Apranga Group — Audit Report / Information 2019

Apr 7, 2020

APB "APRANGA"

Konsoliduotos ir Įmonės finansinės ataskaitos, Konsoliduotas metinis pranešimas ir Nepriklausomo auditoriaus išvada

už 2019 m. gruodžio 31 d. pasibaigusius metus

APB "APRANGA", įmonės kodas 121933274, Ukmergės g. 362, Vilnius

NEPRIKLAUSOMO AUDITORIAUS IŠVADA	3-7
1 FINANSINĖS ATASKAITOS	8-11
1.1 Bendrųjų pajamų ataskaitos 1.2 Finansinės būklės ataskaitos 1.3 Nuosavo kapitalo pokyčio ataskaitos 1.4 Pinigų srautų ataskaitos	8 9 10 11
2 AIŠKINAMASIS RAŠTAS	12-46
3 KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS	47-118
3.1 Konsoliduotas metinis pranešimas 3.2 Valdymo ataskaita 3.3 Socialinės atsakomybės ataskaita	47-56 57-81 82-118

UAB "Ernst & Young Baltic" Subačiaus g. 7 LT-01302 Vilnius Lietuva Tel.: (8 5) 274 2200 Faks.: (8 5) 274 2333 Vilnius@lt.ey.com www.ey.com

Juridinio asmens kodas 110878442 PVM mokėtojo kodas LT108784411 Juridinių asmenų registras

Ernst & Young Baltic UAB Subačiaus St. 7 LT-01302 Vilnius Lithuania Tel.: +370 5 274 2200 Fax: +370 5 274 2333 Vilnius@lt.ey.com www.ey.com

Code of legal entity 110878442 VAT payer code LT108784411 Register of Legal Entities

NEPRIKLAUSOMO AUDITORIAUS IŠVADA

APB "Apranga" bendrovės akcininkams

Išvada dėl Bendrovės ir konsoliduotųjų finansinių ataskaitų audito

Nuomonė

Mes atlikome APB "Apranga" (toliau – Bendrovė) atskirų finansinių ataskaitų ir konsoliduotųjų APB "Apranga" ir jos dukterinių bendrovių (toliau – Grupė) finansinių ataskaitų, kurias sudaro 2019 m. gruodžio 31 d. finansinės būklės ataskaitos ir tą dieną pasibaigusių metų bendrųjų pajamų ataskaitos, nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitos, pinigų srautų ataskaitos bei aiškinamasis raštas, įskaitant reikšmingų apskaitos metodų santrauką, auditą.

Mūsų nuomone, toliau pateiktos finansinės ataskaitos visais reikšmingais atžvilgiais teisingai pateikia Bendrovės ir Grupės 2019 m. gruodžio 31 d. finansinę padėtį ir jų tą dieną pasibaigusių metų finansinius veiklos rezultatus ir pinigų srautus pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, priimtus taikyti Europos Sąjungoje.

Pagrindas nuomonei pareikšti

Mes atlikome auditą pagal Tarptautinius audito standartus (toliau - TAS) ir 2014 m. balandžio 16 d. Europos parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 537/2014 dėl konkrečių viešojo intereso įmonių teisės aktų nustatyto audito reikalavimų (Europos parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 537/2014). Mūsų atsakomybė pagal šiuos standartus išsamiai apibūdinta šios išvados skyriuje "Auditoriaus atsakomybė už finansinių ataskaitų auditą". Mes esame nepriklausomi nuo Bendrovės ir Grupės pagal Tarptautinį buhalterių profesionalų etikos kodeksą (įskaitant Tarptautinius nepriklausomumo reikalavimus) (toliau - TBESV kodeksas) ir Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito įstatymo reikalavimus, susijusius su auditu Lietuvos Respublikoje. Mes taip pat laikėmės kitų etikos reikalavimų, susijusių su Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito įstatymu ir TBESV kodeksu. Mes tikime, kad mūsų surinkti audito įrodymai yra pakankami ir tinkami mūsų nuomonei pagrįsti.

Pagrindiniai audito dalykai

Pagrindiniai audito dalykai – tai dalykai, kurie, mūsų profesiniu sprendimu, buvo svarbiausi atliekant einamojo laikotarpio finansinių ataskaitų auditą. Šie dalykai buvo nagrinėjami atsižvelgiant į finansinių ataskaitų kaip visumos auditą ir mūsų nuomonę, pareikštą dėl šių finansinių ataskaitų, todėl atskiros nuomonės apie šiuos dalykus nepateikiame.

Mes įvykdėme atsakomybes apibūdintas šios išvados skyriuje "Auditoriaus atsakomybė už finansinių ataskaitų auditą", įskaitant susijusias su pagrindiniais audito dalykais. Atitinkamai, mūsų auditas apėmė procedūrų atlikimą, kurios buvo suplanuotos kaip atsakas į finansinių ataskaitų reikšmingo iškraipymo riziką. Atliktų procedūrų rezultatai, įsikaitant procedūras atliktas kaip atsaką į dalykus pateiktus toliau, suteikia pagrindą mūsų nuomonei, pareikštai apie toliau pateiktas finansines ataskaitas.

Pagrindinis audito dalykas Kaip audito metu nagrinėjome pagrindinį audito dalyką

1. Ilgalaikio materialiojo turto vertės sumažėjimas

2019 m. gruodžio 31 d. Bendrovės ir Grupės finansinės būklės ataskaitoje ilgalaikio materialiojo turto vertė sudarė atitinkamai 13 330 tūkst. eurų ir 29 584 tūkst. eurų, o naudojimo teise valdomo turto – atitinkamai 26 031 tūkst. eurų ir 68 596 tūkst. eurų. Kaip atskleista finansinių ataskaitų 12 ir 26 pastabose, Grupės vadovybė atliko kasmetinį šio turto vertės sumažėjimo testą 2019 m. gruodžio 31 d. remdamasi pinigus kuriančių vienetų naudojimo verte. Atlikusi turto vertės sumažėjimo testą Bendrovė ir Grupė finansinės būklės ataskaitoje apskaitė atitinkamai 154 tūkst. eurų ir 680 tūkst. eurų vertės sumažėjimą (12 ir 26 pastabos). Kasmetinis ilgalaikio turto vertės sumažėjimo testas buvo reikšmingas mūsų auditui, nes jis apima vadovybės svarstymus, susijusius su prielaidomis dėl pinigų srautų prognozių. Be to, ilgalaikis materialusis ir naudojimo teise valdomas turtas 2019 m. gruodžio 31 d. sudarė atitinkamai daugiau nei 44 proc. ir 64 proc. Bendrovės ir Grupės viso turto.

2. Atsargų nukainojimas iki grynosios galimo realizavimo vertės

Atsargų vertė, apskaityta žemesne iš įsigijimo savikainos ar grynosios galimos realizacinės vertės, 2019 m. gruodžio 31 d. Bendrovės ir Grupės finansinės būklės ataskaitoje buvo atitinkamai 21 122 tūkst. eurų ir 40 106 tūkst. eurų (15 pastaba). Įvertinimas, ar atsargų grynoji galimo realizavimo vertė yra aukštesnė nei atsargų įsigijimo savikaina apima reikšmingas vadovybės prielaidas. Taip pat ši sritis yra svarbi mūsų auditui dėl reikšmingumo, kadangi atsargos atitinkamai sudaro daugiau nei 24 proc. ir 26 proc. viso turto vertės Bendrovės ir Grupės finansinės būklės ataskaitoje 2019 m. gruodžio 31 d.

Mes įgijome supratimą kaip vadovybė atlieka ilgalaikio materialiojo ir naudojimo teise valdomo turto vertės sumažėjimo testą. Be kitų procedūrų, mes įtraukėme ir vertinimo specialistus, kurie mums padėjo vertinant vertės sumažėjimo modelio struktūrą ir sudėtį bei vadovybės naudotą diskonto normą. Mes taip pat atsižvelgėme į kitas reikšmingas prielaidas, kurias taikė vadovybė sudarydama pinigų srautų prognozes: tikėtinas pajamų ir sąnaudų tendencijas, kapitalinių investicijų lygį, palyginome jas su istoriniais veiklos rezultatais ir vadovybės lūkesčiais dėl jų ateities pokyčių. Mes atlikome vertės sumažėjimo vertinimo jautrumo analizę, ar pagrįstai tikėtini prielaidų pokyčiai galėtų lemti, kad apskaitinė turto vertė viršytų jo atsiperkamąją vertę. Mes taip pat vertinome istorinį vadovybės įverčių tikslumą. Galiausiai mes įvertinome Bendrovės ir Grupės finansinių ataskaitų 12 ir 26 pastabose atskleistos informacijos apie prielaidas, naudotas vertės sumažėjimo teste, ir rezultatus pakankamumą.

Mes įgijome supratimą, kaip vadovybė atlieka atsargų nukainojimą iki grynosios galimo realizavimo vertės. Be kitų procedūrų, mes peržiūrėjome vadovybės prielaidų, susijusių su atsargų vertinimu bei nurašymo iki grynosios galimo realizavimo vertės, pagrįstumą. Mūsų procedūros apėmė po finansinių ataskaitų datos žemiau savikainos parduotų atsargų testavimą bei gautų rezultatų palyginimą su vadovybės įvertinimu. Mes analizavome atsargų senėjimą pagal prekių sezonus bei analizavome ankstesnių metų informaciją, siekdami nustatyti neįprastus pasikeitimus. Mes taip pat testavome atsargų senėjimo ataskaitų patikimumą gavus atsirinktų prekių pirkimo dokumentus ir lyginant juos su informacija atsargų senėjimo ataskaitose. Taip pat mes perskaičiavome atsargų vertės sumažėjimo sumą. Galiausiai mes vertinome finansinių ataskaitų 15 pastabos atskleidimo šia tema pakankamumą.

3. Naujojo 16-ojo Tarptautinio finansinės atskaitomybės standarto "Nuoma" pritaikymo įtaka

Kaip atskleista finansinių ataskaitų 26 pastaboje, Grupė ir Bendrovė yra sudariusi veiklos nuomos sutartis, kurios daugiausia susijusios su patalpų, administracinio pastato ir transporto priemonių nuoma.

Minimos nuomos sutartys pagal 17-ojo TAS reikalavimus iki 2018 m. gruodžio 31 d. buvo apskaitomos kaip veiklos nuoma. 16-ojo TFAS Mes įgijome supratimą, kaip vadovybė įvertino 16-ojo TFAS "Nuoma" pritaikymo įtaką Bendrovės ir Grupės finansinėms ataskaitoms. Mes gavome modelį, naudotą įvertinti 16-ojo TFAS "Nuoma" įtaką, ir patikrinome naudojamos informacijos teisingumą, palygindami atsirinktus skaičiavimo įvesties duomenis su juos pagrindžiančiais dokumentais. Peržiūrėdami atsirinktas nuomos sutartis taip pat apsvarstėme, ar tinkamai įvertintas nuomos laikotarpis. Padedant savo

"Nuoma" pritaikymas nuo 2019 m. sausio 1 d. turėjo reikšmingos įtakos Bendrovės ir Grupės finansinėms ataskaitoms. 2019 m. sausio 1 d. Bendrovė ir Grupė pripažino naudojimo teise valdomo turto, kurio vertė atitinkamai 30 983 tūkst. eurų ir 60 770 tūkst. eurų bei nuomos įsipareigojimų, kurių vertė atitinkamai buvo 31 047 tūkst. eurų ir 61 040 tūkst. eurų (26 pastaba). Be to, nuomos sutarčių vertinimas reikalauja reikšmingų vadovybės sprendimų (kas apima, bet neapsiriboja, nuomos įmokų nustatymu siekiant įvertinti naudojimo teise valdomą turtą bei nuomos įsipareigojimus, nuomos termino bei diskonto normos nustatymą). Dėl aukščiau išvardintų priežasčių ši sritis buvo reikšminga mūsų auditui.

vertinimo specialistams, vertinome diskonto normų tinkamumą nustatant nuomos įsipareigojimus. Mes taip pat patikrinome naudotų duomenų apie nuomos įsipareigojimus pilnumą, palygindami turimus Bendrovės ir Grupės nuomos įsipareigojimus su duomenimis, naudotais vertinant 16-ajame TFAS "Nuoma" įtaką.

Galiausiai mes įvertinome Bendrovės ir Grupės finansinių ataskaitų 26 pastaboje atskleistos informacijos apie 16-ojo TFAS "Nuoma" įtaką pakankamumą.

Kita informacija

Kitą informaciją sudaro informacija pateikta Grupės 2019 m. konsoliduotame metiniame pranešime, įskaitant Grupės valdymo ataskaitą, ir Socialinės atsakomybės ataskaitą, tačiau ji neapima finansinių ataskaitų ir mūsų auditoriaus išvados apie jas. Vadovybė yra atsakinga už kitos informacijos pateikimą.

Mūsų nuomonė apie finansines ataskaitas neapima kitos informacijos ir mes nepateikiame jokios formos užtikrinimo išvados apie ją, išskyrus kaip nurodyta žemiau.

Atliekant finansinių ataskaitų auditą, mūsų atsakomybė yra perskaityti kitą informaciją ir apsvarstyti ar yra reikšmingų neatitikimų informacijai, pateiktai finansinėse ataskaitose ar mūsų žinioms, pagrįstoms atliktu auditu, ir ar ji neatrodo kitaip reikšmingai iškraipyta. Jeigu remiantis mūsų atliktu darbu, mes pastebime reikšmingą kitos informacijos iškraipymą, mes turime atskleisti šį faktą. Mes neturime su tuo susijusių pastebėjimų.

Mes taip pat privalome įvertinti, ar Grupės konsoliduotame metiniame pranešime, įskaitant Grupės valdymo ataskaitą, pateikta finansinė informacija atitinka tų pačių finansinių metų finansines ataskaitas bei ar Grupės konsoliduotas metinis pranešimas, įskaitant Grupės valdymo ataskaitą, buvo parengtas laikantis taikomų teisinių reikalavimų. Mūsų nuomone, pagrįsta finansinių ataskaitų audito metu atliktu darbu, visais reikšmingais atžvilgiais:

• Grupės konsoliduotame metiniame pranešime, įskaitant Grupės valdymo ataskaitą, pateikti finansiniai duomenys atitinka tų pačių finansinių metų finansinių ataskaitų duomenis; ir
• Grupės konsoliduotasis metinis pranešimas, įskaitant Grupės valdymo ataskaitą, buvo parengtas laikantis LR įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo ir LR įmonių grupių konsoliduotosios finansinės atskaitomybės įstatymo reikalavimų.

Be to, mes privalome patikrinti, ar buvo pateikta Socialinės atsakomybės ataskaita. Jeigu nustatome, kad Socialinės atsakomybės ataskaita nebuvo pateikta, mes turime atskleisti šį faktą. Mes neturime su tuo susijusių pastebėjimų.

Vadovybės ir už valdymą atsakingų asmenų atsakomybė už finansines ataskaitas

Vadovybė yra atsakinga už finansinių ataskaitų parengimą ir teisingą pateikimą pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, priimtus taikyti Europos Sąjungoje, ir tokią vidaus kontrolę, kokia, vadovybės nuomone, yra būtina finansinėms ataskaitoms parengti be reikšmingų iškraipymų dėl apgaulės ar klaidos.

Rengdama finansines ataskaitas vadovybė privalo įvertinti Bendrovės ir Grupės gebėjimą tęsti veiklą ir atskleisti (jei būtina) dalykus, susijusius su veiklos tęstinumu ir veiklos tęstinumo apskaitos principo taikymu, išskyrus tuos atvejus, kai vadovybė ketina likviduoti Bendrovę ir/ar Grupę ar nutraukti veiklą arba neturi kitų realių alternatyvų, tik taip pasielgti.

Už valdymą atsakingi asmenys yra atsakingi už Bendrovės ir Grupės finansinių ataskaitų rengimo proceso priežiūrą.

Auditoriaus atsakomybė už finansinių ataskaitų auditą

Mūsų tikslas yra gauti pakankamą užtikrinimą dėl to, ar finansinės ataskaitos kaip visuma nėra reikšmingai iškraipytos dėl apgaulės ar klaidos, ir išleisti auditoriaus išvadą, kurioje pateikiama mūsų nuomonė. Pakankamas užtikrinimas – tai aukšto lygio užtikrinimas, bet ne garantija, kad reikšmingas iškraipymas, jeigu jis yra, visuomet bus nustatytas atliekant auditą pagal TAS. Iškraipymai gali atsirasti dėl apgaulės ar klaidos ir yra laikomi reikšmingais, jeigu galima pagrįstai numatyti, kad atskirai ar kartu jie gali turėti didelės įtakos vartotojų ekonominiams sprendimams, priimamiems remiantis finansinėmis ataskaitomis.

Atlikdami auditą pagal TAS, viso audito metu priimame profesinius sprendimus ir laikomės profesinio skepticizmo principo. Mes taip pat:

• Nustatome ir įvertiname finansinių ataskaitų reikšmingo iškraipymo dėl apgaulės arba klaidos riziką, suplanuojame ir atliekame procedūras kaip atsaką į tokią riziką ir surenkame pakankamų tinkamų audito įrodymų mūsų nuomonei pagrįsti. Reikšmingo iškraipymo dėl apgaulės neaptikimo rizika yra didesnė nei reikšmingo iškraipymo dėl klaidos neaptikimo rizika, nes apgaule gali būti sukčiavimas, klastojimas, tyčinis praleidimas, klaidinantis aiškinimas arba vidaus kontrolės nepaisymas.

• Įgyjame su auditu susijusios vidaus kontrolės supratimą, kad galėtume suplanuoti konkrečiomis aplinkybėmis tinkamas audito procedūras, bet ne tam, kad galėtume pareikšti nuomonę apie Bendrovės ir Grupės vidaus kontrolės veiksmingumą.

• Įvertiname taikomų apskaitos metodų tinkamumą ir vadovybės apskaitinių vertinimų bei su jais susijusių atskleidimų pagrįstumą.

• Nusprendžiame dėl taikomo veiklos tęstinumo apskaitos principo tinkamumo ir dėl to, ar, remiantis surinktais įrodymais, egzistuoja su įvykiais ar sąlygomis susijęs reikšmingas neapibrėžtumas, dėl kurio gali kilti reikšmingų abejonių dėl Bendrovės ir Grupės gebėjimo tęsti veiklą. Jeigu padarome išvadą, kad toks reikšmingas neapibrėžtumas egzistuoja, auditoriaus išvadoje privalome atkreipti dėmesį į susijusius atskleidimus finansinėse ataskaitose arba, jeigu tokių atskleidimų nepakanka, turime modifikuoti savo nuomonę. Mūsų sprendimai pagrįsti audito įrodymais, kuriuos surinkome iki auditoriaus išvados datos. Tačiau būsimi įvykiai ar sąlygos gali lemti, kad Bendrovė ir/ar Grupė negalės toliau tęsti savo veiklos.

• Įvertiname bendrą finansinių ataskaitų pateikimą, struktūrą ir turinį, įskaitant atskleidimus, ir tai, ar finansinėse ataskaitose pagrindžiantys sandoriai ir įvykiai pateikti taip, kad atitiktų teisingo pateikimo koncepciją.

• Surenkame pakankamų tinkamų audito įrodymų apie bendrovių finansinę informaciją ar verslo veiklą Grupėje, kad galėtume pareikšti nuomonę apie Grupės konsoliduotąsias finansines ataskaitas. Atsakome už vadovavimą grupės auditui, jo priežiūrą ir atlikimą. Tik mes atsakome už pareikštą mūsų audito nuomonę.

Mes, be visų kitų dalykų, informuojame už valdymą atsakingus asmenis apie audito apimtį ir atlikimo laiką bei reikšmingus audito pastebėjimus, įskaitant svarbius vidaus kontrolės trūkumus, kuriuos nustatome audito metu.

Taip pat pateikiame už valdymą atsakingiems asmenims patvirtinimą, kad laikėmės atitinkamų etikos reikalavimų dėl nepriklausomumo ir juos informavome apie visus santykius ir kitus dalykus, kurie galėtų būti pagrįstai vertinami, kaip turintys įtakos mūsų nepriklausomumui, ir, jei reikia, apie susijusias apsaugos priemones.

Iš dalykų, apie kuriuos informavome už valdymą atsakingus asmenis, išskiriame tuos dalykus, kurie buvo svarbiausi atliekant einamojo laikotarpio finansinių ataskaitų auditą ir kurie laikomi pagrindiniais audito dalykais. Tokius dalykus apibūdiname auditoriaus išvadoje, jeigu pagal įstatymą arba teisės aktą nedraudžiama viešai atskleisti tokio dalyko arba, jeigu labai retomis aplinkybėmis nustatome, kad dalykas neturėtų būti pateikiamas mūsų išvadoje, nes galima pagrįstai tikėtis, jog neigiamos tokio pateikimo pasekmės persvers visuomenės gaunamą naudą.

Išvada dėl kitų teisinių ir priežiūros reikalavimų

Kiti auditoriaus išvados reikalavimai pagal Europos parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 537/2014.

Auditoriaus paskyrimas ir patvirtinimas

Visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu 2017 m. balandžio 27 d. buvome pirmą kartą paskirti atlikti Bendrovės finansinių ataskaitų ir Grupės konsoliduotųjų finansinių ataskaitų auditą už 2017 m. Mūsų paskyrimas atlikti Bendrovės ir Grupės finansinių ataskaitų auditą visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu yra atnaujinamas kiekvienais metais ir bendras nepertraukiamas paskyrimo laikotarpis yra 3 metai.

Suderinimas su audito ataskaita, teikiama audito komitetui

Patvirtiname, kad skyriuje "Nuomonė" pareikšta mūsų nuomonė atitinka finansinių ataskaitų audito ataskaitą, kurią kartu su šia auditoriaus išvada pateikėme Audito komitetui.

Ne audito paslaugos

Patvirtiname, kad mūsų žiniomis ir įsitikinimu, Bendrovei ir Grupei suteiktos paslaugos atitinka taikomų įstatymų ir teisės aktų reikalavimus bei neapima Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 537/2014 5 straipsnio 1 dalyje nurodytų ne audito paslaugų.

Per audito vykdymo laikotarpį nesuteikėme kitų nei Bendrovės, jos dukterinių bendrovių ir Grupės konsoliduotųjų finansinių ataskaitų audito paslaugų.

Audito, kurį atlikus išleidžiama ši nepriklausomo auditoriaus išvada, užduoties partnerė yra Asta Štreimikienė.

UAB "ERNST & YOUNG BALTIC" Audito įmonės pažymėjimo Nr. 001335

Asta Štreimikienė Auditoriaus pažymėjimo Nr. 000382

2020 m. balandžio 7 d.

			GRUPĖ		JMONĖ
			Gruodžio 31 d. pasibaige metai		Gruodžio 31 d. pasibaige metai
	Pastaba	2019	2018	2019	2018
Pajamos pagal sutartis su klientais	6	205 005	187 207	85307	78 262
Parduotų prekių savikaina	5	(115795)	(106197)	(52, 344)	(48317)
BENDRASIS PELNAS		89 210	81010	32 963	29 945
Pardavimų (sąnaudos)	5	(65184)	(60 808)	(21935)	(21 321)
Bendrosios ir administracinės (sąnaudos)	5	(12442)	(11077)	(8, 364)	(7661)
Kitos pajamos	6	353	95	7178	8302
Grynasis pelnas (nuostolis) dėl valiutų kursų pokyčių		(8)	(21)	(8)	(21)
VEIKLOS PELNAS		11929	9 1 9 9	9834	9 2 4 4
Finansinės veiklos pajamos	7	40	101	84	124
Finansinės veiklos (sąnaudos)	7	(975)	(34)	(482)	(34)
PELNAS PRIEŠ APMOKESTINIMA		10 9 94	9 2 6 6	9436	9 3 3 4
Pelno mokesčio (sąnaudos)	8	(1754)	(1701)	(201)	(240)
FINANSINIU METU PELNAS	4	9 2 4 0	7565	9 2 3 5	9094
Kitos bendrosios pajamos
VISO BENDRUJŲ PAJAMŲ		9 2 4 0	7565	9 2 3 5	9094
Bendrosios pajamos priskirtinos:		9 2 4 0	7565	9 2 3 5	9094
Bendrovės akcininkams		9 2 4 0	7565	9 2 3 5	9094
Nekontroliuojančiai daliai
Vienai akcijai tenkantis paprastasis ir sumažintas pelnas,	11	0,17	0,14	0,17	0,16
eurais

		GRUPĖ		JMONĖ
TURTAS		Gruodžio 31 d.		Gruodžio 31 d.
ILGALAIKIS TURTAS	Pastaba	2019	2018	2019	2018
Ilgalaikis materialusis turtas	12	29 5 84	23 257	13 3 3 0	15 116
Ilgalaikis nematerialusis turtas	13	310	166	292	165
Investicijos į dukterines įmones	14			4963	4 9 13
Išankstiniai apmokėjimai	17	940	733	200	80
Prekybos ir kitos gautinos sumos	20	4	8	4	8
Naudojimo teise valdomas turtas	26	68 596	٠	26 031
Finansinis turtas	18	2 2 0 0	2000	2 2 0 0	2000
Ilgalaikis turtas viso		101 634	26 164	47020	22 2 8 2
Trumpalaikis turtas
Atsargos	15	40106	40 563	21 1 22	21924
Finansinis turtas	18	732	732	732	732
Išankstiniai apmokėjimai	17	1391	1529	1056	900
Prekybos ir kitos gautinos sumos	20	2135	2916	13 3 5 5	9798
Pinigai ir pinigų ekvivalentai	21	6712	7009	4557	3 119
Trumpalaikis turtas viso		51 0 76	52749	40 822	36 473
Ilgalaikis turtas, laikomas pardavimui	16	80	190	80	190
TURTO IŠ VISO		152790	79103	87922	58945

NUOSAVAS KAPITALAS IR ISIPAREIGOJIMAI		GRUPĖ		JMONĖ
NUOSAVAS KAPITALAS	Pastaba	2019	2018	2019	2018
Istatinis kapitalas	22	16 035	16 035	16 035	16 035
Privalomasis rezervas	23	1604	1604	1604	1604
Valiutų perskaičiavimo rezervas		(53)	(53)
Nepaskirstytas pelnas		40 960	39 178	31196	29 213
Nuosavas kapitalas viso		58 546	56764	48 835	46 852
ILGALAIKIAI ISIPAREIGOJIMAI
Paskolos	24	500	800	500	800
Atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimai	9	1385	1436	242	311
Ilgalaikiai nuomos įsipareigojimai	26	56 659		21 0 47
Ilgalaikiai įsipareigojimai darbuotojams	2.18	186	552	186	552
Ilgalaikiai įsipareigojimai viso		58730	2788	21975	1663
TRUMPALAIKIAI ISIPAREIGOJIMAI
Paskolos	24	300	300	4025	2878
Trumpalaikiai nuomos įsipareigojimai	26	13 117		5 2 8 6
Pelno mokesčio įsipareigojimai		199	38	82
Prekybos ir kitos mokėtinos sumos	25	21898	19 213	7719	7551
Trumpalaikiai įsipareigojimai viso		35 514	19 551	17 112	10430
Isipareigojimų iš viso		94 244	22 3 3 9	39 087	12093
NUOCAVO KADITALO ID ICIDADEICOJIMI LIČ VICO		152.700	70107	07022	EQ OAE

GRUPĖ	Pastaba	Istatinis kapitalas	Privalomasis rezervas	Valiutu perskaičiavimo rezervas	Nepaskirstytas pelnas	Iš viso
Likutis 2018 m. sausio 1 d.		16 035	1604	(53)	41 013	58 599
Bendrosios pajamos
2018 m. pelnas					7565	7565
Viso bendrųjų pajamų		۰			7565	7565
Sandoriai su akcininkais
Dividendai	10, 23				(9,400)	(9,400)
Likutis 2018 m. gruodžio 31 d. 16-ojo TFAS "Nuoma" taikymo pirmą		16 035	1604	(53)	39 178	56764
kartą efektas	2.3				(270)	(270)
Likutis 2019 m. sausio 1 d. (koreguotas)		16 035	1604	(53)	38908	56 494
Bendrosios pajamos 2019 m. pelnas Viso bendrųjų pajamų					9 2 4 0 9240	9 2 4 0 9240
Sandoriai su akcininkais Dividendai	10, 23				(7188)	(7188)

JMONĖ	Pastaba	Istatinis kapitalas	Privalomasis rezervas	Nepaskirstytas pelnas	Iš viso
Likutis 2018 m. sausio 1 d.		16 035	1604	29 519	47158
Bendrosios pajamos
2018 m. pelnas				9094	9094
Viso bendrųjų pajamų			÷	9094	9094
Sandoriai su akcininkais
Dividendai	10, 23			(9,400)	(9,400)
Likutis 2018 m. gruodžio 31 d.		16 035	1604	29 213	46 8 52
16-ojo TFAS "Nuoma" taikymo pirmą
kartą efektas	2.3			(64)	(64)
Likutis 2019 m. sausio 1 d. (koreguotas)		16 035	1604	29 14 9	46788
Bendrosios pajamos
2019 m. pelnas				9 2 3 5	9 2 3 5
Viso bendrųjų pajamų Sandoriai su akcininkais				9 2 3 5	9 2 3 5
Dividendai	10.23			(7188)	(7188)
Likutis 2019 m. aruodžio 31 d.		16.035	1604	31196	48835

		GRUPĖ		IMONĖ
		Gruodžio 31 d.		Gruodžio 31 d.
		pasibaigę metai		pasibaigę metai
PAGRINDINĖ VEIKLA	Pastaba	2019	2018	2019	2018
Pelnas (nuostolis) prieš apmokestinimą		10 9 94	9266	9436	9 3 3 4
KOREGAVIMAI:
Nusidėvėjimas ir amortizacija	5	19 077	6364	8 2 0 4	2959
Turto vertės sumažėjimas (atstatymas)	12	205	147	30	167
Atsargų nukainojimo pokytis	5	530	128	265	(17)
(Pelnas), gautas perleidus ilgalaikį materialųjį turtą	6	(23)	(9)	(5)	(6)
Nurašytas ilgalaikis materialusis turtas		64	50	39	10
Dividendy pajamos	6	(97)		(6937)	(8 200)
Palūkanų sąnaudos (pajamos)	7	935		398	(23)
Viso		31 685	15946	11430	4 2 2 4
TRUMPALAIKIO TURTO IR ISIPAREIGOJIMŲ POKYTIS:
Atsargų sumažėjimas (padidėjimas)	15	(73)	(2455)	537	(1727)
Gautinų sumų sumažėjimas (padidėjimas)		(199)	1829	(7653)	4652
Mokėtinų sumų padidėjimas (sumažėjimas)		2 3 14	1849	(203)	375
Pinigų srautai iš įprastinės veiklos		33727	17169	4 1 1 1	7524
Sumokėtas pelno mokestis		(1644)	(1962)	(189)	(718)
Sumokėtos palūkanos	7	855	(34)	362	(34)
Grynieji pinigų srautai iš įprastinės veiklos		32938	15 173	4284	6772
INVESTICINĖ VEIKLA
Gautos palūkanos		40	34	84	57
Gauti dividendai	6	97		6937	8200
Suteiktos paskolos		(47500)	(60 400)	(78607)	(78 121)
Paskolų grąžinimai		47500	60 400	82 010	78 270
Ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto įsigijimai	12, 13	(21727)	(8901)	(1214)	(3531)
Įplaukos, gautos perleidus ilgalaikį materialųjį turtą		8918	3719	5	9
Finansinio turto tikrąja verte įsigijimas	18	(200)	(2000)	(200)	(2000)
Finansinio turto tikrąja verte perleidimas	18		933		933
Investicijos į dukterines įmones	14			(50)	(100)
Grynieji pinigų srautai panaudoti investicinėje veikloje		(12 872)	(6215)	8965	3717
FINANSINĖ VEIKLA
Išmokėti dividendai	3	(7183)	(9412)	(7183)	(9 412)
Gautos paskolos		14 018	1122	69 210	50180
Sugrąžintos paskolos		(14318)	(1422)	(68364)	(52937)
Nuomos mokėjimai	26	(12, 880)		(5474)
Grynieji pinigų srautai iš finansinės veiklos		(20 363)	(9712)	(11 811)	(12169)
GRYNASIS PINIGU IR BANKO SASKAITOS KREDITO		(297)	(754)	1438	(1680)
PADIDĖJIMAS (SUMAŽĖJIMAS) PINIGAI IR BANKO SĄSKAITOS KREDITAS:
LAIKOTARPIO PRADŽIOJE LAIKOTARPIO PABAIGOJE	21 21	7009 6712	7763 7009	3 119 4557	4799 3 119

1. BENDRA INFORMACIJA

APB "Apranga" (toliau − Įmonė) įsteigta ir pradėjo savo veiklą Lietuvoje 1993 m. kovo mėn. Įmonės buveinės adresas yra Ukmergės g. 362, Vilnius, Lietuva. Įmonė įregistruota kaip akcinė bendrovė pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymą. Pagrindinė Įmonės ir dukterinių įmonių (toliau – Grupė) veikla yra mažmeninė prekyba drabužiais.

Gruodžio 31 d. Įmonės akcininkai buvo:

	Akcijų skaičius	Nuosavybės dalis proc.	Akcijų skaičius	Nuosavybės dalis proc.
Akcininkas		2019	2018
UAB "MG Baltic Investment"	34 442 189	62,3	34 262 189	62,0
UAB "Minvista"	6 397 059	11,6	5 442 826	9,8
Swedbank AS (Estonia) klientai	3 719 099	6,7	3 908 574	7,1
Kiti	10 733 613	19,4	11 678 371	21,1
Iš viso	55 291 960	100,0	55 291 960	100,0

Pagrindinė patronuojanti įmonė, kurios finansinės ataskaitos skelbiamos viešai, yra UAB Koncernas "MG Baltic". Pagrindinis Grupę kontroliuojantis asmuo (galutinis naudos gavėjas) yra p. D. J. Mockus.

Įmonės akcijomis prekiaujama Nasdaq Vilnius vertybinių popierių biržoje.

2019 m. gruodžio 31 d. Grupę sudarė Įmonė ir žemiau išvardintos 100 proc. jai priklausančios dukterinės įmonės:

Pavadinimas	Šalis	Nuosavybės dalis (%) 2019 12 31	Nuosavybės dalis (%) 2018 12 31
UAB Apranga LT	Lietuva	100%	100%
UAB Apranga BPB LT	Lietuva	100%	100%
UAB Apranga PLT	Lietuva	100%	100%
UAB Apranga SLT	Lietuva	100%	100%
UAB Apranga MLT	Lietuva	100%	100%
UAB Apranga HLT	Lietuva	100%	100%
UAB Apranga OLT	Lietuva	100%	100%
UAB Apranga Ecom LT	Lietuva	100%	100%
SIA Apranga	Latvija	100%	100%
SIA Apranga LV	Latvija	100%	100%
SIA Apranga BPB LV	Latvija	100%	100%
SIA Apranga PLV	Latvija	100%	100%
SIA Apranga SLV	Latvija	100%	100%
SIA Apranga MLV	Latvija	100%	100%
SIA Apranga HLV	Latvija	100%	-
SIA Apranga OLV	Latvija	100%	100%
SIA Apranga Ecom LV	Latvija	100%	100%
OU Apranga*	Estija	100%	100%
OU Apranga Estonia	Estija	100%	100%
OU Apranga BEE	Estija	100%	100%
OU Apranga PB Trade	Estija	100%	100%
OU Apranga ST Retail	Estija	100%	100%
OU Apranga MDE	Estija	100%	100%
OU Apranga HEST	Estija	100%	100%
OU Apranga Ecom EE	Estija	100%	100%

* Įmonė 2019 m. gruodžio 31 d. tiesiogiai kontroliavo 14,91% akcijų ir netiesiogiai per dukterinę įmonę likusius 85,09% akcijų (atitinkamai, 22,37% ir 77,63% 2018 m. gruodžio 31 d.)

Gruodžio 31 d. Grupės prekybos tinklo parduotuvių skaičius buvo:

		Tinklo parduotuvių skaičius iš viso		Tinklo parduotuvės, esančios Grupei nuosavybės teise priklausančiose patalpose
Šalis	2019	2018	2019	2018
Lietuva	108	111	6	6
Latvija	50	42	-	-
Estija	28	29	-	-
Iš viso	186	182	6	6

2019 m. gruodžio 31 d. Grupėje ir Įmonėje dirbo atitinkamai 2 367 ir 797 darbuotojai (2018 m. – 2 174 ir 806).

Įmonės akcininkai turi teisę patvirtinti arba nepatvirtinti šių finansinių ataskaitų bei reikalauti parengti naujas finansines ataskaitas.

2. PAGRINDINIŲ APSKAITOS PRINCIPŲ APIBENDRINIMAS

Pagrindiniai apskaitos principai, kuriais vadovaujantis buvo parengtos šios finansinės ataskaitos, išdėstyti toliau. Šie apskaitos principai buvo nuosekliai taikomi visiems pateiktiems metų laikotarpiams, jeigu nenurodyta kitaip.

Šiose finansinėse ataskaitose visos sumos yra pateiktos eurais, ir suapvalintos iki artimiausio tūkstančio, jei nenurodyta kitaip. Atsižvelgiantįtai, kad finansinėse ataskaitose pateikiamos sumos yra apskaičiuojamos tūkstančiais eurų,todėltarp lentelių skaičiai gali nesutapti. Tokie nesutapimai finansinėse ataskaitose laikomi nereikšmingais.

2.1 RENGIMO PAGRINDAS

Šios finansinės ataskaitos parengtos vadovaujantis Tarptautiniais finansinės atskaitomybės standartais, patvirtintais taikyti Europos Sąjungoje (ES).

Šios finansinės ataskaitos parengtos remiantis istorinės savikainos samprata, išskyrus finansinį turtą, apskaitytą tikrąja verte per pelną (nuostolius) ar kitas bendrąsias pajamas, kaip nurodyta 18 pastaboje.

Šios finansinės ataskaitos apima Grupės konsoliduotas finansines ataskaitas ir Įmonės atskiras finansines ataskaitas.

2.2 SVARBŪS APSKAITINIAI VERTINIMAI IR PRIELAIDOS

Rengiant finansines ataskaitas pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, Įmonės ir Grupės vadovybei reikia atlikti įvertinimus ir prielaidas, turinčius įtakos apskaitomo turto ir įsipareigojimų vertėms bei reikalaujamiems atskleidimams finansinių ataskaitų parengimo dieną bei per ataskaitinį laikotarpį apskaitytoms pajamų ir sąnaudų sumoms. Šie vertinimai gali skirtis nuo faktinių rezultatų. Nėra kitų sričių, kuriose tenka priimti reikšmingus ir sudėtingus sprendimus, arba sričių, kurių atžvilgiu daromos prielaidos ir taikomi apskaitiniai vertinimai turi reikšmingos įtakos finansinėms ataskaitoms, išskyrus toliau nurodytas sritis:

(a) Pajamų pripažinimas

Vadovybei tenka priimti sprendimus, siekiant nustatyti, ar pajamos iš tam tikrų pardavimo sandorių turėtų būti apskaitomos bendrosios (bruto) ar grynosios (neto) vertės pagrindu. Pajamos apskaitomos bendrąja verte, kuomet sandoryje prisiimtas vaidmuo yra pagrindinio dalyvio. Kuomet taikomas bendrosios vertės pagrindas, yra apskaitomas pardavimo kaina, įvertinus nuolaidas, kartu su visomis susijusiomis išlaidomis, kurios pripažįstamos sąnaudomis.

Grupė/Įmonė nustatė, kad veikia kaip pagrindinė pajamų sandorio šalis, nes:

• Įmonė kontroliuoja prekes ir paslaugas prieš perduodama jas klientui;
• Įmonė yra atsakinga už prekių ar paslaugų patiekimą ir patiria neįvykdymo riziką;
• Įmonė tiesiogiai ar netiesiogiai turi pasirinkimo galimybę nustatant kainą.

Kai Įmonė ar Grupė tam tikrame sandoryje prekiauja konsignacijos pagrindais, pajamos pripažįstamos grynosios vertės pagrindu, o atsargos, laikomos konsignaciniais pagrindais, neapskaitomos finansinės būklės ataskaitoje.

(b) Apskaitiniai vertinimai, susiję su ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto naudingo tarnavimo laikotarpiu

Vadovybė nustato ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto naudingo tarnavimo laiką jo įsigijimo metu, o vėliau kasmet jį peržiūri. Naudingo tarnavimo laikas nustatomas remiantis panašaus turto praeities patirtimi bei numatomais įvykiais ateityje, kurie gali turėti įtakos naudingo tarnavimo laikui.

(c) Ilgalaikio materialiojo turto ir naudojimo teise valdomo turto vertės sumažėjimas

Kiekviena parduotuvė laikoma atskiru pinigų srautus kuriančiu vienetu ilgalaikio materialiojo turto vertės sumažėjimo patikrinimo atžvilgiu. Vadovaudamasi 2.9 pastaboje nurodytais apskaitos principais, Grupė ir Įmonė vertino, ar išsinuomoto turto remonto, naudojimo teise valdomo turto ir kito ilgalaikio turto vertė nėra sumažėjusi. Grupė ir Įmonė vertės sumažėjimą vertino remdamasi apskaičiuota naudojimo verte, nes informacijos apie tikrąją vertę, atėmus pardavimo išlaidas, nebuvo įmanoma gauti. Šiems apskaičiavimams atlikti būtina atlikti vertinimus kaip nurodyta 12 pastaboje.

(d) Atsargų vertės sumažėjimas

Kaip nurodyta 2.12 pastaboje, Grupė ir Įmonė atsargas apskaito viena iš mažesniųjų įsigijimo savikaina arba grynąja galimo realizavimo verte. Grupė ir Įmonė vertino, ar atsargų, apskaitytų įsigijimo savikaina vertė nėra mažesnė nei grynoji galimo realizavimo vertė, atsižvelgdama į istorinius duomenis bei faktinius atsargų pardavimus žemiau savikainos.

(e) Nuomos sutarties laikotarpio nustatymas esant pratęsimo ar nutraukimo pasirinkimo teisėms – Įmonė/Grupė kaip nuomininkas

Įmonė/Grupė nuomos laikotarpį nustato kaip neatšaukiamą laikotarpį, apimantį laikotarpius, kuriems taikoma pasirinkimo teisė pratęsti nuomą, jei yra pagrįstai žinoma, kad ta pasirinkimo teise bus pasinaudota, arba laikotarpius, kuriems taikoma pasirinkimo teisė nutraukti nuomą, jei yra pagrįstai žinoma, kad ta pasirinkimo teise nebus pasinaudota.

Įmonė/Grupė yra pasirašiusi nuomos sutarčių su pratęsimo ar nutraukimo pasirinkimo teisėmis. Nustatydama, ar yra pagrįstai žinoma, kad bus pasinaudota pasirinkimo teise pratęsti nuomą arba nepasinaudota pasirinkimo teise nutraukti nuomą, Įmonė/Grupė priima sprendimą. Ji apsvarsto visus svarbius veiksnius, kurie sukuria ekonominę paskatą pasinaudoti pasirinkimo

teise pratęsti nuomą arba nepasinaudoti pasirinkimo teise nutraukti nuomą. Po pradžios datos Grupė iš naujo įvertina, ar ji pagrįstai žino, kad pasinaudos pasirinkimo teise pratęsti nuomą arba nepasinaudos pasirinkimo teise nutraukti nuomą, kai įvyksta reikšmingas įvykis arba reikšmingai pasikeičia aplinkybės (pvz., esminiai atlikti nuomojamo turto pagerinimai arba esminis nuomojamo turto pritaikymas).

(f) Nuoma – priskaitytinos skolinimosi palūkanų normos apskaičiavimas

Įmonė/Grupė negali lengvai nustatyti nuomos sutartyse numatytos palūkanų normos, todėl ji taiko priskaitytiną skolinimosi palūkanų normą (PSPN) nuomos įsipareigojimams įvertinti. PSPN – palūkanų norma, kurią Įmonė/Grupė turėtų mokėti, kad su panašiomis garantijomis panašiam laikotarpiui pasiskolintų lėšų, būtinų turtui, kurio vertė panaši į naudojimo teise valdomo turto vertę, įsigyti panašiomis ekonominėmis sąlygomis. PSPN yra suma, kurią Įmonė/Grupė "turėtų sumokėti" ir kurią reikia apskaičiuoti, kai nėra stebimų palūkanų normų (pavyzdžiui, patronuojamosioms įmonėms, kurios nesudaro finansavimo sandorių) arba kai jas reikia koreguoti atsižvelgiant į nuomos sąlygas.

Įmonė/Grupė apskaičiuoja PSPN naudodama stebimus duomenis (tokius kaip rinkos palūkanų normos), kai juos gali gauti ir kai Įmonė/Grupė privalo atlikti su įmonei ar atskira šalimi būdingus vertinimus, žiūrėti 2.3 pastabą.

(g) Galimas COVID-19 pandemijos situacijos poveikis šioms finansinėms ataskaitoms

Įmonė/Grupė įvertino galimą COVID-19 pandemijos situacijos, įskaitant karantino, kuris Lietuvos Respublikoje paskelbtas 2020 m. kovo 16 d., poveikį šioms finansinėms ataskaitoms bei veiklos tęstinumo prielaidai. Vadovybė įvertino, kad šis klausimas neturės neigiamos įtakos Įmonės/Grupės galimybėms tęsti veiklą, nes Įmonė/Grupė turi pakankamą finansinių išteklių rezervą.

Taip pat, vadovybė padarė išvadą, kad šis įvykis nėra koreguojantis pobalansinis įvykis, todėl nebuvo atsižvelgta į jo galimą įtaką darant įvertinimus bei prielaidas dėl investicijų į dukterinės įmones ir joms suteiktų paskolų, atsargų, ilgalaikio materialaus ir naudojimo teise valdomo turto, gautinių sumų ir kito turto vertės sumažėjimo 2019 m. gruodžio 31 d., tačiau tai gali turėti reikšmingą poveikį šiems apskaitiniams įvertinimams kitais finansiniais metais. Šiuo metu vadovybė kol kas negali pagrįstai įvertinti galimų apskaitinių pasikeitimų dydžio 2020 metais dėl didelio neapibrėžtumo lygio, susijusio su tolesne COVID-19 pandemijos situacija valstybėse, kuriose veikia Įmonė/Grupė, ir dėl galimo bendro šio įvykio neigiamo poveikio ekonomikai.

2.3 NAUJŲ IR PERSVARSTYTŲ TARPTAUTINIŲ FINANSINĖS ATSKAITOMYBĖS STANDARTŲ TAIKYMAS

Ataskaitiniais metais Grupė ir Įmonė pradėjo taikyti visus naujus ar persvarstytus standartus bei interpretacijas, kurie yra aktualūs veiklai ir taikomi ataskaitiniams laikotarpiams, prasidėjusiems nuo 2019 m. sausio 1 d.

(a) Standartai, jų pakeitimai ir interpretacijos, galiojantys nuo ar po ²⁰¹⁹ m. sausio ¹ d.

• 16-asis TFAS "Nuoma".

2019 m. gruodžio 31 d. pasibaigusiu dvylikos mėnesių ataskaitiniu laikotarpiu Grupė ir Įmonė pirmą kartą pritaikė 16-ąjį TFAS "Nuoma", kuris turėjo reikšmingą įtaką Grupės ir Įmonės finansinėms ataskaitoms.

16-asis TFAS pakeičia 17-ąjį TAS, 4-ąjį TFAAK "Sutarties patikrinimas, ar ji yra nuomos sutartis", 15-ąjį NAK "Veiklos nuoma. Skatinimas" ir 27-ąjį NAK "Sandorių, susijusių su nuoma, esmės įvertinimas". Standartas nustato nuomos pripažinimo, vertinimo pateikimo ir atskleidimo principus irreikalauja, kad nuomininkas didžiąją dalį nuomos sutarčių pripažintų balanse. 16-ojo TFAS apskaitos reikalavimai nuomotojui iš esmės nesiskiria nuo 17-ojo TAS reikalavimų. Nuomotojas toliau nuomos sutartis skirsto į finansinės ir veiklos nuomą remdamasis panašiais principais kaip ir 17-ajame TAS. Todėl 16-asis TFAS neturės įtakos nuomos apskaitai, kai Įmonė/Grupė yra nuomotojas.

Nuo 16-ojo TFAS pradžios datos, kuri yra 2019 m. sausio 1 d., Įmonė/Grupė pradėjo taikyti standartą naudodama modifikuotą retrospektyvinį metodą. Pagal šį metodą standartas taikomas retrospektyviai, kai sukauptas standarto pirminio taikymo poveikis yra pripažįstamas nepaskirstytame pelne pirminio taikymo dieną, o lyginamoji informacija nėra koreguojama.

Įmonė/Grupė nusprendė taikyti pereinamojo laikotarpio praktinę priemonę, pagal kurią 2019 m. sausio 1 d. ji iš naujo nevertino, ar sutartis yra nuomos sutartis arba apima nuomą. Vietoj to Bendrovė/Grupė taikė standartą tik toms sutartims, kurios anksčiau buvo pripažintos nuomos sutartimis ir kurioms pirminio taikymo dieną buvo taikomas 17-asis TAS ir 4-asis TFAAK.

Prieš pradėdama taikyti 16-ąjį TFAS, pradžios datą kiekvieną nuomos sutartį Įmonė/Grupė (kaip nuomininkas) pripažino kaip finansinės ar veiklos nuomą. Žr. 2.17 pastabą "Nuoma" dėl apskaitos politikos, taikytos iki 2019 m. sausio 1 d.

Pradėjusi taikyti 16-ąjį TFAS, visoms nuomos sutartims, išskyrus trumpalaikes ir mažaverčio turto nuomos sutartis, Įmonė/Grupė taiko vieną pripažinimo ir vertinimo metodą. Žr. 2.17 pastabą "Nuoma" dėl apskaitos politikos, taikytos nuo 2019 m. sausio 1 d. Standarte pateikiami specialūs pereinamojo laikotarpio reikalavimai ir praktinės priemonės, kuriomis Įmonė/Grupė pasinaudojo.

Nuoma, anksčiau priskirta prie finansinės nuomos

Standarto taikymo pradžios datą Įmonė/Grupė netikslino turto ir įsipareigojimų, kurie buvo pripažinti pagal nuomos sutartis, kurios anksčiau buvo klasifikuojamos kaip finansinė nuoma, pradinės balansinės vertės (t. y. naudojimo teise valdomo turto ir nuomos įsipareigojimų, kurie atitinka nuomos sutarties turtą ir įsipareigojimus, pripažintus pagal 17-ąjį TAS). Šioms nuomos sutartims 16-ojo TFAS reikalavimai pradėti taikyti nuo 2019 m. sausio 1 d.

Nuoma, anksčiau priskirta prie veiklos nuomos

Įmonė/Grupė pripažino naudojimo teise valdomą turtą ir įsipareigojimus pagal nuomos sutartis, kurios anksčiau buvo klasifikuojamos kaip veiklos nuoma, išskyrus trumpalaikę nuomą ir nuomą, kurios nuomojamo turto vertė yra maža. Nuomos įsipareigojimai buvo vertinami likusių nuomos įmokų dabartine verte, diskontuota naudojant Įmonė/Grupės priskaitytiną skolinimosi palūkanų normą taikymo pirmą kartą datą, t. y. 2019 m. sausio 1 d. naudojimo teise valdomas turtas vertinamas suma, lygiaverte nuomos įsipareigojimui, pakoreguotam visų iš anksto sumokėtų arba sukauptų nuomos mokesčių, susijusių su ta nuoma, suma, pripažinta finansinės būklės ataskaitoje. Įmonė/Grupė šį metodą pritaikė visoms nuomos sutartims, išskyrus tai, kas pažymėta aukščiau.

Įmonė/Grupė taip pat pritaikė galimas praktines priemones:

• o taikė tą pačią diskonto normą panašiomis savybėmis pasižyminčioms nuomos sutartims. Lizingo sutartys buvo išskaidytos pagal sutarties rūšį, šalį bei nuomos terminus: 1-5 metai, 6-10 metų, virš 10 metų;
• o išimtį dėl trumpalaikės nuomos taikė nuomos sutartims, kurių laikotarpis pradžios datą yra trumpesnis nei 12 mėnesių; o neįtraukė pirminių tiesioginių naudojimo teise valdomo turto išlaidų taikymo pirmą kartą datą;
• o naudojo ankstesnių laikotarpių informaciją nustatydama nuomos laikotarpį, jei sutartyje yra numatyta pasirinkimo teisė pratęsti arba nutraukti nuomą.

Toliau nurodytas 16-ojo TFAS taikymo poveikis (padidėjimas / sumažėjimas) 2019 m. sausio 1 d.:

	GRUPĖ				ĮMONĖ
	2018 m. gruodžio 31 d.	16 TFAS įtaka	2019 m. sausio 1 d.	2018 m. gruodžio 31 d.	16 TFAS įtaka	2019 m. sausio 1 d.
TURTAS: Naudojimo teise valdomas turtas NUOSAVAS KAPITALAS:	-	60 770	60 770	-	30 983	30 983
Nepaskirstytas pelnas	-	( 270)	( 270)	-	( 64)	( 64)
ILGALAIKIAI ĮSIPAREIGOJIMAI: Ilgalaikiai nuomos įsipareigojimai TRUMPALAIKIAI ĮSIPAREIGOJIMAI:	-	48 980	48 980	-	25 565	25 565
Trumpalaikiai nuomos įsipareigojimai	-	12 060	12 060	-	5 482	5 482

Nuomos įsipareigojimai 2019 m. sausio 1 d. gali būti suderinami su veikos nuomos įsipareigojimais 2018 m. gruodžio 31 d. tokiu būdu:

	GRUPĖ	ĮMONĖ
Veiklos nuomos įsipareigojimai 2018 m. gruodžio 31 d.	72 182	34 212
Priskaitytinos skolinimosi palūkanų normos svertinis vidurkis 2019 m. sausio 1 d.	1,41%	1,44%
Diskontuoti veiklos nuomos įsipareigojimai 2019 m. sausio 1 d.	61 040	31 047
Nuomos įsipareigojimas pripažintas 2019 sausio 1 d.	61 040	31 047
Iš kurio:
Trumpalaikiai nuomos įsipareigojimai	12 060	5 482
Ilgalaikiai nuomos įsipareigojimai	48 980	25 565

• 9-asis TFAS "Išankstinio mokėjimo savybės su neigiama kompensacija" (pataisa).

