AB "Grigeo Group"

VADOVYBĖS ATASKAITA BEI KONSOLIDUOTOS IR ATSKIROS FINANSINĖS ATASKAITOS UŽ 2024 M. GRUODŽIO 31 D. PASIBAIGUSIUS METUS

Vadovybės ataskaita, tvarumo ataskaita bei finansinės ataskaitos (be auditorių išvados) papildomai pateikiami pdf formatu, kaip paskelbtos ESEF informacijos kopija.

		VADOVO ŽODIS3
	VADOVYBĖS ATASKAITA4
1.	VERSLO MODELIS5
	1.1. Kuriame žiedinę ateitį 6
	1.2.	Organizacijos mastas 2024 m. 7
	1.3.	Mūsų misija ir vertybės 8
2.	VEIKLOS APŽVALGA9
	2.1.	2024 m. santrauka 9
	2.2.	Grupės ir Bendrovės finansiniai bei veiklos rezultatai 10
	2.3.	Personalas 11
	2.4.	Rizikų valdymas 12
3.		ĮMONIŲ GRUPĘ SUDARANČIOS BENDROVĖS 13
4.		DUOMENYS APIE EMITENTO VERTYBINIUS POPIERIUS15
	4.1.	Sutartys su vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininkais 15
	4.2.	Bendrovės akcijų pagrindinės charakteristikos 15
	4.3.	Prekyba Bendrovės akcijomis 15
	4.4.	Bendrovės akcijų kapitalizacija 16
5.		VALDYMO ATASKAITA17
	5.1.	Reikšmingi tiesiogiai arba netiesiogiai valdomi akcijų paketai 17
	5.2.	Taisyklės, reglamentuojančios valdymo ir priežiūros organų išrinkimą ir pakeitimą 17
	5.3.	Valdymo ir priežiūros organai 19
	5.4.	Valdymo ir priežiūros organų funkcijos ir atsakomybės 21
6.	ATLYGIO ATASKAITA22
6.1. Atlygio politika 22
	6.2.	Bendrovės valdymo ir priežiūros organų atlygis 23
	6.3.	Atitikimas Atlygio politikai 24
7.		TVARUMO ATASKAITA25
	7.1.	Bendroji informacija 25
	7.2.	Aplinkosauginė informacija 42
	7.3.	Socialinė informacija 65
	7.4.	Valdymo informacija 76
		KONSOLIDUOTOS IR ATSKIROS FINANSINĖS ATASKAITOS 79
		FINANSINĖS BŪKLĖS ATASKAITOS80
		BENDRŲJŲ PAJAMŲ ATASKAITOS 82
NUOSAVO KAPITALO POKYČIŲ ATASKAITOS83
	PINIGŲ SRAUTŲ ATASKAITOS 85
	FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS 86
	ATASKAITA APIE VALDYSENOS KODEKSO LAIKYMĄSI136
	ATSAKINGŲ ASMENŲ PATVIRTINIMAS151

VADOVO ŽODIS

« Turinys

Gerbiama visuomene,

2024 metai AB "Grigeo Group" įmonių grupei buvo gausūs reikšmingų pokyčių ir strateginių sprendimų. Nepaisant užsitęsusio ekonominio sąstingio Europos rinkoje, Baltijos šalyse klientų nuotaikos išliko geresnės nei Vakarų Europoje ar Skandinavijoje, o tai sudarė palankias sąlygas pozicijų stiprinimui regione.

Vienas ryškiausių pavyzdžių – sėkmingai užbaigtas vienas didžiausių 2024 metų sandorių. Praėjusių metų kovą įsigijome vieną iš Lenkijos higieninio popieriaus ir kartono gamintojos Głuchołaskie Zakłady Papiernicze sp. z o.o fabrikų. Šis strateginis žingsnis sustiprino mūsų pozicijas Rytų Europos higieninio popieriaus rinkoje ir atvėrė naujas galimybes tolesnei plėtrai.

Tęsdami strateginius struktūrinius pokyčius, 2024 m. balandžio 30 d. higieninio popieriaus verslą perleidome savo visiškai valdomai dukterinei bendrovei UAB "Grigeo Tissue". Šis verslų atskyrimas jau dabar leidžia higieninio popieriaus gamybos procesus organizuoti sklandžiau. Be to, įkūrėme naują sub-holdingą UAB "Grigeo Hygiene", kuris atsakingas už higieninio popieriaus verslo plėtrą Lietuvoje ir Lenkijoje, taip pat pakeitėme kito sub-holdingo pavadinimą į UAB "Grigeo Paper Packaging", siekdami tiksliau atspindėti šio segmento valdymą.

Galiausiai, AB "Grigeo" tapo AB "Grigeo Group". Šioje holdingo bendrovėje ir toliau centralizuotai vykdoma grupės finansinės apskaitos ir verslo analitikos priežiūra, personalo valdymas, teisinės paslaugos, informacinių technologijų priežiūra, pirkimai ir kitos grupės įmonių aptarnavimo funkcijos. Visi šie pokyčiai prisidėjo prie efektyvesnio verslų valdymo ir plėtros.

2024 metais įsigaliojo naujieji Europos tvarumo atskaitomybės standartai (ETAS), kuriais remiantis įmonės šiemet teikia tvarumo ataskaitas. Tačiau siekiant atspindėti grupės veikos skaidrumą ir atskaitomybę, naujus reikalavimus pritaikėme dar pernai. Keliame aukštesnius tvarumo tikslus, nes jaučiame atsakomybę prieš visuomenę visos grupės mastu.

Tuo pačiu laukiame Šiaulių apygardos teisme nagrinėjamo teisminio proceso pabaigos. Grupės įmonė "Grigeo Klaipėda" taršos incidente yra prisiėmusi atsakomybę bei įsipareigojusi iš aplinkos pašalinti jai inkriminuojamus teršalus. Bendradarbiaujant su aplinkosaugininkais, siekiama gauti leidimą aplinkos atkūrimo priemonių plano įgyvendinimui.

Kadangi grupės strateginių tikslų įgyvendinimo laikotarpis artėja prie pabaigos, 2025 metais planuojame suformuoti naujus, iki 2030 metų "Grigeo Group" veiklą apimančius ir tvarią plėtrą užtikrinančius strateginius tikslus.

O žvelgiant į finansinius 2024 metų rezultatus, grupės pajamos padidėjo 9 proc., EBITDA sumažėjo 11 proc. Pajamų augimas daugiausia buvo susijęs su įsigytu fabriku Lenkijoje, o EBITDA mažėjo dėl išaugusių žaliavų kainų tiek popieriaus, tiek gofruotojo kartono ir jų gaminių segmentuose.

Ir nors šiemet pasitaikė iššūkių džiaugiuosi, kad išliekame konkurencingu ir į darbuotojų gerovę orientuotu darbdaviu. Lietuvoje esančiose įmonėse darbo užmokesčio fondas augo 11 proc., augimą planuojame ir šiais metais.

Žvelgiant į ateitį – ir toliau investuosime ir didinsime gamybos apimtis, ypač higieninio popieriaus ir gofruotojo kartono segmentuose. Taip pat nuolat dirbame gerinant darbo sąlygų kokybę ir auginant darbuotojų pasitenkinimą atliekama veikla.

AB "Grigeo Group" grupės vadovas

Tomas Jozonis

VADOVYBĖS ATASKAITA

1. Verslo modelis

AB "Grigeo Group" (toliau – Bendrovė arba Emitentas) įmonių grupė – vienintelė Lietuvoje ir viena didžiausių, gilią istoriją turinti, popieriaus ir medienos pramonės įmonių grupių Baltijos šalyse. 2024 m. gruodžio 31 d. įmonių grupę sudarė Bendrovė ir dvylika jos patronuojamųjų įmonių:

1.1. Kuriame žiedinę ateitį

Grupė dirba žiedinės ekonomikos principu, dalis higieninio popieriaus gaminiams gaminti skirto popieriaus bei visa žaliava gofruoto kartono gamybai – testlaineris (lygių sluoksnių kartonas) ir fliutingas (gofruoti skirtas popierius ir korinio užpildo žaliava) gaminami perdirbant antrines žaliavas – makulatūrą. Tokiu būdu prisidedame prie atliekų kiekio Lietuvoje ir kaimyninėse valstybėse mažinimo bei miškų išsaugojimo:

Gofruotojo kartono pakuotė yra higieniška, ilgiau išsaugo vaisius ir daržoves, todėl sumažėja maisto švaistymas.
Gofruotojo kartono pakuotė yra ekonomiška ir optimizuoja erdvę transportavimui ir sandėliavimui.

Popieriaus konvertavimas į pakuotę

34% AB "Grigeo Klaipėda" pagaminto popieriaus
konvertuojama į gofruotą kartoną mūsų pakuotės gamyklose. - Glaudžiai bendradarbiaujame su klientais. 100% mūsų
pakuotės yra pagamintos pagal individualų užsakymą.

Grupė savo veiklos procesuose apima beveik pilną medžio ir popieriaus komponentų apdirbimo ciklą, gamybos procese išgaudami aukštesnės pridėtinės vertės produktus: higieninį popierių – tualetinį popierių, nosinaites, popierinius rankšluosčius, gofruotojo kartono gamybai skirtą popierių, korinį užpildą, gofruotą kartoną ir pakuotę bei kietąsias medienos plaušo plokštes.

Gofruoto kartono pakuotės pasižymi 100% perdirbamumu. Remiantis nepriklausomu tyrimu, kurį 2021 metais atliko Graco technologijos universitetas (Austrija) gofruotas kartonas gali būti perdirbtas iki 25 kartų. Gofruotojo kartono pakuotė šiandien yra viena iš dažniausiai perdirbamų popieriaus gaminių, o antrinių žaliavų rinka yra nusistovėjusi. Efektyvūs perdirbimo procesai leidžia pluoštą pakartotinai panaudoti naujoms pakuotėms.

1.2.Organizacijos mastas 2024 m.

« Turinys

Konsoliduotos pajamos:	213,0 mln. eurų.
Konsoliduota EBITDA:	34,8 mln. eurų.
Konsoliduotas grynasis pelnas:	20,9 mln. eurų.
Darbuotojų atlygio fondas:	33,8 mln. eurų.
Suteikta parama:	0,3 mln. eurų.

Lietuvoje: Lenkijoje: Ukrainoje: Latvijoje:	791 163 67 21
		23% Moterų

1.3. Mūsų misija ir vertybės

Ką bedarytume, visada pagalvokime apie poveikį aplinkai, nes čia mūsų namai. Augame sparčiau nei rinka.

Visas siūlomas idėjas apsvarstome be išankstinio

Visko žinoti neįmanoma – tobulėjame mokydamiesi ir

Mūsų darbo vertę matuoja klientas. Net geriausias rezultatas gali būti geresnis.

Dirbkime kaip sau, kad galėtume didžiuotis savo darbu. Kiekvienas tikslingai nukreiptas investuotojo euras padaro mus labiau vertingais.

nusistatymo. Geras rezultatas – tik geros komandos nuopelnas.

dalindamiesi. Komandos yra tiek, kiek joje yra tavo pastangų.

Kalbame skaičių ir faktų kalba. Iš savęs reikalaukime daugiau nei iš kitų.

2. Veiklos apžvalga

2.1. 2024 m. santrauka

Grupės pardavimai buvo 17,6 mln. eurų didesni (9%). Grupės EBITDA buvo 4,2 mln. eurų mažesnė (11%). Grupės EBT buvo 5,8 mln. eurų mažesnis (19%).

Rodiklis,	Grupė
mln. eurų	2024 m.	2023 m.	Pokytis
Pardavimo apyvarta	213,0	195,4	9%
EBITDA	34,8	38,9	(11%)
Pelnas prieš mokesčius (EBT)	23,9	29,6	(19%)

2024 m. Grupės apyvarta liko panašiam lygyje – 213,0 mln. eurų (2023 m. siekė 195,4 mln. eurų).

Grupės grynasis pelnas 2024 m. pasiekė 20,9 mln. eurų (2023 m. siekė 25,3 mln. eurų). Grupės pelningumo rodikliai sumažėjo dėl atskirų žaliavų grupių kainų augimo (rodiklių palyginimas pateikiamas 2.2 skyriuje).

Detaliau šių pokyčių priežastys yra pateikiamos žemiau esančioje lentelėje ir komentaruose pagal verslo segmentus.

Verslo segmentų pardavimai, bendrasis pelnas ir bendrasis pelningumas*:

Rodiklis, mln. eurų	Higieninis popierius ir popieriaus gaminiai		Medienos plaušų plokštės		Žaliava gofruotajam kartonui ir susiję gaminiai		Nepaskirstyta		IŠ VISO
	2024 m.	2023 m.	2024 m.	2023 m.	2024 m.	2023 m.	2024 m.	2023 m.	2024 m.	2023 m.
Pardavimo apyvarta	109,0	92,3	25,7	26,9	74,3	72,2	4,0	4,0	213,0	195,4
Bendrasis pelnas	26,8	31,1	5,5	3,8	14,8	15,6	(1,7)	1,2	45,4	51,6
Bendrasis pelningumas	24,6%	33,7%	21,3%	13,9%	19,9%	21,7%	(42,9%)	29,1%	21,3%	26,4%

*Duomenys pateikiami eliminavus sandorių tarp segmentų įtaką.

Higieninis popierius ir popieriaus gaminiai.

Higieninio popieriaus segmente produkcijos apyvarta per 2024 m. pasiekė 109 mln. eurų ir, lyginant su atitinkamu praėjusių metų laikotarpiu, padidėjo 18%. Segmento bendrasis pelnas per šį laikotarpį sudarė 26,8 mln. eurų ir buvo 14% mažesnis palyginus su atitinkamu praėjusių metų laikotarpiu. Bendrasis segmento pelningumas sumažėjo nuo 33,7% iki 24,6%. Atskirų žaliavų grupių kainų didėjimas bei parduodamų produktų struktūros pokyčiai daugiausiai įtakojo segmento pelningumo sumažėjimą.

Medienos plaušų plokštės.

2024 m. segmento pardavimo pajamos siekė 25,7 mln. eurų ir buvo 4% mažesnės, lyginant su atitinkamu praėjusių metų laikotarpiu. Paklausa išliko stipri ir bendrasis segmento pelnas pasiekė 5,5 mln. eurų ir buvo 47% didesnis, lyginant su atitinkamu praėjusių metų laikotarpiu. Atitinkamai, bendrasis pelningumas padidėjo nuo 13,9% iki 21,3%.

Žaliava gofruotajam kartonui ir susiję gaminiai.

Šio segmento pajamos 2024 m. viršijo praėjusių metų lygį ir sudarė 74,3 mln. eurų. Bendrasis segmento pelnas mažėjo ir siekė 14,8 mln. dėl aukštesnės pagrindinių žaliavų kainos lyginant su praėjusiais metais bei išaugusių pastovių gamybinių išlaidų. Atitinkamai, segmento bendrasis pelningumas sumažėjo nuo 21,7% iki 19,9%.

2.2.Grupės ir Bendrovės finansiniai bei veiklos rezultatai

2024 m. pelningumo rodikliai mažėjo reaguojant į atskirų žaliavų grupių kainų augimą. Likvidumo ir kapitalo struktūros rodikliai ir toliau rodo Grupės finansinį stabilumą bei žemą finansinę riziką.

		Grupė		Bendrovė
Rodiklis	2024 m.	2023 m.	2022 m.	2024 m.*	2023 m.	2022 m.
Pajamos, mln. eurų	213,0	195,4	203,2	36,7	101,7	90,5
Grynasis pelnas, mln. eurų	20,9	25,3	10,6	6,7	25,4	16,4
EBITDA, mln. eurų	34,8	38,9	21,4	8,0	28,0	10,1
EBIT, mln. eurų	23,8	29,4	12,1	7,6	28,4	17,3
Pelningumo rodikliai
Bendrasis pelningumas	21,3%	26,4%	15,2%	24,5%	30,5%	12,0%
EBITDA pelningumas	16,3%	19,9%	10,5%	21,9%	27,5%	11,2%
EBIT pelningumas	11,2%	15,1%	6,0%	20,6%	27,9%	19,1%
Grynasis pelningumas	9,8%	13,0%	5,2%	18,4%	24,9%	18,1%
ROE pelningumas	17,0%	23,6%	11,0%	8,0%	33,4%	26,7%
ROA pelningumas	12,4%	16,9%	7,6%	6,4%	25,2%	19,9%
ROCE pelningumas	16,6%	23,3%	11,2%	9,0%	31,7%	24,6%
Likvidumo rodikliai
Bendrasis likvidumo koeficientas	1,83	2,45	1,71	0,93	2,46	1,75
Skubaus padengimo koeficientas	1,27	1,98	1,13	0,93	2,19	1,22
Kapitalo struktūros rodikliai
Skolos-nuosavybės koeficientas	0,39	0,35	0,46	0,18	0,31	0,35
Skolos-turto koeficientas	0,28	0,26	0,31	0,15	0,24	0,26
Rinkos vertės rodikliai*
P/E	6,63	5,69	8,79	20,45	5,67	5,64
Dividendų išmokėjimo koeficientas	44,2%	26,0%	62,4%	136,3%	25,9%	40,1%
Pagrindinis pelnas akcijai, eurais	0,158	0,193	0,080	0,051	0,193	0,125
Sumažintas pelnas akcijai, eurais	0,156	0,190	0,079	0,051	0,191	0,123

*2024 m. gegužės 1 d. užbaigtas higieninio popieriaus verslo dalies perkėlimas iš Bendrovės į patronuojamą įmonę UAB "Grigeo Tissue" (daugiau informacijos galima rasti Nasdaq 2024 m. balandžio 30 d. pranešime).

Aukščiau nurodyti rodikliai yra apskaičiuoti laikantis AB Nasdaq Vilnius rekomenduojamų apskaičiavimo formulių:

EBITDA pelningumas = EBITDA / pardavimų pajamos. EBITDA santykis su pajamomis parodo bendrą vaizdą apie veiklos efektyvumą ir pinigų srautą.

Bendrasis pelningumas = bendrasis pelnas / pardavimų pajamos. Bendrojo pelno marža parodo sugebėjimą uždirbti pelną iš pagrindinės veiklos, kontroliuoti pardavimo pajamų ir savikainos lygį.

EBIT pelningumas = veiklos pelnas / pardavimų pajamos. Koeficiento piniginė išraiška rodo, kiek 1-am pardavimų eurui tenka veiklos pelno. Didesnė rodiklio reikšmė parodo aukštesnį pelningumą.

Grynasis pelningumas = grynasis pelnas priskirtinas akcininkams / pardavimų pajamos. Rodiklis, apibūdinantis galutinio visos veiklos rezultato pelningumą.

ROE pelningumas = grynasis pelnas priskirtinas akcininkams / vidutinis nuosavas kapitalas. Šis santykis įvertina akcininkų investicijų grąžą.

ROA pelningumas = grynasis pelnas priskirtinas akcininkams / vidutinis turtas. Turto grąža parodo, kaip efektyviai išnaudojamas turtas pelnui uždirbti.

ROCE pelningumas = EBIT / panaudotas kapitalas. Panaudoto kapitalo grąža parodo, kiek gaunama pajamų už kiekvieną į kapitalą investuotą eurą.

Bendrasis likvidumo koeficientas = trumpalaikis turtas / trumpalaikiai įsipareigojimai. Koeficientas parodo galimybę savo trumpalaikiu turtu padengti trumpalaikius įsipareigojimus.

Skubaus padengimo koeficientas = (trumpalaikis turtas – atsargos) / trumpalaikiai įsipareigojimai. Likvidumas, apibūdinantis gebėjimą įvykdyti trumpalaikius įsipareigojimus iš greitai realizuojamo trumpalaikio turto.

Skolos-nuosavybės koeficientas = įsipareigojimai / nuosavas kapitalas. Aprašytas santykis matuoja lėšų šaltinių derinį balanse ir palygina lėšas, atėjusias iš savininkų ir tas, kurios buvo pasiskolintos.

Skolos-turto koeficientas = įsipareigojimai / turtas. Šis koeficientas parodo, kokia turto dalis yra finansuota iš skolintų lėšų. Kuo reikšmė mažesnė, tuo skolos labiau padengtos turtu.

P/E = akcijos rinkos kaina / pagrindinis pelnas akcijai. Rodiklis, atspindintis, kiek investuotojai sumoka už vieną pelno eurą.

Dividendų išmokėjimo koeficientas = dividendai / grynasis pelnas priskirtinas akcininkams. Rodiklis parodo, kokia pelno dalis tenka dividendams.

Pagrindinis pelnas akcijai = (grynasis pelnas – privilegijuotųjų akcijų dividendai) / vidutinis svertinis paprastųjų akcijų skaičius apyvartoje. Apskaičiuotas pelnas parodo, kiek uždirbto grynojo pelno tenka vienai apyvartoje esančiai akcijai.

Sumažintas pelnas akcijai = (grynasis pelnas – privilegijuotųjų akcijų dividendai) / (vidutinis svertinis skaičius paprastųjų akcijų apyvartoje + vidutinis svertinis skaičius paprastųjų akcijų, kurios būtų išleidžiamos konvertuojant visas vienos akcijos pelną mažinančias potencialias paprastąsias akcijas). Apskaičiuotas pelnas parodo, kiek uždirbto sumažinto grynojo pelno tenka vienai akcijai.

2.3.Personalas

Grupės didesnis darbuotojų skaičius atspindi naujai įsigyto fabriko Lenkijoje etatus (163 darbuotojai 2024 m. gruodžio 31 d.). Kitose grupės įmonėse 2024 m. reikšmingų pokyčių nebuvo, vyko natūrali darbuotojų kaita.

Grupės darbuotojų vidutinis darbo užmokestis, palyginus su 2023 m., visoms darbuotojų kategorijoms didėjo. Vidutinio darbo užmokesčio pokytį labiausiai lėmė pastovi atlyginimų didinimo politika bei aukštesnių kompetencijų darbuotojų pritraukimas.

Bendrovės darbuotojų skaičiaus ir vidutinio darbo užmokesčio pokyčiai susiję su higieninio popieriaus verslo dalies perkėlimu į patronuojamą įmonę UAB "Grigeo Tissue" (daugiau informacijos galima rasti Nasdaq 2024 m. balandžio 30 d. pranešime).

Grupės ir Bendrovės darbuotojų skaičius gruodžio 31 d.:

Darbuotojai	Grupė		Bendrovė
	2024 m.	2023 m.	2024 m.	2023 m.
Iš viso	1 042	860	52	281

Grupės ir Bendrovės darbuotojų vidutinis darbo užmokestis*, eurais:

Darbuotojai	Grupė		Bendrovė
	2024 m.	2023 m.	2024 m.	2023 m.
Darbininkai	2 316	2 308		2 576
Specialistai	2 916	2 626	3 262	2 888
Vadovai	5 723	5 678	6 858	7 230
Iš viso	2 794	2 778	4 420	3 195

*Informacija apie vidutinį darbo užmokestį pateikiama be AT "Mena Pak" siekiant parodyti tikslesnį Grupės vidutinį darbo užmokestį be Ukrainos grivinos valiutos svyravimo įtakos.

2.4. Rizikų valdymas

Aplinkosaugos rizika

Grupė, vykdydama gamybinę veiklą, nuolat susiduria su aplinkosaugos rizikomis. Siekiant tinkamai valdyti aplinkosaugos rizikas, visose Grupės gamybinėse įmonėse Lietuvoje yra įdiegta Aplinkos apsaugos vadybos sistema ISO 14001, kurios efektyvumas yra nuolat kontroliuojamas pasitelkiant išorinius sertifikavimo konsultantus.

Grupės įmonės vykdydamos ūkinę veiklą vadovaujasi "Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės'' principais. Racionaliai vartoja energetinius ir gamtinius išteklius, taikydama šiuolaikines gamybos bei aplinkos komponentų valymo technologijas nebloginant gaminamos produkcijos kokybės.

Produkto rizika

Grupės higieninio popieriaus segmentas gamina produktus, kurie liečiasi su maistu arba yra naudojami kaip asmeninės higienos priemonės. Dėl šių priežasčių Grupė privalo taikyti aukščiausius kokybės standartus.

2020 m. UAB "Grigeo Tissue" pirmajai iš asmens higienos produktų gamintojų Lietuvoje buvo suteiktas tarptautinis "IFS HPC" sertifikatas. Šis standartas patvirtina, kad higieninio popieriaus produkcija yra gaminama laikantis aukščiausių kokybės ir saugumo standartų, o rinkai tiekiami gaminiai yra kokybiški ir tokie saugūs, jog gali turėti sąlytį su maistu.

IFS GPC sertifikatas yra atnaujinamas kasmet.

2024 m. UAB "Grigeo Packaging" suteiktas tarptautinis pakuočių ir pakavimo medžiagų "BRCGS Packaging Materials" sertifikatas. Šis standartas patvirtina, kad gofruoto kartono bei pakuotės produkcija yra gaminama laikantis aukščiausių kokybės ir saugumo standartų.

Klimato kaitos rizika

Grupės vadovybė vertina analizės svarbą atskleidžiant su klimatu susijusias rizikas ir galimybes. 2021 m. Grupės vadovybė pasirinko pradėti nuo kokybinės analizės, kuri padės ištirti galimą klimato kaitos padarinių spektrą. 2024 m. Grupė tęsė savo analizę bei naudojosi su klimatu susijusios finansinės informacijos atskleidimo darbo grupės (TCFD) ataskaitų teikimo principais, kad įvertintų galimą klimato kaitos įtaką Grupės įmonių veiklai.

Gamybos proceso metu Grupės įmonės išskiria ŠESD, taip pat Grupė yra imli elektros energijos poreikiams. Siekiant užtikrinti Grupės skaidrumą teikia ŠESD emisijų duomenis, bei kelia tikslus sumažinti emisijas bei energijos poreikius technologiniais būdais, įsigydama naujus ir energetiškai efektyvesnius įrengimus bei atnaujindama esamus.

Žaliavų kainų rizika

Popieriaus ir medienos pramonei aktualiose žaliavų rinkose situacija buvo skirtinga:

Celiuliozės kaina nors ir svyravo metų eigoje, tačiau vidutinė metų kaina lyginant su 2023 m. buvo stabili.
Baltos makulatūros kainos augo dėl krentančios pasiūlos.
Kartono makulatūros kaina reikšmingai augo, o medienos skiedros kainos mažėjo.

Siekdamos valdyti šią riziką, Grupės įmonės atnaujino metines tiekimo sutartis su pagrindiniais žaliavų tiekėjais, užsitikrindami reikalingus žaliavų kiekius ir susiedami kainas su atitinkamų žaliavų kainų indeksais.

Energijos išteklių kainų rizika

2024 m. Grupės įmonės atnaujino elektros energijos, dujų bei biokuro tiekimo sutartis, ypatingą dėmesį sutelkdamos į pasirenkamų partnerių patikimumą bei lankstumą, t.y. galimybę užtikrinti reikalingus energijos išteklius bei operatyviai reaguoti į rinkos pokyčius. Elektros energijos kainos išliko panašiame lygyje kaip ir 2023 m. Dujų rinkose 2024 m. galima buvo stebėti kainos augimo tendencijas. Biokuro kainos 2024 m. "Baltpool" biržos Lietuvos kainų zonoje reikšmingai sumažėjo. Dalį elektros energijos Grupės įmonės pasigamino ant gamybinių pastatų stogų naujai instaliuotose saulės elektrinėse. Be to, Grupė investuoja į naujas technologijas, leidžiančias padidinti energetinį efektyvumą ir tuo pačiu sumažinant energijos išteklių poreikį.

Su finansinės atskaitomybės rengimu susijusios rizikos

Bendrovės finansinė apskaita vedama ir finansinė atskaitomybė sudaroma pagal Tarptautinius finansinės apskaitos standartus, priimtus taikyti Europos Sąjungoje ir galiojusius 2024 m. gruodžio 31 d. Metinė finansinė atskaitomybė yra audituojama nepriklausomų auditorių, kuriuos renka visuotinis akcininkų susirinkimas. Auditorių nepriklausomumą vertina Bendrovės audito komitetas. Ši tvarka užtikrina Bendrovės sudaromos finansinės atskaitomybės pateikiamų duomenų aktualumą ir skaidrumą.

Finansinė rizika

Informacija apie finansines rizikas bei jų valdymą yra pateikiama konsoliduotųjų ir atskirųjų finansinių ataskaitų 3 pastaboje.

3. Įmonių grupę sudarančios bendrovės

Informaciją apie Grigeo įmonių grupės struktūros pokyčius ir higieninio popieriaus verslo perleidimą dukterinei bendrovei UAB "Grigeo Tissue" aprašyta Nasdaq 2024 m. balandžio 30 d. pranešime.

Bendrovė turi pardavimo atstovus Latvijoje ir Estijoje. 2025 m. neplanuojama atidaryti atstovybių ar filialų.

Statusas	Patronuojančioji įmonė	Patronuojamoji įmonė	Patronuojamoji įmonė
Pavadinimas	AB "Grigeo Group"	AB "Grigeo Klaipėda"	UAB "Grigeo Packaging"
Kodas	110012450	141011268	302329061
Įstatinis kapitalas	38 106 000 Eur	11 890 549,55 Eur	15 202 900 Eur
Veiklos pobūdis	Užsiima konsultacinė verslo ir kito valdymo veikla	Gamina žaliavą gofruoto kartono gamybai	Gofruotojo kartono ir gofruotojo kartono gaminių gamyba
AB "Grigeo Group" tiesiogiai/ netiesiogiai valdoma akcijų dalis	Bendrovė nėra įsigijusi savų akcijų	97,68%	100%
LEI kodas	529900YXT3CDTZGS0R43	64880O4VY4HF60K96D17	-
Adresas	Vilniaus g. 10, Grigiškės, Vilniaus m. sav., Lietuva	Nemuno g. 2, Klaipėda	Vilniaus g. 10, Grigiškės, Vilniaus m. sav.
Telefonas	+370 5 243 5801	+370 46 39 5601	+370 5 243 5838
Faksas	-	+370 46 39 5600	-
El. paštas	[email protected]	[email protected]	[email protected]
Interneto tinklalapis	https://www.grigeo.lt/lt	https://www.grigeo.lt/lt	https://www.grigeo.lt/lt
Teisinė forma	akcinė bendrovė	akcinė bendrovė	uždaroji akcinė bendrovė
Įregistravimo data	1991 m. gegužės 23 d.	1994 m. rugsėjo 22 d.	2009 m. balandžio 10 d.
Registro tvarkytojas	Valstybės įmonė Registrų centras	Valstybės įmonė Registrų centras	Valstybės įmonė Registrų centras

Statusas	Patronuojamoji įmonė	Patronuojamoji įmonė	Patronuojamoji įmonė	Patronuojamoji įmonė
Pavadinimas	UAB "Grigeo Tissue"	UAB "Grigeo Baltwood"	UAB "Grigeo Recycling"	SIA "Grigeo Recycling"
Kodas	306639125	126199731	302529158	40203001091
Įstatinis kapitalas	76 000 000 Eur	4 000 000 Eur	2 960 000 Eur	500 000 Eur
Veiklos pobūdis	Higieninio popieriaus gamyba	Gamina kietąsias ir dažytas kietąsias medienos plaušų plokštes	Atlieka antrinių žaliavų surinkimą ir paruošimą perdirbimui	Atlieka antrinių žaliavų surinkimą ir paruošimą perdirbimui
AB "Grigeo Group" tiesiogiai/ netiesiogiai valdoma akcijų dalis	100%	100%	100%	100%
Adresas	Vilniaus g. 10, Grigiškės, Vilniaus m. sav	Vilniaus g. 10, Grigiškės, Vilniaus m. sav.	Vilniaus g. 10, Grigiškės, Vilniaus m. sav.	Ēdoles gatvė 5, Ryga, Latvija
Telefonas	+370 5 243 5801	+370 5 243 5900	+370 5 243 3393	+370 5 243 3393
El. paštas	[email protected]	[email protected]	[email protected]	[email protected]
Interneto tinklalapis	https://www.grigeo.lt/lt	https://www.grigeo.lt/lt	https://www.grigeo.lt/lt	-
Teisinė forma	uždaroji akcinė bendrovė	uždaroji akcinė bendrovė	uždaroji akcinė bendrovė	uždaroji akcinė bendrovė
Įregistravimo data	2023 m. gruodžio 1 d.	2003 m. balandžio 10 d.	2010 m. liepos 16 d.	2016 m. birželio 16 d.
Registro tvarkytojas	Valstybės įmonė Registrų centras	Valstybės įmonė Registrų centras	Valstybės įmonė Registrų centras	Latvijos Respublikos įmonių registras

« Turinys

Statusas	Patronuojamoji įmonė	Patronuojamoji įmonė	Patronuojamoji įmonė	Patronuojamoji įmonė
Pavadinimas	AT "Mena Pak"	UAB "Grigeo Paper Packaging"	UAB "Naujieji Verkiai"	UAB "Grigeo Hygiene"
Kodas	00383260	302416687	300015674	302674488
Įstatinis kapitalas	4 011 470 UAH	19 329 776 Eur	28 962 Eur	97 200 000 Eur
Veiklos pobūdis	Gofruotojo kartono ir gofruotojo kartono gaminių gamyba	Užsiima investicine veikla ir įmonių valdymu	Nekilnojamojo turto statyba ir plėtra (faktiškai 2024 m. veiklos nevykdė)	Užsiima investicine veikla ir įmonių valdymu
AB "Grigeo Group" tiesiogiai/ netiesiogiai valdoma akcijų dalis	100%	100%	100%	100%
Adresas	Koševovo g. 6, Černigovo sr., Mena, Ukraina	Vilniaus g. 10, Grigiškės, Vilniaus m. sav.	Popieriaus g. 15, Vilnius	Vilniaus g. 10, Grigiškės, Vilniaus m. sav.
Telefonas	+380 4644 21341	+370 5 243 5838	+370 5 243 5933	+370 5 243 5801
El. paštas	[email protected]	[email protected]	[email protected]	[email protected]
Interneto tinklalapis	www.menapack.com.ua	https://www.grigeo.lt/lt	-	https://www.grigeo.lt/lt
Teisinė forma	akcinė bendrovė	uždaroji akcinė bendrovė	uždaroji akcinė bendrovė	uždaroji akcinė bendrovė
Įregistravimo data	1993 m. gruodžio 30 d.	2009 m. liepos 10 d.	2004 m. balandžio 6 d.	2011 m. spalio 7 d.
Registro tvarkytojas	Černigovo sr. Menos raj. valstybinė administracija	Valstybės įmonė Registrų centras	Valstybės įmonė Registrų centras	Valstybės įmonė Registrų centras

Daugiau informacijos apie higieninio popieriaus fabriko Lenkijoje įsigijimą galima rasti Nasdaq 2024 m. kovo 28 d. pranešime.

Statusas	Patronuojančioji įmonė	Patronuojamoji įmonė
Pavadinimas	Grigeo Tissue sp. z o.o	Energia Cieplna Niedomice sp. z o.o
Kodas	(KRS) 0001051685	(KRS) 0001051726
Įstatinis kapitalas	85 888 050 PLN	5 000 PLN
Veiklos pobūdis	Higieninio popieriaus gamyba	Gamina šiluminę energiją
AB "Grigeo Group" tiesiogiai/ netiesiogiai valdoma akcijų dalis	100%	100%
Adresas	33-132 Niedomice, ul. Niedomicka 45, Lenkija	33-132 Niedomice, ul. Niedomicka 45, Lenkija
Telefonas	+48 722 390 330	+48 14 888 9207
El. paštas	[email protected]	[email protected]
Interneto tinklalapis	-	-
Teisinė forma	uždaroji akcinė bendrovė	uždaroji akcinė bendrovė
Įregistravimo data	2023 m. rugpjūčio 9 d.	2023 m. rugpjūčio 9 d.
Registro tvarkytojas	KRS	KRS

Susijusių šalių sandoriai yra pateikiami 31 aiškinamojo rašto pastaboje.

4. Duomenys apie emitento vertybinius popierius

AB "Grigeo Group" paprastosios vardinės akcijos yra įtrauktos į Nasdaq Vilnius vertybinių popierių biržos Baltijos Oficialųjį sąrašą (Bendrovės simbolis – GRG1L).

Bendrovė ir jos grupės įmonės savų akcijų per ataskaitinį laikotarpį nesupirkinėjo ir nėra jų įsigijusios.

4.1. Sutartys su vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininkais

Bendrovė yra pasirašiusi sutartį su AB "Šiaulių bankas" (tel. 1813 (+370 37 301337 skambinant iš užsienio), [email protected]) dėl dividendų akcininkams išmokėjimo už ankstesnius finansinius metus.

Bendrovė yra pasirašiusi sutartį su UAB FMĮ "Orion Securities" (A. Tumėno g. 4, Vilnius, tel. +370 5 231 3833, [email protected]) dėl Bendrovės išleistų vertybinių popierių apskaitos tvarkymo bei rinkos formavimo.

4.2. Bendrovės akcijų pagrindinės charakteristikos

Akcijų rūšis	VP ISIN kodas	Akcijų skaičius, vnt.	Nominali vertė, Eur	Bendra nominali vertė, Eur
Paprastosios vardinės akcijos	LT0000102030	131 400 000	0,29	38 106 000

4.3. Prekyba Bendrovės akcijomis

Ataskaitinis	Kaina, Eur			Apyvarta, Eur			Bendra apyvarta
periodas	didžiau sia	mažiau sia	pask. sesijos	vid.	didžiausia	mažiausia	pask. sesijos	vnt.	Eur
2021 m.	0,998	0,630	0,926	0,899	2 079 207	77	6 726	16 712 429	15 030 202
2022 m. I ketv.	0,944	0,650	0,840	0,832	57 663	340	14 324	1 044 261	869 038
2022 m. II ketv.	0,908	0,782	0,788	0,856	34 250	97	2 406	562 634	481 777
2022 m. III ketv.	0,820	0,664	0,672	0,729	160 293	353	2 729	1 037 585	756 833
2022 m. IV ketv.	0,766	0,674	0,704	0,720	155 835	343	3 831	634 139	456 842
2022 m.	0,944	0,650	0,704	0,782	160 293	97	3 831	3 278 619	2 564 490
2023 m. I ketv.	0,860	0,710	0,860	0,823	300 835	320	654	994 544	818 344
2023 m. II ketv.	0,906	0,838	0,894	0,879	57 063	318	4 655	593 794	521 829
2023 m. III ketv.	0,950	0,884	0,946	0,927	52 027	121	4 532	802 325	743 660
2023 m. IV ketv.	1,105	0,912	1,095	0,996	397 140	2 269	10 367	2 241 728	2 233 520
2023 m.	1,105	0,710	1,095	0,932	397 140	121	10 367	4 632 391	4 317 354
2024 m. I ketv.	1,130	1,040	1,125	1,097	36 374	868	1 521	565 648	620 687
2024 m. II ketv.	1,130	1,030	1,030	1,089	736 317	353	6 288	1 333 222	1 452 309
2024 m. III ketv.	1,035	1,000	1,015	1,012	30 291	158	553	425 611	430 928
2024 m. IV ketv.	1,080	1,010	1,050	1,025	102 051	591	13 452	594 697	609 280
2024 m.	1,130	1,000	1,050	1,066	736 317	158	13 452	2 919 178	3 113 204

4.4. Bendrovės akcijų kapitalizacija

Paskutinės sesijos data	Kapitalizacija, Eur
2021-12-31	121 676 400
2022-03-31	110 376 000
2022-06-30	103 543 200
2022-09-30	88 300 800
2022-12-31	92 505 600
2023-03-31	113 004 000
2023-06-30	117 471 600
2023-09-30	124 304 400
2023-12-31	143 883 000
2024-03-31	147 825 000
2024-06-30	135 342 000
2024-09-30	133 371 000
2024-12-31	137 970 000

5. Valdymo ataskaita

Taikomas bendrovių valdymo kodeksas ir informacija apie tai, kaip laikomasi bendrovių valdymo kodekso, pateikiama skyriuje "Ataskaita apie valdysenos kodekso laikymąsi".

5.1. Reikšmingi tiesiogiai arba netiesiogiai valdomi akcijų paketai

2024 m. gruodžio 31 d. AB "Grigeo Group" akcininkų skaičius – 4 843 (2023 m. gruodžio 31 d. – 4 771).

Bendrovėje nėra akcininkų, turinčių specialias kontrolės teises. Bendrovėje nėra jokių balsavimo teisių apribojimų. Taip pat Bendrovei nėra žinoma apie jokius akcininkų tarpusavio susitarimus, tame tarpe tokius, kuriais galėtų būti apribotas vertybinių popierių perleidimas ir (arba) balsavimo teisė.

Akcininkai, 2024 m. gruodžio 31 d. ir 2023 m. gruodžio 31 d. nuosavybės teise turėję daugiau kaip 5% emitento įstatinio kapitalo:

		2024 m. gruodžio 31 d.		2023 m. gruodžio 31 d.
Akcininko vardas, pavardė (įmonės pavadinimas, rūšis, buveinės adresas, kodas)	Akcininkui nuosavybės teise, priklausančių paprastųjų vardinių akcijų skaičius, vnt.	Turima įstatinio kapitalo dalis, %	Nuosavybės teise priklausančių akcijų suteikiama balsų dalis, %	Akcininkui nuosavybės teise, priklausančių paprastųjų vardinių akcijų skaičius, vnt.	Turima įstatinio kapitalo dalis, %	Nuosavybės teise priklausančių akcijų suteikiama balsų dalis, %
UAB "Ginvildos investicija"* Rukeliškių g. 21, Vilnius, 125436533	62 628 027	47,66	47,66	61 838 179	47,06	47,06
Irena Ona Mišeikienė	17 625 064	13,41	13,41	17 578 342	13,38	13,38

*UAB "Ginvildos investicija" 67,00% akcijų valdo Gintautas Pangonis.

5.2.Taisyklės, reglamentuojančios valdymo ir priežiūros organų išrinkimą ir pakeitimą

Pagal Bendrovės įstatus Bendrovės organai yra visuotinis akcininkų susirinkimas, kolegialus priežiūros organas – stebėtojų taryba, kolegialus valdymo organas – valdyba ir Bendrovės vadovas – grupės vadovas. Bendrovėje formuojamas audito komitetas - Bendrovės stebėtojų tarybos patariamasis organas.

Bendrovė siekia, kad išrinkti valdymo ir priežiūros organų nariai užtikrintų kvalifikacijos, profesinės patirties ir kompetencijų įvairovę bei lyčių pusiausvyrą.

« Turinys

Stebėtojų taryba

Bendrovės stebėtojų tarybą sudaro 5 nariai. Stebėtojų tarybą renka visuotinis akcininkų susirinkimas Bendrovės įstatuose nustatytam 4 metų laikotarpiui. Visuotinis akcininkų susirinkimas gali atšaukti visą stebėtojų tarybą arba pavienius jos narius nesibaigus stebėtojų tarybos kadencijai. Renkant stebėtojų tarybos narius, kiekvienas akcininkas turi tokį balsų skaičių, kuris lygus balsų skaičiaus, kurį suteikia jam priklausančios akcijos, ir renkamų stebėtojų tarybos narių skaičiaus sandaugai. Šiuos balsus akcininkas skirsto savo nuožiūra – už vieną ar kelis kandidatus. Išrenkami daugiausiai balsų surinkę kandidatai. Jei kandidatų, surinkusių po lygiai balsų, yra daugiau nei laisvų vietų stebėtojų taryboje, rengiamas pakartotinis balsavimas, kuriame kiekvienas akcininkas gali balsuoti tik už vieną iš lygų balsų skaičių surinkusių kandidatų. Stebėtojų taryba savo funkcijas atlieka įstatuose nustatytą laiką arba iki bus išrinkta nauja stebėtojų taryba, bet ne ilgiau kaip iki stebėtojų tarybos kadencijos pabaigos metais vyksiančio eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo. Stebėtojų tarybos nario kadencijų skaičius neribojamas.

Daugiau kaip pusė stebėtojų tarybos narių turi būti nesusiję darbo santykiais su Bendrove, ne mažiau kaip 1/3 stebėtojų tarybos narių turi būti nepriklausomi ir nebūti Bendrovės stebėtojų tarybos nariu ilgiau kaip 10 metų. Stebėtojų taryba ar jos nariai savo veiklą pradeda pasibaigus stebėtojų tarybą ar jos narius išrinkusiam visuotiniam akcininkų susirinkimui. Stebėtojų tarybai vadovauja jos pirmininkas, kurį iš savo narių renka stebėtojų taryba.

Audito komitetas

Bendrovėje formuojamas audito komitetas, sudaromas iš 3 narių. Audito komitetas sudaromas ir jo sudėtis tvirtinama stebėtojų tarybos sprendimu, jame nustatytam, bet ne ilgesniam kaip 4 metų laikotarpiui. Audito komiteto nariu gali būti tik fizinis asmuo. Audito komitete turi būti bent po vieną audito komiteto narį, turintį žinių bent vienoje iš šių sričių: finansų, buhalterinės apskaitos, finansinių ataskaitų audito ar sektoriaus, kuriame veikia įmonė; bent vienas audito komiteto narys turi turėti ne mažesnę kaip 3 metų darbo buhalterinės apskaitos ir (arba) finansinių ataskaitų audito srityse patirtį. Audito komiteto nariu negali būti Bendrovės vadovas ir asmuo, per paskutinius 5 metus ėjęs šias pareigas. Daugiau kaip pusė audito komiteto narių turi būti nepriklausomi nariai ir negali būti ėję Bendrovės audito komiteto nario pareigų iš viso ilgiau kaip 12 metų. Audito komiteto pirmininką renka audito komiteto nariai. Audito komiteto pirmininku renkamas nepriklausomas narys.

Valdyba

Bendrovės valdybą sudaro 5 nariai. Valdybą renka stebėtojų taryba Bendrovės įstatuose nustatytam 4 metų laikotarpiui. Valdyba savo funkcijas atlieka įstatuose nustatytą laiką arba iki bus išrinkta ir pradės dirbti nauja valdyba, bet ne ilgiau kaip iki valdybos kadencijos pabaigos metais vyksiančio eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo. Valdyba iš savo narių renka valdybos pirmininką. Valdybos nariu gali būti renkamas tik fizinis asmuo. Valdybos nario kadencijų skaičius neribojamas. Valdyba ar jos nariai savo veiklą pradeda pasibaigus valdybą ar jos narius išrinkusiam stebėtojų tarybos posėdžiui. Stebėtojų taryba gali atšaukti visą valdybą arba pavienius jos narius nesibaigus jų kadencijai.

Bendrovės vadovas

Bendrovės vadovą (grupės vadovą) renka ir atšaukia bei atleidžia iš pareigų Bendrovės valdyba. Su Bendrovės vadovu sudaroma darbo sutartis. Bendrovės vadovas pradeda eiti pareigas nuo jo išrinkimo dienos, jeigu su juo sudarytoje sutartyje nenustatyta kitaip.

Bendrovės įstatai

Visuotinis akcininkų susirinkimas turi išimtinę teisę keisti Bendrovės įstatus, išskyrus Lietuvos Respublikos Akcinių bendrovių įstatyme nustatytas išimtis. Bendrovės įstatai keičiami Lietuvos Respublikos Akcinių bendrovių įstatyme nustatyta tvarka.

5.3.Valdymo ir priežiūros organai

Valdymo ir priežiūros organų sudėtis

« Turinys

Vardai, pavardės	Pareigos	Išsilavinimas	Kadencija	Turima kapitalo ir balsų dalis, %
		Stebėtojų taryba
Vilius Oškeliūnas	Nepriklausomas narys, Pirmininkas	Vilniaus universitetas, Ekonomikos bakalauras ir magistras		-
Marius Stankevičius	Liverpulio universitetas, Informacinių Narys Nuo 2023-04-28 sistemų valdymo magistras		2,92
Ignas Degutis	Nepriklausomas narys	ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas, Ekonomikos magistras	iki 2027 m. eilinio visuotinio akcininkų	-
Arūnas Pangonis	Narys	Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Pramonės inžinerijos magistras	susirinkimo	Netiesiogiai*
Daiva Duksienė	Nepriklausoma narė	Vilniaus universitetas, ekonomistė		-
		Audito komitetas
Daiva Duksienė	Nepriklausomą narė, Pirmininkė	Vilniaus universitetas, ekonomistė	Nuo 2023-04-28	-
Ignas Degutis	Nepriklausomas narys	ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas, Ekonomikos magistras	iki 2027 m. eilinio visuotinio akcininkų	-
Vilius Oškeliūnas	Nepriklausomas narys	Vilniaus universitetas, Ekonomikos bakalauras ir magistras	susirinkimo	-
	Valdyba
Gintautas Pangonis	Pirmininkas	Kauno technologijos universitetas, Telekomunikacijų inžinierius	Nuo 2023-04-28 iki 2027 m. eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo	Netiesiogiai*
Robertas Krutikovas	Narys	Baltijos vadybos institutas, Verslo vadybos magistras	Nuo 2024-05-30 iki 2027 m. eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo	-
Vigmantas Kažukauskas	Narys	Kauno technologijos universitetas, Telekomunikacijų inžinierius	Nuo 2023-04-28	0,88
Saulius Martinkevičius	Narys	Vilniaus universitetas, Verslo administravimo ir vadybos magistras		iki 2027 m. eilinio 0,28
Tomas Jozonis	Narys	ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas, Vadybos ir verslo administravimo bakalauras; Vilniaus universitetas, Verslo magistras	visuotinio akcininkų susirinkimo	Netiesiogiai*
Bendrovės vadovas
Tomas Jozonis	Grupės vadovas	ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas, Vadybos ir verslo administravimo bakalauras; Vilniaus universitetas, Verslo magistras	-	Netiesiogiai*

*UAB "Ginvildos investicija" turi 47,66% Bendrovės akcijų. UAB "Ginvildos investicija" 67,00% akcijų valdo Gintautas Pangonis, 10,00% valdo Arūnas Pangonis ir 10,00% valdo Tomas Jozonis.

Algimantas Variakojis ėjo Bendrovės valdybos nario pareigas iki 2024-04-03, nuo 2024-04-03 iki 2024-05-29 valdybos nario pareigas ėjo Martynas Nenėnas.

Bendrovės stebėtojų taryboje moterys sudaro 20% narių, audito komitete 33%, bendrovės valdyboje moterų nėra.

Valdymo ir priežiūros organų dalyvavimas kitų organizacijų veikloje

Vardas, pavardė	Pareigos	Įmonės, įstaigos ir organizacijos pavadinimas
	Stebėtojų tarybos pirmininkas, audito komiteto narys	AB "Grigeo Group"
	Gerovės valdytojas	UAB "Gerovės valdymas"
Vilius Oškeliūnas	Direktorius, valdybos narys	UAB "Atelier Investment Management"
	Direktorius	UAB "IM investment", UAB "Commody"
	Direktoriaus pavaduotojas	UAB "WB Invest"
	Tikrasis narys	KŪB "Gerovės partneriai"
	Valdybos narys	AB "Invalda privatus kapitalas", UAB "Eta projektai", UAB "Liv in LT", UAB "V46"
	Stebėtojų tarybos narys	AB "Grigeo Group"
Marius	Akcininkas	UAB "Didma"
Stankevičius	Akcininkas	UAB "Statybų namai"
	Akcininkas	UAB "Technikos namai"
	Nepriklausomas stebėtojų tarybos narys, audito komiteto narys	AB "Grigeo Group"
Ignas Degutis	Nepriklausomas valdybos narys	AB "Amber Grid"
	Generalinis direktorius	UAB "Vilniaus viešasis transportas" (VVT)
Arūnas	Stebėtojų tarybos narys	AB "Grigeo Group"
Pangonis	Direktorius	UAB "Hendrixon"
Daiva	Nepriklausoma stebėtojų tarybos narė, audito komiteto pirmininkė	AB "Grigeo Group"
Duksienė	Direktorė	UAB "Amerigas", UAB "Pasaulio skoniai"
	Vyr. finansininkė	UAB "Baltijos ir Amerikos terapijos ir chirurgijos klinika", MB "EM21"
	Direktorius	UAB "Ginvildos investicija"
	Valdybos pirmininkas	AB "Grigeo Group"
Gintautas Pangonis	Valdybos narys	AB "Grigeo Klaipėda", UAB "Grigeo Packaging", UAB "Grigeo Hygiene", UAB "Grigeo Tissue", UAB "Grigeo Baltwood, UAB "Grigeo Recycling", UAB "Grigeo Paper Packaging", UAB "Naujieji Verkiai"
	Stebėtojų tarybos narys	AT "Mena Pak", Grigeo Tissue sp. z o. o.
Vigmantas Kažukauskas	Valdybos narys	AB "Grigeo Group", AB "Grigeo Klaipėda", UAB "Grigeo Baltwood"
	Valdybos narys	AB "Grigeo Group", UAB "Grigeo Recycling"
	Valdybos pirmininkas	AB "Grigeo Klaipėda", UAB "Grigeo Packaging"
Robertas Krutikovas	Stebėtojų tarybos narys	SIA "Grigeo Recycling"
	Stebėtojų tarybos pirmininkas	AT Mena Pak
	Įmonės vadovas	UAB "Grigeo Paper Packaging"
	Pirkimo ir logistikos direktorius	AB "Grigeo Group"
Saulius Martinkevičius	Valdybos narys	AB "Grigeo Group", UAB "Grigeo Baltwood", UAB "Grigeo Packaging", AB "Grigeo Klaipėda", UAB "Naujieji Verkiai", UAB "Grigeo Hygiene", UAB "Grigeo Paper Packaging"
	Stebėtojų tarybos narys	AT "Mena Pak", Grigeo Tissue sp. z o. o.
	Stebėtojų tarybos pirmininko pavaduotojas	SIA "Grigeo Recycling"
	Įmonės vadovas	UAB "Naujieji Verkiai"
	Grupės vadovas	AB "Grigeo Group"
	Valdybos narys	AB "Grigeo Group"
Tomas	Stebėtojų tarybos pirmininkas	SIA "Grigeo Recycling", Grigeo Tissue sp. z o. o.
Jozonis	Valdybos pirmininkas	UAB "Grigeo Paper Packaging", UAB "Grigeo Baltwood", UAB "Grigeo Recycling", UAB "Naujieji Verkiai", UAB "Grigeo Hygiene", UAB "Grigeo Tissue", UAB "Grigeo Packaging"

« Turinys

5.4.Valdymo ir priežiūros organų funkcijos ir atsakomybės

Stebėtojų taryba

Stebėtojų taryba svarsto ir tvirtina Bendrovės veiklos strategiją; renka Bendrovės valdybos narius ir atšaukia juos iš pareigų; priima sprendimus dėl sandorių su susijusiomis šalimis; prižiūri valdybos ir Bendrovės vadovo veiklą; teikia visuotiniam akcininkų susirinkimui atsiliepimus ir pasiūlymus dėl metinių finansinių ataskaitų rinkinio, pelno (nuostolių) paskirstymo projekto ir Bendrovės metinio pranešimo, taip pat valdybos ir Bendrovės vadovo veiklos; ir sprendžia kitus, Bendrovės įstatuose, visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimuose, stebėtojų tarybos kompetencijai priskirtus Bendrovės ir jos valdymo organų veiklos priežiūros klausimus.

Audito komitetas

Audito komiteto funkcijos – informuoti Bendrovės vadovą ar priežiūros organą apie finansinių ataskaitų audito rezultatus ir paaiškinti, kaip šis auditas prisidėjo prie finansinių ataskaitų patikimumo ir koks buvo audito komiteto vaidmuo tai atliekant; stebėti finansinės atskaitomybės procesą ir teikti rekomendacijas dėl jo patikimumo užtikrinimo; stebėti metinių finansinių ataskaitų ir konsoliduotųjų finansinių ataskaitų auditą; peržiūrėti ir stebėti auditorių ar audito įmonių nepriklausomumą, teikti rekomendaciją dėl teisės aktų nustatytą auditą atliekančių auditorių arba audito įmonių paskyrimo; teikti nuomones dėl Bendrovės sudaromų sandorių su susijusiomis šalimis.

Valdyba

Valdyba svarsto ir tvirtina Bendrovės metinį, tarpinį pranešimą, Bendrovės valdymo struktūrą; renka ir atšaukia Bendrovės vadovą, nustato jo atlygį, kitas darbo sutarties sąlygas; analizuoja ir vertina Bendrovės vadovo pateiktą medžiagą apie Bendrovės veiklos organizavimą, finansinę būklę, Bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinį, pelno (nuostolių) paskirstymo projektą ir kartu su atsiliepimais ir pasiūlymais dėl jų bei Bendrovės metinio pranešimo teikia stebėtojų tarybai ir visuotiniam akcininkų susirinkimui; analizuoja, vertina Bendrovės vadovo pateiktą veiklos strategijos projektą ir informaciją apie Bendrovės veiklos strategijos įgyvendinimą bei priima kitus Lietuvos Respublikos Akcinių bendrovių įstatyme, Bendrovės įstatuose ar visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimuose valdybos kompetencijai priskirtus sprendimus. Bendrovės įstatuose numatyta ši papildoma Lietuvos Respublikos Akcinių bendrovių įstatyme nenumatyta valdybos kompetencija: valdyba svarsto ir tvirtina darbuotojų darbo apmokėjimo sistemas; renka ir atšaukia Bendrovės vadovui tiesiogiai pavaldžius darbuotojus, Bendrovės padalinių direktorius, nustato jų atlyginimus, kitas darbo sutarties sąlygas, tvirtina jų pareiginius nuostatus, skiria šiems darbuotojams premijas; renka ir atšaukia apskaitos paslaugas teikiančią įmonę Bendrovės apskaitai tvarkyti, nustato apskaitos paslaugų apmokėjimo sąlygas; tvirtina darbuotojų premijavimo, skatinimo sistemas, tvarkas; nustato Bendrovėje taikomus ilgalaikio turto nusidėvėjimo arba amortizacijos normatyvus ir skaičiavimo metodus.

Bendrovės vadovas

Bendrovės vadovas – organizuoja Bendrovės ūkinę komercinę veiklą. Bendrovės vadovas turi teisę vienvaldiškai sudaryti sandorius, išskyrus Bendrovės įstatuose numatytus atvejus, kai sandorius Bendrovės vadovas gali sudaryti, kai yra Bendrovės valdybos sprendimas šiuos sandorius sudaryti. Bendrovės vadovas atsako už Bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą, metinių finansinių ataskaitų rinkinio sudarymą ir Bendrovės metinio pranešimo parengimą ir kitų Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme ir kituose teisės aktuose, taip pat Bendrovės įstatuose nustatytų pareigų vykdymą.

6. Atlygio ataskaita

« Turinys

2023 m. balandžio 28 d. vykusio eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo metu Bendrovės akcininkai pritarė 2022 m. atlygio ataskaitai.

Atlygio ataskaitoje nurodoma informacija apie kiekvieną Bendrovės valdymo ir priežiūros organų nario atlygį (įskaitant, bet neapsiribojant, visas jo sudėtines dalis, t.y. tiek fiksuotas ir kintamas atlygis, tiek premijas, priemokas ir kitas naudas bei su visomis išmokomis ar priskaičiuotomis naudomis susijusius mokesčius), gautą iš Bendrovės ir bet kurios įmonės, kuri priklauso AB "Grigeo Group" įmonių grupei.

Į atlygio ataskaitą įtraukti Bendrovės valdymo ir priežiūros organų narių asmens duomenys (vardas, pavardė ir kiti nurodyti duomenys) tvarkomi siekiant didinti Bendrovės skaidrumą, gerinti valdymo ir priežiūros organų narių atskaitomybę, vykdyti valdymo ir priežiūros organų narių atlygio priežiūrą.

6.1. Atlygio politika

Bendrovės vadovui, valdybos ir stebėtojų tarybos nariams yra taikoma Bendrovės atlygio politika (toliau – Atlygio politika), patvirtinta 2023 m. balandžio 28 d. Bendrovės eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu. Atlygio politika skelbiama Bendrovės interneto tinklalapyje www.grigeo.com/lt. Esminės Bendrovės Atlygio politikos nuostatos pateikiamos žemiau:

Bendrovės vadovas

Bendrovės vadovo atlygį sudaro Bendrovės valdybos nustatyto dydžio fiksuotas (bazinis) mėnesinis darbo užmokestis, premijos ir kitos naudos. Bendrovės valdybos sprendimu, Bendrovės vadovui gali būti skiriamos metinės premijos, priklausančios nuo Bendrovės finansinių veiklos rezultatų ir apskaičiuotos vadovaujantis Bendrovės valdybos patvirtinta premijavimo sistema. Metinės premijos dydis negali būti didesnis kaip 50 % Bendrovės vadovo metinio darbo užmokesčio. Vadovaujantis Bedrovės Akcijų suteikimo taisyklėmis, Bendrovės vadovui gali būti skiriamas atlygis suteikiant akcijas.

Valdyba

Su Bendrovės valdybos nariu, kurio su Bendrove nesieja darbo santykiai, sudaroma civilinė sutartis dėl paslaugų teikimo, kurioje nustatomas fiksuotas ne didesnis nei 3 500 Eur (neatskaičius taikytinų mokesčių) mėnesinis atlygis. Valdybos nariui už Bendrovės valdybos pirmininko pareigų vykdymą mokamas ne didesnis kaip 25% dydžio mėnesinis papildomas atlygis, apskaičiuotas nuo su valdybos nariu sutartyje sutarto fiksuoto mėnesinio atlygio. Bendrovės valdybos nariui, su kuriuo Bendrovės nesieja darbo santykiai, paprastai nenustatomos kintamo atlygio dalys, premijos ar priemokos, nėra skiriamas atlygis suteikiant akcijas, iš anksto nėra nustatomi konkretūs nuo finansinių ir nefinansinių veiklos rezultatų priklausantys atlygio nustatymo kriterijai.

Valdybos narys, kuris yra Bendrovės darbuotojas, gauna atlygį pagal darbo sutartį, sudarytą su Bendrove. Bendrovės valdybos nario, kuris yra Bendrovės darbuotojas, atlygį sudaro fiksuotas (bazinis) mėnesinis darbo užmokestis, premijos ir kitos naudos, taikomos Bendrovės darbuotojams. Konkretų fiksuotą (bazinį) mėnesinį darbo užmokestį nustato Bendrovės valdyba. Bendrovės valdybos sprendimu, valdybos nariui gali būti skiriamos metinės premijos, priklausančios nuo Bendrovės finansinių veiklos rezultatų ir apskaičiuotos vadovaujantis Bendrovės valdybos patvirtinta premijavimo sistema. Vadovaujantis Akcijų suteikimo taisyklėmis, valdybos nariui, kuris yra Bendrovės darbuotojas, gali būti skiriamas atlygis suteikiant akcijas.

Bendrovės valdybos nariams Lietuvos Respublikos Akcinių bendrovių įstatyme bei kituose teisės aktuose nustatyta tvarka Bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu, diskrecija ir nuožiūra gali būti skiriamos tantjemos.

Stebėtojų taryba

Su Bendrovės stebėtojų tarybos nariu sudaroma civilinė sutartis dėl paslaugų teikimo, kurioje nustatomas fiksuotas ne didesnis nei 4 000 Eur (neatskaičius taikytinų mokesčių) metinis atlygis. Jeigu stebėtojų tarybos narys vykdo veiklą ne visus kalendorinius metus, jam sumokamas proporcingai mažesnis atlygis, atsižvelgiant į faktinį stebėtojų tarybos nario veiklos vykdymą. Už Bendrovės stebėtojų tarybos pirmininko pareigų vykdymą mokamas ne didesnis kaip 25% dydžio metinis papildomas atlygis, už Bendrovės audito komiteto nario pareigų vykdymą mokamas ne didesnis kaip 20% dydžio metinis papildomas atlygis, už Bendrovės audito komiteto pirmininko pareigų vykdymą mokamas ne didesnis kaip 20% dydžio metinis papildomas atlygis, apskaičiuotas nuo su stebėtojų tarybos nariu sutartyje sutarto fiksuoto metinio atlygio. Bendrovės stebėtojų tarybos nariui paprastai nenustatomos kintamo atlygio dalys, premijos ar priemokos, priklausančios nuo Bendrovės veiklos rezultatų, nėra skiriamas atlygis suteikiant akcijas, iš anksto nėra nustatomi konkretūs nuo finansinių ir nefinansinių veiklos rezultatų priklausantys atlygio nustatymo kriterijai.

Stebėtojų tarybos nariui Lietuvos Respublikos Akcinių bendrovių įstatyme bei kituose teisės aktuose nustatyta tvarka Bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu, diskrecija ir nuožiūra gali būti skiriamos tantjemos. Jeigu stebėtojų tarybos nariui skiriamos tantjemos, jos tokiu atveju apima ir stebėtojų tarybos nariui mokėtiną atlygį.

6.2. Bendrovės valdymo ir priežiūros organų atlygis

	Ataskaitinis	Fiksuoto atlygio dalis		Kintamojo	Vienkar	Visas	Fiksuotojo ir kintamojo
Pareigos, vardas, pavardė	laikotarpis	Bazinis atlygis	Kitos naudos	atlygio dalis	tinės išmokos	atlygis	atlygio santykis, %
Valdybos pirmininkas,	2024	130	-	-	-	130	100% / 0%
(Prezidentas iki 06.05.2023) Gintautas Pangonis	2023	93	9	94	194	390	26% / 74%
Valdybos narys, (Grupės vadovas nuo 06.05.2023) Tomas Jozonis	2024	190	14	58	-	262	78% / 22%
	2023	150	3	70	-	224	69% / 31%
Valdybos narys Saulius Martinkevičius	2024	125	3	41	-	169	76% / 24%
	2023	108	3	31	-	142	78% / 22%
Valdybos narys Vigmantas Kažukauskas	2024	84	-	-	-	84	100% / 0%
	2023	64	2	44	124	233	28% / 72%
Nepriklausomas valdybos narys Algimantas Variakojis (iki 03.04.2024)	2024	11	-	-	-	11	100% / 0%
	2023	38	-	-	-	38	100% / 0%
Valdybos narys Robertas Krutikovas (nuo 30.05.2024)	2024	154	7	58	-	219	73% / 27%

Valdymo ir priežiūros organų ir nariams nebuvo skirtas atlygis suteikiant Bendrovės akcijas. Bendrovė sudarė akcijų pasirinkimo sandorius su valdybos nariais Tomu Jozoniu ir Vigmantu Kažukausku.

Ataskaitiniu laikotarpiu kintamas atlygis nebuvo susigrąžintas.

Metinis Bendrovės valdymo organų narių atlygis, lyginamas su Grupės veiklos rezultatais ir vidutiniu darbuotojų atlygiu:

Pareigos, vardas, pavardė	2020	2021	2022	2023	2024
Valdybos pirmininkas, (Prezidentas iki 06.05.2023) Gintautas Pangonis	120	207	223	390	130
Valdybos narys, (Grupės vadovas nuo 06.05.2023) Tomas Jozonis	141	170	149	224	262
Valdybos narys Saulius Martinkevičius	97	109	123	142	169
Valdybos narys Vigmantas Kažukauskas	104	112	124	233	84
Nepriklausomas valdybos narys Algimantas Variakojis (iki 03.04.2024)	14	30	30	38	11
Valdybos narys Robertas Krutikovas (nuo 30.05.2024)					219
Grupės rezultatai	2019	2020	2021	2022	2023	2024
EBITDA (-1 metai)*	28 603	26 243	23 726	21 357	38 926	34 774
Darbuotojų, dirbančių visą darbo dieną, vidutinis metinis atlygis, tūkstančiais eurų

	2020	2021	2022	2023	2024
Grupės darbuotojų vidutinis metinis atlygis**	23,8	25,9	28,4	32,7	35,7
Valdybos pirmininko ir darbuotojų metinio atlygio santykis	5,1	8,0	7,9	11,9	3,6

*EBITDA rodiklis pateikiamas kiekvienu atveju už praėjusius metus, nes veiklos rezultatai vertinami pagal praėjusių metų finansinius rezultatus.

**Pateikiami Lietuvoje veikiančių Grupės įmonių darbuotojų, kurie nėra Bendrovės valdymo ir priežiūros organų nariai, duomenys.

« Turinys

Metinis Bendrovės priežiūros organo narių atlygis, lyginamas su Grupės veiklos rezultatais ir vidutiniu Grupės darbuotojų atlygiu:

Pareigos, vardas, pavardė	2020	2021	2022	2023	2024
Stebėtojų tarybos pirmininkas, audito komiteto narys Vilius Oškeliūnas	-	7,2	3,6	4,2	5,8
Stebėtojų tarybos narys, audito komiteto narys Norimantas Stankevičius (iki 06.05.2023)	-	8,7	4,4	4,9	-
Stebėtojų tarybos narys Romualdas Degutis (iki 06.05.2023)	-	6,0	3,0	4,0	-
Nepriklausoma stebėtojų tarybos narė, audito komiteto pirmininkė Daiva Duksienė	-	8,4	4,2	4,2	5,6
Stebėtojų tarybos narys Normantas Paliokas (iki 06.05.2023)	-	6,0	3,0	4,0	-
Nepriklausomas stebėtojų tarybos narys, audito komiteto narys Ignas Degutis (nuo 28.04.2023)					4,8
Stebėtojų tarybos narys Marius Stankevičius (nuo 28.04.2023)					4,0
Stebėtojų tarybos narys Arūnas Pangonis (nuo 28.04.2023)					4,0
Grupės rezultatai	2019	2020	2021	2022	2023	2024
EBITDA (-1 metai)*	28 603	26 243	23 726	21 357	38 926	34 774
Darbuotojų, dirbančių visą darbo dieną, vidutinis metinis atlygis
	2020	2021	2022	2023	2024

Grupės darbuotojų vidutinis metinis atlygis**	23,8	25,9	28,4	32,7	35,7
*EBITDA rodiklis pateikiamas kiekvienu atveju už praėjusius metus, nes veiklos rezultatai vertinami pagal praėjusių

metų finansinius rezultatus.

**Pateikiami Lietuvoje veikiančių Grupės įmonių darbuotojų, kurie nėra Bendrovės valdymo ir priežiūros organų nariai, duomenys.

6.3. Atitikimas Atlygio politikai

Bendrovės valdymo ir priežiūros organų narių atlygis atitinka patvirtintą Atlygio politiką.

2 iš 5 Bendrovės valdybos narių yra Bendrovės darbuotojai, užimantys aukščiausiojo lygio vadovų pareigas Bendrovėje. Jie gauna valdybos nustatyto dydžio atlygį pagal darbo sutartį, sudarytą su Bendrove. Valdybos narių, kurie yra Bendrovės darbuotojai, atlygių dydžiai nustatyti atsižvelgiant į konkretaus darbuotojo kvalifikaciją, kompetenciją, Bendrovėje vykdomų funkcijų ir atsakomybės apimtį, siekį išlaikyti konkretų asmenį Bendrovės aukščiausiojo lygio vadovo pareigose, motyvuoti jį sąžiningai, rūpestingai, kvalifikuotai ir lojaliai dirbti Bendrovėje siekiant Bendrovės tikslų, strategijos ir interesų įgyvendinimo, taip didinant Bendrovės pelningumą bei užtikrinant jos finansinių rezultatų nuoseklų augimą ilguoju periodu. Vadovaujantis Bendrovės valdybos patvirtinta premijavimo sistema, Bendrovės valdybos nariams, kurie yra Bendrovės darbuotojai, skirtos metinės premijos, priklausančios nuo Grupės ir/ar Bendrovės finansinių veiklos rezultatų. Skiriant metines premijas Bendrovės aukščiausiojo lygio darbuotojams atsižvelgiama į Grupės ir/ar Bendrovės pelningumą bei EBITDA, kaip pagrindinio kriterijaus, vertinant darbuotojų veiklos rezultatus, reikšmę.

Nepriklausomam valdybos nariui mokamas mėnesinis atlygis nustatytas vadovaujantis Atlygio politikos nuostatomis su valdybos nariu sudarytoje sutartyje dėl valdybos nario valdymo veiklos/atlygintinų paslaugų teikimo.

Bendrovės vadovo, valdybos ir stebėtojų tarybos narių atlygis atitinka Bendrovės atlygio politikoje nustatytas atlygio nustatymo gaires ir sudaro sąlygas didesnei valdymo ir priežiūros organų narių atskaitomybei prieš Bendrovę ir jos akcininkus, taip pat skatina Bendrovės valdymo ir priežiūros organų narius orientuotis į ilgalaikius tikslus ir strategiją, o ne itin rizikingų ir tik trumpalaikius rezultatus didinančių sprendimų priėmimą.

7. Tvarumo ataskaita

7.1. Bendroji informacija

2 ETAS Bendroji atskleistina informacija

Bendras tvarumo ataskaitų rengimo pagrindas (BP-1)

Ši ataskaita parengta vadovaujantis Europos Tvarumo Atskaitomybės standartų (angl. European Sustainability Reporting Standards) toliau – ETAS reikalavimais, taip pat atsižvelgiant ir į kitus Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytus reikalavimus.

Ši ataskaita parodo mūsų pastangas konsoliduoti Grupės poveikį ir atskleisti mūsų verslo poveikio žmonėms ir gamtai mastą ir yra parengta konsoliduotu pagrindu kartu su finansine ataskaita.

Informacijos atskleidimas segmentais. Grupę sudaro skirtingi verslo segmentai, todėl, kur aktualu, informacija yra pateikiama pagal šiuos verslo segmentus:

Segmentas	Segmentą sudarančios Grupės įmonės	Trumpinys
Higieninis popierius ir popieriaus gaminiai*	UAB "Grigeo Tissue"*, Grigeo Tissue Sp. z o. o., Energia Cieplna Niedomice sp. z o.o UAB "Grigeo Hygiene", AB "Grigeo Group"	Higieninis popierius
Medienos plaušų plokštės	UAB "Grigeo Baltwood"	Medienos plaušo plokštė
Žaliava gofruotajam kartonui ir susiję gaminiai	UAB "Grigeo Packaging", AB "Grigeo Klaipėda", AT "Mena Pak", UAB "Grigeo Recycling" ir SIA "Grigeo Recycling"	Popierius ir pakuotė

* UAB "Grigeo tissue" taip pat parduoda šilumos energiją Vilniaus miestui, todėl, kur tinkama, duomenys yra pateikti papildomame atskirame segmente, pavadinimu "Parduota šiluma".

Atskaitomybės periodas. Jei nenurodyta kitaip, informacija pateikiama už 2024 kalendorinius metus bei 2024 m. gruodžio 31 dienai. Darbuotojų skaičiai, saugos ir sveikatos duomenys atspindi 2024 metų pabaigos situaciją.

Tvarumo ataskaitoje naudojamų laikotarpių apibrėžtys atitinka ETAS standartus:

trumpasis laikotarpis finansinėje ataskaitoje naudojamas kaip ataskaitinis laikotarpis;
vidutinis laikotarpis nuo ataskaitinio laikotarpio pabaigos iki penkerių metų;
ilgasis laikotarpis ilgesnis nei 5 metai.

Vadovybės įsitraukimas. Bendrovės valdyba ir audito komitetas peržiūri šią ataskaitą prieš teikiant visuotiniam akcininkų susirinkimui.

Išorinis užtikrinimas. Šiai ataskaitai nebuvo užsakytas joks išorinis patikrinimas, išskyrus tvarumo atskaitomybės užtikrinimo teikėją.

Neapibrėžtumai. Dėl vykstančio karo ir didelio ateities įvykių neaiškumo atskleidžiami tik pagrindiniai su Grupės įmone Ukrainoje AT "Mena Pak" veikla susiję rodikliai. Ji nebuvo įtraukta į tvarumo klausimų poveikio, rizikų ir galimybių, dvejopo reikšmingumo vertinimą. Atskleistiems kiekybiniams rodikliai ir pinigų sumoms nėra būdingas aukštas matavimo neapibrėžties lygis.

