Apranga Group — Audit Report / Information 2014

Apr 3, 2015

APB "APRANGA"

Konsoliduotos ir Įmonės finansinės ataskaitos, Konsoliduotas metinis pranešimas ir Nepriklausomo auditoriaus išvada

už 2014 m. gruodžio 31 d. pasibaigusius metus

TURINYS

	PUSLAPIAI
NEPRIKLAUSOMO AUDITORIAUS IŠVADA	3 − 4
FINANSINĖS ATASKAITOS:
BENDRŲJŲ PAJAMŲ ATASKAITA	5
BALANSAS	6
NUOSAVO KAPITALO POKYČIŲ ATASKAITA	7
PINIGŲ SRAUTŲ ATASKAITA	8
AIŠKINAMASIS RAŠTAS	9 - 37
KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS	38 – 76

			Grupė	Imonė
			Gruodžio 31 d. pasibaige metai		Gruodžio 31 d. pasibaigę metai
	Pastaba	2014	2013	2014	2013
Pajamos	4	505 077	466 673	225 183	201 484
Parduotų prekių savikaina	5	(268605)	(247702)	(141794)	(122928)
Bendrasis pelnas		236 472	218 971	83 389	78 556
Pardavimu sanaudos	5	(163 258)	(147110)	(62 035)	(56064)
Bendrosios ir administracinės sanaudos	5	(29 282)	(28322)	(22 211)	(21585)
Kitos pajamos	6	2 2 1 4	1963	38 092	38 975
Grynasis pelnas (nuostolis) dėl valiutų kursų pokyčių		(83)	(29)	(122)	(26)
Veiklos pelnas (nuostolis)		46 063	45 473	37 113	39 856
Finansinės veiklos sanaudos	$\overline{\phantom{a}}$	(274)	(127)	(321)	(198)
Pelnas (nuostolis) prieš apmokestinimą		45789	45 346	36 792	39 658
Pelno mokesčio pajamos (sąnaudos)	8	(7051)	(7218)	(1926)	(1859)
Laikotarpio pelnas (nuostolis)	11	38738	38 1 28	34 866	37799
Kitos bendrosios pajamos
Straipsniai, kurie vėliau gali būti perklasifikuojami į pelną (nuostolius):
Valiutų perskaičiavimo skirtumai		(68)	(165)
VISO BENDRŲJŲ PAJAMŲ		38 670	37963	34 866	37 799
Vienai akcijai tenkantis paprastasis ir sumažintas pelnas (nuostolis), Lt	11	0,70	0,69	0,63	0,68

		Grupė		Įmonė
		Gruodžio 31 d.		Gruodžio 31 d.
	Pastaba	2014	2013	2014	2013
TURTAS
Ilgalaikis turtas
Ilgalaikis materialusis turtas	12	93 111	80 852	55 436	51 363
Ilgalaikis nematerialusis turtas	13	2 2 3 3	1 507	1 240	238
Investicijos į dukterines įmones	14			16 110	16 101
Išankstiniai apmokėjimai	17	1 1 5 4	1 201	273	296
Prekybos ir kitos gautinos sumos	20	70 96 568	104 83 664	70 73 129	104 68 102
Trumpalaikis turtas
Atsargos	15	107 675	88 652	59 501	48 573
Pardavimui skirtas finansinis turtas	18	12 993	16 271	12 993	16 271
Ilgalaikis turtas, laikomas pardavimui	16	1 1 1 8	1 1 1 8	1 1 1 8	1 1 1 8
Išankstiniai apmokėjimai	17	4 4 6 5	3 0 1 0	3 4 7 3	2 6 6 5
Prekybos ir kitos gautinos sumos	20	3802	2799	36 498	27 533
Pinigai ir pinigų ekvivalentai	21	7 5 4 1	8 2 7 5	2 3 2 4	1 2 9 3
		137 594	120 125	115 907	97 453
TURTO IŠ VISO		234 162	203 789	189 036	165 555
NUOSAVAS KAPITALAS IR ĮSIPAREIGOJIMAI
Nuosavas kapitalas
Įstatinis kapitalas	22	55 292	55 292	55 292	55 292
Privalomasis rezervas	23	5 5 2 9	5 5 2 9	5 5 2 9	5 5 2 9
Valiutų perskaičiavimo skirtumai		(182)	(188)	ν
Nepaskirstytas pelnas		97 544	86 526	64 908	57 688
		158 183	147 159	125 729	118 509
Ilgalaikiai įsipareigojimai
Atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimai	9	3 4 9 5	3 3 6 4	1 2 2 1	1 0 4 4
Kiti įsipareigojimai		845	503	845	503
		4 3 4 0	3867	2 0 6 6	1547
Trumpalaikiai įsipareigojimai
Paskolos	24	25 108	4 9 9 4	41 487	23 624
Pelno mokesčio įsipareigojimai		889	2830	60	1 586
Prekybos ir kitos mokėtinos sumos	25	45 642	44 939	19 694	20 289
		71 639	52 763	61 241	45 499
Įsipareigojimų iš viso		75979	56 630	63 307	47 046
NUOSAVO KAPITALO IR ĮSIPAREIGOJIMŲ IŠ
VISO		234 162	203 789	189 036	165 555

GRUPĖ	Pastaba	Istatinis kapitalas	Privalo- masis rezervas	Valiutu perskai- čiavimo rezervas	Nepaskirs- tytas pelnas	Iš viso
Likutis 2013 m. sausio 1 d.		55 292	4612	(45)	79 748	139 607
Bendrosios pajamos 2013 m. pelnas Kitos bendrosios pajamos					38 1 28	38 128
Valiutų perskaičiavimo skirtumai Viso bendrųjų pajamų				(143) (143)	(22) 38 106	(165) 37963
Sandoriai su akcininkais Pervesta į privalomąjį rezervą Išmokėti dividendai	23 10, 23		917	۰	(917) (30411)	(30411)
Likutis 2013 m. gruodžio 31 d.		55 29 2	5 5 2 9	(188)	86 526	147 159
Bendrosios pajamos 2014 m. pelnas Kitos bendrosios pajamos					38 738	38 738
Valiutų perskaičiavimo skirtumai Viso bendrųjų pajamų				6 6	(74) 38 664	(68) 38 670
Sandoriai su akcininkais Išmokėti dividendai	10, 23				(27646)	(27646)
Likutis 2014 m. gruodžio 31 d.		55 29 2	5 5 2 9	(182)	97 544	158 183

IMONĖ		Istatinis kapitalas	Privalo- masis rezervas	Nepaskirs- tytas pelnas	Iš viso
Likutis 2013 m. sausio 1 d.		55 29 2	4612	51 217	111 121
Bendrosios pajamos 2013 m. pelnas				37 799	37 799
Sandoriai su akcininkais
Pervesta i privalomaji rezerva	23		917	(917)
Išmokėti dividendai	10, 23			(30 411)	(30 411)
Likutis 2013 m. gruodžio 31 d.		55 292	5 5 2 9	57 688	118 509
Bendrosios pajamos
2014 m. pelnas				34 866	34 866
Sandoriai su akcininkais
Išmokėti dividendai	10, 23			(27646)	(27646)
Likutis 2014 m. gruodžio 31 d.		55 292	5 5 2 9	64 908	125 729

			Grupe	Įmonė
			Gruodžio 31 d.	Gruodžio 31 d.
			pasibaigę metai		pasibaigę metai
	Pastab
	a	2014	2013	2014	2013
Pagrindinė veikla
Pelnas (nuostolis) prieš apmokestinimą Koregavimai:		45 789	45 346	36 792	39 658
Nusidėvėjimas ir amortizacija	5	19 215	18 620	8942	8 1 3 0
Turto vertės sumažėjimas	12	(49)	302	(34)	47
Atsargų nukainojimo pokytis	5	900	662	775	619
(Pelnas) nuostolis, gautas perleidus ilgalaikį materialųjį turtą		(23)	4	7	4
Nurašytas ilgalaikis materialusis turtas		68	177	19	117
Dividendų pajamos	6			(24180)	(27532)
Palūkanų sąnaudos, atėmus pajamas	6, 7	(346)	(555)	(405)	(538)
		65 554	64 556	21916	20 505
Trumpalaikio turto ir įsipareigojimų pokytis:
Atsargų sumažėjimas (padidėjimas)		(19923)	(14082)	(11703)	(8346)
Gautinų sumų sumažėjimas (padidėjimas)		(2567)	(675)	(7509)	(2130)
Nerealizuota valiutų kursų pokyčių įtaka		(68)	(165)
Mokėtinų sumų padidėjimas (sumažėjimas)		986	(1587)	(298)	(230)
Pinigų srautai iš įprastinės veiklos		43 982	48 047	2 4 0 6	9799
Sumokėtas pelno mokestis		(8861)	(9 291)	(3 289)	(2358)
Sumokėtos palūkanos	7	(274)	(127)	(321)	(198)
Grynieji pinigų srautai iš įprastinės veiklos		34 847	38 629	(1204)	7 243
INVESTICINE VEIKLA
Gautos palūkanos		699	907	805	967
Gauti dividendai	6			24 180	27 532
Suteiktos paskolos	26	(16000)	(49500)	(65531)	(91067)
Paskolų grąžinimai	26	16 000	57 500	63 134	94 195
Ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto įsigijimai		(37 279)	(23 563)	(15194)	(9300)
Įplaukos, gautos perleidus ilgalaikį materialųjį turtą		5 0 8 3	787	1 1 8 5	21
Finansinio turto įsigijimas	18	(2 258)	(5679)	(2 258)	(5679)
Finansinio turto perleidimas	18	5 6 4 7	5761	5 6 4 7	5761
Investicijos į dukterines įmones				(9)
Grynieji pinigų srautai panaudoti investicinėje
veikloje		(28108)	(13787)	11959	22 430
FINANSINĖ VEIKLA
Išmokėti dividendai		(27587)	(30365)	(27587)	(30365)
Gautos paskolos		156 390	35 501	288 256	162 184
		(133)		(267)	(167)
Sugrąžintos paskolos		390)	(35 501)	507)	192)
Grynieji pinigų srautai iš finansinės veiklos		(4587)	(30 365)	(6838)	(35373)
GRYNASIS PINIGU IR BANKO SASKAITOS
KREDITO PADIDĖJIMAS (SUMAŽĖJIMAS)		2 1 5 2	(5523)	3917	(5700)
PINIGAI IR BANKO SĄSKAITOS KREDITAS:
LAIKOTARPIO PRADŽIOJE	21	3 2 8 1	8804	(3701)	1999
LAIKOTARPIO PABAIGOJE	21	5433	3 2 8 1	216	(3701)

1. BENDRA INFORMACIJA

APB "Apranga" (toliau − Įmonė) įsteigta ir pradėjo savo veiklą Lietuvoje 1993 m. kovo mėn. Įmonės buveinės adresas yra Kirtimų g. 51, Vilnius, Lietuva. Įmonė įregistruota kaip akcinė bendrovė pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymą. Pagrindinė Įmonės ir dukterinių įmonių (toliau – Grupė) veikla yra mažmeninė prekyba drabužiais.

Gruodžio 31 d. Įmonės akcininkai buvo:

		2014	2013
	Akcijų skaičius	Nuosavybės dalis proc.	Akcijų skaičius	Nuosavybės dalis proc.
UAB "MG Baltic Investment"	29 677 397	53,7	29 677 397	53,7
Swedbank AS (Estonia) klientai	5 897 625	10,7	6 794 270	12,3
UAB "Minvista"	5 355 627	9,7	5 522 729	10,0
Kiti	14 361 311	26,0	13 297 564	24,0
Iš viso	55 291 960	100,0	55 291 960	100,0

Pagrindinė patronuojanti įmonė, kurios finansinės ataskaitos skelbiamos viešai, yra UAB Koncernas "MG Baltic". Pagrindinis Grupę kontroliuojantis asmuo yra p. D.J. Mockus.

Įmonės akcijomis prekiaujama Nasdaq Vilnius vertybinių popierių biržoje.

2014 m. gruodžio 31 d. Grupę sudarė Įmonė ir žemiau išvardintos 100 proc. jai priklausančios dukterinės įmonės:

Pavadinimas	Šalis	Buveinės adresas	Pagrindinė veikla
UAB Apranga LT	Lietuva	Kirtimų 51, Vilnius	Mažmeninė prekyba drabužiais
UAB Apranga BPB LT	Lietuva	Kirtimų 51, Vilnius	Mažmeninė prekyba drabužiais
UAB Apranga PLT	Lietuva	Kirtimų 51, Vilnius	Mažmeninė prekyba drabužiais
UAB Apranga SLT	Lietuva	Kirtimų 51, Vilnius	Mažmeninė prekyba drabužiais
UAB Apranga MLT	Lietuva	Kirtimų 51, Vilnius	Mažmeninė prekyba drabužiais
SIA Apranga	Latvija	Elizabetes 51, Riga	Mažmeninė prekyba drabužiais
SIA Apranga LV	Latvija	Elizabetes 51, Riga	Mažmeninė prekyba drabužiais
SIA Apranga BPB LV	Latvija	Elizabetes 51, Riga	Mažmeninė prekyba drabužiais
SIA Apranga PLV	Latvija	Elizabetes 51, Riga	Mažmeninė prekyba drabužiais
SIA Apranga SLV	Latvija	Terbatas 30, Riga	Mažmeninė prekyba drabužiais
SIA Apranga MLV	Latvija	Terbatas 30, Riga	Mažmeninė prekyba drabužiais
OÜ Apranga1	Estija	Pärnu mnt 10/Väike-Karja 12 Tallinn	Mažmeninė prekyba drabužiais
OÜ Apranga Estonia	Estija	Pärnu mnt 10/Väike-Karja 12 Tallinn	Mažmeninė prekyba drabužiais
OÜ Apranga BEE	Estija	Pärnu mnt 10/Väike-Karja 12 Tallinn	Mažmeninė prekyba drabužiais
OÜ Apranga PB Trade	Estija	Pärnu mnt 10/Väike-Karja 12 Tallinn	Mažmeninė prekyba drabužiais
OÜ Apranga ST Retail	Estija	Pärnu mnt 10/Väike-Karja 12 Tallinn	Mažmeninė prekyba drabužiais
OÜ Apranga MDE	Estija	Pärnu mnt 10/Väike-Karja 12 Tallinn	Mažmeninė prekyba drabužiais

1 Įmonė tiesiogiai kontroliuoja 33,33% akcijų ir netiesiogiai per dukterinę įmonę likusius 66,67% akcijų (14 pastaba)

Gruodžio 31 d. Grupės prekybos tinklo parduotuvių skaičius buvo:

		Tinklo parduotuvių skaičius iš viso	Tinklo parduotuvės, esančios Grupei nuosavybės teise priklausančiose patalpose
Šalis	2014	2013	2014	2013
Lietuva	97	92	6	7
Latvija	44	41	-	-
Estija	20	15	-	-
Iš viso	161	148	6	7

2014 m. gruodžio 31 d. Grupėje ir Įmonėje dirbo atitinkamai 1 876 ir 770 darbuotojų (2013 m. – 1 725 ir 722).

Įmonės akcininkai turi teisę patvirtinti arba nepatvirtinti šių finansinių ataskaitų bei reikalauti parengti naujas finansines ataskaitas.

2. PAGRINDINIŲ APSKAITOS PRINCIPŲ APIBENDRINIMAS

Pagrindiniai apskaitos principai, kuriais vadovaujantis buvo parengtos šios finansinės ataskaitos, išdėstyti toliau. Šie apskaitos principai buvo nuosekliai taikomi visiems pateiktiems metų laikotarpiams, jeigu nenurodyta kitaip.

2.1 RENGIMO PAGRINDAS

Šios finansinės ataskaitos parengtos vadovaujantis Tarptautiniais finansinės atskaitomybės standartais, patvirtintais taikyti Europos Sąjungoje (ES).

Šios finansinės ataskaitos parengtos remiantis istorinės savikainos samprata, išskyrus pardavimui skirtą finansinį turtą, apskaitytą tikrąja verte.

Šios finansinės ataskaitos apima Grupės konsoliduotas finansines ataskaitas ir Įmonės atskiras finansines ataskaitas.

2.2 SVARBŪS APSKAITINIAI VERTINIMAI IR PRIELAIDOS

Rengiant finansines ataskaitas pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, Įmonės ir Grupės vadovybei reikia atlikti įvertinimus ir prielaidas, turinčius įtakos apskaitomo turto ir įsipareigojimų vertėms bei reikalaujamiems atskleidimams finansinių ataskaitų parengimo dieną bei per ataskaitinį laikotarpį apskaitytoms pajamų ir sąnaudų sumoms. Šie vertinimai gali skirtis nuo faktinių rezultatų. Nėra kitų sričių, kuriose tenka priimti reikšmingus ir sudėtingus sprendimus, arba sričių, kurių atžvilgiu daromos prielaidos ir taikomi apskaitiniai vertinimai turi reikšmingos įtakos finansinėms ataskaitoms, išskyrus toliau nurodytas sritis:

(a) Pelno mokesčiai

Mokesčių inspekcija bet kuriuo metu per 5 iš eilės einančius metus po ataskaitinių mokestinių metų gali patikrinti Įmonės ir jos dukterinių įmonių Lietuvoje buhalterines knygas ir apskaitos įrašus (dukterinių įmonių Latvijoje ir Estijoje atžvilgiu per atitinkamai 3 ir 7 metų laikotarpį po ataskaitinių metų) ir apskaičiuoti papildomus mokesčius ir baudas. Įmonės vadovybei nėra žinomos jokios aplinkybės, dėl kurių Įmonei ir Grupei galėtų atsirasti potencialus reikšmingas įsipareigojimas šiuo atžvilgiu.

(b) Sandoriai su susijusiomis šalimis

Vykdydamos įprastinę veiklą, Įmonė ir Grupė sudaro sandorius su susijusiomis šalimis. Šie sandoriai, išskyrus Įmonės sandorius su dukterinėmis įmonėmis, dažniausiai įkainojami pagal rinkos kainas. Įvertinus visas sąlygas, nustatoma, ar sandoriai yra įkainojami pagal rinkos kainas ar ne rinkos kainas, jei tokiems sandoriams aktyvi rinka neegzistuoja. Tai nustatoma remiantis panašių sandorių kainodara su nesusijusiomis šalimis.

Įmonės sandoriai su dukterinėmis įmonėmis dažniausiai įkainojami savikaina. Metiniai valdymo mokesčiai nustatomi dukterinėms įmonėms kaip suma, kuria koreguojama visų sandorių, įvykdytų su dukterinėmis įmonėmis per metus, kaina į rinkos kainas.

(c) Pajamų pripažinimas

Vadovybei tenka priimti sprendimus, siekiant nustatyti, ar pajamos iš tam tikrų pardavimo sandorių turėtų būti apskaitomos bendrosios (bruto) ar grynosios (neto) vertės pagrindu. Pajamos apskaitomos bendrąja verte, kuomet sandoryje prisiimtas vaidmuo yra pagrindinio dalyvio. Kuomet taikomas bendrosios vertės pagrindas, pardavimo savikaina, įvertinus nuolaidas, kartu su visomis susijusiomis išlaidomis, pripažįstama sąnaudomis. Jeigu Įmonė ar Grupė tam tikrame sandoryje veiktų kaip tarpininkė, pajamos būtų pripažįstamos grynosios vertės pagrindu, o atsargos, laikomos konsignaciniais pagrindais, neapskaitomos balanse.

(d) Apskaitiniai vertinimai, susiję su ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto naudingo tarnavimo laikotarpiu

Vadovybė nustato ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto naudingo tarnavimo laiką jo įsigijimo metu, o vėliau kasmet jį peržiūri. Naudingo tarnavimo laikas nustatomas remiantis panašaus turto praeities patirtimi bei numatomais įvykiais ateityje, kurie gali turėti įtakos naudingo tarnavimo laikui. Jeigu vadovybės nustatyti ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto naudingo tarnavimo laikotarpiai būtų vieneriais metais ilgesni, 2014 metų Įmonės ir Grupės nusidėvėjimo ir amortizacijos sąnaudos būtų atitinkamai 588 tūkst. Lt ir 545 tūkst. Lt mažesnės (atitinkamai 397 tūkst. Lt ir 350 tūkst. Lt 2013 m.).

(e) Ilgalaikio materialiojo turto vertės sumažėjimas

Kiekviena parduotuvė laikoma atskiru pinigų srautus kuriančiu vienetu ilgalaikio materialiojo turto vertės sumažėjimo patikrinimo atžvilgiu. Vadovaudamasi 2.9 pastaboje nurodytais apskaitos principais, Grupė ir Įmonė vertino, ar išsinuomoto turto remonto ir kito ilgalaikio turto vertė nėra sumažėjusi. Grupė ir Įmonė vertės sumažėjimą vertino remdamasi apskaičiuota naudojimo verte, nes informacijos apie tikrąją vertę, atėmus pardavimo išlaidas, nebuvo įmanoma gauti. Šiems apskaičiavimams atlikti būtina atlikti vertinimus (12 pastaba).

(visos sumos lentelėse pateikiamos tūkstančiais litų, jei nenurodyta kitaip)

(f) Atsargų vertės sumažėjimas

Kaip nurodyta 2.12 pastaboje, Grupė ir Įmonė atsargas apskaito viena iš mažesniųjų įsigijimo savikaina arba grynąja galimo realizavimo verte. Grupė ir Įmonė vertino, ar atsargų, apskaitytų įsigijimo savikaina vertė nėra mažesnė nei grynoji galimo realizavimo vertė, atsižvelgdama į istorinius duomenis bei faktinius atsargų pardavimus žemiau savikainos. Jei apskaitytas atsargų vertės sumažėjimas būtų 5 proc. didesnis/mažesnis, tai 2014 m. Grupės ir Įmonės pelnas prieš mokesčius būtų atitinkamai 218 tūkst. Lt ir 175 tūkst. Lt mažesnis/didesnis (2013 m. atitinkamai - 173 tūkst. Lt ir 136 tūkst. Lt).

2.3 NAUJŲ IR PERSVARSTYTŲ TARPTAUTINIŲ FINANSINĖS ATSKAITOMYBĖS STANDARTŲ TAIKYMAS

Ataskaitiniais metais Grupė ir Įmonė pradėjo taikyti visus naujus ar persvarstytus standartus bei interpretacijas, kurie yra aktualūs veiklai ir taikomi ataskaitiniams laikotarpiams, prasidėjusiems nuo 2014 m. sausio 1 d.

(a) Standartai, jų pakeitimai ir interpretacijos, galiojantys nuo ar po 2014 m. sausio 1 d.

• 10-asis TFAS "Konsoliduotosios finansinės ataskaitos" (paskelbtas 2011 m. gegužės mėn. ir taikomas metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2014 m. sausio 1 d. arba vėliau). 10-uoju TFAS pakeičiamos 27-ojo TAS "Konsoliduotosios ir atskiros finansinės ataskaitos" ir Nuolatinio aiškinimo komiteto (NAK) 12-ojo aiškinimo "Konsolidavimas. Specialiosios paskirties ūkio subjektai" dalys, susijusios su kontrole ir konsolidavimu. 10-asis TFAS pakeitė kontrolės sąvokos apibrėžimą taip, kad nustatant kontrolę būtų taikomi vienodi kriterijai visiems ūkio subjektams. Šį sąvokos apibrėžimą papildo įvairios taikymo gairės. Šio standarto taikymas neturėjo reikšmingos įtakos Įmonės ir Grupės finansinėms ataskaitoms.
• 12-asis TFAS "Informacijos apie dalis kituose ūkio subjektuose atskleidimas" (paskelbtas 2011 m. gegužės mėn. ir taikomas metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2014 m. sausio 1 d. arba vėliau). Šis standartas taikomas ūkio subjektams, turintiems nuosavybės dalį dukterinėje įmonėje, jungtinėje veikloje, asocijuotoje įmonėje ar nekonsoliduotame struktūrizuotame ūkio subjekte. 12-asis TFAS numato privalomą atskleisti informaciją toms įmonėms, kurios taiko du naujus standartus: 10-ąjį TFAS "Konsoliduotosios finansinės ataskaitos" ir 11-ąjį TFAS "Jungtinė veikla". Šis standartas pakeičia informacijos atskleidimo reikalavimus, šiuo metu taikomus pagal 28-ąjį TAS "Investicijos į asocijuotąsias įmones". 12-asis TFAS reikalauja, kad ūkio subjektai atskleistų informaciją, kuri padeda finansinių ataskaitų naudotojams įvertinti ūkio subjekto turimos nuosavybės dalies dukterinėje įmonėje, asocijuotoje įmonėje, jungtinėje veikloje ir nekonsoliduotame struktūrizuotame ūkio subjekte pobūdį, riziką ir finansinį poveikį. Siekiant įvykdyti šiuos tikslus, naujasis standartas reikalauja atskleisti informaciją keliose srityse, įskaitant reikšmingus sprendimus ir prielaidas, kurie buvo atliekami nustatant, ar ūkio subjektas kontroliuoja, bendrai kontroliuoja ar turi reikšmingos įtakos savo daliai kituose ūkio subjektuose, taip pat atskleisti papildomą informaciją apie nekontroliuojamos dalies dalį įmonės veikloje bei pinigų srautus, apibendrintą dukterinių įmonių su reikšminga nekontroliuojama dalimi finansinę informaciją bei išsamią informaciją apie dalį nekonsoliduotuose struktūrizuotuose ūkio subjektuose. Šio standarto taikymas neturėjo reikšmingos įtakos Įmonės ir Grupės finansinėms ataskaitoms.
• 27-asis TAS "Atskiros finansinės ataskaitos" (peržiūrėtas 2011 m. gegužės mėn. ir taikomas metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2014 m. sausio 1 d. arba vėliau). Šis standartas pakeistas ir jo tikslas – nustatyti apskaitos ir atskleidimo reikalavimus investicijoms į dukterines įmones, bendras įmones ir asocijuotąsias įmones, kai ūkio subjektas rengia atskiras finansines ataskaitas. Gaires dėl kontrolės ir konsoliduotųjų finansinių ataskaitų, pakeitė 10-asis TFAS "Konsoliduotosios finansinės ataskaitos". Šio standarto taikymas neturėjo reikšmingos įtakos Įmonės ir Grupės finansinėms ataskaitoms.
• 28-asis TAS "Investicijos į asocijuotąsias ir bendrąsias įmones" (persvarstytas 2011 m. ) Šis standartas buvo pakeistas paskelbus 11-ąjį TFAS ir dabar numato reikalavimą bendrąsias įmones, taip pat asocijuotąsias įmones apskaitoje registruoti taikant nuosavybės metodą. Šio standarto taikymas neturėjo reikšmingos įtakos Įmonės ir Grupės finansinėms ataskaitoms.
• "Finansinio turto ir finansinių įsipareigojimų užskaita" 32-ojo TAS pataisa (paskelbta 2011 m. gruodžio mėn. ir taikoma metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2014 m. sausio 1 d. arba vėliau). Šia pataisa papildytos 32-ajame TAS numatytos taikymo gairės, susijusios su tam tikrų užskaitos kriterijų nenuoseklaus taikymo atvejais. Tai apima kriterijaus "pagal įstatymą turi įgyvendinamą teisę užskaityti" išaiškinimą ir tai, kad tam tikros atskirųjų atsiskaitymų sistemos gali būti traktuojamos, kaip atitinkančios grynojo atsiskaitymo kriterijų. Šio standarto taikymas neturėjo reikšmingos įtakos Įmonės ir Grupės finansinėms ataskaitoms.

(b) Šie nauji standartai, taikomų standartų pakeitimai ir interpretacijos buvo paskelbti ir patvirtinti taikyti ES, bet dar negaliojo, taip pat Grupės ir Įmonės nebuvo taikomi anksčiau laiko, tačiau gali turėti įtaką Grupės ir Įmonės finansinėms ataskaitoms ateityje:

TFAAK 21-asis aiškinimas – "Mokesčiai" (paskelbtas 2013 m. gegužės 20 d. ir taikomas metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2014 m. sausio 1 d.). Šiuo aiškinimu patikslinama prievolės sumokėti mokestį, kuris nėra pelno mokestis, apskaita. Įpareigojantis įvykis, dėl kurio atsiranda įsipareigojimas, – tai įstatymais apibrėžtas įvykis, dėl kurio kyla įsipareigojimas sumokėti mokestį. Tai, kad ūkio subjektas ekonomikos požiūriu yra priverstas tęsti ūkinę veiklą ateityje, arba tai, jog jis rengia finansines ataskaitas vadovaudamasis veiklos tęstinumo prielaida, nelemia įsipareigojimo atsiradimo. Tokie patys pripažinimo principai taikomi tiek tarpinėms, tiek metinėms finansinėms ataskaitoms. Aiškinimo nuostatų taikymas įsipareigojimams,

(visos sumos lentelėse pateikiamos tūkstančiais litų, jei nenurodyta kitaip)

atsirandantiems dėl apyvartinių taršos leidimų prekybos schemų, nėra privalomas. Šiuo metu Grupė ir Įmonė vertina, kokios įtakos šios pataisos turės jos finansinėms ataskaitoms.

• "Apibrėžtųjų išmokų planai: darbuotojų įmokos" 19-ojo TAS pataisos (taikomas metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2015 m. vasario 1 d. arba vėliau). Pataisomis ūkio subjektams leidžiama darbuotojų įmokas pripažinti paslaugų savikainos sumažinimu tuo laikotarpiu, kurį buvo suteiktos susijusios darbuotojų paslaugos, o ne priskirti įmokas tarnybos laikotarpiams, jeigu darbuotojų įmokų suma nepriklauso nuo tarnybos metų skaičiaus. Šiuo metu Grupė ir Įmonė vertina, kokios įtakos šios pataisos turės jos finansinėms ataskaitoms.
• 2012 m. Tarptautinių finansinės atskaitomybės standartų metiniai patobulinimai (taikomas metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2015 m. vasario 1 d. arba vėliau). Patobulinimai apima septynių standartų pataisas.
• 2-ojo TFAS pataisomis patikslintas "teisių suteikimo sąlygų" apibrėžimas ir atskirai apibrėžtos "veiklos sąlygos" bei "paslaugų teikimo sąlygos". Pataisa taikoma mokėjimo akcijomis sandoriams, kurių suteikimo data yra 2014 m. liepos 1 d. arba vėlesnė.
• 3-ojo TFAS pataisomis patikslinta, kad (1) prievolė sumokėti neapibrėžtąjį atlygį, kuris atitinka finansinės priemonės apibrėžimą, klasifikuojama kaip finansinis įsipareigojimas arba nuosavybė remiantis 32-ajame TAS pateiktais sąvokų apibrėžimais ir kad (2) be koks ne nuosavybės neapibrėžtasis atlygis – tiek finansinis, tiek nefinansinis – yra vertinamas tikrąja verte kiekvieną finansinių ataskaitų parengimo datą, tikrosios vertės pokyčius pripažįstant pelnu arba nuostoliais. 3-ojo TFAS pataisos taikomos verslo jungimams, kurių įsigijimo data yra 2014 m. liepos 1 d. arba vėlesnė.
• 8-ojo TFAS pataisomis reikalaujama atskleisti (1) vadovybės sprendimus, susijusius su veiklos segmentų agregavimu, įskaitant segmentų, kurie buvo agreguoti, ir ekonominių rodiklių, kurie buvo vertinami nustatant, ar agreguoti segmentai turi panašias ekonomines charakteristikas, apibūdinimą ir (2) segmento turto sutikrinimą su ūkio subjekto turtu, jeigu ataskaitose pateikiamas segmento turtas.
• Išvadų dėl 13-ojo TFAS pagrindas patikslintas siekiant išaiškinti, kad išbraukiant tam tikrus 39-ojo TAS straipsnius po 13-ojo TFAS paskelbimo nebuvo siekiama panaikinti galimybės vertinti trumpalaikes gautinas ir mokėtinas sumas sąskaitoje faktūroje nurodyta suma, jeigu diskontavimo poveikis yra nereikšmingas.
• 16-ojo TAS ir 38-ojo TAS pataisomis patikslintas bendrosios balansinės vertės ir sukaupto nusidėvėjimo traktavimas, kai ūkio subjektas naudoja perkainojimo modelį.
• 24-ojo TAS pataisomis reikalaujama kaip susijusią šalį nurodyti ūkio subjektą, kuris ataskaitas teikiančiam ūkio subjektui ar ataskaitas teikiančio ūkio subjekto patronuojančiai įmonei ("valdymo įmonei") teikia su pagrindiniais susijusias paslaugas ir atskleisti sąnaudas, kurias valdymo įmonė patyrė teikdama paslaugas ataskaitas teikiančiam ūkio subjektui.

Šiuo metu Grupė ir Įmonė vertina, kokios įtakos šios pataisos turės jos finansinėms ataskaitoms.

• 2013 m. Tarptautinių finansinės atskaitomybės standartų metiniai patobulinimai (taikomas metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2015 m. sausio 1 d. arba vėliau). Patobulinimai apima keturių standartų pakeitimus.
• Išvadų dėl 1-ojo TFAS pagrindas patikslintas siekiant išaiškinti, kad jeigu naujos standarto versijos taikymas dar nėra privalomas, tačiau ją galima taikyti anksčiau laiko, standartus pirmą kartą taikantis ūkio subjektas gali taikyti arba senąją, arba naująją versiją, jeigu tas pats standartas taikomas visiems nurodytiems laikotarpiams.
• 3-ojo TFAS pataisomis patikslinta, kad šis standartas netaikomas jungtinės veiklos kūrimo apskaitai pagal 11-ąjį TFAS. Pataisomis taip pat patikslinta, kad taikymo srities išimtis taikoma tik pačios jungtinės veiklos finansinėms ataskaitoms.
• 13-ojo TFAS pataisomis patikslinta, kad 13-jame TFAS numatyta portfeliui taikoma išimtis, kuri leidžia ūkio subjektui vertinti finansinio turto ir finansinių įsipareigojimų grupės tikrąją vertę grynąją verte, yra taikoma visoms sutartims (įskaitant sutartis dėl nefinansinių priemonių pirkimo ar pardavimo), kurios priklauso 39-ojo TAS arba 9-ojo TFAS taikymo sričiai.
• 40-ojo TAS pataisomis patikslinta, kad 40-asis TAS ir 3-asis TFAS nėra tarpusavyje nesuderinami. 40 jame TAS pateikti nurodymai padeda ataskaitas rengiantiems ūkio subjektams atskirti investicinį turtą ir savininko reikmėms naudojamą turtą. Ataskaitas rengiantys ūkio subjektai taip pat turi remtis 3-jojo TFAS gairėmis nustatydami, ar investicinio ūkio subjekto įsigijimas yra verslo jungimas.

Šiuo metu Grupė ir Įmonė vertina, kokios įtakos šios pataisos turės jos finansinėms ataskaitoms.

2.4 KONSOLIDAVIMAS

Konsoliduotos finansinės ataskaitos apima Įmonės ir jos kontroliuojamų įmonių (dukterinių įmonių) finansines ataskaitas. Grupė kontroliuoja įmonę, kai ji gali arba turi teisę gauti kintamą grąžą iš dalyvavimo įmonėje ir gali naudotis savo galia valdyti įmonę, kad paveiktų grąžos dydį.

Vertinant, ar Grupė kontroliuoja kitą įmonę, atsižvelgiama į esamų ar konvertuojamų potencialių balsavimo teisę turinčių akcijų egzistavimą ir įtaką.

Grupė verslo jungimams apskaityti naudoja įsigijimo metodą. Atlygio vertę, įsigyjant dukterinę įmonę, sudaro Grupės perduoto turto, prisiimtų įsipareigojimų ir nuosavybės instrumentų tikrosios vertės. Atlygis apima bet kokio turto ar įsipareigojimų, kurie įsigijimo dieną yra neapibrėžti, tikrąją vertę. Su įsigijimu susijusios išlaidos iš karto

(visos sumos lentelėse pateikiamos tūkstančiais litų, jei nenurodyta kitaip)

pripažįstamos sąnaudomis. Verslo jungimo metu įsigytas identifikuojamas turtas ir prisiimti įsipareigojimai bei neapibrėžtieji įsipareigojimai įvertinami tikrosiomis vertėmis įsigijimo datą. Kiekvieno verslo jungimo atveju Grupė gali įvertinti nekontroliuojančios dalį įmonėje arba tikrąja verte, arba įsigyto identifikuojamo grynojo turto nekontroliuojančios dalies proporcija.

Atlygio perviršis, nurodytų dedamųjų suma: (1) nekontroliuojančios dalies vertė ir (2) įsigijimo datą buvusi tikroji nuosavybės dalies vertės suma, viršijanti Grupės identifikuojamo įsigyto grynojo turto tikrąją vertę, apskaitoma kaip prestižas. Jeigu nurodytų dedamųjų suma yra mažesnė už Grupės įsigytos dukterinės įmonės grynojo turto vertę, skirtumas iš karto pripažįstamas bendrųjų pajamų ataskaitoje.

