gerųjų valdysenos principų taikymui, Grupė supranta savo atsakomybę ir prisideda prie tvarumo tikslų pasiekimo. Siekdama šių tikslų, Grupė rizikos valdymo procesą orientuoja į aplinkos apsaugos, socialinės atsakomybės ir valdysenos sritis (ASV). Todėl Grupė visas savo rizikas vertina anksčiau minėtų temų kontekste, t. y. priskiria susijusias rizikas konkrečiam ASV rizikų tipui. Toliau pateikiame pagrindinius ASV rizikų informacijos atskleidimo, valdymo ir šių rizikų žinomumo didinimo principus. 1. Informacijos, susijusios su ASV rizikomis, atskleidimas: informacijos, susijusios su tvarumu, skaidrumas yra itin svarbus, siekiant išlaikyti suinteresuotųjų šalių pasitikėjimą. Todėl Grupė šią informaciją atskleidžia remdamasi TCFD rekomendacijomis. 2. ASV rizikų valdymas: rizikos ir galimybės, susijusios su klimato kaita, Grupėje vertinamos kaip neatsiejama kasdienės Grupės veiklos dalis ir yra visiškai integruotos į rizikos valdymo procesą, t. y. procesai vykdomi identifikuojant ir vertinant rizikas, susijusias su klimato kaita, yra identiški procesams taikomiems kitoms rizikoms (žr. skyrių aukščiau „Rizikos valdymo procesas“). Grupė skiria ypatingą dėmesį siekiant atpažinti galimą klimato kaitos poveikį ir su ja susijusią ekonominę, pereinamųjų laikotarpių pokyčių įtaką Grupės veikloms. Šį poveikį gali lemti tiek fiziniai (ekstremalūs) meteorologiniai reiškiniai, tiek šalių siekis pereiti prie Žaliojo kurso, o tai gali sąlygoti papildomų reikalavimų energetikos sektoriui atsiradimą: atitikti naujuosius reglamentus, įgyvendinti naujus technologinius sprendimus, valdyti reputacinę riziką, atliepti į greitai augančią žaliųjų sprendimų paklausą ir t. t. Klimato kaita gali būti laikoma neigiamu faktoriumi, vertinant potencialų įvairių rizikų pasireiškimo tikimybę ir (arba) galimą rizikų poveikį (finansams, reputacijai, atitikčiai, žmonių saugai ir sveikatai). 3. Didinamas ASV rizikų žinomumas: Grupės darbuotojai dalyvauja mokymuose, yra konsultuojami apie klimato kaitą ir kitas ASV rizikas bei jų galimą poveikį verslo veiklos tikslams. Tai leidžia Grupei laiku identifikuoti ir tinkamai valdyti su klimatu susijusias ir kitas ASV rizikas, tuo pat metu prisidedant prie tarptautinių tvarumo tikslų pasiekimo. Grupė vertiną kiekvieną riziką, ar ji atitinka ASV rizikoms būdingus kriterijus. Šiuos kriterijus atitinkančios rizikos priskiriamos prie atitinkamos ASV rizikos tipo. „A“ rizikų tipui priskiriamos rizikos, susijusios su klimato kaita, pereinamuoju laikotarpiu ir kitomis aplinkosaugos rizikomis, „S“ – su socialine atsakomybe susijusios rizikos, o „V“ – su valdysena susijusios rizikos. Toliau atskleidžiame pagrindines Grupės ASV rizikas pagal jų tipą (papildomą informaciją apie šių ir kitų Grupės rizikų tipologiją, rizikos valdymo kryptis ir kitą susijusią informaciją pateikiame skyriuje „Pagrindinių rizikų valdymo planas“). ASV rizikos, atitinkančios aplinkosaugos kriterijus: Nepakankamo elektros perdavimo tinklo pralaidumo rizika. Ši rizika priskiriama pereinamojo laikotarpio rinkos pokyčių rizikos tipui. Rizika nelaimėti Lietuvos jūrinio vėjo parko konkurso. Ši rizika priskiriama įmonės reputacijos pereinamuoju laikotarpiu rizikos tipui. ASV rizikos atitinkančios socialinės atsakomybės kriterijus: Nelaimingų atsitikimų (darbuotojų ir rangovų) rizika Darbuotojų pritraukimo, ugdymo ir išlaikymo rizika. ASV rizikos atitinkančios valdysenos kriterijus: Nepalankių ir neplanuotų reguliacinių pokyčių rizika. Kibernetinės atakos rizika. Korupcijos, atitikties, veiklos tęstinumo neužtikrinimo ir šiltnamio dujų efektą sukeliančių dujų emisijų mažinimo tikslų nepasiekimonepasiektų tikslų rizikos nėra įtrauktos į pagrindinių Grupės rizikų registrą. Dėl pritaikytų efektyvių rizikos valdymo priemonių, visos jos yra vidutinio arba žemo rizikos lygio. Vis dėlto, Grupė, suprasdama minėtų rizikų svarbą siekiant tvarumo tikslų, skiria ypatingą dėmesį šių rizikų valdymui ir informacijos apie jas atskleidimui (žr. „Kitos reikšmingos ASV rizikos ir jų valdymo kryptys“). Daugiau informacijos apie Grupės tvarumo tikslus pateikiame šio pranešimo skyriuje „Tvarumo (socialinės atskaitomybės) ataskaita“. 1 2 7 3 5 11 TCFD-R (a) TCFD-R (c)TCFD-R (b) 136 / 468 2022 m. metinis pranešimas / Valdymo ataskaita Turinys » Pagrindinių rizikų valdymo planas Nelaimingų atsitikimų rizika (darbuotojų ir rangovų) Pagrindiniai rizikos šaltiniai: – Nepakankamas (darbuotojų ir rangovų) darbo vietų rizikos vertinimas – Praktinių įgūdžių ir žinių trūkumas – Saugos reikalavimų nesilaikymas Pagrindiniai rizikos rodikliai: – Nelaimingi mirtini atsitikimai – Darbovietėse užfiksuoti pažeidimai – TRIR – Darbuotojų darbo vietų patikrinimai – Rangovų darbo vietų Grupės objektuose kontrolė Rizikos rūšis | Operacinė ASV tipas | Socialinė Laikotarpis | Ilgalaikis Įtaka strateginei krypčiai Tvarus vystymasis Pagrindinis galimas poveikis Žmonių sveikatai ir saugai Rizikos lygis Aukštas Pagrindinės rizikos valdymo kryptys – Darbuotojų mokymai pagal patvirtintas DSS instrukcijas ir funkcijų priskyrimas pareigybėms – Vykdomi privalomi darbuotojų mokymai pagal taikomus reikalavimus (užtikrinamas sertifikavimas pagal poreikį) – Už rangovų darbuotojų saugą atsakingų asmenų mokymas – Vykdoma DSS kontrolė darbo vietose (taip pat ir rangovų darbuotojų) – Vykdomi profesinės rizikos vertinimai darbo vietose – Nelaimingų atsitikimų ir incidentų tyrimų medžiaga ir išvados pasidalinamos su darbuotojais ir kitų įmonių DSS specialistais (siekiant prevencijos) – Grupės įmonės: AB „Energijos skirstymo operatorius“, AB „Ignitis gamyba“, UAB „Ignitis“ ir UAB „Ignitis grupės paslaugų centras“ sertifikuotos pagal ISO 45001 – Vykdomi rangovų ir subrangovų mokymai bei renkami TRIR duomenys – Atnaujinta Darbuotojų sveikatos ir saugos politika – Grupėje įgyvendinama darbuotojų saugos ir sveikatos programa „Ar saugu?“ – Standartizuotos darbuotojų sveikatos ir saugos incidentų ir nelaimingų atsitikimų tyrimo procedūros Nepakankamo elektros perdavimo tinklo pralaidumo rizika Pagrindiniai rizikos šaltiniai: – Ribota galimybė rezervuoti elektros perdavimo tinklo pajėgumus (tiek dėl techninių tinklo pajėgumų, tiek reguliavimo institucijų sprendimų, taip pat dėl augančios konkurencijos rinkoje) apriboja Grupės galimybes vystyti Žaliosios energijos gamybos projektus Pagrindiniai rizikos rodikliai: – Žaliosios gamybos projektų portfelis, GW – Žaliosios gamybos projektų (kurie turi rezervavę tinklo pajėgumus)portfelis, GW – Žaliosios gamybos projektai, kurių vystymas sustabdytas dėl apriboto tinklo pralaidumo, GW Rizikos rūšis | Strateginė ASV tipas | Aplinkosaugos – klimato Laikotarpis | Ilgalaikis Įtaka strateginei krypčiai Žalioji gamyba Pagrindinis galimas poveikis Finansams Rizikos lygis Labai aukštas Pagrindinės rizikos valdymo kryptys – Bendradarbiavimas su valstybės institucijomis – Vystant Žaliosios gamybos pajėgumus taikomas hibridinių projektų modelis (kombinuojant vėjo, saulės bei kaupimo technologijas) – Inovacijos, susijusios su elektros energijos kaupimu, keitimu į kitus cheminius elementus ir transportavimu – Žaliosios energijos gamybos projektų vystymas skirtingose šalyse 2 1 137 / 468 2022 m. metinis pranešimas / Valdymo ataskaita Turinys » Rizika nelaimėti Lietuvos jūrinio vėjo parko konkurso Pagrindiniai rizikos šaltiniai – Šalys, dalyvaujančios konkurse, gali pateikti geresnius projekto įgyvendinimo pasiūlymus Pagrindiniai rizikos rodikliai: – Vadovai reguliariai supažindinami su rizikos valdymo statusu Rizikos rūšis | Strateginė ASV tipas | Aplinkosaugos – klimato Laikotarpis | Trumpalaikis Įtaka strateginei krypčiai Žalioji gamyba Pagrindinis galimas poveikis Finansams Rizikos lygis Labai aukštas Pagrindinės rizikos valdymo kryptys – Bendradarbiaujame su „Ocean Winds“, kuri turi daugiametę patirtį Žaliosios gamybos projektų vystyme – Profesionalių darbuotojų, turinčių jūrinio vėjo parkų vystymo patirtį, pritraukimas ir išlaikymas – Dabartinių darbuotojų kompetencijų jūrinio vėjo energetikos srityje vystymas (pagal bendradarbiavimo su „Ocean Winds“ sutartį vykdoma darbuotojų komandiravimo į jūrinio vėjo parką „Moray West“ Škotijoje programa) – Pasitelkiame išorės konsultantus Likvidžių apsidraudimo produktų trūkumo rizika Pagrindiniai rizikos šaltiniai – Draudimo rizikos išvestinių finansinių priemonių, sandorių šalių ir gamintojų stoka Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse Pagrindiniai rizikos rodikliai: – Apdrausto portfelio dalis Rizikos rūšis | Finansinė ASV tipas | Nesusijusi Laikotarpis | Vidutinio laikotarpio Įtaka strateginei krypčiai Finansai Pagrindinis galimas poveikis Žmonių sveikatai ir saugai Rizikos lygis Labai aukštas Pagrindinės rizikos valdymo kryptys – Kasdienė apsidraudimo portfelio stebėsena – Lietuvos / Latvijos apsidraudimo dalies didinimas mažmeniniame elektros energijos portfelyje – Ilgalaikių elektros pirkimo sutarčių LT / LV sudarymas Darbuotojų pritraukimo ugdymo ir išlaikymo rizika Pagrindiniai rizikos šaltiniai – Sudėtinga užtikrinti pakankamus žmogiškuosius išteklius, pamainumą, atsižvelgiant į itin spartų Žaliosios gamybos projektų vystymą Pagrindiniai rizikos rodikliai: – Įdarbinimo lygis – įdarbinimo trukmė Rizikos rūšis | Strateginė ASV tipas | Socialinė Laikotarpis | Ilgalaikis Įtaka strateginei krypčiai Žmonės ir kultūra Pagrindinis galimas poveikis Finansams Rizikos lygis Aukštas Pagrindinės rizikos valdymo kryptys – Darbuotojams siūlomas konkurencingas atlygis ir papildomos naudos – Grupėje identifikuojamos kritiškai svarbios kompetencijos, reikalingos Žaliosios gamybos pajėgumų vystymui – Darbuotojams suteikiamos galimybės plėsti kompetencijas – Bendradarbiaujame su žmogiškųjų išteklių agentūromis Lietuvoje ir užsienyje – Vykdome „Energy Smart Start“ programą 4 5 3 138 / 468 2022 m. metinis pranešimas / Valdymo ataskaita Turinys » Finansinio likvidumo rizika Pagrindiniai rizikos šaltiniai – Dėl išaugusio apyvartinio kapitalo poreikio gali būti sudėtinga valdyti Grupės pinigų srautus Pagrindiniai rizikos rodikliai: – „S&P“ nustatyto likvidumo rodiklio vertė – Grupės apyvartinio kapitalo poreikis kiekvieno metų ketvirčio pab. Rizikos rūšis | Finansinė ASV tipas | Nesusijusi Laikotarpis | Trumpalaikis Įtaka strateginei krypčiai Finansai Pagrindinis galimas poveikis Finansams Rizikos lygis Aukštas Pagrindinės rizikos valdymo kryptys – Konkretaus įpareigojančio likvidumo rezervo išlaikymas naudojant įvairius trumpalaikius finansavimo šaltinius (pvz.: komercinių bankų kredito linijos, trumpalaikiai skolos vertybiniai popieriai, institucinių bankų suteikiamas trumpalaikis finansavimas) – Grupė turi centralizuotą pinigų srautų kontrolę. Grupės įmonės taip pat finansuoja apyvartinį kapitalą per Grupės vidinę skolinimo platformą Nepalankių ir neplanuotų reguliavimo pokyčių rizika Pagrindiniai rizikos šaltiniai – Dabartinio šiukšlių deginimą reguliavimo keitimas gali turėti neigiamą poveikį Grupės įmonių rezultatams – Teisinio pagrindo, reikalavimų ir lūkesčių, keliamų pagalbinėms (elektros energijos) paslaugoms, pokyčiai – Sudėtingas privalomas investicijų koordinavimas bei skirstymo sistemų operatoriaus išlaidų derinimas su reguliuotoju, siekiant užtikrinti tinkamą reguliuojamą grąžą Pagrindiniai rizikos rodikliai: – Vadovybė reguliariai supažindama su rizikos signalais Rizikos rūšis | Išorinės ASV tipas | Valdysenos Laikotarpis | Ilgalaikis Įtaka strateginei krypčiai Finansai Pagrindinis galimas poveikis Finansams Rizikos lygis Aukštas Pagrindinės rizikos valdymo kryptys – Bendradarbiavimas su reguliuojančiomis institucijomis – Dalyvavimas konsultacijose ir darbo grupėse – Grupėje vykdomas centralizuotas reguliacinių klausimų koordinavimas ir monitoringas 7 6 139 / 468 2022 m. metinis pranešimas / Valdymo ataskaita Turinys » Vėlavimo tinkamai ir laiku pabaigti Vilniaus KJ biokuro jėgainės projektą rizika Pagrindiniai rizikos šaltiniai – Dėl įtemptos geopolitinės situacijos, žaliavų ir produktų, reikalingų statybai, kainos ir tiekimo terminai yra neapibrėžti – Dėl buvusio rangovo („Rafako“) kaltės, pagrindinė rangos sutartis buvo nutraukta ir sudaryta nauja sutartis. Tai lėmė ilgesnį projekto įgyvendinimo terminą ir didesnes sąnaudas Pagrindiniai rizikos rodikliai: – Nuokrypis nuo biomasės bloko biudžeto (lyginant su patvirtintu planu) – Projekto įgyvendinimas pagal numatytą grafiką Rizikos rūšis | Operacinė ASV tipas | Nesusijusi Laikotarpis | Trumpalaikis Įtaka strateginei krypčiai Žalioji gamyba Pagrindinis galimas poveikis – Finansams – Reputacijai Rizikos lygis Aukštas Pagrindinės rizikos valdymo kryptys – Vykdoma aktyvi rangovų veiklos, subrangovų darbo grafikų kontrolė – Pakeisti projekto sprendimai gali sumažinti projekto biudžetą arba paspartinti projekto įgyvendinimą – Nuolatinis bendradarbiavimas su atsakingomis institucijomis, o atsiradus galimybei pasireikšti rizikai būtų pristatomas vėlavimo scenarijus ir taikomos priemonės Nenotifikuotos valstybės pagalbos grąžinimo rizika Pagrindiniai rizikos šaltiniai – EK nepranešta apie „Ignitis gamybai“ skirtą valstybės pagalbą Pagrindiniai rizikos rodikliai: – Vadovams periodiškai teikiami pranešimai apie rizikų signalus Rizikos rūšis | Išorinė ASV tipas | Nesusijusi Laikotarpis | Ilgalaikis Įtaka strateginei krypčiai Finansai Pagrindinis galimas poveikis Finansams Rizikos lygis Aukštas Pagrindinės rizikos valdymo kryptys – Nuolatinis bendradarbiavimas ir informacijos teikimas institucijoms (EK ir LR energetikos ministerijai) – Centralizuotas reguliavimo klausimų koordinavimas Grupėje 9 8 140 / 468 2022 m. metinis pranešimas / Valdymo ataskaita Turinys » Lietuvos energetinės sistemos saugumo rizika Pagrindiniai rizikos šaltiniai – Grupė valdo energijos gamybos ir kaupimo infrastruktūrą, kuri yra svarbi Lietuvos energetikos sistemos saugumui, ir yra atsakinga už šios infrastruktūros tinkamą veikimą – Nevykdant sutartyje numatytų paslaugų teikimo (pvz., dėl vidinių ir išorinių veiksnių), gali nepavykti užtikrinti elektros energijos sistemos saugumo. Pagrindiniai rizikos rodikliai: – Energijos blokų prieinamumo, patikimumo rodikliai Rizikos rūšis | Išorinė ASV tipas | Nesusijusi Laikotarpis | Ilgalaikis Įtaka strateginei krypčiai Finansai Pagrindinis galimas poveikis Reputacijai Rizikos lygis Aukštas Pagrindinės rizikos valdymo kryptys – Personalo mokymas, darbuotojų rotacija tarp skirtingų energetinių blokų, siekiant išlaikyti jų kompetenciją; – Tretinio rezervo ar izoliuoto tinklo paslaugą teikiančių vienetų periodinis testavimas – Nustatyta techninės priežiūros (įskaitant remontą) atlikimo ir vykdymo kokybės kontrolės tvarka – Įrangos techninės priežiūros grafikas ir kasmetinis techninės priežiūros ir remonto planų peržiūrėjimas, derinimas, tvirtinimas ir įgyvendinimas – Energetikos objektų integruotos turto valdymo sistemos naudojimas Kibernetinės atakos rizika Pagrindiniai rizikos šaltiniai – Trečiųjų šalių organizuojamos kibernetinės atakos prieš Grupės įmones – Socialinės inžinerijos atakos, duomenų vagystės – Pavėluotai ar netinkamai pašalinti viešai žinomi sistemų pažeidžiamumai Pagrindiniai rizikos rodikliai: – Vidinių ir išorinių kritinių pažeidžiamumų skaičius – Vidutinis kritinių pažeidžiamumų pašalinimo laikas Rizikos rūšis | Operacinė ASV tipas | Valdysenos Laikotarpis | Ilgalaikis Įtaka strateginei krypčiai Organizacija Pagrindinis galimas poveikis – Reputacijai – Atitikčiai Rizikos lygis Aukštas Pagrindinės rizikos valdymo kryptys – Periodinių IT pažeidžiamumų ataskaitų rengimas ir teikimas už jų sprendimą atsakingiems asmenims – Vidinių ir išorinių kibernetinių pažeidžiamumų šalinimas – Vidinis auditas – Bendradarbiavimas su išorės partneriais – Skaitmeninių apsaugos kompetencijų vystymas tampant akredituotais CERT nariais. Dalyvavimas kibernetinio saugumo pratybose su išorės partneriais – Grupės lygiu visą parą 7 dienas per savaitę užtikrinama kibernetinio saugumo priežiūra 11 10 141 / 468 2022 m. metinis pranešimas / Valdymo ataskaita Turinys » Kitos reikšmingos ASV rizikos ir jų valdymo kryptys Toliau pateikiame informaciją apie kitas ASV rizikas (kurios dėl taikomų efektyvių rizikos valdymo priemonių yra Grupės rizikos apetito ribose), kurios yra svarbios siekiant tvarumo tikslų. Atitikties rizika Pagrindiniai rizikos šaltiniai Turime atitikti: – BDAR, – Piktnaudžiavimo rinka reglamentą (MAR), – REMIT, EMIR, – III energetikos paketo reikalavimus, – Pinigų plovimo prevencijos (AML), – kitus reikalavimus, taikomus Grupės vykdomoms veikloms. Pagrindiniai rizikos rodikliai: – Sankcijos – Incidentai – Skundai Rizikos rūšis | Operacinė ASV tipas | Valdysenos Laikotarpis | Ilgalaikis Įtaka strateginei krypčiai Organizacija Pagrindinis galimas poveikis – Atitikčiai – Reputacijai – Finansams Rizikos lygis Vidutinis Pagrindinės rizikos valdymo kryptys – Centralizuotas atitikties klausimų koordinavimas Grupėje – Privalomos darbuotojų mokymo programos – Visiškas skirstymo, tiekimo ir gamybos veiklų atskyrimas – Taikomų kontrolės mechanizmų tobulinimas Veiklos tęstinumo neužtikrinimo rizika Pagrindiniai rizikos šaltiniai – Grupės įmonės, kurios yra svarbios nacionaliniam saugumui užtikrinti, turi atitikti teisės aktų, reguliuojančių šių įmonių veiklos tęstinumą, reikalavimus – Grupėje egzistuoja skirtingas veiklos tęstinumo suvokimas, brandos lygis – Išorės teisės aktų pokyčiai sukelia neapibrėžtumą pereinamuoju laikotarpiu (mobilizacija, civilinė sauga, krizių valdymas) Pagrindiniai rizikos rodikliai: – Vadovai reguliariai supažindinami su rizikos valdymo statusu Rizikos rūšis | Operacinė ASV tipas | Valdysenos Laikotarpis | Ilgalaikis Įtaka strateginei krypčiai Organizacija Pagrindinis galimas poveikis – Atitikčiai – Reputacijai – Finansams – Žmonių sveikatai ir saugai Rizikos lygis Vidutinis Pagrindinės rizikos valdymo kryptys – Atnaujinta Grupės veiklos tęstinumo užtikrinimo politika ir standartas (į vieningą veiklos tęstinumo modelį integruoti išorės ir vidaus teisės aktai taikomi visoje Grupėje, atskiriamos atsakomybės ir pan.) – Atliekamos poveikio verslui analizės, kurių metu identifikuojami kritiniai Grupės procesai, rengiami ir atnaujinami ekstremalių situacijų valdymo ir kiti planai, skirti užtikrinti veiklos tęstinumą, vykdomos šių planų testavimui skirtos pratybos – Vykdomi periodiniai mokymai įmonių vadovams, kritinių procesų savininkams GRI 201-2 GRI 2-25 142 / 468 2022 m. metinis pranešimas / Valdymo ataskaita Turinys » Korupcijos rizika Pagrindiniai rizikos šaltiniai – Piktnaudžiavimas einamomis pareigomis – Privačių ir viešų interesų konfliktai Pagrindiniai rizikos rodikliai: – Interesų konfliktų atvejai – Korupciniai pažeidimai – Privačių interesų nedeklaravimas arba netinkamas deklaravimas – Pranešimai apie korupcinius pažeidimus – Dovanų deklaravimas Rizikos rūšis | Operacinė ASV tipas | Valdysenos Laikotarpis | Ilgalaikis Įtaka strateginei krypčiai Organizacija Pagrindinis galimas poveikis Žmonių sveikatai ir saugai Rizikos lygis Vidutinis Pagrindinės rizikos valdymo kryptys – AKVS (antikorupcinė vadybos sistemos), LST / ISO 37001:2017 standarto taikymas – Standartizuoti Grupės korupcijos rizikos vertinimo ir valdymo procesai – Esamų kontrolės mechanizmų stiprinimas ir automatizavimas – Veikianti pasitikėjimo linija, skirta pranešti apie korupciją, neetišką elgesį, diskriminacijos atvejus ir pan. – Grupės etikos kodeksas – Grupės antikorupcijos politika – Reguliarūs antikorupcijos mokymai – Taikomas Grupės darbuotojų nu(si)šalinimo nuo sprendimų priėmimo standartas, jei numatomas galimas privačių ir viešų interesų konfliktas – Dovanų registras, registravimo standartas – Dalyvavimas antikorupcijos iniciatyvose (pvz., antikorupcijos hakatone) Šiltnamio dujų efektą sukeliančių dujų emisijų mažinimo nepasiektų tikslų rizika Pagrindiniai rizikos šaltiniai – Emisijų mažinimo technologijų trūkumas ir neįperkamumas – Netinkamas planų ir tikslų koordinavimas Grupės lygiu Pagrindiniai rizikos rodikliai: – ŠESD emisijų pokytis – Suinteresuotųjų šalių priekaištai dėl nepasiektų tikslų Rizikos rūšis | Strateginė ASV tipas | Aplinkosaugos – klimato Laikotarpis | Ilgalaikis Įtaka strateginei krypčiai Tvarus vystymasis Pagrindinis galimas poveikis Žmonių sveikatai ir saugai Rizikos lygis Vidutinis Pagrindinės rizikos valdymo kryptys – Grupės emisijos skaičiuojamos dukart per metus, analizuojamos tendencijos ir pateikiamos išvados – Grupė nustato emisijų mažinimo tikslus ir jų įgyvendinimo priemones – Grupėje vykdomas centralizuotas emisijų mažinimo klausimų koordinavimas GRI 201-2 143 / 468 2022 m. metinis pranešimas / Valdymo ataskaita Turinys » Atitikties programa Grupė siekia maksimalaus skaidrumo, efektyvaus viešai neatskleistos informacijos (VNI) valdymo ir visų finansų rinkos dalyvių lygių teisių susipažinti su reikšminga emitento informacija. Efektyvi piktnaudžiavimo rinka prevencija yra vienas pagrindinių prioritetų. Grupė yra įtraukta į biržos prekybos sąrašus tiek Londono, tiek Vilniaus biržose, todėl nuolat siekia atitikti visus susijusius ES, Lietuvos ir JK įstatymus bei reglamentus. Grupės vidinės piktnaudžiavimo rinka prevencijos, VNI valdymo ir skaidrumo taisyklės reguliariai atnaujinamos ir pagrindinės skelbiamos viešai. Grupėje periodiškai rengiami piktnaudžiavimo rinka ir VNI žinančių asmenų mokymai. Piktnaudžiavimo rinka prevencijos koordinavimas yra viena iš Grupės verslo atsparumo padalinio atsakomybės sričių. Tarp reikšmingiausių 2022 m. piktnaudžiavimo rinka prevencijos projektų yra ir: – atnaujintas specializuotas vadovaujamas pareigas einantiems asmenims (VPEA) skirtas piktnaudžiavimo rinka prevencijos ir prekybos finansinėmis priemonėmis skaidrumo mokymų kursas. VPEA ir su jais glaudžiai susijusių asmenų sandoriai turi būti vykdomi pagal specialų vidinį draudžiamos prekybos laikotarpio kalendorių, kuris rengiamas ir atnaujinamas pagal Piktnaudžiavimo rinka reglamentą (Reglamentas (ES) Nr. 596/2014). Bendra sandorių vertės riba, nuo kurios atsiranda pareiga viešai pranešti apie sudaromus sandorius – 5 000 Eur per kalendorinius metus; – kokybiškai atnaujinti ir praplėsti specializuoti VNI valdymo ir prekybos skaidrumo mokymai, parengti siekiant užtikrinti, kad asmenys, įtraukti į VNI žinančių asmenų sąrašą, gebėtų VNI identifikuoti, valdyti ir atskleisti tinkamai, žinotų nustatytus draudimus. Sistemiškai atnaujintos Grupės viešai neatskleistos informacijos valdymo gairės. Lygiagrečiai VNI atskleidimo komitetas (kurį sudaro 5 ekspertai iš finansų, teisės, atitikties, ryšių su investuotojais ir komunikacijos sričių) sėkmingai tęsia darbą efektyviai spręsdamas kompleksinius VNI valdymo aspektus ir užtikrindamas maksimalų skaidrumą; – nuolatinis Grupės darbuotojų žinių didinimas piktnaudžiavimo rinka prevencijos srityje bei priežiūros institucijų geriausių praktikų adaptavimas Grupės viduje: publikuojant edukacinius straipsnius Grupės intranete; inicijuojant adaptuotus mokymus, pavyzdžiui, IT kolegoms; rengiant specializuotas atmintines; pristatymus; teikiant periodinius apibendrinimus ir priminimus Grupės vadovams bei tikslinėms darbuotojų grupėms. Kaip ir praeitais metais, 2022 m. Grupė sėkmingai užtikrino visų MAR (angl. Market Abuse Regulation – Piktnaudžiavimo rinka reglamentas) reikalavimų laikymąsi. Susijusių šalių sandoriai Sudarydama sandorius su susijusiomis šalimis, patronuojančioji bendrovė vadovaujasi Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymu. Per ataskaitinį laikotarpį pasikeitė Akcinių bendrovių įstatymo nuostatos, reglamentuojančios sandorius su susijusiomis šalimis. Pažymėtina, kad patronuojančiosios bendrovės stebėtojų taryba, atsižvelgdama į Audito komiteto išvadą, priima sprendimą dėl patronuojančiosios bendrovės ir dėl Grupės įmonių planuojamų sudaryti sandorių su susijusia šalimi, jeigu jie atitinka šiuos reikšmingumo kriterijus: (i) sandorio yra dėl turto investavimo, įsigijimo, perleidimo, nuomos, įkeitimo ir hipotekos, prievolių įvykdymo laidavimo ar garantavimo; (ii) sandorio arba bendra tokių sandorių suma per finansinius metus viršija 1/10 vėliausiai sudarytame balanse nurodytos turto vertės; (iii) sudaromi ne įprastinėmis rinkos sąlygomis ir (ar) nepriskiriami įprastai ūkinei veiklai. Informaciją apie sandorius sudaromus su susijusiomis šalimis pateikiame mūsų svetainėje ir, pagal TFAS reikalavimus, šio pranešimo skyriuje „6. Finansinės ataskaitos“. Be to, pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 2 str. 11 d., į Grupės metinį pranešimą turi būti įtraukta susijusių šalių sandoriai dėl turto investavimo, įsigijimo, perleidimo, nuomos, įkeitimo ir hipotekos, prievolių įvykdymo laidavimo ar garantavimo, kai sandorio arba bendra tokių sandorių suma per finansinius metus viršija 1/10 vėliausiai sudarytame balanse nurodytos turto vertės, su susijusia šalimi sudaromų įprastinėmis verslo ir rinkos sąlygoms, taip pat informacija apie juridinio asmens teisinė forma, pavadinimas, kodas, registras, kuriame kaupiami ir saugomi duomenys apie šį asmenį, buveinė (adresas), kurios irgi atskleidžiamos „6. Finansinės ataskaitos“ skyriuje šiame pranešime. 144 / 468 2022 m. metinis pranešimas / Valdymo ataskaita Turinys » 1 Stebėtojų tarybą sudaro 7 nevykdomieji nariai (2 – akcininko atstovai, 5 – nepriklausomi nariai). Valdybą sudaro 5 vykdomieji nariai. Patronuojančiosios bendrovės vadovas yra valdybos pirmininkas. 2 Stebėtojų tarybą sudaro 5 nevykdomieji nariai 1 arba 3 nevykdomieji nariai (2 – akcininko atstovai, 1 – nepriklausomas narys). Valdybą sudaro 5 arba 3 vykdomieji nariai. Bendrovės vadovas yra valdybos pirmininkas. 3 Valdybą sudaro 3 nevykdomieji nariai (2 – akcininko atstovai, 1 – nepriklausomas narys). Valdybos struktūra įvairiose įmonėse gali skirtis ir ji nesudaroma tol, kol įmonė nepradeda savo veiklos 2 . Bendrovės vadovas nėra valdybos pirmininkas. 4 Valdyba neformuojama. Bendrovės vadovas yra vienasmenis bendrovės valdymo organas. Ataskaitinio laikotarpio pabaigoje Grupę sudarė patronuojančioji bendrovė ir 36 pilnai konsoliduojamos patronuojamosios įmonės. Po ataskaitinio laikotarpio įmonių skaičius nepakito. AB „Ignitis grupė“ yra Grupės patronuojančioji bendrovė, atsakinga už Grupės veiklos koordinavimą bei skaidrų Grupės valdymą. Išsamią, įskaitant ir finansinę, informaciją apie patronuojančiąją bendrovę ir jos patronuojamas įmones galite rasti skyriuje žemiau, mūsų svetainėje bei skyriuje „Papildoma informacija“ šioje ataskaitoje. Patronuojanti bendrovė tiesiogiai ar netiesiogiai kontroliuoja kitame puslapyje pateiktame struktūros paveiksle išvardytas įmones ir laikosi toliau nurodytos valdysenos sistemos (tai yra kiekvienas skaičius nurodytas žemiau ir kitame puslapyje koresponduoja su įmonės taikoma valdysenos sistema): Pokyčiai Grupės struktūroje per ataskaitinį laikotarpį: – Altiplano Elektrownie Wiatrowe B1 sp. z o. o. pavadinimas pakeistas į Silezia1 Wind Farm Sp. z o. o.; – UAB „Ignitis renewables” įsteigė dvylika naujų įmonių: Ignitis renewables Latvia SIA, UAB „Ignitis renewables projektai 3”, UAB „Ignitis renewables projektai 2”, IGN RES DEV6 SIA, IGN RES DEV5 SIA, IGN RES DEV4 SIA, IGN RES DEV3 SIA, IGN RES DEV2 SIA, IGN RES DEV1 SIA, UAB „Vėjo galia bendruomenei”, UAB „Plungės vėjo energija“ ir Altiplano S.A. – 2022 m. rugpjūčio 12 d. likviduota UAB „NT valdos“; – 2022 m. lapkričio 7 d. likviduota UAB „Energetikos paslaugų ir rangos organizacija“. 1 ESO: 2 akcininko atstovai, 2 nepriklausomi nariai ir 1 darbuotojų atstovas. 2 „Ignitis Latvija“ ir „Ignitis Polska“ valdybos yra sudarytos iš vieno asmens – bendrovės vadovo, o „Ignitis Latvija“ stebėtojų tarybą sudaro akcininko atstovai, tuo tarpu „Ignitis Polska“ stebėtojų tarybą sudaro 2 akcininko atstovai ir 1 nepriklausomas narys. Ignitis Suomi Oy valdyba yra sudaryta iš 1 paprasto nario ir 1 paskirto nario. Ignitis Renewables Polska sp. z. o. o. valdybą sudaro 2 nevykdomieji nariai (akcininko atstovai). 4.8 Informacija apie Grupę Grupės struktūra Grupės stebėtojų taryba ir valdyba priėmė sprendimus pagrindinėse Grupės patronuojamosiose bendrovėse ESO (Tinklai), „Ignitis Gamyba” (Žalioji gamyba ir Lanksčioji gamyba) ir „Ignitis” (Sprendimai klientams) taikomą dviejų pakopų valdymo modelį pakeisti vienos pakopos valdymo modeliu, t. y. panaikinti iš darbuotojų sudarytas vykdomąsias valdybas ir vietoj jų suformuoti valdybas, atliekančias priežiūros funkciją, kurių ne mažiau kaip 1/3 sudarys nepriklausomi nariai, valstybės tarnautojai ir akcininkų atstovai. Šis naujas modelis, taikomas patronuojamosiose įmonėse, užtikrins paprastesnį, bet kartu ir veiksmingą valdymą, kuris ir toliau atitiks aukščiausius valdymo standartus, greitą sprendimų priėmimą, greitą komunikaciją ir aktyvų nepriklausomų narių dalyvavimą. Atsižvelgiant į skirtingas įmonių kolegialių organų kadencijų pabaigos datas, valdymo modelio keitimas iš dviejų pakopų į vienos pakopos valdymo modelį vyks dviem etapais. Pirmuoju etapu ESO (Tinklai) ir „Ignitis Gamyba” (Žalioji gamyba ir Lanksčioji gamyba) valdymo modelį planuojama pakeisti iki šių metų pabaigos, o „Ignitis” (Sprendimai klientams) valdymo modelis bus pakeistas antruoju etapu – iki 2023 m. II ketvirčio. GRI 2-6 GRI 2-9 145 / 468 2022 m. metinis pranešimas / Valdymo ataskaita Turinys » Grupės korporatyvinė struktūra (ataskaitinio laikotarpio pabaigoje) Ignitis Res Dev sp . z o. o. 4 100 % AB „Ignitis grupė“ 1, 2 1 AB „Energijos skirstymo operatorius“ 2 100 % UAB „Ignitis renewables“ 3 100 % Ignitis Renewables Polska sp. z o. o. 3 100 % UAB „Ignitis“ 2 100 % AB „Ignitis gamyba“ 2 100 % UAB Kauno kogeneracinė jėgainė 3 51 % Ignitis Suomi Oy 3 100 % UAB „Ignitis grupės paslau- gų centras“ 3 100 % UAB „Gamybos optimizavimas“ 4 100 % UAB „EURAKRAS“ 4 100 % Ignitis Latvija SIA 2 100 % UAB Elektroninių mok ėjimų agentūra 3 100 % UAB Vilniaus kogeneracinė jėgainė 3 100 % UAB „VĖJO GŪSIS“ 4 100 % Ignitis Polska sp. z o. o. 2 100 % UAB „Transpor- to valdymas“ 4 100 % UAB „VĖJO VATAS“ 4 100 % Ignitis Eesti OÜ 4 100 % UAB „VVP Investment“ 4 100 % IGN RES DEV2 SIA 4 100 % IGN RES DEV4 SIA 4 100 % UAB „Ignitis renewables projektai 3” 4 100 % UAB „Plungės vėjo energija“ 4 100 % Altiplano S.A. 4 100 % IGN RES DEV5 SIA 4 100 % UAB „Ignitis renewables projektai” 4 100 % Pomerania Wind Farm sp. z o. o. 3 100 % „Tuuleenergia osaühing“ 4 100 % Silezia1 Wind Farm S p. z o.o. 4 100 % Ignitis renewables Latvia SIA 4 100 % IGN RES DEV6 SIA 4 100 % IGN RES DEV1 SIA 4 100 % IGN RES DEV3 SIA 4 100 % UAB „Ignitis renewables projektai 2” 4 100 % UAB „Vėjo galia ben- druomenei“ 4 100 % Tinklai Žalioji gamyba Lanksčioji gamyba Sprendimai klientams 1 Patronuojančioji bendrovė šiuo metu neturi filialų ir atstovybių. 2 Patronuojančioji bendrovė ataskaitų sudarymo dieną nevykdo tyrimų ir plėtros veiklos. 146 / 468 2022 m. metinis pranešimas / Valdymo ataskaita Turinys » 146 / 466 Tvarumo (socialinės atsakomybės) ataskaita 5.1 Apie tvarumo (socialinės atsakomybės) ataskaitą 147 5.2 Tvarumo ataskaitos apžvalga 148 5.3 Grupės tvarumas – susitelkiame į tai, kas svarbiausia 154 5.4 Poveikio klimatui mažinimas 159 5.5 Gamtos išteklių apsauga 178 5.6 Ateičiai pasiruošę darbuotojai 196 5.7 Patikima organizacija 228 5.8 Grupės ASV duomenys 249 5.9 Tvarumo valdymas ir kiti atskleidimai 285 2022 m. metinis pranešimas / Tvarumo (socialinės atsakomybės) ataskaita Turinys » 147 / 468 2022 m. metinis pranešimas / Tvarumo (socialinės atsakomybės) ataskaita Turinys » 5.1 Apie tvarumo (socialinės atsakomybės) ataskaitą Toliau pateikiama „Ignitis grupės“ 2022 m. tvarumo (socialinės atsakomybės) ataskaita (toliau – Tvarumo ataskaita) yra konsoliduotojo „Ignitis grupės“ 2022 m. metinio pranešimo dalis. Tvarumo ataskaitoje atskleidžiama informacija, parengta pagal Visuotinės ataskaitų teikimo iniciatyvos (angl. Global Reporting Initiative; GRI) standartą (detalizuota GRI rodiklių sąraše šio pranešimo 5.9. „Tvarumo valdymas ir kiti atskleidimai“ dalyje). Joje atskleidžiama informacija apima laikotarpį nuo 2022 m. sausio 1 d. iki gruodžio 31 d. Informacija atskleidžiama remiantis reikšmingumo principu ir atspindi Grupės pažangą įgyvendinant Jungtinių Tautų Pasaulinio susitarimo (angl. United Nations Global Compact; UNGC) principus, taip pat Grupės indėlį siekiant darnaus vystymosi tikslų (toliau – DVT). Rengiant ataskaitą atsižvelgta į „Nasdaq“ aplinkos apsaugos, socialinio atsakingumo ir valdysenos (toliau – ASV) ataskaitų rengimo gaires ir kitas rekomendacijas. Ataskaitoje pateikiamas išsamus ASV rodiklių, kuriais matuojamas mūsų veiklos poveikis ir progresas, rinkinys. Taip pat – atitikties ES Taksonomijos reglamentui vertinimas. Ši Tvarumo ataskaita atitinka socialinės atsakomybės ataskaitoms keliamus reikalavimus, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos teisės aktuose. Tvarumo ataskaitoje pateikiama informacija apima tiek patronuojančiosios įmonės, tiek visų patronuojačiosios įmonių grupės informaciją. Todėl, jei nenurodyta kitaip, esminės Tvarumo ataskaitos temos apima visas Grupės įmones, išsami kiekvienos Grupės įmonės tvarumo informacija nėra rengiama. Tvarumo ataskaita turėtų būti skaitoma kartu su konsoliduotuoju Grupės metiniu pranešimu ir kitų Grupės įmonių metiniais pranešimais. Grupės patronuojamosios įmonės į savo metines ataskaitas įtraukia nuorodą į Tvarumo ataskaitą. Atskleidimo apimtis, lyginant su praėjusių metų ataskaita, išplėsta atsižvelgiant į suinteresuotųjų šalių lūkesčius, o kai kuriais atvejais anksčiau atskleisti duomenys atnaujinti pasikeitus skaičiavimo metodikai ar atsiradus naujos informacijos. Tokie pokyčiai ir jų priežastys nurodomi atitinkamuose skyriuose. Šią informaciją plačiai naudojame atsiskaitydami už savo veiklą tiek investuotojams, tiek kitoms suinteresuotosioms šalims, pildydami reitingavimo įmonių klausimynus ir kituose formatuose. Ataskaitos turinys apima naujausią jos paskelbimo metu prieinamą informaciją, bet ji nebuvo formaliai audituojama. Ankstesnę Grupės Tvarumo ataskaitą, paskelbtą 2022 m. vasario 28 d. kartu su 2021 m. konsoliduotuoju metiniu pranešimu, ir kitą informaciją apie Grupės tvarumo valdymą ir veiklas galima rasti jos interneto svetainės skiltyje „Darnumas“. Jei turite klausimų dėl Tvarumo ataskaitos turinio ar Grupės tvarumo veiklų, kreipkitės el. paštu [email protected]. GRI 2-2 GRI 2-3 Nasdaq G8 Nasdaq G9 148 / 468 2022 m. metinis pranešimas / Tvarumo (socialinės atsakomybės) ataskaita Turinys » 5.2 Tvarumo ataskaitos apžvalga Žaliosios gamybos proveržis Grupės vykdoma sparti žaliosios energijos gamybos plėtra – reikšmingas proveržis tiek siekiant verslo tikslų, tiek rūpinantis švaresne mūsų visų aplinka. Grupės Žaliosios gamybos portfelis 2022 m. padidėjo dvigubai ir pasiekė 5,3 GW. Apie 400 MW galios saulės ir vėjo jėgainių šiuo metu statoma. Lietuvoje, Lenkijoje ir Latvijoje vystomi žaliosios gamybos projektai kuria prielaidas esminiams energetikos sektoriaus pokyčiams visame regione. Pagreitį įgaunantis Žaliosios gamybos augimas skatina pokyčius ir pačioje organizacijoje. Per metus sutelkta tarptautinio lygio „Ignitis renewables“ vadovų ir specialistų komanda sukūrė stiprų branduolį ir suteikė impulsą virsmui iš pasyvaus investuotojo į atsinaujinančios energetikos projektus į veržlų rinkos lyderį. Keli kolegos praktikuojasi bendrovėje „Ocean Winds“ (OW) – atsinaujinančios energetikos lyderėje ir vienoje didžiausių vėjo parkų vystytojų pasaulyje. Grupė yra mažasis OW partneris vystant „Moray West“ vėjo jėgainių parką rytinėje Didžiosios Britanijos pakrantėje. Kaupiame jūrinio vėjo projektų patirtį, kuri bus reikalinga plėtojant vėjo energetiką jūroje ir siekiant ateityje dalyvauti aukcionuose dėl projekto Baltijos jūroje vystymo. Daugiau skaitykite šio pranešimo dalyje 2.4 „Investicijų programa “. Vartotojų į(si)traukimas – neatsiejama žaliosios energetikos transformacijos dalis Esminiai pokyčiai vyksta ne tik žaliosios energijos, bet ir vartojimo sferoje. Mažesni ŠESD išmetimai, pristabdyta klimato kaita ir švaresnė aplinka – tai svarbiausia energetikos sektoriaus transformacijos kuriama vertė visuomenei. Šio proceso sėkmė neįmanoma be visų energetikos rinkos dalyvių įsitraukimo ir bendradarbiavimo. Grupė prisiima atsakomybę ir pati plėsdama Žaliosios gamybos portfelį, ir siūlydama paslaugas, kurios įgalina ne tik patogiai naudoti žaliąją energiją, bet ir patiems ją gaminti. Be to, prisidėti prie klimato kaitos mažinimo visuomenę kviečiame ir taupiau bei sumaniau vartojant energiją kasdieniniame gyvenime ir darbe. Grupės vykdoma energetinio efektyvumo švietimo programa 2022 m. susilaukė ypač didelio gyventojų ir verslo susidomėjimo. Tvarią vartojimo kultūrą formuojančios darnaus vystymosi priemonės tapo dar aktualesnės energetinės krizės 5,3 GW Žaliosios gamybos portfelis (2021 m. siekė 2,6 GW). 3,5 karto išaugęs „Ignitis renewables” (Žalioji gamyba) darbuotojų skaičius. Pirmieji pasaulyje pasiūlėme galimybę gyventojams išsinuomoti dalį jėgainės vėjo. 210,4 tūkst. įdiegtų išmaniųjų skaitiklių gyventojams. 99 viešosios įkrovimo stotelės „Ignitis ON“ tinkle (20,7 % daugiau nei 2021 m.). 37 % (2 431 vnt.) seno tipo transformatorinių pakeista naujomis sandariomis – taip sumažinta grunto taršos alyva tikimybė. 0 % vandens paimta iš vandens streso zonų. Atnaujinome Grupės aplinkos apsaugos politiką į ją įtraukdami poveikio aplinkai švelninimo hierarchijos, aukštos ekologinės vertės teritorijų netrikdymo ir kitus principus. 69 % Grupės veiklų (pagal pajamas) sertifikuota pagal ISO 14001. „A-“ CDP įvertinimas už Grupės klimato atskleidimus. Aplinkai draugiškiausia įmonė 2022 m. – apdovanojimas už gamtos išteklių apsaugą Nacionaliniuose atsakingo verslo apdovanojimuose. – – – – – – – – – – – Klimatas ir gamta 149 / 468 2022 m. metinis pranešimas / Tvarumo (socialinės atsakomybės) ataskaita Turinys » Grupės ŠESD emisijos 1 Mln. t CO 2 ekv Žaliosios gamybos užtikrinta galia GW 2021 m. 2021 m. 94,0 2022 m. 2022 m. Saulės parkų pardavimai Bendra galia (kW) ir klientų skaičius Grupės veikloje susidariusios atliekos Tūkst. t. 2021 m. 2021 m. 9 000 42 000 1 800 9 000 2022 m. 2022 m. Vandens panaudojimo efektyvumas hidroenergetikoje m 3 /kWh 2021 m. 2022 m. Instaliuotoji galia Nepavojingos atliekosKlientų skaičius Statomi objektai Pavojingos atliekosBendra galia (kW) 13,3 0,46 9,14 10,95 98,5 13,4 akivaizdoje, nes padeda spręsti ir ekonomines ir energetinio saugumo problemas. Imdamiesi visuomenės švietimo efektyvaus energijos vartojimo tema, padėjome klientams sutaupyti beveik 117 GWh energijos. Klientai tampa žaliosios gamybos partneriais Pasyvių vartotojų tapimas energetiškai sumaniais klientais – pirmasis žingsnis link partnerystės kuriant energetiškai sumanų pasaulį. Kitas etapas – bendradarbiavimas gaminant žaliąją elektros energiją ir drauge kuriant atsinaujinančios energetikos sistemą. Kiekybinį pokyčio mastą puikiai iliustruoja per metus daugiau nei dvigubai išaugęs gaminančių vartotojų skaičius. Per 2022 m. prie ESO tinklo prijungtų gaminančių vartotojų skaičius išaugo nuo 14 tūkst. iki beveik 33 tūkst., nutolusių gaminančių vartotojų – nuo 4,5 tūkst. iki 9 tūkst. Bendra gaminančių vartotojų ir nutolusių gaminančių vartotojų įrengtoji galia jau siekia 432 MW. Šiam proveržiui palankias prielaidas sukūrė daugelis veiksnių: pingančios technologijos, informacinė sklaida, elektrinių įrengimui suteikiama valstybės parama bei daugiau dėmesio savo energijos poreikiams skirti skatinantys karo nulemti energijos kainų svyravimai. Sutelkėme dėmesį į išmanius sprendimus, kurie proveržį perkelia į naują lygį. Spalio mėnesį pakvietėme atsinaujinančios energetikos projektų vystytojus ir vartotojus į visus vienijančią platformą eparkai.lt. Tuo pirmieji pasaulyje pasiūlėme galimybę gyventojams išsinuomoti dalį jėgainės vėjo parke, kuriame nuo programos pradžios jau rezervuota visa pirmame etape pasiūlyta galia (1 MW). Daugiau skaitykite šio pranešimo dalyje 5.4 „Poveikio klimatui mažinimas“ ir 5.5 „Gamtos išteklių apsauga“. 1,350 1,568 1,215 353 1,214 136 Kitos emisijos (biologinės kilmės) 0,22 3,28 0,53 0,49 3,94 0,73 4,75 5,16 0,46 3 apimtis 1 apimtis 2 apimtis 0,26 1 2022 m. skaičiai pagrįsti preliminariais duomenimis. Pranešimo rengimo metu „Bureau Veritas“ tikrino ŠESD duomenis. 150 / 468 2022 m. metinis pranešimas / Tvarumo (socialinės atsakomybės) ataskaita Turinys » Energetiškai sumanų pasaulį kuria daugiau nei 4 000 Grupės darbuotojų, dirbančių 5 šalyse. Šie žmonės drauge kuria Grupę – regiono energetikos transformacijos proceso lyderį. Siekdami energetikos proveržio nuolat tobulėjame, kuriame tausojančią aplinką, atvirai žvelgiame į iššūkius ir sudarome sąlygas puoselėti partnerystę tarp kolegų, komandų ir bendruomenių. Ar saugu? 2022 m. Grupę sukrėtė net trys mirtini nelaimingi atsitikimai, kurių metu žuvo vienas Grupės ir du rangovų darbuotojai. Reaguojant į skaudžias netektis, imtasi veiksmų, kad panašūs įvykiai daugiau nepasikartotų ir būtų užtikrinta saugi aplinka. Siekiant stiprinti darbo saugos kultūrą Grupėje, inicijuota programa „Ar saugu?“, kuri aprėpia darbuotojų saugos ir sveikatos mokymus, valdymo tobulinimą, procedūras ir komunikaciją. Klausimu „Ar saugu?“ siekiame darbuotojams priminti, kad saugi darbo vieta yra bendrų pastangų rezultatas. Įvairovė, įtrauktis ir gerovė – palankiame mikroklimate kuriasi darbuotojų iniciatyvos Pradėjome „Energise Equality“ projektą, kurio metu inicijuojamos darbuotojų diskusijos, skatinamas dialogas apie lygias galimybes, siekiant geresnio su lyčių balansu susijusių klausimų supratimo. Atrankose siekiame užtikrinti maksimaliai lygias sąlygas visiems kandidatams ir laikome tai tiesiogine samdančio vadovo atsakomybe. Emociškai saugi aplinka sukuria palankias sąlygas darbuotojams prisiimti daugiau atsakomybės už savo ir kolegų savijautą darbe bei skleistis gerovę puoselėjančioms iniciatyvoms. Gerovės mentoriai – specialius mokymus praėję 20 savanorių Grupės darbuotojų – savo veiklą pradėjo nuo asmeninių pokalbių, emocinės paramos krizę išgyvenantiems kolegoms, o metų pabaigoje jau pasiūlė komandoms skirtų paskaitų bei užsiėmimų, padedančių puoselėti emocinę gerovę ir stiprinti tarpusavio santykius. Ypač didelį dėmesį gerovės mentoriai skiria tiesiogiai su klientais dirbančioms darbuotojų grupėms, o pati inciatyva pripažinta geriausia 2022 m. personalo valdymo praktika Lietuvoje. „Ar saugu?“ – taip vadinasi programa, kurią pradėjome reaguodami į 1 mūsų kolegos ir 2 rangovų darbuotojų žūtis darbe. 1,69 – darbuotojų TRIR, pradėjome skaičiuoti rangovų TRIR. 85 % Grupės darbuotojų dirba įmonių padaliniuose, sertifikuotose pagal ISO 45001. 29,7 % moterų dalis Grupėje. 42 % moterų valdymo organuose (stebėtojų taryboje ir valdyboje). Pirma vieta Lietuvos įvairovės chartijos tyrime apie lygių galimybių užtikrinimą įmonėse. Pirmą kartą Grupės atstovai dalyvavo „Baltic Pride“ eitynėse, renginyje „Už lygybę ir taiką“. 21,5 val. mokymosi valandų vienam Grupės darbuotojui. 2 472 savanorystei skirtų valandų. 86,1 tūkst. Eur parama Grupės veiklai artimoje aplinkoje įsikūrusių bendruomenių projektams. 150 tūkst. Eur finansinė parama aukštosioms mokykloms (50 stipendijų pirmakursiams). „Top Employer Lietuva“ įvertinimas Grupei antrus metus iš eilės. – – – – – – – – – – – – Žmonės 151 / 468 2022 m. metinis pranešimas / Tvarumo (socialinės atsakomybės) ataskaita Turinys » Tobulėjanti organizacija Energetikos transformacijai reikia ir reikės daug kompetencijų, žinių ir veržlumo. Keturias strateginės reikšmės kompetencijas – energetikos ekspertiškumą, adaptyvumą, verslumą (antreprenerystę) ir tvarų inovatyvumą – visi darbuotojai ugdo vidiniame universitete. Per 2022 m. bazinį strateginių kompetencijų kursą pabaigė 83 % Grupės darbuotojų. Kuriant besimokančios organizacijos kultūrą darbuotojai įgalinami savo kompetencijomis dalintis su kolegomis vidinėje ugdymo iniciatyvoje „Grow akademija“, kurios mokymuose 2022 m. dalyvavo daugiau kaip 3 200 Grupės darbuotojų. Identifikavę darbuotojus, kurie prireikus galėtų pakeisti strategines pareigybes užimančius kolegas, rūpinamės jų visapusišku tobulėjimu tiek gilinant profesines žinias, tiek per mentorystės programą. Pagauk permainų vėją! #EnergySmartSTART kuria pokytį švietimo sistemoje Energetikos krypties specialybės pastaruoju metu nepasižymi populiarumu, tad nelaukiame, kol darbuotojų stygius taps mus stabdančiu faktoriumi – inicijavome ilgalaikę programą #EnergySmartSTART, per kurią populiariname energetiko profesiją, skleidžiame žinią apie esmines permainas šiame sektoriuje ir kuriame pokytį švietimo sistemoje. #EnergySmartSTART rėmuose bendradarbiaujame su aukštosiomis mokyklomis, skatiname moksleivius domėtis energetika ir vykdome kitas sektoriaus populiarinimo veiklas (ekskursijos, pamokos, kt.) bei teikiame finansinę paramą. Daugiau skaitykite šio pranešimo dalyje 5.6 „Ateičiai pasiruošę darbuotojai ir bendruomenės". Darbuotojų TRIR rodiklis kartai Moterų dalis vadovaujančiose pozicijose % 2,01 27,0 1,69 Moterų dalis IT ir inžinerinėse pozicijose % Darbuotojų patirties rodiklis (eNPS) % 19,0 20,5 57,4 61,8 Vyrų ir moterų atlygio skirtumas Grupėje. % 100 VyraiMoterys 100 97 97 22,6 2021 m. 2021 m.2022 m. 2022 m. 2021 m. 2021 m.2022 m. 2022 m. 2021 m. 2022 m. 152 / 468 2022 m. metinis pranešimas / Tvarumo (socialinės atsakomybės) ataskaita Turinys » Vadovaujamės geriausiomis praktikomis Remiantis geriausia korupcijai atsparios aplinkos kūrimo praktika, 2022 m. atnaujinome Grupės etikos kodeksą – dokumentą, kuris apibrėžia principus, kuriais turėtume remtis savo darbe. Jis atnaujintas papildant elgesio situacijomis, o su kodekso atnaujinimais susipažino didžioji dauguma Grupės darbuotojų. „Žalia šviesa“ atsakomybę už savo poveikį prisiimantiems partneriams Pirkimuose taikydami žalumo kriterijus užtikriname, kad Grupės įsigyjamos prekės, paslaugos ir darbai darys kuo mažesnį poveikį aplinkai. Tai tampa svertu, skatinančiu verslo aplinką, mūsų partnerius savo veikloje taikyti vis aukštesnius tvarumo standartus. Grupė ketina nuo 2023 m. visus viešuosius pirkimus vykdyti žaliai, tačiau jau 2022 m. žaliųjų pirkimų vertė sudarė 94 % visų sėkmingai baigtų pirkimų vertės. Vienas iš būdų siekti didesnės socialinės atsakomybės bei sekti įsigyjamų prekių, darbų ir paslaugų poveikį visuomenei – nuoseklus socialiai atsakingų pirkimų vertės didinimas, skatinant užimtumo galimybes, darbuotojų įgūdžių tobulinimą ir persikvalifikavimą, deramą darbą, socialinę įtrauktį, lygias galimybes, įvairovės didinimą, gerąją valdysenos praktiką, skaidrumą, etišką prekybą ir pan. 2022 m. tokie pirkimai sudarė beveik penktadalį Grupės sėkmingai baigtų pirkimų. Grupės tiekėjų etikos kodekse (TEK) išdėstytos vertybinės gairės tampa atskaitos tašku ne tik vertinant tiekėjų veiklą, bet ir išsigryninant aspektus, kurių pokyčio siekti galime padėti dalindamiesi Grupės gerąja praktika. 2022 m. įvertinome, kaip didžiausieji mūsų partneriai laikosi TEK nuostatų aplinkosaugos srityje – beveik 93 % atvejų nebuvo nustatyta neatitikimų TEK reikalavimams. Likusiems ketiname padėti stiprinti tvarumo elementus veikloje ir gilinsimės į tiekėjų socialinės atsakomybės ir valdysenos gerųjų praktikų taikymo veikloje aspektus. 779 mln. Eur – bendra Grupės atliktų viešųjų pirkimų vertė (be PVM). ~ 90 % pirkimų vietinėje rinkoje. 13 % socialiai atsakingų pirkimų dalis. Sukūrėme Grupės tiekėjų etikos kodekso (TEK) laikymosi priežiūros sistemą ir patvirtinome Grupės TEK laikymosi priežiūros standartą. 92,7 % patikrintų didžiausių tiekėjų atitinka TEK reikalavimus. 78 % vartotojų yra pasirinkę „Ignitis“ kaip nepriklausomą elektros energijos tiekėją. „A+“ Valdymo koordinavimo centro valdysenos indekso įvertinimas. Aukščiausias įmanomas ketvirtus metus iš eilės. Įsteigta ir akredituota „Ignitis CERT“ – kibernetinių incidentų valdymo komanda. ESO (Tinklai) modernizuotos gamtinių dujų geografinės informacinės sistemos ir pritaikyti valdymo įrankiai pripažinti vienu geriausių projektų pasaulyje tarptautinėje konferencijoje „ESRI UC 2022“ Elektros ir dujų kategorijoje. – – – – – – – – – Organizacija, klientai ir partneriai 153 / 468 2022 m. metinis pranešimas / Tvarumo (socialinės atsakomybės) ataskaita Turinys » Atvirumas palaikant dialogą ir dalinantis žiniomis Tiek gyventojus, tiek verslus 2022 m. aktyviai edukavome apie galimybes sumažinti elektros energijos vartojimą, o kartu – ir ŠESD emisijas. Verslo atstovams, norintiems įsivertinti įmonių veiklos ŠESD emisijų kiekį, nustatyti taršiausius veiklos procesus ir priemones, sumažinančias ŠESD emisijas, pasiūlėme nemokamas mūsų specialistų konsultacijas. Žalioji energetika – ateities kelias užtikrinant energetinį saugumą Energetikos sektoriaus transformacija yra kritiškai svarbi ne tik siekiant švaresnės aplinkos, bet ir užtikrinant Lietuvos ir viso regiono energetinį saugumą, mažinant priklausomybę nuo iškastinio kuro. Žaliosios gamybos plėtra, energetikos sistemos patikimumo ir lankstumo užtikrinimas, energetikos pokyčių skatinimas – šios Grupės strateginės veiklos kryptys 2022 m. tapo kritiškai svarbios ne tik klimato kaitos kontekste, bet ir sprendžiant energetinę krizę ir užtikrinant energetinį saugumą. Jau dešimtmetį palaipsniui mažinta priklausomybė nuo iškastinio kuro leido 2022 m. I ketv. ryžtingai atsisakyti rusiškų dujų energetikos sistemai nepatiriant sukrėtimo. Atsinaujinančių energijos išteklių plėtra regione, investicijos į energetinės infrastruktūros atsparumą prisidės prie geopolitinių rizikų energetikos sektoriui suvaldymo. Planuojamas Kruonio HAE (Žalioji gamyba) 5-ojo agregato įrengimas padidins galimybes subalansuoti netolygumus tinkle, atsirandančius dėl augančių vėjo ir saulės gamybos pajėgumų. Šis projektas taip pat svarbus užtikrinant šalies energetikos sistemos poreikius vykstant Baltijos šalių sinchronizacijai su kontinentinės Europos tinklais – strateginiam energetinio saugumo projektui. Daugiau skaitykite šio pranešimo dalyje 5.7 „Patikima organizacija“. Koreguota EBITDA iš kriterijus atitinkančių taksonominių ekonominių veiklų % Grupės sumokėti mokesčiai Mln. Eur Žaliųjų pirkimų dalis % SAIDI min. Elektros Dujų Dujų Elektros SAIFI kartai 24,1 0,47 0,27 0.01 1,45 201,95 0.01 1,52 178,73 94,0 2021 m. 2021 m.2022 m. 2022 m. 2021 m. 2021 m.2022 m. 2022 m. 2021 m. 2022 m. 2021 m. 2022 m. 2021 m. 2022 m. 63,1 74,6 295,1 562,5 154 / 468 2022 m. metinis pranešimas / Tvarumo (socialinės atsakomybės) ataskaita Turinys » 5.3 Grupės tvarumas – susitelkiame į tai, kas svarbiausia Tvarios veiklos principus ir įsipareigojimus apibrėžiame Grupės strategijoje ir politikose Tvariai vykdoma veikla yra būtina Grupės misijos kurti energetiškai sumanų pasaulį sąlyga. Pasauliui egzistuoti būtina energija, todėl siekiame ją gaminti, skirstyti, tiekti ir vartoti tvariai. Mūsų ilgalaikėje strategijoje didžiausias dėmesys skiriamas tvarios ateities kūrimui. Siekiame toliau didinti energijos gamybos iš atsinaujinančiųjų išteklių pajėgumus, užtikrinti energetikos sistemos patikimumą ir lankstumą, skatinti energetikos sistemos pokyčius ir vystymąsi, išnaudoti plėtros galimybes. Grupės strategija ir Darnumo politika atspindi pagrindinius tvarumo principus, kurių laikomės vykdydami savo kasdienę veiklą: – atsižvelgiame į ekonominius, aplinkosauginius ir socialinius savo veiklos aspektus ir siekiame vertę kurti tvariai, stiprindami finansinės ir nefinansinės grąžos tikslų sąveiką; – siekiame tiesiogiai prisidėti prie darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimo, ypač tvarios energetikos plėtros, kovos su klimato kaita, inovacijų skatinimo, tvaraus augimo ir deramo darbo srityse; – esame įsipareigoję pasiekti nulinį išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų balansą ir tuo prisidedame prie Europos žaliojo kurso ir Paryžiaus susitarimo įgyvendinimo; – skatiname racionalų ir tvarų išteklių valdymą ir naudojimą; – skatiname atsakingą ir efektyvų energijos vartojimą, imamės savo iniciatyvų ir dalyvaujame kitų organizacijų iniciatyvose, kurių tikslas – padidinti energijos vartojimo efektyvumą ir padėti pasiekti Lietuvos nacionalinius energijos taupymo tikslus; – pripažįstame visapusiško suinteresuotųjų šalių įtraukimo svarbą numatant tvarumo veiksmus ir skatiname tvarumo principais pagrįstą etišką, skaidrų ir sąžiningą bendradarbiavimą su klientais, darbuotojais, akcininkais, tiekėjais, bendruomenėmis, žiniasklaida ir kitomis suinteresuotosiomis šalimis. Informaciją apie Grupės politikas, kuriomis skirtingose veiklos srityse įtvirtinami tvarumo principai, pateikiame dalyje „5.9 Tvarumo valdymas ir kiti atskleidimai“. Toliau skaitykite apie tai, kokiomis priemonėmis siekiame tvarumo. Tvarumo prioritetus nustatome vertindami rizikas, galimybes ir įtraukdami suinteresuotąsias šalis ASV rizikas integravome į bendrus rizikų vertinimo procesus Klimato kaita, bioįvairovės ir ekosistemų nykimas, karas Ukrainoje, energetikos krizė, tiekimo grandinių trikdžiai, išorinių aplinkybių ir veiklos specifikos nulemti darbuotojų saugos ir sveikatos sutrikdymai, didėjantis reikalingų kompetencijų spektras bei poreikis išlaikyti darbuotojus – tai tik dalis Grupei aktualių su įvairiais ASV aspektais susijusių rizikų. Didėja įvairių suinteresuotųjų šalių poreikis matyti, su kokiomis rizikomis organizacija susiduria siekdama veiklos tvarumo ir kaip jas valdo, todėl atsakingas rizikų vertinimas ir skaidrus atskleidimas yra būtinas siekiant išlaikyti suinteresuotųjų šalių pasitikėjimą. Visos rizikos Grupėje jau yra vertinamos atsižvelgiant į ASV veiksnius. Pavyzdžiui, su klimato kaita susijusios rizikos ir galimybės yra neatsiejama mūsų verslo dalis, tad jų vertinimas yra visiškai integruotas į bendrą rizikų vertinimo valdymo procesą. Nustatant ir vertinant su klimato kaita susijusias rizikas taikomi tie patys metodai, kaip ir vertinant kitas (strategines, operacines, finansines, išorines) rizikas. Daugiau apie Grupei aktualių ASV rizikų vertinimą skaitykite Grupės metinio pranešimo dalyje „4.7 Rizikos ir jų valdymas“. GRI 2-23 GRI 2-24 155 / 468 2022 m. metinis pranešimas / Tvarumo (socialinės atsakomybės) ataskaita Turinys » Suinteresuotųjų šalių nuomonė – Grupės poveikių vertinimui Siekiame užtikrinti, kad mūsų tvarumo veiklos būtų kryptingos ir sutelktos į tas ASV sritis, kuriose turime didžiausią poveikį. Suinteresuotųjų šalių įtraukimas nepaprastai svarbus siekiant užtikrinti, kad Grupė šioje srityje proaktyviai reaguotų į tendencijas, kylančius klausimus ir galimybes. Grupės geografinė ir veiklų apimtis plečiasi, todėl taikydami ASV principus santykiuose su suinteresuotosiomis šalimis, kaip numatoma mūsų Darnumo politikoje, siekiame ne tik efektyviai valdyti jų lūkesčius, atsižvelgti į jų interesus, bet ir ieškoti bendradarbiavimo galimybių, kurios galėtų padidinti teigiamą tvarios plėtros poveikį. 2021 m. atlikome Grupės ir jos pagrindinių patronuojamųjų įmonių strateginį reikšmingumo vertinimą (angl. materiality assessment), kurio metu analizavome suinteresuotųjų šalių išsakytus lūkesčius dėl 19 skirtingų Grupės tvarumo aspektų (aplinkos, socialinių ir valdysenos (ekonominių) poveikių) ir identifikavome, kaip galėtume juos atliepti siekdami strateginių tikslų. Reikšmingumo vertinimas apėmė išsamias pagrindinių suinteresuotųjų šalių, kurias identifikuoti padėjo įmonių vadovai ir kiti ekspertai, apklausas, diskusijas su tikslinėmis grupėmis, interviu. Beveik 3 000 respondentų (verslo ir privatūs klientai, tiekėjai ir rangovai, valstybės ir savivaldybių institucijos, žiniasklaida, asociacijos, NVO, partneriai, bendruomenės, investuotojai ir akcininkai, darbuotojai) atsakė į klausimus ir pasidalino savo nuomone apie tai, kurie Grupės tvarumo aspektai jiems atrodo svarbiausi. Poveikius susisteminome reikšmingumo matricoje ir aprašome šioje ataskaitoje Įvairaus formato pokalbių su Grupės suinteresuotosiomis šalimis rezultatas – reikšmingumo matrica, susisteminanti reikšmingus Grupės poveikius, tvarumo aspektus ir tai, kaip jie atitinka tiek išorės lūkesčius, tiek mūsų strateginius prioritetus. Vertikali matricos ašis rodo suinteresuotųjų šalių požiūrį į skirtingų ASV aspektų reikšmingumą Grupės atžvilgiu. Horizontalioji ašis – ASV aspektus pagal jų santykinį poveikį ir svarbą pagrindiniams Grupės strateginiams uždaviniams. Matrica išryškina aspektus, kuriems turime teikti didžiausią dėmesį kryptingai mažinant savo poveikį aplinkai ir kuriant vertę tiek įmonei, tiek jos suinteresuotosioms šalims. Prioritetinėse srityse toliau vystome tvarumo tikslus ir jų įgyvendinimo programas. Šioje ataskaitoje informaciją apie tvarumo principų įgyvendinimą Grupėje ir jos pažangą 2022 m. atskleidžiame per kiekvieną iš šių reikšmingumo vertinimo metu išskirtų prioritetų. Ataskaitos turinys nustatytas išanalizavus pagrindinių suinteresuotųjų šalių požiūrį, nuomones, lūkesčius ir atsižvelgiant į esamus verslo tikslus, kaip nurodyta Grupės strategijoje ir strateginiame plane. Ataskaitoje pateikiama esminė informacija, svarbi suinteresuotosioms šalims vertinant Grupės veiklą ar priimant su Grupe susijusius sprendimus. Išsamesnė informacija apie suinteresuotųjų šalių įtraukimą pateikiama Grupės interneto svetainėje. Pagrindinės Grupės suinteresuotos šalys Darbuotojai Bendruomenės Privatūs klientai Verslo klientai Valstybės ir savivaldybių institucijos Žiniasklaida Partneriai Tiekėjai, rangovai Investuotojai, akcininkai GRI 2-29 GRI 3-1 GRI 2-12 156 / 468 2022 m. metinis pranešimas / Tvarumo (socialinės atsakomybės) ataskaita Turinys » Reikšmingumo matrica Svarba įmonių Grupės strategijai Svarba suinteresuotosioms šalims LABAI AUKŠTAVIDUTINĖ LABAI AUKŠTAVIDUTINĖ Išsamesnė informacija apie reikšmingumo vertinimo procesą ir rezultatus pateikiama Grupės interneto svetainėje. 2023 m. planuojame atnaujinti Grupės reikšmingumo vertinimą ir ASV aspektus plačiau atskleisti tiek per Grupės poveikius aplinkai, tiek per aplinkos poveikį Grupei. Aspektas Metinio pranešimo puslapis (-iai) Aplinkosaugos aspektai 1. Poveikis klimato kaitai ir ŠESD emisijos 160–171, 252–253 2. Poveikis dirvožemio, vandens ir oro kokybei 189–191, 261–263 3. Poveikis biologinei įvairovei ir ekosistemoms 181–188, 257–260 4. Antrinių žaliavų naudojimas, atliekų mažinimas 192–195, 264 5. Atliekų nukreipimas nuo sąvartynų 192–195, 264 6. Darnūs sprendimai ir paslaugos klientams 175–177, 256 7. Tvaresnis energijos vartojimas savo reikmėms 172–174, 254 8. Energetinis efektyvumas visuomenei ir klientams 172–174, 255 Socialinio atsakingumo aspektai 9. Darbuotojų ir rangovų sauga ir sveikata 197–203, 268 10. Kompetentingi darbuotojai dabar ir ateityje 215–220, 275 11. Darbuotojų gerovė ir bendradarbiavimas su darbuotojais 204–210, 269–271, 273 12. Vietinių bendruomenių gerovė ir ryšiai su jomis 221–224, 276 13. Įvairovė, lygios galimybės ir žmogaus teisės 211–214, 265–267, 272–274 14. Įsitraukimas į visuomenines veiklas 225–227 Valdysenos (ekonominiai) aspektai 15. Etiškas verslas, antikorupcija ir skaidrumas 229–234, 277–279 16. Energetikos sistemos saugumas ir stabilumas 244–248, 283 17. Prieigos prie energijos užtikrinimas 239–242, 282 18. Atsakomybė ir darnumas tiekimo grandinėje 235–238, 280–281 19. Tvarios finansinės priemonės 19, 296–306, 318 14 19 18 5 13 11 10 16 1 15 9 3 6 2 8 7 4 12 17 GRI 3-2 157 / 468 2022 m. metinis pranešimas / Tvarumo (socialinės atsakomybės) ataskaita Turinys » Keliamės pamatuojamus tvarumo tikslus Žaliosios gamybos plėtra Pasiekta 2,0–2,2 GW Žaliosios gamybos instaliuotoji galia ≥34 % moterų aukščiausio lygio pozicijose 5 ≥95 % darbuotojų netoleruoja korupcijos 6 Koreguoto EBITDA iš tvarių veiklų dalis 7 siekia ≥70 % Darbo ir gyvenimo dekarbonizacija 23 % sumažintos ŠESD emisijos (palyginti su 2020 m.) 1 5,16 mln. t CO 2 ekv. (3,4 % mažiau nei 2020 m.) 5,34 mln. t CO 2 ekv. 8 1,2 GW 1,1 GW n/a n/a 0; 0,45 56,0 % 22,6 % 28 % 96 % 74,6 % (350 mln. Eur) 70 % (171 mln. Eur) 9 4,75 mln. t CO 2 ekv. (11 % mažiau nei 2020 m.) 1,2 GW n/a n/a 0; 2,01 57,4 % 27 % 97 % 63,1 % (210 mln. Eur) Žiedinės ekonomikos principų diegimas Gamtos išteklių apsauga Ateičiai pasiruošę darbuotojai Patikima organizacija Poveikio klimatui mažinimas Kiekvienas verslo segmentas įgyvendina bent po vieną žiediškumą skatinantį pokytį 2 Ekosistemų ir biologinės įvairovės apsauga Darbuotojų saugos didinimas Įvairi ir įtrauki organizacija Skaidri ir etiška veikla Atspari veikla ir tvarios vertės kūrimas Sukurtas teigiamas poveikis biologinei įvairovei 3 ≥50 % darbuotojų rekomenduoja Grupę kaip darbdavį (eNPS) 0 darbuotojų ir rangovų mirčių, darbuotojų TRIR <1.90 4 Aplinkos apsaugaSocialinė atsakomybė Valdysena Tvarumo kryptis 2022 m. 2020 m. 2021 m. Sąsaja su DVT Tvarumo programa 2025 m. strateginiai tikslai 2022 m. I ketv. Grupės stebėtojų taryba patvirtino 2022–2025 m. strateginį planą, kuriame be kita ko Grupė įsipareigojo siekti tikslų šiose tvarumo kryptyse: poveikio klimatui mažinimas, gamtos išteklių apsauga, ateičiai pasiruošę darbuotojai, ir patikima organizacija. Tvarumo tikslai buvo nustatyti atsižvelgiant į strateginio reikšmingumo vertinimo rezultatus. Taip sustiprinome savo tvarumo įsipareigojimus ir pasirūpinome, kad mūsų prioritetai atitiktų verslo tikslus ir suinteresuotųjų šalių lūkesčius. Darbuotojų ryšius ir sveikatą puoselėjanti darbovietė 1 Įtraukiant emisijas iš 1, 2, 3 apimties ir biogeninės kilmės emisijas. 2020 m. vertė yra pradinis taškas patvirtintiems mokslu grįstiems tikslams iki 2030 m. 2 Kiekvienas iš keturių verslo segmentų įgyvendina bent vieną reikšmingą iniciatyvą, skirtą išteklių naudojimo mažinimui, pakartotinio išteklių panaudojimo arba perdirbimo skatinimui. 3 Pirma, įvertinant bendrą poveikį biologinei įvairovei ir, antra, koordinuojant veiksmus su aplinkos apsaugos ekspertais, siekiant sukurti teigiamą poveikį biologinei įvairovei (atkurti, kompensuoti natūralias buveines ir rūšių nykimą). 4 Bendras fiksuotinų sužalojimų lygis (TRIR, angl. total recordable injury rate): visų fiksuotinų sužalojimų skaičius dauginamas iš milijono valandų ir dalinamas iš faktiškai per ataskaitinį laikotarpį dirbtų valandų skaičiaus. Įgyvendinus TRIR rodiklio stebėseną rangovams planuojame išsikelti tikslus, įtraukiančius rangovus. 5 Valdymo organų, bendrovių vadovų ir jiems tiesiogiai pavaldžių vadovų lygmenyje. Skaičiavimai nedubliuojami, kai tas pats žmogus užima daugiau nei vieną vadovaujančią poziciją toje pačioje įmonėje. 6 Remiantis metinės darbuotojų apklausos klausimu apie tai, kaip tikėtina, kad, pastebėję galimą korupciją, darbuotojai apie ją praneš. Lietuvos viešojo sektoriaus vidurkis – 25 % (2021 m.). 7 2021 ir 2022 koreguoto EBITDA dalis atnaujinta apskaičiuojant kriterijus atitinkančių taksonominių ekonominių veiklų dalį, o 2025 m. tikslas apskaičiuotas remiantis pagal 2021 m. gruodžio 31 d. galiojusius ES Taksonomijos principus. 8 Perskaičiuoti istoriniai duomenys. 9 Apskaičiuota kriterijus atitinkančių taksonominių ekonominių veiklų dalis, taikant atnaujintą apskaitos metodologiją. 3; 1,69 61,8 % 94 % Atlikta Grupės žiediškumo būklės analizė Atlikta bioįvairovės ir ekosistemų valdymo Grupėje analizė Nasdaq G9 TCFD-S (b) TCFD-M (c) 158 / 468 2022 m. metinis pranešimas / Tvarumo (socialinės atsakomybės) ataskaita Turinys » Įvertinusi Grupės pateiktą informaciją apie su klimato kaita susijusių klausimų valdymą, CDP jai skyrė „A-“ įvertinimą (skalėje nuo „D-“ iki „A“). Turinys » 158 / 468 „Ignitis grupė“ pateko tarp lyderių CDP reitinge 2022 m. metinis pranešimas / Tvarumo (socialinės atsakomybės) ataskaita 159 / 468 2022 m. metinis pranešimas / Tvarumo (socialinės atsakomybės) ataskaita Turinys » Žaliosios gamybos plėtra 2,0–2,2 GW Žaliosios gamybos instaliuotoji galia 1,2 GW Darbo ir gyvenimo dekarbonizacija 23 % sumažintos ŠESD emisijos (palyginti su 2020 m.) 3,4 % mažiau nei 2020 m. 5.4 Poveikio klimatui mažinimas Programa 2025 m. strateginiai tikslai 2022 m. 160 / 468 2022 m. metinis pranešimas / Tvarumo (socialinės atsakomybės) ataskaita Turinys » Kaip mes dirbame „Ignitis grupės“ strategijoje daugiausia dėmesio skiriama tvarios ateities kūrimui. Visose veiklose mus vienija misija kurti energetiškai sumanų pasaulį. Mums tai reiškia patikimą ir lanksčią energetikos sistemą, kuri įgalina energetikos pokyčius ir vystymąsi, gamybos iš atsinaujinančių išteklių plėtrą taip prisidedant prie regioninių tikslų įgyvendinimo, plėtros galimybių išnaudojimą ir inovatyvių sprendimų vystymą, kad gyvenimas būtų lengvesnis ir energetiškai sumanus. Klimato kaita yra vienas didžiausių šio šimtmečio žmonijos iššūkių, todėl būtini visų – žmonių, įmonių, nevyriausybinių organizacijų ir valstybių – veiksmai. Nors energija yra ekonomikos variklis, jos gamyba ir skirstymas yra atsakingas už didelę ŠESD emisijų dalį. Todėl energetikos sektoriaus transformacija ir dekarbonizacija yra būtinos sąlygos siekiant įgyvendinti Paryžiaus susitarimą ir apriboti vidutinės Žemės temperatūros kilimą iki 1,5 °C, palyginti su laikotarpiu prieš pramonės revoliuciją. Tokios ribos, pasak mokslininkų, nederėtų peržengti siekiant išvengti katastrofiškų gamtos reiškinių, neigiamos įtakos gyventojų sveikatai ir turtui. Žinodami, kad pasaulio egzistavimui reikia energijos, siekiame ja gaminti, skirstyti, tiekti ir vartoti tvariai. Mes spartiname pokyčius, kurie prisidės prie šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo pasaulyje, keisdami savo veiklos modelius, kurdami ir diegdami sumanius energetikos sprendimus, plėsdami savo veiklą regione ir ieškodami naujų galimybių rinkose, kuriose vyksta esminiai energetikos pokyčiai. Energetika yra kertinis sektorius Europos Sąjungos politikoje siekiant poveikio klimatui neutralumo iki 2050 m. Kurdami savo strategiją vertinome klimato kaitos keliamus iššūkius ir naujas galimybes, atsirandančias pereinant prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos. Grupės atliktas reikšmingumo vertinimas patvirtina, kad Grupės suinteresuotosioms šalims svarbus mūsų poveikis klimato kaitai, išmetamų ŠESD kiekis, energetikos sistemos saugumas ir stabilumas. Tai sustiprino mūsų strategines kryptis ir padėjo nustatyti ambicingus tikslus, kurie svarbūs tiek Grupei, tiek jos suinteresuotosioms šalims ir padeda įgyvendinti Grupės misiją – kurti energetiškai sumanų pasaulį. Esame vieni iš žaliosios energetikos lyderių: nevaldome anglimis kūrenamų ar atominių elektrinių, tendencingai didiname Žaliosios gamybos pajėgumus ir žaliosios energijos kiekį tiek elektros, tiek šilumos gamybos srityje. Mūsų verslo strategija grindžiama sausumos ir jūros vėjo jėgainių, saulės energijos, atliekų vertimo energija ir biokuro energijos technologijų plėtra visuose projekto etapuose. Taip pat išlaikome reikšmingą hidroelektrinių pajėgumą Lietuvoje. Grupė nuosekliai laikosi savo vizijos kurti tvaresnį pasaulį, pereidama nuo įprastinių energijos šaltinių prie atsinaujinančių, kad paspartintų vykstantį energetikos sektoriaus virsmą link mažiau anglies dioksido į aplinką išskiriančio pasaulio. Poveikis klimato kaitai ir ŠESD emisijos GRI 3-3GRI 201-2 TCFD-S (b) 161 / 468 2022 m. metinis pranešimas / Tvarumo (socialinės atsakomybės) ataskaita Turinys » Energijos gamybos dekarbonizacija – mūsų pastarojo dešimtmečio rezultatai 2012 m. 2014 m. 2015 m. 2016 m. 2017 m. 2022 m. 2018 m. 2021 m. 2019 m. 2020 m. – Grupės įmonė „Ignitis gamyba“ (Lanksčioji gamyba) pradėjo neefektyvių Elektrėnų komplekso dujomis kūrenamų blokų išmontavimo projektą. 1–4 blokai buvo išmontuoti 2012–2017 m. – Grupė pradėjo atliekų vertimo energija ir biokuro kogeneracinių jėgainių projektus Vilniuje ir Kaune (Žalioji gamyba). – Veikti pradėjo biokuro katilinė Elektrėnų komplekse (Lanksčioji gamyba). – Pradėjus veikti naujoms elektros perdavimo tinklo jungtims su Švedija ir Lenkija, Elektrėnų komplekso 5 ir 6 blokai (Lanksčioji gamyba) buvo sustabdyti. Blokai buvo išmontuoti 2017–2021 m. – Grupė įsigijo pirmuosius du veikiančius vėjo parkus Lietuvoje ir Estijoje. – Grupė įsteigė fondą „Smart Energy Fund“, per kurį investuoja į pradedančiąsias įmones, kuriančias naujas energetikos technologijas. – „Ignitis“ (Sprendimai klientams) pasiūlė pirmąją pasaulyje internetinę platformą, kurioje gyventojai gali išsinuomoti vėjo jėgainės dalį. Buvo pristatyta nauja žaliosios energijos platforma eparkai.lt. – Grupė toliau plėtė Žaliosios gamybos portfelį, kuris nuo 2022 m. pradžios išaugo daugiau nei dvigubai – iki 5,3 GW (nuo 2,6 GW). – Grupė patvirtino pokyčių strategiją laikotarpiui iki 2030 m., kurios tikslas – didinti žalios energijos gamybos pajėgumus, plėsti veiklą tarptautinėse rinkose, kurti ir diegti inovacijas energetikos sektoriuje. – Grupė įsigijo dar du veikiančius vėjo jėgainių parkus Lietuvoje ir vystomą vėjo jėgainių parko projektą Mažeikiuose. – Komercinę veiklą pradėjo Vilniaus KJ atliekų vertimo energija blokas (Žalioji gamyba). – Grupė įžengė į atsinaujinančiosios energijos rinką Latvijoje, įsigydama tris vystomų vėjo jėgainių parkų projektus. – Ambicingi tarpiniai Grupės išmetamų ŠESD mažinimo tikslai buvo patvirtinti „Mokslu grįstų tikslų iniciatyvos“ (SBTi). Grupė įsipareigojo iki 2030 m. sumažinti bendrą išmetamų ŠESD kiekį 47 %, palyginti su 2020 m. baziniu lygiu. – Grupė įžengė į Lenkijos atsinaujinančiosios energijos rinką įsigydama pirmąjį Grupės vėjo jėgainių projektą Lenkijoje – vystomą Pomeranijos vėjo parką; pradėtos šio projekto statybos. – Grupė paskelbė strateginio partnerio jūros vėjo energijos projektams vystyti paiešką. 2020 m. paskelbta apie strateginę partnerystę su atsinaujinančiosios energijos lydere „Ocean Winds“ (OW). – Prisijungdama prie iniciatyvos „Business Ambition for 1.5 °C“ Grupė įsipareigojo ne vėliau kaip iki 2050 m. pasiekti nulinį ŠESD emisijų balansą. – Grupė pradėjo montuoti didžiausią Baltijos šalyse 3 MW saulės elektrinę. – Grupė atnaujino savo strategiją ir užsibrėžė tikslą iki 2030 m. pasiekti 4 GW įrengtų žaliosios energijos gamybos pajėgumų. – Komercinę veiklą pradėjo Kauno KJ (Žalioji gamyba). – „Ignitis“ (Sprendimai klientams) sukūrė internetinę platformą, per kurią energijos vartotojai gali įsigyti arba išsinuomoti dalį saulės elektrinės, nesvarbu, kurioje Lietuvos vietoje ji būtų. 162 / 468 2022 m. metinis pranešimas / Tvarumo (socialinės atsakomybės) ataskaita Turinys » Mūsų kelias siekiant nulinio emisijų balanso ir kuriant energetiškai sumanų pasaulį Suprasdama klimato kaitos keliamas grėsmes ir jausdama atsakomybę dėl ŠESD emisijų mažinimo, Grupė 2019 m. gruodį prisijungė prie Jungtinių Tautų ir kitų tarptautinių organizacijų iniciatyvos „Business Ambition for 1.5 °C“ ir taip įsipareigojo iki 2050 m. pasiekti nulinį emisijų balansą (angl. net zero) ir išsikelti tarpinius emisijų mažinimo tikslus. 2021 m. lapkričio mėnesį „Mokslu grįstų tikslų iniciatyva“ (angl. Science Based Targets initiative – SBTi) patvirtino ambicingus Grupės ŠESD emisijų mažinimo tikslus. Esame pirmoji lietuviško kapitalo organizacija ir viena iš maždaug dviejų tūkstančių pasaulio organizacijų, kurių ŠESD emisijų mažinimo tikslus patvirtino ši didžiausių su klimato kaita kovojančių pasaulinių organizacijų iniciatyva. Įvertinusi „Ignitis grupės“ tikslus, SBTi patvirtino, kad jie atitinka naujausias mokslininkų rekomendacijas dėl veiksmų, kurių reikėtų imtis siekiant, kad klimato šiltėjimas neviršytų 1,5 °C, palyginti su lygiu, buvusiu prieš pramonės revoliuciją. TCFD-S (b) 163 / 468 2022 m. metinis pranešimas / Tvarumo (socialinės atsakomybės) ataskaita Turinys » Tinklo atsparumo užtikrinimas yra būtina sąlyga sklandžiam perėjimui prie žalios energijos gamybos ir energijos vartojimo efektyvumo didėjimo, siekiant energetikos sektoriaus dekarbonizacijos. Žaliosios energijos technologijų diegimas turi būti paspartintas, kad būtų galima pasiekti pagrindinius Lietuvos nacionaliniame energetikos ir klimato srities veiksmų plane (suderintame su Europos žaliuoju kursu) nustatytus tikslus iki 2030 m. – padidinti atsinaujinančiųjų išteklių elektros energijos dalį galutiniame suvartojime. Be to, regione reikėtų ieškoti naujų žaliosios energijos gamybos galimybių. Energetikos sistemos lankstumo užtikrinimas yra svarbus veiksnys, norint pasiekti nulinį emisijų balansą. Poreikis padėti subalansuoti žaliosios energijos pasiūlą ir paklausą didėja. Lietuva yra energijos deficito šalis, šiuo metu pagaminanti tik iki 40 % jos poreikio Taigi, esant priklausomybei nuo energijos importo, nacionaliniai energijos gamybos pajėgumai yra labai svarbūs šalies energetiniam saugumui ir energetikos sistemos patikimumui. Nors esame pasiryžę eiti dekarbonizacijos keliu, Lanksčioji gamyba, kuriai priklauso dujomis kūrenamos elektrinės, užtikrina didesnį sistemos stabilumą ir užtikrina Lietuvos energetinį saugumą. Auga žalių ir inovatyvių sprendimų paklausa, todėl siekiame užtikrinti jų pasiūlą savo klientams. Tai yra esminė kelionės link nulinio emisijų balanso dalis, nes ji suteikia galimybių tiek mūsų klientams energijos vartotojams, tiek Grupei. Atsižvelgdami į su klimato kaita susijusias rizikas (ypač fizines), oro linijas keičiame požeminiais kabeliais. Taip pat siekiame sukurti išmanų tinklą, kuris būtų vienas pažangiausių regione. Išmanieji skaitikliai suteiks galutiniams vartotojams galimybę stebėti elektros energijos suvartojimą ir efektyviau naudoti energiją. Elektromobilių įkrovimo tinklo plėtra ir gaminančių vartotojų integravimas į tinklą – tai naujos verslo galimybės, atsirandančios dėl su klimatu susijusių problemų. Kartu šios galimybės yra iššūkis skirstymo tinklui, todėl jos abi yra įtrauktos į mūsų strateginį planavimą. Grupės Žaliosios gamybos segmento tikslas – iki 2030 m. pasiekti 4 GW įrengtosios galios. Šis tikslas padės įgyvendinti Grupės nulinio emisijų balanso siekį. Tikslas nustatytas remiantis įvairiais projektais, daugiausiai – sausumos ir jūros vėjo, saulės energijos, atliekų naudojimo energijai gaminti ir energijos gamybos iš biokuro technologijomis visame projekto gyvavimo cikle. Lanksčiosios gamybos įrenginiai naudojami elektros energijos rezervui ir pagalbinėms paslaugoms perdavimo sistemos operatoriui („Litgrid“) teikti. Pagrindinis šių paslaugų tikslas – užtikrinti energetikos sistemos stabilumą ir lankstumą, padėti išvengti avarinių situacijų sistemoje ir į jas reaguoti bei palaikyti reikiamą galios rezervą pagal nustatytus elektros energijos tiekimo kokybės ir patikimumo reikalavimus. Lanksčiosios gamybos paslaugomis siekiama sudaryti sąlygas į energetikos sistemą integruoti daugiau atsinaujinančiosios energijos pajėgumų. Kadangi šis Grupės verslo segmentas didele dalimi reguliuojamas valstybės, siekiame prisidėti prie sinchronizacijos su žemyninės Europos tinklais 2025 m., o iki tol didesnių pokyčių nenumatoma. Jei to prireiktų atsinaujinančiai energijai balansuoti ir reikiamam Lietuvos energetikos sistemos adekvatumo lygiui užtikrinti, sieksime plėtoti papildomus Lanksčiosios gamybos pajėgumus. Kuriame ir plečiame inovatyvius energetikos sprendimus ir platformas: investuojame į elektromobilių įkrovimo tinklą, per savo platformą siūlome įsigyti nutolusių saulės ir vėjo jėgainių parkų. Planuojame didinti žaliosios elektros energijos dalį savo klientams. Be to, siekiame motyvuoti savo klientus rinktis elektrą, kad tai padėtų mažinti dujų pasiūlą. Šis perėjimas taip pat padėtų sumažinti Grupės išmetamų ŠESD kiekį. Siekdami užsibrėžtų tikslų, vertiname kiekvieno savo verslo segmento poveikį siekiant nulinio emisijų balanso ir kuriant energetiškai sumanų pasaulį: Mūsų veiksmai Dabartinė verslo aplinka siekiant nulinio emisijų balanso Pagrindiniai verslai Papildomi verslai Tinklai Žalioji gamyba Lanksčioji gamyba Sprendimai klientams TCFD-S (a) TCFD-S (b) TCFD-S (c) 164 / 468 2022 m. metinis pranešimas / Tvarumo (socialinės atsakomybės) ataskaita Turinys » Visame pasaulyje elektros energijos, pagamintos iš atsinaujinančių ir kitų neiškastinių šaltinių, paklausa didės, nes kiekvienoje šalyje ir regione griežtėja CO 2 išmetimo reguliavimas. Į tinklus pateks vis daugiau atsinaujinančiųjų energijos išteklių (AEI), o tai reiškia, kad tinklų infrastruktūrą būtina pritaikyti prie didėjančio AEI kiekio, taip pat didinti atsparumą didėjančiai pavojingų meteorologinių reiškinių tikimybei. Pasaulinė švarios energijos paklausa ir atsinaujinančių energijos šaltinių plėtra labai padidės. Be to, dėl daugėjančių klimato ekstremumų (pavyzdžiui, mažėjančios saulėtos dienos trukmės šaltuoju laikotarpiu, didėjančio pavojingų meteorologinių reiškinių skaičiaus, trukmės ir intensyvumo) gali padidėti rizika atsinaujinančiųjų išteklių energetikai dėl sunkiau prognozuojamų energijos gamybos apimčių ir įrangos pažeidimų. Laipsniškas CO 2 kainų įvedimas, alternatyvių degalų bei technologijų gamybos ir naudojimo skatinimo politikos paskatins šį verslo sektorių ieškoti alternatyvų. Plečiant energijos gamybos iš AEI priemones ir užtikrinant pakankamą vietinę gamybą iš AEI, sumažės energijos importas ir atitinkamai sumažės energijos gamybos iš iškastinio kuro paklausa. Kita vertus, didėjant energijos gamybos iš AEI svyravimams dėl didėjančios ekstremalių meteorologinių rodiklių reikšmių tikimybės, didės lankstumo užtikrinimo poreikis. Didėjant technologinių sprendimų ir naujovių poreikiui, didės pasaulinė mažataršių produktų paklausa. Didėjant metinei temperatūrai, mažės skirtumas tarp energijos naudojimo šaltuoju ir šiltuoju metų laiku, o tai reiškia, kad energijos poreikis skirtingais metų laikais keisis. Be to, klientams bus labai reikalingi nauji mažai anglies dioksido į aplinką išskiriantys energijos produktai ir paslaugos. Kintančios klimato tendencijos ir ekstremalūs meteorologiniai reiškiniai kelia vis didesnę grėsmę skirstomųjų tinklų atsparumui, todėl būtina pritaikyti atsparumą klimato kaitai: – renovuojant tinklus reikėtų atsižvelgti į atsparumą klimato kaitai; – elektros energijos skirstomųjų tinklų pritaikymas didėjančiai AEI infrastruktūrai. Energetikos sektorius susiduria su įvairiomis grėsmėmis, kylančiomis dėl klimato kaitos, o tai daro poveikį gamybos potencialui ir efektyvumui, todėl būtina užtikrinti atsparumą klimato kaitai: – užtikrinti elektros energijos gamybą ekstremaliomis oro sąlygomis; – užtikrinti alternatyvius elektros energijos šaltinius regioniniu ir vietos lygmeniu. Dėl klimato kaitos iššūkių Lanksčioji gamyba bus svarbi energetikos sektoriuje, todėl būtina užtikrinti atsparumą klimato kaitai: – įvertinti klimato sąlygų pokyčius energijos gamybai iš AEI ilgalaikėje perspektyvoje, kad būtų užtikrintas lankstumas; – ieškoti naujų alternatyvų lankstumui užtikrinti. Klimato kaita daro tiesioginį poveikį visoms elektros energijos sistemos sritims ir turi įtakos jos poreikiui, todėl būtina užtikrinti atsparumą klimato kaitai: – tam, kad būtų galima patenkinti didėjančią įvairių produktų (pvz., vėsinimo ar kitų elektrifikavimo sprendimų) paklausą ir besikeičiančius energijos poreikio modelius. Prisitaikymas prie klimato kaitos ir energetikos sektoriaus atsparumo didinimas Iššūkiai, kuriuos numatome dėl klimato kaitos Pagrindiniai verslai Papildomi verslai Tinklai Žalioji gamyba Lanksčioji gamyba Sprendimai klientams 165 / 468 2022 m. metinis pranešimas / Tvarumo (socialinės atsakomybės) ataskaita Turinys » Grupės ŠESD emisijų apskaita Grupės veikloje išmetamų ŠESD kiekį apskaičiuojame pagal ŠESD protokolo standartus. Metinę išmetamų ŠESD apskaitą tikrina išorės auditorius pagal LST EN ISO 14064-1:2019 standartą. Grupės ataskaitose periodiškai skelbiame informaciją apie Grupės išmetamą ŠESD kiekį ir siekiame užtikrinti, kad šie išmetamų ŠESD kiekio skaičiavimai būtų vis tikslesni, o išmetamųjų ŠESD kiekio atskleidimas atitiktų visų suinteresuotųjų šalių lūkesčius. Išsamią informaciją apie Grupės išmetamų ŠESD kategorijas, skaičiavimo principus rasite šios ataskaitos skyriuje „5.8 Grupės ASV duomenys“ ir Grupės interneto svetainėje. Savo interneto svetainėje taip pat skelbiame ŠESD apskaitos ataskaitas ir auditoriaus patikrinimo išvadas. Grupės ŠESD emisijų mažinimas Siekiant SBTi patvirtintų tikslų, Grupės ŠESD emisijos 2030 m. turėtų būti net 47 % mažesnės negu 2020-aisiais. Emisijų mažinimo tikslai apima tiek tiesiogines, tiek netiesiogines mūsų veikloje susidarančias ŠESD emisijas. Įsipareigojome mažinti visų trijų apimčių ŠESD emisijas: – iki 2030 m. sumažinti 1 srities (angl. Scope 1) ŠESD emisijų iš elektros ir šilumos energijos gamybos intensyvumą 94 % / MWh lyginant su 2020 m. baziniais metais 1 ; – iki 2030 m. sumažinti 1 ir 3 sričių (angl. Scope 1, Scope 3) ŠESD emisijų iš visos parduotos elektros ir šilumos energijos intensyvumą 90 % / MWh 1 ; – tuo pačiu laikotarpiu 42 % sumažinti absoliučias 1 ir 2 sričių (angl. Scope 1, Scope 2) ŠESD emisijas iš visų kitų šaltinių bei 25 % sumažinti absoliučias 3 srities (ang. Scope 3) emisijas iš parduotų produktų vartojimo. Tikslai apima ne mažiau nei 95 % 1 ir 2 apimčių emisijų, o į 3 apimties tikslus įtraukta bent du trečdaliai 3 apimties emisijų, kaip nurodyta SBTi kriterijuose. Daugiau informacijos apie Grupės emisijas ir tikslus pateikiama Grupės interneto svetainės skiltyje „Darnumas“. Kaip mes mažiname savo emisijas? Grupei įsipareigojus iki 2030 m. beveik perpus sumažinti savo išmetamų ŠESD emisijų kiekį, atlikome Grupės įmonių veiklos analizę ir identifikavome priemones, kuriomis sieksime sumažinti savo ŠESD emisijas iki siekiamo lygio. Priemonės yra suskirstytos į kategorijas pagal numatomą jų įgyvendinimo laikotarpį: trumpuoju, vidutiniu ir ilguoju laikotarpiu. Sprendimai dėl konkrečių priemonių įgyvendinimo priimami strateginio planavimo metu arba atskirais teisę tokius sprendimus priimti turinčių asmenų sprendimais. Kiekviena Grupės įmonė kasmet atnaujina priemones, seka jų įgyvendinimo progresą ir vertina efektą. Šį procesą koordinuoja Grupės tvarumo funkcijos atstovai. Žiūrint į kelerių artimiausių metų perspektyvą, numatoma, kad dalis tiesioginių Grupės ŠESD emisijų (1 apimtis) priklausys nuo energijos gamybos kiekių Elektrėnų komplekse, daugiausia KCB (Lanksčioji gamyba), taip pat Kauno ir Vilniaus KJ (Žalioji gamyba) veiklos. Planuojama Vilniaus KJ biokuro bloko veiklos pradžia turės neigiamą efektą Grupės emisijoms (jos didės). Netiesioginės emisijos (2 apimtis) priklausys nuo elektros energijos suvartojimo (daugiausia – Kruonio HAE), o kitos netiesioginės emisijos (3 apimtis) – nuo dujų ir elektros pardavimo kiekių ir kainų. Remdamiesi mokslu grįstais tikslais iki 2030 m. Grupės ŠESD emisijas ketiname sumažinti perpus Grupės ŠESD emisijos, mln. t CO 2 ekv . 2025 m. 2030 m. 2050 m. 2020 m. 2021 m. 2022 m. 5,34 2 4,75 5,16 -23 % (lyginant su 2020 m.) -47 % (lyginant su 2020 m.) Nulinis emisijų balansas 0,77 0,58 3,87 0,12 0,73 0,46 0,53 0,49 3,28 3,94 0,22 0,26 1 Į tikslų apimtį įtrauktos biologinės kilmės emisijos ir pašalinimai iš bioenergetinių žaliavų. 2 Perskaičiuoti istoriniai duomenys. 1 apimties 3 apimties 2 apimties Kitos emisijos (biologinės kilmės) 1,5 °C scenarijus GRI 305-5 TCFD-M (b) TCFD-M (c) 166 / 468 2022 m. metinis pranešimas / Tvarumo (socialinės atsakomybės) ataskaita Turinys » Tikslo apimtis Emisijų apimtis Matavimo vnt. 2020 m. 2021 m. 2022 m. 2030 m. tikslas ir pokytis 2030 m. lyginant su 2020 m. Pokytis 2022 m. lyginant su 2020 m. ŠESD emisijų intensyvumas energijos gamyboje 1 apimtis (emisijos iš energijos gamybos įrenginių) + kitos emisijos (biologinės kilmės) kg CO 2 ekv./MWh 237 228 201 15 (94 %) (15 %) ŠESD emisijų intensyvumas vertinant energijos gamybą ir parduotą elektros energiją 1 apimtis (emisijos iš energijos gamybos įrenginių) + 3 apimtis (emisijos iš parduotos elektros) kg CO 2 ekv./MWh 255 232 253 27 (90 %) (1 %) ŠESD emisijos, nesusijusios su energijos gamyba 1 ir 2 apimtis Mln. t CO 2 ekv. 0,59 0,55 0,45 0,34 (42 %) (24 %) ŠESD emisijos iš parduotų produktų vartojimo 3 apimtis (emisijos iš parduotų gamtinių dujų galutiniams vartotojams) Mln. t CO 2 ekv. 2,08 1,62 1,78 1,5 (25 %) (14 %) Siekdami ŠESD emisijų mažinimo tikslų, dėmesį koncentruosime į veikloje susidarančių emisijų kiekį ir sieksime į mažinimo procesą įtraukti ir savo partnerius, tiekėjus bei klientus. Planuojamos emisijų mažinimo priemonės apima Žaliosios gamybos pajėgumų didinimą (daugiau informacijos apie Grupės tvaraus augimo planus ir investicijas, kurios bus nukreiptos į Žaliosios gamybos plėtrą skaitykite metinio pranešimo dalyje „2.4 Investicijų programa “), vartotojams parduodamos ir pačių Grupės įmonių suvartojamos žaliosios elektros dalies didinimą, vartotojų skatinimą palaipsniui atsisakyti gamtinių dujų naudojimo, gamtinių dujų skirstomojo tinklo nuostolių mažinimą, išteklių naudojimo efektyvinimą, transporto priemonių parko papildymą elektromobiliais ir kt. Daugiau informacijos apie svarstomas ŠESD mažinimo priemones pateikiama toliau šioje ataskaitoje. Mūsų strategijos atsparumas ir susijusios rizikos Savo strategiją grindžiame siekiu iki 2050 m. pasiekti nulinį emisijų balansą, t. y. siekiame šio tikslo ir savo veiklą planuojame atsižvelgdami į jį. Praėjusiais metais įvertinome, kokį poveikį klimato kaita gali turėti mūsų verslo strategijos atsparumui, įgyvendindami su klimato kaita susijusios finansinės informacijos atskleidimo darbo grupės (TCFD) rekomendacijas. Pradėjome nuo preliminarios spragų analizės, kad nustatytume sritis, kuriose mums trūksta informacijos, ir dirbtume su jomis nuodugniau. Išsamios klimato kaitos scenarijų analizės būtinybė yra vienas iš svarbiausių veiksmų, nustatytų šioje trūkumų analizėje. Planuojame 2023 m. atlikti scenarijų analizę, vienodai dėmesio skirdami visiems savo veiklos aspektams. Kol ruošiamės šiai analizei, dar kartą vykdėme bandomąjį savo strategijos atsparumo patikrinimą. Vertindami savo situaciją, matome, kad klimato kaita daro poveikį energetikos sektoriui įvairiais aspektais – nuo išteklių tiekimo iki galutinio energijos suvartojimo ir naujų šio sektoriaus vystymosi tendencijų. Norėdama pasiekti savo strateginius tikslus, Grupė turi valdyti platų rizikos veiksnių spektrą, o su klimatu susijusios rizikos yra jų dalis. Siekiame užtikrinti, kad tokios rizikos būtų nustatytos, suprastos, stebimos ir valdomos, siekiant sumažinti bet kokį neigiamą poveikį mūsų strateginiams siekiams. Su klimatu susijusių rizikų ir galimybių klausimas sprendžiamas kaip neatsiejama mūsų verslo dalis, nes jos tiesiogiai susijusios su mūsų verslo modeliu ir strategija. Peržiūrėjome energetikos sektoriaus jautrumo klimato kaitos poveikiui tyrimą ir visapusiškai apsvarstėme tyrime nustatytą su klimatu susijusią riziką mūsų regiono energetikos sektoriui. Prognozavome verslo aplinką ir pagrindines rizikas bei galimybes pagal 1,5–2°C scenarijus ir ko galime tikėtis mūsų verslo segmentuose (žr. lentelėje aukščiau). Grupės ŠESD emisijų mažinimo tikslų įgyvendinimo būklė Daugiau apie rizikų valdymą ir su klimatu susijusias rizikas skaitykite metinio pranešimo dalyje „4.7 Rizikos ir rizikų valdymas“. 1 VšĮ Gamtos paveldo fondas. Studijos, nustatančios atskirų sektorių jautrumą klimato kaitos poveikiui, rizikos vertinimą ir galimybes prisitaikyti prie klimato kaitos, veiksmingiausias prisitaikymo prie klimato kaitos priemones ir vertinimo kriterijus, parengimas. Vilnius, 2015 m. Prieinama čia. Vyksta pagal planą Vėlavimas TCFD-S (c) TCFD-M (c) 167 / 468 2022 m. metinis pranešimas / Tvarumo (socialinės atsakomybės) ataskaita Turinys » Kaip mažinome ŠESD emisijas 2022 m.? Tinklai Elektros energijos skirstymo technologinės sąnaudos (nuostoliai). Vienas pagrindinių veiksnių, turinčių įtakos ESO (Tinklai) ŠESD emisijoms, yra elektros energijos skirstymo veikloje patiriami energijos nuostoliai. Jie skirstomi į tiesioginius (transformatoriuose, elektros linijose, pastotėse ir kituose tinklo elementuose) ir netiesioginius (pavyzdžiui, patiriami apledėjus linijoms arba vartotojams neteisingai deklaravus suvartotos elektros kiekį). Bendras ESO tinklais, kurių ilgis siekia kiek daugiau nei 127,5 tūkst. km. paskirstytas elektros energijos kiekis 2022 m. sudarė 10,01 TWh. Elektros energijos technologinės sąnaudos sudarė apie 532,13 GWh, t. y. 5 %. ŠESD emisijų kiekis iš šių nuostolių siekia 183 973 t CO 2 ekv., t. y. apie 37 % visų Grupės 2 apimties (angl. Scope 2) emisijų. ESO (Tinklai) nuolat stebi elektros energijos skirstymo technologinių sąnaudų rodiklius, į juos atsižvelgia strateginio ir finansinio planavimo metu, šių nuostolių mažinimo tikslus bendrovė yra įtraukusi tarp svarbiausių organizacijos tikslų. ESO (Tinklai) siekia, kad bendros elektros energijos skirstymo technologinės sąnaudos būtų kuo mažesnės. Siekiant sumažinti elektros skirstymo technologines sąnaudas, taikomos šios priemonės: – siekiant tikslesnio sąnaudų monitoringo naudojamos išmaniosios apskaitos sistemos. Modernesni, geresnių techninių parametrų skaitikliai patys vartoja mažiau energijos ir padeda efektyviau stebėti bei identifikuoti nuostolius tinkle; – 0,4–10 kV tinklo dalių analizė, identifikuojant tinklo dalies komponentus, kur susidaro didžiausios sąnaudos, taip pat neapskaitinio elektros energijos vartojimo užkardymas ir prevencija. Faktinis sutaupymas per 2022 m. – 7,96 GWh; – naudojami modernesni, geresnių techninių parametrų matavimo transformatoriai, kurie patys suvartoja mažiau energijos. Nuostolius mažina ir savalaikė metrologinė jų patikra. Per 2022 m. patikrinta ir pakeista 11 874 vnt. matavimo transformatorių. Faktinis sutaupymas siekė apie 0,47 GWh; – 6–10 kV galios transformatorių modernizavimas, keičiant senus naujais ir efektyvesniais. Transformatoriai keičiami pagal planą, taip pat rekonstrukcijų metu, esant gedimui. Per 2022 m. patikrinta ir pakeista 2 830 vnt. transformatorių. Metinis sutaupymas – apie 3,50 GWh; – transformatorių pastočių ir skirstomųjų punktų (TP/SP) šildymo ir apšvietimo modernizavimas. Nuostolius elektros tinkle mažina kaitrinių lempų patalpose ir įrenginių narveliuose keitimas liuminescencinėmis arba LED, senų elektros šildytuvų keitimas šiuolaikiniais, šildymo automatikos įrengimas (su termodavikliais). Atlikti 51 TP/SP modernizavimo darbai. Metinis sutaupymas – apie 0,01 MWh; – skatinama naudotis Pasitikėjimo linija, per kurią gyventojai gali konfidencialiai pranešti apie įtariamą energijos vagystę. Gamtinių dujų skirstymo technologinės sąnaudos (nuostoliai). ESO (Tinklai) skirsto gamtines dujas ir prižiūri skirstomuosius dujų tinklus. Gamtinių dujų skirstymo tinklo technologinės sąnaudos apima techninius ir komercinius nuostolius (pvz., vagystes iš tinklo). Šioje dalyje vertinamas tik techninėms reikmėms tenkantis dujų tūris, susijęs su dujų išleidimu į atmosferą. Bendras ESO tinklais, kurių ilgis siekia kiek daugiau nei 9,6 tūkst. km, skirstomų dujų kiekis 2022 m. buvo 6,68 TWh. Visos gamtinių dujų technologinės sąnaudos 2022 m. sudarė 1,82 % šio skaičiaus (123,73 GWh), o techniniai nuostoliai, susiję su dujų išleidimu į atmosferą, – 1,22 % (arba 83,24 GWh). ŠESD emisijų kiekis iš šių nuostolių siekia 135 214 t CO 2 ekv., t. y. apie 29 % visų Grupės 1 apimties (angl. Scope 1) emisijų. ESO (Tinklai) siekia, kad bendros gamtinių dujų skirstymo technologinės sąnaudos būtų kuo mažesnės ir jokiu būdu neviršytų 2,2 % ribos. Metano išsiskyrimo į aplinką valdymas. Gamtinių dujų sudėtyje yra apie 90 % metano – šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Taigi, bet koks gamtinių dujų nuotėkis į atmosferą iš gamtinių dujų skirstomųjų tinklų yra tiesiogiai susijęs su metano išsiskyrimu. Siekdama kuo labiau sumažinti skirstymo technologines sąnaudas, ESO (Tinklai) tuo pačiu mažina ir metano išsiskyrimą į atmosferą. Pastaraisiais metais jis nuosekliai mažėjo: 2020 m. metano išsiskyrimo rodiklis buvo 1,66 %, 2021 m. – 1,36 %, 2022 m. – 1,22 %. ESO siekia mažinti šių dujų išsiskyrimą. 168 / 468 2022 m. metinis pranešimas / Tvarumo (socialinės atsakomybės) ataskaita Turinys » Siekiant sumažinti gamtinių dujų patekimą į atmosferą, taikomos šios priemonės: – atlikta techninių nuostolių metodologijos peržiūra – įvertinta metodologijoje naudojamų įrenginių nuostolių skaičiavimo koeficientų priklausomybė nuo gamtinių dujų tinklo eksploatacijos, dujų nuotėkio matavimų, rekonstrukcijos darbų; – eksploatuojamų skirstomųjų dujotiekių sandarumas periodiškai tikrinamas specialiais dujų nuotėkio detektoriais. Plieninių vamzdynų sandarumas tikrinamas kartą per metus, polietileninių – kartą per 5 metus. Bet koks dujų nuotėkis, aptiktas skirstomajame dujotiekyje, nedelsiant pašalinamas; – dujų slėgį reguliuojančių įrenginių tikrinimas. ESO (Tinklai) naudoja PLEXOR dujų slėgį reguliuojančių įrenginių patikros sistemą. Ši sistema skirta saugiai, patikimai ir tiksliai patikrinti šiuos įrenginius; – prijungiant naujus skirstomuosius dujotiekius ar atliekant esamų skirstomųjų dujotiekių pertvarkymo (rekonstrukcijos) bei remonto darbus, naudojama tokia technologinė įranga, kuri leidžia prijungti naujus skirstomuosius dujotiekius ir perjungti rekonstruotus skirstomuosius dujotiekius nesumažinant dujų slėgio (taip sumažinami metano išmetimai į atmosferą); – 99 % požeminių plieninių skirstomųjų dujotiekių yra apsaugota nuo aktyviosios korozijos. Kartą per 6 metus atliekama požeminių plieninių skirstomųjų dujotiekių apsauginės dangos apžiūra, tvarkomi pažeidimai. Atstatoma antžeminių plieninių skirstomųjų dujotiekių ir įvadų apsauginė danga. Dėl to iki minimumo sumažinamas korozijos procesas ir dujų nutekėjimo tikimybė. Sieros heksafluorido (SF 6 ) išsiskyrimo į aplinką valdymas. Šios dujos – vienos iš šešių šiltnamio efektą sukeliančių dujų – daugiausiai naudojamos skirstomuosiuose įrenginiuose, pastotėse su dujų izoliacija ir dujų grandinės pertraukikliuose. Vidutinės įtampos tinkle naudojami įrenginiai su šiomis dujomis yra hermetiški – gamintojas juos prižiūri ir užtikrina, kad nebūtų nuotėkio. Pasibaigus eksploatavimo laikotarpiui, elementai grąžinami gamintojui. Vykdydama energijos skirstymo veiklą ESO (Tinklai) remiasi šių dujų kontrolės ir duomenų pateikimo proceso aprašu. 2022 m. Grupės Tinklų segmento veikloje nefiksuotas joks SF 6 nuotėkis. Sprendimai klientams Siekdami paskatinti klientus rinktis žaliąją energiją ir kitus ŠESD emisijų kiekį sumažinti padedančius sprendimus, konsultuojame juos energetinio efektyvumo ir ŠESD emisijų mažinimo klausimais, siūlome energetinio efektyvumo, nutolusių saulės ir vėjo parkų bei kitas paslaugas. Nuolat jas tobuliname, kad jos būtų patrauklesnės ir patogesnės vartotojams. 2022 m. pabaigoje 7,5 % „Ignitis“ (Sprendimai klientams) nepriklausomo elektros tiekimo klientų (gyventojų) buvo pasirinkę žaliąją energiją (2021 m. – 35,0 %). Žaliosios energijos tiekimą rinkosi ir 64,8 % verslo klientų (2021 m. tokių buvo 69,3 %, o 2020 m. – 60,0 %). Iš visos elektros energijos, patiektos per 2022 m., nepriklausomo tiekimo veikloje žalioji energija sudarė 2,3 % (2021 m. – 47,0 %). Perkamos žaliosios energijos kiekio mažėjimą siejame su dideliais elektros energijos kainų svyravimais 2022 m., kurie daugelį tiek privačių, tiek verslo klientų skatino pirmiausia ieškoti mažiausios kainos, o tik tuomet galvoti apie energijos kilmę. Tikimės, kad kainoms stabilizuojantis ir tiekėjams siūlant įvairius sprendimus, žaliąją energiją perkančių gyventojų ir verslų daugės. „Ignitis“ (Sprendimai klientams) toliau padeda savo klientams įsigyti anglies dioksido kompensavimo sertifikatus kompensuojant ŠESD emisijas iš jų gamtinių dujų vartojimo. 2022 m. vienas iš projektų, kurį pasirinko palaikyti klientai, buvo miškų apsauga Brazilijos Pacaja regione. Dar 2005 m. pradėto projekto tikslas – miškų apsauga, siekiant sukurti sveiką ekosistemą, turinčią daug didesnį prisitaikymo prie klimato kaitos potencialą, didesnį atsparumą ekstremaliems meteorologiniams reiškiniams bei naudą vietos gyventojams. „Ignitis“ (Sprendimai klientams) tapo sertifikuotu biometano tiekėju ir 2022 m. lapkritį pateikė šį alternatyvų kurą pirmajam klientui. Iš gamintojo Nyderlandų Karalystėje įmonė transportavo kliento įsigytą biometaną per Vokietijos ir Lenkijos dujotiekius iki pat galutinio taško ir užtikrino, kad biometanas atitiktų tarptautinės tvarumo sertifikavimo agentūros (ISCC) standartus. Šis klimatui neutralus kuras buvo naudojamas kliento kuro stotelėse Lietuvos didmiesčiuose, todėl viešojo transporto parkai galėjo pilnai pakeisti naudojamą tradicinį kurą į aplinkai palankius degalus. 2022 m. ir toliau teikėme konsultacijas verslui ŠESD emisijų klausimais. Reaguojant į kylančias elektros energijos kainas, nusprendėme paskatinti savo klientus efektyviau vartoti energiją. 2022 m. spalį „Ignitis“ (Sprendimai klientams) verslo klientams, pasirinkusiems fiksuotą kainą, pasiūlė sumažinti jų lapkričio ir gruodžio elektros energijos vartojimą (palyginti su 3 metų suvartojimo vidurkiu). Už kiekvieną sutaupytą megavatvalandę buvo tam tikru dydžiu mažinama elektros energijos sąskaita. Lapkričio mėnesį vienas iš klientų sumažino savo vartojimą net 57 %, jo sąskaita už elektros energiją ta mėnesį buvo 0 Eur. Plačiau apie paslaugas klientams ir energijos vartojimo efektyvumo skatinimą skaitykite toliau šiame ataskaitos skyriuje. Skirstymo nuostolių tendencijos, % 2020 m. 5,81 2021 m. 2,19 5,22 1,77 5,05 1,82 2022 m. Gamtinės dujos Elektra 169 / 468 2022 m. metinis pranešimas / Tvarumo (socialinės atsakomybės) ataskaita Turinys » Žalioji gamyba 2022 m. Žaliosios gamybos segmento instaliuotoji galia nepakito. 2022 m. iš atsinaujinančių išteklių pagaminta 0,83 TWh elektros energijos (29 % daugiau nei 2021 m.; iš viso Žaliosios gamybos segmente 2022 m. pagaminta 1,56 TWh energijos). Šios energijos dėka 2022 m. išvengėme apie 320 000 t CO 2 ekv. ŠESD emisijų, kurios būtų susidarę tokį kiekį gaminant taršiose elektrinėse. Nuo 2022 m. pradžios mūsų Žaliosios gamybos Portfelis išaugo daugiau nei du kartus – iki 5,3 GW (nuo 2,6 GW). Vystomų projektų pajėgumai išaugo daugiau nei tris kartus – nuo 1,3 GW iki 4,1 GW. Didžiausią augimo dalį sudarė sparti plyno lauko investicijų portfelio plėtra, kuri buvo daugiau nei vienuolika kartų didesnė ir siekė maždaug 2,0 GW (nuo 170 MW) (ataskaitos paskelbimo dieną). Vykdomi ir planuojami Žaliosios gamybos projektai bei su jais susijusios investicijos yra plačiai aptariamos metinio pranešimo dalyje „2.4 Investicijų programa “. Kitos iniciatyvos Grupėje Vidinė CO 2 kaina. Grupė vertina galimas išlaidas, susijusias su anglies dioksido kaina (angl. internal carbon price): analizuojamos galimos investicijos, planuojamas biudžetas, galvojama apie inovatyvias atsinaujinančiosios energijos technologijas ir anglies dioksido surinkimą bei saugojimą. CO 2 vertė apskaičiuojama remiantis Europos prekybos apyvartinių taršos leidimų sistema (ES ATL) ir ten nustatyta CO 2 kaina už toną. ES ATL kaina labai kito – 2021 m. pab. pasiekė aukščiausią lygį ir viršijo 90 Eur/t CO 2 . Viena iš tokių vertės kitimo priežasčių yra politiniai sprendimai ES lygmeniu (reformos dėl paketo „Fit for 55“) ir ES ATL prekybos sistemos reformos (griežtesni klimato tikslai energetikos sektoriuje, mažiau nemokamų ES ATL, taršos leidimai išimami iš rinkos, kad sumažėtų jų pasiūla). Tikimasi, kad pradėjus taikyti ankstyvą perskirstymą, 2030 m. CO 2 kainos pasieks 130 Eur/t CO 2 lygį. Transportas. Siekiant mažinti ŠESD emisijas, Grupės įmonės, kurių tarnybiniai automobiliai sudaro 92 % viso Grupės automobilių parko (Tinklų, Sprendimų klientams segmentai ir „Ignitis grupės paslaugų centras“) iki 2030 m. ŠESD emisijas, susidarančias iš sunaudojamų taršių degalų, turėtų sumažinti 42 %. Darbuotojai skatinami darbo kelionėms naudoti netaršias transporto priemones. 34 % Grupės bendro naudojimo automobilių parko, kuriuo darbo kelionėms gali naudotis Grupės darbuotojai (išskyrus dalį Tinklų segmento ir kitas veiklas, kur reikia specialaus transporto), sudaro elektromobiliai. Jų užimtumo rodiklis siekia 40–50 %. Keliame tikslą, kad ne mažiau nei 50 % darbuotojų kelionių būtų vykdoma elektriniais bendro naudojimo automobiliais. Pastebėjus, kad darbuotojai ne visada darbo kelionėms renkasi elektromobilius, 2022 m. atlikome darbuotojų apklausą, kad suprastume, kas paskatintų darbuotojus kelionėms dažniau rinktis elektromobilius. Paaiškėjo, kad kolegos nerimauja, kad automobilis gali išsikrauti ir jie nepasieks savo kelionės tikslo, galbūt nemokės elektromobiliu naudotis ar nežinos, kaip įsikrauti. Įvertinus apklausos rezultatus atskiroms komandoms ir darbuotojams surengti gyvi mokymai, kurių metu pristatyta, kaip naudotis elektromobilį, kaip jį rezervuoti Grupės sistemoje. Su bendro naudojimo automobilių rezervavimo programėlės kūrėjais ieškome sprendimų, kaip pakeisti rezervavimo sistemą, kad kelionėms iki 200 km programėlė leistų rinktis tik elektromobilius. Grupėje reguliariai vykdomi ekologiško ir saugaus vairavimo mokymai. 2022 m. į šiuos mokymus buvo pakviesti visi Grupės darbuotojai, kursą išklausė beveik 880 darbuotojų. Skaičiuojame, kad praktikoje taikant ekologiško vairavimo principus, CO 2 emisijas galime sumažinti iki 5 %. Vadovaudamiesi Grupės transporto priemonių parko valdymo politika, pradėjome judumo programą, skirta vadovams, iki šiol turėjusiems tarnybines transporto priemones (kaip motyvacinę priemonę). Programos tikslas – iki 2023 m. pabaigos atsisakyti visų vadovams priskirtų vidaus degimo varikliais varomų tarnybinių automobilių. Judumo programos rėmuose siūloma rinktis įsigyti asmeninį elektromobilį ar kitą netaršią transporto priemonę, kurios įsigijimui Grupė skirs pinigines kompensacijas, arba kompensuos tam tikrą dalį automobilių dalinimosi, pavėžėjimo ar taksi paslaugomis skirtų išlaidų. Edukacija. Siekdami kuo plačiau pristatyti klimato kaitos problemą Grupėje ir paskatinti darbuotojus įsitraukti planuojant ŠESD emisijų mažinimo priemones, vykdėme įvairias šviečiamojo pobūdžio iniciatyvas: – siekiant parodyti, kiek laiko liko iki to taško, iki kurio turime pasiekti ambicingų ŠESD mažinimo tikslų, buvo inicijuotas pasaulinis klimato kaitos laikrodžio projektas. Šis laikrodis nuolat keičiasi ir rodo, kada, atsižvelgiant į dabartinį ŠESD emisijų kiekį ir žmonių veiklos sukelto klimato atšilimo lygį (darant prielaidą, kad išsilaikys pastarųjų penkerių metų emisijų tendencija), išnaudosime „anglies dioksido biudžetą“. 2022 m. rugsėjo mėnesį prisijungėme prie šios iniciatyvos ir laikrodį įrengėme pagrindiniame biure, taip pat jis nuolat matomas vidinėje svetainėje bei išorinėse Grupės interneto svetainėse; – Grupė prisijungė prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos inicijuojamos Klimato savaitės renginių ir organizavo diskusiją klimato kaitos tema, kurioje dalyvavo mokslo ir visuomenės atstovai. Diskusijos transliaciją stebėjo Grupės darbuotojai, taip pat ji tiesiogiai transliuota portalo Delfi skaitytojams ir yra iki šiol pasiekiama; – vidinės ugdymo iniciatyvos „Grow akademija“ mokymų krepšelį papildėme mokymais Grupės kolegoms apie klimato kaitą. Per 2022 m. šiuose mokymuose sudalyvavo daugiau nei 80 kolegų. Grupės naujokai nuo 2022 m. pradžios dalyvauja tvarumo mokymuose, kuriuose naujiems kolegoms pristatomi visi tvarumo aspektai, įskaitant klimato kaitą ir Grupės veiksmus mažinant ŠESD emisijas. Daugiau nei 400 Grupės naujokų dalyvavo šiuose mokymuose; – pagrindinio Grupės biuro sienas papuošė menininkės Appias Albina paveikslai, sukurti išskirtine anglies monotipijos technika. Juose vaizduojamos saugomos ir dėl klimato kaitos nykstančios augalų ir gyvūnų rūšys. Vienas iš kūrinių buvo panaudotas ir Grupės šventiniuose sveikinimuose veiklos partneriams – eglučių atvaizdas ne tik džiugina akį, bet ir skleidžia žinią apie pražūtingą klimato kaitos poveikį eglynams. Daugiau apie projektą skaitykite čia. Žaliosios gamybos instaliuotoji galia, GW 2020 m. 1,1 2021 m. 1,2 1,2 2,0–2,2 2022 m. 2025 m. 170 / 468 2022 m. metinis pranešimas / Tvarumo (socialinės atsakomybės) ataskaita Turinys » Kaip minėta aukščiau šioje ataskaitoje, Grupei įsipareigojus iki 2030 m. beveik perpus sumažinti savo išmetamų ŠESD emisijų kiekį, Grupės įmonėse identifikavome priemones, kuriomis sieksime sumažinti savo ŠESD emisijas iki siekiamo lygio. Priemonės suskirstytos į kategorijas pagal numatomą jų įgyvendinimo laikotarpį: trumpuoju, vidutiniu ir ilguoju laikotarpiu. Toliau šiame pranešime aprašome pagrindines priemones, kurias 2022 m. išsigrynino ir skirtingiems laikotarpiams numatė Grupės įmonės. Pažymime, kad šios priemonės – preliminarios, sprendimai dėl jų įgyvendinimo dar nebuvo priimti. Kiekviena Grupės įmonė kasmet atnaujina priemones, seka jų įgyvendinimo progresą ir vertina efektą. Tačiau sprendimai dėl konkrečių priemonių įgyvendinimo priimami strateginio planavimo metu arba atskirais teisę tokius sprendimus priimti turinčių asmenų ir / ar valdymo organų sprendimais, kai tai aktualu, kai jau yra visa sprendimui priimti reikalinga informacija, apimanti jų įgyvendinimo kainą, planuojamą efektą ir kt. Atkreiptinas dėmesys, kad dalis šių priemonių yra numatytos ir gali būti įgyvendinamos kaip veiklos efektyvinimui, patikimumo užtikrinimui reikalingi pakeitimai, kurie taip pat turės teigiamą įtaką siekiant emisijų mažinimo tikslų. Apie jų planuojamą įgyvendinimą bei jų efektą jas įgyvendinus bus pranešama ateinančių laikotarpių Grupės ir įmonių ataskaitose. Didžiausios 1 apimties (angl. Scope 1) ŠESD emisijos Grupės veikloje susidaro iš dujų deginimo elektros gamybai, atliekų vertimo elektros ir šilumos energija bei dėl gamtinių dujų skirstymo nuostolių. Prie 1 apimties (angl. Scope 1) ŠESD emisijų mažėjimo labiausiai prisidės, kaip planuojama, plečiantis energijos gamybai iš atsinaujinančių išteklių mažėsianti elektros iš dujų gamyba. Šios kategorijos emisijas mažinti padėtų ir dalies dujų pakeitimas žaliuoju vandeniliu ateityje. Gamtinių dujų skirstymo nuostolių mažinimą lems aukščiau šiame pranešime įvardintų priemonių tęstinumo užtikrinimas. Daugiausiai 2 apimties (angl. Scope 2) emisijų susidaro iš elektros energijos vartojimo bei elektros skirstymo technologinių sąnaudų (nuostolių). Siekiant sumažinti ŠESD emisijas, atsirandančias dėl elektros skirstymo, vidutiniu laikotarpiu planuojama 0,4–10 kV tinklo dalių analizė ieškant didžiausias sąnaudas lemiančių vietų, taip pat bus diegiamos ir naudojamos išmaniosios apskaitos sistemos, keičiami matavimo ir 6–10 kV galios transformatoriai, galbūt įsigyjami žalios elektros sertifikatai. Elektros suvartojimo emisijos bus mažinamos taikant įvairias mažinimo priemones Kruonio HAE – daugiausiai elektros energijos sunaudojančiame įrenginyje Lietuvoje. Planuose yra kapitalinis energoblokų remontas, transformatorių keitimas, šilumos siurblio montavimas. Prie elektrinės veiklos efektyvumo didinimo ir tuo pačiu emisijų mažinimo prisidės 5 agregato įrengimas. Taip pat numatytas generatorių remontas Kauno HE bei elektros ūkio modernizavimas, 7 ir 8 blokų transformatorių atnaujinimas Elektrėnų komplekse (Lanksčioji gamyba), 8 bloko turbinos remontas. Didžiausia dalis 3 apimties (angl. Scope 3) emisijų susidaro iš elektros ir dujų pardavimų galutiniams vartotojams. Šias emisijas pirmiausia ketinama mažinti dirbant su vartotojais, skatinant efektyvesnį energijos vartojimą, išlaikant žalios energijos pardavimus, veiklos elektrifikavimą atsisakant gamtinių dujų. Taip pat ši emisijų dalis gali būti mažinama įsigyjant žalios elektros sertifikatus elektros pardavimų emisijoms mažinti bei biometano kilmės garantijas gamtinių dujų pardavimų emisijoms mažinti. Į apimtis nepatenkančių biologinės kilmės emisijų didžiausią dalį sudaro emisijos iš biokuro ir atliekų vertimo energija (biologiškai skaidi dalis). Numatoma, kad šios emisijos, lyginant su 2020 m., didės tiek trumpuoju, tiek vidutiniu laikotarpiu, nes 2020 m. pab. visa galia pradėjusios veikti atliekų deginimo jėgainės Vilniuje ir Kaune padidino šių emisijų kiekį. Pradėjus veikti Vilniaus KJ (Žalioji gamyba) biokuro blokui, šios emisijos dar labiau išaugs. Šių emisijų mažinimui ateityje svarstoma pasitelkti anglies kaupimo ir saugojimo (angl. Carbon capture and storage; CCS) technologijas. Šiuo metu tai būtų ekonomiškai nepagrįsta, tačiau įvertinant tikėtiną technologijų plėtrą ir pigimą, tai gali tapti labai svarbia emisijas mažinančia priemone. Kokias ŠESD emisijų mažinimo priemones numatome? GRI 305-5 171 / 468 2022 m. metinis pranešimas / Tvarumo (socialinės atsakomybės) ataskaita Turinys » Emisijų apimtis Segmentas Galima priemonė Periodas Trumpas (2023–2026 m.) Vidutinis (2026–2030 m.) Ilgas (2030–2050 m.) 1 apimtis Lanksčioji gamyba Dalies dujų keitimas žaliuoju vandeniliu Elektros gamybos iš dujų mažėjimas Tinklai Dujų skirstymo technologinių sąnaudų metodologijos peržiūra Apskaitų automatizavimas ir jų diegimas 2 apimtis Tinklai Elektros skirstymo technologinių sąnaudų mažinimas (0,4–10 kV tinklo dalių analizė ieškant nuostolingų vietų, išmaniųjų apskaitos sistemų naudojimas, matavimo transformatorių keitimas, 6–10 kV galios transformatorių keitimas) Žalioji gamyba Žalios elektros sertifikatai Kruonio HAE veiklai siurblio režimu Kruonio HAE elektros vartojimo emisijų mažinimo priemonės (energoblokų kapitalinis remontas, 5 agregato montavimas, transformatorių keitimas, šilumos siurblio montavimas) Kauno HE generatorių remontas Lanksčioji gamyba Elektros ūkio modernizavimas, transformatorių atnaujinimas Elektrėnų komplekso 7 ir 8 blokuose, 8 bloko turbinos remontas 3 apimtis Sprendimai klientams Klientų skatinimas rinktis žalios energijos alternatyvą ir efektyviau vartoti energiją Žalios elektros sertifikatai elektros pardavimų emisijoms mažinti Biometano kilmės garantijos gamtinių dujų pardavimų emisijoms mažinti 1 apimtis ir kitos emisijos (biologinės kilmės) Žalioji gamyba Anglies kaupimo ir saugojimo (angl. Carbon capture and storage; CCS) technologijos diegimas Preliminarus pagrindinių Grupės ŠESD emisijų mažinimo priemonių sąrašas 1 1 Lentelėje pateiktos pagrindinės priemonės, kurias 2022 m. išsigrynino ir skirtingiems laikotarpiams numatė Grupės įmonės. Sprendimai dėl šių priemonių įgyvendinimo nebūtinai jau yra priimti, todėl priemones reikėtų vertinti kaip preliminarias, kurios nebūtinai bus įgyvendintos. 172 / 468 2022 m. metinis pranešimas / Tvarumo (socialinės atsakomybės) ataskaita Turinys » Prisidėti prie klimato kaitos poveikio mažinimo siekiame ir įgalindami savo klientus taupiau vartoti energiją, skatindami efektyvaus energijos vartojimo įpročių ugdymą. Dirbame visuomenės švietimo apie energinį efektyvumą srityje, Grupės įmonės sėkmingai įgyvendina energijos taupymo ir vartotojų švietimo ir konsultavimo susitarimus su Lietuvos Respublikos energetikos ministerija ir svariai prisideda prie Lietuvos tikslų siekimo. 2014–2020 m. laikotarpiu Lietuvos tikslas buvo 11,7 TWh energijos sutaupymas, 2021–2030 m. laikotarpiu keliamas tikslas sutaupyti 27,28 TWh. Įgyvendindami vartotojų švietimo ir konsultavimo susitarimus, įvairiais kanalais ir formatais pristatome efektyvų energijos vartojimą skatinančias priemones ir jų taikymo sėkmės istorijas, įtraukiame bendruomenes ir dalijamės gerąja praktika, atliekame tyrimus ir kuriame palyginamosios analizės sprendimus, leidžiančius analizuoti paties vartotojo suvartojimo įpročius savitarnoje ir sąskaitose. Daugiau informacijos apie susitarimus ir jų tikslus pateikiama Grupės interneto svetainėje: energijos taupymas, vartotojų švietimas. Grupės įmonėse („Ignitis gamyba“ (Žalioji gamyba), „Ignitis“ (Sprendimai klientams) ir ESO (Tinklai)) reguliariai (kas ketverius metus) vykdomas vidinis energijos vartojimo auditas. Pastarasis auditas vyko 2021 m., o jo išvadose pateiktų rekomendacijų įgyvendinimas prisideda prie efektyvesnio mūsų pačių energijos vartojimo ir Grupės ŠESD emisijų mažinimo tikslų įgyvendinimo. Kaip mes dirbame Tvaresnis energijos vartojimas savo reikmėms, energetinis efektyvumas visuomenei ir klientams GRI 3-3 173 / 468 2022 m. metinis pranešimas / Tvarumo (socialinės atsakomybės) ataskaita Turinys » Tvaresnis energijos vartojimas savo reikmėms. 2021-ųjų pabaigoje atsisakėme didžiosios dalies energetiškai neefektyvių biuro patalpų Vilniaus mieste ir persikėlėme į A+ energinio naudingumo klasės pastatų kompleksą, kuriame įrengtos darbo vietos 1 200 įvairių Grupės įmonių darbuotojų. 2022 m. tęsėme biurų energetinio efektyvumo didinimo projektus ir atnaujinome Grupės įmonių biurų patalpas regionuose. Skaičiuojame, kad dėl šių pokyčių per 2022 m. sunaudojome 70 % mažiau elektros energijos, palyginti su ankstesniais metais. Siekdami skatinti Grupės darbuotojus atsakingai vartoti energiją, ypač atsižvelgiant į kilusią energetinę krizę, 2022 m. vykdėme darbuotojų mokymus apie energetinį efektyvumą (apie 140 dalyvių), švietėme apie energetinio efektyvumo priemones. Apie tvaresnį energijos vartojimą su kolegomis kalbamės ir vidinės ugdymo iniciatyvos „Grow akademija“ mokymuose apie klimato kaitą (daugiau kaip 80 mokymuose dalyvavusių kolegų per 2022 m.) ir tvarumo mokymuose Grupės naujokams (apie 400 darbuotojų per 2022-uosius). ESO (Tinklai) sukūrė ŠESD iš transporto ir ekovairavimo rodiklių įrankį, kuriame pateikiama skirtingų komandų konkrečių transporto priemonių vairavimo rodiklių ataskaita: kokios komandos daugiausiai sunaudojo kuro, nuvažiavo kilometrų ir dėl to buvo išmesta daugiausiai ŠESD emisijų. Ataskaita pateikiama kas mėnesį, organizuojami aptarimai ir įgyvendinami sutariami gerinimo veiksmai. Energetinis efektyvumas visuomenei ir klientams. Įgyvendindami susitarimą su Lietuvos Respublikos energetikos ministerija, ministerijai ir Lietuvos energetikos agentūrai pateikėme ataskaitas apie vartotojų švietimo ir konsultavimo (116,63 GWh) veiklas 2022 m. Įgyvendinant susitarimus pagal Lietuvos Respublikos energijos vartojimo efektyvumo didinimo įstatymo 7 str. (energijos taupymas), Grupės įmonės pateikė informaciją Lietuvos energetikos ministerijai ir Lietuvos energetikos agentūros tikrinimui. 2022 m. energijos sutaupymo tikslas – 5,3 GWh. Ataskaitos išleidimo metu išvados dar nebuvo gautos, tačiau deklaruoti sutaupymai yra 11,78 GWh. Numatomas kaupiamasis įgyvendintų energijos taupymo priemonių efektas iki 2030 m. – 16,09 GWh. 2022 m. pasiūlėme klientams skaitmeninių įrankių savo energijos suvartojimo stebėjimui. ESO (Tinklai) savitarnos sistemoje įdiegė palyginamosios analizės sprendimus, leidžiančius tiek privatiems, tiek ir verslo klientams palyginti savo energijos suvartojimą su ankstesniais metais ir su panašiomis vartotojų grupėmis. Sistemoje taip pat pateikiama energetinio efektyvumo patarimų. ESO (Tinklai) ir Vilniaus universitetas 2021–2022 m. vykdė pilotinį skirstymo automatizuotos apskaitos duomenų analizės projektą. Jame dalyvavo 1 145 vartotojai. Projekto tikslas buvo pasiūlyti namų ūkiams lengvai prieinamą ir suprantamą informaciją apie jų valandinį elektros energijos suvartojimą ESO (Tinklai) mobiliosios programėlės pagalba ir suprasti, kokią įtaką informacijos teikimas per ESO (Tinklai) mobiliąją programėlę daro namų ūkių faktiniam elektros energijos suvartojimui. Nustatyta, kad šios mobiliosios programėlės sukurtas efektas – siunčiami pranešimai ir suvartojimo palyginimas – daro apie 0,3 kWh/val. poveikį piko valandomis. Taip pat 2022 m. birželio mėn. programėlės naudotojai buvo pakviesti dalyvauti apklausoje ir įvertinti jos naudą, gauti 309 atsakymai. Respondentai įvertino programėlės naudą vidutiniškai apie 6 Eur/metus, o 43 % mano, kad ši programėlė padėjo jiems taupyti. Pasibaigus moksliniam tyrimui veiklos stabdomos, o gauti rezultatai integruojami turimuose darbo su klientais kanaluose. Kuriama programėlė „Ignitis EnergySmart“, kuri padeda sekti elektros vartojimo duomenis ir pateikia energetinio efektyvumo patarimų. Klientai, turintys programėlę, gali sekti savo elektros Kaip skatiname efektyvų energijos vartojimą? 174 / 468 2022 m. metinis pranešimas / Tvarumo (socialinės atsakomybės) ataskaita Turinys » energijos suvartojimo duomenis. Programėlė leidžia pamatyti dienas, kada elektros energijos suvartojimas mažiausias ir didžiausias, todėl lengva pastebėti neįprastus šuolius energijos vartojime ir koreguoti savo suvartojimą. Taip pat pateikiamas paskutiniųjų 30 dienų energijos suvartojimo vidurkis, kuris padeda įsivertinti savo įpročius ir pasistengti išlaikyti stabilias elektros energijos sąskaitas. Diegiant išmaniuosius skaitiklius, programėle galės naudotis vis daugiau klientų, o jos funkcijos bus plečiamos. 2022 m. „Ignitis“ (Sprendimai klientams) verslo klientams sukūrė ir el. paštu naujienlaiškiuose pateikė 2021 m. elektros energijos ir dujų suvartojimo metinę palyginamąją analizę. 2022 m. III ketv. įmonėms pasiūlėme ŠESD emisijų įvertinimo konsultacijas. Įmones kviečiame įvesti savo duomenis į „Ignitis“ (Sprendimai klientams) svetainėje integruotą skaičiuoklę, o mes pagal įvestus duomenis parengiame ataskaitą, kuria padedame nustatyti taršiausias įmonės veiklas bei patariame, kaip sumažinti ŠESD emisijų kiekį. Per metus parengta 21 ŠESD ataskaita (iš jų 19 – „Ignitis“ klientams), kurioje pateikiamos įmonės sukuriamos emisijos naudojant elektros ir dujų energiją, transporto priemones, įvertinant keliones lėktuvu. Konsultacijų metu identifikuojamos efektyvaus energijos suvartojimo ir atsinaujinančių energijos išteklių priemonės, kurios padėtų sumažinti emisijas, taip pat – kiekiai, kiek ŠESD emisijų sutaupytų įmonė, jei siūlomas priemones įsidiegtų. 2022 m. įgyvendinome tris ESCO projektus – AB „Achema“, Ukmergės r. savivaldybėje ir Visagino krepšinio mokykloje. Skaičiuojame, kad šie klientai sutaupys apie 600 MWh el. energijos per metus. 2022 m. „Ignitis“ (Sprendimai klientams) inicijavo energetinio efektyvumo ir tvarumo konsultavimo paslaugų projektą. Pasirinkus projekto partnerį, jam numatoma instaliuoti energijos duomenų matavimo įrangą, o suvartojimo duomenis, nuokrypius ir kitą aktualią informaciją susieti su duomenų apdorojimo ir analizės sistema. Sistema suteiks galimybę realiu laiku matyti energijos vartojimo duomenis pasirinktuose objektuose, gauti kassavaitines veiklos ataskaitas, įspėjimus apie vartojimo nuokrypius ir poreikį imtis korekcinių veiksmų. Šio pilotinio projekto tikslas – sukurti ne mažesnį kaip 2 % elektros energijos sutaupymą per 6 mėn. laikotarpį. „Ignitis“ (Sprendimai klientams) privatiems klientams sukūrė analitinius modelius, leidžiančius savo elektros ir dujų suvartojimo tendencijas palyginti su panašia į juos vartotojų grupe. 2023 m. sprendimą ketinama pritaikyti sąskaitose visiems klientams. 175 / 468 2022 m. metinis pranešimas / Tvarumo (socialinės atsakomybės) ataskaita Turinys » Grupės strategijoje įtvirtintas siekis skatinti energetikos pokyčius ir vystymąsi, išnaudoti plėtros galimybes ir vystyti inovatyvius sprendimus, kad gyvenimas būtų lengvesnis ir energetiškai sumanus. Tai prisideda ir prie energetikos dekarbonizacijos. Siekiame, kad energijos skirstymo tinklas sudarytų prielaidas energetikos pokyčiams, gaminančių vartotojų plėtrai. Skirstymo veikloje siekiame užtikrinti konkurencijos ir pasirinkimo laisvę rinkoje, diegti klientų lūkesčius atitinkančius išmanius sprendimus ir užtikrinti tinklo patikimumą. Siekdami, kad rinkos dalyviai galėtų vienodomis sąlygomis išbandyti siūlomas naujas paslaugas ir produktus, rinkai atveriame skirstymo tinklo infrastruktūrą ir duomenis. Mūsų Sprendimų klientams segmente kuriami inovatyvūs sprendimai lengvesniam gyvenimui ir energetikos vystymuisi. Norime užtikrinti geriausią klientų patirtį ir skirtingas paslaugas pasiūlyti iš vienų rankų. Kaip mes dirbame Darnūs sprendimai ir paslaugos klientams 176 / 468 2022 m. metinis pranešimas / Tvarumo (socialinės atsakomybės) ataskaita Turinys » Svarbiausi 2022 m. darbai ir ateities planai Gaminantys vartotojai. Per 2022 m. prie ESO (Tinklai) prijungtų gaminančių vartotojų skaičius išaugo nuo 14 tūkst. iki beveik 33 tūkst., nutolusių gaminančių vartotojų – nuo 4,5 tūkst. iki 9,5 tūkst., iš viso – daugiau nei dvigubai. Gaminančių vartotojų ir nutolusių gaminančių vartotojų prijungimo tempas įgavo pagreitį dėl pingančių technologijų, geresnio informuotumo, kasmet augančios elektrinių įrengimui suteikiamos valstybės paramos bei pastaraisiais metais itin stipriai išaugusių elektros energijos kainų. Per 2022 m. ESO (Tinklai) gavo 44,2 tūkst. prašymų išduoti technines sąlygas gaminantiems vartotojams (2021 m. tokių buvo 10,6 tūkst.). 2022 m. III ketv., siekdami supaprastinti ir pagreitinti visą procesą bei pagerinti klientų patirtį, atlikome pokyčius, kurie dabar leidžia klientams prašymus padidinti galią bei suteikti gaminančio vartotojo statusą pateikti vienu metu. Nuo 2023 m. gaminantys vartotojai turės galimybę vienam objektui priskirti kelias skirtingas elektrines. Iki šiol vienam vartotojo objektui buvo galima priskirti energijos generacijos galią tik iš vienos elektrinės. Pavyzdžiui, vienam namui būdavo galima priskirti arba saulės kolektorių ant stogo, arba nutolusios saulės elektrinės dalį. Nuo 2023 m. prie vieno objekto ESO (Tinklai) galės priskirti kelis generacijos šaltinius. Tokia galimybė atsirado 2022 m. liepos mėnesį priėmus vadinamąjį Proveržio įstatymų paketą, kuriuo siekiama paskatinti gaminančių vartotojų plėtrą. Gaminantys vartotojai 2022 m.2021 m.2020 m. 146,9 80,0 382,7 14 281 8 640 32 937 Bendra galia (MW) Klientų skaičius Prašymai išduoti technines sąlygas gaminantiems vartotojams 820,3 10 650 9 897 44 262 Bendra galia (MW) Užklausų skaičius 181,0 119,9 2022 m.2021 m.2020 m. 177 / 468 2022 m. metinis pranešimas / Tvarumo (socialinės atsakomybės) ataskaita Turinys » Išmanieji skaitikliai. 2022 m. liepos mėn. buvo pradėtas masinis išmaniųjų skaitiklių diegimas (Tinklai). Per 2022 m. įdiegta daugiau nei 210,4 tūkst. išmaniųjų skaitiklių. Iki 2025 m. pab. daugiausiai elektros energijos suvartojantiems klientams bus įdiegti apie 1,2 mln. išmaniųjų skaitiklių. Vėlesniame etape mažiau nei 1 000 kWh elektros energijos per metus suvartojantiems klientams skaitikliai bus keičiami pasibaigus jų metrologinės patikros terminui. Išmaniuosius skaitiklius turintys gyventojai nebeturės prievolės fiziškai nurašyti skaitiklių rodmenis, galės matyti tikslų savo elektros energijos suvartojimą, gauti naujas paslaugas iš rinkos dalyvių bei efektyviau vartoti energiją. Saulės parkai. Susidomėjimas saulės parkais (nutolusiomis elektrinėmis) 2022 metais buvo rekordinis. Ankstesniais metais eparkai.lt platformos pardavimai privatiems ir verslo klientams kartu sudėjus nesiekdavo 10 MW. 2022 m. klientams iš viso parduota 42 MW bendros galios saulės parkų (juos įsigijo apie 9 000 klientų). Vėjo parkų nuoma. 2022 m. spalio mėn. 27 d. rinkai buvo pristatyta nauja „Ignitis“ (Sprendimai klientams) paslauga – nutolusių vėjo elektrinių nuoma fiziniams asmenims. „Ignitis“ (Sprendimai klientams) tokią galimybę vartotojams pasiūlė pirmasis pasaulyje. Vėjo elektrinės nuoma suteikia galimybę klientams susimažinti savo elektros išlaidas be papildomų investicijų ir taip prisidėti prie žaliosios gamybos plėtros ir energetinės nepriklausomybės didinimo Lietuvoje. Vartotojas išsinuomoja dalį vėjo elektrinės, kurios pagaminta elektros energija konvertuojama į piniginę vertę pagal elektros kainą biržoje ir ji panaudojama sumažinti to vartotojo elektros energijos tiekimo sąskaitą. Prognozuojama, kad taip elektros išlaidos vartotojams galėtų sumažėti iki 20 %. Paslauga susilaukė didelio visuomenės ir žiniasklaidos dėmesio ir iki metų pabaigos rezervuota I etape pasiūlyta galia (1 000 kW). Ateityje toliau ieškosime naujų produktų ir paslaugų, kaip išnaudoti vėjo elektrinės teikiamą naudą gyventojams ir verslui per mūsų atnaujintą eparkai.lt platformą. Ignitis ON. Toliau plečiame elektromobilių įkrovimo stotelių tinklą. Šiuo metu iš viso įrengta 131 vieša įkrovimo stotelė (skaičiuojant ir „Ignitis ON“ priklausančias (99), ir bendradarbiaujant su trečiosiomis šalimis įrengtas). Jose vienu metu gali būti įkraunama 312 elektromobilių. Visame „Ignitis ON“ tinkle tiekiame elektros energiją, pagamintą iš atsinaujinančių energijos šaltinių. Ateinančiais metais numatoma „Ignitis ON“ įkrovimo stotelių tinklo plėtra. Ateities planai. „Ignitis“ (Sprendimai klientams) 2023 m. daugiau dėmesio skirs strateginės svarbos paslaugoms: elektros energijos tiekimui, atsinaujinusiai eparkai.lt platformai, elektromobilių įkrovimo tinklo „Ignitis ON“ plėtrai. Tuo metu dalies kitų paslaugų klientams bendrovė atsisako. Nuo 2019 m. bendrovė aktyviai teikė saulės elektrinių įrengimo paslaugą privatiems klientams, vystė šilumos siurblių sprendimus privatiems klientams, apšvietimo modernizavimo ir ESCO paslaugas verslo klientams. 2020 m. pradžioje pirmą kartą pasiūlė elektromobilių įkrovimo stoteles privatiems klientams. Reaguojant į rinkos pokyčius ir didelę tokių sprendimų pasiūlą, šių paslaugų bendrovė atsisakė – įgyvendins esamus įsipareigojimus ir naujiems klientams jų nebeteiks. Visos anksčiau minėtos paslaugos buvo teikiamos bendradarbiaujant su išorės tiekėjais – įvairiomis rangos, vystymo įmonėmis, o tai iššūkių gausus veikimo modelis. Bendrovės vertinimu, rinkoje yra pakankamai tiekėjų, galinčių pasiūlyti tiek saulės elektrinių, tiek šilumos siurblių ar privačių elektromobilių stotelių įrengimo paslaugas ir produktus. Nutolusių saulės parkų pardavimai eparkai.lt platformoje 2022 m.2021 m.2020 m. 9 000 4 000 42 000 1 800 970 9 000 Bendra galia (kW) Klientų skaičius Išmaniųjų skaitiklių diegimo planas, tūkst. vnt. 2022 m. faktas Diegimo planas 2025 m. 2024 m. 2022 m. 2023 m. 192 125 210 1 100-1 200 178 / 468 2022 m. metinis pranešimas / Tvarumo (socialinės atsakomybės) ataskaita Turinys » Ekosistemų ir biologinės įvairovės apsauga Teigiamas poveikis biologinei įvairovei Kiekvienas verslo segmentas įgyvendina bent po vieną žiediškumą skatinantį pokytį Žiedinės ekonomikos principų diegimas 5.5 Gamtos išteklių apsauga Programa 2025 m. strateginiai tikslai 2022 m. Atlikta bioįvairovės valdymo ir esamos būklės analizė Grupėje Atlikta žiediškumo analizė Grupėje 179 / 468 2022 m. metinis pranešimas / Tvarumo (socialinės atsakomybės) ataskaita Turinys » Energijos gamyba ir jos skirstymas, atsinaujinančiosios energijos plėtra ne tik sukuria mūsų kasdienybei būtinas paslaugas, bet ir turi poveikį gamtinei aplinkai, kurios dalis esame. Todėl Grupėje dirbame siekdami harmonijos su aplinka, stebime savo veiklos poveikį aplinkai, prisidedame prie Darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimo. Suprantame, kad esame tiesiogiai priklausomi nuo ekosisteminių paslaugų ir gamtinių išteklių, todėl su aplinkos apsauga susiję klausimai Grupės įmonėse sprendžiami laikantis aukščiausių tarptautinių standartų, taikant geriausias turimas technologijas ir praktikas, efektyvinant procesus, vertinant galimas rizikas. Aplinkos apsaugos politika Svarbiausios Grupėje taikomos aplinkos apsaugos bendrosios nuostatos ir principai, kuriais siekiama sumažinti poveikį aplinkai, valdyti su aplinka susijusias rizikas ir puoselėti darnaus vystymosi principais grįstą kultūrą Grupėje ir jos aplinkoje, apibrėžti Grupės aplinkos apsaugos politikoje, kuri taikoma visoms Grupės įmonėms. Įgyvendindami savo ilgalaikę strategiją, didelį dėmesį skiriame atsinaujinančios energetikos plėtrai, energetikos sektoriaus dekarbonizacijai, energetikos sistemos modernizavimui, inovatyvių sprendimų kūrimui, kur pagarba aplinkai ir jos apsauga integruota visoje veikloje, procesuose, įskaitant vidinių sprendimų priėmimą. Savo verslo atsakomybę Grupė grindžia Jungtinių Tautų Pasaulinio susitarimo principais, o strateginiai tikslai dera su Darnaus vystymosi tikslais. Aplinkos apsaugos valdymo sistema Grupė veiklos priežiūrą ir stebėseną užtikrina per trijų linijų aplinkos apsaugos valdymo sistemą. Pirmasis lygis apima įvairaus lygmens vadovus, Grupės įmonėse dirbančius aplinkosaugos ir kitus specialistus, kurie užtikrina aplinkosauginių reikalavimų vykdymą. Specialistai nuolat tobulinasi mokymuose (pavyzdžiui, pavojingų atliekų tvarkymo, cheminių medžiagų tvarkymo ir kt.). Antrasis lygmuo – Grupės verslo saugos funkcijoje veikiantis atitikties ekspertas, užtikrinantis atitiktį teisės aktų reikalavimams, formuojantis aplinkos apsaugos politiką Grupėje ir koordinuojantis pirmojo lygmens veiklą (vyksta kasmėnesiniai šios srities darbuotojų susitikimai, nagrinėjami aktualūs klausimai, problemos, inicijuojami ir įgyvendinami pokyčiai). Trečiasis lygis – vidaus auditas – atlieka detalų vidinį auditą visose Grupės įmonėse, sertifikuotose pagal ISO 14001 standartą. Bendrieji aplinkos apsaugos principai Grupėje 1 linija 2 linija 3 linija Išorinis auditas (sertifikuotoms įmonėms) Įvairių lygių vadovai, kiti specialistai. Įmonės aplinkos apsaugos specialistas. – Atsakomybių nustatymas. – Aplinkosauginių reikalavimų vykdymas. – Prevencinių veiksmų atlikimas. – Mokymų organizavimas. – Tikslų nustatymas / įgyvendinimas. – Atitikties užtikrinimas. – Monitoringas ir vidinė kontrolė. – Ataskaitų valstybinėms institucijoms teikimas. – Įmonės atstovavimas patikrinimų metu. Grupės atitiktis – Politikos formavimas. – Grupės lygio rizikų nustatymas ir valdymas, numatytų priemonių taikymas. – Aplinkosaugos specialistų veiklos koordinavimas. Grupės vidaus auditas – Aplinkos apsaugos vadybos sistemos atitikties ISO 14001 reikalavimams vertinimas. – 1 ir 2 linijų efektyvumo užtikrinimas. Grupės aplinkos apsaugos sistema GRI 2-23 GRI 2-24 GRI 3-3 Nasdaq E7 180 / 468 2022 m. metinis pranešimas / Tvarumo (socialinės atsakomybės) ataskaita Turinys » Siekiant Grupės veikloje užtikrinti nuolatinį aplinkos apsaugos veiksmingumo gerinimą, tarp aplinkos apsaugos principų įgyvendinimo priemonių Grupės aplinkos apsaugos politikoje įtrauktas skatinimas įmonėse įsidiegti aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartą (ISO 14001) ir nuolat gerinti įsidiegtą sistemą. 2022 m. pabaigoje 69 % Grupės veiklų (pagal pajamas) buvo sertifikuotos pagal ISO 14001 standartą. Šį standartą yra įsidiegusios dvi didžiausios Grupės įmonės (ESO (Tinklai) ir „Ignitis gamyba“ (Lanksčioji gamyba), turinčios didelį poveikį aplinkai, taip pat Vilniaus KJ (Žalioji gamyba). Pagal ISO 14001 taip pat sertifikuota „Ignitis“ (Sprendimai klientams) paslaugų verslo klientams veiklos dalis. Aplinkosauginis auditas jau buvo vykdomas ir Kauno KJ (Žalioji gamyba), šiuo metu ši įmonė atlieka parengiamuosius darbus ir aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartą ketina įsidiegti 2024 m. Taigi, Grupės įmonių veikloje laikomasi svarbiausių aplinkosaugos aspektų, veiklos poveikio stebėjimo, valdymo ir veiklos gerinimo reikalavimų. Kiekvienos pagal ISO 14001 standartą sertifikuotos įmonės vadovams periodiškai pristatomi aplinkosauginiai pasiekimai, iššūkiai, naujovės. Grupė turi Pasitikėjimo liniją ir skatina visus suinteresuotus asmenis per ją konfidencialiai pranešti apie Grupės darbuotojų ar veiklos partnerių galimai vykdomus ar įvykdytus vidaus ar išorės aplinkosauginių teisės aktų pažeidimus. Siekdami dar labiau supaprastinti būdus pranešti apie pažeidimus ir įtraukti Grupės darbuotojus, 2022 m. sukūrėme vidinę programėlę „Nesaugu? Pranešk!“, turinčią ir funkciją, kuri leidžia pranešti apie bet kokio pobūdžio aplinkosaugos pažeidimą mūsų objektuose ar veikloje. Poveikio aplinkai vertinimas Neigiamas poveikis aplinkai, galintis atsirasti įgyvendinant Grupės veiklos plėtros projektus ar atnaujinant objektus, kontroliuojamas laikantis visų teisinių reikalavimų, kas pabrėžta ir Grupės aplinkos apsaugos politikoje. Visais atvejais, kai tai būtina, prieš pradedant ūkinę veiklą atliekamos poveikio aplinkai vertinimo (toliau – PAV) arba planuojamos ūkinės veiklos atrankos dėl PAV procedūros pagal Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos PAV įstatymo, suderinto su ES teisės aktais (Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/52/ES) ir reglamentuojančio PAV procesą ir jo dalyvių tarpusavio santykius, reikalavimus. PAV metu išsamiai išnagrinėjamas planuojamos ūkinės veiklos galimas tiesioginis ir netiesioginis poveikis dirvožemiui, žemės paviršiui ir jos gelmėms, orui, vandeniui, klimatui, kraštovaizdžiui ir biologinei įvairovei, ypatingą dėmesį skiriant Europos Bendrijos svarbos rūšims ir natūralioms buveinėms, taip pat kitoms teisės aktais saugomoms rūšims, materialinėms vertybėms, nekilnojamosioms kultūros vertybėms ir šių elementų tarpusavio sąveikai. Įvertinamas galimas tiesioginis ir netiesioginis planuojamos ūkinės veiklos sukeliamų biologinių, cheminių ir fizikinių veiksnių poveikis visuomenės sveikatai, taip pat aplinkos elementų ir visuomenės sveikatos tarpusavio sąveikai, nustatoma, ar planuojama ūkinė veikla atitinka aplinkos apsaugos, visuomenės sveikatos, nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos, gaisrinės ir civilinės saugos teisės aktų reikalavimus. Įvertinus poveikį, nustatomos priemonės, kurių būtina imtis siekiant išvengti numatomo reikšmingo neigiamo poveikio aplinkai ir visuomenės sveikatai, jį sumažinti ar, jeigu įmanoma, jį kompensuoti. Procese dalyvauja ir suinteresuotosios grupės, visuomenė, kuri teisės aktų nustatyta tvarka gali dalyvauti atrankos dėl PAV ir PAV procesuose, teikti pasiūlymus dėl planuojamos ūkinės veiklos ir jos poveikio aplinkai vertinimo. Kiekvienas objektas turi vienokį ar kitokį poveikį gamtinei aplinkai visais savo gyvavimo etapais. Svarbiausių su gamtine aplinka susijusių poveikių per visą objektų gyvavimo ciklą identifikavimas padeda išvengti neigiamo poveikio arba, jei to padaryti neįmanoma, jį sumažinti ir (ar) kompensuoti. Statant naujus objektus (ypač aktualu Žaliosios gamybos segmentui) ar vykdant esamų plėtrą, dėmesys gamtos apsaugai skiriamas nuo ankstyvųjų planavimo stadijų – planuojamos ūkinės veiklos PAV procedūrų metu įvertinamas galimas poveikis aplinkai ir visuomenės sveikatai. Naujų objektų statybų ar plėtros proceso metu siekiant sumažinti poveikį aplinkai laikomasi PAV proceso metu nustatytų poveikio mažinimo priemonių (dažniausiai reikalavimai susiję su darbų ribojimu jautriais laikotarpiais, pavyzdžiui, paukščių migracijos, perėjimo ir pan., taip pat apšviestumo, monitoringo vykdymo ir kitais reikalavimais). Pabaigus statybos darbus, aplinkos apsauga tampa integralia veiklos dalimi – vykdomas aplinkosauginis monitoringas, su aplinkosaugos institucijomis ir bendruomenėmis suderintas dar planavimo stadijoje. Monitoringo rezultatai analizuojami siekiant identifikuoti sritis, kuriose reikia įdėti papildomų pastangų, kad būtų sumažintas poveikis aplinkai. Veiklos užbaigimo stadijos metu svarbiausias tikslas – atkurti kraštovaizdį, sutvarkyti aplinką ir buvusią veiklos teritoriją palikti tokią, kurioje bioįvairovė ir ekosistemos galėtų klestėti. Svarbiausi su gamtine aplinka susiję poveikiai ir procesai per objektų gyvavimo ciklą – Vietos parinkimas. – Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procedūra. – Medžiagų ir technologijų parinkimas. – Padidėjęs transporto judėjimas. – Reikalingos infrastruktūros įrengimo darbai. – Aplinkos trikdymas dėl padažnėjusio žmonių buvimo. – Susidariusių atliekų sutvarkymas. – Kraštovaizdžio pakeitimas. – Emisijos. – Upių natūralaus režimo pakeitimas ir kliūčių žuvų migracijai sudarymas (hidroelektrinių atveju). – Resursų naudojimas. – Buveinių fragmentacija, faunos ir floros trikdymas, medžių kirtimas (tinklų priežiūra). – Gyvūnų žūtys dėl elektros šoko ar susidūrimo su vėjo jėgainėmis. – Taršos incidentų tikimybė. – Padidėjęs transporto judėjimas išmontuojant konstrukcijas. – Aplinkos trikdymas dėl padažnėjusio žmonių buvimo. – Susidariusių atliekų sutvarkymas. – Kraštovaizdžio atkūrimas. 181 / 468 2022 m. metinis pranešimas / Tvarumo (socialinės atsakomybės) ataskaita Turinys » Klestinti bioįvairovė ir stabilios ekosistemos yra viena iš klimato kaitos poveikio sumažinimo dedamųjų, o klimato kaitos pristabdymas – priemonė rūšių ir ekosistemų degradavimui sustabdyti. Gamtinėje aplinkoje egzistuojantys tarpusavio ryšiai, išlaikyta pusiausvyra užtikrina gyvybei palankią aplinką. Priėmusios sprendimus dėl klimato kaitos poveikio mažinimo, 2022 m. pabaigoje pasaulio valstybės susitarė ir dėl veiksmų bioįvairovės išsaugojimui ir būklės gerinimui. Jungtinių Tautų biologinės įvairovės konvencijos šalių susitikime Monrealyje patvirtinta Kunmingo–Monrealio pasaulinė biologinės įvairovės strategija – svarbiausias tarptautinis strateginis dokumentas, numatantis veiksmų planus artimiausiems metams ir dešimtmečiams, kurio pagrindiniai tikslai – apsaugoti ir atkurti gamtą būsimoms kartoms, užtikrinti tausų jos naudojimą ir paskatinti investicijas į žaliąją ekonomiką. Siekdami vystyti prieš gamtą atsakingą verslo modelį ir suprasdami įpareigojimus, ateinančius iš tarptautinės bendruomenės, dirbame svarbiausiomis aplinkosauginėmis kryptimis, įtvirtintomis Grupės strateginiame 2022–2025 m. plane: Atsižvelgiant į veiklos pobūdį, bioįvairovės ir ekosistemų apsaugos srityje daugiausiai dėmesio skiriame 12-am (Atsakingas vartojimas ir gamyba) ir 15-am (Miškai, žemė ir biologinė įvairovė) darnaus vystymosi tikslams. Svarbiausios Grupės aplinkos apsaugos bendrosios nuostatos ir principai, kuriais siekiama sumažinti poveikį aplinkai, valdyti su aplinka susijusias rizikas ir puoselėti darnaus vystymosi principais grįstą kultūrą Grupėje ir jos aplinkoje, apibrėžti Grupės aplinkos apsaugos politikoje, atliepiančioje ES Biologinės įvairovės strategijos iki 2030 m. ir EK veiksmų plano „Siekiant nulinės oro, vandens ir dirvožemio taršos“ siekius. Grupės veiklos poveikio bioįvairovei ir ekosistemoms analizėje, parengtoje remiantis Natural Capital Finance Alliance sukurtu ENCORE (angl. Exploring Natural Capital Opportunities, Risks and Exposure) įrankiu, preliminariai įvertinti Grupės veiklos poveikiai gamtinei aplinkai ir priklausomybės nuo jos. Galimo veiklos poveikio biologinei įvairovei ir aplinkai nustatymas yra labai svarbus siekiant identifikuoti veiksmingiausias strategijas, kaip išvengti, sumažinti ar kompensuoti poveikius laikantis poveikio švelninimo hierarchijos principo. Poveikių ir priklausomybių identifikavimas naudingas ir iš verslo perspektyvos – biologinė įvairovė yra gamtos kapitalo ir jo kuriamų prekių bei ekosisteminių paslaugų pagrindas. Tad biologinės įvairovės ir su gamtos kapitalu susijusių rizikų supratimas leidžia geriau jas valdyti, nustatyti Grupės veiklos poveikio švelninimo ir prisitaikymo galimybes. Iš preliminaraus vertinimo matyti, kad Grupės veikloje aukščiausios priklausomybės sietinos su klimato reguliavimo ekosisteminės paslaugos palaikymu (hidroenergetika, vėjo ir saulės energetika), paviršiniu vandeniu (šiluminių elektrinių aušinimui ir hidroenergetikos objektuose elektros energijos gamybai), energijos gamyba iš biomasės dėl tiesioginės priklausomybės nuo žaliavų (biomasės), hidrologiniu ciklu hidroenergetikos objektų veikloje ir apsauga nuo potvynių ir audrų poveikio elektros energijos skirstymo veikloje. Kaip mes dirbame Poveikis biologinei įvairovei ir ekosistemoms „Ignitis grupės“ tikslas – 2025 m. pasiekti teigiamą poveikį bioįvairovei Grupė supranta rizikas, susijusias su bioįvairovės nykimu ir ekosistemų degradacija, todėl veiklą vykdo remdamasi atsargumo ir poveikio aplinkai švelninimo hierarchijos principais, vadovaujasi saugomų teritorijų netrikdymo ir rūšių bei aukštos ekologinės vertės buveinių neliečiamumo principu, o kai dėl objektyvių priežasčių to išvengti neįmanoma, įgyvendina visas reikalingas poveikio mažinimo ir kompensavimo priemones. Grupė palaiko ir savo veikloje prisideda prie Science Based Targets Network (toliau – SBTN) iniciatyvos iškelto tikslo nemažinti miškų plotų įgyvendinimo, todėl siekia kuo labiau sumažinti kertamų medžių, kai tai būtina elektros skirstomojo tinklo priežiūrai, kiekį. GRI 3-3 Nasdaq E7 182 / 468 2022 m. metinis pranešimas / Tvarumo (socialinės atsakomybės) ataskaita Turinys » Grupės veiklos priklausomybės nuo gamtinės aplinkos Tiesioginė fizinė priklausomybė Gamybos proceso įgalinimas Tiesioginis poveikio sumažinimas Apsauga nuo veiklos nutrūkimų Ekosisteminė paslauga Žaliavos ir kitos medžiagos Požeminis vanduo Paviršinis vanduo Hidrologinis ciklas Vandens kokybė Natūralus atsistatymas (bioremediacija) Filtracija Klimato reguliavimas Apsauga nuo potvynių ir audrų Paviršiaus stabilizavimas ir erozijos kontrolė Ekosistemos elementas Energijos gamyba iš biomasės Energijos gamyba iš atliekų Šiluminės elektrinės Hidroenergetika Saulės energetika Vėjo energetika Dujų skirstymas Elektros skirstymas Dujų ir elektros pardavimas Labai aukšta Aukšta Vidutinė Žema Labai žema Atmosfera Dirvožemis ir nuogulos Rūšys Buveinės Vanduo Geomorfologija Ekosistemos elementai 183 / 468 2022 m. metinis pranešimas / Tvarumo (socialinės atsakomybės) ataskaita Turinys » Savo veikloje ne tik naudojamės ekosisteminėmis paslaugomis, bet ir sukeliame poveikius gamtinei aplinkai. Identifikavome šiuos svarbiausius poveikius: – vandens naudojimas (požeminis ir paviršinis vanduo, naudojamas gamyboje ar kitoms reikmėms); – poveikis sausumos ekosistemoms (sausumos tipai – miškai, pievos, dirbami laukai ir kt.); – poveikis gėlavandenėms ekosistemoms (pelkės, ežerai, šaltiniai, upės, durpynai); – ŠESD emisijos; – ne ŠESD emisijos (kietosios dalelės, SO 2 , NO x , CO); – vandens tarša; – dirvožemio tarša; – atliekų susidarymas; – aplinkos trikdymas (pavyzdžiui, šviesos ar garso tarša – trukmė, intensyvumas ir kt.). Reikšmingą poveikį dėl Grupės vykdomos veiklos patiria su vandeniu susijusios ekosistemos: – dideli vandens kiekiai reikalingi energijos gamybai šiluminėse (aušinimui, dėl ko keičiasi vandens fizikinės savybės), kogeneracinėse ir biokuro jėgainėse (technologiniuose procesuose); – hidroelektrinės keičia telkinio vandens lygį, o tai gali pakenkti vandens ir sausumos gyvūnams, sukelti eroziją, išbalansuoti nešmenų srautus; – elektrinių statyba vandens telkinių aplinkoje gali pakeisti gėlavandenes ekosistemas, vanduo taip pat reikalingas saulės elektrinių ir kitų įrenginių priežiūrai. Dėl hidroelektrinių veiklos svyruoja vandens telkinio lygis, veikiamos pakrančių ekosistemos, šlaitai. Įrengiant saulės elektrinių parką gamtinėje aplinkoje, ji modifikuojama, o konkretaus parko poveikis turėtų būti vertinamas atskirai, nes priklauso nuo teritorijos, kurioje įrengiamas, natūralumo, ekologinės vertės ir kitų savybių. Saulės parkai dažniausiai būna aptveriami tvora taip suskaidant buveines ir apsunkinant gyvūnų migraciją ar patekimą į sau įprastas maitinimosi ar kitas vietas. Poveikis taip atsiranda ir dėl dirvožemio suspaudimo, augalinės dangos menkėjimo, kritulių vandens, intensyvia srove nutekančio nuo saulės modulių ir didinančio dirvožemio eroziją, bei kitų aspektų. Vėjo elektrinių didžiausias poveikis sausumos ekosistemoms sietinas su buveinių modifikavimu įrengiant vėjo jėgainių parkus, poveikiu paukščių ir šikšnosparnių populiacijoms dėl susidūrimo grėsmės. Dujų ir elektros skirstymo infrastruktūra (Tinklai) suskaido buveines, tam tikrais atvejais buveinės gali būti ir prarastos. ŠESD ir ne ŠESD emisijų Grupės veikloje daugiausia generuoja veiklos, susijusios su energijos gamyba deginant kurą ar atliekas. Dujų ir elektros skirstymas taip pat prisideda prie ŠESD emisijų. Vandens tarša daugiausia susijusi su degimo metu išsiskiriančiomis medžiagomis, kuriomis gali būti užterštos nuotekos ar paviršiniai vandenys. Hidroenergetika taip pat prisideda prie vandens taršos dėl pasikeitusios nuosėdų pernašos, užlaikymo (dėl ko gali kilti ir eutrofikacijos rizika). Vietinės reikšmės vandens tarša gali būti sukelta saulės elektrinių įrengimo ar priežiūros metu (pavyzdžiui, kai plaunant modulius naudojamos cheminės medžiagos), vėjo elektrinių parkuose – priežiūros metu dėl, pavyzdžiui, alyvos ar kitų teršiančių medžiagų išsiliejimo rizikos. Didžiausia dirvožemio užteršimo rizika kyla dėl vandens lygio svyravimų hidroelektrinių veikloje (kai pakrančių ekosistemos gali būti užneštos nuosėdomis iš vandens telkinio), taip pat, kaip ir vandens taršos atveju, saulės ir vėjo elektrinių parkų priežiūros metu. Degimo metu susidarančios medžiagos ir įvairių medžiagų išsiliejimas taip pat gali užteršti aplinkos komponentus, tarp jų – ir dirvožemį. Didelė atliekų dalis susidaro degimo metu (pelenai, šlakas, kt.). Taip pat veikloje susidaro įvairių pakavimo, komunalinių, statybinių ir kitų atliekų. Trikdymas daugiausia pasireiškia per poveikį rūšims dėl garso jėgainių eksploatavimo metu ir jas aptarnaujant. Poveikį taip pat turi vėjo jėgainės, trikdančios paukščių ir šikšnosparnių migracijos kelius ar maitinimosi teritorijas, keliamas garsas gali atbaidyti nuo įprastų perėjimo vietų. Saulės elektrinių, elektros ir dujų skirstomojo tinklo priežiūros darbai (transporto priemonių judėjimas, augmenijos šalinimas ir kt.) taip pat turi trikdomąjį poveikį bioįvairovei. 