AB AUGA group

Teisinė forma – akcinė bendrovė Juridinio asmens kodas - 126264360 Buveinė – Konstitucijos pr. 21C, Vilnius

AB AUGA group RESTRUKTŪRIZAVIMO PLANAS (PROJEKTAS)

Parengė AB AUGA group

Turinys

	ĮVADAS4
1.	BENDRA INFORMACIJA 5
1.1.	INFORMACIJA APIE RESTRUKTŪRIZUOJAMĄ BENDROVĘ5
1.2.	BENDROVĖS PERSONALAS IR VALDYMAS5
1.3.	BENDROVĖS IR ĮMONIŲ GRUPĖS VEIKLA8
1.4.	BENDROVĖS VEIKLOS FINANSINIAI REZULTATAI 11
1.5.	ĮMONĖS TURTAS 13
1.6.	LAIDAVIMAI, ĮKEITIMAI IR GARANTIJOS, KITOS PAPILDOMOS UŽTIKRINIMO PRIEMONĖS 14
1.7.	ĮMONĖS ĮSIPAREIGOJIMAI 16
1.8.	SANTYKINIAI FINANSINIAI RODIKLIAI 17
1.9.	RESTRUKTŪRIZAVIMO PROCESO TIKSLAI, ESMĖ IR TRUKMĖ 19
	2. RINKOS APŽVALGA 24
3.1.	ĮMONĖS KREDITORIAI 36
3.2.	TEISMINIAI GINČAI, KURIUOSE PAREIKŠTI TURTINIAI REIKALAVIMAI37
3.3.	RESTRUKTŪRIZAVIMO PLANO PAVEIKIAMŲ KREDITORIŲ PAGAL GRUPES SĄRAŠAS 38
3.4.	KREDITORIŲ PAGALBA IR KITOS SĄLYGOS 38
4.	JURIDINIO ASMENS TURTAS 39
4.1.	NEKILNOJAMOJO TURTO SĄRAŠAS39
4.2.	KITAS ILGALAIKIS TURTAS 39
	Lentelė Nr. 21 39
	Lentelė Nr. 22 41
4.4.	PREKYBOS IR KITOS GAUTINOS SUMOS41
	BENDROVĖS GAUTINOS SUMOS 2024 M. BIRŽELIO 30 D. 41
	Lentelė Nr. 23 41
5.	ĮMONĖS RESTRUKTŪRIZAVIMAS42
5.1.	PAGRINDINĖS PRIEŽASTYS, DĖL KURIŲ BENDROVĖ TURI FINANSINIŲ SUNKUMŲ 42
5.2.	MARKETINGO PLANAS (NUOSTOLINGOS VEIKLOS ATSISAKYMAS, VEIKLOS ĮVAIRINIMAS, ESAMOS IR NUMATOMOS PARDAVIMŲ APIMTYS, IR KITOS ĮMONĖS VEIKLOS PERSPEKTYVOS)49
5.3.	PLANO ĮGYVENDINIMO VYKDYMO KONTROLĖ IR ATSAKINGI ASMENYS62
5.4.	TURIMAS AR NUMATOMAS ĮSIGYTI TURTAS, REIKALINGAS ĮMONĖS VEIKLAI 62
5.5.	TURTAS, KURIS BUS PARDUOTAS AR PERDUOTAS, TURTO PARDAVIMO TVARKA, NUMATOMOS GAUTI PAJAMOS IR JŲ PANAUDOJIMAS 62
5.6.	KREDITORIŲ REIKALAVIMŲ TENKINIMO GALIMYBIŲ VERTINE IŠRAIŠKA PALYGINIMAS JURIDINIO ASMENS RESTRUKTŪRIZAVIMO IR BANKROTO ATVEJAIS 63
5.7.	TURTAS, KURIS BUS PERKAINOJAMAS, PARDUODAMAS AR NURAŠOMAS 64

5.8.	NUMATOMOS NUTRAUKTI SUTARTYS, SUDARYTOS IKI ĮMONĖS RESTRUKTŪRIZACIJOS BYLOS IŠKĖLIMO ĮSITEISĖJIMO DIENOS, IR NUMATOMOS TOKIO NUTRAUKIMO PASEKMĖS 65
5.9.	NUMATOMŲ GAUTI KREDITŲ DYDIS IR SĄLYGOS BEI KREDITAVIMO SUTARČIŲ ĮVYKDYMO UŽTIKRINIMO BŪDAI IR FINANSAVIMO ŠALTINIAI65
	5.10. NENUMATYTŲ NUOSTOLIŲ PADENGIMO TVARKA 65
6.	NUMATOMA KREDITORIŲ PAGALBA DĖL SKOLINIŲ ĮSIPAREIGOJIMŲ - BŪSIMOS KREDITORIŲ NUOLAIDOS RESTRUKTŪRIZUOJAMAI BENDROVEI JOS RESTRUKTŪRIZAVIMO LAIKOTARPIU65
7.	ĮMONĖS SKOLININKŲ, KURIEMS TAIKOMAS PRIVERSTINIS IŠIEŠKOJIMAS SĄRAŠAS, TEISIŲ DYDŽIAI IR PRIEVOLIŲ UŽTIKRINIMO BŪDAI66
8.	ADMINISTRAVIMO IŠLAIDŲ SĄMATA 66

9. RESTRUKTŪRIZAVIMO PLANO VYKDYMO ATASKAITŲ, KURIAS TEIKIA ĮMONĖS VADOVAS, TEIKIMO KREDITORIAMS TVARKA..........................................................................................................................66
10. BENDROVĖS GENERALINIO DIREKTORIAUS IR KITŲ VALDYMO ORGANŲ KOMPETENCIJOS APRIBOJIMAI, SUSIJĘ SU BENDROVĖS RESTRUKTŪRIZAVIMO PLANO VYKDYMU ................................67
11. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS ...................................................................................................................67

ĮVADAS

Visa pateikta informacija, kuri susijusi su restruktūrizavimo plano projektu, yra preliminaraus pobūdžio ir gali kisti rengiant galutinį restruktūrizavimo planą. Pagal Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymą reikalaujama parengti ir kompetentingam teismui pateikti dalis informacijos yra komercinę paslaptį sudarančio pobūdžio ir konfidenciali, todėl dėl jos parengimo bei pridėjimo prie šio restruktūrizavimo plano projekto įgaliojimai suteikiami AUGA group valdybai ir vadovui.

Pagrindiniai restruktūrizuojamos įmonės AUGA group (Bendrovė) tikslai restruktūrizavimo laikotarpiu – grąžinti skolas kreditoriams sutartu ir restruktūrizavimo plane numatytu laiku bei išlikti konkurencinga įmone.

Bendrovė tikisi, kad restruktūrizavimas vyktų ketverius metus (tačiau yra galimybė restruktūrizavimą baigti ir anksčiau) ir leistų pasiekti šiuos teigiamus ekonominius socialinius rezultatus:

bendrovės kreditoriai atgautų savo skolas ir nepatirtų ekonominių nuostolių dėl nesusigrąžintų skolų, kadangi, nutraukus bendrovės veiklą, nemaža skolų dalis liktų visiškai nepadengta;
restruktūrizuota bendrovė duotų teigiamą ekonominį efektą šalies vystymuisi ir BVP augimui;
restruktūrizuota bendrovė duotų teigiamą ekonominį efektą šalies biudžetui per sumokamus mokesčius, kas tuo pačiu duotų teigiamą socialinį - ekonominį efektą per išmokas iš šalies biudžeto;
restruktūrizavimas leistų bendrovei išsilaikyti rinkoje ir prisidėti prie konkurencijos plėtojimo, o tai duotų teigiamą poveikį užsakovams, skatintų konkurentų paslaugų kokybės augimą.

Dėl šių priežasčių bendrovė nusprendė ir toliau tęsti savo veiklą bei įgyvendinti numatytus planus, tokiu būdu siekiant patenkinti kreditorių reikalavimus.

Plano projektas parengtas pagal Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymą (toliau – JANĮ), vadovaujantis esminėmis prielaidomis, kad Bendrovė turi finansinių sunkumų, tačiau vykdo veiklą ir yra gyvybinga.

1. BENDRA INFORMACIJA

1.1.INFORMACIJA APIE RESTRUKTŪRIZUOJAMĄ BENDROVĘ

Bendrovės pavadinimas:	Akcinė bendrovė AUGA group
Teisinis statusas:	Neįregistruotas
Registracijos data:	2003 m. birželio mėn. 25 d.
Registras kuriame kaupiami ir tvarkomi	Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų
duomenys apie bendrovę:	registras (tvarkytojas -VĮ Registrų centras)
Juridinio asmens kodas:	126264360
PVM mokėtojo kodas:	LT100001193419
Įmonės registracijos adresas:	Konstitucijos pr. 21C, Vilnius
Įmonės veiklos adresas:	Konstitucijos pr. 21C, Vilnius
Įmonės telefono numeris:	+370 5 233 5340
Įmonės el. paštas:	[email protected]
Įmonės tinklapis:	www.auga.lt
Įmonės atsiskaitomoji sąskaita, bankas:	LT094010051005169946
Valdymo organai:	Kolegialus valdymo organas – valdyba
Vadovas:	Gen. direktorė Elina Chodzkaitė-Barauskienė
	Pagrindinė veikla – pirminė žemės ūkio produkcijos
Pagrindinės vykdomos ūkinės veiklos rūšys:	ir tvaresnio ekologiško maisto gamyba, tvarių žemės
	ūkio technologijų vystymas
Įstatinis kapitalas:	67.203.000,00 EUR
	UAB Baltic Champs Group – 54,67%
Akcininkai ir jų turimų akcijų kiekis:	Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas – 8,55%
	Žilvinas Marcinkevičius – 6,87%
	Kiti smulkūs akcininkai – 29,30%
Darbuotojai:	AB AUGA group dirba 45 darbuotojai

1.2.BENDROVĖS PERSONALAS IR VALDYMAS

AB AUGA group akcinis (įstatinis) kapitalas 2023 m. gruodžio 31 d. duomenimis yra 67,20 mln. EUR, Bendrovės įstatinį kapitalą sudaro 231.735.132 paprastųjų vardinių 0,29 EUR nominalios vertės akcijų. Visos išleistos akcijos yra pilnai apmokėtos.

Žemiau pateikiami informacija apie bendrovės vadovybę.

	Lentelė Nr. 1
Vardas, Pavardė	Pareigos bendrovėje
Elina Chodzkaitė-Barauskienė	Gen. direktorė
Kęstutis Juščius	Valdybos pirmininkas
Kristina Daudoravičienė	Priklausoma valdybos narė
Justina Klyvienė	Nepriklausoma valdybos narė
Andrej Cyba	Nepriklausomas valdybos narys
Peter Bryde	Nepriklausomas valdybos narys

Bendrovės įstatai nustato, kad ne mažiau nei 1/3 Valdybos narių turi būti nepriklausomi. 2019 m. visuotinis akcininkų susirinkimas patvirtino Bendrovės Valdybos narių nepriklausomumo kriterijus, kurie atitinka nepriklausomumo kriterijus įtvirtintus Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme, užtikrinant, kad nepriklausomas Valdybos narys turi būti nesusijęs su Bendrove ir (arba) Bendrovę kontroliuojančiu akcininku. Galių atskyrimas yra aiškiai apibrėžtas AUGA group valdymo modelyje, todėl Bendrovės generalinis direktorius, pagal Bendrovėje galiojančią tvarką, negali būti Valdybos narys ir yra tiesiogiai pavaldus šiam valdymo organui.

Remiantis teisės aktais ir įsivertinimu atliktu 2023 m. lapkričio mėn. Valdybos posėdyje:

▪ 3 Valdybos nariai (60%) Peter Bryde, Andrej Cyba ir Justina Klyvienė yra laikomi nepriklausomais Valdybos nariais.

▪ 2 Valdybos nariai (40%) yra laikomi priklausomais Valdybos nariais: i) Kristina Daudoravičienė yra laikoma priklausomu Valdybos nariu, kadangi yra kontroliuojančio Bendrovę akcininko UAB Baltic Champs Group direktorė bei valdybos narė ir Bendrovės tiesiogiai valdomos įmonės UAB Baltic Champs finansų direktorė; ii) Kęstutis Juščius yra laikomas priklausomu Valdybos nariu, kadangi yra vienintelis kontroliuojančio Bendrovę akcininko UAB Baltic Champs Group savininkas bei Valdybos pirmininkas, taip pat Kęstutis Juščius yra Bendrovės tiesiogiai valdomos įmonės UAB AUGA Community ir Bendrovės netiesiogiai valdomos įmonės UAB AUGA Tech direktorius.

Taigi, bendrovėje yra trys pagrindiniai valdymo organai: tai visuotinis akcininkų susirinkimas, valdyba, generalinis direktorius ir patariamasis organas – audito komitetas.

Įgyvendinant gerąją įmonių valdymo praktiką, Bendrovės įstatuose Valdybai buvo suteiktos tokios esminės funkcijos ir atsakomybės:

svarstyti ir tvirtinti Grupės veiklos strategiją;
svarstyti ir tvirtinti Grupės metinį biudžetą ir verslo planą;
svarstyti ir tvirtinti Grupės veikloje priimtinos rizikos lygį ir rizikos valdymo politiką;
svarstyti ir tvirtinti metinius finansinius ir nefinansinius tikslus Bendrovės generaliniam direktoriui;
prižiūrėti ir vadovauti užtikrinant, jog Grupėje būtų laikomasi gerosios įmonių valdysenos praktikos.

Valdyba taip pat skiria ir atleidžia Bendrovės generalinį direktorių bei atlieka jo priežiūros funkciją, kuris yra atsakingas už Grupės valdymo ir veiklos organizavimą. Valdyba tvirtina AUGA group Tvaraus verslo ataskaitą, teikia pastabas ir įžvalgas jos rengimo procese.

Audito komiteto narius renka Bendrovės Valdyba iš savo narių, paprasta balsų dauguma dviejų metų kadencijai, kuri sutampa su Komiteto narių kaip Valdybos narių kadencija. Valdyba, atsižvelgdama į Bendrovės veiklos sudėtingumą, rizikos lygį, gali nuspręsti padidinti Komiteto narių skaičių ir (arba) pakeisti jo sudėtį. Komiteto nariai turi būti nepriekaištingos reputacijos, tinkamos kvalifikacijos ir patirties, kolegialiai turintys žinių finansų, buhalterinės apskaitos ar finansinių ataskaitų audito srityje ir sektoriuje, kuriame veikia Bendrovė.

Audito komitetas veikia vadovaudamasis principais, išdėstytais Bendrovės audito komiteto nuostatuose. Audito komitetas yra patariamasis Valdybos organas. Pagrindinės audito komiteto funkcijos apima:

vykdyti Bendrovės finansinių ataskaitų rengimo proceso stebėseną;
vykdyti Bendrovės audito stebėseną;
analizuoti vidaus audito ir rizikos valdymo sistemų efektyvumą;
patvirtinti reikalavimus išorės auditoriams bei įvertinti jų kvalifikaciją ir patirtį.

Generalinis direktorius užtikrina kasdieninę Bendrovės veiklą ir atstovauja Bendrovei santykiuose su trečiaisiais asmenimis.

2023 m. gruodžio 31 d. AB AUGA group įstatinis kapitalas buvo 67,20 mln. Eur (66,62 mln. Eur 2022 m. gruodžio 31 d.). Bendrovės įstatinį kapitalą sudaro 231 735 132 paprastosios vardinės akcijos (229 714 102 paprastosios vardinės akcijos 2022 m. gruodžio 31 d.). Kiekvienos išleistos akcijos nominali vertė yra 0,29 Eur, visos akcijos yra visiškai apmokėtos. Akcijų skaičiaus ir įstatinio kapitalo padidėjimą lėmė tai, kad 2023 m. birželio mėn. buvo galutinai įgyvendintos (realizuotos) akcijų opcionų sutartys, kurios buvo pasirašytos 2020 m. pagal akcijų opcionų suteikimo darbuotojams programą.

Bendras akcininkų skaičius 2023 m. gruodžio 31 d. išaugo 15,74% ir buvo 3 442, kai 2022 m. gruodžio 31 d. šis skaičius siekė 2 974.

Nuo 2008 m. balandžio 2 d. bendrovės akcijų emisija – ISIN kodas LT0000127466 įtraukta į prekybą Vilniaus vertybinių popierių biržoje (simbolis – AUG1L). Nuo 2018 m. rugpjūčio 27 d. akcijų emisija įtraukta į Baltijos rinkos Oficialųjį sąrašą.

Eil. Nr.	Vardas, pavardė arba įmonės pavadinimas	Turimų įmonės akcijų skaičius, vnt. (suteikiamų balsų skaičius, proc.), akcijų klasė
1.	UAB Baltic Champs Group	126.686.760 vnt. (54,67 %) paprastųjų vardinių akcijų
2.	Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas	19.810.636 vnt. (8,55%) paprastųjų vardinių akcijų
3.	Žilvinas Marcinkevičius	15.919.138 vnt. (6,87%) paprastųjų vardinių akcijų
4.	Kiti smulkūs akcininkai	69.318.598 vnt. (29,91%) paprastųjų vardinių akcijų

Lentelėje pateikiami akcininkai, turėję daugiau nei 5 proc. visų Bendrovės akcijų:

3 lentelėje pateikiama informacija apie AB AUGA group darbuotojų skaičių.

Lentelė Nr. 2

			Lentelė Nr. 3
Darbuotojų skaičius	2023-01-01	2024-01-01	2024-10-31
Vadovaujantys (vidurinės grandies vadovai, komandų lyderiai)	12	9	9
Kiti (ofiso darbuotojai-specialistai)	74	45	36
VISO:	86	54	45

šaltinis: įmonės pateikti duomenys.

Darbuotojų informavimas ir konsultavimas darbdavio restruktūrizavimo atveju bus vykdomas vadovaujantis LR Darbo kodekso (DK) 208 str. nustatyta tvarka juridinio asmens akcininkams patvirtinus restruktūrizavimo plano projektą.

Restruktūrizacijos laikotarpiu bus siekiama užtikrinti, kad darbuotojai išvengtų neigiamų teisinių, ekonominių ar kitų pasekmių. Tačiau, veiklų optimizacijos procesas, neišvengiamai susijęs su organizaciniais pokyčiais, gali turėti neigiamos įtakos ilgamečiams darbuotojams, kurie ilgą laiką dirbo įmonėje ir yra įpratę prie įprastos organizacinės kultūros.

1.3. BENDROVĖS IR ĮMONIŲ GRUPĖS VEIKLA

AB AUGA group (toliau – Bendrovė) įsteigta 2003 m. birželio 25 d. ir yra kontroliuojančioji valdymo bendrovė, kurios pagrindinė veikla apima žemės ūkio ir maisto pramonės įmonių grupės valdymą "nuo lauko iki stalo". Bendrovė ir jos 163 dukterinės bendrovės sudaro konsoliduotą grupę (toliau – Grupė, AUGA group), todėl toliau naudojamos šios sąvokos, kadangi Bendrovės veikla yra neatsiejama nuo Grupės įmonių veiklos. Pagrindinės Grupės veiklos sritys yra žemės ūkio kultūrų auginimas ir pardavimas, pieno gamyba ir pardavimas, grybų auginimas ir pardavimas, galutiniam vartotojui skirtų produktų gamyba ir pardavimas bei biometano gamyba ir pardavimas.

Pagrindiniai Bendrovės pajamų šaltiniai: pajamos už valdymo paslaugas iš Grupės bendrovių (veikiančių augalininkystėje, gyvulininkystėje, galutinio produktų vartojimo, ir grybų segmente). Kitas pajamų šaltinis - dividendai, jei dukterinė įmonė turi lėšų/nepaskirstytino pelno, iš kurio galima mokėti dividendus (paskutinis pagrindinis mokėjimas buvo iš UAB Baltic Champs 2023 metais pardavus KB Grybai LT).

Bendrovė ne vienerius metus kuria technologinius sprendimus, kurie mažintų vieno taršiausių pasaulyje - žemės ūkio sektoriaus - neigiamą šiltnamio efektą sukuriančių dujų (toliau - ŠESD) pėdsaką aplinkai. 2023 m. buvo pristatyta biometanu ir elektra varomo traktoriaus "AUGA M1" gamyklinė versija. Bendrovės skaičiavimais, vienas toks traktorius gali sutaupyti 114 t CO² per metus, lyginant su iškastiniu kuru varomais analogais. Pirmosios gamyklinės partijos traktoriai 2023 m. buvo testuojami atliekant realius ūkio darbus, šie bandymai buvo tęsiami ir šiais metais, tam, kad būtų galima patobulinti technologiją, užtikrinti jos patikimumą ir pradėti masinę gamybą. Per 2023 m. taip pat buvo vystomas ir kitos tvariuoju kuru varomos technologijos "AUGA E1" prototipas.

Siekiant užtikrinti reikalingus biometano, alternatyvaus kuro, resursus traktorių įdarbinimui ūkiuose, 2023 m. buvo užbaigti trijų biometano įrenginių montavimo darbai. Biometanas naudojamas ne tik kaip kuras traktoriams – šias iš antrinių žaliavų gamintas žaliąsias dujas 2024 m. pradėta tiekti ir į gamtinių dujų sistemą Europos klientams. Taip prisidedama prie kitų sektorių emisijų mažinimo tikslų bei Lietuvos ir Europos energetinės nepriklausomybės.

Klimato kaitai reikšmingą neigiamą įtaką daranti veikla, paskatino Grupę kurti specializuotus pašarus galvijams, kurie leidžia mažinti emisijas šioje veikloje. 2023 m. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto mokslininkai atliko AUGA Tech pašarų technologijos bandymų rezultatų validaciją. Mokslininkai patvirtino bandymų rezultatus, kurie rodo, kad pašarų technologija leidžia padidinti primilžį be įtakos pieno kokybei ir 32 proc. sumažinti karvių virškinimo procesų sukuriamas metano emisijas per žaliavinio pieno litrą.

2023 m. vyravusios sąlygos žemės ūkio pramonės sektoriui nebuvo palankios. Dėl mažesnės ekologinių produktų paklausos visame pasaulyje ir kritusių šios produkcijos kainų, AUGA group finansiniai rezultatai suprastėjo. 2023 m. bendrasis Grupės nuostolis buvo 0,96 mln. Eur, lyginant su 15,27 mln. Eur pelnu 2022 m., o EBITDA buvo – 1,18 mln. Eur, kai 2022 m. šis rodiklis siekė 19,58 mln. Eur. Matydami tokią tendenciją jau 2023 m. vasarą priimtas sprendimas dalį žemės dirbti regeneracinės konvencinės žemdirbystės būdu. Tai leidžia diversifikuoti rinkų rizikas, sumažinti derlingumo bei pajamų nepastovumą, padėti pagrindą būsimam augimui ir pagerinti finansinius rezultatus.

2023 m. aktyviai vertinta Grupės organizacinė struktūra ir individualių veiklos šakų bei padalinių suderinamumas su AUGA group strategija. Grybai LT, sėkmingai nuo nulio užaugintas sriubų ir kitos konservuotos produkcijos gamybinis padalinys, tapo savarankiškas pelną generuojantis vienetas su stipria tarptautinių klientų baze. Vis dėlto, dėl didelio poreikio ingredientų, kurių nebuvo galima užauginti savo ūkiuose pagal AUGA tvaraus ūkininkavimo standartą, ši gamybinė veikla nebeatitiko Bendrovės strategijos ir tapo nebesuderinama su ilgalaike Grupės perspektyva tiekti tvarų maistą vartotojui. Padalinys pelningai parduotas kitai Lietuvoje veikiančiai maisto pramonės grupei, kuri toliau užtikrins konservuotos produkcijos tiekimą vartotojams net 30-tyje pasaulio šalių.

Ilgalaikė Bendrovės strategija numatė pasiekti kiekvieno tvaraus ir sąmoningo vartotojo stalą Lietuvoje su AUGA tvaresnių ekologiškų produktų linija. 2023 m. šiems vartotojams pristat yta nauja AUGA produktų linija, kurios pagrindinės žaliavos: pienas, avižos, kiaušiniai, daržovės, atkeliauja iš ekologinių AUGA group ūkių, įsikūrusių Lietuvoje. Nuo 2023 m. nauji produktai įsitvirtino parduotuvių lentynose, asortimentas plėtėsi ir šiandien vartotojai gali įsigyti net 11 skirtingų produktų.

Nepaisant sudėtingų metų žemės ūkiui, neatsisakyta savo strategijos ir didelis dėmesys skirtas savo kuriamų technologijų bei tvaraus ūkininkavimo standarto plėtrai. Todėl 2023 m. pirmoje pusėje buvo sukurta ateities verslo poreikius atitinkanti struktūra, sudaryta iš šių bendrovių: AUGA Tech, kurianti tvariąsias žemės ūkio technologijas, AUGA SOFA, vystanti tvaraus ūkininkavimo standartą bei prižiūrinti jo įgyvendinimą 11 kooperatyvų įsteigtų kaip gamybos vienetai iš esamų žemės ūkio veiklų ir AUGA Trade, organizuojanti tvaresnių produktų gamybą ir tvaresnių žaliavų tiekimą maisto gamintojams.

Bendrovė ir jos dukterinės bendrovės veiklą vykdo Lietuvoje, žemės ūkio veiklą atliekant derlingiausiuose jos plotuose, kurie 2024 m. rugsėjo mėn. sudarė 34,2 tūkst. ha. 12,5% dirbamos žemės priklauso Grupei, likusias žemes AUGA group dirba nuomos principu.

AUGA group veikia penkiuose verslo segmentuose, kurie apima žemės ūkio ir maisto gamybos pramonės šakas, bei tvariųjų žemės ūkio technologijų vystymą ir taikymą:

▪ Augalininkystė – Grupė augina kviečius, ankštines kultūras, rapsus, cukrinius runkelius, avižas ir kitas kultūras. Taip pat yra auginamos daržovės bei ruošiami ekologiški pašarai gyvuliams. Nuo 2023 metais 1/2 augalininkystės žemių AUGA group įmonių grupė dirba regeneracinės konvencinės žemdirbystės būdu.

Lentelė Nr. 4

Viso dirbama žemė, (ha)	37.758	38.19	38.19	38.525
Kviečiai, (ha)	11.385	11.345	11.345	11.693
Ankštinės kultūros, (ha)	6.87	8.077	8.077	6.785
Kitos kultūros, (ha)	11.342	10.375	10.411	11.628
Pašarinės kultūros, (ha)	7.624	7.157	7.122	7.676
Sėjomaina, (ha)	537	1.236	1.235	743
Vidutinis derlingumas, (t/ha)
Kviečiai, (t/ha)	5.66*	-	3.55	3.41
Ankštinės kultūros, (t/ha)	2.74*	-	1.41	2.32
Kitos kultūros, (t/ha)	6.52*	-	5.93	4.47
Pašarinės kultūros, (t/ha)	-	-	7.69	6.83
Viso tikroji derliaus vertė, (tūkst. Eur)	33.215	35.4	34.568	43.887
Kviečiai, (tūkst. Eur)	12.463	10.538	10.306	16.066
Ankštinės kultūros, (tūkst. Eur)	3.309	7.485	5.342	9.39
Kitos kultūros, (tūkst. Eur)	13.101	12.842	12.116	12.544
Pašarinės kultūros, (tūkst. Eur)	4.342	4.535	6.805	5.887

▪ Gyvulininkystė – šis Grupės segmentas apima ekologiško pieno gamybą ir galvijų auginimą. Grupė šią veiklą vysto 10 bendrovių.

				Lentelė Nr. 5
Pieno segmentas	2024-06-30	2023-06-30	2023-12-31	2022-12-31
Vidutinė melžiamų karvių banda (karvės)	3.392	3.478	3.453	3.457
Bendras parduotas produkcijos kiekis (t.)	14.649	13.459	25.72	26.594
Pienas (t.)	13.759	12.421	23.766	25.334
Pieno produktai (t.)	318	632	1.077	457
Galvijai (t.)	572	406	877	803
Pieno produkcija (tūkst. Eur)	8.333	7.767	14.745	16.496
Pienas (tūkst. Eur)	6.330	5.421	10.385	13.477
Pieno produktai (tūkst. Eur)	1.023	1.755	3.093	1.711
Galvijai (tūkst. eur)	980	591	1.267	1.308

▪ Grybų auginimas – Bendrovės dukterinė įmonė Baltic Champs yra viena didžiausių ir moderniausių grybų augintojų Baltijos regione. Įmonė tiekia vartotojams baltuosius ir ruduosius pievagrybius, kreivabudes, portobello, eringi, šitake grybus, taip pat gamina grybų auginimui naudojamą kompostą.

Lentelė Nr. 6

Parduotas grybų kiekis, (t)	5.541	5.830	11.510	11.552
Grybų segmento pardavimo pajamos, (tūkst. Eur)	15.328	14.985	30.307	27.536
Grybų segmento pardavimo sąnaudos, (tūkst. Eur)	-14.385	-13.989	-28.583	-28.941
Grybų komposto pardavimo pajamos, (tūkst. Eur)	162	295	420	357
Grybų komposto pardavimo sąnaudos, (tūkst. Eur)	-162	-295	-420	-357
Bendrasis grybų auginimo segmento pelnas, (tūkst. Eur)	943	996	1.724	-1.405

▪ Galutiniam vartotojui skirti produktai – Grupė siūlo platų galutiniam vartotojui skirtų ekologiškų produktų asortimentą, kuris apima: pieno ir avižų produktus, kiaušinius, daržoves.

▪ Tvarios žemės ūkio technologijos – Bendrovei netiesiogiai priklausanti įmonė UAB AUGA Tech kuria ir gamina ŠESD emisijas mažinančias žemės ūkio technologijas. Įmonė vysto biometano infrastruktūrą, hibridinį biometanu ir elektra varomą traktorių "AUGA M1", skirtą profesionaliam naudojimui, bei kitas žemės ūkio mašinas. UAB AUGA Tech taip pat vysto metano emisijas iš gyvulininkystės veiklos mažinančią specializuotų pašarų technologiją.

1.4.BENDROVĖS VEIKLOS FINANSINIAI REZULTATAI

Bendrovė savo veiklą pradėjo 2003 m. Kaip rodo pastarųjų 2022 - 2023 metų Bendrovėsfinansinių rodiklių analizė, Bendrovės 2023 m. veiklos metai buvo nuostolingi ir, pagal 2023 m. gruodžio 31 d. duomenis, buvo patirta 4.295 tūkst. EUR nuostolių.

						Lentelė Nr. 7
		BENDROVĖ		GRUPĖ
TURTAS / ASSETS	2024-06-30	2023	2022	2024-06-30	2023	2022
		Ilgalaikis turtas / non-current assets
Materialusis turtas / Tangible assets	1 013	1 130	2 749	90 357	90 816	93 711
Naudojimo teise valdomas turtas / Right of-use assets	424	531	577	43 557	48 664	48 322
Investicijos į patronuojamąsias įmones / Investments in subsidiaries	108 745	108 745	106 688	-	-	-
Nematerialusis turtas / Intangible assets	327	326	1 753	5 872	5 213	5 243
Prekybos ir kitos gautinos sumos / Trade and other receivables	3 265	3 265	5 817	537	536	518
Investicijos, apskaitomos nuosavybės metodu / Investments accounted for under the equity method	-	-	-	57	57	57
Kitas turtas / Other assets	66	66	66	1 718	1 718	1 299
Atidėtojo pelno mokesčio turtas / Deferred income tax assets	-	-	-	2 292	2 292	2 919
Biologinis turtas (gyvuliai) / Biological assets – livestock	-	-	-	10 665	10 686	10 515
Ilgalaikio turto iš viso / Total non-current	113 840	114 062	117 650	155 055	159 982	162 584

Trumpalaikis turtas / Current assets Biologinis turtas / Biological assets - - - 43 221 23 073 19 883 31 4 28 14 059 28 663 35 241 6 058 2 773 2 708 10 586 10 118 7 832 261 290 299 4 199 3 390 2 541 2 10 9 1 101 3 455 3 337 6 352 3 077 3 044 73 166 68 699 68 834 120 192 117 139 120 694 228 221 228 681 231 418 NUOSAVAS KAPITALAS IR ĮSIPAREIGOJIMAI / EQUITY AND LIABILITIES Nuosavas kapitalas / Equity 67 203 67 203 66 617 67 203 67 203 66 617 6 707 6 707 6 707 6 707 6 707 6 707 2 041 2 041 2 041 2 041 2 041 2 041 Perkainojimo rezervas / Revaluation - - - 15 613 15 613 13 565 3 293 2 893 2 829 2 893 2 893 2 829 1 434 3 218 7 507 -39 998 -33 060 -14 654 80 678 82 062 85 701 54 859 61 397 77 105 - - - 376 394 428 80 678 82 062 85 701 55 235 61 791 77 533 Ilgalaikiai įsipareigojimai / non-current liabilities 15 073 3 581 24 446 33 880 14 640 37 160 374 371 433 41 354 40 532 39 750 652 717 842 4 330 4 691 4 463 - - - 1 805 1 805 1 863 16 099 4 669 25 721 81 369 61 668 83 236 Trumpalaikiai įsipareigojimai / Current liabilities
	asset


	Atsargos / Inventories
	Prekybos ir kitos gautinos sumos / Trade
	and other receivables
	Kitas turtas / Other assets
	Pinigai ir pinigų ekvivalentai / Cash and
	cash equivalents
	Trumpalaikio turto iš viso / Total current
	assets
	TURTO IŠ VISO / TOTAL ASSETS


	Įstatinis kapitalas / Share capital
	Akcijų priedai / Share premium
	Privalomasis rezervas / Legal reserve

	reserve
	Rezervas, skirtas suteikti akcijas
	darbuotojams / Reserve for employee
	stock options
	Nepaskirstytasis pelnas / Retained
	earnings
	Nuosavas kapitalas, priskirtinas Bendrovės
	akcininkams / Equity attributable to equity
	holders of the parent
	Nekontroliuojanti dalis / non-controlling
	interest
	Nuosavo kapitalo iš viso / Total equity

	Finansinės skolos / Borrowings
	Nuomos įsipareigojimai / Lease liabilities
	Dotacijos / Grants
	Atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimai /
	Deferred income tax liabilities
	Ilgalaikių įsipareigojimų iš viso / Total non
	current liabilities

	Finansinės skolos / Borrowings	21 195	28 800	7 588	45 649	64 007	32 638
83 166 143 3 865 7 855 7 479	Nuomos įsipareigojimai / Lease liabilities

Prekybos mokėtinos sumos / Trade payables	1 010	1 032	846	33286	27 721	25 352
Kitos mokėtinos sumos / Other amounts payable	1 127	410	695	8 817	5 639	5 180
Trumpalaikių įsipareigojimų iš viso / Total current liabilities	23 415	30 408	9 272	91 617	105 222	70 649
Įsipareigojimų iš viso / Total liabilities	39 514	35 077	34 993	172 986	166 890	153 885
NUOSAVYBĖS IR ĮSIPAREIGOJIMŲ IŠ VISO / TOTAL EQUITY AND LIABILITIES	120 192	117 139	120 694	228 221	228 681	231 418

2022 m. pardavimų pajamos sudarė 3.878 tūkst. EUR ir dividendai iš patronuojamų įmonių sudarė 2.057 tūkst. EUR, pardavimo savikaina atitinkamai 8 tūkst. EUR, o veiklos sąnaudos 6.297 tūkst. EUR. Įvertinus visas patirtas sąnaudas (t.sk. ir finansines ir investicijų perkainavimo), Bendrovė patyrė 2.417 tūkst. EUR nuostolį.