Informacijos kokybinės charakteristikos

Aktualumas. Šioje ataskaitoje pateikiama visa svarbi informacija, kuri iš esmės daro įtaką suinteresuotųjų šalių vertinimui ir jų sprendimams, arba atspindi reikšmingą ekonominį, aplinkosauginį ir socialinį poveikį.

Teisingas pateikimas. Siekiame atskleisti ir palankius, ir nepalankius rezultatus bei temas vadovaudamiesi nešališkumo principu. Siekiame kuo didesnio tikslumo ir pateikiame duomenis remiantis turima apskaitos informacija, jei nenurodyta kitaip.

Palyginamumas. Kur aktualu, rodikliai matuojami pagal pagamintų produktų tonas, o kita informacija pateikiama absoliučiomis vertėmis, jei nenurodyta kitaip. Pateikiame bent 2 metų rezultatus.

2024 m. kovo mėn. Grigeo grupė įsigijo higieninio popieriaus gamyklą Lenkijoje. 2024 m. duomenys, jei nenurodyta kitaip, pateikiami įtraukus ir naujai įsigytos įmonės veiklos rezultatus.

2024 m. balandį iš Bendrovės į dukterinę bendrovę buvo atskirtas higieninio popieriaus verslas. Palyginamumo tikslais 2024 m Bendrovės duomenys, jei nenurodyta kitaip, pateikiami kartu su higieninio popieriaus verslo duomenimis.

2024 m. ataskaitoje buvo atliktos neženklios 2023 m. duomenų korekcijos, siekiant geriau atitikti ETAS standartų reikalavimus.

Patikrinamumas. Rengdami ataskaitą siekiame, kad visi duomenys būtų dokumentuojami mūsų sistemose ir būtų atsekami iki pirminių šaltinių, kad išorės ekspertai esant poreikiui galėtų juos peržiūrėti.

Suprantamumas. Siekiame pateikti ataskaitas glaustai, vengdami santrumpų (arba jas paaiškindami), kad vartotojai, turintys pakankamai žinių, galėtų visiškai suprasti ataskaitų turinį.

Su ypatingomis aplinkybėmis susijusios informacijos atskleidimas (BP-2)

Vadovaujantis 1 ETAS C priedėlio Palaipsniui pradedamų taikyti atskleidimo reikalavimų sąrašu, Grupė pasinaudojo išimtimi ir nepateikė informacijos apie numatomą finansinį poveikį ir galimybes (E1-9, E2-6, E3-5, E4-6, E5-6) dėl šiuo metu turimos nepakankamos informacijos. Šią informaciją planuojama išnagrinėti ir įvertinti ateityje, turint daugiau informacijos apie vietovę ir galimas rizikas bei galimybes susijusias su klimato kaita, tarša, vandens ištekliais, bioįvairove ir išteklių naudojimu.

Vertės grandinė

Rinkdama duomenis apie vertės grandinę, Grupė siekia kuo tiksliau identifikuoti pradinės ir galutinės grandies duomenis. Kai kuriais atvejais, kuomet nėra galimybės gauti pakankamai tikslius duomenis, Grupė naudoja vidutinius sektoriaus duomenis ar kitus pakaitinius duomenis (pvz. ŠESD emisijų skaičiavimo atveju buvo naudoti tiekėjų pateikti emisijų faktoriai ir viešai prieinami emisijų faktoriai). Ateityje planuojama atlikti detalesnį vertės grandinės vertinimą bei jos dalyvių įtraukimą, kas leistų pasiekti didesnį tikslumą.

Administracinių, valdymo ir priežiūros organų vaidmuo (GOV-1)

Administraciniai, valdymo ir priežiūros organai su tvarumu (tarp jų ir verslo etika) susijusioms ekspertinėms žinioms įgauti, naudojasi vidiniais ištekliai (tvarumo vadovas, generalinis direktorius) bei išorės ekspertų paslaugomis. Įgautos žinios apie tvarumą, turimi resursai bei išorės ekspertinės žinios yra pasitelkiami siekiant nustatyti ir įvertinti Grupės reikšmingą poveikį, rizikas ir galimybes, bei vystyti strategiją, kurioje tvarumo temos būtų integruotos bendroje Grupės verslo strategijoje. Valdymo ir priežiūros organų vaidmuo su verslo etika susijusiuose klausimuose yra vykdomas pagal poreikį.

Grupės administracinių, valdymo ir priežiūros organų narių sudėtis ir įvairovė:

	Reikšmė
Valdybos narių moterų ir vyrų santykis	0:5
Nepriklausomų valdybos narių procentinė dalis	0%
Vykdomieji valdybos nariai	2
Nevykdomieji valdybos nariai	3
Stebėtojų tarybos narių moterų ir vyrų santykis	1:4
Nepriklausomų stebėtojų tarybos narių procentinė dalis	60%
Darbuotojų atstovų valdymo ir priežiūros organų skaičius	0

Tvarumo, tarp jų verslo etikos, reikšmingo poveikio, rizikų ir galimybių klausimai yra aptariami vykstančiuose valdybos posėdžiuose pagal poreikį, atsiradus poreikiui, organizuojamos papildomos strateginės ar kitokio pobūdžio sesijos, kurių metu nagrinėjami aktualiausi klausimai, susiję su tvarumu.

Administracinio, valdymo ir priežiūros organo ar nario atsakingo už tvarumo klausimų poveikio, rizikų ir galimybių (IRO) priežiūrą ir peržiūrą nėra priskirta ir šios atsakomybės nėra aprašytos nuostatuose, įgaliojimuose ar panašiuose dokumentuose. Ši atsakomybė yra priskirta Grupės finansų vadovui.

Įmonės administraciniams, valdymo ir priežiūros organams teikiama informacija ir jų sprendžiami tvarumo klausimai (GOV-2)

Tvarumo klausimų poveikio, rizikų ir galimybių peržiūrų metu identifikuotiems reikšmingiems klausimams iškelti tikslai ir pasiekti rezultatai yra Grupės lygmeniu konsoliduojami ir kartą per metus pristatomi stebėtojų tarybai, audito komitetui. Kiekvienos Grupės įmonės ketvirtiniai rezultatai yra pristatomi įmonių valdyboms.

Su tvarumu susijusių veiklos rezultatų integravimas į paskatų sistemas (GOV-3)

Tvarumo klausimai (tarp jų ir su klimatu susiję aspektai) į kintamo atlygio paskatų sistemas visiems darbuotojams, taip pat ir administraciniams ir valdymo organams, yra įtraukiami atsižvelgiant pagal poreikį, darbo funkciją ir panašius aspektus ir gali kisti kiekvienais metais. Priežiūros organų nariams, pagal nustatytą atlygio politiką, kintamasis atlygis nėra nustatytas.

Išsamus patikrinimas (GOV-4)

Išsamus patikrinimas yra procesas, kurį vykdydama įmonė nustato faktinį ir galimą neigiamą poveikį aplinkai ir su jos veikla susijusiems asmenims, užkerta jam kelią, jį švelnina ir atskleidžia, kaip jį valdo. Tai apima neigiamą poveikį, susijusį su pačios įmonės operacijomis ir vertės grandinės pradine ir galutine grandimis, be kita ko, daromą per jos produktus ar paslaugas, taip pat per jos verslo santykius.

Neatsiejama išsamaus patikrinimo dalis yra neigiamo poveikio žmonėms ir aplinkai nustatymas ir vertinimas, paveikiamų suinteresuotųjų šalių įtraukimas, veiksmų, skirtų neigiamam poveikiui žmonėms ir aplinkai mažinti, ėmimasis, šių pastangų veiksmingumo stebėjimas. Išsamusis patikrinimas Grupėje vykdomas pagal poreikį, tačiau oficiali patikrinimo procedūra kol kas nėra suformuluota ir patvirtinta.

Pagrindiniai išsamaus patikrinimo elementai	Tvarumo ataskaitos dalys
a) Išsamaus patikrinimo įtraukimas į valdymą, strategiją ir verslo modelį	ESRS 2 GOV-2, ESRS 2 GOV-3, ESRS 2 SBM-3
b) Paveikiamų suinteresuotųjų subjektų įtraukimas į visus pagrindinius išsamaus patikrinimo etapus	ESRS 2 GOV-2, ESRS 2 SBM-2, ESRS 2 IRO-1, ESRS MDR-P
c) Neigiamo poveikio nustatymas ir vertinimas	ESRS 2 IRO-1, ESRS 2 SBM-3
d) Veiksmų siekiant spręsti šio neigiamo poveikio klausimus vykdymas	ESRS 2 MDR-A
e) Šių pastangų veiksmingumo stebėjimas ir komunikavimas	ESRS 2 MDR-A, ESRS 2 MDR-T

Tvarumo atskaitomybės rizikos valdymas ir vidaus kontrolė (GOV-5)

Grupės tvarumo atskaitomybę ir su tuo susijusius darbus prižiūri paskirtas tvarumo skyrius. Kartu yra glaudžiai bendradarbiaujama su įvairiais skyriais (tokiais kaip finansų ir apskaitos, personalo, teisės ir kitų padalinių ir darbuotojais) kad užtikrinti pilną proceso įgyvendinimą.

Strategija, verslo modelis ir vertės grandinė (SBM-1)

Informacija apie strategiją ir verslo modelį atskleidžiama 1.Verslo modelis dalyje.

Vertės grandinė

Vertės grandinė apima veiklą, išteklius ir santykius, kuriuos įmonė naudoja ir kuriais remiasi kurdama savo produktus ar paslaugas nuo jų koncepcijos iki pristatymo, vartojimo ir gyvavimo ciklo pabaigos.

Identifikavome pagrindines šešias vertės grandines, kurios taip pat yra viena su kita glaudžiai susijusios arba gali būti dalis kitos vertės grandinės.

1. Atliekų surinkimas
1. Garo gamyba
1. Higieninio popieriaus gamyba
1. Kartoninio pagrindo gamyba
1. Medienos plaušo plokščių gamyba
1. Pakuotės gamyba

Tai pirmieji Grupės vertės grandinės identifikavimo žingsniai, siekiant suprasti pagrindinius procesus ir jų sąsajas. Dėl didelės apimties, reikšmingų išteklių poreikio ir informacijos prieinamumo iššūkių šis procesas yra sudėtingas ir reikalauja papildomų pastangų. Nepaisant to, įgyta pradinė analizė leis kryptingai judėti pirmyn – ateityje bus nuosekliai gilinamasi į atskirus grandinės elementus, sistemingai kaupiama ir analizuojama informacija, siekiant užtikrinti efektyvų ir tikslingą vertės grandinės analizę ir integravimą į tvarumo procesus.

Suinteresuotųjų subjektų interesai ir nuomonės (SBM-2)

Norėdami geriau suprasti suinteresuotų šalių interesus ir požiūrį, skiriame laiko ir pastangų siekiant nustatyti svarbiausias suinteresuotųjų šalių grupes. Suinteresuotųjų šalių interesai ir nuomonė yra kasmet analizuojami Grupės strateginėse sesijose peržvelgiant ilgalaikius Grupės tikslus dalyvaujant Grupės įmonių vadovams. Susisteminta informacija apie pagrindines suinteresuotųjų šalių grupes, komunikacijos kanalus ir lūkesčius pateikiama žemiau esančioje lentelėje.

	Komunikacijos kanalai	Suinteresuotųjų šalių lūkesčiai	Mūsų tikslai
Klientai	• Derybos. • Reguliarūs verslo susitikimai. • Bendradarbiavimas per visą pakuotės tiekimo grandinę. • Kokybės kontrolė. • Žiniasklaida. • Apsilankymai gamyklose. • Apklausos.	• Pakavimo sprendimai, leidžiantys saugiai pristatyti mūsų klientų produktus, mažinantys atliekas ir pagerinantys perdirbimo galimybes • Higieninio popieriaus kokybė. • Veiklos efektyvumas. • Vandens tvarkymas. • Patobulintas perdirbimo procesas. • Oro tarša ir ŠESD emisija. • Gera reputacija.	• Kokybiška optimalaus dizaino pakuotė, atitinkanti paskirtį. • Žiedinės ekonomikos kūrimas užtikrinant efektyvų makulatūros surinkimą ir perdirbimą. • Atskleisti savo socialinius ir gamtosauginius poveikius (taip pat ŠESD emisijas). • Nustatyti nuoseklius tvarumo tikslus. • Nuosekliai informuoti apie mūsų tvarumo pastangas.
Investuotojai	• Reguliarūs skambučiai ir asmeniniai susitikimai. • Verslo strategijos. • Finansinė grąža. • Rizikos mažinimas. • Audituotos metinės ataskaitos. • Vieši pranešimai per biržą.	• Skaidri ir sąžininga komunikacija apie mūsų tvarumo pastangas. • Sumažinti reputacijos riziką. • Labiau kontroliuoti tiekimo grandines, kad sumažintumėme CO2 emisiją ir atliekų kiekį. • Tvarios pakuotės naujovės, užtikrinančios patrauklią investicijų grąžą.	• Spręsti aplinkos ir socialines problemas, svarbias mūsų verslui. • Kurti finansinę grąžą skaidriausiu įmanomu būdu. • Nuosekliai teikti ataskaitas apie nefinansinius rezultatus. • Pagerinti mūsų ASV (aplinkosaugos, socialinį ir valdysenos) vertinimą.
Darbuotojai	• Darbų sauga. • Darbuotojų mokymai. • Bendravimas visos įmonės mastu. • Darbuotojų įtraukimas į tvarumo ataskaitų teikimą. • Kasdieniniai susitikimai, pokalbiai, aptarimai, apklausos. • Intranetas.	• Pasididžiavimas savo darbdaviu. • Saugumas. • Asmeninis tobulėjimas. • Tinkamas ir skaidrus atlygis. • Nuosekli karjera.	• Užtikrinti, kad mūsų darbuotojai pilnai supranta mūsų vaidmenį žiedinėje ekonomikoje. • Apsikeitimas talentais ir idėjomis Grupės viduje tarp įmonių. • Sudaryti sąlygas dalintis geriausia praktika. • Suteikti mūsų žmonėms galimybę pirmauti žiedinėje ekonomikoje. • Skatinti aukštą darbuotojų įsitraukimo lygį, kad žmonės jaustųsi galintys kurti pokyčius.
Tiekėjai	• Derybos. • Klausimynai ir vertinimai. • Tiekėjų tvarumo auditai. • Kokybės kontrolė. • Sutarties sąlygos.	• Pastovi paklausa. • Verslo tęstinumas.	• Siekiame užtikrinti bendradarbiavimo su tiekėjais skaidrumą ir objektyvumą, nepriimame jokių komercinių pasiūlymų, keliančių įtarimą dėl jų teisėtumo. • Atvirai pateikiame keliamus reikalavimus ir vertinimo kriterijus potencialiems partneriams, sutartyse apibrėžiame bendradarbiavimo sąlygas. • Vertiname galimybes vykdyti tiekėjų tvarumo apklausas/auditus.
Bendruomenės	• Finansinė ir kita parama. • Darbuotojų inicijuotos labdaringos akcijos. • Ekskursijos po gamybos cechus. • Žiniasklaida. • Susitikimai ir pristatymai.	• Oro tarša ir kitos emisijos. • Biologinė įvairovė. • Sąžininga kaimynystė. • Mokami mokesčiai. • Bendruomenės įsitraukimas. • Tvarios darbo vietos. • Vandens naudojimas ir nuotekų kokybė.	• Remti vietos verslus per trumpas tiekimo grandines. • Aktyviai bendradarbiauti su bendruomenėmis sprendžiant su vandens naudojimu susijusias problemas. • Sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį į orą. • Toliau spręsti su kvapais susijusias problemas. • Stiprinti Grupės skaidrumą.
formuotojai Politikos	• Verslo asociacijų susirinkimai. • Oficialios apklausos. • Individualūs susitikimai. • Apsilankymai objektuose. • Ataskaitos. • Bendradarbiavimas su savivaldybėmis.	• Sveikata ir saugumas. • Popieriaus perdirbimas. • Mokesčiai ir aplinkos politika. • Atitiktis. • Baudos ir kompensacijos. • Teisiniai procesai. • Biologinė įvairovė.	• Išspręsti iškilusias problemas tvariausiu būdu. • Vykdyti įsipareigojimus arba taikyti aukštesnius negu minimalūs teisinius reikalavimus. • Politikos formuotojų švietimas apie mūsų įsipareigojimą žiedinei ekonomikai. • Užtikrinti, kad politikos formuotojai supranta apie strateginę / kritinę mūsų perdirbimo infrastruktūros svarbą nacionaliniu lygiu.

« Turinys

Reikšmingas poveikis, rizikos ir galimybės bei jų sąveika su strategija ir verslo modeliu (SBM-3)

Grupė vadovaudamasi Reikšmingo poveikio, rizikų ir galimybių nustatymo ir vertinimo proceso aprašymas (IRO-1) skyriuje aprašyta metodika atliko dvejopo reikšmingumo vertinimą.

Grupė išanalizavo savo veiklos buvimo vietas ir verslo pobūdį, kad nustatytų faktinį ir galimą poveikį, rizikas ir galimybes savo operacijose susijusius su aplinkosauga, socialine atsakomybe bei valdysena. Grupės įmonių veikla vykdoma Lietuvoje, Lenkijoje, Latvijoje ir Ukrainoje. Tvarumo temų IRO nustatymui pasitelkiami jau atlikti vertinimai tokie kaip aplinkos apsaugos aspektų vertinimas (rengiamas pagal ISO 14001 standartą), kuriame pateikiamas identifikuotų aktualių veiklai aplinkosaugos temų sąrašas su jų galimu ar faktiniu poveikiu aplinkai, rizikomis bei galimybėmis, ankstesnio reikšmingumo vertinimu ar panašiais vertinimais.

Taip pat tvarumo rizikų vertinimas 2024 m. buvo integruotas į bendrą Grupės įmonių rizikų vertinimo procesą kurio metu atliekamas platesnis vertinimas ir pagal nustatytą rizikos lygį nustatomos ir įgyvendinamos valdymo priemonės rizikoms valdyti.

Žemiau lentelėje pateikiamos identifikuotos reikšmingos temos. Pagrindinis reikšmingas poveikis, rizikos ir galimybės yra susitelkę Grupės įmonių veikloje.

Poveikio reikšmingumas			Finansinis reikšmingumas
Svarbu	Reikšminga	Kritiška	Kritiška	Reikšminga	Svarbu
Vandens ėmimas	Oro tarša	Energetika	Energetika	Prisitaikymas prie klimato kaitos	Vandens ėmimas
Deramas darbo užmokestis	Vandens išleidimas	Vandens tarša	Vandens tarša	Klimato kaitos švelninimas	Deramas darbo užmokestis
Profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyra	Išteklių įvediniai	Sveikata ir sauga	Sveikata ir sauga	Oro tarša	Kolektyvinės derybos
Lyčių lygybė ir vienodas užmokestis už vienodos vertės darbą	Atliekos	Prisitaikymas prie klimato kaitos	Atliekos	Mokymas ir įgūdžių ugdymas	Darbo laikas
Įvairovė	Darbo laikas	Klimato kaitos švelninimas	Vandens išleidimas	Vanduo ir sanitarija
Įmonės kultūra	Mokymas ir įgūdžių ugdymas			Su saugumu susijęs poveikis
Korupcija ir kyšininkavimas	Kovos su smurtu ir priekabiavimu darbo vietoje priemonės			Santykių su tiekėjais valdymas
	Vanduo ir sanitarija			Korupcija ir kyšininkavimas
	Su saugumu susijęs poveikis			Išteklių įvediniai
	Pranešėjų apsauga
	Santykių su tiekėjais valdymas

Grupė nėra atlikusi strategijos ir verslo modelio atsparumo analizės, susijusios su jos gebėjimu spręsti reikšmingo poveikio ir rizikų klausimus bei pasinaudoti savo reikšmingomis galimybėmis.

Atlikto reikšmingumo vertinimo rezultatai – identifikuotos reikšmingos temos, buvo peržiūrėtos ir įvertintas atitikimas mūsų tvarumo strategijos tikslams ir Grupės įmonių valdybų patvirtintiems veiksmų planams (X matricoms). Detalus reikšmingų temų aprašymas ir reikalinga informacija pateikiami prie kiekvienos temos remiantis ETAS reikalavimais.

« Turinys

ETAS atskleidimo reikalavimai, įtraukti į įmonės tvarumo ataskaitą (IRO-2)

ETAS tema	Atskleidimo reikalavimai	Puslapis
	BP-1 Bendras tvarumo ataskaitų rengimo pagrindas	25
	BP-2 Su ypatingomis aplinkybėmis susijusios informacijos atskleidimas	26
	GOV-1 Administracinių, valdymo ir priežiūros organų vaidmuo	26
	GOV-2 Įmonės administraciniams, valdymo ir priežiūros organams teikiama informacija ir jų	26
	sprendžiami tvarumo klausimai
	GOV-3 Su tvarumu susijusių veiklos rezultatų integravimas į paskatų sistemas GOV-4 Pareiškimas dėl tvarumo išsamaus patikrinimo	26 26-27
	GOV-5 Tvarumo atskaitomybės rizikos valdymas ir vidaus kontrolė	27
2 ETAS Bendroji	SBM-1 Strategija, verslo modelis ir vertės grandinė	27
atskleistina informacija	SBM-2 Suinteresuotųjų subjektų interesai ir nuomonės	28
	SBM-3 Reikšmingas poveikis, rizikos ir galimybės bei jų sąveika su strategija ir verslo modeliu	29
	IRO-1 Reikšmingo poveikio, rizikų ir galimybių nustatymo ir vertinimo procesų aprašymas	32-33
	IRO-2 ETAS atskleidimo reikalavimai, įtraukti į įmonės tvarumo ataskaitą	30-31
	MDR-P Priimta reikšmingų tvarumo klausimų valdymo politika	34-35,
	MDR-A Su reikšmingais tvarumo klausimais susiję veiksmai ir ištekliai	39-41 36
	MDR-M Su reikšmingais tvarumo klausimais susiję rodikliai	38
	MDR-T Politikos ir veiksmų veiksmingumo stebėjimas pagal uždavinius	37
	2 ETAS GOV-3 Su tvarumu susijusių veiklos rezultatų integravimas į paskatų sistemas	50
	E1-1 Pertvarkos planas klimato kaitai švelninti
	2 ETAS SBM-3 Reikšmingas poveikis, rizikos ir galimybės bei jų sąveika su strategija ir verslo	50
	modeliu
	2 ETAS IRO-1 Reikšmingo su klimatu susijusio poveikio, rizikų ir galimybių nustatymo ir	50
	vertinimo procesų aprašymas E1-2 Su klimato kaitos švelninimu ir prisitaikymu prie jos susijusi politika	51
	E1-3 Su klimato kaitos politika susiję veiksmai ir ištekliai	51-52
E1 ETAS Klimato kaita	E1-4 Su klimato kaitos švelninimu ir prisitaikymu prie jos susiję uždaviniai	51
	E1-5 Energijos suvartojimas ir jos rūšių derinys	52-53
	E1-6 Bendri išmesti 1, 2 ir 3 lygių ŠESD kiekiai ir visas išmestas ŠESD kiekis	53-54
	E1-7 ŠESD absorbavimas ir ŠESD kiekio mažinimo projektai, finansuojami anglies dioksido	54
	kreditais
	E1-8 Anglies dioksido įsikainojimas	54
	E1-9 Numatomas finansinis reikšmingų su klimatu susijusių fizinių ir pertvarkos rizikų ir potencialių galimybių poveikis	54
	2 ETAS IRO-1 Reikšmingo su tarša susijusio poveikio, rizikų ir galimybių nustatymo ir vertinimo
	procesų aprašymas	55
	E2-1 Su tarša susijusi politika	56
E2 ETAS Tarša	E2-2 Su tarša susiję veiksmai ir ištekliai	56
	E2-3 Su tarša susiję uždaviniai	57
	E2-4 Oro, vandens ir dirvožemio tarša	57-58
	E2-6 Numatomas su tarša susijusio poveikio, rizikų ir galimybių finansinis poveikis 2 ETAS IRO-1 Reikšmingo su vandens ir jūrų ištekliais susijusio poveikio, rizikų ir galimybių	58
	nustatymo ir vertinimo procesų aprašymas	59
	E3-1 Su vandens ir jūrų ištekliais susijusi politika	59
E3 ETAS Vandens ir jūrų	E3-2 Su vandens ir jūrų ištekliais susiję veiksmai ir ištekliai	59
ištekliai	E3-3 Su vandens ir jūrų ištekliais susiję uždaviniai	59
	E3-4 Vandens suvartojimas	59-60
	E3-5 Numatomas su vandens ir jūrų ištekliais susijusio poveikio, rizikų ir galimybių finansinis	60
	poveikis 2 ETAS SBM-3 Reikšmingas poveikis, rizikos ir galimybės bei jų sąveika su strategija ir verslo
E4 ETAS Biologinė	modeliu	61
įvairovė ir ekosistemos	2 ETAS IRO-1 Reikšmingo su biologine įvairove ir ekosistemomis susijusio poveikio, rizikų ir
	galimybių nustatymo ir vertinimo procesų aprašymas	61
	2 ETAS IRO-1 Reikšmingo su išteklių naudojimu ir žiedine ekonomika susijusio poveikio, rizikų ir	62
	galimybių nustatymo ir vertinimo procesų aprašymas
	E5-1 Su išteklių naudojimu ir žiedine ekonomika susijusi politika	62
E5 ETAS Išteklių naudojimas ir žiedinė	E5-2 Su išteklių naudojimu ir žiedine ekonomika susiję veiksmai ir ištekliai E5-3 Su išteklių naudojimu ir žiedine ekonomika susiję uždaviniai	62 62
ekonomika	E5-4 Išteklių įvediniai	63
	E5-5 Išteklių išvediniai	63-64
	E5-6 Numatomas su išteklių naudojimu ir žiedine ekonomika susijusio poveikio, rizikų ir
	galimybių finansinis poveikis	64
	2 ETAS SBM-2 Suinteresuotųjų subjektų interesai ir nuomonės	65
	2 ETAS SBM-3 Reikšmingas poveikis, rizikos ir galimybės bei jų sąveika su strategija ir verslo	65
S1 ETAS Sava darbo jėga	modeliu
	S1-1 Su sava darbo jėga susijusi politika	65
	S1-3 Neigiamo poveikio ištaisymo procesai ir kanalai, kuriais savi darbuotojai gali išreikšti susirūpinimą	65
	S1-4 Veiksmai, kurių imamasi dėl reikšmingo poveikio savai darbo jėgai, su sava darbo jėga
	susijusių reikšmingų rizikų mažinimo ir pasinaudojimo reikšmingomis galimybėmis metodai ir tų	66-67
	veiksmų veiksmingumas

ETAS tema	Atskleidimo reikalavimai	Puslapis
	S1-5 Uždaviniai, susiję su reikšmingo neigiamo poveikio valdymu, teigiamo poveikio didinimu ir reikšmingų rizikų ir galimybių valdymu	67
	S1-6 Įmonės samdomųjų darbuotojų savybės	67-68
	S1-8 Kolektyvinių sutarčių aprėptis ir socialinis dialogas	68
	S1-9 Įvairovės rodikliai	68
	S1-10 Deramas darbo užmokestis	69
	S1-13 Mokymo ir įgūdžių ugdymo rodikliai	69-70
	S1-14 Sveikatos ir saugos rodikliai	70-71
	S1-15 Profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros rodikliai	72
	S1-16 Kompensacijos rodikliai (užmokesčio skirtumas ir bendra kompensacija)	72
	S1-17 Incidentai, skundai ir stiprus poveikis žmogaus teisėms	72
S2 ETAS Vertės grandinės	2 ETAS SBM-3 Reikšmingas poveikis, rizikos ir galimybės bei jų sąveika su strategija ir verslo modeliu	73
darbuotojai	S2-1 Su vertės grandinės darbuotojais susijusi politika	73
	2 ETAS SBM-2 Suinteresuotųjų subjektų interesai ir nuomonės	74
	2 ETAS SBM-3 Reikšmingas poveikis, rizikos ir galimybės bei jų sąveika su strategija ir verslo modeliu	74
S3 ETAS Paveikiamos	S3-1 Su paveikiamomis bendruomenėmis susijusi politika	74
bendruomenės	S3-2 Paveikiamų bendruomenių įtraukimo sprendžiant klausimus dėl poveikio procesai	74
	S3-4 Veiksmai, kurių imamasi dėl reikšmingo poveikio paveikiamoms bendruomenėms, su paveikiamomis bendruomenėmis susijusių reikšmingų rizikų valdymo ir pasinaudojimo reikšmingomis galimybėmis metodai ir tų veiksmų veiksmingumas	74-75
	2 ETAS GOV-1 Administracinių, priežiūros ir valdymo organų vaidmuo	76
	2 ETAS IRO-1 Reikšmingo poveikio, rizikų ir galimybių nustatymo ir vertinimo procesų aprašymas	76
G1 ETAS Verslo etika	G1-1 Įmonės kultūra ir verslo etikos politika	76-77
	G1-2 Santykių su tiekėjais valdymas	77
	G1-3 Korupcijos ir kyšininkavimo prevencija ir aptikimas	77-78
	G1-4 Patvirtinti korupcijos ar kyšininkavimo incidentai	77-78

Reikšmingo poveikio, rizikų ir galimybių nustatymo ir vertinimo proceso aprašymas (IRO-1)

Esame ypatingos svarbos žiedinės ekonomikos infrastruktūros operatorius – į gamybos ciklą grąžiname panaudotą popierių ir pakuotę. Siekiame į verslo sprendimus įtraukti aplinkos, socialinius ir valdymo aspektus. Todėl siekiame tinkamai vertinti rizikas, identifikuoti tvaresnių procesų galimybes ir atitikti augančius rinkos poreikius.

Atlikdami poveikio, rizikų ir galimybių bei jų reikšmingumo vertinimą galime nustatyti ir reaguoti į suinteresuotųjų šalių poreikius bei nustatyti svarbiausias temas. Kai kurios iš šių temų yra kritinės siekiant apsaugoti ir padidinti mūsų pajamas, kitos temos daro didelę įtaką mūsų išlaidų struktūrai, tiekimo grandinei ir veiklos rizikai dabar ir ateityje.

Vertiname, kur kyla rizikos ir / ar galime turėti poveikį mūsų Grupės įmonių viduje taip pat tiekimo grandinėje. Identifikuotos temos, apimančios pagrindines rizikas verslo ateičiai ir ilgalaikei sėkmei ir / ar turi poveikį žmonėms, aplinkai yra laikomos itin svarbiomis Grupei.

Reikšmingumo vertinimas leidžia patikslinti savo įsipareigojimus ir nustatyti tobulintinas sritis, todėl dar 2021 metais Grupė pirmą kartą atliko nefinansinio reikšmingumo vertinimą. Šį procesą atliko nepriklausomas tiekėjas, kuriam kartu vadovavo tvarumo ir finansų vadovai, taip pat buvo įtraukti pagrindiniai sprendimų priėmėjai. 2024 metais atliktas naujas reikšmingumo vertinimas vadovaujantis informacijos apie tvarumą atskleidimo koncepcija – dvejopu reikšmingumu, kuri aprašoma ETAS standartuose.

Dvejopas reikšmingumas

Dvejopo reikšmingumo vertinimas yra tvarumo atskaitomybės pagal ETAS atskaitos taškas, kurio metu įvertinamas reikšmingas poveikis, rizikos ir galimybės. Svarbus skirtumas nuo ankstesnės reikšmingumo sampratos – vertinamas ne tik poveikio reikšmingumas, bet ir finansinis reikšmingumas. Tvarumo klausimas tampa reikšmingu, jei atitinka vieno arba abiejų reikšmingumo rūšių kriterijus.

Pirmasis etapas:

Konteksto analizė organizacijos veiklos, vertės grandinės ir išorinės aplinkos kontekstą identifikavimas ir supratimas.
Suinteresuotųjų šalių identifikavimas ir įtraukimas suinteresuotųjų šalių lūkesčių ir jų suvokimo apie organizacijos poveikį bei rizikas supratimas.
Tvarumo klausimų identifikavimas potencialiai reikšmingų aplinkosaugos, socialinių ir valdymo aspektų supratimas ir identifikavimas bei atitinkamos ETAS temos ir potemės priskyrimas.

Antrojo etapo vienas pagrindinių žingsnių – nustatyti poveikį, rizikas ir galimybes (IRO), kurie kyla dėl nustatyto tvarumo klausimo.

Identifikuojamas laikotarpis per kurį IRO gali atsitikti arba jau yra atsitikęs: S trumpasis laikotarpis ataskaitinis laikotarpis iki metų; M – vidutinis laikotarpis nuo vienerių iki penkerių metų; L – ilgasis laikotarpis daugiau nei 5 metai.
Nustatomas statusas: faktinis (jau dabar vykstantis ir matomas IRO) arba galimas (numatomas ateityje IRO).
Nustatomas poveikio efektas teigiamas arba neigiamas (tik poveikio vertinime).

IRO identifikavimo procese pasitelkiami jau šiuo metu Grupėje turimi šaltiniai tokie kaip: ISO 14001, ISO 45001 ir pnš. vertinimai, ekspertinės darbuotojų žinios, išorės šaltiniai. Vertinimo metu koncentruojamasi į Grupės vykdomas veiklas, tačiau įtraukiant ir vertės grandinės IRO.

Trečiuoju etapu atliekamas poveikio ir finansinio reikšmingumo vertinimas identifikuotiems aktualiems Grupei tvarumo klausimams. Tvarumo rizikos yra integruotos į bendrą rizikų vertinimo procesą ir vertinamos vienodu pagrindu kartu su kitomis rizikomis. Taip pat pasitelkiamas ir poveikio bei finansinio reikšmingumo vertinimas.

Poveikio reikšmingumas

Vertinant pirmiausia atsižvelgta į neigiamą poveikį (stiprumą, paplitimą, pataisomumą ir tikėtinumą) ir atitinkamais atvejais į teigiamą poveikį (remiantis jo santykiniu mastu, aprėptimi ir tikėtinumu), ir nustatyta, kurie tvarumo klausimai yra reikšmingi atskaitomybės tikslais, įskaitant atitinkamus kiekybinius arba kokybinius slenksčius ir kitus taikomus kriterijus. Taikomi slenksčiai:

Koks stiprus neigiamas ar teigiamas poveikis žmonėms ir / ar aplinkai (skalėje nuo 1 (minimalus poveikis arba jo nėra) iki 5 (Neigiamas poveikis aplinkai/žmonėms už įmonės teritorijos ribų, turintis ilgalaikį poveikį aplinkai/žmonėms)).
Kaip plačiai paplitę (skalėje nuo 1 (Įmonė / Įmonių grupė) iki 5 (pasauliniu mastu)).
Ar neigiamas poveikis gali būti pašalintas (skalėje nuo 1 (savaime ištaisomas poveikis) iki 5 (nepataisomas poveikis)).
Ir nustatytam potencialiam poveikiui, kokiame laikotarpyje tikėtina poveikis pasireikš (skalėje nuo 1 (daugiau nei 5 metai) iki 5 (iki pusės metų)).

Atlikus vertinimus kiekvienam tvarumo klausimui priskiriamas vienas iš keturių reikšmingumo lygmenų: informacijai, svarbu, reikšminga, kritiška, pagal įvertintus slenksčius.

Finansinis reikšmingumas

Vertinant finansinį poveikį buvo pasirinkti kiekybiniai slenksčiai, priskiriamas svarbumo lygmuo bei poveikio tikimybė.

Kokio dydžio finansinis poveikis (skalėje nuo 1 (iki 97 676 Eur) iki 5 (virš 1 953 520 Eur)), taip pat jei sudėtinga įvertinti kiekybiškai galimas kokybinis vertinimas.
Ir nustatytam potencialiam finansiniam poveikiui, kokiame laikotarpyje tikėtina pasireikš (skalėje nuo 1 (daugiau nei 5 metai) iki 5 (iki pusės metų)).

Kaip ir poveikio reikšmingumo atveju kiekvienai identifikuotai reikšmingai temai priskiriamas viena iš keturių reikšmingumo lygmenų iš keturių reikšmingumo lygmenų: informacijai, svarbu, reikšminga, kritiška, pagal įvertintus slenksčius.

Poveikio ir finansinio reikšmingumo vertinimas grindžiamas įvairiomis prielaidomis, rinkos praktikomis, precedentais, ekspertų įžvalgomis bei kita svarbia informacija.

Ketvirtasis etapas – reikšmingų temų identifikavimas.

Atliekamas integruotas poveikio ir finansinio reikšmingumo vertinimas, nustatant Grupei reikšmingas temas. Kurios gali būti reikšmingos dėl poveikio arba iš finansinės perspektyvos, o kai kurios – abiejų.

Kuomet įvertintas tvarumo klausimas patenka į Kritiška kategoriją, ji priskiriama prie svarbiausių Grupei temų. Šioms temoms keliami tikslai ir uždaviniai bei skiriamas didžiausias dėmesys. Temos patenkančios į Reikšminga ar Svarbu kategoriją yra identifikuojamos kaip svarbios Grupės mastu, duomenys, procesai atskleidžiami atskaitoje, taip pat gali būti keliami tikslai, aprašomos politikos, veiksmai. Įvertintos temos patenkančios į Informacijai kategorija yra aktualios Grupei, bet nėra šiuo metu koncentruojamasi į jas ir atskleidimai nepateikiami.

Tvarumo rizikos bendrame rizikų vertinimo procese nėra išskiriamos, o vertinamos visos vienodai.

Priimta reikšmingų tvarumo klausimų valdymo politika (MDR-P)

Siekdami didesnio suderinamumo su Grupės strategija, tvarumo reikalavimais bei šiuolaikinėmis praktikomis išsikėlėme tikslą atnaujinti arba sukurti svarbiausias politikas. Grupės politikos kasmet yra peržiūrimos ir, jei reikia, atnaujinamos atsakingų asmenų. Grupės politikos yra tvirtinamos ir keičiamos Bendrovės valdybos sprendimu. Grupės politikų pagrindinė taikymo sritis mūsų pačių vykdomos veikla, tačiau kai taikytina neapsiribojama ir gali apimti ir įvairias suinteresuotąsias šalis ar vertės grandinės dalis. Su vertės grandinės operacijomis susijusios politikos gairės aprašomos Tiekėjų elgesio kodekse.

Grupės politikos yra viešai skelbiamos ir su jomis galima susipažinti tinklalapyje www.grigeo.com.

Grupės aplinkos apsaugos politika

Grupės aplinkos apsaugos politikoje aprašyti pagrindiniai reikšmingų gamtosauginių aspektų principai ir Grupės įsipareigojimai. Politikos tikslas atskleisti Grupės pastangas valdyti savo reikšmingą poveikį, rizikas ir galimybes, susijusias su aplinkosaugos klausimais. Šis dokumentas yra neatskiriama Grupės strategijos dalis, kurios misija – kurti žiedinę ateitį. Grupė siekdama strateginių įsipareigojimų suinteresuotosioms šalims reikšmingą dėmesį skiria efektyviems, tvaresniems perdirbimo ir gamybos procesams, draugiškų aplinkai produktų gamybai bei jų savybių gerinimui, atsakingos tiekimo grandinės valdymui, energetinio efektyvumo didinimui.

Siekdama mažinti poveikį aplinkai, Grupė didžiausią dėmesį skiria aplinkosaugos sritims, kuriose daromas reikšmingas (kritinis ir (ar) didelis) poveikis tiek Grupei, tiek suinteresuotosioms šalims, todėl politikoje aprašomi svarbiausi aspektai susiję su:

1. klimato kaita (klimato kaitos švelninimas, energijos vartojimo efektyvumas, atsinaujinančių išteklių energijos vartojimas),
1. tarša (oro, vandens tarša, incidentų ir avarinių situacijų vengimas),
1. vandens ištekliais (atsakingas vandens išteklių valdymas, nuotekų kiekio mažinimas ir kokybės gerinimas),
1. biologine įvairove ir ekosistemomis (tausoti gamtinius išteklius, išlaikyti ekosistemų pusiausvyrą),
1. išteklių naudojimu ir žiedine ekonomika (antrinių išteklių naudojimo didinimas, tvarių atsinaujinančių išteklių naudojimas).

Grupės įmonės yra įsidiegusios ISO 14001 standartą ir vadovaujantis jo principais prižiūri ir siekia nuolat gerinti integruotą aplinkos apsaugos vadybos sistemą.

Grupės aplinkos apsaugos politika apima visus reikšmingus klausimus. Grupė atskirų politikų (tvaraus žemės naudojimo ir (arba) žemės ūkio, tvaraus vandenynų ir (arba) jūrų naudojimo ir kt.) nėra parengusi.

Grupės etikos kodeksas

Etikos kodeksas nurodo suinteresuotoms šalims, kokiais principais ir vertybėmis vadovaujasi Grupės įmonės kurdamos ir palaikydamos ryšius su Grupės partneriais (klientais, tiekėjais, valstybinėmis institucijomis ir kt.), taip pat kokio elgesio tikisi iš Grupės partnerių bei kaip valdo reikšmingą poveikį susijusį su darbuotojais.

Grupė gerbia ir garantuoja žmogaus teises ir laisves, apibrėžtas Jungtinių Tautų Organizacijos Generalinės Asamblėjos Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje, Europos Tarybos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje, Tarptautinės darbo organizacijos konvencijose bei kituose tarptautiniuose ir nacionaliniuose teisės aktuose pripažintas žmogaus teises ir laisves. Grupė nesinaudoja vaikų iki 16 metų darbu, taip pat nedirba su tiekėjais ir subtiekėjais, kurie naudojasi vaikų iki 16 metų darbu ir nedelsdama nutraukia bendradarbiavimą su tiekėjais ir subtiekėjais, jei paaiškėja, kad jie naudojasi vaikų iki 16 metų darbu. Taip pat Grupė nesinaudoja priverstiniu ar privalomuoju darbu.

Pagrindinės vertybės ir principai, aprašyti etikos kodekse ir kuriuos siekiame įgyvendinti, yra šie:

Pagarba žmogaus teisėms ir laisvėms;
Skaidrumas, sąžiningumas ir antikorupcija;
Interesų konfliktų vengimas;
Pagarba aplinkai ir visuomenei.

Šie principai ir vertybės yra mūsų gairės, kurios orientuoja mūsų veiklą ir lemia atsakomybės jausmą visuomenės ir aplinkos atžvilgiu. Mes įsipareigojame nuolat stiprinti šias vertybes ir jas skleisti tiek savo organizacijoje, tiek ir platesnėje visuomenėje.

Grupė skatina darbuotojų įvairovę ir atsižvelgdama į konkrečiam darbui nustatytus reikalavimus taiko vienodus atrankos kriterijus ir sąlygas priimant į darbą, sudaro vienodas darbo sąlygas ir garantijas darbo metu visiems asmenims, laikantis lyčių lygybės ir nediskriminavimo kitais pagrindais principų.

Grupės darbuotojų saugos ir sveikatos (DSS) politika

Politikoje aprašyti pagrindiniai darbuotojų saugos ir sveikatos principai ir Grupės įsipareigojimai DSS srityje. Politika yra neatskiriama Grupės strategijos dalis, kurios misija – suteikti darbuotojams saugias ir sveikatai palankias darbo sąlygas, šalinti pavojus ir mažinti darbuotojų saugos ir sveikatos rizikas bei įgyvendinti kontrolės priemones, siekiant išvengti traumų ir sužalojimų.

Grupės įmonės dirba vadovaujantis ISO 45001 darbuotojų saugos ir sveikatos vadybos sistemos standartu, kuris įgalina įmones valdyti rizikos veiksnius, operatyviai reaguoti į pokyčius, įtraukti darbuotojus į darbo aplinkos tobulinimą.

Lygių galimybių politika

Lygių galimybių politika yra orientuota į užtikrinimą, kad visi darbuotojai turėtų vienodas galimybes, nepriklausomai nuo jų lyties, rasės, tautybės, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, seksualinės orientacijos, lytinės tapatybės, negalios, etninės priklausomybės, religijos ar kitais teisės aktuose nustatytais pagrindais. Grupės įmonių politikoje aprašomas lygių galimybių užtikrinimas – kandidatų į darbo pozicijas atrankos procesuose, nustatant darbo užmokestį ir sudarant sąlygas karjerai, darbo sutarties vykdymo bei nutraukimo metu.

Ši politika siekia sukurti aplinką, kurioje kiekvienas darbuotojas būtų įvertintas pagal savo įgūdžius, talentus ir darbo rezultatus, o ne pagal asmens savybes, kurios neturi tiesioginio ryšio su darbu.

Darbuotojai ar kandidatai į laisvą darbo vietą, kurie mano, kad jų lygios galimybės pažeidžiamos ar jie yra diskriminuojami, turi teisę pateikti skundą. Šis skundas išnagrinėjamas ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo jo gavimo arba nedelsiant perduodamas nagrinėti Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai.

Grupė imasi priemonių, kad darbuotojas darbo vietoje nepatirtų jokios formos priekabiavimo ir diskriminuojamas, taip pat darbuotojas nebūtų persekiojamas ir būtų apsaugotas nuo priešiško elgesio ar neigiamų pasekmių, jeigu pateikia skundą dėl diskriminacijos ar dalyvauja byloje dėl diskriminacijos.

Smurto ir priekabiavimo prevencijos politika

Politika aprašo smurto ir priekabiavimo atpažinimo būdus, galimas jų formas, pranešimų teikimo ir nagrinėjimo tvarką, pranešusių ir nukentėjusių asmenų apsaugos priemones ir jiems teikiamą pagalbą, darbuotojų elgesio taisykles ir kitą prevenciją, susijusią su galimu smurtu ir priekabiavimu Grupės įmonėse.

Politikos tikslas numatyti ir įgyvendinti efektyvius ir veiksmingus veiksmus siekiant apsaugoti darbuotojus nuo smurto ir priekabiavimo rizikos. Ši politika apima įvairius aspektus, nuo švietimo ir informavimo iki atvejų registravimo ir nagrinėjimo tvarkos. Jos tikslas yra sukurti saugią ir pagarbią aplinką visiems darbuotojams ir užtikrinti, kad organizacija vadovautųsi aukščiausiais etikos ir saugumo standartais.

Politika taikoma visiems darbuotojams nepriklausomai nuo jų užimamų pareigų ar sudarytos darbo sutarties rūšies.

Su socialiniais aspektais susijusiose Grupės politikose šiuo metu nėra išvardintos konkrečios priemonės, kuriomis ištaisomas poveikis žmogaus teisėms ir galimybė jį ištaisyti. Grupė prisiima atsakomybę už identifikuotą poveikį žmogaus teisėms ir siekia jį ištaisyti, vadovaudamasi įstatymų nustatyta tvarka.

Tiekėjų elgesio kodeksas

2023 metais Grupė parengė ir pasitvirtino tiekėjų elgesio kodeksą, kuris aprašo vertybes, principus ir veiklos standartus, kurių mes tikimės iš savo tiekėjų. Šio kodekso tikslas yra skatinti sąžiningą, etišką ir tvarų verslo elgesį tarp tiekėjų, klientų ir kitų verslo partnerių.

Kodekse aprašomi pagrindiniai aspektai ir įsipareigojimai žmogaus teisių, darbuotojų saugos ir sveikatos, poveikio aplinkai ir atsakingo verslo srityse.

« Turinys

Su reikšmingais tvarumo klausimais susiję veiksmai ir ištekliai (MDR-A)

Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslai

Būdami vieni didžiausių popieriaus ir medienos pramonės įmonių grupių Baltijos šalyse, siekiame reikšmingai prisidėti prie Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslų (DVT). DVT apibrėžia pasaulinius prioritetus ir siekius iki 2030 metų. Jų misija yra tvarus žmonių ir planetos vystymasis. Mes nustatėme DVT, kuriuose galime prisidėti daugiausiai tiek mažindami neigiamą įtaką, tiek didindami teigiamą įtaką žmonijai ir planetai:

DVT	DVT uždavinys	Grupės veiksmai ir atsakomybės
	5.5	• Užtikrinti, kad visi darbuotojai ir pretendentai į vadovaujančias pozicijas turi vienodas galimybes. • Sekti ir atskleisti vadovaujančias pozicijas užimančių moterų procentą.
	8.4 8.5 8.8	• Biokuro dalies energijos derinyje didinimas (1 lygio ŠESD). • Atsinaujinančios pakuotės produkcijoje dalies didinimas. • Makulatūros surinkimo didinimas. • Darbų saugos ir sveikatos (DSS) iniciatyvos. • TRI rodiklio gerinimas (nelaimingų atsitikimų darbe mažinimas).
	9.4	• Nuotekų garintuvas (UAB "Grigeo Baltwood"). • Anaerobinis bioreaktorius (AB "Grigeo Klaipėda"). • Saulės elektrinės.
	12.2 12.4 12.5 12.6	• Mažinti atliekas, kurios yra nukreipiamos į šalinimą. • Makulatūros surinkimo didinimas. • Nuotekų mažinimas. • Atitiktis vandens suminės taršos rodiklio normatyvams. • Metinių tvarumo ataskaitų rengimas.
	13.2	• ŠESD intensyvumo mažinimas (1 lygio ŠESD ). • Biokuro dalies energijos derinyje didinimas (1 lygio ŠESD). • Saulės elektrinės.
	14.1 14.2	• Anaerobinis bioreaktorius (AB "Grigeo Klaipėda"). • Nuotekų garintuvas (UAB "Grigeo Baltwood"). • Jokio tiesioginio nuotekų patekimo į vandens telkinius.
	15.2	• Žaliavos kontrolė – užtikrinti, kad žaliava ir biokuras tiekiami iš tvariai valdomų miškų. • Tiekimo grandinės atsekamumas. • Energetinio efektyvumo didinimas.

« Turinys

Politikos ir veiksmų veiksmingumo stebėjimas pagal uždavinius (MDR-T)

Įsipareigojimai ir tikslai

Grupės verslo strategijoje yra įtraukti nefinansiniai tikslai ir tvarumo darbotvarkė, kurie yra neatsiejama mūsų bendros strategijos dalis.

Nuosekliai vertiname ir peržiūrime Grupės veiklą siekdami įsitikinti, kad koncentruojamės į kritinio reikšmingumo temas ir reikšmingus poveikius. Visi sprendimus priimantys asmenys aktyviai dalyvauja vertinant mūsų verslų pajėgumus, siekiant pagerinti Grupės veiklą. Šioje ataskaitoje išsamiai aprašomas mūsų suinteresuotųjų šalių ir reikšmingumo vertinimas. Tolimesni skyriai yra skirti detaliam mūsų naudojamų pagrindinių resursų, procesų ir galutinių poveikių atskleidimui. Remdamiesi šiais duomenimis ir savo patirtimi versle, galėjome prisiimti atitinkamus tvarumo įsipareigojimus:

	Įsipareigojimas	Kryptis/Uždaviniai
		Mažinti ŠESD intensyvumą
		Gamtai ir žmonėms draugiškų produktų savybių gerinimas
Aplinkosaugos		Gamtai draugiškesnių energijos šaltinių derinio pasirinkimas
	Gamtos tausojimas	Investicijos į energetinį efektyvumą
		Atsakingo rūšiavimo ir makulatūros surinkimo skatinimas
		Naudojamų cheminių junginių intensyvumo mažinimas
		Nuotekų kokybės gerinimas
		Į sąvartynus nukreipiamų atliekų kiekių mažinimas
		Atsakingas tiekimo grandinės valdymas
	Būti patikimu tiekėju ir partneriu	Pirminio plastiko naudojimo pakuotėms mažinimas
		Darbo vietos be nelaimingų atsitikimų užtikrinimas
Socialinė	Vykdyti prasmingą veiklą grįstą pasitikėjimu, šeimyniškumu ir	Tikslingas darbuotojų kompetencijų stiprinimas
		Nuoseklaus grįžtamojo ryšio siekimas
	bendradarbiavimu	Dialogo su vietos bendruomenėmis puoselėjimas
		Sveikesnio darbuotojų gyvenimo būdo skatinimas
Valdysenos		Nulinė tolerancija teisės aktų pažeidimams
	Ambicingai ir skaidriai veikti rinkoje, užtikrinant konkurencingą grąžą	Veiklos skaidrumo didinimas: tvarumo ataskaitų rengimas
		Stiprių ir plačiai priimtinų veiklos politikų taikymas
	Būti patikimu tiekėju ir partneriu	Tiekimo grandinės skaidrumas

Grupės ilgalaikiai tikslai yra nustatomi aukščiausių vadovų strateginių sesijų metu, naudojat X matricą (strategijos planavimo įrankį). Tikslai apima Grupės dabartinės strategijos laikotarpį iki 2026 metų. Grupė yra nusistačiusi konkrečius veiklos rodiklius (KPI) išsikeltiems įsipareigojimams, o tvarumo tikslai yra integruoti tarp kitų Grupės ilgalaikių strateginių tikslų. Tikslai yra deleguojami atskirų Grupės įmonių vadovams, kurie toliau juos deleguoja visiems darbuotojams nuo įmonių padalinių vadovų iki darbuotojų visuose lygiuose. Šiuo metu išsikelti tikslai neapima visos vertės grandinės, koncentruojamasi į Grupės įmonių veiklos ribas. Kiekvienais metais peržiūrime išsikeltus tikslus ir stebime bei atskleidžiame progresą.

Dabartiniai išsikelti tvarumo tikslai yra savanoriški, apima veiklą, vykdomą Baltijos regione. Makulatūros surinkimo ir rūšiavimo didinimo tikslas apima vykdomą atliekų surinkimo veiklą. Nuotekų mažinimo tikslas aktualus gamybinėms veikloms, kurių metu susidaro nuotekos: higieninio popieriaus, medžio plaušo plokščių ir perdirbto popieriaus gamybose. Kiti aplinkosaugos bei visi socialiniai ir valdysenos tikslai taikomi visai Grupės vykdomai veiklai.

2024 metais atlikus dvejopo reikšmingumo vertinimą ir gavus rezultatus įvertinta, kad ankstesnio laikotarpio tvarumo tikslai ir įsipareigojimai atitinka kritiško reikšmingumo temas.

2024 m. I pusmetį įsigyto naujo fabriko Lenkijoje rodiklių stebėsena buvo vykdoma nuo įsigijimo pradžios, tačiau į tikslų rodiklių stebėsena nebuvo įtraukta. Grupė planuoja 2025 m. naujo strateginio etapo metu peržiūrėti tvarumo tikslus, kartu ir rodiklius.

Mūsų išsikelti tikslai ir aprašytos politikos yra vienas kitą papildantys dokumentai, kuriais siekiame ne tik atitikti keliamus nacionalinius aplinkosauginius, socialinius ar valdysenos reikalavimus, bet ir siekti nuolatinio tobulėjimo.

Su reikšmingais tvarumo klausimais susiję rodikliai (MDR-M)

Grupė siektini ilgalaikiai tvarumo tikslai:

	Tikslas	Matavimo vienetas	Nr.	2021 baziniai metai	2024 m. tarpinis rezultatas	Pokytis	Tikslas 2026 m.
Aplinkosaugos tikslai	ŠESD intensyvumo mažinimas (1 lygio ŠESD emisijos)	kgCO2e/tonai produkcijos		114,1	115,2	+0,9%	-5,0%
	Energetinio efektyvumo didinimas	MWh/tonai produkcijos	2.	2,56	2,59	+1,4%	-3,0%
	Mažinti atliekas, kurios yra nukreipiamos į šalinimą	kg/tonai produkcijos		53,0	41,1	-22,5%	-9,0%
	Nuotekų mažinimas	m3 /tonai produkcijos		7,1	7,0	-2,0%	-17,0%
	Makulatūros surinkimo ir rūšiavimo didinimas	Tūkstančiais tonų	5.	53,0	85,5	+61,4%	+50,0%
Socialiniai tikslai	Mažinti nelaimingų atsitikimų darbe skaičių	TRI rodiklis (nelaimingų atsitikimų skaičius tenkantis 1 milijonui darbo valandų)	6.	17,1	18,2	+1,1	8,0
	Darbuotojų kaitos mažinimas	Darbuotojų, su kuriais nutraukti darbo santykiai, ir vidutinio darbuotojų skaičiaus santykis		30,8%	20,7%	-10,1pp	22,0%
	Darbuotojų išlaikymo rodiklis	Darbuotojų, dirbančių ilgiau negu 1 metus ir visų darbuotojų santykis		85,7%	89,3%	+5,5pp	91,0%
Valdysenos tikslai	Nustatėme 10 vidinių politikų, kurias atnaujinsime arba sukursime, siekdami didesnio suderinamumo su Grupės strategija, tvarumo reikalavimais bei šiuolaikinėmis praktikomis.	Politikų atnaujinimas atliekamas iki 2024 metų pabaigos.	9.	-	10	10	10

Progreso komentarai

1. 2024 metais stebimas 1 lygio emisijų intensyvumo padidėjimas.
1. Vykdydama investicijas į naują įrangą, Grupei iki 2024 m. pavyko gerinti energetinį efektyvumą 1,6%, tačiau 2024 m. stebimas energetinio efektyvumo sumažėjimas 1,4 %. Tai lėmė techninės problemos katilinės įrenginiuose kurių nepavyko pilnai pašalinti per kelis planinius sustojimus. Tai pasekmės dar 2023-iais įvykusių gedimų. 2025 m. numatytos lėšos atnaujinti įrangą, katilų naudingo laipsnio pagerinimui.
1. Nukreiptų šalinti atliekų kiekį produkcijos tonai pavyko sumažinti nuo 53,0 kg/tonai 2021 m. iki 41,1 kg/tonai 2024 m., tai 25,3% sumažėjimas. Šis pokytis įvyko dėka AB "Grigeo Klaipėda" pagerinto makulatūros tvarkymo įrenginių darbo bei žaliavų kontrolės proceso. Taip pat reikšmingai prisidėjo AB "Grigeo Klaipėda" biokuro katilinėje susidariusių pelenų tvaresnis panaudojimas, vietoj šalinimo sąvartyne, kompostuojama.
1. Nuotekų m³ /tonai produkcijos sumažėjo 2% (nuo 7,1 iki 7,0). Sumažinti pavyko dėl UAB "Grigeo Baltwood" investicijos į nuotekų garintuvą. Šiuo metu AB "Grigeo Klaipėda" bendradarbiauja su UAB "Klaipėdos vanduo", planuojamas reikšmingas rodiklio gerėjimas įgyvendinus anaerobinio bioreaktoriaus projektą.
1. Grupė 2024 m. surinko ir išrūšiavo 85,5 tūkstančių tonų makulatūros (2021 m. 53 tūkstančiai tonų). Tai yra 61% augimas. Tai lėmė nuoseklus darbas su esamais ir naujais partneriai ir užsitikrinant žaliavų kiekį Pabaltijo regione.
1. Nors 2024 metais skyrėme daug dėmesio ir lėšų, siekiant užtikrinti saugesnes darbo sąlygas, deja, nelaimingų atsitikimų skaičius vis tiek padidėjo. Išnagrinėjus įvykusius nelaimingus atsitikimus, pastebėta, kad pagrindinė priežastis yra darbuotojų atsainus požiūris į savo saugą ir nesilaikymas elementarių saugumo reikalavimų. Siekdami išspręsti šią problemą, planuojame stiprinti darbuotojų mokymus ir didinti jų sąmoningumą apie saugos svarbą, taip pat griežtinti kontrolės priemones darbo vietose.
1. Darbuotojų kaitos rodiklio (Nr. 7) mažėjimą bei išlaikymo rodiklio (Nr. 8) gerėjimą lėmė įvairių priemonių derinys. Vienas
1. svarbiausių faktorių yra konkurencingas atlygis bei nuolat peržiūrima atlygio sistema. Kitos svarbios priemonės – aktyvūs veiksmai siekiant gerinti kasmetinio darbuotojų įsitraukimo tyrimo rezultatus, darbuotojų kompetencijų ugdymas, jų įtraukimas į strateginius projektus bei kitos priemonės.
1. 2024 metais Grupė peržiūrėjo/atnaujino ar sukūrė ir patvirtino šias politikas:
2. Aplinkosaugos politika atnaujinta.
3. Tiekėjų elgesio kodeksas atnaujinta.
4. Integruotos vadybos sistemos atnaujinta.
5. Rizikų valdymo politika nauja.

Duomenų vienetų, kurių reikalaujama pagal kitus ES teisės aktus, sąrašas (IRO-2)

Atskleidimo reikalavimas ir susijęs duomenų vienetas	Nuoroda į TFIAR	Nuoroda į 3 ramstį	Nuoroda į Lyginamųjų indeksų reglamentą	Nuoroda į ES klimato teisės aktą	Puslapis
2 ETAS GOV-1 Lyčių pusiausvyra valdyboje 21 straipsnio d punktas	1 priedo 1 lentelės 13 rodiklis		Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2020/181627 II priedas		26
2 ETAS GOV-1 Nepriklausomų valdybos narių dalis procentais 21 straipsnio e punktas			Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2020/1816 II priedas		26
2 ETAS GOV-4 Pareiškimas dėl išsamaus patikrinimo 30 straipsnis	1 priedo 3 lentelės 10 rodiklis				26-27
2 ETAS SBM-1 Dalyvavimas veikloje, susijusioje su iškastiniu kuru 40 straipsnio d punkto i papunktis	1 priedo 1 lentelės 4 rodiklis	Reglamento (ES) Nr. 575/2013 449a straipsnis; Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2022/ 245328 1 lentelė: Kokybinė informacija apie aplinkosauginę riziką ir 2 lentelė: Kokybinė informacija apie socialinę riziką	Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2020/1816 II priedas		-
2 ETAS SBM-1 Dalyvavimas veikloje, susijusioje su cheminių medžiagų gamyba 40 straipsnio d punkto ii papunktis	1 priedo 2 lentelės 9 rodiklis		Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2020/1816 II priedas		-
2 ETAS SBM-1 Dalyvavimas veikloje, susijusioje su prieštaringai vertinamais ginklais 40 straipsnio d punkto iii papunktis	1 priedo 1 lentelės 14 rodiklis		Deleguotojo reglamento (ES) 2020/181829 12 straipsnio 1 dalis, Deleguotojo reglamento (ES) 2020/1816 II priedas		-
2 ETAS SBM-1 Dalyvavimas veikloje, susijusioje su tabako gamyba ir auginimu 40 straipsnio d punkto iv papunktis			Deleguotojo reglamento (ES) 2020/1818 12 straipsnio 1 dalis, Deleguotojo reglamento (ES) 2020/1816 II priedas		-
E1-1 ETAS Perėjimo prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos iki 2050 m. planas 14 straipsnis				Reglamento (ES) 2021/1119 2 straipsnio, 1 dalis	Nėra
E1-1 ETAS Įmonės, kurioms netaikomi su Paryžiaus susitarimu suderinti lyginamieji indeksai 16 straipsnio g punktas		449a straipsnis Reglamentas (ES) Nr. 575/2013; Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2022/ 2453 1 šablonas: Bankinė knyga. Galimos su klimato kaita susijusios pertvarkos rizikos rodikliai. Pozicijų kredito kokybė pagal sektorius, išmetamųjų teršalų kiekį ir likutinį terminą	Deleguotojo reglamento (ES) 2020/1818 12 straipsnio 1 dalies d–g punktai ir 12 straipsnio 2 dalis		-
E1-4 ETAS Išmetamo ŠESD kiekio mažinimo uždaviniai 34 straipsnis	1 priedo 2 lentelės 4 rodiklis	449a straipsnis Reglamentas (ES) Nr. 575/2013; Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2022/ 2453 3 šablonas: Bankinė knyga. Galimos su klimato kaita susijusios pertvarkos rizikos rodikliai. Suderinimo parametrai	Deleguotojo reglamento (ES) 2020/1818 6 straipsnis		51
E1-5 ETAS Iškastinių išteklių energijos suvartojimas, suskirstytas pagal šaltinius (tik didelį poveikį klimatui darantiems sektoriams) 38 straipsnis	1 priedo 1 lentelės 5 rodiklis ir 2 lentelės 5 rodiklis				52
E1-5 ETAS Energijos suvartojimas ir rūšių derinys 37 straipsnis	1 priedo 1 lentelės 5 rodiklis				52
E1-5 ETAS Su didelį poveikį klimatui darančių sektorių veikla susijęs energijos suvartojimo intensyvumas 40–43 straipsniai	1 priedo 1 lentelės 6 rodiklis				53
E1-6 ETAS Bendri 1, 2 ir 3 lygių ir visas išmestas ŠESD kiekis 44 straipsnis	1 priedo 1 lentelės 1 ir 2 rodikliai	449a straipsnis; Reglamentas (ES) Nr. 575/2013; Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2022/ 2453 1 šablonas: Bankinė knyga. Galimos su klimato kaita susijusios pertvarkos rizikos rodikliai. Pozicijų kredito kokybė pagal sektorius, išmetamųjų teršalų kiekį ir likutinį terminą	Deleguotojo reglamento (ES) 2020/1818 5 straipsnio 1 dalis, 6 straipsnis ir 8 straipsnio 1 dalis		53
E1-6 ETAS Viso išmesto ŠESD kiekio energijos suvartojimo intensyvumas 53–55 straipsniai	1 priedo 1 lentelės 3 rodiklis	Reglamento (ES) Nr. 575/2013 449a straipsnis; Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2022/ 2453 3 šablonas: Bankinė knyga. Galimos su klimato kaita susijusios pertvarkos rizikos rodikliai. Suderinimo parametrai	Deleguotojo reglamento (ES) 2020/1818 8 straipsnio 1 dalis		54
E1-7 ETAS ŠESD absorbavimas ir anglies dioksido kreditai 56 straipsnis				Reglamento (ES) 2021/1119 2 straipsnio, 1 dalis	-

Atskleidimo reikalavimas ir susijęs duomenų vienetas	Nuoroda į TFIAR	Nuoroda į 3 ramstį	Nuoroda į Lyginamųjų indeksų reglamentą	Puslapis
E1-9 ETAS Lyginamojo portfelio pozicija su klimatu susijusios fizinės rizikos atžvilgiu 66 straipsnis			Deleguotojo reglamento (ES) 2020/1818 II priedas, Deleguotojo reglamento (ES) 2020/1816 II priedas	Taikoma išimtis
E1-9 ETAS Piniginių sumų suskirstymas pagal ūmią ir lėtinę fizinę riziką, 66 straipsnio a punktas E1-9 ETAS Svarbaus turto, kuriam kyla reikšminga fizinė rizika, buvimo vietos nustatymas 66 straipsnio c punktas		Reglamento (ES) Nr. 575/2013 449a straipsnis; Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2022/ 2453 46 ir 47 straipsniai; 5 šablonas. Bankinė knyga. Galimos su klimato kaita susijusios fizinės rizikos rodikliai. Su fizine rizika susijusios pozicijos.		Taikoma išimtis
E1-9 ETAS Įmonės nekilnojamojo turto balansinės vertės suskirstymas pagal energijos vartojimo efektyvumo klases; 67 straipsnio c punktas		Reglamento (ES) Nr. 575/2013 449a straipsnis; Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2022/ 2453 34 straipsnis; 2 šablonas. Bankinė knyga. Galimos su klimato kaita susijusios pertvarkos rizikos rodikliai. Paskolos, užtikrintos nekilnojamuoju turtu. Užtikrinimo priemonės energijos vartojimo efektyvumas		Taikoma išimtis
E1-9 ETAS Portfelio pozicijos mastas su klimatu susijusių galimybių atžvilgiu 69 straipsnis			Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2020/1818 II priedas	Taikoma išimtis
E2-4 ETAS Kiekvieno į E-IPTR reglamento (Europos išleidžiamų ir perduodamų teršalų registro reglamento) II priedą įtraukto teršalo kiekis, išmestas į orą, vandenį ir dirvožemį, 28 straipsnis	1 priedo 1 lentelės 8 rodiklis, 1 priedo 2 lentelės 2 rodiklis, 1 priedo 2 lentelės 1 rodiklis, 1 priedo 2 lentelės 3 rodiklis			57
E3-1 ETAS Vandens ir jūrų ištekliai 9 straipsnis	1 priedo 2 lentelės 7 rodiklis			59
E3-1 ETAS Priimta politika 13 straipsnis	1 priedo 2 lentelės 8 rodiklis			-
E3-1 ETAS Tvarūs vandenynai ir jūros 14 straipsnis	1 priedo 2 lentelės 12 rodiklis			-
E3-4 ETAS Bendras apytakinio vandens ir pakartotinai panaudoto vandens kiekis 28 straipsnio c punktas	1 priedo 2 lentelės 6.2 rodiklis			-
E3-4 ETAS Bendras vandens suvartojimas (m3) pagal nuosavų operacijų grynąsias pajamas 29 straipsnis	1 priedo 2 lentelės 6,1 rodiklis			-
2 ETAS IRO 1 - E4 16 straipsnio a punkto i papunktis	1 priedo 1 lentelės 7 rodiklis			-
2 ETAS IRO 1 - E4 16 straipsnio b punktas	1 priedo 2 lentelės 10 rodiklis			-
2 ETAS IRO 1 - E4 16 straipsnio c punktas	1 priedo 2 lentelės 14 rodiklis			-
E4-2 ETAS Tvaraus žemės naudojimo ir (arba) žemės ūkio praktika ar politika 24 straipsnio b punktas	1 priedo 2 lentelės 11 rodiklis			-
E4-2 ETAS Tvaraus vandenynų ir (arba) jūrų naudojimo praktika ar politika 24 straipsnio c punktas	1 priedo 2 lentelės 12 rodiklis			-
E4-2 ETAS Politika, skirta miškų kirtimo klausimui spręsti 24 straipsnio d punktas	1 priedo 2 lentelės 15 rodiklis			-
E5-5 ETAS Neperdirbtos atliekos 37 straipsnio d punktas	1 priedo 2 lentelės 13 rodiklis			64
E5-5 ETAS Pavojingosios atliekos ir radioaktyviosios atliekos 39 straipsnis	1 priedo 1 lentelės 9 rodiklis			-
2 ETAS - SBM3 - S1 Su priverčiamuoju darbu susijusių incidentų rizika 14 straipsnio f punktas	I priedo 3 lentelės 13 rodiklis			-
2 ETAS - SBM3 - S1 Su vaikų darbu susijusių incidentų rizika 14 straipsnio g punktas	I priedo 3 lentelės 12 rodiklis			-
S1-1 ETAS Žmogaus teisių politikos įsipareigojimai 20 straipsnis	I priedo 3 lentelės 9 rodiklis ir 1 lentelės 11 rodiklis			34
S1-1 ETAS Išsamaus patikrinimo politika, taikytina į pagrindines Tarptautinės darbo organizacijos konvencijas Nr. 1–8 įtrauktiems aspektams 21 straipsnis			Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2020/1816 II priedas	Nėra
S1-1 ETAS Prekybos žmonėmis prevencijos procesai ir priemonės 22 straipsnis	I priedo 3 lentelės 11 rodiklis			-
S1-1 ETAS Nelaimingų atsitikimų darbe prevencijos politika arba valdymo sistema 23 straipsnis	I priedo 3 lentelės 1 rodiklis			35

Atskleidimo reikalavimas ir susijęs duomenų vienetas	Nuoroda į TFIAR	Nuoroda į Lyginamųjų indeksų reglamentą	Puslapis
S1-3 ETAS Skundų teikimo ir (arba) skundų nagrinėjimo mechanizmas 32 straipsnio c punktas	I priedo 3 lentelės 5 rodiklis		65
S1-14 ETAS Mirčių ir su darbu susijusių nelaimingų atsitikimų skaičius ir lygis 88 straipsnio b ir c punktai	I priedo 3 lentelės 2 rodiklis	Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2020/1816 II priedas	71
S1-14 ETAS Dėl sužalojimų, nelaimingų atsitikimų, žūčių ar ligų prarastų darbo dienų skaičius 88 straipsnio e punktas	I priedo 3 lentelės 3 rodiklis		71
S1-16 ETAS Nekoreguotas moterų ir vyrų darbo užmokesčio skirtumas 97 straipsnio a punktas	I priedo 1 lentelės 12 rodiklis	Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2020/1816 II priedas	72
S1-16 ETAS Per didelis vykdomojo direktoriaus darbo užmokesčio koeficientas 97 straipsnio b punktas	I priedo 3 lentelės 8 rodiklis		23
S1-17 ETAS Diskriminacijos atvejai 103 straipsnio a punktas	I priedo 3 lentelės 7 rodiklis		73
S1-17 ETAS JT verslo ir žmogaus teisių pagrindinių principų ir EBPO rekomendacijų nesilaikymas 104 straipsnio a punktas	I priedo 1 lentelės 10 rodiklis ir 3 lentelės 14 rodiklis	Deleguotojo reglamento (ES) 2020/1816 II priedas, Deleguotojo reglamento (ES) 2020/1818 12 straipsnio 1 dalis	-
2 ETAS - SBM3 - S2 Didelė vaikų darbo arba priverčiamojo darbo rizika vertės grandinėje 11 straipsnio b punktas	I priedo 3 lentelės 12 ir 13 rodikliai		-
S2-1 ETAS Žmogaus teisių politikos įsipareigojimai 17 straipsnis	I priedo 3 lentelės 9 rodiklis ir 1 lentelės 11 rodiklis		-
S2-1 ETAS Su vertės grandinės darbuotojais susijusi politika 18 straipsnis	1 priedo 3 lentelės 11 ir 4 rodikliai		-
S2-1 ETAS JT verslo ir žmogaus teisių pagrindinių principų ir EBPO rekomendacijų nesilaikymas 19 straipsnis	1 priedo 1 lentelės 10 rodiklis	Deleguotojo reglamento (ES) 2020/1816 II priedas, Deleguotojo reglamento (ES) 2020/1818 12 straipsnio 1 dalis	-
S2-1 ETAS Išsamaus patikrinimo politika, taikytina į pagrindines Tarptautinės darbo organizacijos konvencijas Nr. 1–8 įtrauktiems aspektams 19 straipsnis		Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2020/1816 II priedas	-
S2-4 ETAS Problemos ir incidentai žmogaus teisių srityje, susiję su vertės grandinės pradine ir galutine grandimis 36 straipsnis	1 priedo 3 lentelės 14 rodiklis		-
S3-1 ETAS Žmogaus teisių politikos įsipareigojimai 16 straipsnis	1 priedo 3 lentelės 9 rodiklis ir 1 lentelės 11 rodiklis		-
S3-1 ETAS JT verslo ir žmogaus teisių pagrindinių principų, TDO principų ir EBPO rekomendacijų nesilaikymas 17 straipsnis	1 priedo 1 lentelės 10 rodiklis	Deleguotojo reglamento (ES) 2020/1816 II priedas, Deleguotojo reglamento (ES) 2020/1818 12 straipsnio 1 dalis	-
S3-4 ETAS Problemos ir incidentai žmogaus teisių srityje 36 straipsnis	1 priedo 3 lentelės 14 rodiklis		-
S4-1 ETAS Su vartotojais ir galutiniais naudotojais susijusi politika 16 straipsnis	I priedo 3 lentelės 9 rodiklis ir 1 lentelės 11 rodiklis		-
S4-1 ETAS JT verslo ir žmogaus teisių pagrindinių principų ir EBPO rekomendacijų nesilaikymas 17 straipsnis	1 priedo 1 lentelės 10 rodiklis	Deleguotojo reglamento (ES) 2020/1816 II priedas, Deleguotojo reglamento (ES) 2020/1818 12 straipsnio 1 dalis	-
S4-4 ETAS Problemos ir incidentai žmogaus teisių srityje 35 straipsnis	1 priedo 3 lentelės 14 rodiklis		-
G1-1 ETAS Jungtinių Tautų konvencija prieš korupciją 10 straipsnio b punktas	1 priedo 3 lentelės 15 rodiklis		-
G1-1 ETAS Pranešėjų apsauga 10 straipsnio d punktas	1 priedo 3 lentelės 6 rodiklis		77
G1-4 ETAS Baudos už kovos su korupcija ir kovos su kyšininkavimu įstatymų pažeidimus 24 straipsnio a punktas	1 priedo 3 lentelės 17 rodiklis	Deleguotojo reglamento (ES) 2020/1816 II priedas	78
G1-4 ETAS Kovos su korupcija ir kovos su kyšininkavimu standartai 24 straipsnio b punktas	1 priedo 3 lentelės 16 rodiklis		77-78

7.2. Aplinkosauginė informacija

Informacijos atskleidimas pagal Reglamento (ES) 2020/852 (Taksonomijos reglamento) 8 straipsnį

Nuo 2022 m. sausio 1 d. įsigaliojo Europos Sąjungos (toliau – ES) taksonomijos atskleidimo reikalavimai. Taksonomija yra ES taikoma klasifikavimo sistema, kuri suteikia įmonėms ir investuotojams galimybę kalbėtis ta pačia kalba nustatant, kokia ekonominė veikla gali būti laikoma tvaria aplinkos atžvilgiu. Ši iniciatyva yra dalis ES pastangų prisidėti prie tvaraus ekonomikos augimo, įgyvendinant Europos žaliąjį kursą (angl. European Green Deal) ir kitus tvarumą skatinančius tikslus.