Remiantis šia pataisa, leidžiama finansinį turtą su išankstinio mokėjimo savybe, kai susitarimo šaliai leidžiama reikalauti ar reikalaujama, kad ji pati sumokėtų ar gautų pagrįstą kompensaciją už pirma laiko nutrauktą sutartį (tokiu būdu, žvelgiant iš turto turėtojo pozicijos, gali būti ir "neigiama kompensacija"), vertinti amortizuota savikaina arba tikrąja verte, tikrosios vertės pasikeitimą pripažįstant kitomis bendrosiomis pajamomis. Vadovybė atliko pataisų taikymo poveikio vertinimą ir mano, kad jos neturėjo įtakos finansinėms ataskaitoms.

• 28-asis TAS "Ilgalaikiai interesai asocijuotosiose ir bendrose įmonėse" (pataisos).

Pataisose aiškinama, ar atliekant ilgalaikių interesų asocijuotosiose ir bendrose įmonėse vertinimą, konkrečiai su vertės sumažėjimu susijusius reikalavimus, kurie, iš esmės, sudaro "grynųjų investicijų" dalį asocijuotose ar bendrose įmonėse, turėtų būti vadovaujamasi 9-uoju TFAS, 28-uoju TAS ar abiem kartu. Pataisos paaiškina, kad, prieš taikydamas 28-ąjį TAS, subjektas taiko 9-ąjį TFAS tokiems ilgalaikiams interesams, kuriems netaikomas nuosavybės metodas. Taikydamas 9-ąjį TFAS subjektas neatsižvelgia į ilgalaikių interesų balansinės vertės patikslinimus, padarytus dėl 28-ojo TAS taikymo. Vadovybė atliko pataisų taikymo poveikio vertinimą ir mano, kad jos neturėjo reikšmingos įtakos finansinėms ataskaitoms.

• TFAAK 23-IASIS IŠAIŠKINIMAS "Neaiškumas dėl pelno apmokestinimo tvarkos"

Išaiškinimas skirtas pelno mokesčio apskaitai, esant mokestinio traktavimo neaiškumams, turintiems įtakos 12-ojo TAS taikymui. Jame paaiškinama, ar neaiškios apmokestinimo tvarkos turi būti vertinamos atskirai arba kartu, daromos prielaidos dėl mokesčių institucijų atliekamų patikrinimų, kaip tinkamai atspindėti neaiškumus ir apskaityti faktų bei aplinkybių pasikeitimą. Vadovybė atliko išaiškinimo taikymo poveikio vertinimą ir mano, kad jis neturėjo įtakos finansinėms ataskaitoms.

• 19-asis TAS Plano pakeitimas, sumažinimas ar įvykdymas (pataisos)

• Pataisose numatyta, kad įmonės privalo taikyti atnaujintas aktuarines prielaidas, kad galėtų nustatyti einamąją paslaugų savikainą ir grynąsias palūkanas likusiu ataskaitiniu laikotarpiu po to, kai planas yra pakeičiamas, sumažinamas ar įvykdomas. Pataisose taip pat paaiškinta, kokią įtaką plano pakeitimo, sumažinimo ar įvykdymo apskaita daro turto viršutinės ribos taikymas. Vadovybė atliko pataisų taikymo poveikio vertinimą ir mano, kad jos neturėjo reikšmingos įtakos finansinėms ataskaitoms.
• TASV išleido 2015–2017 m. ciklo metinius TFAS patobulinimus, kurie apima TFAS pataisų rinkinį. Vadovybė atliko pataisų rinkinio taikymo poveikio vertinimą ir mano, kad jis neturėjo reikšmingos įtakos finansinėms ataskaitoms.
• 3-iasis TFAS "Verslo jungimai" ir 11-asis TFAS "Jungtinė veikla".

3-iojo TFAS patobulinimuose paaiškinta, kad kai ūkio subjektas įgyja verslo, kuris yra bendra veikla, kontrolę, jis turi pakartotinai įvertinti prieš tai turėtą šio verslo dalį. 11-ojo TFAS patobulinimuose paaiškinta, kad kai ūkio subjektas įgyja verslo, kuris yra bendra veikla, bendrą kontrolę, jis neturi pakartotinai įvertinti prieš tai turėtos verslo dalies.

• 12-asis TAS "Pelno mokesčiai" Pataisose išaiškinta, kad pelno mokesčio nuo mokėjimų už finansines priemones, kurios priskiriamos nuosavybės priemonėms, rezultatas turėtų būti pripažįstamas pagal tai, kur buvo pripažinti praeities sandoriai ar įvykiai, dėl kurių susidarė paskirstytinas pelnas.
• 23-iasis TAS "Skolinimosi išlaidos" Pataisose paaiškintas standarto 14 punktas, t. y., kai ilgo parengimo turtas yra parengtas jo numatytam naudojimui ar pardavimui ir tam momentui yra likusių negrąžintų skolų, kurios buvo skirtos konkrečiai ilgo parengimo turtui įsigyti, tokios skolos turi būti priskiriamos prie įmonės bendrų skolinimosi lėšų.

(b) Šie nauji standartai, taikomų standartų pakeitimai ir interpretacijos buvo paskelbti ir patvirtinti taikyti ES arba esantys tvirtinimo taikyti ES procese, bet dar negaliojo, taip pat Grupės ir Įmonės nebuvo taikomi anksčiau laiko, tačiau gali turėti įtaką Grupės ir Įmonės finansinėms ataskaitoms ateityje:

• 10-ojo TFAS "Konsoliduotosios finansinės ataskaitos" ir 28-ojo TAS "Investicijos į asocijuotąsias įmones ir bendras įmones. Turto pardavimas ar įnašai tarp investuotojo ir jo asocijuotosios įmonės ar bendros įmonės" (pataisos) Pataisose analizuojama pripažinta neatitiktis tarp 10-ojo TFAS ir 28-ojo TAS reikalavimų, susijusių su turto pardavimu ar įnašais tarp investuotojo ir jo asocijuotosios ar bendros įmonės. Pagrindinė pataisų pasekmė yra ta, kad visos pajamos ar nuostoliai pripažįstami tada, kai sandoris apima verslą (nepriklausomai nuo to, ar jis vykdomas patronuojamojoje įmonėje ar ne). Dalis pajamų ar nuostolių pripažįstama, kai sandoris apima turtą, kuris neatitinka verslo apibrėžties, net jei šis turtas priklauso patronuojamajai įmonei. 2015 m. gruodį TASV atidėjo įsigaliojimo datą neribotam laikui, atsižvelgdama į nuosavybės apskaitos metodo tyrimo projekto rezultatus. ES dar nėra patvirtinusi šių pataisų. Grupė ir Įmonė neturi investicijų į asocijuotas ir bendrąsias įmones.

• TFAS standartų konceptuali sistema.

2018 m. kovo 29 d. TASV paskelbė persvarstytą Konceptualią finansinės atskaitomybės sistemą. Konceptualioje sistemoje pateikiamas išsamus rinkinys sąvokų, kurios taikomos rengiantfinansines ataskaitas, leidžiant standartus, rengėjams ruošiant nuosekliai taikomas apskaitos politikas. Jos taip pat gali padėti tiems, kas nori suprasti ir aiškinti standartus. TASV taip pat išleido atskirą pridedamąjį dokumentą "Nuorodų į TFAS standartų konceptualią sistemą pakeitimai", kuriame pateikti susijusių standartų pakeitimai, siekiant atnaujinti nuorodas į persvarstytą Konceptualią sistemą. Jis taip pat skirtas palengvinti įmonėms perėjimą prie persvarstytos Konceptualios sistemos, kai tokios įmonės rengia apskaitos politiką remdamosi Konceptualia sistema ir kai konkrečiam atvejui negali būti pritaikytas nė vienas TFAS. Jeigu rengėjai apskaitos politiką rengia remdamiesi Konceptualia sistema, jie turėtų jos laikytis 2020 m. sausio 1 d. arba vėliau prasidedančiais finansiniais laikotarpiais.

• 3-iasis TFAS "Verslo jungimai" (pataisos)

TASV išleido "Verslo apibrėžimas" pataisas (3-iojo TFAS pataisos), siekdama išspręsti sunkumus, kylančius tais atvejais, kai ūkio subjektas turi nustatyti, ar jis įsigijo verslą, ar turto grupę. Pataisos galioja verslo jungimams, kurie buvo įsigyti pirmame metiniame ataskaitiniame laikotarpyje, prasidedančiame 2020 m. sausio 1 d., ir turtui, kuris įsigyjamas tokio laikotarpio pradžioje arba vėliau. Galima standartą pradėti taikyti anksčiau. Šios pataisos dar nepriimtos ES. Kadangi pakeitimai perspektyviai taikomi sandoriams ar kitiems įvykiams, vykstantiems taikymo dieną arba vėliau, pereinamuoju laikotarpiu šie pakeitimai neturės įtakos Grupei/Įmonei.

• 1-ojo TAS "Finansinių ataskaitų pateikimas" ir 8-ojo TAS "Apskaitos politika, apskaitinių įvertinimų keitimas ir klaidos: sąvokos "reikšminga" apibrėžtis (pataisos)

Pataisos įsigalioja 2020 m. sausio 1 d. ar vėliau prasidedančiais finansiniais metais, nors ankstesnis taikymas yra leidžiamas. Pataisose paaiškinta sąvoka "reikšminga" ir tai, kaip ji turi būti taikoma. Naujoje apibrėžtyje nurodoma, kad "<...>Reikšminga yra tokia informacija, kurios nepateikimas arba klaidingas ar neaiškus pateikimas pagrįstai tikėtina gali daryti įtaką sprendimams, kuriuos pagrindiniai bendrosios paskirties finansinių ataskaitų vartotojai priima remdamiesi tomis finansinėmis ataskaitomis, kuriose pateikiame finansinė informacija apie konkretų ataskaitas teikiantį ūkio subjektą. <...>" Be to, buvo patobulinti kartu su apibrėžtimi pateikiami paaiškinimai. Pataisose taip pat nurodoma, kad reikšmingumo apibrėžtis nuosekliai vartojama visuose TFAS. Vadovybė dar nėra įvertinus šių pataisų pritaikymo įtakos.

• Palūkanų normų lyginamojo indekso reforma – 9-asis TFAS, 39-asis TAS ir 7-asis TFAS (pataisos)

Pataisos įsigalioja 2020 m. sausio 1 d. ar vėliau prasidedančiais finansiniais metais ir turi būti taikomos retrospektyviai. Leidžiama taikyti anksčiau. 2019 m. rugsėjį TASV paskelbė 9-ojo TFAS, 39-ojo TAS ir 7-ojo TFAS pataisas, kadangi tais pakeitimais siekiama numatyti bendrą lengvatą prieš vykdant tarpbankinės palūkanų normos (IBOR) pakeitimo "1 etapą". "2 etapas" bus orientuotas į problemas, kurios gali turėti įtakos finansinei atskaitomybei, kai esamas palūkanų normos lyginamasis indeksas keičiamas į beveik nerizikingą palūkanų normą (RFR). Šiose paskelbtose pataisose nagrinėjamos problemos, kurios turi įtakos finansinei atskaitomybei laikotarpiu iki esamo palūkanų normos lyginamojo indekso pakeitimo

alternatyvia palūkanų norma, ir analizuojamas poveikis, kurį gali sukelti konkretūs apsidraudimo sandorių apskaitos reikalavimai, nustatyti 9-ajame TFAS "Finansinės priemonės" ir 39-ajame TAS "Finansinės priemonės. Pripažinimas ir vertinimas", kai dėl tokio poveikio būtina atlikti į ateitį orientuotą analizę. Remiantis pataisomis, leidžiama naudotis laikinu atleidimu, taikytinu visiems apsidraudimo sandoriams, kuriems palūkanų normų lyginamojo indekso reforma turi tiesioginės įtakos, kai pagal tokią reformą apsidraudimo apskaita tęsiama neapibrėžtumo laikotarpiu, kol esamas palūkanų normos lyginamasis indeksas nekeičiamas į alternatyvią beveik nerizikingą palūkanų normą. Taip pat buvo atliktos pataisos ir 7 ajame TFAS "Finansinės priemonės. Atskleidimas" dėl papildomos informacijos apie neapibrėžtumą, kuris atsiranda dėl palūkanų normų lyginamojo indekso reformos, atskleidimo. Vadovybė dar nėra įvertinus šių pataisų pritaikymo įtakos.

• 1-ojo TAS "Finansinių ataskaitų pateikimas. Įsipareigojimų priskyrimas trumpalaikiams ir ilgalaikiams įsipareigojimams" (pataisos) Pataisos įsigalioja 2022 m. sausio 1 d. ar vėliau prasidedančiais finansiniais metais, nors ankstesnis taikymas yra leidžiamas. Pataisomis siekiama paskatinti nuosekliai taikyti reikalavimus ir padėti įmonėms nustatyti, ar skolos ir kiti įsipareigojimai finansinės būklės ataskaitoje turėtų būti priskiriami trumpalaikiams ar ilgalaikiams įsipareigojimams. Pataisos turi įtakos įsipareigojimų pateikimui finansinės būklės ataskaitoje, tačiau jos nekeičia galiojančių reikalavimų dėl turto, įsipareigojimų, pajamų ar sąnaudų vertinimo ar pripažinimo laiko, taip pat ir nekeičia informacijos, kurią įmonės atskleidžia apie tokius straipsnius. Taip pat pataisose paaiškinamas skolų klasifikavimo reikalavimas, kai už tokias skolas įmonė gali atsiskaityti naudodama savo nuosavybės priemones. Šios pataisos dar nepriimtos ES. Vadovybė dar nėra įvertinus šių pataisų pritaikymo įtakos.

Grupė planuoja pradėti taikyti aukščiau aprašytus standartus ir išaiškinimus nuo jų įsigaliojimo datos, jei jie bus patvirtinti taikyti Europos Sąjungoje.

2.4 KONSOLIDAVIMAS

Konsoliduotos finansinės ataskaitos apima Įmonės ir jos kontroliuojamų įmonių (dukterinių įmonių) finansines ataskaitas. Grupė kontroliuoja įmonę, kai ji gali arba turi teisę gauti kintamą grąžą iš dalyvavimo įmonėje ir gali naudotis savo galia valdyti įmonę, kad paveiktų grąžos dydį.

Vertinant, ar Grupė kontroliuoja kitą įmonę, atsižvelgiama į esamų ar konvertuojamų potencialių balsavimo teisę turinčių akcijų egzistavimą ir įtaką.

Grupė verslo jungimams apskaityti naudoja įsigijimo metodą. Atlygio vertę, įsigyjant dukterinę įmonę, sudaro Grupės perduoto turto, prisiimtų įsipareigojimų ir išleistų nuosavybės instrumentų tikrosios vertės. Atlygis apima bet kokio turto ar įsipareigojimų, kurie įsigijimo dieną yra neapibrėžti, tikrąją vertę. Su įsigijimu susijusios išlaidos iš karto pripažįstamos sąnaudomis. Verslo jungimo metu įsigytas identifikuojamas turtas ir prisiimti įsipareigojimai bei neapibrėžtieji įsipareigojimai įvertinami tikrosiomis vertėmis įsigijimo datą. Kiekvieno verslo jungimo atveju Grupė gali įvertinti nekontroliuojančios dalį įmonėje arba tikrąja verte, arba įsigyto identifikuojamo grynojo turto nekontroliuojančios dalies proporcija.

Atlygio perviršis, nurodytų dedamųjų suma: (1) nekontroliuojančios dalies vertė ir (2) įsigijimo datą buvusi tikroji nuosavybės dalies vertės suma, viršijanti Grupės identifikuojamo įsigyto grynojo turto tikrąją vertę, apskaitoma kaip prestižas. Jeigu nurodytų dedamųjų suma yra mažesnė už Grupės įsigytos dukterinės įmonės grynojo turto vertę, skirtumas iš karto pripažįstamas bendrųjų pajamų ataskaitoje.

Sandoriai tarp Grupės įmonių, likučiai bei nerealizuotas pelnas iš sandorių tarp Grupės įmonių yra eliminuojami. Nerealizuoti nuostoliai taip pat eliminuojami, tačiau laikomi perduoto turto vertės sumažėjimo požymiu. Kur buvo būtina, dukterinių įmonių apskaitos principai buvo pakeisti, kad būtų užtikrintas nuoseklumas su Grupės taikomais apskaitos principais.

2.5 INFORMACIJA APIE SEGMENTUS

Veiklos segmentai pateikiami taip, kaip ir vidinėse apskaitos ataskaitose, kurios teikiamos pagrindiniam sprendimus priimančiam asmeniui. Pagrindinis sprendimus priimantis asmuo, kuris yra atsakingas už išteklių paskirstymą ir veiklos segmentų rezultatų įvertinimą, yra Generalinis direktorius bei kiti 6 direktoriai, priimantys strateginius sprendimus.

2.6 UŽSIENIO VALIUTŲ PERSKAIČIAVIMAS

(a)Funkcinė ir pateikimo valiuta

Kiekvienos Grupės įmonės atskiros finansinės ataskaitos rengiamos ir pateikiamos pagrindinės ekonominės aplinkos, kurioje įmonė veikia, valiuta (funkcine valiuta). Rengiant konsoliduotas finansines ataskaitas, kiekvienos įmonės veiklos rezultatai ir finansinė padėtis perskaičiuojama į nacionalinę valiutą – eurus, kuri yra Įmonės funkcinė valiuta ir konsoliduotų finansinių ataskaitų pateikimo valiuta.

(b) Sandoriai ir likučiai

Rengiant atskirų įmonių finansines ataskaitas, sandoriai kitomis valiutomis nei Įmonės funkcinė valiuta (užsienio valiutomis) apskaitomi naudojant sandorių atlikimo dieną galiojančius užsienio valiutų keitimo kursus. Finansinės būklės ataskaitos dieną, užsienio valiutomis išreikšti piniginiai straipsniai perskaičiuojami į funkcinę valiutą, naudojant finansinės būklės ataskaitos dienos valiutų keitimo kursą. Pelnas arba nuostoliai, atsirandantys vykdant atsiskaitymus, susijusius su sandoriais užsienio valiuta, bei perskaičiuojant užsienio valiuta išreikštus piniginius straipsnius į funkcinę valiutą, apskaitomi bendrųjų pajamų ataskaitoje.

(c) Grupės įmonės

Rengiant konsoliduotas finansines atskaitas, Grupės užsienyje veikiančių įmonių turtas ir įsipareigojimai (įskaitant palyginamuosius praėjusio laikotarpio skaičius) perskaičiuojami į eurus naudojant finansinės būklės ataskaitos dienos valiutų keitimo kursą. Pajamos ir sąnaudos (įskaitant palyginamuosius praėjusio laikotarpio skaičius) perskaičiuojamos naudojant vidutinį atitinkamo laikotarpio valiutų keitimo kursą, nebent valiutų keitimo kursas per laikotarpį reikšmingai svyravo ir tokiu atveju naudojamas sandorio dieną galiojęs valiutų keitimo kursas. Valiutų perskaičiavimo skirtumai, jeigu tokių yra, apskaitomi kaip kitos bendrosios pajamos ir perkeliami į Grupės valiutų perskaičiavimo rezervą. Šie valiutų perskaičiavimo skirtumai pripažįstami pelnu arba nuostoliais tuomet, kai užsienyje veikianti įmonė parduodama.

2.7 NEMATERIALUSIS TURTAS

Nematerialusis turtas apskaitomas tuomet, kai tikimasi, kad Įmonė ir Grupė iš šio turto ateityje gaus ekonominės naudos. Nematerialusis turtas apskaitomas įsigijimo savikaina, atėmus sukauptą amortizaciją ir vertės sumažėjimo nuostolius.

Amortizacija skaičiuojama tiesiniu metodu taip, kad turto įsigijimo vertė būtų tolygiai nurašoma per visą turto naudingo tarnavimo laikotarpį:

Programinė įranga	3-5 metai
Licencijos	5-9 metai

Amortizacija apskaitoje registruojama kaip pardavimo sąnaudos.

Grupė ir Įmonė neturi nematerialaus turto, kurio naudingo tarnavimo laikas yra neribotas.

2.8 ILGALAIKIS MATERIALUSIS TURTAS

Ilgalaikis materialusis turtas apskaitomas istorine įsigijimo savikaina, atėmus sukauptą nusidėvėjimą ir vertės sumažėjimo nuostolius.

Nuomojamo turto remontas, kuris atitinka ilgalaikio turto pripažinimo kriterijus, yra kapitalizuojamas finansinės būklės ataskaitoje ir nudėvimas per nuomos laikotarpį.

Iš prekybos centrų gautos kompensacijos, įrengiant parduotuves, yra siejamos su ilgalaikio turto vertės kompensavimu, o ne nuoma (nėra nuomos paskata), todėl atitinkamai yra mažinama ilgalaikio materialiojo turto įsigijimo savikaina. Kompensacijos, kurios tenkina nuomos paskatos apibrėžimą, apskaitomos pagal 16 TFAS reikalavimus, žiūrėti 2.17 pastabą.

Vėliau patiriamos išlaidos pridedamos prie turto apskaitinės vertės arba pripažįstamos kaip atskiras turtas tik tuo atveju, jeigu tikėtina, kad ateityje Įmonė ir Grupė iš šio turto gaus ekonominės naudos ir šio turto savikaina gali būti patikimai įvertinta. Pakeistos turto dalies apskaitinės vertės pripažinimas finansinėse ataskaitose nutraukiamas. Visos kitos remonto ir priežiūros išlaidos pripažįstamos sąnaudomis bendrųjų pajamų ataskaitoje per tą finansinį laikotarpį, kuomet jos buvo patirtos.

Nusidėvėjimas – turto įsigijimo savikainos paskirstymas iki likvidacinės vertės, naudojant tiesioginį metodą, per apskaičiuotą ilgalaikio turto naudingo tarnavimo laiką:

Pastatai	15-50 metų
Statiniai ir įranga	5-20 metų
Išsinuomoto turto remontas	4-10 metų
Kitas ilgalaikis turtas	3-6 metai

Viso ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimo sąnaudos bendrųjų pajamų ataskaitoje apskaitomos pardavimo sąnaudose.

Turto likvidacinės vertės ir naudingo tarnavimo laikotarpiai peržiūrimi ir, prireikus, koreguojami kiekvieną finansinės būklės ataskaitos dieną.

Jeigu turto apskaitinė vertė viršija jo tikėtiną atsiperkamąją vertę, apskaitinė vertė nedelsiant sumažinama iki turto atsiperkamosios vertės (2.9 pastaba). Ilgalaikio materialiojo turto vertės sumažėjimas bei vertės sumažėjimo atstatymai per metus apskaitomi bendrųjų pajamų ataskaitos pardavimo sąnaudų straipsnyje.

Pelnas arba nuostoliai, susidarę perleidus arba nurašius ilgalaikį materialųjį turtą, yra apskaičiuojami gautas pajamas lyginant su turto apskaitine verte, ir pripažįstami bendrųjų pajamų ataskaitos kitų pajamų straipsnyje.

Grupė irĮmonė kapitalizuoja skolinimosi išlaidas, susijusias su turtu, kurio parengimas naudoti trunka ilgiau nei 12 mėnesių. Kitais atvejais skolinimosi išlaidos pripažįstamos sąnaudomis per ataskaitinį laikotarpį.

2.9 NEFINANSINIO TURTO VERTĖS SUMAŽĖJIMAS

Finansinės būklės ataskaitos dieną Įmonė ir Grupė peržiūri ilgalaikio materialiojo turto, nematerialiojo turto ir naudojimo teise valdomo turto apskaitines vertes, siekiant nustatyti, ar nėra šio turto vertės sumažėjimo požymių. Jeigu tokie požymiai (pavyzdžiui, nuostolingai veikiantis pinigus generuojantis vienetas) egzistuoja, įvertinama turto atsiperkamoji vertė, siekiant nustatyti vertės sumažėjimo nuostolių (jeigu tokių yra) sumą. Jeigu neįmanoma įvertinti atskiro turto vieneto atsiperkamosios vertės, Įmonė ir Grupė nustato tam turtui priklausančių pinigų srautus kuriančių vienetų atsiperkamąją vertę.

Atsiperkamoji vertė yra turto tikroji vertė atėmus pardavimo išlaidas arba naudojimo vertė, priklausomai nuo to, kuri iš jų yra didesnė. Nustatant naudojimo vertę, įvertinti būsimi pinigų srautai diskontuojami iki jų dabartinės vertės, naudojant ikimokestinę diskonto normą, kuri atspindi pinigų laiko vertės ir turtui būdingos rizikos dabartinius rinkos įvertinimus.

Jeigu nustatoma, kad turto (ar pinigų srautus kuriančio vieneto) atsiperkamoji vertė yra mažesnė už turto apskaitinę vertę, turto (ar pinigų srautus kuriančio vieneto) apskaitinė vertė sumažinama iki jo atsiperkamosios vertės. Vertės sumažėjimo nuostoliai nedelsiant pripažįstami sąnaudomis (pardavimo sąnaudų straipsnyje).

Jeigu vėliau vertės sumažėjimo nuostoliai atstatomi, turto (ar pinigų srautus kuriančio vieneto) apskaitinė vertė padidinama iki šio turto patikslintos atsiperkamosios vertės, tačiau taip, kad padidinta apskaitinė vertė neviršytų apskaitinės vertės, kuri būtų nustatyta, jeigu ankstesniais metais šiam turtui (ar pinigų srautus kuriančiam vienetui) nebūtų pripažinti vertės sumažėjimo nuostoliai. Vertės sumažėjimo nuostolių atstatymas nedelsiant pripažįstamas pajamomis.

2.10 INVESTICIJOS Į DUKTERINES ĮMONES

Atskirose Įmonės finansinėse ataskaitose investicijos į dukterines įmones yra apskaitomos įsigijimo savikaina, atėmus vertės sumažėjimo nuostolius. Savikaina apima ir tiesiogines investicijos išlaidas.

Gauti dividendai apskaitomi Įmonės bendrųjų pajamų ataskaitoje.

2.11 ILGALAIKIS TURTAS, LAIKOMAS PARDAVIMUI

Ilgalaikis turtas klasifikuojamas kaip laikomas pardavimui tuomet, jeigu jo apskaitinė vertė bus atgauta jį pardavus, o ne toliau naudojant. Ši sąlyga laikytina įvykdyta tuomet, kai turto pardavimas yra labai tikėtinas ir kai turtas yra parengtas pardavimui tokios būklės, kokios jis yra.

Ilgalaikis turtas, laikomas pardavimui, apskaitomas šio turto apskaitine verte arba tikrąja verte, atėmus pardavimo išlaidas, priklausomai nuo to, kuri iš jų yra mažesnė.

2.12 ATSARGOS

Atsargos apskaitomos įsigijimo savikaina arba grynąja galimo realizavimo verte, priklausomai nuo to, kuri iš jų yra mažesnė. Savikaina nustatoma naudojant FIFO metodą. Grynąją galimo realizavimo vertę sudaro įvertinta pardavimo kaina, sumažinta su pardavimu susijusių patirtų išlaidų suma. Atsargos, kurios nebegali būti realizuotos, yra nurašomos. Vertės sumažėjimo nuostoliai nedelsiant pripažįstami sąnaudomis (pardavimo savikainos straipsnyje).

2.13 FINANSINIS TURTAS IR ĮSIPAREIGOJIMAI

Finansinė priemonė – tai bet kuri sutartis, dėl kurios pas vieną ūkio subjektą atsiranda finansinis turtas, o pas kitą – finansinis įsipareigojimas ar nuosavybės priemonė.

Finansinis turtas

Pirminis pripažinimas ir vertinimas

Finansinis turtas pirminio pripažinimo metu skirstomas į vėliau apskaitomą amortizuota savikaina, tikrąja verte per kitas bendrąsias pajamas, arba tikrąja verte per pelną arba nuostolius.

Finansinio turto priskyrimas pirminio pripažinimo metu priklauso nuo sutartinių finansinio turto pinigų srautų savybių ir Grupės/Įmonės verslo modelio apibrėžiančio finansinio turto valdymą. Išskyrus prekybos gautinas sumas, kurios neturi reikšmingo finansavimo komponento, Grupė/Įmonė pirminio pripažinimu metu finansinį turtą įvertina tikrąja verte, pridėjus, kai finansinis turtas nėra apskaitomas tikrąja verte per pelną (nuostolius), sandorio išlaidas. Prekybos gautinos sumos, į kurias neįtrauktas reikšmingas finansavimo komponentas, yra vertinamos pagal 15-ojo TFAS nustatytą sandorio kainą.

Tam, kad finansinis turtas būtų priskiriamas ir vertinamas amortizuota savikaina arba tikrąja verte per kitas bendrąsias pajamas, pinigų srautai atsirandantys iš finansinio turto turi būti tik pagrindinės sumos ir palūkanų mokėjimai (solely payments of principal and interest - SPPI) nuo pagrindinės nepadengtos sumos. Šis vertinimas vadinamas SPPI testu ir atliekamas kiekvienai finansinei priemonei.

Grupės/Įmonės finansinio turto valdymo modelis nurodo kaip Grupė/Įmonė valdo savo finansinį turtą, kad šis generuotų pinigų srautus. Verslo modelis nustato, ar pinigų srautai bus gaunami renkant sutartinius pinigų srautus, parduodant šį finansinį turtą ar naudojant abu variantus.

Įprastas finansinio turto pirkimas arba pardavimas pripažįstamas sandorio sudarymo dieną, t.y. datą, kurią Grupė/Įmonė įsipareigoja pirkti ar parduoti finansinį turtą.

Vėlesnis vertinimas

Po pirminio pripažinimo Įmonė finansinį turtą vertina:

a) Amortizuota savikaina (skolos finansinės priemonės);

b) Tikrąja verte per kitas bendrąsias pajamas, kai nutraukus pripažinimą sukauptas pelnas ar nuostoliai perkeliami į pelną ar (nuostolius) (skolos finansinės priemonės), 18 pastaba;

c) Tikrąja verte per kitas bendrąsias pajamas, kai nutraukus pripažinimą sukauptas pelnas ar nuostoliai nėra perkeliami į pelną ar (nuostolius) (nuosavybės priemonės). 2019 m. ir 2018 m. gruodžio 31 d. Grupė/Įmonė neturėjo tokių priemonių;

d) Tikrąja verte per pelną ar nuostolius, 18 pastaba.

Amortizuota savikaina vertinamas finansinis turtas (skolos finansinės priemonės)

Grupė/Įmonė vertina finansinį turtą amortizuota savikaina, jei tenkinamos abi šios sąlygos:

i) Finansinis turtas laikomas pagal verslo modelį, kurio tikslas - laikyti finansinį turtą siekiant surinkti sutartyje numatytus pinigų srautus; ir

ii) Dėl sutartinių finansinio turto sąlygų nustatytomis datomis gali atsirasti pinigų srautų, kurie yra tik pagrindinės sumos ir pagrindinės nepadengtosios sumos palūkanų mokėjimai.

Amortizuota savikaina vertinamas finansinis turtas vėliau yra apskaitomas naudojant efektyvios palūkanų normos metodą atėmus vertės sumažėjimo nuostolius. Pelnas ar nuostoliai apskaitomi bendrųjų pajamų ataskaitoje, kai turto pripažinimas yra nutraukiamas, turtas yra pakeičiamas ar šiam nustatomas vertės sumažėjimas.

Grupės/Įmonės finansinis turtas vertinamas amortizuota savikaina apima prekybos gautinas sumas, kitas trumpalaikes ir ilgalaikes gautinas sumas ir išduotas paskolas.

Finansinis turtas tikrąja verte per pelną ar nuostolius

Finansinis turtas, apskaitomas tikrąja verte per pelną ar nuostolius, apima finansinį turtą, laikomą pardavimui, finansinį turtą, kuris pirminio pripažinimo metu buvo priskirtas kaip vertinamas tikrąja verte per pelną ar nuostolius ar finansinis turtas, kuris privalomai vertinamas tikrąja verte. Finansinis turtas yra priskiriamas laikomam pardavimui, jeigu jis įsigyjamas su tikslu parduoti ar perpirkti netolimoje ateityje. Išvestinės priemonės, įskaitant atskirtas įterptąsias išvestines priemones, taip pat klasifikuojamos kaip laikomos prekybai, nebent jos yra priskiriamos veiksmingoms apsidraudimo priemonėms (pagal 9 TFAS). Finansinis turtas susijęs su pinigų srautais, kurie nėra tik pagrindinės sumos bei palūkanų mokėjimai, yra priskiriami ir vertinami tikrąja verte per pelną ar nuostolius, nepriklausomai nuo verslo modelio. Nepaisant aukščiau aprašytų kriterijų, pagal kuriuos skolos finansinės priemonės priskiriamos prie apskaitomų amortizuota savikaina ar tikrąja verte per bendrųjų pajamų ataskaitą, skolos finansinės priemonės gali būti priskiriamos prie vertinamų tikrąja verte per pelną ar nuostolius pirminio pripažinimo metu, jeigu tai pašalina ar žymiai sumažina apskaitos nesutapimus. Finansinis turtas apskaitomas tikrąja verte per pelną ar nuostolius finansinės būklės ataskaitoje yra apskaitomas tikrąja verte, grynuosius tikrosios vertės pokyčius pripažįstant bendrųjų pajamų ataskaitos kitų pajamų straipsnyje.

Grupė/Įmonė, siekdama efektyviai panaudoti turimas laisvas pinigines lėšas, 2018 m. įsigijo kolektyvinio investavimo (fondo) vienetų, kurių tikroji vertė (2 lygis) 2019 m. gruodžio 31 d. yra 2 200 tūkst. EUR (18 pastaba).

Skolos finansinės priemonės, apskaitomos tikrąja verte per kitas bendrąsias pajamas

Grupė/Įmonė taiko naują finansinio turto grupę pagal 9-ąjį TFAS - skolos finansinių priemonių, vertinamų tikrąja verte, kurios pasikeitimas pripažįstamas per kitas bendrąsias pajamas, kai tenkinamos abi šios sąlygos:

• Priemonė laikoma pagal verslo modelį, kurio tikslas yra pasiekiamas, tiek renkant sutartinius pinigų srautus, tiek ir parduodant finansinį turtą;

• Finansinio turto sutartinės sąlygos atitinka SPPI testą (pinigų srautai atsirandantys iš finansinio turto turi būti tik pagrindinės sumos ir palūkanų mokėjimai nuo pagrindinės neįvykdytos sumos).

Po pirminio pripažinimo, finansiniai instrumentai, apskaitomi tikrąja verte per kitas bendrąsias pajamas, yra vertinami tikrąja verte, o pelnas ar nuostoliai atsirandantys dėl tikrosios vertės pokyčių pripažįstami kitose bendrosiose pajamose. Palūkanų pajamos ir pelnas (nuostoliai) iš valiutos kurso pasikeitimo pripažįstami per pelną (nuostolius) taip pat, kaip ir finansinio turto, vertinamo amortizuota savikaina, atveju. Nutraukus šių skolos priemonių pripažinimą sukauptas pelnas ar nuostoliai anksčiau pripažinti per kitas bendrąsias pajamas, perklasifikuojami į pelną (nuostolius).

Toks finansinis turtas yra klasifikuojamas kaip ilgalaikis turtas, nebent jo išpirkimo terminai baigiasi arba vadovybė ketina jį perleisti per ateinančius 12 mėnesių nuo ataskaitinio laikotarpio pabaigos.

Tikėtini kredito nuostoliai skolos priemonėms, vertinamoms tikrąja verte per kitas bendrąsias pajamas nesumažina šių finansinių priemonių apskaitinės vertės finansinės padėties ataskaitoje, kuri išlieka įvertinta tikrąja verte. Vietoj to, suma, lygi nuostoliams, kurie atsirastų, jei turtas būtų įvertintas amortizuota savikaina, pripažįstama per kitas bendrąsias pajamas kaip sukauptas vertės sumažėjimas, tuo pačiu atitinkamą sumą apskaitant per pelną (nuostolius). Sukaupti nuostoliai, pripažinti per kitas bendrąsias

pajamas, yra perklasifikuojami į pelną (nuostolius) turto pripažinimo nutraukimo metu. Vadovybės vertinimu šiam turtui 2019 m. ir 2018 m. gruodžio 31 d. vertės sumažėjimo nebuvo.

Finansinio turto vertės sumažėjimas

Pagal 9 TFAS, bendruoju atveju, Grupė/Įmonė pripažįsta tikėtinus kredito nuostolius (toliau - TKN) visoms skolos finansinėms priemonėms, kurios nėra vertinamos tikrąja verte per pelną ar nuostolius. TKN yra paremti sutartinių gautinų pinigų srautų ir pinigų srautų, kuriuos Grupė/Įmonė tikisi gauti, skirtumu, diskontuotu taikant apytikslę pradinę efektyvią palūkanų normą. TKN yra pripažįstami dviem etapais. Kredito pozicijoms, kurių kredito rizika nuo pirminio pripažinimo nėra reikšmingai padidėjusi, TKN apskaičiuojamas kredito nuostoliams, atsirandantiems dėl įsipareigojimų neįvykdymo įvykių, galimų per ateinančius 12 mėnesių (12 mėnesių TKN). Toms kredito pozicijoms, kurių kredito rizika nuo pirminio pripažinimo yra reikšmingai padidėjusi, vertės sumažėjimas formuojamas kredito nuostolių sumai, kurių tikimasi per likusį kredito pozicijos galiojimo laikotarpį, neatsižvelgiant į įsipareigojimų neįvykdymo laiką (galiojimo laikotarpio TKN).

Kiekvieno ataskaitinio laikotarpio pabaigoje vertinama, ar finansinės priemonės kredito rizika nuo pradinio pripažinimo reikšmingai padidėjo, atsižvelgiant į įsipareigojimų neįvykdymo rizikos pasikeitimą per likusį finansinės priemonės laikotarpį. Šio proceso metu Grupė/Įmonė savo skolas suskirsto į 1 lygio, 2 lygio ir 3 lygio skolas kaip aprašyta žemiau:

• 1 lygis: Kai skolos pirmą kartą pripažįstamos, Grupė/Įmonė pripažįsta 12 mėnesių tikėtinus kredito nuostolius. 1 lygio skolos taip pat apima skolas, kurių kredito rizika pagerėjo ir atitinkamai jos buvo perklasifikuotos iš 2 lygio.

• 2 lygis: Kai skolos kredito rizika po pradinio pripažinimo momento reikšmingai padidėja, Grupė/Įmonė prisipažįsta skolos galiojimo laikotarpio tikėtinus kredito nuostolius. 2 lygio skolas taip pat apima skolos, kurių kredito rizika pagerėjo ir skola buvo perklasifikuota iš 3 lygio. Grupė/Įmonė vertina, kad kredito rizika reikšmingai padidėjo, jei skolininkas vėluoja atsiskaityti 30 dienų arba kai iš finansinės informacijos matyti, kad skolininkas patiria finansinių sunkumų.

• 3 lygis: skolos, kurios laikomos nuvertėjusiomis skolomis. Grupė/Įmonė prisipažįsta galiojimo laikotarpio tikėtinus kredito nuostolius. Taikomi metodai yra panašūs į 2 lygio, bet įsipareigojimų nevykdymo tikimybė yra 100 proc. Grupė/Įmonė vertina, kad finansinio turto vertė yra sumažėjusi, kai sutartyje numatyti mokėjimai vėluoja 90 dienų.

2018 m. ir 2019 m. nebuvo perkėlimų tarp skirtingų lygių.

2018 m. ir 2019 m. nebuvo tokių finansinių instrumentų, kurių kredito rizika reikšmingai padidėjo.

Grupė/Įmonė apskaičiuoja tikėtinus kredito nuostolius, remdamasi tikimybėmis įvertintais scenarijais, kad būtų galima įvertinti numatomus grynuosius pinigų srautų trūkumus, diskontuotus apytiksle efektyvia palūkanų norma. Pinigų srautų trūkumas yra skirtumas tarp pinigų srautų, kurie turėtų būti sumokėti Grupei/Įmonei pagal sutartį, ir pinigų srautus, kuriuos Grupė/Įmonė tikisi gauti. Grupė/Įmonė nebuvo suformavusi vertės sumažėjimo išduotoms skolos, nes remiantis kreditinių įsipareigojimų neįvykdymo tikimybe, skolinimo pozicijos dydžiu įsipareigojimų nevykdymo momentu bei prognozuojama ateities informacija, vertės sumažėjimas yra nereikšmingas.

Prekybos gautinoms sumoms Grupė/Įmonė taiko supaprastintą metodą TKN skaičiuoti. Todėl Grupė/Įmonė nestebi kredito rizikos pokyčių, bet kiekvienai finansinių ataskaitų datai pripažįsta vertės sumažėjimą remiantis galiojimo laikotarpio TKN. Grupė/Įmonė sudarė tikėtinų nuostolių normų matricą, kuri paremta istorine kredito nuostolių analize, ir pakoreguota, kad atspindėtų ateities veiksnius, būdingus skolininkams ir ekonominei aplinkai. Grupė/Įmonė laiko, kad skolininkas neįvykdė savo įsipareigojimų, susijusių su finansiniu turtu, jei sutartiniai mokėjimai yra pradelsti daugiau kaip 90 dienų, arba kai yra požymių, kad skolininkas ar skolininkų grupė patiria didelių finansinių sunkumų, nevykdo savo įsipareigojimų (pagrindinių mokėjimų ar palūkanų), atsiranda tikimybė, kad jie pradės bankroto arba reorganizavimo procedūras ir tais atvejais, kai stebimi duomenys rodo, kad yra numatomas būsimų pinigų srautų sumažėjimas, pvz., įsiskolinimo pradelsimų pokyčių arba ekonominių sąlygų, kurios koreliuoja su įsipareigojimų neįvykdymu, pokyčių. Finansinis turtas nurašomas, kai nėra pagrįstų lūkesčių susigrąžinti sutartinius pinigų srautus. Grupė/Įmonė nebuvo suformavusi vertės sumažėjimo prekybos gautinoms sumoms, prekybos gautinoms sumoms iš dukterinių įmonių, paskoloms ir kitoms gautinoms sumoms, nes remiantis istorine informacija bei ateities veiksniais, vertės sumažėjimas yra nereikšmingas.

Pinigai ir pinigų ekvivalentai

Pinigai ir pinigų ekvivalentai apima pinigus kasoje, indėlius iki pareikalavimo bankuose ir kitas trumpalaikes labai likvidžias investicijas, kurių terminas yra ne ilgesnis kaip trys mėnesiai, bei banko sąskaitos kreditus (angl. overdrafts), laikomus bankuose, kurių kreditingumo reitingai atskleisti 21 pastaboje. Banko sąskaitos kreditas apskaitomas finansinės būklės ataskaitos pinigų ir pinigų ekvivalentų straipsnyje.

Finansiniai įsipareigojimai

Pirminis pripažinimas ir vertinimas:

Finansiniai įsipareigojimai pirminio pripažinimo metu skirstomi į finansinius įsipareigojimus apskaitomus tikrąja verte per pelną ar nuostolius, gautas paskolas ir mokėtinas sumas. Visi finansiniai įsipareigojimai pirminio pripažinimu metu yra pripažįstami tikrąja verte, o gautų paskolų bei mokėtinų sumų atveju - atėmus tiesiogiai priskirtinas sandorio išlaidas. Grupės/Įmonės finansiniai įsipareigojimai apima prekybos ir kitas mokėtinas sumas, gautas paskolas, įskaitant bankų overdraftus, ir finansinio lizingo įsipareigojimus bei išvestines finansines priemones.

Vėlesnis vertinimas

Finansinių įsipareigojimų vertinimas priklauso nuo jų klasifikavimo, kaip aprašyta toliau.

Finansiniai įsipareigojimai apskaitomi tikrąja verte per pelną ar nuostolius

Finansiniai įsipareigojimai, apskaitomi tikrąja verte per pelną ar nuostolius, apima finansinius įsipareigojimus, laikomus prekybai, ir finansinius įsipareigojimus, kurie buvo priskirti pirminio pripažinimo metu kaip vertinami tikrąja verte per pelną ar nuostolius. Finansiniai įsipareigojimai yra priskiriami kaip laikomi prekybai, jei jie yra patiriami su atpirkimo tikslu artimiausiu metu. Į šią kategoriją taip pat įeina Grupės/Įmonės sudarytos išvestinės finansinės priemonės, kurios nėra priskiriamos apsidraudimo priemonėmis apsidraudimo santykiuose, kaip apibrėžta 9-ajame TFAS. Atskiros įterptosios išvestinės priemonės taip pat priskiriamos kaip laikomos prekybai, nebent jos yra priskiriamos veiksmingoms apsidraudimo priemonėms. Pelnas arba nuostoliai, atsiradę iš finansinių įsipareigojimų laikomų prekybai, yra pripažįstami bendrųjų pajamų ataskaitoje. 2019 m. ir 2018 m. gruodžio 31 d. Grupė/Įmonė nepriskyrė jokių finansinių įsipareigojimų prie vertinamų tikrąja verte, kurios pasikeitimas pripažįstamas pelnu arba nuostoliais.

Gautos paskolos, prekybos ir kitos mokėtinos sumos

Po pirminio pripažinimo paskolos, prekybos ir kitos mokėtinos sumos yra apskaitomos amortizuota savikaina naudojant efektyvios palūkanų normos (EPN) metodą. Pelnas ir nuostoliai yra pripažįstami bendrųjų pajamų ataskaitoje, kai įsipareigojimai yra nurašomi arba amortizuojami. Amortizuota savikaina apskaičiuojama atsižvelgiant į nuolaidą ar priemoką įsigyjant, taip pat mokesčius ar išlaidas, kurios yra neatskiriama EPN dalis. Amortizacija įtraukiama į finansines sąnaudas bendrųjų pajamų ataskaitoje.

Finansinių priemonių sudengimas

Finansinis turtas ir finansiniai įsipareigojimai yra sudengiami ir grynoji suma yra pateikiama finansinės būklės ataskaitoje, jei egzistuoja įvykdoma teisė sudengti pripažintas sumas ir yra ketinama atsiskaityti grynąja verte, t.y. realizuoti turtą ir įvykdyti įsipareigojimus tuo pačiu metu.

Finansinio turto ir įsipareigojimų pripažinimo nutraukimas

Finansinis turtas

Finansinio turto (arba, kai taikytina, finansinio turto dalies arba panašaus finansinio turto grupės dalies) pripažinimas yra nutraukiamas (t.y., jis yra pašalinamas iš Grupės/Įmonės finansinės būklės ataskaitos), kai:

i) baigiasi sutartyje numatytų teisių į finansinio turto pinigų srautus galiojimo laikas; arba

ii) Grupė/Įmonė perleidžia sutartyje numatytas teises gauti finansinio turto pinigų srautus; arba prisiima prievolę be reikšmingo uždelsimo sumokėti visus gautus pinigų srautus trečiajai šaliai pagal perleidimo sutartį ir a) Grupė/Įmonė perleidžia iš esmės visą su perduoto finansinio turto nuosavybe susijusią riziką ir naudą; arba b) Grupė/Įmonė nei perleidžia, nei neišlaiko iš esmės visos su finansinio turto nuosavybe susijusios rizikos ir naudos, bet perleidžia šio finansinio turto kontrolę.

Kai Grupė/Įmonė perleidžia sutartyje numatytas teises gauti finansinio turto pinigų srautą arba sudaro perleidimo sutartį su trečiąja šalimi, yra vertinama, ar ir kokia apimtimi, ji išlaiko su šio finansinio turto nuosavybe susijusią riziką ir naudą. Kai Grupė/Įmonė nei perleidžia, nei neišlaiko iš esmės visos su finansinio turto nuosavybe susijusios rizikos ir naudos ir neperleidžia turto kontrolės, turtas yra ir toliau pripažįstamas ta dalimi, su kuria Grupė/Įmonė yra vis dar susijusi. Šiuo atveju Grupė/Įmonė taip pat pripažįsta susijusį įsipareigojimą. Perleistas turtas ir su juo susijęs įsipareigojimas yra vertinami remiantis teisėmis ir įsipareigojimais, kuriuos Grupė/Įmonė išlaikė.

Kai su Grupe/Įmone susijęs perduotas turtas tampa garantija, toliau kontroliuojama dalis vertinama mažesniąja suma iš apskaitinės turto vertės, ir didžiausios numanomos sumos, kurią Grupei/Įmonei gali tekti sumokėti (garantijos suma).

Finansiniai įsipareigojimai

Finansinio įsipareigojimo pripažinimas nutraukiamas, kai jis yra padengiamas, atšaukiamas ar baigiasi jo terminas. Kai vienas esamas finansinis įsipareigojamas pakeičiamas kitu įsipareigojimu tam pačiam skolintojui, bet iš esmės kitomis sąlygomis, arba kai esamo įsipareigojimo sąlygos iš esmės pakeičiamos, toks pokytis laikomas pirminio įsipareigojimo nutraukimu ir naujo įsipareigojimo atsiradimu. Skirtumas tarp atitinkamų balansinių verčių pripažįstamas bendrųjų pajamų ataskaitoje.

2.14 ĮSTATINIS KAPITALAS

(a) Paprastosios vardinės akcijos

Paprastosios akcijos apskaitomos jų nominalia verte. Suma, gauta už parduotas akcijas, viršijanti jų nominalią vertę, apskaitoma akcijų prieduose. Papildomos išorinės išlaidos, tiesiogiai priskirtinos naujų akcijų emisijai, apskaitomos mažinant akcijų priedus.

2.15 REZERVAI

(a) Valiutos perskaičiavimo rezervas

Valiutos perskaičiavimo rezervas naudojamas valiutų perskaičiavimo skirtumams, susidarantiems konsoliduojant užsienio dukterinių įmonių finansines ataskaitas. Valiutos perskaičiavimo skirtumai konsoliduotose finansinėse ataskaitose apskaitomi nuosavybėje tol, kol investicija parduodama. Pardavus atitinkamą turtą, sukauptas valiutos perskaičiavimo rezervo perkainojimo rezultatas pripažįstamas pajamomis arba sąnaudomis tuo pačiu laikotarpiu, kuomet pripažįstamas pelnas ar nuostoliai iš pardavimo.

22

(b) Privalomasis rezervas

Įstatymų numatytas privalomas rezervas yra įtrauktas į kitus rezervus. Įstatymų numatytas rezervas yra privalomas pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. Bendrovės privalo kasmet pervesti į privalomąjį rezervą 5 procentus grynojo rezultato, kol bendra šio rezervo suma pasiekia 10 procentų įmonės įstatinio akcinio kapitalo. Įstatymų numatytas rezervas negali būti naudojamas dividendams išmokėti ir sudaromas tik būsimiems nuostoliams padengti.

2.16 PELNO MOKESTIS

(a) Ataskaitinio laikotarpio pelno mokestis

Grupės įmonės apmokestinamos individualiai, nepriklausomai nuo bendrų Grupės rezultatų. Grupės įmonės Lietuvoje gali perduoti už mokestinį laikotarpį apskaičiuotus mokestinius nuostolius (arjų dalį) kitai Grupės įmonei Lietuvoje, kuri jai perduotais nuostoliais turi teisę sumažinti apmokestinamojo pelno sumą, apskaičiuotą už tą mokestinį laikotarpį, už kurį buvo apskaičiuoti jam kitos įmonės perduodami nuostoliai (ar jų dalis). Nei 2018, nei 2019 metais Grupės įmonės šia galimybe nepasinaudojo, nes visos įmonės Lietuvoje uždirbo mokestinį pelną.

Pelno mokesčio sąnaudos, apskaitytos šiose finansinėse ataskaitose, nustatytos remiantis vadovybės atliktais skaičiavimais pagal atitinkamos šalies, kurioje veikia grupės įmonė, mokesčių įstatymus.

Šiuo metu mokamas mokestis apskaičiuojamas nuo ataskaitinio laikotarpio apmokestinamojo pelno. Lietuvos Respublikos įmonėse mokestiniai nuostoliai gali būti keliami neribotą laikotarpį išskyrus nuostolius, kurie susidarė dėl vertybinių popierių ir (arba) išvestinių finansinių priemonių neskirtų apsidraudimui perleidimo. Nuo 2014 m. sausio 1 d. perkeliami mokestiniai nuostoliai negali viršyti 70 proc. einamųjų metų apmokestinamo pelno. Toks perkėlimas nutraukiamas, jeigu bendrovė nebetęsia veiklos, dėl kurios šie nuostoliai susidarė, išskyrus atvejus, kai bendrovė veiklos nebetęsia dėl nuo jos nepriklausančių priežasčių. Apmokestinamas pelnas skiriasi nuo grynojo pelno, apskaityto bendrųjų pajamų ataskaitoje, kadangi jis neapima pajamų ar sąnaudų straipsnių, kurie apmokestinami ar kurias mažinamas apmokestinamas pelnas kitais metais, ir taip pat neapima straipsnių, kurie niekada nėra apmokestinami ar jais niekada nemažinamas apmokestinamas pelnas. Grupės ir Įmonės ataskaitinio laikotarpio pelno mokesčio įsipareigojimas apskaičiuotas taikant finansinės būklės ataskaitos dieną galiojusius mokesčio tarifus.