2023 m. pardavimų pajamos sudarė 2.545 tūkst. EUR ir dividendai iš patronuojamų įmonių sudarė 4.701 tūkst. EUR, pardavimo savikaina atitinkamai 1 tūkst. EUR, o veiklos sąnaudos 9.384 tūkst. EUR. Įvertinus įmonės visas patirtas sąnaudas(t.sk. ir finansinesir investicijų perkainavimo), Bendrovė patyrė 4.295 tūkst. EUR nuostolį.

2024 m. iki birželio mėn. pabaigos pardavimo pajamos sudarė 1.745 tūkst. EUR, pardavimo savikaina atitinkamai 2 tūkst. EUR, o veiklos sąnaudos 2.044 EUR. Įvertinus įmonės patirtas sąnaudas, Bendrovė patyrė 1.693 EUR nuostolį. Reikia paminėti, kad didžioji dalis dividendų, sudarančių ženklią Bendrovės pajamų dalį, iš Grupės įmonių yra gaunami antrajame metų pusmetyje.

BENDROVĖS PARDAVIMŲ PAJAMOS, EUR

Pastaba. Visos sumos lentelėse nurodomos tūkst. Eur.

1.5.ĮMONĖS TURTAS

Viso Bendrovės turto vertė 2024 m. birželio 30 d. duomenimis buvo 120.192 tūkst. EUR. Ilgalaikis turtas likutine verte (pagal balansą) sudarė 113.840 tūkst. EUR. Trumpalaikį turtą sudaro:

Atsargos 31 tūkst. EUR;
Prekybos ir kitos gautinos sumos 6.058 tūkst. EUR;
Kitas turtas 261 tūkst. EUR;
Pinigai ir pinigų ekvivalentai 2 tūkst. EUR.

1.6.LAIDAVIMAI, ĮKEITIMAI IR GARANTIJOS, KITOS PAPILDOMOS UŽTIKRINIMO PRIEMONĖS

Kreditoriui KŪB "Pagalbos verslui fondas", pagal Bendrovės įsipareigojimų pagal paprastųjų vardinių obligacijų, kurių bendra nominali vertė neviršija 6 000 000 Eur, emisiją kurios yra išleistos pagal Bendrovės (Skolininko) valdybos 2022 m. kovo 3 d. sprendimą ir pasirašytos pagal Skolininko ir Kreditoriaus 2022 m. kovo 18 d. pasirašytą Obligacijų pasirašymo sutartį, su visais galimais jos sąlygų pakeitimais ir papildymais ir pagal 2022 m. kovo 18 d. paskolos sutartį įkeistas turtas, priklausantis Bendrovei ir tretiesiems asmenims (Grupės įmonėms) pagal sąrašą.

Kreditorių atstovui UAB "AUDIFINA" tinkamam ir savalaikiam Bendrovės įsipareigojimų, kylančių iš EUR 20 000 000 bendros nominalios vertės obligacijų emisijos, išleistos pagal Bendrovės 2019 m. lapkričio 22 d. valdybos sprendimą dėl Obligacijų programos patvirtinimo, 2019 m. lapkričio 25 d. Lietuvos Banko patvirtintą Obligacijų programos prospektą įkeistas turtas, priklausantis tretiesiems asmenims (Grupės įmonėms) pagal sąrašą.

Kreditoriui UAB "PayRay bank" pagal 2020 m. kovo 27 d. paskolos sutartį Nr. L202003015 tinkamam Bendrovės prievolių įvykdymui, įkeistas turtas, priklausantis tretiesiems asmenims (Grupės įmonėms) pagal sąrašą.

Už tinkamą Grupės įmonių(ės):

ŽŪB "AUGA Žadžiūnai", ŽŪB "AUGA Lankesa", ŽŪB "AUGA Jurbarkai", "AUGA Želsvelė", ŽŪB "AUGA Spindulys", ŽŪB "AUGA Gustoniai" prievolių užtikrinimą pagal 2020-11-25 Kredito sutartį Nr. KS/20- 253 ir Grupės įmonių ŽŪB "AUGA Žadžiūnai", ŽŪB "AUGA Lankesa", ŽŪB "AUGA Jurbarkai", "AUGA Želsvelė", ŽŪB "AUGA Spindulys", ŽŪB "AUGA Gustoniai", UAB "AUGA Ramučiai" prievolių užtikrinimą pagal 2020-11-25 Kredito linijos sutartį Nr. KS/20-254 kreditoriui AB "Citadele banka" įkeistas Bendrovės turtas;
UAB "Grain LT" prievolių užtikrinimą pagal 2024-04-29 Trąšų ir pašarų sutartį Nr. AGRO/24/04-23/131 kreditoriui UAB Imlitex Agro įkeistas Bendrovės turtas;
UAB "AWG investment 1" įsipareigojimų, kylančių iš visų obligacijų, kurios yra išleistos pagal 2024-04- 18 dieną patvirtintas UAB "AWG investment 1" iki 5 000 000 EUR užtikrintų Obligacijų bendrąsias sąlygas, užtikrinimą kreditorių atstovui UAB "AUDIFINA" įkeistas Bendrovės turtas;
UAB "AUGA Raseiniai" prievolių užtikrinimą pagal 2024-05-27 Paprastąją (sąlyginę) garantiją kreditoriui UAB "Imlitex" įkeistas Bendrovės turtas;
ŽŪB "AUGA Smilgiai" prievolių užtikrinimą pagal 2024-11-06 sutartį dėl biometano išdujinimo mazgo įrengimo ir biometano tiekimo kreditoriui UAB "Bioga" įkeistas Bendrovei priklausantis Bendrovės turtas.

Už tinkamą Grupės įmonės(ių):

UAB "Baltic Champs" prievolių užtikrinimą pagal 2023-12-27 sutartis Nr. BL-LTC-23000178 ir Nr. BL-LTC-23000179 Bendrovė laidavo kreditoriui AS Bigbank. Big Bank AS fiialas;
Žemės ūkio bendrovių AUGA Žadžiūnai, AUGA Lankesa, AUGA Jurbarkai, AUGA Želsvelė, AUGA Spindulys, AUGA Gustonys, AUGA Ramučiai prievolių užtikrinimą pagal 2020-11-25 Kredito sutartis Nr. KS/20-253 ir Nr. KS/20-254 Bendrovė laidavo kreditoriui AS "Citadele bankas" Lietuvos filialas;
UAB Agrotechnikos centras, UAB "AUGA Raseiniai", ŽŪB "AUGA Jurbarkai", ŽŪB "AUGA Smilgiai" prievolių užtikrinimą pagal finansinio lizingo sutartis Bendrovė laidavo kreditoriui SIA "Citadele leasing";
UAB "AUGA Smilgiai" prievolių užtikrinimą pagal 2021-05-19 Kreditavimo sutartį Nr. KL-2021-08 Bendrovė laidavo kreditoriui UAB "European Merchant Bank";
UAB "Grain LT" prievolių užtikrinimą pagal 2020-11-21 Kredito linijos sutartį Nr. 183-T Bendrovė laidavo kreditoriui Luminor Bank AS;
ŽŪB "AUGA Mantviliškis", UAB "Agrotechnikos centras", UAB "AUGA Luganta", ŽŪB "AUGA Smilgiai", ŽŪB "AUGA Vėriškės", ŽUB "AUGA Grūduva", ŽŪB "AUGA Skėmiai", ŽŪB "AUGA Alanta", ŽŪB "AUGA Želsvelė" prievolių užtikrinimą pagal sudaromas finansinės nuo sutartis Bendrovė laidavo kreditoriui Luminor Bank AS;
UAB AUGA Raseiniai ir KB "Šventosios pievos" prievolių užtikrinimą pagal 2024-07-23 Sindikuoto kredito sutartį Nr. 20240723-S17 ir 2024-07-04 Sindikuoto kredito sutartį Nr. 20240723-S15 Bendrovė laidavo kreditoriams KB Lietuvos centrinė kredito unija ir KB Kredito unija Magnus;
UAB "Baltic Champs" prievolių užtikrinimą pagal 2023-05-08 Kredito sutartį ŽEM202305-000023 Bendrovė laidavo kreditoriui KB Kredito unija Magnus;
KB "AgroMilk" ir KB "Medeinos pienas" prievolių užtikrinimą pagal 2024-07-31 Kredito linijos sutartis Nr. KrLinABMB/202407/01377 ir Nr. KrLinABMB/202407/01378 Bendrovė laidavo kreditoriui AB "Mano bankas";
UAB Agrotechnikos centras prievolių užtikrinimą pagal 2021-02-17 finansinio lizingo sutartis Bendrovė laidavo kreditoriui AB "OP Finance";
UAB Agrotechnikos centras prievolių užtikrinimą pagal 2023-05-26 Lizingo sutartį Bendrovė laidavo kreditoriui UAB Orion Leasing;
UAB Agrotechnikos centras prievolių užtikrinimą pagal 2023-06-28 Kreditavimo sutartį Nr. IVKSME/202306/00526 sutartį Bendrovė laidavo kreditoriui UAB "SME bank";
ŽŪB AUGA Dumšiškės, UAB AUGA Grūduva, ŽŪB AUGA Mantviliškis, ŽŪB AUGA Skėmiai prievolių užtikrinimą pagal išduotus šių bendrovių vekselius Bendrovė papildomai laidavo kreditoriui UAB URBO bankas;
UAB Agrotechnikos centras prievolių užtikrinimą pagal 2024-07-29 susitarimą Nr. 2024/07/29-01 dėl įsipareigojimų užtikrinimo pagal išduotus šios bendrovės vekselius Bendrovė laidavo kreditoriui UAB Taurus fondas;
UAB "Baltic Champs" prievolių užtikrinimą pagal išduotą vekselį Bendrovė papildomai laidavo kreditoriui UAB "Faktris LT1"'
ŽŪB AUGA Skėmiai prievolių užtikrinimą pagal išduotą vekselį Bendrovė papildomai laidavo kreditoriui UAB URBO bankas;
Grupės bendrovių (90 įmonių) prievolių užtikrinimą pagal 2023-02-28 Paprastąją (sąlyginę) garantiją Nr. AUGA_BAM 20230228 Bendrovė išdavė garantiją kreditoriui UAB Baltic Agro Machinery;
UAB Agrotechnikos centras prievolių užtikrinimą pagal 2024-03-27 žemės ūkio technikos nuomos sutartį Nr. ŽŪ24-0308-01 Bendrovė išdavė 2024-03-28 garantiją Nr. 240328 Kreditoriui UAB "Klovima";
Grupės bendrovių (64 įmonės) prievolių užtikrinimą pagal 2023-05-26 Laidavimo sutartį Bendrovė laidavo kreditoriui AB "ORLEN Lietuva";
UAB "Grain LT" prievolių užtikrinimą pagal 2023-09-08 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. SC 08/09/23-1 Bendrovė 2023-09-08 pasirašė laidavimo sutartį bei 2024-04-08 paprastąjį neprotestuotiną vekselį;
UAB Agrotechnikos centras prievolių užtikrinimą pagal 2024-06-06 Laidavimo sutartį Nr. HYB0000GI01-12 Bendrovė laidavo kreditoriui UAB Gigatelis;
UAB Agrotechnikos centras prievolių užtikrinimą pagal 2024-04-08 Lizingo sutartį Nr. LEA00003264- 3279 Bendrovė laidavo kreditoriui UAB Orion 1;
UAB AUGA Grūduva prievolių užtikrinimą pagal 2022-02-15 Lizingo sutartį Nr. LT0100/01-35 Bendrovė laidavo kreditoriui UAB Orion Leasing;
UAB "Baltic Champs" prievolių užtikrinimą pagal 2013-11-28 Kredito sutartį Nr. 13-083778-IN/13- 083798-KL Bendrovė laidavo kreditoriui AB Swedbank;
UAB "Grain LT" prievolių užtikrinimą pagal 2024-04-09 pardavimo sutartį Nr. 2024/04/09-01 ir 2024- 08-07 pardavimo sutartį Nr. 2024/08/07 Bendrovė laidavo ir išdavė vekselį kreditoriui UAB "Žvalguva";
UAB "Grain LT" prievolių užtikrinimą pagal 2024-02-01 Pirkimo pardavimo sutartį Nr. KTR/24/7 Bendrovė laidavo kreditoriui UAB "AGROCHEMA";
UAB AUGA Raseiniai prievolių užtikrinimą pagal sutartis Bendrovė 2018-10-09 laidavo kreditoriams UAB "Terra culta", UAB "LILA Holdingas", UAB "Agrora", UAB "AGRA optoma", UAB "AGRA CORPORATION", UAB "AGRA AURATA";
UAB Agronuoma prievolių užtikrinimą pagal žemės nuomos sutartis Bendrovė 2017-03-29 laidavo kreditoriams UAB "VL Investment 1 – UAB "VL Investment 10";
VŠĮ Baltijos maisto organizacija prievolių užtikrinimą pagal 2018-02-28 Dotacijos susitarimą Nr. 779489 Bendrovė laidavo draudikui AAS "BTA Baltic Insurance Company" filialas Lietuvoje.

1.7.ĮMONĖS ĮSIPAREIGOJIMAI

Bendrovės įsipareigojimų per nagrinėjamą 2022 - 2023 metų laikotarpį pokytis pateiktas grafike Nr. 3. Detali informacija apie įmonės įsipareigojimus pateikiama restruktūrizavimo plano projekto kitoje dalyje.

Bendrovės įsipareigojimai per visą nagrinėjamą laikotarpį išliko panašiame lygyje. Bendrovės įstatinis kapitalas nagrinėjamu laikotarpiu šiek tiek kito ir buvo 67,20 mln. EUR (66,62 mln. Eur 2022 m. gruodžio 31 d.). Bendrovės įstatinį kapitalą sudaro 231 735 132 paprastosios vardinės akcijos (229 714 102 paprastosios vardinės akcijos 2022 m. gruodžio 31 d.). Kiekvienos išleistos akcijos nominali vertė yra 0,29 Eur, visos akcijos yra visiškai apmokėtos. Akcijų skaičiaus ir įstatinio kapitalo padidėjimą lėmė tai, kad 2023 m. birželio mėn. buvo galutinai įgyvendintos (realizuotos) akcijų opcionų sutartys, kurios buvo pasirašytos 2020 m. pagal akcijų opcionų suteikimo darbuotojams programą. Nagrinėjamu laikotarpiu bendrovės įsipareigojimus sudarė finansinės skolos ir skolos iš ūkinės – komercinės veiklos.

BENDROVĖS TURTO, KAPITALO IR SKOLŲ KITIMAS

				Lentelė Nr.8
Eil. Nr.	Straipsniai	2022 m.	2023 m.	2024-06-30
1.	Ilgalaikis turtas	117.650	114.062	113.840
2.	Trumpalaikis turtas	3.044	3.077	6.352
TURTAS iš viso:		120.694	117.139	120.192
3.	Įstatinis kapitalas	66.617	67.203	67.203
4.	Rezervai	4.870	4.934	5.334
5.	Nepaskirstytasis pelnas (nuostolis)	7.507	3.218	1.434
6.	Ilgalaikiai įsipareigojimai	25.721	4.669	16.099
7.	Trumpalaikiai įsipareigojimai	9.272	30.408	23.415
ĮSIPAREIGOJIMAI iš viso:		34.993	35.077	39.514
NUOSAVAS KAPITALAS:		85.701	82.062	80.678

1.8.SANTYKINIAI FINANSINIAI RODIKLIAI

Santykiniai rodikliai padeda įvertinti įmonės finansinę būklę. Jų reikšmės pateiktos sekančiose lentelėse.

				Lentelė Nr. 9
Eil. Nr.	Rodiklis	2022 m.	2023 m.	2024-06-30
1.	Gautinų sumų apyvartumas	1,97	2,37	0,28
2.	Apyvartinio (grynojo) kapitalo apyvartumas	-0,95	-0,27	-0,10

TURTO VALDYMO EFEKTYVUMO RODIKLIAI

3.	Viso turto apyvartumas, kartais	0,05	0,06	0,01
4.	Trumpalaikio turto apyvartumas	1,95	2,35	0,27
5.	Atsargų ir trumpalaikio turto santykio rodiklis	0,01	0,00	0,00

MOKUMO (LIKVIDUMO) RODIKLIAI

				Lentelė Nr.10
Eil. Nr.	Rodiklis	2022 m.	2023 m.	2024-06-30
1.	Einamojo likvidumo koeficientas	0,33	0,10	0,27
2.	Bendrojo likvidumo koeficientas	2,45	2,34	2,04
3.	Kritinio likvidumo koeficientas	0,33	0,10	0,27

KAPITALO STRUKTŪROS RODIKLIAI

Eil. Nr.	Rodiklis	2022 m.	2023 m.	Lentelė Nr. 11 2024-06-30
1.	Skolos koeficientas	0,29	0,30	0,33
2.	Finansinės nepriklausomybės koeficientas (Nuosavybės koeficientas)	0,71	0,70	0,67
3.	Skolų ir nuosavybės santykis	0,41	0,43	0,49
4.	Ilgalaikės skolos rodiklis	0,23	0,05	0,17

PELNINGUMO (FINANSINIO REZULTATO) RODIKLIAI

	Lentelė Nr. 12
Eil. Nr.	Rodiklis	2022 m.	2023 m.	2024-06-30
1.	Grynojo pelno marža	-40,72	-59,27	-97,02
2.	Bendrojo pelno marža	99,87	99,99	99,89
3.	Veiklos pelno marža	213,29	245,82	288,31
4.	Turto pelningumas	-2,00%	-3,67%	-1,41%
5.	Akcininkų nuosavybės pelningumas	-2,82%	-19,92%	-8,39%

Gautinų sumų apyvartumas dienomis rodo, kaip ilgai įmonė užtrunka surinkdama gautinas lėšas iš pirkėjų. Turto apyvartumo rodikliai parodo, kiek laiko trunka turto atsinaujinimas per metus. Likvidumo rodikliai parodo įmonės trumpalaikio turto ir trumpalaikių įsipareigojimų santykį.

Kadangi Bendrovė yra patronuojanti Grupės įmonė, todėl šie finansiniai rodikliai yra tik Bendrovės, kaip atskiro juridinio vieneto, veiklos rezultatas.

Bendrovės akcijos yra įtrauktos į Nasdaq Vilniaus vertybinių popierių biržos Oficialųjį prekybos sąrašą, todėl Bendrovės parengti konsoliduoti metiniai pranešimai, konsoliduotosios bei atskirosios finansinės ataskaitos ir nepriklausomo auditoriaus išvados už metus yra vieši ir su jais galima susipažinti oficialiuose Nasdaq Vilniaus vertybinių popierių biržos ir Bendrovės internetiniuose puslapiuose (https://nasdaqbaltic.com/lt/ ir

https://auga.lt/investuotojams/ataskaitos/).

Pajamų ir sąnaudų kitimas pateiktas žemiau lentelėje. Į Bendrovės pelno (nuostolio) ataskaitą yra įtrauktos visos einamos ūkinės veiklos sąnaudos.

				Lentelė Nr. 13
Eil. Nr.	Straipsniai	2022 m.	2023 m.	2024-06-30
1.	Pardavimų pajamos	5.935	7.246	1.745
2.	Pardavimo savikaina	(8)	(1)	(2)
3.	Bendrasis pelnas (nuostoliai)	5.927	7.245	1.743
4.	Veiklos sąnaudos	(6.297)	(5.545)	(2.044)
5.	Kita veikla	-	(3.839)	-
6.	Kitos palūkanų ir panašios	(2.047)	(2.156)	(1.392)
7.	Pelnas (nuostolis) prieš apmokestinimą	(2.417)	(4.295)	(1.693)
8.	Pelno mokestis	-	-	-
9.	Grynasis pelnas	(2.417)	(4.295)	(1.693)

BENDROVĖS PAJAMŲ IR SĄNAUDŲ KITIMAS

1.9.RESTRUKTŪRIZAVIMO PROCESO TIKSLAI, ESMĖ IR TRUKMĖ

Planai, sudaryti remiantis istorine Bendrovės ir Grupės informacija, realistinėmis rinkos vystymosi prielaidomis bei įvertinus vykdomų projektų įtaką, leidžia teigti, kad Bendrovė susiduria su laikino pobūdžio finansiniais sunkumais ir ateityje ketina atkurti ilgalaikį mokumą, veikti pelningai ir grąžinti kreditoriams susidariusias skolas.

Bendrovė atlieka emitento funkciją - AUGA group, AB yra įtraukta į Nasdaq Vilnius akcijų biržą, todėl turėdama šią atsakomybę nuolat užtikrina tinkamą ir skaidrų Bendrovės atstovavimą ir informacijos ar duomenų (Grupės konsoliduotų finansinių rodiklių) investuotojams pateikimą per visuotines informavimo priemones. Be to, Bendrovė turi galimybę pritraukti kapitalo, o kita svarbi Bendrovės atsakomybė yra visų verslo segmentų veiklos planų sudarymas, nuoseklus ir savalaikis jų monitoringas, efektyvumo vertinimas ir su tuo susijusių sprendinių įgyvendinimas.

Atsižvelgdama į dabartinę ekonominę situaciją ir rinkos tendencijas tvarių technologijų atžvilgiu, Bendrovė

imasi restruktūrizacijos veiksmų, ir kartu su restruktūrizacijos plane numatytomis priemonėmis, toliau skiria dėmesį teigiamus finansinius srautus generuojančioms Bendrovės veikloms – augalininkystei, gyvulininkystei, biometano gamybai, grybų auginimui ir galutiniams vartotojams skirtų produktų tiekimui. Tradicinių žemės ūkio veiklų optimizacija bei papildomų naudų identifikavimas ir pelningumo modeliavimas kiekvienos atskiros įmonės lygmeniu leis atkurti ilgalaikį mokumą, atstatyti galimybes vykdyti įsipareigojimus kreditoriams. Kadangi, kaip jau minėta, tvariųjų technologijų poreikio tendencijos rinkoje keičiasi, Bendrovė neribotam laikui atideda jų plėtrą.

Bendrovė taip pat sieks pritraukti papildomo kapitalo, įskaitant ir strateginių investuotojus arba parduoti dalį įmonių, valdančių turtą.

Pagrindinė veikla – pirminė žemės ūkio produkcijos gamyba, grybų auginimo veikla, galutinių produktų vartotojams tiekimas, biometano gamyba.

Grupė yra sukaupusi ilgametę patirtį žemės ūkio veiklose, kuri bus efektyviau įdarbinama grupės gamybinėse bazėse, išsidėsčiusiose derlingiausiuose šalies žemių masyvuose. Pagrindinės Grupės stiprybės- augalininkystės gyvulininkystės veiklos, kurias Grupė vykdo nuo savo veiklos įkūrimo pradžios. Šie žaliavinės produkcijos segmentai per visą įmonės gyvavimo laikotarpį buvo pagrindinis pajamų šaltinis, kartu atsakingi už maždaug 52% visų pajamų.

Lentelė Nr. 14
Žaliavų segmentų
pardavimų pajamos, mln.	2017	2018	2019	2020	2021	2022	2023
Eur
Augalininkystė	14,20	17,48	29,49	37,38	23,56	27,58	30,08
Gyvulininkystė	9,01	8,96	10,14	10,81	13,61	16,50	14,74
Suma	23,21	26,44	39,63	48,19	37,17	44,08	44,82
% visų pajamų	47,63%	48.29%	41.66%	57.96%	51.80%	55.00%	55,00%

Svarbu pažymėti, kad 2016 m. Grupė pervedė minėtas veiklas į ekologinę žemdirbystę, palankiai vertindama augantį ekologinių produktų vartojimo potencialą pasauliniu mastu bei turėdama viziją masto ekonomijos pagrindu sukurti galutinius produktus vartotojams už prieinamą kainą.

2023 m. pasikeitus tendencijoms, veikiančioms tokių išorinių faktorių kaip karas Ukrainoje, COVID-19 ir pan, išryškėjus žaliavinės produkcijos kainų ir rinkos nestabilumui, Grupė pradėjo dalinį augalininkystės veiklos perėjimą į tradicinę konvencinę žemdirbystę, o 2024 m. tuos pačius žingsnius atliko ir gyvulininkystėje. Šiuo veiklos modeliu Grupė planuoja ir toliau dirbti, taip diversifikuodama rizikas ir pajamų nepastovumą, kuris buvo patiriamas vykdant veiklą vien ekologinėje žemdirbystėje.

2024 m. Bendrovei priklausančios įmonės pradėjo naują gamybinę veiklą - biometano gamybą. Reikia pabrėžti, kad mažiau nei per 5 metus ši veikla iš tiriamosios tapo komercine, teigiamą srautą generuojančia, ir įrodė, kad vienas ekonomiškiausių ir tvariausių alternatyvių degalų gamybinis būdas gali būti pelningu. Ši ekonominė veikla sukuria ne tik papildomą ekonominę naudą Grupės finansų srautui, bet ir apjungia Grupės veiklas į žiedinės ekonomikos modelį.

Grupės veiklos apimtyse lieka grybų auginimo veikla, kurią organizuoja bendrovė UAB Baltic Champs ir savo produkciją realizuoja Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ir visose, Šiaurės šalyse: Danijoje, Švedijoje, Norvegijoje, Suomijoje, taip pat Lenkijoje, Vokietijoje. Grupė ir toliau organizuos galutinių ekologiškų produktų vartotojams tiekimą neprarasdami besiplečiančios tvarumą besirenkančių klientų bazės.. Produktų krepšelį sudaro kasdienio vartojimo pieno, avižų produktai, daržovės, kiaušiniai.

Pasiteisinę operaciniai sprendimai, kurie išliks palaikomi restruktūrizacijos metu

2022 m. Bendrovė siekdama įgyvendinti efektyvumo darbotvarkės tikslus priėmė strateginį sprendimą optimizuoti vidinius procesus bei sukurti aiškesnę ir paprastesnę Grupės struktūrą. Šio sprendimo rėmuose Bendrovė įgyvendino augalininkystės, gyvulininkystės ir žemės valdymo veiklų atskyrimą, leidusią aiškiau įvertinti patiriamus veiklų kaštus, valdyti ir efektyvinti segmentų veiklą. Nuo 2023 m. vidurio ½ ekologinės augalininkystės veiklos buvo pervesta į konvencinę regeneracinę žemdirbystę. Nors šis modelis pereinamuoju laikotarpiu sugeneravo didesnius papildomus kaštus (4 mln. Eur), prarastas ekologines išmokas, tačiau naujame sezone tai leis diversifikuoti rizikas ir sumažins pajamų nepastovumą, kuris buvo neišvengiamas dirbant vien ekologijoje.

2024 m. antrojo ketvirčio pradžioje dalis pieno ūkių, sudarančių 27% visos bandos, pradėjo dirbti ne ekologiniu būdu, tam, kad būtų galima sumažinti gamybinius kaštus ir pagerinti finansinius rezultatus. Sprendimas pasiteisino greitai ir 2024 m. pirmą pusmetį vidutiniai primilžiai pakilo 7%, lyginant su ankstesniais metais, o žaliavinio pieno gamybos savikaina per toną sumažėjo 16% ir turi galimybių dar labiau sumažėti.

2024 m. atlikus žemės ūkio veiklos ekonominių vienetų efektyvumo peržiūrą, Bendrovė nusprendė nuo 2024 m. rugsėjo mėn. 30 d. nebetęsti veiklos Mažeikių regione, kuriame buvo dirbama 3 300 ha Šiame regione 2024 m. sugeneruotas nuostolis siekė apie 2 mln. Eur, nuostoliai buvo patiriami ir ankstesniuose laikotarpiuose dėl blogo sklypų konsolidavimo ir didelių jų apdirbimo kaštų. Sumažėjęs dirbamos žemės plotų skaičius mažina apyvartinio kapitalo poreikį ir gerina bendrą Grupės finansinį rezultatą per mažesnius finansinius kaštus apyvartinio kapitalo finansavimui.

Pokyčiai veiklos segmentuose, orientuoti į rezultatyvią veiklą

Nuo 2024 m. pradžios peržiūrėta AB AUGA group struktūra ir 22 proc. (iki 45 darbuotojų) ) sumažintas valdymo Bendrovės personalas: peržvelgtos pozicijos rinkodaros, pardavimų, finansų ir apskaitos komandose. Atitinkamai, restruktūrizacijos etape planuojama peržvelgti ir kitas potencialiai perteklines funkcijas bei laikinai stiprinti operacijų organizavimo pajėgumus (vidinius ir išorinius), kol bus individualizuojami veiklos planai pagal veiklos šakas bei apjungiami bei konsoliduojami vidiniai procesai, siekiant dar labiau optimizuoti valdymo kaštus ir gerinti operacinį sklandumą bei automatizacijos lygį per bendroves. Per 4 metų procesą siekiama sutrumpinti sprendimų priėmimo grandinę, atiduodant daugiau sprendimo teisės tiesioginiams ūkių vadovams, kurie būtų įgalinti sekti faktinius veiklos ir jų atitikimą tikslams gyvuoju laiku ir operatyviai imtis sprendimų čia ir dabar.

Pagrindiniai numatomi žingsniai pelningumui didinti:

1) Tęsiamos veiklos kaštų mažinimo programos, kuriomis siekiama, kad iki 2027 m. konsoliduoti grupės įmonių veiklos kaštai būtų sumažinti iki 6,5 mln. Eur (2023 m. jie siekė 13,9 mln. Eur);

2) Bendrovė numato parduoti dalį valdomų bendrovių turto ar atskirų gamybinių veiklų, kurios yra nutolusios nuo pagrindinių operacinių centrų. Bus siekiama realizuoti turtą, o tą jo dalį, kuri bus reikalinga veiklai vykdyti, naudoti ilgalaikės nuomos pagrindais.

3) Veiklų, kurios lieka Bendrovės valdomų įmonių ašimi – augalininkystės, gyvulininkystės, grybų auginimo, galutinių produktų tiekimo optimizavimas. Bus peržiūrėtas kiekvienos įmonės veiklos planas, diegiama paprastesnė ir kaštams mažiau imli valdymo struktūra. Bus apjungtos arba nutraukiama veikla iki 60 bendrovių, siekiant mažinti valdymo kaštus. Šiuos optimizacijos ir efektyvumo didinimo planus siekiama įgyvendinti iki 2026 m.

4) Ilgą laiką kurtų naujų verslų, kaip biometano gamyba, spartesnis įdarbinimas, kuris sugeneruos papildomą piniginį srautą grupės finansams, t.y. iki 2,4 mln. EUR bendrojo pelno per metus. Taip pat grupės sukurtų tvaresnių pašarų įdiegimas gamyboje, kuris leis sukurti teigiamą ekonominę naudą gyvulininkystės segmentui.

Restruktūrizacijos darbotvarkė bus įgyvendinama per žemiau pateikiamas priemones:

1) Individualizuotas verslo planas ūkio lygmeniu pagal ūkių objektyviąsias sąlygas (veiklos pobūdį, regionus, klimato ypatybes, tipą: ekologija/ konvencija);

2) Griežtas žmogiškųjų išteklių kaštų valdymas gamybinėse operacijose, gerinant produkcijos savikainą;

3) Apyvartinio kapitalo poreikių valdymo priemonės;

4) Žiediškumo išteklių, ilgamečių agronominių/ tvarumo praktikų taikymas kasdienėse operacijose, didinant ūkių našumą, žaliavinės produkcijos kokybę.