184 / 468 2022 m. metinis pranešimas / Tvarumo (socialinės atsakomybės) ataskaita Turinys » Analizės metu taip pat identifikavome rizikos šaltinius, jų galima poveikį veiklai, apibrėžėme jų valdymo priemones, apskaičiavome su bioįvairove ir ekosistemomis susijusius rodiklius: Grupės objektų užimamą plotą, Tinklų segmento užimamo ploto dalį aukštos gamtinės vertės teritorijose, objektų padėtį saugomų teritorijų atžvilgiu, saugomų rūšių skaičių (plačiau skaitykite šios ataskaitos skyriuje „5.8 Grupės ASV duomenys“). Taip pat identifikavome veiksmus, kuriuos turime atlikti, kad 2025 m. pasiektume teigiamą poveikį bioįvairovei. Išsamią Grupės veiklos poveikio biologinei įvairovei ataskaitą ketiname skelbti Grupės interneto svetainėje. Grupės veiklos poveikiai gamtinei aplinkai Vandens naudojimas Sausumos ekosistemos Gėlavandenės ekosistemos ŠESD emisijos Ne ŠESD emisijos Vandens tarša Dirvožemio tarša Atliekos Trikdymas Energijos gamyba iš biomasės Energijos gamyba iš atliekų Šiluminės elektrinės Hidroenergetika Saulės energetika Vėjo energetika Dujų skirstymas Elektros skirstymas Dujų ir elektros pardavimas Labai aukšta Aukšta Vidutinė Žema 185 / 468 2022 m. metinis pranešimas / Tvarumo (socialinės atsakomybės) ataskaita Turinys » 185 / 468 2022 m. metinis pranešimas / Tvarumo (socialinės atsakomybės) ataskaita Turinys » „Natura 2000“ vietovės Ramsaro vietovės Hidrografinis tinklas Grupės gamybinių objektų padėtis aukštos ekologinės vertės teritorijų atžvilgiu Vėjo jėgainių parkai Vilniaus KJ Kauno KJ Kruonio HAE Kauno HE Elektrėnų kompleksas Vilniaus TE-3 GRI 304-1 186 / 468 2022 m. metinis pranešimas / Tvarumo (socialinės atsakomybės) ataskaita Turinys » Žaliosios gamybos segmente, siekdami apsaugoti paukščius ir šikšnosparnius, imamės įvairių rizikos mažinimo ir valdymo priemonių. Pavyzdžiui, stebime paukščius Lietuvos vėjo jėgainių parkuose: atliekame žuvusių migruojančių paukščių stebėseną rudeninės (rugsėjo–spalio mėn.) ir pavasarinės (kovo–gegužės mėn.) migracijos metu, vykdome perinčių ir migruojančių paukščių monitoringą. Visų tyrimų duomenys teikiami Aplinkos apsaugos agentūrai. Pomeranijos vėjo jėgainių parke (Lenkija) įdiegėme automatizuotus sprendimus, kad būtų mažinamas poveikis šikšnosparniams. Dėl to sumažėja žmogaus klaidų tikimybė ir užtikrinama atitiktis aplinkosaugos reikalavimams. Saugant šikšnosparnius taip pat reguliuojamas aplinkinės sumedėjusios augalijos šalinimo mastas ir dažnis. Prisidedant prie paukščių ir šikšnosparnių gerovės, reguliuojamas parko apšvietimas – žemas turbiną apšviečiančios šviesos mirksėjimo dažnis sumažina tikimybę į turbiną atsitrenkti praskrendantiems paukščiams. Vykdomas kritusių paukščių ir šikšnosparnių monitoringas. Estijoje Tamba ir Mali vėjo jėgainių parke taip pat vykdomas paukščių monitoringas (tiriama perinčių paukščių rūšinė sudėtis, lizdaviečių skaičius ir vieta, perinčių paukščių gausumas ir mirtingumas), pagal kurio rezultatus kaskart įvertinamas poveikis perinčių ir migruojančių paukščių populiacijoms. Kadangi aplinkinėse pajūrio pievose peri paukščiai, įsipareigojome užtikrinti jiems tinkamas sąlygas – nustatytais laikotarpiais tvarkome pievas (šienaujame ir pan.). Tinklų segmente, siekdami sumažinti galimą miškingose teritorijose esančių oro linijų priežiūros poveikį (medžių ir krūmynų kirtimas, galimas buveinių suskaidymas, gyvūnų migracijos sutrikdymas, kraštovaizdžio skurdinimas), oro linijas keičiame požeminiais kabeliais. Taip sumažiname poveikį kraštovaizdžiui ir laukiniams gyvūnams, be to, didindami tinklo atsparumą geriau prisitaikome ir prie klimato kaitos poveikių. 2021–2030 m. ESO (Tinklai) investicijų plane numatyta nutiesti 11,9 tūkst. km naujų požeminių kabelių ir pasiekti, kad 72 % 10 kV linijų miškingose vietovėse būtų požeminės. Požeminių kabelių ilgis 2021 m. faktas 2022 m. faktas 2030 m. tikslas 42 028 km 33,0 % tinklo 43 918 km 34,6 % tinklo 52 345 km 41,2 % tinklo Tinklų segmento poveikio ekosistemoms mažinimo tikslaiTinklų segmento poveikio ekosistemoms mažinimo tikslai Elektros skirstymo oro linijos taip pat kelia grėsmę paukščiams, ypač didesniems, sklandantiems (nematydami elektros laidų, paukščiai su jais susiduria ir žūsta). Ant oro linijų stulpų sukrauti gandralizdžiai gali kelti pavojų ne tik pačiam gyvūnui, bet ir elektros energijos tiekimui, todėl tokie gandralizdžiai turi būti perkeliami. ESO (Tinklai) bendradarbiauja su Aplinkos apsaugos agentūra ir pagal Saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymą, atlikdama neplaninių avarinių elektros oro linijų gedimų šalinimo darbus, nuardo ir atkuria arba perkelia (ne didesniu kaip 100 metrų atstumu) gandralizdžius, kurie kelia grėsmę elektros tinklams ir saugumui. Nuo 2017 m. ESO (Tinklai) iškėlė daugiau nei 580 saugių platformų, pakeitusių pavojingai ant elektros oro linijų sukrautus baltųjų gandrų lizdus. Šiuos darbus stengiamasi atlikti ne perėjimo laikotarpiais (pvz., žiemą). ESO (Tinklai) siekia iškelti ir atkurti visus grėsmę keliančius gandralizdžius. Vykdant veiklą Kruonio HAE ir Kauno HE (abi Žalioji gamyba) laikomės saugumo reikalavimų, Tvenkinių naudojimo ir priežiūros tipinių taisyklių, todėl žuvų ir paukščių populiacijų būklei nesukeliame reikšmingo poveikio. Įrengtos automatinės vandens lygio registravimo priemonės ir, atsižvelgiant į esamus vandens lygius, atitinkamai reguliuojamas KHE ir KHAE (abi Žalioji gamyba) darbas. Kiekvienais metais kovo-liepos mėn. Gamtos tyrimų centas vykdo vandens lygio svyravimų poveikio žuvų ir vandens paukščių populiacijoms Kauno HE tvenkinyje (Kauno mariose) monitoringą. Daugiamečiai stebėjimai rodo, kad iš esmės žuvų būklė yra gera ir ypač ženkliai pradėjo gerėti nuo 2013 m., kai nacionaliniu mastu buvo uždrausta verslinė žvejyba vidaus vandenyse. Nuo to laiko žuvų biomasė Kauno mariose padidėjo apie 4 kartus. Kauno marios pasižymi gana didele žuvų įvairove – veisiasi per 30 žuvų rūšių, tarp kurių karšiai, salačiai ir net žiobriai. Bendradarbiavimas su Gamtos tyrimų centro mokslininkais ypač svarbus pavasarį, kai Kauno marių seklumose prasideda žuvų nerštas – tada mokslininkai, vykdantys monitoringą, informuoja Kauno HE, kad vandens lygis per parą negali svyruoti daugiau kaip 20 cm. 187 / 468 2022 m. metinis pranešimas / Tvarumo (socialinės atsakomybės) ataskaita Turinys » 2022 m. valdydami poveikį biologinei įvairovei ir ekosistemoms: Politika. Atnaujinome Grupės aplinkos apsaugos politiką ir į ją įtraukėme bioįvairovės, poveikio aplinkai švelninimo hierarchijos, bendruomenių informavimo ir kitus principus, sukonkretinome įsipareigojimus vengti miškų plotų mažinimo, atkurti teritorijas nutraukus veiklą, gerinti bioįvairovės būklę, vykdyti edukacines kampanijas ir kitus. Bioįvairovės ir ekosistemų būklės vertinimas. Atlikome Grupės veiklos poveikio bioįvairovei ir ekosistemoms analizę, kurios metu, remdamiesi ENCORE įrankiu, preliminariai įvertinome Grupės veiklos poveikius ir priklausomybes (plačiau apie rodiklius šio pranešimo dalyje „5.8 Grupės ASV duomenys“). Tinklai. ESO (Tinklai) drauge su Valstybine miškų tarnyba (VMT) įgyvendino pilotinį projektą, kurio metu buvo identifikuojami medžiai, keliantys didžiausią grėsmę elektros skirstymo tinklui. Medžiams, esantiems per arti vidutinės įtampos linijų, identifikuoti naudota LiDAR (angl. Light Detection and Ranging) technologija. ESO (Tinklai) ir VMT pasirašė tarpinstitucinę sutartį, kuria bus diegiami ilgalaikio bendradarbiavimo ir medžių, keliančių grėsmę elektros linijoms miškuose, kuriuos tvarko VMT, tvarkymo ilgalaikių planų principai. Bendradarbiavimas tarp institucijų padės suderinti miškų apsaugą ir elektros tiekimo stabilumo ir patikimumo užtikrinimą. Atlikdama neplaninių avarinių elektros oro linijų gedimų šalinimo darbus ESO (Tinklai) per 2022 m. perkėlė 65 baltųjų gandrų (lot. Ciconia CIconia) lizdus, dar 14 jų perkėlimas suplanuotas artimiausiu metu (2021 m. perkelti 93 gandralizdžiai, 2020 m. – 104). 2017 m. 2018 m. 2019 m. 2020 m. 104 Perkelti gandralizdžiai, vnt. 93 65 2021 m. 2022 m. 66 111 113 188 / 468 2022 m. metinis pranešimas / Tvarumo (socialinės atsakomybės) ataskaita Turinys » Valdydami poveikį biologinei įvairovei ir ekosistemoms ketiname: Veiklos nutraukimo gairių rengimas. Ketiname baigti rengti ir pradėti taikyti veiklos nutraukimo gaires „Ignitis renewables“ (Žalioji gamyba) veikloje. Gairės įpareigos dar objektų planavimo stadijoje įvertinti, kaip objektas turės būti sutvarkytas pasibaigus jo eksploatacijai, kaip turės būti tvarkomos atliekos, atkuriamas kraštovaizdis, atsižvelgiama į kitus aplinkosauginius ir socialinius aspektus. Taip prisidėsime ne tik prie bioįvairovės ir ekosistemų apsaugos tikslų, bet ir žiedinės ekonomikos principų diegimo Grupės veikloje. Bioįvairovės veiksmų planas. Planuojame parengti ir pradėti įgyvendinti bioįvairovės ir ekosistemų apsaugos ir būklės gerinimo veiksmų planą, kuris leistų 2025 m. pasiekti teigiamą poveikį bioįvairovei. Preliminariai nustatytos pagrindinės sritys: – Žaliosios gamybos plėtros suderinimas su bioįvairovės ir ekosistemų būklės palaikymu ir gerinimu; – Tinklų apsaugos zonų priežiūros suderinimas su bioįvairovės ir ekosistemų poreikiais, šalinamų medžių kompensavimo mechanizmo, kuris prisidėtų prie miškų plotų išsaugojimo ir didinimo (atsižvelgiant į ES bioįvairovės strategiją) bei dekarbonizacijos tikslų, sukūrimo prielaidų vertinimas; – žuvų populiacijų palaikymas vykdant hidroenergetikos veiklas (Žalioji gamyba). Ateities įsipareigojimai. Įvertinsime galimybę pagal SBTN nustatytus tikslus perkelti į Grupės veiklą ir strateginį planą (SBTN yra identifikavęs universalius tarpinius tikslus poveikiui išvengti, sumažinti ar aplinkai atkurti, kuriuos įmonės gali įsitraukti į savo planus ir užsitikrinti, kad eina teisingu keliu siekdamos išsaugoti bioįvairovę ir ekosistemas). Taip pat įvertinsime galimybę Kunmingo–Monrealio pasaulinės biologinės įvairovės strategijos tikslus perkelti į Grupės veiklą, tobulinant bioįvairovės ir ekosistemų valdymą. 189 / 468 2022 m. metinis pranešimas / Tvarumo (socialinės atsakomybės) ataskaita Turinys » Grupės aplinkos apsaugos politikoje apibrėžti pagrindiniai Grupės aplinkos apsaugos principai, tarp kurių: reguliari veiklos, įrenginių, produktų ir paslaugų poveikio aplinkai stebėsena, poveikio mažinimo priemonių taikymas, atsakinga įrenginių priežiūra ir jų modernizavimas, pavojingų cheminių medžiagų naudojimo vengimas, stebėsena, kontrolė ir skaidri komunikacija ir kiti. Siekiant užtikrinti atitiktį teisės aktams ir iki minimumo sumažinti aplinkos taršos tikimybę, Grupės įmonės (ESO (Tinklai), „Ignitis gamyba“ (Lanksčioji gamyba), Vilniaus KJ (Žalioji gamyba), „Ignitis“ (Sprendimai klientams) yra įsidiegusios arba planuoja diegti (Kauno KJ (Žalioji gamyba)) ISO 14001 standartą, taigi veikloje laikomasi svarbiausių aplinkosaugos aspektų, veiklos poveikio stebėjimo, valdymo ir veiklos gerinimo reikalavimų. Dirvožemis. Žaliosios gamybos segmentui priklausančių Kauno HE ir Kruonio HAE veikla veikia aplinką, kurioje šie objektai yra. Vandens lygio svyravimai ir tvenkinio šlaitų mažesnis stabilumas gali kelti nuošliaužų ar paviršiaus erozijos grėsmę. Abiem šiems objektams, esantiems prie Kauno marių, aktualus šlaitų stabilizavimo klausimas. 20 a. pab. susidūrėme su dideliais šlaitų išplovimais liūčių metu – po vienos audros šlaitai buvo išplauti bent septyniose vietose. Tad nuo 1998 m. pradėjome bendradarbiauti su mokslininkais, kurie užtikrina Grupės valdomų hidroelektrinių šlaitų stabilumą: parengtas šlaitų priežiūros planas (atvežta papildomo juodžemio, parinktas specialus šlaitus laikantis žolės mišinys), nuolat stebima šlaitų būklė. Nors nuo bendradarbiavimo su mokslininkais pradžios problemų dėl šlaitų stabilumo nėra, keičiantis klimatui tai gali tapti iššūkiu, todėl jau dabar planuojame ir įgyvendiname jų priežiūros, klimato kaitos poveikio valdymo ir mažinimo priemones. 2021 m. užbaigus II-ąjį kuro ūkio sutvarkymo etapą (išvalyta ir demontuota nebenaudojama mazuto ir susijusi infrastruktūra) taip, kad būtų pašalinti dirvožemio ir gruntinio vandens taršos šaltiniai, liko paskutinysis etapas –sutvarkyti didžiuosiuose mazuto rezervuaruose nepaimto mazuto likučius. 2023 m. bus rengiamas sutvarkymo planas, ieškoma technologinių sprendimų. Vanduo. Vanduo yra labai svarbus gamtinis išteklius Grupės veikloje, naudojamas Elektrėnų komplekso (Lanksčioji gamyba) įrenginių aušinimui, kogeneracinių jėgainių technologiniams poreikiams, elektros energijos gamybai ir energetikos sistemai būtinų paslaugų teikimui Kauno HE ir Kruonio HAE (abi Žalioji gamyba). Apie 99 % Grupės veikloje vandens panaudojama būtent šių dviejų elektrinių veikloje. Grupė atsakingai valdo vandens išteklius: – tiriama Elektrėnų komplekse (Lanksčioji gamyba) aušinimui paimamo ir po aušinimo proceso į aplinką grąžinamo vandens kokybė, siekiant užtikrinti, kad vandens kokybė nebuvo pabloginta Grupės įrenginiuose. Aušinimo proceso metu temperatūra pakeliama apie 8 °C ir vanduo grąžinamas atgal į Elektrėnų marias atviru kanalu. Dėl nedidelio pašilimo aušinimo vandens cheminės ir biologinės savybės nepakinta; – didinamas vandens naudojimo efektyvumas (pvz., renovacijos metu Kauno HE (Žalioji gamyba) turbinos pakeistos į efektyvesnes, gamybai panaudojančias 94 % pratekančio vandens (buvo 91 %) ir mažinamas poveikis ekosistemoms (tyrimai rodo, kad pavojus žuvims – minimalus); – užtikrinamas nustatytas aplinkosaugines sąlygas atitinkantis vandens lygio svyravimas Kauno mariose, kurio kasvalandiniai rodikliai pateikiami „Ignitis gamybos“ (Lanksčioji gamyba ir Žalioji gamybai) interneto svetainėje; – taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (TIPK) leidimas Elektrėnų kompleksui (Lanksčioji gamyba) įpareigoja užtikrinti pakankamą vandens tėkmę Strėvos upėje (įteka į Kauno marias), iš Elektrėnų marių per šliuzą išleidžiant tam tikrą kiekį vandens; – Kauno HE (Žalioji gamyba) įrenginiuose naudojama speciali aplinkai draugiška alyva. Grupė savo veiklai nenaudoja vandens, paimto iš vandens trūkumo (streso) zonų (angl. Water stress zones). Lenkijos pietvakariai priskiriami vidutinės rizikos zonai, tačiau ten turime tik vėjo jėgainių parką ir vandens energijos gamybos procesuose nenaudojame. Kaip mes dirbame Poveikis dirvožemio, vandens ir oro kokybei GRI 3-3 190 / 468 2022 m. metinis pranešimas / Tvarumo (socialinės atsakomybės) ataskaita Turinys » Vandens trūkumo (streso) zonų žemėlapis Šaltinis: WWF Water Risk Filter Vidutinė rizika Nepaisant to, grėsmių įžvelgiame dėl kasmet kylančių hidrologinių sausrų. Abiejų Grupės valdomų hidroelektrinių, Kruonio HAE ir Kauno HE, priklausančių Nemuno baseinui, veikla tiesiogiai priklauso nuo vandens lygio upėje. Įžvelgiame dvejopo pobūdžio rizikas: fizinę ir reguliavimo. Fizinė rizika gali pasireikšti susidarius situacijai, kada nepakaks vandens elektros energijai gaminti. Reguliavimo rizika kyla iš politinių sprendimų hidrologinės sausros akivaizdoje. Ir nors hidroelektrinėse gaminama energija yra viena švariausių ir prisideda prie bendrų tikslų siekiant švelninti klimato kaitą, būtent dėl klimato kaitos kylančios hidrologinės sausros gali kelti iššūkių mūsų veiklai. Grupė stebi tiek vandens naudojimo (vandens paėmimo, pakartotinio vandens panaudojimo vandens išleidimo ir suvartojimo), tiek intensyvumo (vandens naudojimo intensyvumo hidroenergetikos objektų veikloje, vandens naudojimo intensyvumo gamyboje, bendro vandens naudojimo efektyvumo) rodiklius. Nuolat stebėdami šiuos rodiklius, galime matyti efektyvumą, pastebėti nuokrypius, efektyvinti veiklą. Paviršinio vandens lygio duomenis skelbiame „Ignitis gamyba“ interneto svetainėje. Siekiant išvengti aplinkos taršos, nuotekos iš Elektrėnų kuro ūkio teritorijos atiduodamos tiesiai į nuotekų valymo įrenginius. 2021 m. atliktas geriausių prieinamų gamybos būdų palyginamasis vertinimas pagal kurį patikslintas TIPK leidimas. Buvusi gamybinių nuotekų nusodinimo vieta Obenių sklype nutraukus veiklą sutvarkyta – tyrimai rodo, kad vandens kokybė joje vis gerėja. Dabar toje teritorijoje įrengtas saulės elektrinių parkas. Efektyviname vandens naudojimą Vilniaus KJ (Žalioji gamyba). Skaičiuojame, kad per metus iš kondensacinių ekonomaizerių susidarys apie 460 tūkst. m 3 gamybinių nuotekų, kurių 80 % iš biokuro katilų ir 20 % iš atliekų deginimo įrenginio. Visas kondensatas iš kondensacinių ekonomaizerių nukreipiamas į jėgainės valymo įrenginius, kur dalis jo (ne mažiau kaip 200 tūkst. m 3 per metus) bus išvalyta iki technologiniam vandeniui taikomų parametrų ir pakartotiniai panaudota visuose jėgainės technologiniuose procesuose nuo garo gamybos iki oro valymo įrenginių. Kondensato valymas ir grąžinimas į technologinio vandens sistemą vykdomas ir dabar, tačiau pradėjus veikti biokuro katilinei jo kiekis ženkliai išaugs ir sudarys per 37 % visų Vilniaus KJ (Žalioji gamyba) nuotekų. Siekdami užtikrinti vandens kokybę, vykdome su Aplinkos apsaugos agentūra suderintas požeminio vandens (TE-3, Elektrėnų komplekse, Kauno KJ), išleidžiamų nuotekų (Elektrėnų kompleksas), geriamojo vandens (požeminio) programinės priežiūros (Elektrėnų kompleksas), paviršinių (lietaus) nuotekų (Kauno KJ) monitoringo programas. Oras. Iškastinį kurą, biokurą ir atliekas deginantys Grupės įrenginiai (Vilniaus KJ ir Kauno KJ (abu Žalioji gamyba)), 7–8 blokai ir kombinuotojo ciklo blokas Elektrėnų komplekse, Vilniaus trečioji termofikacinė elektrinė (Lanksčioji gamyba) eksploatuojami pagal Aplinkos apsaugos agentūros išduotų TIPK leidimų sąlygas. TIPK leidimas – tai būdas užtikrinti, kad įmonių veikla darytų kuo mažesnę žalą visai aplinkai, o ne atskiroms jos dalims – išanalizuojamos visos galimo ūkinės veiklos poveikio aplinkai rūšys, o poveikiai tinkamai valdomi veiklą vykdant. TIPK tikslas yra užkirsti kelią teršalų išmetimui į orą, vandenį ar dirvožemį visur, kur įmanoma, o ten, kur neįmanoma, – sumažinti jį iki minimumo, kad būtų pasiektas aukštas aplinkos apsaugos lygis. Grupės gamybiniai objektai, veikiantys pagal TIPK leidimus, atidžiai stebi emisijas. Vilniaus KJ ir Kauno KJ (abi Žalioji gamyba) įrenginiai atitinka Pramoninių išmetamųjų teršalų direktyvos 2010/75/ES reikalavimus (angl. Industrial Emission Directive) ir didelių kurą deginančių įrenginių geriausias prieinamas technologijas (angl. Best Available Technologies, BAT). Vykdomas su Aplinkos apsaugos agentūra suderintas didelių kurą deginančių įrenginių išmetamų teršalų (Elektrėnų kompleksas), atliekų deginimo katilo emisijų (Vilniaus KJ, Kauno KJ) monitoringas. Vilniaus KJ ir Kauno KJ (abi Žalioji gamyba) vykdomas su bendruomenėmis suderintas papildomas aplinkos oro taršos monitoringas (plačiau skaitykite šio pranešimo dalyje „5.6 Ateičiai pasiruošę darbuotojai ir bendruomenės“). 191 / 468 2022 m. metinis pranešimas / Tvarumo (socialinės atsakomybės) ataskaita Turinys » Atitiktis. Vertinome Grupės įmonių „Ignitis“ (Sprendimai klientams), ESO (Tinklai) ir „Ignitis gamyba“ (Lanksčioji gamyba ir Žalioji gamyba) naudojamą aplinkos apsaugos vadybos sistemą ir jos atitiktį ISO 14001 standarto reikalavimams. Vidaus audito metu nustatyta, kad „Ignitis“ (Sprendimai klientams) ir „Ignitis gamyba“ (Lanksčioji gamyba ir Žalioji gamyba) aplinkos apsaugos vadybos sistema svarbiausiais aspektais atitinka ISO 14001 standarto reikalavimus, yra įgyvendinama ir prižiūrima. ESO (Tinklai) nustatyta tam tikrų trūkumų. Visais atvejais sudaryti neatitikimų korekcijų planai, prižiūrimas jų įgyvendinimas. Taršos rizikos mažinimas. Siekiant išvengti grunto užteršimo alyva, ESO (Tinklai) seno tipo transformatorines keitėme naujomis, sandariomis. Per 2022 m. pakeitėme 2 431 transformatorinę, ateityje planuojame pakeisti dar 4 092. Tai mažino alyvos pratekėjimo ir patekimo į gruntą grėsmes. Montuojami patikimi įrenginiai izoliacinei alyvai surinkti. 2022 m. iškastinį kurą, biokurą ir atliekas deginančių Grupės įrenginių (Vilniaus KJ ir Kauno KJ (abi Žalioji gamyba) bei 7–8 blokai ir kombinuotojo ciklo blokas Elektrėnų komplekse (Lanksčioji gamyba)), kurie eksploatuojami pagal Aplinkos apsaugos agentūros išduotų TIPK leidimų sąlygas, emisijos buvo ženkliai mažesnės, nei leidimais nustatytos ribinės vertės. 2022 m. valdydami poveikį dirvožemio, vandens ir oro kokybei: 192 / 468 2022 m. metinis pranešimas / Tvarumo (socialinės atsakomybės) ataskaita Turinys » Grupės aplinkos apsaugos politikoje apibrėžti pagrindiniai Grupės aplinkos apsaugos principai, tarp kurių: – racionalaus ir tausojančio išteklių, tokių, kaip energija, kuras, žaliavos, atliekos, šalutiniai produktai, vanduo (įskaitant vandens trūkumo sritis, kai tai aktualu), žemė ir kiti, valdymo skatinimas; – veikloje susidarančių atliekų kiekio mažinimas, saugaus ir atsakingo jų tvarkymo taikant taršos prevencijos principus užtikrinimas; – prisidėjimas prie pasaulinio perėjimo prie žiedinės ekonomikos, jos principų taikymas visoje Grupės veikloje atsižvelgti į išteklių naudojimo efektyvumą projektavimo etape, poveikio aplinkai mažinimas remiantis būvio ciklo (angl. Life-Cycle Assessment, LCA) perspektyva. Siekdami vystyti prieš gamtą atsakingą verslo modelį ir suprasdami įpareigojimus, ateinančius iš tarptautinės bendruomenės, dirbame svarbiausiomis aplinkosauginėmis kryptimis, įtvirtintomis Grupės strateginiame 2022–2025 m. plane. Skatindama žiedinės ekonomikos principų diegimą, Grupė išsikėlė strateginius tikslus, akcentuojančius praktinius žiediškumo įgyvendinimo aspektus. Kaip mes dirbame Antrinių žaliavų naudojimas, atliekų mažinimas ir atliekų nukreipimas nuo sąvartynų „Ignitis grupės“ tikslas – 2025 m. kiekvienas verslo segmentas įgyvendins bent po vieną žiediškumą skatinantį pokytį Įgyvendinant ES Žaliąjį kursą akcentuojamas atsakingas pačių vartotojų, bendruomenių, viešojo, privačiojo ir nevyriausybinio sektorių atstovų požiūris ir dalyvavimas mažinant atliekų kiekį. Efektyvus išteklių naudojimas ir žiedinė ekonomika tampa vis svarbesni vietos, nacionaliniu, Europos ir pasauliniu lygmenimis, kaip vieni iš būdų pasiekti tvaraus vartojimo ir gamybos tikslų. Grupė prie sudėtingos atliekų mažinimo ir jų kuriamo neigiamo poveikio aplinkai problemos sprendimo prisideda bei šią sudėtingą problemą sprendžia dviem kryptimis: pirma, skatina racionalų ir tvarų išteklių ir medžiagų naudojimą ir tobulina savo atliekų tvarkymo praktiką, antra, gamina energiją iš rūšiavimui netinkamų atliekų dviejose moderniose kogeneracinėse jėgainėse Vilniuje ir Kaune. GRI 3-3 GRI 306-1 GRI 306-2 193 / 468 2022 m. metinis pranešimas / Tvarumo (socialinės atsakomybės) ataskaita Turinys » Atliekų tvarkymas Grupės įmonėse vykdomas remiantis Grupės aplinkos apsaugos politika ir kitais vidaus teisės aktais. Esame sudarę galimybes atliekų rūšiavimui visuose Grupės biuruose ir gamybiniuose objektuose. Į įmonių sudaromas paslaugų sutartis įtraukiami reikalavimai, kuriais siekiama užtikrinti darbuotojų saugos, aplinkosaugos ir kitų teisės aktuose nustatytų reikalavimų laikymąsi. Atliekų tvarkymo reikalavimai rangovams papildomai nustatomi dvišaliuose atsakomybės už darbuotojų saugą ir sveikatą apribojimo aktuose. Grupės įmonėje „Ignitis gamyba“ (Lanksčioji gamyba ir Žalioji gamyba) rangovai nuolat supažindinami su efektyviomis atliekų tvarkymo procedūromis, informuojami apie atliekų sandėliavimo vietas, atliekų išvežimo maršrutus ir kt. Rangovai privalo pateikti informaciją apie galutines tvarkomų atliekų vietas. Už sutarties sąlygų ar kitų teisės aktų pažeidimą jiems gali būti skiriamos baudos arba taikomos kitos sankcijos. ESO (Tinklai) veikloje taip pat susidaro reikšmingas atliekų kiekis. Čia poveikis valdomas pasitelkiant vidaus standartus ir procesus, mokymus, kitą komunikaciją ir vizitus padaliniuose. Didžioji dalis ESO (Tinklai) atliekų susidaro vykdant elektros energijos skirstomųjų įrenginių techninę priežiūrą ir remontą. Apie 60 % iš jų yra metalo atliekos, apie 25 % – išmontuoti skirstymo tinklo įrenginiai. Rekonstruodama tinklą ESO (Tinklai) dalį senų tinklo medžiagų naudoja pakartotinai, o likusi dalis, vadovaujantis aplinkosaugos standartais, pagal sudarytas sutartis atiduodama reikiamą patirtį, kompetenciją ir įrangą turintiems rangovams. Maždaug ketvirtadalis Lietuvoje susidarančių ir po rūšiavimo likusių komunalinių atliekų Grupės kogeneracinėse jėgainėse paverčiama energija. Pagal ES atliekų politiką atliekų tvarkymas grindžiamas atliekų hierarchijos principais: pirmenybė teikiama atliekų prevencijai, po to – pakartotiniam naudojimui, perdirbimui, kitam naudojimui (energijai išgauti), o šalinimas sąvartyne laikomas mažiausiai pageidaujamu pasirinkimu. Įgyvendinant atliekų hierarchijos principus, svarbų vaidmenį atlieka Grupės kogeneracinių jėgainių plėtra, kaip alternatyva sąvartynams. Naujausiais Eurostato duomenimis, vidutinis europietis 2021 m. sugeneravo 530 kg komunalinių atliekų, Lietuvos gyventojas – vidutiniškai 480 kg (19 % daugiau, palyginti su 2006 m.), kurių tik maždaug pusė perdirbama. Kita dalis keliauja tiesiai į sąvartynus, o ten biologiškai skaidžios atliekos irdamos išskiria metano (CH 4 ), kitokių dujų ir lakiųjų organinių junginių, spartinančių klimato kaitą. Pasaulio bankas prognozuoja, kad atliekų kiekis iki 2050 m. išaugs 60 %, todėl sąvartynuose susidarančių emisijų mažinimo klausimas išlieka itin aktualus. Įvertinant tai, Grupės kogeneracinių jėgainių vaidmuo mažinant atliekų kiekį sąvartynuose yra itin reikšmingas. Kauno kogeneracinė jėgainė 194 / 468 2022 m. metinis pranešimas / Tvarumo (socialinės atsakomybės) ataskaita Turinys » Baigti kaminų ardymo darbai. Sėkmingai baigėme 250 ir 150 metrų aukščio Elektrėnų komplekse (Lanksčioji gamyba) kaminų ardymo darbus. Kaminai buvo nebenaudojami ir kėlė pavojų žmonėms ir aplinkiniams pastatams. Pavojingos ir nepavojingos atliekos, susidariusios atliekant ardymo darbus, buvo perduotos atliekų tvarkymo įmonėms, o perdirbimui ar antriniam panaudojimui tinkamos atliekos buvo atitinkamai sutvarkytos. Pajėgumų plėtra. Su Aplinkos apsaugos agentūra suderinome poveikio aplinkai vertinimo ataskaitą, pagal kurią Kauno KJ (Žalioji gamyba) per metus galės į energiją paversti 255 tūkst. tonų perdirbimui netinkamų, nepavojingų atliekų (55 tūkst. tonų daugiau nei iki šiol). Vilniaus KJ (Žalioji gamyba) šiuo metu yra pateikusi paraišką TIPK leidimo atnaujinimui. Planuojama, kad po patvirtinimo Vilniaus KJ (Žalioji gamyba) į energiją galės paversti 200 000 tonų perdirbimui netinkamų, nepavojingų atliekų (40 000 tonų daugiau nei buvo leidžiama iki šiol). Žiediškumas. Ruošdamiesi identifikuoti prioritetines Grupės ir Grupės įmonių sritis, kuriose turėtų būtų taikomos priemonės žiediškumui skatinti, ir pradėdami rengti žiediškumo priemonių diegimo Grupėje valdymo ir monitoringo planą, atlikome žiedinės ekonomikos esamos būklės analizę Grupėje. Analizė apima atliekų susidarymo ir jų tvarkymo, vandens panaudojimo, žiedinės ekonomikos iniciatyvų ir gerųjų praktikų taikymo temas. Pirminiai rezultatai rodo, kad būtinas didesnis dėmesys šios srities plėtrai. Tarp prioritetinių sričių – darbas su tiekėjais ir rangovais, atliekų perdavimo atliekų tvarkytojams ir sutvarkymo būdų atsekamumas (kol kas tik Elektrėnų komplekse (Lanksčioji gamyba) yra renkama išsamesnė informacija apie atliekų sutvarkymo būdus (kokia dalis perdirbama, panaudojama energijos gamybai, kompostuojama)). Analizė atskleidė geruosius žiedinės ekonomikos modelio taikymo pavyzdžius Grupės įmonėse. Pavyzdžiui, teikiamos tam tikros žiedinės ekonomikos principus atitinkančios paslaugos klientams (eparkai.lt platforma, elektromobilių įkrovimo stotelių paslaugos), skatinamas įrenginių taisymas ir atnaujinimas, nebenaudojamos įrangos pardavimas aukcionuose taip prailginant įrangos naudojimo terminą, diegiamos išteklių taupymo, pakartotinio naudojimo iniciatyvos (dokumentų perkėlimas į skaitmeninę erdvę, senų tinklo elementų pernaudojimas kituose projektuose, statybos ir griovimo metu susidariusių elementų pernaudojimas kituose objektuose ir pan.). Išsamią analizės ataskaitą ketiname skelbti Grupės interneto svetainėje. Nuo 2022 m. liepos mėn. centriniame biure, kuriame dirba daugiau nei 1000 Grupės darbuotojų, pradėjome atskirai rinkti maisto atliekas, kurias perduodame atliekų tvarkytojui, jas panaudojančiam energijos gamybai. Per 2022 m. iš viso perdavėme apie 0,72 t maisto atliekų, iš kurių buvo pagaminta 316 kWh elektros energijos bei sutaupyta apie 1,6 t CO 2 . Pagaminta energija buvo parduota rinkoje ir gautos lėšos paaukotos „Maisto Bankui“. 2022 m. tvarkydami atliekas ir skatindami žiediškumą: 195 / 468 2022 m. metinis pranešimas / Tvarumo (socialinės atsakomybės) ataskaita Turinys » Veiklos nutraukimo gairių rengimas. Vertindami įrenginių naudojimo laikotarpius, rengti veiklos nutraukimo gaires, planus ir ateities atliekų tvarkymo priemones. Ieškodami sprendimų, aktyviai domimės naujausia moksline informacija, dalyvaujame seminaruose ir konferencijose, sekame atsirandančias gerąsias praktikas pasaulyje ir vertiname jų pritaikomumą Grupės veikloje. Lakiųjų pelenų tvarkymas. Nagrinėti galimybes pavojingus lakiuosius pelenus panaudoti kitų produktų gamyboje taikant industrinės simbiozės principus (atgauti naudingas medžiagas – druskas, metalus, kurie gali būti pernaudojami kituose industriniuose procesuose) ir taip prisidėti prie žiediškumo iniciatyvų vystymo. Atliekų deginimo metu susidarančių pavojingų lakiųjų pelenų kiekiai didėja, nes didėja Vilniaus KJ ir Kauno KJ (Žalioji gamyba) sudeginamų atliekų kiekis. Šių atliekų šalinti sąvartynuose negalima, nes tai – pavojinga atlieka, kurioje didelė dioksidų, sunkiųjų metalų, chloro ir kitų junginių koncentracija. Šiuo metu šios atliekos transportuojamos į Norvegijos Langioja salą, kur, panaudojant sudėtingus technologinius procesus, lakieji pelenai maišomi su iš pramonės atliekų gauta rūgštimi ir vandeniu taip suformuojant į gipsą panašią medžiagą, kuria užpildomi dėl kalkakmenio gavybos susiformavę krateriai, o atstatyta salos dalis grąžinama visuomenės poreikiams. Į šią salą vežami ir laidojami lakieji pelenai iš daugumos Europos atliekų deginimo jėgainių, tad krateriai sparčiai pildosi. Pakartotinis elektronikos panaudojimas. Įgyvendinti darbuotojų iniciatyvą, pagal kurią rengiama smulkios elektronikos pakartotinio panaudojimo tvarka. Grupėje susidaro didelis kiekis kompiuterių ir telefonų priedų, kurie kaupiasi, kai darbuotojai atiduoda savo senus įrenginius. Šie telefonų įkrovikliai, ausinės, monitorių DVI, VGA ar kiti kabeliai dar gali būti pakartotinai naudojami. Darbuotojai pasiūlė iniciatyvą, kuri leis išvengti šių įrenginių utilizavimo, o juos pakartotinai panaudoti taip mažinant naujų poreikį bei užklausų kiekį IT kolegoms. Atliekų kelionės sekimas. Pradėti detaliau sekti atliekų tvarkytojams perduotų atliekų kelionę po to, kai jos būna perduotos galutiniam sutvarkymui. Rinksime ir kitose Grupės įmonėse informaciją apie tai, kokia dalis jų būna perdirbama, panaudojama energijos atgavimui, kompostuojama ir kokia dalis šalinama sąvartynuose. Dėl to ieškosime būdų, kaip rangovai galėtų greitai ir patogiai pranešti informaciją apie atliekų, kurios susidaro vykdant Grupės įmonių užsakymus, sutvarkymą. Skatindami žiediškumą ir užtikrindami tinkamą atliekų tvarkymą ketiname: 196 / 468 2022 m. metinis pranešimas / Tvarumo (socialinės atsakomybės) ataskaita Turinys » Darbuotojų saugos didinimas 0 darbuotojų ir rangovų mirtinų nelaimingų atsitikimų. Darbuotojų TRIR <1,90 ≥50 % darbuotojų rekomenduoja Grupę kaip darbdavį (eNPS) ≥34 % moterų aukščiausio lygio vadovaujančiose pozicijose Darbuotojų ryšius ir sveikatą puoselėjanti darbovietė Įvairi ir įtrauki organizacija 5.6 Ateičiai pasiruošę darbuotojai ir bendruomenės 3 1,69 61,8 % 22,6 % Programa 2025 m. strateginiai tikslai 2022 m. 197 / 468 2022 m. metinis pranešimas / Tvarumo (socialinės atsakomybės) ataskaita Turinys » Dauguma Grupės darbuotojų dirba elektros ir šilumos energijos gamybos ir dujų ir elektros energijos skirstymo srityse, kur nuolat susiduria su potencialiais pavojais sveikatai. Todėl Grupė didelį dėmesį skiria saugaus ir sveikatai nepavojingo darbo užtikrinimui, saugos kultūros, įprasminamos per darbuotojų sąmoningumą ir atsakomybę, diegimui kasdienėje veikloje. Saugos kultūra suvokiama kaip organizacijos kultūros dalis, į saugios ir sveikos darbo aplinkos kūrimą įsitraukę ir aukščiausio lygmens vadovai. Su darbuotojų sauga ir sveikata (toliau – DSS) susijusios rizikos atidžiai vertinamos visose Grupės įmonėse. Nelaimingų atsitikimų rizika (darbuotojų ir rangovų) įtraukta į Grupės strateginių rizikų registrą. Plačiau apie galimą jos pasireiškimą ir valdymo priemones skaitykite toliau šiame pranešime, taip pat jo dalyje „4.7 Rizikos ir jų valdymas“. Su DSS susiję tikslai yra įtraukti į Grupės strateginį 2022–2025 m. planą: DSS valdymas Grupėje. Grupės įmonės vadovaujasi bendra Grupės darbuotojų saugos ir sveikatos politika, parengta atsižvelgiant į DSS vadybos sistemos standarto bei teisės aktų reikalavimus. Įgyvendinant šią politiką, remiamasi aukštos DSS kultūros, gerųjų praktikų taikymo, vienodo, skaidraus duomenų rinkimo ir analizės visos Grupės įmonėse principais. Grupėje, užtikrinant DSS, taikomas „trijų linijų“ modelis, nustatantis aiškias atsakomybių ribas už DSS organizacinį valdymą ir kontrolę. Saugos kultūros formavimas pagrįstas asmenine visų darbuotojų atsakomybe ir bendradarbiavimu. Kaip mes dirbame Darbuotojų ir rangovų sauga ir sveikata Darbuotojų ir rangovų mirtinų nelaimingų atsitikimų 2021 m. faktas 2022 m. faktas 2025 m. tikslas 0 3 0 Darbuotojų TRIR (darbuotojų sužeidimų skaičius milijonui išdirbtų val.) 2,01 1,69 < 1,90 GRI 3-3 GRI 403-1 GRI 403-2 GRI 403-3 GRI 403-5 GRI 403-6 GRI 403-7 GRI 403-9 Nasdaq S7 Nasdaq S8 GRI 2-23 GRI 2-24 198 / 468 2022 m. metinis pranešimas / Tvarumo (socialinės atsakomybės) ataskaita Turinys » Grupės ataskaitos suinteresuotoms šalims Rizikos valdymo ir veiklos etikos priežiūros komitetas DSS valdymo ir kontrolės Grupės įmonėse schema 1 linija Įvairių lygių vadovai. Įmonės DSS specialistai. Įmonės DSS komitetas (kai taikoma). – Atsakomybių nustatymas. – Profesinės rizikos vertinimas. – Prevencinių veiksmų atlikimas. – Mokymų ir instruktavimų organizavimas. – Tikslų nustatymas / įgyvendinimas. – Atitikties užtikrinimas. – Vidinė kontrolė. – Rangovų / subrangovų priežiūra. 2 linija Grupės atitiktis – Politikos formavimas. – Grupės lygio rizikų nustatymas ir valdymas, numatytų priemonių taikymas. – Nustatytų Grupės lygio tikslų ir rodiklių stebėsena. 3 linija Grupės vidaus auditas – DSS vadybos sistemos atitikties ISO 45001 reikalavimams vertinimas. – 1 ir 2 linijų efektyvumo užtikrinimas. Už saugią ir sveiką darbo aplinką atsakingi aukščiausio lygmens vadovai. Nuo DSS rezultatų iš dalies priklauso Grupės įmonių vadovų kintamoji atlygio dalis. Kompetencijų užtikrinimui visi Grupės įmonių vadovai atestuojami Valstybinėje darbo inspekcijoje. Atitiktį DSS srities teisės aktams ir kontrolę užtikrina Grupės įmonių vadovų paskirti DSS specialistai, kurių svarbiausios atsakomybės apima įmonės darbuotojų instruktavimo organizavimą, mokymų kontrolę, periodinių sveikatos patikrinimų organizavimą, vidinės kontrolės užtikrinimą, asmens apsaugos priemonių parinkimą, incidentų tyrimą, korekcinių veiksmų įgyvendinimo kontrolę ir konsultavimą šiais klausimais. Grupės įmonių DSS specialistų bendruomenė kas mėnesį susitinka aptarti bendrų klausimų dėl teisės aktų pakeitimų, vidinių procesų gerinimo, dalijasi gerąja patirtimi ir, siekdama didinti DSS svarbą, kviečia prie susitikimų prisijungti kitų funkcijų atstovus. Grupė palaiko aktyvų dialogą su savo darbuotojais dėl sveikatos priežiūros, stebėsenos, saugios darbo aplinkos palaikymo, sveikatos ir saugos sąlygų darbe gerinimo. Reguliariai vertiname darbo vietų saugos ir sveikatos riziką. Atsižvelgiant į teisės aktų reikalavimus ir siekiant į saugios darbo vietos kultūros formavimą labiau įtraukti darbuotojus, Grupės įmonėse veikia DSS komitetai, kurie rengia rekomendacines ir įvairias prevencines priemones, skirtas gerinti DSS principų įgyvendinimą įmonėse. Grupėje reguliariai organizuojami privalomieji ir įvairūs papildomi instruktavimai ir atestacijos, profesiniai ir kvalifikacijos kėlimo mokymai, organizuojamos pratybos. Darbuotojai dalyvauja tiek vidiniuose, tiek ir išoriniuose mokymuose. DSS užtikrinimo priemonių planavimo ir įgyvendinimo priežiūrą Grupėje atlieka Rizikos valdymo ir veiklos etikos priežiūros komitetas prie stebėtojų tarybos. Išorinis auditas (sertifikuotoms įmonėms) Darbuotojų saugos ir sveikatos komitetai – ESO (Tinklai) – Vilniaus KJ (Žalioji gamyba) – „Ignitis gamyba“ (Lanksčioji gamyba ir Žalioji gamyba) – „Ignitis“ (Sprendimai klientams) – „Ignitis grupės paslaugų centras“ (Kitos veiklos) 199 / 468 2022 m. metinis pranešimas / Tvarumo (socialinės atsakomybės) ataskaita Turinys » DSS sertifikavimas Grupėje. 85 % Grupės darbuotojų dirba įmonių padaliniuose, sertifikuotose pagal pripažintus darbuotojų saugos ir sveikatos standartus. Pagal ISO 45001 standartą sertifikuotos yra Grupės įmonės ESO (Tinklai), „Ignitis gamyba“ (Lanksčioji gamyba ir Žalioji gamyba), „Ignitis grupės paslaugų centras“, veiklose, susijusiose su paslaugų teikimu verslo (B2B) klientams – ir „Ignitis“ (Sprendimai klientams). Nuosekliai tęsiame sertifikuotų įmonių vadybos sistemos priežiūros procesus. Rangovų DSS. Aukšti DSS reikalavimai taikomi ir Grupės rangovams. Darbams atlikti Grupė renkasi tik patikimus partnerius, kurie atitinka šioje srityje nustatytus reikalavimus. Rangovų darbo vietose atliekami reguliarūs patikrinimai. Pažeidimai registruojami, nustatomi ir iškart ištaisomi, kitu atveju – darbas gali būti stabdomas. Grupės įmonės taip pat organizuoja susitikimus, mokymus ir saugos dienas rangovams, diegia kitas priemones saugai didinti. Didelė dalis Grupės rangovų atlieka ESO (Tinklai) inicijuotus darbus. Ši įmonė yra nustačiusi rangovų reitingavimo tvarką, naudojamą vertinant rangovų veiklos kokybę. Atsižvelgiama ne tik į sutarčių terminų laikymąsi, bet ir į tai, ar darbai atlikti laikantis darbuotojų saugos reikalavimų, į fiksuotą darbuotojų saugos pažeidimų skaičių. Į sutartis įtraukiamos specialios DSS nuostatos ir numatomos sankcijos už pažeidimus. Grupė kelia ir su rangovų DSS susijusius tikslus. Incidentų valdymas ir pranešimai. Nelaimingi atsitikimai ir su sveikata susiję incidentai registruojami ir tiriami vadovaujantis teisės aktų reikalavimais ir Grupėje galiojančiu nelaimingų atsitikimų ir incidentų darbe tyrimo ir apskaitos standartu. Įvykus incidentui jis ištiriamas (gaunamas darbuotojo ir kartu buvusių kolegų paaiškinimai, analizuojama kas sukėlė incidentą, padaromos išvados ir pritaikomos prevencinės priemonės). Po to situacija iškomunikuojama suinteresuotosioms šalims (pvz., darbuotojams, kurie taip pat gali susidurti su tokio pobūdžio incidentu). Jeigu reikia, darbuotojai aprūpinama papildomomis asmeninėmis ar kolektyvinėmis apsaugos priemonėmis. Grupė užtikrina galimybę apie DSS pažeidimus ar incidentus anonimiškai pranešti per Pasitikėjimo liniją ir saugo pranešėjų konfidencialumą. Pranešimai tvarkomi laikantis Grupės vidaus teisės aktuose nustatytos procedūros. 200 / 468 2022 m. metinis pranešimas / Tvarumo (socialinės atsakomybės) ataskaita Turinys » Siekdami užtikrinti darbuotojų saugą ir sveikatą, Grupėje ir jos įmonėse: – skiriame už DSS reikalavimų įgyvendinimą atskirose įmonėse ir DSS srities koordinavimą visoje Grupėje atsakingus asmenis; – vertiname saugos ir sveikatos riziką, susijusią su darbo vietomis; – įrengiame saugias darbo vietas; – atliekame savo darbuotojų ir subrangovų darbo vietų patikrinimus ir vidaus auditą; – kuriame išmaniuosius darbo vietų patikrinimo sprendimus; – planuojame ir įgyvendiname prevencinius veiksmus, pagrįstus rizikos vertinimu; – rengiame saugaus darbo instrukcijas ir organizuojame privalomą darbuotojų instruktavimą; – organizuojame periodinį privalomą darbuotojų mokymą darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais, įgyvendiname kvalifikacijos kėlimo ir perkvalifikavimo programas; – valdome išsamią darbuotojų mokymo stebėjimo duomenų bazę; – organizuojame periodinį darbuotojų sveikatos patikrinimą darbo vietose taip taupant darbuotojų laiką ir didinant jų pasitenkinimą darboviete; – aprūpiname darbuotojus asmeninėmis ir kolektyvinėmis apsaugos priemonėmis; – sudarome galimybę visiems Grupės darbuotojams darbdavio sąskaita pasiskiepyti nuo gripo ir pneumokokinės infekcijos, dirbantiems lauko sąlygomis – nuo erkinio encefalito bei, įmonių sprendimu, ir kitų ligų; – registruojame vos neįvykusius incidentus, sužalojimus ir kitus nelaimingus atsitikimus ir stebime su jais susijusias darbo sąlygas; – analizuojame pažeidimus, nelaimingus atsitikimus ir nustatome korekcinius veiksmus; – visiškai netoleruojame neblaivumo darbe; – diegiame papildomas vizualines DSS priemones darbuotojų sąmoningumui DSS srityje didinti; – vadovai su įvairių padalinių darbuotojais diskutuoja aktualiomis DSS temomis, į išgirstus signalus atsižvelgiama gerinant saugą ir darbuotojų pasitenkinimą. Didiname DSS valdymo efektyvumą kurdami ir palaikydami įvairias elektronines priemones: – ESHOPIS – elektroninė priemonė, sukurta siekiant supaprastinti darbuotojų aprūpinimo asmeninėmis apsaugos priemonėmis procesą. ESO (Tinklai) darbuotojai ir vadovai gali užsisakyti reikiamą įrangą, patikrinti jos galiojimo datas, o užsakymo informacija automatiškai perduodama įrangos pristatymo koordinatoriui. Sistema taip pat nustato visų darbuotojams reikalingų sveikatos patikrinimų būseną. Nuo 2022 m. papildytas nauja funkcija – darbuotojų skiepijimo nuo erkinio encefalito grafiku; – „Nesaugu. Pranešk“ – programėlė, per kurią galima nedelsiant pranešti apie nesaugią darbo aplinką, pažeidimus ir kt.; – darbo vietos tikrinimo programėlė – pagrindinė darbo vietos įvertinimo priemonė, kuria galima užfiksuoti darbo saugos pažeidimus, fotografuoti ir tikruoju laiku pranešti apie juos padalinio vadovybei ar rangovo įmonei. Programėle gali naudotis visi ESO (Tinklai) darbuotojai; – Vilniaus KJ (Žalioji gamyba) naudoja sistemą registruoti įmonės ir rangovų neatitikimus DSS reikalavimams, kaupti neatitikčių duomenis; – sukurtas MS Teams kanalas, skirtas komunikacijai apie DSS; – darbuotojų mokymai ir instruktavimas vyksta virtualioje Grupės mokymų aplinkoje. – ESO (Tinklai) DSS aktualijomis su vadovais ir darbuotojais dalinasi per naujienlaiškį, siunčiamą du kartus per mėnesį. Išsiuntimo dieną naujienlaiškį atsidaro apie 93 % gavėjų. GRI 403-4 201 / 468 2022 m. metinis pranešimas / Tvarumo (socialinės atsakomybės) ataskaita Turinys » 2022 m. aktualijos darbuotojų ir rangovų saugos ir sveikatos srityje: Nelaimingi atsitikimai. Nors darbą su Grupės įmonių ir rangovų darbuotojais saugos ir sveikatos srityje laikome prioritetu, nelaimingų atsitikimų išvengti nepavyko. Per 2022 m. įvyko trys tragedijos. Mirtinai susižalojo du rangovo darbuotojai: vienas – 2022 m. sausio mėn. vykdant medžių ir krūmų valymo darbus po aukštos įtampos elektros linija, kitas – 2022 m. liepos mėn. atliekant techninės priežiūros darbus. Be to, 2022 m. birželio mėn. Grupės darbuotojas buvo mirtinai nutrenktas elektros srovės darbo metu. Atliktus tyrimus buvo prieita prie išvadų, kad šios tragedijos įvyko dėl netinkamo aplinkybių vertinimo, prasto pasirengimo darbui ir saugumo taisyklių nesilaikymo. Po ataskaitinio laikotarpio įvyko tragiška nelaimė – užlipęs ant ESO (Tinklai) priklausančios elektros transformatorinės žuvo paauglys. Įtariama, kad paauglys žuvo po kontakto su aukštos įtampos laidais (10 kV). Aukštos įtampos įrenginiai yra transformatorinės viduje arba saugiame aukštyje, be to, transformatorinės ir visi įtampą turintys tinklo elementai ženklinami nuolatiniais įspėjamaisiais ženklais, įspėjančiais elektros smūgio pavojų, tačiau tai nepadėjo išvengti nelaimės. Šis įvykis skatina dar labiau edukuoti visuomenę apie pavojus, gresiančius būnant šalia tokių įrenginių, ir saugų elgesį šalia jų. Iš viso per metus įvyko 12 darbuotojų TRIR incidentų, iš jų vienas mirtinas, kiti – įvairūs paslydimai, traumos, nudegimai. DSS standartai ir procesai. 2022 m. IV ketv. atnaujinta Grupės darbuotojų saugos ir sveikatos politika, kuria pakeista anksčiau galiojusi Nulinės tolerancijos nelaimingiems atsitikimams politika. Siekiant užtikrinti atitiktį darbuotojų sveikatos ir saugos vadybos sistemos ISO 45001 reikalavimams, Grupės įmonėse „Ignitis“ (Sprendimai klientams), „Ignitis gamyba“ (Lanksčioji gamyba ir Žalioji gamyba) ir ESO (Tinklai) atliktas išorinis ISO 45001 standarto priežiūros auditas, o „Ignitis grupės paslaugų centras“ vidaus auditas vyko 2023 m. I ketv. Reikšmingų neatitikimų nenustatyta. Grupės įmonės tęsė arba atnaujino darbo vietų profesinės rizikos vertinimą. Grupės centriniame biure Vilniuje, kuriame dirba didžioji dalis administracijos bei įvairias paslaugas teikiančių Grupės darbuotojų, atliktas profesinės rizikos vertinimas (vertinti ergonominiai, fizikiniai, fiziniai ir kt. veiksniai), atnaujintas Kauno KJ (Žalioji gamyba) profesinės rizikos vertinimas naujoms pareigybėms bei atnaujintas ergonominių veiksnių profesinės rizikos vertinimas pasikeitus nacionaliniams teisės aktams. Vilniaus KJ (Žalioji gamyba) biokuro bloko statybų metu taip pat vykdo profesinės rizikos vertinimą projektuojamuose bei naujai įrengtose darbo vietose. Profesinės rizikos vertinimas atliktas ir „Ignitis gamyboje“ (Lanksčioji gamyba ir Žalioji gamyba) bei ESO (Tinklai). „Ignitis gamyboje“ nustatyta nepriimtinų rizikų dėl triukšmo ir vibracijos, kurios šalinamos trumpinant darbo laiką arba įsigyjant naujus įrenginius, bei rizika dėl per silpno apšvietimo, kuri buvo nedelsiant sutvarkyta. ESO (Tinklai) nustatyta toleruotinų veiksnių, ruošiamas rizikos mažinimo planas. 202 / 468 2022 m. metinis pranešimas / Tvarumo (socialinės atsakomybės) ataskaita Turinys » Su DSS susijusių kompetencijų kėlimas. Siekiant kelti DSS kompetencijas, Grupės darbuotojai dalyvavo įvairiuose su šia sritimi susijusiuose mokymuose, pavyzdžiui: – ESO (Tinklai) po karantino atgaivinus Praktinių mokymų centro (toliau – PMC) Panevėžyje veiklą, jame per metus apmokyti 796 darbuotojai, vėl organizuotos meistriškumo varžybos tiek ESO, tiek rangovų darbuotojams; – Vilniaus KJ (Žalioji gamyba) darbuotojams organizuoti praktiniai darbų aukštyje, vidaus patalpose mokymai bei mokymai naudotis turimais autonominiais kvėpavimo aparatais; – pirmosios pagalbos mokymai Kauno KJ (Žalioji gamyba) ir ESO (Tinklai). Mokymai apėmė gaivinimo, defibriliatoriaus naudojimo, teisingo turniketo naudojimo ir kitas pirmosios pagalbos temas; – „Ignitis renewables“ (Žalioji gamyba) DSS specialistai ir projektų vadovai dalyvavo GWO (angl. Global Wind Organizations) organizuotuose DSS mokymuose; – civilinės saugos mokymai, evakuacijos pratybos Grupės įmonių darbuotojams ir kt. Darbuotojų įtraukimas. Siekiant stiprinti DSS kultūrą Grupėje ir įtraukti darbuotojus, nuo 2022 m. pabaigos visi Grupės darbuotojai, identifikavę DSS pažeidimus, incidentus ar kitus su DSS susijusius neatitikimus, apie tai atsakingiems asmenims nedelsiant gali pranešt naudodamiesi DSS pažeidimų fiksavimo programėle „Nesaugu. Pranešk“ (anksčiau galėjo tik ESO (Tinklai) darbuotojai). 2022 m. įvyko DSS ir tvarumo klausimams skirtas hakatonas. 67 kolegas subūrusiame renginyje gimė 11 tvarumo ir darbuotojų saugos sprendimų Grupei. Be kitų temų, jo metu buvo sprendžiama ir situacijų, kai vos neįvyko nelaimingas atsitikimas (angl. near miss), registravimo problema. Šiuo metu Grupėje kuriama pilotinė tokių incidentų registravimo sistema. Rangovų įtraukimas. Grupė nuo 2022 m. birželio 1 d. pradėjo skaičiuoti rangovų TRIR rodiklį, rodantį, kiek sužalojimų rangovų įmonėse tenka tam tikram Grupės įmonių naudai dirbtų valandų skaičiui. 2022 m. Vilniaus KJ (Žalioji gamyba) įdiegė vykdant įmonės ir rangovų darbo vietų patikrinimus nustatytų neatitikčių registravimo ir neatitikčių duomenų kaupimo sistemą. Duomenys analizuojami nustatytos formos ataskaitose. Nustačius neatitiktį suformuojamas pranešimas ir automatiškai siunčiamas įmonės ir rangovo atsakingiems asmenims susipažinimui ir vykdymui. Patikrinimus ir vykdymo kontrolę vykdo Grupės DSS darbuotojai. Siekiant didinti vadovybės įsitraukimą į darbuotojų saugos ir sveikatos veiklą, patikrinimus vykdys ir įmonės vadovai. ESO (Tinklai) parengė rangovų DSS priemonių stiprinimo planą, su kuriuo supažindinti įmonės rangovai, organizuoti susitikimai su jais. DSS specialistai lankėsi pas rangovus, jų saugos dienų ir kitų DSS klausimams organizuotų susitikimų metu pristatė darbuotojų saugos temas, diskutavo kitais aktualiais klausimais. Taip pat parengta mokymo medžiaga naujiems padalinių vadovams – naujam vadovui sričių koordinatoriai susitikimų metu prisistato ir supažindina su aktualiais klausimais, nuorodomis bei priemonėmis, kurios padės vadovui užtikrinti darbuotojų saugą padalinyje. Sukurtos būtinųjų instrukcijų matricos ir skaitmenizuotas instruktavimų procesas. Sukurti skaitmeniniai įrankiai palengvinti darbuotojų instruktavimo kontrolę. Diegiamos interaktyvios instrukcijos, užtikrinančios, kad darbuotojai tinkamai įsisavintų instrukcijų turinį. Darbuotojų gebėjimai vertinami naudojant klausimus, įvairius scenarijus. Darbas Covid-19 sąlygomis. Nuo pandemijos pradžios Grupėje buvo suformuota darbo grupė, kurios svarbiausios funkcijos buvo: – sekti valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo sprendimus ir teikti siūlymus Grupės vadovybei dėl sprendimų, reikalavimų įgyvendinimo priemonių; – rinkti darbuotojų susirgimų statistiką ir ją analizuoti; – informaciją apie susirgimų lygį ir veiksmus dėl susirgimų lygio mažinimo kas savaitę pristatyti vadovų susitikimuose; – vertinti veiklos tęstinumo rizikos lygį atsižvelgiant į kritinių pareigybių darbuotojų susirgimo lygį. Darbo grupėje buvo po atstovą iš kiekvienos Grupės įmonės. Sklandžios vidinės komunikacijos užtikrinimui darbo grupei talkino Grupės komunikacijos vadovė, o tinkamų apsaugos priemonių ir jų kiekio užtikrinimui – Grupės turto valdymo ir administravimo skyriaus atstovas. Grupėje taikytos ligos plitimo mažinimo priemonės: nuotolinis darbas, medicininių kaukių dėvėjimas, asmeninės higienos priemonių suteikimas, reguliarus patalpų dezinfekavimas, kitos valstybės ekstremaliosios situacijos operacijų centro vadovo numatytos priemonės. Grupė visiems darbuotojams suteikė galimybę pasinaudoti viena laisva diena po skiepo (esant blogai savijautai). 2022 m. laikotarpiu nei vienas Grupės procesas nebuvo sutrikdytas dėl darbuotojų trūkumo. Ataskaitiniu laikotarpiu, sergančių darbuotojų pikas buvo vasario mėnesį, kai sirgo 131 darbuotojas (apie 3 % Grupės darbuotojų). Nors 2022 m. gegužės 1 d. Lietuvoje atšaukta beveik dvejus metus trukusi ekstremalioji situacija, tačiau kasdieninis darbo vietų paviršių dezinfekavimas, medicininių kaukių, termometrų ir rankų dezinfekavimo skysčių buvimas darbo vietose liko kaip nuolatinė darbuotojų apsaugos priemonė. Saugant savo ir kolegų sveikatą, darbuotojai, pajautę peršalimo simptomus, raginami likti namie ir pasirūpinti savo sveikata. Kadangi valstybės institucijos nenumato poreikio taikyti papildomų su COVID-19 ligos mažinimo susijusių priemonių, o esamos priemonės pilnai įgyvendintos, nuo 2023 m. pradžios darbo grupė išformuota. 203 / 468 2022 m. metinis pranešimas / Tvarumo (socialinės atsakomybės) ataskaita Turinys » DSS programos „Ar saugu?“ vizualas. Rūpindamiesi darbuotojų ir rangovų sauga ir sveikata ketiname: Saugos metai. Atsižvelgiant į 2022 m. Grupėje įvykusių nelaimingų atsitikimų skaičių, nuspręsta ateinančiais metais DSS sričiai skirti išskirtinį dėmesį. Todėl Grupės valdyba 2023-iuosius paskelbė saugos metais. Šiais metais bus siekiama stiprinti saugos kultūrą, didinti sąmoningumą, bendradarbiavimą tiek tarp Grupės darbuotojų, tiek su rangovais siekiant, kad visi darbai būtų atliekami saugiai, o darbuotojai būtų sveiki. Programa „Ar saugu?“. Planuojant 2023 m. veiklas ir remiantis sukaupta gerąja Grupės įmonių patirtimi, buvo parengta visas Grupės įmones apimanti DSS programa pavadinimu „Ar saugu?“. Programa skirta sustiprinti saugos kultūrą Grupėje. Ja siekiama skirti prioritetą darbuotojų saugai ir sveikatai, stiprinti saugos kultūrą ir komunikaciją visuose lygmenyse, tobulinti stebėseną ir ataskaitų teikimą, užtikrinti pakankamus išteklius DSS reikmėms. Programa apima keturias sritis: DSS valdymo tobulinimą (specialistų, vadovų ir kitų darbuotojų įsitraukimas, duomenų analizė ir kt.), procedūras (procesų ir instrukcijų rengimas, atnaujinimas, vidinė kontrolė, rangovų patikrinimai ir kt.), mokymus (privalomuosius ir darbuotojams aktualios informacijos) ir komunikaciją (informacijos sklaida vidinėmis priemonėmis, programėlė ir kt.). Kiekvienoje iš šių sričių numatytos priemonės bus individualiai taikomos skirtingose Grupės įmonėse pagal jų darbų specifiką arba bendrai visoje Grupėje (pvz., komunikacija). Tikslas – 0 mirtinų nelaimingų atsitikimų tiek tarp Grupės darbuotojų, tiek tarp rangovų – įtrauktas tarp strateginių Grupės tikslų. Siekiant užtikrinti efektyvų programos „Ar saugu?“ įgyvendinimą, suburta iniciatyvinė darbo grupė iš skirtingų Grupės įmonių DSS specialistų ir Grupės vidinės komunikacijos atstovų. Tik pradėta įgyvendinti programa jau sulaukė dėmesio – po ataskaitinio laikotarpio Grupės atstovai dalyvavo nacionalinėje metinėje DSS konferencijoje, kurioje dalinosi savo patirtimi, gerosiomis praktikomis ir pristatė programą. DSS tikslai. Įvertinus Grupės ir rangovų DSS situaciją, 2023 metams patvirtinti DSS tikslai: darbuotojų TRIR < 2,1 ir 0 mirtinų nelaimingų atsitikimų, rangovų TRIR < 3,9 ir 0 mirtinų nelaimingų atsitikimų. 204 / 468 2022 m. metinis pranešimas / Tvarumo (socialinės atsakomybės) ataskaita Turinys » Grupės strateginių tikslų įgyvendinimas neatsiejamas nuo Grupės sėkmės pritraukiant ir išlaikant kvalifikuotus darbuotojus, įtraukiant juos į įvairias veiklas, didinant jų motyvaciją, sudarant sąlygas vystyti karjerą ir tuo pačiu skatinant juos tobulėti. Siekiame, kad darbuotojai palaikytų organizacijos vertybes: būtų atviri, tobulėjantys, atsakingi ir puoselėjantys partnerystę. Grupė rūpinasi darbuotojais ir ypatingą dėmesį skiria darbuotojų saugai ir sveikatai, socialiniam dialogui, lygioms galimybėms ir įvairovei. Grupės etikos kodeksas paremtas Grupės vertybėmis ir apibrėžia, kokiais etiškos veiklos principais remiasi Grupės įmonės ir darbuotojai. Visoms suinteresuotoms šalims kodeksas nurodo, kokiais etiškos ir atsakingos veiklos principais Grupės įmonės vadovaujasi vykdydamos savo veiklą ir kokio elgesio tikisi iš savo partnerių. Jos pamatinė nuostata yra tai, kad esame skirtingi, todėl – stiprūs. Etikos kodeksas numato pagrindinius etiškos veiklos ir elgesio lūkesčius. Žmonių ir kultūros politikos tikslas – valdyti žmonių potencialą ir kultūros sritį taip, kad būtų tvariai pasiekti Grupės strateginiai tikslai. Atlygio politikoje pateikti principai, kuriais formuojama atlygio sistema. Tai, kaip jaučiasi dirbdami Grupėje, kokie jų santykiai komandoje, su vadovu, ar jaučiasi tobulėjantys, ar laiko vertingomis papilomas naudas, ar pavyksta išlaikyti darbo ir laisvalaikio balansą bei savo nuomonę kitais svarbiais klausimais darbuotojai išsako kas ketvirtį vykstančiame darbuotojų patirties tyrime (eNPS). Tokie tyrimai Grupėje atliekami nuo 2019 m. IV ketvirčio. Darbuotojų gerovė. Gerovei užtikrinti Grupėje taikomos šios priemonės: – psichologinės pagalbos linija – specialus telefono numeris darbuotojams ir jų artimiesiems, kuriuo paskambinę gali visiškai konfidencialiai pasikonsultuoti su patyrusiu psichologu (vidutiniškai 2 darbuotojų skambučiai per mėnesį); – įvykus nelaimei, netekčiai, dideliam emociniam sukrėtimui, naudojamės krizių psichologų paslaugomis, kviečiame juos dirbti su komandomis, vadovais;. – darbuotojams, kurie kaip papildomą naudą yra pasirinkę sveikatos draudimą, kompensuojamas tam tikras skaičius psichologų / psichoterapeutų / psichiatrų konsultacijų. Pagal šiuo metu galiojantį sveikatos draudimą, darbuotojams kompensuojama 12 tokių susitikimų; – vidinės lektorių bendruomenės („Grow akademija“) mokymai asmeninio tobulėjimo temomis, tokiomis kaip emocinis intelektas, grįžtamasis ryšys, perdegimas, savivertė ir kt.; – emocinių kompetencijų ugdymo mokymai vadovams, siekiant išvengti perdegimo rizikos. Vadovų programa apima 4 temas: „Vadovas irgi žmogus“, „Drąsa būti pažeidžiamu“, „Atjauta sau“, „Vienišumo ir ribų nebuvimo problema vadovo darbe“. Šiais mokymais siekiama atkreipti dėmesį į vadovo vaidmenį, jam tenkančius iššūkius ir skatinti sąmoningus, sveikatą ir savijautą tausojančius pasirinkimus savo darbe. Šiuose mokymuose jau dalyvavo apie 200 vadovų; – komunikacinės priemonės (video siužetai), skirtos ugdyti tuos pačius įgūdžius darbuotojams. Iš viso 8 parengtuose video siužetuose gydytojas psichoterapeutas paaiškina, kodėl svarbu planuoti savo laiką, mokėti pasakyti „ne“, kuo pavojingas tobulybės siekis ir koks efektyviausias poilsis po darbo; – darbo metu vykstančios iniciatyvos, skatinančios darbuotojus kurti sveikatai palankius įgūdžius (dėmesingumo meditacijos, jogos užsiėmimai); – psichologinio atsparumo mokymai labiau emociškai pažeidžiamoms darbuotojų grupėms (pvz., su klientais dirbantiems inžinieriams, klientų aptarnavimo centruose dirbantiems specialistams); – gerovės mentorių paslaugos: asmeninės konsultacijos susidūrus su emociniais iššūkiais, veiklos komandoms, diskusijų fasilitavimas. Per mėnesį gerovės mentoriai suorganizuoja apie 15 veiklų komandoms, turi apie 10 asmeninių pokalbių su kolegomis jiems rūpima tema; – organizuojami mokymai smurto ir priekabiavimo prevencijos temomis, vedami individualiai komandoms, inicijuojamos diskusijos. 2023 m. planuojame šiuos mokymus įtraukti į Gerovės mentorių paslaugų krepšelį ir pasirūpinti aktyvesne komunikacija. Kaip mes dirbame Darbuotojų gerovė ir bendradarbiavimas su darbuotojais GRI 3-3 GRI 2-23 GRI 2-24 205 / 468 2022 m. metinis pranešimas / Tvarumo (socialinės atsakomybės) ataskaita Turinys » Darbo ir poilsio balanso užtikrinimas. Grupės įmonių darbo tvarkos taisyklės numato darbo nuotoliniu būdu galimybę, atsižvelgus į darbo pobūdį ir suderinus tai su vadovu. Jei darbuotojas studijuoja, slaugo artimąjį, turi mažų vaikų ar kitų pareigų arba poreikių, jis, suderinęs su vadovu, gali rinktis sau patogų darbo grafiką – dirbti pagal individualų grafiką arba mažesnį valandų skaičių. Turime hibridinio darbo susitarimus, kurie padeda būti efektyviais ir išlaikyti balansą. Pavyzdžiui, esame sutarę, kad susitikimus rengiame tarp 9 val. ir 15 val., atveriame savo kalendorius, laikomės laiko planavimo taisyklių, kad deramai pailsėtume, ugdome hibridinės lyderystės kompetenciją, reguliariai organizuojame 1:1 susitikimus tarp vadovo ir darbuotojo. Be to, darbuotojai vieną mėnesį per metus gali dirbti iš bet kurios ES valstybės. 2022 m. 97 darbuotojai (arba 2,4 % nuo visų Grupės darbuotojų) pasinaudojo galimybe dirbti iš užsienio. Tarp populiariausių šalių, pasirinktų darbui, buvo Ispanija, Graikija, Prancūzija, Portugalija, Malta. Darbo laiko pradžia ir pabaiga Grupėje taip pat organizuojama lanksčiai – pradedant tarp 7–9 val. ryte, atitinkamai baigti galima tarp 16–18 val. Grupės įmonėse darbuotojai dirba ne tik pagal standartines, bet ir kitokio tipo darbo sutartis: terminuotas, projektinio darbo, darbo keliems darbdaviams. Su darbuotojais taip pat gali būti sudaromi susitarimai dėl pasyviojo budėjimo, lankstaus darbo grafiko, ne viso darbo laiko, papildomo darbo arba darbų masto padidinimo. Darbuotojų informavimas ir atstovavimas. Savo veikloje remiamės teisės aktais, kuriuose įtvirtinta laisvė jungtis į asociacijas, vaikų ir priverstinio darbo draudimai. Esame Jungtinių Tautų pasaulinio susitarimo (UNGC) nariai ir palaikome principus ir teises darbe, nurodytas Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) pagrindinių darbo teisių ir principų deklaracijoje. Apie svarbiausius pokyčius ir iniciatyvas, turinčias įtakos darbuotojams, pranešame aiškiai ir skaidriai. Vidinę komunikaciją koordinuoja speciali komanda. Visoje Grupėje bendraujama per intranetą, taip pat pasitelkiamos kitos komunikacijos priemonės: laiškai, naujienlaiškiai, bendravimas susirašinėjimo programėlėmis, virtualūs ir gyvi susitikimai ir kt. Grupės įmonėse periodiškai rengiami susirinkimai (sudarant galimybę prisijungti virtualaus ryšio priemonėmis), kuriuose aptariami įgyvendinami strateginiai projektai ir kiti aktualūs klausimai. Juose kviečiami dalyvauti visi įmonių darbuotojai. Jei tai nėra visiems aktualus klausimas, rengiami susirinkimai su atskirų padalinių darbuotojais. Grupės įmonėse rengiami reguliarūs susitikimai su profesinių sąjungų ir darbo tarybų atstovais. Juose aptariami aktualūs darbo santykių klausimai, konsultuojamasi dėl organizacinės struktūros keitimo, darbo užmokesčio, darbo laiko režimo, darbuotojų saugos ir sveikatos užtikrinimo ir kitais klausimais. Su profesinėmis sąjungomis pasirašomos kolektyvinės sutartys. Darbo tarybos Profesinės sąjungos Kolektyvinės sutartys – „Ignitis grupė“ (patronuojančioji bendrovė) – „Ignitis“ (Sprendimai klientams) – „Ignitis grupės paslaugų centras“ (Kitos veiklos) – Vilniaus KJ (Žalioji gamyba) – Kauno KJ (Žalioji gamyba) – „Transporto valdymas“ (Kitos veiklos) – ESO (Tinklai) – veikia septynios – „Ignitis gamyba“ (Lanksčioji gamyba ir Žalioji gamyba) – veikia keturios – ESO (Tinklai) – „Ignitis gamyba“ (Lanksčioji gamyba ir Žalioji gamyba) 206 / 468 2022 m. metinis pranešimas / Tvarumo (socialinės atsakomybės) ataskaita Turinys » Remiantis nacionaliniais teisės aktais, Grupės įmonėse, kuriose dirba daugiau nei 20 darbuotojų: – kartą per kalendorinius metus darbdavys pateikia informaciją ir su darbo tarybomis (profesinėmis sąjungomis), įmonės struktūrinio organizacinio padalinio darbo taryba (kai aktualu) arba darbdavio lygmeniu sudaryta jungtine darbo taryba aptaria esamą ir būsimą įmonės veiklą, ekonominę padėtį ir darbo santykius, kitus aktualius klausimus; – tvirtinant ar keičiant vidaus teisės aktus, susijusius su darbo santykiais ir darbuotojų socialine ir ekonomine padėtimi, pranešimai darbo taryboms (profesinėms sąjungoms) pateikiami ir konsultacijos inicijuojamos ne vėliau kaip prieš 10 darbo dienų iki numatomų pakeitimų; – laikomasi nuostatos, kad, prieš priimdamas sprendimą dėl darbuotojų atleidimo, darbdavys privalo informuoti darbo tarybas (profesines sąjungas) ne vėliau kaip prieš 7 darbo dienas iki numatomų konsultacijų pradžios ir ne trumpiau kaip 10 darbo dienų su jomis konsultuotis, jei nesusitariama kitaip; – prieš priimant sprendimą dėl įmonės reorganizavimo ir kitų sprendimų, kurie gali reikšmingai paveikti darbo organizavimą įmonėje ir darbuotojų teisinį statusą, ne vėliau kaip prieš 5 darbo dienas iki numatomų konsultacijų pradžios informuojamos darbo tarybos (profesinės sąjungos), o konsultacijos trunka ne trumpiau kaip 5 darbo dienas, jei nesusitariama kitaip. ESO (Tinklai) ir „Ignitis gamybos“ (Lanksčioji gamyba ir Žalioji gamyba) kolektyvinėse sutartyse numatytos papildomos informavimo ir konsultavimosi su darbo tarybomis (profesinėmis sąjungomis) nuostatos, susijusios su atlygio sistemos ir sąlygų pokyčiais, planuojamais struktūriniais pokyčiais, darbdavio reorganizavimu, verslo ar jo dalies perdavimu, darbuotojų atleidimu, darbuotojų skaičiaus mažinimu ir kitais klausimais, galinčiais turėti reikšmingos įtakos darbuotojams. Planuodamos verslo ar jo dalies perdavimą, įmonės informuoja poveikį patirsiančius darbuotojus apie darbo santykių tęstinumą verslo perėmėjo įmonėje ne vėliau kaip prieš 10 darbo dienų iki verslo ar jo dalies perdavimo. Jei darbuotojai per 5 darbo dienas nuo pranešimo gavimo nesutinka su darbo santykių tęstinumu, darbdavys nutraukia su jais darbo sutartį Lietuvos Respublikos darbo kodekso 57 str. nustatyta tvarka (taikomas įspėjimas, išeitinė išmoka). Informavimas apie veiklos pokyčius Lietuva Pagal Latvijos Respublikos darbo įstatymą minimalus įspėjimo terminas yra 1 mėnuo. Jei pakeitimai turi įtakos darbo sutarčiai, darbuotojas turi teisę atsisakyti siūlomų pakeitimų ir nutraukti darbo sutartį. Laikomės visų informavimą apie veiklos pokyčius reguliuojančių teisės aktų reikalavimų. Lenkijos Respublikos darbo kodekse numatyti skirtingi įspėjimo laikotarpiai, atsižvelgiant į skirtingus organizacinius pokyčius, priklausančius nuo jų pobūdžio, pavyzdžiui: – tvirtinant bendrąsias darbo taisykles turi būti laikomasi mažiausiai dviejų savaičių įspėjimo laikotarpio; – keičiantis darbo sąlygoms darbuotojams apie pakeitimus turi būti pranešama nedelsiant, tačiau ne vėliau kaip per mėnesį nuo tokių pakeitimų įsigaliojimo; – jei dėl siūlomų organizacinių pokyčių reikia keisti sudarytas darbo sutartis, privalu laikytis įspėjimo terminų, nurodytų darbo sutartyse. Be konkrečių Darbo kodekse įtvirtintų nuostatų, įprastas įspėjimo terminas, taikomas skirtingose situacijose, yra 2–4 savaitės. Latvija Suomija Lenkija GRI 402-1 207 / 468 2022 m. metinis pranešimas / Tvarumo (socialinės atsakomybės) ataskaita Turinys » Atlygis. Norėdami atliepti suinteresuotųjų šalių lūkesčius ir vykdyti tvarią plėtrą, kurti modernią, tarptautinę, konkurencingą energetikos Grupę, turime užtikrinti, kad mūsų komandą sudarytų kompetentingi, greitai besimokantys, technologiškai pažangūs, globaliai mąstantys ir kuriantys darbuotojai. Siekiame išlaikyti darbuotojų motyvaciją ir Grupės atlygio politiką taikome taip, kad būtų garantuojamas vidinis teisingumas ir išvengiama bet kokios diskriminacijos. Organizacijoje veikia pareigybių vertinimo komitetas, kurio pagrindinė funkcija – įvertinti naujas ar pasikeitusias pareigybės funkcijas ir, remiantis tarptautine metodika, priskirti pareigybės lygį, kuris yra viena iš pagrindinių dedamųjų nustatant pareigybės (ne asmens) atlygio rėžius. Žmonių patirties ir motyvacijos komanda, remdamasi atlygio rinkos tyrimų informacija, apskaičiuoja atlygio rėžius, atitinkančius Lietuvoje veikiančių organizacijų medianą (rinkos vidurį). Pavasarį vykstančios kasmetinės pastoviosios atlygio dalies peržiūros metu Žmonių patirties ir motyvacijos komanda teikia rekomendacijas dėl atlygio peržiūros procento, kurį pritaikius būtų užtikrintas vidinis teisingumas ir nediskriminavimas. Informacija apie Grupėje mokamą atlygį pateikiama šio metinio pranešimo dalyje „4.6 Atlygio ataskaita“. Prie Grupės stebėtojų tarybos veikia Skyrimo ir atlygio komitetas, kurio viena iš funkcijų – Grupės įmonių atlygio politikos atitikimo tarptautinei praktikai ir gerojo valdymo rekomendacijoms priežiūra, pasiūlymų dėl atlygio politikos tobulinimo teikimas ir kt. Nustatant Grupės metinius tikslus, patronuojančios bendrovės vadovui ir valdybos nariams (ir kitiems vadovams pagal Atlygio politiką) kartu su finansiniais ir strateginių projektų įgyvendinimo tikslais keliami ir su tvarumu susiję tikslai. Nuo šių tikslų pasiekimo iš dalies priklauso vadovų kintamo atlygio dalis. Papildomos naudos. Grupė turi lanksčią papildomų naudų darbuotojams sistemą, kai darbuotojas pats gali pasirinkti papildomą naudą iš įvairaus spektro naudų: papildomo sveikatos draudimo, III pakopos pensijų kaupimo ir kt. Papildomomis naudomis siekiama didinti darbuotojų įsitraukimą, padėti suderinti darbą ir poilsį, pagerinti darbo Grupėje patirtį. Populiariausios naudos Grupėje yra sveikatos draudimas ir pensijų kaupimas. Ketvirtinių darbuotojų patirties tyrimų metu klausiame darbuotojų grįžtamojo ryšio apie jiems siūlomų papildomų naudų pasirinkimus ir, reaguodami į komentarus, plečiame tiek partnerių, tiek naudų pasirinkimus. Be to, 2022 m. II ketv. visi Grupės įmonių darbuotojai visose šalyse buvo apdrausti nuo nelaimingų atsitikimų. Draudimas galioja visą parą septynias dienas per savaitę. Draudimo Grupės užsienio įmonių darbuotojai šiuo metu naudojasi tik papildomu sveikatos draudimu, tačiau 2023 m. bus įtraukti į bendrą Grupės papildomų naudų sistemą ir galės rinktis iš kelių skirtingų variantų, kaip kad darbuotojai Lietuvoje. Grupės darbuotojams taikomos papildomos naudos Pensijų kaupimas arba sveikatos draudimas Draudimas nuo nelaimingų atsitikimų Nuotolinis darbas Socialinės išmokos darbuotojams Skatinimas už kandidatų rekomendavimą Diena savanorystei Trys 100 % apmokamos dienos sveikatos priežiūrai Papildomos apmokamos atostogos išdirbus 5 ar daugiau metų Lanksti darbo pradžia ir pabaiga Mokymasis ir kvalifikacijos kėlimas Kultūrinės ir sportinės veiklos Įmonės renginiai ir šventės Pramogų ir sveikatingumo paslaugos GRI 401-2 208 / 468 2022 m. metinis pranešimas / Tvarumo (socialinės atsakomybės) ataskaita Turinys » Įdomūs faktai apie Gerovės mentorių projektą: Darbuotojų emocinė sveikata. Metų pradžioje pradėjome Gerovės mentorių projektą. Jo metu specialiai apmokyti Grupės darbuotojai – gerovės mentoriai, kurių visoje organizacijoje yra 20 – savanoriškai suteikia emocinę pagalbą kolegomis. Per mėnesį įvyksta apie 10 asmeninių darbuotojų pokalbių su gerovės mentoriais. Palyginimui, psichologinės pagalbos linija per mėnesį vidutiniškai skambina 2 darbuotojai. Taigi, tai rodo didelį pasitikėjimą kolegomis ir pačia gerovės mentorių iniciatyva. Projekto metu gerovės mentoriai išplėtė savo paslaugų pasiūlą – pradžioje teikę asmenines konsultacijas ir emocinį palaikymą su sunkumais susiduriantiems kolegoms, gerovės mentoriai žengė plačiau į organizaciją ir pradėjo vesti veiklas komandoms, fasilituoti jose diskusijas. Taip pat jie organizuoja jogos užsiėmimus ir dėmesingumo (angl. mindfulness) meditacijas. Virtualių susitikimų metu vykstančiose meditacijose dalyvauja apie 130 žmonių, jogos pamokose – apie 30. Gerovės mentorių projekto unikalumas pripažintas ir nacionaliniu mastu – jis tapo geriausia 2022 m. personalo valdymo praktika. Gerovės mentoriai savo veikla kuria atvirumo kultūrą Grupėje. Tai rodo juos pasiekiantys pranešimai apie savijautos sunkumus tam tikrose komandose ar pareigybėse. Su tuo susidūrėme 2022 m. rudenį, kai gerovės mentoriai ėmė pastebėti su klientais dirbančių kolegų emocinį nuovargį, išaugusį streso lygį. Reaguojant į tai, specialiai su klientais dirbantiems kolegoms buvo suorganizuoti ir pravesti psichologinio atsparumo mokymai. Viena auditorija buvo „Ignitis“ klientų aptarnavimo centruose (Sprendimai klientams) dirbantys kolegos (apie 150 žmonių), kita – ESO (Tinklai) inžinieriai, vykstantys pas klientus (apie 220 žmonių). Iš viso pravestos 32 mokymų sesijos, kurių metu buvo siekiama išsiaiškinti tų darbuotojų poreikius, iššūkius ir juos atliepti, pasidalinti įrankiais ir technikomis, padedančiomis didinti psichologinį atsparumą. 2022 m. aktualijos darbuotojų gerovės ir bendradarbiavimo su darbuotojais srityje: gerovės mentorių užima vadovaujančias pareigas. Per mėnesį gerovės mentoriai praveda apie 15 veiklų komandoms ir apie 10 asmeninių pokalbių su kolegomis. Mentoriai veikia skirtinguose Lietuvos miestuose. Veiklų komandoms vertinimas – 4,5 balai iš 5. kolegų pas gerovės mentorių grįžta konsultuotis pakartotinai. asmeninio pokalbio į gerovės mentorius besikreipiančiųjų yra vyrai. 59 % 50 % 14 % 10+ 209 / 468 2022 m. metinis pranešimas / Tvarumo (socialinės atsakomybės) ataskaita Turinys » Darbuotojų gerovė. Darbuotojų patirties rodiklis (eNPS) 2022 m., lyginant su 2021 m. rezultatais, pagerėjo 4,4 p. p. ir siekia 61,8 %. Tyrimų rezultatai rodo, kad 2022 m. daugiausiai iššūkių kilo išlaikant darbo ir poilsio balansą. Tyrimų rezultatai mums padeda identifikuoti jautriausias vietas ir nuolat gerinti darbuotojų patirtį, didinti jų įsitraukimą. Po ataskaitinio laikotarpio Grupė antrąsyk įvertinta tarptautiniu sertifikatu „Top Employer 2023 Lietuva“, kuris įmonėms skiriamas už taikomus aukščiausius standartus žmogiškųjų išteklių valdymo srityje, užtikrinant geras darbo ir tobulėjimo sąlygas. Grupės stiprybė – talentų pritraukimas. Didžiausias dėmesys darbuotojų patirties gerinimo planuose buvo skiriamas skaitmenizuoti darbuotojų procesus, buvo įdiegta žmogiškųjų išteklių valdymo sistema bei papildomų naudų valdymo programėlė. Analizuodami tendencijas bei gerąsias praktikas, inicijavome pokyčius darbuotojų įtraukimo srityje. 2022 metų tikslas buvo padidinti darbuotojų, esančių vaiko priežiūros atostogose, įsitraukimą – įtraukėme juos į Grupės komunikaciją, aktyviai kvietėme dalyvauti renginiuose, užtikrinome galimybę jiems dalyvauti Grupės mokymuose. Naujienlaiškius atsidaro apie 90 % jų gavėjų. 210 / 468 2022 m. metinis pranešimas / Tvarumo (socialinės atsakomybės) ataskaita Turinys » Gerovės mentorių projekto rėmuose rengsime rekomendacijas vadovams, kaip būtų galima pasirūpinti klientus aptarnaujančių darbuotojų („Ignitis“ klientų aptarnavimo centrai (Sprendimai klientams) ir ESO (Tinklai)) savijauta, kaip pagerinti jų darbo aplinką ir sukurti geresnę darbo patirtį. Siekiame, kad eNPS tyrimai suteiktų kuo daugiau informacijos apie Grupėje tvyrančias nuotaikas, patirtis, kad galėtume kuo geriau tai atliepti, todėl tobulinsime tyrimo koncepciją, į jį įtraukdami daugiau tiriamų sričių, kad gautume išsamesnius rezultatus. Viena iš temų, kuri artimiausiu metu bus įtraukta į tyrimą – perdegimas. Rūpindamiesi darbuotojų gerove ketiname: 211 / 468 2022 m. metinis pranešimas / Tvarumo (socialinės atsakomybės) ataskaita Turinys » Kaip mes dirbame Įvairovė, lygios galimybės ir žmogaus teisės Prieš kiek daugiau nei dvejus metus Grupėje buvo parengta Lygių galimybių ir įvairovės politika, kuri taikoma tiek įmonėms, tiek visiems darbuotojams. Ši politika yra Grupės lygių galimybių „kodeksas“, įtvirtinantis visiems privalomus lygių galimybių ir įvairovės principus, nurodantis, kaip jie turi būti įgyvendinami ir kaip, lygių galimybių pažeidimo atveju, teikiami ir nagrinėjami pranešimai. Svarbu pabrėžti, kad šioje politikoje numatyta, kad asmuo apie galimą diskriminaciją gali pranešti ir konfidencialiai, kreipiantis į Pasitikėjimo liniją skirtingais būdais. Lygių galimybių ir įvairovės principai įtvirtinti ne tik atskiroje tam skirtoje politikoje, bet ir integruoti į kitus mūsų vidaus teisės aktus: Etikos kodeksą, Darnumo politiką, Žmonių ir kultūros politiką, Atlygio politiką. Grupės atlygio politikoje esame įsipareigoję atlygio sistemą formuoti vadovaujantis, tarp visų kitų, ir vidinio teisingumo (už tokį patį ar lygiavertį darbą Grupėje mokamas vienodas darbo užmokestis) bei lygių galimybių ir nediskriminavimo (sprendimai dėl atlygio turi būti priimami remiantis Atlygio politikoje ir Grupėje galiojančioje Lygių galimybių ir įvairovės politikoje išdėstytomis nuostatomis) principais. Nuolat stebime (ir viešiname) moterų ir vyrų darbo užmokesčio duomenis Grupėje ir, pastebėję netolygumus, analizuojame priežastis bei ieškome sprendimų. Plačiau apie Grupės veiksmus ir iniciatyvas užtikrinant įvairovę, lygias galimybes ir žmogaus teises skaitykite Grupės interneto svetainėje. GRI 3-3 GRI 2-24GRI 2-23 212 / 468 2022 m. metinis pranešimas / Tvarumo (socialinės atsakomybės) ataskaita Turinys » Lyčių balansas. Siekdami paskatinti dialogo apie lygias galimybes kultūrą ir geresnį Grupės strateginių tikslų, susijusių su lyčių balansu, supratimą, gegužės mėn. pradėjome „Energise Equality“ iniciatyvą, kurios tikslas – sukurti platformą darbuotojams diskutuoti ir dalintis požiūriais, patirtimis apie lyčių lygybės svarbą Grupėje ir gyvenime. Iniciatyvą grindžiame tarptautine UN Women Iceland“ sukurta „Barbershop Toolbox“ metodika, įtraukiančia moteris ir vyrus į dialogą. Esame pirmieji Lietuvoje, įdiegę šią metodiką įmonėje. Projekto pradžioje, atidarymo renginyje, metodą išbandė ir dialogą kūrė 120 darbuotojų. Vėliau Grupės darbuotojai (10 moterų ir 9 vyrai, nuo aukščiausio lygio vadovų iki ekspertų) patys tapo metodo moderatoriais ir poromis pravedė savo pirmąsias diskusijas beveik 100-ui kolegų. Siekdami geresnio lyčių balanso IT ir inžinerinėse pozicijose, tęsėme bendradarbiavimą su „Women Go Tech“ programa. 2022 m. I pusm. 10 moterų iš mūsų organizacijos tobulino savo technologijų įgūdžius 6 mėnesių mokymo programoje, o kiti 7 darbuotojai buvo mentoriais dalyviams iš kitų organizacijų. Stiprindami antidiskriminacinę aplinką Grupėje įvedėme reikalavimą, kad darbuotojus samdantys vadovai (taip pat talentų pritraukimo specialistai bei žmogiškųjų išteklių verslo partneriai) asmeniškai užtikrintų, kad atrankose būtų laikomasi lygių galimybių principų. Nuo 2022 m. visi darbuotojus samdantys vadovai, prieš pradėdami kiekvieną darbuotojų atranką, privalo asmeniškai vidinėje Grupės atrankų valdymo sistemoje įsipareigoti užtikrinti lygias galimybes atrankos metu. Tai reiškia, kad jie turi neuždavinėti diskriminacinių klausimų, taikyti vienodus atrankos kriterijus ir laikytis lygių galimybių principų, išdėstytų Grupės lygių galimybių ir įvairovės politikoje. Nesutikus įsipareigoti, darbuotojų atranka nėra vykdoma. Taip pat atlikome papildomus mokymus siekiant paaiškinti ir priminti nediskriminavimo atsakomybes ir kitas pareigas, atliekamas vykdant darbuotojų atrankas. 321 vadovas (72 % nuo visų vadovų), talentų pritraukimo specialistai bei žmogiškųjų išteklių verslo partneriai dalyvavo mokymuose, o su likusiais vadovais pasidalinome mokymų medžiaga. Taip pat buvo parengta ir visoms šioms grupėms išplatinta atmintinė su patarimais, kaip išvengti diskriminacijos darbuotojų atrankose ir paskatinti jų įvairovę. Siekdami didesnės moterų dalies tarp aukščiausio lygio vadovų, parengėme ir įgyvendinome tam skirtą veiksmų planą. Per 2022 m.: – parengėme gaires vadovams, kaip užtikrinti lygias galimybes renkantis potencialią pamainą strateginių pareigybių pamainumo programoje, taip padidindami moterų dalį tarp asmenų, galinčių pakeisti strateginėse pareigybėse dirbančius darbuotojus; – siekdami paskatinti moterų kandidačių skaičių, pradėjome eksperimentą ir nuo šiol visuose darbo skelbimuose pareigų pavadinimus pirmiausia nurodome moteriškos giminės galūne, o vyriškos giminės galūnę pateikiame skliaustuose; – paskatinome penkių pagrindinių įdarbinimo agentūrų, su kuriomis dirbame, sąmoningumą, išsiųsdami lūkesčių laiškus su prašymu formuojant trumpuosius kandidatų sąrašus atrankose į aukščiausio lygio pozicijas pateikti vienodą vyrų ir moterų kandidatų skaičių; – pakvietėme mūsų pagrindines suinteresuotąsias šalis, kurios dalyvauja atrankose, prieš priimant sprendimus, įsitikinti, kad vyrams ir moterims buvo sukurtos vienodos atrankos sąlygos; – padidinome Grupės darbuotojų moterų eksperčių matomumą viešojoje erdvėje; – paskatinome vaiko priežiūros atostogose esančių darbuotojų (daugiausia moterų) didesnę komunikacinę įtrauktį, kuri prisideda prie didesnių karjeros galimybių grįžus po vaiko priežiūros atostogų. 2022 m. aktualijos įvairovės, lygių galimybių ir žmogaus teisių srityje: 213 / 468 2022 m. metinis pranešimas / Tvarumo (socialinės atsakomybės) ataskaita Turinys » Grupė atliko darbuotojų apklausą „Lygių galimybių liniuotė“, kuri skirtingais pjūviais vertino darbovietės užtikrinamas lygias galimybes tokiose srityse, kaip organizacijos kultūra, požiūris į diskriminaciją, žmogiškųjų išteklių procesai ir bendrovės įvairovės ir įtraukties politika. „Lygių galimybių liniuotę“ sertifikuoja ir valdo Lietuvos lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba. Įvertinus rezultatus, tarnyba Grupei suteikė 8,9 iš 10 balų, kas parodo, kad Grupėje užtikrinamos lygios galimybės. Įvairovė ir žmogaus teisės. Lietuvos įvairovės chartija 2022 m. atliko tyrimą, kurio metu vertino, kaip 20 didžiausių Lietuvos įmonių yra pasirengusios užtikrinti lygias galimybes. Įmonės buvo vertinamos pagal tai, ar turi aiškius įvairovės tikslus ir jų siekia, ar atskleidžia darbuotojų įvairovės duomenis, ar seka lygių galimybių situaciją ir praneša apie pažangą ir pan. Šiame tyrime Grupė gavo aukščiausią įvertinimą iš visų dvidešimties įmonių ir užėmė pirmąją vietą. Grupėje veikia darbuotojų įvairovės ir įtraukties ambasadorių grupė, kuri organizavo 4 mokomuosius virtualius renginius, pritraukusius beveik 200 darbuotojų auditoriją. Pristatymų ir diskusijų temos: įvairovė ir įtrauktis tarptautinėse energetikos įmonėse, diskriminacijos atpažinimas ir diskriminacijos netoleravimo įstatymų interpretavimas, geriausios praktikos kitose organizacijose. Šios grupės iniciatyva 2022 m. birželio mėn. dalis Grupės darbuotojų pirmą kartą dalyvavo „Baltic Pride“ eitynėse, renginyje „Už lygybę ir taiką“. Prieš tai darbuotojai dalyvavo vidiniame renginyje „LGBT pažinimo diena“, į kurį susipažinti su LGBT bendruomenės patirtimis kasdieniame gyvenime bei būdais kaip palaikyti LGBT kolegas susirinko daugiau nei 60 darbuotojų. Minėdami Tarptautinę žmogaus teisių dieną, įgyvendinome darbuotojams skirtą komunikacinę vizualinę kampaniją apie tarpasmeninį bendravimą ir mikroagresijos formas darbe, taip skatindami pagarbaus, empatiško bendravimo kultūrą. Pranešimai apie diskriminaciją. 2022 m. sulaukėme vieno Grupės darbuotojo skundo Valstybinei darbo inspekcijai dėl galimai darbe patiriamo psichologinio smurto. Darbo inspekcija atliko tyrimą ir nenustatė jokių pažeidimų. Mes taip pat atlikome vidinį preliminarų situacijos vertinimą ir pažeidimų nenustatėme. Nepaisant to, komandoje, kurioje vyko tyrimas, suorganizavome psichologinio smurto ir priekabiavimo atpažinimo mokymus. Lietuvos lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba suteikė Grupei 8,9 iš 10 balų įvertinimą, kuris parodo aukštą lygių galimybių užtikrinimą Grupėje. GRI 406-1 Nasdaq S6 214 / 468 2022 m. metinis pranešimas / Tvarumo (socialinės atsakomybės) ataskaita Turinys » Rūpindamiesi darbuotojų įvairove, lygiomis galimybėmis ir žmogaus teisėmis ketiname: Artimiausiu metu planuojame patvirtinti parengtą ir su darbuotojų atstovais suderintą Smurto ir priekabiavimo prevencijos politiką, kuri numato smurto ir priekabiavimo draudimą, identifikuoja netinkamo elgesio formas, prevencines priemones, pranešimų apie smurtą ir priekabiavimą nagrinėjimo tvarką, pranešusių ir nukentėjusių asmenų apsaugos ir pagalbos priemones. Svarbus vaidmuo šioje politikoje tenka prevencijos daliai, kurioje Grupė įsipareigojo imtis ugdomųjų, šviečiamųjų, komunikacijos veiksmų, kad darbuotojai gebėtų atpažinti netinkamą elgesį savo aplinkoje ir aktyviai į jį reaguotų jį stabdydami ar apie jį pranešdami. Smurto ir priekabiavimo formų įsisąmoninimas, atpažinimas, netoleravimas yra labai svarbus kuriant emociškai palankią darbo aplinką. Įgyvendindami Įvairovės, įtraukties ir gerovės strateginį planą 2022–2025 m., 2023 m. labiausiai sieksime kurti tokią organizacinę aplinką, kuri prisidėtų prie geresnio kolegų darbo ir gyvenimo balanso. Šioje srityje diegsime perdegimo prevenciją, intervenciją ir postvenciją, kursime šeimai draugišką darbovietę, hibridinio darbo modelį ir kt. Toliau sieksime strateginių tikslų didinti lyčių balansą aukščiausio lygio vadovaujančiose pareigose ir IT bei inžinerijos pozicijose bei atnaujinsime ir įgyvendinsime tam skirtą veiksmų planą. 215 / 468 2022 m. metinis pranešimas / Tvarumo (socialinės atsakomybės) ataskaita Turinys » Siekiame mokytis visur ir visada. Grupės žmonių ir kultūros politikoje nustatyti pagrindiniai darbuotojų ugdymo ir mokymosi principai. Išsamesnės rekomendacijos pateikiamos politikos įgyvendinimo priemonėse. Konkrečios iniciatyvos, kurių tikslas – gerinti mokymosi ir tobulėjimo aspektus, planuojamos trejų metų trukmės strateginiam ciklui. Darbuotojų kompetencijų stiprinimas. Nepertraukiamai organizuojame elektros, dujų ir atsinaujinančių išteklių energetikos sektoriaus bei kitus Grupės įmonių veikloms atlikti būtinus privalomuosius mokymus. Privalomųjų mokymų poreikį pateikia Grupės įmonės. Augimo komanda, gavusi poreikį iš atsakingų Grupės įmonių asmenų, derina mokymų detales su mokymų tiekėjais ir užsakovais, nuperka mokymus bei administruoja visą su šiais mokymais susijusį procesą. Darbuotojų kompetencijų stiprinimo kryptys ir priemonės: 1. privalomieji mokymai, skirti Grupės profesinėms kompetencijoms išlaikyti ir kelti; 2. keturių strateginių kompetencijų programos; 3. strateginio pamainumo ugdymo programa ir mentorystė; 4. „Grow akademijos“ mokymai; 5. anglų k. mokymai; 6. skaitmeninių įgūdžių (Agile, IT, duomenų analitikos) stiprinimas; 7. išoriniai mokymai / seminarai ir konferencijos kitoms kompetencijoms gilinti ir plėsti. Dėmesys konkretiems mokymosi poreikiams nustatomas atsižvelgiant į tikslus ir energetikos sektoriuje būtinus įgūdžius. Sukūrėme ir nuolat tobuliname ugdymo profilį, apimantį įvairių sričių mokymo programas. Grupėje laikomės 70/20/10 ugdymo modelio principo, pagal kurį 70 % augimo vyksta darbo vietoje, 20 % – mokantis iš kolegų ir grįžtamojo ryšio, o 10 % laiko skiriama formaliajam ugdymui. Kiekvienas darbuotojas su vadovu sudaro savo metinį augimo planą – jame numato augimo tikslą, trukmę, priemones ir siektiną rezultatą. Nuo 2019 m. Grupėje veikia „Grow akademija“ – vidinė ugdymo iniciatyva, kurioje vidiniai lektoriai savo kolegoms veda mokymus įvairiomis temomis ir taip ugdo jų kompetencijas. Iniciatyvos tikslas – visiems drauge kurti besimokančios organizacijos kultūrą. Kasmet organizuojami du „Grow akademijos“ sezonai, kurių metu darbuotojai kviečiami registruotis į mokymus. Per metus „Grow akademijos“ mokymuose vidutiniškai sudalyvauja net apie 3 000 Grupės darbuotojų. 2021 m. gruodžio 1 d. Grupėje pradėjo veikti vidinis universitetas #EnergySmart UNI. Tai – ugdymo platforma, kurioje visi kartu ugdome strategines kompetencijas ir taip prisidedame prie asmeninio augimo ir Grupės strateginių tikslų siekimo. Šiame universitete yra keturios katedros, kurios atitinka keturias bendrąsias strategines kompetencijas (Adaptyvumo, Energetikos ekspertiškumo, Verslumo (antreprenerystės), Tvaraus inovatyvumo (angl. Sustainnovation)). Strateginės kompetencijos – tai visai Grupei aktualus darbuotojų elgsenos, gebėjimų ir principinių darbo standartų rinkinys, kuris suformuoja išskirtinį mūsų organizacijos veiklos pagrindą ir padeda įprasminti organizacijos misiją, siekti vizijos ir strateginių tikslų. Strateginės kompetencijos yra bendros mūsų stiprybės, prisidedančios prie organizacijos konkurencinio pranašumo rinkoje kūrimo. Dėl savo svarbos jos yra reikalingos kiekvienam darbuotojui, nepriklausomai nuo pareigybės (skirtingu lygiu). Strateginės kompetencijos apima mūsų žinias, gebėjimus ir patirtis, kurios padeda įgyvendinti Grupės strategiją. Keturi #EnergySmart UNI kursai apibrėžia atitinkamos kompetencijos ugdymo lygį ir tikslą: žinoti, taikyti retai, taikyti dažnai arba transformuoti. Kaip mes dirbame Kompetentingi darbuotojai dabar ir ateityje GRI 3-3 GRI 404-2 216 / 468 2022 m. metinis pranešimas / Tvarumo (socialinės atsakomybės) ataskaita Turinys » Lyderystė. Grupėje taikomas lyderystės kompasas – vertybėmis grįstas lyderystės modelis ir lūkestis vadovams. Keturios kompaso kryptys reprezentuoja pagrindinius akcentus, į kuriuos organizacija atsižvelgia taikydama elgsenos lūkestį vadovams. Kiekviena kryptis apima keturias elgsenas. Lyderystės kompaso kryptys: 1. ugdau savo komandą; 2. įkvepiu vienas kito stiprybėmis grindžiamą partnerystę; 3. kuriu pasitikėjimą skatindamas atvirumą; 4. įgalinu imtis atsakomybės. Lyderystės žemėlapis – skirtingų lygių vadovams skirtos ugdymo programos: 1. „Augančių lyderių lyga“ – skirta didelį potencialą turintiems specialistams, kurie norėtų tapti vadovais. Programa padeda kurti vadovų pamainą, sumažinti ir paskirstyti vadovų darbo krūvį; 2. „Stiprių lyderių lyga“ – 3 modulių programa naujiems vadovams, kuria siekiama suvienodinti vadovavimo žinias Grupėje; 3. „Vadovo kelionė“ – pagrindinė visiems Grupės vadovams skirta programa, kurios turinys tiesiogiai susijęs su lyderystės kompasu ir veiklos valdymo ciklais organizacijoje; 4. „Ekspedicija“ – aukščiausio lygmens vadovams ir valdybų nariams skirtas tarptautinis ugdymo paketas; 5. „Iššūkių laboratorija“ – vadovų diskusijų forumas, kurio metu vadovai gali dalintis darbiniais iššūkiais, išgirsti kolegų patirtis, įžvalgas ir patarimus. Šios iniciatyvos tikslas – sukurti erdvę atvirą diskusijoms ir patirčių dalybai bei mokymuisi vieniems iš kitų. Talentų valdymas. Grupės talentų valdymo sistema padeda identifikuoti darbuotojus, kurie demonstruoja puikius rezultatus ir didelį augimo potencialą. Siekiame talentus skatinti, rūpintis jų išlaikymu Grupėje ir jų tolesne karjera, suteikti savirealizacijos galimybių, skatiname tiek horizontalią, tiek vertikalią vidinę karjerą. Siekdami išlaikyti talentus, kartu su darbuotojais reguliariai vykdome jų veiklos rezultatų apžvalgas. Kasmetiniuose pokalbiuose su kiekvienu darbuotoju apie tikslų pasiekimą iš darbuotojų laukiame grįžtamojo ryšio. Grupėje rengiami individualūs susitikimai, oficialūs kasmetiniai pokalbiai apie kiekvieno darbuotojo ir komandos tikslų pasiekimą. Darbuotojai atsiliepimus gali teikti ir kasdien, nebūtina sulaukti formalaus susitikimo. Formalius vertinimus renkame per ketvirtines darbuotojų patirties apklausas. Pamainumo programa. Strateginių pareigybių ir potencialių kandidatų šioms pareigybėms užimti identifikavimas yra itin svarbus organizacijai procesas, nes padeda sumažinti veiklos sutrikdymo rizikas bei užtikrinta strateginių pareigybių veiklos tęstinumą. Kiekvienais metais peržiūrime strateginių pareigų sąrašo aktualumą: įtraukiame naujas, išimame grupės strategijos nebeatitinkančias pareigybes. Pareigybės aktualumas vertinamas remiantis trimis kriterijais: poveikio verslui reikšmingumu, pakeičiamumu rinkoje, kompetencijų unikalumu. Tarp strateginių pareigybių yra pareigybės iš verslo palaikymo, finansų, gamybos, reguliuojamų bei komercinių ir paslaugų teikimo veiklų. Tai apima įvairaus lygio vadovaujančias pozicijas (Grupės valdybos narių, strateginių bendrovių vadovų, aukščiausio lygio vadovų ir dalį kitų vadovaujančių pozicijų) iš visų veiklos segmentų. Potenciali strateginių įmonių vadovų ir valdybos narių pamaina buvo aptarta su stebėtojų tarybos nariais. Tuo metu potencialius kandidatus į Grupės vadovo poziciją identifikavo pats šiuo metu veikiantis Grupės vadovas ir aptarė juos tik su stebėtojų tarybos pirmininku ir Skyrimo ir atlygio komiteto pirmininke. Identifikavus strategines pareigybes siekiama nustatyti, kurie darbuotojai, esant skubiam poreikiui, galėtų perimti strateginės pareigybės veiklą ir užtikrinti jos nenutrūkstamumą. Organizacija šiems darbuotojams padeda auginti reikalingas kompetencijas, o konkrečias žinias jiems mentorystės pagrindais perduoda dabar strateginę pareigybę užimantys darbuotojai (plačiau žiūrėkite schemoje žemiau). Grupėje iš viso identifikuota 101 strateginė pareigybė (apie 10 % visų Grupės pareigybių). Šiuo metu yra 132 pamainumo programoje ruošiamų darbuotojų. Darbuotojų, kurių pasirengimas įvertintas kaip pasirengusių jau dabar, yra 46,4 % ir jie galėtų užimti arba jau užėmė strategines pozicijas. 217 / 468 2022 m. metinis pranešimas / Tvarumo (socialinės atsakomybės) ataskaita Turinys » Naujokai. Atsakingai rūpinamės naujų darbuotojų integracija organizacijoje. Ją sudaro 4 pagrindinės dalys: 1. „Naujoko startas“ – tai naujiems darbuotojams bet kada pasiekiamas vaizdo įrašas, supažindinantis su organizacija, iniciatyvomis, aktualia informacija ir platformomis; 2. „Naujoko savaitė“ – virtuali kas ketvirtį vykstanti iniciatyva. Per savaitę išdėstytuose keliuose renginiuose naujokus supažindiname su verslu, žmonėmis ir kultūra, vertybėmis, vystomomis energetikos inovacijomis mūsų organizacijoje; 3. „Naujoklis“ ir „Žaliamiestis“ – naujiems Grupės darbuotojams pritaikytos interaktyvios virtualios patirtys trijų mėnesių adaptacijos laikotarpiu. „Naujoklis“ yra virtualus vijoklis, kurį naujas darbuotojas turi užauginti atlikdamas šio laikotarpio užduotis. „Žaliamiestis“ – virtualus vadovo adaptacijos modulis: miestas, kuriame yra net keturi energetikos objektai: kogeneracinė jėgainė, vėjo elektrinė, hidroelektrinė ir saulės elektrinė. Norėdamas, kad „Žaliamiestyje“ įsižiebtų šviesa, vadovas tris mėnesius turi atlikti interaktyvias užduotis, kurių paskirtis – supažindinti su organizacija iš vadovo perspektyvos. 4. Kas ketvirtį naujokams vyksta ekskursijos į Vilniaus KJ ir Kruonio HAE (abi Žalioji gamyba). Kitos kvalifikacijos kėlimo ir ugdymo formos. Darbuotojų augimo skatinimui ir papildomam motyvavimui, siekiant užtikrinti vidinės karjeros galimybes gali būti taikomas formaliųjų ir neformaliųjų studijų finansavimas. Siekiant organizacijos viduje dalintis profesinėmis kompetencijomis, unikaliomis žiniomis ir vertybėmis grįstomis elgsenomis, Grupėje egzistuoja ugdomosios mentorystės programa. Preliminarus pamainumo programoje dalyvaujančių asmenų ugdymo planas 1 Valdybos narių ir strateginių įmonių vadovų pozicijos Mokymasis per praktiką (angl. Experience ) Formalus mokymasis (angl. Education ) Mokymasis iš kitų (angl. Exposure ) Aukščiausio lygio vadovų pozicijos Kitos vadovaujančios pozicijos – Paskyrimas į dukterinės įmonės valdybą. – Atstovavimas organizacijai. – Projektai tarp įmonių / funkcijų. – Pavadavimas (gali būti laikinas). – Konferencijos. – Ekspedicijos programa. – Ekspertinių kompetencijų matavimas: asmeninio ugdymo plano įgyvendinimas. Lyderystės kompetencijų matavimas: 360 ar 180 laipsnių grįžtamojo ryšio tyrimas, ugdančiojo vadovo ir darbuotojo pokalbis – Konferencijos. – Stiprių lyderių lyga. – Mentorystė. – Grįžtamasis ryšys iš vadovo / komandos. – Mentorystė. – Koučingas. – Grįžtamasis ryšys iš vadovo. – Augančių lyderių lyga. – Projektai tarp funkcijų / padalinių. – Pavadavimas. – Rotacija. – Šešėliavimas – Rotacija. – Šešėliavimas. – Projektai tarp padalinių. 1 Kiekvienam strategines pareigybes užimančius darbuotojus potencialiai pakeisti galinčiam darbuotojui rengiamas individualus planas. 218 / 468 2022 m. metinis pranešimas / Tvarumo (socialinės atsakomybės) ataskaita Turinys » #EnergySmartSTART. Energetika išgyvena milžiniškos transformacijos laikotarpį. Lietuva ir Grupė įgyvendina ne vieną inovatyvų atsinaujinančios energetikos plėtros projektą ir daug jų planuoja ateityje. Sėkmingam jų įgyvendinimui reikia ir ateityje reikės daug kompetencijos, žinių ir veržlumo. Tad 2022 m. balandžio 21 d., minint Lietuvos energetikos 130 metų sukaktį, startavo #EnergySmartSTART programa. Tai – energetikos įmones ir įvairias jų iniciatyvas vienijanti ilgalaikė programa, sukurta siekiant užbėgti už akių galimiems sektoriaus iššūkiams, tokiems kaip energetikos darbuotojų pakeičiamumas dėl pensinio amžiaus, kvalifikuotų energetikos sektoriaus darbuotojų trūkumas, specialistų poreikis ambicingai atsinaujinančios energetikos strategijai įgyvendinti. Programa siekia sudominti ir įtraukti žmones į energetikos kūrimą, paskatinti būti energetiškai sumaniais, populiarinti energetikos sektoriui strategiškai svarbių studijų krypčių pasirinkimą. Ekskursijos į energetikos objektus, savanorių lektorių vizitai Lietuvos mokyklose ir finansinė parama aukštosioms mokykloms, ugdančioms būsimus energetikus, kurios šią paramą skirs stipendijoms – tokia yra ilgalaikės programos pradžia ir pirmieji veiksmai tikslo link. Grupė ėmėsi lyderystės sukuriant bendradarbiavimo platformą www.EnergySmartSTART.lt, kuri jungia energetikos sektoriaus įmonių iniciatyvas su švietimo įstaigų poreikiais. #EnergySmartSTART platforma tampa nacionaliniu projektu, kuris didina energetikos pokyčio žinomumą ir patrauklumą, kelia sau lūkestį įtraukti daugiau jaunų žmonių ir drauge kurti energetiškai sumanų pasaulį. Prie šios platformos kviečiame prisijungti ir kitas šalies energetikos bendroves, kad tai būtų visų šalies energetikų interesas – kelti šios srities prestižą ir paskatinti jaunąją kartą rinktis energetiko profesinį kelią. Platformoje galima rasti informacijos moksleiviams, studentams, visuomenei. Studentai informuojami apie galimybę gauti stipendiją pasirinkus su energetika susijusias specialybes. Čia taip pat nukreipiama į darbo skelbimus, energetikos įmonėse esančias laisvas vietas praktikai ar stažuotei. 2022 metais Grupė pakoregavo Paramos skyrimo politiką ir atvėrė galimybes tikslinei paramai ne tik bendruomenėms, bet ir švietimo įstaigoms. Tai lėmė ilgalaikis įsipareigojimas būti aktyviu partneriu diegiant energetikos transformacijos idėjas švietime – mokyklose, aukštosiose bei profesinėse mokyklose. Grupė bei kitos energetikos įmonės suteikia paramą, dalinasi praktinėmis žiniomis bei specialistų patirtimi, o švietimo įstaigos, gavusios paramą, pradeda įgyvendinti kokybinį studijų programų pokytį ir, skirdamos studentams stipendijas, sudaro jiems palankesnes sąlygas siekti geriausių rezultatų. Grupė #EnergySmartSTART programos rėmuose 2022 m. skyrė 150 tūkst. Eur finansinę paramą aštuonioms aukštosioms mokykloms, kurios stipendijas, siekiančias 300 Eur per mėnesį ir mokamas net 10 mėnesių, skyrė penkioms dešimtims pirmakursių. Kiti programos partneriai stipendijoms skyrė dar beveik 100 tūkst. Eur. Didžiausią dalį Grupės skirtos finansinės paramos aukštosioms mokykloms pasidalino Kauno technologijos ir Vilnius Tech universitetai – po 10 studentų, po 7 stipendijas iš gautos finansinės paramos skyrė Klaipėdos valstybinė ir Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijos, po 5 – Kauno technikos ir Kauno kolegijos, 4 stipendijos skirtos Šiaulių valstybinės kolegijos pirmakursiams, o dar 2 – Panevėžio kolegijos pirmakursiams. Ateityje numatyta paramą skirti ne tik studentų stipendijoms, tačiau ir energetikos sektoriui strategiškai svarbių studijų krypčių, studijų kokybės gerinimui. Ypatingas dėmesys programoje skiriamas kokybiškam ir tvariam santykio ir bendradarbiavimo kūrimui tarp akademinės bendruomenės, energetikos sektoriaus įmonių ir inžinerijos studijų studentų. Drauge ieškome pokytį darančių iniciatyvų. Kaip didžiausia sektoriaus įmonė, subūrėme aktyvią pirmo kurso remiamų studentų bendruomenę. Kviečiame juos į svečius, 2022 m. aktualijos ir darbai užtikrinant pakankamą kompetentingų darbuotojų skaičių dabar ir ateityje: 219 / 468 2022 m. metinis pranešimas / Tvarumo (socialinės atsakomybės) ataskaita Turinys » organizuojame šešėliavimo praktikas ir kitas patirtis energetikoje jau nuo pirmo kurso. Darbuotojų kompetencijų stiprinimas. #EnergySmart UNI apimtyje 2022 m. darbuotojams pasiūlėme keturių strateginių kompetencijų I kurso elektroninius mokymus su video paskaitomis ir interaktyviomis praktinėmis užduotimis. Šių elektroninių mokymų tikslas – visiems darbuotojams perduoti adaptyvumo, energetikos ekspertiškumo, verslumo (antreprenerystės) ir tvaraus inovatyvumo bazines teorines žinias ir esminius taikymo principus. Per 2022 m. strateginių kompetencijų I kursą pabaigė 83 % Grupės darbuotojų (tikslas buvo 80 %). Į naujokų adaptacijos procesą taip pat integruota Strateginių kompetencijų pirmo lygio ugdymo programa, kuri užtikrinta, kad naujokai atliktų Strateginių kompetencijų pirmo lygio mokymus per 6 mėn. nuo įsidarbinimo datos. 2022 m. „Grow akademija“ atsinaujino ir siūlė dalyvauti trijų skirtingų formatų vidiniuose mokymuose: gyvuose (4 temos), nuotoliniuose (per MS Teams; 20 temų) ir žiūrint mokomuosius vaizdo įrašus (7 temos). Taip siekėme prisiderinti prie hibridinio darbo pobūdžio, siūlyti skirtingus mokymosi būdus organizacijoje, užtikrinti didesnį mokymų pasiekiamumą darbuotojams patogiu metu, efektyvinti administracinius išteklius. Iš viso darbuotojams „Grow akademijoje“ pasiūlyta apie 30 skirtingų mokymų temų, kurios patenka į asmenybės ugdymo, skaitmeninių įgūdžių ugdymo, darbo srities aktualijų kategorijas. Vidinių lektorių bendruomenę sudarė 42 darbuotojai – tai vidiniai lektoriai, kuriuos motyvuoja galimybė dalintis savo patirtimi, ugdyti kolegas ir kartu augti patiems. Per 2022 m. „Grow akademijos“ mokymuose sudalyvavo virš 3 200 Grupės darbuotojų. 2022 m. Grupės „Naujokų savaitės“ mokymų krepšelį papildėme tvarumo mokymais, vykstančiais kartą per ketvirtį. Mokymuose suteikiame pamatines žinias apie tvarumo kilmę ir prasmę, pokyčius visuomenėje ir aplinkoje, darnaus vystymosi tikslus, tvarumo ir ESG skirtumus, pristatome Grupės tvarumo strategiją ir tikslus. Apžvelgiame manipuliavimo tvarumu klausimą ir nagrinėjame jo pavyzdžius. Per 2022 m. tvarumo mokymuose sudalyvavo apie 400 naujokų. Karjera. Ir Grupės viduje, ir išorėje (Grupės internetiniame puslapyje) buvo pristatytas naujas projektas „Karjeros kelias „Ignitis grupėje“ – vizualizuotos galimos karjeros kelionės, įgūdžių poreikis, kolegų, padariusių karjeros pokyčius, istorijos. Skatinant judėjimą Grupės viduje, Grupės darbuotojai buvo kviečiami dalyvauti vidinėje karjeros mugėje, kurios metu darbuotojai galėjo daugiau išgirsti apie skirtingų įmonių bei jų padalinių veiklą. Vidinė karjeros mugė truko 7 dienas, įvyko 31 pristatymas. 2022 m. 387 Grupės kolegos (apie 10 % Grupės darbuotojų) padarė vidinę karjerą. 220 / 468 2022 m. metinis pranešimas / Tvarumo (socialinės atsakomybės) ataskaita Turinys » #EnergySmartSTART. Su svarbių mums inžinerinių studijų dėstytojais leidžiamės studijų kokybės gerinimo keliu. Mūsų darbuotojai 2023 m. įsitrauks į kursinių, diplominių, tiriamųjų darbų temų sudarymo procesą, recenzavimą, darbą vertinimo komisijose, aktyviai skaitysime kviestines paskaitas įvairiomis energetikos temomis aukštojo mokslo įstaigose taip kurdami glaudų santykį tarp verslo ir akademinės bendruomenės. Talentų bankas. Šiuo metu rengiamos darbuotojų, pasižyminčių išskirtinėmis lyderystės kompetencijomis, identifikavimo ir ugdymo Grupėje gairės, kurios padėtų identifikuot Grupėje gabiausius ir aukščiausią augimo potencialą turinčius darbuotojus, jų ugdytinas sritis ir užtikrinti jų augimą. Darbuotojų kompetencijų stiprinimas. 2023 m. Strateginių kompetencijų ugdymo kelionę tęsime ir darbuotojams pasiūlysime II kurso adaptyvumo, energetikos ekspertiškumo, verslumo (antreprenerystės) ir tvarus inovatyvumo mokymus „blended“ formatu, kuris apims tiek elektroninius mokymus, tiek nuotolines paskaitas, tiek ir gyvus seminarus. 2023 m. tikslas išlieka toks pats – kad bent 80 % Grupės darbuotojų būtų įgiję pirmojo ir (ar) antrojo lygio žinias, bet plečiama mokymų apimtis. „Grow akademijos“ mokymų paketą 2023 m. papildys tvarumo ir daugelis kitų aktualių mokymų, skirtų Grupės kolegoms. Taip pat parengsime elektroninius tvarumo mokymus anglų kalba kolegoms, nekalbantiems lietuviškai. Naujokai. Visiems naujokams sudarysime galimybes adaptacijos metu dalyvauti „bičiulio“ programoje, kurioje, be kartu su vadovu kuruojamu adaptacijos ir sklandaus įvedimo į organizaciją planu, naujokai turės galimybę mokytis kartu su „bičiuliu“ – geros patirties organizacijoje turinčiu kolega. Rūpindamiesi, kad turėtume pakankamai kompetentingų darbuotojų ketiname: 221 / 468 2022 m. metinis pranešimas / Tvarumo (socialinės atsakomybės) ataskaita Turinys » Glaudus santykių su bendruomenėmis, kurių artimoje aplinkoje veikiame, ir nevyriausybinėmis organizacijomis palaikymas – vienas pagrindinių darnios ir atsakingos mūsų veiklos principų, nustatytų Etikos kodekse ir Darnumo politikoje. Veikiame nuosekliai ir skaidriai, prisiimdami atsakomybę už savo veiklą ir bendradarbiaudami su įvairiomis organizacijomis. Siekiame maksimaliai sumažinti galimą neigiamą poveikį bendruomenėms ir būti patikimu bendruomenių nariu. Formuodami ir tobulindami savo tvarumo veiklas atsižvelgiame į bendruomenės narių nuomonę, todėl prioritetą teikiame atvirai ir aktyviai komunikacijai. Su bendruomenėmis siekiame bendradarbiauti nuosekliai ir vieningai, ypatingą dėmesį skirdami abipusiai naudingoms partnerystėms, veikloms ir projektams. Grupės objektai ir infrastruktūra (elektrinės, vėjo ir saulės parkai, elektros ir dujų skirstomieji tinklai) geografiškai išskaidyti po skirtingus Lietuvos regionus ir kaimynines šalis, todėl Grupės veikla gali turėti ekonominį, socialinį ir su aplinkosauga susijusį poveikį Grupės objektų apylinkių gyventojams. Suprantame, kad vietos gyventojai nori gyventi saugioje ir kokybiškoje aplinkoje. Grupėje patvirtintos Grupės bendruomenių įtraukimo ir santykių valdymo gairės, kuriose įvardintos priemonės, kuriomis stiprinama atsakingo ir darniai vystomo verslo kultūra ir praktika – didinamas bendruomenių įtraukimas kuriant naujus produktus ar paslaugas, vykdant švietėjiškas su Grupės veiklos specifika susijusias veiklas, ypač energetinio efektyvumo srityje. Gairės apibrėžia, kad Grupės veiklos kontekste išskiriamos tos bendruomenės, kurioms Grupės veikla daro arba gali daryti poveikį. Grupės praktikoje bendruomenėmis, galinčiomis patirti poveikį dėl Grupės veiklos, laikomos tokios, kurios įsikūrusios iki 5 km atstumu nuo veiklos objektų, pavyzdžiui, vėjo parko. „Ignitis renewables“ (Žalioji gamyba) paramą teikia remiantis Grupės paramos skyrimo politika ir „Ignitis renewables“ paramos valdymo taisyklėmis (jas galima rasti čia). Parama skiriama bendruomenių socialiniams, švietimo, meno, kultūros, mokslo ir sporto (išskyrus ekstremalų ir padidintos rizikos sportą), visuomeninės aplinkos (įskaitant ir viešosios infrastruktūros) gerinimo ir plėtros, aplinkos apsaugos projektams, veikloms. Visos bendruomenės, kurių artimoje aplinkoje aktyviai vystome arba turime veikiančius parkus, turi atsakingo asmens – bendruomenių koordinatoriaus – kontaktus ir reguliariai palaiko ryšį. Dėl vystymo veiklos naujumo iššūkių kelia naujų bendruomenių įtraukimas. Tačiau kuriama bendruomenių įtraukimo strategija ir Gairių atnaujinimai turėtų padėti išgryninti procesą. Siekdami išsklaidyti Vilniaus KJ ir Kauno KJ (Žalioji gamyba) kaimynystėje įsikūrusių bendruomenių nerimą dėl galimos oro taršos, savanoriškai vykdome su bendruomenėmis ir Aplinkos apsaugos agentūra suderintas aplinkos oro taršos koncentracijų matavimo programas. Stebėjimai Kauno mieste ir rajone bei Vilniaus Lazdynų mikrorajone vykdomi nuo 2018 m. Tyrimais oro kokybė įvertinta ne tik jėgainių eksploatavimo metu, bet ir prieš pradedant eksploatuoti jėgaines siekiant patikimo vertinimo. Tyrimams naudojama moderni mobili įranga – mobilios Aplinkos apsaugos agentūros ir Estijos aplinkos tyrimų laboratorijos, su kuriomis keliskart per metus skirtingais sezonais atliekami kietųjų dalelių, azoto dioksido, anglies monoksido ir benzeno bei kiti matavimai (furanų ir dioksinų atliekami du kartus per metus – šaltuoju ir šiltuoju metų laiku). Tokia įranga leidžia gauti patikimus ir nepriklausomus duomenis apie oro taršos pobūdį bei jų koncentracijos pokyčius. Atliekant aplinkos oro kokybės matavimus, atsižvelgiama ir į momentines meteorologines sąlygas, Kaip mes dirbame Vietinių bendruomenių gerovė ir ryšiai su jomis GRI 3-3 GRI 413-2 222 / 468 2022 m. metinis pranešimas / Tvarumo (socialinės atsakomybės) ataskaita Turinys » galinčias lemti taršos koncentracijos kiekį ore. Nepriklausomi matavimų rezultatai skelbiami viešai Kauno KJ ir Vilniaus KJ interneto svetainėse. ESO (Tinklai) aktyviai vykdo gyventojų ir kitų suinteresuotų šalių informavimą, švietimą apie vykdomą tinklo veiklą: tinklo patikimumą, energetikos sektoriaus įgalinimą – elektros rinkos liberalizaciją, išmaniųjų skaitiklių diegimą, klientų patirtis, prevencijos vykdomą veiklą. Edukuoja gyventojus kaip saugiai elgtis elektros nutrūkimų, dujų gedimų atvejais. Šioms ir kitoms saugos temoms yra sukurtas atskiras „Saugi energija“ polapis. Geri santykiai su bendruomenėmis visos Grupės kontekste svarbūs tiek kalbant apie naujus „Ignitis renewables“ (Žalioji gamyba) projektus, Vilniaus KJ ir Kauno KJ (Žalioji gamyba) veiklą, tiek apie ilgalaikę „Ignitis gamybos“ ir ESO (Tinklai) veiklą. Kaip ir vykdydami bet kurią kitą Grupės veiklą, tikimės, kad darbuotojai ir partneriai, bendraudami su bendruomenėmis, laikysis mūsų Etikos kodekso. Vienas iš mechanizmų, padedančių mums likti ištikimiems savo įsipareigojimams, yra konfidenciali Pasitikėjimo linija, kuria gali naudotis visi vidiniai ir išoriniai suinteresuotieji asmenys, norėdami pranešti apie galimus ar faktinius mūsų darnumo principų pažeidimus. Kiekvienam vykdomam vėjo jėgainių projektui paskiriame atsakingą asmenį, į kurį bendruomenės atstovai gali kreiptis tiesiogiai. ESO (Tinklai) papuošta transformatorinė Vilniaus Vingio parke 223 / 468 2022 m. metinis pranešimas / Tvarumo (socialinės atsakomybės) ataskaita Turinys » „Ignitis renewables“ (Žalioji gamyba) ir jos dukterinės bendrovės suteikė paramą devynioms bendruomenėms, įsikūrusioms šalia įmonių valdomų atsinaujinančios energetikos projektų. Iš viso bendruomenių paramai skirta 86,1 tūkst. Eur. Visuose patvirtintuose projektuose numatomas vietos bendruomenėms aktualios infrastruktūros atnaujinimas arba įrengimas. Dauguma paramos gavėjų savo projektus planuoja įgyvendinti iki 2023 m. vidurio. Šiemet pirmą kartą paraiškas paramai teikti buvo pakviestos ir Lenkijoje, šalia Pomeranijos vėjo elektrinių parko įsikūrusios bendruomenės. Deja, nei viena paraiška neatitiko administracinių reikalavimų. „Ignitis renewables“ (Žalioji gamyba) atstovai bent po kartą gyvai susitiko su bendruomenių atstovais Jurbarko, Tauragės, Kretingos ir Mažeikių rajonuose (įvyko 10 susitikimų). Be įprastų susitikimų, Grupė taip pat dalyvavo 6 bendruomenių organizuotuose renginiuose. Vystėme idėją pritaikyti vėjo jėgainių parkus edukacijoms ir turizmui atsinaujinančios energetikos tema. Tikimės, kad tokiu būdu vietovėse aplink parkus padidinsime turistų skaičių ir taip suteiksime naujų galimybių vietos bendruomenėms, paskatinsime jų verslumą. Siekiant projekto aktualumą išbandyti realiomis sąlygomis, 2022 m. suorganizavome dvi pilotines edukacijas (viena vidinė ir viena išorinė). Edukacijų programą sudarė ekskursija vėjo parke, vėjo turbinų modeliukų konstravimo dirbtuvės. Įvertinus gautą grįžtamąjį ryšį, nuspręstą projektą vystyti ir toliau, įtraukiant vis daugiau bendruomenių. 2022 m. darbai bendradarbiaujant su bendruomenėmis: 224 / 468 2022 m. metinis pranešimas / Tvarumo (socialinės atsakomybės) ataskaita Turinys » Per pirmą 2023 m. ketvirtį ketiname parengtii Santykių su bendruomenėmis valdymo strategiją ir atnaujinti Grupės bendruomenių įtraukimo ir santykių valdymo gaires, kad būtų užtikrinta savalaikė ir atvira komunikacija, ilgalaikiai abipusiai vertingi ryšiai. 2023 m. vėl kviesime šalia „Ignitis renewables“ (Žalioji gamyba) vystomų ar veikiančių pajėgumų Lietuvoje ir Lenkijoje įsikūrusias bendruomenes teikti paraiškas bendruomenių projektų finansavimui. Parengsime ir platesniu mastu išbandysime ekskursijų atsinaujinančios energetikos objektuose modelį, įtraukiant vietos turizmo informavimo centrus, mokyklas, vietos bendruomenes. Kauno KJ (Žalioji gamyba) ir Kauno rajono savivaldybė dar 2021 m. pasirašė bendradarbiavimo sutartį. Pagal ją, artimiausiu metu planuojama parengti ir suderinti paramos aplink Kauno KJ įsikūrusioms bendrovėms tvarką, kuri numatys paramos dydį, jos tvirtinimo ypatumus. Ši parama bus skirstoma internete skelbiant viešąjį konkursą paramai gauti. Siekdami gerinti bendruomenių gyvenimą ir megzti ilgalaikius ryšius ketiname: 225 / 468 2022 m. metinis pranešimas / Tvarumo (socialinės atsakomybės) ataskaita Turinys » Grupė kuria energetiškai sumanų pasaulį vardan tvarios ateities. Mūsų pažadas – lengvesnis gyvenimas energetiškai sumaniems – mus įpareigoja aktyviai veikti įvairiuose visuomenės segmentuose siekiant įgalinti visuomenę tapti žaliosios energetinės transformacijos dalimi. Grupė edukuoja, kuria bendradarbiavimo platformas, vysto paslaugas ir inovacijas, įsitraukia į įvairaus pobūdžio partnerystes. Savo aktyvia visuomenine veikla siekiame pasiekti plačią nacionalinę auditoriją, taip pat įtraukti toli nutolusius regionus į bendrą informacinį lauką, kuriame tvarumo idėjos – aplinkosaugos, skaidrios valdysenos, socialinės atsakomybės bei subalansuoto tarpusavio veikimo – taptų įkvėpimu veikti kiekvienam individualiai ir bendrai drauge. Savanorystė. Visi Grupės darbuotojai turi galimybę skirti vieną dieną per metus savanorystės veikloms. Ši galimybė įtvirtinta Grupės papildomų naudų standarte. Siekiama įgalinti kiekvieną darbuotoją prisidėti prie darnių veiklų. Skirdami vieną dieną savanoriškai veiklai: – kuriame vertę visuomenei; – dalinamės savo žiniomis ir patirtimi; – išbandome naują veiklą. Grupėje yra išskirtos dvi kryptys, kuriose rekomenduojama rinktis savanoriškas veiklas: – aplinkos apsauga. Grupė visose savo veiklose didžiausią dėmesį skiria įsipareigojimui kurti energetiškai sumanų pasaulį bei tvaresnę ateitį. Diegdami modernius sprendimus ir inovacijas mes rūpinamės aplinka, kuri mus supa; – profesinė savanorystė. Grupėje dirba geriausi savo srities specialistai, kurie savo žiniomis ir patirtimi gali dalintis. Dalindamiesi žiniomis, siekiame įkvėpti kitas organizacijas siekti aukštų tikslų bei prisidedame prie Lietuvos ekonomikos stiprinimo. Kaip mes dirbame Įsitraukimas į visuomenines veiklas GRI 413-1 226 / 468 2022 m. metinis pranešimas / Tvarumo (socialinės atsakomybės) ataskaita Turinys » Efektyvaus ir atsakingo energijos vartojimo švietimo pilotinis projektas. 2022 m. lapkričio 25 d. startavo Efektyvaus ir atsakingo energijos vartojimo švietimo programos pilotinis projektas, kuriame dalyvauja Tauragės rajono mokyklos ir jose mokantys pedagogai. Programos pagrindinis tikslas – suformuoti žinias tvarumo ir atsakingo energijos suvartojimo temose: energijos šaltiniai ir geografija, energijos virsmas, klimato kaita ir ŠESD emisijos, energetinė nepriklausomybė, energijos bendruomenės, energetinis efektyvumas ir transportas, atsakingas energijos suvartojimas namuose – švaistymo mažinimas ir finansinio raštingumo galimybės, energetiškai išmani ateitis – didžiausi energetikos iššūkiai, energetiko profesija, ateities miestas. Projekto dėmesys koncentruojamas į geografijos, fizikos, ekonomikos, matematikos, anglų k., istorijos, pilietinio ugdymo ir kt. disciplinas. Programoje parengta medžiaga 7–11 klasių moksleiviams, o jos turinys pritaikytas atnaujintai švietimo programai. Savo profesines žinias gilinti pakviesti ir mokytojai, kuriems skirta akredituota profesinio tobulėjimo mokymų programa klimato kaitos, švarios energijos ir atsakingo energijos vartojimo temomis. Mokymų metu jie sužinojo, kaip mokyti vaikus apie klimato kaitą, geriau pažino energetiką ir išbandė interaktyvių mokymo metodų. Programos pilotiniame projekte dalyvauti užsiregistravo daugiau nei 50 mokytojų iš 11 skirtingų mokyklų. Po pilotinės programos Tauragės rajono mokyklose, 2023–2024 mokslo metais planuojama plėsti programos mastą – dalyvauti bus kviečiamos mokyklos iš įvairių Lietuvos regionų. Ilgalaikis tikslas – nacionaliniu mastu vykdoma Energetinio efektyvumo ugdymo mokyklose programa. Pasikviesk energetiką. Švietimo įstaigos gali pasikviesti energetikos sektoriuje dirbančius žmones į svečius. Grupės kolegos keliauja į darželius, mokyklas ir aukštąsias mokyklas, pasakoja moksleiviams ir studentams apie darbą energetikos sektoriuje. Griaunami mitai, parodoma, kad energetika – ir labai dinamiškas, platus, ir be galo įdomus sektorius. Per 2022 metų 40 kolegų aplankė apie 3 500 darželinukų ir moksleivių. Ekskursijos Grupės objektuose. Grupė suteikia galimybę apsilankyti elektrinėse ir pamatyti, kaip gaminama elektros energija, susipažinti su išskirtinių elektrinių istorija, veikla, technologija ir pagrindiniais įrenginiais. Labiausiai į šias ekskursijas kviečiame inžinerinių ir energetikos studijų krypčių studentus, moksleivius, kurie galvoja apie savo ateities karjerą. Ekskursijas vedame Kauno HE, Kruonio HAE, Kauno KJ ir Vilniaus KJ (visi objektai – Žaliosios gamybos segmentas). Populiariausias norimas aplankyti objektas yra Kruonio HAE. Per 2022 metus įvyko 134 ekskursijos, kuriose sudalyvavo daugiau kaip 2 100 dalyvių. Savanorystė. Per 2022 m. 309 Grupės darbuotojai pasinaudojo galimybe savanoriauti įvairiose socialinėse (pvz., gyvūnų globos, pagalbos vargstantiems, pagalbos Ukrainai ir kitose) ir aplinkosauginėse (saugomose teritorijose, aplinkos valymo ir kitose) iniciatyvose. Iš viso Grupės darbuotojai per 2022 m. savanorystei skyrė beveik 2 500 val. 2022 m. centriniame Grupės biure Vilniuje darbuotojus du kartus pakvietėme tapti neatlygintinais kraujo donorais, į kvietimą atsiliepė 115 kolegų (apie 10 % centrinio biuro darbuotojų). Bendradarbiavimas su kitomis organizacijomis. 2022 m. Grupė aktyviai dalyvavo partnerystėse su kitomis organizacijomis ir iniciatyvomis, siekiant didinti tvarumo temų sklaidą Lietuvoje. Aktyviai plėtojome klimato kaitos, žaliosios energetikos transformacijos bei gaminančių vartotojų temas „Tvari Lietuva“ projekto rėmuose. Bendradarbiavome su „Kino karavanu“ bei „Mo muziejumi“, siekdami tvarumo temas gvildenti pasitelkus meno formas – kiną, dailę, fotografiją – bei didinti jų prieinamumą regionuose. Bendradarbiaudami su diskusijų festivaliu „Būtent!“, „Žaliųjų idėjų festivaliu“ bei įsitraukdami į Nacionalinio aplinkosaugos egzamino užduočių ruošimą drauge su partneriais tęsėme ir gilinome tvarumo tematiką įvairiuose kontekstuose. Grupė antrus metus iš eilės dalyvauja „Kino karavano“ projekte, su kuriuo leidžiamės į didžiausią vasaros ekspediciją. Projekto tikslas – kokybišką autorinį kiną padaryti lengvai prieinamą kuo platesnei įvairaus amžiaus auditorijai, skirtingiems socialiniams sluoksniams 2022 m. aktualijos ir pasiekimai įsitraukiant į visuomenines veiklas: 227 / 468 2022 m. metinis pranešimas / Tvarumo (socialinės atsakomybės) ataskaita Turinys » bei turtinti kultūrinį Lietuvos regionų gyvenimą ir mažinti jų socialinę atskirtį. Per 3 vasaros mėnesius aplankėme 40 miestų ir miestelių, filmai sulaukė beveik 11 tūkst. žiūrovų. Susitikimų su į kino seansus atvykusiais žmonėmis metu Grupės komanda dalinosi naujienomis, susijusiomis su Grupės veikla, atsakė į aibę įvairių su elektros tiekimu, kainodara ar energetiniu efektyvumu susijusių klausimų. Be to, išsamiai pristatėme naujas energetikos tendencijas ir jos „žaliąją“ transformaciją: pasakojome apie saulės ir vėjo elektrinių naudą tiek buitiniams vartotojams, tiek Lietuvai ir ekologijai, taip pat aiškinome, kaip tapti gaminančiu vartotoju ir kokia to nauda. Bendruomenėms, kuriose „Ignitis renewables“ (Žalioji gamyba) planuoja saulės ar vėjo elektrinių statybos projektus, pasakojome apie planus ir atsakėme į kilusius klausimus. Pagalba Ukrainai. 2022 metų vasario 24 diena prasidėjo invazija į Ukrainą. Karo artumas daugeliui pasėjo nerimą, ateities baimę, tačiau Grupė pasirinko kovoti išvien su Ukrainos žmonėmis – teikti jiems pagalbą, taip pat drauge rūpinantis ir savo kasdienybe ir savijauta. Ši invazija prieštarauja mūsų vertybėms, todėl imamės ir toliau imsimės veiksmų, palaikančių Ukrainą, jos žmones ir ginsime žmogaus teises bei energetinę nepriklausomybę. Grupės darbuotojai aktyviai prisidėjo prie savanoriškų veiklų padedant pabėgėliams iš Ukrainos. Dar nuo invazijos pradžios inicijavome veiksmus, kuriais galėtumėme padėti tiek Ukrainos žmonėms, tiek mūsų kolegoms, pasirengusiems pasirūpinti nuo karo bėgančiomis šeimomis, draugais ir kitais žmonėmis. Rinkome ir į konflikto zoną siuntėme medicinos ir kitas humanitarinės pagalbos priemonės, rinkome paramą nuo karo pabėgusiems žmonėms. „Ignitis grupės paslaugų centras“ Ukrainos švietimo ministerijai perdavė 150 nešiojamų kompiuterių. Suteikiant humanitarinę pagalbą bendrovė ESO (Tinklai) Ukrainai teikė galios transformatorius, dyzelinius generatorius ir kitas įvairias medžiagas, reikalingas sugadinto ar sugriauto elektros tinklo atstatymui. Be to, ir toliau finansiškai rėmėme ir remiame Grupės kolegas, besirūpinančius saugiu Ukrainos žmonių apgyvendinimu. 228 / 468 2022 m. metinis pranešimas / Tvarumo (socialinės atsakomybės) ataskaita Turinys » Skaidri ir etiška veikla ≥95 % darbuotojų netoleruoja korupcijos ≥70 % Koreguoto EBITDA iš tvarių veiklų dalis Atspari veikla ir tvarios vertės kūrimas 5.7 Patikima organizacija 94 % 74,6 % Programa 2025 m. strateginiai tikslai 2022 m. © Norbert Tukaj 229 / 468 2022 m. metinis pranešimas / Tvarumo (socialinės atsakomybės) ataskaita Turinys » Skaidrumas, korupcijos prevencija ir įsipareigojimų vykdymas sudaro atsakingos ir sėkmingos organizacijos veiklos pagrindą. Nuolat stipriname atsakingo verslo principų ugdymą, netoleruojame jokių korupcijos formų, laikomės aukštų etikos, atskaitingumo ir skaidrumo standartų. Mūsų kasdienėje veikloje integruoti ne tik piktnaudžiavimą rinka reguliuojantys ES dokumentai, bet ir Lietuvos banko, „Nasdaq Vilnius“, Londono akcijų biržos, Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijų dokumentai ir gairės. Grupės veiklos partneriai ir kitos šalys, turinčios santykių su Grupės įmonėmis, veiklą turi grįsti etiško ir atsakingo verslo principais, laikytis teisės aktuose įtvirtintų antikorupcijos nuostatų. Grupės verslo sprendimai ir veiksmai grindžiami tarpusavio pasitikėjimo, objektyvumo, nešališkumo, viešųjų interesų viršenybės principais. Etika ir korupcijos prevencija. Grupės etikos kodeksas paremtas mūsų organizacijos vertybėmis ir apibrėžia, kokiais etiškos veiklos principais remiasi Grupės įmonės bei darbuotojai. Etikos kodeksas nustato: – kaip mes siekiame savo tikslų; – kaip elgiamės su kolegomis ir partneriais; – kokie yra mūsų etiškos veiklos standartai. Kiekvienas Grupės darbuotojas privalo būti susipažinęs su Etikos kodekso nuostatomis. Už tinkamą kodekso nuostatų laikymąsi atsakingi visi Grupės įmonių darbuotojai. Antikorupcinė politika – tai pagrindinis Grupės antikorupcinės aplinkos kūrimo dokumentas, nustatantis taikomus skaidrios aplinkos kūrimo principus ir įsipareigojimus, jų įgyvendinimą, priežiūrą ir kontrolę. Politikos tikslas – užtikrinti, kad veikla būtų vykdoma pagal aukščiausius etikos reikalavimus bei principus, vadovaujantis skaidrumo, sąžiningo, etiško elgesio principais. Antikorupcinė politika taikoma visiems Grupės darbuotojams, visi darbuotojai ir veiklos partneriai (rangovai, tiekėjai, konsultantai, kiti partneriai ir suinteresuotosios šalys) privalo susipažinti su šia politika ir vykdyti jos reikalavimus. Ši politika laikoma vienu iš gerųjų pavyzdžių, kaip prisidedama prie atsakingo verslo standarto kūrimo. 2022 m. Grupėje Antikorupcinės politikos reikalavimų nesilaikymo atvejų nebuvo. „Ignitis grupė“ 2021 m. tapo pirmuoju holdingu Lietuvoje, gavusiu tarptautinį Antikorupcinės vadybos sistemos (toliau – AKVS) sertifikatą. Sertifikatas patvirtina sistemos atitiktį LST/ISO 37001 standartui visose Grupės įmonėse. Nepriklausomi išorės auditoriai kasmet vertina, kaip Grupėje laikomasi šiam sertifikatui keliamų reikalavimų. Grupė numato ir įgyvendina korupcijos prevencijos priemones, vertina atsparumo korupcijai reikalavimų įgyvendinimą. Siekiant nuolat gerinti AKVS, Grupėje reguliariai atliekama įgyvendinamų antikorupcinių priemonių kontrolė ir vykdomas antikorupcinės politikos veiksmingumo vertinimas. Kaip mes dirbame Etiškas verslas, antikorupcija ir skaidrumas GRI 3-3 GRI 2-24 GRI 2-27 GRI 206-1 Nasdaq G6GRI 2-23 230 / 468 2022 m. metinis pranešimas / Tvarumo (socialinės atsakomybės) ataskaita Turinys » Grupės darbuotojai yra Specialiųjų tyrimų tarnybos (toliau – STT) įkurtos „Skaidrumo akademijos“, kurios tikslas – suvienyti korupcijos prevencijos ekspertus, atsakingas ir suinteresuotas institucijas bei paskatinti jas dalintis gerąja patirtimi, ekspertai ir mentoriai. Grupė ir STT yra pasirašiusi sutartį dėl bendradarbiavimo korupcijos prevencijos srityje. Vadovaujantis sutartimi, STT darbuotojai teikia metodinę ir praktinę pagalbą, susijusią su korupcijos prevencija. Kuriant antikorupcinę aplinką Grupėje, ypatingai didelis dėmesys skiriamas darbuotojų antikorupcinio sąmoningumo ugdymui, etiško elgesio ir etiško verslo skatinimui. Antikorupcinis švietimas vykdomas įvairiais būdais bei priemonėmis, pagal tikslinę auditoriją ir jos poreikius adaptuojant mokymų turinį bei pritaikant mokymo metodus. Visi Grupės darbuotojai, neatsižvelgiant į jų pareigas, reguliariai dalyvauja antikorupciniuose mokymuose, kad turėtų naujausią informaciją apie įgyvendinamą Grupės antikorupcinę politiką ir procedūras, visus su jų pareigomis susijusius pokyčius ir teisės aktų pakeitimus. Ypač didelis dėmesys skiriamas naujų darbuotojų antikorupciniam švietimui. Darbuotojai kasmet kviečiami atnaujinti turimas antikorupcines žinias bei atlikti antikorupcinių žinių patikrinimo testą. Korupcijos rizikų vertinimas ir valdymas. Grupės verslo atsparumo funkcijos darbuotojai ne rečiau kaip kartą per metus atlieka ir, esant poreikiui, atnaujina korupcijos rizikos vertinimą, identifikuoja ir išanalizuoja korupcijos riziką, įvertina, ar esamomis antikorupcinėmis ir kitomis kontrolės priemonėmis galima tinkamai ir veiksmingai mažinti didesnę nei maža korupcijos riziką, o joms esant nepakankamoms – planuoja proporcingas nustatytai korupcijos rizikai valdyti naujas ar papildomas antikorupcines ir kitas kontrolės priemones, nustato veiksmingumo vertinimo kriterijus ir paskiria atsakingus asmenis. Korupcijos rizikos vertinimas yra sudėtinė korupcijos rizikos valdymo proceso dalis. Korupcijos rizikos vertinimas, korupcijos rizikos mažinimo Centralizuotos priemonės (taikomos visose Grupės įmonėse) – Etikos kodeksas. – Kandidatų stropus tikrinimas. – Baziniai antikorupciniai e-mokymai darbuotojams. – Interesų konfliktų valdymas. – Dovanų ir svetingumo valdymas. – Vykdomų pirkimų stropus tikrinimas (prieš sudarant sutartis). – Susirūpinimo reiškimas (angl. whistle-blowing). – Vidiniai tyrimai. Papildomos priemonės (taikomos pagal poreikį, įvertinus galimą korupcijos riziką) – Funkcinių sričių korupcinės rizikos vertinimas. – Sandorių bei veiklos partnerių stropus tikrinimas (prieš sudarant sutartis). – Veiklos partnerių įgyvendinamos antikorupcinės kontrolės priemonės ir įsipareigojimai. – Finansų ir ne finansų kontrolės priemonės. – Papildomi antikorupciniai mokymai darbuotojams. – Papildomi antikorupciniai mokymai veiklos partneriams. Grupės AKVS sistema plano rengimas ir korupcijos rizikos įvertinimo analizė vykdomi pagal Grupės korupcijos rizikos vertinimo standartą, kuris nustato vieningą Grupės įmonių korupcijos rizikos vertinimo tvarką, siekiant tinkamai įgyvendinti Antikorupcinėje politikoje iškeltus tikslus ir palaikyti Grupėje įdiegtą AKVS pagal standarto LST/ISO 37001 reikalavimus. Standartas detalizuoja korupcijos rizikos vertinimo tikslus ir uždavinius, įgyvendinimo procesą, jo etapus, siektinus rezultatus. Standartu siekiama užtikrinti, kad būtų atliekamas sistemingas korupcijos rizikos vertinimas, numatomos ir planuojamos proporcingos antikorupcinės kontrolės priemonės, jų efektyvumo vertinimo kriterijai, šių priemonių įgyvendinimo terminai ir už jų įgyvendinimą atsakingi padaliniai ir darbuotojai. Plačiau apie rizikų valdymą skaitykite metinio pranešimo dalyje „4.7 Rizikų valdymas“. 231 / 468 2022 m. metinis pranešimas / Tvarumo (socialinės atsakomybės) ataskaita Turinys » Kaip valdome rizikas dėl interesų konfliktų? – Atvirai ir sąžiningai atskleidžiame savo privačius interesus užpildydami ir laiku atnaujindami privačių interesų deklaracijas. Tai viena iš veiksmingiausių interesų konfliktų prevencijos priemonių, leidžiančių tiek įmonių vadovams, tiek ir visuomenei susipažinti su asmens privačiais interesais ir užkirsti kelią kilti interesų konfliktų situacijoms. Taip pat tai yra kontrolės įrankis pačiam asmeniui, kuris, pildydamas privačių interesų deklaraciją, atitinkamai susistemina duomenis apie savo privačius interesus, juos įsimena ir tai vėliau padeda vengti interesų konfliktų. – Iš anksto informuojame apie situacijas, kurios gali sukelti interesų konfliktą ir, prireikus, nu(si)šaliname. – Tinkamai ir laiku deklaruoti savo privačius interesus. – Iš anksto informuoti apie visas žinomas situacijas, kurios gali sukelti interesų konfliktą. – Nusišalinti nuo visų interesų konfliktą keliančių klausimų sprendimo ir jokia forma toliau nedalyvauti. – Nusišalinus, tai pažymėti ir privačių interesų deklaracijose. – Būti rūpestingu ir įsitikinti, ar nusišalinimo faktas tinkamai užfiksuotas. – Priimti tik raštu pateikiamą pavaldaus darbuotojo pranešimą dėl nusišalinimo nuo jam interesų konfliktą sukeliančių klausimų sprendimo. – Užtikrinti, kad nusišalinęs darbuotojas toliau jokia forma nedalyvautų rengiant, svarstant ar priimant sprendimus. – Prireikus savo iniciatyva inicijuoti darbuotojo nušalinimą nuo interesų konfliktą keliančių klausimų sprendimo. – Kilus klausimams, kreiptis išaiškinimo į verslo saugos ekspertą, taip pat jį raštu (el. paštu) informuoti apie galimą interesų konfliktą ir / ar nu(si)šalinimą. Rizikų dėl interesų konfliktų valdymas Pinigų plovimo prevencija. Grupėje taikomos kontrolės procedūros susijusios su: – klientų ir naudos gavėjų tapatybės nustatymu ir tikrinimu; – rizikos vertinimu, rizikos valdymu; – dalykinių santykių ir operacijų stebėsenos organizavimu; – tarptautinių finansinių sankcijų, ribojamųjų priemonių įgyvendinimu; – pranešimų ir informacijos pateikimu Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai; – informacijos saugojimu ir registracijos žurnalų saugojimu; – kliento ir naudos gavėjo tapatybės nustatymo informacijos atnaujinimu; – mokymų darbuotojams organizavimu, siekiant juos tinkamai supažindinti su pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos reikalavimais. Įgyvendinant Lietuvos Respublikos Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo nuostatas pažeidimų ir priežiūros institucijų taikytų poveikio priemonių 2022 m. nebuvo. Duomenų apsauga. Grupės asmens duomenų apsaugos politikoje nurodyti ir aprašyti asmens duomenų tvarkymui keliami principai, kuriais turi vadovautis visos Grupės įmonės, tvarkydamos asmens duomenis. Siekiant užtikrinti vienodą asmens duomenų tvarkymo praktiką visose Grupės įmonėse, taip pat turime Grupės asmens duomenų apsaugos gaires, kuriose pateikiami reikalavimai, keliami asmens duomenų tvarkymui – teisėtumo, asmens duomenų saugumo, duomenų gavimo, asmens duomenų teikimo tretiesiems asmenims, duomenų tvarkytojo pasitelkimo, darbuotojų asmens duomenų tvarkymo, duomenų subjektų teisių užtikrinimo, duomenų subjektų informavimo, vaizdo / balso įrašų darymo, veiklos įrašų pildymo, poveikio duomenų apsaugai vertinimo, asmens duomenų apsaugos pažeidimų, asmens duomenų saugojimo klausimais. Su Grupės darbuotojų asmens duomenų tvarkymo standartu supažindinami visi darbuotojai užtikrinant standarto nuostatų įgyvendinimą tvarkant darbuotojų asmens duomenis bei įgyvendinant asmens duomenų apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, susijusius su darbuotojų asmens duomenų tvarkymu ir informavimu. Kasmet rengiami asmens duomenų apsaugos mokymai darbuotojams, siekiama, kad juose dalyvautų kuo daugiau Grupės darbuotojų. Įmonių atitikties ekspertai ir duomenų apsaugos pareigūnas prižiūri, kad būtų laikomasi Asmens duomenų apsaugos politikos, asmens duomenų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, konsultuoja Grupės darbuotojus asmens duomenų apsaugos atitikties klausimais. Grupės darbuotojai dažniausiai kreipiasi dėl darbuotojų ir klientų asmens duomenų tvarkymo, duomenų tvarkymo sutarčių poreikio įvertinimo, tiesioginės rinkodaros vykdymo klausimų. Atsižvelgiant į pasikartojančius klausimus, darbuotojams pagal kuruojamas veiklas rengiamos atmintinės, organizuojami mokymai, tvirtinami procesai, kuriais darbuotojai vadovaujasi savo veikloje. Grupėje įdiegtas Duomenų tvarkymo sutarčių procesas, kuris padeda užtikrinti duomenų tvarkymo sutarčių sudarymą ir jų administravimą laikantis Bendrajame duomenų apsaugos reglamente nustatytų reikalavimų. Duomenų tvarkymo sutartyse, be kitų privalomų, numatyti saugumo reikalavimai: organizacinės ir techninės duomenų tvarkymo priemonės, taikomos Grupės įmonių paslaugų teikėjams (toliau – Tvarkytojai). Duomenų tvarkymo sutartyse numatyta, kad Tvarkytojai, su jais susiję ir jų įgalioti asmenys privalo užtikrinti duomenų tvarkymo sutartyse numatytus saugumo reikalavimus. Pareigos valdant rizikas dėl interesų konfliktų Darbuotojo pareigos Vadovo pareigos GRI 2-24 GRI 2-26 GRI 3-3 GRI 418-1 Nasdaq G7GRI 2-15 GRI 2-23 232 / 468 2022 m. metinis pranešimas / Tvarumo (socialinės atsakomybės) ataskaita Turinys » Siekiant įsitikinti, ar Tvarkytojai laikosi duomenų tvarkymo sutartyse numatytų saugumo reikalavimų tvarkant Grupės įmonių perduotus asmens duomenis, vadovaujantis patvirtintu Duomenų tvarkytojų kontrolės proceso aprašu, kasmet vykdomas atrinktų Tvarkytojų įvertinimas, ar jie atitinka ir vykdo duomenų tvarkymo sutartyse nustatytus asmens duomenų apsaugai skirtus reikalavimus. Minėti procesai padeda užtikrinti duomenų saugumo reikalavimų pateikimą Tvarkytojams bei vykdyti Tvarkytojų kontrolę saugumo reikalavimų įgyvendinimo atžvilgiu. Pranešimų nagrinėjimas. Skatiname darbuotojų ir suinteresuotųjų šalių sąmoningumą bei netoleranciją bet kokioms korupcijos formoms, taip pat veikoms, galinčioms daryti neigiamą įtaką ar žalą Grupės reputacijai ir įvaizdžiui. Pasitikėjimo linija – tai galimybė pranešti apie Grupės įmonių darbuotojų ar veiklos partnerių įvykdytus pažeidimus, keliančius grėsmę viešajam interesui arba jį pažeidžiančius, užtikrinti tokių pažeidimų prevenciją ir atskleidimą. Pasitikėjimo linija pasinaudoti gali visi Grupės įmonių darbuotojai, klientai, partneriai ar kitos suinteresuotosios šalys. Grupė užtikrina galimybę pranešti anonimiškai ir saugo pranešėjų konfidencialumą. Pranešimai tvarkomi laikantis Grupės vidaus teisės aktuose nustatytos procedūros, tiriami laikantis Grupėje patvirtintų vidinės tyrimų komisijos taisyklių Jeigu Grupės darbuotojas gavo duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad buvo padaryta, yra daroma korupcinio pobūdžio nusikalstama veika ar rengiamasi ją padaryti, ir jeigu teisės aktuose nėra nustatytų praneštinos informacijos atskleidimo ribojimų, tokiu atveju Grupės darbuotojas privalo pranešti apie tai Lietuvos Respublikos prokuratūrai, Specialiųjų tyrimų tarnybai arba kitai ikiteisminio tyrimo įstaigai. Ši pareiga numatyta Korupcijos prevencijos įstatyme (9 str.). 233 / 468 2022 m. metinis pranešimas / Tvarumo (socialinės atsakomybės) ataskaita Turinys » Etika ir antikorupcija. Įgyvendinant Korupcijos prevencijos įstatymo nuostatas bei remiantis geriausia korupcijai atsparios aplinkos kūrimo praktika, šiemet atnaujinome Grupės etikos kodeksą – dokumentą, kuris apibrėžia principus, kuriais turėtume remtis savo darbe: – atnaujintos Etikos kodekso nuostatos, susijusios su Grupės dovanų politika – nustatyta, kad Grupėje neteikiame ir nepriimame dovanų; – kodeksas papildytas praktinėmis (elgesio) situacijomis; – 2022 m. IV ketv. edukaciniais tikslais atliktas Etikos kodekso žinių patikrinimas – darbuotojai buvo pakviesti atsakyti į 5 klausimus apie tai, kaip pagal Etikos kodekso nuostatas reikėtų elgtis skirtingose situacijose. Testą atliko 82,0 % darbuotojų, iš kurių į daugiau nei 4 klausimus atsakė 79,1 % dalyvavusiųjų. 2022 m., atsižvelgdami į Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo naują redakciją, atnaujinome ir Antikorupcinę politiką. Joje įvardinti bendrieji skaidrios aplinkos kūrimo principai ir įsipareigojimai: 1. teisėtumas – Grupėje skaidri, korupcijai atspari aplinka kuriama vadovaujantis AKVS reikalavimais, Etikos kodekso, šios politikos bei kitų teisės aktų nuostatomis; 2. nulinė tolerancija korupcijai – Grupė netoleruoja jokios korupcijos formos ar korupcinio pobūdžio veikos. Šis principas taikomas santykiuose tiek su viešuoju, tiek su privačiu sektoriumi; 3. interesų konfliktų vengimo principas – visi Grupės darbuotojai savo pareigas privalo vykdyti sąžiningai, nesinaudodami einamomis pareigomis asmeninei ar artimųjų naudai gauti bei neatlikdami kitu požiūriu Grupės ar viešiesiems interesams žalingos veiklos; 4. veiklos skaidrumo principas – Grupė užtikrina informacijos atskleidimą ir veiklos skaidrumą, siekia, kad pagrindiniai Grupės dokumentai būtų viešai prieinami; 5. nulinės dovanų politikos principas – Grupėje atsisakome bet kokių Dovanų teikimo veiklos partneriams, išskyrus tuos atvejus, kai to reikalauja įprasta tarptautinio protokolo praktika. Grupėje netoleruojamos dovanos ar svetingumas, kurie tiesiogiai ar netiesiogiai galėtų būti suprasti kaip atlygis, poveikis, protegavimas. 2022 m. Grupėje jau trečią kartą atlikome tolerancijos korupcijai lygio tyrimą, kurio metu darbuotojai buvo kviečiami anonimiškai atsakyti į kelis klausimus apie korupciją. Šios apklausos tikslas – nustatyti darbuotojų korupcijos suvokimą bei nusiteikimą (ne) toleruoti korupcijos apraiškų. Tyrimas leidžia pamatuoti, kokia dalis grupės darbuotojų praneštų apie korupcinio pobūdžio pažeidimus su jais susidūrę, ir ar darbuotojai yra linkę toleruoti korupcinio pobūdžio pažeidimus. Tyrimo rezultatai rodo, kad kasmet daugiau kaip 90 % (2022 m. rezultatas – 94 %) Grupės darbuotojų nurodo, kad korupcijos netoleruoja, o su ja susidūrę – apie tai praneštų (Specialiųjų tyrimų tarnybos atlikto tyrimo „Lietuvos korupcijos žemėlapis 2021“ duomenimis, tik 25 % Lietuvos gyventojų yra linkę netoleruoti korupcijos). Remiantis šio tyrimo duomenimis galime teigti, kad tokį aukštą Grupės darbuotojų atsparumo korupcijai rodiklį lemia itin aukštas darbuotojų antikorupcinis sąmoningumas, kuris yra vienas iš pagrindinių antikorupcinės veiklos prioritetų. AKVS veikimą kasmet vertina išorės auditoriai, kurie 2022 m. I ketv. atliko auditą ir pateikė išvadą, kad Grupės AKVS veikia tinkamai, efektyviai, neatitikčių nenustatyta. 2022 m. aktualijos ir darbai, užtikrinantys verslo etiką, antikorupciją ir skaidrumą: 234 / 468 2022 m. metinis pranešimas / Tvarumo (socialinės atsakomybės) ataskaita Turinys » Interesų konfliktų rizikų valdymas. 2022 m. užregistruoti 3 darbuotojų nusišalinimo atvejai, visais atvejais darbuotojų tiesioginiai vadovai pritarė darbuotojų nusišalinimui. Dėl vieno nusišalinimo atvejo, vadovaujantis teisės aktų reikalavimais, buvo informuota Vyriausioji tarnybinės etikos komisija. 2022 m. suteiktos 178 konsultacijos darbuotojams, 130 iš jų – privačių interesų deklaravimo, interesų konfliktų valdymo bei nusišalinimo klausimais. Duomenų apsauga. 2022 m. daugiau nei 90 % Grupės darbuotojų dalyvavo asmens duomenų apsaugos mokymuose ir žinių patikrinimo teste. Mokymų turinys orientuotas į asmens duomenų tvarkymą laikantis asmens duomenų apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, asmens duomenų apsaugos pažeidimų prevenciją, asmens duomenų saugumo pažeidimų valdymą jiems įvykus. 2022 m. įdiegtas naujas automatizuotas asmens duomenų saugumo pažeidimų registravimo įrankis, užtikrinantis efektyvų asmens duomenų saugumo pažeidimų valdymą, asmens duomenų saugumo pažeidimo pasireiškimo atveju. Mokymai. 