Pelno mokestis, taikomas Įmonei ir jos dukterinėms įmonėms, veikiančioms Lietuvoje, 2019 metais, kaip ir 2018 metais, buvo 15 proc. Latvijoje ir Estijoje ataskaitinio ir praėjusio laikotarpio pelnas apmokestinamas 0 proc. Estijos bei Latvijos Respublikose veikiančių dukterinių įmonių apmokestinimas atidedamas iki pelno paskirstymo, t. y. dividendų išmokėjimo. Latvijoje ir Estijoje dukterinėms įmonėms išmokant dividendus 2019 gruodžio 31 d. taikomas 20 proc. tarifas (2018 gruodžio 31 d. – 20 proc.).

Estijos pelno mokesčio įstatymo, įsigaliojusio 2018 m. sausio 1 d., pakeitimai leidžia įmonėms taikyti 14 proc. sumažintą mokesčio tarifą reguliariems dividendų mokėjimams. 14 proc. sumažintas mokesčio tarifas gali būti taikomas dividendams, paskirstytiems 2019 m. sausio 1 d. arba vėliau, sekančiai: 14 proc. norma taikoma sumai, lygiai trečdaliui paskutinių finansinių metų dividendų paskirstymui, o paskirstymo dalis viršijantį šią ribą yra apmokestinama 20 proc. mokesčio tarifu. Sumažintas tarifas gali būti taikomas paskirstomai daliai, kuri yra lygi paskutinių trijų metų paskirstomo pelno vidutiniam dydžiui.

(b) Atidėtasis pelno mokestis

Atidėtasis pelno mokestis – tai mokestis, kurį numatoma sumokėti ar atgauti nuo skirtumų, susidariusių tarp turto ir įsipareigojimų apskaitinės vertės finansinėse ataskaitose ir jų atitinkamos mokesčių bazės, naudojamos apskaičiuojant apmokestinamą pelną. Atidėtasis pelno mokestis apskaitomas pagal įsipareigojimų metodą. Atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimai pripažįstami visiems laikiniesiems skirtumams, o atidėtojo pelno mokesčių turtas pripažįstamas tokia apimtimi, kokia yra tikėtina, kad ateityje bus gautas apmokestinamasis pelnas, kurio pakaks laikiniesiems skirtumams panaudoti. Toks turtas ir įsipareigojimai yra nepripažįstami, jei laikinieji skirtumai susidaro dėl prestižo (arba neigiamo prestižo) arba jeigu jie susidaro dėl kito nei verslo sujungimo būdu atsiradusio turto ar įsipareigojimų pirminio pripažinimo, kuris sandorio metu neturėjo jokios įtakos nei apskaitiniam, nei apmokestinamam pelnui.

Atidėtasis pelno mokestis apskaičiuojamas taikant finansinės būklės ataskaitos dienai patvirtintus arba iš esmės patvirtintus mokesčių tarifus (ir įstatymus), kuriuos numatoma taikyti, kuomet bus realizuojamas susijęs atidėtojo pelno mokesčio turtas arba įvykdomas atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimas. Atidėtojo pelno mokesčio sąnaudos ar pajamos apskaitomos bendrųjų pajamų ataskaitoje, išskyrus kai jos susijusios su straipsniais, apskaitomais tiesiogiai akcininkų nuosavybėje, kuomet atidėtasis pelno mokestis taip pat apskaitomas akcininkų nuosavybėje.

Atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimai pripažįstami laikiniesiems skirtumams, susidariusiems dėl investicijų į dukterines įmones, išskyrus tuos atvejus, kuomet laikinojo skirtumo išnykimo laiką kontroliuoja Grupė ir Įmonė ir tikėtina, kad laikinasis skirtumas neišnyks artimiausioje ateityje.

Atidėtojo pelno mokesčio turto apskaitinė vertė peržiūrima kiekvieną finansinės būklės ataskaitos dieną ir yra sumažinama, jei daugiau nėra tikėtina, kad ateityje bus gautas pakankamas apmokestinamas pelnas šiam turtui ar jo daliai realizuoti.

Atidėtojo pelno mokesčio turtas ir įsipareigojimai sudengiami, kai jie yra susiję su pelno mokesčiais, nustatytais tų pačių mokesčių institucijų ir kai Grupė ir Įmonė ketina sudengti ataskaitinio laikotarpio mokesčių turtą su įsipareigojimais.

Latvijoje (nuo 2018 m. sausio 1 d.) ir Estijoje apmokestinamasis objektas yra dividendai, o ne pelnas, nėra skirtumų tarp balansinių ir mokestinių turto ir įsipareigojimų verčių, kurios galėtų sąlygoti atidėtojo pelno mokesčio turto ar įsipareigojimų atsiradimą. Pajamų mokestis nuo dividendų yra pripažįstamas kaip pelno mokesčio sąnaudos tą patį periodą, kai yra paskiriami dividendai, išskyrus atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimus nuo sukaupto pelno, kaip atskleista 9 pastaboje.

2.17 NUOMA

Politika, kurios laikomasi nuo 2019 m. sausio 1 d.

Įmonė arba Grupė - nuomininkė

Sutarties pradžioje Įmonė/Grupė vertina, ar sutartis yra nuoma ar ją apima. Tai reiškia, kad vertinama, ar pagal sutartį suteikiama teisė valdyti identifikuoto turto naudojimą tam tikrą laiką mainais už atlygį.

Visoms nuomos sutartims, išskyrus trumpalaikes ir mažaverčio turto nuomos sutartis, Įmonė/Grupė taiko vieną pripažinimo ir vertinimo metodą. Įmonė/Grupė pripažįsta nuomos įsipareigojimą mokėti nuomos įmokas ir naudojimo teise valdomą turtą, pagal kurį suteikiama teisė naudotis nuomojamu turtu.

Naudojimo teise valdomas turtas

Pradžios datą (t. y. datą, nuo kurios pagrindinis turtas pradėtas naudoti) Įmonė/Grupė pripažįsta naudojimo teise valdomą turtą. Naudojimo teise valdomas turtas apskaitomas įsigijimo savikaina atėmus sukauptą nusidėvėjimą ir vertės sumažėjimą pakoregavus dėl nuomos įsipareigojimo pakartotinio įvertinimo. Naudojimo teise valdomo turto įsigijimo savikaina apima nuomos įsipareigojimų pirminio vertinimo sumą, pirmines tiesiogines išlaidas, nuomos mokesčius pradžios datą arba iki jos, atėmus bet kokias gautas nuomos paskatas. Naudojimo teise valdomo turto nusidėvėjimas skaičiuojamas pagal tiesiogiai proporcingą (tiesinį) metodą per nuomos laikotarpį arba nustatytą turto naudingo tarnavimo laikotarpį, priklausomai nuo to, kuris iš jų yra trumpesnis:

•	Patalpos	nuo 1 iki 15 metų
•	Transporto priemonės	nuo 1 iki 5 metų

Jeigu iki nuomos laikotarpio pabaigos Įmonei/Grupei perleidžiama nuomojamo turto nuosavybės teisė arba jeigu naudojimo teise valdomo turto kaina rodo, kad nuomininkas pasinaudos pasirinkimo pirkti teise, nusidėvėjimas skaičiuojamas remiantis numatomu turto naudingo tarnavimo laiku.

Taip pat naudojimo teise valdomas turtas yra vertinamas dėl vertės sumažėjimo. Daugiau skaityti apskaitos metodus, pateiktus 2.9 pastaboje "Nefinansinio turto vertės sumažėjimas".

Nuomos įsipareigojimai

Pradžios datą Įmonė/Grupė pripažįsta nuomos įsipareigojimus, apskaitomus nuomos įmokų, kurios turės būti sumokėtos per nuomos laikotarpį, dabartine verte. Nuomos įmokos apima fiksuotas įmokas (įskaitant prilygintas fiksuotoms įmokoms) atėmus bet kokias gautinas nuomos paskatas, kintamas nuomos įmokas, kurios priklauso nuo indekso ar normos, ir sumos, kurios turėtų būti sumokėtos pagal likvidacinės vertės garantijas. Tokios nuomos įmokos taip pat apima pasirinkimo pirkti sandorio vykdymo kainą, jei yra pagrįstai žinoma, kad Įmonė/Grupė ta pasirinkimo teise pasinaudos, ir baudas už nuomos nutraukimą, jeigu daroma prielaida, kad per nuomos laikotarpį Įmonė/Grupė pasinaudos pasirinkimo teise nutraukti nuomą. Kintamos nuomos įmokos, kurios nepriklauso nuo indekso ar normos, pripažįstamos sąnaudomis laikotarpiu, kuriuo įvyksta įvykis ar atsiranda sąlyga, dėl kurių mokami šie mokesčiai.

Skaičiuodama dabartinę nuomos įmokų vertę, Įmonė/Grupė taiko nuomos pradžios datą priskaitytiną skolinimosi palūkanų normą, nes nuomos sutartyje numatytos palūkanų normos negalima lengvai nustatyti. Po pradžios datos nuomos įsipareigojimų suma didinama atsižvelgiant į įvertintas palūkanas ir sumažinama sumokėtų nuomos įmokų suma. Be to, balansinė nuomos įsipareigojimų suma yra vertinama pakartotinai, jeigu atliekami tam tikri koregavimai, pasikeičia nuomos laikotarpis ar nuomos įmokos (pvz., būsimų įmokų pakeitimai dėl indekso ar normos, naudojamos tokiems nuomos įmokoms nustatyti, pasikeitimo) arba pasikeičia pasirinkimo teisės pirkti nuomojamą turtą vertinimas.

Įmonė/Grupės nuomos įsipareigojimai apskaitomi straipsniuose "Trumpalaikiai nuomos įsipareigojimai" ir "Ilgalaikiai nuomos įsipareigojimai" (žr. 26 pastabą).

Trumpalaikė ir mažaverčio turto nuoma

Įmonė/Grupė taiko pripažinimo išimtį savo trumpalaikiam turtui, kurį sudaro teisės nuomotis turtą (t. y. tokia nuoma, kurios laikotarpis pradžios datą yra trumpesnis nei 12 mėnesių ir kuri neapima pasirinkimo teisės pirkti turtą). Šios išimties ji laikosi ir pripažindama mažaverčio turto, kurį sudaro biuro inventorius, ir kuris yra laikomas turintis mažą vertę, nuomą. Trumpalaikės ir mažaverčio turto nuomos įmokos pripažįstamos sąnaudomis pagal tiesinį metodą per nuomos laikotarpį.

Politika, kurios buvo laikomasi iki 2019 m. sausio 1d.

Grupė nustato, ar susitarimas yra nuoma arba apima nuomą, atsižvelgdama į sandorio esmę susitarimo sudarymo datą, kuomet susitarimo įvykdymas priklauso nuo specifinio turto panaudojimo arba susitarimas suteikia teisę panaudoti turtą.

Nuoma pripažįstama finansine nuoma (lizingu), kai pagal nuomos sąlygas lizingo gavėjui perduodama iš esmės visa rizika ir nauda, susijusi su turto nuosavybe. Visa kita nuoma yra klasifikuojama kaip veiklos nuoma.

Įmonė arba Grupė - nuomininkė

Turto nuoma, pagal kurią visa su nuosavybe susijusi rizika ir teikiama nauda perduodama Grupei, yra laikoma finansine nuoma. Grupė apskaito finansinę nuomą kaip turtą bei įsipareigojimus finansinės būklės ataskaitoje, kurių vertės yra lygios nuomojamo turto tikrajai vertei finansinės nuomos pradžioje arba minimalių finansinės nuomos mokėjimų dabartinei vertei, jei pastaroji yra mažesnė. Skaičiuojant minimalių finansinės nuomos mokėjimų dabartinę vertę naudojama diskonto norma yra finansinės nuomos mokėjimų palūkanų norma, kai ją galima išskirti, kitu atveju naudojama Grupės bendra skolinimosi palūkanų norma.

Tiesioginės pradinės išlaidos yra įtraukiamos į turto vertę. Finansinės nuomos mokėjimai yra padalinami tarp palūkanų sąnaudų ir neapmokėtų įsipareigojimų mažinimo. Palūkanos nustatomos taip, kad jų procentas nuo neapmokėto finansinės nuomos įsipareigojimų likučio kiekvieno mokėjimo metu būtų pastovus per visą finansinės nuomos laikotarpį.

Finansinės nuomos būdu įsigytam turtui skaičiuojamas nusidėvėjimas. Nusidėvėjimo skaičiavimo tvarka finansinės nuomos būdu įsigytam turtui yra analogiška kaip ir nuosavam turtui. Toks turtas negali būti nudėvimas per ilgesnį nei lizingo laikotarpį, jei, pagal lizingo sutartį, sutarties laikotarpiui pasibaigus, nuosavybė nėra perduodama Grupei.

Turto nuoma, pagal kurią visa su nuosavybe susijusi rizika ir teikiama nauda pasilieka nuomotojui, yra laikoma veiklos nuoma. Įmokos pagal veiklos nuomos sutartį yra apskaitomos kaip sąnaudos bendrųjų pajamų ataskaitoje tiesiniu metodu per nuomos laikotarpį.

Lizingo sąlygose nėra numatyta apribojimų Grupės veiklai, susijusiai su dividendais, papildomomis skolomis ar papildomomis nuomos sutartimis.

2.18 IŠMOKOS DARBUOTOJAMS

(a) Socialinio draudimo įmokos

Įmonė ir Grupė moka socialinio draudimo įmokas į Valstybinį socialinio draudimo fondą (toliau - Fondas) už savo darbuotojus pagal nustatytų įmokų planą ir vadovaujantis šalies įstatymų reikalavimais. Nustatytų įmokų planas – tai planas, pagal kurį Grupė ir Įmonė moka nustatyto dydžio įmokas ir ateityje neturės jokio teisinio ar konstruktyvaus įsipareigojimo ir toliau mokėti šias įmokas, jeigu Fondas neturės pakankamai turto, kad galėtų visiems darbuotojams sumokėti išmokas, susijusias su tarnyba dabartiniu ar ankstesniais laikotarpiais. Socialinio draudimo įmokos pripažįstamos sąnaudomis pagal kaupimo principą ir priskiriamos darbuotojų darbo užmokesčio sąnaudoms.

(b) Ilgalaikės išmokos darbuotojams

Pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso reikalavimus kiekvienam darbuotojui, išeinančiam iš Grupės ar Įmonės sulaukus pensijinio amžiaus, priklauso vienkartinė 2 mėn. atlyginimo dydžio išmoka.

Aktuarinis pelnas ar nuostoliai pripažįstami kitų bendrųjų pajamų ataskaitoje.

Anksčiau suteiktų paslaugų savikaina pripažįstama sąnaudomis tiesiogiai proporcingomis per vidutinį laikotarpį, kol tampa privaloma mokėti išmoką. Bet koks pelnas ar nuostoliai atsiradę dėl įsipareigojimo sumažinimo ir / ar įvykdymo bendrųjų pajamų ataskaitoje pripažįstami iš karto. Anksčiau suteiktų paslaugų savikaina yra pripažįstama iš karto bendrųjų pajamų ataskaitoje. Išmokų darbuotojams įsipareigojimas yra apskaičiuojamas remiantis aktuariniais įvertinimais, taikant planuojamo sąlyginio vieneto metodą. Įsipareigojimas fiksuojamas finansinės būklės ataskaitoje ir atspindi tų išmokų dabartinę vertę finansinės būklės ataskaitos datą. Dabartinė išmokų darbuotojams įsipareigojimų vertė nustatoma diskontuojant įvertintus būsimus pinigų srautus, remiantis Vyriausybės vertybinių popierių, išreikštų ta pačia valiuta kaip ir išmokos, ir kurių išmokėjimo laikotarpis panašus į numatomą išmokų mokėjimo laikotarpį, palūkanų norma. Aktuarinis pelnas ir nuostoliai pripažįstami iš karto kitų bendrųjų pajamų ataskaitoje.

(c) Išeitinės kompensacijos

Išeitinės kompensacijos darbuotojams mokamos nutraukus darbo santykius su darbuotoju iki jo įprasto išėjimo į pensiją arba darbuotojui priėmus sprendimą savo noru išeiti iš darbo mainais į tokias išmokas. Grupė ar Įmonė pripažįsta išeitines išmokas tada, kai ji yra akivaizdžiai įpareigota nutraukti darbo santykius su esamais darbuotojais pagal detalų oficialų darbo santykių nutraukimo planą be galimybės jo atsisakyti arba įpareigota mokėti išeitines išmokas po to, kai jos buvo pasiūlytos už išėjimą iš darbo savo noru. Jei išeitinės išmokos tampa mokėtinos vėliau nei per 12 mėnesių nuo finansinės būklės ataskaitos dienos, jos yra diskontuojamos iki dabartinės vertės.

(d) Premijų planai

Įmonė ir Grupė pripažįsta įsipareigojimą ir premijų sąnaudas, kuomet turi sutartinį įsipareigojimą arba praeityje buvo taikoma praktika, sukūrusi konstruktyvų įsipareigojimą.

2.19 ATIDĖJINIAI

Atidėjinys apskaitomas tada ir tik tada, kai dėl įvykio praeityje Grupė turi galiojantį įsipareigojimą (teisinį ar konstruktyvų), ir tikėtina, kad jam įvykdyti bus reikalingi ekonominę naudą teikiantys ištekliai, ir įsipareigojimo suma gali būti patikimai įvertinta. Atidėjiniai yra peržiūrimi kiekvieną ataskaitų dieną ir koreguojami, kad atspindėtų tiksliausią dabartinį įvertinimą. Tais atvejais, kai pinigų laiko vertės poveikis yra reikšmingas, atidėjinio suma yra išlaidų, kurių, tikėtina, reikės įsipareigojimui padengti, dabartinė vertė. Kai naudojamas diskontavimas, atidėjinio padidėjimas, atspindintis praėjusį laiko tarpą, yra apskaitomas kaip palūkanų sąnaudos.

Atidėjiniai, skirti restruktūrizavimo išlaidoms ir ieškiniams, pripažįstami tuomet, kai: Įmonė ar Grupė turi dabartinį teisinį ar konstruktyvų įsipareigojimą dėl įvykių praeityje; daugiau tikėtina nei netikėtina, kad šiam įsipareigojimui įvykdyti teks panaudoti išteklius; įsipareigojimų suma gali būti patikimai įvertinta. Atidėjiniai nepripažįstami būsimiems veiklos nuostoliams.

Atidėjiniai įvertinami dabartine verte sąnaudų, kurių tikėtina, kad prireiks įsipareigojimui įvykdyti, diskontuojant ikimokestiniu tarifu, kuris atspindi pinigų laiko vertės ir konkrečiam įsipareigojimui būdingų rizikų dabartinius rinkos vertinimus. Atidėjinio padidėjimas atstatant diskontavimo įtaką per laikotarpį pripažįstamas palūkanų sąnaudomis.

2.20 PAJAMŲ IR SU JOMIS SUSIJUSIŲ IŠLAIDŲ PRIPAŽINIMAS

Pajamų pripažinimas

Pajamos pagal sutartis su klientais pripažįstamos, kai prekių ar paslaugų kontrolė pereina klientui, ta suma, kurią Grupė/Įmonė tikisi gauti mainais už prekes ar paslaugas. Grupė/Įmonė nustatė, kad veikia kaip pagrindinė pajamų sandorio šalis, nes:

• Įmonė kontroliuoja prekes ir paslaugas prieš perduodama jas klientui;
• Įmonė yra atsakinga už prekių ar paslaugų patiekimą ir patiria neįvykdymo riziką;
• Įmonė tiesiogiai ar netiesiogiai turi pasirinkimo galimybę nustatant kainą.

Pajamos už parduotas prekes pripažįstamos tuomet, kai Įmonė ar kita Grupės įmonė parduoda prekes pirkėjui. Paprastai mažmeninės prekybos pajamos yra grynais pinigais ir kredito kortelėmis. Registruojant pajamas, įtraukiami ir kredito kortelių mokesčiai, mokami už operacijas. Tokie mokesčiai apskaitomi veiklos sąnaudose. Pajamos gautos konsignacijos sutarties pagrindu, kai Grupė ir Įmonė yra konsignacijos gavėjas, pripažįstamos grynosios vertės pagrindu.

Kiekvienas Grupės/Įmonės prekių pardavimas yra atskiras vienintelis veiklos įsipareigojimas su jam priskirta fiksuota kaina. Grupės/Įmonė neturi lojalumo taškų programų.

Įmonė pripažįsta valdymo mokesčio pajamas per suteikiamų paslaugų laikotarpį naudodama pristatymo metodą suteiktų paslaugų įvykdymo įvertinimui, nes klientas vienu metu gauna ir suvartoja Įmonės teikiamas paslaugas.

Kitos nereguliarios pajamos iš pastatų, įrangos ar įrengimų pardavimo yra pripažįstamos tam tikru momentu, paprastai kai parduodami daiktai pristatomi klientui ir perduodama kontrolė.

Dividendų pajamos pripažįstamos tuo laikotarpiu, kuomet nustatoma teisė gauti jų išmokėjimą.

Be to, vadovybė atsižvelgia į kitų dalykų poveikį pajamų pripažinimui, tokių kaip reikšmingų finansavimo komponentų buvimas, apmokėjimą negrynaisiais pinigais ir klientui mokėtinas sumas, garantijų suteikimą. Grupės/Įmonės sutartyse su klientais nėra šių išvardintų sutartinių sąlygų.

Turtas ir įsipareigojimai, atsirandantys dėl grąžinimo teisių

Teisė į grąžintiną turtą

Teisė į grąžintiną turtą yra pripažįstama kaip teisė atgauti prekes, kurias yra tikimasi, kad klientai grąžins. Turtas vertinamas buvusiąja atsargų balansine verte, atėmus visas numatomas prekių atgavimo išlaidas ir galimą vertės sumažėjimą. Grupė peržiūri turto vertę, įvertindama tikėtinus grąžinimus ir bet kokį papildomą grąžinamų prekių vertės sumažėjimą.

Grąžinimo įsipareigojimai

Grąžinimo įsipareigojimas pripažįstamas kaip prievolė grąžinti dalį ar visą iš kliento gautą (ar gautiną) atlygį. Grupės įsipareigojimai grąžinti pinigus atsiranda dėl klientų grąžinimo teisės. Įsipareigojimas yra įvertinamas ta suma, kurią Grupė galiausiai tikisi grąžinti klientui. Kiekvieno ataskaitinio laikotarpio pabaigoje Grupė atnaujina savo grąžinamų įsipareigojimų (ir atitinkamai sandorių kainų pokyčio) įverčius.

Grupė/Įmonė nepatiria reikšmingų sutarties su klientu sudarymo arba sutarties įvykdymo išlaidų.

Prekybos gautinos sumos

Prekybos gautina suma atspindi Įmonės teisę į uždirbtą atlygį, kuri yra besąlyginė (t.y. atlygis, be jokių išimčių, turi būti sumokamas po sutarto termino).

Sutarties įsipareigojimas – gauti išankstiniai apmokėjimai

Sutarties įsipareigojimas yra pareiga perduoti prekes ar suteikti paslaugas klientui už kurias jau buvo gautas atlygis (arba atlygio suma yra gautina). Jei klientas sumoka prieš Grupei/Įmonei perduodant prekes ar suteikiant paslaugas, įsipareigojimas pagal sutartį pripažįstamas, kai apmokėjimas yra gautas. Įsipareigojimai pagal sutartį yra pripažįstami pajamomis kai Grupe/Įmonė įvykdo sutartines prievoles.

2.21 DIVIDENDŲ PASKIRSTYMAS

Dividendų paskirstymas Įmonės akcininkams pripažįstamas įsipareigojimu Įmonės ir Grupės finansinėse ataskaitose tuo laikotarpiu, kuomet dividendus patvirtina Įmonės akcininkai.

2.22 PELNAS, TENKANTIS VIENAI AKCIJAI

Venai akcijai tenkantis pagrindinis pelnas apskaičiuojamas dalijant Įmonės ir Grupės akcininkams tenkantį grynąjį pelną iš per metus buvusių išleistų paprastųjų vardinių akcijų skaičiaus svertinio vidurkio, neįskaitant paprastųjų vardinių akcijų, kurias nusipirko Grupė ir Įmonė ir kurios laikomos kaip nuosavos akcijos, jei tokių yra.

2.23 SUSIJUSIOS ŠALYS

Susijusi šalis yra asmuo arba ūkio subjektas, susijęs su finansines ataskaitas rengiančiu ūkio subjektu (toliau vadinamas "ataskaitas teikiančiu ūkio subjektu"):

• a) Asmuo arba artimas to asmens šeimos narys yra susijęs su ataskaitas teikiančiu ūkio subjektu, jei tas asmuo:
• i. kontroliuoja arba bendrai kontroliuoja ataskaitas teikiantį ūkio subjektą;
• ii. turi reikšmingos įtakos ataskaitas teikiančiam ūkio subjektui; arba
• iii. yra vienas iš ataskaitas teikiančio ūkio subjekto arba jį patronuojančios įmonės pagrindinių vadovaujančių darbuotojų.
• b) Ūkio subjektas yra susijęs su ataskaitas teikiančiu ūkio subjektu, jei taikoma bet kuri iš šių sąlygų:
• i. ūkio subjektas ir ataskaitas teikiantis ūkio subjektas priklauso tai pačiai grupei (tai reiškia, kad kiekviena patronuojanti įmonė, dukterinė įmonė ir bendra dukterinė įmonė yra susijusi su kitomis);
• ii. vienas ūkio subjektas yra kito ūkio subjekto asocijuotoji įmonė arba bendra įmonė (arba grupės, kuriai priklauso kitas ūkio subjektas, asocijuotoji įmonė arba bendra įmonė);
• iii. abu ūkio subjektai yra tos pačios trečiosios šalies bendros įmonės;
• iv. vienas ūkio subjektas yra trečiosios šalies bendra įmonė, o kitas ūkio subjektas yra trečiosios šalies asocijuotoji įmonė;
• v. ūkio subjektas yra išmokų, mokamų ataskaitas teikiančio ūkio subjekto arba su juo susijusio ūkio subjekto darbuotojams, pasibaigus jų tarnybos laikui, plano vykdytojas. Jei ataskaitas teikiantis ūkio subjektas pats yra tokio plano vykdytojas, finansuojantys darbdaviai taip pat yra susiję su ataskaitas teikiančiu ūkio subjektu;
• vi. ūkio subjektą kontroliuoja arba bendrai kontroliuoja (a) punkte nurodytas asmuo;
• vii. (a) punkto (i) papunktyje nurodytas asmuo turi reikšmingos įtakos ūkio subjektui arba yra vienas iš ūkio subjekto (arba ūkio subjekto patronuojančios įmonės) pagrindinių vadovaujančių darbuotojų.

2.24 NEAPIBRĖŽTUMAI

Neapibrėžti įsipareigojimai nėra pripažįstami finansinėse ataskaitose, išskyrus neapibrėžtus įsipareigojimus, susijusius su verslo jungimais. Jie yra atskleidžiami finansinėse ataskaitose, išskyrus tuos atvejus, kai tikimybė, kad ekonominę naudą duodantys ištekliai bus prarasti, yra labai maža.

Neapibrėžtas turtas finansinėse ataskaitose nėra pripažįstamas, tačiau jis yra atskleidžiamas finansinėse ataskaitose tuomet, kai yra tikėtina, kad bus gautos pajamos arba ekonominė nauda.

2.25 ĮVYKIAI PO ATASKAITINIO LAIKOTARPIO

Įvykiai po ataskaitinio laikotarpio, kurie suteikia papildomos informacijos apie Įmonės ir Grupės padėtį ataskaitų dieną (koreguojantys įvykiai), finansinėse ataskaitose yra atspindimi. Įvykiai po ataskaitinio laikotarpio, kurie nėra koreguojantys įvykiai, yra atskleidžiami pastabose, kai tai yra reikšminga.

3. FINANSINĖS RIZIKOS VALDYMAS

(a) Finansinės rizikos veiksniai

Vykdydama rizikos valdymą, Grupė ir Įmonė pagrindinį dėmesį skiria finansinei (kredito, rinkos (kuri apima valiutų, palūkanų normos ir kainų) ir likvidumo), veiklos ir teisinei rizikoms. Pagrindinis finansinės rizikos valdymo tikslas yra nustatyti rizikos ribas ir vėliau užtikrinti, kad rizikos mastas šių ribų neviršytų. Vykdant veiklos ir teisinės rizikos valdymą, siekiama užtikrinti tinkamą vidaus taisyklių funkcionavimą tam, kad veiklos ir teisinė rizikos būtų sumažintos.

Finansinė rizika kyla dėl šių finansinių priemonių: finansinio turto tikrąja verte per pelną (nuostolius), finansinio turto tikrąja verte per kitas bendrąsias pajamas, prekybos gautinų sumų, pinigų ir pinigų ekvivalentų, prekybos ir kitų mokėtinų sumų bei paskolų. Apskaitos principai, taikomi šioms finansinėms priemonėms, apibūdinti ankstesniame skyriuje.

Kredito rizika

Kredito rizikos valdymas atliekamas Grupės lygmeniu. Kredito rizika susijusi su pinigais ir pinigų ekvivalentais, finansiniu turtu apskaitomu tikrąja verte per kitas bendrąsias pajamas, indėliais bankuose ir finansinėse institucijose, taip pat ir su didmenine prekyba užsiimančių ir mažmeninės prekybos pirkėjų kredito rizika, įskaitant gautinų sumų likučius ir sutartus sandorius. Pasirenkamitik nepriklausomų vertintojų įvertinti bankai irfinansinės institucijos (arba jų dukterinės bendrovės), kurioms suteikti aukšti kredito reitingai. Pardavimai didmenine prekyba užsiimantiems klientams vykdomi retai ir yra nereikšmingi, todėl atliekant rizikos kontrolę įvertinama tik kliento kredito kokybė, atsižvelgiant į jo finansinę būklę, praėjusių laikotarpių patirtį ir ateities veiksnius. Mažmeninės prekybos klientai už pardavimus atsiskaito grynaisiais pinigais arba pagrindinėmis kredito kortelėmis, todėl kredito rizikos nėra.

Įmonei iškylanti kredito rizika dėl prekybos gautinų sumų iš dukterinių įmonių ir dukterinėms įmonėms suteiktų paskolų yra valdoma kartą per mėnesį tikrinant dukterinių įmonių finansinės veiklos rezultatus. Ataskaitiniu laikotarpiu visos dukterinės įmonės, kurioms yra suteiktos paskolos, dirbo pelningai, generavo stiprius teigiamus pinigų srautus, istoriškai nei viena jų neturėjo kreditinio nuostolio įvykių. Taip pat vadovybė vertino turimą prognozuojamą ateities informaciją, kuri neturės reikšmingos neigiamos įtakos dukterinėms įmonės. Todėl vadovybės nuomone, kredito rizika yra žema.

Finansinis turtas tikrąja verte per kitas bendrąsias pajamas apima investicijas tik į Lietuvos Vyriausybės vertybinius popierius.

Įmonėje ir Grupėje nėra reikšmingos kredito rizikos koncentracijos.

Likvidumo rizika

Likvidumo rizikos valdymas leidžia išlaikyti reikiamą grynųjų pinigų kiekį, taip pat finansavimą pagal sutartas pakankamas kreditavimo priemones. Dėl dinamiško pagrindinės veiklos pobūdžio, Grupė ir Įmonė palaiko finansavimo lankstumą, sudarydama kredito linijų sutartis.

Vadovybė stebi Grupės ir Įmonės likvidumo rezervo, apimančio nepanaudotas paskolas (24 pastaba), prognozes ir pinigus ir pinigų ekvivalentus (21 pastaba), atsižvelgiant į planuojamus pinigų srautus. Tai paprastai atliekama vietos lygmeniu Grupės įmonėse, remiantis Grupės ir Įmonės nustatyta tvarka. Be to, Grupės ir Įmonės likvidumo valdymo politika apima pinigų srautų prognozes, atsižvelgiant į šiems srautams reikalingą likvidaus turto lygį ir skolų aptarnavimo planus.

Lentelėje pateikiama Grupės ir Įmonės finansinių įsipareigojimų analizė. Įsipareigojimai suskirstyti pagal terminus, atsižvelgiant į finansinės būklės ataskaitos dieną likusį laikotarpį iki sutartyje numatyto termino pabaigos. Lentelėje pateiktos sumos apima sutartyje numatytus nediskontuotus pinigų srautus. Prekybos ir kitos mokėtinos sumos, kurių įvykdymo terminas yra 12 mėnesių arba mažiau, atitinka jų balansines vertes, kadangi diskontavimo poveikis nėra reikšmingas.

GRUPĖ	Mažiau nei 1 mėnuo	Nuo 1 iki 3 mėnesių	Nuo 3 iki 12 mėnesių	Virš 1 metų	Iš viso
2019 m. gruodžio 31 d.
Paskolos	26	52	231	516	825
Nuomos įsipareigojimai	1 232	2 414	10 406	56 639	70 691
Prekybos ir kitos mokėtinos sumos	8 560	4 571	59	-	13 190
Iš viso	9 818	7 037	10 696	57 155	84 706
2018 m. gruodžio 31 d.
Paskolos	26	52	235	835	1 148
Prekybos ir kitos mokėtinos sumos	7 435	3 702	38	-	11 175
Iš viso	7 461	3 754	273	835	12 323

ĮMONĖ	Mažiau nei 1 mėnuo	Nuo 1 iki 3 mėnesių	Nuo 3 iki 12 mėnesių	Virš 1 metų	Iš viso
2019 m. gruodžio 31 d.
Paskolos	26	52	3 956	516	4 550
Nuomos įsipareigojimai	490	969	4 182	21 114	26 755
Prekybos ir kitos mokėtinos sumos	2 429	1 542	59	-	4 030
Iš viso	2 945	2 563	8 197	21 630	35 335
2018 m. gruodžio 31 d.
Paskolos	26	52	2 813	835	3 726
Prekybos ir kitos mokėtinos sumos	2 356	1 633	18	-	4 007
Iš viso	2 382	1 685	2 831	835	7 733

Iš finansinės veiklos kylančių įsipareigojimų pokyčiai:

GRUPĖ	Likutis 2018 m. gruodžio 31 d.	Paskelbti dividendai	(Mokėjimai)/ gavimai	Likutis 2019 m. gruodžio 31 d.
Paskolos	1 100	-	( 300)	800
Mokėtini dividendai	116	7 188	(7 183)	121
Iš viso	1 216	7 188	(7 483)	921
ĮMONĖ	Likutis 2018 m. gruodžio 31 d.	Paskelbti dividendai	(Mokėjimai)/ gavimai	Likutis 2019 m. gruodžio 31 d.
Paskolos	3 677	-	848	4 525
Mokėtini dividendai	116	7 188	(7 183)	121

Iš viso 3 793 7 188 (6 335) 4 646

Iš nuomos kylantys įsipareigojimų pokyčiai atskleisti 26 pastaboje.

Rinkos rizika

Pinigų srautų ir tikrosios vertės palūkanų normos rizika

Įmonė yra suteikusi dukterinėms bendrovėms paskolų su kintančiomis palūkanų normomis, tačiau pinigų srautų rizika yra mažinama taikant tą patį kintantį paskolų palūkanų normos elementą, kokį bankai taiko Įmonei.

Dėl paskolų, suteiktų su kintamomis palūkanų normomis, Grupei iškyla pinigų srautų palūkanų normos rizika. Dėl paskolų, suteiktų su fiksuotomis palūkanų normomis, Įmonei iškyla palūkanų normos tikrosios vertės rizika, tačiau ji nėra įtraukta į jautrumo analizę, kadangi palūkanų normos pokyčiai neturi poveikio Grupės pelnui ar nuosavybei.

Įmonės ir Grupės paskolas sudaro paskolos su kintamomis palūkanų normomis, kurios yra susijusios su EURIBOR ir EONIA. Grupė ir Įmonė nenaudojo jokių išvestinių finansinių priemonių, kurių paskirtis būtų valdyti palūkanų normos svyravimo riziką.

Prekybos ir kitos gautinos bei mokėtinos sumos neuždirba palūkanų ir turi būti padengtos per vienerius metus.

Grupės vadovybė nuolat stebi Grupės ir Įmonės pinigų srautų ir Įmonės tikrosios vertės palūkanų normos riziką. Ji analizuoja Grupės ir Įmonės palūkanų normos riziką remiantis dinaminiu metodu, svarstant refinansavimo, esamų padėčių atnaujinimo, alternatyvių finansavimo šaltinių galimybes. Remdamasi šiomis analizėmis, Grupė ir Įmonė apskaičiuoja nustatyto palūkanų normos pokyčio poveikį pelnui ir nuostoliui. Šios analizės rengiamos tik įsipareigojimų atžvilgiu, kurie atspindi pagrindines pozicijas, kurioms nustatytos palūkanos.

Remdamasi atliktomis simuliacijomis Įmonės vadovybė mano, kad palūkanų normai padidėjus ar sumažėjus 1 proc. Grupės laikotarpio pelnas ar nuosavybė 2019 metais pasikeistų 18 tūkst. eurų (2018 m. - 34 tūkst. eurų), o Įmonės pasikeistų 3 tūkst. eurų (2018 m. – 39 tūkst. eurų).

Valiutų kursų svyravimo rizika

Grupė ir Įmonė laikosi politikos derinti pinigų srautus iš numatomų pardavimų ateityje su numatomais pirkimais bei kitomis išlaidomis pagal kiekvieną užsienio valiutos poziciją. Visos Grupės mokėtinos ir gautinos sumos yra trumpalaikės, o sąnaudos užsienio valiutomis sudaro nežymią dalį (mažiau nei 10%), palyginus su eurais denominuotomis pajamomis ir sąnaudomis.

Grupė vykdo veiklą Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje ir ataskaitinį laikotarpį naudojo eurus. Kadangi visose trijose šalyse yra įvestas euras (Estijoje nuo 2011 m. sausio 1 d., Latvijoje nuo 2014 m. sausio 1 d., Lietuvoje nuo 2015 m. sausio 1 d.), todėl valiutų kursų svyravimų nėra.

(b) Kapitalo rizikos valdymas

Grupės ir Įmonės kapitalo valdymo tikslai yra užtikrinti Grupės ir Įmonės galimybes tęsti veiklą siekiant uždirbti pelno savo akcininkams ir kitoms suinteresuotoms šalims ir palaikyti optimalią kapitalo struktūrą mažinant kapitalo savikainą. Siekdama palaikyti arba pakoreguoti kapitalo struktūrą, Grupė ir Įmonė gali koreguoti akcininkams išmokamų dividendų sumą, grąžinti kapitalą akcininkams, išleisti naujų akcijų arba parduoti turtą, kad sumažintų skolas.

Kaip ir kitos šioje srityje veikiančios įmonės, Grupė ir Įmonė kontroliuoja kapitalą remiantis skolos ir nuosavo kapitalo santykiu (angl. "gearing ratio"). Šis santykis apskaičiuojamas skolas grynąja verte padalinus iš viso kapitalo. Skola grynąja verte apskaičiuojama iš bendros skolų sumos (įskaitant ilgalaikes ir trumpalaikes finansinės būklės ataskaitoje nurodytas skolas) atėmus pinigus ir pinigų ekvivalentus. Visas kapitalas apskaičiuojamas kaip nuosavas kapitalas, nurodytas konsoliduotoje finansinės būklės ataskaitoje, pridėjus skolą grynąja verte.

Remiantis Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymu, akcinės bendrovės įstatinis kapitalas turi būti ne mažesnis kaip 40 tūkst. eurų, o uždarosios akcinės bendrovės – nemažesnis nei 2,5 tūkst. eurų. Be to, visų ūkio subjektų nuosavas kapitalas turi būti ne mažesnis kaip 50 procentų bendrovės įstatinio kapitalo dydžio. 2018 m. gruodžio 31 d. ir 2019 m. gruodžio 31 d. Įmonė ir visos jos Lietuvoje veikiančios dukterinės įmonės įvykdė šiuos reikalavimus.

Remiantis Latvijos Respublikos komercijos įstatymu, uždarosios akcinės bendrovės įstatinis kapitalas turi būti ne mažesnis nei 2,8 tūkst. EUR. Be to, bendrovės nuostoliai negali viršyti 50 procentų bendrovės įstatinio kapitalo dydžio. 2019 m. gruodžio 31 d. ir 2018 m. gruodžio 31 d. visos Įmonės Latvijoje veikiančios dukterinės įmonės įvykdė šiuos reikalavimus.

Remiantis Estijos Respublikos komerciniu kodeksu, uždarosios akcinės bendrovės įstatinis kapitalas turi būti ne mažesnis nei 2,5 tūkst. EUR. Be to, bendrovės nuosavas kapitalas turi būti ne mažesnis kaip 50 procentų bendrovės įstatinio kapitalo dydžio. 2019 m. gruodžio 31 d. visos Estijoje veikiančios Įmonės dukterinės įmonės įvykdė šiuos reikalavimus. 2018 m. gruodžio 31 d. šio reikalavimo nevykdė OÜ "Apranga". 2019 m. gruodžio mėnesį OÜ "Apranga" įstatinis kapitalas buvo padidintas iki 3 000 tūkst. eurų, t. y. pakankamai, kad išlaikytų teisės aktų reikalavimus.

Be to, Grupė irĮmonė privalo vykdyti sutartyse su AB "SEB bankas" bei "Luminor Bank AS" numatytus finansinius rodiklius. 2018 m. Grupė ir Įmonė vykdė visus reikalavimus. 2019 m. gruodžio 31 d. Grupė ir Įmonė vykdė visus reikalavimus AB "SEB bankas", tačiau nevykdė nuosavo kapitalo rodiklio reikalavimo "Luminor Bank AS" (2019 metais, pradėjus taikyti 16-ąjį TFAS "Nuoma", reikšmingai pasikeitė nuosavo kapitalo rodiklio reikšmės, kai tuo tarpu sutartyje su banku jis dar nebuvo atitinkamai perskaičiuotas, atsižvelgiant į naujojo standarto įtaką).

(c) Tikrosios vertės vertinimas

Tikroji vertė yra kaina, kuri gali būti gauta parduodant turtą arba sumokėta suma perduodant įsipareigojimą tarp rinkos dalyvių vertinimo dieną. Grupė naudoja tokius vertinimo metodus, kurie yra tinkami esamomis sąlygomis ir kuriems yra pakankamai informacijos reikalingos įvertinti tikrajai vertei, maksimizuojant atitinkamų stebimų duomenų naudojimą ir minimizuojant nestebimų duomenų naudojimą.

(visos sumos lentelėse pateikiamos tūkstančiais eurų, jei nenurodyta kitaip)

Visas turtas ir įsipareigojimai, kuriems yra pritaikyta tikroji vertė, yra įvertinti ir atskleisti pagal tikrosios vertės hierarchiją, pateiktą žemiau. Hierarchija yra sudaryta remiantis žemiausio lygmens indėliu, kuris yra svarbus tikrosios vertės nustatymui:

Lygis 1: identiško turto ar įsipareigojimų kotiruojamos (nekoreguotos) kainos aktyviose rinkose;

Lygis 2: vertinimo metodais apskaičiuota tikroji vertė; kai žemiausio lygio kintamieji, turintys reikšmingą įtaką tikrajai vertei, yra tiesiogiai ar netiesiogiai prieinami rinkoje;

Lygis 3: vertinimo metodais apskaičiuota tikroji vertė, kai žemiausio lygio kintamieji, turintys reikšmingą įtaką tikrajai vertei, neparemti prieinamais rinkos duomenimis.

Turtui ir įsipareigojimams, kurie yra pripažįstami finansinėse ataskaitose pasikartojančiai, Grupė ir Įmonė nustato ar įvyko pervedimų tarp hierarchijos lygių iš naujo įvertindama priskyrimą (remiantis žemiausio lygio kintamaisiais, kurie yra reikšmingi tikrosios vertės nustatymui) kiekvieno ataskaitinio periodo pabaigoje.

4. INFORMACIJA APIE SEGMENTUS

Vadovybė veiklos segmentus nustato pagal ataskaitas, kurias peržiūri Generalinis direktorius bei kiti 6 direktoriai (atsakingi už valdymą, pardavimus ir rinkodarą, žmogiškuosius išteklius, pirkimus, vystymą ir finansus), ir kurios naudojamos priimant strateginius sprendimus.

Direktoriai verslą tam tikru mastu vertina tiek iš geografinės, tiek ir produkto perspektyvos. Iš produkto perspektyvos Direktoriai pagal prekės ženklus peržiūri tik pardavimų apimtis bei bendrąjį pelningumą. Atskirų prekės ženklų bendrojo pelningumo skirtumai nėra žymūs, todėl gali būti sujungti į vieną ataskaitose pateiktiną segmentą. Geografiškai, Direktoriai išskiria Lietuvą, Latviją ir Estiją, t. y. priklausomai nuo to, kurioje geografinėje vietoje yra parduotuvės. Kiekvienoje šalyje skiriasi teisės aktai, vartojimo įpročiai bei ekonominė situacija ir tai turi gana žymios įtakos vidutiniams pardavimams bei išlaidoms. Todėl Direktoriai mano, kad atskira šalis yra atskiras ataskaitose pateiktinas segmentas.

Visa finansinė informacija, įskaitant ir pelną bei visą turtą, yra analizuojama šalies mastu. Įsipareigojimai yra vertinami tik Grupės mastu, atskirai šalies mastu jie nėra vertinami.

Informacija, pateikta pagrindiniams sprendimus priimantiems vadovams, apie ataskaitinius segmentus už gruodžio 31 d. pasibaigusius metus:

2019 m. gruodžio 31 d.	Lietuva	Latvija	Estija	Viso	Tarp įmoniniai elimina vimai	Viso konsoliduotose finansinėse ataskaitose
Segmentų pajamų iš viso	138 719	49 926	34 880	223 525	-
Segmentų vidinės pajamos*	(17 289)	( 987)	( 622)	(18 898)	-
Pajamos iš išorės klientų (6 pastaba)	121 430	48 939	34 258	204 627	-	204 627
Bendrasis pelningumas	43,0%	44,0%	43,9%	43,6%		43,6%
Kitos pajamos (sąnaudos)
Nuoma (26 pastaba)	(4 304)	(2 474)	( 916)	(7 694)		(7 694)
Komunalinės paslaugos	(1 242)	( 592)	( 363)	(2 197)		(2 197)
Darbo užmokestis ir socialinis draudimas	(19 078)	(6 358)	(4 572)	(30 008)		(30 008)
Nusidėvėjimas ir amortizacija	(11 824)	(3 527)	(3 726)	(19 077)		(19 077)
Turto vertės (sumažėjimas) sumažėjimo atstatymas	( 25)	( 180)	-	( 205)		( 205)
Kitos pajamos	5 524	126	73	5 723	(4 992)	731
Kitos (sąnaudos)	(12 627)	(6 160)	(4 657)	(23 444)	4 992	(18 452)
Finansinės veiklos pajamos Finansinės veiklos (sąnaudos)	84 ( 676)	- ( 191)	- ( 152)	84 (1 019)	( 44) 44	40 ( 975)
Pelno mokesčio (sąnaudos)	(1 087)	( 502)	( 165)	(1 754)		(1 754)
Laikotarpio pelnas (nuostolis)	7 009	1 655	576	9 240	-	9 240
Turto iš viso	110 453	35 320	23 371	169 144	(16 354)	152 790
Ilgalaikio turto įsigijimai	4 948	14 599	2 256	21 803	( 76)	21 727

* segmentų vidines pajamas sudaro Įmonės prekių pardavimai dukterinėms įmonėms SIA "Apranga" ir OU "Apranga" bei dukterinių įmonių prekių likučių pardavimai Įmonei.

2018 m. gruodžio 31 d.	Lietuva	Latvija	Estija	Viso	Tarp įmoniniai elimina vimai	Viso konsoliduotose finansinėse ataskaitose
Segmentų pajamų iš viso	125 617	43 966	33 908	203 491	-
Segmentų vidinės pajamos	(15 569)	( 698)	( 436)	(16 703)	-
Pajamos iš išorės klientų (6 pastaba)	110 048	43 268	33 472	186 788	-	186 788
Bendrasis pelningumas	42,5%	43,8%	44,5%	43,4%		43,4%
Kitos pajamos (sąnaudos) Nuoma	(11 567)	(4 372)	(3 440)	(19 379)		(19 379)
Komunalinės paslaugos	(1 221)	( 553)	( 358)	(2 132)		(2 132)
Darbo užmokestis ir socialinis draudimas	(17 577)	(5 440)	(4 320)	(27 337)		(27 337)
Nusidėvėjimas ir amortizacija	(3 990)	(1 075)	(1 300)	(6 365)		(6 365)
Turto vertės (sumažėjimas) sumažėjimo atstatymas	( 167)	27	( 7)	( 147)		( 147)
Kitos pajamos	5 262	85	64	5 411	(4 753)	658
Kitos (sąnaudos)	(11 929)	(5 148)	(4 365)	(21 442)	4 753	(16 689)
Finansinės veiklos pajamos Finansinės veiklos (sąnaudos)	124 ( 46)	- ( 1)	- ( 10)	124 ( 57)	( 23) 23	101 ( 34)
Pelno mokesčio (sąnaudos)	( 931)	( 517)	( 253)	(1 701)		(1 701)
Laikotarpio pelnas (nuostolis)	4 692	1 952	921	7 565	-	7 565
Turto iš viso	66 900	13 294	10 051	90 245	(11 142)	79 103
Ilgalaikio turto įsigijimai	5 615	3 210	195	9 020	( 119)	8 901

Grupės laikotarpio pelningumas prieš apmokestinimą 2019 m. padidėjo iki 5,3% (2018: 5,0%). Laikotarpio pelningumas Lietuvoje išaugo nuo 5,1% iki 6,7%. Latvijoje ir Estijoje laikotarpio pelningumai sumažėjo (atitinkamai nuo 5,7% ir 3,5% iki 4,4% ir 2,2%). Laikotarpio pelningumas Lietuvoje augo dėl 0,5% padidėjusio bendrojo pelningumo bei efektyvesnio parduotuvių valdymo. Tuo tarpu žymesnį sumažėjimą Estijoje pagrinde lėmė bendrojo pelningumo sumažėjimas 0,6% dydžiu per metus bei papildomos turto vertės sumažėjimo sąnaudos.

Iš viso ilgalaikio turto Lietuvoje buvo už 60 149 tūkst. eurų (2018 m.: 20 748 tūkst. eurų), ilgalaikio turto kitose šalyse buvo už 41 485 tūkst. eurų (2018 m.: 5 416 tūkst. eurų). Žymų ilgalaikio turto vertės pasikeitimą lėmė nuo 2019 m. sausio 1 d. pradėtas taikyti 16 asis TFAS "Nuoma" standartas.

5. SĄNAUDOS PAGAL JŲ POBŪDĮ

Parduotų prekių savikainą už gruodžio 31 d. pasibaigusius metus sudarė:

	GRUPĖ		ĮMONĖ
	2019	2018	2019	2018
Parduotų prekių savikaina	115 239	106 089	52 079	48 334
Atsargų nukainojimo (atstatymo) iki grynosios galimo realizavimo vertės pokytis	556	108	265	( 17)
Parduotų prekių savikaina iš viso	115 795	106 197	52 344	48 317

Pardavimo sąnaudos už gruodžio 31 d. pasibaigusius metus sudarė:

	GRUPĖ		ĮMONĖ
	2019	2018	2019	2018
Nuoma	7 694	19 395	2 137	7 060
Komunalinės paslaugos	2 197	2 132	806	808
Darbo užmokestis	22 429	18 200	7 920	6 398
Socialinis draudimas	2 582	4 885	138	1 560
Nusidėvėjimas ir amortizacija	19 077	6 364	8 204	2 959
Turto vertės sumažėjimas (sumažėjimo atstatymas)	205	147	30	167
Reklamos ir rinkodaros sąnaudos	2 678	2 471	1 413	1 242
Frančizės mokestis	4 699	4 292	124	82
Banko mokesčiai	1 046	924	318	262
Prekių žymėjimo, taisymo ir pakavimo sąnaudos	1 025	802	362	325
Logistikos ir paskirstymo sąnaudos	937	607	92	84
Komandiruotės	615	589	391	374
Pardavimo sąnaudų iš viso	65 184	60 808	21 935	21 321

Bendrosios ir administracinės sąnaudos už gruodžio 31 d. pasibaigusius metus sudarė:

	GRUPĖ		ĮMONĖ
	2019	2018	2019	2018
Darbo užmokestis	4 921	3 228	4 849	3 189
Socialinis draudimas	76	1 024	75	1 011
Ryšių sąnaudos	1 054	982	616	551
Remontas ir eksploatacija	3 174	2 866	1 295	1 372
Mokesčiai (išskyrus pelno mokestį)	231	239	128	137
Konsultacijos ir auditas	321	386	232	304
Kitos sąnaudos	2 665	2 352	1 169	1 097
Bendrųjų ir administracinių sąnaudų iš viso	12 442	11 077	8 364	7 661

6. PAJAMOS PAGAL SUTARTIS SU KLIENTAIS

Pajamos pagal sutartis su klientais už gruodžio 31 d. pasibaigusius metus sudarė:

	GRUPĖ		ĮMONĖ
	2019 12 mėnesių	2018 12 mėnesių	2019 12 mėnesių	2018 12 mėnesių
Parduotuvių pajamos	204 627	186 788	63 503	57 862
Didmeniniai pardavimai	-	-	16 597	15 347
Valdymo mokesčiai	-	-	4 992	4 753
Pelnas iš ilgalaikio turto perleidimo	-	9	-	6
Kitos pajamos	378	410	215	294
Pajamų pagal sutartis su klientais iš viso	205 005	187 207	85 307	78 262

Parduotuvių pajamos už gruodžio 31 d. pasibaigusius metus sudarė:

		GRUPĖ		ĮMONĖ
Tinklas	2019 12 mėnesių	2018 12 mėnesių	2019 12 mėnesių	2018 12 mėnesių
Ekonominis	26 137	24 291	17 330	16 243
Jaunimo	47 632	40 356	11 789	10 648
Avalynės	5 517	5 323	2 440	2 201
Verslo	37 070	32 739	13 339	11 620
Prestižo	19 125	18 190	10 401	9 166
Zara	60 049	56 599	-	-
Išparduotuvės	9 097	9 290	8 204	7 984
Iš viso	204 627	186 788	63 503	57 862

Kitos pajamos už gruodžio 31 d. pasibaigusius metus sudarė:

	GRUPĖ			ĮMONĖ
	2019	2018	2019	2018
Nuomos pajamos	33	95	36	102
Pelnas iš ilgalaikio turto perleidimo	23	-	5	-
Finansinio turto vertės pasikeitimas	200	-	200	-
Dividendai	97	-	6 937	8 200
Kitų pajamų iš viso	353	95	7 178	8 302

7. FINANSINĖ VEIKLA

Finansinės veiklos pajamos už gruodžio 31 d. pasibaigusius metus sudarė:

	GRUPĖ		ĮMONĖ
	2019	2018	2019	2018
Palūkanų pajamos	40	34	84	57
Pelnas iš finansinio turto perleidimo	-	67	-	67
Finansinės veiklos pajamų iš viso	40	101	84	124

Finansinės veiklos sąnaudos už gruodžio 31 d. pasibaigusius metus sudarė:

	GRUPĖ		ĮMONĖ
	2019	2018	2019	2018
Palūkanos už banko paskolas	60	34	60	34
Nuomos įsipareigojimų palūkanų sąnaudos	915	-	422	-
Finansinės veiklos sąnaudų iš viso	975	34	482	34

8. PELNO MOKESČIO SĄNAUDOS

Įvertintas laikotarpio pelnas apmokestinamas taikant Lietuvoje galiojantį 15 proc. pelno mokesčio tarifą.