Esminiai veiklos pokyčių pagerinimai (ūkių lygiu) aptariami žemiau:

Ekologinė augalininkystė: Bendrovė, siekdama pagerinti jai priklausančių įmonių veiklos rezultatus atlieka išsamų kiekvieno segmento bei įmonių veiklos vertinimą ir jau šiandien mato, jog biometano gamybos šalutiniu produktu - natūralia trąša digestatu - gali aprūpinti ekologinę augalininkystę ir šia skysta trąša užtikrinti dar geresnį medžiagų pasisavinimą. Tokios praktikos taikymas sumažins azoto tręšimo poreikį ir leis auginti aukštos kokybės ekologiškus kviečius kasmet, nepriklausomai nuo oro sąlygų, o tręšimo technologijų galimybės priartės prie konvencinių technologijų efektyvumo. Naudojant digestatą, pajamos iš ekologinių kviečių auginimo reikšmingai augs – tikimasi iki 30 proc. didesnio derliaus, bus pasiekta aukštesnės vertės, maistinė produkcijos kokybė. Atsižvelgus į sudėtingą ekologinių ūkių situaciją, naujojoje 2023 – 2027 metų programoje buvo pakoreguota parama, sumažintas ekologiškų išmokų ribojimas (nuo 30 iki 15 proc.), padidintos išmokos, leidžiama dalyvauti programose, kurioms anksčiau ekologiniai ūkiai negalėdavo teikti paraiškų. Šios naujos galimybės kasmet padidins ekologinių sistemų išmokų hektarui kainą vidutiniškai nuo 166 Eur iki 233 Eur.

Konvencinė augalininkystė: nuo 2025 m. visos kultūros bus auginamos laukuose, naudojant chemines piktžolių naikinimo priemonės, todėl įmonė nesusidurs su pereinamojo laikotarpio iššūkiais (tokiais, kaip mažesnis derlius, piktžolės bei didesnės žemės dirbimo apimtys jų kontrolei), patirtais 2023-2024 sezono metu.

Žaliavinių produktų komercijos dalis: restruktūrizacijos metu, siekiant aukštesnių kainų ir turint pakankamai apyvartinių lėšų, produkcija bus parduodama ne rugiapjūtės metu, kuomet kainos mažiausios, bet geriausiu laikotarpiu verslo rezultatams įgyvendinti. Ateities sandorių rinka MATIFF, kurioje galim fiksuoti kainas iki 2027 metų rodo, kad ateities sandoriuose (3-ijų metų laikotarpyje) kviečių - pagrindinės Grupės kultūros -kviečių kainos bus apie 15 proc. didesnės, lyginant su Grupės gautomis 2024 metais. Grūdų kainos 2024 rugiapjūtės metu nukrito iki 2013–2014 metų lygio.

Lentelė Nr. 15

MATIF ateities sandorių kviečių kaina (EUR/ t)
Mėnuo	Paskutinė Aukščiausia		Žemiausia	Pokytis
GRD24	219.75s	220.00	215.25	+1.75
KOV25	230.25s	230.50	225.25	+3.00
GEG25	234.25s	234.50	229.75	+2.75
RGS25	224.50s	224.75	220.75	+2.00
GRD25	229.50s	229.75	225.75	+2.00
KOV26	233.00s	233.00	232.00	+1.75

GEG26	234.75s	234.00	233.50	+1.50
RGS26	232.25s	232.25	232.25	-6.00

Lentelė Nr. 16

MATIF ateities rapsų kaina (EUR/t)
Mėnuo	Paskutinė		Žemiausia	Pokytis
VAS25	531.50s	539.00	528.25	-9.25
GEG25	524.75s	531.00	522.75	-8.25
RGP25	483.25s	487.25	480.50	-4.50
LAP25	480.25s	483.75	477.00	-3.25
VAS26	478.75s	482.25	477.75	-3.50
GEG26	470.00s	473.25	470.00	-17.25
RGS26	478.50s	478.50	478.50	-8.25
LAP26	483.00s	483.00	483.00	-9.25

Mažesnės patiriamos gamybos sąnaudos ir didesnės pajamos dėl palankesnės produkcijos prekybos leis daugiau lėšų skirti įsiskolinimų mažinimui.

Ekologinė gyvulininkystė: Bendrovė per jai priklausančias įmones optimizuos pašarų gamybą, įtraukiant kukurūzus. Tai leis stabilizuoti pašarų tiekimą, nepriklausomai nuo oro sąlygų, kurios anksčiau sukeldavo žolinio pašaro perteklių (padidėdavo nurašymai) ar trūkumą (sumažėdavo primilžis arba išaugdavo neplaninio pašaro gamybos kaštai). Kukurūzų siloso Grupė buvo atsisakiusi tvarumo sumetimais - jų auginime naudojamos azotinės trąšos yra antras daugiausiai emisijų sukeliantis šaltinis grupėje. Iki šiol, kukurūzų silosas buvo pakeistas ankštinėmis žolėmis, kurios, po daugelio metų praktikos dėl technologinių niuansų, susijusių su jų įveisimu ir nepastoviu derlingumu, pasitvirtino kaip brangesnis pašaras. Be to, gyvulių mėšlas bus panaudojamas biodujų gamybai, o tai padidins tvarumo rodiklius ir leis pieną parduoti aukštesnės kokybės reikalavimus keliantiems pirkėjams. Pašarų optimizavimas taip pat sumažins bandos prieauglio auginimo kaštus ir pagerins gyvulių produktyvumą. Gyvulininkystės veiklose susidarančios atliekos (mėšlas) toliau bus naudojamas biometano gamybai. Toliau bus diegiamos gamybos optimizavimo programos, kurios leido ženkliai padidinti ekologinio pieno primilžius, 2022-2024 metų tarpe išaugusius nuo 22,00kg iki 23,45kg. per ūkinę karvę, per dieną.

Konvencinė gyvulininkystė: 2024 m. antrame ketvirtyje įgyvendintas dalinis gyvulininkystės perėjimas į konvencinę gamybą rodo teigiamus rezultatus – gamybos sąnaudos mažėja, primilžis auga. Nuo 2024 m. rudens Grupės įmonės, vykdančios šią veiklą, šeria gyvulius pigesniais pašarais, pagamintais konvenciniu būdu, dėl to pieno gamybos kaštai sumažės iki 8 ct/l, lyginant su ekologišku gamybos būdu. Palaipsniui mažės gamybos sąnaudos dėl bandos atnaujinimo prieauglio – konvenciniu pašaru augintos telyčios, tapusios karvutėmis, sugeneruos mažesnį nuostolį dėl bandos atnaujinimų. Toliau bus diegiamos sveikatingumo, gyvūnų gerovės ir kitos efektyvumą didinančios praktikos, kurios paskutiniais metais padidino primilžį nuo 21,01 kg iki 23,19kg per ūkinę karvę, per dieną. Atsigaunanti pasaulinė pieno produktų rinka leidžia tikėtis geresnių pieno kainų ateityje, lyginant su praeities laikotarpiais.

AUGA Trade: ši įmonė yra atsakinga už galutinių produktų, tokių kaip pieno produktai, dribsniai ir greitai paruošiamos košės, gamybos sutartis ir tiekimą rinkai. Nors produktų pardavimai nuosekliai auga nuo 2023 m. (per pirmus šešis 2024 m. mėnesius, palyginti su tuo pačiu 2023 m. laikotarpiu, pardavimai augo 190 proc.), vis dėlto investicijos į tvarių ekologinių produktų vartojimo edukaciją, skirtos pritraukti naujus vartotojus, neatsipirko. Todėl, Bendrovė planuoja toliau tiekti produktus po prekės ženklu AUGA,

tačiau ženkliai apribos investicijas į naujų produktų kūrimą ir vartotojų pritraukimą. Siekiant optimizuoti veiklą iki minimumo bus sumažintos marketingo, produktų komunikacijos ir valdymo išlaidos. Tai leis padidinti galutinių produktų segmento bendrąjį pelną, sumažinti veiklos sąnaudas ir sugeneruoti teigiamus pinigų srautus, kurie prisidės prie Grupės kreditorinių įsipareigojimų mažinimo.

Biometano gamyba: Numatoma pilnu projektiniu pajėgumu paleisti biometano gamybos įrenginius, sugeneruosiančius bent 2,4 mln. Eur bendrojo pelno per metus. Ilguoju laikotarpiu, biometano verslui teigiamą įtaką turės Europos Sąjungos Atsinaujinančių Išteklių Energijos (RED III) direktyva, kuri iki 2030 m. įpareigos, kad galutinio energijos suvartojimo visame transporto sektoriuje emisijos būtų mažinamos 14%, vietoje anksčiau numatyto 7% reikalavimo.

Biometanas išsiskiria kaip vienas iš nedaugelio alternatyvių kuro šaltinių su neigiamomis emisijomis dėl jo gamybos metu įvertinamų emisijų sutaupymų, išvengiant metano dujų išsiskyrimo iš žemės ūkio atliekų, ypač mėšlo. Šis kuro šaltinis turi ilgalaikį konkurencinį pranašumą augančioje žaliosios energijos kvotų ir kilmės sertifikatų rinkoje. Be to, biometano gamyba Grupės įmonėms užtikrins stabilias pajamas, nepriklausančias nuo oro sąlygų, bei padės diversifikuoti veiklos šaltinius.

Grybų auginimas. Šioje veikloje kasmet dedamos pastangos ir diegiamos efektyvumo inciatyvos kaštų mažinimui bei siekiant išlaikyti konkurencingas kainas, kurios leistų bendrovei parduoti visą produkciją. Įmonė planuoja eiti žiediškumo keliu, investuoti į biometano gamybą, kuris būtų pagamintas iš tarpinių produktų, naudojamų gamybos procese. Šioms investicijoms bendrovė laimėjusi projektą ir gaus subsidijas technologijų įsigijimui. Papildomas piniginis srautas sudarys galimybę mažinti įsipareigojimus Grupės kreditoriams.

Tvarumo praktikos bus toliau nuosekliai taikomos Grupės įmonėse ir kasdienėse ūkių veiklose. Skirtingų segmentų operacijoms užtikrinti, kaip ir iki šiol bus vystomas žiedinės ekonomikos modelis, kuris pirmiausia sukuria teigiamą ekonominę vertę (pvz: biometano gamyba iš gyvulininkystės atliekų, ar digestato įdarbinimas augalininkystėje), bet tuo pačiu yra tvarios veiklos pamatas. AUGA Tech sukurtos inovatyvios technologijos (3 hibridiniai AUGA M1 ir 1 elektrinis AUGA E1 traktoriai bei specializuoti pašarai), kurie sėkmingai įrodė savo efektyvumą realiomis gamybos sąlygomis galimybes sumažinti emisijas žemės ūkyje, bus naudojami Grupės veikloje. Tai užtikrins palaipsninį ekonominės grąžos generavimą artimiausiu laikotarpiu, jau sukurtas technologijas panaudojant gamybos procesuose. Svarbu pažymėti, kad dėl esamos ekonominės Grupės padėties, rinkos situacijos ir tvarių technologijų poreikio trūkumo sektoriuje, Grupė neribotam laikui atideda minėtų technologijų plėtros planus.

Numatoma restruktūrizavimo proceso trukmė – ketverių metų laikotarpis nuo restruktūrizavimo plano patvirtinimo dienos. Už Bendrovės restruktūrizavimo procesą atsakinga Bendrovės vadovybė.

2. RINKOS APŽVALGA

Pasaulio ekonomikos aktyvumas palengva stiprėja. Ekonomikos raidos ankstyvasis rodiklis – pirkimo vadybininkų indeksas – po ilgesnės pertrauktos visose pagrindinėse pasaulio ekonomikose – JAV, Kinijoje, euro zonoje - vėl pakilo virš 50 punktų ribos, kuri indikuoja ekonomikos plėtrą. Numatoma, kad pasaulio ekonomikos plėtra ateinančius porą metų sieks 3,0–3,5 proc. Pastebėtina, kad tokio lygio pasaulio ekonomikos augimas yra šiek tiek mažesnis, nei buvo vidutiniškai per pastarąjį dešimtmetį. Pagrindinės Lietuvos prekybos partnerės – euro zonos ekonomikos – plėtra taip pat palengva atsigaus. Po prislopusio ekonomikos augimo 2023–2024 m. ji vėl grįš prie labiau įprasto, apie 1,5 proc., metinio plėtros tempo 2025–2026 m. Prie šio atsigavimo labiausiai prisidės didėjantis namų ūkių vartojimas, auganti užsienio paklausa ir palengva atsigausiančios verslo investicijos. Atsigavimo ženklai matomi ne tik BVP raidoje, bet ir tarptautinėje prekyboje. Po silpnos pasaulinės prekybos raidos laikotarpio, kai po pandemijos gyventojai buvo linkę vartoti daugiau paslaugų, pasaulinė prekyba prekėmis atsigauna. Šios tiek pasaulyje, tiek euro zonoje stebimos tendencijos palankios mažoms atviroms ekonomikoms, tokioms kaip Lietuva. Palyginti su kovo mėn. skelbtais vertinimais, visu prognozių horizontu numatoma, kad paklausa Lietuvoje pagamintoms prekėms ir paslaugoms augs sparčiau, nei anksčiau tikėtasi.

Pasaulinė grūdų rinka 2024/2025 sezonu. 2024 m. spalio pabaigoje Europos Komisijos duomenimis, prognozuojama, kad ES grūdų gamyba sieks 255,6 mln. tonų – tai yra 4,7 % mažiau nei praėjusiais metais ir 8,9 % mažiau už penkerių metų vidurkį. Kaip matoma iš dabartinių duomenų, kviečių (pagrindinės Grupės auginamos kultūros) derlius Europoje sumažėjo 10% - tai lėmė mažesni pasėlių plotai ir mažesnis derlingumas (ypač šios tendencijos matomos pagrindinėse kviečius auginančiose šalyse kaip Prancūzija, Vokietija ir Vengrija), taip pat stebimas mažesnis Ukrainoje užaugintos produkcijos eksportas. Ekspertai prognozuoja, kad grūdų atsargos Europoje smarkiai sumažės, t.y. per 9,4 mln. tonų. Oro sąlygos, geopolitinė situacija ir logistiniai iššūkiai išlaiko pakankamai ribotą pasiūlą, todėl tai gali būti viena iš kainos augimo priežasčių. 2024 m. MATIF kviečių rinkos situacijai turėjo įtakos įvairūs pasauliniai ir regioniniai veiksniai, todėl kainos ir tendencijos išliko nepastovios. Tačiau, MATIF kviečių ateities sandoriai 2024 m. lapkričio viduryje šiek tiek išaugo iki 216 Eur už toną, lyginant su ankstesnėmis mėnesio kainomis. Svarbu pažymėti, kad šios kultūros poreikis rinkoje yra vis didesnis dėl alternatyvaus jų panaudojimo, pavyzdžiui, bioetanolio gamybai, todėl rinkos lūkesčiai kviečių kultūrai yra ir išliks aukšti.

Pieno ūkių padėtis Lietuvoje ir pasaulyje. Pieno ūkių krizė Lietuvoje stebima jau daugiau nei metus laiko. Krentant pieno supirkimo kainoms, keičiantis šalies politikai, mažėja pieno ūkių skaičius Lietuvoje. Tendencijos Europoje neatsilieka - tik apie 4% nuo visų ES galvijų šiuo metu yra ekologiški. Tai kelia iššūkius siekiant ambicingų ES politikos tikslų – padidinti ekologiškai ūkininkaujančių dalį iki 25%, todėl norint pasiekti šiuos tikslus, Valstybės narės turės įdėti kur kas daugiau pastangų norint atvesti ar sugrąžinti ūkininkus į ekologinį ūkininkavimą.

Ekologiškų produktų vartojimo tendencijos Vokietijoje - pagrindinėje ES ekologiškų produktų rinkoje. Anot AMI - lyderiaujančios bendrovės, konsoliduojančios Vokietijos žemės ūkio informaciją, duomenimis,2023 m. matoma tendencija, jog infliacija ir aukštos pragyvenimo išlaidos sumažino vartotojų perkamąją galią - ekologiški produktai tapo antraeiliais. Pastebima ir kita tendencija, kad konvencinių produktų kainos kilo sparčiau (dėl vartotojų atsigręžimo į pigesnes maisto produktų alternatyvas) nei ekologinių, todėl jų skirtumas ženkliai sumažėjo.

Ekologiškų pieno produktų vartojimas ES. Vis dėlto, pozityvių pieno produktų augimo tendencijų yra. 2021 m. Europos Komisijos išleistos žemės ūkio apžvalgos duomenimis, tendencijos pieno produktų vartojimo srityje yra teigiamos ir turi potencialo augti - ekologiško pieno dalis turėtų išaugti nuo 3,5% visos ES pieno gamybos 2019 m. iki maždaug 8% 2031 m. Prognozuojama, kad pasaulinė ekologiškų pieno produktų rinka iki 2025 m. pasieks 54,4 mlrd. JAV dolerių, o tai rodo stipriai augančią paklausą ekologiškiems pieno produktams, ypač pienui ir jogurtui. Šį pokytį skatina didėjantis vartotojų susirūpinimas sveikata ir poreikis maitintis produktais, kurie užauginti nenaudojant cheminių preparatų. Svarbu pažymėti ir tai, kad vartotojai ieško pieno produktų, kurie savyje turi mažiau cukraus, daugiau baltymų arba yra praturtinti vitaminais ir mineralais. Ši tendencija ypač ryški tarp jaunesnių demografinių grupių, kurios prioritetą teikia sveikatos temai savo mityboje. Be to, kaip dar vieną iš priežasčių yra įvardijama didėjantis vartotojų poreikis maitintis produktais, kurie pagaminti su mažesniu poveikiu aplinkai, ką savaime užtikrina ekologinė gamyba.

Po ilgesnės pertraukos Lietuvos ekonomikoje sukuriama pridėtinė vertė vėl reikšmingiau padidėjo. 2024 m.

pirmąjį ketvirtį daugelio ekonominių veiklų aktyvumas augo. Pastaraisiais mėnesiais apdirbamosios gamybos, išskyrus rafinuotus naftos produktus, pardavimai buvo didžiausi nuo 2022 m. vidurio. Mažmeninės prekybos apyvarta, kuri atkartoja namų ūkių vartojimo tendencijas, augo sparčiausiu tempu nuo 2021 m. vidurio. Plėtros tempą išlaikė didesnė dalis paslaugų sektoriaus.

Lietuvos ekonomikos atsigavimą palaiko vėl pradėjęs augti namų ūkių vartojimas ir aukštas investicijų lygis. 2024 m. pirmąjį ketvirtį namų ūkių vartojimo išlaidos viršijo prieš infliacijos šuolį pasiektą aukščiausią lygį. Slopstant infliacijai, augančios namų ūkių realiosios pajamos buvo pagrindinis didesnio vartojimo veiksnys. Didesnį namų ūkių vartojimą taip pat skatino gerėjančios namų ūkių nuotaikos ir menkstantis atsargumas. Vartotojų nuomonių tyrimo duomenimis, esamo momento tinkamumą įsigyti didesnių pirkinių ir dabartinę savo finansinę būklę namų ūkiai vertina geriausiai nuo 2022 m. pradžios, o lūkestis dėl finansinės padėties pagerėjimo per artimiausius metus yra bene geriausias nuo duomenų skelbimo pradžios 2001 m. viduryje. Ekonomikai palankios tendencijos stebimos ir kalbant apie investicijų raidą. Investicijų ir BVP santykis 2023 m. buvo aukščiausias nuo pasaulinės finansų krizės laikų. Tai palanki tendencija, atsižvelgiant į tai, kad ekonomikoje gamybinių pajėgumų panaudojimo lygis tebėra reikšmingai žemesnis nei ilgalaikis vidurkis. Toks įmonių elgesys rodo, kad pastaraisiais metais patyrusios negandų, šalies įmonės palankiai vertino savo perspektyvas ir priėmė sprendimus, kurie didino šalyje esančio kapitalo apimtį ir efektyvumą. Svarbu pastebėti, kad nemenka šio investicijų augimo dalis yra susijusi su suintensyvėjusiais ES paramos srautais, ypač ekonomikos gaivinimo ir atsparumo priemonės lėšomis. Jo įgyvendinimo laikotarpiu Lietuvos ekonomiką turėtų pasiekti apie 4 mlrd. eurų, o didžiausi srautai suplanuoti šiems ir kitiems metams.

Prekių ir paslaugų eksporto raida atsparesnė, nei tikėtasi. Po kryčio 2023 m. prekių ir paslaugų eksporto apimtis stabilizuojasi, stiprėja daugiau pridėtinės vertės turinčių prekių eksportas. Šių metų pirmąjį ketvirtį realusis lietuviškos kilmės prekių eksportas jau buvo didesnis nei prieš metus. Palengva pradeda atsigauti itin didelių sunkumų patyrusios chemijos pramonės pardavimai užsienyje, plėtros tendenciją išlaiko mašinų ir įrenginių eksportas, stipresnių augimo ženklų matyti taip pat metalų ir maisto produktų eksporto srityje. Nors tebestebimos mažiau palankios medienos pramonės ir jos eksporto tendencijos, ir šioje srityje turėtų palengva atsirasti pozityvesnių ženklų centriniams bankams pradėjus švelninti pinigų politiką, nes tai turėtų padidinti NT rinkų aktyvumą. Šis lietuviškos kilmės prekių eksporto atsparumas nemenka dalimi buvo nulemtas neprarasto konkurencingumo, pavyzdžiui, Lietuvoje pagamintų ir eksportuojamų pagrindinių prekių grupių, išskyrus chemijos produktų, eksporto rinkos dalys palengva grįžta į prieš 2023 m. buvusį lygį. Kitoje daug pridėtinės vertės sukuriančioje eksporto dalyje – paslaugose – padėtis mažiau palanki. Viena vertus, 2023 m. itin sparčiai augo finansinių ir draudimo paslaugų eksportas. Jam daug įtakos turėjo vieno Lietuvoje registruoto banko plėtra užsienio šalyse.

Įtampa darbo rinkoje palengva slopsta. Lietuvos darbo jėgos rodiklis šių metų pradžioje pasiekė prieš dvidešimt metų fiksuotą lygį. Besitęsiantį spartų ekonomiškai aktyvių gyventojų skaičiaus augimą lėmė kilęs darbo jėgos aktyvumo lygis ir toliau didėjantis gyventojų skaičius. Pastarąjį vis dar veikia palankios migracijos tendencijos. Nors didėjanti darbo jėga iki šiol gana efektyviai integravosi į Lietuvos darbo rinką, naujausi Sodros administraciniai duomenys rodo, kad nuo balandžio mėn. pradėjo palengva mažėti apdraustųjų skaičius. Atsargesnius įmonių samdos lūkesčius rodo ir užimtumo lūkesčių rodiklis, jis vėl yra artimas ilgalaikiam vidurkiui. Sparčiai augant darbo jėgai ir prislopus jos įdarbinimui, Lietuvoje padidėjo nedarbo lygis. 2024 m. pirmąjį ketvirtį jis pakilo iki 8,2 proc. ir buvo 0,5 proc. punkto didesnis nei prieš metus. Vis dėlto pastaraisiais ketvirčiais stebėtas nedarbo lygio padidėjimas neturėtų užsitęsti, atsigaunant ekonomikai, paklausa darbui neturėtų mažėti. To leidžia tikėtis ir darbo iki 1 mėn. neturinčių bedarbių skaičius, jis šių metų pradžioje reikšmingai sumažėjo. Tokia svarbiausių darbo rinkos rodiklių raida indikuoja palengva slopstančią įtampą darbo rinkoje, o tai turi įtakos ir lėtėjančiam darbo užmokesčio augimui. Jis šių metų pirmąjį ketvirtį padidėjo 10,3 proc. – lėčiausiu tempu per pastaruosius dvejus metus. Vis dėlto, vertinant istoriškai, toks darbo užmokesčio augimas tebėra spartus. O vangiai augančio darbo našumo aplinkoje išlieka kaip viena didžiausių rizikų šalies konkurencingumui.

Palankesnė, nei laukta, metų pradžia leidžia tikėtis spartesnės ekonomikos plėtros šiemet. Prognozuojama, kad 2024 m. Lietuvos BVP padidės 1,9 proc., o 2025–2026 m. augimas paspartės iki atitinkamai 3,1 ir 3,3 proc. Labiausiai ekonomikos aktyvumą didins namų ūkių vartojimo išlaidos. Jų augimą palaikys išliksiantis spartus gyventojų pajamų didėjimas, teigiamos įtakos taip pat turės vangesnė kainų raida, gerėjančios namų ūkių nuotaikos, darbuotojams palanki darbo rinkos padėtis. Nors dėl labiau subalansuotos darbo jėgos paklausos ir pasiūlos raidos numatomas lėtesnis vidutinio darbo užmokesčio augimas, jo sparta tebebus nemenka. Taip pat kelis ketvirčius didėjęs nedarbo lygis vėl turėtų pradėti mažėti. Tokiai jo raidai įtakos turės didėsiantis prekių ir paslaugų eksportas. Jo raidą palankiai veiks neprarastas konkurencingumas ir atsigaunanti išorės paklausa. Tiesa, pastebėtina, kad 2024–2026 m. išorės paklausa augs lėčiau nei ilgalaikis vidurkis, todėl ir eksporto plėtra turėtų būti vangesnė, nei buvo prieš COVID-19 pandemiją. Prie BVP plėtros prisidės ir investicijos. Prie didesnės jų apimties šiemet reikšmingai turėtų prisidėti ir toliau gausėsiančios lėšos iš ES paramos fondų, o vidutiniu laikotarpiu jas vis stipriau teigiamai veiks auganti ekonomika. Šioje ekonomikos raidos perspektyvoje rizikų, kurios galėtų lemti lėtesnę arba spartesnę ekonomikos raidą, pasiskirstymas 2024 m. yra subalansuotas, o 2025– 2026 m. nepalankių rizikų, kurios gali lemti lėtesnę, nei numatoma, Lietuvos ekonomikos raidą, įžvelgiama daugiau. Lėtesnę, nei šiuo metu numatoma, ekonomikos raidą vidutiniu laikotarpiu galėtų lemti mažiau palanki pagrindinių prekybos partnerių ekonomikų raida, mažesni, nei šiuo metu numatoma, ES paramos fondų srautai ar dar labiau padidėsianti geopolitinė įtampa pasaulyje.

Išblėsus išoriniams kainas didinusiems veiksniams, kainų lygis jau metus reikšmingiau nesikeičia. Dėl kritusių energijos ir kitų žaliavų kainų, išblėsusio popandeminio atsivėrimo poveikio bendroji metinė infliacija tebėra sumenkusi – balandžio mėn. sudarė 0,4 proc., o gegužės mėn., remiantis išankstiniais Valstybės duomenų agentūros duomenimis, veikiama bazės efekto padidėjo iki 0,8 proc. Infliacijos struktūroje išsiskiria dvi komponentės – energija, kuri dėl atpigusių energijos išteklių ir toliau mažinamai veikia infliaciją, ir paslaugos, kurios, reikšmingai veikiamos vidaus veiksnių, yra pagrindinis infliaciją didinantis veiksnys. Nors įtampa darbo rinkoje pamažu slopsta, o darbo užmokesčio augimas sulėtėjo, tačiau, kaip minėta, istorinėje perspektyvoje jis išlieka aukštas. Nepalankios darbo našumo tendencijos didėjančių darbo sąnaudų poveikį tik dar labiau sustiprina. Atsižvelgiant į tai, numatoma, kad paslaugų kainos ir toliau kils panašiu metiniu tempu (balandžio mėn. didėjo 6 %) ir bus pagrindinis infliaciją lemiantis veiksnys. Situacijai žaliavų rinkoje reikšmingai nesikeičiant, o įtampai darbo rinkoje pamažu slopstant, prognozuojama, kad mėnesinė kainų raida bus artima tipiniams pokyčiams.

Atsižvelgiant į šiuos veiksnius ir į šiek tiek mažesnius, nei prognozuota anksčiau, faktinius duomenis metų pradžioje, prognozuojama, kad bendroji infliacija 2024 m. sudarys 1,2 proc. Išblėsus infliaciją mažinančiam žaliavų kainų poveikiui, 2025 ir 2026 m. infliacija padidės iki 2,4 proc. – kainos kils Lietuvai, kaip konverguojančiai ekonomikai, įprastu tempu. Grynoji infliacija, palaikoma vidaus veiksnių, šiemet vis dar bus didesnė nei iki pandemijos ir sudarys 3,5 proc., o 2025 ir 2026 m. sumažės atitinkamai iki 2,6 ir 2,3 proc.

2024 m. birželio mėn. prognozė 2024 m. kovo mėn. prognozė 2024 2025 2026 2024 2025 2026 Kainų ir sanaudų kaita Vidutinė metinė infliacija pagal SVKI 1,2 2,4 2,4 1,6 2,4 2,4

Numatoma Lietuvos ekonomikos raida:

Lentelė Nr. 17

Bendrojo vidaus produkto defliatorius	3,0	2,9	3,0	2,4	3,1	3,0
Darbo užmokestis	10,2	8,5	8,1	10,3	8,5	8,1
Importo defliatorius	0,4	2,6	2,5	0,8	2,9	2,7
Eksporto defliatorius	1,7	2,8	2,6	1,4	3,0	2,8
Ekonominis aktyvumas (palyginamosiomis kainomis; % , pokytis per metus)
Bendrasis vidaus produktas	1,9	3,1	3,3	1,6	3,1	3,3
Privačiojo vartojimo išlaidos	3,4	3,7	3,7	3,0	3,7	3,7
Valdžios sektoriaus vartojimo išlaidos	0,1	0,0	0,0	0,1	-0,5	0,0
Bendrojo pagrindinio kapitalo	4,5	4,1	5,2	4,5	3,4	6,0
formavimas
Prekių ir paslaugų eksportas	1,2	3,7	3,7	0,2	3,3	3,5
Prekių ir paslaugų importas	1,5	4,6	4,5	1,3	3,9	4,7
Darbo rinka
Nedarbo lygis (vidutinis metinis; %,	7,3	7,1	6,9	7,0	6,8	6,6
palyginti su darbo jėga)
Užimtųjų skaičius (%, pokytis per metus)	0,5	-0,2	-0,3	-0,2	-0,3	-0,3
Išorės sektorius (%, palyginti su BVP)
Prekių ir paslaugų balansas	4,5	3,9	3,5	3,6	3,2	2,5
Einamosios sąskaitos balansas	1,8	1,2	0,5	0,5	0,2	0,1
Einamosios ir kapitalo sąskaitų balansas	4,1	4,0	2,7	2,8	3,0	2,2

Plačiau: https://www.lb.lt.

Nepaisant daugybės rizikos veiksnių ir geopolitinės įtampos, pasaulio ekonomikos augimas tebėra spartus. Per pastaruosius dvejus metus pasaulio BVP augimas viršijo 3 %. Tačiau šis augimas buvo netipinis, jį daugiausia lėmė paslaugų sektorių atsigavimas po pandeminių apribojimų. Pavyzdžiui, 2024 m. kelionių oro transportu apimtys pagaliau pasiekė 2019 m. lygį. Priešingai, gamyba ir pasaulinė prekyba nuo 2022 m. pradžios išgyveno nežymų nuosmukį, tačiau pagrindiniai rodikliai rodo, kad šis nuosmukis artėja į pabaigą. Šiuo metu vykstantis atsargų mažinimo ciklas gamyboje signalizuoja apie galimą gamybos, transporto ir pasaulinės prekybos pagerėjimą. Be to, mažėjanti infliacija ir laipsniškas palūkanų normų mažinimas sudaro teigiamą prielaidą 2024 m. atsigauti vartojimui. TVF 2024 m. balandžio mėn. pasaulio ekonomikos prognozės duomenimis, 2023 m. pasaulio BVP padidėjo 3,2 % ir tikimasi, kad 2024 m. šis augimo tempas išliks. Tačiau šis augimas tebėra trapus, jam, be kitos rizikos, grėsmę kelia padidėjusi geopolitinė įtampa, tebesitęsiantys konfliktai Ukrainoje ir Artimuosiuose Rytuose, didelės palūkanų normos ir skolos lygis, Kinijos nekilnojamojo turto rinkos nuosmukis.

Euro zonos ekonomikos perspektyvos gerėja. Nors euro zonos ekonomikos augimas buvo silpnas, daugėja stabilizavimosi požymių, o po 2023 m. nuosmukio augimo perspektyvos gerėja. Infliacija euro zonoje sumažėjo, o 2024 m. birželio mėn. ECB pradėjo palūkanų normų mažinimo ciklą. Didelės palūkanų normos ribojo naujų paskolų suteikimą, tačiau dabar esama požymių, kad paskolų paklausa pradeda didėti, o Vokietijoje nebedidėja įmonių, pranešančių apie užsakymų trūkumą, dalis. Be to, stiprios darbo rinkos ir toliau palaiko realiųjų pajamų augimą, todėl labai pagerėjo vartotojų nuotaikos, nors ketinimai taupyti Vokietijoje tebėra dideli, nes namų ūkiai ir toliau kovoja su didelės infliacijos poveikiu ir pirmenybę teikia savo finansinės būklės gerinimui. Kartu euro zonos vartotojų pasirengimas išlaidauti pagrindinėms prekėms dabar yra didesnis negu ECB palūkanų normų didinimo ciklo pradžioje. Verslo apklausos taip pat rodo, kad pramonėje tebesitęsia atsargų mažinimas, dėl kurio turėtų didėti naujų verslo užsakymų skaičius. Remiantis Bloomberg bendromis prognozėmis, tikimasi, kad euro zonos BVP augimas paspartės nuo 0,4 % 2023 m. iki 0,7 % 2024 m. Tačiau pastaraisiais mėnesiais gamtinių dujų kainos euro zonoje padidėjo daugiau kaip 30 %. Jei ši tendencija išliks, ji gali sutrikdyti gamybos atsigavimą ir sudaryti naują spaudimą kainoms, o tai gali atitolinti palūkanų normų mažinimą.