2022 m. įvairiomis temomis (Grupės verslo saugos veikla, AKVS, antikorupcinis sąmoningumas, Pasitikėjimo linija, interesų konfliktai, dovanų politika ir kt.) organizuota beveik 30 susitikimų tiek su Grupės darbuotojais, tiek su veiklos partneriais. Parengti ir video mokymai apie dovanas bei svetingumą. Mokymuose sudalyvavo daugiau nei 1 000 darbuotojų ir partnerių. Įvertinimas. Valdymo koordinavimo centras Valdysenos indekse Grupei ketvirtus metus iš eilės suteikė aukščiausią „A+“ įvertinimą ir pripažino valdysenos lydere didelių valstybės valdomų įmonių kategorijoje. Tai – ir Grupės antikorupcinių, etinių nuostatų bei skaidrumo įvertinimas. Pasitikėjimo linija 2022 m. gauti 358 pranešimai. Dauguma gautų pranešimų susiję su suteiktų paslaugų kokybe ir buvo perduoti klientų aptarnavimo padaliniams. Atlikus išsamius gautos informacijos patikrinimus, 47 pranešimai apie galimas elektros energijos vagystes, netinkamai darbuotojų ar rangovų atliktus darbus pasitvirtino. Taip pat gauti 2 pranešimai apie galimus korupcijos atvejus, kurie pasitvirtino. Pranešimuose gauta informacija patikrinta, nustatytų elektros energijos vagysčių atveju surašyti žalos aktai, kurią asmenims teks atlyginti. Atlikus informacijos patikrinimą dėl galimai korupcinių darbuotojų veiksmų, darbo santykiai su darbuotojais nutraukti. 358 pranešimai Pasitikėjimo linija Daugiausiai pranešimų – apie suteiktų paslaugų kokybę. Visi jie perduoti klientų aptarnavimo padaliniams. pasitvirtinę pranešimai apie: – galimas elektros energijos vagystes; – netinkamai darbuotojų ar rangovų atliktus darbus. pranešimai apie galimą korupciją, kurie pasitvirtino. 47 2 Pasitikėjimo linija Grupės darbuotojų ar Grupės veiklos partnerių veikla jums kelia susirūpinimą? Anonimiškai ir konfidencialiai praneškite apie etikos, korupcinius, aplinkosaugos, lygių galimybių ir kitus Grupės darbuotojų ar veiklos partnerių galimai vykdomus ar įvykdytus teisės aktų pažeidimus. [email protected] +370 640 88889 Laisvės pr. 10, 04215 Vilnius (ant voko nurodykite gavėją UAB „Ignitis grupės paslaugų centras“, Verslo sauga, ir užrašykite „pranešimas konfidencialus, voko neplėšti“) Forma internete GRI 205-3 235 / 468 2022 m. metinis pranešimas / Tvarumo (socialinės atsakomybės) ataskaita Turinys » Reikalavimai Grupės pirkimams. Atsakingai pirkdami paslaugas, prekes ir darbus, reikalingus Grupės veiklai vykdyti, skatiname skaidrių, atsakingų ir tvarių sprendimų paklausą rinkoje. Pagrindiniai Grupės pirkimų valdymo elementai: – pirkimų procesai reglamentuojami Lietuvos Respublikos įstatymuose ir vidaus teisės aktuose (Viešųjų pirkimų politikoje, Grupės komercinių ir nutarimais reglamentuojamų pirkimų politikoje, gairėse, standartuose ir kituose dokumentuose); – Grupės viešieji pirkimai centralizuoti, todėl galima vykdyti bendrą viešųjų pirkimų procesą, lanksčiau paskirstant reikiamus išteklius; – vykdomas kasmetinis viešųjų pirkimų planavimas; – nuolat stebima viešųjų pirkimų kiekybinių ir kokybinių rodiklių sistema, padedanti veiksmingai nustatyti nuokrypius nuo nustatytų tikslų ir skubiai imtis veiksmų; – kiekvieno pirkimo planavimo etape vykdoma rinkos analizė, esant poreikiui, atliekama vieša rinkos konsultacija su potencialiais pirkimo dalyviais; – į Grupės viešųjų pirkimų teisinį reglamentavimą įtraukiami tvarumo principai. Atsižvelgiant į ES ir nacionalinių teisės aktų nuostatas bei Grupės strateginius tikslus tvarumo srityje, Grupėje siekiama reikšmingai padidinti tvariųjų pirkimų apimtis. Kiekviena pirkimą inicijuojanti įmonė turi siekti įsigyti jos poreikį tenkinančias prekes, paslaugas ir (ar) darbus, kurie ekonominiu, aplinkosauginiu ir socialiniu požiūriu sukeltų kuo mažesnes neigiamas pasekmes aplinkai ir visuomenei, skatintų inovacijas. Grupė taiko visoms Grupės įmonėms vienodą sutarčių sudarymo, vykdymo ir įgyvendinimo standartą ir kitus vidaus teisės aktus. Sutartyse nustatoma, kad tiekėjai, vykdydami sutartis, įsipareigoja laikytis Grupės antikorupcijos politikos ir Grupės tiekėjų etikos kodekso (toliau – TEK). Visose sutartyse yra numatyti sutarties vykdymo užtikrinimo mechanizmai (baudos, delspinigiai, banko garantijos ir kt.) ir įtraukiamos nuostatos dėl aplinkosaugos, saugos standartų ir darbo saugos reikalavimų vykdymo. Grupės įmonėse diegiama pirkimo sutarčių vykdymo stebėsenos sistema, leidžianti užtikrinti tinkamą sudarytų pirkimo sutarčių valdymą ir kontrolę Grupėje. Grupei 2021 m. patvirtinus TEK, visi Grupės tiekėjai kviečiami prisidėti prie tvaresnės ateities kūrimo. Taip pat prie kiekvieno viešojo pirkimo dokumentų pridedama informacinė žinutė tiekėjams dėl žaliųjų viešųjų pirkimų reikalavimų taikymo Grupės įmonių pirkimuose. Be to, Grupės internetinėje svetainėje pateikiama informacija apie Grupėje taikomą žaliųjų viešųjų pirkimų ir socialiai atsakingų pirkimų praktiką ir dažniausiai nustatomus tvarumo reikalavimus Grupės pirkimuose. 2022 m. pradėjome tikrinti, kaip tiekėjai laikosi TEK ir kokias tvarumo praktikas taiko savo veikloje. Kaip mes dirbame Atsakomybė ir tvarumas tiekimo grandinėje GRI 2-6 GRI 2-24 GRI 3-3 Nasdaq G5GRI 2-23 236 / 468 2022 m. metinis pranešimas / Tvarumo (socialinės atsakomybės) ataskaita Turinys » Visų tipų pirkimams (viešiesiems, komerciniams ir nutarimais reglamentuojamiems) taikomas Grupės darbuotojų pasitraukimo ir nusišalinimo nuo pirkimo procedūrų standartas, kuriuo užtikriname tinkamą interesų konfliktų valdymą, nustatome jų išvengimo priemones, sprendimus vykdome vadovaudamiesi nešališkumo, skaidrumo ir viešumo principais ir taip formuojame aplinką, kurioje netoleruojama korupcija. Be to, kiekvienas viešajame pirkime dalyvaujantis asmuo privalo užpildyti nešališkumo ir konfidencialumo pasižadėjimus bei privačių interesų deklaraciją ir ją pateikti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nustatytomis priemonėmis, tokios deklaracijos yra skelbiamos viešai. Visuose viešuosiuose pirkimuose (išskyrus mažos vertės ir neskelbiamus supaprastinus) tiekėjai turi patvirtinti, kad nėra pagrindo, draudžiančio jiems dalyvauti viešojo pirkimo procedūrose. Draudimo pagrindas riboja tiekėjus dalyvauti pirkime, jeigu tiekėjas dalyvauja nusikalstamoje veikloje, buvo nuteistas už korupciją arba sukčiavimą, teroristinius nusikaltimus arba su teroristine veikla susijusius nusikaltimus, pinigų plovimą arba teroristų finansavimą, vaikų darbą ar kitas prekybos žmonėmis formas, pažeidė savo pareigas, susijusias su mokesčių mokėjimu ar socialinio draudimo įmokų mokėjimu, yra padaręs rimtų profesinių arba korupcinių pažeidimų ir kita. Kiekvienais metais vykdomi antikorupcijos mokymai ne tik Grupės darbuotojams, bet ir tiekėjams, kuriuose pristatoma Grupės dovanų politika, pasitraukimo ir nusišalinimo procesas, atviros ir sąžiningos konkurencijos principai ir Grupėje taikoma praktika, interesų konfliktų valdymas ir kita. Vadovaujantis Grupės korupcijos rizikos nustatymo standarto nuostatomis, prieš sudarant sandorius su veiklos partneriais, atliekamas sandorių ir veiklos partnerių korupcijos rizikos vertinimas, o prieš sudarant sandorius su veiklos partneriais, kurie priskiriami didesnei nei maža korupcinė rizika, atliekamas jų stropus patikrinimas. Sprendimai, siekiant sudaryti pirkimo sutartį, priimami vadovaujantis „keturių akių" principu, t. y. sprendimo dėl tiekėjo pasirinkimo (sutarties sudarymo) procese ar pasirinktuose atskiruose jo etapuose turi dalyvauti ne mažiau kaip du pirkimo procese dalyvaujantys Grupės įmonių darbuotojai, išskyrus vidaus teisės aktuose nurodytas išimtis. Kiekvieno viešojo pirkimo planavimo etape vykdome rinkos analizę, o esant poreikiui, atliekama vieša rinkos konsultacija su potencialiais pirkimo dalyviais, siekiant nustatyti kokias pirkimo įžalinimo sąlygas galėtume taikyti. Su rinka ir tiekėjais aktyviai dalinamės informacija apie siekiamus nustatyti ambicingus žaliųjų viešųjų pirkimų ir (ar) socialiai atsakingų pirkimų reikalavimus pirkimo objektui. Tokiu būdu įsigyjamas geriausiai Grupės įmonės poreikį atliepiantis, tvarus ir rinkoje konkurencingas pirkimo objektas. Grupė nuosekliai siekia įtraukti į tiekimo grandinės valdymą tvarumo kriterijus. Taip pat sėkmingai veikia žaliųjų viešųjų pirkimų ir socialiai atsakingų viešųjų pirkimų rodiklių stebėsenos sistema, leidžianti stebėti jų pažangą, pirkimų vykdymo efektyvumą. Tiekėjų etikos kodekso laikymosi patikros temos Aplinkosauga Socialinė atsakomybė Valdysena – Aplinkos apsaugos vadybos sistemos taikymas. – Žiedinės ekonomikos skatinimo tikslai. – Žaliosios elektros energijos naudojimas. – Darbuotojų ugdymas išteklių tausojimo, aplinkos apsaugos temomis. – Nustatyti pažeidimai aplinkosaugos srityje. – I tipo ekologiniai ženklai prekėse, paslaugose ir (ar) darbuose. – Darbuotojų sveikatos ir vadybos sistemos taikymas. – Politikos, susijusios su žmogaus teisių užtikrinimu. – Politikos, susijusios su darbuotojų teisių bei saugių, darbuotojų sveikatą ir orumą atitinkančių darbo sąlygų užtikrinimu. – Antikorupcinės vadybos sistemos taikymas. – Etikos kodeksas ar politika, kur nustatytos tiekėjo darbuotojų elgesio normos. 237 / 468 2022 m. metinis pranešimas / Tvarumo (socialinės atsakomybės) ataskaita Turinys » Pirkimai. Lietuvos teisės aktuose buvo nustatyta, kad 2022 m. atlikti žalieji viešieji pirkimai turi sudaryti ne mažiau kaip 50 % visų viešųjų pirkimų vertės. Grupėje buvo priimtas strateginis sprendimas neapsiriboti teisės aktuose nustatyta riba ir siekti, kad 2022 m. visi Grupės pirkimai būtų žali. Rezultatas – 94 % žaliųjų viešųjų pirkimų nuo visų Grupės viešųjų pirkimų vertės. Nuo 2022 m. Grupėje pradėti vykdyti socialiai atsakingi pirkimai, kurių tikslas – daryti teigiamą poveikį visuomenei įtraukiant naujus socialinių aspektų vertinimo kriterijus, skatinant užimtumo galimybes, darbuotojų įgūdžių tobulinimą ir persikvalifikavimą, deramą darbą, socialinę įtrauktį, lygias galimybes, įvairovės didinimą, gerąją valdysenos praktiką, skaidrumą, etišką prekybą ir pan. 2022 m. įvykdyti socialiai atsakingi viešieji pirkimai Grupėje sudarė beveik penktadalį visų viešųjų pirkimų vertės. 2022 m. į komercinių pirkimų sutartis įtraukėme nuostatą, kad tiekėjai, vykdydami sutartis, įsipareigoja laikytis Antikorupcijos politikos ir Grupės tiekėjų Etikos kodekso. Tiekėjai. 2022 m. sukūrėme Grupės TEK laikymosi priežiūros sistemą ir patvirtinome Grupės TEK laikymosi priežiūros standartą. Tai leidžia Grupei paskatinti tiekėjus į savo veiklą įtraukti tvarumo principus ir palaipsniui diegti tvarumo principus tiekimo grandinėje. Siekiant nustatyti, kaip Grupės tiekėjai laikosi TEK nuostatų ir įvertinti tvarumo elementus jų veikloje, 2022 m. atlikta Grupės reikšmingiausių tiekėjų patikra (orientuotasi į aplinkosauginių aspektų vertinimą Grupės tiekimo grandinėje). Išsiuntus apklausos anketą patikrintas 71 didžiausias Grupės tiekėjas. Tiekėjus taip pat tikrinome savarankiškai surinkdami informaciją apie juos viešai prieinamuose duomenų šaltiniuose, pavyzdžiui, tikrinant ar tiekėjas prisijungęs prie tvarumą skatinančių tarptautinių arba Lietuvos organizacijų (Jungtinių Tautų pasaulinio susitarimo, Lietuvos atsakingo verslo asociacijos (LAVA), Įvairovės chartijos, iniciatyvos „Baltoji banga“). 92,7 % atvejų nenustatyta neatitikimų TEK reikalavimams. Tiekėjai, kuriems tikslinga daryti poveikį stiprinant tvarumą jų veikloje, sudaro 7,3 % tikrintų tiekėjų. Atsižvelgiant į patikrinimo rezultatus, parengtas gerinimo veiksmų planas, kaip daryti teigiamą poveikį ir stiprinti tvarumo elementus tiekėjų veikloje. Planuojami gerinimo veiksmų plano veiksmai: tiekėjų mokymai, renginiai tiekėjams („Tiekėjų dienos“), grįžtamojo ryšio suteikimas atrinktiems tiekėjams, vieša komunikacija, skatinanti TEK principų įgyvendinimą ir platesnį jų taikymą, pažeidimų prevenciją ir kita. Įgyvendinant gerinimo veiksmus bus vykdoma tiekėjų pažangos stebėsena. Svarbiausi 2022 m. darbai užtikrinant atsakomybę ir tvarumą tiekimo grandinėje: 238 / 468 2022 m. metinis pranešimas / Tvarumo (socialinės atsakomybės) ataskaita Turinys » Pirkimai. Nuo 2023 m. siekiame visus viešuosius pirkimus vykdyti atsižvelgiant į žalumo reikalavimus (tokia pareiga įmonėms, vykdančioms viešuosius pirkimus, keliama ir teisės aktuose). 2023 m. taip pat didinsime socialiai atsakingų pirkimų apimtis ir plėsime pirkimuose taikomų socialiai atsakingų viešųjų pirkimų kriterijų sąrašą, tvarumo aspektus įtrauksime ir į komercinius pirkimus. Tiekėjai. 2023 m. planuojame ir toliau vykdyti periodines tiekėjų patikras (orientuotas į socialinės atsakomybės, verslo etikos ir valdysenos aspektų vertinimą Grupės tiekimo grandinėje), tęsti gerinimo veiksmų įgyvendinimą, vykdyti Grupės tiekėjų švietimą apie įvairius tvarumo aspektus bei stebėti Grupės tiekėjų tvarumo pažangą. Ketiname ir toliau stiprinti atsakomybę ir tvarumą tiekimo grandinėje: 239 / 468 2022 m. metinis pranešimas / Tvarumo (socialinės atsakomybės) ataskaita Turinys » Prieigos prie energijos užtikrinimas. Užtikrindami prieigą prie energijos rengiame patikimas technines sąlygas, sudarome fizines galimybes prisijungti, komunikuojame su klientais, valdome rizikas. Šiame procese dalyvauja visos Grupės įmonės, atsakingos už energijos gamybą, skirstymą, tiekimą ir visas pagalbines funkcijas. Visi, pareiškę norą prisijungti prie skirstymo operatoriaus tinklo ir naudotis elektra, turi teisę tai padaryti. Su šia teise susijusias išlaidas (prijungimo mokesčius) kiekvienų metų pabaigoje peržiūri ir nustato Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (toliau – VERT). ESO (Tinklai) didina paslaugų lankstumą, kad vartotojai turėtų galimybę pakeisti savo elektros suvartojimo ar gamybos profilį reaguodami į išorinius signalus (pvz., rinkos kainą, ESO (Tinklai) arba Lietuvos perdavimo sistemos operatoriaus „Litgrid“ signalus, susijusius su suvartojimo ar gamybos pokyčiais ir kt.). Šitaip klientai gali gauti finansinės naudos, o ESO ir „Litgrid“ – efektyviau išnaudoti infrastruktūrą. ESO (Tinklai) nuolat stebi naujų klientų prijungimo prie tinklo procesą ir stengiasi sutrumpinti šį laikotarpį. Tai pasiekiama gerinant vidinių procesų veiksmingumą ir nustatant konkrečius reikalavimus rangovams, kurie atlieka reikiamus darbus. Prijungimo trukmę iliustruojantys rodikliai pateikiami šios ataskaitos dalyje „5.8 Grupės ASV duomenys“. Elektros tiekimas gali nutrūkti dėl pasenusios įrangos, gamtos stichijų padarytos žalos, kitų priežasčių. Antžeminės linijos labiau pažeidžiamos stichinių nelaimių – virstantys medžiai, sniegas ir ledas gali nutraukti laidus, o krentančios šakos – sukelti trumpąjį jungimą. Nors požeminės kabelių linijos yra atsparesnės oro sąlygoms ir klimato kaitos poveikiui, mažina neigiamą poveikį kraštovaizdžiui, jų gedimams aptikti reikia daugiau laiko, jos gali būti pažeidžiamos vykdant žemės kasimo darbus, ypač itin urbanizuotose vietovėse. Viena iš reikšmingiausių ESO (Tinklai) investicijų plano priemonių yra antžeminių linijų pakeitimas požeminėmis (pirmenybę teikiant nepatikimų linijų pakeitimui tose vietovėse, kur dažnai nutrūksta elektros tiekimas) ir įtampos kokybės gerinimo sprendimai, įskaitant nepatikimų plieninių gamtinių dujų vamzdynų ir kitų nepatikimų elektros ir gamtinių dujų tinklo elementų pakeitimą ir rekonstrukciją. Stichinių gamtos reiškinių metu daugiau nei du trečdaliai visų elektros energijos persiuntimo nutraukimo gedimų įvyksta dėl medžių poveikio. Naujai pakeistas elektros tinklų apsaugos zonose augančių medžių priežiūros ir tvarkymo reglamentavimas leidžia ESO (Tinklai) elektros tinklų apsaugos zonose tvarkyti pavojų keliančius medžius, kurie yra aukštesni už atstumą nuo medžio iki elektros oro linijos tinklų. Taip bus užtikrinamas saugesnis ir patikimesnis elektros energijos persiuntimas Lietuvos gyventojams. Prieiga prie dujų užtikrinama ieškant alternatyvaus gamtinių dujų tiekimo užtikrinimo sprendimų. Vienas jų – dujų tinklo sužiedinimas. Tai priemonė, garantuojanti tinklo patikimumą, kelis ar daugiau atšakinių dujotiekių sujungiant į žiedą, kad įvykus gedimui ar atliekant dujotiekio remontą dujas klientams būtų galima tiekti alternatyviu maršrutu. Elektros ir dujų skirstomojo tinklo kokybės rodikliai yra pateikti šios ataskaitos dalyje „5.8 Grupės ASV duomenys“. Kaip mes dirbame Prieigos prie energijos užtikrinimas 100,841 mln. Eur 105,367 mln. Eur 1 mlrd. Eur 2021 m. 2022 m. 2029 m. Apie 45 % visos Grupės investicinio portfelio 2022–2025 m. planuojama skirti Tinklų segmentui. Faktinės ir planuojamos investicijos į elektros ir dujų skirstomųjų tinklų atnaujinimą ir atsparumo gamtiniam poveikiui didinimą 240 / 468 2022 m. metinis pranešimas / Tvarumo (socialinės atsakomybės) ataskaita Turinys » Darbas su jautrioms ir pažeidžiamoms visuomenės grupėms (galimai patiriančiomis energetinio skurdo riziką). Remiantis Lietuvos Respublikos teisės aktais, „Ignitis“ (Sprendimai klientams) ir toliau teikia visuomeninio tiekimo paslaugą nepriklausomo elektros tiekėjo pasirinkimo III-ojo etapo vartotojams, kurie suvartoja mažiausiai energijos ir, tikėtina, yra labiausiai pažeidžiami dėl energijos kainų šuolių. 2022 m. spalio mėn. priimtos įstatymo pataisos, kuriomis elektros rinkos liberalizavimo projektas pratęsiamas iki 2026 m. (vietoje anksčiau numatyto 2023 m. sausio 1 d. termino). Tikimasi, kad tuo metu energijos gamyba iš atsinaujinančių išteklių Lietuvoje bus labiau išplėtota, o elektros energijos rinka – labiau nusistovėjusi. Šis pokytis svarbus beveik 500 tūkst. vartotojų, kurie per metus suvartoja iki 1 tūkst. kWh elektros energijos ir dar nepasirinko nepriklausomo tiekėjo. Taip siekiama apsaugoti socialiai jautrias gyventojų grupes. Į trečiąjį projekto etapą patenkantys vartotojai galės ilgiau gauti visuomeninio tiekėjo paslaugas ir turės ilgesnį laiką pasirinkti nepriklausomą tiekėją, iš kurio pirks elektrą. Visgi pabrėžtina, kad nepriklausomą tiekėją šie vartotojai gali rinktis ir dabar – beveik pusė šio etapo vartotojų jau pasinaudojo tokia galimybe. 2022 m. pasiūlėme naują paslaugą „Ignitis“ (Sprendimai klientams) klientams – nepriklausomo elektros energijos tiekimo sąskaitų draudimą, kas užtikrina, kad vartotojo sąskaitos bus padengtos draudimo kompanijos, jei vartotojas netektų pajamų. ESO (Tinklai) teikia garantinio elektros energijos tiekimo paslaugą tiems vartotojams, kurie laiku nepasirinko nepriklausomo elektros energijos tiekėjo, kurių pasirinktas elektros energijos tiekėjas nevykdo prisiimtų įsipareigojimų tiekti elektros energiją sutartomis su vartotojais sąlygomis, kurių pasirinktas elektros energijos tiekėjas nutraukia veiklą ar nutraukia su vartotoju sudarytą elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį. Tai lyg „draudimas“, kuris apsaugo vartotoją, kad šis neliktų be elektros energijos, tačiau kartu neatleidžia jo nuo pareigos pasirinkti nepriklausomą elektros energijos tiekėją. 2022 m. pabaigoje garantinio elektros tiekimo paslauga buvo teikiama daugiau kaip 55 tūkst. buitinių Lietuvos vartotojų. Klientų aptarnavimas. Grupės įmonės, kurios su klientais kontaktuoja daugiausiai „Ignitis“ (Sprendimai klientams) ir ESO (Tinklai)), yra nustačiusios klientų aptarnavimo standartus, reguliariai stebi šios veiklos rezultatus ir vykdo įvairius klientų aptarnavimo tobulinimo projektus. „Ignitis“ (Sprendimai klientams) 2022 m. pabaigoje teikė visas pagrindines su energetika susijusias paslaugas daugiau nei 1,53 mln. privačių klientų visoje Lietuvoje. Verslo klientus aptarnaujame vadovaudamiesi Klientų patirties knyga. Nustatytu periodiškumu stebime, kaip sekasi aptarnauti klientus pagal joje numatytas aptarnavimo gaires, procesus, procedūras, norminius dokumentus, kokią įtaką turi naudojamos sistemos. Identifikuojame stipriąsias ir tobulintinas sritis, inicijuojame ir įgyvendiname konkrečius veiksmus identifikuotoms stipriosioms sritims palaikyti arba tobulintinoms sritims gerinti. Didžiuosiuose Lietuvos miestuose esantys „Ignitis“ (Sprendimai klientams) klientų aptarnavimo centrai pritaikyti žmonėms, turintiems judėjimo negalią: – įrengti įvažiavimai be bortų, kad į centrus galėtų patekti judėjimo negalią turintys klientai; – klientų aptarnavimo salės erdvios, jose nėra trukdančių judėti kliūčių. Klientų pasitenkinimas matuojamas pasitelkiant klientų rekomendavimo indeksą (angl. Net Promoter Score; NPS). Aptarnavimo NPS sužinomas iš karto po kontakto su klientu ir atspindi kliento pasitenkinimą užklausos vykdymu, o santykių NPS matuojamas du kartus per metus, naudojant statistiškai reikšmingą imtį, atspindinčią, kaip bendrai klientai vertina įmonę. ESO (Tinklai) skirsto elektrą ir dujas bei prižiūri skirstomuosius tinklus, kad jie būtų patikimi ir efektyvūs, rūpinasi tinklų gedimų šalinimu ir naujų klientų prijungimu, taip pat teikia garantinio tiekimo paslaugas. ESO (Tinklai) aptarnauja daugiau nei 1,8 ,mln. klientų Lietuvoje. Klientų aptarnavimas vyksta remiantis klientų aptarnavimo standartu, o pasitenkinimas matuojamas klientų balso tyrimu ir NPS (po santykio su klientu) tyrimu. Su neigiamą patirtį turėjusiais klientais kontaktuojame papildomai, kad ištaisytume nesklandumus bei padėtume klientui išspręsti problemą. Informacija apie „Ignitis“ (Sprendimai klientams) ir ESO (Tinklai) klientų rekomendavimo indekso rezultatus yra pateikta šios ataskaitos dalyje „5.8 Grupės ASV duomenys“. „Ignitis“ (Sprendimai klientams) Vnt./mėn. ESO (Tinklai) Vnt./mėn. B2B B2C Skambučiai 3 500 115 000 70 000 LiveChat pokalbiai 9 000 14 000 Užklausos el. kanalais 2 300 24 000 49 000 Savitarnos vartotojai 10 000 455 000 81 000 Naujienlaiškis 1 000 560 000 6 klientų aptarnavimo centrai didžiuosiuose Lietuvos miestuose Trumposios žinutės 1 Gedimų žemėlapis 2 Vadybininkai VIP klientams Kita proaktyvi komunikacija (visiems klientams, klientams atskirai pagal produktus / paslaugas ir kitus segmentavimo kriterijus) 1 Informacija apie planuojamą elektros tiekimo nutrūkimą klientams siunčiama trumpąja žinute ne vėliau nei prieš 5 kalendorines dienas ir nurodant planuojamą nutrūkimo laiką bei trukmę. 2 Realiu laiku skelbiamą informaciją apie elektros skirstymo tinklo veikimą ir planuotus bei neplanuotus sutrikimus galima rasti interaktyviame žemėlapyje 241 / 468 2022 m. metinis pranešimas / Tvarumo (socialinės atsakomybės) ataskaita Turinys » Prieigos prie energijos užtikrinimas. 2022 m. pradžioje įvyko stiprių audrų – penkias dienas vėjo greitis prilygo stichiniam. Su elektros tiekimo trikdžiais susidūrė apie 400 tūkst. ESO (Tinklai) klientų. Nepaisant to, tik 2 % vartotojų patyrė ilgiau nei 12 val. trukusius tinklo trikdžius, 59 % su trikdžiais susidūrusių vartotojų elektros tiekimas atstatytas greičiau nei per 3 min. naudojant automatizuotus sprendimus. Lyginant su rekordiniu snygiu 2021 m. žiemą, vienas elektros tiekimo atjungimas buvo atstatytas maždaug dvigubai greičiau nei 2021 m. Atnaujinome ESO (Tinklai) interaktyvų elektros tiekimo sutrikimų žemėlapį ir dabar jį dar patogiau naudoti. Žemėlapyje ne tik suteikiama informacija apie elektros skirstymo tinklo veiklą realiu laiku, bet ir aiškiai vaizduojami gedimai, planiniai remonto darbai, pranešimai apie sutrikusį elektros tiekimą pagal teritoriją. Nuo šiol pažymėti atjungimai pagal teritoriją leis dar greičiau ir aiškiau sužinoti, ar gedimas turi įtakos konkrečiam objektui. 2022 m. gyventojai pateikė rekordinį prašymų išduoti technines prijungimo prie ESO (Tinklai) elektros energijos sąlygas kiekį (daugiau nei 44 tūkst.). Todėl 2022 m. III ketv., siekdami supaprastinti ir pagreitinti visą procesą bei pagerinti klientų patirtį, atlikome pokyčius, kurie dabar leidžia klientams prašymus padidinti galią bei suteikti gaminančio vartotojo statusą pateikti vienu metu. 2022 m. III ketv. ESO (Tinklai) modernizuotos gamtinių dujų geografinės informacinės sistemos ir pritaikyti valdymo įrankiai buvo pripažinti tarptautiniu mastu. Tarptautinėje konferencijoje „ESRI UC 2022“ ESO (Tinklai) įgyvendinta inovacija pateko tarp pačių geriausių projektų pasaulyje ir buvo apdovanota už išskirtinius pasiekimus Elektros ir dujų kategorijoje. Energijos kainų pokyčio poveikio vartotojams mažinimas. Pagal Lietuvos Respublikos įstatymus ir Vyriausybės nutarimus, 2022 m. II pusmetį į „Ignitis“ (Sprendimai klientams) galutines gamtinių dujų ir elektros kainas buvo įtraukta dalinė valstybės kompensacija taip užtikrinant, kad energijos kainų poveikis vartotojams būtų sušvelnintas, o galutinės kainos didėtų ne daugiau kaip 40 %. Atlikome techninius pakeitimus vartotojų sąskaitose atvaizduojant taikomas kompensacijas. Kaip nepriklausoma elektros energijos tiekėja, bendrovė „Ignitis“ (Sprendimai klientams) 2022 m. sistemingai atnaujindavo kainodarą ir taip buitiniams vartotojams užtikrino geriausią įmanomą galutinę kainą pagal ateities sandorių prognozę. Perskaičiavimai įprastai buvo vykdomi kartą per savaitę, reaguojant į didmeninės kainos prognozes ir jos pokyčius. Metų eigoje buvo siūlomi nauji ilgalaikio tiekimo planai su skirtingu galiojimo terminu (36 mėn. ir daugiau), taip sumažinant galutinę kainą palyginti su trumpesnio fiksavimo laikotarpio planais. „Ignitis“ (Sprendimai klientams) nuolat dalyvauja konsultacijose su VERT, LR Energetikos ministerija ir kitomis institucijomis siekiant reguliacinėmis priemonėmis suvaldyti energijos kainų krizę. Pagal 2022 m. lapkričio 21 d. VERT duomenis, „Ignitis“ (Sprendimai klientams) kaip nepriklausomą energijos tiekėją pasirinko 78 % vartotojų. Per 2022 m. „Ignitis“ (Sprendimai klientams) B2C klientai, pasirinkę įvairius fiksuotos kainos planus, bendrai sunaudojo 1 217 GWh elektros energijos, už kurią sumokėjo 192 mln. Eur mažiau, nei būtų sumokėję, jei būtų likę visuomeniniame tiekime. Mūsų gamtinių dujų vartotojų skaičius per 2022 m. pirmus 10 mėnesių padidėjo 0,42 %. Tai rodo, kad energijos tiekimo paslaugas prieinamomis kainomis siūlome net ir krizės sąlygomis. Klientai. „Ignitis“ (Sprendimai klientams) savitarnos erdvėje įdiegtos kliento paslaugos valdymo bei proaktyvaus informavimo funkcijos. Siekiant sutrumpinti laiką, per kurį klientui pateikiamas atsakymas, tobulinama „Susisiekime“ forma www.ignitis.lt. Atliekamas procesų robotizavimas ir efektyvinimas siekiant sutrumpinti užklausų sprendimo laiką klientui. Reikšmingiausiems procesams kuriame Kliento kelionės žemėlapį siekdami atliepti tai, kaip tam tikruose taškuose jaučiasi klientas ir atitinkamai koreguoti procesus bei proaktyvią komunikaciją ta, kad kliento patirtis būtų geresnė. Siekiant suvaldyti reikšmingai išaugusius klientų kreipimųsi kiekius, jų aptarnavimui (naujų sutarčių pasirašymui) papildomai pritraukti partneriai. Svarbiausi 2022 m. darbai užtikrinant prieigą prie energijos: 242 / 468 2022 m. metinis pranešimas / Tvarumo (socialinės atsakomybės) ataskaita Turinys » Energijos kainų pokyčio poveikio vartotojams mažinimas. Remiantis Lietuvos Respublikos įstatymais ir Vyriausybės nutarimais, 2023 m. I pusmetį į „Ignitis“ (Sprendimai klientams) galutines gamtinių dujų ir elektros kainas bus įtraukta dalinė valstybės kompensacija siekiant sušvelninti kainų poveikį vartotojams. Vartotojams, turintiems išmaniąją apskaitą, planuojama stipriau išplėtoti nepriklausomo elektros energijos tiekimo kintamosios kainos planus, susijusius su elektros birža. Klientai. „Ignitis“ (Sprendimai klientams) verslo klientų dalyje 2023 m. numatoma peržiūrėti klientų patirties valdymo strategiją (dabartinė galiojo iki 2022 m. pab.), vystyti proaktyvaus santykio su klientais valdymo procesą, atnaujinti savitarnos portalą, klientų patirties knygą ir klientų patirties valdymo kelią (per visus kanalus, produktus ir sistemas). Taip pat ketinama peržiūrėti kreipinių aptarnavimo procesus. ESO (Tinklai) planuoja įsidiegti standartizuotas klientų užklausų formas savo svetainėje, tobulinti savitarnos paslaugas, automatizuoti procesus. Kokybės užtikrinimui numatoma atnaujinti klientų aptarnavimo standartą, ugdyti aptarnavimo personalą. Siekiant gerinti santykį su klientu bus atnaujinti proaktyvūs pranešimai klientams, peržiūrėti procesai, gerinama komunikacija planinių atjungimų metu (informuojama ne tik, kada numatomas atjungimas, bet ir kodėl atjungiama). Planai ateičiai 243 / 468 2022 m. metinis pranešimas / Tvarumo (socialinės atsakomybės) ataskaita Turinys » Lietuva didele dalimi priklausoma nuo energijos importo, todėl šalies energetiniam saugumui užtikrinti labai svarbu vietinių energijos gamybos pajėgumų palaikymas ir plėtra. Naujų energijos gamybos pajėgumų plėtra sukoncentruota Grupės įmonėje „Ignitis renewables“ (Žalioji gamyba), kuri valdo Lietuvoje veikiančias Grupei priklausančias vėjo jėgaines bei įgyvendina vėjo ir saulės energetikos projektus (visuose projekto etapuose). Ši įmonė taip pat valdo elektrines ir vysto energijos gamybos iš atsinaujinančių išteklių projektus Lenkijoje, Estijoje ir Latvijoje. Grupės įmonės „Ignitis gamyba“ (Lanksčioji gamyba ir Žalioji gamyba) kontroliuojamais įrenginiais teikiamos paslaugos užtikrina Lietuvos energetikos sistemos stabilumą ir patikimumą, padeda išvengti avarinių įvykių sistemoje, į juos reaguoti ir palaikyti reikiamą galios rezervą, laikantis nustatytų reikalavimų dėl elektros tiekimo kokybės ir patikimumo. Rinkoje nuolat augant gamybai iš atsinaujinančių energijos šaltinių (vėjo, saulės energijos) didėja papildomų paslaugų poreikis. Dėl nepastovios vėjo ir saulės energijos gamybos vis dažniau aktyvuojamos balansavimo ir dažnio / įtampos valdymo paslaugos. 2022 m. avarinis balansavimas aktyvuotas 204 kartus, pagamintos energijos kiekis – 19,23 GWh (2021 m. aktyvuota 225 kartus, pagaminta 19,13 GWh energijos). Grupė prisideda prie Seimo 2018 m. priimtų Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos tikslų. Pavyzdžiui, „Ignitis gamyba“ (Lanksčioji gamyba) dalyvauja Baltijos šalių sinchronizacijos su kontinentinės Europos tinklų sistema projekte, kuriuo siekiama padidinti Lietuvos galimybes nepriklausomai valdyti savo elektros energetikos sistemą. Planuojamas prisijungimas prie kontinentinės Europos tinklų ir veikimas sinchroniniu režimu su Lenkija, Vokietija ir kitomis kontinentinės Europos valstybėmis. Prie strategijos tikslų įgyvendinimo prisideda ir „Ignitis renewables“ (Žalioji gamyba) ir kitos Grupės įmonės, didindamos energijos gamybos pajėgumus. „Ignitis“ (Sprendimai klientams) yra pagrindinis suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo paskirtasis tiekėjas. Tai reiškia, kad atsakome už minimalaus kiekio suskystintų gamtinių dujų tiekimo SGD terminalui Klaipėdoje užtikrinimą. Lietuvai balandžio pradžioje visiškai atsisakius rusiškų dujų, visas Lietuvos dujų poreikis patenkinamas per Klaipėdos SGD terminalą. 2022 m. į SGD terminalą atplukdyta 32 mln. MWh (daugiau nei 3 mlrd. m 3 ) gamtinių dujų – 50 % daugiau nei 2021 m. 35 % šio kiekio – „Ignitis“ (Sprendimai klientams) poreikiams patenkinti. Kaip mes dirbame Energetikos sistemos saugumas ir stabilumas 244 / 468 2022 m. metinis pranešimas / Tvarumo (socialinės atsakomybės) ataskaita Turinys » Paslaugos, būtinos Lietuvos elektros energetikos sistemos patikimumui ir elektros energijos kokybei užtikrinti „Ignitis gamybos“ valdomas Elektrėnų kompleksas (Lanksčioji gamyba), Kruonio HAE ir Kauno HE (abu Žalioji gamyba) perdavimo sistemos operatoriui (PSO) teikia papildomas paslaugas, būtinas Lietuvos elektros energetikos sistemos patikimumui ir elektros energijos kokybei užtikrinti. 2022 m. bendrovės elektrinės teikė šias paslaugas: – balansavimo galios paslaugas, kurios apima: – antrinį galios reguliavimo galios rezervą, kuris panaudojamas sistemoje atsijungus didžiausiam tinklų ar gamybos elementui. Per 15 min. aktyvuojamas galios rezervas ir balansavimo elektros energija pagal poreikį gali būti tiekiama nepertraukiamai iki 12 val., kompensuojant dėl avarijos sistemoje susidariusį elektros energijos deficitą. Ši papildoma balansavimo galių paslauga teikiama panaudojant du Kruonio HAE (Žalioji gamyba) agregatus. Šiandien šios galios taip pat naudojamos Baltijos šalių balansavimo elektros energijos rinkoje, atliekant jų aktyvavimą ir taip užtikrinant balansą tarp elektros energijos gamybos ir vartojimo netolygumų Baltijos šalių valdymo bloke; – tretinį aktyviosios galios rezervą, kuris būtinas pakeisti antrinį galios reguliavimo rezervą, nes Kruonio HAE (Žalioji gamyba) vandens resursas yra ribotas ir, jei avarinė situacija tęstųsi ilgiau nei 12 valandų, būtinas pakaitinis galios rezervas. Šis rezervas aktyvuojamas per 12 val. ir nepertraukiamai gali dirbti neribotą laiką. Tretinis aktyviosios galios rezervas 2022 m. užtikrintas Elektrėnų komplekso 7 ir 8 energetiniuose blokuose (Lanksčioji gamyba), nuo 2023 m. ši paslauga nebeužsakoma; – su dažnio reguliavimu ir balansavimu nesusijusi įtampos valdymo paslauga teikiama Kruonio HAE (Žalioji gamyba) elektrinės agregatais, dirbant sinchroninio kompensatoriaus režimu ir reguliuojant reaktyviąją galią. Paslauga aktyvuojama, kai PSO trūksta perdavimo tinkle esančių įtampos valdymo įrenginių pajėgumų elektros energijos kokybei užtikrinti, t. y. kai neišlaikoma įtampa nustatytose ribose tam tikruose perdavimo tinklo taškuose; – avarijų prevencijos ir likvidavimo papildoma paslauga skirta elektros energetikos sistemai atstatyti po visiško jos atjungimo. Tokiais atvejais paleidžiami Kruonio HAE ir Kauno HE dyzeliniai generatoriai ir jų pagalba aktyvuojami Kruonio HAE ir Kauno HAE pajėgumai. Jais palaikoma įtampa perdavimo tinkle bei tiekiama elektros energija, reikalinga elektros energijos tiekimo atstatymui Lietuvos vartotojams po avarijos; – su dažnio reguliavimu nesusijusi izoliuoto darbo prieinamumo paslauga, skirta užtikrinti, kad generatoriai, užtikrinantys elektros energijos gamybos ir vartojimo balansą, būtų prieinami izoliuoto Lietuvos elektros energetikos sistemos darbo atveju. PSO aktyvintų paslaugą, jei dėl nenumatytų priežasčių Lietuvos elektros energetikos sistema turėtų dirbti izoliuotu avariniu režimu be ryšių su kitomis kaimyninėmis sistemomis. „Ignitis gamybos“ (Lanksčioji gamyba ir Žalioji gamyba) teikiamos papildomos paslaugos, kurias užsako ir kontroliuoja bei naudoja PSO, užtikrina tinklo naudotojams patikimą, nenutrūkstamą ir kokybišką elektros energijos tiekimą bei garantuoja, kad visais atvejais bus užtikrintas N-1 kriterijus, t. y., atsijungus didžiausiam tinklo ar generacijos elementui, elektros energijos tiekimas vartotojams nebus apribotas ir avarijos jis nepajus, o avarinė situacija bus suvaldyta aktyvavus papildomas paslaugas. 245 / 468 2022 m. metinis pranešimas / Tvarumo (socialinės atsakomybės) ataskaita Turinys » Pasiruošimas nenumatytam veiklos nutrūkimui. Grupės įmonės, kaip strateginės reikšmės lanksčiosios gamybos ir skirstymo infrastruktūros savininkės, yra parengusios nuodugnius pasiruošimo nenumatytam veiklos nutrūkimui planus ir procedūras. Energijos gamybos ir kiti įrenginiai, įskaitant skirstymo infrastruktūrą ir informacines sistemas, valdančias šiuos įrenginius, gali būti paveikiami sistemų sutrikimo, nutrūkusio elektros tiekimo, pajėgumų apribojimo, stichinių nelaimių padarytos fizinės žalos ir įvairių kitų avarinių situacijų, galinčių nutraukti energijos gamybą ir skirstymą ir kitus Grupės veiklos procesus. 2022 m. atnaujinta Grupės veiklos tęstinumo užtikrinimo politika ir standartas, reguliuojantis svarbiausius veiklos tęstinumo užtikrinimo aspektus ir atsakomybes. Veiklos tęstinumo sistema apima pagrindinių veiklų ir (ar) procesų vertinimą, pasirengimą sklandžiam veiklų tęsimui ištikus įvairioms grėsmėms ir situacijoms, reguliarų darbuotojų mokymą ir pratybas. Atskirose Grupės įmonėse sudaromi veiklos tęstinumo, krizių valdymo, ekstremaliųjų situacijų valdymo (angl. Emergency Plan), būklės atkūrimo po nelaimių (angl. Disaster Recovery) planai. Grupės įmonėse taip pat reguliariai rengiamos mokomosios pratybos ir planų testavimai. Grupės įmonės tęsia bendradarbiavimą su įvairiomis valstybės institucijomis, policija, Lietuvos policijos Antiteroristinių operacijų padaliniu, Viešojo saugumo tarnyba ir kitomis institucijomis, rengiamos jungtines mokymo pratybos, gerinančios mūsų pasirengimą nenumatytiems gedimams. Grupės įmonės valdo valstybinės reikšmės strategiškai svarbius objektus, todėl papildomas dėmesys skiriamas procedūroms, informacijai ir dokumentacijai, kuri skirta tinkamam Lietuvos Respublikos mobilizacijos ir priimančios šalies paramos įstatymo įgyvendinimui. Kibernetinis saugumas. Grupės veikla priklauso nuo tinkamo pagrindinių Grupės informacinių technologijų (IT) ir operacinių technologijų (OT) funkcionavimo. Sutrikus IT ir OT, įvykus duomenų saugumo pažeidimui ar kibernetinei atakai gali sutrikti Grupės veikla. Todėl kibernetinis saugumas yra esminis bendro Grupės veiklos saugumo ir apsaugos komponentas. Grupės informacijos saugos politikoje nurodoma kryptis ir aprašomi principai, užtikrinantys informacijos saugumą ir tinkamą susijusios rizikos valdymą Grupėje. Grupė užtikrina informacijos saugumą veikdama pagal tarptautinius informacijos saugumo standartus (ISO 27001, IEC 62443) ir geriausias pasaulines informacijos saugumo praktikas. Siekiant užtikrinti Grupės įmonių veiklos ir procesų atitiktį Bendrajam duomenų apsaugos reglamentui, visai Grupei informacijos saugumo paslaugas teikiantis „Ignitis grupės paslaugų centras“ nuo 2014 m. yra sertifikuotas pagal ISO 27001:2017 standartą, sertifikavimo sritis – „Informacinių technologijų, telekomunikacijų ir infrastruktūros paslaugų teikimas ir plėtra, programinės įrangos kūrimas, priežiūra ir aptarnavimas ir kitos AB „Ignitis grupė“ įmonių grupės įmonių verslo aptarnavimo paslaugos“. Tai užtikrina kokybišką ir saugų informacijos valdymą, leidžia diegti geriausią pasaulinę praktiką atitinkančias saugumo priemones ir valdyti rizikas, susijusias su informacijos saugumu. Kibernetinio saugumo rizikas valdome periodiškai vertindami gyvybiškai svarbių procesų, IT ir OT sistemų informacijos saugumo riziką. Siekdami užtikrinti informacijos saugumą, mokome darbuotojus, sistemingai reaguojame į su informacijos saugumu susijusius incidentus ir pažeidžiamumus. Kiekvienoje įmonėje paskirti informacinio turto, IT ir OT sistemų, OT prietaisų, gyvybiškai svarbių verslo procesų bei rizikų savininkai. Įsipareigojimai dėl informacijos saugumo įtraukiami į sutartis su trečiosiomis šalimis – jos turi užtikrinti tokį pat informacijos saugumo lygį, koks galioja Grupėje. Ypač didelis dėmesys skiriamas infrastruktūrai ir paslaugoms, kurių sutrikimas pakenktų ne tik Grupei, bet ir Lietuvos Respublikai. Užtikrindami jų kibernetinį saugumą nuolat bendradarbiaujame su Nacionaliniu kibernetinio saugumo centru ir kitomis įgaliotomis institucijomis. Pavyzdžiui, išmaniosios elektros apskaitos sprendimams įgyvendinti parinktos šiuolaikinės, saugumo praktiką atitinkančios technologijos, kuriose naudojami pažangiausi šifravimo algoritmai. 246 / 468 2022 m. metinis pranešimas / Tvarumo (socialinės atsakomybės) ataskaita Turinys » Saugumas. Atsižvelgiant į geopolitinę padėtį, NATO narės telkia vis didesnes karines pajėgas Lietuvoje, dėl to buvo įkurtos trys naujos karinės bazės. Krašto apsaugos ministerija kreipėsi į Grupę dėl pagalbos įrengianti bazes (skubiai padidinti elektros galią, įrengti naujus elektros įvadus ir t. t.). 2022 m. I ketv. pabaigoje užbaigėme elektros galios didinimo darbus įrengę naują transformatorinę vienoje iš bazių. Visas procesas buvo atliktas 6–7 kartus greičiau nei įprastai, nes Lietuvos nacionalinio energetinio saugumo užtikrinimas mums yra prioritetas. Tinklo stabilumo ir patikimumo užtikrinimas. ESO (Tinklai) ir Valstybinių miškų urėdija (toliau – VMU) 2022 m. I ketv. sudarė bendradarbiavimo susitarimą dėl elektros tinklams pavojų keliančių medžių kirtimo. Bendradarbiavimo susitarimas numato pagrindinius susitarimus, kaip bus vykdomi pavojingų medžių, keliančių riziką energijos tiekimo stabilumui, šalinimo veiksmai valstybiniuose miškuose: ESO (Tinklai) atrenka ir pažymi elektros tinklams pavojų keliančius medžius, ir kreipiasi sutikimo kirsti medžius į VMU. Gavus sutikimą, VMU skelbia konkursus ir atrenka rangovus, kurie šalina pavojingus medžius (konkursai paskelbti Vilniaus, Kauno, Utenos, Panevėžio ir Šiaulių regionuose; Vilniaus ir Utenos regionuose konkursai neįvyko, kituose rangovai atrinkti), o ESO (Tinklai) apmoka VMU patirtas išlaidas. ESO (Tinklai) ir VMU 2022 m. gruodžio mėn. sudarė sutartį dėl pavojingų medžių šalinimo darbų Panevėžio, Šiaulių, Kauno ir Klaipėdos regionuose. Pavojingų medžių šalinimo darbai prasidės 2023 m. ir planuojama, kad bus užbaigti iki 2023 m. vidurio. Elektros tinklams pavojų keliančių medžių yra ne tik VMU valdomuose miškuose, bet ir privačiuose ar nesuformuotuose žemės sklypuose. Šiuos pavojingus medžius pažymi ir šalina ESO (Tinklai) atrinkti rangovai. Naudojantis LiDAR technologiją, buvo apskraidyta 7,8 tūkst. km elektros oro linijų ir identifikuoti pavojingi medžiai. Trūkstant rangovų savalaikei ir efektyviai 10–0,4 kV įtampos elektros tinklų techninei priežiūrai ir remontui, o esamiems rangovams reikšmingai padidinus remonto darbų įkainius, ESO (Tinklai) 2022 m. įkūrė remonto brigadas. Įkurtos septynios regioninės remonto komandos, turinčios po 3 brigadas, kurios atliks iki 70 % 10–0,4 kV tinklų planinio remonto darbų. ESO (Tinklai) įdiegta nauja, šiandienos lūkesčius atitinkanti technologinio turto valdymo ir priežiūros sistema, leisianti efektyviau ir kokybiškiau atlikti su technologinio turto eksploatavimu, priežiūra ir remontu susijusius procesus, užtikrinti sistemingą įmonės turto priežiūrą ir aptarnavimą. Pirmu etapu į naują technologinio turto valdymo ir priežiūros sistemą perkelta daugiau kaip 90 % visų turimų duomenų apie turtą, defektus bei kiti svarbūs istoriniai duomenys. Startavo pagrindiniai procesai: apžiūrų planavimo ir atlikimo, planinių remontų planavimo ir atlikimo ūkio būdu valdymo, perkelta elektros ir dujų technologinio turto duomenų bazė. Kitame etape bus diegiama darbų, atliekamų rangos būdu, planavimo ir valdymo, sandėlių, darbų saugos, sutarčių valdymo, gamtinių dujų tinklų dispečerinio valdymo moduliai. 2022 m. ESO (Tinklai) pabaigta diegti Centralizuota elektros energijos kokybės stebėsenos sistema – 37 transformatorių pastotėse (110/(35)/10 kV įtampos) įdiegta daugiau kaip 120 įtampos kokybės analizatorių. Centralizuotai stebime elektros energijos kokybės parametrus pagal LST EN 50160 standartą. Siekdami užtikrinti įtampos kokybės parametrus, koreguojame relinės apsaugos nustatymus, teikiame rekomendacijas klientams dėl jų parametrų nustatymų. Vykdant ilgalaikę tinklo automatizavimo investicijų programą, ESO (Tinklai) įdiegtas nuotolinis 12 skirstomųjų punktų (10 kV) ir 14-a 10 kV įtampos linijų valdymas. Šie sprendimai leidžia ekonomiškai ir technologiškai efektyviau valdyti elektros tinklą įvykus gedimui, gedimų metu atjungiamas mažesnis klientų skaičius. Grupės įmonės, kurios pagal nustatytus kriterijus, privalo rengti ekstremalių situacijų valdymo planus ir sudaryti Ekstremalių situacijų operacijų centrus, juos atnaujino, rengė stalo ir funkcines pratybas „Ignitis gamyboje“ (Lanksčioji gamyba ir Žalioji gamyba) (organizuotos 3 pratybos), „Ignitis“ (Sprendimai klientams), Kauno KJ ir Vilniaus KJ (abi Žalioji gamyba). Svarbiausi 2022 m. darbai užtikrinant energetikos sistemos saugumą ir stabilumą: 247 / 468 2022 m. metinis pranešimas / Tvarumo (socialinės atsakomybės) ataskaita Turinys » Kibernetinė sauga. 2022 m., stiprindami kibernetinį saugumą ir trečiųjų šalių nuotolinio prisijungimo riziką, įdiegėme papildomus saugumo sprendimus, užtikrinančius, kad trečiųjų šalių partneriai prie Grupės sistemų jungtųsi tik leidžiamu laiku, saugiais valdomais kanalais, o jų atliekami veiksmai būtų fiksuojami. Visoje Grupės IT ir OT infrastruktūroje įdiegta virš 80 saugumo sensorių, stebinčių kibernetinio saugumo būklę visuose nutolusiuose Grupės objektuose. Didelį dėmesį skiriame saugiam darbuotojų nuotoliniam darbui ir jų sąmoningumo didinimui – periodiškai organizuojame privalomus informacijos saugos mokymus, vykdome periodinius atakų prieš darbuotojus testus. 2022 m. įvykdėme 4 phishing simuliacijas visiems Grupės darbuotojams bei 24 simuliacijas tikslinėms darbuotojų grupėms. 2022 m. spalio mėnesį, minėdami Europos kibernetinio saugumo mėnesį, organizavome įvairaus pobūdžio veiklas kibernetinio saugumo tematika: pranešimus skaitė išorės pranešėjai, viktorina kibernetinio saugumo tema, žaidimas „atspėk slaptažodį“, budrumo testai. Tokios veiklos leido padidinti darbuotojų atsparumą phishing grėsmėms beveik 10 kartų. Ugdome ne tik darbuotojų žinias, bet ir kibernetinės saugos specialistų, IT ir tinklo administratorių pasirengimą reaguoti ir valdyti kibernetines atakas. 2022 m. Grupės kibernetinės saugos darbuotojai dalyvavo ketveriose nacionalinėse ir tarptautinėse kibernetinio saugumo pratybose. Grupė, reaguodama į pasikeitusią geopolitinę situaciją, padidėjusią kibernetinių atakų riziką, įsteigė kibernetinių incidentų valdymo „Ignitis CERT“ komandą, kurios veikla akredituota Trusted Introducer TF-CSIRT organizacijoje. TF- CSIRT – tarptautinė CERT komandas akredituojantivienijanti organizacija. „Ignitis CERT“ – reagavimo į kibernetinius incidentus ir jų tyrimo Grupės kompiuterių tinkle komanda. „Ignitis CERT“ pagrindinė paskirtis – mažinti grėsmes, kylančias dėl Grupės IT ir OT tinkluose teikiamų paslaugų saugumo pažeidimų. Tapimas akredituotu TF-CSIRT nariu Grupei suteikia kelias naudas. Pirma, tai parodo, kad „Ignitis CERT“ veikia pagal visuotinai pripažįstamą CERT modelį. Antra, suteikia prieigą prie tik nariams skirtos informacijos. Trečia, esame pasaulinio CERT tinklo dalis, todėl galime keistis aktualia informacija su kitų šalių ir Lietuvos CERT komandomis saugiais kanalais. Nuo 2022 m., vertindami kibernetinių atakų grėsmių padidėjimą, „Ignitis CERT“ didino savo pajėgumus, reagavimo į kritinius kibernetinius incidentus paslauga Grupės įmonėms pradedama teikti 24/7 režimu. 248 / 468 2022 m. metinis pranešimas / Tvarumo (socialinės atsakomybės) ataskaita Turinys » 2022 m. gruodžio 30 d. „Ignitis gamyba“ (Lanksčioji gamyba) su Lietuvos elektros PSO sudarė sutartį dėl elektros energijos gamybos įrenginių prieinamumo paslaugų teikimo 2023 m. Teikiamų paslaugų tikslas – užtikrinti elektros energijos gamybos įrenginių prieinamumą ir Lietuvos elektros energetikos sistemos (EES) stabilų veikimą izoliuoto EES darbo metu ir išvengti vartotojų apkrovos išjungimo kitų Lietuvos EES avarinių situacijų atveju. Įrenginių prieinamumo paslaugą „Ignitis gamyba“ (Lanksčioji gamyba) 2023 m. teiks šia apimtimi: 260 MW galia – Elektrėnų komplekso (Lanksčioji gamyba) 7 blokas (2022 m. – 0 MW), 260 MW galia – Elektrėnų komplekso (Lanksčioji gamyba) 8 blokas (2022 m. – 1 MW) ir 371 MW galia – Elektrėnų komplekso (Lanksčioji gamyba) kombinuoto ciklo blokas (2022 m. – 371 MW). Kruonio HAE 5-ojo agregato įrengimo svarba. Planuojamas įrengti Kruonio HAE (Žalioji gamyba) 5 hidroagregatas išplės elektrinės galios panaudojimo galimybes dirbant tiek generatoriaus, tiek ir siurblio režimu, leis elektrinei efektyviau dalyvauti bendroje Baltijos šalių balansavimo rinkoje bei užtikrins didesnį konkurencingumą teikiant papildomas sistemines paslaugas. Be to, naujasis hidroagregatas padės balansuoti Lietuvoje sparčiai plėtojamą energijos gamybą iš atsinaujinančių energijos išteklių. Tai taps ypač aktualu po to, kai bus baigta sinchronizacija su kontinentinės Europos tinklais ir reikės užtikrinti būtinų dažnio valdymo paslaugų teikimą. Planai ateičiai 249 / 468 2022 m. metinis pranešimas / Tvarumo (socialinės atsakomybės) ataskaita Turinys » 5.8 Grupės ASV duomenys ASV duomenys Šiais metais išplėtėme savo rodiklių rinkinį beveik visose kategorijose. Pateikiamas visiškai naujas rodiklių rinkinys tvariems sprendimams ir paslauga klientams, įskaitant su atsinaujinančia energija susijusius (techninis prieinamumas, apkrovos koeficientas, vėjo greitis, žaliosios energijos dalis ir kt.) rodiklius, taip pat susijusius su elektromobilių įkrovimo paslaugos, bei saulės energijos parkai. 2022 m. atlikome Grupės veiklos poveikio bioįvairovei ir ekosistemoms vertinimą, todėl rodiklių rinkinį papildėme nauja rodiklių grupe: – Grupės objektų užimami plotai; – Tinklų segmento užimamo ploto dalis aukštos gamtinės vertės teritorijose; – objektų padėtis saugomų teritorijų atžvilgiu; – saugomos rūšys. Be naujųjų bioįvairovės ir ekosistemų kategorijų, į 2022 m. rodiklių rinkinius taip pat įtraukėme šiuos naujus rodiklius: – aplinkos apsaugos dalyje: – emisijų į orą intensyvumas pagal pelną; – skirtos baudos už aplinkosauginius pažeidimus; – bendras vandens naudojimo intensyvumas gamybos srityje pagal pelną; – sudegintų atliekų kiekio ir iš jų susidariusių pelenų santykis. – Socialinės atsakomybės dalyje: – darbuotojų produktyvumo rodikliai: pelnas vienam darbuotojui ir pajamos vienam darbuotojui; – Grupės veiklos dalis, sertifikuota pagal ISO 45001 ar kitą standartą; – bendruomenėms suteikta parama; – komitetų pirmininkų pareigas einančių moterų dalis. – Valdysenos dalyje: – socialiai atsakingų pirkimų dalis pagal pirkimų vertę; – tiekėjų, patikrintų, kaip jie laikosi Tiekėjų etikos kodekso, skaičius ir dalis pagal pirkimų vertę. Peržiūrėjome ir atnaujinome šiuos rodiklius: – ŠESD emisijos: – atskirai išskyrėme metano emisijas; – išplėtėme 3 apimties emisijų rodiklį – ŠESD emisijas papildomai pateikiame pagal veiklos segmentą ir valstybes, kuriose veikiame. 2021 ir 2022 metų rodiklių pokyčiai pateikti skaičiuojant pagal lentelėse pateiktus suapvalintus skaičius. 250 / 468 2022 m. metinis pranešimas / Tvarumo (socialinės atsakomybės) ataskaita Turinys » Rodiklis Metinio pranešimo puslapis(iai) Poveikio klimatui mažinimas Poveikis klimato kaitai ir ŠESD emisijos ŠESD emisijos 252 ŠESD emisijų intensyvumas 252 Kiti rodikliai 252 Tvaresnis energijos vartojimas savo reikmėms Energijos suvartojimas organizacijoje 254 Energetinis efektyvumas visuomenei ir klientams Energijos sutaupymai 255 Darnūs sprendimai ir paslaugos klientams Darnūs sprendimai klientams 256 Žalioji energija 256 Gamtos išteklių apsauga Poveikis biologinei įvairovei ir ekosistemoms Grupės objektų užimami plotai 257 Grupės objektų padėtis saugomų teritorijų atžvilgiu 258 Tinklų segmento užimamo ploto dalis aukštos gamtinės vertės teritorijose 259 Saugomos rūšys 260 Poveikis dirvožemio, vandens ir oro kokybei Emisijos į orą 261 Emisijų į orą intensyvumas 261 Aplinkosauginiai pažeidimai 261 Vandens naudojimas 262 Vandens naudojimo intensyvumas 263 Antrinių žaliavų pakartotinis vartojimas, atliekų mažinimas ir atliekų sąvartynuose mažinimas Grupėje susidariusios ir tvarkyti perduotos atliekos 264 Ateičiai pasiruošę darbuotojai ir bendruomenės Bendroji darbuotojų statistika Faktiškai dirbantys darbuotojai 265 Rodiklis Metinio pranešimo puslapis(iai) Faktiškai dirbančių darbuotojų pasiskirstymas pagal pareigybę 265 Faktiškai dirbančių darbuotojų pasiskirstymas pagal sutarties tipą 265 Faktiškai dirbančių darbuotojų pasiskirstymas pagal valstybę 265 Faktiškai dirbančių darbuotojų pasiskirstymas pagal veiklos segmentus 266 Faktiškai dirbantys darbuotojai pagal Grupės įmones 266–267 Darbuotojų pasiskirstymas pagal darbo Grupėje stažą 267 Darbuotojų ir rangovų sauga ir sveikata Bendrieji DSS rodikliai 268 Darbuotojų gerovė ir bendradarbiavimas su darbuotojais Darbuotojų kaita 269 Nauji darbuotojai 269 Naudojimasis vaiko priežiūros atostogomis 270 Darbuotojų išlaikymas po vaiko priežiūros atostogų 270 Vidutinis mėnesinis atlyginimas prieš mokesčius pagal pareigybės kategoriją 271 Kiti rodikliai 271 Įvairovė, lygios galimybės ir žmogaus teisės Patronuojančiosios bendrovės valdymo organų sudėtis pagal lytį ir amžių 272 Moterų dalis strateginėse pozicijose 272 Moterų ir vyrų darbo užmokesčio santykis 273 Moterų ir vyrų darbo užmokesčio santykis 273 Darbingumas 274 Darbuotojų pasiskirstymas pagal turimą išsilavinimą 274 Pranešimai ir pažeidimai 274 Kompetentingi darbuotojai dabar ir ateityje Darbuotojų dalyvavimas mokymuose 275 Darbuotojų dalyvavimas mokymuose pagal pareigybę 275 Mokymo valandos 275 Mokymų valandų dalis pagal darbuotojų pareigybę 275 Vidutinis mokymo valandų skaičius vienam darbuotojui 275 Vidutinis mokymo valandų skaičius vienam darbuotojui pagal pareigybę 275 Rodiklių rinkinys 251 / 468 2022 m. metinis pranešimas / Tvarumo (socialinės atsakomybės) ataskaita Turinys » Rodiklis Metinio pranešimo puslapis(iai) Vietinių bendruomenių gerovė ir ryšiai su jomis Vertė bendruomenėms 276 Patikima organizacija Etiškas verslas, antikorupcija ir skaidrumas Duomenų apsauga 277 Pranešimai 277 Mokesčiai 278 Korupcijos netoleravimas ir mokymai 279 Antikorupcijos politikų ir procedūrų komunikacija ir mokymas 279 Atsakomybė ir darnumas tiekimo grandinėje ir su klientais Pirkimai 280 Tiekėjai 281 NPS (klientų rekomendavimo indeksas) 281 Prieigos prie energijos užtikrinimas Prijungimai 282 Energetikos sistemos saugumas ir stabilumas Tinklo patikimumas ir efektyvumas 283 Pajamos pagal skirtingas veiklos rūšis Veiklos rūšis 284 252 / 468 2022 m. metinis pranešimas / Tvarumo (socialinės atsakomybės) ataskaita Turinys » 1 2021 ir 2020 metų emisijų ir intensyvumo rodikliai šiek tiek skiriasi nuo 2021 m. praėjusių metų metinės ataskaitos dėl patikslintų skaičiavimų patikros metu. 2 Antros apimties (angl. Scope 2) emisijos apskaičiuotos vadovaujantis „rinkos metodu“ (angl. market based approach). 3 Siekiant užtikrinti visišką emisijų atskleidimą, atskirai pateikiame biogenines emisijas iš atsinaujinančių energijos šaltinių (CO 2 emisijas deginant biokurą ir biologiškai skaidžią atliekų dalį). Poveikis klimato kaitai ir ŠESD emisijos ŠESD emisijos 1 Matavimo vnt. 2022 m. 2021 m. 2020 m. Pokytis (2021 m. / 2022 m.) Tiesioginės emisijos (1 apimties; angl. Scope 1) Tūkst. t CO 2 ekv. 463 732 767 (36,7 %) Netiesioginės emisijos (2 apimties; angl. Scope 2) 2 494 529 579 (6,5 %) Kitos netiesioginės emisijos (3 apimties; angl. Scope 3), iš kurių: 3 942 3 275 3 870 20,3 % Iš viso (1, 2, 3 apimties) 4 899 4 536 5 216 8,0 % Kitos (biologinės kilmės) emisijos 3 259 217 122 19,4 % Iš viso 5 158 4 753 5 338 8,5 % ŠESD emisijų intensyvumas Emisijų kiekis (visų apimčių), tenkantis vienam visos darbo dienos ekvivalentui (angl. full-time equivalent; FTE) t CO 2 ekv./FTE 1 184 1 173 1 375 1,0 % Emisijų kiekis (visų apimčių), tenkantis vienam pajamų vienetui t CO 2 ekv./mln. Eur 1 117 2 389 4 287 (53,2 %) Elektros ir šilumos energijos gamybos emisijų kiekis, tenkantis vienai pagamintai kWh g CO 2 ekv./kWh 109 157 185 (30,8 %) Kiti rodikliai Metano emisijos Tūkst. t CO 2 ekv. 135 191 194 (29,3 %) Darbo kelionių emisijos 5,3 5,5 5,1 (3,6 %) Skaičiavimo metodologijaSkaičiavimo metodologija ŠESD emisijos apskaičiuojamos veiklos duomenis padauginus iš standartinių emisijų faktorių. Bendras emisijų kiekis nurodomas CO 2 ekvivalento tonomis (t CO 2 ekv.). Veiklos duomenys gaunami iš komercinių sąskaitų-faktūrų arba vidaus apskaitos sistemos. Naudojame oficialių šaltinių emisijų faktorius – Lietuvos nacionalinės apskaitos ataskaitos ar Aplinkos apsaugos, maisto ir kaimo reikalų departamento (angl. Department for Environment, Food and Rural Affairs; DEFRA). Kiekvienai šaltinių kategorijai naudojami specifiniai emisijų faktoriai. Skaičiavimai atliekami vadovaujantis Grupėje patvirtintu standartu. Detalią informaciją apie emisijų skaičiavimo metodologiją, galima rasti interneto svetainėje. Šiltnamio efektą sukeliančios dujos įvertinamos pagal jų visuotino šiltėjimo potencialą. Visuotino šiltėjimo potencialas (angl. GWP) apskaičiuojamas pagal vieno kilogramo dujų sukeliamo šiltėjimo potencialą palyginti su vienu kilogramu CO 2 per šimto metų laikotarpį. Pagrindinių ŠESD visuotino šiltėjimo potencialai: CO 2 – 1 CH 4 – 25 N 2 O – 298 SF 6 – 22 800 NF 3 – 17 200 Emisijų kiekis, tenkantis vienam visos darbo dienos ekvivalentui, apskaičiuojamas visas emisijas padalijus iš Grupės darbuotojų skaičiaus. Skaičiuojant elektros ir šilumos energijos gamybos emisijų kiekį, tenkantį vienai pagamintai kWh, įtraukiamos tik su gamyba susijusios tiesioginės emisijos, kurios padalijamos iš pagamintos (gross) elektros ir šilumos kiekių. ŠESD emisijos vertinamos pagal tarptautinį Šiltnamio efektą sukeliančių dujų protokolą (angl. GHG protocol*) ir apskaičiuojamos skirstant išmetamųjų ŠESD šaltinius į tris grupes pagal apimtis (angl. Scope): 1. Tiesioginės ŠESD emisijos (angl. Scope 1 ). ŠESD kiekis apima: energijos gamybai naudojamas gamtines dujas ir atliekas; benziną ir dyzeliną naudojamus, transporto priemonėse; metano emisijas, susidarančias dėl skirstomojo tinklo nuostolių. Stacionarių deginimo įrenginių išmetamų emisijų kiekis sudaro daugiau kaip 70 % viso 1 apimties (angl. Scope 1) kiekio. 2022 m. tiesioginės emisijos sumažėjo 37 % palyginti su 2021 m. dėl mažesnės elektros gamybos Elektrėnų komplekse (Lanksti gamyba) ir patikslintos bei atnaujintos gamtinių dujų nuostolių apskaičiavimo metodologijos. 2. Netiesioginės ŠESD emisijos (angl. Scope 2 ). Netiesioginis išmetamųjų ŠESD kiekis apima: elektros energijos ir centralizuotai tiekiamos šilumos suvartojimą Grupės veikloje; elektros skirstymo tinklo nuostolius. Pagrindinis 2 apimties (angl. Scope 2) emisijų šaltinis buvo elektros energija, perkama Kruonio HE (Žalioji gamyba). 2022 m. emisijos iš energijos suvartojimo mažėjo 7 % palyginti su 2021 m. dėl mažesnės elektros gamybos Kruonio HAE (Žalioji gamyba), 3. Kitos netiesioginės ŠESD emisijos (angl. Scope 3 ). Visos kitos netiesioginės Grupės veiklų emisijos, išmetamos šaltinių, kurių Grupė nekontroliuoja ir nevaldo. Prie kitų netiesioginių ŠESD emisijų priskiriamos šios kategorijos: – įsigytos prekės ir paslaugos – Grupės veiklose naudojamų prekių ir paslaugų trečiųjų šalių gamybos emisijos (kat. 1); – įsigytas kuras ir elektros energija – trečiųjų šalių emisijos, susidariusios išgaunant, gaminant ir transportuojant kurą ir elektros energiją, kuriuos Grupė perka iš trečiųjų šalių pardavimui galutiniams vartotojams (kat. 3); – emisijos iš transporto priemonių (atvežimo paslaugos) – trečiųjų šalių emisijos, susijusios su prekių (pvz., biokuro, atliekų), kurias Grupė naudoja savo veikloje, atvežimu (kat. 4); – po veiklos susidarančios atliekos ir nuotekos – pagrįsta faktiniu ir apskaičiuotu atliekų kiekiu (kat. 5); – kelionės lėktuvais – emisijos, susijusios su darbuotojų skrydžiais verslo kelionių tikslais (kat. 6); – darbuotojų kelionės į / iš darbo (kat. 7); – emisijos iš transporto priemonių (išvežimo paslaugos) – trečiųjų šalių emisijos, susijusios su gaminių ir atliekų (pvz., pelenų iš elektrinių), kurios susidarė dėl Grupės veiklų, Poveikio klimatui mažinimas TCFD-M (a)GRI 2-4 TCFD-M (b)Nasdaq E1 GRI 305-1 GRI 305-2 GRI 305-3 GRI 305-4 GRI 305-5 Nasdaq E2 253 / 468 2022 m. metinis pranešimas / Tvarumo (socialinės atsakomybės) ataskaita Turinys » Pagrindinis 3 apimties (angl. Scope 3) emisijų šaltiniai buvo dujų ir elektros pardavimai. 2022 m. emisijos iš tiekimo grandinės augo 21 % palyginti su 2021m. dėl didesnių elektros ir dujų pardavimų. ŠESD emisijų dalis pagal šalis, % ŠESD emisijų dalis pagal segmentus, % Lietuva Tinklai Sprendimai klientams Latvija Žalioji gamyba Lanksčioji gamyba Lenkija išvežimu (kat. 9); – parduotos energijos vartojimas – emisijos, susijusios su parduotos energijos (pvz., gamtinių dujų, parduotų galutiniams vartotojams) vartojimu (kat. 11); – nuomojamo turto emisijos – emisijos iš veiklų turte, kurį Grupė nuomoja trečiosioms šalims (kat. 13). Biologinės kilmės emisijos Siekiant užtikrinti visišką emisijų atskleidimą, atskirai pateikiame biogenines emisijas iš atsinaujinančių energijos šaltinių (CO 2 emisijas, susidarančias deginant biokurą ir biologiškai skaidžią atliekų dalį). 2022 m. emisijos iš energijos gamybos augo 11 % palyginti su 2021 m. Tokį padidėjimą lėmė tai, kad pilnai pradėjo veikti Vilniaus KJ. ŠESD emisijų ataskaita audituota „Bureau Veritas“ pagal LST EN ISO 14064-1:2019 standartą. Detalią informaciją apie Grupės emisijas galima rasti ŠESD emisijų skyriuje įmonės interneto svetainėje. 2022 m. informacija – preliminari. Informacijos rengimo metu „Bureau Veritas“ vertino ŠESD emisijų duomenis ir ataskaitą. Atnaujintą informaciją galima rasti ŠESD emisijų skyriuje įmonės interneto svetainėje. 90 73 8 16 3 54,7 45,0 55 26 2 3 4 1 0,2 Įsigytas kuras ir elektros energija Veikloje susidariusios atliekos Kita Įsigytos prekės ir paslaugos Parduotos energijos vartojimass Darbuotojų kelionės Išnuomotas turtas Emisijos iš transporto priemonių (išvežimo paslaugos) Verslo kelionės 7 Emisijos iš transporto priemonių (atvežimo paslaugos) Kitos netiesioginės emisijos (3 apimtiies; ang. Scope 3) pagal kategorijas, % GRI 2-5 6 4 Nasdaq G10 254 / 468 2022 m. metinis pranešimas / Tvarumo (socialinės atsakomybės) ataskaita Turinys » 1 Kauno HE pagaminama ir suvartojama energija. 2 Kauno HE ir vėjo parkuose pagaminama elektros energija, kuri yra parduodama, o nesuvartojama organizacijos. Tvaresnis energijos vartojimas savo reikmėms Energijos suvartojimas organizacijoje Matavimo vnt. 2022 m. 2021 m. 2020 m. Pokytis (2021 m. / 2022 m.) Tiesioginis kuro suvartojimas, iš kurio suvartota GWh 1 197 2 317 2 813 (48,4 %) Gamtinių dujų 600 1 711 2 547 (64,9 %) Benzino 3 2 2 13,4 % Dyzelino 19 20 19 (3,0 %) Atliekų (ne biogeninės kilmės) 575 584 245 (1,7 %) Tiesioginis atsinaujinančio kuro suvartojimas, iš kurio suvartota 661 577 326 14,6 % Biomasės 194 147 138 32,2 % Vandens 1 4 4 3 6,2 % Atliekų (biogeninės kilmės) 463 426 185 8,6 % Atsinaujinančiųjų išteklių dalis iš tiesioginio kuro suvartojimo % 36 20 10 16 p. p. Įsigyta ir suvartota energijos, iš kurios suvartota: GWh 805 1 041 1 114 (22,6 %) Elektros energijos 803 1 032 1 108 (22,2 %) Šilumos energijos 2 9 6 (73,6 %) Pagaminta elektros energija, kuri nėra suvartojama 2 862 614 481 40,4 % Pagamintos ir parduotos energijos kiekis, iš kurios 2 722 3 152 2 777 (13,6 %) Elektros 1 830 2 299 2 452 (20,4 %) Iš atsinaujinančių energijos šaltinių 1 557 1 475 1 251 5,6 % Šilumos 892 853 325 4,6 % Bendras energijos suvartojimas 803 1 397 1 945 (42,5 %) Suvartota energijos gamybai MWh pagaminti GJ/MWh 3,2 4,1 4,3 (21,9 %) Skaičiavimo metodologijaSkaičiavimo metodologija Energijos suvartojimas apskaičiuojamas sudedant skirtingas kuro rūšis, naudojamas Grupėje. Siekiant suvienodint matavimo vienetus, visi kiekiai konvertuojami į gigavatvalandes. Veiklos duomenys gaunami iš komercinių sąskaitų-faktūrų arba vidaus apskaitos sistemos. Bendras energijos suvartojimas apskaičiuojamas sudedant iškastinio kuro suvartojimą, atsinaujinančio kuro suvartojimą, įsigytą energiją savo reikmėms, pagaminta ir nesuvartotą energiją ir atimama parduota šiluma bei elektra. Dėl duomenų patikimumo nėra įtraukiama vėjų parkų pagaminama ir savo reikmėms sunaudojama elektros energija, kuri sudaro nereikšmingą dalį. Tiesioginis kuro suvartojimas apima atliekas, gamtines dujas ir biokurą, naudojamą elektrinėse šilumai ir elektrai gaminti. Grupės veikloje nebuvo naudojamas mazutas ar anglis. Dyzelinas ir benzinas daugiausiai naudojamas Grupės transporto priemonėse. Kauno HE (Žalioji gamyba) nurodyta energija pagaminama ir suvartojama savo reikmėms. Atsinaujinančiųjų išteklių dalis iš tiesioginio kuro suvartojimo didėjo 16 procentinio punkto dėl mažesnės elektros gamybos iš gamtinių dujų ir didesnės gamybos iš biomasės. Grupės įsigyjama šiluma ir elektros energija naudojama elektrinėse (jų remonto metu), Kruonio HAE (Žalioji gamyba), administraciniuose pastatuose. Elektrinėse pasigaminta elektros iš šilumos energija nėra įtraukiama. Bendras energijos suvartojimas sumažėjo 42,5 % palyginti su 2021 m. GRI 302-1 GRI 302-3 Nasdaq E3 Nasdaq E4 Nasdaq E5 255 / 468 2022 m. metinis pranešimas / Tvarumo (socialinės atsakomybės) ataskaita Turinys » Energetinis efektyvumas visuomenei ir klientams Energijos sutaupymai Matavimo vnt. 2022 m. 2021 m. 2020 m. Suderinamumas su metiniu tikslu Kaupiamas galutinių vartotojų energijos sutaupymas (7 str.) GWh 11,78 1 0,109 2 117,3 3 122 % Klientams patiektos energijos sutaupymas, dalis nuo visos patiektos energijos % 1,04 1 1 0,04 p. p. 1 Energijos sutaupymai su daugiklio efektu iki 2030 m. pab. - 16,09 GWh. Skaičiai apima ne tik tais metais įgyvendintų priemonių poveikį, bet ir tęstinį poveikį, kurį šios įgyvendintos priemonės sukurs iki 2030 m. 2 Energijos sutaupymai su daugiklio efektu iki 2030 m. pab. - 1,018 GWh (sutaupymai pripažinti tinkamais). Skaičiai apima ne tik tais metais įgyvendintų priemonių poveikį, bet ir tęstinį poveikį, kurį šios įgyvendintos priemonės sukurs iki 2030 m. 3 Energijos sutaupymai su daugiklio efektu iki 2020 m. pab. - 227,71 GWh (sutaupymai pripažinti tinkamais). Skaičiavimo metodologijaSkaičiavimo metodologija Kaupiamas galutinių vartotojų energijos sutaupymas skaičiuojamas pagal faktą: įdiegus energijos taupymo priemones skaičiuojamas aritmetinis suvartojimo skirtumas prieš įdiegiant priemonę ir po. Taip pat vertinama priemonės gyvavimo trukmė, t. y., kokį laikotarpį įdiegta priemonė išlaiko savo taupymo efektą. Čia pateikiame metinį sutaupymo efektą, o komentare apačioje – su sutaupymo vertinimu iki 2030 m. Klientams patiektos energijos sutaupymas skaičiuojamas kiekvienai iš susitarimuose numatytų priemonių: dauginamas tiekėjo patiektos energijos kiekis su Energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemonių sutaupytos energijos apskaičiavimo ir priežiūros tvarkos apraše (2016 m. gruodžio 5 d. LR energetikos ministro įsakymas Nr. 1-320) nustatytais skirtingų švietimo ir konsultavimo priemonių sutaupymo koeficientais. Vertinama, kad priemonė įgyvendinta tinkamai, jei tiekėjas sudarė visas galimybes visai savo klientų auditorijai pamatyti sukurtą efektyvų energijos suvartojimą skatinančią informaciją. Čia pateikiame suminį įmonių energijos sutaupymo efektą, kuris vertinamas tik 1 metams. Kaupiamasis galutinių vartotojų energijos sutaupymas atliepia 2020 m. spalio mėn. „Ignitis grupė“ ir ESO (Tinklai) su Energetikos ministerija pasirašytą trišalį energijos taupymo susitarimą. Šiuo susitarimu ESO (Tinklai) iki 2030 m. įsipareigoja sutaupyti ne mažiau nei 1,6 TWh galutinės energijos. Susitarime numatyta, kad ESO (Tinklai) pati arba per kitus asmenis įgyvendins energijos vartojimo efektyvumo priemones, kurios padės sutaupyti energijos galutinių vartotojų įrenginiuose ir objektuose. Svarbiausia susitarime numatyta energijos taupymo priemonė – išmaniosios elektros energijos apskaitos sistemos diegimas, tačiau vien ja nėra apsiribojama. Kaupiamasis galutinių vartotojų energijos sutaupymas įgyvendinamas pagal susitarime numatytą preliminarų grafiką ir iškeltus jame tikslus, t. y. galutinės energijos sutaupymo kiekius galutinių vartotojų įrenginiuose ir objektuose. Klientams patiektos energijos sutaupymas rodiklis yra susijęs su 2020 m. gruodžio mėn. „Ignitis grupė“ ir jos dukterinių bendrovių „Ignitis“ (Sprendimai klientams), ESO (Tinklai) ir „Ignitis gamyba“ (Žalioji gamyba ir Lanksčioji gamyba) su Energetikos ministerija pasirašytą penkiašalį energijos vartotojų švietimo ir konsultavimo susitarimu. Juo „Ignitis“ (Sprendimai klientams), ESO (Tinklai) ir „Ignitis gamyba“ (Žalioji gamyba ir Lanksčioji gamyba) įsipareigoja šviesti ir konsultuoti vartotojus energijos vartojimo efektyvumo didinimo klausimais taip padedant vartotojams mažinti energijos vartojimo kaštus bei didinti energijos vartojimo efektyvumą. Susitarimuose numatytos švietimo ir konsultavimo priemonės turi padėti suvartoti mažiau energijos savo namuose ir įmonių veikloje, taip paskatinant sutaupyti ne mažiau kaip 1 % tiekėjo patiektos energijos kiekio jo galutinės energijos vartotojams Lietuvos Respublikoje per ataskaitinius kalendorinius metus. 256 / 468 2022 m. metinis pranešimas / Tvarumo (socialinės atsakomybės) ataskaita Turinys » 1 Grupės 2022–2025 metų strateginio plano tikslas – 2,0–2,2 GW 2025 metais. Darnūs sprendimai ir paslaugos klientams Žalioji energija Matavimo vnt. 2022 m. 2021 m. 2020 m. Pokytis (2021 m. / 2022 m.) Žaliosios gamybos instaliuotoji galia 1 GWh 1,57 1,35 1,35 16,3 % Instaliuotoji galia 1,22 1,21 1,10 0,8 % Statoma 0,35 0,14 0,25 150 % Žaliosios gamybos dalis % 85,1 64,2 51,0 20,9 p. p. Techninis prieinamumas (angl. production-based) 99,5 99,5 98,7 0 p. p. Vėjo jėgainių apkrovos koeficientas 31,6 29,0 36,0 2,6 p. p. Vidutinis vėjo greitis m/s 7,0 6,8 7,1 2,9 % Kitos paslaugos Elektromobilių įkrovimo stotelių tinklo stotelės 99 82 82 20,7 % Ignitis ON stotelių privatūs klientai Vnt. 13 700 8 500 4 700 161,2 % Ignitis ON stotelių verslo klientai 317 166 75 191,0 % Žaliąją elektros energiją pasirinkę privatūs klientai % 7,5 35,0 n/d (27,5 p. p.) Žaliąją elektros energiją pasirinkę verslo klientai 64,8 69,3 60,0 (4,5 p. p.) Gaminantys vartotojai Vnt. 32 937 14 281 8 640 230,6 % Saulės parkų pardavimai MW 382,7 146,9 80,0 260,5 % Vnt. 9 000 1 800 970 500,0 % MW 42 9 4 366,7 % Skaičiavimo metodologijaSkaičiavimo metodologija Techninis prieinamumas (angl. Production-based) apskaičiuojamas kaip faktinės gamybos ir galimos gamybos santykis, kuris yra prarastos produkcijos ir faktinės gamybos suma per tam tikrą laikotarpį. Gamybos prieinamumui įtakos turi vėjo turbinų gedimai, kurie yra techniniai gamybos nuostoliai. TP neturi įtakos rinkos reikalaujami uždarymai ir vėjo jėgainių parkų apribojimai, nes tai yra išorės veiksniai. Vėjo jėgainių apkrovos koeficientas apskaičiuojamas kaip santykis tarp faktinės gamybos per laikotarpį, palyginti su potencialia gamyba, kuri įmanoma nuolat naudojant didžiausią pajėgumą per tą patį laikotarpį. Vėjo greitis vietovėse, kuriose yra „Ignitis renewables“ (Žalioji gamyba) sausumos vėjo jėgainės, matuojamas vėjo turbinos stebulės aukštyje. Saulės parkų pardavimų rodiklis parodo „Ignitis“ (Sprendimai klientams) privatiems ir verslo klientams parduotus nutolusius saulės parkus. Duomenys gaunami iš vidinių sistemų. Gaminančių vartotojų rodiklis apima visus Lietuvoje esančius gaminančius vartotojus, prijungtus prie ESO (Tinklai) skirstomųjų elektros tinklų. Duomenys gaunami iš vidinių sistemų. Ignitis ON stotelių skaičius apima nuosavybės teise „Ignitis“ (Sprendimai klientams) priklausančias elektromobilių įkrovimo stoteles. Duomenys gaunami iš vidinių sistemų. Nestabili geopolitinė situacija, energetikos kainų šuoliai ir pingančios technologijos prisidėjo ir prie staigaus gaminančių vartotojų skaičiaus augimo bei saulės parkų pardavimo. Gaminančių vartotojų skaičius išaugo daugiau nei 2 kartus, palyginti su 2021 m., saulės parkų pardavimai – net 5 kartus. 257 / 468 2022 m. metinis pranešimas / Tvarumo (socialinės atsakomybės) ataskaita Turinys » 1 Iš kurių 85,24 ha užima veiklą nutraukusi Vilniaus trečioji termofikacinė elektrinė. 2 2020 m. ir 2021 m. duomenys gali būti apytiksliai dėl duomenų trūkumo. Užimamo ploto analizė atlikta 2022 m. poveikio bioįvairovei ir ekosistemoms analizės rėmuose. 3 Ignitis Suomijoje įsteigtas 2021 m. 4 Elektrėnų kompleksas, Vilniaus trečioji termofikacinė elektrinė Poveikis biologinei įvairovei ir ekosistemoms Grupės objektų užimami plotai Matavimo vnt. 2022 m. 2021 m. 2 2020 m. 2 Pokytis (2021 m. / 2022 m.) Grupės valdomų objektų užimamas plotas (išskyrus skirstomuosius tinklus) 1 , iš kurio: Ha 703,4 n/d n/d - Lietuvoje 694,8 n/d n/d - Latvijoje 0,03 0,01 0,01 300 % Lenkijoje 7,39 4,39 4,39 168 % Estijoje 1,2 1,2 1,2 0 % Suomijoje 0,003 0,003 n/a 3 0 % Skirstomųjų tinklų užimamas plotas, iš kurio: 103 342 n/d n/d - Elektros skirstomųjų tinklų oro linijos 94 980 n/d n/d - Elektros skirstomųjų tinklų požeminės linijos 5 999 n/d n/d - Dujų skirstomieji tinklai 2 363 n/d n/d - Grupės valdomų gamybinių objektų užimamas plotas pagal gamybos tipą, iš kurio: 696,59 693,59 691,49 0,4 % Vėjo energetika 14,95 11,95 9,85 125 % Hidroenergetika 587,05 587,05 587,05 0 % Kogeneracija 7,71 7,71 7,71 0 % Iškastinį kurą naudojančios jėgainės 4 86,88 86,88 86,88 0 % Administracinių ir kitų patalpų užimamas plotas 7,04 n/d n/d n/d Skaičiavimo metodologijaSkaičiavimo metodologija Užimamas plotas Skirstomųjų tinklų užimamas plotas apskaičiuotas atlikus ploto analizę geoinformacinėse Tinklų segmento sistemose. Plotas apima objektą ir jo buferinę apsaugos juostą. Vėjo jėgainių užimamas plotas skaičiuojamas sumuojant kiekvienos jėgainės apsaugos zoną, kurioje keičiama žemės paskirtis (15 arų). Kitų objektų plotų duomenys imami iš nuomos sutarčių ar dokumentų, kuriuose įregistruotas faktinis statinių plotas. „Ignitis grupės“ gamybiniai objektai veikia Lietuvoje, Estijoje ir Lenkijoje, administracines ir kitų pagalbinių paskirčių patalpas turime Lietuvoje, Latvijoje, Lenkijoje ir Suomijoje. Be to, Lietuvos teritorijoje valdome elektros skirstomuosius tinklus, užimančius didesnį nei 100 000 ha plotą ne tik urbanizuotose, bet ir gamtinėse teritorijose. 2022 m. pabaigoje „Ignitis grupės“ bendras naudojamos žemės plotas buvo daugiau nei 104 000 ha, iš kurių daugiau nei pusė susiję su natūraliomis buveinėmis (hidroelektrinės, elektros ir dujų skirstomieji tinklai miškingose teritorijose). Užimamas plotas. Rodiklis parodo teritorijų dalį, kurios patyrė konversiją, tačiau neparodo teritorijos kokybės iki konversijos. Grupės gamybinių objektų plotai užima beveik 700 ha (iš jų 98 % priklauso Grupei nuosavybės teise), administracinės ir kitos paskirties patalpos – kiek daugiau nei 7 ha (visos nuomojamos), elektros skirstomieji tinklai su apsaugos zonomis užima daugiau nei 100 000 ha (iš jų beveik 6 % – požeminės linijos su apsaugos zonomis). Vertinant tik pačių elektros linijų ilgį, daugiau nei 33 % sudaro požeminės, tad akivaizdu, kad požeminėms elektros linijoms reikia mažesnių apsaugos zonų, kas reiškia – mažiau paveiktų natūralios gamtinės aplinkos plotų. Atkreipiame dėmesį, kad kai kurios natūralių buveinių transformacijos įvyko gerokai prieš sukuriant saugomų teritorijų sistemą ar įvertinant kraštovaizdžio ir buveinių reikšmingumą. Grupės valdomos hidroelektrinės buvo suplanuotos ir pastatytos, kai Lietuva buvo okupuota SSRS 20 a. antroje pusėje prieš suformuojant Lietuvos saugomų teritorijų sistemą: – Kauno HE (Žalioji gamyba) (statybos pradėtos 1955 m., 1959 m. patvenktas Nemunas ir pradėta hidroelektrinės eksploatacija); – Kruonio HAE (Žalioji gamyba) (statybos pradėtos 1978 m. 1992 m. pradėta hidroakumuliacinės elektrinės eksploatacija). Tad šių objektų statybų reikmėms atliktos buveinių konversijos per ilgą laiką tapo naujomis ekosistemomis, dabar priklausančioms Kauno marių regioniniam parkui – nacionalinei saugomai teritorijai, kurioje saugomas unikalus didžiausio dirbtinio vandens telkinio Lietuvoje kraštovaizdis, jo gamtinė ekosistema ir kultūros paveldo vertybės. Gamtos išteklių apsauga GRI 304-1 GRI 304-2 258 / 468 2022 m. metinis pranešimas / Tvarumo (socialinės atsakomybės) ataskaita Turinys » Grupės objektų padėtis saugomų teritorijų atžvilgiu Gamybiniai objektai Objektų skaičius saugomoje teritorijoje / visi Grupės objektai Gamtinės teritorijos tipas Objekto pavadinimas Atstumas iki artimiausios saugomos teritorijos (km) Valstybė Visas technologijos užimamas plotas (ha) Vėjo energetika 0/10 Natura 2000 (BAST) Mažeikių VP (Pikeliai) 4,5 Lietuva 14,95 Natura 2000 (BAST & PAST) Jurbarko VP (Geišiai) 2,1 Natura 2000 (BAST & PAST) Tauragės I VP (Kreivėnai II) > 5 Natura 2000 (BAST & PAST) Tauragės II VP (Kreivėnai III) 4 Regional park Kretingos VP (Liepynė) 3 Natura 2000 (BAST & PAST) Mali VP 0,9 Estija Natura 2000 (BAST & PAST) Tamba VP 2,4 Natura 2000 (PAST) Pomeranijos VP < 1 LenkijaNatura 2000 (BAST) Silezijos I VP < 1 Natura 2000 (BAST) Silezijos II VP < 1 Hidroenergetika 1/2 Regional Park, Natura 2000 Kauno HE Patenka į saugomą teritoriją Lietuva 587,05 Natura 2000 (BAST & PAST) Kruonio HAE Ribojasi su nacionalinėmis ir europinėmis saugomomis teritorijomis. Kogeneracinės jėgainės 0/2 Natura 2000 (BAST) Vilniaus KJ 0.95 7,71 Kauno KJ 2 Iškastinį kurą naudojančios jėgainės 0/2 Kraštovaizdžio draustinis Natura 2000 (BAST) Elektrėnų kompleksas 5.8 86,88 Vilniaus TE-3 0.3 Skaičiavimo metodologijaSkaičiavimo metodologija Atstumai iki saugomų teritorijų gaunami dviem būdais: paskaičiuojami naudojantis kartografine medžiaga (Natura 2000 Network Viewer) ir matuojant atstumus arba paimami iš oficialių poveikio aplinkai vertinimo procedūrų dokumentų. Atstumas iki aukštos ekologinės vertės teritorijų. Jau planavimo stadijoje planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo ar atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo proceso metu įvertinami atstumai iki saugomų teritorijų (nacionalinių ir tarptautinių) ir galimas poveikis joms. Kaip jau minėta anksčiau, Kauno HE (Žalioji gamyba) ir Kruonio HAE (Žalioji gamyba) pastatytos prieš saugomų teritorijų tinklo Lietuvoje sudarymą, dirbtinis vandens telkinys (Kauno marios) suformuotas prieš daugiau nei 60 metų. Rodiklis identifikuoja, kurie objektai turi didesnį tikėtiną poveikį bioįvairovei, nes yra nutolę nedideliu atstumu nuo aukštos gamtinės vertės teritorijų (arba patenka į jas). GRI 304-1 GRI 304-2 259 / 468 2022 m. metinis pranešimas / Tvarumo (socialinės atsakomybės) ataskaita Turinys » Matavi- mo vnt. 2022 m. 2021 m. 1 2020 m. 1 Pokytis (2021 m. / 2022 m.) Energijos skirstymo tinklų dalis, patenkanti į aukštos gamtinės vertės teritorijas: % Europos Bendrijos svarbos natūralias buveines 1,7 n/d n/d - Rezervatus 0,01 n/d n/d - Natura 2000 teritorijas 4,4 n/d n/d - UNESCO teritorijas 0,1 n/d n/d - Ramsar teritorijas 0,3 n/d n/d - Miškų dalis, kurią užima energijos skirstymo tinklai: Elektros skirstymo tinklų oro linijos 0,252 n/d n/d - iš jų kertinėse buveinėse 0,071 n/d n/d - Elektros skirstymo tinklų požeminės linijos 0,012 n/d n/d - iš jų kertinėse buveinėse 0 n/d n/d - Dujų skirstymo tinklas 0,002 n/d n/d - iš jų kertinėse buveinėse 0,001 n/d n/d - 1 2020 m. ir 2021 m. duomenys nepateikiami, nes rodiklio „Tinklų segmento užimamo ploto dalis aukštos gamtinės vertės teritorijose“ reikšmės buvo apskaičiuotos 2022 m. atliekant Grupės poveikio bioįvairovei ir ekosistemoms analizę. Atsižvelgiant į tai, kad Grupės veiklos pobūdis nesikeitė, rodiklio reikšmės 2020 m. ir 2021 m. būtų panašios į 2022 m. reikšmes su nedideliais svyravimais oro ir požeminių linijų ploto santykyje dėl Grupės vykdomo oro linijų keitimo požeminėmis. Tinklų segmento užimamo ploto dalis aukštos gamtinės vertės teritorijose Skaičiavimo metodologijaSkaičiavimo metodologija Rodiklis apskaičiuotas susumavus tinkle ir jų apsaugos zonų plotus ir identifikavus jų dalį aukštos ekologinės vertės teritorijose. Skaičiavimams naudoti ESO (Tinklai) skirstomųjų tinklų GIS sluoksniai ir viešai prieinami miškų, Ramsar, UNESCO, Natura 2000 ir kitų arealų GIS sluoksniai iš oficialių šaltinių. Užimamas plotas aukštos gamtinės vertės teritorijose ir (ar) atstumas iki jų. Elektros ir dujų skirstomųjų tinklų su apsaugos zonomis užimamus plotus aukštos gamtinės vertės teritorijose pateikiame atskirai dėl savo geografinio pasiskirstymo specifikos. Nepaisant to, kad elektros ir dujų skirstomųjų tinklų sklaida kraštovaizdyje ypač didelė (ilgis – daugiau nei 127 tūkst. km), bet nuo bendro tinklų su apsaugos zonomis ploto vos 1,7 % patenka į Europos Bendrijos svarbos natūralias buveines, 0,01 % – į rezervatus (griežčiausio apsaugos režimo nacionalinės saugomos teritorijos), 4,4 % tinklo patenka į Natura 2000 teritorijas, 0,1 % – į UNESCO ir 0,3 % – į Ramsar teritorijas. Svarbu atkreipti dėmesį, kad plotų, užimamų skirtingose aukštos ekologinės vertės teritorijose sumuoti negalima, nes šios teritorijos gali persidengti (pvz., Natura 2000 gali apimti nacionalines saugomas teritorijas, miškus ir pan.). Kalbant apie elektros ir dujų skirstomųjų tinklų užimamą plotą IUCN buveinių klasifikacijos teritorijose, daugiausiai ploto iš Grupės geografinei padėčiai aktualių buveinių tinklai užima miškuose – beveik 0,3 % miškų ploto, iš kurio 0,07 % kertinėse buveinėse. Tinklų su apsaugos zonomis užimama gamtinių teritorijų plotų dalis ir kitų Grupės objektų užimamos teritorijos pateikiamos lentelėse žemiau. Atkreipiame dėmesį, kad tinklai yra tik Lietuvos teritorijoje. GRI 304-1 GRI 304-2 260 / 468 2022 m. metinis pranešimas / Tvarumo (socialinės atsakomybės) ataskaita Turinys » Valstybė Aktualios rūšys Ekosistemos Rūšių skaičius pagal apsaugos statusą 1 Kritiškai grėsmingos būklės (CR) Grėsmingos būklės (EN) Pažeidžiama (VU) Arti grėsmės (NT) Nekelianti susirūpinimo (LC) 2 Trūksta duomenų (DD) Lietuva Paukščiai Vabzdžiai Žinduoliai Varliagyviai Žuvys Augalai Vandens Sausumos 2 4 4 7 2 2 Lenkija 48 1 Estija Paukščiai Augalai Sausumos 1 2 3 2 1 1 Iš viso 3 6 7 9 51 4 Saugomos rūšys Skaičiavimo metodologijaSkaičiavimo metodologija Saugomos rūšys Grupės objektų aplinkoje nustatomos remiantis Poveikio aplinkai vertinimo arba atrankos poveikio aplinkai vertinimo dokumentais, kuriuose išvardijamos teritorijų vertingosios savybės, įskaitant saugomas rūšis. Saugomos rūšys. Grupė neišvengiamai veiklą vykdo ir laukinės gamtos teritorijose, kuriose gali būti ir saugomų rūšių ir jų buveinių. Planuojant bet kurį naują objektą ar esamo objekto plėtrą, teisės aktų nustatyta tvarka atliekamas poveikio aplinkai vertinimas arba atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo, kurių metu identifikuojamos planuojamos veiklos gretimybėje esančios jautrios rūšys ir, kai aktualu, pritaikomos poveikio mažinimo arba kompensavimo priemonės. Atlikome Grupės veiklos objektų aplinkoje įsikūrusių saugomų rūšių analizę kiekviename mūsų gamybiniame objekte ir rūšis suskirstėme pagal Tarptautinės gamtos išsaugojimo sąjungos (IUCN) kategorijas. Tarp susirūpinimą keliančių rūšių identifikavome: – kritiškai grėsmingos būklės: rudė (lot. Aythya nyroca), paprastasis skersasnukis (lot. Chondrostoma nasus), didžioji kuolinga (lot. Numenius arquata); – grėsmingos būklės: juodasis peslys (lot. Milvus migrans), didžioji miegapelė (lot. Glis glis), purpurinis plokščiavabalis (lot. Cucujus cinnaberinus), dirvinis česnakas (lot. Allium vineale), griciukas (lot. Limosa limosa), nuodėgulė (lot. Melanitta fusca). – pažeidžiamos: niūriaspalvis auksavabalis (lot. Osmoderma barnabita), paprastoji švygžda (lot. Porzana porzana), baltnugaris genys (lot. Dendrocopos leucotos), raktažolė pelenėlė (lot. Primula farinosa), raudonkojis tulikas (lot. Tringa totanus), skiauterėtasis tritonas (lot. Triturus cristatus), pievinis plauretis (lot. Gymnadenia conopsea). – arti grėsmės: jūrinis erelis (lot. Haliaeetus albicilla), kūdrinis pelėausis (lot. Myotis dasycneme), pleištinis laumžirgis (lot. Ophiogomphus cecilia), šaukštasnapė antis (lot. Anas clypeata), tamsialapis skiautalūpis (lot. Epipactis atrorubens), raudonpilvė kūmutė (lot. Bombina bombina), vijūnas (lot. Misgurnus fossilis), pilkoji antis (lot. Anas strepera). Atkreipiame dėmesį, kad, kaip jau buvo minėta, dalis Grupės objektų (hidroelektrinės) buvo pastatyti dar prieš identifikuojant vertingąsias savybes ir suformuojant saugomų teritorijų sistemą. Kiti atvejai susiję su prieigos prie elektros energijos tiekimo užtikrinimu visuomenei – elektros skirstomasis tinklas tiesiamas tiek miškingomis, tiek ir saugomomis teritorijomis, tačiau atsižvelgiama į vertingiausius gamtos arealus ir juose trikdymo vengiama. 1 Saugomų rūšių skaičius nustatomas pagal poveikio aplinkai vertinimo dokumentuose įvardytas rūšis. 2 Šios kategorijos rūšių skaičius yra preliminarus, dėl esamos tikimybės, kad ne visos LC rūšys buvo nurodytos PAV dokumentuose. GRI 304-4 261 / 468 2022 m. metinis pranešimas / Tvarumo (socialinės atsakomybės) ataskaita Turinys » 1 Skaičiuojant visų emisijų intensyvumo rodiklį naudotas tik tuose įrenginiuose, kurie realiai išmeta emisijas, pagamintas energijos kiekis (t. y. neįtraukta hidroelektrinėse, vėjo elektrinėse pagaminta elektros energija). Poveikis dirvožemio, vandens ir oro kokybei Emisijos į orą Matavimo vnt. 2022 m. 2021 m. 2020 m. Pokytis (2021 m. / 2022 m.) SO 2 t 7 9 53 (22,2 %) NO x 441 570 624 (22,6 %) Kietosios dalelės 16 15 25 6,7 % CO 154 139 191 10,8 % Emisijų į orą intensyvumas 1 SO 2 g/kWh 0,005 0,004 0,03 25,0 % NO x 0,286 0,275 0,348 4,0 % Kietosios dalelės 0,010 0,007 0,014 42,9 % CO 0,099 0,067 0,106 47,8 % SO 2 g/Eur 0,02 0,04 0,47 (50,0 %) NO x 1,31 2,91 5,45 (55,0 %) Kietosios dalelės 0,05 0,08 0,22 (37,5 %) CO 0,45 0,71 1,68 (33,8 %) Aplinkosauginiai pažeidimai Aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidimai, iš jų: Vnt. 1 smulkus 3 smulkūs 1 smulkus (66,7 %) Nefinansinės sankcijos - n/d n/d - Baudos už aplinkosauginius pažeidimus Eur 105 n/d n/d - MetodologijaMetodologija SO 2 , NO x , CO ir kietųjų dalelių emisijos į orą apskaičiuojamos naudojant automatines matavimo sistemas ar atliekant periodinius matavimus. Bendras kiekis gaunamas sudedant atskirų įrenginių emisijas. Kiekvieno įrenginio oro taršos monitoringo ataskaitos skelbiamos viešai: – Ignitis gamyba – Kauno KJ – Vilniaus KJ Aplinkosauginiai pažeidimai ir su tuo susiję rodikliai paimami iš oficialių protokolų po atliktų aplinkosauginių patikrinimų. Emisijos ribines vertes TIPK leidimuose nustato Aplinkos apsaugos agentūra. Atitiktis TIPK leidimams užtikrinama keliais lygmenimis: emisijos nuolat matuojamos nuolatinėmis emisijų monitoringo sistemomis, o Aplinkos apsaugos agentūra turi prieigą prie monitoringo sistemos (esant nukrypimams, monitoringo sistema praneša), Aplinkos apsaugos departamentas periodiškai atlieka patikrinimus, įdiegtas ISO 14001 standartas užtikrina, kad būtų laikomasi aplinkosaugos aspektų. 2022 metais buvo atlikta 10 aplinkosaugos patikrinimų, kurių metu didelių neatitikimų nenustatyta. Vienintelis nedidelis pažeidimas, užfiksuotas patikrinimų metu, yra susijęs su gandralizdžio perkėlimo pažeidimu (20 Eur bauda). Nuo 2021 m. IV ketvirčio vyko neplaninis Vilniaus kogeneracinės elektrinės (Žalioji gamyba) patikrinimas (uždarytas 2022 m. kovo mėn., įspėjimas dėl nežymaus dokumentų pildymo tvarkos pažeidimo). 2022 metų birželio pabaigoje Kauno kogeneracijoje (Žalioji gamyba) užfiksuotas pažeidimas, susijęs su taršos lygio viršijimu. Apie susidariusią situaciją pranešėme Aplinkos apsaugos departamentui. Aplinkos apsaugos departamentas skyrė 85 eurų baudą. GRI 2-27 GRI 305-4 GRI 305-7 262 / 468 2022 m. metinis pranešimas / Tvarumo (socialinės atsakomybės) ataskaita Turinys » 1 Energijos gamybai hidroelektrinėse paimamas vanduo nėra suvartojamas ir yra grąžinamas į aplinką. 2 Atnaujinti 2021 metų duomenys, dėl pasikeitusių ESO (tinklai) ir Vilniaus kogeneracinės elektrinės (Žalioji gamyba) komunalinio vandens tiekimo kiekių. Vandens naudojimas Matavimo vnt. 2022 m. 2021 m. 2 2020 m. Pokytis (2021 m. / 2022 m.) Vandens paėmimas (iš viso), iš jo: Tūkst. m 3 10 311 183 9 431 894 8 245 674 9,3 % Požeminis vanduo 26,8 23,1 23,9 16,0 % Komunalinis vandentiekis ar kiti viešieji (privatieji) vandens tiekimo įrenginiai 239,3 229,8 42,7 4,1 % Paviršiniai vandenys (pelkės, upės, ežerai ir kt.) 405,9 516,1 653,9 (21,4 %) Iš kurio išgautas ir pakartotinai panaudotas: Paviršinis vanduo hidroelektrinėms (Kruonio HAE, Kauno HE) 1 10 272 691 9 344 127 8 114 332 9,9 % Paviršinis vanduo Elektrėnų komplekso elektrinei aušinti 37 820 86 998 130 622 (56,5 %) Vandens išleidimas (iš viso), iš jo: 1 192,6 1 227,0 792,8 (2,8 %) Komunaliniai vandentvarkos ar kiti viešieji (privatieji) vandentvarkos įrenginiai 467,7 415,9 143,7 12,5 % Paviršinio lietaus vandens ir pramoninių išvalytų nuotekų išleidimas Elektrėnų komplekse 724,8 811,2 673,6 (10,7 %) Vandens suvartojimas (iš viso) 204,3 353,1 576,8 (42,1 %) Skaičiavimo metodologijaSkaičiavimo metodologija Atskleidžiami vandens paėmimo, pakartotinio panaudojimo, išleidimo ir suvartojimo duomenys, kurie gaunami iš įmonių veiklos duomenų failų. Duomenis įmonių aplinkosaugininkai seka ir fiksuoja stebėdami vandens skaitiklių rodmenis, taikydami vandens kiekių apskaičiavimo metodikas arba duomenys gaunami iš įmonėms pateiktų komunalinių paslaugų sąskaitų (nuomojamuose objektuose). Suvartoto vandens kiekis apskaičiuojamas iš paimto vandens (išskyrus hidroenergetikoje naudojamą ir aušinimo vandenį, nes jis paimamas, bet naudojamas pakartotinai) atėmus išleidžiamą vandenį (išskyrus paviršinį lietaus vandenį). Per pastaruosius trejus metus bendras vandens paėmimas nuolat didėjo, daugiausia dėl to, kad hidroelektrinėms sunaudojama daugiau paviršinio vandens. Bendras vandens suvartojimas per pastaruosius trejus metus mažėjo daugiausia dėl mažesnio paviršinio vandens paėmimo (iš pelkių, upių, ežerų). Požeminis vanduo iš nuosavų gręžinių naudojamas „Ignitis gamyba“ (Žalioji gamyba ir Lanksčioji gamyba) priklausančiuose padaliniuose - Kruonio HAE ir Elektrėnų komplekse. Daugiausiai vandens iš komunalinio vandentiekio paimama Vilniaus ir Kauno KJ (abu Žalioji gamyba). Apie 100 411 m 3 gamybos proceso metu susidariusio kondensato pakartotinai panaudota Vilniaus KJ (Žalioji gamyba), taip taupant vandens išteklius. Daugiausiai suvartojama ir gamybai paimama paviršinio vandens yra Elektrėnų komplekse (iš Elektrėnų tvenkinio). 99 % išgaunamo vandens panaudojama hidroenergijos gamybai. GRI 303-3 GRI 303-4 GRI 303-5 Nasdaq E6GRI 2-4 263 / 468 2022 m. metinis pranešimas / Tvarumo (socialinės atsakomybės) ataskaita Turinys » 1 Neskaitant hidroenergetikoje naudojamo vandens. Vandens naudojimo intensyvumas Matavimo vnt. 2022 m. 2021 m. 2020 m. Pokytis (2021 m. / 2022 m.) Vandens naudojimo intensyvumas hidroenergijos gamybos srityje m 3 /kWh 10,95 9,14 7,95 19,8 % Kruonio HAE 4,19 4,15 4,07 1,0 % Kauno HE 20,77 20,55 20,47 1,1 % Gėlo vandens naudojimo intensyvumas gamybos srityje 1 0,01 0,03 0,04 (66,7 %) Bendras vandens naudojimo intensyvumas gamybos srityje m 3 /kWh 3,5 2,8 2,7 25,0 % m 3 /EUR 2,35 5,0 6,7 (53,0 %) Skaičiavimo metodologijaSkaičiavimo metodologija Vandens naudojimo intensyvumas hidroenergijos gamybos srityje apskaičiuojamas visą vandens kiekį (m 3 ), panaudotą hidroenergijos gamybai, padalinus iš viso hidroelektrinių pagaminto elektros kiekio (kWh). Skaičiuojamas bendrai ir kiekvienai (Kruonio HAE ir Kauno HE) atskirai. Gėlo vandens naudojimo intensyvumas gamybos srityje apskaičiuojamas visą panaudoto gėlo vandens kiekį (be hidroelektrinėms naudojamo vandens) (m3), padalinus iš viso Grupės pagaminto energijos kiekio (pagaminta elektra ir šiluma) (kWh). Bendras vandens naudojimo intensyvumas gamybos srityje (m 3 /kWh) apskaičiuojamas sudėjus visą Grupėje panaudotą vandens kiekį (m 3 ) ir padalinus iš viso Grupės pagaminto energijos kiekio (pagaminta elektra ir šiluma) (kWh). Bendras vandens naudojimo intensyvumas gamybos srityje (m 3 /Eur) apskaičiuojamas sudėjus visą Grupėje panaudotą vandens kiekį (m 3 ) ir padalinus iš visos Grupės metinių pajamų (Eur). Per pastaruosius trejus metus vandens naudojimo intensyvumas gamyboje naudojant hidroenergiją nuolat didėjo. Tai priklauso nuo vandens lygio ir nuo to, kiek agregatų kokia galia dirba hidroelektrinėse. Per pastaruosius trejus metus gėlo vandens naudojimo intensyvumas nuolat mažėjo. Pagrindinė to priežastis – Elektrėnų komplekse gamybai ir vėsinimui sunaudojama mažiau vandens. Bendras vandens intensyvumas generuojant (m3/kWh) didėja dėl bendro vandens paėmimo kiekio padidėjimo. 264 / 468 2022 m. metinis pranešimas / Tvarumo (socialinės atsakomybės) ataskaita Turinys » 1 Metų gale susidariusios atliekos atliekų tvarkytojui gali būti perduotos ir apskaitytos kitais metais dėl nustatyto atliekų išvežimo ir tvarkymo periodiškumo. 2 Patikslintas 2021 metų komunalinių atliekų kiekis Antrinių žaliavų pakartotinis vartojimas, atliekų mažinimas ir atliekų sąvartynuose mažinimas Grupėje susidariusios ir tvarkyti perduotos atliekos 1 Matavimo vnt. 2022 m. 2021 m. 2020 m. Pokytis (2021 m. / 2022 m.) Iš viso Tūkst. t 111,9 107,3 50,9 4,3 % Pavojingos atliekos, iš kurių Tūkst. t 13,4 13,3 5,6 0,8 % Lakieji pelenai % 96,4 93,4 88,7 3,0 p. p. Nepavojingos atliekos, iš kurių Tūkst. t 98,5 94 45,3 4,8 % Dugno pelenai ir šlakas 91 91,9 85,9 (0,9 p. p.) Geležis ir plienas % 2,8 2,7 7,1 0,1 p. p. Mišrios komunalinės atliekos 0,2 0,2 2 0,5 0 p. p. Sudegintų atliekų ir iš jų susidariusių pelenų kiekio santykis Kartai 3,6 3,6 3,3 0% Skaičiavimo metodologijaSkaičiavimo metodologija Atskleidžiamos pavojingų ir nepavojingų atliekų kategorijos ir didžiausios subkategorijos. Susidariusių atliekų kiekiai kiekvienoje Grupės įmonėje yra fiksuojami ir apskaitomi įmonės aplinkosaugininkų, kurie juos suveda ir saugo Vieningoje gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacinėje sistemoje (GPAIS). Sudegintų atliekų ir iš jų susidariusių pelenų kiekio santykis apskaičiuojamas sudėjus visus Vilniaus KJ ir Kauno KJ (abu Žalioji gamyba) šių rodiklių fiksuotus metinius kiekius, bei juos padalinant. Didžiausi pavojingų atliekų (lakieji pelenai), bei nepavojingų atliekų (dugno pelenai ir šlakas) kiekiai susidaro Vilniaus ir Kauno KJ (abu Žalioji gamyba). Didžiausia geležies ir plieno atliekų dalis susidaro „Ignitis gamyba“ (Žalioji gamyba ir Lanksčioji gamyba) ir ESO (Tinklai) įmonėse. Grupės įmonėse yra vykdomų įvairių atliekų pernaudojimo iniciatyvų, bet nėra renkama pernaudojimo kiekių detalesnė informacija, todėl pateikti šio rodiklio negalime. Planuojame pradėti ieškoti būdų detaliau stebėti šiuos kiekius ir informaciją atskleisti būsimose ataskaitose. Grupės įmonėse susidarančios atliekos rūšiuojamos bei perduodamos atliekų tvarkytojams. Šiuo metu tik vienoje Grupės įmonėje (Elektrėnų komplekse priklausančiame „Ignitis gamyba“ (Žalioji gamyba ir Lanksčioji gamyba) renkama išsamesnė informacija apie tai, kaip atliekų tvarkytojams perduotos atliekos galutinai sutvarkomos (kokia dalis perdirbama, kokia panaudojama energijos gamybai, kokia šalinama sąvartyne ar kompostuojama) ir tai sudaro 4,2 % visų Grupės atliekų. Planuojame pradėti detaliau sekti šį procesą ir kitose Grupės įmonėse ir informaciją apie tolimesnę atliekų tvarkymo kelionę atskleisti būsimose ataskaitose. GRI 2-4 GRI 306-3 265 / 468 2022 m. metinis pranešimas / Tvarumo (socialinės atsakomybės) ataskaita Turinys » Faktiškai dirbantys darbuotojai Matavimo vnt. 2022 m. 2021 m. 2020 m. Pokytis (2021 m. / 2022 m.) M V M V M V M V Visi darbuotojai 4 163 3 884 3 836 7,2% Pagal lytį % 1 237 2 926 1 121 2 763 1 101 2 735 10,3% 5,9% 29,7 70,3 28,9 71,1 28,7 71,3 0,8 p. p. (0,8 p. p.) Pagal amžių < 24 m Visi darbuotojai % 2,2 1,9 2,0 0,3 p. p. Pagal lytį 2,0 2,3 2,1 1,9 2,4 1,8 (0,1 p. p.) 0,4 p. p. 25–36 m Visi darbuotojai 28,7 30,4 32,0 (1,7 p. p.) Pagal lytį 36,5 25,4 38,8 27,0 40,9 28,4 (2,3 p. p.) (1,6 p. p.) 37–56 m Visi darbuotojai 49,8 48,9 47,9 0,9 p. p. Pagal lytį 48,3 50,4 45,5 50,3 43,4 49,7 2,8 p. p. 0,1 p. p. > 57 m Visi darbuotojai 19,3 18,7 18,1 0,6 p. p. 13,3 21,9 13,6 20,7 13,4 20,1 (0,3 p. p.) 1,2 p. p. Vidutinis amžius Visi darbuotojai m. 44,1 44,2 44,0 (0,2 %) Pagal lytį 41,1 45,5 41,6 45,3 41,2 45,1 (1,2 %) 0,4 % Faktiškai dirbančių darbuotojų pasiskirstymas pagal pareigybę Stažuotojai % 0 0,0 0,1 0 p. p. Darbininkai 18,5 18,9 19,2 (0,4 p. p.) Ekspertai, specialistai 70,8 70,2 69,6 0,6 p. p. Vidurinio lygmens vadovai 9,4 9,6 9,8 (0,2 p. p.) Aukščiausio lygmens vadovai 0,8 0,8 0,9 0 p. p. Įmonių vadovai 0,6 0,4 0,4 0,2 p. p. Faktiškai dirbančių darbuotojų pasiskirstymas pagal sutarties tipą Dirbančių pagal terminuotą sutartį dalis iš viso % 2,6 3,2 2,5 (0,6 p. p.) Dirbančių pagal terminuotą sutartį pasiskirstymas pagal lytį 51,4 48,6 62,1 37,9 60,4 39,6 (10,7 p. p.) 10,7 p. p. Dirbančių nepilnu etatu dalis iš viso 1,0 0,6 0,9 0,4 p. p. Dirbančių nepilnu etatu pasiskirstymas pagal lytį 32,6 67,4 32,0 68,0 35,3 64,7 0,6 p. p. (0,6 p. p.) Faktiškai dirbančių darbuotojų pasiskirstymas pagal valstybę Lietuva % 98,7 98,9 99,2 (0,2 p. p.) Latvija 0,6 0,3 0,3 0,3 p. p. Estija 0,02 0,03 0,03 (0,1 p. p.) Lenkija 0,6 0,7 0,5 (0,1 p. p.) Suomija 0,1 n/a n/a 0,1 p. p. Bendroji darbuotojų statistika Ateičiai pasiruošę darbuotojai ir bendruomenės GRI 2-7 GRI 405-1 Nasdaq S4 Nasdaq S5 266 / 468 2022 m. metinis pranešimas / Tvarumo (socialinės atsakomybės) ataskaita Turinys » Faktiškai dirbančių darbuotojų pasiskirstymas pagal veiklos segmentus Tinklai % 61,6 62,5 63,2 (0,9 p. p.) Žalioji gamyba 9,0 7,2 6,9 1,8 p. p. Lanksčioji gamyba 5,3 6,2 6,3 (0,9 p. p.) Sprendimai klientams 8,6 8,6 8,1 0,0 p. p. Paslaugos verslui plėsti ir palaikyti 15,6 15,6 15,6 0,0 p. p. Faktiškai dirbantys darbuotojai pagal Grupės įmones Vnt. % Vnt. % Vnt. % Energijos skirstymo operatorius 2 563 61,6 2 427 62,5 2 424 63,2 5,6 % (0,9 p. p.) Ignitis grupės paslaugų centras 1 570 13,7 498 12,8 472 12,3 14,5 % 0,9 p. p. Ignitis gamyba 367 8,8 359 9,2 359 9,4 2,2 % (0,4 p. p.) Ignitis 320 7,7 304 7,8 285 7,4 5,3 % (0,1 p. p.) Vilniaus KJ 102 2,5 88 2,3 86 2,2 15,9 % 0,2 p. p. Ignitis renewables 60 1,4 17 0,4 13 0,3 252,9 % 1 p. p. Ignitis grupė 49 1,2 73 1,9 84 2,2 (32,9 %) (0,7 p. p.) Kauno KJ 41 1,0 39 1,0 38 1,0 5,1 % 0 p. p. Ignitis Latvia 18 0,4 13 0,3 11 0,3 38,5 % 0,1 p. p. Transporto valdymas 17 0,4 21 0,5 23 0,6 (19,0 %) (0,1 p. p.) Ignitis Polska 16 0,4 16 0,4 14 0,4 0,0 % 0 p. p. Ignitis Renewables Polska 10 0,2 11 0,3 0 0,0 (9,1 %) (0,1 p. p.) Gamybos optimizavimas 7 0,2 7 0,2 7 0,2 0,0 % 0 p. p. Elektroninių mokėjimų agentūra 5 0,1 5 0,1 5 0,1 0,0 % 0 p. p. Ignitis Renewables Latvia 5 0,1 n/a n/a n/a n/a - - Ignitis Suomi 3 0,1 0 0,0 n/a n/a 100 % 5 0,1 p. p. Eurakras 1 0,02 1 0,03 1 0,03 0,0 % (0,01 p. p.) Vėjo gūsis 1 0,02 1 0,03 1 0,03 0,0 % (0,01 p. p.) Tuuleenergia osaühing 1 0,02 1 0,03 1 0,03 0,0 % (0,01 p. p.) Vėjo vatas 1 0,02 1 0,03 1 0,03 0,0 % (0,01 p. p.) Ignitis renewables projektai 1 0,02 1 0,03 n/a n/a 0,0 % (0,01 p. p.) VVP Investment 1 0,02 1 0,03 1 0,03 0,0 % (0,01 p. p.) Ignitis renewables projektai 2 1 0,02 n/a n/a n/a n/a - - Ignitis renewables projektai 3 1 0,02 n/a n/a n/a n/a - - Vėjo galia bendruomenei 1 0,02 n/a n/a n/a n/a - - Plungės vėjo energija 1 0,02 n/a n/a n/a n/a - - Ignitis Eesti 2 0 0,0 0 0,0 0 0,0 0,0 % 0 p. p. 267 / 468 2022 m. metinis pranešimas / Tvarumo (socialinės atsakomybės) ataskaita Turinys » Pomerania Wind Farm 2 % 0 0,0 0 0,0 4 0,1 0,0 % 0 p. p. Ignitis Res Dev 2 0 0,0 0 0,0 n/a n/a 0,0 % 0 p. p. NT valdos 3 0 0,0 0 0,0 1 0,03 0,0 % 0 p. p. Energetikos paslaugų ir rangos organizacija 4 0 0,0 0 0,0 5 0,1 0,0 % 0 p. p. Darbuotojų pasiskirstymas pagal darbo Grupėje stažą < 1 m. % 15,3 10,9 10,2 4,4 p. p. 1–5 m. 31,3 33,0 31,5 (1,7 p. p.) 6–9 m. 9,2 8,4 9,2 (0,8 p. p. 10–14 m. 8,4 10,0 10,7 (1,6 p. p.) 15–19 m. 9,5 9,5 8,6 0 p. p. 20–24 m. 6,2 7,3 8,0 (1,1 p. p.) 25–29 m. 8,5 9,0 9,3 (0,5 p. p.) > 30 m. 11,6 11,8 12,5 (0,2 p. p.) 1 2020 m. prie „Ignitis grupės paslaugų centro“ prijungtas „Verslo aptarnavimo centras“. 2 Darbo santykių nėra. Įmonę atstovauja išrinktas valdybos narys. 3 Likviduota 2022 m. rugpjūčio mėn. 4 Likviduota 2022 m. lapkričio mėn. 5 Kadangi procentinis pokytis neapibrėžtas, kai pradinis skaičius yra 0, pasirinkome rodyti 100 % pokytį, jei yra padidėjimas nuo 0 iki bet kurio skaičiaus. Visos grupės darbuotojų skaičius 2022 m. pabaigai išaugo 7 %. Didžiausias prieaugis palyginti su 2021 m. buvo ESO (Tinklai), kur darbuotojų skaičius padidėjo beveik 6 %. Didžiausią dalį visų Grupės darbuotojų sudaro dirbantieji Lietuvoje – 98,7 %. Ženkliausias augimas matomas „Ignitis renewables“ (Žalioji gamyba) – darbuotojų skaičius išaugo 3,5 karto palyginti su 2021 m. Toks augimas yra organiškas siekiant strateginio Grupės Žaliosios gamybos tikslo iki 2025 m. pasiekti 2,0–2,2 GW instaliuotąją galią. Skaičiavimo metodologijaSkaičiavimo metodologija Darbuotojų duomenys renkami Grupės personalo registracijos sistemoje. Skaičiuojant rodiklius naudotas faktiškai dirbančių darbuotojų skaičius metų pabaigai. Į šį skaičių neįtraukiami darbuotojai, esantys nėštumo ir gimdymo ar vaiko priežiūros, tėvystės atostogose bei karinėje tarnyboje. 268 / 468 2022 m. metinis pranešimas / Tvarumo (socialinės atsakomybės) ataskaita Turinys » 1 Angl. lost time injury rate per million hours worked, LTIR. 2 Angl. total recordable injury rate per million hours worked, TRIR. 2020 metais dėl COVID-19 pandemijos buvo stabdomi ESO planiniai darbai ir atliekami tik gedimų šalinimo darbai. Kadangi ESO darbų apimtys sudaro didžiausią (iki 65 %) darbų kiekį, sustabdytų išvykų į objektus skaičius ir lėmė mažesnį LTIR ir TRIR įvykių skaičių. Darbuotojų ir rangovų sauga ir sveikata Pagrindiniai rodikliai Matavimo vnt. 2022 m. 2021 m. 2020 m. Pokytis (2021 m. / 2022 m.) Nelaimingų atsitikimų (sužeidimų), kai laikinai prarandamas darbingumas, skaičius milijonui išdirbtų valandų (LTIR) 1 Rodiklis 1,27 1,58 0 (0,31) Visas nelaimingų atsitikimų (sužeidimų) skaičius milijonui išdirbtų valandų (TRIR) 2 1,69 2,01 0,45 (0,32) Darbuotojų mirtys, susijusios su darbu vnt. 1 0 0 100 % Rangovų darbuotojų mirtys, susijusios su darbu 2 0 1 200 % Rangovų darbų saugos ir sveikatos patikrinimai, kuriuos atliko ESO 3 135 3 048 4 079 2,9 % ESO dėl DSS pažeidimų sustabdyti rangovų darbai 40 47 47 (14,9 %) ESO rangovų sumokėtos baudos už sutartinių DSS reikalavimų nesilaikymą Tūkst. Eur 72 81 57 (11,1 %) Dalis Grupės darbuotojų, dirbančių įmonėse, sertifikuotuose pagal ISO 45001 ar kitą standartą % 85 86 85 (1,2 %) Skaičiavimo metodologijaSkaičiavimo metodologija Nelaimingų atsitikimų (sužeidimų), kai laikinai prarandamas darbingumas, rodiklis (LTIR) – nelaimingų atsitikimų (sužeidimų) skaičius milijonui išdirbtų valandų. Išdirbtos valandos – visos pilnu etatu dirbančių darbuotojų išdirbtos valandos per metus. Nelaimingi atsitikimai (sužeidimai) – tai tokie įvykiai, dėl kurių skiriamas nedarbingumas vienai (įskaitant įvykio dieną) ar daugiau dienų. Visų nelaimingų atsitikimų (sužeidimų) rodiklis (TRIR) skaičiuojamas tokia pačia metodologija kaip LTIR rodiklis. Skirtingai nei LTIR, skaičiuojant TRIR rodiklį sužalojimų skaičius taip pat apima ir tuos sužalojimus, kai sužalotas asmuo gali dirbti kitą dieną po nelaimingo atsitikimo. Duomenys gaunami iš vidinių registrų, kurie nuolatos pildomi. TRIR rodiklis skaičiuojamas įtraukiant tik Grupės darbuotojus. Nelaimingų atsitikimų (sužeidimų), kai laikinai prarandamas darbingumas, skaičius milijonui išdirbtų valandų (LTIR) 2022 m. sumažėjo beveik 20 % palyginti su 2021 m. ir siekė 1,27. Bendras nelaimingų atsitikimų skaičius milijonui išdirbtų valandų (TRIR) 2022 m. siekė 1,69 – beveik 16 % mažesnis nei 2021 m. Vertinant bendrai, 2022 m. nelaimingų atsitikimų skaičius buvo mažesnis, tačiau įvyko trys tragedijos – mirtinai susižalojo 2 rangovo darbuotojai, 1 Grupės darbuotojas buvo mirtinai nutrenktas elektros srovės darbo metu. Tokie įvykiai sukrečia visą Grupę, todėl darbuotojų saugumas išlieka mūsų pagrindiniu prioritetu. Siekdami tai užtikrinti didinsime darbuotojų kompetenciją saugos ir sveikatos (DSS) srityje, kad tokie ir panašūs įvykiai daugiau nepasikartotų. Nasdaq S7GRI 403-8 GRI 403-9GRI 2-7 269 / 468 2022 m. metinis pranešimas / Tvarumo (socialinės atsakomybės) ataskaita Turinys » Darbuotojų kaita Matavimo vnt. 2022 m. 2021 m. 2020 m. Pokytis (2021 m. / 2022 m.) M V M V M V M V Visi darbuotojai % 11,1 11,7 9,0 (0,6 p. p.) Pagal lytį 16,5 8,9 18,3 9,0 10,6 8,3 (1,8 p. p.) (0,1 p. p.) Pagal amžių < 24 m. 34,4 40,0 26,3 (5,6 p. p.) 25–36 m. 17,3 18,5 11,8 (1,2 p. p.) 37–56 m. 7,7 7,2 5,4 0,5 p. p. > 57 m. 8,1 9,4 11,4 (1,3 p. p.) Ne visą darbo dieną dirbančių darbuotojų kaita per laikotarpį 1 29,6 60,0 34,8 (30,4 p. p.) Terminuotą darbo sutartį turinčių darbuotojų kaita per laikotarpį 69,7 43,5 36,5 26,2 p. p. Nauji darbuotojai Visi darbuotojai 812 534 463 52,1 % Pagal lytį 43,8 56,2 46,0 54,0 41,0 59,0 (2,2 p. p.) 2,2 p. p. Pagal amžių < 24 m. % 14,1 20,4 15,3 (6,3 p. p.) 25–36 m. 44,3 48,7 56,2 (4,4 p. p.) 37–56 m. 37,4 30,1 27,0 7,3 p. p. > 57 m. 4,4 0,7 1,5 3,7 p. p. Darbuotojų gerovė ir bendradarbiavimas su darbuotojais Skaičiavimo metodologijaSkaičiavimo metodologija Darbuotojų kaitos rodiklis apskaičiuojamas: nuolatinių darbuotojų, išėjusių iš įmonės, skaičius, palyginti su vidutiniu nuolatinių darbuotojų skaičiumi finansiniais metais. Naujų darbuotojų duomenys renkami Grupės personalo registracijos sistemoje. 1 Neįtraukti darbuotojai su terminuotomis darbo sutartimis. Palyginti su 2021 m., 2022 m. bendras Grupės darbuotojų kaitos rodiklis sumažėjo 0,6 procentinio punkto ir siekia 11,1 %. Nasdaq S3GRI 401-1 270 / 468 2022 m. metinis pranešimas / Tvarumo (socialinės atsakomybės) ataskaita Turinys » Naudojimasis vaiko priežiūros atostogomis 1 Matavimo vnt. 2022 m. 2021 m. 2020 m. Pokytis (2021 m. / 2022 m.) M V M V M V M V Darbuotojai, turėję teisę į vaiko priežiūros atostogas Vnt. 1 237 2 926 31 49 51 80 - 2 Darbuotojai, pasinaudoję vaiko priežiūros atostogomis (iš turėjusių tokią teisę) % 3,2 0,1 100,0 6,1 100,0 6,3 Darbuotojai, grįžę į darbą pasibaigus vaiko priežiūros atostogoms Vnt. 36 3 32 5 31 6 Darbuotojų išlaikymas po vaiko priežiūros atostogų Darbuotojai, grįžę iš vaiko priežiūros atostogų per metus iki ataskaitinio laikotarpio pradžios Vnt. 28 5 31 6 22 1 (9,7 %) (16.7 %) Iš jų – darbuotojai, kurie vis dar dirbo praėjus metams po jų grįžimo į darbą 25 5 24 5 18 1 4,2 % 0,0 % Išlaikymo koeficientas % 89,3 100,0 77,4 83,3 82,0 100,0 11,9 p. p. 16,7 p. p. Skaičiavimo metodologijaSkaičiavimo metodologija Darbuotojų duomenys, įskaitant darbuotojų, pasinaudojusių vaiko priežiūros atostogomis, renkami Grupės personalo registracijos sistemoje. Išlaikymo koeficientas yra apskaičiuojamas remiantis Global Reporting Initiative (GRI) 401 standarto reikalavimais. Dirbantys Lietuvoje darbuotojai vaiko priežiūros atostogų trukmę gali pasirinkti patys. Įstatymo nustatyta tvarka nuo 1 iki 3 metų. Be to, kiekviena šeima gali pasirinkti, kuris šeimos narys išeina vaiko priežiūros atostogų (mama, tėtis ar net vienas iš senelių). Teoriškai visi Lietuvoje dirbantys darbuotojai gali išeiti vaiko priežiūros atostogų. Darbuotojas taip pat gali pasirinkti grįžti 3 metų laikotarpyje. Skaičiai lentelėje parodo status quo – kiek išėjo vaiko priežiūros atostogų 2022 m. ir kiek iš jų grįžo (nepriklausomai nuo to, kuriais metais jomis pasinaudojo). Norėdami palaikyti ryšį ir padidinti darbuotojų esančių vaiko priežiūros atostogose įsitraukimą – kolegoms siunčiame naujienlaiškius, informuojančius apie pokyčius įmonėje, įvairias iniciatyvas, kvietimus į mokymus, įmonės renginius. Apie 90 % gavėjų atidaro naujienlaiškius. Moterų išlaikymo koeficientas 2022 m., palyginti su 2021 m., išaugo beveik 12 procentinių punktų, o vyrų – 16,7 procentinio punkto. Šis padidėjimas rodo, kad daugiau darbuotojų po vaiko priežiūros atostogų grįžta į Grupės įmones, yra patenkinti dirbdami Grupėje. 1 Skaičiuojant rodiklius įtraukti tik Lietuvoje dirbantys darbuotojai. 2 2022 m. duomenys yra nepalyginami, kadangi buvo pradėta naudoti patikslintą metodologija. GRI 401-3 271 / 468 2022 m. metinis pranešimas / Tvarumo (socialinės atsakomybės) ataskaita Turinys » Matavimo vnt. 2022 m. 2021 m. 2020 m. Pokytis (2021 m. / 2022 m.) Darbuotojų pasitenkinimo rodiklis (eNPS) 1 % 61,8 57,4 56,0 4,4 p. p. Darbuotojų turėjusių veiklos rezultatų apžvalgos pokalbius 2 100 100 100 0 p. p. Darbuotojų, dirbančių kolektyvines sutartis turinčiose įmonėse, dalis 71 72 73 (1 p. p.) Darbuotojų, bent kartą sudalyvavusių savanorystės iniciatyvose, dalis 3 7,4 < 1 n/a ~ 6,4 p. p. Pelnas vienam darbuotojui 0,070 0,041 0,044 71 % Pajamos vienam darbuotojui Mln. Eur/darbuotojui 1,1 0,5 0,3 115 % Kiti rodikliai Darbuotojų naudojimasis papildomomis naudomis (darbdavio sąskaita) Matavimo vnt. 2022 m. 2021 m. 2020 m. Pokytis (2021 m. / 2022 m.) Darbuotojų, papildomai kaupiančių pensijai (III pakopa), dalis % 13,5 10,9 ~ 13 2,6 p. p. Darbuotojų, pasirinkusių papildomą sveikatos draudimą, dalis 72,5 77,0 n/d (4,5 p. p.) 1 eNPS pradėtas matuoti 2019 m. IV ketvirtį. 2 Darbuotojų veiklos aptarimo pokalbiai, apimantys tikslų nustatymą, aptarimą bei vertinimą mūsų organizacijoje vykdomi visiems darbuotojams vieną-du kartus per kalendorius metus. Darbuotojų tikslai tiesiogiai susiję su kintamąją atlygio dalimi, kuri, priklausomai nuo pasiektų rezultatų, mokama visiems Grupės darbuotojams. 3 Darbuotojų savanorystės programa startavo 2021 m. spalio mėn. Skaičiavimo metodologijaSkaičiavimo metodologija Darbuotojų dalis (%), kurie naudojasi papildomomis naudomis, apskaičiuota nuo 2022 m. pabaigoje dirbusių, pasirinkimo teisę turinčių ir atlikusių savo pasirinkimą darbuotojų. Pasirinkimo teisę turintys darbuotojai yra, tie, kurių bandomasis (3 mėn.) laikotarpis jau yra pasibaigęs. Nuo 2022 m. papildomų lanksčiųjų naudų paketas prasiplėtė. Prie anksčiau turėtų sveikatos draudimo ir pensijų kaupimo III pakopoje pasirinkimų prisidėjo 2 ugdymo moduliai (GoForward ir Clifton Strenght mokymai), sveikatinimosi paketai, Netflix ir Spotify abonementas. Toks pasirinkimų diversifikavimas suteikia darbuotojams galimybę rinktis tai, kas jiems išties tuo metu reikalinga. Net ir prasiplėtus papildomų lanksčiųjų naudų paketams, pagrindine ir dažniausiai pasirenkama nauda liko sveikatos draudimas, nors ir darbuotojų, papildomai kaupiančių pensijai skaičius išaugo iki 13,5 % (2,6 p. p. daugiau nei 2021 m.). Stebėdama darbuotojų įsitraukimą ir pasitenkinimą, Grupė nuo 2019 m. kas ketvirtį atlieka darbuotojų patirties vertinimo tyrimą, kuris sudaro išsamų vaizdą apie tai, kaip įvairiuose mūsų įmonės veiklos etapuose jaučiasi darbuotojas. Darbuotojų klausiama, ar jie rekomenduotų įmonę savo pažįstamiems, o atsakymų į šį klausimą rezultatas nurodo eNPS (angl. Employee Net Promoter Score). Palyginti su 2021 m., šis rodiklis išaugo 4,4 p. p. ir 2022 m. siekė 61,8. Įvertinimas, didesnis nei 50 %, laikomas puikiu. 2022 m. pradėjome stebėti ir perdegimo signalus bei stresą patiriančiųjų darbuotojų dalį. 2023 m. skirsime išskirtinį dėmesį būtent darbuotojų perdegimo klausimams tam, kad užkirstume kelią stresui prieš jam atsirandant. Vykdome mokymus, kurie padeda kolegoms atpažinti ir reaguoti į dirgiklius, suburta ir parengta gerovės mentorių bendruomenė, kuri savanoriškai teikia emocinę pagalbą. Jau 3 metus išoriniai profesionalūs psichologai teikia pagalbą telefonu visiems Grupės darbuotojams. Skaičiavimo metodologijaSkaičiavimo metodologija Darbuotojų pasitenkinimo tyrimas (eNPS – an Employer Net promoter score ) Grupėje atliekamas kartą per ketvirtį. Darbuotojai žymi skalėje nuo 1 iki 10 kiek sutinka su teiginiu: „Aš rekomenduočiau savo įmonę, kaip galimą darbovietę savo draugui ar geram pažįstamam”. Rekomendavimo indeksas apskaičiuojamas iš rekomenduotojų procento atėmus nerekomenduotųjų procentą. GRI 2-30 GRI 401-2 GRI 404-3 Nasdaq G4 272 / 468 2022 m. metinis pranešimas / Tvarumo (socialinės atsakomybės) ataskaita Turinys » Patronuojančiosios bendrovės valdymo organų sudėtis pagal lytį ir amžių Matavimo vnt. 2022 m. 2021 m. 2020 m. Pokytis (2021 m. / 2022 m.) M V M V M V M V Stebėtojų taryba Pagal lytį % 57,1 42,9 57,1 42,9 57,1 42,9 0 p. p. 0 p. p. Pagal amžių (≥ 50 m.) 1 57,1 71,4 57,1 (14,3 p. p.) Valdyba Pagal lytį 20,0 80,0 25,0 75,0 20,0 80,0 (5 p. p.) 5 p. p. Pagal amžių (≥ 50 m.) 2 20,0 25,0 20,0 (5 p. p.) Įvairovė, lygios galimybės ir žmogaus teisės 1 2022 m. pab. Keturi iš septynių stebėtojų tarybos narių buvo vyresni nei 50 m., 2021 m. pab. – penki. 2 Tiek 2022 m. pab., tiek 2021 m. pab. vienas iš valdybos narių buvo vyresnis nei 50 metų, tačiau 2021 m. pab. valdyboje buvo keturi, o ne penki nariai. Matavimo vnt. 2022 m. 2021 m. 2020 m. Pokytis (2021 m. / 2022 m.) Moterų dalis vadovaujančiose pozicijose 1 % 22,6 27,0 28,0 (4,4 p. p.) Moterų dalis inžinerinėse ir IT pozicijose 20,5 19,0 17,0 1,5 p. p. Komitetų pirmininkų pareigas einančių moterų dalis 67 67 1 67 0 p. p. Moterų dalis strateginėse pozicijose Skaičiavimo metodologijaSkaičiavimo metodologija Moterų dalies vadovaujančiose pozicijose rodiklis apima valdymo organų, įmonių vadovų ir jiems tiesiogiai pavaldžių vadovų lygmenį visose Grupės įmonėse. Jei tas pats žmogus užima daugiau nei vieną poziciją toje pačioje įmonėje, skaičiuojama tik viena pozicija. Nuo viso skaičiaus, apskaičiuojamas moterų procentas tose pozicijose. 1 2021 m. duomenys koreguoti, patikslintas skaičiavimas. Grupės strateginio plano tikslas – kad 34 proc. vadovaujančių pozicijų užimtų moterys. Norint pasiekti šį ambicingą tikslą, reikia imtis papildomų veiksmų, kad grupėje būtų pasiekta geresnė lyčių pusiausvyra. Nuolatos stebėti ir vertinti savo kultūrą, bei lyderystės vertybes, kad užtikrintume, jog jos padės moterims klestėti organizacijoje. Daugiau apie visus papildomus veiksmus, kuriuos atlikome ir ketiname atlikti artimiausioje ateityje, skaitykite šios ataskaitos 5.6 skyriuje „Ateičiai pasiruošę darbuotojai ir bendruomenės“. Grupės lygių galimybių ir įvairovės politikoje įvardinta, kad Grupės įmonės netoleruoja diskriminacijos, skatina visuomenės įvairovę atspindinčią darbo aplinką, savo veikloje diegia pagarbos įvairovei principus. Norėdami pritraukti kuo platesnį ir įvairesnį darbuotojų spektrą, atrankos procese kreipiame dėmesį tik į kandidato kompetencijas, neatsižvelgiame į lytį, amžių, santykių statusą, įsitikinimus, rasę, religiją ir pan. Stebėtojų tarybos ir valdybos narių įvairovė atspindi Grupės tikslus, kad stebėtojų tarybos ir valdybos narių skirtingos, įmonės veiklai būtinos patirtys ir kompetencijos papildytų viena kitą ir kurtų naudą tiek Grupei, tiek ir visuomenei. GRI 2-4 GRI 405-1 Nasdaq S4 Nasdaq G1 273 / 468 2022 m. metinis pranešimas / Tvarumo (socialinės atsakomybės) ataskaita Turinys » Matavimo vnt. 2022 m. 2021 m. 2020 m. Pokytis (2021 m. / 2022 m.) M V M V M V M V Visi darbuotojai Santykis 0,97:1 0,97:1 0,97:1 - Stažuotojai 0,36:1 1,21:1 0,92:1 - Darbininkai 0,66:1 0,76:1 0,75:1 - Ekspertai, specialistai 0,90:1 0,90:1 0,88:1 - Vidurinio lygmens vadovai 1,09:1 1,10:1 1,08:1 - Aukščiausio lygmens vadovai 0,96:1 1,03:1 0,95:1 - Įmonių vadovai 2,0:1 1,20:1 1,08:1 - Standartinio pradinio lygmens pareigybių darbuotojo užmokesčio santykis su minimaliu atlyginimu Lietuvoje Visi darbuotojai 2,0:1 2,0:1 2,0:1 - Pagal lytį 1,7:1 2,0:1 1,8:1 2,0:1 1,8:1 2,0:1 - - Organizacijoje daugiausiai uždirbančio asmens metinis atlygis lyginant su visų darbuotojų vidutiniu metiniu atlygiu 8,47:1 6,80:1 7,58:1 - Organizacijoje daugiausiai uždirbančio asmens metinio atlygio procentinis padidėjimas lyginant su visų darbuotojų metinio atlygio medianos padidėjimu 1,14:1 (0,48):1 2,29:1 - Bendras metinis Grupės atlyginimų fondas Mln. Eur 115,8 97,3 92,8 19 % Moterų ir vyrų darbo užmokesčio santykis Matavimo vnt. 2022 m. 2021 m. 2020 m. Pokytis (2021 m. / 2022 m.) Visi darbuotojai Eur 2 665 2 400 2 293 11,0 % Stažuotojai n/d n/d n/d - Darbininkai 1 990 1 758 1 670 13,2 % Ekspertai, specialistai 2 507 2 247 2 102 11,6 % Vidurinio lygmens vadovai 4 338 4 020 4 038 7,9 % Aukščiausio lygmens vadovai 8 650 8 030 8 274 7,7 % Įmonių vadovai 9 462 8 300 8 990 14,0 % Vidutinis mėnesinis atlyginimas pagal pareigybės kategoriją (prieš mokesčius) 1 Skaičiavimo metodologijaSkaičiavimo metodologija Bendras Grupės atlyginimų fondas 2022 m. sudarė 115,8 mln. Eur. 2021 m. atlyginimų fondo skaičiavimo formulė pasikeitė – pridėtas atostogų ir pensijų rezervas ir darbo užmokesčio kapitalizavimas, todėl 2020 m. duomenys buvo perskaičiuoti. Lentelėje pateikiamas moterų ir vyrų darbo užmokesčio santykis, vidutinis atlygis, perskaičiuotas pilnam etatui. Lentelėje pateikiamas moterų ir vyrų atlygio santykis, neperteikia kitų veiksnių, turinčių įtakos darbo užmokesčio lygiui (pvz., bendra situacija energetikos sektoriuje, darbuotojų kvalifikacijos, darbo patirtis), o tik santykis remiantis lytimi. Vidutinis mėnesinis sutartinis atlyginimas, perskaičiuotas į visos darbo dienos ekvivalentą (angl. FTE). 1 Į skaičiavimus buvo įtrauktas faktinis atlyginimas ir kitos išmokos darbuotojams. Apskaičiuojant praktikantai nebuvo įtraukti. Grupės atlygio politikos tikslas yra garantuoti vidinį teisingumą ir išvengti bet kokios diskriminacijos. Grupės atlygio sistemą sudaro pastovusis atlyginimas, kintamoji atlygio dalis (taikoma visiems darbuotojams ir mokama atsižvelgiant į individualius ar komandos rezultatus) ir papildomos naudos. Viena pagrindinių Grupės vertybių – atvirumas, tad kiekvienas darbuotojas gali susipažinti su visomis atlygio taisyklėmis, Grupės pareigybių struktūra, joms taikomais atlygio rėžiais ir kita su atlygiu susijusia informacija. Grupės atlygio struktūra pagrįsta dviem esminiais dokumentais: Atlygio politika ir Atlygio gairėmis. Atlygio politikoje nustatyti pagrindiniai atlygio valdymo ir struktūros principai ir esminės nuostatos, o Atlygio gairės yra pagalbinis dokumentas, kuriame detalizuojamos Atlygio politikos nuostatos (pvz., tikslų nustatymas ir vertinimas, kintamosios atlygio dalies nustatymas ir išmokėjimas). Abu dokumentai yra integruoti ir taikomi visoms Grupės įmonėms. GRI 2-21 GRI 2-24 GRI 202-1 GRI 405-2 Nasdaq S1 Nasdaq S2 274 / 468 2022 m. metinis pranešimas / Tvarumo (socialinės atsakomybės) ataskaita Turinys » Matavimo vnt. 2022 m. 2021 m. 2020 m. Pokytis (2021 m. / 2022 m.) Darbuotojai, kuriems nustatytas ribotas darbingumas 0–25 % darbingumas Vnt. 0 1 1 (100 %) 30–55 % darbingumas 25 28 45 (3,6 %) Matavimo vnt. 2022 m. 2021 m. 2020 m. Pokytis (2021 m. / 2022 m.) Aukštasis (universitetinis ir koleginis) % 76,5 76,6 76,0 (0,1 p. p.) Vidurinis ir profesinis 19,8 19,7 20,5 0,1 p. p. Pradinis ir pagrindinis 0,5 0,4 0,4 0,1 p. p. Nėra duomenų 3,1 3,3 3,1 (0,2 p. p.) Matavimo vnt. 2022 m. 2021 m. 2020 m. Pokytis (2021 m. / 2022 m.) Gauti pranešimai dėl diskriminacijos 1 Vnt. 0 0 1 0,0 p. p. Nustatyti žmogaus teisių pažeidimai 0 0 0 0,0 p. p. Darbuotojai, kuriems nustatytas ribotas darbingumas Darbuotojų pasiskirstymas pagal turimą išsilavinimą Pranešimai ir pažeidimai 1 Rodiklis apima per Pasitikėjimo liniją gautus ir kitus žinomus pranešimus. Skaičiavimo metodologijaSkaičiavimo metodologija Darbuotojų duomenys renkami Grupės personalo registracijos sistemoje. Darbuotojų, kuriems nustatytas ribotas darbingumas, skaičius yra patvirtinamas, pateikus darbdaviui tai patvirtinančius dokumentus iš gydymo įstaigos. Darbuotojų pasiskirstymas pagal turimą išsilavinimą skaičiuojamas naudojant duomenis iš Grupės personalo registracijos sistemos, darbuotojai privalo pateikti visus, jų turimą išsilavinimą patvirtinančius dokumentus, prieš prasidedant darbo santykiams. Pranešimai ir pažeidimai. Gauti pranešimai apie pažeidimus registruojami Grupės JIRA registre ir tvarkomi Grupės vidaus teisės aktų numatyta tvarka, tiriami pagal Grupės patvirtintas vidaus tyrimo komisijos taisykles. 2022 metais buvome informuoti, kad vienas Grupės darbuotojas pateikė skundą Valstybinei darbo inspekcijai dėl galimo psichologinio smurto darbe. Darbo inspekcija atliko tyrimą ir pažeidimų nenustatė. Taip pat atlikome vidinį preliminarų situacijos vertinimą ir pažeidimų nenustatėme. Nepaisant to, komandoje, kurioje įvyko atvejis, organizavome psichologinio smurto ir priekabiavimo atpažinimo mokymus. GRI 406-1 275 / 468 2022 m. metinis pranešimas / Tvarumo (socialinės atsakomybės) ataskaita Turinys » Darbuotojų dalyvavimas mokymuose Matavimo vnt. 2022 m. 2021 m. 2020 m. Pokytis (2021 m. / 2022 m.) M V M V M V M V Mokymuose dalyvavę darbuotojai, iš viso Vnt. 3 361 2 891 2 448 16,3 % Mokymuose dalyvavusių darbuotojų dalis % 81 74,4 63,8 6,3 p. p. Mokymuose dalyvavę darbuotojai pagal lytį 36,3 63,7 41,8 58,2 38,2 61,8 (3,6 p. p.) 3,6 p. p. Darbuotojų dalyvavimas mokymuose pagal pareigybę Stažuotojai % 0 0,2 0,1 (0,2 p. p.) Darbininkai 10,9 9,3 11,1 1,6 p. p. Ekspertai, specialistai 58,6 74,7 70,8 (16,1 p. p.) Vidurinio lygmens vadovai 10,2 14,4 15,9 (4,2 p. p.) Aukščiausio lygmens vadovai 0,9 1,0 1,6 (0,1 p. p.) Įmonių vadovai 0,3 0,4 0,4 (0,1 p. p.) Mokymo valandos Mokymo valandų skaičius, iš viso Val. 89 500 91 165 69 768 (1,8%) Mokymo valandų skaičius pagal dalyvavusių darbuotojų lytį % 61,8 40,9 59,1 38,3 61,7 (2,7 p. p.) 2,7 p. p. 2.7 pp Mokymų valandos pagal dalyvavusių darbuotojų pareigybę Stažuotojai % 0,0 0.1 0.0 (0,1 p. p.) Darbininkai 10,6 4.7 5.6 5,9 p. p. Ekspertai, specialistai 63,7 65.1 53.1 (1,4 p. p.) Vidurinio lygmens vadovai 22,8 27.1 37.5 (4,3 p. p.) Aukščiausio lygmens vadovai 2,3 2.4 3.0 (0,1 p. p.) Įmonių vadovai 0,6 0.6 0.9 0,0 p. p. Vidutinis mokymo valandų skaičius vienam darbuotojui Vidutinis mokymo valandų skaičius vienam darbuotojui Val. 21,5 23,5 18,2 (8.5 %) Vidutinis mokymo valandų skaičius pagal dalyvavusių darbuotojų lytį 27,6 18,9 33,3 19,5 24,2 15,7 (16,9 %) (3,1 %) Vidutinis mokymo valandų skaičius vienam darbuotojui pagal pareigybę Stažuotojai Val. 0 12,0 6,8 (100 %) 1 Darbininkai 12,3 5,8 5,3 112 % Ekspertai, specialistai 19,3 21,8 13,9 (11,2 %) Vidurinio lygmens vadovai 52,3 66,3 69,7 (21,1 %) Aukščiausio lygmens vadovai 65,4 66,7 61,2 (1,9 %) Įmonių vadovai 24,3 33,4 36,6 (27,3 %) Kompetentingi darbuotojai dabar ir ateityje Skaičiavimo metodologijaSkaičiavimo metodologija Vidutinis mokymo valandų skaičius vienam darbuotojui apskaičiuojamas registruojant visas mokymų valandas ir jas dalinant iš visų darbuotojų. Mokymai registruojami personalo skyriaus vidiniuose registruose. Naudojamas faktiškai dirbančių darbuotojų skaičius metų pabaigai. Mokymai apima visus darbuotojų užsakomuosius papildomus mokymus ir personalo skyriaus inicijuojamus mokymus. Privalomieji mokymai, tokie kaip gaisrinės saugos, darbo tvarkų ir kiti, laikomi instruktažu ir į mokymų skaičių nėra įtraukiami. Taip pat, visi e-mokymai nėra įtraukiami. 1 Procentinis pokytis neapibrėžtas, kai formulėje yra 0, pasirinkome rodyti 100 % pokytį, jei pokytis skaičiuojamas nuo bet kurio skaičiaus iki 0. Remdamiesi Grupės žmonių ir kultūros politika, skatiname nuolatinį darbuotojų mokymąsi. Politikoje nustatyti pagrindiniai darbuotojų švietimo ir mokymosi principai, kuriais darbuotojai vadovaujasi. Taip pat darbuotojai su savo tiesioginiais vadovais sudaro ir savo metinius augimo planus, numatydami augimo tikslą, trukmę, priemones ir aiškų siektiną rezultatą. Lyginant su 2021 m., darbuotojų, dalyvavusių mokymuose 2022 m. skaičius išaugo 16,3 % , kuris demonstruoja darbuotojų įsitraukimą ir norą tobulėti. GRI 404-1 276 / 468 2022 m. metinis pranešimas / Tvarumo (socialinės atsakomybės) ataskaita Turinys » Vertė bendruomenėms Matavimo vnt. 2022 m. 2021 m. 2020 m. Pokytis (2021 m. / 2022 m.) Bendruomenių įtraukimo priemonių įgyvendinimas % 100 n/a n/a - Žemės naudojimo mokesčiai žemės savininkams Tūkst. Eur 548,2 381,6 34,7 43,7 % Nekilnojamo turto mokesčiai sumokėti savivaldybėms 1 121,7 804,5 302,4 39,4 % Bendruomenėms suteikta parama 86,1 n/a n/a - Vietinių bendruomenių gerovė ir ryšiai su jomis Skaičiavimo metodologijaSkaičiavimo metodologija Bendruomenių įtraukimo priemonių įgyvendinimas atspindi tik Lietuvoje įgyvendintas Grupės patvirtintas Bendruomenių įtraukimo priemones. Bendruomenėms suteikta parama. „Ignitis Renewables“ (Žalioji gamyba) visuotinio akcininkų susirinkimo metu nustatoma paramai skiriamą įmonės lėšų dalį, vadovaujantis teisės aktų nustatyta tvarka ir reikalavimais didžiausiai leistinai paramos sumai. Nekilnojamo turto mokestis apskaičiuojamas susumavus sumokėtus turto mokesčius pagal nustatytus ir patvirtintus nekilnojamojo turto mokesčio tarifus. Žemės naudojimo mokesčiai žemės savininkams apskaičiuojami įvertinant nuomos mokestį ir GPM. 2022 metais pirmą kartą skyrėme paramą bendruomenės projektams. 2023 metais vėl kviesime bendruomenes, įsikūrusias šalia mūsų objektų, teikti paraiškas projektams. Paramos teikimo taisyklės apibrėžtos Grupės finansinės paramos politikoje. GRI 413-1 277 / 468 2022 m. metinis pranešimas / Tvarumo (socialinės atsakomybės) ataskaita Turinys » Duomenų apsauga Matavimo vnt. 2022 m. 2021 m. 2020 m. Pokytis (2021 m. / 2022 m.) Darbuotojų, dalyvavusių duomenų apsaugos mokymuose, dalis 1 % > 90 52 94 ~ 36 p. p. Pagrįsti skundai dėl klientų asmens duomenų apsaugos pažeidimų Vnt. 3 n/d n/d - Matavimo vnt. 2022 m. 2021 m. 2020 m. Pokytis (2021 m. / 2022 m.) Bandymai papirkti darbuotojus Kartai 0 0 2 0 Pasitikėjimo linijos pranešimai: Vnt.Iš viso gauta 358 812 510 (55,9 %) Iš jų pasitvirtinę 47 80 88 (41,3 %) Etiškas verslas, antikorupcija ir skaidrumas Pranešimai 1 2022 m. buvo siekiama, kad mokymuose dalyvautų ir žinių patikrinimo testą išspręstų visi Grupės darbuotojai. Skaičiavimo metodologijaSkaičiavimo metodologija Darbuotojų, dalyvavusių mokymuose dalis, apskaičiuojama skaičiuojant santykį tarp mokymuose pakviestų dalyvauti ir dalyvavusių darbuotojų. Mokymai registruojami skyriaus vidiniuose registruose. Naudojamas faktiškai dirbančių darbuotojų skaičius metų pabaigai. Pranešimai. Gauti pranešimai apie pažeidimus registruojami Grupės JIRA registre ir tvarkomi Grupės vidaus teisės aktų numatyta tvarka, tiriami pagal Grupės patvirtintas vidaus tyrimo komisijos taisykles. 2022 metais po klientų pranešimų buvo nustatyti 3 asmens duomenų saugumo pažeidimai, apie kuriuos Grupės įmonės turėjo pranešti Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai. Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija patvirtino, kad visais atvejais Grupės įmonės ėmėsi visų būtinų priemonių duomenų pažeidimams pašalinti ir/ar suvaldyti, todėl sankcijos ir/ar baudos nebuvo skirtos. Taip pat nustatytas 121 asmens duomenų saugumo pažeidimas, daugiausia dėl žmogiškųjų klaidų ar dėl klientų kaltės (duomenys neatnaujinti), dėl kurių buvo dalinai atskleisti asmens duomenys. Siekiama, kad duomenų apsaugos mokymuose dalyvautų kuo daugiau Grupės darbuotojų. 2020 m. buvo siekiama, kad su asmens duomenų tvarkymo reikalavimais mokymuose susipažintų visi Grupės darbuotojai, o 2021 m. – tik naujokai ir tie, kuriems tai aktualu dėl darbo funkcijų, nes šie mokymai buvo orientuoti į sudėtingesnes duomenų apsaugos temas, kurios aktualios ne visiems Grupės darbuotojams. 2022 m. siekta, kad asmens duomenų apsaugos mokymuose dalyvautų ir žinių patikrinimo testą išspręstų visi Grupės įmonių darbuotojai. Daugiau nei 88 proc. Grupės darbuotojų testą išlaikė. Pasitikėjimo linija gauta 358 pranešimų. Dauguma jų susiję su suteiktų paslaugų kokybe ir buvo perduoti klientų aptarnavimo padaliniams. Savo patikimų paslaugų brandą vertiname tuo, kad sulaukiame vis mažiau pranešimų. 2022 m. jų buvo du kartus mažiau, lyginant su 2021 m. Atlikus išsamius gautos informacijos patikrinimus nustatyta, kad 47 pranešimų apie galimas elektros energijos vagystes, netinkamai darbuotojų ar rangovų atliktus darbus pasitvirtino. Taip pat gauti 2 pranešimai apie galimus korupcijos atvejus, kurie pasitvirtino. Patikima organizacija GRI 205-3 Nasdaq G7GRI 418-1GRI 2-27 278 / 468 2022 m. metinis pranešimas / Tvarumo (socialinės atsakomybės) ataskaita Turinys » Matavimo vnt. 2022 m. 2021 m. 2020 m. Pokytis (2021 m. / 2022 m.) Sumokėti mokesčiai Mln. Eur Lietuva 562,5 277,5 239,4 102 % Latvija 53,3 15,1 8,6 252 % Estija 1,3 0,9 0,8 44 % Lenkija 9,7 1,6 0,4 506 % Suomija 37,2 0,01 n/a 1000 % Mokesčiai Skaičiavimo metodologijaSkaičiavimo metodologija Mokesčiai. Visos Grupės įmonės laikosi galiojančių mokesčius reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų. Grupė yra atsakingas mokesčių mokėtojas. Suprantame svarbą, kaip mūsų sumokėti mokesčiai prisideda prie šalių, kuriose vykdome veiklą, gerovės. Grupė laikosi teisėtumo principo, taikydama šalių, kuriose vykdo veiklą, mokesčių įstatymus, užtikrina, kad būtų laikomasi taikomų mokesčių taisyklių. Visiškas taikomų mokesčių įstatymų ir reglamentų laikymasis bei skaidrumas yra pagrindiniai Grupės požiūrio į mokesčius principai. Veikiame pagal atitinkamus mokesčių apskaičiavimo teisės aktus ir užtikriname, kad mokesčius sumokėtume teisingai ir laiku. Visą aktualią informaciją apie mokesčių išlaidas ir mokesčius, sumokėtus pagal atitinkamus įstatymus, galite rasti mūsų tarpinėse ir metinėse ataskaitose. Grupė neinvestuoja į šalis, kurios laikomos „mokesčių rojais“, ar per jas, siekdama sumažinti savo mokesčių naštą. Esame atviri, turime tvirtus ir ilgalaikius santykius bei gerą bendradarbiavimo praktiką su mokesčių inspekcija. Mūsų finansines ataskaitas ir visų svarbių dukterinių įmonių finansines ataskaitas audituoja nepriklausomi išorės auditoriai. Atsakingi Grupės apskaitos ir finansų departamentų darbuotojai nuolat stebi mokesčių įstatymų ir kitų teisės aktų pokyčius, tai padeda Grupei užtikrinti aktualios informacijos sklaidą ir sumažinti nesilaikymo riziką. GRI 207-4 279 / 468 2022 m. metinis pranešimas / Tvarumo (socialinės atsakomybės) ataskaita Turinys » Matavimo vnt. 2022 m. 2021 m. 2020 m. Pokytis (2021 m. / 2022 m.) Apklausoje dalyvavusių darbuotojų dalis % 42,0 38,1 38,0 3,9 p. p. Darbuotojų, teigiančių, kad netoleruoja korupcijos, dalis 94,0 97,3 96,0 (3,3 p. p.) Antikorupcijos politikų ir procedūrų komunikacija ir mokymas Valdymo organų narių, susipažinusių su organizacijos antikorupcijos politikomis ir procedūromis, skaičius ir dalis % 100 100 100 0,0 p. p. Darbuotojų, susipažinusių su organizacijos antikorupcijos politikomis ir procedūromis, dalis 100 100 100 0,0 p. p. Valdymo organų narių, dalyvavusių antikorupcijos mokymuose, skaičius ir dalis 100 100 100 0,0 p. p. Darbuotojų, dalyvavusių antikorupcijos ir Etikos kodekso mokymuose, dalis 1 100 100 100 0,0 p. p. Darbuotojų, išlaikiusių antikorupcijos ir Etikos kodekso žinių testą, dalis 95,6 96,9 94,4 (1,3 p. p.) Korupcijos netoleravimas ir mokymai 1 Testas apie Etikos kodeksą yra integruota Antikorupcijos žinių testo dalis. Skaičiavimo metodologijaSkaičiavimo metodologija Antikorupcijos mokymai ir komunikacija. Kai atliekami kokie nors pakeitimai, Antikorupcinė politika ir procedūros siunčiami susipažinti darbuotojams per Veiklos vadovą. Griežtos apskaitos nėra, daroma prielaida, kad visi susipažino. Informacija renkama iš vidinių Grupės sistemų. Mokymų rodikliai apskaičiuojami skaičiuojant santykį tarp mokymuose pakviestų dalyvauti ir sudalyvavusių darbuotojų skaičiaus. Antikorupcijos ir Etikos kodekso testo išlaikymo rodiklis skaičiuojamas nuo testą laikiusiųjų darbuotojų apskaičiuojant išlaikiusiųjų dalį. 2022 metais darbuotojų, teigiančių, kad netoleruoja korupcijos, dalis sumažėjo. Antikorupcinės apklausos rezultatui tiesiogiai ir netiesiogiai turi daug įvairių tiek vidinių, tiek išorinių veiksnių, kurie turi įtakos apklausos rezultatams, pavyzdžiui: – Nuolatinė darbuotojų kaita, kai į Grupę ateina nauji darbuotojai, kurių itin aukštas antikorupcinio sąmoningumo lygis galbūt dar nesusiformavo. – Viešoje erdvėje komunikuojamos įvairios paviešintos bylos, susijusios su korupcija, ikiteisminiais tyrimais, teismų sprendimais (ypač tos, kur korupcija įtariami asmenys išteisinami/nenuteisti dėl įrodymų stokos), visa tai gali turėti įtakos darbuotojų nenorui pranešti apie korupciją ir pan. – Įtakos turi ir iš pažiūros nesusiję dalykai, tokie kaip kylančios kainos, infliacija, atlyginimų normos ir net darbuotojų nuotaikos tyrimo metu. – Taip pat reikėtų pažymėti, kad ši apklausa turi tam tikrą paklaidą. Taigi apibendrinant galima teigti, kad apklausos rezultatas atspindi momentinę darbuotojo nuomonę/požiūrį netoleruoti korupcijos ir šis požiūris gali keistis priklausomai nuo daugelio dalykų. GRI 205-2 Nasdaq G6 280 / 468 2022 m. metinis pranešimas / Tvarumo (socialinės atsakomybės) ataskaita Turinys » Pirkimai Matavimo vnt. 2022 m. 2021 m. 2020 m. Pokytis (2021 m. / 2022 m.) Žaliųjų pirkimų dalis pagal pirkimų vertę 1 % 94,2 24,1 n/a 70,1 p. p. Socialiai atsakingų pirkimų dalis pagal pirkimų vertę 13,0 n/a n/a - Pirkimų vertės dalis, kai pirkimų procedūros metu buvo atliktas tiekėjų patikrinimas >99,0 94,2 > 90 4,8 p. p. Skelbiamų pirkimų, kuriuose gautas tik vienas pasiūlymas, dalis 27,7 15,3 13,1 12,4 p. p. Informacija apie Grupės viešuosius pirkimus: Viešinamų viešųjų pirkimų metu įvykdytų įsigijimų dalis 93,8 88,3 96,9 5,5 p. p. Viešųjų pirkimų įsigijimų, kai pasiūlymą pateikė tik vienas tiekėjas, dalis ~ 35 ~ 17 ~ 2 ~ 18 Išlaidų vietiniams tiekėjams dalis ~90 ~ 70 80 ~20 1 Žaliųjų pirkimų principai Grupės pirkimuose pradėti taikyti nuo 2021 m. liepos mėn. Atsakomybė ir darnumas tiekimo grandinėje ir su klientais Skaičiavimo metodologijaSkaičiavimo metodologija Pirkimų rodikliai skaičiuojami: kiekvieno rodiklio vertę dalinant iš visų pirkimų vertės. Duomenys skaičiavimui imami iš vidinių Grupės pirkimų registrų sistemų. Grupės žaliųjų pirkimų dalis, palyginti su 2021 m., išaugo beveik keturis kartus. Nuo 2022 m. Grupė pradėjo vykdyti socialiai atsakingus pirkimus ir ataskaitiniu laikotarpiu jie siekė beveik penktadalį visų viešųjų pirkimų. GRI 204-1 281 / 468 2022 m. metinis pranešimas / Tvarumo (socialinės atsakomybės) ataskaita Turinys » Remdamiesi pirminiu vertinimu, manome, kad santykių NPS (tiek B2C, tiek B2B) sumažėjimui daugiausia įtakos turi su energija susijusi rinkos situacija. Viso 57,7 % visų pakviestų tiekėjų užpildė anketą. Taip pat, papildoma informacija buvo surinkta iš viešai skelbiamų duomenų apie vertinime dalyvaujančius tiekėjus. Matavimo vnt. 2022 m. 2021 m. 2020 m. Pokytis (2021 m. / 2022 m.) Tiekėjų etikos kodekso besilaikančių tiekėjų dalis 1 % 92,7 > 90 n/a > 2,7 p. p. Tiekėjų, patikrintų, kaip jie laikosi Tiekėjų etikos kodekso, skaičius ir dalis pagal pirkimų vertę Vnt. 71 n/a n/a - % ≥ 80 n/a n/a - Matavimo vnt. 2022 m. 2021 m. 2020 m. Pokytis (2021 m. / 2022 m.) ESO klientų % 53 60 60 (7 p. p.) „Ignitis“ B2C aptarnavimo indeksas 57 55 56 2 p. p. „Ignitis“ B2B aptarnavimo 53 48 67 5 p. p. Tiekėjai NPS (klientų rekomendavimo indeksas) 1 Reikalavimas atitikti tiekėjų etikos kodeksą nuo 2021 m. liepos įtrauktas į standartines sutarčių formas. Standartinės sutarčių formos su įtrauktu Tiekėjų etikos kodeksu naudojamos daugiau nei 90 % viešųjų pirkimų nuo 2021 m. rugpjūčio 1 d. Skaičiavimo metodologijaSkaičiavimo metodologija Tiekėjai buvo patikrinti, ar jie laikosi Grupės Tiekėjų etikos kodekso. Tiekėjai, atrinkti vertinimui kaip laikomasi Tiekėjų etikos kodekso nuostatų, remiantis šiais kriterijais: a) Tiekėjai, kurių viešųjų pirkimų sutarčių vertė Grupės įmonėse yra didžiausia ir bent viena sudaryta sutartis galioja ne trumpiau kaip 6 mėnesius nuo planuojamo tiekėjų vertinimo pradžios. Tik tie tiekėjai, kurių viena ar kelios pirkimo sutartys buvo pasirašytos po 2021 m. rugpjūčio 1 d., buvo įtraukti į tikrinamų tiekėjų ratą. b) Bendra atrinktų tiekėjų pirkimo sutarčių vertė Grupės įmonėse yra ne mažesnė kaip 80 procentų visos tiekėjų pirkimo sutarčių vertės. NPS (klientų rekomendavimo indeksas). Klientų pasitenkinimas ir noras mus rekomenduoti vertinami po konkretaus kontakto, atsižvelgiant į tą kliento patirtį. Nasdaq G5 282 / 468 2022 m. metinis pranešimas / Tvarumo (socialinės atsakomybės) ataskaita Turinys » Prijungimai Matavimo vnt. 2022 m. 2021 m. 2020 m. Pokytis (2021 m. / 2022 m.) Vidutinė prijungimo prie elektros tinklo trukmė 1 k. d. 1 64 37 29 72,9 % k. d. 2 63 40 42 57,5 % Naujų prijungimų, neviršijusių nustatyto termino, dalis % 96 95 95 1 p. p. Prieigos prie energijos užtikrinimas 1 Faktinė prijungimų trukmė. 2 Metinis tikslas. Skaičiavimo metodologijaSkaičiavimo metodologija Vidutinė prijungimo trukmė apskaičiuojama, kaip naujų elektros klientų prijungimo proceso trukmė sumuojant atskirų proceso etapų trukmes. Naujų prijungimų, neviršijusių nustatyto termino, dalis apskaičiuojama kaip nustatyto prijungimo termino neviršijusių naujų elektros klientų prijungimų dalis. Trukmių išilgėjimui įtaką turėjo techninių sąlygų ir paraiškų tikrinimo etapų išilgėjimas (2021 m. 1 - 12 mėn. vidutiniškai 7,1 k. d., 2022 m. 1 - 12 mėn. – 29,8 k. d.), kurį sąlygojo didesnis paraiškų kiekis. 283 / 468 2022 m. metinis pranešimas / Tvarumo (socialinės atsakomybės) ataskaita Turinys » Tinklo patikimumas ir efektyvumas Matavimo vnt. 2022 m. 2021 m. 2020 m. Pokytis (2021 m. / 2022 m.) Bendras požeminių elektros linijų ilgis Km 43 918 42 028 40 380 4,5 % % 34,6 33,1 32,3 1,5 p. p. Plieninių dujotiekių rekonstrukcija naudojant polietileninius vamzdžius Km per metus 12 11 6 9,1 % % 56,0 54,4 53,6 1,6 p. p. Elektros SAIDI Min. 178,73 201,95 207,67 (11,5 %) Elektros SAIFI Kartai 1,52 1,45 1,34 4,8 % Dujų SAIDI Min. 0,27 0,47 1,61 (42,5 %) Dujų SAIFI Kartai 0,003 0,006 0,01 (50,0 %) Energetikos sistemos saugumas ir stabilumas Skaičiavimo metodologijaSkaičiavimo metodologija Bendras požeminių elektros linijų ilgis apskaičiuojamas susumuojant požeminių linijų ilgius. Plieninių dujotiekių rekonstrukcija naudojant polietileninius vamzdžius apskaičiuojama plieninių dujotiekių rekonstrukcijai naudojamų polietileninių vamzdžių dalis ir nutiestų km per metus. SAIDI – vidutinė neplanuotų elektros energijos arba dujų persiuntimo nutraukimų trukmė. SAIFI – neplanuotų nutrūkimų dažnis tenkantis vienam vartotojui. Daugiau apie tinklo patikimumą ir efektyvumą skaitykite šios ataskaitos 3.2 skyriuje „Rezultatai pagal verslo segmentus“. 284 / 468 2022 m. metinis pranešimas / Tvarumo (socialinės atsakomybės) ataskaita Turinys » Pajamos pagal skirtingas veiklos rūšis Veiklos rūšis Unit 2022 2021 2020 Change (2021/2022) Elektros paslaugos – elektros gamyba – gamtinės dujos % 5,5 8,0 8,4 (2,6 p. p) Elektros paslaugos – elektros gamyba - hidroenergetika 6,5 7,3 5,3 (0,7 p. p) Elektros paslaugos – elektros gamyba – kita atsinaujinanti energija 2,4 2,4 0,8 0 p. p Elektros paslaugos - paskirstymas 12,1 23,3 33,7 (11,1 p. p) Gamtinių dujų paskirstymas 1,0 2,4 3,0 (1,4 p. p) Paslaugų sutarčių brokeriai ir pardavėjai 70,0 50,4 42,7 19,6 p. p Šildymo paslaugos 0,8 0,8 0,3 (0,1 p. p) Kita 1,7 5,4 5,9 (3,6 p. p) 285 / 468 2022 m. metinis pranešimas / Tvarumo (socialinės atsakomybės) ataskaita Turinys » 5.9 Tvarumo valdymas ir kiti atskleidimai Tvarumo valdymas Grupėje Tvarumas yra Grupės strategijos ir strateginio plano pagrindas. Skatindami regiono energetikos transformaciją link energetiškai sumanaus pasaulio, skiriame daug dėmesio savo aplinkosaugos, socialinio atsakingumo ir valdysenos (ASV) veiklai ir atskaitingumui. Mūsų darnumo valdymo planas ir politikos, kurių laikomės, skelbiamos viešai. Pagrindinius ASV rodiklių duomenis ir reikšmingiausius pasiekimus skelbiame tarpinėse ir pusmetinėse ataskaitose, o išsamią informaciją pateikiame metinėse ataskaitose. Toliau pateikiame, kuo remdamiesi mes geriname ASV rezultatus. Tvarumo / ASV įtraukimas į valdymą ir procesusTvarumo / ASV įtraukimas į valdymą ir procesus Vadovaujamės gerosios valdysenos praktikomis ir savo veikloje atsižvelgiame į tarptautinių institucijų ir mokslo bendruomenės rekomendacijas. Keliame išmatuojamus Tvarumo / ASV tikslusKeliame išmatuojamus Tvarumo / ASV tikslus Siekiame iki 2050 m. pasiekti nulinį išmetamų ŠESD emisijų balansą. Tiesiogiai prisidedame prie Jungtinių Tautų Pasaulinio susitarimo, Darnaus vystymosi tikslų ir Paryžiaus susitarimo įgyvendinimo. Atskleidimų stiprinimasAtskleidimų stiprinimas Informaciją apie Grupės pažangą atskleidžiame laikydamiesi pasauliniu mastu pripažintų standartų ir pasirinkdami plačiam suinteresuotų šalių ratui pritaikytus formatus. Pažangos vertinimas ir nuolatinis tobulėjimasPažangos vertinimas ir nuolatinis tobulėjimas Nuolat vertiname Grupės pažangą remdamiesi ASV reitingais, kuriuos suteikia nepriklausomos, lyderiaujančios ASV reitingų agentūros ir siekiame vertinimus pagerinti. Siekdami savo vizijos, keičiamės, kad pasaulis taptų tvaresnis GRI 2-9 GRI 2-13GRI 2-12 GRI 2-14 Nasdaq E8GRI 2-17 Nasdaq E9 286 / 468 2022 m. metinis pranešimas / Tvarumo (socialinės atsakomybės) ataskaita Turinys » Grupės tvarumo valdymo struktūra Stebėtojų taryba Nustato strateginę tvarumo kryptį ir strateginius tikslus Valdyba Tvirtina tvarumo politikas, programas ir užtikrina jų įgyvendinimą Darnios plėtros komitetas Pataria valdybai, diskutuoja dėl tvarumo politikos ir programų bei siūlo sprendimus, kaip jas įgyvendinti Grupėje Tvarumo funkcija Koordinuoja tvarumo programų ir ataskaitų rengimą ir įgyvendinimą Rizikų valdymo ir veiklos etikos priežiūros komitetas Prižiūri tvarumo strategiją, ASV klausimus ir atskleidimus Skyrimo ir atlygio komitetas Prižiūri valdymo organų veiklą, narių atrankas, atlygio politiką Audito komitetas Prižiūri duomenų teikimą tvarumo ataskaitose Grupės funkcijos Kiti vidiniai komitetai ir darbo grupės Grupės įmonės Išorinė priežiūra Valdymas Vidinė priežiūra Koordinavimas, įgyvendinimas Įgyvendinimas Tvarumo valdymas Grupė turi dviejų lygių valdymo struktūrą, kurią sudaro stebėtojų taryba ir valdyba. Priežiūros ir valdymo organai tvarumo temas (įskaitant klimato kaitą, biologinę įvairovę ir kt.) prižiūri ir valdo pagal savo įtakos sritis. TCFD-G (a) TCFD-G (b) 287 / 468 2022 m. metinis pranešimas / Tvarumo (socialinės atsakomybės) ataskaita Turinys » Stebėtojų taryba prižiūri Grupės valdybos ir generalinio direktoriaus veiklą. Ji svarsto ir tvirtina patronuojančiosios bendrovės ir Grupės verslo strategiją, metinį biudžetą ir investicijų politiką, analizuoja ir vertina informaciją apie verslo strategijos įgyvendinimą. Stebėtojų taryba nustato strategines tvarumo kryptis, tvirtina strateginius tvarumo tikslus ir prižiūri, kaip jie įgyvendinami. Prie stebėtojų tarybos veikia du patariamieji komitetai: Rizikos valdymo ir veiklos etikos priežiūros komitetas bei Skyrimo ir atlygio komitetas. Rizikos valdymo ir veiklos etikos priežiūros komitetas yra atsakingas už išvadų ar pasiūlymų dėl Grupės valdymo kontrolės sistemos veikimo ir pagrindinių rizikos veiksnių bei rizikos valdymo priemonių būklės pateikimą stebėtojų tarybai. Jis taip pat prižiūri veiklos etikos laikymąsi bei korupcijos rizikos kontrolę ir teikia rekomendacijas stebėtojų tarybai. Komitetas taip pat prižiūri strateginę tvarumo / ASV kryptį, teikia nuomonę ir rekomendacijas dėl tvarumo / ASV veiksmų ir tikslų, prižiūri pagrindines ASV temas (darbuotojų sveikata ir sauga bei klimatas) ir vertina šių sričių rizikos valdymo priemonių įgyvendinimo būklę, stebi pažangą ir peržiūri su tuo susijusius atskleidimus ir ataskaitas. Abu veikiantys Rizikos valdymo ir veiklos etikos priežiūros komiteto nariai, kurie yra stebėtojų tarybos nariai – Alfonso Faubel, stebėtojų tarybos pirmininkas, ir Timas Brooks, stebėtojų tarybos narys – turi didelę kompetenciją ASV srityje. 