Bendros pelno mokesčio sąnaudos gali būti suderintos su apskaitiniu pelnu prieš apmokestinimą:

	GRUPĖ		ĮMONĖ
	2019	2018	2019	2018
Pelnas prieš apmokestinimą	10 994	9 266	9 436	9 334
Pelno mokestis apskaičiuotas taikant 15% tarifą	1 649	1 390	1 415	1 400
Neapmokestinamųjų pajamų įtaka	( 212)	( 4)	(1 253)	(1 234)
Apmokestinamojo pelno nemažinančių sąnaudų įtaka	277	133	171	74
Praėjusių laikotarpių pelno mokesčių korekcija	( 132)	-	( 132)	-
Užsienio dukterinių įmonių skirtingų pelno mokesčio tarifų įtaka	172	182	-	-
Pelno mokesčio sąnaudos	1 754	1 701	201	240
Efektyvus pelno mokesčio tarifas	16,0%	18,4%	2,1%	2,6%

Pelno mokesčio sąnaudos už gruodžio 31 d. pasibaigusius metus sudarė:

	GRUPĖ		ĮMONĖ
	2019	2018	2019	2018
Ataskaitinių metų pelno mokesčio sąnaudos	1 805	1 192	270	131
Atidėtas pelno mokestis	( 51)	509	( 69)	109
Pelno mokesčio sąnaudų iš viso	1 754	1 701	201	240

9. ATIDĖTASIS PELNO MOKESTIS

Atidėtojo pelno mokesčio judėjimas per laikotarpį:

	GRUPĖ		ĮMONĖ
	2019	2018	2019	2018
Metų pradžioje	(1 436)	( 927)	( 311)	( 202)
Pripažinta bendrųjų pajamų ataskaitoje	51	( 509)	69	( 109)
Metų pabaigoje	(1 385)	(1 436)	( 242)	( 311)

2018 m. ir 2019 m. atidėtojo pelno mokesčio turtas ir įsipareigojimai, susiję su Lietuvoje veikiančiomis dukterinėmis įmonėmis, buvo apskaičiuoti taikant 15 proc. mokesčio tarifą. Tuo tarpu 2018 m. ir 2019 m. atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimai, susiję su Latvijoje ir Estijoje veikiančiomis dukterinėmis įmonėmis, buvo apskaičiuoti taikant 20 proc. mokesčio tarifą. Sukauptas nepaskirstytas dukterinių įmonių pelnas, iš kurio kyla atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimai, planuojamas išmokėti dividendais per 2020-2021 metus (2.16 pastaba).

Pripažintą atidėtojo mokesčio turtą ir įsipareigojimą sudaro:

	GRUPĖ			ĮMONĖ
	2019	2018	2019	2018
Atidėtojo mokesčio turtas:
Atsargų nukainojimas	357	302	272	231
Sukauptos sąnaudos	63	120	42	119
Atidėtojo mokesčio turto iš viso	420	422	314	350
Atidėtojo mokesčio įsipareigojimas:
Nepaskirstytas dukterinių įmonių pelnas	(1 189)	(1 094)	-	-
Ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimas	( 616)	( 764)	( 556)	( 661)
Atidėtojo mokesčio įsipareigojimas iš viso	(1 805)	(1 858)	( 556)	( 661)
Grynasis atidėtojo pelno mokesčio (įsipareigojimas) turtas	(1 385)	(1 436)	( 242)	( 311)

10. VIENAI AKCIJAI TENKANTYS DIVIDENDAI

	2019	2018
Patvirtinti dividendai	7 188	9 400
Paprastųjų akcijų skaičiaus svertinis vidurkis (tūkst.) (22 pastaba)	55 292	55 292
Patvirtinti dividendai, tenkantys vienai akcijai, eurais	0,13	0,17

2019 metais akcininkams buvo išmokėti 0,13 euro dividendai už vieną akciją (0,17 euro už vieną akciją 2018 metais).

Už 2019 m. metus Valdyba siūlo akcininkams dividendų nemokėti (23 pastaba).

11. PELNAS, TENKANTIS VIENAI AKCIJAI

	GRUPĖ		ĮMONĖ
	2019	2018	2019	2018
Laikotarpio pelnas (nuostolis)	9 240	7 565	9 235	9 094
Paprastųjų akcijų skaičiaus svertinis vidurkis (tūkst.) (22 pastaba)	55 292	55 292	55 292	55 292
Vienai akcijai tenkantis paprastasis ir sumažintas pelnas, eurais	0,17	0,14	0,17	0,16

Įmonė neturi potencialiai konvertuojamų paprastųjų akcijų, todėl sumažintas vienai akcijai tenkantis pelnas atitinka paprastąjį vienai akcijai tenkantį pelną.

12. ILGALAIKIS MATERIALUSIS TURTAS

Gruodžio 31 d. ilgalaikį materialųjį turtą sudarė:

GRUPĖ	Pastatai	Statiniai ir įranga	Išsinuomoto turto remontas	Kitas ilgalaikis turtas	Nebaigta statyba	Iš viso
Įsigijimo savikaina
2017 m. gruodžio 31 d.	9 659	245	18 489	41 605	154	70 152
Įsigijimai	6	40	71	2 265	3 963	6 345
Perleistas ir nurašytas turtas	-	( 25)	(2 928)	(2 078)	( 136)	(5 167)
Perrašymai iš vieno straipsnio į kitą	-	( 4)	2 753	773	(3 522)	-
2018 m. gruodžio 31 d.	9 665	256	18 385	42 565	459	71 330
Įsigijimai	-	33	555	1 526	10 499	12 613
Perleistas ir nurašytas turtas	( 15)	( 1)	(9 353)	(5 260)	-	(14 629)
Perrašymai iš vieno straipsnio į kitą	-	1 826	1 525	7 286	(10 637)	-
2019 m. gruodžio 31 d.	9 650	2 114	11 112	46 117	321	69 314
Sukauptas nusidėvėjimas
2017 m. gruodžio 31 d.	3 632	215	13 210	28 294	-	45 351
Finansinių metų nusidėvėjimas Perleistas ir nurašytas turtas	257 -	10 ( 25)	1 969 (1 788)	3 979 (2 054)	- -	6 215 (3 867)
2018 m. gruodžio 31 d.	3 889	200	13 391	30 219	-	47 699
Finansinių metų nusidėvėjimas	226	213	1 817	4 050	-	6 306
Perleistas ir nurašytas turtas	( 15)	( 1)	(9 254)	(5 235)	-	(14 505)
2019 m. gruodžio 31 d.	4 100	412	5 954	29 034	-	39 500
Vertės sumažėjimas
2017 m. gruodžio 31 d.	-	-	166	228	-	394
Einamųjų metų vertės sumažėjimas (atstatymas)	-	-	( 26)	6	-	( 20)
2018 m. gruodžio 31 d.	-	-	140	234	-	374
Einamųjų metų vertės sumažėjimas (atstatymas)	-	-	( 40)	( 104)	-	( 144)
2019 m. gruodžio 31 d.	-	-	100	130	-	230
Apskaitinė vertė
2017 m. gruodžio 31 d.	6 027	30	5 113	13 083	154	24 407
2018 m. gruodžio 31 d.	5 776	56	4 854	12 112	459	23 257
2019 m. gruodžio 31 d.	5 550	1 702	5 058	16 953	321	29 584

(visos sumos lentelėse pateikiamos tūkstančiais eurų, jei nenurodyta kitaip)
------------------------------------------------------------------------------	--	--	--	--	--

ĮMONĖ	Pastatai	Statiniai ir įranga	Išsinuomoto turto remontas	Kitas ilgalaikis turtas	Nebaigta statyba	Iš viso
Įsigijimo savikaina
2017 m. gruodžio 31 d.	9 659	245	8 245	15 665	154	33 968
Įsigijimai	6	36	14	1 702	1 769	3 527
Perleistas ir nurašytas turtas	-	( 25)	(1 308)	(1 241)	( 58)	(2 632)
Perrašymai iš vieno straipsnio į kitą	-	-	1 554	296	(1 850)	-
2018 m. gruodžio 31 d.	9 665	256	8 505	16 422	15	34 863
Įsigijimai	-	33	2	483	456	974
Perleistas ir nurašytas turtas	( 15)	( 1)	(3 268)	( 652)	( 31)	(3 967)
Perrašymai iš vieno straipsnio į kitą	-	1 826	402	(1 826)	( 402)	-
2019 m. gruodžio 31 d.	9 650	2 114	5 641	14 427	38	31 870
Sukauptas nusidėvėjimas
2017 m. gruodžio 31 d.	3 632	215	5 738	9 639	-	19 224
Finansinių metų nusidėvėjimas	257	10	1 006	1 585	-	2 858
Perleistas ir nurašytas turtas	-	( 25)	(1 298)	(1 238)	-	(2 561)
2018 m. gruodžio 31 d.	3 889	200	5 446	9 986	-	19 521
Finansinių metų nusidėvėjimas	226	213	980	1 502	-	2 921
Perleistas ir nurašytas turtas	( 15)	( 1)	(3 212)	( 764)	-	(3 992)
2019 m. gruodžio 31 d.	4 100	412	3 214	10 724	-	18 450
Vertės sumažėjimas
2017 m. gruodžio 31 d.	-	-	69	124	-	193
Einamųjų metų vertės sumažėjimas (atstatymas)	-	-	25	8	-	33
2018 m. gruodžio 31 d.	-	-	94	132	-	226
Einamųjų metų vertės sumažėjimas (atstatymas)	-	-	( 72)	( 64)	-	( 136)
2019 m. gruodžio 31 d.	-	-	22	68	-	90
Apskaitinė vertė
2017 m. gruodžio 31 d.	6 027	30	2 438	5 902	154	14 551
2018 m. gruodžio 31 d.	5 776	56	2 965	6 304	15	15 116
2019 m. gruodžio 31 d.	5 550	1 702	2 405	3 635	38	13 330

2019 m. gruodžio 31 d. Grupės ir Įmonės pastatai, kurių likutinė vertė sudarė 5 550 tūkst. eurų (2018 m. – 5 764 tūkst. eurų), buvo įkeisti siekiat užtikrinti paskolų, gautų iš finansinių institucijų, likučių grąžinimą (24 pastaba).

2019 m. gruodžio 31 d. Įmonė neturėjo pastatų, išnuomotų trečiosioms šalims (2018 m. gruodžio 31 d. pastatų, išnuomotų trečiosioms šalims, bendra apskaitinė vertė sudarė 82 tūkst. eurų).

Gruodžio 31 d. naudojamo visiškai nusidėvėjusio ilgalaikio materialiojo turto įsigijimo savikaina buvo:

	GRUPĖ		ĮMONĖ
	2019	2018	2019	2018
Statiniai ir įranga	371	375	371	321
Išsinuomoto turto remontas	-	7 178	-	2 348
Kitas ilgalaikis turtas	16 298	17 389	5 632	4 994
Iš viso	16 669	24 942	6 003	7 663

Pagrindinis Grupės irĮmonės pelną nešantis vienetas yra parduotuvė. Grupė ir Įmonė įvertino, ar parduotuvių veikloje naudojamo ilgalaikio turto vertė nėra sumažėjusi pagal 2.9 pastaboje nurodytus apskaitos principus.

Naudojimo vertė apskaičiuota remiantis naujausiame verslo plane numatytais diskontuotais pinigų srautais (DPS) prieš apmokestinimą. DPS buvo skaičiuojami likusiam išsinuomoto turto remonto naudingo tarnavimo laikui (didžioji dalis patalpų yra nuomojama). Skaičiuojant būsimus pinigų srautus 2020 m. ir vėlesniais metais, naudojamas 10 proc. pelno prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą bei amortizaciją (toliau – EBITDA) augimo dydis (2018 – 10 proc.). 11 proc. kapitalo kainos svertinis ikimokestinis vidurkis (toliau - WACC) (2018 m.: 6 proc.) buvo naudotas apskaičiuojant naudojimo vertę.

Remiantis vadovybės skaičiavimais, 2019 m. gruodžio 31 d. Grupės ilgalaikio turto vertė buvo sumažinta 230 tūkst. eurų (2018 m. – 374 tūkst. eurų), Įmonės – 90 tūkst. eurų (2018 m. – 226 tūkst. eurų) finansinės būklės ataskaitose, ilgalaikio materialiojo turto straipsnyje. Grupė ir Įmonė 2019 m. pripažino atitinkamai 144 tūkst. eurų ir 136 tūkst. eurų ilgalaikio turto vertės sumažėjimo atstatymą (2018 m. Grupė pripažino 20 tūkst. eurų ilgalaikio turto vertės sumažėjimą, o Įmonė atstatė 33 tūkst. eurų ilgalaikio turto vertės sumažėjimo).

Jei skaičiuojant būsimus pinigų srautus 2020 m. ir vėlesniais metais, būtų naudojamas 5 proc. EBIDTA augimo dydis, Grupė ir Įmonė 2019 m. būtų pripažinusi atitinkamai 151 tūkst. eurų ir 47 tūkst. eurų didesnį ilgalaikio turto vertės sumažėjimą (atitinkamai 8 tūkst. eurų ir 1 tūkst. eurų 2018 m.).

Jeigu ikimokestinė diskonto norma, taikoma pinigus kuriančių vienetų diskontuotiems pinigų srautams, būtų 1 proc. didesnė nei norma apskaičiuota vadovybės (pvz., ne 11 proc., o 12 proc.), Grupė 2019 m. būtų pripažinusi 38 tūkst. eurų didesnį ilgalaikio turto vertės sumažėjimą (2018 m. – 2 tūkst. eurų). Įmonė būtų pripažinusi 8 tūkst. eurų didesnį ilgalaikio turto vertės sumažėjimą (2018 m. – nebūtų pripažinusi vertės sumažėjimo).

Vadovybė nesitiki reikšmingų naudojamų prielaidų pasikeitimo artimiausioje ateityje, išskyrus atskleistų 2.2 (g) pastaboje.

13. NEMATERIALUSIS TURTAS

Gruodžio 31 d. nematerialųjį turtą sudarė:

		GRUPĖ		ĮMONĖ
	Licencijos	Programinė įranga	Iš viso	Licencijos	Programinė įranga	Iš viso
Įsigijimo savikaina
2017 m. gruodžio 31 d.	511	861	1 372	112	837	949
Įsigijimai	36	26	62	36	26	62
Nurašytas turtas	( 309)	( 12)	( 321)	( 30)	( 11)	( 41)
2018 m. gruodžio 31 d.	238	875	1 113	118	852	970
Įsigijimai	99	122	221	79	121	200
Nurašytas turtas	( 45)	( 4)	( 49)	-	-	-
2019 m. gruodžio 31 d.	292	993	1 285	197	973	1 170
Sukaupta amortizacija
2017 m. gruodžio 31 d.	439	681	1 120	86	659	745
Finansinių metų amortizacija	55	94	149	9	92	101
Nurašytas turtas	( 310)	( 12)	( 322)	( 30)	( 11)	( 41)
2018 m. gruodžio 31 d.	184	763	947	65	740	805
Finansinių metų amortizacija	22	55	77	19	54	73
Nurašytas turtas	( 45)	( 4)	( 49)	-	-	-
2019 m. gruodžio 31 d.	161	814	975	84	794	878
Apskaitinė vertė
2017 m. gruodžio 31 d.	72	180	252	26	178	204
2018 m. gruodžio 31 d.	54	112	166	53	112	165
2019 m. gruodžio 31 d.	131	179	310	113	179	292

Gruodžio 31 d. naudojamo visiškai nusidėvėjusio nematerialiojo turto įsigijimo savikaina buvo:

		GRUPĖ	ĮMONĖ
	2019	2018	2019	2018
Licencijos	132	161	58	42
Programinė įranga	556	227	539	207
Iš viso	688	388	597	249

14. INVESTICIJOS Į DUKTERINES ĮMONES

Gruodžio 31 d. Įmonės investicijas į dukterines įmones sudarė:

		Įsigijimo savikaina
Pavadinimas	Įsteigimo šalis	2019	Nuosavybė, %	2018	Nuosavybė, %
UAB "Apranga LT"	Lietuva	724	100	724	100
UAB "Apranga BPB LT"	Lietuva	145	100	145	100
UAB "Apranga PLT"	Lietuva	87	100	87	100
UAB "Apranga SLT"	Lietuva	87	100	87	100
UAB "Apranga MLT"	Lietuva	87	100	87	100
UAB "Apranga HLT"	Lietuva	75	100	75	100
UAB "Apranga OLT"	Lietuva	50	100	50	100
UAB "Apranga Ecom LT"	Lietuva	10	100	10	100
SIA "Apranga"	Latvija	2 175	100	2 175	100
SIA "Apranga LV"	Latvija	153	100	153	100
SIA "Apranga BPB LV"	Latvija	86	100	86	100
SIA "Apranga PLV"	Latvija	86	100	86	100
SIA "Apranga SLV"	Latvija	85	100	85	100
SIA "Apranga MLV"	Latvija	86	100	86	100
SIA "Apranga HLV"	Latvija	50	100	-	100
SIA "Apranga OLV"	Latvija	50	100	50	100
SIA "Apranga Ecom LV"	Latvija	3	100	3	100
OÜ "Apranga"*	Estija	447	100	447	100
OÜ "Apranga Estonia"	Estija	128	100	128	100
OÜ "Apranga BEE"	Estija	96	100	96	100
OÜ "Apranga PB Trade"	Estija	96	100	96	100
OÜ "Apranga ST Retail"	Estija	96	100	96	100
OÜ "Apranga MDE"	Estija	2	100	2	100
OÜ "Apranga HEST"	Estija	50	100	50	100
OÜ "Apranga Ecom EE"	Estija	10	100	10	100
Investicijų iš viso		4 963		4 913

* Įmonė 2019 m. gruodžio 31 d. tiesiogiai kontroliavo 14,91% akcijų ir netiesiogiai per dukterinę įmonę likusius 85,09% akcijų (atitinkamai, 22,37% ir 77,63% 2018 m. gruodžio 31 d.)

Investicijų pokyčiai pateikiami toliau:

	2019	2018
Metų pradžioje	4 913	4 813
UAB "Apranga OLT" įsteigimas	-	50
SIA "Apranga OLV" įsteigimas	-	50
OÜ "Apranga Ecom EE" įsteigimas	50	-
Metų pabaigoje	4 963	4 913

15. ATSARGOS

	Grupė		Įmonė
	2019	2018	2019	2018
Prekės, skirtos perparduoti	42 553	42 485	22 428	22 764
Prekių, skirtų perparduoti nukainojimas iki grynosios galimo realizavimo vertės	(3 199)	(2 669)	(1 810)	(1 492)
Grąžintinas turtas	239	-	51	-
Prekės kelyje	92	307	92	244
Medžiagos ir atsarginės dalys	421	440	361	408
Iš viso	40 106	40 563	21 122	21 924

Per 2019 m. gruodžio 31 d. pasibaigusius metus Grupė ir Įmonė nukainojo prekių, skirtų perparduoti, apskaitinę vertę iki grynosios galimo realizavimo vertės atitinkamai 3 199 tūkst. eurų ir 1 810 tūkst. eurų sumomis ir šį nukainojimą priskyrė parduotų prekių savikainai (per 2018 m. gruodžio 31 d. pasibaigusius metus atitinkamai 2 669 tūkst. eurų ir 1 492 tūkst. eurų sumomis).

2019 m. gruodžio 31 d. dalis Grupės ir Įmonės atsargų buvo įkeistos siekiant užtikrinti paskolų, gautų iš finansinių institucijų, likučių grąžinimą (24 pastaba). 2019 m. gruodžio 31 d. bendra įkeistų Grupės atsargų apskaitinė vertė sudarė 11 296 tūkst. eurų, Įmonės - 7 896 tūkst. eurų (atitinkamai 11 296 tūkst. eurų ir 7 896 tūkst. eurų 2018 m. gruodžio 31 d.).

16. ILGALAIKIS TURTAS, LAIKOMAS PARDAVIMUI

2019 m. ir 2018 m. gruodžio 31 d. ilgalaikį turtą, laikomą pardavimui, sudarė 91 proc. nuosavybės įmonėje UAB "Palangos Varūna". Grupė ir įmonė 2019 m. gruodžio 31 d. ilgalaikiam turtui, laikomam parduoti, pripažino 244 tūkst. eurų vertės sumažėjimą (2018 m.: 134 tūkst. eurų).

17. IŠANKSTINIAI APMOKĖJIMAI

Gruodžio 31 d. išankstinius apmokėjimus sudarė:

	GRUPĖ		ĮMONĖ
	2019	2018	2019	2018
Išankstiniai apmokėjimai	2 331	2 262	1 256	980
Atėmus: išankstinių apmokėjimų ilgalaikę dalį	( 940)	( 733)	( 200)	( 80)
Išankstinių apmokėjimų ataskaitinių metų dalis	1 391	1 529	1 056	900

Didesnę išankstinių apmokėjimų dalį sudaro išankstiniai apmokėjimai tiekėjams už prekes bei depozitai, susiję su internetine prekyba.

18. FINANSINĖS PRIEMONĖS PAGAL GRUPES

Finansinių priemonių apskaitos principai buvo taikomi toliau nurodytiems straipsniams

	GRUPĖ		ĮMONĖ
	Grupė – finansinis turtas Grupė – finansinis turtas amortizuota savikaina amortizuota savikaina
Turtas, nurodytas finansinės būklės ataskaitoje:	2019	2018	2019	2018
Prekybos ir kitos gautinos sumos	2 139	2 924	13 359	9 806
Pinigai ir pinigų ekvivalentai	6 712	7 009	4 557	3 119
Iš viso	8 851	9 933	17 916	12 925
	Grupė – finansinis turtas, apskaitytas tikrąja verte		apskaitytas tikrąja verte	Grupė – finansinis turtas,
UAB LIM Verslo Trikampio NT Fondas akcijos (2 lygis)	2 200	2 000	2 200	2 000
Ilgalaikės vyriausybinės obligacijos (1 lygis)	732	732	732	732
Iš viso	2 932	2 732	2 932	2 732
Turto iš viso	11 783	12 665	20 848	15 657

Finansinį turtą apskaitytą tikrąja verte per kitas bendrąsias pajamas sudaro 2014 metais Įmonės įsigytos Lietuvos Respublikos Vyriausybės išleistos ilgalaikės obligacijos (išpirkimo data - 2022 metai) bei 2018 m. birželio mėnesį Įmonės įsigytos investicinės bendrovės UAB "LIM Verslo Trikampio NT Fondas" akcijos, kurios apskaitytos kaip finansinis turtas pripažįstamas tikrąja verte per pelną ar nuostolius. Daugiau skaityti apskaitos politikoje pateiktoje 2.13 pastaboje "Finansinis turtas ir įsipareigojimai".

Viso investicijos į Lietuvos Respublikos Vyriausybės išleistas ilgalaikes obligacijas 2019 m. gruodžio 31 d. sudarė 732 tūkst. eurų (2018 m. gruodžio 31 d. – 732 tūkst. eurų). Investicija į UAB "LIM Verslo Trikampio NT Fondas" akcijas 2019 m. gruodžio 31 d. sudarė 2 200 tūkst. eurų (2018 m. gruodžio 31 d. – 2 000 tūkst. eurų).

	GRUPĖ		ĮMONĖ
		Grupė – Finansiniai įsipareigojimai, vertinami amortizuota savikaina	Grupė – Finansiniai įsipareigojimai, vertinami amortizuota savikaina
	2019	2018	2019	2018
Įsipareigojimai, nurodyti finansinės būklės ataskaitoje:
Paskolos	800	1 100	4 525	3 678
Nuomos įsipareigojimai	69 776	-	26 333	-
Prekybos ir kitos mokėtinos sumos	13 190	11 175	4 030	4 057
Iš viso	83 766	12 275	34 888	7 735

19. FINANSINIO TURTO KREDITO KOKYBĖ

Nepradelsto ir nenuvertėjusio finansinio turto kredito kokybę galima įvertinti atsižvelgiant į informaciją apie šalių įsipareigojimų vykdymą praeityje:

	GRUPĖ		ĮMONĖ
	2019	2018	2019	2018
Finansinis turtas tikrąja verte	2 932	2 732	2 932	2 732
Prekybos ir kitos gautinos sumos, kurių atžvilgiu sandorio šalys įsipareigojimus vykdė tinkamai	1 877	2 689	702	1 074
Gautinos sumos iš susijusių šalių (27 pastaba) Pinigai bankuose, kuriems, arba kurių motininėms bendrovėms	262	240	12 657	8 732
suteikti aukšti kredito reitingai (pinigai kasoje bei kelyje neįtraukiami)	4 579	4 599	4 093	2 664
Iš viso	9 650	10 260	20 384	15 202

20. PREKYBOS IR KITOS GAUTINOS SUMOS

Gruodžio 31 d. prekybos ir kitas gautinas sumas sudarė:

	GRUPĖ			ĮMONĖ
	2019	2018	2019	2018
Prekybos gautinos sumos iš dukterinių įmonių (27 pastaba)	-	-	6 940	6 441
Paskolos, suteiktos dukterinėms įmonėms (27 pastaba)	-	-	5 455	2 051
Paskolos ir kitos gautinos sumos iš susijusių šalių (27 pastaba)	262	240	262	240
Prekybos gautinos sumos iš nesusijusių šalių	964	1 316	150	119
Avansinis pelno mokestis	457	870	457	457
Kitos gautinos sumos	456	498	95	498
Iš viso	2 139	2 924	13 359	9 806
Atėmus: Kitų gautinų sumų ilgalaikę dalį	( 4)	( 8)	( 4)	( 8)
Ataskaitinių metų dalis	2 135	2 916	13 355	9 798

Tiek 2019 m., tiek 2018 m. gruodžio 31 d. nebuvo nustatyta reikšmingų tikėtinų kredito nuostolių ir atitinkamai nebuvo formuojamas vertės sumažėjimas. Nurodytuoju laikotarpiu pradelstų sumų nebuvo, išskyrus iš susijusios įmonės gautiną 248 tūkst. eurų sumą (2018 m. – 235 tūkst. eurų).

Didžiausia kredito rizika, patiriama ataskaitų dieną, yra kiekvienos pirmiau nurodytos gautinos sumos grupės apskaitinė vertė. Grupė ir Įmonė neturi užstato, laikomo kaip užtikrinimo priemonė.

Visos Įmonės dukterinėms įmonėms suteiktos paskolos yra denominuotos eurais.

2019 m. gruodžio 31 d. paskoloms apskaičiuotų palūkanų norma yra 1,5 proc. (2018 m. – 1,5 proc.), paskolų grąžinimo terminas – 2020 m. gruodžio 31 d. (2018 m. – 2019 m. gruodžio 31 d.).

Vadovybės nuomone, gautinų sumų apskaitinės vertės yra artimos jų tikrosioms vertėms dėl trumpo grąžinimo termino.

Kiekvienos rūšies finansiniam turtui ir įsipareigojimams įvertinti yra naudojami tokie metodai ir prielaidos:

• a) Trumpalaikių prekybos ir kitų gautinų sumų, trumpalaikių prekybos ir kitų skolų ir trumpalaikių paskolų apskaitinė vertė yra artima jų tikrajai vertei dėl trumpo grąžinimo termino (3 lygis);
• b) Gautų ilgalaikių paskolų tikroji vertė nustatoma vadovaujantis tokios pat ar panašios paskolos rinkos kaina arba palūkanų norma, kuri yra taikoma tuo metu tokio pat termino skoloms. Ilgalaikių skolų su kintama palūkanų norma tikroji vertė yra artima jų apskaitinei vertei (3 lygis);
• c) Investicijų į investicinius fondus vertė apskaičiuojama kaip turimas fondų investicinių vienetų skaičius padaugintas iš fondų vieneto vertės ataskaitų dieną (2 lygis).

21. PINIGAI IR PINIGŲ EKVIVALENTAI

Gruodžio 31 d. pinigai ir pinigų ekvivalentai sudarė:

	GRUPĖ		ĮMONĖ
	2019	2018	2019	2018
Pinigai banke	4 579	4 599	4 093	2 664
Pinigai kasoje	467	489	148	163
Pinigai kelyje	1 666	1 921	316	292
Iš viso	6 712	7 009	4 557	3 119

Lėšos tam tikrose banko sąskaitose bei būsimos įplaukos į šias sąskaitas yra įkeistos bankui kaip užtikrinimo priemonė už suteiktas kreditavimo priemones. 2019 m. gruodžio 31 d. Grupės ir Įmonės piniginės lėšos įkeistose sąskaitose sudarė 4 093 tūkst. eurų (2018 m. – 2 663 tūkst. eurų) (24 pastaba).

Pinigai ir pinigų ekvivalentai pinigų srautų ataskaitoje apima:

		GRUPĖ	ĮMONĖ
	2019	2018	2019	2018
Pinigai ir pinigų ekvivalentai	6 712	7 009	4 557	3 119
Iš viso	6 712	7 009	4 557	3 119

Remiantis reitingų agentūros S&P nustatytais reitingais, pinigų ir pinigų ekvivalentų, išskyrus pinigus kasoje ir kelyje, likučių kredito kokybė yra:

	GRUPĖ		ĮMONĖ
	2019	2018	2019	2018
A+	4 561	4 530	4 093	2 664
BBB+	18	69	-	-
Iš viso	4 579	4 599	4 093	2 664

22. ĮSTATINIS KAPITALAS

2019 m. gruodžio 31 d. Įmonės įstatinį kapitalą sudarė 55 291 960 (2017 ir 2018 m. – 55 291 960) paprastųjų akcijų, kurių kiekvienos nominali vertė 0,29 euro. Visos išleistos akcijos yra pilnai apmokėtos.

2019 m. ir 2018 m. gruodžio 31 d. dukterinės įmonės neturėjo Įmonės akcijų. 2019 m. ir 2018 m. gruodžio 31 d. Įmonė neturėjo nuosavų akcijų.

23. PRIVALOMASIS REZERVAS IR PELNO PASKIRSTYMAS

Pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymą Įmonė privalo pervesti 1/20 grynojo pelno į privalomąjį rezervą iki jis pasieks 1/10 įstatinio kapitalo dydžio (iki 1 604 tūkst. eurų 2019 m. gruodžio 31 d.)

2019 m. balandžio 30 d. Įmonės akcininkų susirinkimo metu buvo nuspręsta išmokėti 7 188 tūkst. eurų dividendų už 2018 metus (2018 m. balandžio 27 d. Įmonės akcininkų susirinkimo metu buvo nuspręsta išmokėti 9 400 tūkst. eurų dividendų bei skirti 180 tūkst. eurų tantjemoms už 2017 metus).

Valdyba siūlo akcininkams 2020 metais dividendų už 2019 metus nemokėti.

24. PASKOLOS

Gruodžio 31 d. paskolų apskaitinės vertės buvo:

	GRUPĖ		ĮMONĖ
	2019	2018	2019	2018
Ilgalaikiai įsipareigojimai
Bankų suteiktos kredito linijos ir paskolos	500	800	500	800
Iš viso	500	800	500	800
Trumpalaikiai įsipareigojimai
Bankų suteiktos kredito linijos ir paskolos	300	300	300	300
Paskolos gautos iš dukterinių įmonių	-	-	3 725	2 578
Iš viso	300	300	4 025	2 878
Paskolų iš viso	800	1 100	4 525	3 678

Bankų kredito linijos yra apdraustos įkeičiant lėšas tam tikrose banko sąskaitose (21 pastaba), tam tikrus pastatus (12 pastaba) bei dalį atsargų (15 pastaba).

Gruodžio 31 dienai visos paskolos yra sudarytos eurais.

Vidutinės svertinės finansinės būklės ataskaitos dienos palūkanų normos:

	GRUPĖ		ĮMONĖ
	2019	2018	2019	2018
Bankų suteiktos kredito linijos ir paskolos	1,2%	1,2%	1,2%	1,2%
Banko sąskaitos kreditas	1,4%	1,1%	1,4%	1,1%
Paskolos gautos iš dukterinių įmonių	-	-	0,0%	0,0%

Dėl turimų paskolų Grupė irĮmonė patiria palūkanų normos pokyčių riziką. Palūkanų normos yra keičiamos kartą per 6 mėnesius arba dažniau.

Daugelio paskolų palūkanų norma nustatyta remiantis rinkos palūkanų norma, dėl to, vadovybės nuomone, paskolų apskaitinė vertė reikšmingai nesiskiria nuo jų tikrosios vertės (3 lygis).

Sutartos, bet nepanaudotos Grupės ir Įmonės paskolos finansinės būklės ataskaitos dieną sudarė 20 833 tūkst. eurų (2018 m. – 18 992 tūkst. eurų).

25. PREKYBOS IR KITOS MOKĖTINOS SUMOS

Gruodžio 31 d. prekybos ir kitas mokėtinas sumas sudarė:

	GRUPĖ		ĮMONĖ
	2019	2018	2019	2018
Dukterinėms įmonėms mokėtinos sumos	-	-	84	-
Kitoms susijusioms šalims mokėtinos sumos	16	109	100	109
Prekybos mokėtinos sumos	8 256	5 763	2 639	2 588
Išmokos darbuotojams ir susiję įsipareigojimai	4 718	4 245	2 451	2 318
Sutarties įsipareigojimai	344	404	111	91
Įsipareigojimai už grąžintiną turtą	386	-	85	-
Mokėtini mokesčiai	3 646	3 389	1 127	1 085
Sukauptos sąnaudos ir kitos mokėtinos sumos	4 532	5 303	1 122	1 360
Iš viso	21 898	19 213	7 719	7 551

26. NUOMA

Toliau nurodyta pripažinto naudojimo teise valdomo turto balansinė vertė ir jo judėjimas per laikotarpį:

	Grupė				Įmonė
	Patalpos	Transporto priemonės	Iš viso	Patalpos	Transporto priemonės	Iš viso
2019 m. sausio 1 d.	60 588	182	60 770	30 801	182	30 983
Įsigijimai	20 475	226	20 701	209	129	338
Vertės padidėjimas (sumažėjimas)	( 180)	-	( 180)	-	-	-
Nusidėvėjimo (sąnaudos)	(12 559)	( 136)	(12 695)	(5 184)	( 106)	(5 290)
2019 m. gruodžio 31 d.	68 324	272	68 596	25 826	205	26 031

Grupė ir Įmonė įvertino, ar naudojimo teise valdomo turto vertė nėra sumažėjusi pagal 2.9 pastaboje nurodytus apskaitos principus. Naudojimo vertė apskaičiuota tuo pačiu metodu bei naudojant tuos pačius rodiklius kaip ir 12-toje pastaboje.

Remiantis vadovybės skaičiavimais, 2019 m. gruodžio 31 d. Grupės naudojimo teise valdomo turto vertė buvo sumažinta 450 tūkst. eurų (2019 m. sausio 1 d. – 270 tūkst. eurų), Įmonės – 64 tūkst. eurų (2019 m. sausio 1 d. – 64 tūkst. eurų) finansinės būklės ataskaitose, "Naudojimo teise valdomas turtas" straipsnyje. Grupė 2019 metais pripažino 180 tūkst. eurų naudojimo teise valdomo turto vertės sumažėjimą, Įmonė naudojimo teise valdomo turto vertės sumažėjimo nepripažino. Naudojimo teise valdomo turto vertės sumažėjimas apskaitytas bendrųjų pajamų ataskaitos "Pardavimų sąnaudos" straipsnyje.

Jei skaičiuojant būsimus pinigų srautus 2020 m. ir vėlesniais metais, būtų naudojamas 5 proc. EBIDTA augimo dydis, Grupė ir Įmonė 2019 m. būtų pripažinusi atitinkamai 45 tūkst. eurų ir 19 tūkst. eurų didesnį naudojimo teise valdomo turto vertės sumažėjimą.

Jeigu ikimokestinė diskonto norma, taikoma pinigus kuriančių vienetų diskontuotiems pinigų srautams, būtų 1 proc. didesnė nei norma apskaičiuota vadovybės (pvz., ne 11 proc., o 12 proc.), Grupė ir Įmonė 2019 metais būtų pripažinusi atitinkamai 11 tūkst. eurų ir 4 tūkst. eurų didesnį naudojimo teise valdomo turto vertės sumažėjimą.

Toliau nurodyta nuomos įsipareigojimų balansinė vertė (pateikiama straipsniuose "Trumpalaikiai nuomos įsipareigojimai" ir "Ilgalaikiai nuomos įsipareigojimai"), jų judėjimas per laikotarpį:

	Grupė	Įmonė
2019 m. sausio 1 d.	61 040	31 047
Įsigijimai	20 701	338
Palūkanų padidėjimas	915	422
Mokėjimai	(12 880)	(5 474)
2019 m. gruodžio 31 d.	69 776	26 333
Trumpalaikiai	13 117	5 286
Ilgalaikiai	56 659	21 047

Pelne (nuostoliuose) pripažįstamos šios sumos:

	Grupė	Įmonė
	2019
Naudojimo teise valdomo turto nusidėvėjimo sąnaudos (įtraukiamos į pardavimų sąnaudas)	12 695	5 290
Nuomos įsipareigojimų palūkanų sąnaudos (įtraukiamos į finansinės veiklos sąnaudas)	915	422
Su trumpalaike nuoma susijusios sąnaudos (įtraukiamos į pardavimų sąnaudas)	1 844	313
Vertės sumažėjimas (įtraukiamas į pardavimų sąnaudas)	180	-
Kintamos nuomos įmokos (įtraukiamos į pardavimų sąnaudas)	5 850	1 824
Iš viso pripažinta pelne (nuostoliuose)	21 484	7 849

Įmonė/Grupė yra sudariusi patalpų nuomos sutartis, pagal kurias mokamos kintamos įmokos atsižvelgiant į tose patalpose esančios parduotuvės apyvartą. Vadovybė siekia susieti nuomos sąnaudas su uždirbtomis pajamomis. Toliau pateikta informacija apie 2019 metais Įmonės/Grupės sumokėtas kintamas nuomos įmokas, įskaitant jų mąstą, palyginti su pastoviomis įmokomis:

		Grupė		Įmonė
	Pastovios įmokos	Kintamos įmokos	Iš viso	Pastovios įmokos	Kintamos įmokos	Iš viso
Kintamos nuomos įmokos su minimalia suma	12 050	3 185	15 235	3 824	1 123	4 947
Tik kintamos nuomos įmokos	-	2 665	2 665	-	701	701
Iš viso	12 050	5 850	17 900	3 824	1 824	5 648

27. SANDORIAI SU SUSIJUSIOMIS ŠALIMIS

Šalys yra laikomos susijusiomis, kai viena šalis turi galimybę kontroliuoti kitą arba gali daryti reikšmingą įtaką kitai šaliai priimant finansinius ir veiklos sprendimus. Susijusių šalių gautinoms sumoms atidėjiniai nėra formuojami, nes tikėtini kredito nuostoliai nėra reikšmingi.

Gruodžio 31 d. Įmonės ir Grupės sandoriai su susijusiomis šalimis ir dėl šių sandorių susidarantys likučiai:

Susijusios šalys		Mokėtinos sumos	Gautinos sumos ir suteiktos paskolos		Pajamos		Pirkimai
	2019	2018	2019	2018	2019	2018	2019	2018
UAB Koncernas "MG Baltic" (pagrindinė patronuojanti įmonė)	12	17	-	-	-	-	111	160
Per pagrindinę patronuojančią įmonę susijusios įmonės:
UAB "Mineraliniai vandenys"	-	3	-	-	-	-	18	19
UAB "MG Baltic Investment"	5	5	-	-	-	-	53	53
UAB "Palangos Varūna"	-	-	248	235	-	-	-	-
LNK Grupė	-	-	14	5	20	11	13	11
UAB "Eminta"	83	84	-	-	-	-	835	494
UAB "MGVT"	-	-	-	-	-	-	3	1
Iš viso	100	109	262	240	20	11	1 033	738

Pagrindiniai sandoriai su susijusiomis šalimis apima nuomą, valdymo paslaugas, reklamą, centralizuotas paslaugas (telekomunikacijos, komunalinės išlaidos ir pan.).

Gruodžio 31 d. Įmonės sandoriai su dukterinėmis įmonėmis ir dėl šių sandorių susidarantys likučiai:

Dukterinės įmonės	Gautos paskolos ir mokėtinos sumos		ir gautinos sumos	Suteiktos paskolos	Pajamos		Pirkimai
	2019	2018	2019	2018	2019	2018	2019	2018
UAB "Apranga LT"	1 903	2 139	-	37	3 307	3 959	77	64
UAB "Apranga BPB LT"	261	141	-	8	615	603	17	14
UAB "Apranga PLT"	302	-	-	471	255	247	11	7
UAB "Apranga SLT"	347	-	-	377	456	430	16	7
UAB "Apranga MLT"	594	-	-	210	962	1 060	26	23
UAB "Apranga HLT"	83	-	6	101	76	79	3	2
UAB "Apranga OLT"	97	-	1	129	36	27	2	1
UAB "Apranga Ecom LT"	3	-	-	1	-	1	-	-
SIA "Apranga"	-	-	4 535	3 199	12 659	11 382	71	63
SIA "Apranga LV"	8	-	816	31	1 549	2 020	39	32
SIA "Apranga BPB LV"	1	-	250	4	107	169	4	2
SIA "Apranga PLV"	1	-	489	6	190	226	2	-
SIA "Apranga SLV"	-	-	501	108	62	76	3	1
SIA "Apranga MLV"	-	-	1 072	9	175	429	10	11
SIA "Apranga HLV"	-	-	323	-	14	-	-	-
SIA "Apranga OLV"	-	-	475	-	28	-	-	-
SIA "Apranga Ecom LV"	-	-	-	2	1	1	-	-
OÜ "Apranga"	-	-	2 381	3 059	6 107	5 661	29	54
OÜ "Apranga Estonia"	11	-	1 414	420	1 273	1 298	37	35
OÜ "Apranga BEE"	55	9	-	2	220	61	5	5
OÜ "Apranga PB Trade"	24	289	-	1	200	210	4	3
OÜ "Apranga ST Retail"	42	-	-	77	130	50	7	4
OÜ "Apranga MDE"	73	-	2	38	337	339	6	8
OÜ "Apranga HEST"	-	-	130	202	35	40	-	-
OÜ "Apranga Ecom EE"	4	-	-	-	-	1	-	-
Iš viso	3 809	2 578	12 395	8 492	28 794	28 369	369	336

Pagrindiniai sandoriai Grupės viduje apima centralizuotą prekių, skirtų pardavimui, tiekimą, valdymo paslaugas, centralizuotą paslaugų pirkimą (telekomunikacijas, IT, komunalines paslaugas, ir pan.), finansavimą, pelno paskirstymą. Gautų pajamų straipsnyje, kartu su kitomis pajamomis, apskaitytos ir Įmonės iš dukterinių įmonių 2019 metais gautos 6 840 tūkst. eurų dividendų pajamos (2018 m. – 8 200 tūkst. eurų). Taip pat šiame straipsnyje apskaityti prekių pardavimai dukterinėms įmonėms SIA "Apranga" ir OU "Apranga", kurie 2019 metais sudarė atitinkamai 11 103 tūkst. eurų ir 5 431 tūkst. eurų (atitinkamai 9 945 tūkst. eurų ir 5 037 tūkst. eurų 2018 m.).

Grupės įmonių skolos kiekvieną mėnesį yra tarpusavyje sudengiamos, o likusi skolos dalis yra apmokama ne vėliau kaip per 30 dienų. Įmonės ir Grupės bei susijusių šalių skolos yra apmokamos ne vėliau kaip per 30 dienų.

Įmonė su dukterinėmis įmonėmis yra sudariusi trumpalaikes paskolų sutartis, pagal kurias esant poreikiui yra skolinamos piniginės lėšos už 1 mėnesio EURIBOR plius marža palūkanas (20 ir 24 pastabos).

Susijusių šalių vardu suteiktos garantijos

Susijusių šalių vardu suteiktos garantijos aprašytos 28 pastaboje.

Pagrindinių vadovų darbo užmokestis

Generalinis direktorius ir kiti Įmonės direktoriai yra laikomi pagrindiniais Grupės vadovais. 2019 m. gruodžio 31 d. viso buvo 7 pagrindiniai vadovai (7 pagrindiniai vadovai 2018 m. gruodžio 31 d.). Trys iš jų taip pat yra ir Valdybos, kurią sudaro 6 asmenys, nariai.

	GRUPĖ			ĮMONĖ
	2019	2018	2019	2018
Darbo užmokestis	1 879	1 189	1 807	1 150
Socialinio draudimo įmokos	22	377	21	364
Vidutinis vadovų skaičius	7	7	7	7

2019 m. balandžio 30 d. Įmonės akcininkų susirinkimo metu buvo nuspręsta vadovams tantjemų neišmokėti (2018 metais išmokėta 180 tūkst. eurų tantjemų).

28. NEBALANSINIAI IR NEAPIBRĖŽTIEJI ĮSIPAREIGOJIMAI

Teisminiai procesai

2019 m. ir 2018 m. gruodžio 31 d. Įmonė ir Grupė nedalyvavo jokiuose teisminiuose procesuose, kurie, vadovybės nuomone, galėtų turėti reikšmingos įtakos finansinėms ataskaitoms.

Garantijos

2019 m. gruodžio 31 d. Įmonės vardu kredito institucijų suteiktos garantijos už dukterinių įmonių įsipareigojimus jų tiekėjams sudarė 14 362 tūkst. eurų (2018 m. gruodžio 31 d. – 14 661 tūkst. eurų). 2018 m. gruodžio 31 d. Grupės vardu kredito institucijų suteikti akredityvai ir garantijos tiekėjams sudarė 16 167 tūkst. eurų (2018 m. gruodžio 31 d. – 16 078 tūkst. Eurų).

2018 m. ir 2019 m. gruodžio 31 d. Įmonės išleistų garantijų kredito institucijoms dukterinių įmonių įsipareigojimams užtikrinti nebuvo. 2019 m. gruodžio 31 d. Įmonės išleistos garantijos dukterinių įmonių įsipareigojimų tiekėjams užtikrinimui sudarė 792 tūkst. eurų (2018 m. gruodžio 31 d. – 761 tūkst. eurų).

Grupės vadovybė tiki, kad įmonės, už kurias buvo suteiktos garantijos ir laidavimai, įvykdys savo įsipareigojimus kreditoriams, todėl 2019 m. gruodžio 31 d. ir 2018 m. gruodžio 31 d. finansinėse ataskaitose neapskaitė jokių įsipareigojimų, susijusių su minėtomis garantijomis ir laidavimais.

Suteiktos teisės

Suteiktos teisės įsigyti turtą

Grupė "Inditex" įmonių grupei yra suteikusi neatšaukiamas teises įsigyti dukterinių įmonių UAB "Apranga LT", "UAB "Apranga BPB LT", UAB "Apranga PLT", UAB "Apranga SLT", UAB "Apranga MLT", UAB "Apranga HLT", UAB "Apranga OLT", SIA "Apranga LV", SIA "Apranga BPB LV", SIA "Apranga PLV", SIA "Apranga SLV", SIA "Apranga MLV", SIA "Apranga OLV", SIA "Apranga HLV", OÜ "Apranga Estonia", OÜ "Apranga BEE", OÜ "Apranga PB Trade", OÜ "Apranga ST Retail", OÜ "Apranga MDE" ir OÜ "Apranga HEST" atstovaujančių "Inditex" grupės prekės ženklus ("Zara", "Zara Home", "Bershka", "Pull and Bear", "Stradivarius", "Massimo Dutti" ir"Oysho"),turtą (išsinuomoto turto remontus irilgalaikį materialųjįturtą esantį parduotuvėse bei atsargas). Šiomis teisėmis galima pasinaudoti 2022 metais ir jos suteiktos tvirtu ir neatšaukiamu pagrindu, kad Grupė negalėtų atsisakytų jų galimo atšaukimo teisės.

Grupė bendrovei PROMOD SAS yra suteikusi neatšaukiamas teises įsigyti Įmonės bei dukterinių įmonių SIA "Apranga" ir OU "Apranga" parduotuvių, atstovaujančių "PROMOD" prekės ženklą, turtą (ilgalaikį materialųjį turtą bei atsargas). Šiomis teisėmis galima pasinaudoti 2021 metais ir jos suteiktos tvirtu ir neatšaukiamu pagrindu, kad Grupė negalėtų atsisakytų jų galimo atšaukimo teisės.

Taip pat Grupė yra suteikusi ALDO grupei neatšaukiamas teises įsigyti Įmonės bei dukterinių įmonių SIA "Apranga" ir OU "Apranga" parduotuvių, atstovaujančių "ALDO" prekės ženklą, turtą (ilgalaikį materialųjį turtą bei atsargas). Šiomis teisėmis galima pasinaudoti 2022 metais ir jos suteiktos tvirtu ir neatšaukiamu pagrindu, kad Grupė negalėtų atsisakytų jų galimo atšaukimo teisės.

Suteiktos teisės įsigyti nuomos teises

Dukterinės įmonės UAB "Apranga LT", UAB "Apranga BPB LT", UAB "Apranga PLT", UAB "Apranga SLT", UAB "Apranga MLT", UAB "Apranga HLT", UAB "Apranga OLT", SIA "Apranga LV", SIA "Apranga BPB LV", SIA "Apranga PLV", SIA "Apranga SLV", SIA "Apranga

MLV", SIA "Apranga OLV", SIA "Apranga HLV", OÜ "Apranga Estonia", OÜ "Apranga BEE", OÜ "Apranga PB Trade", OÜ "Apranga ST Retail", OÜ "Apranga MDE" ir OÜ "Apranga HEST", atstovaujančios INDITEX grupės prekinius ženklus ("Zara", "Zara Home", "Bershka", "Pull and Bear", "Stradivarius", "Massimo Dutti" ir "Oysho"), yra suteikusios neatšaukiamas teises, kuriomis galima pasinaudoti 2022 metais, įsigyti nuomos teises, suteikiančias "Inditex" grupei teisę tapti visų ar dalies patalpų, kuriose veikia "Zara", "Zara Home", "Bershka", "Pull and Bear", "Stradivarius", "Massimo Dutti" ir "Oysho" parduotuvės, nuomininku pagal atitinkamas patalpų nuomos sutartis.

Įmonė bei dukterinės įmonės SIA "Apranga" ir OU "Apranga" yra suteikusios neatšaukiamas teises, kuriomis galima pasinaudoti 2021 metais, įsigyti nuomos teises, suteikiančias PROMOD SAS teisę tapti patalpų, kuriose veikia "PROMOD" parduotuvės, nuomininku pagal atitinkamas patalpų nuomos sutartis.

Taip pat Įmonė bei dukterinės įmonės SIA "Apranga" ir OU "Apranga" yra suteikusios neatšaukiamas teises, kuriomis galima pasinaudoti 2022 metais, įsigyti nuomos teises, suteikiančias ALDO grupei teisę tapti patalpų, kuriose veikia "ALDO" parduotuvės, nuomininku pagal atitinkamas patalpų nuomos sutartis.

Gruodžio 31 dieną būsimi minimalūs mokėjimai už patalpų nuomą pagal nuomos sutartis, kurių nuomos teises Grupė ir Įmonė leistų įsigyti pagal aukščiau aprašytas neatšaukiamas teises, jei jomis būtų pasinaudota, sudaro:

	Grupė		Įmonė
	2019	2018	2019	2018
Nuomos mokėjimų laikotarpis:
1 metai	5 578	5 786	236	289
Nuo 1 iki 5 metų	18 677	16 979	344	560
Ilgiau nei 5 metai	11 693	7 713	-	41
Iš viso	35 948	30 478	580	890

Vadovybė nesitiki, kad dėl neapibrėžtųjų įsipareigojimų gali atsirasti reikšmingi įsipareigojimai.