JAV ekonomikos augimas viršijo lūkesčius, tačiau atsirado silpnumo požymių. Remiantis Bloomberg bendromis prognozėmis, JAV ekonomikos augimas tebėra spartus – dabar sutariama, kad 2024 m. BVP augimas sieks 2,4 %. Tiesą sakant, 2024 m. augimo prognozės dabar yra didesnės negu 2022 m. pradžioje, prieš Rusijos invaziją į Ukrainą, 9 % infliaciją ir 5,25 % padidintas palūkanų normas. Verslo nuotaikos JAV tebėra teigiamos, nedarbo lygis žemas, o darbo užmokestis toliau auga. Tačiau pastaraisiais mėnesiais kai kurie ekonominiai rodikliai pablogėjo. Pavyzdžiui, sumažėjo mažų įmonių ketinimai įdarbinti darbuotojus, padaugėjo paskolų mokėjimo pradelsimų, vartojimo kreditų vėlavimai viršijo 2019 m. lygį, o gegužės mėn. smarkiai sumažėjo naujų verslo užsakymų gamybos sektoriuje. Šie veiksniai rodo, kad 2024 m. antrąjį pusmetį JAV ekonomika gali sulėtėti.

Pasaulinės infliacijos rodikliai sumažėjo ir dabar yra panašūs į centrinių bankų siektinus rodiklius. Pagrindinis veiksnys, lėmęs spartų infliacijos mažėjimą, buvo mažėjančios energijos ir žaliavų kainos. Tačiau apskritai kitos kainos nesumažėjo, vidaus paslaugų infliacija išsivysčiusios ekonomikos šalyse tebėra didelė, o kai kurie infliacijos lūkesčių rodikliai vis dar gerokai viršija ankstesnį lygį. Pavyzdžiui, euro zonoje, nepaisant nežymios ekonominės recesijos 2023 m., vartotojų kainos, neįskaitant energijos ir neperdirbtų maisto produktų, nuo 2023 m. pabaigos padidėjo 2 %. Šis padidėjimas yra tik šiek tiek mažesnis negu kainų padidėjimas 2022 ir 2023 m. pradžioje ir gerokai didesnis negu bet kuriais praėjusio dešimtmečio metais. Tuo tarpu JAV infliacija nuo 2023 m. vidurio laikosi ties maždaug 3 % riba, nors 2024 m. gegužės mėn. mėnesinė infliacija buvo džiuginančiai maža. Tai rodo, kad spaudimas dėl bazinės infliacijos tebėra padidėjęs. Stiprios darbo rinkos buvo pagrindinis vidaus infliaciją skatinantis veiksnys, tačiau pastaraisiais ketvirčiais darbo užmokesčio augimas tiek JAV, tiek euro zonoje pagaliau sulėtėjo iki maždaug 3 % per metus.

Energijos ir kitų žaliavų kainos nebemažėja. Nuo 2022 m. vidurio pasaulinės žaliavų kainos sumažėjo beveik 30 %, tačiau mažėjimas, padėjęs sumažinti bendrą infliacijos lygį, sustojo. Nuo 2024 m. vasario mėn. pasaulinės žaliavų kainos padidėjo beveik 10 %, o vario, aukso, aliuminio ir kai kurių maisto prekių kainos nuo metų pradžios pakilo daugiau kaip 10 %. Be to, euro zonoje gamtinių dujų kainos pastaraisiais mėnesiais pakilo ir dabar viršija 35 eurų už MWh. Šį gamtinių dujų kainų augimą lėmė gerėjančios gamybos sektoriaus perspektyvos ir karas Gazos Ruože, dėl kurio sutriko laivyba Raudonojoje jūroje ir gerokai sumažėjo SGD eksportas iš Artimųjų Rytų į Europą. Geopolitinė rizika taip pat padidino pasaulines laivybos išlaidas. Didėjančios žaliavų, transporto ir energijos kainos reiškia, kad infliaciją sugrąžinti į 2 % lygį gali būti sudėtinga. Tikėtinas gamybos atsigavimas ir tebesitęsianti geopolitinė įtampa ir toliau palaiko naftos kainas. Tačiau OPEC šalys šiuo metu turi neįprastai didelius perteklinius gavybos pajėgumus, leidžiančius joms padidinti naftos gavybą, jei paklausa atsigautų, o tai turėtų padėti sušvelninti galimą naftos kainų kilimą.

Prasidėjo palūkanų normų mažinimo ciklas, tačiau palūkanų normos bus mažinamos palaipsniui. Nors infliacija euro zonoje ir JAV gerokai sumažėjo, o ECB žengė pirmąjį žingsnį – 2024 m. birželio mėn. sumažino palūkanų normas 0,25 %, infliacija tebėra didesnė už centrinio banko tikslus ir yra pastovesnė, negu tikėtasi. Dėl to finansų rinkos gerokai sumažino numatomų palūkanų normų mažinimų 2024 m. skaičių. Metų pradžioje finansų rinkos tikėjosi, kad 2024 m. palūkanų normos bus sumažintos 6 arba 7 kartus, o dabar manoma, kad palūkanų normos JAV bus sumažintos tik vieną arba du kartus. FED birželio mėnesio posėdyje taip pat sumažino numatomą palūkanų normų mažinimo 2024 m. skaičių nuo trijų iki vieno. Tikėtina, kad pirmojo ECB palūkanų normų mažinimo poveikis skolinimuisi bus nedidelis. Apie ECB palūkanų normos sumažinimą buvo plačiai pranešta iš anksto, finansų rinkos jo tikėjosi ir iš esmės jis jau buvo įvertintas EURIBOR palūkanų normose. Pavyzdžiui, šešių mėnesių EURIBOR palūkanų norma jau buvo nukritusi nuo šiek tiek daugiau kaip 3,9 % kovo pradžioje iki 3,75 % likus kelioms dienoms iki ECB sprendimo. Tolesnis rinkos palūkanų normų mažėjimas priklausys nuo būsimų ECB sprendimų, o 2024 m. ECB palūkanų normas turėtų mažinti dar vieną ar du kartus. Tačiau su infliacija susiję iššūkiai toli gražu nesibaigė, o ilgalaikės palūkanų normos tebėra gerokai didesnės už ankstesnį dešimtmetį buvusį lygį. Artimiausiu metu grįžimas prie labai mažų arba nulinių palūkanų normų yra mažai tikėtinas.

Teigiamus ekonominius pokyčius palaiko valdžios sektoriaus skolinimasis ir išlaidos. Nepaisant didelės infliacijos, fiskalinė politika daugelyje išsivysčiusios ekonomikos šalių tebėra labai palanki, o vyriausybės ir toliau skolinasi ir turi didelį fiskalinį deficitą, todėl didėja valdžios sektoriaus skola. Prognozuojama, kad JAV, nepaisant spartaus ekonomikos augimo, biudžeto deficitas 2024 ir 2025 m. viršys 6 % BVP – tokį lygį, kuris anksčiau buvo stebimas tik gilaus ekonomikos nuosmukio arba karų metu. Dėl to jau dabar sparčiai didėja išlaidos palūkanų normoms. Euro zonoje fiskalinis deficitas yra mažesnis, o ilgesnė valdžios sektoriaus skolos trukmė apribojo neigiamą didėjančių palūkanų normų poveikį valdžios sektoriaus finansams. Skatinamoji fiskalinė politika taip pat iš dalies kompensuoja didelių palūkanų normų poveikį. Dabartiniai vyriausybės prioritetai – didesnės karinės išlaidos dėl karo Ukrainoje, kova su klimato kaita ir perėjimas prie žaliosios ekonomikos, didesnis protekcionizmas ir gamybos perkėlimas – skatina didesnes išlaidas. Fiskalinė drausmė šiuo metu nėra politinis prioritetas, tačiau neigiama finansų rinkų reakcija į pastarojo meto netikėtus rinkimus Prancūzijoje rodo, kokią riziką kelia didelis fiskalinis deficitas ir didelis skolos lygis ir kad rinkos nuotaikos gali staiga pasikeisti.

2024 m. pirmąjį ketvirtį ekonomikos augimas Baltijos šalyse buvo didžiausias nuo 2022 m. pradžios. Palyginti su 2023 m. pirmuoju ketvirčiu, 2024 m. pirmąjį ketvirtį Latvijos BVP padidėjo 0,1 %, Lietuvos BVP išaugo 2,9 %, o Estijos BVP sumažėjo 2,4 %. Nors bendra ekonominė perspektyva tebėra neapibrėžta dėl tebesitęsiančios geopolitinės įtampos, aukštų palūkanų normų ir silpno euro zonos augimo, 2024 m. I ketv. ketvirčio BVP Latvijoje padidėjo 0,9 %, Lietuvoje – 0,8 %, o Estijoje sumažėjo 0,5 %. Nors augimas Latvijoje ir Lietuvoje vis dar yra tik nuosaikus, tai yra didžiausias ketvirčio augimas Baltijos šalyse nuo 2022 m. Estija ir toliau atsilieka nuo Latvijos ir Lietuvos dėl didesnių palūkanų normų, kurios dėl didesnio namų ūkių ir įmonių skolos lygio Estijoje turėjo didesnį poveikį. Tačiau trumpalaikiai pagrindiniai verslo ir vartotojų nuotaikų rodikliai Baltijos šalyse toliau gerėja. Tai kartu su džiuginančiais pirmojo ketvirčio BVP duomenimis leidžia manyti, kad recesija Baltijos šalyse baigėsi, o nuosaikus ciklinis atsigavimas tęsis ir 2024 m.

Nuo 2023 m. pradžios infliacija Baltijos šalyse sparčiai mažėjo. Gegužės mėn. infliacija Latvijoje ir Lietuvoje sumažėjo beveik iki 0 %, o Estijoje – iki 2,9 %. Estijoje 2024 m. infliacijai įtakos turėjo PVM tarifo padidinimas. Infliacijos mažėjimą daugiausia lėmė mažesnių energijos kainų bazės efektas. Tačiau šios mažesnės energijos kainos neatsispindėjo mažesnėse prekių ar paslaugų kainose. Priešingai, vidaus kainos ir toliau didėja, nors ir lėčiau, ir vidaus kainų spaudimas išlieka. Infliacijos lūkesčiai paslaugų sektoriuose, palyginti su ankstesniu dešimtmečiu, tebėra didesni, o Latvijoje ir Lietuvoje paslaugų kainų infliacija vis dar viršija 5 %. Latvijoje paslaugų kainos nuo 2024 m. pradžios padidėjo daugiau kaip 3 %. Nors vis dar yra galimybė, kad ateinančią žiemą šildymo kainos sumažės, tikėtina, kad bendras infliacijos lygis Baltijos šalyse artimiausiais mėnesiais pradės didėti, nes mažėjančių energijos kainų bazinis poveikis išnyks iš bendrosios infliacijos duomenų.

Nepaisant silpno ekonomikos augimo, darbo rinkos padėtis Baltijos regione išlieka teigiama. Nedarbo lygis išlieka panašus į istorines žemumas, nors 2023 m. antrąjį pusmetį ir 2024 m. pirmąjį ketvirtį jis padidėjo dėl ekonomikos sulėtėjimo. Nors dirbančiųjų skaičius Baltijos šalyse šiek tiek sumažėjo, panašu, kad pagrindinė nedarbo augimo priežastis yra pasiūlos veiksniai. Teigiama grynoji migracija, įskaitant pabėgėlius iš Ukrainos, padidino darbo jėgą, o darbo šiuo metu ieško daugiau žmonių, ypač moterų, nei prieš metus. Didelė infliacija greičiausiai yra pagrindinė priežastis, dėl kurios darbo rinkoje padaugėjo moterų, nes vis daugiau šeimų turi gauti antrą atlyginimą išlaidoms padengti. Be to, dėl mažėjančio gimstamumo sumažėjo vaiko priežiūros atostogose esančių moterų skaičius, o COVID-19 pandemijos metu daug moterų pasitraukė iš darbo jėgos dėl papildomos naštos, susijusios su nuotoliniu mokymusi ar šeimos narių priežiūra. Dabar šios moterys grįžta į darbo rinką. Demografinė padėtis ir toliau vaidina lemiamą vaidmenį, nes darbingo amžiaus gyventojų skaičius Baltijos šalyse mažėja. Mažas nedarbas ir toliau daro spaudimą darbo užmokesčiui, todėl 2024 m. I ketvirtį vidutinis darbo užmokestis Latvijoje padidėjo 11 %, Lietuvoje – 10,3 %, o Estijoje – 8,8 %. Stiprus darbo užmokesčio augimas nepadidinus našumo gali lemti konkurencingumo praradimą, tačiau Latvijoje ir Estijoje darbo užmokesčio augimas nuo 2021 m. atsilieka nuo infliacijos ir tik dabar darbo užmokestis pasivijo infliaciją.

Per pastaruosius dvejus metus gamyba buvo vienas iš prasčiausių sektorių. Tačiau pagrindiniai rodikliai rodo, kad Baltijos šalių pramonės nuosmukis baigiasi, o augimo perspektyvos pradeda gerėti. 2024 m. balandį, palyginti su praėjusiais metais, Estijoje gamybos apimtis sumažėjo 5,7 %, Latvijoje – 4,3 %, o Lietuvos gamybos sektorius išaugo 2,9 %. Pagrindinė optimizmo priežastis apdirbamosios gamybos sektoriuje yra gerėjanti padėtis Europos gamybos sektoriuje. Nuo gruodžio mėn. ekonominės nuotaikos pramonėje stabilizavosi, o gatavos produkcijos atsargos pradėjo mažėti. Prekių atsargos pramonėje po pandemijos, kai buvo panaikinti apribojimai paslaugų pramonei, sparčiai didėjo, o didelis neparduotų prekių kiekis pastaraisiais metais smarkiai stabdė gamybos sektorių, nes vartotojų paklausą smukdė didelė infliacija ir didėjančios palūkanų normos. Tačiau dabar padėtis keičiasi – tai rodo nuo metų pradžios Vokietijoje išaugusios krovinių vežimo keliais apimtys, kurios istoriškai glaudžiai susijusios su pramonės veikla Europos Sąjungoje. Nepaisant šių teigiamų tendencijų, tikėtina, kad artimiausiu metu stiprus gamybos sektoriaus augimas bus mažai tikėtinas. Dauguma rodiklių šiuo metu rodo tik nedidelį ciklinį atsigavimą, kurį lemia atsargų mažinimo etapas, nors Baltijos šalių gamintojams šis atsigavimas galėtų būti naudingesnis nei kitų šalių gamintojams, nes Vakarų Europos gamintojai, esant žemai paklausai, linkę perkelti gamybą į pigesnes šalis.

Tikėtina, kad mažmeninės prekybos sąstingis baigiasi. Darbo užmokestis Baltijos šalyse ir toliau sparčiai auga, nedarbas apskritai yra nedidelis, o infliacija šiuo metu Latvijoje ir Lietuvoje yra mažesnė nei 1 %, o Estijoje – mažesnė nei 3 %. Vartotojų nuotaikos Baltijos šalyse gerėja, jų finansinės padėties vertinimas per ateinančius 12 mėnesių Lietuvoje pasiekė daugiametį maksimumą, o mažmeninė prekyba Lietuvoje auga nuo 2023 m. pabaigos. Mažmeninė prekyba ir vartotojų pasitikėjimas Estijoje atsilieka nuo Lietuvos ir Latvijos. Dėl didesnio namų ūkių įsiskolinimo Estijos vartotojus labiau paveikė didelės palūkanų normos, o šiek tiek silpnesnis darbo užmokesčio augimas Estijoje neatsiliko nuo infliacijos. Latvijoje nuo 2021 m. pradžios darbo užmokestis padidėjo 33 %, o kainos – 35 %, todėl nebuvo pagrindo reikšmingai didinti vartojimo, o namų ūkiai pirmenybę teikė savo finansinės padėties gerinimui. Tik Lietuvoje per pastaruosius trejus metus darbo užmokesčio augimas viršijo kainų augimą, o tai prisidėjo prie mažmeninės prekybos augimo. Bendra mažmeninės prekybos sektoriaus perspektyva išlieka teigiama, nes darbo užmokestis Baltijos šalyse toliau sparčiai auga, infliacija nedidelė, namų ūkių indėliai bankuose vėl didėja, o palūkanų normos šiais metais turėtų pamažu mažėti.

Baltijos regiono bankų sektorius turi visas galimybes didinti skolinimą ir remti ekonomikos augimą. ECB ir kitiems centriniams bankams pakėlus palūkanų normas, kad būtų pažabota infliacija, bankų pelningumas Baltijos regione padidėjo, nes paskolų palūkanų normos didėjo sparčiau negu bankų finansavimo sąnaudos, todėl gerokai padidėjo grynosios palūkanų maržos. Kartu didelės palūkanų normos, infliacija ir ekonomikos nuosmukis neigiamai veikė vartotojus ir įmones, todėl indėlių ir paskolų augimas 2023 m. sulėtėjo. Nepaisant šių iššūkių, dabar jau matyti, kad ekonominė situacija pradėjo gerėti. Šiuo metu Latvijoje ir Lietuvoje indėlių augimas atsigauna, o tam įtakos turi mažėjanti infliacija, nes namų ūkiai pirmenybę teikia savo finansinio stabilumo gerinimui. Ir nepaisant vis dar didelių palūkanų normų, naujas skolinimas tebėra aktyvus, nes didėja namų ūkių ir įmonių pasitikėjimas, kad palūkanų normos greičiausiai pasiekė aukščiausią tašką. Nepaisant to, skolinimas Latvijoje ir toliau atsilieka nuo Lietuvos ir Estijos.

Situacija pasaulio ekonomikoje išlieka neaiški, tačiau tikimasi, kad 2024 ir 2025 m. ekonomikos augimas Baltijos šalyse pagerės. Nepaisant įvairios rizikos, pasaulio ekonomika toliau auga, o euro zonoje verslo nuotaikos pastaruoju metu pagerėjo. Latvijoje ir Lietuvoje mažėjanti infliacija lėmė gerėjantį vartotojų pasitikėjimą, o 2024 m. antrąjį ketvirtį visose Baltijos šalyse reikšmingai padidėjo naujų pramonės užsakymų skaičius. Numatoma, kad pasaulinės gamybos atsigavimas, skatinamas atsargų mažinimo ciklo, bus naudingas Baltijos šalių gamybos ir logistikos sektoriams. Kartu tikimasi, kad stiprios darbo rinkos, didėjantis darbo užmokestis ir maža infliacija skatins mažmeninės prekybos ir vidaus paslaugų augimą. Latvijoje, Lietuvoje ir Estijoje didėja vyriausybės investicijos, finansuojamos ES lėšomis ir energetikos sektoriaus projektais. Tačiau privatusis sektorius dėl aukštų palūkanų normų išlieka atsargus. Numatoma, kad 2024 m. infliacija Baltijos šalyse išliks nedidelė, tačiau metų pabaigoje pradės didėti, kai sumažės bazinis mažesnių energijos kainų poveikis. Tikėtina, kad vidaus infliacija išliks stabili dėl spartaus darbo užmokesčio augimo, mažo nedarbo ir padidėjusių infliacijos lūkesčių, ypač paslaugų sektoriuje. Tikimasi, kad 2025 m. infliacija padidės iki daugiau kaip 2 %. Darbo užmokesčio augimas ir toliau viršija našumo augimą, tačiau prognozuojama, kad 2025 m. jis sulėtės, nes jį ribos mažėjantis BVP ir infliacija privačiajame sektoriuje. Taip pat numatoma, kad darbo užmokestis viešajame sektoriuje augs sparčiau nei privačiajame sektoriuje dėl gerokai padidėjusių viešojo sektoriaus išlaidų.

Tačiau išlieka didelė rizika. Nors pagrindiniai ekonominiai rodikliai rodo, kad Europoje padėtis gerėja, JAV ekonomika demonstruoja tam tikrus silpnumo požymius, o Kinija toliau kovoja su nuosmukiu savo nekilnojamojo turto sektoriuje. Tačiau šiuo metu didžiausia rizika yra susijusi su geopolitine padėtimi pasaulyje ir regione. Toliau tęsiasi Rusijos pradėtas karas prieš Ukrainą, konfliktai Artimuosiuose Rytuose sutrikdė pasaulinę prekybą, o įtampa tarp JAV ir Kinijos toliau auga. Kol kas šių geopolitinių veiksnių poveikis Baltijos šalims buvo palyginti nedidelis. Tačiau karo poveikis yra vienas iš veiksnių, dėl kurių kredito reitingų agentūra "S&P" sumažino viso Baltijos regiono kredito reitingą. Be to, infliacija išsivysčiusiose šalyse nemažėja taip sparčiai, kaip tikėtasi, o tai rodo, kad palūkanų normos gali būti didesnės ilgesnį laiką. Ir nepaisant teigiamo ekonomikos augimo, daugelyje šalių ir toliau yra didelis biudžeto deficitas, o skolos lygis yra aukštas. Esant dabartinei aukštų palūkanų normų aplinkai, jei artimiausiais metais nebus iš esmės sumažintas biudžeto deficitas, kai kurių šalių fiskalinė politika gali tapti netvari. (Plačiau: https://www.citadele.lt/lt/support/economic-overview/)

Situacija Lietuvos žemės ūkio sektoriuje

Lietuvos ir Europos žemės ūkio sektorius šiandien susiduria su vis didesniais iššūkiais. Klimato kaita, smarkiai kylančios gamybos, prekių ir trąšų išlaidos, nepastovi žemės ūkio politika ir spaudimas diegti inovatyvias technologijas – visi šie veiksniai sudaro nestabilų pagrindą šalies ūkininkams, keldami riziką jų veiklos tęstinumui bei regioninės plėtros stabilumui. Šiuos iššūkius galima įveikti tik su pakankama finansine parama, leidžiančia investuoti į tvarią žemės ūkio praktiką bei inovacijas. Tačiau tai reikalauja didelių investicijų – nuo tiksliosios žemdirbystės technologijų, perėjimo į atsinaujinančios energetikos naudojimą iki naujos įrangos, kurios kainos siekia 250 – 300 tūkstančių eurų, ir tai tik dalis didžiulių išlaidų. Nepaisant pastangų tapti tvariais ir inovatyviais, ūkininkai susiduria su didžiuliais finansiniais iššūkiais kasdieninėje veikloje. Be kita ko, Europos Žaliasis kursas ir griežtesni aplinkosaugos reikalavimai neaplenkia ir žemės ūkio sektoriaus, ūkininkai privalo ieškoti tvaresnių sprendimų. Tarp konkrečių žaliojo kurso tikslų sektoriuje - bendrosios žemės ūkio politikos reforma bei ekologinio ūkininkavimo veiksmų plano įgyvendinimas, ekologiškų maisto produktų plėtros skatinimo politika, dėmesys auginamų gyvulių gerovei bei modernus produktų maistingumo ženklinimas. Žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės sektorius sukuria apie 4 proc. Lietuvos BPV. Tai atitinka pasaulinį vidurkį, o ES mastu sektoriaus sukuriama ekonominė vertė sudaro apie 1,5 proc. BVP. Vertinant generuojamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas, šis sektorius yra vienas iš turinčių didžiausią poveikį klimato kaitai: jei ES ir pasaulio mastu jame sukuriama vidutiniškai 11 proc. visų emisijų, tai Lietuvoje – net 22 proc. Tad mūsų šalyje tai yra trečias daugiausiai emisijų generuojantis sektorius po transporto ir energetikos sektorių. Be to, jame generuojama daugiausia metano ir azoto suboksido – dujų, kurių potencialas sukelti šiltnamio kaitą yra kelis kartus didesnis nei anglies dioksido. Visus šiuos tikslus apibendrinant, galima aiškiai išskirti ekologiško ūkininkavimo svarbą artimiausiems dešimtmečiams. Tai akcentuoja ir agro technologijų kūrėjai, kurie savo produktus pristato ne tik dėl efektyvesnės veiklos išskaičiavimų, bet ir aplinkosauginių reikalavimų.

Lietuvoje 2024 m. rugsėjo pradžioje daugumos grūdų ir rapsų supirkimo kainos buvo didesnės negu prieš mėnesį. Kviečiai Lietuvos grūdų supirkimo įmonėse šių metų 36 savaitę (09 02–08) buvo superkami vidutiniškai po 198,63 EUR/t ir, palyginti su kaina, buvusia prieš mėnesį (32 savaitę (08 05–11), padidėjo 4,81 proc. Pašarinių miežių (II klasės) vidutinė supirkimo kaina minėtu laikotarpiu padidėjo 5,94 proc. (iki 158,13 EUR/t), o rugių – 6,26 proc. (iki 119,11 EUR/t). Tik kvietrugių vidutinė supirkimo kaina rugsėjo mėnesio pradžioje, palyginti su kaina buvusia rugpjūčio mėnesio pradžioje, sumažėjo 0,64 proc. (iki 145,63 EUR/t). Rapsų vidutinė supirkimo kaina rugsėjo mėnesio pradžioje, palyginti su prieš mėnesį buvusia kaina, buvo didesnė 3,75 proc. ir sudarė 458,87 EUR/t. Ateities sandoriuose (3-ijų metų laikotarpyje) kviečių - pagrindinės Grupės kultūros - kainos prognozuojamos apie 15 proc. didesnės, lyginant su Grupės gautomis 2024 metais.

Šiais metais Lietuvoje nuimamo grūdų derliaus drėgnis beveik 3 proc. mažesnis negu praėjusiais metais tuo pačiu metu. Lietuvos grūdų supirkimo įmonėse 2024 m. nuo derliaus nuėmimo pradžios iki rugpjūčio 20 d. supirktų grūdų drėgnis buvo 2,98 proc. mažesnis negu 2023 m. analogišku laikotarpiu ir sudarė vidutiniškai 14,30 proc. Iš jų kviečių vidutinis drėgnis sudarė 14,41 proc. (-2,22 proc.), kvietrugių – 14,39 proc. (-2,63 proc.), rugių – 14,37 proc. (-3,08 proc.), miežių – 14,36 proc. (-3,33 proc.), avižų – 14,00 proc. (-3,31 proc.). Rapsų drėgnis laikotarpiu nuo derliaus nuėmimo pradžios iki rugpjūčio 20 d., palyginti su analogišku 2023 m. laikotarpiu, buvo 12,28 proc. mažesnis negu praėjusiais metais ir sudarė 8,43 proc. Šiais metais nuo derliaus nuėmimo pradžios iki rugpjūčio 20 d. supirktų kviečių baltymų kiekis sudarė 12,62 proc. ir buvo 2,13 proc. mažesnis negu praėjusiais metais, o kviečių šlapiojo glitimo kiekis buvo mažesnis 3,27 proc. ir sudarė vidutiniškai 23,65 proc. Kviečių sedimentacijos rodiklis sumažėjo 5,58 proc. (iki 41,42 ml), o kritimo skaičius buvo didesnis 5,99 proc. ir siekė 310,03 s. Bendras priemaišų kiekis grūduose sudarė 6,95 proc. ir, palyginti su 2023 m. analogišku laikotarpiu, buvo 7,28 proc. didesnis. Rapsų kokybė pagal išspaudžiamo aliejaus kiekį šiais metais geresnė – iki rugpjūčio 20 d. supirktų rapsų aliejingumas sudarė vidutiniškai 47,65 proc. – buvo 1,69 proc. didesnis negu praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu.

Ekologiškų grūdų supirkimas 2024 m. I pusmetį padidėjo. Ekologiškų grūdų supirkimas iš Lietuvos augintojų šių metų I pusmetį, palyginti su 2023 m. I pusmečiu, sumažėjo 17,15 proc. 2024 m. I pusmetį Lietuvos sertifikuotos ekologiškų grūdų prekybos ir perdirbimo įmonės iš Lietuvos augintojų supirko 25,60 tūkst. t ekologiškų grūdų, iš kurių kviečiai sudarė 49,53 proc., avižos – 12,88 proc., rugiai – 12,80 proc., žirniai – 10,84 proc., grikiai – 9,28 proc., pupos – 2,00 proc., lubinai – 1,06 proc., miežiai – 0,76 proc., kvietrugiai – 0,74 proc. Ekologiški grūdai sudarė 3,19 proc. visų supirktų 2024 m. I pusmetį grūdų Lietuvoje. Šių metų I pusmetį, palyginti su 2023 m. I pusmečiu, ekologiškų kvietrugių supirkimo kaina sumažėjo 48,50 proc., miežių – 35,91 proc., grikių – 33,58 proc., rapsų – 33,32 proc., kviečių – 27,30 proc., rugių – 26,90 proc., žirnių – 24,53 proc., pupų – 21,73 proc., lubinų – 20,89 proc., kukurūzų – 8,69 proc., o avižų padidėjo 4,61 proc. Ekologiškų miežių supirkimo kaina Lietuvoje 2024 m. I pusmetį buvo 1,75 proc. didesnė nei įprastinių miežių, kviečių – 9,25 proc., kukurūzų – 17,59 proc., grikių – 18,96 proc., rugių – 26,07 proc., avižų – 31,77 proc., rapsų – 32,39 proc., žirnių – 51,62 proc., pupų – 78,95 proc., o kvietrugių buvo mažesnė 5,11 proc.

Ekologiškų grūdų eksportas iš Lietuvos 2024 m. I pusmetį, palyginti su 2023 m. atitinkamu pusmečiu, sumažėjo 21,47 proc. ir sudarė 57,32 tūkst. t. Ekologiški kviečiai analizuojamu laikotarpiu sudarė 51,11 proc. ekologiškų grūdų eksporto, avižos – 15,41 proc., žirniai – 11,02 proc., pupos – 10,12 proc., grikiai – 5,15 proc., rugiai – 4,90 proc., miežiai – 1,05 proc., lubinai – 0,47 proc., kvietrugiai – 0,25 proc. Ekologiškų grūdų importas šių metų I pusmetį, palyginti su 2023 m. I pusmečiu, padidėjo 19,82 proc. ir sudarė 7,63 tūkst. t. Daugiausia į Lietuvą importuota ekologiškų kviečių, avižų ir grikių. Šių metų I pusmetį, palyginti su praėjusių metų I pusmečiu, ekologiškų grūdų perdirbimas sumažėjo 8,63 proc. ir sudarė 6,12 tūkst. t. Analizuojamu laikotarpiu daugiausia perdirbta buvo ekologiškų kviečių, grikių ir pupų. 2024 m. birželio mėn. pabaigoje ekologiškų grūdų atsargos sertifikuotose ekologiškų grūdų prekybos ir perdirbimo įmonėse Lietuvoje sudarė 10,77 tūkst. t.

Sukaupta statistinė informacija apie žemės ūkio valdų (toliau – valda) struktūrą leidžia tiksliau prognozuoti žemės ūkio vystymosi tendencijas, rengti ilgalaikes žemės ūkio plėtros strategijas bei įžvelgti pokyčius žemės ūkio srityje. Valdų skaičius kiekvienais metais turi tendenciją mažėti. Valdų skaičiaus sumažėjimą metų pradžioje sąlygoja išregistruojamos kiekvienais metais paskutinę dieną neatitinkančios reikalavimų valdos. 2024 m. sausio 1 d. duomenimis, Registre įregistruotos 147 535 valdos.

Grafikas Nr. 5

Bendras valdų žemės plotas, Registro duomenimis, 2019 m. sausio 1 d. sudarė 2 907 430 ha ir iki 2024 m. sausio 1 d. sumažėjo iki 2 849 591 ha. Vidutinis valdos dydis nuo 18,4 ha 2019 m. sausio 1 d. padidėjo iki 19,31 ha 2024 m. sausio 1 d. Valdų duomenyse nurodyti 2 582 484 žemės sklypų. 2024 m. sausio 1 d. duomenimis, 68 proc. žemės ūkio paskirties žemės priklausė valdų nariams nuosavybės arba įregistruotos Nekilnojamojo turto registre (toliau – NTR) nuomos (panaudos) teise, 24 proc. – neįregistruotos NTR nuomos (panaudos) iš kitų asmenų teise, 7 proc. nuomojami iš valstybės. Per 2023 m. palyginus su 2022 m. nuomojamos iš valstybės žemės plotas padidėjo 4,5 proc. žemės, priklausančios valdų nariams nuosavybės plotas sumažėjo 2,3 proc. arba įregistruotos NTR nuomos (panaudos) teise, plotas sumažėjo 3,3 proc. Per 2024 m. sausio 1 d. dominuojančios valdos pagal ekonomines rūšis išlieka augalininkystė ir mišrus ūkis. 2024 m. sausio 1 d. duomenimis, valdų valdytojų fizinių ir juridinių asmenų santykis yra toks: 147 535 (98,8 proc.) valdų valdytojai yra fiziniai asmenys, 1 757 (1,2 proc.) valdų valdytojai – juridiniai asmenys.

2024 m. sausio 1 d. duomenimis, 55 proc. ūkių buvo plėtojamas mišrus žemės ūkis, 36 proc. – augalininkystė, 9 proc. – gyvulininkystė, 0,2 proc. – alternatyvi žemės ūkiui veikla, 0,25 proc. – miškininkystė, 0,25 proc. – žemės ūkiui būdingų paslaugų veikla, 0,11 proc. – žuvininkystė. Daugiausia dirbama buvo ūkininkams nuosavybės arba įregistruotos Nekilnojamojo turto registre (toliau – NTR) nuomos (panaudos) teise priklausanti ūkių žemė, t. y. 84 proc. (1 009 141,07 ha). Iš privačių asmenų nuomojamos pagal neįregistruotas NTR nuomos (panaudos) sutartis žemės dalis – 9 proc. (102 015,43 ha), iš valstybės nuomojamos žemės dalis – 7 proc. (84 248,19 ha) visos ūkininkų naudojamos žemės.