Sandoriai tarp Grupės įmonių, likučiai bei nerealizuotas pelnas iš sandorių tarp Grupės įmonių yra eliminuojami. Nerealizuoti nuostoliai taip pat eliminuojami, tačiau laikomi perduoto turto vertės sumažėjimo požymiu. Kur buvo būtina, dukterinių įmonių apskaitos principai buvo pakeisti, kad būtų užtikrintas nuoseklumas su Grupės taikomais apskaitos principais.

2.5 INFORMACIJA APIE SEGMENTUS

Veiklos segmentai pateikiami taip, kaip ir vidinėse apskaitos ataskaitose, kurios teikiamos pagrindiniam sprendimus priimančiam asmeniui. Pagrindinis sprendimus priimantis asmuo, kuris yra atsakingas už išteklių paskirstymą ir veiklos segmentų rezultatų įvertinimą, yra Generalinis direktorius bei kiti 6 direktoriai, priimantys strateginius sprendimus.

2.6 UŽSIENIO VALIUTŲ PERSKAIČIAVIMAS

(a) Funkcinė ir pateikimo valiuta

Kiekvienos Grupės įmonės atskiros finansinės ataskaitos rengiamos ir pateikiamos pagrindinės ekonominės aplinkos, kurioje įmonė veikia, valiuta (funkcine valiuta). Rengiant konsoliduotas finansines ataskaitas, kiekvienos įmonės veiklos rezultatai ir finansinė padėtis perskaičiuojama į nacionalinę valiutą – litus, kuri yra Įmonės funkcinė valiuta ir konsoliduotų finansinių ataskaitų pateikimo valiuta.

(b) Sandoriai ir likučiai

Rengiant atskirų įmonių finansines ataskaitas, sandoriai kitomis valiutomis nei Įmonės funkcinė valiuta (užsienio valiutomis) apskaitomi naudojant sandorių atlikimo dieną galiojančius užsienio valiutų keitimo kursus. Kiekvieną balanso sudarymo dieną, užsienio valiutomis išreikšti piniginiai straipsniai perskaičiuojami į funkcinę valiutą, naudojant balanso sudarymo dienos valiutų keitimo kursą. Pelnas arba nuostoliai, atsirandantys vykdant atsiskaitymus, susijusius su sandoriais užsienio valiuta, bei perskaičiuojant užsienio valiuta išreikštus piniginius straipsnius į funkcinę valiutą, apskaitomi bendrųjų pajamų ataskaitoje.

(c) Grupės įmonės

Rengiant konsoliduotas finansines atskaitas, Grupės užsienyje veikiančių įmonių turtas ir įsipareigojimai (įskaitant palyginamuosius praėjusio laikotarpio skaičius) perskaičiuojami į litus naudojant balanso sudarymo dienos valiutų keitimo kursą. Pajamos ir sąnaudos (įskaitant palyginamuosius praėjusio laikotarpio skaičius) perskaičiuojamos naudojant vidutinį atitinkamo laikotarpio valiutų keitimo kursą, nebent valiutų keitimo kursas per laikotarpį reikšmingai svyravo ir tokiu atveju naudojamas sandorio dieną galiojęs valiutų keitimo kursas. Valiutų perskaičiavimo skirtumai, jeigu tokių yra, apskaitomi kaip kitos bendrosios pajamos ir perkeliami į Grupės valiutų perskaičiavimo rezervą. Šie valiutų perskaičiavimo skirtumai pripažįstami pelnu arba nuostoliais tuomet, kai užsienyje veikianti įmonė parduodama.

Rengiant 2014 m. ir 2013 m. gruodžio 31 d. balansą, buvo naudojami šie valiutų kursai:

2014			2013
1 EUR	=	3,4528 LTL	1 EUR	=	3,4528 LTL
			1 LVL	=	4,9184 LTL

2.7 NEMATERIALUSIS TURTAS

Nematerialusis turtas apskaitomas tuomet, kai tikimasi, kad Įmonė ir Grupė iš šio turto ateityje gaus ekonominės naudos. Nematerialusis turtas apskaitomas įsigijimo savikaina, atėmus sukauptą amortizaciją.

Amortizacija skaičiuojama tiesiniu metodu taip, kad turto įsigijimo vertė būtų tolygiai nurašoma per visą turto naudingo tarnavimo laikotarpį:

Programinė įranga	3-5 metai
Licencijos	5-9 metai

Amortizacija apskaitoje registruojama kaip pardavimo sąnaudos.

2.8 ILGALAIKIS MATERIALUSIS TURTAS

Ilgalaikis materialusis turtas apskaitomas istorine įsigijimo savikaina, atėmus sukauptą nusidėvėjimą ir vertės sumažėjimo nuostolius.

Vėliau patiriamos išlaidos pridedamos prie turto apskaitinės vertės arba pripažįstamos kaip atskiras turtas tik tuo atveju, jeigu tikėtina, kad ateityje Įmonė ir Grupė iš šio turto gaus ekonominės naudos ir šio turto savikaina gali būti patikimai įvertinta. Pakeistos turto dalies apskaitinės vertės pripažinimas finansinėse ataskaitose nutraukiamas. Visos kitos remonto ir priežiūros išlaidos pripažįstamos sąnaudomis bendrųjų pajamų ataskaitoje per tą finansinį laikotarpį, kuomet jos buvo patirtos.

Nusidėvėjimas – turto įsigijimo savikainos paskirstymas iki likvidacinės vertės, naudojant tiesioginį metodą, per apskaičiuotą ilgalaikio turto naudingo tarnavimo laiką:

Pastatai	15-50 metų
Statiniai ir įranga	5-20 metų
Išsinuomoto turto remontas	4-10 metų
Kitas ilgalaikis turtas	3-6 metai

Viso ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimo sąnaudos bendrųjų pajamų ataskaitoje apskaitomos pardavimo sąnaudose.

Turto likvidacinės vertės ir naudingo tarnavimo laikotarpiai peržiūrimi ir, prireikus, koreguojami kiekvieno balanso parengimo dieną.

Jeigu turto apskaitinė vertė viršija jo tikėtiną atsiperkamąją vertę, apskaitinė vertė nedelsiant sumažinama iki turto atsiperkamosios vertės (2.9 pastaba). Ilgalaikio materialiojo turto vertės sumažėjimas bei vertės sumažėjimo atstatymai per metus apskaitomi bendrųjų pajamų ataskaitos pardavimo sąnaudų straipsnyje.

Pelnas arba nuostoliai, susidarę perleidus arba nurašius ilgalaikį materialųjį turtą, yra apskaičiuojami gautas pajamas lyginant su turto apskaitine verte, ir pripažįstami bendrųjų pajamų ataskaitos veiklos pelno dalyje.

Grupė ir Įmonė kapitalizuoja skolinimosi išlaidas, susijusias su turtu, kurio parengimas naudoti trunka ilgiau nei 12 mėnesių. Kitais atvejais skolinimosi išlaidos pripažįstamos sąnaudomis per ataskaitinį laikotarpį. Šis apskaitos principas yra taikomas perspektyviai nuo 2009 m. sausio 1 d.

2.9 NEFINANSINIO TURTO VERTĖS SUMAŽĖJIMAS

Kiekvieną balanso parengimo dieną Įmonė ir Grupė peržiūri ilgalaikio materialiojo turto ir nematerialiojo turto apskaitines vertes, siekiant nustatyti, ar nėra šio turto vertės sumažėjimo požymių. Jeigu tokie požymiai egzistuoja, įvertinama turto atsiperkamoji vertė, siekiant nustatyti vertės sumažėjimo nuostolių (jeigu tokių yra) sumą. Jeigu neįmanoma įvertinti atskiro turto vieneto atsiperkamosios vertės, Įmonė ir Grupė nustato tam turtui priklausančių pinigų srautus kuriančių vienetų atsiperkamąją vertę.

Atsiperkamoji vertė yra turto tikroji vertė atėmus pardavimo išlaidas arba naudojimo vertė, priklausomai nuo to, kuri iš jų yra didesnė. Nustatant naudojimo vertę, įvertinti būsimi pinigų srautai diskontuojami iki jų dabartinės vertės, naudojant ikimokestinę diskonto normą, kuri atspindi pinigų laiko vertės ir turtui būdingos rizikos dabartinius rinkos įvertinimus.

Jeigu nustatoma, kad turto (ar pinigų srautus kuriančio vieneto) atsiperkamoji vertė yra mažesnė už turto apskaitinę vertę, turto (ar pinigų srautus kuriančio vieneto) apskaitinė vertė sumažinama iki jo atsiperkamosios vertės. Vertės sumažėjimo nuostoliai nedelsiant pripažįstami sąnaudomis.

Jeigu vėliau vertės sumažėjimo nuostoliai atstatomi, turto (ar pinigų srautus kuriančio vieneto) apskaitinė vertė padidinama iki šio turto patikslintos atsiperkamosios vertės, tačiau taip, kad padidinta apskaitinė vertė neviršytų apskaitinės vertės, kuri būtų nustatyta, jeigu ankstesniais metais šiam turtui (ar pinigų srautus kuriančiam vienetui) nebūtų pripažinti vertės sumažėjimo nuostoliai. Vertės sumažėjimo nuostolių atstatymas nedelsiant pripažįstamas pajamomis.

(visos sumos lentelėse pateikiamos tūkstančiais litų, jei nenurodyta kitaip)

2.10 INVESTICIJOS Į DUKTERINES ĮMONES

Atskirose Įmonės finansinėse ataskaitose investicijos į dukterines įmones yra apskaitomos įsigijimo savikaina, atėmus vertės sumažėjimo nuostolius. Savikaina koreguojama dėl neapibrėžtojo atlygio vėlesnių pokyčių. Savikaina apima ir tiesiogines investicijos išlaidas.

Gauti dividendai apskaitomi Įmonės bendrųjų pajamų ataskaitoje.

2.11 ILGALAIKIS TURTAS, LAIKOMAS PARDAVIMUI

Ilgalaikis turtas klasifikuojamas kaip laikomas pardavimui tuomet, jeigu jo apskaitinė vertė bus atgauta jį pardavus, o ne toliau naudojant. Ši sąlyga laikytina įvykdyta tuomet, kai turto pardavimas yra labai tikėtinas ir kai turtas yra parengtas pardavimui tokios būklės, kokios jis yra.

Ilgalaikis turtas, laikomas pardavimui, apskaitomas šio turto apskaitine verte arba tikrąja verte, atėmus pardavimo išlaidas, priklausomai nuo to, kuri iš jų yra mažesnė.

2.12 ATSARGOS

Atsargos apskaitomos įsigijimo savikaina arba grynąja galimo realizavimo verte, priklausomai nuo to, kuri iš jų yra mažesnė. Savikaina nustatoma naudojant FIFO metodą. Grynąją galimo realizavimo vertę sudaro įvertinta pardavimo kaina, sumažinta su pardavimu susijusių patirtų išlaidų suma.

2.13 FINANSINIS TURTAS IR ĮSIPAREIGOJIMAI

Finansinis turtas ir finansiniai įsipareigojimai pripažįstami Įmonės ir Grupės balanse, kuomet Įmonė ir Grupė tampa sutarties, susijusios su finansine priemone, šalimi.

Grupė ir Įmonė klasifikuoja savo finansinį turtą į paskolų ir gautinų sumų bei pardavimui skirto finansinio turto grupes. Klasifikavimas priklauso nuo įsigyto finansinio turto paskirties. Vadovybė nustato finansinio turto klasifikaciją jo pirmojo pripažinimo metu. Paskolos ir gautinos sumos yra neišvestinis finansinis turtas, kuriam nustatyti fiksuoti ar kitaip nustatomi mokėjimai ir kuris nekotiruojamas aktyvioje rinkoje. Jos pripažįstamos trumpalaikiu turtu, išskyrus tas paskolas ir gautinas sumas, kurių grąžinimo laikotarpis yra ilgesnis nei 12 mėnesių po ataskaitinio laikotarpio pabaigos. Pastarosios priskiriamos prie ilgalaikio turto. Įmonės ir Grupės paskolas ir gautinas sumas sudaro prekybos ir kitų gautinų sumų, bei pinigų ir pinigų ekvivalentų balanso straipsniai. Visi įprastiniai investicijų pirkimai ir pardavimai yra pripažįstami atsiskaitymo dieną.

(a) Prekybos ir kitos gautinos sumos

Prekybos ir kitos gautinos sumos pradžioje yra apskaitomos tikrąja verte, o vėliau amortizuota savikaina, taikant apskaičiuotų palūkanų normos metodą, atėmus vertės sumažėjimo sumą. Prekybos gautinų sumų vertės sumažėjimo nuostoliai pripažįstami kuomet yra objektyvių įrodymų, kad Grupė ir Įmonė nesugebės susigrąžinti gautinų sumų iki nustatyto termino. Reikšmingi skolininko finansiniai sunkumai, tikimybė, kad skolininkas bankrutuos arba bus įvykdyta finansinė reorganizacija, taip pat mokėjimų nevykdymas ar uždelsimas (daugiau negu 30 dienų) – tai prekybos gautinų sumų vertės sumažėjimo požymiai. Vertės sumažėjimo nuostolio suma yra skirtumas tarp turto apskaitinės vertės ir įvertintų būsimųjų pinigų srautų, diskontuotų taikant pirminę apskaičiuotų palūkanų normą, dabartinės vertės. Turto apskaitinė vertė mažinama vertės sumažėjimo nuostolių sąskaita, o nuostolių suma pripažįstama bendrųjų pajamų ataskaitos bendrųjų ir administracinių sąnaudų straipsnyje. Kuomet prekybos gautina suma yra neatgautina, ji nurašoma, mažinant prekybos gautinų sumų vertės sumažėjimo nuostolius. Anksčiau nurašytos, tačiau vėliau atgautos sumos apskaitomos bendrųjų pajamų ataskaitos bendrųjų ir administracinių sąnaudų straipsnyje.

(b) Pardavimui skirtas finansinis turtas

Pardavimui skirtas finansinis turtas yra toks neišvestinis finansinis turtas, kuris yra laikomas galimam pardavimui arba nėra priskirtas nei vienai iš kitų finansinio turto kategorijų.

Po pirminio pripažinimo pardavimui skirtas finansinis turtas apskaitomas tikrąja verte, remiantis stebimomis rinkos kainomis arba finansų maklerių pateiktomis kotiruotėmis. Investicijoms, kurioms nėra aktyvios rinkos, tikroji vertė yra nustatoma naudojant vertinimo metodus. Šie metodai apima vertės nustatymą pagal rinkos sąlygomis pastaruoju metu sudarytus sandorius, remiantis iš esmės panašių instrumentų kainomis ar diskontuotų pinigų srautų analize. Skirtų parduoti vertybinių popierių perkainojimo rezultatas apskaitomas finansinio turto perkainojimo rezerve, nuosavybės dalyje.

Skirtų parduoti vertybinių popierių perkainojimas apskaičiuojamas kaip skirtumas tarp rinkos vertės ir amortizuotos savikainos, apskaičiuotos naudojant apskaičiuotų palūkanų normą. Pardavus tokius vertybinius popierius, su jais susijęs sukauptas tikrosios vertės perkainojimo rezultatas apskaitomas bendrųjų pajamų ataskaitoje kaip pelnas arba nuostoliai iš parduoti skirto turto pardavimo. Jeigu egzistuoja objektyvūs investicijos vertės sumažėjimo įrodymai, grynieji sukaupti nuostoliai, kurie buvo apskaityti tiesiogiai nuosavybės dalyje, perkeliami į grynąjį pelną (nuostolį). Palūkanos, uždirbtos laikant skirtą parduoti finansinį turtą, apskaitomos palūkanų pajamose.

(visos sumos lentelėse pateikiamos tūkstančiais litų, jei nenurodyta kitaip)

Kiekvieną finansinės padėties ataskaitos parengimo dieną Grupė ir Bendrovė įvertina, ar nėra objektyvių finansinio turto ar finansinio turto grupės vertės sumažėjimo įrodymų.

Pardavimui skirtas finansinis turtas yra klasifikuojamas kaip ilgalaikis turtas, nebent jo išpirkimo terminai baigiasi arba vadovybė ketina jį perleisti per ateinančius 12 mėnesių nuo ataskaitinio laikotarpio pabaigos.

(c) Pinigai ir pinigų ekvivalentai

Pinigai ir pinigų ekvivalentai apskaitomi nominalia verte.

Pinigai ir pinigų ekvivalentai apima pinigus kasoje, indėlius iki pareikalavimo bankuose ir kitas trumpalaikes labai likvidžias investicijas, kurių terminas yra ne ilgesnis kaip trys mėnesiai, bei banko sąskaitos kreditus (angl. overdrafts). Banko sąskaitos kreditas apskaitomas balanso trumpalaikių įsipareigojimų paskolų straipsnyje.

(d) Bankų ir dukterinių įmonių suteiktos paskolos

Bankų ir dukterinių įmonių suteiktos paskolos ir banko sąskaitos kreditai, kuriems nustatytos palūkanos, pirminio pripažinimo metu apskaitomi tikrąją verte. Vėliau bankų ir dukterinių įmonių suteiktos paskolos vertinamos amortizuota savikaina, naudojant apskaičiuotų palūkanų normos metodą. Bet koks skirtumas tarp įplaukų (atėmus patirtas sandorio sąnaudas) ir paskolų padengimo yra pripažįstamas per skolinimosi laikotarpį bendrųjų pajamų ataskaitoje.

Paskolos priskiriamos prie trumpalaikių įsipareigojimų, nebent Įmonė ir Grupė turi besąlyginę teisę atidėti įsipareigojimo įvykdymą ne mažiau kaip 12 mėnesių po balanso parengimo dienos.

(e) Prekybos ir kitos mokėtinos sumos

Prekybos mokėtinos sumos pirminio pripažinimo metu apskaitomos tikrąja verte ir vėliau vertinamos amortizuota savikaina, naudojant apskaičiuotų palūkanų normos metodą.

2.14 ĮSTATINIS KAPITALAS

(a) Paprastosios vardinės akcijos

Paprastosios akcijos apskaitomos jų nominalia verte. Suma, gauta už parduotas akcijas, viršijanti jų nominalią vertę, apskaitoma akcijų prieduose. Papildomos išorinės išlaidos, tiesiogiai priskirtinos naujų akcijų emisijai, apskaitomos mažinant akcijų priedus.

2.15 REZERVAI

(a) Užsienio valiutų perskaičiavimo rezervas

Valiutų perskaičiavimo rezervas naudojamas valiutų perskaičiavimo skirtumams, susidarantiems konsoliduojant užsienio dukterinių įmonių finansines ataskaitas. Valiutų perskaičiavimo skirtumai konsoliduotose finansinėse ataskaitose apskaitomi nuosavybėje tol, kol investicija parduodama. Pardavus atitinkamą turtą, sukauptas valiutų perskaičiavimo rezervų perkainojimo rezultatas pripažįstamas pajamomis arba sąnaudomis tuo pačiu laikotarpiu, kuomet pripažįstamas pelnas ar nuostoliai iš pardavimo.

(b) Kiti rezervai

Kiti rezervai suformuojami remiantis metinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu dėl pelno paskirstymo. Šie rezervai gali būti panaudojami tik metinio visuotinio akcininkų susirinkimo patvirtintiems tikslams.

Įstatymų numatytas privalomas rezervas yra įtrauktas į kitus rezervus. Įstatymų numatytas rezervas yra privalomas pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. Bendrovės privalo kasmet pervesti į privalomąjį rezervą 5 procentus grynojo rezultato, kol bendra šio rezervo suma pasiekia 10 procentų įmonės įstatinio akcinio kapitalo. Įstatymų numatytas rezervas negali būti naudojamas dividendams išmokėti ir sudaromas tik būsimiems nuostoliams padengti.

2.16 PELNO MOKESTIS

(a) Ataskaitinio laikotarpio pelno mokestis

Grupės įmonės apmokestinamos individualiai, nepriklausomai nuo bendrų Grupės rezultatų. Grupės įmonės Lietuvoje nuo 2010 m. sausio 1 d. gali perduoti už mokestinį laikotarpį apskaičiuotus mokestinius nuostolius (ar jų dalį) kitai Grupės įmonei Lietuvoje, kuri jai perduotais nuostoliais turi teisę sumažinti apmokestinamojo pelno sumą, apskaičiuotą už tą mokestinį laikotarpį, už kurį buvo apskaičiuoti jam kitos įmonės perduodami nuostoliai (ar jų dalis). Grupės įmonės šia galimybe 2013 ir 2014 metais nepasinaudojo, nes įmonės Lietuvoje uždirbo mokestinį pelną.

Pelno mokesčio sąnaudos, apskaitytos šiose finansinėse ataskaitose, nustatytos remiantis vadovybės atliktais skaičiavimais pagal atitinkamos šalies, kurioje veikia grupės įmonė, mokesčių įstatymus.

(visos sumos lentelėse pateikiamos tūkstančiais litų, jei nenurodyta kitaip)

Šiuo metu mokamas mokestis apskaičiuojamas nuo ataskaitinio laikotarpio apmokestinamojo pelno. Apmokestinamas pelnas skiriasi nuo grynojo pelno, apskaityto bendrųjų pajamų ataskaitoje, kadangi jis neapima pajamų ar sąnaudų straipsnių, kurie apmokestinami ar kurias mažinamas apmokestinamas pelnas kitais metais, ir taip pat neapima straipsnių, kurie niekada nėra apmokestinami ar jais niekada nemažinamas apmokestinamas pelnas. Grupės ir Įmonės ataskaitinio laikotarpio pelno mokesčio įsipareigojimas apskaičiuotas taikant balanso dieną galiojusius mokesčio tarifus.

Pelno mokestis, taikomas Įmonei ir jos dukterinėms įmonėms, veikiančioms Lietuvoje, 2014 metais, kaip ir 2013 metais, buvo 15 proc.. Latvijoje ataskaitinio ir praėjusio laikotarpio pelnas apmokestinamas 15 proc. pelno mokesčiu, Estijoje – 0 proc. Tačiau 2013 ir 2014 metais Estijoje pelno paskirstymo metu yra mokamas 21 proc. pelno mokestis, o 2015 m. – 20 proc.

(b) Atidėtasis pelno mokestis

Atidėtasis pelno mokestis – tai mokestis, kurį numatoma sumokėti ar atgauti nuo skirtumų, susidariusių tarp turto ir įsipareigojimų apskaitinės vertės finansinėse ataskaitose ir jų atitinkamos mokesčių bazės, naudojamos apskaičiuojant apmokestinamą pelną. Atidėtasis pelno mokestis apskaitomas pagal įsipareigojimų metodą. Atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimai pripažįstami visiems laikiniesiems skirtumams, o atidėtojo pelno mokesčių turtas pripažįstamas tokia apimtimi, kokia yra tikėtina, kad ateityje bus gautas apmokestinamasis pelnas, kurio pakaks laikiniesiems skirtumams panaudoti. Toks turtas ir įsipareigojimai yra nepripažįstami, jei laikinieji skirtumai susidaro dėl prestižo (arba neigiamo prestižo) arba jeigu jie susidaro dėl kito nei verslo sujungimo būdu atsiradusio turto ar įsipareigojimų pirminio pripažinimo, kuris sandorio metu neturėjo jokios įtakos nei apskaitiniam, nei apmokestinamam pelnui.

Atidėtasis pelno mokestis apskaičiuojamas taikant balanso parengimo dienai patvirtintus arba iš esmės patvirtintus mokesčių tarifus (ir įstatymus), kuriuos numatoma taikyti, kuomet bus realizuojamas susijęs atidėtojo pelno mokesčio turtas arba įvykdomas atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimas. Atidėtojo pelno mokesčio sąnaudos ar pajamos apskaitomos bendrųjų pajamų ataskaitoje, išskyrus kai jos susijusios su straipsniais, apskaitomais tiesiogiai akcininkų nuosavybėje, kuomet atidėtasis pelno mokestis taip pat apskaitomas akcininkų nuosavybėje.

Atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimai pripažįstami laikiniesiems skirtumams, susidariusiems dėl investicijų į dukterines įmones, išskyrus tuos atvejus, kuomet laikinojo skirtumo išnykimo laiką kontroliuoja Grupė ir Įmonė ir tikėtina, kad laikinasis skirtumas neišnyks artimiausioje ateityje.

Atidėtojo pelno mokesčio turto apskaitinė vertė peržiūrima kiekvieną balanso parengimo dieną ir yra sumažinama, jei daugiau nėra tikėtina, kad ateityje bus gautas pakankamas apmokestinamas pelnas šiam turtui ar jo daliai realizuoti.

Atidėtojo pelno mokesčio turtas ir įsipareigojimai sudengiami, kai jie yra susiję su pelno mokesčiais, nustatytais tų pačių mokesčių institucijų ir kai Grupė ir Įmonė ketina sudengti ataskaitinio laikotarpio mokesčių turtą su įsipareigojimais.

2.17 NUOMA

Nuoma pripažįstama finansine nuoma (lizingu), kai pagal nuomos sąlygas lizingo gavėjui perduodama iš esmės visa rizika ir nauda, susijusi su turto nuosavybe. Visa kita nuoma yra klasifikuojama kaip veiklos nuoma.

(a) Įmonė arba Grupė - nuomotoja

Mokėjimai, gauti pagal nuomos sutartis (atėmus visas nuomininkui suteiktas nuolaidas) pripažįstami pajamomis bendrųjų pajamų ataskaitoje lygiomis dalimis per visą nuomos laikotarpį (12 pastaba).

(b) Įmonė arba Grupė - nuomininkė

Finansinė nuoma (lizingas) kapitalizuojamas lizingo pradžioje mažesne iš dviejų verčių: išsinuomoto turto tikrąja verte arba įvertinta minimalių lizingo įmokų dabartine verte. Nuomos mokestis paskirstomas tarp įsipareigojimų bei finansavimo sąnaudų taip, kad sudarytų pastovią palūkanų normą likusiam lizingo įsipareigojimų likučiui. Atitinkamai, nuomos mokesčiai, atėmus finansavimo sąnaudas, yra apskaitomi ilgalaikių mokėtinų sumų straipsnyje, išskyrus mokėjimus, kurie turi būti atliekami per 12 mėnesių, ir tokiu atveju jie apskaitomi trumpalaikiuose įsipareigojimuose. Lizingo būdu įsigytas ilgalaikis materialusis turtas (kai nuosavybės teisė nepereina Grupei pasibaigus nuomos laikotarpiui) yra nudėvimas per jo naudingo tarnavimo arba nuomos laikotarpį, priklausomai nuo to, kuris yra trumpesnis.

Jei vykdant pardavimo ir atgalinio lizingo sandorį sudaroma finansinės nuomos sutartis, pardavimo įplaukų suma viršijanti apskaitinę vertę arba trūkstama suma iki apskaitinės vertės nėra pripažįstama nedelsiant, bet atidedama ir amortizuojama per nuomos laikotarpį.

Įmokos pagal nuomos sutartis (atėmus visus nuomotojo suteiktus paskatinimus) bendrųjų pajamų ataskaitoje pripažįstamos sąnaudomis proporcingai per visą nuomos laikotarpį.

Jei vykdant pardavimo ir atgalinio lizingo sandorį, sudaroma nuomos sutartis ir akivaizdu, kad sandoris buvo įvykdytas remiantis tikrąja verte, bet koks pelnas arba nuostolis yra pripažįstamas nedelsiant, išskyrus tuo atveju, kai nuostolis yra kompensuojamas būsimomis nuomos įmokomis per laikotarpį, kurį turtą tikimasi naudoti. Jei pardavimo kaina viršija tikrąją vertę, suma, viršijanti tikrąją vertę yra atidedama ir amortizuojama per laikotarpį, kurį turtą tikimasi naudoti.

2.18 IŠMOKOS DARBUOTOJAMS

(a) Socialinio draudimo įmokos

Įmonė ir Grupė moka socialinio draudimo įmokas į Valstybinį socialinio draudimo fondą (toliau - Fondas) už savo darbuotojus pagal nustatytų įmokų planą ir vadovaujantis šalies įstatymų reikalavimais. Nustatytų įmokų planas – tai planas, pagal kurį Grupė ir Įmonė moka nustatyto dydžio įmokas ir ateityje neturės jokio teisinio ar konstruktyvaus įsipareigojimo ir toliau mokėti šias įmokas, jeigu Fondas neturės pakankamai turto, kad galėtų visiems darbuotojams sumokėti išmokas, susijusias su tarnyba dabartiniu ar ankstesniais laikotarpiais. Socialinio draudimo įmokos pripažįstamos sąnaudomis pagal kaupimo principą ir priskiriamos darbuotojų darbo užmokesčio sąnaudoms.

(b) Išeitinės kompensacijos

Išeitinės kompensacijos darbuotojams mokamos nutraukus darbo santykius su darbuotoju iki jo įprasto išėjimo į pensiją arba darbuotojui priėmus sprendimą savo noru išeiti iš darbo mainais į tokias išmokas. Grupė ar Įmonė pripažįsta išeitines išmokas tada, kai ji yra akivaizdžiai įpareigota nutraukti darbo santykius su esamais darbuotojais pagal detalų oficialų darbo santykių nutraukimo planą be galimybės jo atsisakyti arba įpareigota mokėti išeitines išmokas po to, kai jos buvo pasiūlytos už išėjimą iš darbo savo noru. Jei išeitinės išmokos tampa mokėtinos vėliau nei per 12 mėnesių nuo balanso datos, jos yra diskontuojamos iki dabartinės vertės.

(c) Premijų planai

Įmonė ir Grupė pripažįsta įsipareigojimą ir premijų sąnaudas, kuomet turi sutartinį įsipareigojimą arba praeityje buvo taikoma praktika, sukūrusi konstruktyvų įsipareigojimą.

2.19 ATIDĖJINIAI

Atidėjiniai, skirti restruktūrizavimo išlaidoms ir ieškiniams, pripažįstami tuomet, kai: Įmonė ar Grupė turi dabartinį teisinį ar konstruktyvų įsipareigojimą dėl įvykių praeityje; daugiau tikėtina nei netikėtina, kad šiam įsipareigojimui įvykdyti teks panaudoti išteklius; įsipareigojimų suma gali būti patikimai įvertinta. Atidėjiniai nepripažįstami būsimiems veiklos nuostoliams.

Atidėjiniai įvertinami dabartine verte sąnaudų, kurių tikėtina, kad prireiks įsipareigojimui įvykdyti, diskontuojant ikimokestiniu tarifu, kuris atspindi pinigų laiko vertės ir konkrečiam įsipareigojimui būdingų rizikų dabartinius rinkos vertinimus. Atidėjinio padidėjimas atstatant diskontavimo įtaką per laikotarpį pripažįstamas palūkanų sąnaudomis.

2.20 PAJAMŲ IR SU JOMIS SUSIJUSIŲ IŠLAIDŲ PRIPAŽINIMAS

Pajamos yra apskaitomos kaupimo principu, kai jos uždirbamos. Sąnaudos yra priskiriamos toms pajamoms, kurias uždirbant jos buvo patirtos.

Pajamos įvertinamos gauto ar gautino atlygio už prekes ar paslaugas tikrąja verte ir atitinka gautas arba gautinas sumas už prekes ir paslaugas, atėmus pridėtinės vertės mokestį, sugrąžintas prekes ir nuolaidas.

Pajamos pripažįstamos:

(a) Prekių pardavimo pajamos – mažmeninė prekyba

Pajamos už parduotas prekes pripažįstamos tuomet, kai Įmonė ar kita Grupės įmonė parduoda prekes pirkėjui. Paprastai mažmeninės prekybos pajamos yra grynais pinigais ir kredito kortelėmis. Registruojant pajamas, įtraukiami ir kredito kortelių mokesčiai, mokami už operacijas. Tokie mokesčiai apskaitomi veiklos sąnaudose. Pajamos gautos konsignacijos sutarties pagrindu, kai Grupė ir Įmonė yra konsignacijos gavėjas, pripažįstamos grynosios vertės pagrindu.

(b) Paslaugų pardavimo pajamos

Paslaugų pajamos yra pripažįstamos tada, kai paslauga yra suteikta.

(c) Palūkanų pajamos

Palūkanų pajamos yra pripažįstamos kaupimo principu proporcingai per visą laikotarpį iki termino pabaigos, atsižvelgiant į grąžintiną pagrindinės paskolos dalies dydį ir nustatytą apskaičiuotų palūkanų normą.

(d) Dividendų pajamos

Dividendų pajamos pripažįstamos tuo laikotarpiu, kuomet nustatoma teisė gauti jų išmokėjimą.

(visos sumos lentelėse pateikiamos tūkstančiais litų, jei nenurodyta kitaip)

(e) Nuomos pajamos

Mokėjimai, gauti pagal nuomos sutartis (atėmus visas nuomininkui suteiktas nuolaidas) pripažįstami pajamomis bendrųjų pajamų ataskaitoje proporcingai per nuomos laikotarpį.

2.21 DIVIDENDŲ PASKIRSTYMAS

Dividendų paskirstymas Įmonės akcininkams pripažįstamas įsipareigojimu Įmonės ir Grupės finansinėse ataskaitose tuo laikotarpiu, kuomet dividendus patvirtina Įmonės akcininkai.

2.22 PELNAS, TENKANTIS VIENAI AKCIJAI

Venai akcijai tenkantis pagrindinis pelnas apskaičiuojamas dalijant Įmonės ir Grupės akcininkams tenkantį grynąjį pelną iš per metus buvusių išleistų paprastųjų vardinių akcijų skaičiaus svertinio vidurkio, neįskaitant paprastųjų vardinių akcijų, kurias nusipirko Grupė ir Įmonė ir kurios laikomos kaip nuosavos akcijos, jei tokių yra.

2.23 SUSIJUSIOS ŠALYS

Susijusi šalis yra asmuo arba ūkio subjektas, susijęs su finansines ataskaitas rengiančiu ūkio subjektu (toliau vadinamas "ataskaitas teikiančiu ūkio subjektu"):

• a) Asmuo arba artimas to asmens šeimos narys yra susijęs su ataskaitas teikiančiu ūkio subjektu, jei tas asmuo:
• i. kontroliuoja arba bendrai kontroliuoja ataskaitas teikiantį ūkio subjektą;
• ii. turi reikšmingos įtakos ataskaitas teikiančiam ūkio subjektui; arba
• iii. yra vienas iš ataskaitas teikiančio ūkio subjekto arba jį patronuojančios įmonės pagrindinių vadovaujančių darbuotojų.
• b) Ūkio subjektas yra susijęs su ataskaitas teikiančiu ūkio subjektu, jei taikoma bet kuri iš šių sąlygų:
• i. ūkio subjektas ir ataskaitas teikiantis ūkio subjektas priklauso tai pačiai grupei (tai reiškia, kad kiekviena patronuojanti įmonė, dukterinė įmonė ir bendra dukterinė įmonė yra susijusi su kitomis);
• ii. vienas ūkio subjektas yra kito ūkio subjekto asocijuotoji įmonė arba bendra įmonė (arba grupės, kuriai priklauso kitas ūkio subjektas, asocijuotoji įmonė arba bendra įmonė);
• iii. abu ūkio subjektai yra tos pačios trečiosios šalies bendros įmonės;
• iv. vienas ūkio subjektas yra trečiosios šalies bendra įmonė, o kitas ūkio subjektas yra trečiosios šalies asocijuotoji įmonė;
• v. ūkio subjektas yra išmokų, mokamų ataskaitas teikiančio ūkio subjekto arba su juo susijusio ūkio subjekto darbuotojams, pasibaigus jų tarnybos laikui, plano vykdytojas. Jei ataskaitas teikiantis ūkio subjektas pats yra tokio plano vykdytojas, finansuojantys darbdaviai taip pat yra susiję su ataskaitas teikiančiu ūkio subjektu;
• vi. ūkio subjektą kontroliuoja arba bendrai kontroliuoja (a) punkte nurodytas asmuo;
• vii. (a) punkto (i) papunktyje nurodytas asmuo turi reikšmingos įtakos ūkio subjektui arba yra vienas iš ūkio subjekto (arba ūkio subjekto patronuojančios įmonės) pagrindinių vadovaujančių darbuotojų.

3. FINANSINĖS RIZIKOS VALDYMAS

(a) Finansinės rizikos veiksniai

Vykdydama rizikos valdymą, Grupė ir Įmonė pagrindinį dėmesį skiria finansinei (kredito, rinkos (kuri apima valiutų, palūkanų normos ir kainų) ir likvidumo), veiklos ir teisinei rizikoms. Pagrindinis finansinės rizikos valdymo tikslas yra nustatyti rizikos ribas ir vėliau užtikrinti, kad rizikos mastas šių ribų neviršytų. Vykdant veiklos ir teisinės rizikos valdymą, siekiama užtikrinti tinkamą vidaus taisyklių funkcionavimą tam, kad veiklos ir teisinė rizikos būtų sumažintos.

Finansinė rizika kyla dėl šių finansinių priemonių: pardavimui skirto finansinis turto, prekybos gautinų sumų, pinigų ir pinigų ekvivalentų, prekybos ir kitų mokėtinų sumų bei paskolų. Apskaitos principai, taikomi šioms finansinėms priemonėms, apibūdinti ankstesniame skyriuje.