Remiantis istorine informacija ir tuo, kad daug kartų buvo pratęstos tarpusavio sutartys bei bendradarbiavimo sąlygos, Grupės vadovybė tiki, kad sutarties šalys nepasinaudos aukščiau nurodytomis suteiktomis teisėmis.

29. ĮVYKIAI PASIBAIGUS ATASKAITINIAM LAIKOTARPIUI

Grupė ir "Inditex" 2020 m. sausio mėn. pratęsė frančizės sutartis dėl "Zara", "Bershka", "Pull and Bear", "Stradivarius", "Massimo Dutti", "Oysho" ir "Zara Home" tinklų vystymo Baltijos šalyse iki 2022 metų.

2020 m. pradžioje įvykęs koronaviruso (COVID–19) proveržis tiek pasaulyje, tiek Lietuvoje turės poveikį Įmonės ir Grupės tolimesnei verslo veiklai. Kaip atskleista 2.2 pastaboje, į šį nekoreguojantį pobalansinį įvykį nebuvo atsižvelgta darant apskaitinius įvertinimus ir prielaidas 2019 m. gruodžio 31 d. ir jis gali reikšmingai paveikti šiuos įvertinimus kitų metų finansinėse ataskaitose. Tačiau dėl situacijos neapibrėžtumo šių finansinių ataskaitų išleidimo datai dar nebuvo įmanoma įvertinti galimo poveikio.

Remiantis Lietuvos Vyriausybės nutarimu "Dėl karantino Lietuvos respublikos teritorijoje paskelbimo" (identifikacinis kodas: 2020-05466) nuo 2020 m. kovo 16 d. dėl epideminės koronavirusinės infekcijos (COVID–19) uždarytos visos Aprangos Grupės parduotuvės Lietuvos Respublikoje. Taip pat, remiantis Estijos Respublikos Vyriausybės nutarimu, nuo 2020 m. kovo 27 d. Estijoje uždarytos visos Grupės parduotuvės, veikiančios prekybos centruose. Nuo 2020 m. kovo 28 d. parduotuvės Latvijoje, veikiančios prekybos centruose, nebegali dirbti savaitgaliais.

Kadangi yra visiškas neapibrėžtumas dėl koronaviruso poveikio šalių ekonomikai bei neaišku, kiek laiko parduotuvės bus uždarytos, vadovybė negali įvertinti poveikio Grupės veiklai bei rezultatams 2020 metais. Tačiau vadovybė mano, kad koronavirusas turės reikšmingą neigiamą įtaką Grupės veiklai I-ąjį ir II-ąjį šių metų ketvirčiais. Grupė šiuo metu siekia ženkliai mažinti veiklos sąnaudas ir imasi atitinkamų veiksmų. Taip pat Grupė sustabdė naujų parduotuvių įrengimo bei rekonstravimo projektus. Tikėtina, jei parduotuvės nevykdys veiklos iki 2020 m. birželio 1 d., Grupės apyvarta 2020 metais bus 30-35% mažesnė nei anksčiau planuota. Kitų rodiklių Grupė įvertinti negali dėl situacijos neapibrėžtumo, nežinomos vykstančių derybų dėl nuomos kaštų sumažinimo baigties bei neaiškumų darbuotojų darbo užmokesčio kompensavimo mechanizmų, skirtingų įvairiose šalyse.

APB "APRANGA"

Konsoliduotas metinis pranešimas už 2019 m. gruodžio 31 d. pasibaigusius metus

1. BENDRA INFORMACIJA

Konsoliduotas metinis pranešimas parengtas už metus, pasibaigusius 2019 m. gruodžio 31 dieną.

Emitento pavadinimas:	akcinė prekybos bendrovė "Apranga"
Teisinė forma:	akcinė bendrovė
Įregistravimo data ir vieta:	1993 03 01 Vilniaus miesto valdyba
Įmonės kodas	121933274
Buveinės adresas:	Ukmergės g. 362, Vilnius, LT-14311, Lietuva
Telefonas:	+370 5 2390808
Elektroninio pašto adresas:	info@apranga.lt
Internetinė svetainė	www.aprangagroup.com

2019 m. gruodžio 31 d. "Aprangos" grupę (toliau – Grupė) sudarė pagrindinė įmonė APB "Apranga" (toliau – Įmonė) ir 25 dukterinės įmonės, kontroliuojamos 100 proc. Visų Grupės įmonių veikla yra mažmeninė prekyba drabužiais.

Grupės struktūra 2019 m. gruodžio 31 d.:

Daugiau informacijos apie dukterines įmones pateikta Konsoliduotų finansinių ataskaitų aiškinamojo rašto 1-je bei 14-oje pastabose.

2. VEIKLOS APŽVALGA

2019 metais Grupė siekė užtikrinti spartesnį apyvartos augimą, įgyvendinti didžiausią savo veiklos istorijoje tinklo vystymą ir atnaujinimą, nuosekliai vystyti prekybą internetu, kad ir toliau stiprinti Grupės konkurencingumą ir rinkos lyderio pozicijas.

2.1 MAŽMENINĖS PREKYBOS VYSTYMO APŽVALGA

"Aprangos" grupės valdomo tinklo mažmeninė prekių apyvarta (su PVM) 2019 metais padidėjo 9,4 ℅ ir pasiekė 248,0 mln. eurų.

EUROSTAT duomenimis Baltijos šalių mažmeninė prekyba (išskyrus variklinių transporto priemonių, motociklų ir automobilių degalų prekybą) per 2019 m. sparčiausiai augo Lietuvoje (+5%) ir Estijoje (+5%). Latvijoje mažmeninės prekybos augimo tempai tuo pačiu laikotarpiu buvo lėtesni ir sudarė 3%. Europos Sąjungos (28 šalių) mažmeninė prekyba per 2019 m. išaugo apie 3% (t.y. šiek tiek daugiau nei 2018 metų atitinkamu laikotarpiu, kai augo 2%).

Parduotuvių tinklo mažmeninė prekių apyvarta pagal šalis (tūkst. eurų, su PVM):

Šalis	2019 12 mėnesių	2018 12 mėnesių	2017 12 mėnesių	2019/2018, %	2019/2017, %
Lietuva	147 470	133 811	130 630	10,2%	12,9%
Latvija	59 363	52 671	52 850	12,7%	12,3%
Estija	41 124	40 158	39 371	2,4%	4,5%
Iš viso:	247 957	226 640	222 851	9,4%	11,3%

2019 metais "Aprangos" grupės tinklo apyvarta pagrindinėje vietinėje Lietuvos rinkoje siekė 147,5 mln. eurų arba 10,2℅ daugiau, nei 2018 metais. Lietuvos rinkos dalis bendroje "Aprangos" grupės tinklo apyvartoje 2019 metais sudarė 59,5℅ arba 0,5 punkto daugiau, nei 2018 metais.

"Aprangos" grupės tinklo mažmeninė prekių apyvarta užsienio rinkose (Latvijoje ir Estijoje) 2019 metais sudarė 100,5 mln. eurų arba 8,2℅ daugiau nei 2018 metais. Apyvartos dalis užsienio rinkose bendroje grupės apyvartoje 2019 metais sumažėjo nuo 41,0℅ iki 40,5℅.

"Aprangos" grupės tinklo mažmeninė prekių apyvarta 2019 metais Latvijoje sudarė 59,4 mln. eurų ir per metus išaugo 12,7℅. Ženklų apyvartos augimą lėmė didelis tinklo išplėtimas Rygoje 2019 metais. "Aprangos" grupės tinklo mažmeninė prekių apyvarta 2019 metais Estijoje sudarė 41,1 mln. eurų ir padidėjo 2,4℅ lyginant su 2018 metais.

Aukščiausi augimo tempai 2019 metais buvo Latvijoje (+12,7%). Tačiau per dvejus metus apyvarta labiausiai išaugo Lietuvoje (+12,9%).

Grupės mažmeninė prekių apyvarta 2018-2019 metais (tūkst. eurų, su PVM):

	I ketv.	III ketv.	III ketv.	IV ketv.	Metai
2019	49 800	58 861	66 834	72 462	247 957
2018	46 560	54 683	60 302	65 094	226 640
Pokytis iš viso, %	7,0%	7,6%	10,8%	11,3%	9,4%

Parduotuvių mažmeninė prekių apyvarta pagal tinklus (tūkst. eurų, su PVM):

Tinklas	2019 12 mėnesių	2018 12 mėnesių	2017 12 mėnesių	2019/2018, %	2019/2017, %
Ekonominis1	31 991	30 488	31 312	4,9%	2,2%
Jaunimo2	57 571	48 679	44 288	18,3%	30,0%
Avalynės	6 660	6 421	6 216	3,7%	7,1%
Verslo3	44 802	39 562	39 781	13,2%	12,6%
Prestižo4	23 416	21 983	23 503	6,5%	-0,4%
Zara	72 507	68 331	66 816	6,1%	8,5%
Išparduotuvės	11 010	11 176	10 935	-1,5%	0,7%
Iš viso	247 957	226 640	222 851	9,4%	11,3%

1 "Apranga", "Promod", "s.Oliver", "Tom Tailor", "Orsay";

2 "Aprangos galerija", "Moskito", "Mango", "Bershka", "Pull & Bear", "Stradivarius", "Desigual", "Oysho";

3 "City", "Massimo Dutti", "Strellson", "Marella", "Pennyblack", "Coccinelle", "Tommy Hilfiger", "Zara Home", "Karen Millen", "Calvin Klein Underwear", "Liu Jo";

4 "Burberry", "Emporio Armani", "Hugo Boss", "Ermenegildo Zegna", "MaxMara", "Weekend MaxMara", "A|X Armani Exchange", "Marina Rinaldi", "Mados linija", "Nude", "Sandro", "Maje".

2019 m. 12 mėn. daugiausiai išaugo Jaunimo bei Verslo tinklų apyvarta (atitinkamai 18,3% ir 13,2%). Dviejų metų laikotarpiu labiausiai augo Jaunimo tinklas (augimas sudarė 30,0%).

2.2 PREKYBOS TINKLO VYSTYMAS IR MODERNIZAVIMAS

Parduotuvių skaičiaus ir prekybos plotų dinamika 2015-2019 metais:

	2015 12 31	2016 12 31	2017 12 31	2018 12 31	2019 12 31
Parduotuvių skaičius	169	183	182	182	186
Parduotuvių plotas (tūkst. m²)	78,6	83,6	84,3	82,6	93,8

2019 metais "Aprangos" grupė atidarė 25 naujas parduotuves, 13 parduotuvių rekonstravo ir 21 uždarė. 2019 m. Grupė įvykdė didžiausią savo veiklos istorijoje tinklo vystymo ir pertvarkymo programą. Bendras realizuotų projektų plotas viršijo 25 tūkst. kv. m. Grupė Lietuvoje atidarė ar rekonstravo 9 parduotuves, Estijoje – 4 parduotuves, Latvijoje – net 25 parduotuves. Rezultate, visiškai atnaujintos pagal naujausius standartus parduotuvės sudaro 65% visų parduotuvių Latvijoje.

Bendras parduotuvių plotas per 2019 metus išaugo 13,5% arba 11 tūkst. kv. m. Iš esmės, visą prekybos ploto augimą lėmė vykdomas tinklo pertvarkymas Latvijoje ir atitinkamai 11 naujų parduotuvių atidarymu naujame Rygos prekybos centre "Akropole" 2019 m. balandžio mėnesį, 5 naujų parduotuvių atidarymu Rygos prekybos centre "Alfa" 2019 m. rugsėjo mėnesį bei 2 naujų parduotuvių atidarymu išplėstame "Ulemiste" prekybos centre Taline.

Grupės parduotuvių plotas pagal šalis (tūkst. kv. m.):

Šalis	2019 12 31	2018 12 31	2017 12 31	2019/2018, %	2019/2017, %
Lietuva	51,2	50,1	49,6	2,3%	3,3%
Latvija	26,8	18,2	20,4	46,8%	31,5%
Estija	15,8	14,3	14,3	10,4%	10,4%
Iš viso:	93,8	82,6	84,3	13,5%	11,3%

2019 m. balandžio 4 d. Grupė Latvijos sostinėje Rygoje atidarė vienuolika naujų parduotuvių, kurių prekybos plotas sudaro daugiau nei 8,5 tūkst. kv. m. "Akropole" prekybos centre Rygoje atidarytos naujos "Apranga", "Zara", "Bershka", "Pull&Bear", "Stradivarius", "Massimo Dutti", "Oysho", "Mango", "Orsay", "Moskito" ir "Aldo" parduotuvės.

Išplėstame didžiausiame Taline prekybos centre "Ulemiste" Grupė 2019 m. birželio 18 dieną atidarė 1 000 kv. m "Apranga" parduotuvę, o 2019 m. spalio 3 dieną – 500 kv. m "Mango" parduotuvę.

2019 m. gegužės 13 d. Grupė pradėjo prekybą internetu naujoje platformoje "Soulz.lt". Lietuvoje veikianti internetinė parduotuvė apjungia didžiąją dalį "Aprangos", "Aprangos galerijos", "City", "Tommy Hilfiger", "Aldo" ir kitų parduotuvių asortimento, pristato įvairius stiliaus derinius ir naujausias kolekcijas.

2019 m. rugsėjo mėnesį Grupė pradėjo bendradarbiavimą su internetine prabangos prekių platforma Farfetch. Tai leido pradėti pardavimus internetu iš 5 prabangos parduotuvių ir gerokai išplėsti pardavimų geografiją.

2019 m. rugpjūčio 23 d. Vilniuje prekybos centre "Akropolis" Grupė po rekonstrukcijos atidarė didžiausią Lietuvoje naujausios koncepcijos "Zara" parduotuvę. Šios parduotuvės plotas išaugo 1,5 tūkst. kvadratinių metrų iki 3,3 tūkst. kvadratinių metrų.

2019 m. rugsėjo 5 d. Grupė Latvijos sostinėje Rygoje atidarė aštuonias parduotuves prekybos centre "Alfa". Prekybos centre atidaryta pirmoji Latvijoje "Zara Home" bei naujos "Massimo Dutti", "Oysho", "Stradivarius", "Moskito" parduotuvės. Į naują prekybos centro dalį perkeltos "Pull&Bear", "Bershka" ir 2,9 tūkst. kvadratinių metrų naujausios koncepcijos "Zara" parduotuvė.

2019 m. pabaigoje Taline Rotermanni kvartale Grupė po išplėtimo ir pilnos rekonstrukcijos atidarė didžiausią Baltijos šalyse 775 kv. m "Pull&Bear" parduotuvę.

Grupės parduotuvių skaičius pagal šalis:

Šalis	2019 12 31	2018 12 31	2017 12 31	2019/2018, %	2019/2017, %
Lietuva	108	111	107	-2,7%	0,9%
Latvija	50	42	46	19,0%	8,7%
Estija	28	29	29	-3,4%	-3,4%
Iš viso:	186	182	182	2,2%	2,2%

Metų pabaigoje parduotuvių skaičius pagal tinklus:

Tinklas	2019 12 31	2018 12 31	2017 12 31	2019/2018, %	2019/2017, %
Ekonominis	33	32	36	3,1%	-8,3%
Jaunimo	49	45	44	8,9%	11,4%
Avalynės	14	14	15	0,0%	-6,7%
Verslo	42	42	39	0,0%	7,7%
Prestižo	28	29	27	-3,4%	3,7%
Zara	11	11	12	0,0%	-8,3%
Išparduotuvės	9	9	9	0,0%	0,0%
Iš viso	186	182	182	2,2%	2,2%

Grynosios investicijos į prekybos tinklo vystymą 2019 metais siekė 12,8 mln. eurų. Investicijos (įsigijimai) pagal turto tipą yra pateiktos Konsoliduotų irĮmonės finansinių ataskaitų aiškinamojo rašto 12 pastaboje "Ilgalaikis materialusis turtas" ir 13 pastaboje "Nematerialusis turtas". Investicijos (įsigijimai) pagal Grupės segmentus atskleisti 4 pastaboje "Informacija apie segmentus". Grupė neužsiima su moksliniais tyrimais ir eksperimentine plėtra susijusia veikla, išskyrus kiek tai susiję su procesų tobulinimu.

2.3 PAGRINDINIAI RODIKLIAI

Pasiekti solidūs tiek metiniai, tiek ketvirtiniai apyvartos augimo tempai, efektyviai suvaldyta tinklo plėtra ir pertvarkymas, palankios drabužių verslui oro sąlygos Baltijos šalyse, efektyviai kontroliuojamas sąnaudų valdymas (pirmiausia, nuomos ir darbo apmokėjimo) leido 2019 metais pasiekti geresnius finansinius rezultatus nei 2018 metais.

Nuo 2019 sausio 1 d. įsigaliojo naujas 16-asis Tarptautinis finansinės atskaitomybės standartas (TFAS) "Nuoma". Dėl šio standarto taikymo 2019 metais sumažėjo Grupės ir Įmonės nuomos sąnaudos, bet padidėjo nusidėvėjimo ir amortizacijos bei palūkanų sąnaudos. Atitinkamai, tai padarė įtaką ir rodiklių skaičiavimams. Naujojo standarto įtaka Bendrųjų pajamų bei Finansinės būklės ataskaitoms detaliau atskleista 26 pastaboje "TFAS 16 "Nuoma".

2019 metais Grupės pelnas prieš apmokestinimą sudarė 11,0 mln. eurų, kai per 2018 metus pelnas prieš apmokestinimą siekė 9,3 mln. eurų (pelnas išaugo 18,6%). TFAS 16 "Nuoma" neigiama įtaka Grupės 2019 metų pelnui prieš apmokestinimą sudarė 910 tūkst. eurų.

Grupės EBITDA per 2019 metus sudarė 31,0 mln. eurų, o atitinkamą 2018 m. laikotarpį - 15,6 mln. eurų. TFAS 16 "Nuoma" teigiama įtaka Grupės EBITDA rodikliui sudarė 13,8 mln. eurų. EBITDA pelningumas per metus išaugo nuo 8,3% iki 15,1%. Nuosavybės ir turto grąža 2019 metais siekė atitinkamai 15,8% ir 6,0%.

Pagrindiniai Grupės rodikliai	2019	2018	2017	2016	2015
Pardavimai, tūkst. eurų	205 005	187 207	182 265	172 592	158 748
Pardavimai užsienio rinkose, tūkst. eurų	83 197	76 740	75 157	70 068	62 205
Palyginamieji (angl. like-for-like) pardavimai, %	5,4%	0,4%	0,5%	1,7%	1,6%
Bendrasis pelnas, tūkst. eurų	89 210	81 010	81 792	78 203	72 487
Bendrasis pelningumas, %	43,5%	43,3%	44,9%	45,3%	45,7%
Veiklos pelnas (nuostolis), tūkst. eurų	11 929	9 199	16 578	13 372	12 522
Veiklos pelningumas, %	5,8%	4,9%	9,1%	7,7%	7,9%
Pelnas (nuostolis) prieš apmokestinimą, tūkst. eurų	10 994	9 266	16 555	13 340	12 433
Pelningumas prieš apmokestinimą, %	5,4%	4,9%	9,1%	7,7%	7,8%
Laikotarpio pelnas (nuostolis), tūkst. eurų	9 240	7 565	13 875	11 160	10 399
Pelningumas, %	4,5%	4,0%	7,6%	6,5%	6,6%
EBITDA, tūkst. eurų	31 006	15 563	23 075	19 529	18 391
EBITDA pelningumas, %	15,1%	8,3%	12,7%	11,3%	11,6%
Vienai akcijai tenkantis pelnas (EPS), eurų	0,17	0,14	0,25	0,20	0,19
Akcijos kainos ir pelno vienai akcijai santykis (P/E), kartais	12,6	11,7	10,2	12,7	13,7
Dividendai / Laikotarpio pelnas*, %	0,0%	95,0%	63,8%	79,3%	63,8%
Nuosavybės grąža laikotarpio pabaigoje, %	15,8%	13,3%	23,7%	20,8%	21,2%
Turto grąža laikotarpio pabaigoje, %	6,0%	9,6%	17,4%	15,6%	15,2%
Grynoji skola / Nuosavybė, %	-10,1%	-10,4%	-10,9%	-9,3%	3,2%
Likvidumo koeficientas, kartais	1,4	2,7	2,9	2,8	2,8

Grupės veiklos sąnaudos 2019 metais sudarė 77,3 mln. eurų ir, lyginant su atitinkamu 2018 m. laikotarpiu, padidėjo 7,6%, t.y mažiau nei pardavimai, kurie augo 9,5%. Grupės finansinės skolos ataskaitinio laikotarpio pabaigoje sudarė 0,8 mln. eurų (2018 m. gruodžio 31 d.: 1,1 mln. eurų).

Pagrindiniai Grupės rodikliai	2019	2018	Pokytis
Pardavimai, tūkst. eurų	205 005	187 207	9,5%
Pardavimai užsienio rinkose, tūkst. eurų	83 197	76 740	8,4%
Bendrasis pelnas, tūkst. eurų	89 210	81 010	10,1%
Veiklos sąnaudos	(77 281)	(71 811)	7,6%
Veiklos pelnas (nuostolis), tūkst. eurų	11 929	9 199	29,7%
Pelnas (nuostolis) prieš apmokestinimą, tūkst. eurų	10 994	9 266	18,6%
Grynas pelnas (nuostolis), tūkst. eurų	9 240	7 565	22,1%
EBITDA, tūkst. eurų	31 006	15 563	99,2%

Grupės atsargų lygis per pastaruosius 12 mėnesių iki 2019 m. gruodžio 31 d. sumažėjo nuo 40,6 mln. eurų iki 40,1 mln. eurų, t.y. 1,1%. Įmonės atsargos sumažėjo 3,7%. Atsargos mažėjo dėl efektyvesnio jų valdymo.

Daugiau informacijos apie Grupės veiklą pagal šalis pateikta Konsoliduotų finansinių ataskaitų aiškinamojo rašto 4-oje pastaboje.

2.4 PERSONALAS

Darbuotojų skaičius 2019 m. gruodžio 31 d. ir vidutinis atlyginimas pagal kategorijas buvo:

	Grupė	Įmonė	Grupė	Įmonė
Darbuotojų kategorija		Darbuotojų skaičius		Vidutinis mėnesio atlyginimas, eurais
Administracija	187	120	2 491	3 277
Parduotuvių personalas	2 118	615	896	975
Logistika	62	62	1 238	1 238
Iš viso	2 367	797	1 052	1 338

Per 2019 metus Grupės ir Įmonės darbuotojų skaičius atitinkamai padidėjo 193 (+8,9%) ir sumažėjo 9 (-1,1%) žmonėmis. 2019 m. gruodžio 31 d. darbuotojų skaičius pagal išsilavinimą buvo:

Išsilavinimas	Grupė	Įmonė
Aukštasis	462	247
Profesinis	314	136
Vidurinis	634	146
Pradinis	39	2
Studentas	918	266
Iš viso	2 367	797

2.5 PREKYBA AKCIJOMIS

Įmonės akcijų kaina per ataskaitinį laikotarpį išaugo 32% nuo 1,60 eurų už akciją (maksimali akcijų kaina per laikotarpį buvo 2,17 eurų už akciją) iki 2,11 eurų už akciją (minimali akcijų kaina per ataskaitinį laikotarpį - 1,56 eurų už akciją). Tokiu būdu, Įmonės kapitalizacija padidėjo nuo 88 mln. eurų metų pradžioje iki 117 mln. eurų 2019 metų gruodžio pabaigoje. Vidutinė svertinė akcijų kaina per ataskaitinį laikotarpį sudarė 1,77 eurų už 1 akciją. Įmonės akcijų apyvarta per 2019 metus sudarė 8,8 mln. eurų.

APB Apranga akcijų kainos kitimas bei akcijų apyvarta 2017-2019 m. laikotarpiu:

3. VEIKLOS PLANAI

Grupė 2020 metais planuoja pasiekti 263 mln. eurų apyvartą (su PVM), arba 6% didesnę, nei faktinė 2019 metų apyvarta.

2020 metais Grupė planuoja rekonstruoti ar atidaryti 13-17 parduotuvių. Grynosios investicijos sudarys apie 5-7 mln. eurų.

PASTABA. Grupės planai buvo sudaryti ir patvirtinti prieš prasidedant epideminei koronavirusinei infekcijai (COVID–19). Daugiau informacijos pateikta Konsoliduotų finansinių ataskaitų aiškinamojo rašto 2.2 ir 29 pastabose.

4. VERSLO FILOSOFIJA

• Mes dirbame ir siekiame dirbti tik su sparčiausiai augančiais, komerciškai sėkmingiausiais pasauliniais prekiniais ženklais ar tinklais, veikiančiais įvairiose rinkose ir priimtinais mūsų rinkai;
• Mes niekada nedarome kompromisų parenkant geriausias vietas parduotuvių įrengimui ("Vieta svarbiau už pinigus", "Mes turime būti ten, kur nebūti negalime");
• Mes siekiame įrengti perspektyvai optimalaus dydžio parduotuves pagal aukščiausius europinius dizaino ir technologijų reikalavimus;
• Mes siekiame optimaliai išnaudoti akivaizdaus rinkos lyderio galią ir sparčios plėtros galimybes konkurencinėje aplinkoje.

5. APLINKOSAUGA

Grupė savo veikloje naudoja naujausias technologijas bei naujausius technologinius procesus, atitinkančius ekologinius standartus ir padedančius mažinti neigiamą įtaką aplinkai (pavyzdžiui, Grupė 79% parduotuvių vietoje plastikinių įpakavimo medžiagų naudoja popierines). Grupė skatina racionalų išteklių valdymą ir naudojimą, nuolatos ieško būdų mažinti elektros sąnaudas tinklui priklausančiose parduotuvėse, centriniame biure bei logistikos sandėliuose. Visose parduotuvėse naudojamos taupiosios LED lemputės, pasižyminčios ne tik ilgesniu tarnavimo laiku, bet sunaudojančios mažiau elektros energijos. Administracijos pastate erdvės suskirstytos segmentais, kad apšvietimas būtų naudojamas kuo efektyviau ir veiktų tik tose

zonose, kur yra darbuotojų. 2019 metais Grupės elektros energijos sąnaudos visose parduotuvėse mažėjo vidutiniškai 7,1 proc. (kWh/kv.m).

Grupė visais atvejais pasisako už etišką ir skaidrią darbo aplinką, siekia dirbti su tiekėjais, kurie palaiko etišką gamybą ir elgesį su gyvūnais. Grupė formuodama asortimentą, atsižvelgia į šiuos kriterijus, siekiant gyvūnams ir aplinkai kuo draugiškesnių alternatyvų. Nuosavo tinklo parduotuvėse "Apranga" ir "Aprangos galerija" nuo 2020 m. nebebus prekiaujama gaminiais su tikru kailiu.

Daugiau informacijos apie Grupės aplinkosauginę veiklą pateikta 2019 m. konsoliduotoje socialinės atsakomybės ataskaitoje.

6. KONSOLIDACIJA

Tam, kad būtų užtikrintas Grupės konsoliduotų finansinių ataskaitų paruošimo teisingumas ir sumažinta su tuo susijusi rizika, visose Grupės įmonės įdiegta vienoda centralizuota apskaitos ir verslo informacijos valdymo sistema. Visos grupės įmonės naudoja vienodą sąskaitų planą ir taiko vienodus apskaitos principus.

Daugiau informacijos apie konsoliduotų finansinių ataskaitų paruošimo principus pateikta Konsoliduotų finansinių ataskaitų aiškinamojo rašto 2.4-oje pastaboje.

7. VERTYBINIAI POPIERIAI

APB "Apranga" visą įstatinį kapitalą sudarančios 55 291 960 vienetų 0,29 euro nominalios vertės paprastosios vardinės akcijos (ISIN kodas LT0000102337) yra įtrauktos į Nasdaq Vilnius vertybinių popierių biržos oficialųjį prekybos sąrašą. Daugiau informacijos apie Įmonės akcinį kapitalą pateikta Konsoliduotų finansinių ataskaitų aiškinamojo rašto 22-oje pastaboje.

Nei Įmonė, nei jos dukterinės įmonės nei tiesiogiai, nei netiesiogiai savų akcijų įsigijusios nebuvo.

Įmonės vadovybės žiniomis, Įmonės akcijų perleidimui apribojimų nėra.

Visos Įmonės akcijos suteikia vienodas teises akcininkams ir nėra akcininkų, turinčių specialias kontrolės teises. Įmonės vadovybės žiniomis, balsavimo teisių apribojimų nėra.

Įmonės vadovybės žiniomis, tarp akcininkų nėra susitarimų, galinčių riboti akcijų perleidimą ar balsavimo teises.

Akcijos savininkui suteikiamos turtinės teisės:

• 1) Gauti Įmonės pelno dalį (dividendus);
• 2) Gauti likviduojamos Įmonės turto dalį;
• 3) Nemokamai gauti akcijų, kai įstatinis kapitalas didinamas iš Įmonės lėšų, išskyrus Akcinių bendrovių įstatymu numatytas išimtis;
• 4) Pirmumo teise įsigyti Įmonės išleidžiamų akcijų ar konvertuojamų obligacijų, išskyrus atvejį, kai visuotinis akcininkų susirinkimas Akcinių bendrovių įstatymo nustatyta tvarka nusprendžia šią teisę visiems akcininkams atšaukti;
• 5) Įstatymų nustatytais būdais skolinti Įmonei, tačiau Įmonė, skolindamasi iš savo akcininkų, neturi teisės įkeisti akcininkams savo turto. Įmonei skolinantis iš akcininko, palūkanos negali viršyti paskolos davėjo gyvenamojoje ar verslo vietoje esančių komercinių bankų vidutinės palūkanų normos, galiojusios paskolos sutarties sudarymo momentu. Tokiu atveju Įmonei ir akcininkams draudžiama susitarti dėl didesnių palūkanų dydžio;
• 6) Gauti Įmonės lėšų, kai Įmonės įstatinis kapitalas mažinamas siekiant akcininkams išmokėti Įmonės lėšų.
• 7) Akcininkas taip pat gali turėti kitas Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytas turtines teises.

Akcijos savininkui suteikiamos neturtinės teisės:

• 1) Dalyvauti ir balsuoti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose. Viena paprastoji vardinė akcija visuotiniame akcininkų susirinkime suteikia jos savininkui vieną balsą. Teisė balsuoti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose gali būti uždrausta ar apribota Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais atvejais, taip pat kai ginčijama nuosavybės teisė į akciją;
• 2) Gauti Akcinių bendrovių įstatymu numatytą informaciją apie Įmonę;
• 3) Kreiptis į teismą su ieškiniu atlyginti Įmonei žalą, kuri susidarė dėl Įmonės vadovo ir valdybos narių Lietuvos Respublikos įstatymais bei šiais įstatais nustatytų pareigų nevykdymo ar netinkamo vykdymo,taip pat kitais įstatymų nustatytais atvejais;
• 4) Kitas įstatymų nustatytas neturtines teises.

2019 m. gruodžio 31 d. Įmonė turėjo 2 899 akcininkus. Įmonės akcininkai, nuosavybės teise turintys ar valdantys daugiau kaip 5 proc. įstatinio kapitalo, buvo:

Akcininkas	Įmonės kodas	Adresas	Akcijų skaičius	Įstatinio kapitalo dalis proc.
UAB "MG Baltic Investment"	123249022	Jasinskio 16B, Vilnius, Lietuva	34 442 189	62,3%
UAB "Minvista"	110685692	Jasinskio 16, Vilnius, Lietuva	6 397 059	11,6%
Swedbank AS (Estija) klientai	10060701	Liivalaia 8 Talinas, Estija	3 719 099	6,7%

Reikšmingų susitarimų, kurių šalis yra Įmonė ir kurie įsigaliotų, pasikeistų ar nutrūktų pasikeitus Įmonės kontrolei, nėra. Informacija apie susijusių šalių sandorius yra pateikta Konsoliduotų finansinių ataskaitų aiškinamojo rašto 26-oje pastaboje.

Įmonė nuo 2017 m. liepos 24 dienos su AB "SEB bankas" (įmonės kodas: 112021238, adresas: Gedimino 12, LT-01103 Vilnius) yra sudariusi neterminuotą sutartį dėl vertybinių popierių apskaitos ir vertybinių popierių sąskaitų tvarkymo.

8. VALDYMO ATASKAITA

Įmonės valdymo ataskaita kartu su pranešimu apie Nasdaq Vilnius vertybinių popierių biržoje listinguojamų bendrovių valdysenos kodekso laikymąsi pateikiama šio metinio pranešimo priede "Valdymo ataskaita".

9. KONSOLIDUOTOJI SOCIALINĖS ATSAKOMYBĖS ATASKAITA

Grupės konsoliduotoji socialinės atsakomybės ataskaita yra pateikiama šio metinio pranešimo priede "Socialinės atsakomybės ataskaita".

10. ALTERNATYVŪS VEIKLOS RODIKLIAI

Atsižvelgdama į Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos (ESMA) gaires dėl alternatyvių veiklos rodiklių, APB "Apranga" pateikia naudojamų alternatyvių veiklos rodiklių (AVR) apžvalgą, jų apibrėžimą ir sudarymą APB "Apranga" tinklapyje: http://aprangagroup.lt/lt/investuotojams/informacija-investuotojams/alternatyvus-veiklos-rodikliai

11. VIEŠAI PASKELBTA INFORMACIJA

Grupė 2019 metais viešai paskelbė bei išplatino per Nasdaq Vilnius vertybinių popierių biržos informacinę sistemą ("Globe Newswire") ir Įmonės tinklapį sekančią informaciją:

Data	Antraštė
2019-01-02	"Aprangos" grupės apyvarta 2018 m. gruodžio mėnesį bei 2018 metais
2019-01-07	Naujas "Aprangos" grupės biuras: modernus logistikos centras ir dėmesys darbuotojams
2019-02-01	"Aprangos" grupės apyvarta 2019 m. sausio mėnesį
2019-02-28	"Aprangos" grupės 2018 m. 12 mėnesių tarpinė informacija
2019-03-01	"Aprangos" grupės apyvarta 2019 m. vasario mėnesį
2019-03-21	APB "Apranga" dukterinės įmonės įsteigimas Latvijoje
2019-03-28	PATIKSLINIMAS: "Aprangos" grupės 2019 m. investuotojo kalendorius
2019-04-01	"Aprangos" grupės apyvarta 2019 m. kovo mėnesį ir I-ą ketvirtį
2019-04-04	"Aprangos" grupės naujoves pirmieji išvys Rygos pirkėjai
2019-04-08	Pranešimas apie APB "APRANGA" šaukiamą eilinį visuotinį akcininkų susirinkimą
2019-04-08	APB "APRANGA" eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo šaukiamo 2019 m. balandžio 30 d. sprendimų projektai
2019-04-10	PATIKSLINIMAS: Pranešimas apie APB "APRANGA" šaukiamą eilinį visuotinį akcininkų susirinkimą
2019-04-26	"Aprangos" grupės 2019 m. 3 mėnesių tarpinė informacija
2019-04-30	APB "Apranga" 2018 m. metinė informacija
2019-04-30	APB "Apranga" eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai
2019-05-02	"Aprangos" grupės apyvarta 2019 m. balandžio mėnesį
2019-05-07	APB "Apranga" dividendų mokėjimo ex-diena
2019-05-13	"Aprangos" grupė plečia veiklą elektroninėje erdvėje ir pristato naują prekės ženklą "Soulz"
2019-06-03	"Aprangos" grupės apyvarta 2019 m. gegužės mėnesį
2019-07-01	"Aprangos" grupės apyvarta 2019 m. birželio mėnesį
2019-07-30	"Aprangos" grupės 2019 m. šešių mėnesių tarpinė informacija
2019-08-01	"Aprangos" grupės apyvarta 2019 m. liepos mėnesį
2019-08-28	Pranešimas apie vadovo sandorius
2019-08-29	Pranešimas apie vadovo sandorius
2019-09-02	Pranešimas apie vadovo sandorius
2019-09-02	Pranešimas apie vadovo sandorius
2019-09-02	"Aprangos" grupės apyvarta 2019 m. rugpjūčio mėnesį
2019-09-05	Rygoje – antrasis "Aprangos" grupės plėtros etapas: atidaromos aštuonios parduotuvės, tarp jų – pirmoji Latvijoje "Zara Home"
2019-09-05	Pranešimas apie su vadovu susijusio asmens sandorius
2019-09-05	Pranešimas apie vadovo sandorius
2019-09-06	Pranešimas apie su vadovu susijusio asmens sandorius

2019-09-12	Pranešimas apie su vadovu susijusio asmens sandorius
2019-09-16	Pranešimas apie su vadovu susijusio asmens sandorius
2019-09-18	Pranešimas apie su vadovu susijusio asmens sandorius
2019-09-19	Pranešimas apie su vadovu susijusio asmens sandorius
2019-09-30	Pranešimas apie su vadovu susijusio asmens sandorius
2019-10-01	"Aprangos" grupės apyvarta 2019 m. rugsėjo mėnesį
2019-10-30	"Aprangos" grupės 2019 m. devynių mėnesių tarpinė informacija
2019-11-04	"Aprangos" grupės apyvarta 2019 m. spalio mėnesį
2019-11-28	"Aprangos" grupės apyvartos ir plėtros planai 2020 metais
2019-12-02	"Aprangos" grupės apyvarta 2019 m. lapkričio mėnesį
2019-12-13	Pranešimas apie su vadovu susijusio asmens sandorius
2019-12-13	Pranešimas apie su vadovu susijusio asmens sandorius
2019-12-16	Pranešimas apie su APB "Apranga" vadovu susijusio asmens sandorius
2019-12-17	Pranešimas apie su vadovu susijusio asmens sandorius
2019-12-18	Pranešimas apie su vadovu susijusio asmens sandorius
2019-12-19	Pranešimas apie su vadovu susijusio asmens sandorius
2019-12-23	Pranešimas apie su vadovu susijusio asmens sandorius
2019-12-27	Pranešimas apie su vadovu susijusio asmens sandorius
2019-12-30	Pranešimas apie su vadovu susijusio asmens sandorius
2019-12-31	"Aprangos" grupės 2020 m. investuotojo kalendorius

Šių	pranešimų	turinį	galima	rasti	Nasdaq	Vilnius	vertybinių	popierių	biržos	tinklapyje:
	https://nasdaqbaltic.com/statistics/lt/instrument/LT0000102337/news						ir	Įmonės		tinklapyje:
http://aprangagroup.lt/lt/investuotojams/naujienos.

V A L D Y M O A T A S K A I T A 2 0 1 9

V A L D Y M O A T A S K A I T A 3 . 2

Akcinė prekybos bendrovė "APRANGA" (toliau – Bendrovė) iš esmės laikosi vertybinių popierių biržoje Nasdaq Vilnius patvirtinto ir 2019 m. gruodžio 31 d. galiojusio listinguojamų bendrovių valdysenos kodekso, kuris yra viešai paskelbtas: https://nasdaqbaltic.com/lt/reguliavimas/nasdaq-vilnius/

RIZIKOS

Vykdydama veiklą Grupė susiduria su įvairiomis rizikos rūšimis (teisinio reguliavimo, verslo, investicijų, rinkos, konkurencijos, ekonomikos cikliškumo, makroekonominių veiksnių ir t.t.), tačiau tik kai kurios iš jų gali žymiau paveikti Grupės veiklos rezultatus.

Grupes veikla yra žymiai įtakojama bendros šalių, kuriose Grupė veikia, ekonominės situacijos (ypač ekonomikos cikliškumo). Baltijos šalių ekonomikos yra praktiškai atsigavusios po ekonominės krizės, tačiau vis dar išlieka neapibrėžtumas Pasaulio ekonomikos raidos tendencijose bei būsimos regioninės ar pasaulinės krizės. Sunku patikimai įvertinti, kokį poveikį Grupės finansinei būklei turės tolesnė Pasaulio makroekonominės būklės raida. Tačiau vadovybė mano, kad net ir minimalus Baltijos šalių ekonomikos augimas sudaro prielaidas normaliai Grupės veiklai bei stabiliai plėtrai užtikrinti.

Konkurencijos rizika. Vykdydama veiklą Grupė susiduria su vis intensyvesne konkurencija drabužių rinkoje. Grupė, siekdama suvaldyti šią riziką bei patenkinti keliamus reikalavimus teikiamų paslaugų kokybei, vykdo nuolatinę parduotuvių tinklo plėtrą bei modernizavimą, nuolat tobulina pardavimų ir rinkodaros strategijas, vykdo rinkos tyrimus, gerina klientų aptarnavimą, vykdo nuoseklią veiklos procesų optimizavimo ir kaštų mažinimo programą. Savo veikloje Įmonė laikosi skaidrumo ir sąžiningos konkurencijos principų.

Grupės veiklai bei rezultatams tam tikrą įtaką daro taip pat ir oro sąlygos. Grupė veiklos rezultatus planuoja laikydama, kad oro sąlygos bus normalios, t.y. įprastos Baltijos šalių regionui. Nepalankios oro sąlygos gali neigiamai paveikti Grupės apyvartą, tuo pačiu ir veiklos rezultatus bei atsargų likučius.

Grupės vidaus kontrolės ir rizikos valdymo sistemų, susijusių su konsoliduotųjų finansinių ataskaitų sudarymu, pagrindiniai požymiai.

Grupės konsoliduotosios finansinės ataskaitos rengiamos pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus (TFAS), patvirtintus taikyti Europos Sąjungoje. Grupės konsoliduotos finansines atskaitomybes rengimą, vidaus kontrolės ir rizikos valdymo sistemas, teisės aktų, reglamentuojančių konsoliduotųjų finansinių ataskaitų sudarymą, laikymąsi prižiūri Grupės finansų ir ekonomikos direktorius bei Audito komitetas. Grupės finansų ir ekonomikos direktorius yra atsakingas už konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rengimo priežiūrą bei galutinę jų peržiūrą. Jis nuolat peržiūri Tarptautinius finansines atskaitomybes standartus (TFAS), kad finansinėse ataskaitose butu laiku įgyvendinti visi TFAS pokyčiai, analizuoja Grupės veiklai reikšmingus sandorius, užtikrina informacijos surinkimą iš Grupės įmonių bei savalaikį ir teisingą tos informacijos apdorojimą ir paruošimą finansinei atskaitomybei. Siekiant užtikrinti konsoliduotųjų finansinių ataskaitų teisingumą ir parengimą laiku, Grupėje yra nustatytos atitinkamos tvarkos bei procedūros, reglamentuojančios apskaitos tvarkymo, bendrovių bei konsoliduotųjų finansinių ataskaitų sudarymo ir pateikimo principus. Daugiau informacijos apie Grupės konsoliduotų finansinių ataskaitų ruošimą pateikta Konsoliduotų finansinių ataskaitų aiškinamojo rašto 2.4-oje pastaboje ("Konsolidavimas") bei Konsoliduoto metinio pranešimo 7-oje dalyje ("Konsolidacija").

Informacija apie Grupei iškylančios finansinės rizikos tipus ir rizikos valdymą pateikta Konsoliduotų finansinių ataskaitų aiškinamojo rašto 3-oje pastaboje. Naujausia informacija apie su Grupe susijusias rizikas taip pat pateikta Konsoliduotų finansinių ataskaitų aiškinamojo rašto 2.2 ir 29 pastabose.

ĮMONĖS VALDYMAS

Įmonės organai yra: visuotinis akcininkų susirinkimas, kolegialus valdymo organas - valdyba ir vienasmenis valdymo organas - Įmonės vadovas. Pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymą Įmonėje gali būti sudaromas vienas kolegialus valdymo organas. Įmonėje Stebėtojų taryba nesudaroma. Valdybą sudaro 6 valdybos nariai, renkami ketveriems metams, ir jie atstovauja akcininkus bei atlieka priežiūros ir kontrolės funkcijas.

Visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencija nesiskiria nuo Akcinių bendrovių įstatymu nustatytos visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencijos. Visuotinis akcininkų susirinkimas turi išimtinę teisę:

1) keisti Įmonės įstatus;

2) rinkti valdybos narius;

APB "APRANGA", įmonės kodas 121933274, Ukmergės g. 362, Vilnius

UŽ 2019 M GRUODŽIO 31 D. PASIBAIGUSIUS METUS

(visos sumos lentelėse pateikiamos tūkstančiais eurų, jei nenurodyta kitaip)

• 3) atšaukti valdybą ar jos narius;
• 4) rinkti ir atšaukti audito įmonę, nustatyti audito paslaugų apmokėjimo sąlygas;
• 5) nustatyti Įmonės išleidžiamų akcijų klasę, skaičių, nominalią vertę ir minimalią emisijos kainą;
• 6) priimti sprendimą konvertuoti Įmonės vienos klasės akcijas į kitos, tvirtinti akcijų konvertavimo tvarką;
• 7) tvirtinti metines finansines ataskaitas;
• 8) priimti sprendimą dėl pelno (nuostolių) paskirstymo;
• 9) priimti sprendimą dėl rezervų sudarymo, naudojimo, sumažinimo ir naikinimo;
• 10) priimti sprendimą išleisti konvertuojamąsias obligacijas;
• 11) priimti sprendimą atšaukti visiems akcininkams pirmumo teisę įsigyti konkrečios emisijos Įmonės akcijų ar konvertuojamųjų obligacijų;
• 12) priimti sprendimą padidinti įstatinį kapitalą;
• 13) priimti sprendimą sumažinti įstatinį kapitalą, išskyrus šiame Įstatyme nustatytas išimtis;
• 14) priimti sprendimą Įmonei įsigyti savų akcijų;
• 15) priimti sprendimą dėl Įmonės reorganizavimo ar atskyrimo ir patvirtinti reorganizavimo ar atskyrimo sąlygas;
• 16) priimti sprendimą pertvarkyti Įmonę;
• 17) priimti sprendimą restruktūrizuoti Įmonę;
• 18) priimti sprendimą likviduoti Įmonę, atšaukti Įmonės likvidavimą, išskyrus Akcinių bendrovių įstatyme nustatytas išimtis;
• 19) rinkti ir atšaukti Įmonės likvidatorių, išskyrus šiame Įstatyme nustatytas išimtis.

Visuotinis akcininkų susirinkimas turi išimtinę teisę keisti Įmonės įstatus kvalifikuota visuotinio akcininkų susirinkimo balsų dauguma, kuri negali būti mažesnė kaip 2/3 visų susirinkime dalyvaujančių akcininkų akcijų suteikiamų balsų, išskyrus Akcinių bendrovių įstatymu nustatytas išimtis. Daugiau apie akcininkams suteikiamas teises bei apribojimus – aiškinamojo rašto 7-je pastaboje "Vertybiniai popieriai".

Įmonės valdybą ne ilgesniam kaip 4 metų laikotarpiui iš šešių narių renka visuotinis akcininkų susirinkimas. Įmonės valdybos narių rinkimo ir atšaukimo tvarka nesiskiria nuo nustatytosios Akcinių bendrovių įstatymu. Valdybos veiklai vadovauja valdybos pirmininkas. Valdybos pirmininką iš savo narių renka valdyba. Valdyba savo funkcijas atlieka įstatuose nustatytą laiką arba iki bus išrinkta ir pradės dirbti nauja valdyba, bet ne ilgiau kaip iki valdybos kadencijos pabaigos metais vyksiančio eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo.

Įmonės valdyba svarsto ir tvirtina:

• 1) Įmonės veiklos strategiją;
• 2) Įmonės metinį pranešimą;
• 3) Įmonės valdymo struktūrą ir darbuotojų pareigybes;
• 4) Pareigybes, į kurias darbuotojai priimami konkurso tvarka;
• 5) Įmonės filialų ir atstovybių nuostatus.

Valdyba priima sprendimus:

• 1) Įmonei tapti kitų juridinių asmenų steigėja, dalyve;
• 2) Steigti Įmonės filialus, atstovybes;
• 3) Dėl ilgalaikio turto, kurio balansinė vertė didesnė kaip 1/20 Įmonės įstatinio kapitalo, investavimo, perleidimo, nuomos (skaičiuojama atskirai kiekvienai sandorio rūšiai);
• 4) Dėl ilgalaikio turto, kurio balansinė vertė didesnė kaip 1/20 Įmonės įstatinio kapitalo, įkeitimo ir hipotekos (skaičiuojama bendra sandorių suma);
• 5) Dėl kitų asmenų prievolių, kurių suma didesnė kaip 1/20 Įmonės įstatinio kapitalo, įvykdymo laidavimo ar garantavimo;
• 6) Įsigyti ilgalaikio turto už kainą, didesnę kaip 1/20 Įmonės įstatinio kapitalo;
• 7) Įmonių restruktūrizavimo įstatymo nustatytais atvejais sprendimą restruktūrizuoti Įmonę;
• 8) Dėl Įmonės obligacijų (išskyrus konvertuojamas) išleidimo;
• 9) Kitus Įmonės įstatuose ar visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimuose valdybos kompetencijai priskirtus sprendimus.

Valdyba analizuoja ir vertina Įmonės vadovo pateiktą medžiagą apie:

• 1) Įmonės veiklos strategijos įgyvendinimą;
• 2) Įmonės veiklos organizavimą;
• 3) Įmonės finansinę būklę;
• 4) Ūkinės veiklos rezultatus, pajamų ir išlaidų sąmatas, inventorizacijos ir kitus turto pasikeitimo apskaitos duomenis.

Valdyba renka ir atšaukia Įmonės vadovą - generalinį direktorių, nustato jo atlyginimą, kitas darbo sutarties sąlygas, tvirtina pareiginius nuostatus, skatina jį ir skiria nuobaudas. Valdyba analizuoja ir vertina Įmonės metinių finansinių ataskaitų ir pelno (nuostolių) paskirstymo projektą, ir, šiems projektams pritarusi, kartu su Įmonės metiniu pranešimu, teikia juos visuotiniam akcininkų susirinkimui. Valdyba atsako už visuotinių akcininkų susirinkimų sušaukimą ir rengimą laiku.

Valdybos posėdžio šaukimo iniciatyvos teisę turi kiekvienas valdybos narys. Valdyba gali priimti sprendimus ir jos posėdis laikomas įvykusiu, kai jame dalyvauja 2/3 ir daugiau valdybos narių. Valdybos sprendimas yra priimtas, kai už jį gauta daugiau balsų už negu prieš. Balsams "už" ir "prieš" pasiskirsčius po lygiai, lemia valdybos pirmininko balsas. Valdybos narys neturi teisės balsuoti, kai valdybos posėdis sprendžia su jo veikla valdyboje susijusį ar jo atsakomybės klausimą.

Įmonės vadovas – generalinis direktorius yra vienasmenis Įmonės valdymo organas. Įmonės vadovas santykiuose su kitais asmenimis veikia vienvaldiškai.

APB "APRANGA", įmonės kodas 121933274, Ukmergės g. 362, Vilnius

UŽ 2019 M GRUODŽIO 31 D. PASIBAIGUSIUS METUS

(visos sumos lentelėse pateikiamos tūkstančiais eurų, jei nenurodyta kitaip)

Įmonės vadovą renka ir atšaukia bei atleidžia iš pareigų, nustato jo atlyginimą, tvirtina pareiginius nuostatus, skatina jį ir skiria nuobaudas Įmonės valdyba. Darbo sutartį su Įmonės vadovu Įmonės vardu pasirašo valdybos pirmininkas ar kitas valdybos įgaliotas narys.

Įmonės vadovas savo veikloje vadovaujasi įstatymais, kitais teisės aktais, Įmonės įstatais, visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimais, valdybos sprendimais, pareiginiais nuostatais. Įmonės vadovas veikia Įmonės vardu irturi teisę vienvaldiškai sudaryti sandorius. Įmonės vadovui sudaryti sandoriams: dėl ilgalaikio turto, kurio balansinė vertė didesnė kaip 1/20 Įmonės įstatinio kapitalo, investavimo, perleidimo, nuomos (skaičiuojama atskirai kiekvienai sandorio rūšiai); dėl ilgalaikio turto, kurio balansinė vertė didesnė kaip 1/20 Įmonės įstatinio kapitalo, įkeitimo ir hipotekos (skaičiuojama bendra sandorių suma); dėl kitų asmenų prievolių, kurių suma didesnė kaip 1/20 Įmonės įstatinio kapitalo, įvykdymo laidavimo ar garantavimo; įsigyti ilgalaikio turto už kainą, didesnę kaip 1/20 Įmonės įstatinio kapitalo – reikalingas Įmonės valdybos sprendimas šiems sandoriams sudaryti.

Įmonės vadovas atsako už:

• 1) Įmonės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą;
• 2) Metinių finansinių ataskaitų sudarymą ir Įmonės metinio pranešimo parengimą;
• 3) Sutarties su audito įmone sudarymą;
• 4) Informacijos ir dokumentų pateikimą visuotiniam akcininkų susirinkimui, valdybai Akcinių Įmonių įstatymo nustatytais atvejais ar jų prašymu;
• 5) Įmonės dokumentų ir duomenų pateikimą juridinių asmenų registro tvarkytojui;
• 6) Dokumentų pateikimą Vertybinių popierių komisijai ir Lietuvos centriniam vertybinių popierių depozitoriumui;
• 7) Akcinių bendrovių įstatymu nustatytos informacijos viešą paskelbimą įstatuose nurodytame dienraštyje;
• 8) Informacijos pateikimą akcininkams;
• 9) Kitų įstatymuose bei teisės aktuose, Įmonės įstatuose, Įmonės vadovo pareiginiuose nuostatuose nustatytų pareigų vykdymą.