Nuo 2005 m. iki 2024 m. sausio 1 d. Ūkinių gyvūnų registre registruotų galvijų sumažėjo nuo 968 854 iki 627 712 (35,2 proc.), pieninių veislių karvių – nuo 455 828 iki 212 885 (53,3 proc.). Per 2023 m. antrą pusmetį sumažėjo 30 236 galvijais ir 12 200 pieninių veislių karvėmis. Mažėja Lietuvoje ir galvijų bandų. Nuo 2015 m. pradžios iki 2024 m. pradžios sumažėjo 43 452 bandomis, tačiau pagal laikomų galvijų skaičių stabiliai didėja vidutinės bandos dydis. Nuo 2015 m. pradžios iki 2024 m. pradžios vidutinės galvijų bandos dydis išaugo nuo 10,6 iki 24,5 galvijo bandoje. Kasmet mažėjantis galvijų augintojų skaičius ir augantis vidutinės bandos dydis parodo šalyje vykstančius ūkio struktūrinius pokyčius. 2016 m. Lietuvoje pradėjo mažėti pieninių veislių karvių. Iš viso nuo 2015 m. pradžios iki 2024 m. pradžios sumažėjo 100 607 pieninių veislių karvėmis, tačiau didėja registruotų karvių bandos. Vidutinės pieninių veislių karvių bandos dydis per aptariamą laikotarpį didėjo nuo 5,33 iki 11,9 gyvulio bandoje. Pieno sektoriuje 2024 m. pirmą pusmetį Lietuvoje vyravo smulkūs 1–2 karvių ūkiai, jie sudarė net 52,78 proc. visų karvių ūkių. Karvių ūkiai, kuriuose laikomos 3–5 karvės, sudaro 19,40 proc., 6–10 karvių – 11,1 proc., 11– 20 karvių – 7,4 proc., 21–30 karvių – 3,12 proc., 31–50 karvių – 2,8 proc., 51 ir daugiau karvių – 3,4 proc.

Pieno apskaitos informacinės sistemos, 2023 m. registruotos pieno supirkimo įmonės (toliau – supirkėjai) iš 12 943 pieno gamintojų supirko 1 340,34 tūkst. t vidutinio 4,41 proc. riebumo ir 3,54 proc. baltymingumo pieno (2022 m. sausio– gruodžio mėn. – 1 339,53 tūkst. t vidutinio 4,46 proc. riebumo ir 3,53 baltymingumo pieno, o 2021 m. sausio – gruodžio mėn. – 1 333,14 tūkst. t vidutinio 4,19 proc. riebumo pieno). 2023 m. palyginti su 2022 m., pieno supirkimas padidėjo 0,1 proc., arba 0,8 tūkst. t., lyginant su 2021 m., padidėjo 0,5 proc., arba 7,2 tūkst. t. Pieno gamintojų, parduodančių pieną supirkėjams, skaičius 2023 m., palyginus su 2022 m., sumažėjo 1,5 tūkst., arba 10,1 proc., lyginant su 2021 m., sumažėjo 3,2 tūkst., arba 19,7 proc. Pieno gamintojų skaičius 2023 m., palyginus su 2022 m., sumažėjo visose apskrityse. Lietuvoje supirkėjams parduodančių pieną gamintojų skaičius kasmet mažėja, tačiau vienam pieno gamintojui vidutiniškai tenkančių pieninių karvių skaičius auga. 2023 m. sausio mėn. supirkimo įmonių pieno gamintojams mokėta vidutinė natūralaus pieno kaina (su priedais ir nuoskaitomis) buvo aukščiausia ir sudarė 443,8 EUR/t. Natūralaus pieno kaina nuo metų pradžios mažėjusi iki rugpjūčio mėn., rugsėjo mėn. ėmė augti, kol gruodžio mėn. pasiekė 436,6 EUR/t lygį. PAIS duomenimis, 2023 m. gruodžio mėn. supirkimo įmonių pieno gamintojams mokėta vidutinė natūralaus pieno kaina, palyginti su 2022 m. gruodžio mėn., buvo 14,3 proc. mažesnė. Grafikas Nr. 7

Nuo 2015 m. deklaruojami ariamosios žemės plotai didėjo, o daugiamečių pievų arba ganyklų plotai mažėjo. 2015 m. pareiškėjų deklaruotas ariamosios žemės plotas buvo 2 136 475,41 ha, o 2023 m. – 2 297 911,84 ha. 2015 m. daugiamečių pievų ir ganyklų buvo deklaruota 665 802,23 ha plotas, o 2023 m. – 541 425,11 ha. Palyginus deklaruotų daugiamečių ganyklų arba pievų (5 metai ir daugiau) plotą su ganyklų arba pievų iki 5 metų plotu, matyti, kad daugiamečių ganyklų arba pievų plotas sumažėjo daugiau nei 4,31 proc., o ganyklų arba pievų

iki 5 metų plotas sumažėjo 2,21 proc., palyginti su 2022 m. duomenimis. 2023 m. didžiausius deklaruotus grūdinių kultūrų plotus Lietuvoje sudarė žieminiai kviečiai. Jų buvo deklaruota 833 218,00 ha (2022 m. deklaruota – 835 720,72 ha), žieminių rapsų – 300 442,38 ha (2022 m. deklaruota – 336 547,85 ha), vasarinių miežių – 117 700,43 ha (2022 m. deklaruota – 103 442,72 ha).

Grafikas Nr. 8

Šaltinis: Žemės ūkio duomenų centras

3.ĮMONĖS KREDITORIAI, TEISMINIAI GINČAI IR KREDITORIŲ PAGALBA

3.1.ĮMONĖS KREDITORIAI

Pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, reglamentuojančius juridinių asmenų restruktūrizavimą numatyta, kad finansiniai reikalavimai tenkinami dviem etapais - pirmiausia tenkinami finansiniai reikalavimai be priskaičiuotų palūkanų ir netesybų, antruoju etapu tenkinama likusi kreditorių reikalavimų dalis (palūkanos ir netesybos).

Restruktūrizavimo plano projekte numatoma atsiskaityti su kreditoriais iš nenaudojamo turto pardavimo, iš skolininkų atgautų (išieškotų) lėšų ir restruktūrizavimo metu uždirbto pelno.

AB AUGA group kreditoriai pagal reikalavimų įsipareigojimų struktūrą, pridedami žemiau lentelėje.

		Lentelė Nr. 18
Eil. Nr.	Įsipareigojimas	Suma
1.	Lizingo (finansinės nuomos) ar panašūs įsipareigojimai	35 209,41
2.	Finansinės skolos kredito įstaigoms ir pagal obligacijų pasirašymo sutartį	30.085 874,70
3.	Finansinės skolos Grupei	6.938.774,30
4.	Iš pirkėjų gauti išankstiniai mokėjimai	3.147,20
5.	Prekybos skolos tiekėjams	304.024,33
6.	Prekybos skolos užsienio tiekėjams	92.751,99

AB AUGA GROUP KREDITORIAI PAGAL ĮSPAREIGOJIMUS 2024 M. BIRŽELIO 30 D.

7. Prekybos skolos grupei 16.776,63

	Lentelė Nr. 19
Eil. Nr.	Kreditorius	Kodas	Adresas	Suma	Pastaba
1.	UAB PayRay Bank	304862948	Lvivo g. 25-702, Vilnius	3.231 874	Pagal paskolos sutartis, užtikrinta hipoteka ir įkeitimu
2.	Pagalbos verslui fondas	305640822	Lukiškių g. 2-2, Vilnius	854 000	Pagal paskolos sutartį, užtikrinta hipoteka
3.	Pagalbos verslui fondas	305640822	Lukiškių g. 2-2, Vilnius	6 000 000	Pagal obligacijų pasirašymo sutartį, užtikrinta hipoteka ir įkeitimu
4.	UAB AUDIFINA (kreditorių atstovas)	125921757	A. Juozapavičiaus g. 6, LT-09310 Vilnius	20 000 000	Pagal obligacijų pasirašymo sutartį, užtikrinta hipoteka
5.	AB "OP Finance"	302247917	Konstitucijos pr. 29, Vilnius	35 209	Pagal lizingo sutartis
6.	UAB Žemės vystymo fondas 20	300887726	Lankesos g. 2, Bukonių k., LT-55418 Jonavos r.	3.898.823	Grupės įmonių paskolos
7.	UAB Baltic Champs	302942064	Poviliškių k., Gruzdžių sen., Šiaulių r.	3.039.951	Grupės įmonių paskolos

AB AUGA GROUP FINANSINAI ĮSIPAREIGOJIMAI 2024 M. RUGSĖJO 30 D.

Vadovaujantis JANĮ, įmonės kreditorių reikalavimus privaloma suskirstyti į šias pagrindines grupes pagal jų reikalavimų patenkinimo eiliškumą:

Kreditorių, kuriems iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo prievolių vykdymo terminai nebuvo suėję, reikalavimai tenkinami ne anksčiau, kaip suėjus šiems terminams.
Hipotekos kreditoriai. Šių kreditorių reikalavimų patenkinimas garantuotas įkeistu jiems įmonės turtu. Jei lėšų, pardavus įkeistą turtą, nepakanka, likusioji nepatenkintų reikalavimų dalis tenkinama kartu su kitais II eilės kreditoriais.
I eilės kreditoriai. Pirmos eilės kreditorių reikalavimai kreditorių, suteikusių įkeitimu ir (ar) hipoteka neužtikrintą naują ir (ar) tarpinį finansavimą, reikalavimai, kilę juridiniam asmeniui negrąžinus paskolų sutartyse nustatytais terminais; su darbo santykiais susiję darbuotojų reikalavimai; reikalavimai dėl valstybinio socialinio draudimo, privalomojo sveikatos draudimo įmokų ir įmokų į Garantinį fondą ir Ilgalaikio darbo išmokų fondą; reikalavimai dėl neįvykdytų prievolių iš bankroto metu vykdytos ūkinės komercinės veiklos.
II eilės kreditoriai. Antrąja eile tenkinami visi likusieji kreditorių reikalavimai.
Palūkanos ir netesybos. Tai netesybų, baudų ir palūkanų mokėjimai, atliekami tik pilnai padengus I ir II eilės kreditorių reikalavimus.

3.2.TEISMINIAI GINČAI, KURIUOSE PAREIKŠTI TURTINIAI REIKALAVIMAI

Teisminiai ginčai, kuriuose sprendimai nėra priimti arba neįsiteisėję 2024 m. spalio 18 d. duomenimis.

Lentelė Nr. 20

Eil. Nr.	Proceso pradžia, Bylos tipas	Teismas, Bylos Nr.	Ginčo šalys	Bylos esmė ir komentaras
1.	Adm.b.	Regionų	Pareiškėja: VšĮ Baltijos	Pareiškėja prašo panaikinti Lietuvos administracinių ginčų
		administracini	maisto organizacija	komisijos 2023-03-06 sprendimą Nr. 21RE-164 (AG-46/06-2023) ir

		o teismo Vilniaus rūmai	Atsakovas: VšI Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūra Tretieji asmenys: Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos AAS "BTA Baltic Insurance Company" AUGA group, AB "Birštono mineraliniai vandenys" ir Ko	įpareigoti Lietuvos administracinių ginčų komisiją iš naujo išnagrinėti Pareiškėjo skundą; arba jeigu teismas nuspręstų, kad nėra teisinio pagrindo ginčą iš naujo nagrinėti ikiteismine tvarka – panaikinti Atsakovo 2022-12-21 Sprendimą Nr.2A-(8.13)- 012 kaip nepagrįstą ir neteisėtą. Suinteresuotas asmuo AUGA group, AB 2018 m. kovo 15 d. laidavimo raštu laidavo AAS "BTA Baltic Insurance Company" filialui Lietuvoje už Pareiškėjo prievolių pagal 2018 m. vasario 28 d. dotacijos sutartį Nr. 779489-ORGANICLLEUH/20SUT-(6.24)-001 vykdymą. 2024-04-23 sprendimu Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmai Pareiškėjos skundą atmetė. 2024-05-23 trečiasis asmuo AUGA group, AB ir Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui prašant panaikinti priimtą sprendimą. Posėdis dėl apeliacinių skundų nagrinėjimo dar nėra paskirstas.
2.	c.b.	Vilniaus apygardos teismas	Ieškovas (Atsakovas): UAB ITVISION Atsakovas (Ieškovas): AUGA group, AB	Ieškovas UAB ITVISION prašo pripažinti sutarties nutraukimą neteisėtu ir skolą (145 109,25 Eur) priteisti. Atsakovas AUGA group, AB prašo taikyti restituciją ir priteisti AUGA group, AB naudai iš UAB "ITVISION" 180 774 EUR sumą, kurią AUGA group, AB sumokėjo pagal sutartį, priteisti AUGA group, AB naudai iš UAB "ITVISION" 50 801,74 EUR nuostolių, priteisti AUGA group, AB naudai iš UAB "ITVISION" 873,92 EUR kompensuojamųjų palūkanų. 2024-12-11 09:00 val. numatytas posėdis bylos nagrinėjimui.

3.3.RESTRUKTŪRIZAVIMO PLANO PAVEIKIAMŲ KREDITORIŲ PAGAL GRUPES SĄRAŠAS

Vadovaujantis JANĮ 108 str., Juridinio asmens kreditoriai restruktūrizavimo procesui skirstomi į dvi grupes:

kreditorių, kurių reikalavimai užtikrinti įkeitimu ir (ar) hipoteka;
kitų kreditorių.

Bendrovė turi hipotekos kreditorius (žr. plano 1.6. dalį). Taip pat bendrovė turi įsipareigojimus AB "OP Finance" už lizinguojamą turtą. Sutartys nėra nutrauktos ir yra galiojančios, todėl mokėjimai už lizinguojamą turtą priskirtini prie einamųjų mokėjimų.

Plano paveikiamų ir nepaveikiamų kreditorių sąrašas bus sudaromas sekančiame etape, t.y. teismui patvirtinus kreditorių reikalavimus.

3.4.KREDITORIŲ PAGALBA IR KITOS SĄLYGOS

Įgyvendinant restruktūrizavimo planą, bus siekiama, kad Bendrovės kreditoriai sudarytų susitarimą su AB AUGA group dėl pagalbos įstatymų nustatyta tvarka, kuri apima reikalavimo įvykdyti prievolės termino atidėjimą, reikalavimo įvykdyti prievolę ar jos dalies atsisakymą, prievolės pakeitimą kita prievole ir kt.

4. JURIDINIO ASMENS TURTAS

4.1. NEKILNOJAMOJO TURTO SĄRAŠAS

Nekilnojamojo turto 2024 m. birželio 30 d. duomenimis Bendrovė neturėjo.

4.2.KITAS ILGALAIKIS TURTAS

Bendrovės ilgalaikį turtą 2024 m. birželio 30 d. duomenimis sudarė:

	Lentelė Nr. 21
Eil. Nr.	Turto pavadinimas	Įsigijimo data	Įsigijimo vertė	Likutinė vertė	Pastaba
ILGALAIKIS NEMATERIALUS TURTAS
1	Apskaitos programa "Rivilė"	2007.06.30	8 998,42	0,29
2	Microsoft Windows Selver STD 2016 2Core	2016.11.30	4 094,00	0,00
3	Microsoft Windows Selver CAL 2016	2016.11.30	6 168,75	0,00
4	Microsoft Windows Remote Desktop Srvcs	2016.11.30	3 667,80	0,00
		ILGALAIKIS MATERIALUS TURTAS
		TRANSPORTO PRIEMONĖS
5	Fiat Panda ENE531	2009.06.30	7 374,36	0,29
6	Automobilis Subaru Outback JCZ537	2016.02.05	24 778,10	1,00
7	Automobilis Subaru Outback JCD805	2016.02.05	25 207,85	1,00
8	Automobilis Hyundai Tucson MY16 JDF607	2016.02.25	24 942,56	1,00
9	Automobilis AUDI A6 Avant JTR885	2017.06.09	35 079,78	1,00	Lizinguojamas turtas
10	Automobilis Toyota Hilux EOF884	2018.04.16	13 950,00	5 348,24	Lizinguojamas turtas
11	Automobilis Toyota Hilux FEP774	2018.05.11	13 150,00	5 150,66	Lizinguojamas turtas
12	Automobilis AUDI A6 KJV699	2018.05.31	24 650,00	9 655,07	Lizinguojamas turtas/nuoma
13	Automobilis VW TIGUAN KMG042	2018.07.10	23 282,23	324,38	Lizinguojamas turtas
14	Automobilis VW TIGUAN KML452	2018.08.28	22 629,34	629,74	Lizinguojamas turtas
15	Automobilis VW GOLF KOD512	2018.09.17	15 017,77	626,44	Lizinguojamas turtas
16	Automobilis VW Tiguan Trendline LOA229	2020.09.14	22 479,34	8 430,34	Lizinguojamas turtas
17	Automobilis Volvo XC90 LSJ334	2021.02.23	52 975,21	23 545,21	Lizinguojamas turtas
		KITAS ILGALAIKIS TURTAS
18	Neš. kompiuteris Lenovo ThinkPad X1	2017.05.04	2 578,00	2,00
19	Kompiut.NB DELL LATITUDE 7390I17-8650U	2018.07.26	1 363,64	0,00
20	Samsung 75" Class-LED-8	2019.06.30	1 733,21	1,00
21	Server DELL R440	2020.07.29	4 170,00	1,00
22	Server Dell R530 E5-2620V4 H730/64	2018.05.03	3 336,36	0,00
23	Kompiuteris DELL PRECISION 5540	2020.10.23	1 730,00	1,00
24	Kompiuteris DELL PRECISION5540 I7-985032	2020.11.17	1 930,00	1,00
25	Kompiuteris DELL PRECISION5550I7	2021.06.22	2 030,00	226,48
26	Kompiuteris DELL PRECISION3561I7	2021.11.09	1 404,96	195,96
27	Kompiuteris DELL PRECISION 3561 I7	2021.12.14	1 610,74	269,44
28	Kompiuteris DELL PRECISION 3561 I7	2022.01.07	1 570,25	306,14
29	Stendų su šaldikliais komplektas	2017.12.08	9 642,00	0,00
30	Lazerinis nivelyras, dviašis nuolydis	2018.03.29	4 740,00	2,00

31	Lazerinis projektorius LS810 WXGA 5200-L	2016.11.02	2 865,44	1,00
32	Interaktyvus ekranas 65" SMART Board	2016.12.20	7 048,60	1,00
33	Technikos komplektas	2016.11.14	1 216,35	1,00
34	Biodujų mišinio atskyrimo lab. įrenginys	2021.02.18	1 204 584,85	709 020,85
35	Žaliųjų biodujų pirm. valymo lab. įreng	2021.02.18	192 103,26	113 072,96
36	Digestato prisotinimo CO2 lab. įreng.	2021.02.18	255 383,37	150 319,67
37	Kompiuteris Dell XPS 9560 Silver	2018.01.30	3 950,00	2,00
38	Biodujų analizatorius MCA 100 BIO Portab	2018.03.20	7 000,00	1,00
39	Stiklinė pertvara su durimis	2005.04.29	1 284,27	570,94
40	Stiklinė pertvara su durimis	2005.10.28	792,77	484,57
41	Vertikalios žaliuzės	2005.04.28	270,49	120,35
42	Berėmio stiklo pertvara su durimis	2010.03.22	471,27	471,27
43	Komplektas ULDĖ	2013.04.11	350,18	0,29
44	Baldai	2013.06.11	308,16	0,29
45	Kėdė Montana 4 vnt.	2014.04.23	478,71	1,16
46	Kėdė Montana 2 vnt.	2014.04.25	210,63	0,58
47	Spinta raudonmedžio	2014.06.20	509,73	1,16
48	Spintelė raudonmedžio (2 durų)	2014.06.20	1 301,55	4,06
49	Spintelė raudonmedžio (4 durų)	2014.06.20	322,35	0,87
50	Lentyna raudonmedžio	2014.06.20	75,88	0,29
51	Stalas su spintele raudonmedžio	2014.06.20	523,63	1,16
52	Priestalis	2014.06.20	26,07	0,29
53	Stalas (stalviršis)	2014.06.20	810,94	4,06
54	Kėdė Montana 3 vnt.	2014.07.28	300,15	0,87
55	Stalas posėdžių	2014.08.29	231,70	0,29
56	Stalas su spintomis	2014.08.29	139,02	0,29
57	Stalas mažas su stalčiais	2014.08.29	868,86	5,80
58	Stalas didelis su stalčiais	2014.08.29	115,85	0,58
59	Fotelis "John N" MG	2014.08.29	138,84	0,58
60	Medinės archyvo lentynos	2014.09.30	273,41	0,29
61	Spinta raudonmedžio	2014.10.06	254,87	0,58
62	Spinta raudonmedžio (2 durų)	2014.10.06	695,09	1,74
63	Spintelė raudonmedžio (4 durų)	2014.10.06	792,32	2,03
64	Stalas (stalviršis)	2014.10.06	231,70	1,16
65	Priestalis	2014.10.06	26,07	0,29
66	Stalas su spintele raudonmedžio	2014.10.06	261,82	0,58
67	Lentyna raud. žema	2014.10.06	151,76	0,58
68	Lentyna raud. aukšta	2014.10.06	335,96	1,16
69	Lentyna raud. aukšta plati	2014.10.06	92,10	0,29
70	Stalas raudonmedžio	2014.10.06	301,20	1,16
71	Tumba raudonmedžio	2014.10.06	278,04	1,45
72	Mobilieji telefonai iPhone XS Max 256GB	2018.10.16	1 127,89	1,00
73	Burė	2021.06.30	58 000,00	14 500,84

74	Spinta SP9	2016.09.19	1 023,50	1,00
75	Spinta SP11	2016.09.19	1 438,40	1,00
76	Drabužinė 3-jų durų	2016.09.19	1 620,00	1,00
77	Drabužinė 1 durų	2016.09.19	1 345,00	1,00
78	Baldų komplektas Quadrume	2016.10.06	50 856,79	1,00
79	Tūrinis logotipas AUGA GROUP	2017.07.27	1 841,00	1,00
80	Reklaminė iškaba	2018.01.09	1 330,00	1 330,00
81	Baldų komplektas Kauno ofise	2017.12.21	27 427,79	0,00

Šioje lentelėje pateiktas kitos įrangos, prietaisų, ir įrenginių sąrašas, kuris atvaizduotas bendrovės balanso eilutėse – transporto priemonės, kita įranga, kitas materialus turtas ir kitas ilgalaikis turtas.

4.3.TRUMPALAIKIS TURTAS

Žemiau lentelėje nurodoma informacija apie Bendrovės trumpalaikį turtą (naudojamą veikloje) 2024 m. birželio 30 d. duomenimis.

			Lentelė Nr. 22
Pavadinimas	Mato vnt.	Likutis	Likučių suma
Druskos rūgštis 0,1 N	Amp	10	41
Horizontali vėliava 100*170 cm	Vnt	55	813,96
Jūrų dumbliai skirti karvių pašarų bandymui	Kg	30	129
Kompiuteris Dell	Vnt	1	904,96
Kompiuteris Dell	Vnt	1	904,96
Kompiuteris Dell	Vnt	1	578,51
Kompiuteris Dell	Vnt	1	904,96
Kompiuteris Intel i3-7100	Vnt	1	381,83
Kompiuteris NB Dell Vostro 3568	Vnt	1	578,51
Mob.telefonas	Vnt	82	429,83
Mob.telefonas	Vnt	3	13,74
Natrio volframatas 2H2O 99+% an. gr. 100g	Vnt	1	50
Proteazė iš Streptomyces griseus BioReagent, 100mg	Vnt	2	87,5
Trichloracto rūgštis 99% ACS reagentas 100g	Vnt	1	29,9
Vėliava ES spausta 100*170 cm	Vnt	50	530
Vėliava spausta 100*170 cm	Vnt	60	548,81
pH elektrodas	Vnt	1	147
VW Tiguan LTL194	Vnt	1	12 271,74
VW Tiguan LTL198	Vnt	1	12 271,74
Kuras (benzinas/dyzelinas/dujos)		842,72	3 834,98

4.4.PREKYBOS IR KITOS GAUTINOS SUMOS

BENDROVĖS GAUTINOS SUMOS 2024 M. BIRŽELIO 30 D.

Lentelė Nr. 23

Eil.	Gautinos sumos	Suma
Nr.
1.	Bendrovės gautinos sumos iš Grupės įmonių	9 232 304,86

2.	Sumokėti išankstiniai apmokėjimai	320 033,25
3.	Gautinos sumos iš pirkėjų	154 943,41

5. ĮMONĖS RESTRUKTŪRIZAVIMAS

5.1.PAGRINDINĖS PRIEŽASTYS, DĖL KURIŲ BENDROVĖ TURI FINANSINIŲ SUNKUMŲ

Politinės – teisinės priežastys. Europos Sąjungoje matomas nuoseklus ekologiškos žemdirbystės plėtojimas, tačiau tuo pačiu išryškėja sumažėjusi ekologiškų produktų paklausa. Ekologiškai ūkininkaujama žemė 2012–2020 m. išaugo daugiau nei 50%, ekologinė rinka buvo vertinama 90 mlrd. Eur, paklausai kasmet augant 12,1%, o ekologinių produktų pardavimai 2020 m. buvo dvigubai didesni nei 2015 m., kas sudarė tinkamas sąlygas papildomos kainos premijos išlaikymui, dalinai kompensuojančiam didesnes gamybos išlaidas bei mažesnį ekologinių ūkių derlių. Tačiau, nuo 2021 m. sumažėjo ekologiškų produktų importas ir vartojimas ES. Tai siejama su augančiomis maisto kainomis bei infliacija, dėl ko daugelis vartotojų negali sau leisti brangesnių ekologiškų produktų. Tai ypač pastebima po pandemijos laikotarpio, kai vartojimo įpročiai stabilizavosi arba sumažėjo, o energijos krizė ir geopolitiniai įvykiai dar labiau padidino maisto kainas.

Nepaisant to, ūkininkai vis dar yra skatinami pereiti prie ekologiško ūkininkavimo dėl gausios ES paramos, ypač per Bendrą žemės ūkio politiką (CAP). Pavyzdžiui, nuo 2023 m. ekologiški ūkiai gauna papildomą finansavimą, o pagal ES Žaliąjį kursą numatyta iki 2030 metų pasiekti, kad 25% ES žemės ūkio paskirties žemės būtų ekologiška.

Tačiau esama tendencija, kad, nepaisant to, jog ekologiškų produktų gamyba auga, paklausa kai kuriose šalyse mažėja. Tai kelia riziką, kad ilgainiui ekologiškai ūkininkaujantiems gali trūkti motyvacijos tęsti šią veiklą, nes sumažėjusi paklausa verčia parduoti produktus mažesnėmis kainomis, dažnai prilygstančiomis tradicinių produktų kainoms.

Žaliavinių produktų rinkoje pastebima ryški ekologinių ir konvencinių produktų kainų skirtumo mažėjimo tendencija – žaliavinio pieno kainos skirtumas kasmet nuosekliai mažėjo nuo 25 proc. (2018 m.) iki 8 proc. (2022 m.). Tuo tarpu ekologinių ir konvencinių ūkių primilžių skirtumas padidėjo nuo 14 proc. (2016 m.) iki 27 proc. (2021 m.) konvencinių ūkių naudai dėl galimybės naudoti įvairius pašarų raciono priedus, gerinančius primilžį. 2022 m. įsigaliojus naujam Europos reglamentui pašarų ir kitų priedų reikalavimai ekologiniuose ūkiuose dar labiau sugriežtėjo. Modeliuojant 2023 m. gyvulininkystės ūkių pajamas buvo įvertinta, kad konvenciniai ūkiai už žaliavinį pieną per vieną karvę sugeneruos 530 Eur daugiau nei ekologiniai ūkiai. Remiantis šiais duomenimis, vertinama, kad žaliavinės ekologinės produkcijos rinka nėra pajėgi užtikrinti kainos premijos ir atsiperkamumo ekologiniams augintojams ir gamintojams be papildomos išorinės paramos, tokios kaip subsidijos ekologiniams ūkiams.

Lentelė Nr. 24
----------------

Ekologinio ir konvencinio žaliavinio pieno supirkimo kainos
	2018m.	2019m.	2020m.	2021m.	2022m.	2023m. I pusm.
Konvencinio žaliavinio pieno kaina, Eur/t	286	290	288	337	508	379
Ekologinio žaliavinio pieno kaina, Eur/t	358	355	344	380	548	425
Skirtumas, Eur/t	72	65	56	43	40	45

Skirtumas, %	25		23		19	13		8		12
Ekologinių ir konvencinių ūkių primilžis
	2016m.		2017m.	2018m.		2019m.	2020m.		2021m.	2022m.
Konvencinių ūkių metinis primilžis per karvę, kg	5 536		5 601	5 934		6 225	6 258		6 425	6 751
Ekologinių ūkių metinis primilžis per karvę, kg	4 742		4 903	4 672		4 829	4 880		4 698
Skirtumas (ekologiniai – konvenciniai), kg	-749		-698	-1 262		-1 396	-1 378		-1 727
Skirtumas, %	4		-12	-21		-22	-22		-27
Ekologinių ir konvencinių pieno ūkių pajamos
	2016 m.	2017 m.	2018 m.	2019 m.	2020 m.	2021 m.	2022 m.	2016- 2022m. vidurkis		2023m. prognozė pagal 6 mėn. rezultatus
Ekologinio pieno kaina, Eur/t	294	345	358	355	344	380	548	375		425
Konvencinio pieno kaina, Eur/t	213	298	286	290	288	337	508	317		379
Ekologinių ūkių pajamos, Eur/ karvė	1396	1692	1674	1716	1680	1787	2621	1795		2032
Konvencinių ūkių pajamos, Eur/ karvė	1177	1669	1698	1805	1804	2166	3428	1964		2560
Skirtumas (EKO ūkiai – konvenciniai ūkiai), Eur/ karvė	219	23	-24	-89	-124	-378	-806	-169		-528

2016–2022 m. ekologinės žemdirbystės rėmimas Lietuvoje buvo vykdomas pagal 2014–2020 m. Kaimo plėtros programą (KPP), kurioje kasmet buvo numatomi išmokų dydžiai ir apribojimai. Vienas reikšmingų reglamentų buvo susijęs su išmokų ribojimu didesniems ūkiams: AUGA group buvo vertinama kaip vienas ūkis, todėl, turint daugiau nei 200 ha ekologinių plotų, išmokos buvo mažinamos 30%. Be to, 2017–2020 m. laikotarpiu buvo taikomas draudimas prisiimti naujus ekologinius įsipareigojimus ir gauti išmokas už naujus ekologinius plotus pereinamuoju laikotarpiu.

Pasėlių struktūros pokyčiai taip pat turėjo įtakos išmokų gavimui. Pvz., už ekologiškai auginamus cukrinius runkelius išmokos nebuvo mokamos. Papildomai, bet kokie pasėlių struktūros pokyčiai lėmė ir kitų pasėlių, tokių kaip žolynai, proporcijų kitimą. Be to, AUGA group buvo prarandami ekologiniai plotai dėl nuomos sutarčių nutraukimo arba nepratęsimo, o neįgyvendinti rotacijos reikalavimai, pvz., 2019 m., lėmė reikšmingą išmokų sumažėjimą. Taip pat buvo skiriamos sankcijos, tokios kaip šoninės taršos atvejai, dėl kurių nebuvo gaunama išmokų. Paskutiniais metais buvo pakeistos išmokų ribojimo apimtys – 2023 m. išmokų ribojimas buvo taikomas ūkiams su daugiau nei 200 ha (30%), o 2024 m. – ūkiams nuo 300 ha (15%).

2016-2022 m. laikotarpyje AUGA group įmonės dėl aukščiau minimų ribojimų per metus negavo vidutiniškai 1,6 mln. Eur išmokų, o 2023-2024 m., dėl sumažėjusio išmokų ribojimo bei sumažėjusių ekologinės gamybos deklaruotų plotų, negautų išmokų vidurkis siekė 254 tūkst. Eur per metus. Bendrai, AUGA group dalyvavimo ekologinėje gamyboje laikotarpiu, AUGA group negavo 11,78 mln. Eur, nors atitiko visus ekologinei gamybai keliamus reikalavimus ir, kaip mažesni ekologiniai ūkinininkai, prarado derlių dėl ekologinių reikalavimų vykdymo.

						Lentelė Nr. 25
Įtaka (skirtumas), tūkst. Eur	2019	2020	2021	2022	2023	Iš viso
		(per 5 m.) 4 591,73
Palūkanų augimas, (baziniai metai - 2018 m.)	589,00	1 473,00	1 000,00	2 113,00	3 228,00	8 403,00
Subsidijų ribojimas dėl ūkių dydžio	609,06	1 465,72	2 250,64	2 257,64	78,75	6 661,81
Iš viso						19 656,54

Ekonominės priežastys. Vienu metu vykusios pasaulinio masto krizės - COVID-19 pandemija ir Rusijos invazija į Ukrainą - išbalansavo įprastus ekonomikos ciklus ir prisidėjo prie reikšmingų infliacijos bei energetikos kainų šuolių. Europos šalys, didele dalimi priklausiusios nuo rusiškų energijos šaltinių, turėjo ieškoti alternatyvų, todėl gamtinių dujų ir elektros kainos pasiekė rekordines aukštumas, o siekiant suvaldyti infliaciją Europos centrinis bankas kelis kartus padidino palūkanų normas. COVID-19 pandemijos poveikis sukėlė globalias tiekimo grandinių problemas ir, nors pradžioje infliacija buvo laikoma laikina, ją dar labiau paaštrino energetikos kainų kilimas, susijęs su geopolitinėmis įtampomis, ypač Rusijos agresija Ukrainoje [žr. žemiau].