ES taksonomija numato šiuos aplinkosaugos tikslus:

klimato kaitos švelninimas;
prisitaikymas prie klimato kaitos;
tausus vandens ir jūrų išteklių naudojimas ir apsauga;
perėjimas prie žiedinės ekonomikos;
taršos prevencija ir kontrolė;
biologinės įvairovės ir ekosistemų apsauga ir atkūrimas.

Iki 2023 m. lapkričio mėnesio taksonomija buvo patvirtinta tik dvejoms iš šešių aplinkosaugos tikslų – klimato kaitos švelninimas ir prisitaikymas prie klimato kaitos. 2023 m. lapkričio mėnesį ES paskelbė kriterijus ekonominėms veikloms, kurios reikšmingai prisideda prie likusių keturių aplinkosaugos tikslų. Taip pat buvo papildytas ir Deleguotasis aktas klimato srityje bei įtrauktos papildomos veiklos – gamybos ir transporto sektoriuose. Šie papildymai pradedami taikyti nuo 2024 metų sausio mėnesio.

Taksonominė ekonominė veikla – tai veikla, kurią ES Taksonomijos reglamentas numato kaip svariai prisidedančią prie vieno iš šešių aplinkosaugos tikslų. Pats veiklų suskirstymas į taksonomines ir netaksonomines veiklas nepasako nieko apie veiklos tvarumą ar netvarumą.

Kriterijus atitinkanti taksonominė ekonominė veikla – tai taksonominė ekonominė veikla, kuri laikoma tvaria aplinkos atžvilgiu. Tokia veikla turi atitikti šiuos kriterijus:

svariai prisidėti prie vieno ar daugiau iš numatytų aplinkosaugos tikslų;
nedaryti reikšmingos žalos nė vienam iš numatytų aplinkosaugos tikslų;
būti vykdoma laikantis nustatytų būtiniausių apsaugos priemonių, kaip numato Taksonomijos Reglamentas;
atitikti techninės analizės kriterijus, kuriuos nustato Europos Komisija.

Pagrindinių veiklos rezultatų rodikliai (PVRR) – apyvartos, kapitalo išlaidų (CapEx) ir veiklos išlaidų (OpEx) dalys, susijusios su kriterijus atitinkančia taksonomine ekonomine veikla, kurie apskaičiuoti ir pateikti atskirose lentelėse žemiau, pagal Taksonomijos reikalavimus. Visi PVRR susiję su taksonomija yra įvertinti ir apskaičiuoti taip kad būtų išvengta dvigubo skaičiavimo. Tuo atveju kai prisidedama prie kelių tikslų PVRR įtraukiama tik vieną kartą. Kapitalo išlaidų dalies didžiausias mažėjimas lyginant su ankstesniais metais stebimas esamų pastatų atnaujinimo veikloje. Didžiausias išaugimas kapitalo išlaidų dalyje yra stebimas elektros energijos gamyba naudojant fotovoltinę saulės energijos technologijos veikloje, nes buvo įgyvendintas saulės elektrinių projektas. Apyvartos ir operacinių karštų dalyse didelių pasikeitimų nebuvo.

Grupė siekia prisidėti prie Europos žaliojo kurso, todėl planuodama ir atlikdama investicijas Grupė atsižvelgia į nuolat atnaujinamą ES Taksonomijos reglamentą, taip siekdama, jog kuo daugiau Grupės veiklos ateityje būtų priskiriama kriterijus atitinkančiai taksonominei ekonominei veiklai. 2024 metais buvo įgyvendintas elektros energijos gamybos naudojant saulės elektrinių projektas, kuris yra suderintas su taksonomija. Stebimos galimybės ir tikimasi ateityje suderinti šilumos gamybą iš bioenergijos su taksonomijos reikalavimais. Taip pat 2025 m. planuojamas paleisti anaerobinio nuotekų dumblo skaidymo (Anaerobinį bioreaktorių) kuris taip pat tikimasi bus suderintas su taksonomijos reikalavimais.

Tūkstančiais eurų, jei nenurodyta kitaip

Grupės pagrindinės veiklos kol kas nėra įtrauktos į Taksonomijos Reglamentą. Tačiau Grupė savo veiklose nustatė antrines veiklas, kurios yra priskiriamos taksonominėms ekonominėms veikloms:

Nr.	Veikla	Techninės analizės kriterijus	Vertinimo aprašymas
1.	Elektros energijos gamyba naudojant fotovoltinę saulės energijos technologiją	• Svariai prisideda prie klimato kaitos švelninimo (pagal Komisijos Deleguotojo Reglamento (ES) 2021/2139 I priedo 4.1. punktą). • Svariai prisideda prisitaikant prie klimato kaitos (pagal Komisijos Deleguotojo Reglamento (ES) 2021/2139 II priedo 4.1. punktą).	Įvertinus šios veiklos techninės analizės kriterijus buvo nustatyta kad veikla atitinka klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie klimato kaitos techninės analizės kriterijus, nedaro reikšmingos žalos kitiems aplinkosaugos tikslams ir atitinka būtiniausias apsaugos priemones.
2.	Šilumos arba vėsumos gamyba iš bioenergijos	• Svariai prisideda prie klimato kaitos švelninimo (pagal Komisijos Deleguotojo Reglamento (ES) 2021/2139 I priedo 4.24. punktą). • Svariai prisideda prisitaikant prie klimato kaitos (pagal Komisijos Deleguotojo Reglamento (ES) 2021/2139 II priedo 4.24. punktą).	Įvertinus techninės analizės kriterijus buvo nustatyta kad veikla neatitinka klimato kaitos švelninimo techninės analizės kriterijų, nes neatitinka Direktyvos (ES) 2015/2193 II priedo 2 dalyje nustatytas išmetamųjų teršalų ribinės vertės (šie reikalavimai nacionaliniu lygmeniu įsigalios tik nuo 2025 metų).
3.	Vandens surinkimo, valymo ir tiekimo sistemų statyba, išplėtimas ir eksploatavimas	• Svariai prisideda prie klimato kaitos švelninimo (pagal Komisijos Deleguotojo Reglamento (ES) 2021/2139 I priedo 5.1. punktą). • Svariai prisideda prisitaikant prie klimato kaitos (pagal Komisijos Deleguotojo Reglamento (ES) 2021/2139 II priedo 5.1. punktą).	Įvertinus techninės analizės kriterijus buvo nustatyta, kad ši veikla neatitinka klimato kaitos švelninimo techninės analizės kriterijų, nes vidutinis gavybai ir valymui suvartojamos energijos kiekis yra didesnis nei 0,5 kWh vienam pagaminto tiekiamo vandens kubiniam metrui.
4.	Nepavojingų atliekų surinkimas ir vežimas atskiromis frakcijomis	• Svariai prisideda prie klimato kaitos švelninimo (pagal Komisijos Deleguotojo Reglamento (ES) 2021/2139 I priedo 5.5. punktą). • Svariai prisideda prisitaikant prie klimato kaitos (pagal Komisijos Deleguotojo Reglamento (ES) 2021/2139 II priedo 5.5. punktą).	Įvertinus techninės analizės kriterijus buvo nustatyta kad ši veikla neatitinka klimato kaitos švelninimo techninės analizės kriterijų, nes ne visos surenkamos atliekos yra tinkamos pakartotiniam naudojimui ar perdirbimui. Nors ir maža, bet dalis atliekų yra atiduodamos deginimui ar šalinimui sąvartynuose.
5.	Transportas motociklais, lengvaisiais automobiliais ir lengvosiomis komercinėmis transporto priemonėmis	• Svariai prisideda prie klimato kaitos švelninimo (pagal Komisijos Deleguotojo Reglamento (ES) 2021/2139 I priedo 6.5. punktą). • Svariai prisideda prisitaikant prie klimato kaitos (pagal Komisijos Deleguotojo Reglamento (ES) 2021/2139 II priedo 6.5. punktą).	Įvertinus techninės analizės kriterijus buvo nustatyta kad ši veikla neatitinka klimato kaitos švelninimo techninės analizės kriterijų, nes savitasis išmetamas CO2 kiekis (apibrėžtas Reglamento (ES) 2019/631 3 straipsnio 1 dalies h punkte), yra didesnis nei 50 g CO2/km.
6.	Esamų pastatų atnaujinimas	• Svariai prisideda prie klimato kaitos švelninimo (pagal Komisijos Deleguotojo Reglamento (ES) 2021/2139 I priedo 7.2. punktą). • Svariai prisideda prisitaikant prie klimato kaitos (pagal Komisijos Deleguotojo Reglamento (ES) 2021/2139 II priedo 7.2. punktą). • Svariai prisideda prie perėjimo prie žiedinės ekonomikos (pagal Komisijos Deleguotojo Reglamento (ES) 2023/2486 II priedo 3.2).	Įvertinus techninės analizės kriterijus buvo nustatyta kad ši veikla neatitinka klimato kaitos švelninimo techninės analizės kriterijų, nes atnaujinti pastatai neturi A ar aukštesnės klasės energetinio efektyvumo sertifikatų, nes atnaujinat kultūrinio paveldo pastatus daromos minimalios renovacijos, išlaikant kultūrinę vertę ir ne visada pasiekiant aukštesnės klasės energetinį efektyvumą. Taip pat veikla neatitinka perėjimo prie žiedinės ekonomikos techninės analizės kriterijų, nes pastatų renovacijos darbų būvio ciklo globalinio atšilimo potencialas nebuvo apskaičiuotas kiekvienam gyvavimo ciklo etapui nuo pastato renovacijos pradžios
7.	Pastatų įsigijimas ir nuosavybė	• Svariai prisideda prie klimato kaitos švelninimo (pagal Komisijos Deleguotojo Reglamento (ES) 2021/2139 I priedo 7.7. punktą) • Svariai prisideda prisitaikant prie klimato kaitos (pagal Komisijos Deleguotojo Reglamento (ES) 2021/2139 II priedo 7.7. punktą).	Įvertinus techninės analizės kriterijus buvo nustatyta kad ši veikla neatitinka klimato kaitos švelninimo techninės analizės kriterijų, nes pastatai neturi A ar aukštesnės klasės energetinio efektyvumo sertifikatų.
8.	Nepavojingų ir pavojingų atliekų surinkimas ir vežimas	• Svariai prisideda prie perėjimo prie žiedinės ekonomikos (pagal Komisijos Deleguotojo Reglamento (ES) 2023/2486 II priedo 2.3).	Įvertinus techninės analizės kriterijus buvo nustatyta kad ši veikla neatitinka klimato kaitos švelninimo techninės analizės kriterijų, nes ne visos surenkamos atliekos yra tinkamos pakartotiniam naudojimui ar perdirbimui. Nors ir maža, bet dalis atliekų yra atiduodamos deginimui ar šalinimui sąvartynuose.

Apyvartos procentinė dalis, gaunama už produktus ar paslaugas, susijusius su kriterijus atitinkančia taksonomine ekonomine veikla:

2024 finansiniai metai		2024 m.					Svaraus prisidėjimo kriterijai					Reikšmingos žalos nedarymo kriterijai
Ekonominė veikla (1)	Kodai (a) (2)	Ap yv art a ( 3)	Ap da yv lis art , 2 02 os 4 pr me oc tai en (4) tin ė	šv Kli eln ma ini to ma ka s ( ito 5) s	Pr kli isi ma tai to ky ka ma ito s p s ( rie 6)	Va nd uo (7)	Ta rša (8 )	Žie din ė e ko no mi ka (9 )	Bio log inė įv air ov ė ( 10 )	šv Kli eln ma ini to ma ka s ( ito 11 s )	kli Pr ma isi tai to ky ka ma ito s p s ( 12 rie )	Va nd en s i (13 r jū ) rų išt ek lia i	Ta rša (1 4)	Žie din ė e ko no mi ka (1 5)	Bio log inė įv air ov ė ( 16 )	Bū tin pr iau iem sio on s a ės ps (1 au 7) go s	Kriterijus atitinkančios taksonominės veiklos (A.1.) arba taksonominės veiklos (A.2.) apyvartos procentinė dalis 2023 m. (18)	Kategorija (sąlygas sudaranti veikla) (19)	Kategorija (perėjimo veikla) (20)
		Tūkst. EUR	%	T;N; NTA (b)	T;N; NTA (b)	T;N; NTA (b)	T;N; NTA (b)	T;N; NTA (b)	T;N; NTA (b) T/N		T/N	T/N	T/N	T/N	T/N	T/N	%	S	P
A. TAKSONOMINĖ VEIKLA
A.1. Aplinkos atžvilgiu tvari veikla (kriterijus atitinkanti taksonominė veikla)
Elektros energijos gamyba naudojant fotovoltinę saulės energijos technologiją	KKŠ 4.1 / PPKK 4.1	-	-	T	N	NTA	NTA	NTA	NTA	T	T	T	T	T	T	T	-	-	-
Aplinkos atžvilgiu tvarios veiklos (kriterijus atitinkančios taksonominės veiklos) apyvarta (A.1)			-	-	-	-	-	-	-	T	T	T	T	T	T	T	-	-	-
Iš jos: sąlygas sudaranti veikla	-	-	-	-	-	-	T	T	T	T	T	T	T	-	-	-
	Iš jos: perėjimo veikla	-	-	-	-	-	-	-	-	-	-	-	-	-	-	-	-	-	-
A.2 Taksonominė, bet aplinkos atžvilgiu netvari veikla (kriterijų neatitinkanti taksonominė veikla)
				TA; NTA(c)	TA; NTA(c)	TA; NTA(c)	TA; NTA(c)	TA; NTA(c)	TA; NTA(c)
Šilumos gamyba iš biomasės	KKŠ 4.24 / PKK 4.24	1 022	0,5%	TA	TA	NTA	NTA	NTA	NTA	-	-	-	-	-	-	-	0,6%	-	-
Vandens surinkimo, valymo ir tiekimo sistemų statyba, plėtra ir eksploatavimas	KKŠ 5.1 / PKK 5.1	-	-	TA	TA	NTA	NTA	NTA	NTA	-	-	-	-	-	-	-	-	-	-
Nepavojingų atliekų surinkimas ir vežimas atskiromis frakcijomis	KKŠ 5.5 / PKK 5.5 / ŽE 2.3	831	0,4%	TA	TA	NTA	NTA	TA	NTA	-	-	-	-	-	-	-	0,4%	-	-
Transportas motociklais, lengvaisiais automobiliais ir lengvosiomis komercinėmis transporto priemonėmis	KKŠ 6.5 / PKK 6.5	-	-	TA	TA	NTA	NTA	NTA	NTA	-	-	-	-	-	-	-	-	-	-
Esamų pastatų atnaujinimas	KKŠ 7.2 / PKK 7.2 / ŽE 3.2	-	-	TA	TA	NTA	NTA	TA	NTA	-	-	-	-	-	-	-	-	-	-
Pastatų įsigijimas ir nuosavybė	KKŠ 7.7 / PKK 7.7	801	0,4%	TA	TA	NTA	NTA	NTA	NTA	-	-	-	-	-	-	-	-	-	-
Taksonominės, bet aplinkos atžvilgiu netvarios veiklos (kriterijų neatitinkančios taksonominės veiklos) apyvarta (A.2)		2 654	1,2%	1,2%	-	-	-	-	-	-	-	-	-	-	-	-	1,4%	-	-
A. Taksonominės veiklos apyvarta (A.1+A.2)		2 654	1,2%	1,2%	-	-	-	-	-	-	-	-	-	-	-	-	1,4%	-	-
B. NETAKSONOMINĖ VEIKLA
Netaksonominės veiklos apyvarta			210 338 98,8%

IŠ VISO 212 992 100%

(a) klimato kaitos švelninimas (KKŠ), prisitaikymas prie klimato kaitos (PKK), vandens ir jūrų ištekliai (VND), žiedinė ekonomika (ŽE), taršos prevencija ir kontrolė (TPK), biologinė įvairovė ir ekosistemos (BIO).

(b) T – taip (kriterijus atitinkanti taksonominė veikla, kuria siekiama atitinkamo aplinkos tikslo); N – ne (kriterijų neatitinkanti taksonominė veikla, kuria siekiama atitinkamo aplinkos tikslo); NTA – atitinkamo tikslo atžvilgiu netaksonominė veikla;

Kapitalo išlaidų procentinė dalis, gaunama už produktus ar paslaugas, susijusius su kriterijus atitinkančia taksonomine ekonomine veikla:

2024 finansiniai metai		2024 m.					Svaraus prisidėjimo kriterijai						Reikšmingos žalos nedarymo kriterijai
Ekonominė veikla (1)	Kodai (a) (2)	Ka pit alo išl aid os (3 )	pro ce Ka nti pit me nė alo tai da iš (4) lis lai , 2 dų 02 4	šv Kli eln ma ini to ma ka s ( ito 5) s	Pr isi tai ky ka ma ito s p s ( rie 6) kl im ato	Va nd uo (7 )	Ta rša (8 )	Žie din ė e ko no mi ka (9 )	Bio log inė įv air ov ė ( 10 )	šv Kli eln ma ini to ma ka s ( ito 11 s )	Pr isi tai ky ka ma ito s p s ( 12 rie ) kl im ato	Va nd en s i (13 r jū ) rų išt ek lia i	Ta rša (1 4)	Žie din ė e ko no mi ka (1 5)	Bio log inė įv air ov ė ( 16 )	Bū tin pr iau iem sio on s a ės ps (1 au 7) go s	Kriterijus atitinkančios taksonominės veiklos (A.1.) arba taksonominės veiklos (A.2.) kapitalo išlaidų procentinė dalis, 2023 m. (18)	Kategorija (sąlygas sudaranti veikla) (19)	Kategorija (perėjimo veikla) (20)
		Tūkst. EUR	%	T;N; NTA (b)	T;N; NTA (b)	T;N; NTA (b)	T;N; NTA (b)	T;N; NTA (b)	T;N; NTA (b) T/N		T/N	T/N	T/N	T/N	T/N	T/N	%	S	P
A. TAKSONOMINĖ VEIKLA
A.1. Aplinkos atžvilgiu tvari veikla (kriterijus atitinkanti taksonominė veikla)
Elektros energijos gamyba naudojant fotovoltinę saulės energijos technologiją	KKŠ 4.1 / PKK 4.1	2 563	6,0%	T	N	NTA	NTA	NTA	NTA	T	T	T	T	T	T	T	1,0%	-	-
Aplinkos atžvilgiu tvarios veiklos (kriterijus atitinkančius taksonominės veiklos) kapitalo išlaidos (A.1)		2 563	6,0%	6,0%	-	-	-	-	-	T	T	T	T	T	T	T	1,0%	-	-
Iš jų: sąlygas sudaranti veikla - -					-	-	-	-	-	T	T	T	T	T	T	T	-	-	-
Iš jų: perėjimo veikla - -					-	-	-	-	-	-	-	-	-	-	-	-	-	-	-
A.2 Taksonominė, bet aplinkos atžvilgiu netvari veikla (kriterijų neatitinkanti taksonominė veikla)
				TA; NTA(c)	TA; NTA(c)	TA; NTA(c)	TA; NTA(c)	TA; NTA(c)	TA; NTA(c)	-	-	-	-	-	-	-
Šilumos gamyba iš biomasės	KKŠ 4.24 / PKK 4.24	1 238	2,9%	TA	TA	NTA	NTA	NTA	NTA	-	-	-	-	-	-	-	4,3%	-	-
Vandens surinkimo, valymo ir tiekimo sistemų statyba, plėtra ir eksploatavimas	KKŠ 5.1 / PKK 5.1	135	0,3%	TA	TA	NTA	NTA	NTA	NTA	-	-	-	-	-	-	-	2,9%	-	-
Nepavojingų atliekų surinkimas ir vežimas atskiromis frakcijomis	KKŠ 5.5 / PKK 5.5 / ŽE 2.3	130	0,3%	TA	TA	NTA	NTA	TA	NTA	-	-	-	-	-	-	-	-	-	-
Transportas motociklais, lengvaisiais automobiliais ir lengvosiomis komercinėmis transporto priemonėmis	KKŠ 6.5 / PKK 6.5	305	0,7%	TA	TA	NTA	NTA	NTA	NTA	-	-	-	-	-	-	-	2,0%	-	-
Esamų pastatų atnaujinimas	KKŠ 7.2 / PKK 7.2 / ŽE 3.2	5 505	12,8%	TA	TA	NTA	NTA	TA	NTA	-	-	-	-	-	-	-	23,4%	-	-
Pastatų įsigijimas ir nuosavybė	KKŠ 7.7 / PKK 7.7	-	-	TA	TA	NTA	NTA	NTA	NTA	-	-	-	-	-	-	-	-	-	-
Taksonominės, bet aplinkos atžvilgiu netvarios veiklos (kriterijų neatitinkančios taksonominės veiklos) kapitalo išlaidos (A.2)		7 314	17,0%	17,0%	-	-	-	-	-	-	-	-	-	-	-	-	32,6%	-	-
A. Taksonominės veiklos kapitalo išlaidos (A.1+A.2)		9 876	23,0%	23,0%	-	-	-	-	-	-	-	-	-	-	-	-	33,6%	-	-
B. NETAKSONOMINĖ VEIKLA
Netaksonominės veiklos išlaidos		33 149	77,0%
IŠ VISO		43 025	100%

Veiklos išlaidų procentinė dalis, gaunama už produktus ar paslaugas, susijusius su kriterijus atitinkančia taksonomine ekonomine veikla:

2024 finansiniai metai		2024 m.					Svaraus prisidėjimo kriterijai						Reikšmingos žalos nedarymo kriterijai
Ekonominė veikla (1)	Kodai (a) (2)	Ve ikl os iš lai do s ( 3) Tūkst.	Ve ikl da os lis iš , 2 lai 02 dų 4 me pro tai ce (4) nti nė	šv Kli eln ma ini to ma ka s ( ito 5) s T;N;	Pr isi tai ky ka ma ito s p s ( rie 6) kl im ato T;N;	Va nd en s i r jū rų išt ek lia i (7 ) T;N;	Ta rša (8 ) T;N;	Žie din ė e ko no mi ka (9 ) T;N;	Bio log inė įv air ov ė ( 10 ) T;N;	šv Kli eln ma ini to ma ka s ( ito 11 s )	Pr isi tai ky ka ma ito s p s ( 12 rie ) kl im ato	Va nd en s i (13 r jū ) rų išt ek lia i	Ta rša (1 4)	Žie din ė e ko no mi ka (1 5)	Bio log inė įv air ov ė ( 16 )	Bū tin pr iau iem sio on s a ės ps (1 au 7) go s	Kriterijus atitinkančios taksonominės veiklos (A.1.) arba taksonominės veiklos (A.2.) išlaidų procentinė dalis, 2023 m. (18)	Kategorija (sąlygas sudaranti veikla) (19)	Kategorija (perėjimo veikla) (20)
		EUR	%	NTA (b)	NTA (b)	NTA (b)	NTA (b)	NTA (b)	NTA (b) T/N		T/N	T/N	T/N	T/N	T/N	T/N	%	S	P
A. TAKSONOMINĖ VEIKLA
A.1. Aplinkos atžvilgiu tvari veikla (kriterijus atitinkanti taksonominė veikla)
Elektros energijos gamyba naudojant fotovoltinę saulės energijos technologiją	KKŠ 4.1 / PKK 4.1	-	-	T	T	NTA	NTA	NTA	NTA	T	T	T	T	T	T	T	-	-	-
Aplinkos atžvilgiu tvarios veiklos (kriterijus atitinkančios taksonominės veiklos) išlaidos (A.1)			-	-	-	-	-	-	-	T	T	T	T	T	T	T	-	-	-
Iš jų: sąlygas sudaranti veikla	-	-	-	-	-	-	-	T	T	T	T	T	T	T	-	-	-
Iš jų: perėjimo veikla - -					-	-	-	-	-	-	-	-	-	-	-	-	-	-	-
A.2 Taksonominė, bet aplinkos atžvilgiu netvari veikla (kriterijų neatitinkanti taksonominė veikla)
				TA; NTA(c)	TA; NTA(c)	TA; NTA(c)	TA; NTA(c)	TA; NTA(c)	TA; NTA(c)
Šilumos gamyba iš biomasės	KKŠ 4.24 / PKK 4.24	229	6,6%	TA	TA	NTA	NTA	NTA	NTA	-	-	-	-	-	-	-	8,9%	-	-
Vandens surinkimo, valymo ir tiekimo sistemų statyba, plėtra ir eksploatavimas	KKŠ 5.1 / PKK 5.1	43	1,2%	TA	TA	NTA	NTA	NTA	NTA	-	-	-	-	-	-	-	0,5%	-	-
Nepavojingų atliekų surinkimas ir vežimas atskiromis frakcijomis	KKŠ 5.5 / PKK 5.5 / ŽE 2.3	324	9,3%	TA	TA	NTA	NTA	TA	NTA	-	-	-	-	-	-	-	8,9%	-	-
Transportas motociklais, lengvaisiais automobiliais ir lengvosiomis komercinėmis transporto priemonėmis	KKŠ 6.5 / PKK 6.5	162	4,6%	TA	TA	NTA	NTA	NTA	NTA	-	-	-	-	-	-	-	3,9%	-	-
Esamų pastatų atnaujinimas	KKŠ 7.2 / PKK 7.2 / ŽE 3.2	100	2,9%	TA	TA	NTA	NTA	TA	NTA	-	-	-	-	-	-	-	4,1%	-	-
Pastatų įsigijimas ir nuosavybė	KKŠ 7.7 / PKK 7.7	-	-	TA	TA	NTA	NTA	NTA	NTA	-	-	-	-	-	-	-	-	-	-
Taksonominės, bet aplinkos atžvilgiu netvarios veiklos (kriterijų neatitinkančios taksonominės veiklos) išlaidos (A.2)		859	24,6%	24,6%	-	-	-	-	-	-	-	-	-	-	-	-	26,3%	-	-
A. Taksonominės veiklos išlaidos (A.1+A.2)		859	24,6%	24,6%	-	-	-	-	-	-	-	-	-	-	-	-	26,3%	-	-
B. NETAKSONOMINĖ VEIKLA
Netaksonominės veiklos išlaidos		2 637	75,4%
IŠ VISO		3 496	100%

Su branduoline energetika ir iškastinėmis dujomis susijusios veiklos atskleidimo pagal Taksonomiją lentelės, kaip nurodyta Papildomame deleguotajame klimato akte

1 šablonas. Su branduoline energetika ir iškastinėmis dujomis susijusi veikla

Eilutė	Su branduoline energetika susijusi veikla
1.	Įmonė vykdo inovatyvių elektros energijos gamybos įrenginių, kuriuose energija gaminama taikant branduolinius procesus, kuriems vykstant per branduolinio kuro ciklą susidaro kuo mažesnis atliekų kiekis, mokslinius tyrimus, plėtrą, demonstravimą ir įrengimą, finansuoja tokią veiklą arba turi su ja susijusių pozicijų.	NE
2.	Įmonė stato ir saugiai eksploatuoja naujus branduolinius įrenginius, kuriuose elektros energija arba technologinė šiluma gaminama, be kita ko, centralizuoto šilumos tiekimo ar pramoninių procesų, pvz., vandenilio gamybos, reikmėms, taip pat didina jų saugą, tam naudodama geriausias turimas technologijas, finansuoja tokią veiklą arba turi su ja susijusių pozicijų.	NE
3.	Įmonė saugiai eksploatuoja esamus branduolinius įrenginius, kuriuose elektros energija arba technologinė šiluma gaminama, be kita ko, centralizuoto šilumos tiekimo ar pramoninių procesų, pvz., vandenilio gamybos iš branduolinės energijos, reikmėms, taip pat didina jų saugą, finansuoja tokią veiklą arba turi su ja susijusių pozicijų.	NE
	Su iškastinėmis dujomis susijusi veikla
4.	Įmonė stato arba eksploatuoja elektros energijos gamybos įrenginius, kuriuose elektros energija gaminama iš iškastinio dujinio kuro, finansuoja tokią veiklą arba turi su ja susijusių pozicijų.	NE
5.	Įmonė stato, atnaujina ir eksploatuoja bendros šilumos ir (arba) vėsumos ir elektros energijos gamybos įrenginius, kuriuose naudojamas iškastinis dujinis kuras, finansuoja tokią veiklą arba turi su ja susijusių pozicijų.	NE
6.	Įmonė stato, atnaujina ir eksploatuoja šilumos gamybos įrenginius, kuriuose šilumai ir (arba) vėsumai gaminti naudojamas iškastinis dujinis kuras, finansuoja tokią veiklą arba turi su ja susijusių pozicijų.	TAIP

2 šablonas Kriterijus atitinkanti taksonominė ekonominė veikla (vardiklis)

Kriterijus atitinkančios taksonominės ekonominės veiklos apyvartos nebuvo gauta ir veiklos išlaidų nebuvo patirta.

Kriterijus atitinkančios taksonominės ekonominės veiklos kapitalo išlaidų PVRR:

		Procentinė dalis (informacija pateikiama pinigų sumomis ir procentais)
Eilutė	Ekonominė veikla		KKŠ + PKK		Klimato kaitos švelninimas	Prisitaikymas prie klimato kaitos
		Suma	%	Suma	%	Suma	%
1.	Deleguotojo reglamento 2021/2139 I ir II priedų 4.26 skirsnyje nurodytos kriterijus atitinkančios taksonominės ekonominės veiklos mastą atitinkanti suma ir procentinė dalis taikytino PVRR vardiklyje	-	-	-	-	-	-
2.	Deleguotojo reglamento 2021/2139 I ir II priedų 4.27 skirsnyje nurodytos kriterijus atitinkančios taksonominės ekonominės veiklos mastą atitinkanti suma ir procentinė dalis taikytino PVRR vardiklyje	-	-	-	-	-	-
3.	Deleguotojo reglamento 2021/2139 I ir II priedų 4.28 skirsnyje nurodytos kriterijus atitinkančios taksonominės ekonominės veiklos mastą atitinkanti suma ir procentinė dalis taikytino PVRR vardiklyje	-	-	-	-	-	-
4.	Deleguotojo reglamento 2021/2139 I ir II priedų 4.29 skirsnyje nurodytos kriterijus atitinkančios taksonominės ekonominės veiklos mastą atitinkanti suma ir procentinė dalis taikytino PVRR vardiklyje	-	-	-	-	-	-
5.	Deleguotojo reglamento 2021/2139 I ir II priedų 4.30 skirsnyje nurodytos kriterijus atitinkančios taksonominės ekonominės veiklos mastą atitinkanti suma ir procentinė dalis taikytino PVRR vardiklyje	-	-	-	-	-	-
6.	Deleguotojo reglamento 2021/2139 I ir II priedų 4.31 skirsnyje nurodytos kriterijus atitinkančios taksonominės ekonominės veiklos mastą atitinkanti suma ir procentinė dalis taikytino PVRR vardiklyje	-	-	-	-	-	-
7.	Kitos 1–6 eilutėse nenurodytos kriterijus atitinkančios taksonominės ekonominės veiklos mastą atitinkanti suma ir procentinė dalis taikytino PVRR vardiklyje	2 563	6,0%	2 563	6,0%	-	-
8.	Bendras taikytinas PVRR	43 025	100%	43 025	100%	-	-

Tūkstančiais eurų, jei nenurodyta kitaip

3 šablonas Kriterijus atitinkanti taksonominė ekonominė veikla (skaitiklis)

Kriterijus atitinkančios taksonominės ekonominės veiklos apyvartos nebuvo gauta ir veiklos išlaidų nebuvo patirta.

Kriterijus atitinkančios taksonominės ekonominės veiklos kapitalo išlaidų PVRR:

	KKŠ + PKK Ekonominė veikla			Procentinė dalis (informacija pateikiama pinigų sumomis ir procentais)
Eilutė					Klimato kaitos švelninimas		Prisitaikymas prie klimato kaitos
		Suma	%	Suma	%	Suma	%
1.	Deleguotojo reglamento 2021/2139 I ir II priedų 4.26 skirsnyje nurodytos kriterijus atitinkančios taksonominės ekonominės veiklos mastą atitinkanti suma ir procentinė dalis taikytino PVRR skaitiklyje	-	-	-	-	-	-
2.	Deleguotojo reglamento 2021/2139 I ir II priedų 4.27 skirsnyje nurodytos kriterijus atitinkančios taksonominės ekonominės veiklos mastą atitinkanti suma ir procentinė dalis taikytino PVRR skaitiklyje	-	-	-	-	-	-
3.	Deleguotojo reglamento 2021/2139 I ir II priedų 4.28 skirsnyje nurodytos kriterijus atitinkančios taksonominės ekonominės veiklos mastą atitinkanti suma ir procentinė dalis taikytino PVRR skaitiklyje	-	-	-	-	-	-
4.	Deleguotojo reglamento 2021/2139 I ir II priedų 4.29 skirsnyje nurodytos kriterijus atitinkančios taksonominės ekonominės veiklos mastą atitinkanti suma ir procentinė dalis taikytino PVRR skaitiklyje	-	-	-	-	-	-
5.	Deleguotojo reglamento 2021/2139 I ir II priedų 4.30 skirsnyje nurodytos kriterijus atitinkančios taksonominės ekonominės veiklos mastą atitinkanti suma ir procentinė dalis taikytino PVRR skaitiklyje	-	-	-	-	-	-
6.	Deleguotojo reglamento 2021/2139 I ir II priedų 4.31 skirsnyje nurodytos kriterijus atitinkančios taksonominės ekonominės veiklos mastą atitinkanti suma ir procentinė dalis taikytino PVRR skaitiklyje	-	-	-	-	-	-
7.	Kitos 1–6 eilutėse nenurodytos kriterijus atitinkančios taksonominės ekonominės veiklos mastą atitinkanti suma ir procentinė dalis taikytino PVRR skaitiklyje	2 563	100%	2 563	100%	-	-
8.	Bendra kriterijus atitinkančios taksonominės ekonominės veiklos mastą atitinkanti suma ir procentinė dalis taikytino PVRR skaitiklyje	2 563	100%	2 563	100%	-	-

4 šablonas. Taksonominė, bet kriterijų neatitinkanti ekonominė veikla

Apyvartos dalis susijusi su taksonomines, bet kriterijų neatitinkančia ekonomine veikla:

		Procentinė dalis (informacija pateikiama pinigų sumomis ir procentais)
Eilutė	Ekonominė veikla		KKŠ + PKK		Klimato kaitos švelninimas		Prisitaikymas prie klimato kaitos
		Suma	%	Suma	%	Suma	%
1.	Deleguotojo reglamento 2021/2139 I ir II priedų 4.26 skirsnyje nurodytos taksonominės, bet kriterijų neatitinkančios ekonominės veiklos mastą atitinkanti suma ir procentinė dalis taikytino PVRR vardiklyje	-	-	-	-	-	-
2.	Deleguotojo reglamento 2021/2139 I ir II priedų 4.27 skirsnyje nurodytos taksonominės, bet kriterijų neatitinkančios ekonominės veiklos mastą atitinkanti suma ir procentinė dalis taikytino PVRR vardiklyje	-	-	-	-	-	-
3.	Deleguotojo reglamento 2021/2139 I ir II priedų 4.28 skirsnyje nurodytos taksonominės, bet kriterijų neatitinkančios ekonominės veiklos mastą atitinkanti suma ir procentinė dalis taikytino PVRR vardiklyje	-	-	-	-	-	-
4.	Deleguotojo reglamento 2021/2139 I ir II priedų 4.29 skirsnyje nurodytos taksonominės, bet kriterijų neatitinkančios ekonominės veiklos mastą atitinkanti suma ir procentinė dalis taikytino PVRR vardiklyje	-	-	-	-	-	-
5.	Deleguotojo reglamento 2021/2139 I ir II priedų 4.30 skirsnyje nurodytos taksonominės, bet kriterijų neatitinkančios ekonominės veiklos mastą atitinkanti suma ir procentinė dalis taikytino PVRR vardiklyje	-	-	-	-	-	-
6.	Deleguotojo reglamento 2021/2139 I ir II priedų 4.31 skirsnyje nurodytos taksonominės, bet kriterijų neatitinkančios ekonominės veiklos mastą atitinkanti suma ir procentinė dalis taikytino PVRR vardiklyje	- - - -		-	-
7.	Kitos 1–6 eilutėse nenurodytos taksonominės, bet kriterijų neatitinkančios ekonominės veiklos mastą atitinkanti suma ir procentinė dalis taikytino PVRR vardiklyje	2 654	100%	2 654	100%	-	-
8.	Bendra taksonominės, bet kriterijų neatitinkančios ekonominės veiklos mastą atitinkanti suma ir procentinė dalis taikytino PVRR vardiklyje	2 654	100%	2 654	100%	-	-

Kapitalo išlaidų dalis susijusi su taksonomines, bet kriterijų neatitinkančia ekonomine veikla:

		Procentinė dalis (informacija pateikiama pinigų sumomis ir procentais)
Eilutė	Ekonominė veikla		KKŠ + PKK		Klimato kaitos švelninimas		Prisitaikymas prie klimato kaitos
		Suma	%	Suma	%	Suma	%
1.	Deleguotojo reglamento 2021/2139 I ir II priedų 4.26 skirsnyje nurodytos taksonominės, bet kriterijų neatitinkančios ekonominės veiklos mastą atitinkanti suma ir procentinė dalis taikytino PVRR vardiklyje	-	-	-	-	-	-
2.	Deleguotojo reglamento 2021/2139 I ir II priedų 4.27 skirsnyje nurodytos taksonominės, bet kriterijų neatitinkančios ekonominės veiklos mastą atitinkanti suma ir procentinė dalis taikytino PVRR vardiklyje	-	-	-	-	-	-
3.	Deleguotojo reglamento 2021/2139 I ir II priedų 4.28 skirsnyje nurodytos taksonominės, bet kriterijų neatitinkančios ekonominės veiklos mastą atitinkanti suma ir procentinė dalis taikytino PVRR vardiklyje	-	-	-	-	-	-
4.	Deleguotojo reglamento 2021/2139 I ir II priedų 4.29 skirsnyje nurodytos taksonominės, bet kriterijų neatitinkančios ekonominės veiklos mastą atitinkanti suma ir procentinė dalis taikytino PVRR vardiklyje	-	-	-	-	-	-
5.	Deleguotojo reglamento 2021/2139 I ir II priedų 4.30 skirsnyje nurodytos taksonominės, bet kriterijų neatitinkančios ekonominės veiklos mastą atitinkanti suma ir procentinė dalis taikytino PVRR vardiklyje	-	-	-	-	-	-
6.	Deleguotojo reglamento 2021/2139 I ir II priedų 4.31 skirsnyje nurodytos taksonominės, bet kriterijų neatitinkančios ekonominės veiklos mastą atitinkanti suma ir procentinė dalis taikytino PVRR vardiklyje	-	-	-	-	-	-
7.	Kitos 1–6 eilutėse nenurodytos taksonominės, bet kriterijų neatitinkančios ekonominės veiklos mastą atitinkanti suma ir procentinė dalis taikytino PVRR vardiklyje	7 314	100%	7 314	100%	-	-
8.	Bendra taksonominės, bet kriterijų neatitinkančios ekonominės veiklos mastą atitinkanti suma ir procentinė dalis taikytino PVRR vardiklyje	7 314	100%	7 314	100%	-	-

Veiklos išlaidų dalis susijusi su taksonomines, bet kriterijų neatitinkančia ekonomine veikla:

				Procentinė dalis (informacija pateikiama pinigų sumomis ir procentais)
Eilutė	Ekonominė veikla	KKŠ + PKK		Klimato kaitos švelninimas		Prisitaikymas prie klimato kaitos
		Suma	%	Suma	%	Suma	%
1.	Deleguotojo reglamento 2021/2139 I ir II priedų 4.26 skirsnyje nurodytos taksonominės, bet kriterijų neatitinkančios ekonominės veiklos mastą atitinkanti suma ir procentinė dalis taikytino PVRR vardiklyje	-	-	-	-	-	-
2.	Deleguotojo reglamento 2021/2139 I ir II priedų 4.27 skirsnyje nurodytos taksonominės, bet kriterijų neatitinkančios ekonominės veiklos mastą atitinkanti suma ir procentinė dalis taikytino PVRR vardiklyje	-	-	-	-	-	-
3.	Deleguotojo reglamento 2021/2139 I ir II priedų 4.28 skirsnyje nurodytos taksonominės, bet kriterijų neatitinkančios ekonominės veiklos mastą atitinkanti suma ir procentinė dalis taikytino PVRR vardiklyje	-	-	-	-	-	-
4.	Deleguotojo reglamento 2021/2139 I ir II priedų 4.29 skirsnyje nurodytos taksonominės, bet kriterijų neatitinkančios ekonominės veiklos mastą atitinkanti suma ir procentinė dalis taikytino PVRR vardiklyje	-	-	-	-	-	-
5.	Deleguotojo reglamento 2021/2139 I ir II priedų 4.30 skirsnyje nurodytos taksonominės, bet kriterijų neatitinkančios ekonominės veiklos mastą atitinkanti suma ir procentinė dalis taikytino PVRR vardiklyje	-	-	-	-	-	-
6.	Deleguotojo reglamento 2021/2139 I ir II priedų 4.31 skirsnyje nurodytos taksonominės, bet kriterijų neatitinkančios ekonominės veiklos mastą atitinkanti suma ir procentinė dalis taikytino PVRR vardiklyje	-	-	-	-	-	-
7.	Kitos 1–6 eilutėse nenurodytos taksonominės, bet kriterijų neatitinkančios ekonominės veiklos mastą atitinkanti suma ir procentinė dalis taikytino PVRR vardiklyje	859	100%	859	100%	-	-
8.	Bendra taksonominės, bet kriterijų neatitinkančios ekonominės veiklos mastą atitinkanti suma ir procentinė dalis taikytino PVRR vardiklyje	859	100%	859	100%	-	-

E1 ETAS Klimato kaita

Su tvarumu susijusių veiklos rezultatų integravimas į paskatų sistemas (2 ETAS GOV-3)

Informacijos atskleidimas pateikiamas 2 ETAS Bendroji informacija dalyje.

Reikšmingo su klimatu susijusio poveikio, rizikų ir galimybių nustatymo ir vertinimo procesų aprašymas (2 ETAS IRO-1)

Klimato kaitos pavojų vertinimas

Pripažįstame klimato kaitos scenarijaus analizės svarbą vertinant ir atskleidžiant su klimato kaita susijusias rizikas ir atsirandančias galimybes. Poveikį klimato kaitai pirmiausia vertiname atliekant mūsų Grupės išmetamo ŠESD kiekio skaičiavimus (žr. Konsoliduotų ŠESD emisijų lentelę). Galimiems klimato kaitos poveikiams verslui analizuoti naudojame TCFD rekomendacijas. Buvo atliktas Grupės veiklos su klimato kaita susijusių pertvarkos ir fizinių rizikų bei jų galimų poveikių trumpuoju (iki 2030 m.) ir ilguoju (2030 – 2060 m.) laikotarpiais vertinimas naudojantis įvairiomis ateities klimato kaitos prognozių tyrimų ataskaitomis bei mokslinėmis publikacijomis, klimato scenarijais (RCP). Vertinome Grigeo grupės įmonių veiklos vietas ir joms kylančias su klimatu susijusias rizikas. Trumpuoju ir ilguoju laikotarpiu, manoma, kad fizinės rizikos patenka į žemą arba vidutinę tikimybės kategoriją.

Reikšmingas poveikis, rizikos ir galimybės bei jų sąveika su strategija ir verslo modeliu (SBM-3)

Grupė yra viena didžiausių popieriaus ir medienos pramonės įmonių grupių Baltijos šalyse. Popieriaus gamyba yra daug išteklių ir energijos reikalaujantis verslas. Mūsų pareiga – užtikrinti gamybos efektyvumą, siekiant sumažinti neigiamą poveikį. Siekiant mažinti poveikį aplinkai, Grupė keliasi tikslus srityse, kuriose daromas kritiškai reikšmingas poveikis tiek Grupei, tiek suinteresuotosioms šalims.

Grupė nėra atlikusi pilno vertinimo, kiek jos strategija ir verslo modelis yra atsparūs klimato kaitos atžvilgiu. Tikslų modeliavimą, vertės grandinės rizikų vertinimą kol kas riboja patikimos ir prieinamos informacijos apie ūkio šaką, vietoves ir kitas aplinkybes, trūkumas, todėl mūsų vidiniai resursai nėra pakankami atlikti kiekybinį modeliavimą. Identifikuotiems galimiems poveikiams ir rizikoms valdyti buvo nustatytos mūsų veiklos gairės.

Klimato kaitos rizikos ir potencialūs poveikiai mūsų veikloms pagal kategorijas:

		Aktualus trumpalaikis ir ilgalaikis klimato kaitos poveikis	Iliustratyvus poveikis vertės grandinei	Mūsų veiklos gairės
	Technologijų ir rinkų	• Politika ir investicijos, kuriomis siekiama kurti mažai anglies dioksido į aplinką pokyčiai išskiriančią ekonomiką.	• Padidėjusi energiją taupančių ir mažiau anglies dioksido į aplinką išskiriančių produktų paklausa. • Naujos technologijos, kurios keičia tradicines pramonės šakas.	• Investicijos į atsinaujinančios energijos gamybą, kad sumažintume 2 poveikio srities ŠESD emisijas. • Energetinio efektyvumo didinimas. • Įrangos atnaujinimas.
Pertvarkos rizikos	Reputacija	• Didėjantis informuotumas apie klimato kaitą. • Augantys atsakingo elgesio lūkesčiai. • Visuomenės dėmesys miškų kirtimui. • Susirūpinimas dėl gamybos atliekų. • Susirūpinimas dėl vandens vartojimo.	• Augantis susirūpinimas ir visuomenės spaudimas. • Galimybė pagerinti reputaciją ir prekės ženklo vertę. • Galimybė nuosekliai bendrauti su suinteresuotomis šalimis.	• Skaidrumo gerinimas. • Mūsų poveikio vertinimas ir matavimas. • Pirkimų politika. • Aktyvus bendravimas su suinteresuotosiomis šalimis. • Didesnis indėlis į kitus aplinkosaugos tikslus, pvz., žiedinę ekonomiką.
	Įstatyminė bazė	• Griežtėjantys reikalavimai. • Reguliavimo pokyčiai nacionaliniu ir ES lygiu.	• Griežtesnė leidimų gavimo tvarka. • Padidėjusios veiklos sąnaudos. • Augantys mokesčiai. • Kylantis susirūpinimas dėl įmonių atsakomybės.	• Tiesiogiai mūsų veiklą veikiančių teisės aktų pokyčių monitoringas ir numatymas. • Reguliavimo pokyčių stebėjimas per tiekimo grandinę.
Fizinės rizikos	Ūmios ir lėtinės	• Padidėjęs ekstremalių oro reiškinių, tokių kaip karščio bangos, audros ir potvyniai, intensyvumas ir trukmė. • Krituliai ir potvyniai. • Padidėjęs paviršinio vandens garavimas. • Padidėjęs mineralinių medžiagų kiekis paviršiniame vandenyje. • Kylantis jūros lygis. • Kylančios oro temperatūros. • Gaisrų pavojaus padidėjimas.	• Padažnėję tiekimo grandinės sutrikimai • Gamybos trikdžiai. • Pažeistas žaliavų tiekimo patikimumas. • Sunkiai prognozuojami žaliavų kainų svyravimai. • Neprognozuojamos turto vertės ir draudimo išmokos. • Padidėjusi kapitalo kaina. • Akcijų kainos nepastovumas. • Investicijų padidėjimas.	• Intensyvus monitoringas. • Prisitaikymo prie klimato kaitos planai. • Nuolatinis bendravimas su tiekėjais. • Klimato kaitos scenarijaus analizės tobulinimas. • Reguliari klimato kaitos scenarijaus peržiūra.

Reikšmingų ETAS potemių lentelė

Vertinant klimato kaitos poveikį, rizikas ir galimybes, identifikuotos reikšmingos temos Grupės įmonėms ir atliktas poveikio ir finansinio reikšmingumo įvertinimas dvejopo reikšmingumo prizmę. Visos klimato kaitos potemės buvo identifikuotos kaip kritiškai reikšmingos poveikiu aspektais. Prisitaikymas prie klimato kaitos ir klimato kaitos švelninimas identifikuojamas kaip kritiškai reikšmingas ir vertės grandinėje.

Potemė	Poveikio reikšmingumas	Finansinis reikšmingumas
Prisitaikymas prie klimato kaitos	Kritiška	Reikšminga
Klimato kaitos švelninimas	Kritiška	Reikšminga
Energetika	Kritiška	Kritiška

Su klimato kaitos švelninimu ir prisitaikymu prie jos susijusi politika (E1-2)

Atskleidimas pateikiamas 2 ETAS Bendroji informacija dalyje, Grupės aplinkos apsaugos politika.

Su klimato kaitos švelninimu ir prisitaikymu prie jos susiję uždaviniai (E1-4)

Įgyvendinti politikos įsipareigojimus, valdyti poveikį ir rizikas bei sekti progresui yra stebimi rodikliai bei išsikelti tikslai ne tik sumažinti ŠESD išmetimus, bet ir didinti energetinį efektyvumą. Šie tikslai yra dabartinės strategijos dalis ir visiems jiems yra taikomos 2021 metų, kaip bazinių metų, reikšmės, kurių pagrindu ir stebimas pokytis. Baziniai metai nekeičiami visu laikotarpiu.

	Tikslas	Matavimo vienetas	2021 baziniai metai	2024 m. tarpinis rezultatas	Pokytis	Tikslas 2026 m.
1.	ŠESD intensyvumo mažinimas (1 lygio ŠESD)	kgCO2e/tonai produkcijos	114,1	115,2	+1,0 %	-5,0%
2.	Energetinio efektyvumo didinimas	MWh/tonai produkcijos	2,56	2,59	+1,4 %	-3,0%

Su klimato kaitos politika susiję veiksmai ir ištekliai (E1-3)

Šiuo metu su klimato kaita išsikeltas ŠESD mažinimo tikslas apima tik 1 lygio ŠESD emisijas, kurios sudaro didelę dalį visų išmetimų, ir šioje apimtyje Grupė gali greičiausiai priimti sprendimus, padėsiančius sumažinti išmetimus. Išsikeliant tikslus buvo įvertintos rinkos tendencijos ir dabartinės galimybės, leidžiančios mūsų veiklos srityje sumažinti ŠESD išmetimus ir padidinti energetinį efektyvumą. Grupė ŠESD išmetimo mažinimo tikslams pasiekti investuoja į klimato kaitos švelninimo veiksmus – energijos vartojimo efektyvumo didinimo, elektrifikacijos, energijos iš atsinaujinančių išteklių naudojimo.

ŠESD intensyvumo mažinimui, Grupės įmonės yra išsikėlusios siektinas reikšmes ir nusimačiusios priemones, kuriomis siekia šio tikslo. Jau ne vienerius metus yra investuojama į technologijas ir procesus, kurie prisideda prie klimato kaitos švelninimo ir / ar prisitaikymo.

Pagal klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo dekarbonizacijos svertus Grupė koncentruojasi į:

Energijos vartojimo efektyvumo didinimą įdiegta energijos sunaudojimo monitoringo sistema, atnaujinama įranga, efektyvinami procesai ir daugybė kitų iniciatyvų. Energetinio efektyvumo didinimui 2024 m. buvo įdiegtas garų generatoriaus (šios investicijos vertė apie 0,5 mln. eurų). Planuojama kad generatoriaus įdiegimas padės padidinti energetinį efektyvumą ir sumažinti garo sąnaudas 8 200 MWh per metus, taip pat sumažinti biogeninės kilmės ŠESD išmetimus 3 000 t per metus. Šio projekto dėka prisidėsime ne tik prie ŠESD intensyvumo mažinimo, bet ir energetinio efektyvumo didinimo išsikeltų tikslų siekimo.
Atsinaujinančių išteklių energijos naudojimą įgyvendintas pirmasis saulės elektrinių parko projekto etapas (investicijos vertė apie 1,9 mln. eurų) kurio galia 3,15 MWh. Planuojama, kad šis projektas padės sumažinti 2 lygio ŠESD išmetimus apie 1 300 t per metus (skaičiuojant pagal rinka grindžiamą metodą). Planuojama 2025 m. įgyvendinti antrąjį saulės elektrinių parko etapą bei paleisti anaerobinį bioreaktorių (investicijos vertė apie 5 mln. eurų) kurio procesų metu išvalius nuotekas susidariusios biodujos bus naudojamos vietoj gamtinių dujų, tai leis sumažinti ŠESD išmetamus 1 500 t per metus.
Kuro rūšies pakeitimą didžioji dalis (daugiau nei 68%) reikalingos šiluminės energijos jau dabar yra pasigaminama naudojant biokurą. Tai leidžia sumažinti ir 1 lygio ŠESD išmetimus, ir siekti išsikeltų strateginių tikslų.

Pagrindinės investicijos susijusios su klimato kaitos švelninimu ir prisitaikymu prie jos yra vykdomos naudojant Grupės turimus išteklius. Vertinant dabartinę rinkos ir Grupės finansinę situaciją galimybės įgyvendinti numatytus

veiksmus, be kita ko, prisitaikyti prie pasiūlos ir (arba) paklausos pokyčių, atlikti susijusius įsigijimus ir investuoti į mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą nėra apribotos.

Klimato kaitos švelninimui Grupė dar 2021 metais išsikėlė ŠESD mažinimo tikslus 1 lygio emisijoms. Kiekvienais metais stebimas progresas, investuojama ir diegiamos inovacijos bei ieškoma kitų galimybių sumažinti ŠESD emisijas. Tačiau išsikelti ŠESD mažinimo tikslai dar nėra suderinti su visuotinio atšilimo apribojimu iki 1,5 °C pagal Paryžiaus susitarimą bei nėra parengtas pertvarkos planas klimato kaitai švelninti.

Planuojama, ateinančių dviejų metų laikotarpyje, išsikelti ŠESD mažinimo tikslus ir kitiems emisijų lygiams taip pat peržiūrėti dabartinius išsikeltus tikslus, kad šie atitiktų išmetamųjų teršalų mažinimo planą ir būtų suderinti su pasaulinio atšilimo apribojimu iki 1,5°C bei apimtų 2030 m. siektinas reikšmes. Esame įsipareigoję tai padaryti bendradarbiaujant su "Mokslu grįstų tikslų iniciatyva" (angl. Science Based Targets initiative, SBTi). Taip pat planuojama parengti pertvarkos planą klimato kaitai švelninti, po to kai prisijungsime prie SBTi.

Energijos suvartojimas ir jos rūšių derinys (E1-5)

Šiluminę energiją Grupė pasigamina iš biokuro ir gamtinių dujų. Visa pagaminta energija yra panaudojama Grupės įmonių veikloje bei parduodama Grigiškių miestelio ar kitų abonentų šilumos poreikiams patenkinti. Taip pat veikloje naudojama elektros energija ir kuras transporto priemonėms. Bendras mūsų energijos suvartojimas 2024 m. siekė 630 GWh.

Esame viena didžiausių medžio skiedros vartotojų rinkoje. 2024 metais sunaudojome 29 tūkst. tne (tonų naftos ekvivalento) medienos skiedros, o tai sudaro 339 GWh arba 54% visos Grupės sunaudotos energijos.

Elektros energija yra antras pagal dydį energijos šaltinis mūsų gamyboje, 2024 m. jos sunaudojome 133 GWh. 2024 m. Grupė investavo į atsinaujinančios energijos gamybos pajėgumus pradėjo naudoti savo saulės elektrinėse pagamintą žalią elektros energiją ir taip padengiant dalį savo poreikio. Taip pat 2024 m. daugiau nei pusė įsigytos ir suvartotos elektros energijos buvo pagaminta iš atsinaujinančių šaltinių. Elektros perdavimo sistemos operatoriaus AB "Litgrid" duomenimis, 2024 m. elektros suvartojimas Lietuvoje buvo 11,5 TWh. Remiantis šia statistika, Grupė įmonės veikiančios Lietuvoje sunaudojo 1% visos Lietuvos elektros energijos kiekio.

Energijos suvartojimas, MWh		Higieninis popierius		Parduota šiluma		Medžio plaušo plokštė		Popierius ir pakuotė		Grupė
		2024 m. 2023 m.	2024 m.	2023 m.	2024 m.	2023 m.	2024 m.	2023 m.	2024 m.	2023 m.
Atsinaujinanti energija
Biokuras	65 772	63 723	26 105	31 503	84 425	78 292	162 189	157 275	338 491	330 793
Elektra	28 683	5 881	-	-	8 474	-	37 063	-	74 220	5 881
Atsinaujinanti energetika	94 455	69 604	26 105	31 503	92 899	78 292	199 252	157 275	412 711	336 674
Neatsinaujinanti energija
Gamtinės dujos	87 990	46 906	254	121	-	-	65 179	52 938	153 422	99 965
Elektra	24 706	37 140	-	-	7 626	15 980	26 120	59 756	58 451	112 876
Dyzelinas transportui	32	21	-	-	880	851	2 812	2 510	3 724	3 382
Benzinas transportui	415	366	-	-	132	140	532	574	1 079	1 079
SND transportui	291	331	-	-	-	-	733	693	1 024	1 024
Neatsinaujinanti energetika	113 434	84 764	254	121	8 638	16 971	95 376	116 471	217 700	218 326
Energija iš viso	207 889	154 368	26 359	31 624	101 537	95 263	294 628	273 746	630 411	555 000
Atsinaujinanti energetika	45%	45%	99%	100%	91%	82%	68%	57%	65%	61%

Savo pasigamintas energijos kiekis (MWh):

iš neatsinaujinančių išteklių 105 632;
iš atsinaujinančių išteklių 338 491.

Efektyvumas

Suprantame, kad mūsų veiklos poveikis per energijos vartojimą valdomas reguliuojant energijos išteklių derinį (pereinant prie atsinaujinančių energijos šaltinių) ir didinant energijos vartojimo efektyvumą.

Energijos vartojimo efektyvumas yra pagrindinis mūsų gamybos įrenginių ekonominio ir aplinkosauginio efektyvumo rodiklis. Atsižvelgiant į visas aplinkybes, investicijos į energijos vartojimo efektyvumo patobulinimus išlieka strategine mūsų investicijų kryptimi.

Vidutinis energijos suvartojimas,	Higieninis popierius		Medienos plaušo plokštė		Popierius ir pakuotė		Grupė
KWh/t	2024 m.	2023 m.	2024 m.	2023 m.	2024 m.	2023 m.	2024 m.	2023 m.
Atsinaujinanti energija
Biokuras	1 022	1 334	1 447	1 380	1 432	1 355	1 434	1 500
Elektra	446	123	145	-	327	-	315	27
Neatsinaujinanti energija
Gamtinės dujos	1 367	982	-	-	575	456	650	453
Elektra	384	777	131	282	231	515	248	512
Dyzelinas transportui	-	-	15	15	25	22	16	15
Benzinas transportui	6	8	2	2	5	5	5	5
SND transportui	5	7	-	-	6	6	4	5
Iš viso	3 230	3 231	1 740	1 679	2 601	2 359	2 672	2 517

Vykdydama investicijas į naują įrangą, Grupei iki 2024 m. pavyko gerinti energetinį efektyvumą, tačiau 2024 m. stebimas energetinio efektyvumo sumažėjimas. Tai lėmė techninės problemos katilinės įrenginiuose, dėl šios priežasties suvartotas didesnis biokuro kiekis, bei naujos gamykla Lenkijoje įsigijimas.

Energijos suvartojimo intensyvumas pagal grynąsias pajamas:

Energijos suvartojimo intensyvumas pagal grynąsias pajamas	2024 m.	2023 m.
Visas vykdant didelį poveikį klimatui darančių sektorių veiklą suvartotos energijos kiekis, padalytas iš grynųjų pajamų, gautų iš tos veiklos (MWh/mln. eurų)	2 960	2 840

Elektros suvartojimas ir grynosios pajamos imamos visų Grupės įmonių, nes jų vykdoma veikla priskiriama prie didelį poveikį klimatui darančių sektorių.

Bendri išmesti 1, 2 ir 3 lygių ŠESD kiekiai ir visas išmestas ŠESD kiekis (E1-6)

ŠESD emisijos visoms Grigeo grupės įmonėms ir konsoliduota ataskaita parengta vadovaujantis GHG protokolo (ang. GHG protocol) metodika, taikant kontrolės metodą. Taikant šį metodą, apskaičiuojamos visos Grupės ŠESD emisijos iš vykdomos veiklos, kurią ji kontroliuoja. ŠESD emisijų skaičiavimui buvo naudojami

nacionaliniai, DEFRA, tiekėjų pateikti, ir kiti viešai prieinami faktoriai. Grupė neturi nekonsoliduojamų investicijų (asocijuotųjų, bendrųjų įmonių ar panašių įmonių).

Emisijų šaltiniai

Pirmo lygio ŠESD tiesioginis ŠESD išmetimas iš šaltinių, kurie priklauso įmonei arba kuriuos ji kontroliuoja. Pagrindines Grupės pirmo lygio emisijas sudaro gamtinių dujų deginimas Klaipėdoje, Grigiškėse ir Niedomicoje esančiose katilinėse ar popieriaus mašinose. ŠESD emisijos, kurioms netaikomas Kioto protokolas (pvz. CFC, NO^x ir kt.), yra neįtrauktos į pirmo lygio ŠESD emisijas.

2024 m. 50% Grupės pirmo lygio ŠESD emisijų patenka į apyvartinių taršos leidimų (ATL) prekybos sistemą.

Antro lygio ŠESD tai netiesioginės ŠESD emisijos, kurios atsiranda gaminant perkamą Grupės elektros ar šiluminę energiją.

Trečio lygio ŠESD visos Grupės veiklų emisijos, kurių Grupė nevaldo ir nekontroliuoja. Jos susijusios su Grupės tiekimo grandine: nuo įsigytų žaliavų ir prekių gamybos iki jų transportavimo bei pagamintos produkcijos pardavimo.

Biogeninis anglies dioksidas (CO2) – tai anglies dioksidas, išsiskiriantis degant arba irstant organinėms medžiagoms (t.y. biomasei ir pan.). Priešingai nei CO² iš iškastinio kuro, biogeninis CO² nelaikomas šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijomis, jei deginamas biokuras yra gaunamas iš tvaraus šaltinio. Grupė atskleidžia tik 1 lygio biogenines emisijas, nes duomenų apie 2 ir 3 lygio biogenines emisijas neturime.

Konsoliduotos ŠESD emisijos, tūkstančiais tonų:

		2024 m.	2023 m.
ŠESD emisijų lygis	Iš viso tCO2e	Biogeninis tCO2e	Iš viso tCO2e	Biogeninis tCO2e
1 lygio ŠESD	36,4	118,5	23,9	115,5
2 lygio ŠESD (vieta grindžiamas metodas)	30,0		18,1	-
2 lygio ŠESD (rinka grindžiamas metodas)	39,1		65,8	-
3 lygio ŠESD	95,4	345,3	90,8	311,6
Viso (vieta grindžiamu metodu)	161,8	463,8	132,8	427,0
Viso (rinka grindžiamu metodu)	170,9	463,8	180,5	427,0

« Turinys

2024 m. ataskaitoje buvo atliktos neženklios 2023 m. duomenų korekcijos, siekiant geriau atitikti reikalavimus. Korekcijos atliktos 2 lygio skaičiavimuose, naudojant 2023 m. emisijų faktorių taikomą elektros energijos išmetimams. Taip pat 3 lygio emisijų padidėjo dėl atnaujintų kategorijų ir jų skaičiavimų.

Naujojoje Lenkijos gamykloje šiluminės energijos gamybai naudojamos vien tik gamtinės dujos (kitose Grigeo grupės įmonėse biokuras sudaro didžiąją dalį, daugiau nei 75%, visai reikalingai pagaminti energijai), todėl 2024 m. stebimas ženklus 1 lygio ŠESD emisijų kiekio padidėjimas.

2024 metais 2 lygio (rinka grindžiamo metodo) ŠESD emisijas pavyko sumažinti net 41 % palyginus su 2023 m., dėl įsigytų žaliųjų sertifikatų. Grupė taip pat planuoja ir toliau pirkti žaliąją energiją. Planuojama 2025 m. pavyks dar labiau sumažinti 2 lygio emisijas dėka įsidiegto saulės elektrinių parko.

3 lygio ŠESD emisijas sudaro 15 skirtingų kategorijų, Grupė identifikavo kategorijas ir atliko ŠESD emisijų skaičiavimus. Dėl duomenų neprieinamumo ar trūkumo į skaičiavimus nebuvo įtrauktos kategorijos: darbuotojų važinėjimas į darbą. Šios kategorijos nėra aktualios dėl nevykdomos veiklos: pradinės grandies nuomojamas turtas, galutinės grandies nuomojamas turtas, frančizės ir investicijos. Trečiojo lygio emisijų skaičiavimai yra mažiau tikslūs, nes juos apskaičiuojant būtina tiksliai įvertinti tiekėjų ŠESD emisijas. Maždaug 30 % šių emisijų buvo apskaičiuota remiantis tiekėjų pateiktais emisijų faktoriais, todėl rezultatų patikimumas priklauso nuo duomenų kokybės ir prieinamumo.

Kategorija Emisijų šaltinis m. 2023 m. tCO2e % tCO2e % Įsigytos prekės ir paslaugos 52,43 54,9% 43,31 47,7% Ilgalaikis materialusis turtas 2,21 2,3% 0,95 1,0% Su kuru ir energija susijusi veikla 14,82 15,5% 13,45 14,8% Pradinės grandies transportavimas ir platinimas 5,08 5,3% 6,09 6,7% Vykdant operacijas susidariusios atliekos 0,88 0,9% 1,35 1,5% Verslo kelionės 0,12 0,1% 0,04 0,0% Galutinės grandies transportavimas 11,47 12,0% 17,68 19,5% Parduodamų produktų naudojimas 3,13 3,3% 3,06 3,4% Parduotų produktų šalinimas pasibaigus gyvavimo ciklui 5,30 5,6% 4,81 5,3% Iš viso 95,44 100% 90,75 100%

3 lygio ŠESD reikšmingų emisijų kategorijų išmetimai, tūkstančiais tonų:

3 lygio ŠESD emisijos 2024 m. sudarė 56% visų emisijų. Pagrindinės emisijos susijusios (beveik 90% 3 lygio emisijų) su įsigytomis prekėmis ir paslaugomis bei transportavimu, tai yra su mūsų įsigytų žaliavų gamyba, jų transportavimu, taip pat mūsų pagamintų produktų transportavimu susijusios emisijos. Kitos kategorijos kaip parduotų produktų naudojimas ar jų šalinimas pasibaigus gyvavimo ciklui ir pnš. sudaro mažesnę dalį, šiek tiek daugiau nei 10 % 3 lygio ŠESD emisijų.

Taršos ŠESD intensyvumas pagal grynąsias pajamas (Grynosios pajamos 2.2 Grupės ir Bendrovės finansiniai bei veiklos rezultatai):

Taršos ŠESD intensyvumas pagal grynąsias pajamas	2024 m. Tūkst. t CO2e / mln. eurui	2023 m. Tūkst. t CO2e / mln. eurui
Visas išmestas ŠESD kiekis (vieta grindžiamu metodu), padalytas iš grynųjų pajamų	0,760	0,680
Visas išmestas ŠESD kiekis (rinka grindžiamu metodu), padalytas iš grynųjų pajamų	0,802	0,924

ŠESD absorbavimas ir ŠESD kiekio mažinimo projektai, finansuojami anglies dioksido kreditais (E1-7)

Grupė finansiniais metais nefinansavo su klimato kaitos švelninimu susijusių projektų, kurie vykdomi už jos vertės grandinės ribų ir neįsigijo anglies dioksido kreditų.

Anglies dioksido įsikainojimas (E1-8)

Grupės įmonėse nėra taikoma anglies dioksido įsikainojimo sistema.

Numatomas finansinis reikšmingų su klimatu susijusių fizinių ir pertvarkos rizikų ir potencialių galimybių poveikis (E1-9)

Grupė pasinaudojo išimtimi ir nepateikė informacijos apie numatomą finansinį poveikį ir galimybes dėl šiuo metu turimos nepakankamos informacijos.

E2 ETAS Tarša

Reikšmingo su tarša susijusio poveikio, rizikų ir galimybių nustatymo ir vertinimo procesų aprašymas (2 ETAS IRO-1)

Pagal nustatytus teisės aktų reikalavimus mūsų gamybos veiklavietėms pagal reikalavimus ir poreikį atliekamos Poveikio aplinkai vertinimo (PAV) atrankos procedūros, kurių metu įvertinamas galimas, planuojamos veiklos poveikis ir rizikos. Atliekant PAV procedūras vykdomos konsultacijos su suinteresuotomis šalimis, tokiomis kaip vietinės bendruomenės, valstybinės institucijos ir kt. kurių metu paveikiamos bendruomenės gali išsakyti savo nuomonę, pastabas. Poveikio ir rizikų valdymas susijęs su reikšmingomis aplinkosaugos temomis kaip oro ar vandens taršos prevencija ir kontrolė atliekamas vadovaujantis reikalavimais nustatytais Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (TIPK) ar Taršos leidimus bei Grupės aplinkos apsaugos politikoje. Tai papildo mūsų dvejopo reikšmingumo analizės procesą.

Reikšmingų ETAS potemių lentelė

Vertinant su tarša susijusį poveikį, rizikas ir galimybes identifikuotos reikšmingos temos Grupės įmonėms ir atliktas poveikio ir finansinio reikšmingumo įvertinimas. Vandens tarša identifikuota kaip kritiškai reikšminga, o oro tarša kaip reikšminga tema. Atlikus vertinimą 5 potemės (dirvožemio tarša, gyvų organizmų ir maisto išteklių tarša, susirūpinimą keliančios medžiagos, labai didelį susirūpinimą keliančios medžiagos, mikroplastikas) nebuvo identifikuotos kaip reikšmingos.

Potemė	Poveikio reikšmingumas	Finansinis reikšmingumas
Oro tarša	Reikšminga	Reikšminga
Vandens tarša	Kritiška	Kritiška

AB "Grigeo Klaipėda" 2020 m. aplinkosaugos incidentas

2020 m. įvyko aplinkosaugos incidentas, kuomet paaiškėjo, jog AB "Grigeo Klaipėda" per savivaldybės įmonės AB "Klaipėdos vanduo" išvalytų nuotekų kolektorių į Kuršių marias leido iš dalies biologiškai išvalytas nuotekas.

AB "Grigeo Klaipėda" dėl šio incidento prisiėmė teisinę atsakomybę, atliko vidinius patikrinimus ir užsakė tarptautinius ekspertinius tyrimus siekdama moksliniais tyrimais nustatyti galimą žalos aplinkai faktą ir mastą. Taip pat savo iniciatyva pradėjo įgyvendinti aplinkos atkūrimo priemones, skirtas iš gamtinės aplinkos išimti su jos nuotekomis išleistus teršalus.

Su AB "Grigeo Klaipėda" biologiškai tik iš dalies išvalytomis nuotekomis į gamtinę aplinką patekę teršalai – azotas, fosforas (t. y. vandenyje tirpios organinės kilmės maistingosios medžiagos, kurios yra būtinos kiekvienam gyvam organizmui) bei BDS7. AB "Grigeo Klaipėda" biologiškai nevalytos nuotekose buvę teršalai priskirtini nepavojingiems, nepadariusiems reikšmingo neigiamo poveikio (didelės žalos) Kuršių marių vandens būklei, biotai ir ekosistemai.

AB "Grigeo Klaipėda" siekia bendradarbiauti su valstybės institucijomis įgyvendinant nuotekų tvarkymo sprendimus ir aplinkos atkūrimo priemones, kurios iš gamtinės aplinkos išimtų jos išleistus teršalus, įgyvendintų aplinkos atkūrimo (Kuršių marių vandens būklės pagerinimo) priemones, atstatytų prarastą visuomenės pasitikėjimą bei užtikrintų verslo atsparumą ilgalaikėje perspektyvoje. AB "Grigeo Klaipėda" vadovybei svarbu, kad šis incidentas būtų ne tik skaudi pamoka bendrovei, tačiau taip pat užkirstų kelią tokio pobūdžio atvejų pasikartojimui ateityje visoje šalies ūkinėje veikloje.

AB "Grigeo Klaipėda" aplinkos atkūrimo veiksmai po 2020 m. aplinkosaugos incidento

2021 m. bei 2022 m. AB "Grigeo Klaipėda" vertino moksliškai pagrįstas aplinkos atkūrimo priemones, kurių pagalba būtų siekiama iš Kuršių marių pašalinti teršalų kiekį (fosforą, azotą ir BDS7) ir prisidėti prie palankesnių sąlygų biologinei įvairovei atsikurti, taip sumažinant eutrofikacijos procesus Kuršių mariose. Buvo vertinamos ir modeliuojamos aplinkos atkūrimo priemonės. Nustatyta, kad Aplinkos pasaugos departamento keliamus aplinkos atkūrimo kriterijus labiausiai atitinka šios dvi aplinkos atkūrimo priemonės: nendrių šalinimas Kuršių mariose ir paviršinių nuotekų valymo įrenginių įdiegimas Klaipėdoje.

Pirmoji priemonė. Nendrių biomasės Kuršių marių pakrantėse pjovimas ir šalinimas.

Su šia priemone iš Kuršių marių būtų pašalinti AB "Grigeo Klaipėda" galimai į gamtinę aplinką išleisti teršalai. Taip pat pašalinus nukirstų nendrių biomasę būtų atkurti Kuršių nerijai būdingi smėlingi marių krantai bei retų augalų ir gyvūnų rūšių buveinės, sumažėtų organinių medžiagų kiekis, patenkantis į Kuršių marias, taip sušvelninant neigiamus eutrofikacijos padarinius. Atkūrus atviras įlankas ir suformavus protakas būtų eliminuoti Kuršių marių pakrančių pelkėjimo procesai, atsivertų rekreacinės erdvė ir vaizdai į Kuršių marias, o tai didintų teritorijos biologinę įvairovę bei rekreacinį potencialą.