Kredito rizika

Kredito rizikos valdymas atliekamas Grupės lygmeniu. Kredito rizika susijusi su pinigai ir pinigų ekvivalentais, pardavimui skirtu finansiniu turtu, indėliais bankuose ir finansinėse institucijose, taip pat ir su didmenine prekyba užsiimančių ir mažmeninės prekybos pirkėjų kredito rizika, įskaitant gautinų sumų likučius ir sutartus sandorius. Pasirenkami tik nepriklausomų vertintojų įvertinti bankai ir finansinės institucijos, kurioms suteikti aukšti kredito reitingai. Pardavimai didmenine prekyba užsiimantiems klientams vykdomi retai ir yra nereikšmingi, todėl atliekant rizikos kontrolę įvertinama tik kliento kredito kokybė, atsižvelgiant į jo finansinę būklę, praėjusių laikotarpių patirtį ir kitus veiksnius. Mažmeninės prekybos klientai už pardavimus atsiskaito grynaisiais pinigais arba pagrindinėmis kredito kortelėmis.

(visos sumos lentelėse pateikiamos tūkstančiais litų, jei nenurodyta kitaip)

Įmonei iškylanti kredito rizika dėl prekybos gautinų sumų iš dukterinių įmonių ir dukterinėms įmonėms suteiktų paskolų yra valdoma kartą per mėnesį tikrinant dukterinių įmonių finansinės veiklos rezultatus. Ataskaitiniu laikotarpiu visos dukterinės įmonės (išskyrus SIA "Apranga SLV") dirbo pelningai, todėl vadovybės nuomone, kredito rizika nėra susijusi su šiomis sumomis. SIA "Apranga SLV" dėl teigiamo pinigų srauto per ataskaitinį laikotarpį grąžino suteiktą paskolą, todėl taip pat nesukelia kredito rizikos.

Pardavimui skirtas finansinis turtas apima investicijas tik į Lietuvos Vyriausybės vertybinius popierius.

Įmonėje ir Grupėje nėra reikšmingos kredito rizikos koncentracijos.

Likvidumo rizika

Likvidumo rizikos valdymas leidžia išlaikyti reikiamą grynųjų pinigų kiekį, taip pat finansavimą pagal sutartas pakankamas kreditavimo priemones. Dėl dinamiško pagrindinės veiklos pobūdžio, Grupė ir Įmonė palaiko finansavimo lankstumą, sudarydama kredito linijų sutartis.

Vadovybė stebi Grupės ir Įmonės likvidumo rezervo, apimančio nepanaudotas paskolas (24 pastaba), prognozes ir pinigus ir pinigų ekvivalentus (21 pastaba), atsižvelgiant į planuojamus pinigų srautus. Tai paprastai atliekama vietos lygmeniu Grupės įmonėse, remiantis Grupės ir Įmonės nustatyta tvarka. Be to, Grupės ir Įmonės likvidumo valdymo politika apima pinigų srautų prognozes, atsižvelgiant į šiems srautams reikalingą likvidaus turto lygį ir skolų aptarnavimo planus.

Lentelėje pateikiama Grupės ir Įmonės finansinių įsipareigojimų analizė. Įsipareigojimai suskirstyti pagal terminus, atsižvelgiant į balanso dieną likusį laikotarpį iki sutartyje numatyto termino pabaigos. Lentelėje pateiktos sumos apima sutartyje numatytus nediskontuotus pinigų srautus. Prekybos ir kitos mokėtinos sumos, kurių įvykdymo terminas yra 12 mėnesių arba mažiau, atitinka jų balansines vertes, kadangi diskontavimo poveikis nėra reikšmingas.

GRUPĖ 2014 m. gruodžio 31 d.	Mažiau nei 1 mėnuo	Nuo 1 iki 3 mėnesių	Nuo 3 iki 12 mėnesių	Nuo 1 iki 2 metų	Iš viso
Paskolos	2	4	25 412	-	25 418
Prekybos ir kitos mokėtinos sumos	24 241	1 525	347	-	26 113
Iš viso	24 243	1 529	25 759	-	51 531
2013 m. gruodžio 31 d.
Paskolos	-	-	5 058	-	5 058
Prekybos ir kitos mokėtinos sumos	21 510	4 399	114	-	26 023
Iš viso	21 510	4 399	5 172	-	31 081
ĮMONĖ	Mažiau nei 1	Nuo 1 iki 3	Nuo 3 iki 12	Nuo 1 iki 2 metų	Iš viso
2014 m. gruodžio 31 d.	mėnuo	mėnesių	mėnesių
Paskolos	6	13	41 828	-	41 847
Prekybos ir kitos mokėtinos sumos	8 400	1 478	149	-	10 027
Iš viso	8 406	1 491	41 977	-	51 874
2013 m. gruodžio 31 d.
Paskolos
Prekybos ir kitos mokėtinos sumos	5 6 806	11 3 938	23 737 63	- -	23 753 10 807

Iš viso 6 811 3 949 23 800 - 34 560

Rinkos rizika

Pinigų srautų ir tikrosios vertės palūkanų normos rizika

Grupės ir Įmonės reikšmingiausią palūkanas uždirbantį turtą sudarė pardavimui skirtas finansinis turtas, tačiau, nepaisant to, Grupės ir Įmonės pajamos ir veiklos pinigų srautai iš esmės yra nepriklausomi nuo palūkanų normų pasikeitimų rinkoje. Įmonė yra suteikusi dukterinėms bendrovėms paskolų su kintančiomis palūkanų normomis, tačiau pinigų srautų rizika yra mažinama taikant tą patį kintantį paskolų palūkanų normos elementą, kokį bankai taiko Įmonei.

Dėl paskolų, suteiktų su kintamomis palūkanų normomis, Grupei iškyla pinigų srautų palūkanų normos rizika. Dėl paskolų, suteiktų su fiksuotomis palūkanų normomis, Įmonei iškyla palūkanų normos tikrosios vertės rizika, tačiau ji nėra įtraukta į jautrumo analizę, kadangi palūkanų normos pokyčiai neturi poveikio Grupės pelnui ar nuosavybei.

(visos sumos lentelėse pateikiamos tūkstančiais litų, jei nenurodyta kitaip)

Įmonės ir Grupės paskolas sudaro paskolos su kintamomis palūkanų normomis, kurios yra susijusios su VILIBOR ir EONIA. Grupė ir Įmonė nenaudojo jokių išvestinių finansinių priemonių, kurių paskirtis būtų valdyti palūkanų normos svyravimo riziką.

Prekybos ir kitos gautinos bei mokėtinos sumos neuždirba palūkanų ir turi būti padengtos per vienerius metus.

Grupės vadovybė nuolat stebi Grupės ir Įmonės pinigų srautų ir Įmonės tikrosios vertės palūkanų normos riziką. Ji analizuoja Grupės ir Įmonės palūkanų normos riziką remiantis dinaminiu metodu, svarstant refinansavimo, esamų padėčių atnaujinimo, alternatyvių finansavimo šaltinių galimybes. Remdamasi šiomis analizėmis, Grupė ir Įmonė apskaičiuoja nustatyto palūkanų normos pokyčio poveikį pelnui ir nuostoliui. Šios analizės rengiamos tik įsipareigojimų atžvilgiu, kurie atspindi pagrindines pozicijas, kurioms nustatytos palūkanos.

Remdamasi atliktomis simuliacijomis Įmonės vadovybė mano, kad palūkanų normai padidėjus ar sumažėjus 1 proc. Grupės laikotarpio pelnas ar nuosavybė pasikeistų 264 tūkst. Lt (2013 m. - 39 tūkst. Lt), o Įmonės pasikeistų 196 tūkst. Lt (2013 m. – 147 tūkst. Lt).

Valiutų kursų svyravimo rizika

Grupė ir Įmonė laikosi politikos derinti pinigų srautus iš numatomų pardavimų ateityje su numatomais pirkimais bei kitomis išlaidomis pagal kiekvieną užsienio valiutos poziciją. Visos Grupės mokėtinos ir gautinos sumos yra trumpalaikės, o pajamos ir sąnaudos užsienio valiutomis sudaro nežymią dalį (mažiau nei 10%), palyginus su litais bei eurais (nuo 2002 m. vasario 2 d. litas susietas su euru santykiu 3,4528 Lt = 1 euras) denominuotomis pajamomis ir sąnaudomis. Šiuo metu Įmonė ir Grupė nenaudoja jokių išvestinių finansinių priemonių užsienio valiutos kurso kitimo rizikos valdymui.

Grupė vykdo veiklą Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje ir ataskaitinį laikotarpį naudojo litus (Lietuvoje) bei eurus (Latvijoje ir Estijoje). Kadangi litas susietas su euru, o Estijoje bei Latvijoje įvestas euras (atitinkamai, nuo 2011 m. sausio 1 d. ir nuo 2014 m. sausio 1 d.), todėl valiutų kursų svyravimų nėra.

Kainos rizika

Įmonė ir Grupė nesusiduria su finansinių priemonių rinkos rizika, kadangi neturi nuosavybės vertybinių popierių.

(b) Kapitalo rizikos valdymas

Grupės ir Įmonės kapitalo valdymo tikslai yra užtikrinti Grupės ir Įmonės galimybes tęsti veiklą siekiant uždirbti pelno savo akcininkams ir kitoms suinteresuotoms šalims ir palaikyti optimalią kapitalo struktūrą mažinant kapitalo savikainą. Siekdama palaikyti arba pakoreguoti kapitalo struktūrą, Grupė ir Įmonė gali koreguoti akcininkams išmokamų dividendų sumą, grąžinti kapitalą akcininkams, išleisti naujų akcijų arba parduoti turtą, kad sumažintų skolas.

Kaip ir kitos šioje srityje veikiančios įmonės, Grupė ir Įmonė kontroliuoja kapitalą remiantis skolos ir nuosavo kapitalo santykiu (angl. "gearing ratio"). Šis santykis apskaičiuojamas skolas grynąja verte padalinus iš viso kapitalo. Skola grynąja verte apskaičiuojama iš bendros skolų sumos (įskaitant ilgalaikes ir trumpalaikes balanse nurodytas skolas) atėmus pinigus ir pinigų ekvivalentus. Visas kapitalas apskaičiuojamas kaip nuosavas kapitalas, nurodytas konsoliduotame balanse, pridėjus skolą grynąja verte.

Remiantis Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymu, akcinės bendrovės įstatinis kapitalas turi būti ne mažesnis kaip 150 tūkst. Lt, o uždarosios akcinės bendrovės – ne mažesnis nei 10 tūkst. Lt. Be to, visų ūkio subjektų nuosavas kapitalas turi būti ne mažesnis kaip 50 procentų bendrovės įstatinio kapitalo dydžio. 2013 m. gruodžio 31 d. ir 2014 m. gruodžio 31 d. Įmonė ir visos jos Lietuvoje veikiančios dukterinės įmonės įvykdė šiuos reikalavimus.

Remiantis Latvijos Respublikos komercijos įstatymu, uždarosios akcinės bendrovės įstatinis kapitalas turi būti ne mažesnis nei 2,8 tūkst. EUR. Be to, bendrovės nuostoliai negali viršyti 50 procentų bendrovės įstatinio kapitalo dydžio. 2013 m. gruodžio 31 d. ir 2014 m. gruodžio 31 d. visos Įmonės Latvijoje veikiančios dukterinės įmonės įvykdė šiuos reikalavimus.

Remiantis Estijos Respublikos komerciniu kodeksu, uždarosios akcinės bendrovės įstatinis kapitalas turi būti ne mažesnis nei 2,5 tūkst. EUR. Be to, bendrovės nuosavas kapitalas turi būti ne mažesnis kaip 50 procentų bendrovės įstatinio kapitalo dydžio. 2013 m. gruodžio 31 d. ir 2014 m. gruodžio 31 d. visos Įmonės Estijoje veikiančios dukterinės įmonės įvykdė šiuos reikalavimus.

Be to, Grupė ir Įmonė privalo vykdyti sutartyje su AB "SEB bankas" numatytus rodiklius. 2013 m. ir 2014 m. gruodžio 31 d. Grupė ir Įmonė vykdė visus reikalavimus.

(c) Tikrosios vertės vertinimas

Tikroji vertė nustatoma kaip suma, mokėtina ar gautina rinkos sąlygomis tarp pirkti ir parduoti norinčių šalių. Finansinių priemonių tikroji vertė buvo nustatyta naudojant 3 lygių vertinimo metodus.

(visos sumos lentelėse pateikiamos tūkstančiais litų, jei nenurodyta kitaip)

1 lygis. Tikroji finansinių priemonių, kuriomis prekiaujama aktyviose rinkose, vertė yra pagrįsta rinkos kainomis balanso dieną. Pardavimui skirto finansinio turto vertė nustatoma remiantis Lietuvos bankų skelbiamomis bid ir ask kainų vidurkiu.

2 lygis. Tikroji finansinių priemonių, kuriomis nėra prekiaujama aktyviose rinkose, vertė yra nustatoma naudojant vertinimo metodus. Šie vertinimo metodai, kiek įmanoma, naudoja duomenis, stebimus rinkoje, kai jie yra prieinami ir stengiasi nenaudoti įvertinimų, būdingų tik ūkio subjektui. Grupė ir Įmonė neturi finansinio turto bei įsipareigojimų, priskirtinų šiam lygiui.

3 lygis. Tikroji vertė, nustatyta naudojantis šiais metodais, naudoja vieną ar daugiau reikšmingų kintamųjų, nepagrįstų duomenimis, stebimais rinkoje. Visų gautinų bei mokėtinų sumų bei paskolų tikrosios vertės priskiriamos šiam lygiui.

Kuomet, vadovybės nuomone, finansinio turto ir įsipareigojimų tikroji vertė reikšmingai skiriasi nuo jų apskaitinės vertės, tokios tikrosios vertės bei naudojamos prielaidos atskleidžiamos atskirai finansinių ataskaitų aiškinamojo rašto pastabose.

4. INFORMACIJA APIE SEGMENTUS

Vadovybė veiklos segmentus nustato pagal ataskaitas, kurias peržiūri Generalinis direktorius bei kiti 6 direktoriai (atsakingi už valdymą, pardavimus ir rinkodarą, žmogiškuosius išteklius, pirkimus, vystymą ir finansus), ir kurios naudojamos priimant strateginius sprendimus.

Direktoriai verslą tam tikru mastu vertina tiek iš geografinės, tiek ir produkto perspektyvos. Iš produkto perspektyvos Direktoriai pagal prekės ženklus peržiūri tik pardavimų apimtis bei bendrąjį pelningumą. Atskirų prekės ženklų bendrojo pelningumo skirtumai nėra žymūs, todėl gali būti sujungti į vieną ataskaitose pateiktiną segmentą. Geografiškai, Direktoriai išskiria Lietuvą, Latviją ir Estiją, t.y. priklausomai nuo to, kurioje geografinėje vietoje yra parduotuvės. Kiekvienoje šalyje skiriasi teisės aktai, vartojimo įpročiai bei ekonominė situacija ir tai turi gana žymios įtakos vidutiniams pardavimams bei išlaidoms. Todėl Direktoriai mano, kad atskira šalis yra atskiras ataskaitose pateiktinas segmentas.

Visa finansinė informacija, įskaitant ir pelną bei visą turtą, yra analizuojama šalies mastu.

Informacija, pateikta Direktoriams, apie ataskaitinius segmentus už gruodžio 31 d. pasibaigusius metus:

2014 m. gruodžio 31 d.	Lietuva	Latvija	Estija	Viso	Tarp įmoniniai elimina vimai	Viso konsoliduotose finansinėse ataskaitose
Segmentų pajamų iš viso	351 895	134 478	71 461	557 834	-
Segmentų vidinės pajamos	(45 761)	(4 577)	(2 419)	(52 757)	-
Pajamos iš išorės klientų	306 134	129 901	69 042	505 077	-	505 077
Bendrasis pelningumas	45,7%	48,7%	48,2%	46,8%		46,8%
Kitos pajamos ir sąnaudos
Nuoma ir komunalinės paslaugos	36 539	15 565	7 781	59 885		59 885
Darbo užmokestis ir socialinis draudimas	47 553	15 714	8 046	71 313		71 313
Nusidėvėjimas ir amortizacija	11 433	5 459	2 323	19 215		19 215
Turto vertės sumažėjimas	( 34)	-	( 15)	( 49)		( 49)
Kitos pajamos ir sąnaudos	16 761	15 532	8 372	40 665		40 665
Finansinės veiklos pajamos	752	11	11	774	( 154)	620
Finansinės veiklos sąnaudos	( 358)	( 31)	( 39)	( 428)	154	( 274)
Pelno mokesčio sąnaudos	4 261	1 662	1 128	7 051		7 051
Laikotarpio pelnas (nuostolis)	23 852	9 268	5 618	38 738	-	38 738
Turto iš viso	205 818	49 843	28 952	284 613	(50 451)	234 162
Ilgalaikio turto įsigijimai (išskyrus finansines priemones ir išankstinius apmokėjimus už nuomą)	18 439	8 485	10 355	37 279	(5 083)	32 196

(visos sumos lentelėse pateikiamos tūkstančiais litų, jei nenurodyta kitaip)

2013 m. gruodžio 31 d.	Lietuva	Latvija	Estija	Viso	Tarp įmoniniai elimina vimai	Viso konsoliduotose finansinėse ataskaitose
Segmentų pajamų iš viso	327 230	121 078	59 816	508 124	-
Segmentų vidinės pajamos	(35 869)	(4 147)	(1 435)	(41 451)	-
Pajamos iš išorės klientų	291 361	116 931	58 381	466 673	-	466 673
Bendrasis pelningumas	46,4%	47,9%	47,5%	46,9%		46,9%
Kitos pajamos ir sąnaudos
Nuoma ir komunalinės paslaugos	34 088	13 285	6 076	53 449		53 449
Darbo užmokestis ir socialinis draudimas	43 584	13 182	5 614	62 380		62 380
Nusidėvėjimas ir amortizacija	10 525	5 996	2 099	18 620		18 620
Turto vertės sumažėjimas	66	138	98	302		302
Kitos pajamos ir sąnaudos	18 866	13 156	7 407	39 429		39 429
Finansinės veiklos pajamos	783	14	16	813	( 131)	682
Finansinės veiklos sąnaudos	( 231)	( 15)	( 12)	( 258)	131	( 127)
Pelno mokesčio sąnaudos	4 332	1 606	1 280	7 218		7 218
Laikotarpio pelnas	24 339	8 605	5 184	38 128	-	38 128
Turto iš viso	182 668	44 098	21 413	248 179	(44 390)	203 789
Ilgalaikio turto įsigijimai (išskyrus finansines priemones ir išankstinius apmokėjimus už nuomą)	14 485	5 805	3 273	23 563	( 787)	22 776

2014-aisiais, tiek ankstesniais metais, Grupė pelningai dirbo visose trijose Baltijos šalyse. Grupės bendrasis pelningumas 2014 metais sudarė apie 47% ir išliko tam pačiame lygyje kaip ir 2013 metais. Lietuvoje bendrasis pelningumas 2014 metais šiek tiek sumažėjo, atitinkamai sumažėjo ir veiklos pelningumas. Latvijoje ir Estijoje bendrasis pelningumas ataskaitiniu laikotarpiu padidėjo (tai labiausiai lėmė ne išpardavimų periodu atidarytos naujos parduotuvės). Tačiau dėl santykinai labiau augusių veiklos sąnaudų šių šalių veiklos pelningumas išliko 2013 metų lygyje. Laikotarpio pelningumas 2014 metais visose šalyse sudarė 8-10%.

Iš viso ilgalaikio turto, išskyrus finansinį turtą ir atidėtojo pelno mokesčio turtą, Lietuvoje buvo už 65 012 tūkst. Lt. (2013 m.: 60 529 tūkst. Lt), tokio ilgalaikio turto kitose šalyse buvo už 31 556 tūkst. Lt (2013 m.: 23 135 tūkst. Lt).

5. SĄNAUDOS PAGAL JŲ POBŪDĮ

Parduotų prekių savikainą už gruodžio 31 d. pasibaigusius metus sudarė:

	Grupė		Įmonė
	2014	2013	2014	2013
Parduotų prekių savikaina	267 705	247 040	141 019	122 314
Atsargų nukainojimas iki grynosios galimo realizavimo vertės	4 362	3 462	3 492	2 717
Ankstesnių metų atsargų nukainojimo iki grynosios galimo realizavimo vertės atstatymas	(3 462)	(2 800)	(2 717)	(2 103)
Parduotų prekių savikaina iš viso	268 605	247 702	141 794	122 928

Teigiama atsargų nukainojimo iki grynosios galimo realizavimo vertės įtaka susijusi su prekių, kurioms buvo suformuoti atidėjiniai, pardavimais.

(visos sumos lentelėse pateikiamos tūkstančiais litų, jei nenurodyta kitaip)

Pardavimo sąnaudos už gruodžio 31 d. pasibaigusius metus sudarė:

	Grupė		Įmonė
	2014	2013	2014	2013
Nuoma ir komunalinės paslaugos	59 885	53 449	23 321	21 218
Darbo užmokestis	44 762	38 306	16 983	14 971
Socialinis draudimas	12 694	10 955	4 923	4 367
Nusidėvėjimas ir amortizacija (12, 13 pastabos)	19 215	18 620	8 942	8 130
Turto vertės sumažėjimas (12 pastaba)	( 49)	302	( 34)	47
Reklamos ir rinkodaros sąnaudos	6 438	5 668	2 982	2 773
Frančizės mokestis	10 333	10 444	413	356
Banko mokesčiai	4 454	4 414	1 629	1 552
Prekių žymėjimo, taisymo ir pakavimo sąnaudos	2 624	2 567	1 189	1 162
Logistikos ir paskirstymo sąnaudos	812	664	311	306
Komandiruotės	2 090	1 721	1 376	1 182
Pardavimo sąnaudų iš viso	163 258	147 110	62 035	56 064

Bendrosios ir administracinės sąnaudos už gruodžio 31 d. pasibaigusius metus sudarė:

	Grupė		Įmonė
	2014	2013	2014	2013
Darbo užmokestis	10 523	9 972	10 405	9 853
Socialinis draudimas	3 334	3 147	3 295	3 107
Ryšių sąnaudos	2 073	1 713	1 087	907
Remontas ir eksploatacija	5 978	5 715	2 868	2 493
Mokesčiai (išskyrus pelno mokestį)	530	463	413	389
Konsultacijos ir auditas	1 503	1 871	1 253	1 591
Kitos sąnaudos	5 341	5 441	2 890	3 245
Bendrųjų ir administracinių sąnaudų iš viso	29 282	28 322	22 211	21 585

6. KITOS PAJAMOS

Kitos pajamos už gruodžio 31 d. pasibaigusius metus sudarė:

	Grupė		Įmonė
	2014	2013	2014	2013
Nuomos pajamos	479	464	505	491
Valdymo mokesčiai	-	-	11 771	9 463
Pelnas iš ilgalaikio turto perleidimo	75	8	45	8
Palūkanų pajamos	620	682	726	736
Dividendai	-	-	24 180	27 532
Kitos pajamos	1 040	809	865	745
Kitų pajamų iš viso	2 214	1 963	38 092	38 975

(visos sumos lentelėse pateikiamos tūkstančiais litų, jei nenurodyta kitaip)

7. FINANSINĖS VEIKLOS SĄNAUDOS

Finansinės veiklos sąnaudos už gruodžio 31 d. pasibaigusius metus sudarė:

	Grupė		Įmonė
	2014	2013	2014	2013
Palūkanos už banko paskolas	274	127	274	127
Palūkanos už iš dukterinių įmonių gautas paskolas	-	-	47	71
Finansinės veiklos sąnaudų iš viso	274	127	321	198

8. PELNO MOKESČIO SĄNAUDOS

Įvertintas laikotarpio pelnas apmokestinamas taikant Lietuvoje galiojantį 15 proc. pelno mokesčio tarifą.

Bendros pelno mokesčio sąnaudos gali būti suderintos su apskaitiniu pelnu prieš apmokestinimą:

	Grupė			Įmonė
	2014	2013	2014	2013
Pelnas (nuostolis) prieš apmokestinimą	45 789	45 346	36 792	39 658
Pelno mokesčio dydis, nustatytas taikant Lietuvoje galiojantį pelno mokesčio tarifą	6 868	6 802	5 519	5 949
Neapmokestinamųjų pajamų įtaka	( 5)	( 38)	(3 632)	(4 169)
Apmokestinamojo pelno nemažinančių sąnaudų įtaka	70	90	39	79
Nepripažintas atidėtojo pelno mokesčio turtas nuo sukauptų nuostolių	( 216)	-	-	-
Užsienio dukterinių įmonių skirtingų pelno mokesčio tarifų įtaka	334	364	-	-
Pelno mokesčio sąnaudos	7 051	7 218	1 926	1 859
Faktinis pelno mokesčio tarifas	15,4%	15,9%	5,2%	4,7%

Pelno mokesčio sąnaudos už gruodžio 31 d. pasibaigusius metus sudarė:

	Grupė		Įmonė
	2014	2013	2014	2013
Ataskaitinių metų pelno mokesčio sąnaudos	6 920	7 393	1 749	2 020
Atidėtas pelno mokestis	131	( 175)	177	( 161)
Pelno mokesčio sąnaudų iš viso	7 051	7 218	1 926	1 859

9. ATIDĖTASIS PELNO MOKESTIS

Atidėtojo pelno mokesčio judėjimas per laikotarpį:

		Grupė		Įmonė
	2014	2013	2014	2013
Metų pradžioje	(3 364)	(3 540)	(1 044)	(1 205)
Pripažinta pelno (nuostolių) ataskaitoje	( 131)	176	( 177)	161
Metų pabaigoje	(3 495)	(3 364)	(1 221)	(1 044)

2013 m. ir 2014 m. atidėtojo pelno mokesčio turtas ir įsipareigojimai, susiję su Lietuvoje ir Latvijoje veikiančiomis dukterinėmis įmonėmis, buvo apskaičiuoti taikant 15 proc. mokesčio tarifą. Tuo tarpu atidėtojo pelno mokesčio turtas ir įsipareigojimai, susiję su Estijoje veikiančiomis dukterinėmis įmonėmis, buvo apskaičiuoti taikant 2013 m. gruodžio 31 d. 21 proc., o 2014 m. gruodžio 31 d. – 20 proc. mokesčio tarifą.

(visos sumos lentelėse pateikiamos tūkstančiais litų, jei nenurodyta kitaip)

Pripažintą atidėtojo mokesčio turtą ir įsipareigojimą sudaro:

	Grupė		Įmonė
	2014	2013	2014	2013
Atidėtojo mokesčio turtas:
Atsargų nukainojimas	588	519	524	408
Sukauptos sąnaudos	520	403	353	309
Mokestiniai nuostoliai	7	-	-	-
Atidėtojo mokesčio turto iš viso	1 115	922	877	717
Atidėtojo mokesčio įsipareigojimas:
Nepaskirstytas dukterinių įmonių pelnas	(1 505)	(1 581)	-	-
Ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimas	(3 105)	(2 705)	(2 097)	(1 761)
Atidėtojo mokesčio įsipareigojimas iš viso	(4 610)	(4 286)	(2 097)	(1 761)
Grynasis atidėtojo pelno mokesčio
(įsipareigojimas) turtas	(3 495)	(3 364)	(1 220)	(1 044)

Atidėtasis pelno mokesčio turtas yra pripažįstamas tik tokia apimtimi, kokia yra tikėtina, kad ateityje bus gautas apmokestinamasis pelnas.

	Grupė		Įmonė
	2014	2013	2014	2013
Atidėtojo mokesčio turtas:
– atgautinas po daugiau nei 12 mėnesių	127	75	127	75
– atgautinas per 12 mėnesių	988	847	750	642
	1 115	922	877	717
Atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimai:
– atgautini po daugiau nei 12 mėnesių	(2 645)	(2 709)	(1 752)	(1 576)
– atgautini per 12 mėnesių	(1 965)	(1 577)	( 345)	( 185)
	(4 610)	(4 286)	(2 097)	(1 761)
Grynasis atidėtojo pelno mokesčio
(įsipareigojimas) turtas	(3 495)	(3 364)	(1 220)	(1 044)

10. VIENAI AKCIJAI TENKANTYS DIVIDENDAI

	2014	2013
Patvirtinti dividendai	27 646	30 411
Paprastųjų akcijų skaičiaus svertinis vidurkis (tūkst.) (22 pastaba)	55 292	55 292
Patvirtinti dividendai, tenkantys vienai akcijai, Lt	0,50	0,55

2014 metais akcininkams buvo išmokėti 0,50 Lt dividendai už vieną akciją (0,55 Lt už vieną akciją 2013 metais).

Už 2014 m. metus Valdyba siūlo akcininkams išmokėti 0,13 eurų (0,45 Lt) dividendų už vieną akciją (23 pastaba). Dividendų sumai turi pritarti akcininkai metinio akcininkų susirinkimo metu. Ši suma nėra apskaityta šiose finansinėse ataskaitose kaip įsipareigojimas.

11. PELNAS, TENKANTIS VIENAI AKCIJAI

	Grupė		Įmonė
	2014	2013	2014	2013
Laikotarpio pelnas (nuostolis)	38 738	38 128	34 866	37 799
Paprastųjų akcijų skaičiaus svertinis vidurkis (tūkst.) (22 pastaba)	55 292	55 292	55 292	55 292
Vienai akcijai tenkantis paprastasis ir sumažintas pelnas, Lt	0,70	0,69	0,63	0,68

Įmonė neturi potencialiai konvertuojamų paprastųjų akcijų, todėl sumažintas vienai akcijai tenkantis pelnas atitinka paprastąjį vienai akcijai tenkantį pelną.

12. ILGALAIKIS MATERIALUSIS TURTAS

Gruodžio 31 d. ilgalaikį materialųjį turtą sudarė:

			Išsinuomo	Kitas
		Statiniai	to turto	ilgalaikis	Nebaigta
GRUPĖ	Pastatai	ir įranga	remontas	turtas	statyba	Iš viso
Įsigijimo savikaina
2012 m. gruodžio 31 d.	39 651	1 580	45 468	106 322	609	193 630
Įsigijimai	320	31	858	9 407	11 583	22 199
Valiutų kursų skirtumas	-	( 1)	( 87)	( 303)	-	( 391)
Perleistas ir nurašytas turtas	-	( 6)	(2 746)	(6 453)	-	(9 205)
Perrašymai iš vieno straipsnio į kitą	-	-	7 159	4 858	(12 017)	-
2013 m. gruodžio 31 d.	39 971	1 604	50 652	113 831	175	206 233
Įsigijimai	-	39	1 005	8 855	26 224	36 123
Perleistas ir nurašytas turtas	( 4)	-	(5 120)	(9 136)	(5 018)	(19 278)
Perrašymai iš vieno straipsnio į kitą	498	-	8 709	11 906	(21 113)	-
2014 m. gruodžio 31 d.	40 465	1 643	55 246	125 456	268	223 078
Sukauptas nusidėvėjimas
2012 m. gruodžio 31 d.	9 898	1 378	28 565	74 118	-	113 959
Laikotarpio nusidėvėjimas	1 027	65	5 752	11 589	-	18 433
Perleistas ir nurašytas turtas	-	( 6)	(1 778)	(6 155)	-	(7 939)
Valiutų kursų skirtumas	-	( 1)	( 53)	( 182)	-	( 236)
2013 m. gruodžio 31 d.	10 925	1 436	32 486	79 370	-	124 217
Laikotarpio nusidėvėjimas	1 018	62	6 124	11 581	-	18 785
Perleistas ir nurašytas turtas	( 4)	-	(5 111)	(8 912)	-	(14 027)
2014 m. gruodžio 31 d.	11 939	1 498	33 499	82 039	-	128 975
Vertės sumažėjimas
2012 m. gruodžio 31 d.	-	-	382	933	-	1 315
Vertės sumažėjimas	-	-	37	273	-	310
Nurašyto turto vertės sumažėjimas	-	-	( 382)	( 79)	-	( 461)
2013 m. gruodžio 31 d.	-	-	37	1 127	-	1 164
Einamųjų metų vertės sumažėjimas
(atstatymas)	-	-	-	( 49)	-	( 49)
Nurašyto turto vertės sumažėjimas	-	-	( 37)	( 86)	-	( 123)
2014 m. gruodžio 31 d.	-	-	-	992	-	992
Apskaitinė vertė
2012 m. gruodžio 31 d.	29 753	202	16 521	31 271	609	78 356
2013 m. gruodžio 31 d.	29 046	168	18 129	33 334	175	80 852
2014 m. gruodžio 31 d.	28 526	145	21 747	42 425	268	93 111

(visos sumos lentelėse pateikiamos tūkstančiais litų, jei nenurodyta kitaip)

		Statiniai	Išsinuomo to turto	Kitas ilgalaikis	Nebaigta
ĮMONĖ	Pastatai	ir įranga	remontas	turtas	statyba	Iš viso
Įsigijimo savikaina
2012 m. gruodžio 31 d. Įsigijimai	39 651 320	1 580 31	21 157 54	41 353 5 236	76 3 540	103 817 9 181
Perleistas ir nurašytas turtas	-	( 6)	(2 144)	(5 298)	-	(7 448)
Perrašymai iš vieno straipsnio į kitą	-	-	3 311	160	(3 471)	-
2013 m. gruodžio 31 d.	39 971	1 605	22 378	41 451	145	105 550
Įsigijimai	-	39	269	5 978	7 754	14 040
Perleistas ir nurašytas turtas	( 4)	-	(2 617)	(3 444)	(1 171)	(7 236)
Perrašymai iš vieno straipsnio į kitą	498	-	4 429	1 647	(6 574)	-
2014 m. gruodžio 31 d.	40 465	1 644	24 459	45 632	154	112 354
Sukauptas nusidėvėjimas
2012 m. gruodžio 31 d. Laikotarpio nusidėvėjimas	9 898 1 027	1 378 65	13 197 2 661	27 796 4 257	- -	52 269 8 010
Perleistas ir nurašytas turtas	-	( 6)	(1 652)	(5 214)	-	(6 872)
2013 m. gruodžio 31 d.	10 925	1 437	14 206	26 839	-	53 407
Laikotarpio nusidėvėjimas	1 018	62	3 021	4 689	-	8 790
Perleistas ir nurašytas turtas	( 4)	-	(2 594)	(3 405)	-	(6 003)
2014 m. gruodžio 31 d.	11 939	1 499	14 633	28 123	-	56 194
Vertės sumažėjimas
2012 m. gruodžio 31 d.	-	-	382	790	-	1 172
Vertės sumažėjimas	-	-	19	37	-	56
Nurašyto turto vertės sumažėjimas			( 382)	( 66)		( 448)
2013 m. gruodžio 31 d.	-	-	19	761	-	780
Einamųjų metų vertės sumažėjimas
(atstatymas)	-	-	-	( 34)	-	( 34)
Nurašyto turto vertės sumažėjimas	-	-	( 19)	( 3)	-	( 22)
2014 m. gruodžio 31 d.	-	-	-	724	-	724
Apskaitinė vertė
2012 m. gruodžio 31 d.	29 753	202	7 578	12 767	76	50 376
2013 m. gruodžio 31 d.	29 046	168	8 153	13 851	145	51 363
2014 m. gruodžio 31 d.	28 526	145	9 826	16 785	154	55 436

2014 m. gruodžio 31 d. Grupės ir Įmonės pastatai, kurių likutinė vertė sudarė 22 987 tūkst. Lt (2013 m. – 23 600 tūkst. Lt), buvo įkeisti siekiat užtikrinti paskolų, gautų iš finansinių institucijų, likučių grąžinimą (24 pastaba).

Įmonės pastatai, kurių bendra apskaitinė vertė 2014 m. gruodžio 31 d. sudarė 1 091 tūkst. Lt (2013 m. – 1 158 tūkst. Lt), buvo išnuomoti trečiosioms šalims.

Gruodžio 31 d. naudojamo visiškai nusidėvėjusio ilgalaikio materialiojo turto įsigijimo savikaina buvo:

	Grupė		Įmonė
	2014	2013	2014	2013
Statiniai ir įranga	1 837	1 184	1 837	1 184
Išsinuomoto turto remontas	12 172	11 396	2 122	-
Kitas ilgalaikis turtas	44 657	33 371	11 665	10 548
Iš viso	58 666	45 951	15 624	11 732

2014 m. gruodžio 31 d. ilgalaikio materialiojo turto, įsigyto pagal finansinės nuomos sutartis, Grupėje nebuvo (2013 m. - nebuvo).

Grupė ir Įmonė įvertino, ar išsinuomoto turto remonto ir kito ilgalaikio turto vertė nėra sumažėjusi pagal 2.9 pastaboje nurodytus apskaitos principus.

