Apranga Group — Audit Report / Information 2016

Apr 5, 2017

APB "APRANGA"

Konsoliduotos ir Įmonės finansinės ataskaitos, Konsoliduotas metinis pranešimas ir Nepriklausomo auditoriaus išvada

už 2016 m. gruodžio 31 d. pasibaigusius metus

TURINYS

	PUSLAPIAI
NEPRIKLAUSOMO AUDITORIAUS IŠVADA	3 − 8
FINANSINĖS ATASKAITOS:
BENDRŲJŲ PAJAMŲ ATASKAITA	9
BALANSAS	10
NUOSAVO KAPITALO POKYČIŲ ATASKAITA	11
PINIGŲ SRAUTŲ ATASKAITA	12
AIŠKINAMASIS RAŠTAS	13 - 43
KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS	44 – 80

Nepriklausomo auditoriaus išvada

APB "Apranga" akcininkams

Mūsų nuomonė

Mūsu nuomone, atskirosios ir konsoliduotosios finansinės ataskaitos visais reikšmingais atžvilgiais teisingai parodo APB "Apranga" (toliau – Bendrovė) ir jos dukterinių įmonių (toliau visos kartu – Grupė) 2016 m. gruodžio 31 d. atskiraja bei konsoliduotaja finansine padėti ir tuomet pasibaigusių metu ju atskiruosius bei konsoliduotuosius finansinius veiklos rezultatus ir atskiruosius bei konsoliduotuosius pinigų srautus pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, patvirtintus taikyti Europos Sąjungoje.

Mūsu audito apimtis

Atskirasias bei konsoliduotasias finansines ataskaitas (toliau kartu – finansinės ataskaitos) sudaro:

• 2016 m. gruodžio 31 d. atskirasis bei konsoliduotasis balansas;
• tuomet pasibaigusių metų atskiroji bei konsoliduotoji bendrųjų pajamų ataskaitos;
• tuomet pasibaigusių metų atskiroji bei konsoliduotoji nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitos;
• tuomet pasibaigusių metų atskiroji bei konsoliduotoji pinigų srautų ataskaitos; ir
• atskirųjų bei konsoliduotųjų finansinių ataskaitų aiškinamasis raštas, apimantis apibendrintus $\bullet$ reikšmingus apskaitos principus.

Pagrindas nuomonei pareikšti

Audita atlikome pagal Tarptautinius audito standartus (TAS). Mūsų atsakomybė pagal TAS toliau aprašyta mūsų išvados pastraipoje "Auditoriaus atsakomybė už finansinių ataskaitų auditą".

Manome, kad gauti audito irodymai suteikia pakankama ir tinkama pagrinda mūsų audito nuomonei.

Nepriklausomumas

Esame nepriklausomi nuo Bendrovės ir Grupės vadovaujantis Tarptautinių buhalterių etikos standartu valdybos Buhalterių profesionalų etikos kodeksu (TBESV kodeksas) ir Lietuvos Respublikos audito įstatymu, kurie taikytini atliekant atskirų ir konsoliduotųjų finansinių ataskaitų audita Lietuvos Respublikoje. Taip pat laikomės kitu TBESV kodekse bei Lietuvos Respublikos audito istatyme numatytų etikos reikalavimų.

UAB "PricewaterhouseCoopers", J. Jasinskio g. 16B, LT-03163 Vilnius, Lietuva Tel. +370 (5) 239 2300, faks.+370 (5) 239 2301, el. p. vilnius@lt.pwc.com, www.pwc.com/lt

UAB "PricewaterhouseCoopers", jmonės kodas 111473315, jregistruota LR juridinių asmenų registre.

Mūsu audito metodika

Apžvalga

Planuodami audita nustatėme reikšmingumo lygi ir įvertinome reikšmingo iškraipymo finansinėse ataskaitose rizikas. Būtent, atsižvelgėme į tas sritis, kuriose vadovybė priėmė subjektyvius sprendimus: pavyzdžiui, sprendimus dėl reikšmingų apskaitinių įvertinimų, kuriems nustatyti buvo remtasi prielaidomis ir atsižvelgta į būsimus įvykius, kurie savo prigimtimi yra neapibrėžti. Kaip ir visų kitų mūsų auditų metu, įvertinome vadovybės vidaus kontrolės procedūrų nesilaikymo riziką, taip pat, be kitų dalykų, įvertinome, ar buvo tam tikrą tendencingumą patvirtinančių įrodymų, kurie liudytų apie reikšmingo iškraipymo dėl apgaulės riziką.

Reikšmingumo lygis

Mūsų audito apimčiai įtakos turėjo mūsų taikomas reikšmingumo lygis. Audito paskirtis - gauti pakankama užtikrinima dėl to, ar finansinėse ataskaitose nėra reikšmingu iškraipymu. Iškraipymai gali atsirasti dėl apgaulės ar klaidos. Iškraipymai yra laikomi reikšmingais, jei galima pagristai numatyti, kad kiekvienas atskirai ar visi kartu jie turės itakos finansiniu ataskaitu naudotoju priimamiems ekonominiams sprendimams remiantis šiomis finansinėmis ataskaitomis.

Remdamiesi savo profesiniu sprendimu nustatėme tam tikras kiekybines ribas reikšmingumo lygiui, iskaitant bendra Bendrovės ir Grupės reikšmingumo lygi atskirosioms ir konsoliduotosioms finansinėms ataskaitoms kaip visumai, kuris pateiktas lentelėje toliau. Šios kiekybinės ribos kartu su kokybiniais aspektais padėjo mums apibrėžti audito apimti bei audito procedūru pobūdi, atlikimo laika ir aprėpti, taip pat įvertinti kiekvieno atskirai ir visu kartu iškraipymu poveiki finansinėms ataskaitoms kaip visumai.

Bendras reikšmingumo lygis Bendrovei ir Grupei	Bendras reikšmingumo lygis Bendrovei: 600 tūkst. Eur Bendras reikšmingumo lygis Grupei: 670 tūkst. Eur
Kaip mes jį nustatėme	5 % pelno prieš apmokestinimą
Taikyto reikšmingumo lygio išaiškinimas	Kaip kriterijų reikšmingumo lygiui nustatyti pasirinkome pelną prieš apmokestinimą, nes, mūsų nuomone, būtent šiuo kriterijumi dažniausiai remiasi finansinių ataskaitų naudotojai vertindami Bendrovės ir Grupės veiklos rezultatus ir tai yra bendrai priimtas kriterijus. Pasirinkome

5 %, kuris vra priimtinose kiekybinio reikšmingumo lygio ribose.

Sutarėme su Audito komitetu, kad informuosime jį apie audito metu nustatytus iškraipymus, viršijančius 30 tūkst. Eur ir 33 tūkst. Eur sumas atitinkamai Bendrovės ir Grupės atžvilgiu, taip pat apie iškraipymus, nesiekiančius šių sumu, apie kuriuos, mūsų nuomone, būtina informuoti dėl kokybiniu priežasčiu.

Pagrindiniai audito dalykai

Pagrindiniai audito dalykai - tai dalykai, kurie mūsų profesiniu sprendimu buvo svarbiausi atliekant einamojo laikotarpio finansinių ataskaitų auditą. Šiuos dalykus nagrinėjome atlikdami finansinių ataskaitu kaip visumos audita ir formuluodami apie jas savo nuomonę, todėl apie šiuos dalykus mes nepareiškiame jokios atskiros savo nuomonės.

Pagrindinis gudito dalukas

Ilgalaikio materialiojo turto vertės sumažėjimas

Žr. 14 psl. (2.2 pastabą "Svarbūs apskaitiniai vertinimai ir prielaidos") ir 33–35 psl. (12 pastaba).

Šiai sričiai skyrėme pagrindinį dėmesį dėl ilgalaikio materialiojo turto likučio dydžio (kuris 2016 m. gruodžio 31 d. Grupės ir Bendrovės balanse buvo lygus atitinkamai 25 197 tūkst. Eur ir 15 113 tūkst. Eur), ir dėl to, kad vadovybei nustatant Grupės ir Bendrovės pinigus kuriančių vienetų (PKV) naudojimo vertę, jai tenka atlikti būsimu veiklos rezultatu įvertinimus bei priimti sprendimus dėl diskonto normų, naudojamų rengiant būsimų pinigų srautų prognozes.

Pagrindini dėmesi audito metu skyrėme Grupės ir Bendrovės vadovybės atliktiems vertės sumažėjimo vertinimams tų PKV, kurių apskaitinės vertės lygios atitinkamai 3 151 tūkst. Eur ir 883 tūkst. Eur ir kuriems 2016 m. gruodžio 31 d. egzistavo vertės sumažėjimo požymių (ataskaitiniais metais patirti veiklos nuostoliai). 2016 m. Grupės ir Bendrovės pelne ar nuostoliuose pripažintos vertės sumažėjimo sanaudos buvo lygios atitinkamai 395 tūkst. Eur ir 299 tūkst. Eur.

Kaip audito metu nagrinėjome pagrindinį audito dalyką

Išsiaiškinome ir įvertinome kasmet atliekamo vertės sumažėjimo vertinimo procesą ir procedūras.

Ivertinome, ar vadovybė identifikavo visus reikiamus PKV, kuriems egzistavo vertės sumažėjimo požymių. Ivertinome ir patikrinome vadovybės atliktų būsimų pinigų srautų prognozių turinį. Nustatėme, kad vadovybė tinkamai laikėsi nustatyto būsimų pinigų srautų prognoziu rengimo proceso, kuris atitiko Valdybos patvirtintą biudžetą.

Palvginome ataskaitinių metų faktinius skaičius su praėjusių metų prognozėje pateiktais 2016 finansiniu metu skaičiais, siekdami išsiaiškinti, ar prielaidos, panaudotos rengiant prognozes, nebuvo pernelyg optimistiškos.

Visiems PKV, kurie buvo itraukti į vertės sumažėjimo vertinima, patikrinome vadovybės prognozėse panaudotas prielaidas dėl:

• ilgalaikio augimo rodiklių, palyginę juos su ekonominėmis bei pramonės šakos prognozėmis; ir
• diskonto normos, įvertinę Bendrovės bei palyginamuju imonių kapitalo kainą ir konkrečiai teritorijai būdingus veiksnius.

Nustatėme, kad šios prielaidos atitiko mūsų numatytus rezultatus.

Patikrinome vadovybės pateiktos jautrumo analizės tinkamumą, kuri apėmė prielaidas, panaudotas apskaičiuojant PKV vertės sumažėjimą. Nustatėme, kad vertės sumažėjimo skaičiavimams didžiausios įtakos turėjo prielaidų dėl EBITDA augimo rodiklių ir diskonto normų

pasikeitimai. Nustatėme, kad finansinėse ataskaitose vadovybės pateikta jautrumo analizė, apimanti pirmiau minėtas abi prielaidas, yra pakankama.

Atsarau nukainojimas iki grynosios galimo realizavimo vertės

Žr. 14 psl. (2.2 pastabą "Svarbūs apskaitiniai ivertinimai ir prielaidos") ir 36 psl. (15 pastabą).

Šiai sričiai skvrėme pagrindinį dėmesį dėl atsargų likučio dvdžio (kuris 2016 m. gruodžio 31 d. Grupės ir Bendrovės balanse buvo lygus atitinkamai 35 429 tūkst. Eur ir 19 429 tūkst. Eur), ir dėl to, kad vadovybei nustatant pirktų prekių, skirtų perparduoti, grynąją galimo realizavimo verte, jai tenka atlikti būsimu nuolaidu bei prekių pardavimo žemiau savikainos ivertinimus.

2016 m. gruodžio 31 d. Grupės ir Bendrovės atsargų nukainojimas iki grynosios galimo realizavimo vertės buvo lygus atitinkamai 1834 tükst. Eur ir 1 376 tükst. Eur.

Peržiūrėjome Bendrovės ir Grupės atsargų nukainojimui iki grynosios galimo realizavimo vertės taikomą politiką ir metodologiją, ivertinome ju atitikti TFAS reikalavimams ir nenustatėme jokių neatitikimų.

Po balanso datos, t. v. laikotarpiu nuo 2017 m. sausio mėn. iki kovo vidurio, žemiau savikainos parduotų atsargų faktinius rezultatus palyginome su skaičiais, kuriuos vadovybė panaudojo apskaičiuodama atsargų nukainojima iki grynosios galimo realizavimo vertės.

Išanalizavome atsargu senėjima pagal prekiu sezoniškuma (pvz., atitinkamu kalendoriniu metu vasaros ar žiemos sezoną) ir ankstesnių laikotarpių duomenis, siekdami nustatyti, ar nebuvo jokių neiprastų nukrypimų. Taip pat patikrinome atsargų senėjimo analizės patikimumą ir perskaičiavome atsargų nukainojima iki grynosios galimo realizavimo vertės, siekdami įsitikinti, ar jis apskaičiuotas tiksliai.

Nustatėme, kad prielaidos, kurias vadovybė panaudojo apskaičiuodama atsargų nukainojimą iki grynosios galimo realizavimo vertės, atitiko mūsu numatytus rezultatus.

Kaip pritaikėme Grupės audito apimtį

Audito apimti pritaikėme taip, kad mūsų atlikti darbai būtų pakankami, kad galėtume pareikšti savo nuomone apie konsoliduotąsias finansines ataskaitas kaip visumą, atsižvelgiant į Grupės struktūrą, apskaitos procesus ir kontroles, taip pat į pramonės sektorių, kuriame Grupė vykdo savo veiklą.

Grupę sudaro tam tikras skaičius dukterinių įmonių, vykdančių veiklą Baltijos valstybėse (žr. 1 pastabą). Remdamiesi rizikos ir reikšmingumo lygio įvertinimu, nustatėme, kurioms įmonėms reikės atlikti pilnos apimties auditą, atsižvelgę į kiekvienos įmonės santykinį reikšmingumą Grupei kaip visumai ir į kiekvieną reikšmingą straipsnį konsoliduotosiose finansinėse ataskaitose. Pilnos apimties audita atlikome 5-ioms imonėms Lietuvoje, o komponento auditorius pasitelkėme Latvijoje 5-ių Grupės dukterinių įmonių, veikiančių Latvijoje, auditui atlikti. Dukterinių imonių Estijoje 2-jų reikšmingų komponentų auditą iš esmės atliko Grupės audito komanda, išskyrus inventorizacijų stebėjimus ir mokesčius, kuriems buvo pasitelkti komponento auditoriai Estijoje. Mūsų pilnos apimties auditas apėmė 93 % Grupės pajamų ir 93 % Grupės viso turto. Likusieji Grupės komponentai buvo nereikšmingi, todėl jiems pasirinkome peržvalgos procedūras. Tais atvejais, kai darbą atliko komponento auditoriai, nustatėme tokį savo įsitraukimo į šių ataskaitas rengiančių vienetų auditą lygį, kurio mums reikėjo, kad, galėtume nuspręsti, jog gauti audito įrodymai suteikia pakankamą ir tinkamą pagrindą mūsų audito nuomonei apie konsoliduotasias finansines ataskaitas kaip visuma.

Kita informacija

Už kitą informaciją yra atsakinga vadovybė. Kita informacija apima konsoliduotąjį metinį pranešimą (tačiau neapima finansinių ataskaitų ir mūsų auditoriaus išvados apie šias ataskaitas).

Mūsu nuomonė apie finansines ataskaitas neapima kitos informacijos ir mes nepateikiame jokios formos užtikrinimo išvados dėl tokios kitos informacijos.

Mums atliekant finansinių ataskaitų auditą mūsų atsakomybė - perskaityti pirmiau minėtą kitą informaciją ir įvertinti, ar yra reikšmingas nesuderinamumas tarp kitos informacijos ir finansiniu ataskaitu ar per auditą mūsų įgytų žinių, ir ar kitaip nepaaiškėja, kad šioje kitoje informacijoje yra reikšmingu iškraipymų. Jeigu, remdamiesi savo atliktu darbu, padarome išvadą, kad šioje kitoje informacijoje yra reikšmingų iškraipymų, privalome apie tokį faktą informuoti. Šiuo atžvilgiu nėra nieko, apie ka turėtume informuoti.

Vadovybės ir už valdymą atsakingų asmenų atsakomybė už finansines ataskaitas

Vadovybė yra atsakinga už finansinių ataskaitų parengimą ir teisingą pateikimą pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, patvirtintus taikyti Europos Sąjungoje, bei už tokią vidaus kontrolės sistema, kuri, vadovybės nuomone, yra būtina finansinių ataskaitų parengimui be reikšmingų iškraipymų, galinčių atsirasti dėl apgaulės ar klaidos.

Rengdama finansines ataskaitas vadovybė privalo įvertinti Bendrovės ir Grupės gebėjimą toliau testi veikla ir atitinkamai atskleisti dalykus, susijusius su veiklos tęstinumu ir veiklos tęstinumo apskaitos principo taikymu, išskyrus tuos atvejus, kai vadovybė ketina likviduoti Bendrovė ir Grupę ar nutraukti ju veikla, arba yra priversta tą padaryti, neturėdama jokios kitos realios alternatyvos.

Už valdymą atsakingi asmenys privalo prižiūrėti Bendrovės ir Grupės finansinių atskaitų rengimo procesa.

Auditoriaus atsakomybė už finansinių ataskaitų auditą

Mūsu tikslas - gauti pakankamą užtikrinimą dėl to, ar finansinės ataskaitos kaip visuma nėra reikšmingai iškraipytos dėl apgaulės ar klaidos, ir parengti auditoriaus išvadą, kurioje pateikiama mūsų nuomonė. Pakankamas užtikrinimas - tai aukšto lygio užtikrinimas, tačiau jis nėra garantija, kad auditas, atliktas pagal TAS, visada atskleis reikšmingą iškraipymą, jei toks yra. Iškraipymai, galintys atsirasti dėl apgaulės ar klaidos, laikomi reikšmingais, jei galima pagristai numatyti, kad kiekvienas atskirai ar visi kartu jie gali turėti įtakos finansinių ataskaitų naudotojų priimamiems ekonominiams sprendimams remiantis šiomis finansinėmis ataskaitomis.

Atlikdami audita pagal TAS, viso audito metu priėmėme profesinius sprendimus ir vadovavomės profesinio skepticizmo principu. Taip pat:

• nustatėme ir ivertinome finansinių ataskaitų reikšmingo iškraipymo dėl apgaulės ar klaidos rizikas, suplanavome ir atlikome procedūras kaip atsaką į tokią riziką ir surinkome audito įrodymus, kurie suteikia pakankamą ir tinkamą pagrindą mūsų audito nuomonei. Reikšmingo iškraipymo dėl apgaulės neaptikimo rizika yra didesnė nei reikšmingo iškraipymo dėl klaidos neaptikimo rizika, nes apgaule gali būti sukčiavimas, klastojimas, tyčinis praleidimas, klaidingas aiškinimas arba vidaus kontroliu nepaisymas.

• išsiaiškinome su auditu susijusią vidaus kontrolę, kad galėtume parengti esant konkrečioms aplinkybėms tinkamas audito procedūras, tačiau ne tam, kad galėtume pareikšti nuomone apie Bendrovės ir Grupės vidaus kontrolės efektyvumą.

• jvertinome taikomų apskaitos principų tinkamumą bei vadovybės naudojamų apskaitinių ivertinimu ir susijusių atskleidimu pagristumą.

• padarėme išvadą dėl vadovybės taikomo veiklos tęstinumo apskaitos principo tinkamumo ir dėl to, ar, remiantis surinktais audito irodymais, egzistuoja su įvykiais ar sąlygomis susijęs reikšmingas neapibrėžtumas, dėl kurio gali kilti reikšmingų abejonių dėl Bendrovės ir Grupės gebėjimo testi veikla. Jeigu padarome išvadą, kad toks reikšmingas neapibrėžtumas egzistuoja, auditoriaus išvadoje privalome atkreipti dėmesį į susijusius atskleidimus finansinėse ataskaitose arba, jei tokių atskleidimų nepakanka, privalome modifikuoti savo nuomone. Mūsu išvados pagrįstos audito įrodymais, surinktais iki auditoriaus išvados išleidimo dienos. Tačiau būsimi jvykiai ar sąlygos gali lemti, kad Bendrovė ir Grupė negalės toliau testi savo veiklos.
• jvertinome bendrą finansinių ataskaitų pateikimą, struktūrą ir turinį, įskaitant atskleidimus, ir tai, ar finansinėse ataskaitose pateikti pagrindžiantys sandoriai bei įvykiai taip, kad atitiktų teisingo pateikimo koncepcija.
• surinkome pakankamu ir tinkamu audito irodymu apie įmonių finansinę informacija ar jų vykdomą veiklą Grupėje, kad galėtume pareikšti nuomonę apie konsoliduotąsias finansines ataskaitas. Atsakome už vadovavimą Grupės auditui, jo priežiūra ir atlikimą. Tik mes atsakome už pareikšta audito nuomone.

Mes, be kitų dalykų, informavome už valdymą atsakingus asmenis apie planuojamą audito apimti. audito atlikimo laiką ir reikšmingus pastebėjimus audito metu, įskaitant visus svarbius vidaus kontrolės trūkumus, kuriuos nustatėme audito metu.

Be to, už valdymą atsakingiems asmenims patvirtinome, kad laikėmės visų svarbių etikos reikalavimų dėl nepriklausomumo, taip pat informavome juos apie visus ryšius ir kitus dalykus, kurie galėtų būti pagrįstai vertinami, kaip turintys itakos mūsų nepriklausomumui, ir, jei reikia, apie susijusias apsaugos priemones.

Iš visu dalykų, apie kuriuos informavome už valdymą atsakingus asmenis, išskyrėme tuos, kurie buvo svarbiausi atliekant einamojo laikotarpio finansinių ataskaitų auditą ir kurie dėl to laikomi pagrindiniais audito dalykais. Šiuos dalykus aprašėme savo auditoriaus išvadoje, nebent pagal istatyma ar kitą teisės aktą būtų draudžiama juos viešai atskleisti arba, labai retomis aplinkybėmis, nustatome, kad dalykas neturėtų būti pateikiamas mūsų išvadoje dėl to, kad galime pagrįstai tikėtis, jog neigiamos tokio atskleidimo pasekmės nusvers visuomenės gaunamą nauda.

Audito, kurį atlikus išleidžiama ši nepriklausomo auditoriaus išvada, atestuotas auditorius yra Rimvydas Jogėla.

UAB "PricewaterhouseCoopers" vardu

Rimvydas Jogėla Partneris Auditoriaus pažymėjimo Nr.000457

Vilnius, Lietuvos Respublika 2017 m. balandžio 4 d.

BENDRŲJŲ PAJAMŲ ATASKAITA

		Grupė		Imonė
		Gruodžio 31 d. pasibaigę metai		Gruodžio 31 d. pasibaige metai
	Pastaba	2016	2015	2016	2015
Pajamos	4	172 592	158 748	69 894	69 132
Parduotų prekių savikaina	5	(94 389)	(86261)	(44628)	(44097)
Bendrasis pelnas		78 203	72 487	25 26 6	25 035
Pardavimu sanaudos	5	(55995)	(51795)	(19705)	(18782)
Bendrosios ir administracinės sąnaudos	5	(9.584)	(8935)	(6979)	(6590)
Kitos pajamos	6	751	818	13 4 34	9 6 9 3
Grynasis pelnas (nuostolis) dėl valiutų kursų pokyčių		(3)	(53)	(3)	(54)
Veiklos pelnas (nuostolis)		13372	12522	12013	9 3 0 2
Finansinės veiklos sanaudos	7	(32)	(89)	(32)	(89)
Pelnas (nuostolis) prieš apmokestinima		13 340	12 4 3 3	11981	9 2 1 3
Pelno mokesčio pajamos (sanaudos)	8	(2180)	(2.034)	(539)	(554)
Laikotarpio pelnas (nuostolis)	11	11 160	10 399	11 442	8659
Kitos bendrosios pajamos
VISO BENDRUJU PAJAMU		11 160	10 399	11 442	8659
Vienai akcijai tenkantis paprastasis ir sumažintas pelnas, eurais	11	0,20	0,19	0,21	0,16

13 - 43 puslapiuose pateiktas aiškinamasis raštas yra neatskiriama šių finansinių ataskaitų dalis.

Šias finansines ataskaitas 2017 m. balandžio 4 d. patvirtino Valdyba ir pasirašė

$\Rightarrow$

Rimantas Perveneckas Generalinis direktorius

lare

Saulius Bačauskas Finansų direktorius

BALANSAS

		Grupė		Įmonė
		Gruodžio 31 d.		Gruodžio 31 d.
	Pastaba	2016	2015	2016	2015
TURTAS
Ilgalaikis turtas
Ilgalaikis materialusis turtas	12	25 197	27 477	15 113	16 194
Ilgalaikis nematerialusis turtas	13	386	514	249	302
Investicijos į dukterines įmones	14			4798	4 741
Išankstiniai apmokėjimai	17	411	326	68	82
Prekybos ir kitos gautinos sumos	20	18	20	18	20
		26 012	28 337	20 246	21 339
Trumpalaikis turtas
Atsargos	15	35 469	33 230	19 429	18 387
Pardavimui skirtas finansinis turtas	18	1 602	2 5 9 8	1 602	2 5 9 8
Ilgalaikis turtas, laikomas pardavimui	16	324	324	324	324
Išankstiniai apmokėjimai	17	833	1 1 7 6	781	1019
Prekybos ir kitos gautinos sumos	20	2 3 6 0	961	11 623	10 583
Pinigai ir pinigų ekvivalentai	21	4 9 7 6	1913	3 0 5 5	448
		45 564	40 202	36814	33 359
TURTO IŠ VISO		71 576	68 539	57 060	54 698
NUOSAVAS KAPITALAS IR ĮSIPAREIGOJIMAI
Nuosavas kapitalas
Istatinis kapitalas	22	16 035	16 035	16 035	16 035
Privalomasis rezervas	23	1 604	1601	1 604	1 601
Valiutų perskaičiavimo skirtumai		(53)	(53)
Nepaskirstytas pelnas		35 985	31 4 63	25 073	20 269
		53 571	49 046	42712	37 905
Ilgalaikiai įsipareigojimai
Paskolos	24		3 4 9 9		3499
Atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimai	9	1 1 2 5	1 2 2 8	361	410
Kiti įsipareigojimai		443	309	443	309
		1568	5036	804	4 218
Trumpalaikiai įsipareigojimai
Paskolos	24			6977	6463
Pelno mokesčio įsipareigojimai		332	142	80	17
Prekybos ir kitos mokėtinos sumos	25	16 105	14 3 15	6 4 8 7	6 0 9 5
		16 437	14 457	13 544	12 575
Įsipareigojimų iš viso		18 005	19 493	14 348	16 793
NUOSAVO KAPITALO IR ĮSIPAREIGOJIMŲ IŠ VISO		71 576	68 539	57 060	54 698

13 - 43 puslapiuose pateiktas aiškinamasis raštas yra neatskiriama šių finansinių ataskaitų dalis.

Šias finansines ataskaitas 2017 m. balandžio 4 d. patvirtino Valdyba ir pasirašė

$\bigcirc$ Rimantas Perveneckas

Generalinis direktorius

Itan Saulius Bačauskas

Finansų direktorius

NUOSAVO KAPITALO POKYČIO ATASKAITA

GRUPĖ		Istatinis Pastaba kapitalas	Privalo- masis rezervas	Valiutu perskai- čiavimo rezervas	Nepaskirs- tytas pelnas	Iš viso
Likutis 2015 m. sausio 1 d.		16014	1601	(53)	28 25 2	45814
Bendrosios pajamos 2015 m. pelnas					10 399	10 399
Viso bendrųjų pajamų					10 399	10 399
Sandoriai su akcininkais Skirtumas, susidaręs perskaičiuojant istatini kapitala i eurus Dividendai	10, 23	21			(7188)	21 (7188)
Likutis 2015 m. gruodžio 31 d.		16 035	1601	(53)	31 463	49 046
Bendrosios pajamos 2016 m. pelnas					11 160	11 160
Viso bendrųjų pajamų Sandoriai su akcininkais			$\blacksquare$		11 160	11 160
Pervesta į privalomąjį rezervą Dividendai	10, 23 10, 23		3		(3) (6635)	(6635)
Likutis 2016 m. gruodžio 31 d.		16 035	1 604	(53)	35 985	53 571
ĮMONĖ		Istatinis kapitalas	Privalo- masis rezervas	Nepaskirs- tytas pelnas	Iš viso
Likutis 2015 m. sausio 1 d.		16 014	1601	18798	36 413
Bendrosios pajamos 2015 m. pelnas Sandoriai su akcininkais				8 6 5 9	8659
Skirtumas, susidaręs perskaičiuojant įstatinį kapitalą į eurus Dividendai	10, 23	21		(7188)	21 (7188)
Likutis 2015 m. gruodžio 31 d.		16 035	1601	20 269	37 905
Bendrosios pajamos
2016 m. pelnas Sandoriai su akcininkais				11 442	11 442
Pervesta į privalomąjį rezervą Dividendai	10, 23 10, 23		3	(3) (6 635)	(6635)
Likutis 2016 m. gruodžio 31 d.		16 035	1 604	25 073	42712

13 - 43 puslapiuose pateiktas aiškinamasis raštas yra neatskiriama šių finansinių ataskaitų dalis.

Šias finansines ataskaitas 2017 m. balandžio 4 d. patvirtino Valdyba ir pasirašė

Rimantas Perveneckas

Generalinis direktorius

Spring Saulius Bačauskas Finansų direktorius

PINIGŲ SRAUTŲ ATASKAITA

Gruodžio 31 d. Gruodžio 31 d. pasibaigę metai pasibaigę metai Pastaba 2016 2015 2016 2015 Pagrindinė veikla Pelnas (nuostolis) prieš apmokestinima 13 340 12433 11981 9 2 1 3 Koregavimai: Nusidėvėjimas ir amortizacija 5 6 1 5 7 5869 2816 2 5 8 1 Turto vertės sumažėjimas 12 395 (111) 299 (165) Atsargų nukainojimo pokytis 5 183 347 255 108 (Pelnas) nuostolis, gautas perleidus ilgalaikį materialųjį turtą (10) (32) (4) (27) Nurašytas ilgalaikis materialusis turtas 11 42 9 4 Dividendų pajamos 6 (8616) (5832) × Palūkanų pajamos, atėmus sąnaudas 6,7 34) (28) (80) (69) 20 042 18 5 20 6 513 5960 Trumpalaikio turto ir įsipareigojimų pokytis: Atsargų sumažėjimas (padidėjimas) 5 (2422) (2.392) (1150) (1409) Gautinų sumų sumažėjimas (padidėjimas) (1, 208) 268 864 31 Mokėtinų sumų padidėjimas (sumažėjimas) 1937 1 1 7 4 539 469 Pinigų srautai iš įprastinės veiklos 18 349 17570 6766 5051 Sumokėtas pelno mokestis (2093) (1933) (525) (498) Sumokėtos palūkanos 7 (32) (89) (32) (89) Grynieji pinigų srautai iš įprastinės veiklos 16 224 15 548 6 209 4 4 6 4 INVESTICINĖ VEIKLA Gautos palūkanos 6 66 117 112 158 6 Gauti dividendai 8 6 1 6 5832 Suteiktos paskolos 26 (14400) (26354) (15816) Paskolų grąžinimai 26 14 400 24 635 15 7 59 Ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto įsigijimai 12, 13 (7, 450) (9061) (2, 308) (2908) Įplaukos, gautos perleidus ilgalaikį materialųjį turtą 3 3 0 5 2916 322 433 Finansinio turto įsigijimas (249) (249) Finansinio turto perleidimas 18 1 0 6 5 1 4 3 2 1 0 6 5 1432 Investicijos į dukterines įmones (57) (75) Grynieji pinigų srautai panaudoti investicinėje veikloje (3014) (4845) 6031 4566 FINANSINĖ VEIKLA Išmokėti dividendai (6648) (7202) (6648) (7202) Gautos paskolos 28 836 33 510 82 663 81899 Sugrąžintos paskolos (30836) (38171) (84149) (84841) Grynieji pinigų srautai iš finansinės veiklos (8 648) (11 863) (8 134) (10144) GRYNASIS PINIGU IR BANKO SASKAITOS KREDITO PADIDĖJIMAS (SUMAŽĖJIMAS) 4562 (1160) 4 1 0 6 (1114) PINIGAI IR BANKO SĄSKAITOS KREDITAS: LAIKOTARPIO PRADŽIOJE 21 414 1574 (1051) 63 LAIKOTARPIO PABAIGOJE 21 4976 414 3055 (1051)		Grupė		Įmonė

13 - 43 puslapiuose pateiktas aiškinamasis raštas yra neatskiriama šių finansinių ataskaitų dalis.

Šias finansines ataskaitas 2017 m. balandžio 4 d. patvirtino Valdyba ir pasirašė

Rimantas Perveneckas Generalinis direktorius

M Saulius Bačauskas

Finansų direktorius

1. BENDRA INFORMACIJA

APB "Apranga" (toliau − Įmonė) įsteigta ir pradėjo savo veiklą Lietuvoje 1993 m. kovo mėn. Įmonės buveinės adresas yra Kirtimų g. 51, Vilnius, Lietuva. Įmonė įregistruota kaip akcinė bendrovė pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymą. Pagrindinė Įmonės ir dukterinių įmonių (toliau – Grupė) veikla yra mažmeninė prekyba drabužiais.

Gruodžio 31 d. Įmonės akcininkai buvo:

		2016	2015
	Akcijų skaičius	Nuosavybės dalis proc.	Akcijų skaičius	Nuosavybės dalis proc.
UAB "MG Baltic Investment"	33 321 529	60,3	31 246 186	56,5
Swedbank AS (Estonia) klientai	5 470 944	9,9	5 891 308	10,7
UAB "Minvista"	5 219 621	9,4	5 363 107	9,7
Kiti	11 279 866	20,4	12 791 359	23,1
Iš viso	55 291 960	100,0	55 291 960	100,0

Pagrindinė patronuojanti įmonė, kurios finansinės ataskaitos skelbiamos viešai, yra UAB Koncernas "MG Baltic". Pagrindinis Grupę kontroliuojantis asmuo yra p. D.J. Mockus.

Įmonės akcijomis prekiaujama Nasdaq Vilnius vertybinių popierių biržoje.

2016 m. gruodžio 31 d. Grupę sudarė Įmonė ir žemiau išvardintos 100 proc. jai priklausančios dukterinės įmonės:

Pavadinimas	Šalis	Buveinės adresas	Pagrindinė veikla
UAB Apranga LT	Lietuva	Kirtimų 51, Vilnius	Mažmeninė prekyba drabužiais
UAB Apranga BPB LT	Lietuva	Kirtimų 51, Vilnius	Mažmeninė prekyba drabužiais
UAB Apranga PLT	Lietuva	Kirtimų 51, Vilnius	Mažmeninė prekyba drabužiais
UAB Apranga SLT	Lietuva	Kirtimų 51, Vilnius	Mažmeninė prekyba drabužiais
UAB Apranga MLT	Lietuva	Kirtimų 51, Vilnius	Mažmeninė prekyba drabužiais
UAB Apranga HLT	Lietuva	Kirtimų 51, Vilnius	Mažmeninė prekyba drabužiais
UAB Apranga Ecom LT	Lietuva	Kirtimų 51, Vilnius	Mažmeninė prekyba drabužiais
SIA Apranga	Latvija	Elizabetes 51, Riga	Mažmeninė prekyba drabužiais
SIA Apranga LV	Latvija	Elizabetes 51, Riga	Mažmeninė prekyba drabužiais
SIA Apranga BPB LV	Latvija	Elizabetes 51, Riga	Mažmeninė prekyba drabužiais
SIA Apranga PLV	Latvija	Elizabetes 51, Riga	Mažmeninė prekyba drabužiais
SIA Apranga SLV	Latvija	Terbatas 30, Riga	Mažmeninė prekyba drabužiais
SIA Apranga MLV	Latvija	Terbatas 30, Riga	Mažmeninė prekyba drabužiais
SIA Apranga Ecom LV	Latvija	Terbatas 30, Riga	Mažmeninė prekyba drabužiais
OÜ Apranga1	Estija	Pärnu mnt 10/Väike-Karja 12 Tallinn	Mažmeninė prekyba drabužiais
OÜ Apranga Estonia	Estija	Pärnu mnt 10/Väike-Karja 12 Tallinn	Mažmeninė prekyba drabužiais
OÜ Apranga BEE	Estija	Pärnu mnt 10/Väike-Karja 12 Tallinn	Mažmeninė prekyba drabužiais
OÜ Apranga PB Trade	Estija	Pärnu mnt 10/Väike-Karja 12 Tallinn	Mažmeninė prekyba drabužiais
OÜ Apranga ST Retail	Estija	Pärnu mnt 10/Väike-Karja 12 Tallinn	Mažmeninė prekyba drabužiais
OÜ Apranga MDE	Estija	Pärnu mnt 10/Väike-Karja 12 Tallinn	Mažmeninė prekyba drabužiais
OÜ Apranga HEST	Estija	Pärnu mnt 10/Väike-Karja 12 Tallinn	Mažmeninė prekyba drabužiais
OÜ Apranga Ecom EE	Estija	Pärnu mnt 10/Väike-Karja 12 Tallinn	Mažmeninė prekyba drabužiais

1 Įmonė tiesiogiai kontroliuoja 33,33% akcijų ir netiesiogiai per dukterinę įmonę likusius 66,67% akcijų (14 pastaba)

Gruodžio 31 d. Grupės prekybos tinklo parduotuvių skaičius buvo:

		Tinklo parduotuvių skaičius iš viso	Tinklo parduotuvės, esančios Grupei nuosavybės teise priklausančiose patalpose
Šalis	2016	2015	2016	2015
Lietuva	107	100	6	6
Latvija	47	45	-	-
Estija	29	24	-	-
Iš viso	183	169	6	6

2016 m. gruodžio 31 d. Grupėje ir Įmonėje dirbo atitinkamai 2 112 ir 777 darbuotojai (2015 m. – 1 911 ir 753).

Įmonės akcininkai turi teisę patvirtinti arba nepatvirtinti šių finansinių ataskaitų bei reikalauti parengti naujas finansines ataskaitas.

2. PAGRINDINIŲ APSKAITOS PRINCIPŲ APIBENDRINIMAS

Pagrindiniai apskaitos principai, kuriais vadovaujantis buvo parengtos šios finansinės ataskaitos, išdėstyti toliau. Šie apskaitos principai buvo nuosekliai taikomi visiems pateiktiems metų laikotarpiams, jeigu nenurodyta kitaip.

2.1 RENGIMO PAGRINDAS

Šios finansinės ataskaitos parengtos vadovaujantis Tarptautiniais finansinės atskaitomybės standartais, patvirtintais taikyti Europos Sąjungoje (ES).

Šios finansinės ataskaitos parengtos remiantis istorinės savikainos samprata, išskyrus pardavimui skirtą finansinį turtą, apskaitytą tikrąja verte.

Šios finansinės ataskaitos apima Grupės konsoliduotas finansines ataskaitas ir Įmonės atskiras finansines ataskaitas.

2.2 SVARBŪS APSKAITINIAI VERTINIMAI IR PRIELAIDOS

Rengiant finansines ataskaitas pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, Įmonės ir Grupės vadovybei reikia atlikti įvertinimus ir prielaidas, turinčius įtakos apskaitomo turto ir įsipareigojimų vertėms bei reikalaujamiems atskleidimams finansinių ataskaitų parengimo dieną bei per ataskaitinį laikotarpį apskaitytoms pajamų ir sąnaudų sumoms. Šie vertinimai gali skirtis nuo faktinių rezultatų. Nėra kitų sričių, kuriose tenka priimti reikšmingus ir sudėtingus sprendimus, arba sričių, kurių atžvilgiu daromos prielaidos ir taikomi apskaitiniai vertinimai turi reikšmingos įtakos finansinėms ataskaitoms, išskyrus toliau nurodytas sritis:

(a) Pelno mokesčiai

Mokesčių inspekcija bet kuriuo metu per 5 iš eilės einančius metus po ataskaitinių mokestinių metų gali patikrinti Įmonės ir jos dukterinių įmonių Lietuvoje buhalterines knygas ir apskaitos įrašus (dukterinių įmonių Latvijoje ir Estijoje atžvilgiu per atitinkamai 3 ir 5 metų laikotarpį po ataskaitinių metų) ir apskaičiuoti papildomus mokesčius ir baudas. Įmonės vadovybei nėra žinomos jokios aplinkybės, dėl kurių Įmonei ir Grupei galėtų atsirasti potencialus reikšmingas įsipareigojimas šiuo atžvilgiu.

(b) Sandoriai su susijusiomis šalimis

Vykdydamos įprastinę veiklą, Įmonė ir Grupė sudaro sandorius su susijusiomis šalimis. Šie sandoriai, išskyrus Įmonės sandorius su dukterinėmis įmonėmis, dažniausiai įkainojami pagal rinkos kainas. Įvertinus visas sąlygas, nustatoma, ar sandoriai yra įkainojami pagal rinkos kainas ar ne rinkos kainas, jei tokiems sandoriams aktyvi rinka neegzistuoja. Tai nustatoma remiantis panašių sandorių kainodara su nesusijusiomis šalimis.

Įmonės sandoriai su dukterinėmis įmonėmis dažniausiai įkainojami savikaina. Metiniai valdymo mokesčiai nustatomi dukterinėms įmonėms kaip suma, kuria koreguojama visų sandorių, įvykdytų su dukterinėmis įmonėmis per metus, kaina į rinkos kainas.

(c) Pajamų pripažinimas

Vadovybei tenka priimti sprendimus, siekiant nustatyti, ar pajamos iš tam tikrų pardavimo sandorių turėtų būti apskaitomos bendrosios (bruto) ar grynosios (neto) vertės pagrindu. Pajamos apskaitomos bendrąja verte, kuomet sandoryje prisiimtas vaidmuo yra pagrindinio dalyvio. Kuomet taikomas bendrosios vertės pagrindas, pardavimo savikaina, įvertinus nuolaidas, kartu su visomis susijusiomis išlaidomis, pripažįstama sąnaudomis. Jeigu Įmonė ar Grupė tam tikrame sandoryje veiktų kaip tarpininkė, pajamos būtų pripažįstamos grynosios vertės pagrindu, o atsargos, laikomos konsignaciniais pagrindais, neapskaitomos balanse.

(d) Apskaitiniai vertinimai, susiję su ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto naudingo tarnavimo laikotarpiu

Vadovybė nustato ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto naudingo tarnavimo laiką jo įsigijimo metu, o vėliau kasmet jį peržiūri. Naudingo tarnavimo laikas nustatomas remiantis panašaus turto praeities patirtimi bei numatomais įvykiais ateityje, kurie gali turėti įtakos naudingo tarnavimo laikui. Jeigu vadovybės nustatyti ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto naudingo tarnavimo laikotarpiai būtų vieneriais metais ilgesni, 2016 metų Įmonės ir Grupės nusidėvėjimo ir amortizacijos sąnaudos būtų atitinkamai 371 tūkst. eurų mažesnės ir 746 tūkst. eurų mažesnės (atitinkamai 34 tūkst. eurų didesnės ir 183 tūkst. eurų mažesnės 2015 m.).