Nendrių pjovimas būtų vykdomas 4 metus nuo programos suderinimo su Aplinkos apsaugos departamentu.

AB "Grigeo Klaipėda" įvykdė 2 pilotinius nendrių pjovimo projektus, kurių rezultatai buvo pagrįsti laboratorijoje. Nušienautos nendrės yra panaudojamos tvariais būdais prioritetine tvarka:

Stogų dengimas (sukuriamas naujas produktas, tarnavimo trukmė apie 50 metų).
Biokuras padeda mažinti iškastinio kuro poreikį, išskiriamas biogeninis CO2.
Kompostas kaip žalioji atlieka sugrąžinamas į gamtinę aplinką.

AB "Grigeo Klaipėda" tikisi, jog Aplinkos apsaugos departamentas pritars aplinkos atkūrimo priemonių planui, o jį įgyvendinus, iš gamtinės aplinkos Kuršių marių būtų pašalintas inkriminuojamas teršalų kiekis.

Antroji priemonė. AB "Klaipėdos vanduo" valymo įrenginių modernizavimas – prevencinė priemonė.

Buvo sudaryta trišalė bendradarbiavimo sutartis tarp Klaipėdos miesto savivaldybės, AB "Klaipėdos vanduo" ir AB "Grigeo Klaipėda", kurioje šalys susitarė parengti ir įgyvendinti AB "Klaipėdos vanduo" paviršinių nuotekų valymo įrenginių statybų ir eksploatavimo programą. Šia priemone būtų mažinamas naftos produktų, skendinčiųjų medžiagų, organinės medžiagos patekimas į Klaipėdos sąsiaurį. Tai turėtų teigiamą įtaką Kuršių marių eutrofikacijos mažinimui.

Pagal pasirašytą sutartį, jei Aplinkos apsaugos departamentas pritars aplinkos atkūrimo priemonių planui, AB "Grigeo Klaipėda" finansuos AB "Klaipėdos vanduo" valdomų paviršinių nuotekų tinklų išleistuvų Nr. 7 ir Nr. 8 modernizavimą. Paviršinių nuotekų tinklai, kuriuos yra būtina modernizuoti, pasirinkti atsižvelgiant į AB "Klaipėdos vanduo" poziciją, pagal kurią nuotekų baseinai Nr. 7 ir Nr. 8 yra vieni didžiausių tiek bendrai savo plotais, tiek juose esančių dangų, skirtų autotransportui (gatvių, privažiavimų, automobilių stovėjimo aikštelių) plotais. Per šių baseinų išleistuvus išleidžiamų teršalų kiekiai yra vieni didžiausių lyginant su kitais baseinais, kuriuose dar nepastatyti valymo įrenginiai. Aplinkosauginiu požiūriu yra tikslinga (būtina) taršą mažinti ten, kur jos susidaro daugiausia. Preliminari projekto vertė siekia 2 mln. eurų, kuriuos neatlygintinai finansuotų AB "Grigeo Klaipėda".

Investicijos į aplinkosaugos mokslinius tyrimus yra būtinos norint sukurti tvarų, efektyvų ir ateities gerovę užtikrinantį aplinkos valdymą. Dar 2020 m. AB "Grigeo Klaipėda", siekdama vykdyti visuomenei duotą pažadą finansuoti tyrimus Kuršių marių vandens būklei nustatyti bei aplinkosauginėms socialinėms iniciatyvoms vykdyti pasirašė paramos sutartį su Klaipėdos universitetu dėl tikslinės 500 tūkst. eurų paramos skyrimo aplinkos taršos mažinimo sprendimų kūrimui Klaipėdos regione ir aplinkosaugos specialistų rengimo. Vadovaujantis sutarties sąlygomis vykdoma penkių metų trukmės aplinkosauginių veiksmų programa, orientuota į ilgalaikės vertės kūrimą. Iki 2024 m. pabaigos iš viso Klaipėdos universitetui buvo pervesti 464 tūkstančiai eurų. Klaipėdos universitetas gautas lėšas naudoja šioms tyrimų programas: aplinkos oro taršos (pramonės ir transporto teršalų, lakių organinių junginių) stebėsenos sistemos sukūrimas ir įdiegimas Klaipėdos mieste. Pažangiųjų valymo technologijų taikymas sulaikant ir šalinant pavojingus organinius mikroteršalus miesto nuotekų valymo įrenginiuose. Paramos teikimas bakalauro ir magistrantūros studijų projektams rengiant baigiamuosius darbus.

Su tarša susijusi politika (E2-1)

Atskleidimas pateikiamas 2 ETAS Bendroji informacija dalyje, Grupės aplinkos apsaugos politika.

Su tarša susiję veiksmai ir ištekliai (E2-2)

Progreso stebėjimui ir suinteresuotų šalių įtraukimui bei informavimui įdiegėme viešas stebėsenos platformas, kuriose galima sekti informaciją ne tik apie išleidžiamų nuotekų, bet ir oro tiesioginių, periodiškai atliekamų matavimų rezultatus, kuriuos atlieka nepriklausomas tiekėjas. Siekdami aukščiausių aplinkosaugos standartų, jau turimas aplinkosaugines sistemas papildėme automatizuotais procesais, leidžiančiais ne tik paprasčiau sekti duomenis, bet ir juos pateikti visuomenei. Stebėsenos platformose gyventojai gali matyti periodiškai atnaujinamus oro tyrimų duomenis, parodančius katilinių išmetamo anglies dvideginio kiekį.

UAB "GRIGEO TISSUE" STEBĖSENOS PLATFORMA

AB "GRIGEO KLAIPĖDA" STEBĖSENOS PLATFORMA

Viešai yra prieinami ir greito reagavimo į avarijas bei nestandartines situacijas veiksmų planai (https://www.grigeo.com).

Taip pat mūsų veiksmai ir ištekliai pateikiami atskleidime apie AB "Grigeo Klaipėda" 2020 m. aplinkosaugos incidentą.

Su tarša susiję uždaviniai (E2-3)

Vandens tarša yra kritiškai reikšminga Grupei tema. Įsipareigojimas mažinti vandens taršą, tai yra pagerinti nuotekų kokybę mažinant nuotekas, tenkančias vienam produkcijos vienetui įtrauktas į Grupės strategiją kaip vienas iš tikslų.

Tikslas	Matavimo vienetas	2021 baziniai metai	2024 m. tarpinis rezultatas	Pokytis	Tikslas 2026 m.
Nuotekų mažinimas	m3 /tonai produkcijos	7,1	7,0	-2,0 %	-17,0%

Oro ir vandens tarša (E2-4)

Vandens tarša

Vanduo naudojamas beveik visuose popieriaus (tiek higieninio popieriaus, tiek kartono) gamybos etapuose. Taip pat medienos plaušų plokščių gamybos procesas labai priklauso nuo vandens tiekimo. Gamybinių nuotekų kokybę apibūdina biocheminis deguonies suvartojimas (BDS7), skendinčios medžiagos (SM), bendrasis azotas (N), bendrasis fosforas (P). BDS7 – tai ištirpusio deguonies kiekis, kurio reikia aerobiniams biologiniams organizmams, kad tam tikroje temperatūroje per tam tikrą laikotarpį suskaidytų tam tikrame vandens mėginyje esančias organines medžiagas. Tai yra užterštumo organinėmis medžiagomis rodiklis. Kokybiškai higieninio popieriaus, kartono, medienos plokštės gamybai yra reikalingas ilgas ir stiprus plaušas. Popieriaus gaminiuose esantis plaušas, keliaudamas per pasikartojančius perdirbimo ciklus, laikui bėgant silpnėja, trumpėja ir tampa nebetinkamas popieriaus formavimui, t. y. formuojant popieriaus juostą didelė plaušo dalis patenka į nuotekas kaip SM ir nusėda dumblo pavidalu. Kokybiškai higieninio popieriaus, kartono, medienos plokštės gamybai yra reikalingas ilgas ir stiprus plaušas. Popieriaus gaminiuose esantis plaušas, keliaudamas per pasikartojančius perdirbimo ciklus, laikui bėgant silpnėja, trumpėja ir tampa nebetinkamas popieriaus formavimui, t. y. formuojant popieriaus juostą didelė plaušo dalis patenka į nuotekas kaip Skendinčios medžiagos (SM) ir nusėda dumblo pavidalu. 2024 m. perdirbome 147 tūkst. tonų makulatūros, kuri savo sudėtyje turi įvairių priedų bei priemaišų. Visos šios priemaišos tampa mūsų atliekomis ir nuotekų tarša.

Išmetamų teršalų su vandeniu monitoringas atliekamas pagal patvirtintą aplinkos monitoringo programą vieną kartą per metus. Nuotekų mėginiai yra tiriami akredituotose laboratorijose ir nustatomi jų taršos parametrai. Klaipėdoje stebimi padidėję nuotekų taršos kiekiai dėl išaugusių gamybos kiekių. Vandens tarša tonomis mūsų teritorijose:

Tarša, t	Grigiškėse*		Niedomice**	Klaipėdoje***
	2024 m.	2023 m.	2024 m.	2024 m.	2023 m.
BDS7	366,2	307,9	2,1	2 985,5	2 704,4
Azotas (N)	-	-	0,7	33,9	35,2
Fosforas (P)	-	-	0,03	4,0	3,3
Skendinčios medžiagos (SM)	422,4	193,6	8,5	224,2	262,0
Iš viso	788,6	501,5	11,33	3 247,58	3 005,0

*UAB "Grigeo Tissue", UAB "Grigeo Baltwood", UAB "Grigeo Packaging", UAB "Grigeo Recycling

**Grigeo Tissue sp zoo (balandžio – gruodžio mėn.)

***AB "Grigeo Klaipėda"

Neatidėliotinas ir tinkamai valdomas nuotekų tvarkymas yra esminis žingsnis mažinant vandens taršos poveikį. Inovatyvios nuotekų valymo technologijos prisideda prie saugesnio ir tvaraus vandens naudojimo. Grupė investavo į nuotekų garintuvą Vilniuje kurio pagalba nuotekos išvalomos ir sumažinamas nuotekų užterštumo lygis. Po išvalymo skendinčių medžiagų (SM) koncentracija yra <350 mg/l, BDS⁷ koncentracija yra <800 mg/l, o sukoncentruotos organinės medžiagos grąžinamos į medžio plaušo plokščių gamybos procesą taip pat proceso metu sumažinamas sunaudojamo technologinio vandens kiekis.

Taip pat prie E1 ETAS Klimato kaitos temos minėtas anaerobinis bioreaktorius leis ne tik sumažinti ŠESD išmetimus, bet ir susidariusias nuotekas valyti naudojant mikroorganizmus dėl ko sumažės gamybinių nuotekų tarša BDS7, ChDS ir skendinčiomis medžiagomis, o tuo pačiu apkrova AB "Klaipėdos vanduo" nuotekų valymo įrenginiams.

Oro emisijos

UAB "Grigeo Tissue" ir AB "Grigeo Klaipėda" oro emisijos yra didžiausios, nes šios dvi įmonės eksploatuoja katilines, taip pat vykdant gamybą susidaro emisijos į orą. Grigeo Tissue sp zoo taip pat eksploatuoja katilinę, tačiau palyginus su Lietuvoje veikiančiomis grupės katilinėmis jos galingumas yra mažesnis kaip ir išmetimai į orą. UAB "Grigeo Tissue" tiekia garą UAB "Grigeo Baltwood", kuri nedegina jokio kuro, reikalingo medienos plaušų plokštės gamybai, todėl emisijos į orą susidaro tik iš gamybos vietų.

Stacionarių oro taršos šaltinių išmetamų teršalų kontrolė nustatytu periodiškumu atliekama, samdant atestuotą laboratoriją. Išmetamų oro emisijų monitoringas atliekamas pagal patvirtintą aplinkos monitoringo programą. Priklausomai nuo teršalo matavimai vykdomi nuo 1 iki 4 kartų per metus, matavimo metodas pasirenkamas pagal

« Turinys

teršalo tipą (skaičiavimas, dujų chromatografijos būdu ir kt.). UAB "Grigeo Tissue" ir AB "Grigeo Klaipėda" oro taršos padidėjimas stebimas dėl padidėjusių gamybos kiekių.

Oro tarša tonomis per metus (aplinkos oro taršos 2024 m. apskaitos ataskaitos duomenimis):

Tarša, t	UAB "Grigeo Baltwood"		UAB "Grigeo Tissue"		Grigeo Tissue sp zoo	AB "Grigeo Klaipėda"
	2024 m.	2023 m.	2024 m.	2023 m.	2024 m.	2024 m.	2023 m.
Azoto oksidai (NO2)	-	-	145,4	123,4	2,4	125,5	120,2
Sieros dioksidas (SO2)	-	-	7,3	6,2	-	6,2	6
Anglies monoksidas (CO)	-	-	203,5	172,6	-	173,3	166,9
Kietosios dalelės deginant kietąjį, skystąjį arba dujinį kurą ar atliekas	-	-	26,6	22,5	-	0,9	0,9
Kietosios dalelės (kitos)	2,1	1,7	10,6	8,9	0,3	3,3	3,6
Nemetaniniai lakūs organiniai junginiai (NMLOJ)	8,3	8,6	0,001	0,001	0,9	14,4	11,9
Amoniakas (NH3)	2,0	2,1		-	0,007	2,3	1,9

Grupės veikloje gaminant šiluminę energiją yra deginamas kuras. Degimo procesų metu į orą patenka įvairios medžiagos, kurių kiekiai yra stebimi ir registruojami. Sumažinti išmetimams į orą Grupė jau šiuo metu naudoja kondensacinius ekonomaizerius, kurių pagalba ne tik sumažinamos emisijos, bet ir regeneruojama dalis šiluminės energijos. Taip pat 2024 metais įdiegti elektrostatiniai filtrai Grigiškėse esančiose biokuro katilinėse (investicijos vertė apie 1,2 mln. eurų), jų pagalba kietųjų dalelių išmetimai bus dar labiau sumažinti, prisidedant prie geresnės oro kokybės ir mažinant galimą neigiamą poveikį sveikatai.

Numatomas su tarša susijusio poveikio, rizikų ir galimybių finansinis poveikis (E2-6)

Grupė pasinaudojo išimtimi ir nepateikė informacijos apie numatomą finansinį poveikį ir galimybes dėl šiuo metu turimos nepakankamos informacijos.

E3 ETAS Vandens ir jūrų ištekliai

« Turinys

Reikšmingo su vandens ištekliais susijusio poveikio, rizikų ir galimybių nustatymo ir vertinimo procesų aprašymas (2 ETAS IRO-1)

Vanduo yra fundamentalus ir nepakeičiamas resursas popieriaus pramonėje, jis naudojamas beveik visuose popieriaus (tiek higieninio popieriaus, tiek kartono) gamybos etapuose. Taip pat medienos plaušų plokščių gamybos procesas labai priklauso nuo vandens tiekimo. Tai yra vienas svarbiausių šaltinių mūsų operacijose. Aiškiai suprantame, kad vandens naudojimas gamybos procesuose turi įtakos ne tik aplinkai, bet ir vietinėms bendruomenėms. Nepaisant būtinybės naudoti vandenį popieriaus pramonėje, yra svarbu ieškoti tvarios vandens naudojimo strategijos ir efektyvių technologijų, siekiant minimalizuoti poveikį aplinkai ir vandens ištekliams todėl viena iš mūsų svarbiausių strateginių nuostatų – tausoti gamtą. Tam, kad atlieptume išsikeltus tikslus, sugriežtinome vidinius procesus dėl racionalaus jo panaudojimo ir atidžiai stebime išleidžiamų nuotekų kiekį bei teršalų lygį bei siekiame ieškoti tvarių sprendimų vandens valdysenos srityje.

Gamyboje naudojami dideli kiekiai vandens, o paėmimo procedūroms jei reikalinga yra atliekamos Poveikio aplinkai vertinimo (PAV) atrankos procedūros, kurių metu įvertinamas galimas poveikis ir rizikos.

Reikšmingų ETAS potemių lentelė

Vertinant poveikį, rizikas ir galimybes identifikuotos reikšmingos temos Grupės įmonėms ir atliktas poveikio ir finansinio reikšmingumo įvertinimas pateikiamas žemiau esančioje lentelėje. Vandens išleidimas į vandenynus ir jūrų išteklių išgavimas ir naudojimas nebuvo identifikuotos kaip reikšmingos dėl nevykdomos tokio pobūdžio veiklos.

Potemė	Poveikio reikšmingumas	Finansinis reikšmingumas
Vandens ėmimas	Svarbu	Svarbu
Vandens išleidimas	Reikšminga	Kritiška

Su vandens ištekliais susijusi politika (E3-1)

Atskleidimas pateikiamas 2 ETAS Bendroji informacija dalyje, Grupės aplinkos apsaugos politika.

Su vandens ir jūrų ištekliais susiję veiksmai ir ištekliai (E3-2)

Grupės įmonėse vanduo naudojamas tiek popieriaus, tiek medienos plaušo plokščių gamybos linijose ir atlieka pagrindinį vaidmenį mūsų versle:

Veikia kaip rišančioji plaušo medžiaga, o gamybos procese reikalingas valymo ir išplaušinimo etapuose.
Vanduo naudojamas kaip tirpiklis.
Perneša energiją garų pavidalu ir aušinimo proceso įrenginiuose.

Ieškome efektyvesnių vandens valdymo metodų, stengdamiesi pakartotinai naudoti vandenį ir taip sumažinti mūsų Grupės paimamo vandens kiekį. Taip pat siekiame užtikrinti atsakingą vandens, kaip vieno iš svarbiausių šaltinių tiekimo grandinėje, valdymą. Naudojamas paviršinis vanduo pagal poreikį yra papildomai išvalomas ir naudojamas technologiniuose procesuose. Siekį kuo labiau tausoti vandenį ir mažinti jo naudojimą savo gamybiniuose procesuose nurodome ir savo aplinkos apsaugos politikoje. Procesai susiję su vandens naudojimu ir nuotekų tvarkymų yra aprašomi mūsų veiklos dokumentuose (tokiuose kaip TIPK), vykdoma nuolatinė stebėsena ir kontrolė, atsiskaitoma su atsakingomis institucijomis.

Siekiant sumažinti vandens naudojimą, svarbu skatinti sąmoningą vartojimą ir tausojančius įpročius tiek asmeniniame, tiek verslo lygmenyje. Taip pat būtina investuoti į pažangias technologijas, kurios leistų efektyviau naudoti vandenį pramonėje, žemės ūkyje ir kituose sektoriuose.

Su vandens ir jūrų ištekliais susiję uždaviniai (E3-3)

Grupės strateginiuose tiksluose atskiro tikslo vandens suvartojimui nėra, vandens suvartojimo mažinimas yra viena iš nuotekų mažinimo tikslo dedamųjų dalių.

Vandens suvartojimas (E3-4)

Pagrindiniai vandens naudojamo mūsų gamybos procesuose šaltiniai yra Vokės upė ir Kuršių marios. Taip pat naudojamas ir geriamasis vanduo bet tai sudaro tik iki 3% viso Grupės vandens poreikio. Vandens paėmimo duomenims apskaičiuoti naudojami skaitliukų duomenys ar kitų matavimų duomenys.

Grupės vandens paėmimas (tūkstančiais m³ ):

	Higieninis popierius		Medžio plaušo plokštė		Popierius ir pakuotė		Grupė
	2024 m.	2023 m.	2024 m.	2023 m.	2024 m.	2023 m.	2024 m.	2023 m.
Vandens paėmimas	654,3	613,6	196,1	187,8	994,9	851,4	1 845,2	1 652,9
Vandens naudojimo intensyvumas, m3/mln. Eurų						8,7	8,5

Prieš pradedant gamybos ciklą, mūsų naudojamas paviršinis vanduo turi būti filtruojamas ir valomas. Be to, vandens valymas ir išleidimas į trečiųjų šalių valymo įrenginius yra brangus ir griežtai reguliuojamas. Mes nuolat geriname apyvartinio vandens ciklą gamybos metu, kad galėtume pakartotinai naudoti vandenį kelis kartus. Pakartotinio naudojimo dažnis skiriasi priklausomai nuo gaminio specifikacijų, tačiau šie skaičiai šiuo metu nėra registruojami.

Vandens išleidimas (tūkstančiais m³ ):

	Higieninis popierius		plokštė	Medžio plaušo	Popierius ir pakuotė		Grupė
	2024 m.	2023 m.	2024 m.	2023 m.	2024 m.	2023 m.	2024 m.	2023 m.
Nevalytos nuotekos į AB" Klaipėdos vanduo" valymo įrenginius	-	-	-	-	888,5	766,8	888,5	766,8
Apvalytos nuotekos į UAB "Vilniaus vandenys" valymo įrenginius	437,6	473,1	199,8	186,3	7,8	8,1	645,2	667,5
Nuotekos į miesto valymo įrenginius*	35,8				0,3	0,3	36,1	0,3
Iš viso	473,4	473,1	199,8	186,3	896,6	775,2	1 569,8	1 434,6

*Ne Vilniaus ar Klaipėdos vandenų valymo įrenginius.

2024 m. buvo patikslinta metodika duomenų skaičiavimuose, todėl vandens paėmimo ir išleidimo duomenys taip pat patikslinti ir už 2023 m.

Numatomas su vandens ir jūrų ištekliais susijusio poveikio, rizikų ir galimybių finansinis poveikis (E3-5)

Grupė pasinaudojo išimtimi ir nepateikė informacijos apie numatomą finansinį poveikį ir galimybes dėl šiuo metu turimos nepakankamos informacijos.

E4 ETAS Biologinė įvairovė ir ekosistemos

« Turinys

Reikšmingo su biologine įvairove ir ekosistemomis susijusio poveikio, rizikų ir galimybių nustatymo ir vertinimo procesų aprašymas (2 ETAS IRO-1)

Biologinė įvairovė ir ekosistemos iš verslo perspektyvos yra svarbios ne tik kaip ekologinės vertybės, bet ir kaip pagrindiniai veiksniai, darantys įtaką ilgalaikiam verslo tvarumui. Įmonės yra priklausomos nuo pasaulinės biologinės įvairovės ir ekosistemų paslaugų. Tai apima tiek gamtos resursus, pavyzdžiui, maistą, vandenį ir žaliavas, tiek ir reguliavimo paslaugas, tokias kaip klimato reguliavimas ir ligų kontrolė. Taip pat labai svarbu investuoti į biologinės įvairovės išsaugojimą ir ekosistemų palaikymą, nes tai gali padėti įmonėms sumažinti riziką, susijusią su gamtos nuostoliais. Tai apima įsipareigojimus ne tik teisingai naudoti gamtos išteklius, bet ir prisidėti prie teršalų mažinimo ir ekologinių iššūkių sprendimo. Įmonių supratimas ir įsipareigojimas išsaugoti biologinę įvairovę bei ekosistemų stabilumą tampa esminiu aspektu, siekiant subalansuoti ekonominę veiklą su natūralios aplinkos apsauga.

Poveikių, rizikų ir galimybių vertinimas biologinės įvairovės ir ekosistemų perspektyvoje yra svarbus žingsnis siekiant Grupės tvarumo ir atsakomybės už jos veiklą. Šiame kontekste atliktas vertinimas suteikia įžvalgų apie galimas grėsmes ir galimus padarinius, kuriuos gali patirti Grupė dėl biologinės įvairovės mažinimo ar ekosistemų nuostolių, tačiau vertinimo rezultatų aktualumas ir naudingumas šiuo metu yra ribotas, dėl tam tikrų duomenų, gerųjų praktikų ir patirties rinkoje trūkumo. Nepakankama informacija kelia iššūkių teisingai identifikuoti ir suprasti rizikas bei nustatyti tinkamus sprendimo būdus. Identifikuota, kad pagrindinis su biologine įvairove ir ekosistemomis daromas poveikis yra sukoncentruota vertės grandinėje.

Atlikdami reikšmingo poveikio, rizikų ir galimybių vertinimą, nustatėme, kad Grupės įmonių veiklos vietos nepatenka į Europos Sąjungos specialių saugomų teritorijų tinklą Natura 2000 ir neprivaloma įgyvendinti poveikio biologinei įvairovei švelninimo priemonių. Veiklavietės tik ribojasi su Natura 2000 teritorijomis – Neries upe ir Kuršių mariomis. Tai buveinių apsaugai svarbios teritorijos, kuriose saugomos buveinės ir žuvų rūšys.

Šis poveikio, rizikų ir galimybių vertinimo tobulinimas ateityje taps žingsniu siekiant geresnio Grupės valdymo, kuris atitiktų tvarumo ir aplinkosauginės atsakomybės standartus. Tai apima geresnį duomenų surinkimą, analizę ir pateikimą, siekiant tiksliau nustatyti biologinės įvairovės ir ekosistemų išsaugojimo svarbą, rizikas bei įvertinti veiksmų poveikį vertės grandinėje.

Reikšmingų ETAS potemių lentelė

Vertinant su biologine įvairove ir ekosistemomis susijusį poveikį, rizikas ir galimybes, identifikuotos reikšmingos temos Grupės įmonėms ir atliktas poveikio ir finansinio reikšmingumo įvertinimas. Grupės vykdomos operacijos nedaro reikšmingo poveikio, susijusio su žemės degradacija, dykumėjimu, dirvožemio sandarinimu ar gresiančioms išnykti rūšims.

Biologinės įvairovės ir ekosistemos temos yra glaudžiai susijusios ir persipynusios su kitomis šioje ataskaitoje atskleidžiamomis temomis, tokiomis kaip klimato kaita, tarša ar žiedinė ekonomika.

Grupė nėra atlikusi sisteminio rizikos vertinimo, susijusio su strategijos ir verslo modelio atsparumu biologinės įvairovės ir ekosistemų atžvilgiu, bei šiuo metu nėra įsivertinusi ar reikalingas pertvarkos planas.

Pagrindinis reikšmingas poveikis bioįvairovei ir ekosistemoms susikoncentravęs vertės grandinėje, o ne pačios Grupės operacijose. Pasirenkant tiekėjus, pirmenybę teikiame tiems, kurių veikla atitinka kokybės, aplinkos apsaugos, tvarios miškininkystės standartų reikalavimus. Didžioji dalis įsigyjamų žaliavų yra sertifikuota FSC®. Šis atsakingo miškų valdymo standartas, kelia reikalavimus, miškų valdytojams: palaikyti natūralių vietinių rūšių ir genotipų egzistavimą ir užkirsti kelią biologinės įvairovės mažėjimui, ypač tvarkant miško buveines.

Planuojama ateityje didesnį dėmesį skirti biologinės įvairovės ir ekosistemų tematikos analizei vertės grandinėje.

E5 ETAS Žiedinė ekonomika

« Turinys

Reikšmingo su išteklių naudojimu ir žiedine ekonomika susijusio poveikio, rizikų ir galimybių nustatymo ir vertinimo procesų aprašymas (2 ETAS IRO-1)

Žiedinė ekonomika yra įsipareigojimas atitikti darnaus vystymosi principus, mažinant neigiamą poveikį aplinkai ir efektyviai panaudojant gamybos resursus. Grupės įmonių veikla yra orientuota žiedinės ekonomikos kryptimi. Siekiame išnaudoti išteklius kuo efektyviau, skatiname perdirbimo procesus – surinktą makulatūrą perdirbdami ir grąžindami į būvio ciklą kaip naują produktą taip mažinant neigiamą poveikį. Be to, investuojame į energijos efektyvumo sprendimus, tokius kaip modernizavimas ir tausojančių energiją technologijų naudojimas, siekdami mažinti anglies dioksido išmetimą ir energijos vartojimą.

Vykdome veiklą vadovaujantis išduotais Taršos ar TIPK leidimas kurių pagalba įvertiname kylančias rizikas ir poveikį savo vykdomos veiklos metu. Vis didėjantis dėmesys aplinkosaugos ir žiedinės ekonomikos temoms leidžia įsivertinti ir pasinaudoti galimybėmis atliekų perdirbimo, atsinaujinančių išteklių panaudojimo srityse.

Reikšmingų ETAS potemių lentelė

Vertinant su žiedine ekonomika susijusį poveikį, rizikas ir galimybes, identifikuotos reikšmingos temos Grupės įmonėms ir atliktas poveikio ir finansinio reikšmingumo įvertinimas. Žiedinės ekonomikos Išteklių įvedinių ir atliekų potemės identifikuotos kaip reikšmingos Grupės lygmeniu. Identifikuota, kad reikšmingiausios atliekų šalinimo mažinimo ir atliekų surinkimo (perdirbimo) temos, kurioms ir išsikėlėme tikslus Grupės lygmeniu.

Potemė	Poveikio reikšmingumas	Finansinis reikšmingumas
Išteklių įvediniai, įskaitant išteklių naudojimą	Reikšminga	Reikšminga
Atliekos	Reikšminga	Kritiška

Su išteklių naudojimu ir žiedine ekonomika susijusi politika (E5-1)

Atskleidimas pateikiamas 2 ETAS Bendroji informacija dalyje, Grupės aplinkos apsaugos politika.

Su išteklių naudojimu ir žiedine ekonomika susiję veiksmai ir ištekliai (E5-2)

Vykdydami veiklą vadovaujamės atliekų hierarchijos (prevencija – pakartotinis naudojimas – perdirbimas – kitas naudojimas (pvz.: energijai gauti) ir šalinimas) principais, pirmenybę teikiant atliekų prevencijai arba jų mažinimui, o mažiausią prioritetą atliekų šalinimui. Atliekų šalinimas identifikuojama kaip viena reikšmingiausių temų Grupės mastu ir yra įtraukta kaip strateginis tikslas – mažinti atliekas, kurios yra nukreipiamos į šalinimą.

Investuojame į centralizuotą atliekų surinkimo sistemą higieninio popieriaus gamyboje, kurios metu susidariusios atraižos automatiškai surenkamos ir presuojamos. Tai leidžia prisidėti ne tik prie žiedinės ekonomikos, bet ir pagerinti darbų saugą, taupoma vieta ceche.

Visas savo veikloje susidarančias tinkamas perdirbti popieriaus/kartono atliekas gražiname į perdirbimą ir panaudojame naujų produktų gamyboje. Pakartotinai naudojame ar grąžiname tiekėjams tinkamas pakavimo medžiagas tokias kaip kartono tūtos, IBC konteineriai ar kt.

Sumažinti į šalinimą keliaujančių atliekų kiekį planuojama investuojant į makulatūrinio popieriaus ryšulių vielų karpymo ir ištraukimo mechanizmą (šios investicijos vertė apie 0,5 mln. eurų). Planuojama, kad įgyvendinus šį projektą 400 t vielos per metus būtų nukreipta ne į šalinimą, o į perdirbimą.

Su išteklių naudojimu ir žiedine ekonomika susiję uždaviniai (E5-3)

Taip pat siekiame tinkamiausio panaudojimo būdo susidariusioms atliekoms ne tik savo operacijose, bet skatiname ir kitus tinkamai rūšiuoti ir perdirbti atliekas. Tai leidžia didinti makulatūros surinkimo lygį. Surenkant daugiau makulatūros galime prisidėti prie pirminių žaliavų kiekio mažinimo, taip prisidedant ir prie biologinės įvairovės nykimo mažinimo bei didinti žiedinio medžiagų naudojimo rodiklį. Šiems aspektams esame išsikėlę tikslą didinti makulatūros surinkimą ir rūšiavimą.

	Tikslas	Matavimo vienetas	2021 baziniai metai	2024 m. tarpinis rezultatas	Pokytis	Tikslas 2026 m.
1.	Mažinti atliekas, kurios yra nukreipiamos į šalinimą	kg/tonai produkcijos	53,0	41,1	-22,5 %	-9,0%
2.	Makulatūros surinkimo ir rūšiavimo didinimas	Tūkstančiais tonų	53,0	85,5	+61,4 %	+50,0%

Išteklių įvediniai (E5-4)

Žaliavos

Savo veikloje siekiame užtikrinti tvarų ir atsakingą žaliavų ir medžiagų tiekimą. Beveik visas pagamintas ir perkamas pluoštas (celiuliozė, mediena) yra sertifikuoti pagal FSC® (The Forest Stewardship Council) gamybos grandies sertifikatą (Chain of Custody). FSC® yra nepriklausoma tarptautinė sertifikavimo organizacija, skatinanti aplinkai nekenksmingą, socialiai atsakingą ir ekonomiškai perspektyvų miškų valdymą. Mes teikiame pirmenybę FSC® sertifikavimo sistemai ir skatiname visus tiekėjus siekti šio sertifikavimo.

Perdirbimo procesuose naudojama makulatūra yra svarbi žaliava visai mūsų Grupei, tai atsispindi ir mūsų strateginiuose tiksluose.

Sunaudoti žaliavų kiekiai gamyboje (tūkstančiais tonų):

	Higieninis popierius			Medienos plaušo plokštė	Popierius ir pakuotė		Grupė
	2024 m.	2023 m.	2024 m.	2023 m.	2024 m.	2023 m.	2024 m.	2023 m.
Atsinaujinančios žaliavos
Pagrindinės žaliavos	72,15	56,93	115,24	111,67	143,45	135,89	330,84	304,49
Papildomos medžiagos / žaliavos	-	-	-	-	-	-	-	-
Pakuotė	12,85	10,11	1,82	1,74	2,96	2,30	17,64	14,14
Atsinaujinančios žaliavos iš viso	85,00	67,04	117,06	113,41	146,41	138,19	348,48	318,63
	Neatsinaujinančios žaliavos
Pagrindinės žaliavos	-	-	-	-	-	-	-	-
Papildomos medžiagos / žaliavos	1,23	0,79	1,14	1,11	1,54	1,52	3,92	3,41
Pakuotė	1,42	1,11	0,01	0,01	0,03	0,03	1,46	1,14
Neatsinaujinančios žaliavos iš viso	2,65	1,90	1,15	1,12	1,57	1,55	5,38	4,55
Žaliavos iš viso	87,65	68,94	118,21	114,52	147,98	139,73	353,85	323,19
Atsinaujinančios žaliavos, %	97%	97%	99%	99%	99%	99%	98%	98%

Duomenys gauti iš apskaitos dokumentų.

Grupės lygiu tik 2% visų panaudotų žaliavų buvo neatsinaujinančios. Jas didžiąja dalimi sudaro plastiko pakuotės, naudojamos higieniniam popieriui ir gofruotojo kartono dėžėms supakuoti. Visos mūsų naudojamos pakuotės yra perdirbamos, tačiau pagamintos iš pirminio plastiko. Glaudžiai bendradarbiaujame su plastiko pakuotės tiekėjais siekdami sumažinti pakuotės kiekį ir ieškome galimybių naudoti perdirbto plastiko pakuotę.

Grupės žaliavų naudojamų produktų ir garo gamybai sudėtis:

	2024 m.	2023 m.
Makulatūra	30%	31%
Mediena	24%	25%
Celiuliozė	9%	7%
Biokuras	25%	27%
Gamtinės dujos	2%	1%
Atsinaujinanti pakuotė	4%	3%
Kitos atsinaujinančios žaliavos	5%	5%
Neatsinaujinančios žaliavos	1%	1%
Iš viso	100%	100%

Biokuras ir dujos naudojamos kaip žaliavos garo gamybai, kuris reikalingas visų Grupės įmonių gamybose. Tai sudaro 27 % bendrų sunaudotų įvedinių kiekio (kiekine prasme pavertus į tonas).

Išteklių išvediniai (E5-5)

Atliekos

2024 metais gamybai sunaudojome 353,9 tūkst. tonų medžiagų. Tais pačiais metais mūsų veiklos metu susidarė 24,5 tūkst. tonų atliekų. Mūsų gamybos procesas yra unikalus tuo, kad didelė dalis susidarančių atliekų gali būti grąžinta į gamybos ciklą Grupės viduje. Daugiau nei pusę visų atliekų mūsų Grupėje buvo grąžinta į gamybą medžiagų pavidalu.

Atliekų, kurių nepavyksta išvengti ir negalime panaudoti savo gamybos procesuose, tvarkymą grindžiame atliekų hierarchijos principais, tačiau nepavyksta išvengti ir atliekų, nukreipiamų šalinimui. Didžiausią nukreipiamų į šalinimą atliekų dalį sudaro AB "Grigeo Klaipėda" makulatūros rūšiavimo atliekos (83% visų šalinamų atliekų), kurios atkeliauja kartu su gaunama makulatūra. Šių atliekų deginimo metu yra gaminama energija. Bendrą šalinimui skirtų atliekų kiekį matome kaip vieną iš strateginių iššūkių, todėl siekiame nuolat tobulinti makulatūros tvarkymo įrengimus ir surenkamų žaliavų kokybės kontrolės procesus. Taip pat, siekiant gerinti surenkamų popieriaus atliekų kokybę, mums svarbu prisidėti prie visuomenės švietimo atliekų rūšiavimo srityje. Aukšta žaliavų kokybė užtikrina, kad tai, ką

Tūkstančiais eurų, jei nenurodyta kitaip

mes surenkame perdirbimui, iš tikrųjų galima perdirbti. Tokiu būdu mes mažiau švaistome išteklius, mažiname atliekų kiekius ir taršą bei prisidedame prie žiedinės ekonomikos siekių.

Nuotekų valymo metu natūraliai susidaro organinė medžiaga – dumblas. Šiuo metu visos AB "Grigeo Klaipėda" susidarančios nuotekos pagal sutartį buvo perduotos valyti AB "Klaipėdos vanduo". Visą nuotekų valymo procese susidarantį dumblą AB "Klaipėdos vanduo" suskaido, išdžiovina ir perduoda atliekų tvarkytojui. Gamybinėje teritorijoje Grigiškėse iš gamyklų nuotekų susidariusį dumblą kompostuojame. 2024 m. nuotekų valymo dumblo susidarė 7,6 tūkst. Tonų.

Sugeneruotos atliekos (tonomis):

	Higieninis popierius		plokštė	Medžio plaušo	Popierius ir pakuotė			Grupė
	2024 m.	2023 m.	2024 m.	2023 m.	2024 m.	2023 m.	2024 m.	2023 m.
Pavojingos atliekos	77	177	20	5	98	100	195	282
Nepavojingos atliekos	2 582	2 214	7 787	8 411	14 882	14 460	25 251	25 085

Atliekos, nukreiptos kitoms operacijoms (tonomis):

	2024 m.	2023 m.
Atliekų naudojimas
Parengimas pakartotiniam naudojimui	-	-
Perdirbimas	16 395	16 505
Kitos naudojimo operacijos	-	-
Iš viso panaudota	16 395	16 505
Atliekų apdorojimas
Deginimas	8 413	7 499
Šalinimas sąvartyne	638	1 363
Kitos šalinimo operacijos	-	-
Iš viso apdorota	9 051	8 862
Neperdirbtos atliekos	36%	35%

Duomenys gauti tiesiogiai matuojant, sveriant atiduodamas atliekas (naudojant GPAIS duomenis)

2024 m. buvo patikslinta metodika duomenų skaičiavimuose, įtraukiant visas susidariusias atliekas, todėl taip pat patikslinti ir duomenys už 2023 m.

Grupė ieško galimybių kaip sumažinti į šalinimą keliaujančių atliekų kiekius, tačiau vis dar susidaro nemaži atliekų nukreiptų į šalinimą kiekiai (deginimui ar į sąvartyną). Viena iš priežasčių – ne visos susidarančios atliekos yra perdirbamos mūsų rinkoje ar aplinkiniuose regionuose, taip pat įvertinama, ar ekonomiškai naudinga transportuoti didelius atliekų kiekius tolimais atstumais.

Numatomas su išteklių naudojimu ir žiedine ekonomika susijusio poveikio, rizikų ir galimybių finansinis poveikis (E5-6)

Grupė pasinaudojo išimtimi ir nepateikė informacijos apie numatomą finansinį poveikį ir galimybes dėl šiuo metu turimos nepakankamos informacijos.

7.3. Socialinė informacija

S1 ETAS Sava darbo jėga

Suinteresuotųjų subjektų interesai ir nuomonės (2 ETAS SBM-2)

Informacija atskleidžiama 2 ETAS Bendroji informacija dalyje, Suinteresuotųjų subjektų interesai ir nuomonės skyriuje.

Reikšmingas poveikis, rizikos ir galimybės bei jų sąveika su strategija ir verslo modeliu (2 ETAS SBM-3)

Darbuotojai yra neatskiriama bet kurios organizacijos gyvybinė dalis, nes jų įnašas tiesiogiai veikia įmonės veiklos efektyvumą ir jos bendrą sėkmę. Šie žmonės ne tik įgyvendina organizacijos tikslus, bet ir prisideda prie jos augimo ir inovacijų. Sėkminga įmonė yra tiek, kiek įsipareigojęs, talentingas ir motyvuotas yra jos darbuotojų kolektyvas. Taip pat darbuotojai ne tik atlieka savo konkrečias pareigas, bet ir formuoja įmonės kultūrą ir darbo aplinką. Jų bendradarbiavimas, gebėjimas įveikti iššūkius ir pasirengimas mokytis naujų dalykų yra būtini organizacijos sėkmei. Siekiant optimalios veiklos ir ilgalaikės sėkmės, svarbu akcentuoti darbuotojų gerovę, skatinti jų profesinį tobulėjimą ir kurti palankią darbo aplinką. Siekiant užtikrinti darbuotojų gerovę, Grupė nuolat seka ir vertina poveikį, rizikas ir galimybes, susijusias su darbuotojais. Kiekvienais metais yra vykdomas darbuotojų įsitraukimo tyrimas, kurio pagalba identifikuojamos stipriosios ar tobulintinos sritys. Taip pat Grupė vykdydama gamybinę veiklą skiria prioritetą darbuotojų saugai ir sveikatai ir nuolatos vertina poveikį ir rizikas, kad būtų išvengta nelaimingų atsitikimų.

Reikšmingų ETAS potemių lentelė

Vertinant poveikį, rizikas ir galimybes identifikuotos reikšmingos temos Grupės įmonėms ir atliktas poveikio ir finansinio reikšmingumo įvertinimas. Vertinant savai darbo jėgai priskiriamas potemes ir potemių potemes sveikata ir sauga išskirta kaip kritiškai svarbiausia Grupės veiklai potemė.

Potemė	Potemių potemė	Poveikio reikšmingumas	Finansinis reikšmingumas
Darbo sąlygos	Darbo laikas	Reikšminga	Svarbu
	Deramas darbo užmokestis	Svarbu	Svarbu
	Kolektyvinės derybos, įskaitant darbuotojų, kuriems taikomos kolektyvinės sutartys, dalį	Informacijai	Svarbu
	Profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyra		Informacijai
	Sveikata ir sauga	Kritiška	Kritiška
Vienodas požiūris ir lygios galimybės visiems	Lyčių lygybė ir vienodas užmokestis už vienodos vertės darbą	Svarbu	Informacijai
	Mokymas ir įgūdžių ugdymas	Reikšminga	Reikšminga
	Kovos su smurtu ir priekabiavimu darbo vietoje priemonės	Reikšminga	Informacijai
	Įvairovė	Svarbu	Informacijai

Su sava darbo jėga susijusi politika (S1-1)

Grupės įsipareigojimai ir kryptingas reikšmingų temų valdymas aprašyti etikos kodekse, darbuotojų saugos ir sveikatos, lygių galimybių bei smurto ir priekabiavimo prevencijos politikose, plačiau aprašoma 2 ETAS Bendroji informacija dalyje, Grupės politikos. Vykdoma vidinė komunikacija ir mokymai, kurie padeda užtikrinti, kad darbuotojai supranta ir laikosi organizacijos tikslų, vertybių ir politikų, taip prisidėdami prie sėkmingos organizacijos veiklos.

Neigiamo poveikio ištaisymo procesai ir kanalai, kuriais savi darbuotojai gali išreikšti susirūpinimą (S1-3)

Grupėje yra įdiegtas darbuotojų saugos ir sveikatos registras, skirtas registruoti incidentus, nelaimingus atsitikimus ir nesaugias situacijas, kurios gali sukelti incidentus ar nelaimingus atsitikimus. Visi Grupės darbuotojai gali registruoti šiuos įvykius, taip užtikrinant, kad visi svarbūs įvykiai būtų užfiksuoti ir tinkamai išnagrinėti. Šis įrankis stiprina saugumo kultūrą įmonėje. Skatinant darbuotojus aktyviai dalyvauti saugos ir sveikatos užtikrinimo procese, kuriama saugesnė darbo aplinka, kurioje kiekvienas jaučiasi atsakingas už savo ir kolegų saugumą. Be to, registras suteikia galimybę sekti statistiką, kas yra itin svarbu analizuojant incidentų dažnumą, nesaugių situacijų priežastis ir vietas.

Papildoma informacija apie komunikacijos kanalus atskleidžiama G1 ETAS Verslo etika dalyje, Įmonės kultūra ir verslo etikos politika skyriuje.

« Turinys

Veiksmai, kurių imamasi dėl reikšmingo poveikio savai darbo jėgai, su sava darbo jėga susijusių reikšmingų rizikų mažinimo ir pasinaudojimo reikšmingomis galimybėmis metodai ir tų veiksmų veiksmingumas (S1-4)

Darbuotojų įsitraukimo tyrimas

Mūsų ilgalaikę sėkmę lemia įsitraukę ir motyvuoti žmonės. Kaip darbdavys siekiame augti kartu su savo žmonėmis. Kasmet atliekame darbuotojų įsitraukimo tyrimą siekdami nustatyti esamą mūsų darbuotojų įsitraukimo lygį, įvertinti, kiek sėkmingai, darbuotojų nuomone, organizacijoje panaudojame darbuotojų įsitraukimo užtikrinimo galimybes, išskirti stipriuosius mūsų darbuotojų patirčių aspektus bei tobulintinus aspektus, kuriems skiriamas prioritetinis dėmesys siekiant palaikyti ir stiprinti darbuotojų įsitraukimą. Už darbuotojų įsitraukimą atsakingas Personalo padalinys.

Kasmetinio tyrimo rezultatai:

	Higieninis popierius		Medienos plaušo plokštė		Popierius ir pakuotė		Grupė
	2024 m.	2023 m.	2024 m.	2023 m.	2024 m.	2023 m.	2024 m.	2023 m.
Įsitraukę	58%	60%	61%	51%	50%	65%	53%	57%
Patenkinti	81%	90%	77%	69%	84%	87%	82%	82%
Neįsitraukę	1%	2%	1%	5%	1%	2%	1%	3%

2024 metų bendras Grupės darbuotojų įsitraukimo rodiklis siekia 53%, 4% mažesnis nei 2023 metų rodiklis. Šį svyravimą nulėmė svarbūs Grupės masto pokyčiai, įskaitant naujo fabriko įsigijimą Lenkijoje bei Lietuvoje veikiančių įmonių atskyrimą.

Įsitraukimo tyrimo rezultatai yra pristatomi ir aptariami kartu su darbuotojais, kas leidžia:

Nustatyti darbo sąlygų gerinimo kryptį.
Padeda rengti/tobulinti mokymo programas.
Suteikia vertingų įžvalgų dėl atlygio ir motyvacinio paketo modifikavimo.
Padeda geriau suprasti vadovo kompetenciją.

Skatiname ir stengiamės sudaryti sąlygas savo darbuotojams išsakyti savo pastebėjimus, nusiskundimus ir spręsti bet kokias su darbu susijusias problemas, kai tik jos iškyla.

Darbuotojų įsitraukimo rodiklio gerinimas

Kaip parodė tyrimo rezultatai, pozityviausios darbuotojų patirtys pabrėžia mūsų organizacinės kultūros stiprybes. Taip pat tyrimas išskyrė 3 tobulintinas prioritetines sritis, į kurias yra sutelktas Grupės įmonių dėmesys siekiant didinti darbuotojų įsitraukimą. Tyrimo rezultatai rodo, jog tiek palankiausi vertinimai, tiek tobulintinų sričių rezultatai per metus pagerėjo. Grupės įmonės tęsia veiklos gerinimo planą, kuris padeda tiek išlaikyti, tiek auginti darbuotojų įsitraukimą. Daug dėmesio skiriama darbuotojų bendradarbiavimo, grįžtamojo ryšio kultūrai stiprinti. Vadovų ir specialistų ugdymas, vidinė karjera taip pat laikoma vienos iš prioritetinių sričių didinant darbuotojų įsitraukimą.

Palankiausi vertinimai ir tobulintinos sritys:

	Pozityvus		Negatyvus
	2024 m.	2023 m.	2024 m.	2023 m.
Palankiausi vertinimai
Tikiu, kad mūsų organizacija sėkmingai veiks ateityje	83%	82%	3%	5%
Prireikus, visada gaunu kolegų pagalbą su darbu susijusiais klausimais	81%	85%	3%	4%
Mano padalinyje vyrauja pozityvi ir draugiška darbo atmosfera	75%	73%	6%	8%
Turiu pakankamai laisvės savarankiškai spręsti su mano darbo atlikimu tiesiogiai susijusius klausimus	73%	75%	10%	8%
Man keliami realiai įgyvendinami tikslai ir užduotys	72%	75%	7%	6%

	Pozityvus		Negatyvus
	2024 m.	2023 m.	2024 m.	2023 m.
Tobulintinos sritys
Organizacijoje yra man patrauklių profesinio augimo galimybių	47%	50%	29%	28%
Mano atlyginimas yra teisingas, lyginant su panašios srities specialistų mūsų šalyje gaunamu atlyginimu	45%	45%	30%	31%
Siekdami organizacijos tikslų padaliniai / grupės efektyviai bendradarbiauja	45%	47%	25%	24%

Dialogas ir grįžtamasis ryšys

« Turinys

Grįžtamojo ryšio prasmę suprantame kaip labai svarbų ir reikšmingą darbą tiek pačiam vadovui, tiek darbuotojui, tiek įmonei. Grupės įmonėse grįžtamojo ryšio pokalbiai vyksta su visų lygių darbuotojais ir visada remiasi lyčių lygybės ir kitais nediskriminavimo pagrindais. Grįžtamojo ryšio suteikimo forma – tai veiklos rezultatų aptarimas, kuriuo siekiama aptarti darbuotojų veiklos rezultatus, karjeros perspektyvas ir tobulėjimo lūkesčius, darbuotojų motyvacijos stiprinimą aktyviai siekti naujų užsibrėžtų tikslų, taip prisidedant prie Grupės gerų veiklos rezultatų.

Grupės įmonių veiklos tikslai nustatomi metams, dažniausiai įmonės aukščiausių vadovų strateginės sesijos metu, naudojat strategijos kūrimo įrankį. Tikslai perduodami padaliniuose iki darbuotojų visuose lygiuose. Tikslai yra matuojami nustatant KPI (angl. key performance indicators) ir periodiškai aptariami pasiekti veiklos rezultatai. Aptarimo periodiškumą lemia tikslų pobūdis skirtinguose organizacijos lygmenyse, pareigybių grupėse: vadovams veiklos rezultatų aptarimas vyksta metinio veiklos vertinimo metu, specialistams – kas ketvirtį, darbininkams – kasdien ir kas mėnesį susirinkimų metu, instruktavimo ir mokymo metu. Veiklos vertinimo ir grįžtamojo ryšio pokalbio rezultatai užpildomi ir patvirtinami tikslų vertinimo formose.

Uždaviniai, susiję su reikšmingo neigiamo poveikio valdymu, teigiamo poveikio didinimu ir reikšmingų rizikų ir galimybių valdymu (S1-5)

Grupės strateginiuose tiksluose yra įtraukti trys socialinės srities aspektai, susiję su sava darbo jėga. Jais atliepiamas identifikuotas reikšmingas Grupės vykdomos veiklos poveikis darbuotojams. Išsikelti tikslai padeda įgyvendinti suinteresuotųjų šalių (tokių kaip darbuotojai, bendruomenės ar politikos formuotojai) lūkesčius, mažinti kylančias rizikas, didinti teigiamą poveikį darbuotojams, kas leidžia užtikrinti sėkmingą Grupės veiklą.

	Tikslas	Matavimo vienetas	2021 baziniai metai	2024 m. tarpinis rezultatas	Pokytis	Tikslas 2026 m.
1.	Mažinti nelaimingų atsitikimų darbe skaičių	TRI rodiklis (nelaimingų atsitikimų skaičius tenkantis 1 milijonui darbo valandų)	17,1	18,2	+1,1	8,0
2.	Darbuotojų kaitos mažinimas	Darbuotojų, su kuriais nutraukti darbo santykiai, ir vidutinio darbuotojų skaičiaus santykis	30,8%	20,7%	-10,1pp	22,0%
3.	Darbuotojų išlaikymo rodiklis	Darbuotojų, dirbančių ilgiau negu 1 metus ir visų darbuotojų santykis	85,7%	89,3%	+3,6pp	91,0%

Grupė rūpinasi savo darbuotojais, ir skiria ypatingą dėmesį bei išteklius darbuotojų kaitos mažinimui ir išlaikymui, šių rodiklių gerinimas yra įtrauktas į Grupės strateginius tikslus. Veiksniai, kurie nulėmė teigiamą pokytį darbuotojų išlaikymo ir darbuotojų kaitos rodikliuose, yra kompleksiniai. Vienas svarbiausių faktorių, siekiant išlaikyti esamus darbuotojus ir pritraukti naujus talentus, yra konkurencingas atlygis. Grupė nuolat stebi darbo rinkos situaciją, atlygio prognozes, atsižvelgia į turimų duomenų analitiką, peržiūri atlygio sistemą metų eigoje. Kiti svarbūs veiksniai – įdomus ir prasmingas darbas, suteikta galimybė darbuotojams ugdyti kompetencijas, darbuotojų įtraukimas į vykdomus projektus, strateginių tikslų įgyvendinimą bei darbuotojų įvertinimas už pasiektus rezultatus.

Darbuotojų kaitos ir išlaikymo rodikliai:

	Higieninis popierius		Medienos plaušo plokštė		Popierius ir pakuotė		Grupė
Darbuotojai	2024 m.	2023 m.	2024 m.	2023 m.	2024 m.	2023 m.	2024 m.	2023 m.
Kaita* iš viso	12%	20%	19%	22%	28%	20%	21%	21%
Išlaikymo rodiklis	90%	92%	90%	88%	79%	90%	86%	91%

*Apskaičiuojama: visų įmonę palikusių darbuotojų skaičius padalinta iš vidutinio metinio darbuotojų skaičiaus einamaisiais kalendoriniais metais

Įmonės samdomųjų darbuotojų savybės (S1-6)

Šioje ataskaitoje prie savos darbo jėgos priskiriami samdomi, darbo santykiais su Grupės įmonėmis susiję asmenys. Didžiąją dalį Grupės įmonių darbuotojų sudaro vyrai (daugiau nei 70%). Mūsų prioritetas yra neterminuotas (nuolatines) darbo sutartis turintys pilną darbo laiką dirbantys darbuotojai, ilgalaikiai darbuotojai. Terminuotas darbo sutartis sudarome su studentais, kuriems suteikiame praktikos vietas. Negarantuotą darbo valandų skaičių dirbančių darbuotojų neturime.

Darbuotojų skaičius, ataskaitinio laikotarpio pabaigos duomenimis (taip pat veiklos apžvalga 2.3 Personalas):

Darbuotojai	Higieninis popierius			Medienos plaušo plokštė	Popierius ir pakuotė		Grupė
	2024 m.	2023 m.	2024 m.	2023 m.	2024 m.	2023 m.	2024 m.	2023 m.
Jaunesni nei 30 metų
Moterys	4	5	2	2	9	11	15	18
Vyrai	44	31	12	13	41	34	97	78
Kita*	-	-	-	-	-	-	-	-
30–50 metų
Moterys	60	41	17	19	61	64	138	124
Vyrai	221	123	50	53	231	227	502	403
Kita*	-	-	-	-	-	-	-	-
Vyresni nei 50 metų
Moterys	30	24	17	20	40	38	87	82
Vyrai	100	57	35	30	68	68	203	155
Kita*	-	-	-	-	-	-	-	-
Iš viso	459	281	133	137	450	442	1042	860

*Įtraukiama pagal ETAS reikalavimus

2024 m. darbuotojų skaičius išaugo daugiau nei 20 %, palyginti su 2023 m. Tai lėmė naujos gamyklos Lenkijoje įsigijimas, kuris prisidėjo prie veiklos plėtros ir bendro Grupės darbuotojų skaičiaus didėjimo.

Darbuotojų skaičius, suskirstytas pagal šalis:

Šalis	Darbuotojų skaičius
Lietuva	791
Lenkija	163
Ukraina	67
Latvija	21
Iš viso	1042

Lietuvoje įsikūrusi didžiausia Grupės įmonių dalis, čia dirba daugiausia darbuotojų – net 76 % visų Grupės darbuotojų. Kitose trijose šalyse darbuotojų skaičius yra mažesnis dėl mažesnio įmonių skaičiaus ir sudaro likusius 24 %.

Dėl susiklosčiusios situacijos Ukrainoje šiuo metu neteikiame duomenų apie darbuotojų kaitą, įsitraukimą ir kitus socialinius rodiklius. Suprantame šios informacijos svarbą, tačiau esant nestabiliai aplinkai, siekiame užtikrinti duomenų tikslumą ir darbuotojų saugumą.

Kolektyvinių sutarčių aprėptis ir socialinis dialogas (S1-8)

Gerbiame darbuotojų teisę jungtis, formuoti ar nesijungti į asociacijas, įskaitant teisę steigti ir stoti į profesines sąjungas savo interesams ginti. Darbuotojai turi teisę laisvai vykdyti kolektyvines derybas. Darbuotojai, pasinaudoję šiomis teisėmis, negali būti diskriminuojami, bauginami, prie jų negali būti priekabiaujama.

Grupės įmonių darbdavio ir darbuotojų socialinis dialogas užtikrinamas kartu su veikiančiomis profesinėmis sąjungomis ir/ar darbo tarybomis. AB "Grigeo Group", , UAB "Grigeo Hygiene", UAB "Grigeo Tissue" ir AB "Grigeo Klaipėda" santykius su darbuotojais apibrėžia kolektyvinių sutarčių nuostatos. 44% Grupės įmonės darbuotojų galioja kolektyvinės sutarties nuostatos. Kolektyvinių sutarčių už Lietuvos ribų neturime.

Įvairovės rodikliai (S1-9)

Darbuotojų pasiskirstymas pagal lytį aukščiausios vadovybės (padalinių direktorių) lygmeniu, skaičiais ir procentais:

	Higieninis popierius			Medienos plaušo plokštė	Popierius ir pakuotė		Grupė
Darbuotojai	2024 m.	2023 m.	2024 m.	2023 m.	2024 m.	2023 m.	2024 m.	2023 m.
Moterys	1	2	0	0	3	2	4	4
Moterys %	8%	22%	0%	0%	21%	15%	14%	15%
Vyrai	12	7	4	4	11	11	25	22
Vyrai %	92%	78%	100%	100%	79%	85%	86%	85%
Iš viso	13	9	4	4	14	13	29	26

Darbuotojų pasiskirstymo pagal amžių duomenys pateikiami S1 ETAS Sava darbo jėga temos, Įmonės samdomųjų darbuotojų savybės (S1-6) skyriuje.

Deramas darbo užmokestis (S1-10)

Skaidri ir aiški darbo apmokėjimo sistema, kuria užtikrinamas deramas darbo užmokestis, buvo patvirtinta 2020 metais ir atnaujinta 2023 metais. Ji padeda pritraukti ir išlaikyti talentus, skatina rezultatyvų ir efektyvų darbą, sudaro sąlygas sąžiningai atlyginti už atliktą darbą ir pasiektus rezultatus.

Apmokėjimo sistema parengta remiantis šiais principais ir pagrindais:

lyčių lygybės ir nediskriminavimo kitais pagrindais;
darbo apmokėjimo sistemos Grupėje skaidrumo;
sąžiningo darbo užmokesčio apskaičiavimo ir nustatymo;
tinkamo darbo užmokesčio dydžio nustatymo visiems Grupės darbuotojams;
darbuotojų skatinimo tobulėti ir siekti aukštesnės kvalifikacijos;
darbuotojų darbo veiklos rezultatų tinkamo įvertinimo ir papildomo piniginio skatinimo bei premijavimo už pasiektus tikslus.

Visose mūsų Grupės įmonėse pareigybės suskirstytos į tris pagrindines pareigybių grupes: vadovai (2 pakopos), specialistai (4 pakopos) ir darbininkai (3 pakopos). Visoms pareigybių grupėms ar tam tikroms atskiroms pareigybėms taikomos papildomo piniginio skatinimo sistemos.

Bazinis darbo užmokestis nustatomas vadovaujantis pareigybės kategorija ir lygiu bei objektyviais kriterijais. Šie kriterijai susiję su darbuotojo išsilavinimu, patirtimi, turimomis kompetencijomis, gebėjimais, tenkančiam atsakomybės laipsniui, atliekamų darbų pobūdžiu ir sudėtingumu bei pasiektais rezultatais, taip pat įvertinama ir rinkos situacija, kad būtų užtikrinamas deramas darbo užmokestis.

Rūpinamės savo darbuotojais, siekiame užtikrinti, kad Grupės įmonių darbuotojai jaustųsi įsitraukę, motyvuoti ir saugūs, užtikriname ne tik deramą darbo užmokestį bet ir visas kitas socialines garantijas, tokias, kaip išėjimo į pensiją išmokos, vaiko priežiūros atostogos, ligos, nedarbo, nelaimingų atsitikimų ir įgytos negalios išmoka ir kt. Taip pat suteikiame darbuotojams galimybę naudotis papildomomis naudomis. Grupės įmonių darbuotojai draudžiami nuo nelaimingų atsitikimų, skiriamos išmokos nutikus nelaimei, sunkių ligų atveju ar papildomas sveikatos draudimas. Atsižvelgiant į darbuotojų poreikius, papildomų naudų sąrašas yra reguliariai peržiūrimas. Darbuotojai papildomas naudas vertina itin palankiai ir aktyviai jomis naudojasi.

Mokymo ir įgūdžių ugdymo rodikliai (S1-13)

Darbas popieriaus ir medienos pramonėje reiškia galingos, sudėtingos ir dažnai potencialiai pavojingos įrangos naudojimą. Siekiant sumažinti galimų kylančių rizikų tikimybę gamybos procesų aprašymuose paminėtų mašinų kontrolė ir valdymas gali būti patikėti tik aukštos kvalifikacijos operatoriams.

Kad galėtume savo klientams tiekti savo produkciją ir užtikrinti, kad mūsų verslas veiktų, mums reikia puikių įgūdžių, patirties ir žinių. Mūsų darbuotojų mokymo ir ugdymo programa sukurta siekiant maksimaliai išnaudoti visų darbuotojų potencialą ir suteikti jiems profesinio augimo galimybes.

Atsižvelgdami į platų atsakomybių ir funkcijų spektrą, sukūrėme ir nuolat tobuliname tris skirtingas mokymo ir ugdymo programas:

Gamybos darbuotojų mokymo programos.
Profesinio tobulėjimo programos specialistams.
Poreikiais pagrįsti vadovybės profesinio tobulėjimo mokymai.

Mes esame suinteresuoti skatinti darbuotojus siekti karjeros Grupės viduje. Mokymo koordinatoriai yra atsakingi už nuoseklų mokymų poreikio vertinimą. Poreikis nustatomas tiesiogiai apklausiant darbuotojus, o vadovai yra taip pat įpareigoti identifikuoti savo komandos narių kompetencijų vystymo kryptis. Šis procesas padeda mums užtikrinti:

Kvalifikuotų darbuotojų, reikalingų mūsų produktų pristatymui ir paslaugų teikimui, skaičių.
Darbuotojų kvalifikacijos kėlimo skatinimą.
Vadovavimąsi įmonės vertybėmis mūsų kasdienėje veikloje.
Teisingą, skaidriai nustatytą atlyginimą kiekvienam darbuotojui, atsižvelgiant į įgytą kvalifikaciją.

Mokymo programų priežiūra ir valdymas:

Siekiant įvertinti mokymų poreikį ir galimybes, paskirtas personalas konsultuoja vadovus ir padalinių vadovus.
Mokymų koordinatoriai stebi trečiųjų šalių mokymų rinką ir teikia pasiūlymus atitinkamiems vadovams.
Ypatingas dėmesys skiriamas profesinei atestacijai, kurios galiojimo laikas baigiasi. Mokymų koordinatoriai ir vadovai yra atsakingi, kad darbuotojų atestacijos būtų atnaujinamos laiku.
Įtraukiami ir asmeninės gerovės bei emocinio ugdymo seminarai ir mokymai.

Vidutinės darbuotojų mokymų valandos:

Vidutinis mokymo valandų skaičių kiekvienam	Higieninis popierius*		Medienos plaušo plokštė		Popierius ir pakuotė		Grupė
samdomajam darbuotojui	2024 m.*	2023 m.	2024 m.	2023 m.	2024 m.	2023 m.	2024 m.	2023 m.
Moterys	22	13	12	32	21	18	18	21
Vyrai	50	49	39	47	52	19	47	38

* AB Grigeo group, UAB Grigeo Hygiene ir UAB Grigeo Tissue mokymų valandos, be Grigeo Tissue sp zoo

Visi samdomi darbuotojai dalyvauja reguliariose veiklos rezultatų ir karjeros raidos peržiūrose, nepriklausomai nuo pareigybių, lyties ar kitų aspektų.

Sveikatos ir saugos rodikliai (S1-14)

Bendrosios saugumo gairės visiems darbuotojams

2016 m. įdiegėme OHSAS 18001:2007 darbuotojų sveikatos ir saugos vadybos standartą (nuo 2021 m. – ISO 45001), kuris taikomas visiems Grupės darbuotojams (išskyrus AT "Mena Pak"). Šis standartas padeda užtikrinti Grupės darbuotojų saugą ir sveikatą, mažina nelaimingų atsitikimų darbe tikimybę ir sergamumą profesinėmis ligomis.

Pagrindiniai mūsų darbų saugos ir sveikatos (toliau – DSS) vadybos sistemos principai

Teisės aktų ir etikos kodekso laikymasis.
Aukšto sąmoningumo ir asmeninio įsitraukimo skatinimas.
Skatiname darbuotojus aktyviai prisidėti prie darbų saugos ir sveikatos valdymo sistemos gerinimo.
Suteikiame darbuotojams saugias ir sveikas darbo sąlygas, siekiant išvengti su darbu susijusių traumų ir ligų.
Laiku nustatyti ir pašalinti pavojus.
Vykdant tiekėjų atrankas atidžiai vertiname įmonėse įdiegtus DSS standartus.
Nuolat analizuojame ir vertiname suinteresuotų šalių poreikius, ieškome būdų, kaip efektyviau įgyvendinti jų reikalavimus.
Griežta rangos įmonių, dirbančių mūsų patalpose, kontrolė.
DSS valdymo sistema yra taikoma visiems darbuotojams ir rangovams, lankytojams, tiekėjams, praktikantams.
Nuolatinis atsakingų žmonių mokymas ir savalaikis atestavimas.

Nuolatos stebime ir identifikuojame rizikos faktorius ir kylančius pavojus, kad galėtume užtikrinti saugią ir sveiką darbo aplinką.

« Turinys

Pavojų identifikavimas

Rizikos faktoriai

• 2024 metais Grupėje nebuvo fiksuota nei vieno didelių pasekmių susižalojimo
atvejo. Nebuvo nė vieno sunkaus sužalojimo tiek tarp mūsų darbuotojų, tiek
išorinėse aptarnaujančiose organizacijose.
• Ataskaitiniu laikotarpiu Grupėje nebuvo fiksuota mirtinų nelaimingų atsitikimų dėl su
darbu susijusių sužalojimų ir su darbu susijusių sveikatos sutrikimų bei nebuvo
nustatyta profesinės ligos atvejų.
• Esame pasiryžę išlaikyti saugią ir patikimą darbo vietą visiems, atliekantiems savo
pareigas mūsų Grupėje.
• Profesinės rizikos vertinimą atlieka nepriklausomi konsultantai.
• Gamybos procesų rizikos vertinimas atliekamas viduje – dalyvauja DSS specialistai,
gamybos vadovybė, darbuotojai ir kokybės skyrius.
• Incidento tyrimas – vykdomas per nesaugių situacijų registrą ar įvykus rimtesniam
incidentui sudaroma komanda įvykiui ištirti.
• Nuolat vertinami rizikos veiksniai.
• Glaudus kasdienis bendradarbiavimas su gamybos darbuotojais.

• Besisukančios įrangos dalys.
• Krovinių transportavimas, krovimo
darbai.
• Naktinis darbas.
• Darbas aukštyje.
• Darbas šuliniuose.
• Krovinių kėlimas rankomis
• Darbas su cheminėmis
medžiagomis.
• Potencialiai pavojingų įrenginių
valdymas (kėlimo kranai, slėginiai
indai, liftai).

Nelaimingų atsitikimų prevencija

Norint išvengti neigiamo poveikio ir kylančių rizikų savai darbo jėgai, yra svarbus nuolatinis darbuotojų įsitraukimas. Visi darbuotojai privalo pranešti apie potencialiai pavojingas darbo situacijas. Visos identifikuotos situacijos yra registruojamos ir administruojamos nesaugių darbo situacijų registre.

Mobilioji programa skirta techninėms problemoms registruoti. Užregistruotos problemos keliauja į sistemą, kur techninis personalas planuoja remontą arba operatyviai reaguoja į problemą.
Jei darbuotojas neturi galimybės naudotis mobiliąja programėle, gali būti naudojama popierinė forma.
Saugos klausimai sprendžiami kasdienių pamainų susitikimų metu.
Visi darbuotojai turi prieigą prie DSS specialistų.
Niekam neleidžiama savarankiškai spręsti techninių problemų.
Darbuotojai yra atstovaujami darbuotojų saugos ir sveikatos komitete.
Darbuotojai dalyvauja vertinant rizikas ir pavojus.
Visos asmeninės ir kolektyvinės apsaugos priemonės yra patikrintos ir patvirtintos gamybos darbuotojų.
Skatiname darbuotojo atsakomybę ir visada pabrėžiame, kad nors už darbuotojų saugą ir sveikatą atsakingas darbdavys, visa sauga lieka pačių darbuotojų rankose.

Grupės įmonėse yra įsteigti DSS komitetai, sudaryti iš darbdavio ir darbuotojų atstovų. Pagrindinės atsakomybės:

Analizuoti ir vertinti įmonių darbuotojų saugos ir sveikatos būklę;
Svarstyti prevencines priemones nelaimingiems atsitikimams darbe ir profesinėms ligoms išvengti;
Analizuoti darbuotojų mokymą ir instruktavimą saugiai dirbti bendrovėje;
Prižiūrėti nustatytos tvarkos laikymąsi bei darbuotojų aprūpinimą kolektyvinėmis ir asmeninėmis apsaugos priemonėmis ir šių priemonių priežiūros vykdymą.

Išsikelto Grupės socialinio strateginio tikslo stebėsenai renkami ir registruojami duomenys apie nelaimingus atsitikimus darbe bei stebimas progresas. Nelaimingų atsitikimų darbe stebėsenai naudojamas TRI rodiklis:

	Higieninis popierius		Medienos plaušo plokštė		Popierius ir pakuotė		Grupė
	2024 m.	2023 m.	2024 m.	2023 m.	2024 m.	2023 m.	2024 m.	2023 m.
Didelių pasekmių sužalojimai	-	-	-	-	-	-	-	-
Lengvi sužalojimai	11	4	9	4	7	6	27	14
Darbo valandų skaičius	525 128	507 191	243 219	241 441	783 682	775 520	1 552 029	1 524 152
TRI rodiklis*	20,9	7,9	37,0	16,6	8,9	7,7	17,4	9,2

*Mūsų darbuotojų nelaimingų atsitikimų skaičius tenkantis 1 000 000 darbo valandų.

Dėl sužalojimų, nelaimingų atsitikimų ar ligų prarastų darbo dienų skaičius: 875.

Profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros rodikliai (S1-15)

Profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyra ne tik prisideda prie individualaus darbuotojo gerovės, bet turi teigiamą poveikį visai Grupės įmonių veiklai ir ilgalaikiam sėkmingam vystymuisi. Grupė užtikrina, kad visi darbuotojai turėtų teisę išeiti atostogų dėl šeimyninių priežasčių, žemiau lentelėje pateikiami duomenys apie darbuotojus, kurie turi teisę naudotis ir naudojosi vaiko priežiūros atostogomis:

Darbuotojai	Higieninis popierius		Medienos plaušo plokštė		Popierius ir pakuotė		Grupė
	2024 m.	2023 m.	2024 m.	2023 m.	2024 m.	2023 m.	2024 m.	2023 m.
Darbuotojai, turėję teisę į vaiko priežiūros atostogas
Moterys	2	0	0	0	3	0	5	0
Vyrai	7	1	4	1	8	10	19	12
Darbuotojai, pasinaudoję vaiko priežiūros atostogomis (iš turėjusių tokią teisę), %
Moterys	100%	0%	0%	0%	100%	0%	100%	0%
Vyrai	14%	0%	0%	0%	0%	0%	5%	0%

Atlygio rodikliai (užmokesčio skirtumas ir bendras atlygis) (S-16)

Grupė laikosi lygių galimybių principo ir užtikrina, kad visi darbuotojai būtų vertinami pagal jų kompetencijas, patirtį ir darbo rezultatus, nepriklausomai nuo jų lyties. Atlyginimai mūsų organizacijoje nustatomi objektyviai, remiantis aiškiais kriterijais, tokiais kaip darbo pobūdis, atsakomybės lygis ir profesiniai gebėjimai.

Suprantame, kad tam tikrose srityse ar pozicijose gali susidaryti natūralūs lyčių pasiskirstymo skirtumai dėl bendrų rinkos tendencijų ar sektoriaus ypatumų. Tačiau tai jokiu būdu nereiškia diskriminacijos – mūsų tikslas yra sudaryti vienodas sąlygas visiems darbuotojams augti bei tobulėti savo karjeroje.

Užmokesčio skirtumas: moterų ir vyrų vidutinio atlyginimo santykis*:

Darbuotojai	Higieninis popierius		Medienos plaušo plokštė		Popierius ir pakuotė		Grupė
	2024 m.	2023 m.	2024 m.	2023 m.	2024 m.	2023 m.	2024 m.	2023 m.
Moterys/Vyrai	3%	19%	30%	35%	13%	11%	12%	19%

*Apskaičiuojama: darbuotojų vyrų vidutinis valandos užmokestis neatskaičius mokesčių – darbuotojų moterų vidutinis valandos užmokestis neatskaičius mokesčių / Darbuotojų vyrų vidutinis valandos užmokestis neatskaičius mokesčių x 100

Bendro atlygio santykio atskleidimo informacija pateikiama 6. Atlygio ataskaita dalyje, Bendrovės valdymo ir priežiūros organų atlygis skyriuje.

Incidentai, skundai ir stiprus poveikis žmogaus teisėms (S1-17)

2024 m. Grupė negavo darbuotojų skundų dėl diskriminuojančio elgesio darbe. Jokių kitų didelių incidentų žmogaus teisių srityje (kaip priverstinis, vaikų darbas ar kt.) nebuvo nustatyta.

S2 ETAS Vertės grandinės darbuotojai

Suinteresuotųjų subjektų interesai ir nuomonės (2 ETAS SBM-2)

S2 ETAS Vertės grandinės darbuotojų dvejopo reikšmingumo vertinimas buvo atliktas remiantis viešai prieinamų šaltinių analize. Dėl papildomų išteklių poreikių surinkta informacija buvo ribota, todėl vertinimas apsiribojo esamais duomenimis iš patikimų viešųjų šaltinių.