Įmonės vadovas organizuoja kasdieninę Įmonės veiklą, priima į darbą ir atleidžia darbuotojus, sudaro ir nutraukia su jais darbo sutartis, skatina juos ir skiria nuobaudas. Įmonės vadovas atsako už akcijų pasirašymo sutarties projekto parengimą ir duomenų teisingumą. Įmonės vadovas išduoda įgaliojimus savo kompetencijos ribose, prokūras.

Įmonės vadovas atskaitingas ir reguliariai atsiskaito valdybai už Įmonės veiklos strategijos įgyvendinimą, Įmonės veiklos organizavimą, Įmonės finansinę būklę, ūkinės veiklos rezultatus, pajamų ir išlaidų sąmatas, inventorizacijas ir kitus turto pasikeitimo apskaitos duomenis.

ĮMONĖS VADOVAI

Įmonės valdyba naujai ketverių metų kadencijai išrinkta 2018 m. balandžio 27 d. visuotiniame akcininku susirinkime. Visų valdybos narių kadencija baigsis 2022 m. balandžio 27 d.

VALDYBOS NARIAI

Darius Mockus

Valdybos pirmininkas

Darius Mockus (g. 1965 m.) – valdybos pirmininkas nuo 2002 m. gegužės 2 d. (valdybos narys nuo 1995 m. kovo 23 d.). Išsilavinimas: Vilniaus universitetas, Ekonomikos fakultetas, industrinio planavimo

specializacija. Įmonės akcijų neturi. Kartu su susijusiomis bendrovėmis UAB "Minvista" (įmonės kodas 110685692, buveinės adresas Jasinskio 16, Vilnius) ir UAB "MG Baltic Investment" (įmonės kodas 123249022, buveinės adresas Jasinskio 16B, Vilnius) turi 40 839 248 akcijas, kurios sudaro 73,86% įstatinio kapitalo ir bendro balsų skaičiaus.

Informacija apie einamas vadovaujamas pareigas:

Įmonės pavadinimas	Įmonės kodas	Įmonės registracijos adresas	Einamos pareigos
UAB Koncernas "MG Baltic"	125459336	J. Jasinskio g. 16, Vilnius, Lietuva	Prezidentas – pagrindinės pareigos
UAB "MV GROUP"	125313192	J. Jasinskio g. 16, Vilnius, Lietuva	Valdybos pirmininkas
APB "Apranga"	121933274	Ukmergės g. 362, Vilnius, Lietuva	Valdybos pirmininkas
UAB "Mediafon"	124424581	Olimpiečių g. 1 - 31, Vilnius, Lietuva	Valdybos pirmininkas
UAB "DARNU GROUP"	123010339	Ąžuolyno g. 7, Vilnius, Lietuva	Valdybos pirmininkas

Dalyvavimas kitų įmonių kapitale:

UAB Koncernas "MG Baltic" 100% bendrovės įstatinio kapitalo; UAB "Minvista" 100% bendrovės įstatinio kapitalo.

Dalyvavimas kitų organizacijų veikloje: Lietuvos teniso sąjungos Garbės prezidentas.

Rimantas Perveneckas Valdybos narys, Generalinis direktorius

Rimantas Perveneckas (g. 1960 m.) - APB "Aprangos" grupės generalinis direktorius, valdybos narys nuo 1993 m. vasario 23 d., dirba Įmonėje nuo 1983 m. Išsilavinimas: Vilniaus universitetas, Prekybos fakultetas, prekybos ekonomikos specializacija. Turi 800 770 Įmonės akcijų, kurios sudaro 1,45% įstatinio kapitalo ir bendro balsų skaičiaus. Kitų įmonių veikloje bei kapitale nedalyvauja (daugiau nei 5%).

Ilona Šimkūnienė Valdybos narė, Pirkimų direktorė

Ilona Šimkūnienė (g. 1963 m.) - "Aprangos" grupės pirkimų direktorė, APB "Apranga" valdybos narė nuo 1998 m. kovo 27 d., dirba Įmonėje nuo 1985 m. Išsilavinimas: Vilniaus universitetas, Prekybos fakultetas, prekių mokslo ir prekybos organizavimo specializacija. Įmonės akcijų neturi.

Informacija apie einamas vadovaujamas pareigas:

Įmonės pavadinimas	Įmonės kodas	Įmonės registracijos adresas	Einamos pareigos
UAB "Apranga LT"	300021271	Ukmergės g. 362, Vilnius, Lietuva	Valdybos pirmininkė
UAB "Apranga BPB LT"	300509648	Ukmergės g. 362, Vilnius, Lietuva	Valdybos pirmininkė
UAB "Apranga PLT	300551572	Ukmergės g. 362, Vilnius, Lietuva	Valdybos pirmininkė
UAB "Apranga SLT"	301519684	Ukmergės g. 362, Vilnius, Lietuva	Valdybos pirmininkė
UAB "Apranga MLT"	302627022	Ukmergės g. 362, Vilnius, Lietuva	Valdybos pirmininkė
UAB "Apranga HLT"	304042131	Ukmergės g. 362, Vilnius, Lietuva	Valdybos pirmininkė
UAB "Apranga OLT"	304757395	Ukmergės g. 362, Vilnius, Lietuva	Valdybos pirmininkė
UAB "Apranga Ecom LT"	304184173	Ukmergės g. 362, Vilnius, Lietuva	Valdybos pirmininkė
Apranga LV SIA	40003672631	Elizabetes iela 51, Ryga, Latvija	Valdybos pirmininkė
Apranga BPB LV SIA	40003887840	Elizabetes iela 51, Ryga, Latvija	Valdybos pirmininkė
Apranga PLV SIA	40003887747	Elizabetes iela 51, Ryga, Latvija	Valdybos pirmininkė
Apranga SLV SIA	50103201281	Elizabetes iela 51 - 1A, Ryga, Latvija	Valdybos pirmininkė
Apranga MLV SIA	40103486301	Elizabetes iela 51 - 1A, Ryga, Latvija	Valdybos pirmininkė
Apranga HLV SIA	40203202205	Elizabetes iela 51 - 1A, Ryga, Latvija	Valdybos pirmininkė
Apranga OLV SIA	50203162031	Elizabetes iela 51 - 1A, Ryga, Latvija	Valdybos pirmininkė
Apranga Ecom LV SIA	40103972857	Elizabetes iela 51 - 1A, Ryga, Latvija	Valdybos pirmininkė
Apranga Estonia OU	11026132	Rotermanni 18/1, Talinas, Estija	Valdybos pirmininkė
Apranga BEE OU	11419148	Rotermanni 18/1, Talinas, Estija	Valdybos pirmininkė
Apranga PB Trade OU	11530250	Rotermanni 18/1, Talinas, Estija	Valdybos pirmininkė
Apranga ST Retail OU	11530037	Rotermanni 18/1, Talinas, Estija	Valdybos pirmininkė
Apranga MDE OU	12617929	Rotermanni 18/1, Talinas, Estija	Valdybos pirmininkė
Apranga HEST OU	14075697	Rotermanni 18/1, Talinas, Estija	Valdybos pirmininkė
Apranga Ecom EE OU	14004869	Rotermanni 18/1, Talinas, Estija	Valdybos pirmininkė

Kitų įmonių kapitale nedalyvauja (daugiau nei 5%).

Vidas Lazickas Valdybos narys

Vidas Lazickas (g. 1965 m.) - valdybos narys nuo 2011 m. balandžio 29 d. Išsilavinimas: Vilniaus universitetas, Ekonomikos fakultetas, gamybos valdymo ir organizavimo specializacija. Turi 200 000 Įmonės akcijų, kurios sudaro 0,36% įstatinio kapitalo ir bendro balsų skaičiaus.

Informacija apie einamas vadovaujamas pareigas:

Įmonės pavadinimas	Įmonės kodas	Įmonės registracijos adresas	Einamos pareigos
UAB Koncernas "MG Baltic"	125459336	J. Jasinskio g. 16, Vilnius, Lietuva	Ekonomikos ir finansų direktorius – pagrindinės pareigos
UAB "MG Baltic Investment"	123249022	J. Jasinskio g. 16, Vilnius, Lietuva	Generalinis direktorius
UAB "Eminta"	303140423	J. Jasinskio g. 16, Vilnius, Lietuva	Direktorius
UAB "Euvalda"	123248988	J. Jasinskio g. 16, Vilnius, Lietuva	Direktorius
UAB "MG Baltic Media"	211616910	J. Jasinskio g. 16, Vilnius, Lietuva	Generalinis direktorius
UAB "Minvista"	110685692	J. Jasinskio g. 16, Vilnius, Lietuva	Direktorius
UAB "Mineraliniai vandenys"	121702328	J. Jasinskio g. 16F, Vilnius, Lietuva	Valdybos pirmininkas
UAB "Laisvas ir nepriklausomas kanalas"	123026090	Šeškinės g. 20, Vilnius, Lietuva	Valdybos pirmininkas
UAB "Mediafon Carrier Services"	304065315	Olimpiečių g. 1 - 31, Vilnius, Lietuva	Valdybos pirmininkas
UAB "Mediafon Datapro"	304065322	Olimpiečių g. 1 - 31, Vilnius, Lietuva	Valdybos pirmininkas
UAB "Mitnija"	134511472	Jonavos g. 60c, Kaunas, Lietuva	Valdybos pirmininkas
UAB "MV GROUP"	125313192	J. Jasinskio g. 16, Vilnius, Lietuva	Valdybos narys
UAB "MV GROUP Asset Management"	304145213	J. Jasinskio g. 16F, Vilnius, Lietuva	Valdybos narys
Įmonių grupė "Alita", AB	302444238	Miškininkų g. 17, Alytus, Lietuva	Valdybos narys
AB "Gubernija"	144715765	Dvaro g. 179, Šiauliai, Lietuva	Valdybos narys
MV Eesti OU	11021347	Kalmari tee 10, Rae vald, Harjumaa, Estija	Valdybos narys
MV Latvia SIA	40003787568	Medus iela 7, Ryga, Latvija	Valdybos narys
MV Poland S.P.z.o.o.	140330387	Przasnyska 6b, 01-756 , Varšuva, Lenkija	Valdybos narys
AB "MV GROUP Production"	132082782	J. Jasinskio g. 16F, Vilnius, Lietuva	Valdybos narys
APB "Apranga"	121933274	Ukmergės g. 362, Vilnius, Lietuva	Valdybos narys
UAB "Mediafon"	124424581	Olimpiečių g. 1 - 31, Vilnius, Lietuva	Valdybos narys
UAB "DARNU GROUP"	123010339	Ąžuolyno g. 7, Vilnius, Lietuva	Valdybos narys

Kitų įmonių kapitale nedalyvauja (daugiau nei 5%).

Marijus Strončikas Valdybos narys

Marijus Strončikas (g. 1974 m.) - valdybos narys nuo 2010 m. balandžio 30 d. Išsilavinimas: Kauno Technologijos Universitetas, Informatikos fakultetas, Informatikos mokslų magistras. Turi 4 450 Įmonės akcijų, kurios sudaro 0,01% įstatinio kapitalo ir bendro balsų skaičiaus.

Informacija apie einamas vadovaujamas pareigas:

Įmonės pavadinimas	Įmonės kodas	Įmonės registracijos adresas	Einamos pareigos
UAB "Alantic"	304754844	Geležinio Vilko g. 18A, Vilnius, Lietuva	Direktorius

Dalyvavimas kitų įmonių kapitale:

UAB "Alantic" 47% bendrovės įstatinio kapitalo.

Ramūnas Gaidamavičius Valdybos narys, Tinklo vystymo direktorius

Ramūnas Gaidamavičius (g. 1968 m.) - APB "Aprangos" grupės tinklo vystymo direktorius, valdybos narys nuo 2010 m. balandžio 30 d., dirba Įmonėje nuo 2002 m. Išsilavinimas: Vilniaus Technikos universitetas,

Mechanikos fakultetas, automobilių ir autoūkio specializacija. Turi 5 000 Įmonės akcijų, kurios sudaro 0,01% įstatinio kapitalo ir bendro balsų skaičiaus.

Informacija apie einamas vadovaujamas pareigas:

Įmonės pavadinimas	Įmonės kodas	Įmonės registracijos adresas	Einamos pareigos
UAB "Apranga LT"	300021271	Ukmergės g. 362, Vilnius, Lietuva	Valdybos narys
Apranga SIA	40003610082	Elizabetes iela 51, Ryga, Latvija	Valdybos pirmininkas
Apranga LV SIA	40003672631	Elizabetes iela 51, Ryga, Latvija	Valdybos narys
Apranga BPB LV SIA	40003887840	Elizabetes iela 51, Ryga, Latvija	Valdybos narys
Apranga PLV SIA	40003887747	Elizabetes iela 51, Ryga, Latvija	Valdybos narys
Apranga SLV SIA	50103201281	Elizabetes iela 51 - 1A, Ryga, Latvija	Valdybos narys
Apranga MLV SIA	40103486301	Elizabetes iela 51 - 1A, Ryga, Latvija	Valdybos narys
Apranga HLV SIA	40203202205	Elizabetes iela 51 - 1A, Ryga, Latvija	Valdybos narys
Apranga OLV SIA	50203162031	Elizabetes iela 51 - 1A, Ryga, Latvija	Valdybos narys
Apranga Ecom LV SIA	40103972857	Elizabetes iela 51 - 1A, Ryga, Latvija	Valdybos narys
Apranga OU	11274427	Rotermanni 18/1, Talinas, Estija	Valdybos pirmininkas
Apranga Estonia OU	11026132	Rotermanni 18/1, Talinas, Estija	Valdybos narys
Apranga BEE OU	11419148	Rotermanni 18/1, Talinas, Estija	Valdybos narys
Apranga PB Trade OU	11530250	Rotermanni 18/1, Talinas, Estija	Valdybos narys
Apranga ST Retail OU	11530037	Rotermanni 18/1, Talinas, Estija	Valdybos narys
Apranga MDE OU	12617929	Rotermanni 18/1, Talinas, Estija	Valdybos narys
Apranga HEST OU	14075697	Rotermanni 18/1, Talinas, Estija	Valdybos narys
Apranga Ecom EE OU	14004869	Rotermanni 18/1, Talinas, Estija	Valdybos narys

Kitų įmonių kapitale nedalyvauja (daugiau nei 5%).

ĮMONĖS IR GRUPĖS VADOVAI

Pagrindiniai Įmonės ir Grupės vadovai 2019 m. gruodžio 31 d.:

Vardas, pavardė	Pareigos	Turimas akcijų sk.*	Įstatinio kapitalo dalis	Darbo Įmonėje pradžia
Rimantas Perveneckas	Generalinis direktorius	800 770	1,45%	1983 m.
Ilona Šimkūnienė	Pirkimų direktorė	-	-	1985 m.
Ramūnas Gaidamavičius	Tinklo vystymo direktorius	5 000	0,01%	2002 m.
Saulius Bačauskas	Finansų ir ekonomikos direktorius	16 000	0,03%	2003 m.
Aušra Tartilienė	Inditex tinklo direktorė	31 665	0,06%	1989 m.
Irma Marcinkienė	Pardavimų ir marketingo direktorė	1 863	0,003%	2000 m.
Audronė Martinkutė	Personalo direktorė	360	0,001%	2002 m.

* kartu su susijusiais asmenimis

Duomenys apie Įmonės ir Grupės finansų vadovą:

Saulius Bačauskas Finansų ir ekonomikos direktorius

Saulius Bačauskas (g. 1974 m.) - APB "Aprangos" grupės finansų ir ekonomikos direktorius, dirba Įmonėje nuo 2003 m. Išsilavinimas: Vytauto Didžiojo Universitetas, Verslo vadybos fakultetas, Finansų ir

bankininkystės magistras. Turi 16 000 Įmonės akcijų, kurios sudaro 0,03% įstatinio kapitalo ir bendro balsų skaičiaus.

Informacija apie einamas vadovaujamas pareigas:

Įmonės pavadinimas	Įmonės kodas	Įmonės registracijos adresas	Einamos pareigos
UAB "Apranga LT"	300021271	Ukmergės g. 362, Vilnius, Lietuva	Valdybos narys
UAB "Apranga BPB LT"	300509648	Ukmergės g. 362, Vilnius, Lietuva	Valdybos narys
UAB "Apranga PLT	300551572	Ukmergės g. 362, Vilnius, Lietuva	Valdybos narys
UAB "Apranga SLT"	301519684	Ukmergės g. 362, Vilnius, Lietuva	Valdybos narys
UAB "Apranga MLT"	302627022	Ukmergės g. 362, Vilnius, Lietuva	Valdybos narys
UAB "Apranga HLT"	304042131	Ukmergės g. 362, Vilnius, Lietuva	Valdybos narys
UAB "Apranga OLT"	304757395	Ukmergės g. 362, Vilnius, Lietuva	Valdybos narys
UAB "Apranga Ecom LT"	304184173	Ukmergės g. 362, Vilnius, Lietuva	Valdybos narys
Apranga OU	11274427	Rotermanni 18/1, Talinas, Estija	Valdybos narys

Kitų įmonių kapitale nedalyvauja (daugiau nei 5%).

Duomenys apie valdymo organų narius 2019 m. gruodžio 31 d.:

Vardas, pavardė	Pareigos	Turimas akcijų sk. ir įstatinio kapitalo dalis	Kadencijos pradžia	Kadencijos pabaiga	Įmonės per 2019 m. priskaičiuota pinigų suma, tūkst. eurų
Darius Juozas Mockus	Valdybos pirmininkas	-	2018-04-27	2022-04-27	Atlyginimo negauna
Rimantas Perveneckas	Valdybos narys,	800 770	2018-04-27	2022-04-27	-
	generalinis direktorius	1.45%
Ilona Šimkūnienė	Valdybos narė, pirkimų direktorė	-	2018-04-27	2022-04-27	-
Ramūnas Gaidamavičius	Valdybos narys, tinklo vystymo direktorius	5 000 0.01%	2018-04-27	2022-04-27	-
	Valdybos narys	200 000	2018-04-27	2022-04-27	Atlyginimo negauna
Vidas Lazickas		0,36%
	Valdybos narys	4 450	2018-04-27	2022-04-27	Atlyginimo negauna
Marijus Strončikas		0.01%
	Finansų ir ekonomikos	16 000
Saulius Bačauskas	direktorius	0.03%	-	-	-
Dividendai ir tantjemos valdybos nariams ir vadovams iš viso (6)	128
Dividendų ir tantjemų valdybos nariams ir vadovams vidurkis (6)	21
Darbo užmokestis valdybos nariams ir vadovams iš viso (4)	1 226
Darbo užmokesčio valdybos nariams ir vadovams (4) vidurkis					306

Įmonė, jos valdymo organų nariai ir darbuotojai nėra sudarę jokių susitarimų, numatančių kompensaciją, jei jie atsistatydintų arba būtų atleisti be pagrįstos priežasties arba jei jų darbas baigtųsi dėl Įmonės kontrolės pasikeitimo.

AUDITO KOMITETAS

Įmonės Audito komitetą sudaro trys nariai, du iš jų - nepriklausomi. Audito komitetas renkamas ketverių metų laikotarpiui. Komiteto narius skiria ir atšaukia Įmonės valdyba, išskyrus nepriklausomus Komiteto narius. Nepriklausomus audito komiteto narius Įmonės valdybos teikimu renka ir atšaukia Įmonės visuotinis akcininkų susirinkimas.

Pagrindinės audito komiteto funkcijos:

• informuoti Įmonės generalinį direktorių apie finansinių ataskaitų audito rezultatus;
• stebėti finansinių ataskaitų rengimo procesą ir teikti rekomendacijas dėl jo patikimumo užtikrinimo;
• stebėti Įmonės vidaus kokybės kontrolės ir rizikos valdymo sistemų, turinčių įtakos Įmonės finansinei atskaitomybei, veiksmingumą;
• stebėti metinių finansinių ataskaitų ir konsoliduotųjų finansinių ataskaitų auditą;
• peržiūrėti ir stebėti auditorių ar audito įmonių nepriklausomumą;
• atsakyti už auditoriaus (auditorių) arba audito įmonės (įmonių) atrankos procedūros atlikimą.

2017 m. balandžio 27 d. įvykusiame Įmonės visuotiniame akcininku susirinkime patvirtinti nauji Audito komiteto nuostatai bei naujam ketverių metų kadencijos laikotarpiui išrinkti trys audito komiteto nariai: Rasa Rulevičiūtė (Įmonės administracijos darbuotoja, finansų ir ekonomikos direktoriaus pavaduotoja), Daiva Paulavičienė (nepriklausoma komiteto narė, komiteto pirmininkė) bei Justina Puškorė (nepriklausoma komiteto narė).

2019 metais įvyko 2 audito komiteto posėdžiai, kuriuose dalyvavo visi trys audito komiteto nariai. Komiteto posėdžių metu buvo svarstomi klausimai, susiję su: išorės audito įmonės atrankos kriterijų nustatymu; išorės auditorių finansinių ataskaitų pastebėjimų už 2018 metus aptarimu; siūlomu auditoriumi bei atlyginimu už išorės audito paslaugas; audito komiteto posėdžio rengimo, naudojant elektronines priemones; bei kitais klausimais.

Informacija apie reikšmingus tiesiogiai arba netiesiogiai valdomus akcijų paketus

Informacija apie turimus akcijų paketus pateikta Aiškinamojo rašto 14 pastaboje "Investicijos į dukterines įmones".

Informacija apie sandorius su susijusiomis šalimis

Sandorių su susijusiomis šalimis, kaip numatyta Akcinių bendrovių įstatymo 37(2) straipsnyje 2019 m., nebuvo.

Informacija apie akcininkus, turinčius specialias kontrolės teises

Bendrovės akcijos yra paprastosios vardinės akcijos, suteikiančios jų savininkams (akcininkams) vienodas teises. Išsami informacija apie akcijas pateikta aiškinamojo rašto 7-je pastaboje "Vertybiniai popieriai".

Informacija apie įmonės įstatų pakeitimus

2019 m. Bendrovės įstatai nebuvo keisti.

Informacija apie visus akcininkų tarpusavio susitarimus

Bendrovė neturi informacijos apie akcininkų tarpusavio susitarimus.

Informacija apie įmonės vadovo, valdymo ir priežiūros organų narių išrinkimui taikomą įvairovės politiką

Bendrovė neturi vadovo ir valdymo ir priežiūros organų išrinkimui taikomos įvairovės politikos. Vykdant kandidatų į Bendrovės valdybos, valdymo ir priežiūros organų narius atrankas kandidatams nustatomi reikalavimai nediskriminuoja kandidatų dėl amžiaus, lyties, išsilavinimo ar profesinės patirties. Bendrovė vykdomose atrankose nenustato jokių ribojimų asmenims kandidatuoti dėl lyties ar amžiaus. Atsižvelgiant į bendrovės veiklos specifiką bei valstybės kontroliuojamos bendrovės statusą, kandidatų atrankose nustatomi objektyvūs, išimtinai su valdymo ar priežiūros organo narių funkcijomis bei kompetencijomis susiję ir jiems proporcingi profesinės patirties ir išsilavinimo reikalavimai. Bendruosius ir nepriklausomumo reikalavimus kandidatams į Bendrovės stebėtojų tarybą nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. birželio 17 d. nutarimu Nr. 631 patvirtintas Kandidatų į valstybės įmonės ar savivaldybės įmonės valdybą ir kandidatų į valstybės ar savivaldybės valdomos bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo renkamą kolegialų priežiūros ar valdymo organą atrankos aprašas, specialiuosius reikalavimus - Energetikos ministerija.

NASDAQ Vilnius listinguojamų bendrovių valdysenos kodekso laikymosi atskleidimas

Akcinė prekybos bendrovė "APRANGA" (toliau – Bendrovė), vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymo 12 straipsnio 3 dalimi ir AB NASDAQ OMX Vilnius listingavimo taisyklių 24.5. punktu, atskleidžia, kaip ji laikosi Nasdaq Vilnius listinguojamų bendrovių valdysenos kodekso ir konkrečių jo nuostatų ar rekomendacijų. Jei šio kodekso ar kai kurių jo nuostatų ar rekomendacijų nesilaikoma, tai yra nurodoma, kurių konkrečių nuostatų ar rekomendacijų nesilaikoma ir dėl kokių priežasčių, taip pat pateikiama kita šioje formoje nurodyta paaiškinanti informacija.

Bendrovės valdysenos ataskaitos santrauka:

APB "Apranga" yra patronuojanti Grupės bendrovė, įregistruota Lietuvos Respublikoje. Ji 2019 m. pabaigoje valdė 25 dukterines bendroves, įsteigtas trijose Baltijos šalyse. Pagrindinė Grupės veikla yra mažmeninė prekyba drabužiais. Iš 26 Grupę sudarančių bendrovių 21 atstovauja konkretų prekės ženklą ("Zara", "Bershka", "Pull&Bear", "Stradivarius", "Massimo Dutti", "Zara Home" ir "Oysho") franšizės sutarčių pagrindu, sudarytų su pasaulio drabužių mažmeninės prekybos rinkos lyderiu "Inditex". Kitos 3 bendrovės (APB "Apranga", SIA "Apranga" ir OÜ "Apranga") atstovauja kitus nei "Inditex" prekinius ženklus (vieno prekinio ženklo parduotuves) bei nuosavus prekybos tinklus (daugelio prekinių ženklų parduotuves): "Apranga", "Aprangos galerija", "City" ir "Mados Linija".

Korporatyvinio valdymo veikla sutelkta Grupės patronuojančioje įmonėje – APB "Apranga", kuri Grupės bendrovėse koordinuoja finansų, teisės, strateginio planavimo ir kontrolės, žmogiškųjų išteklių ir mokymų, verslo valdymo ir plėtros, informacinių technologijų, prekių užsakymo ir kainodaros, marketingo ir reklamos, bei kitas bendrąsias sritis. Grupė naudoja centralizuotą valdymo modelį, praktiškai visos valdymo funkcijos yra sutelktos Vilniuje esančioje Grupės buveinėje.

Pagrindinė Grupės bendrovė APB "Apranga" nuo 1997 m. listinguojama "Nasdaq Vilnius" vertybinių popierių biržoje. Nuo 2005 m. bendrovė įtraukta į Baltijos Oficialųjį prekybos sąrašą. APB "Apranga" visą įstatinį kapitalą sudaro 55 291 960 vienetų 0,29 euro nominalios vertės paprastųjų vardinių akcijų (ISIN kodas LT0000102337).

2019 m. gruodžio 31 d. APB "Apranga" turėjo 2 899 akcininkus. Pagrindinė patronuojanti įmonė, kurios finansinės ataskaitos skelbiamos viešai, yra UAB Koncernas "MG Baltic". Pagrindinis Grupę kontroliuojantis asmuo yra p. D. J. Mockus, kuris kartu su susijusiomis bendrovėmis turi 40 839 248 vnt. APB "Apranga" akcijų, sudarančias 73,86% įstatinio kapitalo ir bendro balsų skaičiaus.

Pagal Bendrovės įstatus Bendrovės organai yra visuotinis akcininkų susirinkimas, kolegialus valdymo organas – valdyba ir vienasmenis valdymo organas - Įmonės vadovas. Bendrovėje stebėtojų taryba nėra sudaroma. Valdybą ne ilgesniam kaip 4 metų laikotarpiui iš 6 narių renka visuotinis akcininkų susirinkimas. Ataskaitiniu laikotarpiu valdybos sudėtis nesikeitė. Bendrovės valdybą sudarė valdybos pirmininkas D.J. Mockus ir valdybos nariai – Rimantas Perveneckas (Bendrovės generalinis direktorius), Ilona Šimkūnienė, Vidas Lazickas, Marijus Strončikas, Ramūnas Gaidamavičius. Valdyba renka ir atšaukia Įmonės vadovą – generalinį direktorių.

Bendrovėje yra audito komitetas, kurį sudaro trys nariai, du iš jų – nepriklausomi. Audito komitetas renkamas 4 metų laikotarpiui. Komiteto narius Bendrovės valdybos teikimu skiria ir atšaukia Bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas. 2017 m. balandžio 27 d. visuotinio akcininko susirinkimo sprendimu patvirtinti audito komiteto nuostatai ir patvirtinta audito komiteto sudėtis iš 3 (trijų) narių. Audito komiteto nariai: Rasa Rulevičiūtė (Bendrovės darbuotoja), Daiva Paulavičienė (nepriklausoma narė, komiteto pirmininkė), Justina Puškorė (nepriklausoma narė).

Atskleidimo struktūrizuota lentelė:

PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS	TAIP /NE/ NEKTUALU	KOMENTARAS
1. principas: Visuotinis akcininkų susirinkimas, nešališkas akcininkų traktavimas ir akcininkų teisės
turėtų apsaugoti akcininkų teises.		Bendrovės valdysenos sistema turėtų užtikrinti nešališką visų akcininkų traktavimą. Bendrovės valdysenos sistema
1.1. Visiems akcininkams turėtų būti sudarytos vienodos galimybės susipažinti su teisės aktuose numatyta informacija ir (ar) dokumentais bei dalyvauti priimant bendrovei svarbius sprendimus.	Taip	Bendrovė laikosi Informacijos atskleidimo gairių ir laiku, tiksliai, aiškiai ir išsamiai savo interneto puslapyje https://aprangagroup.lt/lt/investuotojams, Nasdaq Vilnius Vertybinių popierių biržos informacijos atskleidimo sistemoje, Centrinėje reglamentuojamos informacinės bazėje, taip pat Bendrovės vadovo ir vyresniosios vadovybės pristatymuose investuotojams pateikia svarbią informaciją, taip sudarydama vienodas galimybes su ja susipažinti visiems Bendrovės akcininkams. Bendrovė laikosi Akcinių bendrovių įstatyme numatytų akcininkų teisės į informaciją ir jos pateikimo reikalavimų. Bendrovė laikosi Akcinių bendrovių įstatyme taip pat Bendrovės Įstatuose visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencijai pristirtų sprendimų priėmimo tvarkos, taip pat suteikia akcininkams vienodas galimybes balsuoti dėl atitinkamų sprendimų priėmimo visuotiniuose akcininkų susirinkimuose (leidžiama balsuoti užpildant balsavimo biuletenį, atstovauti akcininką pagal įgaliojimą ir pan., informacija apie organizuojamą visuotinį akcininkų susirinkimą ir su juo susijusi medžiaga skelbiama ir anglų kalba).
1.2. Rekomenduojama, kad bendrovės kapitalą sudarytų tik tokios akcijos, kurios jų turėtojams suteikia vienodas balsavimo, nuosavybės, dividendų ir kitas teises.	Taip	Bendrovės kapitalą sudaro tik paprastosios vardinės nematerialiosios akcijos, kiekvienam akcininkui suteikiančios vienodas balsavimo, nuosavybės, dividendų ir kitas teises, priklausomai nuo turimų akcijų skaičiaus.
1.3. Rekomenduojama sudaryti investuotojams sąlygas iš anksto, t.y. prieš perkant akcijas, susipažinti su išleidžiamų naujų ar jau išleistų akcijų suteikiamomis teisėmis.	Taip	Bendrovė apie naujų ar jau išleistų akcijų suteikiamas teises informuoja naujai išleidžiamų akcijų prospektuose, metinėse ir tarpinėse ataskaitose, savo interneto puslapyje.
1.4. Dėl itin svarbių išskirtinių sandorių, tokių kaip viso ar beveik viso bendrovės turto perleidimas, kas iš esmės reikštų bendrovės perleidimą, turėtų būti gautas visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimas.	Ne	Sprendimus dėl ilgalaikio turto, kurio balansinė vertė yra didesnės kaip 1/20 įstatinio kapitalo, perleidimo, nuomos, investavimo, įkeitimo ar hipotekos pagal Bendrovės įstatus, kuriuos savo sprendimu patvirtino visuotinis akcininkų susirinkimas, priima Bendrovės valdyba. Visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencija, numatyta Bendrovės įstatuose, nesiskiria nuo jo kompetencijos numatytos Akcinių bendrovių įstatyme. Bet kokiu atveju, pagal Akcinių bendrovių įstatymą visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimas nepanaikina valdybos atsakomybės už priimtus sprendimus.

(visos sumos lentelėse pateikiamos tūkstančiais eurų, jei nenurodyta kitaip)

1.5.	Visuotinio akcininkų susirinkimo organizavimo ir dalyvavimo jame procedūros turėtų sudaryti akcininkams lygias galimybes dalyvauti visuotiniame akcininkų susirinkime ir neturėtų pažeisti akcininkų teisių bei interesų. Pasirinkta visuotinio akcininkų susirinkimo vieta, data ir laikas neturėtų užkirsti kelio aktyviam akcininkų dalyvavimui visuotiniame akcininkų susirinkime. Pranešime apie šaukiamą visuotinį akcininkų susirinkimą bendrovė turėtų nurodyti paskutinę dieną, kada vėliausiai galima pateikti siūlomus sprendimo projektus.	Taip	Akcininkai apie planuojamą visuotinį akcininkų susirinkimą informuojami laikantis teisės aktų ir Bendrovės įstatų reikalavimų: laikantis pranešimo terminų, paskelbimo būdų ir priemonių. Dalyvavimo susirinkime galimybė papildomai įgyvendinama sudarant galimybę balsuoti užpildant balsavimo biuletenį ar įgalioti kitą asmenį atstovauti akcininką. Visiems akcininkams apie planuojamą visuotinį akcininkų susirinkimą pranešama iš anksto ir "Investuotojo kalendoriuje". Visuotinis akcininkų susirinkimas visada vyksta Bendrovės buveinės adresu. Data visada pasirenkama darbo diena, laikas – pirma dienos pusė arba apie pietus, todėl yra galimybė atvykti ir viešuoju transportu. Pranešime apie šaukiamą visuotinį akcininkų susirinkimą Bendrovė neriboja akcininkų teisės pateikti naujus sprendimų projektus tiek iki, tiek susirinkimo metu ir tai aiškiai nurodoma Pranešime apie šaukiamą visuotinį akcininkų susirinkimą lietuvių ir anglų kalbomis.
1.6.	Siekiant užtikrinti užsienyje gyvenančių akcininkų teisę susipažinti su informacija, esant galimybei, rekomenduojama visuotiniam akcininkų susirinkimui parengtus dokumentus iš anksto paskelbti viešai ne tik lietuvių kalba, bet ir anglų kalba ir (ar) kitomis užsienio kalbomis. Visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą po jo pasirašymo ir (ar) priimtus sprendimus taip pat rekomenduojama paskelbti viešai ne tik lietuvių, bet ir anglų kalba ir (ar) kitomis užsienio kalbomis. Rekomenduojama šią informaciją paskelbti bendrovės interneto tinklalapyje. Viešai prieinamai gali būti skelbiama ne visa dokumentų apimtis, jei jų viešas paskelbimas galėtų pakenkti bendrovei arba būtų atskleistos bendrovės komercinės paslaptys.	Taip	Pranešimas apie šaukiamą visuotinį akcininkų susirinkimą, sprendimų projektai, bendrasis balsavimo biuletenis, kiti susiję dokumentai (pavyzdžiui keičiant įstatus – įstatai ir siūlomi pakeitimai) skelbiami / teikiami ne tik lietuvių bet ir anglų kalba (kitomis užsienio kalbomis rengti dokumentų iki šiol nebuvo poreikio). Visuotinio akcininkų susirinkimo protokolai (susirinkimo metu priimti sprendimai) Bendrovės puslapyje taip pat skelbiami ir anglų kalba (pavyzdžiui: https://aprangagroup.lt/en/investors/corporate governance/shareholders-meetings/3755-resolutions of-the-annual-general-meeting-of-apranga-apb shareholders-9)
1.7.	Akcininkams, turintiems teisę balsuoti, turėtų būti sudarytos galimybės balsuoti akcininkų susirinkime asmeniškai jame dalyvaujant arba nedalyvaujant. Akcininkams neturėtų būti daroma jokių kliūčių balsuoti iš anksto raštu, užpildant bendrąjį balsavimo biuletenį.	Taip	Tokios galimybės akcininkams sudaromos, apie jas iš anksto informuojama pranešime apie šaukiamą visuotinį akcininkų susirinkimą. Suteikiama galimybė bendrąjį balsavimo biuletenį pildyti ir anglų kalba.
1.8.	Siekiant padidinti akcininkų galimybes dalyvauti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose, bendrovėms rekomenduojama plačiau taikyti modernias technologijas ir tokiu būdu sudaryti akcininkams galimybę dalyvauti ir balsuoti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose naudojantis elektroninių ryšių priemonėmis. Tokiais atvejais turi būti užtikrintas perduodamos informacijos saugumas ir galima nustatyti dalyvavusiojo ir balsavusiojo tapatybę.	Ne	Tokios galimybės akcininkams dar nėra sudaromos, nes, visų pirma, turėtų būti išsprendžiamas perduodamos informacijos saugumo ir dalyvavusio ir balsavusio akcininko tapatybės nustatymo klausimai, proporcingomis ir būtinomis priemonėmis. Bendrovėje iki šiol nėra įdiegta tokia el. ryšių priemonė. Manome, kad šios galimybės balsuoti susirinkime: - balsavimas asmeniškai dalyvaujant susirinkime; - balsavimas per įgaliotą asmenį; - balsavimas sudarius balsavimo teisės perleidimo sutartį - balsavimas iš anksto užpildant bendrąjį balsavimo biuletenį (taip pat anglų kalba), įskaitant jo perdavimą Bendrovei el. ryšių priemonėmis; yra įvairiapusės ir šiai dienai pakankamos, kad akcininkų teisės dalyvauti ir balsuoti būtų susirinkime tinkamai įgyvendinamos.

(visos sumos lentelėse pateikiamos tūkstančiais eurų, jei nenurodyta kitaip)

1.9. Pranešime apie šaukiamo visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimų projektus rekomenduojama atskleisti naujas kolegialaus organo narių kandidatūras, siūlomą jiems atlygį, siūlomą išrinkti audito įmonę, jei šie klausimai yra įtraukti į visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkę. Kai siūloma išrinkti naują kolegialaus organo narį, rekomenduojama informuoti apie jo išsilavinimą, darbo patirtį ir kitas užimamas (ar siūlomas užimti) kitas vadovaujamas pareigas.	Taip/Ne	Visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimų projektuose, jei šie klausimai yra įtraukti į visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkę, yra atskleidžiamos siūlomos naujų kolegialaus organo narių kandidatūros, siūloma išrinkti audito įmonė. Kiekvienas kandidatas į Bendrovės kolegialaus organo narius visuotiniam akcininkų susirinkimui taip pat praneša, kur ir kokias pareigas jis eina, kaip jo kita veikla yra susijusi su Bendrove ir su Bendrove susijusiais kitais juridiniais asmenimis, kaip nustato Akcinių bendrovių įstatymo 19 str. 9 p. Paskutinį kartą valdyba ir/ar jos nariai buvo rinkti 2018 metų eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo metu ir rekomendacijos atskleisti siūlomą jiems atlygį dar nebuvo. Informaciją apie išsilavinimą bei darbo patirtį siūlomas naujas kolegialaus organo narys paprastai pristato susirinkimo metu, prisistatydamas akcininkams.
1.10. Bendrovės kolegialaus organo nariai, administracijos vadovai 1 ar kiti su bendrove susiję kompetentingi asmenys, galintys pateikti informaciją, susijusią su visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarke, turėtų dalyvauti visuotiniame akcininkų susirinkime. Siūlomi kandidatai į kolegialaus organo narius taip pat turėtų dalyvauti visuotiniame akcininkų susirinkime, jeigu naujų narių rinkimai įtraukti į visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkę.	Taip	Bendrovės kolegialaus organo nariai, administracijos vadovai ar kiti su Bendrove susiję kompetentingi asmenys, visuotiniame akcininkų susirinkime dalyvauja, jei gali pateikti informaciją, susijusią su visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarke. Siūlomi kandidatai į kolegialaus organo narius esant galimybei dalyvauja visada.

2. principas: Stebėtojų taryba

2.1. Stebėtojų tarybos funkcijos ir atsakomybė

Bendrovės stebėtojų taryba turėtų užtikrinti bendrovės ir jos akcininkų interesų atstovavimą, šio organo atskaitomybę akcininkams ir objektyvią bei nešališką bendrovės veiklos bei jos valdymo organų priežiūrą, taip pat nuolat teikti rekomendacijas bendrovės valdymo organams.

Stebėtojų taryba turėtų užtikrinti bendrovės finansinės apskaitos ir kontrolės sistemos vientisumą bei skaidrumą.

2.1.1. Stebėtojų tarybos nariai turėtų sąžiningai, rūpestingai ir atsakingai veikti bendrovės bei akcininkų naudai ir atstovauti jų interesams, atsižvelgdami į darbuotojų interesus ir visuomenės gerovę.	Neaktualu	Bendrovėje Stebėtojų taryba nėra sudaroma. Stebėtojų tarybos arba Bendrovės valdybos, atliekančios Akcinių bendrovių įstatymo 34 straipsnio 11 dalyje nustatytas priežiūros funkcijas, sudarymas bus apsvarstytas ir išspręstas ne vėliau kaip iki šiuo metu Bendrovėje teisėtai, laikantis valdybos išrinkimo metu galiojusių teisės aktų reikalavimų, išrinktos ir veikiančios valdybos kadencijos pabaigos, t.y. ne vėliau kaip iki 2022 m. vyksiančio eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo. Be kita ko, Bendrovė yra viešai pareiškusi, kad dės pastangas, jog Stebėtojų taryba arba valdyba, atliekanti Akcinių bendrovių įstatymo 34 straipsnio 11 dalyje nustatytas priežiūros funkcijas, Bendrovėje būtų išrinkta nelaukiant šiuo metu veikiančios valdybos kadencijos pabaigos, kaip Bendrovei yra rekomendavusi Lietuvos Banko priežiūros tarnyba.
2.1.2. Kai stebėtojų tarybos sprendimai gali skirtingai paveikti bendrovės akcininkų interesus, stebėtojų taryba su visais akcininkais turėtų elgtis nešališkai. Ji turėtų užtikrinti, kad akcininkai būtų tinkamai informuojami apie bendrovės strategiją, rizikos valdymą ir kontrolę, interesų konfliktų sprendimą.	Neaktualu	Žr. 2.1.1. p. pateiktą atsakymą.

¹ Šio Kodekso prasme administracijos vadovai yra tie bendrovės darbuotojai, kurie užima aukščiausios grandies vadovaujančias pareigas.

2.1.3. Stebėtojų taryba turėtų būti nešališka priimdama sprendimus, turinčius reikšmę bendrovės veiklai ir strategijai. Stebėtojų tarybos narių darbui ir sprendimams neturėtų daryti įtakos juos išrinkę asmenys.	Neaktualu	Žr. 2.1.1. p. pateiktą atsakymą.
2.1.4. Stebėtojų tarybos nariai turėtų aiškiai reikšti savo prieštaravimą tuo atveju, kai mano, kad stebėtojų tarybos sprendimas gali pakenkti bendrovei. Nepriklausomi 2 stebėtojų tarybos nariai turėtų: a) išlikti nepriklausomi atlikdami analizę, priimdami sprendimus; b) nesiekti ir nepriimti jokių nepagrįstų lengvatų, kurios gali kelti abejonių, kad stebėtojų tarybos nariai nėra nepriklausomi.	Neaktualu	Žr. 2.1.1. p. pateiktą atsakymą.
2.1.5. Stebėtojų taryba turėtų prižiūrėti, kad bendrovės mokesčių planavimo strategijos būtų sudaromos ir įgyvendinamos vadovaujantis teisės aktais, siekiant išvengti ydingos praktikos, nesusijusios su ilgalaikiais bendrovės ir jos akcininkų interesais, dėl ko gali atsirasti reputacijos, teisinė ar kita rizika.	Neaktualu	Žr. 2.1.1. p. pateiktą atsakymą.
2.1.6. Bendrovė turėtų užtikrinti, kad stebėtojų taryba būtų aprūpinta pakankamais ištekliais (tarp jų ir finansiniais), reikalingais pareigoms atlikti, įskaitant teisę gauti visą reikiamą informaciją ir teisę kreiptis nepriklausomo profesionalaus patarimo į išorinius teisės, apskaitos ar kitokius specialistus stebėtojų tarybos ir jos komitetų kompetencijai priklausančiais klausimais.	Neaktualu	Žr. 2.1.1. p. pateiktą atsakymą.
2.2. Stebėtojų tarybos sudarymas
bendrovės valdyseną.		Stebėtojų tarybos sudarymo tvarka turėtų užtikrinti tinkamą interesų konfliktų sprendimą, efektyvią ir sąžiningą
2.2.1. Visuotinio akcininkų susirinkimo išrinkti stebėtojų tarybos nariai turėtų kolektyviai užtikrinti kvalifikacijos, profesinės patirties ir kompetencijų įvairovę, taip pat siekti lyčių pusiausvyros. Siekiant išlaikyti tinkamą stebėtojų tarybos narių turimos kvalifikacijos pusiausvyrą, turėtų būti užtikrinta, kad stebėtojų tarybos nariai, kaip visuma, turėtų įvairiapusių žinių, nuomonių ir patirties savo užduotims tinkamai atlikti.	Neaktualu	Žr. 2.1.1. p. pateiktą atsakymą.
2.2.2. Stebėtojų tarybos nariai turėtų būti skiriami apibrėžtam laikotarpiui, su galimybe būti individualiai perrenkamiems naujai kadencijai tam, kad būtų užtikrintas būtinas profesinės patirties augimas.	Neaktualu	Žr. 2.1.1. p. pateiktą atsakymą.
2.2.3. Stebėtojų tarybos pirmininku turėtų būti toks asmuo, kurio esamos arba buvusios pareigos nebūtų kliūtis nešališkai veiklai vykdyti. Buvęs bendrovės vadovas ar valdybos narys tuoj pat	Neaktualu	Žr. 2.1.1. p. pateiktą atsakymą.

neturėtų būti skiriamas į stebėtojų tarybos pirmininko pareigas. Kai bendrovė nusprendžia nesilaikyti šių rekomendacijų, turėtų būti pateikiama informacija apie priemones, kurių

imtasi veiklos nešališkumui užtikrinti.

² Šio Kodekso prasme stebėtojų tarybos narių nepriklausomumo kriterijai yra suprantami taip, kaip Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 31 straipsnio 7 ir 8 dalyse yra apibrėžti nesusijusių asmenų kriterijai.

2.2.4. Stebėtojų tarybos nario pareigoms atlikti kiekvienas narys turėtų skirti pakankamai laiko ir dėmesio. Kiekvienas stebėtojų tarybos narys turėtų įsipareigoti taip apriboti kitus savo profesinius įsipareigojimus (ypač vadovaujančias pareigas kitose bendrovėse), kad jie netrukdytų tinkamai atlikti stebėtojų tarybos nario pareigas. Jeigu stebėtojų tarybos narys dalyvavo mažiau nei pusėje stebėtojų tarybos posėdžių per bendrovės finansinius metus, apie tai turėtų būti informuojami bendrovės akcininkai.	Neaktualu	Žr. 2.1.1. p. pateiktą atsakymą.
2.2.5. Kai siūloma paskirti stebėtojų tarybos narį, turėtų būti skelbiama, kurie stebėtojų tarybos nariai laikomi nepriklausomais. Stebėtojų taryba gali nuspręsti, kad tam tikras jos narys, nors ir atitinka nepriklausomumo kriterijus, vis dėlto negali būti laikomas nepriklausomu dėl ypatingų asmeninių ar su bendrove susijusių aplinkybių.	Neaktualu	Žr. 2.1.1. p. pateiktą atsakymą.
2.2.6. Stebėtojų tarybos nariams už jų veiklą ir dalyvavimą stebėtojų tarybos posėdžiuose atlygio dydį turėtų tvirtinti bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas.	Neaktualu	Žr. 2.1.1. p. pateiktą atsakymą.
2.2.7. Kiekvienais metais stebėtojų taryba turėtų atlikti savo veiklos įvertinimą. Jis turėtų apimti stebėtojų tarybos struktūros, darbo organizavimo ir gebėjimo veikti kaip grupė vertinimą, taip pat kiekvieno stebėtojų tarybos nario kompetencijos ir darbo efektyvumo vertinimą bei vertinimą, ar stebėtojų taryba pasiekė nustatytų veiklos tikslų. Stebėtojų taryba turėtų bent kartą per metus paskelbti atitinkamą informaciją apie savo vidinę struktūrą ir veiklos procedūras.	Neaktualu	Žr. 2.1.1. p. pateiktą atsakymą.
3. principas: Valdyba 3.1. Valdybos funkcijos ir atsakomybė

Valdyba turėtų užtikrinti bendrovės strategijos įgyvendinimą, taip pat tinkamą bendrovės valdyseną, atsižvelgiant į akcininkų, darbuotojų ir kitų interesų grupių interesus.

3.1.1. Valdyba turėtų užtikrinti bendrovės strategijos, kurią patvirtino stebėtojų taryba, jei ji sudaroma, įgyvendinimą. Tais atvejais, kai stebėtojų taryba nesudaroma, valdyba taip pat yra atsakinga už bendrovės strategijos patvirtinimą.	Taip/Ne	Atskiros Bendrovės strategijos Bendrovė nerengia ir netvirtina. Bendrovėje rengiami, tvirtinami ir viešai skelbiami Bendrovės vienerių metų veiklos planai. Bendrovės tikslai atskleidžiami Bendrovės metiniuose pranešimuose, pranešimuose apie esminius įvykius, kurie skelbiami analogiškuose šaltiniuose kaip numatyta 1.1. atsakyme.
3.1.2. Valdyba, kaip kolegialus bendrovės	Taip/Ne	Valdyba, kaip kolegialus bendrovės valdymo organas,
valdymo organas, atlieka jai Įstatyme ir bendrovės įstatuose priskirtas funkcijas, o tais atvejais, kai bendrovėje nesudaroma stebėtojų taryba, be kita ko, atlieka Įstatyme nustatytas priežiūros funkcijas. Valdyba, vykdydama jai priskirtas funkcijas, turėtų atsižvelgti į bendrovės, akcininkų, darbuotojų ir kitų interesų grupių poreikius, atitinkamai siekiant tvaraus verslo kūrimo.		atlieka jai Įstatyme ir Bendrovės įstatuose priskirtas funkcijas. Nors Bendrovėje stebėtojų taryba nesudaroma, Bendrovės valdyba neatlieka Įstatyme nustatytų priežiūros funkcijų, taip pat žr. 2.1.1 atsakymą. Valdyba, vykdydama jai priskirtas funkcijas, atsižvelgia į Bendrovės, akcininkų, darbuotojų ir kitų interesų grupių poreikius, valdybos tikslas iš esmės siektitvaraus verslo kūrimo. Bendrovės valdyba metų pabaigoje tvirtina kitų metų biudžetą, kuriame apsvarsto ne tik plėtrą ir planuojamas investicijas, bet ir darbuotojų atlyginimų kilimo galimybes, investicijas skirsimas darbuotojų mokymams ir tobulėjimui, IT sistemų diegimui ir saugumui užtikrinti ir pan.