(e) Ilgalaikio materialiojo turto vertės sumažėjimas

Kiekviena parduotuvė laikoma atskiru pinigų srautus kuriančiu vienetu ilgalaikio materialiojo turto vertės sumažėjimo patikrinimo atžvilgiu. Vadovaudamasi 2.9 pastaboje nurodytais apskaitos principais, Grupė ir Įmonė vertino, ar išsinuomoto turto remonto ir kito ilgalaikio turto vertė nėra sumažėjusi. Grupė ir Įmonė vertės sumažėjimą vertino remdamasi apskaičiuota naudojimo verte, nes informacijos apie tikrąją vertę, atėmus pardavimo išlaidas, nebuvo įmanoma gauti. Šiems apskaičiavimams atlikti būtina atlikti vertinimus (12 pastaba).

(f) Atsargų vertės sumažėjimas

Kaip nurodyta 2.12 pastaboje, Grupė ir Įmonė atsargas apskaito viena iš mažesniųjų įsigijimo savikaina arba grynąja galimo realizavimo verte. Grupė ir Įmonė vertino, ar atsargų, apskaitytų įsigijimo savikaina vertė nėra mažesnė nei grynoji galimo realizavimo vertė, atsižvelgdama į istorinius duomenis bei faktinius atsargų pardavimus žemiau savikainos. Jei apskaitytas atsargų vertės sumažėjimas būtų 5 proc. didesnis/mažesnis, tai 2016 m. Grupės ir Įmonės pelnas prieš mokesčius būtų atitinkamai 90 tūkst. eurų ir 69 tūkst. eurų mažesnis/didesnis (2015 m. atitinkamai - 79 tūkst. eurų ir 63 tūkst. eurų).

2.3 NAUJŲ IR PERSVARSTYTŲ TARPTAUTINIŲ FINANSINĖS ATSKAITOMYBĖS STANDARTŲ TAIKYMAS

Ataskaitiniais metais Grupė ir Įmonė pradėjo taikyti visus naujus ar persvarstytus standartus bei interpretacijas, kurie yra aktualūs veiklai ir taikomi ataskaitiniams laikotarpiams, prasidėjusiems nuo 2016 m. sausio 1 d.

(a) Standartai, jų pakeitimai ir interpretacijos, galiojantys nuo ar po 2016 m. sausio 1 d.

• 2012 m. Tarptautinių finansinės atskaitomybės standartų metiniai patobulinimai (taikomas metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2015 m. vasario 1 d. arba vėliau). Patobulinimai apima septynių standartų pataisas.
• 2-ojo TFAS pataisomis patikslintas "teisių suteikimo sąlygų" apibrėžimas ir atskirai apibrėžtos "veiklos sąlygos" bei "paslaugų teikimo sąlygos". Pataisa taikoma mokėjimo akcijomis sandoriams, kurių suteikimo data yra 2014 m. liepos 1 d. arba vėlesnė.
• 3-ojo TFAS pataisomis patikslinta, kad (1) prievolė sumokėti neapibrėžtąjį atlygį, kuris atitinka finansinės priemonės apibrėžimą, klasifikuojama kaip finansinis įsipareigojimas arba nuosavybė remiantis 32-ajame TAS pateiktais sąvokų apibrėžimais ir kad (2) be koks ne nuosavybės neapibrėžtasis atlygis – tiek finansinis, tiek nefinansinis – yra vertinamas tikrąja verte kiekvieną finansinių ataskaitų parengimo datą, tikrosios vertės pokyčius pripažįstant pelnu arba nuostoliais. 3-ojo TFAS pataisos taikomos verslo jungimams, kurių įsigijimo data yra 2014 m. liepos 1 d. arba vėlesnė.
• 8-ojo TFAS pataisomis reikalaujama atskleisti (1) vadovybės sprendimus, susijusius su veiklos segmentų agregavimu, įskaitant segmentų, kurie buvo agreguoti, ir ekonominių rodiklių, kurie buvo vertinami nustatant, ar agreguoti segmentai turi panašias ekonomines charakteristikas, apibūdinimą ir (2) segmento turto sutikrinimą su ūkio subjekto turtu, jeigu ataskaitose pateikiamas segmento turtas.
• Išvadų dėl 13-ojo TFAS pagrindas patikslintas siekiant išaiškinti, kad išbraukiant tam tikrus 39-ojo TAS straipsnius po 13-ojo TFAS paskelbimo nebuvo siekiama panaikinti galimybės vertinti trumpalaikes gautinas ir mokėtinas sumas sąskaitoje faktūroje nurodyta suma, jeigu diskontavimo poveikis yra nereikšmingas.
• 16-ojo TAS ir 38-ojo TAS pataisomis patikslintas bendrosios balansinės vertės ir sukaupto nusidėvėjimo traktavimas, kai ūkio subjektas naudoja perkainojimo modelį.
• 24-ojo TAS pataisomis reikalaujama kaip susijusią šalį nurodyti ūkio subjektą, kuris ataskaitas teikiančiam ūkio subjektui ar ataskaitas teikiančio ūkio subjekto patronuojančiai įmonei ("valdymo įmonei") teikia su pagrindiniais susijusias paslaugas ir atskleisti sąnaudas, kurias valdymo įmonė patyrė teikdama paslaugas ataskaitas teikiančiam ūkio subjektui.

Šių patobulinimų taikymas neturėjo reikšmingos įtakos Įmonės ir Grupės finansinėms ataskaitoms.

"Apibrėžtųjų išmokų planai: darbuotojų įmokos" – 19-ojo TAS pataisos (taikomas metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2015 m. vasario 1 d. arba vėliau). Pataisomis ūkio subjektams leidžiama darbuotojų įmokas pripažinti paslaugų savikainos sumažinimu tuo laikotarpiu, kurį buvo suteiktos susijusios darbuotojų paslaugos, o ne priskirti įmokas tarnybos laikotarpiams, jeigu darbuotojų įmokų suma nepriklauso nuo tarnybos metų skaičiaus. Šio standarto taikymas neturės reikšmingos įtakos Įmonės ir Grupės finansinėms ataskaitoms.

• Šio standarto taikymas neturėjo reikšmingos įtakos Įmonės ir Grupės finansinėms ataskaitoms.

• "Tinkamų nusidėvėjimo ir amortizacijos metodų paaiškinimas" – 16-ojo TAS ir 38-ojo TAS pataisos (taikomos metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2016 m. sausio 1 d. arba vėliau). Šia pataisa Tarptautinių apskaitos standartų valdyba (TASV) patikslino, kad pajamomis pagrįstų metodų taikymas turto nusidėvėjimui apskaičiuoti nėra tinkamas, nes pajamos, gaunamos iš veiklos, kuri apima turto naudojimą, paprastai atspindi kitus veiksnius nei turto ekonominės naudos sunaudojimą. Šių patobulinimų taikymas neturėjo reikšmingos įtakos Įmonės ir Grupės finansinėms ataskaitoms.

• "Nuosavybės metodo taikymas atskirose finansinėse ataskaitose" – 27-ojo TAS pataisos (taikomos metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2016 m. sausio 1 d. arba vėliau). Pataisomis leidžiama ūkio subjektams taikyti nuosavybės metodą savo atskirose finansinėse ataskaitose apskaitant investicijas į dukterines įmones, bendras įmones ir asocijuotąsias įmones. Įmonė nepasirinko taikyti nuosavybės metodo savo atskirose finansinėse ataskaitose, todėl šis pakeitimas nebuvo aktualus.
• 2014 m. Tarptautinių finansinės atskaitomybės standartų metiniai patobulinimai (taikomi metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2016 m. sausio 1 d. arba vėliau). Patobulinimai apima keturių standartų pataisas. 5-ojo TFAS pataisomis patikslinta, kad pardavimo būdo pasikeitimas (perklasifikavimas iš "skirto parduoti" į "skirtą paskirstyti" arba atvirkščiai) nėra pardavimo ar paskirstymo plano pasikeitimas ir kaip toks neturi būti apskaitytas. 7-ojo TFAS pataisomis pateiktos gairės, skirtos padėti vadovybei nustatyti, ar susitarimo sąlygos dėl perduoto finansinio turto aptarnavimo gali būti traktuojamos kaip tolesnis ryšys pagal

(visos sumos lentelėse pateikiamos tūkstančiais eurų, jei nenurodyta kitaip)

7-ąjį TFAS reikalaujamos atskleisti informacijos tikslams. Šiomis pataisomis taip pat patikslinta, kad 7-jame TFAS numatyti užskaitos atskleidimo reikalavimai nėra konkrečiai taikomi visiems tarpiniams laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai to reikalauja 34-asis TAS. 19-ojo TAS pataisomis patikslinta, kad įvertinant išmokų, mokamų pasibaigus tarnybos laikui, įsipareigojimus, sprendimai dėl diskonto normos, aukštos kokybės įmonių obligacijų stiprios rinkos egzistavimo ar dėl to, kokias vyriausybės obligacijas naudoti kaip pagrindą, turėtų būti priimami remiantis valiuta, kuria išreikšti įsipareigojimai, o ne šalimi, kurioje jie atsirado. 34-jame TAS bus reikalaujama pateikti nuorodą iš tarpinių finansinių ataskaitų į "informacijos, atskleistos kitur tarpinėje finansinėje ataskaitoje" vietą.

Šių patobulinimų taikymas neturėjo reikšmingos įtakos Įmonės ir Grupės finansinėms ataskaitoms.

"Informacijos atskleidimo iniciatyva" – 1-ojo TAS pataisos (taikomos metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2016 m. sausio 1 d. arba vėliau). Standarto pataisomis patikslinta reikšmingumo sąvoka ir paaiškinta, kad ūkio subjektas neturi specialiai atskleisti informacijos, kurios reikalauja TFAS, jei informacija, susijusi su atskleidimu, nėra reikšminga, net jei TFAS numatytas konkrečių reikalavimų sąrašas arba jie apibūdinti kaip minimalūs reikalavimai. Standarte pateiktos naujos gairės dėl finansinėse ataskaitose pateikiamų tarpinių sumų, visų pirma tai, kad tokias tarpines sumas (a) turi sudaryti straipsnių eilutės, kuriose nurodytos pagal TFAS pripažintos ir įvertintos sumos; (b) būtina pateikti ir pavadinti taip, kad tarpines sumas sudarančios straipsnių eilutės būtų aiškios ir suprantamos; (c) būtina pateikti nuosekliai visais laikotarpiais; ir kad (d) tokios tarpinės sumos neturi būti labiau išskirtos nei TFAS reikalaujamos pateikti tarpinės ir galutinės sumos.

Šių patobulinimų taikymas neturėjo reikšmingos įtakos Įmonės ir Grupės finansinėms ataskaitoms.

(b) Šie nauji standartai, taikomų standartų pakeitimai ir interpretacijos buvo paskelbti ir patvirtinti taikyti ES arba esantys tvirtinimo taikyti ES procese, bet dar negaliojo, taip pat Grupės ir Įmonės nebuvo taikomi anksčiau laiko, tačiau gali turėti įtaką Grupės ir Įmonės finansinėms ataskaitoms ateityje:

• 9-asis TFAS "Finansinės priemonės: klasifikavimas ir vertinimas" (taikomas metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2018 m. sausio 1 d. arba vėliau). Pagrindiniai naujajame standarte numatyti reikalavimai:
• Finansinį turtą reikalaujama suskirstyti į tris grupes pagal tai, kaip jis yra vertinamas: finansinis turtas, kuris vėlesniais laikotarpiais vertinamas amortizuota savikaina; finansinis turtas, kuris vėlesniais laikotarpiais vertinamas tikrąja verte, tikrosios vertės pasikeitimą pripažįstant kitomis bendrosiomis pajamomis; ir finansinis turtas, kuris vėlesniais laikotarpiais vertinamas tikrąja verte, tikrosios vertės pasikeitimą pripažįstant pelnu ar nuostoliais.
• Skolos priemonių klasifikavimas priklauso nuo ūkio subjekto finansinio turto valdymo verslo modelio ir ar sutartiniai pinigų srautai apima tik pagrindinės paskolos sumos ir palūkanų mokėjimus. Jeigu skolos priemonė laikoma sutartiniams pinigų srautams gauti, ji gali būti apskaitoma amortizuota savikaina, jeigu ji taip pat tenkina tik pagrindinės paskolos sumos ir palūkanų mokėjimo reikalavimą. Skolos priemonės, kurios tenkina tik pagrindinės paskolos sumos ir palūkanų mokėjimo reikalavimą ir kurios sudaro ūkio subjekto portfelio, kuriame pinigų srautams gauti skirtas turtas yra laikomas ir parduodamas, gali būti pripažįstamos finansiniu turtu, vertinamu tikrąja verte, tikrosios vertės pasikeitimą pripažįstant kitomis bendrosiomis pajamomis. Finansinis turtas, kuris neapima pinigų srautų, tenkinančių tik pagrindinės paskolos sumos ir palūkanų mokėjimų reikalavimo, turi būti vertinamas tikrąja verte, tikrosios vertės pasikeitimą pripažįstant pelnu ar nuostoliais (pavyzdžiui, išvestinės finansinės priemonės). Įterptosios išvestinės finansinės priemonės nuo šiol neatskiriamos nuo finansinio turto, tačiau į jas atsižvelgiama vertinant, ar vykdomas tik pagrindinės paskolos sumos ir palūkanų mokėjimo reikalavimas.
• Investicijos į nuosavybės priemones visada vertinamos tikrąja verte. Tačiau vadovybė gali priimti neatšaukiamą sprendimą pripažinti tikrosios vertės pasikeitimą kitomis bendrosiomis pajamomis je, jeigu priemonė nėra skirta parduoti. Jeigu nuosavybės priemonė klasifikuojama kaip skirta parduoti, tikrosios vertės pasikeitimas pripažįstamas pelnu ar nuostoliais.
• Daugelis 39-jame TAS numatytų reikalavimų, susijusių su finansinių įsipareigojimų klasifikavimu ir vertinimu, buvo perkelti į 9-ajį TFAS be pakeitimų. Pagrindinis pasikeitimas yra tas, kad ūkio subjektas kitų bendrųjų pajamų straipsnyje turės pateikti kredito rizikos, iškylančios dėl finansinių įsipareigojimų, klasifikuojamų kaip vertinamų tikrąją verte, tikrosios vertės pasikeitimą pripažįstant pelnu ar nuostoliais, pokyčių poveikį.
• 9-ajame TFAS nustatytas naujas vertės sumažėjimo nuostolių pripažinimo modelis tikėtinų kredito nuostolių (TKN) modelis. Standarte numatytas trijų etapų metodas, grindžiamas finansinio turto kredito kokybės pokyčiu nuo pirminio pripažinimo momento. Praktikoje naujosios taisyklės reiškia, kad ūkio subjektai, apskaitoje pirmą kartą pripažindami finansinį turtą, kurio kredito kokybė nėra pablogėjusi, apskaitoje turės iš karto registruoti numatomus nuostolius, kurių suma lygi 12 mėnesių tikėtinų kredito nuostolių sumai (prekybos gautinų sumų atveju, tikėtinų kredito nuostolių sumai už visą terminą). Tuo atveju, jeigu kredito rizika yra labai išaugusi, vertės sumažėjimas vertinamas nustatant tikėtinų kredito nuostolių sumą už visą terminą, o ne už 12 mėnesių. Modelyje numatyti procedūriniai supaprastinimai, apimantys lizingo ir prekybos gautinas sumas.
• Apsidraudimo sandorių apskaitos reikalavimai buvo pakeisti, siekiant juos labiau suderinti su rizikos valdymu. Standarte numatyta galimybė ūkio subjektams pasirinkti, ar taikyti 9-ajame TFAS numatytus apsidraudimo sandorių apskaitos reikalavimus, ar toliau taikyti 39-ąjį TAS visoms apsidraudimo nuo rizikos priemonėms, nes dabartinis standartas šiuo metu neapima makro apsidraudimo sandorių apskaitos. Šiuo metu Grupė ir Įmonė vertina, kokios įtakos šios pataisos turės jos finansinėms ataskaitoms.
• 15-asis TFAS "Pajamos pagal sutartis su klientais" (taikomas metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2018 m. sausio 1 d. arba vėliau). Naujame standarte pateiktas pagrindinis principas, kuriuo remiantis pajamos turi

(visos sumos lentelėse pateikiamos tūkstančiais eurų, jei nenurodyta kitaip)

būti pripažįstamos sandorio kaina tuomet, kai prekės arba paslaugos perduodamos klientui. Kompleksinės prekės ar paslaugos, kurias galima išskirti, turi būti pripažįstamos atskirai ir bet kokios nuolaidos ar lengvatos, taikomos sutarties kainai, paprastai turi būti priskiriamos atskiriems elementams. Jeigu atlygis yra skirtingas dėl tam tikrų priežasčių, turi būti pripažįstamos minimalios sumos, jeigu rizika, kad jos bus atstatytos, nėra reikšminga. Sąnaudos, patirtos siekiant užtikrinti sutarčių su klientais sudarymą, turi būti kapitalizuojamos ir amortizuojamos per sutarties naudos suvartojimo laikotarpį. Šiuo metu Grupė ir Įmonė vertina, kokios įtakos šios pataisos turės jos finansinėms ataskaitoms.

• 16-asis TFAS "Nuoma" (taikomas metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2019 m. sausio 1 d. arba vėliau; kol kas nepatvirtintas Europos Sąjungos). Naujajame standarte numatyti nuomos pripažinimo, vertinimo, pateikimo, informacijos atskleidimo principai. Pagal visas nuomos rūšis nuomininkas įgyja teisę naudoti turtą nuomos pradžioje ir, jeigu nuomos mokėjimai atliekami per tam tikrą laikotarpį, taip pat gauna finansavimą. Dėl to, 16-uoju TFAS panaikinamas nuomos skirstymas į veiklos nuomą arba finansinę nuomą, kaip to reikalaujama 17-ajame TAS, o vietoj to pateikiamas bendras nuomininko apskaitos modelis. Nuomininkai turi pripažinti: (a) visų nuomos rūšių, kurių laikotarpis ilgesnis nei 12 mėnesių, turtą ir įsipareigojimus, išskyrus atvejus, kai pagal nuomos sutartį perduodamo turto vertė yra nedidelė; (b) nuomos turto nusidėvėjimą atskirai nuo palūkanų už nuomos įsipareigojimus pelno (nuostolių) ataskaitoje. Į 16-ąjį TFAS iš esmės perkeliami 17-jame TAS apibrėžti nuomotojo apskaitos reikalavimai. Dėl šios priežasties nuomotojas toliau turi skirstyti nuomą į veiklos nuomą arba finansinę nuomą ir apskaitoje skirtingai registruoti šias dvi nuomos rūšis. Šiuo metu Grupė ir Įmonė vertina, kokios įtakos šis naujas standartas turės jos finansinėms ataskaitoms.
• "Turto pardavimas ar įnašai tarp investuotojo ir jo asocijuotosios įmonės ar bendros įmonės" – 10-ojo TFAS ir 28-ojo TAS pataisos (taikymo datą nustatys Tarptautinių apskaitos standartų valdyba, kol kas nepatvirtintas Europos Sąjungos). Šiose pataisose aptartas neatitikimas tarp 10-ojo TFAS ir 28-ojo TAS reikalavimų, susijusių su turto pardavimu ar įnašais tarp investuotojo ir jo asocijuotosios įmonės arba bendros įmonės. Pagrindinė šių pataisų pasekmė yra ta, kad visa pelno ar nuostolio suma pripažįstama tuomet, kai sandoris apima verslą. Pelnas ar nuostolis pripažįstami iš dalies tuomet, kai sandoris apima turtą, kuris nėra verslas, net jei šis turtas priklauso dukterinei įmonei, o dukterinės įmonės akcijos perleidžiamos sandorio metu. Šiuo metu Grupė ir Įmonė vertina, kokios įtakos šios pataisos turės jos finansinėms ataskaitoms.
• "Atidėtųjų mokesčių turto, skirto nerealizuotiems nuostoliams, pripažinimas" – 12-ojo TAS pataisos (taikomos metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2017 m. sausio 1 d. arba vėliau; kol kas nepatvirtintos Europos Sąjungos). Standarto pataisomis patikslinami atidėtųjų mokesčių turto, skirto skolos priemonių nerealizuotiems nuostoliams, pripažinimo reikalavimai. Ūkio subjektas turės pripažinti atidėtųjų mokesčių turtą nerealizuotiems nuostoliams, kurie atsiranda diskontuojant skolos priemonių pinigų srautus taikant rinkos palūkanų normas, net ir tuo atveju, jeigu jis ketina laikyti skolos priemonę iki galiojimo pabaigos ir atgavus pagrindinę paskolos sumą nebus mokami jokie mokesčiai. Atidėtųjų mokesčių turto ekonominė nauda atsiranda dėl skolos priemonės turėtojo galimybių gauti pelną ateityje (diskonto išskleidimas) nemokant mokesčių už šį pelną.

Šiuo metu Grupė ir Įmonė vertina, kokios įtakos šios pataisos turės jos finansinėms ataskaitoms.

• "Informacijos atskleidimo iniciatyva" – 7-ojo TAS pataisos (taikomos metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2017 m. sausio 1 d. arba vėliau; kol kas nepatvirtintos Europos Sąjungos). 7-ojo TAS pataisomis reikalaujama atskleisti iš finansinės veiklos atsirandančių įsipareigojimų pokyčių suderinimą. Šiuo metu Grupė ir Įmonė vertina, kokios įtakos šios pataisos turės jos finansinėms ataskaitoms.
• "Pajamos pagal sutartis su klientais" – 15-ojo TFAS pataisos (taikomos metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2018 m. sausio 1 d. arba vėliau; kol kas nepatvirtintos Europos Sąjungos). Pataisomis nekeičiami pagrindiniai standarto principai, tačiau patikslinamas šių principų taikymas. Pataisomis patikslinama, kaip nustatyti veiklos įsipareigojimą (pasižadėjimas perduoti prekę ar paslaugą klientui) sutartyje; kaip nustatyti, ar įmonė yra savo sąskaita veikiantis subjektas (prekės ar paslaugos teikėjas) ar agentas (atsakingas už prekės ar paslaugos teikimo organizavimą); ir kaip nustatyti, ar licencijos suteikimo pajamos turėtų būti pripažįstamos tam tikru momentu ar per tam tikrą laikotarpį. Be šių patikslinimų pataisose numatytos dvi papildomos išimtys, siekiant sumažinti sąnaudas ir sudėtingumą įmonei pirmą kartą taikant naująjį standartą.

Šiuo metu Grupė ir Įmonė vertina, kokios įtakos šios pataisos turės jos finansinėms ataskaitoms.

"Mokėjimas akcijomis" – 2-ojo TFAS pataisos (taikomos metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2018 m. sausio 1 d. arba vėliau; kol kas nepatvirtintos Europos Sąjungos). Pataisos reiškia, kad teisių suteikimo sąlygos, priklausančios ne nuo rinkos veiklos rezultatų, turės tą patį poveikį mokėjimo akcijomis sandorių, kurie padengiami pinigais, vertinimui, kaip ir nuosavybės priemonėmis padengiamam atlygiui. Pataisomis taip pat patikslinamas sandorio su grynojo atsiskaitymo elementu klasifikavimas, kuomet ūkio subjektas atsisako išduoti tam tikrą nuosavybės priemonių dalį, kuri kitu atveju būtų išduota sandorio šaliai pasinaudojus teise (ar suteikus teisę) mainais už sandorio šalies mokestinės prievolės, susijusios su mokėjimu akcijomis, įvykdymą. Visi tokie susitarimai į apskaitą bus traukiami kaip padengiami nuosavybės priemonėmis. Galiausiai, pataisomis taip pat pateikiami šie pinigais padengiamų mokėjimo akcijomis sandorių, kurie modifikuojami taip, kad taptų padengiamais nuosavybės priemonėmis, apskaitos patikslinimai: (a) mokėjimas akcijomis vertinamas remiantis modifikavimo dieną galiojančia nuosavybės priemonių, suteiktų atliekant modifikavimą, tikrąja verte; (b) įvykdžius modifikavimą įsipareigojimo pripažinimas nutraukiamas; (c) nuosavybės priemonėmis padengiamas mokėjimas akcijomis pripažįstamas tokia apimtimi, kokia paslaugos

(visos sumos lentelėse pateikiamos tūkstančiais eurų, jei nenurodyta kitaip)

buvo suteiktos iki modifikavimo įvykdymo dienos; ir (d) skirtumas tarp modifikavimo dieną galiojančios įsipareigojimo balansinės vertės ir tą pačią dieną nuosavybėje pripažintos sumos nedelsiant pripažįstamas pelnu ar nuostoliais.

Šiuo metu Grupė ir Įmonė vertina, kokios įtakos šios pataisos turės jos finansinėms ataskaitoms.

2014–2016 m. ciklo Tarptautinių finansinės atskaitomybės standartų metiniai patobulinimai (taikomi metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2017 m. sausio 1 d. arba vėliau (12-ojo TFAS pakeitimai) arba 2018 m. sausio 1 d. arba vėliau (1-ojo TFAS ir 28-ojo TAS pakeitimai); kol kas nepatvirtinti Europos Sąjungos). Patobulinimai apima tris standartus. Pataisomis patikslinama, kad 12-ajame TFAS aprašyti informacijos atskleidimo reikalavimai, išskyrus tuos, kurie numatyti B10–B16 straipsniuose, taikomi ūkio subjekto dalims kituose ūkio subjektuose, kurios priskiriamos skirtoms parduoti arba nutrauktai veiklai pagal 5-ąjį TFAS. 1-ojo TFAS pataisomis panaikinamos kai kurios trumpalaikės TFAS taikymo išimtys po to, kai šios trumpalaikės taikymo išimtys buvo panaudotos numatytai paskirčiai. 28-ojo TAS pataisomis patikslinama, kad rizikos kapitalo organizacijos ar panašūs ūkio subjektai kiekvienos investicijos atveju gali pasirinkti vertinti ūkio subjektus, į kuriuos investuoja, tikrąja verte. Pataisomis taip pat patikslinama, kad jeigu investuotojas, kuris nėra investicinis subjektas, turi asocijuotąją arba bendrą įmonę, kuri yra investicinis subjektas, investuotojas kiekvienos investicijos atveju atskirai gali pasirinkti toliau taikyti vertinimą tikrąja verte, kurį taiko investiciniu subjektu esanti asocijuotoji ar bendra įmonė, arba atstatyti vertinimą tikrąja verte tuomet, kai pradedamas taikyti nuosavybės metodas.

Šiuo metu Grupė ir Įmonė vertina, kokios įtakos šios pataisos turės jos finansinėms ataskaitoms.

"Investicinio turto perkėlimas" – 40-ojo TAS pataisos (taikomos metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2018 m. sausio 1 d. arba vėliau; kol kas nepatvirtintos Europos Sąjungos). Pataisomis patikslinama, kad perkėlimas į investicinį turtą arba iš jo gali būti atliekamas tik tada, kai pasikeičia turto naudojimo paskirtis. Šis pasikeitimas turi būti pagrįstas įrodymais: ketinimo pasikeitimas, pats savaime, nėra pakankamas įrodymas perkėlimui pagrįsti.

Šiuo metu Grupė ir Įmonė vertina, kokios įtakos šios pataisos turės jos finansinėms ataskaitoms.

TFAAK 22-asis aiškinimas "Sandoriai užsienio valiuta ir avansinis mokėjimas" (taikomas metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2018 m. sausio 1 d. arba vėliau; kol kas nepatvirtintas Europos Sąjungos). Aiškinimas taikomas tuomet, kai ūkio subjektas sumoka arba gauna avansinį mokėjimą pagal sutartis, sudarytas užsienio valiuta. Aiškinimu patikslinama, kad sandorio data, t. y. data, kurią nustatomas valiutų kursas, yra data, kurią ūkio subjektas atlieka pirminį nepiniginio turto ar nepiniginio įsipareigojimo, atsiradusio dėl avansinio mokėjimo, pripažinimą. Tačiau ūkio subjektas turi priimti sprendimą tam, kad nustatytų, ar išankstinis mokėjimas yra piniginis ar nepiniginis turtas, ar įsipareigojimas pagal 21-ojo TAS, 32-ojo TAS gaires ir principų sistemą apskaitos standartams rengti.

Šiuo metu Grupė ir Įmonė vertina, kokios įtakos šios pataisos turės jos finansinėms ataskaitoms.

2.4 KONSOLIDAVIMAS

Konsoliduotos finansinės ataskaitos apima Įmonės ir jos kontroliuojamų įmonių (dukterinių įmonių) finansines ataskaitas. Grupė kontroliuoja įmonę, kai ji gali arba turi teisę gauti kintamą grąžą iš dalyvavimo įmonėje ir gali naudotis savo galia valdyti įmonę, kad paveiktų grąžos dydį.

Vertinant, ar Grupė kontroliuoja kitą įmonę, atsižvelgiama į esamų ar konvertuojamų potencialių balsavimo teisę turinčių akcijų egzistavimą ir įtaką.

Grupė verslo jungimams apskaityti naudoja įsigijimo metodą. Atlygio vertę, įsigyjant dukterinę įmonę, sudaro Grupės perduoto turto, prisiimtų įsipareigojimų ir nuosavybės instrumentų tikrosios vertės. Atlygis apima bet kokio turto ar įsipareigojimų, kurie įsigijimo dieną yra neapibrėžti, tikrąją vertę. Su įsigijimu susijusios išlaidos iš karto pripažįstamos sąnaudomis. Verslo jungimo metu įsigytas identifikuojamas turtas ir prisiimti įsipareigojimai bei neapibrėžtieji įsipareigojimai įvertinami tikrosiomis vertėmis įsigijimo datą. Kiekvieno verslo jungimo atveju Grupė gali įvertinti nekontroliuojančios dalį įmonėje arba tikrąja verte, arba įsigyto identifikuojamo grynojo turto nekontroliuojančios dalies proporcija.

Atlygio perviršis, nurodytų dedamųjų suma: (1) nekontroliuojančios dalies vertė ir (2) įsigijimo datą buvusi tikroji nuosavybės dalies vertės suma, viršijanti Grupės identifikuojamo įsigyto grynojo turto tikrąją vertę, apskaitoma kaip prestižas. Jeigu nurodytų dedamųjų suma yra mažesnė už Grupės įsigytos dukterinės įmonės grynojo turto vertę, skirtumas iš karto pripažįstamas bendrųjų pajamų ataskaitoje.

Sandoriai tarp Grupės įmonių, likučiai bei nerealizuotas pelnas iš sandorių tarp Grupės įmonių yra eliminuojami. Nerealizuoti nuostoliai taip pat eliminuojami, tačiau laikomi perduoto turto vertės sumažėjimo požymiu. Kur buvo būtina, dukterinių įmonių apskaitos principai buvo pakeisti, kad būtų užtikrintas nuoseklumas su Grupės taikomais apskaitos principais.

2.5 INFORMACIJA APIE SEGMENTUS

Veiklos segmentai pateikiami taip, kaip ir vidinėse apskaitos ataskaitose, kurios teikiamos pagrindiniam sprendimus priimančiam asmeniui. Pagrindinis sprendimus priimantis asmuo, kuris yra atsakingas už išteklių paskirstymą ir veiklos segmentų rezultatų įvertinimą, yra Generalinis direktorius bei kiti 6 direktoriai, priimantys strateginius sprendimus.

2.6 UŽSIENIO VALIUTŲ PERSKAIČIAVIMAS

(a) Funkcinė ir pateikimo valiuta

Kiekvienos Grupės įmonės atskiros finansinės ataskaitos rengiamos ir pateikiamos pagrindinės ekonominės aplinkos, kurioje įmonė veikia, valiuta (funkcine valiuta). Rengiant konsoliduotas finansines ataskaitas, kiekvienos įmonės veiklos rezultatai ir finansinė padėtis perskaičiuojama į nacionalinę valiutą – eurus, kuri yra Įmonės funkcinė valiuta ir konsoliduotų finansinių ataskaitų pateikimo valiuta.

(b) Sandoriai ir likučiai

Rengiant atskirų įmonių finansines ataskaitas, sandoriai kitomis valiutomis nei Įmonės funkcinė valiuta (užsienio valiutomis) apskaitomi naudojant sandorių atlikimo dieną galiojančius užsienio valiutų keitimo kursus. Kiekvieną balanso sudarymo dieną, užsienio valiutomis išreikšti piniginiai straipsniai perskaičiuojami į funkcinę valiutą, naudojant balanso sudarymo dienos valiutų keitimo kursą. Pelnas arba nuostoliai, atsirandantys vykdant atsiskaitymus, susijusius su sandoriais užsienio valiuta, bei perskaičiuojant užsienio valiuta išreikštus piniginius straipsnius į funkcinę valiutą, apskaitomi bendrųjų pajamų ataskaitoje.

(c) Grupės įmonės

Rengiant konsoliduotas finansines atskaitas, Grupės užsienyje veikiančių įmonių turtas ir įsipareigojimai (įskaitant palyginamuosius praėjusio laikotarpio skaičius) perskaičiuojami į eurus naudojant balanso sudarymo dienos valiutų keitimo kursą. Pajamos ir sąnaudos (įskaitant palyginamuosius praėjusio laikotarpio skaičius) perskaičiuojamos naudojant vidutinį atitinkamo laikotarpio valiutų keitimo kursą, nebent valiutų keitimo kursas per laikotarpį reikšmingai svyravo ir tokiu atveju naudojamas sandorio dieną galiojęs valiutų keitimo kursas. Valiutų perskaičiavimo skirtumai, jeigu tokių yra, apskaitomi kaip kitos bendrosios pajamos ir perkeliami į Grupės valiutų perskaičiavimo rezervą. Šie valiutų perskaičiavimo skirtumai pripažįstami pelnu arba nuostoliais tuomet, kai užsienyje veikianti įmonė parduodama.

Finansinėse ataskaitose skaičiai yra pateikiami tūkstančiais eurų, jei nenurodyta kitaip. Iki 2014 m. gruodžio 31 d. Lietuvos Respublikos valiuta buvo litai. Nuo 2015 m. sausio 1 d. Lietuvos Respublika prisijungė prie euro zonos ir euras tapo jos valiuta. Grupė ir Bendrovė perskaičiavo palyginamuosius skaičius iš litų į eurus taikydama oficialų lito ir euro kursą: 1 euras = 3,45280 lito. Vadovaujantis Akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių įstatinio kapitalo ir vertybinių popierių nominalios vertės išraiškos eurais ir šių bendrovių įstatų keitimo įstatymo nuostatomis 2015 sausio 1 d. Bendrovės įstatinis kapitalas buvo konvertuotas į eurus. Dėl akcijos nominalios vertės eurais euro centų tikslumu suapvalinimo susidaręs įstatinio kapitalo dydžio pokytis sudarė 21 tūkst. EUR ir buvo apskaitytas 2015 metų bendrosiose pajamose, "Grynasis pelnas (nuostolis) dėl valiutų kursų pokyčių" straipsnyje.

2.7 NEMATERIALUSIS TURTAS

Nematerialusis turtas apskaitomas tuomet, kai tikimasi, kad Įmonė ir Grupė iš šio turto ateityje gaus ekonominės naudos. Nematerialusis turtas apskaitomas įsigijimo savikaina, atėmus sukauptą amortizaciją.

Amortizacija skaičiuojama tiesiniu metodu taip, kad turto įsigijimo vertė būtų tolygiai nurašoma per visą turto naudingo tarnavimo laikotarpį:

Programinė įranga	3-5 metai
Licencijos	5-9 metai

Amortizacija apskaitoje registruojama kaip pardavimo sąnaudos.

2.8 ILGALAIKIS MATERIALUSIS TURTAS

Ilgalaikis materialusis turtas apskaitomas istorine įsigijimo savikaina, atėmus sukauptą nusidėvėjimą ir vertės sumažėjimo nuostolius.

Vėliau patiriamos išlaidos pridedamos prie turto apskaitinės vertės arba pripažįstamos kaip atskiras turtas tik tuo atveju, jeigu tikėtina, kad ateityje Įmonė ir Grupė iš šio turto gaus ekonominės naudos ir šio turto savikaina gali būti patikimai įvertinta. Pakeistos turto dalies apskaitinės vertės pripažinimas finansinėse ataskaitose nutraukiamas. Visos kitos remonto ir priežiūros išlaidos pripažįstamos sąnaudomis bendrųjų pajamų ataskaitoje per tą finansinį laikotarpį, kuomet jos buvo patirtos.

Nusidėvėjimas – turto įsigijimo savikainos paskirstymas iki likvidacinės vertės, naudojant tiesioginį metodą, per apskaičiuotą ilgalaikio turto naudingo tarnavimo laiką:

Pastatai	15-50 metų
Statiniai ir įranga	5-20 metų
Išsinuomoto turto remontas	4-10 metų
Kitas ilgalaikis turtas	3-6 metai

Viso ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimo sąnaudos bendrųjų pajamų ataskaitoje apskaitomos pardavimo sąnaudose.

Turto likvidacinės vertės ir naudingo tarnavimo laikotarpiai peržiūrimi ir, prireikus, koreguojami kiekvieno balanso parengimo dieną.

Jeigu turto apskaitinė vertė viršija jo tikėtiną atsiperkamąją vertę, apskaitinė vertė nedelsiant sumažinama iki turto atsiperkamosios vertės (2.9 pastaba). Ilgalaikio materialiojo turto vertės sumažėjimas bei vertės sumažėjimo atstatymai per metus apskaitomi bendrųjų pajamų ataskaitos pardavimo sąnaudų straipsnyje.

Pelnas arba nuostoliai, susidarę perleidus arba nurašius ilgalaikį materialųjį turtą, yra apskaičiuojami gautas pajamas lyginant su turto apskaitine verte, ir pripažįstami bendrųjų pajamų ataskaitos veiklos pelno dalyje.

Grupė ir Įmonė kapitalizuoja skolinimosi išlaidas, susijusias su turtu, kurio parengimas naudoti trunka ilgiau nei 12 mėnesių. Kitais atvejais skolinimosi išlaidos pripažįstamos sąnaudomis per ataskaitinį laikotarpį.

2.9 NEFINANSINIO TURTO VERTĖS SUMAŽĖJIMAS

Kiekvieną balanso parengimo dieną Įmonė ir Grupė peržiūri ilgalaikio materialiojo turto ir nematerialiojo turto apskaitines vertes, siekiant nustatyti, ar nėra šio turto vertės sumažėjimo požymių. Jeigu tokie požymiai egzistuoja, įvertinama turto atsiperkamoji vertė, siekiant nustatyti vertės sumažėjimo nuostolių (jeigu tokių yra) sumą. Jeigu neįmanoma įvertinti atskiro turto vieneto atsiperkamosios vertės, Įmonė ir Grupė nustato tam turtui priklausančių pinigų srautus kuriančių vienetų atsiperkamąją vertę.

Atsiperkamoji vertė yra turto tikroji vertė atėmus pardavimo išlaidas arba naudojimo vertė, priklausomai nuo to, kuri iš jų yra didesnė. Nustatant naudojimo vertę, įvertinti būsimi pinigų srautai diskontuojami iki jų dabartinės vertės, naudojant ikimokestinę diskonto normą, kuri atspindi pinigų laiko vertės ir turtui būdingos rizikos dabartinius rinkos įvertinimus.

Jeigu nustatoma, kad turto (ar pinigų srautus kuriančio vieneto) atsiperkamoji vertė yra mažesnė už turto apskaitinę vertę, turto (ar pinigų srautus kuriančio vieneto) apskaitinė vertė sumažinama iki jo atsiperkamosios vertės. Vertės sumažėjimo nuostoliai nedelsiant pripažįstami sąnaudomis.

Jeigu vėliau vertės sumažėjimo nuostoliai atstatomi, turto (ar pinigų srautus kuriančio vieneto) apskaitinė vertė padidinama iki šio turto patikslintos atsiperkamosios vertės, tačiau taip, kad padidinta apskaitinė vertė neviršytų apskaitinės vertės, kuri būtų nustatyta, jeigu ankstesniais metais šiam turtui (ar pinigų srautus kuriančiam vienetui) nebūtų pripažinti vertės sumažėjimo nuostoliai. Vertės sumažėjimo nuostolių atstatymas nedelsiant pripažįstamas pajamomis.

2.10 INVESTICIJOS Į DUKTERINES ĮMONES

Atskirose Įmonės finansinėse ataskaitose investicijos į dukterines įmones yra apskaitomos įsigijimo savikaina, atėmus vertės sumažėjimo nuostolius. Savikaina koreguojama dėl neapibrėžtojo atlygio vėlesnių pokyčių. Savikaina apima ir tiesiogines investicijos išlaidas.

Gauti dividendai apskaitomi Įmonės bendrųjų pajamų ataskaitoje.

2.11 ILGALAIKIS TURTAS, LAIKOMAS PARDAVIMUI

Ilgalaikis turtas klasifikuojamas kaip laikomas pardavimui tuomet, jeigu jo apskaitinė vertė bus atgauta jį pardavus, o ne toliau naudojant. Ši sąlyga laikytina įvykdyta tuomet, kai turto pardavimas yra labai tikėtinas ir kai turtas yra parengtas pardavimui tokios būklės, kokios jis yra.

Ilgalaikis turtas, laikomas pardavimui, apskaitomas šio turto apskaitine verte arba tikrąja verte, atėmus pardavimo išlaidas, priklausomai nuo to, kuri iš jų yra mažesnė.

2.12 ATSARGOS

Atsargos apskaitomos įsigijimo savikaina arba grynąja galimo realizavimo verte, priklausomai nuo to, kuri iš jų yra mažesnė. Savikaina nustatoma naudojant FIFO metodą. Grynąją galimo realizavimo vertę sudaro įvertinta pardavimo kaina, sumažinta su pardavimu susijusių patirtų išlaidų suma.

2.13 FINANSINIS TURTAS IR ĮSIPAREIGOJIMAI

Finansinis turtas ir finansiniai įsipareigojimai pripažįstami Įmonės ir Grupės balanse, kuomet Įmonė ir Grupė tampa sutarties, susijusios su finansine priemone, šalimi.