Nepaisant informacijos ribotumo, analizės metu buvo identifikuotos dvi reikšmingos temos – deramas darbo užmokestis bei sveikata ir sauga. Šios sritys yra itin svarbios vertės grandinės darbuotojų gerovei ir daro tiesioginę įtaką jų darbo sąlygoms. Nors išsamesnių duomenų trūkumas ribojo gilesnę analizę, viešai prieinama informacija leido nustatyti pagrindines tendencijas ir suprasti svarbiausius iššūkius šiose srityse.

Atsižvelgiant į ribotą duomenų prieinamumą, ateityje planuojama skirti daugiau laiko ir išteklių, siekiant kuo išsamiau įvertinti šias temas. Tolesnė analizė leis gauti detalesnius duomenis, įtraukti platesnį suinteresuotųjų šalių ratą ir geriau suprasti vertės grandinės darbuotojų situaciją. Tai padės priimti labiau pagrįstus sprendimus ir stiprinti organizacijos atsakomybę už darbuotojų gerovę.

Reikšmingų potemių lentelė

Potemė	Potemių potemė	Poveikio reikšmingumas	Finansinis reikšmingumas
Darbo sąlygos	Deramas darbo užmokestis	Svarbu	Informacijai
	Sveikata ir sauga	Reikšminga	Informacijai

Su vertės grandinės darbuotojais susijusi politika (S2-1)

Siekdami užtikrinti aukštus atsakomybės standartus, turime tiekėjų elgesio kodeksą, kuris nustato aiškius reikalavimus tiekėjams ir užtikrina jų laikymąsi. Šis kodeksas yra svarbi priemonė, padedanti užtikrinti sąžiningą darbo praktiką, darbuotojų teisių apsaugą ir etišką veiklą visoje tiekimo grandinėje. Jame nustatyti pagrindiniai principai, susiję su darbuotojų teisėmis, lygiomis galimybėmis, deramu darbo užmokesčiu, darbo valandų reguliavimu, saugiomis ir sveikatai nekenksmingomis darbo sąlygomis. Be to, kodeksas skatina aplinkosaugines ir socialinės atsakomybės iniciatyvas, įpareigoja tiekėjus laikytis aukštų verslo etikos standartų ir užtikrinti skaidrumą savo veikloje.

Elgesio kodeksas ne tik padeda apsaugoti darbuotojus nuo galimo išnaudojimo ar nesąžiningų darbo sąlygų, bet ir skatina ilgalaikį bendradarbiavimą su atsakingais tiekėjais. Jo laikymasis prisideda prie tvaraus verslo vystymo, mažina tiekimo grandinės rizikas ir didina pasitikėjimą tarp partnerių bei suinteresuotųjų šalių.

S3 ETAS Paveikiamos bendruomenės

Suinteresuotųjų subjektų interesai ir nuomonės (2 ETAS SBM-2)

Grupės įmonių veikla turi daug sąlyčio taškų su vietinėmis bendruomenėmis, kurios yra viena iš mūsų svarbių suinteresuotųjų šalių. Norime būti vertinga bendruomenės dalimi ir vertiname savo poveikį, rizikas ir galimybes, susijusias su tuo. Dedame pastangas išvengti ir minimizuoti savo neigiamą poveikį.

Su paveikiamomis bendruomenėmis susijusi politika (S3-1)

Grupės poveikis ir galimybės susiję su paveikiamomis bendruomenėmis, yra aprašytas etikos kodekse bei aplinkos apsaugos politikoje. Grupės įmonės laikosi svarbių tarptautiniu mastu pripažintų priemonių, tokių kaip Jungtinių Tautų verslo ir žmogaus teisių pagrindinių principų.

Grupė gerbia ir garantuoja žmogaus teises ir laisves, apibrėžtas Jungtinių tautų Organizacijos Generalinės Asamblėjos Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje, Europos Tarybos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje, Tarptautinės darbo organizacijos konvencijose bei kituose tarptautiniuose ir nacionaliniuose teisės aktuose pripažintas žmogaus teises ir laisves.

Reikšmingas poveikis, rizikos ir galimybės bei jų sąveika su strategija ir verslo modeliu (2 ETAS SBM-3)

Reikšmingų potemių lentelė

Vertinant poveikį, rizikas ir galimybes susijusias su paveikiamomis bendruomenėmis identifikuotos dvi reikšmingos temos ir atliktas poveikio ir finansinio reikšmingumo įvertinimas. Išskirtos dvi potemės: vanduo ir sanitarija bei su saugumu susijęs poveikis, kurios įvertintos kaip svarbaus reikšmingumo lygmens.

Potemė	Potemių potemė	Poveikio reikšmingumas	Finansinis reikšmingumas
Bendruomenių ekonominės, socialinės ir kultūrinės teisės	Vanduo ir sanitarija	Svarbi	Svarbi
	Su saugumu susijęs poveikis	Svarbi	Svarbi

Paveikiamų bendruomenių įtraukimo sprendžiant klausimus dėl poveikio procesai (S3-2)

Grupė gerbia vietinę aplinką, kurioje vykdo veiklą ir siekia palaikyti gerus santykius su vietos bendruomenėmis ir bendradarbiauja su paveikiamomis bendruomenėmis. Paveikiamos bendruomenės įtraukiamos sprendžiant galimų poveikių, kylančių dėl vykdomos veiklos, klausimus. Kiekvieną kartą vykdant poveikio aplinkai vertinimo procedūras, vykdomos konsultacijos, kurių metu pristatomi pasikeitimai, naujienos ir suinteresuotosios šalys gali pateikti komentarų, pastabų, klausimų. Priskirtos konkrečios funkcijos, kuri užtikrina paveikiamų bendruomenių įtraukimą, nėra. Tai priklauso nuo vykdomo projekto ir priskirtų atsakomybių. Pagrindinės paveikiamos bendruomenės yra išsidėsčiusios netoli gamybos vietų esančiose teritorijose – Grigiškėse ir Klaipėdoje. Ataskaitoje nebuvo vertintos paveikiamos bendruomenės vertės grandinėje.

Veiksmai, kurių imamasi dėl reikšmingo poveikio paveikiamoms bendruomenėms, su paveikiamomis bendruomenėmis susijusių reikšmingų rizikų valdymo ir pasinaudojimo reikšmingomis galimybėmis metodai ir tų veiksmų veiksmingumas (S3-4)

Kvapų valdymas Grigeo Klaipėda

Įsikūrę Klaipėdos miesto centre, perdirbame popieriaus atliekas. Popieriaus žaliavoje – makulatūroje – randame įvairių mikroorganizmų (pelėsiai, grybai, bakterijos), kurie prie tam tikrų sąlygų gali sukelti stiprų kvapą. Remiantis mūsų tyrimais, kvapo intensyvumas priklauso nuo perdirbamo popieriaus kokybės. Pakartotinai perdirbamas popierius susideda iš didesnio kiekio trumpo plaušo ir dažnai yra suteptas chemikalais, klijais, kitomis medžiagomis, o tai tiesiogiai padidina vandens užterštumą. Taip pat gamybos procese naudojame Kuršių marių vandenį, kuris papildomai užteršia procesą ir pagreitina mikrobų dauginimąsi.

2024 m. negavome jokių pranešimų iš institucijų, bet ir toliau stebime ir sekame situaciją dėl kvapų. 2025 m. planuojama įdiegti atitinkamas ozonavimo sistemas kvapų sumažinimui oro taršos šaltiniuose.

Parama bendruomenėms

Grupė prisideda prie teigiamo poveikio bendruomenėms kurdama darbo vietas, remdama bendruomenes. Skiriama parama ne tik vietinėms bendruomenėms Klaipėdoje, Grigiškėse, bet bendradarbiaujame ir su kitomis organizacijomis. Grupės įmonės skiria finansinę paramą įvairių išorės organizacijų aplinkosaugos ir socialinių projektų bei iniciatyvų gyvendinimui. Nuo karo Ukrainoje pradžios, Grupė palaiko Ukrainą teikdama humanitarinę ir finansinę paramą labdaros ir paramos organizacijoms. 2024 metais toliau buvo tęsiamas AB "Grigeo Klaipėda"

paramos sutarties su Klaipėdos universitetu įgyvendinimas, siekiant kurti aplinkos taršos mažinimo sprendimus Klaipėdos regione (plačiau E2 Tarša skyriuje), bendradarbiaujame ir remiame paramos fondą Mamų unija.

Grupės tiesioginė parama bendruomenėms:

	2024 m.	2023 m.
Vilnius	187	159
Klaipėda	46	114
Parama Ukrainai	40	20
Iš viso	273	278

Uždaviniai, susiję su reikšmingo neigiamo poveikio valdymu, teigiamo poveikio didinimu ir reikšmingų rizikų ir galimybių valdymu (S3-5)

Grupės įmonės nėra išsikėlusios konkrečių uždavinių, susijusių su bendruomenėmis, tačiau glaudžiai bendradarbiaujame bei ieškome galimybių kaip pagerinti ar panaikinti poveikį vietinėms bendruomenėms, susijusį su mūsų veikla.

7.4.Valdymo informacija

G1 ETAS Verslo etika

Mūsų misija ir vertybės (aprašomos 1. Verslo modelis dalyje, Mūsų misija ir vertybės skyriuje) grįstos ilgamete Grupės istorija bei verslo patirtimi. Kuriame motyvuojančią bendrovės kultūrą, todėl mums svarbu kaip mes elgiamės ir kokiais principais grindžiame savo verslo esmę. Esminės vertybės įkvepia ir įtraukia mūsų darbuotojus siekti aukštesnių tikslų kasdienėje veikloje ir pastangose kuriant sėkmingą bendrovę. Kurdami ir gamindami, visada galvojame apie mūsų darbuotojus, klientus, partnerius, kolegas, kas jiems svarbu ir kaip mes galime prisidėti prie juos supančios aplinkos gerovės.

Kuriame motyvuojančią bendrovės kultūrą, todėl mums svarbu – kaip mes elgiamės ir kokiais principais grindžiame savo verslo esmę. 2024 metais vyko Grupės vertybių elgsenų dirbtuvės, kuriose dalyvavo darbuotojai iš visų Grupės įmonių. Dirbtuvių metu darbo grupėse vyko diskusijos, kaip Grupės įmonių darbuotojai kasdienėje veikloje elgiasi vadovaujantis vertybių elgsenomis ir kokie iššūkiai kiltų šiomis elgsenomis nesivadovaujant.

Reikšmingų potemių lentelė

Vertinant verslo etikos poveikį, rizikas ir galimybes identifikuotos reikšmingos temos Grupės įmonėms ir atliktas poveikio ir finansinio reikšmingumo įvertinimas. Gyvūnų gerovė ir politinis angažavimasis nebuvo identifikuotos kaip reikšmingos dėl nevykdomos tokio pobūdžio veiklos.

Potemė	Potemių potemė	Poveikio reikšmingumas	Finansinis reikšmingumas
Įmonės kultūra		Svarbu	Informacijai
Pranešėjų apsauga		Reikšminga	Informacijai
Santykių su tiekėjais valdymas, įskaitant mokėjimo praktiką		Reikšminga	Reikšminga
Korupcija ir kyšininkavimas	Prevencija ir aptikimas, įskaitant mokymą	Svarbu	Reikšminga
	Incidentai	Svarbu	Reikšminga

Administracinių, priežiūros ir valdymo organų vaidmuo (2 ETAS GOV-1)

Informacija pateikiama 5.3 Valdymo ir priežiūros organai ir 5.4.Valdymo ir priežiūros organų funkcijos ir atsakomybės skyriuose.

Reikšmingo su klimatu susijusio poveikio, rizikų ir galimybių nustatymo ir vertinimo procesų aprašymas (2 ETAS IRO-1)

Informacija atskleidžiama 2 ETAS Bendroji informacija dalyje, Reikšmingo poveikio, rizikų ir galimybių nustatymo ir vertinimo proceso aprašymo skyriuje.

Įmonės kultūra ir verslo etikos politika (G1-1)

Skaidrumas, sąžiningumas ir antikorupcija yra kertiniai principai versle ir visuomenėje, kurie formuoja integruotą ir sveiką organizacinį bei socialinį pagrindą. Tai parašyta mūsų Grupės etikos kodekse.

Grupė vykdydama veiklą vadovaujasi šiais principais:

Mūsų santykiai su darbuotojais, klientais, partneriais ir valstybe yra grįsti sąžiningumu ir skaidrumu.
Skaidriai atsiskaitome su darbuotojais bei skatiname kitus rinkos dalyvius taip pat veikti skaidriai.
Bet kokie mokėjimai ar kitokios išlaidos, neužregistruotos atitinkamuose dokumentuose, yra neleistinos.
Griežtai pasisakome prieš bet kokias korupcijos formas.
Siekdami užtikrinti bendradarbiavimo su tiekėjais ir verslo partneriais skaidrumą ir objektyvumą, nepriimame jokių komercinių pasiūlymų, keliančių įtarimą dėl jų teisėtumo.
Atvirai pateikiame keliamus reikalavimus ir vertinimo kriterijus potencialiems partneriams, sutartyse apibrėžiame bendradarbiavimo sąlygas.
Laikomės įstatymų, mokame numatytus mokesčius.
Vykdydama savo veiklą, Grupė laikosi taikomų mokesčių įstatymų bei apmokestinimo mokesčiais teisinio reglamentavimo principų, laiku ir tiksliai vykdo mokestines prievoles.
Vertindama rizikas, Grupė laikosi žemos tolerancijos mokestinėms rizikoms.
Grupės procesai yra aiškiai reglamentuoti patvirtintomis aiškiomis ir skaidriomis procedūromis.

Verslo etikos veiksmingumo užtikrinimas bei kitų kritinių temų komunikavimas

Verslo etikos veiksmingumo užtikrinimas yra svarbi organizacinė užduotis, kuri padeda užtikrinti, kad būtų laikomasi aukštų etinių standartų ir vertybių Grupė nori užtikrinti kad yra laikomasi laikosi etinių principų ir skatina darbuotojus, klientus ir partnerius taip pat laikytis aukštų etikos standartų.

Pranešimus apie pažeidimus, taip pat klausimus ir nusiskundimus, susijusius su verslo etikos kodeksu ar kitomis svarbiomis temomis, darbuotojai gali pateikti savo tiesioginiam vadovui, personalo vadovui, bendrovės vadovui.
Užtikrinant Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/1937 reikalavimus, Grupė yra pasitvirtinusi informacijos apie pažeidimus teikimo, tyrimo ir informacijos konfidencialumo užtikrinimo tvarką.
Vadovaujantis Grupei taikomais Direktyvos (ES) 2019/1937 reikalavimais, pranešimai apie bet kurioje iš Grupės įmonių galbūt rengiamą, daromą ar padarytą nusikalstamą veiką, administracinį nusižengimą, darbo pareigų pažeidimą, taip pat šiurkštų privalomų profesinės etikos normų pažeidimą ar kitą grėsmę viešajam interesui keliantį arba jį pažeidžiantį teisės pažeidimą, gali būti teikiami Grupės vidiniu informacijos apie pažeidimus teikimo kanalu elektroniniu paštu [email protected].
Jeigu gaunama informacija apie pažeidimus, nusiskundimus ir kitus neigiamus poveikius valdysenos, aplinkosaugos ar socialinėje srityje, tokia informacija nagrinėjama Grupės vidaus teisės aktų nustatyta tvarka. Grupės įmonės vadovas informacijai išnagrinėti gali paskirti atsakingus asmenis ar suformuoti ad hoc komisiją, kurią sudarytų darbuotojai, turintys kompetenciją ir atsakomybes konkrečioje probleminėje situacijoje.
Kiekvienos Grupės bendrovės vadovybė yra atsakinga už kodekso nuostatų įgyvendinimą ir veiksmų, neatitinkančių kodekso nuostatų, netoleravimą bei greitą ir sąžiningą taisymą.
Grupė palaiko darbuotojus, kurie sąžiningai laikosi kodekso nuostatų, skatina jų laikytis kitus ir netoleruoja bei praneša apie kiekvieną kodekso nuostatų nesilaikymo atvejį.
Vidinis informacijos apie pažeidimus teikimo kanalas prieinamas viešai Grupės tinklalapyje http://www.grigeo.com. Siekiant užtikrinti šio kanalo veiksmingumą vykdoma vidinė komunikacija darbuotojams. Mokymai organizuojami pagal poreikį.

Santykių su tiekėjais valdymas (G1-2)

Grupė, siekdama užtikrinti efektyvų tiekimo grandinės valdymą ir ilgalaikius santykius su tiekėjais, įsipareigoja vykdyti atsakingą ir tvarią pirkimo politiką. Mūsų prioritetas yra kurti ilgalaikius partnerystės santykius su patikimais tiekėjais, remiantis sąžiningumu, skaidrumu ir abipusiu našumu. Grupės vykdomų pirkimų principai ir gairės aprašyti pirkimų politikoje:

Grupė įsipareigoja pirkimų veiklą vykdyti atsakingai. Grupei svarbiausi ilgalaikiai ir geri verslo santykiai bei naudingas bendradarbiavimas.
Visi pirkimų veikla užsiimantys Grupės darbuotojai turi laikytis Grupės verslo etikos kodekso taisyklių. Lygiai taip pat tikimasi, kad ir Grupės tiekėjai laikysis Grupės verslo etikos kodekso.
Visa pirkimų veikla turi būti vykdoma taip, kad Grupė atitiktų etikos, aplinkosaugos ir socialinio tvarumo reikalavimus visose tiekimo grandinės dalyse. Pasirenkant tiekėjus yra įvertinami socialiniai ir aplinkosauginiai aspektai, priklausomai nuo teikiamų paslaugų pobūdžio.
Grupė bendrauja su tiekėjais taip, kad ji būtų vertinama kaip sąžininga, profesionali, dirbanti pagal aukščiausius verslo etikos ir pirkimų vykdymo standartus.
Siekiant išlaikyti nuolatinę konkurenciją ir mažesnę riziką, kai tik įmanoma, Grupė vengia pirkimų iš vieno ir to paties tiekėjo bei vertina visas su pirkimu susijusias rizikas.
2023 metais Grupė parengė, 2024 m. atnaujino ir pasitvirtino tiekėjų elgesio kodeksą kuriame aprašomi aplinkosauginiai ir socialiniai reikalavimai ir tiekėjų įsipareigojimai.

Korupcijos ir kyšininkavimo prevencija ir aptikimas (G1-3)

Korupcijos ir kyšininkavimo prevencija bei aptikimas yra neatsiejama mūsų organizacijos procesų ir politikos dalis. Siekiame užtikrinti skaidrumą, atsakomybę ir sąžiningumą visuose veiklos etapuose, todėl antikorupciniai mechanizmai yra integruoti į mūsų vidaus kontrolės sistemas, rizikų valdymą bei etikos standartus. Nuolat stipriname darbuotojų informuotumą, diegiame prevencines priemones ir skatiname atvirą pranešimų apie galimus pažeidimus kultūrą, taip užtikrindami, kad mūsų veikla atitiktų aukščiausius sąžiningumo ir teisinio atitikties reikalavimus.

Grupės etikos kodekse aprašyti mūsų skaidrumo, sąžiningumo ir antikorupcijos įsipareigojimai.
Grupėje yra patvirtinta dovanų politika, pagal kurią Grupės darbuotojams vykdant darbo funkcijas draudžiama priimti ir dovanoti bet kokio tipo bet kokios vertės neatlyginamai gaunamus ar teikiamus daiktus, paslaugas ar kitą naudą. Su šia politika yra supažindinti ir vadovaujasi visi darbuotojai.

Grupėje yra patvirtintas tiekėjų etikos kodeksas, kurio laikymasis yra neatsiejama mūsų bendradarbiavimo dalis. Pasirašydami sutartį, kiekvienas tiekėjas patvirtina savo įsipareigojimą vadovautis šio kodekso nuostatomis, įskaitant antikorupcijos principus. Taip užtikriname skaidrią, atsakingą ir etišką partnerystę, grindžiamą sąžiningumu ir abipuse pagarba.
Turime patvirtintą rizikų valdymo procesą, kuriame yra įtrauktos su korupcijos prevencija susijusios rizikos, pagal poreikį joms priskiriami valdymo planai ir įvertinamas rizikos lygis. Tai leidžia sistemingai stebėti, analizuoti ir mažinti korupcijos grėsmes, užtikrinant skaidrią, etišką ir atsakingą veiklą.
Per praėjusį ataskaitinį laikotarpį nebuvo nustatytų korupcijos ir / ar kyšininkavimo pažeidimų.

KONSOLIDUOTOS IR ATSKIROS FINANSINĖS ATASKAITOS

FINANSINĖS BŪKLĖS ATASKAITOS

	Grupė		Bendrovė
	Pastabos	2024 m. gruodžio 31 d.	2023 m. gruodžio 31 d.	2024 m. gruodžio 31 d.	2023 m. gruodžio 31 d.
TURTAS
Ilgalaikis turtas
Materialusis turtas	5	97 434	68 596	1 881	25 891
Naudojimo teise valdomas turtas	6	5 611	4 315	541	1 585
Nematerialusis turtas	7	5 486	4 271	429	705
Investicinis turtas	8	4 441	4 621	4 441	4 638
Investicijos į patronuojamąsias įmones	1	-	-	77 989	23 617
Atidėtojo pelno mokesčio turtas	26	-	-	29	-
Ilgalaikio turto iš viso		112 972	81 803	85 310	56 436
Trumpalaikis turtas
Atsargos	9	20 590	14 410	1	6 122
Prekybos ir kitos gautinos sumos	10	31 677	21 019	2 676	13 255
Avansinis pelno mokestis		-	-	84	-
Kitas trumpalaikis turtas		522	507	98	235
Kitas finansinis turtas, amortizuota savikaina	11	-	20 192	-	20 192
Pinigai ir pinigų ekvivalentai	12	14 018	18 952	10 885	15 669
Trumpalaikio turto iš viso		66 807	75 080	13 744	55 473
TURTO IŠ VISO		179 779	156 883	99 054	111 909

(tęsinys kitame puslapyje)

FINANSINĖS BŪKLĖS ATASKAITOS (TĘSINYS)

		Grupė		Bendrovė
	Pastabos	2024 m. gruodžio 31 d.	2023 m. gruodžio 31 d.	2024 m. gruodžio 31 d.	2023 m. gruodžio 31 d.
NUOSAVAS KAPITALAS IR ĮSIPAREIGOJIMAI
Nuosavas kapitalas
Įstatinis kapitalas	13	38 106	38 106	38 106	38 106
Akcijų priedai	13	1 119	1 119	1 119	1 119
Privalomasis rezervas	13	3 811	2 886	3 811	2 886
Rezervas savoms akcijoms suteikti	13	500	500	500	500
Užsienio valiutos perskaičiavimo rezervas	13	(2 858)	(2 821)	-	-
Nepaskirstytasis pelnas	13	87 695	76 184	40 194	42 752
Nuosavas kapitalas, priskirtinas Bendrovės akcininkams		128 373	115 974	83 730	85 363
Nekontroliuojanti dalis		656	615	-	-
Nuosavo kapitalo iš viso		129 029	116 589	83 730	85 363

Įsipareigojimai
Ilgalaikiai įsipareigojimai
Paskolos	14	677	2 497	-	796
Nuomos įsipareigojimai	15	4 807	3 663	573	1 294
Dotacijos	16	1 934	1 293	-	1 199
Atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimas	26	4 251	1 652	-	612
Ilgalaikės išmokos darbuotojams	17	546	296	29	112
Kitos mokėtinos sumos		2 034	280	-	-
Ilgalaikiai įsipareigojimai iš viso		14 249	9 681	602	4 013

Trumpalaikiai įsipareigojimai
Paskolos	14	1 820	2 147	-	1 072
Nuomos įsipareigojimai	15	566	559	2	340
Mokėtinas pelno mokestis		1 221	3 057	-	3 106
Prekybos ir kitos mokėtinos sumos	18	32 894	24 850	14 720	18 015
Trumpalaikiai įsipareigojimai iš viso		36 501	30 613	14 722	22 533
Įsipareigojimų iš viso		50 750	40 294	15 324	26 546

NUOSAVO KAPITALO IR ĮSIPAREIGOJIMŲ IŠ VISO		179 779	156 883	99 054	111 909

Toliau pateikiamas aiškinamasis raštas yra neatskiriama šių finansinių ataskaitų dalis.

Šias finansines ataskaitas 2025 m. kovo 28 d. sudarė vadovybė ir kvalifikuotu elektroniniu parašu pasirašė:

Tomas Jozonis Grupės vadovas Mindaugas Sologubas Finansų vadovas

BENDRŲJŲ PAJAMŲ ATASKAITOS

		Grupė		Bendrovė
	Pastabos	2024 m.	2023 m.	2024 m.	2023 m.
Pajamos	19	212 992	195 352	36 669	101 728
Pardavimų savikaina	20	(167 607)	(143 715)	(27 680)	(70 668)
Bendrasis pelnas		45 385	51 637	8 989	31 060
Pardavimo ir paskirstymo sąnaudos	21	(16 772)	(15 254)	(1 911)	(6 226)
Administracinės sąnaudos	22	(12 168)	(11 620)	(2 723)	(4 824)
Kitos pajamos	23	901	755	2 192	5 146
Kitas pelnas (nuostoliai) grynąja verte	24	6 416	3 893	1 012	3 208
Veiklos pelnas		23 762	29 411	7 559	28 364
Finansinės veiklos pajamos	25	798	686	279	524
Finansinės veiklos sąnaudos	25	(691)	(460)	(102)	(161)
Finansinės veiklos pajamos (sąnaudos) grynąja verte		107	226	177	363
Pelnas prieš apmokestinimą		23 869	29 637	7 736	28 727
Pelno mokestis	26	(3 010)	(4 316)	(987)	(3 373)
GRYNASIS PELNAS		20 859	25 321	6 749	25 354

Grynasis pelnas, priskirtinas:
Bendrovės akcininkams		20 818	25 306	6 749	25 354
Nekontroliuojančiai daliai		41	15	-	-
Kitos bendrosios pajamos (sąnaudos)
Straipsniai, kurie ateityje nebus pergrupuoti į pelną (nuostolius)		-	-	-	-
Straipsniai, kurie ateityje gali būti pergrupuoti į pelną (nuostolius)
Valiutų kursų skirtumai dėl užsienio įmonių finansinių ataskaitų perskaičiavimo		(37)	(124)	-	-
Pinigų srautų apsidraudimas – veiksminga tikrosios vertės pokyčio dalis		-	-	-	-
Straipsniai, kurie ateityje gali būti pergrupuoti į pelną (nuostolius), iš viso		(37)	(124)	-	-
Kitos bendrosios pajamos (sąnaudos) iš viso		(37)	(124)	-	-

Bendrosios pajamos iš viso		20 822	25 197	6 749	25 354
Bendrosios pajamos, priskirtinos:
Bendrovės akcininkams		20 781	25 182	6 749	25 354
Nekontroliuojančiai daliai		41	15	-	-

Pagrindinis pelnas, tenkantis vienai akcijai, Eur	27	0,158	0,193	0,051	0,193
Sumažintas pelnas, tenkantis vienai akcijai, Eur	27	0,156	0,190	0,051	0,191

Toliau pateikiamas aiškinamasis raštas yra neatskiriama šių finansinių ataskaitų dalis.

Tomas Jozonis Grupės vadovas Mindaugas Sologubas Finansų vadovas

NUOSAVO KAPITALO POKYČIŲ ATASKAITOS

	Nuosavas kapitalas, priskirtinas Bendrovės savininkams
Grupė	Įstatinis kapitalas	Akcijų priedai	Privalomasis rezervas	Rezervas akcijoms suteikti	Užsienio valiutos perskaičiavim o rezervas	Nepaskirsty tasis pelnas	Iš viso:	Nekon troliuojanti dalis	Nuosavo kapitalo iš viso:
2023 m. sausio 01 d.	38 106	1 119	2 066	500	(2 697)	58 066	97 160	693	97 853
Grynasis laikotarpio pelnas	-	-	-	-	-	25 306	25 306	15	25 321
Kitos bendrosios pajamos (sąnaudos)	-	-	-	-	(124)	-	(124)	-	(124)
Iš viso bendrųjų pajamų (sąnaudų)	-	-	-	-	(124)	25 306	25 182	15	25 197
Privalomo rezervo didinimas	-	-	820	-	-	(820)	-	-	-
Paskirti dividendai	-	-	-	-	-	(6 570)	(6 570)	(93)	(6 663)
Atlygis akcijų opcionais	-	-	-	-	-	202	202	-	202
Sandoriai su Bendrovės savininkais	-	-	820	-	-	(7 188)	(6 368)	(93)	(6 461)
2023 m. gruodžio 31 d.	38 106	1 119	2 886	500	(2 821)	76 184	115 974	615	116 589

2024 m. sausio 01 d.	38 106	1 119	2 886	500	(2 821)	76 184	115 974	615	116 589
Grynasis laikotarpio pelnas	-	-	-	-	-	20 818	20 818	41	20 859
Kitos bendrosios pajamos (sąnaudos)	-	-	-	-	(37)	-	(37)	-	(37)
Iš viso bendrųjų pajamų (sąnaudų)	-	-	-	-	(37)	20 818	20 781	41	20 822
Privalomo rezervo didinimas	-	-	925	-	-	(925)	-	-	-
Paskirti dividendai	-	-	-	-	-	(9 198)	(9 198)	-	(9 198)
Atlygis akcijų opcionais	-	-	-	-	-	816	816	-	816
Sandoriai su Bendrovės savininkais	-	-	925	-	-	(9 307)	(8 382)	-	(8 382)
2024 m. gruodžio 31 d.	38 106	1 119	3 811	500	(2 858)	87 695	128 373	656	129 029

« Turinys

NUOSAVO KAPITALO POKYČIŲ ATASKAITOS (TĘSINYS)

Bendrovė	Įstatinis kapitalas	Akcijų priedai	Privalomasis rezervas	Rezervas akcijoms suteikti	Nepaskirstytasis pelnas	Nuosavo kapitalo iš viso:
2023 m. sausio 01 d.	38 106	1 119	2 066	500	24 582	66 373
Grynasis laikotarpio pelnas	-	-	-	-	25 354	25 354
Iš viso bendrųjų pajamų	-	-	-	-	25 354	25 354
Paskirti dividendai	-	-	-	-	(6 570)	(6 570)
Privalomo rezervo didinimas	-	-	820	-	(820)	-
Atlygis akcijų opcionais	-	-	-	-	206	206
Sandoriai su Bendrovės savininkais	-	-	820	-	(7 184)	(6 364)
2023 m. gruodžio 31 d.	38 106	1 119	2 886	500	42 752	85 363

2024 m. sausio 01 d.	38 106	1 119	2 886	500	42 752	85 363
Grynasis laikotarpio pelnas	-	-	-	-	6 749	6 749
Iš viso bendrųjų pajamų	-	-	-	-	6 749	6 749
Paskirti dividendai	-	-	-	-	(9 198)	(9 198)
Privalomo rezervo didinimas	-	-	925	-	(925)	-
Atlygis akcijų opcionais	-	-	-	-	816	816
Sandoriai su Bendrovės savininkais	-	-	925	-	(9 307)	(8 382)
2024 m. gruodžio 31 d.	38 106	1 119	3 811	500	40 194	83 730

Toliau pateikiamas aiškinamasis raštas yra neatskiriama šių finansinių ataskaitų dalis.

Tomas Jozonis Grupės vadovas Mindaugas Sologubas Finansų vadovas

« Turinys

PINIGŲ SRAUTŲ ATASKAITOS

		Grupė		Bendrovė
	Pastabos	2024 m.	2023 m.	2024 m.	2023 m.
Pagrindinės veiklos pinigų srautai
Pelnas prieš apmokestinimą		23 869	29 637	7 735	28 727

Nepiniginių sąnaudų (pajamų) koregavimai
Nusidėvėjimas ir amortizacija		11 012	9 515	1 783	4 032
Dividendų pajamos		-	-	(1 300)	(4 385)
Paskolų ir nuomos palūkanų sąnaudos	25	462	420	70	137
Palūkanų pajamos	25	(620)	(668)	(278)	(522)
Kitos finansinės veiklos (pajamos), sąnaudos grynąja verte	25	51	22	32	22
Pelnas iš ilgalaikio turto pardavimo		(294)	(56)	(217)	(95)
Atlygis akcijų opcionais		816	202	190	111
		35 296	39 072	8 015	28 028
Apyvartinio kapitalo pasikeitimai
Prekybos ir kitų gautinų sumų sumažėjimas (padidėjimas)		(8 546)	5 694	(1 919)	3 863
Atsargų (padidėjimas) sumažėjimas		(248)	3 639	(289)	3 022
Kito trumpalaikio turto (padidėjimas) sumažėjimas		51	(158)	35	(65)
Prekybos ir kitų mokėtinų sumų padidėjimas (sumažėjimas)		2 799	(7 171)	6 098	333
		(5 944)	2 004	3 925	7 153
Sumokėtos palūkanos		(477)	(427)	(81)	(143)
Sumokėtas pelno mokestis		(4 459)	(488)	(3 928)	(206)
Grynieji pagrindinės veiklos pinigų srautai		24 416	40 161	7 931	34 832
Investicinės veiklos pinigų srautai
Ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto įsigijimas	5 / 7	(19 062)	(6 962)	(1 250)	(3 021)
Investicinio turto įsigijimas	8	(298)	(443)	(298)	(443)
Ilgalaikio materialiojo turto pardavimas		450	482	261	357
Verslo įsigijimai / Investicijos į dukterines įmones	1	(19 416)	-	(23 640)	(397)
Gautos palūkanos		729	489	441	358
Mokėjimai iš (į) indėlių sąskaitos	11	20 050	(20 050)	20 050	(20 050)
Gauti dividendai	23	-	-	1 300	4 385
Grynieji investicinės veiklos pinigų srautai		(17 547)	(26 484)	(3 136)	(18 811)
Finansinės veiklos pinigų srautai
Dividendų išmokėjimas		(9 058)	(6 620)	(9 055)	(6 566)
Paskolų grąžinimas		(2 147)	(2 363)	(412)	(989)
Nuomos mokėjimai		(598)	(582)	(113)	(341)
Grynieji finansinės veiklos pinigų srautai		(11 803)	(9 565)	(9 580)	(7 896)

Grynasis pinigų srautų padidėjimas (sumažėjimas)		(4 934)	4 112	(4 785)	8 125

Pinigai ir pinigų ekvivalentai laikotarpio pradžioje		18 952	14 840	15 669	7 544
Pinigai ir pinigų ekvivalentai laikotarpio pabaigoje		14 018	18 952	10 884	15 669

Toliau pateikiamas aiškinamasis raštas yra neatskiriama šių finansinių ataskaitų dalis.

Tomas Jozonis Grupės vadovas Mindaugas Sologubas Finansų vadovas

FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS

Tūkstančiais eurų, jei nenurodyta kitaip

1. Bendroji informacija

AB "Grigeo Group" (toliau – Bendrovė) yra Lietuvos Respublikoje 1991 m. gegužės 23 d. registruota akcinė bendrovė. Bendrovė užsiima įmonių valdymo ir paslaugų teikimo veikla. 2024 m. iš Bendrovės atskirtas tualetinio popieriaus, popierinių rankšluosčių, popierinių servetėlių gamybos verslas, kuris kaip Grigiškių popieriaus fabrikas buvo įkurtas 1923 m.

2024 m. Bendrovės pavadinimas pakeistas iš AB "Grigeo" į AB "Grigeo Group".

Bendrovės buveinės adresas yra: Vilniaus g. 10, Grigiškės, Vilniaus m. sav., Lietuva.

Bendrovės akcijos yra įtrauktos į AB Nasdaq Vilnius vertybinių popierių biržos Baltijos Oficialųjį sąrašą (akcijų ISIN kodas LT0000102030). Akcijų prekybinis kodas AB Nasdaq Vilnius vertybinių popierių biržoje – GRG1L.

2024 m. ir 2023 m. gruodžio 31 d. Bendrovės įstatinį kapitalą sudarė 131 400 000 paprastųjų vardinių akcijų, kurių kiekvienos nominali vertė yra 0,29 eurų. Visos akcijos buvo pilnai apmokėtos.

Trys pagrindiniai akcininkai 2024 m. ir 2023 m. gruodžio 31 d. yra išvardinti toliau:

	2024 m. gruodžio 31 d.		2023 m. gruodžio 31 d.
	Akcijų skaičius	%	Akcijų skaičius	%
UAB "Ginvildos investicija"	62 628 027	47,66	61 838 179	47,06
Mišeikienė Irena Ona	17 625 064	13,41	17 578 342	13,38
Norimantas Stankevičius	5 869 756	4,47	5 869 756	4,47
IŠ VISO:	86 122 847	65,54	85 286 277	64,91

2024 m. gruodžio 31 d. Grupės darbuotojų skaičius buvo 1 042 (2023 m. gruodžio 31 d. – 860). 2024 m. gruodžio 31 d. Bendrovės darbuotojų skaičius buvo 52 (2023 m. gruodžio 31 d. – 281).

Bendrovės akcininkai turi įstatyminę teisę patvirtinti šias finansines ataskaitas arba nepatvirtinti jų ir reikalauti vadovybės paruošti naujas finansines ataskaitas.

Grupės struktūra

2024 m. ir 2023 m. gruodžio 31 d. AB "Grigeo Group" grupę sudarė AB "Grigeo Group" ir žemiau nurodytos patronuojamosios įmonės (toliau – Grupė):

		2024 m. gruodžio 31 d.	2023 m. gruodžio 31 d.
	Grupės valdomų akcijų dalis	Investicijos dydis (savikaina)	Grupės valdomų akcijų dalis	Investicijos dydis (savikaina)	Adresas	Pagrindinė veikla Įsigijimo (įsteigimo) data
Bendrovės tiesiogiai valdomos patronuojamosios įmonės:
UAB "Grigeo Baltwood"	100%	2 555	100%	2 555	Vilniaus g. 10, Grigiškės, Vilniaus m. sav., Lietuva	Medienos plaušo plokščių gamyba. 2003 m. balandžio 10 d.
UAB "Grigeo Recycling"	100%	3 706	100%	1 066	Vilniaus g. 10, Grigiškės, Vilniaus m. sav., Lietuva	Antrinių žaliavų surinkimas ir paruošimas perdirbimui. 2010 m. liepos 16 d.
UAB "Naujieji Verkiai"	100%	-	100%	-	Popieriaus g. 15, Vilnius, Lietuva	Nekilnojamojo turto statyba ir plėtra. 2024 m. ir 2023 m. veiklos nevykdė. 2004 m. balandžio 6 d.
UAB "Grigeo Paper Packaging"	100%	19 427	100%	19 427	Vilniaus g. 10, Grigiškės, Vilniaus m. sav., Lietuva	Investicinė veikla ir įmonių valdymas. 2009 m. liepos 10 d.
UAB "Grigeo Tissue"			100%		200 Vilniaus g. 10, Grigiškės, Vilniaus m. sav., Lietuva	Higieninio popieriaus gamyba. 2023 m. gruodžio 1 d.
UAB "Grigeo Hygiene"	100%	51 505	100%	200	Vilniaus g. 10, Grigiškės, Vilniaus m. sav., Lietuva	Investicinė veikla ir įmonių valdymas. (buvusi UAB "Grigiškių energija") 2011 m. spalio 7 d.
Akcijų opcionai patronuojamųjų įmonių darbuotojams (pastaba 13):
Akcijų opcionai		796	-	169
Iš viso:		77 989		23 616

1. Bendroji informacija (tęsinys)

	2024 m. gruodžio 31 d.		2023 m. gruodžio 31 d.
	Grupės valdomų akcijų dalis	Investicijos dydis (savikaina)	Grupės valdomų akcijų dalis	Investicijos dydis (savikaina)	Adresas	Pagrindinė veikla Įsigijimo (įsteigimo) data
Bendrovės netiesiogiai valdomos patronuojamosios įmonės:
UAB "Grigeo Tissue"1	100%	-			Vilniaus g. 10, Grigiškės, Vilniaus m. sav., Lietuva	Higieninio popieriaus gamyba. 2023 m. gruodžio 1 d.
Grigeo Tissue 1 sp. z o.o	100%	-	100%	-	33-132 Niedomice, ul. Niedomicka 45, Lenkija	Higieninio popieriaus gamyba. 2024 m. kovo 28 d.
Energia Cieplna Niedomice 2 sp. z o.o	100%	-	100%	-	33-132 Niedomice, ul. Niedomicka 45, Lenkija	Gamina šiluminę energiją 2024 m. kovo 28 d.
AB "Grigeo 3 Klaipėda"	97,68%	-	97,68%	-	Nemuno g. 2, Klaipėda, Lietuva	Kartono ir kartoninio korio užpildo gamyba. 2010 m. kovo 1 d.
UAB "Grigeo 3 Packaging"	100%	-	100%	-	Vilniaus g. 10, Grigiškės, Vilniaus m. sav., Lietuva	Gofruoto kartono ir pakuotės gamyba. 2009 m. balandžio 10 d.
AT "Меna 3 Pak"	100%	-	100%	-	Koševovo g. 6, Černigovo raj., Mena, Ukraina	Gofruoto kartono ir pakuotės gamyba. 2010 m. kovo 1 d.
SIA "Grigeo 4 Recycling"	100%	-	100%	-	Ēdoles iela 5, Ryga, Latvija	Antrinių žaliavų surinkimas ir paruošimas perdirbimui. 2016 m. birželio 16 d.

Valdoma: ¹UAB "Grigeo Hygiene"; ²Grigeo Tissue sp. z o.o; ³UAB "Grigeo Paper Packaging"; ⁴UAB "Grigeo Recycling"

Nekontroliuojanti dalis susidaro iš 2,32% AB "Grigeo Klaipėda" akcijų, nepriklausančių Bendrovės savininkams.

2024 m. Grupės struktūra buvo pertvarkyta apjungiant pagal verslo pobūdį panašias įmones po šakos holdingais, dėl ko keitėsi atskirų įmonių akcininkai, tačiau galutinė visų grupės įmonių nuosavybė ir kontrolė nepakito bei išliko Bendrovėje. 2024 m. Grupė įsigijo dvi įmones Lenkijoje (pastaba 7), bei iš AB "Grigeo Group" į UAB "Grigeo Tissue" iškėlė higieninio popieriaus gamybos verslą, kurio grynojo turto balansinė vertė sudarė 30 105 tūkst. eurų. Iškeltas verslas nepriklausomų vertintojų buvo įvertintas 76 mln. eurų, atitinkamai iki šios sumos buvo padidintas UAB "Grigeo Hygiene" įstatinis kapitalas. 2023 m. reikšmingų pokyčių nebuvo.

2. Reikšmingų apskaitos principų santrauka

Toliau aprašyti pagrindiniai apskaitos principai, kuriais vadovaujantis parengtos šios finansinės ataskaitos. Šie principai nuosekliai taikomi visiems pateiktiems metų laikotarpiams, jeigu nenurodyta kitaip (naujų standartų ir pataisų taikymas).

2.1 Finansinių ataskaitų parengimo pagrindas

Grupės ir Bendrovės finansinės ataskaitos yra parengtos pagal tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus (TFAS), priimtus taikyti Europos Sąjungoje (ES) ir galiojusius 2024 m. gruodžio 31 d. Toliau visos nuorodos į TFAS reiškia nuorodas į ES patvirtintus TFAS.

Šios Grupės ir Bendrovės finansinės ataskaitos parengtos įsigijimo savikainos principu, išskyrus finansinius instrumentus, naudojamus apsidraudimo rizikai, kurie apskaitomi tikrąja verte.

Šios Grupės ir Bendrovės finansinės ataskaitos už 2024 m. gruodžio 31 d. pasibaigusius metus parengtos remiantis prielaida, kad Grupė ir Bendrovė tęs savo veiklą.

Sumos šiose Grupės ir Bendrovės finansinėse ataskaitose pateiktos eurais, suapvalintos iki artimiausio tūkstančio (tūkst. eurų), jeigu nenurodyta kitaip.

Rengiant finansines ataskaitas pagal TFAS vadovybei reikia atlikti tam tikrus sprendimus, prielaidas ir įvertinimus, susijusius su Grupės ir Bendrovės apskaitos principų taikymu. Įvertinimai ir sprendimai priklauso nuo vadovybės patirties bei kitų veiksnių, įskaitant esamomis aplinkybėmis numatomus ateities įvykius.

2.2 Standartų ir jų aiškinimų pakeitimai

Naujų ir/ar pakeistų TFAS ir Tarptautinės finansinės atskaitomybės aiškinimo komiteto (TFAAK) išaiškinimų taikymas.

a) 2024 m. gruodžio 31 d. pasibaigusiais finansiniais metais Bendrovė pirmą kartą pritaikė šiuos TFAS ir jų pakeitimus:

"Nuomos įsipareigojimas, kylantis iš pardavimo ir atgalinės nuomos sandorio" – 16-ojo TFAS pataisos

Pataisos yra susijusios su pardavimo ir atgalinės nuomos sandoriais, kurie atitinka 15-ojo TFAS reikalavimus, pagal kuriuos jie gali apskaitomi kaip pardavimas. Pataisose numatytas reikalavimas, kad pardavėjas-nuomininkas po pirminio pripažinimo įvertintų iš sandorio kylančius įsipareigojimus tokiu būdu, kad nebūtų pripažintas pelnas ar nuostoliai, susiję su naudojimosi teise valdomu turtu, kuris jam lieka. Tai reiškia, kad toks pelnas yra atidedamas, net jei yra įsipareigojimas mokėti kintamuosius nuomos mokesčius, kurie nepriklauso nuo indekso ar normos Bendrovės vertinimu, šios pataisos neturėjo reikšmingos įtakos Bendrovės finansinėms ataskaitoms.

"Įsipareigojimų priskyrimas trumpalaikiams arba ilgalaikiams" – 1-ojo TAS pataisos

Šiose pataisose paaiškinama, kad įsipareigojimai priskiriami trumpalaikiams arba ilgalaikiams, priklausomai nuo teisių, kurios egzistuoja ataskaitinio laikotarpio pabaigoje, Įsipareigojimai yra ilgalaikiai, jeigu ūkio subjektas ataskaitinio laikotarpio pabaigoje turi esminę teisę atidėti įsipareigojimo įvykdymą ne mažiau nei 12 mėnesių. Be to, pataisomis patikslinami skolos, kurią bendrovė gali apmokėti konvertuodama ją į nuosavą kapitalą, klasifikavimo reikalavimai. "Apmokėjimas" apibrėžiamas kaip įsipareigojimo išnykimas atsiskaičius pinigais, kitais ekonominę naudą teikiančiais ištekliais arba ūkio subjektui priklausančiomis nuosavybės priemonėmis. Numatyta išimtis konvertuojamoms priemonėms, kurios gali būti konvertuojamos į nuosavą kapitalą, tačiau tik toms priemonėms, kuomet konvertavimo pasirinkimo sandoris klasifikuojamas kaip nuosavybės priemonė kaip atskiras sudėtinės finansinės priemonės komponentas. Bendrovės vertinimu, šios pataisos neturėjo reikšmingos įtakos Bendrovės finansinėms ataskaitoms

b) Standartai, aiškinimai ir jų pataisos, kurie dar neįsigalioję ir kurių Bendrovė nepradėjo taikyti anksčiau laiko:

"Valiutos nekeičiamumas" – 21-ojo TFAS pataisos

Bendrovės vertinimu, šios pataisos neturės reikšmingos įtakos Bendrovės finansinėms ataskaitoms

2. Reikšmingų apskaitos principų santrauka (tęsinys)

c) - Standartai, aiškinimai ir pataisos, dar nepatvirtinti taikyti Europos Sąjungoje ir kurių Grupė ir Bendrovė nėra pritaikiusi anksčiau laiko:
- "Finansinių priemonių klasifikavimo ir vertinimo pataisos" 9-ojo TFAS ir 7-ojo TFAS pataisos;
- "Gamtos išteklius naudojančios elektros energijos sutartys" 9-ojo TFAS ir 7-ojo TFAS pataisos;
- "Pateikimas ir atskleidimas finansinėse ataskaitose"" 18-ojo TAS pataisos;
- "Patronuojamosios įmonės neturinčios viešos atskaitomybės prievolės: Atskleidimai" 19-ojo TFAS pataisos;

Bendrovė vertina, kokios įtakos šios pataisos turės Bendrovės finansinėms ataskaitoms. Kitų naujų ar pakeistų standartų ar jų aiškinimų, kurie dar neįsigaliojo ir kurie galėtų turėti reikšmingos įtakos Bendrovei, nėra.

2.3 Konsolidavimo principai

Konsoliduotos Grupės finansinės ataskaitos apima AB "Grigeo Group" ir jos patronuojamąsias bendroves.

Patronuojamosios įmonės

Patronuojamosios įmonės – tai visos įmonės, kurias kontroliuoja Bendrovė. Bendrovė kontroliuoja įmonę, jei Bendrovei tenka arba ji turi teisę į kintamąją grąžą iš savo dalyvavimo šioje įmonėje ir ji gali daryti įtaką šiai grąžai, kontroliuodama įmonę. Įprastai laikoma, kad Bendrovė kontroliuoja įmonę, jei jai priklauso daugiau negu 50% balsavimo teisę suteikiančių akcijų. Patronuojamosios įmonės yra konsoliduojamos nuo tos datos, kai jų efektyvi kontrolė pereina Bendrovei ar Grupei, ir nebėra konsoliduojamos nuo tos datos, kai kontrolė perleidžiama už Grupės ribų.

Sandoriai tarp grupės įmonių

Patronuojamųjų įmonių finansinės ataskaitos yra parengtos tiems patiems ataskaitiniams metams, naudojant vienodus apskaitos principus. Visi tarpusavio sandoriai, likučiai, nerealizuotas sandorių pelnas ar nuostoliai bei dividendai tarp Grupės įmonių yra visiškai eliminuojami.

Patronuojamųjų įmonių bendrosios pajamos yra priskiriamos nekontroliuojančiai daliai, net jei tai lemia neigiamą nekontroliuojančios dalies likutį. Nuosavybės dalies patronuojamojoje įmonėje pasikeitimas, neprarandant kontrolės, yra apskaitomas kaip nuosavybės sandoris. Jei Grupė praranda patronuojamosios įmonės kontrolę, ji:

Nutraukia patronuojamosios įmonės turto (įskaitant prestižą) ir įsipareigojimų pripažinimą;
Nutraukia nekontroliuojančios dalies, jei tokia yra, apskaitinės vertės pripažinimą;
Nutraukia sukauptų valiutos kursų skirtumų, apskaitytų nuosavybėje, pripažinimą;
Apskaito gautą atlygį tikrąja verte;
Apskaito tebeturimą investiciją tikrąja verte;
Atsiradusį perviršį ar deficitą apskaito bendrųjų pajamų ataskaitoje;
Komponentų, anksčiau pripažintų kitose bendrose pajamose, patronuojančios įmonės dalį perklasifikuoja atitinkamai į bendrųjų pajamų ataskaitą ar nepaskirstytąjį pelną.

Verslo jungimai ir prestižo apskaita

Verslo įsigijimai apskaitomi taikant pirkimo metodą. Grupės sumokėtą atlygį už įsigyjamosios įmonės kontrolę sudaro perduota turto, prisiimtų ar tariamų įsipareigojimų bei Grupės išleistų nuosavybės priemonių tikrųjų verčių suma. Tiesiogiai su įsigijimu susijusios išlaidos pripažįstamos pelnu ar nuostoliais tuo momentu, kai jos patiriamos.

Tam tikrais atvejais atlygį už įsigijimą sudaro turtas ir įsipareigojimai, kylantys iš sąlyginių atlygio susitarimų, įvertintų tikrąja verte įsigijimo datą. Vėlesni sąlyginio atlygio tikrosios vertės pasikeitimai klasifikuojami kaip turtas ar įsipareigojimai ir apskaitomi pagal atitinkamą TFAS. Sąlyginio atlygio tikrosios vertės pasikeitimai, susiję su nuosavybe, nėra pripažįstami.

Jei verslo jungimas vykdomas etapais, pirkėjo iš anksčiau valdoma nuosavybės dalis įgyjamoje įmonėje yra įvertinama tikrąja verte įsigijimo dieną bendrųjų pajamų ataskaitoje. Neapibrėžta atlygio dalis, kurią pirkėjas turės mokėti, pripažįstama tikrąja verte įsigijimo dieną. Neapibrėžtojo atlygio, kuris laikomas turtu ar įsipareigojimu, tolimesni įvertinimai tikrąja verte bus pripažinti pagal 9-ąjį TFAS: arba per pelną (nuostolius), arba kaip pokytis kitose bendrosiose pajamose. Jei neapibrėžtasis atlygis yra klasifikuojamas kaip nuosavybė, jis nėra pakartotinai vertinamas, o jo vėlesnis mokėjimas yra apskaitomas nuosavybės dalyje.

2. Reikšmingų apskaitos principų santrauka (tęsinys)

Prestižas yra pripažįstamas įsigijimo verte ir yra perviršis, lyginant visą pervestą atlygį, įskaitant pripažintą nekontroliuojančios dalies sumą, su grynąja įsigyjamo turto ir įvertintų įsipareigojimų suma.

Jei šis atlygis yra mažesnis nei tikroji įsigytos patronuojamosios įmonės grynojo turto vertė, skirtumas yra pripažįstamas bendrųjų pajamų ataskaitoje.

Po pirminio pripažinimo prestižas yra apskaitomas įsigijimo verte, atėmus bet kokius sukauptus vertės sumažėjimo nuostolius. Vertės sumažėjimo įvertinimo tikslais verslo jungimo metu įgytas prestižas nuo įsigijimo datos yra priskiriamas tiems Grupės įplaukas kuriantiems vienetams, kurie, kaip tikimasi, turės naudos iš susijungimo, nepriklausomai nuo to, ar įgyjamos įmonės kitas turtas ar įsipareigojimai yra priskiriami šiems vienetams.

Kai prestižas sudaro įplaukas kuriančio vieneto dalį, ir to vieneto sudėtyje esančios veiklos dalis yra parduodama, prestižas, susijęs su parduota veikla, yra įtraukiamas į parduodamos veiklos apskaitinę vertę, nustatant pelną arba nuostolius iš veiklos pardavimo. Tokiu atveju parduotas prestižas yra įvertinamas atsižvelgiant į parduotos veiklos santykinę vertę lyginant su likusia įplaukas kuriančio vieneto dalimi.

Įmonių skaidymas

Kai įmonė skaidoma padalijimo ar išdalijimo būdu jos turtas ir įsipareigojimai perduodami įkurtoms naujoms ar kitoms veikiančioms įmonėms, o skaidomos įmonės apskaitoje registruojamas turto, įsipareigojimų ir nuosavo kapitalo sumažėjimas.

Padalytos ar išdalytos įmonės turto ir įsipareigojimų verčių skirtumas, nurodytas skaidymo sąlygose, lemia įsteigtos naujos ar veikiančios įmonių nuosavo kapitalo dydį ir jų apskaitoje priėmimo ir perdavimo dieną nuosavas kapitalas registruojamas pagal skaidymo sąlygas įstatinio kapitalo ir kitose nuosavo kapitalo sąskaitose. Jeigu skaidymo sąlygose nenurodyta, kokiose nuosavo kapitalo sąskaitose turėtų būti registruojamas turto ir įsipareigojimų verčių skirtumas, jis registruojamas formuojamo įstatinio kapitalo ir akcijų priedų ar nepaskirstytojo pelno (nuostolių) sąskaitose.

2.4 Finansinių ataskaitų valiuta

Funkcinė ir pateikimo valiuta

Kiekvienos Grupės įmonės finansinių ataskaitų duomenys pateikiami valiuta, kuri yra pirminės ekonominės aplinkos, kurioje įmonė vykdo veikla, valiuta (funkcinė valiuta). Sumos finansinėse ataskaitose pateikiamos Eurais, kuri yra Grupės ir Bendrovės funkcinė ir pateikimo valiuta.

Bendrovės ir jos patronuojamųjų įmonių, veikiančių Lietuvoje, funkcinė valiuta yra eurai. Užsienyje veikiančių patronuojamųjų įmonių funkcinė valiuta yra atitinkama tų užsienio šalių, kuriose yra jų buveinės, valiuta, ir šių patronuojamųjų įmonių finansinėse ataskaitose sandoriai yra apskaitomi jų funkcine valiuta.

Užsienio patronuojamųjų įmonių turtas ir įsipareigojimai verčiami į eurus ataskaitos sudarymo datą, naudojant finansinės būklės ataskaitos datos valiutos keitimo kursą, o jų bendrųjų pajamų ataskaitos perskaičiuojamos taikant vidutinį svertinį metų valiutos keitimo kursą. Valiutos keitimo skirtumai apskaitomi kitose bendrosiose pajamose.

Pardavus užsienio patronuojamąją įmonę, kitose bendrose pajamose sukauptas valiutos perskaičiavimo rezultatas yra pripažįstamas bendrųjų pajamų ataskaitoje.

Sandoriai ir likučiai

Sandoriai, sudaromi užsienio valiuta, iš pradžių apskaitomi funkcine valiuta sandorio įvykdymo datą. Finansinis turtas ir įsipareigojimai, išreikšti užsienio valiuta, yra konvertuojami į funkcinę valiutą finansinės būklės ataskaitos sudarymo datą, taikant finansinės būklės ataskaitos dienos valiutos keitimo kursą. Visi amortizuota savikaina vertinami nepiniginiai įsipareigojimai ir turtas yra perskaičiuoti pagal sandorio metu galiojusį keitimo kursą.

2.5 Investicijos į patronuojamąsias įmones (Bendrovė)

Investicijos į patronuojamąsias įmones atskirose Bendrovės finansinėse ataskaitose yra apskaitomos įsigijimo verte, atėmus vertės sumažėjimą.

2.6 Nutraukta veikla

Nutraukta veikla yra Grupės ar Bendrovės verslo komponentas, kurio veiklą ir pinigų srautus galima aiškiai atskirti nuo likusios Grupės / Bendrovės dalies ir kuris:

atspindi atskirą verslo šaką ar geografinę veiklos sritį;
yra atskiro suderinto plano perleisti atskirą verslo šaką ar geografinę veiklos sritį dalis; arba
yra patronuojamoji įmonė, įsigyta išskirtinai su tikslu perparduoti.

Tūkstančiais eurų, jei nenurodyta kitaip

2. Reikšmingų apskaitos principų santrauka (tęsinys)

Verslo komponentas yra priskiriamas nutrauktai veiklai kai yra parduodamas arba kai atitinka parduoti laikomos veiklos kriterijus, priklausomai nuo to, kas įvyksta anksčiau.

Kai veikla priskiriama nutrauktai veiklai, palyginamoji bendrųjų pajamų ataskaita yra pateikiama iš naujo taip, tarsi veikla buvo nutraukta nuo palyginamųjų metų pradžios.

2.7 Ilgalaikis nematerialusis turtas, išskyrus prestižą

Atskirai įsigytas nematerialusis turtas iš pradžių yra pripažįstamas įsigijimo verte. Verslo susijungimuose įsigyto nematerialiojo turto savikaina apskaitoma tikrąja verte įsigijimo datą. Nematerialusis turtas yra pripažįstamas, jei yra tikėtina, kad įmonė gaus su šiuo turtu susijusią ekonominę naudą ateityje ir jei turto vertė gali būti patikimai įvertinta.

Nematerialiojo turto tarnavimo laikotarpis gali būti ribotas arba neribotas.

Po pradinio pripažinimo nematerialusis turtas, kurio tarnavimo laikotarpis yra ribotas, yra apskaitomas įsigijimo verte, atėmus sukauptą amortizaciją ir sukauptus vertės sumažėjimo nuostolius, jei tokių yra. Nematerialusis turtas yra amortizuojamas tiesiogiai proporcingu metodu per numatytą naudingo tarnavimo laiką:

Licencijos, patentai ir pan.	2–8 metai
Programinė įranga	2–8 metai
Kitas nematerialusis turtas	2–10 metai

Nematerialiojo turto vertės sumažėjimas yra vertinamas, kai yra požymių, kad turtas gali būti nuvertėjęs.

Naudingo tarnavimo laikas, likvidacinės vertės ir amortizacijos metodas yra kasmet peržiūrimi užtikrinant, kad jie atitiktų numatomą ilgalaikio nematerialiojo turto, išskyrus prestižą, naudojimo pobūdį.

Grupė ir Bendrovė neturi nematerialiojo turto, išskyrus prestižą, su neribotu tarnavimo laikotarpiu. Prestižo apskaitos politikos principai pateikti 2.3 punkte.

Grupė ir Bendrovė neturi jokio kapitalizuoto viduje sukurto nematerialiojo turto.

2.8 Ilgalaikis materialusis turtas

Materialus turtas yra pateikiami įsigijimo savikaina (arba menama savikaina – kaip aprašyta žemiau) atėmus sukauptą nusidėvėjimą ir vertės sumažėjimo nuostolius.

Iki 2010 m. gruodžio 31 d. pastatai buvo apskaitomi kaip pateikta žemiau:

Bendrovės pastatai, įsigyti iki 1996 m. sausio 1 d., buvo pateikiami indeksuota verte atėmus indeksuotą sukauptą nusidėvėjimą ir įvertintus vertės sumažėjimo nuostolius.
Bendrovės pastatai, įsigyti po 1996 m. sausio 1 d., buvo pateikti įsigijimo savikaina atėmus sukauptą nusidėvėjimą ir įvertintus vertės sumažėjimo nuostolius.

2010 m. gruodžio 31 d. pagal 1-ąjį TFAS taikomą išimtį, dalis pastatų, įsigytų iki 1996 m. sausio 1 d., buvo įvertinti tikrąja verte, nustatyta minėtą datą nepriklausomų turto vertintojų, ir šios vertės buvo naudojamos kaip menama savikaina nuo tos datos.

Po 2010 m. gruodžio 31 d. materialus turtas yra pateikiami įsigijimo savikaina atėmus sukauptą nusidėvėjimą ir vertės sumažėjimo nuostolius.

Pradinę materialiojo turto vertę sudaro įsigijimo kaina, įskaitant negrąžinamus įsigijimo mokesčius ir visas tiesiogiai priskirtinas išlaidas, susijusias su turto parengimu eksploatacijai arba perkėlimu į jo naudojimo vietą. Tokios išlaidos, kaip remonto ir eksploatacijos, patirtos po to, kai nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai jau yra parengti naudoti pagal numatytą paskirtį, paprastai yra apskaitomos to laikotarpio, kai jos buvo patirtos, bendrųjų pajamų ataskaitoje. Nusidėvėjimas skaičiuojamas taikant tiesiogiai proporcingą metodą per tokius naudingo tarnavimo laikotarpius:

Gelžbetoninių konstrukcijų pastatai ir statiniai	40–80 metų
Lengvų konstrukcijų pastatai ir statiniai	8–25 metų
Mašinos ir įrengimai	5–33 metai
Transporto priemonės	4–7 metų
Kiti įrengimai ir turtas	2–13 metų

Naudingo tarnavimo laikas, likvidacinė vertė ir nusidėvėjimo metodas yra kasmet peržiūrimi, užtikrinant, kad jie atitiktų numatomą nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų naudojimo pobūdį. Ataskaitiniais bei praėjusiais finansiniais metais ilgalaikio materialaus turto vienetų naudingo tarnavimo laikas buvo peržiūrėtas ir patikslintas atitinkamai.

Materialus turtas yra nurašomi juos pardavus arba kai iš jų naudojimo ar pardavimo nebesitikima jokios ekonominės naudos. Bet koks pelnas ar nuostoliai, atsirandantys dėl turto nurašymo (apskaičiuojamas kaip grynųjų pardavimo

2. Reikšmingų apskaitos principų santrauka (tęsinys)

pajamų ir apskaitinės turto vertės skirtumas), yra įtraukiami į tų metų bendrųjų pajamų ataskaitą, kuriais turtas yra nurašomas.

Nebaigta statyba apskaitoma įsigijimo verte. Ją sudaro statybos, statinių ir įrenginių vertė bei kitos tiesiogiai priskirtinos išlaidos. Nebaigtos statybos nusidėvėjimas neskaičiuojamas tol, kol statyba nėra baigta ir turtas nėra parengtas naudoti.

2.9 Investicinis turtas

Investicinis turtas, įskaitant dalį pastatų ir statinių, yra skirtas uždirbti nuomos pajamas ir (arba) kapitalo vertei didinti, o ne gamybai, paslaugų teikimui, administraciniams ar pardavimo tikslams.

Investicinis turtas yra pateikiamas istorine savikaina atėmus sukauptą nusidėvėjimą ir vertės sumažėjimo nuostolius, jei tokių yra. Nusidėvėjimas skaičiuojamas taikant tiesiogiai proporcingą metodą per nustatytus naudingo tarnavimo laikotarpius: pastatai 62–91 metai, statiniai - infrastruktūros objektai 9-12 metų.

Perkėlimai į investicinį turtą ir iš jo atliekami tada ir tik tada, kai akivaizdžiai pasikeičia turto paskirtis. Perkeliant turtą iš investicinio turto į nekilnojamąjį turtą, įrangą ir įrengimus, naudojamus savoms reikmėms, to turto menama savikaina yra laikoma investicinio turto apskaitine verte perkėlimo datą. Jei nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai perkeliami į investicinį, Grupė ir Bendrovė apskaito tokį turtą pagal nekilnojamajam turtui, įrangai ir įrengimams taikomus apskaitos principus iki perkėlimo datos. Perkelto investicinio turto menama savikaina yra laikoma to turto apskaitinė vertė perkėlimo datą.

2.10 Nefinansinio turto vertės sumažėjimas

Nefinansinio turto, išskyrus prestižą, atsargas ir atidėtąjį pelno mokestį, vertės sumažėjimas yra įvertinamas tuomet, kai įvykiai ar aplinkybės rodo, kad turto vertė gali neatsipirkti. Jei tokios aplinkybės egzistuoja, yra įvertinama turto atsiperkamoji vertė. Kai apskaitinė vertė viršija turto atsipirkimo vertę, vertės sumažėjimas apskaitomas bendrųjų pajamų ataskaitoje. Vertės sumažėjimo, apskaityto ankstesniais laikotarpiais, atstatymas apskaitomas, kai yra požymių, kad pripažinti nuostoliai dėl turto vertės sumažėjimo nebeegzistuoja ar reikšmingai sumažėjo. Atstatymas yra apskaitomas bendrųjų pajamų ataskaitoje tame pačiame straipsnyje, kuriame buvo apskaityti vertės sumažėjimo nuostoliai. Prestižo nuvertėjimas apskaitomas bendrųjų pajamų ataskaitoje.

Kito turto atsiperkamoji vertė yra didesnė iš dviejų verčių: turto ar srautus generuojančio vieneto tikrosios vertės, atskaičius pardavimo išlaidas, ir turto naudojimo vertės, ir yra nustatoma individualiam turto vienetui, išskyrus atvejus, kai turto generuojami srautai yra labai priklausomi nuo kito turto ar turto grupės. Kai turto ar srautus generuojančio vieneto apskaitinė vertė yra didesnė už jo atsiperkamąją vertę, turtas laikomas nuvertėjusiu, ir jo vertės daliai, viršijančiai atsiperkamąją vertę, apskaitomas vertės sumažėjimas.

2.11 Apyvartiniai taršos leidimai

Remiantis Europos Sąjungos direktyva 2003/87/EB, buvo sukurta prekybos šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijomis sistema, kuri įsigaliojo 2005 m. sausio 1 d. Pirmasis šios sistemos veikimo laikotarpis buvo 3 metų, kuris prasidėjo 2005 m. ir baigėsi 2007 m., antrasis – 5 metų, nuo 2008 m. iki 2012 m., kuris sutampa su Kioto sutartyje numatytu laikotarpiu. Trečiasis – 8 metų, nuo 2013 m. iki 2020 m. 2021 m. sausio 1 d. prasidėjo ketvirtasis laikotarpis, kuris truks iki 2030 metų. Sistema veikia "Cap and Trade" pagrindu. Iš Europos Sąjungos šalių narių vyriausybių yra reikalaujama, kad šios nustatytų ribas kiekvienam šios sistemos taršos objektui bei įgyvendinimo laikotarpiui.

Ši riba yra nustatoma Nacionaliniame paskirstymo plane (NPP), kurį paruošia kiekvienos šalies narės atsakinga institucija. NPP nustato metinį taršos kiekį (matuojama anglies dioksido tonomis ekvivalentui) kiekvienam taršos objektui bei laikotarpiui ir paskirsto jiems metinius apyvartinius taršos leidimus.

Šalis narė privalo paskirstyti apyvartinius taršos leidimus iki kiekvienų metų vasario 28 d. remdamasi NPP (dalis apyvartinių taršos leidimų yra rezervuojama naujiems objektams).

Šalis narė turi užtikrinti, kad iki kitų metų balandžio 30 d., kiekvieno taršos objekto valdytojas pateiktų taršos objekto faktinės išmestos taršos į aplinką duomenis per einamuosius kalendorinius metus.

Grupė ir Bendrovė apskaito gautus taršos leidimus taikant "grynojo įsipareigojimo" metodą. Pagal šį metodą ji taršos leidimus apskaito nominaliąja (nuline) verte. Kai faktinė tarša viršija paskirtus taršos leidimus, prievolė įsigyti papildomus leidimus pripažįstama kaip atidėjinys, vertinamas leidimų rinkos verte finansinių ataskaitų išleidimo dieną. Grupė ir Bendrovė leidimų teršti trūkumą vertina lygindama metinį turimų taršos leidimų kiekį su faktiškai per metus išmetamais teršalų kiekiais.

Taršos leidimų pardavimai yra apskaitomi pardavimo sandorio tikrąja verte. Bet kokie skirtumai tarp tikrosios pardavimo kainos ir turimų leidimų apskaitinės vertės yra pripažįstami kaip pelnas ar nuostoliai, nepaisant to, ar šio sandorio metu susidaro faktiškas ar tikėtinas taršos leidimų trūkumas. Įplaukos iš apyvartinių taršos leidimų yra

2. Reikšmingų apskaitos principų santrauka (tęsinys)

atvaizduotos pinigų srautų ataskaitoje prie pagrindinės veiklos pinigų srautų. Kai dėl taršos leidimų pardavimo susidaro faktiškas taršos leidimų trūkumas, finansinės būklės ataskaitoje pripažįstamas papildomas atidėjinys.

2.12 Skolinimosi išlaidos

Skolinimosi išlaidos yra palūkanos ir kitos išlaidos (valiutos keitimo skirtumai), kurias Bendrovė ir Grupė patiria naudodamosi skolinimosi fondais. Skolinimosi išlaidos, kurios yra tiesiogiai priskirtinos kriterijus tenkinančio ilgo parengimo turto įsigijimui, statybai ar gamybai, sudaro to turto savikainos dalį. Kitos skolinimosi išlaidos yra pripažįstamos sąnaudomis, kai jos patiriamos.

Ilgo parengimo turtas yra toks turtas, kurio parengimas naudojimui pagal paskirtį ar pardavimui trunka ilgai.

Skolinimosi išlaidų kapitalizavimas nutraukiamas, kai iš esmės visa veikla, būtina ilgo parengimo turtui parengti numatomam naudojimui ar pardavimui, yra baigta.

2.13 Finansinės priemonės

Finansinė priemonė – tai bet kuri sutartis, dėl kurios pas vieną įmonę atsiranda finansinis turtas, o pas kitą – finansinis įsipareigojimas ar nuosavybės priemonė.

Pripažinimas ir pirminis vertinimas

Grupė ir Bendrovė pripažįsta finansinį turtą ar finansinį įsipareigojimą savo finansinės būklės ataskaitoje tada ir tik tada, kai ji tampa priemonės sutartinių sąlygų šalimi. Iš pradžių finansinė priemonė yra apskaitoma tikrąja verte, kuri yra lygi sumokėto atlyginimo tikrajai vertei, įtraukiant sandorio sudarymo sąnaudas, išskyrus finansinį turtą, vertinamą tikrąja verte bendrųjų pajamų ataskaitoje.

Klasifikavimas ir paskesnis vertinimas

Grupė ir Bendrovė finansinį turtą skirsto į vieną iš šių kategorijų:

vertinamas amortizuota savikaina,
vertinamas tikrąja verte per kitas bendrąsias pajamas,
vertinamas tikrąja verte per pelną (nuostolius),
apsidraudimo finansinės priemonės.

Grupė ir Bendrovė priskiria finansinį turtą tinkamai kategorijai, priklausomai nuo finansinio turto valdymo verslo modelio ir sutartinių pinigų srautų požymių atitinkamam finansiniam turtui.

Grupė ir Bendrovė prie amortizuota savikaina vertinamo turto priskiria prekybos gautinas sumas, suteiktas paskolas, kitas finansinio turto gautinas sumas bei pinigus ir pinigų ekvivalentus.

Pirminio pripažinimo metu Grupė ir Bendrovė nuosavybės priemones, t. y. kitų ūkio subjektų akcijas, priskiria prie finansinių priemonių, vertinamų tikrąja verte per kitas bendrąsias pajamas.

Grupė ir Bendrovė prie tikrąja verte bendrųjų pajamų ataskaitoje vertinamo turto priskiria išvestines finansines priemones, neskirtas apsidraudimui, ir apsidraudimo priemones, kurios yra vertinamos pagal apsidraudimo nuo rizikos apskaitos principus.

Grupė ir Bendrovė finansinius įsipareigojimus skirsto į vieną iš šių kategorijų:

vertinami amortizuota savikaina,
vertinami tikrąja verte per pelną (nuostolius),
apsidraudimo finansinės priemonės.

Grupė ir Bendrovė prie amortizuota savikaina vertinamų finansinių įsipareigojimų priskiria prekybos įsipareigojimus, kitas mokėtinas sumas ir gautas paskolas.

Apsidraudimo priemonių apskaitai neskirtus išvestinių finansinių priemonių įsipareigojimus Grupė ir Bendrovė vertina tikrąja verte bendrųjų pajamų ataskaitoje.

Finansinio turto vertinimas amortizuota savikaina

Vertindama finansinį turtą amortizuota savikaina, Grupė ir Bendrovė taiko apskaičiuotų palūkanų metodą.

Prekybos gautinos po pirminio pripažinimo vertinamos amortizuota savikaina, naudojant apskaičiuotų palūkanų metodą, įskaitant vertės sumažėjimo nuostolius, o prekybos gautinos sumos, kurių terminas trumpesnis nei 12

2. Reikšmingų apskaitos principų santrauka (tęsinys)

mėnesių nuo pripažinimo dienos (t. y. neturinčios finansavimo elemento) ir kurios nėra priskiriamos faktoringui, nėra diskontuojamos ir yra vertinamos nominalia verte.

Apskaičiuotų palūkanų normos metodas yra metodas, skirtas finansinio turto ar įsipareigojimo amortizuotos savikainos apskaičiavimui ir palūkanų pajamų ar sąnaudų paskirstymui per atitinkamą laikotarpį. Apskaičiuotų palūkanų norma yra norma, kuri leidžia tiksliai diskontuoti būsimus mokėjimus grynaisiais pinigais per numatomą finansinio įsipareigojimo galiojimo laikotarpį arba, kai įmanoma, per trumpesnį laikotarpį.

Finansinio turto vertinimas tikrąja verte per kitas bendrąsias pajamas

Pelnas ar nuostoliai finansiniam turtui, sudarančiam nuosavybės priemonę, kuri apskaitoma tikrąja vertę per kitas bendrąsias pajamas, pripažįstami kitose bendrosiose pajamose, išskyrus pajamas už gautus dividendus.