2023 m. pradžioje Grupė paskelbė dviejų papildomų narių, kurie prisijungs prie Rizikos valdymo ir veiklos etikos priežiūros komiteto atranką. Atrinkti kandidatai atitinkamai prižiūrės rizikos valdymo ir tvarumo sritis. Skyrimo ir atlygio komitetas teikia išvadas ar pasiūlymus dėl Grupės ir jos įmonių valdymo ir priežiūros organų narių skyrimo, atšaukimo ar paaukštinimo, atlieka valdymo ir priežiūros organų struktūros, dydžio, sudėties ir veiklos vertinimą, formuoja bendrąją atlygio politiką. Informacija apie stebėtojų tarybos ir jos komitetų sudėtį ir darbą 2022 m., įskaitant narių kompetencijų matricą, pateikiama metinio pranešimo skyriuje „4.3 Stebėtojų taryba ir komitetai“. Audito komitetas renkamas visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu. Audito komitetas vertina Grupės ASV informacijos atskleidimo veiksmingumą, išskirtinį dėmesį skirdamas atitikčiai ir duomenų pagrįstumui. Informacija apie Audito komiteto sudėtį ir darbą 2022 m. pateikiama metinio pranešimo skyriuje „4.4 Audito komiteto ataskaita“. Grupės valdyba priima sprendimus dėl strateginių su tvarumu susijusių politikų, gairių ir veiklų formavimo, tvirtinimo ir atnaujinimo. Valdyba tvirtina metinę tvarumo ataskaitą, taip pat Grupės ir bendrovių tvarumo tikslus, ŠESD mažinimo tikslus ir prižiūri ŠESD valdymo plano įgyvendinimą. Grupės valdyba vertina ir stebi pagrindines Grupės ASV rizikas (įskaitant susijusias su klimato kaita) ir skiria Darnios plėtros komiteto, kuris pataria valdybai, diskutuoja dėl tvarumo politikos ir programų bei siūlo sprendimus, kaip jas įgyvendinti Grupėje, narius. Grupės valdyba yra atsakinga už ilgalaikį Grupės valdymą. Valdybai svarbu reaguoti į klimato kaitą ir kitas su gamta susijusias problemas bei su jomis susijusias rizikas. Grupės vadovas Darius Maikštėnas asmeniškai domisi klimato kaitos problema ir inicijuoja Grupės įsitraukimą į įvairias klimato kaitos ir aplinkosaugos iniciatyvas. Darius aktyviai dalyvauja ir prisiima atsakomybę už Grupės strateginius tikslus ir jų įgyvendinimo pažangą. Grupės finansų vadovas Jonas Rimavičius, būdamas atsakingas už investicijas, taip pat prižiūri finansinį rizikų, įskaitant ir su klimato kaita susijusias rizikas, poveikį. Valdybos veiksmų veiksmingumas valdant ASV klausimus vertinamas pagal ilgalaikių strateginių ir metinių tikslų pasiekimą. Aukščiausio lygio vadovų atlygis tiesiogiai siejamas su iš anksto nustatytų tvarumo tikslų pasiekimu (kaip kintamosios atlygio dalies dalis). Išsamesnė informacija pateikiama skyriuje „4.6 Atlygio ataskaita“. Informacija apie valdybos sudėtį ir darbą 2022 m., įskaitant narių kompetencijų matricą, pateikiama metinio pranešimo skyriuje „4.5 Valdyba“. TCFD-G (a) TCFD-G (b) 288 / 468 2022 m. metinis pranešimas / Tvarumo (socialinės atsakomybės) ataskaita Turinys » Tema Organo pavadinimas Kartai Komentarai Strateginė tvarumo kryptis ir tikslai Valdyba, stebėtojų taryba 1 2022–2025 m. strateginio plano aptarimas ir tvirtinimas Su klimatu susiję klausimai (ŠESD emisijos, nulinio emisijų balanso tikslai, su klimatu susijusios rizikos ir kt.) Valdyba, stebėtojų taryba 4 ŠESD emisijų mažinimo priemonės, ketvirtinė vidinės ASV rodiklių ataskaitos peržiūra Integruota metinė ir tarpinė tvarumo / ASV ataskaitos Valdyba, stebėtojų taryba 4 įskaitant ASV ir su klimatu susijusias rizikas Darbuotojų saugos ir sveikatos klausimai Valdyba, stebėtojų taryba 2+ programos „Ar saugu?“ pristatymai ir tvirtinimas Kiti su ASV susiję klausimai Valdyba, stebėtojų taryba 10+ Tvarumo valdymas, atlygis, susijusios vidinės politikos ir kt. Su tvarumu / ASV susijusios temos Grupės valdymo ir priežiūros organų 2022 m. darbotvarkėje Tvarumo funkcija centralizuotai koordinuoja su tvarumu / ASV susijusius klausimus visoje Grupėje. Atskira funkcija yra tiesiogiai pavaldi patronuojančiosios bendrovės vadovui. Tvarumo funkcija užtikrina Darnumo politikos įgyvendinimą, konsultuoja Grupės įmones ir funkcijas tvarumo klausimais, koordinuoja tvarumo veiklą ir konsoliduoja Grupės įmonių ASV duomenis. Grupėje taip pat yra sudaryti kiti vidiniai komitetai, kurių veikla arba nagrinėjami klausimai susiję su tvarumo / ASV klausimais: – Darbuotojų saugos ir sveikatos komitetas (pagal įstatymus privalomas įmonėms, turinčioms daugiau nei 50 darbuotojų; veikia penkiose dukterinėse įmonėse: ESO (Tinklai), „Ignitis gamyboje“ (Lanksčioji gamyba ir Žalioji gamyba), „Ignitis“ (Sprendimai klientams), „Ignitis renewables“ (Žalioji gamyba), „Ignitis grupės paslaugų centre“); – Ekstremalių situacijų operacijų centras (privalomas pagal įstatymus; veikia dviejose dukterinėse įmonėse: ESO (Tinklai), „Ignitis gamyboje“ (Lanksčioji gamyba ir Žalioji gamyba)); – Rizikų valdymo komitetas (veikia bendrovėje „Ignitis“ (Sprendimai klientams)); – Vertinimo komitetas (finansinės paramos skyrimui; veikia Grupės lygiu); – Grupės vadovų komitetas (veikia Grupės lygiu). 289 / 468 2022 m. metinis pranešimas / Tvarumo (socialinės atsakomybės) ataskaita Turinys » Tvarumo principus įtvirtinančios Grupės politikos ir standartai Pagrindinės su tvarumo principų įgyvendinimu susijusios ir Grupei aktualius aplinkos apsaugos, socialinius ir valdysenos klausimus aptariančios politikos yra išvardintos žemiau pateikiamoje lentelėje. Šis sąrašas nėra baigtinis – aktualūs klausimai gali būti aptariami ir kitose politikose. Visos Grupės politikos, yra vienodai taikomos visoms Grupės įmonėms. Daugelis Grupės politikų yra skelbiamos viešai – jas galima rasti Grupės interneto svetainėje. Visose Grupės politikose esame įsipareigoję gerbti žmogaus teises visoje savo veikloje. Nuolat peržiūrime ir aktyviai vertiname savo politikas siekdami užtikrinti, kad jos būtų atnaujintos ir atspindėtų naujausius tvarumo principų reikalavimus. Kiekviena už tam tikros politikos įgyvendinimą atsakinga funkcija periodiškai ją peržiūri ir atitinkamai atnaujina. Visos susijusios šalys nuolat supažindinamos su visais pakeitimais. Grupės įmonės diegia ir palaiko modernius, visame pasaulyje pripažįstamus standartus, kurių laikydamosi įgyvendina aukštus tvarumo reikalavimus. Daugiau apie standartus galima rasti Grupės interneto svetainėje. Dokumentas Paskirtis Patvirtinimo data Politikos Darnumo politika Nustato bendrus Grupės darnumo principus ir šių principų įgyvendinimo priemones Grupėje, kuriomis siekiama strateginių tikslų ir kuriama atsakingo ir darniai vystomo verslo kultūra ir praktika. 2020 m. rugpjūčio 31 d. Aplinkos apsaugos politika Apibrėžia Grupės aplinkos apsaugos bendrąsias nuostatas ir principus, siekiant sumažinti poveikį aplinkai, valdyti su aplinka susijusias rizikas ir puoselėti darnaus vystymosi principais grįstą kultūrą Grupėje ir jos aplinkoje. 2022 m. gruodžio 6 d. (atnaujinta) Etikos kodeksas Apibrėžia, kokiais verslo etikos principais ir standartais remiasi Grupė ir kokio elgesio tikisi iš savo darbuotojų ir partnerių jų kasdieniame darbe. 2022 m. lapkričio 22 d. (atnaujintas) Tiekėjų etikos kodeksas Atspindi Grupės siekį stiprinti tvarų bendradarbiavimą su tiekėjais, skatinant teisėtą, profesionalią ir sąžiningą verslo praktiką, apimančią aplinkosaugos, socialinės atsakomybės ir verslo etikos tikslus. 2021 m. birželio 29 d. Antikorupcinė politika Nustato Grupės taikomus skaidrios aplinkos kūrimo principus ir įsipareigojimus, įgyvendinimą, priežiūrą ir kontrolę. 2022 m. rugpjūčio 16 d. (atnaujinta) Darbuotojų saugos ir sveikatos politika Nustato pagrindinius Grupės įmonių darbuotojų saugos ir sveikatos įsipareigojimus, užtikrinimo principus, valdymo sistemą, (politika pakeitė Nulinės tolerancijos nelaimingiems atsitikimams politiką). 2022 m. gruodžio 13 d. Lygių galimybių ir įvairovės politika Reglamentuoja lygių galimybių ir įvairovės puoselėjimo, įgyvendinimo ir vykdymo priežiūros principus ir pagrindines šių principų įgyvendinimo priemones Grupėje. 2020 m. rugpjūčio 31 d. GRI 2-23 GRI 2-24 290 / 468 2022 m. metinis pranešimas / Tvarumo (socialinės atsakomybės) ataskaita Turinys » Dokumentas Paskirtis Patvirtinimo data Standartai Aplinkos vadybos sistema ISO 14001:2015 Aplinkosaugos standartas ISO 14001:2015 įdiegtas Grupės įmonėse ESO (Tinklai), „Ignitis gamyba“ (Lanksčioji gamyba) ir Vilniaus KJ (Žalioji gamyba). 2021 m. „Ignitis“ (Sprendimai klientams) šį standartą įdiegė veikloms, susijusioms su paslaugų teikimu verslo (B2B) klientams. 69 % visos Grupės veiklų (pagal pajamas) sertifikuota šiuo standartu. Kauno KJ (Žalioji gamyba) ruošiasi įsidiegti šį standartą 2024 m. ESO (Tinklai) – 2013 m., „Ignitis gamyba“ (Lanksčioji gamyba) – 2013 m., „Ignitis“ (Sprendimai klientams) – 2021 m., Vilniaus KJ (Žalioji gamyba) – 2022 m. Darbuotojų sveikatos ir saugos vadybos sistema ISO 45001:2018 Grupės įmonėse ESO (Tinklai) ir „Ignitis gamyba“ (Lanksčioji gamyba), „Ignitis grupės paslaugų centras“, taip pat „Ignitis“ (Sprendimai klientams) veikloms, susijusioms su paslaugų teikimu verslo (B2B) klientams, įdiegtas ISO 45001:2018 standartas (ESO ir „Ignitis gamybos“ atveju jis pakeitė senąjį OHSAS 18001:2007 standartą). 85 % Grupės darbuotojų dirba įmonių padaliniuose, sertifikuotuose pripažintais darbuotojų saugos ir sveikatos standartais. „Ignitis gamyba“ (Lanksčioji gamyba) – 2014 m., ESO (Tinklai) – 2016 m., „Ignitis grupės paslaugų centras“ – 2021 m., „Ignitis“ (Sprendimai klientams) – 2021 m. Informacijos saugumo valdymo sistema ISO 27001:2017 Siekiant užtikrinti Grupės įmonių veiklos ir procesų atitiktį Bendrajam duomenų apsaugos reglamentui, visai Grupei informacijos saugumo paslaugas teikiantis „Ignitis grupės paslaugų centras“ yra sertifikuotas pagal ISO 27001:2017 standartą. 2014 m. Antikorupcinės vadybos sistema ISO 37001:2016 Antikorupcinės vadybos sistemos standartas AB „Ignitis grupė“ leidžia sistemiškai mažinti korupcijos riziką Grupėje ir padeda lengviau įgyvendinti įvairias antikorupcines priemones, aptikti galimas korupcijos apraiškas. 2021 m. Kokybės vadybos sistema ISO 9001:2015 Grupės įmonėje „Ignitis“ veikloms, susijusioms su paslaugų teikimu verslo (B2B) klientams, suteiktas kokybės vadybos sertifikatas. 2021 m. 291 / 468 2022 m. metinis pranešimas / Tvarumo (socialinės atsakomybės) ataskaita Turinys » Reitingai ir įvertinimai 2022 m. 2021 m. AA (Lyderė) AA (Lyderė) „MSCI ESG Rating“ reitingas vertina, kaip įmonė valdo finansiškai svarbias ASV rizikas ir galimybes. Vertinimai pateikiami skalėje nuo AAA iki CCC (kur AAA yra aukščiausias įvertinimas). Daugiau informacijos rasite čia. - 20,4 (Vidutinė rizika) „Sustainalytics ESG Risk Rating“ reitingas padeda nustatyti ir suprasti finansiškai reikšmingus ASV klausimus, kurie gali turėti įtakos ilgalaikiams organizacijos veiklos rezultatams. Pagal šį reitingą ASV veiklos rezultatai vertinami balais nuo nereikšmingos (0-10) iki didelės rizikos (40+). Daugiau informacijos rasite čia. C (Vidutinis vertinimas) - „ISS ESG Corporate Rating“ pateikia aktualius, reikšmingus ir į ateitį orientuotus aplinkosaugos, socialinių ir valdysenos duomenų bei veiklos vertinimus. Įmonės vertinamos nuo D- (blogai) iki A+ (puikiai), atsižvelgiant į jų tvarumo rodiklius ir lyginant su geriausiais. Daugiau informacijos rasite čia. A- (Lyderystė) B (Valdymas) Pasaulyje į CDP žiūrima kaip į aplinkosaugos ataskaitų teikimo auksinį standartą, turintį turtingiausią ir išsamiausią duomenų apie įmonių veiklą rinkinį. CDP balas – tai įmonės informacijos apie aplinką atskleidimo ir veiklos rezultatų įvertinimas. Bendrovės vertinamos keturiais nuosekliais lygiais nuo D- (informacijos atskleidimas) iki A (lyderystė). Daugiau informacijos rasite čia. 78 (Platininis vertinimas) 65 (Sidabrinis vertinimas) „EcoVadis“ reitingas apima platų nefinansinių vadybos sistemų spektrą, įskaitant aplinkosaugos, darbo ir žmogaus teisių, etikos ir tvarių pirkimų poveikį. Bendras „EcoVadis“ įvertinimas (0–100 balų skalėje, kur 100 balų yra aukščiausias įvertinimas) atspindi įmonės tvarumo valdymo sistemos kokybę vertinimo metu. Daugiau informacijos rasite čia. Top darbdavė Lietuvoje Top darbdavė Lietuvoje „Top Employers Institute“ yra pasaulyje žinoma autoritetinga institucija, vertinanti meistriškumą darbo su žmonėmis srityje. Instituto sertifikavimo programa leidžia organizacijoms įvertinti ir pagerinti savo darbo aplinką. Daugiau informacijos rasite čia. A+ A+ Gerosios valdysenos indeksą nuo 2012 m. kasmet sudaro Lietuvos valdymo koordinavimo centras, siekdamas įvertinti ir išmatuoti, kaip kiekviena valstybės valdoma įmonė įgyvendina pagrindines gerojo valdymo praktikas. Įvertinimas svyruoja skalėje nuo D iki A+ (A+ reiškia geriausią). Daugiau informacijos rasite čia. 8,9 - Lygių galimybių liniuotė – tai situacijos darbovietėje vertinimo įrankis, paremtas darbuotojų ir darbdavio apklausomis. Remdamasi surinktais duomenimis, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba suteikia darbovietei įvertį dešimties balų skalėje (kur 10 – geriausias vertinimas). Daugiau informacijos rasite čia. 3 lygių galimybių sparnai - „Lygių galimybių sparnai“ – tai pripažinimas, kad organizacija yra pasiekusi lygių galimybių integravimo į darbo vietą ir įvairialypės bei įtraukios kultūros kūrimo organizacijoje rezultatų. Didžiausias skiriamų „sparnų“ skaičius yra trys, o tai reiškia, kad organizacija ne tik sėkmingai integruoja lygias galimybes į savo kultūrą, bet ir aktyviai propaguoja lygias galimybes viešojoje erdvėje. Daugiau informacijos rasite čia. 1 vieta - Įvairovės chartija yra nevyriausybinė organizacija, vienijanti įmones, viešojo sektoriaus institucijas ir kitas ne pelno siekiančias organizacijas, siekiančias kurti atvirą ir įtraukią darbo aplinką bei stiprinti savo socialinę atsakomybę. 2022 m. buvo atliktas tyrimas, kurio tikslas – įvertinti, kaip 20 didžiausių Lietuvos įmonių yra pasirengusios užtikrinti lygias galimybes. Daugiau informacijos galima rasti čia. ASV skaidrumo partnerė ASV skaidrumo partnerė „Nasdaq ESG Data Portal“ skatina skaidrumą finansų rinkose ir siekia duomenimis grįsto pokyčio. Naudodamiesi Nasdaq ASV duomenų baze, investuotojai turi galimybę įtraukti šiuos duomenis į savo atrankos procesą ir investicinius sprendimus. Norėdama tapti Nasdaq ASV skaidrumo partnere, įmonė turi užpildyti ir pateikti duomenų bazėje esančią ASV atskleidimo formą. Climate 292 / 468 2022 m. metinis pranešimas / Tvarumo (socialinės atsakomybės) ataskaita Turinys » Narystės ir išorinės iniciatyvos Tvarią veiklą vykdome kartu su savo partneriais. Dalyvaudami įvairių organizacijų veikloje dalijamės patirtimi ir mokomės iš kitų. 2019 m. grupė prisijungė prie „WindEurope“, vienijančios Europos ir pasaulio vėjo energetikos pramonės atstovus. Grupės įmonės, plėtojančios atsinaujinančių išteklių projektus, dalyvauja Lietuvos, Estijos ir Lenkijos vėjo energetikos asociacijų ir kitų šioje srityje veikiančių organizacijų veikloje. Vilniaus ir Kauno KJ yra CEWEP ir PREWIN narės. ESO yra E.DSO ir kitų organizacijų narė. Išsamesnį aktualų organizacijų, kurių narėmis yra Grupės įmonės, sąrašą rasite mūsų interneto svetainėje. Aukščiausių skaidrumo standartų užtikrinimas yra labai svarbi Grupės veiklos dalis, todėl bendradarbiaujame su Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba, užtikrindami korupcijos prevenciją. Taip pat bendradarbiaujame su Policijos departamentu, siekdami užtikrinti aukščiausius kibernetinio saugumo ir nusikaltimų prevencijos standartus. Grupė bendradarbiauja su didžiausiais Lietuvos universitetais ir kitomis mokslo įstaigomis, prisideda prie studijų ir praktinių programų rengimo, skatina merginų įsitraukimą į energetikos sritį, dalyvauja renginiuose ir kitoje veikloje. Išsamesnę informaciją apie mūsų partnerystę, galite rasti mūsų interneto svetainėje. 2016 m. Grupė išreiškė paramą Jungtinių Tautų Pasauliniam susitarimui ir įsipareigojo savo veiklą vykdyti pagal 10 jo principų žmogaus teisių, darbo, aplinkosaugos ir kovos su korupcija srityse. Grupė savo verslo tikslus derina su Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslais ir prisideda prie beveik visų darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimo. 2019 m. Grupė prisijungė prie iniciatyvos „Business Ambition for 1.5°C“ ir įsipareigojo siekti nulinio ŠESD emisijų balanso. 2021 m. „Mokslu grįstų tikslų iniciatyva“ (SBTi) išdavė sertifikatą, kuriuo pripažįstama, kad Grupės ŠESD mažinimo tikslai prisidės siekiant 1,5 laipsnio pagal Celsijų tikslo, kaip nustatyta Paryžiaus susitarime. 2021 m. Grupė prisijungė prie Su klimato kaita susijusios finansinės informacijos atskleidimo darbo grupės (TCFD) rėmėjų sąrašo ir laikosi rekomendacijų atskleisti informaciją apie su klimato kaita susijusių rizikų ir galimybių finansinį poveikį. Grupė yra Lietuvos atsakingos verslo asociacijos (LAVA) narė ir dalyvauja skatinant tvaraus verslo plėtrą kaip atsakingos visuomenės ir tvaraus ekonomikos augimo pagrindą. Būdama „Baltic Institute of Corporate Governance“ (BICG) nare, Grupė prisideda prie įmonių skaidrumo, konkurencingumo ir valdymo gerinimo Baltijos regione. Grupė taip pat yra Lietuvos įvairovės chartijos asociacijos narė, todėl yra įsipareigojusi kurti atvirą ir įtraukią darbo aplinką bei stiprinti savo socialinę atsakomybę. Grupė taip pat dalyvauja Nacionalinės Lietuvos energetikos asociacijos (NLEA) veikloje. GRI 2-28 293 / 468 2022 m. metinis pranešimas / Tvarumo (socialinės atsakomybės) ataskaita Turinys » Pasaulinio susitarimo principų laikymasis Darnumo politikoje taip pat pabrėžiamas mūsų įsipareigojimas laikytis dešimties Pasaulinio susitarimo (UNGC) iniciatyvos, prie kurios prisijungėme 2016 m., principų. Šis susitarimas – visuotinai priimtos atsakingo verslo elgesio gairės – yra aiškus atsakingo verslo plėtros kelrodis. Principų įgyvendinimo kontrolė ir susijusios rizikos valdymas yra neatsiejama Grupės įmonių bendro rizikų valdymo dalis. Mūsų įsipareigojimas Metinio pranešimo puslapis (-iai) Žmogaus teisės 1 Palaikome ir gerbiame tarptautiniu mastu pripažintas žmogaus teises. 211–214, 274 2 Įsipareigojame nebūti žmogaus teisių pažeidimų bendrininkais. 211–214, 274 Darbo jėga 3 Užtikriname laisvę jungtis į asociacijas, įskaitant narystę profesinėse sąjungose, ir pripažįstame darbuotojų teisę į kolektyvines derybas. 204–207 4 Nesinaudojame privalomuoju ar priverstiniu darbu ir siekiame prisidėti prie jo naikinimo aplinkoje, kurioje galime daryti įtaką. 205 5 Nesinaudojame vaikų darbu ir prisidedame jį naikinant aplinkoje, kurioje galime daryti įtaką. 205, 236 6 Netoleruojame jokios formos diskriminacijos ir prisidedame prie jos naikinimo darbinėje ir profesinėje aplinkoje, kurioje galime daryti įtaką. 211–213, 274 Aplinkosauga 7 Taikome prevencines priemones, užtikrinančias aplinkos apsaugą. 160–171, 179–195, 252–253, 257–264 8 Imamės iniciatyvų atsakingumui aplinkos apsaugos srityje didinti ten, kur galime daryti įtaką. 225–227, 235–238, 255, 280–281 9 Skatiname aplinkai palankių technologijų kūrimą ir platų pritaikymą. 172–177, 256 Kova su korupcija 10 Kuriame netolerantišką korupcijai aplinką ir kovojame prieš visas korupcijos formas, tarp jų – papirkimą, kyšininkavimą ir prekybą poveikiu. 229–234, 277, 279 Nasdaq S9 Nasdaq S10 294 / 468 2022 m. metinis pranešimas / Tvarumo (socialinės atsakomybės) ataskaita Turinys » Indėlis siekiant darnaus vystymosi tikslų Grupės tikslai dera su Jungtinių Tautų darnaus vystymosi darbotvarke, kurią sudaro 17 universalių, tarpusavyje susijusių darnaus vystymosi tikslų, apimančių socialinio progreso ir gyvenimo kokybės gerinimo pasaulyje idėją. Siekdama strateginių tikslų Grupė prisideda prie šios darbotvarkės įgyvendinimo. Reikšmingai prisidedame prie šių DVT įgyvendinimo Siekdami, kad visi galėtų naudotis prieinama, patikima, tvaria ir modernia energija: – užtikriname energetikos paslaugų prieinamumą; – plėtojame atsinaujinančią energiją; – skatiname švarios energijos plėtrą ir vartojimą; – diegiame inovacijas energetikoje; – skatiname energetinį efektyvumą. Užtikrindami atsakingą vartojimą ir gamybą: – didelį dėmesį skiriame patikimų partnerių atrankai ir sąžiningos partnerystės užtikrinimui; – skatiname atsakingą energijos vartojimą; – kurdami produktus ir paslaugas siekiame efektyviai naudoti išteklius; – skatiname atliekų rūšiavimą ir racionalų išteklių valdymą bei naudojimą; – plėtojame žaliosios energijos gamybos pajėgumus. Plėtodami lanksčią infrastruktūrą, skatindami visą apimančią ir darnią industrializaciją bei inovacijas: – investuojame į tvarią infrastruktūrą ir jos gerinimą; – prisidedame prie mokslinių tyrimų, investuojame į plėtros projektus; – palaikome tarptautinį bendradarbiavimą; – padedame plėtojantiems visuomenei naudingas inovacijas. Skatindami tvarų ekonominį augimą ir deramą darbą: – darbuotojams užtikriname vienodas darbo ir užmokesčio sąlygas; – besąlygiškai gerbiame žmogaus teises ir laisves; – netoleruojame jokių diskriminacijos ir priekabiavimo formų; – saugus darbas darbuotojams ir rangovams – Grupės prioritetas. Prisidėdami prie klimato kaitos švelninimo: – įgyvendiname dekarbonizacijos planus; – mažiname veiklos poveikį aplinkai ir siekiame valdyti emisijas, kad ilgainiui pasiektume nulinį ŠESD emisijų balansą; – laikomės aukščiausių aplinkos apsaugos ir ekologinių standartų; – didiname energetinės infrastruktūros atsparumą ir prisitaikymą prie klimato kaitos poveikių. 7.1. Prieiga prie energijos 7.2. Atsinaujinanti energetika 7.3. Energetinis efektyvumas 12.2. Tvarus gamtos išteklių valdymas 12.5. Sumažintas atliekų susidarymas 12.6. Įmonių socialinė atsakomybė 9.2. Tvari industrializacija 9.4. Modernus pramonės sektorius 8.2. Ekonomikos našumas 8.5. Deramas darbas 8.8. Teisės ir saugi darbo aplinka 13.1. Atsparumo didinimas ir prisitaikymas 13.3. Edukacija Nasdaq G9 295 / 468 2022 m. metinis pranešimas / Tvarumo (socialinės atsakomybės) ataskaita Turinys » Kiti DVT, prie kurių įgyvendinimo prisidedame Siekdami sumažinti ir (ar) kompensuoti neigiamą poveikį bioįvairovei ir ekosistemoms: – aukščiausiu strateginiu lygiu įsipareigojome pasiekti teigiamą poveikį bioįvairovei iki 2025 m.; – saugome bioįvairovę, buveines ir ekosistemas, kuriose veikiame, ir stebime savo veiklos poveikį joms; – integruojame aplinkos apsaugos aspektus į savo veiklos valdymo politiką; – identifikavome mūsų veiklos poveikius gamtinei aplinkai ir priklausomybes, segmentus, kuriuose pirmiausiai turime imtis veiksmų siekdami gerinti bioįvairovės būklę; – bendradarbiaujame su valstybinėmis ir nevyriausybinėmis aplinkosaugos institucijomis bei mokslininkais; – laikomės aukščiausių aplinkos apsaugos ir ekologinių standartų. Mūsų indėlis siekiant užtikrinti lyčių lygybę: – aukščiausiu strateginiu lygiu įsipareigojome siekti lyčių balanso ir įgyvendiname priemones šiam tikslui pasiekti; – skatiname darbuotojų moterų karjerą IT ir inžinerijos profesinėse srityse; – siekiame nuosekliai didinti darbuotojų moterų dalį vadovaujančiose pozicijose; – skatiname visų darbuotojų – moterų ir vyrų – sąmoningumą lyčių lygybės tema. Skatindami skaidrumą, antikorupciją ir teisingumą: – nuolat tobuliname antikorupcijos valdymą Grupėje; – edukuojame darbuotojus, bendradarbiaujame su valstybės institucijomis. 15.1. Sausumos ekosistemų apsauga 15.5. Bioįvairovės nykimo stabdymas 5.1. Diskriminacijos panaikinimas 5.5. Lygios galimybės lyderystei 16.5. Antikorupcija 16.10. Prieigos prie informacijos užtikrinimas 296 / 468 2022 m. metinis pranešimas / Tvarumo (socialinės atsakomybės) ataskaita Turinys » Atskleidimai pagal ES Taksonomijos reglamentą Taksonomijos reglamente nustatyta tvarios ekonominės veiklos klasifikavimo ir investicijų vertinimo sistema, kuria siekiama suteikti skaidrumo akcininkams, investuotojams ir kitoms suinteresuotoms šalims. Taksonomijos reglamentas taip pat nustato privalomus atskleidimų reikalavimus, siekiant užtikrinti aplinkosaugos veiksmingumo skaidrumą. Grupė pradėjo atskleisti už 2021 finansinių metų taksonomines ekonomines veiklas ir šių veiklų reikalaujamus pagrindinius veiklos rezultatų rodiklius (toliau - PVRR): kapitalo išlaidas (toliau – CAPEX pagal Taksonomiją), veiklos išlaidas (toliau – OPEX pagal Taksonomiją) ir pajamas, be to, Grupė savanoriškai atskleidžia koreguotą EBITDA. Nuo 2023 m. sausio 1 d., Grupė pradeda atskleisti 2022 finansinių metų kriterijus atitinkančių taksonominių ekonominių veiklų PVRR. Taksonominės ir kriterijus atitinkančios taksonominės ekonominės Grupės veiklos: Į Grupės netaksonomines ekonomines veiklas įtraukiama elektros energijos tiekimas, gamtinių dujų tiekimas ir skirstymas, šilumos / vėsumos ir elektros energijos kogeneracija naudojant atliekas ir kitos Grupės lygiu nereikšmingos veiklos. Kriterijus atitinkančių taksonominių ekonominių veiklų vertinimas: Svarus prisidėjimas Taksonominės ekonominės Grupės veiklos buvo analizuotos vertinant svarų prisidėjimą prie pirmų dviejų Reglamento (ES) 2020/852 nustatytų aplinkosaugos prioritetų: klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie klimato kaitos. Veiklos 4.1, 4.3, 4.10, 7.3 (d), 7.4 ir 7.6 (a, c) automatiškai atitinka svaraus prisidėjimo kriterijų klimato kaitos švelninimui, nes Grupė vykdo šią veiklą kaip numatyta kriterijuose. Veikla 4.9 yra sujungta su Europos sistema, veikla 4.5 yra natūraliojo nuotėkio elektrinė, neturinti dirbtinio rezervuaro; veiklos 4.20 ir 4.24 naudoja biomasę, atitinkančią Direktyvos (ES) 2018/2001 29 straipsnio 2-7 dalyse nustatytus kriterijus ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kriterijus. Visos šios veiklos svariai prisideda ir prie prisitaikymo prie klimato kaitos, nes su klimatu susijusios fizinės rizikos yra pilnai integruotos į bendrą Grupės rizikų vertinimo procesą. Be to, Grupė taiko fizinių klimato kaitos rizikų švelninimo metodus, tokius kaip trumpalaikių ir ilgalaikių orų prognozių stebėjimas, veiklos tęstinumo planai ir investicijų programos, skirtos infrastruktūros atsparumui gerinti. Priklausomai nuo veiklos, atsparumas klimato kaitai gali būti įtraukiamas į jų investicijų planus. Veiklos 4.29, 7.7 ir 6.5 neatitinka svaraus prisidėjimo kriterijų. Daugiau informacijos apie ASV rizikas pateikiame šio pranešimo dalyje „4.7 Rizikos ir jų valdymas“, o apie prisitaikymą prie klimato kaitos – Taksonomijos atitikties pranešime. Reikšmingos žalos nedarymo kriterijai (RŽNK) klimato kaitos švelninimui ir prisitaikymui prie klimato kaitos Įvertinome ir dokumentais patvirtinome visų veiklų, kurios atitinka klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos svaraus prisidėjimo kriterijus, atitiktį reikšmingos žalos nedarymo kriterijų reikalavimams. Taksonominės ekonominės veiklos Kriterijus atitinkančios taksonominės ekonominės veiklos 4.1 Elektros energijos gamyba naudojant fotovoltinę saulės energijos technologiją 4.3 Elektros energijos gamyba iš vėjo energijos 4.5 Elektros energijos gamyba iš hidroenergijos 4.9 Elektros energijos perdavimas ir skirstymas 4.10 Elektros energijos kaupimas 4.20 Šilumos arba vėsumos ir elektros energijos kogeneracija naudojant bioenergiją 4.24 Šilumos arba vėsumos gamyba iš bioenergijos 4. 29 Elektros energijos gamyba iš iškastinio dujinio kuro 6.5 Vežimas motociklais, keleiviniais automobiliais ir lengvosiomis komercinėmis transporto priemonėmis 6.6 Krovininio kelių transporto paslaugos 7.3 Efektyvaus energijos vartojimo įrangos įrengimas, techninė priežiūra ir remontas 7.4 Elektra varomų transporto priemonių įkrovimo stotelių įrengimas pastatuose (ir prie pastatų esančiose automobilių stovėjimo vietose), techninė priežiūra ir remontas 7.6 Atsinaujinančiųjų išteklių energijos technologijų įrengimas, techninė priežiūra ir remontas 7.7 Pastatų įsigijimas ir nuosavybė 297 / 468 2022 m. metinis pranešimas / Tvarumo (socialinės atsakomybės) ataskaita Turinys » Prisitaikymas prie klimato kaitos Pasaulinis atšilimas, kintantys kritulių modeliai, kylantis jūros lygis ir ekstremalūs oro reiškiniai jau dabar yra didelis iššūkis energetikos sektoriaus atsparumui ir padidina su klimato kaita susijusių fizinių rizikų tikimybę. Atsižvelgdama į didėjančią su klimato kaita susijusių fizinių ir pereinamojo laikotarpio rizikų svarbą, „Ignitis grupė“ integravo jas į bendrą Grupės rizikų valdymo procesą. Mūsų procesai, skirti nustatyti, įvertinti ir valdyti su klimato kaita susijusias rizikas, atliekami pagal tas pačias procedūras, kaip ir vertinant kitas rizikas (strategines, veiklos, finansines, išorines). Mūsų darbuotojai yra mokomi ir konsultuojami apie su klimato kaita susijusias rizikas, galimą jų poveikį verslui ir procesams, o tai padidina Grupės galimybes laiku nustatyti ir valdyti su klimato kaita susijusias rizikas. Daugiau informacijos apie ASV rizikas pateikiame šio pranešimo dalyje „4.7 Rizikos ir jų valdymas“, o apie prisitaikymą prie klimato kaitos – Taksonomijos atitikties pranešime. Tausus vandens ir jūrų išteklių naudojimas ir apsauga Visose veiklose, kuriose teisiškai privalome atlikti poveikio aplinkai vertinimą (PAV) arba atranką dėl poveikio aplinkai vertinimo, užtikriname, kad būtų išvengta galimo poveikio vandens ištekliams, jis būtų sumažintas ir tinkamai sprendžiamas, o veiklos atitiktų nustatytus kriterijus. Taip pat laikomės papildomų teisės aktų reikalavimų, susijusių su hidroenergetikos ir elektros energijos kaupimo veiklomis bei jų poveikiu vandens ištekliams. Daugiau informacijos apie atitiktį šiam RŽNK pateikiame Taksonomijos atitikties pranešime. Perėjimas prie žiedinės ekonomikos Ten kur galime, stengiamės pasirinkti itin patvarias medžiagas, jas naudoti pakartotinai ir perdirbti. Skatiname racionalų ir tausų išteklių ir medžiagų naudojimą. Taip pat taikome vidinius atliekų tvarkymo procesus ir nuolat siekiame tobulinti atliekų tvarkymo praktiką. Daugiau informacijos apie antrinių žaliavų naudojimą, atliekų mažinimą ir atliekų nukreipimą iš sąvartynų pateikiame šio pranešimo skyriuje „5.5 Gamtos išteklių apsauga“, o apie atitiktį šiam RŽNK – Taksonomijos atitikties pranešime. Taršos prevencija ir kontrolė Visose veiklose, kuriose teisiškai privalome atlikti poveikio aplinkai vertinimą (PAV) arba atranką dėl poveikio aplinkai vertinimo, užtikriname, kad galimas taršos poveikis būtų išvengtas, sušvelnintas ir tinkamai sprendžiamas, taršos reikalavimai būtų integruoti į jų taršos leidimo sąlygas. Remiantis šiais ir visais papildomais mūsų vykdomais oro taršos monitoringais, mūsų veiklos atitinka šį kriterijų. Daugiau informacijos apie poveikį dirvožemio, vandens ir oro kokybei pateikiame šio pranešimo skyriuje „5.5 Gamtos išteklių apsauga“, o apie atitiktį šiam RŽNK – Taksonomijos atitikties pranešime. Biologinės įvairovės ir ekosistemų apsauga ir atkūrimas Visose veiklose, kuriose teisiškai privalome atlikti poveikio aplinkai vertinimą (PAV) arba atranką dėl poveikio aplinkai vertinimo, užtikriname, kad būtų išvengta galimo poveikio biologinei įvairovei ir ekosistemoms, jis būtų sumažintas ir tinkamai sprendžiamas. Daugiau informacijos apie poveikį biologinei įvairovei ir ekosistemoms pateikiame šio pranešimo skyriuje „5.5 Gamtos išteklių apsauga“, o apie atitiktį šiam RŽNK – Taksonomijos atitikties pranešime. Būtiniausios apsaugos priemonės „Ignitis grupė“ vykdo veiklas užtikrinant, kad būtų laikomasi EBPO rekomendacijų daugiašalėms įmonėms ir JT verslo ir žmogaus teisių pagrindinių principų. Grupė gerbia žmogaus teises ir turi Grupės Etikos kodeksą bei Grupės tiekėjų etikos kodeksą. Grupės etikos kodeksas yra paremtas mūsų organizacijos vertybėmis ir apibrėžia, kokiais etiškos veiklos principais remiasi Grupės įmonės bei darbuotojai. Grupės tiekėjų etikos kodeksas nustato minimalius verslo elgesio standartus, kurių visi mūsų tiekėjai turėtų laikysis ir, jei įmanoma, viršyti. Be to, Grupėje taikomos Žmonių ir kultūros politika, Lygių galimybių ir įvairovės politika, Darbuotojų sveikatos ir saugos politika, Antikorupcinė politika, Piktnaudžiavimo rinka prevencijos politika apima kitus Grupei svarbius socialinių garantijų aspektus. „Ignitis grupė“ yra pasiryžusi veikti teisingai ir laikytis teisės aktų reikalavimų bei tarptautinių standartų. Viešas Grupės veiklos politikas galite rasti čia. Daugiau informacijos apie etišką verslą, antikorupciją ir skaidrumą bei atsakomybė ir tvarumas tiekimo grandinėje pateikiame šio pranešimo skyriuje „5.7 Patikima organizacija“. Papildoma informacija apie reguliuojamas veiklas Elektrėnų kompleksas (Lanksčioji gamyba), valdomas Grupės įmonės „Ignitis gamyba“, Kruonio HAE ir Kauno HE (abi Žalioji gamyba) teikia reguliavimo ir balansavimo sistemines paslaugas perdavimo sistemos operatoriui (PSO), kurios būtinos Lietuvos elektros sistemos patikimui ir elektros kokybei užtikrinti. Daugiau informacijos apie energetikos sistemos saugumą ir stabilumą pateikiame šio pranešimo skyriuje „5.7 Patikima organizacija“. Apskaitos politika Mūsų apskaitos metodika, skirta pagrindinių veiklos rezultatų rodiklių (toliau – PVRR), kuriuos privaloma atskleisti pagal ES Taksonomijos reglamentą, apskaičiavimui, remiasi Grupės turimu geriausiu, ES Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2178/2021 ir šiuo metu galiojančių Europos Komisijos gairių, išaiškinimu. Atsižvelgdama į ribotas gaires šios pramonės šakos atžvilgiu, Grupė padarė keletą prielaidų, kad galėtų praktiškai įgyvendinti Taksonomijos reikalavimus. Atsiradus naujoms oficialioms Europos Komisijos gairėms arba pramonės praktikai, šios prielaidos jei reikės bus atitinkamai pataisytos ir atskleistos. Nors pagal ES Taksonomijos reglamentą reikalaujama atskleisti dalį pajamų, OPEX pagal Taksonomiją ir CAPEX pagal Taksonomiją, kuri priskiriama taksonominėms ekonominėms (toliau – taksonominėms) ir (ar) kriterijus atitinkančioms taksonominėms ekonominėms (toliau – kriterijus atitinkančioms) veikloms, Grupė papildomai skelbia ir koreguoto EBITDA rodiklį, kuris įprastai atskleidžiamas su kitais pagrindiniais veiklos rezultatų rodikliais bei geriau atspindi sąsają tarp Grupės plėtros ir tvarios veiklos (taip, kaip nustato Taksonomijos reglamentas). Taksonominės ir (ar) kriterijus atitinkančios veiklos PVRR apskaičiuojamas PVRR susiejant su kiekviena konkrečia taksonomine ir (ar) kriterijus atitinkančia taksonomine veikla ir padalijant jį iš Grupės bendro PVRR. Skaičiuojant skaitiklius, PVRR 298 / 468 2022 m. metinis pranešimas / Tvarumo (socialinės atsakomybės) ataskaita Turinys » buvo priskirti prie taksonominių ir (ar) kriterijus atitinkančių veiklų, remiantis atitikties analize, aprašyta ankstesniuose paragrafuose. Daryta prielaida, kad pajamos, koreguotas EBITDA, OPEX pagal Taksonomiją ar CAPEX pagal Taksonomiją, kurie gali būti pagrįstai susieti su identifikuota taksonomine ir (ar) kriterijus atitinkančia veikla, atitinkamai gali būti klasifikuojami kaip taksonominiai ir (ar) kriterijus atitinkantys PVRR. Pajamų ir koreguoto EBIDTA PVRR yra tiesiogiai susieti su Grupės metinėje ataskaitoje ir finansinėse ataskaitose naudojamais rodikliais, o OPEX pagal Taksonomiją ir CAPEX pagal Taksonomiją nurodo tik tas išlaidas ar įsigijimus, kurių reikalaujama pagal ES Taksonomijos reglamentą. Dėl apvalinimo pateiktų skaičių sumos gali tiksliai nesutapti su nurodytomis kituose skyriuose, o procentinės dalys gali tiksliai neatspindėti absoliučių skaičių. Dvigubas skaičiavimas Visi atskleisti PVRR, susiję su taksonominėmis ir (ar) kriterijus atitinkančiomis veiklomis, išvengia dvigubo skaičiavimo, nes kiekvienas PVRR priskiriamas skirtingoms veikloms, kurios yra nepriklausomos arba naudojami nešikliai, siekiant priskirti naudojamus finansinius rodiklius prie atitinkamų taksonominių ir/arba kriterijus atitinkančių veiklų ir atskirti nuo šių veiklų neatitinkančių. Be to, esant poreikiui Grupės vidaus sandoriai yra eliminuojami. Grupės vidaus sandorių eliminavimo išimtis taikoma elektros energijos pardavimams Sprendimų klientams segmentui (žr. paragrafą „Taksonominių ir (ar) kriterijus atitinkančių veiklų pajamų apskaičiavimas“). Be to, siekiant išvengti dvigubo skaičiavimo, skaičiuojant skaitiklį, kai ekonominė veikla prisideda prie kelių aplinkosaugos tikslų, PVRR buvo skaičiuojami tik vieną kartą. Nešikliai Tais atvejais, kai finansiniai rodikliai negali būti išskaidyti į konkrečias veiklas finansinės apskaitos struktūroje, rodikliams išskaidyti buvo naudojama proporcinė apskaita. Proporcinė apskaita taikyta koreguoto EBIDTA, OPEX pagal Taksonomiją, CAPEX pagal Taksonomiją atvejais ir dažniausiai yra susijusi su netiesioginėmis išlaidomis arba nematerialiomis veiklomis / sandoriais Grupės lygiu. Pokyčiai skaičiavimuose 2021 m. rodikliai buvo perskaičiuoti remiantis išsamia atitikties Taksonomijos reglamentui analize rengiant atskleidimus už 2022 m., taip pat atlikti OPEX pagal Taksonomiją, CAPEX pagal Taksonomiją skaičiavimo pakeitimai ir kiti neesminiai pataisymai. Be to, atsižvelgiant į finansinės apskaitos pokyčius, 2021 m. finansinės ataskaitos buvo perskaičiuotos (žr. skyrių „6.1 Konsoliduotos finansinės ataskaitos“, 6 pastabą „Lyginamųjų skaičių perskaičiavimas dėl apskaitos politikos pasikeitimo“), todėl pakeitimai atitinkamai atspindimi ir čia. Veiklos, įtrauktos kaip taksonominės (kurios buvo neįtrauktos kaip taksonominės į 2021 m. Grupės metinį pranešimą) yra: elektros energijos gamyba iš iškastinio dujinio kuro, šilumos arba vėsumos gamyba iš bioenergijos, atsinaujinančiųjų išteklių energijos technologijų įrengimas, techninė priežiūra ir remontas (saulės elektrinės), efektyvaus energijos vartojimo įrangos įrengimas, techninė priežiūra ir remontas (apšvietimo modernizavimas), vežimas motociklais, keleiviniais automobiliais ir lengvosiomis komercinėmis transporto priemonėmis, pastatų įsigijimas ir nuosavybė. Tuo tarpu, saulės energijos parkai, kuriose Grupė veikė kaip tarpininkas, dabar vertinama kaip netaksonominė ir todėl nebeįtraukta. Vis dėlto ši veikla nėra reikšminga Grupės lygiu (apie 0,01 % visų 2021 m. pajamų). Ankstesnėse ataskaitose OPEX pagal Taksonomiją apėmė visas veiklos sąnaudas (kaip apibrėžta skyriuje „3.1 Metiniai rezultatai“, „Sąnaudos“ dalyje), tuo tarpu šioje ataskaitoje šis rodiklis nurodytas pagal Deleguotąjį reglamentą (ES) 2178/2021 ir apima veiklos sąnaudas, susijusias su: remontu ir technine priežiūra, trumpalaike nuoma ir IT priežiūra (tik vardiklyje). Laikini skaičiavimų skirtumai, lyginant su Deleguotajame reglamente (ES) 2178/2021 pateiktais skaičiavimo metodais, aprašyti toliau, paragrafe „Taksonominių ir (ar) kriterijus atitinkančių veiklų CAPEX pagal Taksonomiją apskaičiavimas “. Ankstesnėse ataskaitose CAPEX pagal Taksonomiją buvo skaičiuojamas kaip ilgalaikio materialiojo turto, nematerialiojo turto, investicinio turto ir kito finansinio turto įsigijimai (nuo 2022 m. III ketv. buvo papildomai įtraukti išankstiniai apmokėjimai), tuo tarpu šioje ataskaitoje jis buvo skaičiuojamas pagal Deleguotąjį reglamentą (ES) 2178/2021 ir apima: 16-ojo TAS 73 st. e) punkto i) ir iii) papunkčius, 38-ojo TAS 118 str. e) punkto i) papunktį, 40-ojo TAS 76 str. a) ir b) punktus, 16-ojo TFAS 53 str. h) punktą. Taksonominių ir (ar) kriterijus atitinkančių veiklų pajamų apskaičiavimas Pagal Deleguotąjį reglamentą (ES) 2178/2021, Grupės taksonominių ir (ar) kriterijus atitinkančių veiklų pajamų dalis apskaičiuojama produktų ar paslaugų, susijusių su taksonominėmis ir (ar) kriterijus atitinkančiomis veiklomis, pajamas padalijant iš Grupės bendrų pajamų (žr. „6.1 Konsoliduotos finansinės ataskaitos“, Konsoliduotą pelno (nuostolių) ataskaitą). Į pajamas, susijusias su elektros energijos kaupimu, elektros energijos gamyba naudojant vandens energiją, vėjo energiją, elektros energijos gamyba iš iškastinio dujinio kuro, įtraukiamos visos Kruonio HAE, Kauno HE, vėjų parkų, KCB, Elektrėnų komplekso 7 ir 8 blokų pajamos, įskaitant ir pajamas iš sistemos balansavimo paslaugų ir (ar) apsidraudimo ir (ar) reguliuojamų veiklų, kai į reguliuojamos veiklos rezultatą įtraukiami skaičiai ne tik iš elektros energijos gamybos (žr. skyrių „5.7 Patikima organizacija“). 2022 m. padaryta išimtis eliminuojant (priskiriant kriterijų neatitinkančioms veikloms) vienkartines pajamas (64,6 mln. Eur) už izoliuoto elektros sistemos darbo paslaugas, skirtas padengti sąnaudas, susijusias su įsigytu papildomu dujų rezervu. Į pajamas, susijusias su elektros energijos skirstymu ir perdavimu, įtrauktos pajamos iš perdavimo veiklos, kur Grupė dalyvauja tik kaip tarpininkas. Pajamos, susijusios su elektros energijos gamyba naudojant vėjo ir vandens energiją, yra daugiausiai susijusios su elektros energijos pardavimais, o dalis šios elektros energijos buvo parduota Sprendimų klientams segmentui (Grupės vidaus sandoriai). Atsižvelgus į tai, kad parduota elektros energija buvo pagaminta naudojant technologijas, kurios atitinka ES Taksonomijos reglamento kriterijus, bei yra išvengiama dvigubo skaičiavimo, nes likusi elektros energijos tiekimo portfelio dalis traktuojama kaip neatitinkanti šių kriterijų, nuspręsta taikyti išmintį ir neeliminuoti Grupės vidaus sandorių susijusių su elektros energijos pardavimais Sprendimų klientams segmentui. Atliekant analizę, nustatėme, kad visos ekonominės veiklos, kurios prisideda prie klimato kaitos švelninimo tikslų, taip prisideda ir prie prisitaikymo prie klimato kaitos tikslų, todėl iš pajamų PVRR skaitiklio neeliminavome ekonominių veiklų, kurios prisitaikė prie klimato kaitos, dalies. Per ataskaitinį laikotarpį Grupė neišleido naujų, bei neįsisavino jau turimų, žaliųjų obligacijų, kurios būtų skirtos finansuoti taksonominius kriterijus atitinkančias veiklas, todėl Grupė mano, kad neturi papildomos informacijos, kurią reikėtų atskleisti siekiant išvengti dvigubo skaičiavimo. Nepaisant to, atkreipiame dėmesį, kad Grupė yra išleidusi dvi žaliąsias obligacijų emisijas, kurios buvo įsisavintos dar prieš 2021 m. 299 / 468 2022 m. metinis pranešimas / Tvarumo (socialinės atsakomybės) ataskaita Turinys » Taksonominių ir (ar) kriterijus atitinkančių veiklų koreguoto EBITDA apskaičiavimas Grupė koreguotą EBITDA atskleidžia savanoriškai. Grupės taksonominių ir (ar) kriterijus atitinkančių veiklų koreguotas EBITDA apskaičiuojamas produktų ar paslaugų, susijusių su taksonominėmis ir (ar) kriterijus atitinkančiomis veiklomis, koreguotą EBITDA padalijant iš Grupės bendro koreguoto EBITDA (žr. skyriaus „3.1 Metiniai rezultatai“ dalį „EBITDA“). Skaičiavimo ir paskirstymo principams galioja tos pačios prielaidos kaip ir pajamų PVRR apskaičiavimui aprašytam aukščiau. Taksonominių ir (ar) kriterijus atitinkančių veiklų CAPEX pagal Taksonomiją apskaičiavimas Pagal Deleguotąjį reglamentą (ES) 2178/2021, Grupės taksonominių ir (ar) kriterijus atitinkančių veiklų CAPEX pagal Taksonomiją dalis apskaičiuojama kaip dalies susijusios su turtu ar procesais, siejamais su taksonominėmis ir (ar) kriterijus atitinkančiomis veiklomis, bei Grupės bendro CAPEX pagal Taksonomiją proporcija. CAPEX pagal Taksonomiją apskaičiuojamas kaip tai nurodyta 16-ojo TAS 73 st. e) punkto i) ir iii) papunkčiuose, 38-ojo TAS 118 str. e) punkto i) papunktyje, 40-ojo TAS 76 str. a) ir b) punktuose, 16-ojo TFAS 53 str. h) punkte (žr. skyrių „6.1 Konsoliduotos finansinės ataskaitos“, 16 pastabą „Nematerialusis turtas“ (prie „Įsigijimai“ ir „Įsigijimai per verslo jungimą“), 17 pastabą „Ilgalaikis materialusis turtas“ (prie „Įsigijimai“ ir „Įsigijimai per verslo jungimą“), 18 pastabą „Naudojimo teise valdomas turtas“ (prie „Įsigijimai“). Prestižas, įgytas per verslo jungimą, nėra įtraukiamas skaičiuojant CAPEX pagal Taksonomiją PVRR. Taksonominių ir (ar) kriterijus atitinkančių veiklų OPEX pagal Taksonomiją apskaičiavimas Pagal Deleguotąjį reglamentą (ES) 2178/2021, Grupės taksonominių ir (ar) kriterijus atitinkančių veiklų OPEX pagal Taksonomiją dalis apskaičiuojama kaip dalies susijusios su turtu ar procesais, siejamais su taksonominėmis ir (ar) kriterijus atitinkančiomis veiklomis, ir Grupės bendro OPEX pagal Taksonomiją proporcija. Į OPEX pagal Taksonomiją skaitiklį įtraukiamos veiklos sąnaudos, susijusios su remontu ir priežiūra, trumpalaike nuoma, o vardiklyje papildomai įtraukiamos IT priežiūros sąnaudos. Grupė apskaičiavo OPEX pagal Taksonomiją kiek įmanoma tiksliau pagal šiuo metu turimą informaciją, kadangi Deleguotojo akto 8 str. nustatyta rodiklio apimtis gali būti įvairiai interpretuojama bei šiuo metu trūksta šiai pramonei pritaikytų gairių, kuriose būtų numatytos įtrauktinos veiklos. Dėl tikslių veiklų skirstymo įrankių trūkumo Grupės apskaitos sistemoje, skaičiuodami OPEX pagal Taksonomiją nustatėme keletą išlygų (žr. toliau paragrafą „Išlygos“). Vis dėlto, per ateinančius ataskaitinius laikotarpius Grupė planuoja pagerinti dabartinius procesus, siekiant tikslesnio atskleidimo. Išlygos Grupė turi taksonominių ir (ar) kriterijus atitinkančių veiklų, kurių finansiniai rodikliai yra žemiau mūsų nustatytos konkrečios reikšmingumo ribos, todėl padarėme keletą išimčių skaičiuodami šių mažai reikšmingų veiklų PVRR. Pavyzdžiui, į OPEX / CAPEX pagal Taksonomiją dalį, susijusią su pastatų įsigijimu ir nuosavybe, yra įtraukiami tik pastatai, kurie nuomojami trečiosios šalims, ir neįtraukiamos administracinių pastatų veiklos / kapitalo sąnaudos, nes dauguma Grupės naudojamų administracinių pastatų yra nuomojami, o likusi pastatų dalis yra nereikšminga ir (arba) pastatai yra neatsiejama gamybos pastatų dalis. Dar viena išlyga yra susijusi su krovininio kelių transporto paslaugomis, kurios šiuo metu nėra įtrauktos prie taksonominių veiklų (konservatyvesnis vertinimas), atsižvelgiant į tai, jog šiuo metu nėra įmanomas tikslus kai kurių rodiklių paskirstymas pagal skirtingas transporto priemones (N3 ir kitų klasių, kurios nėra apibrėžtos Taksonomijos reglamente), o poveikis yra nereikšmingas (mažiau nei 0,01 % Grupės bendrų pajamų). Taip pat yra laikinų išlygų, susijusių su OPEX pagal Taksonomiją apskaičiavimu. Dėl gairių šiai pramonės šakai trūkumo ir įrankių, leidžiančių tiksliai paskirstyti tam tikras veiklas Grupės apskaitos sistemoje, trūkumo, negalime objektyviai įvertinti IT priežiūros sąnaudų, kurias galėtume pagrįstai įtraukti. Todėl šiuo klausimu elgėmės konservatyviai ir įtraukėme visas IT priežiūros sąnaudas į vardiklį, tačiau neįtraukėme tokių sąnaudų į skaitiklį. Dėl tokių pačių priežasčių, veiklos sąnaudos, susijusios su darbuotojais, kurie aptarnauja turtą, siekiant užtikrinti nenutrūkstamą ir veiksmingą tokio turto naudojimą, nėra įtraukiamos nei į skaitiklį, nei į vardiklį. Nemanome, kad tai turės reikšmingą poveikį Grupės lygiu. Per ateinančius ataskaitinius laikotarpius Grupė planuoja įdiegti tinkamus nešiklius, kurie padėtų tiksliau atspindėti ir nuosekliau taikyti OPEX pagal Taksonomiją. Kontekstinė informacija apie ES Taksonomijos reglamente nustatytus PVRR Visi PVRR yra tokie patys abiem aplinkosaugos tikslams (išskyrus elektromobilių įkrovimo stotelių tinklą, kuriam nėra prisitaikymo prie klimato kaitos techninių kriterijų), todėl jie neatskleidžiami kiekvienam tikslui atskirai. Pagrindinis veiklos rezultatų rodiklis – pajamos Su taksonominėmis veiklomis siejamų pajamų dalis 2022 m. siekė 24,4 % ir sumažėjo 15,7 p. p., lyginant su 2021 m., o pajamų dalis, siejama su kriterijus atitinkančiomis veiklomis, siekė 20,6 % ir sumažėjo 11,9 p. p. Pagrindiniai pokyčio veiksniai: – reikšmingai išaugusios pajamos, nesusijusios su taksonominėmis veiklomis (+2 178,3 mln. Eur), kurių augimą daugiausiai lėmė išaugusios elektros energijos ir gamtinių dujų tiekimo pajamos dėl smarkiai išaugusių rinkos kainų ir didesnio parduoto kiekio; – kurį iš dalies atsvėrė išaugusios (+183,6 mln. Eur) pajamos, susijusios su elektros energijos kaupimo, elektros energijos gamybos naudojant vandens energiją ir vėjo energiją veiklomis (kriterijus atitinkančiomis veiklomis). Šių veiklų pajamų augimą daugiausiai lėmė išaugusios elektros rinkos kainos ir naujo elektros energijos gamybos objekto – Pomeranijos VP Lenkijoje – veiklos pradžia; – kurį taip pat iš dalies atsvėrė išaugusios (+89,4 mln. Eur) pajamos, susijusios su elektros energijos perdavimo veikla (kriterijus atitinkančia veikla). Augimą daugiausiai lėmė pajamos dėl 2022 metų pabaigoje atgautų technologinių nuostolių sąnaudų (susidariusių per 2022 m.), dėl aukštų elektros energijos kainų. Taksonominių ir kriterijus atitinkančių veiklų pajamų skirtumą daugiausiai lėmė pajamos, susijusios su elektros energijos gamyba naudojant iškastinį dujinį kurą, kurios 2022 m. išaugo +22,6 mln. Eur, daugiausiai dėl gamybai palankesnių rinkos sąlygų. 2022 m. 2,5 mln. Eur pajamų, susijusių kriterijus atitinkančiomis veiklomis, buvo vidiniai sandoriai tarp Grupės įmonių, todėl jos buvo neįtrauktos skaičiuojant kriterijus atitinkančių veiklų pajamas. Svarbu, paminėti, kad vidiniai sandoriai sudaromi tarp Grupės įmonių dėl pagamintos elektros energijos (naudojant vėjo ir vandens energiją) pardavimo Sprendimų klientams segmentui, po to parduodant ją trečiosioms šalims, nėra eliminuojami (daugiau informacijos pateikiame paragrafe „Taksonominių ir (ar) kriterijus atitinkančių veiklų pajamų apskaičiavimas“). Per visą ataskaitinį laikotarpį Grupė neišleido naujų, bei neįsisavino jau išleistų, žaliųjų obligacijų, kurios būtų skirtos finansuoti taksonominius kriterijus atitinkančias veiklas. 300 / 468 2022 m. metinis pranešimas / Tvarumo (socialinės atsakomybės) ataskaita Turinys » Pagrindinis veiklos rezultatų rodiklis – koreguotas EBITDA Taksonominių veiklų koreguotas EBITDA 2022 m. siekė 81,9 % ir buvo 7,7 p. p., arba 137,6 mln. Eur, didesnis nei 2021 m. Kriterijus atitinkančių veiklų koreguotas EBITDA 2022 m. siekė 74,6 % ir buvo 11,5 p. p., arba 140,4 mln. Eur, didesnis nei 2021 m. Augimą daugiausiai lėmė: – išaugęs elektros energijos gamybos naudojant vėjo energiją, vandens energiją ir elektros energijos kaupimo veiklų koreguotas EBITDA. Pagrindiniai augimo veiksniai buvo aukštesnės elektros energijos kainos ir Pomeranijos VP Lenkijoje veiklos pradžia; – išaugęs elektros energijos skirstymo veiklos koreguotas EBITDA. Augimą lėmė įvesta papildoma tarifo dedamoji bei didesnis RAB, tačiau iš dalies atsvėrė mažesnis WACC. Kriterijus atitinkančių veiklų koreguoto EBITDA augimas buvo didesnis nei taksonominių veiklų koreguoto EBITDA augimas, daugiausiai dėl prastesnių elektros energijos gamybos naudojant iškastinį dujinį kurą rezultatų (-2,6 mln. Eur), nes ši veikla nėra įtraukta prie kriterijus atitinkančių veiklų. Pagrindinis veiklos rezultatų rodiklis – CAPEX pagal Taksonomiją Taksonominių veiklų CAPEX pagal Taksonomiją dalis 2022 m. siekė 90,0 % ir buvo 18,6 p. p. didesnė nei 2021 m. Kriterijus atitinkančių veiklų taksonomijos CAPEX dalis 2022 m. siekė 89,5 % ir buvo 18,2 p. p. didesnė nei 2021 m. CAPEX pagal Taksonomiją, susijęs su kriterijus atitinkančiomis veiklomis, išaugo 164,5 mln. Eur. Pagrindiniai augimo veiksniai: – 2022 m. atlikti ilgalaikio materialiojo turto, susijusio su taksonominius kriterijus atitinkančiomis veiklomis, įsigijimai siekė 302,0 mln. Eur ir buvo +135,7 mln. Eur didesni nei 2021 m. 2022 m. atlikti ilgalaikio materialiojo turto, susijusio su taksonominius kriterijus atitinkančiomis veiklomis, įsigijimai buvo daugiausiai susiję su investicijomis į elektros energijos skirstymo tinklą (priežiūrą, plėtrą, išmaniuosius skaitiklius), gamyba naudojant vėjo energiją (investicijos į naujus vėjo parkus), šilumos / vėsumos ir elektros energijos kogeneraciją naudojant biomasę (Vilniaus KJ biomasės bloko statybos); – nematerialiojo turto, susijusio su kriterijus atitinkančiomis veiklomis, įsigijimai 2022 m. siekė 19,0 mln. Eur ir buvo +8,6 mln. Eur didesni nei 2021 m. Nematerialiojo turto, susijusio su kriterijus atitinkančiomis veiklomis, įsigijimai 2022 m. buvo daugiausiai susiję su elektros energijos gamyba naudojant fotovoltinę saulės energijos technologiją ir investicijomis į elektros energijos skirstymo tinklą; – 2022 m. vykdyti įsigijimai per verslo jungimą, susiję su kriterijus atitinkančiomis veiklomis, siekė 34,5 mln. Eur ir buvo +21,7 mln. Eur didesni nei 2021 m. 2022 m. įsigijimai, susiję su kriterijus atitinkančiomis veiklomis, buvo susiję su elektros energijos gamyba naudojant vėjo energiją, dėl VP projektų vystymo. Per visą ataskaitinį laikotarpį Grupė neišleido naujų, bei neįsisavino jau išleistų, žaliųjų obligacijų, kurios būtų skirtos finansuoti taksonominius kriterijus atitinkančias veiklas. Pagrindinis veiklos rezultatų rodiklis – OPEX pagal Taksonomiją Taksonominių veiklų OPEX pagal Taksonomiją dalis 2022 m. siekė 73,8 % ir buvo -0,1 p. p. mažesnė nei 2021 m. Kriterijus atitinkančių veiklų OPEX pagal Taksonomiją dalis 2022 m. siekė 64,9 % ir padidėjo 5,4 p. p., kai kriterijus atitinkančių veiklų taksonomijos OPEX padidėjo +9,7 mln. Eur, lyginant su 2021 m. Augimą daugiausiai lėmė išaugusios remonto ir priežiūros sąnaudos. Pagrindiniai augimo veiksniai: – 2022 m. užfiksuotos remonto ir priežiūros sąnaudos, susijusios su kriterijus atitinkančiomis veiklomis, siekė 31,2 mln. Eur ir buvo 9,1 mln. Eur didesnės nei 2021 m. Augimas daugiausiai susijęs su elektros energijos skirstymo veikla daugiausiai dėl išaugusių rangovų įkainių ir žaliavų kainų; – 2022 m. užfiksuotos trumpalaikės nuomos sąnaudos, susijusios su kriterijus atitinkančiomis veiklomis, siekė 0,7 mln. Eur ir buvo 0,6 mln. Eur didesnės nei 2021 m. Augimą daugiausiai lėmė gamybos naudojant vėjo energiją veikla; – IT priežiūros sąnaudos išaugo +2,3 mln. Eur ir nebuvo įtrauktos prie taksonominių veiklų (įtrauktos tik vardiklyje), todėl turi neigiamą poveikį kriterijus atitinkančių veiklų OPEX pagal Taksonomiją PVRR. Taksonominių ir kriterijus atitinkančių veiklų OPEX pagal Taksonomiją skirtumas pagrinde yra dėl OPEX pagal Taksonomiją, susijusio su elektros energijos gamyba naudojant iškastinį dujinį kurą, o ši veikla nėra įtraukta prie kriterijus atitinkančių veiklų. Priežiūrai reikalingos žaliavos yra įtrauktos prie kitų aukščiau aprašytų remonto ir priežiūros veiklos sąnaudų. IT priežiūros sąnaudos yra įtrauktos tik vardiklyje, o darbo atlygio sąnaudos, susijusios su kasdiene ilgalaikio materialiojo turto priežiūra nėra įtrauktos nei skaitiklyje, nei vardiklyje, tačiau planuojamos įtraukti vėlesnėse ataskaitose, patobulinus procesus. 301 / 468 2022 m. metinis pranešimas / Tvarumo (socialinės atsakomybės) ataskaita Turinys » Ekonominė veikla Kodas (-ai) Absoliučios pajamos 2022 m. Pajamų proporcinė dalis 2022 m. Svaraus prisidėjimo kriterijus Reikšmingos žalos nedarymo kriterijai Būtiniausios apsaugos priemonės Kriterijus atitinkančių pajamų procentinė dalis, 2022m. Kriterijus atitinkančių pajamų procentinė dalis, 2021 m. Kategorija (sąlygas sudaranti veikla) Kategorija (perėjimo veikla) Klimato kaitos švelninimas Prisitaikymas prie klimato kaitos Klimato kaitos švelninimas Prisitaikymas prie klimato kaitos Vandens ir jūrų ištekliai Žiedinė ekonomija Tarša Biologinė įvairovė ir ekosistemos valiuta % % % Taip/Ne Taip/Ne Taip/Ne Taip/Ne Taip/Ne Taip/Ne Taip/Ne % % E T A. TAKSONOMINĖ VEIKLA A.1. Aplinkos atžvilgiu tvari veikla (kriterijus atitinkanti) 4.1 Elektros energijos gamyba naudojant fotovoltinę saulės energijos technologiją D35.11, F42.22 - - 100 100 Taip Taip Taip Taip - - 4.3 Elektros energijos gamyba iš vėjo energijos D35.11, F42.22 61,4 1,4 % 100 100 Taip Taip Taip Taip 1,4 % 1.3 % 4.5 Elektros energijos gamyba iš hidroenergijos D35.11, F42.22 83,4 1,9 % 100 100 Taip Taip Taip Taip Taip 1,9 % 1,7 % 4.9 Elektros energijos perdavimas ir skirstymas D35.12, D35.13 532,3 12,1 % 100 100 Taip Taip Taip Taip Taip Taip 12,1 % 23,3 % E b) elektrinių transporto priemonių įkrovimo stotelių ir transporto elektrifikavimui skirtos elektros tiekimo infrastruktūros statyba ir eksploatavimas, jei veikla atitinka šio priedo skirsnyje „Transportas“ nustatytus techninės analizės kriterijus; 0,5 0,00 % 100 Taip Taip Taip Taip Taip Taip 0,00 % 0,00 % f) įrangos, įskaitant, pvz., ateities pažangiąsias matavimo sistemas arba sistemas, pakeičiančias pažangiąsias matavimo sistemas pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2019/944 19 straipsnio 6 dalį, - - 100 100 Taip Taip Taip Taip Taip Taip Taip - - 4.10 Elektros energijos kaupimas Nėra suteiktas NACE kodas 202,0 4,6 % 100 100 Taip Taip Taip Taip Taip 4,6 % 5,6 % 4.20 Šilumos arba vėsumos ir elektros energijos kogeneracija naudojant bioenergiją D35.11, D35.30 - - 100 100 Taip Taip Taip Taip Taip Taip - - 4.24 Šilumos arba vėsumos gamyba iš bioenergijos D35.30 5,4 0,1 % 100 100 Taip Taip Taip Taip Taip Taip 0,1 % 0,1 % 7.3 Efektyvaus energijos vartojimo įrangos įrengimas, techninė priežiūra ir remontas (d) F42, F43, M71, C16, C17, C22, C23, C25, C27, C28, S95.21, S95.22, C33.12 0,9 0,0 % 100 100 Taip Taip Taip Taip 0,0 % 0,1 % E Pajamos pagal ES Taksonomijos reglamentą 302 / 468 2022 m. metinis pranešimas / Tvarumo (socialinės atsakomybės) ataskaita Turinys » 7.4 Elektra varomų transporto priemonių įkrovimo stotelių įrengimas pastatuose (ir prie pastatų esančiose automobilių stovėjimo vietose), techninė priežiūra ir remontas F42, F43, M71, C16, C17, C22, C23, C25, C27, C28 0,5 0,0 % 100 100 Taip Taip Taip 0,0 % 0,0 % E 7.6 Atsinaujinančiųjų išteklių energijos technologijų įrengimas, techninė priežiūra ir remontas (a, c) F42, F43, M71, C16, C17, C22, C23, C25, C27, C28 19,5 0,4 % 100 100 Taip Taip Taip 0,4 % 0,4 % E Aplinkos atžvilgiu tvarios veiklos (kriterijus atitinkančios) pajamos (A.1) 905,8 20,6 % 20,6 % 32,6 % A. 2. Taksonominė, tačiau aplinkos atžvilgiu netvari veikla (kriterijus neatitinkanti taksonominė veikla) 4.29 Elektros energijos gamyba iš iškastinio dujinio kuro D35.11, F42.22 165,4 3,8 % - - 6.5 Vežimas motociklais, keleiviniais automobiliais ir lengvosiomis komercinėmis transporto priemonėmis H49.32, H49.39, N77.11 0,6 0,0 % - - 7.7 Pastatų įsigijimas ir nuosavybė L68 0,9 0,0 % - - Taksonominės, tačiau aplinkos atžvilgiu netvarios veiklos (kriterijus neatitinkančio taksonominės veiklos) pajamos (A.2) 166,8 3,8 % - - Iš viso (A.1 + A.2) 1 072,6 24,4 % 20,6 % 32,6 % B. NETAKSONOMINĖ VEIKLA Netaksonominės veiklos pajamos (B) 3 314,3 75,6 % - - Iš viso (A + B) 4 386,9 100 % 20,6 % 32,6 % 303 / 468 2022 m. metinis pranešimas / Tvarumo (socialinės atsakomybės) ataskaita Turinys » Ekonominė veikla Kodas (-ai) Absoliutus CAPEX pagal Taksonomiją 2022 m.  CAPEX pagal Taksonomiją proporcinė dalis 2022 m. Svaraus prisidėjimo kriterijus Reikšmingos žalos nedarymo kriterijai Būtiniausios apsaugos priemonės Kriterijus atitinkanti CAPEX pagal Taksonomiją procentinė dalis, 2022m. Kriterijus atitinkanti CAPEX pagal Taksonomiją procentinė dalis, 2021m. Kategorija (sąlygas sudaranti veikla) Kategorija (perėjimo veikla) Klimato kaitos švelninimas Prisitaikymas prie klimato kaitos Klimato kaitos švelninimas Prisitaikymas prie klimato kaitos Vandens ir jūrų ištekliai Žiedinė ekonomija Tarša Biologinė įvairovė ir ekosistemos valiuta % % % Taip/Ne Taip/Ne Taip/Ne Taip/Ne Taip/Ne Taip/Ne Taip/Ne % % E T A. TAKSONOMINĖ VEIKLA A.1. Aplinkos atžvilgiu tvari veikla (kriterijus atitinkanti) 4.1 Elektros energijos gamyba naudojant fotovoltinę saulės energijos technologiją D35.11, F42.22 9,3 2,3 % 100 100 Taip Taip Taip Taip 2,3 % 0,3 % 4.3 Elektros energijos gamyba iš vėjo energijos D35.11, F42.22 44,8 11,3 % 100 100 Taip Taip Taip Taip 11,3 % 8,8 % 4.5 Elektros energijos gamyba iš hidroenergijos D35.11, F42.22 0,0 0,0 % 100 100 Taip Taip Taip Taip Taip 0,0 % 0,2 % 4.9 Elektros energijos perdavimas ir skirstymas D35.12, D35.13 228,3 57,4 % 100 100 Taip Taip Taip Taip Taip Taip 57,4 % 59,2 % E b) elektrinių transporto priemonių įkrovimo stotelių ir transporto elektrifikavimui skirtos elektros tiekimo infrastruktūros statyba ir eksploatavimas, jei veikla atitinka šio priedo skirsnyje „Transportas“ nustatytus techninės analizės kriterijus; 0,1 0,0 % 100 Taip Taip Taip Taip Taip Taip 0,0 % 0,0 % f) įrangos, įskaitant, pvz., ateities pažangiąsias matavimo sistemas arba sistemas, pakeičiančias pažangiąsias matavimo sistemas pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2019/944 19 straipsnio 6 dalį, 20,6 5,2 % 100 100 Taip Taip Taip Taip Taip Taip 5,2 % 1,3 % 4.10 Elektros energijos kaupimas Nėra suteiktas NACE kodas 0,9 0,2 % 100 100 Taip Taip Taip Taip Taip 0,2 % 0,1 % 4.20 Šilumos arba vėsumos ir elektros energijos kogeneracija naudojant bioenergiją D35.11, D35.30 51,8 13,0 % 100 100 Taip Taip Taip Taip Taip Taip 13,0 % 0,5 % 4.24 Šilumos arba vėsumos gamyba iš bioenergijos D35.30 0,6 0,1 % 100 100 Taip Taip Taip Taip Taip Taip 0,1 % 0,0 % 7.3 Efektyvaus energijos vartojimo įrangos įrengimas, techninė priežiūra ir remontas (d) F42, F43, M71, C16, C17, C22, C23, C25, C27, C28, S95.21, S95.22, C33.12 - - 100 100 Taip Taip Taip Taip - - E Kapitalo išlaidos pagal ES Taksonomijos reglamentą (CAPEX pagal Taksonomiją ) 304 / 468 2022 m. metinis pranešimas / Tvarumo (socialinės atsakomybės) ataskaita Turinys » 7.4 Elektra varomų transporto priemonių įkrovimo stotelių įrengimas pastatuose (ir prie pastatų esančiose automobilių stovėjimo vietose), techninė priežiūra ir remontas F42, F43, M71, C16, C17, C22, C23, C25, C27 or C28 - - 100 100 Taip Taip Taip - - E 7.6 Atsinaujinančiųjų išteklių energijos technologijų įrengimas, techninė priežiūra ir remontas (a, c) F42, F43, M71, C16, C17, C22, C23, C25, C27 or C28 - - 100 100 Taip Taip Taip - 0,9 % E Aplinkos atžvilgiu tvarios veiklos (kriterijus atitinkančios) pajamos (A.1) 356,3 89,5 % 89,5 % 71,3 % A. 2. Taksonominė, tačiau aplinkos atžvilgiu netvari veikla (kriterijus neatitinkanti taksonominė veikla) 4.29 Elektros energijos gamyba iš iškastinio dujinio kuro D35.11, F42.22 1,7 0,4 % - - 6.5 Vežimas motociklais, keleiviniais automobiliais ir lengvosiomis komercinėmis transporto priemonėmis H49.32, H49.39, N77.11 0,0 0,0 % - - 7.7 Pastatų įsigijimas ir nuosavybė L68 - - - - Taksonominės, tačiau aplinkos atžvilgiu netvarios veiklos (kriterijus neatitinkančios taksonominės veiklos) CAPEX pagal Taksonomiją (A.2) 1,7 0,4 % - - Iš viso (A.1 + A.2) 358,0 90,0% 89,5 % 71,3 % B. NETAKSONOMINĖ VEIKLA Netaksonominės veiklos CAPEX pagal Taksonomiją (B) 39,9 10,0 % - - Iš viso (A + B) 1 398,0 100,0 % 89,5 % 71,3 % 1 Pažymime, kad Grupės atskleidžiamos Investicijos 2022m. buvo 521,8 mln. Eur, o bendras Grupės CAPEX pagal Taksonomiją – 398,0 mln. Eur. Skirtumas susidaro dėl to, kad CAPEX pagal Taksonomiją įtraukia ilgalaikio materialaus turto, nematerialaus turto įsigijimus bei įsigijimus per verslo jungimą ir naudojimo teise valdomo turto įsigijimus, o Grupės nurodytos Investicijos papildomai įtraukia išankstinius mokėjimus už ilgalaikį materialų turtą bei kito finansinio turto įsigijimus, bet neįtraukia naudojimo teise valdomo turto įsigijimų. 305 / 468 2022 m. metinis pranešimas / Tvarumo (socialinės atsakomybės) ataskaita Turinys » Ekonominė veikla Kodas (-ai) Absoliutus OPEX pagal Taksonomiją 2022 m. OPEX pagal Taksonomiją proporcinė dalis 2022 m. Svaraus prisidėjimo kriterijus Reikšmingos žalos nedarymo kriterijai Būtiniausios apsaugos priemonės Kriterijus atitinkanti OPEX pagal Taksonomiją procentinė dalis, 2022m. Kriterijus atitinkanti OPEX pagal Taksonomiją procentinė dalis, 2021m. Kategorija (sąlygas sudaranti veikla) Kategorija (perėjimo veikla) Klimato kaitos švelninimas Prisitaikymas prie klimato kaitos Klimato kaitos švelninimas Prisitaikymas prie klimato kaitos Vandens ir jūrų ištekliai Žiedinė ekonomija Tarša Biologinė įvairovė ir ekosistemos valiuta % % % Taip/Ne Taip/Ne Taip/Ne Taip/Ne Taip/Ne Taip/Ne Taip/Ne % % E T A. TAKSONOMINĖ VEIKLA A.1. Aplinkos atžvilgiu tvari veikla (kriterijus atitinkanti) 4.1 Elektros energijos gamyba naudojant fotovoltinę saulės energijos technologiją D35.11, F42.22 - - 100 100 Taip Taip Taip Taip - - 4.3 Elektros energijos gamyba iš vėjo energijos D35.11, F42.22 3,5 7,2 % 100 100 Taip Taip Taip Taip 7,2 % 6,3 % 4.5 Elektros energijos gamyba iš hidroenergijos D35.11, F42.22 0,2 0,3 % 100 100 Taip Taip Taip Taip Taip 0,3 % 0,7 % 4.9 Elektros energijos perdavimas ir skirstymas D35.12, D35.13 27,8 % 56,6 % 100 100 Taip Taip Taip Taip Taip Taip 56,6 % 51,6 % E b) elektrinių transporto priemonių įkrovimo stotelių ir transporto elektrifikavimui skirtos elektros tiekimo infrastruktūros statyba ir eksploatavimas, jei veikla atitinka šio priedo skirsnyje „Transportas“ nustatytus techninės analizės kriterijus; - - 100 Taip Taip Taip Taip Taip Taip - - f) įrangos, įskaitant, pvz., ateities pažangiąsias matavimo sistemas arba sistemas, pakeičiančias pažangiąsias matavimo sistemas pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2019/944 19 straipsnio 6 dalį, - - 100 100 Taip Taip Taip Taip Taip Taip - - 4.10 Elektros energijos kaupimas Nėra suteiktas NACE kodas 0,3 0,7 % 100 100 Taip Taip Taip Taip Taip 0,7 % 0,8 % 4.20 Šilumos arba vėsumos ir elektros energijos kogeneracija naudojant bioenergiją D35.11, D35.30 - - 100 100 Taip Taip Taip Taip Taip Taip - - 4.24 Šilumos arba vėsumos gamyba iš bioenergijos D35.30 0,1 0,1 % 100 100 Taip Taip Taip Taip Taip Taip 0,1 % 0,1 % 7.3 Efektyvaus energijos vartojimo įrangos įrengimas, techninė priežiūra ir remontas (d) F42, F43, M71, C16, C17, C22, C23, C25, C27, C28, S95.21, S95.22, C33.12 - - 100 100 Taip Taip Taip Taip - - E Veiklos išlaidos pagal ES Taksonomijos reglamentą (OPEX pagal Taksonomiją ) 306 / 468 2022 m. metinis pranešimas / Tvarumo (socialinės atsakomybės) ataskaita Turinys » 7.4 Elektra varomų transporto priemonių įkrovimo stotelių įrengimas pastatuose (ir prie pastatų esančiose automobilių stovėjimo vietose), techninė priežiūra ir remontas F42, F43, M71, C16, C17, C22, C23, C25, C27, C28 - - 100 100 Taip Taip Taip - - E 7.6 Atsinaujinančiųjų išteklių energijos technologijų įrengimas, techninė priežiūra ir remontas (a, c) F42, F43, M71, C16, C17, C22, C23, C25, C27, C28 - - 100 100 Taip Taip Taip - - E Aplinkos atžvilgiu tvarios veiklos (kriterijus atitinkančios) OPEX pagal Taksonomiją (A.1) 31,9 64,9 % 64,9 % 59,5 % A. 2. Taksonominė, tačiau aplinkos atžvilgiu netvari veikla (kriterijus neatitinkanti taksonominė veikla) 4.29 Elektros energijos gamyba iš iškastinio dujinio kuro D35.11, F42.22 3,7 7,5 % - - 6.5 Vežimas motociklais, keleiviniais automobiliais ir lengvosiomis komercinėmis transporto priemonėmis H49.32, H49.39, N77.11 0,7 1,4 % - - 7.7 Pastatų įsigijimas ir nuosavybė L68 0,0 0,0 % - - Taksonominės, tačiau aplinkos atžvilgiu netvarios veiklos (kriterijus neatitinkančios taksonominės veiklos) OPEX pagal Taksonomiją (A.2) 4,4 8,9 % - - Total (A.1 + A.2) 36,3 73,8 % 64,9 % 59,5 % B. NETAKSONOMINĖ VEIKLA Netaksonominės veiklos OPEX pagal Taksonomiją (B) 12,8 26,2 % - - Iš viso (A + B) 1 49,1 100 % 64,9 % 59,5 % 1 Pažymime, kad Grupės atskleidžiamas OPEX 2022m. buvo 222,0 mln. Eur, o Grupės OPEX pagal Taksonomiją – 49,1 mln. Eur. Skirtumas susidaro dėl to, kad OPEX pagal Taksonomiją įtraukia tik remontų ir priežiūros sąnaudas, trumpalaikės nuomos sąnaudas ir IT priežiūros sąnaudas, bet neįtraukia darbuotojų darbo užmokesčio ir kitų veiklos sąnaudų. 307 / 468 2022 m. metinis pranešimas / Tvarumo (socialinės atsakomybės) ataskaita Turinys » Atskleidimai pagal su klimatu susijusios finansinės informacijos atskleidimo darbo grupės (toliau – TCFD) rekomendacijas TCFD atskleidimų rekomendacijos Metinio pranešimo puslapis (-iai) VALDYMAS Atskleiskite organizacijos valdymą, susijusį su klimato kaitos rizikomis ir galimybėmis. a) Apibūdinkite valdybos vykdomą su klimato kaita susijusių rizikų ir galimybių priežiūrą; 286–288 b) apibūdinkite vadovybės vaidmenį vertinant ir valdant su klimato kaita susijusias rizikas ir galimybes. 286–288 STRATEGIJA Atskleiskite esamą ir galimą su klimato kaita susijusių rizikų ir galimybių poveikį organizacijos verslui, strategijai ir finansiniam planavimui, kai tokia informacija yra svarbi. a) Apibūdinkite su klimato kaita susijusias rizikas ir galimybes, kurias organizacija nustatė trumpalaikėje, vidutinės trukmės ir ilgalaikėje perspektyvoje; 163–164 b) apibūdinkite su klimato kaita susijusių rizikų ir galimybių poveikį organizacijos verslui, strateginiai ir finansiniam planavimui; 24, 26, 157, 163–164 c) apibūdinkite organizacijos strategijos atsparumą, atsižvelgiant į skirtingus su klimato kaita susijusius scenarijus, įskaitant atskleidimą esant 2 °C ar žemesnės temperatūros scenarijui. 163–164, 166 RIZIKŲ VALDYMAS Atskleiskite, kaip organizacija identifikuoja, vertina ir valdo su klimato kaita susijusias rizikas. a) Apibūdinkite organizacijos procesus, kuriais nustatomos ir vertinamos su klimato kaita susijusios rizikos; 134–135 b) apibūdinkite organizacijos procesus, skirtus valdyti su klimato kaita susijusias rizikas; 135 c) apibūdinkite, kaip su klimato kaita susijusios rizikos identifikavimo, vertinimo ir valdymo procesai yra integruoti į bendrą organizacijos rizikos valdymą. 135 RODIKLIAI IR TIKSLAI Atskleiskite rodiklius ir tikslus, naudojamus vertinant ir valdant atitinkamas su klimato kaita susijusias rizikas ir galimybes, kai tokia informacija yra svarbi. a) Atskleiskite rodiklius, kuriuos organizacija naudoja su klimato kaita susijusioms rizikoms ir galimybėms vertinti pagal savo strategiją ir rizikos valdymo procesą; 252–253 b) atskleiskite 1, 2 ir, jei reikia, 3 apimties šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijas ir susijusią riziką; 165, 252–253 c) aprašykite tikslus, kuriuos organizacija naudoja su klimato kaita susijusioms rizikoms ir galimybėms valdyti, ir su tikslais susijusius veiklos rezultatus. 157, 163–164 308 / 468 2022 m. metinis pranešimas / Tvarumo (socialinės atsakomybės) ataskaita Turinys » GRI rodiklių sąrašas GRI standartas Pavadinimas Metinio pranešimo puslapis (-iai) GRI 2: 2021 BENDRIEJI ATSKLEIDIMAI 2-1 Informacija apie organizaciją 3, 21, 25 2-2 Subjektai, įtraukti į organizacijos tvarumo ataskaitas 147 2-3 Ataskaitų teikimo periodiškumas, dažnumas ir kontaktinis asmuo 147 2-4 Pateiktos informacijos pakeitimas 252, 262, 264, 272 2-5 Išorinis patikrinimas 253 Veiklos ir darbuotojai 2-6 Veiklos, vertės grandinė ir kiti verslo santykiai 10, 15, 24, 25, 144, 235 2-7 Darbuotojai 196, 265 Valdysena 2-9 Valdymo struktūra ir sudėtis 89, 97, 144, 285 2-10 Aukščiausiojo valdymo organo skyrimas ir rinkimas 93 2-11 Aukščiausiojo valdymo organo pirmininkas 97 2-12 Aukščiausiojo valdymo organo vaidmuo nustatant poveikių valdymą 102, 155, 204, 285 2-13 Atsakomybės už poveikių valdymą delegavimas 285 2-14 Aukščiausiojo valdymo organo vaidmuo teikiant tvarumo ataskaitas 285 2-15 Interesų konfliktai 93, 109, 231 2-16 Kritinių klausimų perdavimas 99, 102, 104 2-17 Aukščiausiojo valdymo organo kolektyvinės žinios 285 2-18 Aukščiausiojo valdymo organo veiklos vertinimas 93 2-19 Atlygio politika 117 2-20 Atlygio nustatymo procesas 116–117 2-21 Bendras metinis atlygio santykis 273 Strategija, politikos ir praktikos 2-22 Pareiškimas apie tvarumo strategiją 6 2-23 Įsipareigojimai Grupės politikose 154, 179, 197, 204, 211, 229, 231, 235, 289 GRI standartas Pavadinimas Metinio pranešimo puslapis (-iai) 2-24 Grupės politikose esančių įsipareigojimų įtvirtinimas 154, 179, 197, 204, 211, 229, 231, 235, 289 2-25 Neigiamo poveikio pašalinimo procesai 141 2-26 Pagalbos prašymo ir problemų kėlimo mechanizmai 102, 231 2-27 Atitiktis teisės aktams ir taisyklėms 229, 261 2-28 Narystė asociacijose 292 Suinteresuotųjų šalių dalyvavimas 2-29 Suinteresuotųjų šalių įtraukimo principai 155 2-30 Kolektyvinės sutartys 271 GRI 3: 2021 REIKŠMINGUMO ASPEKTAI 3-1 Reikšmingiausių aspektų nustatymo procesas 155 3-2 Reikšmingiausių aspektų sąrašas 156 GRI 201: 2016 EKONOMINĖS VEIKLOS REZULTATAI 201-1 Sukurta ir paskirstyta tiesioginė ekonominė vertė 58 201-2 Finansiniai padariniai ir kita klimato pokyčių keliama rizika ir galimybės 141–142 201-4 Iš valstybės gauta finansinė parama 66 GRI 202: 2016 DALYVAVIMAS DARBO RINKOJE 3-3 Temos valdymo principai 117 202-1 Standartinio pradedančiojo lygio pozicijos atlyginimo ir vietinio minimalaus atlyginimo santykis pagal lytį 273 GRI 204: 2016 PIRKIMŲ PRAKTIKA 3-3 Temos valdymo principai 235 204-1 Vietiniams tiekėjams skirtos pirkimų vertės dalis 280 GRI 205: 2016 ANTIKORUPCIJA 3-3 Temos valdymo principai 229 205-2 Antikorupcinių politikų ir procedūrų komunikacija ir mokymai 279 205-3 Patvirtinti korupcijos incidentai ir veiksmai, kurių buvo imtasi 234, 277 309 / 468 2022 m. metinis pranešimas / Tvarumo (socialinės atsakomybės) ataskaita Turinys » GRI standartas Pavadinimas Metinio pranešimo puslapis (-iai) GRI 206: 2016 ANTIKONKURENCINIS ELGESYS 3-3 Temos valdymo principai 229 206-1 Teisiniai veiksmai dėl antikonkurencinio elgesio, antimonopolinės praktikos 229 GRI 207: 2019 MOKESČIAI 207-4 Mokesčiai pagal šalis 278 GRI 302: 2016 ENERGIJA 3-3 Temos valdymo principai 172 302-1 Energijos vartojimas organizacijoje 254 302-3 Energijos intensyvumas 254 GRI 303: 2018 VANDUO IR NUOTEKOS 3-3 Temos valdymo principai 189 303-3 Vandens paėmimas 262 303-4 Vandens išleidimas 262 303-5 Vandens suvartojimas 262 GRI 304: 2016 BIOLOGINĖ ĮVAIROVĖ 3-3 Temos valdymo principai 181 304-1 Veiklos vietos, priklausančios, nuomojamos, valdomos saugomose zonose arba šalia jų ir zonose, pasižyminčiose didele biologinės įvairovės verte, esančiose už saugomų zonų ribų 185, 257–259 304-2 Reikšmingas veiklos, produktų ir paslaugų poveikis biologinei įvairovei 257–259 304-4 Rūšys, nurodytos IUCN (Tarptautinės gamtos apsaugos organizacijos) Raudonojoje knygoje ir nacionaliniame saugomų rūšių sąraše, kurių buveinės yra veiklos paveiktose zonose 260 GRI 305: 2016 EMISIJOS 3-3 Temos valdymo principai 160 305-1 Tiesioginės (1 apimties) ŠESD emisijos 252 305-2 Netiesioginės (2 apimties) energijos ŠESD emisijos 252 305-3 Kitos netiesioginės (3 apimties) ŠESD emisijos 252 305-4 ŠESD emisijų intensyvumas 252, 261 305-5 ŠESD emisijų mažinimas 165, 170, 252 305-7 Azoto oksidai (NOx), sieros oksidai (SOx) ir kitos reikšmingos emisijos į orą 261 GRI standartas Pavadinimas Metinio pranešimo puslapis (-iai) GRI 306: 2020 ATLIEKOS 3-3 Temos valdymo principai 192 306-1 Atliekų susidarymas ir reikšmingas su atliekomis susijęs poveikis 192 306-2 Reikšmingo su atliekomis susijusio poveikio valdymas 192 306-3 Susidariusios atliekos 264 GRI 401: 2016 ĮDARBINIMAS 3-3 Temos valdymo principai 202 401-1 Priimti nauji darbuotojai ir darbuotojų kaita 269 401-2 Pilnu etatu dirbantiems darbuotojams taikomos naudos, kurios nesuteikiamos laikiniems arba ne pilnu etatu dirbantiems darbuotojams 207, 271 401-3 Vaiko priežiūros atostogos 270 GRI 402 2016 DARBO SANTYKIAI 3-3 Temos valdymo principai 202 402-1 Trumpiausias pranešimų apie veiklos pakeitimus laikotarpis 206 GRI 403: 2018 DARBUOTOJŲ SVEIKATA IR SAUGA 3-3 Temos valdymo principai 197 403-1 Darbuotojų sveikatos ir saugos valdymo sistema 197 403-2 Pavojų identifikavimas, rizikos vertinimas ir incidentų tyrimas 197 403-3 Darbuotojų sveikatos ir saugos paslaugos 197 403-4 Darbuotojų dalyvavimas, konsultavimas ir komunikacija darbuotojų sveikatos ir saugos klausimais 200 403-5 Darbuotojų sveikatos ir saugos mokymai 197 403-6 Darbuotojų sveikatos skatinimas 197 403-7 Poveikio darbuotojų sveikatai ir saugai, tiesiogiai susijusio su verslo santykiais, prevencija ir švelninimas 197 403-8 Darbuotojai, kuriems taikoma darbuotojų sveikatos ir saugos valdymo sistema 268 403-9 Sužeidimai, susiję su darbu 268 310 / 468 2022 m. metinis pranešimas / Tvarumo (socialinės atsakomybės) ataskaita Turinys » GRI standartas Pavadinimas Metinio pranešimo puslapis (-iai) GRI 404: 2016 MOKYMAI IR ŠVIETIMAS 3-3 Temos valdymo principai 215 404-1 Vidutinis mokymo valandų skaičius, per metus tenkantis darbuotojui 275 404-2 Darbuotojų įgūdžių tobulinimo ir pagalbos keičiant pareigas programos 215 404-3 Darbuotojų, kurių veiklos rezultatai ir karjeros eiga reguliariai peržiūrima, dalis 271 GRI 405: 2016 ĮVAIROVĖ IR LYGIOS GALIMYBĖS 3-3 Temos valdymo principai 211 405-1 Valdymo organų ir darbuotojų įvairovė 265, 272 405-2 Moterų ir vyrų bazinio atlyginimo santykis 273 GRI 406: 2016 NEDISKRIMINAVIMAS 406-1 Diskriminavimo incidentai ir korekciniai veiksmai, kurių buvo imtasi 213, 274 GRI 413: 2016 VIETOS BENDRUOMENĖS 3-3 Temos valdymo principai 221 413-1 Veiklos su vietinėmis bendruomenėmis, poveikio vertinimas ir plėtros programos 225, 276 413-2 Veiklos, darančios didelį faktinį arba potencialų neigiamą poveikį vietinėms bendruomenėms 221 GRI 418: 2016 KLIENTŲ PRIVATUMAS 3-3 Temos valdymo principai 231 418-1 Pagrįsti skundai dėl klientų privatumo pažeidimų ir klientų duomenų praradimo 231, 277 GRI 419: 2016 SOCIALINĖ IR EKONOMINĖ ATITIKTIS 419-1 Socialinės ir ekonominės srities įstatymų ir reglamentų nesilaikymas 261, 268, 277 311 / 468 2022 m. metinis pranešimas / Tvarumo (socialinės atsakomybės) ataskaita Turinys » Nasdaq ASV rodikliai Pateiktoje rodyklėje, nuorodos į rodiklius apima laikotarpį nuo 2022 m. sausio 1 d. iki gruodžio 31 d. ASV (aplinkosaugos, socialinio atsakingumo bei valdysenos) rodiklių duomenys nebuvo patikrinti išorinių organizacijų ir atspindi informaciją, prieinamą duomenų atskleidimo metu. Nasdaq rodiklis Pavadinimas Metinio pranešimo puslapis (-iai) APLINKOSAUGOS RODIKLIAI E1 Šiltnamio dujų efektą sukeliančių dujų emisijos 252 E2 ŠESD emisijų intensyvumas 252 E3 Energijos vartojimas 254 E4 Energijos intensyvumas 254 E5 Energijos vartojimo tipai 254 E6 Vandens naudojimas 262 E7 Aplinkosaugos veiklos 179 E8 Klimato kaitos veiksmų vertinimas Valdyboje 102, 285 E9 Klimato kaitos veiksmų vertinimas vadovybėje 102, 285 E10 Klimato rizikos mažinimas 66 SOCIALINIO ATSAKINGUMO RODIKLIAI S1 Generalinio direktoriaus ir darbuotojų atlygio santykis 273 S2 Atlyginimo santykis pagal lytis 273 S3 Darbuotojų kaitos rodiklis 269 S4 Lyčių įvairovė 265, 272 S5 Laikinų darbuotojų dalis 265 S6 Nediskriminavimas 213 S7 Sužalojimų darbe rodiklis 197, 268 S8 Visuotinė sveikata ir sauga 197 S9 Vaikų ir priverstinis darbas 293 S10 Žmogaus teisės 293 Nasdaq rodiklis Pavadinimas Metinio pranešimo puslapis (-iai) VALDYSENOS RODIKLIAI G1 Valdybos įvairovė 272 G2 Valdybos priklausomumas 89 G3 Vadovų skatinimas 117 G4 Kolektyvinės derybos 271 G5 Tiekėjų elgesio kodeksas 281 G6 Etika ir antikorupcija 229, 279 G7 Duomenų apsauga 231, 277 G8 ASV ataskaitų teikimas 147 G9 Informacijos atkleidimo politika 147, 157, 294 G10 Išorinis ataskaitos auditas ir vertinimas 253 Finansinės ataskaitos 6.1 Konsoliduotos finansinės ataskaitos 313 6.2 Patronuojančiosios bendrovės finansinės ataskaitos 390 6.3 Informacija apie auditorių 423 2022 m. metinis pranešimas / Finansinės ataskaitos Turinys » 312 / 468 313 / 468 2022 m. metinis pranešimas / Finansinės ataskaitos Parengtos už metus, pasibaigusius 2022 m. gruodžio 31 d., pagal tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, priimtus taikyti Europos Sąjungoje 6.1 Konsoliduotos finansinės ataskaitos Turinys » Grupės konsoliduotos finansinės ataskaitos buvo parengtos ir jas AB „Ignitis grupė“ vadovybė pasirašė 2023 m. vasario 23 d.: Konsoliduota pelno (nuostolių) ataskaita .......................................314 Konsoliduota bendrųjų pajamų ataskaita .......................................315 Konsoliduota finansinės padėties ataskaita ....................................316 Konsoliduota nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita ..............................317 Konsoliduota pinigų srautų ataskaita ...........................................318 Aiškinamasis raštas ............................................................319 1 Bendroji informacija .......................................................319 2 Rengimo pagrindas ........................................................319 3 Reikšmingi apskaitos principai .............................................321 4 Rizikos valdymas ..........................................................337 5 Svarbūs apskaitiniai vertinimai ir sprendimai, naudojami rengiant finansines ataskaitas ..................................................................340 6 Lyginamosios informacijos pertvarkymas dėl apskaitos politikos pakeitimų .346 7 Veiklos segmentai .........................................................349 8 Pajamos pagal sutartis su klientais ..........................................353 9 Kitos pajamos .............................................................354 10 Elektros, dujų ir kitų paslaugų pirkimai ......................................354 11 Kitos sąnaudos ............................................................354 12 Finansinės pajamos ........................................................354 13 Finansinės sąnaudos .......................................................354 14 Pelno mokesčiai ...........................................................355 15 Pelnas, tenkantis vienai akcijai ..............................................357 16 Nematerialusis turtas ......................................................358 17 Ilgalaikis materialusis turtas .................................................360 18 Naudojimo teise valdomas turtas ..........................................365 19 Grupės struktūra ..........................................................367 20 Ilgalaikės gautinos sumos ..................................................370 21 Kitas finansinis turtas .......................................................370 22 Kitas turtas ................................................................370 23 Atsargos ..................................................................371 24 Išankstiniai apmokėjimai ir ateinančių laikotarpių sąnaudos .................371 25 Prekybos gautinos sumos .................................................372 26 Kitos gautinos sumos ......................................................373 27 Pinigai ir pinigų ekvivalentai ................................................373 28 Nuosavas kapitalas ........................................................374 29 Rezervai ...................................................................375 30 Kitos bendrosios pajamos .................................................376 31 Paskolos ir obligacijos .....................................................376 32 Grynoji skola ..............................................................377 33 Dotacijos ir subsidijos ......................................................379 34 Ateinančių laikotarpių pajamos ir gauti išankstiniai apmokėjimai .............379 35 Atidėjiniai ..................................................................380 36 Prekybos mokėtinos sumos ...............................................381 37 Kitos trumpalaikės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai ......................381 38 Išvestinės finansinės priemonės ............................................381 39 Neapibrėžtieji įsipareigojimai ir nebalansiniai įsipareigojimai ................382 40 Sandoriai su susijusiomis šalimis ............................................385 41 Finansinių priemonių tikrosios vertės .......................................386 42 Verslo jungimai ............................................................388 43 Įvykiai po finansinių ataskaitų datos ........................................389 Darius Maikštėnas Patronuojančiosios bendrovės vadovas Giedruolė Guobienė UAB „Ignitis grupės paslaugų centras”, Apskaitos valdymo vadovė, veikianti pagal 2023 m. vasario 17 d. sprendimą Nr. 23_GSC_SP_0010 Jonas Rimavičius Grupės finansų vadovas 2022 m. metinis pranešimas / Konsoliduotos finansinės ataskaitos Turinys » 314 / 468 Konsoliduota pelno (nuostolių) ataskaita Už metus, pasibaigusius 2022 m. gruodžio 31 d. 1 Dalis sumų neatitinka finansinių ataskaitų, sudarytų už metus, pasibaigusius 2021 m. gruodžio 31 d.,, dėl apskaitos politikos pakeitimo pagal 16-ojo TAS pataisos reikalavimus. Daugiau informacijos atskleista 6 pastaboje. mln. Eur Pastabos 2022 m. 2021 m. (pertvarkyta) 1 Pajamos pagal sutartis su klientais 8 4 381,3 1 877,2 Kitos veiklos pajamos 9 5,6 21,5 Pajamų ir kitų pajamų iš viso 4 386,9 1 898,7 Elektros, gamtinių dujų ir kitų paslaugų pirkimai 10 (3 608,7) (1 380,9) Darbo užmokesčio ir susijusios sąnaudos (115,8) (97,2) Remonto ir techninės priežiūros sąnaudos (40,6) (31,7) Kitos sąnaudos 11 (82,1) (45,7) Iš viso (3 847,2) (1 555,5) EBITDA 7 539,7 343,2 Nusidėvėjimas ir amortizacija 16, 17, 18, 33 (137,7) (122,6) Ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto nurašymai, perkainojimas ir vertės sumažėjimo nuostoliai 16, 17, 18, 33 (14,2) (28,5) Veiklos pelnas (nuostoliai) (EBIT) 7 387,8 192,1 Finansinės pajamos 12 3,6 17,6 Finansinės sąnaudos 13 (54,1) (33,7) Finansinės veiklos grynasis rezultatas (50,5) (16,1) Pelnas (nuostoliai) prieš apmokestinimą 337,3 176,0 Ataskaitinių metų pelno mokesčio pajamos (sąnaudos) 14 (58,4) (19,4) Atidėtojo mokesčio pajamos (sąnaudos) 14 14,5 3,6 Grynasis pelnas už metus 293,4 160,2 Priskiriama: Patronuojančiosios bendrovės savininkams 293,4 160,2 Nekontroliuojančiai daliai - - Pagrindinis pelnas, tenkantis vienai akcijai (Eur) 15 4,04 2,16 Sumažintas pelnas, tenkantis vienai akcijai (Eur) 15 4,04 2,16 Vidutinis svertinis akcijų skaičius 15 72 599 599 74 232 665 2022 m. metinis pranešimas / Konsoliduotos finansinės ataskaitos Turinys » 315 / 468 Konsoliduota bendrųjų pajamų ataskaita Už metus, pasibaigusius 2022 m. gruodžio 31 d. 1 Dalis sumų neatitinka finansinių ataskaitų , parengtų už metus, pasibaigusius 2021 m. gruodžio 31 d., dėl apskaitos politikos pakeitimo pagal 16-ojo TAS pataisos reikalavimus. Daugiau informacijos atskleista 6 pastaboje. mln. Eur Pastabos 2022 m. 2021 m. Grynasis pelnas už metus 1 293,4 160,2 Kitos bendrosios pajamos (sąnaudos) Straipsniai, kurie ateityje nebus perklasifikuojami į pelną (nuostolius) (atėmus mokesčius) Ilgalaikio materialiojo turto perkainojimas 17, 33 (1,1) (23,6) Aktuarinių prielaidų pasikeitimas 0,4 (0,3) Straipsnių, kurie nebus perklasifikuojami į pelną (nuostolius), iš viso (0,7) (23,9) Straipsniai, kurie ateityje gali būti perklasifikuojami į pelną (nuostolius) (atėmus mokesčius) Pinigų srautų apsidraudimas – veiksminga tikrosios vertės pokyčio dalis 30 247,3 57,1 Pinigų srautų apsidraudimas – perklasifikuota į pelną (nuostolius) 30 (165,3) (38,4) Užsienyje veikiantys ūkio subjektai – valiutų keitimo skirtumai (2,1) (0,5) Straipsnių, kurie bus perklasifikuojami į pelną (nuostolius), iš viso 79,9 18,2 Kitos bendrosios pajamos (sąnaudos) už metus, iš viso 79,2 (5,7) Laikotarpio bendrosios pajamos (sąnaudos), iš viso 1 372,6 154,5 Priskiriama: Patronuojančiosios bendrovės savininkams 372,6 154,5 Nekontroliuojančiai daliai - - 316 / 468 Konsoliduota finansinės padėties ataskaita 2022 m. gruodžio 31 d. mln. Eur Pastabos 2022 m. 2021 m. gruodžio Turtas gruodžio 31 d. 31 d. (pertvarkyta) 1 Ilgalaikis turtas Nematerialusis turtas 16 148,3 114,0 Ilgalaikis materialusis turtas 17 2 810,9 2 617,9 Naudojimo teise valdomas turtas 18 48,6 57,5 Išankstiniai apmokėjimai už ilgalaikį turtą 125,8 15,8 Investicinis turtas 5,5 4,5 Ilgalaikės gautinos sumos 20 28,9 96,1 Kitas finansinis turtas 21 25,6 30,1 Kitas ilgalaikis turtas 22 24,8 3,7 Atidėtojo mokesčio turtas 14.4 31,1 14,1 Ilgalaikio turto iš viso 3 249,5 2 953,7 Trumpalaikis turtas Atsargos 23 570,4 185,6 Išankstiniai apmokėjimai ir ateinančių laikotarpių sąnaudos 24 95,8 68,5 Prekybos gautinos sumos 25 424,4 274,9 Kitos gautinos sumos 26 179,7 292,5 Kitas trumpalaikis turtas 22 56,9 33,3 Iš anksto sumokėtas pelno mokestis 0,4 0,1 Pinigai ir pinigų ekvivalentai 27 694,1 449,1 Ilgalaikis turtas, skirtas parduoti 0,4 0,4 Trumpalaikio turto iš viso 2 022,1 1 304,4 Turto iš viso 5 271,6 4 258,1 mln. Eur Pastabos 2022 m. 2021 m. gruodžio Nuosavas kapitalas ir įsipareigojimai gruodžio 31 d. 31 d. (pertvarkyta) 1 Nuosavas kapitalas Įstatinis kapitalas 28 1 616,4 1 658,8 Savos akcijos 28 - (23,0) Rezervai 29 344,9 248,8 Nepaskirstytasis pelnas 164,3 (28,7) Nuosavas kapitalas, tenkantis patronuojančiosios bendrovės akcininkams 2 125,6 1 855,9 Nekontroliuojanti dalis - - Nuosavo kapitalo iš viso 2 125,6 1 855,9 Įsipareigojimai Ilgalaikiai įsipareigojimai Ilgalaikės paskolos ir obligacijos 31 1 423,3 1 118,1 Ilgalaikiai nuomos įsipareigojimai 32 45,1 46,3 Dotacijos ir subsidijos 33 296,8 279,1 Atidėtojo mokesčio įsipareigojimai 14.4 55,2 47,2 Atidėjiniai 35 17,6 30,1 Ateinančių laikotarpių pajamos 34 205,5 183,6 Kitos ilgalaikės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai 20,7 0,4 Ilgalaikių įsipareigojimų iš viso 2 064,2 1 704,8 Trumpalaikiai įsipareigojimai Paskolos 31 209,0 237,3 Nuomos įsipareigojimai 32 3,6 4,7 Prekybos mokėtinos sumos 36 177,2 100,2 Gauti išankstiniai apmokėjimai 34 61,6 57,5 Mokėtinas pelno mokestis 53,4 11,6 Atidėjiniai 35 38,0 41,6 Ateinančių laikotarpių pajamos 34 114,8 18,0 Kitos trumpalaikės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai 37 424,2 226,5 Trumpalaikių įsipareigojimų iš viso 1 081,8 697,4 Įsipareigojimų iš viso 3 146,0 2 402,2 Nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų iš viso 5 271,6 4 258,1 1 Dalis sumų neatitinka finansinių ataskaitų, parengtų už metus, pasibaigusius 2021 m. gruodžio 31 d., dėl apskaitos politikos pakeitimo pagal 16-ojo TAS pataisos reikalavimus. Daugiau informacijos atskleista 6 pastaboje. Turinys » 2022 m. metinis pranešimas / Konsoliduotos finansinės ataskaitos 2022 m. metinis pranešimas / Konsoliduotos finansinės ataskaitos Turinys » 317 / 468 Konsoliduota nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita Už metus, pasibaigusius 2022 m. gruodžio 31 d. Pastabos Nuosavas kapitalas, tenkantis Bendrovės akcininkams Apsidrau- Nekontro- Įstatinis Savos Privaloma- Perkainojimo dimo Rezervas Kiti Nepaskirs- Tarpinė liuojanti Iš viso mln. Eur kapitalas akcijos sis rezervas priemonių savoms rezervai tytasis suma dalis rezervas rezervas akcijoms pelnas Likutis 2021 m. sausio 1 d. 1 658,8 - 116,0 119,1 - - (2,2) (79,9) 1 811,8 1,5 1 813,3 Apskaitos politikos pakeitimai 6 - - - - - - - 0,7 0,7 - 0,7 Perskaičiuotas likutis 2021 m. sausio 1 d. po pertvarkymo 1 1 658,8 - 116,0 119,1 - - (2,2) (79,2) 1 812,5 1,5 1 814,0 Grynasis pelnas už metus 1 - - - - - - - 160,2 160,2 - 160,2 Laikotarpio kitos bendrosios pajamos (sąnaudos) 30 - - - (23,6) 18,6 - (0,5) (0,2) (5,7) - (5,7) Laikotarpio bendrosios pajamos (sąnaudos), iš viso (pertvarkyta) 1 - - - (23,6) 18,6 - (0,5) 160,0 154,5 - 154,5 Perkainojimo rezervo pervedimas į nepaskirstytąjį pelną (nusidėvėjimas, perleidimas ir kiti judėjimai, atėmus mokesčius) - - - (11,4) - - - 11,4 - - - Pervedimas į privalomąjį rezervą - - 9,8 - - - - (9,8) - - - Pervedimas į rezervą savoms akcijoms įsigyti 29.4 - - - - - 23,0 - (23,0) - - - Įsigytos savos akcijos 28.2 - (23,0) - - - - - (3,7) (26,7) - (26,7) Dividendai 28.4 - - - - - - - (86,8) (86,8) - (86,8) Nekontroliuojančiai daliai išmokėti dividendai 28.4 - - - - - - - (1,2) (1,2) - (1,2) Mokėjimas akcijomis - - - - - - - 0,2 0,2 - 0,2 Kiti pasikeitimai - - - - - - - 3,4 3,4 (1,5) 1,9 Likutis 2021 m. gruodžio 31 d. (pertvarkyta) 1 1 658,8 (23,0) 125,8 84,1 18,6 23,0 (2,7) (28,7) 1 855,9 - 1 855,9 Likutis 2022 m. sausio 1 d. 1 658,8 (23,0) 125,8 84,1 18,6 23,0 (2,7) (28,7) 1 855,9 - 1 855,9 Grynasis pelnas už metus - - - - - - - 293,4 293,4 - 293,4 Laikotarpio kitos bendrosios pajamos (sąnaudos) 30 - - - (1,1) 82,0 - (2,1) 0,4 79,2 - 79,2 Laikotarpio bendrosios pajamos (sąnaudos), iš viso - - - (1,1) 82,0 - (2,1) 293,8 372,6 - 372,6 Perkainojimo rezervo pervedimas į nepaskirstytąjį pelną (nusidėvėjimas, perleidimas ir kiti judėjimai, atėmus mokesčius) - - - (10,0) - - - 10,0 - - - Pervedimas į privalomąjį rezervą - - 12,6 - - - - (12,6) - - - Pervedimas į rezervą savoms akcijoms įsigyti 29.4 - - - - - 14,7 - (14,7) - - - Įsigytos savos akcijos 28.2 - (10,0) - - - - - (4,3) (14,3) - (14,3) Dividendai 28.4 - - - - - - - (89,0) (89,0) - (89,0) Akcinio kapitalo mažinimas 28.3 (42,4) 33,0 - - - - - 9,4 - - - Kiti pasikeitimai - - - - - - - 0,4 0,4 - 0,4 Likutis 2022 m. gruodžio 31 d. 1 616,4 - 138,4 73,0 100,6 37,7 (4,8) 164,3 2 125,6 - 2 125,6 1 Dalis sumų neatitinka finansinių ataskaitų, parengtų už metus, pasibaigusius 2021 m. gruodžio 31 d., dėl apskaitos politikos pakeitimo pagal 16-ojo TAS pataisos reikalavimus. Daugiau informacijos atskleista 6 pastaboje. 318 / 468 Konsoliduota pinigų srautų ataskaita Už metus, pasibaigusius 2022 m. gruodžio 31 d. 2021 m. mln. Eur Pastabos 2022 m. (pertvarkyta Finansinės veiklos pinigų srautai ) 1 Gautos paskolos 32 223,0 104,0 Sugrąžintos paskolos 32 (119,7) (10,9) Sąskaitos perviršio grynasis pokytis 32 172,9 - Nuomos mokėjimai 32 (5,1) (13,6) Sumokėtos palūkanos 32 (28,8) (26,0) Išmokėti dividendai 28.4 (89,0) (87,8) Susigrąžinti dividendai 0,4 2,0 Nekontroliuojančios dalies nuosavybės įsigijimas - (19,0) Savų akcijų įsigijimas 28.2 (14,3) (26,7) Kiti investicinės veiklos pinigų srautų padidėjimai / (sumažėjimai) 2 (2,6) (2,6) Grynieji finansinės veiklos pinigų srautai 136,8 (80,6) Pinigų ir pinigų ekvivalentų padidėjimas / (sumažėjimas) 245,0 (209,7) Pinigai ir pinigų ekvivalentai laikotarpio pradžioje 449,1 658,8 Pinigai ir pinigų ekvivalentai laikotarpio pabaigoje 27 694,1 449,1 2021 m. mln. Eur Pastabos 2022 m. (pertvarkyta Pagrindinės veiklos pinigų srautai ) 1 Grynasis pelnas už metus 293,4 160,2 Koregavimai suderinti grynąjį pelną su grynaisiais pinigų srautais: Nusidėvėjimo ir amortizacijos sąnaudos 16, 17,18 149,1 133,4 Ilgalaikio materialiojo turto, įskaitant turto, skirto parduoti, vertės sumažėjimas 17 7,7 8,8 Ilgalaikio materialiojo turto perkainojimo rezultatas 17, 33 - 15,8 Investicinio turto perkainojimo rezultatas (0,4) (1,2) Išvestinių finansinių priemonių tikrosios vertės pasikeitimas 38.1 (19,6) 9,2 Finansinių priemonių tikrosios vertės pasikeitimas 23,4 (9,5) Finansinio turto vertės sumažėjimas (atstatymas) 20, 25, 26 1,8 0,1 Pelno mokesčio sąnaudos/(pajamos) 14 43,9 15,8 Dotacijų nusidėvėjimas ir amortizacija 33 (11,4) (10,8) Atidėjinių padidėjimas (sumažėjimas) 35 (8,0) 7,0 Atsargų nukainojimas iki grynosios realizavimo vertės (atstatymas) 23 103,0 0,6 Ilgalaikio materialiojo turto ir turto, skirto parduoti, perleidimo / nurašymo nuostoliai/(pelnas) 6,5 4,6 Mokėjimo akcijomis sąnaudos - 0,2 Kitos investicinės veiklos sąnaudos - 0,6 Palūkanų pajamos 12 (1,7) (0,8) Palūkanų sąnaudos 13 29,6 23,6 Kitos finansinės veiklos sąnaudos (pajamos) (0,6) 2,8 Apyvartinio kapitalo pasikeitimai 2 : Prekybos ir kitų gautinų sumų (padidėjimas) sumažėjimas 56,4 (294,6) Atsargų, išankstinių apmokėjimų, kito trumpalaikio ir ilgalaikio turto (padidėjimas) sumažėjimas (504,5) (129,6) Prekybos mokėtinų sumų, ateinančių laikotarpių pajamų, gautų išankstinių apmokėjimų, kitų ilgalaikių ir trumpalaikių mokėtinų sumų ir įsipareigojimų padidėjimas/(sumažėjimas) 422,7 187,5 (Sumokėtas)/atgautas pelno mokestis (27,4) (18,3) Grynieji pagrindinės veiklos pinigų srautai 563,9 105,4 Investicinės veiklos pinigų srautai Ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto įsigijimas (439,4) (245,4) Įplaukos iš ilgalaikio materialiojo turto, turto, skirto parduoti, ir nematerialiojo turto perleidimo 3,0 2,4 Dukterinių įmonių įsigijimas, atėmus įsigytą pinigų likutį 42 (28,4) (9,5) Suteiktos paskolos 2 (20,7) (3,9) Susigrąžintos paskolos 2 - 5,6 Gautos dotacijos 33 29,0 17,2 Gautos palūkanos 0,6 0,6 Gauti finansinio lizingo mokėjimai 1,6 2,0 Investicijos į Inovacijų fondą 5.6 (1,7) (3,5) Kiti investicinės veiklos pinigų srautų padidėjimai / (sumažėjimai) 0,3 - Grynieji investicinės veiklos pinigų srautai (455,7) (234,5) 1 Dalis sumų neatitinka finansinių ataskaitų, parengtų už metus, pasibaigusius 2021 m. gruodžio 31 d., dėl apskaitos politikos pakeitimo pagal 16-ojo TAS pataisos reikalavimus. Daugiau informacijos atskleista 6 pastaboje. 2 Konsoliduotoje pinigų srautų ataskaitoje Grupė atliko perklasifikavimą, siekdama pateikti patikimesnę informaciją finansinių ataskaitų naudotojams. Perklasifikavimas neturėjo įtakos finansinės padėties ataskaitai, pelno (nuostolių) ataskaitai, bendrųjų pajamų ataskaitai ir nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitai. 2021 m. gruodžio 31 d. atlikti šie perklasifikavimai: a) Suteiktų trumpalaikių paskolų grynasis pokytis, sudarantis 1,7 mln. Eur, buvo perklasifikuotas iš straipsnio „Apyvartinio kapitalo pasikeitimai“, pateikiant suteiktų paskolų ((3,9) mln. Eur) ir susigrąžintų paskolų (5, 6 mln. Eur) sumas straipsnyje „Investicinės veiklos pinigų srautai“; b) Gyventojų pajamų mokestis, deklaruotas ir sumokėtas už obligacijų palūkanas, buvo perklasifikuotas iš straipsnio „Apyvartinio kapitalo pasikeitimai“ į „Finansinės veiklos pinigų srautai“ ((2, 6) mln. Eur). Turinys » 2022 m. metinis pranešimas / Konsoliduotos finansinės ataskaitos 2022 m. metinis pranešimas / Konsoliduotos finansinės ataskaitos / Aiškinamasis raštas Turinys » 319 / 468 Aiškinamasis raštas Už metus, pasibaigusius 2022 m. gruodžio 31 d. 1 Bendroji informacija AB „Ignitis grupė“ (toliau – patronuojančioji bendrovė) yra Lietuvos Respublikoje įregistruota akcinė bendrovė . Patronuojančiosios bendrovės buveinės adresas – Laisvės pr. 10, LT-04215, Vilnius, Lietuva. 2008 m. rugpjūčio 28 d. patronuojančioji bendrovė buvo įregistruota Juridinių asmenų registre, kurio tvarkytojas yra VĮ „Registrų centras“. Patronuojančiosios bendrovės kodas 301844044. Patronuojančioji bendrovė įsteigta neribotam laikui. Pat ronuojančiosios bendrovės akcijos įtrauktos į „NASDAQ OMX Vilnius“ vertybinių popierių biržos Oficialųjį sąrašą, taip pat tarptautiniai depozitoriumo pakvitavimai yra įtraukti į Jungtinės Karalystės finansų priežiūros tarnybos oficialaus sąrašo standartinio įtraukimo segmentą ir į prekybą Londono vertybinių popierių biržos pagrindinį sąrašą. Tol iau patronuojančioji bendrovė ir jos dukterinės įmonės kartu vadinamos „Grupė“. Pagrindinė Grupės veikla – elektros energijos skirstymo tinklo valdymas ir Žaliosios gamybos portfelio valdymas bei plėtra. Grupė taip pat valdo strategiškai svarbaus lanksčiosios gamybos segmento turtą ir teikia sprendimų klientams paslaugas: elektros energijos ir gamtinių dujų tiekimo, saulės energijos naudojimo, el. mobilumo, energijos vartojimo efektyvumo didinimo ir inovatyvius energijos naudojimo sprendimus namų ūkiams ir verslo įmonėms. Informacija apie Grupės struktūrą pateikta 19 pastaboje. Grupės daugumos akcininkas yra Lietuvos Respublikos valstybė (74,99 proc.). 2022 m. gruodžio 31 d. 2021 m. gruodžio 31 d. Grupės akcininkas Akcinis kapitalas, proc. Akcinis kapitalas, proc. mln. Eur mln. Eur Lietuvos Respublika, atstovaujama LR finansų 1 212,2 74,99 1 212,2 73,08 ministerijos Kiti akcininkai 404,3 25,01 418,8 25,25 Savos akcijos - - 27,8 1,67 Iš viso 1 616,5 1 658,8 Ši os konsoliduotos finansinės ataskaitos buvo parengtos ir vadovybė jas pasirašė 2023 m. vasario 23 d. Gr upės akcininkai turi teisę patvirtinti šias finansines ataskaitas arba nepatvirtinti jų bei reikalauti, kad vadovybė parengtų naujas finansines ataskaitas. Čia pateikiamos Grupės konsoliduotos finansinės ataskaitos. Patronuojančioji bendrovė taip pat rengia atskiras finansines ataskaitas pagal TFAS, patvirtintus ES, kaip to reikalauja vietos teisės aktai. 2 Rengimo pagrindas 2.1 Apskaitos pagrindas Ši os finansinės ataskaitos parengtos vadovaujantis Tarptautiniais finansinės atskaitomybės standartais (toliau – TFAS), patvirtintais Tarptautinės apskaitos standartų valdybos (toliau – TASV) bei priimtais taikymui ES. Gr upės finansinės ataskaitos už metus, pasibaigusius 2022 m. gruodžio 31 d., yra parengtos remiantis veiklos tęstinumo principu ir vertinimu istorine įsigijimo savikaina, išskyrus tam tikrą ilgalaikį materialųjį turtą (žr. 3.10 pastabą), investicinį turtą ir tam tikras finansines priemones, apskaitomas tikrąja verte. Ši os konsoliduotos finansinės ataskaitos (toliau – finansinės ataskaitos) pateikiamos eurais, kuri yra Grupės funkcinė valiuta, ir visos vertės yra suapvalintos iki artimiausio milijono skaičiaus (mln. Eur), išskyrus atvejus, kai nurodyta kitaip. Šiose finansinėse ataskaitose pateikiama palyginamoji praėjusio ataskaitinio laikotarpio informacija. 2.2 Konsolidavimo principai 2.2. 1 Konsolidavimas Fi nansinės ataskaitos apima patronuojančiosios įmonės ir jos tiesiogiai ir netiesiogiai kontroliuojamų dukterinių įmonių finansines ataskaitas. Grupė kontroliuoja ūkio subjektą, jei ji gali arba turi teisę gauti kintamą grąžą iš savo ryšio su ūkio subjektu, į kurį investuojama, ir gali naudotis savo galia valdyti šį ūkio subjektą, kad paveiktų šios grąžos dydį. Kontrolė paprastai yra įgyjama valdant daugiau negu pusę balsų suteikiančių akcijų. Dukterinės įmonės visiškai konsoliduojamos nuo datos, kai Grupė įgyja šių įmonių kontrolę. Jų konsolidavimas nutraukiamas nuo kontrolės praradimo datos. Duk terinių įmonių finansinės ataskaitos yra parengtos taikant tą pačią, kaip ir Grupės, apskaitos politiką ir tuo pačiu laikotarpiu, kurį apima patronuojamųjų įmonių finansinės ataskaitos. Visi Grupės įmonių tarpusavio sandoriai, likučiai bei nerealizuotas tarpusavio sandorių pelnas ir (arba) nuostoliai tarp Grupės įmonių konsolidavimo metu yra eliminuojami. Nek ontroliuojanti dalis atspindi pelno (nuostolių) ir grynojo turto dalį, nepriklausančią Grupei. Pelno (nuostolių) ataskaitoje nekontroliuojanti dalis parodoma atskirai. Konsoliduotoje finansinės padėties ataskaitoje atskirai parodomos nekontroliuojančiai daliai ir patronuojančiosios įmonės akcininkams priklausančios nuosavybės dalys. 2022 m. metinis pranešimas / Konsoliduotos finansinės ataskaitos / Aiškinamasis raštas Turinys » 320 / 468 2.2.2 Verslo jungimai 2.2. 2.1 Verslo jungimai taikant 3-ąjį TFAS „Verslo jungimai“ (ne bendro pavaldumo įmonės) Ne bendro pavaldumo dukterinių įmonių įsigijimas apskaitomas įsigijimo metodu. Taikant įsigijimo metodą, verslo jungimo metu perduotas atlygis yra vertinamas kaip buvusiems įsigyjamo ūkio subjekto savininkams perduoto grynojo turto tikroji vertė. Su įsigijimu susijusios išlaidos pripažįstamos pelno (nuostolių) ataskaitoje, kai jos patiriamos. Įsigijimo dieną įsigytas identifikuojamas turtas ir prisiimti įsipareigojimai pripažįstami tikrąja verte, išskyrus: − atidėtojo mokesčio turtą ar įsipareigojimą ir turtą ar įsipareigojimus, susijusius su išmokų darbuotojams susitarimais, kurie yra pripažįstami ir vertinami atitinkamai pagal 12-ąjį ir 19-ąjį Tarptautinius apskaitos standartus (toliau – TAS); − įsipareigojimai ar nuosavybės priemonės, susijusios su mokėjimais įsigyjamo asmens akcijomis arba mokėjimais akcijomis, sudarytais siekiant pakeisti įsigyjamo asmens mokėjimus akcijomis, yra vertinami įsigijimo dieną pagal 2-ąjį TFAS (žr. toliau); ir − turtą (arba turto grupes), klasifikuojamą kaip skirtą parduoti, kuris yra vertinamas pagal 5-ąjį TFAS. Jei ataskaitinio laikotarpio, kuriame įvyko verslo jungimas, pabaigoje pirminė verslo jungimo apskaita nėra užbaigta, Grupė pateikia preliminarias vienetų, kurių apskaita nebaigta, sumas. Šios preliminarios sumos yra koreguojamos vertinimo laikotarpiu arba pripažįstamas papildomas turtas ar įsipareigojimai, kad atspindėtų naują informaciją, gautą apie faktus ir aplinkybes, egzistavusias įsigijimo datą, ir, kuri, jei būtų žinoma, būtų paveikusi sumas, pripažintas tą datą. 2.2.2.2 Prestižas Pr estižas yra nustatomas kaip perduoto atlygio sumos perviršis, t. y. kaip bet kurio nekontroliuojamo įsigyjamo ūkio subjekto dalies suma, ir įsigyjančiojo ūkio subjekto anksčiau turėtos nuosavybės dalies (jei tokia yra) tikroji vertė, atėmus įsigyto identifikuojamo turto ir prisiimtų įsipareigojimų sumas, gautas įsigijimo datą. Jei po pakartotinio įvertinimo identifikuojamo grynojo turto, gauto perimant įsigijimo datą, vertė viršija perduoto atlygio sumą, įsigyjamame ūkio subjekte nekontroliuojamos dalies sumą ir įsigyjančiojo ūkio subjekto anksčiau turėtos dalies (jei tokia yra) įsigyjamame ūkio subjekte tikrąją vertę, perteklius iš karto pripažįstamas pelno (nuostolių) ataskaitoje kaip pelnas, gautas perkant pigiau nei rinkos kaina. 2.2. 2.3 Neapibrėžtasis atlygis Kai Grupės perduotas atlygis verslo jungime apima neapibrėžtojo atlygio susitarimą, neapibrėžtasis atlygis įsigijimo datą yra įvertinamas tikrąja verte ir įtraukiamas kaip dalis atlygio, perduoto verslo jungime. Neapi brėžtojo atlygio, kuris laikomas kaip vertinimo laikotarpio koregavimas, tikrosios vertės pokytis yra koreguojamas retrospektyviai atitinkamai koreguojant prestižą. Vertinimo laikotarpio koregavimai yra koregavimai, atsirandantys dėl papildomos informacijos, gautos per vertinimo laikotarpį (kuris negali būti ilgesnis kaip vieni metai nuo įsigijimo datos) apie įsigijimo datą buvusius faktus ir aplinkybes. Tol esni neapibrėžtojo atlygio tikrosios vertės pasikeitimai, kurie neatitinka vertinamo laikotarpio koregavimų, yra apskaitomi atsižvelgiant į tai, kaip neapibrėžtasis įsipareigojimas yra klasifikuojamas. Neapibrėžtasis atlygis, klasifikuojamas kaip nuosavas kapitalas, nėra pakartotinai vertinamas vėlesnėmis finansinių ataskaitų datomis, o jo vėlesnis mokėjimas apskaitomas nuosavame kapitale. Neapibrėžtasis atlygis, neklasifikuojamas nuosavame kapitale, yra pakartotinai vertinamas tikrąja verte kiekvieną finansinių ataskaitų datą, o tikrosios vertės pasikeitimas pripažįstamas pelno (nuostolių) ataskaitoje. 2.2. 2.4 Etapais atliekamas verslo jungimas Kai verslo jungimas atliekamas etapais, Grupės anksčiau turėta akcijų dalis įsigyjamoje įmonėje (įskaitant jungtinę veiklą) yra pakartotinai vertinama tikrąja verte įsigijimo datą ir gautas pelnas ar nuostoliai, jei tokių yra, pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje. Iš investicijų į įsigyjamas įmones susidariusios sumos, kurios prieš įsigijimo datą buvo pripažintos kitose bendrosiose pajamose, yra perklasifikuojamos į pelno (nuostolių) ataskaitą, jeigu tokia apskaita būtų taikoma šių investicijų perleidimo atveju. 2.2. 2.5 Bendro pavaldumo įmonių verslo jungimas Bendr o pavaldumo įmonių verslo jungimams taikomi šie metodai: a) įsigijimo metodas, kurį nustato 3-iasis TFAS; arba b) jungimo likutinėmis vertėmis metodas. Pas irinkdama, kurį metodą taikyti bendro pavaldumo įmonių verslo jungimo apskaitai, Grupė, vertindama, ar verslo jungime egzistuoja „komercinis pagrindas“, atsižvelgia į šiuo kriterijus: − sandorio tikslas; − išorės šalių, tokių kaip nekontroliuojančios dalies akcininkų ar kitų trečiųjų šalių, dalyvavimas sandoryje; − ar sandoris vykdomas tikrąja verte, ar ne; − įmonių, susijusių su sandoriu, veikla; ir − ar sujungimas yra dviejų ar daugiau įmonių sujungimas į naują įmonę, kuri anksčiau neegzistavo. Jei sandoris turi komercinį pagrindą susijungiančioms šalims, Grupė taiko įsigijimo metodą, kaip aprašyta pirmiau punkte „Verslo jungimai taikant 3-ąjį TFAS „Verslo jungimai“ (ne bendro pavaldumo įmonės)“, atitinkamai, jei ne – Grupė taiko jungimo likutinėmis vertėmis metodą. Taikant jungimo balansinėmis vertėmis metodą, bendro pavaldumo ūkio subjektų verslo jungimas apskaitomas pagal šias procedūras: − įmonių, kurios yra sujungiamos verslo jungimo metu, turtas ir įsipareigojimai yra apskaitomi jų likutinėmis vertėmis, lygiomis toms, kurios yra pateiktos patronuojančiosios įmonės finansinėse ataskaitose; − naujai atsiradęs prestižas nepripažįstamas verslo jungimo metu, tačiau įsigyjantysis ūkio subjektas gali pripažinti nematerialųjį turtą, kuris atitinka 38-ojo TAS pripažinimo kriterijus; − bet kokie skirtumai tarp sumokėto atlygio ir įsigyto grynojo turto likutinės vertės įsigijimo datą pripažįstami iš karto nuosavame kapitale kaip nepaskirstytasis pelnas. 2.2.3 Nuosavybės dalies dukterinėse įmonėse pasikeitimas, neturintis įtakos kontrolės pasikeitimui Sandor iai su nekontroliuojančios dalies akcininkais, dėl kurių kontrolė neprarandama, apskaitomi kaip sandoriai, kurie pripažįstami nuosavybės dalyje, t. y. kaip sandoriai su akcininkais. Skirtumas tarp sumos, kuria koreguojama nekontroliuojanti dalis ir sumokėto ar gauto atlygio tikrosios vertės yra apskaitoma kaip nuosavybė. Vykdant perleidimo nekontroliuojančiai daliai sandorius, pelnas ar nuostoliai taip pat apskaitomi nuosavybės dalyje. 2022 m. metinis pranešimas / Konsoliduotos finansinės ataskaitos / Aiškinamasis raštas Turinys » 321 / 468 2.3 Užsienio valiutų perskaičiavimas 2. 3.1 Funkcinė ir pateikimo valiuta K iekvienos Grupės įmonės finansinėse ataskaitose parodyti straipsniai įvertinti pirminės ekonominės aplinkos, kurioje konkreti įmonė vykdo veiklą, valiuta (toliau – funkcinė valiuta). 2. 3.2 Sandoriai ir likučiai S andoriai užsienio valiuta perskaičiuojami į funkcinę valiutą naudojant valiutų kursus, galiojančius sandorių atlikimo dieną. Pelnas ir nuostoliai, atsirandantys vykdant atsiskaitymus, susijusius su šiais sandoriais, bei perskaičiuojant piniginius turto bei įsipareigojimų likučius, denominuotus užsienio valiutomis, pagal metų pabaigoje galiojančius kursus, pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje. 2. 3.3 Grupės įmonės A tliekant konsolidavimą, užsienyje veikiančių ūkio subjektų turto ir įsipareigojimų sumos yra perskaičiuojamos į eurus pagal ataskaitos datą galiojusį valiutos kursą, o jų pelno (nuostolių) ataskaitos straipsnių sumos yra perskaičiuojamos naudojant vidutinius ataskaitinio laikotarpio valiutų keitimo kursus. Valiutų kursų keitimo skirtumai, atsirandantys dėl valiutų kurso keitimo konsolidavimo metu, yra pripažįstami kitose bendrosiose pajamose. Pardavus užsienyje veikiantį ūkio subjektą, kitų bendrųjų pajamų komponentas, susijęs su šiuo konkrečiu užsienyje veikiančiu ūkio subjektu, yra perklasifikuojamas į pelno (nuostolių) ataskaitą. 2. 4 ESEF ataskaitų teikimas Grupė privalo pateikti metines ataskaitas vieno Europos elektroninio ataskaitų teikimo formatu (angl. European Single Electronic Format, ESEF), naudodama XHTML formatą, ir ženklinti konsoliduotas finansines ataskaitas, įskaitant aiškinamąjį raštą, naudodama įterptąją išplėstinę verslo ataskaitų rengimo kalbą (angl. Inline eXtens ible Business Reporting Language, iXBRL). Parengtos metinės finansinės ataskaitos atitinka 2021 m. taks onomiją. Jei finansinių ataskaitų eilutė ar teksto blokas neapibrėžti ESEF taksonomijoje, sukurtas taksonomijos plėtinys. 2. 5 Alternatyvūs veiklos rodikliai Grupė finansinėse ataskaitose pateikia finansinius rodiklius, kurie nėra apibrėžti pagal TFAS. Grupė naudoja šiuos alternatyvius veiklos rodiklius (toliau – AVM), nes mano, kad šie finansiniai rodikliai suteikia vertingos informacijos suinteresuotosioms šalims ir vadovybei. Š ie finansiniai rodikliai neturėtų būti laikomi TFAS apibrėžtų veiklos rodiklių pakaitalu, o veikiau papildoma informacija. A VR gali būti nepalyginami su kitų bendrovių pateikiamais rodikliais panašiais pavadinimais, nes apibrėžtys ir skaičiavimai gali skirtis. Grupės finansinėse ataskaitose dažniausiai naudojami AVR: EBITDA, EBIT, koreguotas EBITDA, koreguotas EBIT, investicijos, grynoji skola. D augiau informacijos apie AVR pateikta 7 pastaboje. 3 Reikšmingi apskaitos principai 3. 1 Nauji standartai, standartų pakeitimai ir aiškinimai 3. 1.1 Apskaitos politikos pakeitimai ir atskleidimai Apskaitos politika, taikoma rengiant šias finansines ataskaitas, atitinka apskaitos principus, kurių buvo laikomasi rengiant Grupės metines finansines ataskaitas už metus, pasibaigusius 2021 m. gruodžio 31 d., išskyrus naujus standartus, kurie įsigaliojo per 2022 m. 3. 1.1.1 Ataskaitiniu laikotarpiu galiojantys Europos Sąjungos paskelbti ir priimti standartai ir jų aiškinimai T oliau pateikiami nauji standartai ir (arba) standartų pataisos, patvirtinti TASV ir priimti taikyti Europos Sąjungoje 2022 m. gruodžio 31 d. pasibaigusiais metais. 2022 m. įsigalioję standartai ar jų pataisos Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai. Pajamos iki numatomo panaudojimo (16-ojo TAS pataisos) Nuostolingos sutartys. Sutarties vykdymo išlaidos (37-ojo TAS pataisos) Kasmetiniai TFAS patobulinimai 2018–2020 m. ciklui Nuorodos į Konceptualiuosius finansinės atskaitomybės pagrindus Š ių standartų, pataisų ir išaiškinimų taikymas neturėjo reikšmingos įtakos finansinėms ataskaitoms, išskyrus „Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai. Pajamos gautos iki numatyto naudojimo (16-ojo TAS pataisos)“, kaip nurodyta toliau: Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai. Pajamos iki numatomo panaudojimo (16-ojo TAS pataisos) A nkstesniais metais pajamos, gautos už ilgalaikio materialiojo naudojimą tuo metu, kai turtas pristatomas į jo naudojimui skirtą vietą ir būklę, kad jis galėtų būti eksploatuojamas vadovybės numatytu būdu, ir su jo uždirbimu susijusios išlaidos buvo pripažįstamos turtu, t. y. įtraukiamos į ilgalaikio materialiojo turto įsigijimo savikainą. Įsigaliojus pataisoms, tokios pajamos ir su jų uždirbimu susijusios sąnaudos pripažįstamos pelnu arba nuostoliais. G rupė atliko tokių pajamų ir su jomis susijusių sąnaudų analizę ir nustatė, kad būtina atlikti koregavimus. Grupė šias pataisas taikė retrospektyviai pagal pataisų reikalavimus: tik ilgalaikio materialiojo turto vienetams, kurie pristatyti į jų naudojimui skirtą vietą ir yra tokios būklės, kad galėtų būti eksploatuojami vadovybės numatytu būdu anksčiausio metinio ataskaitinio laikotarpio pradžioje ar vėliau, yra taikomi koregavimai finansinėse ataskaitose, kuriose Grupė pirmą kartą taiko pataisas. Daugiau informacijos apie šių pataisų įtaką Grupės finansinėms ataskaitoms atskleista 6 pastaboje. 2022 m. metinis pranešimas / Konsoliduotos finansinės ataskaitos / Aiškinamasis raštas Turinys » 322 / 468 3.1.2 Patvirtinti, bet dar neįsigalioję ir anksčiau nepradėti taikyti standartai Rengdam a šias finansines ataskaitas, Grupė netaikė naujų TASV išleistų TFAS, TAS, jų pataisų ir išaiškinimų, kurių įsigaliojimo data yra vėlesnė nei 2022 m. gruodžio 31 d. ir kuriuos galima taikyti anksčiau. Toliau pateikiami nauji standartai ir (arba) standartų pataisos, kurie buvo išleisti, bet dar neįsigaliojo: At idėtasis mokestis, susijęs su turtu ir įsipareigojimais, atsirandančiais iš vieno sandorio (12-ojo TAS pataisos) Pataisomis susiaurinama pradinio pripažinimo išimties apimtis neįtraukiant sandorių, dėl kurių atsiranda lygių ir kompensuojančių laikinųjų skirtumų, pvz., nuomos ir eksploatacijos nutraukimo įsipareigojimai. Pataisos taikomos metiniams ataskaitiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2023 m. sausio 1 d. arba vėliau. Nuomos sutarčių atveju susijęs atidėtojo mokesčio turtas ir įsipareigojimai turės būti pripažįstami nuo anksčiausio pateikto lyginamojo laikotarpio pradžios, o bet kokia sukaupta įtaka pripažįstama kaip nepaskirstytojo pelno arba kitų nuosavybės komponentų, buvusių tą dieną, koregavimas. Visiems kitiems sandoriams pataisos taikomos tiems, kurie įvyko po anksčiausio pateikiamo laikotarpio pradžios. Pataisos yra patvirtintos taikyti Europos Sąjungoje (toliau – ES). Grupės vadovybė šiuo metu vertina šių pataisų įtaką finansinėms ataskaitoms. Inf ormacijos apie apskaitos politiką pateikimas (1-ojo TAS ir TFAS 2-ojo praktikos pareiškimo pataisos) Pataisų tikslas – parengti gaires ir pavyzdžius, padedančius ūkio subjektams priimti sprendimus dėl reikšmingumo pateikiant apskaitos politiką. Konkrečiau, pataisomis reikalaujama, kad ūkio subjektai atskleistų reikšmingą, o ne svarbią apskaitos politikos informaciją. Pataisomis taip pat nurodoma, kad apskaitos politikos informacija laikoma reikšminga, jei galima pagrįstai tikėtis, kad, vertinant kartu su kita ūkio subjekto finansinėse ataskaitose pateikta informacija, ji turės įtakos sprendimams, kuriuos priima finansinių ataskaitų pirminiai naudotojai. Pataisose taip pat išaiškinama, kad: − ne visa apskaitos informacija, susijusi su reikšmingais sandoriais, kitais įvykiais ar sąlygomis, yra reikšminga; − apskaitos politikos informacija yra reikšminga, jei ūkio subjekto finansinių ataskaitų naudotojams ji reikalinga, kad suprastų kitą reikšmingą finansinių ataskaitų informaciją; − atskleisti nereikšmingą informaciją apie apskaitos politiką nedraudžiama, tačiau ji neturi užgožti reikšmingos apskaitos politikos informacijos; pataisos neatleidžia ūkio subjekto nuo pareigos laikytis kitų TFAS nustatytų informacijos atskleidimo reikalavimų. Ši as pataisas ūkio subjektas turi taikyti metiniams ataskaitiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2023 m. sausio 1 d. arba vėliau. Leidžiama taikyti anksčiau. Pataisos yra patvirtintos taikyti ES. Grupės vadovybė šiuo metu vertina šių pataisų įtaką finansinėms ataskaitoms. Kiti standartai Manom a, kad toliau išvardyti peržiūrėti standartai neturės reikšmingos įtakos finansinėms ataskaitoms: TASV Patvirtinimo Kiti nauji standartai ir pataisos įsigaliojimo data taikyti ES statusas 17-asis TFAS „Draudimo sutartys“ ir 17-ojo TFAS „Draudimo sutartys“ 2023 m. sausio Patvirtinta pataisos 1 d. Apskaitinių įvertinimų apibrėžtis 2023 m. sausio Patvirtinta (8-ojo TAS pataisos) 1 d. 17-ojo TFAS ir 9-ojo TFAS pirminis taikymas – Palyginamoji informacija 2023 m. sausio Patvirtinta (17-ojo TFAS pataisos) 1 d. Įsipareigojimų priskyrimas trumpalaikiams ir ilgalaikiams (1-ojo TAS 2024 m. sausio Dar nepatvirtinta pataisos) 1 d. 16-ojo TFAS „Nuoma“ pataisos. Nuomos įsipareigojimo vertinimas 2024 m. sausio Dar nepatvirtinta pardavimo ir atgalinės nuomos atveju 1 d. 3.2 Pajamos pagal sutartis su klientais Gr upė sutartyse su klientais nustato, ar sutarties vykdymo įsipareigojimas (tiek aiškiai apibrėžtas, tiek numanomas) yra perduoti atskiras prekes ar paslaugas ar perduoti keletą atskirų prekių ar paslaugų, kurios iš esmės yra tos pačios ir turi tą patį perdavimo modelį klientui. Pažadėtos prekės ar paslaugos reiškia atskirą veiklos įsipareigojimą, jei prekės ar paslaugos yra atskiros. Pažadėta prekė ar paslauga laikoma atskira, jei tenkinami abu šie kriterijai: − klientas gali gauti naudos iš prekės ar paslaugos savarankiškai arba naudodamas kitus lengvai prieinamus išteklius, ir − prekę ar paslaugą galima atskirti nuo kitų pažadų sutartyje (skiriasi sutarties kontekste). Grupės pagrindiniai teisiniai veiklos įsipareigojimai, nustatyti sutartyse su klientais, yra šie: elektros energijos ir dujų pardavimas, elektros energijos tiekimas, pagamintos elektros energijos pardavimas, izoliuoto elektros energetikos sistemos darbo ir rezervinės galios užtikrinimo paslaugos, dujų skirstymas, elektros energijos skirstymas ir perdavimas, naujų vartotojų prijungimas ir galios didinimas, viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (toliau – VIAP paslaugos) teikimas ir suskystintų gamtinių dujų terminalo saugumo dedamosios paslaugos (toliau – SGDT paslaugos). Paj amos iš sutarčių su klientais yra pripažįstamos, kai perduotų prekių ar paslaugų kontrolė yra perduodama klientui už kainą, kuri atspindi atlygį, kurį Grupė tikisi turinti teisę gauti mainais į šias prekes ar paslaugas. Pajamos yra įvertinamos atsižvelgiant į atlygį, kurį Grupė tikisi turinti teisę gauti pagal sutartį su klientu, neįtraukiant sumų, surinktų trečiųjų šalių vardu. Paj amos iš tam tikrų paslaugų sutarčių su klientais pripažįstamos remiantis faktiškai suteiktomis paslaugomis iki ataskaitinio laikotarpio pabaigos kaip visų teikiamų paslaugų dalis, nes klientas gauna ir naudojasi nauda tuo pačiu metu. Pripažindama pajamas, Grupė atsižvelgia į sutarčių su klientais sąlygas ir į visus svarbius faktus bei aplinkybes, įskaitant pinigų srautų, atsirandančių dėl sutarties su klientu, pobūdį, sumą, laiką ir neapibrėžtumą. 2022 m. metinis pranešimas / Konsoliduotos finansinės ataskaitos / Aiškinamasis raštas Turinys » 323 / 468 3.2.1 Su elektros energija susijusios pajamos Gr upės su elektros energija susijusias pajamas sudaro: − elektros energijos pardavimas (3.2.1.1 pastaba); − visuomeninio elektros energijos tiekimo pajamos (3.2.1.2 pastaba); − pagamintos elektros energijos pardavimo pajamos (3.2.1.3 pastaba); − izoliuoto elektros energetikos sistemos darbo ir rezervinė galios užtikrinimo paslaugų pajamos (3.2.1.4 pastaba); − elektros energijos perdavimo ir skirstymo pajamos (3.2.1.5 pastaba); − viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšų (toliau – VIAP lėšos) pajamos (3.2.1.6 pastaba). Su elektros energija susijusios pajamos yra gaunamos iš nebuitinių ir buitinių vartotojų. Buitiniams vartotojams elektros energija tiekiama taikant visuomeninį elektros energijos tarifą (3.2.1.2 pastaba), nepriklausomą tarifą (3.2.1.1) ar garantinio tiekimo tarifą (3.2.1.1 pastaba). Buitiniams vartotojams elektros energija tiekiama taikant nepriklausomą tarifą (3.2.1.1) ar garantinio tiekimo tarifą (3.2.1.1 pastaba). Elektros energijos pajamų apskaitos politika pateikiama pagal visuomeninės elektros energijos tarifo, kuris taikomas buitiniams ir nebuitiniams vartotojams už suvartotą elektros energiją, komponentus. Tarifą sudaro šie komponentai: − elektros energijos kaina (3.2.1.1, 3.2.1.2 pastabos); − elektros energijos tiekimo paslaugos kaina (3.2.1.1, 3.2.1.2 pastabos); − elektros energijos persiuntimo paslaugos kaina, kurią sudaro du komponentai: elektros perdavimas aukštos įtampos tinklais ir elektros skirstymas vidutinės ir žemos įtampos tinklais (3.2.1.5 pastaba); − elektros energijos sisteminių paslaugų kaina (apima rezervinės galios paslaugas) (3.2.1.4 pastaba); − mokestis už VIAP paslaugas (toliau – VIAP mokestis) (3.2.1.6.1 pastaba). Informacija apie kainų reguliavimą ir Grupės pelningumą pateikiama 3.2.4 pastaboje. 3.2. 1.1 Elektros energijos pardavimo pajamos El ektros energijos pardavimo pajamos (8 pastaba, eilutė „Elektros energijos pardavimo pajamos“) daugiausia sudaro elektros energijos pardavimai: − nebuitiniams vartotojams, ir − buitiniams vartotojams, suteikiant: − nepriklausomo tiekimo paslaugas pagal dvišalį susitarimą, arba − garantinį tiekimą. Paj amos apima elektros energijos kainą ir mokestį už elektros tiekimo paslaugas. Pajamos pripažįstamos per laikotarpį kiekvienu ataskaitiniu laikotarpiu pagal išrašytas PVM sąskaitas faktūras, kuriose yra pateikiamas apskaičiuotas sunaudotos elektros energijos kiekis. Suvartotos elektros energijos kiekis apskaičiuojamas remiantis vartotojų pateiktais deklaruotais skaitiklių rodmenimis. Elektros energijos pardavimo tiekiant garantinio aptarnavimo paslaugas pajamos yra reguliuojamos (3.2.4.1 pastaba). 3.2. 1.2 Visuomeninio elektros energijos tiekimo pajamos Vi suomeninio elektros energijos tiekimo pajamas (8 pastaba „Visuomeninio elektros energijos tiekimo pajamos“) sudaro šios visuomeninio elektros energijos tiekimo tarifo dedamosios: (i) pajamos už suvartotą visuomeninę elektros energiją ir (ii) visuomeninio tiekimo paslaugos kaina. Visuomeninio elektros energijos tiekimo vartotojams pajamos yra pripažįstamos per laikotarpį, remiantis jų pateiktais ir skirstymo sistemos operatoriaus patikrintais elektros skaitiklių rodmenimis. Jeigu esama skirtumų tarp pateiktų ir patikrintų kiekių dėl perdeklaravimo (5.13 pastaba), Grupė apskaičiuoja ateinančių laikotarpių pajamų sumą (36 pastaba) ir apskaito ją kaip sutarčių įsipareigojimą. El ektros energijos visuomeninio tiekimo veikla yra reguliuojama (3.2.4 pastaba). 3.2. 1.3 Pagamintos elektros energijos pardavimo pajamos Sav omis jėgomis pagaminta elektros energija (8 pastaba, eilutė „Pagamintos elektros energijos pardavimo pajamos“) parduodama Elektros biržoje pateikiant Elektros biržai elektros energijos pardavimo pasiūlymus. Elektros biržos „diena-prieš“ segmente elektros energijos pirkimo pardavimo sandoris laikomas sudarytu jeigu automatinis pasiūlymų sugretinimo algoritmas pagal numatytas taisykles neatmeta pateikto pasiūlymo parduoti elektros energiją. „Dienos eigos“ rinkoje sandorius tvirtina rinkos dalyviai. Patvirtinus sandorį Elektros biržos sistema atsiunčia pardavėjui patvirtinimą apie sudarytą elektros pardavimo sandorį. Pardavėjo veiklos įsipareigojimas pagal sudarytą sandorį – pateikti į elektros perdavimo sistemą pardavimo pasiūlyme nurodytą elektros energijos kiekį. Veiklos įsipareigojimas įvykdomas per tam tikrą laikotarpį, kol vyksta sutarto elektros energijos kiekio tiekimas į tinklą. Veiklos įsipareigojimo įvykdymo pažanga matuojama taikant sandoryje nurodytą elektros energijos kiekį. Sandor io kaina ir pardavėjo atlygis atitinka sandorio patvirtinimo pranešime nurodytą sumą. Visas pardavėjo atlygis yra fiksuotas. Gavus patvirtinimą dėl elektros energijos pardavimo sandorio sudarymo, sandorio kainos nebesikeičia. Paj amos pripažįstamos įvertinant faktiškai pateiktą pagal sandorį elektros energiją, neatskaitant komisinių mokesčių, kuriuos gali išskaityti prekybos tarpininkai atstovaujantys Grupę Elektros biržoje. 3.2.1.4 Izoliuoto elektros energetikos sistemos darbo ir rezervinės galios užtikrinimo paslaugų pajamos Gr upė teikia izoliuoto elektros energetikos sistemos darbo ir rezervinės galios užtikrinimo paslaugas (8 pastaba, eilutė „Izoliuoto elektros energetikos sistemos darbo ir rezervinė galios užtikrinimo paslaugų pajamos“), už kurių teikimą yra atsakingas perdavimo sistemos operatorius. Perdavimo sistemos operatorius šias paslaugas iš Grupės perka pagal dvišalę sutartį. Rez ervinės galios paslaugomis užtikrinamas reikalingas galios rezervas ir yra suprantamas kaip elektros energijos gamybos potencialas, kuris naudojamas nustatytam dažniui palaikyti, elektros energetikos sistemos balansui užtikrinti ir elektros energijai gaminti numatytais gamybos sumažėjimo ar vartojimo padidėjimo atvejais. Rezervinės galios paslaugos teikiamos nepertraukiamai 24 valandas per parą. 2022 m. metinis pranešimas / Konsoliduotos finansinės ataskaitos / Aiškinamasis raštas Turinys » 324 / 468 Rezervinės galios paslaugų pajamos pripažįstamos per laikotarpį. Kainą, kurią perdavimo sistemos operatorius moka Grupei, nustato Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (toliau – VERT arba Reguliatorius). Kaina nustatoma už vieną MW/h, o kiekis MW nustatomas visiems metams 24 valandoms per parą. Izoliuoto elektros energetikos sistemos darbo užtikrinimo paslaugų pajamos pripažįstamos per laikotarpį. Šių paslaugų kainą, kurią perdavimo sistemos operatorius moka Grupei, nustato VERT už vieną MW/h, o kiekis MW yra numatomas sutartyje visiems metams. Paslaugos pažanga yra matuojama pagal elektros energijos skaitiklių rodmenis. Izoliuoto elektros energetikos sistemos darbo ir rezervinės galios užtikrinimo paslaugos yra reguliuojamos VERT (3.2.4 ir 5.14.1 pastabos). 3.2. 1.5 Elektros energijos perdavimo ir skirstymo pajamos Elektros energijos persiuntimo, kuri apima perdavimą ir skirstymą, buitiniams vartotojams pajamos (8 pastaba, eilutė „Elektros energijos perdavimo ir skirstymo pajamos“) pripažįstamos kiekvienu ataskaitiniu laikotarpiu remiantis deklaruotais ar faktiniais skaitiklių rodmenimis, t. y. nustatytais patikrinus arba gavus duomenis per išmaniuosius skaitiklius. Jei nėra deklaruotų ar faktinių skaitiklių rodmenų, elektros energijos perdavimo ir skirstymo pajamos pripažįstamos remiantis vidutinio vartojimo įvertinimo metodu. El ektros energijos perdavimo ir skirstymo verslo klientams bei buitiniams vartotojams pajamos yra pripažįstamos per laikotarpį pagal faktiškai patiektą elektros energijos kiekį, kuris nustatomas pagal elektros skaitiklių rodmenis. Liet uvoje elektros energijos perdavimo paslaugos yra teikiamos ir perkamos iš perdavimo sistemos operatoriaus, kuris nepriklauso Grupei. Grupė surenka elektros perdavimo mokesčius iš verslo klientų bei buitinių vartotojų ir perveda juos perdavimo sistemos operatoriui. Perdavimo paslaugų mokesčio atveju, Grupė veikia kaip pagrindinė sutarties šalis ir pripažįsta šio mokesčio pajamas (5.9.1 pastaba). Kadangi Grupė nekontroliuoja elektros energijos perdavimo ir skirstymo paslaugų veiklos įsipareigojimų Latvijoje (5.9.1 pastaba), Grupė save laiko agentu elektros energijos persiuntimo paslaugoms, kurios apima tiek perdavimą, tiek skirstymą. El ektros energijos perdavimo ir skirstymo pajamos yra reguliuojamos (3.2.4 pastaba). 3.2. 1.6 Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų teikimo pajamos. VIAP mokesčiai ir VIAP lėšos VI AP paslaugų teikimo tikslas yra įgyvendinti strateginius Lietuvos Respublikos energetikos, ekonomikos ir aplinkos politikos tikslus, užtikrinant visų elektros energijos vartotojų interesų įgyvendinimą. Pagal Energetikos ministerijos patvirtintą viešuosius interesus atitinkančių paslaugų schemą, elektros tiekėjai per galutinių vartotojų mokamą elektros tarifą surenka VIAP mokesčius. Tada VIAP mokesčiai yra pervedami į valstybės biudžetą, iš kurio vėliau VIAP lėšos yra paskirstomos (t. y. išmokamos) VIAP paslaugų teikėjams. VIAP biudžetą administruoja elektros energijos mainų operatorius UAB „BALTPOOL“, kuris surenka VIAP mokesčius iš elektros energijos tiekėjų ir paskirsto VIAP lėšas VIAP paslaugų teikėjams. VIAP remiamų paslaugų sąrašą nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. 3.2 .1.6.1 Grupė kaip elektros energijos tiekėja VI AP mokestis yra elektros tarifo dalis, kurią moka vartotojas. Grupė surenka VIAP mokesčius iš galutinių vartotojų, prijungtų prie elektros skirstymo tinklų, ir perveda juos elektros energijos mainų operatorius UAB „BALTPOOL“. Grupė veikia kaip VIAP mokesčių, surinktų iš galutinių vartotojų, agentas, todėl tokių pajamų nepripažįsta (5.10 pastaba). 3.2 .1.6.2 Grupė kaip VIAP paslaugų teikėja Gr upė gamina elektros energiją iš atsinaujinančių šaltinių, kuri yra laikoma VIAP paslauga ir yra finansuojama VIAP lėšomis iš VIAP biudžeto. VIAP lėšų pajamos pripažįstamos per laikotarpį pagal išrašytas mėnesines sąskaitas faktūras UAB „BALTPOOL“. Siekdama įvertinti paslaugos pažangą, Grupė, naudodamasi praktine išimtimi, pripažįsta pajamas tokia suma, už kurią turi teisę išrašyti sąskaitą. VIAP lėšų pajamos už 1 MW elektros energijos, patiektos per mėnesį į elektros tinklus, pripažįstamos kaip skirtumas tarp VERT nustatyto fiksuoto tarifo ir praėjusį mėnesį Elektros biržoje parduotos elektros energijos vidutinės svertinės kainos. Elektros energijos kiekis, patiektas į elektros tinklą, yra nustatomas pagal matavimo prietaisų rodmenis. VI AP lėšų pajamos (8 pastaba, eilutė „VIAP pajamos“) yra reguliuojamos (3.2.4 pastaba). 3.2. 2 Su dujomis susijusios pajamos Gr upės su dujomis susijusias pajamas sudaro: − gamtinių dujų pardavimo pajamos (3.2.2.1 pastaba); − gamtinių dujų skirstymo pajamos (3.2.2.2 pastaba); − SGDT saugumo dedamosios pajamos (3.2.2.3.2 pastaba). Su dujomis susijusios pajamos yra gaunamos iš verslo klientų ir buitinių vartotojų teikiant dujų tiekimo paslaugas. SGDT saugumo dedamosios pajamos gaunamos kaip kompensacija už teikiamas paskirtojo tiekėjo paslaugas. Šių finansinių ataskaitų sudarymo tikslais sąvokos „dujos“ ir „gamtinės dujos“ yra naudojamos nurodant tuos pačius dalykus. Su dujomis susijusių pajamų, gautų iš buitinių vartotojų, apskaitos politika yra pateikiama pagal gamtinių dujų tarifo, pagal kurį buitiniai vartotojai moka už suvartotas dujas, komponentus. Gal utinis buitiniams vartotojams taikomas gamtinių dujų tarifas susideda iš šių komponentų: − dujų kaina (3.2.2.1 pastaba); − gamtinių dujų perdavimo aukšto slėgio tinklais kaina (3.2.2.2 pastaba); − gamtinių dujų skirstymo vidutinio ar žemo slėgio tinklais kaina (3.2.2.2 pastaba); − SGDT saugumo dedamoji (3.2.2.3.1 pastaba). Gr upė kaip gamtinių dujų tiekėja iš vartotojų surenka mokėjimus už visas dedamąsias. Perdavimo paslaugų kainos dedamoji ir SGDT saugumo dedamoji perduodamos perdavimo tinklo operatoriui. Grupė veikia kaip agentas surenkant perdavimo paslaugų dedamosios mokestį (5.9.3 pastaba) ir SGDT saugumo dedamosios mokestį (5.10 pastaba). Inf ormacija apie kainų reguliavimą ir Grupės pelningumą pateikta 3.2.4 pastaboje. Pajamų iš verslo klientų apskaitos politika yra pateikta 3.2.2.1 ir 3.2.2.2 pastabose. 2022 m. metinis pranešimas / Konsoliduotos finansinės ataskaitos / Aiškinamasis raštas Turinys » 325 / 468 3.2.2.1 Dujų pardavimo pajamos Duj ų pardavimo pajamas (8 pastaba, eilutė „Dujų pardavimo pajamos“) sudaro dujų kaina ir tiekimo marža. Dujų pardavimus vykdo Grupė kaip gamtinių dujų tiekėja buitiniams vartotojams ir kaip SGDT paskirtasis tiekėjas dujų rinkai. Duj ų pardavimo galutiniams vartotojams pajamos yra pripažįstamos kas mėnesį, remiantis jų pateiktais ir skirstymo sistemos operatoriaus patikrintais dujų skaitiklių rodmenimis (kaupimo principu). Jeigu esama skirtumų tarp pateiktų ir patikrintų kiekių dėl perdeklaravimo (5.13 pastaba), Grupė apskaičiuoja ateinančių laikotarpių pajamų sumą (34 pastaba) ir apskaito ją kaip sutarčių įsipareigojimą. 3.2. 2.2 Dujų skirstymo pajamos Gam tinių dujų skirstymo paslaugas Grupė teikia buitiniams ir nebuitiniams vartotojams. Paj amos iš nebuitinių vartotojų už gamtinių dujų skirstymą (8 pastaba, eilutė „Dujų skirstymo pajamos“) pripažįstamos per laikotarpį, remiantis vartotojų pateiktais matavimo prietaisų rodmenimis arba, jei vartotojai nepateikė matavimo prietaisų parodymų, remiantis kiekiais, apskaičiuotais pagal patvirtintą gamtinių dujų kiekių apskaičiavimo metodiką, suderintą su VERT (kaupimo principu). Pajamos iš buitinių vartotojų pripažįstamos per laikotarpį, remiantis faktiškai tiktais gamtinių dujų kiekiais, apskaičiuotais pagal patvirtintą gamtinių dujų kiekių apskaičiavimo metodiką, t. y. apskaičiuojant pajamas yra įvertinami neatitikimai tarp buitinių vartotojų deklaruotų ir jiems perduotų dujų kiekių (kaupimo principu). Dujų skirstymo pajamos yra reguliuojamos (3.2.4 pastaba). Latvijoje gamtinių dujų skirstymo paslaugos yra teikiamos ir įsigyjamos iš dujų skirstymo tinklo operatoriaus, kuris nepriklauso Grupei. Grupė kaip gamtinių dujų tiekėja surenka mokėjimus už skirstymo paslaugos dedamąją ir perduoda juos skirstymo tinklo operatoriui. Rinkdama skirstymo paslaugos dedamosios mokesčius Latvijoje, Grupė veikia kaip agentas (5.9.2 pastaba). 3.2.2.3 SGDT saugumo dedamoji Lietuvos Respublikos suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatyme numatyta, kad iš galutinių vartotojų surenkama ir pridedama prie gamtinių dujų perdavimo kainos vadinamoji saugumo dedamoji, kurios pirminis tikslas yra skirti lėšas: − SGDT įrengimui, jo infrastruktūrai ir prijungimui bei visoms fiksuotoms eksploatavimo išlaidoms, kurios neįtrauktos į kitas valstybės reguliuojamas kainas, padengti, ir − kompensavimui būtinų išlaidų, kurių reikia, kad būtų užtikrintas minimalaus dujų kiekio patiekimas SGDT eksploatacijos vykdymui. Panašiai kaip ir VIAP mokestį, SGDT saugumo dedamąją gamtinių dujų tiekėjai surenka iš galutinių vartotojų per sumokamą dujų tarifą ir perveda į valstybės biudžetą, iš kurio vėliau SGDT lėšos yra paskirstomos (t. y. išmokamos) SGDT paslaugų teikėjams. Grupė (per Grupės įmonę UAB „Ignitis“) veikia kaip gamtinių dujų tiekėjas galutiniams vartotojams, kuris surenka SGDT saugumo dedamąją iš vartotojų per dujų tarifą, ir kaip paskirtasis suskystintų gamtinių dujų tiekėjas (toliau – SGDT paskirtasis tiekėjas), kurio funkcija yra užtikrinti būtiną SGDT darbą tiekiant minimalų gamtinių dujų kiekį. 3.2 .2.3.1 Grupės, kaip gamtinių dujų tiekėjo galutiniams vartotojams, veikla SG DT saugumo dedamoji yra gamtinių dujų tarifo dalis, kurią moka vartotojas. Mokėjimai už SGDT saugumo dedamąją yra tiesiogiai surenkami iš klientų ar gamtinių dujų tiekėjų, jei vartotojai neturi tiesioginės sutarties su perdavimo sistemos operatoriumi. Surinktos SGDT saugumo dedamosios sumos yra pervedamos dujų perdavimo sistemos operatoriui AB „Amber Grid“ (įmonė nepriklauso Grupei), kuris yra paskirtas administruoti SGDT saugumo dedamosios mokesčius. Pagal 15-ąjį TFAS, surinkdama SGDT saugumo dedamosios mokesčius, Grupė laiko save agentu ir pripažįsta pajamas grynąja verte (5.10 pastaba). SGDT saugumo komponento pajamos ir sąnaudos (neatsižvelgiant į tai, ar jų grynasis rezultatas yra teigiamas, ar neigiamas) pripažįstamos pelno (nuostolių) ataskaitos straipsnyje „Elektros, dujų ir kitų paslaugų pirkimai“. 3.2 .2.3.2 Grupės, kaip SGDT paskirtojo tiekėjo dujų rinkai, veikla Grupė atlieka paskirtojo SGD tiekėjo funkciją. Nor int išlaikyti SGD terminalo infrastruktūrą minimaliu režimu, tam tikras gamtinių dujų, tiekiamų per šį terminalą, kiekis yra reikalingas dujų sistemai užpildyti, išdujinti ar perkrauti ir tiekti į Lietuvos gamtinių dujų sistemą ar tarptautinę SGD rinką. SG DT įstatyme ir Gamtinių dujų tiekimo diversifikavimo tvarkos apraše nustatyta, kad reikiamą kiekį turi pristatyti paskirtas tiekėjas (Energetikos ministerijos paskirtas 10-iai metų, paskyrimas baigiasi 2024 m. gruodžio 31 d.), kuris yra sudaręs sutartį su SGD tiekėju. Siekiant užtikrinti SGDT veikimą, paskirtasis tiekėjas parduoda reikiamą dujų kiekį konkurencingoje rinkoje, todėl jo išlaidas, kurios yra išimtinai patiriamos (tuo tarpu kiti dujų tiekėjai tokių išlaidų nepatiria) dėl tokios paskirtojo tiekėjo veiklos pobūdžio, kompensuoja dujų perdavimo sistemos operatorius sumokėdamas SGDT lėšas iš biudžeto, į kurį gamtinių dujų tiekėjai perveda iš galutinių vartotojų surinktą SGDT saugumo dedamąją. Atitinkamai Grupė uždirba SGDT lėšų pajamas. SG DT lėšų pajamos pripažįstamos per laikotarpį, išrašant PVM sąskaitas faktūras dujų perdavimo sistemos operatoriui pagal iš jo gautas ataskaitas, kuriose pateikiama informacija apie išdujintą ir (arba) perkrautą SGD kiekį bei taip pat apie SGD kiekį, kurį sunaudojo Grupė technologiniams poreikiams SGD terminale. SGDT lėšų pajamos pripažįstamos pajamomis pelno (nuostolių) ataskaitos straipsnyje „Pajamos pagal sutartis su klientais“. SGDT saugumo dedamosios pajamos pateikiamos 8 pastabos eilutėje „SGDT saugumo dedamosios pajamos“. SG DT saugumo dedamosios pajamos yra reguliuojamos (3.2.4 pastaba). 3.2.3 Kitos reikšmingos pajamos pagal sutartis su klientais 3.2. 3.1 Naujų vartotojų prijungimo ir galios didinimo mokesčiai Gr upė gauna naujų vartotojų prijungimo prie elektros ir gamtinių dujų skirstymo tinklų bei galios didinimo paslaugų pajamas (8 pastaba, eilutė „Naujų vartotojų prijungimo ir galios didinimo mokesčių pajamos“). Grupės gauti prijungimo ir galios didinimo mokesčiai yra negrąžinami išankstiniai mokesčiai, kuriuos moka klientai už prijungimą prie elektros ir dujų skirstymo tinklo bei galios didinimą. 2022 m. metinis pranešimas / Konsoliduotos finansinės ataskaitos / Aiškinamasis raštas Turinys » 326 / 468 Grupė pasirašo atskiras sutartis su klientais dėl prijungimo paslaugų. Grupė taip pat pasirašo sutartį su privačiais klientais ir verslo klientais dėl elektros ir dujų skirstymo. Parduodant elektros ir dujų skirstymo paslaugas, prijungimo prie tinklų ir galios didinimo mokesčiai nėra laikomi atskiru įsipareigojimu, kadangi jie yra tarpusavyje glaudžiai susiję. Todėl prijungimo ir galios didinimo mokesčių pajamos yra atidedamos ir pripažįstamos pajamomis per numatomą vidutinį jungimo paslaugą teikiančio turto naudingo tarnavimo laiką, kuris yra 27 metai elektros tinklui ir 46–55 metai dujų tinklui. Iš klientų gauti atidedami prijungimo ir galios didinimo mokesčiai yra apskaitomi kaip ateinančių laikotarpių pajamos, sutarčių įsipareigojimas (34 pastaba). Rem iantis prijungimo sutartimis klientas privalo sumokėti avansą prieš pradedant prijungimo darbus. Iš klientų gauti avansai apskaitomi kaip gauti išankstiniai apmokėjimai, sutarčių įsipareigojimas (34 pastaba). 3.2.4 Kainų ir pelningumo reguliavimas Kai kurių atskirų Grupės įmonių ir jų vykdomų veiklų pelningumas yra reguliuojamas VERT tvirtinant paslaugų kainas ateinantiems metams. Kainų lygis priklauso nuo numatomų ateinančių metų sąnaudų, prognozuojamos teikiamų paslaugų apimties, ankstesniais laikotarpiais uždirbto pelno nukrypimo nuo reguliuojamo dydžio ir kitų dalykų. Faktinės per metus Grupės reguliuojamų veiklų patirtos sąnaudos gali skirtis nuo prognozuojamų tvirtinant kainas, taip pat faktinė paslaugų apimtis gali skirtis nuo prognozuojamos. Tokiu būdu reguliuojamų veiklų faktinis pelnas gali nukrypti nuo reguliuojamo lygio, ir skirtumas turės įtakos ateities paslaugų kainoms. Grupė paprastai nepripažįsta reguliuojamos veiklos turto ar įsipareigojimų, kurių paskirtis yra išeliminuoti susidariusius skirtumus tarp einamųjų metų pelno ir reguliuojamo lygio, jeigu gautas skirtumas bus padengtas / atlygintas tik per paslaugų teikimą ateityje, išskyrus nurodytus 5.14 pastaboje. 3.2.4.1 Su elektros energija susijusios veiklos reguliavimas VERT reguliuoja elektros energijos perdavimo, skirstymo ir visuomeninio tiekimo kainas bei visuomeninės elektros energijos kainas nustatydama kainos viršutines ribas. Grupė yra visuomeninis elektros energijos tiekėjas, kuris tiekia elektros energiją buitiniams vartotojams, kurie nepasirinko nepriklausomo elektros energijos tiekėjo, taikant visuomeninės elektros energijos kainą. VERT reguliuoja visuomeninės elektros energijos kainą nustatydama viršutines kainas, taikomas elektros energijos pirkimo, perdavimo, skirstymo paslaugoms ir visuomeninio tiekimo paslaugos mokesčiui, nustatydama konkrečias kainas, taikomas VIAP paslaugoms ir elektros energijos sisteminėms paslaugoms, ir pridėdama skirtumą, kuris susidarė tarp faktinės elektros energijos pirkimo kainos ir praėjusiame laikotarpyje prognozuotos elektros energijos kainos. VE RT reguliuoja izoliuoto elektros energetikos sistemos darbo ir rezervinės galios užtikrinimo paslaugų kainas nustatydama kainos arba pajamų viršutines ribas. Kl ientams, kuriems užtikrinamas garantinis tiekimas, taikoma garantinio tiekimo kaina, kurią reguliuoja VERT ir kuri apskaičiuojama vidutinei praėjusio ataskaitinio mėnesio elektros energijos biržos kainai, susiformavusiai Lietuvos kainų zonoje, pritaikius 1,15 koeficientą buitiniams vartotojams ir 1,25 nebuitiniams vartotojams. 