(visos sumos lentelėse pateikiamos tūkstančiais litų, jei nenurodyta kitaip)

Naudojimo vertė apskaičiuota remiantis naujausiame verslo plane numatytais diskontuotais pinigų srautais (DPS) prieš apmokestinimą. DPS buvo skaičiuojami likusiam išsinuomoto turto remonto naudingo tarnavimo laikui (didžioji dalis patalpų yra nuomojama). 10 proc. kapitalo kainos svertinis ikimokestinis vidurkis (toliau -WACC) (2013 m.: 10 proc.) buvo naudotas apskaičiuojant naudojimo vertę.

Remiantis vadovybės skaičiavimais, 2014 m. gruodžio 31 d. Grupės išsinuomoto turto remonto ir kito ilgalaikio turto vertė buvo sumažinta 992 tūkst. Lt (2013 m. – 1 164 tūkst. Lt), Įmonės – 724 tūkst. Lt (2013 m. – 780 tūkst. Lt).

Jeigu ikimokestinė diskonto norma, taikoma pinigus kuriančių vienetų diskontuotiems pinigų srautams, būtų 1 proc. didesnė nei norma apskaičiuota vadovybės (pvz., ne 10 proc., o 11 proc.), Grupė ir Įmonė nei 2013 m., nei 2014 m. nebūtų pripažinusi didesnio išsinuomoto turto remonto ir kito ilgalaikio turto vertės sumažėjimo.

13. NEMATERIALUSIS TURTAS

Gruodžio 31 d. nematerialųjį turtą sudarė:

	Grupė			Įmonė
Licencijos	Programinė įranga	Iš viso	Licencijos	Programinė įranga	Iš viso
895	1 587	2 482	568	1 334	1 902
1 259	105	1 364	8	105	113
-	( 3)	( 3)	-	( 2)	( 2)
2 154	1 689	3 843	576	1 437	2 013
56	1 100	1 156	56	1 098	1 154
( 259)	( 125)	( 384)	( 259)	( 30)	( 289)
1 951	2 664	4 615	373	2 505	2 878
					1 658
					119
					( 2)
795	1 541	2 336	473	1 302	1 775
305	125	430	35	117	152
( 259)	( 125)	( 384)	( 259)	( 30)	( 289)
841	1 541	2 382	249	1 389	1 638
					244
					238
1 110	1 123	2 233	124	1 116	1 240
	654 141 - 241 1 359	1 498 46 ( 3) 89 148	2 152 187 ( 3) 330 1 507	389 84 - 179 103	1 269 35 ( 2) 65 135

Gruodžio 31 d. naudojamo visiškai nusidėvėjusio nematerialiojo turto įsigijimo savikaina buvo:

		Grupė		Įmonė
	2014	2013	2014	2013
Licencijos	500	482	170	309
Programinė įranga	1 358	1 468	1 236	1 261
Iš viso	1 858	1 950	1 406	1 570

14. INVESTICIJOS Į DUKTERINES ĮMONES

Gruodžio 31 d. Įmonės investicijas į dukterines įmones sudarė:

	Įsteigimo	Nuosavybė	Įsigijimo savikaina
Pavadinimas	šalis	%	2014	2013
UAB "Apranga LT"	Lietuva	100	2 500	2 500
UAB "Apranga BPB LT"	Lietuva	100	500	500
UAB "Apranga PLT"	Lietuva	100	300	300
UAB "Apranga SLT"	Lietuva	100	300	300
UAB "Apranga MLT"	Lietuva	100	300	300
SIA "Apranga"	Latvija	100	7 511	7 511
SIA "Apranga LV"	Latvija	100	529	529
SIA "Apranga BPB LV"	Latvija	100	297	297
SIA "Apranga PLV"	Latvija	100	297	297
SIA "Apranga SLV"	Latvija	100	292	292
SIA "Apranga MLV"	Latvija	100	297	297
OÜ "Apranga"1	Estija	100	1 545	1 545
OÜ "Apranga Estonia"	Estija	100	441	441
OÜ "Apranga BEE"	Estija	100	330	330
OÜ "Apranga PB Trade"	Estija	100	331	331
OÜ "Apranga ST Retail"	Estija	100	331	331
OÜ "Apranga MDE"	Estija	100	9	-
Investicijų iš viso			16 110	16 101

1 Įmonė tiesiogiai kontroliuoja 33,33% akcijų ir netiesiogiai per dukterinę įmonę likusius 66,67% akcijų.

Investicijų pokyčiai pateikiami toliau:

	2014	2013
Metų pradžioje	16 101	16 101
OÜ "Apranga MDE" įsteigimas	9	-
Metų pabaigoje	16 110	16 101

15. ATSARGOS

	Grupė		Įmonė
	2014	2013	2014	2013
Prekės, skirtos perparduoti	110 059	89 504	61 014	48 779
Prekių, skirtų perparduoti nukainojimas iki
grynosios galimo realizavimo vertės	(4 362)	(3 462)	(3 492)	(2 717)
Prekės kelyje	740	1 327	740	1 228
Medžiagos ir atsarginės dalys	1 238	1 283	1 239	1 283
Iš viso	107 675	88 652	59 501	48 573

Per 2014 m. gruodžio 31 d. pasibaigusius metus Grupė ir Įmonė nukainojo prekių, skirtų perparduoti, apskaitinę vertę iki grynosios galimo realizavimo vertės atitinkamai 4 362 tūkst. Lt ir 3 492 tūkst. Lt sumomis ir šį nukainojimą priskyrė parduotų prekių savikainai (per 2013 m. gruodžio 31 d. pasibaigusius metus atitinkamai 3 462 tūkst. Lt ir 2 717 tūkst. Lt sumomis). Prekių, skirtų perparduoti, apskaitinės vertės nukainojimas iki grynosios galimo realizavimo vertės 3 462 tūkst. Lt ir 2 717 tūkst. Lt, kuris buvo atliktas per 2013 m. gruodžio 31 d. pasibaigusius metus, buvo atstatytas ir priskirtas Grupės ir Įmonės parduotų prekių savikainai (atitinkamai 2 800 tūkst. Lt ir 2 103 tūkst. Lt per 2012 m. gruodžio 31 d. pasibaigusius metus).

2014 m. gruodžio 31 d. dalis Grupės ir Įmonės atsargų buvo įkeistos siekiant užtikrinti paskolų, gautų iš finansinių institucijų, likučių grąžinimą (24 pastaba). 2014 m. ir 2013 m. gruodžio 31 d. bendra įkeistų Grupės atsargų apskaitinė vertė sudarė 27 264 tūkst. Lt, Įmonės - 19 664 tūkst. Lt.

(visos sumos lentelėse pateikiamos tūkstančiais litų, jei nenurodyta kitaip)

16. ILGALAIKIS TURTAS, LAIKOMAS PARDAVIMUI

2014 m. ir 2013 m. gruodžio 31 d. ilgalaikį turtą, laikomą pardavimui, sudarė 91 proc. nuosavybės įmonėje UAB "Palangos Varūna". Bendrovės akcijų įsigijimas nebuvo laikomas verslo jungimu, nes bendrovė nesudarė atskiro verslo vieneto. Sandorio esmė buvo ilgalaikio turto įsigijimas. 2014 m. ir 2013 m. nebuvo pripažinta vertės sumažėjimo nuostolių ilgalaikiam turtui, laikomam pardavimui, kadangi investicijų savikaina neviršijo jų 2014 m. ir 2013 m. gruodžio 31 d. tikrosios vertės.

17. IŠANKSTINIAI APMOKĖJIMAI

Gruodžio 31 d. išankstinius apmokėjimus sudarė:

	Grupė		Įmonė
	2014	2013	2014	2013
Išankstiniai apmokėjimai	5 619	4 211	3 746	2 961
Atėmus: išankstinių apmokėjimų ilgalaikę dalį	(1 154)	(1 201)	( 273)	( 296)
Išankstinių apmokėjimų ataskaitinių metų dalis	4 465	3 010	3 473	2 665

18. FINANSINĖS PRIEMONĖS PAGAL GRUPES

Finansinių priemonių apskaitos principai buvo taikomi toliau nurodytiems straipsniams:

	Grupė		Įmonė
	Grupė – paskolos ir gautinos sumos		Grupė – paskolos ir gautinos sumos
Turtas, nurodytas balanse:	2014	2013	2014	2013
Prekybos ir kitos gautinos sumos	3 872	2 903	36 568	27 637
Pinigai ir pinigų ekvivalentai	7 541	8 275	2 324	1 293
Iš viso	11 413	11 178	38 892	28 930
	Grupė – pardavimui skirtas turtas		Grupė – pardavimui skirtas turtas
Pardavimui skirtas finansinis turtas	12 993	16 271	12 993	16 271
Iš viso	12 993	16 271	12 993	16 271
Turto iš viso	24 406	27 449	51 885	45 201

Pardavimui skirtą finansinį turtą sudaro 2011-2014 metais Įmonės įsigytos Lietuvos Respublikos Vyriausybės išleistos ilgalaikės obligacijos (išpirkimo datos nuo 2017 iki 2022 metų) denominuotos litais bei eurais.

2014 m. liepos mėnesį Įmonė už 2,5 mln. Lt pardavė bei už panašią sumą įsigijo Lietuvos Respublikos Vyriausybės išleistų ilgalaikių obligacijų (išpirkimas 2022 m.) denominuotų litais.

2014 m. spalio mėnesį Įmonė už 3,1 mln. Lt sumą pardavė Lietuvos Respublikos Vyriausybės išleistų ilgalaikių obligacijų denominuotų litais. Viso investicijos į Lietuvos Respublikos Vyriausybės išleistas ilgalaikes obligacijas 2014 m. gruodžio 31 d. sudarė 13,0 mln. Lt.

	Grupė		Įmonė
	Grupė – Finansiniai		Grupė – Finansiniai įsipareigojimai,
	įsipareigojimai, vertinami amortizuota savikaina		vertinami amortizuota savikaina
Įsipareigojimai, nurodyti balanse:	2014	2013	2014	2013
Paskolos	25 108	4 994	41 487	23 624
Prekybos ir kitos mokėtinos sumos	26 113	26 023	10 027	10 807
Iš viso	51 221	31 017	51 514	34 431

19. FINANSINIO TURTO KREDITO KOKYBĖ

Nepradelsto ir nenuvertėjusio finansinio turto kredito kokybę galima įvertinti atsižvelgiant į informaciją apie šalių įsipareigojimų vykdymą praeityje:

	Grupė		Įmonė
	2014	2013	2014	2013
Pardavimui skirtas finansinis turtas	12 993	16 271	12 993	16 271
Prekybos ir kitos gautinos sumos, kurių atžvilgiu sandorio šalys įsipareigojimus vykdė tinkamai	3 222	2 307	2 105	1 419
Gautinos sumos iš susijusių šalių (26 pastaba)	650	596	34 463	26 218
Pinigai bankuose, kuriems suteikti aukšti kredito reitingai (pinigai kasoje neįtraukiami)	3 281	3 362	1 083	9
Iš viso	20 146	22 536	50 644	43 917

20. PREKYBOS IR KITOS GAUTINOS SUMOS

Gruodžio 31 d. prekybos ir kitas gautinas sumas sudarė:

	Grupė		Įmonė
	2014	2013	2014	2013
Prekybos gautinos sumos iš dukterinių įmonių	-	-	25 465	19 671
Paskolos, suteiktos dukterinėms įmonėms	-	-	8 348	5 951
Paskolos ir kitos gautinos sumos iš susijusių šalių	650	596	650	596
Prekybos gautinos sumos iš nesusijusių šalių	409	387	223	192
Kitos gautinos sumos	2 813	1 920	1 882	1 227
Atėmus: gautinų sumų vertės sumažėjimą	-	-	-	-
Iš viso	3 872	2 903	36 568	27 637
Atėmus: Kitų gautinų sumų ilgalaikę dalį	( 70)	( 104)	( 70)	( 104)
Ataskaitinių metų dalis	3 802	2 799	36 498	27 533

Prekybos gautinos sumos pradelstos mažiau nei tris mėnesius nėra laikomos nuvertėjusiomis. Tiek 2014 m., tiek 2013 m. gruodžio 31 d. pradelstų, bet nenuvertėjusių gautinų sumų nebuvo.

2014 m. ir 2013 m. nuvertėjusių prekybos gautinų sumų, kurioms Grupė pripažintų vertės sumažėjimą, nebuvo. Kitose prekybos ir kitų gautinų sumų grupėse nėra nuvertėjusio turto.

Didžiausia kredito rizika, patiriama ataskaitų parengimo dieną, yra kiekvienos pirmiau nurodytos gautinos sumos grupės apskaitinė vertė. Grupė ir Įmonė neturi užstato, laikomo kaip užtikrinimo priemonė.

Įmonės paskolų dukterinėms įmonėms apskaitinės vertės yra šiomis užsienio valiutomis:

	2014	2013
LTL	752	2 000
EUR	7 596	3 951
Iš viso	8 348	5 951

2014 m. gruodžio 31 d. apskaičiuotų palūkanų norma yra 1,7 proc. (2013 m. – 1,8 proc.), paskolos grąžinimo terminas – 2015 m. gruodžio 31 d. (2013 m. – 2014 m. gruodžio 31 d.).

Vadovybės nuomone, gautinų sumų apskaitinės vertės yra artimos jų tikrosioms vertėms.

21. PINIGAI IR PINIGŲ EKVIVALENTAI

Gruodžio 31 d. pinigai ir pinigų ekvivalentai sudarė:

		Grupė		Įmonė
	2014	2013	2014	2013
Pinigai banke	3 281	3 362	1 083	9
Pinigai kasoje	848	1 172	1	317
Pinigai kelyje	3 412	3 741	1 240	967
Iš viso	7 541	8 275	2 324	1 293

Lėšos tam tikrose banko sąskaitose bei būsimos įplaukos į šias sąskaitas yra įkeistos bankui kaip užtikrinimo priemonė už suteiktas kreditavimo priemones. 2014 m. gruodžio 31 d. Grupės ir Įmonės piniginės lėšos įkeistose sąskaitose sudarė 1 083 tūkst. Lt (2013 m. – 9 tūkst. Lt) (24 pastaba).

Pinigai ir pinigų ekvivalentai ir banko sąskaitos kreditas pinigų srautų ataskaitoje apima:

	Grupė		Įmonė
	2014	2013	2014	2013
Pinigai ir pinigų ekvivalentai	7 541	8 275	2 324	1 293
Banko sąskaitos kreditas (24 pastaba)	(2 108)	(4 994)	(2 108)	(4 994)
Iš viso	5 433	3 281	216	(3 701)

22. ĮSTATINIS KAPITALAS

2014 m. gruodžio 31 d. Įmonės įstatinį kapitalą sudarė 55 291 960 (2013 m. – 55 291 960) paprastųjų akcijų, kurių kiekvienos nominali vertė 1 litas. Visos išleistos akcijos yra pilnai apmokėtos.

2014 m. ir 2013 m. gruodžio 31 d. dukterinės įmonės neturėjo Įmonės akcijų. 2014 m. ir 2013 m. gruodžio 31 d. Įmonė neturėjo nuosavų akcijų.

23. PELNO PASKIRSTYMAS

Pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymą Įmonė privalo pervesti 1/20 grynojo pelno į privalomąjį rezervą iki jis pasieks 1/10 įstatinio kapitalo dydžio (iki 5 529 tūkst. Lt 2014 m. gruodžio 31 d.)

2014 m. balandžio 29 d. Įmonės akcininkų susirinkimo metu buvo nuspręsta išmokėti 27 646 tūkst. Lt dividendų bei skirti 750 tūkst. Lt tantjemoms už 2013 metus (2013 m. balandžio 30 d. Įmonės akcininkų susirinkimo metu buvo nuspręsta išmokėti 30 411 tūkst. Lt dividendų, skirti 720 tūkst. Lt tantjemoms už 2013 metus ir pervesti 917 tūkst. Lt į privalomąjį rezervą).

Valdyba siūlo akcininkams 2015 metais išmokėti 24 819 tūkst. Lt dividendų bei skirti 720 tūkst. Lt tantjemoms už 2014 metus. Dividendų ir tantjemų sumoms turi pritarti akcininkai metinio akcininkų susirinkimo metu.

24. PASKOLOS

Gruodžio 31 d. paskolų apskaitinės vertės buvo:

	Grupė		Įmonė
	2014	2013	2014	2013
Bankų suteiktos kredito linijos ir paskolos	23 000	-	23 000	-
Banko sąskaitos kreditas	2 108	4 994	2 108	4 994
Paskolos gautos iš dukterinių įmonių	-	-	16 379	18 630
Paskolų iš viso	25 108	4 994	41 487	23 624

Bankų kredito linijos yra apdraustos įkeičiant lėšas tam tikrose banko sąskaitose (21 pastaba), tam tikrus pastatus (12 pastaba) bei dalį atsargų (15 pastaba).

Gruodžio 31 d. paskolų apskaitinės vertės yra šiomis užsienio valiutomis:

		Grupė		Įmonė
	2014	2013	2014	2013
LTL	25 108	4 994	25 108	4 994
EUR	-	-	16 379	18 630
Iš viso	25 108	4 994	41 487	23 624

Vidutinės svertinės palūkanų normos balanso sudarymo dieną:

		Grupė		Įmonė
	2014	2013	2014	2013
Banko sąskaitos kreditas	1,3%	1,4%	1,3%	1,4%
Paskolos gautos iš dukterinių įmonių	-	-	0,2%	0,3%

Dėl turimų paskolų Grupė ir Įmonė patiria palūkanų normos pokyčių riziką. Palūkanų normos yra keičiamos kartą per 6 mėnesius arba dažniau.

Daugelio paskolų palūkanų norma nustatyta remiantis rinkos palūkanų norma, dėl to, vadovybės nuomone, paskolų apskaitinė vertė atitinka jų tikrąją vertę.

Sutartos, bet nepanaudotos Grupės ir Įmonės paskolos balanso sudarymo dieną sudarė 34 555 tūkst. Lt (2013 m. – 44 800 tūkst. Lt).

25. PREKYBOS IR KITOS MOKĖTINOS SUMOS

Gruodžio 31 d. prekybos ir kitas mokėtinas sumas sudarė:

	Grupė		Įmonė
	2014	2013	2014	2013
Dukterinėms įmonėms mokėtinos sumos	-	-	14	14
Kitoms susijusioms šalims mokėtinos sumos	127	127	123	123
Prekybos mokėtinos sumos	16 916	16 627	5 536	5 814
Išmokos darbuotojams ir susiję įsipareigojimai	11 513	10 661	6 719	6 493
Gauti išankstiniai apmokėjimai	334	378	137	184
Mokėtini mokesčiai	7 682	7 877	2 811	2 805
Sukauptos sąnaudos ir kitos mokėtinos sumos	9 070	9 269	4 354	4 856
Iš viso	45 642	44 939	19 694	20 289

26. SANDORIAI SU SUSIJUSIOMIS ŠALIMIS

Gruodžio 31 d. Įmonės ir Grupės sandoriai su susijusiomis šalimis ir dėl šių sandorių susidarantys likučiai:

	Mokėtinos sumos		Gautinos sumos ir suteiktos paskolos		Gautos pajamos		Pirkimai
Susijusios šalys	2014	2013	2014	2013	2014	2013	2014	2013
UAB Koncernas "MG Baltic"	60	44	-	-	-	-	447	440
UAB "Minvista"	-	-	-	-	2	17	-	-
UAB "Mineraliniai vandenys"	-	16	-	-	-	-	55	46
UAB "Mediafon"	1	-	-	-	-	-	4	-
UAB "MG Baltic Investment"	50	50	1	1	-	-	592	592
UAB "MG Valda"	17	17	-	-	-	-	166	168
UAB "Palangos varūna"	-	-	628	596	-	-	-	-
LNK Grupė	-	-	21	1	16	47	-	99
Iš viso	128	127	650	598	18	64	1 264	1 345

Pagrindiniai sandoriai su susijusiomis šalimis apima nuomą, valdymo paslaugas, reklamą, centralizuotas paslaugas (telekomunikacijos, komunalinės išlaidos ir pan.).

Gruodžio 31 d. Įmonės sandoriai su dukterinėmis įmonėmis ir dėl šių sandorių susidarantys likučiai:

		Gautos paskolos ir mokėtinos	Suteiktos	paskolos ir
	sumos			gautinos sumos		Gautos pajamos		Pirkimai
Dukterinės įmonės	2014	2013	2014	2013	2014	2013	2014	2013
UAB "Apranga LT"	8 744	10 019	215	27	10 081	10 136	362	261
UAB "Apranga BPB LT"	110	715	67	7	1 128	2 020	97	117
UAB "Apranga PLT"	-	-	757	1 251	746	2 015	33	33
UAB "Apranga SLT"	-	-	92	768	595	1 433	88	74
UAB "Apranga MLT"	1 833	1 595	109	46	4 330	2 747	40	81
SIA "Apranga"	-	-	19 775	15 904	35 685	26 894	296	77
SIA "Apranga LV"	2 555	2 166	78	-	5 610	6 708	171	108
SIA "Apranga BPB LV"	-	1	62	24	525	807	3	29
SIA "Apranga PLV"	480	304	31	11	684	1 131	8	6
SIA "Apranga SLV"	16	-	-	77	52	44	12	2
SIA "Apranga MLV"	853	59	59	26	2 186	1 537	71	52
OÜ "Apranga"	-	-	9 820	7 456	12 156	8 992	84	48
OÜ "Apranga Estonia"	-	2 210	2 251	19	4 328	4 726	125	69
OÜ "Apranga BEE"	711	698	17	1	720	626	42	46
OÜ "Apranga PB Trade"	608	570	13	2	492	568	27	17
OÜ "Apranga ST Retail"	470	311	11	-	334	399	31	16
OÜ "Apranga MDE"	-	-	432	-	183	-	-	-
Iš viso	16 380	18 648	33 789	25 619	79 835	70 783	1 490	1 036

Pagrindiniai sandoriai Grupės viduje apima centralizuotą prekių, skirtų pardavimui, tiekimą, valdymo paslaugas, centralizuotą paslaugų pirkimą (telekomunikacijas, IT, komunalines paslaugas, ir pan.), finansavimą, pelno paskirstymą. Gautų pajamų straipsnyje, kartu su kitomis pajamomis, apskaitytos ir Įmonės iš dukterinių įmonių 2014 metais gautos 24 180 tūkst. Lt dividendų pajamos (2013 m. – 27 532 tūkst. Lt).

Grupės įmonių skolos kiekvieną mėnesį yra tarpusavyje sudengiamos, o likusi skolos dalis yra apmokama ne vėliau kaip per 30 dienų. Įmonės ir Grupės ir susijusių šalių skolos yra apmokamos ne vėliau kaip per 30 dienų.

Susijusių šalių vardu suteiktos garantijos

Susijusių šalių vardu suteiktos garantijos aprašytos 27 pastaboje.

Pagrindinių vadovų darbo užmokestis

Generalinis direktorius ir kiti Įmonės direktoriai yra laikomi pagrindiniais Grupės vadovais. 2014 m. gruodžio 31 d. viso buvo 7 pagrindiniai vadovai (7 pagrindiniai vadovai 2013 m. gruodžio 31 d.). Trys iš jų taip pat yra ir Valdybos, kurią sudaro 6 asmenys, nariai.

(visos sumos lentelėse pateikiamos tūkstančiais litų, jei nenurodyta kitaip)

		Grupė		Įmonė
	2014	2013	2014	2013
Darbo užmokestis	4 758	4 645	4 640	4 526
Socialinio draudimo įmokos	1 499	1 459	1 460	1 419
Vidutinis vadovų skaičius	7	7	7	7

2014 m. balandžio 29 d. Įmonės akcininkų susirinkimo metu buvo nuspręsta vadovams išmokėti 390 tūkst. Lt tantjemų (2013 metais išmokėta 360 tūkst. Lt).

27. NEBALANSINIAI IR NEAPIBRĖŽTIEJI ĮSIPAREIGOJIMAI

Teisminiai procesai

2014 m. ir 2013 m. gruodžio 31 d. Įmonė ir Grupė nedalyvavo jokiuose teisminiuose procesuose, kurie, vadovybės nuomone, galėtų turėti reikšmingos įtakos finansinėms ataskaitoms.

Garantijos

2014 m. gruodžio 31 d. Įmonės vardu kredito institucijų suteiktos garantijos už dukterinių įmonių įsipareigojimus jų tiekėjams sudarė 35 412 tūkst. Lt (2013 m. gruodžio 31 d. – 34 891 tūkst. Lt). 2014 m. gruodžio 31 d. Grupės vardu kredito institucijų suteikti akredityvai ir garantijos tiekėjams sudarė 41 413 tūkst. Lt (2013 m. gruodžio 31 d. – 41 281 tūkst. Lt).

2013 m. ir 2014 m. gruodžio 31 d. Įmonės išleistų garantijų kredito institucijoms dukterinių įmonių įsipareigojimams užtikrinti nebuvo. 2014 m. gruodžio 31 d. Įmonės išleistos garantijos dukterinių įmonių įsipareigojimų tiekėjams užtikrinimui sudarė 2 626 tūkst. Lt (2013 m. gruodžio 31 d. – 2 356 tūkst. Lt).

Nuomos įsipareigojimai

Įmonė ir Grupė yra sudariusios atitinkamai 71 ir 155 prekybinių patalpų nuomos sutartis (2013 m. – atitinkamai 65 ir 141). Nuomos nutraukimo laikotarpis svyruoja nuo 1 iki 6 mėn.

Gruodžio 31 dieną būsimi minimalūs mokėjimai už patalpų nuomą pagal veiklos nuomos sutartis, kai Grupė ir Įmonė yra nuomininkės, sudaro:

		Grupė		Įmonė
	2015 2014		2015	2014
Nuomos mokėjimų laikotarpis:
1 metai	71 013	62 928	26 045	23 546
Nuo 1 iki 5 metų	206 234	192 834	79 244	74 138
Ilgiau nei 5 metai	56 583	53 898	28 388	23 537
Iš viso	333 830	309 660	133 677	121 221

Minimalūs nuomos mokesčiai gali keistis atsižvelgiant į prekių apyvartą nuomojamose patalpose arba indeksuojami atitinkama infliacijos norma.

Suteiktos teisės

Suteiktos teisės įsigyti turtą

Grupė "Inditex" įmonių grupei yra suteikusi neatšaukiamas teises įsigyti dukterinių įmonių UAB "Apranga LT", "UAB "Apranga BPB LT", UAB "Apranga PLT", UAB "Apranga SLT", UAB "Apranga MLT", SIA "Apranga LV", SIA "Apranga BPB LV", SIA "Apranga PLV", SIA "Apranga SLV", SIA "Apranga MLV", OÜ "Apranga Estonia", OÜ "Apranga BEE", OÜ "Apranga PB Trade", OÜ "Apranga ST Retail" ir OÜ "Apranga MDE" atstovaujančių "Inditex" grupės prekės ženklus ("Zara", "Bershka", "Pull and Bear", "Stradivarius" ir "Massimo Dutti"), turtą (išsinuomoto turto remontus ir ilgalaikį materialųjį turtą esantį parduotuvėse bei atsargas). Šiomis teisėmis galima pasinaudoti 2016 metais ir jos suteiktos tvirtu ir neatšaukiamu pagrindu, kad Grupė negalėtų atsisakytų jų galimo atšaukimo teisės.

Grupė bendrovei PROMOD SAS yra suteikusi neatšaukiamas teises įsigyti Įmonės bei dukterinių įmonių SIA "Apranga" ir OU "Apranga" parduotuvių, atstovaujančių "PROMOD" prekės ženklą, turtą (ilgalaikį materialųjį turtą bei atsargas). Šiomis teisėmis galima pasinaudoti 2015 metais ir jos suteiktos tvirtu ir neatšaukiamu pagrindu, kad Grupė negalėtų atsisakytų jų galimo atšaukimo teisės.

Taip pat Grupė yra suteikusi ALDO grupei neatšaukiamas teises įsigyti Įmonės bei dukterinių įmonių SIA "Apranga" ir OU "Apranga" parduotuvių, atstovaujančių "ALDO" prekės ženklą, turtą (ilgalaikį materialųjį turtą bei atsargas).

(visos sumos lentelėse pateikiamos tūkstančiais litų, jei nenurodyta kitaip)

Šiomis teisėmis galima pasinaudoti 2017 metais ir jos suteiktos tvirtu ir neatšaukiamu pagrindu, kad Grupė negalėtų atsisakytų jų galimo atšaukimo teisės.

Suteiktos teisės įsigyti nuomos teises

Dukterinės įmonės UAB "Apranga LT", UAB "Apranga BPB LT", UAB "Apranga PLT", UAB "Apranga SLT", UAB "Apranga MLT", SIA "Apranga LV", SIA "Apranga BPB LV", SIA "Apranga PLV", SIA "Apranga SLV", SIA "Apranga MLV", OÜ "Apranga Estonia", OÜ "Apranga BEE", OÜ "Apranga PB Trade", OÜ "Apranga ST Retail" ir OÜ "Apranga MDE", atstovaujančios INDITEX grupės prekinius ženklus ("Zara", "Bershka", "Pull and Bear", "Stradivarius" ir "Massimo Dutti"), yra suteikusios neatšaukiamas teises, kuriomis galima pasinaudoti 2016 metais, įsigyti nuomos teises, suteikiančias "Inditex" grupei teisę tapti visų ar dalies patalpų, kuriose veikia "Zara", "Bershka", "Pull and Bear", "Stradivarius" ir "Massimo Dutti" parduotuvės, nuomininku pagal atitinkamas patalpų nuomos sutartis.

Įmonė bei dukterinės įmonės SIA "Apranga" ir OU "Apranga" yra suteikusios neatšaukiamas teises, kuriomis galima pasinaudoti 2015 metais, įsigyti nuomos teises, suteikiančias PROMOD SAS teisę tapti patalpų, kuriose veikia "PROMOD" parduotuvės, nuomininku pagal atitinkamas patalpų nuomos sutartis.

Taip pat Įmonė bei dukterinės įmonės SIA "Apranga" ir OU "Apranga" yra suteikusios neatšaukiamas teises, kuriomis galima pasinaudoti 2017 metais, įsigyti nuomos teises, suteikiančias ALDO grupei teisę tapti patalpų, kuriose veikia "ALDO" parduotuvės, nuomininku pagal atitinkamas patalpų nuomos sutartis.

Gruodžio 31 dieną būsimi minimalūs mokėjimai už patalpų nuomą pagal veiklos nuomos sutartis, kurių nuomos teises Grupė ir Įmonė leido įsigyti, sudaro:

		Grupė		Įmonė
	2015	2014	2015	2014
Nuomos mokėjimų laikotarpis:
1 metai	34 345	31 293	2 253	2 016
Nuo 1 iki 5 metų	90 307	85 681	6 451	5 715
Ilgiau nei 5 metai	17 551	20 557	1 806	2 632
Iš viso	142 203	137 531	10 510	10 363

Vadovybė nesitiki, kad dėl neapibrėžtųjų įsipareigojimų gali atsirasti reikšmingi įsipareigojimai.

28. ĮVYKIAI PASIBAIGUS ATASKAITINIAM LAIKOTARPIUI

Pasibaigus ataskaitiniam laikotarpiui Grupėje ir Įmonėje nebuvo įvykių, kurie galėtų turėti reikšmingos įtakos finansinių ataskaitų vartotojų galimybei priimti sprendimus.

* * * * * *

APB "APRANGA"

Konsoliduotas metinis pranešimas

už 2014 m. gruodžio 31 d. pasibaigusius metus

1. BENDRA INFORMACIJA

Konsoliduotas metinis pranešimas parengtas už metus, pasibaigusius 2014 m. gruodžio 31 dieną.

Teisinė forma: akcinė bendrovė Įmonės kodas 121933274 Telefonas: +370 5 2390808 Faksas: +370 5 2390800 Elektroninio pašto adresas: info@apranga.lt Internetinė svetainė www.apranga.lt

Emitento pavadinimas: akcinė prekybos bendrovė "Apranga" Įregistravimo data ir vieta: 1993 03 01 Vilniaus miesto valdyba Buveinės adresas: Kirtimų g. 51, Vilnius, LT-02244, Lietuva

2014 m. gruodžio 31 d. "Aprangos" grupę (toliau – Grupė) sudarė pagrindinė įmonė APB "Apranga" (toliau – Įmonė) ir žemiau išvardintos 100 proc. kontroliuojamos dukterinės įmonės. Visų Grupės įmonių veikla yra mažmeninė prekyba drabužiais.

Pavadinimas	Teisinė forma	Įregistravimo data ir vieta	Įmonės kodas	Buveinės adresas	Telefonas, faksas, el. paštas, www
UAB "Apranga LT"	Uždaroji akcinė bendrovė	2004 04 27 Lietuvos Respublikos valstybinė įmonė "Registrų centras"	300021271	Kirtimų 51, Vilnius, Lietuva	Tel. 370 5 2390808 Faks. 370 5 2390808 info@apranga.lt www.apranga.lt
UAB "Apranga BPB LT"	Uždaroji akcinė bendrovė	2005 11 29 Lietuvos Respublikos valstybinė įmonė "Registrų centras"	300509648	Kirtimų 51, Vilnius, Lietuva	Tel. 370 5 2390808 Faks. 370 5 2390808 info@apranga.lt www.apranga.lt
UAB "Apranga PLT"	Uždaroji akcinė bendrovė	2007 03 21 Lietuvos Respublikos valstybinė įmonė "Registrų centras"	300551572	Kirtimų 51, Vilnius, Lietuva	Tel. 370 5 2390808 Faks. 370 5 2390808 info@apranga.lt www.apranga.lt
UAB "Apranga SLT"	Uždaroji akcinė bendrovė	2008 01 14 Lietuvos Respublikos valstybinė įmonė	301519684	Kirtimų 51, Vilnius, Lietuva	Tel. 370 5 2390808 Faks. 370 5 2390808 info@apranga.lt www.apranga.lt
UAB "Apranga MLT"	Uždaroji akcinė bendrovė	"Registrų centras" 2011 05 13 Lietuvos Respublikos valstybinė įmonė	302627022	Kirtimų 51, Vilnius, Lietuva	Tel. 370 5 2390808 Faks. 370 5 2390808 info@apranga.lt www.apranga.lt
SIA "Apranga"	Uždaroji akcinė bendrovė	"Registrų centras" 2002 11 20 Latvijos Respublikos Įmonių registras	40003610082	Elizabetes 51, Riga, Lavija	Tel. 370 5 2390808 Faks. 370 5 2390808 info@apranga.lt www.apranga.lt
SIA "Apranga LV"	Uždaroji akcinė bendrovė	2004 03 30 Latvijos Respublikos Įmonių registras	40003672631	Elizabetes 51, Riga, Latvija	Tel. 370 5 2390808 Faks. 370 5 2390808 info@apranga.lt www.apranga.lt
SIA "Apranga BPB LV"	Uždaroji akcinė bendrovė	2007 01 10 Latvijos Respublikos Įmonių registras	40003887840	Elizabetes 51, Riga, Latvija	Tel. 370 5 2390808 Faks. 370 5 2390808 info@apranga.lt www.apranga.lt
SIA "Apranga PLV"	Uždaroji akcinė bendrovė	2007 01 10 Latvijos Respublikos Įmonių registras	40003887747	Elizabetes 51, Riga, Latvija	Tel. 370 5 2390808 Faks. 370 5 2390808 info@apranga.lt www.apranga.lt
SIA "Apranga SLV"	Uždaroji akcinė bendrovė	2008 11 19 Latvijos Respublikos Įmonių registras	50103201281	Terbatas 30, Riga, Latvija	Tel. 370 5 2390808 Faks. 370 5 2390808 info@apranga.lt www.apranga.lt
SIA "Apranga MLV"	Uždaroji akcinė bendrovė	2011 11 30 Latvijos Respublikos Įmonių registras	40103486301	Terbatas 30, Riga, Latvija	Tel. 370 5 2390808 Faks. 370 5 2390808 info@apranga.lt www.apranga.lt
OÜ "Apranga"	Uždaroji akcinė bendrovė	2006 07 19 Talino miesto teismo Registracijos skyrius	11274427	Pärnu 10, Tallinn, Estija	Tel. 370 5 2390808 Faks. 370 5 2390808 info@apranga.lt www.apranga.lt
OÜ "Apranga Estonia"	Uždaroji akcinė bendrovė	2004 04 12 Talino miesto teismo Registracijos skyrius	11026132	Pärnu 10, Tallinn, Estija	Tel. 370 5 2390808 Faks. 370 5 2390808 info@apranga.lt www.apranga.lt

APB "APRANGA", įmonės kodas 121933274, Kirtimų g. 51, Vilnius KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS UŽ 2014 M. GRUODŽIO 31 D. PASIBAIGUSIUS METUS

(visos sumos lentelėse pateikiamos tūkstančiais litų, jei nenurodyta kitaip)

Pavadinimas	Teisinė forma	Įregistravimo data ir vieta	Įmonės kodas	Buveinės adresas	Telefonas, faksas, el. paštas, www
OÜ "Apranga BEE"	Uždaroji akcinė bendrovė	2007 09 04 Talino miesto teismo Registracijos skyrius	11419148	Pärnu 10, Tallinn, Estija	Tel. 370 5 2390808 Faks. 370 5 2390808 info@apranga.lt www.apranga.lt
OÜ "Apranga PB Trade"	Uždaroji akcinė bendrovė	2008 08 21 Talino miesto teismo Registracijos skyrius	11530250	Pärnu 10, Tallinn, Estija	Tel. 370 5 2390808 Faks. 370 5 2390808 info@apranga.lt www.apranga.lt
OÜ "Apranga ST Retail"	Uždaroji akcinė bendrovė	2008 08 21 Talino miesto teismo Registracijos skyrius	11530037	Pärnu 10, Tallinn, Estija	Tel. 370 5 2390808 Faks. 370 5 2390808 info@apranga.lt www.apranga.lt
OÜ "Apranga MDE"	Uždaroji akcinė bendrovė	2014 02 21 Talino miesto teismo Registracijos skyrius	12617929	Pärnu 10, Tallinn, Estija	Tel. 370 5 2390808 Faks. 370 5 2390808 info@apranga.lt www.apranga.lt

2014 metų pabaigoje Grupę sudarė iš viso 18 įmonių.