Kitas finansinis turtas, amortizuota savikaina

Kitas finansinis turtas, amortizuota savikaina – indėlis virš 3 mėnesio laikotarpio arba indėlis trumpesnis nei 3 mėn., bet pinigai yra kitaip apriboti. 2023 m. Bendrovė turėjo indėlių ilgesnio laikotarpio nei 3 mėnesiai. 2024 m.gruodžio 31 g. indėlių Grupė ir Bendrovė neturėjo.

Pinigų srautų apsidraudimo sandoriai

Kai išvestinis finansinis instrumentas priskiriamas pinigų srautų apsidraudimo instrumentui, išvestinio finansinio instrumento tikrosios vertės pokyčio veiksminga dalis pripažįstama kitose bendrosiose pajamose ir kaupiama apsidraudimo rezerve. Išvestinio finansinio instrumento tikrosios vertės pokyčio neveiksminga dalis, jeigu tokia yra, nedelsiant pripažįstama bendrųjų pajamų ataskaitoje.

Nuosavybėje sukaupta vertė laikoma kitose bendrosiose pajamose ir perklasifikuojama į pelną (nuostolius) tuo laikotarpiu ar laikotarpiais, kuriuo (-iais) apdrausti prognozuojami pinigų srautai daro įtaką pelnui (nuostoliams), arba kuriuo (-iais) apdraustas vienetas daro įtaką pelnui (nuostoliams).

Jeigu prognozuojamas sandoris nebėra tikėtinas, apsidraudimas nebeatitinka apsidraudimo apskaitos kriterijų, baigiasi apsidraudimo instrumento galiojimo laikas arba jis yra parduodamas, nutraukiamas arba įvykdomas, arba instrumentas nustojamas pripažinti kaip apsidraudimo instrumentas, tuomet apsidraudimo apskaita perspektyviai nutraukiama. Jeigu prognozuojamas sandoris nebėra tikėtinas, nuosavybėje sukaupta vertė perklasifikuojama į pelną (nuostolius).

Finansinės priemonės pripažinimo nutraukimas finansinės būklės ataskaitoje

Finansinio turto (ar, kur tinkama, dalies finansinio turto ar dalies panašaus finansinio turto grupės) pripažinimas yra nutraukiamas, kai:

baigiasi teisės į finansinio turto pinigų srautus galiojimo laikas;
Grupė / Bendrovė išlaiko teisę į pinigų srautus, bet prisiima įsipareigojimą sumokėti visą sumą trečiajai šaliai pagal perleidimo sutartį per trumpą laiką; ar
Grupė / Bendrovė perleidžia savo teisę gauti pinigines įplaukas iš turto ir / arba (a) perleidžia iš esmės visą su finansinio turto nuosavybe susijusią riziką ir naudą, arba (b) nei perleidžia, nei išlaiko su finansiniu turtu susijusios rizikos ir naudos, bet perleidžia šio turto kontrolę.

Kai Grupė / Bendrovė perleidžia teises į turto pinigų srautus, bet neperleidžia ir neišlaiko su turto nuosavybe susijusios rizikos ir naudos, ir neperleidžia turto kontrolės, turtas yra pripažįstamas ta dalimi, su kuria Bendrovė / Grupė yra vis dar susijusi. Sąsaja su turtu, kuris buvo perleistas kaip garantija, apskaitoma mažesniąja suma iš apskaitinės turto vertės, ir didžiausios numanomos sumos, kurią Grupei / Bendrovei gali tekti sumokėti.

Finansinio įsipareigojimo pripažinimas nutraukiamas, kai jis yra padengiamas, atšaukiamas ar baigiasi jo terminas. Kai vienas esamas finansinis įsipareigojamas pakeičiamas kitu įsipareigojimu tam pačiam skolintojui, bet kitomis sąlygomis, arba kai esamo įsipareigojimo sąlygos iš esmės pakeičiamos, toks pokytis laikomas pirminio įsipareigojimo nutraukimu ir naujo įsipareigojimo atsiradimu. Skirtumas tarp atitinkamų apskaitinių verčių pripažįstamas bendrųjų pajamų ataskaitoje.

Finansinio turto ir finansinių įsipareigojimų sudengimas

Finansinis turtas ir finansiniai įsipareigojimai sudengiami ir sudengta suma parodoma finansinės būklės ataskaitoje, kai yra teisinė galimybė užskaityti pripažintas sumas ir yra ketinimas atsiskaityti sudengta suma arba realizuoti turtą ir įvykdyti įsipareigojimus vienu metu.

2. Reikšmingų apskaitos principų santrauka (tęsinys)

Finansinio turto vertės sumažėjimas

9-ajame TFAS pateikiamas naujas modelis, skirtas apskaičiuoti amortizuota savikaina arba tikrąja verte per kitas bendrąsias pajamas vertinamo finansinio turto vertės sumažėjimą (išskyrus investicijas į nuosavybės priemones ir sutarčių turtą). Vertės sumažėjimo modelis yra pagrįstas apskaičiuotu tikėtinu nuostoliu.

Grupė ir Bendrovė nustatydama vertės sumažėjimo nuostolius taiko šiuos modelius:

- bendras modelis (pagrindinis),
- supaprastintas modelis.

Bendrą modelį Grupė ir Bendrovė taiko finansiniam turtui, įvertintam amortizuota savikaina, išskyrus prekybos gautinas sumas ir turtą, vertinamą tikrąja verte kitų bendrųjų pajamų ataskaitoje.

Taikant bendrą modelį Grupė ir Bendrovė stebi su atitinkamu finansiniu turtu susijusio kredito rizikos lygio pasikeitimus ir finansinį turtą klasifikuoja į vieną iš trijų etapų, skirtų nustatyti vertės sumažėjimo nuostolius remiantis kredito rizikos lygio pasikeitimais po pirminio priemonės pripažinimo.

Priklausomai nuo atskirų etapų klasifikavimo, vertės sumažėjimas nustatomas 12-os mėnesių laikotarpiui (1 etapas) arba per priemonės galiojimo laikotarpį (2 ir 3 etapai).

Kiekvieną paskutinę ataskaitinio laikotarpio dieną Grupė ir Bendrovė analizuoja požymius, kuriais remiantis finansinis turtas klasifikuojamas į atskirus etapus nustatant vertės sumažėjimo nuostolius. Požymiai gali apimti skolininko kreditingumo pasikeitimus, rimtas skolininko finansines problemas, reikšmingus nepalankius skolininko ekonominius, teisinius ar rinkos aplinkos pasikeitimus.

Siekdama nustatyti tikėtinus kredito nuostolius, Grupė ir Bendrovė taiko įsipareigojimų nevykdymo tikimybės lygius, numanomus iš kredito išvestinių finansinių priemonių kotiruojamų rinkos kainų, ūkio subjektams su suteiktu kredito reitingu ir iš atitinkamo sektoriaus.

Grupė ir Bendrovė įtraukia ateities informaciją į vertinimo parametrus, taikomus tikėtinų kredito nuostolių įvertinimo modelyje, apskaičiuodama nemokumo parametrų tikimybę remiantis kotiruojamomis rinkos kainomis.

Supaprastintą modelį Grupė ir Bendrovė taiko prekybos gautinoms sumoms.

Taikant supaprastintą modelį Grupė ir Bendrovė nestebi kredito rizikos lygio pasikeitimų per priemonės galiojimo laikotarpį ir tikėtinus kredito nuostolius nustato iki numatyto priemonės naudojimo laikotarpio pabaigos.

Siekdama įvertinti tikėtinus kredito nuostolius Grupė ir Bendrovė naudoja atidėjinių matricą, apskaičiuotą atsižvelgiant į istorinį iš klientų gautinų sumų grąžinimo ir išieškojimo lygį.

Grupė ir Bendrovė įtraukia informaciją apie būsimus laikotarpius į parametrus, naudojamus tikėtinų nuostolių modelyje, koreguojant pagrindinius nemokumo tikimybės parametrus.

Norėdama apskaičiuoti tikėtinus kredito nuostolius, Grupė ir Bendrovė nustato gautinų sumų įsipareigojimų nevykdymo tikimybės parametrus, apskaičiuotus istorine neapmokėtų sąskaitų skaičiaus analize, ir įsipareigojimų nevykdymo tikimybės parametrus, apskaičiuotus remiantis istorine neapmokėtų sąskaitų vertės analize.

Tikėtini kredito nuostoliai apskaičiuojami kai gautina suma pripažįstama finansinės būklės ataskaitoje ir yra atnaujinama kiekvieną vėlesnę paskutinę ataskaitinio laikotarpio dieną, priklausomai nuo pradelstų gautinos sumos dienų skaičiaus.

Nuostoliai (nuostolių panaikinimas) dėl finansinių priemonių vertės sumažėjimo

Nuostoliai (nuostolių panaikinimas) dėl finansinių priemonių vertės sumažėjimo apima, ypač, nuostolius (nuostolių panaikinimą) dėl prekybos gautinų sumų vertės sumažėjimo ir nuostolius (nuostolių panaikinimą) dėl suteiktų paskolų vertės sumažėjimo.

2.14 Atsargos

Atsargos apskaitomos žemesniąja iš savikainos ir grynosios realizacinės vertės. Grynoji realizacinė vertė yra pardavimo kaina, esant įprastinėms verslo sąlygoms, atėmus užbaigimo, rinkodaros ir paskirstymo išlaidas. Atsargų savikaina apskaičiuojama FIFO metodu. Į pagamintos produkcijos ir nebaigtos gamybos savikainą įtraukiamos pastovios ir kintamos pridėtinės išlaidos (žaliavų savikaina, elektros energija, garo gamybos išlaidos, nusidėvėjimas, darbo užmokestis ir kitos išlaidos), esant normalioms gamybos apimtims.

2. Reikšmingų apskaitos principų santrauka (tęsinys)

2.15 Nuoma – Grupė kaip nuomininkė

Sudarydama naują sutartį, Grupė nustato, ar sutartis yra nuoma, ar ją apima. Sutartis yra nuoma arba ją apima, jeigu ji suteikia teisę valdyti identifikuoto turto naudojimą tam tikrą laiką mainais už atlygį. Kad įvertintų, ar pagal sutartį suteikiama teisė valdyti identifikuoto turto naudojimą tam tikrą laiką, Grupė vadovaujasi 16-uju TFAS "Nuoma".

Sudarydama arba koreguodama sutartį, kuri apima nuomos komponentą, Grupė atlygį pagal sutartį priskiria kiekvienam nuomos komponentui remdamasi santykine atskira nuomos komponento kaina.

Nuomos sutartį, kai už atlygį įsigyjama teisė kontroliuoti nustatyto turto naudojimą tam tikrą laikotarpį, nuomininkas apskaitoje pripažįsta naudojimo teise valdomu turtu ir pradžios datą įvertina diskontuota savikaina.

Naudojimo teise valdomą turtą ir nuomos įsipareigojimą Grupė ir Bendrovė pripažįsta nuomos pradžios datą, t.y. datą, kai Grupė ar Bendrovė gali pradėti naudotis nuomojamu turtu. Naudojimo teise valdomas turtas iš pradžių įvertinamas įsigijimo savikaina, kuri apima nuomos įsipareigojimo pirminio vertinimo sumą, pakoreguotą bet kokiais nuomos mokesčiais pradžios datą arba iki jos, bet kokias patirtas pirmines tiesiogines išlaidas ir išlaidų, kurias nuomininkas patirs išmontuodamas ir pašalindamas nuomojamą turtą, tvarkydamas jo buvimo vietą arba atkurdamas tokią nuomojamo turto būklę, kokios reikalaujama pagal nuomos sąlygas, įvertį, atėmus bet kokias gautas nuomos paskatas.

Vėliau naudojimo teise valdomas turtas vertinamas įsigijimo savikaina, atėmus sukauptą nusidėvėjimą ir vertės sumažėjimo nuostolius, pakoreguota dėl tam tikro nuomos įsipareigojimo pakartotinio vertinimo. Naudojimo teise valdomas turtas nudėvimas naudojant tiesinį metodą nuo pradžios datos iki nuomos laikotarpio pabaigos, nebent pagal nuomos sutartį nuomojamo turto nuosavybės teisė iki nuomos laikotarpio pabaigos perduodama Grupei arba pagal naudojimo teise valdomo turto savikainą galima spręsti, kad Grupė pasinaudos pasirinkimo pirkti teise. Tokiu atveju naudojimo teise valdomas turtas bus nudėvimas per nuomojamo turto naudingo tarnavimo laiką, kuris nustatomas tuo pačiu pagrindu kaip ir ilgalaikio materialaus turto. Be to, naudojimo teise valdomo turto vertė periodiškai sumažinama vertės sumažėjimo nuostoliais, jeigu tokių yra, ir pakoreguojama tam tikrai pakartotiniais nuomos įsipareigojimo vertinimais.

Nuomos įsipareigojimas iš pradžių įvertinamas pradžios data nesumokėtų nuomos mokesčių dabartine verte, diskontuota naudojant nuomos sutartyje numatytą palūkanų normą arba, jeigu tos normos negalima lengvai nustatyti, taikant Grupės papildomą skolinimosi palūkanų normą. Įprastai Grupė savo papildomą skolinimosi palūkanų normą naudoja kaip diskonto normą. 2024 metais (kaip ir 2023 m.) grupėje taikoma diskonto norma nuomos teises valdomai žemei ir pastatams – 4,0% (naujoms pastatų nuomos sutartims 6,0%), mašinoms ir įrengimams – 4,0%. Grupė savo papildomą skolinimosi palūkanų normą nustato gaudama palūkanų normas iš įvairių išorinių finansavimo šaltinių ir atlieka tam tikrus koregavimus, kad atspindėtų nuomos sąlygas ir nuomojamo turto pobūdį.

Nuomos mokesčiai, įtraukti į nuomos įsipareigojimo vertinimą, apima:

fiksuotuosius nuomos mokesčius, įskaitant mokesčius, prilygintus fiksuotiesiems nuomos mokesčiams;
kintamuosius nuomos mokesčius, kurie priklauso nuo indekso ar normos, iš pradžių įvertinamus naudojant indeksą ar normą pradžios datai;
sumas, kurias nuomininkas turėtų mokėti pagal likvidacinės vertės garantijas;
pasirinkimo pirkti sandorio vykdymo kainą, jei yra pagrįstai žinoma, kad Grupė ta pasirinkimo teise pasinaudos; nuomos mokesčius neprivalomu pratęsimo laikotarpiu, jei yra pagrįstai žinoma, kad Grupė galimybe pratęsti nuomos laikotarpį pasinaudos; baudas už nuomos nutraukimą, nebent gali būti daroma pagrįsta prielaida, kad Grupė nuomos nenutrauks.

Vėliau nuomos įsipareigojimas įvertinamas amortizuota savikaina naudojant faktinės palūkanų normos metodą. Nuomos laikotarpis yra neatšaukiamas laikotarpis; laikotarpiai, kuriems taikomos galimybės pratęsti ir nutraukti nuomą (jeigu tokių yra), įtraukiami į nuomos laikotarpį tik tuo atveju, jeigu yra pagrįstai tikėtina, kad nuoma bus pratęsta arba nutraukta.

Vėliau nuomos įsipareigojimas yra didinamas palūkanų už nuomos įsipareigojimą suma ir mažinamas sumokėtų nuomos mokėjimų suma. Jis pakartotinai įvertinamas kai dėl indekso ar normos pasikeitimo pasikeičia būsimi nuomos mokėjimai arba pasikeičia Grupės vertinimas dėl sumos, kuri turėtų būti mokama pagal likvidacinės vertės garantiją (2024 m. gruodžio 31 d. ir 2023 m. gruodžio 31 d. nebuvo jokių garantuotų likvidacinių verčių), jeigu Grupė pakeičia savo vertinimą dėl to, ar pasinaudos pirkimo, pratęsimo arba nutraukimo galimybe arba jeigu yra peržiūrėtas mokestis, prilygintas fiksuotiesiems nuomos mokesčiams (2024 m. gruodžio 31 d. ir 2023 m. gruodžio 31 d. nebuvo apskaityta pratęsimo galimybių pagal nuomos sutartis dėl neapibrėžtumo). Kai nuomos įsipareigojimas pakartotinai vertinamas tokiu būdu, atitinkamai koreguojama naudojimo teise valdomo turto likutinė vertė arba toks koregavimas apskaitomas bendrųjų pajamų ataskaitoje, jeigu naudojimo teise valdomo turto likutinė vertė sumažinama iki nulio.

2. Reikšmingų apskaitos principų santrauka (tęsinys)

Naudojimo teise valdomo turto savikainą sudaro: nuomos įsipareigojimo pirminio vertinimo suma, papildomi nuomos mokesčiai ar nuolaidos iki sutarties pradžios, tiesioginės sutarties išlaidos, papildomos išlaidos, susijusias su turto paruošimu eksploatacijai. 2024 m. gruodžio 31 d. ir 2023 m. gruodžio 31 d. Grupė nuomojamam turtui nebuvo pripažinusi jokių nuomos paskatų, pirminių tiesioginių išlaidų, atnaujinimo išlaidų ar kitų išlaidų.

Naudojimo teise valdomo turto nusidėvėjimo laikotarpis įprastai yra turto naudingo tarnavimo laikotarpis arba nuomos laikotarpis, žiūrint kuris iš jų yra trumpesnis. Nusidėvėjimas skaičiuojamas taikant tiesinį metodą. 2024 m. gruodžio 31 d. ir 2023 m. gruodžio 31 d. Bendrovės nuomojam naudojimo teise valdomam turtui taikytas tiesinis metodas.

Nuomos įsipareigojimo palūkanų sąnaudos ir naudojimo teise valdomo turto nusidėvėjimas apskaitomi atskirai bendrųjų pajamų ataskaitoje. Naudojimo teise valdomas turtas ir nuomos įsipareigojimai atskleidžiami Finansinės būklės ataskaitoje.

Mokėjimai, susiję su trumpalaike įrangos nuoma ir su viso mažaverčio turto nuoma, pripažįstami sąnaudomis bendrųjų pajamų ataskaitoje taikant tiesinį metodą.

2.16 Nuoma - Grupė kaip nuomotoja

Klasifikavimas

Kai Grupė veikia kaip nuomotoja, nuomos pradžioje ji nustato, ar nuoma yra finansinė nuoma, ar veiklos nuoma.

Klasifikuodama nuomas Grupė bendrai įvertina, ar pagal nuomą iš esmės perduodama visa su nuomojamo turto nuosavybe susijusi rizika ir nauda. Jeigu taip ir yra, nuoma yra finansinė nuoma, o jeigu ne, t. y. nuomotojas išlaiko iš esmės visą riziką ir naudą, – veiklos nuoma. Atliekant šį vertinimą, Grupė atsižvelgia į tam tikrus rodiklius, pavyzdžiui, ar nuoma apima didesnę turto ekonominio tarnavimo laiko dalį.

Pradinis pripažinimas

Pagal veiklos nuomos sutartis pagrindinis turtas apskaitoje pripažįstamas nuomotojo balanse.

Subnuoma

Kai Grupė yra tarpinė nuomotoja, ji savo pagrindinės nuomos ir subnuomos interesus apskaito atskirai. Nuoma klasifikuojama kaip finansinė nuoma, jeigu perduodama iš esmės visa su naudojimo teise valdomu turtu susijusi rizika ir nauda. Priešingu atveju ji klasifikuojama kaip veiklos nuoma. Grupės subnuoma yra klasifikuojama kaip veiklos nuoma. Subnuomą Grupė klasifikuoja remdamasi naudojimo teise valdomu turtu, nurodytu pagrindinėje sutartyje, o ne nuomojamu turtu. Jeigu pagrindinė nuoma yra trumpalaikė nuoma, kuriai Grupė taiko pirmiau aprašytą išimtį, tada subnuomą ji klasifikuoja kaip veiklos nuomą. 2024 m. ir 2023 m. Grupė ir Bendrovė neturėjo subnuomos sutarčių.

Ne nuomos komponentų apskaita

Sutarties, kuri apima nuomos komponentą, pradžios arba pakeitimo datą Grupė atlygį pagal nuomos sutartį kiekvienam nuomos komponentui priskiria pagal jų santykines atskiras nuomos kainas. Jeigu susitarimas apima nuomos ir ne nuomos komponentus, Grupė taiko 15-ąjį TFAS, kad priskirtų sutartyje nurodytą atlygį ir ne nuomos komponento apskaitai.

Grynųjų investicijų į nuomą sumai Grupė taiko 9-ąjame TFAS nurodytus pripažinimo nutraukimo ir vertės sumažėjimo reikalavimus. Grupė toliau reguliariai peržiūri įvertintas negarantuotas likutines vertes, naudojamas apskaičiuoti grynųjų investicijų į nuomą sumai.

Nuomos pajamos

Pagal veiklos nuomos sutartis gautus nuomos mokesčius Grupė apskaito kaip pajamas tiesiniu metodu per nuomos laikotarpį, kai yra uždirbamos, kitų pajamų straipsnyje. Visose nekilnojamojo turto nuomos sutartyse numatytas fiksuotas, periodiškas nuomos mokestis.

2.17 Ilgalaikės išmokos darbuotojams

Pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso reikalavimus kiekvienam darbuotojui, išeinančiam iš Grupės ar Bendrovės sulaukus pensinio amžiaus, priklauso vienkartinė 2 mėn. atlyginimo dydžio išmoka.

Anksčiau patirtos išlaidos pripažįstamos sąnaudomis bendrųjų pajamų ataskaitoje iš karto, kai toks įsipareigojimas yra įvertinamas. Dėl išmokų sąlygų pakeitimo (sumažinimo arba padidinimo) atsiradęs pelnas ar nuostoliai bendrųjų pajamų ataskaitoje pripažįstami iš karto.

Išmokų darbuotojams įsipareigojimas yra apskaičiuojamas remiantis aktuariniais įvertinimais, taikant planuojamo sąlyginio vieneto metodą. Įsipareigojimas fiksuojamas finansinės būklės ataskaitoje ir atspindi tų išmokų dabartinę vertę finansinės būklės ataskaitos sudarymo datą.

2. Reikšmingų apskaitos principų santrauka (tęsinys)

Dabartinė išmokų darbuotojams įsipareigojimų vertė nustatoma diskontuojant įvertintus būsimus pinigų srautus, remiantis Vyriausybės vertybinių popierių, išreikštų ta pačia valiuta kaip ir išmokos, ir kurių išmokėjimo laikotarpis panašus į numatomą išmokų mokėjimo laikotarpį, palūkanų norma. Aktuarinis pelnas ir nuostoliai pripažįstami kitose bendrosiose pajamose.

2.18 Akcijų suteikimo taisyklės

2022 m. balandžio 29 d. AB "Grigeo" eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu buvo patvirtintos AB "Grigeo" akcijų suteikimo taisyklės, skirtos nustatyti Bendrovės akcijų suteikimo neatlygintinai Bendrovės ir jos patronuojamų bendrovių darbuotojams sąlygas ir tvarką.

Pagal valdybos patvirtintą sąrašą opcionų gavėjams suteikiama teisė pasinaudoti galimybe neatlygintinai įgyti Bendrovės akcijas, kurios suteikiamos tik tuo atveju, jei darbuotojas įvykdys 3 metų darbo trukmės Grupėje sąlygą ir atitinkama Grupės įmonė bus pelninga bei darbuotojas pasieks savo tikslus, kurie nustatomi pagal kintamojo atlygio sistemą. Jei gavėjas neįvykdo bent vienos Opciono sutartyje numatytos sąlygos – opcionas neįsigalioja ir darbuotojas neturi teisės pasinaudoti šiuo opcionu.

Bendrovėje dirbančiam opciono gavėjui suteiktos teisės įgyti akcijų išnyksta, jei Bendrovei iškeliama bankroto byla arba priimamas sprendimas dėl jos likvidavimo, ar su opciono gavėju nutraukiami darbo santykiai, nebent opciono gavėjas ir Bendrovė susitaria kitaip.

Šie mokėjimai akcijomis darbuotojams vykdomi tik nuosavybės vertybiniais popieriais (akcijomis). Nėra jokių socialinio draudimo įmokų ar pajamų mokesčio, kuriuos Bendrovė turėtų sumokėti opciono pasinaudojimo metu (arba bet kuriuo kitu momentu iki vykdymo datos) ir kurie turėtų būti sukaupti įsipareigojimuose. Opciono gavėjas yra atsakingas už bet kokius mokesčius, kurie susiję su opciono sutartyje numatytų sąlygų įgyvendinimu.

Akcijos bus suteikiamos išleidžiant naują akcijų emisiją, atliekant Bendrovės įstatinio kapitalo didinimą – tuo tikslu Bendrovėje jau sudarytas pirminis rezervas akcijoms suteikti. Įgyvendinant kiekvieną opciono sandorį jis bus konvertuojamas į sutartą kiekį Bendrovės paprastųjų akcijų.

Pagal akcijų opcionų programą patiriamos opcionų išlaidos apskaitomos Bendrovės bendrųjų pajamų ataskaitoje ir dengiamos su nuosavybės straipsniu balanse, atsižvelgiant į dienų skaičių, praėjusį nuo opciono suteikimo dienos iki opciono įvykdymo dienos. Kiekvienais metais Bendrovės vadovybė peržiūri galiojančias suteiktų opcionų sutartis, kad kiek įmanoma tiksliausiai atspindėtų nuosavybės priemonių, kurias tikimasi perduoti darbuotojams, kiekį. Visos išlaidos, susijusios su akcijų opcionais, skaičiuojamos remiantis akcijos kaina suteikimo dieną, akcijų skaičiumi, laikotarpiu iki opciono įvykdymo dienos, atitinkamų pareigybių kaita bei tikimybe, kad opciono gavėjas įgyvendins opciono sąlygas.

2.19 Finansinių garantijų sutartys

Finansinės garantijos už grupės įmonių (t. y. kontroliuojamų tos pačios patronuojančios įmonės) įsipareigojimus pirminio pripažinimo metu yra apskaitomos tikrąja verte kaip kapitalo įnešimas ir finansinis įsipareigojimas balanse.

Po pirminio pripažinimo šis finansinis įsipareigojimas yra amortizuojamas ir pripažįstamas pajamomis, priklausomai nuo grupės įmonės finansinio įsipareigojimo amortizacijos / padengimo bankui. Jei tikėtina, kad grupės įmonė gali neįvykdyti savo įsipareigojimų bankui, grupės įmonės finansinis įsipareigojimas yra apskaitomos didesniąja iš amortizuotos vertės ir vertės, apskaičiuotos pagal 9-ąjį TAS "Finansinės priemonės".

2.20 Dotacijos ir subsidijos

Dotacijos ir subsidijos (toliau – dotacijos) skiriamos ilgalaikiam turtui pirkti, statyti ar kitaip įsigyti, laikomos dotacijomis, susijusiomis su turtu. Dotacijos, susijusios su turtu, suma pripažįstama bendrųjų pajamų ataskaitoje dalimis pagal tai, kiek nudėvimas su šia dotacija susijęs turtas ir bendrųjų pajamų ataskaitoje mažinamas atitinkamų sąnaudų straipsnis.

Dotacijos, gaunamos ataskaitinio ar praėjusio laikotarpio išlaidoms ar negautoms pajamoms kompensuoti, taip pat visos kitos dotacijos, nepriskiriamos dotacijoms, susijusioms su turtu, yra laikomos dotacijomis, susijusiomis su pajamomis. Dotacijos, susijusios su pajamomis, pripažįstamos panaudotomis dalimis tiek, kiek per ataskaitinį laikotarpį patiriama sąnaudų arba kiek apskaičiuojama negautų pajamų, kurioms kompensuoti skirta dotacija.

2.21 Pelno mokestis ir atidėtasis pelno mokestis

Grupės įmonės yra apmokestinamos individualiai, nepriklausomai nuo bendrų Grupės rezultatų. Pelno mokesčio apskaičiavimas remiasi metiniu pelnu, įvertinus atidėtąjį pelno mokestį. Šiose finansinėse ataskaitose apskaitytos pelno mokesčio sąnaudos yra pagrįstos vadovybės apskaičiavimais pagal atitinkamus mokesčių įstatymus, taikomus Lietuvos Respublikoje ir Ukrainoje.

2024 ir 2023 m. Grupės įmonėms, veikiančioms Lietuvos Respublikoje, buvo nustatytas ir taikomas 15% pelno mokesčio tarifas. Standartinis pelno mokesčio tarifas Ukrainos įmonėms 2024 m. buvo 18% (2024 m. – 18%).Standartinis pelno mokesčio tarifas Lenkijos įmonėms 2024 m. buvo 19%.

2. Reikšmingų apskaitos principų santrauka (tęsinys)

Mokestiniai nuostoliai gali būti keliami neribotą laikotarpį, išskyrus nuostolius, kurie susidarė dėl vertybinių popierių ir (arba) išvestinių finansinių priemonių perleidimo, ir nuostolius, kurie susidarė Ukrainos įmonėje (pagal Ukrainos įstatymus, nuostoliai gali būti keliami 4 metus). Toks perkėlimas nutraukiamas, jeigu Bendrovė nebetęsia veiklos, dėl kurios šie nuostoliai susidarė, išskyrus atvejus, kai Bendrovė veiklos nebetęsia dėl nuo jos nepriklausančių priežasčių. Nuostoliai iš vertybinių popierių ir (arba) išvestinių finansinių priemonių perleidimo gali būti keliami 5 metus ir padengiami tik iš tokio paties pobūdžio sandorių pelno.

Pagal Lietuvoje galiojančius įstatymus nuo 2014 m. keliamų veiklos mokestinių nuostolių suma galima dengti ne daugiau nei 70% apmokestinamojo pelno.

Atidėtieji mokesčiai apskaičiuojami balansinių įsipareigojimų metodu. Atidėtasis mokestis atspindi laikinųjų skirtumų tarp turto ir įsipareigojimų apskaitinės vertės ir jų mokesčių bazės grynąją mokestinę įtaką. Atidėtųjų mokesčių turtas ir įsipareigojimai yra vertinami mokesčių tarifu, kuris, kaip tikimasi, bus taikomas laikotarpiui, kuriame bus realizuojamas turtas ar padengiamas įsipareigojimas, atsižvelgiant į mokesčių tarifus, kurie buvo priimti ar iš esmės priimti finansinės būklės ataskaitos datą.

Atidėtojo mokesčio turtas yra pripažįstamas finansinės būklės ataskaitoje tiek, kiek vadovybė tikisi, kad jis bus realizuotas artimiausioje ateityje atsižvelgiant į apmokestinamojo pelno prognozes. Jei tikėtina, kad dalis atidėtojo mokesčio nebus realizuota, ši atidėtojo mokesčio dalis nėra pripažįstama finansinėse ataskaitose.

2.22 Pajamų pripažinimas

Grupės ir Bendrovės pajamos pripažįstamos vadovaujantis 15-ojo TFAS nuostatomis, t. y., Grupė ir Bendrovė pripažįsta pajamas tuo laiku ir tokia apimtimi, kad prekių ar paslaugų perdavimas klientams parodytų sumą, kuri atitinka atlygį, kurį Bendrovė tikisi turėti mainais už tas prekes ar paslaugas. Taikant šį standartą, Bendrovė atsižvelgia į sutarties sąlygas ir į visus svarbius faktus bei aplinkybes. Pajamos Bendrovėje pripažįstamos naudojantis 5 žingsnių modeliu.

Sutarčių su klientu nustatymo reikalavimai

Sutartis su klientu atitinka apibrėžimą, kai tenkinami visi šie kriterijai: sutartį sudariusios šalys patvirtino sutartį ir įsipareigojo atlikti savo pareigas; Grupė ir Bendrovė gali nustatyti visų šalių teises dėl prekių ir paslaugų, kurios bus perduotos; Grupė ir Bendrovė gali nustatyti apmokėjimo už prekes ir paslaugas, kurios bus perduotos, sąlygas; sutartis yra ekonominio turinio ir tikėtina, kad Grupė ir Bendrovė gaus atlygį, į kurį turės teisę mainais už prekes ir paslaugas, kurios bus perduotos klientui. Sutartys su klientu gali būti sujungiamos ar atskiriamos į kelias sutartis, išlaikant buvusių sutarčių kriterijus. Toks sujungimas arba atskyrimas laikomas sutarties keitimu.

Veiklos įsipareigojimų nustatymas

Sudarydama sutartį Grupė ir Bendrovė įvertina su klientu sudarytoje sutartyje pažadėtas perduoti prekes ir paslaugas ir nustato įsipareigojimą įvykdyti visus pasižadėjimus, kad galėtų klientui perduoti: prekes ar paslaugas (arba prekių ir paslaugų paketą), kurios gali būti atskirtos arba atskirų prekių ir paslaugų, kurios iš esmės yra tos pačios, grupes, ir kurių perdavimas klientui yra tokio paties pobūdžio.

Sandorio kainos nustatymas

Grupė ir Bendrovė atsižvelgia į sandorio sąlygas ir įprastą verslo praktiką. Sandorio kaina yra atlygio suma, kurią Grupė ir Bendrovė tikisi gauti perdavusi pažadėtas prekes ir paslaugas klientui, išskyrus trečiųjų šalių vardu surinktas sumas. Su klientu sudarytoje sutartyje numatytas atlygis gali apimti fiksuotas sumas, kintamas sumas arba abi.

Apskaičiuodama kintamas sumas Grupė ir Bendrovė nusprendė taikyti labiausiai tikėtinos vertės metodą sutartims su viena vertės riba ir tikėtinos vertės metodą sutartims, kuriose yra daugiau vertės ribų, iš kurių klientui yra suteikiama nuolaida.

Sandorio kainos priskyrimas kiekvienam veiklos įsipareigojimui

Grupė ir Bendrovė priskiria sandorio kainos dalį kiekvienam veiklos įsipareigojimui tokia suma, kuri atspindi atlygio sumą, į kurią Grupė ir Bendrovė tikisi turėti teisę mainais už klientui perduotas pažadėtas prekes ar paslaugas.

Pajamų pripažinimas, kai veiklos įsipareigojimai yra tenkinami

Grupė ir Bendrovė pripažįsta pajamas kai Grupė ir Bendrovė veiklos įsipareigojimą įvykdo klientui perduodama pažadėtą prekę ar paslaugą klientui (t. y. klientas įgyja turto kontrolę). Pajamos pripažįstamos kaip sumos, lygios sandorio kainai, kuri buvo nustatyta atitinkamam veiklos įsipareigojimui.

Grupė ir Bendrovė perduoda teisę valdyti prekes ar paslaugas per tam tikrą laikotarpį taip įvykdydama veiklos įsipareigojimą ir pripažįsta pajamas per tam tikrą laikotarpį, jeigu tenkinamas vienas iš šių kriterijų:

− klientas tuo pat metu gauna ir naudojasi veiklos įsipareigojimo įvykdymo nauda kai Grupė ir Bendrovė jį vykdo,

Tūkstančiais eurų, jei nenurodyta kitaip

2. Reikšmingų apskaitos principų santrauka (tęsinys)

− suteikus paslaugą turtas sukuriamas arba pagerinamas ir klientas turi teisę valdyti tą turtą kai jis yra sukuriamas arba pagerinamas,

suteikus paslaugą, pakaitinis komponentas Grupei ir Bendrovei nėra sukuriamas ir Grupė ir Bendrovė turi įgyvendinamą teisę gauti atlygį už iki tam tikros datos suteiktą paslaugą.

Parduodamos produkcijos ir suteiktų paslaugų rūšis	Veiklos įsipareigojimų įvykdymo pobūdis ir laikas bei mokėjimo sąlygos	Pajamų pripažinimas pagal 15-ąjį TFAS
Popierius ir popieriaus gaminiai Medienos plaušų plokštės Žaliava gofruotajam kartonui (testlaineris, flutingas), gofruotasis kartonas ir jo gaminiai Kitos prekės	Klientas perima prekių kontrolę kai prekės yra pristatomos. Sąskaitos už prekes išrašomos tuo momentu, kai prekės yra pristatomos klientui arba atkrovus prekes iš sandėlio. Sąskaitos įprastai yra apmokamos per 30-45 kalendorinių dienų. Parduodamai produkcijai yra taikomos apyvartinės nuolaidos, kurios skaičiuojamos kiekvieno mėnesio, ketvirčio ir metų pabaigoje už praėjusį laikotarpį.	Pajamos pripažįstamos pristačius prekes klientui arba pakrovus prekes iš sandėlio. Susijusios sąnaudos pripažįstamos bendrųjų pajamų ataskaitoje, kai jos patiriamos. Marketingo sąnaudos, kurios yra tiesiogiai susijusios su pajamų uždirbimu, yra apskaitomos bendrųjų pajamų ataskaitoje kaip pajamų mažinimas. Tikėtinas nuostolis dėl sutarties pripažintas nedelsiant bendrųjų pajamų ataskaitoje.
Šilumos energijos ir kitų komunalinių paslaugų pardavimai	Už per mėnesį suteiktas paslaugas sąskaitos išrašomos paskutinę mėnesio dieną. Standartinis numatytas apmokėjimo terminas – 10–30 kalendorinių dienų.	Pajamos pripažįstamos per tam tikrą laiką suteikus paslaugas.

2.23 Sąnaudų pripažinimas

Sąnaudos apskaitoje pripažįstamos vadovaujantis kaupimo ir palyginimo principais tuo ataskaitiniu laikotarpiu, kai uždirbamos su jomis susijusios pajamos, neatsižvelgiant į pinigų išleidimo laiką. Tais atvejais, kai per ataskaitinį laikotarpį padarytų išlaidų neįmanoma tiesiogiai susieti su konkrečių pajamų uždirbimu ir jos ateinančiais laikotarpiais neduos pajamų, šios išlaidos pripažįstamos sąnaudomis tą patį laikotarpį, kada buvo patirtos.

Sąnaudų dydis paprastai įvertinamas sumokėta arba mokėtina pinigų suma, neįskaitant PVM. Tais atvejais, kai numatytas ilgas atsiskaitymo laikotarpis ir palūkanos nėra išskirtos, sąnaudų dydis įvertinamas diskontuojant atsiskaitymo sumą rinkos palūkanų norma.

2.24 Tikrosios vertės nustatymas

Kai kuriuose Grupės ir Bendrovės apskaitos principuose ir atskleidimuose reikalaujama nustatyti finansinio ir nefinansinio turto ir įsipareigojimų tikrąją vertę.

Tikroji vertė yra kaina, už kurią vertinimo dieną būtų parduotas turtas arba perleistas įsipareigojimas pagal įprastinį sandorį, sudaromą tarp rinkos dalyvių pagrindinėje rinkoje, o jei jos nėra – palankiausioje rinkoje, į kurią Grupė ir Bendrovė gali patekti vertinimo dieną. Įsipareigojimo tikroji vertė parodo jo prievolių neįvykdymo rizikos poveikį.

Nustatydama turto ar įsipareigojimų tikrąją vertę, Grupė ir Bendrovė remiasi prieinamais rinkos duomenimis, kiek įmanoma. Tikrosios vertės yra pateikiamos žemiau nurodytais trimis tikrosios vertės hierarchijos lygiais, remiantis vertinimo metoduose taikomais kintamaisiais:

1 lygis: aktyviosiose tokio paties turto arba įsipareigojimų rinkose kotiruojamos kainos (nepakoreguotos);

2 lygis: kiti kintamieji, išskyrus į 1 lygį įtrauktas kotiruojamas turto arba įsipareigojimų kainas, kurie stebimi tiesiogiai (t. y. kaip kainos) arba netiesiogiai (t. y. išvesti iš kainų);

3 lygis: turto arba įsipareigojimų kintamieji, nepagrįsti stebimais rinkos duomenimis (nestebimi kintamieji).

Jei kintamieji, naudojami nustatant turto ar įsipareigojimo tikrąją vertę, gali būti priskiriami skirtingiems tikrosios vertės hierarchijos lygiams, tikrosios vertės hierarchijos lygis, kuriam priskiriama visa nustatyta tikroji vertė, turi būti nustatomas remiantis žemiausio lygio kintamuoju, reikšmingu nustatant visą tikrąją vertę.

Grupė ir Bendrovė pripažįsta tarp tikrosios vertės hierarchijos lygių perkeliamas sumas to ataskaitinio laikotarpio pabaigoje, kada pokytis įvyko.

Ten, kur taikytina, detalesnė informacija apie prielaidas, taikytas nustatant tikrąsias vertes, yra atskleista su konkrečiu turtu ar įsipareigojimu susijusioje pastaboje:

2. Reikšmingų apskaitos principų santrauka (tęsinys)

8 pastaba – Investicinis turtas

3 pastaba – Finansinės rizikos valdymas – Palūkanų normos rizika

2.25 Neapibrėžtumai

Neapibrėžti įsipareigojimai nėra pripažįstami finansinėse ataskaitose, išskyrus neapibrėžtus įsipareigojimus, susijusius su verslo jungimais. Jie yra aprašomi finansinėse ataskaitose, išskyrus tuos atvejus, kai tikimybė, kad ekonominę naudą duodantys ištekliai bus prarasti, yra labai maža.

Neapibrėžtas turtas finansinėse ataskaitose nėra pripažįstamas, tačiau jis yra aprašomas finansinėse ataskaitose tuomet, kai yra tikėtina, kad bus gautos pajamos arba ekonominė nauda.

2.26 Poataskaitiniai įvykiai

Poataskaitiniai įvykiai, kurie suteikia papildomos informacijos apie Grupės / Bendrovės padėtį finansinės būklės ataskaitos sudarymo dieną (koreguojantys įvykiai), finansinėse ataskaitose yra atspindimi. Poataskaitiniai įvykiai, kurie nėra koreguojantys įvykiai, yra aprašomi pastabose, kai tai yra reikšminga.

2.27 Palyginamieji skaičiai

Nauji apskaitiniai įvertinimai nedaro įtakos finansinių ataskaitų informacijos patikimumui, todėl apskaitoje taisomi ir finansinėse ataskaitose parodomi perspektyviniu būdu.

2.28 Tarpusavio užskaitos

Sudarant finansines ataskaitas turtas ir įsipareigojimai bei pajamos ir sąnaudos nėra užskaitomos tarpusavyje, išskyrus atvejus, kai atskiras standartas reikalauja būtent tokio užskaitymo.

3. Finansinės rizikos valdymas

Grupė ir Bendrovė vykdydamos veiklą patiria finansinę riziką, t. y. kredito riziką, likvidumo riziką bei rinkos riziką (užsienio valiutos riziką, palūkanų normų riziką). Valdydamos šias rizikas, Grupė ir Bendrovė siekia sumažinti veiksnių, galinčių neigiamai paveikti Grupės ir Bendrovės finansinius veiklos rezultatus, įtaką.

Kredito rizika

Didžiausią kredito riziką sudaro kiekvieno finansinio turto vieneto apskaitinė vertė, todėl Bendrovės vadovybė mano, jog maksimali rizika yra lygi trumpalaikių ir ilgalaikių iš pirkėjų ir kitų gautinų sumų sumai, atėmus pripažintus vertės sumažėjimo nuostolius ir pinigus bei pinigų ekvivalentus finansinės būklės ataskaitos sudarymo dieną. Kredito rizika ar rizika, kad sandorio šalis neįvykdys savo įsipareigojimų, yra kontroliuojamos naudojant kreditavimo sąlygas ir priežiūros procedūras, pasitelkiant išorines kreditų draudimo ir skolų išieškojimo agentūras. Bendrovės tikslas – maksimalus kiekis apdraustų klientų, o su klientais, kurių nedraudžia kreditų draudimo įmonės, Bendrovė dažniausiai dirba tik su avansiniu atsiskaitymu.

Maksimali kredito rizika

Žemiau pateiktoje lentelėje apibendrinti visi maksimalios kredito rizikos atvejai, susiję su Grupės ir Bendrovės balansiniais straipsniais.

		Grupė	Bendrovė
	2024 m. gruodžio 31 d.	2023 m. gruodžio 31 d.	2024 m. gruodžio 31 d.	2023 m. gruodžio 31 d.
Prekybos gautinos sumos	27 556	18 757	141	10 413
Prekybos gautinos sumos iš susijusių šalių	-	-	345	1 906
Suteiktos paskolos susijusioms šalims	-	-	2 105	-
Kitos gautinos sumos	1 702	919	85	733
Kitas finansinis turtas, amortizuota savikaina	-	20 192	-	20 192
Pinigai ir pinigų ekvivalentai	14 018	18 952	10 885	15 669
Iš viso	43 276	58 820	13 561	48 913

Prekybos gautinos sumos

Bendrovė ir Grupė 2024 m. ir 2023 m. gruodžio 31 d. atliko tikėtino nuostolio atidėjinio įvertinimą pagal 9 TFAS. Bendrovė ir Grupė taiko supaprastintą metodą viso galiojimo laikotarpio tikėtinų kredito nuostolių įvertinimui prekybos gautinoms sumoms. Tikėtinam gautinų sumų nuostolio atidėjinio dydis apskaičiuotas remiantis pardavimų mokėjimų profiliu nuo 2022-2024 m. Istoriniai nuostolių rodikliai yra koreguojami, kad atspindėtų dabartinę ir ateities informaciją apie makroekonominius veiksnius, turinčius įtakos klientų gebėjimui atsiskaityti. Bendrovė nustatė, kad Lietuvos BVP augimo tempas yra svarbiausias veiksnys, ir atitinkamai koreguoja istorinius nuostolių rodiklius, atsižvelgiant į numatomus šių veiksnių pokyčius.

Remiantis atliktais prekybos gautinų sumų nuvertėjimo testais 2024 metais Grupėje individualiai nustatytas 4 tūkst. eurų nuostolio atidėjinys (2023 metais 24 tūkst. eurų). Gautinų sumų nuostolio atidėjinio judėjimas pateikiamas žemiau:

			Grupė		Bendrovė
	Individuliai nustatytas vertės sumažėji mas 2024 m.	Individuliai nustatytas vertės sumažėji mas 2023 m.	Bendrai nustatytas vertės sumažėji mas 2024 m.	Bendrai nustatytas vertės sumažėji mas 2023 m.	Individuliai nustatytas vertės sumažėji mas 2024 m.	Individuliai nustatytas vertės sumažėji mas 2023 m.	Bendrai nustatytas vertės sumažėji mas 2024 m.	Bendrai nustatytas vertės sumažėji mas 2023 m.
Laikotarpio pradžioje	37	85	-	-	4	72	-	-
Atidėjinio padidėjimas	4	24	-	-	-	4	-	-
Nurašytos gautinos sumos	(2)	(72)	-	-	(2)	(72)	-	-
Laikotarpio pabaigoje	39	37	-	-	2	4	-	-

Nuostolio atidėjinio prekybos gautinoms sumoms pasikeitimas 2024 m. ir 2023 m. yra įtrauktas į administracines sąnaudas.

3. Finansinės rizikos valdymas (tęsinys)

Tikėtini kredito nuostoliai:

	Nevėluo	Iš pirkėjų gautinos sumos, kurių mokėjimo terminas jau praėjęs
Grupė	jančios	< 30 dienų	30–60 dienų	60–90 dienų	90–360 dienų	> 360 dienų	Iš viso
Prekybos gautinos sumos grynąja verte 2024 m.	25 333	1 533	614	58	18	0	27 556
Prekybos gautinos sumos bendrąja verte	25 333	1 533	614	58	20	37	27 595
Pripažintas nuostolio atidėjinys	-	-	-	-	(2)	(37)	(39)
Tikėtino nuostolio koeficientas	-	-	-	-	10%	100%	-
Prekybos gautinos sumos grynąja verte 2023 m.	16 875	1 815	58	9	-	-	18 757
Prekybos gautinos sumos bendrąja verte	16 875	1 815	58	9	4	33	18 794
Pripažintas nuostolio atidėjinys	-	-	-	-	(4)	(33)	(37)
Tikėtino nuostolio koeficientas	-	-	-	-	100%	100%	-

	Nevėluo	Iš pirkėjų gautinos sumos, kurių mokėjimo terminas jau praėjęs
Bendrovė	jančios	< 30 dienų	30–60 dienų	60–90 dienų	90–360 dienų	> 360 dienų	Iš viso
Prekybos gautinos sumos grynąja verte 2024 m.	68	59	14	0	0	0	141
Prekybos gautinos sumos bendrąja verte	68	59	14	0	2	0	143
Pripažintas nuostolio atidėjinys	-	-	-	-	(2)	-	(2)
Tikėtino nuostolio koeficientas	-	-	-	-	100%	-	-
Prekybos gautinos sumos grynąja verte 2023 m.	9 799	614	-	-	-	-	10 413
Prekybos gautinos sumos bendrąja verte	9 799	614	-	-	4	-	10 417
Pripažintas nuostolio atidėjinys	-	-	-	-	(4)	-	(4)
Tikėtino nuostolio koeficientas	-	-	-	-	100%	-	-

Grupės ir Bendrovės prekybos partnerių koncentracija nėra didelė. Grupės prekybos gautinos sumos iš dviejų didžiausių pirkėjų 2024 m. gruodžio 31 d. sudarė atitinkamai 8,47% ir 5,33% (2023 m. gruodžio 31 d. sudarė 9,12 % ir 5,67%) pirkėjų gautinų sumų. Bendrovės gautinos sumos iš dviejų pagrindinių pirkėjų 2024 m. gruodžio 31 d. sudarė atitinkamai 29,07% ir 12,77% (2023 m. gruodžio 31 d. sudarė 16,43% ir 10,22%) pirkėjų gautinų sumų.

Gautinos sumos iš susijusių šalių ir kitos gautinos sumos

Grupės ir Bendrovės kitos gautinos sumos nėra analizuojamos dėl sumų nereikšmingumo. Bendrovės gautinų sumų iš susijusių šalių susigrąžinimo rizika nėra reikšminga, nes dukterinės įmonės vykdo pelningą veiklą ir gautinos sumos iš susijusių šalių nėra reikšmingos.

Pinigai ir pinigų ekvivalentai bei kitos trumpalaikės finansinės priemonės

Grupės ir Bendrovės pinigų, pinigų ekvivalentų ir kito trumpalaikio finansinio turto, amortizuota savikaina, maksimali kredito rizika lygi to turto tikrajai vertei finansinės būklės ataskaitų parengimo dieną. Grupės ir Bendrovės vadovybė mano, kad rizika, susijusi su banko sąskaitose laikomais finansinėmis priemonėmis, yra nereikšminga, nes visos laikomos tik komerciniuose bankuose, turinčiuose aukštus kredito reitingus.

3. Finansinės rizikos valdymas (tęsinys)

Pinigų bei kito trumpalaikio finansinio turto bankuose kredito kokybė įvertinta remiantis "Standart & Poor's" ilgalaikio skolinimosi reitingais (arba atitinkamu "Moody's" reitingu):

		Grupė	Bendrovė
	2024 m. gruodžio 31 d.	2023 m. gruodžio 31 d.	2024 m. gruodžio 31 d.	2023 m. gruodžio 31 d.
AA-	188	5 094	-	5 083
A+	10 962	22 695	10 885	22 190
A-	790	-	-	-
Baa1	1 965	11 316	-	8 589
Kita	113	38	-	-
Iš viso	14 018	39 144	10 885	35 862

Likvidumo rizika

Žemiau pateiktoje lentelėje apibendrinami Grupės finansinių įsipareigojimų grąžinimo terminai 2024 m. ir 2023 m. gruodžio 31 d. pagal nediskontuotus sutartinius mokėjimus:

Grupė	Iki 3 mėnesių	Nuo 3 iki 12 mėnesių	Nuo 1 iki 5 metų	Po 5 metų	Iš viso	Apskaitinė vertė
Paskolos	530	1 362	688	-	2 580	2 497
Nuomos įsipareigojimai	201	599	2 536	6 683	10 019	5 373
Prekybos mokėtinos sumos	25 462	-	-	-	25 462	25 462
Kitos mokėtinos sumos	2 499	-	-	-	2 499	2 499
2024 m. gruodžio 31 d.	28 692	1 961	3 224	6 683	40 560	35 831
Paskolos	567	1 802	2 599	-	4 968	4 644
Nuomos įsipareigojimai	178	537	915	5 264	6 894	4 222
Prekybos mokėtinos sumos	18 477	-	-	-	18 477	18 477
Kitos mokėtinos sumos	1 814	-	-	-	1 814	1 814
2023 m. gruodžio 31 d.	21 036	2 339	3 514	5 264	32 153	29 157

Toliau pateiktoje lentelėje apibendrinami Bendrovės finansinių įsipareigojimų grąžinimo terminai 2024 m. ir 2023 m. gruodžio 31 d. pagal nediskontuotus sutartinius mokėjimus:

Bendrovė	Iki 3 mėnesių	Nuo 3 iki 12 mėnesių	Nuo 1 iki 5 metų	Po 5 metų	Iš viso	Apskaitinė vertė
Paskolos	-	-	-	-	-	-
Nuomos įsipareigojimai	6	18	98	1 582	1 704	575
Susijusioms šalims mokėtinos sumos	12 822	-	-	-	12 822	12 822
Prekybos mokėtinos sumos	242	-	-	-	242	242
Kitos mokėtinos sumos	940	-	-	-	940	940
2024 m. gruodžio 31 d.	14 010	18	98	1 582	15 708	14 579
Paskolos	273	885	817	-	1 975	1 868
Nuomos įsipareigojimai	74	223	441	2 738	3 476	1 634
Susijusioms šalims mokėtinos sumos	6 404	-	-	-	6 404	6 404
Prekybos mokėtinos sumos	9 043	-	-	-	9 043	9 043
Kitos mokėtinos sumos	852	-	-	-	852	852
2023 m. gruodžio 31 d.	16 646	1 108	1 258	2 738	21 750	19 801

Palūkanų mokėjimai už šioje lentelėje nurodytas paskolas su kintamomis palūkanų normomis rodo vidutines rinkos palūkanų normas laikotarpio pabaigoje; kintant rinkos palūkanų normoms šios sumos gali keistis. Nesitikima, kad į mokėjimo terminų analizę įtraukti pinigų srautai galėtų atsirasti gerokai anksčiau, ir nemanoma, kad sumos galėtų labai skirtis.

Kaip atskleista 14 pastaboje, Grupė ir Bendrovė turi užtikrintų banko paskolų, kurioms taikomos paskolų sutarties sąlygos. Jeigu sąlygos būtų pažeistos, Grupė turėtų grąžinti paskolą anksčiau, nei nurodyta lentelėje. Pagal sutartį sąlygų laikymąsi reguliariai tikrina finansų komanda. Siekiant užtikrinti sutarties reikalavimų vykdymą, vadovybei reguliariai teikiamos ataskaitos apie sąlygų laikymąsi.

« Turinys

3. Finansinės rizikos valdymas (tęsinys)

Rinkos rizika

Palūkanų normos rizika

Didžiąją dalį Grupės ir Bendrovės paskolų sudaro paskolos ir nuomos įsipareigojimai su kintama palūkanų norma, kuri yra susijusi su EURIBOR ir sukuria palūkanų normos rizika (14 pastaba).

Toliau pateiktoje lentelėje atskleidžiamas Grupės bei Bendrovės pelno prieš mokesčius jautrumas galimiems palūkanų normų pokyčiams, visus kitus kintamuosius laikant konstantomis (įvertinant įsiskolinimus su kintama palūkanų norma).

	Padidėjimas	Grupė	Bendrovė
	/ Įtaka pelnui sumažėjimas prieš baziniais mokesčius punktais		Įtaka pelnui prieš mokesčius
2024 m.
Eurais	+100	(25)	-
Eurais	-100	25	-

2023 m.
Eurais	+100	(46)	(19)
Eurais	-100	46	19

Užsienio valiutos rizika

Bendrovės finansinis turtas ir įsipareigojimai 2024 m. ir 2023 m. gruodžio 31 d. yra išreikšti eurais. Grupės finansinis turtas ir įsipareigojimai 2024 m. ir 2023 m. gruodžio 31 d. yra išreikšti eurais, Lenkijos zlotais (PLN) bei Ukrainos grivinomis (UAH). Toliau pateiktoje lentelėje atskleidžiamas Grupės pelno prieš mokesčius jautrumas galimiems Lenkijos zloto ir Ukrainos grivinos valiutos kurso pokyčiams:

	2024 m.	2023 m.
Pagrįstai tikėtinas EUR ir UAH kurso pokytis, %	+/-20%	+/-20%
Finansinis turtas, denominuotas UAH	470	553
Finansiniai įsipareigojimai, denominuoti UAH	201	201
Prognozuojamas neigiamas poveikis pelnui prieš mokesčius	(45)	(59)
Prognozuojamas teigiamas poveikis pelnui prieš mokesčius	67	88

Pagrįstai tikėtinas EUR ir PLN kurso pokytis, %	+/-20%	+/-20%
Finansinis turtas, denominuotas PLN	4 022	-
Finansiniai įsipareigojimai, denominuoti PLN	2 121	-
Prognozuojamas neigiamas poveikis pelnui prieš mokesčius	(317)	-
Prognozuojamas teigiamas poveikis pelnui prieš mokesčius	475	-

Finansinių instrumentų tikroji vertė

Grupės ir Bendrovės prekybos ir kitų gautinų sumų, pinigų ir pinigų ekvivalentų, gautų paskolų, nuomos įsipareigojimų prekybos ir kitų mokėtinų sumų, apskaitinė vertė yra artima jų tikrajai vertei. Grupėje ir Bendrovėje finansinių instrumentų tikrosios vertės nustatymui naudojami šie hierarchijos lygiai:

1 lygis: aktyviosiose tokio paties turto arba įsipareigojimų rinkose kotiruojamos kainos (nepakoreguotos). Šiam lygiui priskiriamas Grupės ir Bendrovės finansinis turtas yra pinigai ir pinigų ekvivalentai.

3 lygis: turto arba įsipareigojimų kintamieji, nepagrįsti stebimais rinkos duomenimis (nestebimi kintamieji). Šiam lygiui priskiriamas Grupės ir Bendrovės turtas ir įsipareigojimai:

• Prekybos ir kitos gautinos sumos, prekybos ir kitos mokėtinos sumos. Šių finansinių instrumentų vidutinis mokėjimo terminas yra mažesnis negu 3 mėnesiai (prekybos gautinų sumų 7–90 dienų, prekybos mokėtinų sumų 10-120 dienų), todėl jų tikroji vertė yra artima apskaitinei vertei.

Paskolos ir nuomos įsipareigojimai. Šių finansinių instrumentų tikroji vertė yra artima apskaitinei vertei, nes jie yra apskaitomi amortizuota savikaina ir jiems taikomos palūkanų normos yra panašios į rinkos palūkanų normas finansinės būklės ataskaitos parengimo dieną.

« Turinys

Tūkstančiais eurų, jei nenurodyta kitaip

3. Finansinės rizikos valdymas (tęsinys)

Kapitalo rizikos valdymas

Pagrindinis Grupės ir Bendrovės kapitalo valdymo tikslas yra garantuoti, kad Grupė ir Bendrovė atitiktų išorinius kapitalo reikalavimus ir kad Grupė ir Bendrovė palaikytų teisingus kapitalo rodiklius siekdamos sustiprinti veiklą ir maksimizuoti akcininkų vertę ("kapitalas" pagal 1-ojo TAS sampratą atitinka nuosavą kapitalą, priskirtiną Bendrovės savininkams, pateiktą finansinėse ataskaitose).

Grupė ir Bendrovė valdo savo kapitalo struktūrą ir keičia ją, atsižvelgdama į ekonominių sąlygų pokyčius ir pagal savo veiklos rizikos ypatybes. Siekdamos palaikyti arba pakeisti kapitalo struktūrą, Bendrovė gali pakeisti dividendų išmokėjimą akcininkams, grąžinti kapitalą akcininkams arba išleisti naują akcijų emisiją. 2024 m. gruodžio 31 d. nebuvo padaryta jokių kapitalo valdymo tikslų, politikos ar proceso pakeitimų.

Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas reikalauja, kad Grupės ir Bendrovės nuosavas kapitalas sudarytų ne mažiau negu 50% jos įstatinio kapitalo. 2024 m. ir 2023 m. gruodžio 31 d. Bendrovė atitiko aukščiau minėtą reikalavimą.

Grupė ir Bendrovė vertina kapitalą naudodamos įsipareigojimų ir nuosavo kapitalo santykio koeficientą. Kapitalą sudaro paprastosios akcijos, rezervai, nepaskirstytas pelnas, priskirtinas patronuojančios įmonės nuosavo kapitalo turėtojams. Siekiama, kad įsipareigojimų ir nuosavo kapitalo santykis būtų ne didesnis negu 50%-60%. 2024 ir 2023 m. gruodžio 31 d. nei Grupė, nei Bendrovė numatyto maksimalaus įsipareigojimų ir nuosavo kapitalo santykio neviršijo.

		Grupė	Bendrovė
	2024 m. gruodžio 31 d.	2023 m. gruodžio 31 d.	2024 m. gruodžio 31 d.	2023 m. gruodžio 31 d.
Ilgalaikiai įsipareigojimai (neįskaitant subsidijų ir dotacijų bei atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimo)	8 064	6 736	602	2 202
Trumpalaikiai įsipareigojimai	36 501	30 613	14 722	22 533
Įsipareigojimų iš viso	44 565	37 349	15 324	24 735
Nuosavas kapitalas, priskirtinas Bendrovės savininkams	128 373	115 974	83 730	85 363
Įsipareigojimų ir nuosavo kapitalo santykis	35%	32%	18%	29%

4. Reikšmingi apskaitiniai vertinimai ir prielaidos

Šių Grupės ir Bendrovės finansinių ataskaitų reikšmingos sritys, kuriose tenka priimti sudėtingus sprendimus, daromos prielaidos ir apskaitiniai vertinimai apima:

Ilgalaikio materialaus turto naudingo tarnavimo laikotarpiai

Ilgalaikio materialiojo turto naudingo tarnavimo laikotarpiai nustatomi atsižvelgiant į panašaus turto naudingo tarnavimo laikotarpius. Likę naudingo tarnavimo laikotarpiai nustatomi atsižvelgiant į dabartinę turto techninę būklę ir laikotarpį, per kurį Grupė tikisi gauti naudos iš turto. Vadovybė, vertindama ilgalaikio materialiojo turto likusį naudingo tarnavimo laikotarpį, atsižvelgia į darbuotojų, atsakingų už turto techninę priežiūrą, pateikiamas išvadas.

Prestižo vertės sumažėjimas

Prestižo vertės sumažėjimas tikrinamas kasmet apskaičiuojant atsiperkamąją vertę. Prestižo atsiperkamoji vertė apskaičiuojama diskontuojant būsimus pinigų srautus iki jų dabartinės vertės. Vadovybė atliko 3 001 tūkst. eurų prestižo, pripažinto įsigyjant patronuojamąją įmonę AB "Grigeo Klaipėda", vertės sumažėjimo testą ir nenustatė vertės sumažėjimo požymių (7 pastaba).

Teisiniai procesai

Patronuojamoji įmonė AB "Grigeo Klaipėda" yra gavusi ieškinį dėl aplinkai padarytos žalos atlyginimo. Vadovybės vertinimu, ieškinio baigtis turi daug neapibrėžtumų (33 pastaba).

5. Ilgalaikis materialusis turtas

« Turinys

Grupė	Pastatai ir statiniai	Mašinos ir įrengimai	Transporto priemonės	Kitas turtas	Nebaigta statyba ir išanksti niai apmokėji mai	Iš viso
2023 m. sausio 1 d.
Įsigijimo savikaina	47 969	127 100	2 803	2 522	5 989	186 383
Sukauptas nusidėvėjimas	(23 662)	(88 129)	(1 713)	(1 685)	-	(115 189)
Likutinė vertė	24 307	38 971	1 090	837	5 989	71 194

Likutinė vertė laikotarpio pradžioje 2023 m. sausio 1 d.	24 307	38 971	1 090	837	5 989	71 194
Įsigijimai	67	1 096	314	173	4 986	6 636
Perleidimai ir nurašymai	-	(52)	(288)	(2)	-	(342)
Perkėlimas iš atsargų (į atsargas)	-	(7)	-	-	(134)	(141)
Perkėlimas iš nebaigtos statybos į materialųjį turtą	1 334	3 511	20	608	(5 473)	-
Perklasifikavimas į investicinį	-	-	-	(17)	-	(17)
Perklasifikavimas į nematerialųjį turtą	-	-	-	-	(16)	(16)
Užsienio valiutos kurso įtaka	(9)	(22)	-	(1)	(1)	(33)
Nusidėvėjimas	(1 875)	(6 136)	(315)	(359)	-	(8 685)
Likutinė vertė laikotarpio pabaigoje 2023 m gruodžio 31 d.	23 824	37 361	821	1 239	5 351	68 596
2023 m. gruodžio 31 d.
Įsigijimo savikaina	49 245	131 451	2 510	3 055	5 351	191 612
Sukauptas nusidėvėjimas	(25 421)	(94 090)	(1 689)	(1 816)	-	(123 016)
Likutinė vertė	23 824	37 361	821	1 239	5 351	68 596

Likutinė vertė laikotarpio pradžioje 2024 m. sausio 1 d.	23 824	37 361	821	1 239	5 351	68 596
Įsigijimai	99	367	1 049	179	18 228	19 922
Verslo įsigijimas	4 496	8 803	64	5 972	130	19 465
Perleidimai ir nurašymai	(43)	-	(109)	(3)	-	(155)
Perkėlimas į nuomos teise valdomą turtą	-	-	-	-	(11)	(11)
Perkėlimas iš nebaigtos statybos į materialųjį turtą	605	5 613	127	228	(6 573)	-
Perkėlimas iš atsargų (į atsargas)	-	-	-	-	(411)	(411)
Perklasifikavimas į nematerialųjį turtą	-	-	-	-	(69)	(69)
Užsienio valiutos kurso įtaka	25	-	-	60	1	86
Nusidėvėjimas	(1 799)	(6 439)	(340)	(1 411)	-	(9 989)
Likutinė vertė laikotarpio pabaigoje 2024 m. gruodžio 31 d.	27 207	45 705	1 612	6 264	16 646	97 434
2024 m. gruodžio 31 d.
Įsigijimo savikaina	54 181	146 008	3 195	9 535	16 646	229 565
Sukauptas nusidėvėjimas	(26 974)	(100 303)	(1 583)	(3 271)	-	(132 131)
Likutinė vertė	27 207	45 705	1 612	6 264	16 646	97 434

2024 m. gruodžio 31 d. išankstinių apmokėjimų suma 1 647 tūkst. eurų (2023 m. gruodžio 31 d. 994 tūkst. eurų).

5. Ilgalaikis materialusis turtas (tęsinys)

« Turinys

Bendrovė	Pastatai ir statiniai	Mašinos ir įrengimai	Transporto priemonės	Kitas turtas	Nebaigta statyba ir išanksti niai apmokėji mai	Iš viso
2023 m. sausio 1 d.
Įsigijimo savikaina	16 530	61 524	705	901	1 826	81 486
Sukauptas nusidėvėjimas	(7 615)	(45 849)	(348)	(659)	-	(54 471)
Likutinė vertė	8 915	15 675	357	242	1 826	27 015

Likutinė vertė laikotarpio pradžioje 2023 m. sausio 1 d.	8 915	15 675	357	242	1 826	27 015
Įsigijimai	10	66	153	44	2 365	2 638
Perleidimai ir nurašymai	-	-	(260)	(2)	-	(262)
Perkėlimas iš nebaigtos statybos į materialųjį turtą	393	1 137	17	576	(2 123)	-
Perklasifikavimas į investicinį turtą	-	-	-	(17)	-	(17)
Perklasifikavimas į nematerialų turtą	-	-	-	-	(16)	(16)
Nusidėvėjimas	(695)	(2 542)	(87)	(143)	-	(3 467)
Likutinė vertė laikotarpio pabaigoje 2023 m. gruodžio 31 d.	8 623	14 336	180	700	2 052	25 891
2023 m. gruodžio 31 d.
Įsigijimo savikaina	16 843	62 726	374	1 419	2 052	83 414
Sukauptas nusidėvėjimas	(8 220)	(48 390)	(194)	(719)	-	(57 523)
Likutinė vertė	8 623	14 336	180	700	2 052	25 891

Likutinė vertė laikotarpio pradžioje 2024 m. sausio 1 d.	8 623	14 336	180	700	2 052	25 891
Įsigijimai	17	3	223	46	594	883
Perkeliamas turtas, atskyrus verslo dalį	(6 977)	(13 458)	(121)	(469)	(2 491)	(23 516)
Perleidimai ir nurašymai	(42)	-	-	(1)	-	(43)
Perkėlimas iš nebaigtos statybos į materialųjį turtą	-	-	29	56	(85)	-
Nusidėvėjimas	(275)	(881)	(54)	(124)	-	(1 334)
Likutinė vertė laikotarpio pabaigoje 2024 m. gruodžio 31 d.	1 346	-	257	208	70	1 881

2024 m. gruodžio 31 d.
Įsigijimo savikaina	1 830	-	392	447	70	2 739
Sukauptas nusidėvėjimas	(484)	-	(135)	(239)	-	(858)
Likutinė vertė	1 346	-	257	208	70	1 881

2024 m. gruodžio 31 d. išankstinių apmokėjimų suma 42 tūkst. eurų (2023 m. gruodžio 31 d. 551 tūkst. eurų).

Tūkstančiais eurų, jei nenurodyta kitaip

5. Ilgalaikis materialusis turtas (tęsinys)

Grupės ir Bendrovės ilgalaikio materialaus turto nusidėvėjimas yra įtrauktas į šiuos bendrųjų pajamų ataskaitos ir finansinės būklės ataskaitos straipsnius:

		Grupė	Bendrovė
	2024 m. gruodžio 31 d.	2023 m. gruodžio 31 d.	2024 m. gruodžio 31 d.	2023 m. gruodžio 31 d.
Pardavimų savikaina	9 581	8 323	1 213	3 260
Administracinės sąnaudos	298	263	94	141
Pardavimo ir paskirstymo sąnaudos	110	99	27	66
Iš viso bendrųjų pajamų ataskaita	9 989	8 685	1 334	3 467

Dalis Grupės materialaus turto, kurių apskaitinė vertė 2024 m. gruodžio 31 d. lygi 5 433 tūkst. eurų buvo įkeista bankams kaip užstatas už paskolas. Bendrovė neturėjo įkeisto materialaus turto. 2023 m. gruodžio 31 d Grupės ir Bendrovės materialus turtas įkeistas atitinkamai 12 237 tūkst. eurų ir 6 132 tūkst. eurų (14 pastaba).

Dalis Grupės ir Bendrovės materialiojo turto buvo visiškai nusidėvėjusi, tačiau vis dar naudojama veikloje. Pateikiama informacija pagal turto grupes:

	Grupė		Bendrovė
	2024 m. gruodžio 31 d.	2023 m. gruodžio 31 d.	2024 m. gruodžio 31 d.	2023 m. gruodžio 31 d.
Pastatai ir statiniai	1 032	843	25	142
Mašinos ir įrengimai	3 766	4 887	-	1 371
Transporto priemonės	334	590	52	23
Kitas turtas	383	440	27	121
Iš viso	5 515	6 760	104	1 657

Grupės ir Bendrovės įsipareigojimas įsigyti materialųjį turtą pagal pasirašytas sutartis 2024 m. gruodžio 31 d. atitinkamai lygus 3 414 tūkst. eurų ir 148 tūkst. eurų (2023 m. gruodžio 31 d. atitinkamai 1 987 tūkst. eurų ir 1 451 tūkst. eurų).

6. Naudojimo teise valdomas turtas

statiniai	Mašinos ir įrengimai	Iš viso

Grupė	Žemė	Pastatai ir statiniai	Mašinos ir įrengimai	Iš viso
2023 m. sausio 1 d.
Įsigijimo savikaina	4 148	792	780	5 720
Sukauptas nusidėvėjimas	(595)	(344)	(504)	(1 443)
Likutinė vertė	3 553	448	276	4 277

Likutinė vertė laikotarpio pradžioje 2023 m. sausio 1 d.	3 553	448	276	4 277
Naudojimo vertės pasikeitimas	(11)	83	575	647
Užsienio valiutos kurso įtaka	-	-	-	-
Perleidimai, nurašymai	(5)	-	(78)	(83)
Amortizacija	(59)	(152)	(315)	(526)
Likutinė vertė laikotarpio pabaigoje 2023 m. gruodžio 31 d.	3 478	379	458	4 315

2023 m. gruodžio 31 d.
Įsigijimo savikaina	3 902	625	569	5 096
Sukauptas nusidėvėjimas	(424)	(246)	(111)	(781)
Likutinė vertė	3 478	379	458	4 315

Likutinė vertė laikotarpio pradžioje 2024 m. sausio 1 d.	3 478	379	458	4 315
Naudojimo vertės pasikeitimas	41	214	1 674	1 929
Verslo įsigijimas	101	-	-	101
Užsienio valiutos kurso įtaka	1	-	-	1
Perleidimai, nurašymai	(136)	-	(19)	(155)
Perkėlimas iš materialaus turto	11	-	-	11
Amortizacija	(72)	(168)	(351)	(591)
Likutinė vertė laikotarpio pabaigoje 2024 m. gruodžio 31 d.	3 424	425	1 762	5 611

2024 m. gruodžio 31 d.
Įsigijimo savikaina	4 122	650	1 864	6 636
Sukauptas nusidėvėjimas	(698)	(225)	(102)	(1 025)
Likutinė vertė	3 424	425	1 762	5 611

6. Naudojimo teise valdomas turtas (tęsinys)

« Turinys

Bendrovė	Žemės nuomos teisės	Pastatai ir statiniai	Mašinos ir įrengimai	Iš viso
2023 m. sausio 1 d.
Įsigijimo savikaina	1 029	1 154	284	2 467
Sukauptas nusidėvėjimas	(52)	(925)	(195)	(1 172)
Likutinė vertė	977	229	89	1 295

Likutinė vertė laikotarpio pradžioje 2023 m. sausio 1 d.	977	229	89	1 295
Naudojimo vertės pasikeitimas	(12)	459	180	627
Perleidimai, nurašymai	-	-	-	-
Amortizacija	(8)	(229)	(100)	(337)
Likutinė vertė laikotarpio pabaigoje 2023 m. gruodžio 31 d.	957	459	169	1 585
2023 m. gruodžio 31 d.
Įsigijimo savikaina	1 017	1 613	242	2 872
Sukauptas nusidėvėjimas	(60)	(1 154)	(73)	(1 287)
Likutinė vertė	957	459	169	1 585

Likutinė vertė laikotarpio pradžioje 2024 m. sausio 1 d.	957	459	169	1 585
Naudojimo vertės pasikeitimas	41	-	-	41
Perleidimai, nurašymai	(135)	(382)	-	(517)
Perkelimas, susiję verslo dalies perleidimu	(312)	-	(129)	(441)
Amortizacija	(10)	(77)	(40)	(127)
Likutinė vertė laikotarpio pabaigoje 2024 m. gruodžio 31 d.	541	-	-	541
2024 m. gruodžio 31 d.
Įsigijimo savikaina	582	-	-	582
Sukauptas nusidėvėjimas	(41)	-	-	(41)
Likutinė vertė	541	-	-	541

Grupės ir Bendrovės naudojimo teise valdomo turto amortizacija yra įtrauktas į šiuos bendrųjų pajamų ataskaitos straipsnius:

	Grupė		Bendrovė
	2024 m. gruodžio 31 d.	2023 m. gruodžio 31 d.	2024 m. gruodžio 31 d.	2023 m. gruodžio 31 d.
Pardavimų savikaina	406	382	24	67
Administracinės sąnaudos	75	60	10	7
Pardavimo ir paskirstymo sąnaudos	110	84	93	263
Iš viso	591	526	127	337

Dalis Grupės žemės nuomos teisių, kurių apskaitinė vertė 2024 m. gruodžio 31 d. lygi 644 tūkst. eurų buvo įkeista bankams kaip užstatas už paskolą. Bendrovės žemės nuomos teisių įkeista nebuvo. 2023 m. gruodžio 31 d. Grupės ir Bendrovės žemės nuomos teisių buvo įkeista atitinkamai 995 tūkst. eurų ir 340 tūkst. eurų), (14 pastaba).