3.1.3. Valdyba turėtų užtikrinti, kad bus laikomasi įstatymų ir bendrovės vidaus politikos nuostatų, taikomų bendrovei ar bendrovių grupei, kuriai priklauso ši bendrovė. Jitaip patturėtų nustatyti atitinkamas rizikos valdymo ir kontrolės priemones užtikrinant reguliarią ir tiesioginę vadovų atskaitomybę.	Taip/Ne	Įstatymų bei Bendrovės vidaus politikų nuostatų laikymąsi bendrovėje be valdybos užtikrina valdybos deleguotas asmuo ar asmenys, skyrių vadovai ir/ar teisininkai, pagal įstatymų/politikos veiklos sritį.
3.1.4. Valdyba taip pat turėtų užtikrinti, kad bendrovėje būtų įdiegtos priemonės, kurios įtrauktos į EBPO geros praktikos rekomendacijas3 dėl vidaus kontrolės, etikos ir atitikties, siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi galiojančių įstatymų, taisyklių ir standartų.	Taip/Ne	Įdiegta dalis priemonių. Bendrovėje 2019 metais valdyba patvirtino ir paskelbė Etikos ir elgesio kodeksą, kuriame, be EBPO geros praktikos rekomendacijų, įtvirtintos ir kitos Bendrovės veikloje aktualios taisyklės. 2019 metais įmonės darbuotojams buvo organizuojami korupcijos prevencijos mokymai. Etikos kodeksas bus reguliariai valdybos peržiūrimas ir esant poreikiui atnaujinamas.
3.1.5. Valdyba, skirdama bendrovės vadovą, turėtų atsižvelgti į tinkamą kandidato kvalifikacijos, patirties ir kompetencijos pusiausvyrą.	Taip	Valdyba, skirdama bendrovės vadovą, atsižvelgia į tinkamą kandidato kvalifikacijos, patirties ir kompetencijos pusiausvyrą.
3.2. Valdybos sudarymas
3.2.1. Stebėtojų tarybos arba visuotinio akcininkų susirinkimo, jei stebėtojų taryba nesudaroma, išrinkti valdybos nariai turėtų kolektyviai užtikrinti kvalifikacijos, profesinės patirties ir kompetencijų įvairovę, taip pat siekti lyčių pusiausvyros. Siekiant išlaikyti tinkamą valdybos narių turimos kvalifikacijos pusiausvyrą, turėtų būti užtikrinta, kad valdybos nariai, kaip visuma, turėtų įvairiapusių žinių, nuomonių ir patirties savo užduotims tinkamai atlikti.	Taip	Valdybą sudaro skirtingą profesinę patirtį ir kompetencijas turintys asmenys. Valdyba sudaryta iš įmonių valdymo, ekonomikos ir finansų, pirkimų, plėtros ir vystymo, informacinių technologijų ekspertų, akivaizdu turinčių įvairiapusių žinių, nuomonių ir patirties, reikalingų tinkamam ir efektyviai valdybos veiklai ir Bendrovės interesams. Visi valdybos nariai glaudžiai susipažinę su Bendrovės veikla, 3 iš 6 Bendrovės valdybos narių yra Bendrovės darbuotojai – administracijos vadovai. Nors valdyboje yra viena moteris iš 6 valdybos narių, valdybos sudarymui nėra nustatyti reikalavimai, galintys bet kaip diskriminuoti lyties pagrindu.
3.2.2.Kandidatų į valdybos narius vardai, pavardės, informacija apie jų išsilavinimą, kvalifikaciją, profesinę patirtį, einamas pareigas, kitus svarbius profesinius įsipareigojimus ir potencialius interesų konfliktus turėtų būti atskleisti nepažeidžiant asmens duomenų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų stebėtojų tarybos posėdyje, kuriame bus renkama valdyba ar atskiri jos nariai. Jeigu stebėtojų taryba nesudaroma, šiame punkte nustatyta informacija turėtų būti pateikiama visuotiniam akcininkų susirinkimui. Valdyba kiekvienais metais turėtų kaupti šiame punkte nurodytus duomenis apie savo narius ir pateikti juos bendrovės metiniame pranešime.	Taip/Ne	Kandidatų į valdybos narius vardai, pavardės, informacija apie jų išsilavinimą, kvalifikaciją, profesinę patirtį, einamas pareigas, kitus svarbius profesinius įsipareigojimus ir potencialius interesų konfliktus visuotiniam akcininkų susirinkimui atskleidžiama laikantis asmens duomenų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų bei Bendrovėje patvirtintų asmens duomenų apsaugą užtikrinančių ir tvarkymo principus nustatančių vidaus teisės aktų, visais atvejais prieš tai informavus asmenį ir gavus jo sutikimą. Nesant pasikeitimų tokia informacija metiniame pranešime neteikiama.
3.2.3.Visi nauji valdybos nariai turėtų būti supažindinti su pareigomis, bendrovės struktūra bei veikla.	Taip	Nauji valdybos nariai supažindinami su pareigomis, bendrovės struktūra bei veikla ir kita informacija, aktualia valdybos nario veiklai.
3.2.4.Valdybos nariai turėtų būti skiriami apibrėžtam laikotarpiui, su galimybe būti individualiai perrenkamiems naujai kadencijai tam, kad būtų užtikrintas būtinas profesinės patirties augimas ir pakankamai dažnas jų statuso pakartotinas patvirtinimas.	Taip	Valdybos nariai skiriami 4 metų valdybos kadencijai, o renkant pavienius jos narius – iki esamos valdybos kadencijos pabaigos. Valdybos nariai atsakingai ėję savo pareigas, skyrę laiko valdybos darbui, dalyvavę posėdžiuose ir norintys toliau aktyviai dalyvauti valdybos veikloje visada turi galimybę būti siūlomi ir perrenkami naujai kadencijai.

³ Nuoroda į EBPO geros praktikos rekomendacijas dėl vidaus kontrolės, etikos ir atitikties: https://www.oecd.org/daf/anti-bribery/44884389.pdf

3.2.5.Valdybos pirmininku turėtų būti toks asmuo, kurio esamos arba buvusios pareigos nebūtų kliūtis nešališkai veiklai vykdyti. Kai stebėtojų taryba nėra sudaroma, buvęs bendrovės vadovas tuoj pat neturėtų būti skiriamas į valdybos pirmininko postą. Kai bendrovė nusprendžia nesilaikyti šių rekomendacijų, turėtų būti pateikiama informacija apie priemones, kurių imtasi veiklos nešališkumui užtikrinti.	Taip	Valdybos pirmininku yra asmuo, niekada nebuvęs Bendrovės vadovu. Bendrovės valdybos pirmininkas nėra Bendrovės darbuotojas ir yra akcininko atstovas. Bendrovės įsitikinimu,tokie faktai yra pakankamiteigti, kad valdybos pirmininkas geba veikti nešališkai, priimti akcininkų teises atstovaujančius ir apsaugančius sprendimus.
3.2.6.Valdybos nario pareigoms atlikti kiekvienas narys turėtų skirti pakankamai laiko ir dėmesio. Jeigu valdybos narys dalyvavo mažiau nei pusėje valdybos posėdžių per bendrovės finansinius metus, apie tai turėtų būti informuojama bendrovės stebėtojų taryba, jeigu stebėtojų taryba bendrovėje nėra sudaroma – visuotinis akcininkų susirinkimas.	Taip	Bendrovės vertinimu, valdybos nario pareigoms atlikti kiekvienas narys skiria pakankamai laiko ir dėmesio, aktyviai dalyvauja valdybos posėdžiuose, skiria laiko jiems pasiruošti. Narių, kurie dalyvavo mažiau nei pusėje Bendrovės valdybos posėdžių per bendrovės finansinius metus iki šiol nebuvo, tačiau tokia informacija galėtų būti pateikta visuotiniam akcininkų susirinkimui.
3.2.7.Jeigu Įstatyme nustatytais atvejais renkant valdybą, kai nesudaroma stebėtojų taryba, dalis jos narių bus nepriklausomi 4 , turėtų būti skelbiama, kurie valdybos nariai laikomi nepriklausomais. Valdyba gali nuspręsti, kad tam tikras jos narys, nors ir atitinka visus Įstatyme nustatytus nepriklausomumo kriterijus, vis dėlto negali būti laikomas nepriklausomu dėl ypatingų asmeninių ar su bendrove susijusių aplinkybių.	Neaktualu	Šiuo metu Bendrovėje nesudaroma nei stebėtojų taryba nei valdyba, kurios sudėtyje būtų atitinkamas skaičius nepriklausomų narių ir nebūtų Bendrovės vadovo, kaip nustatyta ABĮ, siekiant užtikrinti priežiūros funkciją. Taip pat žiūrėti atsakymą 2.1 punkte. Šios nuostatos bus laikomasi įgyvendinus atitinkamus reikalavimus.
3.2.8.Valdybos nariams už jų veiklą ir dalyvavimą valdybos posėdžiuose atlygio dydį turėtų tvirtinti bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas.	Taip	Šiuo metu valdybos nariams nėra papildomai atlyginama už jų veiklą valdyboje ar dalyvavimą posėdžiuose. Jei bus nuspręsta tokį atlygį įvesti, jis ar jo apskaičiavimo tvarka bus numatyti visuotinio akcininkų susirinkimo tvirtinamoje atlygio politikoje.
3.2.9.Valdybos nariai turėtų sąžiningai, rūpestingai ir atsakingai veikti bendrovės bei akcininkų naudai ir atstovauti jų interesams, atsižvelgdami ir į kitus interesų turėtojus. Priimdami sprendimus jie neturėtų siekti asmeninių interesų, jiems turėtų būti taikomi susitarimai dėl nekonkuravimo, taip pat jie neturėtų pažeidžiant bendrovės interesus pasinaudoti verslo informacija ir galimybėmis, kurios yra susijusios su bendrovės veikla.	Taip/Ne	Bendrovės vertinimu, valdybos nariai sąžiningai, rūpestingai ir atsakingai veikia bendrovės bei akcininkų naudai ir atstovauja jų interesams, atsižvelgdami ir į kitus interesų turėtojus, o priimdami sprendimus jie nesiekti asmeninių interesų tenkinimo. Bendrovės manymu valdybos nario lojalumui ir patikimumui užtikrinti pakanka įstatymuose jiems numatytų konfidencialumo įsipareigojimų, todėl nekonkuravimo sutartys su valdybos nariais nesudaromos, jų veikla tokiomis sutartimis nėra papildomai ribojama. Bendrovės valdybos nariams pažeidžiant bendrovės interesus pasinaudoti verslo informacija ir galimybėmis, kurios yra susijusios su bendrovės veikla, draudžia įstatymai.
3.2.10. Kiekvienais metais valdyba turėtų atlikti savo veiklos įvertinimą. Jis turėtų apimti valdybos struktūros, darbo organizavimo ir gebėjimo veikti kaip grupė vertinimą, taip pat kiekvieno valdybos nario kompetencijos ir darbo efektyvumo vertinimą bei vertinimą, ar valdyba pasiekė nustatytų veiklos tikslų. Valdyba turėtų bent kartą per metus nepažeidžiant asmens duomenų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų viešai paskelbti atitinkamą informaciją apie savo vidinę struktūrą ir veiklos procedūras.	Ne	Valdyba neatlieka kasmetinio savo veiklos vertinimo.

⁴ Šio Kodekso prasme valdybos narių nepriklausomumo kriterijai yra suprantami taip, kaip Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 33 straipsnio 7 dalyje yra apibrėžti nesusijusių asmenų kriterijai.

4. principas: Bendrovės stebėtojų tarybos ir valdybos darbo tvarka

Bendrovėje nustatyta stebėtojų tarybos, jeigu ji sudaroma, ir valdybos darbo tvarka turėtų užtikrinti efektyvų šių organų darbą ir sprendimų priėmimą, skatinti aktyvų bendrovės organų bendradarbiavimą.

4.1. Valdyba ir stebėtojų taryba, jei ji sudaroma, turėtų glaudžiai bendradarbiauti, siekdama naudos tiek bendrovei, tiek ir jos akcininkams. Gera bendrovių valdysena reikalauja atviros diskusijos tarp valdybos ir stebėtojų tarybos. Valdyba turėtų reguliariai, o esant reikalui – nedelsiant informuoti stebėtojų tarybą apie visus svarbius bendrovei klausimus, susijusius su planavimu, verslo plėtra, rizikų valdymu ir kontrole, įsipareigojimų laikymusi bendrovėje. Valdyba turėtų informuoti stebėtojų tarybą apie faktinius verslo plėtros nukrypimus nuo anksčiau suformuluotų planų ir tikslų, nurodant to priežastis.	Neaktualu	Stebėtojų taryba Bendrovėje nesudaroma, taip pat žr. atsakymą 2.1 punkte.
4.2. Bendrovės kolegialių organų posėdžius rekomenduojama rengti atitinkamu periodiškumu pagal iš anksto patvirtintą grafiką. Kiekviena bendrovė pati sprendžia, kokiu periodiškumu šaukti kolegialių organų posėdžius, tačiau rekomenduojama juos rengti tokiu periodiškumu, kad būtų užtikrintas nepertraukiamas esminių bendrovės valdysenos klausimų sprendimas. Bendrovės kolegialių organų posėdžiai turėtų būti šaukiami bent kartą per metų ketvirtį.	Taip/Ne/ Neaktualu	Stebėtojų taryba Bendrovėje nesudaroma, taip pat žr. atsakymą 2.1 punkte. Valdybos posėdžiai rengiami pagal poreikį, apie tai iš anksto informavus valdybos narius. Bendrovės valdyba nemato poreikio nustatyti posėdžių periodiškumo, nes valdybos posėdžiai šaukiami tokiu dažnumu ir tais atvejais, kad būtų tinkamai užtikrintas nepertraukiamas esminių Bendrovės valdysenos klausimų sprendimas.
4.3. Kolegialaus organo nariai apie šaukiamą posėdį turėtų būti informuojami iš anksto, kad turėtų pakankamai laiko tinkamai pasirengti posėdyje nagrinėjamų klausimų svarstymui ir galėtų vykti diskusija, po kurios būtų priimami sprendimai. Kartu su pranešimu apie šaukiamą posėdį kolegialaus organo nariams turėtų būti pateikta visa reikalinga su posėdžio darbotvarke susijusi medžiaga. Darbotvarkė posėdžio metu neturėtų būti keičiama ar papildoma, išskyrus atvejus, kai posėdyje dalyvauja visi kolegialaus organo nariai ir jie sutinka su tokiu darbotvarkės pakeitimu ar papildymu arba kai neatidėliotinai reikia spręsti svarbius bendrovei klausimus.	Taip/ Neaktualu	Stebėtojų taryba Bendrovėje nesudaroma, taip pat žr. atsakymą 2.1 punkte. Valdybos nariai apie šaukiamą valdybos posėdį informuojami iš anksto, kad turėtų pakankamai laiko tinkamai pasirengti posėdyje nagrinėjamų klausimų svarstymui ir galėtų vykti diskusija. Kartu su pranešimu apie šaukiamą posėdį valdybos nariams yra visa reikalinga su posėdžio darbotvarke susijusi medžiaga, valdybos nariai visada gali prašyti papildomos informacijos, jei laiko, kad pateikta informacija nepakankama.
4.4. Siekiant koordinuoti bendrovės kolegialių organų darbą bei užtikrinti efektyvų sprendimų priėmimo procesą, bendrovės kolegialių priežiūros ir valdymo organų pirmininkai turėtų tarpusavyje derinti šaukiamų posėdžių datas, jų darbotvarkes, glaudžiai bendradarbiauti spręsdami kitus su bendrovės valdysena susijusius klausimus. Bendrovės stebėtojų tarybos posėdžiai turėtų būti atviri bendrovės valdybos nariams, ypač tais atvejais, kai posėdyje svarstomi klausimai, susiję su valdybos narių atšaukimu, atsakomybe, atlygio nustatymu.	Neaktualu	Stebėtojų taryba Bendrovėje nesudaroma, taip pat žr. atsakymą 2.1 punkte.

5. principas: Skyrimo, atlygio ir audito komitetai

5.1. Komitetų paskirtis ir sudarymas

Bendrovėje sudaryti komitetai turėtų didinti stebėtojų tarybos, o jei stebėtojų taryba nesudaroma, valdybos, kuri atlieka priežiūros funkcijas, darbo efektyvumą užtikrinant, kad sprendimai būtų priimami juos tinkamai apsvarsčius, ir padėti organizuoti darbą taip, kad sprendimams nedarytų įtakos esminiai interesų konfliktai.

Komitetai turėtų veikti nepriklausomai bei principingai ir teikti rekomendacijas, susijusias su kolegialaus organo sprendimu, tačiau galutinį sprendimą priima pats kolegialus organas.

5.1.1.	Atsižvelgiant į konkrečias su bendrove susijusias aplinkybes, pasirinktą bendrovės valdysenos struktūrą, bendrovės stebėtojų taryba, o tais atvejais, kai ji nesudaroma - valdyba, kuri atlieka priežiūros funkcijas, sudaro komitetus. Kolegialiam organui rekomenduojama suformuoti skyrimo, atlygio ir audito komitetus5	Taip / Ne	Bendrovėje nesudaromi skyrimo ir atlygio komitetai, nes Bendrovės nuomone, valdyba, vykdydama savo funkcijas, iš dalies vykdo nurodytų komitetų funkcijas. Bendrovės valdyba parenka Bendrovės vadovo kandidatūrą ir jį skiria, teikia rekomendacijas Bendrovės vadovui dėl vyresniosios vadovybės skyrimo. Valdyba, įsigaliojus teisės aktų pakeitimams 2020 metais teiks atsiliepimus ir pasiūlymus dėl vadovo parengtos atlygio politikos. Bendrovės valdyba tvirtina Bendrovės strateginius, biudžeto planus bei kontroliuoja jų įgyvendinimą, analizuoja bei vertina Bendrovės vadovo ir vyresniosios vadovybės ataskaitas apie Bendrovės patvirtintų biudžeto planų vykdymą ir lėšų panaudojimą. Vykdant Audito įstatymo (Žin., 2008, Nr. 82-3233) reikalavimus, Bendrovėje yra suformuotas Audito komitetas iš 3 narių, du iš jų – nepriklausomi. Audito komitetas renkamas 4 metų laikotarpiui. Komiteto narius Bendrovės valdybos teikimu skiria ir atšaukia Bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas. 2017 m. balandžio 27 d. visuotinio akcininko susirinkimo sprendimu patvirtinti audito komiteto nuostatai ir patvirtinta audito komiteto sudėtis.
5.1.2.	Bendrovės gali nuspręsti suformuoti mažiau nei tris komitetus. Tokiu atveju bendrovės turėtų pateikti paaiškinimą, kodėl jos pasirinko alternatyvų požiūrį ir kaip pasirinktas požiūris atitinka trims atskiriems komitetams nustatytus tikslus.	Taip	Žr. 5.1.1 atsakymą
5.1.3.	Bendrovėse formuojamiems komitetams nustatytas funkcijas teisės aktų numatytais atvejais gali atlikti pats kolegialus organas. Tokiu atveju šio Kodekso nuostatos, susijusios su komitetais (ypač dėl jų vaidmens, veiklos ir skaidrumo), kai tinka, turėtų būti taikomos visam kolegialiam organui.	Taip	Žr. 5.1.1 atsakymą
5.1.4.	Kolegialaus organo sukurti komitetai paprastai turėtų susidėti bent iš trijų narių. Atsižvelgiant į teisės aktų reikalavimus, komitetai gali būti sudaryti tik iš dviejų narių. Kiekvieno komiteto nariai turėtų būti parenkami pirmiausia atsižvelgiant į jų kompetenciją, pirmenybę teikiant nepriklausomiems kolegialaus organo nariams. Valdybos pirmininkas neturėtų būti komitetų pirmininku.	Taip/Ne	Taip, kiek susiję su Audito komitetu. Žr. 5.1.1 atsakymą. Audito komiteto pirmininku nėra valdybos pirmininkas, be to, Audito komiteto pirmininku yra nepriklausomas Audito komiteto narys.

⁵ Teisės aktai gali numatyti pareigą sudaryti atitinkamą komitetą. Pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito įstatymas nustato, kad viešojo intereso įmonės (įskaitant, bet neapsiribojant, akcinėse bendrovėse, kurių vertybiniais popieriais prekiaujama Lietuvos Respublikos ir (arba) bet kurios kitos valstybės narės reguliuojamoje rinkoje), privalo sudaryti audito komitetą (teisės aktai numato išimčių, kada audito komiteto funkcijas gali atlikti priežiūros funkcijas atliekantis kolegialus organas).

(visos sumos lentelėse pateikiamos tūkstančiais eurų, jei nenurodyta kitaip)
------------------------------------------------------------------------------	--	--	--	--

	5.1.5. Kiekvieno suformuoto komiteto įgaliojimus turėtų nustatyti pats kolegialus organas. Komitetai turėtų vykdyti savo pareigas laikydamiesi nustatytų įgaliojimų ir reguliariai informuoti kolegialų organą apie savo veiklą ir jos rezultatus. Kiekvieno komiteto įgaliojimai, apibrėžiantys jo vaidmenį ir nurodantys jo teises bei pareigas, turėtų būti paskelbti bent kartą per metus (kaip dalis informacijos, kurią bendrovė kasmet skelbia apie savo valdysenos struktūrą ir praktiką). Bendrovės taip pat kasmet savo metiniame pranešime, nepažeidžiant asmens duomenų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, turėtų skelbti esamų komitetų pranešimus apie jų sudėtį, posėdžių skaičių ir narių dalyvavimą posėdžiuose per praėjusius metus, taip pat apie pagrindines savo veiklos kryptis ir veiklos rezultatus.	Taip/Ne	Audito komiteto nuostatus, kuriuose nustatoma komiteto sudarymo tvarka, narių skaičius, sudėtis ir reikalavimai nariams, narystės komitete laikotarpis, komiteto teisės ir pareigos, posėdžių organizavimo, sprendimų priėmimo tvarka, komitetui teikiamos informacijos mastas ir jos teikimo tvarka ir pan. tvirtina šį organą (jo narius) išrinkęs organas – visuotinis akcininkų susirinkimas. Audito komiteto narius susirinkimui teikia valdyba. Audito komiteto nuostatai, apibrėžiantys jo vaidmenį ir nurodantys jo teises bei pareigas, buvo paskelbti juos patvirtinus 2017 metais ir nesant pakeitimų Bendrovė jų kasmet papildomai neskelbia. Iki šiol informacijos apie esamų komitetų (Audito komiteto) sudėtį, posėdžių skaičių ir narių dalyvavimą posėdžiuose per praėjusius metus, taip pat apie pagrindines jų veiklos kryptis ir veiklos rezultatus Bendrovė savo metiniame pranešime neskelbdavo, bet skelbia Bendrovės pranešime už 2019 metus.
	5.1.6. Siekiant užtikrinti komitetų savarankiškumą ir objektyvumą, kolegialaus organo nariai, kurie nėra komiteto nariai, paprastai turėtų turėti teisę dalyvauti komiteto posėdžiuose tik komitetui pakvietus. Komitetas gali pakviesti arba reikalauti, kad posėdyje dalyvautų tam tikri bendrovės darbuotojai arba ekspertai. Kiekvieno komiteto pirmininkui turėtų būti sudarytos sąlygos tiesiogiai palaikyti ryšius su akcininkais. Atvejus, kuriems esant tai turėtų būti daroma, reikėtų nurodyti komiteto veiklą reglamentuojančiose taisyklėse.	Taip	Tai yra Audito komiteto teisė ir prerogatyva nuspręsti, ką kviesti dalyvauti valdybos posėdžiuose (ištraukos iš Audito komiteto nuostatų): "4.3. Komiteto posėdžiuose gali dalyvauti Bendrovės generalinis direktorius, valdybos pirmininkas ir/ar valdybos nariai, išorės auditoriai. Taip pat į Komiteto posėdžius gali būti kviečiami dalyvauti Bendrovės finansų ir ekonomikos direktorius, kiti Bendrovės darbuotojai." " 3.8. Komitetas atskaitingas Bendrovės visuotiniam akcininkų susirinkimui. Komitetas teikia veiklos ataskaitą visuotiniam akcininkų susirinkimui kartu su valdybos teikiamu tvirtinti finansinių ataskaitų rinkiniu."
5.2.	Skyrimo komitetas.
5.2.1.	Pagrindinės skyrimo komiteto funkcijos turėtų būti šios: 1) parinkti kandidatus į laisvas priežiūros, valdymo organų narių ir administracijos vadovų vietas bei rekomenduoti kolegialiam	Neaktualu	Žr. 5.1.1 atsakymą

	valdymo organų narių ir administracijos vadovų vietas bei rekomenduoti kolegialiam organui juos svarstyti. Skyrimo komitetas turėtų įvertinti įgūdžių, žinių ir patirties pusiausvyrą valdymo organe, parengti funkcijų ir gebėjimų, kurių reikia konkrečiai pozicijai, aprašą ir įvertinti įpareigojimui atlikti reikalingą laiką; 2) reguliariai vertinti priežiūros ir valdymo organų struktūrą, dydį, sudėtį, narių įgūdžius, žinias ir veiklą, teikti kolegialiam organui rekomendacijas, kaip siekti reikiamų pokyčių; 3) reikiamą dėmesį skirti tęstinumo planavimui.
5.2.2.	Sprendžiant klausimus, susijusius su kolegialaus organo nariais, kurie su bendrove yra susiję darbo santykiais, ir administracijos vadovais, turėtų būti konsultuojamasi su bendrovės vadovu, suteikiant jam teisę teikti pasiūlymus Skyrimo komitetui.	Neaktualu	Žr. 5.1.1 atsakymą

(visos sumos lentelėse pateikiamos tūkstančiais eurų, jei nenurodyta kitaip)

5.3. Atlygio komitetas.
Pagrindinės atlygio komiteto funkcijos turėtų būti šios: 1) teikti kolegialiam organui svarstyti pasiūlymus dėl atlygio politikos, taikomos priežiūros ir valdymo organų nariams ir administracijos vadovams. Tokia politika turėtų apimti visas atlygio formas, įskaitant fiksuotą atlygį, nuo veiklos rezultatų priklausančio atlygio, skatinimo finansinėmis priemonėmis sistemas, pensijų modelius, išeitines išmokas, taip pat sąlygas, kurios leistų bendrovei susigrąžinti sumas arba sustabdyti mokėjimus, nurodant aplinkybes, dėl kurių būtų tikslinga tai padaryti; 2) teikti kolegialiam organui pasiūlymus dėl individualaus atlygio kolegialių organų nariams ir administracijos vadovams siekiant, kad jie atitiktų bendrovės atlygio politiką ir šių asmenų veiklos įvertinimą; 3) reguliariai peržiūrėti atlygio politiką bei jos įgyvendinimą.	Neaktualu	Žr. 5.1.1 atsakymą. Atlygio politika bus rengiama ir tvirtinama kaip numato Akcinių bendrovių įstatymo pakeitimai.
5.4. Audito komitetas.
5.4.1. Pagrindinės audito komiteto funkcijos yra apibrėžtos teisės aktuose, reglamentuojančiuose audito komiteto veiklą6	Taip
5.4.2. Visi komiteto nariai turėtų būti aprūpinti išsamia informacija, susijusia su specifiniais bendrovės apskaitos, finansiniais ir veiklos ypatumais. Bendrovės administracijos vadovai turėtų informuoti audito komitetą apie svarbių ir neįprastų sandorių apskaitos būdus, kai apskaita gali būti vykdoma skirtingais būdais.	Taip	Audito komiteto patvirtinti nuostatai numato: "3.3. Komiteto teisės: 3.3.1. gauti bet kokią informaciją ar dokumentus, Komitetui atliekant savo pareigas; 3.3.2. gauti išsamią informaciją, susijusią su specifiniais Bendrovės buhalterinės apskaitos, finansiniais ir veiklos ypatumais. Bendrovės administracija Komiteto nariams pareikalavus, taip pat ir savo iniciatyva, turėtų informuoti Komitetą apie didelės vertės ir Bendrovės įprastinės veiklos pobūdžio neatitinkančių sandorių buhalterinės apskaitos metodus, jei šių sandorių buhalterinė apskaita gali būti tvarkoma skirtingais metodais, taip pat apie veiklą lengvatinės prekybos zonose ir (arba) per specialiosios paskirties subjektus (įmones, organizacijas) vykdomą veiklą siekiant išsiaiškinti, ar tokia veikla pateisinama. 3.4. Prašymus dėl informacijos ar dokumento gavimo Komitetas pateikia Bendrovės generaliniam direktoriui. Bendrovės generalinis sudaro Komiteto nariui (nariams) galimybę susipažinti su informacija ar dokumentais." Audito komiteto nuostatai nenumato jokių išimčių, kada informacija gali būti neteikiama. Šiomis nustatytomis teisėmis Audito komitetas ar jo nariai gali be apribojimų naudotis.

⁶ Audito komitetų veiklos klausimus reglamentuoja 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas Nr. 537/2014 dėl konkrečių viešojo intereso įmonių teisės aktų nustatyto audito reikalavimų, Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito įstatymas, taip pat Lietuvos banko patvirtintos taisyklės, reglamentuojančios audito komitetų veiklą.

(visos sumos lentelėse pateikiamos tūkstančiais eurų, jei nenurodyta kitaip)

5.4.3.	Audito komitetas turėtų nuspręsti, ar jo posėdžiuose turi dalyvauti (jei taip, tai kada) valdybos pirmininkas, bendrovės vadovas, vyriausiasis finansininkas (arba viršesni darbuotojai, atsakingi už finansus bei apskaitą), vidaus auditorius ir išorės auditorius. Komitetas turėtų turėti galimybę prireikus susitikti su atitinkamais asmenimis, nedalyvaujant valdymo organų nariams.	Taip	Audito komitetas yra laisvas pasirinkti, ką kviesti į savo posėdžius, ar posėdžiauti nekviečiant į posėdį nieko. Valdymo organų narių dalyvavimas galimas tik Audito komitetui nurodžius. Kadangi Audito komitete yra vienas įmonės darbuotojas, komitetui prireikus jis gali paprastai suorganizuoti susitikimą su reikiamu bendrovės darbuotoju, valdymo organų nariams nedalyvaujant. Komitetas yra laisvas nuspręsti dėl susitikimo su kitais reikiamais asmenimis (ne darbuotojais) ir veikia savarankiškai. Taip pat žr. atsakymą 5.1.1.
5.4.4.	Audito komitetas turėtų būti informuotas apie vidaus auditorių darbo programą ir gauti vidaus audito ataskaitas arba periodinę santrauką. Audito komitetas taip pat turėtų būti informuotas apie išorės auditorių darbo programą ir turėtų iš audito įmonės gauti ataskaitą, kurioje būtų aprašomi visi ryšiai tarp nepriklausomos audito įmonės ir bendrovės bei jos grupės.	Neaktualu /Taip	Bendrovėje nėra vidaus auditorių. Audito komitetas yra informuojamas apie išorės auditorių darbo programą ir gauna iš audito įmonės ataskaitą, kurioje aprašomi visi ryšiai tarp nepriklausomos audito įmonės ir bendrovės bei jos grupės.
5.4.5.	Audito komitetas turėtų tikrinti, ar bendrovė laikosi galiojančių nuostatų, reglamentuojančių darbuotojų galimybę pateikti skundą arba anonimiškai pranešti apie įtarimus, kad bendrovėje daromi pažeidimai, ir turėtų užtikrinti, kad būtų nustatyta tvarka proporcingam ir nepriklausomam tokių klausimų tyrimui ir atitinkamiems tolesniems veiksmams.	Ne	Pranešimų apie įtarimus, kad Bendrovėje daromi pažeidimai tvarka yra nustatyta ir paskelbta Bendrovės puslapyje kaip tai reglamentuoja Pranešėjų apsaugos įstatymas. Sukurtas vidinis kanalas tokių pranešimų proporcingam ir nepriklausomam tyrimui ir atitinkamiems tolesniems veiksmams, nustatytos pranešimų taisyklės (nuoroda žemiau). Audito komitetas taisyklėse nenumatytas kaip priežiūros organas dėl Bendrovės atitinkamų nuostatų laikymosi ir to iki šiol nedarė. Daugiau apie pranešimus: https://aprangagroup.lt/lt/investuotojams/bendroves valdymas/apb-apranga-valdymo principai#gdpr_taisykles
5.4.6.	Audito komitetas turėtų teikti stebėtojų tarybai, jei ji nesudaroma – valdybai, savo veiklos ataskaitas bent kartą per šešis mėnesius, tuo metu, kai tvirtinamos metinės ir pusės metų ataskaitos.	Ne	Komitetas atskaitingas Bendrovės visuotiniam akcininkų susirinkimui. Komitetas teikia veiklos ataskaitą visuotiniam akcininkų susirinkimui kartu su valdybos teikiamu tvirtinti finansinių ataskaitų rinkiniu kartą per metus.

6. principas: Interesų konfliktų vengimas ir atskleidimas

Bendrovės valdysenos sistema turėtų skatinti bendrovės priežiūros ir valdymo organų narius vengti interesų konfliktų bei užtikrinti skaidrų ir efektyvų bendrovės priežiūros ir valdymo organų narių interesų konfliktų atskleidimo mechanizmą.

Bendrovės valdymo sistema turėtų pripažinti interesų turėtojų teises, įtvirtintas įstatymuose, ir skatinti aktyvų bendrovės ir interesų turėtojų bendradarbiavimą kuriant bendrovės gerovę, darbo vietas ir finansinį stabilumą. Šio principo kontekste sąvoka interesų turėtojai apima investuotojus, darbuotojus, kreditorius, tiekėjus, klientus, vietos bendruomenę ir kitus asmenis, turinčius interesų konkrečioje bendrovėje.

Bendrovės priežiūros ir valdymo organo narys turėtų vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti bendrovės interesams. Jeigu tokia situacija vis dėlto atsirado, bendrovės priežiūros ar valdymo organo narys turėtų	Taip	Bendrovės žiniomis, Bendrovės valdymo organo nariai vengia situacijų, kai jo/jos asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti bendrovės interesams. Bendrovės valdymo organo nariai yra informuoti apie savo pareigą per protingą terminą pranešti kitiems to
per protingą terminą pranešti kitiems to paties organo nariams arba jį išrinkusiam bendrovės organui, arba bendrovės akcininkams apie tokią interesų prieštaravimo situaciją, nurodyti interesų pobūdį ir, jeigu įmanoma, vertę.		paties organo nariams arba jį išrinkusiam bendrovės organui, arba bendrovės akcininkams apie tokią interesų prieštaravimo situaciją. Toks reikalavimas be kita ko numatytas ir Bendrovės Etikos ir elgesio kodekse (Interesų deklaracijos forma derinimo stadijoje). Daugiau apie Interesų konflikto vengimą: https://aprangagroup.lt/images/download/APRANGA_ Etikos_ir_elgesio_kodeksas_2019.pdf

7. principas: Bendrovės atlygio politika

Bendrovėje nustatyta atlygio politika, jos peržiūrėjimo ir paskelbimo tvarka turėtų užkirsti kelią galimiems interesų konfliktams ir piktnaudžiavimui nustatant kolegialių organų narių ir administracijos vadovų atlygį, taip pat užtikrinti bendrovės atlygio politikos viešumą, skaidrumą, taip pat ir ilgalaikę bendrovės strategiją.

(visos sumos lentelėse pateikiamos tūkstančiais eurų, jei nenurodyta kitaip)

7.1. Bendrovė turėtų patvirtinti ir paskelbti bendrovės interneto tinklalapyje atlygio politiką, kuri turėtų būti reguliariai peržiūrima ir atitiktų ilgalaikę bendrovės strategiją.	Taip	Bendrovės atlygio politika turėtų būti patvirtinta artimiausiame eiliniame Bendrovės visuotiniame akcininkų susirinkime, kaip numato nauja Akcinių bendrovių įstatymo redakcija. Po atlygio politikos patvirtinimo ji bus skelbiama kaip numato įstatymas. Jos peržiūrėjimas vyks pagal įstatymų nustatytus reikalavimus.
7.2. Atlygio politika turėtų apimti visas atlygio formas, įskaitant fiksuotą atlygį, nuo veiklos rezultatų priklausančio atlygio, skatinimo finansinėmis priemonėmis sistemas, pensijų modelius, išeitines išmokas, taip pat sąlygas, kurios numatytų atvejus, kada bendrovė gali susigrąžinti išmokėtas sumas arba sustabdyti mokėjimus.	Taip	Atlygio politiką planuojama parengti ir priimti pagal Akcinių bendrovių įstatymo reikalavimus.
7.3. Siekiant vengti galimų interesų konfliktų, atlygio politika turėtų numatyti, kad kolegialių organų, kurie vykdo priežiūros funkcijas, nariai neturėtų gauti atlygio, kuris priklausytų nuo bendrovės veiklos rezultatų.	Neaktualu	Kol kas Bendrovėje kolegialių organų, kurie vykdo priežiūros funkcijas, nėra. Žr. 2.1.1 atsakymą.
7.4. Atlygio politika turėtų pateikti pakankamai išsamią informaciją apie išeitinių išmokų politiką. Išeitinės išmokos neturėtų viršyti nustatytos sumos arba nustatyto metinių atlyginimų skaičiaus ir apskritai neturėtų būti didesnės negu dvejų metų fiksuoto atlygio dalis arba jos ekvivalento suma. Išeitinės išmokos neturėtų būti mokamos, jei sutartis nutraukiama dėl blogų veiklos rezultatų.	Neaktualu	Kol kas nėra parengtas galutinis atlygio politikos tekstas.
7.5. Jei bendrovėje taikoma skatinimo finansinėmis priemonėmis sistema, atlygio politikoje turėtų būti pateikta pakankamai išsami informacija apie akcijų išlaikymą po teisių suteikimo. Tuo atveju, kai atlygis yra pagrįstas akcijų skyrimu, teisė į akcijas neturėtų būti suteikiama mažiausiai trejus metus po jų skyrimo. Po teisių suteikimo kolegialių organų nariai ir administracijos vadovai turėtų išlaikyti tam tikrą skaičių akcijų iki jų kadencijos pabaigos, priklausomai nuo poreikio padengti kokias nors išlaidas, susijusias su akcijų įsigijimu.	Neaktualu	Kol kas nėra parengtas galutinis atlygio politikos tekstas, skatinimo finansinėmis priemonėmis, kaip jos suprantamos pagal Finansinių priemonių rinkų įstatymą, sistema Bendrovėje netaikoma.
7.6. Bendrovė turėtų paskelbti bendrovės interneto tinklalapyje informaciją apie atlygio politikos įgyvendinimą, kurioje daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama kolegialių organų ir vadovų atlygio politikai ateinančiais, o kur tinka – ir tolesniais finansiniais metais. Joje taip pat turėtų būti apžvelgiama, kaip atlygio politika buvo įgyvendinama praėjusiais finansiniais metais. Tokio pobūdžio informacijoje neturėtų būti komercinę vertę turinčios informacijos. Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas esminiams bendrovės atlygio politikos pokyčiams, lyginant su praėjusiais finansiniais metais.	Neaktualu	Taps aktualu praėjus bent vieniems metams po atlygio politikos patvirtinimo ir paskelbimo, kai bus galima vertinti jos įgyvendinimą.
7.7. Rekomenduojama, kad atlygio politika arba bet kuris esminis atlygio politikos pokytis turėtų būti įtraukiamas į visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkę. Schemoms, pagal kurias kolegialaus organo nariams ir darbuotojams yra atlyginama akcijomis arba akcijų opcionais, turėtų pritarti visuotinis akcininkų susirinkimas.	Taip	Atlygio politikos bei jos esminių pakeitimų tvirtinimas pagal įstatymus priskirtas visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencijai.

8. principas: Interesų turėtojų vaidmuo bendrovės valdysenoje

Bendrovės valdysenos sistema turėtų pripažinti interesų turėtojų teises, įtvirtintas įstatymuose ar abipusiuose susitarimuose, ir skatinti aktyvų bendrovės ir interesų turėtojų bendradarbiavimą, kuriant bendrovės gerovę, darbo vietas ir finansinį stabilumą. Šio principo kontekste sąvoka interesų turėtojai apima investuotojus, darbuotojus, kreditorius, tiekėjus, klientus, vietos bendruomenę ir kitus asmenis, turinčius interesų konkrečioje bendrovėje.

8.1.	Bendrovės valdysenos sistema turėtų užtikrinti, kad būtų gerbiamos interesų turėtojų teisės ir teisėti interesai.	Taip	Bendrovė gerbia skirtingų interesų turėtojų teises ir jų teises, numatytas įstatymuose.
	8.2. Bendrovės valdysenos sistema turėtų sudaryti sąlygas interesų turėtojams dalyvauti bendrovės valdysenoje įstatymų nustatyta tvarka. Interesų turėtojų dalyvavimo bendrovės valdysenoje pavyzdžiai galėtų būti darbuotojų ar jų atstovų dalyvavimas priimant svarbius bendrovei sprendimus, konsultacijos su darbuotojais ar jų atstovais bendrovės valdysenos ir kitais svarbiais klausimais, darbuotojų dalyvavimas bendrovės akciniame kapitale, kreditorių įtraukimas į bendrovės valdyseną bendrovės nemokumo atvejais ir kita.	Taip	Bendrovė niekada nevaržė teisės ir nedraudė, ir stengėsi visada sudaryti sąlygas interesų turėtojams dalyvauti Bendrovės valdysenoje įstatymų nustatyta tvarka. Pavyzdžiui, Bendrovėje sudaryta ir darbuotojų interesus atstovauja bei pagal kompetencijas Bendrovės valdysenoje dalyvauja darbo taryba.
	8.3. Kai interesų turėtojai dalyvauja bendrovės valdysenos procese, jiems turėtų būti sudaromos sąlygos susipažinti su reikiama informacija.	Taip
	8.4. Interesų turėtojams turėtų būti sudarytos sąlygos konfidencialiai pranešti apie neteisėtą ar neetišką praktiką priežiūros funkciją vykdančiam kolegialiam organui.	Ne	Bendrovėje nustatyta bendra pranešimų apie pažeidimus tvarka, žr. 5.4.5 atsakymą, kaip nustato Pranešėjų apsaugos įstatymas. Priežiūros organas Bendrovėje šiuo metu nesudarytas (žr. 2.1.1. atsakymą).

9. principas: Informacijos atskleidimas

Bendrovės valdysenos sistema turėtų užtikrinti, kad informacija apie visus esminius bendrovės klausimus, įskaitant finansinę situaciją, veiklą ir bendrovės valdyseną, būtų atskleidžiama laiku ir tiksliai.

9.1. Nepažeidžiant bendrovės konfidencialios informacijos ir komercinių paslapčių tvarkos, taip pat asmens duomenų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, bendrovės viešai atskleidžiama informacija turėtų apimti, įskaitant, bet neapsiribojant:	_	Šioje rekomendacijoje žemiau minima informacija atskleidžiama pranešimuose apie esminius įvykius, skelbiamuose per Nasdaq Vilnius vertybinių popierių biržos informacijos atskleidimo sistemą, Bendrovės interneto tinklapyje, Bendrovės metinės ir tarpinės informacijos dokumentuose, tokia apimtimi kiek to reikalauja teisės aktai bei Tarptautiniai finansinės atskaitomybės standartai taikomi Europos Sąjungoje. Informacija taip pat atskleidžiama Bendrovės vadovo ir vyresniosios vadovybės pristatymuose investuotojams.
9.1.1. bendrovės veiklą ir finansinius rezultatus;	Taip
9.1.2. bendrovės veiklos tikslus ir nefinansinę informaciją;	Taip
9.1.3. asmenis nuosavybės teise turinčius bendrovės akcijų paketą ar jį tiesiogiai ir (ar) netiesiogiai, ir (ar) kartu su susijusiais asmenimis valdančius, taip pat įmonių grupės struktūrą bei jų tarpusavio ryšius, nurodant galutinį naudos gavėją;	Taip
9.1.4. bendrovės priežiūros ir valdymo organų narius, kurie iš jų yra laikomi nepriklausomais, bendrovės vadovą, jų turimas akcijas ar balsus bendrovėje bei dalyvavimą kitų bendrovių valdysenoje, jų kompetenciją, atlygį;	Taip /Ne	Visa informacija skelbiama Bendrovės interneto puslapyje. Nepriklausomi nariai nėra išskiriami.

9.1.5. esamų komitetų pranešimus apie jų sudėtį, posėdžių skaičių ir narių dalyvavimą posėdžiuose per praėjusius metus, taip pat apie pagrindines savo veiklos kryptis ir veiklos rezultatus;	Taip/Ne	Žr. 5.1.5 pateiktą atsakymą.
9.1.6. galimus numatyti esminius rizikos veiksnius, bendrovės rizikos valdymo ir priežiūros politiką;	Taip
9.1.7. bendrovės sandorius su susijusiomis šalimis;	Taip
9.1.8. pagrindinius klausimus, susijusius su darbuotojais ir kitais interesų turėtojais (pavyzdžiui, žmogiškųjų išteklių politika, darbuotojų dalyvavimas bendrovės valdysenoje, skatinimas bendrovės akcijomis ar akcijų opcionais, santykiai su kreditoriais, tiekėjais, vietos bendruomene ir kt.);	Taip/Ne	Dauguma šios informacijos yra atskleidžiama Bendrovės socialinės atsakomybės ataskaitoje (2 priedas).
9.1.9. bendrovės valdysenos struktūrą ir strategiją;	Taip/Ne	Bendrovės puslapyje bei finansinėse ataskaitose yra skelbiama Bendrovės valdysenos struktūra bei valdymo principai. Vienerių metų veiklos planai yra atskleidžiami viešai.
9.1.10. socialinės atsakomybės politikos, kovos su korupcija iniciatyvas ir priemones, svarbius vykdomus ar planuojamus investicinius projektus. Šis sąrašas laikytinas minimaliu, ir bendrovės yra skatinamos neapsiriboti tik informacijos, nurodytos šiame sąraše, atskleidimu. Šis Kodekso principas neatleidžia bendrovės nuo pareigos atskleisti informaciją, numatytą teisės aktuose.	Taip
9.2. Atskleidžiant 9.1 rekomendacijos 9.1.1 punkte nurodytą informaciją, rekomenduojama bendrovei, kuri yra patronuojanti kitų bendrovių atžvilgiu, atskleisti informaciją apie visos įmonių grupės konsoliduotus rezultatus.	Taip	Atskleidžiama informacija apie Bendrovę ir jos dukterinių bendrovių konsoliduotus rezultatus.
9.3. Atskleidžiant 9.1 rekomendacijos 9.1.4 punkte nurodytą informaciją, rekomenduojama pateikti informaciją apie bendrovės priežiūros ir valdymo organų narių, bendrovės vadovo profesinę patirtį, kvalifikaciją ir potencialius interesų konfliktus, kurie galėtų paveikti jų sprendimus. Taip pat rekomenduojama atskleisti bendrovės priežiūros ir valdymo organų narių, bendrovės vadovo iš bendrovės gaunamą atlygį ar kitokias pajamas, kaip tai detaliau reglamentuojama 7 principe.	Taip	Visa informacija Bendrovės puslapyje, taip pat žr. 3.2.2 ir 7.1 atsakymus.
9.4. Informacija turėtų būti atskleidžiama tokiu būdu, kad jokie akcininkai ar investuotojai nebūtų diskriminuojami informacijos gavimo būdo ir apimties atžvilgiu. Informacija turėtų būti atskleidžiama visiems ir vienu metu.	Taip	Visa informacija atskleidžiama kaip numatyta 9.1 ir susijusiuose atsakymuose, nėra diskriminuojami nei akcininkai nei investuotojai dėl informacijos gavimo būdų ir apimties. Informacija atskleidžiama visiems vienu metu. Informacija atskleidžiama laikantis galiojančių Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimų. Bendrovė informaciją viešai skelbia per Nasdaq Vilnius vertybinių popierių biržos informacijos atskleidimo sistemą, tokiu būdu užtikrinant vienalaikį informacijos atskleidimą investuotojams. Informacija taip pat iš karto įdedama į Centrinę reglamentuojamos informacijos bazę. Pranešimai apie esminius įvykius atskleidžiami lietuvių ir anglų kalbomis, prieš arba po Nasdaq Vilnius vertybinių popierių biržos prekybos sesijos. Taip pat, per Nasdaq Vilnius vertybinių popierių biržos informacijos atskleidimo sistemą skelbtą ir į Centrinę reglamentuojamos informacijos bazę patalpintą informaciją, Bendrovė skelbia ir pateikia specialiai investuotojams skirtame Bendrovės interneto puslapyje http://apranga.lt/lt/investuotojams, lietuvių ir anglų kalbomis.

10. principas: Bendrovės audito įmonės parinkimas

Bendrovės audito įmonės parinkimo mechanizmas turėtų užtikrinti audito įmonės išvados ir nuomonės nepriklausomumą.

10.1.	Siekiant gauti objektyvią nuomonę dėl bendrovės finansinės padėties ir finansinių veiklos rezultatų, bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio ir metiniame pranešime pateikiamos finansinės informacijos patikrinimą turėtų atlikti nepriklausoma audito įmonė.	Taip	Nepriklausoma audito įmonė atlieka Bendrovės ir jos įmonių grupės konsoliduotų metinių finansinių ataskaitų rinkinio auditą pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus taikomus Europos Sąjungoje. Audito įmonė taip pat atlieka metinio pranešimo patikrinimą.
10.2.	Rekomenduojama, kad audito įmonės kandidatūrą visuotiniam akcininkų susirinkimui siūlytų bendrovės stebėtojų taryba, o jeigu ji bendrovėje nesudaroma - bendrovės valdyba.	Taip	Audito įmonės kandidatūrą visuotiniam akcininkų susirinkimui siūlo Bendrovės valdyba.
10.3.	Jei audito įmonė yra gavusi iš bendrovės užmokestį už suteiktas ne audito paslaugas, bendrovė turėtų tai atskleisti viešai. Šia informacija taip pat turėtų disponuoti bendrovės stebėtojų taryba, o jeigu ji bendrovėje nesudaroma – bendrovės valdyba, svarstydama, kurią audito įmonės kandidatūrą pasiūlyti visuotiniam akcininkų susirinkimui.	Neaktualu	Bendrovės audito įmonė per ataskaitinius metus nesuteikė ne audito paslaugų Bendrovei ir nėra gavusi už tai užmokesčio iš Bendrovės.

SOCIALINĖ ATSAKOMYBĖ 2019

APIE "APRANGOS" GRUPĘ

1.1 Apie "Aprangos" grupę

• 1.2 Vadovo žodis
• 1.3 Pagrindiniai skaičiai
• 1.4 Verslo modelis
• 1.5 Grupės įmonių struktūra 2019 metais
• 1.6 Pagrindiniai socialinės atsakomybės principai
• 1.7 Rizikos ir jų valdymas

BENDROVĖS DARBUOTOJAI

• 2.1 Darbuotojų kaita
• 2.2 Kompetencijų ugdymas
• 2.3 APRANGA ambasadoriai
• 2.4 Darbo sauga

APLINKOSAUGA

SUKURTA VERTĖ VISUOMENEI

SUKURTA VERTĖ AKCININKAMS

7.1 Gamtos ištekliai 7.2 Plastikas

ANTIKORUPCINĖ VEIKLA

ASMENS DUOMENŲ

APSAUGA IR PRIVATUMAS

INFORMACIJA DĖL PASTABŲ ATASKAITAI

APIE "APRANGOS" GRUPĘ

1.

"Aprangos" grupė yra mažmeninės prekybos drabužiais lyderė Baltijos šalyse. Kasmet keliame sau aukščiausius tikslus, todėl suprantame, kad kasmet auga ir mūsų įsipareigojimai bei atsakomybė mūsų darbuotojams, klientams, akcininkams, visuomenei bei mus supančiai aplinkai.

Pagarba žmonėms ir aplinkai yra svarbiausia mūsų verslo ateities dalis. Mūsų tikslas – suteikti žmonėms džiaugsmą puoštis, tai darydami mes norime kurti geresnę aplinką ir todėl rimtai prisiimame įsipareigojimus savo veikloje laikytis tvarumo politikos, elgtis sąžiningai bei laikytis aukštų verslo etikos standartų. Praėjusiais metais žengėme dar toliau, kad užtikrintume savo įsipareigojimų įgyvendinimą ir pateisintume darbuotojų bei klientų lūkesčius.

SĄŽININGUMAS SKAIDRUMAS ATSAKOMYBĖ PAMATINĖS MŪSŲ VERTYBĖS:

Tai pagrindas, ant kurio kuriame ateities "Aprangos" grupę.

Mada yra ne tik mūsų aistra, bet ir įsipareigojimas, kuriuo norime užtikrinti draugiškus, skaidrius ir pasitikėjimu grindžiamus "Aprangos" grupės ryšius su visomis suinteresuotomis pusėmis.

Žengdami į 2019 metus, žinojome, kad šie metai nebus įprasti. Kėlėme sau itin aukštus tikslus ir planavome darbus, kuriais norėtųsi didžiuotis. Metams pasibaigus, džiaugdamasis galiu pasakyti, kad dirbu su pačia profesionaliausia ir labiausiai motyvuota komanda, su kuria tik yra tekę dirbti.

Sugebėjome ne tik pasiekti visus užsibrėžtus tikslus, tačiau ir pasiekėme rekordinius rezultatus dar labiau sustiprindami savo pozicijas visose Baltijos šalyse.

Kaip mada sukasi ratu, taip ir versle – vakar ar šiandien priimti sprendimai turi poveikį, koks bus mūsų visų rytojus. "Aprangos" grupė siekia būti ne tik mažmeninės prekybos drabužiais lydere Baltijos šalyse, bet ir būti pavyzdžiu, kaip mados industrija gali padėti keisti mus supančią aplinką.

Praėjusiais metais įgyvendinome daug tikslų: atlikome rekordinę tinklo plėtrą ir atidarėme 38 naujas ar atnaujintas parduotuves. Kiekviename žingsnyje galvojome apie ateitį – savo veiksmų poveikį ir būdus, kaip galime prisidėti prie bendruomenių ir aplinkos puoselėjimo. Išsikėlėme tikslus, kaip vykdydami socialiai atsakingą politiką, galime prisidėti prie socialinės atskirties mažinimo, sveiko gyvenimo būdo ir lygių teisių užtikrinimo bei gamtos išteklių saugojimo.

Norime, kad siekdami naujų iššūkių visi darbuotojai jaustųsi "Aprangos" grupės šeimos dalimi ir džiaugtųsi bendrais laimėjimais. Mes tikime, kad "Aprangos" vertybės taip pat prisideda prie geresnės ir lygesnės visuomenės augimo.

"Aprangos" grupės generalinis direktorius Rimantas Perveneckas

2019 2018

"Aprangos" grupės (toliau – Grupė) verslo modelis praėjusias metais nekito. Grupę sudaro pagrindinė bendrovė APB "Apranga", įsteigta ir veikianti Lietuvoje, bei 25 dukterinės bendrovės (viena daugiau nei 2018 metais), įsteigtos Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. 2019 metais buvo įsteigta SIA "Apranga HLV", kuri yra "Zara Home" parduotuvių operatorė Latvijoje. Grupė neturi asocijuotų įmonių, kurių valdyme dalyvautų. Visų Grupės bendrovių pagrindinė veikla yra mažmeninė prekyba drabužiais. Pagrindinė įmonė APB "Apranga" nuo 1997 metų listinguojama Nasdaq Vilnius vertybinių popierių biržoje. Nuo 2005 metų – įtraukta į Baltijos Oficialųjį prekybos sąrašą.

APB "Apranga" yra šių organizacijų narė: Lietuvos prekybos įmonių asociacija (LPĮA), Lietuvos verslo konfederacija (LVK).

DUKTERINES BENDROVES GALIMA SUSKIRSTYTI Į DVI GRUPES:

("Zara", "Bershka", "Pull&Bear", "Stradivarius", "Massimo Dutti" ir "Zara Home" operatoriai kiekvienoje iš trijų Baltijos šalių ir "Oysho"/"Uterqüe" – Lietuvoje ir Latvijoje), kurios atstovauja konkretų prekės ženklą ir veikia pagal franšizės sutartis, sudarytas su vienu iš didžiausių pasaulyje drabužių tiekėjų - "Inditex" grupe (toliau – franšizinės įmonės);

(SIA "Apranga", OÜ "Apranga"), kurios veikia ne pagal franšizės sutartis arba su santykinai mažu franšizės sutarčių skaičiumi (toliau – nefranšizinės įmonės).