Grupės struktūra 2014 m. gruodžio 31 d.:

Daugiau informacijos apie dukterines įmones pateikta Konsoliduotų finansinių ataskaitų aiškinamojo rašto 14-oje pastaboje.

2. VEIKLOS APŽVALGA

2014 metais, ženkliai išaugusios konkurencijos sąlygomis, "Aprangos" grupė pagrindinį dėmesį skyrė praeitais metais pasiektų rekordinių rezultatų išlaikymui, tolesnei mažmeninio tinklo plėtrai ir modernizavimui, pardavimų didinimui, Grupės konkurencingumo stiprinimui.

"Aprangos" grupei 2014 metais pavyko padidinti pardavimus ir pelną, užtikrinti sparčius tinklo plėtros ir modernizavimo tempus.

2.1 MAŽMENINĖS PREKYBOS VYSTYMO APŽVALGA

"Aprangos" grupės valdomo tinklo mažmeninė prekių apyvarta (su PVM) 2014 metais sudarė 633,5 mln. Lt ir padidėjo 8,5 ℅ lyginant su 2013 metais. Nepaisant geopolitinės situacijos keliamo neapibrėžtumo, ženkliai išaugusios konkurencijos Baltijos šalių drabužių rinkoje bei nepalankių mados verslui oro sąlygų (ypač rugsėjogruodžio mėnesiais), Grupė 1,0% (5,5 mln. Lt) viršijo 2014 metams planuotą mažmeninę prekių apyvartą.

EUROSTAT duomenimis Baltijos šalių mažmeninė prekyba (išskyrus variklinių transporto priemonių ir motociklų prekybą) per 2014 m. 12 mėnesių sparčiausiai augo Estijoje (+7%) bei Lietuvoje (+5%). Latvijoje mažmeninės prekybos augimo tempai taip pat išliko aukštame lygyje, tačiau buvo šiek tiek lėtesni nei kitose Baltijos šalyse ir sudarė 4%. Ketvirtąjį metų ketvirtį mažmeninės prekybos augimo tempai Baltijos šalyse visiškai atitiko vidutinius metinius rezultatus. Europos Sąjungos (28 šalių) mažmeninė prekyba per 2014 metus išaugo apie 1,8% (2013 2014 metais "Aprangos" grupė ikikrizinį mažmeninės prekių apyvartos lygį (2008 m. Grupės apyvarta siekė 509,2 mln. Lt) viršijo 24,4%.

				2014/2013,	2014/2012,
Šalis	2014	2013	2012	%	%
Lietuva	382 986	366 613	337 744	4,5%	13,4%
Latvija	163 347	145 165	125 737	12,5%	29,9%
Estija	87 179	72 146	66 176	20,8%	31,7%
Iš viso:	633 512	583 924	529 657	8,5%	19,6%

Parduotuvių tinklo mažmeninė prekių apyvarta pagal šalis (tūkst. Lt, su PVM):

2014 metais "Aprangos" grupės tinklo apyvarta pagrindinėje vietinėje Lietuvos rinkoje siekė 383,0 mln. Lt arba 4,5℅ daugiau, nei 2013 metais. Lietuvos rinkos dalis bendroje "Aprangos" grupės tinklo apyvartoje 2014 metais sudarė 60,5 ℅ arba 2,3 punkto mažiau, nei 2013 metais.

"Aprangos" grupės tinklo mažmeninė prekių apyvarta užsienio rinkose (Latvijoje ir Estijoje) 2014 metais sudarė 250,3 mln. Lt arba 15,3℅ daugiau nei 2013 metais. Apyvartos dalis užsienio rinkose bendroje grupės apyvartoje 2014 metais padidėjo nuo 37,2℅ iki 39,5℅.

"Aprangos" grupės tinklo mažmeninė prekių apyvarta 2014 metais Latvijoje sudarė 163,3 mln. Lt ir per metus padidėjo 12,5℅.

"Aprangos" grupės tinklo mažmeninė prekių apyvarta 2014 metais Estijoje sudarė 87,2 mln. Lt ir padidėjo 20,8℅ lyginant su 2013 metais.

Aukščiausi augimo tempai 2014 metais buvo Estijoje (+20,8%). Aukštiems augimo tempams Estijoje didžiausią įtaką darė santykinai didelis šioje šalyje 2014 metais atidarytų parduotuvių skaičius (atidarytos 7 naujos parduotuvės bei 2 uždarytos).

"Aprangos" grupės mažmeninė prekių apyvarta 2013-2014 metais, ketvirčiais:

	I ketv.	III ketv.	III ketv.	IV ketv.	Metai
2014	132 906	145 865	177 195	177 546	633 512
2013	118 240	133 830	167 840	164 014	583 924
Pokytis iš viso, %	12,4%	9,0%	5,6%	8,3%	8,5%

Grupė 2014 metais toliau nuosekliai plėtojo 5 skirtingų tipų parduotuvių tinklus:

• Ekonominį drabužių visai šeimai ("Apranga");
• Verslo drabužių ("City", "Massimo Dutti", "Strellson", "Marella", "Pennyblack", "Coccinelle");
• Jaunimo drabužių ("Aprangos galerija", "Moskito", "Mango", "Bershka", "Pull & Bear", "Stradivarius", "ALDO", "Mexx", "Promod", "Desigual", "Tom Tailor", "s.Oliver");
• Prestižo prabangių drabužių ("Burberry", "Emporio Armani", "Hugo Boss", "Ermenegildo Zegna", "MaxMara", "Weekend MaxMara", "Armani Jeans", "Marina Rinaldi", "Tommy Hilfiger", "Mados linija", "Nude");
• "Zara" franšizės parduotuvių.

Grupė 2014 m. pabaigoje taip pat turėjo 7 išparduotuves.

Parduotuvių mažmeninė prekių apyvarta pagal tinklus (tūkst. Lt, su PVM):

Tinklas	2014	2013	2012	2014/2013, %	2014/2012, %
Ekonominis	64 273	57 642	55 838	11,5%	15,1%
Jaunimo	210 672	197 361	178 959	6,7%	17,7%
Verslo	102 610	84 910	61 262	20,8%	67,5%
Prestižo	83 389	69 788	57 544	19,5%	44,9%
Zara	149 367	152 799	154 481	-2,2%	-3,3%
Išparduotuvės	23 201	21 424	21 573	8,3%	7,5%
Iš viso	633 512	583 924	529 657	8,5%	19,6%

Bendrovės pastarųjų metų strategija, nukreipta prioritetiškai į verslo ir prestižo tinklų vystymą, pilnai pasiteisino ir leido išlaikyti solidų bendrą apyvartos augimą. 2014 m. sausio-gruodžio mėnesiais verslo bei prestižo tinklų apyvartos augo, atitinkamai, 20,8% ir 19,5%. Verslo tinklas per pastaruosius dvejus metus išaugo 67,5%, prestižo tinklas – beveik 45%. Tokius augimus daugiausiai lėmė naujų parduotuvių atidarymai ("Burberry", "Weekend MaxMara", "Armani Jeans", "City", "Massimo Dutti"), o taip pat augantis šiuose segmentuose vartojimas. Ekonominis tinklas 2014 metais taip pat parodė gerus augimo tempus (11,5%).

2.2 PREKYBOS TINKLO VYSTYMAS IR MODERNIZAVIMAS

Kad sustiprinti bendrovės konkurencingumą ir išnaudoti palankias drabužių pardavimo augimo tendencijas atskiruose rinkos segmentuose, 2014 metais "Aprangos" grupė siekė paspartinti tinklo plėtrą ir modernizavimą.

Parduotuvių skaičiaus ir prekybos plotų dinamika 2011-2014 metais:

	2011 12 31	2012 12 31	2013 12 31	2014 12 31
Parduotuvių skaičius	121	134	148	161
Parduotuvių plotas (tūkst. m²)	64,7	66,3	69,7	73,2

2014 metais "Aprangos" grupė atidarė 20 naujų parduotuvių, 8 parduotuves rekonstravo ir 7 uždarė. Bendras parduotuvių plotas per 2014 metus išaugo 5,1%.

Grupės parduotuvių plotas pagal šalis (tūkst. kv. m.):

Šalis	2014 12 31	2013 12 31	Pokytis
Lietuva	44,0	43,2	1,9%
Latvija	20,4	19,7	3,5%
Estija	8,9	6,9	29,3%
Iš viso:	73,2	69,7	5,1%

2014 m. "Aprangos" grupė atidarė 20 naujų parduotuvių, tame tarpe, keturias "ALDO", tris "Armani Jeans", dvi "Weekend MaxMara", po vieną "Burberry", "Hugo Boss", "Zara", "Massimo Dutti", "Bershka", "City", "Tommy Hilfiger", "Marella", "Moskito", "Desigual" ir "Išparduotuvė A". Daugiausia naujų projektų realizuota Lietuvoje bei Estijoje (atitinkamai, 8 ir 7 naujos parduotuvės).

Atsižvelgiant į pasaulines tendencijas, "Aprangos" grupė 2014 metų pavasarį pradėjo vystyti prabangos parduotuves prekybos centruose. Vien tik 2014 metais atidarytos 3 "Armani Jeans" ir 2 "Weekend MaxMara" parduotuvės Baltijos šalių sostinių prekybos centruose.

Siekdama išlaikyti aukštą technologinį lygį ir tinklo konkurencingumą, Grupė toliau tęsė prekybos tinklo modernizavimo programą. Per 2014 metus rekonstruotos 8 parduotuvės, tame tarpe, 3 "Mango", 2 "Apranga", "Hugo Boss", "Bershka" ir "s.Oliver" parduotuvės.

Grupės parduotuvių skaičius pagal šalis:

Šalis	2014 12 31	2013 12 31	Pokytis
Lietuva	97	92	5,4%
Latvija	44	41	7,3%
Estija	20	15	33,3%
Iš viso	161	148	8,8%

Metų pabaigoje parduotuvių skaičius pagal tinklus:

Tinklas	2014 12 31	2013 12 31	Pokytis
Ekonominis	12	12	0,0%
Jaunimo	82	79	3,8%
Verslo	24	21	14,3%
Prestižo	26	19	36,8%
Zara	10	10	0,0%
Išparduotuvės	7	7	0,0%
Iš viso	161	148	8,8%

Bendros investicijos į prekybos tinklo vystymą 2014 metais siekė 32,2 mln. litų, daugiausiai nuo rekordinio 2007 metų investicijų lygio. Investicijos (įsigijimai) pagal turto tipą yra pateiktos Konsoliduotų ir Įmonės finansinių ataskaitų aiškinamojo rašto 12 pastaboje "Ilgalaikis materialusis turtas" ir 13 pastaboje "Nematerialusis turtas". Investicijos (įsigijimai) pagal Grupės segmentus atskleisti 4 pastaboje "Informacija apie segmentus". Grupė neužsiima su moksliniais tyrimais ir eksperimentine plėtra susijusia veikla, išskyrus kiek tai susiję su procesų tobulinimu.

2.3 PAGRINDINIAI RODIKLIAI

Nepaisant ženkliai išaugusios konkurencijos, nepalankių mados verslui oro sąlygų (ypač rugsėjo-gruodžio mėnesiais), Aprangos Grupė 2014 metais pasiekė tiek apyvartos, tiek ir pelno augimą.

2014 metais Grupės pelnas prieš apmokestinimą sudarė 45,8 mln. Lt, kai per 2013 metus pelnas prieš apmokestinimą siekė 45,3 mln. Lt (pelnas išaugo 1,0%).

Grupės EBITDA per 2014 metus sudarė 65,3 mln. Lt, o atitinkamą 2013 m. laikotarpį - 64,1 mln. Lt. EBITDA pelningumas per metus laiko sumažėjo nuo 13,7% iki 12,9%. Nuosavybės ir turto grąža 2014 metais siekė atitinkamai 24,5% ir 16,5%.

Pagrindiniai Grupės rodikliai	2014	2013	2012	2011	2010
Pardavimai, tūkst. Lt	505 077	466 673	423 441	340 781	301 319
Pardavimai užsienio rinkose, tūkst. Lt	198 943	175 312	155 626	125 598	109 608
Palyginamieji (angl. like-to-like) pardavimai, %	1,7%	1,7%	17,0%	10,7%	-2,4%
Bendrasis pelnas, tūkst. Lt	236 472	218 971	198 481	159 961	133 804
Bendrasis pelningumas, %	46,8%	46,9%	46,9%	46,9%	44,4%
Veiklos pelnas (nuostolis), tūkst. Lt	46 063	45 473	44 083	29 968	16 908
Veiklos pelningumas, %	9,1%	9,7%	10,4%	8,8%	5,6%
Pelnas (nuostolis) prieš apmokestinimą, tūkst. Lt	45 789	45 346	44 019	29 749	16 043
Pelningumas prieš apmokestinimą, %	9,1%	9,7%	10,4%	8,7%	5,3%
Laikotarpio pelnas (nuostolis), tūkst. Lt	38 738	38 128	36 897	24 814	13 337
Pelningumas, %	7,7%	8,2%	8,7%	7,3%	4,4%
EBITDA, tūkst. Lt	65 278	64 093	61 412	47 612	36 815
EBITDA pelningumas, %	12,9%	13,7%	14,5%	14,0%	12,2%
Vienai akcijai tenkantis pelnas (EPS), Lt	0,70	0,69	0,67	0,45	0,24
Akcijos kainos ir pelno vienai akcijai santykis (P/E), kartais	12,9	13,0	11,0	11,2	29,6
Dividendai / Laikotarpio pelnas*, %	64,1%	72,5%	82,4%	82,4%	103,6%
Nuosavybės grąža laikotarpio pabaigoje, %	24,5%	25,9%	26,4%	20,2%	11,9%
Turto grąža laikotarpio pabaigoje, %	16,5%	18,7%	18,9%	15,4%	9,3%
Grynoji skola / Nuosavybė**, %	11,1%	-2,2%	-6,3%	-5,6%	0,0%
Likvidumo koeficientas, kartais	1,9	2,3	2,2	2,6	2,1

* Dividendai už 2014 metus - nepatvirtinti

** (Finansinės skolos – gryni pinigai) / Nuosavybė

Grupės veiklos sąnaudos 2014 metais sudarė 190,4 mln. Lt ir, lyginant su atitinkamu 2013 m. laikotarpiu, padidėjo 9,7%, t.y šiek tiek daugiau nei pardavimai (8,2%).

Pagrindiniai Grupės rodikliai	2014	2013	Pokytis
Pardavimai, tūkst. Lt	505 077	466 673	8,2%
Pardavimai užsienio rinkose, tūkst. Lt	198 943	175 312	13,5%
Bendrasis pelnas, tūkst. Lt	236 472	218 971	8,0%
Veiklos sąnaudos	(190 409)	(173 498)	9,7%
Veiklos pelnas (nuostolis), tūkst. Lt	46 063	45 473	1,3%
Pelnas (nuostolis) prieš apmokestinimą, tūkst. Lt	45 789	45 346	1,0%
Grynas pelnas (nuostolis), tūkst. Lt	38 738	38 128	1,6%
EBITDA, tūkst. Lt	65 278	64 093	1,8%

Grupės finansinės veiklos sąnaudos per ataskaitinį 2014 m. laikotarpį sudarė 0,27 mln. Lt (apie 0,1% visų Grupės sąnaudų). Grupės finansinės skolos 2014 metų pabaigoje sudarė 25,1 mln. Lt (5,0 mln. Lt - 2013 m. gruodžio 31d.). Finansinės skolos augo pagrinde dėl poreikio išaugusiam apyvartiniam kapitalui finansuoti, investicijų į naujas ir rekonstruojamas parduotuves bei santykinai didelių (72,5% pelno) 2014 m. gegužės mėnesį išmokėtų 27,6 mln. Lt dividendų.

Grupės atsargų lygis per 2014 metus augo 21,5% ir siekė 107,7 mln. Lt (Įmonės atsargos augo 22,5%). Atsargų augimą lėmė tiek naujų parduotuvių atidarymai, tiek "šiltų" prekių likučių augimas dėl nepalankių oro sąlygų.

Daugiau informacijos apie Grupės veiklą pagal šalis pateikta Konsoliduotų finansinių ataskaitų aiškinamojo rašto 4 oje pastaboje.

2.4 PERSONALAS

Darbuotojų skaičius 2014 m. gruodžio 31 d. ir vidutinis atlyginimas pagal kategorijas buvo:

	Darbuotojų skaičius		Vidutinis mėnesio atlyginimas, Lt
Darbuotojų kategorija	Grupė	Įmonė	Grupė	Įmonė
Administracija	157	100	6 829	8 510
Parduotuvių personalas	1 662	613	1 826	1 985
Logistika	57	57	2 320	2 320
Iš viso	1 876	770	2 515	2 859

Vidutinis darbo užmokestis Grupės įmonėse per metus išaugo 1,5 proc.

Per 2014 metus Grupės ir Įmonės darbuotojų skaičius atitinkamai padidėjo 151 (+8,8%) ir 48 (+6,6%) žmonėmis. Pagrindinės darbuotojų skaičiaus augimo priežastys - naujų parduotuvių atidarymas ir augančios apyvartos.

2014 m. gruodžio 31 d. darbuotojų skaičius pagal išsilavinimą buvo:

Išsilavinimas	Grupė	Įmonė
Aukštasis	499	279
Profesinis	230	120
Vidurinis	220	78
Pradinis	13	1
Studentas	914	292
Iš viso	1 876	770

2.5 PREKYBA AKCIJOMIS

Įmonės akcijų kaina per ataskaitinį laikotarpį išaugo 1% nuo 8,98 Lt už akciją (minimali akcijų kaina per laikotarpį buvo 8,49 Lt už akciją) iki 9,05 Lt už akciją (maksimali akcijų kaina per ataskaitinį laikotarpį - 10,15 Lt už akciją). Tokiu būdu, Įmonės kapitalizacija padidėjo nuo 496 mln. Lt metų pradžioje iki 500 mln. Lt 2014 metų gruodžio pabaigoje. Vidutinė svertinė akcijų kaina per ataskaitinį laikotarpį sudarė 9,31 Lt už 1 akciją. Įmonės akcijų apyvarta per 2014 metus sudarė virš 46 mln. Lt.

APB Apranga akcijų kainos kitimas bei akcijų apyvarta 2012-2014 m. laikotarpiu:

APB Apranga ir OMX Baltic Benchmark GI indeksų pokytis 2010-2014 m. laikotarpiu:

3. VEIKLOS PLANAI

"Aprangos" grupė 2015 metais planuoja pasiekti 704 mln. Lt apyvartą (su PVM), arba 11% didesnę, nei faktinė 2014 metų apyvarta.

2015 metais "Aprangos" grupė planuoja atidaryti ar rekonstruoti 16-20 parduotuvių. Investicijos sudarys apie 20- 25 mln. Lt.

4. VERSLO FILOSOFIJA

• Mes dirbame ir siekiame dirbti tik su sparčiausiai augančiais, komerciškai sėkmingiausiais pasauliniais prekiniais ženklais ar tinklais, veikiančiais įvairiose rinkose ir priimtinais mūsų rinkai;
• Mes niekada nedarome kompromisų parenkant geriausias vietas parduotuvių įrengimui ("Vieta svarbiau už pinigus", "Mes turime būti ten, kur nebūti negalime");
• Mes siekiame įrengti perspektyvai optimalaus dydžio parduotuves pagal aukščiausius europinius dizaino ir technologijų reikalavimus;
• Mes siekiame optimaliai išnaudoti akivaizdaus rinkos lyderio galią ir sparčios plėtros galimybes konkurencinėje aplinkoje.

5. RIZIKOS

Vykdydama veiklą Grupė susiduria su įvairiomis rizikos rūšimis (teisinio reguliavimo, verslo, investicijų, rinkos, konkurencijos, ekonomikos cikliškumo, makroekonominių veiksnių ir t.t.), tačiau tik kai kurios iš jų gali žymiau paveikti Grupės veiklos rezultatus.

Grupes veikla yra žymiai įtakojama bendros šalių, kuriose Grupė veikia, ekonominės situacijos (ypač ekonomikos cikliškumo). Pastaraisiais metais Baltijos šalių ekonomikos sparčiai atsigauna po ekonominės krizės, tačiau vis dar išlieka neapibrėžtumas Europos Sąjungos bei Pasaulio ekonomikos raidos tendencijose. Sunku patikimai įvertinti, kokį poveikį Grupės finansinei būklei turės tolesnė Pasaulio makroekonominės būklės raida. Tačiau vadovybė mano, kad net ir minimalus Baltijos šalių ekonomikos augimas sudaro prielaidas normaliai Grupės veiklai bei stabiliai plėtrai užtikrinti.

APB "APRANGA", įmonės kodas 121933274, Kirtimų g. 51, Vilnius KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS UŽ 2014 M. GRUODŽIO 31 D. PASIBAIGUSIUS METUS

(visos sumos lentelėse pateikiamos tūkstančiais litų, jei nenurodyta kitaip)

Konkurencijos rizika. Vykdydama veiklą Grupė susiduria su vis intensyvesne konkurencija drabužių rinkoje. Grupė, siekdama suvaldyti šią riziką bei patenkinti keliamus reikalavimus teikiamų paslaugų kokybei, vykdo nuolatinę parduotuvių tinklo plėtrą bei modernizavimą, nuolat tobulina pardavimų ir rinkodaros strategijas, vykdo rinkos tyrimus, gerina klientų aptarnavimą, vykdo nuoseklią veiklos procesų optimizavimo ir kaštų mažinimo programą. Savo veikloje Bendrovė laikosi skaidrumo ir sąžiningos konkurencijos principų.

Grupės veiklai bei rezultatams tam tikrą įtaką daro taip pat ir oro sąlygos. Grupė veiklos rezultatus planuoja laikydama, kad oro sąlygos bus normalios, t.y. įprastos Baltijos šalių regionui. Nepalankios oro sąlygos gali neigiamai paveikti Grupės apyvartą, tuo pačiu ir veiklos rezultatus bei atsargų likučius.

Grupės vidaus kontrolės ir rizikos valdymo sistemų, susijusių su konsoliduotųjų finansinių ataskaitų sudarymu, pagrindiniai požymiai.

Grupės konsoliduotosios finansinės ataskaitos rengiamos pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus (TFAS), patvirtintus taikyti Europos Sąjungoje. Grupės konsoliduotos finansines atskaitomybes rengimą, vidaus kontrolės ir rizikos valdymo sistemas, teisės aktų, reglamentuojančių konsoliduotųjų finansinių ataskaitų sudarymą, laikymąsi prižiūri Grupės finansų ir ekonomikos direktorius bei Audito komitetas. Grupės finansų ir ekonomikos direktorius yra atsakingas už konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rengimo priežiūrą bei galutinę jų peržiūrą. Jis nuolat peržiūri Tarptautinius finansines atskaitomybes standartus (TFAS), kad finansinėse ataskaitose butu laiku įgyvendinti visi TFAS pokyčiai, analizuoja Grupės veiklai reikšmingus sandorius, užtikrina informacijos surinkimą iš Grupės įmonių bei savalaikį ir teisingą tos informacijos apdorojimą ir paruošimą finansinei atskaitomybei. Siekiant užtikrinti konsoliduotųjų finansinių ataskaitų teisingumą ir parengimą laiku, Grupėje yra nustatytos atitinkamos tvarkos bei procedūros, reglamentuojančios apskaitos tvarkymo, bendrovių bei konsoliduotųjų finansinių ataskaitų sudarymo ir pateikimo principus. Daugiau informacijos apie Grupės konsoliduotų finansinių ataskaitų ruošimą pateikta Konsoliduotų finansinių ataskaitų aiškinamojo rašto 2.4-oje pastaboje ("Konsolidavimas") bei Konsoliduoto metinio pranešimo 7-oje dalyje ("Konsolidacija").

Informacija apie Grupei iškylančios finansinės rizikos tipus ir rizikos valdymą pateikta Konsoliduotų finansinių ataskaitų aiškinamojo rašto 3-oje pastaboje.

6. APLINKOSAUGA

Grupė savo veikloje naudoja naujausias technologijas bei naujausius technologinius procesus, atitinkančius ekologinius standartus ir padedančius mažinti neigiamą įtaką aplinkai (pavyzdžiui, Grupė daugumoje parduotuvių vietoje plastikinių įpakavimo medžiagų naudoja popierines). 2014 m. Grupės sumažino šiluminės energijos suvartojimą 2 procentais. Elektros energijos suvartojimas augo 3%, kai tuo tarpu parduotuvių plotas didėjo 5%. Vandens suvartojimas augo proporcingai darbuotojų skaičiaus augimui.

7. KONSOLIDACIJA

Tam, kad būtų užtikrintas Grupės konsoliduotų finansinių ataskaitų paruošimo teisingumas ir sumažinta su tuo susijusi rizika, visose Grupės įmonės įdiegta vienoda centralizuota apskaitos ir verslo informacijos valdymo sistema. Visos grupės įmonės naudoja vienodą sąskaitų planą ir taiko vienodus apskaitos principus.

Daugiau informacijos apie konsoliduotų finansinių ataskaitų paruošimo principus pateikta Konsoliduotų finansinių ataskaitų aiškinamojo rašto 2.4-oje pastaboje.

8. VERTYBINIAI POPIERIAI

APB "Apranga" visą įstatinį kapitalą sudarančios 55 291 960 vieno lito nominalios vertės paprastosios vardinės akcijos (ISIN kodas LT0000102337) yra įtrauktos į Nasdaq Vilnius vertybinių popierių biržos oficialųjį prekybos sąrašą. Daugiau informacijos apie Įmonės akcinį kapitalą pateikta Konsoliduotų finansinių ataskaitų aiškinamojo rašto 22-oje pastaboje.

Nei Įmonė, nei jos dukterinės įmonės nei tiesiogiai, nei netiesiogiai savų akcijų įsigijusios nebuvo.

Įmonės vadovybės žiniomis, Įmonės akcijų perleidimui apribojimų nėra.

Visos Įmonės akcijos suteikia vienodas teises akcininkams ir nėra akcininkų, turinčių specialias kontrolės teises. Įmonės vadovybės žiniomis, balsavimo teisių apribojimų nėra.

Įmonės vadovybės žiniomis, tarp akcininkų nėra susitarimų, galinčių riboti akcijų perleidimą ar balsavimo teises.

Akcijos savininkui suteikiamos turtinės teisės:

• 1) Gauti Įmonės pelno dalį (dividendus);
• 2) Gauti likviduojamos Įmonės turto dalį;

APB "APRANGA", įmonės kodas 121933274, Kirtimų g. 51, Vilnius KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS UŽ 2014 M. GRUODŽIO 31 D. PASIBAIGUSIUS METUS

(visos sumos lentelėse pateikiamos tūkstančiais litų, jei nenurodyta kitaip)

• 3) Nemokamai gauti akcijų, kai įstatinis kapitalas didinamas iš Įmonės lėšų, išskyrus Akcinių bendrovių įstatymu numatytas išimtis;
• 4) Pirmumo teise įsigyti Įmonės išleidžiamų akcijų ar konvertuojamų obligacijų, išskyrus atvejį, kai visuotinis akcininkų susirinkimas Akcinių bendrovių įstatymo nustatyta tvarka nusprendžia šią teisę visiems akcininkams atšaukti;
• 5) Įstatymų nustatytais būdais skolinti Įmonei, tačiau Įmonė, skolindamasi iš savo akcininkų, neturi teisės įkeisti akcininkams savo turto. Įmonei skolinantis iš akcininko, palūkanos negali viršyti paskolos davėjo gyvenamojoje ar verslo vietoje esančių komercinių bankų vidutinės palūkanų normos, galiojusios paskolos sutarties sudarymo momentu. Tokiu atveju Įmonei ir akcininkams draudžiama susitarti dėl didesnių palūkanų dydžio;
• 6) Gauti Įmonės lėšų, kai Įmonės įstatinis kapitalas mažinamas siekiant akcininkams išmokėti Įmonės lėšų.
• 7) Akcininkas taip pat gali turėti kitas Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytas turtines teises.

Akcijos savininkui suteikiamos neturtinės teisės:

• 1) Dalyvauti ir balsuoti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose. Viena paprastoji vardinė akcija visuotiniame akcininkų susirinkime suteikia jos savininkui vieną balsą. Teisė balsuoti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose gali būti uždrausta ar apribota Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais atvejais, taip pat kai ginčijama nuosavybės teisė į akciją;
• 2) Gauti Akcinių bendrovių įstatymu numatytą informaciją apie Įmonę;
• 3) Kreiptis į teismą su ieškiniu atlyginti Įmonei žalą, kuri susidarė dėl Įmonės vadovo ir valdybos narių Lietuvos Respublikos įstatymais bei šiais įstatais nustatytų pareigų nevykdymo ar netinkamo vykdymo, taip pat kitais įstatymų nustatytais atvejais;
• 4) Kitas įstatymų nustatytas neturtines teises.

2014 m. gruodžio 31 d. Įmonė turėjo 2 870 akcininką. Įmonės akcininkai, nuosavybės teise turintys ar valdantys daugiau kaip 5 proc. įstatinio kapitalo, buvo:

Akcininkas	Įmonės kodas	Adresas	Akcijų skaičius	Įstatinio kapitalo dalis proc.
UAB "MG Baltic Investment"	123249022	Jasinskio 16B, Vilnius, Lietuva	29 677 397	53,7%
Swedbank AS (Estija) klientai	10060701	Liivalaia 8 Tallinn, Estija	5 897 625	10,7%
UAB "Minvista"	110685692	Jasinskio 16, Vilnius, Lietuva	5 355 627	9,7%

Įmonės akcininkų pasiskirstymas pagal grupes 2014 m. gruodžio 31 d.:

Reikšmingų susitarimų, kurių šalis yra Įmonė ir kurie įsigaliotų, pasikeistų ar nutrūktų pasikeitus Įmonės kontrolei, nėra. Informacija apie susijusių šalių sandorius yra pateikta Konsoliduotų finansinių ataskaitų aiškinamojo rašto 26 oje pastaboje.

Įmonė nuo 2012 m. sausio 23 dienos su AB "Swedbank" (įmonės kodas: 112029651, adresas: Konstitucijos pr. 20A, 03502 Vilnius) yra sudariusi neterminuotą sutartį dėl vertybinių popierių apskaitos ir vertybinių popierių sąskaitų tvarkymo.

9. ĮMONĖS VALDYMAS

Įmonės organai yra: visuotinis akcininkų susirinkimas, kolegialus valdymo organas - valdyba ir vienasmenis valdymo organas - Įmonės vadovas.

Visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencija nesiskiria nuo Akcinių bendrovių įstatymu nustatytos visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencijos. Visuotinis akcininkų susirinkimas turi išimtinę teisę:

• 1) keisti Įmonės įstatus;
• 2) rinkti valdybos narius;
• 3) atšaukti valdybą ar jos narius;
• 4) rinkti ir atšaukti audito įmonę, nustatyti audito paslaugų apmokėjimo sąlygas;
• 5) nustatyti Įmonės išleidžiamų akcijų klasę, skaičių, nominalią vertę ir minimalią emisijos kainą;
• 6) priimti sprendimą konvertuoti Įmonės vienos klasės akcijas į kitos, tvirtinti akcijų konvertavimo tvarką;
• 7) tvirtinti metines finansines ataskaitas;
• 8) priimti sprendimą dėl pelno (nuostolių) paskirstymo;
• 9) priimti sprendimą dėl rezervų sudarymo, naudojimo, sumažinimo ir naikinimo;
• 10) priimti sprendimą išleisti konvertuojamąsias obligacijas;
• 11) priimti sprendimą atšaukti visiems akcininkams pirmumo teisę įsigyti konkrečios emisijos Įmonės akcijų ar konvertuojamųjų obligacijų;
• 12) priimti sprendimą padidinti įstatinį kapitalą;
• 13) priimti sprendimą sumažinti įstatinį kapitalą, išskyrus šiame Įstatyme nustatytas išimtis;
• 14) priimti sprendimą Įmonei įsigyti savų akcijų;
• 15) priimti sprendimą dėl Įmonės reorganizavimo ar atskyrimo ir patvirtinti reorganizavimo ar atskyrimo sąlygas;
• 16) priimti sprendimą pertvarkyti Įmonę;
• 17) priimti sprendimą restruktūrizuoti Įmonę;
• 18) priimti sprendimą likviduoti Įmonę, atšaukti Įmonės likvidavimą, išskyrus Akcinių bendrovių įstatyme nustatytas išimtis;
• 19) rinkti ir atšaukti Įmonės likvidatorių, išskyrus šiame Įstatyme nustatytas išimtis.

Visuotinis akcininkų susirinkimas turi išimtinę teisę keisti Įmonės įstatus kvalifikuota visuotinio akcininkų susirinkimo balsų dauguma, kuri negali būti mažesnė kaip 2/3 visų susirinkime dalyvaujančių akcininkų akcijų suteikiamų balsų, išskyrus Akcinių bendrovių įstatymu nustatytas išimtis.

Įmonės valdybą ne ilgesniam kaip 4 metų laikotarpiui iš šešių narių renka visuotinis akcininkų susirinkimas. Įmonės valdybos narių rinkimo ir atšaukimo tvarka nesiskiria nuo nustatytosios Akcinių bendrovių įstatymu. Valdybos veiklai vadovauja valdybos pirmininkas. Valdybos pirmininką iš savo narių renka valdyba. Valdyba savo funkcijas atlieka įstatuose nustatytą laiką arba iki bus išrinkta ir pradės dirbti nauja valdyba, bet ne ilgiau kaip iki valdybos kadencijos pabaigos metais vyksiančio eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo.

Įmonės valdyba svarsto ir tvirtina:

• 1) Įmonės veiklos strategiją;
• 2) Įmonės metinį pranešimą;
• 3) Įmonės valdymo struktūrą ir darbuotojų pareigybes;
• 4) Pareigybes, į kurias darbuotojai priimami konkurso tvarka;
• 5) Įmonės filialų ir atstovybių nuostatus.

Valdyba priima sprendimus:

• 1) Įmonei tapti kitų juridinių asmenų steigėja, dalyve;
• 2) Steigti Įmonės filialus, atstovybes;
• 3) Dėl ilgalaikio turto, kurio balansinė vertė didesnė kaip 1/20 Įmonės įstatinio kapitalo, investavimo, perleidimo, nuomos (skaičiuojama atskirai kiekvienai sandorio rūšiai);
• 4) Dėl ilgalaikio turto, kurio balansinė vertė didesnė kaip 1/20 Įmonės įstatinio kapitalo, įkeitimo ir hipotekos (skaičiuojama bendra sandorių suma);
• 5) Dėl kitų asmenų prievolių, kurių suma didesnė kaip 1/20 Įmonės įstatinio kapitalo, įvykdymo laidavimo ar garantavimo;

APB "APRANGA", įmonės kodas 121933274, Kirtimų g. 51, Vilnius KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS UŽ 2014 M. GRUODŽIO 31 D. PASIBAIGUSIUS METUS

(visos sumos lentelėse pateikiamos tūkstančiais litų, jei nenurodyta kitaip)

• 6) Įsigyti ilgalaikio turto už kainą, didesnę kaip 1/20 Įmonės įstatinio kapitalo;
• 7) Įmonių restruktūrizavimo įstatymo nustatytais atvejais sprendimą restruktūrizuoti Įmonę;
• 8) Dėl Įmonės obligacijų (išskyrus konvertuojamas) išleidimo;
• 9) Kitus Įmonės įstatuose ar visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimuose valdybos kompetencijai priskirtus sprendimus.

Valdyba analizuoja ir vertina Įmonės vadovo pateiktą medžiagą apie:

• 1) Įmonės veiklos strategijos įgyvendinimą;
• 2) Įmonės veiklos organizavimą;
• 3) Įmonės finansinę būklę;
• 4) Ūkinės veiklos rezultatus, pajamų ir išlaidų sąmatas, inventorizacijos ir kitus turto pasikeitimo apskaitos duomenis.