Tūkstančiais eurų, jei nenurodyta kitaip 7. Nematerialusis turtas

Grupė	Prestižas	Licencijos, patentai	Programinė įranga	Kitas turtas	Iš viso
2023 m. sausio 1 d.
Įsigijimo savikaina	3 001	61	2 510	691	6 263
Sukaupta amortizacija	-	(48)	(1 940)	(511)	(2 499)
Likutinė vertė	3 001	13	570	180	3 764

Likutinė vertė laikotarpio pradžioje 2023 m. sausio 1 d.	3 001	13	570	180	3 764
Įsigijimai	-	1	2	668	671
Perkėlimas iš nebaigtų projektų į nematerialųjį turtą	-	6	34	(40)	-
Perklasifikavimas iš materialiojo turto	-	16	-	-	16
Perleidimai ir nurašymai	-	(1)	-	-	(1)
Amortizacija	-	(7)	(170)	(2)	(179)
Likutinė vertė laikotarpio pabaigoje 2023 m. gruodžio 31 d.	3 001	28	436	806	4 271
2023 m. gruodžio 31 d.
Įsigijimo savikaina	3 001	84	2 527	1 176	6 788
Sukaupta amortizacija	-	(56)	(2 091)	(370)	(2 517)
Likutinė vertė	3 001	28	436	806	4 271

Likutinė vertė laikotarpio pradžioje 2024 m. sausio 1 d.	3 001	28	436	806	4 271
Įsigijimai	-	7	6	1 377	1 390
Verslo įsigijimas	-	-	-	5	5
Perkėlimas iš nebaigtų projektų į nematerialųjį turtą	-	-	369	(369)	-
Perklasifikavimas iš materialiojo turto	-	-	-	69	69
Amortizacija	-	(13)	(210)	(26)	(249)
Likutinė vertė laikotarpio pabaigoje 2024 m. gruodžio 31 d.	3 001	22	601	1 862	5 486
2024 m. gruodžio 31 d.
Įsigijimo savikaina	3 001	91	2 901	2 352	8 345
Sukaupta amortizacija	-	(69)	(2 300)	(490)	(2 859)
Likutinė vertė	3 001	22	601	1 862	5 486

Prestižas

2010 m. kovo 1 d. Bendrovė įsigijo UAB "Grigeo investicijų valdymas" grupę, kurią sudarė UAB "Grigeo investicijų valdymas", UAB "Avesko" (UAB "Avesko" 2010 m. reorganizuota prijungiant ją prie AB "Grigeo Klaipėda"), AB "Grigeo Klaipėda" ir AT "Mena Pak".

Dėl šių patronuojamųjų įmonių įsigijimo buvo apskaitytas 3 001 tūkst. eurų prestižas. Prestižas atsirado dėl tikėtinos Grupės įmonių veiklos sinergijos. Prestižas nėra amortizuojamas, bet kasmet tikrinama, ar jo vertė nėra sumažėjusi.

Prestižo vertės sumažėjimo įvertinimo tikslais 2024 m. ir 2023 m. gruodžio 31 d. prestižas buvo priskirtas AB "Grigeo Klaipėda" įplaukas kuriančiam vienetui. 2024 m. ir 2023 m. gruodžio 31 d. atsiperkamoji įplaukas kuriančio vieneto vertė buvo nustatyta atsižvelgiant į numatomas būsimas diskontuotas pinigines įplaukas pagal vadovybės patvirtintas penkerių metų finansines prognozes.

Tūkstančiais eurų, jei nenurodyta kitaip

7. Nematerialusis turtas (tęsinys)

Prognozės 2023 m. gruodžio 31 d.:

Pajamos Numatomas pajamų augimas (mažėjimas) kasmet, %
2023 m.	2024 m.	2025 m.	2026 m.	2027 m.	2028 m.
45 974	(0,6)	8,5	4,6	0,5	0,5
Bendrasis pelningumas, %
2023 m.	2024 m.	2025 m.	2026 m.	2027 m.	2028 m.
13,1	12,7	20,5	24,5	24,7	24,5

2023 m. dėl lėtėjančios pasaulinės ekonomikos bei mažėjančių kainų AB "Grigeo Klaipėda" nepavyko pasiekti planuotų pajamų, o 2024 m. pavyko nežymiai planą viršyti. 2025 ir 2026 m. numatomas nežymus pajamų augimas susijęs su prognozuojamu pasaulinės ekonomikos atsigavimu bei su tuo susijusiu pardavimo kainų augimu. Atitinkamai, ateityje planuojamas istorinis daugiametis vidutinis bendrasis pelningumas.

Prognozės 2024 m. gruodžio 31 d.:

Pajamos Numatomas pajamų augimas (mažėjimas) kasmet, %
2024 m.	2025 m.	2026 m.	2027 m.	2028 m.	2029 m.
49 700	0,2	6,6	0,1	0,1	0,1
Bendrasis pelningumas, %
2024 m.	2025 m.	2026 m.	2027 m.	2028 m.	2029 m.
12,1	14,8	21,9	24,6	24,5	24,0

Pajamos buvo prognozuojamos remiantis 2024 m. gruodžio 31 d. ir atitinkamai 2023 m. gruodžio 31 d. vadovybės prielaidomis, kurios numato, kad būsimosios pajamos augs dėl vykdomų investicijų į gamybinių įrengimų našumo ir efektyvumo didinimą bei pardavimo veiksmų aktyvinimą. 2024 m. gruodžio 31 d. prognozuojamos investicijos ateinantiems 5 metams vidutiniškai kasmet siekė 1 776 tūkst. eurų (2023 m. gruodžio 31 d. – 2 443 tūkst. eurų, 2024m buvo investuota virš 5 mln. eurų). Sąnaudos buvo prognozuojamos atsižvelgiant į faktines sąnaudas, įvertinant prognozuojamą infliacijos lygį. 2024 m. ir 2023 m. pinigų srautai po 5 metų laikotarpio buvo ekstrapoliuoti remiantis 1% metinio augimo prielaida, kuri atspindi geriausią vadovybės įvertinimą atsižvelgiant į esamą situaciją šiame sektoriuje. Vadovybės naudojama diskonto norma konkrečiam pinigus generuojančiam vienetui buvo apskaičiuota kaip svertinis kapitalo kaštų vidurkis, kuris 2024 m. gruodžio 31 d. Lietuvoje esantiems pinigus generuojantiems vienetams yra lygus 9,3% po mokesčių (2023 m. gruodžio 31 d. – 9,5%).

Apskaičiavus įplaukas kuriančio vieneto atsiperkamąją vertę 2024 m. ir 2023 m. gruodžio 31 d., prestižo vertės sumažėjimas nebuvo nustatytas. Vertinimas buvo atliktas neatsižvelgiant į teisinį procesą, aprašomą aiškinamojo rašto 33 pastaboje. Vadovybė tiki, kad atliekant aukščiau minėto įplaukas kuriančio vieneto atsiperkamosios vertės įvertinimą 2024 m. ir 2023 m. gruodžio 31 d. nebuvo padaryta tokių aukščiau aprašytų reikšmingų prielaidų, kurių tikėtinas pasikeitimas lemtų reikšmingą apskaitinės pinigus generuojančio vieneto vertės perviršį, lyginant su jo atsiperkamąja verte.

Investicijos į AB "Grigeo Klaipėda" atsiperkamosios vertės skaičiavimo jautrumo analizė prestižo vertės sumažėjimo požymių papildomai nenustatė.

2024 m. UAB Grigeo Hygiene įsigijo 100% Grigeo Tissue S.p. z o.o. (įsigyjant bendrovė vadinosi Niedomickie Zaklady Papiernicze S.p. z o.o.), kuri valdo ir Energia Cieplna Niedomice S.p. z o.o. 100% akcijų paketą. Sandorio suma, įvertinus ir 3 metų bėgyje mokėtinas diskontuotas sumas, sudaro 21 629 tūkst. Eurų.

Remiantis IFRS 3 standartu buvo nustatyta tikroji įsigyto turto vertė:

Straipsnis	Balansinė vertė įsigijimo metu	Pokytis	Tikroji vertė įsiginimo metu
Ilgalaikis materialus turtas	9 822	9 755	19 577
Ilgalaikis nematerialus turtas	676	(671)	5
Trumpalaikis turtas	8 040	-	8 040
VISO turtas	18 538	9 084	27 622
Akcininkų nuosavybė	14 395	7 230	21 625
Prestižas	-	-	-
Ilgalaikiai įsipareigojimai	754	70	823
Trumpalaikiai įsipareigojimai	3 391	1 784	5 174
VISO Kapitalas ir įsipareigojimai	18 538	9 084	27 622

Skaičiavimams buvo taikomas sandorio sutartyse įvardintas 4,3121 PLN/EUR kursas, fiksuojant 2024 m. kovo 31 d. perėmimo data. 4 tūkst. eurų skirtumas tarp tikrosios vertės ir sandorio sumos buvo apskaitytas einamųjų metų pelno nuostolio ataskaitoje.

7. Nematerialusis turtas (tęsinys)

Bendrovė	Licencijos, patentai	Programinė įranga	Kitas turtas	Iš viso
2023 m. sausio 1 d.
Įsigijimo savikaina	64	1 039	135	1 238
Sukaupta amortizacija	(51)	(796)	(11)	(858)
Likutinė vertė	13	243	124	380

Likutinė vertė laikotarpio pradžioje 2023 m. sausio 1 d.	13	243	124	380
Įsigijimai	-	-	397	397
Perkėlimas iš nebaigtų projektų į nematerialųjį turtą	5	34	(39)	-
Perkvalifikavimas iš materialiojo turto	16	-	-	16
Amortizacija	(6)	(80)	(2)	(88)
Likutinė vertė laikotarpio pabaigoje 2023 m. gruodžio 31 d.	28	197	480	705
2023 m. gruodžio 31 d.
Įsigijimo savikaina	85	1 062	493	1 640
Sukaupta amortizacija	(57)	(865)	(13)	(935)
Likutinė vertė	28	197	480	705

Likutinė vertė laikotarpio pradžioje 2024 m. sausio 1 d.	28	197	480	705
Įsigijimai	6	-	281	287
Perkeliamas turtas, atskyrus verslo dalį	(4)	-	(465)	(469)
Perkėlimas iš nebaigtų projektų į nematerialųjį turtą	-	99	(99)	-
Amortizacija	(11)	(81)	(2)	(94)
Likutinė vertė laikotarpio pabaigoje 2024 m. gruodžio 31 d.	19	215	195	429
2024 m. gruodžio 31 d.
Įsigijimo savikaina	86	1 153	209	1 448
Sukaupta amortizacija	(67)	(938)	(14)	(1 019)
Likutinė vertė	19	215	195	429

Nematerialiojo turto amortizacijos sąnaudos yra įtrauktos į šiuos bendrųjų pajamų ataskaitos straipsnius:

	Grupė		Bendrovė
	2024 m. gruodžio 31 d.	2023 m. gruodžio 31 d.	2024 m. gruodžio 31 d.	2023 m. gruodžio 31 d.
Pardavimų savikaina	152	166	89	75
Administracinės sąnaudos	95	10	4	10
Pardavimo ir paskirstymo sąnaudos	2	3	1	3
Iš viso	249	179	94	88

Tūkstančiais eurų, jei nenurodyta kitaip

7. Nematerialusis turtas (tęsinys)

Dalis Grupės ir Bendrovės ilgalaikio nematerialiojo turto buvo visiškai amortizuota, tačiau vis dar naudojama veikloje. Informacija pagal turto grupes:

	Grupė		Bendrovė
	2024 m. gruodžio 31 d.	2023 m. gruodžio 31 d.	2024 m. gruodžio 31 d.	2023 m. gruodžio 31 d.
Licencijos, patentai	9	7	9	7
Programinė įranga	221	194	97	78
Kitas turtas	520	520	-	-
Iš viso	750	721	106	85

8. Investicinis turtas

Grupė	Pastatai, statiniai	Kitas turtas	Nebaigta statyba	Iš viso
2023 m. sausio 1 d.
Įsigijimo savikaina	4 963	2	336	5 301
Sukauptas nusidėvėjimas	(891)	-	-	(891)
Likutinė vertė	4 072	2	336	4 410

Likutinė vertė laikotarpio pradžioje 2023 m. sausio 1 d.	4 072	2	336	4 410
Įsigijimai	32	-	422	454
Perklasifikavimas iš nebaigtos statybos	68	-	(68)	-
Perklasifikavimas iš materialų turto	-	17	-	17
Nusidėvėjimas	(257)	(3)	-	(260)
Likutinė vertė laikotarpio pabaigoje 2023 m. gruodžio 31 d.	3 915	16	690	4 621
2023 m. gruodžio 31 d.
Įsigijimo savikaina	5 063	19	690	5 772
Sukauptas nusidėvėjimas	(1 148)	(3)	-	(1 151)
Likutinė vertė	3 915	16	690	4 621

Likutinė vertė laikotarpio pradžioje 2024 m. sausio 1 d.	3 915	16	690	4 621
Įsigijimai	(32)	-	245	213
Perleidimai, nurašymai	(1)	-	-	(1)
Perkėlimas iš atsargų (į atsargas)	(126)	-	-	(126)
Nusidėvėjimas	(261)	(5)	-	(266)
Likutinė vertė laikotarpio pabaigoje 2024 m. gruodžio 31 d.	3 495	11	935	4 441
2024 m. gruodžio 31 d.
Įsigijimo savikaina	4 904	19	935	5 858
Sukauptas nusidėvėjimas	(1 409)	(8)	-	(1 417)
Likutinė vertė	3 495	11	935	4 441

8. Investicinis turtas (tęsinys)

« Turinys

Bendrovė	Pastatai, statiniai	Kitas turtas	Nebaigta statyba	Iš viso
2023 m. sausio 1 d.
Įsigijimo savikaina	5 454	2	336	5 792
Sukauptas nusidėvėjimas	(1 361)	-	-	(1 361)
Likutinė vertė	4 093	2	336	4 431

Likutinė vertė laikotarpio pradžioje 2023 m. sausio 1 d.	4 093	2	336	4 431
Įsigijimai	32	-	422	454
Perklasifikavimas iš nebaigtos statybos	68	-	(68)	-
Perkvalifikavimas iš materialiojo turto	-	17	-	17
Nusidėvėjimas	(261)	(3)	-	(264)
Likutinė vertė laikotarpio pabaigoje 2023 m. gruodžio 31 d.	3 932	16	690	4 638
2023 m. gruodžio 31 d.
Įsigijimo savikaina	5 554	19	690	6 263
Sukauptas nusidėvėjimas	(1 622)	(3)	-	(1 625)
Likutinė vertė	3 932	16	690	4 638

Likutinė vertė laikotarpio pradžioje 2024 m. sausio 1 d.	3 932	16	690	4 638
Įsigijimai	(32)	-	245	213
Perkeliamas turtas, atskyrus verslo dalį	(16)	-	-	(16)
Perklasifikavimas iš nebaigtos statybos	429	-	(429)	-
Perkėlimas iš atsargų (į atsargas)	(126)	-	-	(126)
Perleidimai, nurašymai	(2)	-	-	(2)
Nusidėvėjimas	(261)	(5)	-	(266)
Likutinė vertė laikotarpio pabaigoje 2024 m. gruodžio 31 d.	3 924	11	506	4 441
2024 m. gruodžio 31 d.
Įsigijimo savikaina	5 250	19	506	5 775
Sukauptas nusidėvėjimas	(1 326)	(8)	-	(1 334)
Likutinė vertė	3 924	11	506	4 441

Dalis Grupės ir Bendrovės ilgalaikio investicinio turto – pastatų ir statinių, kurių įsigijimo vertė 2024 m. gruodžio 31 d. atitinkamai lygi 4 tūkst. eurų ir 4 tūkst. eurų, buvo visiškai nusidėvėjusi (atitinkamai 7 tūkst. eurų ir 7 tūkst. eurų 2023 m. gruodžio 31 d.), tačiau vis dar naudojama veikloje.

Grupės ir Bendrovės įsipareigojimas įsigyti investicinį turtą pagal pasirašytas sutartis 2024 m. gruodžio 31 d. atitinkamai lygus 105 tūkst. eurų ir 105 tūkst. Eurų. 2023 m. gruodžio 31 d. įsipareigojimų įsigyti turtą pagal pasirašytas sutartis nebuvo.

Investicinį turtą sudaro pastatai ir statiniai ir kitas turtas, esantys Popieriaus g. 15 Naujuosiuose Verkiuose. 2024 m. gruodžio 31 d. visas investicinis turtas yra nuomojamas trečiosioms šalims. 2023 m. gruodžio 31 d. balansine verte 84% investicinio turto buvo išnuomota trečiosioms šalims. Nuomos periodas pagal sutartis nuo 1 iki 9 metų. 2024 m. gruodžio 31 d. ateities pajamos kasmet po 674 tūkst. eurų (2023 m. gruodžio 31 d. – 630 tūkst. eurų) per 2025-2033 metus. Nusidėvėjimo sąnaudos įtrauktos į administracines sąnaudas.

Tūkstančiais eurų, jei nenurodyta kitaip

8. Investicinis turtas (tęsinys)

Tikrosios vertės nustatymas

Investicinio turto tikroji vertė buvo nustatyta remiantis investicinio turto 10 metų laikotarpio pinigų srautais, vertinant planuojamas pajamas ir išlaidas. Pinigų srautams skaičiuoti buvo naudojama 11% diskonto norma (2023 m. – 11%), nuomos pajamingumas vertinamo laikotarpio pabaigoje – 9% (2023 m. – 9%). Remiantis skaičiavimu, investicinio turto tikroji vertė yra 4 725 tūkst. eurų (2023 m. gruodžio 31 d. – 4 582 tūkst. eurų).

Investicinio turto tikrosios vertės nustatymas neapima nebaigtos statybos ir išankstinių apmokėjimų. Grupės vadovybės vertinimu, nebaigtos statybos ir išankstinių apmokėjimų balansinė vertė yra artimą jų tikrajai vertei.

Vertės nustatymo jautrumas, esant pagrįstai tikėtiniems diskonto normos ir nuomos pajamingumo pokyčiams:

	2024 m. gruodžio 31 d.	2023m. gruodžio 31 d.
Diskonto normos pokytis, +100 bazinių punktų	4 462	4 266
Diskonto normos pokytis, -100 bazinių punktų	5 016	4 931
Nuomos pajamingumo pokytis, +100 bazinių punktų	4 418	4 214
Nuomos pajamingumo pokytis, -100 bazinių punktų	5 109	5 043

9. Atsargos

	Grupė		Bendrovė
	2024 m. gruodžio 31 d.	2023 m. gruodžio 31 d.	2024 m. gruodžio 31 d.	2023 m. gruodžio 31 d.
Medžiagos	9 242	6 201	1	1 856
Nebaigta gamyba	2 613	1 963	-	1 284
Pagaminta produkcija	7 492	5 584	-	2 825
Atsargos kelyje	863	289	-	89
Išankstiniai mokėjimai	380	373	-	68
Iš viso:	20 590	14 410	1	6 122

Grupės ir Bendrovės atsargų įsigijimo vertė (savikaina) 2024 m. gruodžio 31 d. buvo sumažinta atitinkamai 1 086 tūkst. eurų ir 0 tūkst. eurų (2023 m. gruodžio 31 d. – atitinkamai 1 128 tūkst. eurų ir 510 tūkst. eurų) iki grynosios realizacinės vertės. Grynosios realizacinės vertės koregavimas apskaitytas pardavimų savikainoje.

2024 m. Grupė pardavimo savikainoje apskaitė atsargų vertės už 114 mln. eurų (2023 m. – 102 mln. eurų), Bendrovė – 19 mln. eurų (2023 m. – 56 mln. eurų).

Kaip aprašyta 14 pastaboje, bankų paskolų įsipareigojimų užtikrinimui 2024 m. gruodžio 31 d. ir 2023 m. gruodžio 31 d. Grupėje ir Bendrovė atsargos įkeistos nebuvo.

10. Prekybos ir kitos gautinos sumos

	Grupė		Bendrovė
	2024 m. gruodžio 31 d.	2023 m. gruodžio 31 d.	2024 m. gruodžio 31 d.	2023 m. gruodžio 31 d.
Prekybos gautinos sumos, bendrąja verte	27 595	18 794	143	10 417
Nuostolių atidėjinys	(39)	(37)	(2)	(4)
Prekybos gautinos sumos, grynąja verte	27 556	18 757	141	10 413
Gautinos sumos iš susijusių šalių (31 pastaba)	-	-	345	1 906
Gautinos sumos už paskolas iš susijusių šalių	-	-	2 105	-
Gautinas PVM	2 419	1 343	-	203
Gautinos subsidijos	1 367	646	-	646
Kitos gautinos sumos, bendrąja verte	335	273	85	87
Iš viso prekybos ir kitos gautinos sumos, grynąja verte	31 677	21 019	2 676	13 255
Iš šios sumos:
Ilgalaikės gautinos sumos	-	-	-	-
Trumpalaikės gautinos sumos	31 677	21 019	2 676	13 255

Kaip aprašyta 14 pastaboje, bankų paskolų įsipareigojimų užtikrinimui patronuojamosios įmonės UAB "Grigeo Tissue", UAB "Grigeo Packaging" ir UAB "Grigeo Baltwood", 2024 m. gruodžio 31 d. ir 2023 m. gruodžio 31 d. buvo įkeitusios būsimas įplaukas.

11. Kitas finansinis turtas, amortizuota savikaina

Kitą finansinį turtą, apskaitomą amortizuota savikaina, 2023 m. gruodžio 31 dieną sudarė Bendrovės trys terminuoti indėliai bankuose. Kitos grupės įmonės indėlių bankuose neturėjo. 2024 m. gruodžio 31 d. Bendrovė ir Grupė kito finansinio turto apskaitomo amortizuojama savikaina, neturėjo. Pateikiama Bendrovės ir Grupės 2023 m. gruodžio 31 d. indėlių informacija.

	Indėlio	Sukauptos		Terminas
	vertė palūkanos		Iš viso	Nuo	Iki
Indėlis	5 000	57	5 057	2023-09-12	2024-03-12
Indėlis	5 050	32	5 082	2023-10-30	2024-01-31
Indėlis	10 000	53	10 053	2023-11-10	2024-02-08
IŠ VISO:	20 050	142	20 192	-	-

12. Pinigai ir pinigų ekvivalentai

	Grupė		Bendrovė
	2024 m. gruodžio 31 d.	2023 m. gruodžio 31 d.	2024 m. gruodžio 31 d.	2023 m. gruodžio 31 d.
Pinigai bankuose	3 142	6 905	9	3 622
Pinigai Grupės lėšų koncentravimo sąskaitoje	10 876	12 047	10 876	12 047
IŠ VISO:	14 018	18 952	10 885	15 669

2024 m. gruodžio 31 d. 5 173 tūkst. eurų Grupės (2023 m. – 9 921 tūkst. eurų) banko sąskaitose buvo įkeista kaip užstatas už paskolas, kaip toliau rašoma 14 pastaboje. 2024 m. ir 2023 m. gruodžio 31 d. nebuvo jokių apribojimų naudotis pinigais įkeistose banko sąskaitose

2023 metais su banku pasirašyta lėšų koncentravimo sutartis. Į lėšų koncentravimo sutartį įtrauktos visos Lietuvoje veikiančios Grupės įmonės.

13. Įstatinis kapitalas ir rezervai

Įstatinis kapitalas

Akcijų rūšis	VP ISIN kodas	Akcijų skaičius, vnt.	Nominali vertė, Eur	Bendra nominali vertė, Eur
Paprastosios vardinės akcijos	LT0000102030	131 400 000	0,29	38 106 000

Visos Bendrovės akcijos buvo visiškai apmokėtos. Bendrovė neturi jokios kitos rūšies akcijų nei aukščiau paminėtas paprastąsias vardines. Bendrovės įstatuose nėra nustatyta jokių apribojimų teisėms į akcijas ar specialių kontrolės teisių akcininkams. Bendrovė ir jos patronuojamosios įmonės Bendrovės akcijų neturi. Bendrovė nėra išleidusi jokių konvertuojamų vertybinių popierių, keičiamų vertybinių popierių ar garantinių vertybinių popierių, taip pat neturi neapmokėtų įsigijimo teisių ar įsipareigojimų padidinti akcinį kapitalą 2024 m. ir 2023 m. gruodžio 31 d.

Akcijų priedai

Bendrovės įstatinis kapitalas padidintas išplatinus papildomą 1 650 834 eurų nominalios vertės akcijų emisiją, vadovaujantis 2013 m. balandžio 26 d. Bendrovės eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimais. Vienos akcijos nominali vertė – 0,29 euro centai, o akcijų emisija išplatinta po 0,51 euro centą už akciją. Akcijų priedus sudaro akcijų emisijos kainos ir nominalios vertės skirtumas, atėmus su akcijų emisija susijusias išlaidas.

Rezervai

Privalomasis rezervas yra privalomas pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus. Į jį privaloma kasmet pervesti ne mažiau kaip 5% paskirstytino pelno, apskaičiuojamo pagal įstatymų numatytus apskaitos principus, kol rezervas pasieks 10% įstatinio kapitalo. Įstatymų numatyta tvarka privalomasis rezervas gali būti naudojamas įmonės nuostoliams dengti.

2024 metais privalomas rezervas buvo didintas 925 tūkst. eurų (2023 metais - 820 tūkst. eurų). 2024 m. gruodžio 31 d. Bendrovės privalomasis rezervas sudaro 10% (2023 m. gruodžio 31 d. – 7,6 %).

Užsienio valiutos perskaičiavimo rezervas susidaro dėl valiutų skirtumų, susidarančių konsoliduojant užsienio valstybėje veiklą vykdančios patronuojamosios įmonės finansines ataskaitas (2.4 pastaba).

Apsidraudimo rezervas apima apsidraudimo priemones, naudojamas pinigų srautams drausti, kurie vėliau bus pripažinti bendrųjų pajamų ataskaitoje, sukaupto tikrosios vertės grynojo pokyčio veiksmingą dalį.

13. Įstatinis kapitalas ir rezervai (tęsinys)

2022 m. balandžio 29 d. visuotinis akcininkų susirinkimas priėmė sprendimą dėl Bendrovės pelno paskirstymo ir 500 tūkst. eurų skyrė rezervui savoms akcijoms suteikti. 2022 m. birželio 17-22 dienomis Bendrovė sudarė opcionų sutartis su Bendrovės ir Grupės aukščiausios grandies darbuotojais dėl galimybės neatlygintinai įsigyti 1 660 000 vnt. Bendrovės akcijų pilnai įgyvendinus visas akcijų opciono programos sutartyse nurodytas sąlygas.

Rezervas savoms akcijoms suteikti	Akcijų skaičius tūkst. vnt.	Vertė
Akcijos, skirtos darbuotojams pagal opcionus, 2024 m. gruodžio 31	1 660	481
Nepaskirstytos akcijos 2024 m. gruodžio 31 d.	64	19
2024 m. gruodžio 31 d.	1 724	500

2024 m. Grupė ir Bendrovė apskaitė atitinkamai 816 tūkst. eurų ir 189 tūkst. eurų su darbo užmokesčio susijusių sąnaudų pagal akcijų opciono programą (2023 m. Grupė ir Bendrovė apskaitė atitinkamai 205 tūkst. eurų ir 111 tūkst. eurų).

Dividendai

2024 m. Bendrovės eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo metu buvo priimtas sprendimas skirti dividendus, lygius 0,07 euro už akciją (28 pastaba) (2023 m. buvo skirta 0,05 euro už akciją).

14. Paskolos

	Grupė		Bendrovė
	2024 m. gruodžio 31 d.	2023 m. gruodžio 31 d.	2024 m. gruodžio 31 d.	2023 m. gruodžio 31 d.
Ilgalaikės paskolos:
Bankų paskolos	677	2 497	-	796
	677	2 497	-	796
Trumpalaikės paskolos:
Bankų paskolos	1 820	2 147	-	1 072
	1 820	2 147	-	1 072
IŠ VISO:	2 497	4 644	-	1 868

Žemiau lentelėje pateikiamas bankų paskolų judėjimas per metus:

	Grupė		Bendrovė
	2024 m. gruodžio 31 d.	2023 m. gruodžio 31 d.	2024 m. gruodžio 31 d.	2023 m. gruodžio 31 d.
Pradinis likutis	4 644	7 007	1 868	2 857
Gautos paskolos	-	-	-	-
Perkelta	-	-	(1 456)	-
Grąžinta dalis	(2 147)	(2 363)	(412)	(989)
Priskaičiuotos palūkanos	176	244	30	111
Sumokėtos palūkanos	(176)	(244)	(30)	(111)
Galutinis likutis	2 497	4 644	-	1 868

Metų pabaigoje negrąžintų paskolų dalis pagal valiutas:

	Grupė		Bendrovė
	2024 m.	2023 m. 2024 m.		2023 m.
Eurais	2 497	4 644	-	1 868
IŠ VISO:	2 497	4 644	-	1 868

2024 m. gruodžio 31 d. Grupė ir Bendrovė buvo nepanaudojusios atitinkamai 34 tūkst. eurų ir 20 tūkst. eurų pagal kredito sutartis (2023 m. gruodžio 31 d. - atitinkamai 38 tūkst. eurų ir 25 tūkst. eurų).

Tūkstančiais eurų, jei nenurodyta kitaip

14. Paskolos (tęsinys)

Paskolos sutarties sąlygų laikymasis

Grupės gautos paskolos

Pagal paskolų ir sąskaitos kreditavimo sutartis Grupė turi laikytis tam tikrų finansinių ir nefinansinių sąlygų, tokių kaip: paskolos padengimo rodiklis, finansinių skolų ir EBITDA santykis, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų santykis, laisvųjų pinigų srauto rodiklis, taip pat kai kurios Grupės patronuojamosios įmonės turi vykdyti tam tikrą atsiskaitymų kiekį per banką, suteikusį paskolą.

Grupės paskolų rodikliai:

		Grupės rodikliai		Bendrovės rodikliai
Rodiklis	Normatyvas	2024 m. gruodžio 31 d.	2023 m. gruodžio 31 d.	2024 m. gruodžio 31 d.	2023 m. gruodžio 31 d.
Finansinės skolos/EBITDA	< 2,0	(1,02)	(0,36)	(351)	(0,49)
Finansinių skolų aptarnavimo rodiklis (DSCR)	> 1,2	15,4	13,9	-	24,7

2024 m. gruodžio 31 d. ir 2023 m. gruodžio 31 d. Grupė ir patronuojamosios įmonės vykdė visus banko sutartyse nustatytus finansinius ir nefinansinius reikalavimus.

Palūkanų normos

2024 m. gruodžio 31 d. ir 2023 m. gruodžio 31 d. Bendrovės ir Grupės paskolų palūkanos yra kintamos. Jos priklauso nuo EURIBOR palūkanų normos bazės bei sutartos maržos su banku. 2024 m. ir 2023 m. paskolų kintamų palūkanų normų perkainojimo periodas svyravo nuo 3 mėn. iki 6 mėn.

Žemiau pateiktoje lentelėje Grupės ir Bendrovės bankų palūkanų normų svertinis vidurkis:

	Grupė		Bendrovė
	2024 m. gruodžio 31 d.	2023 m. gruodžio 31 d.	2024 m. gruodžio 31 d.	2023 m. gruodžio 31 d.
Palūkanų normų svertinis vidurkis	4,46%	5,68%	-	5,70%

Įkeistas turtas

Grupė už gautas paskolas įkeitė bankams ilgalaikį materialųjį turtą (5 pastaba), naudojimo teise valdomą turtą (6 pastaba), sąskaitas bankuose (12 pastaba) ir būsimas įplaukas (10 pastaba).

15. Nuomos įsipareigojimai

	Grupė		Bendrovė
	2024 m.	2023 m.	2024 m.	2023 m.
Ilgalaikiai	4 807	3 663	573	1 294
Trumpalaikiai	566	559	2	340
IŠ VISO:	5 373	4 222	575	1 634

Grupės ir Bendrovės turtas pagal nuomos sutartis sudarė transporto priemonės, įrengimai, patalpų bei žemės nuoma. Nuomos sutarčių terminai: žemės nuomos nuo 8 iki 79 metų, pastatų nuo 2 iki 3 metų, mašinų ir įrengimų nuo 1 iki 5 metų. Nuomos sutarčių valiuta yra eurai.

Žemiau lentelėje pateikiamas įsipareigojimų, susijusių su nuoma, judėjimas per metus:

	Grupė		Bendrovė
	2024 m.	2023 m.	2024 m.	2023 m.
Likutis sausio 1 d.	4 222	3 885	1 634	1 348
Nauji nuomos įsipareigojimai	1 929	1 005	41	627
Priskaičiuotos palūkanos	168	158	39	32
Nuomos mokėjimai	(841)	(741)	(153)	(373)
Nuomos nutraukimai	(106)	(85)	(986)	-
Likutis gruodžio 31 d.	5 373	4 222	575	1 634

Grupės ir Bendrovės nuomos įsipareigojimai yra užtikrinami naudojimo teise valdomu turtu (6 pastaba).

16. Dotacijos

	Grupė	Bendrovė
Likutis 2023 m. sausio 01 d.	783	678
Dotacijų gavimas	646	646
Amortizacija	(136)	(125)
Likutis 2023 m. gruodžio 31 d.	1 293	1 199
Dotacijų gavimas	722	-
Perkelta, atskyrus verslo dalį		(1 163)
Amortizacija	(81)	(36)
Likutis 2024 m. gruodžio 31 d.	1 934	-

Dotacijas sudaro parama, gauta iš ES fondų statinių statybai, mašinų ir įrengimų įsigijimui (ilgalaikiam turtui).

2024 m.ir 2023 m. buvo pasirašyta po vieną naują sutartį su Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra dėl saulės elektrinių įsigijimo.

Dotacijų amortizacija yra apskaitoma pardavimų savikainos straipsnyje bendrųjų pajamų ataskaitoje ir sumažina susijusio turto nusidėvėjimo sąnaudas.

17. Ilgalaikės išmokos darbuotojams

2024 m. ir 2023 m. gruodžio 31 d. Grupė ir Bendrovė apskaitė ilgalaikes išmokas darbuotojams, išeinantiems iš Grupės ar Bendrovės pasiekus pensinį amžių. Su šių įsipareigojimų apskaitymu susijusios sąnaudos įtrauktos į bendrųjų pajamų ataskaitą.

	Grupė	Bendrovė
2023 m. sausio 01 d.	248	103
Pasikeitimas per 2023 m.	48	9
2023 m. gruodžio 31 d.	296	112
Pasikeitimas per 2024 m.	250	(83)
2024 m. gruodžio 31 d.	546	29

Aktuarinis pelnas ir nuostoliai per 2024 m. ir 2023 m. buvo nereikšmingi, todėl nebuvo atskirai išskirti ir atvaizduoti kitose bendrosiose pajamose.

Pagrindinės prielaidos, naudotos įvertinant Grupės ir Bendrovės ilgalaikes išmokas darbuotojams, yra šios:

	2024 m. gruodžio 31 d.	2023 m. gruodžio 31 d.
Diskonto norma	2,88%	2,88%
Planuojamas metinis atlyginimo padidėjimas	5%	5%

18. Prekybos ir kitos mokėtinos sumos

	Grupė		Bendrovė
	2024 m. gruodžio 31 d.	2023 m. gruodžio 31 d.	2024 m. gruodžio 31 d.	2023 m. gruodžio 31 d.
Prekybos mokėtinos sumos	25 462	18 477	4 007	10 067
Darbo užmokestis ir socialinis draudimas	4 744	4 324	715	1 628
Gauti avansai	189	235	0	88
Sukauptos sąnaudos	435	328	19	106
Mokėtinos sumos grupės įmonėms pagal grupės lėšų koncentravimo sutartį	-	-	9 058	5 380
Kitos mokėtinos sumos	2 064	1 486	921	746
IŠ VISO:	32 894	24 850	14 720	18 015
Iš šios sumos:
Priskiriama finansiniams įsipareigojimams (3 pastaba)	27 961	20 291	14 005	16 299
Nepriskiriama finansiniams įsipareigojimams	4 933	4 559	715	1 716

19. Segmentų informacija

Veiklos segmentai

Sprendimų priėmimo tikslais Grupės veikla yra skirstoma į tris verslo vienetus pagal gaminamus produktus ir turi tris atskleidžiamus segmentus: popieriaus ir popieriaus gaminių, medienos plaušų plokščių ir medienos gaminių bei žaliavos gofruotajam kartonui ir susijusių gaminių. Grupė segmentų informaciją analizuoja tik iki bendrojo pelno, nes kitos veiklos ir finansinės veiklos pajamų ir sąnaudų nepriskiria jokiam segmentui. Grupės turtas bei įsipareigojimai nėra skaidomi pagal segmentus sprendimų priėmimui. Tačiau informaciją apie ilgalaikį materialųjį ir nematerialųjį turtą, investicinį turtą ir naudojimo teise valdomą turtą atskleidžiama pagal segmentus.

Segmentų informacija pagal šiuos tris segmentus pateikiama žemiau:

Grupė 2024 m.	Popierius ir popieriaus gaminiai	Medienos plaušų plokštės	Žaliava gofruotajam kartonui ir susiję gaminiai	Viso atsklei džiamų segmentų	Nepa skirstyta (1/2)	Elimina vimas	IŠ VISO
Nekonsoliduoti segmentų pardavimai	117 305	27 090	104 778	249 173	15 278	(51 459)	212 992
Pardavimai tarp segmentų	(8 326)	(1 341)	(30 465)	(40 132)	(11 327)	51 459	-
Pardavimai trečiosioms šalims	108 979	25 749	74 313	209 041	3 951	-	212 992
Pardavimų savikaina	(82 203)	(20 253)	(59 506)	(161 962)	(5 645)	-	(167 607)
Bendrasis pelnas	26 776	5 496	14 807	47 079	(1 694)	-	45 385

Grupė 2023 m.	Popierius ir popieriaus gaminiai	Medienos plaušų plokštės	Žaliava gofruotajam kartonui ir susiję gaminiai	Viso atsklei džiamų segmentų	Nepa skirstyta (1/2)	Eliminavi mas	IŠ VISO
Nekonsoliduoti segmentų pardavimai	97 363	27 979	92 488	217 830	16 545	(39 023)	195 352
Pardavimai tarp segmentų	(5 053)	(1 080)	(20 312)	(26 445)	(12 578)	39 023	-
Pardavimai trečiosioms šalims	92 310	26 899	72 176	191 385	3 967	-	195 352
Pardavimų savikaina	(61 228)	(23 149)	(56 527)	(140 904)	(2 811)	-	(143 715)
Bendrasis pelnas	31 082	3 750	15 649	50 481	1 156	-	51 637

¹Nepaskirstytus pardavimus sudaro pardavimai, nepriskiriami nė vienam iš išvardintų segmentų, tai: šilumos energijos (garo), nuomos ir kitų komunalinių paslaugų pardavimai.

²Nepaskirstytą pardavimų savikainą sudaro savikaina, susijusi su nepaskirstytais pardavimais, daugiausia medienos ir dujų, reikalingų energijos gamybai, nuomojamo turto nusidėvėjimu ir susijusių įmonių paslaugų pardavimo savikaina.

Paskirstymas pagal regionus

Informacija apie pajamų pasiskirstymą (pagal regionus) už metus, pasibaigusius gruodžio 31 d., pateikiama žemiau:

	Grupė		Bendrovė
	2024 m.	2023 m.	2024 m.	2023 m.
Vietinė rinka (Lietuva)	57 240	61 176	14 761	36 543
Europos Sąjunga	135 437	114 002	20 803	60 919
Kitos šalys	20 315	20 174	1 105	4 266
IŠ VISO:	212 992	195 352	36 669	101 728

Materialaus, nematerialaus, nuomos teise valdomo bei investicinio turto geografinis paskirstymas:

	Grupė		Bendrovė
	2024 m.	2023 m.	2024 m.	2023 m.
Lietuva	101 876	80 690	7 292	32 819
Latvija	1 259	755	-	-
Lenkija	9 525
Ukraina	312	358	-	-
IŠ VISO:	112 972	81 803	7 292	32 819

20. Pardavimų savikaina

	Grupė		Bendrovė
	2024 m.	2023 m.	2024 m.	2023 m.
Žaliavos ir medžiagos	87 794	75 568	15 879	44 542
Darbo užmokestis ir socialinis draudimas	26 853	20 638	4 969	7 670
Energetika	26 767	26 561	3 214	11 157
Kitos sąnaudos	16 441	12 151	2 162	3 970
Ilgalaikio turto nusidėvėjimas ir amortizacija, įskaitant dotacijas	9 316	8 735	1 290	3 277
Akcijų opcionai	436	62	166	52
IŠ VISO:	167 607	143 715	27 680	70 668

21. Pardavimo ir paskirstymo sąnaudos

	Grupė		Bendrovė
	2024 m.	2023 m.	2024 m.	2023 m.
Kuras ir transporto paslaugos	11 969	10 640	1 152	3 548
Darbo užmokestis ir socialinis draudimas	2 989	2 932	471	1 456
Kitos pardavimo sąnaudos	582	713	72	259
Tarpininkavimas, marketingas, reklama ir reprezentacija	441	501	46	496
Turto priežiūra ir aptarnavimas	494	266	49	130
Ilgalaikio turto nusidėvėjimas ir amortizacija	222	186	121	332
Akcijų opcionai	75	16	-	5
IŠ VISO:	16 772	15 254	1 911	6 226

22. Administracinės sąnaudos

	Grupė		Bendrovė
	2024 m.	2023 m.	2024 m.	2023 m.
Darbo užmokestis ir socialinis draudimas	3 921	4 002	610	2 136
Juridinės paslaugos	1 364	553	48	22
Mokesčiai, išskyrus pelno mokestį	954	675	158	344
Turto priežiūra ir aptarnavimas	801	772	396	504
Socialinės išlaidos	781	525	153	340
Draudimo paslaugos	746	359	92	188
Ilgalaikio turto nusidėvėjimas ir amortizacija	734	587	374	422
Apsaugos paslaugos	388	368	15	51
Parama	314	292	86	165
Akcijų opcionai	305	127	23	54
Audito paslaugos	285	163	38	91
Tantjemos ir kitos panašios išmokos	249	48	130	121
Personalo mokymo ir paieškos išlaidos	165	71	39	57
Konsultacinės paslaugos	156	330	9	31
Reklama ir reprezentacija	87	112	22	86
Kuras ir transporto paslaugos	45	66	5	24
Vertybinių popierių kotiravimo ir susijusios sąnaudos	39	40	39	38
Abejotinų gautinų sumų vertės sumažėjimas (atstatymas)	4	(1)	-	72
Susijusių įmonių ir aptarnaujančių padalinių paslaugų sąnaudos	-	-	298	-
Kitos administracinės sąnaudos	830	290	188	78
IŠ VISO:	12 168	9 379	2 723	4 824

Per 2024 metus pagal audito sutartis Grupei ir Bendrovei audito kompanija UAB "PricewaterhouseCoopers" suteikė audito paslaugų atitinkamai už 124 tūkst. eurų ir 41 tūkst. eurų, ne audito paslaugų atitinkamai suteikta už 3,5 tūkst. eurų, Bendrovėje ne audito paslaugų suteikta nebuvo. (per 2023 atitinkamai už 133 tūkst. eurų ir 51 tūkst. eurų, ne audito paslaugų gauta atitinkamai už 13,5 tūkst. eurų ir 6,5 tūkst. eurų).

23. Kitos pajamos

	Grupė		Bendrovė
	2024 m.	2023 m.	2024 m.	2023 m.
Nuomos pajamos	901	755	892	761
Dividendų pajamos	-	-	1 300	4 385
IŠ VISO:	901	755	2 192	5 146

Bendrovė 2024 metais gavo 300 tūkst. eurų dividendų iš UAB "Grigeo Recycling", 1 000 tūkst. eurų dividendų iš UAB "Grigeo Baltwood". 2023 metais gavo 385 tūkst. eurų dividendų iš UAB "Grigeo Recycling", 4 000 tūkst. eurų dividendų iš UAB "Grigeo Paper Packaging".

24. Kitas pelnas (nuostoliai) grynąja verte

	Grupė		Bendrovė
	2024 m.	2023 m.	2024 m.	2023 m.
Aplinkos taršos leidimų apyvartos grynasis pelnas	4 604	3 744	7	3 064
Turto perleidimo rezultatas	989	117	928	95
Kitas pelnas (nuostoliai)	823	32	77	49
IŠ VISO:	6 416	3 893	1 012	3 208

25. Finansinės veiklos pajamos ir sąnaudos

	Grupė		Bendrovė
	2024 m.	2023 m.	2024 m.	2023 m.
Palūkanų pajamos	619	668	278	522
Valiutos keitimo pelnas, grynąja verte	60	-	-	-
Kitos finansinės veiklos pajamos	119	17	1	2
Iš viso finansinės veiklos pajamų	798	685	279	524
Paskolų ir nuomos palūkanos	(462)	(420)	(69)	(137)
Valiutos keitimo nuostoliai, grynąja verte	-	(15)	(2)	(1)
Netesybos ir kitos finansinės veiklos sąnaudos	(229)	(24)	(31)	(23)
Iš viso finansinės veiklos sąnaudų	(691)	(459)	(102)	(161)
Finansinės veiklos pajamos ir sąnaudos, grynąja verte	107	226	177	363

Paskolų ir nuomos palūkanų kapitalizavimas

Per 2024 metus Grupėje ir Bendrovėje buvo kapitalizuotos palūkanos už 4 tūkst. eurų ir 2 tūkst. eurų. Per 2023 metus kapitalizuota atitinkamai 8 tūkst. eurų ir 6 tūkst. eurų.

26. Pelno mokestis ir atidėtasis pelno mokestis

	Grupė		Bendrovė
Pelno mokesčio sąnaudų komponentai	2024 m.	2023 m.	2024 m.	2023 m.
Ataskaitinių metų pelno mokestis	2 925	3 595	912	3 208
Ankstesnių metų pelno mokesčio koregavimai	16	(28)	19	(5)
Atidėtojo pelno mokesčio (pajamos)	69	749	56	170
Pelno mokesčio sąnaudos, apskaitytos bendrųjų pajamų ataskaitoje	3 010	4 316	987	3 373

26. Pelno mokestis ir atidėtasis pelno mokestis (tęsinys)

Pateikta pelno mokesčio sąnaudų suma, priskirtina metų veiklos rezultatui, gali būti suderinta su pelno mokesčio sąnaudomis, apskaičiuotomis taikant įstatyme numatytą pelno mokesčio tarifą pelnui prieš pelno mokestį:

	Grupė		Bendrovė
	2024 m.	2023 m.	2024 m.	2023 m.
Pelnas prieš pelno mokestį	23 869	29 637	7 735	28 727
Pelno mokesčio sąnaudos, apskaičiuotos taikant 15% tarifą	3 580	4 446	1 160	4 309
Didesnio pelno mokesčio tarifo, taikomo Ukrainoje, įtaka	13	9	-	-
Mokesčio tarifo įtaka dėl apmokestinimo Latvijoje	(29)	(4)	-	-
Mokesčio tarifo įtaka dėl apmokestinimo Lenkijoje	(158)	-	-	-
Investicijos lengvatos įtaka	(1 527)	(82)	(40)	(87)
Parama	(9)	(55)	(26)	(50)
Ankstesniųjų laikotarpių pelno mokesčio tikslinimai	6	(28)	19	(5)
Mokestinių nuostolių perėmimas tarp grupės įmonių	-	-	16	(179)
Neleidžiami atskaitymai	1 362	52	78	49
Neapmokestinamos pajamos	(228)	(22)	(220)	(664)
Pelno mokesčio sąnaudos, apskaitytos bendrųjų pajamų ataskaitoje	3 010	4 316	987	3 373

	Grupė		Bendrovė
	2024 m.	2023 m.	2024 m.	2023 m.
	gruodžio 31 d.	gruodžio 31 d.	gruodžio 31 d.	gruodžio 31 d.
Atidėtojo pelno mokesčio turtas
Gautinų sumų realizacinės vertės sumažėjimas	5	5	-	-
Investicijos lengvata	1 050	235	-	-
Atsargų nurašymas iki grynosios realizacinės vertės	171	168	-	77
Ilgalaikės išmokos darbuotojams	93	45	5	17
Atostogų rezervas	200	237	40	120
Naudojimo teise valdomas turtas ir įsipareigojimai	32	14	5	8
Keliami mokestiniai nuostoliai	-	10	-	-
Kiti sukaupimai	4	48	-	30
Dotacijos	59	60	-	60
Atidėtojo pelno mokesčio turtas	1 614	822	50	312
Atimti: nepripažinta dalis	-	-	-	-
Atidėtojo pelno mokesčio turtas, grynąja verte	1 614	822	50	312
Atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimas
Ilgalaikis materialusis turtas	(5 865)	(2 474)	(21)	(924)
Atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimas	(5 865)	(2 474)	(21)	(924)
Atidėtasis pelno mokestis, grynąja verte	(4 251)	(1 652)	29	(612)

Grupės atidėtojo pelno mokesčio turtas ir įsipareigojimai buvo užskaityti tarpusavyje ta suma, kuri yra susijusi su ta pačia mokesčių administravimo institucija ir tuo pačiu apmokestinamuoju subjektu.

Tūkstančiais eurų, jei nenurodyta kitaip

26. Pelno mokestis ir atidėtasis pelno mokestis (tęsinys)

Grupės atidėto pelno skirtumai prieš ir po mokestinės įtakos pasikeitimai buvo tokie:

Grupė	2022 m. gruodžio 31 d.	Pripažinta bendrųjų pajamų ataskaitoje	2023 m. gruodžio 31 d.	Pokytis dėl investicijos įsigijimo	Pripažinta bendrųjų pajamų ataskaitoje	2024 m. gruodžio 31 d.
Ilgalaikis turtas	(1 969)	(505)	(2 474)	(2 530)	(861)	(5 865)
Investicijos lengvata	575	(340)	235	-	815	1 050
Ilgalaikės išmokos darbuotojams	37	8	45	-	48	93
Gautinų sumų realizacinės vertės sumažėjimas	12	(7)	5	-	-	5
Atsargų nurašymas iki grynosios realizacinės vertės	142	26	168	-	3	171
Atostogų rezervas	210	27	237	-	(37)	200
Naudojimo teise valdomas turtas ir įsipareigojimai	9	5	14	-	18	32
Keliami mokestiniai nuostoliai	-	10	10	-	(10)	-
Dotacijos	71	(11)	60	-	(1)	59
Kita	21	27	48	-	(44)	4
Atidėtojo pelno mokesčio iš viso	(892)	(760)	(1 652)	(2 530)	(69)	(4 251)
Nepripažinta dalis	(11)	11	-		-	-
Atidėtasis pelno mokestis, grynąja verte	(903)	(749)	(1 652)	(2 530)	(69)	(4 251)

Bendrovės atidėto pelno skirtumų prieš ir po mokestinės įtakos pasikeitimai buvo tokie:

Bendrovė	2022 m. gruodžio 31 d.	Pripažinta bendrųjų pajamų ataskaitoje	2023 m. gruodžio 31 d.	Pokytis dėl Verslo perkėli m0	Pripažinta bendrųjų pajamų ataskaitoje	2024 m. gruodžio 31 d.
Ilgalaikis materialusis turtas	(708)	(216)	(924)	934	(31)	(21)
Ilgalaikės išmokos darbuotojams	15	2	17	(16)	4	5
Gautinų sumų realizacinės vertės sumažėjimas	11	(11)	-	-	-	-
Atsargų nurašymas iki grynosios realizacinės vertės	51	26	77	(68)	(9)	-
Atostogų rezervas	107	13	120	(97)	17	40
Dotacijos	71	(11)	60	(56)	(4)	-
Naudojimo teise valdomas turtas ir įsipareigojimai	9	(1)	8	-	(3)	5
Kita	13	17	30	-	(30)	-
Atidėtojo pelno mokesčio iš viso	(431)	(181)	(612)	697	(56)	29
Nepripažinta dalis	11	(11)	-	-	-	-
Atidėtasis pelno mokestis, grynąja verte	(442)	(170)	(612)	697	(56)	29

Atidėtojo pelno mokesčio turtas ir įsipareigojimai Lietuvoje veikiančioms įmonėms buvo apskaitomi taikant 2024 m. 16% tarifą, 2023 m. 15% tarifą. Ukrainoje veikiančios bendrovės atidėtieji mokesčiai 2024 m. ir 2023 m. buvo apskaičiuoti taikant 18% tarifą. Lenkijoje veikiančios bendrovės atidėtieji mokesčiai 2024 m. buvo apskaičiuoti taikant 19% tarifą. Atidėtojo pelno mokesčio turto, susidariusio dėl investicijos lengvatos, panaudojimas Lietuvoje veikiančioms įmonėms galimas per einamus ir paskesnius ketverius metus.

27. Pagrindinis ir sumažintas pelnas vienai akcijai

Pelnas vienai akcijai apskaičiuojamas dalijant akcininkams priskiriamą grynąjį pelną iš metinio išleistų ir apmokėtų paprastųjų akcijų skaičiaus. Sumažintas pelnas akcijai apskaičiuojamas dalijant akcininkams priskiriamą grynąjį pelną iš paprastųjų akcijų ir akcijų opcionų svertinio vidurkio.

Bendrovės rodiklių pokytis susijęs su higieninio popieriaus verslo dalies perkėlimu į patronuojamą įmonę UAB "Grigeo Tissue" (daugiau informacijos galima rasti Nasdaq 2024 m. balandžio 30 d. pranešime).

Pagrindinio ir sumažinto pelno vienai akcijai skaičiavimas yra pateikiamas žemiau:

	Grupė		Bendrovė
	2024 m.	2023 m.	2024	2023 m.
Grynasis metų pelnas, priskirtinas Bendrovės akcininkams	20 818	25 306	6 749	25 354
Paprastųjų akcijų skaičius	131 400 000	131 400 000	131 400 000	131 400 000
Akcijų opcionai	1 660 000	1 660 000	1 660 000	1 660 000
Vidutinis svertinis paprastųjų akcijų skaičius	133 060 000	133 060 000	133 060 000	133 060 000
Pelno dalis, tenkanti vienai akcijai (Eur)	0,158	0,193	0,051	0,193
Sumažinto pelno dalis, tenkanti vienai akcijai (Eur)	0,156	0,190	0,051	0,191

28. Dividendai vienai akcijai

	2024 m.	2023 m.
Paskirti dividendai	9 198	6 570
Akcijų skaičius	131 400 000	131 400 000
Paskirti dividendai vienai akcijai (Eur)	0,07	0,05

29. Pakoreguota EBITDA

Grupės ir Bendrovės vadovybė skaičiuoja pakoreguotą EBITDA – šį veiklos rezultatų rodiklį jos peržiūri tiek konsoliduotu lygmeniu, tiek atskiros įmonės lygmeniu. Vadovybė mano, kad šis rodiklis yra svarbus norint suprasti Grupės ir Bendrovės finansinius rezultatus. Pakoreguota EBITDA apskaičiuojama pakoreguojant tęsiamos veiklos pelną, eliminuojant mokesčių, grynųjų finansinės veiklos sąnaudų, nusidėvėjimo, amortizacijos, vertės sumažėjimo nuostolių / atstatymo, susijusių su prestižu, nematerialiuoju turtu, nekilnojamuoju turtu, įranga ir įrengimais, įtaką. Taip pat įtraukiama subsidijų, susijusių su ilgalaikiu turtu, amortizacija, kuri daro įtaką grynajam pelnui.

Pakoreguota EBITDA kaip veiklos rezultatų rodiklis pagal TFAS nėra nustatytas. Grupės pakoreguoto EBITDA apibrėžimas gali nesutapti su panašiai vadinamais kitų įmonių veiklos rezultatų rodikliais ir atskleidimais.

	Grupė		Bendrovė
	2024 m.	2023 m.	2024 m.*	2023 m.

Grynasis pelnas	20 859	25 321	6 749	25 354
Pelno mokestis	3 010	4 316	987	3 373
Pelnas prieš apmokestinimą	23 869	29 637	7 736	28 727
Koregavimas:
Finansinės veiklos
sąnaudos,(pajamos) grynąja verte	(107)	(226)	(177)	(363)
(25 pastaba)
Gauti dividendai (23 pastaba)	-	-	(1 300)	(4 385)
Nusidėvėjimas (5 ir 8 pastabos)	10 253	8 946	1 599	3 731
Amortizacija (6 ir 7 pastabos)	840	704	220	426
Dotacijų amortizacija (16 pastaba)	(81)	(135)	(36)	(124)
Pakoreguota EBITDA	34 774	38 926	8 042	28 011

30. Finansinės priemonės pagal kategorijas

Grupė	Pastaba	2024 m. gruodžio 31 d.	2023 m. gruodžio 31 d.
Finansinis turtas, vertinamas amortizuota savikaina
Iš pirkėjų gautinos sumos	10	27 556	18 757
Kitos gautinos sumos	10	335	273
Pinigai ir pinigų ekvivalentai	12	14 018	18 952
Finansinio turto, vertinamo amortizuota savikaina iš viso		41 909	37 982

Finansiniai įsipareigojimai, vertinami amortizuota savikaina
Paskolos	14	2 497	4 644
Nuomos įsipareigojimai	15	5 373	4 222
Prekybos skolos	18	25 462	18 477
Kitos mokėtinos sumos	18	2 499	1 814
Finansinių įsipareigojimų, vertinamų amortizuota savikaina, iš viso		35 831	29 157

Bendrovė	Pastaba	2024 m. gruodžio 31 d.	2023 m. gruodžio 31 d.
Finansinis turtas, vertinamas amortizuota savikaina
Iš pirkėjų gautinos sumos	10	141	10 413
Iš susijusių šalių gautinos sumos	10	2 450	1 906
Kitos gautinos sumos	10	85	87
Pinigai ir pinigų ekvivalentai	12	10 885	15 669
Finansinio turto, vertinamo amortizuota savikaina iš viso		13 561	28 075
Finansiniai įsipareigojimai, vertinami amortizuota savikaina
Paskolos	14	-	1 868
Nuomos įsipareigojimai	15	575	1 634
Prekybos skolos	18	242	9 043
Prekybos skolos susijusioms šalims	18	12 822	6 404
Kitos mokėtinos sumos	18	940	852
Finansinių įsipareigojimų, vertinamų amortizuota savikaina, iš viso		14 579	19 801

Bendrovei ir Grupei aktualios su finansinėmis priemonėmis susijusios rizikos detaliau apžvelgtos 3 pastaboje.

Tūkstančiais eurų, jei nenurodyta kitaip

31. Susijusių šalių sandoriai

Grupės susijusios šalys pateikiamos žemiau:

− Įmonės, darančios reikšmingą įtaką UAB "Ginvildos investicija" pagrindinis AB "Grigeo Group" akcininkas;
− Kitos susijusios šalys bendrovės, susijusios su stebėtojų tarybos nariais (sandoriai buvo vykdomi su šiomis bendrovėmis: UAB "Elnorma").

Bendrovės susijusios šalys pateikiamos žemiau:

Įmonės, darančios reikšmingą įtaką UAB "Ginvildos investicija" pagrindinis Bendrovės akcininkas;
Patronuojamosios įmonės AB "Grigeo Group" patronuojamosios įmonės (patronuojamųjų įmonių sąrašas pateikiamas 1 pastaboje);
Kitos susijusios šalys bendrovės, susijusios su stebėtojų tarybos nariais (sandoriai buvo vykdomi su šiomis bendrovėmis: UAB "Elnorma").

Sandoriai su susijusiomis šalimis apima įprastinį su veikla susijusių prekių ir paslaugų pardavimą ir pirkimą.

Grupėje 2024 m. ir 2023 m. gruodžio 31 d. nebuvo suteikta ar gauta jokių su susijusioms šalims mokėtinomis ar iš jų gautinomis sumomis susijusių garantijų ar užstatų.

Bendrovė šios finansinės atskaitomybės sudarymo dieną yra pateikusi AB "Grigeo Klaipėda" raštą, patvirtinantį, jog įsipareigoja, jeigu atsirastų toks poreikis, finansiškai remti AB "Grigeo Klaipėda" artimiausius 12 mėnesių nuo rašto datos.

Susijusių šalių gautinas ir mokėtinas sumas tikimasi padengti pinigais arba užskaitomis su atitinkamoms susijusioms šalims mokėtinomis / gautinomis sumomis iš atitinkamų susijusių šalių.

Iš susijusių šalių gautinoms / mokėtinoms sumoms taikomos tokios pat sąlygos bei terminai kaip ir gautinoms/mokėtinoms sumoms iš išorinių klientų / tiekėjų.

Bendrovė 2024 m.	Prekių ir paslaugų pardavimai	Prekių ir paslaugų pirkimai	Gautinos sumos*	Mokėtinos sumos**
Įmonės, darančios reikšmingą įtaką	-	-	-	-
Patronuojamosios įmonės	6 167	3 297	2 450	10 022
Kitos susijusios šalys	-	-	-	-
IŠ VISO:	6 167	3 297	2 450	10 022

Bendrovė 2023 m.	Prekių ir paslaugų pardavimai	Prekių ir paslaugų pirkimai	Gautinos sumos*	Mokėtinos sumos**
Įmonės, darančios reikšmingą įtaką	-	-	-	-
Patronuojamosios įmonės	7 764	9 486	1 398	6 001
Kitos susijusios šalys	1	-	-	-
IŠ VISO:	7 765	9 486	1 398	6 001

* Gautinos sumos apima išankstinius apmokėjimus už prekes ir paslaugas bei suteiktas paskolas.

** Mokėtinos sumos apima ir iš patronuojamųjų bendrovių gautas paskolas.

2024 m. Grupė neturėjo prekių ir paslaugų pirkimų, pardavimų įmonėms, darančioms reikšmingą įtaką bei kitoms susijusioms įmonėms. 2023 m. Grupė turėjo 1 tūkst. eurų vertės pardavimų kitoms susijusioms įmonėms.

31. Susijusių šalių sandoriai (tęsinys)

Pagrindinių vadovaujančių darbuotojų atlyginimas

Už metus, pasibaigusius gruodžio 31 d., vadovybei priskaičiuoti atlyginimai:

	Grupė		Bendrovė
	2024 m.	2023 m.	2024 m.	2023 m.
Pagrindinių vadovaujančių darbuotojų atlyginimas	1 676	1 470	573	738
Vidutinis vadovų skaičius per metus	10	11	3	5

2024 m. ir 2023 m. Bendrovės pagrindiniams vadovaujantiems darbuotojams nebuvo suteikta jokių kitų garantijų, nebuvo jokių kitų išmokėtų ar priskaičiuotų sumų ar turto perleidimo. Per 2024 metus valdybos nariams išmokėta valdymo nario paslaugų atlygio suma Grupėje 305 tūkst. eurų, Bendrovėje 69 tūkst. eurų (per 2023 metus atitinkamai 118 tūkst. eurų ir 68 tūkst. eurų). Per 2024 m. Bendrovė stebėtojų tarybai išmokėjo tantjemas, kurių bendra suma buvo 15 tūkst. eurų. 2023 metais išmokėta atitinkamai 13 tūkst. eurų.

Grupės ir Bendrovės vadovaujančių darbuotojų turimos akcijos ir pozicijos (tiesiogiai ir netiesiogiai valdoma dalis) Bendrovėje yra šios:

Vardas, pavardė	Pareigos	Turimų kapitalo ir balsų dalis Bendrovėje, %
Gintautas Pangonis	Valdybos pirmininkas	Netiesiogiai*
Vigmantas Kažukauskas	Valdybos narys	0,88
Saulius Martinkevičius	Pirkimo ir logistikos vadovas	0,28
Tomas Jozonis	Grupės vadovas	Netiesiogiai*

*UAB "Ginvildos investicija" turi 47,66% Bendrovės akcijų. UAB "Ginvildos investicija" 67,00% akcijų valdo Gintautas Pangonis ir 10,00% valdo Tomas Jozonis.

32. Neapibrėžti įsipareigojimai

Mokesčiai

Mokesčių administratorius Grupės įmonėse nėra atlikęs pilnos apimties mokesčių patikrinimų. Mokesčių administratorius gali bet kuriuo metu patikrinti apskaitos, sandorių ir kitus dokumentus, apskaitos įrašus bei mokesčių deklaracijas už einamuosius ir 3 praėjusius kalendorinius metus, o tam tikrais atvejais už einamuosius ir 5 arba 10 praėjusių kalendorinių metų bei apskaičiuoti papildomus mokesčius ir baudas. Grupės vadovybei nežinomos jokios aplinkybės, dėl kurių galėtų iškilti potencialus reikšmingas įsipareigojimas dėl nesumokėtų mokesčių.

Teisiniai procesai

Patronuojamoji įmonė AB "Grigeo Klaipėda" yra gavusi ieškinį dėl aplinkai padarytos žalos atlyginimo. Vadovybės vertinimu, ieškinio baigtis turi daug neapibrėžtumų (33 pastaba).

33. Teisiniai procesai

Bendroji informacija

2021 m. Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūra (toliau – Prokuratūra) užbaigė ikiteisminį tyrimą dėl AB "Grigeo Group" patronuojamosios įmonės AB "Grigeo Klaipėda" (toliau – Patronuojamoji įmonė) vykdyto nuotekų tvarkymo ir baudžiamoji byla buvo perduota Šiaulių apygardos teismui. Patronuojamajai įmonei pareikšti kaltinimai baudžiamojoje byloje pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 270 straipsnio 2 dalį, 228 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį. Patronuojamoji įmonė įtariama laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2020 m. vasario 13 d. netinkamai eksploatavusi savo nuotekų valymo įrenginius (toliau – NVĮ) ir per savivaldybės įmonės AB "Klaipėdos vanduo" išvalytų nuotekų kolektorių į Kuršių marias išleidusi iš dalies biologiškai išvalytas nuotekas. 2022 m. rugsėjį prasidėjo bylos nagrinėjimas teisme.

Prokuratūros 2021 m. gruodžio 31 d. kaltinamajame akte baudžiamojoje byloje Nr. 04-2-00154-19 (toliau – Kaltinamasis aktas) nurodyta, kad Patronuojamoji įmonė, siekdama turtinės naudos (t. y. siekdama išvengti taršos mokesčio, kurio suma sudarė ne mažiau kaip 37 863 706 eurų), piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, klastojo dokumentus, pažeidė teisės aktus dėl ko buvo padaryta didelė žala gamtai. Patronuojamajai įmonei nėra pareikštas ieškinys dėl nesumokėtų susijusių mokesčių.

Aplinkos apsaugos departamentas (toliau – AAD) pareiškė Patronuojamajai įmonei civilinį ieškinį dėl aplinkai padarytos žalos atlyginimo baudžiamojoje byloje, kurio suma 48 257 676,57 eurų. Nustatydamas žalos faktą ir skaičiuodamas jos dydį AAD rėmėsi 2002 m. rugsėjo 9 d. Aplinkos ministro įsakymu Nr. 471 patvirtinta "Aplinkai

Tūkstančiais eurų, jei nenurodyta kitaip

33. Teisiniai procesai (tęsinys)

padarytos žalos atlyginimo dydžių apskaičiavimo metodika" (toliau – Metodika). Civiliame ieškinyje nurodytas didelės žalos gamtai faktas ir dydis yra pagristas ne nustatytu reikšmingu neigiamu pokyčiu (Kuršių marių vandens būklės ir (ar) ekologinio potencialo pablogėjimu), o pagal Metodiką, kurioje žalos aplinkai faktas yra kildinamas iš Patronuojamosios įmonės į gamtinę aplinką tariamai išleistų teršalų fakto ir kiekio.

Patronuojamoji įmonė neneigia savo teisinės atsakomybės ir Prokuratūrai savo poziciją yra pareiškusi raštu, nurodydama, kad buvo ir vis dar yra pasirengusi atlyginti objektyviai apskaičiuotą žalą, jei tokia žala būtų grindžiama nešališkais ekspertų atliktais skaičiavimais.

Patronuojamoji įmonė yra pasirengusi įgyvendinti aplinkos atkūrimo priemonių planą kaip galima greičiau, siekdama atkurti pirminę aplinkos būklę bei atlyginti jos padarytą, objektyviai nustatytą ir nešališkais ekspertiniais skaičiavimais nustatytą žalos dydį.

Moksliniai tyrimai

Norėdama paspartinti aplinkai (Kuršių marių vandeniui) padarytos žalos fakto ir masto nustatymą, Patronuojamoji įmonė savo iniciatyva suorganizavo tarptautinių ekspertų, kurie įvertintų Patronuojamosios įmonės galimai padarytą žalą aplinkai, atrankos konkursą. Todėl 2020 m. balandžio mėn. buvo pasamdyta JAV ir Italijos bendrovių, teikiančių konsultacines ekspertų paslaugas aplinkosaugos srityje, ekspertų grupė (t. y. "TIG Environmental" (pagrindinis ekspertas Dr. Carlo Monti (Italijos mokslininkas ir "TIG Environmental Forensic Examination" vykdomasis direktorius), "Veritas Economic Consulting" ir "Hydrodata S.p.A" (toliau – "TIG"), nustatyti ir apskaičiuoti Kuršių marių vandens būklei padarytą žalą, kurią sukėlė Patronuojamajai įmonei inkriminuojama neteisėta veikla.

"TIG" atliko poveikio aplinkai vertinimą pagal 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2004/35/EB dėl atsakomybės už aplinkos apsaugą siekiant išvengti žalos aplinkai ir ją ištaisyti (atlyginti) (toliau – Direktyva 2004/35/EB) ir pagal Europos Komisijos išleistas gaires (Europos Komisija, "Eftec" ir "Stratus Consulting", 2013 m.), kuriose pateikiamos konkrečios rekomendacijos dėl žalos vertinimo. Gairės atitinka Direktyvos 2004/35/EB principus, nustatančius, kad kompensuojamasis ištaisymas atliekamas kompensuojant laikinuosius gamtinių išteklių ir (arba) funkcijų nuostolius tol, kol tokie ištekliai ir funkcijos yra atkuriami. Toks kompensavimas apima papildomą saugomų gamtinių buveinių ir vandenyje gyvenančių rūšių sąlygų pagerinimą arba pažeistoje vietovėje, arba kitoje vietoje. Direktyvoje 2004/35/EB nenumatytas baudinis nuostolių atlyginimas.

2020 m. spalio 28 d. "TIG" pateikė galutinę ataskaitą dėl žalos Kuršių marioms įvertinimo, kurioje buvo išanalizuota AB "Grigeo Klaipėda" ir savivaldybės įmonės AB "Klaipėdos vanduo" bendrų nuotekų (kadangi prieš patekdamos į marias jos susimaišo) sudėtis, jų poveikis vietos aplinkai, biologinei įvairovei, Kuršių marių ekologinei būklei ir kraštovaizdžiui. Vertinimo metu buvo pasitelkti minėti Aplinkos apsaugos agentūros (toliau – AAA), savivaldybės įmonės AB "Klaipėdos vanduo", Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos monitoringo duomenys, atsižvelgta į Klaipėdos universiteto atliktą Kuršių marių būklės tyrimą, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos atliktų tyrimų rezultatus bei AB "Grigeo Klaipėda" nuotekų tyrimų rezultatus, kuriuos pateikė nepriklausomos laboratorijos.

"TIG" nenustatė jokios didelės žalos Kuršių marių vandens būklei dėl biologiškai iš dalies nevalytų nuotekų išleidimo. Esant blogiausiam scenarijui (jei Patronuojamosios įmonės NVĮ buvo biologiškai išvaloma tik 15% nuotekų), nevalytų nuotekų išleidimas padarytų labai mažą ekologinį poveikį aplinkai (bet ne žalą).

Aplinkos atkūrimo priemonių planas

2020 m. birželio 26 d. AAD pateikė Patronuojamajai įmonei 2020 m. gegužės 11 d. AAA atliktą paviršinio vandens telkinio – Kuršių marių – ekologinės būklės ar ekologinio potencialo bei cheminės būklės pablogėjimo vertinimą ir paprašė Patronuojamosios įmonės pateikti aplinkos atkūrimo priemonių planą (toliau – AAPP). 2023 m. balandžio 25 d. Patronuojamosios įmonės pasitelkti ekspertai parengė ataskaitą "Galima AB Grigeo Klaipėda išleistų nepakankamai išvalytų nuotekų įtaka Klaipėdos sąsiaurio ekologinio potencialo pablogėjimui per vieną klasę (valstybinio monitoringo 2 ir 3B stotyse)", kuria paneigtas AAA 2020 m. gegužės 11 d. vertinimo ataskaitoje tariamai nustatytas Kuršių marių vandens būklės pablogėjimas dėl Patronuojamosios įmonės biologiškai iš dalies išvalytų nuotekų.

Patronuojamoji įmonė kelis kartus teikė AAPP, tačiau 2021 m. gruodžio 6 d. AAD atsisakė tvirtinti Patronuojamosios įmonės pateiktą AAPP. 2022 m. spalio 18 d. Vilniaus apygardos administracinis teismas patenkino Patronuojamosios įmonės skundą dėl AAD sprendimo, kuriuo buvo atsisakyta tvirtinti Patronuojamosios įmonės pateiktą AAPP, kurio tikslas – išimti iš Kuršių marių Patronuojamajai įmonei inkriminuojamą teršalų kiekį, pripažįstant, kad AAD priimtas sprendimas negali būti pripažintas motyvuotu, pagrįstu ir atitinkančiu Viešojo administravimo įstatymo reikalavimus.

2023 m. vasario 3 d. Patronuojamoji įmonė pateikė AAD naują AAPP, kurio tikslas tuo atveju, jei AAD pritartų minėtam planui, yra pašalinti iš gamtinės aplinkos Kuršių marių inkriminuojamo teršalų kiekio neigiamą įtaką. 2023 m. balandžio 26 d. sprendimu AAD šiam AAPP nepritarė. 2023 m. spalio 28 d. Patronuojamoji įmonė pateikė AAD atnaujintą AAPP, kurį AAD 2024 m. vasario 14 d. raštu nepritarė. 2024 m. birželio 18 d. Patronuojamoji įmonė pateikė AAD prašymą

33. Teisiniai procesai (tęsinys)

vertinti atnaujintą aplinkos atkūrimo priemonių planą. Šių ataskaitų sudarymo metu AAD dar nėra priėmęs sprendimo dėl AAPP.

Civilinis ieškinys

2020 m. kovo 3 d. AAD pareiškė Patronuojamajai įmonei civilinį ieškinį ikiteisminio tyrimo byloje dėl 3 982 184 eurų dydžio aplinkai padarytos žalos atlyginimo (patį civilinį ieškinį Patronuojamoji įmonė gavo 2020 m. liepos 17 d.). 2021 m. sausio 26 d. Patronuojamoji įmonė iš Prokuratūros gavo AAD patikslintą civilinį ieškinį dėl aplinkai padarytos turtinės žalos atlyginimo baudžiamojoje byloje, kurio suma 48 257 676,57 eurų. Aplinkai padarytos žalos suma Civiliniame ieškinyje atitinka sumą, nurodytą Patronuojamajai įmonei pateiktame Kaltinamajame akte.