Lentelė Nr. 26
----------------	--	--

Suderinto vartotojų kainų
indekso metinis vidutinis	2016	2017	2018	2019	2020	2021	2022	2023
pokytis, %6
ES - 27 šalys (nuo 2020 m.)	0,2	1,6	1,8	1,4	0,7	2,9	9,2	6,4
Lietuva	0,7	3,7	2,5	2,2	1,1	4,6	18,9	8,7

Atsakinga atlygio politika. Įmonės perėjimo prie ekologinės žemdirbystės praktikų metu ekonominė aplinka verslui buvo palankesnė ir atlyginimų atžvilgiu, infliacijai esant mažesnei. Ekologinei gamybai keliami reikalavimai (kaip didesnis mechanizuotų procesų ar rankų darbo poreikis) išaugino darbuotojų poreikį, o kartu - visose pozicijose pastebimai augo ir darbo užmokestis. Lyginant su 2023 m., gamyboje dirbančių darbuotojų atlyginimo fondas išaugo nuo 11,7 mln. iki 19.1 mln. EUR - 63 proc., o administracijos darbuotojų atlyginimų fondas pakilo nuo 4,2 mln. iki 5,7 mln. Eur, t.y 35 proc.

Įmonės darbuotojų atlyginimai, 2016 m.

Lentelė Nr. 27

Struktūra	Darbuotojų skaičius, 2016-12-31	Vidutinis mėnesinis atlyginimas
Vadovaujantis personalas	49	2 251
Specialistai	176	1 005
Darbininkai	874	752

Iš viso 1099

Įmonės darbuotojų atlyginimai, 2019-2023 m.

					Lentelė Nr. 28
Struktūra	2023 m.	2022 m.	2021 m.	2020 m.	2019 m.
Generalinis direktorius	7 728	7 498	7 584	7 222	7 174
Vadovaujantis personalas	3 787	3 710	3 414	3 431	3 363
Specialistai	2 196	2 036	1 893	1 793	1 641
Darbininkai	1 425	1 243	1 209	1 168	1 122

Darbuotojų kaštų dalis (palyginimui 2018 su 2023 metais).

		Lentelė Nr. 29
tūkst. Eur	2023	2018
Pardavimo savikainoje	19 150	11 759
Veiklos sąnaudose	5 688	4 201

Pabrėžtina, kad minėtu laikotarpiu gamybos segmento atlyginimų dalis padidėjo 62% pardavimo savikainos struktūroje, tuo tarpu su valdymu susiję atlyginimų kaštai paaugo 35%, jie priskiriami prie veiklos sąnaudų.

Technologinės priežastys. 2018 m. išleistos viešos akcijų emisijos metu pritrauktas papildomas strateginis investuotojas Europos Rekonstrukcijos ir Plėtros Bankas (EBRD). Viena iš investuotojo keliamų bendradarbiavimo sąlygų - aplinkosaugos pareigybės įkūrimas įmonės viduje, paskatinęs AUGA group pirmą kartą įsivertinti savo grupės veiklos CO² ekv. emisijas. Pradėjus ieškoti emisijas mažinančių technologijų ir globalioje rinkoje nepavykus jų rasti, buvo nuspręsta imtis iniciatyvos ir vystyti technologinius sprendinius, kurie adresuotų pagrindines taršos problemas viename taršiausių pasaulio sektoriuje - žemės ūkyje (globaliai sugeneruoja apie 22 proc. CO² ). Imtasi adresuoti dirvožemio emisijų, iškastinio kuro naudojimo žemės ūkio technikoje ir vidinio atrajojimo sprendinių paieškos - šiam tikslui įkuriant atskirą mokslinių tyrimų ir plėtros (R&D) departamentą. 2-3 specialistų sudarytai komandai įžvelgus potencialą efektyviai išspręsti emisijų keliamas problemas žemės ūkyje, departamento skaičius išaugo iki 17 darbuotojų.

Vienos didžiausių Europoje ekologinio maisto ir žemės ūkio įmonių grupės strateginis sprendimas imtis kapitalui intensyvių žemės ūkio technologinių įrenginių vystymo buvo esminis lūžio taškas, įtvirtinantis siekį transformuotis į technologijų bendrovę. Jį nulėmė išoriniai veiksniai (kaip rinkos alternatyvų nebuvimas) ir vidiniai (intelektinis ir žmogiškųjų resursų pajėgumai) išvystyti technologijas, kurios 2024 m. buvo įvertintos ne tik patentais visuose pagrindiniuose žemynuose, apdovanojimais, bet ir rimtai svarstytas didžiausių žemės ūkio technikos gamintojų, kaip validūs technologiniai sprendiniai, kurie galėtų būti integruojami į jų technologinius rinkinius.

2021 m. rugsėjo mėn. viešumai buvo pristatytas pirmasis AUGA vystomų technologinių projektas - "AUGA Tech" sukurtas biometanu ir elektra varomo traktorius "AUGA M1", skirtas dirbti dideliuose ūkiuose. Jo rėminė konstrukcija, Lietuvoje patentuota jau 2019 m. lapkričio 8 d., išsprendė biometano dujų kasečių talpinimo klausimą bei darbo trukmės klausimą, kuo nepasižymi kiti rinkoje esantys netaršūs traktoriai. Biometano gamyba jo naudojimo vietoje tapo svarbiu laimėjimu, prisidedančiu prie tvarumo ir energetinio savarankiškumo didinimo. Tuo metu investicijų rinkos buvo labai palankios technologinėms įmonėms, o kapitalas aktyviai ieškojo galimybių investuoti į tvarias inovacijas. Lietuva taip pat neatsiliko – rengė strateginius žaliosios pertvarkos planus, suponavusius AUGA bendrovės tolimesnį braižą, lūkesčius, plėtė technologijų portfelį, kurį sudaro 300- 500 AG hibridinis biometanu ir elektra varomas traktorius (AUGA M1), mažesnė elektrinė (iki 150 AG) multimodalinė žemės ūkio platforma (AUGA E1) ir galvijų pašarų sistema.

2024 m. balandžio mėnesį AB AUGA group netiesiogiai priklausanti bendrovė UAB AUGA Tech finansavimo pritraukimui pateikė paraišką į Žaliosios Industrializacijos planui programą "Milijardu Verslui". Technologijų portfelio plėtros įgalinimui UAB AUGA Tech pateikė 60 mln. Eur vertės paraišką Nacionalinės plėtros įstaigai ILTĖ (ankščiau - "INVEGA"). Papildomų pajėgumų pareikalavo išorinių konsultantų samdymas ir vidinių žmogiškųjų resursų naudojimas. Taip pat, įmonė siekė pritraukti išorinių industrinių ir finansinių partnerių komandą, kuri, buvo numatyta, finansuos likusią 15 mln. Eur projekto dalį bei savo kompetencijomis paspartins technologijų atvedimą į rinką. Buvo numatyta, jog pirmosios gamybinio masto technologijos bus bandomos ir pritaikomos Grupės operacijose, kas iš esmės pagerintų žemės ūkio operacijų efektyvumą ir veiklos pelningumą.

Tikint žaliųjų AUGA vystytų technologijų potencialu (traktoriais, pašarų sistemomis) ne tik adresuoti taršos problemas, bet ir jų ekonominiu naudingumu, palyginamu su standartinėmis taršiomis technologijoms, vystymo laikotarpiu (2019 – 2024 m.) įmonė investavo iki 6 mln. Eur savo nuosavo kapitalo į tvariųjų technologijų vystymą, jų bandymą realiomis gamybos sąlygomis, žemės ūkio praktikų keitimą, R&D komandas, tyrimus bei bendradarbiavimą su Lietuvos mokslininkais bei universitetais, reikšmingai prisidėjusiais prie projektų realizavimo ir technologinės pažangos. Tuo metu nebuvo investuojama į standartinę žemės ūkio įrangą AUGA group ūkiuose, kas suponavo išaugusius technikos nuomos kaštus.

Rinkos priežastys. Tendencijos, suponavusios ekologinio verslo potencialą, buvo per dešimtmetį daugiau nei trigubai išaugę pasauliniai ekologiškų produktų pardavimai, 2018 m. pasiekę 92 mlrd. Eur. Europos Sąjungos ekologinės žemdirbystės plotai augo vienodu tempu kaip ir ekologiškų produktų mažmeninė rinka – 7,5 proc., o Vokietijoje, didžiausioje Europos Sąjungos rinkoje, 2018 m. ekologiško pieno kainos buvo didesnės ir stabilesnės nei įprasto pieno kainos .

													Lentelė Nr. 30
	2016	2017	2018	2019	2020	2021	2022	2023 I	2023	2023	2023	2023	2023	2023
								pusm.	/ 01	/ 02	/ 03	/ 04	/ 05	/ 06
Konvencini
ai kviečiai,	133	152	171	162	167	197	310	271	297	287	269	272	255	243
Eur/t
Ekologiniai
kviečiai,	256	256	289	255	221	263	376	317	348	350	338	305	290	270
Eur/t
Skirtumas,	123	104	118	93	54	66	66	46	51	63	69	34	36	27
Eur/t
Skirtumas,	93	68	69	57	33	34	21	17	17	22	25	12	14	11
%
Ekologinių ir konvencinių kviečių derlingumas
Konvenciniai žieminiai				2016		2017	2018		2019	2020		2021		2022
kviečiai, t/ha				4.75		5.23	4.30		4.53	5.65		4.80		4.90
Ekologiniai kviečiai*, t/ha				1.17		2.19	1.93		3.09	3.42		2.28		2.32

2015-2020 m. laikotarpiu, kainų skirtumas tarp ekologiškų ir įprastų grūdinių kultūrų siekė apie 60%.

Skirtumas (žieminiai konv. – kviečiai EKO) t/ha	-3.58	-3.04	-2.37	-1.44	-2.23	-2.52	-2.58
Skirtumas (žieminiai konv. – kviečiai EKO), %	-75	-58	-55	-32	-39	-52	-53

*Kadangi nėra viešai prieinamų ekologinių žieminių kviečių duomenų, palyginimui naudojame bendrus ekologinių kviečių skaičius, atsižvelgiant į tai, kad didžiąją produkcijos dalį taip pat sudaro ekologiniai žieminiai kviečiai.

Ekologiškų produktų paklausa iki krizinio laikotarpio metu augusi 12,1 proc. kasmet sudarė tinkamas sąlygas papildomos kainos premijos išlaikymui, dalinai kompensuojant didesnes pagaminimo išlaidas ir mažesnį ekologinių kultūrų derlių. Tuometinė ekologiškų produktų rinka buvo vertinama apie 90 mlrd. Eur, o tendencinės prielaidos buvo itin teigiamos - atitinkama rinka Kinijoje per vienerius metus išaugo 20% (2017-2018 laikotarpyje), jai prognozuojant augti 15,7 proc. iki 2021 m. Europos šalyse šios rinkos taip pat intensyviai augo - Prancūzijoje – 18 proc., Ispanijoje – 19 proc., Danijoje – 15 proc., Švedijoje – 4 proc., Norvegijoje – 2 proc., Lenkijoje – 20 proc. Reguliacinės tendencijos - Europos Žaliasis kursas bei strategija "Nuo lauko iki stalo" suponavo teigiamas rinkos galimybes.

COVID-19 pandemijos metu 2020 m. Vokietijoje ir Prancūzijoje atlikti rinkos tyrimai parodė, kad ekologiškų produktų vartojimas daugelyje kategorijų augo greičiau nei įprastinių produktų. Tam įtakos turėjo du pagrindiniai veiksniai: didėjantis dėmesys sveikatai ir mitybai bei galimybė gaminant namuose rinktis daugiau ekologiškų ingredientų. Turint mintyje, kad 2008–2010 m. krizės metu ekologiškų produktų rinka nesumažėjo, bet netgi atvirkščiai - augo greičiau nei įprastų produktų - buvo tikimasi, kad COVID-19 pandemija taip pat neturės neigiamos įtakos šiai rinkai.

Tačiau, kriziniu laikotarpiu sutrikęs grūdų ir kitų kultūrų eksportas iškreipė pasaulinę rinką ir sumažino produkcijos paklausą, bei dar labiau sumažino pardavimų maržas. Ekologinės produkcijos kainų premija smarkiai sumažėjo, nes infliacija ir augantys kaštai vertė vartotojus pereiti prie pigesnių, tradicinių produktų. Didžiausia vartotojų rinka esanti Vokietijoje susitraukė, ir tik dėl kainų, o ne vartojimo, nežymiai pradėjo atsigauti 2023 metais.

Socialinės – kultūrinės priežastys. AUGA ateities verslo modelis buvo grįstas trimis verslo prielaidomis, išrašytomis 2020 metų strategijoje – (i) kad vartotojai nori maitintis tvariau (ir yra pasiruošę už tvaresnę kategoriją mokėti kainos premiją), (ii) kad ūkininkai norės dirbti žemę tvariau (jiems bus reikalingos tvariosios žemės ūkio technologijos) ir (iii) kad žalieji finansuotojai norės finansuoti tvarius žemės ūkio technologijų projektus (taip įgalinant mažesnius socialiai pažeidžiamus ūkininkus keistis (per AUGA)) ir AUGA turėjo užtikrinti visų šių prielaidų įgyvendinimą, ką pasiekė 2023-2024 m. 2023 m. gegužės mėn. buvo pristatytas tvariųjų produktų krepšelis (užaugintas ekologiškai ir jau tuomet taikant dalį tvariųjų praktikų) bei sukurta kooperatyvų sistema, įgalinanti ne tik AUGA ūkius bet ir kaimyninius ūkius prisijungti prie tvariųjų žemės ūkio technologijų taikymo kasdienėse ūkio operacijose. 2024 m. balandžio mėn. pateikta paraiška finansuoti 75 mln. vertės žaliąjį AUGA išmanaus ūkio technologijų portfelį, kurio technologijos (hibridinis traktorius, multimodalinė žemės ūkio platforma ir pašarų sistema), išvystyta iki prototipų (TRL6) ar priešserijinės gamybos (TRL8) versijų.

Nuo 2019 m. rinkos signalai rodė, kad esminės reguliacinės, vartojimo, technologijų naudotojų ir finansuotojų tendencijos turėtų susidėlioti palankiai šios kompleksinės strategijos įgyvendinimui. 2020 m. ES paskelbė Žaliąjį Europos kursą, kuris skatino tvariąsias žemės ūkio praktikas ir jų plėtrą, kasmetinės vartotojų apklausos žymėjo vartotojų preferenciją tvariems pasirinkimams (virš 70-80 proc. Vartotojų apklausų globaliai, kaip Capgemini ar PWC prioritetą tvariam vartojimui ar tokios kategorijos produktams tą žymėjo). Didžiosios finansų institucijos steigė atskirus "Impact investments" departamentus ir deklaravo ambicingus milijardinius tikslus siejamus su klimato kaitos poveikio mažinimu, tačiau lėtėjantis ekonomikos ciklo pulsas ypač po 2022 m. pabaigos pamažu keitė rinkos nuotaikas ir nusiteikimą "keisti ir gelbėti pasaulį", o pasaulinių konfliktų eskalacija aktualizavo saugumo ir karo aktualijas, nustumdami tvarumą į antrą planą.

Gamtinės – ekologinės priežastys. Pastaraisiais metais klimatas, nuo kurio ekologiniai ūkiai yra labiausiai paveikiami, ir jo kaita padarė didelę įtaką Lietuvos žemės ūkiui, ypač jautrių kultūrų, tokių kaip žirniai ir pupos, augimui ir derliaus kokybei. Pavyzdžiui, 2021m. liepa Lietuvoje buvo karščiausias mėnuo nuo 1961-ųjų, kurios metu nuo liepos 7 iki 18 d. tęsėsi kaitra, o užfiksuotos net 17 tropinės naktys. Dėl šylančio klimato vis dažniau keičiasi ir kritulių pasiskirstymas – ekologiniame ūkyje, kuriame dirvožemio sveikata yra esminis produktyvumo veiksnys, šie pokyčiai ypač pavojingi - ilgesniam laikui praradus natūralias derlingumo savybės, jas atkurti be sintetinių trąšų yra sudėtinga. Oro sąlygoms sukuriant tam palankias sąlygas piktžolės, kenkėjai ir ligos taip pat tampa sunkiau kontroliuojamos.

Organizacinės priežastys. Siekdama išpildyti 2020 m. paskelbtos Grupės penkerių metų strategijos efektyvumo ir inovacijų darbotvarkių tikslus, 2022 m. gruodžio mėn. Bendrovė paskelbė optimizuojanti vidinius procesus bei kurianti aiškesnę ir paprastesnę Grupės struktūrą. Pirmajame etape buvo numatoma atskirti augalininkystės, gyvulininkystės bei žemės valdymo veiklas, taip pat konsoliduoti naujas veiklas, susijusias su žemės ūkio inovacijų vystymu ir jų plėtra.

Ruošiantis tvarių technologijų įdiegimui ir sklaidai, 2023 m. buvo įsteigti žemės ūkio kooperatyvai, papildomos įmonės ir žemės fondai. Šis transformacijos procesas pareikalavo daug žmogiškųjų išteklių ir vadovybės dėmesio, dėl ko galėjo nukentėti priežiūrai, kontrolei ir kokybei imlūs procesai, svarbūs įmonės veiklai.

Finansinės priežastys. Plečiantis Bendrovės veikloms ir augant gamybos sąnaudoms, atitinkamai didėjo ir apyvartinio kapitalo poreikis, mažinęs galimybes investuoti į esamų gamybos bazių modernizavimą bei plėtrą. Brangstant žaliavoms ir gamybos sąnaudoms, o produkcijos kainoms išliekant nepakitusioms, mažėjo bendroji marža, todėl išaugo ir finansinė skola – nuo 59 mln. eurų 2019 metais iki 81 mln. eurų 2023 metais.

Ženkliai išaugusios ekologinių trąšų, sėklų, kuro, energetinių išteklių kainos didino pardavimo savikainą, kuri nuo 2018 m. iki 2023 m. padidėjo ~25 mln. Eur. Palyginimui [žr. lentelėje žemiau] pateikiamas šių sąnaudų pokytis.

mln. Eur	2018	2023	Pokytis
Ekologinės trąšos	1,912	5,36	2,8 karto
Sėklos	2,204	4,122	1,8 karto
Kuras	2,062	4,725	2,29 karto
Energetiniai ištekliai	1,266	1,589	26 proc.

Lentelė Nr. 31

Infliacija ne tik didino produkcijos kainas, bet ir skatino atlyginimų augimą, kuris buvo būtinas infliacijos kompensavimui [žr. diagramoje žemiau].

Per pastaruosius penkerius metus reikšmingai išaugo finansinės sąnaudos, susijusios su palūkanų mokėjimais finansinėms institucijoms, daugiausiai dėl EURIBOR normos padidėjimo [žr. lentelėje žemiau].

							Lentelė Nr. 32
tūkst. Eur	2018	2019	2020	2021	2022	2023	2024 IH
Palūkanų sąnaudos (paskolos, obligacijos, lizingas) Grupei	2 172	2 761	3 645	3 172	4 285	5 400	2 968

Apyvartinio kapitalo poreikis	52 428	53 014	57 792	49 444	60 724	61 519	-

Strateginės priežastys. Ilgalaikė grupės veiklos kryptis buvo siejama su tvaresnių ekologinių žaliavų ir maisto produktų gamyba už prieinamą kainą, įgalinant žiediškumo principus ir siekiant mažinti atliekų kiekius ir sukurti papildomas ekonomines vertes gamybos grandinėje iš antrinių žaliavų. Šie principai ekonomiškai pasiteisino įveiklinant augalininkystės, grybų auginimo ir gyvulininkystės veiklos šakų sinergijas. 2020 m. pristatyta Strategija siekė dar labiau paskatinti žalumo ekonomines perspektyvas integruojant įmonės grupių viduje išvystytas technologijas ir užtikrinant papildomą ekonominę vertę iš aplinkai neutralių žaliavų ir galutinių produktų, tačiau ši strategija turėjo kelis trūkumus:

1) Inovacijų darbotvarkė, skirta technologijų vystymui, pareikalavo reikšmingų kaštų ir žmogiškųjų bei laiko išteklių,
2) Nuoseklus ekologinės gamybos būdas 38 tūkst. ha apimtyje turėjo stiprų ekonominį efektą grupės finansams, kai sumažėjo kainos premija skirianti ekologinę ir konvencinę gamybą, išsaugo darbuotojų atlyginimų kaštai (ekologinė gamyba reikalauja daug rankų darbo) ir padažnėjo stichiniai klimato kaitos padariniai per porą parų gebėję dramatiškai nubraukti derliaus kokybinius parametrus ar juos išvis sunaikinti.

Investicinės priežastys. 2023 metų gegužės 3 d. AUGA group pristatė naują tvaresnių ekologiškų produktų liniją (tvarių produktų krepšelis), kurią sudaro įprasti kasdienio vartojimo produktai: pienas, kefyras, varškė, grietinė, avižiniai dribsniai, kiaušiniai ir kt. Tvarių produktų krepšelio žaliavos yra auginamos Lietuvoje, ekologiškai ūkininkaujančiose Grupės bendrovėse, o produktų perdirbimui yra pasitelkiami vietos perdirbėjai - pasitelkiant vietinius išteklius ne tik palaikoma vietinė ekonomika, tačiau ir atliepiami tvarumo standartai.

Vis dėlto, tvaresnių ekologiškų produktų linija nepasiteisino taip, kaip buvo tikėtasi, nes nepasitvirtino viena iš pagrindinių keltų hipotezių - vartotojai yra pasiruošę mokėti tvarumo premiją. Reikiamos pardavimo apimtys, kurios būtų leidusios gauti grąžą iš naujos veiklos, nebuvo pasiektos net ir parduodant produktus už prieinamą ekologiškų produktų segmento kainą.

Kitos priežastys. Remiantis Pasaulio išteklių instituto (angl. World Resources Institute) duomenimis, iki 2050 m. ūkininkai turės pagaminti 56 % daugiau maisto, reikalingo pamaitinti 10 mlrd. populiaciją su 67 % mažesnėmis emisijomis. Suprasdama šias problemas bei tikintis, kad "AUGA" kuriamos technologijos turės ilgalaikę naudą ir bus naudingos ne tik komerciniu, bet ir globaliu planetos apsaugos atžvilgiu, įmonė investavo savo nuosavą kapitalą - 6 mln. Eur – į jų vystymą, R&D komandas, tyrimus bei bendradarbiavimą su Lietuvos mokslininkais, reikšmingai prisidėjusiais prie projekto realizavimo ir pažangos.

Dėl aukščiau minėtų priežasčių lieka vienintelė galimybė įveikti Bendrovei iškilusius sunkumus, pasinaudojus įstatymų numatyta tvarka, restruktūrizuoti savo veiklą ir tuo būdu išvengti bankroto.

5.2.MARKETINGO PLANAS (NUOSTOLINGOS VEIKLOS ATSISAKYMAS, VEIKLOS ĮVAIRINIMAS, ESAMOS IR NUMATOMOS PARDAVIMŲ APIMTYS, IR KITOS ĮMONĖS VEIKLOS PERSPEKTYVOS)

5.2.1. PANAUDOTOS IR NAUDOJAMOS PRIEMONĖS FINANSINIAMS SUNKUMAMS ĮVEIKTI

Siekdama išpildyti 2020 m. paskelbtos Grupės penkerių metų strategijos efektyvumo ir inovacijų darbotvarkių tikslus, 2022 m. gruodžio mėn. Bendrovė paskelbė optimizuojanti vidinius procesus bei kurianti aiškesnę ir paprastesnę Grupės struktūrą. Pirmajame etape buvo numatoma atskirti augalininkystės, gyvulininkystės bei žemės valdymo veiklas, taip pat konsoliduoti naujas veiklas, susijusias su žemės ūkio inovacijų vystymu ir jų plėtra.

2024 m. pradžioje, AUGA group ėmėsi įgyvendinti žemės ūkio veiklos efektyvumo plano peržiūrą, kuria buvo siekiama pagerinti grupės finansinius rezultatus. Įvertinus 10 milijonų nuostolį augalininkystėje bei Mažeikių regiono rezultatus, kuriame nutolę ir neefektyvus žemės plotai nuostolį (bendras nepaskirstytas nuostolis AUGA Mažeikiai 2018-2023 metais išaugo nuo 341 tūkst. eurų iki 4,933 milijonų eurų), buvo priimtas sprendimas šių žemių atsisakyti tikintis pagerinti bendrus grupės finansinius rezultatus bei nukreipti lėšas į likusių ūkių efektyvumo didinimą.

Iki 2023 metų pabaigos už ekologišką žaliavinį pieną buvo užtikrinamas tik minimalus priedas, lyginant su konvencine (kuris tiesiogiai priklausydavo nuo žaliavinio konvencinio pieno kainos), tačiau 2024 m. buvo pakeista pardavimo strategija – ilgalaikių kontraktų būdu su pagrindiniais ekologinio pieno perdirbėjais susitarta reikšminga kainos premija - priedas už ekologinį pieną sudaro 6,5 ct/l.

Eko ūkiai	Sausis	Vasaris	Kovas	Baland.	Geguž.	Birželis	Liepa	Rugpj.	Rugs.	Spalis	Lapkr.	Gruod.
2023	495,6	430,9	467,2	440,6	424,2	384,7	400,8	385,0	414,9	456,7	491,5	499,7
2024	501,9	487,2	479,3	497,7	464,5	446,2	434,5	458,9	487,5
Skirtumas 2024/ 2023	6,3	56,3	12,1	57,1	40,3	61,5	33,7	72,9	72,7

5.2.2. NAUJOS PRIEMONĖS FINANSINIAMS SUNKUMAMS ĮVEIKTI

Bendrovės pagrindinis šio laikotarpio tikslas – maksimaliai mažinti sąnaudas ir išlaidas visuose Bendrovės procesuose, juos optimizuoti ir didinti pajamas.

5.2.2.1. Juridinio asmens veiklos pertvarkymas

Bendrovė grupės mastu (per tiesiogiai ir netiesiogiai valdomas įmones) disponuoja skirtingomis turto klasėmis, kurios gali būti pasitelkiamos pertvarkant finansinius grupės pajėgumus:

1) Investicijos į dukterines įmones,
2) Atskiri grupės verslai,
3) Operaciniai gamybiniai padaliniai,,
3) Dirbamos žemės (nuosavybės ir nuomos teisės),
4) Biologinis turtas,
5) Prekės ženklas,
6) Intelektinė nuosavybė ir kt.

Šiuo metu aktualiausias kapitalo realizavimo scenarijus numato galimybę parduoti dalį bendrovių ar atskirų operacijų, kurios yra nutolusios nuo pagrindinių veiklos centrų ir turi objektyvų ekonominį potencialą didesnę naudą generuoti jas prijungus prie kaimyninių ūkių, ar kurių pardavimas darytų minimalią įtaką kitų Grupės įmonių rezultatams. Tuo atveju, jei turto pobūdis generuoja papildomą naudą grupei, Bendrovė planuoja parduoti turtą valdančias įmones, jį išsinuomoti ir toliau naudoti savo veiklai ilgalaikės nuomos sutarčių pagrindu. Šių įmonių turtas didžiąja dalimi įkeistas finansinėms institucijoms, todėl pajamos iš atitinkamo pardavimo didžiąja dalimi atitektų hipotekos turėtojams.

Svarstomas scenarijus susidėtų iš šių žingsnių:

1) Atitinkamų žemės ūkio bendrovių ir turtą valdančių įmonių inventorizacija pagal pasiūlymo gavėjus

Lentelė Nr. 33

(kaimynus, vietinės ar tarptautinės plėtrą vykdančios bendroves, etc.),

2) Individualizuotų planų formavimas,

3) Derybų vedimas,

4) Kreditorių ir kt. suinteresuotųjų šalių leidimų gavimas,

5) Galutinių pasiūlymų vertinimas,

6)Pardavimo sandorio įgyvendinimas, kurio sugeneruotos įplaukos būtų paskirstytos kreditorių įsipareigojimams dengti pagal restruktūrizacijos planą.

Bendrovė, taip pat, jau anksčiau sulaukė intereso iš trečiųjų šalių dėl įmonių, valdančių turtą, pardavimo ir atitinkamai teikė informaciją pagal pirmines užklausas bei iniciavo pirminius derybų etapus (dėl galimo teisinio sandorio struktūros, nes interesantas buvo užsienio valstybės juridinis vienetas), tačiau dėl neapibrėžtų finansinių grupės aplinkybių, šios nutrūko ankstyvame etape.

Bendrai iš įmonių, kurias netiesiogiai valdo Grupės bendrovės (žemės ūkio ir nekilnojamo turto valdymo), pardavimo bendrovė planuoja gauti bent po 5 mln. EUR per metus, o pajamos gautos iš pardavimo būtų skiriamos kreditorinių įsipareigojimų dengimui pagal plane numatytą tvarką.

5.2.2.2. Juridinio asmens struktūriniai pertvarkymai

Dėl glaudžių sąsajų tarp grupės įmonių vykdant kasdienes operacines veiklas skirtinguose grupės veiklos segmentuose, restruktūrizavimo procesas yra svarbus žingsnis siekiant grupės veiklą išlaikyti funkcionalia.

AUGA group įmonės pertvarkymas prasidėjo dar iki restruktūrizacijos iniciavimo, nes siekta pagerinti tiek visos grupės, tiek ir įmonės finansinius rodiklius. Aktyviai peržiūrėtas darbuotojų skaičius, kuris iki restruktūrizacijos iniciavimo sumažėjo 22 proc. iki 45 darbuotojų (lyginant su tuo pačiu laikotarpiu 2023 m. 58 darbuotojais), peržvelgtos pozicijos rinkodaros, pardavimų, finansų ir apskaitos komandose. Restruktūrizacijos metu bus peržiūrimos kitos potencialiai perteklinės personalo pozicijos ir stiprinama operacinė veikla, kol bus formuojami ir įgyvendinimui atiduodami individualizuoti verslo planai. Ši priemonė gali pareikalauti operacijų ir pokyčių valdymo sričių žmogiškųjų išteklių stiprinimo.

Minėtame žingsnyje, siekiama stiprinti operacijų komandą, kuri pereinamuoju laikotarpiu, iki pilno ūkių įgalinimo savarankiškai priiminėti sprendimus ir mažinti sprendimų priėmimo grandinę, dėlios optimizacijos planus pagal ūkių veiklą ir tipažą, objektyviąsias sąlygas ir pajėgumus,

Iš viso planuojama apjungti arba nutraukti veiklą apie 60 Grupės įmonių, mažinti etatus visose - valdymo, apskaitos, marketingo, verslo plėtros, tyrimų ir plėtros (R&D), technologijų kūrimo bei tvarumo standartų – verslo srityse. Kiekvienam Grupės dirbamam ūkiui bus sukurtas atskiras verslo planas.

Atsižvelgiant į tai, kad Grupė keičia veiklos modelį, atsiranda papildomos galimybės reikšmingai peržiūrėti veiklos sąnaudas. 2023 - 2027 m. laikotarpiu grupės veiklos sąnaudas (pardavimo ir administracines) išlaidas tikimasi sumažinti (nuo 13,9 mln. Eur 2023 iki 6,5 mln. Eur), mažinant nebūtinų funkcijų ir procesų kaštus, tačiau nemažinant atlyginimų. Tai bus pasiekta optimizuojant nuomos plotus, programinės įrangos paslaugų išlaidas, ir kitus kaštus susijusius su mažėjančiu darbuotojų skaičiumi, iki minimumo sumažinus marketingo, reprezentacines, kitas nebūtinas išlaidas naujoje organizacinėje struktūroje.

Lentelė Nr. 34

mln. Eur 2023	2024 prognozė	2025	2026	2027
------------------	---------------	------	------	------

Veiklos sąnaudos	13,9	10,4	8,5	7,5	6,5

Įmonė taip pat sieks sumažinti savo veiklos apimtis verslo valdymo ir atskaitomybės srityse, atitikdama minimalius biržoje kotiruojamai įmonei taikomus standartus. Tai reiškia, jog AUGA group nebebus lyderė valdymo ir atskaitomybės srityse, nes tokių funkcijų išlaikymas reikalauja papildomų išlaidų ir atliks minimalią atitiktį minimizuotomis sąnaudomis.

Žemiau lentelėje pateikti numatomi pinigų srautai pagrindžia Bendrovės gebėjimą vykdyti finansinius įsipareigojimus per restruktūrizavimo laikotarpį ir atsiskaityti su kreditoriais, tenkinant jų kreditorinius reikalavimus iš akumuliuojamų teigiamų pinigų srautų ir atstatyti Bendrovės mokumą. Pagrindinis susikaupusių skolų grąžinimo kreditoriams šaltinis su kreditoriais - gautinos pajamos, skolininkų sugrąžintos lėšos, restruktūrizavimo metu uždirbtas pelnas, Grupės įmonių/turto pardavimo pajamos, debitorinių įsipareigojimų sumažėjimas.

					Lentelė Nr. 35
	2025 m. prognozė	2026 m. prognozė	2027 m. prognozė	2028 m. prognozė	2029 m. prognozė
Pardavimo pajamos / Sales revenue	4.751.847	5.269.884	5.339.282	5.410.067	5.482.269
- Grupės paslaugos / Group services	3.401.847	3.469.884	3.539.282	3.610.067	3.682.269
- Biometano ekonominė nauda / The economic benefit of biomethane	1.350.000	1.800.000	1.800.000	1.800.000	1.800.000
Dividendai ir verslų pardavimo pajamos / Revenue from dividends and sale of businesses	350.000	350.000	350.000	350.000	350.000
Bendrasis pelnas (nuostoliai) / Gross profit (loss)	5.101.847	5.619.884	5.689.282	5.760.067	5.832.269
Bendrosios ir administracinės sąnaudos / General and Administrative expenses	(3.239.854)	(3.304.651)	(3.370.744)	(3.438.159)	(3.506.922)
Palūkanų ir kitos panašios sąnaudos / Interest and other similar expenses	(871.213)	(1.690.276	(512.276)	(367.381)	(215.582)
Pelnas (nuostoliai) prieš apmokestinimą / Profit (loss) before tax	990.780	624.956	1.806.261	1.954.527	2.109.764
Pelno mokestis / Profit tax	(148.617)	(93.743)	(270.939)	(293.179)	(316.465)
Grynasis pelnas (nuostolis) / Net profit (loss)	842.163	531.213	1.535.322	1.661.348	1.793.299
Amortizacija/Nusidėvėjimas / Amortization/Depreciation	109.866	109.866	109.866	109.866	109.866
Grynosios palūkanų ir kitos panašios sąnaudos / Net interest and other similar expenses	871.213	1.690.276	512.276	367.381	215.582
EBITDA	1.823.242	2.331.355	2.157.464	2.138.595	2.118.748

AB AUGA GROUP PROGNOZUOJAMA PELNO (NUOSTOLIO) ATASKAITA

Pagrindinės rengiamo plano prielaidos:

Bendrovė toliau aptarnauja Grupės įmones ir už suteiktas paslaugas gauna pajamas;

Bendrovė gauna pajamas iš biometano ekonominės veiklos atsižvelgus į tai, kad Bendrovė pati finansavo šios veiklos vystymą;

Palūkanos skaičiuojamos taikant statistines palūkanų normas, skelbtas Lietuvos banko plano rengimo metu (5,89%). Palūkanos už pirmą 2025 m. pusmetį nėra skaičiuojamos.