3.2.4.2 Su dujomis susijusios veiklos reguliavimas VE RT reguliuoja perdavimo ir skirstymo kainas nustatydama viršutines kainas ir SGDT saugumo dedamosios kainą nustatydama konkrečią kainą. Sus kystintos gamtinės dujos parduodamos reguliuojamiems (prižiūrimiems) energijos gamintojams už rinkos kainą, kurią nustato ir tvirtina VERT. Nereguliuojamoje rinkoje gamtinių dujų pardavimai atliekami nustatant šalių sutartą kainą. VERT taip pat atidžiai prižiūri gamtinių dujų tiekimo buitiniams vartotojams veiklą Lietuvoje. Nors kainos nėra reguliuojamos teisės aktais, Grupė užima didžiąją rinkos dalį (daugiau nei 99 %) ir laikoma turinčia monopolininkės statusą. 3.3 Kitos pajamos 3.3.1 Veiklos nuomos pajamos Vei klos nuomos pajamos yra pripažįstamos lygiomis dalimis per nuomos laikotarpį. 3.4 Sąnaudų pripažinimas Sąnaudos pripažįstamos pelno (nuostolių) ataskaitoje kaupimo principu, kai jos yra patiriamos. 3.5 Pelno mokestis ir atidėtas mokestis 3.5.1 Pelno mokestis At askaitinių ir praėjusių metų pelno mokesčio turtas ir įsipareigojimai yra apskaityti suma, kuri, tikimasi, bus atgauta iš arba sumokėta mokesčius administruojančiai institucijai. Skaičiuojant pelno mokestį taikomi tokie mokesčių tarifai ir vadovaujamasi tokiais mokesčių įstatymais, kurie galiojo ar iš esmės galiojo finansinės padėties ataskaitos datą. Pelno mokestis apskaičiuojamas nuo pelno prieš mokesčius. Skaičiuodama pelno mokestį, Grupė laikosi šalyse, kuriose veikia Grupė ir kuriose Grupės įmonės uždirba apmokestinamas pajamas, galiojančių įstatymų. Standartinis Lietuvos įmonėms taikomas pelno mokesčio tarifas yra 15 proc., Lenkijos – 19 proc., Suomijos – 20 proc. Latv ijos ir Estijos įmonės moka standartinį 20 proc. (tam tikrais atvejais – 14 proc.) pelno mokestį nuo paskirstomojo pelno. Lietuvoje mokestiniai nuostoliai gali būti keliami neribotą laikotarpį išskyrus nuostolius, kurie susidarė dėl vertybinių popierių ir (arba) išvestinių priemonių perleidimo. Toks perkėlimas nutraukiamas, jeigu Grupė pakeičia veiklą, dėl kurios šie nuostoliai susidarė, išskyrus atvejus, kai Grupė veiklos nebetęsia dėl nuo jos nepriklausančių priežasčių. Nuostoliai iš vertybinių popierių ir (arba) išvestinių priemonių perleidimo gali būti keliami 5 metus ir padengiami tik iš tokio paties pobūdžio sandorių pelno. Perkeliamų mokestinių nuostolių suma negali viršyti 70 proc. mokesčių mokėtojo finansinių metų apmokestinamojo pelno. Grupės finansinės padėties ataskaitoje avansu sumokėtas pelno mokestis bei apskaityti pelno mokesčio įsipareigojimai rodomi sudengiant juos, kai jie yra susiję su ta pačia mokesčius administruojančia institucija. 2022 m. metinis pranešimas / Konsoliduotos finansinės ataskaitos / Aiškinamasis raštas Turinys » 327 / 468 3.5.2 Atidėtasis mokestis Atidėtasis mokestis apskaitomas balansinių įsipareigojimų metodu. Atidėtųjų mokesčių turtas ir įsipareigojimai yra pripažįstami būsimų mokesčių tikslais, pažymint skirtumus tarp turimo turto ir įsipareigojimų likutinės vertės finansinėse ataskaitose ir jų atitinkamos mokestinės bazės. Atidėtųjų mokesčių įsipareigojimai yra pripažįstami visiems laikiniems skirtumams, kurie vėliau didins apmokestinamąjį pelną, o atidėtųjų mokesčių turtas pripažįstamas tik ta dalimi, kuri tikėtinai ateityje sumažins apmokestinamąjį pelną. Toks turtas ir įsipareigojimai yra nepripažįstami, jei laikini skirtumai yra susiję su prestižu, arba jei nesusijusio su verslo jungimu sandorio metu pripažintas turtas ar įsipareigojimai nedaro įtakos nei apmokestinamojo, nei finansiniam pelnui ar nuostoliui. Atidėtojo mokesčio turto likutinė vertė peržiūrima kiekvieną kartą sudarant finansinių ataskaitų rinkinį ir yra sumažinama, jeigu nėra tikėtina, kad ateityje bus gautas pakankamas apmokestinamas pelnas šiam turtui ar jo daliai realizuoti. Atidėtojo mokesčio turto suma sumažinama iki sumos, kuri tikėtinai ateityje sumažins apmokestinamąjį pelną. Atidėtasis mokestis apskaičiuojamas taikant mokesčio tarifus, kuriuos numatoma taikyti, kai bus realizuojamas susijęs atidėtojo mokesčio turtas arba įvykdomas atidėtojo mokesčio įsipareigojimas. Atidėtojo mokesčio turtas ir įsipareigojimai sudengiami, kai egzistuoja teisiškai pagrindžiama teisė sudengti ataskaitinio laikotarpio mokesčių turtą su ataskaitinio laikotarpio mokesčių įsipareigojimais ir kai atidėtasis mokestis susijęs su ta pačia fiskaline institucija. 3.5.3 Pelno mokestis ir atidėtasis mokestis už ataskaitinį laikotarpį Ataskaitinio laikotarpio ir atidėtieji mokesčiai turi būti pripažinti pajamomis ar sąnaudomis ir įtraukti į laikotarpio grynąjį pelną ar nuostolį, išskyrus atvejus, kai mokestis atsiranda iš sandorio ar įvykio, kuris pripažįstamas tiesiogiai nuosavybėje arba kitose bendrosiose pajamose tą patį ar kitą laikotarpį arba atsiranda iš verslo jungimo. 3.6 Pelnas (nuostolis), tenkantis vienai akcijai (EPS) Paprastas EPS apskaičiuojamas dalijant metinį pelną, priskirtiną patronuojančiosios įmonės paprastosios nuosavybės savininkams, iš tuo laikotarpiu esančių apyvartoje paprastųjų akcijų skaičiaus svertinio vidurkio. 3.7 Sumažintas pelnas, tenkantis vienai akcijai Sumažintas pelnas, tenkantis vienai akcijai, apskaičiuojamas dalijant metinį pelną, priskirtiną patronuojančiosios įmonės paprastosios nuosavybės savininkams (patikslinus jį atsižvelgiant į konvertuojamųjų privilegijuotųjų akcijų dalį), iš tuo laikotarpiu esančių apyvartoje paprastųjų akcijų skaičiaus svertinio vidurkio ir pridedant paprastųjų akcijų, kurios bus išleidžiamos pelną vienai akcijai mažinančių potencialių paprastųjų akcijų konvertavimo į paprastąsias akcijas momentu, skaičiaus svertinį vidurkį. 3.8 Dividendų paskirstymas Dividendų paskirstymas patronuojančiosios bendrovės akcininkams pripažįstamas įsipareigojimu Grupės finansinėse ataskaitose tuo laikotarpiu, kuriame patronuojančiosios bendrovės akcininkai patvirtina dividendus. 3.9 Nematerialusis turtas 3.9.1 Patentai, licencijos ir prekių ženklai Patentai, licencijos ir prekių ženklai iš pradžių vertinami įsigijimo savikaina, o jų amortizacija yra skaičiuojama taikant tiesiogiai proporcingą metodą per numatytą naudingo tarnavimo laiką. Amortizacija skaičiuojama taikant tiesiogiai proporcingą metodą per numatytą naudingo tarnavimo laiką 3–5 metus arba per licencijos ir (arba) patento konkretų galiojimo laiką, jeigu toks nustatytas. Naudingo tarnavimo laikotarpis yra peržiūrimas kiekvienais metais. 3.9.2 Programinė įranga Įsigytos kompiuterių programinės įrangos licencijos kapitalizuojamos remiantis su konkrečios programinės įrangos įsigijimu ir parengimu naudojimui susijusiomis išlaidomis. Šios išlaidos amortizuojamos per įvertintą naudingo tarnavimo laikotarpį (2–4 metai). 3.9.3 Servitutai Į Grupės nematerialųjį turtą įeina „Servitutai“, kurie apima Grupės teises servitutų pagrindu naudotis žemės sklypais priklausančiais trečiosioms šalims priklausančiais žemės sklypais. Servitutai apima įstatymu ir sandoriu nustatytus servitutus: − Įstatymo nustatyti servitutai apima Grupės teises įstatymo nustatytų servitutų pagrindu naudotis trečiųjų asmenų nuosavybės teise priklausančiais žemės sklypais, kuriuose iki 2004 m. liepos 10 d. buvo įrengti elektros tinklai. − Sandoriu nustatyti servitutai sudaro Grupės teises naudotis šių servitutų pagrindu trečiųjų asmenų nuosavybės teise priklausančiais žemės sklypais, kuriuose nuo 2018 m. buvo statomi elektros tinklai. Nematerialiojo turto (teisės naudotis servitutą turinčia žeme) naudingo tarnavimo laikas yra neribotas, todėl šis turtas nėra amortizuojamas. Nematerialiojo turto naudingo tarnavimo laikas yra neterminuotas, nes teisė naudotis žeme suteikiama neribotam laikui pagal susitarimus dėl žalos atlyginimo už servitutus ir Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą. Atitinkamai Grupė išsaugo teisę naudotis žeme (kuriai taikomi servitutai), neatsižvelgiant į ant minėtos žemės pastatyto Grupės turto būklę, remontą ar atnaujinimą. Kadangi šios teisės naudotis žeme sutartys sudarytos kaip neriboto laiko sandoriai, sandoriu ir įstatymu numatyti servitutai nepatenka į 16-ojo TFAS „Nuoma“ taikymo sritį. Taip yra todėl, kad nuoma suteikia teisę valdyti identifikuoto turto naudojimą nurodytą laiką mainais už atlygį. Nustatant, ar sutartis yra nuoma „neriboto laiko“ nėra nurodytas laiko tarpas. Todėl „neriboto laiko“ sandoris neturi esminės nuomos savybės, t. y. neatitinka nuomos apibrėžties, nes nesuteikia teisės naudoti nuomojamą turtą nurodytą laiko tarpą. „Neriboto laiko“ sandoris yra amžinai trunkanti nuosavybės dalies forma. Tačiau Grupė apskaitė atidėjinius žemės savininkams kompensacijoms už servitutus pagal 37-ojo TAS „Atidėjiniai, neapibrėžtieji įsipareigojimai ir neapibrėžtasis turtas“ reikalavimus (3.23 pastaba „Atidėjiniai“). Jei atidėjiniai yra pakartotinai įvertinami dėl pagrindinių prielaidų pokyčių pagal Grupės apskaitos politikos pasirinkimą, atitinkami patikslinimai yra parodomi nematerialiojo turto straipsniuose. Grupė atlieka servitutų turto galimo vertės sumažėjimo testus lygindama jo atsiperkamąją vertę su likutine verte bent kartą per metus arba tuo momentu, kai tik atsiranda vertės sumažėjimo požymių. Pasikeitus turto vertei, toks pokytis apskaitomas mažinant / didinant servitutų turto vertę. 2022 m. metinis pranešimas / Konsoliduotos finansinės ataskaitos / Aiškinamasis raštas Turinys » 328 / 468 3.9.4 Specialiosios žemės naudojimo sąlygos (apsaugos zonos) Grupės nematerialųjį turtą apima Grupės įsipareigojimai registruoti ir teisė naudoti trečiosios šalies žemę remiantis specialiomis žemės naudojimo sąlygomis. Taikoma apskaitos politika yra panaši į tą, kuri taikoma nematerialiajam turtui „Servitutai“. 3.9.5 Kitas nematerialusis turtas Nematerialusis turtas, iš kurio tikimasi gauti ekonominės naudos ateityje, apskaitomas įsigijimo savikaina, atėmus sukauptos amortizacijos ir vertės sumažėjimo nuostolius. Amortizacija skaičiuojama taikant tiesiogiai proporcingą (tiesinį) metodą per 3–4 metų įvertintą ekonominės naudos gavimo laikotarpį. Verslo jungimų metu įsigytas nematerialusis turtas pradinio pripažinimo metu yra apskaitomas tikrąja verte įsigijimo dieną (kuri ir laikoma jo savikaina) ir finansinėse ataskaitose parodomas atskirai nuo prestižo. Vėliau verslo jungimų metu įsigytas ilgalaikis nematerialusis turtas yra apskaitomas įsigijimo savikaina, atėmus sukauptą amortizaciją ir vertės sumažėjimus tuo pačiu principu, kaip atskirai įsigytas nematerialusis turtas. Grupės nematerialiojo turto amortizacijos sąnaudos apskaitomos pelno (nuostolių) ataskaitos straipsnyje „Nusidėvėjimas ir amortizacija“. Verslo jungimo metu įgytoms licencijoms (licencijos gaminti elektros energiją su skatinamuoju tarifu) nustatytas 12 metų naudingo tarnavimo laikotarpis. 3.10 Ilgalaikis materialusis turtas Apskaitos politika pagal turto grupes: Savikaina Perkainota verte Žemė Pastatai Skirstomieji dujotiekiai, dujų technologinė įranga ir statiniai Elektros tinklai ir jų statiniai Hidroelektrinės ir hidroakumuliacinės elektrinės turtas Kitas ilgalaikis materialusis turtas Vėjo jėgainės ir jų įrenginiai Nebaigta statyba Kombinuoto ciklo blokas ir Rezervinė elektrinė Kogeneracinės jėgainės Nebaigta statyba Nebai gta statyba priskiriama įvairioms turto grupėms, todėl dalis šių grupių turto apskaitoma savikainos metodu, kita dalis – perkainota verte. Įs igijimo savikaina apima ilgalaikio materialiojo turto dalių pakeitimo išlaidas, kai jos patiriamos, jei šios išlaidos atitinka turto pripažinimo kriterijus. Pakeistos turto dalies likutinė vertė yra nurašoma. Pakeistos turto dalies likutinė vertė yra nurašoma. Remonto išlaidos yra pridedamos prie likutinės turto vertės, jei yra tikėtina, kad Grupė ateityje iš šių išlaidų gaus ekonominę naudą ir jei jas galima patikimai įvertinti. Visos kitos remonto ir techninės priežiūros išlaidos yra apskaitomos pelno (nuostolių) ataskaitoje tą finansinį laikotarpį, kai patiriamos. Ilgalaikis materialusis turtas apima atsargines dalis, atsarginius įrenginius ir priežiūros įrenginius, kai jie atitinka ilgalaikio materialiojo turto apibrėžimą. Turto likvidacinės vertės ir naudingo tarnavimo laikotarpiai nors kartą per metus peržiūrimi ir, prireikus, koreguojami. Skolinimosi išlaidų apskaita atskleista 3.15.2 pastaboje. Kai turtas nurašomas arba kitaip perleidžiamas, jo įsigijimo savikaina bei susijęs sukauptas nusidėvėjimas toliau nebeapskaitomi finansinėse ataskaitose, o su tuo susijęs pelnas arba nuostolis apskaitomas pelno (nuostolių) ataskaitoje. Pelnas arba nuostolis, perleidus ilgalaikį materialųjį turtą, yra apskaičiuojami iš gautų pajamų atimant parduoto turto likutinę vertę. Pardavus perkainotą turtą, atitinkama perkainojimo rezervo dalis perkeliama į nepaskirstytąjį pelną. Nebaigta statyba perkeliama į atitinkamas ilgalaikio materialiojo turto grupes tuomet, kai nebaigta statyba užbaigiama ir turtas yra parengtas jo numatytam naudojimui. Likutinės vertės padidėjimas dėl ilgalaikio materialiojo turto perkainojimo pripažįstamas konsoliduotos bendrųjų pajamų ataskaitos kitose bendrosiose pajamose ir kaupiamas perkainojimo rezerve nuosavo kapitalo dalyje. Tačiau padidėjimas pripažįstamas pelno (nuostolių) ataskaitoje tiek, kiek jis panaikina to paties turto likutinės vertės sumažėjimą dėl perkainojimo, anksčiau pripažinto pelnu ar nuostoliais. Likutinės vertės sumažėjimas, susijęs su turto perkainojimu, pripažįstamas pelnu arba nuostoliais; vertės sumažėjimai, kurie atsveria to paties turto ankstesnius vertės padidėjimus, pripažįstami kitose bendrosiose pajamose ir pateikiami mažinant perkainojimo rezervą. Kiekvienais metais skirtumas tarp nusidėvėjimo, apskaičiuoto pagal turto perkainotą likutinę vertę (kai perkainojant likutinė vertė padidėja), pripažinto pelnu arba nuostoliu, ir nusidėvėjimo, apskaičiuoto pagal to turto pirminę įsigijimo savikainą, perkeliamas iš perkainojimo rezervo į nepaskirstytą pelną, įvertinus atidėtojo mokesčio poveikį. Ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimas apskaičiuojamas taikant tiesiogiai proporcingą (tiesinį) metodą, nurašant turto įsigijimo / perkainotą vertę žemiau jų likvidacinės vertės per šiuos įvertintus naudingo tarnavimo laikotarpius (metais): Ilgalaikio materialiojo turto grupė Naudingo tarnavimo laikotarpis (metais) Pastatai 8–75 Elektros tinklai ir jų statiniai - elektros ir ryšių įtaisai 20–25 - elektros skirstymo įranga 15–45 - elektros įrenginiai 15–35 - kiti įrenginiai 5–50 Skirstomieji dujotiekiai, dujų technologinė įranga ir statiniai 18–55 Hidroelektrinės ir hidroakumuliacinės elektrinės turtas ir Kombinuoto ciklo blokas ir rezervinė elektrinė Hidroelektrinės ir hidroakumuliacinės elektrinės turtas: - vandentakos hidrotechniniai statiniai ir įrengimai 75 - slėgiminiai vamzdynai 50 - hidrotechninės turbinos 25–40 - kiti įrenginiai 8–15 Rezervinės elektrinės statiniai ir įrenginiai: - statiniai ir infrastruktūra 10–70 - šilumos ir elektros įrenginiai 10–60 - matavimo prietaisai ir įranga 5–30 - kiti įrenginiai 8–15 Kombinuoto ciklo bloko statiniai ir įrenginiai: - statiniai ir infrastruktūra 20–50 - elektros linijos 20–40 - elektros gamybos įrenginiai 20–50 Vėjo jėgainės ir jų įrenginiai 20–30 Kogeneracinės jėgainės ir jų įrenginiai 30–45 Kitas ilgalaikis materialusis turtas 2–35 2022 m. metinis pranešimas / Konsoliduotos finansinės ataskaitos / Aiškinamasis raštas Turinys » 329 / 468 3.11 Naudojimo teise valdomas turtas Naudoj imo teise valdomas turtas yra turtas, kuris parodo Grupės teisę naudotis nuomojamu turtu nuomos laikotarpiu. Grupė pripažįsta naudojimo teise valdomą turtą visų rūšių nuomai, įskaitant naudojimo teise valdomo turto nuomą subnuomos atveju, išskyrus nematerialiojo turto nuomą, trumpalaikę nuomą ir mažaverčio turto nuomą. 3.11. 1 Naudojimo teise valdomo turto pirminis vertinimas Nuom os pradžios datą Grupė naudojimo teise valdomą turtą įvertina savikaina. Naudojimo teise valdomo turto savikainą sudaro: nuomos įsipareigojimo pirminio vertinimo suma, bet kokie nuomos mokesčiai pradžios datą arba iki jos, atėmus bet kokias gautas nuomos paskatas; bet kokios Grupės patirtos pirminės tiesioginės išlaidos; ir išlaidų, kurias Grupė patirs išmontuodama ir pašalindama nuomojamą turtą, tvarkydama jo buvimo vietą arba atkurdama tokią nuomojamo turto būklę, kokios reikalaujama pagal nuomos sąlygas, įvertis, nebent tos išlaidos patiriamos atsargoms gaminti. Grupė prisiima su šiomis išlaidomis susijusį įsipareigojimą pradžios datą arba pasinaudojusi nuomojamu turtu tam tikrą konkretų laikotarpį. Grupė pripažįsta šias išlaidas kaip dalį naudojimo teise valdomo turto savikainos, kai yra prisiimamas įsipareigojimas dėl šių išlaidų. 3.11. 2 Naudojimo teise valdomo turto vėlesnis vertinimas Po pradžios datos Grupė naudojimo teise valdomą turtą vertina taikydama savikainos metodą. Taikydama savikainos metodą, Grupė naudojimo teise valdomą turtą vertina savikaina atėmusi visą sukauptą nusidėvėjimą ir visus sukauptus vertės sumažėjimo nuostolius, pakoreguotus dėl nuomos įsipareigojimo pakartotinio įvertinimo. Jeigu iki nuomos laikotarpio pabaigos Grupei perleidžiama nuomojamo turto nuosavybės teisė arba jeigu naudojimo teise valdomo turto kaina rodo, kad Grupė pasinaudos pasirinkimo pirkti teise, Grupė skaičiuoja naudojimo teise valdomo turto nusidėvėjimą nuo pradžios datos iki nuomojamo turto naudingo tarnavimo laiko pabaigos. Kitu atveju Grupė naudojimo teise valdomo turto nusidėvėjimą skaičiuoja nuo pradžios datos iki ankstesnės iš šių datų: naudojimo teise valdomo turto naudingo tarnavimo laiko pabaigos arba nuomos laikotarpio pabaigos. Naudojimo teise valdomas turtas nudėvimas tiesiniu metodu. Grupė naudojimo teise valdomą turtą finansinės padėties ataskaitoje pateikia atskirai nuo ilgalaikio materialiojo turto. 3.12 Nefinansinio turto vertės sumažėjimas Kiekvienų finansinių ataskaitų datą Grupė peržiūri likutinę ilgalaikio materialiojo, nematerialiojo turto ir naudojimosi teise valdomos turto vertę, kad nustatytų, ar yra kokių nors požymių, kad šio turto vertė sumažėjo. Jei tokių požymių yra, Grupė įvertina šio turto atsiperkamąją vertę tam, kad būtų galima įvertinti vertės sumažėjimą (jei toks yra). Kai neįmanoma įvertinti individualaus turto atsiperkamosios vertės, yra paskaičiuojama pajamas generuojančios turto grupės, kuriai šis turtas priklauso, atsiperkamoji vertė. Kai gali būti nustatytas patikimas ir nuoseklus paskirstymo pagrindas, turtas yra paskirstomas atskiriems pajamas generuojančio turto vienetams, priešingu atveju turtas yra paskirstomas mažesnėms pajamas generuojančio turto vienetų grupėms, kurioms gali būti nustatytas patikimas ir nuoseklus paskirstymo pagrindas. Ilgalaikio nematerialiojo turto, kurio naudingo tarnavimo laikotarpis yra neapibrėžtas, prestižo ir nematerialiojo turto, kuris nėra dar paruoštas naudojimui, vertės sumažėjimo testai yra atliekami kiekvienų finansinių ataskaitų datą bei, kai yra vertės sumažėjimo požymių. Atsiperkamoji vertė yra didesnioji iš tikrosios vertės, atėmus perleidimo išlaidas, ir naudojimo vertės. Įvertinant naudojimo vertę, tikėtini grynieji būsimieji pinigų srautai yra diskontuojami iki dabartinės vertės naudojant diskonto normą, įvertintą pagal dabartines rinkos sąlygas, dabartinę pinigų laiko vertę bei su turtu susijusią riziką, į kurią nebuvo atsižvelgta įvertinant grynuosius būsimuosius pinigų srautus. Jei turto (arba pinigus generuojančio vieneto, toliau – PGV) įvertinta atsiperkamoji vertė yra mažesnė nei šio turto likutinė vertė, likutinė turto (arba PGV) vertė sumažinama iki atsiperkamosios šio turto vertės. Nuostoliai dėl vertės sumažėjimo iš karto pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje. Jei po nuostolio dėl vertės sumažėjimo pripažinimo turto vertė padidėja, tai likutinė turto (arba PGV) vertė padidinama iki naujai apskaičiuotos turto atsiperkamosios vertės, bet taip, kad padidėjimas neviršytų likutinės šio turto (arba PGV) vertės, jei nuostoliai dėl vertės sumažėjimo ankstesniais metais nebūtų buvę pripažinti. Turto vertės sumažėjimo atstatymas pripažįstamas pelno (nuostolių) ataskaitoje iš karto. 3.13 Investicinis turtas Inv esticinį turtą sudaro Grupės pastatai ir statiniai, kurie laikomi uždirbti nuomos pajamas arba tikintis vertės padidėjimo. Investicinis turtas pirminio pripažinimo metu apskaitomas įsigijimo savikaina, o vėliau tikrąja verte, kurią nustato nepriklausomi turto vertintojai. Investicinio turto nusidėvėjimas neskaičiuojamas, pelnas ar nuostoliai dėl tikrosios vertės pasikeitimo sudarant finansines ataskaitas, parodomi ataskaitinio laikotarpio pelno (nuostolių) ataskaitoje. Per kėlimai į investicinį turtą ir iš jo atliekami tik tada, kai pasikeičia turto paskirtis. Tam tikras nekilnojamasis turtas gali būti naudojamas Grupės, o nenaudojama dalis gali būti skiriama nuomos pajamoms uždirbti arba tikintis turto vertės padidėjimo. Jeigu Grupės naudojama turto dalis gali būti atskirai parduota, turto dalys apskaitomos atskirai. Grupės naudojama turto dalis apskaitoma vadovaujantis 16-ojo TAS, o skirta turto nuomos pajamoms uždirbti – 40-ojo TAS reikalavimais. 3.14 Ilgalaikis turtas, skirtas parduoti Il galaikis turtas, skirtas parduoti, apskaitomas žemesne iš likutinės vertės ir tikrosios vertės, atėmus numatomas pardavimo išlaidas, jeigu jo likutinę vertę ketinama atgauti iš pardavimo sandorio, o ne iš nepertraukiamo naudojimo. 3.15 Finansinės priemonės Fi nansinė priemonė – tai bet kuri sutartis, dėl kurios pas vieną ūkio subjektą atsiranda finansinis turtas, o pas kitą – finansinis įsipareigojimas ar nuosavybės priemonė. 3.15.1 Finansinis turtas Gr upė finansinį turtą skirsto į žemiau nurodytas 3 kategorijas: − finansinį turtą, kuris vėlesniais laikotarpiais vertinamas amortizuota savikaina; − finansinį turtą, kuris vėlesniais laikotarpiais vertinamas tikrąja verte, tikrosios vertės pasikeitimą pripažįstant kitomis bendrosiomis pajamomis (toliau – TVKBP); ir − finansinį turtą, kuris vėlesniais laikotarpiais vertinamas tikrąja verte, tikrosios vertės pasikeitimą pripažįstant pelnu ar nuostoliais (toliau – TVPN). 2022 m. metinis pranešimas / Konsoliduotos finansinės ataskaitos / Aiškinamasis raštas Turinys » 330 / 468 Finansinio turto pirkimas arba pardavimas pagal sutartį, pagal kurios sąlygas turtą reikia pristatyti per tam tikrą, paprastai nustatytą atitinkamos rinkos taisyklėse arba susitarime (prekyba įprastu būdu), laikotarpį, pripažįstamas sandorio sudarymo dieną, t. y. datą, kurią Grupė įsipareigoja pirkti ar parduoti finansinį turtą. Sandorio išlaidos apima visus mokesčius ir komisinius, kurių Grupė nebūtų mokėjusi, jei nebūtų sudariusi finansinės priemonės sutarties. Tam, kad finansinis turtas būtų priskiriamas ir vertinamas amortizuota savikaina arba TVKBP, pinigų srautai atsirandantys iš finansinio turto turi būti tik pagrindinės sumos ir palūkanų mokėjimai (toliau – SPPI) nuo pagrindinės nepadengtos sumos. Šis vertinimas vadinamas SPPI testu ir atliekamas kiekvienai finansinei priemonei. Finansinis turtas, susijęs su pinigų srautais, kurie nėra SPPI, yra priskiriamas ir vertinamas TVPN, nepriklausomai nuo verslo modelio. Nuo šio finansinio turto apskaičiuotos palūkanų pajamos yra pripažįstamos finansinės veiklos pajamomis amortizuojant efektyvių palūkanų normos metodu. Visas pelnas arba nuostoliai, atsirandantys dėl turto nurašymo, pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje. Vertės sumažėjimo nuostoliai yra apskaitomi kaip kitos sąnaudos (11 pastaba) pelno (nuostolių) ataskaitoje. Finansinio turto skirstymas po pirminio pripažinimo į pirmiau aprašytas kategorijas pagrįstas verslo modeliu, kurį Grupė taiko valdydama finansinį turtą bei turto pinigų srauto ypatybes. Finansinio turto grupei taikomas verslo modelis nustatomas lygmeniu, kuriuo matyti, kaip visos finansinio turto grupės kartu valdomos siekiant konkretaus Grupės verslo tikslo. Taikomam verslo modeliui neturi įtakos Grupės vadovybės ketinimai pavienių priemonių atžvilgiu. Grupė gali taikyti daugiau nei vieną verslo modelį savo finansiniam turtui valdyti. Atsižvelgiant į verslo modelį, taikomą valdant finansinio turto grupę, finansinio turto apskaita yra tokia: 3.15.1.1 Finansinis turtas, vėlesniais laikotarpiais vertinamas TVKBP Grupė turi tik išvestinių priemonių, kurios vėlesniais laikotarpiais vertinamos TVKBP. Daugiau informacijos pateikiama 3.15.3 pastaboje. 3.15.1.2 Finansinis turtas, vertinamas amortizuota savikaina Amortizuota savikaina vertinamas finansinis turtas vėliau yra apskaitomas naudojant efektyvių palūkanų normos (toliau – EPN) metodą ir turtui gali būti skaičiuojamas vertės sumažėjimas. Amortizuota savikaina yra suma, kuria finansinė priemonė buvo pradžioje pripažinta, atėmus pagrindinės sumos grąžinimus, pridėjus sukauptas palūkanas ir, finansiniam turtui – atėmus bet kokius nurašymus dėl tikėtinų kredito nuostolių. Grupės finansinis turtas vertinamas amortizuota savikaina apima Grupės išduotas paskolas, gautinas sumas bei pinigus ir pinigų ekvivalentus, apskaitomus atsižvelgiant į verslo modelį, kurio tikslas – laikyti finansinį turtą siekiant surinkti sutartyje numatytus pinigų srautus, kuriuos gali sudaryti pinigų srautai susiję su pagrindinės skolos dengimu bei palūkanų įplaukomis. Finansinis turtas pripažįstamas trumpalaikiu turtu, išskyrus tuos atvejus, kuomet jo terminas yra ilgesnis nei 12 mėnesių nuo finansinės padėties ataskaitos parengimo dienos; tokiu atveju jis pripažįstamas ilgalaikiu turtu. 3.15.1.3 Finansinis turtas, vertinamas TVPN Skolos priemonės, kurios neatitinka finansinio turto, vertinamo amortizuota savikaina, arba finansinio turto, vertinamo TVKBP, kriterijų, yra vertinamos kaip finansinis turtas, vertinamas TVPN. Grupė priskiria finansinį turtą prie turto, vertinamo TVPN, jei dėl to išnyktų arba reikšmingai sumažėtų vertinimo arba pripažinimo neatitikimas (kartais vadinamas apskaitos neatitikimu), kuris kitaip atsirastų, jei turtas arba įsipareigojimai būtų vertinami arba jų pelnas ir nuostoliai būtų pripažįstami remiantis skirtingu pagrindu. Pelnas arba nuostoliai iš skolos priemonės vertinimo tikrąja verte apskaitomas pelno (nuostolių) ataskaitoje tuo laikotarpiu, kuomet susidarė. Šiai kategorijai Grupė priskiria investicijas į nuosavybės priemones, kurios netenkina SPPI sąlygų. 3.15.1.4 Efektyvių palūkanų normos metodas EPN metodas taikomas apskaičiuojant finansinio turto amortizuotą savikainą, taip pat atitinkamu laikotarpiu pelno (nuostolių) ataskaitoje paskirstant palūkanų pajamas. EPN – norma, kurią taikant apskaičiuotos būsimos pinigų įplaukos tikėtinu finansinio turto galiojimo laikotarpiu, tiksliai diskontuojamos iki finansinio turto bendrosios likutinės vertės, kuri rodo finansinio turto amortizuotą savikainą prieš koregavimą dėl bet kokių atidėjinių nuostoliams. Skaičiuodama EPN, Grupė vertina tikėtinus pinigų srautus atsižvelgiant į visas finansinės priemonės sutarties sąlygas (pvz., išankstinį apmokėjimą, pratęsimą, pasirinkimo pirkti ir panašius pasirinkimo sandorius), bet neatsižvelgdamas į tikėtinus kredito nuostolius. Skaičiuojant įtraukiami visi atlygiai ir kitos sumos, kuriuos sutarties šalys sumokėjo arba gavo viena iš kitos ir, kurie yra neatskiriama EPN dalis, sandorių sąnaudos, taip pat visos kitos premijos arba nuolaidos. Skaičiuojant EPN daroma prielaida, kad pinigų srautus ir tikėtiną panašių finansinių priemonių grupės galiojimo laikotarpį galima patikimai įvertinti. Kai pinigų srautų arba finansinės priemonės (arba finansinių priemonių grupės) tikėtino galiojimo laikotarpio patikimai įvertinti neįmanoma, Grupė naudoja sutartyje numatytus pinigų srautus per visą sutartyje numatytą finansinės priemonės (arba finansinių priemonių grupės) galiojimo laikotarpį. 3.15.1.5 Finansinio turto vertės sumažėjimas – tikėtini kredito nuostoliai Grupė atlieka į ateitį orientuotą tikėtinų kredito nuostolių, susijusių su jos skolos priemonėmis, vertinamos amortizuota savikaina, vertinimą nepaisant to, ar egzistuoja vertės sumažėjimo požymių. Grupės patiriami kredito nuostoliai apskaičiuojami, kaip visų sutartyje numatytų pinigų srautų, kuriuos Grupė turi gauti pagal sutartį, ir visų pinigų srautų, kuriuos Grupė tikisi gauti, skirtumas (t. y. visas pinigų trūkumas), diskontuotas taikant pirminę EPN. Pinigų srautus Grupė apskaičiuoja atsižvelgiant į visas finansinės priemonės sutarties sąlygas per tikėtiną tos finansinės priemonės galiojimo laikotarpį, įskaitant turimo užstato pardavimo arba kitokio kredito vertės didinimo, kuris yra neatskiriamas nuo sutarties sąlygų, pinigų srautus. Tikėtini kredito nuostoliai vertinami taip, kad atspindėtų nešališką ir tikėtiną svertinę sumą, nustatomą atsižvelgiant į galimus gauti rezultatus; pinigų laiko vertę; pagrįstą ir patvirtinamą informaciją apie įvykius praeityje ir dabartines sąlygas; bei pagrįstas ir patvirtinamas prognozes dėl įvykių ateityje ir ekonominių sąlygų finansinių ataskaitų sudarymo dieną. Tikėtini galiojimo laikotarpio kredito nuostoliai – tai tikėtini kredito nuostoliai, susidarantys dėl visų galimų įsipareigojimų neįvykdymo įvykių per laikotarpį nuo finansinio turto pirminio pripažinimo iki vėlesnės, finansinio turto padengimo, arba finansinio turto galutinio nurašymo, datos. 2022 m. metinis pranešimas / Konsoliduotos finansinės ataskaitos / Aiškinamasis raštas Turinys » 331 / 468 Grupė siekia, kad tikėtini galiojimo laikotarpio kredito nuostoliai būtų pripažįstami prieš tai, kai finansinė priemonė tampa pradelsta. Paprastai kredito rizika reikšmingai padidėja prieš tai, kai finansinė priemonė tampa laiku neapmokėta arba pastebima kitų su skolininku susijusių pradelsimo veiksnių (pvz., pakeitimas arba restruktūrizacija). Todėl, jei ne per didelėmis išlaidomis ar pastangomis galima gauti pagrįstos ir patvirtinamos informacijos, kuri yra labiau orientuota į ateitį nei apie pradelstus mokėjimus, ja remiamasi vertinant kredito rizikos pasikeitimus. Tikėtini kredito nuostoliai pripažįstami atsižvelgiant į individualiai arba bendrai įvertinta išduotų paskolų ir prekybos gautinų sumų kredito riziką, kurios vertinimas remiasi visa pagrįsta informacija, įskaitant į ateitį orientuotą informaciją. Trumpalaikėms prekybos gautinoms sumoms, kurios neturi reikšmingo finansavimo komponento, Grupė taiko supaprastintą metodą, kaip reikalaujama pagal 9-ąjį TFAS, ir apskaito vertės sumažėjimo nuostolius viso galiojimo laikotarpio kredito nuostolių atžvilgiu nuo gautinų sumų pirminio pripažinimo (5.12 pastaba). Grupės vadovybės sprendimas dėl individualaus vertinimo priimamas atsižvelgiant į galimybę gauti informaciją apie konkretaus skolininko kredito istoriją, finansinę būklę vertinimo datai įskaitant į ateitį orientuotą informaciją, kuri leistų laiku nustatyti konkretaus skolininko reikšmingą kredito rizikos padidėjimą, tokiu būdu leidžiant vadovybei priimti sprendimą dėl viso galiojimo laikotarpio kredito nuostolių pripažinimo konkretaus skolininko atžvilgiu. Nesant patikimų informacijos šaltinių apie skolininko kredito istoriją, finansinę būklę vertinimo datai įskaitant į ateitį orientuotą informaciją, Grupė vertina skolą taikydama bendrąjį vertinimą. Nustatant gautinų sumų galiojimo laikotarpio kredito nuostolius, Grupė bendram vertinimui naudoja nuostolių koeficientų matricą. Nuostolių koeficientų matrica pagrįsta istoriniais duomenimis apie pirkėjų atsiskaitymus už skolas per prekybos gautinų sumų galiojimo laikotarpį ir yra koreguojama atsižvelgiant į ateities prognozes. Nuostolių koeficientai atnaujinami sudarant metines finansines ataskaitas įvertinant ateities veiklos prognozių įtaką, kai šios prognozės rodo ekonominių sąlygų pablogėjimą per ateinančius metus bei vartotojų rūšis. Siekiant apskaičiuoti tikėtinus kredito nuostolius, prekybos gautinos sumos suskirstomos į atskiras grupes pagal bendras kredito rizikos ypatybes. Neatgaunamumo analizė atliekama už kelis paskutinius metus, siekiant nustatyti bendrą įsipareigojimų nevykdymo rodiklį. Skirtingoms vartotojų grupėms yra nustatoma skirtinga nuostolių koeficientų matrica. Ki tų gautinų sumų viso galiojimo laikotarpio tikėtini kredito nuostoliai vertinami taikant individualųjį vertinimą. Grupės vadovybė atlieka individualųjį vertinimą atsižvelgdama į galimybę gauti informaciją apie konkretaus skolininko kredito istoriją, finansinę būklę vertinimo datai, įskaitant į ateitį orientuotą informaciją, kuria remiantis galima būtų laiku nustatyti konkretaus skolininko reikšmingą kredito rizikos padidėjimą, tokiu būdu leidžiant vadovybei priimti sprendimą dėl viso galiojimo laikotarpio kredito nuostolių pripažinimo konkretaus skolininko atžvilgiu. Tikėtinų kredito nuostolių pripažinimo etapai: 1. suteikus paskolą arba sudarius lizingo sutartį Grupė pripažįsta dvylikos mėnesio tikėtinus kredito nuostolius. Paskolos (lizingo) palūkanų pajamos apskaičiuojamos nuo finansinio turto likutinės vertės nekoreguojant jų tikėtinų kredito nuostolių suma; 2. nustačiusi, kad kredito rizika susijusi su paskolos gavėjų arba lizingo klientu, reikšmingai padidėjo, Grupė apskaitos viso paskolos arba lizingo sutarties galiojimo tikėtinus kredito nuostolius. Grupė apskaitos viso paskolos arba lizingo sutarties galiojimo tikėtinus kredito nuostolius. Visi finansinės priemonės galiojimo laikotarpio tikėtini kredito nuostoliai apskaičiuojami tik esant reikšmingam kredito rizikos, susijusios su paskolos gavėju, padidėjimui. Paskolos (lizingo) palūkanų pajamos apskaičiuojamos nuo finansinio turto likutinės vertės nekoreguojant jų tikėtinų kredito nuostolių suma; 3. jeigu Grupė nustato, kad paskolos atgavimas tampa abejotinas, arba lizingo kliento būklė rodo, kad šio kliento skolą reikia priskirti prie abejotinų skolų, tuomet šią paskolą (gautinas lizingo sumas) Grupė priskiria prie finansinio turto, kurio vertė sumažėjo dėl kredito rizikos (abejotinos paskolos ir gautinos sumos). Paskolos (lizingo) palūkanų pajamos apskaičiuojamos nuo finansinio turto likutinės vertės, kuri sumažinama tikėtinų kredito nuostolių suma. 2-ajame etape atliekamas paskolos gavėjo finansinės padėties reikšmingas pablogėjimo įvertinimas lyginant paskolos gavėjo būklę vertinimo metu su būkle buvusia paskolos išdavimo metu. Vėliausias momentas, kai Grupė pripažįsta visus išduotai paskolai ar lizingo sutarčiai tenkančius tikėtinus galiojimo laikotarpio kredito nuostolius, identifikuojamas, kai skolininkas vėluoja apmokėti eilinę įmoką, arba visą skolą ilgiau negu 90 dienų. Esant kitų įrodymų, Grupė apskaito visus išduotai paskolai tenkančius tikėtinus galiojimo laikotarpio kredito nuostolius, neatsižvelgiant į įmokų vėlavimo apmokėti ilgiau negu 90 dienų prielaidą. 3.15. 1.6 Dėl kredito rizikos sumažėjusios vertės (angl. – credit-impaired) finansinis turtas Finansinio turto vertė yra sumažėjusi dėl kredito rizikos įvykus vienam arba daugiau įvykių, kurie neigiamai paveikia tikėtinus būsimus to finansinio turto pinigų srautus. Finansinio turto vertės sumažėjimo dėl kredito rizikos įrodymai yra stebėjimais grindžiami duomenys apie šiuos įvykius (a) dideli skolininko finansiniai sunkumai; (b) sutarties pažeidimai, pavyzdžiui, laiku neapmokėta skola arba įmoka vėluojanti daugiau negu 90 dienų; (c) skolininkui suteikta nuolaida, kurios skolintojas kitu atveju nebūtų suteikęs dėl ekonominių ar sutartyje nurodytų priežasčių, siejamų su skolininko finansiniais sunkumais; (d) išauga tikimybė, kad skolininkas bankrutuos arba bus atliktas kitoks finansinis reorganizavimas; (e) dėl finansinių sunkumų išnyksta finansinio turto aktyvioji rinka; (f) finansinis turtas perkamas arba suteikiamas su didele nuolaida, iš ko matyti patirti kredito nuostoliai. 3.15. 1.7 Finansinio turto pripažinimo nutraukimas Finansinio turto (ar, kur tinkama, dalies finansinio turto ar dalies panašaus finansinio turto grupės) pripažinimas yra nutraukiamas, kai: − baigiasi teisės į finansinio turto pinigų srautus galiojimo laikas; − išlaikoma teisė į pinigų srautus, bet prisiimamas įsipareigojimas sumokėti visą sumą trečiajai šaliai pagal perleidimo sutartį per trumpą laiką; arba − perleidžiama teisė gauti pinigines įplaukas iš turto ir/arba (a) perleidžiama iš esmės visa su finansinio turto nuosavybe susijusi rizika ir nauda, arba (b) nei perleidžiama, nei išlaikoma su finansiniu turtu susijusi rizika ir nauda, bet perleidžiama šio turto kontrolė: − jei neišlaikoma kontrolė, nutraukiamas finansinio turto pripažinimas, o visos perduodant sukurtos arba išlaikytos teisės ir prievolės pripažįstamos atskirai turtu arba įsipareigojimais; − jei išlaikoma kontrolė, toliau pripažįstamas finansinis turtas tiek, kiek toliau kontroliuojamas finansinis turtas. Ver tinant, ar išlaikyta perduoto turto kontrolė, atsižvelgiama į gavėjo gebėjimus parduoti šį turtą. Jei gavėjas praktiškai geba parduoti visą turtą nesusijusiai trečiajai šaliai ir atlikti tai vienašališkai, netaikydamas perdavimui papildomų apribojimų, laikoma, kad kontrolė neišlaikoma. Visais kitais atvejais kontrolė išlaikoma. 2022 m. metinis pranešimas / Konsoliduotos finansinės ataskaitos / Aiškinamasis raštas Turinys » 332 / 468 3.15.2 Finansiniai įsipareigojimai ir išleistos nuosavybės priemonės Skol os ir nuosavybės instrumentai yra priskiriami arba finansiniams įsipareigojimams, arba nuosavybei, priklausomai nuo sutarties turinio. 3.15.2.1 Finansinių įsipareigojimų pirminis pripažinimas ir vertinimas Fi nansiniai įsipareigojimai pirminio pripažinimo metu skirstomi į finansinius įsipareigojimus apskaitomus TVPN, gautas paskolas ir mokėtinas sumas arba išvestines finansines priemones, kurios priskiriamos apsidraudimo priemonėmis veiksmingo apsidraudimo santykiuose. Visi finansiniai įsipareigojimai pirminio pripažinimu metu yra pripažįstami tikrąja verte, o gautų paskolų bei mokėtinų sumų atveju – atėmus tiesiogiai priskirtinas sandorio išlaidas. 3.15. 2.2 Vėlesnis vertinimas Vėliau atliekant finansinių įsipareigojimų vertinimą jie yra skirstomi į dvi kategorijas: − finansiniai įsipareigojimai, vertinami TVPN; − finansiniai įsipareigojimai, vertinami amortizuota savikaina. 3.15. 2.3 Finansiniai įsipareigojimai, kurių tikrosios vertės pokyčiai pripažįstami pelnu ar nuostoliais Fi nansiniai įsipareigojimai, vertinami TVPN, apima finansinius įsipareigojimus, laikomus prekybai, ir finansinius įsipareigojimus, kurie buvo priskirti pirminio pripažinimo metu kaip vertinami TVPN. Fi nansiniai įsipareigojimai yra priskiriami kaip laikomi prekybai, jei jie yra patiriami su atpirkimo tikslu artimiausiu metu. Šiai kategorijai taip pat priskiriamos išvestinės finansinės priemonės, kurias sudarė Grupė ir kurios nėra nurodytos kaip apsidraudimo priemonės apsidraudimo sandoriuose, kaip apibrėžta 9-ajame TFAS. Atskiros įterptosios išvestinės priemonės taip pat priskiriamos kaip laikomos prekybai, nebent jos yra priskiriamos veiksmingoms apsidraudimo priemonėms. Pel nas arba nuostoliai iš šių įsipareigojimų vertės pasikeitimo pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje. Fi nansiniai įsipareigojimai, nurodyti pirminio pripažinimo kaip TVPN metu, yra nurodomi pradinę pripažinimo dieną ir tik tuo atveju, jei tenkinami 9-ojo TFAS kriterijai. 3.15. 2.4 Finansiniai įsipareigojimai, vertinami amortizuota savikaina Po pirminio pripažinimo prekybos mokėtinos sumos, palūkanas uždirbančios paskolos ir obligacijos yra apskaitomi amortizuota savikaina taikant EPN metodą. Pelnas ir nuostoliai yra pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje, kai nutraukiamas įsipareigojimų pripažinimas arba amortizuojami taikant EPN metodą. Am ortizuota savikaina apskaičiuojama atsižvelgiant į nuolaidą ar priemoką įsigyjant, taip pat mokesčius ar išlaidas, kurios yra neatskiriama EPN dalis. EPN amortizacija įtraukiama kaip finansinės išlaidos į pelno (nuostolių) ataskaitą. 3.15. 2.5 Klasifikavimas ir skolinimosi išlaidos Finansiniai įsipareigojimai priskiriami trumpalaikiams, nebent Grupė turi besąlyginę teisę atidėti įsipareigojimo padengimo terminą mažiausiai 12 mėnesių po ataskaitinio laikotarpio pabaigos. Fi nansiniai įsipareigojimai priskiriami ilgalaikiams, jei iki finansinės padėties ataskaitos datos sudaryta finansavimo sutartis įrodo, kad įsipareigojimas finansinės padėties ataskaitos datai pagal pobūdį buvo ilgalaikis. Sk olinimosi išlaidos, tiesiogiai susijusios su turto įsigijimu, statyba ar turto, kuriam pagaminti ar jį paruošti naudojimui ar pardavimui reikia gana daug laiko (daugiau nei vienerių metų), pasigaminimu ar paruošimu naudojimui ar pardavimui, yra pridedamos prie šio turto įsigijimo savikainos tol kol šis turtas visiškai parengiamas naudojimui ar pardavimui. Visos kitos skolinimosi išlaidos yra pripažįstamos sąnaudomis, iškart kai yra patiriamos. Palūkanų pajamos, susijusios su laikinu skolintų lėšų investavimu iki jos bus panaudotos turto įsigijimui, yra atimamos iš turto įsigijimo savikainos. 3.15.2.6 Efektyvių palūkanų normos metodas EP N metodas taikomas apskaičiuojant finansinių įsipareigojimų amortizuotą savikainą, taip pat atitinkamu laikotarpiu pelno (nuostolių) ataskaitoje paskirstant palūkanų sąnaudas. EPN – norma, kurią taikant apskaičiuotos būsimos pinigų išmokos tikėtinu finansinių įsipareigojimų galiojimo laikotarpiu tiksliai diskontuojamos iki finansinių įsipareigojimų bendrosios likutinės vertės, kuri rodo finansinių įsipareigojimų amortizuotą savikainą (daugiau informacijos pateikiama 3.15.1.4 pastaboje). 3.15.2.7 Nuosavybės priemonės Nuosavybės priemonė – kiekviena sutartis, kuri įrodo teisę į Grupės turtą, likusį atėmus visus jos įsipareigojimus. Nuosavybės priemonės yra apskaitomos gautų įplaukų verte, atėmus tiesiogines išleidimo išlaidas. Akcijų priedai yra skirtumas tarp akcijų nominalios ir apmokėjimo verčių. 3.15. 2.8 Finansinių įsipareigojimų pripažinimo nutraukimas Finansinio įsipareigojimo pripažinimas nutraukiamas, kai jis yra padengiamas, atšaukiamas ar baigiasi jo terminas. Kai vienas esamas finansinis įsipareigojamas pakeičiamas kitu įsipareigojimu tam pačiam skolintojui, bet kitomis sąlygomis, arba kai esamo įsipareigojimo sąlygos iš esmės pakeičiamos, toks pokytis laikomas pirminio įsipareigojimo nutraukimu ir naujo įsipareigojimo atsiradimu. Skirtumas tarp atitinkamų likutinių verčių yra pripažįstamas pelno (nuostolių) ataskaitoje. 2022 m. metinis pranešimas / Konsoliduotos finansinės ataskaitos / Aiškinamasis raštas Turinys » 333 / 468 3.15.3 Išvestinės finansinės priemonės ir apsidraudimo apskaita Grupė sudaro išvestinių priemonių sandorius, susijusius su elektros ir dujų pirkimo ir pardavimo kainomis, ir apyvartinių taršos leidimų išankstinius sandorius. Apsidraudimo sandorio pradžioje Grupė apibrėžia ir formaliai dokumentuoja apsidraudimo santykius, kuriems ji nori taikyti apsidraudimo apskaitą ir rizikos valdymo tikslus bei strategiją. Tok s dokumentavimas apima apsidraudimo priemonės, apdraustojo objekto identifikavimą, rizikos, nuo kurios apsidraudžiama, pobūdį ir tai, kaip Grupė rengiasi įvertinti, ar apsidraudimo santykis tenkina apsidraudimo priemonės veiksmingumui keliamus reikalavimus (įskaitant apsidraudimo neveiksmingumo priežasčių analizę ir tai, kaip nustatomas apsidraudimo santykis). Apsidraudimo sandoriui galima taikyti apsidraudimo apskaitą, jeigu jis atitinka visus šiuos apsidraudimo veiksmingumo reikalavimus: − apdraustąjį objektą ir apsidraudimo priemonę sieja ekonominis ryšys; − kredito rizikos poveikis neturi lemiamos įtakos dėl šio ekonominio ryšio atsirandantiems vertės pasikeitimams; − apsidraudimo sandorio apsidraudimo santykis lygus apdraustojo objekto kiekio ir apsidraudimo priemonės kiekio santykiui. 3.15. 3.1 Pateikimas Išvestinių priemonių tikroji vertė pateikta finansinės padėties ataskaitos straipsniuose „Kitas ilgalaikis turtas“ (22.1 pastaba), „Kitas trumpalaikis turtas“ (22.2 pastaba), „Kitos ilgalaikės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai“ ir „Kitos trumpalaikės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai“ (37 pastaba). Tik rosios vertės pasikeitimas iš išvestinių finansinių priemonių, už kurias buvo atsiskaityta ir kurios laikomos apsidraudimo apskaitai bet neatitinka apsidraudimo sandorių apskaitai keliamų reikalavimų, rezultatas pripažįstamas pelno (nuostolių) ataskaitos straipsnyje „Kitos pajamos“ (9 pastaba), jeigu tokių išvestinių finansinių priemonių bendras laikotarpio rezultatas yra pelnas, arba „Kitos sąnaudos“, jeigu tokių išvestinių finansinių priemonių bendras laikotarpio rezultatas yra nuostolis (11 pastaba). Tikr osios vertės pasikeitimai ir išvestinių finansinių priemonių, už kurias buvo atsiskaityta ir kurios laikomos apsidraudimo apskaitai ir kurios atitinka apsidraudimo sandorių apskaitai keliamų reikalavimų kriterijus, rezultatas apskaitomas toliau nurodytu būdu: 3.15.3.2 Tikrosios vertės apsidraudimo sandoriai Aps idraudimo priemonių tikrosios vertės pokyčiai pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje. Apdraustojo straipsnio tikrosios vertės pokyčiai, priskirtini rizikai, nuo kurios apsidrausta, apskaitomos kaip apdraustojo straipsnio likutinės vertės dalis ir taip pat pripažįstama pelno (nuostolių) ataskaitoje. Ti krosios vertės apsidraudimo sandorių, susijusių su straipsniais, vertinamais amortizuota savikaina, likutinės vertės koregavimas amortizuojamas pelno (nuostolių) dalyje per likusį apsidraudimo sandorio laikotarpį taikant EPN metodą. Amortizuoti EPN galima pradėti iš karto, kai tik pradedamas koregavimas, bet ne vėliau nei nuo tada, kai apdraustasis objektas nustoja būti koreguojamas dėl jo tikrosios vertės pokyčių, priskirtinų rizikai, nuo kurios apsidrausta. Jei nutraukiamas apdraustojo straipsnio pripažinimas, nebaigta amortizuota tikroji vertė tiesiogiai pripažįstama pelno (nuostolių) ataskaitoje. 2022 ir 2021 m. gruodžio 31 d. Grupė neturėjo tokių apsidraudimo priemonių. 3.15. 3.3 Pinigų srautų apsidraudimo finansinės priemonės Vei ksminga apsidraudimo priemonės pelno arba nuostolių dalis pripažįstama finansinės padėties ataskaitoje, apsidraudimo priemonių rezervo straipsnyje. Neveiksmingoji apsidraudimo priemonės pelno arba nuostolio dalis pripažįstama tiesiogiai pelno (nuostolių) ataskaitoje, "Kitos pajamos“ ar „Kitos sąnaudos“ straipsnyje (apskaitos metodas panašus į išvestinių priemonių, kurios neatitinka apsidraudimo sandorių apskaitai keliamų reikalavimų, apskaitos metodą – žr. 3.15.3.1 pastabą). Pinigų srautų apsidraudimo rezervas koreguojamas iki sukaupto apsidraudimo priemonės pelno arba nuostolių arba apdraustojo objekto tikrosios vertės sukaupto pokyčio, priklausomai nuo to, kuri yra mažesnė. Real izuojant pinigų srautų apsidraudimo priemones, gautas pelnas arba nuostoliai yra perkeliami iš nuosavo kapitalo ir pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitos straipsnyje „Elektros, dujų ir kitų paslaugų pirkimai“. 3.16 Pasirinkimo sandorių susitarimai Gr upė išleido akcijų pardavimo sandorio pasirinkimą UAB „Kauno kogeneracinė jėgainė“ akcijų turėtojams, kuris suteikia jam teisę aklavietės situacijoje pateikti Grupei turimas akcijas išpirkimui rinkos kaina (po vienerių metų nuo veiklos pradžios) atėmus 15 proc. Par davimo pasirinkimo sandorio vykdymo įsipareigojimui pripažinti Grupė naudoja numatomo įsigijimo metodą (toliau – pasirinkimo sandoris). Sum a, kurią Grupei tektų sumokėti, tuo atveju jeigu pasirinkimo sandoris būtų įvykdytas, apskaičiuota, kaip būsimojo mokėjimo dabartinė vertė ir apskaityta, kaip įsipareigojimas tiesiogiai koreguojant nekontroliuojančią dalį nuosavybėje. Taip yra todėl, kad finansinio įsipareigojimo pripažinimas reiškia, kad yra laikoma, jog pasirinkimo sandorio palūkanos jau yra įsigytos. Vėl esniais periodais įsipareigojimo vertė nustatoma TVPN siekiant pateikti išpirkimo įsipareigojimą, mokėtiną pasirinkimo sandorio įsigaliojimo datą. Tikrosios vertės pokytis pateikiamas pelno (nuostolių) ataskaitos straipsnyje „Finansinės sąnaudos“. Jeigu pasirinkimo sandorio galiojimas pasibaigs, o sandoris nebus įvykdytas, susijęs įsipareigojimas bus nurašytas atitinkamai koreguojant nekontroliuojančią dalį. 3.17 Atsargos At sargos pateikiamos savikaina arba grynąja galimo realizavimo verte, priklausomai nuo to, kuri iš jų mažesnė. Savikaina nustatoma naudojant FIFO metodą, išskyrus gamtines dujas ir suskystintas gamtines dujas, kurių savikaina apskaičiuojama naudojant svertinio vidurkio metodą (žr. toliau). Atsargų savikaina apima pirkimo kainą, mokesčius (išskyrus tuos, kuriuos vėliau Grupė susigrąžina iš mokesčių institucijų), transportavimo, tvarkymo ir kitas išlaidas, tiesiogiai priskirtinas atsargų įsigijimui. Savikaina skolinimosi išlaidų neapima. Grynoji galimo realizavimo vertė – įvertinta pardavimo kaina esant įprastoms verslo sąlygoms, atėmus įvertintas gamybos užbaigimo išlaidas ir įvertintas pardavimo išlaidas. Vi dutinė svertinė kaina yra apskaičiuojama kaip vidutinė svertinė atsargų kaina mėnesio pradžioje ir pirkimai per mėnesį. 2022 m. metinis pranešimas / Konsoliduotos finansinės ataskaitos / Aiškinamasis raštas Turinys » 334 / 468 3.18 Apyvartiniai taršos leidimai Rem iantis Europos Sąjungos (toliau – ES) direktyva 2003/07/EC, buvo sukurta prekybos šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijomis sistema, kuri įsigaliojo nuo 2005 m. sausio 1 d. Pirmasis šios sistemos veikimo laikotarpis, kuris apėmė 3 metus, prasidėjo 2005 m. ir baigėsi 2007 m., antrasis apėmė 5 metus – nuo 2008 m. iki 2012 m., trečiasis apėmė 7 metus – nuo 2013 m. iki 2020 m. 2021 m. prasidėjo ketvirtasis etapas, kuris truks iki 2030 m. Sistemos veikimo laikotarpis sutampa su Kioto sutartyje numatytu laikotarpiu. Sistema veikia „Cap“ ir „Trade“ pagrindu. Iš Europos Sąjungos šalių narių vyriausybių yra reikalaujama, kad šios nustatytų ribas kiekvienam šios sistemos taršos objektui bei įgyvendinimo periodui. Ši riba yra nustatoma Nacionaliniame paskirstymo plane (toliau – NPP), kurį paruošia kiekvienos šalies narės atsakinga institucija (Lietuvoje – Aplinkos ministerija). NPP nustato metinį taršos kiekį (matuojama anglies dioksido tonomis ekvivalentui) kiekvienam taršos objektui bei periodui bei paskirsto metinius apyvartinius taršos leidimus jiems. Šal is narė privalo paskirstyti apyvartinius taršos leidimus iki kiekvienų metų vasario 28 d. remdamasi NPP (dalis leidimų atidedama naujiems dalyviams). Šal is narė turi užtikrinti, kad iki kitų metų balandžio 30 d., kiekvieno taršos objekto valdytojas pateiktų taršos objekto faktinės išmestos taršos į aplinką duomenis per einamuosius kalendorinius metus. 3.18. 1 Atsargos ES apyvartiniai taršos leidimai yra atsargos, suteiktos valstybės, arba įsigytos Grupės. Grupės įsigyti ES apyvartiniai taršos leidimai apskaitomi savikaina. Valstybės suteikti ES apyvartiniai taršos leidimai pripažįstami nominaliąją (nuline) verte. Įsigytus ar nemokamai gautus apyvartinius taršos leidimus Grupė apskaito atskirai; nukainojimas iki grynosios realizacinės vertės apskaičiuojamas, jei rinkos kaina tampa mažesnė už įsigijimo kainą. 3.18.2 Panaudotų apyvartinių taršos leidimų atidėjinys Kai Grupė į aplinką išmeta teršalus, ji privalo už taršą sumokėti valstybės leidimais, kurių nominalioji vertė atitinka išmestų teršalų sumą. Įsipareigojimas yra atidėjinys, vertinamas verte, atitinkančia sąnaudas, kurias Grupė patirs šiam įsipareigojimui padengti finansinės padėties ataskaitos dieną. Jeigu Grupė įsigijo apyvartinius taršos leidimus, atidėjinio vertė yra lygi jų likutinei vertei. Jeigu faktinė teršalų suma viršija turimų apyvartinių taršos leidimų skaičių, apskaitomas įsipareigojimas įsigyti papildomų taršos leidimų, lygus rinkos vertei. Šį įsipareigojimą galima padengti tik iš atsargų, jei teršalų kiekis yra patvirtintos atsakingos priežiūros institucijos. Su nepakankamais taršos leidimais susijusio įsipareigojimo vertės pokyčiai pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje. 3.19 Pinigai ir pinigų ekvivalentai Pinigai ir pinigų ekvivalentai apima grynuosius pinigus, indėlius iki pareikalavimo bankuose ir kitas trumpalaikes labai likvidžias investicijas, kurių pradinis terminas yra ne ilgesnis kaip trys mėnesiai. Pi nigų srautų ataskaitoje pinigai ir pinigų ekvivalentai apima grynuosius pinigus, indėlius iki pareikalavimo bankuose ir kitas trumpalaikes labai likvidžias investicijas, kurių pradinis terminas yra ne ilgesnis kaip trys mėnesiai, bei banko sąskaitos kreditus (angl. overdrafts). Banko sąskaitos kreditas apskaitomas finansinės padėties ataskaitos trumpalaikių įsipareigojimų dalyje straipsnyje „Paskolos“. 3.20 Įstatinis kapitalas, akcijų priedai ir savos akcijos 3.20. 1 Įstatinis kapitalas ir akcijų priedai Papr astosios akcijos apskaitomos nuosavybėje. Skirtumas tarp naujos akcijų emisijos nominalios vertės ir už akcijas gauto apmokėjimo tikrosios vertės apskaitomas kaip akcijų priedai. 3.20. 2 Mokėjimas akcijomis Nuosavybės priemonėmis padengtų sandorių savikaina nustatoma remiantis nuosavybės priemonių tikrąją verte, nustatyta suteikimo dieną, naudojant atitinkamą vertinimo modelį (akcijų kaina rinkos verte). 2021 m. mokėjimų akcijomis sutartys buvo savanoriškai nutrauktos be jokios kompensacijos pagrindiniams vadovams ir nutraukimas nėra susijęs su teisių suteikimo sąlygų nesilaikymu, todėl apskaitoje apskaitytas mokėjimų akcijomis apmokėjimo pagreitinimas už paslaugas per likusį teisių suteikimo laikotarpį. 3.20.3 Savos akcijos Kai nuosavu kapitalu pripažintos savos akcijos yra atperkamos, sumokėto atlygio suma, apimanti tiesiogiai priskirtinas išlaidas, yra atimama iš nuosavo kapitalo. Atpirktos akcijos klasifikuojamos kaip savos akcijos. Vėlesniais laikotarpiais savas akcijas pardavus arba pakartotinai išleidus gauta suma pripažįstama kaip nuosavo kapitalo padidėjimas, o sandorio pelnas ar nuostoliai pateikiami akcijų prieduose. 3.21 Nuomos įsipareigojimai Pr adžios datą Grupė vertina nuomos įsipareigojimą ta data nesumokėtų nuomos mokesčių dabartine verte. Pradžios datą nuomos mokesčiai, įtraukti į nuomos įsipareigojimo vertinimą, apima fiksuotuosius mokesčius, atėmus bet kokias gautinas nuomos paskatas; kintamuosius nuomos mokesčius, kurie priklauso nuo indekso ar normos, iš pradžių įvertinamus naudojant indeksą ar normą pradžios datą; sumas, kurias Grupė turėtų mokėti pagal likvidacinės vertės garantijas; pasirinkimo pirkti sandorio vykdymo kainą, jei yra pagrįstai žinoma, kad Grupė ta pasirinkimo teise pasinaudos; ir baudas už nuomos nutraukimą, jeigu daroma prielaida, kad per nuomos laikotarpį Grupė pasinaudos pasirinkimo teise nutraukti nuomą. Ki ntami nuomos mokesčiai, nepriklausantys nuo indekso ar palūkanų normos, pripažįstami sąnaudomis (nebent išlaidos patiriamos atsargoms gaminti) tuo laikotarpiu, kai įvyksta įvykis ar sąlyga, lemianti mokėjimą. 2022 m. metinis pranešimas / Konsoliduotos finansinės ataskaitos / Aiškinamasis raštas Turinys » 335 / 468 Skaičiuodama dabartinę nuomos mokesčių vertę, Grupė naudoja nuomininko priskaitytiną skolinimosi palūkanų normą, nuomos pradžios datą, nes nuomos sutartyse numatytos palūkanų normos negalima lengvai nustatyti. Po pirminio pripažinimo Grupė nuomos įsipareigojimą vertina: padidindama likutinę vertę, kad būtų atsižvelgta į nuomos įsipareigojimo palūkanas; sumažindama likutinę vertę, kad būtų atsižvelgta į sumokėtus nuomos mokesčius. Papildomai nuomos įsipareigojimo likutinė vertė pakartotinai vertinama jeigu yra nuomos pakeitimai, pakeistas nuomos terminas, pakeičiami nuomos mokesčiai (pvz., būsimų mokesčių pokyčiai, atsirandantys dėl indekso ar normos, naudojamų tokiems nuomos mokesčiams nustatyti), arba pasikeičia pasirinkimo teisės pirkti nuomojamą turtą vertinimas. 3.21.1 Trumpalaikė ir mažos vertės turto nuoma Gr upė taiko trumpalaikės nuomos pripažinimo išimtį (t. y. nuomai, kurios terminas baigiasi per 12 mėnesių nuo nuomos pradžios ir nėra pasirinkimo teisės pirkti). Taip pat mažos vertės turto pripažinimo išimtis taikoma nuomai, kuri laikoma mažaverte. Trumpalaikės nuomos ir mažos vertės turto nuomos mokesčiai yra pripažįstami sąnaudomis proporcingai per visą nuomos laikotarpį. 3.21. 2 Grupė kaip veiklos nuomos davėjas Nuom os sutartys, pagal kurias Grupė neperduoda iš esmės visos nuomojamo turto nuosavybei būdingos rizika ir naudos, yra priskiriamos veiklos nuomai. Įplaukos iš nuomos apskaitomos tiesiniu metodu per nuomos laikotarpį ir pripažįstamos pelno (nuostolių) ataskaitos straipsnyje „Kitos pajamos“ atsižvelgiant į nuomos pobūdį. Pirminės tiesioginės išlaidos, kurios patiriamos dėl derybų ir nuomos organizavimo, turi būti įskaičiuojamos į išnuomoto turto likutinę vertę ir pripažįstamos nuomos laikotarpio sąnaudomis tuo pačiu pagrindu, kaip ir pagal nuomos sutartį gaunamos pajamos. Neapibrėžtosios įmokos pripažįstamos pajamomis tuo laikotarpiu, kuriuo jos uždirbamos. 3.21.3 Grupė kaip finansinio lizingo davėjas Nuom os sutartys, pagal kurias Grupė perduoda iš esmės visą nuomojamo turto nuosavybei būdingą riziką ir naudą, arba, jei nuomininkas turi galimybę tęsti nuomą antriniu laikotarpiu, kurios kaina yra daug mažesnė nei rinkos kaina, yra priskiriamos finansiniam lizingui. Pradžios datą Grupė pripažįsta finansinio lizingo turtą savo finansinės padėties ataskaitoje ir pateikia jį kaip gautiną sumą, lygią grynosioms investicijoms į nuomos sutartį. Nuomos mokėjimai yra paskirstomi tarp finansinių pajamų ir neapmokėtų gautinų sumų mažinimo taip, kad atspindėtų pastovų įsipareigojimo grąžos rodiklį nuo neapmokėtos gautinos sumos likučio. Finansiniai mokesčiai pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitos straipsnyje „Finansinės pajamos“. 3.22 Dotacijos ir subsidijos 3.22. 1 Dotacijos, susijusios su turtu Finansinėse ataskaitose su turtu susijusias dotacijas Grupė pripažįsta atidėtosiomis pajamomis, kurios sistemingai pripažįstamos pelno (nuostolių) ataskaitoje per visą turto naudingo tarnavimo laiką. Vyriausybės ir Europos Sąjungos dotacijos, susijusios su turtu, apima dotacijas, kurios yra gautos ilgalaikio turto forma arba pinigais bei skirtos ilgalaikiam turtui įsigyti. Dotacijos yra apskaitomos gauto turto tikrąja verte ir vėliau pripažįstamos pelno (nuostolių) ataskaitoje mažinant turto nusidėvėjimo sąnaudas per atitinkamo ilgalaikio turto naudingo tarnavimo laikotarpį. Įsipareigojimai, susiję su gautomis dotacijomis, susijusiomis su turtu, pateikiami finansinės padėties ataskaitos ilgalaikių įsipareigojimų dalyje straipsnyje „Dotacijos ir subsidijos“. Ilgalaikio turto perkainojimo metu, kuomet turtui suformuojamas vertės sumažėjimas, dotacijos, susijusios su šiuo ilgalaikiu turtu, yra proporcingai nurašomos. 3.22. 2 Dotacijos, susijusios su pajamomis Vyriausybės ir Europos Sąjungos dotacijos, gaunamos ataskaitinio ar praėjusio laikotarpio išlaidoms ar negautoms pajamoms kompensuoti, taip pat visos kitos dotacijos, nepriskiriamos dotacijoms, susijusioms su turtu, yra laikomos dotacijomis, susijusiomis su pajamomis. Dotacijos, susijusios su pajamomis, suma pripažįstama panaudota dalimi tiek, kiek per ataskaitinį laikotarpį patiriama sąnaudų, arba kiek apskaičiuojama negautų pajamų, kurioms kompensuoti skirta dotacija. Dotacijos, susijusios su pajamomis, pripažįstamos kaip pelno (nuostolių) ataskaitos dalis. 3.23 Atidėjiniai Atidėjiniai apskaitomi tada, kai dėl įvykio praeityje Grupė turi teisinį įsipareigojimą ar neatšaukiamą pasižadėjimą, ir tikėtina, kad jam įvykdyti bus reikalingi ekonominę naudą teikiantys ištekliai, ir įsipareigojimo suma gali būti patikimai įvertinta. Su atidėjiniais susijusios išlaidos pripažįstamos pelno (nuostolių) ataskaitoje, atėmus gautinas kompensacijas. Jei pinigų laiko vertė yra reikšminga, atidėjiniai yra diskontuojami naudojant efektyvią laikotarpio palūkanų normą (prieš mokesčius), jei reikia, atsižvelgiant į konkrečią įsipareigojimui specifinę riziką. Kai naudojamas diskontavimas, atidėjinio padidėjimas, atspindintis praėjusio laiko tarpą, yra apskaitomas kaip finansinės sąnaudos. 3.23.1 Atidėjiniai servitutams Su atidėjiniais servitutams susijusios išlaidos yra pripažįstamos ilgalaikiu nematerialiuoju turtu, atsižvelgiant į kompensuojamas sumas. Kom pensacijų išmokos žemės savininkams apskaitomos kaip atidėjinių sumažėjimas, o atidėjinių perkainojimas dėl pagrindinių prielaidų pokyčių – kaip atitinkamo nematerialiojo turto pokytis (3.9.3 pastaba). 3.23. 2 Atidėjiniai apsaugos zonų registravimui Su atidėjiniais apsaugos zonų registravimui ir kompensacijoms susijusios išlaidos yra pripažįstamos ilgalaikiu nematerialiuoju turtu, atsižvelgiant į kompensuojamas sumas. Išmokos už kompensacijas žemės savininkams apskaitomos mažinant atidėjinius, o atidėjinių perskaičiavimas dėl prielaidų pasikeitimo – atitinkamai kaip nematerialiojo turto pokytis (3.9.4 pastaba). 3.24 Išmokos darbuotojams 3.24. 1 Valstybiniai planai Gr upė dalyvauja tik valstybiniuose planuose. Valstybiniai planai nustatomi teisės aktais ir apima visus subjektus, o juos vykdo nacionalinė ar vietos valdžia arba kita įstaiga (pavyzdžiui, Grupės atveju – Valstybinis socialinio draudimo fondas). Valstybinis planas yra nustatytų įmokų planas, pagal kurį Grupė moka nustatyto dydžio įmokas į atskirą ūkio subjektą ir ateityje neturės jokio teisinio ar konstruktyvaus įsipareigojimo ir toliau mokėti šias įmokas, jeigu fondas neturės pakankamai turto, kad galėtų darbuotojui sumokėti išmokas, susijusias su tarnyba dabartiniu ar ankstesniais laikotarpiais. Šios įmokos pripažįstamos sąnaudomis pagal kaupimo principą ir priskiriamos prie darbo užmokesčio sąnaudų. 2022 m. metinis pranešimas / Konsoliduotos finansinės ataskaitos / Aiškinamasis raštas Turinys » 336 / 468 3.24.2 Išeitinės kompensacijos Išeitinės išmokos darbuotojams mokamos nutraukus darbo santykius su darbuotoju iki jo įprasto išėjimo į pensiją dienos arba darbuotojui priėmus sprendimą savo noru išeiti iš darbo mainais į tokias išmokas. Grupė pripažįsta išeitines išmokas tada, kai ji yra akivaizdžiai įpareigota nutraukti darbo santykius su esamais darbuotojais pagal detalų oficialų darbo santykių nutraukimo planą be galimybės jo atsisakyti arba įpareigota mokėti išeitines išmokas po to, kai jos buvo pasiūlytos už išėjimą iš darbo savo noru. 3.24. 3 Ilgalaikės išmokos darbuotojams Kiekvienam Grupės darbuotojui, išeinančiam iš darbo sulaukus pensinio amžiaus, pagal Lietuvos Respublikos įstatymus ir pagal kolektyvinę sutartį priklauso 2 mėnesių atlyginimų dydžio išmoka. Jei darbuotojas priklauso profesinei sąjungai, jis taip pat turi teisę į papildomą ištarnauto laiko išmoką pagal kolektyvinę sutartį. Išmokų darbuotojams įsipareigojimas pripažįstamas finansinės padėties ataskaitoje ir atspindi uždirbtų tų išmokų dabartinę vertę finansinės padėties ataskaitos sudarymo dieną. Aprašytas ilgalaikis išmokų darbuotojams įsipareigojimas finansinių ataskaitų sudarymo dieną yra apskaičiuojamas remiantis aktuariniais įvertinimais, taikant planuojamo sąlyginio vieneto metodą. Nustatytos ilgalaikės išmokos įsipareigojimo dabartinė vertė nustatoma diskontuojant įvertintus būsimus pinigų srautus, naudojant palūkanų normas, nustatytas vyriausybės obligacijoms, kurios išreikštos tokia valiuta, kuria bus sumokėtos išmokos darbuotojams ir kurių terminas panašus į susijusio įsipareigojimo terminą. 3.25 Neapibrėžtasis turtas ir neapibrėžtieji įsipareigojimai Neapi brėžtieji įsipareigojimai nėra pripažįstami finansinėse ataskaitose. Jie yra aprašomi finansinėse ataskaitose, išskyrus tuos atvejus, kai jų įvykdymui išteklių panaudojimas nėra tikėtinas. Neapi brėžtasis turtas finansinėse ataskaitose nėra pripažįstamas, tačiau jis yra aprašomas finansinėse ataskaitose tuomet, kai yra tikėtina, kad bus gautos pajamos arba ekonominė nauda. 3.26 Susijusios šalys Su sijusiomis šalimis pripažįstami: − patronuojančiosios bendrovės kontroliuojantys akcininkai arba didelę įtaką darantys asmenys; − asocijuotosios įmonės; − valstybės valdomos įmonės ir jų dukterinės įmonės (atskleidžiami tik reikšmingi sandoriai su tokiomis įmonėmis); − Lietuvos Respublikos finansų ministerija kartu su įstaigomis ir įmonėmis, priskiriamomis sprendimų valdymui (atskleidžiami tik reikšmingi sandoriai su tokiomis įmonėmis); − pagrindiniai vadovaujantys asmenys, jų artimi šeimos nariai ir jų kontroliuojamos įstaigos bei įmonės. 3.27 Tarpusavio užskaitos Sudar ant finansines ataskaitas turtas ir įsipareigojimai bei pajamos ir sąnaudos nėra užskaitomi tarpusavyje, išskyrus atvejus, kai atskiras TFAS reikalauja būtent tokio užskaitymo. 3.28 Tikroji vertė Grupė vertina finansines priemones, tokias kaip išvestinės finansinės priemonės, ir nefinansinį turtą, pavyzdžiui, investicinį turtą, tikrąja verte kiekvieną finansinės padėties ataskaitos datą. Tikrosios vertės nustatymas paremtas prielaida, kad turto pardavimo ar įsipareigojimų perdavimo sandoris vyksta arba: − pagri ndinėje turto ar įsipareigojimo rinkoje, arba − jei nėra pagrindinės rinkos – turtui ar įsipareigojimams pačioje palankiausioje rinkoje. Tur to ar įsipareigojimų tikroji vertė nustatoma naudojant tas prielaidas, kurias naudotų rinkos dalyviai norėdami nustatyti turto ar įsipareigojimų kainą, darant prielaidą, kad rinkos dalyviai turi geriausių ekonominių interesų. Nefinansinio turto tikroji vertė nustatoma, atsižvelgiant į rinkos dalyvio gebėjimą generuoti ekonominę naudą, naudojant turtą efektyviausiai ir geriausiai arba parduodant jį kitam rinkos dalyviui, kuris turtą naudotų efektyviausiai ir geriausiai. Gr upė naudoja vertinimo metodikas, kurios esamomis aplinkybėmis yra tinkamos ir apie kurias turima pakankamai duomenų tikrajai vertei nustatyti, naudodama kuo daugiau svarbių stebimų duomenų ir kuo mažiau nestebimų duomenų. Vi sas turtas ir įsipareigojimai, kurių tikroji vertė yra nustatoma ar atskleidžiama finansinėse ataskaitose, yra suskirstomi pagal toliau aprašomą tikrosios vertės hierarchiją, kuri paremta tikrajai vertei nustatyti naudojamais reikšmingais žemiausio lygio duomenimis: − 1-ajam lygiui priskiriama ta turto vienetų tikroji vertė, kuri nustatyta remiantis identiško turto kotiruojamomis (nekoreguotomis) kainomis aktyviose rinkose; − 2-ajam lygiui priskiriama ta turto vienetų tikroji vertė, kuri nustatyta remiantis kitais tiesiogiai arba netiesiogiai stebimais rodikliais; − 3-iajam lygiui priskiriama ta turto vienetų tikroji vertė, kuri nustatyta remiantis nestebimais rodikliais. Tur tą ir įsipareigojimus, kurie finansinėse ataskaitose pripažįstami pakartotinai, Grupė pakartotinai vertindama skirstymą nusprendžia, ar perkeliamos sumos vyko tarp hierarchijos lygių (pagal žemiausio lygio duomenis, kurie yra reikšmingi nustatant tikrąją vertę apskritai) kiekvieno ataskaitinio laikotarpio pabaigoje. 3.29 Įvykiai po ataskaitinio laikotarpio Vi si po ataskaitinio laikotarpio pabaigos įvykę įvykiai (koreguojantys įvykiai) yra apskaitomi finansinėse ataskaitose, jei jie susiję su ataskaitiniu laikotarpiu ir turi reikšmingos įtakos finansinėms ataskaitoms. Visi įvykiai, kurie yra reikšmingi, tačiau nėra koreguojantys įvykiai, yra atskleidžiami 43 pastaboje. 2022 m. metinis pranešimas / Konsoliduotos finansinės ataskaitos / Aiškinamasis raštas Turinys » 337 / 468 4 Rizikos valdymas 4.1 Apžvalga Rizika yra natūrali ir neatsiejama verslo veiklos dalis, o rizikos pobūdis nuolat kinta. Valdydama riziką, Grupė siekia ją sušvelninti ir sumažinti iki priimtino lygio. Šioje dalyje aprašomas tik pagrindinių finansinių rizikų valdymas. Kitų rizikų valdymas pateikiamas metinio pranešimo skyriuje „Valdymas“. 4.2 Finansinės rizikos veiksniai Valdydama veiklą Grupė susiduria su įvairiomis finansinėmis rizikomis: rinkos rizika (įskaitant užsienio valiutos riziką, pinigų srautų palūkanų normos riziką), kredito rizika ir likvidumo rizika. Valdydamos šias rizikas Grupės įmonės siekia sumažinti veiksnių, galinčių neigiamai paveikti Grupės finansinius veiklos rezultatus, įtaką. 4.2.1 Rinkos rizika Rinkos rizika – tai rizika, kad finansinės priemonės tikroji vertė arba būsimi pinigų srautai svyruos dėl rinkos kainų pokyčių. Rinkos rizika apima trijų rūšių riziką – valiutos rizika, palūkanų normos rizika ir biržos prekių kainos rizika. 4.2.1.1 Valiutos rizika Valiutos rizika – tai rizika, kad pozicijos tikroji vertė arba būsimi pinigų srautai svyruos dėl užsienio valiutos kurso pokyčių. Grupė pirkimo ir pardavimo sandorius daugiausia sudaro eurais. Valiutos riziką daugiausia patiria Lenkijoje veikiančios Grupės dukterinės įmonės, tačiau bendra Grupės rizika išlieka nedidelė. 4.2.1.2 Palūkanų normos rizika Palūkanų normos rizika – tai rizika, kad finansinės priemonės tikroji vertė arba būsimi pinigų srautai svyruos dėl rinkos palūkanų normos svyravimų. Prisiimant skolinius įsipareigojimus siekiama, jog ilgalaikiai įsipareigojimai turėtų fiksuotą palūkanų normą. Jei dėl objektyvių priežasčių palūkanų normos fiksavimas yra negalimas ir prisiimtas įsipareigojimas sudaro ženklią sumą (Grupės kontekste), palūkanų valdymui naudojami palūkanų normos išvestiniai produktai. Turi būti siekiama, kad bent 50 proc. Grupės konsoliduoto ilgalaikių paskolų portfelio sudarytų ilgalaikės fiksuotos palūkanų normos paskolos. Naudojant bet kurį iš palūkanų normos išvestinių produktų būtina, jog jo pabaigos data sutaptų su skolos įsipareigojimų pabaigos data. Investicijų palūkanų normos neigiamų pokyčių rizika nėra aktyviai apdraudžiama. Rizikos valdymo priemonės yra naudojamos tik tada, jei rinkoje yra aiškių požymių, jog palūkanų norma gali reikšmingai sumažėti tiek, kad investicinė grąža taptų neigiama. 2022 m. gruodžio 31 d. daugumos Grupės paskolų ir obligacijų palūkanų normos buvo fiksuotos. 2022 m. gruodžio 31 d. finansinės priemonės su kintama palūkanų norma apima 335,4 mln. Eur paskolas (2021 m. gruodžio 31 d. – 230,9 mln. Eur). Palūkanų normos rizika vertinama atsižvelgiant į Grupės jautrumą palūkanų normų pokyčiams. Šis vertinimas pateiktas toliau esančioje lentelėje. Grupė Padidėjimas / sumažėjimas, Pelno padidėjimas / p. p. (sumažėjimas) 2022 m. 1,0/(1,0) (3,4)/3,4 2021 m. 1,0/(1,0) (1,5)/1,5 4.2.1.3 Energijos ir biržos prekių rizika Biržos prekių kainos rizika – tai rizika, kad rinkos kainų pokyčiai (biržos prekių kainos) turės įtakos Grupės rezultatui arba turimų finansinių priemonių vertei. Rinkos rizikos valdymo tikslas – valdyti ir kontroliuoti rinkos rizikos poveikį priimtinuose rėžiuose, siekiant optimizuoti grąžą. Siekdama apsidrausti nuo biržos prekių rizikos, Grupė naudoja išvestines priemones. Visi tokie sandoriai vykdomi vadovaujantis Grupės rizikos valdymo politika. Paprastai Grupė siekia taikyti apsidraudimo sandorių apskaitą valdyti nepastovumui pelno (nuostolių) ataskaitoje. Įprastinėje veikloje Grupė susiduria su gamtinių dujų ir elektros energijos produktų kainos rizika. Rizika kyla dėl pinigų srautų iš gamtinių dujų ir elektros energijos pardavimo ar pinigų srautų, patirtų siekiant įsigyti fiksuotos kainos elektros energijos / gamtinių dujų pagal pardavimo sutartis. Didele dalimi ši rizika grindžiama atitinkamos prekės kainos pokyčiu rinkoje, kurioje veikia grupė. Biržos prekių rizika visų pirma susijusi su šia veikla: − fiksuotos kainos prekės pardavimo sutartys (elektros ir gamtinių dujų) buitiniams ir verslo vartotojams; − fiksuotos kainos gamtinių dujų pirkimo sutartys. Tam kad biržos prekių riziką būtų suvaldyta, Grupė sudaro finansinių išvestinių priemonių sutartis (pinigų srautų apsidraudimo sandoriai). Tai daroma siekiant užsitikrinti minėtų prekių fiksuotą įsigijimo kainą, kad iš pardavimo pagal sutartį ar tikėtino pardavimo fiksuota kaina, būtų gaunamas optimalus pelnas. Su elektros energija susijusiems apsidraudimo sandoriams Grupė naudoja dedamąja grindžiamus apsiraudimo sandorius išvestinių priemonių rinkoje „NASDAQ commodities“ arba lygiaverčius sandorius įsigyjant tiesiogiai iš kitų rinkos dalyvių (angl. Over-the-Counter, OTC); su gamtinėmis dujomis susijusiems apsidraudimo sandoriams naudoja sandorius įsigyjant tiesiogiai iš kitų rinkos dalyvių su kainų indeksais, atitinkančiais apdraustas sutartis. Ekonominio ryšio ir apsidraudimo sandorių veiksmingumo vertinimas atliekamas naudojant: − dolerio sudengimo metodą (angl. Dollar offset method) elektros energijos apsidraudimo sandoriams; − aprašomąjį metodą (angl. Descriptive method) gamtinių dujų apsidraudimo sandoriams. 2022 m. metinis pranešimas / Konsoliduotos finansinės ataskaitos / Aiškinamasis raštas Turinys » 338 / 468 Du skirtingi komponentai, naudojami su elektros energija susijusiems apsidraudimo sandoriams kaip apdraustos pozicijos, yra SYS kaina ar kainos komponento ekvivalentas arba panašus į skirtumą tarp Lietuvos kainų zonos ir SYS kainos. Ekonominis ryšys nustatomas kiekvienam komponentui atskirai. − SYS kaina (vidutinė „Nordpool“ elektros energijos rinkos, kurios narė yra Lietuva, kaina); − kainos komponento ekvivalentas arba panašus į skirtumą tarp Lietuvos kainų zonos ir SYS kainos (kartu vadinami EPAD „NASDAQ“ biržos prekių rinkoje). Apsidraudimo neveiksmingumas daugiau susijęs su finansinių išvestinių priemonių ribotu tiekimu Lietuvos elektros energijos kainų zonoje rinkoje. Todėl biržos prekių kainos rizika iš dalies draudžiama panašios kainos zonose (Latvijos, Estijos ir pan.), dėl ko neveiksmingumas yra dalinis. Paskirtasis SYS rizikos komponentas istoriškai padengė 100 proc. apdraustos pozicijos pokyčių, o kainos komponento ekvivalentas arba panašus į skirtumą tarp Lietuvos kainos ir SYS kainos istorinis padengimas procentais buvo įvairus (priklausomai nuo apsidraudimo sandorių laiko ir apdraustos kainos zonos). Tačiau, kad išvestinę priemonę būtų galima laikyti veiksminga apsidraudimo sandorių apskaitos tikslais, padengimas turi siekti bent 67 proc. 2022 m. ataskaitiniu laikotarpiu vidutiniškai 84 proc. visų elektros energijos apsidraudimo sandorių vertės aspektu buvo veiksmingi. Grupės išvestinių finansinių priemonių pozicijų apžvalga: 2022 m. gruodžio 31 d. 2021 m. gruodžio 31 d. mln. Eur Nominalioji Rinkos Nominalioji Rinkos vertė pagal vertė 1 vertė pagal vertė 1 Rinkos išvestinės finansinės priemonės – elektra („Nasdaq sutartį sutartį commodities“) 28,9 101,2 187,5 94,3 Tiesiogiai iš kitų rinkos dalyvių įsigytos išvestinės finansinės priemonės (angl. Over-the-Counter (OTC)) – elektra (38 73,1 5,0 10,3 6,1 pastaba) Tiesiogiai iš kitų rinkos dalyvių įsigytos išvestinės finansinės priemonės (angl. Over-the-Counter (OTC)) – gamtinės dujos 134,4 27,4 225,8 (65,1) (38 pastaba) Iš viso 236,4 133,6 423,6 35,3 1 Ne biržos prekių išvestinės finansinės priemonės lentelėje nepateikiamos, jų tikroji vertė 2022 m. gruodžio 31 d. yra lygi 7,1 mln. Eur (2021 m. gruodžio 31 d. – 1,1 mln. Eur) (38 pastaba). Apdraustos nominaliosios vertės (kiekiai TWh): 2022 m. gruodžio 31 d. 2023 m. 2024 m. 2025 m. Elektros apsidraudimo sandoriai 2,3 0,1 0,1 Gamtinių dujų apsidraudimo sandoriai 0.8 0,6 0,7 Iš viso 3,1 0,7 0,8 Apdraustos nominaliosios vertės: mln. Eur 2022 m. gruodžio 31 d. 2023 m. 2024 m. 2025 m. Elektros apsidraudimo sandoriai 96,3 3,1 2,7 Gamtinių dujų apsidraudimo sandoriai 66,9 36,0 31,4 Iš viso 163,2 39,1 34,1 Rinkos vertės jautrumo analizė dėl rinkos kainų pokyčių: mln. Eur 2022 m. gruodžio 31 d. Rinkos vertė Rinkos išvestinės finansinės priemonės – elektra 10 % padidėjimas Esamos kainos 10 % sumažėjimas („Nasdaq commodities“) 113,5 101,2 87,5 Tiesiogiai iš kitų rinkos dalyvių įsigytos išvestinės finansinės priemonės (angl. Over-the-Counter 12,1 5,0 (2,1) (OTC)) – elektra Tiesiogiai iš kitų rinkos dalyvių įsigytos išvestinės finansinės priemonės (angl. Over-the-Counter 44,1 27,4 10,6 (OTC)) – gamtinės dujos Iš viso 169,7 133,6 96,0 4.2.2 Kredito rizika Kredito rizika – tai rizika, kad sandorio šalis neįvykdys įsipareigojimų pagal finansinę priemonę ar sutartį su klientu ir dėl to patirs finansinių nuostolių. Grupės kredito rizika yra susijusi tiek su pagrindine įmonių veikla (prekybos bei kitos gautinos sumos), tiek su finansavimo veikla (suteiktos paskolos, finansinės nuomos sutartys). Grupės rizika, susijusi su grynaisiais pinigais, yra ribota, nes Grupė grynųjų pinigų likučius laiko tik patikimose finansų įstaigose. Grupė neturi reikšmingos kredito rizikos, susijusios su prekybos ir kitų gautinų sumų, koncentracija. Prioritetinis Grupės iždo valdymo tikslas yra lėšų saugumo užtikrinimas ir, laikantis šio tikslo, investicijų grąžos maksimizavimas. Sandorio šalies kredito rizika valdoma sudarant sandorius tik su patikimomis finansinėmis institucijomis (arba tokių institucijų dukterinėmis bendrovėms), turinčiomis ilgalaikio skolinimosi užsienio valiuta kredito reitingą ne žemesnį nei A- pagal „Fitch Ratings“ agentūrą (arba kitų tarptautinių kredito reitingų agentūrų atitikmenį). Maksimali kredito rizika lygi likutinei finansinio turto vertei. Pa- 2022 m. gruodžio 31 2021 m. gruodžio mln. Eur stab d. 31 d. (pertvarkyta) 1 Finansinis turtas, apskaitomas amortizuota savikaina: a Ilgalaikės gautinos sumos 20 22,6 88,5 Prekybos gautinos sumos 25 424,4 274,9 Kitos gautinos sumos 1 26 107,0 121,0 Suteiktos paskolos 24,2 - Pinigai ir pinigų ekvivalentai 27 694,1 449,1 Gautinos sumos pagal lizingo sutartis Ilgalaikė dalis 20 6,3 7,6 Trumpalaikė dalis 26 1,9 2,5 Finansinis turtas, vertinamas TVPN arba TVKBP Gautina suma už LITGRID AB pardavimą 26.1 - 84,1 Išvestinės finansinės priemonės 38 68,6 13,5 Iš viso 1 349,1 1 041,2 1 2022 m. sutarčių turtas ir gautinas PVM buvo klasifikuojami kaip nefinansinis turtas, todėl palyginamojo laikotarpio suma buvo atitinkamai pakoreguota. 2022 m. metinis pranešimas / Konsoliduotos finansinės ataskaitos / Aiškinamasis raštas Turinys » 339 / 468 4.2.3 Likvidumo rizika Lik vidumo rizika valdoma planuojant būsimus Grupės įmonių pinigų srautus ir užtikrinant, kad kiekviena Grupės įmonė visada turėtų pakankamai lėšų, pasirašytų kredito sutarčių bei sąskaitų perviršių, užtikrinančių įprastinę Grupės veiklą. Refinansavimo rizika valdoma užtikrinant, kad paskolos, mokėtinos per tam tikrą laikotarpį, būtų padengtos turimais pinigais, per šį laikotarpį laukiamu Grupės įmonių veiklos pinigų srautu ir nepanaudotų kreditų, kurie turi būti grąžinti vėlesniais laikotarpiais, suma. 2022 m. gruodžio 31 d. Grupės bendro likvidumo rodiklis (trumpalaikis turtas iš viso / trumpalaikiai įsipareigojimai iš viso) buvo 1,87; skubaus padengimo rodiklis (trumpalaikis turtas iš viso-atsargos / trumpalaikiai įsipareigojimai iš viso) – 1,34 (2021 m. gruodžio 31 d. (pertvarkyta) 1 – atitinkamai 1,87 ir 1,60). 2022 m. gruodžio 31 d. Grupė turi 396,1 mln. Eur (2021 m. gruodžio 31 d. – 115,3 mln. Eur) nepanaudotą skolinimosi galimybių rezervą. Tol iau lentelėje pateikta informacija apie Grupės finansinius įsipareigojimus pagal grupes: mln. Eur Pa- 2022 m. gruodžio 2021 m. gruodžio Mokėtinos sumos, vertinamos amortizuota savikaina staba 31 d. 31 d. Paskolos ir obligacijos 31 1 632,3 1 355,4 Nuomos įsipareigojimai 48,7 51,0 Ilgalaikės skolos tiekėjams 0,3 0,4 Prekybos mokėtinos sumos 36 177,2 100,2 Kitos mokėtinos sumos ir įsipareigojimai 148,5 36,5 Finansiniai įsipareigojimai, vertinami TVPN arba TVKBP Išvestinės finansinės priemonės 38 29,1 71,4 Opciono įsipareigojimai 37.1 38,0 20,9 Iš viso 2 074,1 1 635,8 Toliau lentelėje pateikta informacija apie Grupės finansinių įsipareigojimų grąžinimo terminus pagal sutartis (imant finansinių įsipareigojimų, kuriems skaičiuojamos palūkanos, nediskontuotus pinigų srautus, ir kitų finansinių įsipareigojimų likutinę vertę): 2022 m. mln. Eur Mažiau nei Nuo 3 Nuo 1 iki 5 Iš viso 3 mėn. mėn. iki 1 metų Po 5 metų Paskolos ir obligacijos 186,2 45,0 654,4 906,6 1 792,2 Nuomos įsipareigojimai 1,4 3,2 18,0 52,0 74,6 Prekybos mokėtinos sumos ir ilgalaikės skolos tiekėjams 176,3 0,9 0,3 - 177,5 Kitos mokėtinos sumos 128,3 52,6 5,6 - 186,5 Išvestinės finansinės priemonės 3,5 10,7 14,9 - 29,1 2022 m. gruodžio 31 d. 495,7 112,4 693,2 958,6 2 259,9 2021 m. mln. Eur Mažiau nei Nuo 3 Nuo 1 iki 5 Iš viso 3 mėn. mėn. iki 1 metų Po 5 metų metų Paskolos ir obligacijos 8,9 249,7 154,2 1 096,7 1 509,5 Nuomos įsipareigojimai 1,6 4,4 17,2 52,5 75,7 Prekybos mokėtinos sumos ir ilgalaikės skolos tiekėjams 25,1 75,1 0,3 - 100,5 Kitos mokėtinos sumos 14,4 43,1 - - 57,5 Išvestinės finansinės priemonės 17,9 53,6 - - 71,5 2021 m. gruodžio 31 d. 67,9 425,9 171,7 1 149,2 1 814,7 2022 m. metinis pranešimas / Konsoliduotos finansinės ataskaitos / Aiškinamasis raštas Turinys » 340 / 468 5 Svarbūs apskaitiniai vertinimai ir sprendimai, naudojami rengiant finansines ataskaitas Vertinimai ir sprendimai nuolat peržiūrimi ir įvertinami remiantis praeities patirtimi bei kitais veiksniais, įskaitant būsimų įvykių tikimybę, kuri laikoma pagrįsta tam tikromis aplinkybėmis. Rengiant finansines ataskaitas vadovybei reikia padaryti tam tikras prielaidas ir įvertinimus, kurie turėjo įtakos pateiktoms turto, įsipareigojimų, pajamų bei sąnaudų sumoms bei neapibrėžtumų atskleidimui. Prielaidų vertinimų ir sprendimų pasikeitimai ateityje galėtų turėti reikšmingos įtakos šioms finansinėms ataskaitoms. Šioje pastaboje aprašyti tik svarbūs apskaitiniai vertinimai ir sprendimai, naudojami rengiant finansines ataskaitas. Kiti naudojami apskaitiniai įvertinimai ir sprendimai pateikti kitose šių finansinių ataskaitų pastabose. 5.1 Klimato kaitos įtaka Grupė ypatingą dėmesį skiria galimam klimato kaitos ir su ja susijusių ekonominių, pereinamojo laikotarpio pokyčių poveikiui patronuojančiosios bendrovės veiklai atskleisti. Poveikis, susijęs su klimato kaita, gali atsirasti dėl fizinių (ekstremalių) klimato pakeitimų ir dėl valstybių siekio pereiti prie Žaliojo kurso susitarimo (angl. Green deal), kuris gali lemti papildomų reikalavimų energetikos sektoriuje: atitiktis naujai reguliacinei aplinkai; naujų technologijų diegimas; reputacinių rizikų valdymas; reakcija į rinkos paklausos pokyčius dėl žalios energijos sprendimų. Daugiau apie klimato kaitos poveikį ir patronuojančiosios bendrovės klimato kaitos valdymą skaitykite metinio pranešimo skyriuje „5.4 Veiksmai klimato srityje“. Rengiant šias finansines ataskaitas buvo atsižvelgta į klimato kaitą ir tikslą pasiekti nulinį balansą. Rengiant šias finansines ataskaitas buvo atsižvelgta į: Ilgalaikio materialiojo turto vertinimas ir prestižo vertės sumažėjimas Grupė kasmet įvertina savo ilgalaikio materialiojo turto naudingo tarnavimo laiką. Naudingo tarnavimo laikas sutrumpintas nebuvo. Turto vertės sumažėjimo požymių, reikšmingo klimato kaitos poveikio Grupės prielaidoms, naudojamoms vertinant atsiperkamąją vertę, nėra; nėra poreikio atlikti klimato rizikos poveikio jautrumo analizės, atsižvelgiant į padarytas prielaidas. Grupės vadovybė pagrįstai nesitiki, kad klimato kaita turės reikšmingą poveikį ilgalaikio materialiojo turto vertinimui ir prestižo vertės sumažėjimui. Eksploatacijos nutraukimo atidėjinių vertinimas Grupė yra suformavusi eksploatacijos nutraukimo atidėjinius daliai vėjo jėgainių. Taip pat tikimasi, kad dėl esminių oro sąlygų pokyčių ar naujų vėjo energijos gamybos pajėgumų nereikės sustabdyti dabartinio Grupės vėjo jėgainių portfelio eksploatavimo. Klimato kaitos poveikis rizikos atidėjiniui ir TKN Grupės vadovybė nemano, kad yra rizikos ar galimų įsipareigojimų atidėjinių, į kuriuos reikėtų atsižvelgti finansinėse ataskaitose, susijusių su galimais ginčais, konkrečiais teisės aktų reikalavimais, kuriais siekiama sumažinti žalą aplinkai, sankcijomis, susijusiomis su aplinkosaugos reikalavimų nesilaikymu, sutartimis, kurios gali tapti nenaudingos, galimais restruktūrizavimo darbais, kuriais siekiama privalomų klimato tikslų. Apskaičiuojant TKN reikšmingos klimato ir aplinkos apsaugos rizikos nebuvo. Būsimo klimato kaitos reguliavimo poveikis šiuo metu pateiktoms Grupės turto ir įsipareigojimų sumoms nėra reikšmingas. 5.2 Elektros skirstyme naudojamo ilgalaikio materialiojo turto perkainojimas ir vertės sumažėjimas Didžioji dalis turto, pateikto straipsnyje „Elektros tinklai ir jų statiniai“, naudojama elektros skirstymo veikloje, kurią vykdo dukterinė įmonė AB „Energijos skirstymo operatorius“, ir priskiriama elektros skirstymo PGV Grupėje. 2022 m. gruodžio 31 d. šiai grupei priskirto ilgalaikio materialiojo turto (įskaitant nebaigtos statybos sumą ir turtas kitose grupėse) likutinė vertė yra 1 324,9 mln. Eur (2021 m. gruodžio 31 d. – 1 315,0 mln. Eur). Atsižvelgdama į tai, kad nebuvo reikšmingų su elektros energija susijusios teisinės reguliavimo aplinkos pokyčių, įvertinusi visas susijusias prielaidas, Grupė nustatė, kad 2022 m. gruodžio 31 d. elektros energijos skirstymo veikloje naudojamo ilgalaikio materialiojo turto likutinė vertė pasikeis nereikšmingai (iki 5 %); atsižvelgdama į tai, Grupės vadovybė nusprendė neatlikti viso tokio turto perkainojimo, kad jis būtų parodytas nauja tikrąja verte. Išsamesnė informacija pateikiama 17.2.1 pastaboje. Tačiau Grupė nustatė 0,5 mln. elektros skaitiklių, kuriuos planuojama pakeisti 2023–2024 m. pagal SMART skaitiklių įrengimo planą, vertės sumažėjimo požymių. Nustačiusi vertės sumažėjimo požymių, Grupė atliko vertės sumažėjimo testą. Testas parodė, kad šio turto atsiperkamoji vertė yra mažesnė už likutinę vertę, todėl pelno (nuostolių) ataskaitoje buvo pripažinti 9,4 mln. Eur vertės sumažėjimo nuostoliai. Šie vertės sumažėjimo nuostoliai traktuoti kaip perkainojimo sumažėjimas. Išsamesnė informacija pateikiama 17.2.3 pastaboje. 5.3 Gamtinių dujų skirstymo veikloje naudojamo ilgalaikio materialiojo turto vertės sumažėjimas Ilgalaikio materialiojo turto grupę „Skirstomieji dujotiekiai, dujų technologinė įranga ir statiniai“ valdo Grupės įmonė AB „Energijos skirstymo operatorius“; šis turtas priskiriamas Grupės dujų skirstymo PGV. Šis ilgalaikis materialusis turtas yra apskaitomas įsigijimo savikaina, iš jos atėmus nusidėvėjimą ir vertės sumažėjimą. 2022 m. gruodžio 31 d. šiai grupei priskirto ilgalaikio materialiojo turto likutinė vertė (įskaitant nebaigtos statybos sumą ir turtas kitose grupėse) yra 279,9 mln. Eur (2021 m. gruodžio 31 d. – 258,8 mln. Eur). 2022 m. gruodžio 31 d. buvo atliktas įvertinimas, ar yra galimo PGV vertės sumažėjimo požymių. Atlikdama vertinimą Grupės vadovybė nustatė, kad per 2022 m. nebuvo reikšmingų teisinio reguliavimo aplinkos, susijusios su gamtinių dujų skirstymo veikla, pokyčių, taip pat pakartotinai įvertintos prielaidos, naudotos vertinant atsiperkamąją vertę, turėjo nereikšmingą poveikį (iki 5 %) gamtinių dujų skirstymo veikloje naudojamo ilgalaikio materialiojo turto likutinės vertės pokyčiui. Tačiau 2022 m. PGV patyrė nuostolių (prieš vadovybės koregavimus), todėl vadovybė nusprendė atlikti vertės sumažėjimo patikrinimą. Atliktas vertės sumažėjimo patikrinimas papildomų vertės sumažėjimo nuostolių neparodė – žr. 17.2.2 pastabą. 2022 m. metinis pranešimas / Konsoliduotos finansinės ataskaitos / Aiškinamasis raštas Turinys » 341 / 468 5.4 Prestižo vertės sumažėjimas Gr upė atliko prestižo, pripažinto įsigijus dukterines įmones, vertės sumažėjimo testą ir nustatė, kad 2022 m. gruodžio 31 d. vertės sumažėjimo nėra (16.2 pastaba). Prestižo likutinės vertės pateiktos 16.2 pastaboje. 5.5 Vertinimai, susiję su UAB „Kauno kogeneracinė jėgainė“ kontrole 2022 m . gruodžio 31 d. Grupei priklausė 51 proc. UAB „Kauno kogeneracinė jėgainė“ (toliau – Kauno CHP) akcijų, o likusios 49 proc. akcijų priklauso UAB „Gren Lietuva“. Abu akcininkai pasirašė Akcininkų sutartį, kurioje nustatyta, kad svarbūs verslo valdymo sprendimai vienbalsiai turi tvirtinti akcininkai ir (arba) Valdyba, kurią sudaro vienodas abejų akcininkų atstovų skaičius bei vienas nepriklausomas narys. Tuo atveju, jeigu akcininkai nepasiektų bendros nuomonės aklavietės situacijoje, Grupei numatyta opciono teisė įsigyti (pasirinkimo pirkti sandoris) visas UAB „Gren Lietuva“ turimas Kauno CHP akcijas, tuo tarpu UAB „Gren Lietuva“ numatyta opciono teisė parduoti (pasirinkimo parduoti sandoris) visas turimas Kauno CHP akcijas Grupei už kainą, kurios apskaičiavimas apibrėžtas akcininkų sutartyje. Dėl šios priežasties vadovybė nustatė, kad Grupė turi Kauno CHP kontrolę, nes opcionas galėtų būti įgyvendintas tuomet, kai reikės priimti sprendimus. Grupės vadovybės nuomone, pirkimo opciono vykdymo kaina, kurią Grupė privalės sumokėti UAB „Gren Lietuva“ už išperkamas UAB „Gren Lietuva“ nuosavybės teise priklausančias Kauno CHP akcijas, jei Grupė pasirinktų jas pirkti, prilygsta šių akcijų tikrajai vertei reikšmingumo ribose (reikšmingumo ribos apibrėžiamos, remiantis geriausiomis vertinimo praktikomis, kaip +/- 15 proc. nuo rinkos vertės). 2022 m . gruodžio 31 d. Grupė apskaitė 38,0 mln. Eur (2021 m. gruodžio 31 d. – 20,9 mln. Eur) pardavimo opciono vykdymo įsipareigojimą (37.1 pastaba). Pardavimo opcionas parodo grynąją dabartinę vertę pinigų sumos, kuri būtų sumokėta UAB „Gren Lietuva“ už Kauno CHP akcijas aklavietės situacijoje, jeigu pardavimo opcionas būtų realizuotas. 5.6 Inovacijų fondas KŪB „Smart Energy Fund powered by Ignitis Group“ 2017 m. liepos 26 d. Grupės patronuojamojii bendrovė pasirašė komanditinės ūkinės bendrijos „Smart Energy Fund by Ignitis Group“ (toliau – Bendrija) steigimo sutartį su UAB „Contrarian Ventures“. Inovacijų fondas KŪB „Smart Energy Fund powered by Ignitis Group“ (toliau – SEF) investuoja į startuolius, kuriančias naujas technologijas energetikos technologijų ir kitose srityse. Remiantis steigimo sutartimi, yra vienas tikrasis narys – UAB „Contrarian Ventures“, kuris veikia SEF vardu, turi teisę valdyti SEF, priima sprendimus dėl SEF reikalų tvarkymo ir sudaro sandorius SEF vardu. Visi kiti SEF nariai (įskaitant Grupės patronuojamą bendrovę) veikia pagal partnerystės dalyvio sutartį. Investicinius sprendimus priima ir tvirtina Investicijų komitetas, kurį sudaro tik pagrindiniai dalininkai, kurie yra UAB „Contrarian Ventures“ akcininkai. Vadovybės nuomone, Grupė neturi Bendrijos kontrolės. Nes partnerystės sąlygomis Grupė neturi įgaliojimų valdyti SEF veiklos, nes Grupė nėra SEF partnerė. Sprendimai dėl investavimo yra priimami remiantis SEF investavimo strategija arba yra tvirtinami Investicijų komiteto, kuriame Grupė turi tik stebėtojo teises. 2022 m. investicijų į Inovacijų fondą KŪB „Smart Energy Fund powered by Ignitis Group“ likutinės vertės pasikeitimas sudarė (4,5) mln. Eur (2021 m. – 20,2 mln. Eur). Per 2022 m. Inovacijų fondo KŪB „Smart Energy Fund powered by Ignitis Group“ 6,2 mln. Eur tikrosios vertės sumažėjimo nuostolių pripažinti ir parodyti pelno (nuostolių) ataskaitos straipsnyje „Finansinės sąnaudos“ (2021 m. – 15,8 mln. Eur tikrosios vertės pasikeitimo pelnas pripažintas pelno (nuostolių) ataskaitos straipsnyje „Finansinės pajamos“. Šio finansinio turto tikroji vertė nustatoma atsižvelgiant į naujausius investavimo etapus arba kitus naujausius įvykius ir duomenis (41 pastaba). Likęs pokytis susijęs su 2022 m. atliktomis naujomis investicijomis, kurių suma – 1,5 mln. Eur, ir kitomis fondo išlaidomis bei išmokomis – 0,2 mln. Eur (2021 m. gruodžio 31 d. – 2021 m. atliktos naujos investicijos sudarė 3,5 mln. Eur, o perklasifikavimas iš ilgalaikių gautinų sumų – 0,8 mln. Eur). Tikroji vertė atitinka 3-iąjį tikrosios vertės nustatymo hierarchijos lygį. 5.7 Atidėjiniai įstatymu nustatytiems servitutams ir specialiosioms žemės naudojimo sąlygoms (apsaugos zonoms) 5.7.1 Atidėjiniai servitutams 2017 m . lapkričio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo pakeitimai, pagal kuriuos numatyta kompensuoti servitutus, nustatomus operatoriui nepriklausančios žemės sklypuose įrengiant elektros tinklus. Pagal šį įstatymą numatyta, kad statant perdavimo, skirstymo tinklus ar montuojant kitą elektros įrangą, nuostoliams atlyginti bus mokama vienkartinė kompensacija už naudojimąsi įstatymu nustatytais servitutais (įsigalios iki 2004 m. liepos 10 d.). Kompensacijos už servitutus mokėjimo metodika įsigaliojo nuo 2018 m. liepos 31 d. Remiantis šia metodika 2018 m. buvo įvertinta ir apskaityta bendra išmokų už servitutus suma. Atliekant šį vertinimą, buvo padaryta reikšminga prielaida dėl žemės savininkų, kurie kreipsis kompensacijos, skaičiaus, nes įstatyme numatyta, kad kompensacijos turi būti išmokamos tiems savininkams, kurie kreipiasi dėl jos. 2020 m. liepos 8 d. Konstitucinis teismas priėmė nutarimą, kuriame nurodo, kad kompensacijų už panaudotus servitutus mokėjimo metodikos nuostatos, pagrįstos koeficiento ir žemės sklypo dalies vertės nustatymo principais, prieštarauja Konstitucinei teisei ir Lietuvos Respublikos įstatymams (dėl 0,1 lygaus koeficiento ir principų, pagal kuriuos nustatoma žemės sklypo dalies vertės nustatymo, nes pagal sutartį nustatomiems servitutams taikomi skirtingi principai ir koeficientas). Tai reiškia, kad Grupė negalės nagrinėti prašymų ir taikyti metodiką tais atvejais, kai taikoma metodika laikytina prieštaraujančia Konstitucijai, kol nebus parengta ir patvirtinta nauja metodika. Nutarimas galioja tik ateinantiems laikotarpiams, todėl išmokėtų kompensacijų nereikia perskaičiuoti. Šiuos pakeitimus Grupė laiko koreguojančiais įvykiais, todėl Grupė atitinkamai perskaičiavo išmokų už servitutus atidėjinį taikydama naujomis prielaidomis pagrįstą koeficientą: a) žemės plotui, kuriame elektros įrenginiai buvo pastatyti iki 1990 m. kovo 10 d., taikomas metodikoje nurodytas 0,1 lygus koeficientas. Tokie įrenginiai sudaro 88,93 proc. visų iki 2004 m. liepos 10 d. pastatytų įrenginių. Todėl, skaičiuojant bendrą išmokos sumą, 0,1 lygus koeficientas taikomas 89 proc. sklypo ploto. Daroma prielaida, kad žemė su elektros skirstymo įrenginiais, pastatytais iki 1990 m. kovo 10 d., t. y. žemė buvo įsigyta su jau įrengtu tinklu, taigi ir nuosavybės teisė į žemę buvo įgyta su jau nustatytais žemės naudojimo apribojimais, todėl tokios žemės vertė ir galimybė naudoti ja nepasikeitė, vadinasi, turi būti taikomas 0,1 lygus koeficientas už naudojimąsi servitutais; b) žemės plotui, kuriame elektros įrenginiai buvo pastatyti per laikotarpį nuo 1990 m. kovo 11 d. iki 2004 m. liepos 10 d., taikomas 0,5 lygus koeficientas (jis taikomas visiems pagal sutartį numatytiems servitutams). Tokie įrenginiai sudaro 11,07 proc. visų iki 2004 m. liepos 10 d. pastatytų įrenginių. Todėl skaičiuojant kompensacijos sumą, 0,5 lygus koeficientas taikomas 11% sklypo ploto. 2022 m. metinis pranešimas / Konsoliduotos finansinės ataskaitos / Aiškinamasis raštas Turinys » 342 / 468 Grupė peržiūrėjo kitas prielaidas, taikytas atidėjinių apskaičiavimui, ypač dėl tikėtino pareiškėjų skaičiaus, laikotarpio per kurį turi būti išmokėtos kompensacijos, ir diskonto normos: – diskonto norma, taikoma skaičiuojat atidėjinį, pasirinkta remiantis panašių įsipareigojimų 1,800 % skolinimosi norma (2021 m. gruodžio 31 d. – 0,160 %); – tikėtinas pareiškėjų skaičius nustatytas remiantis faktine praėjusių trejų metų informacija. Bendra kompensacijos suma apskaičiuota remiantis klientų, kurie, tikėtina, nesikreips dėl kompensacijos, procentu – 76,91 % (2021 m. gruodžio 31 d. taikytas 65 % rodiklis), kurį nustato vadovybė remdamasi faktiniu 2018–2019 m. ir 2022 m. kompensacijos prašiusių klientų skaičiumi, kai vidutiniškai per metus kreipiasi tik apie 1,83 % klientų (istoriniai 2021 ir 2020 metų duomenys neįtraukiami į metodikos skaičiavimus dėl metodikos nuostatų atskyrimo, kuris iškreips bendrą vidurkį); – laikotarpis, per kurį klientai kreipsis kompensacijos, – 10 metų, pradedant nuo 2022 m. Buvo taikomas papildomas 1 metų nuo paraiškos pateikimo dienos kompensacijos mokėjimo terminas (kompensacijų už servitutų panaudojimą nustatymo metodikoje numatyta, kad kompensacija išmokama per 2 metus nuo reikalavimus atitinkančio prašymo pateikimo dienos, tačiau iš tikrųjų Grupė sumoka per 1 metus). Įvertinusi pasikeitusias aplinkybes, Grupė nusprendė pakoreguoti atidėjinį sumažindama jo sumą nuo14,4 mln. Eur iki 8,2 mln. Eur) (35 pastaba). Nematerialiojo turto daliai šis atidėjinys sumažintas nuo 14,3 iki 8,1 mln. Eur (16.5 pastaba). Būtina pažymėti, kad atidėjinio suma gali būti keičiama atsižvelgiant į paraišką pateikusių klientų skaičių. Toliau pateikiama jautrumo analizė: 2022 m. gruodžio 31 d. Paraiškas pateikusių klientų proc. Atidėjinių servitutų 25% 35% 45% 55% 65% 75% 85% 95% kompensacijoms pokytis, mln. Eur +0,9 +5,9 +10,3 +15,8 +20,7 +25,7 +30,6 +35,6 5.7.2 Atidėjiniai nekilnojamojo turto servitutams 2020 m. liepos 8 d. Konstitucinis teismas priėmė nutarimą, kuriame nurodo, kad kompensacijų už panaudotus servitutus mokėjimo metodikos nuostatos, pagrįstos koeficiento ir žemės sklypo dalies vertės nustatymo principais, prieštarauja Konstitucinei teisei ir Lietuvos Respublikos įstatymams ne tik žemės plotų, bet ir kito nekilnojamojo turto atžvilgiu (dėl taikomo 0,1 koeficiento, nes sandoriu nustatomiems servitutams taikomi skirtingi principai ir koeficientas). Tai reiškia, kad Grupė negalės nagrinėti prašymų ir taikyti metodiką tais atvejais, kai taikoma metodika laikytina prieštaraujančia Konstitucijai, kol nebus patvirtintos naujos 2018 m. liepos 25 d. Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimo Nr. 725 „Dėl Maksimalaus dydžio vienkartinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi įstatymu ar sutartimi tinklų operatorių naudai nustatytu žemės servitutu, nustatymo metodikos patvirtinimo“ (toliau – Metodika) nuostatos. Metodikos taikymas yra sustabdytas ir nėra aišku, kaip ji ir koks koeficientas bus taikomi ateityje, nes iki Konstitucinio teismo nutarimo priėmimo dienos kompensacijos už servitutus nebuvo mokamos, todėl neįmanoma patikimai įvertinti atidėjinių sumos dėl šių priežasčių: (1) kadangi iki Konstitucinio teismo nutarimo priėmimo dienos kompensacijos už servitutus nebuvo mokamos, neįmanoma nustatyti, kiek asmenų galėtų kreiptis dėl nekilnojamojo turto servitutų. (2) neaišku, koks koeficientas turėtų būti taikomas apskaičiuojant įstatymu nustatytus nekilnojamojo turto servitutus iki bus patvirtinta atnaujinta Metodika. Atitinkamai, atsižvelgiant į tai, kad pagal 37-ojo TAS reikalavimus minėtas įsipareigojimas neatitinka atidėjinio pripažinimo reikalavimų, atidėjinys 2022 m. gruodžio 31 d. finansinėse ataskaitose nėra pripažįstamas. Be to, Grupė neturi pakankamai informacijos tokio įsipareigojimo finansiniam poveikiui nustatyti ar kompensavimo tikimybei nustatyti. 5.7.3 Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų (apsaugos zonų) atidėjinys 2019 m. birželio 6 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymas, pagal kurį Grupė privalo nekilnojamojo turto kadastre įregistruoti specialiąsias apsaugos sąlygas (apsaugos zonas) žemei šalia Grupės infrastruktūros objektų ir sumokėti žemių savininkams kompensacijas už žemes. Šiame įstatyme yra nustatyti tokių specialiųjų žemės teritorijų registravimo tvarka ir principai bei numatyta, kad turi būti mokamos kompensacijos už specialiųjų žemės teritorijų naudojimą pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą tvarką. Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų pakeitimas, būtinas įgyvendinant Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymą, įsigaliojo 2020 m. vasario 12 d., kuriame formuojamų naujų ar pertvarkomų esamų tinklų keitimo tvarka. Šiame pakeitime numatytas alternatyvus apsaugos zonų registravimo procesas (siekiant išvengti kadastro duomenų keitimo ir žemės matininkų samdymo). Pagal Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymą, Vyriausybė turėjo pavedimą priimti šio teisės akto pataisas, tačiau atnaujinus nekilnojamojo turto registro nuostatas, kurios įsigaliojo 2022 m. sausio 1 d., nebuvo įtvirtintos nuostatos, kaip turėtų būti registruojamos apsaugos zonos nuo 2023 m. sausio 1 d. 2021 metais pradėjus vykdyti žymų registravimą buvo peržiūrėtas procesas, ir atsižvelgus į komunikacijos poreikio sumažėjimą bei į faktinius žemės sklypų savininkų kreipinius, buvo sumažintos komunikacijos bei kontaktų centro išlaidos. Taip pat įvertinus 2021 metais prognozuojamus žymų registravimo kiekius, atitinkamai atnaujintas ir poreikis prognozuojamų įregistruoti žymų (teritorijose ir sklypuose) sukaupimui tolesniems metams. Per 2022 m. Grupė nematerialiajame turte kapitalizavo 4,7 mln. Eur faktinių išlaidų, patirtų atliekant su apsaugos zonomis susijusius darbus. Grupė nusprendė neregistruoti apsaugos zonų pagal patvirtintus apsaugos zonų planus atskirai kiekvienam žemės sklypui, naudodamasi matininko paslaugomis. Grupė nusprendė, kad dalis reikalingų lėšų bus skirta oro linijų paramos koregavimui. 2023 m. sausio 1 d. Registrų centras įregistravo su apsaugos zonomis susijusius žemės sklypus nekilnojamojo turto registre pagal Grupės įmonės pateiktus apsaugos zonų erdvinius duomenis. Todėl Grupei nereikės imtis papildomų veiksmų, susijusių su apsaugos zonų registravimu, ir ji nepatirs su tuo susijusių papildomų išlaidų. Įvertinusi pasikeitusias aplinkybes, Grupė nusprendė pakoreguoti atidėjinį turtu užtikrintos garanto registravimo išlaidoms, sumažindama jo sumą nuo 6 mln. Eur (po 2022 m. panaudojimo dėl faktinių sąnaudų) iki 1,6 mln. Eur (35 pastaba). 2022 m. metinis pranešimas / Konsoliduotos finansinės ataskaitos / Aiškinamasis raštas Turinys » 343 / 468 5.7.4 Kompensacijų už specialiąsias žemės naudojimo sąlygas (apsaugos zonas) atidėjinys Be pirmiau minėtų dalykų, Aplinkos ministerija parengė kompensacijos dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nurodytose teritorijose, nustatytose tenkinant viešąjį interesą, apskaičiavimo ir išmokėjimo metodiką, kuris įsigaliojo 2020 m. balandžio 8 d. 2020 m. birželio 18 d. buvo gautas Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos raštas, kuriame paaiškinta, kad Metodikos nuostatos taikomos tiek esamam, tiek naujai pastatytam tinklui. Remiantis Metodikos nuostatomis, kompensacija už apsaugos zonas būtų mokama įregistravus apsaugos zonas, t. y. pagal supaprastintą procedūrą tai įvyktų po 2023 m., o kompensacijos dydis yra nustatomas atsižvelgus į pagrindinę sklypo paskirtį, apribojimų apimtį tam tikrus nuostolius, kuriuos patyrė sklypo savininkai kurie pagrįsti patvirtinančiais dokumentais. Atsižvelgdama į šiuos metodinius reikalavimus ir turimus duomenis, Grupė negali patikimai įvertinti būsimų kompensacijų už įregistruotas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas (saugomas teritorijas), todėl pagal 37-ąjį TAS šis įsipareigojimas neatitinka pripažinimo sąlygų ir atitinkamai nėra pripažįstamas finansinėse ataskaitose. Be to, vadovybė, neturėdama visos reikalingos informacijos, negali pateikti galimo nenumatyto įvykio kiekybinio įvertinimo. 5.8 Nustatymas, ar įstatymu ir sandoriu nustatyti servitutai yra nuoma Atlikusi analizę dėl to, ar įstatymu ir sandoriu nustatytiems „neriboto laiko“ servitutams taikomi 16-ojo TFAS „Nuoma“ reikalavimai, Grupė padarė išvadą, kad netaikomi, nes įstatymu ir sandoriu nustatytiems servitutams netaikomi laiko apribojimai ir Grupė gali juos naudoti neribotą laikotarpį. „Neriboto laiko“ sandoris neturi esminės nuomos savybės, t. y. neatitinka nuomos apibrėžties, nes nesuteikia teisės naudoti nuomojamą turtą nurodytą laiko tarpą. Ser vitutams, turintiems aiškų laikotarpį arba kurių terminas reguliariai atnaujinamas, 16-asis TFAS yra taikomas, jei taikomi visi kiti 16-ajame TFAS nustatyti kriterijai. 5.9 Nustatymas, ar Grupė, teikdama elektros energijos persiuntimo, kuris apima perdavimą ir skirstymą, ir dujų skirstymo paslaugas ir dujų perdavimo paslaugas, veikia kaip pagrindinė sutarties šalis, ar kaip agentas 5.9.1 Elektros energijos perdavimo ir skirstymo paslaugos Tei kdama elektros energijos perdavimo ir skirstymo paslaugas galutiniams vartotojams, Grupė Lietuvoje ir Latvijoje įsigyja elektros energijos perdavimo paslaugas iš perdavimo tinklo operatoriaus (nepriklausančio Grupei), o Latvijoje įsigyja elektros energijos skirstymo paslaugas iš skirstymo tinklo operatoriaus, kuris nepriklauso Grupei. Išanalizavusi susijusias sutartis su elektros energijos perdavimo ir skirstymo tinklų operatoriais bei sutartis su klientais, taip pat įvertinusi taikytiną teisinį reglamentavimą, siekdama padaryti išvadą, ar Grupė veikia kaip pagrindinė sutarties šalis, ar kaip tarpininkė elektros skirstymo srityje Lietuvoje ir elektros persiuntimo (įskaitant perdavimą ir skirstymą) srityje Latvijoje, Grupės vadovybė padarė išvadą, kad Grupė: – teikdama elektros perdavimo ir skirstymo paslaugas, įsigytas iš Latvijos elektros persiuntimo sistemos operatoriaus, veikia kaip agentas; − teikdama elektros perdavimo paslaugas, įsigytas iš Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatoriaus, veikia kaip pagrindinė sutarties šalis. 5.9.2 Dujų skirstymo paslaugos Teikdama dujų skirstymo paslaugas klientams Lietuvoje Grupė naudojasi savo skirstymo tinklu, Latvijoje – perka iš įmonės, kuri nėra Grupės dalis. Grupės vadovybė išanalizavo susijusias sutartis su Latvijos dujų skirstymo tinklų operatoriumi bei sutartis su klientais, taip pat įvertino taikytiną teisinę aplinką, kad padarytų išvadą, ar Grupė veikia kaip pagrindinė sutarties šalis, ar kaip agentas dujų skirstymo srityje Latvijoje ir apsvarstė toliau pateiktus argumentus: − Grupė nėra atsakinga už dujų skirstymo paslaugas, nes pagal įstatymus ir kitus teisės aktus bei sutartis su klientais skirstymo tinklo savininkas prisiima visą atsakomybę; − Grupė taip pat neprisiima atsargų rizikos, nes skirstymo paslaugų kaina nustatoma pagal skaitiklių rodmenis, t. y. paskirstymo mokestis Grupei imamas tik už galutinio vartotojo sunaudotą dujų kiekį; − skirstymo komponento kainą nustato tinklo operatorius, kuris nepriklauso Grupei, ir tvirtina reguliuojanti institucija. Remdamasi pirmiau išvardytais argumentais, Grupės vadovybė priėmė sprendimą, kad Grupė, teikdama dujų skirstymo paslaugas, įsigytose iš Latvijos dujų skirstymo sistemos operatoriaus, veikia kaip agentas. 5.9. 3 Dujų perdavimo paslaugos Gr upė teikia dujų tiekimo paslaugas vartotojams ir surenka iš jų mokėjimus už dujų perdavimo paslaugas, kurias teikia perdavimo tinklo operatorius (nepriklausantis Grupei). Vadovybė priėmė reikšmingą sprendimą ir priėjo išvados, kad Grupė, rinkdama perdavimo paslaugos dedamąsias iš klientų, veikia kaip agentas remdamasi šiais argumentais: − Grupė nėra atsakinga už dujų perdavimo paslaugas, nes pagal įstatymus ir kitus teisės aktus perdavimo tinklo savininkas prisiima visą atsakomybę; − Grupė taip pat neprisiima atsargų rizikos, nes perdavimo paslaugų kaina nustatoma pagal skaitiklių rodmenis, t. y. perdavimo mokestis Grupei imamas tik už galutinio vartotojo sunaudotą gamtinių dujų kiekį; − perdavimo komponento kainą nustato tinklo operatorius, kuris nepriklauso Grupei, ir tvirtina reguliuojanti institucija. Rem damasi pirmiau išvardytais argumentais, Grupės vadovybė priėmė sprendimą, kad Grupė, surinkdama mokėjimus iš galutinių vartotojų už dujų perdavimo paslaugas, veikia kaip agentas. 5.10 Nustatymas, ar Grupė, rinkdama VIAP mokesčius ir SGDT saugumo dedamąją, veikia kaip pagrindinė sutarties šalis, ar kaip agentas Vadovybė priėmė reikšmingą sprendimą ir priėjo išvados, kad Grupė, rinkdama VIAP mokesčius ir SGDT saugumo dedamąsias iš klientų, veikia kaip agentas remdamasi šiais argumentais: 1) Grupė neatsako už VIAP ir SGDT projektus / iniciatyvas, todėl neatsako už tai, kad surinkti VIAP mokesčiai ir SGDT saugumo dedamosios būtų naudojami pagal paskirtį; 2) Grupė nepatiria su atsargomis susijusios rizikos; 3) Grupė neturi teisinės galios nustatyti šių dedamųjų kainų. 2022 m. metinis pranešimas / Konsoliduotos finansinės ataskaitos / Aiškinamasis raštas Turinys » 344 / 468 5.11 Nuoma – sutarčių nuomos termino nustatymas ir priskaitytinos skolinimosi palūkanų normos įvertinimas 5.11.1 Sutarčių su atnaujinimo ir nutraukimo galimybėmis nuomos termino nustatymas Grupė nuomos laikotarpį nustato kaip neatšaukiamą nuomos laikotarpį, kuris apima laikotarpius, kuriems taikoma pasirinkimo teisė pratęsti nuomą, jei yra pagrįstai žinoma, kad ta pasirinkimo teise bus pasinaudota, arba laikotarpius, kuriems taikoma pasirinkimo teisė nutraukti nuomą, jei yra pagrįstai žinoma, kad ta pasirinkimo teise nebus pasinaudota. Nustatydama, ar yra pagrįstai žinoma, kad bus pasinaudota pasirinkimo teise pratęsti nuomą arba nepasinaudota pasirinkimo teise nutraukti nuomą, Grupė priima sprendimą. Ji apsvarsto visus svarbius veiksnius, kurie sukuria ekonominę paskatą pasinaudoti pasirinkimo teise pratęsti nuomą arba nepasinaudoti pasirinkimo teise nutraukti nuomą. Po pradžios datos Grupė iš naujo įvertina, ar ji pagrįstai žino, kad pasinaudos pasirinkimo teise pratęsti nuomą arba nepasinaudos pasirinkimo teise nutraukti nuomą, kai įvyksta reikšmingas įvykis arba reikšmingai pasikeičia aplinkybės (pvz., esminiai atlikti nuomojamo turto pagerinimai arba esminis nuomojamo turto pritaikymas). Grupė įtraukė atnaujinimo periodą trumpesnio neatšaukiamo laikotarpio (t. y. nuo vienerių iki trejų, nuo trejų iki penkerių, nuo penkerių iki septynerių metų ir t. t.) nuomos termino dalį. Paprastai Grupė pasinaudoja galimybe pratęsti šias nuomos sutartis. Valstybinės žemės nuomos sutartims netaikoma pratęsimo sąlyga, pasibaigus nuomos laikotarpiui, nuomininkas turi pirmumo teisę pratęsti sutartį. Laikotarpiai, kuriems taikoma pasirinkimo teisė nutraukti nuomą, yra įtraukiami į nuomos laikotarpį tik, jeigu yra pagrįstai žinoma, kad tokia teise bus pasinaudota. 5.11.2 Priskaitytinos skolinimosi palūkanų normos apskaičiavimas Grupė negali lengvai nustatyti nuomos sutartyje numatytos palūkanų normos, todėl ji taiko priskaitytiną skolinimosi palūkanų normą (toliau – PSPN) nuomos įsipareigojimams įvertinti (34 pastaba). PSPN – palūkanų norma, kurią Grupė turėtų mokėti, kad su panašiomis garantijomis panašiam laikotarpiui pasiskolintų lėšų, būtinų turtui, kurio vertė panaši į naudojimo teise valdomo turto vertę, įsigyti panašiomis ekonominėmis sąlygomis. 2022 m. nebuvo sudaryta jokių reikšmingų naujų nuomos sutarčių, išskyrus tas, kurios buvo įgytos naujų dukterinių įmonių Lenkijoje verslo jungimo metu (42 pastaba). Šių sutarčių nuomos įsipareigojimai buvo apskaičiuoti taikant vidutinę priskaitytiną metinę skolinimosi palūkanų normą, lygią 7,2 %. 5.12 Prekybos ir kitų gautinų sumų tikėtini kredito nuostoliai Grupė naudoja gautinų sumų vertės sumažėjimo koeficientų matricą prekybos gautinų sumų tikėtiniems kredito nuostoliams apskaičiuoti. Grupė apskaito tikėtinus kredito nuostolius (toliau – TKN), įvertindama individualiai ar kolektyviai gautinas sumas, taikydama atidėjimų matricas, kurias Grupės įmonės priima savo klientų / skolininkų atžvilgiu. Kitų gautinų sumų ir sutarčių turto TKN apskaičiuojami atliekant individualų vertinimą. Trumpalaikėms prekybos gautinoms sumoms, kurios neturi reikšmingo finansavimo komponento, Grupė taiko supaprastintą metodą, kaip reikalaujama pagal 9-ąjį TFAS, ir apskaito vertės sumažėjimo nuostolius viso galiojimo laikotarpio kredito nuostolių atžvilgiu nuo gautinų sumų pirminio pripažinimo. 5.12.1 Bendrasis TKN vertinimas naudojant atidėjinių matricą Grupės įmonės naudoja atidėjinių matricas, kad apskaičiuotų prekybos gautinų sumų TKN. Atidėjinių normos yra pagrįstos pradelstomis dienomis įvairių klientų segmentų, turinčių panašius nuostolių modelius, grupėms (t. y. pagal kliento tipą). Atidėjinių matricos iš pradžių yra pagrįstos Grupės įmonių istoriškai stebimais įsipareigojimų neįvykdymo lygiais. Grupės įmonės patikslina matricos reikšmes, kad jos apimtų prognozuojamą ateities informaciją. Pavyzdžiui, jei tikimasi, kad per ateinančius metus ekonominės sąlygos (t. y. Bendrojo vidaus produkto pokyčiai) blogės ir dėl to gali išaugti įsipareigojimų neįvykdymo atvejų skaičius, tikslinamos istorinės įsipareigojimų neįvykdymo procentinės vertės. Kiekvieną ataskaitų pateikimo dieną atnaujinami istoriniai įsipareigojimų neįvykdymo rodikliai ir analizuojami į ateitį orientuotų įvertinimų pokyčiai. Svarstymai susiję su istoriškai stebėtų įsipareigojimų neįvykdymo lygiu, prognozuojamomis ekonominėmis sąlygomis ir TKN, reikalauja reikšmingų įvertinimų. TKN suma yra jautri ateities ekonomikos prognozėms bei kitų aplinkybių pasikeitimams. Grupės ankstesnių kredito nuostolių patirtis ir ekonominių sąlygų prognozė ateityje taip pat gali neatspindėti faktinio kliento įsipareigojimų neįvykdymo. Informacija apie Grupės prekybos gautinų sumų TKN atskleista 25 pastaboje. 5.12.2 Individualus TKN vertinimas Sprendimas įvertinti individualiai gautinas sumas priklauso nuo galimybės gauti informacijos apie konkretaus kliento (paskolos gavėjo) kredito istoriją, jo finansinę būklę įvertinimo dieną, įskaitant į ateitį orientuotą informaciją, kuri leistų laiku nustatyti, ar labai padidėjo to kliento kredito rizika, leidžianti priimti sprendimą dėl to kliento / paskolos gavėjo TKN pripažinimo visą gyvenimą. Šiems apskaitiniams įvertinimams atlikti reikia priimti svarbius sprendimus. Šie sprendimai remiasi informacija apie reikšmingus skolininko finansinius sunkumus, tikimybe, kad skolininkas bankrutuos arba bus įvykdyta jo reorganizacija, taip pat mokėjimų nevykdymu ar uždelsimu. Neturint patikimų informacijos apie konkretaus skolininko kredito istoriją, jo finansinę būklę įvertinimo dieną, įskaitant ateities perspektyvas, šaltinių, Grupė skolą įvertina kolektyviai. 5.13 Privačių klientų suvartoto elektros energijos ir gamtinių dujų kiekio perdeklaravimas ir sukauptų pajamų apskaita Remiantis ankstesnių laikotarpių duomenimis, buvo nustatyta, kad didėjant fiksuotos kainos tarifui, privatūs vartotojai paskutiniaisiais metų mėnesiais yra linkę deklaruoti didesnį nei iš tikrųjų buvo suvartota elektros energijos ir gamtinių dujų kiekį. Kadangi Grupės elektros energijos ir dujų skirstymo pajamos priklauso nuo vartotojų deklaruoto suvartoto elektros energijos ir gamtinių dujų kiekio, dėl deklaruotų per didelių kiekių, išauga Grupės pajamos, todėl, norint įvertinti atidėtų pajamų dydį, Grupei reikia įvertinti perdeklaruojamą suvartotą kiekį. Įvertinimas atliekamas remiantis ankstesniais laikotarpiais vartotojų suvartotais kiekiais ir Grupės atliktu elektros ir dujų tinklų technologinių nuostolių įvertinimu. Visos prielaidos peržiūrimos kiekvieno finansinių ataskaitų datą. 5.14 Reguliuojama veikla. Sukauptos pajamos ir atidėjiniai VERT reguliuoja Grupės pelningumą tvirtindama paslaugų kainas ateinantiems metams. Kainų lygis priklauso nuo numatomų ateinančių metų sąnaudų, prognozuojamos teikiamų paslaugų apimties, ankstesniais laikotarpiais uždirbto pelno nukrypimo nuo reguliuojamo dydžio ir kitų dalykų. Grupės per metus patirtos faktinės sąnaudos gali skirtis nuo prognozuojamų sąnaudų, į kurias atsižvelgiama tvirtinant kainas, taip pat faktinė paslaugų apimtis gali skirtis nuo prognozuojamos apimties. Tokiu būdu Grupės faktinis pelnas gali nukrypti nuo reguliuojamo lygio, o gautas skirtumas turi įtakos ateinančių laikotarpių paslaugų kainoms. 2022 m. metinis pranešimas / Konsoliduotos finansinės ataskaitos / Aiškinamasis raštas Turinys » 345 / 468 5.14.1 Izoliuoto elektros energetikos sistemos darbo ir rezervinės galios užtikrinimo paslaugos 2019 m. lapkričio 14 d. VERT priėmė Nutarimą Nr. O3E – 715 „Dėl elektros energijos kainos, rezervinės galios ir izoliuoto elektros energetikos sistemos darbo užtikrinimo paslaugų kainų nustatymo metodikos patvirtinimo“. Šiuo nutarimu buvo nustatyta, kad įmonės, kurios nebeteikia rezervinės galios ir izoliuoto elektros energetikos sistemos darbo užtikrinimo paslaugas, privalo grąžinti susidariusius neatitikimus tarp prognozuotų ir faktiškai patirtų sąnaudų teikiant šias paslaugas elektros perdavimo sistemos operatoriui (susijusiai įmonei LITGRID AB), jeigu įmonės faktiškai patirtos sąnaudos buvo mažesnės nei gautos pajamos iš perdavimo sistemos operatoriaus. Jeigu Grupės faktiškai patirtos sąnaudos buvo didesnės nei gautos pajamos iš perdavimo sistemos operatoriaus, tokią sumą perdavimo sistemos operatorius privalo grąžinti Grupei. Nutarime nustatytos formulės y laikotarpiui, skirtos izoliuoto elektros energetikos sistemos darbo ir rezervinės galios paslaugoms: − rezervinės galios užtikrinimo paslaugų atveju: priskirtos investicijų grąžos, atitinkančios pagrįstumo kriterijus, neatitikimo suma, palyginti su nustatyta investicijų grąža, per ataskaitinį laikotarpį (y-2); − izoliuoto elektros energetikos sistemos darbo paslaugų atveju: per ataskaitinį laikotarpį (y-2) priskirtų sąnaudų ir per ataskaitinį laikotarpį (y-2) iš perdavimo sistemos operatoriaus gautų pajamų neatitikimo suma. Atsižvelgiant į pirmiau minėtą nutarimą, jei Grupės faktiškai patirtos išlaidos didesnės nei iš perdavimo sistemos operatoriaus gautos pajamos, perdavimo sistemos operatorius turi grąžinti šią sumą Grupei, ir atvirkščiai. Dėl šios priežasties Grupė pripažįsta reguliuojamos veiklos turtą arba įsipareigojimus, kurių tikslas – išlyginti einamųjų metų pelną iki nustatyto lygio. 2022 m . vasario 8 d. pasirašytas papildomas susitarimas su perdavimo sistemos operatoriumi. Pagal šį susitarimą Grupė įsipareigojo iš anksto pirkti reikiamą dujų kiekį ir parduoti nustatytą elektros energijos kiekį elektros energijos rinkoje pagal perdavimo sistemos operatoriaus pateiktą elektros energijos gamybos grafiką, o perdavimo sistemos operatorius įsipareigojo kompensuoti Grupės pagal grafiką patirtas išlaidas. Po šio papildomo susitarimo 2022 m. Grupė sudarė išvestinių finansinių priemonių sandorį, kuriuo apdraudžiama dujų pardavimo kaina. 2022 m . gruodžio 31 d. Grupė finansinės padėties ataskaitos straipsnio „Atidėjiniai“ ilgalaikių įsipareigojimų dalyje pripažino grąžintiną 2,3 mln. Eur (2021 m. gruodžio 31 d. – 7,1 mln. Eur) sumą už tretinio aktyviosios galios rezervo paslaugas, izoliuoto elektros energetikos sistemos darbą ir antrinio avarinio aktyviosios galios rezervo užtikrinimo paslaugas (35 pastaba). Trumpalaikė atidėjinio tretiniam aktyviosios galios rezervui, izoliuoto elektros energetikos sistemos darbui, antriniam avarinio aktyviosios galios rezervui ir avarijų prevencijai dalis, sudaranti 3,1 mln. Eur (2021 m. gruodžio 31 d. – 15,2 mln. Eur) buvo apskaityta trumpalaikiuose įsipareigojimuose, „Atidėjiniai“ straipsnyje (35 pastaba). 5.14.2 Visuomeninis elektros energijos tiekimas 2020 m. rugsėjo 25 d. VERT priėmė nutarimą Nr. O3E-879 „Dėl elektros energijos perdavimo, skirstymo ir visuomeninio tiekimo paslaugų bei visuomeninės kainos viršutinės ribos nustatymo metodikos patvirtinimo“. Nutarimas apima skirstymo paslaugos buitiniams vartotojams papildomos dedamosios, skirtos skirtumui tarp visuomeninio tiekėjo faktinių ir prognozuotų pagrįstų sąnaudų kompensuoti, nustatymo metodiką. Papildomą dedamąją buitiniai vartotojai sumoka per elektros energijos skirstymo paslaugos kainą, kuri yra įtraukta į visuomeninės elektros energijos tarifą, taikomą buitiniams vartotojams už suvartotą elektros energijos kiekį. Šią papildomą dedamąją skirstymo sistemos operatorius (Grupės įmonė) surenka iš elektros energijos tiekėjų, kurie elektros energiją parduoda buitiniams vartotojams. Papildoma dedamoji yra skirtumas, į kurį įskaičiuojamas dėl prognozuotos elektros energijos įsigijimo kainos ir faktinės elektros energijos įsigijimo kainos neatitikimo susidaręs skirtumas, taip pat skirtumas, susidaręs tarp visuomeniniam tiekėjui taikytos visuomeninės elektros energijos kainos viršutinės ribos ir faktinės elektros skirstymo paslaugos kainos viršutinės ribos. Jei skirtumas yra neigiamas, nuostoliai kompensuojami didinant papildomos dedamosios kainą, taikomą kitiems metais, ir atitinkamai, jei teigiamas skirtumas, sumažinant papildomos dedamosios kainą. Šiame nutarime taip pat nustatoma, kad jei Grupė nebeteikia visuomeninio elektros tiekimo paslaugos, Grupė privalo grąžinti susidariusius neatitikimus tarp prognozuotų ir faktiškai patirtų sąnaudų teikiant šias paslaugas, jeigu Grupės faktiškai patirtos sąnaudos buvo mažesnės nei gautos pajamos. Jeigu Grupės faktiškai patirtos sąnaudos buvo didesnės nei gautos pajamos, tokią suma privalo būti grąžinti Grupei. Skirtumas turi būti kompensuotas iki 2025 m. gruodžio 31 d. Remdamasi tuo, kas pirmiau nurodyta, Grupė pripažįsta sutarčių turtą ir (arba) sutarčių įsipareigojimus, skirtus išlyginti einamųjų metų pelną iki reguliuojamo lygio, neatsižvelgiant į tai, ar paslaugos bus teikiamos ateityje. 2022 m. gruodžio 31 d. trumpalaikė mokėtinos 20,3 mln. Eur sumos dalis (2021 m. gruodžio 31 d. – 125,5 mln. Eur gautina suma), kuri per vienerius metus bus sudengiama su būsimais visuomeninio tiekimo veiklos reguliavimo skirtumais. Mokėtina suma buvo įtraukta į trumpalaikių įsipareigojimų straipsnį „Atidėjiniai“ (35 pastaba). 5.15 Piniginių lėšų surinkimas į depozitinę sąskaitą Grupė (Grupės įmonė UAB „Elektroninių mokėjimų agentūra“) priėmė reikšmingą sprendimą dėl iš klientų surinktų pinigų sumų. Šie pinigai laikomi Grupės depozitinėse sąskaitose vieną darbo dieną prieš juos pervedant paslaugų teikėjams. Šie pinigai yra laikomi atskirose depozitinėse bankų sąskaitose, jų paskirtis yra aiškiai apibrėžta bankų sutartyse, o Grupė neturi teisės šių pinigų investuoti ir todėl negauna jokių palūkanų ar kitų susijusių pajamų. Pinigų laikymo principas yra atskleidžiamas Grupė klientams ir Grupė bet kuriuo metu gali identifikuoti šių pinigų savininkus. Remdamasi tuo, kas nurodyta pirmiau, Grupė laikosi nuomonės, kad rizika, susijusi su bankų bankroto atvejais ir su šiuo faktu susijusiais galimais klientų ketinimais pateikti ieškinį Grupei dėl šių grynųjų pinigų sumų, yra maža. Atsižvelgiant į tai laikoma, kad Grupė nesusiduria su kredito rizika. Todėl Grupė nepripažįsta klientų pinigų finansinės padėties ataskaitoje. Klientų pinigų suma depozitinėse sąskaitose 2022 m. gruodžio 31 d. sudarė 9,3 mln. Eur (2021 m. gruodžio 31 d. – 5,3 mln. Eur). 5.16 Grupės buitinių ir nebuitinių vartotojų lėšų atskyrimas Grupė (Grupės įmonė AB „Energijos skirstymo operatorius“) priėmė svarbų sprendimą dėl 2022 m. gruodžio mėn. valstybės biudžeto administruojamų lėšų, esančių Grupės atsiskaitomosiose sąskaitose, skirtų dalinėms kompensacijoms buitiniams ir nebuitiniams vartotojams. Lėšos, skirtos dalinėms kompensacijoms vartotojams, pervedamos į specialiai tam skirtas atskiras atsiskaitomąsias sąskaitas, kurių paskirtis aiškiai apibrėžta su Lietuvos Respublikos finansų ministerija sudarytose valstybės biudžeto lėšų naudojimo sutartyse. Grupė negali disponuoti šiomis lėšomis, jų neinvestuoja ir negauna iš jų jokių palūkanų ar kitų pajamų. Pažymėtina, kad Grupės kredito rizika yra susijusi su šių sutarčių vykdymu, o valstybės biudžeto lėšų išmokėjimas kompensacijų gavėjams yra minimalus, nes Grupė nėra atsakinga už nurodytiems subjektams dalinėms kompensacijoms išmokėtų lėšų netinkamą panaudojimą ir neprisiima galimų kredito nuostolių. Dėl šios priežasties Grupė šių pinigų nepripažįsta finansinės padėties ataskaitoje. Administruojamų valstybės biudžeto lėšų likutis sąskaitose 2022 m. gruodžio 31 d. sudarė 130,2 mln. Eur. Šios lėšos gavėjams buvo išmokėtos ir (arba) grąžintos Lietuvos Respublikos finansų ministerijai 2023 m. sausio mėn. 2022 m. metinis pranešimas / Konsoliduotos finansinės ataskaitos / Aiškinamasis raštas Turinys » 346 / 468 6 Lyginamosios informacijos pertvarkymas dėl apskaitos politikos pakeitimų Gr upė atskleidžia 16-ojo TAS „Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai“ pataisų poveikį šioms finansinėms ataskaitoms (3.1.1 pastaba). Šių pataisų taikymo pirmąjį kartą sukaupta įtaka pripažįstama kaip nepaskirstytojo pelno pradinio likučio koregavimas nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitoje anksčiausio pateikto laikotarpio pradžioje. Tol iau Grupė pateikia 2021 m. gruodžio 31 d. konsoliduotos finansinės padėties ataskaitos, 2021 m. pelno (nuostolių) ataskaitos ir pinigų srautų ataskaitos pertvarkymą. 2021 m. bendrųjų pajamų ataskaitai poveikio nebuvo. Poveikis 2021 m. sausio 1 d. finansinės padėties ataskaitai nebuvo reikšmingas, todėl Grupė jo neatskleidžia. 2021 m . gruodžio 31 d. konsoliduotos finansinės padėties ataskaitos retrospektyvūs taisymai: mln. Eur 2021 m. gruodžio 31 d. Pertvarkymas 2021 m. gruodžio 31 d. iki pertvarkymo po pertvarkymo Turtas Ilgalaikis turtas Nematerialusis turtas 114,0 - 114,0 Ilgalaikis materialusis turtas 2 609,6 8,3 2 617,9 Naudojimo teise valdomas turtas 57,5 - 57,5 Išankstiniai apmokėjimai už ilgalaikį turtą 15,8 - 15,8 Investicinis turtas 4,5 - 4,5 Ilgalaikės gautinos sumos 96,1 - 96,1 Kitas finansinis turtas 30,1 - 30,1 Kitas ilgalaikis turtas 3,7 - 3,7 Atidėtojo mokesčio turtas 15,5 (1,4) 14,1 Iš viso ilgalaikio turto 2 946,8 6,9 2 953,7 Iš viso trumpalaikio turto 1 304,4 - 1 304,4 Turto iš viso 4 251,2 6,9 4 258,1 Nuosavas kapitalas ir įsipareigojimai Nuosavas kapitalas Įstatinis kapitalas 1 658,8 - 1 658,8 Savos akcijos (23,0) - (23,0) Rezervai 248,8 - 248,8 Nepaskirstytasis pelnas (35,6) 6,9 (28,7) Nuosavo kapitalo iš viso 1 849,0 6,9 1 855,9 Iš viso įsipareigojimų 2 402,2 - 2 402,2 Nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų iš viso 4 251,2 6,9 4 258,1 2022 m. metinis pranešimas / Konsoliduotos finansinės ataskaitos / Aiškinamasis raštas Turinys » 347 / 468 Konsoliduotos pelno (nuostolių) ataskaitos už metus, pasibaigusius 2021 m. gruodžio 31 d., retrospektyvūs taisymai: mln. Eur 2021 m. Pertvarkymas 2021 m. iki pertvarkymo po pertvarkymo Pajamos pagal sutartis su klientais 1 868,9 8,3 1 877,2 Kitos veiklos pajamos 21,5 - 21,5 Pajamų ir kitų pajamų iš viso 1 890,4 8,3 1 898,7 Elektros, gamtinių dujų ir kitų paslaugų pirkimai (1 380,0) (0,9) (1 380,9) Darbo užmokesčio ir susijusios sąnaudos (97,2) - (97,2) Remonto ir techninės priežiūros sąnaudos (31,7) - (31,7) Kitos sąnaudos (46,0) 0,3 (45,7) Iš viso (1 554,9) (0,6) (1 555,5) EBITDA 335,5 7,7 343,2 Nusidėvėjimas ir amortizacija (122,4) (0,2) (122,6) Ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto nurašymai, perkainojimas ir vertės sumažėjimo nuostoliai (28,5) - (28,5) Veiklos pelnas (nuostoliai) (EBIT) 184,6 7,5 192,1 Finansinės pajamos 17,6 - 17,6 Finansinės sąnaudos (33,7) - (33,7) Finansinės veiklos grynasis rezultatas (16,1) - (16,1) Pelnas (nuostoliai) prieš apmokestinimą 168,5 7,5 176,0 Ataskaitinių metų pelno mokesčio pajamos (sąnaudos) (19,4) - (19,4) Atidėtojo mokesčio pajamos (sąnaudos) 4,8 (1,2) 3,6 Grynasis pelnas už metus 153,9 6,3 160,2 Priskiriama: Patronuojančiosios bendrovės savininkams 153,9 6,3 160,2 Nekontroliuojančiai daliai - - - Pagrindinis pelnas, tenkantis vienai akcijai (Eur) 2,07 (0,08) 2,16 Sumažintas pelnas, tenkantis vienai akcijai (Eur) 2,07 (0,08) 2,16 Vidutinis svertinis akcijų skaičius 74 232 665 - 74 232 665 2022 m. metinis pranešimas / Konsoliduotos finansinės ataskaitos / Aiškinamasis raštas Turinys » 348 / 468 Konsoliduotos pinigų srautų ataskaitos už metus, pasibaigusius 2021 m. gruodžio 13 d., retrospektyvūs taisymai: mln. Eur 2021 m. iki pertvarkymo Pertvarkymas 2021 m. po pertvarkymo Pagrindinės veiklos pinigų srautai Grynasis pelnas už metus 153,9 6,3 160,2 Koregavimai suderinti pelną prieš mokesčius su grynaisiais pinigų srautais: - - - Nusidėvėjimo ir amortizacijos sąnaudos 133,2 0,2 133,4 Ilgalaikio materialiojo turto, įskaitant turto, skirto parduoti, vertės sumažėjimas 8,8 - 8,8 Ilgalaikio materialiojo turto perkainojimo rezultatas 15,8 - 15,8 Investicinio turto perkainojimo rezultatas (1,2) - (1,2) Išvestinių finansinių priemonių tikrosios vertės pasikeitimas 9,2 - 9,2 Finansinių priemonių tikrosios vertės pasikeitimas (9,5) - (9,5) Finansinio turto vertės sumažėjimas (atstatymas) 0,1 - 0,1 Pelno mokesčio sąnaudos 14,6 1,2 15,8 Dotacijų amortizacija (10,8) - (10,8) Atidėjinių padidėjimas (sumažėjimas) 7,0 - 7,0 Atsargų nukainojimas iki grynosios realizavimo vertės (atstatymas) 0,6 - 0,6 Ilgalaikio materialiojo turto perleidimo / nurašymo nuostoliai 4,6 - 4,6 Mokėjimas akcijomis 0,2 - 0,2 Kitos investicinės veiklos sąnaudos 0,6 - 0,6 Palūkanų pajamos (0,8) - (0,8) Palūkanų sąnaudos 23,6 - 23,6 Kitos finansinės veiklos sąnaudos 2,8 - 2,8 Apyvartinio kapitalo pasikeitimai: Prekybos ir kitų gautinų sumų (padidėjimas) sumažėjimas (294,6) - (294,6) Atsargų, išankstinių apmokėjimų, kito trumpalaikio ir ilgalaikio turto (padidėjimas) sumažėjimas (129,6) - (129,6) Mokėtinų sumų, ateinančių laikotarpių pajamų ir gautų išankstinių apmokėjimų padidėjimas (sumažėjimas) 187,5 - 187,5 Sumokėtas pelno mokestis (18,3) - (18,3) Grynieji pagrindinės veiklos pinigų srautai 97,7 7,7 105,4 Investicinės veiklos pinigų srautai Ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto įsigijimas (237,7) (7,7) (245,4) Įplaukos iš ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto perleidimo 2,4 - 2,4 Suteiktos paskolos (3,9) - (3,9) Susigrąžintos paskolos 5,6 - 5,6 Dukterinių įmonių įsigijimas, atėmus įsigytą pinigų likutį (9,5) - (9,5) Gautos dotacijos 17,2 - 17,2 Gautos palūkanos 0,6 - 0,6 Gauti finansinio lizingo mokėjimai 2,0 - 2,0 Investicijos į Inovacijų fondą (3,5) - (3,5) Grynieji investicinės veiklos pinigų srautai (226,8) (7,7) (234,5) Grynieji finansinės veiklos pinigų srautai (80,6) - (80,6) Pinigų ir pinigų ekvivalentų padidėjimas / (sumažėjimas) (209,7) - (209,7) Pinigai ir pinigų ekvivalentai (įskaitant sąskaitos perviršį) laikotarpio pradžioje 658,8 - 658,8 Pinigai ir pinigų ekvivalentai metų pabaigoje 449,1 - 449,1 2022 m. metinis pranešimas / Konsoliduotos finansinės ataskaitos / Aiškinamasis raštas Turinys » 349 / 468 7 Veiklos segmentai Inf ormacija apie veiklos segmentus atskleidžiama vadovaujantis tuo pačiu metodu, kuris naudojamas teikiant informaciją ūkio subjekto pagrindiniam sprendimus priimančiam asmeniui. Pagrindinis sprendimus priimantis asmuo, kuris yra atsakingas už išteklių paskirstymą ir verslo segmentų veiklos rezultatų įvertinimą, yra valdyba. Gr upė yra suskirstyta į penkis veiklos segmentus pagal pagrindines veiklos rūšis. Daugiau informacijos apie segmentus pateikiama metinio pranešimo skyriuose „2.1 Verslo profilis“ ir „3.2 Rezultatai pagal segmentus“. Grupės įmonių paskirstymas pagal segmentus pateiktas 19 pastaboje. Pagrindinis sprendimus priimantis asmuo stebi rezultatus remdamasis finansinėmis ataskaitomis, kurios yra parengtos naudojant tuos pačius apskaitos principus kaip ir sudaromos finansinės ataskaitos. Pagrindiniai veiklos rodikliai yra pakoreguotas pelnas neatskaičius palūkanų, mokesčių, nusidėvėjimo ir amortizacijos (pakoreguotas EBITDA – ne pagal TFAS taikomas alternatyvus veiklos rodiklis) ir pakoreguotas pelnas neatskaičius palūkanų ir mokesčių (pakoreguotas EBIT – ne pagal TFAS taikomas alternatyvus veiklos rodiklis). Vadovybė taip pat analizuoja kiekvieno veiklos segmento investicijas ir grynąją skolą. Visi rodikliai skaičiuojami remiantis finansinėse ataskaitose pateiktais duomenimis ir patikslintais vadovybei atliekant koregavimus, susijusius su pozicijomis, kurios nėra apibrėžtos pagal TFAS nuostatas. Grupės vadovybė pagrindinius veiklos rodiklius skaičiuoja taip: Veiklos rodiklis Skaičiavimas Iš viso pajamų ir kitų pajamų - elektros energijos, dujų ir kitų EBITDA paslaugų pirkimas - darbo užmokestis ir susijusios išlaidos - remonto ir priežiūros išlaidos - kitos išlaidos Koreguotas EBITDA EBITDA + vadovybės koregavimas EBITDA - nusidėvėjimas ir amortizacija - Ilgalaikio materialiojo ir EBIT nematerialiojo turto nurašymai, perkainojimas ir vertės sumažėjimo nuostoliai Koreguotas EBIT EBIT + vadovybės koregavimas Koreguota EBITDA marža Koreguotas EBITDA ÷ (pajamų ir kitų pajamų iš viso + vadovybės koregavimas) Ilgalaikio materialiojo turto įsigijimai + nematerialiojo turto įsigijimai + turtas, įsigytas įsigyjant dukterines įmones + kito finansinio turto Investicijos įsigijimai + investicinio turto įsigijimai + suteiktos paskolos + išankstiniai apmokėjimai už ilgalaikį turtą - išankstiniai apmokėjimai už ilgalaikį turtą, perklasifikuoti į ilgalaikio materialiojo arba nematerialiojo turto įsigijimus Ilgalaikės paskolos, mokėtinos po vienerių metų + trumpalaikės Grynoji skola paskolos, mokėtinos per vienerius finansinius metus (įskaitant sukauptas palūkanas) + banko sąskaitos perviršis + nuomos įsipareigojimai - pinigai ir pinigų ekvivalentai 7.1 Vadovybės koregavimai ir koreguoti EBITDA ir EBIT Vadovybės koregavimai apima: − laikinuosius reguliacinius skirtumus; − turto rotacijos rezultatą; − reikšmingą vienkartinį turtą ar nuostolius (2021 m. ilgalaikio materialiojo turto perkainojimo ir vertės sumažėjimo nuostoliai). Koreguotas EBITDA – tai EBITDA, kuris koreguojamas atsižvelgiant į vadovybės koregavimus. Visi vadovybės koregavimai gali turėti tiek teigiamą, tiek neigiamą įtaką einamųjų metu rezultatams. Koreguotas EBIT – tai EBIT kuris toliau koreguojamas atsižvelgiant į vadovybės koregavimus bei eliminuojant Ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto, susijusio su Tinklų segmento elektros energijos ir dujų turtu, reikšmingo vienkartinio perkainojimo ir vertės sumažėjimo nuostolių rezultatą 2021 m. Kiekvieno laikotarpio koreguotas EBIT pateikiamas kaip koreguotas EBITDA, atėmus nusidėvėjimo ir amortizacijos išlaidas, ilgalaikio materialiojo turto ir nematerialiojo turto nurašymą, perkainojimą ir vertės sumažėjimo nuostolius, išskyrus reikšmingas vienkartines pozicijas (jei tokių yra). Vadov ybės manymu, koreguotas EBITDA ir koreguotas EBIT rodikliai tiksliau atspindi veiklos rezultatus ir leidžia geriau palyginti rezultatus tarp laikotarpių, kadangi parodo, kiek Grupė realiai uždirbo ataskaitiniais metais: − eliminuojant skirtumus tarp VERT nustatyto leistino uždirbti ir faktiškai uždirbto ataskaitinio laikotarpio pelno (laikinieji reguliaciniai skirtumai); − koreguojant įtaką, nesusijusią su pagrindine Grupės veikla ar susijusią su kitais laikotarpiais. Vadov ybės koregavimai naudojami skaičiuojant koreguotas EBITDA ir koreguotas EBIT: Segmentas / vadovybės koregavimas, mln. Eur 2022 m. 2021 m. Žalioji gamyba (pertvarkyta) 1 AB „Ignitis gamyba“ laikinieji reguliaciniai skirtumai (0,8) 0,3 Tinklai AB „Energijos skirstymo operatorius“ laikinieji reguliaciniai skirtumai 16,5 (23,2) Lanksčioji gamyba AB „Ignitis gamyba“ laikinieji reguliaciniai skirtumai (3,4) (1,7) Sprendimai klientams UAB „Ignitis“ laikinieji reguliaciniai skirtumai (82,7) 14,2 Iš viso vadovybės koregavimų įtaka koreguotam EBITDA (70,4) (10,4) Tinklai Ilgalaikio materialiojo turto perkainojimas ir vertės sumažėjimo nuostoliai - 24,8 Iš viso vadovybės koregavimų įtaka koreguotam EBIT (70,4) 14,4 1 Dalis sumų neatitinka finansinių ataskaitų, parengtų už metus, pasibaigusius 2021 m. gruodžio 31 d., dėl apskaitos politikos pakeitimo pagal 16-ojo TAS pataisos reikalavimus. Daugiau informacijos atskleista 6 pastaboje. 2022 m. metinis pranešimas / Konsoliduotos finansinės ataskaitos / Aiškinamasis raštas Turinys » 350 / 468 7.2 Žaliosios gamybos segmentas Kor eguoto EBITDA ir koreguoto EBIT rezultatai pateikiami po vadovybės koregavimų analizuojant Kruonio HAE, pajamų pokyčius (taip pat koreguoto EBITDA ir koreguoto EBIT) iš reguliuojamos veiklos, kurią teikia AB „Ignitis gamyba“, jeigu einamosios pajamos pripažintos tokia suma, kuri atitinka leidžiamąsias pajamas, apskaičiuotas pagal VERT metodologiją ir atsižvelgiant į leidžiamos investicijų grąžos ir faktinės paslaugų savikainos apimtį per atitinkamą laikotarpį. Koregavimas apskaičiuotas pagal vadovybės vertinimą atsižvelgiant į faktines einamojo laikotarpio išlaidas, kurios 2022 m. buvo (0,8) mln. Eur (2021 m. – 0,3 mln. Eur). 7.3 Tinklų segmentas Kor eguoto EBITDA ir koreguoto EBIT rezultatas pateikiamas po vadovybės koregavimų, kuriuos sudaro laikinųjų reguliacinių skirtumų įtaka dėl VERT sprendimų, ir atimant einamaisiais metais susidariusį skirtumą tarp VERT leistinos ir Vadovybės vertinimu apskaičiuotos investicijų grąžos. Koregavimo suma 2022 m. ataskaitiniam laikotarpiui buvo lygi 16,5 mln. Eur (2021 m. – (23,2) mln. Eur). Šis koregavimas apima: − laikinuosius ankstesnių laikotarpių reguliavimo skirtumus, kurie buvo padengti per tarifus, nustatytus ataskaitiniam laikotarpiui – 31,7 mln. Eur (2021 m. – 27,6 mln. Eur). Šios sumos yra apskaičiuotos remiantis VERT paskelbtomis pažymomis: − per ataskaitinį laikotarpį susidariusias naujas laikinųjų reguliavimo skirtumų sumas – (15,2) mln.. Eur (2021 m. – (50,8) mln. Eur). Einamųjų metų perskaičiavimo rezultatas yra paremtas vadovybės vertinimu lyginant, VERT pateiktą informaciją apie laikotarpio investicijų grąžą, ir turimą aktualią einamojo periodo finansinę informaciją. 2021 m. koreguoto EBIT rezultatas pateikiamas atlikus koregavimą, apimantį vienkartinę reikšmingą ilgalaikio materialiojo turto perkainojimo ir vertės sumažėjimo nuostolių įtaką, pripažįstamą pelno (nuostolių) ataskaitoje: − su elektros energija susijusio ilgalaikio materialiojo turto perkainojimo įtaka – 15,9 mln. Eur; − su dujomis susijusio ilgalaikio materialiojo turto vertės sumažėjimo įtaka – 8,9 mln. Eur. 7.4 Lanksčiosios gamybos segmentas Kor eguoto EBITDA ir koreguoto EBIT rezultatai pateikiami po vadovybės koregavimų analizuojant Elektrėnų komplekso pajamų pokyčius (taip pat EBITDA ir EBIT) iš reguliuojamos veiklos, kurią teikia AB „Ignitis gamyba“, jeigu einamosios pajamos pripažintos tokia suma, kuri atitinka leidžiamąsias pajamas, apskaičiuotas pagal VERT metodologiją ir atsižvelgiant į leidžiamos investicijų grąžos ir faktinės paslaugų savikainos apimtį per atitinkamą laikotarpį. Koregavimas apskaičiuotas pagal vadovybės vertinimą atsižvelgiant į faktines einamojo laikotarpio išlaidas, kurios 2022 m. buvo (3,4) mln. Eur (2021 m. – (1,7) mln. Eur). 7.5 Sprendimų klientams segmentas Kor eguotas EBITDA ir koreguotas EBIT yra pateikiami po vadovybės koregavimų, eliminuojant nuokrypius, susidariusius reguliuojamoje dujų ir elektros tiekimo veikloje dėl faktinių ir planuotų įsigijimo kainų ir kitų komponentų, įtrauktų į naudojamą VERT kainų nustatymo metodologiją, skirtumų. Vadovybės vertinimu, įtaka dujų tiekimo veiklai 2021 m. sudarė (85,1) mln. Eur (2021 m. – 17,6 mln. Eur). Vadovybės vertinimu, įtaka visuomeninio elektros energijos tiekimo veiklai 2022 m. sudarė 2,4 mln. Eur (2021 m. – (3,4) mln. Eur). 2022 m. metinis pranešimas / Konsoliduotos finansinės ataskaitos / Aiškinamasis raštas Turinys » 351 / 468 Toliau lentelėje pateikiama Grupės informacija apie segmentus už 2022 m.: mln. Eur Žalioji gamyba Tinklai Lanksčioji gamyba Sprendimai Kita veikla ir Grupė iš viso klientams eliminavimai TFAS 1 Pardavimo išorės vartotojams pajamos 448,6 680,3 231,9 3 023,8 2,3 4 386,9 Pajamos tarp segmentų (atėmus dividendus) 9,8 0,8 8,8 60,0 (79,4) - Pajamų ir kitų pajamų iš viso 458,4 681,1 240,7 3 083,8 (77,1) 4 386,9 Elektros, dujų ir kitų paslaugų pirkimai (153,4) (398,7) (126,9) (2 947,8) 18,1 (3 608,7) Darbo užmokesčio ir susijusios sąnaudos (11,9) (64,5) (8,7) (13,0) (17,7) (115,8) Remontų ir priežiūros sąnaudos (5,5) (30,7) (4,4) - - (40,6) Kitos sąnaudos (34,3) (39,2) (62,8) (24,7) 78,9 (82,1) EBITDA 253,3 148,0 37,9 98,3 2,2 539,7 Nusidėvėjimas ir amortizacija (28,0) (90,1) (11,7) (2,2) (5,7) (137,7) Ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto nurašymai, perkainojimas ir vertės sumažėjimo nuostoliai (2,8) (11,8) 0,2 - 0,2 (14,2) Veiklos pelnas (nuostoliai) (EBIT) 222,5 46,1 26,4 96,1 (3,3) 387,8 Pakoreguota 2 EBITDA 253,3 148,0 37,9 98,3 2,2 539,7 Vadovybės koregavimai (0,8) 16,5 (3,4) (82,7) - (70,4) Koreguotas EBITDA 252,4 164,5 34,6 15,6 2,2 469,3 Koreguota EBITDA marža 55,2% 23,6% 14,5% 0,5% (2,9%) 10,9% Nusidėvėjimas ir amortizacija (28,0) (90,1) (11,7) (2,2) (5,7) (137,7) Ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto nurašymai, perkainojimas ir vertės sumažėjimo nuostoliai (2,8) (11,8) 0,2 - 0,2 (14,2) Koreguotas veiklos pelnas (nuostoliai) (koreguotas EBIT) 221,7 62,6 23,1 13,4 (3,4) 317,4 Ilgalaikis materialusis, nematerialusis ir naudojimo teise valdomas turtas 856,0 1 805,2 288,9 10,7 47,0 3 007,8 Investicijos 226,2 268,1 15,0 6,8 5,7 521,8 Grynoji skola 758,8 776,1 71,9 418,3 (1 038,2) 986,9 3 1 Pateikiamos sumos pagal šių finansinių ataskaitų pelno (nuostolių) ir bendrųjų pajamų ataskaitą. 2 Koreguoto EBITDA ir koreguoto EBIT rodikliai, kurie abu yra – ne TFAS nustatyti alternatyvūs veiklos rodikliai, pateikiami taip kaip juos seka vadovybė, kadangi vadovybės manymu šie koreguoti rodikliai tiksliau atspindi atitinkamo periodo veiklos rezultatus ir leidžia geriau palyginti rezultatus tarp laikotarpių. 3 Kitą veiklą ir eliminavimus sudaro: patronuojančioji bendrovė (AB „Ignitis grupė“), pagalbinių paslaugų įmonė (UAB „Ignitis grupės paslaugų centras“), papildomų paslaugų įmonės (UAB „Elektroninių mokėjimų agentūra“, UAB „Gamybos optimizavimas“, UAB „Transporto valdymas“) ir konsolidavimo koregavimai bei tarpusavio sandorių eliminavimai. Be to, taip pat įtrauktos 2022 m. likviduotos nepagrindinės veiklos įmonės (UAB „NT valdos“ ir UAB „Energetikos paslaugų ir rangos organizacija“). 