Grupė ir Įmonė klasifikuoja savo finansinį turtą į paskolų ir gautinų sumų bei pardavimui skirto finansinio turto grupes. Klasifikavimas priklauso nuo įsigyto finansinio turto paskirties. Vadovybė nustato finansinio turto

(visos sumos lentelėse pateikiamos tūkstančiais eurų, jei nenurodyta kitaip)

klasifikaciją jo pirmojo pripažinimo metu. Paskolos ir gautinos sumos yra neišvestinis finansinis turtas, kuriam nustatyti fiksuoti ar kitaip nustatomi mokėjimai ir kuris nekotiruojamas aktyvioje rinkoje. Jos pripažįstamos trumpalaikiu turtu, išskyrus tas paskolas ir gautinas sumas, kurių grąžinimo laikotarpis yra ilgesnis nei 12 mėnesių po ataskaitinio laikotarpio pabaigos. Pastarosios priskiriamos prie ilgalaikio turto. Įmonės ir Grupės paskolas ir gautinas sumas sudaro prekybos ir kitų gautinų sumų, bei pinigų ir pinigų ekvivalentų balanso straipsniai. Visi įprastiniai investicijų pirkimai ir pardavimai yra pripažįstami atsiskaitymo dieną.

(a) Prekybos ir kitos gautinos sumos

Prekybos ir kitos gautinos sumos pradžioje yra apskaitomos tikrąja verte, o vėliau amortizuota savikaina, taikant apskaičiuotų palūkanų normos metodą, atėmus vertės sumažėjimo sumą. Prekybos gautinų sumų vertės sumažėjimo nuostoliai pripažįstami kuomet yra objektyvių įrodymų, kad Grupė ir Įmonė nesugebės susigrąžinti gautinų sumų iki nustatyto termino. Reikšmingi skolininko finansiniai sunkumai, tikimybė, kad skolininkas bankrutuos arba bus įvykdyta finansinė reorganizacija, taip pat mokėjimų nevykdymas ar uždelsimas (daugiau negu 30 dienų) – tai prekybos gautinų sumų vertės sumažėjimo požymiai. Vertės sumažėjimo nuostolio suma yra skirtumas tarp turto apskaitinės vertės ir įvertintų būsimųjų pinigų srautų, diskontuotų taikant pirminę apskaičiuotų palūkanų normą, dabartinės vertės. Turto apskaitinė vertė mažinama vertės sumažėjimo nuostolių sąskaita, o nuostolių suma pripažįstama bendrųjų pajamų ataskaitos bendrųjų ir administracinių sąnaudų straipsnyje. Kuomet prekybos gautina suma yra neatgautina, ji nurašoma, mažinant prekybos gautinų sumų vertės sumažėjimo nuostolius. Anksčiau nurašytos, tačiau vėliau atgautos sumos apskaitomos bendrųjų pajamų ataskaitos bendrųjų ir administracinių sąnaudų straipsnyje.

(b) Pardavimui skirtas finansinis turtas

Pardavimui skirtas finansinis turtas yra toks neišvestinis finansinis turtas, kuris yra laikomas galimam pardavimui arba nėra priskirtas nei vienai iš kitų finansinio turto kategorijų.

Po pirminio pripažinimo pardavimui skirtas finansinis turtas apskaitomas tikrąja verte, remiantis stebimomis rinkos kainomis arba finansų maklerių pateiktomis kotiruotėmis. Investicijoms, kurioms nėra aktyvios rinkos, tikroji vertė yra nustatoma naudojant vertinimo metodus. Šie metodai apima vertės nustatymą pagal rinkos sąlygomis pastaruoju metu sudarytus sandorius, remiantis iš esmės panašių instrumentų kainomis ar diskontuotų pinigų srautų analize. Skirtų parduoti vertybinių popierių perkainojimo rezultatas apskaitomas finansinio turto perkainojimo rezerve, nuosavybės dalyje.

Skirtų parduoti vertybinių popierių perkainojimas apskaičiuojamas kaip skirtumas tarp rinkos vertės ir amortizuotos savikainos, apskaičiuotos naudojant apskaičiuotų palūkanų normą. Pardavus tokius vertybinius popierius, su jais susijęs sukauptas tikrosios vertės perkainojimo rezultatas apskaitomas bendrųjų pajamų ataskaitoje kaip pelnas arba nuostoliai iš parduoti skirto turto pardavimo. Jeigu egzistuoja objektyvūs investicijos vertės sumažėjimo įrodymai, grynieji sukaupti nuostoliai, kurie buvo apskaityti tiesiogiai nuosavybės dalyje, perkeliami į grynąjį pelną (nuostolį). Palūkanos, uždirbtos laikant skirtą parduoti finansinį turtą, apskaitomos palūkanų pajamose.

Kiekvieną finansinės padėties ataskaitos parengimo dieną Grupė ir Bendrovė įvertina, ar nėra objektyvių finansinio turto ar finansinio turto grupės vertės sumažėjimo įrodymų.

Pardavimui skirtas finansinis turtas yra klasifikuojamas kaip ilgalaikis turtas, nebent jo išpirkimo terminai baigiasi arba vadovybė ketina jį perleisti per ateinančius 12 mėnesių nuo ataskaitinio laikotarpio pabaigos.

(c) Pinigai ir pinigų ekvivalentai

Pinigai ir pinigų ekvivalentai apskaitomi nominalia verte.

Pinigai ir pinigų ekvivalentai apima pinigus kasoje, indėlius iki pareikalavimo bankuose ir kitas trumpalaikes labai likvidžias investicijas, kurių terminas yra ne ilgesnis kaip trys mėnesiai, bei banko sąskaitos kreditus (angl. overdrafts). Banko sąskaitos kreditas apskaitomas balanso trumpalaikių įsipareigojimų paskolų straipsnyje.

(d) Bankų ir dukterinių įmonių suteiktos paskolos

Bankų ir dukterinių įmonių suteiktos paskolos ir banko sąskaitos kreditai, kuriems nustatytos palūkanos, pirminio pripažinimo metu apskaitomi tikrąją verte. Vėliau bankų ir dukterinių įmonių suteiktos paskolos vertinamos amortizuota savikaina, naudojant apskaičiuotų palūkanų normos metodą. Bet koks skirtumas tarp įplaukų (atėmus patirtas sandorio sąnaudas) ir paskolų padengimo yra pripažįstamas per skolinimosi laikotarpį bendrųjų pajamų ataskaitoje.

Paskolos priskiriamos prie trumpalaikių įsipareigojimų, nebent Įmonė ir Grupė turi besąlyginę teisę atidėti įsipareigojimo įvykdymą ne mažiau kaip 12 mėnesių po balanso parengimo dienos.

(e) Prekybos ir kitos mokėtinos sumos

Prekybos mokėtinos sumos pirminio pripažinimo metu apskaitomos tikrąja verte ir vėliau vertinamos amortizuota savikaina, naudojant apskaičiuotų palūkanų normos metodą.

2.14 ĮSTATINIS KAPITALAS

(a) Paprastosios vardinės akcijos

Paprastosios akcijos apskaitomos jų nominalia verte. Suma, gauta už parduotas akcijas, viršijanti jų nominalią vertę, apskaitoma akcijų prieduose. Papildomos išorinės išlaidos, tiesiogiai priskirtinos naujų akcijų emisijai, apskaitomos mažinant akcijų priedus.

2.15 REZERVAI

(a) Užsienio valiutų perskaičiavimo rezervas

Valiutų perskaičiavimo rezervas naudojamas valiutų perskaičiavimo skirtumams, susidarantiems konsoliduojant užsienio dukterinių įmonių finansines ataskaitas. Valiutų perskaičiavimo skirtumai konsoliduotose finansinėse ataskaitose apskaitomi nuosavybėje tol, kol investicija parduodama. Pardavus atitinkamą turtą, sukauptas valiutų perskaičiavimo rezervų perkainojimo rezultatas pripažįstamas pajamomis arba sąnaudomis tuo pačiu laikotarpiu, kuomet pripažįstamas pelnas ar nuostoliai iš pardavimo.

(b) Kiti rezervai

Kiti rezervai suformuojami remiantis metinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu dėl pelno paskirstymo. Šie rezervai gali būti panaudojami tik metinio visuotinio akcininkų susirinkimo patvirtintiems tikslams.

Įstatymų numatytas privalomas rezervas yra įtrauktas į kitus rezervus. Įstatymų numatytas rezervas yra privalomas pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. Bendrovės privalo kasmet pervesti į privalomąjį rezervą 5 procentus grynojo rezultato, kol bendra šio rezervo suma pasiekia 10 procentų įmonės įstatinio akcinio kapitalo. Įstatymų numatytas rezervas negali būti naudojamas dividendams išmokėti ir sudaromas tik būsimiems nuostoliams padengti.

2.16 PELNO MOKESTIS

(a) Ataskaitinio laikotarpio pelno mokestis

Grupės įmonės apmokestinamos individualiai, nepriklausomai nuo bendrų Grupės rezultatų. Grupės įmonės Lietuvoje nuo 2010 m. sausio 1 d. gali perduoti už mokestinį laikotarpį apskaičiuotus mokestinius nuostolius (ar jų dalį) kitai Grupės įmonei Lietuvoje, kuri jai perduotais nuostoliais turi teisę sumažinti apmokestinamojo pelno sumą, apskaičiuotą už tą mokestinį laikotarpį, už kurį buvo apskaičiuoti jam kitos įmonės perduodami nuostoliai (ar jų dalis). Grupės įmonės šia galimybe 2015 metais nepasinaudojo, nes įmonės Lietuvoje uždirbo mokestinį pelną. 2016 metais viena iš Grupės įmonių Lietuvoje patyrė mokestinius nuostolius, todėl vadovybė planuoja juos perduoti kitai Grupės įmonei Lietuvoje.

Pelno mokesčio sąnaudos, apskaitytos šiose finansinėse ataskaitose, nustatytos remiantis vadovybės atliktais skaičiavimais pagal atitinkamos šalies, kurioje veikia grupės įmonė, mokesčių įstatymus.

Šiuo metu mokamas mokestis apskaičiuojamas nuo ataskaitinio laikotarpio apmokestinamojo pelno. Apmokestinamas pelnas skiriasi nuo grynojo pelno, apskaityto bendrųjų pajamų ataskaitoje, kadangi jis neapima pajamų ar sąnaudų straipsnių, kurie apmokestinami ar kurias mažinamas apmokestinamas pelnas kitais metais, ir taip pat neapima straipsnių, kurie niekada nėra apmokestinami ar jais niekada nemažinamas apmokestinamas pelnas. Grupės ir Įmonės ataskaitinio laikotarpio pelno mokesčio įsipareigojimas apskaičiuotas taikant balanso dieną galiojusius mokesčio tarifus.

Pelno mokestis, taikomas Įmonei ir jos dukterinėms įmonėms, veikiančioms Lietuvoje, 2016 metais, kaip ir 2015 metais, buvo 15 proc. Latvijoje ataskaitinio ir praėjusio laikotarpio pelnas apmokestinamas 15 proc. pelno mokesčiu, Estijoje – 0 proc. Tačiau 2015 ir 2016 metais Estijoje pelno paskirstymo metu yra mokamas 20 proc. pelno mokestis.

(b) Atidėtasis pelno mokestis

Atidėtasis pelno mokestis – tai mokestis, kurį numatoma sumokėti ar atgauti nuo skirtumų, susidariusių tarp turto ir įsipareigojimų apskaitinės vertės finansinėse ataskaitose ir jų atitinkamos mokesčių bazės, naudojamos apskaičiuojant apmokestinamą pelną. Atidėtasis pelno mokestis apskaitomas pagal įsipareigojimų metodą. Atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimai pripažįstami visiems laikiniesiems skirtumams, o atidėtojo pelno mokesčių turtas pripažįstamas tokia apimtimi, kokia yra tikėtina, kad ateityje bus gautas apmokestinamasis pelnas, kurio pakaks laikiniesiems skirtumams panaudoti. Toks turtas ir įsipareigojimai yra nepripažįstami, jei laikinieji skirtumai susidaro dėl prestižo (arba neigiamo prestižo) arba jeigu jie susidaro dėl kito nei verslo sujungimo būdu atsiradusio turto ar įsipareigojimų pirminio pripažinimo, kuris sandorio metu neturėjo jokios įtakos nei apskaitiniam, nei apmokestinamam pelnui.

Atidėtasis pelno mokestis apskaičiuojamas taikant balanso parengimo dienai patvirtintus arba iš esmės patvirtintus mokesčių tarifus (ir įstatymus), kuriuos numatoma taikyti, kuomet bus realizuojamas susijęs atidėtojo pelno

(visos sumos lentelėse pateikiamos tūkstančiais eurų, jei nenurodyta kitaip)

mokesčio turtas arba įvykdomas atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimas. Atidėtojo pelno mokesčio sąnaudos ar pajamos apskaitomos bendrųjų pajamų ataskaitoje, išskyrus kai jos susijusios su straipsniais, apskaitomais tiesiogiai akcininkų nuosavybėje, kuomet atidėtasis pelno mokestis taip pat apskaitomas akcininkų nuosavybėje.

Atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimai pripažįstami laikiniesiems skirtumams, susidariusiems dėl investicijų į dukterines įmones, išskyrus tuos atvejus, kuomet laikinojo skirtumo išnykimo laiką kontroliuoja Grupė ir Įmonė ir tikėtina, kad laikinasis skirtumas neišnyks artimiausioje ateityje.

Atidėtojo pelno mokesčio turto apskaitinė vertė peržiūrima kiekvieną balanso parengimo dieną ir yra sumažinama, jei daugiau nėra tikėtina, kad ateityje bus gautas pakankamas apmokestinamas pelnas šiam turtui ar jo daliai realizuoti.

Atidėtojo pelno mokesčio turtas ir įsipareigojimai sudengiami, kai jie yra susiję su pelno mokesčiais, nustatytais tų pačių mokesčių institucijų ir kai Grupė ir Įmonė ketina sudengti ataskaitinio laikotarpio mokesčių turtą su įsipareigojimais.

2.17 NUOMA

Nuoma pripažįstama finansine nuoma (lizingu), kai pagal nuomos sąlygas lizingo gavėjui perduodama iš esmės visa rizika ir nauda, susijusi su turto nuosavybe. Visa kita nuoma yra klasifikuojama kaip veiklos nuoma.

(a) Įmonė arba Grupė - nuomotoja

Mokėjimai, gauti pagal nuomos sutartis (atėmus visas nuomininkui suteiktas nuolaidas) pripažįstami pajamomis bendrųjų pajamų ataskaitoje lygiomis dalimis per visą nuomos laikotarpį (12 pastaba).

(b) Įmonė arba Grupė - nuomininkė

Finansinė nuoma (lizingas) kapitalizuojamas lizingo pradžioje mažesne iš dviejų verčių: išsinuomoto turto tikrąja verte arba įvertinta minimalių lizingo įmokų dabartine verte. Nuomos mokestis paskirstomas tarp įsipareigojimų bei finansavimo sąnaudų taip, kad sudarytų pastovią palūkanų normą likusiam lizingo įsipareigojimų likučiui. Atitinkamai, nuomos mokesčiai, atėmus finansavimo sąnaudas, yra apskaitomi ilgalaikių mokėtinų sumų straipsnyje, išskyrus mokėjimus, kurie turi būti atliekami per 12 mėnesių, ir tokiu atveju jie apskaitomi trumpalaikiuose įsipareigojimuose. Lizingo būdu įsigytas ilgalaikis materialusis turtas (kai nuosavybės teisė nepereina Grupei pasibaigus nuomos laikotarpiui) yra nudėvimas per jo naudingo tarnavimo arba nuomos laikotarpį, priklausomai nuo to, kuris yra trumpesnis.

Jei vykdant pardavimo ir atgalinio lizingo sandorį sudaroma finansinės nuomos sutartis, pardavimo įplaukų suma viršijanti apskaitinę vertę arba trūkstama suma iki apskaitinės vertės nėra pripažįstama nedelsiant, bet atidedama ir amortizuojama per nuomos laikotarpį.

Įmokos pagal nuomos sutartis (atėmus visus nuomotojo suteiktus paskatinimus) bendrųjų pajamų ataskaitoje pripažįstamos sąnaudomis proporcingai per visą nuomos laikotarpį.

Jei vykdant pardavimo ir atgalinio lizingo sandorį, sudaroma nuomos sutartis ir akivaizdu, kad sandoris buvo įvykdytas remiantis tikrąja verte, bet koks pelnas arba nuostolis yra pripažįstamas nedelsiant, išskyrus tuo atveju, kai nuostolis yra kompensuojamas būsimomis nuomos įmokomis per laikotarpį, kurį turtą tikimasi naudoti. Jei pardavimo kaina viršija tikrąją vertę, suma, viršijanti tikrąją vertę yra atidedama ir amortizuojama per laikotarpį, kurį turtą tikimasi naudoti.

2.18 IŠMOKOS DARBUOTOJAMS

(a) Socialinio draudimo įmokos

Įmonė ir Grupė moka socialinio draudimo įmokas į Valstybinį socialinio draudimo fondą (toliau - Fondas) už savo darbuotojus pagal nustatytų įmokų planą ir vadovaujantis šalies įstatymų reikalavimais. Nustatytų įmokų planas – tai planas, pagal kurį Grupė ir Įmonė moka nustatyto dydžio įmokas ir ateityje neturės jokio teisinio ar konstruktyvaus įsipareigojimo ir toliau mokėti šias įmokas, jeigu Fondas neturės pakankamai turto, kad galėtų visiems darbuotojams sumokėti išmokas, susijusias su tarnyba dabartiniu ar ankstesniais laikotarpiais. Socialinio draudimo įmokos pripažįstamos sąnaudomis pagal kaupimo principą ir priskiriamos darbuotojų darbo užmokesčio sąnaudoms.

(b) Išeitinės kompensacijos

Išeitinės kompensacijos darbuotojams mokamos nutraukus darbo santykius su darbuotoju iki jo įprasto išėjimo į pensiją arba darbuotojui priėmus sprendimą savo noru išeiti iš darbo mainais į tokias išmokas. Grupė ar Įmonė pripažįsta išeitines išmokas tada, kai ji yra akivaizdžiai įpareigota nutraukti darbo santykius su esamais darbuotojais pagal detalų oficialų darbo santykių nutraukimo planą be galimybės jo atsisakyti arba įpareigota mokėti išeitines išmokas po to, kai jos buvo pasiūlytos už išėjimą iš darbo savo noru. Jei išeitinės išmokos tampa mokėtinos vėliau nei per 12 mėnesių nuo balanso datos, jos yra diskontuojamos iki dabartinės vertės.

(c) Premijų planai

Įmonė ir Grupė pripažįsta įsipareigojimą ir premijų sąnaudas, kuomet turi sutartinį įsipareigojimą arba praeityje buvo taikoma praktika, sukūrusi konstruktyvų įsipareigojimą.

2.19 ATIDĖJINIAI

Atidėjiniai, skirti restruktūrizavimo išlaidoms ir ieškiniams, pripažįstami tuomet, kai: Įmonė ar Grupė turi dabartinį teisinį ar konstruktyvų įsipareigojimą dėl įvykių praeityje; daugiau tikėtina nei netikėtina, kad šiam įsipareigojimui įvykdyti teks panaudoti išteklius; įsipareigojimų suma gali būti patikimai įvertinta. Atidėjiniai nepripažįstami būsimiems veiklos nuostoliams.

Atidėjiniai įvertinami dabartine verte sąnaudų, kurių tikėtina, kad prireiks įsipareigojimui įvykdyti, diskontuojant ikimokestiniu tarifu, kuris atspindi pinigų laiko vertės ir konkrečiam įsipareigojimui būdingų rizikų dabartinius rinkos vertinimus. Atidėjinio padidėjimas atstatant diskontavimo įtaką per laikotarpį pripažįstamas palūkanų sąnaudomis.

2.20 PAJAMŲ IR SU JOMIS SUSIJUSIŲ IŠLAIDŲ PRIPAŽINIMAS

Pajamos yra apskaitomos kaupimo principu, kai jos uždirbamos. Sąnaudos yra priskiriamos toms pajamoms, kurias uždirbant jos buvo patirtos.

Pajamos įvertinamos gauto ar gautino atlygio už prekes ar paslaugas tikrąja verte ir atitinka gautas arba gautinas sumas už prekes ir paslaugas, atėmus pridėtinės vertės mokestį, sugrąžintas prekes ir nuolaidas.

Pajamos pripažįstamos:

(a) Prekių pardavimo pajamos – mažmeninė prekyba

Pajamos už parduotas prekes pripažįstamos tuomet, kai Įmonė ar kita Grupės įmonė parduoda prekes pirkėjui. Paprastai mažmeninės prekybos pajamos yra grynais pinigais ir kredito kortelėmis. Registruojant pajamas, įtraukiami ir kredito kortelių mokesčiai, mokami už operacijas. Tokie mokesčiai apskaitomi veiklos sąnaudose. Pajamos gautos konsignacijos sutarties pagrindu, kai Grupė ir Įmonė yra konsignacijos gavėjas, pripažįstamos grynosios vertės pagrindu.

(b) Paslaugų pardavimo pajamos

Paslaugų pajamos yra pripažįstamos tada, kai paslauga yra suteikta.

(c) Palūkanų pajamos

Palūkanų pajamos yra pripažįstamos kaupimo principu proporcingai per visą laikotarpį iki termino pabaigos, atsižvelgiant į grąžintiną pagrindinės paskolos dalies dydį ir nustatytą apskaičiuotų palūkanų normą.

(d) Dividendų pajamos

Dividendų pajamos pripažįstamos tuo laikotarpiu, kuomet nustatoma teisė gauti jų išmokėjimą.

(e) Nuomos pajamos

Mokėjimai, gauti pagal nuomos sutartis (atėmus visas nuomininkui suteiktas nuolaidas) pripažįstami pajamomis bendrųjų pajamų ataskaitoje proporcingai per nuomos laikotarpį.

2.21 DIVIDENDŲ PASKIRSTYMAS

Dividendų paskirstymas Įmonės akcininkams pripažįstamas įsipareigojimu Įmonės ir Grupės finansinėse ataskaitose tuo laikotarpiu, kuomet dividendus patvirtina Įmonės akcininkai.

2.22 PELNAS, TENKANTIS VIENAI AKCIJAI

Venai akcijai tenkantis pagrindinis pelnas apskaičiuojamas dalijant Įmonės ir Grupės akcininkams tenkantį grynąjį pelną iš per metus buvusių išleistų paprastųjų vardinių akcijų skaičiaus svertinio vidurkio, neįskaitant paprastųjų vardinių akcijų, kurias nusipirko Grupė ir Įmonė ir kurios laikomos kaip nuosavos akcijos, jei tokių yra.

2.23 SUSIJUSIOS ŠALYS

Susijusi šalis yra asmuo arba ūkio subjektas, susijęs su finansines ataskaitas rengiančiu ūkio subjektu (toliau vadinamas "ataskaitas teikiančiu ūkio subjektu"):

(visos sumos lentelėse pateikiamos tūkstančiais eurų, jei nenurodyta kitaip)

• a) Asmuo arba artimas to asmens šeimos narys yra susijęs su ataskaitas teikiančiu ūkio subjektu, jei tas asmuo:
• i. kontroliuoja arba bendrai kontroliuoja ataskaitas teikiantį ūkio subjektą;
• ii. turi reikšmingos įtakos ataskaitas teikiančiam ūkio subjektui; arba
• iii. yra vienas iš ataskaitas teikiančio ūkio subjekto arba jį patronuojančios įmonės pagrindinių vadovaujančių darbuotojų.
• b) Ūkio subjektas yra susijęs su ataskaitas teikiančiu ūkio subjektu, jei taikoma bet kuri iš šių sąlygų:
• i. ūkio subjektas ir ataskaitas teikiantis ūkio subjektas priklauso tai pačiai grupei (tai reiškia, kad kiekviena patronuojanti įmonė, dukterinė įmonė ir bendra dukterinė įmonė yra susijusi su kitomis);
• ii. vienas ūkio subjektas yra kito ūkio subjekto asocijuotoji įmonė arba bendra įmonė (arba grupės, kuriai priklauso kitas ūkio subjektas, asocijuotoji įmonė arba bendra įmonė);
• iii. abu ūkio subjektai yra tos pačios trečiosios šalies bendros įmonės;
• iv. vienas ūkio subjektas yra trečiosios šalies bendra įmonė, o kitas ūkio subjektas yra trečiosios šalies asocijuotoji įmonė;
• v. ūkio subjektas yra išmokų, mokamų ataskaitas teikiančio ūkio subjekto arba su juo susijusio ūkio subjekto darbuotojams, pasibaigus jų tarnybos laikui, plano vykdytojas. Jei ataskaitas teikiantis ūkio subjektas pats yra tokio plano vykdytojas, finansuojantys darbdaviai taip pat yra susiję su ataskaitas teikiančiu ūkio subjektu;
• vi. ūkio subjektą kontroliuoja arba bendrai kontroliuoja (a) punkte nurodytas asmuo;
• vii. (a) punkto (i) papunktyje nurodytas asmuo turi reikšmingos įtakos ūkio subjektui arba yra vienas iš ūkio subjekto (arba ūkio subjekto patronuojančios įmonės) pagrindinių vadovaujančių darbuotojų.

3. FINANSINĖS RIZIKOS VALDYMAS

(a) Finansinės rizikos veiksniai

Vykdydama rizikos valdymą, Grupė ir Įmonė pagrindinį dėmesį skiria finansinei (kredito, rinkos (kuri apima valiutų, palūkanų normos ir kainų) ir likvidumo), veiklos ir teisinei rizikoms. Pagrindinis finansinės rizikos valdymo tikslas yra nustatyti rizikos ribas ir vėliau užtikrinti, kad rizikos mastas šių ribų neviršytų. Vykdant veiklos ir teisinės rizikos valdymą, siekiama užtikrinti tinkamą vidaus taisyklių funkcionavimą tam, kad veiklos ir teisinė rizikos būtų sumažintos.

Finansinė rizika kyla dėl šių finansinių priemonių: pardavimui skirto finansinis turto, prekybos gautinų sumų, pinigų ir pinigų ekvivalentų, prekybos ir kitų mokėtinų sumų bei paskolų. Apskaitos principai, taikomi šioms finansinėms priemonėms, apibūdinti ankstesniame skyriuje.

Kredito rizika

Kredito rizikos valdymas atliekamas Grupės lygmeniu. Kredito rizika susijusi su pinigai ir pinigų ekvivalentais, pardavimui skirtu finansiniu turtu, indėliais bankuose ir finansinėse institucijose, taip pat ir su didmenine prekyba užsiimančių ir mažmeninės prekybos pirkėjų kredito rizika, įskaitant gautinų sumų likučius ir sutartus sandorius. Pasirenkami tik nepriklausomų vertintojų įvertinti bankai ir finansinės institucijos, kurioms suteikti aukšti kredito reitingai. Pardavimai didmenine prekyba užsiimantiems klientams vykdomi retai ir yra nereikšmingi, todėl atliekant rizikos kontrolę įvertinama tik kliento kredito kokybė, atsižvelgiant į jo finansinę būklę, praėjusių laikotarpių patirtį ir kitus veiksnius. Mažmeninės prekybos klientai už pardavimus atsiskaito grynaisiais pinigais arba pagrindinėmis kredito kortelėmis.

Įmonei iškylanti kredito rizika dėl prekybos gautinų sumų iš dukterinių įmonių ir dukterinėms įmonėms suteiktų paskolų yra valdoma kartą per mėnesį tikrinant dukterinių įmonių finansinės veiklos rezultatus. Ataskaitiniu laikotarpiu visos dukterinės įmonės, kurioms yra suteiktos paskolos, dirbo pelningai (išskyrus OU "Apranga" ir OU "Apranga Ecom EE"), todėl vadovybės nuomone, kredito rizika nėra susijusi su šiomis sumomis. OU "Apranga" pinigų srautai per ataskaitinį laikotarpį buvo teigiami, o OU "Apranga Ecom EE" skola metų pabaigoje buvo nereikšminga (1 tūkst. eurų), todėl taip pat nesukelia kredito rizikos.

Pardavimui skirtas finansinis turtas apima investicijas tik į Lietuvos Vyriausybės vertybinius popierius.

Įmonėje ir Grupėje nėra reikšmingos kredito rizikos koncentracijos.

Likvidumo rizika

Likvidumo rizikos valdymas leidžia išlaikyti reikiamą grynųjų pinigų kiekį, taip pat finansavimą pagal sutartas pakankamas kreditavimo priemones. Dėl dinamiško pagrindinės veiklos pobūdžio, Grupė ir Įmonė palaiko finansavimo lankstumą, sudarydama kredito linijų sutartis.

Vadovybė stebi Grupės ir Įmonės likvidumo rezervo, apimančio nepanaudotas paskolas (24 pastaba), prognozes ir pinigus ir pinigų ekvivalentus (21 pastaba), atsižvelgiant į planuojamus pinigų srautus. Tai paprastai atliekama vietos lygmeniu Grupės įmonėse, remiantis Grupės ir Įmonės nustatyta tvarka. Be to, Grupės ir Įmonės likvidumo valdymo politika apima pinigų srautų prognozes, atsižvelgiant į šiems srautams reikalingą likvidaus turto lygį ir skolų aptarnavimo planus.

(visos sumos lentelėse pateikiamos tūkstančiais eurų, jei nenurodyta kitaip)

Lentelėje pateikiama Grupės ir Įmonės finansinių įsipareigojimų analizė. Įsipareigojimai suskirstyti pagal terminus, atsižvelgiant į balanso dieną likusį laikotarpį iki sutartyje numatyto termino pabaigos. Lentelėje pateiktos sumos apima sutartyje numatytus nediskontuotus pinigų srautus. Prekybos ir kitos mokėtinos sumos, kurių įvykdymo terminas yra 12 mėnesių arba mažiau, atitinka jų balansines vertes, kadangi diskontavimo poveikis nėra reikšmingas.

GRUPĖ	Mažiau nei 1	Nuo 1 iki 3	Nuo 3 iki 12	Nuo 1 iki	Iš viso
2016 m. gruodžio 31 d.	mėnuo	mėnesių	mėnesių	2 metų
Prekybos ir kitos mokėtinos sumos	6 829	2 419	75	-	9 323
Iš viso	6 829	2 419	75	-	9 323
2015 m. gruodžio 31 d.
Paskolos	3	6	29	3 534	3 572
Prekybos ir kitos mokėtinos sumos	5 678	2 261	56	-	7 995
Iš viso	5 681	2 267	85	3 534	11 567

ĮMONĖ 2016 m. gruodžio 31 d.	Mažiau nei 1 mėnuo	Nuo 1 iki 3 mėnesių	Nuo 3 iki 12 mėnesių	Nuo 1 iki 2 metų	Iš viso
Paskolos	-	-	6 977	-	6 977
Prekybos ir kitos mokėtinos sumos	2 714	592	41	-	3 347
Iš viso	2 714	592	7 018	-	10 324
2015 m. gruodžio 31 d.
Paskolos	3	6	6 492	3 534	10 035
Prekybos ir kitos mokėtinos sumos	2 226	760	37	-	3 023
Iš viso	2 229	766	6 529	3 534	13 058

Rinkos rizika

Pinigų srautų ir tikrosios vertės palūkanų normos rizika

Grupės ir Įmonės reikšmingiausią palūkanas uždirbantį turtą sudarė pardavimui skirtas finansinis turtas, tačiau, nepaisant to, Grupės ir Įmonės pajamos ir veiklos pinigų srautai iš esmės yra nepriklausomi nuo palūkanų normų pasikeitimų rinkoje. Įmonė yra suteikusi dukterinėms bendrovėms paskolų su kintančiomis palūkanų normomis, tačiau pinigų srautų rizika yra mažinama taikant tą patį kintantį paskolų palūkanų normos elementą, kokį bankai taiko Įmonei.

Dėl paskolų, suteiktų su kintamomis palūkanų normomis, Grupei iškyla pinigų srautų palūkanų normos rizika. Dėl paskolų, suteiktų su fiksuotomis palūkanų normomis, Įmonei iškyla palūkanų normos tikrosios vertės rizika, tačiau ji nėra įtraukta į jautrumo analizę, kadangi palūkanų normos pokyčiai neturi poveikio Grupės pelnui ar nuosavybei.

Įmonės ir Grupės paskolas sudaro paskolos su kintamomis palūkanų normomis, kurios yra susijusios su EURIBOR ir EONIA. Grupė ir Įmonė nenaudojo jokių išvestinių finansinių priemonių, kurių paskirtis būtų valdyti palūkanų normos svyravimo riziką.

Prekybos ir kitos gautinos bei mokėtinos sumos neuždirba palūkanų ir turi būti padengtos per vienerius metus. Grupės vadovybė nuolat stebi Grupės ir Įmonės pinigų srautų ir Įmonės tikrosios vertės palūkanų normos riziką. Ji analizuoja Grupės ir Įmonės palūkanų normos riziką remiantis dinaminiu metodu, svarstant refinansavimo, esamų padėčių atnaujinimo, alternatyvių finansavimo šaltinių galimybes. Remdamasi šiomis analizėmis, Grupė ir Įmonė apskaičiuoja nustatyto palūkanų normos pokyčio poveikį pelnui ir nuostoliui. Šios analizės rengiamos tik įsipareigojimų atžvilgiu, kurie atspindi pagrindines pozicijas, kurioms nustatytos palūkanos.

Remdamasi atliktomis simuliacijomis Įmonės vadovybė mano, kad palūkanų normai padidėjus ar sumažėjus 1 proc. Grupės laikotarpio pelnas ar nuosavybė 2016 metais nepasikeistų (2015 m. pasikeistų 57 tūkst. eurų), o Įmonės pasikeistų 25 tūkst. eurų (2015 m. – 92 tūkst. eurų).

Valiutų kursų svyravimo rizika

Grupė ir Įmonė laikosi politikos derinti pinigų srautus iš numatomų pardavimų ateityje su numatomais pirkimais bei kitomis išlaidomis pagal kiekvieną užsienio valiutos poziciją. Visos Grupės mokėtinos ir gautinos sumos yra trumpalaikės, o pajamos ir sąnaudos užsienio valiutomis sudaro nežymią dalį (mažiau nei 10%), palyginus su

(visos sumos lentelėse pateikiamos tūkstančiais eurų, jei nenurodyta kitaip)

eurais denominuotomis pajamomis ir sąnaudomis. Šiuo metu Įmonė ir Grupė tam tikru mastu naudoja išvestines finansines priemones užsienio valiutos kurso kitimo rizikos valdymui. Naudojamos išvestinės finansinės priemonės apima tik išankstinius užsienio valiutos (JAV dolerio) pirkimo sandorius, kurių terminai yra mažesni nei 30 dienų. Ne balanse apskaitomų įsipareigojimų pagal šiuos sandorius ataskaitinio laikotarpio pabaigoje nebuvo (255 tūkst. eurų 2015 m. gruodžio 31 d.).

Grupė vykdo veiklą Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje ir ataskaitinį laikotarpį naudojo eurus. Kadangi visose trijose šalyse yra įvestas euras (Estijoje nuo 2011 m. sausio 1 d., Latvijoje nuo 2014 m. sausio 1 d., Lietuvoje nuo 2015 m. sausio 1 d.), todėl valiutų kursų svyravimų nėra.

Kainos rizika

Įmonė ir Grupė nesusiduria su finansinių priemonių rinkos rizika, kadangi neturi nuosavybės vertybinių popierių.

(b) Kapitalo rizikos valdymas

Grupės ir Įmonės kapitalo valdymo tikslai yra užtikrinti Grupės ir Įmonės galimybes tęsti veiklą siekiant uždirbti pelno savo akcininkams ir kitoms suinteresuotoms šalims ir palaikyti optimalią kapitalo struktūrą mažinant kapitalo savikainą. Siekdama palaikyti arba pakoreguoti kapitalo struktūrą, Grupė ir Įmonė gali koreguoti akcininkams išmokamų dividendų sumą, grąžinti kapitalą akcininkams, išleisti naujų akcijų arba parduoti turtą, kad sumažintų skolas.

Kaip ir kitos šioje srityje veikiančios įmonės, Grupė ir Įmonė kontroliuoja kapitalą remiantis skolos ir nuosavo kapitalo santykiu (angl. "gearing ratio"). Šis santykis apskaičiuojamas skolas grynąja verte padalinus iš viso kapitalo. Skola grynąja verte apskaičiuojama iš bendros skolų sumos (įskaitant ilgalaikes ir trumpalaikes balanse nurodytas skolas) atėmus pinigus ir pinigų ekvivalentus. Visas kapitalas apskaičiuojamas kaip nuosavas kapitalas, nurodytas konsoliduotame balanse, pridėjus skolą grynąja verte.

Remiantis Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymu, akcinės bendrovės įstatinis kapitalas turi būti ne mažesnis kaip 40 tūkst. eurų, o uždarosios akcinės bendrovės – nemažesnis nei 2,5 tūkst. eurų. Be to, visų ūkio subjektų nuosavas kapitalas turi būti ne mažesnis kaip 50 procentų bendrovės įstatinio kapitalo dydžio. 2015 m. gruodžio 31 d. Įmonė ir visos jos Lietuvoje veikiančios dukterinės įmonės įvykdė šiuos reikalavimus. 2016 m. gruodžio 31 d. šio reikalavimo nevykdė UAB "Apranga Ecom LT". Grupės vadovybė nusprendė padidinti UAB "Apranga Ecom LT" įstatinį kapitalą, kad išlaikytų teisės aktų reikalavimus. Suma, kuria bus padidintas įstatinis kapitalas, bus tiksliai paskaičiuota po dukterinės įmonės visuotinio akcininkų susirinkimo.

Remiantis Latvijos Respublikos komercijos įstatymu, uždarosios akcinės bendrovės įstatinis kapitalas turi būti ne mažesnis nei 2,8 tūkst. EUR. Be to, bendrovės nuostoliai negali viršyti 50 procentų bendrovės įstatinio kapitalo dydžio. 2015 m. gruodžio 31 d. ir 2016 m. gruodžio 31 d. visos Įmonės Latvijoje veikiančios dukterinės įmonės įvykdė šiuos reikalavimus.

Remiantis Estijos Respublikos komerciniu kodeksu, uždarosios akcinės bendrovės įstatinis kapitalas turi būti ne mažesnis nei 2,5 tūkst. EUR. Be to, bendrovės nuosavas kapitalas turi būti ne mažesnis kaip 50 procentų bendrovės įstatinio kapitalo dydžio. 2015 m. gruodžio 31 d. visos Įmonės Estijoje veikiančios dukterinės įmonės įvykdė šiuos reikalavimus. 2016 m. gruodžio 31 d. šio reikalavimo nevykdė OÜ "Apranga" ir OÜ "Apranga Ecom EE". Grupės vadovybė nusprendė padidinti OÜ "Apranga" ir OÜ "Apranga Ecom EE" įstatinius kapitalus, kad išlaikytų teisės aktų reikalavimus. Sumos, kuriomis bus padidinti įstatiniai kapitalai, bus tiksliai paskaičiuotos po dukterinių įmonių visuotinių akcininkų susirinkimų.

Be to, Grupė ir Įmonė privalo vykdyti sutartyse su AB "SEB bankas" bei "Nordea Bank AB" numatytus finansinius rodiklius. 2015 m. ir 2016 m. gruodžio 31 d. Grupė ir Įmonė vykdė visus reikalavimus.

(c) Tikrosios vertės vertinimas

Tikroji vertė nustatoma kaip suma, mokėtina ar gautina rinkos sąlygomis tarp pirkti ir parduoti norinčių šalių.

Finansinių priemonių tikroji vertė buvo nustatyta naudojant 3 lygių vertinimo metodus.

1 lygis. Tikroji finansinių priemonių, kuriomis prekiaujama aktyviose rinkose, vertė yra pagrįsta rinkos kainomis balanso dieną. Pardavimui skirto finansinio turto vertė nustatoma remiantis Lietuvos bankų skelbiamomis bid ir ask kainų vidurkiu.

2 lygis. Tikroji finansinių priemonių, kuriomis nėra prekiaujama aktyviose rinkose, vertė yra nustatoma naudojant vertinimo metodus. Šie vertinimo metodai, kiek įmanoma, naudoja duomenis, stebimus rinkoje, kai jie yra prieinami ir stengiasi nenaudoti įvertinimų, būdingų tik ūkio subjektui. Grupė ir Įmonė neturi finansinio turto bei įsipareigojimų, priskirtinų šiam lygiui.

3 lygis. Tikroji vertė, nustatyta naudojantis šiais metodais, naudoja vieną ar daugiau reikšmingų kintamųjų, nepagrįstų duomenimis, stebimais rinkoje. Visų gautinų bei mokėtinų sumų bei paskolų tikrosios vertės priskiriamos šiam lygiui.

Kuomet, vadovybės nuomone, finansinio turto ir įsipareigojimų tikroji vertė reikšmingai skiriasi nuo jų apskaitinės vertės, tokios tikrosios vertės bei naudojamos prielaidos atskleidžiamos atskirai finansinių ataskaitų aiškinamojo rašto pastabose.

4. INFORMACIJA APIE SEGMENTUS

Vadovybė veiklos segmentus nustato pagal ataskaitas, kurias peržiūri Generalinis direktorius bei kiti 6 direktoriai (atsakingi už valdymą, pardavimus ir rinkodarą, žmogiškuosius išteklius, pirkimus, vystymą ir finansus), ir kurios naudojamos priimant strateginius sprendimus.

Direktoriai verslą tam tikru mastu vertina tiek iš geografinės, tiek ir produkto perspektyvos. Iš produkto perspektyvos Direktoriai pagal prekės ženklus peržiūri tik pardavimų apimtis bei bendrąjį pelningumą. Atskirų prekės ženklų bendrojo pelningumo skirtumai nėra žymūs, todėl gali būti sujungti į vieną ataskaitose pateiktiną segmentą. Geografiškai, Direktoriai išskiria Lietuvą, Latviją ir Estiją, t.y. priklausomai nuo to, kurioje geografinėje vietoje yra parduotuvės. Kiekvienoje šalyje skiriasi teisės aktai, vartojimo įpročiai bei ekonominė situacija ir tai turi gana žymios įtakos vidutiniams pardavimams bei išlaidoms. Todėl Direktoriai mano, kad atskira šalis yra atskiras ataskaitose pateiktinas segmentas.

Visa finansinė informacija, įskaitant ir pelną bei visą turtą, yra analizuojama šalies mastu.