Nefranšizinės įmonės prekes parduoda Latvijos ir Estijos rinkose, tuo tarpu Lietuvoje prekes parduoda pati APB "Apranga". Per praėjusius metus dukterinių bendrovių veikos modelis nekito.

Grupės pardavimų pajamas sudaro pajamos gaunamos mažmeniniame parduotuvių tinkle (186 parduotuvės Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje) ir pajamos iš prekybos internetu. Kaip ir ankstesniais metais daugiau nei 95% pardavimo pajamų sudaro pardavimai specializuotose drabužių parduotuvėse. Likusias pardavimų pajamas sudaro avalynės ir namų apyvokos reikmenų pardavimai atitinkamose specializuotose parduotuvėse.

Esminės verslo funkcijos ir valdymas koncentruotas pagrindinėje bendrovėje APB "Apranga". Dukterinės bendrovės vykdo tik mažą dalį funkcijų, jose dirba minimalus kiekis administracijos darbuotojų. Tuo tarpu bendrovėje APB "Apranga" dirba absoliučiai didžioji dalis Grupės administracijos darbuotojų bei visi logistikos ir sandėlio darbuotojai.

APB "APRANGA"
LIETUVA	LATVIJA	ESTIJA
	SIA "Apranga"	OÜ "Apranga"
UAB "Apranga LT"	SIA "Apranga LV"	OÜ "Apranga Estonia"
UAB "Apranga BPB LT"	SIA "Apranga BPB LV"	OÜ "Apranga BEE"
UAB "Apranga PLT"	SIA "Apranga PLV"	OÜ "Apranga PB Trade"
UAB "Apranga SLT"	SIA "Apranga SLV"	OÜ "Apranga ST Retail"
UAB "Apranga MLT"	SIA "Apranga MLV"	OÜ "Apranga MDE"
UAB "Apranga HLT"	SIA "Apranga HLV"	OÜ "Apranga HEST"
UAB "Apranga OLT"	SIA "Apranga OLV"
UAB "Apranga Ecom LT"	SIA "Apranga Ecom LV"	OÜ "Apranga Ecom EE"

Vykdydama veiklą ir prisiimdama įsipareigojimus elgtis socialiai atsakingai, Grupė vadovaujasi keturiais pagrindiniai principais. Juos taikome neatsiejamai vienas nuo kito, suprasdami, kad rinkos lyderiui tenkanti atsakomybė apibrėžia papildomų pareigų ir įsipareigojimų. Tai yra esminiai principai, kuriais vadovaujantis apibrėžiamos visos su Grupe susijusios veiklos ir sritys ir visi suinteresuoti asmenys. Jie yra ilgalaikiai, tačiau kasmet peržiūrimi ir įvertinami, taip pat gali būti koreguojami, atsižvelgiant į besikeičiančias aplinkybes, svarbiausias aktualijas, tokias kaip mados tvarumas ar aplinkosaugos iniciatyvos.

SPRENDIMAI	ĮGYVENDINIMAS
Mes niekada nedarome kompromisų priimdami sprendimus, kurie turės įtakos mūsų darbuotojų gerovei, visuomenės labui ir poveikiui aplinkai	Pasirinkdami partnerius prisiimame atsakomybę siekti tvarios plėtros. Esame rinkos lyderiai ir savo pranašumus siekiame naudoti skatinti geresnės ateities pokyčius
REZULTATAI	POVEIKIS
Esame atviri – norime mokytis iš gerųjų praktikų ir dalintis savo žiniomis.	Mes siekiame įrengti ir sukurti geriausias darbo ir aptarnavimo sąlygas parduotuvėse. Galvodami apie darbuotojus ir klientus renkamės optimalumą ir aukščiausius europinius inovacijų ir technologijų standartus

Mes esame visuomenių, kuriose veikiame dalis ir norime kartu augti bei tobulėti. Tik atvirai deklaruodami savo siekius ir įsipareigojimus, deramai vieni kitus suprasime ir sugebėsime vieni iš kitų mokytis. Suprantame, kad tik abipuse pagarba grįsti sprendimai bei gebėjimas išgirsti padės kurti darnią visuomenę, tausoti gamtos išteklius ir gerinti darbo sąlygas.

Rizika – neatsiejama verslo vystymo dalis. Atsakingai planuodami ir mokydamiesi iš savo patirties bei geriausių pavyzdžių kasmet dedame vis daugiau pastangų išvengti ir suvaldyti rizikas, kurios galėtų turėti įtakos visuomenės, klientų, darbuotojų ir akcininkų gaunamiems rezultatams bei lūkesčiams. Grupė savo veikloje susiduria su įvairiomis rizikos rūšimis (teisinio reguliavimo, verslo, investicijų, rinkos, tiekėjų grandinės, konkurencijos, ekonomikos cikliškumo, makroekonominių veiksnių ir t.t.). Kasmet vis didėja su klimato kaita ir kintančiomis orų sąlygomis susijusi rizika, daranti ne tik tiesioginį poveikį verslo vystymui, bet ir visai mus supančiai aplinkai, gamtos ir gyvūnijos įvairovei.

Rizikų identifikavimas, prevencija ir pasirengimas problemų sprendimui padeda mums laikytis savo įsipareigojimų darbuotojams ir klientams. Atsakingai priimdami sprendimus siekiame ne tik suvaldyti šiandien kylančias grėsmes, tačiau ir numatyti kelis žingsnius į ateitį, kad išvengtume grėsmę keliančių padarinių bei nesudarytų kliūčių vykdyti atsakingo verslo politikos, laikytis prisiimtų įsipareigojimų.

EKONOMINĖ RIZIKA

Grupė veikia atviros ekonomikos šalyse, kurios yra itin priklausomos nuo išorinių veiksnių, susijusių su visa bendrijos (Europos Sąjungos) ekonomika. Kaip prognozavome, 2019 metais Baltijos šalyse išsilaikė tvarus augimas, kuris netgi viršijo ekspertų lūkesčius. Remiantis analitinėmis prognozėmis, 2020 metais tikimės panašaus scenarijaus, tačiau paliekame mažiau tikimybės, kad reali ekonominė situacija gali būti dar optimistiškesnė nei jau numatoma. Numatydami galimas rizikas vertiname Didžiosios Britanijos išstojimo iš Europos Sąjungos poveikį, didžiųjų pasaulio ekonomikų augimo perspektyvas bei regionines rizikas, kurios galėtų turėti poveikį mums arba trečiosioms šalims. Tai atliekame tam, kad galėtume užtikrinti savo įsipareigojimų laikymąsi nepaisant galimų pokyčių ir ekonominių iššūkių.

SU PARTNERIAIS IR VEIKLA SUSIJUSIOS RIZIKOS

Grupė atvirai ir sąžiningai tiekėjams ir partneriams deklaruoja savo prisiimamus įsipareigojimus ir siekia, kad jie laikytųsi ne tik esminių Žmogaus teises užtikrinančių principų, bet ir būtų sąžiningi savo darbuotojams, paisytų aplinkosauginių reikalavimų ir gerbtų šalių, kuriose veikia, visuomenes. Praėjusiais metais priimtas Grupės Etikos ir elgesio kodeksas užtikrina, kad siektume, jog partneriai taip pat laikytųsi mums svarbių vertybių bei elgtųsi sąžiningai ir atsakingai. Grupė yra pasirengusi reaguoti, kad užtikrintų kuo geriausius darbuotojų ir klientų interesus, atsižvelgdama į galimas rizikas, susijusias su trečiosiomis šalimis, su kuriomis Grupę sieja verslo santykiai.

KONKURENCIJOS RIZIKA

Būdama rinkos lydere Grupė atvirai deklaruoja įsipareigojimą tęsti ir skatinti socialiai atsakingą verslo politiką, kuriai įtakos nepadarytų neigiami konkurenciniai veiksmai ar suintensyvėjusi konkurencija mažmeninės prekybos drabužiais rinkoje. Grupė, siekdama suvaldyti galimas rizikas bei patenkinti keliamus reikalavimus teikiamų paslaugų kokybei, vykdo rinkos poreikius atitinkančią parduotuvių tinklo plėtrą bei modernizavimą, nuolat tobulina pardavimų ir rinkodaros strategijas, vykdo rinkos tyrimus, nuosekliai gerina klientų aptarnavimą, periodiškai optimizuoja veiklos procesus ir ieško būdų mažinti kaštus. Savo veikloje "Aprangos" grupė laikosi skaidrumo ir sąžiningos konkurencijos principų. Esame atviri bendradarbiavimui su konkurentais kartu ieškodami sprendimų, kaip prisidėti prie pasaulinės klimato kaitos mažinimo ir kitų aplinkosaugos iniciatyvų. Mes gerbiame savo konkurentus.

SU DARBUOTOJAIS SUSIJUSI RIZIKA

Viena iš aktualių grėsmių Baltijos šalių ekonomikos augimui yra įtampa darbo rinkose, susijusi su darbuotojų trūkumu, santykinai mažu nedarbo lygiu ir sparčiai augančiu darbo užmokesčiu. "Aprangos" grupė yra įsivardijusi ir su darbuotojais susijusias rizikas visose rinkose, kuriose ji veikia, ir atsižvelgia į šias rizikas plėtodama savo strategines veiklos kryptis.

SU DARBUOTOJAIS SUSIJUSIOS RIZIKOS:

• darbuotojų paieška ir įdarbinimas;
• sklandus integravimas į darbo procesus;
• darbuotojų išlaikymas, kaitos mažinimas;
• darbuotojų pasitenkinimo didinimas.

Pagrindinis principas, kuriuo vadovaujamės – abipusė pagarba ir įsipareigojimų laikymasis. Mes vertiname savo darbuotojus ir visomis išgalėmis stengiamės įvertinti jų indėlį į įmonės gerovę. 2019 metais nedarbo lygis toliau mažėjo, augo vidutinis atlyginimas, atskirose rinkose augo minimalus darbo užmokestis – visa tai sąlygojo ir didėjančius darbuotojų lūkesčius. Atsižvelgdama į tai Grupė ir toliau aktyviai stiprino įmonių ir darbuotojų ryšį, akcentuodama papildomas naudas bei karjeros galimybes esamiems ir būsimiems darbuotojams, skatino į darbo rinką grįžti iš jos pasitraukusius tėvus ir mamas po motinystės ir tėvystės atostogų bei didino darbo užmokesčio fondą.

Įmonėje toliau tęsiamos sėkmingai veikianti darbuotojų veiklos vertinimo ir ugdymo sistema. Ji pradedama taikyti nuo pat naujo darbuotojo darbo pradžios. Naujiems darbuotojams skiriami mentoriai, suformuojamos pirmųjų savaičių užduotys, vertinami pasiekimai ir vykdomos apklausos. Remiantis jų rezultatais, identifikuojamos problemos ir kartu su darbuotoju ieškoma efektyviausio sprendimo. Ilgiau dirbantiems siūlome įvairaus turinio mokymo programas, į procesą kaip mentorius įtraukiame ir savo darbuotojus, sukaupusius daugiausiai patirties, kuria skatiname pasidalinti su kolegomis. Plačiau apie mokymo programas tiek įvedant darbuotojus į kolektyvą, tiek skatinant tobulėjimą – skyriuje "Kompetencijų ugdymas".

BENDROVĖS DARBUOTOJAI

2.

Mūsų esminė nuostata, kad ilgametę sėkmę lemia darbuotojai. Vykdydama savo veiklą "Aprangos" grupė netoleruoja žmogaus teisių pažeidimų, suteikia lygiavertes darbo sąlygas nepaisant tautybės, lyties, rasės, religijos, politinių įsitikinimų, vykdo sąžiningą bei skaidrią darbo užmokesčio politiką, laikosi darbo laiko trukmę reglamentuojančių įstatymų. Bendrovė sudaro galimybes įsidarbinti ir sėkmingai dirbti įvairaus amžiaus, išsilavinimo bei patirties asmenims.

Per praėjusius metus "Aprangos" grupės darbuotojų skaičius išaugo. Lyginant su 2018 metais, didėjo ir darbuotojų kaitos rodiklis, kurio augimas daugiausiai siejamas su didėjančia įtampa darbo rinkoje dėl vis didesnio darbingo amžiaus žmonių užimtumo, augant įdarbinimo rodikliams visose Baltijos šalyse.

Siekdama greičiau identifikuoti darbuotojų kaitos priežastis, Grupė atlieka išeinančių darbuotojų apklausą, mus itin džiugina, kad, atliktų vertinimų duomenimis, net ir įmonę paliekantys darbuotojai dažniausiai labai gerai vertina savo patirtį Grupėje, o pagrindine kaitos priežastimi dažniausiai įvardijama vienos iš didžiausių darbuotojų grupių (studentų) poreikiai, susiję su profesiniu išsilavinimu ar darbo pobūdžiu.

2019 m. gruodžio 31 d. duomenimis, "Aprangos" grupėje iš viso dirbo 2 367 darbuotojai Lietuvoje, Latvijoje bei Estijoje. Per 2019 metus Grupės darbuotojų skaičius reikšmingai išaugo ir padidėjo beveik 9 %. Toks pokytis daugiausiai siejamas su intensyvia Grupės plėtra ir naujų parduotuvių atidarymais, pernai augo ir bendras valdomo prekybos ploto kiekis, todėl Grupė įdarbino daugiau darbuotojų prekybos srityje.

PADALINYS	DARBUOTOJŲ SKAIČIUS 2019 M.	DARBUOTOJŲ SKAIČIUS 2018 M.	POKYTIS
ADMINISTRACIJA	187	172	+15
LOGISTIKA	6 2	5 8	+ 4
PREKYBA	2 118	1 944	+174
IŠ VISO	2 367	2 174	+193

1 pav. Darbuotojų pasiskirstymas pagal padalinius 2019 m.

92 % Grupės darbuotojų sudaro moterys, 8 % – vyrai. Santykis išliko panašus kaip ir praėjusiais metais – 93 % moterų ir 7 % vyrų – ir beveik nekinta jau kelerius metus iš eilės. Panašus darbuotojų pasiskirstymo pagal lytį santykis yra ir tarp parduotuvių vadovų. Iš 186 parduotuvių direktorių pareigas eina 11 vyrų ir 175 moterys. Atitinkamai tai sudaro 6 ir 94 procentų santykį. Administracijos direktorato (pagrindinių skyrių direktoriai ir generalinis direktorius) pasiskirstymas pagal lytį yra artimas pusiausvyrai – keturios moterys ir trys vyrai.

2 pav. Darbuotojų pasiskirstymas pagal lytį 2019 m.

Vidutinis darbuotojų amžius Grupėje 25 metai ir 10 mėnesių, tai yra lyginant su 2018 m. beveik nepasikeitė. Didžioji dalis – apie 67 % darbuotojų – "Aprangos" grupės parduotuvėse dirbantys pardavėjai-konsultantai, vizualistai ir pardavėjai-ekspertai. Įmonių grupėje reguliariai atliekamas privalomas profesinės rizikos vertinimas, užtikrinantis saugias ir sveikatai palankias darbo vietas darbuotojams. Papildomai organizuojami seminarai streso valdymo ir sveikatinimo temomis. Reguliariai atliekami sveikatos patikrinimai, yra įdiegta papildomų skiepų (nuo gripo) programa to pageidaujantiems darbuotojams.

Pernai organizuojant nemokamo skiepijimo nuo gripo ir regėjimo tikrinimo programas jomis pasinaudojo atitinkamai 240 ir 100 darbuotojų. Nemokama skiepijimo programa pasinaudojo apie 100 administracijos darbuotojų ir apie 140 parduotuvių darbuotojų.

IŠSILAVINIMAS	DARBUOTOJŲ SKAIČIUS GRUPĖJE 2019 M.	DARBUOTOJŲ SKAIČIUS GRUPĖJE 2018 M.	POKYTIS
AUKŠTASIS	462	515	- 1 0 %
PROFESINIS	314	346	+ 1 0 %
VIDURINIS	673	304	+12 1 %
STUDENTAS	918	1 009	- 9 %
IŠ VISO	2 367	2 174	+ 9 %

2019 m. gruodžio 31 d. darbuotojų skaičius Grupėje pagal išsilavinimą buvo:

Mums svarbu, kad darbuotojai ne tik profesionaliai atliktų savo pareigas, tačiau ir jaustųsi Grupės dalimi bei galėtų realizuoti savo profesinį bei kūrybinį potencialą. Tiek administracijos, tiek prekybos srityse įgyvendiname mokymo programas, kurios skirtos darbuotojams tobulėti ir semtis žinių iš kolegų ir išorės specialistų. Investuojame į darbuotojų sveikatos apsaugą ir jų gerovę, taip pat sudarome sąlygas pagal galimybes pasirinkti darbo laiką bei darbo krūvį.

Siekiame sukurti draugišką darbo aplinką, kuri prisidėtų prie atviro bendravimo. Įdarbiname daug skirtingų žmonių, siekdami darbuotojų tarpusavio susitarimo, prekybos tinkle turime galimybę užtikrinti darbo grafiko pasirinkimą tiek darbo dienomis, tiek vėlesnėmis valandomis ar savaitgaliais. Pagal veiklos specifika, kurią lemia ir prekybos centrų darbo laikas, siekiame sudaryti galimybes darbuotojams derinti darbo grafikus su asmeniniais ir šeimos poreikiais, dieninėmis studijomis ar profesiniu mokymu. Pastebime, kad Grupėje daugėja įvairaus amžiaus žmonių, kurie darbą derina su kita veikla – studijomis, profesiniu mokymu ar kt.

Administracijos darbuotojams taip pat yra sudarytos galimybės individualiai pasirinkti darbo pradžios ir atitinkamai pabaigos laiką ir taip darbo valandas derinti su esamais poreikiais. Džiaugiantis itin palankiu darbuotojų vertinimu, vasarą administracijoje ir toliau buvo įgyvendinama tvarka, kuria darbuotojams buvo sudarytos papildomos galimybės koreguoti darbo grafiką taip, kad pasirenkant darbo pradžios ir pabaigos laiką ir išdėstant sau patogiu intensyvumu atsirastų galimybė sutrumpinti darbo dieną penktadieniais. Numatoma, kad ir toliau bus išlaikoma ši tvarka ir ieškoma naujų galimybių taikyti lankstaus darbo grafiko principus pozicijose, kur tai sukurtų papildomą pridėtinę vertę.

"Geidžiamiausias darbdavys 2018" rinkimuose Lietuvoje APB "Apranga" užėmė antrąją pagal veiklą "Drabužių mažmeninė prekyba specializuotose parduotuvėse". Praėjusiais metais buvo pakeista rinkimų tvarka, į bendrą reitingą apjungiant didžiąsias ir mažąsias įmones, todėl neįmanoma palyginti 2018 ir 2019 metų rezultatų. Prieš dvejus metus įmonės turinčios mažiau nei 250 darbuotojų buvo vertinamos atskiroje kategorijoje.

Tarp prekybos sektoriaus įmonių APB "Apranga" užėmė 59 vietą.

Rinkimuose bendrovės reitinguojamos pagal rodiklius per 2018 m. ir augimą lyginant su praėjusiais metais: pardavimo pajamas, pardavimo pajamų augimą, įmonės ikimokestinį pelną, ikimokestinio pelno augimą, įmonės pelningumą ir darbo užmokesčio santykį su ta pačia veikla užsiimančiose įmonėse mokamu užmokesčiu.

Bendrame Lietuvos įmonių reitinge APB "Apranga" užėmė 528 vietą.

Estijoje vykdomuose TOP darbdavio rinkimuose, 2019 m. "Apranga" OU užėmė aukštą 15-ą vietą.

Įmonėje ir toliau buvo tęsiama tradicija skatinti ilgalaikius horizontalius ir vertikalius darbuotojų karjeros siekius bei ugdyti talentus. Itin džiugina ne vienerius metus išsilaikantis stabilus rodiklis, rodantis, kad 95 % parduotuvių vadovų savo karjerą pradėjo būtent nuo pardavėjo-konsultanto ar panašios pozicijos. Tai vertiname, kaip savo stiprybę, prisidedančia prie jaunųjų talentų ugdymo ir mokymo, įsiliejant į darbo rinką.

Ilgametis šio rodiklio stabilumas rodo, kad darbuotojų kaita, kuri yra iš dalies neatsiejama mūsų verslo specifika dėl jauno darbuotojų amžiaus, nesutrikdo darbo procesų ir Grupėje praktiškai visuomet galima atrasti talentų pasiruošusių užimti daugiau atsakomybės ir gebėjimų reikalaujančią poziciją. Talentų ugdymas ir sklandus darbuotojų kaitos proceso valdymas Grupės viduje yra vienas pagrindinių personalo skyriaus prioritetų.

ŠALIS POKYTIS LIETUVA LATVIJA ESTIJA GRUPĖS DARBUOTOJŲ KAITA 2019 M. DARBUOTOJŲ KAITA 2018 M. 85 % 109 % 175 % 105 % 83 % 110 % 129 % 97 % +2 % -1 % +35 % +8 %

2019 metais bendra Grupės darbuotojų kaita siekė 105 %:

Istoriškai didžiausia darbuotojų kaita fiksuojama Grupei priklausančiose parduotuvėse, ne išimtis ir 2019 metai. Administracijoje kaita pernai išaugo ir sudarė 26 % – rodiklio augimą sąlygojo ne tik darbuotojų pasikeitimai, tačiau ir tinklo plėtra bei naujų pareigybių sukūrimas, į kurias buvo priimti nauji darbuotojai arba jas užėmė esami, palypėję karjeros laiptais.

Latvijos ir Lietuvos rinkose darbuotojų kaitos rodikliai iš esmės atitinka ilgamečius rodiklius, tai yra, kito labai nežymiai. Estijoje, lyginant su 2018 metų duomenimis, darbuotojų kaita padidėjo 35 %, šį rodiklį galima aiškinti įtempta situacija Estijos ekonomikoje ir darbo rinkoje. Nedarbo lygis Estijoje yra žemiausias visoje Europos sąjungoje, o tai sąlygoje itin spartų vidutinio atlyginimo augimą ir sukėlė papildomų iššūkių sprendžiant darbuotojų kaitos klausimą Estijoje.

Parduotuvių darbuotojų kaitos rodiklis 2019 metais didėjo 8 procentiniais punktais ir siekė 115 % – jį iš dalies sąlygojo ir intensyvi tinklo plėtra: naujai atidaromoms parduotuvėms vadovų pirmiausia buvo ieškoma tarp darbuotojų savo kvalifikacija pretenduojančių į aukštesnes pareigas, o į jų vietas buvo priimami nauji pardavėjai-konsultantai ar kitų pareigų specialistai. Uždarant parduotuves dalis darbuotojų taip pat pasirinko nebetęsti karjeros kitose pasiūlytose pozicijose. Per 2019 darbuotojų kaita logistikos sektoriuje liko iš esmės nepakitusi ir siekė 13 %, tai yra vienu procentiniu punktu mažiau nei 2018 metais.

Taip pat pažymime, kad į bendrą darbuotojų kaitos rodiklį įtraukti Grupės darbuotojai, kurie per metus ne tik palypėjo karjeros laiptais, bet ir tie, kurie keitė pareigas horizontaliame lygmenyje – pasirinko darbą kitame mieste ar parduotuvėje.

Siekdami geriau suprasti darbuotojus, žinoti jų lūkesčius ir priimamų sprendimų priežastis, apsisprendusiųjų keisti darbovietę prašome užpildyti anketą. Remiantis gautais duomenimis, darome išvadas ir investuojame į sprendimus, kurie pagerintų darbo sąlygas esamiems darbuotojams. Remiantis gautais duomenimis, darbuotojų kaita, susijusi su Grupėje dirbančiais studentais ar jaunesnio amžiaus darbuotojais yra neatsiejama dėl verslo modelio ir veiklos specifikos – daugiausiai įmonę paliekančių jaunesnio amžiaus darbuotojų nurodo priežastis, kurios yra pagrįstos poreikiu keisti darbą siejant jį įgytu išsilavinimu ar profesija.

PADALINYS	DARBUOTOJŲ KAITA 2019 METAIS	DARBUOTOJŲ KAITA 2018 METAIS
ADMINISTRACIJA	26 %	17 %
LOGISTIKA	13 %	14 %
PREKYBA	115 %	107 %

Atsiradus naujų darbuotojų poreikiui pirmenybė teikiama esamiems darbuotojams ir tokiu būdu skatinamas darbuotojų augimas. Jei įmonės viduje neatsiranda kandidatų, kurie atitiktų keliamus reikalavimus, darbuotojų ieškoma už įmonės ribų.

Vertindami darbo rinkos iššūkius bei įmonės veiklos specifiką, kuri lemia, kad kasmet mūsų kolektyvas pasipildo naujais darbuotojais, dalis kurių neturi darbo patirties arba vis dar tęsia mokslus, daug dėmesio skiriame darbuotojų kompetencijų ugdymui, mokymams ir mentorystės programoms. Mūsų tikslas – ne tik suteikti darbo vietą bei apmokyti pagrindinių darbo principų, tačiau ir skatinti darbuotojų augimą, kuris kuria naudą ir įmonei ir visuomenei.

Sklandi darbuotojų integracija padeda užtikrinti darbuotojų kaitos keliamus iššūkius, ją mažinti ir suteikia darbuotojams platesnių galimybių.

2019 metais įmonių grupėje vyko 164 skirtingi mokymai darbuotojams (30 sesijų daugiau nei 2018 metais). Iš viso mokymai apėmė 38 skirtingas temas, o vidutinis mokymų įvertinimas, surinktas apklausų būdu, siekė 4,7 balo galimų penkių (tiek pat kaip ir 2018 metais).

Pasiteisinus idėjai rengti integruotus mokymus, apimančius daugiau temų, Mokymų programa buvo atnaujinta, todėl 2019 metais pavyko surengti daugiau mokymų ir pritraukti daugiau darbuotojų Pagal mokymų programą siekiame didesnės darbuotojų integracijos ir detalesnio jų supažindinimo su skirtingais įmonių veiklos aspektais. Pagrindinis mokymų programos atnaujinimo tikslas – padėti darbuotojams atrasti savo talentus ir pastebėti jų geriausias savybes.

Gilindami savo darbuotojų žinias tęsėme projektą, kurio metu darbuotojai buvo kviečiami į mokymus su savo sričių profesionaliais ir išorės partneriais. Į mokymo procesą taip pat įtraukėme įmonės vidaus specialistus, kurie vertingomis patirtimis dalinosi su jaunesniais kolegomis. Programa "Aprenk mintis. Pokalbiai su profesionalais" sulaukė dar didesnio susidomėjimo ir pasisekimo, per praėjusius metus buvo suorganizuota 16 sesijų, tai yra 25 proc. daugiau nei 2018 metais.

Taip pat buvo tęsiama ir prieš trejus metus įkurtos "Aprangos" grupės "Mokymų akademijos" veikla, kuri darbuotojų mokymui pasitelkia vidinius trenerius – Grupėje dirbančius ir įvairialypės profesinės ir asmeninės patirties sukaupusius kolegas. Pernai 5 treneriai surengė 15 mokymų savo kolegoms ir dalijosi įgyta patirtimi.

Ir toliau itin didelio populiarumo tarp darbuotojų sulaukia projektas "Pasimatuok karjerą", kuris šiemet pritraukė beveik dvigubai daugiau kandidatų. Džiugina, kad daugėja darbuotojų, kurie sieja savo tolesnės karjeros tikslus su Grupe ir siekia pasinaudoti galimybėmis įgyti daugiau patirties bei imtis naujų atsakomybių. Augantis susidomėjimas projektu "Pasimatuok karjera" patvirtina, kad Grupė gali pasiūlyti naujų iššūkių ir galimybių darbuotojams.

2019 metais savo kompetencijas išmėgino 167 darbuotojai, iš kurių net 97 buvo atrasti kaip nauji talentai. Nors atrastų talentų ir dalyvių santykis sumažėjo iki 40 %, absoliutus jų skaičius yra dvigubai didesnis nei 2018 m., o sėkmingai pasirodžiusių dalyvių skaičius išliko beveik nepakitęs – apie 60 %. Tai yra ilgalaikės įmonės politikos laimėjimas ir dividendai, kuriuos gauname investuodami į darbuotojus.

Toliau tęsiama iniciatyva, kuria siekiame suteikti galimybę darbuotojų vaikams, sulaukusiems 17 metų, išbandyti jėgas "Aprangos" grupėje ir tokiu būdu lengviau apsispręsti dėl tolimesnio karjeros pasirinkimo. Siūlomas lankstus darbo grafikas, tad nesunkiai galima naujas pareigas derinti su studijomis. Šis projektas yra puikus būdas su Grupe ir jos veikla supažindinti darbuotojų šeimas, jų artimuosius.

"Aprangos" grupė supranta šeimos svarbą visuomenės gerovei, todėl siekiant skatinti į darbo rinką grįžti mamas ar tėčius po vaikų auginimo atostogų, stengiamasi jiems pasiūlyti lanksčias darbo sąlygas, kurios suteikia galimybę derinti mažylio auginimą su darbu.

Žymime trečius projekto "Apranga ambasadoriai" metus ir džiaugiamės, kad projektas sulaukia vis daugiau susidomėjimo, o darbuotojai vertiną galimybę tapti Grupės atstovais viešojoje komunikacijoje. 2019 metais buvo išrinkti aštuoni darbuotojai, kurie reprezentavo Grupę socialiniuose tinkluose, renginiuose ir įmonės viduje. Projekte dalyvavo darbuotojai iš visų trijų Baltijos šalių – tiek iš parduotuvių, tiek iš administracijos.

Aštuoni ambasadoriai dalyvavo fotosesijoje ir gilino žinias apie įmonę ir jos veiklą. Pasinaudoję galimybe siekti daugiau nei jų tiesioginės atsakomybės, ambasadoriai susipažino su naujomis profesinėmis sritimis bei gavo progą realizuoti savo neatskleistus talentus.

Grupės ambasadoriai taip pat įsitraukė į socialinius projektus ir padėjo su įmonės socialine veikla supažindinti kitus darbuotojus.

Per praėjusius metus Ambasadoriais tapę darbuotojai ne tik aktyviai įtraukė į šią veiklą, tačiau ir teikė pasiūlymus, kaip projektą padaryti dar produktyvesnį ir labiau matomą bei teikianti kuo daugiau naudos visai bendruomenei.

Esame paruošę išsamią naujų darbuotojų apmokymo programą – tiek prekybos, tiek logistikos, tiek administracijos darbuotojams. Reguliariais ją atnaujiname ir diegiame inovacijas darbo saugoje tam, kad užtikrintume visų darbuotojų teisę į saugią darbo aplinką. Šioje srityje nedarome kompromisų ir visomis išgalėmis siekiame, kad darbuotojai, klientai ir visos trečiosios šalys puoselėtų saugią darbo kultūrą ir propaguotų sveiką darbo kultūrą.

Darbuotojams rengiame darbo saugos mokymus ir informuojame apie teisės aktų, reglamentuojančių darbo saugą pasikeitimus. Keliame atsakingų asmenų kvalifikaciją, kad jų žinios atitiktų naujausius reikalavimus ir galėtume būti tikri, kad padarėme viską, kad išvengtume bet kokių nelaimingų atsitikimų.

Kasmet vis daugiau dėmesio skiriame darbuotojų sveikatai ir sveikatinimo kultūrai, skatiname darbuotojus rinktis aktyvų ir sveikesnį gyvenimo būdą, vykdome ligų prevencijos programas, siūlome nemokamus skiepus nuo sezoninių virusinių ligų.

2019 metais Grupėje buvo fiksuoti 4 nelaimingi atsitikimai, klasifikuojami, kaip nesunkūs. Kiekvienu atveju buvo imtasi visų būtinų priemonių nustatyti jo priežastims, jas užkardyti bei įgyvendinti papildomas priemones, kurios leistų išvengti bet kokių nelaimingų atsitikimų ateityje. Lyginant su 2018 metais nelaimingų atsitikimų skaičius išliko toks pats.

Liekame ištikimi principui, kad net ir vienintelis nelaimingas atsitikimas yra toks, kurio turi būti išvengta, todėl toliau aktyviai dirbsime didindami darbuotojų sąmoningumą ir investuodami į saugią darbo aplinką.

ANTIKORUPCINĖ VEIKLA

2019 metais buvo parengtas ir viešai paskelbtas Etikos ir elgesio kodeksas, privalomas visiems Grupės darbuotojams. Praėjusiais metais taip pat buvo parengtos ir paskelbtos Informacijos apie pažeidimus teikimo taisyklės, kuriomis užtikrinamas pranešimus teikiančių darbuotojų anonimiškumas bei prievolė imtis veiksmų dėl galimų pažeidimų.

Įgyvendinant Lietuvoje įsigaliojusio Pranešėjų apsaugos įstatymo reikalavimus grupėje buvo sukurti anoniminiai pasitikėjimo komunikacijos kanalai, skirti informuoti apie galimus įstatymų ar kitus pažeidimus. Per 2019 metus pranešimų nebuvo gauta.

Nepaisant jokių aplinkybių, jei darbuotojų padaryti veiksmai prieštarautų Grupės deklaruojamiems įsipareigojimams, Grupė įsipareigoja ir toliau jų laikytis ir siekti sumažinti bet kokią žalą, kurią su įmonėmis susijęs asmuo sukėlė savo tyčine ar netyčine veika.

"Aprangos" grupė siekdama užtikrinti savo veiklos skaidrumą ir viešumą, vykdo korupcijos prevenciją, kurios tikslas – užkirsti kelią korupcijos atsiradimui ir plėtojimui Grupės veikloje ir Grupei priklausančiose įmonėse. Bendrovė pasisako už skaidrų verslą, skatinantį atkreipti visuomenės dėmesį į pažangų ir atsakingą, tinkamas darbo sąlygas kuriantį Lietuvos verslą.

Grupė griežtai pasisako prieš bet kokios formos korupcijos apraiškas ir kyšininkavimą, aktyvų ar pasyvų, įskaitant žadėjimą, siūlymą arba atsiskaitymą mokėjimu arba dovana tarpininkui, verslo partneriui, valdininkui, politinei partijai ar kitai trečiajai šaliai, siekiant papirkti gavėją, tiekėją, kad šis netinkamai vykdytų funkcijas, pareigas ar sprendimus, ir atvirkščiai. Grupė pasisako ir už sąžiningą ir skaidrų ir tiesioginį bendravimą su valstybės institucijomis.

Įmonės viduje yra skatinama sąžininga verslo politika ir skaidrus bendravimas su klientais, tiekėjais, rangovais, subrangovais ir kitomis trečiosiomis šalimis. Įmonėje vykdant prekių pirkimus visada vadovaujamasi "keturių akių" principu ir taip užkertamas kelias bet kokioms nesąžiningų veiksmų apraiškoms.

Korupcijos riziką įmonės viduje taip pat sumažina veikiantys kompleksiniai vidaus kontrolės mechanizmai, prevenciniai mokymai darbuotojams, kurie skirti galimiems korupcijos rizikos veiksniams nustatyti. Įmonė nuolat vykdo vidinę veiklos kontrolę, tobulina veiklos procesus.

2019 metais įvyko 27 prevenciniai mokymai "Aprangos" grupės darbuotojams, kurių metu buvo didelis dėmesys skiriamas materialinių vertybių apsaugai, taip pat korumpuotos veiklos rizikos apibrėžimui, instruktavimui, kaip elgtis ir pranešti apie galimus korupcinius atvejus. Buvo surengti specializuoti Atitikties (angl. Compliance) mokymai aukščiausio lygio ir skyrių vadovams, kuriuose buvo aptarti naujausi įstatymų reikalavimai bei instruktuojama apie atsakingą elgesį susidūrus su bet kokios formos korupcijos apraiškomis.

2019 metais buvo užfiksuotas vienas atvejis, susiję su materialinių vertybių apsauga Grupės įmonėse – penkis kartus mažiau nei 2018 metais. Kaip ir anksčiau, taip ir šiam vieninteliam atvejui buvo pritaikytas nulinės tolerancijos principas. Atvejų, susijusių su bet kokios kitos formos korupcija ar kyšininkavimu neužfiksuota.

4.

ASMENS DUOMENŲ APSAUGA IR PRIVATUMAS

Vadovaudamiesi Europos Sąjungos Bendrojo asmens duomenų apsaugos reglamento (BDAR) reikalavimais, dirbome laikydamiesi visų jo nuostatų ir skyrėme papildomą dėmesį apmokyti darbuotojus dėl asmens duomenų tvarkymo ir atsakingo naudojimo.

Reglamento reikalavimams pasirengėme dar iki jo įsigaliojimo, tačiau siekdami efektyvaus jo taikymo 2019 metais organizavome mokymus darbuotojams, kuriais siekiame įtvirtinti darbuotojų ir klientų duomenų apsaugos principus mūsų veikloje. Daugiausiai dėmesio skyrėme personalo ir Informacinių technologijų skyrių specialistams, kuriems asmens duomenų tvarkymas yra dalis kasdien atliekamų darbo funkcijų.

Esminius asmens duomenų apsaugos principus įtvirtinome ir priimtame Etikos ir elgesio kodekse. Klientų mums patikėtus asmens duomenis tvarkome ypač atsakingai ir naudojame tik tiems tikslams, kuriems sutikimą esame iš jų gavę. Kiekvienoje šalyje, kurioje veikiame, laikomės įstatymais numatytų asmens duomenų apsaugos principų.

Visas asmens duomenų tvarkymo taisykles prižiūrėjo Teisės skyriui priklausantis duomenų apsaugos pareigūnas, užtikrinantis įstatymų reikalavimų laikymąsi.

2019 metais, incidentų, susijusių su asmens duomenų apsauga ar asmens privatumo pažeidimais užfiksuota nebuvo.

Gerbiame savo klientus ir darbuotojus, todėl jų asmens duomenis tvarkome atsakingai.

SUKURTA ERDVĖ AKCININKAMS

Per daugiau nei 20 metų "Aprangos" grupė tapo pavyzdžiu įmonėms jau esančioms arba svarstančioms žengti į Nasdaq Baltijos kapitalo rinką. Esame pelnę ne vieną apdovanojimą ir pasižymėję itin geru bendravimo su akcininkais įvertinimu. Kompanija pripažinta lyderė teikiant informaciją investuotojams. Įmonės valdyba veikia atsakingai ir užtikrina, kad būtų paisoma visų akcininkų interesų, o veikloje taikoma geros valdysenos praktika bei atitikimas geriausiai pasaulinei praktikai.

Per 2019 metus, kurie buvo rekordinių investicijų ir plėtros metai, buvo užtikrinti akcininkų interesai, augo apyvartos ir pelno rodikliai. Bendrovės tikslas yra kurti ilgalaikę vertę akcininkams, atvirai dalintis svarbiausia informacija su investuotojais ir kurti geresnę verslo aplinką šalyse, kuriose veikia.

Dalį pelno APB "Apranga" skiria dividendams, kasmet išmokami dividendai užtikrina investicinį stabilumą ir akcijų likvidumą.

APB "Apranga" kontrolinis akcijų paketas priklauso investiciniam holdingui "MG Baltic Investment". Bendrovės akcininkai, kurie kontroliuoja daugiau nei 5 % balsų akcininkų susirinkime:

AKCININKAS	BALSŲ DALIS, %
UAB "MG BALTIC INVESTMENT"	62,3
UAB "MINVISTA"	11,6
SWEDBANK AS (ESTONIA) CLIENTS	6,7

6.

SUKURTA VERTĖ VISUOMENEI

Jau daugiau nei du dešimtmečius prisidedame prie geresnės Lietuvos kūrimo, augant mūsų Grupei, didėjo ir mūsų atsakomybė, todėl "Aprangos" grupė supranta ir prisiima atsakomybę savo veikla kurti papildomą vertę visuomenei. Gyvename ir keičiamės kartu su visuomene, reaguojame į aktualiausias problemas ir siekiame prisidėti prie jų sprendimo. Mūsų tikslas savo veikla ne tik skatinti šalies ekonomikos augimą, bet ir puoselėti kultūrinę bei edukacinę aplinką, kartu išlaikant dėmesį mados verslo tvarumui ir aplinkosaugai.

GRUPĖS PAGRINDINĖS SOCIALINĖS ATSAKOMYBĖS KRYPTYS:

• jaunosios kartos edukacija;
• pagalba socialiai pažeidžiamoms visuomenės grupėms;
• kultūrinės veiklos skatinimas;
• sportas ir aktyvi gyvensena.

"Aprangos" grupė tęsė fizinio aktyvumo Lietuvoje skatinimo ir sporto organizacijų rėmimo programą: buvo remiama Dalios Kutkaitės meninės gimnastikos akademija ir Sostinės krepšinio mokykla.

Parama buvo skirta Lietuvos krepšinio lygai, kuri yra pagrindinė šalies lyga ir kurioje profesionalo karjerą pradeda daugelis Lietuvos krepšinio žvaigždžių.

"Aprangos" grupės valdomas prekybos tinklas "City" tęsė sėkmingą bendradarbiavimą su Kauno "Žalgirio" organizacija. Džiaugiamės būdami klubo partneriu ir rėmėju bei prisidėdami prie šalies vardo garsinimo Eurolygos rungtynėse. Grupės prekės ženklas "City" yra oficiali Kauno "Žalgirio" komandos narių Eurolygos namų ir išvykų apranga prieš rungtynes. Bendradarbiaujant su Kauno komanda buvo parinkti kostiumai visiems pagrindinės komandos žaidėjams ir treneriams. Kostiumai kiekvienam komandos nariui buvo pritaikyti individualiai, kad idealiai atitiktų jų poreikius. Taip pat buvo remiami ir antrosios komandos treneriai.

Itin vertiname bendradarbiavimą su ilgametes lietuviškumo tradicijas puoselėjančia komanda ir džiaugiamės turintys galimybę prisidėti prie Lietuvos komandos įvaizdžio stiprinimo ir tuo pačiu pergalių siekimo aikštelėje.

Populiarūs sportininkai neretai tampa pavyzdžiais jaunajai kartai, todėl mums, mylintiems madą, gera kartu kurti dar geresnį krepšininkų įvaizdį.

Grupė taip pat bendradarbiauja su įvairiomis kultūros puoselėjimo iniciatyvomis, prisideda prie meno, knygų ir vadovėlių leidybos projektų, skiria paramą socialiai pažeidžiamoms visuomenės grupėms. Be kita ko, Grupė skiria labdarą atskiriems asmenims, vaikų namams ir organizacijoms.

2019 metais bendradarbiaudami su projektu "Vaikų svajonės" šimtui vaikų per Kalėdas padovanojome šiltas žiemines striukes ar paltus. Kiekvienas vaikas gavo tokią striukę, kurios labiausiai norėjo. Į projektą įsitraukė Grupės darbuotojai, kurie neturėjo tiesioginių atsakomybių jį įgyvendinant. Pakvietėme norinčius darbuotojus prisijungti prie iniciatyvos ir prisidėti pakuojant drabužius bei paruošiant juos pristatymui vaikams.

Praėjusiais metais taip pat pradėjome iniciatyva, skirtą Rugsėjo 1-osios šventei. Susisiekėme su Labdaros ir paramos fondu "SOS vaikų kaimai Lietuvoje" ir pasiūlėme, vaikams, 2019 metais pradedantiems lankyti pirmąją klasę, padovanoti po naują uniformą. Kiekvienam vaikui specialiai atrinkome uniformų derinius iš turimo asortimento, kad jis kuo labiau atitiktų mokyklos taisykles.

Praėjusiais metais buvo tęsiama paramos iniciatyva bendradarbiaujant su Vilniaus dizaino kolegija. Itin pasiteisino bendradarbiavimas su jaunaisiais kūrėjais, kuris suteikia galimybę prasmingai panaudoti gaminius, kurie yra brokuoti ir neatitinka gamintojo kokybės reikalavimų. Daugelis drabužių, aksesuarų ir batų buvo panaudoti mokymosi tikslais, o dalis jų atrado naują panaudojimo galimybę (angl. upcycle) ir tapo Lietuvos kūrėjų mados mados dalimi.

Tūkstančiai gaminių nevirto atliekomis, bet tapo mokymosi priemone jauniesiems kūrėjams. Virto medžiaga jų idėjoms, eksperimentams ir drąsioms improvizacijoms, kurių dalis, anksčiau ar vėliau, tikrai atsidurs mūsų prekybos tinklo parduotuvėse.

Šis bendradarbiavimas leido ne tik atsisakyti betikslio prekybai netinkamų gaminių sunaikinimo ir atliekų kiekio padidinimo, bet suteikė galimybę prisidėti prie jaunųjų specialistų ugdymo. Džiaugiamės su Vilniaus dizaino kolegija kartu rastu sprendimu, kaip bendradarbiaudami galime užtikrinti švaresnę bei saugesnę aplinką mums visiems ir suteikti mokymosi priemonių studentams.

Bendrovė siekia pristatyti ne tik garsius pasaulyje prekės ženklus ir padaryti juos pasiekiamus Baltijos regiono gyventojams, tačiau skatina ir Lietuvos kūrėjų augimą bei vietinės produkcijos vartojimą.

Bendrovė dirba su įvairiomis Lietuvos tekstilės gamintojų įmonėmis, taip pat bendradarbiauja pristatant Lietuvos dizainerių kolekcijas prekybos tinkle ( "2Ru2Ra", "Babe Universe" ir praėjusiais metais klientams pristatyti Agnės Gilytės kolekcijos gaminiai).

Bendradarbiaudami su "Mados infekcija", 2019 metais skyrėme paramą jaunųjų mados talentų konkursui "Injekcija". Džiaugiamės turėję galimybę ne tik prisidėti prie projekto, tačiau ir pasidalinti sukaupta komercine patirtimi Grupės atstovui dalyvaujant konkurso vertinimo procese. 2018 metų vienam iš konkurso laureatų suteikėme galimybę realizuoti savo kūrybos idėją ir pagal jo dizainą sukūrėme uniformas darbuotojams.

2017 metais "Aprangos" bendrovė paramai skyrė 27 646 eurus. 2018 m. paramai iš viso buvo skirta 26 141 euras. 2019 metais paramai skyrėme 84 890 eurų – tai yra daugiau nei 3 kartus daugiau nei 2018 metais.

Per 2019 metus Grupės priskaičiuoti į biudžetą mokėtini mokesčiai sudarė 48,4 mln. eurų ir buvo 8,2 % didesni nei 2018 metais – 44,7 mln. eurų. Didesnius į biudžetą priskaičiuotus mokesčius lėmė augusi Grupės apyvarta, didesnis dirbančiųjų skaičius ir daugiau uždirbto pelno. 2016 metais priskaičiuoti į biudžetą mokėtini mokesčiai sudarė 45,7 mln. eurų.

2019 metais buvo didintas darbuotojų darbo užmokesčio fondas. Atlyginimai buvo didinami atsižvelgiant į Grupės rezultatus ir šalių, kuriose veikia Grupė rezultatus. Darbo užmokesčio fondas visiems darbuotojams augo 7 %. Darbo užmokestis buvo didinamas tiek prekybos padalinio, tiek administracijos darbuotojams. Sprendimai dėl atlyginimo didinimo buvo priimami individualiai, atsižvelgiant į asmeninius darbuotojų pasiekimus, parduotuvių rezultatus ir išdirbtą laiką.

PRISKAIČIUOTI MOKĖTINI MOKESČIAI

"Aprangos" grupė atsakingai žiūri į savo veiklos įtaką aplinkai, veikia socialiai atsakingai ir laikosi visų galiojančių teisės aktų.

"Aprangos" grupė taiko aukštus aplinkosauginius standartus kasdienei veiklai. Praėjusiais metais taip pat kėlėme sau aukštus kokybinius tikslus ir siekėme integruoti aukštus tarptautinės prekybos standartus vietinėse rinkose. Atsakingi ir tvarūs verslo principai yra integruoti visuose įmonės veiklos etapuose.

Grupė savo veikloje naudoja naujausias technologijas bei diegia technologinius procesus, atitinkančius ekologinius standartus ir padedančius mažinti neigiamą įtaką aplinkai, skatina racionalų išteklių valdymą ir naudojimą, nuolatos ieško būdų mažinti elektros sąnaudas tinklui priklausančiose parduotuvėse, centriniame biure bei logistikos sandėliuose.

"Aprangos" grupė visais atvejais pasisako už etišką ir skaidrią darbo aplinką, siekia dirbti su tiekėjais, kurie palaiko etišką gamybą ir elgesį su gyvūnais. Grupė formuodama asortimentą, atsižvelgia į šiuos kriterijus, siekiant gyvūnams ir aplinkai kuo draugiškesnių alternatyvų. Nuosavo tinklo parduotuvėse nuo 2020 m. "Apranga" ir "Aprangos galerija" neprekiaujama gaminiais su tikru kailiu.

Įrengiant naujas ar rekonstruojant parduotuves naudojame tik pažangiausias technologijas, atitinkančias geriausių praktikų aplinkosaugos standartus. Jų laikomės ne tik pasirinkdami prekybos plotų įrangą, bet ir įrengimo proceso metu. Visose parduotuvėse naudojamos taupiosios LED lemputės, pasižyminčios ne tik ilgesniu tarnavimo laiku, bet sunaudojančios mažiau elektros energijos. Administracijos pastate erdvės suskirstytos segmentais, kad apšvietimas būtų naudojamas kuo efektyviau ir veiktų tik tose zonose, kur yra darbuotojų.

Įrengiant naujas ar atnaujinant jau veikiančias parduotuves siekiama naudoti tik saugius klientams, darbuotojams bei aplinkai sprendimus, diegti prekybos inovacijas, kurios prisidėtų prie energijos kaštų taupymo, ieškoti moderniausių prekybos ir architektūros sprendimų.

2019 metais Grupės elektros energijos sąnaudos visose parduotuvėse mažėjo vidutiniškai 7,1 proc. (kWh/kv.m). Daugiausiai elektros energijos suvartojimas vienam kvadratiniam metrui prekybos ploto mažėjo Latvijoje - 12 proc., kur buvo įgyvendinta plataus masto tinklo plėtra, tai yra, senesnes parduotuves keitė efektyviau įrengtos naujos arba jos buvo rekonstruotos pritaikant naujausias elektros energiją taupančias technologijas. Vidutinis elektros energijos suvartojimas vienam kvadratiniam metrui mažėjo ir kitose šalyse: Lietuvoje - 2,5 proc., Estijoje - 6,7 proc.

Kasmet investuojame į vis modernesnes technologijas, mažinančias gamtinių išteklių suvartojimą ir siekiame prisidėti prie jų tausojimo. Vystydami Grupės parduotuvių tinklus atsižvelgiame ne tik į technologinius sprendimus, tačiau šviečiame personalą apie taupymo naudą bei svarbą.

Visos Grupės parduotuvės, esančios prakybos centruose, ir daugelis kitų, įsikūrusių centrinėse miesto dalyse, naudoja tik žaliąją elektros energiją, pagamintą iš atsinaujinančių elektros išteklių – kiekvienoje iš jų švarios elektros energijos naudojimas užtikrinamas žalios elektros energijos sertifikatu.

Atnaujinant parduotuves siekiame vadovautis principu, kad nepaisant priimtų sprendimų, privalome diegti tokias technologijas, kurios sumažintų išteklių suvartojimą arba jo nepadidintų.

Vadovaudamiesi nuostata, kad patys turime imtis problemų sprendimų ir remtis tvaraus verslo principais kasdieninėje veikloje, tikslingai siekiame atsisakyti plastikinių maišelių naudojimo ir pakeisti juos popieriniais.

Iki 2019 metų daugiau nei pusė parduotuvių jau naudojo tik popierinius maišelius, o pernai šį rodiklį pagerinome iki 79 %. Vien plastikiniai maišeliai buvo naudojami vos keturiose parduotuvėse iš 186, tai sudaro vos 2 % visų grupės valdomų parduotuvių.

Per praėjusius metus net 53 parduotuvėse buvo visiškai atsisakyta plastikinių maišelių ir tokių parduotuvių skaičius pasiekė 145. Keliame sau tikslą kaip įmanoma greičiau visiškai atsisakyti plastikinių maišelių naudojimo visose Grupės parduotuvėse.

Grupėje naudojamas plastikas yra tiksliai apskaitomas ir keliame sau tikslą, kad absoliutus jo kiekis mūsų Grupės veikloje pasiektų nulį kilogramų per metus.

MAIŠELIŲ TIPAS	PARDUOTUVIŲ SKAIČIUS 2019 M.	PARDUOTUVIŲ SKAIČIUS 2018 M.	POKYTIS	PARDUOTUVIŲ DALIS GRUPĖJE 2019 M.
POPIERINIAI	145	9 2	+53	79 %
PLASTIKINIAI	4	3 4	-30	2 %
ABIEJŲ RŪŠIŲ	3 7	5 4	-17	19 %
VISO	186	182		100 %

5 pav. Maišelių pasiskirstymas parduotuvėse 2019 metais

INFORMACIJA DĖL PASTABŲ ATASKAITAI

8.

Socialinės atsakomybės ataskaitoje yra pateikiama Grupės nefinansinė informacija suinteresuotoms šalims. Ataskaita yra rengiama kartą per metus ir pateikiama kartu su metiniais veiklos rezultatais. Ataskaita yra skelbiama viešai įmonės tinklalapyje lietuvių ir anglų kalbomis. Ataskaita parengta vadovaujantis Lietuvos Respublikos įmonių grupių konsoliduotos finansinės atskaitomybės įstatymo reikalavimais ir Europos Komisijos rekomendacijomis dėl nefinansinių ataskaitų teikimo. Pastabas ir paklausimus dėl ataskaitos galima pateikti el. paštu marketingas@apranga.lt. Pastabų dėl 2018 metų socialinės atsakomybės ataskaitos nebuvo gauta.