2022 m. metinis pranešimas / Konsoliduotos finansinės ataskaitos / Aiškinamasis raštas Turinys » 352 / 468 Toliau lentelėje pateikiama Grupės informacija apie segmentus už 2021 m. 1 : mln. Eur Žalioji gamyba Tinklai Lanksčioji gamyba Sprendimai Kita veikla ir Grupė iš viso klientams eliminavimai TFAS 2 Pardavimo išorės vartotojams pajamos 217,0 535,9 153,2 990,0 2,6 1 898,7 Pajamos tarp segmentų (atėmus dividendus) 0,3 (3,2) 0,3 19,4 (16,8) - Pajamų ir kitų pajamų iš viso 217,3 532,7 153,5 1 009,4 (14,2) 1 898,7 Elektros, dujų ir kitų paslaugų pirkimai (83,2) (255,7) (86,0) (955,0) (1,0) (1 380,9) Darbo užmokesčio ir susijusios sąnaudos (8,3) (53,1) (7,7) (10,7) (17,4) (97,2) Remonto ir techninės priežiūros sąnaudos (3,6) (22,1) (6,0) - - (31,7) Kitos sąnaudos (15,0) (33,2) (14,9) (17,3) 34,7 (45,7) EBITDA 107,2 168,6 38,9 26,4 2,0 343,2 Nusidėvėjimas ir amortizacija (21,2) (83,2) (11,4) (1,7) (5,1) (122,6) Ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto nurašymai, perkainojimas ir vertės sumažėjimo nuostoliai (0,1) (28,6) (0,1) - 0,3 (28,5) Veiklos pelnas (nuostoliai) (EBIT) 85,9 56,8 27,4 24,7 (2,7) 192,1 Pakoreguota 3 EBITDA 107,2 168,6 38,9 26,4 2,0 343,2 Vadovybės koregavimai 0,3 (23,2) (1,7) 14,2 - (10,4) Normalizuota EBITDA 107,5 145,4 37,2 40,6 2,0 332,7 Koreguota EBITDA marža 49,4% 28,5% 24,5% 4,0% (14,8%) 17,6% Nusidėvėjimas ir amortizacija (21,2) (83,2) (11,4) (1,7) (5,1) (122,6) Ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto nurašymai, perkainojimas ir vertės sumažėjimo nuostoliai (0,1) (28,6) (0,1) - 0,3 (28,5) Vadovybės koregavimai - 24,8 - - - 24,8 Koreguotas veiklos pelnas (nuostoliai) (koreguotas EBIT) 86,2 58,4 25,7 38,9 (2,7) 206,5 Ilgalaikis materialusis, nematerialusis ir naudojimo teise valdomas turtas 781,4 1 654,6 307,4 6,5 39,5 2 789,4 Investicijos 32,3 191,2 0,2 2,9 8,3 234,9 Grynoji skola 390,1 710,0 (37,5) 474,3 (579,6) 957,3 4 1 Dalis sumų neatitinka finansinių ataskaitų, parengtų už metus, pasibaigusius 2021 m. gruodžio 31 d., dėl apskaitos politikos pakeitimo pagal 16-ojo TAS pataisos reikalavimus. Daugiau informacijos atskleista 6 pastaboje. 2 Pateikiamos sumos pagal šių finansinių ataskaitų pelno (nuostolių) ir bendrųjų pajamų ataskaitą. 3 Koreguoto EBITDA ir koreguoto EBIT rodikliai, kurie abu yra – ne TFAS nustatyti alternatyvūs veiklos rodikliai, pateikiami taip kaip juos seka vadovybė, kadangi vadovybės manymu šie koreguoti rodikliai tiksliau atspindi atitinkamo periodo veiklos rezultatus ir leidžia geriau palyginti rezultatus tarp laikotarpių. 4 Kitą veiklą ir eliminavimus sudaro: patronuojančioji bendrovė (AB „Ignitis grupė“), pagalbinių paslaugų įmonė (UAB „Ignitis grupės paslaugų centras“), papildomų paslaugų įmonės (UAB „Elektroninių mokėjimų agentūra“, UAB „Gamybos optimizavimas“, UAB „Transporto valdymas“) ir konsolidavimo koregavimai bei tarpusavio sandorių eliminavimai. Be to, taip pat įtrauktos nepagrindinės veiklos įmonės (UAB „NT valdos“ ir UAB „Energetikos paslaugų ir rangos organizacija“) . 2022 m. metinis pranešimas / Konsoliduotos finansinės ataskaitos / Aiškinamasis raštas Turinys » 353 / 468 8 Pajamos pagal sutartis su klientais 8.1 Informacija apie išskaidytas pajamas mln. Eur 2022 m. 2021 m. (pertvarkyta) 1 Su elektros energija susijusios pajamos Elektros energijos pardavimo pajamos 1 315,9 403,3 Elektros energijos perdavimo ir skirstymo pajamos 532,3 442,8 Pagamintos elektros energijos pardavimo pajamos 1 497,0 287,3 Visuomeninio elektros energijos tiekimo pajamos 239,4 214,1 Izoliuoto elektros energetikos sistemos darbo ir rezervinės galios užtikrinimo paslaugų pajamos 132,7 50,1 Su dujomis susijusios pajamos Dujų pardavimo pajamos 1 513,2 341,3 Dujų skirstymo pajamos 41,9 45,5 SGDT saugumo dedamosios pajamos 19,0 36,0 Kitos pajamos Šilumos energijos pardavimo pajamos 1 33,0 15,8 Naujų vartotojų prijungimo ir galios didinimo mokesčių pajamos 9,2 8,2 Kitos pajamos pagal sutartis su klientais 1 47,7 32,8 Iš viso 4 381,3 1 877,2 1 Dalis sumų neatitinka finansinių ataskaitų, sudarytų už 2021 m., dėl apskaitos politikos pakeitimo pagal 16-ojo TAS pataisos reikalavimus. Daugiau informacijos atskleista 6 pastaboje. Gr upės pajamos pagal prekių ar paslaugų perdavimo periodiškumą: mln. Eur 2022 m. 2021 m. (pertvarkyta) 2 Veiklos įsipareigojimai, įvykdomi per laikotarpį 4 370,4 1 862,7 Veiklos įsipareigojimai, įvykdomi konkrečių momentu 10,9 14,5 Iš viso 4 381,3 1 877,2 2 Dalis sumų neatitinka finansinių ataskaitų, sudarytų už 2021 m., dėl apskaitos politikos pakeitimo pagal 16-ojo TAS pataisos reikalavimus. Daugiau informacijos atskleista 6 pastaboje. Laik inųjų skirtumų, susijusių su reguliuojama veikla, susigrąžinimas Per 2022 m. dalinai kompensuojant energijos kainas vartotojams, buvo susigrąžinti šie reguliaciniai skirtumai (kurie nėra pripažįstami Finansinės padėties ataskaitoje – žiūrėti 5.14 pastabą). Sumos gautos ir pripažintos kaip „Pajamos pagal sutartis su klientais“: – 214,3 mln. Eur išankstinis reguliacinių skirtumų sugrąžinimas už reguliuojamą dujų tiekimo veiklą; – 120,2 mln. Eur išankstinis susigrąžinimas už padidėjusias technologinių nuostolių sąnaudas, susijusias su elektros skirstymo veikla; – gauta 111,3 mln. Eur dėl elektros ir dujų kainų kompensacijų tiek buitiniams, tiek verslo klientams, kas lėmė sumažėjusias dujų ir elektros kainos vartotojams; – gauta 12,6 mln. Eur dėl garantinio elektros energijos tiekimo kompensacijų tiek buitiniams, tiek verslo klientams, kas lėmė sumažėjusias garantinio tiekimo kainas klientams. Iš viso per 2022 m. gauta 458,4 mln. Eur. Per 2021 m. toks išankstinis susigrąžinimas nebuvo gautas. 8.2 Likučiai pagal sutartį mln. Eur Pas- 2022 m. gruodžio 2021 m. gruodžio tabos 31 d. 31 d. Prekybos gautinos sumos 25 424,5 274,9 Sutarčių turtas 32,5 153,2 Sukauptos su elektros pardavimu susijusios pajamos 3 20, 26 18,2 151,8 Sukauptos dujų pardavimo pajamos 26 7,7 1,4 Kitos sukauptos pajamos 26 6,6 - Sutarčių įsipareigojimai 381,0 256,6 Gauti išankstiniai apmokėjimai 34.2 60,7 55,0 Ateinančių laikotarpių pajamos 34.1 320,3 201,6 3 Sutarčių turto lyginamojo rodiklio, susijusio su sukauptomis su elektros pardavimu susijusiomis pajamomis, pateikimas buvo pakoreguotas pridedant ilgalaikę dalį, kuri 2021 m. gruodžio 31 d. sudarė 86,5 mln. Eur (20 pastaba). 8.3 Sutarčių turtas Pe r ataskaitinį laikotarpį taikyti vertinimo metodai ar padarytos reikšmingos prielaidos vertinant gautinų sumų pagal sutartis su klientais vertės sumažėjimą nepasikeitė. Pripažinti tikėtini kredito nuostoliai (jei tokių yra) atskleidžiami 25–26 pastabose. 8.3. 1 Sutarčių įsipareigojimai mln. Eur Pastabos 2022 m. gruodžio 2021 m. gruodžio 31 d. 31 d. Ilgalaikiai 34 205,5 183,6 Trumpalaikiai 34 175,5 73,0 Iš viso 381,0 256,6 8.4 Teisės į grąžintas prekes ir mokėtini įsipareigojimai Gr upė nėra pasirašiusi reikšmingų sutarčių, kuriose būtų nustatytos kliento teisės grąžinti prekes. 8.5 Veiklos įsipareigojimai Lik usieji veiklos įsipareigojimai, kuriuos tikimasi pripažinti pasibaigus finansiniams metams, yra susiję su ateinančių laikotarpių pajamomis, susijusiomis su naujų klientų prijungimo ir galios didinimo mokesčiais, ateinančių laikotarpių pajamomis, susijusiomis su elektros energijos ir dujų tiekimo perdeklaravimu, ir ateinančių laikotarpių pajamomis, susijusiomis su dujų pardavimu: mln. Eur 2022 m. gruodžio 2021 m. gruodžio 31 d. 31 d. Ilgiau nei per metus 205,5 183,6 Per vienerius metus 114,8 18,0 Iš viso įsipareigojimų pagal prijungimo sutartis 320,3 201,6 2022 m. metinis pranešimas / Konsoliduotos finansinės ataskaitos / Aiškinamasis raštas Turinys » 354 / 468 8.6 Grupės pajamos pagal sutartis su klientais pagal geografinius segmentus: mln. Eur 2022 m. 2021 m. Lietuva 2 796,5 1 559,7 Latvija 529,5 92,4 Suomija 377,0 114,7 Lenkija 110,8 22,3 Estija 45,3 7,3 Kitos šalys 19,2 1,1 Pardavimai per „Nordpool“ 503,0 79,7 Iš viso 4 381,3 1 877,2 9 Kitos pajamos mln. Eur 2022 m. 2021 m. Nuomos pajamos 1,7 1,7 Delspinigiai, prilyginami palūkanoms 1,4 1,5 Ilgalaikio turto perleidimo pelnas 0,5 0,4 OTC ir „Nasdaq“ sutartys (38.2 pastaba) - 15,4 Kita 2,0 2,5 Iš viso 5,6 21,5 10 Elektros, dujų ir kitų paslaugų pirkimai mln. Eur 2022 m. 2021 m. (pertvarkyta) 1 Elektros ir susijusių paslaugų pirkimai elektros prekybai 1 963,1 888,8 Dujų ir susijusių paslaugų pirkimai dujų prekybai 1 392,6 333,3 Dujų ir susijusių paslaugų pirkimai dujų gamybai 108,7 82,3 Elektros ir susijusių paslaugų pirkimai elektros gamybai 119,0 64,1 Subrangos paslaugų pirkimai 25,3 12,4 Iš viso 3 608,7 1 380,9 1 Dalis sumų neatitinka finansinių ataskaitų, sudarytų už 2021 m., dėl apskaitos politikos pakeitimo pagal 16-ojo TAS pataisos reikalavimus. Daugiau informacijos atskleista 6 pastaboje. 11 Kitos sąnaudos mln. Eur 2022 m. 2021 m. (pertvarkyta) 2 OTC ir „Nasdaq“ sutartys (38.2 pastaba) 18,5 - Klientų aptarnavimas 13,3 9,4 Telekomunikacijų ir IT paslaugos 10,5 8,4 Mokesčiai 8,7 6,5 Transporto sąnaudos 3,8 2,9 Komunalinės sąnaudos 3,4 3,4 Personalo vystymas 3,4 1,1 Konsultacinės paslaugos 3,0 3,1 Mažaverčių atsargų pozicijų sąnaudos 2,1 1,8 Gautinų sumų ir paskolų vertės sumažėjimas / (sumažėjimo atstatymas) 1,8 0,1 Ilgalaikių ir trumpalaikių gautinų sumų nurašymas 1,0 1,0 Kita 12,6 8,0 Iš viso 82,1 45,7 2 Dalis sumų neatitinka finansinių ataskaitų, sudarytų už 2021 m., dėl apskaitos politikos pakeitimo pagal 16-ojo TAS pataisos reikalavimus. Daugiau informacijos atskleista 6 pastaboje. 12 Finansinės pajamos mln. Eur 2022 m. 2021 m. Inovacijų fondo KŪB „Smart Energy Fund powered by Ignitis Group“ tikrosios vertės pokytis (5.6 pastaba) - 15,9 Palūkanų pajamos, pripažintos taikant efektyviąją palūkanų normą 1,7 0,8 Kitos finansinės veiklos pajamos 1,9 0,9 Iš viso 3,6 17,6 12.1 Grupės palūkanų pajamos 2022 metais Grupė gavo 0,6 mln. Eur (2021 metais – 0,6 mln. Eur) palūkanų įplaukas pinigais, kurios parodomos pinigų srautų ataskaitos „Gautos palūkanos“ straipsnyje. 13 Finansinės sąnaudos mln. Eur 2022 m. 2021 m. Palūkanų sąnaudos 28,4 23,1 Pardavimo pasirinkimo sandorio vykdymo įsipareigojimo tikrosios vertės pokytis (37.1 pastaba) 17,1 4,3 Inovacijų fondo KŪB „Smart Energy Fund powered by Ignitis Group“ tikrosios vertės pokytis (5.6 pastaba) 6,2 6,2 Nuomos įsipareigojimų palūkanų ir diskonto sąnaudos 1,2 0,5 Atlygio iš UAB „EPSO-G“ (26.1 pastaba) tikrosios vertės pokytis - 2,1 Kitos finansinės veiklos sąnaudos 1,2 3,7 Iš viso 54,1 33,7 13.1 Grupės palūkanų sąnaudos Grupė patiria palūkanų sąnaudas dėl ilgalaikių ir trumpalaikių mokėtinų paskolų bei išplatintų obligacijų (31 pastaba). 2022 metais Grupė grynaisiais pinigais išmokėjo 28,8 mln. Eur palūkanų (2021 metais – 26,0 mln. Eur), kurios yra parodomos pinigų srautų ataskaitos straipsnyje „Sumokėtos palūkanos“. 2022 m. metinis pranešimas / Konsoliduotos finansinės ataskaitos / Aiškinamasis raštas Turinys » 355 / 468 14 Pelno mokesčiai 14.1 Sumos, pripažintos pelne (nuostoliuose) mln. Eur 2022 m. 2021 m. (pertvarkyta) 1 Ataskaitinio laikotarpio pelno mokesčio sąnaudos (pajamos) 58,4 19,4 Atidėtojo mokesčio sąnaudos (pajamos) (14,5) (3,6) Iš viso 43,9 15,8 1 Dalis sumų neatitinka finansinių ataskaitų, sudarytų už 2021 m., dėl apskaitos politikos pakeitimo pagal 16-ojo TAS pataisos reikalavimus. Daugiau informacijos atskleista 6 pastaboje. 14.2 Sumos, apskaitytos kitose bendrosiose pajamose 2022 m. 2021 m. Prieš Mokesčių Atskai- Prieš Mokesčių Atskai- mln. Eur mokes- (sąnaudos) čius mokes- (sąnaudos) čius čius pajamos mokes- čius pajamos mokes- Straipsniai, kurie nebus čius čius perklasifikuojami į pelną (nuostolius) Ilgalaikio materialiojo turto perkainojimas (1,3) 0,2 (1,1) (27,8) 4,2 (23,6) Aktuarinių prielaidų pasikeitimas 0,4 - 0,4 (0,4) 0,1 (0,3) Straipsniai, kurie ateityje gali būti perklasifikuojami į pelną (nuostolius) Pinigų srautų apsidraudimas – veiksminga tikrosios vertės pokyčio dalis 289,8 (42,5) 247,3 67,1 (10,1) 57,1 Pinigų srautų apsidraudimas – perklasifikuota į pelną (nuostolius) (194,5) 29,2 (165,3) (45,2) 6,8 (38,4) Valiutų keitimo skirtumai dėl užsienyje veikiančių ūkio subjektų rodiklių perskaičiavimo į Grupės pateikimo valiutą (2,1) - (2,1) (0,5) - (0,5) Iš viso 92,3 (13,1) 79,2 (6,8) 1,0 (5,7) 2022 m . pelno mokestį, pripažintą kitose bendrosiose pajamose, sudaro 13,3 mln. Eur pelno mokesčio sąnaudų (2021 m. gruodžio 31 d. – 3,9 mln. Eur pelno mokesčio sąnaudų ir 0,7 mln. Eur atidėtojo mokesčio pajamų) (14.3 pastaba). 14.3 Efektyvaus pelno mokesčio tarifo sutikrinimas Pel no mokestis, apskaičiuotas Grupės pelnui prieš apmokestinimą, skiriasi nuo teorinės sumos, kuri susidarytų taikant Grupei taikytiną pelno mokesčio tarifą: 2021 m. 2021 m. mln. Eur 2022 m. 2022 m. (pertvarkyta (pertvarkyta ) 1 ) 2 Pelnas (nuostoliai) prieš apmokestinimą 337,3 176,0 Pelno mokesčio sąnaudos (pajamos) taikant 15 proc. tarifą 15,00% 50,6 15,00% 26,4 Mokesčių tarifų užsienio jurisdikcijose įtaka 0,18% 0,6 0,06% 0,1 Apmokestinamojo pelno nemažinančios sąnaudos 4,89% 16,5 5,40% 9,5 Neapmokestinamos pajamos 0,42% 1,4 (2,22%) (3,9) Investicinio projekto lengvata (3,47%) (11,7) (6,14%) (10,8) Pelno mokesčio suma, pripažinta kitose bendrosiose pajamose (3,94%) (13,3) (2,22%) (3,9) Kita (0,06%) (0,2) (0,91%) (1,6) Pelno mokesčio sąnaudos (pajamos) 13,02% 43,9 8,98% 15,8 2 Dalis sumų neatitinka finansinių ataskaitų, sudarytų už 2021 m., dėl apskaitos politikos pakeitimo pagal 16-ojo TAS pataisos reikalavimus. Daugiau informacijos atskleista 6 pastaboje. Pel no mokesčio suma, pripažinta kitose bendrosiose pajamose, yra susijusi su Grupės turimomis išvestinėmis finansinėmis priemonėmis. Mokesčių tikslais jos yra traktuojamos kaip leidžiami atskaitymai (arba apmokestinamosios pajamos) tą laikotarpį, kai apskaitomas tikrosios vertės pokytis. Inv esticinio projekto lengvata įtraukta į 2022 m. investicinio projekto lengvatą ir lengvata iš ankstesnių laikotarpių, kuriai nebuvo pripažintas atidėtojo mokesčio turtas. 2022 m. metinis pranešimas / Konsoliduotos finansinės ataskaitos / Aiškinamasis raštas Turinys » 356 / 468 14.4 Atidėtasis mokestis Ati dėtojo mokesčio turtas ir įsipareigojimai sudengiami, kai egzistuoja teisiškai pagrindžiama teisė sudengti ataskaitinio laikotarpio mokesčių turtą su ataskaitinio laikotarpio mokesčių įsipareigojimais ir kai atidėtasis mokestis susijęs su ta pačia fiskaline institucija. Toliau pateikti atidėtojo mokesčio turto ir įsipareigojimų pokyčiai per ataskaitinį laikotarpį: Iš verslo Iš verslo Pripažinta Pripažinta Panaudotų jungimų 2021 m. Pripažinta Pripažinta jungimų mln. Eur 2020 m. pelno kitose mokestinių atsirandantis gruodžio 31 d. pelno kitose atsirandantis 2022 m. gruodžio 31 d. (nuostolių) bendrosiose nuostolių įtaka atidėtasis (pertvarkyta) 1 (nuostolių) bendrosiose atidėtasis gruodžio 31 d. straipsnyje pajamose mokestis straipsnyje pajamose mokest is (42.1 Atidėtojo mokesčio turtas pastaba) Ilgalaikio materialiojo turto perkainojimas 9,5 5,6 4,1 - - 19,2 0,6 0,2 - 20,0 Atsargų nurašymas iki grynosios galimo realizavimo - - vertės 0,4 0,1 - - 0,5 15,4 15,9 Naujų vartotojų prijungimo ir galios didinimo - - mokesčių pajamų pripažinimo skirtumas 13,5 (0,7) - - 12,8 (0,7) 12,1 Investicinio projekto lengvata 6,7 2,0 - - - 8,7 0,7 - 9,4 Sukauptos sąnaudos 2,5 0,9 - - - 3,4 2,0 - 5,4 Prekybos gautinų sumų vertės sumažėjimas 1,3 0,1 - - - 1,4 0,3 - 1,7 Perkelti mokestiniai nuostoliai 2,6 0,1 - (1,0) - 1,7 (0,3) - 1,4 Ilgalaikio materialiojo turto vertės sumažėjimas 4,3 (3,4) - - - 0,9 (0,1) - 0,8 Kita 1,8 2,5 0,1 - - 4,4 4,7 - 9,1 Atidėtojo mokesčio turtas 42,6 7,2 4,2 (1,0) - 53,0 22,6 0,2 - 75,8 Atidėtojo mokesčio įsipareigojimai - - - - Finansinės ir mokestinės vertės skirtumas (IMT) 74,1 0,8 - - - 74,9 3,0 - 77,9 Verslo jungimo metu atsiradęs finansinių ir mokestinių verčių skirtumas 1,0 0,1 - - 1,9 3,0 0,7 5,7 9,4 Išvestinės finansinės priemonės 2,9 (1,2) (0,7) - - 1,0 3,9 - 4,9 Dotacijų nurašymas 2,5 0,6 - - - 3,1 - - 3,1 Kita 1,4 3,3 - (0,6) - 4,1 0,5 - 4,6 Atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimas 81,9 3,6 (0,7) (0,6) 1,9 86,1 8,1 - 5,7 99,9 Atidėtasis mokestis, grynąja verte (39,3) 3,6 4,9 (0,4) (1,9) (33,1) 14,5 0,2 (5,7) (24,1) 1 Dalis sumų neatitinka finansinių ataskaitų, sudarytų už 2021 m., dėl apskaitos politikos pakeitimo pagal 16-ojo TAS pataisos reikalavimus. Daugiau informacijos atskleista 6 pastaboje. 2022 m. gruodžio 31 d. Grupės finansinės padėties ataskaitoje atskirai pateikiami atidėtojo mokesčio turtas (31,1 mln. Eur) ir atidėtojo mokesčio įsipareigojimas (55,2 mln. Eur), susiję su skirtingomis dukterinėmis įmonėmis. Grynasis atidėtojo mokesčio likutis yra 24,1 mln. Eur įsipareigojimas. Atidėtojo mokesčių turtas ir įsipareigojimai, atsirandantys iš to paties ūkio subjekto, finansinės padėties ataskaitoje pateikiami grynąja verte (2021 m. gruodžio 31 d. atidėtojo mokesčio turtas sudarė 14,1 mln. Eur, o atidėtojo mokesčio įsipareigojimai – 47,2 mln. Eur). 2022 m. gruodžio 31 d. Grupė neturėjo laikinųjų skirtumų, dėl kurių atidėtojo mokesčio turtas nebūtų pripažintas. 2021 m. gruodžio 31 d. Grupė nepripažino atidėtojo mokesčio turto, susijusio su 14,0 mln. Eur investicinio projekto lengvata, nes nėra aišku, ar ateityje bus gauta apmokestinamojo pelno, kurį bus galima panaudoti. 357 / 468 mln. Eur 2022 m. 2021 m. (pertvarkyta) 1 Grynasis pelnas 293,4 160,2 Priskiriama: Patronuojančiosios bendrovės savininkams 293,4 160,2 Nekontroliuojančiai daliai - - Akcijų nominaliąja verte skaičiaus svertinis vidurkis 72 599 599 74 232 665 Patronuojančiosios bendrovės akcininkams priskirtinas pagrindinis pelnas (nuostoliai), tenkantis vienai akcijai 4,04 2,16 Patronuojančiosios bendrovės akcininkams priskirtinas sumažintas pelnas (nuostoliai), tenkantis vienai akcijai 4,04 2,16 1 Dalis sumų neatitinka finansinių ataskaitų, sudarytų už 2021 m., dėl apskaitos politikos pakeitimo pagal 16-ojo TAS pataisos reikalavimus. Daugiau informacijos atskleista 6 pastaboje. Pagrindi nis ir sumažintas pelnas, tenkantis vienai akcijai, buvo apskaičiuotas pagal vidutinį svertinį paprastųjų akcijų skaičių, kuris 2022 m. gruodžio 31 d. buvo 72 599 599 vnt. (2021 m. gruodžio 31 d. – 74 232 665), nes 2021 m. gruodžio 16 d. ir 2022 m. balandžio 29 d. AB „Ignitis grupė“ įsigijo savų akcijų. Savos akcijos nėra laikomos neapmokėtomis, todėl laikotarpiu, kuriuo jas valdo AB „Ignitis grupė“, šios akcijos neįtrauktos į neapmokėtų akcijų skaičių. 2022 m. rugpjūčio 9 d. Grupė sumažino savo akcinį kapitalą anuliuodama įsigytas savas akcijas (28.4 pastaba). Turinys » 15 Pelnas, tenkantis vienai akcijai Grupės pelną, tenkantį vienai akcijai, ir sumažintą pelną, tenkantį vienai akcijai, sudaro: 2022 m. metinis pranešimas / Konsoliduotos finansinės ataskaitos / Aiškinamasis raštas 358 / 468 16 Nematerialusis turtas Servitutai ir Kitas mln. Eur Patentai ir licencijos Programinė įranga Prestižas apsaugos zonos nematerialusis Iš viso 2021 m. sausio 1 d. turtas Įsigijimo savikaina 0,3 30,2 4,9 34,6 56,7 126,7 Sukaupta amortizacija (0,2) (19,6) - - (12,1) (31,9) Likutinė vertė 0,1 10,6 4,9 34,6 44,6 94,8 Likutinė vertė 2021 m. sausio 1 d. 0,1 10,6 4,9 34,6 44,6 94,8 Įsigijimai - 0,2 - 3,6 14,7 18,5 Perklasifikavimas (į) iš ilgalaikio materialiojo turto - 3,5 - - 0,2 3,7 Perklasifikavimas (į)/iš atsargų - - - - (0,9) (0,9) Nurašymai - - - - - - Perklasifikavimai tarp grupių - 8,0 - - (8,0) - Atidėjinių, susijusių su servitutais ir apsaugos zonomis, pakartotinis įvertinimas - - - (4,6) - (4,6) Perleidimai - - - - - - Įsigijimai per verslo jungimą (42 pastaba) - - - - 10,0 10,0 Amortizacija (0,1) (4,8) - - (2,6) (7,5) Likutinė vertė 2021 m. gruodžio 31 d. - 17,5 4,9 33,6 58,0 114,0 2021 m. gruodžio 31 d. Įsigijimo savikaina 0,3 40,7 4,9 33,6 72,7 152,2 Sukaupta amortizacija (0,3) (23,2) - - (14,7) (38,2) Likutinė vertė - 17,5 4,9 33,6 58,0 114,0 Likutinė vertė 2022 m. sausio 1 d. - 17,5 4,9 33,6 58,0 114,0 Įsigijimai 0,9 - - 28,7 29,6 Perklasifikavimas (į) iš ilgalaikio materialiojo turto - 0,1 - - 0,2 0,3 Nurašymai - - - - (2,9) (2,9) Perklasifikavimai tarp grupių - 7,1 - - (7,1) - Atidėjinių, susijusių su servitutais ir apsaugos zonomis, pakartotinis įvertinimas (16.5 pastaba). - - - (10,6) - (10,6) Perleidimai - (0,8) - - - (0,8) Įsigijimai per verslo jungimą (42 pastaba) - - 0,4 - 29,5 29,9 Užsienio valiutos pasikeitimo įtaka - - - - (1,1) (1,1) Amortizacija - (6,4) - - (3,7) (10,1) Likutinė vertė 2022 m. gruodžio 31 d. - 18,4 5,3 23,0 101,6 148,3 2022 m. gruodžio 31 d. Įsigijimo savikaina 0,3 46,1 5,3 23,0 115,0 189,7 Sukaupta amortizacija (0,3) (27,7) - - (13,4) (41,4) Likutinė vertė - 18,4 5,3 23,0 101,6 148,3 Turinys » 2022 m. metinis pranešimas / Konsoliduotos finansinės ataskaitos / Aiškinamasis raštas 359 / 468 16.1 Kitas nematerialusis turtas mln. Eur 2022 m. gruodžio 2021 m. gruodžio Turtas, identifikuotas verslo jungimo metu su toliau išvardytomis dukterinėmis įmonėmis ir susijęs su 31 d. 31 d. šiomis teisėmis ar licencijomis: „Altiplano“ S.A. Elektros gamybos licencija 30,0 - „Pomerania Wind Farm“ Sp. z o. o. Licencija gaminti elektros 22,7 24,3 energiją su skatinamuoju tarifu „Silezia1 Wind Farm“ Sp. z o. o. Licencija gaminti elektros 9,6 10,0 energiją su skatinamuoju tarifu UAB „EURAKRAS“ Elektros gamybos licencija 3,6 7,6 UAB „VĖJO GŪSIS“ Licencija gaminti elektros - 0,2 energiją su skatinamuoju tarifu UAB „VĖJO VATAS“ Licencija gaminti elektros - 0,7 Kitas nematerialusis turtas: energiją su skatinamuoju tarifu Kuriama programinė įranga 22,0 10,2 Investicijos į įmones Lenkijoje ir 9,9 0,9 Latvijoje Kitas turtas 3,8 4,1 Likutinė vertė 101,6 58,0 2022 m. Grupės įmonės UAB „EURAKRAS“ ir UAB „VĖJO VATAS“ nutraukė sutartis pagal fiksuoto tarifo (angl. Feed-in Tariff, FiT) subsidijų schemą ir pasirašė dvišales sutartis. Dukterinių įmonių UAB „EURAKRAS“ ir UAB „VĖJO VATAS“ verslo jungimo metu Grupės nustatyto turto vertė apskaičiuota pagal licenciją gaminti elektros energiją ir FiT. Per 2022 m. dėl nutraukto FiT taikymo Grupė nurašė vertės dalį, susijusią su FiT. Nurašyta įsigijimo savikaina sudarė 7,8 mln. Eur, o sukaupta amortizacija – 4,9 mln. Eur. Verslo jungimo metu nustatyto kito nematerialiojo turto pokytis yra susijęs su dukterinės įmonės „Altiplano“ S.A. įsigijimu (42.1 pastaba) ir 2021 m. verslo jungimo metu nustatyto turto tikrosios vertės perskaičiavimu (42.3 pastaba). 16.2 Pr estižas mln. Eur 2022 m. gruodžio 2021 m. gruodžio 31 d. 31 d. UAB „VVP Investments“ 2,1 2,1 UAB „EURAKRAS“ 1,5 1,5 UAB „Plungės vėjo energija“ 0,3 - „Pomerania Wind Farm“ Sp. z o. o. 1,3 1,3 „Silezia1 Wind Farm“ Sp. z o. o. 0,1 - Likutinė vertė 5,3 4,9 Versl o jungimo metu nustatyto prestižo pokytis yra susijęs su dukterinės įmonės UAB „Plungės vėjo energija“ įsigijimu 2022 metais (42.1 ir 42.2 pastabos) ir verslo jungimo, įvykdyto 2021 m., metu nustatyto turto tikrosios vertės perskaičiavimu (42.3 pastaba). Prestižo vertės sumažėjimo patikrinimas 2022 m. gruodžio 31 d. Grupė atliko prestižo vertės sumažėjimo testą. Atlikus testą nustatyta, kad 2022 m. gruodžio 31 d. prestižo vertės sumažėjimo nereikia pripažinti. Atlikdama vertės sumažėjimo testą, Grupė naudojo diskontuotų pinigų srautų metodą, taikydama šias pagrindines prielaidas: 1. pinigų srautai planuoti laikotarpiui iki 2040–2053 m., atsižvelgiant į vėjo parkų tipinį veiklos laikotarpį (30 metų); 2. gamybos kiekis kiekvienais metais pastovus, remiantis parengta trečiosios šalies vėjo parko studija arba faktiniais gamybos kiekiais (priklausomai nuo vėjo parko); 3. elektros energijos kaina nustatoma pagal sutartą tarifą, jei projektas laimimas valstybiniuose aukcionuose ir konkursuose arba elektros energijos vartojimas užtikrinamas pagal EEPS (elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartis) ar panašias priemones. Kitu atveju taikoma trečiosios šalies elektros energijos kainų prognozė; 4. diskontuojant pinigų srautus buvo naudota 5,9–7,7 proc. diskonto norma po mokesčių (vidutinė svertinė kapitalo kaina atskaičius mokesčius) (7,0–9,5 proc. iki mokesčių). 16.3 Vi siškai amortizuotas nematerialusis turtas Grupės visiškai amortizuoto, bet veikloje naudojamo ilgalaikio nematerialiojo turto įsigijimo savikaina: mln. Eur 2022 m. gruodžio 2021 m. gruodžio 31 d. 31 d. Programinė įranga 1,1 4,6 Kitas nematerialusis turtas 0,1 0,1 Pilnai amortizuoto turto įsigijimo savikaina iš viso 1,2 4,7 16.4 Įs igijimo įsipareigojimai 2022 m. gruodžio 31 d. Grupės įsigijimo įsipareigojimai sudarė 1,3 mln. Eur (2021 m. gruodžio 31 d. – 2,3 mln. Eur). 16.5 Ser vitutai ir apsaugos zonos Nemater ialiojo turto „Servitutai ir apsaugos zonos“ judėjimas 2022 m.: Servitutai ir apsaugos zonos, mln. Eur 2021 m. gruodžio Pokytis 2022 m. gruodžio Įstatymu nustatyti servitutai – atidėjinys (5.7.1 31 d. 31 d. pastaba) 14,3 (6,2) 8,1 Apsaugos zonos – atidėjinys (5.7.3 pastaba) 10,7 (9,1) 1,6 Įstatymu ir sandoriu nustatyti servitutai – įsigijimo 5,6 0,6 6,2 savikaina Apsaugos zonos – įsigijimo savikaina 3,0 4,1 7,1 Servitutai ir apsaugos zonos, iš viso 33,6 (10,6) 23,0 Turinys » 2022 m. metinis pranešimas / Konsoliduotos finansinės ataskaitos / Aiškinamasis raštas 360 / 468 17 Ilgalaikis materialusis turtas 17.1 Gr upės ilgalaikis materialusis turtas Skirstomieji Hidroelektrin Elektros dujotiekiai, ės ir Kombinuoto Kitas mln. Eur Žemė Pastatai tinklai ir jų dujų hidroaku- ciklo blokas Vėjo jėgainės Kogeneraci- ilgalaikis Nebaigta Iš viso statiniai technologinė muliacinės ir rezervinė ir jų įrenginiai nės jėgainės materialusis statyba įranga ir elektrinės elektrinė turtas 2021 m. sausio 1 d. statiniai turtas Įsigijimo arba perkainota vertė 3,4 32,7 1 473,7 314,7 211,3 776,2 65,8 138,0 70,1 414,2 3 500,1 Sukauptas nusidėvėjimas - (9,2) (267,3) (52,5) (113,2) (410,3) (18,7) (2,3) (25,7) - (899,2) Sukauptas vertės sumažėjimas - - - - - (41,4) - - - - (41,4) Likutinė vertė 3,4 23,5 1 206,4 262,2 98,1 324,5 47,1 135,7 44,4 414,2 2 559,5 Apskaitos politikos pakeitimas 1 0,9 0,9 Perskaičiuota likutinė vertė 2021 m. sausio 1 d. 3,4 23,5 1 206,4 262,2 98,1 324,5 47,1 135,7 44,4 415,1 2 560,4 Įsigijimai - - 0,5 - - 0,1 - 0,1 5,8 210,3 216,8 Pardavimai - - - - - - - - (0,4) - (0,4) Nurašymai - - (3,6) (0,1) - (1,1) - - - - (4,8) Perkainojimas - 22,2 (69,4) - - - - - (0,8) - (48,0) Vertės sumažėjimo nuostoliai - - - (9,4) - - - - - - (9,4) Vertės sumažėjimo atstatymas - - - - - - - - - 0,5 0,5 Perklasifikavimai tarp grupių - 1,7 92,5 17,6 0,8 (0,3) 105,4 124,5 32,0 (374,2) - Perklasifikavimas iš / (į) ilgalaikį nematerialųjį turtą - - - - - - - - (0,1) (3,5) (3,6) Perklasifikavimas iš / (į) finansinę nuomą - - - - - - - - 0,7 - 0,7 Perklasifikavimas iš / (į) turtą, skirtą parduoti - - - - - - - - (1,4) - (1,4) Perklasifikavimas iš / (į) investicinį turtą - - - - - 1,8 - - - - 1,8 Perklasifikavimas iš / (į) atsargas - - - - 0,1 - - - (0,1) 0,6 0,6 Perklasifikavimas iš / (į) naudojimo teise valdomą turtą - - - - - - 23,0 - - - 23,0 Nusidėvėjimas - (5,2) (59,9) (7,2) (5,4) (19,6) (3,6) (8,7) (11,0) - (120,6) Įsigijimas per verslo jungimą (42 pastaba) - - - - - - - - - 2,7 2,7 Užsienio valiutos pasikeitimo įtaka - - - - - - - - - (0,4) (0,4) Likutinė vertė 2021 m. gruodžio 31 d. (pertvarkyta) 1 3,4 42,2 1 166,5 263,1 93,6 305,4 171,9 251,6 69,1 251,1 2 617,9 2021 m. gruodžio 31 d. Įsigijimo arba perkainota vertė 3,4 42,6 1 166,5 285,8 212,2 772,5 199,0 262,5 97,3 251,3 3 293,1 Sukauptas nusidėvėjimas - (0,4) - (13,3) (118,6) (441,5) (27,1) (10,9) (28,2) - (640,0) Sukauptas vertės sumažėjimas - - - (9,4) - (25,6) - - - (0,2) (35,2) Likutinė vertė (pertvarkyta) 1 3,4 42,2 1 166,5 263,1 93,6 305,4 171,9 251,6 69,1 251,1 2 617,9 1 Dalis sumų neatitinka finansinių ataskaitų, sudarytų už 2021 m., dėl apskaitos politikos pakeitimo pagal 16-ojo TAS pataisos reikalavimus. Daugiau informacijos atskleista 6 pastaboje. (lentelės tęsinys kitame puslapyje) Turinys » 2022 m. metinis pranešimas / Konsoliduotos finansinės ataskaitos / Aiškinamasis raštas 361 / 468 (lentelės tęsinys) Skirstomieji Hidroelektrin Elektros dujotiekiai, ės ir Kombinuoto Kitas mln. Eur Žemė Pastatai tinklai ir jų dujų hidroakumu- ciklo blokas Vėjo jėgainės Kogeneraci- ilgalaikis Nebaigta Iš viso statiniai technologinė liacinės ir rezervinė ir jų įrenginiai nės jėgainės materialusis statyba įranga ir elektrinės elektrinė turtas 2021 m. gruodžio 31 d. statiniai turtas Įsigijimo arba perkainota vertė 3,4 42,6 1 166,5 285,8 212,2 772,5 199.0 262,5 97,3 251,3 3 293,1 Sukauptas nusidėvėjimas - (0,4) - (13,3) (118,6) (441,5) (27,1) (10,9) (28,2) - (640,0) Sukauptas vertės sumažėjimas - - - (9,4) - (25,6) - - - (0,2) (35,2) Likutinė vertė (pertvarkyta) 1 3,4 42,2 1 166,5 263,1 93,6 305,4 171,9 251,6 69,1 251,1 2 617,9 Likutinė vertė 2022 m. sausio 1 d. 3,4 42,2 1 166,5 263,1 93,6 305,4 171,9 251,6 69,1 251,1 2 617,9 Įsigijimai - 0,1 0,4 - - 0,1 3,4 - 4,7 323,3 332,0 Pardavimai - - - - - - (0,2) - (0,2) - (0,4) Nurašymai - - (3,7) (0,2) - (0,2) - - - - (4,1) Perkainojimas (17.2.3 pastaba) - - (9,4) - - - - - 0,4 - (9,0) Perklasifikavimai tarp grupių - 3,7 223,7 15,4 0,1 1,8 2,1 5,9 7,9 (260,6) - Perklasifikavimas iš / (į) ilgalaikį nematerialųjį turtą - - - - - - - - - (0,3) (0,3) Perklasifikavimas iš / (į) finansinę nuomą - - - - - - - - 0,9 - 0,9 Perklasifikavimas iš / (į) turtą, skirtą parduoti - - - - - - - - (1,0) - (1,0) Perklasifikavimas iš / (į) investicinį turtą - (0,1) - - - (0,5) - - - - (0,6) Perklasifikavimas iš / (į) atsargas - - - - - - - (0,1) - - (0,1) Perklasifikavimas iš / (į) naudojimo teise valdomą turtą - - - - - - 6,1 - - - 6,1 Nusidėvėjimas - (2,2) (69,9) (6,6) (5,0) (19,8) (7,6) (10,8) (11,8) - (133,7) Įsigijimas per verslo jungimą (44 pastaba) - - - - - - - - - 5,0 5,0 Užsienio valiutos pasikeitimo įtaka - - - - - - (1,9) - - 0,1 (1,8) Likutinė vertė 2022 m. gruodžio 31 d. 3,4 43,7 1 307,6 271,7 88,7 286,8 173,8 246,6 70,0 318,6 2 810,9 2022 m. gruodžio 31 d. Įsigijimo arba perkainota vertė 3,4 46,3 1 377,3 300,5 212,2 772,4 210,0 268,3 109,2 318,8 3 618,4 Sukauptas nusidėvėjimas - (2,6) (69,7) (21,4) (123,5) (471,5) (36,2) (21,7) (39,2) - (785,8) Sukauptas vertės sumažėjimas - - - (7,4) - (14,1) - - - (0,2) (21,7) Likutinė vertė 3,4 43,7 1 307,6 271,7 88,7 286,8 173,8 246,6 70,0 318,6 2 810,9 1 Dalis sumų neatitinka finansinių ataskaitų, sudarytų už 2021 m., dėl apskaitos politikos pakeitimo pagal 16-ojo TAS pataisos reikalavimus. Daugiau informacijos atskleista 6 pastaboje. Turinys » 2022 m. metinis pranešimas / Konsoliduotos finansinės ataskaitos / Aiškinamasis raštas 362 / 468 17.2 Ilgalaikio materialiojo turto vertės sumažėjimas ir perkainojimas 17.2.1 El ektros skirstyme naudojamo ilgalaikio materialiojo turto perkainojimas 2022 m. gruodžio 31 d. šiai grupei priskirto ilgalaikio materialiojo turto likutinė vertė yra 1 324,9 mln. Eur (2021 m. gruodžio 31 d. – 1 315,0 mln. Eur). Kaip nur odyta 5.2 pastaboje, Grupė atliko šio CGU tikrosios vertės vertinimą ir nusprendė neatlikti viso perkainojimo . Tam Grupė išanalizavo, ar 2021 m. atliekant pilną perkainojimą padarytos prielaidos reikšmingai nepasikeitė – buvo nustatyta, kad pasikeitė tik diskonto norma ir WACC. • diskonto norma (po mokesčių) buvo 4,25% (5,00 % prieš mokesčius) • VERT nustatyta grąžos norma 2022 m. – 4,16 %, 2023 m. – 4,17%, nuo 2024 m. – 5,00%. Tačiau šie pokyčiai neturėjo reikšmingos įtakos atsiperkamajai vertei. Kitos prielaidos reikšmingai nepasikeitė, atitinkamai, jos buvo naudotos atliekant 2022 m. vertinimą. Atli ekant 2021 m. gruodžio 31 d. vertinimą naudotos šios pagrindinės prielaidos: − diskonto norma (po mokesčių) buvo 3,78% (4,45% prieš mokesčius); − WACC (VERT nustatyta grąžos norma) 2021 m. – 5,34%, 2022–2026 m. – 4,16%, nuo 2027 m. – 4,45% (apytikslė ikimokestinė diskonto norma); − nustatyta papildoma tarifo dedamoji investicijoms finansuoti, kurios pagrindu 28 mln. Eur suma kasmet bus įtraukta į 2022–2026 m. ir vėlesnių laikotarpių Grupės reguliuojamos veiklos pajamas; vadovybės vertinimu, nors yra tikimybė, kad po prognozuojamo laikotarpio (2022– 2036 m.) papildoma dedamoji (28 mln. Eur kasmet per visą prognozuojamą laikotarpį) išliks, tačiau, remiantis konservatyvia prielaida, ji nėra įtraukta į nuolatinės vertės vertinimą; − elektros energijos segmento investicijoms taikoma ilgalaikė prognozė ir jų finansavimas pagal atnaujintą Grupės 10 metų investicijų planą; − pagal vertinimo modelį apskaičiuotas 2018–2020 m. grąžos koregavimas (116 mln. Eur) ir 2021 m. prognozė – 44 mln. Eur, susidaręs dėl pagrindinių tinklo elementų nusidėvėjimo ir investicijų grąžos lygio, optimizuoto ir neoptimizuoto pagal ilgalaikes vidutines prieaugio sąnaudas (angl. long run average increase costs, LRAIC) modelį, ir faktinio nusidėvėjimo ir investicijų grąžos lygio, sumažins Grupės pajamas – 6,5 mln. Eur 2022–2026 m. ir 153,5 mln. Eur 2032–2036 m., be to, nuo nesumokėtos dalies kasmet bus skaičiuojamos palūkanos; − turto tikroji vertė nustatyta taikant pajamų modelį prognozuojant pinigų srautus iki 2036 m., atsižvelgiant į numatomus investicijų grąžos koregavimus dėl LRAIC turto nusidėvėjimo ir numatomą grąžos skirtumų grąžinimo terminą 2018–2021 m. (2020 m. pabaigoje apskaičiuotas 40 metų laikotarpis pagal pagrindinio turto – elektros linijų – ilgalaikio turto nusidėvėjimo terminą). Jautrum o analizė Grupė at liko tikrosios vertės nustatymo jautrumo analizę nestebimų duomenų pokyčiams remdamasi tokiais scenarijais: − jautrumas investicijų grąžos normos (WACC) (nuo reguliacinio periodo pradedant 2027 m.) ir diskonto normos pokyčiui. Dėl šių prielaidų pokyčio galimas tikrosios turto vertės pasikeitimas (mln. Eur) pateikiamas toliau esančioje lentelėje: WACC (prieš mokesčius) 4.17% 4.50% 4.75% 5.00% 5.25% 5.50% 5.85% ∆ (17)% (10)% (5)% 0% 5% 10% 17% 4.17% (17)% 7 71 119 168 216 265 332 4.50% (10)% (58) 4 52 99 146 194 260 5.00% 0% (152) (92) (46) - 46 92 156 5.50% 10% (240) (181) (137) (93) (48) (4) 58 5.85% 17% (298) (241) (197) (155) (111) (68) (7) Diskonto norma (iki mokesčių ) 17.2.2 Duj ų skirstymo veikloje naudojamo ilgalaikio turto vertės sumažėjimas 2022 m. gruodžio 31 d. šiai grupei priskirto ilgalaikio materialiojo turto likutinė vertė yra 279,9 mln. Eur (2021 m. gruodžio 31 d. – 258,8 mln. Eur). Kaip nurody ta 5.3 pastaboje, Grupė atliko šio CGU vertės sumažėjimo testą. Grupė išanalizavo, ar 2021 m. padarytos prielaidos reikšmingai nepasikeitė – buvo nustatyta, kad pasikeitė tik diskonto norma ir WACC. • diskonto norma 3,39% po mokesčių (3,99% prieš mokesčius); • WACC (reguliatoriaus nustatoma grąžos norma): 2022 m. – 3,98%, 2023 m. – 3,99% (nustatyta VERT), nuo 2024 m. – 3,99% (lygi diskonto normai prieš mokesčius). Tačiau šie pokyčiai neturėjo reikšmingos įtakos atsiperkamajai vertei. Kitos prielaidos reikšmingai nepasikeitė, atitinkamai, jos buvo naudotos atliekant 2022 m. vertės sumažėjimo testą. Atli ekant vertės sumažėjimo testą 2021 m. gruodžio 31 d. buvo naudotos šios pagrindinės prielaidos: • diskonto norma 3,81% po mokesčių (4,48% prieš mokesčius). • WACC (reguliatoriaus nustatyta grąžos norma): 2022–2023 m. – 3,98% (VERT nustatyta 2022 m.), nuo 2024 m. – 4,48% (lygi diskonto normai prieš mokesčius); • taikoma ilgalaikė investicijų į dujų verslo segmentą prognozė ir jo finansavimas pagal atnaujintą Grupės 10 metų investicijų planą; • būsimų laikotarpių pinigų srautai buvo įtraukti naudojant amžinąją vertę, kuri buvo apskaičiuota diskontuojant reguliuojamos turto bazės (angl. regulated asset base, RAB) vertę paskutinio prognozuojamo laikotarpio pabaigoje. Vertės sumažėjimo testas neparodė papildomų vertės sumažėjimo nuostolių 2022 m. Turinys » 2022 m. metinis pranešimas / Konsoliduotos finansinės ataskaitos / Aiškinamasis raštas 363 / 468 WACC (prieš mokesčius) 3.31% 3.59% 3.80% 3.99% 4.19% 4.39% 4.67% ∆ (17)% (10)% (5)% 0% 5% 10% 17% 3.31% (17)% - 7 13 17 23 28 35 3.59% (10)% (7) - 5 10 15 20 27 3.99% 0% (17) (10) (5) - 5 10 17 4.39% 10% (26) (19) (14) (10) (5) - 7 4.67% 17% (32) (26) (21) (16) (11) (7) - Diskonto norma (iki mokesčių ) 17.2.3 Sk aitiklių, priskirtų elektros energijos skirstymo PGV, vertės sumažėjimo patikrinimas Grupė t uri elektros skaitiklių, kurie priskirti prie elektros energijos PGV, kurių likutinė vertė yra 10,4 mln. Eur (prieš vertės sumažėjimą). Kaip minėta 5.2 pastaboje, 2022 m. Grupė pripažino 9,4 mln. Eur šio turto vertės sumažėjimo nuostolių. Vertės sumažėjimas apskaičiuotas dėl planuojamo jų pakeitimo SMART skaitikliais 2023–2024 metais. Vertės sumažėjimo nuostoliai pripažinti pelno (nuostolių) ataskaitoje. Šie vertės sumažėjimo nuostoliai traktuoti kaip perkainojimo sumažėjimas. 17.3 Per kainotas ilgalaikis materialusis turtas Jei ilgalaikis materialusis turtas nebūtų buvęs perkainotas, Grupės ilgalaikio materialiojo turto likutinės vertės būtų buvusios tokios: Elektros tinklai Kitas ilgalaikis mln. Eur Pastatai ir jų statiniai materialusis Iš viso turtas 2021 m. gruodžio 31 d. 23,0 1 320,1 69,2 1 412,3 2022 m. gruodžio 31 d. 25,3 1 464,6 64,1 1 554,0 Toliau pateikiama informacija apie 2022 metais atlikto ilgalaikio materialiojo turto perkainojimo rezultatus: Pripažinta bendrųjų Pripažinta pelno mln. Eur pajamų ataskaitoje ir (nuostolių) Visa perkainojimo perkainojimo rezerve straipsnyje įtaka Likutinės vertės padidėjimas nuosavame kapitale (sumažėjimas) (1,3) (7,7) (9,0) Iš viso (1,3) (7,7) (9,0) 2021 m. atlikto ilgalaikio materialiojo turto perkainojimo rezultatai: Pripažinta bendrųjų Pripažinta pelno mln. Eur pajamų ataskaitoje ir (nuostolių) Visa perkainojimo perkainojimo rezerve straipsnyje įtaka Likutinės vertės padidėjimas nuosavame kapitale (sumažėjimas) (27,8) (20,2) (48,0) Iš viso (27,8) (20,2) (48,0) 17.4 Ilgalaikio materialiojo turto įsigijimai ir perleidimai 2022 m. ilgalaikio materialiojo turto įsigijimai apima tokius pagrindinius nebaigtos statybos straipsnius: − įsigijimai naujos didelio efektyvumo atliekomis kūrenamos kogeneracinės jėgainės įrengimui – galutiniai paruošimo eksploatacijai ir komercinei veiklai darbai, kurie užbaigti 2022 m. pabaigoje (išskyrus biokuro); − su elektros skirstymo tinklo vystymu susiję įsigijimai; − įsigijimai vėjo jėgainių parko statybos projektui. Grupė t uri reikšmingų ilgalaikio materialiojo turto įsigijimo įsipareigojimų, kurie turi būti įvykdyti vėlesniais metais. 2022 m. gruodžio 31 d. Grupės įsigijimo ir statybos įsipareigojimai siekė 364,3 mln. Eur (2021 m. gruodžio 31 d. – 175,5 mln. Eur). 2022 metai s Grupė perleido ilgalaikį materialųjį turtą, kurio likutinė vertė buvo 0,5 mln. Eur, už 0,7 mln. Eur atlygį (2021 m. – atitinkamai 0,5 mln. Eur ir 0,6 mln. Eur). Grynasis perleidimo rezultatas apskaitytas pelno (nuostolių) ataskaitos straipsnyje „Kitos pajamos“. 2022 metai s Grupė kapitalizavo 1,7 mln. Eur palūkanų už paskolas, skirtas ilgalaikio turto vystymui finansuoti (2021 m. – 3,6 mln. Eur). Vidutinė kapitalizuotų palūkanų norma 2022 metais buvo 2,18 %, o 2021 metais – 1,44 %. 17.5 Pilnai nudėvėtas ilgalaikis materialusis turtas Toliau pateikiama Grupės visiškai nudėvėto, bet veikloje dar naudojamo ilgalaikio materialiojo turto įsigijimo savikaina arba perkainota vertė: mln. Eur 2022 m. gruodžio 2021 m. gruodžio 31 d. 31 d. Pastatai 0,1 - Elektros tinklai ir jų statiniai 2,2 - Skirstomieji dujotiekiai, dujų technologinė įranga ir statiniai 22,0 20,3 Hidroelektrinės ir hidroakumuliacinės elektrinės turtas 30,0 30,2 Kombinuoto ciklo blokas ir rezervinė elektrinė 120,4 116,2 Kitas ilgalaikis materialusis turtas 12,1 9,1 Iš viso 186,8 175,8 Turinys » Jautrumo analizė Toliau lentelėje pateikiami galimi 2022 m. pripažintų vertės sumažėjimo nuostolių pokyčiai dėl investicijų grąžos (WACC) (nuo 2024 m. reguliacinio laikotarpio) ir diskonto normos svyravimų (mln. Eur): 2022 m. metinis pranešimas / Konsoliduotos finansinės ataskaitos / Aiškinamasis raštas 364 / 468 17.6 Ilgalaikio materialiojo turto tikrosios vertės hierarchijos lygiai Grupės vadovybės vertinimu 2022 ir 2021 m. gruodžio 31 d. iš esmės viso turto, vertinamo perkainota verte likutinė vertė reikšmingai nesiskyrė nuo jo tikrosios vertės. Lentelėje pateikiama informacija apie pervertinto Grupės ilgalaikio materialiojo turto tikrosios vertės paskirstymą 2022 m. gruodžio 31 d. pagal hierarchijos lygius (tikrosios vertės hierarchijos lygiai aprašyti 3.28 pastaboje). Paskutinis visas perkainojimas atliktas: 2022 m. – kito ilgalaikio materialiojo turto, 2021 m. – žemės, pastatų ir elektros tinklų bei jų statinių. 1-asis lygis 2-asis lygis 3-iasis lygis Aktyviose Kiti tiesiogiai arba mln. Eur rinkose netiesiogiai Neskelbiami Iš viso kotiruojamos skelbiami rodikliai rodikliai kainos Pastatai - - 43,7 43,7 Elektros tinklai ir jų statiniai - - 1 307,6 1 307,6 Kitas ilgalaikis materialusis turtas - - 70,0 70,0 Iš viso - - 1 421,3 1 421,3 Lentelėje pateikiama informacija apie pervertinto Grupės ilgalaikio materialiojo turto tikrosios vertės paskirstymą 2021 m. gruodžio 31 d. pagal hierarchijos lygius: 1-asis lygis 2-asis lygis 3-iasis lygis Aktyviose Kiti tiesiogiai arba mln. Eur rinkose netiesiogiai Neskelbiami Iš viso kotiruojamos skelbiami rodikliai rodikliai kainos Pastatai - - 42,2 42,2 Elektros tinklai ir jų statiniai - - 1 166,4 1 166,4 Kitas ilgalaikis materialusis turtas - 0,1 68,4 68,5 Iš viso - 0,1 1 277,0 1 277,1 Turtas priskiriamas 2-ajam tikrosios vertės hierarchijos lygiui, jei vertė nustatoma taikant lyginamosios vertės arba kaštų metodą. Vertinimas grindžiamas tiesiogiai ar netiesiogiai stebimais duomenis. Turtas priskiriamas 3-iajam tikrosios vertės hierarchijos lygiui, jei vertė nustatoma taikant pajamų metodą, lyginamosios vertės metodą, kaštų metodą, likutinės atstatomosios vertės metodą arba mišrų metodą. 17.7 Įk eistas ilgalaikis materialusis turtas 2022 m. gruodžio 31 d. Grupė yra įkeitusi bankams ilgalaikio materialiojo turto, kurio likutinė vertė 145,9 mln. Eur (2021 m. gruodžio 31 d. – 19,2 mln. Eur). Turinys » 2022 m. metinis pranešimas / Konsoliduotos finansinės ataskaitos / Aiškinamasis raštas 365 / 468 18 Naudojimo teise valdomas turtas 18.1 Gr upės naudojimo teise valdomas turtas mln. Eur Žemė Pastatai Vėjo jėgainės ir jų Kitas ilgalaikis Iš viso įrenginiai materialusis turtas 2021 m. sausio 1 d. Įsigijimo savikaina 22,9 16,4 27,3 8,7 75,4 Sukauptas nusidėvėjimas (0,7) (4,6) (4,5) (1,7) (11,6) Likutinė vertė 22,2 11,8 22,8 7,0 63,8 Likutinė vertė 2021 m. sausio 1 d. 22,2 11,8 22,8 7,0 63,8 Įsigijimai 2,0 18,5 - 0,4 20,9 Nurašymai - (2,1) - - (2,1) Perklasifikavimai tarp grupių - 0,1 5,9 (6,0) - Perklasifikavimas iš / (į) ilgalaikio materialiojo turto - - (22,2) (0,8) (23,0) Įsigijimai per verslo jungimą 3,2 - - - 3,2 Užsienio valiutos pasikeitimo įtaka 0,2 - - - 0,2 Nusidėvėjimas (0,7) (4,1) (0,5) (0,2) (5,5) Likutinė vertė 26,9 24,2 6,0 0,4 57,5 2021 m. gruodžio 31 d. Įsigijimo savikaina 28,3 31,3 7,7 0,6 67,9 Sukauptas nusidėvėjimas (1,4) (7,1) (1,7) (0,2) (10,4) Likutinė vertė 26,9 24,2 6,0 0,4 57,5 Likutinė vertė 2022 m. sausio 1 d. 26,9 24,2 6,0 0,4 57,5 Įsigijimai 0,5 1,1 - 0,1 1,7 Perklasifikavimas (į) / iš ilgalaikio materialiojo turto - - (6,0) - (6,0) Perimta (perduota) verslo jungimo metu (44 pastaba) 5,2 - - - 5,2 Užsienio valiutos pasikeitimo įtaka (0,2) - - - (0,2) Naudojimo teise valdomo turto pakartotinis vertinimas (18.2 pastaba) (4,3) - - - (4,3) Nusidėvėjimas (0,7) (4,3) - (0,3) (5,3) Likutinė vertė 27,4 21,0 - 0,2 48,6 2022 m. gruodžio 31 d. Įsigijimo savikaina 29,4 32,1 - 0,7 62,2 Sukauptas nusidėvėjimas (2,0) (11,1) - (0,5) (13,6) Likutinė vertė 27,4 21,0 - 0,2 48,6 Turinys » 2022 m. metinis pranešimas / Konsoliduotos finansinės ataskaitos / Aiškinamasis raštas 366 / 468 18.2 Naudoj imo teise valdomo turto pakartotinis vertinimas Grupė pak artotinai vertino su žemės sutartimis susijusį naudojimo teise valdomą turtą ir nuomos įsipareigojimus dėl nuomos įsipareigojimų pakartotinio įvertinimo siekiant atspindėti nuomos sutarties pakeitimą ir dėl nuomos įsipareigojimų pakartotinio įvertinimo dėl pasikeitusio nuomos termino. 18.2.1 Nuom os įsipareigojimo pakartotinis įvertinimas siekiant atspindėti nuomos pakeitimą Grupė atliko žemės nuomos įsipareigojimo ir naudojimo teise valdomo turto pakartotinį įvertinimą, kad atspindėtų būsimųjų fiksuotų mokėjimų pokyčius, atsiradusius iš naujo įvertinus infliacijos indeksą, kuris buvo taikomas apskaičiuojant nuomos įsipareigojimą pirminio pripažinimo datą. Sumažėjus būsimiems fiksuotiems mokėjimams, 2022 m. gruodžio 31 d. Grupė iš naujo įvertino nuomos įsipareigojimo ir atitinkamai naudojimo teise valdomą turto likutinę vertę. Grupė s umažino naudojimo teise valdomo turto ir nuomos įsipareigojimų likutines vertes 2,8 mln. Eur. Likusių pakartotinio įvertinimo sumų nesusidarė. 18.2.2 Nuom os įsipareigojimų pakartotinis vertinimas dėl pasikeitusio nuomos termino Grupė i š naujo įvertino žemės nuomos įsipareigojimą ir naudojimo teise valdomą turtą, kad atspindėtų nuomos termino įvertinimo pokyčius. 2021 m. pirminio pripažinimo datą nuomos terminas buvo nustatytas kaip neatšaukiamas laikotarpis, apimantis laikotarpį, per kurį Grupė kontroliuoja sutarties nutraukimo galimybę. Nustatant neatšaukiamo laikotarpio pradžios datą sutarties nutraukimo galimybė buvo vertinama atsižvelgiant į priežastinio įvykio atsiradimo tikimybę. 2022 m. Grupės vadovybė įvertino, kad priežastinio įvykio atsiradimo tikimybė yra maža, ir nustatė, kad 2022 m. gruodžio 31 d. neatšaukiamas laikotarpis nėra prasidėjęs. Priežastinis įvykis yra būtinų leidimų ir pajėgumų elektros tinkle gavimas, kad būtų galima statyti atsinaujinančiąją energiją gaminančias elektrines. Vadovybė neketina nutraukti šių žemės nuomos sutarčių. Grupė s umažino naudojimo teise valdomo turto ir nuomos įsipareigojimų likutines vertes atitinkamai 1,5 mln. Eur ir 1,8 mln. Eur. Likusi pakartotinio įvertinimo suma – 0,3 mln. Eur – buvo pripažinta pelno (nuostolių) ataskaitos eilutėje „Ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto nurašymai, perkainojimas ir vertės sumažėjimo nuostoliai“. 18.3 Sąnaudos susijusios su nuomos sutartimis, pripažįstamos pelno (nuostolių) ataskaitoje Toliau pateikiamos Grupės nuomos sutarčių sąnaudos, apskaitytos pelno (nuostolių) ataskaitoje: mln. Eur 2022 m. 2021 m. Nusidėvėjimas 5,3 5,5 Palūkanų sąnaudos 1,2 0,5 Trumpalaikės nuomos sąnaudos (kitos sąnaudos) 0,2 0,1 Mažos vertės nuomos sąnaudos (kitos sąnaudos) 0,1 - Kintamųjų nuomos mokesčių sąnaudos 0,5 - Kitos nuomos sąnaudos 0,1 - Nuomos sąnaudos iš viso 7,4 6,1 18.4 Bū simosios sąnaudos, susijusios su nuomos sutartimis Grupės būsimosios nuomos sąnaudos: mln. Eur 2022 m. gruodžio 2021 m. gruodžio Būsimosios sąnaudos, susijusios su trumpalaike ir mažos vertės 31 d. 31 d. turto nuoma 0,8 0,4 Būsimieji kintamieji nuomos mokesčiai 15,0 0,9 Dar neprasidėjusi nuoma, kuriai nuomininkas yra įsipareigojęs - 3,1 Būsimosios nuomos sąnaudos, iš viso 15,8 4,4 Turinys » Pagrindinės Grupės nuomos sutartys yra dėl žemės ir pastatų. 2022 m. gruodžio 31 d. žemės nuomos įsipareigojimų likutinė vertė buvo 26,9 mln. Eur, pastatų nuomos įsipareigojimų – 17,7 mln. Eur (2021 m. gruodžio 31 d. – atitinkamai 24,5 mln. Eur ir 23,0 mln. Eur). Likęs pagrindinių žemės nuomos sutarčių terminas 2022 m. gruodžio 31 d. yra nuo 14 iki 33 metų ir nuo 34 iki 73 metų. Reikšmingiausia pastatų nuomos sutartis yra Vilniuje esančio pagrindinio biuro nuoma. 2022 m. gruodžio 31 d. šio nuomos įsipareigojimo likutinė vertė buvo 15,5 mln. Eur (2021 m. gruodžio 31 d. – 17,7 mln. Eur), o 2022 m. gruodžio 31 d. likęs šios sutarties nuomos terminas yra 9 metai. Kai kuriose žemės nuomos sutartyse numatyti papildomi nuomos mokesčiai, kurie priklauso nuo nuomininko pardavimų lygio. Skirtumas tarp fiksuoto ir kintamo mokėjimo pripažįstamas pelno (nuostolių) ataskaitoje (18.3 pastaba). Be to, pagal kai kurias žemės nuomos sutartis mokėjimai žemės savininkams kasmet indeksuojami pagal infliacijos lygį, todėl Grupė iš naujo įvertina nuomos įsipareigojimą ir naudojimo teise valdomą turtą tuo pačiu metu, kai faktiniams mokėjimams taikomas naujas infliacijos indeksas. Pirmasis faktinių išmokų indeksavimas prasideda 2023 metais. 2022 m. visos vėjo jėgainių ir jų įrenginių nuomos sutartys buvo įvykdytos sumokant visą likusį įsipareigojimą. Todėl šiai grupei priskiriamas naudojimo teise valdomas turtas, kurio likutinė vertė 6,0 mln. Eur, buvo perkeltas į ilgalaikį materialųjį turtą. 2022 m. Grupė kapitalizavo nereikšmingą nuomos palūkanų už nebaigtą statyti ilgalaikį materialųjį turtą sumą (2021 m. – 0,3 mln. Eur). 2022 m. metinis pranešimas / Konsoliduotos finansinės ataskaitos / Aiškinamasis raštas 367 / 468 Šalis, kurioje Valdoma Nekontroliuojančios Įmonės pavadinimas registruota Verslo segmentas Veiklos profilis efektyvi dalies valdoma buveinė nuosavybės efektyvi nuosavybės dalis, proc. dalis, proc. AB „Ignitis grupė“ Lietuva Kita 3 Patronuojančioji bendrovė – Grupės įmonių valdymas ir veiklos koordinavimas - - Grupės dukterinės įmonės: UAB „Ignitis renewables“ Lietuva Žalioji gamyba Atsinaujinančių energetikos išteklių projektų priežiūra ir plėtros koordinavimas 100,00 - UAB „Ignitis renewables projektai“ Lietuva Žalioji gamyba Atsinaujinančių energetikos išteklių projektų rengimas 100,00 - Ignitis Renewables Polska Sp. z o. o. Lenkija Žalioji gamyba Atsinaujinančių energetikos išteklių projektų rengimas 100,00 - Ignitis RES DEV Sp. z o. o. Lenkija Žalioji gamyba Atsinaujinančių energetikos išteklių projektų rengimas 100,00 - Pomerania Wind Farm Sp. z o. o. Lenkija Žalioji gamyba Elektros energijos gamyba iš atsinaujinančių išteklių 100,00 - Tuuleenergia OÜ Lietuva Žalioji gamyba Elektros energijos gamyba iš atsinaujinančių išteklių 100,00 - UAB „EURAKRAS“ Lietuva Žalioji gamyba Elektros energijos gamyba iš atsinaujinančių išteklių 100,00 - UAB „VĖJO VATAS“ Lietuva Žalioji gamyba Elektros energijos gamyba iš atsinaujinančių išteklių 100,00 - UAB „VĖJO GŪSIS“ Lietuva Žalioji gamyba Elektros energijos gamyba iš atsinaujinančių išteklių 100,00 - UAB „VVP Investment“ Lietuva Žalioji gamyba Atsinaujinančių energetikos išteklių (vėjo) projekto vystymas ir eksploatacija 100,00 - Silezia1 Wind Farm Sp. z o.o.4 Lenkija Žalioji gamyba Atsinaujinančių energetikos išteklių (vėjo) projekto vystymas ir eksploatacija 100,00 - Altiplano S.A. Lenkija Žalioji gamyba Atsinaujinančių energetikos išteklių projektų rengimas 100,00 - IGN RES DEV1 SIA Latvija Žalioji gamyba Atsinaujinančių energetikos išteklių projektų rengimas 100,00 - IGN RES DEV2 SIA Latvija Žalioji gamyba Atsinaujinančių energetikos išteklių projektų rengimas 100,00 - Ignitis renewables Latvia SIA Latvija Žalioji gamyba Atsinaujinančių energetikos išteklių projektų rengimas 100,00 - UAB „Plungės vėjo energija“ Latvija Žalioji gamyba Atsinaujinančių energetikos išteklių projektų rengimas 100,00 - UAB „Ignitis renewables projektai 2“ Lietuva Žalioji gamyba Atsinaujinančių energetikos išteklių projektų rengimas 100,00 - UAB „Ignitis renewables projektai 3“ Lietuva Žalioji gamyba Atsinaujinančių energetikos išteklių projektų rengimas 100,00 - IGN RES DEV5 SIA Latvija Žalioji gamyba Atsinaujinančių energetikos išteklių projektų rengimas 100,00 - UAB „Vėjo galia bendruomenei“ Lietuva Žalioji gamyba Atsinaujinančių energetikos išteklių projektų rengimas 100,00 - IGN RES DEV3 SIA Latvija Žalioji gamyba Atsinaujinančių energetikos išteklių projektų rengimas 100,00 - IGN RES DEV4 SIA Latvija Žalioji gamyba Atsinaujinančių energetikos išteklių projektų rengimas 100,00 - IGN RES DEV6 SIA Latvija Žalioji gamyba Atsinaujinančių energetikos išteklių projektų rengimas 100,00 - AB „Energijos skirstymo operatorius“ Lietuva Tinklai Elektros energijos ir gamtinių dujų skirstymas, garantinis tiekimas 100,00 - UAB Kauno kogeneracinė jėgainė Lietuva Žalioji gamyba Elektros ir šilumos gamyba iš atliekų 51,00 49,00 UAB Vilniaus kogeneracinė jėgainė Lietuva Žalioji gamyba Kogeneracinės jėgainės projekto vystymas ir eksploatacija 100,00 - AB „Ignitis gamyba“ Lietuva Žalioji gamyba 1 2 Elektros energijos gamyba ir tiekimas 100,00 - Lanksčioji gamyba UAB „Ignitis“ Lietuva Sprendimai klientams Elektros energijos ir dujų tiekimas ir prekyba, energetinio efektyvumo projektai 100,00 - Ignitis Polska Sp. z o. o. Lenkija Sprendimai klientams Elektros energijos tiekimas ir prekyba 100,00 - Ignitis Latvija SIA Latvija Sprendimai klientams Elektros energijos ir gamtinių dujų tiekimas 100,00 - Ignitis Eesti, OÜ Estija Sprendimai klientams Elektros energijos tiekimas 100,00 - Ignitis Suomi OY Suomija Sprendimai klientams Gamtinių dujų tiekimas 100,00 - UAB „Ignitis grupės paslaugų centras“ Lietuva Kita 3 Bendros verslo aptarnavimo paslaugos 100,00 - Kita 3 Planavimas, optimizavimas, prognozavimas, prekyba, prekybos tarpininkavimas ir kitos su 100,00 - UAB „Gamybos optimizavimas“ Lietuva elektros energija susijusios paslaugos UAB „Elektroninių mokėjimų agentūra“ Lietuva Kita 3 Įmokų surinkimo paslaugų teikimas 100,00 - UAB „Transporto valdymas“ Lietuva Kita 3 Transporto priemonių nuoma, lizingas, remontas, priežiūra, atnaujinimas, aptarnavimas 100,00 - 1 Segmentą sudaro Kauno Algirdo Brazausko hidroelektrinė, Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė, biokuro ir garo katilinė. 2 1 punkte minimas turtas nepriklauso segment ui. 3 Kitą veiklą ir eliminavimus sudaro: pagalbinių paslaugų įmonė (UAB „Ignitis grupės paslaugų centras“); nepagrindinės veiklos įmonės (UAB „Transporto valdymas“); papildomų paslaugų įmonės (UAB „Elektroninių mokėjimų agentūra“, UAB „Gamybos optimizavimas“); patronuojančioji bendrovė AB „Ignitis grupė“; konsolidavimo koregavimai ir tarpusavio sandorių eliminavimai. 4 Buvęs pavadinimas - Altiplano Elektrownie Wiatrowe B1 Sp. z o. o. Turinys » 19 Grupės struktūra Grupės struktūra 2022 m. gruodžio 31 d.: 2022 m. metinis pranešimas / Konsoliduotos finansinės ataskaitos / Aiškinamasis raštas 368 / 468 2022 m. rugpjūčio 12 d. likviduota grupės įmonė UAB „NT valdos“, 2022 m. lapkričio 7 d. likviduota UAB „Energetikos paslaugų ir rangos organizacija“. Grupės įmonių veiklos rezultatų apžvalga pateikiama skyriuje „Grupės įmonių veiklos rezultatai“. 19.1 Akcijų įsigijimas verslo jungimo metu 2022 m. rugsėjo 30 d. Grupė įsigijo 100 proc. Altiplano S.A. akcijų iš juridinio asmens. Perduotas atlygis iš viso sudaro 34,4 mln. Eur. 2022 m. lapkričio 25 d. Grupė įsigijo 100 proc. UAB „Plungės vėjo energija“ akcijų iš juridinio asmens. Perduotas atlygis iš viso sudaro 0,3 mln. Eur (42 pastaba). 19.2 Nauj ų dukterinių įmonių įsigijimas / įsteigimas 2022 m. Grupė įsigijo ir (arba) įsteigė Ignitis renewables Latvia SIA, IGN RES DEV1 SIA, IGN RES DEV2 SIA, IGN RES DEV3 SIA, IGN RES DEV4 SIA, IGN RES DEV5 SIA „Ignitis, IGN RES DEV6 SIA, UAB „Ignitis renewables projektai 2“, UAB „Ignitis renewables projektai 3“, UAB „Vėjo galia bendruomenei“. Grupės struktūra 2021 m. gruodžio 31 d.: Šalis, kurioje Valdoma Nekontroliuojančios Įmonės pavadinimas registruota Verslo segmentas Veiklos profilis efektyvi dalies valdoma buveinė nuosavybės efektyvi nuosavybės dalis, proc. dalis, proc. AB „Ignitis grupė“ Lietuva Kita 3 Patronuojančioji bendrovė – Grupės įmonių valdymas ir veiklos koordinavimas - - Grupės dukterinės įmonės: UAB „Ignitis renewables“ Lietuva Žalioji gamyba Atsinaujinančių energetikos išteklių projektų priežiūra ir plėtros koordinavimas 100,00 - UAB „Ignitis renewables projektai“ Lietuva Žalioji gamyba Atsinaujinančių energetikos išteklių projektų rengimas 100,00 - Ignitis Renewables Polska Sp. z o. o. Lenkija Žalioji gamyba Atsinaujinančių energetikos išteklių projektų rengimas 100,00 - Ignitis RES DEV Sp. z o. o. Lenkija Žalioji gamyba Atsinaujinančių energetikos išteklių projektų rengimas 100,00 - Pomerania Wind Farm Sp. z o. o. Lenkija Žalioji gamyba Elektros energijos gamyba iš atsinaujinančių išteklių 100,00 - Tuuleenergia OÜ Lietuva Žalioji gamyba Elektros energijos gamyba iš atsinaujinančių išteklių 100,00 - UAB „EURAKRAS“ Lietuva Žalioji gamyba Elektros energijos gamyba iš atsinaujinančių išteklių 100,00 - UAB „VĖJO VATAS“ Lietuva Žalioji gamyba Elektros energijos gamyba iš atsinaujinančių išteklių 100,00 - UAB „VĖJO GŪSIS“ Lietuva Žalioji gamyba Elektros energijos gamyba iš atsinaujinančių išteklių 100,00 - UAB „VVP Investment“ Lietuva Žalioji gamyba Atsinaujinančių energetikos išteklių (vėjo) projekto vystymas ir eksploatacija 100,00 - Altiplano Elektrownie Wiatrowe B1 Sp. z o. o. Lenkija Žalioji gamyba Atsinaujinančių energetikos išteklių (vėjo) projekto vystymas ir eksploatacija 100,00 - AB „Energijos skirstymo operatorius“ Lietuva Tinklai Elektros energijos ir gamtinių dujų skirstymas, garantinis tiekimas 100,00 - UAB Kauno kogeneracinė jėgainė Lietuva Žalioji gamyba Elektros ir šilumos gamyba iš atliekų 51,00 49,00 UAB Vilniaus kogeneracinė jėgainė Lietuva Žalioji gamyba Kogeneracinės jėgainės projekto vystymas ir eksploatacija 100,00 - Žalioji gamyba 1 Elektros energijos gamyba ir tiekimas AB „Ignitis gamyba“ Lietuva 2 100,00 - Lanksčioji gamyba UAB „Ignitis“ Lietuva Sprendimai klientams Elektros energijos ir dujų tiekimas ir prekyba, energetinio efektyvumo projektai 100,00 - Ignitis Polska Sp. z o. o. Lenkija Sprendimai klientams Elektros energijos tiekimas ir prekyba 100,00 - Ignitis Latvija SIA Latvija Sprendimai klientams Elektros energijos ir gamtinių dujų tiekimas 100,00 - Ignitis Eesti, OÜ Estija Sprendimai klientams Elektros energijos tiekimas 100,00 - Ignitis Suomi OY Suomija Sprendimai klientams Gamtinių dujų tiekimas 100,00 - UAB „Ignitis grupės paslaugų centras“ Lietuva Kita 3 Bendros verslo aptarnavimo paslaugos 100,00 - 3 Planavimas, optimizavimas, prognozavimas, prekyba, prekybos tarpininkavimas ir kitos su elektros UAB „Gamybos optimizavimas“ Lietuva Kita energija susijusios paslaugos 100,00 - UAB „Elektroninių mokėjimų agentūra“ Lietuva Kita 3 Įmokų surinkimo paslaugų teikimas 100,00 - UAB „Transporto valdymas“ Lietuva Kita 3 Transporto priemonių nuoma, lizingas, remontas, priežiūra, atnaujinimas, aptarnavimas 100,00 - UAB „Energetikos paslaugų ir rangos Lietuva Kita 3 Elektros tinklų ir susijusių įrenginių statyba, remontas, techninė priežiūra, vartotojų prijungimas prie 100,00 - organizacija“ elektros tinklų, energetinių įrenginių remontas, metalo konstrukcijų gamyba UAB „NT Valdos“ Lietuva Kita 3 Nekilnojamojo turto valdymas ir kitų su tuo susijusių paslaugų teikimas 100,00 - Turinys » 2022 m. metinis pranešimas / Konsoliduotos finansinės ataskaitos / Aiškinamasis raštas 369 / 468 Grupės įmonių, kuriose yra apskaitoma nekontroliuojanti dalis, apibendrinta finansinės padėties ataskaita: Įmonės pavadinimas / Metai, mln. Eur Ilgalaikis turtas Trumpalaikis turtas Ilgalaikiai įsipareigojimai Trumpalaikiai Grynasis turtas Nekontroliuojanti dalis UAB Kauno kogeneracinė jėgainė įsipareigojimai 2022 m. gruodžio 31 d. 141,5 56,5 (100,9) (19,2) 77,9 - 2021 m. gruodžio 31 d. 139,3 27,0 - (122,1) 44,2 - Apibendri nta Grupės įmonių pelno (nuostolių) ataskaita su nekontroliuojančiomis dalimis: 1 Pardavimo pasirinkimo sandorio vykdymo įsipareigojimui pripažinti Grupė naudoja numatomo įsigijimo metodą (5.5 pastaba). Atitinkamai pelnas (nuostoliai), priskiriami nekontroliuojančios dalies savininkui, pateikiami kaip priskiriami patronuojančiosios bendrovės savininkams, o ne kaip priskiriami nekontroliuojantiems akcininkams. Apibendri nta Grupės įmonių pinigų srautų ataskaita su nekontroliuojančiomis dalimis: Pateik iami dukterinių įmonių finansinių ataskaitų duomenys apima konsolidavimo tikslais atliekamus įrašus, išskyrus Grupės įmonių tarpusavio sandorių bei likučių eliminavimus. Pelnas (nuostoliai) po Kitos bendrosios Laikotarpio bendrosios Pelnas (nuostoliai), Nekontroliuojančiai daliai Įmonės pavadinimas / Metai, mln. Eur Pajamos apmokestinimo iš pajamos (sąnaudos) pajamos (sąnaudos), iš tenkantis išmokėti dividendai UAB Kauno kogeneracinė jėgainė tęsiamos veiklos viso nekontroliuojančiai daliai 2022 m. 59,4 26,8 6,9 33,7 - 1 - 2021 m. 29,1 7,2 - 7,2 - 1 - Grynieji Grynieji Grynieji Grynasis pinigų ir Pagrindinės (Sumokėtas) pagrindinės investicinės finansinės pinigų Pinigai ir pinigų Pinigai ir pinigų Įmonės pavadinimas / Metai, mln. Eur veiklos pinigų atgautas pelno veiklos pinigų veiklos pinigų veiklos pinigų ekvivalentų ekvivalentai metų ekvivalentai metų srautai mokestis srautai srautai srautai padidėjimas pradžioje pabaigoje UAB Kauno kogeneracinė jėgainė (sumažėjimas) 2022 m. 23,8 (0,9) 22,9 (0,4) (4,9) 17,7 14,1 31,8 2021 m. 14,2 (2,1) 12,1 (4,6) (6,6) 0,8 13,3 14,1 Turinys » 2022 m. metinis pranešimas / Konsoliduotos finansinės ataskaitos / Aiškinamasis raštas 370 / 468 20 Ilgalaikės gautinos sumos mln. Eur 2022 m. 2021 m. gruodžio 31 d. gruodžio 31 d. Garantijoms rezervuoti pinigai 19,0 0,7 Finansinė nuoma 6,3 7,6 Sukauptos pajamos, susijusios su reguliuojama visuomeninio elektros tiekimo veikla (5.14.2 pastaba) - 86,5 Suteiktos paskolos - 0,1 Kitos ilgalaikės gautinos sumos 3,6 1,2 Iš viso: 28,9 96,1 Atimti: atidėjinys nuostoliams - - Likutinė vertė 28,9 96,1 20.1 Gar antijoms rezervuoti pinigai 2022 m. „Nord Pool“ AS suteiktos garantijos limitas buvo padidintas 13,5 mln. Eur. Be to, Grupė LITGRID AB vardu suteikė 3,8 mln. Eur garantiją, garantijos terminas – 2026 m. sausio 1 d. 21 Kitas finansinis turtas mln. Eur 2022 m. 2021 m. Inovacijų fondas KŪB „Smart Energy Fund powered by Ignitis gruodžio 31 d. gruodžio 31 d. Group“ (5.6 pastaba) 20,6 25,1 Investicijos į Moray West Holdings Limited 5,0 5,0 Likutinė vertė 25,6 30,1 21.1 Mor ay West Holdings Limited atidėtasis atlygis 2020 m. rugsėjo 14 d. Grupės dukterinė įmonė UAB „Ignitis renewables“ už 50 GBP įsigijo 5 proc. Moray West Holdings Limited akcijų. Įsigijusi akcijų, Grupė prisiėmė įsipareigojimą sumokėti papildomus 5,0 mln. Eur, jei bus įvykdytos tam tikros sąlygos. Atidėtasis atlygis vertinamas tikrąja verte (41 pastaba). 22 Kitas turtas 22.1 Kit as ilgalaikis turtas mln. Eur 2022 m. 2021 m. gruodžio 31 d. gruodžio 31 d. Išvestinės finansinės priemonės (38.1 pastaba) 24,4 3,6 Kitas ilgalaikis turtas 0,4 0,1 Likutinė vertė 24,8 3,7 22.2 Ki tas trumpalaikis turtas mln. Eur 2022 m. 2021 m. gruodžio 31 d. gruodžio 31 d. Išvestinės finansinės priemonės (38.1 pastaba) 44,2 9,9 Garantijų, susijusių su nepriklausomo elektros tiekėjo veikla, užtikrinimo depozitai 8,9 3,4 Grupės mažumos išpirkimui deponuotos lėšos 3,7 3,8 Lėšos sąlyginio deponavimo sąskaitoje - 16,2 Garantijoms rezervuoti pinigai 0,1 - Likutinė vertė 56,9 33,3 Turinys » 2022 m. metinis pranešimas / Konsoliduotos finansinės ataskaitos / Aiškinamasis raštas 371 / 468 23 Atsargos mln. Eur 2022 m. 2021 m. gruodžio 31 d. gruodžio 31 d. Gamtinės dujos 514,9 149,1 Apyvartiniai taršos leidimai 33,6 30,2 Medžiagos, žaliavos ir atsarginės dalys 16,4 2,2 Kita 5,5 4,1 Likutinė vertė 570,4 185,6 Gamti nių dujų likutinė vertė 2022 m. gruodžio 31 d. padidėjo dėl 2022 m. išaugusių dujų kainų ir dėl padidėjusio dujų kiekio, nes Grupė įsipareigoja iš anksto įsigyti reikiamą dujų kiekį ir parduoti nustatytą elektros energijos kiekį elektros energijos rinkoje pagal LITGRID AB pateiktą elektros energijos gamybos grafiką (5.14.1 pastaba). Grupės atsargos, pripažintos sąnaudomis, sudarė: mln. Eur 2022 m. 2021 m. Gamtinės dujos 1 373,4 379,8 Biokuras 3,4 1,1 Kitos atsargos 1,9 2,1 Iš viso 1 378,7 383,0 Per 2022 m. Grupė nukainojo atsargų už 103,0 mln. Eur. Nukainojimas įtrauktas į pelno (nuostolių) ataskaitos straipsnį „Elektros, gamtinių dujų ir kitų paslaugų pirkimai“ (per 2021 m. Grupė nukainojo atsargų už 0,7 mln. Eur). Atsargų nukainojimo iki grynosios realizacinės vertės judėjimas: mln. Eur 2022 m. 2021 m. Likutinė vertė sausio 1 d. 3,2 3,0 Papildomas nukainojimas iki grynosios realizacinės vertės 103,0 0,7 Nukainojimo iki grynosios realizacinės vertės atstatymas (0,2) (0,5) Likutinė vertė gruodžio 31 d. 106,0 3,2 24 Išankstiniai apmokėjimai ir ateinančių laikotarpių sąnaudos mln. Eur 2022 m. 2021 m. gruodžio 31 d. gruodžio 31 d. Išankstiniai apmokėjimai už gamtines dujas 84,3 61,9 Ateinančių laikotarpių sąnaudos 9,2 3,8 Išankstiniai apmokėjimai už kitas prekes ir paslaugas 1,8 1,1 Išankstiniai apmokėjimai už su apyvartiniais taršos leidimais susijusias išvestines priemones - 0,9 Depozitai elektros biržoje - 0,1 Kiti išankstiniai apmokėjimai 0,5 0,7 Likutinė vertė 95,8 68,5 Turinys » 2022 m. metinis pranešimas / Konsoliduotos finansinės ataskaitos / Aiškinamasis raštas 372 / 468 25 Prekybos gautinos sumos mln. Eur 2022 m. 2021 m. Gautinos sumos pagal sutartis su klientais gruodžio 31 d. gruodžio 31 d. Gautinos sumos už elektros energiją 272,8 170,2 Gautinos sumos už dujas iš nebuitinių vartotojų 135,9 102,2 Gautinos sumos už dujas iš buitinių vartotojų 7,2 4,3 Kitos prekybos gautinos sumos 20,6 8,1 Iš viso 436,5 284,8 Atimti: atidėjinys nuostoliams (12,1) (9,9) Likutinė vertė 424,4 274,9 2022 ir 2021 m. gruodžio 31 d. Grupė nebuvo įkeitusi reikalavimo teisės į prekybos gautinas sumas. Gautinom s sumoms palūkanos neskaičiuojamos, įprastas atsiskaitymo terminas yra 15–30 dienų. Prekybos gautinos sumos, kurių atsiskaitymo terminas yra ilgesnis nei 30 dienų, sudaro nereikšmingą visų prekybos gautinų sumų dalį. Grupė nesuteikia ilgesnio nei 1 metai atsiskaitymo termino. Grupė nenustatė jokio reikšmingo finansavimo komponento. Atsiskaitymo sąlygos ir terminai tarp susijusių šalių yra nurodyti 40 pastaboje. 25.1 Gaut inų sumų atidėjinys nuostoliams (tikėtini galiojimo laikotarpio kredito nuostoliai) Toliau pateikiamos Grupės prekybos gautinos sumos pagal sutartis su klientais 2022 m. gruodžio 31 d., kurių vertinimui yra taikomas bendrasis vertinimas naudojant nuostolių koeficientų matricą: mln. Eur Nuostolių Prekybos gautinos Atidėjinys koeficientas, % sumos nuostoliams Nepradelsta 0,65 338,1 2,2 Iki 30 dienų 1,40 21,4 0,3 30–60 dienų 8,82 3,4 0,3 60–90 dienų 12,00 2,5 0,3 90–120 dienų 15,38 2,6 0,4 Daugiau nei 120 dienų 69,17 12,0 8,3 2022 m. gruodžio 31 d. 3,11 380,0 11,8 Toliau pateikiamos Grupės prekybos gautinos sumos pagal sutartis su klientais 2021 m. gruodžio 31 d., kurių vertinimui yra taikomas bendrasis vertinimas naudojant nuostolių koeficientų matricą: mln. Eur Nuostolių Prekybos gautinos Atidėjinys koeficientas, % sumos nuostoliams Nepradelsta 0,68 235,3 1,6 Iki 30 dienų 2,32 8,0 0,2 30–60 dienų 6,85 1,5 0,1 60–90 dienų 9,98 0,5 0,0 90–120 dienų 16,23 0,3 0,1 Daugiau nei 120 dienų 72,75 9,2 6,7 2021 m. gruodžio 31 d. 3,42 254,8 8,7 Toliau pateikiamos Grupės prekybos gautinos sumos pagal sutartis su klientais, kurioms taikomas individualusis vertinimas: 2022 m. gruodžio 31 d. 2021 m. gruodžio 31 d. Prekybos Atidėjinys Prekybos Atidėjinys mln. Eur gautinos nuostoliams gautinos nuostoliams sumos sumos Nepradelsta 53,3 - 28,3 - Iki 30 dienų 2,6 - 0,4 - 30–60 dienų 0,1 - 0,1 - 60–90 dienų 0,1 - - - 90–120 dienų 0,1 - - - Daugiau nei 120 dienų 0,3 0,3 1,2 1,2 Likutinė vertė 56,5 0,3 30,0 1,2 Preky bos gautinų sumų nuostolių atidėjinio judėjimas: mln. Eur 2022 m. 2021 m. Likutinė vertė sausio 1 d. 9,9 9,9 Metų vertės sumažėjimo nuostoliai 2,6 0,9 Abejotinų gautinų sumų nurašymas - (0,1) Nuostolių atidėjinio atstatymas (0,4) (0,8) Likutinė vertė gruodžio 31 d. 12,1 9,9 Gautinų sumų vertės sumažėjimo nuostoliai apskaityti pelno (nuostolių) ataskaitos straipsnyje „Kitos sąnaudos“. Preky bos gautinų sumų tikroji vertė 2022 ir 2021 m. gruodžio 31 d. apytikriai yra lygi jų likutinei vertei. Turinys » 2022 m. metinis pranešimas / Konsoliduotos finansinės ataskaitos / Aiškinamasis raštas 373 / 468 26 Kitos gautinos sumos mln. Eur 2022 m. 2021 m. Depozitai už su elektros energija susijusias išvestines priemones gruodžio 31 d. gruodžio 31 d. elektros energijos rinkoje 57,6 60,2 Depozitai už su dujomis susijusias išvestines priemones 25,0 39,2 prekybininkams Suteiktos paskolos 24,2 3,6 Sukauptos elektros energijos pardavimo pajamos 18,2 26,3 Gautinos sumos už išvestines finansines priemones 16,9 - Pridėtinės vertės mokestis 14,1 14,6 Sukauptos gamtinių dujų pardavimo pajamos 7,7 1,4 Kitos sukauptos pajamos 6,6 - Finansinės nuomos einamųjų metų dalis 1,9 2,5 Garantijoms rezervuoti pinigai 0,4 3,6 Gautina suma už LITGRID AB pardavimą - 84,1 Sukauptos pajamos, susijusios su reguliuojama visuomeninio - 39,0 elektros tiekimo veikla (5.14.2, 36 pastabos) Gautini mokėjimai, atlikti SIG - 3,8 Kitos gautinos sumos 7,5 15,1 Iš viso 180,1 293,4 Atimti: atidėjinys nuostoliams (0,4) (0,9) Likutinė vertė 179,7 292,5 Strai psniai „Sukauptos elektros energijos pardavimo pajamos (įskaitant susijusį PVM)“, „Sukauptos gamtinių dujų pardavimo pajamos“, „Sukauptos pajamos, susijusios su reguliuojama visuomeninio elektros tiekimo veikla“ ir „Kitos sukauptos pajamos“ atspindi sutarčių turtą (8.2 pastaba). Kitų gautinų sumų tikrosios vertės 2022 ir 2021 m. gruodžio 31 d. apytikriai lygios jų likutinėms vertėms. 26.1 Gautina suma už LITGRID AB pardavimą 2012 m. patronuojančiosios įmonės valdomos LITGRID AB akcijos buvo atlygintinai perduotos naujai įsteigtai uždarajai akcinei bendrovei UAB „EPSO-G“, atsižvelgiant į nepriklausomų vertintojų nustatytą akcijų rinkos vertę. Pagal akcijų pirkimo-pardavimo sutartį iki 2022 m. rugsėjo 30 d. UAB „EPSO-G“ turi padengti skolą Grupei už LITGRID AB akcijas, įsigytas 2012 m. rugsėjo 30 d. Per 2022 m. UAB „EPSO-G“ Grupei grąžino visą 84,1 mln. Eur skolą. 26.2 Su elektros energijos ir dujų išvestinėmis finansinėmis priemonėmis susiję depozitai Grupė s umokėjo depozitus už išvestines finansines priemones kaip užtikrinimą už sutartinius įsipareigojimus prekių biržai ir prekybininkams už prekybą išvestinėmis finansinėmis priemonėmis, susijusiomis su elektros energijos ir dujų rinkos kainomis. Depozitai suteikti įkeitimo grynaisiais pinigais forma, jų vertė kasdien kinta priklausomai nuo rinkos kainų. Grupės vertinimu, visa įkeitimo priemonės grynaisiais pinigais suma bus susigrąžinta, nes mokėtinos sumos yra susijusios su ateities apsidraudimo sandorių realizavimu, pardavimo sutartys bus realizuotos kartu su apsidraudimo sandoriu, todėl sąskaitas už išvestines finansines priemones padengs pardavimo pajamos susigrąžinus šį mokėjimą. 26.3 Sut eiktos paskolos 2022 m. Grupė suteikė papildomą 19,8 mln. Eur paskolos sumą jūros vėjo jėgainių parko projektų plėtros bendrovei Škotijoje Moray West Holdings Limited, 2022 m. gruodžio 31 d. šios paskolos likutinė vertė buvo 23,4 mln. Eur (2021 m. gruodžio 31 d. – 3,6 mln. Eur), palūkanų norma – kintama. Paskolos grąžinimo terminas priklauso nuo projekto vystymo eigos. Paskolos grąžinimo terminas yra 2023 m. kovo 31 d., todėl ši paskola perklasifikuota iš finansinės padėties ataskaitos straipsnio „Ilgalaikės gautinos sumos“ į „Kitos gautinos sumos“. 27 Pinigai ir pinigų ekvivalentai mln. Eur 2022 m. 2021 m. gruodžio 31 d. gruodžio 31 d. Pinigai bankų sąskaitose 694,1 448,5 Nedisponuojamos lėšos - 0,6 Likutinė vertė 694,1 449,1 Pinigų ir pinigų ekvivalentų tikroji vertė 2022 ir 2021 m. gruodžio 31 d. apytikriai yra lygi jų likutinei vertei. Nedisponuoj amos lėšos laikomos bankuose pagal tam tikrus sutarčių reikalavimus, pavyzdžiui, vykdant sutartis su garantiniais įsipareigojimais susijusios piniginės lėšos. Šios piniginės lėšos negali būti naudojamos kasdienei Grupės veiklai finansuoti. Pagal k reditavimo sutartis, pasirašytas su bankais, Grupė yra įkeitusi dalį esamų bei būsimųjų lėšų. Įkeistų lėšų likutis 2022 m. gruodžio 31 d. buvo 32,8 mln. Eur (2021 m. gruodžio 31 d. – 13,4 mln. Eur). Turinys » 2022 m. metinis pranešimas / Konsoliduotos finansinės ataskaitos / Aiškinamasis raštas 374 / 468 28 Nuosavas kapitalas 28.1 Kapi talo valdymas Vadovybė naudoja nuosavą kapitalą, pateiktą finansinės padėties ataskaitoje, kapitalo valdymo tikslais. Remiant is Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymu, akcinės bendrovės įstatinis kapitalas turi būti ne mažesnis kaip 25 tūkst. Eur, o uždarosios akcinės bendrovės ne mažesnis kaip 2,5 tūkst. Eur. Nuosavas kapitalas turi būti ne mažesnis kaip 50 proc. bendrovės įstatinio kapitalo dydžio. Užsienio šalyse esančios dukterinės įmonės turi atitikti kapitalo reguliavimą pagal toje šalyje galiojančius teisės aktus. 2022 m. gruodžio 31 d. patronuojantčioji bendrovė ir 35 iš 36 dukterinių įmonių atitiko kapitalo reguliavimo reikalavimus (2021 m. gruodžio 31 d. patronuojančioji bendrovė ir visos dukterinės įmonės atitiko kapitalo reguliavimo reikalavimus). 28.2 Įs tatinis kapitalas mln. Eur 2022 m. 2021 m. Įstatinis kapitalas gruodžio 31 d. gruodžio 31 d. Paprastosios akcijos 1 616,4 1 658,8 Išleistos ir visiškai apmokėtos paprastosios akcijos 1 616,4 1 658,8 2022 m. gruodžio 31 d. Grupės įstatinis kapitalas sudarė 1 616,4 mln. Eur (2021 m. gruodžio 31 d. – 1 658,8 mln. Eur) ir buvo padalytas į 72 388 960 paprastųjų akcijų, kurių kiekvienos nominalioji vertė – 22,33 Eur (2021 m. gruodžio 31 d. – 74 283 757 paprastosios vardinės akcijos, kurių kiekvienos nominalioji vertė – 22,33 Eur). Akci jų skaičius metų pradžioje ir pabaigoje: 2022 m. 2021 m. Leidžiamų akcijų skaičius sausio 1 d. 74 283 757 74 283 757 Paprastųjų akcijų mažinimas (28.4 pastaba) (1 894 797) - Leidžiamų akcijų skaičius gruodžio 31 d. 72 388 960 74 283 757 28.3 S avos akcijos mln. Eur 2022 m. 2021 m. gruodžio 31 d. gruodžio 31 d. Įsigytos savos akcijos - 23,0 Likutinė vertė - 23,0 2022 m. balandžio 19–27 d. Grupė per AB „Nasdaq Vilnius“ vertybinių popierių biržos oficialaus siūlymo rinką, tarpininkaujant AB SEB bankui, vykdė patronuojančiosios bendrovės paprastųjų vardinių akcijų (toliau – PVA arba savos akcijos) įsigijimą. Savas akcijas Grupė įsigijo 2022 m. balandžio 29 d., kai nuosavybė buvo perleista Grupei. Iš viso įsigyta 651 554 vnt. akcijų, kurių bendra vertė 10 mln. Eur. (akcijos kaina 15,30 Eur už vnt.). Po to Stabilizavimo vykdytojui „Swedbank“, AB, sumokėtas 4,3 mln. Eur mokestis už stabilizavimo paslaugas pripažintas nepaskirstytajame pelne. Kadangi kaina, už kurią minėtame oficialiame viešajame siūlyme parduoti Stabilizavimo vertybiniai popieriai, buvo mažesnė už Stabilizavimo vertybinių popierių įsigijimo kainą, patronuojančioji bendrovė sumokėjo skirtumą Stabilizavimo vykdytojui. 2021 m. gruodžio 2 d. Grupės valdyba, vadovaujantis 2021 m. liepos 29 d. įvykusio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu, priėmė sprendimą vykdyti Grupės paprastų vardinių akcijų įsigijimą. 2021 m. gruodžio 6–14 d. Grupė vykdė paprastųjų vardinių akcijų įsigijimą per AB „Nasdaq Vilnius“ vertybinių popierių biržos oficialaus siūlymo rinką, tarpininkaujant AB SEB banku. Savas akcijas Grupė įsigijo 2021 m. gruodžio 16 d., kai nuosavybė buvo perleista Grupei. Buvo įsigyta 1 243 243 akcijos, kurių vienos vertė 18,50 Eur; bendra įsigytų savų akcijų vertė – 23,0 mln. Eur. Po to Stabilizavimo vykdytojui „Swedbank“, AB, sumokėtas 3,7 mln. Eur mokestis už stabilizavimo paslaugas pripažintas nepaskirstytajame pelne. 2022 m. Grupė anuliavo savas akcijas, įsigytas 2021 ir 2022 m. (28.4 pastaba). 28.4 Ak cinio kapitalo mažinimas 2022 m. rugpjūčio 9 d. Grupės akcinis kapitalas buvo sumažintas anuliuojant PVA, kurias Grupė įsigijo dėl stabilizavimo, įvykusio po 2020 m. spalio 5 d. pirminio viešo akcijų siūlymo (toliau – IPO). Mažinant Grupės įstatinį kapitalą buvo anuliuota 1 894 797 vnt. Grupės PVA, kurių kiekvienos nominalioji vertė – 22,33 Eur; jas buvo įsigijusi pati Grupė. Bendra nominalioji anuliuotų PVA vertė yra 42,4 mln. Eur. Atitinkamai Grupės įstatinis kapitalas sumažėjo nuo 1 658,8 mln. Eur iki 1 616,4 mln. Eur, o bendras PVA skaičius sumažėjo nuo 74 283 757 iki 72 388 960 vienetų. Sumaži nus Grupės įstatinį kapitalą, PVA laisvoji cirkuliacija sumažėjo iki 25,01 proc. (nuo 26,92 proc. Grupės IPO metu). Atitinkamai padidėjo kiekvieno akcininko valdoma dalis, įskaitant ir daugumos akcininką (Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos finansų ministerijos), kurio vertybinių popierių portfelis siekia 74,99 proc. (padidėjo nuo 73,08 proc.). 28.5 Di videndai Per metus patronuojančiosios bendrovės paskelbti dividendai: mln. Eur 2022 m. 2021 m. AB „Ignitis grupė“ 89,0 86,8 43,8 mln. Eur dividendų už 2021 m. antrąjį pusmetį buvo patvirtinti 2022 m. kovo 29 d. eiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime, 45,2 mln. Eur dividendų už 2022 m. pirmąjį pusmetį buvo patvirtinti 2022 m. rugsėjo 29 d. neeiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime. 2021 m. III ketv. Grupė įsigijo 100 proc. AB „Ignitis gamyba“ akcijų ir 2021 m. II ketv. Grupė įsigijo 100 proc. AB „Energijos skirstymo operatorius“ akcijų, todėl dalis paskelbtų dividendų priklausė nekontroliuojančiai daliai. Per 2021 m. paskelbti buvusiai nekontroliuojančiai daliai tenkantys dividendai sudarė 1,1 mln. Eur iki nekontroliuojančios dalies akcijų įsigijimo. Turinys » 2022 m. metinis pranešimas / Konsoliduotos finansinės ataskaitos / Aiškinamasis raštas 375 / 468 Iš viso 2022 m. Grupė pinigais išmokėjo 89,0 mln. Eur dividendų (2021 m. – 87,8 mln. Eur). Paskelbti dividendai vienai akcijai: Laikotarpis, už Dividendai vienai Paskelbtų Paskelbimo data, mln. Eur kurį dividendai akcijai, dividendų suma skiriami Eur 2022 m. rugsėjo mėn. 2022 m. I pusmetis 0,624 45,2 2022 m. kovo mėn. 2021 m. II pusmetis 0,600 43,8 Iš viso paskelbta per 2022 metus 89,0 2021 m. rugsėjo mėn. 2021 m. I pusmetis 0,589 43,8 2021 m. kovo mėn. 2020 m. II pusmetis 0,579 43,0 Iš viso paskelbta per 2021 metus 86,8 29 Rezervai 29.1 Pr ivalomasis rezervas Priv alomasis rezervas – tai Lietuvos Respublikos įstatymų numatytas privalomas sudaryti rezervas. Bendrovės privalo pervesti į privalomąjį rezervą 5 proc. grynojo pelno, kol bendra šio rezervo suma pasiekia 10 proc. bendrovės įstatinio kapitalo. Privalomasis rezervas negali būti naudojamas dividendams išmokėti ir sudaromas tik būsimiems nuostoliams padengti. Grupės privalomasis rezervas 2022 ir 2021 m. gruodžio 31 d. nebuvo pilnai suformuotas. 29.2 Per kainojimo rezervas Perkai nojimo rezervas − tai ilgalaikio materialiojo turto vertės padidėjimo suma, gauta perkainojus turtą. Iš perkainojimo rezervo negali būti mažinami nuostoliai (30 pastaba). 29.3 Aps idraudimo priemonių rezervas Apsidr audimo rezervas apima apsidraudimo priemonės, naudojamos pinigų srautams drausti, kurie vėliau bus pripažinti pelne (nuostoliuose), sukaupto tikrosios vertės grynojo pokyčio veiksmingą dalį. 29.4 Rez ervas savoms akcijoms 2022 m. kovo 29 d. įvykusio visuotinio akcininkų susirinkimo metu nuspręsta papildomai suformuoti 14,70 mln. Eur rezervą savoms akcijoms įsigyti per 2022 m. 2022 m. gruodžio 31 d. rezervas savoms akcijoms sudarė 37,7 mln. Eur (2021 m. gruodžio 31 d. – 23,0 mln. Eur). Rezervas savoms akcijoms gali būti panaikintas tik eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu. 29.5 Ki ti rezervai Kiti rezervai sudaromi akcininkų sprendimu ir gali būti perskirstomi skirstant kitų metų pelną. 2022 m. gruodžio 31 d. kitų rezervų straipsnyje apskaitytas Grupės grynųjų investicijų į Lenkijoje įsteigtas ir Grupės netiesiogiai kontroliuojamas įmones (Ignitis Polska Sp. z o. o., Ignitis Renewables Polska Sp. z o. o., Pomerania Wind Farm Sp. z o.o., Silezia1 Wind Farm Sp. z o.o., Altiplano S.A.) grynųjų investicijų perskaičiavimo į Grupės pateikimo valiutą rezultatas, lygus 4,8 mln. Eur (2021 m. gruodžio 31 d. – 2,7 mln. Eur). Grupė kitų rezervų 2022 ir 2021 m. gruodžio 31 d. neturėjo. Turinys » 2022 m. metinis pranešimas / Konsoliduotos finansinės ataskaitos / Aiškinamasis raštas 376 / 468 30 Kitos bendrosios pajamos Nuosavas kapitalas, tenkantis Bendrovės akcininkams Apsidrau- Nepaskir- mln. Eur Perkainojimo dimo Kiti stytasis Iš viso rezervas priemonių rezervai pelnas Ilgalaikio materialiojo turto perkainojimas, rezervas atėmus mokesčius (23,6) - - - (23,6) Pinigų srautų apsidraudimas – - 57,1 - - 57,1 veiksminga tikrosios vertės pokyčio dalis Pinigų srautų apsidraudimas – - (38,4) - - (38,4) perklasifikuota į pelną (nuostolius) Aktuarinių prielaidų pokyčio rezultatas - - - (0,3) (0,3) Užsienyje veikiantys ūkio subjektai – - - (0,5) - (0,5) valiutų keitimo skirtumai Iš viso 2021 m. gruodžio 31 d. (23,6) 18,7 (0,5) (0,3) (5,7) Ilgalaikio materialiojo turto perkainojimas, atėmus mokesčius (1,1) - - - (1,1) Pinigų srautų apsidraudimas – - 247,3 - - 247,3 veiksminga tikrosios vertės pokyčio dalis Pinigų srautų apsidraudimas – - (165,3) - - (165,3) perklasifikuota į pelną (nuostolius) Aktuarinių prielaidų pokyčio rezultatas - - - 0,4 0,4 Užsienyje veikiantys ūkio subjektai – - - (2,1) - (2,1) valiutų keitimo skirtumai Iš viso 2022 m. gruodžio 31 d. (1,1) 82,0 (2,1) 0,4 79,2 Apsidraudimo priemonių rezervo pokytį sudaro 247,3 veiksminga dalis (bendroji vertė prieš mokesčius – 289,8 mln. Eur) (2021 m. gruodžio 31 d. – 57,1 mln. Eur (bendroji vertė prieš mokesčius – 67,1 mln. Eur) ir perklasifikavimas į pelno (nuostolių) ataskaitą 165,3 mln. Eur (bendroji vertė prieš mokesčius – 194,5 mln. Eur) (2021 m. gruodžio 31 d. – 38,4 mln. Eur (bendroji vertė prieš mokesčius – 45,2 mln. Eur), pripažinta straipsnyje „Elektros, dujų ir kitų paslaugų pirkimai“ (žr. 38.2 pastabą). 31 Paskolos ir obligacijos mln. Eur 2022 m. 2021 m. Ilgalaikės gruodžio 31 d. gruodžio 31 d. Išplatintos obligacijos 890,1 888,5 Banko paskolos 533,2 229,6 Trumpalaikės Ilgalaikių paskolų einamųjų metų dalis 26,1 13,9 Banko paskolos - 214,1 Banko sąskaitos perviršis 172,9 - Sukauptos palūkanos 10,0 9,3 Iš viso 1,632,3 1,355,4 Ilgalaikių paskolų ir obligacijų grąžinimo terminai: mln. Eur 2022 m. 2021 m. gruodžio 31 d. gruodžio 31 d. Nuo 1 iki 2 metų 177,0 18,9 Nuo 2 iki 5 metų 376,6 73,8 Po 5 metų 869,7 1 025,4 Iš viso 1 423,3 1 118,1 Grupės paskolos denominuotos eurais ir Lenkijos zlotais. 31.1 Pas kolų ir obligacijų judėjimas Paskolų ir obligacijų judėjimą 2022 metais daugiausia sudarė: Per 2022 m. Grupė pasiskolino 73,0 mln. Eur pagal ilgalaikės paskolos sutartį, pasirašytą 2020 m. rugsėjo 21 d. su Europos investicijų banku. Paskola skirta IT sprendimų diegimui išmaniesiems skaitikliams, jų duomenų rinkimui ir valdymui. Paskolos grąžinimo terminas – 2038 m. vasario 14 d., palūkanų norma fiksuota. 2022 m. gruodžio 31 d. paskolos likutis yra 73,0 mln. Eur. 2022 m. Grupė pasirašė banko sąskaitos perviršio sutartį su banku „Swedbank“, AB, limitas – 300,0 mln. Eur. 2022 m. gruodžio 31 d. šio banko sąskaitos perviršio likutis yra 172,9 mln. Eur. 2022 m. gegužės 31 d. Grupė pasirašė refinansavimo sutartį su „Swedbank“, AB, dėl paskolos, suteiktos Grupės įmonei UAB „Kauno kogeneracinė jėgainė“. Paskolos terminas – 2032 m. gegužės 31 d., todėl paskola buvo perklasifikuota iš trumpalaikių paskolų į ilgalaikes paskolas. 2022 m. gruodžio 31 d. paskolos likutį sudaro 7,3 mln. Eur trumpalaikė dalis ir 100,8 mln. Eur ilgalaikė dalis (2021 m. gruodžio 31 d. 110,0 mln. Eur paskola buvo priskirta trumpalaikėms paskoloms). 2022 m. rugpjūčio 23 d. Grupė pasiskolino 150,0 mln. Eur pagal ilgalaikės paskolos sutartį, pasirašytą su bankais SEB AB ir SEB AS. Paskola buvo panaudota dukterinės įmonės paskolai refinansuoti ir apyvartiniam kapitalui. Paskolos grąžinimo terminas – 2024 m. rugpjūčio 23 d., palūkanų norma kintama. 2022 m. gruodžio 31 d. paskolos likutis yra 150,0 mln. Eur. 31.2 Įs ipareigojimų vykdymas ir nepanaudoti likučiai Paskol ų sutartyse yra numatytos finansinės ir nefinansinės sąlygos, kurių atskiros Grupės įmonės įsipareigojusios laikytis. Visos Grupės įmonės 2022 ir 2021 m. gruodžio 31 d. vykdė sutartyse numatytus įsipareigojimus. 2022 m. gruodžio 31 d. Grupės nepanaudotų paskolų ir banko sąskaitų perviršio likutis buvo 396,1 mln. Eur (2021 m. gruodžio 31 d. – 115,3 mln. Eur). Turinys » 2022 m. metinis pranešimas / Konsoliduotos finansinės ataskaitos / Aiškinamasis raštas 377 / 468 32 Grynoji skola Grynoji skola yra ne TFAS likvidumo rodiklis, kuris naudojamas skolos ir labai likvidaus Grupės valdomo turto santykiui nustatyti. Vadovybė seka grynosios skolos rodiklį rizikos valdymo tikslais. Tik skolos finansinėms įstaigoms, išleistos obligacijos ir susijusios mokėtinos palūkanos bei nuomos įsipareigojimai yra įtraukti į grynosios skolos skaičiavimą. Šioje pastaboje pateikta grynosios skolos, kuri yra ne TFAS rodiklis šių finansinių ataskaitų parengimo tikslais ir kurį vadovybė apibrėžia taip, kaip pateikta toliau. Grynosios skolos likučiai: mln. Eur 2022 m. 2021 m. gruodžio 31 d. gruodžio 31 d. Pinigai ir pinigų ekvivalentai (694,1) (449,1) Ilgalaikės paskolos ir obligacijos, mokėtinos po vienerių metų 1,423,3 1,118,1 Trumpalaikės paskolos, mokėtinos per vienerius metus (įskaitant sukauptas palūkanas) 36,1 237,3 Banko sąskaitos perviršis 172,9 - Nuomos įsipareigojimai 48,7 51,0 Grynoji skola 986,9 957,3 Turinys » 2022 m. metinis pranešimas / Konsoliduotos finansinės ataskaitos / Aiškinamasis raštas 378 / 468 Grupės grynosios skolos likučių ir finansinės veiklos pinigų srautų suderinimas: Turtas Nuomos įsipareigojimai Paskolos ir obligacijos Pinigai ir pinigų Lėšos sąlyginio mln. Eur ekvivalentai deponavimo Ilgalaikiai Trumpalaikiai Ilgalaikės Trumpalaikės Iš viso sąskaitoje Grynoji skola 2021 m. sausio 1 d. (658,8) (45,0) 29,2 13,4 1 246,1 15,4 600,3 Piniginiai pokyčiai Pinigų ir pinigų ekvivalentų (padidėjimas) sumažėjimas 209,7 - - - - - 209,7 Gautos paskolos - - - - - 104,0 104,0 Skolų grąžinimas - - - - - (10,9) (10,9) Nuomos mokėjimai - - - (13,6) - - (13,6) Sumokėtos palūkanos - - - (0,8) - (25,2) (26,0) Panaudotos lėšos sąlyginio deponavimo sąskaitoje - 28,8 - - - - 28,8 Nepiniginiai pokyčiai Sudarytos nuomos sutartys - - 19,1 1,8 - - 20,9 Mokėtinų palūkanų sukaupimas - - - 0,8 1 6 25,2 27,6 Mokėtinų palūkanų perklasifikavimas iš / į prekybos ir - - - - - - - kitas mokėtinas sumas Nuomos įsipareigojimų nurašymas - - (0,6) (1,5) - - (2,1) Perklasifikavimai tarp straipsnių - - (4,3) 4,3 (128,9) 128,9 - Prisiimti įsipareigojimai per verslo jungimą (42 - - 2,7 0,1 - - 2,8 pastaba) Valiutos kurso pokytis - - 0,2 0,2 (0,7) (0,1) (0,4) Kiti nepiniginiai pokyčiai 1 - 16,2 - - 16,2 Grynoji skola 2021 m. gruodžio 31 d. (449,1) - 46,3 4,7 1 118,1 237,3 957,3 Grynoji skola 2022 m. sausio 1 d. (449,1) - 46,3 4,7 1 118,1 237,3 957,3 Piniginiai pokyčiai Pinigų ir pinigų ekvivalentų (padidėjimas) sumažėjimas (245,0) - - - - - (245,0) Gautos paskolos - - - - 223,0 - 223,0 Skolų grąžinimas - - - - - (119,7) (119,7) Nuomos mokėjimai - - - (5,1) - - (5,1) Sumokėtos palūkanos - - - (0,9) - (27,9) (28,8) Gautas banko sąskaitos perviršis (grąžintas) - - - - - 172,9 172,9 Nepiniginiai pokyčiai Sudarytos nuomos sutartys - - 1,4 0,4 - - 1,8 Mokėtinų palūkanų sukaupimas - - - 1,2 1,6 28,4 31,2 Nuomos įsipareigojimų nurašymas - - - (0,1) - - (0,1) Nuomos įsipareigojimų pakartotinis vertinimas - - (4,3) (0,3) - - (4,6) Perklasifikavimai tarp straipsnių - - (3,5) 3,5 82,0 (82,0) - Prisiimti įsipareigojimai per verslo jungimą (42 pastaba) - - 5,2 - - - 5,2 Valiutos kurso pokytis - - - 0,2 (1,4) - (1,2) Grynoji skola 2022 m. gruodžio 31 d. (694,1) - 45,1 3,6 1 423,3 209,0 986,9 1 2020 m. gruodžio 31 d. lėšos sąlyginio deponavimo sąskaitoje buvo laikomos grynosios skolos dalimi, nes nebuvo aišku, ar jos bus panaudotos savoms akcijoms įsigyti, ar bus atgautos kaip grynieji pinigai. Kadangi 2021 m. buvo priimti sprendimai įsigyti savų akcijų, lėšos nebelaikomos grynosios skolos dalimi. Turinys » 2022 m. metinis pranešimas / Konsoliduotos finansinės ataskaitos / Aiškinamasis raštas 379 / 468 33 Dotacijos ir subsidijos Dotacijos, susijusios Dotacijos, su turtu – atnaujinimo, susijusios su mln. Eur gamtosauginių ir turtu – kiti Iš viso saugumo normų Grupės gerinimo projektai vykdomi projektai Likutinė vertė 2021 m. sausio 1 d. 152,0 125,1 277,1 Nusidėvėjimas ir amortizacija (2,9) (7,9) (10,8) Gautos dotacijos 17,2 - 17,2 Dotacijų atstatymas ir nurašymas dėl ilgalaikio materialiojo (4,4) - (4,4) turto perkainojimo Likutinė vertė 2021 m. gruodžio 31 d. 161,9 117,2 279,1 Likutinė vertė 2022 m. sausio 1 d. 161,9 117,2 279,1 Nusidėvėjimas ir amortizacija (3,7) (7,6) (11,3) Gautos dotacijos 29,0 - 29,0 Likutinė vertė 2022 m. gruodžio 31 d. 187,2 109,6 296,8 Dotaci jų nusidėvėjimas ir amortizacija apskaitoma pelno (nuostolių) ataskaitos nusidėvėjimo ir amortizacijos straipsnyje ir mažina susijusio ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimo sąnaudas. Dotacijų atstatymas ir nurašymas apskaitomas turto perkainojimo / vertės sumažėjimo straipsniuose ir mažina šias sąnaudas. 34 Ateinančių laikotarpių pajamos ir gauti išankstiniai apmokėjimai 34.1 At einančių laikotarpių pajamos 2022 m. 2021 m. mln. Eur Trumpalai- Ilgalaikė Trumpa- Ilgalaikė kė dalis dalis laikė dalis Ateinančių laikotarpių pajamos pagal sutartis su klientais dalis Ateinančių laikotarpių pajamos, susijusios su naujų klientų 10,5 205,5 9,3 183,6 prijungimo ir galios didinimo mokesčiais Ateinančių laikotarpių pajamos, susijusios su dujomis 61,1 - - - Ateinančių laikotarpių pajamos, susijusios su dujų 33,7 - 7,2 - perdeklaravimu Ateinančių laikotarpių pajamos, susijusios su elektros energijos 9,5 - 1,5 - perdeklaravimu Iš viso 114,8 205,5 18,0 183,6 Grupės ateinančių laikotarpių pajamų judėjimas: 2022 m. 2021 m. mln. Eur Trumpalai- Ilgalaikė Trumpa- Ilgalaikė kė dalis dalis laikė dalis dalis Likutis sausio 1 d. 18,0 183,6 12,1 164,4 Padidėjimas per laikotarpį 105,5 31,1 8,5 27,4 Pripažinta pajamomis (17,9) - (10,8) - Perklasifikavimas iš / (į) kitas trumpalaikes mokėtinas sumas - - - - Perklasifikavimai tarp straipsnių 9,2 (9,2) 8,2 (8,2) Likutis gruodžio 31 d. 114,8 205,5 18,0 183,6 Pajamo s iš naujų klientų prijungimo ir galios didinimo mokesčių pripažįstamos per vidutinį susijusio ilgalaikio materialiojo turto naudingojo tarnavimo laikotarpį (3.2.1.3 pastaba). 34.2 Gaut i išankstiniai apmokėjimai mln. Eur 2022 m. gruodžio 2021 m. gruodžio 31 Trumpalaikiai išankstiniai apmokėjimai pagal sutartis su klientais 31 d. d. (sutarčių įsipareigojimai) 60,7 55,0 Trumpalaikiai išankstiniai apmokėjimai pagal kitas sutartis 0,9 2,5 Iš viso 61,6 57,5 . Turinys » 2022 m. metinis pranešimas / Konsoliduotos finansinės ataskaitos / Aiškinamasis raštas 380 / 468 35 Atidėjiniai mln. Eur 2022 m. 2021 m. gruodžio 31 d. gruodžio 31 d. Ilgalaikiai 17,6 30,1 Trumpalaikiai 38,0 41,6 Iš viso 55,6 71,7 Grupės atidėjinių judėjimas: Atidėjiniai izoliuoto Visuomeninio Atidėjiniai Atidėjiniai Atidėjiniai apsaugos elektros energetikos elektros energijos mln. Eur Apyvartinių taršos išmokoms servitutams zonų registravimui sistemos darbo ir tiekimo veiklos Kiti atidėjiniai Iš viso leidimų atidėjinys darbuotojams (5.7.1 pastaba) (5.7.3 pastaba) sisteminės reguliaciniai paslaugos skirtumai (5.14.1 pastaba) (5.14.2 pastaba) Likutis 2021 m. sausio 1 d. 10,3 3,6 14,7 15,1 17,3 - 3,2 64,2 Padidėjimas per laikotarpį 12,3 1,8 - - 5,9 - 6,7 26,7 Panaudota per laikotarpį (10,4) (0,1) - - (0,9) - (3,5) (14,9) Prielaidų pasikeitimo rezultatas - 0,4 (0,3) (4,4) - - - (4,3) Diskontavimo įtaka - - - - - - - - Perklasifikavimai tarp grupių - (0,1) - - - - 0,1 - Likutis 2021 m. gruodžio 31 d. 12,2 5,6 14,4 10,7 22,3 - 6,5 71,7 Likutis 2022 m. sausio 1 d. 12,2 5,6 14,4 10,7 22,3 - 6,5 71,7 Padidėjimas per laikotarpį 11,0 1,2 - - 2,4 20,3 3,2 38,1 Panaudota per laikotarpį (12,2) (0,3) - (4,7) (19,4) - (1,4) (38,0) Prielaidų pasikeitimo rezultatas - (0,4) (6,2) (4,4) - - - (11,0) Diskontavimo įtaka - - - - 0,1 - (0,3) (0,2) Perklasifikavimas į „Kitos trumpalaikės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai“ - - - - - - (5,0) (5,0) Likutis 2022 m. gruodžio 31 d. 11,0 6,1 8,2 1,6 5,4 20,3 3,0 55,6 Ilgalaikiai - 5,2 7,2 - 2,3 - 2,9 17,6 Trumpalaikiai 11,0 0,9 1,0 1,6 3,1 20,3 0,1 38,0 Likutis 2022 m. gruodžio 31 d. 11,0 6,1 8,2 1,6 5,4 20,3 3,0 55,6 Grupės atidėjinių apibūdinimas ir tikėtinas ekonominės naudos realizavimo laikas Atidėj iniai išmokoms darbuotojams apima įstatymu numatytą išeitinę pensinę išmoką Grupės darbuotojams (3.24.3 pastaba). Ilgalaikio atidėjinio laikotarpis apskaičiuojamas kiekvienam darbuotojui naudojant aktuarines prielaidas, apimančias darbuotojo amžių, mirties tikimybę, darbuotojų kaitos rodiklį, diskonto normą (0,55 proc. 2022 m. gruodžio 31 d., 0,043 proc. 2021 m. gruodžio 31 d.), darbo užmokesčio padidėjimą ilguoju laikotarpiu (4 proc. 2022 m. gruodžio 31 d., 4,6 proc. 2021 m. gruodžio 31 d.). Atidėjinys servitutams yra susijęs su servitutų kompensacija trečiosioms šalims, kai skirstymo operatorius (Grupės įmonė) ant joms priklausančios žemės stato elektros tinklus. Vienkartinė išmoka už įstatyminių servitutų naudojimą išmokama nuostoliams kompensuoti, kai trečioji šalis kreipiasi dėl kompensacijos. Grupės vadovybė apskaičiavo (5.7.1 pastaba), kad laikotarpis, per kurį trečiosios šalys kreipsis dėl kompensacijos, yra 10 metų, pradedant nuo 2022 m. Buvo taikomas papildomas 1 metų nuo paraiškos pateikimo dienos kompensacijos mokėjimo terminas (kompensacijų už servitutų panaudojimą nustatymo metodikoje numatyta, kad kompensacija išmokama per 2 metus nuo reikalavimus atitinkančio prašymo pateikimo dienos, tačiau iš tikrųjų Grupė sumoka per 1 metus). Atidėjinys apsaugos zonų registravimui yra susijęs su Grupės įsipareigojimu registruoti specialiąsias apsaugos sąlygas (apsaugos zonas) žemei šalia Grupės infrastruktūros objektų. Remiantis Grupės vadovybės planais, apsaugos zonų registracija turėtų trukti iki 2024 m. pabaigos (5.7.3 pastaba). Atidėj inys izoliuoto elektros energetikos sistemos darbo ir sisteminėms paslaugoms yra susijęs su reguliacine veikla, dėl kurios atsiranda reguliacinių skirtumų, kurie turi būti padengti per ateinančius metus (5.14.1 pastaba). Reguliacinius skirtumus ir kompensacijos laikotarpį nustato ir tvirtina VERT. Remiantis VERT raštu, kompensacijos laikotarpis yra 2023–2024 metai. Atidė jinį visuomeninio elektros energijos tiekimo veiklos reguliaciniams skirtumams sudaro 20,3 mln. Eur atidėjiniai, susiję su visuomeninio elektros tiekimo veiklos reguliaciniais skirtumais, kurie bus užskaityti su būsimais visuomeninio tiekimo veiklos reguliaciniais skirtumais per vienerius metus (5.14.2 pastaba). Turinys » 2022 m. metinis pranešimas / Konsoliduotos finansinės ataskaitos / Aiškinamasis raštas 381 / 468 36 Prekybos mokėtinos sumos mln. Eur 2022 m. 2021 m. gruodžio 31 d. gruodžio 31 d. Mokėtinos sumos už dujas 101,4 7,0 Mokėtinos sumos už elektros energiją 45,0 79,4 Mokėtinos sumos už rangos darbus, paslaugas 3,7 8,3 Kitos mokėtinos sumos 27,1 5,5 Likutinė vertė 177,2 100,2 37 Kitos trumpalaikės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai mln. Eur 2022 m. 2021 m. gruodžio 31 d. gruodžio 31 d. Mokesčiai (išskyrus pelno mokestį) 122,6 30,6 Sukauptos sąnaudos 84,7 48,0 Už išvestines finansines priemones gauti depozitai 56,0 - Mokėtinos sumos už ilgalaikį materialųjį turtą 55,9 23,3 Pardavimo pasirinkimo sandorio vykdymo įsipareigojimas 38,0 20,9 Su darbo santykiais susiję įsipareigojimai 21,7 19,1 Išvestinės finansinės priemonės (38 pastaba) 14,2 71,4 Mokėtina nekontroliuojančiajai šaliai už SIL akcijų įsigijimą 6,3 - Neatšaukiamas pasižadėjimas įsigyti nekontroliuojančią dalį 3,6 3,7 Nekontroliuojančios dalies dividendai 3,3 3,4 Kitos mokėtinos sumos ir įsipareigojimai 17,9 6,1 Likutinė vertė 424,2 226,5 Finansiniai įsipareigojimai, sudarantys 195,2 mln. Eur (2021 m. gruodžio 31 d. – 128,9 mln. Eur), perklasifikuoti iš „Kitos trumpalaikės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai“. Sukauptos sąnaudos, mokesčiai, išskyrus pelno mokestį, ir su darbo santykiais susiję įsipareigojimai nėra finansiniai įsipareigojimai. 37.1 Pardavimo pasirinkimo sandorio vykdymo įsipareigojimas 2022 m. gruodžio 31 d. Grupė apskaitė 38,0 mln. Eur (2021 m. gruodžio 31 d. – 20,9 mln. Eur) pardavimo opciono išpirkimo įsipareigojimą. Pardavimo opcionas parodo grynąją dabartinę vertę pinigų sumos, kuri būtų sumokėta UAB „Gren Lietuva“ už Kauno CHP akcijas aklavietės situacijoje, jeigu pardavimo opcionas būtų realizuotas. Per 2022 m. pardavimo opciono vykdymo įsipareigojimo tikroji vertė išaugo 17,1 mln. Eur (2021 m. – 4,3 mln. Eur) ir yra atvaizduota pelno (nuostolių) ataskaitos straipsnyje „Finansinės sąnaudos“. Pagal akcininkų sutartį pardavimo opciono vykdymo kaina pasikeitė nuo investuotų sumų iki rinkos vertės, kadangi kapitalo įšaldymo laikotarpis baigėsi. Todėl 2022 m. gruodžio 31 d. šis finansinis įsipareigojimas buvo įvertintas Kauno CHP akcijų, valdomų UAB „Gren Lietuva“, rinkos verte pritaikius 15 procentų nuolaidą pagal akcininkų sutarties sąlygas. Vertinimas buvo atliktas naudojant diskontuotų piniginių srautų metodą. 38 Išvestinės finansinės priemonės Grupės išvestines finansines priemones daugiausia sudaro: − sutartys, susijusios su elektros energijos ir gamtinių dujų prekėmis (apsidraudimo išvestinės priemonės); − sutartys, tiesiogiai sudarytos su kitomis šalimis – įsigyjant tiesiogiai iš kitų rinkos dalyvių (angl. Over-the-Counter, OTC); − sutartys, sudarytos per „Nasdaq Commodities“ rinką – „Nasdaq“; − kitos sutartys (ne apsidraudimo išvestinės priemonės); − kitos sutartys – išvestinės finansinės priemonės. „Nasdaq“ sutarčių tikroji vertė sudengiama kasdien. Atitinkamai finansinės padėties ataskaitoje finansinis turtas ar įsipareigojimai nėra pripažįstami. Tokių sandorių pelnas ar nuostoliai pripažįstami taip pat kaip visos kitos išvestinės finansinės priemonės. 38.1 Iš vestinės finansinės priemonės finansinės padėties ataskaitoje mln. Eur Pastaba Judėjimas per 2022 m. Išvestinės finansinės priemonės Kitas ilgalaikis turtas 22.1 3,6 Kitas trumpalaikis turtas 22.2 9,9 Kitos trumpalaikės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai 37 (71,4) Likutinė vertė 2021 m. gruodžio 31 d. (57,9) Vertės pokytis Išvestinių finansinių priemonių tikrosios vertės pokytis, pripažintas „Finansinėse pajamose“ 0,2 OTC tikrosios vertės pokytis, pripažintas „Kitose sąnaudose“ 19,4 OTC tikrosios vertės pokytis, pripažintas „Kitose bendrosiose pajamose“ 77,8 Pokytis iš viso 2022 m. 97,4 Išvestinės finansinės priemonės Likutinė vertė 2022 m. gruodžio 31 d. 39,5 Kitas ilgalaikis turtas 22.1 24,4 Kitas trumpalaikis turtas 22.2 44,2 Kitos ilgalaikės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai (14,9) Kitos trumpalaikės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai 37 (14,2) 38.2 Iš vestinės finansinės priemonės pelno (nuostolių) ir kitų bendrųjų pajamų ataskaitose mln. Eur Pastaba 2022 m. 2021 m. Išvestinių finansinių priemonių tikrosios vertės pokytis pripažintas 38.1 0,2 1,1 „Finansinėse pajamose“ OTC tikrosios vertės pokytis 38.1 19,4 (16,7) „Nasdaq“ tikrosios vertės pokytis (10,6) 10,7 Pripažintas apsidraudimo priemonių neveiksmingumas – OTC 26,3 2,0 Pripažintas apsidraudimo priemonių neveiksmingumas – „Nasdaq“ (53,6) 18,3 Iš viso pripažinta „Kitose sąnaudose“, „Kitose pajamose“ ir (18,3) 15,4 „Finansinėse pajamose“ Veiksmingi apsidraudimai, perklasifikuoti iš apsidraudimo priemonių 30 194,5 45,2 rezervo į pelno (nuostolių) ataskaitą Iš viso pripažinta pelno (nuostolių) ataskaitoje 176,2 60,6 Turinys » 2022 m. metinis pranešimas / Konsoliduotos finansinės ataskaitos / Aiškinamasis raštas 382 / 468 39 Neapibrėžtieji įsipareigojimai ir nebalansiniai įsipareigojimai 39.1 Tei sminiai ginčai Toliau aprašyti svarbiausi 2022 m. gruodžio 31 d. teisminiai ginčai. 39.1.1 Teisminis ginčas su AB „Šiaulių energija“ AB „ Šiaulių energija“ kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl įpareigojimo Grupės dukterinę įmonę AB „Energijos skirstymo operatorius“ (toliau – ESO) atlyginti nuostolius, patirtus dėl 2019 m. kovo 25 d. LITGRID AB tinklų gedimo, dėl kurio atsirado trumpasis jungimas ir viršįtampis ESO tinkluose ir prie jų prijungtoje AB „Šiaulių energija“ elektrinės elektros įrangoje. Šiuo ieškiniu reikalaujama, kad ESO ir LITGRID AB solidariai atlygintų 1,2 mln. Eur žalą. VERT atliko šio incidento tyrimą, kurio metu ESO atsakomybės už ieškovo elektros įrangos gedimą nenustatė. Grupės vadovybė su ieškiniu nesutinka, nes ESO nepažeidė sutarties ar kitų teisės aktų, ir mano, kad AB „Šiaulių energija“ yra atsakinga už gedimo metu patirtus nuostolius. 2021 m. balandžio 6 d. AB „Šiaulių energija“ ieškinys ESO Vilniaus apygardos teismo sprendimu buvo atmestas. 2021 m. gegužės 11 d. AB „Šiaulių energija“ ir LITGRID AB pateikė apeliacinius skundus dėl šio sprendimo. 2021 m. gegužės 30 d. ESO pateikė atsakymus į apeliacinius skundus. Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. kovo 24 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 6 d. sprendimą ESO atžvilgiu paliko nepakeistą. 2022 m. birželio 3 d. Lietuvos Aukščiausiajame Teisme priimtas nagrinėti LITGRID AB kasacinis skundas. ESO 2022 m. liepos 4 d. pateikė atsiliepimą į kasacinį skundą. Teismo posėdis Lietuvos Aukščiausiajame Teisme paskirtas 2023 m. kovo 30 d. Grupės nuomone, jai pavyks apginti savo interesus, todėl atidėjinys šiam teisminiam procesui nebuvo suformuotas. 39.1.2 Tei sminis ginčas su UAB „VILNIAUS ENERGIJA“ Ieškov as UAB „VILNIAUS ENERGIJA“ kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu dėl 9,3 mln. Eur nuostolių priteisimo iš ESO. Ieškovas teigia patyręs 9,3 mln. Eur nuostolių dėl to, kad ESO 2014 metais supirko tik techninio minimumo režimu Ieškovui priklausančiose termofikacinėse elektrinėse pagamintą elektros energijos kiekį. 2017 m. kovo 17 d. ieškovas patikslino ieškinio dalyką ir reikalauja 10,7 mln. Eur nuostolių atlyginimo priteisimo. 2020 m. sausio 28 d. Vilniaus apygardos teismas priėmė sprendimą, kuriuo iš dalies patenkino UAB „VILNIAUS ENERGIJA“ ieškinį ir: 1) pripažino, kad UAB „VILNIAUS ENERGIJA“ buvo diskriminuojama kitų termofikacinių elektrinių atžvilgiu; 2) priteisė UAB „VILNIAUS ENERGIJA“ 1,7 mln. Eur iš ESO 2014 metais patirtų nuostolių atlyginimą ir 0,5 mln. Eur 2015 metais patirtų nuostolių atlyginimą (iš viso 2,3 mln. Eur); 3) priteisė 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2014 m. gegužės 24 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškinio dalis, pagal kurią UAB „VILNIAUS ENERGIJA“ reikalavo pripažinti, kad UAB „VILNIAUS ENERGIJA“ buvo diskriminuojama balansavimo paslaugų teikėjos AB „Ignitis gamyba“, ir pagal kurią reikalavo priteisti iš ESO 4,6 mln. Eur 2014 metais patirtų nuostolių atlyginimą ir 3,8 mln. Eur 2015 metais patirtų nuostolių atlyginimą, buvo atmesta. 2020 m. vasario 27 d. ESO pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 28 d. sprendimo dalies, kuria tenkintas UAB „VILNIAUS ENERGIJA“ ieškinys. ESO nesutinka su Vilniaus apygardos teismo išvada, kad ji, supirkdama remtiną elektros energiją, diskriminavo UAB „VILNIAUS ENERGIJA“. Kadangi savo veiksmais ESO nepažeidė konkurencijos įstatymo reikalavimų, ESO neprivalo kompensuoti tariamai UAB „VILNIAUS ENERGIJA“ patirtų nuostolių. 2020 m. birželio 11 d. nutartimi Lietuvos apeliacinis teismas pakeitė Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 28 d. sprendimą ir visiškai atmetė UAB „VILNIAUS ENERGIJA“ reikalavimą. 2020 m. rugsėjo 22 d. nutartimi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas priėmė UAB „VILNIAUS ENERGIJA“ kasacinį skundą. 2020 m. spalio 21 d. ESO pateikė atsiliepimą į UAB „VILNIAUS ENERGIJA“ kasacinį skundą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021 m. gegužės 25 d. nutartimi panaikino Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 11 d. nutarties dalį, kuria netenkintas UAB „VILNIAUS ENERGIJA“ reikalavimas dėl UAB „VILNIAUS ENERGIJA“ diskriminavimo kitų termofikacinių elektrinių atžvilgiu ir perdavė 1,7 mln. Eur 2014 metais ir 0,5 mln. Eur 2015 metais patirtų nuostolių atlyginimo klausimą nagrinėti iš naujo Lietuvos apeliaciniams teismui. Kita UAB „VILNIAUS ENERGIJA“ pareikšto ieškinio ESO dalis buvo galutinai atmesta. Teismo posėdis byloje suplanuotas 2023 m. pirmą ketvirtį. Grupės vadovybė tikisi, kad UAB „VILNIAUS ENERGIJA“ pretenzijos bus atmestos kaip nepagrįstos. 39.1.3 Gi nčas dėl paskirtojo tiekėjo schemos ir SGD kainos dedamosios Po 2021 m. rugsėjo 8 d. Europos Sąjungos Bendrojo Teismo (toliau – Bendrasis Teismas) sprendimo byloje T-193/19 AB „Achema“ inicijavo anksčiau sustabdytus teismo procesus dėl skundų, kuriuos ji pateikė dėl Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (toliau – Taryba) dėl Tarybos sprendimų, susijusių su SGD kainos nustatymu, Lietuvos Respublikos administraciniuose teismuose. Grupės dukterinė įmonė UAB „Ignitis“ bylose dalyvauja kaip trečioji šalis. Europos Sąjungos Bendrasis Teismas byloje T-193/19 2021 m. rugsėjo 8 d. priėmė sprendimą dėl procedūrinių Europos Komisijos pažeidimų iš dalies panaikinti Europos Komisijos sprendimą byloje SA.44678 (2018/N) (toliau – Sprendimas). Bendrasis Teismas atsižvelgė į tai, kad Europos Komisijai turėjo kilti abejonių dėl paskirtojo tiekėjo schemos, galiojusios 2016–2018 m., pakeitimų ir su tuo susijusią Sprendimo dalį panaikino, tačiau likusią Sprendimo dalį, susijusią su paskirtojo tiekėjo schema nuo 2019 m., paliko galioti. Po Bendr ojo Teismo sprendimo Komisija dar kartą išnagrinėjo 2016 m. pataisų suderinamumą ir nusprendė pradėti išsamų tyrimą pagal ES valstybės pagalbos taisykles. Komisija toliau tirs, ar „Litgas“ 2016–2018 m. laikotarpiu gauta kompensacijos suma, visų pirma susijusi su nugaravimo ir balansavimo sąnaudomis, atitinka VESP sistemą. Europos Komisijai baigus oficialią tyrimo procedūrą apsibrėžtais klausimais, turėtų būti priimtas galutinis ir išsamus Europos Komisijos sprendimas. Po ofi cialios tyrimo procedūros (kuri prasidėjo 2022 m. gruodžio mėn.) bus daugiau aiškumo vertinant faktinį finansinį poveikį Grupei. Turinys » 2022 m. metinis pranešimas / Konsoliduotos finansinės ataskaitos / Aiškinamasis raštas 383 / 468 39.1.7 Europos Komisijos tyrimas Remdamas i Europos Komisijos pranešimu spaudai, Grupė informuoja, kad 2019 m. birželio 3 d. Europos Komisija pradėjo nuodugnų tyrimą, siekdama įvertinti, ar buvo paisoma ES valstybės pagalbos taisyklių paskirstant lėšas už viešojo intereso paslaugas grupei strateginio rezervo priemonių kontekste. Grupės vadovybei nėra žinoma jokių aplinkybių, dėl kurių šiuo atžvilgiu Grupei galėtų kilti reikšmingų įsipareigojimų, todėl atidėjiniai nėra pripažįstami. 39.2 Išleistos garantijos Grupė y ra suteikusi šias garantijas: Maksimali 2022 m. 2021 m. Įmonės pavadinimas Garantijos gavėjas Suteikta Terminas garantijos gruodžio gruodžio suma 31 d. 1 31 d. Moray Offshore Windfarm „NEXANS 2022-10 -27 Neterminuota 8,6 (West) Limited NORWAY“ AS Moray Offshore Windfarm Barclays Bank PLC 2022-07-22 2023-03-31 (West) Limited Siemens Gamesa 7,3 - - Moray Offshore Windfarm Renewables 2021-09-08 2025-03-31 2,1 (West) Limited Energy Limited“ Moray Offshore Windfarm „Engie UK Markets - - (West) Limited Limited 2021-04-21 Neterminuota 1,2 Moray Offshore Windfarm Engie UK Markets 2022-07 -28 2025-05-01 (West) Limited Limited 0,5 - - Moray Offshore Windfarm GARDLINE Limited 2022-07-19 2023-03-01 (West) Limited 0,4 - - 20,1 - - 1 Suma, kurią Grupė turėtų padengti, jei įmonė negalėtų vykdyti įsipareigojimų 2022 m. gruodžio 31 d. 2022 m. spalio 27 d. Bendrovė suteikė 8,6 mln. Eur garantiją NEXANS NORWAY AS naudai. Garantija suteikta Moray Offshore Windfarm (West) Limited įsipareigojimams, susijusiems su jūrinių perdavimo kabelių ir sausumos perdavimo kabelių inžinerija, gamyba, transportavimu ir montavimu, užtikrinti. 2022 m. liepos 22 d. Bendrovė suteikė 7,3 mln. Eur garantiją Barclays Bank PLC naudai. Garantija suteikta Moray Offshore Windfarm (West) Limited įsipareigojimams pagal sutartį užtikrinti. 2022 m. liepos 28 d. Bendrovė suteikė 0,5 mln. Eur garantiją Engie UK Markets Limited naudai. Garantija suteikta Moray Offshore Windfarm (West) Limited įsipareigojimams pagal energijos pirkimo sutartį užtikrinti. 2022 m. liepos 19 d. Grupė suteikė 0,4 mln. Eur garantiją GARDLINE Limited naudai. Garantija suteikta Moray Offshore Windfarm (West) Limited įsipareigojimams pagal sutartį užtikrinti. Turinys » 39.1.4 Teisminis ginčas su „Rafako“ S.A. 2020 m. liepos 10 d. „Rafako“ S.A. pateikė ieškinį Stokholmo prekybos rūmų Arbitražo institutui (toliau – Arbitražo teismas) dėl statybų sutarties vykdymo. 2021 m. sausio 22 d. „Rafako“ S.A. ieškinį patikslino įvertinęs savo reikalavimus po 2020 m. spalio 6 d. įvykusio sutarties nutraukimo. Remdamosi Arbitražo teismo patvirtintu grafiku, 2021 m. ir 2022 m. šalys Arbitražo teismui pateikė procedūrinius dokumentus, vyko Arbitražo teismo posėdžiai. 2022 m. rugpjūčio 5 d. Arbitražo teismas priėmė palankų sprendimą, kuriuo be kita ko nusprendė, kad Grupės įmonė UAB „Vilniaus kogeneracinė jėgainė“ pagrįstai nutraukė sutartį su „Rafako“ S. A. bei turi teisę į netesybas ir nuostolių atlyginimą. Nuostolių atlyginimo ir jų dydžio klausimus suplanuota nagrinėti antroje stadijoje. Tolimesni Arbitražo teismo posėdžiai vyks ir kiti procesiniai šalių veiksmai bus atliekami pagal Arbitražo teismo patvirtintą grafiką. Grupė tikisi, kad sėkmingai apgins savo interesus. Grupės vadovybė mano, kad ginčas neturėtų sukelti didelių finansinių pasekmių projekto įgyvendinimui. 39.1.5 Teisminiai ginčai su subrangovais dėl UAB „Vilniaus kogeneracinė jėgainė“ statybų 2021 m. gruodžio 31 d. Grupės įmonė UAB „Vilniaus kogeneracinė jėgainė“ kaip atsakovė ar trečioji šalis dalyvavo ginčuose su subrangovais dėl galimų įsipareigojimų, nors ji su pagrindiniu rangovu yra visiškai atsiskaičiusi pagal sutartį ir už darbą. Teisminių ginčų rezultatas neturėtų sukurti Grupei papildomų įsipareigojimų subrangovų atžvilgiu. 39.1.6 Ginčas su UAB „Kauno termofikacijos elektrinė“ 2018 m. gruodžio 17 d. Grupės įmonė UAB „Ignitis“ kreipėsi į Vilniaus komercinio arbitražo teismą dėl 1,7 mln. Eur nuostolių, susidariusių UAB „Kauno termofikacijos elektrinė“ neįsigijus viso 2015 metais priskirto suskystintų gamtinių dujų būtinojo kiekio, atlyginimo ir 0,1 mln. Eur delspinigių priteisimo. UAB „Kauno termofikacijos elektrinė“ pateikė priešieškinį su prašymu panaikinti SGD pardavimo- pirkimo sutarties ir Papildomos sutarties nuostatas. Bylos nagrinėjimas yra sustabdytas iki bendrosios jurisdikcijos teismai atmes šalių ginčų ne arbitražo dalį. Grupės vadovybės vertinimu, teisminio ginčo rezultatas neturėtų sukurti papildomų įsipareigojimų Grupei. 2022 m. metinis pranešimas / Konsoliduotos finansinės ataskaitos / Aiškinamasis raštas 384 / 468 39.3 Reguliacinis turtas ir įsipareigojimai 39.3.1 Gam tinių dujų skirstymas buitiniams vartotojams Gamti nių dujų tiekimas buitiniams vartotojams yra reguliuojamas VERT. VERT reguliuoja vartotojų mokamą gamtinių dujų tarifą. Reguliaciniai skirtumai, apibūdinami kaip skirtumas tarp fiksuotos gamtinių dujų pardavimo kainos ir faktinės gamtinių dujų pirkimo kainos, nebuvo pripažįstami finansinėse ataskaitose iki 2022 m. gruodžio 31 d., nes Grupė neturėjo garantijos, kad šis skirtumas vadovaujantis teisine baze ateityje bus grąžintas. Perrinkta nepripažinta suma 2022 m. gruodžio 31 d. – (16,1) mln. Eur, suma susijusi su 2022 m. (2021 m. gruodžio 31 d. – 64,0 mln. Eur nesurinkta suma). Vadovybė tikisi, kad perrinkta nepripažinta suma (16,1) mln. Eur buitiniams vartotojams bus įtraukta į būsimus ateinančių 12 mėnesių tarifus. 39.3.2 Gamtinių dujų paskirtasis tiekimas Paski rtąją tiekimo veiklą taip pat reguliuoja VERT. Reguliaciniai skirtumai susidaro, kai faktinės sąnaudos skiriasi nuo planuotų, bet Grupė neapskaito jų kaip reguliacinio turto ar įsipareigojimų finansinėse ataskaitose, nes skirtumas bus padengtas teikiant paslaugas ateityje. (53,0) mln. Eur perrinkta suma 2022 m. gruodžio 31 d. ateityje bus įskaičiuota į SGDT dedamąją (2021 m. gruodžio 31 d. – (53,0) mln. Eur perrinkta suma). 39.3.3 El ektros energijos skirstymas 2022 m. spalio 17 d. sprendimu Nr. O3E-1424 VERT, atsižvelgdama į 2022 m. spalio 15 d. pažymą Nr. O5E-1206,nustatė 2023 metams taikomas elektros energijos skirstymo paslaugų kainos viršutines ribas. Likusi investicijų grąžos dalis 2018–2021 m.: • (157,5) mln. Eur perrinkta suma susidarė dėl skirtumų tarp ilgo laikotarpio vidutinių padidėjimo sąnaudų (toliau – LRAIC) modelio optimizuotų ir neoptimizuotų pagrindinių tinklo elementų nusidėvėjimo ir investicijų grąžos lygio ir faktinio nusidėvėjimo bei investicijų grąžos lygio; • visa apskaičiuota investicijų grąža (susidarė dėl skirtumų susidariusių OPEX, technologinių nuostolių ir kitų sąnaudų prognozių neatitikimo lyginant su faktiškai patirtomis sąnaudomis), viršijanti nustatytąją, 2018–2021 m. laikotarpiu grąžinama vartotojams.. 2022 m. investicijų grąžos vertinimas bus atliktas 2024 metais, siekiant nustatyti 2025 metams taikytinas elektros energijos skirstymo paslaugų kainos viršutines ribas. 39.3.4 Gam tinių dujų skirstymas Skir tumas apskaičiuojantis remiantis 2022 m. spalio 31 d. VERT sprendimu Nr. O3E-1473, kuriuo, atsižvelgiant į 2022 m. spalio 28 d. pažymą Nr. O5E-1268, nustatytos 2023 metams taikomos gamtinių dujų skirstymo paslaugų kainos viršutinės ribos. 2022 m. gruodžio 31 d. 2014–2020 metų investicijų grąžos likutis buvo 0 mln. Eur (2021 m. – (6,6) mln. Eur perrinkta suma). Visa apskaičiuota investicijų grąža, viršijanti nustatytą 2014–2018 m. ir 2019–2020 m. laikotarpiu, grąžinama vartotojams. 2021 m. ir 2022 m. investicijų grąžos vertinimas bus atliktas 2023 metais, siekiant nustatyti 2024 metams taikytinas dujų skirstymo kainos viršutines ribas. 39.4 Rus ijos invazijos į Ukrainą poveikio Grupės finansinėms ataskaitoms vertinimas Grupė į vertino darbinę, ir kiek įmanomą, tikėtiną Rusijos įsiveržimo Ukrainoje įtaką finansinei būklei, veiklos rezultatams, pinigų srautams, ir esminėms rizikoms ir neapibrėžtumams, kurie aktualūs Grupei. Kadangi Grupė neturi jokių reikšmingų sandorių paveiktose rinkose ir paveiktose rinkose neturi dukterinių įmonių, Grupės vadovybė konstatavo: − jokie koregavimai neturėtų būti atlikti tikėtinų kredito nuostolių vertinime, kadangi Grupė neturi likučių su paveiktomis rinkomis; − jokie turto ar įsipareigojimų likutinių verčių koregavimai neturėtų būti atliekami; − situacija neturi įtakos Grupės veiklos tęstinumui; − bendra galima įtaka, kuri yra stipriai susijusi su Grupės veiklomis, yra elektros ir dujų kainų išaugimas, galimi trikdžiai tiekimo grandinėse, taip pat išaugusi infliacija ir augančios kitų žaliavų kainos. Be to, visos šalies mastu didinamas budrumas kibernetinio saugumo srityje, o Grupė klasifikuojama kaip ypatingos svarbos infrastruktūros savininkė. Kaip nurodyta pirmiau, reikšmingos Rusijos įsiveržimo į Ukrainą įtakos Grupės finansinėms ataskaitoms nenustatyta. Tačiau pažymėtina, kad dėl besitęsiančio neapibrėžtumo galutinė Rusijos invazijos į Ukrainą įtaka Grupės įmonių veiklai yra nuolat vertinama. 39.5 Re ikšmingi įsigijimų įsipareigojimai Atas kaitinių metų pabaigoje Grupė turėjo reikšmingų ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto įsigijimo įsipareigojimų, kurie turi būti įvykdyti vėlesniais metais (16.4 ir 17.4 pastabos): Turinys » 2022 m. metinis pranešimas / Konsoliduotos finansinės ataskaitos / Aiškinamasis raštas 385 / 468 40 Sandoriai su susijusiomis šalimis Gautinos Mokėtinos Finansinės sumos sumos Pardavimai Įsigijimai veiklos Susijusios šalys 2022 m. 2022 m. 2022 m. 2022 m. pajamos gruodžio gruodžio (sąnaudos) 31 d. 31 d. 2022 m. UAB „EPSO-G“ - - - - 0,1 LITGRID AB 26,5 36,8 198,6 269,0 - AB „Amber Grid“ 6,4 3,1 34,0 42,5 - UAB „BALTPOOL“ 0,2 1,6 (64,9) 10,4 - UAB „GET Baltic“ 84,3 3,8 109,1 119,0 - Grupės asocijuotos įmonės ir kitos susijusios šalys 0,1 1,5 0,3 3,4 - Iš viso 117,5 46,8 277,1 444,3 0,1 Gautinos Mokėtinos Finansinės sumos sumos Pardavimai Pirkimai veiklos Susijusios šalys 2021 m. 2021 m. 2021 m. 2021 m. pajamos gruodžio gruodžio (sąnaudos) 31 d. 31 d. 2021 m. UAB „EPSO-G“ 84,1 0,1 - - 0,3 LITGRID AB 19,5 38,7 87,3 194,4 - AB „Amber Grid“ 8,1 5,0 43,2 47,4 - UAB „BALTPOOL“ 0,8 33,6 15,5 104,6 - UAB „GET Baltic“ 7,3 - 30,7 69,4 - Grupės asocijuotos įmonės 0,7 2,8 0,7 4,2 - ir kitos susijusios šalys Iš viso 120,5 80,2 177,4 420,0 0,3 Didžiaus i pirkimai ir pardavimai susijusių šalių grupėje 2022 ir 2021 metais buvo su LR energetikos ministerijos valdomų bendrovių: LITGRID AB ir UAB „BALTPOOL“. Iš jų Grupė pirko elektros energiją, galią, perdavimo paslaugą, VIAP paslaugas, dujas. Parduodama buvo elektros energija, galia, VIAP paslaugos. Sandoriai su kitomis Valstybės valdomomis įmonėmis sudarė įprastiniai verslo sandoriai, todėl šie sandoriai neatskleisti. Neigiama pardavimų suma UAB „BALTPOOL“ per 2022 m. susidarė dėl išrašytų kreditinių sąskaitų už VIAP teikimą. Pajamos už VIAP paslaugas yra apskaičiuojamos kaip skirtumas tarp VERT nustatyto fiksuoto 1MW tarifo ir vidutinės svertinės elektros kainos Elektros biržoje. Jei vidutinė svertinė kaina Elektros biržoje viršija VERT nustatytą fiksuotą tarifą, Grupė išrašo kreditines sąskaitas UAB „BALTPOOL“. 40.1 Sandorių su susijusiomis šalimis sąlygos Atsis kaitymo terminai nustatomi per 15–90 dienų. Skolų likučiai metų pabaigoje nėra užtikrinti įkeitimais, joms nėra skaičiuojamos palūkanos, o atsiskaitymai įvyksta pinigais. Nebuvo suteikta ar gauta jokių susijusių šalių gautinų ar mokėtinos sumų dengimo garantijų. 40.2 Išm okos pagrindiniams vadovaujantiems asmenims mln. Eur 2022 m. 2021 m. Atlyginimai ir kitos trumpalaikės išmokos pagrindiniams 1,1 1,0 vadovaujantiems asmenims Iš jų: Trumpalaikės išmokos: atlyginimai ir kitos išmokos 1,0 0,8 Išeitinės kompensacijos 0,1 - Mokėjimų akcijomis sąnaudos - 0,2 Pagrindinių vadovaujančių asmenų skaičius 12 12 2022 ir 2021 m. valdybos, stebėtojų tarybos nariai ir generalinis direktorius priskiriami Bendrovės pagrindiniams vadovaujantiems asmenims. Daugiau informacijos apie pagrindinius vadovaujančius asmenis pateikiama „Valdymo ataskaitoje“ metiniame pranešime. 40.3 Papildoma informacija apie susijusias šalis Susijusi šalis Registracijos Oficialus registras Adresas numeris UAB „EPSO-G“ 302826889 VĮ Registrų centras Gedimino pr. 20, LT-01103 Vilnius LITGRID AB 302564383 VĮ Registrų centras Karlo Gustavo Emilio Manerheimo g. 8, LT-05131 Vilnius AB „Amber Grid“ 303090867 VĮ Registrų centras Laisvės pr. 10, LT-04215 Vilnius UAB „BALTPOOL“ 302464881 VĮ Registrų centras Žalgirio g. 90, D, LT-09303 Vilnius UAB „GET Baltic“ 302861178 VĮ Registrų centras Geležinio Vilko g. 18A, LT-08104 Vilnius Turinys » 2022 m. metinis pranešimas / Konsoliduotos finansinės ataskaitos / Aiškinamasis raštas 386 / 468 41 Finansinių priemonių tikrosios vertės 41.1 Fi nansinės priemonės, vertinamos tikrąja verte Grupės išvestinės finansinės priemonės (2-asis tikrosios vertės hierarchijos lygis), investicijos į Inovacijų fondą KŪB „Smart Energy Fund powered by Ignitis Group“, Grupės pasirinkimo teisės įsigyti dukterinės įmonės akcijų (2-asis tikrosios vertės hierarchijos lygis) yra vertinami tikrąja verte. 2022 ir 2021 m . gruodžio 31 d. Grupė apskaitė turtą ir įsipareigojimus, atsiradusius iš išvestinių finansinių priemonių. Grupė apskaito išvestinių finansinių priemonių turtą ir įsipareigojimus, kurių apskaitos principai nurodyti 3.15.3 pastaboje, tikrąja verte. Rinkos vertės, grindžiamos kotiruojamomis kainomis (1 lygis), apima kotiruojamas prekių išvestines finansines priemones, kuriomis prekiaujama aktyviosiose rinkose. Išvestinių finansinių priemonių, kuriomis prekiaujama aktyviojoje rinkoje, rinkos vertė dažnai sureguliuojama kasdien taip minimizuojant finansinės padėties ataskaitoje pateikiamą rinkos vertę. Rinkos vertės, grindžiamos stebimais kintamaisiais (2 lygis) apima išvestines finansines priemones, kurių tikrajai vertei nustatyti naudojami vertinimo modeliai su stebimais kintamaisiais. Visas turtas ir įsipareigojimai, vertinami rinkos verte, yra vertinami pakartotinai. 2-ajam tikrosios vertės hierarchijos lygiui Grupė priskiria išvestines finansines priemones, susietas su Lietuvos / Latvijos ir Estijos / Suomijos elektros kainų prekybos zonomis. Tiesiogiai iš kitų rinkos dalyvių (OTC sutartys) įsigytos išvestinės finansinės priemonės ir įsigytos fizinės perdavimo teisės yra nustatomos remiantis „NASDAQ Commodities“ biržos kainomis. 2022 ir 2021 m. gruodžio 31 d. Grupė apskaitė investiciją į Inovacijų fondą KŪB „Smart Energy Fund powered by Ignitis Group“. Grupė apskaito finansinį turtą, kurio apskaitos principai nurodyti 3.15.1 pastaboje, tikrąja verte. Tikroji vertė atitinka 3-ąjį tikrosios vertės nustatymo hierarchijos lygį. Šio finansinio turto tikroji vertė nustatoma remiantis investavimo etapais (5.6 pastaba). Šio finansinio turto tikroji vertė keisis priklausomai nuo investavimo etapų ateityje ar kitų reikšmingų įvykių. 2022 ir 2021 m. gruodžio 31 d. Grupė apskaitė investiciją į Moray West Holdings Limited. Tikroji vertė atitinka 3-ąjį tikrosios vertės nustatymo hierarchijos lygį. Šio finansinio turto tikroji vertė nustatoma remiantis išorinių vertintojų atliktu vertinimu. Vertinimas atliktas remiantis diskontuotais pinigų srautais. 2022 ir 2021 m. gruodžio 31 d. Grupė apskaitė pasirinkimo teisę įsigyti visas Kauno CHP akcijas, kurios priklauso UAB „Gren Lietuva“ (49 proc.) ir kurių vertė nustatoma remiantis akcininkų sutartimi. Grupės vadovybės nuomone, pasirinkimo parduoti sandorio vykdymo kaina, kurią Grupė turės sumokėti UAB „Gren Lietuva“ už išperkamas UAB „Gren Lietuva“ nuosavybės teise priklausančias Kauno CHP akcijas, jeigu jie pasirinks jas parduoti, lygi šių akcijų tikrajai vertei reikšmingumo ribose (reikšmingumo ribos apibrėžiamos, remiantis geriausiomis vertinimo praktikomis, kaip +/- 15 proc. nuo rinkos vertės). Tikroji vertė atitinka 2-ąjį tikrosios vertės nustatymo hierarchijos lygį. 41.2 Fi nansinės priemonės, kurių tikroji vertė atskleidžiama Grupės suteiktų paskolų tikroji vertė artima likutinei vertei. Su suteiktomis paskolomis susijusio finansinio turto vertinimas priskiriamas 3-iajam tikrosios vertės hierarchijos lygiui. Grupės obligacijų emisijos skolų (32 pastaba) tikroji vertė apskaičiuota diskontuojant būsimuosius pinigų srautus, susijusius su kupono mokėjimais, remiantis rinkoje stebima palūkanų norma ir įprastais su obligacijų emisija susijusiais būsimaisiais mokėjimais. 2022 m. gruodžio 31 d. pinigų srautai diskontuoti naudojant svertinę vidutinę diskonto normą 5,01 proc. (2021 m. gruodžio 31 d. – 2,90 proc.). Tam tikroms obligacijų emisijoms diskonto norma yra nustatyta kaip tam tikrų išleistų obligacijų pajamingumas. Obligacijų emisijos skola priskiriama 2-ajam tikrosios vertės hierarchijos lygiui. Grupės finansinių įsipareigojimų, susijusių su skoliniais įsipareigojimais komerciniams ir valstybių kontroliuojamiems investiciniams bankams, tikroji vertė skaičiuojama diskontuojant būsimuosius pinigų srautus pagal rinkoje stebimą palūkanų normą. Pinigų srautai diskontuoti naudojant diskonto normą 4,80 proc. paskoloms virš 1 mln. Eur ir 4,84 proc. paskoloms iki 1 mln. Eur (2021 m. gruodžio 31 d. atitinkamai 2,76 proc. ir 2,82 proc.). Su šiomis skolomis susijusių finansinių įsipareigojimų vertinimas priskiriamas 2-ajam tikrosios vertės hierarchijos lygiui. 41.3 Fi nansinių priemonių tikrosios vertės hierarchijos lygiai Toliau lentelėje parodytas Grupės finansinių priemonių tikrosios vertės paskirstymas 2022 m. gruodžio 31 d. pagal hierarchijos lygius: 1-asis 2-asis lygis 3-iasis lygis lygis Aktyviose Kiti rinkose tiesiogiai mln. Eur Pasta- Likutinė kotiruoja- Neskelbia- arba Iš viso ba vertė mos mi rodikliai netiesiogiai kainos skelbiami rodikliai Finansinės priemonės vertinamos TVPN arba TVKBP Turtas Išvestinės finansinės priemonės 38 68,7 - - 68,7 68,7 Inovacijų fondas KŪB „Smart Energy Fund powered by Ignitis 21 20,6 - 20,6 - 20,6 Group“ Investicijos į Moray West Holdings 21 5,0 - 5,0 - 5,0 Limited Įsipareigojimai Opciono įsipareigojimai 37 38,0 - - 38,0 38,0 Išvestinės finansinės priemonės 38 29,1 - - 29,1 29,1 Finansinės priemonės, kurių tikroji vertė atskleidžiama Turtas Suteiktos paskolos 20, 26 24,1 24,1 24,1 Įsipareigojimai Išplatintos obligacijos 31 899,3 - - 774,3 774,3 Skolos įsipareigojimai komerciniams 31 443,6 - - 428,0 428,0 bankams Skolos įsipareigojimai valstybių kontroliuojamiems investiciniams 31 289,4 - - 192,8 192,8 bankams Turinys » 2022 m. metinis pranešimas / Konsoliduotos finansinės ataskaitos / Aiškinamasis raštas 387 / 468 Toliau lentelėje parodytas Grupės finansinių priemonių tikrosios vertės paskirstymas 2021 m. gruodžio 31 d. pagal hierarchijos lygius: 1-asis 2-asis lygis 3-iasis lygis lygis Aktyviose Kiti rinkose tiesiogiai mln. Eur Pasta- Likutinė kotiruoja- Neskelbia- arba Iš viso ba vertė mos mi rodikliai netiesiogiai kainos skelbiami rodikliai Finansinės priemonės vertinamos TVPN arba TVKBP Turtas Gautina suma už LITGRID AB“ 26 84,1 84,1 - 84,1 pardavimą - Išvestinės finansinės priemonės 38 13,5 - - 13,5 13,5 Inovacijų fondas KŪB „Smart Energy Fund powered by Ignitis 21 25,1 25,1 - 25,1 Group“ - Įsipareigojimai Opciono įsipareigojimai 37 20,9 - - 20,9 20,9 Išvestinės finansinės priemonės 38 71,5 - - 71,5 71,5 Finansinės priemonės, kurių tikroji vertė atskleidžiama Turtas Suteiktos paskolos 20, 26 3,7 - 3,7 - 3,7 Įsipareigojimai Išplatintos obligacijos 31 897,7 - - 856,2 856,2 Skolos įsipareigojimai komerciniams 31 231,0 - 230,0 230,0 bankams - Skolos įsipareigojimai valstybių kontroliuojamiems investiciniams 31 226,7 - 191,4 191,4 bankams - Turinys » 2022 m. metinis pranešimas / Konsoliduotos finansinės ataskaitos / Aiškinamasis raštas 388 / 468 42 Verslo jungimai 42.1 Altiplano A.S. įsigijimas 2022 m. rugsėjo 30 d. Grupė įsigijo 100 proc. Altiplano S.A. akcijų iš juridinio asmens. 2022 m. gruodžio 31 d. akcijų nuosavybės teisė priklausė Grupei. Visas perleistas atlygis sudarė 34,4 mln. Eur, iš kurių 22,1 mln. Eur buvo sumokėta banko pavedimu, 12,3 mln. Eur buvo identifikuota kaip neapibrėžtasis atlygis, susijęs su konkrečių pardavėjo įsipareigojimų, nustatytų akcijų pirkimo- pardavimo sutartyje, įvykdymu: (i) pervesti gautinas sumas, ii) gauti visas reikiamas teises į žemę ir leidimus statyboms. Neapibrėžtojo atlygio sumą Grupės vadovybė įvertino pagal įsipareigojimų įvykdymo tikimybę. 2022 m. buvo įvykdyta dalis pardavėjo įsipareigojimų ir 2022 m. gruodžio 31 d. neapibrėžtasis atlygis sudarė 6,3 mln. Eur. 2022 m. gruodžio 31 d. investicija nebuvo pilnai apmokėta. Grupės vadovybė apskaičiavo, kad rezultatų intervalas (nediskontuotas) yra 100 % viso 2022 m. gruodžio 31 d. apskaityto neapibrėžtojo atlygio. Šiam verslo jungimui apskaityti Grupė taikė įsigijimo apskaitos metodą pagal 3-iojo TFAS nuostatas. Remiantis minėtu metodu įsigijimo savikaina nustatoma kaip nurodyto turto, patirtų įsipareigojimų ir nuosavybės priemonių, išleistų mainais už įsigyjamo verslo kontrolę, tikrųjų verčių suma apsikeitimo dieną. Verslo jungimų metu Grupė nustatė, kad skirtumas tarp verslo įsigijimo savikainos ir įsigyto grynojo turto tikrosios vertės yra verslo jungimo metu nustatytas kitas nematerialusis turtas. Grupės vadovybė atliko preliminarų verslo jungimo vertinimą. Turto ir įsipareigojimų tikrosios vertės verslo jungimų metu: Pasta- „Altiplano“ S.A. Įsigytas turtas ba Ilgalaikis materialusis turtas 17 5,0 Naudojimo teise valdomas turtas 18 5,2 Išankstiniai apmokėjimai už ilgalaikį turtą 0,2 Trumpalaikės gautinos sumos 6,5 Kitas verslo jungimo metu nustatytas nematerialusis turtas 30,0 Prisiimti įsipareigojimai Ilgalaikiai nuomos įsipareigojimai (5,2) Mokėtinas pelno mokestis (0,7) Atidėtojo mokesčio įsipareigojimai 14.4 (5,7) Prekybos mokėtinos sumos (0,9) Iš viso įsigyto identifikuojamo grynojo turto 34,4 Sumokėtas atlygis (22,1) Neapibrėžtasis atlygis (12,3) Visas perleistas atlygis: (34,4) Dukterinės įmonės įsigijimo grynieji pinigų srautai Pinigai, sumokėti akcijų pardavėjui (22,1) Įgyti pinigai ir pinigų ekvivalentai - Grynieji pinigų srautai (22,1) Verslo jungimo metu identifikuotą kitą nematerialųjį turtą sudaro licencija gaminti elektros energiją. Nustatant kito nematerialiojo turto tikrąją vertę naudotas kelių ataskaitinių laikotarpių pelno perviršio metodas: atsižvelgiama į grynųjų pinigų srautų, kuriuos tikimasi sugeneruoti gaminant elektros energiją lengvatiniu tarifu, dabartinę vertę, neįskaitant su įnašo turtu susijusių pinigų srautų. Jeigu A ltiplano A.S. įsigijimas būtų įvykęs 2022 m. sausio 1 d., vadovybės vertinimu, Grupės ataskaitinio laikotarpio grynasis pelnas nebūtų reikšmingai pasikeitęs, o Grupės pajamos per ataskaitinį laikotarpį būtų buvusios 1,5 mln. Eur didesnės. Nustatydama šias sumas vadovybė darė prielaidą, kad tikrosios vertės koregavimai, atsiradę įsigijimo dieną, būtų buvę tokie patys, jei įsigijimas būtų įvykęs 2022 m. sausio 1 d. Įsigy jamo ūkio subjekto pajamų ir pelno ar nuostolių sumos nuo įsigijimo datos, įtrauktos į ataskaitinio laikotarpio konsoliduotą pelno (nuostolių) ir kitų bendrųjų pajamų ataskaitą, nėra reikšmingos. Grupė pat yrė 0,7 mln. Eur su įsigijimu susijusių išlaidų dėl sandorio mokesčių, teisinių mokesčių ir patikrinimo išlaidų. Šios išlaidos apskaitytos pelno (nuostolių) ataskaitos straipsnyje „Kitos sąnaudos“. 42.2 UAB „Plungės vėjo energija“ įsigijimas 2022 m. lapkričio 25 d. Grupė įsigijo 100 proc. UAB „Plungės vėjo energija“ akcijų iš juridinių asmenų. 2022 m. gruodžio 31 d. akcijų nuosavybės teisė priklausė Grupei. Perduotas atlygis iš viso sudaro 0,3 mln. Eur, jis buvo sumokėtas į banko sąskaitą. Akcijų pirkimo sutartyje numatytas neapibrėžtasis atlygis, susijęs su konkrečių nustatytų pardavėjo įsipareigojimų įvykdymu: (i) visų teisių į žemę užtikrinimas, ii) tinklo pajėgumų rezervavimas, iii) iš reguliavimo institucijos gauta plėtros licencija. Grupės vadovybė įvertino neapibrėžtojo atlygio sumą, atsižvelgdama į tikimybę artimiausioje ateityje gauti reikiamus tinklo pajėgumus, ir nustatė, kad 2022 m. gruodžio 31 d. ji buvo lygi nuliui, todėl investicija laikoma visiškai apmokėta. Rezultatų intervalo įvertinti negalima, nes pardavėjo įsipareigojimų vykdymui įtakos turi nutolę priežastiniai įvykiai. Šiam verslo jungimui apskaityti Grupė taikė įsigijimo apskaitos metodą pagal 3-iojo TFAS nuostatas. Remiantis minėtu metodu įsigijimo savikaina nustatoma kaip nurodyto turto, patirtų įsipareigojimų ir nuosavybės priemonių, išleistų mainais už įsigyjamos verslo kontrolę, tikrųjų verčių suma apsikeitimo dieną. Verslo jungimų metu Grupė nustatė, kad skirtumas tarp verslo įsigijimo savikainos ir įsigyto grynojo turto tikrosios vertės yra verslo jungimo metu nustatytas prestižas. Grupės vadovybė atliko išankstinį verslo jungimo vertinimą. Turto ir įsipareigojimų tikrosios vertės verslo jungimų metu: Pasta- UAB „Plungės vėjo energija“ Įsigytas turtas ba - Prisiimti įsipareigojimai - Iš viso įsigyto identifikuojamo grynojo turto - Sumokėtas atlygis (0,3) Visas perleistas atlygis: (0,3) Prestižas dėl dukterinės įmonės įsigijimo 16 0,3 Dukterinės įmonės įsigijimo grynieji pinigų srautai Pinigai, sumokėti akcijų pardavėjui (0,3) Įgyti pinigai ir pinigų ekvivalentai - Grynieji pinigų srautai (0,3) Turinys » 2022 m. metinis pranešimas / Konsoliduotos finansinės ataskaitos / Aiškinamasis raštas 389 / 468 42.3 Verslo jungimo metu nustatyto turto tikrųjų verčių pakartotinis vertinimas Grupė iš naujo įvertino dukterinės įmonės Silezia1 Wind Farm sp. z o.o. (ankstesnis pavadinimas Altiplano Elektrownie Wiatrowe B1 sp. z o.o.) verslo jungimo metu nustatyto turto, kuris buvo įgytas 2021 m. gruodžio mėn., tikrąją vertę. Pakartotinis vertinimas parodė, kad reikia koreguoti tikrąją vertę: buvo pripažintas prestižas 0,1 mln. Eur, o kitas nematerialusis turtas sumažintas 0,5 mln. Eur, 2022 m. gruodžio 31 d. kitas nematerialusis turtas sudarė 9,6 mln. Eur (2021 m. gruodžio 31 d. – 10,0 mln. Eur). Taip pat pakartotinis vertinimas turėjo įtakos atidėtojo mokesčio įsipareigojimui, susijusiam su pripažintu kitu nematerialiuoju turtu, todėl buvo sumažintas 0,1 mln. Eur. 43 Įvykiai po ataskaitinio laikotarpio 43.1 Kiti įv ykiai Dėl Lenkijo s 2027 m. pajėgumų mechanizmo aukciono skyrimo grupės įmonei Pagal Lenkijos perdavimo sistemos operatoriaus „Polskie Sieci Elektroenergetyczne“ surengto Lenkijos pajėgumų mechanizmo aukciono, skirto užtikrinti pajėgumų prieinamumą 2027 m., rezultatus Grupė (Grupės įmonė AB „Ignitis gamyba“) užtikrins 250 MW pajėgumų prieinamumą rinkoje 2027 m. už maždaug 16 mln. Eur. Tai turės teigiamos įtakos Grupės lanksčiosios gamybos segmento rezultatams. Dėl Lietuv os Respublikos Vyriausybės nutarimo tęsti energijos kainų kompensavimą verslo klientams vykdymo užtikrinimo Grupės (Gr upės įmonė AB „Energijos skirstymo operatorius“) valdyba pritarė sutarties su Lietuvos Respublikos finansų ministerija dėl valstybės biudžeto lėšų naudojimo 2023 m. pasirašymui. 2022 m. spali o 26 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė (toliau –Vyriausybė) priėmė nutarimą, kuriuo nustatė dalinę kompensaciją verslo klientams už 2022 m. IV ketv. ir 2023 m. I ketv. Šiuo nutarimu Vyriausybė nustatė, kad verslo klientams laikotarpiu nuo 2022 m. spalio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. bus kompensuojama 50 proc. elektros energijos kainos, jei ji viršys 24 ct/kWh (be PVM ir akcizų), o laikotarpiu nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. kovo 31 d. – tiek pat, jei kaina bus didesnė nei 28 ct/kWh (be PVM ir akcizų). Lėšas, skirtas dalinei kompensacijai vers lo klientams išmokėti, sumokės administratorius – Grupė. 2022 m. spalio 26 d. Vyriausybės nutarime numatyta, kad dalinė kompensacija bus teikiama verslo klientams, gaunantiems energijos tiekimo paslaugas per elektros energijos tiekėją, arba tiesiogiai pačiam vartotojui, jei jis elektros energiją savo poreikiams (ne pardavimo ar perpardavimo tikslais) įsigyja tiesiogiai iš elektros energijos rinkos. Sutartyje, kaip ir 2023 m. sausio 4 d. Vyriausybės nutarime „Dėl lėšų skyrimo“, numatyta, kad dalinio elektros energijos kainų kompensavimo verslo klientams išlaidoms padengti laikotarpiu nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. kovo 31 d. bus skirta iki 174 mln. Eur. Tai neturės įtakos Grupės rezultatams, nes Grupė nėra galutinis lėšų gavėjas (ji tik administruoja mokėjimus). Turinys » Jeigu UAB „Plungės vėjo energija“ įsigijimas būtų įvykęs 2022 m. sausio 1 d., vadovybės vertinimu, Grupės pajamos iš viso ir grynasis pelnas nebūtų reikšmingai pasikeitę. Nustatydama šias sumas v adov ybė darė prielaidą, kad tikrosios vertės koregavimai, atsiradę įsigijimo dieną, būtų buvę tokie patys, jei įsigijimas būtų įvykęs 2022 m. sausio 1 d. Įsigyjančiojo ūkio subjekto pajamų ir pelno ar nuostolių sumos nuo įsigijimo datos, įtrauktos į ataskaitinio laikotarpio konsoliduotą pelno (nuostolių) ir kitų bendrųjų pajamų ataskaitą, nėra reikšmingos. Grupė patyrė 0,1 mln. Eur su įsigijimu susijusių išlaidų dėl sandorio mokesčių, teisinių mokesčių ir patikrinimo išlaidų. Šios išlaidos apskaitytos pelno (nuostolių) ataskaitos straipsnyje „Kitos sąnaudos“. 2022 m. metinis pranešimas / Konsoliduotos finansinės ataskaitos / Aiškinamasis raštas 43.2 Teisminiai ginčai Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. vasario 23 d. nutartimi nusprendė tenkinti ieškovės UAB „VILNIAUS ENERGIJA“ reikalavimą (žr pastabą 39.1.2) byloje prieš atsakovę AB „Energijos skirstymo operatorius“ (toliau – ESO). Iš ESO buvo priteista 1,7 mln. Eur nuostolių atlyginimo už 2014 m. ir 0,5 mln. Eur nuostolių atlyginimo už 2015 m., 6 procentų dydžio procesinės palūkanos už priteistą sumą (2,2 mln. Eur), skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2014 m. kovo 24 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 0,1 mln. Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismo nutartis įsigalioja ir yra vykdytina iš karto. Vadovybės nuomone, yra pakankamas teisinis pagrindas kasacinei instancijai, todėl vertinama galimybė rengti kasacinį skundą. Kitų reikšmingų įvykių po ataskaitinio laikotarpio iki šių finansinių ataskaitų išleidimo datos nebuvo. 390 / 468 Parengtos už metus, pasibaigusius 2022 m. gruodžio 31 d., pagal tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, priimtus taikyti Europos Sąjungoje 6.2 Patronuojančiosios bendrovės finansinės ataskaitos Patronuojančiosios bendrovės finansinės ataskaitos buvo parengtos ir jas AB „Ignitis grupė“ vadovybė pasirašė 2022 m. vasario 23 d.: 2022 m. metinis pranešimas / Finansinės ataskaitos Turinys » Pelno (nuostolių) ir kitų bendrųjų pajamų ataskaita .............................391 Finansinės padėties ataskaita .................................................392 Nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita ...........................................393 Pinigų srautų ataskaita .........................................................394 Aiškinamasis raštas ............................................................395 1 Bendroji informacija .......................................................395 2 Rengimo pagrindas ........................................................395 3 Reikšmingi apskaitos principai .............................................395 4 Rizikos valdymas ..........................................................404 5 Svarbūs apskaitiniai vertinimai ir sprendimai, naudojami rengiant finansines ataskaitas ...................................406 6 Pajamos pagal sutartis su klientais ..........................................408 7 Dividendai .................................................................408 8 Kitos sąnaudos ............................................................409 9 Finansinės pajamos ........................................................409 10 Finansinės sąnaudos .......................................................409 11 Pelno mokesčiai ...........................................................410 12 Pelnas, tenkantis vienai akcijai ..............................................410 13 Naudojimo teise valdomas turtas ..........................................410 14 Investicijos į dukterines įmones ............................................411 15 Ilgalaikės gautinos sumos ..................................................413 16 Kitos gautinos sumos ......................................................414 17 Trumpalaikės paskolos ....................................................414 18 Kitas finansinis turtas .......................................................414 19 Kitas turtas ................................................................414 20 Pinigai ir pinigų ekvivalentai ................................................414 21 Nuosavas kapitalas ........................................................415 22 Rezervai ...................................................................416 23 Paskolos ir obligacijos .....................................................416 24 Grynoji skola ..............................................................417 25 Kitos trumpalaikės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai ......................418 26 Neapibrėžtieji įsipareigojimai ir nebalansiniai įsipareigojimai ................418 27 Sandoriai su susijusiomis šalimis ............................................420 28 Finansinių priemonių tikrosios vertės .......................................421 29 Įvykiai po finansinių ataskaitų datos ........................................422 Darius Maikštėnas Patronuojančiosios bendrovės vadovas Giedruolė Guobienė UAB „Ignitis grupės paslaugų centras”, Apskaitos valdymo vadovė, veikianti pagal 2023 m. vasario 17 d. sprendimą Nr. 23_GSC_SP_0010 Jonas Rimavičius Grupės finansų vadovas 2022 m. metinis pranešimas / Patronuojančiosios bendrovės finansinės ataskaitos Turinys » 391 / 468 Pelno (nuostolių) ataskaita Už metus, pasibaigusius 2022 m. gruodžio 31 d. mln. Eur Pastabos 2022 m. 2021 m. Pajamos pagal sutartis su klientais 6 3,0 3,2 Kitos pajamos 0,6 2,8 Dividendų pajamos 7 97,5 222,8 Pajamos ir kitos pajamos iš viso 101,1 228,8 Darbo užmokesčio ir susijusios sąnaudos (3,6) (4,9) Nusidėvėjimas ir amortizacija (1,9) (0,7) Kitos sąnaudos 8 (5,0) (4,3) Iš viso sąnaudų (10,5) (9,9) Veiklos pelnas (nuostoliai) 90,6 218,9 Finansinės pajamos 9 41,0 38,6 Finansinės sąnaudos 10 (25,9) (26,2) Finansinės veiklos grynasis rezultatas 15,1 12,4 Pelnas (nuostoliai) prieš apmokestinimą 105,7 231,3 Ataskaitinių metų pelno mokesčio pajamos (sąnaudos) 11 (1,8) (0,1) Atidėtojo mokesčio pajamos (sąnaudos) 11 (1,4) 0,4 Grynasis pelnas už metus 102,5 231,6 Kitos bendrosios pajamos (sąnaudos) už metus, iš viso - - Bendrosios pajamos (sąnaudos) už metus, iš viso 102,5 231,6 Pagrindinis pelnas, tenkantis vienai akcijai (Eur) 12 1,41 3,12 Sumažintas pelnas, tenkantis vienai akcijai (Eur) 12 1,41 3,12 Vidutinis svertinis akcijų skaičius 12 72 599 599 74 232 665 Bendrųjų pajamų ataskaita Už metus, pasibaigusius 2022 m. gruodžio 31 d. mln. Eur Pastabos 2022 m. 2021 m. Grynasis pelnas už metus 102,5 231,6 Kitos bendrosios pajamos (sąnaudos) už metus, iš viso - - Bendrosios pajamos (sąnaudos) už metus, iš viso 102,5 231,6 Turinys » 392 / 468 2022 m. metinis pranešimas / Patronuojančiosios bendrovės finansinės ataskaitos Finansinės padėties ataskaita 2022 m. gruodžio 31 d. mln. Eur Pastabos 2022 m. gruodžio 31 d. 2021 m. gruodžio 31 d. Turtas Ilgalaikis turtas Nematerialusis turtas 1,9 1,8 Ilgalaikis materialusis turtas 0,1 0,1 Naudojimo teise valdomas turtas 13 15,7 17,6 Investicinis turtas 0,1 0,1 Investicijos į dukterines įmones 14 1 255,2 1 255,9 Ilgalaikės gautinos sumos 15 1 530,1 1 088,4 Kitas finansinis turtas 18 20,6 25,1 Atidėtojo mokesčio turtas - 0,5 Iš viso ilgalaikio turto 2 823,7 2 389,5 Trumpalaikis turtas Išankstiniai apmokėjimai ir ateinančių laikotarpių sąnaudos 0,1 0,1 Prekybos gautinos sumos 0,8 0,5 Kitos gautinos sumos 16 0,9 184,6 Kitas trumpalaikis turtas 19 3,8 20,0 Trumpalaikės paskolos 17 227,8 136,5 Pinigai ir pinigų ekvivalentai 20 24,8 125,3 Iš viso trumpalaikio turto 258,2 467,0 Iš viso turto 3 081,9 2 856,5 Nuosavas kapitalas ir įsipareigojimai Nuosavas kapitalas Įstatinis kapitalas 21 1 616,4 1 658,8 Savos akcijos 21 - (23,0) Rezervai 22 99,6 88,1 Savų akcijų rezervas 22 37,7 23,0 Nepaskirstytasis pelnas (nuostoliai) 179,1 186,4 Iš viso nuosavo kapitalo 1 932,8 1 933,3 Įsipareigojimai Ilgalaikiai įsipareigojimai Ilgalaikės paskolos ir obligacijos 23 1 113,1 888,5 Ilgalaikiai nuomos įsipareigojimai 24 14,2 16,0 Atidėtojo mokesčio įsipareigojimai 1,4 - Iš viso ilgalaikių įsipareigojimų 1 128,7 904,5 Trumpalaikiai įsipareigojimai Paskolos 23 9,8 9,1 Nuomos įsipareigojimai 24 1,8 1,8 Prekybos mokėtinos sumos 1,1 1,0 Gauti išankstiniai apmokėjimai - 0,1 Mokėtinas pelno mokestis 1,8 - Kitos trumpalaikės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai 25 5,9 6,7 Iš viso trumpalaikių įsipareigojimų 20,4 18,7 Iš viso įsipareigojimų 1 149,1 923,2 Iš viso nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų 3 081,9 2 856,5 Turinys » 393 / 468 2022 m. metinis pranešimas / Patronuojančiosios bendrovės finansinės ataskaitos Nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita Už metus, pasibaigusius 2022 m. gruodžio 31 d. mln. Eur Pastabos Įstatinis kapitalas Savos akcijos Privalomasis rezervas Rezervas savoms akcijoms Nepaskirsty- tasis pelnas Iš viso Likutis 2021 m. sausio 1 d. 1 658,8 - 82,3 - 71,9 1 813,0 Grynasis pelnas už metus - - - - 231,6 231,6 Kitos bendrosios pajamos - - - - - - Bendrosios pajamos (sąnaudos) už metus, iš viso - - - - 231,6 231,6 Pervedimas į rezervą savoms akcijoms įsigyti 22.2 - - - 23,0 (23,0) - Įsigytos savos akcijos 21.3 - (23,0) - - (3,7) (26,7) Pervedimas į privalomąjį rezervą 22.1 - - 5,8 - (5,8) - Dividendai 7.1 - - - - (86,8) (86,8) Mokėjimas akcijomis - - - 0,2 0,2 Kiti pasikeitimai - - - - 2,0 2,0 Likutis 2021 m. gruodžio 31 d. 1 658,8 (23,0) 88,1 23,0 186,4 1 933,3 Likutis 2022 m. sausio 1 d. 1 658,8 (23,0) 88,1 23,0 186,4 1 933,3 Grynasis pelnas už metus - - - - 102,5 102,5 Kitos bendrosios pajamos - - - - - - Bendrosios pajamos (sąnaudos) už metus, iš viso - - - - 102,5 102,5 Pervedimas į rezervą savoms akcijoms įsigyti 22.2 - - - 14,7 (14,7) - Įsigytos savos akcijos 21.3 - (10,0) - - (4,3) (14,3) Pervedimas į privalomąjį rezervą 22.1 - - 11,5 - (11,5) - Dividendai 7.1 - - - - (89,0) (89,0) Akcinio kapitalo mažinimas 21.4 (42,4) 33,0 - - 9,4 - Kiti pasikeitimai - - - - 0,3 0,3 1,616,4 - 99,6 37,7 179,1 1 932,8 Likutis 2022 m. gruodžio 31 d. Turinys » 394 / 468 2022 m. metinis pranešimas / Patronuojančiosios bendrovės finansinės ataskaitos Pinigų srautų ataskaita Už metus, pasibaigusius 2022 m. gruodžio 31 d. mln. Eur Pastabos 2022 m. 2021 m. Pagrindinės veiklos pinigų srautai Grynasis pelnas už metus 102,5 231,6 Koregavimai suderinti grynąjį pelną su grynaisiais pinigų srautais: Nusidėvėjimo ir amortizacijos sąnaudos 1,9 0,7 Finansinių priemonių tikrosios vertės pasikeitimas 6,2 (13,8) Pelno mokesčio sąnaudos / (pajamos) 11 3,3 (0,3) Ilgalaikio materialiojo turto ir turto, skirto parduoti, perleidimo / nurašymo nuostoliai / (pelnas) - (2,8) Mokėjimo akcijomis sąnaudos - 0,2 Kitos investicinės veiklos sąnaudos / (pajamos) (0,6) - Palūkanų pajamos 9 (41,0) (22,7) Palūkanų sąnaudos 10 21,8 20,9 Dividendai 7 (97,5) (222,8) Kitos finansinės veiklos sąnaudos / (pajamos) (2,2) 3,2 Apyvartinio kapitalo pasikeitimai 1 : Prekybos ir kitų gautinų sumų (padidėjimas) sumažėjimas 83,2 66,0 Išankstinių apmokėjimų ir ateinančių laikotarpių sąnaudų, ir kito trumpalaikio bei kito ilgalaikio turto (padidėjimas) sumažėjimas 16,2 44,0 Prekybos mokėtinų sumų, gautų išankstinių apmokėjimų ir kitų trumpalaikių mokėtinų sumų ir įsipareigojimų padidėjimas (sumažėjimas) 0,9 2,9 (Sumokėtas) / atgautas pelno mokestis 0,5 0,5 Grynieji pagrindinės veiklos pinigų srautai 95,2 107,6 Investicinės veiklos pinigų srautai Ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto įsigijimas (0,1) - Suteiktos paskolos (543,0) (487,4) Susigrąžintos paskolos 20,8 92,1 Dukterinės įmonės įsigijimas - (19,0) Gautos palūkanos 9 31,8 20,8 Gauti dividendai 7 197,9 122,3 Kapitalo susigrąžinimas iš dukterinių įmonių 14.2 1,2 5,0 Investicijos į Inovacijų fondą 5.3 (1,7) (3,5) Grynieji investicinės veiklos pinigų srautai (293,1) (269,7) Finansinės veiklos pinigų srautai Gautos paskolos 24 223,0 - Nuomos mokėjimai 24 (1,7) (0,5) Sumokėtos palūkanos 24 (19,5) (19,3) Išmokėti dividendai 7 (87,8) (86,8) Susigrąžinti dividendai 0,3 2,0 Savų akcijų įsigijimas 21.3 (14,3) (26,7) Kiti finansinės veiklos pinigų srautų padidėjimai / (sumažėjimai) 1 (2,6) (2,6) Grynieji finansinės veiklos pinigų srautai 97,4 (133,9) Pinigų ir pinigų ekvivalentų padidėjimas / (sumažėjimas) (100,5) (296,0) Pinigai ir pinigų ekvivalentai metų pradžioje 20 125,3 421,3 Pinigai ir pinigų ekvivalentai metų pabaigoje 20 24,8 125,3 1 Pinigų srautų ataskaitoje patronuojanti bendrovė atliko perklasifikavimą, siekdama pateikti patikimesnę informaciją finansinių ataskaitų naudotojams. Perklasifikavimas neturėjo įtakos finansinės padėties ataskaitai, pelno (nuostolių) ataskaitai ir nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitai. 2021 m. gruodžio 31 d. patronuojanti bendrovė perklasifikavo gyventojų pajamų mokestį, deklaruotą ir sumokėtą už obligacijų palūkanas, iš straipsnio „Apyvartinio kapitalo pasikeitimai“ į „Finansinės veiklos pinigų srautai“ (2,6 mln. Eur). Turinys » 395 / 468 2022 m. metinis pranešimas / Patronuojančiosios bendrovės finansinės ataskaitos / Aiškinamasis raštas Aiškinamasis raštas Už metus, pasibaigusius 2022 m. gruodžio 31 d. 1 Bendroji informacija AB „Ignitis grupė“ (toliau – patronuojančioji bendrovė) yra Lietuvos Respublikoje įregistruota akcinė bendrovė. Patronuojančiosios bendrovės buveinės adresas – Laisvės pr. 10, LT-04215, Vilnius, Lietuva. 