Galimi restruktūrizuojamų skolų apmokėjimo šaltiniai:

Bendrovės EBITDA;
Pajamos iš turto pardavimo. Numatomas skolos mažinimas parduodant grupės valdomas žemės ūkio įmones ir įmones, turinčias nekilnojamojo turto. Vertinama, kad būtų parduodama iki 2026 metų pabaigos ir gautos įplaukos iš turto pardavimo būtų nukreipiamos kreditorių reikalavimų tenkinimui;
turto pardavimo pajamos būtų naudojamos tenkinant Žaliųjų obligacijų kreditorių reikalavimus;
kitų kreditorių reikalavimai būtų tenkinami iš Bendrovės sugeneruotos ekonominės veiklos.

Jei parduoto turto vertė bus didesnė nei hipotekinių reikalavimų suma ir bus atsiskaityta išorės tiekėjais pagal numatytą grafiką, skirtumas būtų panaudojamas padengti įsipareigojimus Grupės įmonėmis, dėl kurių mokėjimų būtų tariamasi atskirai.

Iš viso: ~ 30 mln. EUR

AB AUGA GROUP PROGNOZUOJAMAS ATSISKAITYMAS SU KREDITORIAIS

					Lentelė Nr. 36
	2025 m. prognozė	2026 m. prognozė	2027 m. prognozė	2028 m. prognozė	2029 m. prognozė
Finansinės skolos (ne Grupės įmonėms) / Financial debts (for non Group companies) 29.582.778,- Eur	885.387	20.200.000	2.469.337	2.586.975	2.710.144
Kreditorių reikalavimai (ne Grupės įmonėms) / Requirements of the creditors (for non-Group companies) 541.000,- Eur	19.041	212.822	53.104	55.634	58.283
*Kreditorių reikalavimai (Grupės įmonėms) / Requirements of the creditors (for companies of the Group) 569.927,- Eur
*Finansinės skolos (Grupės įmonėms) / Financial debts (for companies of the Group) 6.383.407,- Eur

*- Neteikiama prognozė dėl vidinių kreditorinių įsipareigojimų Grupės įmonėms, jų grąžinimo grafikai bus papildyti.

Žemiau pateikiama SSGG (SWOT) analizė:

Juridinio asmens stiprybės ir silpnybės
Stiprybės	Silpnybės
(ką juridinis asmuo gali (pajėgia) atlikti)	(ko juridinis asmuo negali (negalės) atlikti)
- Ką juridinis asmuo daro išskirtinai gerai?	- Ką juridinis asmuo galėtų daryti geriau?
1.Darbuotojų įvertinimas ir pasitenkinimas. AUGA group bendrovių grupė visoje Lietuvoje įdarbina 1110 darbuotojų, kurių 45 darbuotojai dirba AUGA group valdymo įmonėje (2024 m. 09 mėn. 30 d. duomenimis). Bendrovės struktūra yra unikali savo plačiu veiklos spektru - užsiima augalininkystės, gyvulininkystės, grybų auginimo, galutiniam	1. Didinti darbuotojų darbo efektyvumą ir mažinti operacinių išlaidų sąnaudas. Nuo 2016 m. AUGA group vykdė intensyvią operacijų plėtrą ne tik apdirbdama maksimaliai 38 000 ha žemės ūkio paskirties ir augindama iki 3500 karvių, bet ir vertikaliai plėsdama savo veiklos sritis ir funkcijas per visą maisto grandinės operacijų ašį (galutiniam

vartojimui skirtų produktų, tvariųjų žemės ūkio technologijų vystymo ir biometano gamybos ir pardavimo veiklomis, tačiau visus šiuos skirtingų kvalifikacijų, stažo, išsilavinimo ir sričių darbuotojus per visą Lietuvą vienija bendra misija "tiekti maistą be kainos gamtai" pasauliui. Tvarumo kryptimi motyvuoti darbuotojai ne tik prisideda prie šios misijos savo kasdieniu darbu, bet yra ir pačios AUGA group tiesioginiai akcininkai, kadangi jie yra motyvuojami opcionų programa. Ši motyvacinė priemonė leidžia sukurti ilgalaikę pridėtinę vertę Bendrovei ir darbuotojams. AUGA group šią priemonę taiko penkerius metus. 2023 m. šioje programoje dalyvavo 255 darbuotojai, iš jų – 44 buvo nauji programos dalyviai. Įmonės grupių stiprybė kyla ne tik iš vidaus, bet dažnai įvertinama ir Darbdavių rinkoje - 2022 m. AUGA pateko į geidžiamiausių darbdavių finalinį dvidešimtuką Lietuvoje.¹

AUGA group taiko sąžiningą ir skaidrią darbo atlygio politiką, kurioje nustatomi darbo užmokesčio rėžiai, apskaičiavimo metodai ir koregavimo principai. Taip pat naudojasi "KORN FERRY" atlygio duomenų analizės platforma rinkos tendencijoms sekti. Kiekvieno darbuotojo darbas yra vertinamas pagal jo arba jos pasiektus rezultatus savo srityje. Grupėje nėra toleruojamas skirtingas atlygis už vienodo pobūdžio darbą.

2. Tvarumas. Bendrovė yra neabejotina tvarumo lyderė žemės ūkio srityje – ji ne tik taiko pažangiausius žiedinės ekonomikos principus savo veiklos modelyje, bet ir siekia įrodyti tvariųjų žemės ūkio technologijų naudojimo ekonominę vertę ilgalaikėje perspektyvoje. Ateityje, kai tvarumo reikalavimai žemės ūkio produkcijai bus reglamentuoti ir standartizuoti pasauliniu mastu, apmokestintos CO²ekv. emisijos, tvari ekonominė veikla taps pragmatiniu verslo sprendimu ir sudarys esminį konkurencinį pranašumą. Didieji maisto koncernai privalės integruoti tvarią žaliavinę produkciją į savo maisto vertės grandinę, saugodami vartotojų ir gamtos gerovę. Tvarumo strategija yra neatsiejama Grupės verslo dalis, kurios tikslų Bendrovė siekia per visas tris tvarumo sritis: socialinę atsakomybę, tvarų valdymą ir aplinkosaugą. AUGA group dukterinės įmonės AUGA Tech Inovacijų portfelyje – prototipai ir priešgamybinės serijos sprendiniai – hibridinis elektra ir biometanu varomas traktorius, multimodalinė žemės ūkio platforma ir tvarių pašarų sistema. Šie pasiekimai – tai unikalūs veikiantys grupės kolegų ir Lietuvos universitetų mokslininkų bendradarbiavimo

vartojimui skirtų produktų pardavimai ir rinkodara, technologijų vystymas ir plėtra, pavyzdinės gerojo valdymo praktikos ir skaidrumas pagal NASDAQ emitento reikalavimus ir kt.). Atitinkamai 2018 m., kai buvo pasiektas didžiausias dirbamų hektarų kiekis – bendras metinis grupės atlyginimų biudžetas sudarė 12,182 mln. Eurų, kurie sudarė 21 proc. Visų grupės sąnaudų (56, 178 mln. eurų) arba 22 proc. Visų grupės pajamų (54,749 mln. eurų). Palyginimui 2023 m. bendras metinis atlyginimų biudžetas siekė 24, 838 mln. eurų, sudarydamas 29 proc. nuo metinių visų sąnaudų (84,870 mln.) ir 32 proc. nuo visų grupės pajamų (77, 442 mln. eurų). Svarbu pabrėžti, kad AUGA žaliavinė produkcija yra parduodama pasaulinėje rinkoje, kuri nepatyrė palyginimo dviženklio augimo darbuotojų atlyginimų ir rekordinės ES infliacijos, išauginusios ir kitas gamybos sąnaudas.

Didinti žemės ūkio technikos darbo efektyvumą. Pagal poreikius plėsti/didinti žemės ūkio technikos parką tam, kad technika, vykdydama konkretų darbą (sėja, tręšimas ir pan.), vienu važiavimu galėtų aprėpti kuo didesnį plotą, ir, esant poreikiui, dalytis technika tarp skirtingų ūkių. Tokiu būdu atliekant operacijas viename ūkyje nereikėtų uždelsti žemės ūkio darbų kitame.

3. Optimizuoti operacijas. Stiprinti ir optimizuoti veiklas svarbiausiame tradicinės žemės ūkio žaliavinės produkcijos segmente siekiant mažinti operacijų savikainą, auginti skirtingų kultūrų derlių ir didinti primilžius, optimizuoti kaštų savikainą per hektarą. Geriau išnaudoti sinergijas iš praėjusiais metais (2023 m.) diversifikuotų ekologinių ir konvencinių augalininkystės ir 2024 m. gyvulininkystės veiklų.

Gerinti įmonės valdymą gyvuoju laiku. Bendrovė galėtų automatizuoti kuo daugiau verslo procesų, kad sumažintų žmogiškųjų klaidų riziką ir padidintų produktyvumą, matytų finansinius ūkių rezultatus gyvuoju laiku ir galėtų operatyviai priiminėti verslo sprendimus. . Įmonės veiklų efektyvumą taip pat apsunkina per visą Lietuvą išsidėstę valdymo centrai, todėl sprendimų priėmimo procesas galėtų vykti sklandžiau, efektyviau ir greičiau, optimizavus ir automatizavus kasdienes operacijas, taip pat suteikus autonomiją atskiriems ūkiams sprendimo priėmimo klausimu.
Labiau diversifikuoti įmonės pajamų šaltinius. Žaliavoms generuojant didžiausias pajamas įmonės mastu, svarbu užtikrinti pajamų srautą iš biometano

1 Geidžiamiausias darbdavys 2022 m.

rezultatai, kurie atvesti nuo popieriaus iki technologijos per mažiau nei 5 metus, o kai kurie jų ir patentuoti pasaulinėse rinkose.

Dėl nuoseklaus ir ilgalaikio įdirbio tvarumo srityje AUGA group yra pripažinta tvarių žemės ūkio technologijų lyderė, todėl jos prekės ženklas siejamas su ekologiškumu ir aplinkos apsauga.

3. Verslo diversifikacija. Nuo 2023 m. rugpjūčio mėn. Bendrovė užsiima ne tik ekologine, bet ir regeneracine konvencine žemdirbyste, kurių rinkos, produktai ir ekonominiai ciklai nėra tapatūs – vienai rinkai patiriant ekonominį nuosmukį, situacija kitoje gali būti netgi priešinga. Konvencinio žemės ūkio produktai negali dalyvauti ekologinėje rinkoje, o pereinamasis laikotarpis į ekologiją trunka mažiausiai tris metus. Tokiu būdu dalyvaujant skirtingose, tačiau veikla panašiose rinkose, yra diversifikuojama verslo rizika, maksimizuojamos verslo galimybės efektyviau valdyti pinigų srautus ir didinti pelną. Prie diversifikacijos prisideda ir grybų auginimas – gamyba yra užtikrinama ištisus metus. Šis segmentas, priešingai ne žemės ūkis, yra atsparus klimato pokyčiams, tačiau jautresnis energetikos kainoms. Šiuo atžvilgiu žemės ūkio veiklos yra mažiau paveikios. Galutiniam vartotojui skirtų prekių segmentas yra stabiliai augantis - žvelgiant į AUGA prekės ženklo istoriją, matomi, Grupės pajėgumui išvystyti vieną "paruoštų vartojimui" produktų maisto kategoriją, ir sėkmingai ją pardavus 2023 m., užkeisti ją nauja platesnę aprėptį turinčia "kasdienio vartojimo prekių krepšelio" kategorija. Toliau tęsiant tvarumo praktikų diegimą per Grupės veiklos gamybos grandinę, sinergija ir papildomos naudos pasieks ir galutinį vartotoją.

4. Masto ekonomija. Įmonių grupė dėl savo masto ir geografinio operacijų išsidėstymo yra pajėgi tiesiogiai užtikrinti savo žaliavinės produkcijos kokybę ir parduoti ją užsienio pirkėjams be tarpininkų, nes gali užtikrinti kokybiškus didmeninius kiekius. Bendrovė dėl didelės apimties gali užtikrinti reikalingos pirkėjams kokybės pateikimą didelė dalis ūkių yra išdėstyta skirtingose geografinėse vietovėse, užsakovų poreikiai yra lanksčiai patenkinami. Turimi elevatoriai užtikrina tinkamą produkcijos rūšiavimą ir paruošimą pirkėjui.

Svarbu pabrėžti, kad būdama didelė organizacija, AUGA gali naudotis ir palankesnėmis tiekimo grandinės sąlygomis – perkant didelius gamybinių priemonių ir ingredientų kiekius tiesiai iš tiekėjų yra užtikrinamos geresnės kainos, tuo pačiu galima kelti specifinius gamybinius reikalavimus, lemiančius galutinę aukštesnę produkcijos kokybę.

gamybos, didinti galutiniam vartotojui skirtų produktų segmento svarbą pajamų struktūroje, stiprinti krepšelio prieinamumą koncentruojantis į kelis esminius prekybos partnerius bei mažinti kaštus, susijusius su jo sklaida.

Įmonė taip pat sumažins savo veiklos apimtis verslo valdymo ir atskaitomybės srityse, atitikdama minimalius biržoje kotiruojamai įmonei taikomus standartus. Tai reiškia, jog AUGA grupė nebebus lyderė valdymo ir atskaitomybės srityse, nes tokių funkcijų išlaikymas reikalauja ženklių išlaidų ir atliks bendrąją atitiktį minimaliomis sąnaudomis.

- Kokia juridinio asmens veikla yra nenaudingiausia neefektyviausia)?

Trumpuoju laikotarpiu nepalanki tvariųjų technologijų vystymo ir verslo efektyvumo veikla, nes šiuo metu rinkos paklausa šioms technologijoms dar neegzistuoja, atitinkamai nėra ir reguliacinių prielaidų ar reikalavimų žalinti dabartinę žemės ūkio sritį. Inovacijų plėtros metu buvo sąmoningai investuojama į tvariųjų technologijų vystymą, kurios turėjo padidinti ne tik tvarumo, bet ir efektyvumo rodiklius ūkiuose. Dėl šio prioriteto tiesiogiai nukentėjo standartinio ūkio efektyvumo didinimas AUGA group bendrovių grupėje, nes tvariosios technologijos (gavus joms finansavimą ir integravus jas į kasdienes augalininkystės ir gyvulininkystės veiklas) turėjo užkeisti visą senąją, nebe tokią efektyvią, įrangą. Atitinkamai, buvo atidėtos investicijos į modernizavimą ir per 2019 – 2024 m. per mažai investuota į ūkio parką bei žemės ūkio verslų infrastruktūrą, kas neleido padidinti našumo ir efektyvumo rodiklių. Efektyvinimo investicijos būtų dalinai kompensavusios augančias žaliavų, medžiagų ir darbuotojų atlyginimus.

- Kur juridinis asmuo yra pažeidžiamas?

1. Grupės skolinto kapitalo lygis gali lemti apribotas finansavimo galimybes. Gauti papildomą finansavimą apyvartiniam kapitalui, kapitalo išlaidoms, įsigijimams, skolos aptarnavimui ir pan. Taip pat gali būti apribotas Grupės lankstumas prisitaikyti prie kintančių rinkos sąlygų bei kredito sutartyse numatyti apribojimai gali apriboti galimybes skolintis daugiau lėšų, įkeisti turtą ir (ar) dalyvauti susijungimuose ar kitokio pobūdžio sandoriuose.

2. Trumpalaikių kredito linijų ir faktoringo naudojimas apyvartiniam kapitalui finansuoti. Jei Grupei kiltų sunkumų atnaujinant (refinansuojant) šias priemones arba to nepavyktų padaryti, tai gali

Profesionali gyvulininkystė neįmanoma be aukštos kokybės pašarų gamybos – Bendrovė investuoja į modernias technologijas, kurios nėra prieinamos visiems ūkiams. Vienas pašarų cechas gali aprūpinti 7- 8 pieno ūkius, o tai leidžia pasiekti gerą savikainos ir kokybės balansą, aukštą pieno primilžį ir efektyvią gamybą.

Masto ekonomika taip pat padeda išlaikyti aukštą kompetencijų lygį – iš operacijų centrų suburiamos specialistų komandos prisideda prie konkrečių ūkių veiklos gerinimo programų, taip skatinant gerųjų praktikų ir technologinių žinių sklaidą.

- Kokie juridinio asmens privalumai?

Bendrovės reputacija ir žinomumas. Bendrovė turi gerą įdirbį ir jau susikūrę žinomumą rinkoje, su kiekvienais metais vis labiau atpažįstami ir matomi dėka komunikacijos, nuoseklių rinkodaros veiksmų. Bendrovė atpažįstama kaip patikimas ir aukštos kokybės paslaugų tiekėjais. Bendrovė turi įdirbį tarptautinėse parodose, kurios stipriai padeda palaikyti ir didinti įmonės matomumą bei pritraukti naujus klientus. Grupės technologijos sukurtos pritaikymui ne tik AUGA group ūkiuose - inovatyviais sprendimais ir tvarios žemdirbystės patirtimi galėtų naudotis visi ūkininkai, siekiantys dirbti tvariai. Bendrovės veiklos reikšmingumas vertinamas ir visuomenės – 2021 m. Grupė laimėjo tarptautinį žaliųjų inovacijų apdovanojimą (Baltic Sustainability Awards)2 , 2024 m. pateko į "Baltic Brands" tyrimo penketuką, Baltijos šalių vertinamą kaip vieną iš aplinkai draugiškiausių prekės ženklų³ , taip pat 2024 m. "Žaliojo susisiekimo apdovanojimuose" buvo apdovanota kaip lyderė inovacijų srityje.⁴
Diversifikuotas klientų krepšelis. 2023 m. ataskaitos duomenimis, žaliavinės produkcijos pardavimų dalys pagal šalis sudaro – Lietuva 40,77 proc., Švedija 13,10 proc., Vokietija 9,47 proc. ir kitos šalys sudaro 36,66 proc. Didžiausi klientai pagal jiems tenkančią pardavimų dalį sudaro nuo 3,2 proc. iki 8,26 proc.
Bendrovėje aprašyti procesai. Grupė užtikrina aukštą produktų kokybę ir pilną atsekamumą nuo sėklų iki pakuočių, Grupės įmonių veikla yra įtvirtinta sertifikatų: GMP+, ISCC EU (Grain LT), Global GAP su GRASP papildiniu (AUGA Luganta daržovės, Baltic Champs grybai), ekologiškumo sertifikatas ekologiškai dirbančių ūkių produkcijai, taip pat sertifikuojami AUGA ūkių miežiai (išskyrus AUGA Vėriškes), pagal atkuriamosios žemdirbystės ir sertifikavimo

turėti reikšmingą neigiamą poveikį Grupės vykdomos veiklos gyvybingumui.

3. Mokėjimai pagal žemės nuomos sutartis gali padidėti. Grupė didžiąją dalį savo dirbamų žemės nuomojasi (šiek tiek daugiau nei 30 000 ha), todėl žemės kainos reikšmingas pokytis gali reikšmingai lemti Grupės finansinius rezultatus.

4. Kintamų palūkanų normų rizika. Paskolos su kintamomis palūkanomis susiduria su pinigų srautų palūkanų normos rizika. Paskolos su fiksuotomis palūkanomis Grupei nekelia tokios rizikos. Grupės skolinimus sudaro paskolos su kintamomis palūkanų normomis, kurios yra susijusios su EURIBOR. Didžioji dalis banko paskolų ir finansinės nuomos įsipareigojimų perkainojami kas 3 ar 6 mėnesius. Kitų paskolų kainos perkainuojamos kas 12 mėnesių.

5. Apyvartinio kapitalo poreikis. Augalininkystės veikloje apyvartinio kapitalo poreikis yra svarbus veiksnys. Pradėjus sėją rudenį, derlius nuimamas kitais metais, o augalininkystės veikla užsiimančios bendrovės neturi kitų pajamų, išskyrus praėjusių metų derliaus pardavimus ir subsidijas, kurie turi būti panaudojami kompensuoti ankstesniųmetų kaštus auginant derlių ir panaudojant turimas lėšas kitų metų sėjai. Atitinkamai, apyvartinio kapitalo dydis turi reikšmingą įtaką pinigų srautams, kadangi Bendrovė privalo užtikrinti pakankamą lėšų kiekį iki kitų metų derliaus. 2023 metais AUGA group bendrovių apyvartinio kapitalo poreikis siekė 61,5 mln. Eurų.

Galimos rizikos, susijusios su aplinkos reguliavimu. Grupė turi laikytis aplinkosaugos taisyklių ir gali būti patraukta atsakomybėn už netinkamą tokių taisyklių laikymąsi. Grupė savo veikloje turi laikytis skirtingų aplinkosaugos taisyklių, reglamentuojančių įvairių Grupės veikloje naudojamų pavojingų medžiagų ženklinimą, naudojimą ir saugojimą. Šios taisyklės reikalauja įdiegti procedūras ir technologijas tinkamam bet kokių pavojingų medžiagų apdorojimui ir numato Grupės atsakomybę valdant ir likviduojant bet kokią aplinkos taršą. Be atsakomybės už dabartinę veiklą, Grupė taip pat gali būti atsakinga už bet kokią ankstesnę veiklą, jei paaiškėja, kad tokia veikla padarė žalą aplinkai. Be to, bet kokie nacionalinių ir tarptautinių aplinkosaugos taisyklių pakeitimai gali įpareigoti Grupę imtis priemonių, kurios atitiktų reikalaujamus standartus. Tai gali turėti neigiamos įtakos Grupės veiklai, finansinei padėčiai ir rezultatams.

² Baltic Sustainability Awards 2021

³ Baltic brands 2024

⁴ Žaliojo susisiekimo apdovanojimai 2024

reikalavimus pagal ĮST SM 000240401 "Atkuriamojo žemės ūkio standartas. Salykliniai miežiai".

Uždaro ciklo ūkio modelio taikymas. Siekiama sinergija tarp skirtingų žemės ūkio šakų ir organinių atliekų antrinio panaudojimo. Augalininkystės segmente užaugintos žaliavos (pašarinės kultūros) yra naudojamos kaip pašaras gyvuliams, o šiaudai – grybų komposto gamybai. Gyvulininkystės segmente iš jo veiklos susidariusios organinės atliekos (mėšlas) yra naudojamos kaip trąšos augalininkystėje bei grybų auginimo segmente kompostui gaminti. Nuo 2024 m. mėšlas panaudojamas biometano gamybai, o šalutinis biometano gamybos sub-produktas – digestatas, bus naudojamas laukų tręšimui.
Žemės ūkyje taikomos aplinkai draugiškos praktikos. Taikant beariminę technologiją kultivuojamas tik paviršinis dirvos sluoksnis. Tai apsaugo dirvožemį nuo erozijos, leidžia tausoti derlingą žemės sluoksnį, jame esančius mikroorganizmus bei mažinti iškastinio kuro suvartojimą. Dirbant regeneracinės sėjomainos metodu, grūdinės kultūros yra pakeičiamos daugiametėmis ankštinėmis žolėmis, galinčiomis kaupti anglį ir fiksuoti dirvožemyje azotą. Atliekant tikslųjį tręšimą yra atliekami dirvos tyrimai ir įvertinama dirvožemio būklė - parenkamos būtent tokios ir tiek trąšų, kiek reikia specifiniam laukui, tokiu būdu sumažinamas per metus į dirvą patenkančio azoto ir kitų mineralinių medžiagų kiekis ir sudaromasi optimalius tręšimo žemėlapius.
Tvaresnė gyvulininkystė. Užtikrinant gyvūnų gerovę, Grupės ūkiuose gyvuliai šiltuoju metų periodu ganosi ganyklose. Karvių pašarų pagrindą sudaro daugiametės ankštinės žolės, kurios yra tvaresnis, mažiau emisijų generuojantis pašaras, lyginant su įprastai naudojamais grūdais, kukurūzų silosu ar sojomis.
Žaliosios energijos naudojimas. Ūkiuose ir visose AUGA group įmonėse naudojama tik sertifikuota žalioji elektros energija. Dalį energijos iš atsinaujinančių šaltinių Grupė pasigamina viduje.
Įmonės finansinis skaidrumas. Įmonę už 2023 metus auditavo audito kompanija - (UAB "PricewaterhouseCoopers"), už 2024 m. patvirtintas auditorius yra "Grant Thornton Baltic".

9. NASDAQ Baltic prekybinių popierių biržos dalyvis viešai listinguojama įmonė turi galimybę lengviau pritraukti kapitalo įmonės plėtros planams ar strateginiams projektams. Emitento statusas sukuria sąlygas finansuoti operacijas įvairių finansinių 7. Grupės įmonės tarpusavyje palaiko plačius komercinius ryšius, todėl gali atsirasti neigiamų mokestinių pasekmių. Grupės įmonės turi daug sandorių tarpusavyje. Sandoriai tarp susijusių šalių gali sukelti mokestines pasekmes, jei mokesčių administratorius nustatytų, kad sutartis vykdoma tokiomis sąlygomis, kurios nėra palyginamos su rinkos sąlygomis, sudarytomis ištiestosios rankos principu.

- Ką juridinio asmens konkurentai daro geriau?

Sunku apibrėžti Grupės konkurentus, nes yra mažai tokio plataus spektro įmonių, veikiančių per visą maisto grandinę, bet prasmingiausia lyginti įmonę su gamybininkais, vykdančiais veiklą augalininkystės ir gyvulininkystės srityse.

Smulkiems ir vidutiniams ūkiams, kurie koncentruojasi į žaliavinės produkcijos auginimą ir pardavimą, patiria mažesnius valdymo kaštus.
Smulkiems ir vidutiniams ūkiams netaikomi ribojimai gaunamoms tiesioginėms ir netiesioginėms išmokoms.
Smulkūs ir vidutiniai ūkiai turi galimybę dalyvauti žemės ūkio technikos paramų projektuose, kurie turi apribojimus pareiškėjų dydžiui ar patirčiai (kaip pvz., dažnai prioritetas ar geresnės sąlygos taikomos jauniesiems ūkininkams).

4. Didesnio kapitalo konkurentų pranašumas. Konkurentai, turintys geresnes investicines galimybes, turi didesnį potencialą investuoti tiek į operacijų plėtrą ir kultivuoti žemės ūkį su našiausia ir naujausia technika bei robotizacijos elementais, leidžiančiais tiek gerinti derlių, tiek primilžius.

5. Tarptautinių konkurentų gaunamų išmokų pranašumas. Vienoje iš svarbiausių AUGA group eksporto krypčių – Vokietijos – didžiosios žemės ūkio bendrovės gali pretenduoti į 2,3 karto didesnes tiesiogines išmokas, nei bendrovės Lietuvoje. Lietuvoje smulkieji ūkininkai gauna daugiau nei tris kartus didesnes išmokas nei žemės ūkio bendrovės, kai tuo metu Vokietijoje šis atotrūkis yra dvigubai mažesnis ir siekia 1,5 karto. Tai patvirtina, kad esamos programos iškreipia konkurencinę aplinką ir neleidžia Lietuvos bendrovėms, ypač didelėms, išlikti konkurencingoms tokiose rinkose, kaip Vokietija, kurioje nepasireiškia nevienoda išmokų politika pagal gamintojo/augintojo dydį.

instrumentų pagalba. Be to, viešas listingavimas padidina įmonės matomumą ir žinomumą rinkoje, tokios galimybės gali sugeneruoti daugiau investuotojų dėmesio ir palengvinti kapitalo pritraukimo procesus ateityje. Listinguota įmonė yra patikimesnė partneriams ir klientams, nes jos veikla yra skaidresnė dėl privalomų ataskaitų ir griežtesnės priežiūros.

- Kokie juridinio asmens ištekliai?

1.Žmogiškieji ištekliai. Ilgamečiai kvalifikuoti darbuotojai visose verslo vystymo srityse, įskaitant pardavimus, agronomiją, transporto valdymą, klientų aptarnavimą, Tvarumą ir kokybę bei rinkodarą: Bendrovėje dirba 45 darbuotojai, o visoje Grupėje - 1110 darbuotojų.

2. Bendrovė turi prieigą prie konsoliduotų žemės masyvų per nuosavą ir nuomos pagrindais valdomą žemę, suformuotą per ilgą laikotarpį. Žemės plotai yra derlingiausiuose Lietuvos žemių regionuose, kuriuose galima intensyvi žemės ūkio veikla.

Grupė turi per ilgą laiką suformuotą klientų ratą, kuriam tiekia produkciją tiesiogiai be tarpininkų. Tai apima ne tik žemdirbystės (augalininkystės, gyvulininkystės), bet ir grybų auginimo verslo ir galutinių vartojimui skirtų produktų verslo klientus.
Suformuotos gamybinės bazės su visa reikalinga įranga, esminėms žemės ūkio procesams atlikti. Išsidėsčiusios per visą Lietuvą, koncentruotos pagal žemės masyvus ir gyvulių fermas.
Biologinės kilmės trąšos. Gyvulininkystėje susidarančios organinės atliekos (digestatas) naudojamos kaip trąšos ekologinėje augalininkystėje. 6. Partneriai. AUGA dėl savo masto palaiko stiprius ilgamečius santykius su didžiausiais tiekėjais geriausiomis sąlygomis be tarpininkų.
Ilgametė patirtis ir rinkos žinios. Bendrovė būdama ilgametė žemės ūkio sektoriaus dalyvė išmano šią sritį ir joje naudojamas technologijas, reguliacinius pokyčius bei konkurentų veiklas. Gebėjimas pasiūlyti klientams inovatyvius ir konkurentų neturinčius sprendimus.

8.Elektros energija. Grupė investuoja į atsinaujinančios energijos šaltinius - ūkiuose naudojama tik sertifikuota žalioji elektros energija, dalyje ūkių taip pat yra įrengtos saulės elektrinės. Per ataskaitinį laikotarpį pagamintos ir rinkai parduotos elektros energijos kiekis atitinka tuo pačiu laikotarpiu AUGA group biuruose suvartotą energiją.

Kas daro juridinį asmenį pranašesniu už konkurentus?

1. Masto ekonomija – Grupė veikia dideliuose žemės
plotuose. Mažesnės darbo sąnaudos ir masto
ekonomija leidžia įgyti reikšmingą išlaidų pranašumą.
2. Vertikali integracija – Grupės ūkiai užaugina platų
žaliavų asortimentą ir pati arba kartu su užsakomosios
gamybos partneriais organizuoja jų perdirbimą,
paruošimą vartojimui. Tai leidžia pasiūlyti vartotojams
įvairius aukštos kokybės galutinio vartojimo
produktus, tokius kaip: pieno ar avižų produktai,
daržovės, grybai, kiaušiniai.
3.Pilnas atsekamumas – Grupė užtikrina aukštą
produktų kokybę ir pilną atsekamumą: nuo sėklų iki
pakuočių.
4.Sinergija tarp skirtingų žemės ūkio šakų - Grupė
veikia uždaro ciklo žemės ūkio modeliu, kuris leidžia
aprūpinti skirtingus veiklos segmentus reikalingais
ūkininkavimo produktais – pavyzdžiui: ekologinės
gyvulininkystės segmentas veikia sinergijoje su
ekologine augalininkyste. Gyvulininkystėje
naudojamos pašarams skirtos kultūros, kurios
auginamos dėl sėjomainos, o segmento veikloje
susidarančios organinės atliekos naudojamos kaip
trąšos augalininkystėje.
5.Technologijų kūrimas ir taikymas praktikoje –
emisijas mažinančios žemės ūkio technologijos yra
sektoriaus pažangos garantas, kuris leis pažaboti

klimato kaitos klausimus. Kurdama inovatyvius
sprendimus žemės ūkyje, kurių šiandien rinkoje nėra,
Grupė siekia įgyvendinti tvarios žemės ūkio veiklos
standartą ir proveržį visoje maisto sistemoje. Tokias
kompanijas šiandien ir ateityje rems tiek vartotojai,
tiek investuotojai.
6.Tiekimo grandinė yra plati ir kompleksiška.
Veikdama žiedinės ekonomikos principu, dalimi
žaliavų ir veikloms reikalingų resursų Grupė gali
apsirūpinti pati. Pavyzdžiui, pasėlių trąšos yra
gyvulininkystės organinės atliekos (mėšlas) ir
panaudotas grybų kompostas, o užaugintos žaliavos
naudojamos kaip ingredientai galvijų pašarams. Taip
pat, augalininkystės produktai (šiaudai), kartu su
gyvulininkystės mėšlu yra naudojami grybų auginimo
veikloje. Iš išorės tiekėjų Grupė perka kurą, sėklas, tam
tikras žaliavas ir kitus produktus, nuomoja arba įsigyja
darbui reikalingą techniką.
Juridinio asmens išorinės galimybės ir grėsmės
Galimybės		Grėsmės
(potencialiai naudingos sąlygos juridiniam asmeniui)	(potencialiai	nenaudingos	sąlygos	juridiniam
	asmeniui)

- Kokiomis priemonėmis būtų galima atkurti juridinio asmens mokumą, išlaikyti gyvybingumą?