Valdyba renka ir atšaukia Įmonės vadovą - generalinį direktorių, nustato jo atlyginimą, kitas darbo sutarties sąlygas, tvirtina pareiginius nuostatus, skatina jį ir skiria nuobaudas. Valdyba analizuoja ir vertina Įmonės metinių finansinių ataskaitų ir pelno (nuostolių) paskirstymo projektą, ir, šiems projektams pritarusi, kartu su Įmonės metiniu pranešimu, teikia juos visuotiniam akcininkų susirinkimui.

Valdyba atsako už visuotinių akcininkų susirinkimų sušaukimą ir rengimą laiku.

Valdybos posėdžio šaukimo iniciatyvos teisę turi kiekvienas valdybos narys. Valdyba gali priimti sprendimus ir jos posėdis laikomas įvykusiu, kai jame dalyvauja daugiau kaip 2/3 valdybos narių. Valdybos sprendimas yra priimtas, kai už jį gauta daugiau balsų už negu prieš. Balsams "už" ir "prieš" pasiskirsčius po lygiai, lemia valdybos pirmininko balsas. Valdybos narys neturi teisės balsuoti, kai valdybos posėdis sprendžia su jo veikla valdyboje susijusį ar jo atsakomybės klausimą.

Įmonės vadovas – generalinis direktorius yra vienasmenis Įmonės valdymo organas. Įmonės vadovas santykiuose su kitais asmenimis veikia vienvaldiškai.

Įmonės vadovą renka ir atšaukia bei atleidžia iš pareigų, nustato jo atlyginimą, tvirtina pareiginius nuostatus, skatina jį ir skiria nuobaudas Įmonės valdyba. Darbo sutartį su Įmonės vadovu Įmonės vardu pasirašo valdybos pirmininkas ar kitas valdybos įgaliotas narys.

Įmonės vadovas savo veikloje vadovaujasi įstatymais, kitais teisės aktais, Įmonės įstatais, visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimais, valdybos sprendimais, pareiginiais nuostatais.

Įmonės vadovas veikia Įmonės vardu ir turi teisę vienvaldiškai sudaryti sandorius. Įmonės vadovui sudaryti sandoriams: dėl ilgalaikio turto, kurio balansinė vertė didesnė kaip 1/20 Įmonės įstatinio kapitalo, investavimo, perleidimo, nuomos (skaičiuojama atskirai kiekvienai sandorio rūšiai); dėl ilgalaikio turto, kurio balansinė vertė didesnė kaip 1/20 Įmonės įstatinio kapitalo, įkeitimo ir hipotekos (skaičiuojama bendra sandorių suma); dėl kitų asmenų prievolių, kurių suma didesnė kaip 1/20 Įmonės įstatinio kapitalo, įvykdymo laidavimo ar garantavimo; įsigyti ilgalaikio turto už kainą, didesnę kaip 1/20 Įmonės įstatinio kapitalo – reikalingas Įmonės valdybos sprendimas šiems sandoriams sudaryti.

Įmonės vadovas atsako už:

• 1) Įmonės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą;
• 2) Metinių finansinių ataskaitų sudarymą ir Įmonės metinio pranešimo parengimą;
• 3) Sutarties su audito įmone sudarymą;
• 4) Informacijos ir dokumentų pateikimą visuotiniam akcininkų susirinkimui, valdybai Akcinių Įmonių įstatymo nustatytais atvejais ar jų prašymu;
• 5) Įmonės dokumentų ir duomenų pateikimą juridinių asmenų registro tvarkytojui;
• 6) Dokumentų pateikimą Vertybinių popierių komisijai ir Lietuvos centriniam vertybinių popierių depozitoriumui;
• 7) Akcinių bendrovių įstatymu nustatytos informacijos viešą paskelbimą įstatuose nurodytame dienraštyje;
• 8) Informacijos pateikimą akcininkams;
• 9) Kitų įstatymuose bei teisės aktuose, Įmonės įstatuose, Įmonės vadovo pareiginiuose nuostatuose nustatytų pareigų vykdymą.

Įmonės vadovas organizuoja kasdieninę Įmonės veiklą, priima į darbą ir atleidžia darbuotojus, sudaro ir nutraukia su jais darbo sutartis, skatina juos ir skiria nuobaudas.

Įmonės vadovas atsako už akcijų pasirašymo sutarties projekto parengimą ir duomenų teisingumą. Įmonės vadovas išduoda įgaliojimus savo kompetencijos ribose, prokūras.

Įmonės vadovas atskaitingas ir reguliariai atsiskaito valdybai už Įmonės veiklos strategijos įgyvendinimą, Įmonės veiklos organizavimą, Įmonės finansinę būklę, ūkinės veiklos rezultatus, pajamų ir išlaidų sąmatas, inventorizacijas ir kitus turto pasikeitimo apskaitos duomenis.

10. ĮMONĖS VADOVAI

Įmonės valdyba naujai ketverių metų kadencijai išrinkta 2014 m. balandžio 29 d. visuotiniame akcininku susirinkime. Visų valdybos narių kadencija baigsis 2018 m. balandžio 28 d.

VALDYBOS NARIAI

Darius Mockus Valdybos pirmininkas

Darius Mockus (g. 1965 m.) – valdybos pirmininkas nuo 2002 m. gegužės 2 d. (valdybos narys nuo 1995 m. kovo 23 d.). Išsilavinimas: Vilniaus universitetas, Ekonomikos fakultetas, industrinio planavimo specializacija. Įmonės akcijų neturi. Kartu su susijusiomis bendrovėmis UAB "Minvista" (įmonės kodas 110685692, buveinės adresas Jasinskio 16, Vilnius), UAB "MG Baltic Investment" (įmonės kodas 123249022, buveinės adresas Jasinskio 16B, Vilnius) bei šeimos nariais turi 35 038 890 akcijas, kurios sudaro 63,37% įstatinio kapitalo ir bendro balsų skaičiaus.

Dalyvavimas kitų įmonių valdyme: UAB Koncernas "MG Baltic" prezidentas ir valdybos pirmininkas; UAB "MG BALTIC INVESTMENT" valdybos pirmininkas; UAB "MG Baltic Trade" generalinis direktorius ir valdybos pirmininkas; UAB "Mitnija" valdybos pirmininkas; AB "Stumbras" valdybos pirmininkas; UAB "MG Valda" valdybos narys; UAB "Mineraliniai vandenys" valdybos pirmininkas; UAB "Mediafon" valdybos narys; UAB "Minvista" valdybos pirmininkas.

Dalyvavimas kitų įmonių kapitale: UAB Koncernas "MG Baltic" 100% bendrovės įstatinio kapitalo; UAB "Minvista" 99,99% bendrovės įstatinio kapitalo.

Dalyvavimas kitų organizacijų veikloje: Lietuvos teniso sąjungos Garbės prezidentas.

Rimantas Perveneckas Valdybos narys, Generalinis direktorius

Rimantas Perveneckas (g. 1960 m.) - APB "Aprangos" grupės generalinis direktorius, valdybos narys nuo 1993 m. vasario 23 d., dirba Įmonėje nuo 1983 m. Išsilavinimas: Vilniaus universitetas, Prekybos fakultetas, prekybos ekonomikos specializacija. Turi 800 770 Įmonės akcijų, kurios sudaro 1,45% įstatinio kapitalo ir bendro balsų skaičiaus. Kitų įmonių veikloje bei kapitale nedalyvauja (daugiau nei 5%).

Ilona Šimkūnienė Valdybos narė, Pirkimų direktorė

Ilona Šimkūnienė (g. 1963 m.) - "Aprangos" grupės pirkimų direktorė, APB "Apranga" valdybos narė nuo 1998 m. kovo 27 d., dirba Įmonėje nuo 1985 m. Išsilavinimas: Vilniaus universitetas, Prekybos fakultetas, prekių mokslo ir prekybos organizavimo specializacija. Įmonės akcijų neturi.

Dalyvavimas kitų įmonių valdyme: UAB "Apranga LT" valdybos pirmininkė; UAB "Apranga BPB LT" valdybos pirmininkė; UAB "Apranga PLT" valdybos pirmininkė; UAB "Apranga SLT" valdybos pirmininkė; UAB "Apranga MLT" valdybos pirmininkė; SIA "Apranga LV" valdybos pirmininkė; SIA "Apranga BPB LV" valdybos pirmininkė; SIA "Apranga PLV" valdybos pirmininkė; SIA "Apranga SLV" valdybos pirmininkė; SIA "Apranga MLV" valdybos pirmininkė; OÜ "Apranga Estonia" valdybos pirmininkė; OÜ "Apranga BEE" valdybos pirmininkė; OÜ "Apranga PB Trade" valdybos pirmininkė; OÜ "Apranga ST Retail" valdybos pirmininkė; OÜ "Apranga MDE" valdybos pirmininkė.

Kitų įmonių kapitale nedalyvauja (daugiau nei 5%).

Vidas Lazickas Valdybos narys

Vidas Lazickas (g. 1965 m.) - valdybos narys nuo 2011 m. balandžio 29 d. Išsilavinimas: Vilniaus universitetas, Ekonomikos fakultetas, gamybos valdymo ir organizavimo specializacija. Turi 50 000 Įmonės akcijų, kurios sudaro 0,09% įstatinio kapitalo ir bendro balsų skaičiaus.

Dalyvavimas kitų įmonių valdyme: UAB Koncernas "MG Baltic" ekonomikos ir finansų direktorius bei valdybos narys; UAB "MG Baltic Investment" generalinis direktorius ir valdybos narys; UAB "Minvista" direktorius ir valdybos narys; MV Eesti OU valdybos narys; MV Latvia SIA valdybos narys; MV Poland S.P.z.o.o. valdybos narys; UAB "MG BALTIC MEDIA" valdybos narys; UAB "LNK" valdybos narys; UAB "Mitnija" valdybos pirmininkas; UAB "MG Valda" valdybos narys; UAB "MG Baltic Trade" valdybos narys; AB "Biofuture" valdybos pirmininkas; AB "Alita" valdybos pirmininkas; AB "Anykščių vynas" valdybos pirmininkas.

Kitų įmonių kapitale nedalyvauja (daugiau nei 5%).

Marijus Strončikas Valdybos narys

Marijus Strončikas (g. 1974 m.) - valdybos narys nuo 2010 m. balandžio 30 d. Išsilavinimas: Kauno Technologijos Universitetas, Informatikos fakultetas, Informatikos mokslų magistras. Turi 4 450 Įmonės akcijų, kurios sudaro 0,01% įstatinio kapitalo ir bendro balsų skaičiaus.

Dalyvavimas kitų įmonių valdyme: UAB Koncernas "MG Baltic" IT ir pirkimų direktorius; AB "Stumbras" valdybos narys; UAB "Mineraliniai vandenys" valdybos narys.

Kitų įmonių kapitale nedalyvauja (daugiau nei 5%).

Ramūnas Gaidamavičius Valdybos narys, Tinklo vystymo direktorius

Ramūnas Gaidamavičius (g. 1968 m.) - APB "Aprangos" grupės tinklo vystymo direktorius, valdybos narys nuo 2010 m. balandžio 30 d., dirba Įmonėje nuo 2002 m. Išsilavinimas: Vilniaus Technikos universitetas, Mechanikos fakultetas, automobilių ir autoūkio specializacija. Turi 5 000 Įmonės akcijų, kurios sudaro 0,01% įstatinio kapitalo ir bendro balsų skaičiaus.

Dalyvavimas kitų įmonių valdyme: SIA "Apranga" valdybos pirmininkas; OÜ "Apranga" valdybos pirmininkas; UAB "Apranga LT" valdybos narys; SIA "Apranga LV" valdybos narys. SIA "Apranga BPB LV" valdybos narys; SIA "Apranga PLV" valdybos narys; SIA "Apranga SLV" valdybos narys; SIA "Apranga MLV" valdybos narys; OÜ "Apranga Estonia" valdybos narys; OÜ "Apranga BEE" valdybos narys; OÜ "Apranga PB Trade" valdybos narys; OÜ "Apranga ST Retail" valdybos narys' OÜ "Apranga MDE" valdybos narys.

Kitų įmonių kapitale nedalyvauja (daugiau nei 5%).

ĮMONĖS IR GRUPĖS VADOVAI

Pagrindiniai Įmonės ir Grupės vadovai 2014 m. gruodžio 31 d.:

Vardas, pavardė	Pareigos	Turimas akcijų sk.*	Įstatinio kapitalo dalis	Darbo Įmonėje pradžia
Rimantas Perveneckas	Generalinis direktorius	800 770	1,45%	1983 m.
Ilona Šimkūnienė	Pirkimų direktorė	-	-	1985 m.
Ramūnas Gaidamavičius	Tinklo vystymo direktorius	5 000	0,01%	2002 m.
Saulius Bačauskas	Finansų ir ekonomikos direktorius	16 000	0,03%	2003 m.
Aušra Tartilienė	Inditex tinklo direktorė	31 665	0,06%	1989 m.
Irma Marcinkienė	Pardavimų ir marketingo direktorė	1 863	0,003%	2000 m.
Audronė Martinkutė	Personalo direktorė	360	0,001%	2002 m.

* kartu su susijusiais asmenimis

Duomenys apie Įmonės ir Grupės finansų vadovą:

Saulius Bačauskas Finansų ir ekonomikos direktorius

Saulius Bačauskas (g. 1974 m.) - APB "Aprangos" grupės finansų ir ekonomikos direktorius, dirba Įmonėje nuo 2003 m. Išsilavinimas: Vytauto Didžiojo Universitetas, Verslo vadybos fakultetas, Finansų ir bankininkystės magistras. Turi 16 000 Įmonės akcijų, kurios sudaro 0,03% įstatinio kapitalo ir bendro balsų skaičiaus.

Dalyvavimas kitų įmonių valdyme: UAB "Apranga LT" valdybos narys; UAB "Apranga BPB LT" valdybos narys; UAB "Apranga PLT" valdybos narys; UAB "Apranga SLT" valdybos narys; UAB "Apranga MLT" valdybos narys;

OÜ "Apranga" valdybos narys.

Kitų įmonių kapitale nedalyvauja (daugiau nei 5%).

Duomenys apie valdymo organų narius 2014 m. gruodžio 31 d.:

Vardas, pavardė	Pareigos	Turimas akcijų sk. ir įstatinio kapitalo dalis	Kadencijos pradžia	Kadencijos pabaiga	Įmonės per 2013 m. priskaičiuota pinigų suma, Lt
Darius Juozas Mockus	Valdybos pirmininkas	- -	2014-04-29	2018-04-28	Atlyginimo negauna
Rimantas Perveneckas	Valdybos narys, generalinis direktorius	800 770 1.45%	2014-04-29	2018-04-28	-
Ilona Šimkūnienė	Valdybos narė, pirkimų direktorė	- -	2014-04-29	2018-04-28	-
Ramūnas Gaidamavičius	Valdybos narys, tinklo vystymo direktorius	5 000 0.01%	2014-04-29	2018-04-28	-
Vidas Lazickas	Valdybos narys	50 000 0.09%	2014-04-29	2018-04-28	Atlyginimo negauna
Marijus Strončikas	Valdybos narys	4 450 0.01%	2014-04-29	2018-04-28	Atlyginimo negauna
Saulius Bačauskas	Finansų ir ekonomikos direktorius	16 000 0.03%	-	-	-
Dividendai ir tantjemos valdybos nariams ir vadovams iš viso (6)					1 155 110
Dividendų ir tantjemų valdybos nariams ir vadovams vidurkis (6)					192 518
Darbo užmokestis valdybos nariams ir vadovams iš viso (4)					3 244 985
Darbo užmokesčio valdybos nariams ir vadovams (4) vidurkis					811 246

Įmonė, jos valdymo organų nariai ir darbuotojai nėra sudarę jokių susitarimų, numatančių kompensaciją, jei jie atsistatydintų arba būtų atleisti be pagrįstos priežasties arba jei jų darbas baigtųsi dėl Įmonės kontrolės pasikeitimo.

11. AUDITO KOMITETAS

Įmonės Audito komitetą išimties tvarka (LR Vertybinių popierių komisijos 2008 m. rugpjūčio 21 d. nutarimo Nr. 1K-18 4-tas punktas) sudaro du nariai, vienas iš jų - nepriklausomas. Audito komitetas renkamas ketverių metų laikotarpiui. Komiteto narių kadencija sutampa su Įmonės valdybos narių kadencija. Komiteto narius skiria ir atšaukia Įmonės valdyba, išskyrus nepriklausomą Komiteto narį. Nepriklausomą audito komiteto narį Įmonės valdybos teikimu renka ir atšaukia Įmonės visuotinis akcininkų susirinkimas.

Pagrindinės audito komiteto funkcijos:

• stebėti finansinių ataskaitų rengimo procesą;
• stebėti Įmonės vidaus kontrolės, rizikos valdymo ir vidaus audito, jei jis Įmonėje veikia, sistemų veiksmingumą;
• stebėti audito atlikimo procesą;
• stebėti, kaip auditorius ir audito įmonė laikosi nepriklausomumo ir objektyvumo principų;
• parengti ir pateikti raštu Įmonės valdybai rekomendaciją dėl siūlomos visuotiniam akcininkų susirinkimui išrinkti audito įmonės;
• informuoti Įmonės vadovą apie audito įmonės pateiktą informaciją su auditu susijusiais probleminiais klausimais, ypač kai nustatomi reikšmingi vidaus kontrolės, susiję su finansinėmis atskaitomis, trūkumai.

2014 m. balandžio 29 d. įvykusiame Įmonės visuotiniame akcininku susirinkime naujam ketverių metų kadencijos laikotarpiui išrinkti audito komiteto nariai: Rasa Rulevičiūtė (Įmonės administracijos darbuotoja, finansų ir ekonomikos direktoriaus pavaduotoja) ir Daiva Paulavičienė (nepriklausomas komiteto narys). Nei vienas iš audito komiteto narių Įmonės įstatiniame kapitale nedalyvauja.

12. BENDROVIŲ VALDYMO KODEKSO LAIKYMASIS

Įmonė iš esmės laikosi vertybinių popierių biržoje Nasdaq Vilnius patvirtinto ir 2014 m. gruodžio 31 d. galiojusio listinguojamų bendrovių valdymo kodekso. Pagal įstatus Įmonės organai yra visuotinis akcininkų susirinkimas, valdyba ir generalinis direktorius. Pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymą Įmonėje gali būti

sudaromas vienas kolegialus valdymo organas. Įmonėje Stebėtojų taryba nesudaroma. Valdybą sudaro 6 valdybos nariai, renkami ketveriems metams, ir jie atstovauja akcininkus bei atlieka priežiūros ir kontrolės funkcijas.

Visas Įmonės pranešimas apie Nasdaq Vilnius vertybinių popierių biržoje listinguojamų bendrovių valdymo kodekso laikymąsi pateiktas 1 priede.

13. VIEŠAI PASKELBTA INFORMACIJA

Grupė 2014 metais viešai paskelbė bei išplatino per Nasdaq Vilnius vertybinių popierių biržos informacinę sistemą ("Globe Newswire") ir Įmonės tinklapį sekančią informaciją:

Antraštė	Pranešimo kategorija	Kalba	Laikas
"Aprangos" grupės apyvarta 2013 m. gruodžio mėnesį bei 2013 metais	Informacinis pranešimas investuotojams	En, Lt	2014-01-02
Pranešimas apie su APB "Apranga" vadovu susijusio asmens sandorius	Pranešimai apie vadovų sandorius	En, Lt	2014-01-02
Pranešimas apie su APB "Apranga" vadovu susijusio asmens sandorį	Pranešimai apie vadovų sandorius	En, Lt	2014-01-02
Pranešimas apie APB "Apranga" vadovo sandorį	Pranešimai apie vadovų sandorius	En, Lt	2014-01-02
"Aprangos" grupės apyvarta 2014 m. sausio mėnesį	Informacinis pranešimas investuotojams	En, Lt	2014-02-03
Dukterinės APB "Apranga" įmonės įsteigimas Estijoje	Pranešimas apie esminį įvykį	En, Lt	2014-02-18
"Aprangos" grupė atidarė pirmąją "Burberry" parduotuvę Lietuvoje	Pranešimas spaudai	En, Lt	2014-02-24
"Aprangos" grupės 2013 m. 12 mėnesių tarpinė informacija	Tarpinė informacija	En, Lt	2014-02-28
"Aprangos" grupės apyvarta 2014 m. vasario mėnesį	Informacinis pranešimas investuotojams	En, Lt	2014-03-03
"Aprangos" grupė plečia prabangos segmento parduotuvių tinklą	Pranešimas spaudai	En, Lt	2014-03-21
"Aprangos" grupės apyvarta 2014 m. kovo mėnesį ir I-ą ketvirtį	Informacinis pranešimas investuotojams	En, Lt	2014-04-01
Pranešimas apie APB "APRANGA" šaukiamą eilinį visuotinį akcininkų susirinkimą	Pranešimas apie esminį įvykį	En, Lt	2014-04-04
APB "APRANGA" eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo šaukiamo 2014 m. balandžio 29 d. sprendimų projektai	Pranešimas apie esminį įvykį	En, Lt	2014-04-04
"Aprangos" grupė atidaro pirmąją "AJ Armani Jeans" parduotuvę Baltijos šalyse	Pranešimas spaudai	En, Lt	2014-04-24
APB "Apranga" eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai	Pranešimas apie esminį įvykį	En, Lt	2014-04-29
APB "Apranga" 2013 m. metinė informacija	Metinė informacija	En, Lt	2014-04-29
"Aprangos" grupės 2014 m. 3 mėnesių tarpinė informacija	Tarpinė informacija	En, Lt	2014-04-30
"Aprangos" grupės apyvarta 2014 m. balandžio mėnesį	Informacinis pranešimas investuotojams	En, Lt	2014-05-02
Pranešimas apie su APB "Apranga" vadovu susijusio asmens sandorį	Pranešimai apie vadovų sandorius	En, Lt	2014-05-09
Pranešimas apie su APB "Apranga" vadovu susijusio asmens sandorį	Pranešimai apie vadovų sandorius	En, Lt	2014-05-13
"Aprangos" grupė atidaro pirmąją "Massimo Dutti" parduotuvę Estijoje	Pranešimas spaudai	En, Lt	2014-05-15
Pranešimas apie su APB "Apranga" vadovu susijusio asmens sandorį	Pranešimai apie vadovų sandorius	En, Lt	2014-05-20
Pranešimas apie su APB "Apranga" vadovu susijusio asmens sandorį	Pranešimai apie vadovų sandorius	En, Lt	2014-05-22
"Aprangos" grupės apyvarta 2014 m. gegužės mėnesį	Informacinis pranešimas investuotojams	En, Lt	2014-06-02
Pranešimas apie su APB "Apranga" vadovu susijusio asmens sandorius	Pranešimai apie vadovų sandorius	En, Lt	2014-06-02
CORRECTION: Resolutions of the Annual General Meeting of Apranga APB shareholders	Pranešimas apie esminį įvykį	En	2014-06-02
Pranešimas apie su APB "Apranga" vadovu susijusio asmens sandorius	Pranešimai apie vadovų sandorius	En, Lt	2014-06-05
Pranešimas apie su APB "Apranga" vadovu susijusio asmens sandorį	Pranešimai apie vadovų sandorius	En, Lt	2014-06-05
Pranešimas apie su APB "Apranga" vadovu susijusio asmens sandorius	Pranešimai apie vadovų sandorius	En, Lt	2014-06-11
Pranešimas apie su APB "Apranga" vadovu susijusio asmens sandorį	Pranešimai apie vadovų sandorius	En, Lt	2014-06-16
Pranešimas apie su APB "Apranga" vadovu susijusio asmens sandorius	Pranešimai apie vadovų sandorius	En, Lt	2014-06-25
Pranešimas apie su APB "Apranga" vadovu susijusio asmens sandorį	Pranešimai apie vadovų sandorius	En, Lt	2014-06-25
Pranešimas apie su APB "Apranga" vadovu susijusio asmens sandorį	Pranešimai apie vadovų sandorius	En, Lt	2014-06-25
Pranešimas apie su APB "Apranga" vadovu susijusio asmens sandorį	Pranešimai apie vadovų sandorius	En, Lt	2014-06-27
Pranešimas apie su APB "Apranga" vadovu susijusio asmens sandorį	Pranešimai apie vadovų sandorius	En, Lt	2014-06-30
"Aprangos" grupės apyvarta 2014 m. birželio mėnesį	Informacinis pranešimas investuotojams	En, Lt	2014-07-01
"Aprangos" grupės 2014 m. šešių mėnesių tarpinė informacija	Tarpinė informacija	En, Lt	2014-07-31
"Aprangos" grupės apyvarta 2014 m. liepos mėnesį	Informacinis pranešimas investuotojams	En, Lt	2014-08-01
Pranešimas apie su APB "Apranga" vadovu susijusio asmens sandorį	Pranešimai apie vadovų sandorius	En, Lt	2014-08-04
Pranešimas apie su APB "Apranga" vadovu susijusio asmens sandorį	Pranešimai apie vadovų sandorius	En, Lt	2014-08-06
Pranešimas apie su APB "Apranga" vadovu susijusio asmens sandorį	Pranešimai apie vadovų sandorius	En, Lt	2014-08-06

APB "APRANGA" pranešimas apie Nasdaq Vilnius vertybinių popierių biržoje listinguojamų bendrovių valdymo kodekso laikymąsi

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymo 21 straipsnio 3 dalimi ir AB "NASDAQ OMX Vilnius" listingavimo taisyklių 24.5. punktu, akcinė prekybos bendrovė "APRANGA" (toliau - Bendrovė) šiame pranešime atskleidžia, kaip ji laikosi Nasdaq Vilnius listinguojamų bendrovių valdymo kodekso ir konkrečių jo nuostatų:

PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS	TAIP /NE /NEAKTU ALU	KOMENTARAS
I principas: Pagrindinės nuostatos akcininkų nuosavybės vertės didinimą.		Pagrindinis bendrovės tikslas turėtų būti visų akcininkų interesų tenkinimas, užtikrinant nuolatinį
1.1. Bendrovė turėtų rengti ir viešai skelbti bendrovės plėtros strategiją ir tikslus, aiškiai deklaruodama, kaip ji planuoja veikti akcininkų interesais ir didinti akcininkų nuosavybę.	Taip	Bendrovė viešai skelbia patvirtintą plėtros strategiją ir tikslus Bendrovės metiniuose pranešimuose, pranešimuose apie esminius įvykius, kurie skelbiami Bendrovės interneto tinklapyje http://apranga.lt/lt/investuotojams, "Nasdaq Vilnius" vertybinių popierių biržos informacijos atskleidimo sistemoje, Centrinėje reglamentuojamos informacijos bazėje, taip pat Bendrovės vadovo ir vyresniosios vadovybės pristatymuose investuotojams.
1.2. Visų bendrovės organų veikla turėtų būti sukoncentruota į strateginių tikslų įgyvendinimą, atsižvelgiant į poreikį didinti akcininkų nuosavybę.	Taip
1.3. Bendrovės priežiūros ir valdymo organai turėtų glaudžiai bendradarbiauti, siekdami kuo didesnės naudos bendrovei ir akcininkams.	Taip	Bendrovė įgyvendina šią rekomendaciją tiek, kiek tai susiję su Bendrovės valdybos ir Bendrovės vadovo bei vyresniosios vadovybės glaudžiu bendradarbiavimu.
1.4. Bendrovės priežiūros ir valdymo organai turėtų užtikrinti, kad būtų gerbiamos ne tik bendrovės akcininkų, bet ir kitų bendrovės veikloje dalyvaujančių ar su ta veikla susijusių asmenų (darbuotojų, kreditorių, tiekėjų, klientų, vietos bendruomenės) teisės ir interesai. II principas: Bendrovės valdymo sistema	Taip
akcininkų interesų apsaugą.		Bendrovės valdymo sistema turėtų užtikrinti strateginį vadovavimą bendrovei, efektyvią bendrovės valdymo organų priežiūrą, tinkamą pusiausvyrą ir funkcijų pasiskirstymą tarp bendrovės organų,
2.1. Be Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme numatytų privalomų organų – visuotinio akcininkų susirinkimo ir bendrovės vadovo, rekomenduojama bendrovėje sudaryti tiek kolegialų priežiūros organą, tiek kolegialų valdymo organą. Kolegialių priežiūros ir valdymo organų sudarymas užtikrina valdymo ir priežiūros funkcijų aiškų atskyrimą bendrovėje, bendrovės vadovo atskaitomybę bei kontrolę, o tai savo ruožtu sąlygoja efektyvesnį ir skaidresnį bendrovės valdymo procesą.	Ne	Bendrovės organai yra visuotinis akcininkų susirinkimas, valdyba ir Bendrovės vadovas. Stebėtojų taryba Bendrovėje nesudaroma, nes vienasmenio valdymo organo - Bendrovės vadovo - atskaitomybę bei kontrolę užtikrina Bendrovės valdyba.
2.2. Kolegialus valdymo organas yra atsakingas už strateginį vadovavimą bendrovei bei vykdo kitas esmines bendrovės valdymo funkcijas. Kolegialus priežiūros organas yra atsakingas už efektyvią bendrovės valdymo organų veiklos priežiūrą.	Taip	Rekomendacijoje nurodytas strateginio vadovavimo bei kitas esmines valdymo funkcijas įgyvendina kolegialus valdymo organas – valdyba. Valdyba atsakinga už efektyvią Bendrovės valdymo organų priežiūrą, tiek kiek tai susiję su Bendrovės vadovo veiklos priežiūra.
2.3. Jeigu bendrovė nusprendžia sudaryti tik vieną kolegialų organą, rekomenduojama, kad tai būtų priežiūros organas, t.y. stebėtojų taryba. Tokiu atveju stebėtojų taryba yra atsakinga už efektyvią bendrovės vadovo vykdomų funkcijų priežiūrą.	Ne	Bendrovėje sudarytas vienas kolegialus organas, ir tai yra valdyba. Žr. 2.1. rekomendacijos komentarą.
2.4. Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus priežiūros organas turėtų būti sudaromas ir turėtų veikti III ir IV principuose	Taip/Ne	III ir IV principuose išdėstytos rekomendacijos nėra įgyvendinamos visa apimtimi, tačiau Bendrovė laikosi visų teisės aktuose numatytų

PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS	TAIP /NE /NEAKTU ALU	KOMENTARAS
išdėstyta tvarka. Jeigu bendrovė nuspręstų nesudaryti kolegialaus priežiūros organo, tačiau sudarytų kolegialų valdymo organą – valdybą, III ir IV principai turėtų būti taikomi valdybai, kiek tai neprieštarauja šio organo esmei ir paskirčiai.		reikalavimų, nustatytų kolegialus organo, t.y. valdybos, sudarymui. Žr. III ir IV principų rekomendacijų komentarus.
2.5. Bendrovės valdymo ir priežiūros organus turėtų sudaryti toks valdybos narių (vykdomųjų direktorių) ir stebėtojų tarybos narių (direktorių konsultantų) skaičius, kad atskiras asmuo arba nedidelė asmenų grupė negalėtų dominuoti šiems organams priimant sprendimus.	Taip	Bendrovės valdyba sudaryta iš 6 (šešių) narių, iš kurių 3 (trys) nariai yra akcininkų atstovai, kiti 3 (trys) nariai - Bendrovės vadovas ir asmenys iš vyresniosios vadovybės. Bendrovės nuomone, šis valdybos narių skaičius yra pakankamas pagal Bendrovės veiklos apimtis ir akcininkų skaičių.
2.6. Direktoriai konsultantai arba stebėtojų tarybos nariai turėtų būti skiriami apibrėžtam laikotarpiui, su galimybe būti individualiai perrenkamiems maksimaliais Lietuvos Respublikos teisės aktų leidžiamais intervalais, tam, kad būtų užtikrintas būtinas profesinės patirties augimas ir pakankamai dažnas jų statuso pakartotinas patvirtinimas. Taip pat turėtų būti numatyta galimybė juos atleisti, tačiau ta procedūra neturėtų būti lengvesnė už vykdomojo direktoriaus arba valdybos nario atleidimo procedūrą.	Neaktualu	Bendrovėje nesudaroma stebėtojų taryba. Žr. 2.1. rekomendacijos komentarus.
2.7. Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo pirmininku gali būti toks asmuo, kurio esamos arba buvusios pareigos nebūtų kliūtis nepriklausomai ir nešališkai priežiūrai vykdyti. Kai bendrovėje nesudaroma stebėtojų taryba, bet sudaroma valdyba, rekomenduojama, kad bendrovės valdybos pirmininkas ir bendrovės vadovas nebūtų tas pats asmuo. Buvęs bendrovės vadovas neturėtų būti tuoj pat skiriamas į visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo pirmininko postą. Kai bendrovė nusprendžia nesilaikyti šių rekomendacijų, turėtų būti pateikiama informacija apie priemones, kurių imtasi priežiūros nešališkumui užtikrinti.	Taip	Bendrovės valdybos pirmininko ir Bendrovės vadovo pareigas užima skirtingi asmenys. Bendrovės valdybos pirmininkas nėra buvęs Bendrovės vadovu.
III principas: Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo sudarymo tvarka
Bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo priežiūrą.		renkamo kolegialaus organo sudarymo tvarka turėtų užtikrinti bendrovės smulkiųjų akcininkų interesų atstovavimą, šio organo atskaitomybę akcininkams ir objektyvią bendrovės veiklos bei jos valdymo organų
3.1. Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo (toliau šiame principe – kolegialus organas) sudarymo mechanizmas turėtų užtikrinti, kad bus vykdoma objektyvi ir nešališka bendrovės valdymo organų priežiūra, taip pat tinkamai atstovaujami smulkiųjų akcininkų interesai.	Taip	Bendrovės valdybos sudarymo mechanizmas užtikrina, kad bus vykdoma objektyvi ir nešališka Bendrovės vienasmenio valdymo organo, Bendrovės vadovo, bei vyresniosios vadovybės priežiūra bei tinkamai atstovaujami smulkiųjų akcininkų interesai.
3.2. Kandidatų į kolegialaus organo narius vardai, pavardės, informacija apie jų išsilavinimą, kvalifikaciją, profesinę patirtį, einamas pareigas, kitus svarbius profesinius įsipareigojimus ir potencialius interesų konfliktus turėtų būti atskleista bendrovės	Taip/Ne	Informacija apie valdybos narių einamas pareigas ar dalyvavimą kitų įmonių veikloje yra nuolat renkama ir kaupiama, o pasibaigus kiekvieniems metams patikslinama bei atnaujinama, užklausiant kiekvieną valdybos narį, ir pateikiama Bendrovės rengiamose

PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS	TAIP /NE /NEAKTU ALU	KOMENTARAS
organas turėtų būti informuojamas apie vėlesnius šiame punkte nurodytos informacijos pokyčius. Kolegialus organas kiekvienais metais turėtų kaupti šiame punkte nurodytus duomenis apie savo narius ir pateikti juos bendrovės metiniame pranešime.
3.3. Kai siūloma paskirti kolegialaus organo narį, turėtų būti nurodyta konkreti jo kompetencija, tiesiogiai susijusi su darbu kolegialiame organe. Kad akcininkai ir investuotojai galėtų įvertinti, ar ši kompetencija ir toliau yra tinkama, kolegialus organas kiekviename bendrovės metiniame pranešime turėtų skelbti informaciją apie savo sudėtį ir apie konkrečią atskirų savo narių kompetenciją, tiesiogiai susijusią su jų darbu kolegialiame organe.	Ne	Žr. 3.2. rekomendacijos komentarą.
3.4. Siekiant išlaikyti tinkamą kolegialaus organo narių turimos kvalifikacijos pusiausvyrą, kolegialaus organo sudėtis turėtų būti nustatyta atsižvelgiant į bendrovės struktūrą ir veiklos pobūdį ir periodiškai vertinama. Kolegialus organas turėtų užtikrinti, kad jo nariai, kaip visuma, turėtų įvairiapusių žinių, nuomonių ir patirties savo užduotims tinkamai atlikti. Audito komiteto nariai, kaip visuma, turėtų turėti naujausių žinių ir atitinkamą patirtį listinguojamų bendrovių finansų ir apskaitos ir (arba) audito srityse. Bent vienas iš atlyginimo komiteto narių turėtų turėti žinių ir patirties atlyginimų nustatymo politikos srityje.	Taip/Ne	žr. 4.7. rekomendacijos komentarą.
3.5. Visiems naujiems kolegialaus organo nariams turėtų būti siūloma individuali programa, skirta supažindinti su pareigomis, bendrovės organizacija bei veikla. Kolegialus organas turėtų atlikti metinį patikrinimą, kad būtų nustatytos sritys, kuriose jo nariams reikia atnaujinti savo įgūdžius ir žinias.	Ne	Bendrovėje nebuvo poreikio siūlyti individualias programas naujiems valdybos nariams, skirtas susipažinti su pareigomis, bendrovės organizacija ir veikla. Metiniai valdybos narių kvalifikacijos patikrinimai nėra atliekami, kadangi valdybos nariai – Bendrovės vadovas ir asmenys iš vyresniosios vadovybės - yra savo srities profesionalai ir tobulina savo kvalifikaciją atlikdami savo pareigas Bendrovėje, o akcininkus atstovaujančių valdybos narių įgūdžius ir žinias įvertina akcininkai siūlydami kandidatus į valdybą.
3.6. Siekiant užtikrinti, kad visi su kolegialaus organo nariu susiję esminiai interesų konfliktai būtų sprendžiami tinkamai, į bendrovės kolegialų organą turėtų būti išrinktas pakankamas nepriklausomų narių skaičius.	Ne	Nepriklausomų valdybos narių rinkimo klausimas Bendrovėje nebuvo aktualus ir nebuvo vertintas "pakankamas" nepriklausomų narių skaičius.
3.7. Kolegialaus organo narys turėtų būti laikomas nepriklausomu tik tais atvejais, kai jo nesaisto jokie verslo, giminystės arba kitokie ryšiai su bendrove, ją kontroliuojančiu akcininku arba jų administracija, dėl kurių kyla ar gali kilti interesų konfliktas ir kurie gali paveikti nario nuomonę. Kadangi visų atvejų, kada kolegialaus organo narys gali tapti priklausomas, išvardyti neįmanoma, be to, skirtingose bendrovėse santykiai arba aplinkybės, susijusios su nepriklausomumo nustatymu, gali skirtis, o geriausia šios problemos sprendimo praktika susiklostys laikui bėgant, tai kolegialaus organo nario nepriklausomumo įvertinimas turėtų būti grindžiamas santykių ir aplinkybių turiniu, o ne forma. Pagrindiniai kriterijai nustatant, ar kolegialaus organo narys gali būti laikomas nepriklausomu, turėtų būti šie:	Neaktualu	Žr. 3.6. rekomendacijos komentarus

PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS	TAIP /NE /NEAKTU ALU	KOMENTARAS
1) jis negali būti bendrovės arba susijusios
bendrovės vykdomasis direktorius arba valdybos narys (jei visuotinio akcininkų
susirinkimo renkamas kolegialus organas –
stebėtojų taryba) ir paskutinius penkerius metus neturi būti ėjęs tokių pareigų;
2) jis negali būti bendrovės arba susijusios
atvejus, kai kolegialaus organo narys
nepriklauso vyresniajai vadovybei ir buvo
3) jis neturi gauti arba nebūti gavęs
gautą už kolegialaus organo nario pareigas.
arba kitokiose nuo veiklos rezultatų
priklausančiose užmokesčio sistemose; jam
kompensacijas) už ankstesnį darbą bendrovėje
4) jis neturi būti kontroliuojantysis akcininkas
83/349/EEB 1 straipsnio 1 dalį);
5) jis negali turėti ir per praėjusius metus
nei kaip turinčio tokius ryšius subjekto
subjektas, kuris yra svarbus prekių tiekėjas
paslaugas), reikšmingas klientas ar
organizacija, kuri gauna reikšmingas įmokas iš
6) jis negali būti ir per paskutinius trejus
metus neturi būti buvęs bendrovės arba
darbuotoju;
bendrovės vykdomasis direktorius arba
stebėtojų taryba) yra direktorius konsultantas
arba stebėtojų tarybos narys, taip pat jis negali
jiems dalyvaujant kitų bendrovių arba organų
pareigų ilgiau kaip 12 metų;
9) jis neturi būti vykdomojo direktoriaus arba
susirinkimo renkamas kolegialus organas –
stebėtojų taryba), arba 1–8 punkte nurodytų
nariu laikytinas sutuoktinis (sugyventinis),
vaikai ir tėvai.
bendrovės darbuotojas ir paskutinius trejus metus neturi būti ėjęs tokių pareigų, išskyrus išrinktas į kolegialų organą kaip darbuotojų atstovas; reikšmingo papildomo atlyginimo iš bendrovės arba susijusios bendrovės, išskyrus užmokestį, Tokiam papildomam atlyginimui priskiriamas ir dalyvavimas akcijų pasirinkimo sandoriuose nepriskiriamos pagal pensijų planą nustatytų kompensacijų išmokos (įskaitant atidėtas (su sąlyga, kad tokia išmoka niekaip nesusijusi su vėlesnėmis pareigomis); arba neturi atstovauti tokiam akcininkui (kontrolė nustatoma pagal Tarybos direktyvos neturi būti turėjęs svarbių verslo ryšių su bendrove arba susijusia bendrove nei tiesiogiai, partneris, akcininkas, direktorius arba viršesnis darbuotojas. Turinčiu verslo ryšių laikytinas arba paslaugų teikėjas (įskaitant finansines, teisines, patariamąsias ir konsultacines bendrovės arba jos grupės; susijusios bendrovės dabartinės arba ankstesnės išorės audito įmonės partneriu arba 7) jis neturi būti vykdomuoju direktoriumi arba valdybos nariu kitoje bendrovėje, kurioje valdybos narys (jei visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas – turėti kitų reikšmingų ryšių su bendrovės vykdomaisiais direktoriais, kurie atsiranda veikloje; 8) jis neturi būti ėjęs kolegialaus organo nario valdybos nario (jei visuotinio akcininkų asmenų artimas šeimos narys. Artimu šeimos 3.8. Nepriklausomumo sąvokos turinį iš esmės

PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS	TAIP /NE /NEAKTU ALU	KOMENTARAS
nustato pats kolegialus organas. Kolegialus organas gali nuspręsti, kad tam tikras jo narys, nors ir atitinka visus šiame kodekse nustatytus nepriklausomumo kriterijus, vis dėlto negali būti laikomas nepriklausomu dėl ypatingų asmeninių ar su bendrove susijusių aplinkybių.
3.9. Turėtų būti atskleidžiama reikiama informacija apie išvadas, prie kurių priėjo kolegialus organas aiškindamasis, ar tam tikras jo narys gali būti laikomas nepriklausomu. Kai siūloma paskirti kolegialaus organo narį, bendrovė turėtų paskelbti, ar laiko jį nepriklausomu. Kai konkretus kolegialaus organo narys neatitinka vieno ar kelių šiame kodekse nustatytų nepriklausomumo vertinimo kriterijų, bendrovė turėtų paskelbti priežastis, kodėl tą narį ji vis dėlto laiko nepriklausomu. Be to, bendrovė kiekviename savo metiniame pranešime turėtų paskelbti, kuriuos kolegialaus organo narius laiko nepriklausomais.	Neaktualu	Žr. 3.6. rekomendacijos komentarus bei Bendrovėje iki šiol nebuvo taikoma valdybos narių nepriklausomumo, pagal kriterijus nustatytus šiame Kodekse, skelbimo praktika.
3.10. Kai vienas arba keli šiame kodekse nustatyti nepriklausomumo vertinimo kriterijai nebuvo tenkinami ištisus metus, bendrovė turėtų paskelbti priežastis, kodėl konkretų kolegialaus organo narį laiko nepriklausomu. Kad būtų užtikrintas informacijos, pateikiamos dėl kolegialaus organo narių nepriklausomumo, tikslumas, bendrovė turėtų reikalauti, kad nepriklausomi nariai reguliariai patvirtintų savo nepriklausomumą.	Neaktualu	Žr. 3.6. rekomendacijos komentarą.
3.11. Nepriklausomiems kolegialaus organo nariams už jų darbą ir dalyvavimą kolegialaus organo posėdžiuose gali būti atlyginama iš bendrovės lėšų. Tokio atlyginimo dydį turėtų tvirtinti bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas.	Neaktualu	Žr. 3.6. rekomendacijos komentarą.
IV principas: Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo pareigos ir atsakomybė efektyvią bendrovės valdymo organų priežiūrą ir visų bendrovės akcininkų interesų apsaugą.		Bendrovės valdymo sistema turėtų užtikrinti, kad visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas tinkamai ir efektyviai funkcionuotų, o jam suteiktos teisės turėtų užtikrinti
4.1. Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas (toliau šiame principe – kolegialus organas) turėtų užtikrinti bendrovės finansinės apskaitos ir kontrolės sistemos vientisumą bei skaidrumą. Kolegialus organas turėtų nuolat teikti rekomendacijas bendrovės valdymo organams ir prižiūrėti bei kontroliuoti jų veiklą valdant bendrovę.	Taip	Šią rekomendaciją Bendrovėje įgyvendina valdyba, tiek kiek tai susiję su rekomendacijų teikimu Bendrovės vadovui bei vyresniajai vadovybei bei jų veiklos priežiūra ir kontrole.
4.2. Kolegialaus organo nariai turėtų sąžiningai, rūpestingai ir atsakingai veikti bendrovės bei akcininkų naudai ir jų interesais, atsižvelgdami į darbuotojų interesus ir visuomenės gerovę. Nepriklausomi kolegialaus organo nariai turėtų: a) bet kokiomis sąlygomis išlaikyti savo analizės, sprendimų priėmimo ir veiksmų nepriklausomumą; b) nesiekti ir nepriimti jokių nepagrįstų lengvatų, kurios gali kompromituoti jų nepriklausomumą; c) aiškiai reikšti savo prieštaravimą tuo atveju, kai mano, kad kolegialaus organo sprendimas gali pakenkti bendrovei. Kai kolegialus organas yra priėmęs sprendimų, dėl kurių nepriklausomas narys turi rimtų abejonių, tokiu atveju šis narys turėtų padaryti atitinkamas išvadas. Jeigu nepriklausomas narys atsistatydintų, priežastis jis turėtų paaiškinti laiške kolegialiam organui arba audito komitetui ir, jei reikia, atitinkamam bendrovei nepriklausančiam organui	Taip	Bendrovės turimais duomenimis, valdybos nariai veikia gera valia Bendrovės atžvilgiu, vadovaujasi Bendrovės, akcininkų interesais, taip išlaikydami savo sprendimų nepriklausomumą.

PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS	TAIP /NE /NEAKTU ALU	KOMENTARAS
(institucijai). 4.3. Kolegialaus organo nario pareigoms atlikti kiekvienas narys turėtų skirti pakankamai laiko ir dėmesio. Kiekvienas kolegialaus organo narys turėtų įsipareigoti taip apriboti kitus savo profesinius įsipareigojimus (ypač direktoriaus pareigas kitose bendrovėse), kad jie netrukdytų tinkamai atlikti kolegialaus organo nario pareigas. Jeigu kolegialaus organo narys dalyvavo mažiau nei pusėje kolegialaus organo posėdžių per bendrovės finansinius metus, apie tai turėtų būti informuojami bendrovės akcininkai.	Taip/Ne	Bendrovės duomenimis, visi valdybos nariai dalyvavo valdybos posėdžiuose ir skiria pakankamai laiko savo, kaip valdybos nario, pareigų vykdymui.
4.4. Kai kolegialaus organo sprendimai gali skirtingai paveikti bendrovės akcininkus, kolegialus organas su visais akcininkais turėtų elgtis sąžiningai ir nešališkai. Jis turėtų užtikrinti, kad akcininkai būtų tinkamai informuojami apie bendrovės reikalus, jos strategiją, rizikos valdymą ir interesų konfliktų sprendimą. Bendrovėje turėtų būti aiškiai nustatytas kolegialaus organo narių vaidmuo jiems bendraujant su akcininkais ir įsipareigojant akcininkams.	Taip	Bendrovės akcininkai informuojami apie Bendrovės reikalus, jos strategiją, rizikos valdymą ir interesų konfliktų sprendimą vadovaujantis teisės aktų nustatyta tvarka. Žr. X principo rekomendacijų komentarus.
4.5. Rekomenduojama, kad sandoriai (išskyrus mažareikšmius dėl nedidelės jų vertės arba sudarytus standartinėmis sąlygomis vykdant įprastinę bendrovės veiklą), sudaromi tarp bendrovės ir jos akcininkų, priežiūros ar valdymo organų narių, ar kitų bendrovės valdymui įtaką darančių ar galinčių daryti fizinių ar juridinių asmenų, būtų tvirtinami kolegialaus organo. Sprendimas dėl tokių sandorių tvirtinimo turėtų būti laikomas priimtu tik tuo atveju, kai už tokį sprendimą balsuoja dauguma nepriklausomų kolegialaus organo narių.	Taip/Ne	Sandoriai sudaromi standartinėmis sąlygomis vykdant įprastinę Bendrovės veiklą. Bendrovėje nėra nepriklausomų valdybos narių. Žr. 3.6. rekomendacijos komentarą.
4.6. Kolegialus organas turėtų būti nepriklausomas priimdamas sprendimus, turinčius reikšmės bendrovės veiklai ir strategijai. Be kita ko, kolegialus organas turėtų būti nepriklausomas nuo bendrovės valdymo organų. Kolegialaus organo narių darbui ir sprendimams neturėtų daryti įtakos juos išrinkę asmenys. Bendrovė turėtų užtikrinti, kad kolegialus organas ir jo komitetai būtų aprūpinti pakankamais ištekliais (tarp jų ir finansiniais), reikalingais pareigoms atlikti, įskaitant teisę gauti – ypač iš bendrovės darbuotojų – visą reikiamą informaciją ir teisę kreiptis nepriklausomo profesionalaus patarimo į išorinius teisės, apskaitos ar kitokius specialistus kolegialaus organo ir jo komitetų kompetencijai priklausančiais klausimais. Naudodamasis minėtų konsultantų ar specialistų paslaugomis informacijai apie atlyginimų nustatymo sistemų rinkos standartus gauti, atlyginimo komitetas turėtų užtikrinti, kad tas konsultantas tuo pačiu metu neteiktų konsultacijų susijusios bendrovės žmogiškųjų išteklių skyriui arba vykdomajam, arba valdymo organų nariams.	Taip/Ne	Bendrovė neįgyvendina šios rekomendacijos tiek, kiek tai susiję su Atlyginimo komiteto formavimu. Žr. 4.7. rekomendacijos komentarą.
4.7. Kolegialaus organo veikla turėtų būti organizuota taip, kad nepriklausomi kolegialaus organo nariai galėtų turėti didelę įtaką itin svarbiose srityse, kuriose interesų konfliktų galimybė yra ypač didelė. Tokiomis sritimis	Taip/Ne	Bendrovėje nėra formuojami 4.12-4.13 rekomendacijose nurodyti Skyrimo ir Atlyginimo komitetai, nes Bendrovės nuomone, valdyba, vykdydama savo funkcijas, iš dalies vykdo nurodytų Skyrimo komiteto ir

PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS	TAIP /NE /NEAKTU	KOMENTARAS
laikytini klausimai, susiję su bendrovės direktorių skyrimu, atlyginimo bendrovės direktoriams nustatymu ir bendrovės audito kontrole bei įvertinimu. Todėl tuo atveju, kai kolegialaus organo kompetencijai yra priskirti minėti klausimai, šiam organui rekomenduojama suformuoti skyrimo, atlyginimų ir audito komitetus. Bendrovės turėtų užtikrinti, kad skyrimo, atlyginimų ir audito komitetams priskirtos funkcijos būtų vykdomos, tačiau jos gali tas funkcijas sujungti ir sukurti mažiau nei tris komitetus. Tokiu atveju bendrovės turėtų išsamiai paaiškinti, kodėl jos pasirinko alternatyvų požiūrį ir kaip pasirinktas požiūris atitinka trims atskiriems komitetams nustatytus tikslus. Bendrovėse, kurių kolegialus organas turi nedaug narių, trims komitetams skirtas funkcijas gali atlikti pats kolegialus organas, jeigu jis atitinka komitetams keliamus sudėties reikalavimus ir jeigu šiuo klausimu atskleidžia atitinkamą informaciją. Tokiu atveju šio kodekso nuostatos, susijusios su kolegialaus organo komitetais (ypač dėl jų vaidmens, veiklos ir skaidrumo), turėtų būti taikomos, kai tinka, visam kolegialiam organui.	ALU	Atlyginimų komiteto funkcijas. Bendrovės valdyba parenka Bendrovės vadovo kandidatūrą ir jį skiria, teikia rekomendacijas Bendrovės vadovui dėl vyresniosios vadovybės skyrimo ir vyresniosios vadovybės atlyginimų politikos. Bendrovės valdyba tvirtina Bendrovės strateginius planus bei kontroliuoja jų įgyvendinimą, tvirtina Bendrovės biudžeto planus ir analizuoja bei vertina Bendrovės vadovo ir vyresniosios vadovybės ataskaitas apie Bendrovės patvirtintų biudžeto planų vykdymą ir lėšų panaudojimą. Vykdant Audito įstatymo (Žin., 2008, Nr. 82-3233) reikalavimus, Bendrovėje yra suformuotas Audito komitetas iš dviejų narių.
4.8. Pagrindinis komitetų tikslas – didinti kolegialaus organo darbo efektyvumą užtikrinant, kad sprendimai būtų priimami juos tinkamai apsvarsčius, ir padėti organizuoti darbą taip, kad kolegialaus organo sprendimams nedarytų įtakos esminiai interesų konfliktai. Komitetai turėtų veikti nepriklausomai bei principingai ir teikti kolegialiam organui rekomendacijas, susijusias su kolegialaus organo sprendimu, tačiau galutinį sprendimą priima pats kolegialus organas. Rekomendacija steigti komitetus nesiekiama susiaurinti kolegialaus organo kompetencijos ar perkelti ją komitetams. Kolegialus organas išlieka visiškai atsakingas už savo kompetencijos ribose priimamus sprendimus.	Taip/Ne	Žr. 4.7. rekomendacijos komentarą. Rekomendacija įgyvendinama tiek, kiek tai susiję su Audito komiteto veikla Bendrovėje.
4.9. Kolegialaus organo sukurti komitetai turėtų susidėti bent iš trijų narių. Bendrovėse, kuriose kolegialaus organo narių yra nedaug, išimties tvarka komitetai gali būti sudaryti tik iš dviejų narių. Kiekvieno komiteto narių daugumą turėtų sudaryti nepriklausomi kolegialaus organo nariai. Tuo atveju, kai bendrovėje stebėtojų taryba nesudaroma, atlyginimų ir audito komitetai turėtų būti sudaryti išimtinai iš direktorių konsultantų. Sprendžiant, ką skirti komiteto pirmininku ir nariais, turėtų būti atsižvelgiama į tai, kad narystė komitete turi būti atnaujinama ir kad neturi būti pernelyg pasitikima tam tikrais asmenimis. Sprendžiant, ką skirti komiteto pirmininku ir nariais, turėtų būti atsižvelgiama į tai, kad narystė komitete turi būti atnaujinama ir kad neturi būti pernelyg pasitikima tam tikrais asmenimis. 4.10. Kiekvieno įkurto komiteto įgaliojimus	Taip/Ne Ne	Žr. 4.7. rekomendacijos komentarą. Audito komitetas sudarytas išimties tvarka iš dviejų narių. Žr. 4.7. rekomendacijos komentarą. Audito
turėtų nustatyti pats kolegialus organas. Komitetai turėtų vykdyti savo pareigas laikydamiesi nustatytų įgaliojimų ir reguliariai informuoti kolegialų organą apie savo veiklą ir		komiteto įgaliojimai, teisės ir pareigos nustatyti Audito komiteto vidaus taisyklėse vadovaujantis galiojančiais teisės aktais ir Audito komiteto įgaliojimai, teisės ir pareigos

PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS	TAIP /NE /NEAKTU ALU	KOMENTARAS
jos rezultatus. Kiekvieno komiteto įgaliojimai, apibrėžiantys jo vaidmenį ir nurodantys jo teises bei pareigas, turėtų būti paskelbti bent kartą per metus (kaip dalis informacijos, kurią bendrovė kasmet skelbia apie savo valdymo struktūrą ir praktiką). Bendrovės taip pat kasmet savo metiniame pranešime turėtų skelbti esamų komitetų pranešimus apie jų sudėtį, posėdžių skaičių ir narių dalyvavimą posėdžiuose per praėjusius metus, taip pat apie pagrindines savo veiklos kryptis. Audito komitetas turėtų patvirtinti, kad jį tenkina audito proceso nepriklausomumas, ir trumpai aprašyti veiksmus, kurių buvo imtasi tam, kad prieiti tokios išvados.		patvirtinti visuotinio akcininkų susirinkimo. Audito komiteto vidaus taisyklėse nustatyti Bendrovės Audito komiteto įgaliojimai, teisės ir pareigos nesiskiria nuo teisės aktuose nustatytųjų.
4.11. Siekiant užtikrinti komitetų savarankiškumą ir objektyvumą, kolegialaus organo nariai, kurie nėra komiteto nariai, paprastai turėtų turėti teisę dalyvauti komiteto posėdžiuose tik komitetui pakvietus. Komitetas gali pakviesti arba reikalauti, kad posėdyje dalyvautų tam tikri darbuotojai arba ekspertai. Kiekvieno komiteto pirmininkui turėtų būti sudarytos sąlygos tiesiogiai palaikyti ryšius su akcininkais. Atvejus, kuriems esant tai turėtų būti daroma, reikėtų nurodyti komiteto veiklą reglamentuojančiose taisyklėse.	Taip/Ne	Žr. 4.7. rekomendacijos komentarą. Bendrovės Audito komiteto vidaus taisyklėse nustatyta, kad į komiteto posėdžius gali būti kviečiami Bendrovės valdybos nariai, bendrovės vadovas, finansų direktorius, bendrovės darbuotojai, auditoriai.
4.12. Skyrimo komitetas. 4.12.1. Pagrindinės skyrimo komiteto funkcijos turėtų būti šios: 1) parinkti kandidatus į laisvas valdymo organų narių vietas ir rekomenduoti kolegialiam organui juos svarstyti. Skyrimo komitetas turėtų įvertinti įgūdžių, žinių ir patirties pusiausvyrą valdymo organe, parengti funkcijų ir sugebėjimų, kurių reikia konkrečiam postui, aprašą ir įvertinti įpareigojimui atlikti reikalingą laiką. Skyrimo komitetas taip pat gali vertinti bendrovės akcininkų pasiūlytus kandidatus į kolegialaus organo narius; 2) reguliariai vertinti priežiūros ir valdymo organų struktūrą, dydį, sudėtį ir veiklą, teikti kolegialiam organui rekomendacijas, kaip siekti reikiamų pokyčių; 3) reguliariai vertinti atskirų direktorių įgūdžius, žinias bei patirtį ir apie tai pranešti kolegialiam organui; 4) reikiamą dėmesį skirti tęstinumo planavimui; 5) peržiūrėti valdymo organų politiką dėl vyresniosios vadovybės rinkimo ir skyrimo. 4.12.2. Skyrimo komitetas turėtų apsvarstyti kitų asmenų, įskaitant administraciją ir akcininkus, pateiktus pasiūlymus. Kai sprendžiami klausimai, susiję su vykdomaisiais direktoriais arba valdybos nariais (jei visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas – stebėtojų taryba) ir vyresniąja vadovybe, turėtų būti konsultuojamasi su bendrovės vadovu, suteikiant jam teisę teikti pasiūlymus Skyrimo komitetui.	Ne	Bendrovėje nėra formuojamas Skyrimo komitetas (žr. 4.7. rekomendacijos komentarą).
4.13. Atlyginimų komitetas. 4.13.1. Pagrindinės atlyginimų komiteto funkcijos turėtų būti šios: 1) teikti kolegialiam organui svarstyti pasiūlymus dėl valdymo organų narių ir vykdomųjų direktorių atlyginimų politikos. Tokia politika turėtų apimti visas atlyginimo	Ne	Bendrovėje nėra formuojamas Atlyginimų komitetas (žr. 4.7. rekomendacijos komentarą).

PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS	TAIP /NE /NEAKTU ALU	KOMENTARAS
formas, įskaitant fiksuotą atlyginimą, nuo
veiklos rezultatų priklausančio atlyginimo sistemas, pensijų modelius ir išeitines išmokas.
Pasiūlymai, susiję su nuo veiklos rezultatų
priklausančio atlyginimo sistemomis, turėtų
būti pateikiami kartu su rekomendacijomis dėl su tuo susijusių tikslų ir įvertinimo kriterijų,
kurių tikslas – tinkamai suderinti vykdomųjų
direktorių ir valdymo organų narių atlyginimą
su bendrovės kolegialaus organo nustatytais
ilgalaikiais akcininkų interesais ir tikslais; 2) teikti kolegialiam organui pasiūlymus dėl
individualių atlyginimų vykdomiesiems
direktoriams ir valdymo organų nariams
siekiant, kad jie atitiktų bendrovės atlyginimų politiką ir šių asmenų veiklos įvertinimą.
Vykdydamas šią funkciją, komitetas turėtų būti
gerai informuotas apie bendrą atlygį, kurį
vykdomieji direktoriai ir valdymo organų nariai gauna iš kitų susijusių bendrovių;
3) turėtų užtikrinti, kad individualus
atlyginimas vykdomajam direktoriui ir valdymo
organo nariui būtų proporcingas kitų bendrovės
vykdomųjų direktorių arba valdymo organų narių ir kitų bendrovės darbuotojų atlyginimui;
4) reguliariai peržiūrėti vykdomųjų direktorių ar
valdymo organų narių atlyginimų nustatymo
politiką (taip pat ir akcijomis pagrįsto atlyginimo politiką) bei jos įgyvendinimą;
5) teikti kolegialiam organui pasiūlymus dėl
tinkamų sutarčių su vykdomaisiais direktoriais
ir valdymo organų nariais formų;
6) padėti kolegialiam organui prižiūrėti, kaip bendrovė laikosi galiojančių nuostatų dėl
informacijos, susijusios su atlyginimais,
skelbimo (ypač dėl galiojančios atlyginimų
politikos ir direktoriams skiriamo individualus atlyginimo);
7) teikti vykdomiesiems direktoriams ir
valdymo organų nariams bendras
rekomendacijas dėl vyresniosios vadovybės (kaip apibrėžta paties kolegialaus organo)
atlyginimų dydžio ir struktūros, taip pat stebėti
vyresniosios vadovybės atlyginimų dydį ir
struktūrą, remiantis atitinkama informacija, kurią pateikia vykdomieji direktoriai ir valdymo
organų nariai.
4.13.2. Tuo atveju, kai reikia spręsti skatinimo
klausimą, susijusį su akcijų pasirinkimo sandoriais ar kitomis su akcijomis susijusiomis
skatinimo priemonėmis, kurios gali būti
taikomos direktoriams arba kitiems
darbuotojams, komitetas turėtų:
1) apsvarstyti bendrą tokių skatinimo sistemų taikymo politiką, ypatingą dėmesį skirdamas
skatinimui, susijusiam su akcijų pasirinkimo
sandoriais, ir pateikti kolegialiam organui su
tuo susijusius pasiūlymus; 2) išnagrinėti informaciją, kuri pateikta šiuo
klausimu bendrovės metiniame pranešime ir
dokumentuose, skirtuose akcininkų
susirinkimui; 3) pateikti kolegialiam organui pasiūlymus dėl
pasirinkimo sandorių pasirašant akcijas arba
pasirinkimo sandorių perkant akcijas
alternatyvos apibrėžiant tokios alternatyvos suteikimo priežastis ir pasekmes.
4.13.3. Atlyginimų komitetas, spręsdamas jo

PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS	TAIP /NE /NEAKTU ALU	KOMENTARAS
kompetencijai priskirtus klausimus, turėtų pasidomėti bent kolegialaus valdymo organo pirmininko ir (arba) bendrovės vadovo nuomone dėl kitų vykdomųjų direktorių ir valdymo organų narių atlyginimų. 4.13.4. Atlyginimo komitetas turėtų informuoti akcininkus apie savo funkcijų vykdymą ir tuo tikslu dalyvauti metiniame visuotiniame
akcininkų susirinkime.
4.14. Audito komitetas. 4.14.1. Pagrindinės audito komiteto funkcijos turėtų būti šios: 1) stebėti bendrovės teikiamos finansinės informacijos vientisumą, ypatingą dėmesį skiriant bendrovės ir jos grupės naudojamų apskaitos metodų tinkamumui ir nuoseklumui (įskaitant bendrovių grupės finansinių ataskaitų rinkinių konsolidavimo kriterijus); 2) mažiausiai kartą per metus peržiūrėti vidaus kontrolės ir rizikos valdymo sistemas, siekiant užtikrinti, kad pagrindinės rizikos (įskaitant riziką, susijusią su galiojančių įstatymų ir taisyklių laikymusi) yra tinkamai nustatytos, valdomos ir apie jas atskleidžiama informacija; 3) užtikrinti vidaus audito funkcijų veiksmingumą, be kita ko, teikiant rekomendacijas dėl vidaus audito padalinio vadovo parinkimo, skyrimo, pakartotinio skyrimo bei atleidimo ir dėl šio padalinio biudžeto, taip pat stebint, kaip bendrovės administracija reaguoja į šio padalinio išvadas ir rekomendacijas. Jei bendrovėje nėra vidaus audito funkcijos, komitetas poreikį turėti šią funkciją turėtų įvertinti bent kartą per metus; 4) teikti kolegialiam organui rekomendacijas, susijusias su išorės audito įmonės parinkimu, skyrimu, pakartotiniu skyrimu ir atleidimu (tai atlieka bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas) bei sutarties su audito įmone sąlygomis. Komitetas turėtų ištirti situacijas, dėl kurių audito įmonei ar auditoriui atsiranda pagrindas atsistatydinti, ir pateikti rekomendacijas dėl tokiu atveju būtinų veiksmų; 5) stebėti išorės audito įmonės nepriklausomumą ir objektyvumą, ypač svarbu patikrinti, ar audito įmonė atsižvelgia į reikalavimus, susijusius su audito partnerių rotacija, taip pat būtina patikrinti atlyginimo, kurį bendrovė moka audito įmonei, dydį ir panašius dalykus. Siekiant užkirsti kelią esminiams interesų konfliktams, komitetas, remdamasis inter alia išorės audito įmonės skelbiamais duomenimis apie visus atlyginimus, kuriuos audito įmonei bei jos tinklui moka bendrovė ir jos grupė, turėtų nuolat prižiūrėti ne audito paslaugų pobūdį ir mastą. Komitetas, vadovaudamasis 2002 m. gegužės 16 d. Komisijos rekomendacijoje 2002/590/EB įtvirtintais principais ir gairėmis, turėtų nustatyti ir taikyti formalią politiką, apibrėžiančią ne audito paslaugų rūšis, kurių pirkimas iš audito įmonės yra: a) neleidžiamas; b) leidžiamas komitetui išnagrinėjus ir c) leidžiamas be kreipimosi į komitetą; 6) tikrinti išorės audito proceso veiksmingumą ir administracijos reakciją į rekomendacijas, kurias audito įmonė pateikia laiške vadovybei.	Taip/Ne	Audito komiteto vidaus taisyklėse nustatytos audito komiteto teisės ir pareigos nesiskiria nuo teisės aktais (Audito įstatymas, Žin., 2008, Nr. 82-3233) nustatytųjų.

PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS	TAIP /NE /NEAKTU	KOMENTARAS
4.14.2. Visi komiteto nariai turėtų būti aprūpinti išsamia informacija, susijusia su specifiniais bendrovės apskaitos, finansiniais ir veiklos ypatumais. Bendrovės administracija turėtų informuoti audito komitetą apie svarbių ir neįprastų sandorių apskaitos būdus, kai apskaita gali būti vykdoma skirtingais būdais. Šiuo atveju ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas bendrovės veiklai ofšoriniuose centruose ir (ar) per specialios paskirties įmones (organizacijas) vykdomai veiklai bei tokios veiklos pateisinimui. 4.14.3. Audito komitetas turėtų nuspręsti, ar jo posėdžiuose turi dalyvauti (jei taip, tai kada) kolegialaus valdymo organo pirmininkas, bendrovės vadovas, vyriausiasis finansininkas (arba viršesni darbuotojai, atsakingi už finansus bei apskaitą), vidaus auditorius ir išorės auditorius. Komitetas turėtų turėti galimybę prireikus susitikti su atitinkamais asmenimis, nedalyvaujant vykdomiesiems direktoriams ir valdymo organų nariams. 4.14.4. Vidaus ir išorės auditoriams turėtų būti užtikrinti ne tik veiksmingi darbiniai santykiai su administracija, bet ir neribotos galimybės susisiekti su kolegialiu organu. Šiuo tikslu audito komitetas turėtų veikti kaip pagrindinė instancija ryšiams su vidaus ir išorės auditoriais palaikyti. 4.14.5. Audito komitetas turėtų būti informuotas apie vidaus auditorių darbo programą ir gauti vidaus audito ataskaitas arba periodinę santrauką. Audito komitetas taip pat turėtų būti informuotas apie išorės auditorių darbo programą ir turėtų iš audito įmonės gauti ataskaitą, kurioje būtų aprašomi visi ryšiai tarp nepriklausomos audito įmonės ir bendrovės bei jos grupės. Komitetas turėtų laiku gauti informaciją apie visus su bendrovės auditu susijusius klausimus. 4.14.6. Audito komitetas turėtų tikrinti, ar bendrovė laikosi galiojančių nuostatų, reglamentuojančių darbuotojų galimybę pateikti skundą arba anonimiškai pranešti apie įtarimus, kad bendrovėje daromi svarbūs pažeidimai (dažniausiai pranešama nepriklausomam kolegialaus organo nariui), ir turėtų užtikrinti, kad būtų nustatyta tvarka proporcingam ir nepriklausomam tokių klausimų tyrimui ir atitinkamiems tolesniems	ALU
veiksmams. 4.14.7. Audito komitetas turėtų teikti kolegialiam organui savo veiklos ataskaitas bent kartą per šešis mėnesius, tuo metu, kai tvirtinamos metinės ir pusės metų ataskaitos.
4.15. Kiekvienais metais kolegialus organas turėtų atlikti savo veiklos įvertinimą. Jis turėtų apimti kolegialaus organo struktūros, darbo organizavimo ir gebėjimo veikti kaip grupė vertinimą, taip pat kiekvieno kolegialaus organo nario ir komiteto kompetencijos ir darbo efektyvumo vertinimą bei vertinimą, ar kolegialus organas pasiekė nustatytų veiklos tikslų. Kolegialus organas turėtų bent kartą per metus paskelbti (kaip dalį informacijos, kurią bendrovė kasmet skelbia apie savo valdymo struktūras ir praktiką) atitinkamą informaciją apie savo vidinę organizaciją ir veiklos	Ne	Bendrovėje nėra valdybos vidaus veiklos vertinimo ir informavimo apie tai praktikos.

PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS	TAIP /NE /NEAKTU ALU	KOMENTARAS
procedūras, taip pat nurodyti, kokius esminius pokyčius nulėmė kolegialaus organo atliktas savo veiklos įvertinimas.
V principas: Bendrovės kolegialių organų darbo tvarka efektyvų šių organų darbą ir sprendimų bendradarbiavimą.	priėmimą,	Bendrovėje nustatyta kolegialių priežiūros ir valdymo organų darbo tvarka turėtų užtikrinti skatinti aktyvų bendrovės organų
5.1. Bendrovės kolegialiems priežiūros ir valdymo organams (šiame principe sąvoka kolegialūs organai apima tiek kolegialius priežiūros, tiek valdymo organus) vadovauja šių organų pirmininkai. Kolegialaus organo pirmininkas yra atsakingas už kolegialaus organo posėdžių tinkamą sušaukimą. Pirmininkas turėtų užtikrinti tinkamą visų kolegialaus organo narių informavimą apie šaukiamą posėdį ir posėdžio darbotvarkę. Jis taip pat turėtų užtikrinti tinkamą vadovavimą kolegialaus organo posėdžiams bei tvarką ir darbingą atmosferą posėdžio metu.	Taip	Bendrovės valdybai vadovauja valdybos pirmininkas.
5.2. Bendrovės kolegialių organų posėdžius rekomenduojama rengti atitinkamu periodiškumu, pagal iš anksto patvirtintą grafiką. Kiekviena bendrovė pati sprendžia, kokiu periodiškumu šaukti kolegialių organų posėdžius, tačiau rekomenduojama juos rengti tokiu periodiškumu, kad būtų užtikrintas nepertraukiamas esminių bendrovės valdymo klausimų sprendimas. Bendrovės stebėtojų tarybos posėdžiai turėtų būti šaukiami bent kartą per metų ketvirtį, o bendrovės valdybos posėdžiai – bent kartą per mėnesį.	Taip/Ne	Bendrovės valdybos posėdžiai šaukiami pagal poreikį.
5.3. Kolegialaus organo nariai apie šaukiamą posėdį turėtų būti informuojami iš anksto, kad turėtų pakankamai laiko tinkamai pasirengti posėdyje nagrinėjamų klausimų svarstymui ir galėtų vykti naudinga diskusija, po kurios būtų priimami tinkami sprendimai. Kartu su pranešimu apie šaukiamą posėdį kolegialaus organo nariams turėtų būti pateikta visa reikalinga, su posėdžio darbotvarke susijusi medžiaga. Darbotvarkė posėdžio metu neturėtų būti keičiama ar papildoma, išskyrus atvejus, kai posėdyje dalyvauja visi kolegialaus organo nariai arba kai neatidėliotinai reikia spręsti svarbius bendrovei klausimus.	Taip
5.4. Siekiant koordinuoti bendrovės kolegialių organų darbą bei užtikrinti efektyvų sprendimų priėmimo procesą, bendrovės kolegialių priežiūros ir valdymo organų pirmininkai turėtų tarpusavyje derinti šaukiamų posėdžių datas, jų darbotvarkes, glaudžiai bendradarbiauti spręsdami kitus su bendrovės valdymu susijusius klausimus. Bendrovės stebėtojų tarybos posėdžiai turėtų būti atviri bendrovės valdybos nariams, ypač tais atvejais, kai posėdyje svarstomi klausimai, susiję su valdybos narių atšaukimu, atsakomybe, atlyginimo nustatymu.	Ne	Bendrovė neįgyvendina šios rekomendacijos, kadangi joje sudaroma tik valdyba.
VI principas: Nešališkas akcininkų traktavimas ir akcininkų teisės užsieniečius, traktavimą. Bendrovės valdymo sistema turėtų apsaugoti akcininkų teises.		Bendrovės valdymo sistema turėtų užtikrinti nešališką visų akcininkų, įskaitant smulkiuosius bei
6.1. Rekomenduojama, kad bendrovės kapitalą sudarytų tik tokios akcijos, kurios jų turėtojams suteikia vienodas balsavimo, nuosavybės, dividendų ir kitas teises.	Taip	Bendrovės kapitalą sudaro paprastosios vardinės akcijos, kurios jų savininkams suteikia vienodas teises.
6.2. Rekomenduojama sudaryti investuotojams sąlygas iš anksto, t.y. prieš perkant akcijas,	Taip	Bendrovė apie naujų ar jau išleistų akcijų suteikiamas teises informuoja naujai

PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS	TAIP /NE /NEAKTU ALU	KOMENTARAS
susipažinti su išleidžiamų naujų ar jau išleistų akcijų suteikiamomis teisėmis.		išleidžiamų akcijų prospektuose, metinėse ir tarpinėse ataskaitose bei Bendrovės interneto svetainėje. Žr. taip pat X principo rekomendacijų komentarus.
6.3. Bendrovei ir jos akcininkams svarbūs sandoriai, tokie kaip bendrovės turto perleidimas, investavimas, įkeitimas ar kitoks apsunkinimas, turėtų gauti visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimą. Visiems akcininkams turėtų būti sudarytos vienodos galimybės susipažinti ir dalyvauti priimant bendrovei svarbius sprendimus, įskaitant paminėtų sandorių tvirtinimą.	Ne	Sprendimus dėl Bendrovės ilgalaikio turto, kurio balansinė vertė didesnė kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo, perleidimo, investavimo, įkeitimo ar kitokio apsunkinimo priima Bendrovės valdyba.
6.4. Visuotinių akcininkų susirinkimų sušaukimo ir vedimo procedūros turėtų sudaryti akcininkams lygias galimybes dalyvauti susirinkime ir neturėtų pažeisti akcininkų teisių bei interesų. Pasirinkta visuotinio akcininkų susirinkimo vieta, data ir laikas neturėtų užkirsti kelio aktyviam akcininkų dalyvavimui susirinkime.	Taip
6.5. Siekiant užtikrinti užsienyje gyvenančių akcininkų teisę susipažinti su informacija, esant galimybei, rekomenduojama visuotiniam akcininkų susirinkimui parengtus dokumentus iš anksto paskelbti viešai prieinamai bendrovės interneto tinklalapyje ne tik lietuvių kalba, bet ir anglų kalba ir (ar) kitomis užsienio kalbomis. Visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą po jo pasirašymo ir (ar) priimtus sprendimus taip pat rekomenduojama paskelbti viešai prieinamai bendrovės interneto tinklalapyje lietuvių ir anglų kalba ir (ar) kitomis užsienio kalbomis. Bendrovės interneto tinklalapyje viešai prieinamai gali būti skelbiama ne visa dokumentų apimtis, jei jų viešas paskelbimas galėtų pakenkti bendrovei arba būtų atskleistos bendrovės komercinės paslaptys.	Taip	Bendrovės visuotinio akcininko susirinkimo sprendimų projektai skelbiami viešai laikantis galiojančių teisės aktų reikalavimų, t.y. ne vėliau kaip likus 21 (dvidešimt vienai) dienai iki akcininkų susirinkimo dienos. Bendrovė skelbia visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimų projektus bei akcininkų susirinkimo priimtus sprendimus per NASDAQ Vilnius vertybinių popierių biržos informacijos atskleidimo sistemą ir Bendrovės interneto tinklapyje, lietuvių ir anglų kalbomis. Visuotinio akcininkų susirinko projektai taip pat įdedami į Centrinę reglamentuojamos informacijos bazę.
6.6. Akcininkams turėtų būti sudarytos galimybės balsuoti akcininkų susirinkime asmeniškai jame dalyvaujant arba nedalyvaujant. Akcininkams neturėtų būti daroma jokių kliūčių balsuoti iš anksto raštu, užpildant bendrąjį balsavimo biuletenį.	Taip	Bendrovės akcininkams sudaromos galimybės balsuoti visuotiniame akcininkų susirinkime tiek asmeniškai, tiek per tinkamai įgaliotus atstovus. Bendrovė, akcininkų raštišku reikalavimu, gali suteikti galimybę akcininkams balsuoti raštu iš anksto, kaip tai nustato Akcinių bendrovių įstatymo 30 straipsnis.
6.7. Siekiant padidinti akcininkų galimybes dalyvauti akcininkų susirinkimuose, bendrovėms rekomenduojama plačiau taikyti modernias technologijas ir tokiu būdu sudaryti akcininkams galimybę dalyvauti ir balsuoti akcininkų susirinkimuose naudojantis elektroninių ryšių priemonėmis. Tokiais atvejais turi būti užtikrintas perduodamos informacijos saugumas ir galima nustatyti dalyvavusiojo ir balsavusiojo tapatybę. Be to, bendrovės galėtų sudaryti sąlygas akcininkams, ypač užsienyje gyvenantiems akcininkams, akcininkų susirinkimus stebėti pasinaudojant modernių technologijų priemonėmis.	Ne	Bendrovės nuomone, iki šiol Bendrovėje nebuvo poreikio naudoti modernių technologijų priemonių visuotiniame akcininkų susirinkime dalyvaujant ir balsuojant elektorinio ryšio priemonėmis.
VII principas: Interesų konfliktų vengimas ir atskleidimas užtikrinti skaidrų ir efektyvų bendrovės organų narių interesų konfliktų atskleidimo mechanizmą. 7.1. Bendrovės priežiūros ir valdymo organo narys turėtų vengti situacijos, kai jo asmeniniai	Taip	Bendrovės valdymo sistema turėtų skatinti bendrovės organų narius vengti interesų konfliktų bei
interesai prieštarauja ar gali prieštarauti

PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS	TAIP /NE /NEAKTU ALU	KOMENTARAS
bendrovės interesams. Jeigu tokia situacija vis dėlto atsirado, bendrovės priežiūros ar valdymo organo narys turėtų per protingą terminą pranešti kitiems to paties organo nariams arba jį išrinkusiam bendrovės organui, arba bendrovės akcininkams apie tokią interesų prieštaravimo situaciją, nurodyti interesų pobūdį ir, jeigu įmanoma, vertę.
7.2. Bendrovės priežiūros ir valdymo organo narys negali painioti bendrovės turto, kurio naudojimas specialiai su juo nėra aptartas, su savo turtu arba naudoti jį arba informaciją, kurią jis gauna būdamas bendrovės organo nariu, asmeninei naudai ar trečiojo asmens naudai gauti be bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo ar jo įgalioto kito bendrovės organo sutikimo.	Taip
7.3. Bendrovės priežiūros ir valdymo organo narys gali sudaryti sandorį su bendrove, kurios organo narys jis yra. Apie tokį sandorį (išskyrus mažareikšmius dėl nedidelės jų vertės arba sudarytus vykdant įprastinę bendrovės veiklą bei standartinėmis sąlygomis) jis privalo nedelsdamas raštu arba žodžiu, įrašant tai į posėdžio protokolą, pranešti kitiems to paties organo nariams arba jį išrinkusiam bendrovės organui, arba bendrovės akcininkams. Šioje rekomendacijoje įvardytų sandorių sudarymui taip pat taikoma 4.5 rekomendacija.	Taip
7.4. Bendrovės priežiūros ir valdymo organo narys turėtų susilaikyti nuo balsavimo, kai priimami sprendimai dėl sandorių ar kitokių klausimų, su kuriais jis susijęs asmeniniu ar dalykiniu interesu.	Taip
VIII principas: Bendrovės atlyginimų politika atlyginimų viešumą ir skaidrumą.		Bendrovėje nustatyta atlyginimų politikos bei direktorių atlyginimų tvirtinimo, peržiūrėjimo ir paskelbimo tvarka turėtų užkirsti kelią galimiems interesų konfliktams ir piktnaudžiavimui nustatant direktorių atlyginimus, taip pat užtikrinti bendrovės atlyginimų politikos bei direktorių
8.1. Bendrovė turėtų paskelbti savo atlyginimų politikos ataskaitą (toliau – atlyginimų ataskaita), kuri turėtų būti aiški ir lengvai suprantama. Ši atlyginimų ataskaita turėtų būti paskelbta ne tik kaip bendrovės metinio pranešimo dalis, bet turėtų būti skelbiama ir bendrovės interneto tinklalapyje.	Ne	Bendrovė neruošia ir viešai neskelbia atlyginimų politikos ataskaitos. Bendrovės nuomone, tokia informacija komerciniu požiūriu yra viešai neskelbtina. Bendrovė metiniame pranešime, teisės aktų nustatyta tvarka, teikia informaciją apie per ataskaitinį laikotarpį bendrai priskaičiuotas pinigų sumas Bendrovės valdybos nariams, Bendrovės vadovui ir vyriausiajam finansininkui.
8.2. Atlyginimų ataskaitoje daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama bendrovės direktorių atlyginimų politikai ateinančiais, o kur tinka – ir tolesniais, finansiniais metais. Joje taip pat turėtų būti apžvelgiama, kaip atlyginimų politika buvo įgyvendinama praėjusiais finansiniais metais. Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas esminiams bendrovės atlyginimų politikos pokyčiams, lyginant su praėjusiais finansiniais metais.	Ne	Žr. 8.1. rekomendacijos komentarą.
8.3. Atlyginimų ataskaitoje turėtų būti pateikta bent ši informacija: 1) direktorių atlyginimų kintamų ir nekintamų sudedamųjų dalių santykis ir jo paaiškinimas; 2) pakankama informacija apie veiklos rezultatų vertinimo kriterijus, kuriais grindžiama teisė dalyvauti akcijų pasirinkimo sandoriuose, teisė į akcijas arba kintamas sudedamąsias atlyginimo dalis; 3) paaiškinimas, kuo pasirinkti veiklos rezultatų	Ne	Žr. 8.1. rekomendacijos komentarą.

PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS	TAIP /NE /NEAKTU ALU	KOMENTARAS
vertinimo kriterijai naudingi ilgalaikiams bendrovės interesams; 4) metodų, taikomų siekiant nustatyti, ar tenkinami veiklos rezultatų vertinimo kriterijai, paaiškinimas; 5) pakankamai išsami informacija apie kintamos sudedamosios atlyginimo dalies mokėjimo atidėjimo laikotarpius; 6) pakankama informacija apie atlyginimo ir veiklos rezultatų ryšį; 7) pagrindiniai metinių premijų sistemos ir bet kurios kitos ne pinigais gaunamos naudos kriterijai ir jų pagrindimas; 8) pakankamai išsami informacija apie išeitinių išmokų politiką; 9) pakankamai išsami informacija apie akcijomis pagrįsto atlyginimo teisių suteikimo laikotarpį, kaip nurodyta 8.13 punkte; 10) pakankamai išsami informacija apie akcijų išlaikymą po teisių suteikimo, kaip nurodyta 8.15 punkte; 11) pakankamai išsami informacija apie panašių bendrovių grupių, kurių atlyginimo nustatymo politika buvo analizuojama siekiant nustatyti susijusios bendrovės atlyginimų nustatymo politiką, sudėtį. 12) direktoriams skirtos papildomos pensijos arba ankstyvo išėjimo į pensiją schemos
pagrindinių savybių aprašymas; 13) atlyginimų ataskaitoje neturėtų būti komerciniu požiūriu neskelbtinos informacijos.
8.4. Atlyginimų ataskaitoje taip pat turėtų būti apibendrinama ir paaiškinama bendrovės politika, susijusi su sutarčių, sudaromų su vykdomaisiais direktoriais ir valdymo organų nariais, sąlygomis. Tai turėtų apimti, inter alia, informaciją apie sutarčių su vykdomaisiais direktoriais ir valdymo organų nariais trukmę, taikomus pranešimo apie išėjimą iš darbo terminus ir išsamią informaciją apie išeitines ir kitas išmokas, susijusias su sutarčių su vykdomaisiais direktoriais ir valdymo organų nariais nutraukimu pirma laiko.	Ne	Žr. 8.1. rekomendacijos komentarą.
8.5. Visa atlyginimo suma ir kita nauda, skiriama atskiriems direktoriams atitinkamais finansiniais metais, turėtų būti išsamiai paskelbiama atlyginimų ataskaitoje. Šiame dokumente turėtų būti pateikta bent 8.5.1– 8.5.4 punktuose nurodyta informacija apie kiekvieną asmenį, kuris bendrovėje ėjo direktoriaus pareigas bet kuriuo atitinkamų finansinių metų laikotarpiu. 8.5.1. Turėtų būti pateikta tokia su atlyginimais ir (arba) tarnybinėmis pajamomis susijusi informacija: 1) bendra atlyginimo suma, sumokėta arba mokėtina direktoriui už paslaugas, suteiktas praėjusiais finansiniais metais, įskaitant, jei taikoma, dalyvavimo mokesčius, nustatytus metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime; 2) atlyginimas ir privilegijos, gautos iš bet kurios įmonės, priklausančios tai pačiai grupei; 3) atlyginimas, mokamas kaip pelno dalis ir (arba) premijos, bei priežastys, dėl kurių tokios premijos ir (arba) pelno dalis buvo paskirtos; 4) jei tai leidžiama pagal įstatymus, kiekvienas esminis papildomas atlyginimas, mokamas direktoriams už specialias paslaugas, kurios	Ne	Žr. 8.1. rekomendacijos komentarą.

PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS	TAIP /NE /NEAKTU ALU	KOMENTARAS
nepriklauso įprastinėms direktoriaus funkcijoms;
5) kompensacija, gautina arba sumokėta
kiekvienam vykdomajam direktoriui ar valdymo organų nariui, pasitraukusiam iš savo pareigų
praėjusiais finansiniais metais;
6) bendra apskaičiuota naudos, kuri laikoma
atlyginimu ir suteikiama ne pinigais, vertė, jeigu tokia nauda neturi būti nurodyta pagal 1–
5 punktus.
8.5.2. Turėtų būti pateikiama ši informacija, susijusi su akcijomis ir (arba) teisėmis
dalyvauti akcijų pasirinkimo sandoriuose, ir
(arba) su visomis kitomis darbuotojų skatinimo akcijomis sistemomis:
1) praėjusiais finansiniais metais bendrovės
pasiūlytų akcijų pasirinkimo sandorių arba suteiktų akcijų skaičius ir taikymo sąlygos;
2) akcijų pasirinkimo sandorių skaičius,
realizuotas per praėjusius finansinius metus,
nurodant kiekvieno sandorio akcijų skaičių bei realizavimo kainą, arba dalyvavimo darbuotojų
skatinimo akcijomis sistemoje vertė finansinių
metų pabaigoje; 3) finansinių metų pabaigoje nerealizuotas
akcijų pasirinkimo sandorių skaičius, jų
realizavimo kaina, realizavimo data ir pagrindinės teisių įgyvendinimo sąlygos;
4) visi esamų akcijų pasirinkimo sandorių
sąlygų pokyčiai ateinančiais finansiniais metais. 8.5.3. Turėtų būti pateikiama ši su papildomų
pensijų schemomis susijusi informacija:
1) kai pensijų schema yra apibrėžtų išmokų,
pagal ją direktorių sukauptų išmokų pokyčiai atitinkamais finansiniais metais;
2) kai pensijų schema yra apibrėžtų įmokų,
išsami informacija apie įmokas, kurias už direktorių sumokėjo arba turėtų sumokėti
bendrovė atitinkamais finansiniais metais.
8.5.4. Turėtų būti nurodytos sumos, kurias bendrovė arba bet kuri dukterinė bendrovė ar
įmonė, įtraukta į bendrovės konsoliduotųjų
finansinių ataskaitų rinkinį, išmokėjo kaip paskolas, išankstines išmokas ir garantijas
kiekvienam asmeniui, kuris ėjo direktoriaus
pareigas bet kuriuo atitinkamų finansinių metų laikotarpiu, įskaitant nesumokėtas sumas ir
palūkanų normą.
8.6. Kai atlyginimų nustatymo politikoje	Neaktualu	Žr. 8.1. rekomendacijos komentarą.
numatomos kintamos sudedamosios atlyginimo dalys, bendrovės turėtų nustatyti kintamos
sudedamosios atlyginimo dalies dydžio ribas.
Nekintama atlyginimo dalis turėtų būti pakankama, kad bendrovė galėtų nemokėti
kintamos sudedamosios atlyginimo dalies tuo
atveju, kai veiklos rezultatų vertinimo kriterijai netenkinami.
8.7. Kintamų sudedamųjų atlyginimo dalių	Neaktualu	Žr. 8.1. rekomendacijos komentarą.
skyrimas turėtų priklausyti nuo iš anksto
nustatytų ir išmatuojamų veiklos rezultatų vertinimo kriterijų.
8.8. Kai yra skiriama kintama sudedamoji	Neaktualu	Žr. 8.1. rekomendacijos komentarą.
atlyginimo dalis, didžiosios šios kintamos sudedamosios atlyginimo dalies mokėjimas
turėtų būti atidėtas tam tikram protingumo
kriterijus atitinkančiam laikotarpiui. Kintamos sudedamosios atlyginimo dalies, kurios
mokėjimas atidedamas, dydis turėtų būti

PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS	TAIP /NE /NEAKTU ALU	KOMENTARAS
nustatytas pagal santykinę kintamos sudedamosios atlyginimo dalies vertę, lyginat ją su nekintama atlyginimo dalimi.
8.9. Į susitarimus su vykdomaisiais direktoriais arba valdymo organų nariais turėtų būti įtraukta nuostata, leidžianti bendrovei susigrąžinti kintamą sudedamąją atlyginimo dalį, kuri buvo išmokėta remiantis duomenimis, kurie vėliau pasirodė akivaizdžiai neteisingi.	Neaktualu	Žr. 8.1. rekomendacijos komentarą.
8.10. Išeitinės išmokos neturėtų viršyti nustatytos sumos arba nustatyto metinių atlyginimų skaičiaus ir apskritai neturėtų būti didesnės negu dvejų metų nekintamos atlyginimo dalies arba jos ekvivalento suma.	Neaktualu	Žr. 8.1. rekomendacijos komentarą.
8.11. Išeitinės išmokos neturėtų būti mokamos, jei darbo sutartis nutraukiama dėl blogų veiklos rezultatų.	Neaktualu	Žr. 8.1. rekomendacijos komentarą.
8.12. Be to, turėtų būti atskleidžiama informacija, susijusi su parengiamuoju ir sprendimų priėmimo procesu, kurio metu nustatoma bendrovės direktorių atlyginimų politika. Informacija turėtų apimti duomenis, jei taikoma, apie atlyginimo komiteto įgaliojimus ir sudėtį, su bendrove nesusijusių konsultantų, kurių paslaugomis naudotasi nustatant atlyginimų politiką, vardus ir pavardes bei metinio visuotinio akcininkų susirinkimo vaidmenį.	Neaktualu	Žr. 8.1. rekomendacijos komentarą.
8.13. Tuo atveju, kai atlyginimas yra pagrįstas akcijų skyrimu, teisė į akcijas neturėtų būti suteikiama mažiausiai trejus metus po jų skyrimo.	Neaktualu	Žr. 8.1. rekomendacijos komentarą. Direktoriams Bendrovėje nėra atlyginama akcijomis.
8.14. Akcijų pasirinkimo sandoriais ar kitomis teisėmis įsigyti akcijų arba gauti atlygį, pagrįstą akcijų kainos pokyčiais, neturėtų būti naudojamasi mažiausiai trejus metus po jų skyrimo. Teisės į akcijas suteikimas ir teisė pasinaudoti akcijų pasirinkimo sandoriais arba kitomis teisėmis įsigyti akcijų arba gauti atlygį, pagrįstą akcijų kainos pokyčiais, turėtų priklausyti nuo iš anksto nustatytų ir išmatuojamų veiklos rezultatų vertinimo kriterijų.	Neaktualu	Žr. 8.1. rekomendacijos komentarą. Direktoriams Bendrovėje nėra atlyginama akcijomis, akcijų pasirinkimo sandoriais ar kitomis teisėmis įsigyti Bendrovės akcijų
8.15. Po teisių suteikimo direktoriai turėtų išlaikyti tam tikrą skaičių akcijų iki jų kadencijos pabaigos, priklausomai nuo poreikio padengti kokias nors išlaidas, susijusias su akcijų įsigijimu. Akcijų, kurias reikia išlaikyti, skaičius turi būti nustatytas, pavyzdžiui, dviguba bendro metinio atlyginimo (nekintamoji plius kintamoji dalis) vertė.	Neaktualu	Žr. 8.1. ir 8.14. rekomendacijų komentarus.
8.16. Į direktorių konsultantų arba stebėtojų tarybos narių atlyginimą neturėtų būti įtraukiami akcijų pasirinkimo sandoriai.	Neaktualu	Žr. 8.1. ir 8.14. rekomendacijų komentarus.
8.17. Akcininkai, visų pirma instituciniai akcininkai, turėtų būti skatinami dalyvauti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose ir balsuoti direktorių atlyginimų nustatymo klausimais.	Neaktualu	Žr. 8.1. rekomendacijos komentarą.
8.18. Nemenkinant organų, atsakingų už direktorių atlyginimų nustatymą, vaidmens, atlyginimų politika arba bet kuris esminis atlyginimų politikos pokytis turėtų būti įtraukiamas į metinio visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkę. Atlyginimų ataskaita turėtų būti pateikiama akcininkų balsavimui metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime. Balsavimas gali būti privalomojo arba	Neaktualu	Žr. 8.1. rekomendacijos komentarą.

PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS	TAIP /NE /NEAKTU ALU	KOMENTARAS
patariamojo pobūdžio.
8.19. Schemoms, pagal kurias direktoriams atlyginama akcijomis, akcijų pasirinkimo sandoriais ar kitomis teisėmis įsigyti akcijų arba būti atlyginamam remiantis akcijų kainų pokyčiais, iki jų taikymo pradžios turėtų pritarti	Neaktualu	Žr. 8.1. ir 8.14. rekomendacijų komentarus
akcininkai metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime priimdami atitinkamą sprendimą. Pritarimas turėtų būti susijęs su pačia schema ir akcininkai neturėtų spręsti dėl atskiriems
direktoriams pagal tą schemą suteikiamos akcijomis pagrįstos naudos. Visiems esminiams schemų sąlygų pakeitimams iki jų taikymo pradžios taip pat turėtų pritarti akcininkai, priimdami sprendimą metiniame visuotiniame
akcininkų susirinkime. Tokiais atvejais akcininkai turėtų būti informuoti apie visas siūlomų pakeitimų sąlygas ir gauti paaiškinimą apie siūlomų pakeitimų poveikį.
8.20. Metinio visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimas turėtų būti gaunamas šiais klausimais: 1) atlyginimo direktoriams skyrimas remiantis	Neaktualu
akcijomis pagrįstomis schemomis, įskaitant akcijų pasirinkimo sandorius; 2) maksimalaus akcijų skaičiaus nustatymas ir
pagrindinės akcijų suteikimo tvarkos sąlygos; 3) laikotarpis, per kurį pasirinkimo sandoriai gali būti realizuoti;
4) kiekvieno tolesnio pasirinkimo sandorių realizavimo kainos pokyčio nustatymo sąlygos, jeigu įstatymai tai leidžia; 5) visos kitos ilgalaikės direktorių skatinimo
schemos, kurios panašiomis sąlygomis nėra siūlomos visiems kitiems bendrovės darbuotojams.
Metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime taip pat turėtų būti nustatytas galutinis terminas, per kurį už direktorių atlyginimą atsakingas organas gali paskirti šiame punkte išvardytų tipų kompensacijas atskiriems direktoriams.
8.21. Jeigu leidžia nacionalinė teisė arba bendrovės įstatai, kiekvienam pasirinkimo sandorių su nuolaida modeliui, pagal kurį yra	Neaktualu
suteikiamos teisės pasirašyti akcijas žemesne nei rinkos kaina, galiojančia tą dieną, kai nustatoma kaina, arba vidutine rinkos kaina, nustatyta per keletą dienų prieš realizavimo
kainos nustatymą, taip pat turėtų pritarti akcininkai. 8.22. 8.19 ir 8.20 punktai neturėtų būti taikomi	Neaktualu
schemoms, kuriose dalyvavimas panašiomis sąlygomis siūlomas bendrovės darbuotojams arba bet kurios dukterinės įmonės darbuotojams, kurie turi teisę dalyvauti
schemoje, ir kuri buvo patvirtinta metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime. 8.23. Prieš metinį visuotinį akcininkų
susirinkimą, kuriame ketinama svarstyti 8.19 punkte nurodytą sprendimą, akcininkams turėtų būti suteikta galimybė susipažinti su sprendimo projektu ir su juo susijusiu	Neaktualu
informaciniu pranešimu (šie dokumentai turėtų būti paskelbti bendrovės tinklalapyje). Šiame pranešime turėtų būti pateiktas visas akcijomis
pagrįsto atlyginimo schemas reglamentuojantis tekstas arba šių schemų pagrindinių sąlygų

PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS	TAIP /NE /NEAKTU	KOMENTARAS
aprašymas, taip pat schemų dalyvių vardai ir pavardės. Pranešime taip pat turėtų būti nurodytas schemų ir bendros direktorių atlyginimų politikos ryšys. Sprendimo projekte turėtų būti aiški nuoroda į pačią schemą arba pateikta pagrindinių jos sąlygų santrauka. Akcininkams taip pat turėtų būti pateikta informacija apie tai, kaip bendrovė ketina apsirūpinti akcijomis, kurios reikalingos įsipareigojimams pagal skatinimo schemas įgyvendinti: turėtų būti aiškiai nurodyta, ar bendrovė ketina pirkti reikalingas akcijas rinkoje, laikyti jas atsargoje ar išleisti naujų akcijų. Taip pat turėtų būti pateikta schemos išlaidų, kurias patirs bendrovė dėl numatomo schemos taikymo, apžvalga. Šiame punkte nurodyta informacija turėtų būti paskelbta bendrovės interneto tinklalapyje. IX principas: Interesų turėtojų vaidmuo bendrovės valdyme	ALU	Bendrovės valdymo sistema turėtų pripažinti interesų turėtojų teises, įtvirtintas įstatymuose, ir
konkrečioje bendrovėje.		skatinti aktyvų bendrovės ir interesų turėtojų bendradarbiavimą kuriant bendrovės gerovę, darbo vietas ir finansinį stabilumą. Šio principo kontekste sąvoka interesų turėtojai apima investuotojus, darbuotojus, kreditorius, tiekėjus, klientus, vietos bendruomenę ir kitus asmenis, turinčius interesų
9.1. Bendrovės valdymo sistema turėtų užtikrinti, kad būtų gerbiamos tos interesų turėtojų teisės, kurias gina įstatymai. 9.2. Bendrovės valdymo sistema turėtų sudaryti sąlygas interesų turėtojams dalyvauti bendrovės valdyme įstatymų nustatyta tvarka. Interesų turėtojų dalyvavimo bendrovės valdyme pavyzdžiai galėtų būti darbuotojų kolektyvo dalyvavimas priimant svarbius bendrovei sprendimus, konsultacijos su darbuotojų kolektyvu bendrovės valdymo ir kitais svarbiais klausimais, darbuotojų dalyvavimas bendrovės akciniame kapitale, kreditorių įtraukimas į bendrovės valdymą bendrovės nemokumo atvejais ir kt. 9.3. Kai interesų turėtojai dalyvauja bendrovės valdymo procese, jiems turėtų būti sudaromos sąlygos susipažinti su reikiama informacija. X principas: Informacijos atskleidimas	Taip	Bendrovė gerbia interesų turėtojų teises, bei interesų turėtojai gali dalyvauti Bendrovės valdyme teisės aktų nustatyta tvarka. Bendrovės valdymo sistema turėtų užtikrinti, kad informacija apie visus esminius bendrovės
tiksliai 10.1. Bendrovė turėtų atskleisti informaciją apie:  bendrovės veiklą ir finansinius rezultatus;  bendrovės tikslus;  asmenis nuosavybės teise turinčius bendrovės akcijų paketą ar jį valdančius;  bendrovės priežiūros ir valdymo organų narius, bendrovės vadovą bei jų atlyginimą;  galimus numatyti esminius rizikos veiksnius; bendrovės ir susijusių asmenų sandorius,  taip pat sandorius, kurie sudaryti ne įprastinės bendrovės veiklos eigoje;  pagrindinius klausimus, susijusius su darbuotojais ir kitais interesų turėtojais; bendrovės valdymo struktūrą ir strategiją.  Šis sąrašas laikytinas minimaliu, ir bendrovės yra skatinamos neapsiriboti tik informacijos, nurodytos šiame sąraše, atskleidimu. 10.2. Atskleidžiant 10.1 rekomendacijos 1	Taip Taip	klausimus, įskaitant finansinę situaciją, veiklą ir bendrovės valdymą, būtų atskleidžiama laiku ir Šioje rekomendacijoje minima informacija atskleidžiama pranešimuose apie esminius įvykius, skelbiamuose per Nasdaq Vilnius vertybinių popierių biržos informacijos atskleidimo sistemą, Bendrovės interneto tinklapyje, Bendrovės metinės ir tarpinės informacijos dokumentuose, tokia apimtimi kiek to reikalauja teisės aktai bei Tarptautiniai finansinės atskaitomybės standartai taikomi Europos Sąjungoje. Informacija taip pat atskleidžiama Bendrovės vadovo ir vyresniosios vadovybės pristatymuose investuotojams. Bendrovė pateikia informaciją apie Bendrovės
punkte nurodytą informaciją, rekomenduojama bendrovei, kuri yra patronuojanti kitų bendrovių atžvilgiu, atskleisti informaciją apie		ir jos dukterinių įmonių konsoliduotus rezultatus.

PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS	TAIP /NE /NEAKTU ALU	KOMENTARAS
visos įmonių grupės konsoliduotus rezultatus. 10.3. Atskleidžiant 10.1 rekomendacijos 4 punkte nurodytą informaciją, rekomenduojama pateikti informaciją apie bendrovės priežiūros ir valdymo organų narių, bendrovės vadovo profesinę patirtį, kvalifikaciją ir potencialius interesų konfliktus, kurie galėtų paveikti jų sprendimus. Taip pat rekomenduojama atskleisti bendrovės priežiūros ir valdymo organų narių, bendrovės vadovo iš bendrovės gaunamą atlyginimą ar kitokias pajamas, kaip	Taip/Ne	Žr. III principo 3.2. rekomendacijos komentarą. Bendrovė neruošia ir viešai neskelbia atlyginimų politikos ataskaitos - žr. VIII principo 8.1. rekomendacijos komentarą.
tai detaliau reglamentuojama VIII principe. 10.4. Atskleidžiant 10.1 rekomendacijos 7 punkte nurodytą informaciją, rekomenduojama atskleisti informaciją apie bendrovės ir interesų turėtojų, tokių kaip darbuotojai, kreditoriai, tiekėjai, vietos bendruomenė, santykius, įskaitant bendrovės politiką žmoniškųjų išteklių atžvilgiu, darbuotojų dalyvavimo bendrovės akciniame kapitale programas ir pan.	Taip	Informacija atskleidžiama metinės ir tarpinės informacijos dokumentuose, tokia apimtimi kiek to reikalauja teisės aktai bei Tarptautiniai finansinės atskaitomybės standartai. Taip pat ši informacija atskleidžiama Bendrovės vadovo ir vyresniosios vadovybės pristatymuose investuotojams.
10.5. Informacija turėtų būti atskleidžiama tokiu būdu, kad jokie akcininkai ar investuotojai nebūtų diskriminuojami informacijos gavimo būdo ir apimties atžvilgiu. Informacija turėtų būti atskleidžiama visiems ir vienu metu. Rekomenduojama, kad pranešimai apie esminius įvykius būtų skelbiami prieš arba po Vilniaus vertybinių popierių biržos prekybos sesijos, kad visi bendrovės akcininkai ir investuotojai turėtų vienodas galimybes susipažinti su informacija bei priimti atitinkamus investicinius sprendimus.	Taip	Informacija atskleidžiama laikantis galiojančių Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimų. Bendrovė informaciją viešai skelbia per Nasdaq Vilnius vertybinių popierių biržos informacijos atskleidimo sistemą, tokiu būdu užtikrinant vienalaikį informacijos atskleidimą investuotojams. Informacija taip pat iš karto įdedama į Centrinę reglamentuojamos informacijos bazę. Pranešimai apie esminius įvykius atskleidžiami lietuvių ir anglų kalbomis, prieš arba po Nasdaq Vilnius vertybinių popierių biržos prekybos sesijos.
10.6. Informacijos skleidimo būdai turėtų užtikrinti informacijos naudotojams nešališką, savalaikį ir nebrangų, o teisės aktų nustatytais atvejais neatlygintiną priėjimą prie informacijos. Rekomenduojama informacijos skleidimui didesniu mastu naudoti informacines technologijas, pavyzdžiui, skelbti informaciją bendrovės interneto tinklalapyje. Rekomenduojama informaciją skelbti ir dėti į bendrovės interneto tinklalapį ne tik lietuvių, bet ir anglų kalba, o esant galimybei ir poreikiui, ir kitomis kalbomis.	Taip	Žr. 10.5 rekomendacijos komentarą. Taip pat, per Nasdaq Vilnius vertybinių popierių biržos informacijos atskleidimo sistemą skelbtą ir į Centrinę reglamentuojamos informacijos bazę patalpintą informaciją, Bendrovė skelbia ir pateikia specialiai investuotojams skirtame Bendrovės interneto puslapyje http://apranga.lt/lt/investuotojams, lietuvių ir anglų kalbomis.
10.7. Rekomenduojama bendrovės interneto tinklalapyje skelbti bendrovės metinį pranešimą, finansinių ataskaitų rinkinį bei kitas bendrovės rengiamas periodines ataskaitas, taip pat siūloma į tinklalapį dėti bendrovės pranešimus apie esminius įvykius bei bendrovės akcijų kainų kitimą vertybinių popierių biržoje. XI principas: Bendrovės audito įmonės parinkimas	Taip	Žr. 10.5 rekomendacijos komentarą.
nuomonės nepriklausomumą.		Bendrovės audito įmonės parinkimo mechanizmas turėtų užtikrinti audito įmonės išvados ir
11.1. Siekiant gauti objektyvią nuomonę dėl bendrovės tarpinių finansinių ataskaitų rinkinio, bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio ir metinio pranešimo patikrinimą turėtų atlikti nepriklausoma audito įmonė.	Taip	Nepriklausoma audito įmonė atlieka Bendrovės ir jos įmonių grupės konsoliduotų metinių finansinių ataskaitų rinkinio auditą pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus taikomus Europos Sąjungoje. Audito įmonė taip pat atlieka metinio pranešimo patikrinimą.
11.2. Rekomenduojama, kad audito įmonės kandidatūrą visuotiniam akcininkų susirinkimui siūlytų bendrovės stebėtojų taryba, o jeigu ji bendrovėje nesudaroma, - bendrovės valdyba.	Taip	Audito įmonės kandidatūrą visuotiniam akcininkų susirinkimui siūlo Bendrovės valdyba.

PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS	TAIP /NE /NEAKTU ALU	KOMENTARAS
11.3. Jei audito įmonė yra gavusi iš bendrovės užmokestį už suteiktas ne audito paslaugas, bendrovė turėtų tai atskleisti akcininkams. Šia informacija taip pat turėtų disponuoti bendrovės stebėtojų taryba, o jeigu ji bendrovėje nesudaroma, - bendrovės valdyba, svarstydama, kurią audito įmonės kandidatūrą pasiūlyti visuotiniam akcininkų susirinkimui.	Taip	Audito imonė per ataskaitinius metus yra suteikusi ne audito paslaugų Bendrovei ir yra gavusi už tai užmokesti iš Bendrovės. Informacija apie suteiktas audito jmonės ne audito paslaugas Bendrovei bus atskleista akcininkams visuotiniame akcininku susirinkime, jei audito atlikimui už finansinius metus prasidedančius nuo 2015 m. sausio 1 d. bus siūloma rinkti tą pačią audito įmonę. Bendrovės valdyba apie Bendrovei suteiktas audito imonės ne audito paslaugas yra informuota.