Vandens telkiniui (Kuršių marioms) padaryta žala Civiliniame ieškinyje apskaičiuota taikant bendro pobūdžio matematinę formulę, nurodytą Metodikoje, remiantis toliau pateikta informacija ir dokumentais:

į savivaldybės įmonės AB "Klaipėdos vanduo" kolektorių išleistų nuotekų kiekiais;
į savivaldybės įmonės AB "Klaipėdos vanduo" kolektorių išleistų nuotekų biochemine sudėtimi, kuri pagrįsta dokumentais, patvirtinančiais duomenis už labai ribotą laikotarpį (nuo 2019 m. lapkričio mėn. iki 2020 m. sausio 7 d.), kuris negalėtų būti laikomas pakankamu ir tinkamu laiko pagrindu išvadoms už visą inkriminuojamą laikotarpį (nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2020 m. sausio 7 d.) pagrįsti;
teiginiu, kad didelė nuotekų dalis nebuvo išvalyta. Ši išvada kelia abejonių, kylančių dėl reikšmingai besiskiriančių išvadų, pateiktų abiejų šalių (Prokuratūros ir Patronuojamosios įmonės) ekspertų, susijusių su Patronuojamosios įmonės vandens valymo įrenginių techniniais pajėgumais dėl taršos (iš dalies nevalytų nuotekų), kuri tariamai buvo išleista į aplinką (Kuršių marias), kiekių ir sudėties;
niekuo nepagrįstu teiginiu, kad aplinkai padaryta žala pasireiškia kaip tam tikrų vertybių praradimas ar sumažėjimas, nenurodant, kokiems konkretiems aplinkos elementams dėl Patronuojamosios įmonės veiksmų padarytas neigiamas poveikis, kokios vertybės buvo prarastos ir kokia apimtimi.

Patronuojamajai įmonei nėra pareikštas ieškinys dėl nesumokėtų susijusių mokesčių. Patronuojamosios įmonės vadovybės vertinimu, toks ieškinys kuriuo būtų prašoma priteisti ir nesumokėtus mokesčius, Patronuojamosios įmonės atžvilgiu negalėtų būti pareikštas, kadangi mokesčio už aplinkos teršimą paskirtis ir žalos atlyginimo instituto paskirtis yra skirtinga. Taršos atveju aplinka teršiama konkrečioje vietoje, dėl kurios susitariama su atsakingomis institucijomis, matuojant teršalų kiekį ir už tai sumokant atitinkamą aplinkosaugos mokestį, o žalos aplinkai dydis skaičiuojamas aplinką užteršus teisės aktais draudžiamais išmesti į aplinką teršalais ir (ar) draudžiamu būdu ar draudžiamoje vietoje. Jei pateikiamas reikalavimas atlyginti žalą aplinkai, padarytą dėl konkrečių teršalų išleidimo į aplinką pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, Patronuojamosios įmonės vadovybės nuomone, tuo pačiu metu (kartu) negalima reikalauti ir sumokėti taršos mokestį už tuos pačius išleistus teršalus.

Pagrindinės AAD Civilinio ieškinio aplinkybės

Civiliniame ieškinyje nebuvo nurodyta ir (arba) apsvarstyta:

Aplinkos apsaugos įstatymo 32 straipsnio, kurio nuostatos įgyvendinamos Metodikoje, reikalavimai. Aplinkos apsaugos įstatymo 32 straipsnyje nurodoma, kad žala aplinkai yra vertinama ir žalos aplinkai atlyginimo dydis apskaičiuojamas pagal aplinkos ministro patvirtintą metodiką, įvertinant pirminę aplinkos būklę, neigiamo poveikio aplinkai reikšmingumą, natūralaus aplinkos atsikūrimo galimybes ir laiką, bei pritaikytas aplinkos atkūrimo priemones;
konkretaus (-čių) paveikto (-ų) aplinkos elemento (-ų) nustatymas ir Patronuojamosios įmonės veiksmų neigiamo poveikio aplinkai (Kuršių marioms) reikšmingumo įvertinimas;
duomenys apie Patronuojamosios įmonės veiksmais padarytos žalos faktą ir mastą;
priežastinis ryšys tarp nustatyto reikšmingo neigiamo poveikio aplinkai ir Patronuojamosios įmonės veiksmų.

Patronuojamosios įmonės vadovybė mano, kad pirmiau nurodytas sąrašas nebeturėtų keistis, nepaisant ikiteisminio tyrimo dokumentų, su kuriais Patronuojamoji įmonė susipažino 2021 m. rugsėjo mėn. Įvairiose ekspertų ataskaitose, parengtose ikiteisminio tyrimo bylos metu, pateikiami nenuoseklūs ir prieštaringi pastebėjimai ir išvados, kurie dar labiau patvirtina įvairių neaiškumų, susijusių su teismo procedūrų baigtimi ir Patronuojamosios įmonės neįvykdytiems įsipareigojimams padengti reikalingų išlaidų suma, faktą.

33. Teisiniai procesai (tęsinys)

Neaiškumų santrauka

Šių konsoliduotųjų finansinių ataskaitų patvirtinimo dieną vadovybė susiduria su toliau išvardintais neaiškumais, susijusiais su Civilinio ieškinio dydžiu ar bet kokios galimos Civilinio ieškinio baigties laikotarpio nustatymu:

Patronuojamoji bendrovė šiuo metu neturi jokių objektyvių, išsamių ir visapusiškų faktinių duomenų, susijusių su jos nuotekų, išleistų į savivaldybės įmonės AB "Klaipėdos vanduo" kolektorių, išleidimo laikotarpiu, mastu, dažniu ir biochemine sudėtimi.
Aplinkai padaryta žala Civiliniame ieškinyje buvo nustatyta pagal Metodikoje nurodytą bendrą matematinę formulę, nenustačius pirminės aplinkos būklės, neigiamo poveikio aplinkai reikšmingumo ir neatsižvelgiant į tai, kad aplinkos atkūrimo priemonių planas nėra parengtas ir pritaikytas taip, kaip to reikalauja teisės aktai.
Aplinkai padarytos žalos faktas ir mastas Civiliniame ieškinyje nustatyti ne specialiais moksliniais ir kitais galiojančiais tyrimais, taikant individualius metodus pagal konkretų atvejį kartu su metodais, numatytais Direktyvoje 2004/35/EB ir 2000 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2000/60/EB, nustatančioje Bendrijos veiksmų vandens politikos srityje pagrindus (toliau – Direktyvos), o Metodikoje nurodytomis bendrosiomis matematinėmis formulėmis.
Patronuojamosios įmonės taršos faktas klaidingai prilyginamas žalos aplinkai faktui. Realios Patronuojamosios įmonės aplinkai padarytos žalos faktas ir mastas nėra nustatytas.
Civiliniame ieškinyje apskaičiuotos žalos neaiškumai siejami ir su tuo, kad nėra aišku, kodėl AAD netaikė privalomojo teisės akto "Aplinkos atkūrimo priemonių parinkimo bei išankstinio pritarimo gavimo tvarkos aprašo" (toliau – Teisės aktas dėl AAP), patvirtinto Aplinkos ministro 2006 m. gegužės 16 d. įsakymu Nr. D1-228 įgyvendinant Direktyvoje 2004/35/EB principus ir teisinius reikalavimus. Teisės akto dėl AAP 10 punkte teigiama, kad žala aplinkai, susijusi su vandeniu (Kuršių mariomis), turi būti ištaisoma atkuriant pirminę aplinkos būklę, pasirenkant šiuos aplinkos atkūrimo būdus: pirminį, papildomą ir kompensuojamąjį.

Išvados

Patronuojamoji įmonė neneigia savo teisinės atsakomybės ir yra pasirengusi atlyginti objektyviai apskaičiuotą žalą. Patronuojamosios įmonės vadovybė, vadovaudamasi nepriklausomų "TIG" ekspertų atliktais moksliniais tyrimais, mano, kad galimos ekologinio poveikio, kurį padarė biologiškai nevalytų nuotekų leidimas, kompensavimo sąnaudos yra ribotos. Priešingame AAD vertinime, pareikšto ieškinio suma siekia 48 257 676,57 eurų, kuri nėra aiški kelių aspektų atžvilgiu:

ieškinio suma pagrįsta Metodikoje nurodyta matematine formule, kurios pagrindiniai komponentai nuotekų kiekis ir biocheminė sudėtis – yra neaiškūs. Vadovybė dar neturi objektyvios informacijos, kad būtų galima patikimai įvertinti teršalų (BDS7, azoto, fosforo ar kitų elementų) kiekį išleistose biologiškai iš dalies nevalytose nuotekose.
vadovybė mano, kad ieškinys neatitinka pirmiau minėtuose nacionalinės teisės aktuose ir Direktyvose įtvirtintų metodų.

Vadovaujantis 37-uoju tarptautiniu apskaitos standartu reikalaujama, kad atidėjiniai būtų įvertinti kuo tiksliau įvertinus išlaidas, reikalingas dabartinei prievolei įvykdyti. Kadangi yra daugybė skaičiavimų, priklausančių nuo informacijos šaltinio ir reikšmingų su jais susijusių neaiškumų, kaip aprašyta aukščiau, sunku įvertinti bet kokių rezultatų tikimybę ir įvertinti išlaidų, reikalingų šiai prievolei įvykdyti, sumą. Neturėdama objektyvios informacijos apie į savivaldybės įmonės AB "Klaipėdos vanduo" kolektorių išleistų nuotekų kiekį ir jų biocheminę sudėtį, vadovybė negalėjo patikimai įvertinti atidėjinių sumos ir atidėjiniai nebuvo įtraukti į finansines ataskaitas, tačiau yra pateikiami kaip neapibrėžtieji įsipareigojimai. 2022 m. pradėtas baudžiamosios bylos nagrinėjimas šių ataskaitų parengimo metu neturėjo įtakos vadovybės bendram situacijos ir galutinės baigties vertinimui. Vadovybė ir toliau laikosi pozicijos, kad bet koks aplinkai padarytos žalos atlyginimas turėtų būti moksliškai pagrįstas ir apskaičiuotas remiantis Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos teisės aktų nuostatomis.

34. Reikšmingi neapibrėžtumai

2022 m. vasario 24 d. Rusijos pradėtas karas prieš Ukrainą turi neigiamą įtaką Grupės finansiniams rezultatams. Grupės patronuojamoji įmonė UAB "Grigeo Paper Packaging" Ukrainoje yra investavusi į patronuojamąją įmonę AT "Mena Pak".

Neapibrėžtumai susiję su investicijos į AT "Mena Pak"

Grupės finansinės būklės ataskaitoje yra sukonsoliduoti AT "Mena Pak" turtas ir įsipareigojimai:

AT "Mena Pak"	2024 m. gruodžio 31 d	2023 m. gruodžio 31 d

Ilgalaikis turtas	490	436
Trumpalaikis turtas	2 222	2 116
TURTAS, IŠ VISO	2 712	2 552

Akcininkų nuosavybė	2 479	2 306
Ilgalaikiai įsipareigojimai	2	4
Trumpalaikiai įsipareigojimai	231	242
AKCININKŲ NUOSAVYBĖ IR ĮSIPAREIGOJIMAI, IŠ VISO	2 712	2 552

2024 m. Grupės bendrųjų pajamų ataskaitoje yra sukonsoliduoti šie AT "Mena Pak" rezultatai:

AT "Mena Pak"	2024 m.
Pajamos	4 475
Pelnas prieš mokesčius	433
Grynasis pelnas	356
EBITDA	491

AT "Mena Pak" karo metu nepatyrė žalos, tačiau Grupės vadovybės vertinimu, dėl vykstančio karo ir didelio ateities įvykių neaiškumo dėl AT "Mena Pak" 2,7 mln. eurų turto ir 0,2 mln. eurų įsipareigojimų egzistuoja didelis neapibrėžtumas.

35. Poataskaitiniai įvykiai

Jokių reikšmingų įvykių po finansinės būklės ataskaitos datos neįvyko.

ATASKAITA APIE VALDYSENOS KODEKSO LAIKYMĄSI 2024 METAIS

ATASKAITA APIE VALDYSENOS KODEKSO LAIKYMĄSI

AB "Grigeo Group" (toliau – Bendrovė), vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymo 12 straipsnio 3 dalimi ir AB Nasdaq Vilnius listingavimo taisyklių 24.4. punktu, atskleidžia, kaip ji laikosi Nasdaq Vilnius listinguojamų bendrovių valdysenos kodekso ir konkrečių jo nuostatų ar rekomendacijų. Jei šio kodekso ar kai kurių jo nuostatų ar rekomendacijų nesilaikoma, tai yra nurodoma, kurių konkrečių nuostatų ar rekomendacijų nesilaikoma ir dėl kokių priežasčių, taip pat pateikiam kita šioje formoje nurodyta paaiškinanti informacija.

PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS	TAIP /NE /NEAKTUALU	KOMENTARAS
---------------------------	------------------------	------------

1. principas: Visuotinis akcininkų susirinkimas, nešališkas akcininkų traktavimas ir akcininkų teisės

Bendrovės valdysenos sistema turėtų užtikrinti nešališką visų akcininkų traktavimą. Bendrovės valdysenos sistema turėtų apsaugoti akcininkų teises.

1.1.Visiems akcininkams turėtų būti sudarytos vienodos galimybės susipažinti su teisės aktuose numatyta informacija ir (ar) dokumentais bei dalyvauti priimant bendrovei svarbius sprendimus.	Taip	Bendrovė visiškai laikosi šios rekomendacijos, teisės aktuose numatytą informaciją ir (ar) dokumentus pateikia akcininkams laikantis Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytų reikalavimų.
1.2.Rekomenduojama, kad bendrovės kapitalą sudarytų tik tokios akcijos, kurios jų turėtojams suteikia vienodas balsavimo, nuosavybės, dividendų ir kitas teises.	Taip	Bendrovės įstatinį kapitalą sudaro 131.400.000 paprastųjų vardinių akcijų, kurių kiekvienos nominali vertė yra 0,29 Eur. Visiems Bendrovės akcijų savininkams suteikiamos vienodos teisės.
1.3.Rekomenduojama sudaryti investuotojams sąlygas iš anksto, t. y. prieš perkant akcijas, susipažinti su išleidžiamų naujų ar jau išleistų akcijų suteikiamomis teisėmis.	Taip	Bendrovė visiškai laikosi šios rekomendacijos
1.4.Dėl itin svarbių išskirtinių sandorių, tokių kaip viso ar beveik viso bendrovės turto perleidimas, kas iš esmės reikštų bendrovės perleidimą, turėtų būti gautas visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimas.	Taip	Bendrovė laikysis šios rekomendacijos.
1.5.Visuotinio akcininkų susirinkimo organizavimo ir dalyvavimo jame procedūros turėtų sudaryti akcininkams lygias galimybes dalyvauti visuotiniame akcininkų susirinkime ir neturėtų pažeisti akcininkų teisių bei interesų. Pasirinkta visuotinio akcininkų susirinkimo vieta, data ir laikas neturėtų užkirsti kelio aktyviam akcininkų dalyvavimui visuotiniame akcininkų susirinkime. Pranešime apie šaukiamą visuotinį akcininkų susirinkimą bendrovė turėtų nurodyti paskutinę dieną, kada vėliausiai galima pateikti siūlomus sprendimo projektus.	Taip	Bendrovės visuotinių akcininkų susirinkimų sušaukimo ir dalyvavimo juose procedūros sudaro akcininkams lygias galimybes dalyvauti susirinkime ir nepažeidžia jų teisių bei interesų. Pranešimas apie visuotinį susirinkimą skelbiamas viešai Vertybinių popierių įstatyme nustatyta tvarka AB Nasdaq Vilnius administruojamoje Centrinėje reglamentuojamos informacijos bazėje, Bendrovės interneto tinklalapyje. Bendrovės visuotiniai akcininkų susirinkimai šaukiami Bendrovės buveinės ir veiklos adresu Vilniaus g. 10 Grigiškėse, Vilniaus m. sav. Pasirinkta visuotinio akcininkų susirinkimo vieta neužkerta kelio aktyviam akcininkų dalyvavimui susirinkime. Pranešime apie šaukiamą visuotinį akcininkų susirinkimą bendrovė nurodo, kad siūlomus sprendimo projektus akcininkai gali pateikti bet kuriuo metu iki akcininkų susirinkimo.

1.6.Siekiant užtikrinti užsienyje gyvenančių akcininkų teisę susipažinti su informacija, esant galimybei, rekomenduojama visuotiniam akcininkų susirinkimui parengtus dokumentus iš anksto paskelbti viešai ne tik lietuvių kalba, bet ir anglų kalba ir (ar) kitomis užsienio kalbomis. Visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą po jo pasirašymo ir (ar) priimtus sprendimus taip pat rekomenduojama paskelbti viešai ne tik lietuvių, bet ir anglų kalba ir (ar) kitomis užsienio kalbomis. Rekomenduojama šią informaciją paskelbti bendrovės interneto tinklalapyje. Viešai prieinamai gali būti skelbiama ne visa dokumentų apimtis, jei jų viešas paskelbimas galėtų pakenkti bendrovei arba būtų atskleistos bendrovės komercinės paslaptys.	Taip	Bendrovė laikosi šios rekomendacijos. Bendrovė visuotiniam akcininkų susirinkimui parengtus dokumentus iš anksto paskelbia viešai lietuvių ir anglų kalbomis. Bendrovė taip pat viešai skelbia informaciją apie visuotinio akcininkų susirinkimo priimtus sprendimus lietuvių ir anglų kalbomis Bendrovė minėtą informaciją skelbia ir bendrovės interneto tinklalapyje.
1.7.Akcininkams, turintiems teisę balsuoti, turėtų būti sudarytos galimybės balsuoti akcininkų susirinkime asmeniškai jame dalyvaujant arba nedalyvaujant. Akcininkams neturėtų būti daroma jokių kliūčių balsuoti iš anksto raštu, užpildant bendrąjį balsavimo biuletenį.	Taip	Bendrovė laikosi šios rekomendacijos. Pranešime apie visuotinio akcininkų susirinkimo šaukimą visuomet nurodoma galimybė akcininkams balsuoti raštu užpildant pridėtą balsavimo biuletenio formą.
1.8.Siekiant padidinti akcininkų galimybes dalyvauti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose, bendrovėms rekomenduojama plačiau taikyti modernias technologijas ir tokiu būdu sudaryti akcininkams galimybę dalyvauti ir balsuoti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose naudojantis elektroninių ryšių priemonėmis. Tokiais atvejais turi būti užtikrintas perduodamos informacijos saugumas ir galima nustatyti dalyvavusiojo ir balsavusiojo tapatybę.	Ne	Bendrovė nesilaiko šios rekomendacijos dėl akcininkų dalyvavimo ir balsavimo akcininkų susirinkimuose naudojantis elektroninių ryšių priemonėmis teisinio reglamentavimo neaiškumų ir kliūčių. Pranešime apie visuotinio akcininkų susirinkimo šaukimą visuomet nurodoma, jog Bendrovė nesudaro galimybės akcininkams dalyvauti ir balsuoti visuotiniame akcininkų susirinkime elektroninių ryšių priemonėmis.
1.9.Pranešime apie šaukiamo visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimų projektus rekomenduojama atskleisti naujas kolegialaus organo narių kandidatūras, siūlomą jiems atlygį, siūlomą išrinkti audito įmonę, jei šie klausimai yra įtraukti į visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkę. Kai siūloma išrinkti naują kolegialaus organo narį, rekomenduojama informuoti apie jo išsilavinimą, darbo patirtį ir kitas užimamas (ar siūlomas užimti) kitas vadovaujamas pareigas.	Taip	Bendrovė laikosi šios rekomendacijos. Informaciją apie kandidatus į bendrovės kolegialų organą Bendrovė atskleidžia akcininkams nedelsdama po to, kai gauna siūlymus dėl kandidatų į kolegialų organą. Bendrovė kolegialaus organų nariams už veiklą yra mokėjusi tik tantjemas, paskirtas visuotinio akcininkų susirinkimo, todėl teikiant informaciją apie kolegialaus organo narių kandidatūras siūlomas atlygis nebuvo nurodomas. Bendrovė tai pat pateikia informaciją apie siūlomą išrinkti audito įmonę ir siūloma paslaugų kainą, kai šis klausimas įtraukiamas į visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkę.
1.10. Bendrovės kolegialaus organo nariai, administracijos vadovai ar kiti su bendrove susiję kompetentingi asmenys, galintys pateikti informaciją, susijusią su visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarke, turėtų dalyvauti visuotiniame akcininkų susirinkime. Siūlomi kandidatai į kolegialaus organo narius taip pat turėtų dalyvauti visuotiniame akcininkų susirinkime, jeigu naujų narių rinkimai įtraukti į visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkę.	Taip	Bendrovė laikosi šios rekomendacijos. Susiję kompetentingi asmenys, galintys pateikti informaciją, susijusią su visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarke, visuomet dalyvauja visuotiniame akcininkų susirinkime. Siūlomi kandidatai į kolegialius organo narius pagal jų galimybes dalyvauja visuotiniuose akcininkų susirinkimuose.

2. principas: Stebėtojų taryba 2.1. Stebėtojų tarybos funkcijos ir atsakomybė

Bendrovės stebėtojų taryba turėtų užtikrinti bendrovės ir jos akcininkų interesų atstovavimą, šio organo atskaitomybę akcininkams ir objektyvią bei nešališką bendrovės veiklos bei jos valdymo organų priežiūrą, taip pat nuolat teikti rekomendacijas bendrovės valdymo organams.

Stebėtojų taryba turėtų užtikrinti bendrovės finansinės apskaitos ir kontrolės sistemos vientisumą bei skaidrumą.

2.1.1. Stebėtojų tarybos nariai turėtų sąžiningai, rūpestingai ir atsakingai veikti bendrovės bei akcininkų naudai ir atstovauti jų interesams, atsižvelgdami į darbuotojų interesus ir visuomenės gerovę.	Taip	Bendrovės žiniomis, visi stebėtojų tarybos nariai veikia gera valia bendrovės bei akcininkų naudai.
2.1.2. Kai stebėtojų tarybos sprendimai gali skirtingai paveikti bendrovės akcininkų interesus, stebėtojų taryba su visais akcininkais turėtų elgtis nešališkai. Ji turėtų užtikrinti, kad akcininkai būtų tinkamai informuojami apie bendrovės strategiją, rizikos valdymą ir kontrolę, interesų konfliktų sprendimą.	Taip	Stebėtojų taryba su visais akcininkais elgiasi sąžiningai ir nešališkai.
2.1.3. Stebėtojų taryba turėtų būti nešališka priimdama sprendimus, turinčius reikšmę bendrovės veiklai ir strategijai. Stebėtojų tarybos narių darbui ir sprendimams neturėtų daryti įtakos juos išrinkę asmenys.	Taip	Stebėtojų taryba yra nepriklausoma priimdama sprendimus, turinčius reikšmės Bendrovės veiklai ir strategijai.
2.1.4. Stebėtojų tarybos nariai turėtų aiškiai reikšti savo prieštaravimą tuo atveju, kai mano, kad stebėtojų tarybos sprendimas gali pakenkti bendrovei. Nepriklausomi1 stebėtojų tarybos nariai turėtų: a) išlikti nepriklausomi atlikdami analizę, priimdami sprendimus; b) nesiekti ir nepriimti jokių nepagrįstų lengvatų, kurios gali kelti abejonių, kad stebėtojų tarybos nariai nėra nepriklausomi.	Taip	Stebėtojų tarybos priimdami sprendimu veikia nepriklausomai ir aiškiai išreiškia savo valią dėl priimamų sprendimų.
2.1.5. Stebėtojų taryba turėtų prižiūrėti, kad bendrovės mokesčių planavimo strategijos būtų sudaromos ir įgyvendinamos vadovaujantis teisės aktais, siekiant išvengti ydingos praktikos, nesusijusios su ilgalaikiais bendrovės ir jos akcininkų interesais, dėl ko gali atsirasti reputacijos, teisinė ar kita rizika.	Taip	Stebėtojų taryba prižiūri, kad bendrovės mokesčių planavimo strategijos būtų sudaromos ir įgyvendinamos vadovaujantis teisės aktais.
2.1.6. Bendrovė turėtų užtikrinti, kad stebėtojų taryba būtų aprūpinta pakankamais ištekliais (tarp jų ir finansiniais), reikalingais pareigoms atlikti, įskaitant teisę gauti visą reikiamą informaciją ir teisę kreiptis nepriklausomo profesionalaus patarimo į išorinius teisės, apskaitos ar kitokius specialistus stebėtojų tarybos ir jos komitetų kompetencijai priklausančiais klausimais.	Taip	Stebėtojų tarybos posėdžiams suteikiamos patalpos, taip pat suteikiama visa reikiama informacija, jie turi teisę kreiptis nepriklausomo profesionalaus patarimo į išorinius teisės, apskaitos ar kitokius specialistus jų kompetencijai priskirtais klausimais.

¹ Šio Kodekso prasme stebėtojų tarybos narių nepriklausomumo kriterijai yra suprantami taip, kaip Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 31 straipsnio 7 ir 8 dalyse yra apibrėžti nesusijusių asmenų kriterijai.

2.2. Stebėtojų tarybos sudarymas

Stebėtojų tarybos sudarymo tvarka turėtų užtikrinti tinkamą interesų konfliktų sprendimą, efektyvią ir sąžiningą bendrovės valdyseną.

2.2.1. Visuotinio akcininkų susirinkimo išrinkti stebėtojų tarybos nariai turėtų kolektyviai užtikrinti kvalifikacijos, profesinės patirties ir kompetencijų įvairovę, taip pat siekti lyčių pusiausvyros. Siekiant išlaikyti tinkamą stebėtojų tarybos narių turimos kvalifikacijos pusiausvyrą, turėtų būti užtikrinta, kad stebėtojų tarybos nariai, kaip visuma, turėtų įvairiapusių žinių, nuomonių ir patirties savo užduotims tinkamai atlikti.	Taip	Bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo išrinkti stebėtojų tarybos nariai užtikrina kvalifikacijos, profesinės patirties ir kompetencijų įvairovę, stebėtojų taryboje yra abiejų lyčių narių.
2.2.2. Stebėtojų tarybos nariai turėtų būti skiriami apibrėžtam laikotarpiui, su galimybe būti individualiai perrenkamiems naujai kadencijai tam, kad būtų užtikrintas būtinas profesinės patirties augimas.	Taip	Pagal Bendrovės įstatus stebėtojų tarybą renka visuotinis akcininkų susirinkimas 4 metų laikotarpiui, Lietuvos Respublikos teisės aktų leidžiamu maksimaliu intervalu.
2.2.3. Stebėtojų tarybos pirmininku turėtų būti toks asmuo, kurio esamos arba buvusios pareigos nebūtų kliūtis nešališkai veiklai vykdyti. Buvęs bendrovės vadovas ar valdybos narys tuoj pat neturėtų būti skiriamas į stebėtojų tarybos pirmininko pareigas. Kai bendrovė nusprendžia nesilaikyti šių rekomendacijų, turėtų būti pateikiama informacija apie priemones, kurių imtasi veiklos nešališkumui užtikrinti.	Taip	Stebėtojų tarybos pirmininku yra toks asmuo, kurio esamos arba buvusios pareigos nesudaro kliūčių nešališkai veiklai vykdyti. Buvę bendrovės vadovai ar valdybos nariai nebuvo skiriami į stebėtojų tarybos pirmininko pareigas.
2.2.4. Stebėtojų tarybos nario pareigoms atlikti kiekvienas narys turėtų skirti pakankamai laiko ir dėmesio. Kiekvienas stebėtojų tarybos narys turėtų įsipareigoti taip apriboti kitus savo profesinius įsipareigojimus (ypač vadovaujančias pareigas kitose bendrovėse), kad jie netrukdytų tinkamai atlikti stebėtojų tarybos nario pareigas. Jeigu stebėtojų tarybos narys dalyvavo mažiau nei pusėje stebėtojų tarybos posėdžių per bendrovės finansinius metus, apie tai turėtų būti informuojami bendrovės akcininkai.	Taip	Stebėtojų tarybos nario pareigoms atlikti kiekvienas narys skiria pakankamai laiko ir dėmesio, jų kiti profesiniai įsipareigojimai nedaro kliūčių tinkamai atlikti stebėtojų tarybos nario pareigas.
2.2.5. Kai siūloma paskirti stebėtojų tarybos narį, turėtų būti skelbiama, kurie stebėtojų tarybos nariai laikomi nepriklausomais. Stebėtojų taryba gali nuspręsti, kad tam tikras jos narys, nors ir atitinka nepriklausomumo kriterijus, vis dėlto negali būti laikomas nepriklausomu dėl ypatingų asmeninių ar su bendrove susijusių aplinkybių.	Ne	Bendrovė pateikia akcininkams gautus siūlymus dėl kandidatų į stebėtojų tarybos narius.
2.2.6. Stebėtojų tarybos nariams už jų veiklą ir dalyvavimą stebėtojų tarybos posėdžiuose atlygio dydį turėtų tvirtinti bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas.	Taip	Stebėtojų tarybos nariams už jų veiklą ir dalyvavimą stebėtojų tarybos posėdžiuose atlygio dydį tvirtina bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas. Bendrovės stebėtojų tarybos nariams mokamo atlygio nustatymo gaires bei atlygio mokėjimo tvarką nustato Bendrovės atlygio politika, patvirtinta 2023 m. balandžio 28 d. eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu.
2.2.7. Kiekvienais metais stebėtojų taryba turėtų atlikti savo veiklos įvertinimą. Jis turėtų apimti stebėtojų tarybos struktūros, darbo organizavimo ir gebėjimo veikti kaip grupė vertinimą, taip pat kiekvieno stebėtojų tarybos nario kompetencijos ir darbo efektyvumo vertinimą bei vertinimą, ar stebėtojų taryba pasiekė nustatytų veiklos tikslų. Stebėtojų taryba turėtų bent kartą per metus paskelbti atitinkamą informaciją apie savo vidinę struktūrą ir veiklos procedūras.	Ne	Stebėtojų taryba nėra atlikusi savo veiklos įvertinimo.

3. principas: Valdyba 3.1. Valdybos funkcijos ir atsakomybė

Valdyba turėtų užtikrinti bendrovės strategijos įgyvendinimą, taip pat tinkamą bendrovės valdyseną, atsižvelgiant į akcininkų, darbuotojų ir kitų interesų grupių interesus.

3.1.1. Valdyba turėtų užtikrinti bendrovės strategijos, kurią patvirtino stebėtojų taryba, jei ji sudaroma, įgyvendinimą. Tais atvejais, kai stebėtojų taryba nesudaroma, valdyba taip pat yra atsakinga už bendrovės strategijos patvirtinimą.	Ne	Stebėtojų taryba nėra patvirtinusi Bendrovės strategijos.
3.1.2. Valdyba, kaip kolegialus bendrovės valdymo organas, atlieka jai Įstatyme ir bendrovės įstatuose priskirtas funkcijas, o tais atvejais, kai bendrovėje nesudaroma stebėtojų taryba, be kita ko, atlieka Įstatyme nustatytas priežiūros funkcijas. Valdyba, vykdydama jai priskirtas funkcijas, turėtų atsižvelgti į bendrovės, akcininkų, darbuotojų ir kitų interesų grupių poreikius, atitinkamai siekiant tvaraus verslo kūrimo.	Taip	Valdyba, kaip kolegialus bendrovės valdymo organas, atlieka jai Akcinių bendrovių įstatyme ir bendrovės įstatuose priskirtas funkcijas. Valdyba, vykdydama jai priskirtas funkcijas, atsižvelgia į bendrovės, akcininkų, darbuotojų ir kitų interesų grupių poreikius, atitinkamai siekia tvaraus verslo kūrimo.
3.1.3. Valdyba turėtų užtikrinti, kad bus laikomasi įstatymų ir bendrovės vidaus politikos nuostatų, taikomų bendrovei ar bendrovių grupei, kuriai priklauso ši bendrovė. Ji taip pat turėtų nustatyti atitinkamas rizikos valdymo ir kontrolės priemones užtikrinant reguliarią ir tiesioginę vadovų atskaitomybę.	Taip	Valdyba pagal kompetencija ir priskirtas funkcijas stengiasi užtikrinti, kad būtų laikomasi įstatymų ir bendrovės vidaus politikos nuostatų.
3.1.4. Valdyba taip pat turėtų užtikrinti, kad bendrovėje būtų įdiegtos priemonės, kurios įtrauktos į EBPO geros praktikos rekomendacijas2 dėl vidaus kontrolės, etikos ir atitikties, siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi galiojančių įstatymų, taisyklių ir standartų.	Taip	Bendrovėje galioja įvairūs dokumentai, užtikrinantys aukščiausio lygio vidaus kontrolę, etikos bei atitikties valdymo priemones.
3.1.5. Valdyba, skirdama bendrovės vadovą, turėtų atsižvelgti į tinkamą kandidato kvalifikacijos, patirties ir kompetencijos pusiausvyrą.	Taip	Valdyba, skirdama bendrovės vadovą, atsižvelgia į tinkamą kandidato kvalifikacijos, patirties ir kompetencijos pusiausvyrą.
3.2. Valdybos sudarymas
3.2.1. Stebėtojų tarybos arba visuotinio akcininkų

Taip

susirinkimo, jei stebėtojų taryba nesudaroma, išrinkti valdybos nariai turėtų kolektyviai užtikrinti kvalifikacijos, profesinės patirties ir kompetencijų įvairovę, taip pat siekti lyčių pusiausvyros. Siekiant išlaikyti tinkamą valdybos narių turimos kvalifikacijos pusiausvyrą, turėtų būti užtikrinta, kad valdybos nariai, kaip visuma, turėtų įvairiapusių žinių, nuomonių ir patirties savo užduotims tinkamai atlikti.

Bendrovės stebėtojų tarybos išrinkti valdybos nariai užtikrina kvalifikacijos, profesinės patirties ir kompetencijų įvairovę. Renkant valdybos narius siekiama užtikrinti lyčių pusiausvyrą, ne vienerius metus valdyboje buvo abiejų lyčių narių.

² Nuoroda į EBPO geros praktikos rekomendacijas dėl vidaus kontrolės, etikos ir atitikties: https://www.oecd.org/daf/anti bribery/44884389.pdf

3.2.2. Kandidatų į valdybos narius vardai, pavardės, informacija apie jų išsilavinimą, kvalifikaciją, profesinę patirtį, einamas pareigas, kitus svarbius profesinius įsipareigojimus ir potencialius interesų konfliktus turėtų būti atskleisti nepažeidžiant asmens duomenų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų stebėtojų tarybos posėdyje, kuriame bus renkama valdyba ar atskiri jos nariai. Jeigu stebėtojų taryba nesudaroma, šiame punkte nustatyta informacija turėtų būti pateikiama visuotiniam akcininkų susirinkimui. Valdyba kiekvienais metais turėtų kaupti šiame punkte nurodytus duomenis apie savo narius ir pateikti juos bendrovės metiniame pranešime.

3.2.3. Visi nauji valdybos nariai turėtų būti supažindinti su pareigomis, bendrovės struktūra bei veikla. Taip

3.2.4. Valdybos nariai turėtų būti skiriami apibrėžtam laikotarpiui, su galimybe būti individualiai perrenkamiems naujai kadencijai tam, kad būtų užtikrintas būtinas profesinės patirties augimas ir pakankamai dažnas jų statuso pakartotinas patvirtinimas.

3.2.5. Valdybos pirmininku turėtų būti toks asmuo, kurio esamos arba buvusios pareigos nebūtų kliūtis nešališkai veiklai vykdyti. Kai stebėtojų taryba nėra sudaroma, buvęs bendrovės vadovas tuoj pat neturėtų būti skiriamas į valdybos pirmininko postą. Kai bendrovė nusprendžia nesilaikyti šių rekomendacijų, turėtų būti pateikiama informacija apie priemones, kurių imtasi veiklos nešališkumui užtikrinti.

3.2.6. Valdybos nario pareigoms atlikti kiekvienas narys turėtų skirti pakankamai laiko ir dėmesio. Jeigu valdybos narys dalyvavo mažiau nei pusėje valdybos posėdžių per bendrovės finansinius metus, apie tai turėtų būti informuojama bendrovės stebėtojų taryba, jeigu stebėtojų taryba bendrovėje nėra sudaroma – visuotinis akcininkų susirinkimas.

3.2.7. Jeigu Įstatyme nustatytais atvejais renkant valdybą, kai nesudaroma stebėtojų taryba, dalis jos narių bus nepriklausomi³ , turėtų būti skelbiama, kurie valdybos nariai laikomi nepriklausomais. Valdyba gali nuspręsti, kad tam tikras jos narys, nors ir atitinka visus Įstatyme nustatytus nepriklausomumo kriterijus, vis dėlto negali būti laikomas nepriklausomu dėl ypatingų asmeninių ar su bendrove susijusių aplinkybių.

3.2.8. Valdybos nariams už jų veiklą ir dalyvavimą valdybos posėdžiuose atlygio dydį turėtų tvirtinti bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas.

Taip	Kandidatų į valdybos narius vardai, pavardės, informacija apie jų išsilavinimą, kvalifikaciją, profesinę patirtį, einamas pareigas, kitus svarbius profesinius įsipareigojimus ir potencialius interesų konfliktus atskleidžiama stebėtojų tarybos posėdyje, kuriame renkama valdyba ar atskiri jos nariai. Taip pat šiame punkte nurodyti duomenys apie valdybos narius pateikiami Bendrovės metiniame pranešime.
	Valdybos nariai supažindinami su pareigomis, Bendrovės struktūra bei veikla, pasidalinama pagrindiniais Bendrovės korporatyviniais dokumentais.
Taip	Valdybos nariai skiriami 4 metų laikotarpiui, su galimybe būti perrenkamiems naujai kadencijai. Valdybos nario kadencijų skaičius neribojamas.
Taip	Valdybos pirmininku skiriamas toks asmuo, kurio esamos arba buvusios pareigos nesudaro kliūčių nešališkai atlikti valdybos pirmininko funkcijas.
Taip	Valdybos nario pareigoms atlikti kiekvienas narys skiria pakankamai laiko ir dėmesio.
Neaktualu	Bendrovėje sudaryta stebėtojų taryba.
Taip	Valdybos nariams už jų veiklą ir dalyvavimą valdybos posėdžiuose atlygio dydį tvirtina bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas. Bendrovės valdybos nariams mokamo atlygio nustatymo gaires bei atlygio mokėjimo tvarką nustato Bendrovės atlygio politika, patvirtinta 2023 m. balandžio 28 d. eilinio visuotinio

akcininkų susirinkimo sprendimu.

³ Šio Kodekso prasme valdybos narių nepriklausomumo kriterijai yra suprantami taip, kaip Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 33 straipsnio 7 dalyje yra apibrėžti nesusijusių asmenų kriterijai.

3.2.9. Valdybos nariai turėtų sąžiningai, rūpestingai ir atsakingai veikti bendrovės bei akcininkų naudai ir atstovauti jų interesams, atsižvelgdami ir į kitus interesų turėtojus. Priimdami sprendimus jie neturėtų siekti asmeninių interesų, jiems turėtų būti taikomi susitarimai dėl nekonkuravimo, taip pat jie neturėtų pažeidžiant bendrovės interesus pasinaudoti verslo informacija ir galimybėmis, kurios yra susijusios su bendrovės veikla. Taip Bendrovės turimais duomenimis, visi valdybos nariai sąžiningai, rūpestingai ir atsakingai veikia bendrovės bei akcininkų naudai ir atstovauja jų interesams, stengdamiesi išlaikyti savo nepriklausomumą priimant sprendimus. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Akcinių bendrovių įstatymo nuostatomis, visi valdybos nariai privalo saugoti bendrovės komercines (gamybines) paslaptis, konfidencialią informaciją, kurias sužinojo būdami valdybos nariais. 3.2.10. Kiekvienais metais valdyba turėtų atlikti savo veiklos įvertinimą. Jis turėtų apimti valdybos struktūros, darbo organizavimo ir gebėjimo veikti kaip grupė vertinimą, taip pat kiekvieno valdybos nario kompetencijos ir darbo efektyvumo vertinimą bei vertinimą, ar valdyba pasiekė nustatytų veiklos tikslų. Valdyba turėtų bent kartą per metus nepažeidžiant asmens duomenų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų viešai paskelbti atitinkamą informaciją apie savo vidinę struktūrą ir veiklos procedūras. Ne Valdyba nėra atlikusi savo veiklos įvertinimo.

4. principas: Bendrovės stebėtojų tarybos ir valdybos darbo tvarka

Bendrovėje nustatyta stebėtojų tarybos, jeigu ji sudaroma, ir valdybos darbo tvarka turėtų užtikrinti efektyvų šių organų darbą ir sprendimų priėmimą, skatinti aktyvų bendrovės organų bendradarbiavimą.

4.1.Valdyba ir stebėtojų taryba, jei ji sudaroma, turėtų glaudžiai bendradarbiauti, siekdama naudos tiek bendrovei, tiek ir jos akcininkams. Gera bendrovių valdysena reikalauja atviros diskusijos tarp valdybos ir stebėtojų tarybos. Valdyba turėtų reguliariai, o esant reikalui – nedelsiant informuoti stebėtojų tarybą apie visus svarbius bendrovei klausimus, susijusius su planavimu, verslo plėtra, rizikų valdymu ir kontrole, įsipareigojimų laikymusi bendrovėje. Valdyba turėtų informuoti stebėtojų tarybą apie faktinius verslo plėtros nukrypimus nuo anksčiau suformuluotų planų ir tikslų, nurodant to priežastis.	Taip	Valdyba ir stebėtojų taryba glaudžiai bendradarbiauja.
4.2.Bendrovės kolegialių organų posėdžius rekomenduojama rengti atitinkamu periodiškumu pagal iš anksto patvirtintą grafiką. Kiekviena bendrovė pati sprendžia, kokiu periodiškumu šaukti kolegialių organų posėdžius, tačiau rekomenduojama juos rengti tokiu periodiškumu, kad būtų užtikrintas nepertraukiamas esminių bendrovės valdysenos klausimų sprendimas. Bendrovės kolegialių organų posėdžiai turėtų būti šaukiami bent kartą per metų ketvirtį.	Taip	Bendrovės kolegialių organų posėdžiai rengiami tokiu periodiškumu, kad būtų užtikrintas nepertraukiamas esminių Bendrovės valdymo ir veiklos priežiūros klausimų sprendimas.
4.3.Kolegialaus organo nariai apie šaukiamą posėdį turėtų būti informuojami iš anksto, kad turėtų pakankamai laiko tinkamai pasirengti posėdyje nagrinėjamų klausimų svarstymui ir galėtų vykti diskusija, po kurios būtų priimami sprendimai. Kartu su pranešimu apie šaukiamą posėdį kolegialaus organo nariams turėtų būti pateikta visa reikalinga su posėdžio darbotvarke susijusi medžiaga. Darbotvarkė posėdžio metu neturėtų būti keičiama ar papildoma, išskyrus atvejus, kai posėdyje dalyvauja visi kolegialaus organo nariai ir jie sutinka su tokiu darbotvarkės pakeitimu ar papildymu arba kai neatidėliotinai reikia spręsti svarbius bendrovei klausimus.	Taip	Kolegialaus organo nariai apie šaukiamą posėdį informuojami, taip pat jiems pateikiama visa reikalinga su posėdžio darbotvarke susijusi medžiaga iš anksto, kad kolegialaus organo nariai turėtų pakankamai laiko tinkamai pasirengti posėdyje nagrinėjamų klausimų svarstymui ir galėtų vykti naudinga diskusija, po kurios būtų priimami tinkami sprendimai.

4.4.Siekiant koordinuoti bendrovės kolegialių organų darbą bei užtikrinti efektyvų sprendimų priėmimo procesą, bendrovės kolegialių priežiūros ir valdymo organų pirmininkai turėtų tarpusavyje derinti šaukiamų posėdžių datas, jų darbotvarkes, glaudžiai bendradarbiauti spręsdami kitus su bendrovės valdysena susijusius klausimus. Bendrovės stebėtojų tarybos posėdžiai turėtų būti atviri bendrovės valdybos nariams, ypač tais atvejais, kai posėdyje svarstomi klausimai, susiję su valdybos narių atšaukimu, atsakomybe, atlygio nustatymu.

Siekiant koordinuoti Bendrovės kolegialių organų darbą bei užtikrinti efektyvų sprendimų priėmimo procesą, Bendrovės kolegialių priežiūros ir valdymo organų pirmininkai tarpusavyje derina šaukiamų posėdžių datas, jų darbotvarkes, glaudžiai bendradarbiauja spręsdami kitus su Bendrovės valdymu susijusius klausimus.

5. principas: Skyrimo, atlygio ir audito komitetai 5.1.Komitetų paskirtis ir sudarymas

Taip

Bendrovėje sudaryti komitetai turėtų didinti stebėtojų tarybos, o jei stebėtojų taryba nesudaroma, valdybos, kuri atlieka priežiūros funkcijas, darbo efektyvumą užtikrinant, kad sprendimai būtų priimami juos tinkamai apsvarsčius, ir padėti organizuoti darbą taip, kad sprendimams nedarytų įtakos esminiai interesų konfliktai.

Komitetai turėtų veikti nepriklausomai bei principingai ir teikti rekomendacijas, susijusias su kolegialaus organo sprendimu, tačiau galutinį sprendimą priima pats kolegialus organas.

5.1.1. Atsižvelgiant į konkrečias su bendrove susijusias aplinkybes, pasirinktą bendrovės valdysenos struktūrą, bendrovės stebėtojų taryba, o tais atvejais, kai ji nesudaroma - valdyba, kuri atlieka priežiūros funkcijas, sudaro komitetus. Kolegialiam organui rekomenduojama suformuoti skyrimo, atlygio ir audito komitetus4	Taip	Bendrovėje suformuotas Audito komitetas.
5.1.2. Bendrovės gali nuspręsti suformuoti mažiau nei tris komitetus. Tokiu atveju bendrovės turėtų pateikti paaiškinimą, kodėl jos pasirinko alternatyvų požiūrį ir kaip pasirinktas požiūris atitinka trims atskiriems komitetams nustatytus tikslus.	Taip	Bendrovėje nėra suformuoti skyrimo ir atlygio komitetai. Teisės aktų nustatyta tvarka siūlomi kandidatai į kolegialaus organo narius pateikiami svarstymui juos renkančiam akcininkų susirinkimui ar kolegialiam organui, aukščiausio lygio vadovų kandidatūros svarstomos ir tvirtinamos bendrovės valdyboje. Aukščiausio lygio vadovų darbo užmokestį nustato bendrovės valdyba.
5.1.3. Bendrovėse formuojamiems komitetams nustatytas funkcijas teisės aktų numatytais atvejais gali atlikti pats kolegialus organas. Tokiu atveju šio Kodekso nuostatos, susijusios su komitetais (ypač dėl jų vaidmens, veiklos ir skaidrumo), kai tinka, turėtų būti taikomos visam kolegialiam organui.	Taip	Kodekso nuostatos, susijusios su komitetais (ypač dėl jų vaidmens, veiklos ir skaidrumo) taikomos komitetų funkcijas atliekančiam kolegialiam organui.
5.1.4. Kolegialaus organo sukurti komitetai paprastai turėtų susidėti bent iš trijų narių. Atsižvelgiant į teisės aktų reikalavimus, komitetai gali būti sudaryti tik iš dviejų narių. Kiekvieno komiteto nariai turėtų būti parenkami pirmiausia atsižvelgiant į jų kompetenciją, pirmenybę teikiant nepriklausomiems kolegialaus organo nariams. Valdybos pirmininkas neturėtų būti komitetų pirmininku.	Taip	Bendrovėje suformuotas audito komitetas, kurį sudaro 3 Bendrovės stebėtojų tarybos nariai. Valdybos pirmininkas nėra Audito komiteto narys.

⁴ Teisės aktai gali numatyti pareigą sudaryti atitinkamą komitetą. Pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito įstatymas nustato, kad viešojo intereso įmonės (įskaitant, bet neapsiribojant, akcinėse bendrovėse, kurių vertybiniais popieriais prekiaujama Lietuvos Respublikos ir (arba) bet kurios kitos valstybės narės reguliuojamoje rinkoje), privalo sudaryti audito komitetą (teisės aktai numato išimčių, kada audito komiteto funkcijas gali atlikti priežiūros funkcijas atliekantis kolegialus organas).

5.1.5. Kiekvieno suformuoto komiteto įgaliojimus turėtų nustatyti pats kolegialus organas. Komitetai turėtų vykdyti savo pareigas laikydamiesi nustatytų įgaliojimų ir reguliariai informuoti kolegialų organą apie savo veiklą ir jos rezultatus. Kiekvieno komiteto įgaliojimai, apibrėžiantys jo vaidmenį ir nurodantys jo teises bei pareigas, turėtų būti paskelbti bent kartą per metus (kaip dalis informacijos, kurią bendrovė kasmet skelbia apie savo valdysenos struktūrą ir praktiką). Bendrovės taip pat kasmet savo metiniame pranešime, nepažeidžiant asmens duomenų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, turėtų skelbti esamų komitetų pranešimus apie jų sudėtį, posėdžių skaičių ir narių dalyvavimą posėdžiuose per praėjusius metus, taip pat apie pagrindines savo veiklos kryptis ir veiklos rezultatus.	Taip	Bendrovės stebėtojų taryba yra nustačiusi audito komiteto įgaliojimus jos patvirtintose Audito komiteto vidaus taisyklėse.
5.1.6. Siekiant užtikrinti komitetų savarankiškumą ir objektyvumą, kolegialaus organo nariai, kurie nėra komiteto nariai, paprastai turėtų turėti teisę dalyvauti komiteto posėdžiuose tik komitetui pakvietus. Komitetas gali pakviesti arba reikalauti, kad posėdyje dalyvautų tam tikri bendrovės darbuotojai arba ekspertai. Kiekvieno komiteto pirmininkui turėtų būti sudarytos sąlygos tiesiogiai palaikyti ryšius su akcininkais. Atvejus, kuriems esant tai turėtų būti daroma, reikėtų nurodyti komiteto veiklą reglamentuojančiose taisyklėse.	Taip	Pagal Audito komiteto vidaus taisykles Audito komitetas turi teisę į savo posėdžius kviesti Stebėtojų tarybos pirmininką ir tam tikrus Bendrovės darbuotojus, išorės auditorius.
5.2.Skyrimo komitetas.
5.2.1. Pagrindinės skyrimo komiteto funkcijos turėtų būti šios: 1) parinkti kandidatus į laisvas priežiūros, valdymo organų narių ir administracijos vadovų vietas bei rekomenduoti kolegialiam organui juos svarstyti. Skyrimo komitetas turėtų įvertinti įgūdžių, žinių ir patirties pusiausvyrą valdymo organe, parengti funkcijų ir gebėjimų, kurių reikia konkrečiai pozicijai, aprašą ir įvertinti įpareigojimui atlikti reikalingą laiką; 2) reguliariai vertinti priežiūros ir valdymo organų struktūrą, dydį, sudėtį, narių įgūdžius, žinias ir veiklą, teikti kolegialiam organui rekomendacijas, kaip siekti reikiamų pokyčių; 3) reikiamą dėmesį skirti tęstinumo planavimui.	Ne	Bendrovėje iki šiol nebuvo formuojamas skyrimo komitetas.
5.2.2. Sprendžiant klausimus, susijusius su kolegialaus organo nariais, kurie su bendrove yra susiję darbo santykiais, ir administracijos vadovais, turėtų būti konsultuojamasi su bendrovės vadovu, suteikiant jam teisę teikti pasiūlymus Skyrimo komitetui.	Ne	Bendrovėje iki šiol nebuvo formuojamas skyrimo komitetas.

5.3.Atlygio komitetas.
Pagrindinės atlygio komiteto funkcijos turėtų būti šios: 1) teikti kolegialiam organui svarstyti pasiūlymus dėl atlygio politikos, taikomos priežiūros ir valdymo organų nariams ir administracijos vadovams. Tokia politika turėtų apimti visas atlygio formas, įskaitant fiksuotą atlygį, nuo veiklos rezultatų priklausančio atlygio, skatinimo finansinėmis priemonėmis sistemas, pensijų modelius, išeitines išmokas, taip pat sąlygas, kurios leistų bendrovei susigrąžinti sumas arba sustabdyti mokėjimus, nurodant aplinkybes, dėl kurių būtų tikslinga tai padaryti; 2) teikti kolegialiam organui pasiūlymus dėl individualaus atlygio kolegialių organų nariams ir administracijos vadovams siekiant, kad jie atitiktų bendrovės atlygio politiką ir šių asmenų veiklos įvertinimą;	Ne	Bendrovėje iki šiol nebuvo formuojamas atlygio komitetas.
3) reguliariai peržiūrėti atlygio politiką bei jos įgyvendinimą. 5.4.Audito komitetas.
5.4.1. Pagrindinės audito komiteto funkcijos yra apibrėžtos teisės aktuose, reglamentuojančiuose audito komiteto veiklą5 5.4.2. Visi komiteto nariai turėtų būti aprūpinti išsamia informacija, susijusia su specifiniais bendrovės apskaitos, finansiniais ir veiklos ypatumais. Bendrovės administracijos vadovai turėtų informuoti audito komitetą apie svarbių ir neįprastų sandorių apskaitos būdus, kai apskaita gali būti vykdoma skirtingais būdais. 5.4.3. Audito komitetas turėtų nuspręsti, ar jo posėdžiuose turi dalyvauti (jei taip, tai kada) valdybos pirmininkas, bendrovės vadovas, vyriausiasis finansininkas (arba viršesni darbuotojai, atsakingi už finansus bei apskaitą), vidaus auditorius ir išorės auditorius. Komitetas turėtų turėti galimybę prireikus susitikti su atitinkamais asmenimis, nedalyvaujant valdymo organų nariams. 5.4.4. Audito komitetas turėtų būti informuotas apie vidaus auditorių darbo programą ir gauti vidaus audito ataskaitas arba periodinę santrauką. Audito komitetas taip pat turėtų būti informuotas apie išorės auditorių darbo programą ir turėtų iš audito įmonės gauti ataskaitą, kurioje būtų aprašomi visi ryšiai tarp nepriklausomos audito įmonės ir bendrovės bei jos grupės. 5.4.5. Audito komitetas turėtų tikrinti, ar bendrovė laikosi galiojančių nuostatų, reglamentuojančių darbuotojų galimybę pateikti skundą arba anonimiškai pranešti apie įtarimus, kad bendrovėje daromi pažeidimai, ir turėtų užtikrinti, kad būtų nustatyta tvarka proporcingam ir nepriklausomam tokių klausimų tyrimui ir atitinkamiems tolesniems veiksmams. 5.4.6. Audito komitetas turėtų teikti stebėtojų tarybai, jei ji nesudaroma – valdybai, savo veiklos ataskaitas bent kartą per šešis mėnesius, tuo metu, kai tvirtinamos metinės ir pusės metų ataskaitos.	Taip	Bendrovėje yra suformuotas Audito komitetas, kurio pagrindinės funkcijos atitinka šias rekomendacijas.

⁵ Audito komitetų veiklos klausimus reglamentuoja 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas Nr. 537/2014 dėl konkrečių viešojo intereso įmonių teisės aktų nustatyto audito reikalavimų, Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito įstatymas, taip pat Lietuvos banko patvirtintos taisyklės, reglamentuojančios audito komitetų veiklą.

6. principas: Interesų konfliktų vengimas ir atskleidimas

Bendrovės valdysenos sistema turėtų skatinti bendrovės priežiūros ir valdymo organų narius vengti interesų konfliktų bei užtikrinti skaidrų ir efektyvų bendrovės priežiūros ir valdymo organų narių interesų konfliktų atskleidimo mechanizmą.

Bendrovės valdymo sistema turėtų pripažinti interesų turėtojų teises, įtvirtintas įstatymuose, ir skatinti aktyvų bendrovės ir interesų turėtojų bendradarbiavimą kuriant bendrovės gerovę, darbo vietas ir finansinį stabilumą. Šio principo kontekste sąvoka interesų turėtojai apima investuotojus, darbuotojus, kreditorius, tiekėjus, klientus, vietos bendruomenę ir kitus asmenis, turinčius interesų konkrečioje bendrovėje.

Bendrovės priežiūros ir valdymo organo narys turėtų vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti bendrovės interesams. Jeigu tokia situacija vis dėlto atsirado, bendrovės priežiūros ar valdymo organo narys turėtų per protingą terminą pranešti kitiems to paties organo nariams arba jį išrinkusiam bendrovės organui, arba bendrovės akcininkams apie tokią interesų prieštaravimo situaciją, nurodyti interesų pobūdį ir, jeigu įmanoma, vertę.

Taip	Bendrovė rekomendacijų.	visiškai	laikosi	šių

7. principas: Bendrovės atlygio politika

Bendrovėje nustatyta atlygio politika, jos peržiūrėjimo ir paskelbimo tvarka turėtų užkirsti kelią galimiems interesų konfliktams ir piktnaudžiavimui nustatant kolegialių organų narių ir administracijos vadovų atlygį, taip pat užtikrinti bendrovės atlygio politikos viešumą, skaidrumą, taip pat ir ilgalaikę bendrovės strategiją.

7.1.Bendrovė turėtų patvirtinti ir paskelbti bendrovės interneto tinklalapyje atlygio politiką, kuri turėtų būti reguliariai peržiūrima ir atitiktų ilgalaikę bendrovės strategiją.	Taip	Bendrovė yra patvirtinusi atlygio politiką ir paskelbusi ją Bendrovės interneto tinklapyje. Atlygio politika reguliariai peržiūrima.
7.2.Atlygio politika turėtų apimti visas atlygio formas, įskaitant fiksuotą atlygį, nuo veiklos rezultatų priklausančio atlygio, skatinimo finansinėmis priemonėmis sistemas, pensijų modelius, išeitines išmokas, taip pat sąlygas, kurios numatytų atvejus, kada bendrovė gali susigrąžinti išmokėtas sumas arba sustabdyti mokėjimus.	Taip	Bendrovės atlygio politika apima visas atlygio formas
7.3.Siekiant vengti galimų interesų konfliktų, atlygio politika turėtų numatyti, kad kolegialių organų, kurie vykdo priežiūros funkcijas, nariai neturėtų gauti atlygio, kuris priklausytų nuo bendrovės veiklos rezultatų.	Taip	Bendrovės atlygio politika numato, kad stebėtojų tarybos narių atlygis nepriklauso nuo Bendrovės veiklos rezultatų.
7.4.Atlygio politika turėtų pateikti pakankamai išsamią informaciją apie išeitinių išmokų politiką. Išeitinės išmokos neturėtų viršyti nustatytos sumos arba nustatyto metinių atlyginimų skaičiaus ir apskritai neturėtų būti didesnės negu dvejų metų fiksuoto atlygio dalis arba jos ekvivalento suma. Išeitinės išmokos neturėtų būti mokamos, jei sutartis nutraukiama dėl blogų veiklos rezultatų.	Taip	Bendrovė visiškai laikosi šios rekomendacijos.
7.5. Jei bendrovėje taikoma skatinimo finansinėmis priemonėmis sistema, atlygio politikoje turėtų būti pateikta pakankamai išsami informacija apie akcijų išlaikymą po teisių suteikimo. Tuo atveju, kai atlygis yra pagrįstas akcijų skyrimu, teisė į akcijas neturėtų būti suteikiama mažiausiai trejus metus po jų skyrimo. Po teisių suteikimo kolegialių organų nariai ir administracijos vadovai turėtų išlaikyti tam tikrą skaičių akcijų iki jų kadencijos pabaigos, priklausomai nuo poreikio padengti kokias nors išlaidas, susijusias su akcijų įsigijimu.	Taip	Bendrovėje taikoma skatinimo akcijomis sistema. Atlygio politikoje nurodyta, kad pagal akcijų suteikimo taisykles akcijų suteikimas yra atidedamas 3 metų laikotarpiui – Bendrovės akcijos suteikiamos (akcijų opcionas gali būti įgyvendintas) ne anksčiau kaip praėjus 3 metams po opciono sutarties sudarymo.

7.6.Bendrovė turėtų paskelbti bendrovės interneto tinklalapyje informaciją apie atlygio politikos įgyvendinimą, kurioje daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama kolegialių organų ir vadovų atlygio politikai ateinančiais, o kur tinka – ir tolesniais finansiniais metais. Joje taip pat turėtų būti apžvelgiama, kaip atlygio politika buvo įgyvendinama praėjusiais finansiniais metais. Tokio pobūdžio informacijoje neturėtų būti komercinę vertę turinčios informacijos. Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas esminiams bendrovės atlygio politikos pokyčiams, lyginant su praėjusiais finansiniais metais.	Taip	Bendrovė laikosi šios rekomendacijos.
7.7.Rekomenduojama, kad atlygio politika arba bet kuris esminis atlygio politikos pokytis turėtų būti įtraukiamas į visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkę. Schemoms, pagal kurias kolegialaus organo nariams ir darbuotojams yra atlyginama akcijomis arba akcijų opcionais, turėtų pritarti visuotinis akcininkų susirinkimas.	Taip	Bendrovė laikosi šios rekomendacijos.

8. principas: Interesų turėtojų vaidmuo bendrovės valdysenoje

Bendrovės valdysenos sistema turėtų pripažinti interesų turėtojų teises, įtvirtintas įstatymuose ar abipusiuose susitarimuose, ir skatinti aktyvų bendrovės ir interesų turėtojų bendradarbiavimą, kuriant bendrovės gerovę, darbo vietas ir finansinį stabilumą. Šio principo kontekste sąvoka interesų turėtojai apima investuotojus, darbuotojus, kreditorius, tiekėjus, klientus, vietos bendruomenę ir kitus asmenis, turinčius interesų konkrečioje bendrovėje.

8.1.Bendrovės valdysenos sistema turėtų užtikrinti, kad būtų gerbiamos interesų turėtojų teisės ir teisėti interesai.	Taip	Bendrovė laikosi visų įstatymuose numatytų reikalavimų, užtikrinančių interesų turėtojų teises.
8.2.Bendrovės valdysenos sistema turėtų sudaryti sąlygas interesų turėtojams dalyvauti bendrovės valdysenoje įstatymų nustatyta tvarka. Interesų turėtojų dalyvavimo bendrovės valdysenoje pavyzdžiai galėtų būti darbuotojų ar jų atstovų dalyvavimas priimant svarbius bendrovei sprendimus, konsultacijos su darbuotojais ar jų atstovais bendrovės valdysenos ir kitais svarbiais klausimais, darbuotojų dalyvavimas bendrovės akciniame kapitale, kreditorių įtraukimas į bendrovės valdyseną bendrovės nemokumo atvejais ir kita.	Taip	Bendrovė laikosi visų įstatymuose numatytų reikalavimų, užtikrinančių interesų turėtojų teises.
8.3.Kai interesų turėtojai dalyvauja bendrovės valdysenos procese, jiems turėtų būti sudaromos sąlygos susipažinti su reikiama informacija.	Taip	Bendrovė laikosi visų įstatymuose numatytų reikalavimų, užtikrinančių interesų turėtojų teises.
8.4.Interesų turėtojams turėtų būti sudarytos sąlygos konfidencialiai pranešti apie neteisėtą ar neetišką praktiką priežiūros funkciją vykdančiam kolegialiam organui.	Ne	Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės aktais, bendrovėje įsteigtas vidinis informacijos apie pažeidimus teikimo kanalas, apie tai asmenys informuoti ir bendrovės interneto tinklapyje.

9. principas: Informacijos atskleidimas

Bendrovės valdysenos sistema turėtų užtikrinti, kad informacija apie visus esminius bendrovės klausimus, įskaitant finansinę situaciją, veiklą ir bendrovės valdyseną, būtų atskleidžiama laiku ir tiksliai.

9.1.Nepažeidžiant bendrovės konfidencialios informacijos ir komercinių paslapčių tvarkos, taip pat asmens duomenų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, bendrovės viešai atskleidžiama informacija turėtų apimti, įskaitant, bet neapsiribojant:
9.1.1.	bendrovės veiklą ir finansinius rezultatus;	Taip	Bendrovė laikosi šios rekomendacijos.
9.1.2.	bendrovės veiklos tikslus ir nefinansinę informaciją;	Taip	Bendrovė laikosi šios rekomendacijos.

9.1.3. asmenis nuosavybės teise turinčius bendrovės akcijų paketą ar jį tiesiogiai ir (ar) netiesiogiai, ir (ar) kartu su susijusiais asmenimis valdančius, taip pat įmonių grupės struktūrą bei jų tarpusavio ryšius, nurodant galutinį naudos gavėją;		Bendrovė laikosi šios rekomendacijos.
9.1.4. bendrovės priežiūros ir valdymo organų narius, kurie iš jų yra laikomi nepriklausomais, bendrovės vadovą, jų turimas akcijas ar balsus bendrovėje bei dalyvavimą kitų bendrovių valdysenoje, jų kompetenciją, atlygį;	Taip	Bendrovė laikosi šios rekomendacijos.
9.1.5. esamų komitetų pranešimus apie jų sudėtį, posėdžių skaičių ir narių dalyvavimą posėdžiuose per praėjusius metus, taip pat apie pagrindines savo veiklos kryptis ir veiklos rezultatus;	Ne	Bendrovė iki šiol nėra skelbusi šios informacijos.
9.1.6. galimus numatyti esminius rizikos veiksnius, bendrovės rizikos valdymo ir priežiūros politiką;	Taip	Bendrovė laikosi šios rekomendacijos.
9.1.7. bendrovės sandorius su susijusiomis šalimis;	Taip	Bendrovė laikosi šios rekomendacijos, skelbdama apie sandorius su susijusiomis šalimis, kurie nepriskiriami bendrovės įprastai ūkinei veiklai, ir (ar) daro reikšmingą įtaką Bendrovei.
9.1.8. pagrindinius klausimus, susijusius su darbuotojais ir kitais interesų turėtojais (pavyzdžiui, žmogiškųjų išteklių politika, darbuotojų dalyvavimas bendrovės valdysenoje, skatinimas bendrovės akcijomis ar akcijų opcionais, santykiai su kreditoriais, tiekėjais, vietos bendruomene ir kt.);	Taip	Bendrovė laikosi šios rekomendacijos.
9.1.9. bendrovės valdysenos struktūrą ir strategiją;	Ne	Bendrovė nėra paskelbusi valdysenos struktūros ir strategijos.
9.1.10. socialinės atsakomybės politikos, kovos su korupcija iniciatyvas ir priemones, svarbius vykdomus ar planuojamus investicinius projektus. Šis sąrašas laikytinas minimaliu, ir bendrovės yra skatinamos neapsiriboti tik informacijos, nurodytos šiame sąraše, atskleidimu. Šis Kodekso principas neatleidžia bendrovės nuo		Bendrovė laikosi šios rekomendacijos.
pareigos atskleisti informaciją, numatytą teisės aktuose. 9.2.Atskleidžiant 9.1 rekomendacijos 9.1.1 punkte nurodytą informaciją, rekomenduojama bendrovei, kuri yra patronuojanti kitų bendrovių atžvilgiu, atskleisti informaciją apie visos įmonių grupės konsoliduotus rezultatus.		Bendrovė laikosi šios rekomendacijos.
9.3.Atskleidžiant 9.1 rekomendacijos 9.1.4 punkte nurodytą informaciją, rekomenduojama pateikti informaciją apie bendrovės priežiūros ir valdymo organų narių, bendrovės vadovo profesinę patirtį, kvalifikaciją ir potencialius interesų konfliktus, kurie galėtų paveikti jų sprendimus. Taip pat rekomenduojama atskleisti bendrovės priežiūros ir valdymo organų narių, bendrovės vadovo iš bendrovės gaunamą atlygį ar kitokias pajamas, kaip tai detaliau reglamentuojama 7 principe.		Bendrovė laikosi šios rekomendacijos.

9.4.Informacija turėtų būti atskleidžiama tokiu būdu, kad jokie akcininkai ar investuotojai nebūtų diskriminuojami informacijos gavimo būdo ir apimties atžvilgiu. Informacija turėtų būti atskleidžiama visiems ir vienu metu.

Bendrovė informaciją per AB Nasdaq Vilnius vertybinių popierių biržos naudojamą informacijos atskleidimo sistemą pateikia lietuvių ir anglų kalbomis vienu metu. Bendrovė dažniausiai skelbia informaciją prieš AB Nasdaq Vilnius vertybinių popierių biržos prekybos sesiją arba po jos ir vienu metu pateikia visoms rinkoms, kuriose prekiaujama Bendrovės vertybiniais popieriais. Informacijos, galinčios turėti įtakos jos išleistų vertybinių popierių kainai, Bendrovė neatskleidžia komentaruose, interviu ar kitais būdais tol, kol tokia informacija viešai paskelbiama per biržos informacijos sistemą. Ši informacija taip pat atskleidžiama ir Bendrovės interneto tinklalapyje www.grigeo.lt.

10. principas: Bendrovės audito įmonės parinkimas

Taip

Bendrovės audito įmonės parinkimo mechanizmas turėtų užtikrinti audito įmonės išvados ir nuomonės nepriklausomumą.

10.1. Siekiant gauti objektyvią nuomonę dėl bendrovės finansinės padėties ir finansinių veiklos rezultatų, bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio ir metiniame pranešime pateikiamos finansinės informacijos patikrinimą turėtų atlikti nepriklausoma audito įmonė.	Taip	Bendrovė laikosi šios rekomendacijos.
10.2. Rekomenduojama, kad audito įmonės kandidatūrą visuotiniam akcininkų susirinkimui siūlytų bendrovės stebėtojų taryba, o jeigu ji bendrovėje nesudaroma - bendrovės valdyba.	Taip	Bendrovė laikosi šios rekomendacijos.
10.3. Jei audito įmonė yra gavusi iš bendrovės užmokestį už suteiktas ne audito paslaugas, bendrovė turėtų tai atskleisti viešai. Šia informacija taip pat turėtų disponuoti bendrovės stebėtojų taryba, o jeigu ji bendrovėje nesudaroma – bendrovės valdyba, svarstydama, kurią audito įmonės kandidatūrą pasiūlyti visuotiniam akcininkų susirinkimui.	Taip	Bendrovės stebėtojų taryba, svarstydama, kurią audito įmonės kandidatūrą pasiūlyti visuotiniam akcininkų susirinkimui, turėjo informaciją, ar audito įmonė yra gavusi iš Bendrovės užmokestį už suteiktas ne audito paslaugas.

ATSAKINGŲ ASMENŲ PATVIRTINIMAS

ATSAKINGŲ ASMENŲ PATVIRTINIMAS

Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos Vertybinių popierių įstatymu ir Lietuvos banko informacijos atskleidimo taisyklėmis, mes – AB "Grigeo Group" grupės vadovas Tomas Jozonis ir finansų vadovas Mindaugas Sologubas, patvirtiname, kad mūsų žiniomis, AB "Grigeo Group" konsoliduota finansinė atskaitomybė už metų laikotarpį, pasibaigusį 2024 m. gruodžio 31 d., sudaryta pagal Europos Sąjungoje priimtus Tarptautinės finansinės atskaitomybės standartus, atitinka tikrovę ir teisingai parodo emitento ir bendrą konsoliduotų įmonių turtą, įsipareigojimus, finansinę būklę, pelną arba nuostolius, pinigų srautus, o konsoliduotame metiniame pranešime yra teisingai nurodyta verslo plėtros ir veiklos apžvalga.

AB "Grigeo Group" grupės vadovas Tomas Jozonis

AB "Grigeo Group" finansų vadovas Mindaugas Sologubas

« Turinys

AI Terminal

Grigeo

2245_10-k_2025-04-28_e84e74d4-9499-4fc4-b67c-aab2ad221e05.pdf

AB "Grigeo Group"

1. Verslo modelis

1.1. Kuriame žiedinę ateitį

Popieriaus konvertavimas į pakuotę

1.2.Organizacijos mastas 2024 m.

1.3. Mūsų misija ir vertybės

2. Veiklos apžvalga

2.1. 2024 m. santrauka

Higieninis popierius ir popieriaus gaminiai.

Medienos plaušų plokštės.

Žaliava gofruotajam kartonui ir susiję gaminiai.

2.2.Grupės ir Bendrovės finansiniai bei veiklos rezultatai

2.3.Personalas

2.4. Rizikų valdymas

Aplinkosaugos rizika

Produkto rizika

Klimato kaitos rizika

Žaliavų kainų rizika

Energijos išteklių kainų rizika

Su finansinės atskaitomybės rengimu susijusios rizikos

Finansinė rizika

3. Įmonių grupę sudarančios bendrovės

4. Duomenys apie emitento vertybinius popierius

4.1. Sutartys su vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininkais

4.2. Bendrovės akcijų pagrindinės charakteristikos

4.3. Prekyba Bendrovės akcijomis

4.4. Bendrovės akcijų kapitalizacija

5. Valdymo ataskaita

5.1. Reikšmingi tiesiogiai arba netiesiogiai valdomi akcijų paketai

5.2.Taisyklės, reglamentuojančios valdymo ir priežiūros organų išrinkimą ir pakeitimą

Stebėtojų taryba

Audito komitetas

Valdyba

Bendrovės vadovas

Bendrovės įstatai

5.3.Valdymo ir priežiūros organai

Valdymo ir priežiūros organų sudėtis

Valdymo ir priežiūros organų dalyvavimas kitų organizacijų veikloje

5.4.Valdymo ir priežiūros organų funkcijos ir atsakomybės

Stebėtojų taryba

Audito komitetas

Valdyba

Bendrovės vadovas

6. Atlygio ataskaita

6.1. Atlygio politika

Bendrovės vadovas

Valdyba

Stebėtojų taryba

6.2. Bendrovės valdymo ir priežiūros organų atlygis

6.3. Atitikimas Atlygio politikai

7. Tvarumo ataskaita

7.1. Bendroji informacija

2 ETAS Bendroji atskleistina informacija

Bendras tvarumo ataskaitų rengimo pagrindas (BP-1)

Informacijos kokybinės charakteristikos

Su ypatingomis aplinkybėmis susijusios informacijos atskleidimas (BP-2)

Vertės grandinė

Administracinių, valdymo ir priežiūros organų vaidmuo (GOV-1)

Įmonės administraciniams, valdymo ir priežiūros organams teikiama informacija ir jų sprendžiami tvarumo klausimai (GOV-2)

Su tvarumu susijusių veiklos rezultatų integravimas į paskatų sistemas (GOV-3)

Išsamus patikrinimas (GOV-4)

Tvarumo atskaitomybės rizikos valdymas ir vidaus kontrolė (GOV-5)

Strategija, verslo modelis ir vertės grandinė (SBM-1)

Vertės grandinė

Suinteresuotųjų subjektų interesai ir nuomonės (SBM-2)

Reikšmingas poveikis, rizikos ir galimybės bei jų sąveika su strategija ir verslo modeliu (SBM-3)

ETAS atskleidimo reikalavimai, įtraukti į įmonės tvarumo ataskaitą (IRO-2)

Reikšmingo poveikio, rizikų ir galimybių nustatymo ir vertinimo proceso aprašymas (IRO-1)

Dvejopas reikšmingumas

Poveikio reikšmingumas

Finansinis reikšmingumas

Priimta reikšmingų tvarumo klausimų valdymo politika (MDR-P)

Grupės aplinkos apsaugos politika

Grupės etikos kodeksas

Grupės darbuotojų saugos ir sveikatos (DSS) politika

Lygių galimybių politika

Smurto ir priekabiavimo prevencijos politika

Grupės vandens paėmimas (tūkstančiais m³ ):

Vandens išleidimas (tūkstančiais m³ ):