Atlikti išsamią finansinę veiklų, Grupės lygyje analizę ir mokumo problemos priežasčių nustatymą. Įvertinus analizės rezultatus, nustačius mokumo problemos priežastis, remiantis tuo paruošti tikslinį planą joms spręsti. Taip pat skolų restruktūrizavimui parengti išsamų mokumo atkūrimo planą, derantis su kreditoriais dėl mokėjimo grafikų.
Optimizuoti veiklą ir mažinti išlaidas. Įvertinti visas, net menkiausias galimybės sumažinti išlaidas peržiūrint visas įmonės veiklos sritis. Tai apimtų: veiklos spektro siaurinimą, atsakomybių apjungimą, darbuotojų kaštų mažinimą.

3. Atsisakyti perteklinių ar pavyzdinių atskaitomybės veiklų, susijusių su ESG (Gerojo valdymo praktikomis), siekiant atitikti minimalius reikalavimus listinguotoms įmonėms.

4. Parduoti grupės įmones su ilgalaikiu turtu, siekiant sumažinti finansinius, kreditorinius įsiskolinimus ir skolos aptarnavimo kaštus.

5. Su investuotojų ar išorinių industrinių partnerių pagalba komercializuoti AUGA tvariųjų žemės ūkių technologijų portfelį arba dalį portfelio technologijų parduoti, siekiant susigrąžinti grupės investicijas į ilgametes MTTP veiklas, kuriomis buvo siekiama žalinti maisto grandinę.

- Kokios galimybės nebuvo išnaudotos? Neišnaudotos galimybės

Ankstesnio perėjimo į konvenciją galimybė. Dėl griežtų išmokų programų ir jų terminų (2016 – 2022 m. Kaimo Plėtros programa, kurią keitė 2023 – 2027m. Strateginis planas, nebuvo galimybės anksčiau reaguoti į besikeičiančias rinkos tendencijas ekologinėje rinkoje, lėmusias mažesnes pajamas ir sumažėjusią pelno maržą. Tuo metu konvencinių ūkių verslo konjunktūra tapo labiau palanki jau 2021-2022 m. sezonu.
Pernelyg spartaus augimo netinkamu metu valdymo galimybė. Spartus įmonės augimas pareikalavo reikšmingų investicijų į infrastruktūrą ir apyvartinį kapitalą, o tai lėmė padidėjusias išlaidas ir sumažėjusį pelningumą. Nepakankamas dėmesys rizikos valdymui ir netikėtų įvykių planavimui padarė įmonę pažeidžiamą neigiamų ekonominių pokyčių metu. Įmonės veiklų skalė ir kompleksiškas operacijų išsidėstymas ribojo įmonės lankstumą priiminėti greitus sprendimus, kurie turėtų matomą tiesioginį efektą pagrindiniams verslo rezultatams.

- Kokios išorinės kliūtys gali trukdyti juridiniam asmeniui?

1. Klimato sąlygos. Klimato sąlygos yra vienas svarbiausių rizikos veiksnių žemė ūkio veikloje. Prastos arba nepalankios meteorologinės sąlygos turi reikšmingą įtaką produktyvumui ir gali neigiamai paveikti žemės ūkio produktų derlių, pakenkti pašarų ruošimui, sunaikinti pasėlius ar sukelti kitokią žalą. Bet kokia žala dėl nepalankių klimato sąlygų gali neigiamai paveikti Grupės finansinę padėtį, veiklą ir rezultatus.

2. Kintančios ekologiškų produktų kainos. Sertifikuoti ekologiški produktai įprastai būna brangesni nei konvenciniai jų analogai dėl tokių priežasčių kaip ribota ekologiškų produktų pasiūla, mažesni kiekiai bei reguliaciniai apribojimai. Nepaisant to, istoriškai, priemoka už ekologiją kompensuodavo alternatyviąsias sąnaudas, susidarančias iš didesnių gamybos sąnaudų, mažesnio operacijų efektyvumo ir didesnio darbo įnašo.

3. ES subsidijų pokyčiai. Grupė gauna reikšmingas ES subsidijas (apie 11 mln. eurų), svarbias veiklos tęstinumo užtikrinimui. Jeigu dėl kokios nors priežasties šių subsidijų teikimas būtų nutrauktas arba sumažintas, tai galėtų turėti didelę įtaką daugeliui Grupės veiklos sričių, įskaitant sumažėjusius pagrindinės veiklos pinigų srautus ir pelningumą, sumažėjusią žemės ir investicinio turto vertę bei nekilnojamojo turto, įrangos ar įrengimų vertės sumažėjimą.

4. Žmogiškųjų išteklių trūkumas. Lauko darbams atlikti yra samdomi darbininkai, kurių paklausa yra ypač didelė kaimo vietovėse. Šios demografinės grupės darbo jėga mažėja dėl to, nes kaimo vietovių gyventojų populiacija yra mažėjanti ir senstanti, kas yra plačiai paplitusi ir ilgalaikė rizika, aktuali visoms veikloms kaimo vietovėse. Be to, pagal Oficialaus Statistikos Portalo duomenis, 2023 m. užimtumo lygis Lietuvoje siekė 63,1% ir buvo aukščiausias nuo 1998 m. Atsižvelgiant į tai, Grupė pripažįsta, jog darbuotojų trūkumo optimaliai įgyvendinti visus lauko darbus rizika yra reali, ir gali sukelti operacinius sunkumus, kliudyti pasiekti gamybos tikslus, išlaikyti kokybės standartus arba pasinaudoti rinkos galimybėmis.

Su darbuotojų stygiumi susiduria ir grybų auginimo verslo segmentas, nepakankama ir nesavalaikė žmogiškųjų išteklių pasiūla neleidžia optimaliai organizuoti gamybinių procesų ir užtikrinti tinkamą pasėlių priežiūrą.

Kaip ekonominės sąlygos gali paveikti juridinį asmenį?

3.Technologijų komercializavimo valdymo galimybė. Pernelyg didelis pasikliovimas technologijų savalaikiu komercializavimu ir jų galimais terminais padarė įmonę pažeidžiamą nepalankių įvykių, Tvarumo ir žalinimo politikos prioritetų pokyčio kontekste.

4.Priklausomybė nuo palūkanų valdymo galimybė. Įmonei nepavyko sumažinti savo priklausomybės nuo aukšto finansinių įsiskolinimo lygio (per 80 mln. EUR) generuojant daugiau pelno iš savo vykdomos veiklos, kad sumažintų palūkanų normų pokyčių poveikį įmonės rezultatams. Koncentruojantis į kapitalo pritraukimą technologijų veiklai, buvo prarastas laikas ir momentas pabandyti pritraukti kapitalo Grupės kasdieniniams poreikiams ir efektyvumo projektams.

- Kokie nauji pokyčiai, tendencijos suteiks naujų galimybių juridiniam asmeniui?

1. Pamatinių įmonės verslo šakų tęsimas ir stiprinimas – žaliavinės žemės ūkio produkcijos gamybą augalininkystėje ir gyvulininkystėje, investuojant į geresnį ūkių technologinį parengtumą, individualizuotus verslo planus pagal objektyvius ūkių duomenis ir gamtines/ dirvožemio/ bandos sąlygas, geresnis tarp ūkinių šakų sinergijų išnaudojimas (kaip pvz. platus digestato taikymas ekologinėje augalininkystėje) atkurs tvirtą verslo bazę ir pamatines verslo našumo sąlygas.

2 Bendrovės ankstyvas pasirengimas tvarumo reikalavimams atliepti. Įmonės, kurios jau anksčiau pasirūpino tvarumo atitikties reikalavimais, turi konkurencinį pranašumą, nes klientai vis labiau renkasi verslo partnerius, atitinkančius aplinkosaugos, socialinės atsakomybės ir geros valdysenos standartus, o tai galėtų pritraukti naujų, didelių ir tiesioginių klientų bei padidintų pajamas. Įmonės tvariųjų technologijų portfelis, tvaraus ūkininkavimo standartas ir kiti ilgamečiai projektai sukurs papildomų naudų klientų ir partnerių rate atkūrus pamatinius verslo rodiklius.

Palūkanų normų mažėjimas. Planuojamas palūkanų normų mažėjimas pagerins Bendrovės finansinę padėtį, sumažindama skolų aptarnavimo išlaidas. Atsiras galimybė refinansuoti Bendrovės skolas palankesnėmis sąlygomis, sumažinant finansinę naštą. 4. Strateginių projektų įgyvendinimas. Biometano gamyba iš Grupės naudojamų žemės ūkio šalutinių produktų leis sugeneruoti naujas reikšmingas nuo klimato įtakos nepriklausančias pajamas. Per paskutinius 5 veiklos metus, įmonė aktyviai siekė sukurti ir įdarbinti biometano gryninimo infrastruktūrą, kad ši veikla galėtų startuoti pilna apimtimi nuo 2025 metų. Svarbu paminėti, kad REDIII direktyva sukurs palankias ekonomines sąlygas į

1.Ekonominė sąlyga, jei nebus sumažintos palūkanų normos. Jei vis tik planuojamas palūkanų normos nesumažės, įmonė gali susidurti su didesniais sunkumais aptarnaujant/grąžinant savo įsipareigojimus.

2.Infliacijos rizika. Infliacija kelia tiesioginę riziką išauginti bendrovės kaštus, kurie negali būti tiesiogiai perkeliami kaip sąnaudos pirkėjams ar vartotojams. Dėl šių priežasčių mažėtų ir bendrovės bendrasis pelnas.

3.Ekonominė sąlyga, jei atsirastų papildomi didesni mokesčiai, pvz. darbdavio, ar taršos mokesčiai. Papildomi mokesčiai padidintų Grupės išlaidas. Tai gali dar labiau apsunkinti pelno gavimą ir gali priversti kelti pardavimo kainas, kurias nebūtinai priimtų esamų pirkėjų ratas. Tokia situacija galėtų sukelti Grupei pagamintos produkcijos realizavimo iššūkį už verslui priimtiną kainą, kad būtų padengiama ne tik savikaina, bet ir generuojamas uždarbis.

4.Ekonominės sąlygos, kaip ekonomikos lėtėjimas, žaliavinės ir galutinės maisto produkcijos vartotojų pirkimo pajėgumų mažėjimas, infliacijos lygio pokyčiai, valiutos kurso svyravimai ar geopolitiniai įvykiai taip pat turės poveikį įmonės pelningumui atstatyti.

- Kaip juridinio asmens pokyčiais gali pasinaudoti konkurentai?

1.Tiekėjų, ilgamečių partnerių ir darbuotojų nepasitikėjimas gali sąlygoti padidėjusią suinteresuotų šalių Bendrovei parankių bendradarbiavimo politikų ir praktikų nutraukimą, moralinės esamų darbuotojų komandos nuotaikos sumažėjimą, sunkesnį naujų talentingų darbuotojų pritraukimą ir išlaikymą, didesnius tiesioginius kaštus susijusius su darbuotojų kaita.

2. Prarasta rinkos dalis. Bendrovė gali neturėti galimybės sumažinti savo paslaugų kainų dėl paimtų paskolų ir turimų įsipareigojimų. Tai gali suteikti konkurentams galimybę perimti rinkos dalį, pasiūlius patrauklesnes kainas savo klientams.

3.Klientų perviliojimas. Konkurentai gali pasinaudoti neapibrėžta situacija rinkoje ir siekti perimti ilgalaikius AUGA bendrovių klientus.

4.Sumažėjusiomis investicijomis į technologijas. Bendrovė, dalį pelno skirdama kreditorinių įsipareigojimų dengimui, turės mažesnes galimybes nei konkurentai investuoti į naujas technologijas bei infrastruktūrą, kas gali suteikti konkurentams pranašumą.

4.Masto ekonomikos principo nepritaikomumas. Dėl ribotų finansinių išteklių ir rinkos pozicijos lyderio

biometano vartojimo paklausai transporto sektoriuje	susvyravimo, ilgamečiai tiekėjai ir partneriai gali
Europos Sąjungoje.	pasirinkti nebetaikyti palankių komercinių sąlygų ir
2023 m. taip pat buvo atlikta dvejus metus trukusių	terminų, kurie gali dar labiau išauginti veiklos ir
pašarų technologijos bandymų rezultatų mokslinė	sąnaudų kaštus, taip ribojant Bendrovės
peržiūra. Jį atliko Lietuvos Sveikatos mokslų	konkurencingumą.
universiteto Veterinarijos akademijos mokslininkai,
kurie patvirtino rezultatų pagrįstumą nustatydami,
kad ši technologija leidžia padidinti primilžį be įtakos
pieno kokybei ir 32 proc. sumažinti karvių virškinimo
procesų sukuriamas metano emisijas per žaliavinio
pieno litrą.
Grupės įdirbis gyvulininkystės tvarumo srityje leis ne
tik pagaminti pašarus tvariau, bet ir efektyviau
maksimizuoti pašarų savikainą, išnaudojant dabar
turimą infrastruktūrą ir atitinkamai didinant pelną.
Sukurti pašarų technologijos elementai bus diegiami
gyvulininkystėje ir leis sumažinti produkcijos
savikainą, tuo pačiu pagaminti produkciją su
žemiausiu rinkoje emisijų faktoriumi.

Bendrovė nėra numačiusi gauti ilgalaikių kreditų, tačiau, esant galimybei ir (ar) papildomam poreikiui, gali pasinaudoti Tarpinio ir Naujo finansavimo galimybėmis gaunat papildomą kreditą ir (ar) faktoringą, papildomai įkeičiant nekilnojamąjį ar kilnojamąjį turtą. Bendrovė, keičiantis tarpbankinių palūkanų normai, pasilieka teisę ieškoti palankesnių sąlygų ir esant reikalui refinansuoti šiuo metu turimus finansinius įsipareigojimus palankesnėmis sąlygomis. Į Bendrovės faktinę pelno (nuostolio) ataskaitą yra įtrauktos visos einamos ūkinės veiklos sąnaudos.

5.3.PLANO ĮGYVENDINIMO VYKDYMO KONTROLĖ IR ATSAKINGI ASMENYS

Už šio plano įgyvendinimą bus atsakingas Bendrovės vadovas. Restruktūrizavimo plano vykdymą prižiūri paskirtas nemokumo administratorius, kontroliuoja kreditorių susirinkimas.

Bendrovės pajamos ir sąnaudos gali kisti ir šiuo atveju bus traktuojama, kad šis planas įgyvendinamas, jeigu bus akumuliuojami teigiami pinigų srautai iš pagrindinės veiklos ir/ar turto pardavimo, sudarant galimybę vykdyti atsiskaitymą su kreditoriais tuo mastu ir terminais, kuris yra numatytas šiame restruktūrizavimo plane.

Kintant planuojamoms verslo pajamoms ir sąnaudoms, svarbu, kad būtų užtikrinti teigiami pinigų srautai ir būtų dengiami trumpalaikiai įsipareigojimai bei mokami einamieji mokesčiai.

5.4.TURIMAS AR NUMATOMAS ĮSIGYTI TURTAS, REIKALINGAS ĮMONĖS VEIKLAI

Bendrovei siekiant išlikti rinkoje konkurencingai, ji siekia optimizuoti savo kaštus taip, kad jie būtų efektyvūs, todėl atitinkamais periodais jai gali tekti parduoti nenaudojamą ar mažai naudojamą turtą, ir ne retu atveju gali tekti priimti sprendimus dėl reikalingo Bendrovei naujo turto įsigijimo. Šio plano projekto rengimo metu Bendrovė neturi planų ir tuo pačiu konkrečių sprendimų dėl naujo turto įsigijimo, bus atliekamos tik atstatymo investicijos reikalingos būtinai veiklai vykdyti - apie 150.000 Eur per metus.

5.5.TURTAS, KURIS BUS PARDUOTAS AR PERDUOTAS, TURTO PARDAVIMO TVARKA, NUMATOMOS GAUTI PAJAMOS IR JŲ PANAUDOJIMAS

Bendrovė restruktūrizavimo laikotarpiu ir toliau efektyvins savo vykdomą veiklą, todėl gali susiklostyti tokia

situacija, kad atsiras būtinybė parduoti dalį nenaudojamo ar mažai naudojamo turto, taip pat siekiant sumažinti įsipareigojimus lizingo bendrovėms ar kitiems kreditoriams, gautas lėšas nukreipiant Bendrovės kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimui.

5.6.KREDITORIŲ REIKALAVIMŲ TENKINIMO GALIMYBIŲ VERTINE IŠRAIŠKA PALYGINIMAS JURIDINIO ASMENS RESTRUKTŪRIZAVIMO IR BANKROTO ATVEJAIS

Vienas svarbiausių restruktūrizavimo tikslų – padidinti (nesumažinti) turto vertę ir verslo struktūrinių pokyčių tęsiamos ūkinės komercinės veiklos dėka padidinti kreditorių reikalavimų tenkinimo galimybes. Tuo tarpu bankroto tikslas – likviduoti juridinį asmenį tenkinant kreditorių reikalavimus juridinio asmens turtu.

Bendrovei paskelbus bankrotą, prie esamų kreditorių reikalavimų prisidėtų ir užsakovų reikalavimai pagal sankcijas, numatytas sutartyse, dėl neatliktų darbų ir/ar paslaugų. Taip pat būtų nutraukta veikla – o tai pagrindinis atsiskaitymo su kreditoriais lėšų šaltinis.

Bankroto atveju (2024-06-30 dienos duomenimis) kreditoriai galėtų pretenduoti į likviduojamos įmonės turtą, kas sudaro:

Pavadinimas	Vertė, tūkst. Eur	Pastaba
Ilgalaikis turtas	113.840	Šioje turto dalyje ilgalaikis nematerialus turtas (Programinė įranga) yra 327 tūkst. Eur, ilgalaikis materialus turtas (Kiti įrenginiai, prietaisai ir įrankiai) yra 1.013 tūkst. Eur (t.sk. lizinguojamo turto yra 53,711 Tūkst. Eur.), finansinis turtas (Įmonių grupės įmonių akcijos) yra 108.745 tūkst. Eur, (Po vienerių metų gautinis sumos 3.265 tūkst. Eur ir kitas ilgalaikis turtas yra 490 tūkst. Eur.
Atsargos ir medžiagos	31
Per vienus metus gautinos sumos	6.319	Šią turto dalį sudaro pirkėjų įsiskolinimas, tačiau tik įmonės skolininkai (sąrašas nurodytas lentelėse Nr. 19- 21)
Pinigai ir pinigų ekvivalentai	2
Turtas iš VISO	120.192

Bankroto atveju kreditoriai negalėtų pretenduoti į Bankui įkeistą turtą ir lizingo bendrovėms priklausantį turtą. Pirmos eilės kreditoriams - darbuotojams darbo užmokestis su priklausančiomis išmokomis (atostogų kompensacija bei kompensacijomis) ir mokesčiais sudarytų apie 770 tūkst. EUR.

Taigi, kaip matyti iš aukščiau pateiktos lentelės, vienas atsiskaitymo su kreditoriais pajamų šaltinis galėtų būti pajamų dalis (labai nedidelė) likusi po atsiskaitymo su lizingo bendrovėmis (lizinguojamų) ir nuosavo turto pardavimo pajamos.

Kitas pajamų šaltinis galėtų būti pajamos už parduotą likusį materialų turtą (nematerialus turtas dažniausiai yra nelikvidus ir pajamų neduoda), tačiau įvertinti ir tai, kad tas turtas nėra naujas, veikloje naudojamas ne vienerius metus ir dažnai antrinėje rinkoje nebėra paklausus, todėl dažniausiai lėšų, gautų už tokio turto realizavimo užtenka tik administravimo lėšoms (bankroto procese) padengti. Bendrovės turimas materialus turtas naudojamas veikloje, pakankamai nudėvėtas, todėl geriausiu (priverstinio pardavimo) atveju už jį galima gauti 460 tūkst. EUR, t.y. 30 proc. jo likutinės vertės (Kiti įrenginiai, prietaisai ir įrankiai – 1.013 tūkst. EUR plius Kitas ilgalaikis turtas 490 tūkst. EUR plius Atsargos 31 490 tūkst. EUR). Pirkėjų skolos ir kitos gautinos sumos didžiąja dalimi (daugiau nei 90 proc.) yra Grupės įmonių, todėl pačiu labiausiai optimistiniu variantu (apie 45 proc.) galėtų

Lentelė Nr. 37

sudaryti 4.313 tūkst. EUR, kadangi daugumos šių prievolių įvykdymas užtikrintas Grupės įmonių turtu. Tas pats pasisakytina ir apie Bendrovės finansinį turtą, kadangi pradėjus realizuoti Grupės įmonių turtą (tenkinant hipotekos kreditorių reikalavimus), finansinio turto vertė (pardavimo atveju) sumažėtų labiau. Apibendrinant galima konstatuoti, kad restruktūrizavimo proceso nauda yra ženkliai didesnė kreditoriams negu bankroto.

Lentelė Nr. 38
tūkst. EUR	Restruktūrizavimo procesas	Bankroto procesas
Turtas	120 190	37 397
Nematerialus turtas	327	0
Finansinis turtas	108 745	32 624
Kiti įrenginiai, prietaisai ir įrankiai	1 013	304
Kitas ilgalaikis turtas	490	147
Atsargos	31	9
Avansai ir kitos Gautinos sumos	3 526	1 587
Pirkėjų skolos	6 058	2 726
Įsipareigojimai	42 934	43 549
Paskolos	36 233	36 233
Lizingo įsipareigojimai	35	35
Paskolos (Grupės įmonių)	3 265	3 265
Kiti įsipareigojimai	2 236	2 236
Tiekėjai	1 010	1 010
Su darbo užmokesčiu susijusios skolos	155	770
Mokamos palūkanos	1 636
Rezultatas	78 892	-6 153

Iškėlus bankroto bylą bendrovėms praktinė realybė yra šiek tiek kitokia. Pagal Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo tarnybos prie LR finansų ministerijos (toliau – Tarnyba) teikiamus paskutinius statistinius duomenis (www.avnt.lt) apie baigtų (išregistruotų dėl bankroto) bankroto procesų kreditorių reikalavimų tenkinimą per 2020 - 2022 m. nurodoma, kad visų kreditorių reikalavimų patenkinimo procentas yra pakankamai žemas (atitinkamai 10,1, 13,7 ir 5,2 proc.).

Dar vienas labai svarbus veiksnys. Tinkamam grupės įmonių prievolių įvykdymo užtikrinimui Bendrovė išdavė laidavimus ir garantijas už ne mažiau kaip 71,500 tūkst. Eur ir vekselių už 2.400 tūkst. Eur. Taip AB AUGA group, tinkamam savo grupės įmonių prievolių įvykdymo užtikrinimui, įkeitė Bendrovės turtą už 56.380 tūkst. Eur. Tai reiškia, kad Bendrovės nemokumas sukeltų grandininę reakciją – bankroto grėsmė iškiltų daugybei įmonių.

Įmonės Restruktūrizavimas – tai per 4 (plius įstatymo numatyti papildomi) metus Bendrovė atstato savo mokumą, toliau vykdo verslo santykius su tiekėjais – kreditoriais. Taip pat labai svarbus motyvas rinktis įmonės restruktūrizavimą – kompetentingų darbuotojų ir dirbančios sistemos išsaugojimas. Grupės įmonėse dirba apie 1.100 darbuotojų, iš kurių didžioji dalis gyvena regionuose, kuriuose darbo galimybės ribotos. Užtikrinant ilgalaikes ir stabilias darbo vietas vietovėse, kurios dažnai susiduria su nedarbo iššūkiais, Bendrovė savo veikla skatina ne tik vietinę ekonomiką, bet ir prisideda prie socialinės gerovės kūrimo.

5.7.TURTAS, KURIS BUS PERKAINOJAMAS, PARDUODAMAS AR NURAŠOMAS

Kol kas vertinama galimybė parduoti (nurašyti) nenaudojamas, susidėvėjęs, neveikiantis ir neremontuotinas ilgalaikis turtas.

Bendrovei nusprendus, kad kitas bendrovės turtas bendrovės veikloje nereikalingas, arba pritrūkus apyvartinių lėšų ar siekiant padidinti bendrovės apyvartines lėšas, taip pat kitais atvejais bendrovės turtas gali būti parduodamas. Turto pardavimo tvarka, numatomų gauti pajamų panaudojimas būtų nustatomi vėlesniame etape.

5.8.NUMATOMOS NUTRAUKTI SUTARTYS, SUDARYTOS IKI ĮMONĖS RESTRUKTŪRIZACIJOS BYLOS IŠKĖLIMO ĮSITEISĖJIMO DIENOS, IR NUMATOMOS TOKIO NUTRAUKIMO PASEKMĖS

Bendrovės vadovybės nuomone, dabar galiojančios sutartys nepažeidžia Bendrovės ar jos kreditorių interesų, todėl Bendrovė neketina jų nutraukti.

5.9.NUMATOMŲ GAUTI KREDITŲ DYDIS IR SĄLYGOS BEI KREDITAVIMO SUTARČIŲ ĮVYKDYMO UŽTIKRINIMO BŪDAI IR FINANSAVIMO ŠALTINIAI.

Remiantis veiklos prognozėmis, kompleksiniais veiksmais dėl veiklos optimizavimo, turto pardavimo ir kitokių veiksmų, restruktūrizavimo plano įgyvendinimo laikotarpiu gali susiklostyti tokia situacija, kad bus reikalingi papildomi finansavimo šaltiniai. Bendrovė savo veiklai finansuoti naudos šiai dienai turimas apyvartines lėšas, kurios susidaro iš bendrovės trumpalaikio turto, t.y. disponuojamų atsargų, įplaukų iš vykdomos veiklos ir debitorinių atsiskaitymų. Tačiau gali susiklostyti tokia situacija, kad Bendrovė, siekdama padidinti savo vykdomos veiklos pajamas turės pasinaudoti ir naujais finansavimo šaltiniais, pasinaudodama Naujo finansavimo galimybe. Reikėtų pastebėti, kad Bendrovė šio plano projekto metu dar nėra baigusi skaičiavimų ir nėra paruošusi planų dėl galimų Naujų finansinių instrumentų panaudojimo.

5.10. NENUMATYTŲ NUOSTOLIŲ PADENGIMO TVARKA

Siekiant padengti nenumatytus nuostolius, atlikti bendrovės veiklai būtinas einamąsias investicijas ir sušvelninti verslo ciklų bei sezoniškumo faktorių neigiamą įtaką, atliekant finansines prognozes, turi būti numatytos rezervinės lėšos, kurios leistų užtikrinti įmonės veiklos stabilumą, savalaikį atsiskaitymą su darbuotojais, biudžetu bei bendrovės kreditoriais, o taip pat apsaugotų bendrovę nuo trumpalaikės klientų nemokumo rizikos. Numatoma, kad bendrovės rezervas galėtų sudaryti ne mažiau kaip 250.000 EUR. Tokį rezervinį lėšų dydį bendrovė ketina pasiekti iš einamosios veiklos sukauptų pajamų.

6. NUMATOMA KREDITORIŲ PAGALBA DĖL SKOLINIŲ ĮSIPAREIGOJIMŲ - BŪSIMOS KREDITORIŲ NUOLAIDOS RESTRUKTŪRIZUOJAMAI BENDROVEI JOS RESTRUKTŪRIZAVIMO LAIKOTARPIU

Šiame skyriuje, atsižvelgiant į įstatymo nuostatas dėl kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumo, bei įvertinant prognozuojamus piniginius srautus, teikiamas kreditoriams svarstyti jų finansinių reikalavimų tenkinimo variantas.

Vienos eilės kreditorių reikalavimai tenkinami proporcingai pagal priklausančią kiekvienam kreditoriui sumą per restruktūrizavimo laikotarpį.

Hipotekos ir Antros eilės kreditorių prašoma skolų grąžinimo grafiką išdėstyti pirmiems – ketvirtiems restruktūrizavimo plano vykdymo metams (detali skolų grąžinimo lentelė bus parengta teismui patvirtinus kreditorių reikalavimus).

Antros eilės kreditorių būtų prašoma sutikti, kad su jais būtų atsiskaityta per restruktūrizavimo laikotarpį sekančiai:

Pirmaisiais restruktūrizavimo metais, t.y. per 2025-2026 m. laikotarpį, bet ne vėliau kaip iki 2026-12-31;
Antraisiais restruktūrizavimo metais, t.y. per 2026-2027 m. laikotarpį, bet ne vėliau kaip iki 2027-12-31;
Trečiaisiais restruktūrizavimo metais, t.y. per 2027-2028 m. laikotarpį, bet ne vėliau kaip iki 2028-12-31;
Ketvirtaisiais restruktūrizavimo metais, t.y. per 2028-2029 m. laikotarpį, bet ne vėliau kaip iki Plano pabaigos.

Antrajame kreditorių reikalavimų tenkinimo etape:

Antrojo etapo finansiniai reikalavimai būtų dengiami paskutiniais restruktūrizavimo metais, jeigu su kreditoriais nebus suderinta nuolaida dėl jų antrojo etapo finansinio reikalavimų atsisakymo.

7. ĮMONĖS SKOLININKŲ, KURIEMS TAIKOMAS PRIVERSTINIS IŠIEŠKOJIMAS SĄRAŠAS, TEISIŲ DYDŽIAI IR PRIEVOLIŲ UŽTIKRINIMO BŪDAI

Nėra tokių duomenų

8. ADMINISTRAVIMO IŠLAIDŲ SĄMATA

Sutarta, kad administravimo išlaidas sudarys: atlyginimas nemokumo administratoriui – 8.000,- Eur plius PVM per mėn. nuo nutarties iškelti restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos iki restruktūrizavimo bylos pabaigos ir restruktūrizavimo administravimo išlaidos pagal poreikį (faktą) – iki 10.000,- Eur plius PVM per metus (susirinkimų organizavimui, pašto korespondencijoms, susijusioms su kreditorių informavimu ir kt.). Šios išlaidos priskaičiuotinos prie veiklos sąnaudų ir bendrovė įsipareigoja jas apmokėti.

9. RESTRUKTŪRIZAVIMO PLANO VYKDYMO ATASKAITŲ, KURIAS TEIKIA ĮMONĖS VADOVAS, TEIKIMO KREDITORIAMS TVARKA

Įmonės restruktūrizavimo metu restruktūrizavimo planą įgyvendina, disponuoja nuosavybės ar pasitikėjimo teise priklausančiu turtu ir įmonės ūkinei veiklai vadovauja Bendrovės valdymo organai pagal savo kompetenciją, nustatytą bendrovės įstatuose ir kituose bendrovės veiklą reglamentuojančiuose dokumentuose, laikydamiesi restruktūrizavimo plane ar teismo nutartyje nustatytų apribojimų.

Apie restruktūrizavimo plano įgyvendinimo eigą, bendrovės administracijos vadovas nemokumo administratoriui ir/ar kreditoriams teikia restruktūrizavimo plano vykdymo ataskaitą ne rečiau kaip už kiekvieną juridinio asmens finansinių metų ketvirtį priežiūros institucijos nustatyta tvarka ir ne vėliau kaip per 15 kalendorinių dienų po juridinio asmens praėjusio ketvirčio paskutinės dienos. Restruktūrizavimo plano vykdymo ataskaitos minimalūs tūrinio reikalavimai yra (i) turto ar įsipareigojimų struktūros pokyčiai, (ii) išlaidos, (iii) priemonės, (iv) rengiamos ataskaitos metu išskirti esminiai pokyčiai, lyginant su praėjusia rengta ataskaita ir (v) kiti, bendrovės valdymo organų nuomone, svarbūs pokyčiai, kurie gali turėti įtakos restruktūrizavimo plano vykdymui.

Restruktūrizuojamos bendrovės valdymo organų nariai ir bendrovės vadovas (generalinis direktorius) už padarytą įmonei ir (ar) kreditoriams žalą atsako Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.

Restruktūrizuojamos bendrovės kreditoriai turi teisę pareikalauti iš restruktūrizuojamos bendrovės vadovo (generalinio direktoriaus) parengti ir pateikti restruktūrizavimo plano vykdymo ataskaitas ne planine tvarka. Gavęs pareikalavimą, restruktūrizuojamos bendrovės vadovas tokias ataskaitas privalo parengti ir pateikti kreditoriams per 10 darbo dienų.

10. BENDROVĖS GENERALINIO DIREKTORIAUS IR KITŲ VALDYMO ORGANŲ KOMPETENCIJOS APRIBOJIMAI, SUSIJĘ SU BENDROVĖS RESTRUKTŪRIZAVIMO PLANO VYKDYMU

Bendrovės valdymo organai visada veiks pagal restruktūrizavimo planą ir įgyvendins visas restruktūrizavimo plane numatytas priemones bendrovės mokumui atkurti.

Bendrovės valdymo organai, be išankstinio daugumos patvirtinimo kreditorių susirinkime neturės teisės sudaryti sandorių arba atlikti bet kokių veiksmų bendrovės vardu šiais atvejais:

išmokėti dividendus arba kitokias išmokas akcininkams, kol nebus pilnai sumokėtos skolos kreditoriams, numatytos šiame plane;
investuoti į kitas įmones ar įsigyti kitų įmonių išleistus vertybiniu popierius.

11. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

Šis restruktūrizavimo plano projektas yra parengtas pagal šiuo metu galiojančius Lietuvos Respublikos įstatymus ir poįstatyminius aktus, kurie reglamentuoja įmonių nemokumo procesą.

Restruktūrizavimo planą parengė AB AUGA group.

AI Terminal

AUGA group

2259_ip_2024-11-22_4c5f06f6-86e7-480a-9c01-1a813b3312f6.pdf