Informacija, pateikta Direktoriams, apie ataskaitinius segmentus už gruodžio 31 d. pasibaigusius metus:

2016 m. gruodžio 31 d.	Lietuva	Latvija	Estija	Viso	Tarp įmoniniai elimina vimai	Viso konsoliduotose finansinėse ataskaitose
Segmentų pajamų iš viso	116 357	41 613	29 933	187 903	-
Segmentų vidinės pajamos	(13 833)	( 959)	( 519)	(15 311)	-
Pajamos iš išorės klientų	102 524	40 654	29 414	172 592	-	172 592
Bendrasis pelningumas	44,6%	46,3%	46,5%	45,3%		45,3%
Kitos pajamos ir sąnaudos
Nuoma ir komunalinės paslaugos	11 754	4 995	3 466	20 215		20 215
Darbo užmokestis ir socialinis draudimas	15 649	4 901	3 596	24 146		24 146
Nusidėvėjimas ir amortizacija	3 519	1 435	1 203	6 157		6 157
Turto vertės sumažėjimas (sumažėjimo atstatymas)	299	4	92	395		395
Kitos pajamos ir sąnaudos	5 583	4 646	3 755	13 984		13 984
Finansinės veiklos pajamos	112	-	-	112	( 46)	66
Finansinės veiklos sąnaudos	( 37)	( 12)	( 29)	( 78)	46	( 32)
Pelno mokesčio sąnaudos	1 382	445	353	2 180		2 180
Laikotarpio pelnas (nuostolis)	7 576	2 402	1 182	11 160	-	11 160
Turto iš viso	64 904	13 822	10 310	89 036	(17 460)	71 576
Ilgalaikio turto įsigijimai (išskyrus finansines priemones ir išankstinius apmokėjimus už nuomą)	3 980	986	2 588	7 554	( 104)	7 450

2015 m. gruodžio 31 d.	Lietuva	Latvija	Estija	Viso	Tarp įmoniniai elimina vimai	Viso konsoliduotose finansinėse ataskaitose
Segmentų pajamų iš viso	111 047	39 801	24 556	175 404	-
Segmentų vidinės pajamos	(14 504)	(1 267)	( 885)	(16 656)	-
Pajamos iš išorės klientų	96 543	38 534	23 671	158 748	-	158 748
Bendrasis pelningumas	44,9%	46,6%	47,2%	45,7%		45,7%
Kitos pajamos ir sąnaudos
Nuoma ir komunalinės paslaugos	11 363	4 759	2 906	19 028		19 028
Darbo užmokestis ir socialinis draudimas	14 630	4 658	2 954	22 242		22 242
Nusidėvėjimas ir amortizacija	3 211	1 579	1 079	5 869		5 869
Turto vertės sumažėjimas (sumažėjimo atstatymas)	( 165)	4	50	( 111)		( 111)
Kitos pajamos ir sąnaudos	5 858	4 442	2 755	13 055		13 055
Finansinės veiklos pajamos	158	-	-	158	( 41)	117
Finansinės veiklos sąnaudos	( 92)	( 14)	( 24)	( 130)	41	( 89)
Pelno mokesčio sąnaudos	1 337	383	314	2 034		2 034
Laikotarpio pelnas	7 213	2 106	1 080	10 399	-	10 399
Turto iš viso	60 709	14 198	10 054	84 961	(16 422)	68 539
Ilgalaikio turto įsigijimai (išskyrus finansines priemones ir išankstinius apmokėjimus už nuomą)	5 850	771	2 440	9 061	-	9 061

2016 metais Grupės laikotarpio pelningumas prieš apmokestinimą keitėsi gana nežymiai ir sudarė 7,7% (2015: 7,8%). Lietuvoje laikotarpio pelningumas buvo stabilus ir sudarė 8,7% (2015: 8,9%). Latvijoje laikotarpio pelningumas padidėjo nuo 6,5% 2015 metais iki 7,0% 2016 metais, nepaisant 0,3% sumažėjusio bendrojo pelningumo. Estijoje laikotarpio pelningumas buvo mažiausias iš trijų šalių. Jis 2016 metais mažėjo proporcingai mažėjančiam bendrajam pelningumui (abu rodikliai sumažėjo 0,7%) ir sudarė 5,2%.

Iš viso ilgalaikio turto, išskyrus finansinį turtą ir atidėtojo pelno mokesčio turtą, Lietuvoje buvo už 18 400 tūkst. eurų. (2015 m.: 18 987 tūkst. eurų), tokio ilgalaikio turto kitose šalyse buvo už 7 611 tūkst. eurų (2015 m.: 9 350 tūkst. eurų).

5. SĄNAUDOS PAGAL JŲ POBŪDĮ

Parduotų prekių savikainą už gruodžio 31 d. pasibaigusius metus sudarė:

	Grupė		Įmonė
	2016	2015	2016	2015
Parduotų prekių savikaina	94 206	85 914	44 520	43 842
Atsargų nukainojimas iki grynosios galimo realizavimo vertės	1 793	1 610	1 374	1 266
Ankstesnių metų atsargų nukainojimo iki grynosios galimo realizavimo vertės atstatymas	(1 610)	(1 263)	(1 266)	(1 011)
Parduotų prekių savikaina iš viso	94 389	86 261	44 628	44 097

Teigiama atsargų nukainojimo iki grynosios galimo realizavimo vertės įtaka susijusi su prekių, kurioms buvo suformuoti atidėjiniai, pardavimais.

Pardavimo sąnaudos už gruodžio 31 d. pasibaigusius metus sudarė:

	Grupė		Įmonė
	2016	2015	2016	2015
Nuoma ir komunalinės paslaugos	20 215	19 028	7 152	7 096
Darbo užmokestis	15 523	14 192	5 428	5 219
Socialinis draudimas	4 428	4 053	1 563	1 520
Nusidėvėjimas ir amortizacija (12, 13 pastabos)	6 157	5 869	2 816	2 581
Turto vertės sumažėjimas (sumažėjimo atstatymas) (12 pastaba)	395	( 111)	299	( 165)
Reklamos ir rinkodaros sąnaudos	2 338	2 197	1 105	1 021
Frančizės mokestis	4 116	3 564	189	205
Banko mokesčiai	1 033	1 240	312	432
Prekių žymėjimo, taisymo ir pakavimo sąnaudos	869	833	356	341
Logistikos ir paskirstymo sąnaudos	233	298	77	117
Komandiruotės	688	632	408	415
Pardavimo sąnaudų iš viso	55 995	51 795	19 705	18 782

Bendrosios ir administracinės sąnaudos už gruodžio 31 d. pasibaigusius metus sudarė:

	Grupė		Įmonė
	2016	2015	2016	2015
Darbo užmokestis	3 189	3 036	3 154	3 001
Socialinis draudimas	1 006	961	995	950
Ryšių sąnaudos	739	628	376	308
Remontas ir eksploatacija	1 966	1 813	853	792
Mokesčiai (išskyrus pelno mokestį)	179	172	134	136
Konsultacijos ir auditas	415	461	350	388
Kitos sąnaudos	2 090	1 864	1 117	1 015
Bendrųjų ir administracinių sąnaudų iš viso	9 584	8 935	6 979	6 590

6. KITOS PAJAMOS

Kitos pajamos už gruodžio 31 d. pasibaigusius metus sudarė:

	Grupė		Įmonė
	2016	2015	2016	2015
Nuomos pajamos	198	163	205	171
Valdymo mokesčiai	-	-	4 127	2 998
Pelnas iš ilgalaikio turto perleidimo	10	41	4	36
Palūkanų pajamos	66	117	112	158
Dividendai	-	-	8 616	5 832
Kitos pajamos	477	497	370	498
Kitų pajamų iš viso	751	818	13 434	9 693

7. FINANSINĖS VEIKLOS SĄNAUDOS

Finansinės veiklos sąnaudos už gruodžio 31 d. pasibaigusius metus sudarė:

	Grupė		Įmonė
	2016	2015	2016	2015
Palūkanos už banko paskolas	32	89	32	89
Finansinės veiklos sąnaudų iš viso	32	89	32	89

8. PELNO MOKESČIO SĄNAUDOS

Įvertintas laikotarpio pelnas apmokestinamas taikant Lietuvoje galiojantį 15 proc. pelno mokesčio tarifą.

Bendros pelno mokesčio sąnaudos gali būti suderintos su apskaitiniu pelnu prieš apmokestinimą:

		Grupė		Įmonė
	2016	2015	2016	2015
Pelnas (nuostolis) prieš apmokestinimą	13 340	12 433	11 981	9 213
Pelno mokestis apskaičiuotas taikant 15% tarifą	2 001	1 865	1 797	1 382
Neapmokestinamųjų pajamų įtaka	( 9)	( 19)	(1 301)	( 894)
Apmokestinamojo pelno nemažinančių sąnaudų įtaka	57	75	43	66
Nepripažintas atidėtojo pelno mokesčio turtas nuo sukauptų nuostolių	54	43	-	-
Užsienio dukterinių įmonių skirtingų pelno mokesčio tarifų įtaka	77	70	-	-
Pelno mokesčio sąnaudos	2 180	2 034	539	554
Efektyvus pelno mokesčio tarifas	16,3%	16,4%	4,5%	6,0%

Pelno mokesčio sąnaudos už gruodžio 31 d. pasibaigusius metus sudarė:

	Grupė		Įmonė
	2016	2015	2016	2015
Ataskaitinių metų pelno mokesčio sąnaudos	2 288	1 818	588	498
Atidėtas pelno mokestis	( 108)	216	( 49)	56
Pelno mokesčio sąnaudų iš viso	2 180	2 034	539	554

9. ATIDĖTASIS PELNO MOKESTIS

Atidėtojo pelno mokesčio judėjimas per laikotarpį:

	Grupė		Įmonė
	2016	2015	2016	2015
Metų pradžioje	(1 228)	(1 012)	( 410)	( 354)
Pripažinta pelno (nuostolių) ataskaitoje	103	( 216)	49	( 56)
Metų pabaigoje	(1 125)	(1 228)	( 361)	( 410)

2015 m. ir 2016 m. atidėtojo pelno mokesčio turtas ir įsipareigojimai, susiję su Lietuvoje ir Latvijoje veikiančiomis dukterinėmis įmonėmis, buvo apskaičiuoti taikant 15 proc. mokesčio tarifą. Tuo tarpu 2015 m. ir 2016 m. atidėtojo pelno mokesčio turtas ir įsipareigojimai, susiję su Estijoje veikiančiomis dukterinėmis įmonėmis, buvo apskaičiuoti taikant 20 proc. mokesčio tarifą.

Pripažintą atidėtojo mokesčio turtą ir įsipareigojimą sudaro:

		Grupė		Įmonė
	2016	2015	2016	2015
Atidėtojo mokesčio turtas:
Atsargų nukainojimas	269	242	206	190
Sukauptos sąnaudos	201	121	153	89
Atidėtojo mokesčio turto iš viso	470	363	359	279
Atidėtojo mokesčio įsipareigojimas:
Nepaskirstytas dukterinių įmonių pelnas	( 590)	( 621)	-	-
Ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimas	(1 005)	( 970)	( 720)	( 689)
Atidėtojo mokesčio įsipareigojimas iš viso	(1 595)	(1 591)	( 720)	( 689)
Grynasis atidėtojo pelno mokesčio
(įsipareigojimas) turtas	(1 125)	(1 228)	( 361)	( 410)

Atidėtasis pelno mokesčio turtas yra pripažįstamas tik tokia apimtimi, kokia yra tikėtina, kad ateityje bus gautas apmokestinamasis pelnas.

	Grupė		Įmonė
	2016	2015	2016	2015
Atidėtojo mokesčio turtas:
– atgautinas po daugiau nei 12 mėnesių	66	46	66	46
– atgautinas per 12 mėnesių	404	317	293	233
	470	363	359	279
Atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimai:
– atgautini po daugiau nei 12 mėnesių	(1 044)	(1 120)	( 569)	( 565)
– atgautini per 12 mėnesių	( 551)	( 471)	( 151)	( 124)
	(1 595)	(1 591)	( 720)	( 689)
Grynasis atidėtojo pelno mokesčio
(įsipareigojimas) turtas	(1 125)	(1 228)	( 361)	( 410)

10. VIENAI AKCIJAI TENKANTYS DIVIDENDAI

	2016	2015
Patvirtinti dividendai	6 635	7 188
Paprastųjų akcijų skaičiaus svertinis vidurkis (tūkst.) (22 pastaba)	55 292	55 292
Patvirtinti dividendai, tenkantys vienai akcijai, eurais	0,120	0,130

2016 metais akcininkams buvo išmokėti 0,12 euro dividendai už vieną akciją (0,13 euro už vieną akciją 2015 metais).

Už 2016 m. metus Valdyba siūlo akcininkams išmokėti 0,16 euro dividendų už vieną akciją (23 pastaba). Dividendų sumai turi pritarti akcininkai metinio akcininkų susirinkimo metu. Ši suma nėra apskaityta šiose finansinėse ataskaitose kaip įsipareigojimas.

11. PELNAS, TENKANTIS VIENAI AKCIJAI

	Grupė		Įmonė
	2016	2015	2016	2015
Laikotarpio pelnas (nuostolis)	11 160	10 399	11 442	8 659
Paprastųjų akcijų skaičiaus svertinis vidurkis (tūkst.) (22 pastaba)	55 292	55 292	55 292	55 292
Vienai akcijai tenkantis paprastasis ir sumažintas pelnas, eurais	0,20	0,19	0,21	0,16

Įmonė neturi potencialiai konvertuojamų paprastųjų akcijų, todėl sumažintas vienai akcijai tenkantis pelnas atitinka paprastąjį vienai akcijai tenkantį pelną.

12. ILGALAIKIS MATERIALUSIS TURTAS

Gruodžio 31 d. ilgalaikį materialųjį turtą sudarė:

		Statiniai	Išsinuomo to turto	Kitas ilgalaikis	Nebaigta
GRUPĖ	Pastatai	ir įranga	remontas	turtas	statyba	Iš viso
Įsigijimo savikaina
2014 m. gruodžio 31 d.	11 719	476	16 001	36 335	78	64 609
Įsigijimai	-	14	586	2 608	5 816	9 024
Perleistas ir nurašytas turtas	-	-	(2 016)	(3 004)	(2 229)	(7 249)
Perrašymai iš vieno straipsnio į kitą	-	-	2 268	1 274	(3 542)	-
2015 m. gruodžio 31 d.	11 719	490	16 839	37 213	123	66 384
Įsigijimai	3	-	1 002	2 158	4 239	7 402
Perleistas ir nurašytas turtas	-	-	( 895)	( 797)	(2 700)	(4 392)
Perrašymai iš vieno straipsnio į kitą	158	8	735	761	(1 662)	-
2016 m. gruodžio 31 d.	11 880	498	17 681	39 335	-	69 394
Sukauptas nusidėvėjimas
2014 m. gruodžio 31 d.	3 457	434	9 703	23 760	-	37 354
Laikotarpio nusidėvėjimas	314	13	1 904	3 470	-	5 701
Perleistas ir nurašytas turtas	-	-	(1 650)	(2 674)	-	(4 324)
2015 m. gruodžio 31 d.	3 771	447	9 957	24 556	-	38 731
Laikotarpio nusidėvėjimas	334	10	2 007	3 630	-	5 981
Perleistas ir nurašytas turtas	-	-	( 355)	( 730)	-	(1 085)
2016 m. gruodžio 31 d.	4 105	457	11 609	27 456	-	43 627
Vertės sumažėjimas
2014 m. gruodžio 31 d.	-	-	-	286	-	286
Einamųjų metų vertės sumažėjimas
(atstatymas)	-	-	90	( 201)	-	( 111)
2015 m. gruodžio 31 d.	-	-	90	85	-	175
Einamųjų metų vertės sumažėjimas
(atstatymas)	-	-	109	286	-	395
2016 m. gruodžio 31 d.	-	-	199	371	-	570
Apskaitinė vertė
2014 m. gruodžio 31 d.	8 262	42	6 298	12 289	78	26 969
2015 m. gruodžio 31 d.	7 948	43	6 792	12 572	123	27 478
2016 m. gruodžio 31 d.	7 775	41	5 873	11 508	-	25 197

(visos sumos lentelėse pateikiamos tūkstančiais eurų, jei nenurodyta kitaip)

		Statiniai	Išsinuomo to turto	Kitas ilgalaikis	Nebaigta
ĮMONĖ	Pastatai	ir įranga	remontas	turtas	statyba	Iš viso
Įsigijimo savikaina
2014 m. gruodžio 31 d.	11 719	476	7 084	13 216	45	32 540
Įsigijimai	-	14	-	1 496	1 364	2 874
Perleistas ir nurašytas turtas	-	-	( 862)	(1 842)	( 33)	(2 737)
Perrašymai iš vieno straipsnio į kitą	-	-	1 245	8	(1 253)	-
2015 m. gruodžio 31 d.	11 719	490	7 467	12 878	123	32 677
Įsigijimai	3	-	-	1 007	1 259	2 269
Perleistas ir nurašytas turtas	-	-	( 303)	( 281)	( 324)	( 908)
Perrašymai iš vieno straipsnio į kitą	158	8	735	157	(1 058)	-
2016 m. gruodžio 31 d.	11 880	498	7 899	13 761	-	34 038
Sukauptas nusidėvėjimas
2014 m. gruodžio 31 d.	3 457	434	4 238	8 145	-	16 274
Laikotarpio nusidėvėjimas	314	13	840	1 323	-	2 490
Perleistas ir nurašytas turtas	-	-	( 814)	(1 512)	-	(2 326)
2015 m. gruodžio 31 d.	3 771	447	4 264	7 956	-	16 438
Laikotarpio nusidėvėjimas	334	10	922	1 452	-	2 718
Perleistas ir nurašytas turtas	-	-	( 296)	( 279)	-	( 575)
2016 m. gruodžio 31 d.	4 105	457	4 890	9 129	-	18 581
Vertės sumažėjimas 2014 m. gruodžio 31 d.	-	-	-	209	-	209
Einamųjų metų vertės sumažėjimas
(atstatymas)	-	-	45	( 209)	-	( 164)
2015 m. gruodžio 31 d.	-	-	45	-	-	45
Einamųjų metų vertės sumažėjimas
(atstatymas)	-	-	31	268	-	299
2016 m. gruodžio 31 d.	-	-	76	268	-	344
Apskaitinė vertė
2014 m. gruodžio 31 d.	8 262	42	2 846	4 862	45	16 057
2015 m. gruodžio 31 d.	7 948	43	3 158	4 922	123	16 194
2016 m. gruodžio 31 d.	7 775	41	2 933	4 364	-	15 113

2016 m. gruodžio 31 d. Grupės ir Įmonės pastatai, kurių likutinė vertė sudarė 6 341 tūkst. eurų (2015 m. – 6 429 tūkst. eurų), buvo įkeisti siekiat užtikrinti paskolų, gautų iš finansinių institucijų, likučių grąžinimą (24 pastaba).

Įmonės pastatai, kurių bendra apskaitinė vertė 2016 m. gruodžio 31 d. sudarė 486 tūkst. eurų (2015 m. – 428 tūkst. eurų), buvo išnuomoti trečiosioms šalims.

Gruodžio 31 d. naudojamo visiškai nusidėvėjusio ilgalaikio materialiojo turto įsigijimo savikaina buvo:

	Grupė		Įmonė
	2016	2015	2016	2015
Statiniai ir įranga	597	584	597	584
Išsinuomoto turto remontas	5 349	5 319	2 146	2 348
Kitas ilgalaikis turtas	16 640	16 060	4 835	4 711
Iš viso	22 586	21 963	7 578	7 643

2016 m. gruodžio 31 d. ilgalaikio materialiojo turto, įsigyto pagal finansinės nuomos sutartis, Grupėje nebuvo (2015 m. - nebuvo).

Grupė ir Įmonė įvertino, ar išsinuomoto turto remonto ir kito ilgalaikio turto vertė nėra sumažėjusi pagal 2.9 pastaboje nurodytus apskaitos principus.

(visos sumos lentelėse pateikiamos tūkstančiais eurų, jei nenurodyta kitaip)

Naudojimo vertė apskaičiuota remiantis naujausiame verslo plane numatytais diskontuotais pinigų srautais (DPS) prieš apmokestinimą. DPS buvo skaičiuojami likusiam išsinuomoto turto remonto naudingo tarnavimo laikui (didžioji dalis patalpų yra nuomojama). Skaičiuojant būsimus pinigų srautus 2017 m. ir vėlesniais metais, naudojamas 10-20 % EBIDTA augimo dydis (2015 – tokie patys augimo dydžiai). 6 proc. kapitalo kainos svertinis ikimokestinis vidurkis (toliau -WACC) (2015 m.: 8 proc.) buvo naudotas apskaičiuojant naudojimo vertę.

Remiantis vadovybės skaičiavimais, 2016 m. gruodžio 31 d. Grupės išsinuomoto turto remonto ir kito ilgalaikio turto vertė buvo sumažinta 570 tūkst. eurų (2015 m. – 175 tūkst. eurų), Įmonės – 344 tūkst. eurų (2015 m. – 45 tūkst. eurų).

Jei skaičiuojant būsimus pinigų srautus 2018 m. ir vėlesniais metais, būtų naudojamas 5% EBIDTA augimo dydis, Grupė ir Įmonė 2016 m. būtų pripažinusi atitinkamai 27 tūkst. eurų ir 10 tūkst. eurų didesnį išsinuomoto turto remonto ir kito ilgalaikio turto vertės sumažėjimą (atitinkamai 87 tūkst. eurų ir 22 tūkst. eurų 2015 m.).

Jeigu ikimokestinė diskonto norma, taikoma pinigus kuriančių vienetų diskontuotiems pinigų srautams, būtų 1 proc. didesnė nei norma apskaičiuota vadovybės (pvz., ne 6 proc., o 7 proc.), Grupė 2016 m. būtų pripažinusi 6 tūkst. eurų didesnį išsinuomoto turto remonto ir kito ilgalaikio turto vertės sumažėjimą (2015 m. – 8 tūkst. eurų). Įmonė būtų pripažinusi 4 tūkst. eurų didesnį išsinuomoto turto remonto ir kito ilgalaikio turto vertės sumažėjimą (2015 m. – nebūtų).

13. NEMATERIALUSIS TURTAS

Gruodžio 31 d. nematerialųjį turtą sudarė:

		Grupė		Įmonė
	Licencijos	Programinė įranga	Iš viso	Licencijos	Programinė įranga	Iš viso
Įsigijimo savikaina
2014 m. gruodžio 31 d.	582	768	1 350	108	725	833
Įsigijimai	1	35	36	-	34	34
Nurašytas turtas	( 19)	( 17)	( 36)	( 19)	( 2)	( 21)
2015 m. gruodžio 31 d.	564	786	1 350	89	757	846
Įsigijimai	20	28	48	20	25	45
Nurašytas turtas	-	( 3)	( 3)	-	-	-
2016 m. gruodžio 31 d.	584	811	1 395	109	782	891
Sukaupta amortizacija
2014 m. gruodžio 31 d.	260	443	703	72	402	474
Laikotarpio amortizacija	88	81	169	12	79	91
Nurašytas turtas	( 19)	( 17)	( 36)	( 19)	( 2)	( 21)
2015 m. gruodžio 31 d.	329	507	836	65	479	544
Laikotarpio amortizacija	88	88	176	11	87	98
Nurašytas turtas	-	( 3)	( 3)	-	-	-
2016 m. gruodžio 31 d.	417	592	1 009	76	566	642
Apskaitinė vertė
2014 m. gruodžio 31 d.	322	325	647	36	323	359
2015 m. gruodžio 31 d.	235	279	514	24	278	302
2016 m. gruodžio 31 d.	167	219	386	33	216	249

Gruodžio 31 d. naudojamo visiškai nusidėvėjusio nematerialiojo turto įsigijimo savikaina buvo:

	Grupė		Įmonė
	2016	2015	2016	2015
Licencijos	125	125	30	30
Programinė įranga	188	182	164	159
Iš viso	313	307	194	189

14. INVESTICIJOS Į DUKTERINES ĮMONES

Gruodžio 31 d. Įmonės investicijas į dukterines įmones sudarė:

	Įsteigimo	Nuosavybė	Įsigijimo savikaina
Pavadinimas	šalis	%	2016	2015
UAB "Apranga LT"	Lietuva	100	724	724
UAB "Apranga BPB LT"	Lietuva	100	145	145
UAB "Apranga PLT"	Lietuva	100	87	87
UAB "Apranga SLT"	Lietuva	100	87	87
UAB "Apranga MLT"	Lietuva	100	87	87
UAB "Apranga HLT"	Lietuva	100	75	75
UAB "Apranga Ecom LT"	Lietuva	100	2	-
SIA "Apranga"	Latvija	100	2 175	2 175
SIA "Apranga LV"	Latvija	100	153	153
SIA "Apranga BPB LV"	Latvija	100	86	86
SIA "Apranga PLV"	Latvija	100	86	86
SIA "Apranga SLV"	Latvija	100	85	85
SIA "Apranga MLV"	Latvija	100	86	86
SIA "Apranga Ecom LV"	Latvija	100	3	-
OÜ "Apranga"1	Estija	100	447	447
OÜ "Apranga Estonia"	Estija	100	128	128
OÜ "Apranga BEE"	Estija	100	96	96
OÜ "Apranga PB Trade"	Estija	100	96	96
OÜ "Apranga ST Retail"	Estija	100	96	96
OÜ "Apranga MDE"	Estija	100	2	2
OÜ "Apranga HEST"	Estija	100	50	-
OÜ "Apranga Ecom EE"	Estija	100	2	-
Investicijų iš viso			4 798	4 741

1 Įmonė tiesiogiai kontroliuoja 33,33% akcijų ir netiesiogiai per dukterinę įmonę likusius 66,67% akcijų.

Investicijų pokyčiai pateikiami toliau:

2016	2015
4 741	4 666
-	75
2	-
3	-
2	-
50	-
4 798	4 741

15. ATSARGOS

	Grupė		Įmonė
	2016	2015	2016	2015
Prekės, skirtos perparduoti	36 777	34 163	20 319	18 972
Prekių, skirtų perparduoti nukainojimas iki
grynosios galimo realizavimo vertės	(1 793)	(1 610)	(1 376)	(1 263)
Prekės kelyje	193	332	193	332
Medžiagos ir atsarginės dalys	292	345	293	345
Iš viso	35 469	33 230	19 429	18 386

Per 2016 m. gruodžio 31 d. pasibaigusius metus Grupė ir Įmonė nukainojo prekių, skirtų perparduoti, apskaitinę vertę iki grynosios galimo realizavimo vertės atitinkamai 1 793 tūkst. eurų ir 1 376 tūkst. eurų sumomis ir šį nukainojimą priskyrė parduotų prekių savikainai (per 2015 m. gruodžio 31 d. pasibaigusius metus atitinkamai 1 610 tūkst. eurų ir 1 263 tūkst. eurų sumomis). Prekių, skirtų perparduoti, apskaitinės vertės nukainojimas iki grynosios galimo realizavimo vertės 1 610 tūkst. eurų ir 1 263 tūkst. eurų, kuris buvo atliktas per 2015 m. gruodžio 31 d. pasibaigusius metus, buvo atstatytas ir priskirtas Grupės ir Įmonės parduotų prekių savikainai (atitinkamai 1 263 tūkst. eurų ir 1 011 tūkst. eurų per 2014 m. gruodžio 31 d. pasibaigusius metus).

2016 m. gruodžio 31 d. dalis Grupės ir Įmonės atsargų buvo įkeistos siekiant užtikrinti paskolų, gautų iš finansinių institucijų, likučių grąžinimą (24 pastaba). 2016 m. gruodžio 31 d. bendra įkeistų Grupės atsargų apskaitinė vertė sudarė 7 896 tūkst. eurų, Įmonės - 5 896 tūkst. eurų (atitinkamai 7 896 tūkst. eurų ir 5 896 tūkst. eurų 2015 m. gruodžio 31 d.).

16. ILGALAIKIS TURTAS, LAIKOMAS PARDAVIMUI

2016 m. ir 2015 m. gruodžio 31 d. ilgalaikį turtą, laikomą pardavimui, sudarė 91 proc. nuosavybės įmonėje UAB "Palangos Varūna". Bendrovės akcijų įsigijimas nebuvo laikomas verslo jungimu, nes bendrovė nesudarė atskiro verslo vieneto. Sandorio esmė buvo ilgalaikio turto įsigijimas. 2016 m. ir 2015 m. nebuvo pripažinta vertės sumažėjimo nuostolių ilgalaikiam turtui, laikomam pardavimui, kadangi investicijų savikaina neviršijo jų 2016 m. ir 2015 m. gruodžio 31 d. tikrosios vertės.

17. IŠANKSTINIAI APMOKĖJIMAI

Gruodžio 31 d. išankstinius apmokėjimus sudarė:

	Grupė Įmonė
	2016	2015	2016	2015
Išankstiniai apmokėjimai	1 244	1 502	849	1 101
Atėmus: išankstinių apmokėjimų ilgalaikę dalį	( 411)	( 326)	( 68)	( 82)
Išankstinių apmokėjimų ataskaitinių metų dalis	833	1 176	781	1 019

18. FINANSINĖS PRIEMONĖS PAGAL GRUPES

Finansinių priemonių apskaitos principai buvo taikomi toliau nurodytiems straipsniams:

	Grupė		Įmonė
	Grupė – paskolos ir gautinos sumos		Grupė – paskolos ir gautinos sumos
Turtas, nurodytas balanse:	2016	2015	2016	2015
Prekybos ir kitos gautinos sumos	2 378	981	11 641	10 603
Pinigai ir pinigų ekvivalentai	4 976	1 913	3 055	448
Iš viso	7 354	2 894	14 696	11 051
	Grupė – pardavimui skirtas turtas		Grupė – pardavimui skirtas turtas
Pardavimui skirtas finansinis turtas	1 602	2 598	1 602	2 598
Iš viso	1 602	2 598	1 602	2 598
Turto iš viso	8 956	5 492	16 298	13 649

Pardavimui skirtą finansinį turtą sudaro 2012-2014 metais Įmonės įsigytos Lietuvos Respublikos Vyriausybės išleistos ilgalaikės obligacijos (išpirkimo datos nuo 2019 iki 2022 metų).

2016 m. 1-ą ketvirtį Įmonė už 1 065 tūkst. eurų sumą pardavė Lietuvos Respublikos Vyriausybės išleistų ilgalaikių obligacijų. Viso investicijos į Lietuvos Respublikos Vyriausybės išleistas ilgalaikes obligacijas 2016 m. gruodžio 31 d. sudarė 1 602 tūkst. eurų.

Grupė – Finansiniai		Grupė – Finansiniai įsipareigojimai,
vertinami amortizuota		vertinami amortizuota
		savikaina
2016	2015	2016	2015
-	3 499	6 977	9 962
9 323	7 995	3 347	3 023
9 323	11 494	10 324	12 985
		Grupė įsipareigojimai, savikaina	Įmonė

19. FINANSINIO TURTO KREDITO KOKYBĖ

Nepradelsto ir nenuvertėjusio finansinio turto kredito kokybę galima įvertinti atsižvelgiant į informaciją apie šalių įsipareigojimų vykdymą praeityje:

	Grupė		Įmonė
	2016	2015	2016	2015
Pardavimui skirtas finansinis turtas	1 602	2 598	1 602	2 598
Prekybos ir kitos gautinos sumos, kurių atžvilgiu sandorio šalys įsipareigojimus vykdė tinkamai	2 172	794	1 020	495
Gautinos sumos iš susijusių šalių (26 pastaba)	206	187	10 621	10 108
Pinigai bankuose, kuriems suteikti aukšti kredito reitingai (pinigai kasoje neįtraukiami)	2 472	377	2 216	5
Iš viso	6 452	3 956	15 459	13 206

20. PREKYBOS IR KITOS GAUTINOS SUMOS

Gruodžio 31 d. prekybos ir kitas gautinas sumas sudarė:

	Grupė		Įmonė
	2016	2015	2016	2015
Prekybos gautinos sumos iš dukterinių įmonių	-	-	6 335	7 560
Paskolos, suteiktos dukterinėms įmonėms	-	-	4 080	2 361
Paskolos ir kitos gautinos sumos iš susijusių šalių	206	187	206	187
Prekybos gautinos sumos iš nesusijusių šalių	1 152	178	313	116
Kitos gautinos sumos	1 020	616	707	379
Iš viso	2 378	981	11 641	10 603
Atėmus: Kitų gautinų sumų ilgalaikę dalį	( 18)	( 20)	( 18)	( 20)
Ataskaitinių metų dalis	2 360	961	11 623	10 583

Prekybos gautinos sumos pradelstos mažiau nei tris mėnesius nėra laikomos nuvertėjusiomis. Tiek 2016 m., tiek 2015 m. gruodžio 31 d. pradelstų, bet nenuvertėjusių gautinų sumų nebuvo.

2016 m. ir 2015 m. nuvertėjusių prekybos gautinų sumų, kurioms Grupė pripažintų vertės sumažėjimą, nebuvo. Kitose prekybos ir kitų gautinų sumų grupėse nėra nuvertėjusio turto.

Didžiausia kredito rizika, patiriama ataskaitų parengimo dieną, yra kiekvienos pirmiau nurodytos gautinos sumos grupės apskaitinė vertė. Grupė ir Įmonė neturi užstato, laikomo kaip užtikrinimo priemonė.

Visos Įmonės dukterinėms įmonėms suteiktos paskolos yra denominuotos eurais.

2016 m. gruodžio 31 d. apskaičiuotų palūkanų norma yra 1,5 proc. (2015 m. – 1,5 proc.), paskolos grąžinimo terminas – 2017 m. gruodžio 31 d. (2015 m. – 2016 m. gruodžio 31 d.).

Vadovybės nuomone, gautinų sumų apskaitinės vertės yra artimos jų tikrosioms vertėms.

21. PINIGAI IR PINIGŲ EKVIVALENTAI

Gruodžio 31 d. pinigai ir pinigų ekvivalentai sudarė:

		Grupė		Įmonė
	2016	2015	2016	2015
Pinigai banke	2 472	377	2 216	5
Pinigai kasoje	406	401	135	151
Pinigai kelyje	2 098	1 135	704	292
Iš viso	4 976	1 913	3 055	448

Lėšos tam tikrose banko sąskaitose bei būsimos įplaukos į šias sąskaitas yra įkeistos bankui kaip užtikrinimo priemonė už suteiktas kreditavimo priemones. 2016 m. gruodžio 31 d. Grupės ir Įmonės piniginės lėšos įkeistose sąskaitose sudarė 2 215 tūkst. eurų (2015 m. – 5 tūkst. eurų) (24 pastaba).

Pinigai ir pinigų ekvivalentai ir banko sąskaitos kreditas pinigų srautų ataskaitoje apima:

	Grupė		Įmonė
	2016	2015	2016	2015
Pinigai ir pinigų ekvivalentai	4 976	1 913	3 055	448
Banko sąskaitos kreditas (24 pastaba)	-	(1 499)	-	(1 499)
Iš viso	4 976	414	3 055	(1 051)

22. ĮSTATINIS KAPITALAS

2016 m. gruodžio 31 d. Įmonės įstatinį kapitalą sudarė 55 291 960 (2014 ir 2015 m. – 55 291 960) paprastųjų akcijų, kurių kiekvienos nominali vertė 0,29 euro. Visos išleistos akcijos yra pilnai apmokėtos.

2016 m. ir 2015 m. gruodžio 31 d. dukterinės įmonės neturėjo Įmonės akcijų. 2016 m. ir 2015 m. gruodžio 31 d. Įmonė neturėjo nuosavų akcijų.

23. PELNO PASKIRSTYMAS

Pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymą Įmonė privalo pervesti 1/20 grynojo pelno į privalomąjį rezervą iki jis pasieks 1/10 įstatinio kapitalo dydžio (iki 1 604 tūkst. eurų 2016 m. gruodžio 31 d.)

2016 m. balandžio 28 d. Įmonės akcininkų susirinkimo metu buvo nuspręsta išmokėti 6 635 tūkst. eurų dividendų, skirti 210 tūkst. eurų tantjemoms už 2015 metus bei pervesti 3 tūkst. eurų į privalomąjį rezervą (2015 m. balandžio 29 d. Įmonės akcininkų susirinkimo metu buvo nuspręsta išmokėti 7 188 tūkst. eurų dividendų bei skirti 210 tūkst. eurų tantjemoms už 2014 metus).

Valdyba siūlo akcininkams 2017 metais išmokėti 8 847 tūkst. eurų dividendų už 2016 metus. Dividendų sumai turi pritarti akcininkai metinio akcininkų susirinkimo metu.

24. PASKOLOS

Gruodžio 31 d. paskolų apskaitinės vertės buvo:

	Grupė		Įmonė
	2016	2015	2016	2015
Ilgalaikiai įsipareigojimai
Banko sąskaitos kreditas	-	1 499	-	1 499
Bankų suteiktos kredito linijos ir paskolos	-	2 000	-	2 000
Iš viso	-	3 499	-	3 499
Trumpalaikiai įsipareigojimai
Paskolos gautos iš dukterinių įmonių	-	-	6 977	6 463
Iš viso	-	-	6 977	6 463
Paskolų iš viso	-	3 499	6 977	9 962

Bankų kredito linijos yra apdraustos įkeičiant lėšas tam tikrose banko sąskaitose (21 pastaba), tam tikrus pastatus (12 pastaba) bei dalį atsargų (15 pastaba).

Gruodžio 31 dienai visos paskolos yra sudarytos eurais.

Vidutinės svertinės palūkanų normos balanso sudarymo dieną:

	Grupė		Įmonė
	2016	2015	2016	2015
Bankų suteiktos kredito linijos ir paskolos	1,1%	1,1%	1,1%	1,1%
Banko sąskaitos kreditas	1,1%	1,1%	1,1%	1,1%
Paskolos gautos iš dukterinių įmonių	-	-	0,0%	0,0%

Dėl turimų paskolų Grupė ir Įmonė patiria palūkanų normos pokyčių riziką. Palūkanų normos yra keičiamos kartą per 6 mėnesius arba dažniau.

Daugelio paskolų palūkanų norma nustatyta remiantis rinkos palūkanų norma, dėl to, vadovybės nuomone, paskolų apskaitinė vertė atitinka jų tikrąją vertę.

Sutartos, bet nepanaudotos Grupės ir Įmonės paskolos balanso sudarymo dieną sudarė 16 187 tūkst. eurų (2015 m. – 13 292 tūkst. eurų).

25. PREKYBOS IR KITOS MOKĖTINOS SUMOS

Gruodžio 31 d. prekybos ir kitas mokėtinas sumas sudarė:

	Grupė		Įmonė
	2016 2015		2016	2015
Dukterinėms įmonėms mokėtinos sumos	-	-	-	6
Kitoms susijusioms šalims mokėtinos sumos	42	44	39	36
Prekybos mokėtinos sumos	6 419	5 611	2 301	2 036
Išmokos darbuotojams ir susiję įsipareigojimai	3 738	3 542	2 097	2 108
Gauti išankstiniai apmokėjimai	277	195	96	73
Mokėtini mokesčiai	2 767	2 583	947	891
Sukauptos sąnaudos ir kitos mokėtinos sumos	2 862	2 340	1 007	945
Iš viso	16 105	14 315	6 487	6 095

26. SANDORIAI SU SUSIJUSIOMIS ŠALIMIS

Gruodžio 31 d. Įmonės ir Grupės sandoriai su susijusiomis šalimis ir dėl šių sandorių susidarantys likučiai:

			Gautinos sumos
	Mokėtinos sumos		ir suteiktos paskolos		Gautos pajamos		Pirkimai
Susijusios šalys	2016	2015	2016	2015	2016	2015	2016	2015
UAB Koncernas "MG Baltic"	13	17	-	-	-	-	112	155
UAB "Minvista"	-	2	-	-	-	-	-	9
UAB "Mineraliniai vandenys"	4	4	-	-	-	-	14	16
UAB "Mediafon"	5	1	-	-	-	-	30	7
UAB "MG Baltic Investment"	15	15	-	-	-	-	172	172
UAB "MG Valda"	5	5	-	-	-	-	48	49
UAB "Palangos varūna"	-	-	200	187	-	-	-	-
LNK Grupė	-	-	6	-	10	13	5	30
OU "MV Eesti"	-	-	-	-	-	-	-	1
SIA "MV Latvia"	-	-	-	-	-	-	1	-
UAB "Teniso pasaulis"	-	-	-	-	-	-	1	-
UAB "MGVT"	-	-	-	-	-	-	3	-
Iš viso	42	44	206	187	10	13	386	439

Pagrindiniai sandoriai su susijusiomis šalimis apima nuomą, valdymo paslaugas, reklamą, centralizuotas paslaugas (telekomunikacijos, komunalinės išlaidos ir pan.).

Gruodžio 31 d. Įmonės sandoriai su dukterinėmis įmonėmis ir dėl šių sandorių susidarantys likučiai:

	Gautos paskolos ir mokėtinos		Suteiktos paskolos ir
	sumos		gautinos sumos		Gautos pajamos		Pirkimai
Dukterinės įmonės	2016	2015	2016	2015	2016	2015	2016	2015
UAB "Apranga LT"	4 022	3 478	168	44	3 325	2 754	72	92
UAB "Apranga BPB LT"	244	435	36	9	879	297	28	32
UAB "Apranga PLT"	-	199	436	9	532	106	7	19
UAB "Apranga SLT"	-	9	27	5	355	88	23	22
UAB "Apranga MLT"	-	218	81	18	1 042	1 299	12	24
UAB "Apranga HLT"	-	-	538	157	53	17	2	-
SIA "Apranga"	-	-	4 618	5 320	10 843	10 413	49	41
SIA "Apranga LV"	1 350	1 140	73	21	1 661	1 552	39	44
SIA "Apranga BPB LV"	43	127	11	5	210	54	5	9
SIA "Apranga PLV"	225	171	13	5	248	159	2	8
SIA "Apranga SLV"	67	34	2	1	19	14	3	4
SIA "Apranga MLV"	207	61	17	9	525	728	16	17
SIA "Apranga Ecom LV"	4	-	1	-	1	-	-	-
OÜ "Apranga"	-	-	3 651	3 680	4 434	4 306	11	37
OÜ "Apranga Estonia"	79	14	84	25	1 645	274	36	32
OÜ "Apranga BEE"	233	192	8	2	196	212	10	11
OÜ "Apranga PB Trade"	308	209	9	2	150	149	3	8
OÜ "Apranga ST Retail"	195	176	6	2	123	103	6	6
OÜ "Apranga MDE"	-	-	191	607	106	224	5	2
OÜ "Apranga HEST"	-	-	438	-	15	-	-	-
OÜ "Apranga Ecom EE"	-	-	1	-	-	-	-	-
Iš viso	6 977	6 463	10 409	9 921	26 362	22 749	329	408

Pagrindiniai sandoriai Grupės viduje apima centralizuotą prekių, skirtų pardavimui, tiekimą, valdymo paslaugas, centralizuotą paslaugų pirkimą (telekomunikacijas, IT, komunalines paslaugas, ir pan.), finansavimą, pelno paskirstymą. Gautų pajamų straipsnyje, kartu su kitomis pajamomis, apskaitytos ir Įmonės iš dukterinių įmonių 2016 metais gautos 8 616 tūkst. eurų dividendų pajamos (2015 m. – 5 832 tūkst. eurų). Taip pat šiame straipsnyje apskaityti prekių pardavimai dukterinėms įmonėms SIA "Apranga" ir OU "Apranga", kurie 2016 metais sudarė atitinkamai 9 331 tūkst. eurų ir 3 876 tūkst. eurų (atitinkamai 9 338 tūkst. eurų ir 4 148 tūkst. eurų 2015 m.).