2008 m. rugpjūčio 28 d. patronuojančioji bendrovė buvo įregistruota Juridinių asmenų registre, kurio tvarkytojas yra VĮ „Registrų centras“. Patronuojančiosios bendrovės kodas 301844044. Patronuojančioji bendrovė įsteigta neribotam laikui. Patronuojančiosios bendrovės akcijos įtrauktos į „NASDAQ OMX Vilnius“ vertybinių popierių biržos Oficialųjį sąrašą, taip pat tarptautiniai depozitoriumo pakvitavimai yra įtraukti į Jungtinės Karalystės finansų priežiūros tarnybos oficialaus sąrašo standartinio įtraukimo segmentą ir į prekybą Londono vertybinių popierių biržos pagrindinį sąrašą. AB „Ignitis grupė“ yra patronuojančioji bendrovė, atsakinga už grupės įmonių veiklos valdymą ir koordinavimą (14 pastaba). Toliau patronuojančioji bendrovė ir jos dukterinės įmonės kartu vadinamos „Grupė“. Pagrindinė Grupės veikla – elektros energijos skirstymo tinklo valdymas ir Žaliosios gamybos portfelio valdymas bei plėtra. Grupė taip pat valdo strategiškai svarbaus lanksčiosios gamybos segmento turtą ir teikia sprendimų klientams paslaugas: elektros energijos ir gamtinių dujų tiekimo, saulės energijos naudojimo, el. mobilumo, energijos vartojimo efektyvumo didinimo ir inovatyvius energijos naudojimo sprendimus namų ūkiams ir verslo įmonėms. Patronuojančioji bendrovė analizuoja grupės įmonių veiklą, reprezentuoja grupę, įgyvendina akcininko teises ir pareigas, nustato veiklos gaires ir taisykles bei koordinuoja veiklą finansų, teisės, strategijos ir plėtros, žmogiškųjų išteklių, rizikos valdymo, audito, technologijų, komunikacijos ir kitose srityse. Patronuojančioji bendrovė siekia užtikrinti efektyvią grupės įmonių veiklą, Nacionalinėje energetikos strategijoje ir kituose teisės aktuose numatytų ir su grupės veikla susijusių tikslų įgyvendinimą, užtikrindama socialiai atsakingą ilgalaikės vertės didinimą. Patronuojančiosios bendrovės daugumos akcininkas yra Lietuvos Respublikos valstybė (74,99 proc.): Patronuojančiosios bendrovės akcininkas 2022 m. gruodžio 31 d. 2021 m. gruodžio 31 d. Įstatinis kapitalas, mln. Eur proc. Įstatinis kapitalas, mln. Eur proc. Lietuvos Respublika, atstovaujama LR finansų ministerijos 1 212,2 74,99 1 212,2 73,08 Kiti akcininkai 404,3 25,01 418,8 25,25 Savos akcijos - - 27,8 1,67 1,616,5 1,658,8 Šios finansinės ataskaitos buvo parengtos ir vadovybė jas pasirašė 2023 m. vasario 23 d. Patronuojančiosios bendrovės akcininkai turi teisę patvirtinti šias finansines ataskaitas arba nepatvirtinti jų bei reikalauti. kad vadovybė parengtų naujas finansines ataskaitas. 2 Rengimo pagrindas 2.1 A pskaitos pagrindas Šios finansinės ataskaitos parengtos vadovaujantis Tarptautiniais finansinės atskaitomybės standartais (toliau – TFAS), patvirtintais Tarptautinės apskaitos standartų valdybos (toliau – TASV) bei priimtas taikymui ES. Šių finansinių ataskaitų ataskaitinis laikotarpis yra vieni metai, pasibaigę 2022 m. gruodžio 31 d. Patr onuojančiosios bendrovės finansinės ataskaitos už metus, pasibaigusius 2022 m. gruodžio 31 d. (toliau – finansinės ataskaitos), yra parengtos remiantis veiklos tęstinumo principu ir vertinimu istorine įsigijimo savikaina (toliau – įsigijimo savikaina), išskyrus tam tikras finansines priemones, vertinamas tikrąja verte. Šių finansinių ataskaitų pateikiamo valiuta yra euras, kuri yra patronuojančiosios bendrovės funkcinė valiuta, ir visos vertės yra suapvalintos iki artimiausio milijono skaičiaus (mln. Eur), išskyrus atvejus, kai nurodyta kitaip. Šiose finansinėse ataskaitose pateikiama palyginamoji praėjusio ataskaitinio laikotarpio informacija. 2.2 U žsienio valiutų perskaičiavimas 2.2.1 Sandoriai ir likučiai Sandori ai užsienio valiuta perskaičiuojami į funkcinę valiutą naudojant valiutų kursus, galiojančius sandorių atlikimo dieną. Pelnas ir nuostoliai, atsirandantys vykdant atsiskaitymus, susijusius su šiais sandoriais, bei perskaičiuojant piniginius turto bei įsipareigojimų likučius, denominuotus užsienio valiutomis, pagal metų pabaigoje galiojančius kursus, pripažįstami kaip pelnas ar nuostoliai pelno (nuostolių) ir kitų bendrųjų pajamų ataskaitoje. 3 Reikšmingi apskaitos principai 3.1 N auji standartai, standartų pakeitimai ir aiškinimai 3.1.1 A pskaitos politikos pakeitimai ir atskleidimai Apskaitos politika, taikoma rengiant šias finansines ataskaitas, atitinka apskaitos principus, kurių buvo laikomasi rengiant patronuojančiosios bendrovės metines finansines ataskaitas už metus, pasibaigusius 2021 m. gruodžio 31 d., išskyrus naujus standartus, kurie įsigaliojo per 2022 m. 3.1.1. 1 Ataskaitiniu laikotarpiu galiojantys Europos Sąjungos paskelbti ir priimti standartai ir jų aiškinimai Toli au pateikiami nauji standartai ir (arba) standartų pataisos, patvirtinti TASV ir priimti taikyti Europos Sąjungoje 2022 m. gruodžio 31 d. pasibaigusiais metais. Šių standartų, pataisų ir išaiškinimų taikymas neturėjo reikšmingos įtakos finansinėms ataskaitoms: 2022 m. metinis pranešimas / Patronuojančiosios bendrovės finansinės ataskaitos / Aiškinamasis raštas Turinys » 396 / 468 2022 m. įsigalioję standartai ar jų pataisos Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai. Pajamos iki numatomo panaudojimo (16-ojo TAS pataisos) Nuostolingos sutartys. Sutarties vykdymo išlaidos (37-ojo TAS pataisos) Kasmetiniai TFAS patobulinimai 2018–2020 m. ciklui Nuorodos į Konceptualiuosius finansinės atskaitomybės pagrindus 3.1.2 P atvirtinti, bet dar neįsigalioję ir anksčiau nepradėti taikyti standartai Rengdama šias finansines ataskaitas, patronuojančioji bendrovė nepritaikė naujų TFAS ir Tarptautinių apskaitos standartų (toliau – TAS), jų pataisų ir išaiškinimų, priimtų TASV, kurių įsigaliojimo data yra vėlesnė nei 2022 m. gruodžio 31 d. ir yra su galimybe taikyti anksčiau. Toliau pateikiami nauji standartai ir (arba) standartų pataisos, kurie buvo išleisti, bet dar neįsigaliojo: Infor macijos apie apskaitos politiką pateikimas (1-ojo TAS ir TFAS 2-ojo praktikos pareiškimo pataisos) Pataisų tikslas – parengti gaires ir pavyzdžius, padedančius ūkio subjektams priimti sprendimus dėl reikšmingumo pateikiant apskaitos politiką. Konkrečiau, pataisomis reikalaujama, kad ūkio subjektai atskleistų reikšmingą, o ne svarbią apskaitos politikos informaciją. Pataisomis taip pat nurodoma, kad apskaitos politikos informacija laikoma reikšminga, jei galima pagrįstai tikėtis, kad, vertinant kartu su kita ūkio subjekto finansinėse ataskaitose pateikta informacija, ji turės įtakos sprendimams, kuriuos priima finansinių ataskaitų pirminiai naudotojai. Pataisose taip pat išaiškinama, kad: (a) ne visa apskaitos informacija, susijusi su reikšmingais sandoriais, kitais įvykiais ar sąlygomis, yra reikšminga; (b) apskaitos politikos informacija yra reikšminga, jei ūkio subjekto finansinių ataskaitų naudotojams ji reikalinga, kad suprastų kitą reikšmingą finansinių ataskaitų informaciją; (c) atskleisti nereikšmingą informaciją apie apskaitos politiką nedraudžiama, tačiau ji neturi užgožti reikšmingos apskaitos politikos informacijos, ir (d) pataisos neatleidžia ūkio subjekto nuo pareigos laikytis kitų TFAS nustatytų informacijos atskleidimo reikalavimų. Šias pataisas ūkio subjektas turi taikyti metiniams ataskaitiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2023 m. sausio 1 d. arba vėliau. Leidžiama taikyti anksčiau. Pataisos yra patvirtintos taikyti ES. Patr onuojančiosios bendrovės vadovybė šiuo metu vertina šių pataisų įtaką finansinėms ataskaitoms. Kiti standartai Dėl toliau pateiktų naujų standartų ar standartų pataisų nėra tikimasi reikšmingo poveikio finansinėms ataskaitoms: Kiti nauji standartai ir pataisos TASV įsigaliojimo data Patvirtinimo taikyti ES statusas 17-asis TFAS „Draudimo sutartys“ ir 17-ojo TFAS „Draudimo sutartys“ pataisos 2023 m. sausio 1 d. Patvirtinta Apskaitinių įvertinimų apibrėžtis (8-ojo TAS pataisos) 2023 m. sausio 1 d. Patvirtinta 17-ojo TFAS ir 9-ojo TFAS pirminis taikymas – Palyginamoji informacija (17-ojo TFAS pataisos) 2023 m. sausio 1 d. Patvirtinta Atidėtasis mokestis, susijęs su turtu ir įsipareigojimais, atsirandančiais iš vieno sandorio (12-ojo TAS pataisos) 2023 m. sausio 1 d. Patvirtinta Įsipareigojimų priskyrimas trumpalaikiams ir ilgalaikiams (1-ojo TAS pataisos) 2024 m. sausio 1 d. Dar nepatvirtinta 16-ojo TFAS „Nuoma“ pataisos. Nuomos įsipareigojimo vertinimas pardavimo ir atgalinės nuomos atveju 2024 m. sausio 1 d. Dar nepatvirtinta 3.2 P ajamos pagal sutartis su klientais Patr onuojančioji bendrovė sutartyse su klientais nustato, ar sutarties vykdymo įsipareigojimas (tiek aiškiai apibrėžtas, tiek numanomas) yra perduoti atskiras prekes ar paslaugas ar perduoti keletą atskirų prekių ar paslaugų, kurios iš esmės yra tos pačios ir turi tą patį perdavimo modelį klientui. Pažadėtos prekės ar paslaugos reiškia atskirą veiklos įsipareigojimą, jei prekės ar paslaugos yra atskiros. Pažadėta prekė ar paslauga laikoma atskira, jei tenkinami abu šie kriterijai: (i) klientas gali gauti naudos iš prekės ar paslaugos savarankiškai arba naudodamas kitus lengvai prieinamus išteklius, ir (ii) prekę ar paslaugą galima atskirti nuo kitų pažadų sutartyje (skiriasi sutarties kontekste). Pajam os iš sutarčių su klientais yra pripažįstamos, kai perduotų prekių ar paslaugų kontrolė yra perduodama klientui už kainą, kuri atspindi atlygį, kurį patronuojančioji bendrovė tikisi turinti teisę gauti mainais į šias prekes ar paslaugas. Pajamos yra įvertinamos atsižvelgiant į atlygį, kurį patronuojančioji bendrovė tikisi turinti teisę gauti pagal sutartį su klientu, neįtraukiant sumų, surinktų trečiųjų šalių vardu. Pajam os iš tam tikrų paslaugų sutarčių su klientais pripažįstamos remiantis faktiškai suteiktomis paslaugomis iki ataskaitinio laikotarpio pabaigos kaip visų teikiamų paslaugų dalis, nes klientas gauna ir naudojasi nauda tuo pačiu metu. Pripažindama pajamas, patronuojančioji bendrovė atsižvelgia į sutarčių su klientais sąlygas ir į visus svarbius faktus bei aplinkybes, įskaitant pinigų srautų, atsirandančių dėl sutarties su klientu, pobūdį, sumą, laiką ir neapibrėžtumą. Turinys » 397 / 468 3.2.1 Valdymo sąnaudos Patronuojančioji bendrovė teikia valdymo paslaugas savo dukterinėms įmonėms. Praėjus tam tikram laikui valdymo paslaugų kontrolė yra perduodama, todėl patronuojančioji bendrovė įvykdo veiklos įsipareigojimą ir pajamas pripažįstą per tam tikrą laikotarpį. Patronuojančioji bendrovė nustatė, kad veikia kaip pagrindinė pajamų sandorio šalis. Atlikdama pažangos siekiant visiškai įvykdyti veiklos įsipareigojimą vertinimą, patronuojančioji bendrovė taiko pagal 15-ąjį TFAS leidžiamą praktinę priemonę. Kadangi patronuojančioji bendrovė turi teisę gauti tokios sumos atlygį iš kliento, kuri tiesiogiai klientui atitinka iki tam tikros datos patronuojančiosios bendrovės baigtos vykdyti veiklos vertę, ji pripažįsta pajamas tokia suma, į kokią patronuojančioji bendrovė turi teisę išrašyti sąskaitą. Patronuojančioji bendrovė išrašo sąskaitą faktūrą fiksuotais sumai, mokamai už kiekvieną paslaugos teikimo valandą. Už praėjusiame mėnesyje suteiktas paslaugas turi būti sumokėta per 30 dienų nuo sąskaitos faktūros išrašymo dienos. Sutartys laikomos neturinčios reikšmingo finansavimo komponento, jei nuo apmokėjimo iki paslaugų perdavimo nepraėjo reikšmingas laiko tarpas. Po vienerių paslaugų teikimo kalendorinių metų patronuojančioji bendrovė perskaičiuoja teikiamų paslaugų kainą, atsižvelgdama į savo faktines išlaidas, patirtas teikiant šias paslaugas klientui, ir atitinkamai koreguoja kliento mokėtiną sumą. 3.2.2 Li kučiai pagal sutartį 3.2.2. 1 Sutarčių turtas ir įsipareigojimai Patronuojančiosios bendrovės veiklos įsipareigojimo įvykdymo laikas ir įprastas mokėjimo laikas yra susijęs su pateikta paslaugų ataskaita, kurią klientas peržiūri ir patvirtina. Gavus tokį kliento patvirtinimą, paslaugos pripažįstamos kaip tinkamai suteiktos klientui. Ataskaitiniu laikotarpiu patronuojančioji bendrovė neturėjo sutarčių turto ir įsipareigojimų. 3.2.2.2 Gautinos sumos Gautina suma yra pripažįstama, jei klientas turi sumokėti atlygio sumą, kuri besąlyginė (t. y. reikia tik, kad praeitų tam tikras laikas, kol turės būti sumokėtas atlygis). Žr. 3.11.1 pastaboje pateiktą finansinio turto apskaitos politiką. 3.3 Dividendų pajamos Dividendų pajamos pripažįstamos tada, kai akcininkai įgauna teisę gauti dividendus. Gautos dividendų įplaukos pinigų srautų ataskaitoje pateikiamos kaip investicinės veiklos pinigų srautai. 3.4 Sąnaudų pripažinimas Sąnaudos pripažįstamos kaupimo metodu pelno (nuostolių) ir kitų bendrųjų pajamų ataskaitoje, kai jos patiriamos. 3.5 Dividendų paskirstymas Dividendų paskirstymas patronuojančiosios įmonės akcininkams pripažįstamas įsipareigojimu patronuojančiosios bendrovės finansinėse ataskaitose tuo laikotarpiu, kuriame patronuojančiosios bendrovės akcininkai patvirtina dividendus. 3.6 P elno mokestis ir atidėtas mokestis 3.6.1 P elno mokestis Ata skaitinių ir praėjusių metų pelno mokesčio turtas ir įsipareigojimai yra apskaityti suma, kuri, tikimasi, bus atgauta iš arba sumokėta mokesčius administruojančiai institucijai. Skaičiuojant pelno mokestį taikomi tokie mokesčių tarifai ir vadovaujamasi tokiais mokesčių įstatymais, kurie galiojo ar iš esmės galiojo finansinės padėties ataskaitos datą. Pelno mokestis apskaičiuojamas nuo pelno prieš mokesčius. Standartinis Lietuvos įmonėms taikomas pelno mokesčio tarifas yra 15 proc. Lietuv oje mokestiniai nuostoliai gali būti keliami neribotą laikotarpį išskyrus nuostolius, kurie susidarė dėl vertybinių popierių ir (arba) išvestinių finansinių priemonių perleidimo. Toks mokesčių nuostolių perkėlimas nutraukiamas, jei patronuojančioji bendrovė pakeičia savo veiklą, dėl kurios šie nuostoliai atsirado, išskyrus atvejus, kai patronuojančioji bendrovė netęsia savo veiklos dėl priežasčių, kurios nepriklauso nuo pačios patronuojančiosios bendrovės. Nuostoliai iš vertybinių popierių ir (arba) išvestinių finansinių priemonių perleidimo gali būti keliami 5 metus ir padengiami tik iš tokio paties pobūdžio sandorių pelno. Perkeliamų mokestinių nuostolių suma negali viršyti 70 proc. mokesčių mokėtojo finansinių metų apmokestinamojo pelno. Patronuojančiosios bendrovės finansinės padėties ataskaitoje avansu sumokėtas pelno mokestis bei apskaityti pelno mokesčio įsipareigojimai rodomi sudengiant juos, kai jie yra susiję su ta pačia mokesčius administruojančia institucija. 3.6.2 A tidėtasis mokestis Atid ėtasis mokestis apskaitomas balansinių įsipareigojimų metodu. Atidėtųjų mokesčių turtas ir įsipareigojimai yra pripažįstami būsimų mokesčių tikslais, pažymint skirtumus tarp turimo turto ir įsipareigojimų likutinės vertės finansinėse ataskaitose ir jų atitinkamos mokestinės bazės. Atidėtųjų mokesčių įsipareigojimai yra pripažįstami visiems laikiniems skirtumams, kurie vėliau didins apmokestinamąjį pelną, o atidėtųjų mokesčių turtas pripažįstamas tik ta dalimi, kuri tikėtinai ateityje sumažins apmokestinamąjį pelną. Toks turtas ir įsipareigojimai nepripažįstami, jei laikini skirtumai kyla iš turto ar įsipareigojimo pirminio pripažinimo sandorio, kuris nėra verslo jungimas ir sandorio metu neturi įtakos nei apskaitiniam pelnui, nei apmokestinamajam pelnui arba mokesčių nuostoliui. Atidėtojo mokesčio turto likutinė vertė peržiūrima kiekvieną kartą sudarant finansinių ataskaitų rinkinį ir yra sumažinama, jeigu nėra tikėtina, kad ateityje bus gautas pakankamas apmokestinamas pelnas šiam turtui ar jo daliai realizuoti. Atidėtojo mokesčio turto suma sumažinama iki sumos, kuri tikėtinai ateityje sumažins apmokestinamąjį pelną. Atidėtasis mokestis apskaičiuojamas taikant mokesčio tarifus, kuriuos numatoma taikyti, kai bus realizuojamas susijęs atidėtojo mokesčio turtas arba įvykdomas atidėtojo mokesčio įsipareigojimas. Ati dėtojo mokesčio turtas ir įsipareigojimai sudengiami, kai egzistuoja teisiškai pagrindžiama teisė sudengti ataskaitinio laikotarpio mokesčių turtą su ataskaitinio laikotarpio mokesčių įsipareigojimais ir kai atidėtasis mokestis susijęs su ta pačia fiskaline institucija. 2022 m. metinis pranešimas / Patronuojančiosios bendrovės finansinės ataskaitos / Aiškinamasis raštas Turinys » 398 / 468 3.6.3 Pelno mokestis ir atidėtasis mokestis už ataskaitinį laikotarpį Atas kaitinio laikotarpio ir atidėtieji mokesčiai turi būti pripažinti pajamomis ar sąnaudomis ir įtraukti į laikotarpio grynąjį pelną ar nuostolį, išskyrus atvejus, kai mokestis atsiranda iš sandorio ar įvykio, kuris pripažįstamas tiesiogiai nuosavybėje arba kitose bendrosiose pajamose tą patį ar kitą laikotarpį arba atsiranda iš verslo jungimo. 3.7 Nem aterialusis turtas Patronuoj ančiosios bendrovės nematerialųjį turtą sudaro patentai ir licencijos, kurie pirminio pripažinimo metu vertinami įsigijimo savikaina, o jų amortizacija yra skaičiuojama taikant tiesiogiai proporcingą metodą per numatytą naudingo tarnavimo laiką 3–5 metus arba konkretų galiojimo laiką. Naudingo tarnavimo laikotarpis yra peržiūrimas kiekvienais metais. Patronuoj ančioji bendrovė apskaitė būsimas sinergijas, kurios buvo identifikuotos 2017 m. spalio 12 d. įsigyjant TE-3 turtą iš AB „Vilniaus šilumos tinklai“. Sinergijų nauda bus realizuota užtikrinant patronuojančiosios bendrovės dukterinės įmonės statomos Vilniaus kogeneracinės jėgainės bei kitų patronuojančiosios bendrovės dukterinių įmonių objektų prisijungimą prie Vilniaus miesto šilumos perdavimo infrastruktūros. 3.8 Naudojimo teise valdomas turtas Naudojim o teise valdomas turtas yra turtas, kuris parodo patronuojančiosios bendrovės teisę naudotis nuomojamu turtu nuomos laikotarpiu. Patronuojančioji bendrovė pripažįsta naudojimo teise valdomą turtą visų rūšių nuomai, įskaitant naudojimo teise valdomo turto nuomą subnuomos atveju, išskyrus nematerialiojo turto nuomą, trumpalaikę nuomą ir mažaverčio turto nuomą. 3.8.1 Naudoj imo teise valdomo turto pirminis vertinimas Nuomos pradžios datą patronuojančioji bendrovė naudojimo teise valdomą turtą įvertina savikaina. Naudojimo teise valdomo turto savikainą sudaro: nuomos įsipareigojimo pirminio vertinimo suma, bet kokie nuomos mokesčiai pradžios datą arba iki jos, atėmus bet kokias gautas nuomos paskatas; bet kokios patronuojančiosios bendrovės patirtos pirminės tiesioginės išlaidos; ir išlaidų, kurias patronuojančioji bendrovė patirs išmontuodama ir pašalindama nuomojamą turtą, tvarkydama jo buvimo vietą arba atkurdama tokią nuomojamo turto būklę, kokios reikalaujama pagal nuomos sąlygas, įvertis. Patronuojančioji bendrovė prisiima su šiomis išlaidomis susijusį įsipareigojimą pradžios datą arba pasinaudojusi nuomojamu turtu tam tikrą konkretų laikotarpį. Patronuojančioji bendrovė pripažįsta šias išlaidas kaip dalį naudojimo teise valdomo turto savikainos, kai yra prisiimamas įsipareigojimas dėl šių išlaidų. 3.8.2 Naudojimo teise valdomo turto vėlesnis vertinimas Po pradž ios datos patronuojančioji bendrovė naudojimo teise valdomą turtą vertina taikydama savikainos metodą. Taikydama savikainos metodą, patronuojančioji bendrovė naudojimo teise valdomą turtą vertina savikaina atėmusi visą sukauptą nusidėvėjimą ir visus sukauptus vertės sumažėjimo nuostolius, pakoreguotus dėl nuomos įsipareigojimo pakartotinio įvertinimo. Jeigu i ki nuomos laikotarpio pabaigos patronuojančiajai bendrovei perleidžiama nuomojamo turto nuosavybės teisė arba jeigu naudojimo teise valdomo turto kaina rodo, kad patronuojančioji bendrovė pasinaudos pasirinkimo pirkti teise, patronuojančioji bendrovė skaičiuoja naudojimo teise valdomo turto nusidėvėjimą nuo pradžios datos iki nuomojamo turto naudingo tarnavimo laiko pabaigos. Kitu atveju patronuojančioji bendrovė naudojimo teise valdomo turto nusidėvėjimą skaičiuoja nuo pradžios datos iki ankstesnės iš šių datų: naudojimo teise valdomo turto naudingo tarnavimo laiko pabaigos arba nuomos laikotarpio pabaigos. Naudojimo teise valdomas turtas nudėvimas tiesiniu metodu. Patronuoj ančioji bendrovė naudojimo teise valdomą turtą finansinės padėties ataskaitoje pateikia atskirai nuo ilgalaikio materialiojo turto. 3.9 Investicijos į dukterines įmones Inves ticijos į dukterines įmones apskaitytos patronuojančiosios įmonės finansinės padėties ataskaitoje įsigijimo savikaina, atėmus vertės sumažėjimo nuostolius, kai investicijos likutinė vertė viršija įvertintą atsiperkamąją vertę. Atlikus vertės koregavimą, skirtumas nurašomas į sąnaudas pelno (nuostolių) ir kitų bendrųjų pajamų ataskaitoje. Jeigu finansinės padėties ataskaitos sudarymo datą nurašymo pagrindas nebegali būti pagrįstas, nurašyta suma turi būti atstatyta. Jeigu yra esamas įsipareigojimas padengti dukterinėse įmonėse atsiradusį nuostolį, jo sumai pripažįstamas atidėjinys. 3.10 Nefinansinio turto vertės sumažėjimas Kiekv ienų finansinių ataskaitų sudarymo datą patronuojančioji bendrovė peržiūri nematerialiojo, ilgalaikio materialiojo ir naudojimo teise valdomo turto likutinę vertę, kad nustatytų, ar yra kokių nors požymių, kad šio turto vertė sumažėjo. Jei tokių požymių yra, patronuojančioji bendrovė įvertina šio turto atsiperkamąją vertę tam, kad galėtų nustatyti vertės sumažėjimo nuostolius (jei tokių yra). Kai neįmanoma įvertinti turto atsiperkamosios vertės, yra paskaičiuojama pajamas generuojančios turto grupės, kuriai šis turtas priklauso, atsiperkamoji vertė. Kai gali būti nustatytas patikimas ir nuoseklus paskirstymo pagrindas, turtas yra paskirstomas atskiriems pajamas generuojančio turto vienetams, priešingu atveju turtas yra paskirstomas mažesnėms pajamas generuojančio turto vienetų grupėms, kurioms gali būti nustatytas patikimas ir nuoseklus paskirstymo pagrindas. Atsi perkamoji vertė yra didesnioji iš tikrosios vertės, atėmus perleidimo išlaidas, ir naudojimo vertės. Įvertinant naudojimo vertę, tikėtini grynieji būsimieji pinigų srautai yra diskontuojami iki dabartinės vertės naudojant diskonto normą, įvertintą pagal dabartines rinkos sąlygas, dabartinę pinigų laiko vertę bei su turtu susijusią riziką, į kurią nebuvo atsižvelgta įvertinant grynuosius būsimuosius pinigų srautus. Jei turto (ar pinigus generuojančios vieneto, toliau – PGV) įvertinta atsiperkamoji vertė yra mažesnė nei šio turto likutinė vertė, likutinė turto vertė sumažinama iki atsiperkamosios šio turto (ar pajamas generuojančios turto grupės) vertės. Nuostoliai dėl vertės sumažėjimo iš karto pripažįstami per pelną (nuostolius). Jei po nuostolių dėl vertės sumažėjimo pripažinimo turto vertė vėliau padidėja, tai likutinė turto (arba PGV) vertė padidinama iki naujai paskaičiuotos turto atsiperkamosios vertės, bet tiek, kad padidėjimas neviršytų likutinės šio turto (arba PGV) vertės, jei nuostoliai dėl vertės sumažėjimo ankstesniais metais nebūtų buvę pripažinti. Turto vertės sumažėjimo atstatymas iš karto pripažįstamas pelnu. 2022 m. metinis pranešimas / Patronuojančiosios bendrovės finansinės ataskaitos / Aiškinamasis raštas Turinys » 399 / 468 2022 m. metinis pranešimas / Patronuojančiosios bendrovės finansinės ataskaitos / Aiškinamasis raštas 3.11 Finansinės priemonės Finansinė priemonė – tai bet kuri sutartis, dėl kurios pas vieną ūkio subjektą atsiranda finansinis turtas, o pas kitą – finansinis įsipareigojimas ar nuosavybės priemonė. 3.11.1 Finansinis turtas Patronuojančioji bendrovė finansinį turtą skirsto į toliau nurodytas 3 kategorijas: (i ) finansinį turtą, kuris vėlesniais laikotarpiais vertinamas amortizuota savikaina; (ii) finansinį turtą, kuris vėlesniais laikotarpiais vertinamas tikrąja verte, tikrosios vertės pasikeitimą pripažįstant kitomis bendrosiomis pajamomis (toliau – TVKBP); ir (iii) finansinį turtą, kuris vėlesniais laikotarpiais vertinamas tikrąja verte, tikrosios vertės pasikeitimą pripažįstant pelnu ar nuostoliais (toliau – TVPN). Sandor io išlaidos apima visus mokesčius ir komisinius, kurių patronuojančioji bendrovė nebūtų mokėjusi, jei nebūtų sudariusi finansinės priemonės sutarties. Tam , kad finansinis turtas būtų priskiriamas ir vertinamas amortizuota savikaina arba TVKBP, pinigų srautai atsirandantys iš finansinio turto turi būti tik pagrindinės sumos ir palūkanų mokėjimai (toliau – SPPI) nuo pagrindinės nepadengtos sumos. Šis vertinimas vadinamas SPPI testu ir atliekamas kiekvienai finansinei priemonei. Finansinis turtas, susijęs su pinigų srautais, kurie nėra SPPI, yra priskiriamas ir vertinamas TVPN, nepriklausomai nuo verslo modelio. Nuo šio finansinio turto apskaičiuotos palūkanų pajamos yra pripažįstamos finansinės veiklos pajamomis amortizuojant efektyvių palūkanų normos metodu. Visas pelnas arba nuostoliai, atsirandantys dėl turto nurašymo, pripažįstami pelno (nuostolių) ir kitų bendrųjų pajamų ataskaitoje. Vertės sumažėjimo nuostoliai apskaitomi kaip kitos sąnaudos pelno (nuostolių) ir kitų bendrųjų pajamų ataskaitoje. Fi nansinio turto skirstymas po pirminio pripažinimo į pirmiau aprašytas kategorijas pagrįstas verslo modeliu, kurį patronuojančioji bendrovė taiko valdydama finansinį turtą bei turto pinigų srauto ypatybes. Finansinio turto grupei taikomas verslo modelis nustatomas lygmeniu, kuriuo matyti, kaip visos finansinio turto grupės kartu valdomos siekiant konkretaus patronuojančiosios bendrovės verslo tikslo. Taikomam verslo modeliui neturi įtakos patronuojančiosios bendrovės vadovybės ketinimai pavienių priemonių atžvilgiu. Patronuojančioji bendrovė gali taikyti daugiau nei vieną verslo modelį savo finansiniam turtui valdyti. Atsižvelgiant į verslo modelį, taikomą valdant finansinio turto grupę, finansinio turto apskaita, išskyrus finansinį turtą, kuris vėliau įvertinamas TVKBP ir kurio patronuojančioji bendrovė neturi, yra tokia: 3.11.1.1 Finansinis turtas, vertinamas amortizuota savikaina Am ortizuota savikaina vertinamas finansinis turtas vėliau yra apskaitomas naudojant efektyvių palūkanų normos metodą (toliau – EPN) atėmus vertės sumažėjimo nuostolius. Amortizuota savikaina yra suma, kuria finansinė priemonė buvo pradžioje pripažinta, atėmus pagrindinės sumos grąžinimus, pridėjus sukauptas palūkanas ir, finansiniam turtui – atėmus bet kokius nurašymus dėl tikėtinų kredito nuostolių. Fi nansinis turtas pripažįstamas trumpalaikiu turtu, išskyrus tuos atvejus, kuomet jo terminas yra ilgesnis nei 12 mėnesių nuo finansinės padėties ataskaitos parengimo dienos; tokiu atveju jis pripažįstamas ilgalaikiu turtu. 3.11. 1.2 Finansinis turtas, vertinamas TVPN Sk olos priemonės, kurios neatitinka finansinio turto, vertinamo amortizuota savikaina, arba finansinio turto, vertinamo TVKBP, kriterijų, yra vertinamos kaip finansinis turtas, vertinamas TVPN. Pat ronuojančioji bendrovė priskiria finansinį turtą prie turto, vertinamo TVPN, jei dėl to išnyktų arba reikšmingai sumažėtų vertinimo arba pripažinimo neatitikimas (kartais vadinamas apskaitos neatitikimu), kuris kitaip atsirastų, jei turtas arba įsipareigojimai būtų vertinami arba jų pelnas ir nuostoliai būtų pripažįstami remiantis skirtingu pagrindu. Pelnas arba nuostoliai iš skolos priemonės vertinimo tikrąja verte apskaitomas pelne (nuostoliuose) pelno (nuostolių) ir kitų bendrųjų pajamų ataskaitoje tuo laikotarpiu, kuomet susidarė. Šiai kategorijai patronuojančioji bendrovė priskiria investicijas į nuosavybės priemones, kurios netenkina SPPI sąlygų. 3.11.1.3 Efektyvių palūkanų normos metodas Ef ektyvių palūkanų normos metodas taikomas apskaičiuojant finansinio turto amortizuotą savikainą, taip pat atitinkamu laikotarpiu pelne (nuostoliuose) pelno (nuostolių) ir kitų bendrųjų pajamų ataskaitoje paskirstant palūkanų pajamas. Ef ektyvių palūkanų norma – norma, kurią taikant apskaičiuotos būsimos pinigų įplaukos tikėtinu finansinio turto galiojimo laikotarpiu, tiksliai diskontuojamos iki finansinio turto bendrosios likutinės vertės, kuri rodo finansinio turto amortizuotą savikainą prieš koregavimą dėl bet kokių atidėjinių nuostoliams. Skaičiuodama EPN, patronuojančioji bendrovė vertina tikėtinus pinigų srautus, atsižvelgiant į visas finansinės priemonės sutarties sąlygas (pvz., išankstinį mokėjimą, pratęsimą, pasirinkimo pirkti ir panašius pasirinkimo sandorius), bet neatsižvelgdama į tikėtinus kredito nuostolius. Skaičiuojant įtraukiami visi atlygiai ir kitos sumos, kuriuos sutarties šalys sumokėjo arba gavo viena iš kitos ir, kurie yra neatskiriama EPN dalis, sandorių sąnaudos, taip pat visos kitos premijos arba nuolaidos. Skaičiuojant EPN daroma prielaida, kad pinigų srautus ir tikėtiną panašių finansinių priemonių grupės galiojimo laikotarpį galima patikimai įvertinti. Kai pinigų srautų arba finansinės priemonės (arba finansinių priemonių grupės) tikėtino galiojimo laikotarpio patikimai įvertinti neįmanoma, patronuojančioji bendrovė naudoja sutartyje numatytus pinigų srautus per visą sutartyje numatytą finansinės priemonės (arba finansinių priemonių grupės) galiojimo laikotarpį. Turinys » 400 / 468 2022 m. metinis pranešimas / Patronuojančiosios bendrovės finansinės ataskaitos / Aiškinamasis raštas 3.11.1.4 Finansinio turto vertės sumažėjimas – tikėtini kredito nuostoliai (toliau – TKN) Patronuojančioji bendrovė atlieka į ateitį orientuotą TKN, susijusių su jos skolos priemonėmis, vertinamos amortizuota savikaina, vertinimą nepaisant to, ar egzistuoja vertės sumažėjimo požymių. Patronuojančiosios bendrovės patiriami kredito nuostoliai apskaičiuojami, kaip visų sutartyje numatytų pinigų srautų, kuriuos patronuojančioji bendrovė turi gauti pagal sutartį, ir visų pinigų srautų, kuriuos patronuojančioji bendrovė tikisi gauti, skirtumas (t. y. visas pinigų trūkumas) diskontuotas taikant pirminę EPN. Pinigų srautus patronuojančioji bendrovė apskaičiuoja atsižvelgdama į visas finansinės priemonės sutarties sąlygas per tikėtiną tos finansinės priemonės galiojimo laikotarpį, įskaitant turimo užstato pardavimo arba kitokio kredito vertės didinimo, kuris yra neatskiriamas nuo sutarties sąlygų, pinigų srautus. TKN vertinami taip, kad atspindėtų nešališką ir tikėtiną svertinę sumą, nustatomą atsižvelgiant į galimus gauti rezultatus; pinigų laiko vertę; pagrįstą ir patvirtinamą informaciją apie įvykius praeityje ir dabartines sąlygas; bei pagrįstas ir patvirtinamas prognozes dėl įvykių ateityje ir ekonominių sąlygų finansinių ataskaitų sudarymo dieną. Tikėtini galiojimo laikotarpio kredito nuostoliai – tai TKN, susidarantys dėl visų galimų įsipareigojimų neįvykdymo įvykių per laikotarpį nuo finansinio turto pirminio pripažinimo iki vėlesnės, finansinio turto padengimo, arba finansinio turto galutinio nurašymo, datos. Patronuojančioji bendrovė siekia, kad tikėtini galiojimo laikotarpio kredito nuostoliai būtų pripažįstami prieš tai, kai finansinė priemonė tampa pradelsta. Paprastai kredito rizika reikšmingai padidėja prieš tai, kai finansinė priemonė tampa laiku neapmokėta arba pastebima kitų su skolininku susijusių pradelsimo veiksnių (pvz., pakeitimas arba restruktūrizacija). Todėl, jei ne per didelėmis išlaidomis ar pastangomis galima gauti pagrįstos ir patvirtinamos informacijos, kuri yra labiau orientuota į ateitį nei apie pradelstus mokėjimus, ja remiamasi vertinant kredito rizikos pasikeitimus. TKN yra pripažįstami atsižvelgiant į individualiai arba bendrai įvertinta išduotų paskolų, prekybos ir kitų gautinų sumų kredito riziką, kurios vertinimas remiasi visa pagrįsta informacija, įskaitant į ateitį orientuotą informaciją. Patronuojančioji bendrovė taiko individualų ir bendrą vertinimą gautinų sumų vertės sumažėjimui vertinti. TKN gautinoms sumoms (išskyrus prekybos gautinas sumas) apskaičiuojami: • i š Grupės įmonių gautinų sumų TKN apskaičiuojami atliekant individualų vertinimą; • Kitų gautinų sumų, išankstinių mokėjimų ir sukauptų pajamų TKN apskaičiuojami atliekant individualų vertinimą. Patronuojančiosios bendrovės vadovybės sprendimas dėl individualaus vertinimo priimamas atsižvelgiant į galimybę gauti informaciją apie konkretaus skolininko kredito istoriją, finansinę būklę vertinimo datai įskaitant į ateitį orientuotą informaciją, kuri leistų laiku nustatyti konkretaus skolininko reikšmingą kredito rizikos padidėjimą, tokiu būdu leidžiant vadovybei priimti sprendimą dėl viso galiojimo laikotarpio TKN pripažinimo konkretaus skolininko atžvilgiu. Nesant patikimų informacijos šaltinių apie skolininko kredito istoriją, finansinę būklę vertinimo datai įskaitant į ateitį orientuotą informaciją, patronuojančioji bendrovė vertina skolą taikydama bendrąjį vertinimą. Tikė tinų kredito nuostolių pripažinimo etapai: 1. suteikusi paskolą, patronuojančioji bendrovė pripažįsta dvylikos mėnesių TKN. Paskolos palūkanų pajamos apskaičiuojamos nuo finansinio turto likutinės vertės nekoreguojant jos TKN suma; 2. nustačiusi, kad kredito rizika, susijusi su paskolos gavėju, reikšmingai padidėjo, patronuojančioji bendrovė apskaitos viso paskolos sutarties galiojimo tikėtinus kredito nuostolius. Visi finansinės priemonės galiojimo laikotarpio tikėtini kredito nuostoliai apskaičiuojami tik esant reikšmingam kredito rizikos, susijusios su paskolos gavėju, padidėjimui. Paskolos palūkanų pajamos apskaičiuojamos nuo finansinio turto likutinės vertės nekoreguojant jų TKN suma; 3. jeigu patronuojančioji bendrovė nustato, kad paskolos atgavimas tampa abejotinas, šią paskolą patronuojančioji bendrovė priskiria prie finansinio turto, kurio vertė sumažėjo dėl kredito rizikos (abejotinos paskolos ir gautinos sumos). Paskolos palūkanų pajamos apskaičiuojamos nuo finansinio turto likutinės vertės, kurią mažina TKN suma. 2-ajame et ape atliekamas paskolos gavėjo finansinės padėties reikšmingas pablogėjimo įvertinimas lyginant paskolos gavėjo būklę vertinimo metu su būkle buvusia paskolos išdavimo metu. Vėliaus ias momentas, kai patronuojančioji bendrovė pripažįsta visus išduotai paskolai tenkančius tikėtinus galiojimo laikotarpio kredito nuostolius, identifikuojamas, kai skolininkas vėluoja apmokėti eilinę įmoką, arba visą skolą ilgiau negu 90 dienų. Esant kitų įrodymų, patronuojančioji bendrovė apskaito visus išduotai paskolai tenkančius tikėtinus galiojimo laikotarpio kredito nuostolius, neatsižvelgiant į įmokų vėlavimo apmokėti ilgiau negu 90 dienų prielaidą. 3.11.1.5 Dėl kredito rizikos sumažėjusios vertės (angl. – credit-impaired) finansinis turtas Finansi nio turto vertė yra sumažėjusi dėl kredito rizikos įvykus vienam arba daugiau įvykių, kurie neigiamai paveikia tikėtinus būsimus to finansinio turto pinigų srautus. Finansinio turto vertės sumažėjimo dėl kredito rizikos įrodymai yra stebėjimais grindžiami duomenys apie šiuos įvykius (a) dideli skolininko finansiniai sunkumai; (b) sutarties pažeidimai, pavyzdžiui, laiku neapmokėta skola arba įmoka vėluojanti daugiau negu 90 dienų; (c) skolininkui suteikta nuolaida, kurios skolintojas kitu atveju nebūtų suteikęs dėl ekonominių ar sutartyje nurodytų priežasčių, siejamų su skolininko finansiniais sunkumais; (d) išauga tikimybė, kad skolininkas bankrutuos arba bus atliktas kitoks finansinis reorganizavimas; (e) dėl finansinių sunkumų išnyksta finansinio turto aktyvioji rinka; (f) finansinis turtas perkamas arba suteikiamas su didele nuolaida, iš ko matyti patirti kredito nuostoliai. Turinys » 401 / 468 2022 m. metinis pranešimas / Patronuojančiosios bendrovės finansinės ataskaitos / Aiškinamasis raštas 3.11.1.6 Finansinio turto pripažinimo nutraukimas Finansinio turto (ar, kur tinkama, dalies finansinio turto ar dalies panašaus finansinio turto grupės) pripažinimas yra nutraukiamas, kai: ̶ bai giasi teisės į finansinio turto pinigų srautus galiojimo laikas; ̶ išlaikoma teisė į pinigų srautus, bet prisiimamas įsipareigojimas sumokėti visą sumą trečiajai šaliai pagal perleidimo sutartį per trumpą laiką; arba ̶ perleidžiama teisė gauti pinigines įplaukas iš turto ir/arba (a) perleidžiama iš esmės visa su finansinio turto nuosavybe susijusi rizika ir nauda, arba (b) nei perleidžiama, nei išlaikoma su finansiniu turtu susijusi rizika ir nauda, bet perleidžiama šio turto kontrolė: ̶ jei neišlaikoma kontrolė, nutraukiamas finansinio turto pripažinimas, o visos perduodant sukurtos arba išlaikytos teisės ir prievolės pripažįstamos atskirai turtu arba įsipareigojimais; ̶ jei išlaikoma kontrolė, toliau pripažįstamas finansinis turtas tiek, kiek toliau kontroliuojamas finansinis turtas. Vert inant, ar išlaikyta perduoto turto kontrolė, atsižvelgiama į gavėjo gebėjimus parduoti šį turtą. Jei gavėjas praktiškai geba parduoti visą turtą nesusijusiai trečiajai šaliai ir atlikti tai vienašališkai, netaikydamas perdavimui papildomų apribojimų, laikoma, kad kontrolė neišlaikoma. Visais kitais atvejais kontrolė išlaikoma. 3.11.2 Finansiniai įsipareigojimai ir išleistos nuosavybės priemonės 3.11.2. 1 Finansinių įsipareigojimų pirminis pripažinimas ir vertinimas Finansiniai įsipareigojimai pirminio pripažinimo metu skirstomi į finansinius įsipareigojimus, vertinamus TVPN, gautas paskolas, obligacijas bei mokėtinas sumas. Visi finansiniai įsipareigojimai pirminio pripažinimu metu yra pripažįstami tikrąja verte, o gautų paskolų, obligacijų bei mokėtinų sumų atveju – atėmus tiesiogiai priskirtinas sandorio išlaidas. 3.11.2.2 Vėlesnis vertinimas Vėli au atliekant finansinių įsipareigojimų vertinimą jie yra skirstomi į dvi kategorijas: ̶ finansiniai įsipareigojimai, vertinami TVPN; ̶ finansiniai įsipareigojimai, vertinami amortizuota savikaina (paskolos, obligacijos ir kitos mokėtinos sumos, nevertinamos TVPN). 3.11.2. 3 Finansiniai įsipareigojimai, kurių tikrosios vertės pokyčiai pripažįstami pelnu ar nuostoliais Finansiniai įsipareigojimai, vertinami TVPN, apima finansinius įsipareigojimus, laikomus prekybai, ir finansinius įsipareigojimus, kurie buvo priskirti pirminio pripažinimo metu kaip vertinami TVPN. Finans iniai įsipareigojimai yra priskiriami kaip laikomi prekybai, jei jie yra patiriami su atpirkimo tikslu artimiausiu metu. Šiai kategorijai taip pat priskiriamos išvestinės finansinės priemonės, kurias sudarė Grupė ir kurios nėra nurodytos kaip apsidraudimo priemonės apsidraudimo sandoriuose, kaip apibrėžta 9-ajame TFAS. Atskiros įterptosios išvestinės priemonės taip pat priskiriamos kaip laikomos prekybai, nebent jos yra priskiriamos veiksmingoms apsidraudimo priemonėms. Pelnas arba nuostoliai iš šių įsipareigojimų vertės pasikeitimo pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje. Finansiniai įsipareigojimai, kurie pirminio pripažinimo metu priskiriami kaip vertinami TVPN, yra taip priskiriami pirminio pripažinimo datą tik, jeigu tenkinami 9-ojo TFAS kriterijai. Patronuojančioji bendrovė nepriskyrė jokių finansinių įsipareigojimų prie vertinamų TVPN. 3.11.2. 4 Finansiniai įsipareigojimai, vertinami amortizuota savikaina Visi pat ronuojančiosios bendrovės finansiniai įsipareigojimai priskiriami šiai kategorijai. Po pirminio pripažinimo, palūkanas uždirbančios paskolos ir obligacijos yra vertinamos amortizuota savikaina taikant efektyvių palūkanų normos metodą. Pelnas ir nuostoliai pripažįstami pelne (nuostoliuose) pelno (nuostolių) ir kitų bendrųjų pajamų ataskaitoje, kai įsipareigojimai yra nurašomi, taip pat vykdant efektyvių palūkanų amortizacijos procesą. Amor tizuota savikaina apskaičiuojama atsižvelgiant į nuolaidą ar priemoką įsigyjant, taip pat mokesčius ar išlaidas, kurios yra neatskiriama EPN dalis. Efektyvių palūkanų amortizacija įtraukiama kaip finansinės išlaidos į pelno (nuostolių) ir kitų bendrųjų pajamų ataskaitą. Ši kategorija paprastai apima prekybos mokėtinas sumas, palūkanas uždirbančias paskolas ir obligacijas. Toliau parodyti patronuojančiosios bendrovės finansiniai įsipareigojimai: 3.11.2. 5 Klasifikavimas Finans iniai įsipareigojimai priskiriami trumpalaikiams, nebent patronuojančioji bendrovė turi besąlyginę teisę atidėti įsipareigojimų padengimo terminą 12 mėnesių po ataskaitinio laikotarpio pabaigos. Finansiniai įsipareigojimai priskiriami ilgalaikiams, jei iki finansinės padėties ataskaitos datos sudaryta finansavimo sutartis įrodo, kad įsipareigojimas finansinės padėties ataskaitos datai pagal pobūdį buvo ilgalaikis. 3.11.2. 6 Finansinių garantijų sutartys Patr onuojančioji bendrovė atlygintinai teikia dukterinėms įmonėms finansines garantijas, susijusias su dukterinių įmonių paskolų ar kitų įsipareigojimų vykdymo užtikrinimu, atlygis pripažįstamas pelno (nuostolių) ir kitų bendrųjų pajamų ataskaitoje kaupimo principu. Tikroji finansinės garantijos vertė yra nustatoma remiantis dukterinių įmonių palūkanų įmokų bankui sumažinimo dabartine verte. Atlygis, kurį dukterinės įmonės mokėtų bankui, jeigu garantija nebūtų suteikta, atitinka šį sumažinimą. Kai atlygis atitinka dukterinių įmonių palūkanų mokėjimų bankui sumažinimą, patronuojančioji bendrovė jų neapskaito ir jų tikroji vertė apytiksliai lygi 0. Tuo tarpu dukterinės įmonės pripažįsta įsipareigojimą tikrąja verte, įskaitant suteiktos garantijos vertę. Jei atlygis mokamas mažesne nei palūkanų mokėjimų sumažinimas kaina, patronuojančioji bendrovė pripažįsta finansinės garantijos tikrąją vertę straipsnyje „Investicijos į dukterinę įmonę“ ir atitinkamai „Finansinių garantijų įsipareigojimas“ savo atskirose finansinėse ataskaitose, tuo tarpu dukterinės įmonės pripažįsta įsipareigojimą be garantijos, o skirtumą – kaip kapitalo įnašą. Tikėtinų finansinių garantijų sutarčių kredito nuostolių nustatymo metodai yra atitinkantys finansinio turto kredito nuostolių metodą (žr. 3.11.1.4 pastabos skiltį „Finansinio turto vertės sumažėjimas – tikėtini kredito nuostoliai“). Finansinių garantijų sutartys yra įvertinamos didesniąja iš tikėtinų kredito nuostolių ir sumos, kuri iš pradžių pripažįstama atėmus bet kurią sukauptą pripažintų pajamų / amortizacijos sumą. 2022 m. gruodžio 31 d. tikėtinų kredito nuostolių nebuvo nustatyta. Turinys » 402 / 468 2022 m. metinis pranešimas / Patronuojančiosios bendrovės finansinės ataskaitos / Aiškinamasis raštas 3.11.2.7 Instrumentų priskyrimas skolos ar nuosavybės priemonėms Skolos ir nuosavybės instrumentai yra priskiriami arba finansiniams įsipareigojimams, arba nuosavybei, priklausomai nuo sutarties turinio. 3.11.2.8 Nuosavybės priemonės Nuosavybės priemonė yra bet kokia sutartis, kuri patvirtina patronuojančiosios bendrovės turto, atėmus visus jos įsipareigojimus, nuosavybės dalį. Nuosavybės priemonės yra apskaitomos gautų įplaukų verte, atėmus tiesiogines išleidimo išlaidas. Akcijų priedai yra skirtumas tarp akcijų nominalios ir apmokėjimo verčių. 3.11.2.9 Finansinių įsipareigojimų pripažinimo nutraukimas Finansinio įsipareigojimo pripažinimas nutraukiamas, kai jis yra padengiamas, atšaukiamas ar baigiasi jo terminas. Kai vienas esamas finansinis įsipareigojamas pakeičiamas kitu įsipareigojimu tam pačiam skolintojui, bet kitomis sąlygomis, arba kai esamo įsipareigojimo sąlygos iš esmės pakeičiamos, toks pokytis laikomas pirminio įsipareigojimo nutraukimu ir naujo įsipareigojimo atsiradimu. Skirtumas tarp atitinkamų likutinių verčių yra pripažįstamas pelno (nuostolių) ir kitų bendrųjų pajamų ataskaitoje. 3.12 Pinigai ir pinigų ekvivalentai Pinigai ir pinigų ekvivalentai apima grynuosius pinigus, indėlius iki pareikalavimo bankuose ir kitas trumpalaikes labai likvidžias investicijas, kurių pradinis terminas yra ne ilgesnis kaip trys mėnesiai. Pinigų srautų ataskaitoje pinigai ir pinigų ekvivalentai apima grynuosius pinigus, indėlius iki pareikalavimo bankuose ir kitas trumpalaikes labai likvidžias investicijas, kurių pradinis terminas yra ne ilgesnis kaip trys mėnesiai, bei banko sąskaitos kreditus (angl. overdrafts). Banko sąskaitos kreditas apskaitomas finansinės padėties ataskaitos trumpalaikių įsipareigojimų dalyje straipsnyje „Paskolos“. 3.13 Į statinis kapitalas, akcijų priedai ir savos akcijos 3.13.1 Įs tatinis kapitalas ir akcijų priedai Paprast osios akcijos apskaitomos nuosavybėje. Patronuojančiosios bendrovės įstatinį kapitalą sudaro tik paprastosios akcijos. Skir tumas tarp naujos akcijų emisijos nominalios vertės ir už akcijas gauto apmokėjimo tikrosios vertės apskaitomas kaip akcijų priedai. 3.13.2 Mok ėjimas akcijomis Nuosavybės priemonėmis padengtų sandorių savikaina nustatoma remiantis nuosavybės priemonių tikrąją verte, nustatyta suteikimo dieną, naudojant atitinkamą vertinimo modelį (akcijų kaina rinkos verte). 2022 m. mokėjimų akcijomis sutartys buvo savanoriškai nutrauktos be jokios kompensacijos pagrindiniams vadovams ir nutraukimas nėra susijęs su teisių suteikimo sąlygų nesilaikymu, todėl apskaitoje apskaitytas mokėjimų akcijomis apmokėjimo pagreitinimas už paslaugas per likusį teisių suteikimo laikotarpį. 3.13.3 Savos akcijos Kai nuosavu kapitalu pripažintos savos akcijos yra atperkamos, sumokėto atlygio suma, apimanti tiesiogiai priskirtinas išlaidas, yra atimama iš nuosavo kapitalo. Atpirktos akcijos klasifikuojamos kaip savos akcijos. Vėlesniais laikotarpiais savas akcijas pardavus arba pakartotinai išleidus gauta suma pripažįstama kaip nuosavo kapitalo padidėjimas, o sandorio pelnas ar nuostoliai pateikiami akcijų prieduose. 3.14 N uomos įsipareigojimai Pradžios datą patronuojančioji bendrovė vertina nuomos įsipareigojimą ta data nesumokėtų nuomos mokesčių dabartine verte. Pradžios datą nuomos mokesčiai, įtraukti į nuomos įsipareigojimo vertinimą, apima fiksuotuosius mokesčius, atėmus bet kokias gautinas nuomos paskatas; kintamuosius nuomos mokesčius, kurie priklauso nuo indekso ar normos, iš pradžių įvertinamus naudojant indeksą ar normą pradžios datą; sumas, kurias patronuojančioji bendrovė turėtų mokėti pagal likvidacinės vertės garantijas; pasirinkimo pirkti sandorio vykdymo kainą, jei yra pagrįstai žinoma, kad patronuojančioji bendrovė ta pasirinkimo teise pasinaudos; ir baudas už nuomos nutraukimą, jeigu daroma prielaida, kad per nuomos laikotarpį patronuojančioji bendrovė pasinaudos pasirinkimo teise nutraukti nuomą. Kintami nuomos mokesčiai, nepriklausantys nuo indekso ar palūkanų normos, pripažįstami sąnaudomis (nebent išlaidos patiriamos atsargoms gaminti) tuo laikotarpiu, kai įvyksta įvykis ar sąlyga, lemianti mokėjimą. Skaičiuodama dabartinę nuomos mokesčių vertę, patronuojančioji bendrovė naudoja nuomininko priskaitytiną skolinimosi palūkanų normą, nuomos pradžios datą, nes nuomos sutartyse numatytos palūkanų normos negalima lengvai nustatyti. Po pirminio pripažinimo patronuojančioji bendrovė nuomos įsipareigojimą vertina: padidindama likutinę vertę, kad būtų atsižvelgta į nuomos įsipareigojimo palūkanas; sumažindama likutinę vertę, kad būtų atsižvelgta į sumokėtus nuomos mokesčius. Papildomai nuomos įsipareigojimo likutinė vertė pakartotinai vertinama jeigu yra nuomos pakeitimai, pakeistas nuomos terminas, pakeičiami nuomos mokesčiai (pvz., būsimų mokesčių pokyčiai, atsirandantys dėl indekso ar normos, naudojamų tokiems nuomos mokesčiams nustatyti), arba pasikeičia pasirinkimo teisės pirkti nuomojamą turtą vertinimas. 3.14.1 Trumpalaikė ir mažos vertės turto nuoma Patronuoj ančioji bendrovė taiko trumpalaikės nuomos pripažinimo išimtį (t. y. nuomai, kurios terminas baigiasi per 12 mėnesių nuo nuomos pradžios ir nėra pasirinkimo teisės pirkti). Taip pat mažos vertės turto pripažinimo išimtis taikoma nuomai, kuri laikoma mažaverte. Trumpalaikės nuomos ir mažos vertės turto nuomos mokesčiai yra pripažįstami sąnaudomis proporcingai per visą nuomos laikotarpį. Turinys » 403 / 468 2022 m. metinis pranešimas / Patronuojančiosios bendrovės finansinės ataskaitos / Aiškinamasis raštas 3.15 Išmokos darbuotojams 3.15.1 Valstybiniai planai Patronuojančioji bendrovė dalyvauja tik valstybiniuose planuose. Valstybiniai planai nustatomi teisės aktais ir apima visus subjektus, o juos vykdo nacionalinė ar vietos valdžia arba kita įstaiga (pavyzdžiui, Grupės atveju – Valstybinis socialinio draudimo fondas). Valstybinis planas yra nustatytų įmokų planas, pagal kurį Grupė moka nustatyto dydžio įmokas į atskirą ūkio subjektą ir ateityje neturės jokio teisinio ar konstruktyvaus įsipareigojimo ir toliau mokėti šias įmokas, jeigu fondas neturės pakankamai turto, kad galėtų darbuotojui sumokėti išmokas, susijusias su tarnyba dabartiniu ar ankstesniais laikotarpiais. Šios įmokos pripažįstamos sąnaudomis pagal kaupimo principą ir priskiriamos prie darbo užmokesčio sąnaudų. 3.16 Neapibrėžtasis turtas ir neapibrėžtieji įsipareigojimai Neapibrėžtieji įsipareigojimai nėra pripažįstami finansinėse ataskaitose. Jie yra aprašomi finansinėse ataskaitose, išskyrus tuos atvejus, kai jų įvykdymui išteklių panaudojimas nėra tikėtinas. Neapibrėžtasis turtas finansinėse ataskaitose nėra pripažįstamas, tačiau jis yra aprašomas finansinėse ataskaitose tuomet, kai yra tikėtina, kad bus gautos pajamos arba ekonominė nauda. 3.17 Susijusios šalys Susijusiomis šalimis pripažįstami: - G rupės įmonės; - patronuojančiosios bendrovės kontroliuojantys akcininkai arba didelę įtaką darantys asmenys; - asocijuotosios įmonės; - valstybės valdomos įmonės ir jų dukterinės įmonės (atskleidžiami tik reikšmingi sandoriai su tokiomis įmonėmis); - Lietuvos Respublikos finansų ministerija kartu su įstaigomis ir įmonėmis, priskiriamomis sprendimų valdymui (atskleidžiami tik reikšmingi sandoriai su tokiomis įmonėmis); - pagrindiniai vadovaujantys asmenys, jų artimi šeimos nariai ir jų kontroliuojamos įstaigos bei įmonės. 3.18 T arpusavio užskaitos Sudarant finansines ataskaitas turtas ir įsipareigojimai bei pajamos ir sąnaudos nėra užskaitomi tarpusavyje, išskyrus atvejus, kai atskiras TFAS reikalauja būtent tokio užskaitymo. 3.19 T ikroji vertė Tik roji vertė pagal TFAS apibrėžiama kaip kaina, kuri būtų gauta parduodant turtą arba sumokėta už įsipareigojimo perdavimą rinkoms dalyviams reguliariomis sąlygomis sandorio vertinimo dieną. Patr onuojančioji bendrovė vertina finansines priemones, tokias kaip išvestinės finansinės priemonės, ir nefinansinį turtą, pavyzdžiui, investicinį turtą, tikrąja verte kiekvieną finansinės padėties ataskaitos datą. Tikrosios vertės nustatymas paremtas prielaida, kad turto pardavimo ar įsipareigojimų perdavimo sandoris vyksta arba: ̶ pagrindi nėje turto ar įsipareigojimo rinkoje, arba ̶ jei nėra pagrindinės rinkos – turtui ar įsipareigojimams pačioje palankiausioje rinkoje. Turt o ar įsipareigojimų tikroji vertė nustatoma naudojant tas prielaidas, kurias naudotų rinkos dalyviai norėdami nustatyti turto ar įsipareigojimų kainą, darant prielaidą, kad rinkos dalyviai turi geriausių ekonominių interesų. Nefinansinio turto tikroji vertė nustatoma, atsižvelgiant į rinkos dalyvio gebėjimą generuoti ekonominę naudą, naudojant turtą efektyviausiai ir geriausiai arba parduodant jį kitam rinkos dalyviui, kuris turtą naudotų efektyviausiai ir geriausiai. Grupė naudoja vertinimo metodikas, kurios esamomis aplinkybėmis yra tinkamos ir apie kurias turima pakankamai duomenų tikrajai vertei nustatyti, naudodama kuo daugiau svarbių stebimų duomenų ir kuo mažiau nestebimų duomenų. Vis as turtas ir įsipareigojimai, kurių tikroji vertė yra nustatoma ar atskleidžiama finansinėse ataskaitose, yra suskirstomi pagal toliau aprašomą tikrosios vertės hierarchiją, kuri paremta tikrajai vertei nustatyti naudojamais reikšmingais žemiausio lygio duomenimis: ̶ 1-ajam lygiui priskiriama ta turto vienetų tikroji vertė, kuri nustatyta remiantis identiško turto kotiruojamomis (nekoreguotomis) kainomis aktyviose rinkose; ̶ 2-ajam lygiui priskiriama ta turto vienetų tikroji vertė, kuri nustatyta remiantis kitais tiesiogiai arba netiesiogiai stebimais rodikliais; ̶ 3-iajam lygiui priskiriama ta turto vienetų tikroji vertė, kuri nustatyta remiantis nestebimais rodikliais. Turt ą ir įsipareigojimus, kurie finansinėse ataskaitose pripažįstami pakartotinai, Grupė pakartotinai vertindama skirstymą nusprendžia, ar perkeliamos sumos vyko tarp hierarchijos lygių (pagal žemiausio lygio duomenis, kurie yra reikšmingi nustatant tikrąją vertę apskritai) kiekvieno ataskaitinio laikotarpio pabaigoje. 3.20 Į vykiai po finansinės padėties ataskaitos sudarymo dienos Visi po finansinės padėties ataskaitos sudarymo dienos įvykę įvykiai (koreguojantys įvykiai) yra apskaitomi finansinėse ataskaitose, jei jie susiję su ataskaitiniu laikotarpiu ir turi reikšmingos įtakos finansinėms ataskaitoms. Visi įvykiai, kurie yra reikšmingi, tačiau nėra koreguojantys įvykiai, yra atskleidžiami finansinių ataskaitų pastabose. 2022 m. metinis pranešimas / Patronuojančiosios bendrovės finansinės ataskaitos / Aiškinamasis raštas Turinys » 404 / 468 4 Rizikos valdymas 4.1 A pžvalga Riz ika yra natūrali ir neatsiejama verslo veiklos dalis, o rizikos pobūdis nuolat kinta. Valdydama riziką, Grupė siekia ją sušvelninti ir sumažinti iki priimtino lygio. Šioje dalyje aprašomas tik pagrindinių finansinių rizikų valdymas. Kitų rizikų valdymas pateikiamas metinio pranešimo skyriuje „Valdymas“. 4.2 F inansinės rizikos veiksniai Valdy dama veiklą patronuojančioji bendrovė susiduria su įvairiomis finansinėmis rizikomis: rinkos rizika (įskaitant užsienio valiutos riziką, pinigų srautų palūkanų normos riziką), kredito rizika ir likvidumo rizika. Valdydama šias rizikas patronuojančioji bendrovė siekia sumažinti veiksnių, galinčių neigiamai paveikti patronuojančiosios bendrovės finansinius veiklos rezultatus, įtaką. 4.2.1 R inkos rizika Rink os rizika – tai rizika, kad finansinės priemonės tikroji vertė arba būsimi pinigų srautai svyruos dėl rinkos kainų pokyčių. Rinkos rizika apima dviejų rūšių riziką – palūkanų normos riziką ir valiutos riziką. 4.2.1.1 Valiutos rizika Vali utos rizika – tai rizika, kad pozicijos tikroji vertė arba būsimi pinigų srautai svyruos dėl užsienio valiutos kurso pokyčių. Patronuojančiosios bendrovės pirkimo-pardavimo sandoriai yra išreikšti eurais, todėl ji nepatiria užsienio valiutos kurso svyravimo rizikos. 4.2.1. 2 Palūkanų rizika Palūkanų rizika – tai rizika, kad finansinės priemonės tikroji vertė arba būsimi pinigų srautai svyruos dėl rinkos palūkanų normos svyravimų. Patr onuojančiosios bendrovės pajamoms ir pinigų srautams daro įtaką rinkos palūkanų normos svyravimai, kadangi 2022 m. gruodžio 31 d. patronuojančioji bendrovė apskaitė suteiktas paskolas su kintama ir fiksuota palūkanų norma. Pri siimant skolinius įsipareigojimus siekiama, jog ilgalaikiai įsipareigojimai turėtų fiksuotą palūkanų normą. Jei dėl objektyvių priežasčių palūkanų normos fiksavimas yra negalimas ir prisiimtas įsipareigojimas sudaro ženklią sumą, palūkanų valdymui naudojami palūkanų normos išvestiniai produktai (2022 ir 2021 m. patronuojančioji bendrovė tokių produktų nenaudojo). Naudojant bet kurį iš palūkanų normos išvestinių produktų būtina, jog jo pabaigos data sutaptų su skolos įsipareigojimų pabaigos data. Inve sticijų palūkanų normos neigiamų pokyčių rizika nėra aktyviai apdraudžiama. Rizikos valdymo priemonės yra naudojamos tik tada, jei rinkoje yra aiškių požymių, jog palūkanų norma gali reikšmingai sumažėti tiek, kad investicinė grąža taptų neigiama. Kint amos palūkanų normos finansines priemones 2022 m. gruodžio 31 d. sudaro iš komercinio banko gauta 150,0 mln. Eur paskola ir suteiktos 67,3 mln. Eur paskolos (2021 m. gruodžio 31 d. – suteiktos 79,4 mln. Eur paskolos) (15.2, 23 pastabos). Palūkanų normos rizika vertinama atsižvelgiant į patronuojančiosios bendrovės jautrumą palūkanų normų pokyčiams. Šis vertinimas pateiktas toliau esančioje lentelėje. Padidėjimas / sumažėjimas, pp Pelno padidėjimas / (sumažėjimas) 2022 m. 1,0 / (1,0) 0,8 / (0,8) 2021 m. 1,0 / (1,0) 1,6 / (1,6) 4.2.2 K redito rizika Kredi to rizika – tai rizika, kad sandorio šalis neįvykdys įsipareigojimų pagal finansinę priemonę ar sutartį su klientu ir dėl to patirs finansinių nuostolių. Patr onuojančiosios bendrovės kredito rizika yra susijusi tiek su pagrindine veikla (kitos gautinos sumos), tiek su finansavimo veikla (suteiktos paskolos). 2022 m. gruodžio 31 d. patronuojančioji bendrovė neturi reikšmingos kredito rizikos, susijusios su kitomis gautinomis sumomis, koncentracijos. 2021 m. gruodžio 31 d. patronuojančiojoje bendrovėje kitas gautinas sumas iš esmės sudarė gautina suma iš UAB „EPSO-G“ už LITGRID AB akcijas, perleistas 2012 metais (16.1 pastaba). Patr onuojančioji bendrovė susiduria su kredito rizikos koncentracija dėl suteiktų paskolų (15, 17 pastabos), nors iš esmės visos paskolos yra suteiktos susijusioms šalims (27 pastaba). Patronuojančioji bendrovė vertina šių susijusių šalių pinigų srautus ir finansinius rezultatus, investicijoms į dukterines įmones, susijusioms šalims, kurioms suteiktos paskolos, vertės sumažėjimas nėra pripažintas. Dėl to patronuojančioji bendrovė nemano, kad rizika, susijusi su suteiktų paskolų koncentracija, yra reikšminga. Prio ritetinis patronuojančiosios bendrovės iždo valdymo tikslas yra lėšų saugumo užtikrinimas ir, laikantis šio tikslo, investicijų grąžos maksimizavimas. Sandorio šalies kredito rizika valdoma sudarant sandorius tik su patikimomis finansinėmis institucijomis (arba tokių institucijų dukterinėmis bendrovėms), turinčiomis ilgalaikio skolinimosi užsienio valiuta kredito reitingą ne žemesnį nei A- pagal „Fitch Ratings“ agentūrą (arba kitų tarptautinių kredito reitingų agentūrų atitikmenį). 2022 m. metinis pranešimas / Patronuojančiosios bendrovės finansinės ataskaitos / Aiškinamasis raštas Turinys » 405 / 468 Maksimali kredito rizika lygi likutinei finansinio turto vertei bei nominaliai suteiktų garantijų vertei. mln. Eur Pasta- bos 2022 m. gruodžio 31 d. 2021 m. gruodžio 31 d. Finansinis turtas, apskaitomas amortizuota savikaina: Suteiktos ilgalaikės paskolos 15.2 1 530,1 1 088,4 Prekybos gautinos sumos 0,8 0,5 Kitos gautinos sumos 16 - 100,5 Suteiktos trumpalaikės paskolos 17 227,8 136,5 Pinigai ir pinigų ekvivalentai 20 24,8 125,3 Finansinis turtas, vertinamas TVPN pelno (nuostolių) ataskaitoje Gautina suma už LITGRID AB pardavimą 16.1 - 84,1 Inovacijų fondas KŪB „Smart Energy Fund powered by Ignitis Group“ 18 20,6 25,1 1 804,1 1 560,4 Nebalansiniai įsipareigojimai: Atviros garantijos 26 379,4 356,8 Iš viso 2 183,5 1 917,2 4.2.3 Li kvidumo rizika Likv idumo rizika valdoma planuojant būsimus patronuojančiosios bendrovės pinigų srautus ir užtikrinant, kad patronuojančioji bendrovė visada turėtų pakankamai lėšų, pasirašytų kredito sutarčių bei sąskaitų perviršių, užtikrinančių įprastinę patronuojančiosios bendrovės veiklą. Refinansavimo rizika valdoma užtikrinant, kad paskolos, mokėtinos per tam tikrą laikotarpį, būtų padengtos turimais pinigais, per šį laikotarpį laukiamu Grupės įmonių veiklos pinigų srautu ir nepanaudotų kreditų, kurie turi būti grąžinti vėlesniais laikotarpiais, suma. Patronuojančiosios bendrovės likvidumo rodiklis (trumpalaikio turto iš viso / per vienerius metus mokėtinų sumų ir įsipareigojimų iš viso) 2022 m. gruodžio 31 d. sudarė 12,66 (2021 m. gruodžio 31 d. – 25,01). 2022 m. gruodžio 31 d. patronuojančioji bendrovė turi 269 mln. Eur (2021 m. gruodžio 31 d. – 110 mln. Eur) nepanaudoto skolinimosi galimybių rezervą. Siekiant paremti Grupės įmonių įsipareigojimų vykdymą kredito įstaigoms ir kitiems kreditoriams, patronuojančioji bendrovė 2022 m. gruodžio 31 d. yra suteikusi 379,4 mln. Eur vertės garantijas (2021 m. gruodžio 31 d. – 352,4 mln. Eur) (26.1 pastaba). Toli au lentelėje pateikta informacija apie patronuojančiosios bendrovės finansinius įsipareigojimus pagal grupes: mln. Eur Pastabos 2022 m. gruodžio 31 d. 2021 m. gruodžio 31 d. Mokėtinos sumos, vertinamos amortizuota savikaina Paskolos ir obligacijos 23 1 122,9 897,6 Nuomos įsipareigojimai 16,0 17,8 Prekybos mokėtinos sumos 1,1 1,0 Kitos trumpalaikės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai 25 5,1 5,3 Iš viso 1 145,1 921,7 Toli au lentelėje pateikta informacija apie patronuojančiosios bendrovės finansinių ir nebalansinių įsipareigojimų grąžinimo terminus pagal sutartis (imant finansinių įsipareigojimų, kuriems skaičiuojamos palūkanos, nediskontuotus pinigų srautus, ir kitų finansinių įsipareigojimų likutinę vertę): mln. Eur 2022 m. Iš viso Iki 3 mėnesių Nuo 3 mėn. iki 1 metų Nuo 1 iki 5 metų Po 5 metų Paskolos ir obligacijos 1,8 23,6 523,8 689,9 1 239,1 Nuomos įsipareigojimai 0,5 1,5 7,8 7,2 17,0 Prekybos mokėtinos sumos - 1,1 - - 1,1 Kitos mokėtinos sumos - 5,1 - - 5,1 Iš viso 2,3 31,3 531,6 697,1 1 262,3 mln. Eur 2021 m. Iš viso Iki 3 mėnesių Nuo 3 mėn. iki 1 metų Nuo 1 iki 5 metų Po 5 metų Paskolos ir obligacijos 4,3 22,2 69,6 911,9 1 008,0 Nuomos įsipareigojimai 2,3 6,9 19,0 - 28,2 Prekybos mokėtinos sumos ir ilgalaikės skolos tiekėjams 1,0 - - - 1,0 Iš viso 7,6 29,1 88,6 911,9 1 037,2 Turinys » 406 / 468 2022 m. metinis pranešimas / Patronuojančiosios bendrovės finansinės ataskaitos / Aiškinamasis raštas 5 Svarbūs apskaitiniai vertinimai ir sprendimai, naudojami rengiant finansines ataskaitas Vertinimai ir sprendimai nuolat peržiūrimi ir įvertinami remiantis praeities patirtimi bei kitais veiksniais, įskaitant būsimų įvykių tikimybę, kuri laikoma pagrįsta tam tikromis aplinkybėmis. Rengiant finansines ataskaitas pagal TFAS, vadovybei reikia padaryti tam tikras prielaidas ir įvertinimus, kurie turėjo įtakos pateiktoms turto, įsipareigojimų, pajamų bei sąnaudų sumoms bei neapibrėžtumų atskleidimui. Prielaidų vertinimų ir sprendimų pasikeitimai ateityje galėtų turėti reikšmingos įtakos šioms patronuojančiosios bendrovės finansinėms ataskaitoms. Šioje pastaboje aprašyti tik svarbūs apskaitiniai vertinimai ir sprendimai, naudojami rengiant finansines ataskaitas. Kiti naudojami apskaitiniai įvertinimai ir sprendimai pateikti kitose šių finansinių ataskaitų pastabose. 5.1 K limato kaitos įtaka Patronuojančioji bendrovė ypatingą dėmesį skiria galimam klimato kaitos ir su ja susijusių ekonominių, pereinamojo laikotarpio pokyčių poveikiui patronuojančiosios bendrovės veiklai atskleisti. Poveikis, susijęs su klimato kaita, gali atsirasti dėl fizinių (ekstremalių) klimato pakeitimų ir dėl valstybių siekio pereiti prie Žaliojo kurso susitarimo (angl. Green deal), kuris gali lemti papildomų reikalavimų energetikos sektoriuje: atitiktis naujai reguliacinei aplinkai; naujų technologijų diegimas; reputacinių rizikų valdymas; reakcija į rinkos paklausos pokyčius dėl žalios energijos sprendimų. Daugiau apie klimato kaitos poveikį ir patronuojančiosios bendrovės klimato kaitos valdymą skaitykite metinio pranešimo skyriuje „5.4 Veiksmai klimato srityje“. Rengiant šias finansines ataskaitas buvo atsižvelgta į klimato kaitą ir tikslą pasiekti nulinį balansą. Rengiant šias finansines ataskaitas buvo atsižvelgta į: Kli mato kaitos poveikis investicijoms į dukterines įmones ir suteiktoms paskoloms Kiek vienais metais patronuojančioji bendrovė įvertina, ar yra investicijų į dukterines įmones vertės sumažėjimo požymių (5.2 pastaba). Investicijų į dukterines įmones vertės sumažėjimo požymių, reikšmingo klimato kaitos poveikio patronuojančiosios bendrovės prielaidoms, naudojamoms vertinant atsiperkamąją vertę, nėra; nėra poreikio atlikti klimato rizikos poveikio jautrumo analizės, atsižvelgiant į padarytas prielaidas. Be to, patronuojančioji bendrovė įvertino, ar dukterinių įmonių kredito rizika dėl klimato padidėjo, ir nenustatė požymių bei neturi informacijos apie tai, kad pavienių paskolų gavėjo kredito rizika būtų reikšmingai padidėjusi. Taigi patronuojančiosios bendrovės vadovybė pagrįstai nesitiki, kad klimato kaita turės reikšmingos įtakos investicijų į dukterines įmones ir gautinų paskolų sumoms. Kli mato kaitos poveikis rizikos atidėjiniui Patr onuojančiosios bendrovės vadovybė nemano, kad yra rizikos ar galimų įsipareigojimų atidėjinių, į kuriuos reikėtų atsižvelgti finansinėse ataskaitose, susijusių su galimais ginčais, konkrečiais teisės aktų reikalavimais, kuriais siekiama sumažinti žalą aplinkai, sankcijomis, susijusiomis su aplinkosaugos reikalavimų nesilaikymu, sutartimis, kurios gali tapti nenaudingos, galimais restruktūrizavimo darbais, kuriais siekiama privalomų klimato tikslų. Būsi mo klimato kaitos reguliavimo poveikis šiuo metu pateiktoms patronuojančiosios bendrovės turto ir įsipareigojimų sumoms nėra reikšmingas. 5.2 I nvesticijų vertės sumažėjimas 2022 m. gruodžio 31 d. patronuojančioji bendrovė įvertino, ar yra kokių nors požymių, kad investicijų į dukterines įmones vertė gali būti sumažėjusi. Patronuojančioji bendrovė atsižvelgė į informaciją iš išorinių ir vidinių informacijos šaltinių. Siek iant nustatyti, ar yra vertės sumažėjimo požymių, vertinama, ar egzistuoja bent viena iš toliau išvardytų sąlygų (išskyrus naujai įsteigtas bendroves): 1. faktinė koreguota EBITDA (angl. Earnings Before Interests Taxes Depreciations and Amortizations, t. y. pelnas prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą ir amortizaciją) yra mažesnė nei biudžetuota koreguota EBITDA; 2. faktinis koreguotas grynasis pelnas yra mažesnis nei išmokėtų dividendų suma; 3. investicijų likutinė vertė yra didesnė nei grynojo turto likutinė vertė. Jei, prieš atliekant vertės sumažėjimo testą nustatoma, kad egzistuoja bent viena iš šių išvardytų sąlygų, atliekama papildoma analizė, kad galima būtų nustatyti, ar dabartinės sąlygos rodo vertės sumažėjimo požymių. Be t o, vadovybė įvertino, ar ataskaitiniu laikotarpiu nebuvo reikšmingų neigiamų technologinės, rinkos, ekonominės ar teisinės aplinkos, kurioje veikia dukterinės įmonės, pokyčių. Vadovy bė nenustatė jokių investicijų vertės sumažėjimo požymių ir padarė išvadą, kad 2022 m. gruodžio 31 d. investicijoms į dukterines įmones nereikalingas nei papildomas vertės sumažėjimas, nei vertės sumažėjimo atstatymas (14 pastaba). 5.3 I novacijų fondas KŪB „Smart Energy Fund powered by Ignitis Group“ 2017 m. liepos 26 d. patronuojančioji bendrovė pasirašė komanditinės ūkinės bendrijos „Smart Energy Fund by Ignitis Group“ (toliau – Bendrija) steigimo sutartį su UAB „Contrarian Ventures“. Inovacijų fondas KŪB „Smart Energy Fund powered by Ignitis Group“ (toliau – SEF) investuoja į startuolius, kuriančias naujas technologijas energetikos technologijų ir kitose srityse. Remiantis steigimo sutartimi, yra vienas tikrasis narys – UAB „Contrarian Ventures“, kuris veikia SEF vardu, turi teisę valdyti SEF, priima sprendimus dėl SEF reikalų tvarkymo ir sudaro sandorius SEF vardu. Visi kiti SEF nariai (įskaitant patronuojančiąją bendrovę) veikia pagal partnerystės dalyvio sutartį. Investicinius sprendimus priima ir tvirtina Investicijų komitetas, kurį sudaro tik pagrindiniai dalininkai, kurie yra UAB „Contrarian Ventures“ akcininkai. Vadovybės nuomone, patronuojančioji bendrovė neturi Bendrijos kontrolės. Nes partnerystės sąlygomis patronuojančioji bendrovė neturi įgaliojimų valdyti SEF veiklos, nes patronuojančioji bendrovė nėra SEF partnerė, sprendimai dėl investavimo yra priimami remiantis SEF. Investavimo strategija arba yra tvirtinami Investicijų komiteto, kuriame patronuojančioji bendrovė yra tik stebėtoja. 2022 m. investicijų į Inovacijų fondą KŪB „Smart Energy Fund powered by Ignitis Group“ likutinės vertės pasikeitimas sudarė (4,5) mln. Eur (2021 m. – 20,2 mln. Eur). Turinys » 407 / 468 2022 m. metinis pranešimas / Patronuojančiosios bendrovės finansinės ataskaitos / Aiškinamasis raštas Per 2022 m. Inovacijų fondo KŪB „Smart Energy Fund powered by Ignitis Group“ 6,2 mln. Eur tikrosios vertės sumažėjimo nuostolių pripažinti ir parodyti pelno (nuostolių) ataskaitos straipsnyje „Finansinės sąnaudos“ (2021 m. – 15,9 mln. Eur pelnas parodytas pelno (nuostolių) ataskaitos straipsnyje „Finansinės pajamos“). Šio finansinio turto tikroji vertė nustatoma atsižvelgiant į naujausius investavimo etapus arba kitus naujausius įvykius ir duomenis (28 pastaba). Likęs pokytis susijęs su 2022 m. atliktomis naujomis investicijomis, kurių suma – 1,5 mln. Eur, ir kitomis fondo išlaidomis bei išmokomis – 0,2 mln. Eur (2021 m. gruodžio 31 d. – 2021 m. atliktos naujos investicijos sudarė 3,5 mln. Eur, o perklasifikavimas iš ilgalaikių gautinų sumų – 0,8 mln. Eur). Tikroji vertė atitinka 3-ąjį tikrosios vertės nustatymo hierarchijos lygį. 5. 4 Opciono sutartis dėl UAB „Kauno kogeneracinė jėgainė“ akcijų 2022 m. gruodžio 31 d. patronuojančiajai bendrovei priklausė 51 proc. UAB „Kauno kogeneracinė jėgainė“ (toliau – Kauno KJ) akcijų, o likusios 49 proc. akcijų priklauso UAB „Gren Lietuva“. A bu akcininkai pasirašė Akcininkų sutartį, kurioje nustatyta, kad svarbūs verslo valdymo sprendimai vienbalsiai turi tvirtinti akcininkai ir (arba) Valdyba, kurią sudaro vienodas abejų akcininkų atstovų skaičius bei vienas nepriklausomas narys. Tuo atveju, jeigu akcininkai nepasiektų bendros nuomonės aklavietės situacijoje, patronuojančiajai bendrovei numatyta opciono teisė įsigyti (pasirinkimo pirkti sandoris) visas UAB „Gren Lietuva“ turimas Kauno KJ akcijas, tuo tarpu UAB „Gren Lietuva“ numatyta opciono teisė parduoti (pasirinkimo parduoti sandoris) visas turimas Kauno KJ akcijas patronuojančiajai bendrovei už kainą, kurios apskaičiavimas apibrėžtas akcininkų sutartyje. P atronuojančiosios bendrovės vadovybės vertinimu, pasirinkimo pirkti sandoris yra išvestinė finansinė priemonė. Pasirinkimo sandoris vykdomas suma, kuri yra apytiksliai lygi susijusių akcijų tikrajai vertei sandorio dieną (tiek pasirinkimo pirkti, tiek parduoti sandoris). Vadovybės vertinimu, išvestinės finansinės priemonės tikroji vertė nėra reikšminga. 5. 5 Priskaitytinos skolinimosi palūkanų normos apskaičiavimas Patronuojančioji bendrovė negali lengvai nustatyti nuomos sutartyje numatytos palūkanų normos, todėl ji taiko priskaitytiną skolinimosi palūkanų normą (toliau – PSPN) nuomos įsipareigojimams įvertinti. PSPN – palūkanų norma, kurią patronuojančioji bendrovė turėtų mokėti, kad su panašiomis garantijomis panašiam laikotarpiui pasiskolintų lėšų, būtinų turtui, kurio vertė panaši į naudojimo teise valdomo turto vertę, įsigyti panašiomis ekonominėmis sąlygomis. Vidutinė skolinimosi palūkanų norma, nustatyta 2022 m. naujoms reikšmingoms sutartims – 1,4 proc. 2022 m. metinis pranešimas / Patronuojančiosios bendrovės finansinės ataskaitos / Aiškinamasis raštas Turinys » 408 / 468 6 Pajamos pagal sutartis su klientais mln. Eur 2022 m. 2021 m. Valdymo mokesčio pajamos 3,0 2,8 Kitos pajamos pagal sutartis su klientais - 0,4 Iš viso 3,0 3,2 Patr onuojančiosios bendrovės pajamas pagal sutartis su klientais per 2022 ir 2021 m. daugiausia sudarė konsultavimo ir valdymo paslaugų, suteiktų dukterinėms įmonėms, pajamos. Patr onuojančioji bendrovė nepateikia informacijos apie segmentus, nes turi tik vieną segmentą. Visi pat ronuojančiosios bendrovės veiklos įsipareigojimai įvykdomi per laikotarpį. Patr onuojančiosios bendrovės pajamų pagal sutartis su klientais likučiai: mln. Eur 2022 m. gruodžio 31 d. 2021 m. gruodžio 31 d. Prekybos gautinos sumos 0,8 0,4 7 Dividendai 7.1 Patronuojančiosios bendrovės paskelbti dividendai mln. Eur 2022 m. 2021 m. AB „Ignitis grupė“ 89,0 86,8 43,8 m ln. Eur dividendų už 2021 m. antrąjį pusmetį buvo patvirtinti 2022 m. kovo 29 d. eiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime, 45,2 mln. Eur dividendų už 2022 m. pirmąjį pusmetį buvo patvirtinti 2022 m. rugsėjo 29 d. neeiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime. Iš viso 2022 m. patronuojančioji bendrovė pinigais išmokėjo 87,8 mln. Eur dividendų (2021 m. – 86,8 mln. Eur). Pask elbti dividendai vienai akcijai: Paskelbimo data Laikotarpis, už kurį dividendai skiriami Dividendai, tenkantys vienai akcijai, Eur Paskelbtų dividendų suma, mln. Eur 2022 m. rugsėjo mėn. 2022 m. I pusmetis 0,624 45,2 2022 m. kovo mėn. 2021 m. II pusmetis 0,600 43,8 Iš viso paskelbta per 2022 metus 89,0 2021 m. rugsėjo mėn. 2021 m. I pusmetis 0,589 43,8 2021 m. kovo mėn. 2020 m. II pusmetis 0,579 43,0 Iš viso paskelbta per 2020 metus 86,8 7.2 P atronuojančiosios bendrovės gauti dividendai 2022 m. patronuojančiosios bendrovės iš Grupės įmonių gauti dividendai: Paskelbimo data Dividendus paskelbusi įmonė Laikotar- pis, už kurį dividendai skiriami Dividendai, tenkantys vienai akcijai, Eur Paskelbtų dividendų suma Patronuo- jančiai bendrovei priskiria- mos dividendų pajamos Nekontro- liuojančios dalies dividendai 2022-03-31 UAB „Elektroninių mokėjimų agentūra“ 2021 m. 0,1931 0,2 0,2 - 2022-04-29 AB „Ignitis gamyba“ 2021 m. IV ketv. 0,0680 44,0 44,0 - 2022-04-29 AB „Energijos skirstymo operatorius“ 2021 m. 0,0559 50,0 50,0 - 2022-04-29 UAB „Ignitis grupės paslaugų centras“ 2021 m. 0,0173 0,7 0,4 - 2022-05-10 UAB „Gamybos optimizavimas“ 2021 m. 0,1457 0,1 0,1 - 2022-05-23 UAB „Transporto valdymas“ 2021 m. 12,8514 1,0 1,0 - 2022-05-23 UAB „Ignitis renewables“ 2021 m. 80,7850 1,8 1,8 - Iš viso 97,8 97,5 - 2021 m. pat ronuojančiosios bendrovės iš Grupės įmonių gauti dividendai: Paskelbimo data Dividendus paskelbusi įmonė Laikotar- pis, už kurį dividendai skiriami Dividendai, tenkantys vienai akcijai, Eur Paskelbtų dividendų suma Patronuo- jančiai bendrovei priskiria- mos dividendų pajamos Nekontro- liuojančios dalies dividendai 2021-03-30 AB „Energijos skirstymo operatorius“ 2020 m. 0,06 55,5 54,7 0,8 2021-03-25 UAB „Ignitis“ 2020 m. 0,29 39,7 39,7 - 2021-03-30 UAB „Ignitis grupės paslaugų centras“ 2020 m. 0,02 0,7 0,4 - 2021-03-31 AB „Ignitis gamyba“ 2020 m. II pusmetis 0,03 18,8 18,5 0,3 2021-12-21 AB „Ignitis gamyba“ 2021 m. I– III ketv. 0,15 100,4 100,4 - 2021-03-30 Tuuleenergia OÜ 2020 m. 928,0 0,9 0,9 - 2021-03-30 UAB „Transporto valdymas“ 2020 m. 16,15 1,3 1,3 - 2021-05-04 UAB „Ignitis renewables“ 2019–2020 m. 2,2 6,7 6,7 - 2021-04-27 UAB „Energetikos paslaugų ir rangos organizacija“ 2020 m. 0,18 0,2 0,2 - Iš viso 224,2 222,8 1,1 2022 m. metinis pranešimas / Patronuojančiosios bendrovės finansinės ataskaitos / Aiškinamasis raštas Turinys » 409 / 468 7.3 Išmokėti dividendų dydžio priedai 2021 m. kovo 30 d. Lietuvos banko patvirtintame Oficialaus siūlymo cirkuliare nurodyta, kad jeigu 2021 m. balandžio 30 d. įvykusiuose AB „Ignitis gamyba“ ir AB „Energijos skirstymo operatorius“ eiliniuose akcininkų susirinkimuose buvo priimtas sprendimas mokėti šių bendrovių akcininkams dividendus už 2019 m., asmenims, nebesantiems patronuojančiosios bendrovės akcininkais teisių apskaitos dieną dėl to, kad pardavė jiems priklausančias akcijas patronuojančiajai bendrovei, patronuojančioji bendrovė sumokės papildomą priedą (premiją), kurio dydis bus lygus dydžiui dividendų, kuriuos toks akcininkas būtų gavęs proporcingai už savo turėtas ir šio oficialaus siūlymo metu Oficialaus siūlymo teikėjui parduotas akcijas, jeigu būtų buvęs patronuojančiosios bendrovės akcininku teisių apskaitos dieną. Patronuojančioji bendrovė, vadovaudamasi 2021 m. balandžio 30 d. AB „Ignitis gamyba“ akcininkų susirinkimo sprendimu išmokėti dividendus (0,056 Eur už vieną akciją), per 2021 m. gegužę išmokėjo dividendų dydžio papildomus priedus buvusiems AB „Ignitis gamyba“ akcininkams 229 mln. Eur. Patronuojančioji bendrovė, vadovaudamasi 2021 m. balandžio 30 d. AB „Energijos skirstymo operatorius“ akcininkų susirinkimo sprendimu išmokėti dividendus (0,076 Eur už vieną akciją), per 2021 m. gegužę išmokėjo dividendų dydžio papildomus priedus buvusiems AB „Energijos skirstymo operatorius“ akcininkams 1,8 mln. Eur. 8 Kitos sąnaudos mln. Eur 2022 m. 2021 m. Konsultacinės paslaugos 1,8 1,7 Viešųjų ryšių ir rinkodaros paslaugos 1,0 0,9 Personalo vystymas 0,8 0,7 Telekomunikacijų ir IT paslaugos 0,4 0,5 Kitos sąnaudos 1,0 0,5 Iš viso 5,0 4,3 9 Finansinės pajamos mln. Eur 2022 m. 2021 m. Palūkanų pajamos, pripažintos taikant efektyviąją palūkanų normą 41,0 22,7 Inovacijų fondo KŪB „Smart Energy Fund powered by Ignitis Group“ tikrosios vertės pokytis (5.3 pastaba) - 15,9 Iš viso 41,0 38,6 Patronuoj ančioji bendrovė uždirba palūkanų pajamas iš ilgalaikių ir trumpalaikių paskolų, kurių didžiausia dalis suteikta Grupės įmonėms (15.2, 17 pastabos). 2022 metais patronuojančioji bendrovė gavo 31,8 mln. Eur (2021 m. – 20,8 mln. Eur) palūkanų įplaukų pinigais, kurios parodomos pinigų srautų ataskaitos straipsnyje „Gautos palūkanos“. 10 Finansinės sąnaudos mln. Eur 2022 m. 2021 m. Palūkanų sąnaudos 21,6 20,8 Inovacijų fondo KŪB „Smart Energy Fund powered by Ignitis Group“ tikrosios vertės pokytis (5.3 pastaba) 6,2 - Nuomos įsipareigojimų palūkanų ir diskonto sąnaudos 0,2 0,1 Atlygio iš UAB „EPSO-G“ tikrosios vertės pokytis - 2,1 Kitos finansinės veiklos sąnaudos (2,1) 3,2 Iš viso 25,9 26,2 Patronuoj ančioji bendrovė patiria palūkanų sąnaudas dėl ilgalaikių ir trumpalaikių mokėtinų paskolų bei išplatintų obligacijų (23 pastaba). 2022 metais patronuojančioji bendrovė grynaisiais pinigais išmokėjo 19,5 mln. Eur palūkanų (2021 metais – 19,3 mln. Eur), kurios yra parodomos pinigų srautų ataskaitos straipsnyje „Sumokėtos palūkanos“. Turinys » 410 / 468 2022 m. metinis pranešimas / Patronuojančiosios bendrovės finansinės ataskaitos / Aiškinamasis raštas 11 Pelno mokesčiai 11.1 Sumos, pripažintos pelne (nuostoliuose) mln. Eur 2022 m. 2021 m. Ataskaitinio laikotarpio pelno mokesčio sąnaudos (pajamos) 1,8 0,1 Atidėtojo mokesčio sąnaudos (pajamos) 1,4 (0,4) Pelno mokesčio sąnaudos (pajamos), apskaitytos pelne (nuostoliuose) 3,2 (0,3) 11.2 Pel no mokesčio tarifo sutikrinimas Pelno m okestis, apskaičiuotas patronuojančiosios bendrovės pelnui prieš apmokestinimą, skiriasi nuo teorinės sumos, kuri susidarytų taikant patronuojančiajai bendrovei taikytiną pelno mokesčio tarifą: mln. Eur 2022 m. 2022 m. 2021 m. 2021 m. Pelnas (nuostoliai) prieš apmokestinimą 105,7 231,3 Pelno mokesčio sąnaudos (pajamos) taikant 15 proc. tarifą 15,00% 15,9 15,00% 34,7 Apmokestinamojo pelno nemažinančios sąnaudos 1,32% 1,4 0,53% 1,2 Neapmokestinamos pajamos (13,30%) (14,1) (15,71%) (36,3) Pelno mokesčio sąnaudos (pajamos) 3,02% 3,2 (0,13%) (0,3) 12 Pelnas, tenkantis vienai akcijai Patronuoj ančiosios bendrovės pelną, tenkantį vienai akcijai, ir sumažintą pelną, tenkantį vienai akcijai, sudaro: mln. Eur 2022 m. 2021 m. Grynasis pelnas 102,5 231,6 Akcijų nominaliąja verte skaičiaus svertinis vidurkis 72 599 599 74 232 665 Pagrindinis pelnas, tenkantis vienai akcijai 1,41 3,12 Sumažintas pelnas, tenkantis vienai akcijai 1,41 3,12 Pagrindi nis ir sumažintas pelnas, tenkantis vienai akcijai, buvo apskaičiuotas pagal vidutinį svertinį paprastųjų akcijų skaičių, kuris 2022 m. gruodžio 31 d. buvo 72 599 599 vnt. (2021 m. gruodžio 31 d. – 74 232 665), nes 2021 m. gruodžio 16 d. ir 2022 m. balandžio 29 d. patronuojančioji bendrovė įsigijo savų akcijų. Savos akcijos nėra laikomos neapmokėtomis, todėl laikotarpiu, kuriuo jas valdo patronuojančioji bendrovė, šios akcijos neįtrauktos į neapmokėtų akcijų skaičių. 2022 m. rugpjūčio 9 d. patronuojančioji bendrovė sumažino savo akcinį kapitalą anuliuodama įsigytas savas akcijas (21.4 pastaba). 13 Naudojimo teise valdomas turtas mln. Eur Pastatai Transporto priemonės Iš viso 2020 m. gruodžio 31 d. Įsigijimo savikaina 0,4 0,2 0,6 Sukauptas nusidėvėjimas - (0,1) (0,1) Likutinė vertė 0,4 0,1 0,5 Likutinė vertė 2021 m. sausio 1 d. 0,4 0,1 0,5 Įsigijimai 18,0 0,1 18,1 Nurašymai (0,3) - (0,3) Nusidėvėjimas (0,6) (0,1) (0,7) Likutinė vertė 2021 m. gruodžio 31 d. 17,5 0,1 17,6 2021 m. gruodžio 31 d. Įsigijimo savikaina 18,0 0,2 18,2 Sukauptas nusidėvėjimas (0,5) (0,1) (0,6) Likutinė vertė 17,5 0,1 17,6 Likutinė vertė 2022 m. sausio 1 d. 17,5 0,1 17,6 Nusidėvėjimas (1,8) (0,1) (1,9) Likutinė vertė 15,7 - 15,7 2022 m. gruodžio 31 d. Įsigijimo savikaina 18,0 0,2 18,2 Sukauptas nusidėvėjimas (2,3) (0,2) (2,5) Likutinė vertė 15,7 - 15,7 Patronuoj ančiosios bendrovės naudojimo teise valdomą turtą daugiausia sudaro biuro patalpų nuomos sutartys. Sutartys galioja iki 2031 m. 13.1 Sąnaudos, susijusios su nuomos sutartimis, pripažįstamos pelno (nuostolių) ir kitų bendrųjų pajamų ataskaitoje Toliau pateikiamos patronuojančiosios bendrovės nuomos sutarčių sąnaudos, apskaitytos pelno (nuostolių) ir kitų bendrųjų pajamų ataskaitoje: mln. Eur 2022 m. 2021 m. Nusidėvėjimas 1,8 0,7 Priskaičiuotų palūkanų sąnaudos 0,2 0,1 Trumpalaikės nuomos sąnaudos (kitos sąnaudos) 0,1 0,1 Nuomos sąnaudos iš viso 2,1 0,9 13.2 At einančių laikotarpių sąnaudos, susijusios su nuomos sutartimis mln. Eur 2022 m. gruodžio 31 d. 2021 m. gruodžio 31 d. Ateinančių laikotarpių sąnaudos, susijusios su trumpalaike nuoma 0,1 0,1 Dar neprasidėjusi nuoma, kuriai nuomininkas yra įsipareigojęs - - Ateinančių laikotarpių nuomos sąnaudos, iš viso 0,1 0,1 Turinys » 411 / 468 2022 m. metinis pranešimas / Patronuojančiosios bendrovės finansinės ataskaitos / Aiškinamasis raštas 14 Investicijos į dukterines įmones Toliau pateikiama informacija apie patronuojančiosios bendrovės investicijas į dukterines įmones 2022 m. gruodžio 31 d.: mln. Eur Įsigijimo savikaina Vertės sumažėjimas Likutinė vertė Bendrovės valdoma nuosavybės dalis, proc. Grupės valdoma efektyvi nuosavybės dalis, proc. Dukterinės įmonės: AB „Energijos skirstymo operatorius“ 750,4 - 750,4 100,00 100,00 AB „Ignitis gamyba“ 321,2 - 321,2 100,00 100,00 UAB „Ignitis renewables“ 54,2 - 54,2 100,00 100,00 UAB Vilniaus kogeneracinė jėgainė 52,3 - 52,3 100,00 100,00 UAB „Ignitis“ 47,1 - 47,1 100,00 100,00 UAB Kauno kogeneracinė jėgainė 20,4 - 20,4 51,00 51,00 UAB „Ignitis grupės paslaugų centras“ 6,0 - 6,0 50,47 100,00 UAB „Transporto valdymas“ 2,4 - 2,4 100,00 100,00 UAB „Elektroninių mokėjimų agentūra“ 0,8 - 0,8 100,00 100,00 UAB „Gamybos optimizavimas“ 0,4 - 0,4 100,00 100,00 1 255,2 - 1 255,2 Toli au pateikiama informacija apie patronuojančiosios bendrovės investicijas į dukterines įmones 2021 m. gruodžio 31 d.: mln. Eur Įsigijimo savikaina Vertės sumažėjimas Likutinė vertė Bendrovės valdoma nuosavybės dalis, proc. Grupės valdoma efektyvi nuosavybės dalis, proc. Dukterinės įmonės: AB „Energijos skirstymo operatorius“ 750,4 - 750,4 100,00 100,00 AB „Ignitis gamyba“ 321,2 - 321,2 100,00 100 00 UAB „Ignitis renewables“ 54,2 - 54,2 100,00 100,00 UAB Vilniaus kogeneracinė jėgainė 52,3 - 52,3 100,00 100,00 UAB „Ignitis“ 47,1 - 47,1 100,00 100,00 UAB Kauno kogeneracinė jėgainė 20,4 - 20,4 51,00 51,00 UAB „Ignitis grupės paslaugų centras“ 6,0 - 6,0 50,47 100,00 UAB „Transporto valdymas“ 2,4 - 2,4 100,00 100,00 UAB „Elektroninių mokėjimų agentūra“ 1,4 - 1,4 100,00 100,00 UAB „Gamybos optimizavimas“ 0,4 - 0,4 100,00 100,00 UAB „NT Valdos“ 4,0 (3,9) 0,1 100,00 100,00 UAB „Energetikos paslaugų ir rangos organizacija“ 23,0 (23) - 100,00 100,00 1 282,8 (26,9) 1 255,9 2022 m. metinis pranešimas / Patronuojančiosios bendrovės finansinės ataskaitos / Aiškinamasis raštas Turinys » 412 / 468 Patronuojančiosios bendrovės investicijų pokyčiai per metus buvo tokie: mln. Eur 2022 m. 2021 m. Likutinė vertė sausio 1 d. 1 255,9 1 239,0 Nekontroliuojančios dalies nuosavybės įsigijimas - 19,0 Investicijų nurašymas (0,1) Įstatinio kapitalo ir akcijų priedų padidėjimas dukterinėse įmonėse - 9,5 Įstatinio kapitalo sumažėjimas dukterinėse įmonėse (0,6) (5,0) Perklasifikavimas (į) / iš turto, skirto parduoti - (6,6) Likutinė vertė gruodžio 31 d. 1 255,2 1 255,9 2022 metai s nebuvo sumokėtų sumų už investicijų į dukterines įmones įsigijimą ir nuostolių dengimą. Reikš mingų patronuojančiosios bendrovės investicijų į dukterines įmones pokyčių 2022 m. nebuvo. 14.1 Investicijų į dukterines įmones vertės sumažėjimo patikrinimas 2022 m. gruodžio 31 d. patronuojančioji bendrovė nenustatė jokių investicijų į dukterines įmones vertės sumažėjimo požymių. 2021 m. gruodžio 31 d. patronuojančioji bendrovė atliko šių dukterinių įmonių vertės sumažėjimo patikrinimą: AB „Energijos skirstymo operatorius“ ir UAB „Ignitis“. 2022 m. gruodžio 31 d. patronuojančioji bendrovė peržiūrėjo ir įvertino pagrindines prielaidas, taikytas atliekant 2021 m. gruodžio 31 d. vertės sumažėjimo patikrinimą, ir nenustatė jokių reikšmingų šių prielaidų pokyčių. AB „Energijos skirstymo operatorius“ 2021 m. vertės sumažėjimo patikrinime naudotos šios pagrindinės prielaidos: 1. pinigų srautai elektros ir dujų skirstymo veiklai planuoti iki 2036 metų; 2. taikoma elektros ir dujų skirstymo veiklos ilgalaikių investicijų prognozei bei finansavimui pagal atnaujintą Grupės 10 metų investicijų planą; 3. pinigų srautams diskontuoti naudotos diskonto normos: 3.1 elektros skirstymo veikla – 3,78 proc. po mokesčių (4,45 proc. – iki mokesčių) (2021 m. gruodžio 31 d. – 4,33 proc. (5,09 proc. – iki mokesčių)); 3.2 dujų skirstymo veikla – 3,81 proc. po mokesčių (4,48 proc. – iki mokesčių) (2021 m. gruodžio 31 d. – 4,33 proc. (5,09 proc. – iki mokesčių)); 4. naudota WACC (reguliatoriaus nustatoma grąžos norma): 4.1 dujų skirstymo veiklai 2022–2023 m. – 3,98 proc., nuo 2024 m. – 4,48 proc. (lygi ikimokestinei diskonto normai). (2020 m. gruodžio 31 d. atitinkamai: 2021–2023 m. – 3,90 proc. (reguliatoriaus nustatoma 2021 m.), nuo 2024 m. – 5,09 proc. (lygi ikimokestinei diskonto normai)); 4.2 elektros skirstymo veiklai 2022–2026 m. – 4,16 proc., nuo 2027 m. – 4,45 proc. (lygi ikimokestinei diskonto normai. (2020 m. gruodžio 31 d. atitinkamai: 2021 – 5,34 proc. (reguliatoriaus nustatyta), 2022–2029 m. – 4,34 proc. (vidurkis tarp VERT dujų sektoriui naujam reguliavimo periodui 2019 metais nustatytos (3,59 proc.), nuo 2027 m. ilguoju laikotarpiu planuojamos elektros sektoriuje ikimokestinio investicijų grąžos dydžio – 5,09 proc.); 5. elektros skirstymo veiklai papildoma tarifo dedamoji elektros energijos skirstymo pajamas kasmet padidintų 28 mln. Eur. vadovybės vertinimu, papildoma dedamoji išliks per visą prognozuojamą laikotarpį (2022–2036 m.), tačiau vertinant konservatyviai į tęstinės vertės skaičiavimą ji nėra įtraukta; 6. elektros skirstymo veiklai apskaičiuota grąžos korekcija už 2018–2020 m. (116 mln. Eur) ir prognozuojama 44 mln. Eur, mažins dukterinės bendrovės pajamas: 2022–2026 m. – 6,5 mln. Eur ir 2032–2036 m. – 154 mln. Eur ir papildomai bus skaičiuojamos palūkanos kasmet nuo negrąžintos dalies. Patronuoj ančiosios bendrovės vadovybės reikšmingos prielaidos ir jų jautrumas nurodyti toliau: - jei Reguliatorius nuspręstų nepaskirstyti 28 mln. Eur papildomos dedamosios kasmet investicijų finansavimui: - pasibaigus 2022–2026 m. reguliaciniam laikotarpiui. Grupės pajamos 2027–2036 m. laikotarpiu sumažėtų 280 mln. Eur, todėl elektros energijos veiklos PGV tikroji vertė sumažėtų 195 mln. Eur; - pasibaigus 2022–2026 ir 2027–2031 m. reguliaciniams laikotarpiams. Grupės pajamos 2032–2036 m. laikotarpiu sumažėtų 140 mln. Eur, todėl elektros energijos veiklos PGV tikroji vertė sumažėtų 90 mln. Eur. UAB „Ignitis“ 2021 m. vertės sumažėjimo patikrinime naudotos šios pagrindinės prielaidos: 1. pinigų srautai planuoti iki 2031 metų; 2. diskontuojant pinigų srautus naudota 5,7 proc. diskonto norma (po mokesčių) (6,7 proc. iki mokesčių). 14.2 In vesticijų į dukterines įmones pinigų srautai Patronuoj ančiosios bendrovės investicijų į dukterines įmones pinigų srautams įtaką dariusių veiksnių suderinimas su pinigų srautų ataskaitoje pateikiamais duomenimis: mln. Eur 2022 m. gruodžio 31 d. 2021 m. gruodžio 31 d. Kapitalo susigrąžinimas iš dukterinių įmonių 1,2 5,0 Dukterinių įmonių akcijų supirkimas - (19,0) Iš viso 1,2 (14,0) 2022 m. metinis pranešimas / Patronuojančiosios bendrovės finansinės ataskaitos / Aiškinamasis raštas Turinys » 413 / 468 15 Ilgalaikės gautinos sumos mln. Eur 2022 m. gruodžio 31 d. 2021 m. gruodžio 31 d. Suteiktos paskolos 1 530,2 1 088,3 Kitos ilgalaikės gautinos sumos - 0,1 Iš viso 1 530,2 1 088,4 Atimti: atidėjinys nuostoliams - - Likutinė vertė 1 530,2 1 088,4 15.1 S uteiktų paskolų ir kitų ilgalaikių gautinų sumų tikėtini kredito nuostoliai Patr onuojančioji bendrovė 2022 m. gruodžio 31 d. įvertino, ar ilgalaikių ir trumpalaikių paskolų gavėjų kredito rizika reikšmingai padidėjo, ir nenustatė požymių bei neturi informacijos apie tai, kad pavienių paskolų gavėjo kredito rizika būtų reikšmingai padidėjusi. Dėl to nei ilgalaikėms, nei trumpalaikėms paskoloms nebuvo pripažinti tikėtini galiojimo laikotarpio kredito nuostoliai (15.2, 17 pastabos). 15.2 S uteiktos paskolos Patronuojančiosios bendrovės suteiktas paskolas 2022 m. gruodžio 31 d. sudaro paskolos, išduotos dukterinėms įmonėms: mln. Eur 2022 m. gruodžio 31 d. 2021 m. gruodžio 31 d. Per vienerius metus (17 pastaba) 205,4 125,1 Nuo 1 ir 2 metų 7,9 6,8 Nuo 2 iki 5 metų 247,4 47,1 Po 5 metų 1 274,8 1 034,4 Likutinė vertė 1 735,5 1 213,4 2022 m. gruodžio 31 d. suteiktų paskolų su kintama palūkanų norma buvo 85,9 mln. Eur (2021 m. gruodžio 31 d. – 79,4 mln. Eur), o su fiksuota palūkanų norma – 1 649,6 mln. Eur (2021 m. gruodžio 31 d. – 1 134,0 mln. Eur). UAB „Transporto valdymas“ suteiktos paskolos termino pratęsimas Dukt erinei įmonei UAB „Transporto valdymas“ suteikta paskola buvo perklasifikuota į ilgalaikes paskolas, nes 2022 m. vasario 2 d. pasirašius paskolos pakeitimą, grąžinimo terminas pratęstas iki 2025 m. rugsėjo 30 d. Nauja paskola AB „Energijos skirstymo operatorius“ 2022 m. balandžio 20 d. patronuojančioji bendrovė ir AB „Energijos skirstymo operatorius“ pasirašė paskolos sutartį, kuria patronuojančioji bendrovė suteikė 73,0 mln. Eur paskolą. Paskola bus suteikta panaudojant iš Europos investicijų banko gautas lėšas. Galutinis Paskolos grąžinimo terminas – 2038 m. vasario 14 d. Šia sutartimi nėra numatyta papildomų įsipareigojimų įvykdymą užtikrinančių priemonių. 2022 m. gruodžio 31 d. paskolos likutis yra 73,0 mln. Eur. 2022 m. rugpjūčio 26 d. patronuojančioji bendrovė dukterinei įmonei AB „Energijos skirstymo operatorius“ suteikė ilgalaikę paskolą, neviršijančią 120,0 mln. Eur; fiksuota palūkanų norma. Galutinis paskolos grąžinimo terminas – 2032 m. balandžio 19 d. Paskolos paskirtis – investicijos į ilgalaikį turtą ir apyvartinio kapitalo poreikiai. 2022 m. gruodžio 31 d. paskolos likutis yra 120,0 mln. Eur. Pask olos pagal lėšų koncentravimo sutartį AB „Ignitis gamyba“ 2022 m. gegužės 12 d. patronuojančioji bendrovė įmonei AB „Ignitis gamyba“ suteikė paskolą pagal lėšų koncentravimo sutartį. Paskolos limitas – 200,0 mln. Eur, grąžinimo terminas – 2023 m. gegužės 12 d. 2022 m. gruodžio 31 d. paskolos likutinė vertė buvo 59,5 mln. Eur. Sutei ktų paskolų tikroji vertė yra atskleista 28 pastaboje. 2022 m. pat ronuojančioji bendrovė padidino dukterinėms įmonėms suteiktas paskolas per Grupės lėšų koncentravimo (angl. cash-pool) platformą nuo 106,2 mln. Eur iki 197,5 mln. Eur. Patr onuojančioji bendrovė 2022 m. gruodžio 31 d. įvertino, ar ilgalaikių ir trumpalaikių paskolų gavėjų kredito rizika reikšmingai padidėjo, ir nenustatė požymių bei neturi informacijos apie tai, kad pavienių paskolų gavėjo kredito rizika būtų reikšmingai padidėjusi. Todėl tikėtini galiojimo laikotarpio kredito nuostoliai (toliau – TKN) nebuvo pripažinti. Kita 2021 m. vasario 1 d. patronuojančioji bendrovė dukterinei įmonei UAB „Ignitis renewables“ suteikė ilgalaikę paskolą, neviršijančią 293,0 mln. Eur; fiksuota palūkanų norma. 2022 m. gruodžio 31 d. šios paskolos likutis yra 205,0 mln. Eur (2021 m. gruodžio 31 d. – 95,0 mln. Eur). 2021 m. lapkričio 23 d. Bendrovė dukterinei įmonei UAB „Ignitis“ suteikė ilgalaikę paskolą, neviršijančią 300,0 mln. Eur; fiksuota palūkanų norma. 2022 m. gruodžio 31 d. šios paskolos likutis yra 300,0 mln. Eur (2021 m. gruodžio 31 d. – 250,0 mln. Eur). 2022 m. metinis pranešimas / Patronuojančiosios bendrovės finansinės ataskaitos / Aiškinamasis raštas Turinys » 414 / 468 16 Kitos gautinos sumos mln. Eur 2022 m. gruodžio 31 d. 2021 m. gruodžio 31 d. Gautinas gyventojų pajamų mokestis už obligacijų palūkanas 0,9 - Gautini dividendai - 100,5 Gautina suma už LITGRID AB pardavimą - 84,1 Iš viso 0,9 184,6 Atimti: atidėjinys nuostoliams - - Likutinė vertė 0,9 184,6 16.1 Gaut ina suma už LITGRID AB akcijų pardavimą 2012 m. pat ronuojančiosios įmonės valdomos LITGRID AB akcijos buvo atlygintinai perduotos naujai įsteigtai uždarajai akcinei bendrovei UAB „EPSO-G“, atsižvelgiant į nepriklausomų vertintojų nustatytą akcijų rinkos vertę. Pagal akcijų pirkimo-pardavimo sutartį iki 2022 m. rugsėjo 30 d. UAB „EPSO-G“ turi padengti skolą Grupei už LITGRID AB akcijas, įsigytas 2012 m. rugsėjo 30 d. Per 2022 m. UAB „EPSO-G“ patronuojančiajai bendrovei grąžino visą 84,1 mln. Eur skolą. 17 Trumpalaikės paskolos mln. Eur 2022 m. gruodžio 31 d. 2021 m. gruodžio 31 d. Paskolos pagal lėšų koncentravimo sutartį (cash-pool) 197,5 106,2 Gautinos palūkanos už paskolas ir išleistas garantijas 22,4 11,4 Trumpalaikės paskolos - 11,0 Ilgalaikių paskolų einamųjų metų dalis 7,9 7,9 Iš viso 227,8 136,5 Atimti atidėjinys nuostoliams - - Likutinė vertė 227,8 136,5 18 Kitas finansinis turtas mln. Eur 2022 m. gruodžio 31 d. 2021 m. gruodžio 31 d. Inovacijų fondas KŪB „Smart Energy Fund powered by Ignitis Group“ (5.3 pastaba) 20,6 25,1 Likutinė vertė 20,6 25,1 19 Kitas turtas mln. Eur 2022 m. gruodžio 31 d. 2021 m. gruodžio 31 d. Grupės mažumos išpirkimui deponuotos lėšos 3,7 3,8 Garantijoms rezervuoti pinigai 0,1 - Lėšos sąlyginio deponavimo sąskaitoje - 16,2 Likutinė vertė 3,8 20,0 20 Pinigai ir pinigų ekvivalentai mln. Eur 2022 m. gruodžio 31 d. 2021 m. gruodžio 31 d. Pinigai bankų sąskaitose 24,8 125,3 Iš viso 24,8 125,3 2022 ir 2021 m. gruodžio 31 d. pinigus ir pinigų ekvivalentus sudarė pinigai banke. Pinigų ir pinigų ekvivalentų tikroji vertė 2022 ir 2021 m. gruodžio 31 d. apytikriai yra lygi jų likutinei vertei. Patronuojančioji bendrovė nėra įkeitusi esamų ir būsimų lėšų. Turinys » 415 / 468 2022 m. metinis pranešimas / Patronuojančiosios bendrovės finansinės ataskaitos / Aiškinamasis raštas 21 Nuosavas kapitalas 21.1 Kapitalo valdymas Kapitalo valdymo tikslais vadovybė naudoja nuosavą kapitalą, kaip nurodyta finansinės būklės ataskaitoje. Pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymą akcinės bendrovės įstatinis kapitalas turi būti ne mažesnis kaip 25 tūkst. Eur, o nuosavas kapitalas turi būti ne mažesnis kaip 50 % bendrovės įstatinio kapitalo. 2022 ir 2021 m. gruodžio 31 d. patronuojančioji bendrovė atitiko kapitalo reguliavimo reikalavimus. 21.2 Įstatinis kapitalas mln. Eur 2022 m. gruodžio 31 d. 2021 m. gruodžio 31 d. Įstatinis kapitalas Paprastosios akcijos 1 616,4 1 658,8 Išleistos ir visiškai apmokėtos paprastosios akcijos 1 616,4 1 658,8 2022 m. gruodžio 31 d. patronuojančiosios bendrovės įstatinis kapitalas sudarė 1 616,4 mln. Eur (2021 m. gruodžio 31 d. – 1 658,8 mln. Eur) ir buvo padalytas į 72 388 960 paprastųjų akcijų, kurių kiekvienos nominalioji vertė – 22,33 Eur (2021 m. gruodžio 31 d. – 74 283 757 paprastosios vardinės akcijos, kurių kiekvienos nominalioji vertė – 22,33 Eur). Akci jų skaičius metų pradžioje ir pabaigoje: 2022 m. 2021 m. Leidžiamų akcijų skaičius sausio 1 d. 74 283 757 74 283 757 Paprastųjų akcijų mažinimas (21.4 pastaba) (1 894 797) - Leidžiamų akcijų skaičius gruodžio 31 d. 72 388 960 74 283 757 21.3 Sa vos akcijos mln. Eur 2022 m. gruodžio 31 d. 2021 m. gruodžio 31 d. Įsigytos savos akcijos - 23,0 Likutinė vertė - 23,0 2022 m. balandžio 19–27 d. patronuojančioji bendrovė per AB „Nasdaq Vilnius“ vertybinių popierių biržos oficialaus siūlymo rinką, tarpininkaujant AB SEB bankui, vykdė paprastųjų vardinių akcijų (toliau – PVA arba savos akcijos) įsigijimą. Savos akcijos įsigytos 2022 m. balandžio 29 d., kai nuosavybė buvo perleista patronuojančiajai bendrovei. Iš viso įsigyta 651 554 vnt. akcijų, kurių bendra vertė 10 mln. Eur (akcijos kaina 15,30 Eur už vnt.). Po to Stabilizavimo vykdytojui „Swedbank“, AB, sumokėtas 4,3 mln. Eur mokestis už stabilizavimo paslaugas pripažintas nepaskirstytajame pelne. Kadangi kaina, už kurią minėtame oficialiame viešajame siūlyme parduoti Stabilizavimo vertybiniai popieriai, buvo mažesnė už Stabilizavimo vertybinių popierių įsigijimo kainą, patronuojančioji bendrovė sumokėjo skirtumą Stabilizavimo vykdytojui. 2021 m. gruodžio 2 d. patronuojančiosios bendrovės valdyba, vadovaudamasi 2021 m. liepos 29 d. įvykusio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu, priėmė sprendimą vykdyti patronuojančiosios bendrovės paprastųjų vardinių akcijų įsigijimą. 2021 m. gruodžio 6–14 d. patronuojančioji bendrovė vykdė paprastųjų vardinių akcijų įsigijimą per AB „Nasdaq Vilnius“ vertybinių popierių biržos oficialaus siūlymo rinką, tarpininkaujant AB SEB banku. Savas akcijas patronuojančioji bendrovė įsigijo 2021 m. gruodžio 16 d., kai nuosavybė buvo perleista patronuojančiajai bendrovei. Buvo įsigyta 1 243 243 akcijos, kurių vienos vertė 18,50 Eur; bendra įsigytų savų akcijų vertė – 23,0 mln. Eur. Po to Stabilizavimo vykdytojui „Swedbank“, AB, sumokėtas 3,7 mln. Eur mokestis už stabilizavimo paslaugas pripažintas nepaskirstytajame pelne. 2022 m. pat ronuojančioji bendrovė anuliavo savas akcijas, įsigytas 2021 ir 2022 m. (21.3 pastaba). 21.4 Ak cinio kapitalo mažinimas 2022 m. rugpjūčio 9 d. patronuojančiosios bendrovės akcinis kapitalas buvo sumažintas anuliuojant PVA, kurias patronuojančioji bendrovė įsigijo dėl stabilizavimo, įvykusio po 2020 m. spalio 5 d. pirminio viešo akcijų siūlymo (toliau – IPO). Mažinant patronuojančiosios bendrovės įstatinį kapitalą buvo anuliuota 1 894 797 vnt. patronuojančiosios bendrovės PVA, kurių kiekvienos nominalioji vertė – 22,33 Eur; jas buvo įsigijusi pati patronuojančioji bendrovė. Bendra nominalioji anuliuotų PVA vertė yra 42,4 mln. Eur. Atitinkamai patronuojančiosios bendrovės įstatinis kapitalas sumažėjo nuo 1 658,8 mln. Eur iki 1 616,4 mln. Eur, o bendras PVA skaičius sumažėjo nuo 74 283 757 iki 72 388 960 vienetų. Sumaži nus patronuojančiosios bendrovės įstatinį kapitalą, PVA laisvoji cirkuliacija sumažėjo iki 25,01 proc. (nuo 26,92 proc. patronuojančiosios bendrovės IPO metu). Atitinkamai padidėjo kiekvieno akcininko valdoma dalis, įskaitant ir daugumos akcininką (Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos finansų ministerijos), kurio vertybinių popierių portfelis siekia 74,99 proc. (padidėjo nuo 73,08 proc.). Turinys » 416 / 468 2022 m. metinis pranešimas / Patronuojančiosios bendrovės finansinės ataskaitos / Aiškinamasis raštas 22 Rezervai 22.1 Privalomasis rezervas Privalomasis rezervas – tai Lietuvos Respublikos įstatymų numatytas privalomas sudaryti rezervas. Bendrovės privalo pervesti į privalomąjį rezervą bent 5 proc. grynojo pelno, kol bendra šio rezervo suma pasiekia 10 proc. įstatinio kapitalo. Privalomasis rezervas negali būti naudojamas dividendams išmokėti ir sudaromas tik būsimiems nuostoliams padengti. 2022 m. kovo 29 d. patronuojančioji bendrovė perkėlė 11,5 mln. Eur į privalomąjį rezervą. Patronuojančiosios bendrovės privalomasis rezervas 2022 ir 2021 m. gruodžio 31 d. nebuvo pilnai suformuotas. 22.2 Rezervas savoms akcijoms 2022 m. kovo 29 d. įvykusio visuotinio akcininkų susirinkimo metu nuspręsta papildomai suformuoti 14,7 mln. Eur rezervą savoms akcijoms įsigyti per 2022 m. (21.2 pastaba). 2021 m. kovo 25 d. vykusio eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo metu buvo suformuotas 23,0 mln. Eur rezervas savų akcijų įsigijimui. 2022 m. gruodžio 31 d. rezervas savoms akcijoms sudarė 37,7 mln. Eur. Rezervas savoms akcijoms gali būti panaikintas tik eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu. 23 Paskolos ir obligacijos mln. Eur 2022 m. gruodžio 31 d. 2021 m. gruodžio 31 d. Ilgalaikės Išplatintos obligacijos 890,1 888,5 Banko paskolos 223,0 - Trumpalaikės Sukauptos palūkanos 9,8 9,1 Iš viso paskolų ir obligacijų 1 122,9 897,6 Per 2022 m. su išleistų obligacijų palūkanomis susijusios sąnaudos sudarė 19,2 mln. Eur (2021 metais – 19,2 mln. Eur). 2022 m. gruodžio 31 d. sukaupta mokėtino kupono suma sudarė 9,8 mln. Eur (2021 m. gruodžio 31 d. – 9,1 mln. Eur). Obligacijų grąžinimo terminai: mln. Eur 2022 m. gruodžio 31 d. 2021 m. gruodžio 31 d. Nuo 1 iki 2 metų 150,0 - Nuo 2 iki 5 metų 297,0 - Po 5 metų 666,1 888,5 Iš viso 1 113,1 888,5 Pask olos ir obligacijos yra denominuotos eurais. Per 2022 m. patronuojančioji bendrovė pasiskolino 73,0 mln. Eur pagal ilgalaikės paskolos sutartį, pasirašytą 2020 m. rugsėjo 21 d. su Europos investicijų banku. Paskola skirta IT sprendimų diegimui išmaniesiems skaitikliams, jų duomenų rinkimui ir valdymui. Paskolos grąžinimo terminas – 2038 m. vasario 14 d., palūkanų norma fiksuota. 2022 m. gruodžio 31 d. paskolos likutis yra 73,0 mln. Eur. 2022 m. rugpjūčio 23 d. patronuojančioji bendrovė pasiskolino 150,0 mln. Eur pagal ilgalaikės paskolos sutartį, pasirašytą su bankais SEB AB ir SEB AS. Paskola buvo panaudota dukterinės įmonės paskolai refinansuoti ir apyvartiniam kapitalui. Paskolos grąžinimo terminas – 2024 m. rugpjūčio 23 d., palūkanų norma kintama. 2022 m. gruodžio 31 d. paskolos likutis yra 150,0 mln. Eur. 2022 met ais patronuojančioji bendrovė buvo įvykdžiusi visus finansinius ir nefinansinius įsipareigojimus, dėl kurių galėtų kisti įsipareigojimų klasifikavimas kaip trumpalaikių ir ilgalaikių. 2022 m. gruodžio 31 d. patronuojančiosios bendrovės nepanaudotų paskolų ir banko sąskaitų perviršio likutis buvo 269,0 mln. Eur (2021 m. gruodžio 31 d. – 110,0 mln. Eur). Turinys » 417 / 468 2022 m. metinis pranešimas / Patronuojančiosios bendrovės finansinės ataskaitos / Aiškinamasis raštas 24 Grynoji skola Grynoji skola yra ne TFAS likvidumo rodiklis, kuris naudojamas skolos ir labai likvidaus patronuojančiosios bendrovės valdomo turto santykiui nustatyti. Tik skolos finansinėms įstaigoms, išleistos obligacijos ir susijusios mokėtinos palūkanos bei nuomos įsipareigojimai yra įtraukti į grynosios skolos skaičiavimą. Šioje pastaboje pateikta grynosios skolos, kuri yra ne TFAS rodiklis šių finansinių ataskaitų parengimo tikslais ir kurį vadovybė apibrėžia taip, kaip pateikta toliau. Grynosios skolos likučiai: mln. Eur 2022 m. gruodžio 31 d. 2021 m. gruodžio 31 d. Pinigai ir pinigų ekvivalentai (24,8) (125,3) Ilgalaikės paskolos ir obligacijos, mokėtinos po vienerių metų 1 113,1 888,5 Trumpalaikės paskolos, mokėtinos per vienerius metus (įskaitant sąskaitos perviršį ir sukauptas palūkanas) 9,8 9,1 Nuomos įsipareigojimai 16,0 17,8 Grynoji skola 1 114,1 790,1 Patronuoj ančiosios bendrovės grynosios skolos likučių ir finansinės veiklos pinigų srautų suderinimas: Turtas Nuomos įsipareigojimai Paskolos ir obligacijos Iš viso mln. Eur Pinigai ir pinigų ekvivalentai Lėšos sąlyginio deponavimo sąskaitoje Ilgalaikiai Trumpalaikiai Ilgalaikės Trumpalaikės Grynoji skola 2021 m. sausio 1 d. (421,3) (45,0) 0,3 0,2 886,9 9,1 430,2 Piniginiai pokyčiai Pinigų ir pinigų ekvivalentų padidėjimas (sumažėjimas) 296,0 - - - - - 296,0 Nuomos mokėjimai - - - (0,5) - - (0,5) Sumokėtos palūkanos - - - (0,1) - (19,3) (19,4) Panaudotos lėšos sąlyginio deponavimo sąskaitoje 28,8 28,8 Nepiniginiai pokyčiai Sudarytos nuomos sutartys - - 16,5 1,5 - - 18,0 Nuomos įsipareigojimų nurašymas - - (0,1) (0,1) - - (0,2) Mokėtinų palūkanų sukaupimas - - - 0,1 1,6 19,3 21,0 Perklasifikavimai tarp straipsnių - - (0,7) 0,7 - - - Kiti nepiniginiai pokyčiai 1 - 16,2 - - - - 16,2 Grynoji skola 2021 m. gruodžio 31 d. (125,3) - 16,0 1,8 888,5 9,1 790,1 Grynoji skola 2022 m. sausio 1 d. (125,3) - 16,0 1,8 888,5 9,1 790,1 Piniginiai pokyčiai Pinigų ir pinigų ekvivalentų (padidėjimas) sumažėjimas 100,5 - - - - - 100,5 Gautos paskolos - - - - 223,0 - 223,0 Nuomos mokėjimai - - - (1,7) - - (1,7) Sumokėtos palūkanos - - - (0,3) - (19,2) (19,5) Nepiniginiai pokyčiai Mokėtinų palūkanų sukaupimas - - - 0,2 1,6 19,9 21,8 Perklasifikavimai tarp straipsnių - - (1,8) 1,8 - - - Grynoji skola 2022 m. gruodžio 31 d. (24,8) - 14,2 1,8 1 113,1 9,8 1 114,1 1 2021 m. sausio 1 d. lėšos sąlyginio deponavimo sąskaitoje buvo laikomos grynosios skolos dalimi, nes nebuvo aišku, ar jos bus panaudotos savoms akcijoms įsigyti, ar bus atgautos kaip grynieji pinigai. Kadangi 2021 m. buvo priimti sprendimai įsigyti savų akcijų, lėšos nebelaikomos grynosios skolos dalimi. 2022 m. metinis pranešimas / Patronuojančiosios bendrovės finansinės ataskaitos / Aiškinamasis raštas Turinys » 418 / 468 25 Kitos trumpalaikės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai mln. Eur 2022 m. gruodžio 31 d. 2021 m. gruodžio 31 d. Neatšaukiamas pasižadėjimas įsigyti nekontroliuojančią dalį 3,6 3,8 Mokėtinas pajamų mokestis už obligacijų palūkanas 1,4 1,4 Su darbo santykiais susiję įsipareigojimai 0,7 0,9 Mokesčiai (išskyrus pelno mokestį) - 0,4 Sukauptos sąnaudos 0,1 0,1 Kitos mokėtinos sumos ir įsipareigojimai 0,1 0,1 Likutinė vertė 5,9 6,7 Finans iniai įsipareigojimai, sudarantys 5,1 mln. Eur (2021 m. gruodžio 31 d. – 5,3 mln. Eur), perklasifikuoti iš „Kitos trumpalaikės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai“ Sukauptos sąnaudos, mokesčiai, išskyrus pelno mokestį, ir su darbo santykiais susiję įsipareigojimai nėra finansiniai įsipareigojimai. 26 Neapibrėžtieji įsipareigojimai ir nebalansiniai įsipareigojimai 26.1 P atronuojančiosios bendrovės suteiktos ir gautos garantijos 26.1.1 Suteiktos garantijos, susijusios su paskolomis Patronuojančiosios bendrovės suteiktas garantijas, susijusias su dukterinių įmonių gautomis paskolomis, sudarė: 2016 m. gruodžio 5 d. patronuojančioji bendrovė ir Europos investicijų bankas (toliau – EIB) (Liuksemburgas) sudarė garantijų ir nuostolių atlyginimo sutartį, pagal kurią patronuojančioji bendrovė užtikrina visų dukterinės įmonės UAB „Vilniaus kogeneracinė jėgainė“ esamų ir būsimų įsipareigojimų, susijusių su 2016 m. gruodžio 5 d. pasirašyta 17 metų trukmės finansavimo sutartimi su EIB 190,0 mln. Eur sumai, vykdymą. Garantija užtikrina visu rūšių mokėtinų sumų, susijusių su naudojimosi paskola, grąžinimą EIB. 2022 m. gruodžio 31 d. UAB „Vilniaus kogeneracinė jėgainė“ buvo panaudojusi 135,4 mln. Eur (2021 m. gruodžio 31 d. – 139,6 mln. Eur) EIB kredito dalį. Patronuojančiosios bendrovės valdomai įmonių grupei priklausanti įmonė Pomerania Wind Farm Sp. z o. o. su EIB sudarė sutartį, pagal kurią įmonei buvo išmokėta apytiksliai 56,0 mln. Eur paskola „Pomerania“ vėjo jėgainių parko projekto Lenkijoje įgyvendinimui. Patronuojančioji bendrovė ir EIB sudarė pirmo pareikalavimo garantijos sutartį dėl šios paskolos užtikrinimo. Garantijos suma apytiksliai lygi 66,1 mln. Eur. Patronuojančiosios bendrovės dukterinė įmonė UAB „Ignitis renewables“, valdanti visas Pomerania Wind Farm Sp. z o.o. akcijas, su EIB sudarė sutartį dėl 100 proc. Pomerania Wind Farm Sp. z o.o. akcijų įkeitimo paskolos davėjo naudai. Paskolos grąžinimo terminas yra 2035 m. gruodžio 31 d. 2022 m. gruodžio mėn. Pomerania Wind Farm Sp. z. o. o. Pradėjo grąžinti ilgalaikę paskolą; paskolos likutis EIB sudarė apytiksliai 51,0 mln. Eur. Patronuojančiosios bendrovės valdomai įmonių grupei priklausanti įmonė Pomerania Wind Farm Sp. z o. o. su Šiaurės investicijų banku (ŠIB) sudarė sutartį, pagal kurią įmonei buvo išmokėta apytiksliai 32 mln. Eur paskola „Pomerania“ vėjo jėgainių parko projekto Lenkijoje įgyvendinimui. Patronuojančioji bendrovė ir ŠIB sudarė pirmo pareikalavimo garantijos sutartį dėl šios paskolos užtikrinimo. Garantijos suma lygi 100 proc. paskolos sumos. Patronuojančiosios bendrovės dukterinė įmonė UAB „Ignitis renewables“, valdanti visas Pomerania Wind Farm Sp. z o.o. akcijas, su NIB sudarė sutartį dėl 100 proc. Pomerania Wind Farm Sp. z o.o. akcijų antrinio įkeitimo paskolos davėjo naudai. 2022 m. gruodžio mėn. Pomerania Wind Farm Sp. z. o. o. pradėjo grąžinti ilgalaikę paskolą; paskolos likutis EIB sudarė apytiksliai 29,7 mln. Eur. 26.1.2 Lėšų koncentravimo sutarties (angl. Cash-pool)) judėjimas Grupę sudarančios įmonės gali skolinti viena kitai savo lėšas virtualiai pervesdamos jas į Grupės tarpusavio skolinimosi platformos banko sąskaitą, atidarytą banke „Swedbank“, AB. Patronuojančioji bendrovė garantuoja už tarpusavio skolinimosi platformoje dukterinių įmonių pasiskolintų lėšų grąžinimą paskolinusioms dukterinėms įmonėms laiku. 2022 m. gruodžio 31 d. Grupės tarpusavio skolinimosi platformoje dukterinės įmonės paskolino bei pasiskolino 203,4 mln. Eur (2021 m. gruodžio 31 d. – 174,1 mln. Eur), įskaitant 197,4 mln. Eur (2021 m. gruodžio 31 d. – 106,1 mln. Eur) patronuojančiosios bendrovės paskolintą sumą. Dukterinės įmonės pavadinimas Garantijos gavėjas Suteikta Terminas Maksimali garantijos suma 2022 m. gruodžio 31 d. 2021 m. gruodžio 31 d. UAB Vilniaus kogeneracinė jėgainė Europos investicijų bankas 2016-12-05 2037-04-07 190,0 135,4 139,6 Pomerania Wind Farm Sp. z o. o. Europos investicijų bankas 2020-03-09 2035-12-31 66,1 51,0 55,3 Pomerania Wind Farm Sp. z o. o. Šiaurės investicijų bankas 2020-10-14 2035-12-31 29,7 29,7 32,2 Grupės įmonės Grupės įmonės 2021-05-25 2022-05-24 - 6,0 68,0 UAB Kauno kogeneracinė jėgainė „Swedbank“, AB 2017-05-31 2022-10-18 59,0 - 56,1 UAB „VĖJO GŪSIS“ „Swedbank lizingas“, UAB 2019-01-29 2022-02-28 9,3 - 0,3 354,1 222,1 351,5 2022 m. metinis pranešimas / Patronuojančiosios bendrovės finansinės ataskaitos / Aiškinamasis raštas Turinys » 419 / 468 26.1.3 Kitos išleistos garantijos Patronuojančioji bendrovė yra suteikusi garantijų savo dukterinėms įmonėms: Įmonės pavadinimas Garantijos gavėjas Suteikta Terminas Maksimali garantijos suma 2022 m. gruodžio 31 d. 1 2021 m. gruodžio 31 d. Altiplano S.A. Nordex Polska Sp.z.o.o. 2022-12-28 netermi- nuota 153,7 - - UAB „Ignitis“ AB „NASDAQ Clearing“ 2022-08-25 netermi- nuota 140,0 - - UAB „Ignitis“ AB „NASDAQ Clearing“ 2021-05-24 netermi- nuota 110,0 - 3,5 UAB „Ignitis“ EQUINOR ASA 2022-12-14 2023-01-20 98,0 94,0 - Pomerania Wind Farm Sp. z o. o. Nordex Polska Sp.z.o.o. 2019-05-31 netermi- nuota 83,4 - 0,9 UAB „VVP Investment“ „Nordex Lithuania“ GmbH 2021-02-17 netermi- nuota 55,1 1,9 - Silezia1 Wind Farm Sp. z o. o. Nordex Polska Sp.z.o.o. 2022-01-31 netermi- nuota 50,2 - - UAB „Ignitis“ AB „Energijos skirstymo operatorius“ 2022-09-29 2023-09-30 36,0 31,0 - UAB „Ignitis“ Mitsui Bussan Commodities (France) SA 2022-11-22 2025-01-31 30,0 - - UAB „Ignitis renewables“ AB SEB bankas 2022-08-10 2025-08-09 28,0 28,0 - UAB „Ignitis“ MACQUARIE BANK EUROPE DAC“ 2022-06-17 2023-03-31 25,0 - - „Moray West Offshore Wind Farm“ NEXANS NORWAY AS 2022-10-27 netermi- nuota 8,6 - - UAB „Ignitis“ AB „Klaipėdos nafta“ 2022-10-18 2024-01-31 8,5 1,1 - „Moray West Offshore Wind Farm“ Barclays Bank PLC 2022-07-22 2023-03-31 7,3 - - UAB „Gamybos optimizavimas“ AB „Ignitis gamyba“ 2020-01-01 2023-06-30 5,0 - - „Moray West Offshore Wind Farm“ Siemens Gamesa Renewables Energy Limited 2021-09-08 2025-12-31 2,1 - - Ignitis Polska Sp. z o.o. Polskie Górnictwo Naftowe i Gazownictwo SA 2022-11-10 2023-12-31 1,9 - - „Moray West Offshore Wind Farm“ Engie UK Markets Limited 2021-04-21 netermi- nuota 1,2 - - UAB „VVP Investment“ „Swedbank“, AB 2019-10-11 2023-08-01 0,9 0,9 0,9 „Moray West Offshore Wind Farm“ Engie UK Markets Limited 2022-07-20 2025-05-01 0,5 - - UAB „Transporto valdymas“ AB SEB bankas 2022-12-20 2024-02-18 0,4 - - „Moray West Offshore Wind Farm“ GARDLINE Limited 2022-07-19 2023-03-01 0,4 - - 846,2 156,9 5,3 1 Suma, kurią patronuojanti bendrovė turėtų padengti, jei įmonė negalėtų vykdyti įsipareigojimų 2022 m. gruodžio 31 d. 2022 m. gruodžio 28 d. patronuojančioji bendrovė suteikė garantiją už dukterinę įmonę Altiplano S.A., nes Altiplano S.A. sudarė tiekimo ir montavimo sutartį su Nordex Polska Sp. z o. o. dėl vėjo turbinos įrenginių vėjo jėgainei. Patronuojančioji bendrovė įsipareigoja užtikrinti ir garantuoja visų mokėjimo įsipareigojimų pagal sudarytą sutartį vykdymą. 2022 m. rugpjūčio 25 d. garantija suteikta užtikrinti dukterinės įmonės UAB „Ignitis“ įsipareigojimus, susijusius su AB „NASDAQ Clearing“ teikiamomis kliringo paslaugomis. Patr onuojančioji bendrovė yra suteikusi garantiją savo dukterinei įmonei UAB „Ignitis“ užtikrinti su rinkos rizika susijusiai prekybinei veiklai, atliekamai „Nasdaq“ platformoje. Dukterinė įmonė atlieka su elektra susijusių išvestinių finansinių priemonių apsidraudimo tikslais prekybą. Garantija suteikta išaugus prekybos apimtims „Nasdaq“ platformoje. 2022 m. gruodžio 14 d. patronuojančioji bendrovė suteikė 98 mln. Eur garantiją ASA Equinor naudai. Garantija suteikta siekiant užtikrinti dukterinės įmonės įsipareigojimų vykdymą. Patronuojančioji bendrovė yra suteikusi garantiją už dukterinę įmonę Pomerania Wind Farm Sp. z o. o., nes Pomerania Wind Farm Sp. z o. o. sudarė tiekimo ir diegimo sutartį su Nordex Polska Sp. z o. o. dėl vėjo turbinos įrenginių vėjo jėgainei. Patronuojančioji bendrovė įsipareigoja užtikrinti ir garantuoja visų mokėjimo įsipareigojimų pagal sudarytą sutartį vykdymą. Patronuojančioji bendrovė suteikė garantiją už dukterinę įmonę UAB „VVP Investments“, nes UAB „VVP Investments“ sudarė tiekimo ir montavimo sutartį su Nordex Polska Sp. z o. o. dėl vėjo turbinos įrenginių vėjo jėgainei. Patronuojančioji bendrovė įsipareigoja užtikrinti ir garantuoja visų mokėjimo įsipareigojimų pagal sudarytą sutartį vykdymą. 2022 m. sausio 31 d. patronuojančioji bendrovė yra suteikusi garantiją už dukterinę įmonę Silezia1 Wind Farm Sp. z o. o., nes Silezia1 Wind Farm Sp. z o. o. sudarė tiekimo ir diegimo sutartį su Nordex Polska Sp. z o. o. dėl vėjo turbinos įrenginių vėjo jėgainei. Patronuojančioji bendrovė įsipareigoja užtikrinti ir garantuoja visų mokėjimo įsipareigojimų pagal sudarytą sutartį vykdymą. 2022 m. rugsėjo 29 d. patronuojančioji bendrovė suteikė 36 mln. Eur garantiją AB „Energijos skirstymo generatorius“ naudai. Garantija suteikta siekiant užtikrinti dukterinės įmonės įsipareigojimų vykdymą. 2022 m. lapkričio 22 d. patronuojančioji bendrovė suteikė 30 mln. Eur garantiją Mitsui Bussan Commodities (France) SA naudai. Garantija suteikta siekiant užtikrinti dukterinės įmonės įsipareigojimų vykdymą. Garantijos terminas – 2025 m. sausio 31 d. Ši nauja garantija pakeičia 2022 m. rugsėjo 13 d. išduotą garantiją tam pačiam gavėjui (Mitsui Bussan Commodities (France) SA). 2022 m. rugpjūčio 10 d. patronuojančioji bendrovė suteikė 28,0 mln. Eur garantiją AB „SEB bank“ naudai. Garantija suteikta užtikrinti dukterinės įmonės UAB „Ignitis renewables“ įsipareigojimus, susijusius su AB „SEB bank“ teikiamu finansavimu. 2022 m. birželio 17 d. patronuojančioji bendrovė suteikė 25 mln. Eur garantiją MACQUARIE BANK EUROPE DAC naudai. Garantija suteikta užtikrinti dukterinės įmonės UAB „Ignitis“ įsipareigojimus, susijusius su MACQUARIE BANK EUROPE DAC teikiamomis išvestinių priemonių prekybos paslaugomis. Turinys » 420 / 468 2022 m. metinis pranešimas / Patronuojančiosios bendrovės finansinės ataskaitos / Aiškinamasis raštas Spalio 27 patronuojančioji bendrovė suteikė 7,7 mln. GBP (8,6 mln. Eur) garantiją „Nexans Norway“ AS naudai. Garantija suteikta „Moray West Offshore Wind Farm“ įsipareigojimams pagal sutartį užtikrinti. Garantijos terminas neapibrėžtas. 2022 m. spalio 18 d. patronuojančioji bendrovė suteikė 8,5 mln. Eur garantiją AB „Klaipėdos nafta“ naudai. Garantija suteikta siekiant užtikrinti dukterinės įmonės įsipareigojimų vykdymą. Garantijos terminas – 2024 m. sausio 31 d. 2022 m. liepos 22 d. patronuojančioji bendrovė suteikė 7,3 mln. Eur garantiją „Barclays Bank“ PLC naudai. Garantija suteikta „Moray West Offshore Wind Farm“ įsipareigojimams pagal sutartį užtikrinti. 26.2 Teisminiai ginčai 2022 m. gruodžio 31 d. reikšmingų teisminių ginčų nebuvo. 26.3 Išduoti patvirtinimo raštai Patronuojančioji bendrovė išdavė patvirtinimo raštus dėl AB „Energijos skirstymo operatorius“, UAB „Ignitis grupės paslaugų centras“, UAB „VVP investment“, UAB „Vilniaus kogeneracinė jėgainė“ (29 pastaba. 26.4 Rusijos invazijos į Ukrainą poveikio patronuojančiosios bendrovės finansinėms ataskaitoms vertinimas Patronuojančioji bendrovė įvertino Rusijos invazijos į Ukrainą esamą ir, kiek įmanomą, tikėtiną poveikį finansinei būklei, veiklos rezultatams, pinigų srautams ir pagrindinėms rizikoms bei neapibrėžtumams. Kadangi patronuojančioji bendrovė nevykdo veiklos paveiktose rinkose ir jose neturi dukterinių įmonių, patronuojančiosios bendrovės vadovybė mano, kad: • k redito nuostoliai neturėtų koreguotis, nes patronuojančioji bendrovė neturi nepadengtų sumų paveiktose rinkose; • jokie turto ar įsipareigojimų likutinių verčių koregavimai neturėtų būti atliekami; • reikšmingo poveikio biudžetams ir pinigų srautams nesitikima. Atitinkamai nesitikima ir reikšmingo poveikio investicijų į dukterines įmones likutinėms vertėms; • susiklosčiusi situacija neturi įtakos patronuojančiosios bendrovės gebėjimui užtikrinti veiklos tęstinumą. Taigi reikšmingo Rusijos invazijos į Ukrainą poveikio patronuojančiosios bendrovės finansinėms ataskaitoms nenustatyta. Tačiau pažymėtina, kad dėl besitęsiančio neapibrėžtumo galutinė Rusijos invazijos į Ukrainą įtaka Grupės įmonių veiklai yra nuolat vertinama. 27 Sandoriai su susijusiomis šalimis Toli au pateikiami patronuojančiosios bendrovės 2022 metais sudaryti sandoriai su susijusiomis šalimis ir jų metų pabaigos likučiai 2022 m. gruodžio 31 d.: Susijusios šalys, mln. Eur Gautinos sumos Gautinos paskolos Mokėtinos sumos Pardavimai Pirkimai Finansinės pajamos / (sąnaudos) Dukterinės įmonės 0,8 1 757,9 0,4 3,0 2,4 40,9 UAB „EPSO- G“ - - - - - 0,1 Iš viso 0,8 1 757,9 0,4 3,0 2,4 41,0 Toli au pateikiami patronuojančiosios bendrovės 2021 metais sudaryti sandoriai su susijusiomis šalimis ir jų metų pabaigos likučiai 2021 m. gruodžio 31 d.: Susijusios šalys, mln. Eur Gautinos sumos Gautinos paskolos Mokėtinos sumos Pardavimai Pirkimai Finansinės pajamos / (sąnaudos) Dukterinės įmonės 100,9 1 224,7 0,7 3,2 1,9 22,3 UAB „EPSO- G“ 84,1 - 0,1 - - 0,3 Iš viso 185,0 1 224,7 0,8 3,2 1,9 22,6 Patr onuojančiosios bendrovės dividendų pajamos, gautos iš dukterinių įmonių 2022 ir 2021, metais pateiktos 7 pastaboje. 2022 m. gruodžio 31 d. patronuojančioji bendrovė suteikė garantijas už finansines paskolas savo dukterinėms įmonėms (26.1 pastaba) ir pateikė garantinį raštą (29 pastaba). Dukt erinėms įmonėms suteiktos paskolos pateikiamos 15.2 ir 17 pastabose. 27.1 Išmokos pagrindiniams vadovaujantiems asmenims mln. Eur 2022 m. 2021 m. Atlyginimai ir kitos trumpalaikės išmokos pagrindiniams vadovaujantiems asmenims 1,1 1,0 Iš jų: Trumpalaikės išmokos: atlyginimai ir kitos išmokos 1,0 0,8 Išeitinės kompensacijos 0,1 - Mokėjimų akcijomis sąnaudos - 0,2 Pagrindinių vadovaujančių asmenų skaičius 12 12 2022 ir 2021 m. valdybos, stebėtojų tarybos nariai ir generalinis direktorius priskiriami patronuojančios bendrovės pagrindiniams vadovaujantiems asmenims. Daugiau informacijos apie pagrindinius vadovaujančius asmenis pateikiama „Valdymo ataskaitoje“ metiniame pranešime. Turinys » 421 / 468 2022 m. metinis pranešimas / Patronuojančiosios bendrovės finansinės ataskaitos / Aiškinamasis raštas 28 Finansinių priemonių tikrosios vertės Finansinės priemonės, vertinamos tikrąja verte Patronuojančiosios bendrovės investicija į Inovacijų fondą KŪB „Smart Energy Fund powered by Ignitis Group“ (3-iasis lygis) buvo vertinamos tikrąja verte. 2022 ir 2021 m. gruodžio 31 d. patronuojančioji bendrovė apskaitė investiciją į KŪB „Innovation Fund Smart Energy Fund powered by Ignitis Group“. Patronuojančioji bendrovė apskaito finansinį turtą, kurio apskaitos principai nurodyti 5.3 pastaboje, tikrąja verte. Tikroji vertė atitinka 3-ąjį tikrosios vertės nustatymo hierarchijos lygį. Šio finansinio turto tikroji vertė nustatoma remiantis investavimo etapais. Šio finansinio turto tikroji vertė keisis priklausomai nuo investavimo etapų ateityje ar kitų reikšmingų įvykių. 2021 m. gruodžio 31 d. patronuojančioji bendrovė apskaitė gautiną sumą už LITGRID AB pardavimą tikrąja verte pelne (nuostoliuose). Tikroji vertė priskirta 3-iajam lygiui tikrosios vertės nustatymo hierarchijoje. Tikroji vertė buvo apytiksliai lygi likutinei vertei, tikroji vertė nustatyta remiantis diskontuotais pinigų srautais taikant 0,298 proc. normą. Finansinės priemonės, kurių tikroji vertė atskleidžiama Patronuojančiosios bendrovės trumpalaikio finansinio turto ir finansinių įsipareigojimų, vertinamų amortizuota savikaina, likutinė vertė yra artima jų tikrajai vertei, išskyrus obligacijų emisijos skolas, skolinius įsipareigojimus komerciniams, valstybiniams bankams ir suteiktas paskolas. Su suteiktomis paskolomis ir obligacijomis susijusių finansinių priemonių vertinimas priskiriamas 2-ajam tikrosios vertės hierarchijos lygiui. 2022 ir 2021 m. gruodžio 31 d. patronuojančiosios bendrovės gautinų sumų, susijusių su iš dukterinės įmonės AB „Energijos skirstymo operatorius“ gautinomis paskolomis, tikroji vertė apskaičiuota diskontuojant pinigų srautus naudojant rinkos palūkanas, taikomas panašaus laikotarpio obligacijoms. Tam tikroms obligacijų emisijoms rinkos palūkanų norma yra nustatyta kaip tam tikrų išleistų obligacijų pajamingumas. Pinigų srautai diskontuoti naudojant vidutinę diskonto normą sudarė 5,01 proc. (2021 m. gruodžio 31 d. – 2,90 proc.). Gautinų sumų tikroji vertė yra priskiriama antrajam lygiui tikrosios vertės hierarchijoje. Suteiktų paskolų tikroji vertė skaičiuojama diskontuojant būsimuosius pinigų srautus pagal rinkoje stebimą palūkanų normą. 2022 m. gruodžio 31 d. pinigų srautai diskontuoti naudojant 4,80 proc. svertinę vidutinę diskonto normą (2021 m. gruodžio 31 d. – 2,76 proc.). Su suteiktomis paskolomis susijusių finansinių įsipareigojimų vertinimas priskiriamas 2-ajam tikrosios vertės hierarchijos lygiui. Patronuojančiosios bendrovės obligacijų emisijos skolų (23 pastaba) tikroji vertė apskaičiuota diskontuojant būsimuosius pinigų srautus, susijusius su kupono mokėjimais, remiantis rinkoje stebima palūkanų norma ir įprastais su obligacijų emisija susijusiais būsimaisiais mokėjimais. 2022 m. gruodžio 31 d. pinigų srautai diskontuoti naudojant 5,01 proc. svertinę vidutinę diskonto normą (2021 m. gruodžio 31 d. – 2,90 proc.). Tam tikroms obligacijų emisijoms diskonto norma yra nustatyta kaip tam tikrų išleistų obligacijų pajamingumas. Obligacijų emisijos skola priskiriama 2- ajam tikrosios vertės hierarchijos lygiui. Patronuojančiosios bendrovės skolinių įsipareigojimų komerciniams ir valstybių kontroliuojamiems bankams tikroji vertė skaičiuojama diskontuojant būsimuosius pinigų srautus pagal rinkoje stebimą palūkanų normą. Pinigų srautai diskontuoti naudojant 4,80 proc. diskonto normą. Finansinių įsipareigojimų, susijusių su skoliniais įsipareigojimais komerciniams ir valstybių kontroliuojamiems bankams, vertinimas priskiriamas 2-ajam tikrosios vertės hierarchijos lygiui. T oliau lentelėje parodytas patronuojančiosios bendrovės finansinių priemonių tikrosios vertės paskirstymas pagal hierarchijos lygius 2022 m. gruodžio 31 d.: 1-asis lygis 2-asis lygis 3-iasis lygis mln. Eur Pas- taba Likutinė vertė Aktyviose rinkose kotiruoja- mos kainos Kiti tiesiogiai arba netiesiogiai skelbiami rodikliai Nestebimi duomenys Iš viso Finansinės priemonės vertinamos TVPN Turtas Inovacijų fondas KŪB „Smart Energy Fund powered by Ignitis Group“ 18 20,6 - - 20,6 20,6 Finansinės priemonės, kurių tikroji vertė atskleidžiama Turtas Obligacijų gautinos sumos iš dukterinės įmonės AB „Energijos skirstymo operatorius“ 15.2 624,6 - 535,9 - 535,9 Kitoms Grupės įmonėms suteiktos paskolos 15.2, 17 1 131,0 - 1 001,2 - 1 001,2 Įsipareigojimai Išplatintos obligacijos 23 899,3 - 774,3 - 774,3 Skolos įsipareigojimai komerciniams bankams 23 150,1 - 145,9 - 145,9 Skolos įsipareigojimai valstybių kontroliuojamiems bankams 23 73,6 - 44,0 - 44,0 Toli au lentelėje parodytas bendrovės finansinių priemonių tikrosios vertės paskirstymas pagal hierarchijos lygius 2021 m. gruodžio 31 d.: 1-asis lygis 2-asis lygis 3-iasis lygis mln. Eur Pas- taba Likutinė vertė Aktyviose rinkose kotiruoja- mos kainos Kiti tiesiogiai arba netiesiogiai skelbiami rodikliai Nestebimi duomenys Iš viso Finansinės priemonės vertinamos TVPN Turtas Gautina suma už LITGRID AB pardavimą 16 84,1 - - 84,1 84,1 Inovacijų fondas KŪB „Smart Energy Fund powered by Ignitis Group“ 18 25,1 - - 25,1 25,1 Finansinės priemonės, kurių tikroji vertė atskleidžiama Turtas Obligacijų gautinos sumos iš dukterinės įmonės AB „Energijos skirstymo operatorius“ 15.2 624,6 - 596,1 - 596,1 Suteiktos paskolos 15.2, 17 599,4 - 587,9 - 587,9 Įsipareigojimai Išplatintos obligacijos 23 897,7 - 856,2 - 856,2 Turinys » 422 / 468 2022 m. metinis pranešimas / Patronuojančiosios bendrovės finansinės ataskaitos / Aiškinamasis raštas 29 Įvykiai po ataskaitinio laikotarpio 29.1 Išduoti patvirtinimo raštai 2023 m. vasario 20 d. patronuojančioji bendrovė pateikė AB „Energijos skirstymo operatorius“ (toliau – ESO) patvirtinimo raštą, kuriame teigiama, kad patronuojančioji bendrovė įsipareigoja ir toliau teikti finansinę ir kitokią paramą ESO bent ateinančius dvylika mėnesių nuo šio rašto dienos, kad ESO galėtų tęsti prekybą ir įvykdyti įsipareigojimus (2022 m. gruodžio 31 d. ESO trumpalaikiai įsipareigojimai viršijo trumpalaikį turtą 95,7 mln. Eur suma). Patronuojančioji bendrovė nemano, kad bus poreikis ESO teikti materialinę paramą ir kad dėl ESO veiklos patronuojančioji bendrovė patirs nuostolių. 2023 m. vasario 20 d. patronuojančioji bendrovė pateikė UAB „Ignitis grupės paslaugų centras“ (toliau – GSC) patvirtinimo raštą, kuriame teigiama, kad patronuojančioji bendrovė įsipareigoja ir toliau teikti finansinę ir kitokią paramą GSC bent ateinančius dvylika mėnesių nuo šio rašto dienos, kad GSC galėtų tęsti prekybą ir įvykdyti įsipareigojimus (2022 m. gruodžio 31 d. GSC trumpalaikiai įsipareigojimai viršijo trumpalaikį turtą 6,0 mln. Eur suma). Patronuojančioji bendrovė nemano, kad bus poreikis GSC teikti materialinę paramą ir kad dėl GSC veiklos patronuojančioji bendrovė patirs nuostolių. 2023 m. vasario 20 d. patronuojančioji bendrovė pateikė netiesiogiai kontroliuojamos Grupės įmonės UAB „VVP investment“ (toliau – VVP) patvirtinimo raštą, kuriame teigiama, kad patronuojančioji bendrovė įsipareigoja ir toliau teikti finansinę ir kitokią paramą VVP bent ateinančius dvylika mėnesių nuo šio rašto dienos, kad VVP galėtų tęsti prekybą ir įvykdyti įsipareigojimus (2022 m. gruodžio 31 d. VVP trumpalaikiai įsipareigojimai viršijo trumpalaikį turtą 1,3 mln. Eur suma). Patronuojančioji bendrovė nemano, kad bus poreikis VVP teikti materialinę paramą ir kad dėl VVP veiklos patronuojančioji bendrovė patirs nuostolių. 2023 m. vasario 20 d. patronuojančioji bendrovė pateikė UAB „Vilniaus kogeneracinė jėgainė“ (toliau – VKJ) patvirtinimo raštą, kuriame teigiama, kad patronuojančioji bendrovė įsipareigoja ir toliau teikti finansinę ir kitokią paramą VKJ bent ateinančius dvylika mėnesių nuo šio rašto dienos, kad VKJ galėtų tęsti prekybą ir įvykdyti įsipareigojimus (2022 m. gruodžio 31 d. VKJ trumpalaikiai įsipareigojimai viršijo trumpalaikį turtą 24,4 mln. Eur suma). Patronuojančioji bendrovė nemano, kad bus poreikis VKJ teikti materialinę paramą ir kad dėl VKJ veiklos patronuojančioji bendrovė patirs nuostolių. Kitų reikšmingų įvykių po ataskaitinio laikotarpio pabaigos iki šių finansinių ataskaitų išleidimo datos nebuvo. 423 / 468 6.3 Informacija apie auditorių 2022 m. metinis pranešimas / Finansinės ataskaitos Turinys » 2020–2021 m. laikotarpiu, nepriklausomas auditorius kartu su tarptautiniais savo įmonės partneriais Grupei suteikė žemiau nurodytas paslaugas. Remiantis Grupės politika, mūsų teisės aktų nustatytą auditą atliekančio auditoriaus metinis mokestis už ne audito paslaugas negali viršyti metinio mokesčio už teisės aktų nustatyto audito paslaugas, apskaičiuoto Grupės lygmeniu. Viršyti viršutinę ribą galima gavus patronuojančiosios bendrovės audito komiteto pritarimą. 2022 m. (KPMG) 2021 m. (KPMG) 2021 m. (EY) Teisės aktų nustatyto audito paslaugos 567 515 40 Tarpinių finansinių ataskaitų auditas 26 33 21 Kita 1 45 93 - Viso 638 641 61 2021 m. – 2022 m. 2019 m. – 2021 I pusm. „KPMG Baltics”, UAB Lvovo g. 101 LT-08104, Vilnius Lietuva UAB „Ernst & Young Baltic” Aukštaičių g. 7 LT-11341, Vilnius Lietuva Nepriklausomo auditoriaus paslaugos ir atlygis per nurodytą laikotarpį, tūkst. Eur Apžvalga 2022 m. Grupės nepriklausomas auditorius nesikeitė. Nuo 2021 m. rugsėjo 27 d. vykusio patronuojančiosios bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo nepriklausomu auditoriumi buvo „KPM Baltics“, UAB (KPMG). Remiantis sudaryta sutartimi, „KPMG“ atliko patronuojančiosios bendrovės finansinių ataskaitų, Grupės konsoliduotų finansinių ataskaitų ir Grupės įmonių 2021 ir 2022 m. finansinių ataskaitų auditą. Iki „KPMG“ nepriklausomas Grupės auditorius buvo UAB „Ernst & Young Baltic", kuri atliko patronuojančiosios bendrovės, Grupės konsoliduotų finansinių ataskaitų ir Grupės įmonių finansinių ataskaitų auditą už 2019-2021 m. I pusm. laikotarpį. Atsižvelgiant į sutarties su KPMG termino pabaigą, 2022 m. liepos mėn. buvo paskelbtas naujas viešasis konkursas, patronuojančiosios bendrovės finansinių ataskaitų, Grupės konsoliduotųjų finansinių ataskaitų ir Grupės įmonių finansinių ataskaitų, auditui atlikti, kurio metu audito įmonės buvo kviečiamos teikti savo pasiūlymus. Tikimasi, kad audito paslaugų konkurso procedūros bus baigtos 2023 m. I ketv., o naują nepriklausomą auditorių 5 metams (2023-2027 m. laikotarpiui), dėl kurio sprendimą turės priimti patronuojančiosios bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas, tikimasi paskirti per 2023 m. I pusm. Verta paminėti, kad visi su nepriklausomu auditoriumi susiję konkursai vykdomi remiantis gerosiomis praktikomis. Kadangi patronuojančiajai bendrovei taikomi viešųjų pirkimų teisės aktų reikalavimai, visi audito konkursai vykdomi pagal juos. Pagrindinis viešųjų konkursų įgyvendinimo kriterijus yra konkurencingumo užtikrinimas, todėl vienintelis specialus audito atrankos kriterijus, kurį galima įtraukti, yra patirtis atliekant energetikos sektoriaus įmonių auditą. Galiausiai visą audito atrankos procesą prižiūri Audito komitetas, o nepriklausomas auditorius skiriamas patronuojančiosios bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo, o vėliau – kiekvienos grupės bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu. Nepriklausomi auditoriai ir finansinis laikotarpis už kurį buvo teikiamos audito paslaugos Suteiktos paslaugos ir atlygis už jas 1 Kitas paslaugas daugiausia sudaro su sandoriais susijusios paslaugos. 7.1 Papildoma informacija investuotojams 425 7.2 Grupės įmonių rezultatai 427 7.3 Alternatyvūs veiklos rodikliai 435 7.4 Informacija apie atitiktį valstybės valdomų įmonių veiklos 439 skaidrumo užtikrinimo gairėms 7.5 Informacija apie atitiktį bendrovių valdysenos kodeksui 442 7.6 Pranešimai apie patronuojančiosios bendrovės esminius įvykius 458 7.7 Kita teisinė informacija 461 Papildoma informacija 424 / 468 2022 m. metinis pranešimas / Papildoma informacija Turinys » 7.1 Papildoma informacija investuotojams Be informacijos, pateiktos skyriuje „1.6 Informacija investuotojams“, šioje skiltyje papildomai detalizuojame duomenis apie paprastąsias vardines akcijas, GDR ir obligacijas. Šiame puslapyje pateikiame paprastųjų vardinių akcijų ir GDR prekybos apžvalgą laikotarpiu nuo Grupės IPO, įvykusio 2020 m. spalio 7 d., iki ataskaitinio laikotarpio, t. y. pabaigos 2022 m. gruodžio 31 d. 1 Prekybos pabaigos uždarymo akcijos kaina. 2 VWAP (volume weighted average price) – vidutinė svertinė kaina. 3 Indeksas = 100. 4 Bendra vardinių akcijų ir GDR apyvarta. Dienos apyvarta nuo vertybinių popierių įtraukimo į prekybą 2020 4 m. spalio 7 d., mln. Eur Kainų pokyčiai nuo vertybinių popierių įtraukimo į prekybą 2020 m. spalio 7 d. 3 70 80 90 100 110 130 120 140 Nasdaq Vilnius: IGN1L (paprastosios vardinės akcijos) LSE: IGN (GDRs) Euro Stoxx Utilities: SX6E Grupės apyvarta nuo IPO iš viso siekia 487,94 mln. Eur. 53,4 % apyvartos sudaro paprastosios vardinės akcijos („Nasdaq Vilnius“) ir 46,6 % GDR (LSE) 2020 m. 2020 m. 2021 m. 2021 m. 2022 m. 2022 m. 40 35 30 25 20 15 10 5 0 28,4 % (11,7 %) (0,1 %) Kainos pokytis TSR (14,7 %) 7,5 % (3,7 %) Viso Informacija apie akcijas nuo jų įtraukimo į prekybą dienos 2020 m. spalio 7 d. Atidarymo kaina, Eur 22,70 20,00 - Didžiausia kaina 1 (data), Eur 25,35 (2021 m. rugsėjo 3 d.) 24,80 (2021 m. rugsėjo 3 d.) 25,35 Mažiausia kaina 1 (data), Eur 17,56 (2022 m. kovo 7 d.) 16,00 (2022 m. kovo 8 d.) 16,00 VWAP kaina 2 , Eur 19,21 18,44 18,94 Uždarymo kaina 1 , Eur 19,02 18,80 - Apyvarta (vidutinė dienos), mln. Eur 260,41 (0,5) 227,53 (0,5) 487,94 (1,0) 425 / 468 2022 m. metinis pranešimas / Papildoma informacija Turinys » Obligacijos 2019 m. gruodžio 31 d. patronuojanti bendrovė buvo išleidusi tris obligacijų emisijas (dvi iš jų – žaliosios obligacijos ), kurios buvo įtrauktos į „Nasdaq Vilnius“ ir Liuksemburgo vertybinių popierių biržas. Bendra šių obligacijų nominali vertė – 900 mln. Eur. Toliau pateiktuose paveiksluose pateikta aktuali informacija apie obligacijas ir jų turėtojus. 2017 m. obligacijų emisijos metu buvo 121, 2018 m. – 115, o 2020 m. – 91 obligacijų savininkai. Daugiau informacijos apie skolos priemones bei su ja susijusi papildoma informaciją yra pasiekiama Grupės tinklalapyje. Informacija apie delistinguotas įmones 2019 m. gruodžio 4 d., „Ignitis gamyba“ (ISIN kodas: LT0000128571) ir ESO (ISIN kodas: LT0000130023) neeilinių visuotinių akcininkų metu priėmė sprendimus išbraukti bendrovių akcijas iš prekybos „Nasdaq Vilnius“ vertybinių popierių biržoje sąrašų ir patvirtinti patronuojančią bendrovę kaip šalį teiksiančią oficialius siūlymus dėl akcijų, kotiruojamų „Nasdaq Vilnius“, išpirkimo. 2020 m. gegužės 21 d., „Nasdaq Vilnius“ sprendimu, ESO (Tinklai) ir „Ignitis gamyba“ (Žalioji gamyba ir Lanksčioji gamyba) akcijos buvo išbrauktos iš Baltijos oficialiojo sąrašo (paskutinė akcijų prekybos diena buvo 2020 m. birželio 30 d.). Įvykdžius ESO ir „Ignitis gamyba“ privalomas akcijų išpirkimo procedūras, 2021 m. balandžio 15 d. patronuojančioji bendrovė tapo 100 % ESO ir 2021 m. rugsėjo 9 d. 100 % „Ignitis gamyba“ akcininke. Šie sprendimai įsiteisėjo 2021 m. rugsėjo 7 d. (dėl ESO) ir 2021 m. rugsėjo 27 d. (dėl „Ignitis gamyba“). Informacija apie delistinguotas įmones, tame tarpe apmokėjimą už jų turėtas akcijas, yra pasiekiama mūsų tinklalapyje. Obligacijų turėtojų struktūra emisijos išleidimo dieną Išleistos obligacijų emisijos 2017 m. emisija Emitentas „Ignitis grupė“ Emisijos suma 300 000 000 Eur Atkarpa 2,000% Terminas 2027 m. liepos 14 d. ISIN kodas XS1646530565 Kredito reitingas BBB+ 2018 m. emisija Emitentas „Ignitis grupė“ Emisijos suma 300 000 000 Eur Atkarpa 1,875% Terminas 2028 m. liepos 10 d. ISIN kodas XS1853999313 Kredito reitingas BBB+ 2020 m. emisija Emitentas „Ignitis grupė“ Emisijos suma 300 000 000 Eur Atkarpa 2,000% Terminas 2030 m. gegužės 21 d. ISIN kodas XS2177349912 Kredito reitingas BBB+ 300 mln. Eur 300 mln. Eur 300 mln. Eur Vokietija 35 % Skandinavijos šalys 16 % Baltijos šalys 16 % Jungtinė Karalystė 10 % Prancūzija 9 % Kitos 15 % Prancūzija 26 % Vokietija 23 % Baltijos šalys 14 % Jungtinė Karalystė 13 % Italija 8 % Austrija 5 % Kitos 11 % Baltijos šalys 24 % Jungtinė Karalystė 21 % Vokietija 21 % Beneliukso šalys 8 % Prancūzija 7 % Italija 6 % Kitos 13 % 426 / 468 2022 m. metinis pranešimas / Papildoma informacija Turinys » Patronuojančioji bendrovė, jos patronuojamosios įmonės ir veiklos rezultatai ataskaitiniu laikotarpiu (2022 m.) 1 Konsoliduoti 2 Pajamos 4 386,9 Sąnaudos (3 999,1) Koreguotas EBITDA 469,3 Grynasis pelnas 239,4 Investicijos 521,8 Turtas 5 271,6 Nuosavybė 2 125,6 Įsipareigojimai 3 146,0 Darbuotojų skaičius Įmonės kodas: 301844044 Teisinė forma: Akcinė bendrovė Buveinės adresas: Laisvės pr. 10, Vilnius Valdomų akcijų efektyvioji dalis: NA Įstatinis kapitalas: 1 658 756 293,81 3 Eur Interneto svetainė: https://www.ignitisgrupe.lt/lt El. paštas: [email protected] Įsteigimo data ir registras: 2008 m. rugpjūčio 28 d. Juridinių asmenų registre AB „Ignitis grupė” AB „Ignitis grupė” Patronuojančioji bendrovė – Grupės įmonių veiklos valdymas ir koordinavimas 1 Neaudituoti rezultatai, išskyrus AB „Ignitis Grupė”, AB „Energijos skirstymo operatorius“, ir UAB Elektroninių mokėjimų agentūra. 2 AB „Ignitis Grupė” konsoliduoti skaičiai apima visų Grupės įmonių rezultatus, aprašytus „4. Valdymo ataskaita“ skyriaus dalyje „4.8 Informacija apie Grupę“. 3 2022 m. rugpjūčio 9 d., atsižvelgiant į stabilizavimą po IPO, įstatinis kapitalas sumažintas iki 1 616 445 476,80 Eur (nuo 1 658 756 293,81 Eur), anuliuojant 1 894 797 vienetus įsigytų patronuojančiosios bendrovės paprastųjų vardinių akcijų. Daugiau informacijos apie patronuojančiosios bendrovės įstatinio kapitalo mažinimą rasite „4. Valdymo ataskaita“ skyriaus dalyje „4.2 Valdysenos modelis“. 