Grupės įmonių skolos kiekvieną mėnesį yra tarpusavyje sudengiamos, o likusi skolos dalis yra apmokama ne vėliau kaip per 30 dienų. Įmonės ir Grupės ir susijusių šalių skolos yra apmokamos ne vėliau kaip per 30 dienų.

Susijusių šalių vardu suteiktos garantijos

Susijusių šalių vardu suteiktos garantijos aprašytos 27 pastaboje.

Pagrindinių vadovų darbo užmokestis

Generalinis direktorius ir kiti Įmonės direktoriai yra laikomi pagrindiniais Grupės vadovais. 2016 m. gruodžio 31 d. viso buvo 7 pagrindiniai vadovai (7 pagrindiniai vadovai 2015 m. gruodžio 31 d.). Trys iš jų taip pat yra ir Valdybos, kurią sudaro 6 asmenys, nariai.

	Grupė	Įmonė
	2016	2015	2016	2015
Darbo užmokestis	1 439	1 321	1 404	1 286
Socialinio draudimo įmokos	452	416	441	405
Vidutinis vadovų skaičius	7	7	7	7

2016 m. balandžio 28 d. Įmonės akcininkų susirinkimo metu buvo nuspręsta vadovams išmokėti 210 tūkst. eurų tantjemų (2015 metais išmokėta 210 tūkst. eurų).

27. NEBALANSINIAI IR NEAPIBRĖŽTIEJI ĮSIPAREIGOJIMAI

Teisminiai procesai

2016 m. ir 2015 m. gruodžio 31 d. Įmonė ir Grupė nedalyvavo jokiuose teisminiuose procesuose, kurie, vadovybės nuomone, galėtų turėti reikšmingos įtakos finansinėms ataskaitoms.

Garantijos

2016 m. gruodžio 31 d. Įmonės vardu kredito institucijų suteiktos garantijos už dukterinių įmonių įsipareigojimus jų tiekėjams sudarė 11 173 tūkst. eurų (2015 m. gruodžio 31 d. – 10 743 tūkst. eurų). 2016 m. gruodžio 31 d. Grupės vardu kredito institucijų suteikti akredityvai ir garantijos tiekėjams sudarė 13 313 tūkst. eurų (2015 m. gruodžio 31 d. – 12 709 tūkst. Eurų).

2015 m. ir 2016 m. gruodžio 31 d. Įmonės išleistų garantijų kredito institucijoms dukterinių įmonių įsipareigojimams užtikrinti nebuvo. 2016 m. gruodžio 31 d. Įmonės išleistos garantijos dukterinių įmonių įsipareigojimų tiekėjams užtikrinimui sudarė 840 tūkst. eurų (2015 m. gruodžio 31 d. – 856 tūkst. eurų).

Nuomos įsipareigojimai

Įmonė ir Grupė yra sudariusios atitinkamai 83 ir 177 prekybinių patalpų nuomos sutartis (2015 m. – atitinkamai 72 ir 163). Nuomos nutraukimo laikotarpis svyruoja nuo 1 iki 6 mėn.

Gruodžio 31 dieną būsimi minimalūs mokėjimai už patalpų nuomą pagal veiklos nuomos sutartis, kai Grupė ir Įmonė yra nuomininkės, sudaro:

	Grupė		Įmonė
	2016	2015	2016	2015
Nuomos mokėjimų laikotarpis:
1 metai	22 738	21 786	7 852	7 793
Nuo 1 iki 5 metų	55 988	55 254	20 070	19 964
Ilgiau nei 5 metai	14 161	16 503	5 986	6 696
Iš viso	92 887	93 543	33 908	34 453

Minimalūs nuomos mokesčiai gali keistis atsižvelgiant į prekių apyvartą nuomojamose patalpose arba indeksuojami atitinkama infliacijos norma.

Suteiktos teisės

Suteiktos teisės įsigyti turtą

Grupė "Inditex" įmonių grupei yra suteikusi neatšaukiamas teises įsigyti dukterinių įmonių UAB "Apranga LT", "UAB "Apranga BPB LT", UAB "Apranga PLT", UAB "Apranga SLT", UAB "Apranga MLT", UAB "Apranga HLT", SIA "Apranga LV", SIA "Apranga BPB LV", SIA "Apranga PLV", SIA "Apranga SLV", SIA "Apranga MLV", OÜ "Apranga Estonia", OÜ "Apranga BEE", OÜ "Apranga PB Trade", OÜ "Apranga ST Retail", OÜ "Apranga MDE" ir OÜ "Apranga HEST" atstovaujančių "Inditex" grupės prekės ženklus ("Zara", "Zara Home", "Bershka", "Pull and Bear", "Stradivarius" ir "Massimo Dutti"), turtą (išsinuomoto turto remontus ir ilgalaikį materialųjį turtą esantį

(visos sumos lentelėse pateikiamos tūkstančiais eurų, jei nenurodyta kitaip)

parduotuvėse bei atsargas). Šiomis teisėmis galima pasinaudoti 2018 metais ir jos suteiktos tvirtu ir neatšaukiamu pagrindu, kad Grupė negalėtų atsisakytų jų galimo atšaukimo teisės.

Grupė bendrovei PROMOD SAS yra suteikusi neatšaukiamas teises įsigyti Įmonės bei dukterinių įmonių SIA "Apranga" ir OU "Apranga" parduotuvių, atstovaujančių "PROMOD" prekės ženklą, turtą (ilgalaikį materialųjį turtą bei atsargas). Šiomis teisėmis galima pasinaudoti 2021 metais ir jos suteiktos tvirtu ir neatšaukiamu pagrindu, kad Grupė negalėtų atsisakytų jų galimo atšaukimo teisės.

Taip pat Grupė yra suteikusi ALDO grupei neatšaukiamas teises įsigyti Įmonės bei dukterinių įmonių SIA "Apranga" ir OU "Apranga" parduotuvių, atstovaujančių "ALDO" prekės ženklą, turtą (ilgalaikį materialųjį turtą bei atsargas). Šiomis teisėmis galima pasinaudoti 2017 metais ir jos suteiktos tvirtu ir neatšaukiamu pagrindu, kad Grupė negalėtų atsisakytų jų galimo atšaukimo teisės.

Suteiktos teisės įsigyti nuomos teises

Dukterinės įmonės UAB "Apranga LT", UAB "Apranga BPB LT", UAB "Apranga PLT", UAB "Apranga SLT", UAB "Apranga MLT", UAB "Apranga HLT", SIA "Apranga LV", SIA "Apranga BPB LV", SIA "Apranga PLV", SIA "Apranga SLV", SIA "Apranga MLV", OÜ "Apranga Estonia", OÜ "Apranga BEE", OÜ "Apranga PB Trade", OÜ "Apranga ST Retail", OÜ "Apranga MDE" ir OÜ "Apranga HEST", atstovaujančios INDITEX grupės prekinius ženklus ("Zara", "Zara Home", "Bershka", "Pull and Bear", "Stradivarius" ir "Massimo Dutti"), yra suteikusios neatšaukiamas teises, kuriomis galima pasinaudoti 2018 metais, įsigyti nuomos teises, suteikiančias "Inditex" grupei teisę tapti visų ar dalies patalpų, kuriose veikia "Zara", "Zara Home", "Bershka", "Pull and Bear", "Stradivarius" ir "Massimo Dutti" parduotuvės, nuomininku pagal atitinkamas patalpų nuomos sutartis.

Įmonė bei dukterinės įmonės SIA "Apranga" ir OU "Apranga" yra suteikusios neatšaukiamas teises, kuriomis galima pasinaudoti 2021 metais, įsigyti nuomos teises, suteikiančias PROMOD SAS teisę tapti patalpų, kuriose veikia "PROMOD" parduotuvės, nuomininku pagal atitinkamas patalpų nuomos sutartis.

Taip pat Įmonė bei dukterinės įmonės SIA "Apranga" ir OU "Apranga" yra suteikusios neatšaukiamas teises, kuriomis galima pasinaudoti 2017 metais, įsigyti nuomos teises, suteikiančias ALDO grupei teisę tapti patalpų, kuriose veikia "ALDO" parduotuvės, nuomininku pagal atitinkamas patalpų nuomos sutartis.

Gruodžio 31 dieną būsimi minimalūs mokėjimai už patalpų nuomą pagal veiklos nuomos sutartis, kurių nuomos teises Grupė ir Įmonė leido įsigyti, sudaro:

	Grupė		Įmonė
	2016	2015	2016	2015
Nuomos mokėjimų laikotarpis:
1 metai	11 768	10 876	730	746
Nuo 1 iki 5 metų	28 402	26 416	1 676	1 731
Ilgiau nei 5 metai	5 550	6 553	61	172
Iš viso	45 720	43 845	2 467	2 649

Vadovybė nesitiki, kad dėl neapibrėžtųjų įsipareigojimų gali atsirasti reikšmingi įsipareigojimai.

28. ĮVYKIAI PASIBAIGUS ATASKAITINIAM LAIKOTARPIUI

Pasibaigus ataskaitiniam laikotarpiui Grupėje ir Įmonėje nebuvo įvykių, kurie galėtų turėti reikšmingos įtakos finansinių ataskaitų vartotojų galimybei priimti sprendimus.

* * * * * *

APB "APRANGA"

Konsoliduotas metinis pranešimas

už 2016 m. gruodžio 31 d. pasibaigusius metus

1. BENDRA INFORMACIJA

Konsoliduotas metinis pranešimas parengtas už metus, pasibaigusius 2016 m. gruodžio 31 dieną.

Emitento pavadinimas:	akcinė prekybos bendrovė "Apranga"
Teisinė forma:	akcinė bendrovė
Įregistravimo data ir vieta:	1993 03 01 Vilniaus miesto valdyba
Įmonės kodas	121933274
Buveinės adresas:	Kirtimų g. 51, Vilnius, LT-02244, Lietuva
Telefonas:	+370 5 2390808
Faksas:	+370 5 2390800
Elektroninio pašto adresas:	info@apranga.lt
Internetinė svetainė	www.apranga.lt

2016 m. gruodžio 31 d. "Aprangos" grupę (toliau – Grupė) sudarė pagrindinė įmonė APB "Apranga" (toliau – Įmonė) ir žemiau išvardintos 100 proc. kontroliuojamos dukterinės įmonės. Visų Grupės įmonių veikla yra mažmeninė prekyba drabužiais.

Pavadinimas	Teisinė forma	Įregistravimo data ir vieta	Įmonės kodas	Buveinės adresas	Telefonas, faksas, el. paštas, www
UAB "Apranga LT"	Uždaroji akcinė bendrovė	2004 04 27 Lietuvos Respublikos valstybinė įmonė "Registrų centras"	300021271	Kirtimų 51, Vilnius, Lietuva	Tel. 370 5 2390808 Faks. 370 5 2390808 info@apranga.lt www.apranga.lt
UAB "Apranga BPB LT"	Uždaroji akcinė bendrovė	2005 11 29 Lietuvos Respublikos valstybinė įmonė "Registrų centras"	300509648	Kirtimų 51, Vilnius, Lietuva	Tel. 370 5 2390808 Faks. 370 5 2390808 info@apranga.lt www.apranga.lt
UAB "Apranga PLT"	Uždaroji akcinė bendrovė	2007 03 21 Lietuvos Respublikos valstybinė įmonė "Registrų centras"	300551572	Kirtimų 51, Vilnius, Lietuva	Tel. 370 5 2390808 Faks. 370 5 2390808 info@apranga.lt www.apranga.lt
UAB "Apranga SLT"	Uždaroji akcinė bendrovė	2008 01 14 Lietuvos Respublikos valstybinė įmonė "Registrų centras"	301519684	Kirtimų 51, Vilnius, Lietuva	Tel. 370 5 2390808 Faks. 370 5 2390808 info@apranga.lt www.apranga.lt
UAB "Apranga MLT"	Uždaroji akcinė bendrovė	2011 05 13 Lietuvos Respublikos valstybinė įmonė "Registrų centras"	302627022	Kirtimų 51, Vilnius, Lietuva	Tel. 370 5 2390808 Faks. 370 5 2390808 info@apranga.lt www.apranga.lt
UAB "Apranga HLT"	Uždaroji akcinė bendrovė	2015 05 14 Lietuvos Respublikos valstybinė įmonė "Registrų centras"	304042131	Kirtimų 51, Vilnius, Lietuva	Tel. 370 5 2390808 Faks. 370 5 2390808 info@apranga.lt www.apranga.lt
UAB "Apranga Ecom LT"	Uždaroji akcinė bendrovė	2016 02 25 Lietuvos Respublikos valstybinė įmonė "Registrų centras"	304184173	Kirtimų 51, Vilnius, Lietuva	Tel. 370 5 2390808 Faks. 370 5 2390808 info@apranga.lt www.apranga.lt
SIA "Apranga"	Uždaroji akcinė bendrovė	2002 11 20 Latvijos Respublikos Įmonių registras	40003610082	Elizabetes 51, Riga, Lavija	Tel. 370 5 2390808 Faks. 370 5 2390808 info@apranga.lt www.apranga.lt
SIA "Apranga LV"	Uždaroji akcinė bendrovė	2004 03 30 Latvijos Respublikos Įmonių registras	40003672631	Elizabetes 51, Riga, Latvija	Tel. 370 5 2390808 Faks. 370 5 2390808 info@apranga.lt www.apranga.lt
SIA "Apranga BPB LV"	Uždaroji akcinė bendrovė	2007 01 10 Latvijos Respublikos Įmonių registras	40003887840	Elizabetes 51, Riga, Latvija	Tel. 370 5 2390808 Faks. 370 5 2390808 info@apranga.lt www.apranga.lt
SIA "Apranga PLV"	Uždaroji akcinė bendrovė	2007 01 10 Latvijos Respublikos Įmonių registras	40003887747	Elizabetes 51, Riga, Latvija	Tel. 370 5 2390808 Faks. 370 5 2390808 info@apranga.lt www.apranga.lt
SIA "Apranga SLV"	Uždaroji akcinė bendrovė	2008 11 19 Latvijos Respublikos Įmonių registras	50103201281	Terbatas 30, Riga, Latvija	Tel. 370 5 2390808 Faks. 370 5 2390808 info@apranga.lt www.apranga.lt
SIA "Apranga MLV"	Uždaroji akcinė bendrovė	2011 11 30 Latvijos Respublikos Įmonių registras	40103486301	Terbatas 30, Riga, Latvija	Tel. 370 5 2390808 Faks. 370 5 2390808 info@apranga.lt www.apranga.lt

Pavadinimas	Teisinė forma	Įregistravimo data ir vieta	Įmonės kodas	Buveinės adresas	Telefonas, faksas, el. paštas, www
SIA "Apranga Ecom LV"	Uždaroji akcinė bendrovė	2016 02 29 Latvijos Respublikos Įmonių registras	40103972857	Terbatas 30, Riga, Latvija	Tel. 370 5 2390808 Faks. 370 5 2390808 info@apranga.lt www.apranga.lt
OÜ "Apranga"	Uždaroji akcinė bendrovė	2006 07 19 Talino miesto teismo Registracijos skyrius	11274427	Pärnu 10, Tallinn, Estija	Tel. 370 5 2390808 Faks. 370 5 2390808 info@apranga.lt www.apranga.lt
OÜ "Apranga Estonia"	Uždaroji akcinė bendrovė	2004 04 12 Talino miesto teismo Registracijos skyrius	11026132	Pärnu 10, Tallinn, Estija	Tel. 370 5 2390808 Faks. 370 5 2390808 info@apranga.lt www.apranga.lt
OÜ "Apranga BEE"	Uždaroji akcinė bendrovė	2007 09 04 Talino miesto teismo Registracijos skyrius	11419148	Pärnu 10, Tallinn, Estija	Tel. 370 5 2390808 Faks. 370 5 2390808 info@apranga.lt www.apranga.lt
OÜ "Apranga PB Trade"	Uždaroji akcinė bendrovė	2008 08 21 Talino miesto teismo Registracijos skyrius	11530250	Pärnu 10, Tallinn, Estija	Tel. 370 5 2390808 Faks. 370 5 2390808 info@apranga.lt www.apranga.lt
OÜ "Apranga ST Retail"	Uždaroji akcinė bendrovė	2008 08 21 Talino miesto teismo Registracijos skyrius	11530037	Pärnu 10, Tallinn, Estija	Tel. 370 5 2390808 Faks. 370 5 2390808 info@apranga.lt www.apranga.lt
OÜ "Apranga MDE"	Uždaroji akcinė bendrovė	2014 02 21 Talino miesto teismo Registracijos skyrius	12617929	Pärnu 10, Tallinn, Estija	Tel. 370 5 2390808 Faks. 370 5 2390808 info@apranga.lt www.apranga.lt
OÜ "Apranga HEST"	Uždaroji akcinė bendrovė	2016 07 05 Talino miesto teismo Registracijos skyrius	14075697	Pärnu 10, Tallinn, Estija	Tel. 370 5 2390808 Faks. 370 5 2390808 info@apranga.lt www.apranga.lt
OÜ "Apranga Ecom EE"	Uždaroji akcinė bendrovė	2016 03 01 Talino miesto teismo Registracijos skyrius	14004869	Pärnu 10, Tallinn, Estija	Tel. 370 5 2390808 Faks. 370 5 2390808 info@apranga.lt www.apranga.lt

2016 metų pabaigoje Grupę sudarė iš viso 23 įmonės.

Grupės struktūra 2016 m. gruodžio 31 d.:

Daugiau informacijos apie dukterines įmones pateikta Konsoliduotų finansinių ataskaitų aiškinamojo rašto 14-oje pastaboje.

2. VEIKLOS APŽVALGA

2016 metais, padidėjusio neapibrėžtumo sąlygomis, "Aprangos" grupė pagrindinį dėmesį skyrė pasiektų aukštų rezultatų išlaikymui, tolesnei mažmeninio tinklo plėtrai ir modernizavimui, pardavimų didinimui, Grupės konkurencingumo stiprinimui.

"Aprangos" grupei 2016 metais pavyko išlaikyti analogiškus praeities metams solidžius apyvartų augimo tempus, įvykdyti užsibrėžtus ekonominius-finansinius planus.

2.1 MAŽMENINĖS PREKYBOS VYSTYMO APŽVALGA

"Aprangos" grupės valdomo tinklo mažmeninė prekių apyvarta (su PVM) 2016 metais padidėjo 7,7 ℅ ir pasiekė 214,2 mln. eurų. Grupė 0,1% (0,2 mln. eurų) viršijo 2016 metams planuotą mažmeninę prekių apyvartą.

EUROSTAT duomenimis Baltijos šalių mažmeninė prekyba (išskyrus variklinių transporto priemonių, motociklų ir automobilių degalų prekybą) per 2016 m. 12 mėnesių sparčiausiai augo Estijoje (+5%) ir Lietuvoje (+4%). Latvijoje mažmeninės prekybos augimo tempai buvo lėtesni ir sudarė apie +2%. Ketvirtąjį metų ketvirtį mažmeninės prekybos augimo tempai Baltijos šalyse iš esmės atitiko vidutinius metinius rezultatus ir sudarė Lietuvoje +3%, Latvijoje +2%, Estijoje +6%. Europos Sąjungos (28 šalių) mažmeninė prekyba tiek per paskutinį 2016 m. ketvirtį, tiek per visus 2016 metus augo apie 3% (2015 metais augo taip pat 3%).

Parduotuvių tinklo mažmeninė prekių apyvarta pagal šalis (tūkst. eurų, su PVM):

Šalis	2016 12 mėnesių	2015 12 mėnesių	2014 12 mėnesių	2016/2015, %	2016/2014, %
Lietuva	126 759	120 801	110 924	4,9%	14,3%
Latvija	51 112	48 513	47 317	5,4%	8,0%
Estija	36 324	29 609	25 248	22,7%	43,9%
Iš viso:	214 195	198 923	183 490	7,7%	16,7%

2016 metais "Aprangos" grupės tinklo apyvarta pagrindinėje vietinėje Lietuvos rinkoje siekė 126,8 mln. eurų arba 4,9℅ daugiau, nei 2015 metais. Lietuvos rinkos dalis bendroje "Aprangos" grupės tinklo apyvartoje 2015 metais sudarė 59,2 ℅ arba 1,5 punkto mažiau, nei 2015 metais.

"Aprangos" grupės tinklo mažmeninė prekių apyvarta užsienio rinkose (Latvijoje ir Estijoje) 2016 metais sudarė 87,4 mln. eurų arba 11,9℅ daugiau nei 2015 metais. Apyvartos dalis užsienio rinkose bendroje grupės apyvartoje 2016 metais padidėjo nuo 39,3℅ iki 40,8℅.

"Aprangos" grupės tinklo mažmeninė prekių apyvarta 2016 metais Latvijoje sudarė 51,1 mln. eurų ir per metus padidėjo 5,4℅.

"Aprangos" grupės tinklo mažmeninė prekių apyvarta 2016 metais Estijoje sudarė 36,3 mln. eurų ir padidėjo 22,7℅ lyginant su 2015 metais.

Aukščiausi augimo tempai 2016 metais buvo Estijoje (+22,7%). Per dvejus metus apyvarta Estijoje išaugo 43,9%. Aukštiems augimo tempams Estijoje didžiausią įtaką darė santykinai didelis šioje šalyje 2015-2016 metais atidarytų parduotuvių skaičius (atidarytos 5 naujos parduotuvės 2016 metais bei 4 parduotuvės 2015 metais).

"Aprangos" grupės mažmeninė prekių apyvarta 2015-2016 metais, ketvirčiais:

	I ketv.	III ketv.	III ketv.	IV ketv.	Metai
2016	44 121	50 231	59 447	60 396	214 195
2015	42 104	45 862	53 956	57 001	198 923
Pokytis iš viso, %	4,8%	9,5%	10,2%	6,0%	7,7%

Parduotuvių mažmeninė prekių apyvarta pagal tinklus (tūkst. eurų, su PVM):

Tinklas	2016 12 mėnesių	2015 12 mėnesių	2014 12 mėnesių	2016/2015, %	2016/2014, %
Ekonominis1	30 754	31 201	32 262	-1,4%	-4,7%
Jaunimo2	43 793	43 794	42 476	0,0%	3,1%
Avalynės	6 500	7 219	4 898	-10,0%	32,7%
Verslo3	37 502	32 598	30 540	15,0%	22,8%
Prestižo4	23 886	24 062	23 331	-0,7%	2,4%
Zara	61 899	51 120	43 264	21,1%	43,1%
Išparduotuvės	9 862	8 928	6 720	10,5%	46,8%
Iš viso	214 195	198 923	183 490	7,7%	16,7%

¹

"Apranga", "Promod", "s.Oliver", "Tom Tailor", "Mexx";

2 "Aprangos galerija", "Moskito", "Mango", "Bershka", "Pull & Bear", "Stradivarius", "Desigual";

3 "City", "Massimo Dutti", "Strellson", "Marella", "Pennyblack", "Coccinelle", "Tommy Hilfiger", "Zara Home";

4 "Burberry", "Emporio Armani", "Hugo Boss", "Ermenegildo Zegna", "MaxMara", "Weekend MaxMara", "Armani Jeans", "Marina Rinaldi", "Mados linija", "Nude", "Sandro", "Maje".

2016 m. sausio-gruodžio mėnesiais daugiausiai išaugo Zara ir Verslo tinklų apyvarta (atitinkamai 21,1% ir 15,0%). Dviejų metų laikotarpiu daugiausiai augo Zara ir Išparduotuvių tinklų apyvarta (atitinkamai 43,1% ir 46,8%). Ekonominio tinklo apyvartos sumažėjimą 2015-2016 m. laikotarpiu pagrinde lėmė 6 "Mexx" parduotuvių uždarymas 2015 metais.

2.2 PREKYBOS TINKLO VYSTYMAS IR MODERNIZAVIMAS

Parduotuvių skaičiaus ir prekybos plotų dinamika 2012-2016 metais:

	2012 12 31	2013 12 31	2014 12 31	2015 12 31	2016 12 31
Parduotuvių skaičius	134	148	161	169	183
Parduotuvių plotas (tūkst. m²)	66,3	69,7	73,2	78,6	83,6

2016 metais "Aprangos" grupė atidarė 17 naujų parduotuvių, 4 parduotuves rekonstravo ir 3 uždarė. Bendras parduotuvių plotas per 2016 metus išaugo 6,5%.

Grupės parduotuvių plotas pagal šalis (tūkst. kv. m.):

Šalis	2016 12 31	2015 12 31	2014 12 31	2016/2015, %
Lietuva	49,5	47,4	44,0	4,5%
Latvija	20,7	20,5	20,4	0,9%
Estija	13,5	10,7	8,9	26,1%
Iš viso:	83,6	78,6	73,2	6,5%

Per 2016 metus Grupė atidarė 17 naujų parduotuvių, tame tarpe, šešias "Karen Millen" Vilniuje, Kaune, Rygoje ir Taline, pirmąsias Baltijos šalyse "Sandro" ir "Maje" parduotuves Rygoje, dvi "Zara Home" (Kaune ir Taline), dvi "Mango" (Kaune ir Rygoje), po vieną "Zara" Tartu, "Massimo Dutti" Kaune, "City" Panevėžyje, "Pennyblack" Taline bei "Išparduotuvė B" Vilniuje. "Sandro" ir "Maje" yra pirmosios Baltijos šalyse taip vadinamosios prieinamos prabangos prekės ženklų parduotuvės.

Grupė per 2016 metus rekonstravo 4 parduotuves, tame tarpe, "Apranga", "Aprangos galerija" ir "Pull&Bear" parduotuves Kaune bei "Aprangos galerija" Panevėžyje.

2016 m. balandžio mėn. pradžioje Grupė pradėjo internetinę prekybą Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje, atidarydama "Zara" , "Massimo Dutti", "Bershka", "Pull&Bear", "Stradivarius", "Zara Home", " Uterqüe" ir "Oysho" internetines parduotuves. Tokiu būdu, internetinė prekyba į Lietuvą, Latviją ir Estiją atvedė dar du naujus "Inditex" prekių ženklus – "Oysho" ir "Uterqüe", kuriais nėra prekiaujama fizinėse parduotuvėse.

Grupės parduotuvių skaičius pagal šalis:

Šalis	2016 12 31	2015 12 31	2014 12 31	2016/2015, %
Lietuva	107	100	97	7,0%
Latvija	47	45	44	4,4%
Estija	29	24	20	20,8%
Iš viso:	183	169	161	8,3%

Metų pabaigoje parduotuvių skaičius pagal tinklus:

Tinklas	2016 12 31	2015 12 31	Pokytis
Ekonominis	33	33	0,0%
Jaunimo	47	48	-2,1%
Avalynės	15	15	0,0%
Verslo	40	29	37,9%
Prestižo	27	25	8,0%
Zara	12	11	9,1%
Išparduotuvės	9	8	12,5%
Iš viso	183	169	8,3%

Grynosios investicijos į prekybos tinklo vystymą 2016 metais siekė 4,1 mln. eurų. Investicijos (įsigijimai) pagal turto tipą yra pateiktos Konsoliduotų ir Įmonės finansinių ataskaitų aiškinamojo rašto 12 pastaboje "Ilgalaikis materialusis turtas" ir 13 pastaboje "Nematerialusis turtas". Investicijos (įsigijimai) pagal Grupės segmentus atskleisti 4 pastaboje "Informacija apie segmentus". Grupė neužsiima su moksliniais tyrimais ir eksperimentine plėtra susijusia veikla, išskyrus kiek tai susiję su procesų tobulinimu.

2.3 PAGRINDINIAI RODIKLIAI

Nepaisant kainų, maržų ir atitinkamai pelningumo mažėjimo, bendros drabužių rinkos tendencijos, Grupei 2016 metais pavyko pagerinti daugelį ekonominių-finansinių rodiklių.

2016 metais Grupės pelnas prieš apmokestinimą sudarė 13,3 mln. eurų, kai per 2015 metus pelnas prieš apmokestinimą siekė 12,4 mln. eurų (pelnas padidėjo 7,3%).

Grupės EBITDA per 2016 metus sudarė 19,5 mln. eurų, o atitinkamą 2015 m. laikotarpį - 18,4 mln. eurų. EBITDA pelningumas per metus laiko sumažėjo nuo 11,6% iki 11,3%. Nuosavybės ir turto grąža 2016 metais siekė atitinkamai 20,8% ir 15,6%.

Pagrindiniai Grupės rodikliai	2016	2015	2014	2013	2012
Pardavimai, tūkst. eurų	172 592	158 748	146 280	135 158	122 637
Pardavimai užsienio rinkose, tūkst. eurų	70 068	62 205	57 618	50 774	45 072
Palyginamieji (angl. like-to-like) pardavimai, %	1,7%	1,6%	1,7%	1,7%	17,0%
Bendrasis pelnas, tūkst. eurų	78 203	72 487	68 487	63 418	57 484
Bendrasis pelningumas, %	45,3%	45,7%	46,8%	46,9%	46,9%
Veiklos pelnas (nuostolis), tūkst. eurų	13 372	12 522	13 341	13 170	12 767
Veiklos pelningumas, %	7,7%	7,9%	9,1%	9,7%	10,4%
Pelnas (nuostolis) prieš apmokestinimą, tūkst. eurų	13 340	12 433	13 261	13 133	12 749
Pelningumas prieš apmokestinimą, %	7,7%	7,8%	9,1%	9,7%	10,4%
Laikotarpio pelnas (nuostolis), tūkst. eurų	11 160	10 399	11 219	11 043	10 686
Pelningumas, %	6,5%	6,6%	7,7%	8,2%	8,7%
EBITDA, tūkst. eurų	19 529	18 391	18 906	18 563	17 786
EBITDA pelningumas, %	11,3%	11,6%	12,9%	13,7%	14,5%
Vienai akcijai tenkantis pelnas (EPS), eurų	0,20	0,19	0,20	0,20	0,19
Akcijos kainos ir pelno vienai akcijai santykis (P/E), kartais	12,7	13,7	12,9	13,0	11,0
Dividendai / Laikotarpio pelnas*, %	79,3%	63,8%	64,1%	72,5%	82,4%
Nuosavybės grąža laikotarpio pabaigoje, %	20,8%	21,2%	24,5%	25,9%	26,4%
Turto grąža laikotarpio pabaigoje, %	15,6%	15,2%	16,5%	18,7%	18,9%
Grynoji skola / Nuosavybė**, %	-9,3%	3,2%	11,1%	-2,2%	-6,3%
Likvidumo koeficientas, kartais	2,8	2,8	1,9	2,3	2,2

* Dividendai už 2016 metus - nepatvirtinti

** (Finansinės skolos – gryni pinigai) / Nuosavybė

Grupės veiklos sąnaudos 2016 metais sudarė 64,8 mln. eurų ir, lyginant su atitinkamu 2015 m. laikotarpiu, padidėjo 8,1%, t.y šiek tiek mažiau nei pardavimai, kurie augo 8,7%.

Pagrindiniai Grupės rodikliai	2016	2015	Pokytis
Pardavimai, tūkst. eurų	172 592	158 748	8,7%
Pardavimai užsienio rinkose, tūkst. eurų	70 068	62 205	12,6%
Bendrasis pelnas, tūkst. eurų	78 203	72 487	7,9%
Veiklos sąnaudos	(64 831)	(59 965)	8,1%
Veiklos pelnas (nuostolis), tūkst. eurų	13 372	12 522	6,8%
Pelnas (nuostolis) prieš apmokestinimą, tūkst. eurų	13 340	12 433	7,3%
Grynas pelnas (nuostolis), tūkst. eurų	11 160	10 399	7,3%
EBITDA, tūkst. eurų	19 529	18 391	6,2%

Grupės finansinės veiklos sąnaudos per ataskaitinį 2016 m. laikotarpį sudarė 0,03 mln. eurų (tai mažiau nei 0,1% visų Grupės sąnaudų). Grupė neturėjo finansinių skolų 2016 metų pabaigoje (finansinės skolos sudarė 3,5 mln. eurų 2015 m. gruodžio 31d.).

Grupės atsargų lygis per 2016 metus augo 6,7% ir siekė 35,5 mln. eurų (Įmonės atsargos augo 5,7%). Atsargos augo proporcingai apyvartų augimui.

Daugiau informacijos apie Grupės veiklą pagal šalis pateikta Konsoliduotų finansinių ataskaitų aiškinamojo rašto 4 oje pastaboje.

2.4 PERSONALAS

Darbuotojų skaičius 2016 m. gruodžio 31 d. ir vidutinis atlyginimas pagal kategorijas buvo:

	Darbuotojų skaičius					Vidutinis mėnesio atlyginimas, eurais
Darbuotojų kategorija	Grupė	Įmonė	Grupė	Įmonė
Administracija	163	103	1 898	2 467
Parduotuvių personalas	1 894	619	664	623
Logistika	55	55	740	740
Iš viso	2 112	777	784	870

Vidutinis darbo užmokestis Grupės įmonėse per metus išaugo 5,6 proc.

Per 2016 metus Grupės ir Įmonės darbuotojų skaičius atitinkamai padidėjo 201 (+10,5%) ir 24 (+3,2%) žmonėmis. Pagrindinės darbuotojų skaičiaus augimo priežastys - naujų parduotuvių atidarymas ir augančios apyvartos.

2016 m. gruodžio 31 d. darbuotojų skaičius pagal išsilavinimą buvo:

Išsilavinimas	Grupė	Įmonė
Aukštasis	513	250
Profesinis	264	136
Vidurinis	247	82
Pradinis	31	2
Studentas	1 057	307
Iš viso	2 112	777

2.5 PREKYBA AKCIJOMIS

2016 m. rugsėjo mėn. 6 dieną "MG Baltic" prezidentas Darius Mockus bei "Aprangos" grupės generalinis direktorius Rimantas Perveneckas varpo skambesiu paskelbė Niujorko "Nasdaq" vertybinių popierių biržos prekybos sesijos pradžią. Kvietimo dalyvauti vadinamojoje varpo ceremonijoje "Aprangos" grupė sulaukė po to, kai "Nasdaq Vilnius" ją įvertino kaip didžiausią pažangą per 10 metų pasiekusią bendrovę pagal rinkos kainą ir "Baltijos rinkos apdovanojimų" įvertinimą.

Įmonės akcijų kaina per ataskaitinį laikotarpį sumažėjo 0,4% nuo 2,58 eurų už akciją (maksimali akcijų kaina per laikotarpį buvo 2,68 eurų už akciją) iki 2,57 eurų už akciją (minimali akcijų kaina per ataskaitinį laikotarpį - 2,43 eurų už akciją). Tokiu būdu, Įmonės kapitalizacija sumažėjo nuo 143 mln. eurų metų pradžioje iki 142 mln. eurų 2016 metų gruodžio pabaigoje. Vidutinė svertinė akcijų kaina per ataskaitinį laikotarpį sudarė 2,53 eurų už 1 akciją. Įmonės akcijų apyvarta per 2016 metus sudarė 15,5 mln. eurų.

APB Apranga akcijų kainos kitimas bei akcijų apyvarta 2014-2016 m. laikotarpiu:

APB Apranga ir OMX Baltic Benchmark GI indeksų pokytis 2012-2016 m. laikotarpiu:

3. VEIKLOS PLANAI

"Aprangos" grupė 2017 metais planuoja pasiekti 230 mln. eurų apyvartą (su PVM), arba 7,4% didesnę, nei faktinė 2016 metų apyvarta.

2017 metais "Aprangos" grupė planuoja atidaryti ar rekonstruoti 7-10 parduotuvių. Investicijos sudarys apie 5-6 mln. eurų.

4. VERSLO FILOSOFIJA

• Mes dirbame ir siekiame dirbti tik su sparčiausiai augančiais, komerciškai sėkmingiausiais pasauliniais prekiniais ženklais ar tinklais, veikiančiais įvairiose rinkose ir priimtinais mūsų rinkai;
• Mes niekada nedarome kompromisų parenkant geriausias vietas parduotuvių įrengimui ("Vieta svarbiau už pinigus", "Mes turime būti ten, kur nebūti negalime");
• Mes siekiame įrengti perspektyvai optimalaus dydžio parduotuves pagal aukščiausius europinius dizaino ir technologijų reikalavimus;
• Mes siekiame optimaliai išnaudoti akivaizdaus rinkos lyderio galią ir sparčios plėtros galimybes konkurencinėje aplinkoje.

5. RIZIKOS

Vykdydama veiklą Grupė susiduria su įvairiomis rizikos rūšimis (teisinio reguliavimo, verslo, investicijų, rinkos, konkurencijos, ekonomikos cikliškumo, makroekonominių veiksnių ir t.t.), tačiau tik kai kurios iš jų gali žymiau paveikti Grupės veiklos rezultatus.

Grupes veikla yra žymiai įtakojama bendros šalių, kuriose Grupė veikia, ekonominės situacijos (ypač ekonomikos cikliškumo). Baltijos šalių ekonomikos yra praktiškai atsigavusios po ekonominės krizės, tačiau vis dar išlieka neapibrėžtumas Pasaulio ekonomikos raidos tendencijose bei būsimos regioninės ar pasaulinės krizės. Sunku patikimai įvertinti, kokį poveikį Grupės finansinei būklei turės tolesnė Pasaulio makroekonominės būklės raida. Tačiau vadovybė mano, kad net ir minimalus Baltijos šalių ekonomikos augimas sudaro prielaidas normaliai Grupės veiklai bei stabiliai plėtrai užtikrinti.

Konkurencijos rizika. Vykdydama veiklą Grupė susiduria su vis intensyvesne konkurencija drabužių rinkoje. Grupė, siekdama suvaldyti šią riziką bei patenkinti keliamus reikalavimus teikiamų paslaugų kokybei, vykdo nuolatinę parduotuvių tinklo plėtrą bei modernizavimą, nuolat tobulina pardavimų ir rinkodaros strategijas, vykdo rinkos tyrimus, gerina klientų aptarnavimą, vykdo nuoseklią veiklos procesų optimizavimo ir kaštų mažinimo programą. Savo veikloje Bendrovė laikosi skaidrumo ir sąžiningos konkurencijos principų.

Grupės veiklai bei rezultatams tam tikrą įtaką daro taip pat ir oro sąlygos. Grupė veiklos rezultatus planuoja laikydama, kad oro sąlygos bus normalios, t.y. įprastos Baltijos šalių regionui. Nepalankios oro sąlygos gali neigiamai paveikti Grupės apyvartą, tuo pačiu ir veiklos rezultatus bei atsargų likučius.

Grupės vidaus kontrolės ir rizikos valdymo sistemų, susijusių su konsoliduotųjų finansinių ataskaitų sudarymu, pagrindiniai požymiai.

Grupės konsoliduotosios finansinės ataskaitos rengiamos pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus (TFAS), patvirtintus taikyti Europos Sąjungoje. Grupės konsoliduotos finansines atskaitomybes rengimą, vidaus kontrolės ir rizikos valdymo sistemas, teisės aktų, reglamentuojančių konsoliduotųjų finansinių ataskaitų sudarymą, laikymąsi prižiūri Grupės finansų ir ekonomikos direktorius bei Audito komitetas. Grupės finansų ir ekonomikos direktorius yra atsakingas už konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rengimo priežiūrą bei galutinę jų peržiūrą. Jis nuolat peržiūri Tarptautinius finansines atskaitomybes standartus (TFAS), kad finansinėse ataskaitose butu laiku įgyvendinti visi TFAS pokyčiai, analizuoja Grupės veiklai reikšmingus sandorius, užtikrina informacijos surinkimą iš Grupės įmonių bei savalaikį ir teisingą tos informacijos apdorojimą ir paruošimą finansinei atskaitomybei. Siekiant užtikrinti konsoliduotųjų finansinių ataskaitų teisingumą ir parengimą laiku, Grupėje yra nustatytos atitinkamos tvarkos bei procedūros, reglamentuojančios apskaitos tvarkymo, bendrovių bei konsoliduotųjų finansinių ataskaitų sudarymo ir pateikimo principus. Daugiau informacijos apie Grupės konsoliduotų finansinių ataskaitų ruošimą pateikta Konsoliduotų finansinių ataskaitų aiškinamojo rašto 2.4-oje pastaboje ("Konsolidavimas") bei Konsoliduoto metinio pranešimo 7-oje dalyje ("Konsolidacija").

Informacija apie Grupei iškylančios finansinės rizikos tipus ir rizikos valdymą pateikta Konsoliduotų finansinių ataskaitų aiškinamojo rašto 3-oje pastaboje.

6. APLINKOSAUGA

Grupė savo veikloje naudoja naujausias technologijas bei naujausius technologinius procesus, atitinkančius ekologinius standartus ir padedančius mažinti neigiamą įtaką aplinkai (pavyzdžiui, Grupė daugumoje parduotuvių vietoje plastikinių įpakavimo medžiagų naudoja popierines). 2016 m. Grupės elektros energijos suvartojimas augo 1%, kai tuo tarpu parduotuvių plotas didėjo 7%. Vandens ir šiluminės energijos suvartojimas augo proporcingai išaugusiam parduotuvių plotui (7-8%).

7. KONSOLIDACIJA

Tam, kad būtų užtikrintas Grupės konsoliduotų finansinių ataskaitų paruošimo teisingumas ir sumažinta su tuo susijusi rizika, visose Grupės įmonės įdiegta vienoda centralizuota apskaitos ir verslo informacijos valdymo sistema. Visos grupės įmonės naudoja vienodą sąskaitų planą ir taiko vienodus apskaitos principus.

Daugiau informacijos apie konsoliduotų finansinių ataskaitų paruošimo principus pateikta Konsoliduotų finansinių ataskaitų aiškinamojo rašto 2.4-oje pastaboje.

8. VERTYBINIAI POPIERIAI

APB "Apranga" visą įstatinį kapitalą sudarančios 55 291 960 vienetų 0,29 euro nominalios vertės paprastosios vardinės akcijos (ISIN kodas LT0000102337) yra įtrauktos į Nasdaq Vilnius vertybinių popierių biržos oficialųjį prekybos sąrašą. Daugiau informacijos apie Įmonės akcinį kapitalą pateikta Konsoliduotų finansinių ataskaitų aiškinamojo rašto 22-oje pastaboje.

Nei Įmonė, nei jos dukterinės įmonės nei tiesiogiai, nei netiesiogiai savų akcijų įsigijusios nebuvo.

Įmonės vadovybės žiniomis, Įmonės akcijų perleidimui apribojimų nėra.

Visos Įmonės akcijos suteikia vienodas teises akcininkams ir nėra akcininkų, turinčių specialias kontrolės teises. Įmonės vadovybės žiniomis, balsavimo teisių apribojimų nėra.

Įmonės vadovybės žiniomis, tarp akcininkų nėra susitarimų, galinčių riboti akcijų perleidimą ar balsavimo teises.