7.2 Grupės įmonių rezultatai Atskiri 101,1 (10,5) (5,0) 90,6 1,8 3 081,9 1 932,8 1 149,1 Veiklos rezultatai (mln. Eur): 4 163 49 427 / 468 2022 m. metinis pranešimas / Papildoma informacija Turinys » GRI 2-6 UAB „Ignitis renewables” Atsinaujinančiosios energijos projektų vykdymo, priežiūros ir vystymo koordinavimas 1 Ignitis Renewables konsoliduoti skaičiai apima UAB „Ignitis Renewables”, UAB „Ignitis renewables projektai“, Ignitis Renewables Polska sp. z o. o., Ignitis Res Dev sp. z o. o., Pomerania Wind Farm sp. z o. o., „Tuuleenergia osaühing“, UAB „EURAKRAS”, UAB „VĖJO GŪSIS”, UAB „VĖJO VATAS”, UAB „VVP Investment”, Silezia1 Wind Farm Sp. z o.o., IGN RES DEV1 SIA, IGN RES DEV2 SIA, and Ignitis renewables Latvia SIA, Altiplano S.A., UAB „Plungės vėjo energija“, UAB „Ignitis renewables projektai 2“, UAB „Ignitis renewables projektai 3“, IGN RES DEV3 SIA, IGN RES DEV4 SIA, IGN RES DEV5 SIA, IGN RES DEV6 SIA, and UAB „Vėjo galia bendruomenei“. 2 Nėra sudarytų darbo sutarčių. Išrinktas valdybos narys yra įmonės atstovas. 9,7 (6,3) 3,4 2,2 66,7 388,9 56,5 332,4 60 Įmonės kodas: 305916135 Buveinės adresas: Laisvės pr. 10, Vilnius Valdomų akcijų efektyvioji dalis: 100 % Įstatinis kapitalas: 3 000 Eur Interneto svetainė: nuoroda Įmonės kodas: 304988904 Buveinės adresas: Laisvės pr. 10, Vilnius Valdomų akcijų efektyvioji dalis: 100 % Įstatinis kapitalas: 21 910 Eur Interneto svetainė: https://ignitisrenewables.com/lt/ Įmonės kodas: 0000871214 Buveinės adresas: Puławska g. 2B, 02-566 Varšuva, Lenkija Valdomų akcijų efektyvioji dalis: 100 % Įstatinis kapitalas: 5 000 zlotų Interneto svetainė: nuoroda Įmonės kodas: 0000873356 Buveinės adresas: Puławska g. 2B, 02-566 Varšuva, Lenkija Valdomų akcijų efektyvioji dalis: 100 % Įstatinis kapitalas: 5 000 zlotų Interneto svetainė: nuoroda Įmonės kodas: 0000450928 Buveinės adresas: Puławska g. 2B, 02-566 Varšuva, Lenkija Valdomų akcijų efektyvioji dalis: 100 % Įstatinis kapitalas: 44 500 zlotų Interneto svetainė: nuoroda Įmonės kodas: 10470014 Buveinės adresas: Harju maakond, Kesklinna linnaosa, Liivalaia tn 45, 10145, Talinas, Estija Valdomų akcijų efektyvioji dalis: 100 % Įstatinis kapitalas: 499 488 Eur Interneto svetainė: https://windenergy.ee/ UAB „Ignitis renewables projektai“ Atsinaujinančių energetikos išteklių projektų vystymas, elektros energijos gamyba Ignitis Renewables Polska Sp. z o. o. Atsinaujinančios energijos projektų vystymas Ignitis Res Dev Sp. z o. o. Atsinaujinančių energetikos išteklių projekto vystymas Pomerania Wind Farm Sp. z o. o. Elektros energijos gamyba iš atsinaujinančių išteklių „Tuuleenergia osauhing" Elektros energijos gamyba iš atsinaujinančių išteklių Veiklos rezultatai (mln. Eur): Pajamos 0,2 Sąnaudos (1,2) Koreguotas EBITDA (0,9) Grynasis pelnas (0,3) Investicijos - Turtas 34,1 Nuosavybė 33,8 Įsipareigojimai 0,3 Darbuotojų skaičius: 10 Veiklos rezultatai (mln. Eur): Pajamos - Sąnaudos (0,1) Koreguotas EBITDA (0,1) Grynasis pelnas (0,1) Investicijos - Turtas 4,7 Nuosavybė 0,9 Įsipareigojimai 3,8 Darbuotojų skaičius: 1 Veiklos rezultatai (mln. Eur): Pajamos 57,9 Sąnaudos (17,5) Koreguotas EBITDA 40,4 Grynasis pelnas 13,4 Investicijos 162,0 Tur tas 531,3 Nuosavybė 68,3 Įsipareigojimai 462,9 Darbuotojų skaičius: 85 Veiklos rezultatai (mln. Eur): Pajamos - Sąnaudos (0,0) Koreguotas EBITDA (0,0) Grynasis pelnas (0,0) Investicijos 0,1 Turtas 0,1 Nuosavybė (0,0) Įsipareigojimai 0,2 Darbuotojų skaičius: 0 2 Veiklos rezultatai (mln. Eur): Pajamos 32,8 Sąnaudos (3,6) Koreguotas EBITDA 29,1 Grynasis pelnas 17,3 Investicijos - Turtas 154,8 Nuosavybė 53,8 Įsipareigojimai 101,0 Darbuotojų skaičius: 0 2 Veiklos rezultatai (mln. Eur): Pajamos 9,2 Sąnaudos (1,5) Koreguotas EBITDA 7,7 Grynasis pelnas 5,3 Investicijos - Turtas 32,0 Nuosavybė 11,8 Įsipareigojimai 20,2 Darbuotojų skaičius: 1 AtskiriKonsoli- duoti 1 428 / 468 2022 m. metinis pranešimas / Papildoma informacija Turinys » 1 Nėra sudarytų darbo sutarčių. Išrinktas valdybos narys yra įmonės atstovas. UAB „VĖJO GŪSIS” Elektros energijos gamyba iš atsinaujinančių išteklių UAB „VĖJO VATAS” Elektros energijos gamyba iš atsinaujinančių išteklių UAB „VVP Investment” Atsinaujinančių energetikos išteklių (vėjo) jėgainių parko projekto vystymas Silezia1 Wind Farm Sp. z o.o. Atsinaujinančių energetikos išteklių (vėjo) projektų vystymas ir eksploatavimas IGN RES DEV1 SIA Atsinaujinančių energetikos išteklių projekto vystymas UAB „EURAKRAS” Elektros energijos gamyba iš atsinaujinančių išteklių Įmonės kodas: 40203380662 Buveinės adresas: Laisvės pr. 10, Vilnius Valdomų akcijų efektyvioji dalis: 100 % Įstatinis kapitalas: 7 442 720 Eur Interneto svetainė: nuoroda Įmonės kodas: 300576942 Buveinės adresas: Laisvės pr. 10, Vilnius Valdomų akcijų efektyvioji dalis: 100 % Įstatinis kapitalas: 4 620 539,04 Eur Interneto svetainė: nuoroda Įmonės kodas: 110860444 Buveinės adresas: Laisvės pr. 10, Vilnius Valdomų akcijų efektyvioji dalis: 100 % Įstatinis kapitalas: 2 896 000 Eur Interneto svetainė: nuoroda Įmonės kodas: 302661590 Buveinės adresas: Laisvės pr. 10, Vilnius Valdomų akcijų efektyvioji dalis: 100 % Įstatinis kapitalas: 250 214,40 Eur Interneto svetainė: nuoroda Įmonės kodas: 0000531275 Buveinės adresas: Puławska 2-B, PL-02-566, Varšuva, Lenkija Valdomų akcijų efektyvioji dalis: 100 % Įstatinis kapitalas: 47 977 500 zlotų Interneto svetainė: nuoroda Įmonės kodas: 40203389977 Buveinės adresas: Cēsu g. 31 k-3, LV-1012, Ryga, Latvija Valdomų akcijų efektyvioji dalis: 100 % Įstatinis kapitalas: 500 000 Eur Interneto svetainė: nuoroda Veiklos rezultatai (mln. Eur): Pajamos 3,7 Sąnaudos (1,3) Koreguotas EBITDA 2,4 Grynasis pelnas 1,2 Investicijos - Turtas 14,3 Nuosavybė 4,4 Įsipareigojimai 9,8 Darbuotojų skaičius: 1 Veiklos rezultatai (mln. Eur): Pajamos 4,8 Sąnaudos (1,3) Koreguotas EBITDA 3,5 Grynasis pelnas 2,2 Investicijos 0,1 Turtas 17,9 Nuosavybė 10,2 Įsipareigojimai 7,7 Darbuotojų skaičius: 1 Veiklos rezultatai (mln. Eur): Pajamos 7,4 Sąnaudos (2,1) Koreguotas EBITDA 5,3 Grynasis pelnas 3,2 Investicijos - Turtas 24,9 Nuosavybė 8,8 Įsipareigojimai 16,1 Darbuotojų skaičius: 1 Veiklos rezultatai (mln. Eur): Pajamos - Sąnaudos (0,1) Koreguotas EBITDA (0,1) Grynasis pelnas (0,1) Investicijos 52,5 Turtas 71,2 Nuosavybė (0,0) Įsipareigojimai 71,2 Darbuotojų skaičius: 1 Veiklos rezultatai (mln. Eur): Pajamos - Sąnaudos (0,2) Koreguotas EBITDA (0,2) Grynasis pelnas (0,6) Investicijos 10,4 Turtas 24,8 Nuosavybė 0,4 Įsipareigojimai 24,4 Darbuotojų skaičius: 0 1 Veiklos rezultatai (mln. Eur): Pajamos - Sąnaudos (0,0) Koreguotas EBITDA (0,0) Grynasis pelnas (0,0) Investicijos - Turtas 0,5 Nuosavybė 0,5 Įsipareigojimai 0,0 Darbuotojų skaičius: 0 1 429 / 468 2022 m. metinis pranešimas / Papildoma informacija Turinys » Ignitis renewables Latvia SIA Atsinaujinančių energetikos išteklių projekto vystymas Altiplano S.A. Atsinaujinančių energetikos išteklių projekto vystymas UAB „Ignitis renewables projektai 2” Atsinaujinančių energetikos išteklių projekto vystymas Įmonės kodas: 306147729 Buveinės adresas: Laisvės pr. 10, Vilnius Valdomų akcijų efektyvioji dalis: 100 % Įstatinis kapitalas: 2 500 Eur Interneto svetainė: nuoroda Veiklos rezultatai (mln. Eur): Pajamos - Sąnaudos (0,0) Koreguotas EBITDA (0,0) Grynasis pelnas 0,5 Investicijos 32,1 Turtas 67,9 Nuosavybė 10,0 Įsipareigojimai 57,9 Darbuotojų skaičius: 0 1 Veiklos rezultatai (mln. Eur): Pajamos - Sąnaudos (0,2) Koreguotas EBITDA (0,2) Grynasis pelnas (0,3) Investicijos 0,0 Turtas 1,8 Nuosavybė 1,8 Įsipareigojimai 0,0 Darbuotojų skaičius: 5 Veiklos rezultatai (mln. Eur): Pajamos - Sąnaudos - Koreguotas EBITDA - Grynasis pelnas - Investicijos - Turtas 0,0 Nuosavybė 0,0 Įsipareigojimai - Darbuotojų skaičius: 1 IGN RES DEV2 SIA Atsinaujinančių energetikos išteklių projekto vystymas Veiklos rezultatai (mln. Eur): Pajamos - Sąnaudos (0,0) Koreguotas EBITDA (0,0) Grynasis pelnas (0,0) Investicijos - Turtas 0,5 Nuosavybė 0,5 Įsipareigojimai - Darbuotojų skaičius: 0 1 UAB „Plungės vėjo energija“ Atsinaujinančių energetikos išteklių projekto vystymas Įmonės kodas: 304939316 Buveinės adresas: Vytauto g. 7-14, Plungė Valdomų akcijų efektyvioji dalis: 100 % Įstatinis kapitalas: 2 500 Eur Interneto svetainė: nuoroda Veiklos rezultatai (mln. Eur): Pajamos - Sąnaudos - Koreguotas EBITDA - Grynasis pelnas - Investicijos - Turtas - Nuosavybė - Įsipareigojimai - Darbuotojų skaičius: 1 UAB „Ignitis renewables projektai 3” Atsinaujinančių energetikos išteklių projekto vystymas Įmonės kodas: 306147711 Buveinės adresas: Laisvės pr. 10, Vilnius Valdomų akcijų efektyvioji dalis: 100 % Įstatinis kapitalas: 2 500 Eur Interneto svetainė: nuoroda Veiklos rezultatai (mln. Eur): Pajamos - Sąnaudos - Koreguotas EBITDA - Grynasis pelnas - Investicijos - Turtas 0,0 Nuosavybė 0,0 Įsipareigojimai - Darbuotojų skaičius: 1 1 Nėra sudarytų darbo sutarčių. Išrinktas valdybos narys yra įmonės atstovas. Įmonės kodas: 40203380662 Buveinės adresas: Cēsu g. 31 k-3, LV-1012, Ryga, Latvija Valdomų akcijų efektyvioji dalis: 100 % Įstatinis kapitalas: 11 500 000 Eur Interneto svetainė: nuoroda Įmonės kodas: 0000508979 Buveinės adresas: Gdanskas (80-307) Antoniego Abrahama g. 1A, Lenkija Valdomų akcijų efektyvioji dalis: 100 % Įstatinis kapitalas: 47 548 500 zlotų Interneto svetainė: nuoroda Įmonės kodas: 40203390251 Buveinės adresas: Cēsu g. 31 k-3, LV-1012, Ryga, Latvija Valdomų akcijų efektyvioji dalis: 100 % Įstatinis kapitalas: 500 000 Eur Interneto svetainė: nuoroda 430 / 468 2022 m. metinis pranešimas / Papildoma informacija Turinys » UAB „Vėjo galia bendruomenei“ Atsinaujinančių energetikos išteklių projekto vystymas IGN RES DEV3 SIA Atsinaujinančių energetikos išteklių projekto vystymas IGN RES DEV4 SIA Atsinaujinančių energetikos išteklių projekto vystymas IGN RES DEV6 SIA Atsinaujinančių energetikos išteklių projekto vystymas AB „Energijos skirstymo operatorius” Elektros energijos ir gamtinių dujų skirstymas, garantinis tiekimas IGN RES DEV5 SIA Atsinaujinančių energetikos išteklių projekto vystymas Įmonės kodas: 306163651 Buveinės adresas: Laisvės pr. 10, Vilnius Valdomų akcijų efektyvioji dalis: 100 % Įstatinis kapitalas: 2 500 Eur Interneto svetainė: nuoroda Įmonės kodas: 40203447438 Buveinės adresas: Cēsu g. 31 k-3, LV-1012, Ryga, Latvija Valdomų akcijų efektyvioji dalis: 100 % Įstatinis kapitalas: 2 800 Eur Interneto svetainė: nuoroda Įmonės kodas: 40203421195 Buveinės adresas: Cēsu g. 31 k-3, LV-1012, Ryga, Latvija Valdomų akcijų efektyvioji dalis: 100 % Įstatinis kapitalas: 2 800 Eur Interneto svetainė: nuoroda Įmonės kodas: 40203420931 Buveinės adresas: Cēsu g. 31 k-3, LV-1012, Ryga, Latvija Valdomų akcijų efektyvioji dalis: 100 % Įstatinis kapitalas: 2 800 Eur Interneto svetainė: nuoroda Įmonės kodas: 40203447423 Buveinės adresas: Cēsu g. 31 k-3, LV-1012, Ryga, Latvija Valdomų akcijų efektyvioji dalis: 100 % Įstatinis kapitalas: 2 800 Eur Interneto svetainė: nuoroda Įmonės kodas: 304151376 Buveinės adresas: Laisvės pr. 10, Vilnius Valdomų akcijų efektyvioji dalis: 100 % Įstatinis kapitalas: 259 442 796,57 Eur Interneto svetainė: http://www.eso.lt Veiklos rezultatai (mln. Eur): Pajamos - Sąnaudos (0,0) Koreguotas EBITDA (0,0) Grynasis pelnas (0,0) Investicijos - Turtas 0,0 Nuosavybė 0,0 Įsipareigojimai - Darbuotojų skaičius: 0 1 Veiklos rezultatai (mln. Eur): Pajamos - Sąnaudos - Koreguotas EBITDA - Grynasis pelnas - Investicijos - Turtas 0,0 Nuosavybė 0,0 Įsipareigojimai - Darbuotojų skaičius: 1 Veiklos rezultatai (mln. Eur): Pajamos - Sąnaudos - Koreguotas EBITDA - Grynasis pelnas - Investicijos - Turtas 0,0 Nuosavybė 0,0 Įsipareigojimai - Darbuotojų skaičius: 0 1 Veiklos rezultatai (mln. Eur): Pajamos - Sąnaudos (0,0) Koreguotas EBITDA (0,0) Grynasis pelnas (0,0) Investicijos - Turtas 0,0 Nuosavybė 0,0 Įsipareigojimai - Darbuotojų skaičius: 0 1 Veiklos rezultatai (mln. Eur): Pajamos - Sąnaudos - Koreguotas EBITDA - Grynasis pelnas - Investicijos - Turtas 0,0 Nuosavybė 0,0 Įsipareigojimai - Darbuotojų skaičius: 0 1 Veiklos rezultatai (mln. Eur): Pajamos 683,7 Sąnaudos (533,0) Koreguotas EBITDA 167,1 Grynasis pelnas 29,6 Investicijos 269,7 Turtas 1 863,5 Nuosavybė 607,5 Įsipareigojimai 1 439,4 Darbuotojų skaičius: 2 563 1 Nėra sudarytų darbo sutarčių. Išrinktas valdybos narys yra įmonės atstovas. 431 / 468 2022 m. metinis pranešimas / Papildoma informacija Turinys » UAB Kauno Kogeneracinė Jėgainė Elektros ir šilumos energijos gamyba panaudojant atliekas Įmonės kodas: 303792888 Buveinės adresas: Jėgainės g. 6, Biruliškių k., Karmėlavos sen., Kauno r. sav. Valdomų akcijų efektyvioji dalis: 51 % Įstatinis kapitalas: 40 000 000 Eur Interneto svetainė: http://www.kkj.lt Veiklos rezultatai (mln. Eur): Pajamos 59,4 Sąnaudos (25,0) Koreguotas EBITDA 34,4 Grynasis pelnas 26,8 Investicijos 0,2 Turtas 198,0 Nuosavybė 77,9 Įsipareigojimai 120,1 Darbuotojų skaičius: 41 UAB Vilniaus Kogeneracinė Jėgainė Kogeneracinės jėgainės projekto vystymas ir eksploatacija Įmonės kodas: 303782367 Buveinės adresas: Laisvės pr. 10, Vilnius Valdomų akcijų efektyvioji dalis: 100 % Įstatinis kapitalas: 52 300 000,12 Eur Interneto svetainė: http://www.vkj.lt Veiklos rezultatai (mln. Eur): Pajamos 42,3 Sąnaudos (18,7) Koreguotas EBITDA 23,6 Grynasis pelnas 16,7 Investicijos 63,7 Turtas 368,1 Nuosavybė 76,8 Įsipareigojimai 291,3 Darbuotojų skaičius: 102 AB „Ignitis gamyba“ Elektros energijos gamyba ir prekyba Įmonės kodas: 302648707 Buveinės adresas: Elektrinės g. 21, Elektrėnai Valdomų akcijų efektyvioji dalis: 100 % Įstatinis kapitalas: 187 920 762,41 Eur Interneto svetainė: http://www.ignitisgamyba.lt Veiklos rezultatai (mln. Eur): Pajamos 535,6 Sąnaudos (334,1) Koreguotas EBITDA 197,3 Grynasis pelnas 156,1 Investicijos 16,5 Turtas 744,8 Nuosavybė 467,4 Įsipareigojimai 277,4 Darbuotojų skaičius: 367 Konsoli- duoti 1 Atskiri 2 968,6 (2 877,0) 7,0 51,6 4,5 1 338,7 160,5 1 178,2 320 UAB „Ignitis“ Elektros energijos ir dujų tiekimas bei prekyba, energetinio efektyvumo projektai Ignitis Polska Sp. z o. o. Elektros energijos tiekimas ir prekyba Ignitis Latvija SIA Elektros energijos ir gamtinių dujų tiekimas Įmonės kodas: 303383884 Buveinės adresas: Laisvės pr. 10, Vilnius Valdomų akcijų efektyvioji dalis: 100 % Įstatinis kapitalas: 40 140 000 Eur Interneto svetainė: http://www.ignitis.lt/ Įmonės kodas: 0000681577 Buveinės adresas: Puławska 2-B, PL-02-566, Varšuva, Lenkija Valdomų akcijų efektyvioji dalis: 100 % Įstatinis kapitalas: 10 000 000 zlotų Interneto svetainė: http://www.ignitis.pl Įmonės kodas: 40103642991 Buveinės adresas: Cēsu g. 31 k-3, LV-1012, Ryga, Latvija Valdomų akcijų efektyvioji dalis: 100 % Įstatinis kapitalas: 5 500 000 Eur Interneto svetainė: http://www.ignitis.lv Veiklos rezultatai (mln. Eur): Pajamos 3 231,4 Sąnaudos (3 131,3) Koreguotas EBITDA 15,6 Grynasis pelnas 64,4 Investicijos 6,8 Turtas 1 441,6 Nuosavybė 189,4 Įsipareigojimai 1 252,2 Darbuotojų 357 Veiklos rezultatai (mln. Eur): Pajamos 103,8 Sąnaudos (102,0) Koreguotas EBITDA 1,5 Grynasis pelnas 0,5 Investicijos - Turtas 47,5 Nuosavybė 2,8 Įsipareigojimai 44,7 Darbuotojų skaičius: 16 Veiklos rezultatai (mln. Eur): Pajamos 282,6 Sąnaudos (275,8) Koreguotas EBITDA 7,1 Grynasis pelnas 6,3 Investicijos 0,2 Turtas 73,1 Nuosavybė 33,6 Įsipareigojimai 40,5 Darbuotojų skaičius: 18 skaičius: 1 UAB „Ignitis“ konsoliduoti skaičiai apima Ignitis Polska Sp. z o. o., Ignitis Latvija SIA, Ignitis Eesti OÜ, Ignitis Suomi Oy. 432 / 468 2022 m. metinis pranešimas / Papildoma informacija Turinys » UAB „Ignitis grupės paslaugų Centras“ Bendros verslo aptarnavimo paslaugos UAB „Gamybos optimizavimas“ Planavimas, optimizavimas, prognozavimas, prekyba, prekybos tarpininkavimas ir kitos su elektros energija susijusios paslaugos UAB Elektroninių mokėjimų agentūra Įmokų surinkimo paslaugų teikimas UAB „Transporto valdymas“ Transporto priemonių nuoma, lizingas, remontas, priežiūra, atnaujinimas, aptarnavimas Ignitis Suomi Oy Gamtinių dujų tiekimas Įmonės kodas: 303200016 Buveinės adresas: Laisvės Ave. 10, Vilnius Valdomų akcijų efektyvioji dalis: 100 % Įstatinis kapitalas: 12 269 006,25 Eur Interneto svetainė: nuoroda Įmonės kodas: 3202810-4 Buveinės adresas: Firdonkatu 2, Workery West, 6 a., 00520 Helsinkis, Suomija Valdomų akcijų efektyvioji dalis: 100 % Įstatinis kapitalas: 200 000 Eur Interneto svetainė: www.ignitis.fi Įmonės kodas: 304972024 Buveinės adresas: Laisvės pr. 10, Vilnius Valdomų akcijų efektyvioji dalis: 100 % Įstatinis kapitalas: 350 000 Eur Interneto svetainė: nuoroda Įmonės kodas: 136031358 Buveinės adresas: Laisvės pr. 10, Vilnius Valdomų akcijų efektyvioji dalis: 100 % Įstatinis kapitalas: 400 000 Eur Interneto svetainė: nuoroda Įmonės kodas: 304766704 Buveinės adresas: Kirtimų g. 47, Vilnius Valdomų akcijų efektyvioji dalis: 100 % Įstatinis kapitalas: 2 359 371,20 Eur Interneto svetainė: www.tpvaldymas.eu Veiklos rezultatai (mln. Eur): Pajamos 0,7 Sąnaudos (0,6) Koreguotas EBITDA 0,1 Grynasis pelnas 0,0 Investicijos - Turtas 0,6 Nuosavybė 0,4 Įsipareigojimai 0,2 Darbuotojų skaičius: 7 Veiklos rezultatai (mln. Eur): Pajamos 34,7 Sąnaudos (28,8) Koreguotas EBITDA 5,9 Grynasis pelnas 1,0 Investicijos 9,7 Turtas 30,5 Nuosavybė 14,0 Įsipareigojimai 16,5 Darbuotojų skaičius: 570 Veiklos rezultatai (mln. Eur): Pajamos 121,2 Sąnaudos (120,9) Koreguotas EBITDA 0,2 Grynasis pelnas (0,0) Investicijos - Turtas 108,3 Nuosavybė 0,0 Įsipareigojimai 108,3 Darbuotojų skaičius: 3 Veiklos rezultatai (mln. Eur): Pajamos 0,9 Sąnaudos (0,5) Koreguotas EBITDA 0,4 Grynasis pelnas 0,2 Investicijos 0,0 Turtas 0,9 Nuosavybė 0,8 Įsipareigojimai 0,1 Darbuotojų skaičius: 5 Veiklos rezultatai (mln. Eur): Pajamos 4,2 Sąnaudos (2,0) Koreguotas EBITDA 2,2 Grynasis pelnas 1,6 Investicijos 0,0 Turtas 16,6 Nuosavybė 8,2 Įsipareigojimai 8,4 Darbuotojų skaičius: 17 Ignitis Eesti OÜ Elektros energijos tiekimas Įmonės kodas: 12433862 Buveinės adresas: Narva mnt 5, 10117 Talinas, Estija Valdomų akcijų efektyvioji dalis: 100 % Įstatinis kapitalas: 35 000 Eur Interneto svetainė: www.ignitis.lt/ee/ari Veiklos rezultatai (mln. Eur): Pajamos 0,0 Sąnaudos (0,0) Koreguotas EBITDA (0,0) Grynasis pelnas (0,0) Investicijos - Turtas 0,0 Nuosavybė (0,0) Įsipareigojimai 0,1 Darbuotojų skaičius: 0 1 1 Nėra sudarytų darbo sutarčių. Išrinktas valdybos narys yra įmonės atstovas. 433 / 468 2022 m. metinis pranešimas / Papildoma informacija Turinys » UAB „Energetikos Paslaugų ir Rangos Organizacija“ 2 Elektros tinklų ir susijusių įrenginių statyba, remontas, techninė priežiūra, vartotojų prijungimas prie elektros tinklų, energetinių įrenginių remontas, metalo konstrukcijų gamyba Įmonės kodas: 304132956 Buveinės adresas: Motorų g. 2, Vilnius Valdomų akcijų efektyvioji dalis: 100 % Įstatinis kapitalas: 350 895,07 Eur Interneto svetainė: www.enepro.lt/ Veiklos rezultatai (mln. Eur): Pajamos - Sąnaudos 0,0 Koreguotas EBITDA (0,0) Grynasis pelnas 0,1 Investicijos - Turtas 0,3 Nuosavybė 0,3 Įsipareigojimai - Darbuotojų skaičius: 0 2 NT Valdos, UAB 1 Nekilnojamojo turto valdymas ir kitų su tuo susijusių paslaugų teikimas Įmonės kodas: 300634954 Buveinės adresas: Laisvės pr. 10, Vilnius Valdomų akcijų efektyvioji dalis: 100 % Įstatinis kapitalas: 2 519,52 Eur Interneto svetainė: NA Veiklos rezultatai (mln. Eur): Pajamos - Sąnaudos (0,0) Koreguotas EBITDA (0,0) Grynasis pelnas 0,03 Investicijos - Turtas 0,4 Nuosavybė 0,4 Įsipareigojimai - Darbuotojų skaičius: 0 1 1 2022 m. rugpjūčio 12 d., NT Valdos UAB buvo likviduota. 2 2022 m. lapkričio 7 d., UAB „Energetikos Paslaugų ir Rangos Organizacija” buvo likviduota. 434 / 468 2022 m. metinis pranešimas / Papildoma informacija Turinys » 7.3 Alternatyvūs veiklos rodikliai Rodiklis Formulė Apibrėžimas Rodiklio reikšmės ir interpretavimas Koreguotas EBIT Koreguotas EBITDA - nusidėvėjimo ir amortizacijos sąnaudos - ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto nurašymai, perkainojimas ir vertės sumažėjimo nuostoliai (išskyrus materialius vienkartinius atvejus) Koreguotas EBITDA, atėmus nusidėvėjimo ir amortizacijos sąnaudas ir ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto nurašymo, perkainojimo ir vertės sumažėjimo nuostolius (išskyrus materialius vienkartinius atvejus) Koreguotas EBIT yra pelno rodiklis, leidžiantis patikimiau palyginti Grupės rezultatus skirtingais laikotarpiais ir su kitomis panašaus profilio bendrovėmis nei EBIT. Koreguoto EBIT marža Koreguotas EBIT Iš viso pajamų ir kitų pajamų + vadovybės koregavimai (pajamų) Pelningumo rodiklis, parodantis koreguotą EBIT kaip procentą nuo pajamų. Didesnė rodiklio reikšmė parodo aukštesnį Grupės pelningumą. Koreguotas EBITDA EBITDA + laikini reguliaciniai skirtumai + pelnas iš turto rotacijos - kiti nepasikartojantys ir (arba) ne piniginiai, ir (arba) susiję su kitais laikotarpiais, ir (arba) nesusiję su pagrindine Grupės veika. EBITDA eliminavus nepasikartojančius ir (arba) ne piniginius, ir (arba) susijusius su kitais laikotarpiais, ir (arba) nesusijusius su pagrindine Grupės veikla, ir vėl pridedant straipsnius, kurie geriausiai atspindi laikotarpio rezultatą. Koreguotas EBITDA yra pagrindinis Grupės veiklos rodiklis, naudojamas kaip Grupės tikslų rodiklis. Šis rodiklis leidžia patikimiau palyginti Grupės rezultatus skirtingais laikotarpiais ir su kitomis panašaus profilio bendrovėmis nei EBITDA. Koreguoto EBITDA marža Koreguotas EBITDA Iš viso pajamų ir kitų pajamų + vadovybės koregavimai (pajamų) Pelningumo rodiklis, parodantis koreguotą EBITDA kaip procentą nuo pajamų. Didesnė rodiklio reikšmė parodo aukštesnį Grupės pelningumą. Rodiklis taip pat yra naudingas stebint Grupės efektyvumą. Kuo didesnė Grupės koreguoto EBITDA marža, tuo mažesnės yra Grupės OPEX, palyginus su visomis pajamomis, ir aukštesnis efektyvumas. Koreguotas grynasis pelnas Koreguotas EBIT + finansinės veiklos pajamos - finansinės veiklos sąnaudos - einamojo laikotarpio pelno mokesčio sąnaudos - atidėtojo pelno mokesčio sąnaudos - koregavimų įtaka pelno ir atidėtajam pelno mokesčiui Grynasis pelnas, eliminavus nepasikartojančius ir (arba) susijusius su kitais laikotarpiais, ir (arba) nesusijusius su pagrindine Grupės veikla, ir vėl pridedant straipsnius, kurie geriausiai atspindi laikotarpio rezultatą. Tai vienas svarbiausių Grupės pelningumo vertinimo rodiklių. Jis taip pat naudojamas skaičiuojant koreguotą ROE, kuris yra dar vienas svarbus rodiklis Grupės veiklos rezultatams įvertinti. Koreguoto grynojo pelno marža Koreguotas grynasis pelnas Iš viso pajamų ir kitų pajamų + vadovybės koregavimai (pajamų) Pelningumo rodiklis, parodantis koreguotą grynąjį pelną, kaip procentą nuo pajamų. Didesnė rodiklio reikšmė parodo aukštesnį Grupės pelningumą. Rodiklis taip pat yra naudingas stebint Grupės efektyvumą. Koreguota nuosavo kapitalo grąža (koreguota ROE) Koreguotas grynasis pelnas Nuosavo kapitalo ataskaitinio laikotarpio pradžioje ir pabaigoje vidurkis Koreguoto grynojo pelno santykio su nuosavybe pelningumo rodiklis. Koreguotas ROE yra vienas pagrindinių Grupės veiklos rodiklių, naudojamas kaip rodiklis Grupės tikslams nustatyti ir stebėti. Grupės akcininkai išreiškia lūkesčius per koreguotą ROE. Koreguotas ROE parodo, kaip efektyviai Grupė naudoja akcininkų kapitalą pelnui uždirbti. Turto apyvartumas Iš viso pajamų ir kitų pajamų Turto ataskaitinio laikotarpio pradžioje ir pabaigoje vidurkis Efektyvumo rodiklis, kuris parodo pajamų ir viso turto santykį. Rodiklis rodo, kaip efektyviai Grupė naudoja savo kapitalą. Didesnė reikšmė rodo didesnį viso turto valdymo efektyvumo laipsnį. 435 / 468 2022 m. metinis pranešimas / Papildoma informacija Turinys » Rodiklis Formulė Apibrėžimas Rodiklio reikšmės ir interpretavimas Pastovus kapitalas Grynoji skola + Nuosavas kapitalas Viso turto, kurį grupė naudoja pelnui generuoti, vertė. Šis rodiklis naudojamas nustatyti Grupės turto grąžai ir kaip efektyviai vadovybė įdarbina kapitalą. Bendrojo likvidumo koeficientas Trumpalaikis turtas laikotarpio pabaigoje Trumpalaikiai įsipareigojimai laikotarpio pabaigoje Likvidumo rodiklis, kuris parodo, kiek kartų trumpalaikis turtas padengia trumpalaikius įsipareigojimus. Bendrojo likvidumo rodiklis parodo Grupės galimybę padengti trumpalaikius įsipareigojimus trumpalaikiu turtu ir parodo Grupės likvidumo poziciją. Kuo aukštesnis rodiklis, tuo geresnė likvidumo pozicija. Dividendų išmokėjimas Iš viso pasiūlytų dividendų už ataskaitinį laikotarpį Grynasis pelnas už laikotarpį, priskiriamą patronuojančiosios bendrovės akcininkams Visos akcininkams išmokėtų dividendų sumos santykio palyginimas su patronuojančios bendrovės grynosiomis pajamomis. Rodiklis parodo pelno procentinę dalį, kuri turi būti mokama akcininkams dividendais. Dividendai vienai akcijai (DPS) Iš viso siūloma išmokėti dividendų už ataskaitinį laikotarpį Paprastųjų akcijų nominaliąja verte skaičius periodo pabaigai Pelningumo rodiklis, rodantis siūlomus laikotarpio dividendus, priskirtinus vienai paprastajai nominalios vertės akcijai dividendų išmokėjimo periodo pabaigoje. Kuo didesnė rodiklio vertė, tuo didesnis pelningumas priskirtinas vienai paprastajai nominaliai akcijai per laikotarpį. Dividendų pajamingumas DPS Paprastoji registruota akcija arba GDR kaina Pelningumo santykis, rodantis, kiek įmonė kasmet moka dividendų, palyginus su jos akcijų kaina. Dividendų pajamingumas yra tik dividendų investicijų grąžos įvertinimas. Finansinės skolos Ilgalaikės paskolos ir obligacijos + ilgalaikiai nuomos įsipareigojimai + ilgalaikių paskolų einamųjų metų dalis + trumpalaikės paskolos + nuomos įsipareigojimų einamųjų metų dalis Bendra Grupės skolų suma. Rodiklis parodo Grupės įsiskolinimo dydį. Finansinės skolos/ Nuosavas kapitalas Finansinės skolos Nuosavas kapitalas Svertinis rodiklis, kuris parodo laipsnį, kuriuo Grupė finansuoja savo veiklą iš skolinto kapitalo, palyginti su nuosavu kapitalu. Kuo rodiklio reikšmė mažesnė, tuo didesnės Grupės galimybės įvykdyti savo finansinius įsipareigojimus bei pritraukti daugiau naujo skolinto kapitalo. Vienas iš rodiklių, nurodytų Grupės dividendų apskaičiavimo politikoje. Pelnas vienai akcijai (EPS) Grynasis pelnas už laikotarpį, priskiriamą patronuojančios bendrovės akcininkams Svertinis vidutinis nominalių akcijų skaičius per laikotarpį Pelningumo koeficientas, rodantis laikotarpio grynąjį pelną, priskiriamą patronuojančiosios įmonės akcininkams, vienam vienetui ataskaitinio laikotarpio pabaigoje. Kuo didesnė rodiklio vertė, tuo didesnis pelningumas, priskiriamas vienam vienetui už laikotarpį. EBIT Pelnas (nuostoliai) prieš mokesčius - finansinės veiklos pajamos - finansinės veiklos sąnaudos Skaičiuojant EBIT, pelnas prieš finansinės veiklos rezultatą, mokesčius. Pelningumo rodiklis naudojamas skaičiuojant veiklos pinigų srautus, įvertinant kapitalo kaštus per nusidėvėjimo ir amortizacijos sąnaudas. EBIT marža EBIT Iš viso pajamų ir kitų pajamų Pelningumo rodiklis, parodantis EBIT kaip procentą nuo pajamų. Didesnė rodiklio reikšmė parodo aukštesnį Grupės pelningumą. EBITDA Pajamų ir kitų pajamų iš viso - Elektros, dujų ir kitų paslaugų pirkimai - Darbo užmokesčio ir susijusios sąnaudos - Remonto ir techninės priežiūros sąnaudos - Kitos sąnaudos EBITDA - pelnas prieš finansinės veiklos rezultatą, mokesčius, nusidėvėjimą ir amortizaciją. Pelno rodiklis, naudojamas skaičiuojant veiklos pinigų srautus. EBITDA marža EBITDA Iš viso pajamų ir kitų pajamų Pelningumo rodiklis, parodantis EBITDA kaip procentą nuo pajamų. Didesnė rodiklio reikšmė parodo aukštesnį Grupės pelningumą. 436 / 468 2022 m. metinis pranešimas / Papildoma informacija Turinys » Rodiklis Formulė Apibrėžimas Rodiklio reikšmės ir interpretavimas Nuosavo kapitalo lygis Nuosavas kapitalas laikotarpio pabaigoje Visas turtas laikotarpio pabaigoje Svertinis rodiklis, kuris parodo viso turto finansavimo nuosavu kapitalu proporciją. Šis rodiklis rodo kokią dalį kapitalo struktūroje sudaro nuosavas kapitalas. Kuo šis rodiklis mažesnis, tuo labiau Grupė priklauso nuo skolintų lėšų savo veikloje. Laisvasis pinigų srautas (FCF) FFO - Investicijos + gautos dotacijos + investicijos dengiamos garantijomis + naujų vartotojų prijungimų ir galios didinimų piniginis poveikis + pinigų įplaukos iš ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto perleidimo atėmus pelną ar nuostolį + apyvartinio kapitalo pokytis. Laisvas pinigų srautas tai pinigų srautas liekantis Grupei padengus veiklos ir kapitalo išlaidas. Kuo didesnis FCF, tuo daugiau pinigų srautų yra prieinamų akcininkams ir Grupės skolintojams. Jei FCF yra neigiamas, Grupė turi rasti papildomą finansavimą veiklai finansuoti. Pinigai iš vykdomos veiklos (FFO) EBITDA + gautos palūkanos - sumokėtos palūkanos - sumokėtas pelno mokestis FFO yra naudojamas Grupės pinigų srauto skaičiavime atsižvelgiant į EBITDA, grynąsias palūkanas ir sumokėtas pelno mokestis. FFO parodo Grupės gebėjimą uždirbti pinigus. Rodiklis naudojamas Grupės kredito reitingo peržiūros metu. Investicijos Ilgalaikio materialaus turto įsigijimai + ilgalaikio nematerialaus turto įsigijimai + turtas įgytas dukterinių įmonių įsigijimo metu + kito finansinio turto įsigijimai + investicinio turto įsigijimai + išankstiniai apmokėjimai už ilgalaikį materialųjį turtą - išankstiniai apmokėjimai už ilgalaikį turtą perklasifikuoti į ilgalaikio materialaus ir nematerialaus turto įsigijimus Kapitalas išleistas ilgalaikio materialaus ir nematerialaus, finansinio ir investicinio turto bei turto įgyto dukterinių įmonių įsigijimo metu įsigijimui. Rodiklis parodo kiek Grupė skiria kapitalo ilgalaikio materialaus ir nematerialaus, finansinio ir investicinio turto bei turto įgyto dukterinių įmonių įsigijimo metu įsigijimui, atnaujinimui, pakeitimui. Tai vienas pagrindinių rodiklių, turinčių reikšmingos įtakos Grupės pinigų srautų bei įsiskolinimo lygiui. Grynoji skola Ilgalaikės paskolos ir obligacijos + trumpalaikės paskolos + bankų suteikti sąskaitos likučio perviršiai (angl. overdraft) + nuomos įsipareigojimai - pinigai ir pinigų ekvivalentai Grynoji skola - tai visi Grupės finansiniai įsipareigojimai, išplatintos obligacijos, sukauptos mokėtinos palūkanos ir nuomos įsipareigojimai, iš jų eliminuojant turimas grynųjų pinigų lėšas bei jų ekvivalentus Grynoji skola parodo Grupės įsiskolinimo lyg jei jos pinigai ir jų ekvivalentai būtų panaudotos grąžinti neapmokėtas skolas. Rodiklis naudojamas Grupės kredito reitingo peržiūros metu. Grynoji skola/ Koreguotas EBITDA Grynoji skola Koreguotas EBITDA Santykinis rodiklis, kuris parodo Grupės pajėgumą grąžinti skolas iš uždirbto pelno. Rodiklio reikšmė parodo, kiek metų reikia dirbti Grupei, kad jos koreguoto EBITDA pelno dydis susilygintų su Grupės skolomis. Kuo rodiklio reikšmė mažesnė, tuo didesnės Grupės galimybės padengti savo finansinius įsipareigojimus iš uždirbto pelno. Tai vienas pagrindinių rodiklių, parodančių Grupės įsiskolinimo lygį. Grynoji skola/EBITDA Grynoji skola EBITDA Santykinis rodiklis, kuris parodo Grupės pajėgumą grąžinti skolas iš uždirbto pelno. Rodiklio reikšmė parodo kiek metų Grupei reikės grąžinti skolas jei grynoji skola ir EBITDA būtų laikomi konstanta Kuo rodiklio reikšmė mažesnė, tuo didesnės Grupės galimybės padengti savo finansinius įsipareigojimus iš uždirbto pelno. Rodiklis naudojamas Grupės kredito reitingo peržiūros metu. OPEX Atlyginimai ir susijusios išlaidos + remonto ir priežiūros išlaidos + kitos sąnaudos - ilgalaikių ir trumpalaikių gautinų sumų, atsargų bei kitų sumų nurašymai ir vertės sumažėjimai Pardavimo, bendrosios ir administracinės sąnaudos Šis rodiklis padeda vadovybei spręsti apie Grupės veiklos efektyvumą stebint valdymo išlaidas. CAPEX pagal Taksonomiją Ilgalaikio materialaus turto, nematerialaus turto, investicinio turto įsigijimai ir įgijimai per verslo jungimą + naudojimo teise valdomo turto įsigijimai Kapitalo kaštai apskaičiuoti remiantis ES Komisijos Deleguotuoju Reglamentu 2178/2021. Rodiklis parodo kapitalo kaštus, susijusius su ilgalaikio materialaus, nematerialaus, investicinio turto įsigijimais ir įgijimais per verslo jungimą bei naudojimo teise valdomo turto įsigijimais, ir naudojamas apskaičiuoti kapitalo kaštų rodiklį pagal ES taksonomiją. 437 / 468 2022 m. metinis pranešimas / Papildoma informacija Turinys » Rodiklis Formulė Apibrėžimas Rodiklio reikšmės ir interpretavimas OPEX pagal Taksonomiją Remonto ir priežiūros išlaidos + trumpalaikės nuomos sąnaudos + IT priežiūros sąnaudos Veiklos sąnaudos apskaičiuotos remiantis ES Komisijos Deleguotuoju Reglamentu 2178/2021 (skirtumai nurodyti skyriuje „5.9 Tvarumo valdymas ir kiti atskleidimai“). Rodiklis parodo išlaidas, susijusias turto remontu ir priežiūra, trumpalaike nuoma, IT priežiūros išlaidomis, ir naudojamas apskaičiuoti veiklos išlaidų rodiklį pagal ES taksonomiją. Turto grąža (ROA) Grynasis pelnas (nuostoliai) Turto ataskaitinio laikotarpio pradžioje ir pabaigoje vidurkis Pelningumo rodiklis, kuris parodo kaip gerai Grupė įdarbina savo visą turtą. Rodiklis apibūdina Grupės turto panaudojimo efektyvumą. Didesnė rodiklio reikšmė parodo kaip efektyviai Grupė išnaudoja savo turtą pelnui uždirbti. Panaudoto kapitalo grąža (ROCE) EBIT Grynosios skolos ataskaitinio laikotarpio pradžioje ir pabaigoje vidurkis + nuosavo kapitalo ataskaitinio laikotarpio pradžioje ir pabaigoje vidurkis Pelningumo rodiklis, kuris parodo kaip gerai Grupė įdarbina savo kapitalą. Rodiklis parodo, kaip gerai Grupė panaudoja savo kapitalą pelnui uždirbti. Didesnė rodiklio vertė rodo didesnį Grupės įdarbinto kapitalo pelningumą. Nuosavo kapitalo grąža (ROE) Grynasis pelnas (nuostoliai) Nuosavo kapitalo ataskaitinio laikotarpio pradžioje ir pabaigoje vidurkis Grynojo pelno ir nuosavo kapitalo santykio pelningumo rodiklis. ROE yra Grupės veiklos rodiklis. Nuosavo kapitalo grąža parodo kaip efektyviai Grupė naudoja akcininkų turtą pelnui uždirbti. Grynasis apyvartinis kapitalas Trumpalaikis turtas (išskyrus ilgalaikį turtą, skirtą parduoti) - pinigai ir pinigų ekvivalentai - kitas trumpalaikis finansinis turtas - trumpalaikės gautinos palūkanos - iš anksto sumokėtas pelno mokestis - išvestinių finansinių priemonių turtas - gautinos sumos už parduotą ilgalaikį materialųjį turtą + ilgalaikės gautinos sumos (išskyrus Epso-G sumas) - trumpalaikiai įsipareigojimai (išskyrus įsipareigojimus susijusius su ilgalaikiu turtu, skirtu parduoti) + ilgalaikių paskolų einamųjų metų dalis + trumpalaikės paskolos + nuomos įsipareigojimai + ateinančių laikotarpių pajamų trumpalaikė dalis susijusi su naujų vartotojų prijungimo ir atnaujinimo mokesčiais + mokėtinas pelno mokestis + išvestinių finansinių priemonių įsipareigojimai + trumpalaikiai atidėjiniai + mokėtini dividendai Grynasis apyvartinis kapitalas rodo, kokia kapitalo, išskyrus naudojamą investicijoms į ilgalaikį turtą, suma susijusi su verslo operacijomis. Apyvartinis kapitalas yra veiklos efektyvumo rodiklis. Kuo mažesnis apyvartinis kapitalas, tuo efektyvesnės Grupės operacijos ir lėšų panaudojimas. Grynasis apyvartinis kapitalas / Pajamos Grynasis apyvartinis kapitalas Iš viso pajamų ir kitų pajamų Efektyvumo rodiklis, parodantis apyvartinį kapitalą kaip procentą nuo pajamų. Grynasis apyvartinis kapitalas / Pajamos - tai veiklos efektyvumo rodiklis. Kuo mažesnis rodiklis, tuo efektyvesnės Grupės operacijos ir lėšų panaudojimas. 438 / 468 2022 m. metinis pranešimas / Papildoma informacija Turinys » 7.4 Informacija apie atitiktį valstybės valdomų įmonių veiklos skaidrumo užtikrinimo gairėms Valstybės valdomų įmonių veiklos skaidrumo užtikrinimo gairių aprašo punktas (pagal 2021 m. balandžio 30 d. redakciją) Atskleidimas Paaiškinimas II skyrius. Valstybės valdomos įmonės informacijos atskleidimas 5. Valstybės valdomos įmonės interneto svetainėje turi būti skelbiami šie duomenys ir informacija: Informacija skelbiama www.ignitisgrupe.lt 5.1. pavadinimas; Taip 5.2. kodas ir registras, kuriame kaupiami ir saugomi duomenys apie įmonę; Taip 5.3. buveinė (adresas); Taip 5.4. teisinis statusas, jeigu valstybės valdoma įmonė pertvarkoma, reorganizuojama (nurodomas reorganizavimo būdas), likviduojama, yra bankrutuojanti ar bankrutavusi; Taip 5.5. valstybei atstovaujančios institucijos pavadinimas ir nuoroda į jos interneto svetainę; Taip 5.6. veiklos tikslai, vizija ir misija; Taip 5.7. struktūra; Taip 5.8. vadovo duomenys; Taip 5.9. valdybos pirmininko ir narių duomenys, jeigu pagal įstatus sudaroma valdyba; Taip 5.10. stebėtojų tarybos pirmininko ir narių duomenys, jeigu pagal įstatus sudaroma Stebėtojų taryba; Taip 5.11. komitetų pavadinimai, jų pirmininkų ir narių duomenys, jeigu sudaromi komitetai; Taip 5.12. valstybei nuosavybės teise priklausančių akcijų nominalių verčių suma (eurais euro cento tikslumu) ir dalis (procentais) valstybės valdomos bendrovės įstatiniame kapitale; Taip 5.13. vykdomi specialieji įpareigojimai, kurie nustatomi pagal Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro patvirtintas rekomendacijas: nuro- domas specialiųjų įpareigojimų tikslas, einamaisiais kalendoriniais metais jiems vykdyti skirti valstybės biudžeto asignavimai ir teisės aktai, kuriais valstybės valdomai įmonei pavesta vykdyti specialųjį įpareigojimą, nustatomos specialiojo įpareigojimo vykdymo sąlygos ir (arba) reguliuojama kainodara; Neaktualu 5.14. informacija apie socialinės atsakomybės iniciatyvas ir priemones, svarbius vykdomus ar planuojamus investicinius projektus. Taip 6. Siekiant viešumo dėl valstybės valdomose įmonėse sudaromų valdymo ir priežiūros organų, taip pat komitetų narių profesionalumo, skelbiami šie Aprašo 5.8–5.11 papunkčiuose nurodytų asmenų duomenys: vardas, pavardė, einamų pareigų pradžios data, kitos einamos vadovaujamosios pareigos kituose juridiniuose asmenyse, išsilavinimas, kvalifikacija, profesinė patirtis. Jeigu Aprašo 5.9–5.11 papunkčiuose nurodytas asmuo yra išrinktas ar paskirtas kaip nepriklausomas narys, tai papildomai nurodoma prie jo duomenų. Taip Informacija skelbiama www.ignitisgrupe.lt 439 / 468 2022 m. metinis pranešimas / Papildoma informacija Turinys » Valstybės valdomų įmonių veiklos skaidrumo užtikrinimo gairių aprašo punktas (pagal 2021 m. balandžio 30 d. redakciją) Atskleidimas Paaiškinimas 7. Valstybės valdomos įmonės interneto svetainėje turi būti skelbiami šie jos dokumentai: Taip Informacija skelbiama www.ignitisgrupe.lt 7.1. įstatai; Taip 7.2. valstybei atstovaujančios institucijos raštas dėl valstybės tikslų ir lūkesčių valstybės valdomoje įmonėje nustatymo; Taip 7.3. veiklos strategija arba jos santrauka tais atvejais, jei veiklos strategijoje yra konfidencialios informacijos ar informacijos, kuri laikoma komercine (gamybine) paslaptimi; Taip 7.4. atlyginimų politiką, apimančią valstybės valdomos įmonės vadovo darbo užmokesčio ir valstybės valdomoje įmonėje sudaromų kolegialių organų bei komitetų narių atlygio nustatymą, detaliau apibūdintą Bendrovių valdysenos kodekse, nustatantis dokumentas; Taip 7.5. valstybės valdomos bendrovės metiniai ir tarpiniai pranešimai, valstybės įmonės metinės ir tarpinės veiklos ataskaitos už ne trumpesnį kaip 5 metų laikotarpį; Taip 7.6. ne trumpesnio kaip 5 metų laikotarpio metinių ir tarpinių finansinių ataskaitų rinkiniai ir metinių finansinių ataskaitų auditoriaus išvados. Taip 8. Jeigu valstybės valdoma bendrovė yra patronuojanti bendrovė, jos interneto svetainėje turi būti skelbiama įmonių grupės struktūra, taip pat dukterinių bendrovių ir paskesnių eilių dukterinių bendrovių Aprašo 5.1–5.3 papunkčiuose nurodyti duomenys, interneto svetainių adresai, patronuojančios bendrovės valdomų akcijų dalis (procentais) jų įstatiniame kapitale, taip pat metinės konsoliduotosios finansinės ataskaitos ir konsoliduotieji metiniai pranešimai. Taip Informacija skelbiama www.ignitisgrupe.lt 9. Jeigu valstybės valdoma bendrovė yra kitų nei Aprašo 8 punkte nurodytų juridinių asmenų dalyvė, jos interneto svetainėje turi būti skelbiami tų juridinių asmenų Aprašo 5.1–5.3 papunkčiuose nurodyti duomenys ir jų interneto svetainių adresai. Taip Informacija skelbiama www.ignitisgrupe.lt 9 1 . Jeigu bendrovė yra valstybės valdomos bendrovės dukterinė bendrovė ar paskesnės eilės dukterinė bendrovė, interneto svetainėje turi būti skelbiami ją patronuojančios bendrovės Aprašo 5.1–5.3 papunkčiuose nurodyti duomenys ir nuoroda į patronuojančios bendrovės interneto svetainę. Taip Patronuojančiosios bendrovės dukterinių ir paskesnės eilės dukterinių bendrovių interneto svetainėse (jei tokia yra) skelbiama nurodyta informacija 10. Pasikeitę ar paskelbti klaidingi Aprašo 5 ir 6 punktuose, 7.1–7.4 papunkčiuose, 8, 9 ir 9 1 punktuose nurodyti duomenys, informacija ir dokumentai turi būti nedelsiant pakeičiami ir interneto svetainėje. Taip Pasikeitusi informacija ir dokumentai nedelsiant atnaujinami 11. Valstybės valdomos įmonės metinių finansinių ataskaitų rinkinys, valstybės valdomos bendrovės metinis pranešimas, valstybės įmonės metinė veiklos ataskaita, taip pat valstybės valdomos įmonės metinių finansinių ataskaitų auditoriaus išvada valstybės valdomos įmonės interneto svetainėje turi būti paskelbti per 10 darbo dienų nuo valstybės valdomos įmonės metinių finansinių ataskaitų rinkinio patvirtinimo. Taip Dokumentai svetainėje paskelbiami per nustatytą terminą 12. Valstybės valdomos įmonės tarpinių finansinių ataskaitų rinkiniai, valstybės valdomos bendrovės tarpiniai pranešimai ir valstybės įmonės tarpinės veiklos ataskaitos valstybės valdomos įmonės interneto svetainėje turi būti paskelbti ne vėliau kaip per 2 mėnesius pasibaigus ataskaitiniam laikotarpiui. Taip Dokumentai svetainėje paskelbiami per nustatytą terminą 13. Aprašo 7 punkte nurodyti dokumentai skelbiami PDF formatu ir sudaromos techninės galimybės juos išsispausdinti. Taip Skelbiami PDF dokumentai III skyrius. Finansinių ataskaitų rinkinių, pranešimų ir veiklos ataskaitų rengimas 14. Valstybės valdomos įmonės apskaitą tvarko taip, kad užtikrintų finansinių ataskaitų sudarymą pagal tarptautinius apskaitos standartus. Taip Patronuojanti bendrovė apskaitą tvarko pagal TFAS 15. Be metinių finansinių ataskaitų rinkinio, valstybės valdoma bendrovė rengia 6 mėnesių tarpinių finansinių ataskaitų rinkinį, o valstybės įmonė – 3, 6 ir 9 mėnesių tarpinių finansinių ataskaitų rinkinius. Taip Patronuojanti bendrovė rengia 3, 6 ir 9 mėnesių tarpinių finansinių ataskaitų rinkinius 440 / 468 2022 m. metinis pranešimas / Papildoma informacija Turinys » Valstybės valdomų įmonių veiklos skaidrumo užtikrinimo gairių aprašo punktas (pagal 2021 m. balandžio 30 d. redakciją) Atskleidimas Paaiškinimas 16. Valstybės valdoma bendrovė, pagal Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito įstatymą priskiriama viešojo intereso įmonėms, be metinio pranešimo, papildomai rengia 6 mėnesių tarpinį pranešimą. Valstybės įmonė, pagal Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito įstatymą priskiriama viešojo intereso įmonėms, be metinės veiklos ataskaitos, papildomai rengia 6 mėnesių tarpinę veiklos ataskaitą. Taip Patronuojanti bendrovė rengia 6 mėnesių tarpinį pranešimą 17. Valstybės valdomos bendrovės metiniame pranešime arba valstybės įmonės metinėje veiklos ataskaitoje, be Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatyme arba Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatyme nustatytų turinio reikalavimų, papildomai turi būti pateikiama: Taip Patronuojanti bendrovė pateikia informaciją metiniame pranešime 17.1.trumpas valstybės valdomos įmonės verslo modelio aprašymas; Taip 17.2. informacija apie svarbius įvykius, įvykusius per finansinius metus ir po jų (iki metinio pranešimo arba metinės veiklos ataskaitos parengimo) ir turėjusius esminę reikšmę valstybės valdomos įmonės veiklai; Taip 17.3. valstybės valdomos įmonės veiklos strategijoje numatytų tikslų įgyvendinimo rezultatai; Taip 17.4. pelningumo, likvidumo, turto apyvartumo, skolos rodikliai; Taip 17.5. specialiųjų įpareigojimų vykdymas; Neaktualu 17.6. investicijų politikos įgyvendinimas, vykdomi ir planuojami investiciniai projektai bei Investicijos per ataskaitinius metus; Taip 17.7. valstybės valdomoje įmonėje taikomos rizikos valdymo politikos įgyvendinimas; Taip 17.8. dividendų politikos įgyvendinimas valstybės valdomose bendrovėse; Taip 17.9. atlyginimų politikos įgyvendinimas; Taip 17.10. bendras metinis darbo užmokesčio fondas, vidutinis mėnesinis darbo užmokestis pagal einamas pareigas ir (arba) padalinius; Taip 17.11. informacija apie Aprašo II ir III skyrių nuostatų laikymąsi: nurodoma, kaip jos įgyvendinamos, kokių nuostatų nesilaikoma, ir paaiškinama kodėl. Taip 18. Valstybės valdomoms bendrovėms ir valstybės įmonėms, kurioms neprivalomas socialinės atsakomybės ataskaitos rengimas, rekomenduojama atitinkamai metiniame pranešime ar metinėje veiklos ataskaitoje pateikti informaciją, susijusią su aplinkosaugos, socialiniais ir personalo, žmogaus teisių užtikrinimo, kovos su korupcija ir kyšininkavimu klausimais. Neaktualu Patronuojanti bendrovė rengia socialinės atsakomybės ataskaitą (integruota į metinį pranešimą) 19. Jeigu Aprašo 17 punkte nurodyta informacija laikoma valstybės valdomos įmonės komercine (gamybine) paslaptimi ar konfidencialia informacija, valstybės valdoma įmonė gali tokios informacijos neatskleisti, tačiau atitinkamai valstybės valdomos bendrovės metiniame pranešime ar valstybės įmonės metinėje veiklos ataskaitoje turi būti nurodyta, kad ši informacija neatskleidžiama, ir nurodyta neatskleidimo priežastis. Neaktualu Patronuojanti bendrovė pateikia informaciją metiniame pranešime 20. Valstybės valdomos bendrovės metiniame pranešime ar valstybės įmonės metinėje veiklos ataskaitoje gali būti pateikiama ir kita šiame Apraše nenurodyta informacija. Taip Metiniame pranešime pateikiama ir kita informacija 21. Valstybės valdoma bendrovė, kuri yra patronuojanti bendrovė, konsoliduotajame metiniame pranešime, o jeigu pagal teisės aktus ji neprivalo rengti konsoliduotojo metinio pranešimo, – savo metiniame pranešime pateikia įmonių grupės struktūrą, taip pat kiekvienos dukterinės bendrovės ir paskesnių eilių dukterinių bendrovių Aprašo 5.1–5.3 papunkčiuose nurodytus duomenis, valdomų akcijų dalį (procentais) dukterinės bendrovės įstatiniame kapitale, finansinių metų finansinius ir nefinansinius veiklos rezultatus. Jeigu valstybės valdoma bendrovė, kuri yra patronuojanti bendrovė, rengia konsoliduotąjį metinį pranešimą, jam mutatis mutandis taikomi Aprašo 17 punkto reikalavimai. Taip Patronuojanti bendrovė pateikia informaciją metiniame pranešime 22. Valstybės valdomos bendrovės tarpiniame pranešime ar valstybės įmonės tarpinėje veiklos ataskaitoje pateikiamas trumpas valstybės valdomos įmonės verslo modelio aprašymas, ataskaitinio laikotarpio finansinių veiklos rezultatų analizė, informacija apie per ataskaitinį laikotarpį įvykusius svarbius įvykius, taip pat pelningumo, likvidumo, turto apyvartumo, skolos rodiklius ir jų pokyčius, palyginti su atitinkamu praėjusių metų laikotarpiu. Taip Patronuojanti bendrovė pateikia informaciją tarpiniame pranešime 441 / 468 2022 m. metinis pranešimas / Papildoma informacija Turinys » 7.5 Informacija apie atitiktį bendrovių valdysenos kodeksui Patronuojančioji bendrovė AB ,,Ignitis grupė“, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymo 12 straipsnio 3 dalimi ir AB „Nasdaq Vilnius“ listingavimo taisyklių 24.5. punktu, atskleidžia, kaip ji laikosi AB „Nasdaq Vilnius“ listinguojamų bendrovių valdysenos kodekso ir konkrečių jo nuostatų ar rekomendacijų. Jei šio kodekso ar kai kurių jo nuostatų ar rekomendacijų nesilaikoma ar kurios nuostatos netaikomos, tai yra nurodoma, kurių konkrečių nuostatų ar rekomendacijų nesilaikoma ar netaikoma ir dėl kokių priežasčių lentelėje žemiau. Valdysenos santrauka Grupės korporatyvinio valdymo modelis įgyvendintas pagal 2013 m. birželio 7 d. Lietuvos Respublikos finansų ministerijos patvirtintas korporatyvinio valdymo gaires. Gairės buvo kelis kartus atnaujintos ir 2022 m. rugpjūčio 30 d. buvo patvirtinta dabartinė versija. Korporatyvinio valdymo veikla sutelkta patronuojančiojoje bendrovėje, kuri yra Grupę patronuojanti įmonė ir kuri Grupės įmonėse koordinuoja finansų, teisės, planavimo ir stebėsenos, žmogiškųjų išteklių, rizikos valdymo, audito, technologijų, komunikacijos ir kitas bendrąsias Grupės įmonių sritis. Grupės įmonių veikla šiose srityse remiasi tarpusavio susitarimu – bendradarbiavimu orientuojantis į bendro rezultato siekimą bei koordinuojama politikomis – bendromis nuostatomis ir normomis, kurios taikomos visoms Grupės įmonėms. Korporatyvinio valdymo principų ir valdymo bei kontrolės sistemos aprašymą galite rasti mūsų svetainėje. Informacija apie patronuojančiosios bendrovės valdymo organus ir jų narius, patronuojančiojoje bendrovėje sudarytus komitetus ir kt. yra pateikta šiame metiniame pranešime „Valdymo ataskaita“ dalyje bei lentelėje žemiau, kurioje atskleista informacija apie „Nasdaq Vilnius“ bendrovių valdysenos kodekso laikymąsi. Grupės ataskaita parengta vadovaujantis AB „Nasdaq Vilnius“ listinguojamų bendrovių valdysenos kodekso nauja redakcija, kuri patvirtinta 2019 m. sausio 15 d. AB „Nasdaq Vilnius“ valdybos posėdyje (protokolo Nr. 19-63), Lietuvos banko 2019 m. sausio 7 d. posėdyje (sprendimas Nr. 241-3). Pilnos apimties Valdymo ataskaitą galima rasti metinio pranešimo 4 skyriuje. Principai / rekomendacijos Taip / Ne Neaktualu Komentaras 1 principas. Visuotinis akcininkų susirinkimas, nešališkas akcininkų traktavimas ir akcininkų teisės Bendrovės valdysenos sistema turėtų užtikrinti nešališką visų akcininkų traktavimą. Bendrovės valdysenos sistema turėtų apsaugoti akcininkų teises. 1.1. Visiems akcininkams turėtų būti sudarytos vienodos galimybės susipažinti su teisės aktuose numatyta informacija ir (ar) dokumentais bei dalyvauti priimant bendrovei svarbius sprendimus. Taip Visa informacija, kuri remiantis teisės aktais turi būti skelbiama viešai, yra skelbiama per Nasdaq Vilnius, Londono ir Liuksemburgo vertybinių popierių biržų informacines sistemas ir/ar patronuojančiosios bendrovės interneto tinklalapį. Patronuojančiosios bendrovės šaukiamo visuotinio akcininkų susirinkimo vieta, data ir laikas nustatomi siekiant sudaryti galimybę akcininkams dalyvauti priimant bendrovei svarbius sprendimus. 1.2. Rekomenduojama, kad bendrovės kapitalą sudarytų tik tokios akcijos, kurios jų turėtojams suteikia vienodas balsavimo, nuosavybės, dividendų ir kitas teises. Taip Patronuojančioje bendrovėje visą įstatinį kapitalą sudaro 22,33 euro nominalios vertės paprastosios vardinės akcijos, kurios visiems jų turėtojams suteikia vienodas turtines ir neturtines teises. 1.3. Rekomenduojama sudaryti investuotojams sąlygas iš anksto, t. y. prieš perkant akcijas, susipažinti su išleidžiamų naujų ar jau išleistų akcijų suteikiamomis teisėmis. Taip Patronuojančiosios bendrovės įstatuose, kurie viešai skelbiami patronuojančiosios bendrovės tinklapyje internete, yra nurodomos akcijų suteikiamos teisės. 442 / 468 2022 m. metinis pranešimas / Papildoma informacija Turinys » Principai / rekomendacijos Taip / Ne Neaktualu Komentaras 1.4. Dėl itin svarbių išskirtinių sandorių, tokių kaip viso ar beveik viso bendrovės turto perleidimas, kas iš esmės reikštų bendrovės perleidimą, turėtų būti gautas visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimas. Taip Patronuojančiosios bendrovės įstatuose nustatyta, kad visuotinis akcininkų susirinkimas priima šiuos ypač svarbius sprendimus dėl: – Patronuojančiosios bendrovės tapimo kitų juridinių asmenų steigėja, dalyve (išskyrus sprendimus dėl tapimo asociacijų steigėja, dalyve); – toliau nurodytų strateginę ir svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių bendrovės įmonių grupės bendrovių, vykdančių gamybos, skirstymo, tiekimo veiklą energetikos sektoriuje, taip pat bendrovės tiesiogiai valdomų bendrovių, vykdančių veiklą elektros gamybos sektoriuje: – akcijų ar jų suteikiamų teisių perleidimo, įkeitimo, kitokio suvaržymo ar disponavimo; – įstatinio kapitalo didinimo, mažinimo ar kitokių veiksmų, galinčių pakeisti įstatinio kapitalo struktūrą (pvz., konvertuojamų obligacijų išleidimo); – reorganizavimo, atskyrimo, restruktūrizavimo, likvidavimo, pertvarkymo ar kitokių veiksmų, keičiančių šių bendrovių statusą; – verslo ar esminės jos dalies perleidimo. 1.5. Visuotinio akcininkų susirinkimo organizavimo ir dalyvavimo jame procedūros turėtų sudaryti akcininkams lygias galimybes dalyvauti visuotiniame akcininkų susirinkime ir neturėtų pažeisti akcininkų teisių bei interesų. Pasirinkta visuotinio akcininkų susirinkimo vieta, data ir laikas neturėtų užkirsti kelio aktyviam akcininkų dalyvavimui visuotiniame akcininkų susirinkime. Pranešime apie šaukiamą visuotinį akcininkų susirinkimą bendrovė turėtų nurodyti paskutinę dieną, kada vėliausiai galima pateikti siūlomus sprendimo projektus. Taip Patronuojančiosios bendrovės visuotinį akcininkų susirinkimą šaukia ir kitas susirinkimo procedūras įgyvendina Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme nustatyta tvarka ir suteikia visiems akcininkams lygias galimybes dalyvauti susirinkime, susipažinti su nutarimų projektais ir medžiaga, reikalinga sprendimams priimti. Pranešime apie visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą turi būti nurodyta, kad siūlomi sprendimų projektai galėtų būti teikiami bet kuriuo metu iki visuotinio akcininkų susirinkimo ar jo metu pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymą. 1.6. Siekiant užtikrinti užsienyje gyvenančių akcininkų teisę susipažinti su informacija, esant galimybei, rekomenduojama visuotiniam akcininkų susirinkimui parengtus dokumentus iš anksto paskelbti viešai ne tik lietuvių kalba, bet ir anglų kalba ir (ar) kitomis užsienio kalbomis. Visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą po jo pasirašymo ir (ar) priimtus sprendimus taip pat rekomenduojama paskelbti viešai ne tik lietuvių, bet ir anglų kalba ir (ar) kitomis užsienio kalbomis. Rekomenduojama šią informaciją paskelbti bendrovės interneto tinklalapyje. Viešai prieinamai gali būti skelbiama ne visa dokumentų apimtis, jei jų viešas paskelbimas galėtų pakenkti bendrovei arba būtų atskleistos bendrovės komercinės paslaptys. Taip Visi su visuotiniu akcininkų susirinkimu susiję dokumentai ir informacija, įskaitant pranešimus apie šaukiamus susirinkimus, sprendimų projektus, susirinkimų sprendimus, yra viešai skelbiami lietuvių ir anglų kalbomis per „Nasdaq Vilniaus“ ir Londono vertybinių popierių biržos informacinę sistemą ir Patronuojančiosios bendrovės interneto svetainėje. 1.7. Akcininkams, turintiems teisę balsuoti, turėtų būti sudarytos galimybės balsuoti akcininkų susirinkime asmeniškai jame dalyvaujant arba nedalyvaujant. Akcininkams neturėtų būti daroma jokių kliūčių balsuoti iš anksto raštu, užpildant bendrąjį balsavimo biuletenį. Taip Visi akcininkai gali įgyvendinti savo teisę dalyvauti visuotiniame akcininkų susirinkime teisės aktų nustatyta tvarka ir yra neribojama. Informaciją apie šios teisės įgyvendinimą patronuojančiosios bendrovės pateikia pranešime apie šaukiamą visuotinį akcininkų susirinkimą. 1.8. Siekiant padidinti akcininkų galimybes dalyvauti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose, bendrovėms rekomenduojama plačiau taikyti modernias technologijas ir tokiu būdu sudaryti akcininkams galimybę dalyvauti ir balsuoti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose naudojantis elektroninių ryšių priemonėmis. Tokiais atvejais turi būti užtikrintas perduodamos informacijos saugumas ir galima nustatyti dalyvavusiojo ir balsavusiojo tapatybę. Ne Šiuo metu patronuojanti bendrovė nesilaiko šios rekomendacijos, nes nėra priemonių užtikrinti tinkamą elektroninėmis ryšio priemonėmis balsuojančių asmenų identifikavimą. Nepaisant to, patronuojanti bendrovė aktyviai ieško būdų, kaip išspręsti šią problemą. 443 / 468 2022 m. metinis pranešimas / Papildoma informacija Turinys » 1 For the purposes of this Code, heads of the administration are the employees of the company who hold top level management positions. Principai / rekomendacijos Taip / Ne Neaktualu Komentaras 1.9. Pranešime apie šaukiamo visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimų projektus rekomenduojama atskleisti naujas kolegialaus organo narių kandidatūras, siūlomą jiems atlygį, siūlomą išrinkti audito įmonę, jei šie klausimai yra įtraukti į visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkę. Kai siūloma išrinkti naują kolegialaus organo narį, rekomenduojama informuoti apie jo išsilavinimą, darbo patirtį ir kitas užimamas (ar siūlomas užimti) kitas vadovaujamas pareigas. Taip Informacija apie kandidatus į valstybės kontroliuojamos įmonės kolegialius organus teikiama teisės aktų nustatyta tvarka. Kandidatai yra viešai skelbiami, kai tik patronuojančiai bendrovei pateikiamos kandidatūros. Nustatyta tvarka, kandidatų tinkamumą vertina atrankos komisija. Pranešime apie šaukiamą visuotinį akcininkų susirinkimą teikiama informacija apie kandidato išsilavinimą, darbo patirtį, kompetenciją, užimamas ir buvusias pareigas (CV), jiems siūlomą atlygį ir kiti teisės aktuose nurodyti dokumentai. Siūlomos išrinkti audito įmonės pavadinimas ir atlygis už audito paslaugas pateikiami visuotiniam akcininkų susirinkimui iš anksto kaip siūlomo sprendimo projektas. 1.10. Bendrovės kolegialaus organo nariai, administracijos vadovai 1 ar kiti su bendrove susiję kompetentingi asmenys, galintys pateikti informaciją, susijusią su visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarke, turėtų dalyvauti visuotiniame akcininkų susirinkime. Siūlomi kandidatai į kolegialaus organo narius taip pat turėtų dalyvauti visuotiniame akcininkų susirinkime, jeigu naujų narių rinkimai įtraukti į visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkę. Taip Įprastai patronuojančiosios bendrovės visuotiniuose akcininkų susirinkimuose dalyvauja valdymo organų nariai ir kiti kompetentingi asmenys, kad galėtų akcininkams pateikti informaciją, susijusią su visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarke. 2021 m. rugsėjo 27 d. patronuojančiosios bendrovės visuotiniame akcininkų susirinkime dalyvavo ir akcininkams prisistatė į patronuojančiosios bendrovės audito komitetą siūlomi išrinkti kandidatai. 2021 m. spalio 26 d. vykusiame visuotiniame akcininkų susirinkime turėjo prisistatyti ir dalyvauti į patronuojančiosios bendrovės stebėtojų tarybą siūlomi išrinkti kandidatai. Planuotas prisistatymas neįvyko, kadangi nė vienas akcininkas susirinkime nedalyvavo gyvai (t.y. visi susirinkime dalyvavę akcininkai balsavo iš anksto). 2 principas. Stebėtojų taryba 2.1. Stebėtojų tarybos funkcijos ir atsakomybė Bendrovės stebėtojų taryba turėtų užtikrinti bendrovės ir jos akcininkų interesų atstovavimą, šio organo atskaitomybę akcininkams ir objektyvią bei nešališką bendrovės veiklos bei jos valdymo organų priežiūrą, taip pat nuolat teikti rekomendacijas bendrovės valdymo organams. Stebėtojų taryba turėtų užtikrinti bendrovės finansinės apskaitos ir kontrolės sistemos vientisumą bei skaidrumą. 2.1.1. Stebėtojų tarybos nariai turėtų sąžiningai, rūpestingai ir atsakingai veikti bendrovės bei akcininkų naudai ir atstovauti jų interesams, atsižvelgdami į darbuotojų interesus ir visuomenės gerovę. Taip Stebėtojų tarybos nariai veikia gera valia patronuojančiosios bendrovės atžvilgiu, vadovaujasi patronuojančiosios bendrovės interesais ir atsižvelgdami į visuomenės gerovę. Rekomendacijoje nurodytos pareigos yra įtvirtintos sutartyje dėl stebėtojų tarybos nario veiklos bei sutartyje dėl nepriklausomo stebėtojų tarybos nario veiklos. 2.1.2. Kai stebėtojų tarybos sprendimai gali skirtingai paveikti bendrovės akcininkų interesus, stebėtojų taryba su visais akcininkais turėtų elgtis nešališkai. Ji turėtų užtikrinti, kad akcininkai būtų tinkamai informuojami apie bendrovės strategiją, rizikos valdymą ir kontrolę, interesų konfliktų sprendimą. Taip Patronuojančiosios bendrovės kolegialūs organai laikosi nurodytų rekomendacijų. Kolegialūs organai, prieš priimdami sprendimus, apsvarsto jų įtaką patronuojančiosios bendrovės veiklai ir patronuojančiosios bendrovės akcininkams. Patronuojančiosios bendrovės įstatai įpareigoja patronuojančiosios bendrovės kolegialius organus ir kiekvieną jos narį veikti patronuojančiosios bendrovės ir jos akcininkų naudai. Bendravimas su akcininkais ir įsipareigojimai jiems nustatomi vadovaujantis teisės aktų reikalavimais. 2.1.3. Stebėtojų taryba turėtų būti nešališka priimdama sprendimus, turinčius reikšmę bendrovės veiklai ir strategijai. Stebėtojų tarybos narių darbui ir sprendimams neturėtų daryti įtakos juos išrinkę asmenys. Taip Patronuojančios bendrovės stebėtojų taryba yra nepriklausoma nuo patronuojančios bendrovės valdymo organų ir priimdama sprendimus, turinčius reikšmės patronuojančios bendrovės veiklai ir strategijai, veikia savarankiškai, vadovaudamasi teisės aktų reikalavimais. 444 / 468 2022 m. metinis pranešimas / Papildoma informacija Turinys » 1 Šio Kodekso prasme stebėtojų tarybos narių nepriklausomumo kriterijai yra suprantami taip, kaip Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 31 straipsnio 7 ir 8 dalyse yra apibrėžti nesusijusių asmenų kriterijai. Principai / rekomendacijos Taip / Ne Neaktualu Komentaras 2.1.4. Stebėtojų tarybos nariai turėtų aiškiai reikšti savo prieštaravimą tuo atveju, kai mano, kad stebėtojų tarybos sprendimas gali pakenkti bendrovei. Nepriklausomi 1 stebėtojų tarybos nariai turėtų: a) išlikti nepriklausomi atlikdami analizę, priimdami sprendimus; b) nesiekti ir nepriimti jokių nepagrįstų lengvatų, kurios gali kelti abejonių, kad stebėtojų tarybos nariai nėra nepriklausomi. Taip Stebėtojų tarybos nariai turi teisę išreikšti savo nuomonę visais posėdžio darbotvarkėje numatytais klausimais, kuri, vadovaujantis patronuojančiosiosios bendrovės stebėtojų tarybos darbo reglamentu, turi būti tinkamai atspindėta posėdžio protokole. Rekomendacijoje nurodytos pareigos yra įtvirtintos sutartyje dėl stebėtojų tarybos nario veiklos bei sutartyje dėl nepriklausomo stebėtojų tarybos nario veiklos. 2.1.5. Stebėtojų taryba turėtų prižiūrėti, kad bendrovės mokesčių planavimo strategijos būtų sudaromos ir įgyvendinamos vadovaujantis teisės aktais, siekiant išvengti ydingos praktikos, nesusijusios su ilgalaikiais bendrovės ir jos akcininkų interesais, dėl ko gali atsirasti reputacijos, teisinė ar kita rizika. Taip Patronuojančiosiosios bendrovės stebėtojų taryba įgyvendindama savo kompetenciją prižiūrėti patronuojančiosiosios bendrovės valdymo organų veiklą, atlieka ir rekomendacijoje nurodytas pareigas, teikia savo nuomonę mokesčių planavimo klausimais. 2.1.6. Bendrovė turėtų užtikrinti, kad stebėtojų taryba būtų aprūpinta pakankamais ištekliais (tarp jų ir finansiniais), reikalingais pareigoms atlikti, įskaitant teisę gauti visą reikiamą informaciją ir teisę kreiptis nepriklausomo profesionalaus patarimo į išorinius teisės, apskaitos ar kitokius specialistus stebėtojų tarybos ir jos komitetų kompetencijai priklausančiais klausimais. Taip Patronuojanti bendrovė užtikrina stebėtojų tarybos aprūpinimą jos veiklai reikalingais ištekliais (techniškai aptarnauja stebėtojų tarybos posėdžius, suteikia visą reikiamą informaciją ir atlieka kitas funkcijas nurodytas stebėtojų tarybos darbo principų apraše). Sutartyje dėl stebėtojų tarybos nario veiklos nustatyta, jog patronuojanti bendrovė užtikrina tinkamas stebėtojų tarybos ir stebėtojų tarybos narių darbo stebėtojų taryboje sąlygas, suteikdama darbui būtinas technines ir organizacines priemones. Patronuojančiosios bendrovės įstatuose numatyta, jog stebėtojų taryba turi teisę prašyti valdybą ir patronuojančiosios bendrovės vadovą pateikti su patronuojančiosios bendrovės veikla susijusius dokumentus ir informaciją, o valdyba ir patronuojančiosios bendrovės vadovas privalo užtikrinti, kad tokie dokumentai ir informacija per protingą laiką būtų pateikti stebėtojų tarybai. Nuostata dėl informacijos pateikimo nustatyta ir sutartyje dėl stebėtojų tarybos nario veiklos. 2.2. Stebėtojų tarybos sudarymas Stebėtojų tarybos sudarymo tvarka turėtų užtikrinti tinkamą interesų konfliktų sprendimą, efektyvią ir sąžiningą bendrovės valdyseną. 2.2.1. Visuotinio akcininkų susirinkimo išrinkti stebėtojų tarybos nariai turėtų kolektyviai užtikrinti kvalifikacijos, profesinės patirties ir kompetencijų įvairovę, taip pat siekti lyčių lygybės. Siekiant išlaikyti tinkamą stebėtojų tarybos narių turimos kvalifikacijos pusiausvyrą, turėtų būti užtikrinta, kad stebėtojų tarybos nariai, kaip visuma, turėtų įvairiapusių žinių, nuomonių ir patirties savo užduotims tinkamai atlikti. Taip Pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymą stebėtojų taryba renkama ir narių kvalifikacija vertinama visuotiniame akcininkų susirinkime. Keturi iš septynių patronuojančiosiosios bendrovės stebėtojų tarybos narių yra moterys. Pagrindinė patronuojančiosiosios bendrovės veikla yra patronuojančiosiosios bendrovės įmonių grupės patronavimo funkcijų vykdymas, o dauguma stebėtojų tarybos turi patirties bendrovių valdymo srityje, taip pat patirties energetikos sektoriuje, kuriame veikia patronuojanti bendrovė ir jos patronuojamosios įmonės. 445 / 468 2022 m. metinis pranešimas / Papildoma informacija Turinys » Principai / rekomendacijos Taip / Ne Neaktualu Komentaras 2.2.2. Stebėtojų tarybos nariai turėtų būti skiriami apibrėžtam laikotarpiui, su galimybe būti individualiai perrenkamiems naujai kadencijai tam, kad būtų užtikrintas būtinas profesinės patirties augimas. Taip Patronuojančiosios bendrovės stebėtojų tarybos nariai renkami Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme nustatytam maksimaliam laikotarpiui – 4 metų kadencijai. Patronuojančiosios bendrovės įstatuose numatyta galimybė atšaukti tiek atskirus stebėtojų tarybos narius, tiek visą stebėtojų tarybą in corpore, nesibaigus jos kadencijai. Teisę atšaukti stebėtojų tarybos narius (pavienius arba visus) turi visuotinis akcininkų susirinkimas. Apribojimų stebėtojų tarybos narių perrinkimui patronuojančiosios bendrovės įstatuose nėra numatyta, tačiau yra taikomi galiojančiuose teisės aktuose nustatyti apribojimai patiems kandidatams į kolegialaus organo narius. 2.2.3. Stebėtojų tarybos pirmininku turėtų būti toks asmuo, kurio esamos arba buvusios pareigos nebūtų kliūtis nešališkai veiklai vykdyti. Buvęs bendrovės vadovas ar valdybos narys tuoj pat neturėtų būti skiriamas į stebėtojų tarybos pirmininko pareigas. Kai bendrovė nusprendžia nesilaikyti šių rekomendacijų, turėtų būti pateikiama informacija apie priemones, kurių imtasi veiklos nešališkumui užtikrinti. Taip Patronuojančiosios bendrovės stebėtojų tarybos pirmininkas ir patronuojančiosios bendrovės vadovas nėra tas pats asmuo. Patronuojančiosios bendrovės stebėtojų tarybos pirmininkas yra nepriklausomas. Stebėtojų tarybos nariai ir pirmininkas nėra buvę patronuojančiosios bendrovės valdybos nariais ar patronuojančiosios bendrovės vadovu. 2.2.4. Stebėtojų tarybos nario pareigoms atlikti kiekvienas narys turėtų skirti pakankamai laiko ir dėmesio. Kiekvienas stebėtojų tarybos narys turėtų įsipareigoti taip apriboti kitus savo profesinius įsipareigojimus (ypač vadovaujančias pareigas kitose bendrovėse), kad jie netrukdytų tinkamai atlikti stebėtojų tarybos nario pareigas. Jeigu stebėtojų tarybos narys dalyvavo mažiau nei pusėje stebėtojų tarybos posėdžių per bendrovės finansinius metus, apie tai turėtų būti informuojami bendrovės akcininkai. Taip Stebėtojų tarybos nariai dalyvauja kolegialaus organo posėdžiuose ir skiria pakankamai savo, kaip kolegialaus organo nario, laiko pareigoms vykdyti. 2022 metais įvyko 15 (penkiolika) stebėtojų tarybos posėdžių, 14 (keturiolika) stebėtojų tarybos narių dalyvavo visuose posėdžiuose, 1 posėdyje nedalyvavo 1 stebėtojų tarybos narys. 2.2.5. Kai siūloma paskirti stebėtojų tarybos narį, turėtų būti skelbiama, kurie stebėtojų tarybos nariai laikomi nepriklausomais. Stebėtojų taryba gali nuspręsti, kad tam tikras jos narys, nors ir atitinka nepriklausomumo kriterijus, vis dėlto negali būti laikomas nepriklausomu dėl ypatingų asmeninių ar su bendrove susijusių aplinkybių. Taip Informacija apie kandidatus į patronuojančiosios bendrovės stebėtojų tarybos narius (taip pat informacija apie kandidato atitiktį nepriklausomumo reikalavimams) visuotiniam akcininkų susirinkimui pateikiama Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo nustatyta tvarka visuotiniame akcininkų susirinkime (žr. 1.9 rekomendacijos komentarą). 2.2.6. Stebėtojų tarybos nariams už jų veiklą ir dalyvavimą stebėtojų tarybos posėdžiuose atlygio dydį turėtų tvirtinti bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas. Taip Nepriklausomam stebėtojų tarybos nariui už jo veiklą stebėtojų taryboje yra atlyginama su juo pasirašytoje sutartyje dėl nepriklausomo stebėtojo tarybos nario veiklos nustatyta tvarka ir sąlygomis. Sutarties su nepriklausomu stebėtojų tarybos nariu sąlygas tvirtina visuotinis akcininkų susirinkimas. Pagal Korporatyvinio valdymo gaires patronuojančiosios bendrovės atlygio dydis Nepriklausomam stebėtojų tarybos nariui yra apribotas maksimalia suma, skaičiuojama proporcingai nuo patronuojančiosios bendrovės generalinio direktoriaus atlyginimo (1/4 generalinio direktoriaus atlyginimo nepriklausomam stebėtojų tarybos nariui ir 1/3 - nepriklausomam stebėtojų tarybos pirmininkui). 446 / 468 2022 m. metinis pranešimas / Papildoma informacija Turinys » 1 Nuoroda į EBPO geros praktikos rekomendacijas dėl vidaus kontrolės, etikos ir atitikties: https://www.oecd.org/daf/anti-bribery/44884389.pdf Principai / rekomendacijos Taip / Ne Neaktualu Komentaras 2.2.7. Kiekvienais metais stebėtojų taryba turėtų atlikti savo veiklos įvertinimą. Jis turėtų apimti stebėtojų tarybos struktūros, darbo organizavimo ir gebėjimo veikti kaip grupė vertinimą, taip pat kiekvieno stebėtojų tarybos nario kompetencijos ir darbo efektyvumo vertinimą bei vertinimą, ar stebėtojų taryba pasiekė nustatytų veiklos tikslų. Stebėtojų taryba turėtų bent kartą per metus paskelbti atitinkamą informaciją apie savo vidinę struktūrą ir veiklos procedūras. Taip Stebėtojų taryba savo veiklos vertinimą atlieka kiekvienais metais. Stebėtojų taryba vertina posėdžių organizavimą, efektyvumą, kompetencijų poreikį, tarpusavio bendradarbiavimą, vadovybės pateikiamos informacijos pakankamumą sprendimams priimti. Informacija apie vidinę Stebėtojų tarybos struktūrą ir darbo tvarką skelbiama patronuojančiosiosios bendrovės metiniame pranešime ir interneto svetainėje. 2021 metais patronuojančiosiosios bendrovės stebėtojų tarybos ir jos komitetų veiklos vertinimui pasitelkti išorės konsultantai – Nestor Advisors, kurie, atsižvelgiant į tarptautines gerąsias praktikas, įvertino stebėtojų tarybos ir komitetų veiklą ir pateikė rekomendacijas veiklos tobulinimui. 3 principas. Valdyba 3.1. Valdybos funkcijos ir atsakomybė Valdyba turėtų užtikrinti bendrovės strategijos įgyvendinimą, taip pat tinkamą bendrovės valdyseną, atsižvelgiant į akcininkų, darbuotojų ir kitų interesų grupių interesus. 3.1.1. Valdyba turėtų užtikrinti bendrovės strategijos, kurią patvirtino stebėtojų taryba, jei ji sudaroma, įgyvendinimą. Tais atvejais, kai stebėtojų taryba nesudaroma, valdyba taip pat yra atsakinga už bendrovės strategijos patvirtinimą. Taip Patronuojančiosios bendrovės valdyba atlieka patronuojančiosios bendrovės strategijos, kurią patvirtino patronuojančiosios bendrovės stebėtojų taryba, įgyvendinimą. 3.1.2. Valdyba, kaip kolegialus bendrovės valdymo organas, atlieka jai Įstatyme ir bendrovės įstatuose priskirtas funkcijas, o tais atvejais, kai bendrovėje nesudaroma stebėtojų taryba, be kita ko, atlieka Įstatyme nustatytas priežiūros funkcijas. Valdyba, vykdydama jai priskirtas funkcijas, turėtų atsižvelgti į bendrovės, akcininkų, darbuotojų ir kitų interesų grupių poreikius, atitinkamai siekiant tvaraus verslo kūrimo. Taip Kadangi patronuojančioje bendrovėje sudaroma stebėtojų taryba, valdyba atlieka patronuojančiosios bendrovės kolegialaus valdymo organo funkcijas. Pareiga atsižvelgti į patronuojančiosios bendrovės, akcininkų, darbuotojų ir kitų interesų grupių poreikius įtvirtinta su kiekvienu iš valdybos narių pasirašomoje sutartyje dėl veiklos valdyboje. 3.1.3. Valdyba turėtų užtikrinti, kad bus laikomasi įstatymų ir bendrovės vidaus politikos nuostatų, taikomų bendrovei ar bendrovių grupei, kuriai priklauso ši bendrovė. Ji taip pat turėtų nustatyti atitinkamas rizikos valdymo ir kontrolės priemones užtikrinant reguliarią ir tiesioginę vadovų atskaitomybę. Taip Patronuojančiosios bendrovės valdyba laikosi nurodytos rekomendacijos, tvirtina bei užtikrina vidaus politikų laikymąsi. 3.1.4. Valdyba taip pat turėtų užtikrinti, kad bendrovėje būtų įdiegtos priemonės, kurios įtrauktos į EBPO geros praktikos rekomendacijas 1 dėl vidaus kontrolės, etikos ir atitikties, siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi galiojančių įstatymų, taisyklių ir standartų. Taip Patronuojančiosios bendrovės valdyba laikosi nurodytos rekomendacijos. 3.1.5. Valdyba, skirdama bendrovės vadovą, turėtų atsižvelgti į tinkamą kandidato kvalifikacijos, patirties ir kompetencijos pusiausvyrą. Taip Patronuojančiosios bendrovės valdyba, skirdama patronuojančiosios bendrovės vadovą, atsižvelgia į jo kvalifikacijos, patirties ir kompetencijos pusiausvyrą, taip pat į patronuojančiosios bendrovės stebėtojų tarybos nuomonę dėl vadovo skyrimo. 447 / 468 2022 m. metinis pranešimas / Papildoma informacija Turinys » Principai / rekomendacijos Taip / Ne Neaktualu Komentaras 3.2. Valdybos sudarymas. 3.2.1. Stebėtojų tarybos arba visuotinio akcininkų susirinkimo, jei stebėtojų taryba nesudaroma, išrinkti valdybos nariai turėtų kolektyviai užtikrinti kvalifikacijos, profesinės patirties ir kompetencijų įvairovę, taip pat siekti lyčių pusiausvyros. Siekiant išlaikyti tinkamą valdybos narių turimos kvalifikacijos pusiausvyrą, turėtų būti užtikrinta, kad valdybos nariai, kaip visuma, turėtų įvairiapusių žinių, nuomonių ir patirties savo užduotims tinkamai atlikti. Taip Patronuojančiosios bendrovės valdyboje yra užtikrinama jos narių kvalifikacijos pusiausvyra. Pagrindinė patronuojančiosios bendrovės veikla yra patronuojančiosios bendrovės įmonių grupės patronavimo funkcijų vykdymas, o dauguma valdybos narių turi patirties bendrovių valdymo srityje, taip pat patirties energetikos sektoriuje, kuriame veikia patronuojanti bendrovė ir jos patronuojamosios įmonės. 3.2.2. Kandidatų į valdybos narius vardai, pavardės, informacija apie jų išsilavinimą, kvalifikaciją, profesinę patirtį, einamas pareigas, kitus svarbius profesinius įsipareigojimus ir potencialius interesų konfliktus turėtų būti atskleisti nepažeidžiant asmens duomenų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų stebėtojų tarybos posėdyje, kuriame bus renkama valdyba ar atskiri jos nariai. Jeigu stebėtojų taryba nesudaroma, šiame punkte nustatyta informacija turėtų būti pateikiama visuotiniam akcininkų susirinkimui. Valdyba kiekvienais metais turėtų kaupti šiame punkte nurodytus duomenis apie savo narius ir pateikti juos bendrovės metiniame pranešime. Taip Informacija apie kandidatus ir jų tinkamumą eiti valstybės valdomos įmonės kolegialaus organo nario pareigas teikiama teisės aktų nustatyta tvarka, kandidatų tinkamumą vertina atrankos komisija. Nuomonę dėl kandidatų tinkamumo teikia atrankos komisija, sudaroma teisės aktų nustatyta tvarka. Informacija apie kandidatus į patronuojančiosios bendrovės valdybos narius, įskaitant jų gyvenimo aprašymą ir interesų deklaraciją, ir kiti teisės aktuose nurodyti dokumentai pateikiami patronuojančiosios bendrovės stebėtojų tarybos posėdyje, kuriame renkama valdyba ar atskiri jos nariai. Informacija apie valdybos narių einamas pareigas ar dalyvavimą kitų įmonių veikloje nuolat renkama, kaupiama ir pateikiama patronuojančiosios bendrovės metiniame pranešime bei patronuojančiosios bendrovės interneto tinklalapyje. 3.2.3. Visi nauji valdybos nariai turėtų būti supažindinti su pareigomis, bendrovės struktūra bei veikla. Taip Valdybos nariai juos išrinkus supažindinami su patronuojančiosios bendrovės veikla, organizacine bei valdymo struktūra, strategija, veiklos bei finansiniais planais. 3.2.4. Valdybos nariai turėtų būti skiriami apibrėžtam laikotarpiui, su galimybe būti individualiai perrenkamiems naujai kadencijai tam, kad būtų užtikrintas būtinas profesinės patirties augimas ir pakankamai dažnas jų statuso pakartotinas patvirtinimas. Taip Patronuojančiosios bendrovės valdybos nariai renkami Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme nustatytam maksimaliam laikotarpiui – 4 metų kadencijai. Apribojimų valdybos narių perrinkimui patronuojančiosios bendrovės įstatuose nėra numatyta, tačiau yra taikomi galiojančiuose teisės aktuose nustatyti apribojimai patiems kandidatams į kolegialaus organo narius. Patronuojančiosios bendrovės įstatuose numatyta galimybė atšaukti tiek atskirus valdybos narius, tiek visą valdybą in corpore, nesibaigus jos kadencijai. Teisę atšaukti valdybos narius (pavienius arba visus) turi stebėtojų taryba. 3.2.5. Valdybos pirmininku turėtų būti toks asmuo, kurio esamos arba buvusios pareigos nebūtų kliūtis nešališkai veiklai vykdyti. Kai stebėtojų taryba nėra sudaroma, buvęs bendrovės vadovas tuoj pat neturėtų būti skiriamas į valdybos pirmininko postą. Kai bendrovė nusprendžia nesilaikyti šių rekomendacijų, turėtų būti pateikiama informacija apie priemones, kurių imtasi veiklos nešališkumui užtikrinti. Taip Patronuojančiosios bendrovės valdybos pirmininko esamos arba buvusios pareigos nesudaro prielaidų galimam nešališkumo atsiradimui. Patronuojančiosios bendrovės valdybos pirmininkas yra valdybos narys ir patronuojančiosios bendrovės vadovas, tačiau ir šiuo atveju užtikrinamas jo veiklos nešališkumas, kadangi patronuojančioje bendrovėje sudaromas priežiūros organas – stebėtojų taryba. 448 / 468 2022 m. metinis pranešimas / Papildoma informacija Turinys » 1 Šio Kodekso prasme stebėtojų tarybos narių nepriklausomumo kriterijai yra suprantami taip, kaip Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 31 straipsnio 7 ir 8 dalyse yra apibrėžti nesusijusių asmenų kriterijai. Principai / rekomendacijos Taip / Ne Neaktualu Komentaras 3.2.6. Valdybos nario pareigoms atlikti kiekvienas narys turėtų skirti pakankamai laiko ir dėmesio. Jeigu valdybos narys dalyvavo mažiau nei pusėje valdybos posėdžių per bendrovės finansinius metus, apie tai turėtų būti informuojama bendrovės stebėtojų taryba, jeigu stebėtojų taryba bendrovėje nėra sudaroma – visuotinis akcininkų susirinkimas. Taip Patronuojančiosios bendrovės valdybos nariai aktyviai dalyvauja valdybos posėdžiuose ir skiria pakankamai savo, kaip kolegialaus organo nario, laiko pareigoms vykdyti. Visuose 2022 m. vykusiuose valdybos posėdžiuose dalyvavo trys išrinkti patronuojančiosios bendrovės valdybos nariai ir du nariai dalyvavo 65. Pažymetina kad trys nariai buvo perrinkti ir du nariai buvo naujai išrinkti 2022 m. vasario 18 d., todėl susidarė skirtumai dėl dalyvavimo valdybos posėdžiuose . 3.2.7. Jeigu Įstatyme nustatytais atvejais renkant valdybą, kai nesudaroma stebėtojų taryba, dalis jos narių bus nepriklausomi 1 , turėtų būti skelbiama, kurie valdybos nariai laikomi nepriklausomais. Valdyba gali nuspręsti, kad tam tikras jos narys, nors ir atitinka visus Įstatyme nustatytus nepriklausomumo kriterijus, vis dėlto negali būti laikomas nepriklausomu dėl ypatingų asmeninių ar su bendrove susijusių aplinkybių. Neaktualu Patronuojančioje bendrovėje sudaroma stebėtojų taryba. 3.2.8. Valdybos nariams už jų veiklą ir dalyvavimą valdybos posėdžiuose atlygio dydį turėtų tvirtinti bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas. Neaktualu Patronuojančioje bendrovėje sudaroma stebėtojų taryba, kuriai priskiriama kompetencija rinkti ir atšaukti valdybos narius, nustatyti valdybos nariams mokamo atlygio dydį. Valdybos narių atlygio dydis nustatomas, vadovaujantis Bendrovės įmonių Grupės visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu patvirtinta įmonių Grupės atlygio politika. 3.2.9. Valdybos nariai turėtų sąžiningai, rūpestingai ir atsakingai veikti bendrovės bei akcininkų naudai ir atstovauti jų interesams, atsižvelgdami ir į kitus interesų turėtojus. Priimdami sprendimus jie neturėtų siekti asmeninių interesų, jiems turėtų būti taikomi susitarimai dėl nekonkuravimo, taip pat jie neturėtų pažeidžiant bendrovės interesus pasinaudoti verslo informacija ir galimybėmis, kurios yra susijusios su bendrovės veikla. Taip Valdybos nariai veikia gera valia patronuojančiosios bendrovės atžvilgiu, vadovaujasi patronuojančiosios bendrovės interesais ir atsižvelgdami į visuomenės gerovę. 3.2.10. Kiekvienais metais valdyba turėtų atlikti savo veiklos įvertinimą. Jis turėtų apimti valdybos struktūros, darbo organizavimo ir gebėjimo veikti kaip grupė vertinimą, taip pat kiekvieno valdybos nario kompetencijos ir darbo efektyvumo vertinimą bei vertinimą, ar valdyba pasiekė nustatytų veiklos tikslų. Valdyba turėtų bent kartą per metus nepažeidžiant asmens duomenų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų viešai paskelbti atitinkamą informaciją apie savo vidinę struktūrą ir veiklos procedūras. Taip Kiekvienais metais patronuojančiosios bendrovės valdybos nariai atlieka savo veiklos įvertinimą, užpildydami anketas, kurios apima valdybos darbo organizavimo įvertinimą. Informacija apie vidinę valdybos struktūrą ir darbo tvarką skelbiama patronuojančiosios bendrovės metiniame pranešime. 449 / 468 2022 m. metinis pranešimas / Papildoma informacija Turinys » Principai / rekomendacijos Taip / Ne Neaktualu Komentaras 4 principas. Bendrovės stebėtojų tarybos ir valdybos darbo tvarka Bendrovėje nustatyta stebėtojų tarybos, jeigu ji sudaroma, ir valdybos darbo tvarka turėtų užtikrinti efektyvų šių organų darbą ir sprendimų priėmimą, skatinti aktyvų bendrovės organų bendradarbiavimą. 4.1. Valdyba ir stebėtojų taryba, jei ji sudaroma, turėtų glaudžiai bendradarbiauti, siekdama naudos tiek bendrovei, tiek ir jos akcininkams. Gera bendrovių valdysena reikalauja atviros diskusijos tarp valdybos ir stebėtojų tarybos. Valdyba turėtų reguliariai, o esant reikalui – nedelsiant informuoti stebėtojų tarybą apie visus svarbius bendrovei klausimus, susijusius su planavimu, verslo plėtra, rizikų valdymu ir kontrole, įsipareigojimų laikymusi bendrovėje. Valdyba turėtų informuoti stebėtojų tarybą apie faktinius verslo plėtros nukrypimus nuo anksčiau suformuluotų planų ir tikslų, nurodant to priežastis. Taip Patronuojančiosios bendrovės stebėtojų tarybos ir valdybos veiklą reglamentuojantys teisės aktai, įstatai ir darbo reglamentai nustato bendradarbiavimo tarp patronuojančiosios bendrovės stebėtojų tarybos ir valdybos principus bei tvarką ir užtikrina, kad valdymo ir priežiūros organai tinkamai veiktų siekdami kuo didesnės naudos patronuojančiai bendrovei ir jos akcininkams. 4.2. Bendrovės kolegialių organų posėdžius rekomenduojama rengti atitinkamu periodiškumu pagal iš anksto patvirtintą grafiką. Kiekviena bendrovė pati sprendžia, kokiu periodiškumu šaukti kolegialių organų posėdžius, tačiau rekomenduojama juos rengti tokiu periodiškumu, kad būtų užtikrintas nepertraukiamas esminių bendrovės valdysenos klausimų sprendimas. Bendrovės kolegialių organų posėdžiai turėtų būti šaukiami bent kartą per metų ketvirtį. Taip Kolegialių organų posėdžiai vyksta pagal iš anksto patvirtintą grafiką. Stebėtojų tarybai sudaromas metinis posėdžių ir jų darbotvarkių planas, kuris, atsižvelgiant į Grupės veiklą ir vykstančius procesus, papildomas metų eigoje. Stebėtojų tarybos posėdžiai vyksta kartą per mėnesį, o valdybos – kartą per savaitę. Stebėtojų tarybos nariai siūlo klausimus, kuriuos reikalinga aptarti posėdžių metu. Stebėtojų tarybos nariams pristatoma ne tik patronuojančiosios bendrovės, bet ir atskirų Grupės įmonių veikla. 4.3. Kolegialaus organo nariai apie šaukiamą posėdį turėtų būti informuojami iš anksto, kad turėtų pakankamai laiko tinkamai pasirengti posėdyje nagrinėjamų klausimų svarstymui ir galėtų vykti diskusija, po kurios būtų priimami sprendimai. Kartu su pranešimu apie šaukiamą posėdį kolegialaus organo nariams turėtų būti pateikta visa reikalinga su posėdžio darbotvarke susijusi medžiaga. Darbotvarkė posėdžio metu neturėtų būti keičiama ar papildoma, išskyrus atvejus, kai posėdyje dalyvauja visi kolegialaus organo nariai ir jie sutinka su tokiu darbotvarkės pakeitimu ar papildymu arba kai neatidėliotinai reikia spręsti svarbius bendrovei klausimus. Taip Kolegialaus organo nariai apie posėdžio darbotvarkę žino iš anksto. Būsimo posėdžio darbotvarkė aptariama einamojo posėdžio pabaigoje, į būsimo posėdžio darbotvarkę klausimai įtraukiami bendru sutarimu. Eigoje darbotvarkė įprastai nekeičiama. Kolegialių organų nariai sprendimams priimti reikalingą medžiagą darbotvarkės klausimais gauna iš anksto ir turi galimybę su ja susipažinti bei užduoti klausimus ar prašyti medžiagą patikslinti. Apie bet kokias gautas pastabas ar tikslinimą informuojami visi kolegialaus organo nariai. 4.4. Siekiant koordinuoti bendrovės kolegialių organų darbą bei užtikrinti efektyvų sprendimų priėmimo procesą, bendrovės kolegialių priežiūros ir valdymo organų pirmininkai turėtų tarpusavyje derinti šaukiamų posėdžių datas, jų darbotvarkes, glaudžiai bendradarbiauti spręsdami kitus su bendrovės valdysena susijusius klausimus. Bendrovės stebėtojų tarybos posėdžiai turėtų būti atviri bendrovės valdybos nariams, ypač tais atvejais, kai posėdyje svarstomi klausimai, susiję su valdybos narių atšaukimu, atsakomybe, atlygio nustatymu. Taip Stebėtojų tarybos posėdžiuose įprastai dalyvauja ir patronuojančiosios bendrovės valdyba. Posėdžių datos ir darbotvarkės derinamos taip, kad juose galėtų dalyvauti visi kolegialių organų nariai. Stebėtojų taryba ir valdyba bendradarbiauja formuojant posėdžių darbotvarkes, įtraukiant aktualius patronuojančiosios bendrovės ar Grupės įmonių veiklos klausimus. 450 / 468 2022 m. metinis pranešimas / Papildoma informacija Turinys » 1 Teisės aktai gali numatyti pareigą sudaryti atitinkamą komitetą. Pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito įstatymas nustato, kad viešojo intereso įmonės (įskaitant, bet neapsiribojant, akcinėse bendrovėse, kurių vertybiniais popieriais prekiaujama Lietuvos Respublikos ir (arba) bet kurios kitos valstybės narės reguliuojamoje rinkoje), privalo sudaryti audito komitetą (teisės aktai numato išimčių, kada audito komiteto funkcijas gali atlikti priežiūros funkcijas atliekantis kolegialus organas) Principai / rekomendacijos Taip / Ne Neaktualu Komentaras 5 principas. Skyrimo, atlygio ir audito komitetai 5.1. Komitetų paskirtis ir sudarymas Bendrovėje sudaryti komitetai turėtų didinti stebėtojų tarybos, o jei stebėtojų taryba nesudaroma, valdybos, kuri atlieka priežiūros funkcijas, darbo efektyvumą užtikrinant, kad sprendimai būtų priimami juos tinkamai apsvarsčius, ir padėti organizuoti darbą taip, kad sprendimams nedarytų įtakos esminiai interesų konfliktai. Komitetai turėtų veikti nepriklausomai bei principingai ir teikti kolegialiam organui rekomendacijas, susijusias su kolegialaus organo sprendimu, tačiau galutinį sprendimą priima pats kolegialus organas. 5.1.1. Atsižvelgiant į konkrečias su bendrove susijusias aplinkybes, pasirinktą bendrovės valdysenos struktūrą, bendrovės stebėtojų taryba, o tais atvejais, kai ji nesudaroma - valdyba, kuri atlieka priežiūros funkcijas, sudaro komitetus. Kolegialiam organui rekomenduojama suformuoti skyrimo, atlygio ir audito komitetus 1 . Taip Patronuojančioje bendrovėje formuojami Stebėtojų tarybos komitetai – Rizikos valdymo ir veiklos etikos priežiūros komitetas bei Skyrimo ir atlygio komitetas, taip pat visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu formuojamas Audito komitetas. Visi minėti komitetai veikia Grupės mastu. 5.1.2. Bendrovės gali nuspręsti suformuoti mažiau nei tris komitetus. Tokiu atveju bendrovės turėtų pateikti paaiškinimą, kodėl jos pasirinko alternatyvų požiūrį ir kaip pasirinktas požiūris atitinka trims atskiriems komitetams nustatytus tikslus. Neaktualu 5.1.3. Bendrovėse formuojamiems komitetams nustatytas funkcijas teisės aktų numatytais atvejais gali atlikti pats kolegialus organas. Tokiu atveju šio Kodekso nuostatos, susijusios su komitetais (ypač dėl jų vaidmens, veiklos ir skaidrumo), kai tinka, turėtų būti taikomos visam kolegialiam organui. Neaktualu Žr. 5.1.1 rekomendacijos komentarą. 5.1.4. Kolegialaus organo sukurti komitetai paprastai turėtų susidėti bent iš trijų narių. Atsižvelgiant į teisės aktų reikalavimus, komitetai gali būti sudaryti tik iš dviejų narių. Kiekvieno komiteto nariai turėtų būti parenkami pirmiausia atsižvelgiant į jų kompetenciją, pirmenybę teikiant nepriklausomiems kolegialaus organo nariams. Valdybos pirmininkas neturėtų būti komitetų pirmininku. Taip Komitetus sudaro ne mažiau kaip 3 nariai, įskaitant ir nepriklausomus narius (dabartinį Rizikos valdymo ir veiklos etikos priežiūros komitetą sudaro du nariai, tačiau 2022 m. gruodžio 16 d. stebėtojų taryba priėmė siūlymą didinti narių skaičių iki 4, tai yra dabar komitetą turės sudaryti 4 nariai: 2 stebėtojų tarybos nariai ir 2 nepriklausomi išorės nariai). 2023 m. sausio 2 d. buvo paskelbtas konkursas dėl dviejų naujų narių į Rizikos valdymo ir verslo etikos priežiūros komitetą. Visų komitetų pirmininkai yra nepriklausomi nariai. 5.1.5. Kiekvieno suformuoto komiteto įgaliojimus turėtų nustatyti pats kolegialus organas. Komitetai turėtų vykdyti savo pareigas laikydamiesi nustatytų įgaliojimų ir reguliariai informuoti kolegialų organą apie savo veiklą ir jos rezultatus. Kiekvieno komiteto įgaliojimai, apibrėžiantys jo vaidmenį ir nurodantys jo teises bei pareigas, turėtų būti paskelbti bent kartą per metus (kaip dalis informacijos, kurią bendrovė kasmet skelbia apie savo valdysenos struktūrą ir praktiką). Bendrovės taip pat kasmet savo metiniame pranešime, nepažeidžiant asmens duomenų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, turėtų skelbti esamų komitetų pranešimus apie jų sudėtį, posėdžių skaičių ir narių dalyvavimą posėdžiuose per praėjusius metus, taip pat apie pagrindines savo veiklos kryptis ir veiklos rezultatus. Taip Rizikos valdymo ir veiklos etikos priežiūros komitetas bei Skyrimo ir atlygio komitetas yra patariamieji Stebėtojų tarybos organai. Jų nuostatus tvirtina ir jų narius skiria stebėtojų taryba. Audito komiteto narius renka ir nuostatus tvirtina visuotinis akcininkų susirinkimas. Stebėtojų tarybos komitetai ne rečiau kaip 1 kartą per 6 (šešis) mėnesius teikia savo veiklos ataskaitą, kurią pristato Stebėtojų tarybos posėdžio metu. Audito komitetas visuotiniam susirinkimui ir stebėtojų tarybai teikia veiklos ataskaitą, kai patronuojančios bendrovės visuotiniam susirinkimui teikiamas tvirtinti finansinių ataskaitų rinkinys. Informacija apie komitetų sudėtį, posėdžių skaičių, dalyvavimą ir pagrindinę veiklą yra atskleidžiama patronuojančios bendrovės metiniame pranešime ir interneto svetainėje. 451 / 468 2022 m. metinis pranešimas / Papildoma informacija Turinys » Principai / rekomendacijos Taip / Ne Neaktualu Komentaras 5.1.6. Siekiant užtikrinti komitetų savarankiškumą ir objektyvumą, kolegialaus organo nariai, kurie nėra komiteto nariai, paprastai turėtų turėti teisę dalyvauti komiteto posėdžiuose tik komitetui pakvietus. Komitetas gali pakviesti arba reikalauti, kad posėdyje dalyvautų tam tikri bendrovės darbuotojai arba ekspertai. Kiekvieno komiteto pirmininkui turėtų būti sudarytos sąlygos tiesiogiai palaikyti ryšius su akcininkais. Atvejus, kuriems esant tai turėtų būti daroma, reikėtų nurodyti komiteto veiklą reglamentuojančiose taisyklėse. Taip Visi komitetų pirmininkai yra nepriklausomi nariai, komitetų sudėtyje yra ir patronuojančiosios bendrovės stebėtojų tarybos nariai. Stebėtojų tarybos nariai turi teisę dalyvauti komitetų posėdžiuose. Komitetų posėdžiuose, esant poreikiui, dalyvauja tam tikri darbuotojai ar ekspertai komitetų kvietimu. 5.2. Skyrimo komitetas. 5.2.1. Pagrindinės skyrimo komiteto funkcijos turėtų būti šios: 1) parinkti kandidatus į laisvas priežiūros, valdymo organų narių ir administracijos vadovų vietas bei rekomenduoti kolegialiam organui juos svarstyti. Skyrimo komitetas turėtų įvertinti įgūdžių, žinių ir patirties pusiausvyrą valdymo organe, parengti funkcijų ir gebėjimų, kurių reikia konkrečiai pozicijai, aprašą ir įvertinti įpareigojimui atlikti reikalingą laiką; 2) reguliariai vertinti priežiūros ir valdymo organų struktūrą, dydį, sudėtį, narių įgūdžius, žinias ir veiklą, teikti kolegialiam organui rekomendacijas, kaip siekti reikiamų pokyčių; 3) reikiamą dėmesį skirti tęstinumo planavimui. Taip Skyrimo ir atlygio komiteto pagrindinės funkcijos aprašytos Korporatyvinio valdymo gairėse bei atitinka, tačiau neapsiriboja, šiame principe išvardintas funkcijas. 5.2.2. Sprendžiant klausimus, susijusius su kolegialaus organo nariais, kurie su bendrove yra susiję darbo santykiais, ir administracijos vadovais, turėtų būti konsultuojamasi su bendrovės vadovu, suteikiant jam teisę teikti pasiūlymus Skyrimo komitetui. Taip Skyrimo ir atlygio komitetas teikia nuomonę dėl įmonių grupės įmonių valdymo ir priežiūros organų (esant poreikiui – gali teikti nuomonę ir dėl kitų) kandidatūrų. Nuomonę dėl minėtų kandidatūrų tinkamumo teikia ir patronuojančiosios bendrovės stebėtojų taryba (įskaitant ir vadovą). Sprendimus dėl tokių kandidatūrų tvirtinimo priima patronuojančiosios bendrovės valdyba. 5.3. Atlygio komitetas. 5.3.1. Pagrindinės atlygio komiteto funkcijos turėtų būti šios: 1) teikti kolegialiam organui svarstyti pasiūlymus dėl atlygio politikos, taikomos priežiūros ir valdymo organų nariams ir administracijos vadovams. Tokia politika turėtų apimti visas atlygio formas, įskaitant fiksuotą atlygį, nuo veiklos rezultatų priklausančio atlygio, skatinimo finansinėmis priemonėmis sistemas, pensijų modelius, išeitines išmokas, taip pat sąlygas, kurios leistų bendrovei susigrąžinti sumas arba sustabdyti mokėjimus, nurodant aplinkybes, dėl kurių būtų tikslinga tai padaryti; 2) teikti kolegialiam organui pasiūlymus dėl individualaus atlygio kolegialių organų nariams ir administracijos vadovams siekiant, kad jie atitiktų bendrovės atlygio politiką ir šių asmenų veiklos įvertinimą; 3) reguliariai peržiūrėti atlygio politiką bei jos įgyvendinimą. Taip Skyrimo ir atlygio komiteto pagrindinės funkcijos aprašytos Korporatyvinio valdymo gairėse bei atitinka, tačiau neapsiriboja, šiame principe išvardintas funkcijas. 452 / 468 2022 m. metinis pranešimas / Papildoma informacija Turinys » 1 Audito komitetų veiklos klausimus reglamentuoja 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas Nr. 537/2014 dėl konkrečių viešojo intereso įmonių teisės aktų nustatyto audito reikalavimų, Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito įstatymas, taip pat Lietuvos banko patvirtintos taisyklės, reglamentuojančios audito komitetų veiklą. Principai / rekomendacijos Taip / Ne Neaktualu Komentaras 5.4. Audito komitetas. 5.4.1. Pagrindinės audito komiteto 1 funkcijos yra apibrėžtos teisės aktuose, reglamentuojančiuose audito komiteto veiklą. Taip Audito komiteto pagrindinės funkcijos aprašytos Korporatyvinio valdymo gairėse bei atitinka nurodytas teisės aktuose. 5.4.2. Visi komiteto nariai turėtų būti aprūpinti išsamia informacija, susijusia su specifiniais bendrovės apskaitos, finansiniais ir veiklos ypatumais. Bendrovės administracijos vadovai turėtų informuoti audito komitetą apie svarbių ir neįprastų sandorių apskaitos būdus, kai apskaita gali būti vykdoma skirtingais būdais. Taip Visi komiteto nariai yra aprūpinami informacija, susijusia su specifiniais bendrovės apskaitos, finansiniais ir veiklos ypatumais. 5.4.3. Audito komitetas turėtų nuspręsti, ar jo posėdžiuose turi dalyvauti (jei taip, tai kada) valdybos pirmininkas, bendrovės vadovas, vyriausiasis finansininkas (arba viršesni darbuotojai, atsakingi už finansus bei apskaitą), vidaus auditorius ir išorės auditorius. Komitetas turėtų turėti galimybę prireikus susitikti su atitinkamais asmenimis, nedalyvaujant valdymo organų nariams. Taip Audito komiteto posėdžiuose, komiteto kvietimu, įprastai dalyvauja Grupės finansų vadovas ir esant poreikiui, kiti darbuotojai, svarstant konkrečius klausimus. Audito komitetas bendradarbiauja ir su kitais komitetais, o esant poreikiui, organizuojami jungtiniai posėdžiai. Audito komiteto posėdyje, esant poreikiui, dalyvauja nepriklausomą finansinių ataskaitų auditą atliekančios bendrovės atstovai. 5.4.4. Audito komitetas turėtų būti informuotas apie vidaus auditorių darbo programą ir gauti vidaus audito ataskaitas arba periodinę santrauką. Audito komitetas taip pat turėtų būti informuotas apie išorės auditorių darbo programą ir turėtų iš audito įmonės gauti ataskaitą, kurioje būtų aprašomi visi ryšiai tarp nepriklausomos audito įmonės ir bendrovės bei jos grupės. Taip Audito komitetas gauna šiame punkte nurodytą informaciją, tvirtina vidaus audito metinį planą. Vidaus audito padalinys informuoja Audito komitetą apie vidaus audito planų vykdymą bei teikia ataskaitas. Audito komiteto posėdyje, esant poreikiui, dalyvauja nepriklausomą finansinių ataskaitų auditą atliekančios įmonės atstovai. Audito komitetui išorės audito įmonė pristato finansinių ataskaitų audito planus. Audito komitetas stebi finansinių ataskaitų auditą atliekančios audito įmonės nepriklausomumą ir objektyvumą. 5.4.5. Audito komitetas turėtų tikrinti, ar bendrovė laikosi galiojančių nuostatų, reglamentuojančių darbuotojų galimybę pateikti skundą arba anonimiškai pranešti apie įtarimus, kad bendrovėje daromi pažeidimai, ir turėtų užtikrinti, kad būtų nustatyta tvarka proporcingam ir nepriklausomam tokių klausimų tyrimui ir atitinkamiems tolesniems veiksmams. Taip Audito komitetas atlieka šią funkciją. 5.4.6. Audito komitetas turėtų teikti stebėtojų tarybai, jei ji nesudaroma – valdybai, savo veiklos ataskaitas bent kartą per šešis mėnesius, tuo metu, kai tvirtinamos metinės ir pusės metų ataskaitos. Taip Audito komitetas savo veiklos ataskaitas stebėtojų tarybai ir valdybai teikia, tuo metu, kai tvirtinamos metinės ir pusės metų ataskaitos. 453 / 468 2022 m. metinis pranešimas / Papildoma informacija Turinys » Principai / rekomendacijos Taip / Ne Neaktualu Komentaras 6 principas. Interesų konfliktų vengimas ir atskleidimas Bendrovės valdysenos sistema turėtų skatinti bendrovės priežiūros ir valdymo organų narius vengti interesų konfliktų bei užtikrinti skaidrų ir efektyvų bendrovės priežiūros ir valdymo organų narių interesų konfliktų atskleidimo mechanizmą. 6.1. Bendrovės priežiūros ir valdymo organo narys turėtų vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti bendrovės interesams. Jeigu tokia situacija vis dėlto atsirado, bendrovės priežiūros ar valdymo organo narys turėtų per protingą terminą pranešti kitiems to paties organo nariams arba jį išrinkusiam bendrovės organui, arba bendrovės akcininkams apie tokią interesų prieštaravimo situaciją, nurodyti interesų pobūdį ir, jeigu įmanoma, vertę. Taip Patronuojanti bendrovė laikosi šių rekomendacijų. Kaip nurodyta patronuojančiosios įmonės įstatuose, Kolegialaus organo narys privalo jį renkančiam organui pateikti kandidato interesų deklaraciją, joje nurodydamas visas aplinkybes, dėl kurių galėtų kilti kandidato ir patronuojančiosios bendrovės interesų konfliktas. Atsiradus naujoms aplinkybėms, dėl kurių galėtų kilti kolegialaus organo nario ir patronuojančiosios bendrovės interesų konfliktas, kolegialaus organo narys apie tokias naujas aplinkybes privalo nedelsdamas raštu informuoti patronuojančią bendrovę ir kolegialų organą. Taip pat, vadovaujantis patronuojančiosios bendrovės įstatais, valdybos nariai negali dirbti kito darbo ar užimti kitų pareigų, kurios būtų nesuderinamos su jų veikla valdyboje, įskaitant vadovaujančias pareigas kituose juridiniuose asmenyse (išskyrus pareigas patronuojančioje bendrovėje ir patronuojančiosios bendrovės įmonių grupės įmonėse), darbą valstybės tarnyboje, statutinėje tarnyboje. Eiti kitas pareigas ar dirbti kitą darbą, išskyrus pareigas patronuojančioje bendrovėje ir kituose juridiniuose asmenyse, kurių dalyviu yra bendrovė, bei vykdyti pedagoginę, kūrybinę ar autorinę veiklą, valdybos nariai gali tik gavę išankstinį stebėtojų tarybos sutikimą. 7 principas. Bendrovės atlygio politika Bendrovėje nustatyta atlygio politika, jos peržiūrėjimo ir paskelbimo tvarka turėtų užkirsti kelią galimiems interesų konfliktams ir piktnaudžiavimui nustatant kolegialių organų narių ir administracijos vadovų atlygį, taip pat užtikrinti bendrovės atlygio politikos viešumą, skaidrumą, taip pat ir ilgalaikę bendrovės strategiją. 7.1. Bendrovė turėtų patvirtinti ir paskelbti bendrovės interneto tinklalapyje atlygio politiką, kuri turėtų būti reguliariai peržiūrima ir atitiktų ilgalaikę bendrovės strategiją. Taip Patronuojančioje bendrovėje atlygio nustatymą ir mokėjimą reglamentuoja patronuojančiosios bendrovės atlygio politika. Patronuojančiosios bendrovės atlygio politika skelbiama patronuojančiosios bendrovės interneto svetainėje. 7.2. Atlygio politika turėtų apimti visas atlygio formas, įskaitant fiksuotą atlygį, nuo veiklos rezultatų priklausančio atlygio, skatinimo finansinėmis priemonėmis sistemas, pensijų modelius, išeitines išmokas, taip pat sąlygas, kurios numatytų atvejus, kada bendrovė gali susigrąžinti išmokėtas sumas arba sustabdyti mokėjimus. Taip Patronuojančiosios bendrovės atlygio politikoje nustatomos atlygio sudedamosios dalys, jų maksimalūs dydžiai, skyrimo bei išmokėjimo principai, kurie yra bendri visoms patronuojančiosios bendrovės įmonėms. Pagal atlygio politikos nuostatas kintamoji atlygio dalis išmokama tik tuo atveju, jeigu tikslo pasiekimo reikšmė ne mažesnė nei 70 % Jei veiklos rezultatų vertinimo kriterijai netenkinami, t. y. tikslo pasiekimo reikšmė mažesnė nei 70 %, kintamoji atlygio dalis neišmokama. 7.3. Siekiant vengti galimų interesų konfliktų, atlygio politika turėtų numatyti, kad kolegialių organų, kurie vykdo priežiūros funkcijas, nariai neturėtų gauti atlygio, kuris priklausytų nuo bendrovės veiklos rezultatų. Taip Patronuojančiosios bendrovės įmonių grupės atlygio politikoje nustatyta, kad atlygis už veiklą patronuojančiosios bendrovės ir jos grupės įmonių kolegialiuose organuose nepriklauso nuo patronuojančiosios bendrovės ar jos grupės įmonių veiklos rezultatų. 7.4. Atlygio politika turėtų pateikti pakankamai išsamią informaciją apie išeitinių išmokų politiką. Išeitinės išmokos neturėtų viršyti nustatytos sumos arba nustatyto metinių atlyginimų skaičiaus ir apskritai neturėtų būti didesnės negu dvejų metų fiksuoto atlygio dalis arba jos ekvivalento suma. Išeitinės išmokos neturėtų būti mokamos, jei sutartis nutraukiama dėl blogų veiklos rezultatų. Taip Patronuojanti bendrovė laikosi šios rekomendacijos.. Patronuojančiosios bendrovės įmonių grupės atlygio politikoje nustatyta išeitinių kompensacijų išmokėjimo tvarka. 454 / 468 2022 m. metinis pranešimas / Papildoma informacija Turinys » Principai / rekomendacijos Taip / Ne Neaktualu Komentaras 7.5. Jei bendrovėje taikoma skatinimo finansinėmis priemonėmis sistema, atlygio politikoje turėtų būti pateikta pakankamai išsami informacija apie akcijų išlaikymą po teisių suteikimo. Tuo atveju, kai atlygis yra pagrįstas akcijų skyrimu, teisė į akcijas neturėtų būti suteikiama mažiausiai trejus metus po jų skyrimo. Po teisių suteikimo kolegialių organų nariai ir administracijos vadovai turėtų išlaikyti tam tikrą skaičių akcijų iki jų kadencijos pabaigos, priklausomai nuo poreikio padengti kokias nors išlaidas, susijusias su akcijų įsigijimu. Neaktualu 7.6. Bendrovė turėtų paskelbti bendrovės interneto tinklalapyje informaciją apie atlygio politikos įgyvendinimą, kurioje daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama kolegialių organų ir vadovų atlygio politikai ateinančiais, o kur tinka – ir tolesniais finansiniais metais. Joje taip pat turėtų būti apžvelgiama, kaip atlygio politika buvo įgyvendinama praėjusiais finansiniais metais. Tokio pobūdžio informacijoje neturėtų būti komercinę vertę turinčios informacijos. Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas esminiams bendrovės atlygio politikos pokyčiams, lyginant su praėjusiais finansiniais metais. Taip Patronuojanti bendrovė metiniame pranešime pateikia informaciją apie atlygio politikos įgyvendinimą. 7.7. Rekomenduojama, kad atlygio politika arba bet kuris esminis atlygio politikos pokytis turėtų būti įtraukiamas į visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkę. Schemoms, pagal kurias kolegialaus organo nariams ir darbuotojams yra atlyginama akcijomis arba akcijų opcionais, turėtų pritarti visuotinis akcininkų susirinkimas. Taip Naujausia patronuojančiosios bendrovės atlygio politika buvo patvirtinta visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu 2022 m. rugsėjo 29 d. 8 principas. Interesų turėtojų vaidmuo bendrovės valdysenoje Bendrovės valdysenos sistema turėtų pripažinti interesų turėtojų teises, įtvirtintas įstatymuose ar abipusiuose susitarimuose, ir skatinti aktyvų bendrovės ir interesų turėtojų bendradarbiavimą, kuriant bendrovės gerovę, darbo vietas ir finansinį stabilumą. Šio principo kontekste sąvoka interesų turėtojai apima investuotojus, darbuotojus, kreditorius, tiekėjus, klientus, vietos bendruomenę ir kitus asmenis, turinčius interesų konkrečioje bendrovėje. 8.1. Bendrovės valdysenos sistema turėtų užtikrinti, kad būtų gerbiamos interesų turėtojų teisės ir teisėti interesai. Taip Patronuojančiosios bendrovės valdymo sistema užtikrina, kad būtų gerbiamos tos interesų turėtojų teisės, kurias gina įstatymai. Santykiuose su visais interesų turėtojais patronuojanti bendrovė siekia kuo didžiausio įmanomo skaidrumo, o savo veikloje – aukščiausių etikos reikalavimų bei principų laikymosi, nes skaidri, sąžininga ir atvira verslo veikla yra vienas svarbiausių nepriekaištingos verslo reputacijos elementų. Patronuojanti bendrovė atsižvelgia į besikeičiančius klientų poreikius, nuolat tobulina veiklos procesus, įgalina darbuotojus, rūpinasi darbuotojų sauga ir sveikata, siekia palaikyti glaudžius santykius su investuotojais ir užtikrinti visiems prieinamą informaciją – ją nuolat atnaujina ir pateikia interneto svetainės dalyje „Investuotojams“. 8.2. Bendrovės valdysenos sistema turėtų sudaryti sąlygas interesų turėtojams dalyvauti bendrovės valdysenoje įstatymų nustatyta tvarka. Interesų turėtojų dalyvavimo bendrovės valdysenoje pavyzdžiai galėtų būti darbuotojų ar jų atstovų dalyvavimas priimant svarbius bendrovei sprendimus, konsultacijos su darbuotojais ar jų atstovais bendrovės valdysenos ir kitais svarbiais klausimais, darbuotojų dalyvavimas bendrovės akciniame kapitale, kreditorių įtraukimas į bendrovės valdyseną bendrovės nemokumo atvejais ir kita. Taip Patronuojanti bendrovė laikosi šių rekomendacijų, nustatydama bendras įmonių Grupei taikomas taisykles. Interesų turėtojai (pvz., patronuojamųjų įmonių darbuotojų profesinės sąjungos) gali dalyvauti patronuojamųjų įmonių valdyme tiek, kiek tai numato įstatymai. 8.3. Kai interesų turėtojai dalyvauja bendrovės valdysenos procese, jiems turėtų būti sudaromos sąlygos susipažinti su reikiama informacija. Taip Patronuojanti bendrovė laikosi šių rekomendacijų. Interesų turėtojams sudaromos sąlygos susipažinti su reikiama informacija. 8.4. Interesų turėtojams turėtų būti sudarytos sąlygos konfidencialiai pranešti apie neteisėtą ar neetišką praktiką priežiūros funkciją vykdančiam kolegialiam organui. Taip Patronuojančioje bendrovėje veikia Pasitikėjimo linija, informuoti galima ir anonimiškai el. paštu [email protected]. 455 / 468 2022 m. metinis pranešimas / Papildoma informacija Turinys » Principai / rekomendacijos Taip / Ne Neaktualu Komentaras 9 principas. Informacijos atskleidimas Bendrovės valdysenos sistema turėtų užtikrinti, kad informacija apie visus esminius bendrovės klausimus, įskaitant finansinę situaciją, veiklą ir bendrovės valdyseną, būtų atskleidžiama laiku ir tiksliai. 9.1. Nepažeidžiant bendrovės konfidencialios informacijos ir komercinių paslapčių tvarkos, taip pat asmens duomenų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, bendrovės viešai atskleidžiama informacija turėtų apimti, įskaitant, bet neapsiribojant: 9.1.1. bendrovės veiklą ir finansinius rezultatus; Taip Patronuojančiosios bendrovės veiklos ir finansiniai rezultatai viešai skelbiami kiekvieną mėnesį, taip pat patronuojančiosios bendrovės tarpiniuose ir metiniame pranešimuose. 9.1.2. bendrovės veiklos tikslus ir nefinansinę informaciją; Taip Patronuojančiosios bendrovės veiklos tikslai ir nefinansinė informacija skelbiami viešai patronuojančiosios bendrovės tarpiniuose ir metiniame pranešimuose, patronuojančiosios bendrovės strategijoje. 9.1.3. asmenis nuosavybės teise turinčius bendrovės akcijų paketą ar jį tiesiogiai ir (ar) netiesiogiai, ir (ar) kartu su susijusiais asmenimis valdančius, taip pat įmonių grupės struktūrą bei jų tarpusavio ryšius, nurodant galutinį naudos gavėją; Taip Informacija viešai skelbiama patronuojančiosios bendrovės tarpiniuose ir metiniame pranešimuose, patronuojančiosios bendrovės interneto svetainėje. 9.1.4. bendrovės priežiūros ir valdymo organų narius, kurie iš jų yra laikomi nepriklausomais, bendrovės vadovą, jų turimas akcijas ar balsus bendrovėje bei dalyvavimą kitų bendrovių valdysenoje, jų kompetenciją, atlygį; Taip Informacija viešai skelbiama patronuojančiosios bendrovės tarpiniuose ir metiniame pranešimuose, patronuojančiosios bendrovės interneto svetainėje. 9.1.5. esamų komitetų pranešimus apie jų sudėtį, posėdžių skaičių ir narių dalyvavimą posėdžiuose per praėjusius metus, taip pat apie pagrindines savo veiklos kryptis ir veiklos rezultatus; Taip Informacija viešai skelbiama patronuojančiosios bendrovės tarpiniuose ir metiniame pranešimuose, patronuojančiosios bendrovės interneto svetainėje. 9.1.6. galimus numatyti esminius rizikos veiksnius, bendrovės rizikos valdymo ir priežiūros politiką; Taip Informacija viešai skelbiama patronuojančiosios bendrovės tarpiniuose ir metiniame pranešimuose, patronuojančiosios bendrovės interneto svetainėje. 9.1.7. bendrovės sandorius su susijusiomis šalimis; Taip Informacija viešai skelbiama patronuojančiosios bendrovės interneto svetainėje. 9.1.8. pagrindinius klausimus, susijusius su darbuotojais ir kitais interesų turėtojais (pavyzdžiui, žmogiškųjų išteklių politika, darbuotojų dalyvavimas bendrovės valdysenoje, skatinimas bendrovės akcijomis ar akcijų opcionais, santykiai su kreditoriais, tiekėjais, vietos bendruomene ir kt.); Taip Informacija viešai skelbiama patronuojančiosios bendrovės tarpiniuose ir metiniame pranešimuose, patronuojančiosios bendrovės interneto svetainėje. 9.1.9. bendrovės valdysenos struktūrą ir strategiją; Taip Informacija viešai skelbiama patronuojančiosios bendrovės tarpiniuose ir metiniame pranešimuose, patronuojančiosios bendrovės interneto svetainėje. 9.1.10. socialinės atsakomybės politikos, kovos su korupcija iniciatyvas ir priemones, svarbius vykdomus ar planuojamus investicinius projektus. Šis sąrašas laikytinas minimaliu, ir bendrovės yra skatinamos neapsiriboti tik informacijos, nurodytos šiame sąraše, atskleidimu. Šis Kodekso principas neatleidžia bendrovės nuo pareigos atskleisti informaciją, numatytą teisės aktuose. Taip Informacija viešai skelbiama patronuojančiosios bendrovės tarpiniuose ir metiniame pranešimuose, patronuojančiosios bendrovės interneto svetainėje. 456 / 468 2022 m. metinis pranešimas / Papildoma informacija Turinys » Principai / rekomendacijos Taip / Ne Neaktualu Komentaras 9.2. Atskleidžiant 9.1 rekomendacijos 9.1.1 punkte nurodytą informaciją, rekomenduojama bendrovei, kuri yra patronuojanti kitų bendrovių atžvilgiu, atskleisti informaciją apie visos įmonių grupės konsoliduotus rezultatus. Taip Patronuojanti bendrovė atskleidžia Grupės konsoliduotus rezultatus patronuojančiosios bendrovės tarpiniuose bei metiniuose pranešimuose. 9.3. Atskleidžiant 9.1 rekomendacijos 9.1.4 punkte nurodytą informaciją, rekomenduojama pateikti informaciją apie bendrovės priežiūros ir valdymo organų narių, bendrovės vadovo profesinę patirtį, kvalifikaciją ir potencialius interesų konfliktus, kurie galėtų paveikti jų sprendimus. Taip pat rekomenduojama atskleisti bendrovės priežiūros ir valdymo organų narių, bendrovės vadovo iš bendrovės gaunamą atlygį ar kitokias pajamas, kaip tai detaliau reglamentuojama 7 principe. Taip Informacija nurodyta 4 punkto rekomendacijoje pateikiama patronuojančiosios bendrovės metiniame pranešime ir patronuojančiosios bendrovės interneto tinklalapyje. Patronuojanti bendrovė viešai skelbia patronuojančiosios bendrovės vadovo darbo užmokestį ir kitas su valdymo organų narių veikla susijusias išmokas. 9.4. Informacija turėtų būti atskleidžiama tokiu būdu, kad jokie akcininkai ar investuotojai nebūtų diskriminuojami informacijos gavimo būdo ir apimties atžvilgiu. Informacija turėtų būti atskleidžiama visiems ir vienu metu. Taip Patronuojanti bendrovė informaciją per Nasdaq Vilniaus, Londono ir Liuksemburgo vertybinių popierių biržose naudojamą informacijos atskleidimo sistemą pateikia lietuvių ir anglų kalbomis vienu metu. Patronuojanti bendrovė laikosi rekomendacijos ir pranešimus apie esminius įvykius skelbia prieš arba po Nasdaq Vilniaus vertybinių popierių biržos prekybos sesijos, išskyrus teisės aktuose numatytus atvejus. Informacijos, galinčios turėti įtakos jos išleistų vertybinių popierių kainai, patronuojanti bendrovė neatskleidžia komentaruose, interviu ar kitais būdais tol, kol tokia informacija viešai nepaskelbiama per biržos informacijos sistemą. 10 principas. Bendrovės audito įmonės parinkimas Bendrovės audito įmonės parinkimo mechanizmas turėtų užtikrinti audito įmonės išvados ir nuomonės nepriklausomumą. 10.1. Siekiant gauti objektyvią nuomonę dėl bendrovės finansinės padėties ir finansinių veiklos rezultatų, bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio ir metiniame pranešime pateikiamos finansinės informacijos patikrinimą turėtų atlikti nepriklausoma audito įmonė. Taip Patronuojančioje bendrovėje kas metus atliekamas patronuojančiosios bendrovės metinės finansinės atskaitomybės auditas. Nepriklausoma audito įmonė audito metu tikrina patronuojančiosios įmonės atskirąsias bei konsoliduotas finansines ataskaitas, taip pat vertina ar informacija pateikta metiniame pranešime atitinka patronuojančiosios įmonės atskiras bei konsoliduotas ataskaitas 10.2. Rekomenduojama, kad audito įmonės kandidatūrą visuotiniam akcininkų susirinkimui siūlytų bendrovės stebėtojų taryba, o jeigu ji bendrovėje nesudaroma – bendrovės valdyba. Taip Patronuojančiosios bendrovės įstatuose nurodoma, kad Stebėtojų taryba svarsto ir teikia pasiūlymus dėl visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo auditoriaus ar audito įmonės ir apmokėjimo už audito paslaugas sąlygas. 10.3. Tuo atveju, jei audito įmonė iš bendrovės gavo atlygį už suteiktas ne audito paslaugas, bendrovė turėtų tai atskleisti viešai. Ši informacija taip pat turėtų būti pateikiama Stebėtojų tarybai arba, jei Bendrovė apie tai neinformuoja Stebėtojų tarybos, bendrovės Valdybai apie tai informuoja Stebėtojų tarybą, kai svarsto, kuri audito įmonė turėtų būti siūloma visuotiniame akcininkų susirinkime. Taip Patronuojanti bendrovė laikosi šių rekomendacijų. 457 / 468 2022 m. metinis pranešimas / Papildoma informacija Turinys » Per ataskaitinį laikotarpį (2022 m.) 7.6 Pranešimai apie patronuojančiosios bendrovės esminius įvykius Date Event Gruodžio 30 d. Dėl elektros energetikos sistemos Izoliuoto darbo užtikrinimo papildomos paslaugos 2023 m. Gruodžio 29 d. Dėl pasirašyto susitarimo įsigyti Latvijoje vystomus saulės projektus Gruodžio 22 d. „Ignitis grupės“ vėjo jėgainių parkas laimėjo skatinimo tarifą Lenkijoje Gruodžio 22 d. Dėl „Ignitis gamybos“ preliminariai laimėto Lenkijos galios mechanizmų aukciono 2027 m. Gruodžio 21 d. Lietuvos Vyriausybė priėmė papildomus sprendimus dėl energetikos kainų kompensavimo vartotojams Gruodžio 15 d. Dėl elektros energijos kainos viršutinės ribos įtakos „Ignitis grupei“ Gruodžio 15 d. „Ignitis grupei“ - tarptautinis pripažinimas už veiksmus klimato kaitos srityje ir su tuo susijusius atskleidimus Gruodžio 14 d. Lietuvos Vyriausybė priėmė sprendimą pratęsti energetikos kainų kompensavimą vartotojams Lapkričio 25 d. „Ignitis grupė“ įsigijo vėjo jėgainių parko projektą Plungės rajone Lapkričio 23 d. Paskirtas naujasis AB „Energijos skirstymo operatorius“ vadovas Lapkričio 22 d. 2022 m. 9 mėn. tarpinis pranešimas: stiprūs Žaliosios gamybos segmento rezultatai bei tolimesni išaugusio grynojo apyvartinio kapitalo keliami iššūkiai Lapkričio 15 d. „Ignitis grupė“ lapkričio 22 d. pristatys 2022 m. devynių mėnesių rezultatus Lapkričio 8 d. „Ignitis grupės” finansinės informacijos viešinimo 2023 m. kalendorius Spalio 25 d. Dėl AB „Ignitis grupė“ ketinimo sudaryti 120 mln. eurų kredito linijos sutartį Spalio 18 d. Dėl Tinklų verslo segmento elektros energijos skirstymo paslaugos pajamų lygio 2023 m. Rugsėjo 30 d. „Ignitis grupė“ įsigijo vėjo jėgainių parko projektą Lenkijoje Rugsėjo 29 d. Neeilinio visuotinio AB „Ignitis grupė“ akcininkų susirinkimo sprendimai Rugsėjo 13 d. Update: Dėl AB „Ignitis grupė“ neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkės papildymo ir darbotvarkėje numatytų klausimų sprendimų projektų Rugsėjo 8 d. Dėl AB „Ignitis grupė“ stebėtojų tarybos nuomonės neeiliniam visuotiniam akcininkų susirinkimui Rugsėjo 6 d. Dėl AB „Ignitis grupė“ ketinimo sudaryti 75 mln. eurų kredito linijos sutartį Rugsėjo 6 d. Dėl pasirašyto susitarimo įsigyti Latvijoje vystomą vėjo ir saulės projektą Rugpjūčio 23 d. Correction: Pranešimas apie šaukiamą neeilinį visuotinį AB „Ignitis grupė“ akcininkų susirinkimą Rugpjūčio 23 d. Pranešimas apie šaukiamą neeilinį visuotinį AB „Ignitis grupė“ akcininkų susirinkimą Rugpjūčio 23 d. 2022 m. I pusm. tarpinis pranešimas: stiprūs Žaliosios gamybos rezultatai ir grynojo apyvartinio kapitalo iššūkiai Rugpjūčio 18 d. „Ignitis grupė“ paneigia viešai išsakytus seimo nario teiginius apie nuostolius Rugpjūčio 17 d. Dėl laikino AB „Energijos skirstymo operatorius“ vadovo skyrimo Rugpjūčio 16 d. Dėl AB „Ignitis grupė“ ketinimo sudaryti 224 mln. eurų kredito linijų sutartis Rugpjūčio 16 d. Optimizuojama „Ignitis grupės“ dukterinių bendrovių valdysena Rugpjūčio 16 d. „Ignitis grupė“ rugpjūčio 23 d. pristatys 2022 m. I pusm. rezultatus 458 / 468 2022 m. metinis pranešimas / Papildoma informacija Turinys » Rugpjūčio 9 d. Informacija apie baigtą AB „Ignitis grupė“ įstatinio kapitalo mažinimą Rugpjūčio 9 d. Informacija apie savų AB „Ignitis grupė“ paprastųjų vardinių akcijų anuliavimą Rugpjūčio 9 d. Palankus arbitražo teismo sprendimas Vilniaus kogeneracinės jėgainės biokuro dalies statybų byloje Liepos 15 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas priėmė nagrinėti kasacinį skundą dėl ESO akcijų kainos Liepos 14 d. „Ignitis grupė“ užsitikrino pajungimą prie elektros perdavimo tinklo 252 MW saulės elektrinių parkui Lietuvoje Birželio 27 d. Dėl AB „Energijos skirstymo operatorius“ vadovo Mindaugo Keizerio atsistatydinimo Birželio 9 d. Dėl išaugusių energetikos kainų vartotojams kompensavimo bei patvirtintų visuomeninio tiekimo bei gamtinių dujų buitiniams vartotojams kainų Birželio 2 d. Likę AB „Ignitis grupės“ stabilizuoti vertybiniai popieriai perleisti rinkoje Gegužės 24 d. Neeilinio visuotinio AB „Ignitis grupė“ akcininkų susirinkimo sprendimai Gegužės 19 d. 2022 m. I ketv. tarpinis pranešimas: Žaliosios gamybos įgalintas augimas Gegužės 13 d. Dėl išaugusių energetikos kainų vartotojams kompensavimo Gegužės 12 d. „Ignitis grupė“ gegužės 19 d. pristatys 2022 m. I ketv. rezultatus Gegužės 3 d. Pranešimas apie šaukiamą neeilinį visuotinį AB „Ignitis grupė“ akcininkų susirinkimą Balandžio 27 d. AB „Ignitis grupė“ įsigijo savų paprastųjų vardinių akcijų Balandžio 22 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas nutraukė bylą dėl AB „Ignitis grupė“ darbuotojų skatinimo opcionais programos Balandžio 13 d. AB „Ignitis grupė“ valdybos sprendimas dėl savų paprastųjų vardinių akcijų įsigijimo Balandžio 5 d. Dėl AB „Ignitis grupė“ ketinimo sudaryti 73 mln. eurų vidinę paskolos sutartį su AB „Energijos skirstymo operatorius“ Balandžio 4 d. Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės planų kompensuoti vartotojams dalį energetinių išteklių brangimo Kovo 30 d. Teismas nusprendė, jog ESO akcijų išpirkimo metu mokėta kaina yra teisinga Kovo 29 d. Eilinio visuotinio AB „Ignitis grupė“ akcininkų susirinkimo sprendimai Kovo 23 d. Dėl AB „Ignitis grupė“ dukterinės bendrovės UAB Kauno kogeneracinė jėgainė ketinimo sudaryti 110 mln. eurų paskolos sutartį Kovo 18 d. Dėl AB „Ignitis grupė“ stebėtojų tarybos pasiūlymų visuotiniam akcininkų susirinkimui Kovo 14 d. Update: Dėl AB „Ignitis grupė“ eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkės papildymo ir darbotvarkėje numatytų klausimų sprendimų projektų Kovo 14 d. Dėl AB „Ignitis grupė“ dukterinės bendrovės UAB „Ignitis“ ketinimo sudaryti iki 150 mln. eurų paskolos sutartį Kovo 8 d. Pranešimas apie šaukiamą eilinį visuotinį AB „Ignitis grupė“ akcininkų susirinkimą Kovo 3 d. Pranešimas apie vadovaujamas pareigas einančio asmens sandorį dėl AB „Ignitis grupė“ finansinių priemonių Vasario 28 d. Correction: Regarding the intention of AB “Ignitis grupė” subsidiary UAB “Ignitis” to take a loan up to EUR 150 million Vasario 28 d. Dėl AB „Ignitis grupė“ dukterinės bendrovės UAB „Ignitis“ ketinimo sudaryti iki 150 mln. eurų paskolos sutartį Vasario 28 d. Patvirtintas AB „Ignitis grupė“ 2022–2025 m. strateginis planas Vasario 28 d. 2021 m. metinis pranešimas: dvigubas Žaliosios gamybos augimas ir ASV iniciatyvų įvertinimas Vasario 28 d. Annual report 2021: twofold Green Generation increase, recognition of ESG excellence Vasario 28 d. 2021 m. 12 mėn. tarpinis pranešimas Vasario 22 d. Paskirtas naujasis „Ignitis renewables“ vadovas Vasario 21 d. „Ignitis renewables“ nutraukė sandorį dėl vystomų saulės parkų portfelio įsigijimo Lenkijoje 459 / 468 2022 m. metinis pranešimas / Papildoma informacija Turinys » Po ataskaitinio laikotarpio Data Įvykis Vasario 9 d. ESO akcijų kainos byloje turėtų būti paskirta ekspertizė Sausio 13 d. Įgyvendinamas Lietuvos Vyriausybės sprendimas tęsti energetikos kainų kompensavimą nebuitiniams vartotojams Sausio 10 d. Dėl „Ignitis gamybos“ laimėto Lenkijos galios mechanizmų aukciono 2027 m. Vasario 21 d. „Ignitis grupė“ vasario 28 d. pristatys 2021 m. rezultatus ir 2022–2025 m. strateginį planą Vasario 18 d. Išrinkta „Ignitis grupės“ valdyba, jos pirmininkas ir Grupės vadovas Vasario 9 d. Correction: Dėl papildomo susitarimo prie Lanksčiosios gamybos segmento izoliuoto darbo paslaugų sutarties Vasario 8 d. Dėl papildomo susitarimo prie Lanksčiosios gamybos segmento izoliuoto darbo paslaugų sutarties Vasario 1 d. AB „Ignitis grupės“ stebėtojų taryba pritarė naujos kadencijos valdybos ir Grupės vadovo kandidatūroms Sausio 25 d. Dėl UAB „Ignitis renewables“ ketinimo steigti dukterinę įmonę Latvijoje Sausio 21 d. Dėl AB „Ignitis grupė“ ketinimo pakeisti vidinės paskolos sutarties su UAB „Ignitis renewables“ esmines sąlygas 460 / 468 2022 m. metinis pranešimas / Papildoma informacija Turinys » 7.7 Kita teisinė informacija Atitiktis Europos Komisijos skaidrumo direktyvai Vadovaujantis Europos Komisijos skaidrumo direktyvos 4 straipsniu, Grupė pateikia metinį pranešimą vieno elektroninio ataskaitų teikimo formatu (,,ESEF“), naudojant XHTML sužymėtas konsoliduotas finansines ataskaitas, tame tarpe ir aiškinamąjį raštą, atsižvelgiant į ,,Inline Išplečiamąja verslo ataskaitų teikimo kalbą“ (,,iXBRL“). Šie dokumentai pasiekiami čia. Visais, išskyrus oficialią XHTML formato metinio pranešimo versiją, kitos metinio pranešimo versijos yra laikomis neoficialiomis ir esant klausimams ar konfliktams oficiali ,,ESEF“ versija turi viršenybę. Atitiktis Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymui Šis metinis pranešimas parengtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vertybinių popierių įstatymo 12 straipsniu, kuriame numatyta, kad emitento (t. y. patronuojančios bendrovės), kurio išleisti vertybiniai popieriai yra įtraukti į prekybą reguliuojamoje rinkoje Lietuvos Respublikoje, metiniame pranešime turi būti nurodyta, kaip jis laikosi šios reguliuojamos rinkos operatoriaus patvirtinto bendrovių, kurių vertybiniais popieriais prekiaujama reguliuojamoje rinkoje, valdymo kodekso. Reikšmingi susitarimai Reikšmingų susitarimų, kurių šalis yra patronuojančioji bendrovė ir kurie įsigaliotų, pasikeistų ar nutrūktų pasikeitus patronuojančiosios bendrovės kontrolei, sudaryta nebuvo. Per ataskaitinį laikotarpį patronuojančioji bendrovė žalingų sandorių (neatitinkančių patronuojančiosios bendrovės tikslų, esamų įprastų rinkos sąlygų, pažeidžiančių akcininkų ar kitų asmenų grupių interesus ir pan.), kurie turėjo ar galėjo turėti neigiamą poveikį patronuojančiosios bendrovės finansiniams ir (arba) veiklos rezultatams, bei sandorių, sudarytų esant interesų konfliktui tarp patronuojančiosios bendrovės vadovų, kontroliuojančių akcininkų ar kitų susijusių šalių pareigų patronuojančiajai bendrovei ir jų privačių interesų ir (arba) kitų pareigų, nesudarė. Patronuojančiosios bendrovės ir jos organų narių ar darbuotojų susitarimų, numatančių kompensaciją, jei jie atsistatydintų arba būtų atleisti be pagrįstos priežasties, arba jei jų darbas baigtųsi dėl patronuojančiosios bendrovės kontrolės pasikeitimo, sudaryta nebuvo. Vidaus kontrolės ir rizikos valdymo sistemos, susijusios su konsoliduotų finansinių ataskaitų sudarymu Grupės finansinės ataskaitos rengiamos pagal ES patvirtintus Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus (TFAS). Patronuojančiajai bendrovei apskaitos paslaugas teikiančios įmonės darbuotojai prižiūri, kad finansinės ataskaitos būtų tinkamai rengiamos, rūpinasi, kad duomenys būtų surinkti laiku ir teisingai. Patronuojančiosios bendrovės finansinių ataskaitų rengimas, vidaus kontrolės ir finansinės rizikos valdymo sistemos, teisės aktai, reglamentuojantys finansinių ataskaitų sudarymą, yra kontroliuojami ir valdomi. Informacija apie auditorius Informaciją, susijusią su auditoriumi, įskaitant ir jų atlygį už suteiktas paslaugas, galite rasti „6.3 Informacija apie auditorių“. Informacija apie delistinguotas įmones Nuo 2021 m. rugsėjo mėn. patronuojančioji bendrovė valdo 100 % AB „Energijos skirstymo operatorius” (Tinklai) ir AB „Ignitis gamyba“ (Žalioji gamyba ir Lanksčioji gamyba) akcijų. Informaciją susijusią su delistinguotomis įmonėmis, įskaitant apmokėjimą už akcijas, galite rasti „7.1 Papildoma informacija investuotojams“ ir mūsų svetainėje. Kalbos pastaba Esant neatitikimams tarp lietuvių ir anglų kalbos dokumentų versijų, pirmenybė teikiamai anglų kalba parengto dokumento turiniui. Šiame metiniame pranešime pateikiama informacija AB „Ignitis grupė” ( patronuojančioji bendrovė) akcininkams, kreditoriams ir kitiems suinteresuotiems asmenims apie patronuojančiąją bendrovę ir jos valdomas įmones, kurios kartu vadinamos „Ignitis grupės“ įmonėmis (toliau Grupė arba „Ignitis grupė“) veiklą per 2022 m. sausio–gruodžio mėnesių laikotarpį. Metinį pranešimą parengė patronuojančiosios bendrovės administracija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymu, Lietuvos Respublikos įmonių konsoliduotos finansinės atskaitomybės įstatymu ir „Nasdaq Vilnius“ listingavimo taisyklėmis. Už metiniame pranešime pateiktą informaciją atsakinga patronuojančiosios bendrovės vadovybė. Su pranešimu bei dokumentais, kuriais naudojantis jis buvo parengtas, galima susipažinti darbo dienomis pirmadieniais– ketvirtadieniais 7.30–16.30 val., penktadieniais 7.30–15.15 val. patronuojančiosios bendrovės centrinėje būstinėje (Laisvės pr. 10, Vilnius) susitarus iš anksto (kreipkitės adresu [email protected]). Vieši pranešimai, kuriuos patronuojančioji bendrovė privalo skelbti pagal galiojančius Lietuvos Respublikos teisės aktus, skelbiami Grupės tinklalapyje bei „Nasdaq Vilnius“, Londono ir Liuksemburgo vertybinių popierių biržų tinklalapiuose. 461 / 468 2022 m. metinis pranešimas / Papildoma informacija Turinys » Trumpiniai 462 / 468 2022 m. metinis pranešimas / Trumpiniai Turinys » Trumpiniai # Skaičius % Procentas '000 / tūkst. Tūkstančiai 12 mėn. Ankstesnių dvylikos mėnesių laikotarpis AB Akcinė bendrovė AE Atsinaujinanti energetika AEI Atsinaujinantys energijos ištekliai AML Pinigų plovimo prevencija ASV Aplinkos apsauga, socialinis atsakingumas bei valdysena (angl. Environmental, Social and Corporate Governance) AVR Alternatyvūs veiklos rodikliai – tai vidiniam veiklos valdymo vertinimui naudojami pakoreguoti šiame pranešime pateikiami skaičiai. B2B Verslas verslui (angl. business to business) B2C Verslas klientui (angl. business to consumer) BDAR Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas BICG „Baltic Institute of Corporate Governance“ Bendroji galia Bendrieji gamybos pajėgumai, nepriklausomai nuo faktinės/ planuojamos nuosavybės dalies, jei faktinė/planuojama nuosavybės dalis yra 51 % arba didesnė. BVP Bendras vidaus produktas CO 2 Anglies dioksidas Komercinės veiklos pradžia (angl. COD) Diena, kai buvo atliktas galutinis turto eksploatacinių savybių testas (pradėtas eksploatuoti) ir teisinė tiekėjo atsakomybė buvo perduota Grupei. Kompetentinga institucija suteikė leidimą turtui veikti visu pajėgumu ir parduoti elektros energiją rinkoje. CfD Sandoris dėl kainų skirtumo (angl. Contract for difference) E Elektra EBIT Veiklos pelningumas prieš palūkanas ir mokesčius EBITDA EBITDA – pelnas prieš finansinės veiklos rezultatą, mokesčius, nusidėvėjimą ir amortizaciją. EBPO Tarptautinė ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija Energijos tiekimas UAB „Energijos tiekimas“ Enerpro UAB Energetikos paslaugų ir rangos organizacija EPSO-G „EPSO-G“ yra valstybės valdoma energijos perdavimo ir mainų įmonių grupė. „Eurakras“ UAB „EURAKRAS“ eNPS Darbuotojų patirties indeksas EPS Pelnas vienai akcijai ES Europos Sąjunga ESO AB „Energijos skirstymo operatorius“ FTE Visos darbo dienos ekvivalento vienetas Galutinis investicinis sprendimas (angl. FID) Atitinkamo valdymo organo sprendimas prisiimti reikšmingus su projektu susijusius finansinius įsipareigojimus. Garantinis tiekimas El. energijos tiekimas, siekiant užtikrinti vartotojų, kurie nustatyta tvarka nepasirinko nepriklausomo tiekėjo arba kurių pasirinktas nepriklausomas tiekėjas nevykdo savo įsipareigojimų, nutraukia veiklą arba el. energijos pirkimo–pardavimo sutartį, aprūpinimą el. energija GD Gamtinės dujos GDR Tarptautiniai depozitoriumo pakvitavimai (angl. Global Despository Recepts, GDR) GPC UAB „Ignitis grupės paslaugų centras“ GRI Visuotinę ataskaitų teikimo iniciatyva (angl. Global Reporting Initiative) Grynoji galia Grupei priklausantys grynieji efektyvūs gamybos pajėgumai, jei faktinė / planuojama nuosavybės dalis svyruoja nuo 51 % iki 100 %. Grupė UAB „Ignitis grupė“ įmonių grupė GW Gigavatas Hidroelektrinė Kauno Algirdo Brazausko hidroelektrinė ir Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė „Ignitis Eesti“ Ignitis Eesti OÜ „Ignitis gamyba“ AB „Ignitis gamyba“ „Ignitis Latvija“ Ignitis Latvija SIA „Ignitis Polska“ Ignitis Polska sp. z o.o. „Ignitis renewables“ UAB „Ignitis renewables“ „Ignitis“ UAB „Ignitis“ (buvusi „Lietuvos energijos tiekimas“ ir „Energijos tiekimas“) 463 / 468 2022 m. metinis pranešimas / Trumpiniai Turinys » IML Ilgalaikis materialusis turtas Instaliuota galia Įrenginiai, kurie yra baigti statyti ir kuriuose buvo sėkmingai atlikti veiklos bandymai Investicijos Ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto įsigijimas, įmonių akcijų įsigijimas IPO Pirminis viešas akcijų siūlymas (angl. Initial Public Offering) ISO Tarptautinė standartizacijos organizacija ISIN Tarptautinis finansinių instrumentų identifikavimo skaičius (angl. International Securities Identification Number) JT Jungtinės tautos k.d. Kalendorinės dienos Kauno HE Kauno Algirdo Brazausko hidroelektrinė Kauno KJ UAB Kauno kogeneracinė jėgainė KCB Kombinuoto ciklo blokas ketv. Ketvirtis KJ Kogeneracinė jėgainė Kriterijus atitinkanti taksonominė ekonominė veikla Reglamento (ES) 2020/852 3 straipsnyje nustatytus reikalavimus atitinkanti ekonominė veikla Kruonio HAE Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė kt. Kita Lietuvos energija UAB „Lietuvos energija” (dabartinė AB „Ignitis grupė”) Lietuvos energijos tiekimas UAB „Lietuvos energijos tiekimas“ Litgas UAB „Litgas“ Litgrid AB „Litgrid“ LRAIC Ilgalaikės vidutinės prieaugio sąnaudos MAR Piktnaudžiavimo rinkla reglamentas (angl. Market Abuse Reguliation) m. Metai Mažeikiai VP UAB „VVP Investment“ mėnesį Mėnesis / mėnesiai min. Minimalus mln./m Milijonas per mlrd. Milijardas MW Megavatas MWh Megavatvalandė n/a Neaktualu Nauji prijungimai ir galios padidinimai Klientai, kurie naujai prisijungė prie elektros ar dujų skirstomojo tinklo ar esamų prisijungimo taškų galios padidinimas Netaksonominė ekonominė Ekonominė veikla, kuri nėra aprašyta deleguotuosiuose aktuose, priimtuose pagal Reglamentą (ES) 2020/852 NTP Rašytinis leidimas rangovui pradėti darbus arba įsigyti medžiagas, kaip sutarta sutartyje. „NT Valdos“ UAB „NT Valdos“ NPS Klientų pasitenkinimo indeksas OPEX Veiklos sąnaudos p. p. Procentiniai punktai Pagaminta elektros energijos (neto) Parduotas vėjo jėgainėse, saulės jėgainėse, biokuro elektrinėse, hidroelektrinėse (įtraukiant Kruonio hidroakumuliacinę elektrinę), atliekų elektrinėse bei Elektrėnų komplekse pagamintas elektros kiekis Pagaminta šiluminė energija (neto) Parduotas atliekų elektrinėse bei biokuro elektrinėse pagamintas šiluminės energijos kiekis Parduota elektros energija Parduotas elektros energijos kiekis Lietuvoje (verslo klientai, buitiniai vartotojai ir garantinio tiekimo vartotojai) Lenkijoje, Latvijoje ir Estijoje Patronuojanti bendrovė AB „Ignitis grupė” (buvusi UAB „Lietuvos energija”) Patronuojanti bendrovė / „Ignitis grupė“ AB „Ignitis grupė” (buvusi UAB „Lietuvos energija”) Pilnas darbų užbaigimas Sertifikato perėmimas, kuris reiškia elektrinės veiklos atsakomybės perdavimą Grupei plg. palyginti su Pomeranijos VP „Pomerania Wind Farm“ sp. z o.o. PPA Elektros energijos pirkimo sutartis (angl. Power Purchase Agreement) Projektai ankstyvoje stadijoje Didesnio nei 50 MW planuojamo pajėgumo projektai, kuriems užtikrinta didelė dalis teisių į žemę. Projektai, dėl kurių sudarytos sutartys Projektai su vienu iš šių: (i) paskirta (įskaitant CfD, FiP, FiT, jūros dugną su prijungimu prie tinklo) valstybiniuose aukcionuose ir konkursuose, arba (ii) kurių tiekimas užtikrintas PPA ar panašiomis priemonėmis (bendras užtikrintas tiekimas pagal PPA ir kitas priemones turėtų apimti bent 50 % numatomo metinio turto gamybos kiekio). Projektai pažengusioje stadijoje Projektai, kurių prieiga prie elektros tinklo užtikrinta preliminaria prijungimo prie tinklo sutartimi (sutartis pasirašyta ir sumokėtas prijungimo prie tinklo mokestis). Vėjo jėgainių jūroje atveju tai taip pat apima projektus, kai laimėtas viešasis jūros dugno aukcionas, tačiau dar neužtikrintas prisijungimas prie tinklo. RAB Reguliuojamo turto bazė (angl. Regulated asset base) REMIT Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas Nr. 1227/2011 dėl didmeninės energijos rinkos vientisumo ir skaidrumo ROCE Pastovaus kapitalo pelningumo rodiklis (angl. Return on Capital Employed) ROE Nuosavo kapitalo pelningumo rodiklis (angl. Return on Equity) 464 / 468 2022 m. metinis pranešimas / Trumpiniai Turinys » ROI Investicijų pelningumo rodiklis (angl. Return on Investment) SAIDI Vidutinė neplanuotų elektros energijos arba dujų persiuntimo nutraukimų trukmė SAIFI Neplanuotų nutrūkimų dažnis tenkantis vienam vartotojui SASB Tvarumo apskaitos standartų valdyba (angl. Sustainability Accounting Standards Board) SBTi Mokslu paremtų tikslų iniciatyva (angl. Science Based Targets initiative) SGD Suskystintos gamtinės dujos SGDT Suskystintų gamtinių dujų terminalas Statomi projektai Projektas su gautais statybos leidimais arba vykdomu leidimų išdavimo procesu, įskaitant vieną iš šių: (i) pirmajam rangovui buvo duotas leidimas pradėti statybos darbus arba (ii) priimtas galutinis sprendimas dėl investicijų. ŠESD Šiltnamio efektą sukeliančios dujos CAPEX pagal Taksonomiją Kapitalo sąnaudos naudojamos skaičiavimams pagal ES Taksonomiją OPEX pagal Taksonomiją Veiklos sąnaudos naudojamos skaičiavimams pagal ES Taksonomiją Taksonominė ekonominė veikla Ekonominė veikla, aprašyta deleguotuosiuose aktuose, priimtuose pagal Reglamentą (ES) 2020/852, nepaisant to, ar ta ekonominė veikla atitinka kuriuos nors, ar visus tuose deleguotuosiuose aktuose nustatytus techninės analizės kriterijus TCFD Darbo grupė su klimatu susijusių finansinių ataskaitų informacijos atskleidimo klausimais (angl. Task Force on Climate-Related Financial Disclosures) TFAS Tarptautiniai finansinės atskaitomybės standartai TRIR Bendras registruojamas sužalojimų lygis (angl. Total Recordable Incident Rate) Tuuleenergia „Tuuleenergia osaühing” TWh Teravatvalandė UAB Uždaroji akcinė bendrovė UNGC Jungtinių Tautų Pasaulinis susitarimas (angl. United Nations Global Compact) Veikiantys pajėgumai Projektas, pasiekęs komercinės veiklos pradžią. VERT Valstybinė energetikos reguliavimo taryba Vilniaus KJ UAB „Vilniaus kogeneracinė jėgainė“ Visagino atominė elektrinė UAB „Visagino atominė elektrinė“ Visuomeninis tiekimas El. energijos tiekimo veikla, kurią teisės aktais nustatyta tvarka ir sąlygomis vykdo asmuo turintis visuomeninio tiekimo licenciją „Vėjo gūsis“ UAB „VĖJO GŪSIS“ „Vėjo vatas“ UAB „VĖJO VATAS“ vnt. vnt. VKI Vartotojų kainų indeksas VVA Valdybos nario veiklos apmokėjimas VVĮ Valstybės valdoma įmonė WACC Vidutinė svertinė kapitalo kaina (angl. Weighted average cost of capital) Žaliosios energijos gamyba (neto) Parduotas vėjo jėgainėse, saulės jėgainėse, biokuro elektrinėse, Kauno KJ ir hidroelektrinėse (įskaitant Kruonio hidroakumuliacinę elektrinę) pagamintas elektros kiekis Žaliosios gamybos dalis, % Žaliosios gamybos dalis turi būti apskaičiuojama tokiu būdu: Žaliosios elektros energijos gamybą (įskaitant Kruonio hidroakumuliacinę elektrinę) dalinant iš bendros pagamintos elektros energijos Žalios gamybos Portfelis Visi Žaliosios gamybos segmento projektai kurie apima: (i) užtikrintus pajėgumus, (ii) projektus pažengusioje stadijoje ir (iii) projektus ankstyvoje stadijoje. Žaliosios gamybos Projektai Portfelis, be instaliuotos galios projektų. 465 / 468 2022 m. metinis pranešimas / Trumpiniai Turinys » Atsakingų asmenų patvirtinimas 466 / 468 2022 m. metinis pranešimas / Atsakingų asmenų patvirtinimas Turinys » 2023 m. vasario 23 d. Atsakingų asmenų patvirtinimas Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymo 12 straipsnio nuostatomis ir Lietuvos banko informacijos atskleidimo taisyklėmis, mes, AB „Ignitis grupė“ patronuojančiosios bendrovės vadovas Darius Maikštėnas ir AB „Ignitis grupė“ Grupės finansų vadovas Jonas Rimavičius ir UAB „Ignitis grupės paslaugų centras” Apskaitos valdymo vadovė Giedruolė Guobienė, veikianti pagal 2023 m. vasario 17 d. sprendimą Nr. 23_GSC_SP_0010, patvirtiname, kad, mūsų žiniomis, AB „Ignitis grupė“ konsoliduotos ir patronuojančiosios bendrovės finansinės ataskaitos, parengtos už metus, pasibaigusius 2022 m. gruodžio 31 d., pagal tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, priimtus taikyti Europos Sąjungoje, atitinka tikrovę ir teisingai parodo AB „Ignitis grupė“ konsoliduotą ir patronuojančiosios bendrovės turtą, įsipareigojimus, finansinę būklę, laikotarpio pelną arba nuostolius ir pinigų srautus, o metiniame 2022 m. pranešime yra teisingai nurodyta verslo plėtros ir veiklos apžvalga, AB „Ignitis grupė“ ir jos grupės įmonių būklė kartu su pagrindinių rizikų bei neapibrėžtumų, su kuriais susiduriama, aprašymu. Turinys » Darius Maikštėnas Patronuojančiosios bendrovės vadovas Giedruolė Guobienė UAB „Ignitis grupės paslaugų centras”, Apskaitos valdymo vadovė, veikianti pagal 2023 m. vasario 17 d. sprendimą Nr. 23_GSC_SP_0010 Jonas Rimavičius Grupės finansų vadovas AB „Ignitis grupė“ Laisvės pr. 10, LT-04215 Vilnius, Lietuva +370 5 278 2998 [email protected] www.ignitisgrupe.lt Juridinio asmens kodas 301844044 PVM mokėtojo kodas LT100004278519 AB „Ignitis grupė“ Laisvės pr. 10, LT-04215 Vilnius, Lietuva Įmonės kodas 301844044 Tel. +370 5 278 2998 El. paštas [email protected] www.ignitisgrupe.lt Ryšiai su investuotojais Ainė Riffel-Grinkevičienė Tel. +370 643 14925 El. paštas [email protected] Tvarumas Valentas Neviera Tel. +370 670 25997 El. paštas [email protected] Komunikacija Artūras Ketlerius Tel. +370 620 76076 El. paštas [email protected] Skelbimo data 2022 m. gegužės 19 d. AB „Ignitis grupė“ Laisvės pr. 10, LT-04215 Vilnius, Lietuva Įmonės kodas 301844044 Tel. +370 5 278 2998 El. paštas [email protected] www.ignitisgrupe.lt Ryšiai su investuotojais Ainė Riffel-Grinkevičienė Tel. +370 643 14925 El. paštas [email protected] Tvarumas Valentas Neviera Tel. +370 670 25997 El. paštas [email protected] Komunikacija Artūras Ketlerius Tel. +370 620 76076 El. paštas [email protected] Skelbimo data 2023 m. vasario 28 d.

AI Terminal

More from Ignitis Grupe

Talk to a Data Expert