Akcijos savininkui suteikiamos turtinės teisės:

• 1) Gauti Įmonės pelno dalį (dividendus);
• 2) Gauti likviduojamos Įmonės turto dalį;

3) Nemokamai gauti akcijų, kai įstatinis kapitalas didinamas iš Įmonės lėšų, išskyrus Akcinių bendrovių įstatymu numatytas išimtis;

• 4) Pirmumo teise įsigyti Įmonės išleidžiamų akcijų ar konvertuojamų obligacijų, išskyrus atvejį, kai visuotinis akcininkų susirinkimas Akcinių bendrovių įstatymo nustatyta tvarka nusprendžia šią teisę visiems akcininkams atšaukti;
• 5) Įstatymų nustatytais būdais skolinti Įmonei, tačiau Įmonė, skolindamasi iš savo akcininkų, neturi teisės įkeisti akcininkams savo turto. Įmonei skolinantis iš akcininko, palūkanos negali viršyti paskolos davėjo gyvenamojoje ar verslo vietoje esančių komercinių bankų vidutinės palūkanų normos, galiojusios paskolos sutarties sudarymo momentu. Tokiu atveju Įmonei ir akcininkams draudžiama susitarti dėl didesnių palūkanų dydžio;
• 6) Gauti Įmonės lėšų, kai Įmonės įstatinis kapitalas mažinamas siekiant akcininkams išmokėti Įmonės lėšų.
• 7) Akcininkas taip pat gali turėti kitas Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytas turtines teises.

Akcijos savininkui suteikiamos neturtinės teisės:

• 1) Dalyvauti ir balsuoti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose. Viena paprastoji vardinė akcija visuotiniame akcininkų susirinkime suteikia jos savininkui vieną balsą. Teisė balsuoti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose gali būti uždrausta ar apribota Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais atvejais, taip pat kai ginčijama nuosavybės teisė į akciją;
• 2) Gauti Akcinių bendrovių įstatymu numatytą informaciją apie Įmonę;
• 3) Kreiptis į teismą su ieškiniu atlyginti Įmonei žalą, kuri susidarė dėl Įmonės vadovo ir valdybos narių Lietuvos Respublikos įstatymais bei šiais įstatais nustatytų pareigų nevykdymo ar netinkamo vykdymo, taip pat kitais įstatymų nustatytais atvejais;
• 4) Kitas įstatymų nustatytas neturtines teises.

2016 m. gruodžio 31 d. Įmonė turėjo 2 614 akcininkų. Įmonės akcininkai, nuosavybės teise turintys ar valdantys daugiau kaip 5 proc. įstatinio kapitalo, buvo:

Akcininkas	Įmonės kodas	Adresas	Akcijų skaičius	Įstatinio kapitalo dalis proc.
UAB "MG Baltic Investment"	123249022	Jasinskio 16B, Vilnius, Lietuva	33 321 529	60,3%
Swedbank AS (Estija) klientai	10060701	Liivalaia 8 Tallinn, Estija	5 470 944	9,9%
UAB "Minvista"	110685692	Jasinskio 16, Vilnius, Lietuva	5 219 621	9,4%

Įmonės akcininkų pasiskirstymas pagal grupes 2016 m. gruodžio 31 d.:

Reikšmingų susitarimų, kurių šalis yra Įmonė ir kurie įsigaliotų, pasikeistų ar nutrūktų pasikeitus Įmonės kontrolei, nėra. Informacija apie susijusių šalių sandorius yra pateikta Konsoliduotų finansinių ataskaitų aiškinamojo rašto 26 oje pastaboje.

Įmonė nuo 2012 m. sausio 23 dienos su AB "Swedbank" (įmonės kodas: 112029651, adresas: Konstitucijos pr. 20A, 03502 Vilnius) yra sudariusi neterminuotą sutartį dėl vertybinių popierių apskaitos ir vertybinių popierių sąskaitų tvarkymo.

9. ĮMONĖS VALDYMAS

Įmonės organai yra: visuotinis akcininkų susirinkimas, kolegialus valdymo organas - valdyba ir vienasmenis valdymo organas - Įmonės vadovas.

Visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencija nesiskiria nuo Akcinių bendrovių įstatymu nustatytos visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencijos. Visuotinis akcininkų susirinkimas turi išimtinę teisę:

• 1) keisti Įmonės įstatus;
• 2) rinkti valdybos narius;
• 3) atšaukti valdybą ar jos narius;
• 4) rinkti ir atšaukti audito įmonę, nustatyti audito paslaugų apmokėjimo sąlygas;
• 5) nustatyti Įmonės išleidžiamų akcijų klasę, skaičių, nominalią vertę ir minimalią emisijos kainą;
• 6) priimti sprendimą konvertuoti Įmonės vienos klasės akcijas į kitos, tvirtinti akcijų konvertavimo tvarką;
• 7) tvirtinti metines finansines ataskaitas;
• 8) priimti sprendimą dėl pelno (nuostolių) paskirstymo;
• 9) priimti sprendimą dėl rezervų sudarymo, naudojimo, sumažinimo ir naikinimo;
• 10) priimti sprendimą išleisti konvertuojamąsias obligacijas;
• 11) priimti sprendimą atšaukti visiems akcininkams pirmumo teisę įsigyti konkrečios emisijos Įmonės akcijų ar konvertuojamųjų obligacijų;
• 12) priimti sprendimą padidinti įstatinį kapitalą;
• 13) priimti sprendimą sumažinti įstatinį kapitalą, išskyrus šiame Įstatyme nustatytas išimtis;
• 14) priimti sprendimą Įmonei įsigyti savų akcijų;
• 15) priimti sprendimą dėl Įmonės reorganizavimo ar atskyrimo ir patvirtinti reorganizavimo ar atskyrimo sąlygas;
• 16) priimti sprendimą pertvarkyti Įmonę;
• 17) priimti sprendimą restruktūrizuoti Įmonę;
• 18) priimti sprendimą likviduoti Įmonę, atšaukti Įmonės likvidavimą, išskyrus Akcinių bendrovių įstatyme nustatytas išimtis;
• 19) rinkti ir atšaukti Įmonės likvidatorių, išskyrus šiame Įstatyme nustatytas išimtis.

Visuotinis akcininkų susirinkimas turi išimtinę teisę keisti Įmonės įstatus kvalifikuota visuotinio akcininkų susirinkimo balsų dauguma, kuri negali būti mažesnė kaip 2/3 visų susirinkime dalyvaujančių akcininkų akcijų suteikiamų balsų, išskyrus Akcinių bendrovių įstatymu nustatytas išimtis.

Įmonės valdybą ne ilgesniam kaip 4 metų laikotarpiui iš šešių narių renka visuotinis akcininkų susirinkimas. Įmonės valdybos narių rinkimo ir atšaukimo tvarka nesiskiria nuo nustatytosios Akcinių bendrovių įstatymu. Valdybos veiklai vadovauja valdybos pirmininkas. Valdybos pirmininką iš savo narių renka valdyba. Valdyba savo funkcijas atlieka įstatuose nustatytą laiką arba iki bus išrinkta ir pradės dirbti nauja valdyba, bet ne ilgiau kaip iki valdybos kadencijos pabaigos metais vyksiančio eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo.

Įmonės valdyba svarsto ir tvirtina:

• 1) Įmonės veiklos strategiją;
• 2) Įmonės metinį pranešimą;
• 3) Įmonės valdymo struktūrą ir darbuotojų pareigybes;
• 4) Pareigybes, į kurias darbuotojai priimami konkurso tvarka;
• 5) Įmonės filialų ir atstovybių nuostatus.

Valdyba priima sprendimus:

• 1) Įmonei tapti kitų juridinių asmenų steigėja, dalyve;
• 2) Steigti Įmonės filialus, atstovybes;
• 3) Dėl ilgalaikio turto, kurio balansinė vertė didesnė kaip 1/20 Įmonės įstatinio kapitalo, investavimo, perleidimo, nuomos (skaičiuojama atskirai kiekvienai sandorio rūšiai);

• 4) Dėl ilgalaikio turto, kurio balansinė vertė didesnė kaip 1/20 Įmonės įstatinio kapitalo, įkeitimo ir hipotekos (skaičiuojama bendra sandorių suma);

• 5) Dėl kitų asmenų prievolių, kurių suma didesnė kaip 1/20 Įmonės įstatinio kapitalo, įvykdymo laidavimo ar garantavimo;

• 6) Įsigyti ilgalaikio turto už kainą, didesnę kaip 1/20 Įmonės įstatinio kapitalo;
• 7) Įmonių restruktūrizavimo įstatymo nustatytais atvejais sprendimą restruktūrizuoti Įmonę;
• 8) Dėl Įmonės obligacijų (išskyrus konvertuojamas) išleidimo;
• 9) Kitus Įmonės įstatuose ar visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimuose valdybos kompetencijai priskirtus sprendimus.

Valdyba analizuoja ir vertina Įmonės vadovo pateiktą medžiagą apie:

• 1) Įmonės veiklos strategijos įgyvendinimą;
• 2) Įmonės veiklos organizavimą;
• 3) Įmonės finansinę būklę;
• 4) Ūkinės veiklos rezultatus, pajamų ir išlaidų sąmatas, inventorizacijos ir kitus turto pasikeitimo apskaitos duomenis.

Valdyba renka ir atšaukia Įmonės vadovą - generalinį direktorių, nustato jo atlyginimą, kitas darbo sutarties sąlygas, tvirtina pareiginius nuostatus, skatina jį ir skiria nuobaudas. Valdyba analizuoja ir vertina Įmonės metinių finansinių ataskaitų ir pelno (nuostolių) paskirstymo projektą, ir, šiems projektams pritarusi, kartu su Įmonės metiniu pranešimu, teikia juos visuotiniam akcininkų susirinkimui.

Valdyba atsako už visuotinių akcininkų susirinkimų sušaukimą ir rengimą laiku.

Valdybos posėdžio šaukimo iniciatyvos teisę turi kiekvienas valdybos narys. Valdyba gali priimti sprendimus ir jos posėdis laikomas įvykusiu, kai jame dalyvauja daugiau kaip 2/3 valdybos narių. Valdybos sprendimas yra priimtas, kai už jį gauta daugiau balsų už negu prieš. Balsams "už" ir "prieš" pasiskirsčius po lygiai, lemia valdybos pirmininko balsas. Valdybos narys neturi teisės balsuoti, kai valdybos posėdis sprendžia su jo veikla valdyboje susijusį ar jo atsakomybės klausimą.

Įmonės vadovas – generalinis direktorius yra vienasmenis Įmonės valdymo organas. Įmonės vadovas santykiuose su kitais asmenimis veikia vienvaldiškai.

Įmonės vadovą renka ir atšaukia bei atleidžia iš pareigų, nustato jo atlyginimą, tvirtina pareiginius nuostatus, skatina jį ir skiria nuobaudas Įmonės valdyba. Darbo sutartį su Įmonės vadovu Įmonės vardu pasirašo valdybos pirmininkas ar kitas valdybos įgaliotas narys.

Įmonės vadovas savo veikloje vadovaujasi įstatymais, kitais teisės aktais, Įmonės įstatais, visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimais, valdybos sprendimais, pareiginiais nuostatais.

Įmonės vadovas veikia Įmonės vardu ir turi teisę vienvaldiškai sudaryti sandorius. Įmonės vadovui sudaryti sandoriams: dėl ilgalaikio turto, kurio balansinė vertė didesnė kaip 1/20 Įmonės įstatinio kapitalo, investavimo, perleidimo, nuomos (skaičiuojama atskirai kiekvienai sandorio rūšiai); dėl ilgalaikio turto, kurio balansinė vertė didesnė kaip 1/20 Įmonės įstatinio kapitalo, įkeitimo ir hipotekos (skaičiuojama bendra sandorių suma); dėl kitų asmenų prievolių, kurių suma didesnė kaip 1/20 Įmonės įstatinio kapitalo, įvykdymo laidavimo ar garantavimo; įsigyti ilgalaikio turto už kainą, didesnę kaip 1/20 Įmonės įstatinio kapitalo – reikalingas Įmonės valdybos sprendimas šiems sandoriams sudaryti.

Įmonės vadovas atsako už:

• 1) Įmonės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą;
• 2) Metinių finansinių ataskaitų sudarymą ir Įmonės metinio pranešimo parengimą;
• 3) Sutarties su audito įmone sudarymą;
• 4) Informacijos ir dokumentų pateikimą visuotiniam akcininkų susirinkimui, valdybai Akcinių Įmonių įstatymo nustatytais atvejais ar jų prašymu;
• 5) Įmonės dokumentų ir duomenų pateikimą juridinių asmenų registro tvarkytojui;
• 6) Dokumentų pateikimą Vertybinių popierių komisijai ir Lietuvos centriniam vertybinių popierių depozitoriumui;
• 7) Akcinių bendrovių įstatymu nustatytos informacijos viešą paskelbimą įstatuose nurodytame dienraštyje;
• 8) Informacijos pateikimą akcininkams;
• 9) Kitų įstatymuose bei teisės aktuose, Įmonės įstatuose, Įmonės vadovo pareiginiuose nuostatuose nustatytų pareigų vykdymą.

Įmonės vadovas organizuoja kasdieninę Įmonės veiklą, priima į darbą ir atleidžia darbuotojus, sudaro ir nutraukia su jais darbo sutartis, skatina juos ir skiria nuobaudas.

Įmonės vadovas atsako už akcijų pasirašymo sutarties projekto parengimą ir duomenų teisingumą. Įmonės vadovas išduoda įgaliojimus savo kompetencijos ribose, prokūras.

Įmonės vadovas atskaitingas ir reguliariai atsiskaito valdybai už Įmonės veiklos strategijos įgyvendinimą, Įmonės veiklos organizavimą, Įmonės finansinę būklę, ūkinės veiklos rezultatus, pajamų ir išlaidų sąmatas, inventorizacijas ir kitus turto pasikeitimo apskaitos duomenis.

10. ĮMONĖS VADOVAI

Įmonės valdyba naujai ketverių metų kadencijai išrinkta 2014 m. balandžio 29 d. visuotiniame akcininku susirinkime. Visų valdybos narių kadencija baigsis 2018 m. balandžio 28 d.

VALDYBOS NARIAI

Darius Mockus Valdybos pirmininkas

Darius Mockus (g. 1965 m.) – valdybos pirmininkas nuo 2002 m. gegužės 2 d. (valdybos narys nuo 1995 m. kovo 23 d.). Išsilavinimas: Vilniaus universitetas, Ekonomikos fakultetas, industrinio planavimo specializacija. Įmonės akcijų neturi. Kartu su susijusiomis bendrovėmis UAB "Minvista" (įmonės kodas 110685692, buveinės adresas Jasinskio 16, Vilnius), UAB "MG Baltic Investment" (įmonės kodas 123249022, buveinės adresas Jasinskio 16B, Vilnius) bei šeimos nariais turi 38 547 016 akcijų, kurios sudaro 69,72% įstatinio kapitalo ir bendro balsų skaičiaus.

Dalyvavimas kitų įmonių valdyme: UAB Koncernas "MG Baltic" prezidentas ir valdybos pirmininkas; UAB "MG BALTIC INVESTMENT" valdybos pirmininkas; UAB "MG Baltic Trade" generalinis direktorius ir valdybos pirmininkas; AB "MV group production" valdybos pirmininkas; UAB "MG Valda" valdybos narys; UAB "Mineraliniai vandenys" valdybos pirmininkas; UAB "Mediafon" valdybos narys; UAB "Minvista" valdybos pirmininkas.

Dalyvavimas kitų įmonių kapitale: UAB Koncernas "MG Baltic" 100% bendrovės įstatinio kapitalo; UAB "Minvista" 100% bendrovės įstatinio kapitalo.

Dalyvavimas kitų organizacijų veikloje: Lietuvos teniso sąjungos Garbės prezidentas.

Rimantas Perveneckas Valdybos narys, Generalinis direktorius

Rimantas Perveneckas (g. 1960 m.) - APB "Aprangos" grupės generalinis direktorius, valdybos narys nuo 1993 m. vasario 23 d., dirba Įmonėje nuo 1983 m. Išsilavinimas: Vilniaus universitetas, Prekybos fakultetas, prekybos ekonomikos specializacija. Turi 800 770 Įmonės akcijų, kurios sudaro 1,45% įstatinio kapitalo ir bendro balsų skaičiaus. Kitų įmonių veikloje bei kapitale nedalyvauja (daugiau nei 5%).

Ilona Šimkūnienė Valdybos narė, Pirkimų direktorė

Ilona Šimkūnienė (g. 1963 m.) - "Aprangos" grupės pirkimų direktorė, APB "Apranga" valdybos narė nuo 1998 m. kovo 27 d., dirba Įmonėje nuo 1985 m. Išsilavinimas: Vilniaus universitetas, Prekybos fakultetas, prekių mokslo ir prekybos organizavimo specializacija. Įmonės akcijų neturi.

Dalyvavimas kitų įmonių valdyme: UAB "Apranga LT" valdybos pirmininkė; UAB "Apranga BPB LT" valdybos pirmininkė; UAB "Apranga PLT" valdybos pirmininkė;

• UAB "Apranga SLT" valdybos pirmininkė; UAB "Apranga MLT" valdybos pirmininkė; UAB "Apranga HLT" valdybos pirmininkė; UAB "Apranga Ecom LT" valdybos pirmininkė; SIA "Apranga LV" valdybos pirmininkė; SIA "Apranga BPB LV" valdybos pirmininkė; SIA "Apranga PLV" valdybos pirmininkė; SIA "Apranga SLV" valdybos pirmininkė; SIA "Apranga MLV" valdybos pirmininkė; SIA "Apranga Ecom LV" valdybos pirmininkė; OÜ "Apranga Estonia" valdybos pirmininkė; OÜ "Apranga BEE" valdybos pirmininkė; OÜ "Apranga PB Trade" valdybos pirmininkė; OÜ "Apranga ST Retail" valdybos pirmininkė; OÜ "Apranga MDE" valdybos pirmininkė; OÜ "Apranga HEST" valdybos pirmininkė;
• OÜ "Apranga Ecom EE" valdybos pirmininkė.

Kitų įmonių kapitale nedalyvauja (daugiau nei 5%).

Vidas Lazickas Valdybos narys

Vidas Lazickas (g. 1965 m.) - valdybos narys nuo 2011 m. balandžio 29 d. Išsilavinimas: Vilniaus universitetas, Ekonomikos fakultetas, gamybos valdymo ir organizavimo specializacija. Turi 80 000 Įmonės akcijų, kurios sudaro 0,15% įstatinio kapitalo ir bendro balsų skaičiaus.

Dalyvavimas kitų įmonių valdyme: UAB Koncernas "MG Baltic" ekonomikos ir finansų direktorius bei valdybos narys; UAB "MG Baltic Investment" generalinis direktorius ir valdybos narys; UAB "Minvista" direktorius ir valdybos narys; MV Eesti OU valdybos narys; MV Latvia SIA valdybos narys; MV Poland S.P.z.o.o. valdybos narys; UAB "MG BALTIC MEDIA" valdybos narys; UAB "LNK" valdybos narys; UAB "Mitnija" valdybos pirmininkas; UAB "MG Valda" valdybos narys; UAB "MG Baltic Trade" valdybos narys; AB "Alita" valdybos pirmininkas; AB "Anykščių vynas" valdybos pirmininkas.

Kitų įmonių kapitale nedalyvauja (daugiau nei 5%).

Marijus Strončikas Valdybos narys

Marijus Strončikas (g. 1974 m.) - valdybos narys nuo 2010 m. balandžio 30 d. Išsilavinimas: Kauno Technologijos Universitetas, Informatikos fakultetas, Informatikos mokslų magistras. Turi 4 450 Įmonės akcijų, kurios sudaro 0,01% įstatinio kapitalo ir bendro balsų skaičiaus.

Dalyvavimas kitų įmonių valdyme: UAB Koncernas "MG Baltic" IT ir pirkimų direktorius; AB "Alita" valdybos narys; UAB "CityBee Solutions" valdybos narys.

Kitų įmonių kapitale nedalyvauja (daugiau nei 5%).

Ramūnas Gaidamavičius Valdybos narys, Tinklo vystymo direktorius

Ramūnas Gaidamavičius (g. 1968 m.) - APB "Aprangos" grupės tinklo vystymo direktorius, valdybos narys nuo 2010 m. balandžio 30 d., dirba Įmonėje nuo 2002 m. Išsilavinimas: Vilniaus Technikos universitetas, Mechanikos fakultetas, automobilių ir autoūkio specializacija. Turi 5 000 Įmonės akcijų, kurios sudaro 0,01% įstatinio kapitalo ir bendro balsų skaičiaus.

Dalyvavimas kitų įmonių valdyme: SIA "Apranga" valdybos pirmininkas; OÜ "Apranga" valdybos pirmininkas; UAB "Apranga LT" valdybos narys; SIA "Apranga LV" valdybos narys; SIA "Apranga BPB LV" valdybos narys; SIA "Apranga PLV" valdybos narys; SIA "Apranga SLV" valdybos narys; SIA "Apranga MLV" valdybos narys; SIA "Apranga Ecom LV" valdybos narys; OÜ "Apranga Estonia" valdybos narys; OÜ "Apranga BEE" valdybos narys; OÜ "Apranga PB Trade" valdybos narys; OÜ "Apranga ST Retail" valdybos narys; OÜ "Apranga MDE" valdybos narys; OÜ "Apranga HEST" valdybos narys; OÜ "Apranga Ecom EE" valdybos narys.

Kitų įmonių kapitale nedalyvauja (daugiau nei 5%).

ĮMONĖS IR GRUPĖS VADOVAI

Pagrindiniai Įmonės ir Grupės vadovai 2016 m. gruodžio 31 d.:

Vardas, pavardė	Pareigos	Turimas akcijų sk.*	Įstatinio kapitalo dalis	Darbo Įmonėje pradžia
Rimantas Perveneckas	Generalinis direktorius	800 770	1,45%	1983 m.
Ilona Šimkūnienė	Pirkimų direktorė	-	-	1985 m.
Ramūnas Gaidamavičius	Tinklo vystymo direktorius	5 000	0,01%	2002 m.
Saulius Bačauskas	Finansų ir ekonomikos direktorius	16 000	0,03%	2003 m.
Aušra Tartilienė	Inditex tinklo direktorė	31 665	0,06%	1989 m.
Irma Marcinkienė	Pardavimų ir marketingo direktorė	1 863	0,003%	2000 m.
Audronė Martinkutė	Personalo direktorė	360	0,001%	2002 m.

* kartu su susijusiais asmenimis

Duomenys apie Įmonės ir Grupės finansų vadovą:

Saulius Bačauskas Finansų ir ekonomikos direktorius

Saulius Bačauskas (g. 1974 m.) - APB "Aprangos" grupės finansų ir ekonomikos direktorius, dirba Įmonėje nuo 2003 m. Išsilavinimas: Vytauto Didžiojo Universitetas, Verslo vadybos fakultetas, Finansų ir bankininkystės magistras. Turi 16 000 Įmonės akcijų, kurios sudaro 0,03% įstatinio kapitalo ir bendro balsų skaičiaus.

Dalyvavimas kitų įmonių valdyme: UAB "Apranga LT" valdybos narys; UAB "Apranga BPB LT" valdybos narys; UAB "Apranga PLT" valdybos narys;

UAB "Apranga SLT" valdybos narys; UAB "Apranga MLT" valdybos narys; UAB "Apranga HLT" valdybos narys; UAB "Apranga Ecom LT" valdybos narys; OÜ "Apranga" valdybos narys.

Kitų įmonių kapitale nedalyvauja (daugiau nei 5%).

Duomenys apie valdymo organų narius 2016 m. gruodžio 31 d.:

Vardas, pavardė	Pareigos	Turimas akcijų sk. ir įstatinio kapitalo dalis	Kadencijos pradžia	Kadencijos pabaiga	Įmonės per 2016 m. priskaičiuota pinigų suma, eurais
Darius Juozas Mockus	Valdybos pirmininkas	- -	2014-04-29	2018-04-28	Atlyginimo negauna
Rimantas	Valdybos narys,	800 770
Perveneckas	generalinis direktorius	1.45%	2014-04-29	2018-04-28	-
Ilona Šimkūnienė	Valdybos narė, pirkimų direktorė	- -	2014-04-29	2018-04-28	-
Ramūnas Gaidamavičius	Valdybos narys, tinklo vystymo direktorius	5 000 0.01%	2014-04-29	2018-04-28	-
Vidas	Valdybos narys	115 000	2014-04-29	2018-04-28	Atlyginimo negauna
Lazickas		0.21%
Marijus	Valdybos narys	4 450	2014-04-29	2018-04-28	Atlyginimo negauna
Strončikas		0.01%
Saulius	Finansų ir ekonomikos	16 000
Bačauskas	direktorius	0.03%	-	-	-
Dividendai ir tantjemos valdybos nariams ir vadovams iš viso (6)					307 226
Dividendų ir tantjemų valdybos nariams ir vadovams vidurkis (6)					51 204
Darbo užmokestis valdybos nariams ir vadovams iš viso (4)					950 479
Darbo užmokesčio valdybos nariams ir vadovams (4) vidurkis					237 620

Įmonė, jos valdymo organų nariai ir darbuotojai nėra sudarę jokių susitarimų, numatančių kompensaciją, jei jie atsistatydintų arba būtų atleisti be pagrįstos priežasties arba jei jų darbas baigtųsi dėl Įmonės kontrolės pasikeitimo.

11. AUDITO KOMITETAS

Įmonės Audito komitetą išimties tvarka (LR Vertybinių popierių komisijos 2008 m. rugpjūčio 21 d. nutarimo Nr. 1K-18 4-tas punktas) sudaro du nariai, vienas iš jų - nepriklausomas. Audito komitetas renkamas ketverių metų laikotarpiui. Komiteto narių kadencija sutampa su Įmonės valdybos narių kadencija. Komiteto narius skiria ir atšaukia Įmonės valdyba, išskyrus nepriklausomą Komiteto narį. Nepriklausomą audito komiteto narį Įmonės valdybos teikimu renka ir atšaukia Įmonės visuotinis akcininkų susirinkimas.

Pagrindinės audito komiteto funkcijos:

• stebėti finansinių ataskaitų rengimo procesą;
• stebėti Įmonės vidaus kontrolės, rizikos valdymo ir vidaus audito, jei jis Įmonėje veikia, sistemų veiksmingumą;
• stebėti audito atlikimo procesą;
• stebėti, kaip auditorius ir audito įmonė laikosi nepriklausomumo ir objektyvumo principų;
• parengti ir pateikti raštu Įmonės valdybai rekomendaciją dėl siūlomos visuotiniam akcininkų susirinkimui išrinkti audito įmonės;
• informuoti Įmonės vadovą apie audito įmonės pateiktą informaciją su auditu susijusiais probleminiais klausimais, ypač kai nustatomi reikšmingi vidaus kontrolės, susiję su finansinėmis atskaitomis, trūkumai.

2014 m. balandžio 29 d. įvykusiame Įmonės visuotiniame akcininku susirinkime naujam ketverių metų kadencijos laikotarpiui išrinkti audito komiteto nariai: Rasa Rulevičiūtė (Įmonės administracijos darbuotoja, finansų ir ekonomikos direktoriaus pavaduotoja) ir Daiva Paulavičienė (nepriklausomas komiteto narys).

12. BENDROVIŲ VALDYMO KODEKSO LAIKYMASIS

Įmonė iš esmės laikosi vertybinių popierių biržoje Nasdaq Vilnius patvirtinto ir 2016 m. gruodžio 31 d. galiojusio listinguojamų bendrovių valdymo kodekso. Pagal įstatus Įmonės organai yra visuotinis akcininkų susirinkimas, valdyba ir generalinis direktorius. Pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymą Įmonėje gali būti sudaromas vienas kolegialus valdymo organas. Įmonėje Stebėtojų taryba nesudaroma. Valdybą sudaro 6 valdybos nariai, renkami ketveriems metams, ir jie atstovauja akcininkus bei atlieka priežiūros ir kontrolės funkcijas.

Visas Įmonės pranešimas apie Nasdaq Vilnius vertybinių popierių biržoje listinguojamų bendrovių valdymo kodekso laikymąsi pateiktas 1 priede.

13. VIEŠAI PASKELBTA INFORMACIJA

Grupė 2016 metais viešai paskelbė bei išplatino per Nasdaq Vilnius vertybinių popierių biržos informacinę sistemą ("Globe Newswire") ir Įmonės tinklapį sekančią informaciją:

Data	Antraštė	Pranešimo kategorija
2016-01-04	"Aprangos" grupės apyvarta 2015 m. gruodžio mėnesį bei 2015 metais	Informacinis pranešimas investuotojams
2016-01-19	Dėl "Aprangos" grupės plėtros Baltijos šalyse	Pranešimas apie esminį įvykį
2016-02-01	"Aprangos" grupės apyvarta 2016 m. sausio mėnesį	Informacinis pranešimas investuotojams
2016-02-25	Dukterinės APB "Apranga" įmonės įsteigimas Lietuvoje	Pranešimas apie esminį įvykį
2016-02-29	"Aprangos" grupės 2015 m. 12 mėnesių tarpinė informacija	Tarpinė informacija
2016-03-01	"Aprangos" grupės apyvarta 2016 m. vasario mėnesį	Informacinis pranešimas investuotojams
2016-03-01	Dukterinių APB "Apranga" įmonių įsteigimas Latvijoje ir Estijoje	Pranešimas apie esminį įvykį
2016-03-24	"Aprangos" grupė atidaro pirmąsias "Sandro" ir "Maje" parduotuves Baltijos šalyse	Pranešimas spaudai
2016-04-01	"Aprangos" grupės apyvarta 2016 m. kovo mėnesį ir I-ą ketvirtį	Informacinis pranešimas investuotojams
2016-04-05	Pranešimas apie APB "APRANGA" šaukiamą eilinį visuotinį akcininkų susirinkimą	Pranešimas apie esminį įvykį
2016-04-05	APB "APRANGA" eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo šaukiamo 2016 m. balandžio 28 d. sprendimų projektai	Pranešimas apie esminį įvykį
2016-04-05	CORRECTION: "Aprangos" grupės 2016 m. investuotojo kalendorius	Informacinis pranešimas investuotojams
2016-04-08	"Aprangos" grupė pradeda internetinę prekybą Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje	Pranešimas spaudai
2016-04-28	APB "Apranga" eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai	Pranešimas apie esminį įvykį
2016-04-28	APB "Apranga" 2015 m. metinė informacija	Metinė informacija
2016-04-29	"Aprangos" grupės 2016 m. 3 mėnesių tarpinė informacija	Tarpinė informacija
2016-05-02	"Aprangos" grupės apyvarta 2016 m. balandžio mėnesį	Informacinis pranešimas investuotojams
2016-06-01	"Aprangos" grupės apyvarta 2016 m. gegužės mėnesį	Informacinis pranešimas investuotojams
2016-06-02	Pranešimas apie su APB "Apranga" vadovu susijusio asmens sandorius	Pranešimai apie vadovų sandorius
2016-07-01	"Aprangos" grupės apyvarta 2016 m. birželio mėnesį	Informacinis pranešimas investuotojams
2016-07-05	Dukterinės APB "Apranga" įmonės įsteigimas Estijoje	Pranešimas apie esminį įvykį
2016-07-29	"Aprangos" grupės 2016 m. šešių mėnesių tarpinė informacija	Tarpinė informacija
2016-08-01	"Aprangos" grupės apyvarta 2016 m. liepos mėnesį	Informacinis pranešimas investuotojams
2016-08-08	Pranešimas apie su APB "Apranga" vadovu susijusio asmens sandorius	Pranešimai apie vadovų sandorius
2016-08-08	Pranešimas apie su APB "Apranga" vadovu susijusio asmens sandorius	Pranešimai apie vadovų sandorius
2016-08-11	Pranešimas apie su APB "Apranga" vadovu susijusio asmens sandorius	Pranešimai apie vadovų sandorius
2016-08-11	Pranešimas apie su APB "Apranga" vadovu susijusio asmens sandorius	Pranešimai apie vadovų sandorius
2016-08-16	Pranešimas apie su APB "Apranga" vadovu susijusio asmens sandorius	Pranešimai apie vadovų sandorius
2016-09-01	"Aprangos" grupės apyvarta 2016 m. rugpjūčio mėnesį	Informacinis pranešimas investuotojams
2016-09-07	Darius Mockus ir "Aprangos" grupė pradėjo "Nasdaq" biržos sesiją Niujorke	Pranešimas spaudai
2016-09-08	Pranešimas apie su APB "Apranga" vadovu susijusio asmens sandorius	Pranešimai apie vadovų sandorius
2016-09-14	Pranešimas apie su APB "Apranga" vadovu susijusio asmens sandorius	Pranešimai apie vadovų sandorius
2016-09-14	Pranešimas apie su APB "Apranga" vadovu susijusio asmens sandorius	Pranešimai apie vadovų sandorius
2016-09-14	Pranešimas apie APB "Apranga" vadovo sandorį	Pranešimai apie vadovų sandorius
2016-09-30	Pranešimas apie su APB "Apranga" vadovu susijusio asmens sandorius	Pranešimai apie vadovų sandorius
2016-09-30	Pranešimas apie su APB "Apranga" vadovu susijusio asmens sandorius	Pranešimai apie vadovų sandorius
2016-10-03	"Aprangos" grupės apyvarta 2016 m. rugsėjo mėnesį	Informacinis pranešimas investuotojams
2016-10-31	"Aprangos" grupės 2016 m. devynių mėnesių tarpinė informacija	Tarpinė informacija
2016-11-02	"Aprangos" grupės apyvarta 2016 m. spalio mėnesį	Informacinis pranešimas investuotojams
2016-11-03	Pranešimas apie su APB "Apranga" vadovu susijusio asmens sandorius	Pranešimai apie vadovų sandorius
2016-11-07	Pranešimas apie su APB "Apranga" vadovu susijusio asmens sandorius	Pranešimai apie vadovų sandorius

2016-11-10	Pranešimas apie su APB "Apranga" vadovu susijusio asmens sandorius
2016-11-10	Pranešimas apie su APB "Apranga" vadovu susijusio asmens sandorius
2016-12-01	"Aprangos" grupės apyvarta 2016 m. lapkričio mėnesį
2016-12-09	"Aprangos" grupės apyvartos ir plėtros planai 2017 metais
2016-12-16	Pranešimas apie su APB "Apranga" vadovu susijusio asmens sandorius
2016-12-16	Pranešimas apie su APB "Apranga" vadovu susijusio asmens sandorius
2016-12-29	"Aprangos" grupės 2017 m. investuotojo kalendorius
2016-12-30	Pranešimas apie su APB "Apranga" vadovu susijusio asmens sandorius
2016-12-30	Pranešimas apie su APB "Apranga" vadovu susijusio asmens sandorius

Pranešimai apie vadovų sandorius Pranešimai apie vadovų sandorius Informacinis pranešimas investuotojams Pranešimas apie esminį įvykį Pranešimai apie vadovų sandorius Pranešimai apie vadovų sandorius Informacinis pranešimas investuotojams Pranešimai apie vadovų sandorius Pranešimai apie vadovų sandorius

Šių pranešimų turinį galima rasti Nasdaq Vilnius vertybinių popierių biržos tinklai
http://www.nasdaqomxbaltic.com/market/?instrument=LT0000102337&list=2&pg=details&tab=news&lang=lt tinklapyje ir Įmonės tinklapyje http://aprangagroup.lt/lt/investuotojams/naujienos.

Rimantas Perveneckas Generalinis direktorius

2017 m. balandžio 4 d.

NASDAQ OMX Vilnius listinguojamų bendrovių valdymo kodekso laikymosi atskleidimas

Akcinė prekybos bendrovė "APRANGA" (toliau – Bendrovė), vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymo 21 straipsnio 3 dalimi ir AB NASDAQ OMX Vilnius listingavimo taisyklių 24.5. punktu, atskleidžia, kaip ji laikosi Nasdaq Vilnius listinguojamų bendrovių valdymo kodekso ir konkrečių jo nuostatų ar rekomendacijų. Jei šio kodekso ar kai kurių jo nuostatų ar rekomendacijų nesilaikoma, tai yra nurodoma, kurių konkrečių nuostatų ar rekomendacijų nesilaikoma ir dėl kokių priežasčių, taip pat pateikiama kita šioje formoje nurodyta paaiškinanti informacija.

Bendrovės valdysenos ataskaitos santrauka:

APB "Apranga" yra patronuojanti Grupės bendrovė, įregistruota Lietuvos Respublikoje. Ji 2016 m. pabaigoje valdė 22 dukterines bendroves, įsteigtas trijose Baltijos šalyse. Pagrindinė Grupės veikla yra mažmeninė prekyba drabužiais. Iš 23 Grupę sudarančių bendrovių 20 atstovauja konkretų prekės ženklą ("Zara", "Bershka", "Pull&Bear", "Stradivarius", "Massimo Dutti" ir "Zara Home") franšizės sutarčių pagrindu, sudarytų su pasaulio drabužių mažmeninės prekybos rinkos lyderiu "Inditex". Kitos 3 bendrovės (APB "Apranga", SIA "Apranga" ir OÜ "Apranga") atstovauja kitus nei "Inditex" prekinius ženklus (vieno prekinio ženklo parduotuves) bei nuosavus prekybos tinklus (daugelio prekinių ženklų parduotuves): "Apranga", "Aprangos galerija", "City" ir "Mados Linija".

Korporatyvinio valdymo veikla sutelkta Grupės patronuojančioje įmonėje – APB "Apranga", kuri Grupės bendrovėse koordinuoja finansų, teisės, strateginio planavimo ir kontrolės, žmogiškųjų išteklių ir mokymų, verslo valdymo ir plėtros, informacinių technologijų, prekių užsakymo ir kainodaros, marketingo ir reklamos, bei kitas bendrąsias sritis. Grupė naudoja centralizuotą valdymo modelį, praktiškai visos valdymo funkcijos yra sutelktos Vilniuje esančioje Grupės buveinėje.

Pagrindinė Grupės bendrovė APB "Apranga" nuo 1997 m. listinguojama "Nasdaq Vilnius" vertybinių popierių biržoje. Nuo 2005 m. bendrovė įtraukta į Baltijos Oficialųjį prekybos sąrašą, yra prekybinio indekso OMX Baltic 10 (OMXB10GI) sudėtyje. APB "Apranga" visą įstatinį kapitalą sudaro 55 291 960 vienetų 0,29 euro nominalios vertės paprastųjų vardinių akcijų (ISIN kodas LT0000102337).

2016 m. gruodžio 31 d. APB "Apranga" turėjo 2 614 akcininkų. Pagrindinė patronuojanti įmonė, kurios finansinės ataskaitos skelbiamos viešai, yra UAB Koncernas "MG Baltic". Pagrindinis Grupę kontroliuojantis asmuo yra p. D.J. Mockus, kuris kartu su susijusiomis bendrovėmis bei šeimos nariais turi 38 547 016 akcijų, sudarančių 69,72% įstatinio kapitalo ir bendro balsų skaičiaus.

Pagal Bendrovės įstatus Bendrovės organai yra visuotinis akcininkų susirinkimas, kolegialus valdymo organas valdyba ir vienasmenis valdymo organas - Įmonės vadovas. Bendrovėje stebėtojų taryba nėra sudaroma. Valdybą ne ilgesniam kaip 4 metų laikotarpiui iš 6 narių renka visuotinis akcininkų susirinkimas. Ataskaitiniu laikotarpiu valdybos sudėtis nesikeitė. Bendrovės valdybą sudarė valdybos pirmininkas D.J. Mockus ir valdybos nariai – Rimantas Perveneckas (Bendrovės generalinis direktorius), Ilona Šimkūnienė, Vidas Lazickas, Marijus Strončikas, Ramūnas Gaidamavičius. Valdyba renka ir atšaukia Įmonės vadovą - generalinį direktorių.

Bendrovėje yra audito komitetas, kurį sudaro du nariai, vienas iš jų - nepriklausomas. Audito komitetas renkamas 4 metų laikotarpiui. Komiteto narius skiria ir atšaukia Bendrovės valdyba, išskyrus nepriklausomą komiteto narį, kurį Bendrovės valdybos teikimu renka ir atšaukia Bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas. Ataskaitiniu laikotarpiu komiteto sudėtis nesikeitė. Audito komiteto nariai: Rasa Rulevičiūtė (Bendrovės darbuotoja) ir Daiva Paulavičienė (nepriklausomas komiteto narys).

Platesnė informacija apie Bendrovės valdymo organus ir jų narius, akcininkų teises, valdybos bei Bendrovės vadovo atsakomybės sritis, Bendrovėje sudarytus komitetus ir kt. yra aprašyta konsoliduoto metinio pranešimo 8-11 dalyse bei lentelėje žemiau, kurioje atskleista informacija apie Nasdaq Vilnius listinguojamų bendrovių valdymo kodekso laikymąsi.

PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS	TAIP /NE /NEAKTUALU	KOMENTARAS
I principas: Pagrindinės nuostatos
Pagrindinis bendrovės tikslas turėtų būti visų akcininkų interesų tenkinimas, užtikrinant nuolatinį
akcininkų nuosavybės vertės didinimą.
1.1. Bendrovė turėtų rengti ir viešai skelbti bendrovės plėtros strategiją ir tikslus, aiškiai deklaruodama, kaip ji planuoja veikti akcininkų interesais ir didinti akcininkų nuosavybę.	Taip	Bendrovė viešai skelbia patvirtintą plėtros strategiją ir tikslus Bendrovės metiniuose pranešimuose, pranešimuose apie esminius įvykius, kurie skelbiami Bendrovės interneto tinklapyje http://aprangagroup.lt/lt/investuotojams, "Nasdaq Vilnius" vertybinių popierių biržos informacijos atskleidimo sistemoje, Centrinėje reglamentuojamos informacijos bazėje, taip pat Bendrovės vadovo ir vyresniosios vadovybės pristatymuose

Atskleidimo struktūrizuota lentelė:

PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS	TAIP /NE /NEAKTUALU	KOMENTARAS
1.2. Visų bendrovės organų veikla turėtų būti sukoncentruota į strateginių tikslų įgyvendinimą, atsižvelgiant į poreikį didinti akcininkų nuosavybę.	Taip	investuotojams.
1.3. Bendrovės priežiūros ir valdymo organai turėtų glaudžiai bendradarbiauti, siekdami kuo didesnės naudos bendrovei ir akcininkams.	Taip	Bendrovė įgyvendina šią rekomendaciją tiek, kiek tai susiję su Bendrovės valdybos ir Bendrovės vadovo bei vyresniosios vadovybės glaudžiu bendradarbiavimu.
1.4. Bendrovės priežiūros ir valdymo organai turėtų užtikrinti, kad būtų gerbiamos ne tik bendrovės akcininkų, bet ir kitų bendrovės veikloje dalyvaujančių ar su ta veikla susijusių asmenų (darbuotojų, kreditorių, tiekėjų, klientų, vietos bendruomenės) teisės ir interesai.	Taip
II principas: Bendrovės valdymo sistema Bendrovės valdymo sistema turėtų užtikrinti strateginį vadovavimą bendrovei, efektyvią bendrovės
valdymo organų priežiūrą, tinkamą pusiausvyrą ir funkcijų pasiskirstymą tarp bendrovės organų, akcininkų interesų apsaugą.
2.1. Be Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme numatytų privalomų organų – visuotinio akcininkų susirinkimo ir bendrovės vadovo, rekomenduojama bendrovėje sudaryti tiek kolegialų priežiūros organą, tiek kolegialų valdymo organą. Kolegialių priežiūros ir valdymo organų sudarymas užtikrina valdymo ir priežiūros funkcijų aiškų atskyrimą bendrovėje, bendrovės vadovo atskaitomybę bei kontrolę, o tai savo ruožtu sąlygoja efektyvesnį ir skaidresnį bendrovės valdymo procesą.	Ne	Bendrovės organai yra visuotinis akcininkų susirinkimas, valdyba ir Bendrovės vadovas. Stebėtojų taryba Bendrovėje nesudaroma. Tokią Bendrovės organų struktūrą patvirtino akcininkai visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu, tvirtinant Bendrovės įstatus. Bendrovės nuomone, tokia organų struktūra užtikrina mažesnę administracinę naštą bei operatyvesnį sprendimų priėmimą. Vienasmenio valdymo organo - Bendrovės vadovo - atskaitomybę bei kontrolę užtikrina Bendrovės valdyba.
2.2. Kolegialus valdymo organas yra atsakingas už strateginį vadovavimą bendrovei bei vykdo kitas esmines bendrovės valdymo funkcijas. Kolegialus priežiūros organas yra atsakingas už efektyvią bendrovės valdymo organų veiklos priežiūrą.	Taip	Rekomendacijoje nurodytas strateginio vadovavimo bei kitas esmines valdymo funkcijas įgyvendina kolegialus valdymo organas – valdyba. Valdyba atsakinga už efektyvią Bendrovės valdymo organų priežiūrą, tiek kiek tai susiję su Bendrovės vadovo veiklos priežiūra.
2.3. Jeigu bendrovė nusprendžia sudaryti tik vieną kolegialų organą, rekomenduojama, kad tai būtų priežiūros organas, t.y. stebėtojų taryba. Tokiu atveju stebėtojų taryba yra atsakinga už efektyvią bendrovės vadovo vykdomų funkcijų priežiūrą.	Ne	Bendrovėje sudarytas vienas kolegialus organas, ir tai yra valdyba. Žr. 2.1. rekomendacijos komentarą.
2.4. Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus priežiūros organas turėtų būti sudaromas ir turėtų veikti III ir IV principuose išdėstyta tvarka. Jeigu bendrovė nuspręstų nesudaryti kolegialaus priežiūros organo, tačiau sudarytų kolegialų valdymo organą – valdybą, III ir IV principai turėtų būti taikomi valdybai, kiek tai neprieštarauja šio organo esmei ir paskirčiai.	Taip/Ne	III ir IV principuose išdėstytos rekomendacijos nėra įgyvendinamos visa apimtimi, tačiau Bendrovė laikosi visų teisės aktuose numatytų reikalavimų, nustatytų kolegialus organo, t.y. valdybos, sudarymui. Žr. III ir IV principų rekomendacijų komentarus.
2.5. Bendrovės valdymo ir priežiūros organus turėtų sudaryti toks valdybos narių (vykdomųjų direktorių) ir stebėtojų tarybos narių (direktorių konsultantų) skaičius, kad atskiras asmuo arba nedidelė asmenų grupė negalėtų dominuoti šiems organams priimant sprendimus.	Taip	Bendrovės valdyba sudaryta iš 6 (šešių) narių, iš kurių 3 (trys) nariai yra akcininkų atstovai, kiti 3 (trys) nariai - Bendrovės vadovas ir asmenys iš vyresniosios vadovybės. Bendrovės nuomone, šis valdybos narių skaičius yra pakankamas pagal Bendrovės veiklos apimtis ir akcininkų skaičių.
2.6. Direktoriai konsultantai arba stebėtojų tarybos nariai turėtų būti skiriami apibrėžtam laikotarpiui, su galimybe būti individualiai perrenkamiems maksimaliais Lietuvos Respublikos teisės aktų leidžiamais intervalais, tam, kad būtų užtikrintas būtinas profesinės patirties augimas ir pakankamai dažnas jų statuso pakartotinas patvirtinimas. Taip pat turėtų būti numatyta galimybė juos atleisti, tačiau ta procedūra neturėtų būti lengvesnė už vykdomojo direktoriaus arba valdybos nario atleidimo procedūrą.	Neaktualu	Bendrovėje nesudaroma stebėtojų taryba. Žr. 2.1. rekomendacijos komentarus.

PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS	TAIP /NE /NEAKTUALU	KOMENTARAS
2.7. Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo pirmininku gali būti toks asmuo, kurio esamos arba buvusios pareigos nebūtų kliūtis nepriklausomai ir nešališkai priežiūrai vykdyti. Kai bendrovėje nesudaroma stebėtojų taryba, bet sudaroma valdyba, rekomenduojama, kad bendrovės valdybos pirmininkas ir bendrovės vadovas nebūtų tas pats asmuo. Buvęs bendrovės vadovas neturėtų būti tuoj pat skiriamas į visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo pirmininko postą. Kai bendrovė nusprendžia nesilaikyti šių rekomendacijų, turėtų būti pateikiama informacija apie priemones, kurių imtasi priežiūros nešališkumui užtikrinti. III principas: Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo sudarymo tvarka	Taip	Bendrovės valdybos pirmininko ir Bendrovės vadovo pareigas užima skirtingi asmenys. Bendrovės valdybos pirmininkas nėra buvęs Bendrovės vadovu.
Bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo sudarymo tvarka
turėtų užtikrinti bendrovės smulkiųjų atskaitomybę akcininkams ir objektyvią bendrovės veiklos bei jos valdymo organų priežiūrą.	akcininkų	interesų atstovavimą, šio organo
3.1. Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo (toliau šiame principe – kolegialus organas) sudarymo mechanizmas turėtų užtikrinti, kad bus vykdoma objektyvi ir nešališka bendrovės valdymo organų priežiūra, taip pat tinkamai atstovaujami smulkiųjų akcininkų interesai. 3.2. Kandidatų į kolegialaus organo narius vardai,	Taip Taip/Ne	Bendrovės valdybos sudarymo mechanizmas užtikrina, kad bus vykdoma objektyvi ir nešališka Bendrovės vienasmenio valdymo organo, Bendrovės vadovo, bei vyresniosios vadovybės priežiūra bei tinkamai atstovaujami smulkiųjų akcininkų interesai. Informacija apie valdybos narių einamas
pavardės, informacija apie jų išsilavinimą, kvalifikaciją, profesinę patirtį, einamas pareigas, kitus svarbius profesinius įsipareigojimus ir potencialius interesų konfliktus turėtų būti atskleista bendrovės akcininkams dar prieš visuotinį akcininkų susirinkimą, paliekant akcininkams pakankamai laiko apsispręsti, už kurį kandidatą balsuoti. Taip pat turėtų būti atskleistos visos aplinkybės, galinčios paveikti kandidato nepriklausomumą (pavyzdinis jų sąrašas pateiktas 3.7 rekomendacijoje). Kolegialus organas turėtų būti informuojamas apie vėlesnius šiame punkte nurodytos informacijos pokyčius. Kolegialus organas kiekvienais metais turėtų kaupti šiame punkte nurodytus duomenis apie savo narius ir pateikti juos bendrovės metiniame pranešime.		pareigas ar dalyvavimą kitų įmonių veikloje yra nuolat renkama ir kaupiama, o pasibaigus kiekvieniems metams patikslinama bei atnaujinama, užklausiant kiekvieną valdybos narį, ir pateikiama Bendrovės rengiamose ataskaitose bei interneto tinklalapyje. Informaciją apie valdybos narių išsilavinimą Bendrovė taip pat pateikia ataskaitose bei interneto puslapyje.Renkant valdybos narius 2014 m., kandidatų vardai ir pavardės buvo paskelbti kartu su visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimų projektais, t.y. likus ne mažiau kaip 10 dienų iki visuotinio akcininko susirinkimo. Be to, 2014 m. renkant valdybos narius, vadovaujantis Akcinių bendrovių įstatymo nuostatomis, kandidatai į valdybos narius visuotiniam akcininkų susirinkimui pateikė informaciją apie užimamas pareigas ar dalyvavimą kitų įmonių veikloje. Bendrovėje nenustatyta kitokia/papildoma informavimo tvarka nei nustato galiojantys teisės aktai.
3.3. Kai siūloma paskirti kolegialaus organo narį, turėtų būti nurodyta konkreti jo kompetencija, tiesiogiai susijusi su darbu kolegialiame organe. Kad akcininkai ir investuotojai galėtų įvertinti, ar ši kompetencija ir toliau yra tinkama, kolegialus organas kiekviename bendrovės metiniame pranešime turėtų skelbti informaciją apie savo sudėtį ir apie konkrečią atskirų savo narių kompetenciją, tiesiogiai susijusią su jų darbu kolegialiame organe.	Taip/Ne	Žr. 3.2. rekomendacijos komentarą.
3.4. Siekiant išlaikyti tinkamą kolegialaus organo narių turimos kvalifikacijos pusiausvyrą, kolegialaus organo sudėtis turėtų būti nustatyta atsižvelgiant į bendrovės struktūrą ir veiklos pobūdį ir periodiškai vertinama. Kolegialus organas turėtų užtikrinti, kad jo nariai, kaip visuma, turėtų įvairiapusių žinių, nuomonių ir patirties savo užduotims tinkamai atlikti. Audito komiteto nariai, kaip visuma, turėtų turėti naujausių žinių ir atitinkamą patirtį listinguojamų bendrovių finansų ir apskaitos ir (arba)	Taip/Ne	žr. 3.5. ir 4.7. rekomendacijų komentarus.

PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS	TAIP /NE /NEAKTUALU	KOMENTARAS
audito srityse. Bent vienas iš atlyginimo komiteto narių turėtų turėti žinių ir patirties atlyginimų nustatymo politikos srityje.
3.5. Visiems naujiems kolegialaus organo nariams turėtų būti siūloma individuali programa, skirta supažindinti su pareigomis, bendrovės organizacija bei veikla. Kolegialus organas turėtų atlikti metinį patikrinimą, kad būtų nustatytos sritys, kuriose jo nariams reikia atnaujinti savo įgūdžius ir žinias.	Ne	Bendrovėje nebuvo poreikio siūlyti individualias programas naujiems valdybos nariams, skirtas susipažinti su pareigomis, bendrovės organizacija ir veikla. 2014 m. valdyba išrinkta iš kandidatų, kurie susipažinę su Bendrovės organizacija bei veikla. Metiniai valdybos narių kvalifikacijos patikrinimai nėra atliekami, kadangi valdybos nariai – Bendrovės vadovas ir asmenys iš vyresniosios vadovybės - yra savo srities profesionalai ir tobulina savo kvalifikaciją atlikdami savo pareigas Bendrovėje, o akcininkus atstovaujančių valdybos narių įgūdžius ir žinias įvertina akcininkai siūlydami kandidatus į valdybą.
3.6. Siekiant užtikrinti, kad visi su kolegialaus organo nariu susiję esminiai interesų konfliktai būtų sprendžiami tinkamai, į bendrovės kolegialų organą turėtų būti išrinktas pakankamas nepriklausomų narių skaičius.	Ne	Nepriklausomų valdybos narių rinkimo klausimas Bendrovėje nebuvo aktualus ir keliamas bei atitinkamai nebuvo vertintas "pakankamas" nepriklausomų narių skaičius.
3.7. Kolegialaus organo narys turėtų būti laikomas nepriklausomu tik tais atvejais, kai jo nesaisto jokie verslo, giminystės arba kitokie ryšiai su bendrove, ją kontroliuojančiu akcininku arba jų administracija, dėl kurių kyla ar gali kilti interesų konfliktas ir kurie gali paveikti nario nuomonę. Kadangi visų atvejų, kada kolegialaus organo narys gali tapti priklausomas, išvardyti neįmanoma, be to, skirtingose bendrovėse santykiai arba aplinkybės, susijusios su nepriklausomumo nustatymu, gali skirtis, o geriausia šios problemos sprendimo praktika susiklostys laikui bėgant, tai kolegialaus organo nario nepriklausomumo įvertinimas turėtų būti grindžiamas santykių ir aplinkybių turiniu, o ne forma. Pagrindiniai kriterijai nustatant, ar kolegialaus organo narys gali būti laikomas nepriklausomu, turėtų būti šie: 1) jis negali būti bendrovės arba susijusios bendrovės vykdomasis direktorius arba valdybos narys (jei visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas – stebėtojų taryba) ir paskutinius penkerius metus neturi būti ėjęs tokių pareigų; 2) jis negali būti bendrovės arba susijusios bendrovės darbuotojas ir paskutinius trejus metus neturi būti ėjęs tokių pareigų, išskyrus atvejus, kai kolegialaus organo narys nepriklauso vyresniajai vadovybei ir buvo išrinktas į kolegialų organą kaip darbuotojų atstovas; 3) jis neturi gauti arba nebūti gavęs reikšmingo papildomo atlyginimo iš bendrovės arba susijusios bendrovės, išskyrus užmokestį, gautą už kolegialaus organo nario pareigas. Tokiam papildomam atlyginimui priskiriamas ir dalyvavimas akcijų pasirinkimo sandoriuose arba kitokiose nuo veiklos rezultatų priklausančiose užmokesčio sistemose; jam nepriskiriamos pagal pensijų planą nustatytų kompensacijų išmokos (įskaitant atidėtas kompensacijas) už ankstesnį darbą bendrovėje (su sąlyga, kad tokia išmoka niekaip nesusijusi su vėlesnėmis pareigomis); 4) jis neturi būti kontroliuojantysis akcininkas arba neturi atstovauti tokiam akcininkui (kontrolė nustatoma pagal Tarybos direktyvos 83/349/EEB 1 straipsnio 1 dalį); 5) jis negali turėti ir per praėjusius metus neturi	Neaktualu	Žr. 3.6. rekomendacijos komentarus

PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS	TAIP /NE /NEAKTUALU	KOMENTARAS
būti turėjęs svarbių verslo ryšių su bendrove arba
susijusia bendrove nei tiesiogiai, nei kaip turinčio tokius ryšius subjekto partneris, akcininkas,
direktorius arba viršesnis darbuotojas. Turinčiu
verslo ryšių laikytinas subjektas, kuris yra svarbus
prekių tiekėjas arba paslaugų teikėjas (įskaitant finansines, teisines, patariamąsias ir konsultacines
paslaugas), reikšmingas klientas ar organizacija, kuri
gauna reikšmingas įmokas iš bendrovės arba jos
grupės;
6) jis negali būti ir per paskutinius trejus metus neturi būti buvęs bendrovės arba susijusios
bendrovės dabartinės arba ankstesnės išorės audito
įmonės partneriu arba darbuotoju;
7) jis neturi būti vykdomuoju direktoriumi arba valdybos nariu kitoje bendrovėje, kurioje bendrovės
vykdomasis direktorius arba valdybos narys (jei
visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus
organas – stebėtojų taryba) yra direktorius konsultantas arba stebėtojų tarybos narys, taip pat
jis negali turėti kitų reikšmingų ryšių su bendrovės
vykdomaisiais direktoriais, kurie atsiranda jiems
dalyvaujant kitų bendrovių arba organų veikloje; 8) jis neturi būti ėjęs kolegialaus organo nario
pareigų ilgiau kaip 12 metų;
9) jis neturi būti vykdomojo direktoriaus arba
valdybos nario (jei visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas – stebėtojų taryba),
arba 1–8 punkte nurodytų asmenų artimas šeimos
narys. Artimu šeimos nariu laikytinas sutuoktinis
(sugyventinis), vaikai ir tėvai.
3.8. Nepriklausomumo sąvokos turinį iš esmės nustato pats kolegialus organas. Kolegialus organas
gali nuspręsti, kad tam tikras jo narys, nors ir
atitinka visus šiame kodekse nustatytus
nepriklausomumo kriterijus, vis dėlto negali būti laikomas nepriklausomu dėl ypatingų asmeninių ar
su bendrove susijusių aplinkybių.
3.9. Turėtų būti atskleidžiama reikiama informacija	Neaktualu	Žr. 3.6. rekomendacijos komentarus bei
apie išvadas, prie kurių priėjo kolegialus organas aiškindamasis, ar tam tikras jo narys gali būti		Bendrovėje iki šiol nebuvo taikoma valdybos narių nepriklausomumo, pagal kriterijus
laikomas nepriklausomu. Kai siūloma paskirti		nustatytus šiame Kodekse, skelbimo
kolegialaus organo narį, bendrovė turėtų paskelbti,		praktika.
ar laiko jį nepriklausomu. Kai konkretus kolegialaus organo narys neatitinka vieno ar kelių šiame
kodekse nustatytų nepriklausomumo vertinimo
kriterijų, bendrovė turėtų paskelbti priežastis, kodėl
tą narį ji vis dėlto laiko nepriklausomu. Be to, bendrovė kiekviename savo metiniame pranešime
turėtų paskelbti, kuriuos kolegialaus organo narius
laiko nepriklausomais.
3.10. Kai vienas arba keli šiame kodekse nustatyti nepriklausomumo vertinimo kriterijai nebuvo	Neaktualu	Žr. 3.6. rekomendacijos komentarą.
tenkinami ištisus metus, bendrovė turėtų paskelbti
priežastis, kodėl konkretų kolegialaus organo narį
laiko nepriklausomu. Kad būtų užtikrintas informacijos, pateikiamos dėl kolegialaus organo
narių nepriklausomumo, tikslumas, bendrovė turėtų
reikalauti, kad nepriklausomi nariai reguliariai
patvirtintų savo nepriklausomumą. 3.11. Nepriklausomiems kolegialaus organo nariams	Neaktualu	Žr. 3.6. rekomendacijos komentarą.
už jų darbą ir dalyvavimą kolegialaus organo
posėdžiuose gali būti atlyginama iš bendrovės lėšų.
Tokio atlyginimo dydį turėtų tvirtinti bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas.
IV principas: Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo pareigos ir atsakomybė
Bendrovės valdymo sistema turėtų užtikrinti, kad visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas
kolegialus organas tinkamai ir efektyviai funkcionuotų, o jam suteiktos teisės turėtų užtikrinti efektyvią bendrovės valdymo organų priežiūrą ir visų bendrovės akcininkų interesų apsaugą.
4.1. Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas	Taip	Šią rekomendaciją Bendrovėje įgyvendina

PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS	TAIP /NE /NEAKTUALU	KOMENTARAS
kolegialus organas (toliau šiame principe – kolegialus organas) turėtų užtikrinti bendrovės finansinės apskaitos ir kontrolės sistemos vientisumą bei skaidrumą. Kolegialus organas turėtų nuolat teikti rekomendacijas bendrovės valdymo organams ir prižiūrėti bei kontroliuoti jų veiklą valdant bendrovę.		valdyba, tiek kiek tai susiję su rekomendacijų teikimu Bendrovės vadovui bei vyresniajai vadovybei bei jų veiklos priežiūra ir kontrole.
4.2. Kolegialaus organo nariai turėtų sąžiningai, rūpestingai ir atsakingai veikti bendrovės bei akcininkų naudai ir jų interesais, atsižvelgdami į darbuotojų interesus ir visuomenės gerovę. Nepriklausomi kolegialaus organo nariai turėtų: a) bet kokiomis sąlygomis išlaikyti savo analizės, sprendimų priėmimo ir veiksmų nepriklausomumą; b) nesiekti ir nepriimti jokių nepagrįstų lengvatų, kurios gali kompromituoti jų nepriklausomumą; c) aiškiai reikšti savo prieštaravimą tuo atveju, kai mano, kad kolegialaus organo sprendimas gali pakenkti bendrovei. Kai kolegialus organas yra priėmęs sprendimų, dėl kurių nepriklausomas narys turi rimtų abejonių, tokiu atveju šis narys turėtų padaryti atitinkamas išvadas. Jeigu nepriklausomas narys atsistatydintų, priežastis jis turėtų paaiškinti laiške kolegialiam organui arba audito komitetui ir, jei reikia, atitinkamam bendrovei nepriklausančiam organui (institucijai).	Taip	Bendrovės turimais duomenimis, valdybos nariai veikia gera valia Bendrovės atžvilgiu, vadovaujasi Bendrovės, akcininkų interesais, taip išlaikydami savo sprendimų nepriklausomumą.
4.3. Kolegialaus organo nario pareigoms atlikti kiekvienas narys turėtų skirti pakankamai laiko ir dėmesio. Kiekvienas kolegialaus organo narys turėtų įsipareigoti taip apriboti kitus savo profesinius įsipareigojimus (ypač direktoriaus pareigas kitose bendrovėse), kad jie netrukdytų tinkamai atlikti kolegialaus organo nario pareigas. Jeigu kolegialaus organo narys dalyvavo mažiau nei pusėje kolegialaus organo posėdžių per bendrovės finansinius metus, apie tai turėtų būti informuojami bendrovės akcininkai.	Taip	Bendrovės duomenimis, visi valdybos nariai dalyvavo valdybos posėdžiuose ir skiria pakankamai laiko savo, kaip valdybos nario, pareigų vykdymui.
4.4. Kai kolegialaus organo sprendimai gali skirtingai paveikti bendrovės akcininkus, kolegialus organas su visais akcininkais turėtų elgtis sąžiningai ir nešališkai. Jis turėtų užtikrinti, kad akcininkai būtų tinkamai informuojami apie bendrovės reikalus, jos strategiją, rizikos valdymą ir interesų konfliktų sprendimą. Bendrovėje turėtų būti aiškiai nustatytas kolegialaus organo narių vaidmuo jiems bendraujant su akcininkais ir įsipareigojant akcininkams.	Taip	Bendrovės akcininkai informuojami apie Bendrovės reikalus, jos strategiją, rizikos valdymą ir interesų konfliktų sprendimą vadovaujantis teisės aktų nustatyta tvarka. Žr. X principo rekomendacijų komentarus.
4.5. Rekomenduojama, kad sandoriai (išskyrus mažareikšmius dėl nedidelės jų vertės arba sudarytus standartinėmis sąlygomis vykdant įprastinę bendrovės veiklą), sudaromi tarp bendrovės ir jos akcininkų, priežiūros ar valdymo organų narių, ar kitų bendrovės valdymui įtaką darančių ar galinčių daryti fizinių ar juridinių asmenų, būtų tvirtinami kolegialaus organo. Sprendimas dėl tokių sandorių tvirtinimo turėtų būti laikomas priimtu tik tuo atveju, kai už tokį sprendimą balsuoja dauguma nepriklausomų kolegialaus organo narių.	Taip/Ne	Sandoriai sudaromi standartinėmis sąlygomis, vykdant įprastinę Bendrovės veiklą. Bendrovės valdyba priima sprendimus dėl įstatuose numatytų sandorių ir šiuo atžvilgiu valdybos kompetencija iš esmės nesiskiria nuo nustatytosios Akcini bendrovių įstatymu. Bendrovėje nėra nepriklausomų valdybos narių. Žr. 3.6. rekomendacijos komentarą.
4.6. Kolegialus organas turėtų būti nepriklausomas priimdamas sprendimus, turinčius reikšmės bendrovės veiklai ir strategijai. Be kita ko, kolegialus organas turėtų būti nepriklausomas nuo bendrovės valdymo organų. Kolegialaus organo narių darbui ir sprendimams neturėtų daryti įtakos juos išrinkę asmenys. Bendrovė turėtų užtikrinti, kad kolegialus organas ir jo komitetai būtų aprūpinti pakankamais ištekliais (tarp jų ir finansiniais), reikalingais pareigoms atlikti, įskaitant teisę gauti – ypač iš bendrovės darbuotojų – visą reikiamą informaciją ir teisę kreiptis nepriklausomo profesionalaus patarimo	Taip/Ne	Bendrovė neįgyvendina šios rekomendacijos tiek, kiek tai susiję su Atlyginimo komiteto formavimu. Žr. 4.7. rekomendacijos komentarą.

PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS	TAIP /NE	KOMENTARAS
į išorinius teisės, apskaitos ar kitokius specialistus kolegialaus organo ir jo komitetų kompetencijai priklausančiais klausimais. Naudodamasis minėtų konsultantų ar specialistų paslaugomis informacijai apie atlyginimų nustatymo sistemų rinkos standartus gauti, atlyginimo komitetas turėtų užtikrinti, kad tas konsultantas tuo pačiu metu neteiktų konsultacijų susijusios bendrovės žmogiškųjų išteklių skyriui arba vykdomajam, arba valdymo organų nariams.	/NEAKTUALU
4.7. Kolegialaus organo veikla turėtų būti organizuota taip, kad nepriklausomi kolegialaus organo nariai galėtų turėti didelę įtaką itin svarbiose srityse, kuriose interesų konfliktų galimybė yra ypač didelė. Tokiomis sritimis laikytini klausimai, susiję su bendrovės direktorių skyrimu, atlyginimo bendrovės direktoriams nustatymu ir bendrovės audito kontrole bei įvertinimu. Todėl tuo atveju, kai kolegialaus organo kompetencijai yra priskirti minėti klausimai, šiam organui rekomenduojama suformuoti skyrimo, atlyginimų ir audito komitetus. Bendrovės turėtų užtikrinti, kad skyrimo, atlyginimų ir audito komitetams priskirtos funkcijos būtų vykdomos, tačiau jos gali tas funkcijas sujungti ir sukurti mažiau nei tris komitetus. Tokiu atveju bendrovės turėtų išsamiai paaiškinti, kodėl jos pasirinko alternatyvų požiūrį ir kaip pasirinktas požiūris atitinka trims atskiriems komitetams nustatytus tikslus. Bendrovėse, kurių kolegialus organas turi nedaug narių, trims komitetams skirtas funkcijas gali atlikti pats kolegialus organas, jeigu jis atitinka komitetams keliamus sudėties reikalavimus ir jeigu šiuo klausimu atskleidžia atitinkamą informaciją. Tokiu atveju šio kodekso nuostatos, susijusios su kolegialaus organo komitetais (ypač dėl jų vaidmens, veiklos ir skaidrumo), turėtų būti taikomos, kai tinka, visam kolegialiam organui.	Taip/Ne	Bendrovėje nėra formuojami 4.12-4.13 rekomendacijose nurodyti Skyrimo ir Atlyginimo komitetai, nes Bendrovės nuomone, valdyba, vykdydama savo funkcijas, iš dalies vykdo nurodytų Skyrimo komiteto ir Atlyginimų komiteto funkcijas. Bendrovės valdyba parenka Bendrovės vadovo kandidatūrą ir jį skiria, teikia rekomendacijas Bendrovės vadovui dėl vyresniosios vadovybės skyrimo ir vyresniosios vadovybės atlyginimų politikos. Bendrovės valdyba tvirtina Bendrovės strateginius planus bei kontroliuoja jų įgyvendinimą, tvirtina Bendrovės biudžeto planus ir analizuoja bei vertina Bendrovės vadovo ir vyresniosios vadovybės ataskaitas apie Bendrovės patvirtintų biudžeto planų vykdymą ir lėšų panaudojimą. Vykdant Audito įstatymo (Žin., 2008, Nr. 82-3233) reikalavimus, Bendrovėje yra suformuotas Audito komitetas iš dviejų narių.
4.8. Pagrindinis komitetų tikslas – didinti kolegialaus organo darbo efektyvumą užtikrinant, kad sprendimai būtų priimami juos tinkamai apsvarsčius, ir padėti organizuoti darbą taip, kad kolegialaus organo sprendimams nedarytų įtakos esminiai interesų konfliktai. Komitetai turėtų veikti nepriklausomai bei principingai ir teikti kolegialiam organui rekomendacijas, susijusias su kolegialaus organo sprendimu, tačiau galutinį sprendimą priima pats kolegialus organas. Rekomendacija steigti komitetus nesiekiama susiaurinti kolegialaus organo kompetencijos ar perkelti ją komitetams. Kolegialus organas išlieka visiškai atsakingas už savo kompetencijos ribose priimamus sprendimus.	Taip/Ne	Žr. 4.7. rekomendacijos komentarą. Rekomendacija įgyvendinama tiek, kiek tai susiję su Audito komiteto veikla Bendrovėje.
4.9. Kolegialaus organo sukurti komitetai turėtų susidėti bent iš trijų narių. Bendrovėse, kuriose kolegialaus organo narių yra nedaug, išimties tvarka komitetai gali būti sudaryti tik iš dviejų narių. Kiekvieno komiteto narių daugumą turėtų sudaryti nepriklausomi kolegialaus organo nariai. Tuo atveju, kai bendrovėje stebėtojų taryba nesudaroma, atlyginimų ir audito komitetai turėtų būti sudaryti išimtinai iš direktorių konsultantų. Sprendžiant, ką skirti komiteto pirmininku ir nariais, turėtų būti atsižvelgiama į tai, kad narystė komitete turi būti atnaujinama ir kad neturi būti pernelyg pasitikima tam tikrais asmenimis.	Taip/Ne	Žr. 4.7. rekomendacijos komentarą. Audito komitetas sudarytas išimties tvarka iš dviejų narių.
4.10. Kiekvieno įkurto komiteto įgaliojimus turėtų nustatyti pats kolegialus organas. Komitetai turėtų vykdyti savo pareigas laikydamiesi nustatytų įgaliojimų ir reguliariai informuoti kolegialų organą apie savo veiklą ir jos rezultatus. Kiekvieno komiteto įgaliojimai, apibrėžiantys jo vaidmenį ir nurodantys	Ne	Žr. 4.7. rekomendacijos komentarą. Audito komiteto įgaliojimai, teisės ir pareigos nustatyti Audito komiteto vidaus taisyklėse vadovaujantis galiojančiais teisės aktais ir Audito komiteto įgaliojimai, teisės ir pareigos patvirtinti visuotinio akcininkų susirinkimo.

PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS	TAIP /NE /NEAKTUALU	KOMENTARAS
jo teises bei pareigas, turėtų būti paskelbti bent kartą per metus (kaip dalis informacijos, kurią bendrovė kasmet skelbia apie savo valdymo struktūrą ir praktiką). Bendrovės taip pat kasmet savo metiniame pranešime turėtų skelbti esamų komitetų pranešimus apie jų sudėtį, posėdžių skaičių ir narių dalyvavimą posėdžiuose per praėjusius metus, taip pat apie pagrindines savo veiklos kryptis. Audito komitetas turėtų patvirtinti, kad jį tenkina audito proceso nepriklausomumas, ir trumpai aprašyti veiksmus, kurių buvo imtasi tam, kad prieiti tokios išvados.		Audito komiteto vidaus taisyklėse nustatyti Bendrovės Audito komiteto įgaliojimai, teisės ir pareigos nesiskiria nuo teisės aktuose nustatytųjų.
4.11. Siekiant užtikrinti komitetų savarankiškumą ir objektyvumą, kolegialaus organo nariai, kurie nėra komiteto nariai, paprastai turėtų turėti teisę dalyvauti komiteto posėdžiuose tik komitetui pakvietus. Komitetas gali pakviesti arba reikalauti, kad posėdyje dalyvautų tam tikri darbuotojai arba ekspertai. Kiekvieno komiteto pirmininkui turėtų būti sudarytos sąlygos tiesiogiai palaikyti ryšius su akcininkais. Atvejus, kuriems esant tai turėtų būti daroma, reikėtų nurodyti komiteto veiklą reglamentuojančiose taisyklėse.	Taip/Ne	Žr. 4.7. rekomendacijos komentarą. Bendrovės Audito komiteto vidaus taisyklėse nustatyta, kad į komiteto posėdžius gali būti kviečiami Bendrovės valdybos nariai, bendrovės vadovas, finansų direktorius, bendrovės darbuotojai, auditoriai.
4.12. Skyrimo komitetas. 4.12.1. Pagrindinės skyrimo komiteto funkcijos turėtų būti šios: 1) parinkti kandidatus į laisvas valdymo organų narių vietas ir rekomenduoti kolegialiam organui juos svarstyti. Skyrimo komitetas turėtų įvertinti įgūdžių, žinių ir patirties pusiausvyrą valdymo organe, parengti funkcijų ir sugebėjimų, kurių reikia konkrečiam postui, aprašą ir įvertinti įpareigojimui atlikti reikalingą laiką. Skyrimo komitetas taip pat gali vertinti bendrovės akcininkų pasiūlytus kandidatus į kolegialaus organo narius; 2) reguliariai vertinti priežiūros ir valdymo organų struktūrą, dydį, sudėtį ir veiklą, teikti kolegialiam organui rekomendacijas, kaip siekti reikiamų pokyčių; 3) reguliariai vertinti atskirų direktorių įgūdžius, žinias bei patirtį ir apie tai pranešti kolegialiam organui; 4) reikiamą dėmesį skirti tęstinumo planavimui; 5) peržiūrėti valdymo organų politiką dėl vyresniosios vadovybės rinkimo ir skyrimo. 4.12.2. Skyrimo komitetas turėtų apsvarstyti kitų asmenų, įskaitant administraciją ir akcininkus, pateiktus pasiūlymus. Kai sprendžiami klausimai, susiję su vykdomaisiais direktoriais arba valdybos nariais (jei visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas – stebėtojų taryba) ir vyresniąja vadovybe, turėtų būti konsultuojamasi su bendrovės vadovu, suteikiant jam teisę teikti pasiūlymus Skyrimo komitetui.	Ne	Bendrovėje nėra formuojamas Skyrimo komitetas (žr. 4.7. rekomendacijos komentarą).
4.13. Atlyginimų komitetas. 4.13.1. Pagrindinės atlyginimų komiteto funkcijos turėtų būti šios: 1) teikti kolegialiam organui svarstyti pasiūlymus dėl valdymo organų narių ir vykdomųjų direktorių atlyginimų politikos. Tokia politika turėtų apimti visas atlyginimo formas, įskaitant fiksuotą atlyginimą, nuo veiklos rezultatų priklausančio atlyginimo sistemas, pensijų modelius ir išeitines išmokas. Pasiūlymai, susiję su nuo veiklos rezultatų priklausančio atlyginimo sistemomis, turėtų būti pateikiami kartu su rekomendacijomis dėl su tuo susijusių tikslų ir įvertinimo kriterijų, kurių tikslas – tinkamai suderinti vykdomųjų direktorių ir valdymo organų narių atlyginimą su bendrovės kolegialaus organo nustatytais ilgalaikiais akcininkų interesais ir	Ne	Bendrovėje nėra formuojamas Atlyginimų komitetas (žr. 4.7. rekomendacijos komentarą).

PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS	TAIP /NE /NEAKTUALU	KOMENTARAS
tikslais;
2) teikti kolegialiam organui pasiūlymus dėl
individualių atlyginimų vykdomiesiems direktoriams ir valdymo organų nariams siekiant, kad jie atitiktų
bendrovės atlyginimų politiką ir šių asmenų veiklos
įvertinimą. Vykdydamas šią funkciją, komitetas
turėtų būti gerai informuotas apie bendrą atlygį, kurį
vykdomieji direktoriai ir valdymo organų nariai
gauna iš kitų susijusių bendrovių; 3) turėtų užtikrinti, kad individualus atlyginimas
vykdomajam direktoriui ir valdymo organo nariui
būtų proporcingas kitų bendrovės vykdomųjų
direktorių arba valdymo organų narių ir kitų
bendrovės darbuotojų atlyginimui; 4) reguliariai peržiūrėti vykdomųjų direktorių ar
valdymo organų narių atlyginimų nustatymo politiką
(taip pat ir akcijomis pagrįsto atlyginimo politiką) bei
jos įgyvendinimą;
5) teikti kolegialiam organui pasiūlymus dėl tinkamų
sutarčių su vykdomaisiais direktoriais ir valdymo organų nariais formų;
6) padėti kolegialiam organui prižiūrėti, kaip
bendrovė laikosi galiojančių nuostatų dėl
informacijos, susijusios su atlyginimais, skelbimo
(ypač dėl galiojančios atlyginimų politikos ir
direktoriams skiriamo individualus atlyginimo); 7) teikti vykdomiesiems direktoriams ir valdymo
organų nariams bendras rekomendacijas dėl
vyresniosios vadovybės (kaip apibrėžta paties
kolegialaus organo) atlyginimų dydžio ir struktūros,
taip pat stebėti vyresniosios vadovybės atlyginimų dydį ir struktūrą, remiantis atitinkama informacija,
kurią pateikia vykdomieji direktoriai ir valdymo
organų nariai.
4.13.2. Tuo atveju, kai reikia spręsti skatinimo
klausimą, susijusį su akcijų pasirinkimo sandoriais ar
kitomis su akcijomis susijusiomis skatinimo priemonėmis, kurios gali būti taikomos direktoriams
arba kitiems darbuotojams, komitetas turėtų:
1) apsvarstyti bendrą tokių skatinimo sistemų
taikymo politiką, ypatingą dėmesį skirdamas
skatinimui, susijusiam su akcijų pasirinkimo sandoriais, ir pateikti kolegialiam organui su tuo
susijusius pasiūlymus;
2) išnagrinėti informaciją, kuri pateikta šiuo
klausimu bendrovės metiniame pranešime ir
dokumentuose, skirtuose akcininkų susirinkimui; 3) pateikti kolegialiam organui pasiūlymus dėl
pasirinkimo sandorių pasirašant akcijas arba
pasirinkimo sandorių perkant akcijas alternatyvos
apibrėžiant tokios alternatyvos suteikimo priežastis
ir pasekmes. 4.13.3. Atlyginimų komitetas, spręsdamas jo
kompetencijai priskirtus klausimus, turėtų
pasidomėti bent kolegialaus valdymo organo
pirmininko ir (arba) bendrovės vadovo nuomone dėl
kitų vykdomųjų direktorių ir valdymo organų narių
atlyginimų. 4.13.4. Atlyginimo komitetas turėtų informuoti
akcininkus apie savo funkcijų vykdymą ir tuo tikslu
dalyvauti metiniame visuotiniame akcininkų
susirinkime.
4.14. Audito komitetas. 4.14.1. Pagrindinės audito komiteto funkcijos turėtų	Taip/Ne	Audito komiteto vidaus taisyklėse nustatytos audito komiteto teisės ir pareigos nesiskiria
būti šios:		nuo teisės aktais (Audito įstatymas, Žin.,
1) stebėti bendrovės teikiamos finansinės		2008, Nr. 82-3233) nustatytųjų. Audito
informacijos vientisumą, ypatingą dėmesį skiriant		komiteto taisyklės patvirtintos visuotinio
bendrovės ir jos grupės naudojamų apskaitos		akcininkų susirinkimo sprendimu.
metodų tinkamumui ir nuoseklumui (įskaitant bendrovių grupės finansinių ataskaitų rinkinių

PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS	TAIP /NE /NEAKTUALU	KOMENTARAS
konsolidavimo kriterijus);
2) mažiausiai kartą per metus peržiūrėti vidaus
kontrolės ir rizikos valdymo sistemas, siekiant
užtikrinti, kad pagrindinės rizikos (įskaitant riziką,
susijusią su galiojančių įstatymų ir taisyklių laikymusi) yra tinkamai nustatytos, valdomos ir apie
jas atskleidžiama informacija;
3) užtikrinti vidaus audito funkcijų veiksmingumą, be
kita ko, teikiant rekomendacijas dėl vidaus audito
padalinio vadovo parinkimo, skyrimo, pakartotinio
skyrimo bei atleidimo ir dėl šio padalinio biudžeto,
taip pat stebint, kaip bendrovės administracija reaguoja į šio padalinio išvadas ir rekomendacijas.
Jei bendrovėje nėra vidaus audito funkcijos,
komitetas poreikį turėti šią funkciją turėtų įvertinti
bent kartą per metus;
4) teikti kolegialiam organui rekomendacijas,
susijusias su išorės audito įmonės parinkimu, skyrimu, pakartotiniu skyrimu ir atleidimu (tai
atlieka bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas)
bei sutarties su audito įmone sąlygomis. Komitetas
turėtų ištirti situacijas, dėl kurių audito įmonei ar
auditoriui atsiranda pagrindas atsistatydinti, ir
pateikti rekomendacijas dėl tokiu atveju būtinų
veiksmų; 5) stebėti išorės audito įmonės nepriklausomumą ir
objektyvumą, ypač svarbu patikrinti, ar audito įmonė
atsižvelgia į reikalavimus, susijusius su audito
partnerių rotacija, taip pat būtina patikrinti
atlyginimo, kurį bendrovė moka audito įmonei, dydį
ir panašius dalykus. Siekiant užkirsti kelią esminiams
interesų konfliktams, komitetas, remdamasis inter alia išorės audito įmonės skelbiamais duomenimis
apie visus atlyginimus, kuriuos audito įmonei bei jos
tinklui moka bendrovė ir jos grupė, turėtų nuolat
prižiūrėti ne audito paslaugų pobūdį ir mastą.
Komitetas, vadovaudamasis 2002 m. gegužės 16 d.
Komisijos rekomendacijoje 2002/590/EB įtvirtintais
principais ir gairėmis, turėtų nustatyti ir taikyti formalią politiką, apibrėžiančią ne audito paslaugų
rūšis, kurių pirkimas iš audito įmonės yra: a)
neleidžiamas; b) leidžiamas komitetui išnagrinėjus ir
c) leidžiamas be kreipimosi į komitetą;
6) tikrinti išorės audito proceso veiksmingumą ir
administracijos reakciją į rekomendacijas, kurias audito įmonė pateikia laiške vadovybei.
4.14.2. Visi komiteto nariai turėtų būti aprūpinti
išsamia informacija, susijusia su specifiniais
bendrovės apskaitos, finansiniais ir veiklos
ypatumais. Bendrovės administracija turėtų
informuoti audito komitetą apie svarbių ir neįprastų
sandorių apskaitos būdus, kai apskaita gali būti vykdoma skirtingais būdais. Šiuo atveju ypatingas
dėmesys turėtų būti skiriamas bendrovės veiklai
ofšoriniuose centruose ir (ar) per specialios
paskirties įmones (organizacijas) vykdomai veiklai
bei tokios veiklos pateisinimui.
4.14.3. Audito komitetas turėtų nuspręsti, ar jo posėdžiuose turi dalyvauti (jei taip, tai kada)
kolegialaus valdymo organo pirmininkas, bendrovės
vadovas, vyriausiasis finansininkas (arba viršesni
darbuotojai, atsakingi už finansus bei apskaitą),
vidaus auditorius ir išorės auditorius. Komitetas
turėtų turėti galimybę prireikus susitikti su
atitinkamais asmenimis, nedalyvaujant vykdomiesiems direktoriams ir valdymo organų
nariams.
4.14.4. Vidaus ir išorės auditoriams turėtų būti
užtikrinti ne tik veiksmingi darbiniai santykiai su
administracija, bet ir neribotos galimybės susisiekti

PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS	TAIP /NE /NEAKTUALU	KOMENTARAS
su kolegialiu organu. Šiuo tikslu audito komitetas
turėtų veikti kaip pagrindinė instancija ryšiams su
vidaus ir išorės auditoriais palaikyti.
4.14.5. Audito komitetas turėtų būti informuotas apie vidaus auditorių darbo programą ir gauti vidaus
audito ataskaitas arba periodinę santrauką. Audito
komitetas taip pat turėtų būti informuotas apie
išorės auditorių darbo programą ir turėtų iš audito
įmonės gauti ataskaitą, kurioje būtų aprašomi visi
ryšiai tarp nepriklausomos audito įmonės ir bendrovės bei jos grupės. Komitetas turėtų laiku
gauti informaciją apie visus su bendrovės auditu susijusius klausimus.
4.14.6. Audito komitetas turėtų tikrinti, ar bendrovė
laikosi galiojančių nuostatų, reglamentuojančių darbuotojų galimybę pateikti skundą arba
anonimiškai pranešti apie įtarimus, kad bendrovėje
daromi svarbūs pažeidimai (dažniausiai pranešama
nepriklausomam kolegialaus organo nariui), ir turėtų
užtikrinti, kad būtų nustatyta tvarka proporcingam ir nepriklausomam tokių klausimų tyrimui ir
atitinkamiems tolesniems veiksmams.
4.14.7. Audito komitetas turėtų teikti kolegialiam
organui savo veiklos ataskaitas bent kartą per šešis
mėnesius, tuo metu, kai tvirtinamos metinės ir
pusės metų ataskaitos. 4.15. Kiekvienais metais kolegialus organas turėtų	Ne	Bendrovėje nėra valdybos vidaus veiklos
atlikti savo veiklos įvertinimą. Jis turėtų apimti		vertinimo ir informavimo apie tai praktikos.
kolegialaus organo struktūros, darbo organizavimo ir
gebėjimo veikti kaip grupė vertinimą, taip pat
kiekvieno kolegialaus organo nario ir komiteto kompetencijos ir darbo efektyvumo vertinimą bei
vertinimą, ar kolegialus organas pasiekė nustatytų
veiklos tikslų. Kolegialus organas turėtų bent kartą
per metus paskelbti (kaip dalį informacijos, kurią
bendrovė kasmet skelbia apie savo valdymo
struktūras ir praktiką) atitinkamą informaciją apie savo vidinę organizaciją ir veiklos procedūras, taip
pat nurodyti, kokius esminius pokyčius nulėmė
kolegialaus organo atliktas savo veiklos įvertinimas.
V principas: Bendrovės kolegialių organų darbo tvarka Bendrovėje nustatyta kolegialių priežiūros ir valdymo organų darbo tvarka turėtų užtikrinti efektyvų
šių organų darbą ir sprendimų priėmimą, skatinti aktyvų bendrovės organų bendradarbiavimą.
5.1. Bendrovės kolegialiems priežiūros ir valdymo	Taip	Bendrovės valdybai vadovauja valdybos
organams (šiame principe sąvoka kolegialūs organai		pirmininkas.
apima tiek kolegialius priežiūros, tiek valdymo
organus) vadovauja šių organų pirmininkai. Kolegialaus organo pirmininkas yra atsakingas už
kolegialaus organo posėdžių tinkamą sušaukimą.
Pirmininkas turėtų užtikrinti tinkamą visų kolegialaus
organo narių informavimą apie šaukiamą posėdį ir
posėdžio darbotvarkę. Jis taip pat turėtų užtikrinti tinkamą vadovavimą kolegialaus organo posėdžiams
bei tvarką ir darbingą atmosferą posėdžio metu.
5.2. Bendrovės kolegialių organų posėdžius	Taip/Ne	Bendrovės valdybos posėdžiai šaukiami
rekomenduojama rengti atitinkamu periodiškumu,		pagal poreikį, tokiu būdu, kad būtų
pagal iš anksto patvirtintą grafiką. Kiekviena bendrovė pati sprendžia, kokiu periodiškumu šaukti		užtikrinamas nepertraukiamas esminių bendrovės valdymo klausimų sprendimas.
kolegialių organų posėdžius, tačiau rekomenduojama		Bendrovės nuomone, valdybos posėdžių
juos rengti tokiu periodiškumu, kad būtų užtikrintas		šaukimas pagal poreikį užtikrintina
nepertraukiamas esminių bendrovės valdymo		operatyvesnį sprendimų priėmimą.
klausimų sprendimas. Bendrovės stebėtojų tarybos
posėdžiai turėtų būti šaukiami bent kartą per metų ketvirtį, o bendrovės valdybos posėdžiai – bent kartą
per mėnesį.
5.3. Kolegialaus organo nariai apie šaukiamą posėdį	Taip
turėtų būti informuojami iš anksto, kad turėtų
pakankamai laiko tinkamai pasirengti posėdyje nagrinėjamų klausimų svarstymui ir galėtų vykti
naudinga diskusija, po kurios būtų priimami tinkami

PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS	TAIP /NE /NEAKTUALU	KOMENTARAS
sprendimai. Kartu su pranešimu apie šaukiamą posėdį kolegialaus organo nariams turėtų būti pateikta visa reikalinga, su posėdžio darbotvarke susijusi medžiaga. Darbotvarkė posėdžio metu neturėtų būti keičiama ar papildoma, išskyrus atvejus, kai posėdyje dalyvauja visi kolegialaus organo nariai arba kai neatidėliotinai reikia spręsti svarbius bendrovei klausimus.
5.4. Siekiant koordinuoti bendrovės kolegialių organų darbą bei užtikrinti efektyvų sprendimų priėmimo procesą, bendrovės kolegialių priežiūros ir valdymo organų pirmininkai turėtų tarpusavyje derinti šaukiamų posėdžių datas, jų darbotvarkes, glaudžiai bendradarbiauti spręsdami kitus su bendrovės valdymu susijusius klausimus. Bendrovės stebėtojų tarybos posėdžiai turėtų būti atviri bendrovės valdybos nariams, ypač tais atvejais, kai posėdyje svarstomi klausimai, susiję su valdybos narių atšaukimu, atsakomybe, atlyginimo nustatymu.	Ne	Bendrovė neįgyvendina šios rekomendacijos, kadangi joje sudaroma tik valdyba. Žr. 2.1. rekomendacijos komentarą.
VI principas: Nešališkas akcininkų traktavimas ir akcininkų teisės Bendrovės valdymo sistema turėtų užtikrinti nešališką visų akcininkų, įskaitant smulkiuosius bei
užsieniečius, traktavimą. Bendrovės valdymo sistema turėtų apsaugoti akcininkų teises. 6.1. Rekomenduojama, kad bendrovės kapitalą sudarytų tik tokios akcijos, kurios jų turėtojams suteikia vienodas balsavimo, nuosavybės, dividendų ir kitas teises.	Taip	Bendrovės kapitalą sudaro paprastosios vardinės akcijos, kurios jų savininkams suteikia vienodas teises.
6.2. Rekomenduojama sudaryti investuotojams sąlygas iš anksto, t.y. prieš perkant akcijas, susipažinti su išleidžiamų naujų ar jau išleistų akcijų suteikiamomis teisėmis.	Taip	Bendrovė apie naujų ar jau išleistų akcijų suteikiamas teises informuoja naujai išleidžiamų akcijų prospektuose, metinėse ir tarpinėse ataskaitose bei Bendrovės interneto svetainėje. Žr. taip pat X principo rekomendacijų komentarus.
6.3. Bendrovei ir jos akcininkams svarbūs sandoriai, tokie kaip bendrovės turto perleidimas, investavimas, įkeitimas ar kitoks apsunkinimas, turėtų gauti visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimą. Visiems akcininkams turėtų būti sudarytos vienodos galimybės susipažinti ir dalyvauti priimant bendrovei svarbius sprendimus, įskaitant paminėtų sandorių tvirtinimą.	Ne	Sprendimus dėl Bendrovės ilgalaikio turto, kurio balansinė vertė didesnė kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo, perleidimo, investavimo, įkeitimo ar kitokio apsunkinimo priima Bendrovės valdyba. Tokia tvarka nustatyta Bendrovės įstatuose, kuriuos patvirtino akcininkai visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu. Be to, tokia sprendimų priėmimo tvarka (be akcininkų pritarimo) sumažina Bendrovės administracinę naštą bei užtikrinimą operatyvesnį sprendimų priėmimą.
6.4. Visuotinių akcininkų susirinkimų sušaukimo ir vedimo procedūros turėtų sudaryti akcininkams lygias galimybes dalyvauti susirinkime ir neturėtų pažeisti akcininkų teisių bei interesų. Pasirinkta visuotinio akcininkų susirinkimo vieta, data ir laikas neturėtų užkirsti kelio aktyviam akcininkų dalyvavimui susirinkime.	Taip
6.5. Siekiant užtikrinti užsienyje gyvenančių akcininkų teisę susipažinti su informacija, esant galimybei, rekomenduojama visuotiniam akcininkų susirinkimui parengtus dokumentus iš anksto paskelbti viešai prieinamai bendrovės interneto tinklalapyje ne tik lietuvių kalba, bet ir anglų kalba ir (ar) kitomis užsienio kalbomis. Visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą po jo pasirašymo ir (ar) priimtus sprendimus taip pat rekomenduojama paskelbti viešai prieinamai bendrovės interneto tinklalapyje lietuvių ir anglų kalba ir (ar) kitomis užsienio kalbomis. Bendrovės interneto tinklalapyje viešai prieinamai gali būti skelbiama ne visa dokumentų apimtis, jei jų viešas paskelbimas galėtų pakenkti bendrovei arba būtų atskleistos bendrovės komercinės paslaptys.	Taip	Bendrovės visuotinio akcininko susirinkimo sprendimų projektai skelbiami viešai laikantis galiojančių teisės aktų reikalavimų, t.y. ne vėliau kaip likus 21 (dvidešimt vienai) dienai iki akcininkų susirinkimo dienos. Bendrovė skelbia visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimų projektus bei akcininkų susirinkimo priimtus sprendimus per NASDAQ Vilnius vertybinių popierių biržos informacijos atskleidimo sistemą ir Bendrovės interneto tinklapyje, lietuvių ir anglų kalbomis. Visuotinio akcininkų susirinko projektai taip pat įdedami į Centrinę reglamentuojamos informacijos bazę.

PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS	TAIP /NE /NEAKTUALU	KOMENTARAS
6.6. Akcininkams turėtų būti sudarytos galimybės balsuoti akcininkų susirinkime asmeniškai jame dalyvaujant arba nedalyvaujant. Akcininkams neturėtų būti daroma jokių kliūčių balsuoti iš anksto raštu, užpildant bendrąjį balsavimo biuletenį.	Taip	Bendrovės akcininkams sudaromos galimybės balsuoti visuotiniame akcininkų susirinkime tiek asmeniškai, tiek per tinkamai įgaliotus atstovus. Bendrovė, akcininkų raštišku reikalavimu, gali suteikti galimybę akcininkams balsuoti raštu iš anksto, kaip tai nustato Akcinių bendrovių įstatymas.
6.7. Siekiant padidinti akcininkų galimybes dalyvauti akcininkų susirinkimuose, bendrovėms rekomenduojama plačiau taikyti modernias technologijas ir tokiu būdu sudaryti akcininkams galimybę dalyvauti ir balsuoti akcininkų susirinkimuose naudojantis elektroninių ryšių priemonėmis. Tokiais atvejais turi būti užtikrintas perduodamos informacijos saugumas ir galima nustatyti dalyvavusiojo ir balsavusiojo tapatybę. Be to, bendrovės galėtų sudaryti sąlygas akcininkams, ypač užsienyje gyvenantiems akcininkams, akcininkų susirinkimus stebėti pasinaudojant modernių technologijų priemonėmis.	Ne	Bendrovės nuomone, iki šiol Bendrovėje nebuvo poreikio naudoti modernių technologijų priemonių visuotiniame akcininkų susirinkime dalyvaujant ir balsuojant elektroninio ryšio priemonėmis. Tačiau, akcininkams sudarytos galimybės balsuoti per įgaliotą asmenį ar užpildant bendrąjį balsavimo biuletenį.
VII principas: Interesų konfliktų vengimas ir atskleidimas Bendrovės valdymo sistema turėtų skatinti bendrovės organų narius vengti interesų konfliktų bei
užtikrinti skaidrų ir efektyvų bendrovės organų narių interesų konfliktų atskleidimo mechanizmą.
7.1. Bendrovės priežiūros ir valdymo organo narys turėtų vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti bendrovės interesams. Jeigu tokia situacija vis dėlto atsirado, bendrovės priežiūros ar valdymo organo narys turėtų per protingą terminą pranešti kitiems to paties organo nariams arba jį išrinkusiam bendrovės organui, arba bendrovės akcininkams apie tokią interesų prieštaravimo situaciją, nurodyti interesų	Taip
pobūdį ir, jeigu įmanoma, vertę. 7.2. Bendrovės priežiūros ir valdymo organo narys negali painioti bendrovės turto, kurio naudojimas specialiai su juo nėra aptartas, su savo turtu arba naudoti jį arba informaciją, kurią jis gauna būdamas bendrovės organo nariu, asmeninei naudai ar trečiojo asmens naudai gauti be bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo ar jo įgalioto kito bendrovės organo sutikimo.	Taip
7.3. Bendrovės priežiūros ir valdymo organo narys gali sudaryti sandorį su bendrove, kurios organo narys jis yra. Apie tokį sandorį (išskyrus mažareikšmius dėl nedidelės jų vertės arba sudarytus vykdant įprastinę bendrovės veiklą bei standartinėmis sąlygomis) jis privalo nedelsdamas raštu arba žodžiu, įrašant tai į posėdžio protokolą, pranešti kitiems to paties organo nariams arba jį išrinkusiam bendrovės organui, arba bendrovės akcininkams. Šioje rekomendacijoje įvardytų sandorių sudarymui taip pat taikoma 4.5 rekomendacija.	Taip
7.4. Bendrovės priežiūros ir valdymo organo narys turėtų susilaikyti nuo balsavimo, kai priimami sprendimai dėl sandorių ar kitokių klausimų, su kuriais jis susijęs asmeniniu ar dalykiniu interesu.	Taip
VIII principas: Bendrovės atlyginimų politika Bendrovėje nustatyta atlyginimų politikos bei direktorių atlyginimų tvirtinimo, peržiūrėjimo ir paskelbimo tvarka turėtų užkirsti kelią galimiems interesų konfliktams ir piktnaudžiavimui nustatant direktorių atlyginimus, taip pat užtikrinti bendrovės atlyginimų politikos bei direktorių atlyginimų
viešumą ir skaidrumą. 8.1. Bendrovė turėtų paskelbti savo atlyginimų politikos ataskaitą (toliau – atlyginimų ataskaita), kuri turėtų būti aiški ir lengvai suprantama. Ši atlyginimų ataskaita turėtų būti paskelbta ne tik kaip bendrovės metinio pranešimo dalis, bet turėtų būti skelbiama ir bendrovės interneto tinklalapyje.	Ne	Bendrovė neruošia ir viešai neskelbia atlyginimų politikos ataskaitos. Bendrovės nuomone, tokia informacija komerciniu požiūriu yra viešai neskelbtina. Bendrovė metiniame pranešime, teisės aktų nustatyta tvarka, teikia informaciją apie per ataskaitinį

PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS	TAIP /NE /NEAKTUALU	KOMENTARAS
		laikotarpį bendrai priskaičiuotas pinigų sumas Bendrovės valdybos nariams, Bendrovės vadovui ir vyriausiajam finansininkui.
8.2. Atlyginimų ataskaitoje daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama bendrovės direktorių atlyginimų politikai ateinančiais, o kur tinka – ir tolesniais, finansiniais metais. Joje taip pat turėtų būti apžvelgiama, kaip atlyginimų politika buvo įgyvendinama praėjusiais finansiniais metais. Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas esminiams bendrovės atlyginimų politikos pokyčiams, lyginant su praėjusiais finansiniais metais.	Ne	Žr. 8.1. rekomendacijos komentarą.
8.3. Atlyginimų ataskaitoje turėtų būti pateikta bent ši informacija: 1) direktorių atlyginimų kintamų ir nekintamų sudedamųjų dalių santykis ir jo paaiškinimas; 2) pakankama informacija apie veiklos rezultatų vertinimo kriterijus, kuriais grindžiama teisė dalyvauti akcijų pasirinkimo sandoriuose, teisė į akcijas arba kintamas sudedamąsias atlyginimo dalis; 3) paaiškinimas, kuo pasirinkti veiklos rezultatų vertinimo kriterijai naudingi ilgalaikiams bendrovės interesams; 4) metodų, taikomų siekiant nustatyti, ar tenkinami veiklos rezultatų vertinimo kriterijai, paaiškinimas; 5) pakankamai išsami informacija apie kintamos sudedamosios atlyginimo dalies mokėjimo atidėjimo laikotarpius; 6) pakankama informacija apie atlyginimo ir veiklos rezultatų ryšį; 7) pagrindiniai metinių premijų sistemos ir bet kurios kitos ne pinigais gaunamos naudos kriterijai ir jų pagrindimas; 8) pakankamai išsami informacija apie išeitinių išmokų politiką; 9) pakankamai išsami informacija apie akcijomis pagrįsto atlyginimo teisių suteikimo laikotarpį, kaip nurodyta 8.13 punkte; 10) pakankamai išsami informacija apie akcijų išlaikymą po teisių suteikimo, kaip nurodyta 8.15 punkte; 11) pakankamai išsami informacija apie panašių bendrovių grupių, kurių atlyginimo nustatymo politika buvo analizuojama siekiant nustatyti susijusios bendrovės atlyginimų nustatymo politiką, sudėtį. 12) direktoriams skirtos papildomos pensijos arba ankstyvo išėjimo į pensiją schemos pagrindinių savybių aprašymas; 13) atlyginimų ataskaitoje neturėtų būti komerciniu požiūriu neskelbtinos informacijos. 8.4. Atlyginimų ataskaitoje taip pat turėtų būti apibendrinama ir paaiškinama bendrovės politika, susijusi su sutarčių, sudaromų su vykdomaisiais direktoriais ir valdymo organų nariais, sąlygomis. Tai turėtų apimti, inter alia, informaciją apie sutarčių su	Ne Ne	Žr. 8.1. rekomendacijos komentarą. Žr. 8.1. rekomendacijos komentarą.
vykdomaisiais direktoriais ir valdymo organų nariais trukmę, taikomus pranešimo apie išėjimą iš darbo terminus ir išsamią informaciją apie išeitines ir kitas išmokas, susijusias su sutarčių su vykdomaisiais direktoriais ir valdymo organų nariais nutraukimu pirma laiko.
8.5. Visa atlyginimo suma ir kita nauda, skiriama atskiriems direktoriams atitinkamais finansiniais metais, turėtų būti išsamiai paskelbiama atlyginimų ataskaitoje. Šiame dokumente turėtų būti pateikta bent 8.5.1–8.5.4 punktuose nurodyta informacija apie kiekvieną asmenį, kuris bendrovėje ėjo	Ne	Žr. 8.1. rekomendacijos komentarą.

PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS	TAIP /NE	KOMENTARAS
direktoriaus pareigas bet kuriuo atitinkamų	/NEAKTUALU
finansinių metų laikotarpiu.
8.5.1. Turėtų būti pateikta tokia su atlyginimais ir
(arba) tarnybinėmis pajamomis susijusi informacija: 1) bendra atlyginimo suma, sumokėta arba
mokėtina direktoriui už paslaugas, suteiktas
praėjusiais finansiniais metais, įskaitant, jei taikoma,
dalyvavimo mokesčius, nustatytus metiniame
visuotiniame akcininkų susirinkime;
2) atlyginimas ir privilegijos, gautos iš bet kurios įmonės, priklausančios tai pačiai grupei;
3) atlyginimas, mokamas kaip pelno dalis ir (arba)
premijos, bei priežastys, dėl kurių tokios premijos ir
(arba) pelno dalis buvo paskirtos;
4) jei tai leidžiama pagal įstatymus, kiekvienas
esminis papildomas atlyginimas, mokamas direktoriams už specialias paslaugas, kurios
nepriklauso įprastinėms direktoriaus funkcijoms;
5) kompensacija, gautina arba sumokėta kiekvienam
vykdomajam direktoriui ar valdymo organų nariui,
pasitraukusiam iš savo pareigų praėjusiais
finansiniais metais; 6) bendra apskaičiuota naudos, kuri laikoma
atlyginimu ir suteikiama ne pinigais, vertė, jeigu
tokia nauda neturi būti nurodyta pagal 1–5 punktus.
8.5.2. Turėtų būti pateikiama ši informacija, susijusi
su akcijomis ir (arba) teisėmis dalyvauti akcijų
pasirinkimo sandoriuose, ir (arba) su visomis kitomis darbuotojų skatinimo akcijomis sistemomis:
1) praėjusiais finansiniais metais bendrovės
pasiūlytų akcijų pasirinkimo sandorių arba suteiktų
akcijų skaičius ir taikymo sąlygos;
2) akcijų pasirinkimo sandorių skaičius, realizuotas per praėjusius finansinius metus, nurodant kiekvieno
sandorio akcijų skaičių bei realizavimo kainą, arba
dalyvavimo darbuotojų skatinimo akcijomis
sistemoje vertė finansinių metų pabaigoje;
3) finansinių metų pabaigoje nerealizuotas akcijų
pasirinkimo sandorių skaičius, jų realizavimo kaina, realizavimo data ir pagrindinės teisių įgyvendinimo
sąlygos;
4) visi esamų akcijų pasirinkimo sandorių sąlygų
pokyčiai ateinančiais finansiniais metais.
8.5.3. Turėtų būti pateikiama ši su papildomų
pensijų schemomis susijusi informacija: 1) kai pensijų schema yra apibrėžtų išmokų, pagal ją
direktorių sukauptų išmokų pokyčiai atitinkamais
finansiniais metais;
2) kai pensijų schema yra apibrėžtų įmokų, išsami
informacija apie įmokas, kurias už direktorių sumokėjo arba turėtų sumokėti bendrovė
atitinkamais finansiniais metais.
8.5.4. Turėtų būti nurodytos sumos, kurias bendrovė
arba bet kuri dukterinė bendrovė ar įmonė, įtraukta į
bendrovės konsoliduotųjų finansinių ataskaitų
rinkinį, išmokėjo kaip paskolas, išankstines išmokas ir garantijas kiekvienam asmeniui, kuris ėjo
direktoriaus pareigas bet kuriuo atitinkamų
finansinių metų laikotarpiu, įskaitant nesumokėtas
sumas ir palūkanų normą.
8.6. Kai atlyginimų nustatymo politikoje numatomos	Neaktualu	Žr. 8.1. rekomendacijos komentarą.
kintamos sudedamosios atlyginimo dalys, bendrovės turėtų nustatyti kintamos sudedamosios atlyginimo
dalies dydžio ribas. Nekintama atlyginimo dalis
turėtų būti pakankama, kad bendrovė galėtų
nemokėti kintamos sudedamosios atlyginimo dalies
tuo atveju, kai veiklos rezultatų vertinimo kriterijai
netenkinami. 8.7. Kintamų sudedamųjų atlyginimo dalių skyrimas	Neaktualu	Žr. 8.1. rekomendacijos komentarą.
turėtų priklausyti nuo iš anksto nustatytų ir

PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS	TAIP /NE /NEAKTUALU	KOMENTARAS
išmatuojamų veiklos rezultatų vertinimo kriterijų. 8.8. Kai yra skiriama kintama sudedamoji atlyginimo dalis, didžiosios šios kintamos sudedamosios atlyginimo dalies mokėjimas turėtų būti atidėtas tam tikram protingumo kriterijus atitinkančiam laikotarpiui. Kintamos sudedamosios atlyginimo dalies, kurios mokėjimas atidedamas, dydis turėtų būti nustatytas pagal santykinę kintamos sudedamosios atlyginimo dalies vertę, lyginat ją su nekintama atlyginimo dalimi.	Neaktualu	Žr. 8.1. rekomendacijos komentarą.
8.9. Į susitarimus su vykdomaisiais direktoriais arba valdymo organų nariais turėtų būti įtraukta nuostata, leidžianti bendrovei susigrąžinti kintamą sudedamąją atlyginimo dalį, kuri buvo išmokėta remiantis duomenimis, kurie vėliau pasirodė akivaizdžiai neteisingi.	Neaktualu	Žr. 8.1. rekomendacijos komentarą.
8.10. Išeitinės išmokos neturėtų viršyti nustatytos sumos arba nustatyto metinių atlyginimų skaičiaus ir apskritai neturėtų būti didesnės negu dvejų metų nekintamos atlyginimo dalies arba jos ekvivalento suma.	Neaktualu	Žr. 8.1. rekomendacijos komentarą.
8.11. Išeitinės išmokos neturėtų būti mokamos, jei darbo sutartis nutraukiama dėl blogų veiklos rezultatų.	Neaktualu	Žr. 8.1. rekomendacijos komentarą.
8.12. Be to, turėtų būti atskleidžiama informacija, susijusi su parengiamuoju ir sprendimų priėmimo procesu, kurio metu nustatoma bendrovės direktorių atlyginimų politika. Informacija turėtų apimti duomenis, jei taikoma, apie atlyginimo komiteto įgaliojimus ir sudėtį, su bendrove nesusijusių konsultantų, kurių paslaugomis naudotasi nustatant atlyginimų politiką, vardus ir pavardes bei metinio visuotinio akcininkų susirinkimo vaidmenį.	Neaktualu	Žr. 8.1. rekomendacijos komentarą.
8.13. Tuo atveju, kai atlyginimas yra pagrįstas akcijų skyrimu, teisė į akcijas neturėtų būti suteikiama mažiausiai trejus metus po jų skyrimo.	Neaktualu	Žr. 8.1. rekomendacijos komentarą. Direktoriams Bendrovėje nėra atlyginama akcijomis.
8.14. Akcijų pasirinkimo sandoriais ar kitomis teisėmis įsigyti akcijų arba gauti atlygį, pagrįstą akcijų kainos pokyčiais, neturėtų būti naudojamasi mažiausiai trejus metus po jų skyrimo. Teisės į akcijas suteikimas ir teisė pasinaudoti akcijų pasirinkimo sandoriais arba kitomis teisėmis įsigyti akcijų arba gauti atlygį, pagrįstą akcijų kainos pokyčiais, turėtų priklausyti nuo iš anksto nustatytų ir išmatuojamų veiklos rezultatų vertinimo kriterijų.	Neaktualu	Žr. 8.1. rekomendacijos komentarą. Direktoriams Bendrovėje nėra atlyginama akcijomis, akcijų pasirinkimo sandoriais ar kitomis teisėmis įsigyti Bendrovės akcijų
8.15. Po teisių suteikimo direktoriai turėtų išlaikyti tam tikrą skaičių akcijų iki jų kadencijos pabaigos, priklausomai nuo poreikio padengti kokias nors išlaidas, susijusias su akcijų įsigijimu. Akcijų, kurias reikia išlaikyti, skaičius turi būti nustatytas, pavyzdžiui, dviguba bendro metinio atlyginimo (nekintamoji plius kintamoji dalis) vertė.	Neaktualu	Žr. 8.1. ir 8.14. rekomendacijų komentarus.
8.16. Į direktorių konsultantų arba stebėtojų tarybos narių atlyginimą neturėtų būti įtraukiami akcijų pasirinkimo sandoriai.	Neaktualu	Žr. 8.1. ir 8.14. rekomendacijų komentarus.
8.17. Akcininkai, visų pirma instituciniai akcininkai, turėtų būti skatinami dalyvauti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose ir balsuoti direktorių atlyginimų nustatymo klausimais.	Neaktualu	Žr. 8.1. rekomendacijos komentarą.
8.18. Nemenkinant organų, atsakingų už direktorių atlyginimų nustatymą, vaidmens, atlyginimų politika arba bet kuris esminis atlyginimų politikos pokytis turėtų būti įtraukiamas į metinio visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkę. Atlyginimų ataskaita turėtų būti pateikiama akcininkų balsavimui metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime. Balsavimas gali būti privalomojo arba patariamojo pobūdžio. 8.19. Schemoms, pagal kurias direktoriams atlyginama akcijomis, akcijų pasirinkimo sandoriais	Neaktualu Neaktualu	Žr. 8.1. rekomendacijos komentarą. Žr. 8.1. ir 8.14. rekomendacijų komentarus

PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS	TAIP /NE	KOMENTARAS
ar kitomis teisėmis įsigyti akcijų arba būti	/NEAKTUALU
atlyginamam remiantis akcijų kainų pokyčiais, iki jų
taikymo pradžios turėtų pritarti akcininkai metiniame
visuotiniame akcininkų susirinkime priimdami atitinkamą sprendimą. Pritarimas turėtų būti susijęs
su pačia schema ir akcininkai neturėtų spręsti dėl
atskiriems direktoriams pagal tą schemą suteikiamos
akcijomis pagrįstos naudos. Visiems esminiams schemų sąlygų pakeitimams iki jų taikymo pradžios
taip pat turėtų pritarti akcininkai, priimdami
sprendimą metiniame visuotiniame akcininkų
susirinkime. Tokiais atvejais akcininkai turėtų būti informuoti apie visas siūlomų pakeitimų sąlygas ir
gauti paaiškinimą apie siūlomų pakeitimų poveikį.
8.20. Metinio visuotinio akcininkų susirinkimo	Neaktualu
pritarimas turėtų būti gaunamas šiais klausimais: 1) atlyginimo direktoriams skyrimas remiantis
akcijomis pagrįstomis schemomis, įskaitant akcijų
pasirinkimo sandorius;
2) maksimalaus akcijų skaičiaus nustatymas ir
pagrindinės akcijų suteikimo tvarkos sąlygos; 3) laikotarpis, per kurį pasirinkimo sandoriai gali būti
realizuoti;
4) kiekvieno tolesnio pasirinkimo sandorių
realizavimo kainos pokyčio nustatymo sąlygos, jeigu įstatymai tai leidžia;
5) visos kitos ilgalaikės direktorių skatinimo
schemos, kurios panašiomis sąlygomis nėra siūlomos
visiems kitiems bendrovės darbuotojams. Metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime taip
pat turėtų būti nustatytas galutinis terminas, per
kurį už direktorių atlyginimą atsakingas organas gali
paskirti šiame punkte išvardytų tipų kompensacijas atskiriems direktoriams.
8.21. Jeigu leidžia nacionalinė teisė arba bendrovės	Neaktualu
įstatai, kiekvienam pasirinkimo sandorių su nuolaida
modeliui, pagal kurį yra suteikiamos teisės pasirašyti akcijas žemesne nei rinkos kaina, galiojančia tą
dieną, kai nustatoma kaina, arba vidutine rinkos
kaina, nustatyta per keletą dienų prieš realizavimo
kainos nustatymą, taip pat turėtų pritarti akcininkai. 8.22. 8.19 ir 8.20 punktai neturėtų būti taikomi
schemoms, kuriose dalyvavimas panašiomis	Neaktualu
sąlygomis siūlomas bendrovės darbuotojams arba
bet kurios dukterinės įmonės darbuotojams, kurie turi teisę dalyvauti schemoje, ir kuri buvo patvirtinta
metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime.
8.23. Prieš metinį visuotinį akcininkų susirinkimą,	Neaktualu
kuriame ketinama svarstyti 8.19 punkte nurodytą
sprendimą, akcininkams turėtų būti suteikta galimybė susipažinti su sprendimo projektu ir su juo
susijusiu informaciniu pranešimu (šie dokumentai
turėtų būti paskelbti bendrovės tinklalapyje). Šiame
pranešime turėtų būti pateiktas visas akcijomis pagrįsto atlyginimo schemas reglamentuojantis
tekstas arba šių schemų pagrindinių sąlygų
aprašymas, taip pat schemų dalyvių vardai ir
pavardės. Pranešime taip pat turėtų būti nurodytas schemų ir bendros direktorių atlyginimų politikos
ryšys. Sprendimo projekte turėtų būti aiški nuoroda į
pačią schemą arba pateikta pagrindinių jos sąlygų
santrauka. Akcininkams taip pat turėtų būti pateikta informacija apie tai, kaip bendrovė ketina apsirūpinti
akcijomis, kurios reikalingos įsipareigojimams pagal
skatinimo schemas įgyvendinti: turėtų būti aiškiai
nurodyta, ar bendrovė ketina pirkti reikalingas akcijas rinkoje, laikyti jas atsargoje ar išleisti naujų
akcijų. Taip pat turėtų būti pateikta schemos išlaidų,
kurias patirs bendrovė dėl numatomo schemos
taikymo, apžvalga. Šiame punkte nurodyta

PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS	TAIP /NE	KOMENTARAS
informacija turėtų būti paskelbta bendrovės	/NEAKTUALU
interneto tinklalapyje. IX principas: Interesų turėtojų vaidmuo bendrovės valdyme
Bendrovės valdymo sistema turėtų pripažinti interesų turėtojų teises, įtvirtintas įstatymuose, ir
skatinti aktyvų bendrovės ir interesų turėtojų bendradarbiavimą kuriant bendrovės gerovę, darbo vietas ir finansinį stabilumą. Šio principo kontekste sąvoka interesų turėtojai apima investuotojus,
darbuotojus, kreditorius, tiekėjus, klientus, vietos bendruomenę ir kitus asmenis, turinčius interesų
konkrečioje bendrovėje. 9.1. Bendrovės valdymo sistema turėtų užtikrinti,		Bendrovė gerbia interesų turėtojų teises, bei
kad būtų gerbiamos tos interesų turėtojų teisės,	Taip	interesų turėtojai gali dalyvauti Bendrovės
kurias gina įstatymai. 9.2. Bendrovės valdymo sistema turėtų sudaryti		valdyme teisės aktų nustatyta tvarka.
sąlygas interesų turėtojams dalyvauti bendrovės
valdyme įstatymų nustatyta tvarka. Interesų
turėtojų dalyvavimo bendrovės valdyme pavyzdžiai galėtų būti darbuotojų kolektyvo dalyvavimas
priimant svarbius bendrovei sprendimus,
konsultacijos su darbuotojų kolektyvu bendrovės valdymo ir kitais svarbiais klausimais, darbuotojų
dalyvavimas bendrovės akciniame kapitale,
kreditorių įtraukimas į bendrovės valdymą bendrovės
nemokumo atvejais ir kt. 9.3. Kai interesų turėtojai dalyvauja bendrovės
valdymo procese, jiems turėtų būti sudaromos
sąlygos susipažinti su reikiama informacija. X principas: Informacijos atskleidimas
Bendrovės valdymo sistema turėtų užtikrinti, kad informacija apie visus esminius bendrovės
klausimus, įskaitant finansinę situaciją, veiklą ir bendrovės valdymą, būtų atskleidžiama laiku ir tiksliai 10.1. Bendrovė turėtų atskleisti informaciją apie:	Taip	Šioje rekomendacijoje minima informacija
bendrovės veiklą ir finansinius rezultatus; 		atskleidžiama pranešimuose apie esminius
 bendrovės tikslus;		įvykius, skelbiamuose per Nasdaq Vilnius
 asmenis nuosavybės teise turinčius bendrovės akcijų paketą ar jį valdančius;		vertybinių popierių biržos informacijos atskleidimo sistemą, Bendrovės interneto
bendrovės priežiūros ir valdymo organų narius, 		tinklapyje, Bendrovės metinės ir tarpinės
bendrovės vadovą bei jų atlyginimą;  galimus numatyti esminius rizikos veiksnius;		informacijos dokumentuose, tokia apimtimi kiek to reikalauja teisės aktai bei
 bendrovės ir susijusių asmenų sandorius, taip pat		Tarptautiniai finansinės atskaitomybės
sandorius, kurie sudaryti ne įprastinės bendrovės veiklos eigoje;		standartai taikomi Europos Sąjungoje. Informacija taip pat atskleidžiama Bendrovės
 pagrindinius klausimus, susijusius su darbuotojais		vadovo ir vyresniosios vadovybės
ir kitais interesų turėtojais;		pristatymuose investuotojams.
 bendrovės valdymo struktūrą ir strategiją. Šis sąrašas laikytinas minimaliu, ir bendrovės yra
skatinamos neapsiriboti tik informacijos, nurodytos
šiame sąraše, atskleidimu. 10.2. Atskleidžiant 10.1 rekomendacijos 1 punkte	Taip	Bendrovė pateikia informaciją apie
nurodytą informaciją, rekomenduojama bendrovei,		Bendrovės ir jos dukterinių įmonių
kuri yra patronuojanti kitų bendrovių atžvilgiu,		konsoliduotus rezultatus.
atskleisti informaciją apie visos įmonių grupės konsoliduotus rezultatus.
10.3. Atskleidžiant 10.1 rekomendacijos 4 punkte	Taip/Ne	Žr. III principo 3.2. rekomendacijos
nurodytą informaciją, rekomenduojama pateikti informaciją apie bendrovės priežiūros ir valdymo		komentarą. Bendrovė neruošia ir viešai neskelbia atlyginimų politikos ataskaitos - žr.
organų narių, bendrovės vadovo profesinę patirtį,		VIII principo 8.1. rekomendacijos
kvalifikaciją ir potencialius interesų konfliktus, kurie galėtų paveikti jų sprendimus. Taip pat		komentarą.
rekomenduojama atskleisti bendrovės priežiūros ir
valdymo organų narių, bendrovės vadovo iš
bendrovės gaunamą atlyginimą ar kitokias pajamas, kaip tai detaliau reglamentuojama VIII principe.
10.4. Atskleidžiant 10.1 rekomendacijos 7 punkte	Taip	Informacija atskleidžiama metinės ir tarpinės
nurodytą informaciją, rekomenduojama atskleisti informaciją apie bendrovės ir interesų turėtojų, tokių		informacijos dokumentuose, tokia apimtimi kiek to reikalauja teisės aktai bei
kaip darbuotojai, kreditoriai, tiekėjai, vietos		Tarptautiniai finansinės atskaitomybės
bendruomenė, santykius, įskaitant bendrovės		standartai. Taip pat ši informacija
politiką žmoniškųjų išteklių atžvilgiu, darbuotojų dalyvavimo bendrovės akciniame kapitale programas		atskleidžiama Bendrovės vadovo ir vyresniosios vadovybės pristatymuose
ir pan.		investuotojams.
10.5. Informacija turėtų būti atskleidžiama tokiu	Taip	Informacija atskleidžiama laikantis

PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS	TAIP /NE NEAKTUALU	KOMENTARAS
būdu, kad jokie akcininkai ar investuotojai nebūtų diskriminuojami informacijos gavimo būdo ir atžvilgiu. Informacija apimties turėtų būti atskleidžiama visiems ir vienu metu. Rekomenduojama, kad pranešimai apie esminius įvykius būtų skelbiami prieš arba po Vilniaus vertybinių popierių biržos prekybos sesijos, kad visi bendrovės akcininkai ir investuotojai turėtų vienodas galimybes susipažinti su informacija bei priimti atitinkamus investicinius sprendimus.		galiojančių Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimų. Bendrovė informaciją viešai skelbia per Nasdag Vilnius vertybinių popierių biržos informacijos atskleidimo sistemą, tokiu būdu užtikrinant vienalaikį informacijos atskleidimą investuotojams. Informacija taip pat iš karto įdedama į Centrine reglamentuojamos informacijos baze. Pranešimai apie esminius jvykius atskleidžiami lietuvių ir anglų kalbomis, prieš arba po Nasdaq Vilnius vertybinių popierių biržos prekybos sesijos.
10.6. Informacijos skleidimo būdai turėtų užtikrinti informacijos naudotojams nešališką, savalaikį ir nebrangų, o teisės aktų nustatytais atvejais neatlygintina priėjimą prie informacijos. Rekomenduojama informacijos skleidimui didesniu naudoti informacines mastu technologijas, pavyzdžiui, skelbti informaciją bendrovės interneto tinklalapyje. Rekomenduojama informaciją skelbti ir dėti į bendrovės interneto tinklalapį ne tik lietuvių, bet ir anglų kalba, o esant galimybei ir poreikiui, ir kitomis kalbomis.	Taip	Žr. 10.5 rekomendacijos komentarą. Taip pat, per Nasdaq Vilnius vertybinių popierių biržos informacijos atskleidimo sistema skelbtą ir į Centrinę reglamentuojamos informacijos bazę patalpintą informaciją, Bendrovė skelbia ir pateikia specialiai investuotojams Bendrovės skirtame interneto puslapyje http://aprangagroup.lt/lt/investuotojams, lietuvių ir anglų kalbomis.
Rekomenduojama 10.7. bendrovės interneto tinklalapyje skelbti bendrovės metinį pranešimą, finansinių ataskaitų rinkinį bei kitas bendrovės rengiamas periodines ataskaitas, taip pat siūloma į tinklalapį dėti bendrovės pranešimus apie esminius įvykius bei bendrovės akcijų kainų kitimą vertybinių popierių biržoje.	Taip	Žr. 10.5 rekomendacijos komentarą.
XI principas: Bendrovės audito įmonės parinkimas
Bendrovės audito įmonės parinkimo mechanizmas turėtų užtikrinti audito įmonės išvados ir nuomonės nepriklausomuma.
11.1. Siekiant gauti objektyvią nuomonę dėl bendrovės tarpinių finansinių ataskaitų rinkinio, bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio ir metinio pranešimo patikrinima turėtų atlikti nepriklausoma audito įmonė.	Taip	Nepriklausoma audito atlieka jmonė Bendrovės ir jos įmonių grupės konsoliduotų metinių finansinių ataskaitų rinkinio auditą pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus taikomus Europos Sąjungoje. Audito įmonė taip pat atlieka metinio pranešimo patikrinimą.
11.2. Rekomenduojama, kad audito imonės kandidatūrą visuotiniam akcininkų susirinkimui siūlytų bendrovės stebėtojų taryba, o jeigu ji bendrovėje nesudaroma, - bendrovės valdyba.	Taip	Audito įmonės kandidatūrą visuotiniam akcininku susirinkimui siūlo Bendrovės valdyba.
11.3. Jei audito įmonė yra gavusi iš bendrovės užmokestį už suteiktas ne audito paslaugas, bendrovė turėtų tai atskleisti akcininkams. Šia informacija taip pat turėtų disponuoti bendrovės stebėtojų taryba, o jeigu ji bendrovėje nesudaroma, - bendrovės valdyba, svarstydama, kurią audito įmonės kandidatūrą pasiūlyti visuotiniam akcininkų susirinkimui.	Taip	Audito įmonė per ataskaitinius metus yra suteikusi ne audito paslaugų Bendrovei ir yra gavusi už tai užmokestį iš Bendrovės. Audito įmonė suteikė Bendrovei ne audito paslaugų sandorių kainodaros klausimais.

$3/29$

Rimantas Perveneckas Generalinis direktorius

2017 m. balandžio 4 d.